Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Sąnariai traška ir vyresniems, ir jauniems – kada kreiptis į medikus, o kada pakanka vizito pas vaistininką?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sanariai-traska-ir-vyresniems-ir-jauniems-kada-kreiptis-i-medikus-o-kada-pakanka-vizito-pas-vaistininka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sanariai-traska-ir-vyresniems-ir-jauniems-kada-kreiptis-i-medikus-o-kada-pakanka-vizito-pas-vaistininka Pagal ligų paplitimą pasaulyje sąnarių ligos užima trečią vietą. Nors pavojaus gyvybei jos nesukelia, ilgalaikiai lėtiniai sąnarių skausmai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę, o vaistų skausmui malšinti vartojimas tampa kasdienybe. Dėl šios priežasties labai svarbu laiku pastebėti pirmuosius sąnarių ligų simptomus ir užkirsti kelią šių ligų progresavimui.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės teigimu, dažniau į vaistininkus ir pas gydytoją kreipiasi žmonės, kuriems diagnozuojamas osteoartritas. Paprastai šios grupės ligos neprasideda staiga, o į  pradinius simptomus žmonės nekreipia dėmesio. 
„Ne kartą esu sulaukusi klausimo, ar sąnarių traškėjimas gali būti pirmasis osteoartrito simptomas. Dažniausiai skundžiamasi kelių sąnarių traškėjimu lipant laiptais, atsitupiant.

Jei kartu su šiuo nusiskundimu jaučiami ir tokie simptomai, kaip skausmas fizinio krūvio metu ar iš karto po jo, nežymus ir praeinantis rytinis sąnarių sustingimas, tikrai verta kreiptis pas gydytoją, nes tai gali būti artrozės pradžia. Ligai progresuojant, sąnarius skauda nuolat“, – akcentuoja ji.


K. Šnirpūnienė pataria ypatingai atkreipti dėmesį tuo atveju, kai žmogus yra vyresnio amžiaus, turi antsvorio, mažai juda, yra turėjęs sąnarių traumų, taip pat rizikos grupei priskiriami sportininkai, sunkų fizinį darbą dirbantys žmonės, kurių sąnariams tenka didelė apkrova.
Kodėl traška sąnariai?
Pasak „Sporto klinikos“ sporto medicinos gydytojos Miglės Baranauskaitės, sąnariai gali traškėti dėl daugybės priežasčių. Vienos jų yra gerybinės, nesukeliančios rimtų sveikatos problemų, o kitos gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.  
„Gerybinis sąnarių traškėjimas yra neskausmingas, nesukeliantis diskomforto, netrukdantis judėti. Sąnario traškėjimas, kuris sukelia skausmą, trukdo judėti, sukelia sąnario strigimą gali rodyti ir rimtesnį susirgimą. Gerybinį sąnarių traškėjimus reikėtų stebėti, kad jie netaptų patologiniais. Gerybinio sąnario traškėjimo priežastys dažniausiai yra nulemtos neteisingo kaulų judėjimo vienas kito atžvilgiu. Patologinio traškėjimo priežastys gali būti ir sąnarinės kremzlės pažeidimas, kitų sąnarinių struktūrų, raiščių pakitimai“, – aiškina medikė. 


Sąnariai gali traškėti tiek jauniems, tiek ir vyresniems žmonėms. Jauniems žmonėms sąnario traškėjimas dažniausiai būna gerybinis ir nesignalizuoja apie rimtesnę patologiją, tai dažnai atsiranda spartaus augimo metu. Jei traškėjimas skausmingas ar trukdo judėti, reikėtų kreiptis į gydytoją pagalbos. Jeigu jaunuolis aktyviai sportuoja ir jaučia sąnarių traškėjimą – dažniausiai tai būna kelio sąnarys – derėtų pasikonsultuoti su specialistu, kad pavyktų skausmui užbėgti už akių. 


„Kiekvienas sąnario traškėjimas skirtingas, todėl kiekvienas pacientas vertinamas individualiai. Jeigu neramina sąnario traškėjimas, visada yra geriau pasikonsultuoti su specialistu, kuris gali paskirti tinkamą gydymą ar nuraminti, kad nieko daryti nereikia“, – pataria M. Baranauskaitė. 


Kaip sau padėti?


Vaistininkė sako, kad visas sąnarių ligas galima suskirstyti į dvi dideles grupes: artritai – uždegiminės sąnarių ligos ir artrozės (osteoartritas) – sąnarių paviršius dengiančios kremzlės degeneraciniai pažeidimai.

„Pagrindiniai artrito simptomai: sąnarių skausmas, patinimas, paraudimas, šiomis ligomis gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, net vaikai. Šio tipo ligas sukelia paveldimi, autoimuniniai susirgimai, medžiagų apykaitos sutrikimai, darbas šaltose, drėgnose patalpose, dažnos, iki galo neišgydytos infekcijos“, – vardija K. Šnirpūnienė. 

Jei sąnarių traškėjimas nėra lydimas kitų simptomų, tai dar nėra liga, tačiau pakankamas signalas, kad sąnariams reikalingas didesnis dėmesys ir pagalba. Traškėjimas gali atsirasti, kai sąnaryje sumažėja sąnario skysčio kiekio, jis tampa tirštesnis, taip pat dėl slėgių skirtumų sąnario išorėje bei viduje. 

„Kuo mažiau judame, tuo labiau mažėja sąnario skysčio kiekis, kol jo nebelieka ir dėl trinties pradeda dėvėtis sąnario kremzlė, prasideda artrozė. Todėl pirma pagalba traškant sąnariams yra mankšta. Labai tinka plaukimas, važiavimas dviračiu lygia vietove, vaikščiojimas, kasdien 15 min. atliekami tempimo pratimai. Tokios mankštos metu stiprinami raumenys, o sąnariai nepatiria krūvio. Netinka bėgimas, pritūpimai. Sąnarių traškėjimu gali skųstis ir paaugliai, būna nusiskundimų, kad traška kaklas. Tai taip pat rodo, kad būtina mankšta stuburui ir nugaros raumenų stiprinimas“, – rekomenduoja vaistininkė. 

Anot jos, vaistinėse yra labai daug maisto papildų, skirtų sąnariams: gliukozaminas, chondroitinas, įvairių tipų kolagenai, hialurono rūgštis. Šios veikliosios medžiagos dalyvauja sąnario kremzlinio paviršiaus atsinaujinime, sąnario skysčio gamyboje. 

„Aktyviai sportuojantiems, greitai augantiems paaugliams naudinga reguliariai vartoti kalcio, magnio, vitamino D preparatus, ypač jei dar papildomai jaučiami raumenų skausmai, mėšlungis. Vis tik ne visada ir ne visiems maisto papildai padeda, todėl šalia papildomai visada rekomenduoju subalansuoti mitybą, mažinti antsvorį, neapkrauti sąnarių per dideliais krūviais, kasdien mankštintis. Taip pat būtų gerai pasikonsultuoti su gydytoju, kuris atliks papildomus tyrimus ir jei reikės, nukreips pas reabilitologą ar fizioterapeutą “, – patarė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė K. Šnirpūnienė.

Gerybinis ir patologinis traškėjimas 


Anot sporto medicinos gydytojos M. Baranauskaitės, jei tai gerybinis traškėjimas, dažnai užtenka įvertinti kaulų – raumenų būklę, bei skirti specialius fizinius pratimus rastiems sutrikimams koreguoti. Patologiniams traškėjimams taip pat dažnu atveju užtenka ir fizinių pratimų, tačiau kartais gali prireikti ir traumatologo konsultacijos.


„Kartą konsultacijai kreipėsi jaunas, aktyviai sportuojantis vaikinas, kuris skundėsi kelio sąnario traškėjimu. Traškėjimas buvo neskausmingas, nesukeliantis diskomforto, netrukdantis judėti. Įvertinus kaulų – raumenų sistemos būklę, buvo surasta problema bei paskirti specialūs pratimai rastiems pakitimams koreguoti. Jeigu vaikinas aktyviai nesportuotų, galbūt jam išvis nieko nereikėtų daryti“, – konstatuoja ji. 


Patologinio sąnario traškėjimo pavyzdys – vyresnio amžiaus moteris skundėsi kelio traškėjimu, negalėjo pilnai sulenkti kelio, kartais jis strigdavo. 


„Atlikus klinikinį ištyrimą, paskyrus reikalingus instrumentinius tyrimus, buvo nustatytas sąnario vidinių struktūrų pakenkimas, buvo paskirti specialūs fiziniai pratimai, jeigu jie būtų neveiksmingi, reikalinga traumatologo konsultacija“, – istorija dalijasi „Sporto klinikos“ sporto medicinos gydytoja M. Baranauskaitė.

Sąnariai traška ir vyresniems, ir jauniems – kada kreiptis į medikus, o kada pakanka vizito pas vaistininką?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Jul 2021 08:36:10 +0300
<![CDATA[Sarkoma – grėsminga liga, kurią įveikti padeda ankstyva diagnostika]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sarkoma-gresminga-liga-kuria-iveikti-padeda-ankstyva-diagnostika https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sarkoma-gresminga-liga-kuria-iveikti-padeda-ankstyva-diagnostika Kasmet Lietuvoje diagnozuojama 150 sarkomos atvejų. Tai piktybinis navikas, kylantis iš jungiamojo audinio – kaulų, kremzlių, riebalų, kraujagyslių, kraujodaros organų, – todėl gali išsivystyti beveik bet kur organizme. Visgi, pasak Nacionalinio vėžio instituto abdominalinės chirurgijos gydytojo dr. Rimanto Baušio, ankstyva diagnozė yra svarbus raktas padedantis įveikti šią ligą. Liepa – sarkomos žinomumo mėnuo, todėl „Eurovaistinė“ bendradarbiaudama su Nacionaliniu vėžio institutu siekia supažindinti su šia liga.

Jungiamųjų audinių žmogaus organizme yra itin daug, todėl yra ir įvairių sarkomos rūšių. Gydytojas atkreipia dėmesį į dvi pagrindines sarkomų grupės – minkštųjų audinių sarkomos ir kaulų sarkomos.

Dažniausiai sarkomos yra vadinamos pagal tai, į kokį audinį navikas yra panašus. „Jei navikas yra panašus į kaulinį audinį, tuomet vadinamas osteosarkoma, jei į riebalinį audinį – liposarkoma. Dažnesnė, be abejo, minkštųjų audinių sarkoma, nes gali vystytis bet kuriame organe, o kaulinė sarkoma sudaro tik apie 10 procentų visų sarkomos atvejų“, – pasakoja dr. R. Baušys.

Sarkoma gali vystytis beveik visur

Gydytojas paaiškina, kad vienos iš dažniausių vietų navikų vystymuisi yra minkštieji audiniai – rankos ir kojos. Šiuose audiniuose yra diagnozuojama apie pusė sarkomų. Kiek rečiau sarkomos vystosi liemenyje, krūtinėje, o ypač retai – galvoje ir kakle. Daugiau nei pusė navikų gali vystytis vidaus organuose, kuo didesnė navikų įvairovė – tuo sunkesnė diagnostika ir gydymas.

Anot specialisto, sarkomų vystymuisi yra nustatyti aiškūs rizikos veiksniai – sarkomai atsirasti įtakos gali turėti taikomas spindulinis gydymas, sutrikusi limfos apytaka (dar vadinama dramblialige) ir įvairios cheminės medžiagos tokios kaip vinilo chloridas bei arsenas. Taip pat didelė rizika kyla žmonėms turintiems paveldimumo tikimybę, šie žmonės turėtų būti stebimi atidžiau, konsultuojami genetikos specialisto.

Gydytojas dr. R. Baušys sako, kad dažnai pirmas problemą gali aptikti pats žmogus. „Pacientas užsičiuopia guzelį, bet viskas priklauso nuo to, ką jis daro toliau, ar jis kreipiasi į gydytoją, ar ne. Yra daug žmonių, kurie galvoja, kad praeis, kad reikia palaukti, galbūt tai tik sumušimas ir kreipiasi į gydytojus tik kuomet žirnio dydžio guzelis tampa kumščio dydžio“, – perspėja gydytojas.

„Eurovaistinės“ vaistininkai ragina pastebėjus neįprastus guzelius kreiptis į gydytoją ar pasikonsultuoti su vaistininku, kuris dažnai padrąsina kreiptis į specialistus ir taip anksčiau nustatyti įvairius susirgimus.

Ankstyva diagnostika ir gydymas

Pasak  dr. R. Baušio, minkštųjų audinių sarkomų yra daugiau negu 50 rūšių, kuo daugiau rūšių tuo ankstyva diagnostika ir gydymas yra sudėtingesnis. Todėl kreipiantis į gydytoją yra atliekami tyrimai, leidžiantys nustatyti pirminio naviko kilmę, lokalizaciją, dydį, išplitimą. Tokiu atveju taikomas ir magnetinis branduolių rezonanso tyrimas, kuris parodo net pirminio naviko lokalizaciją, dydį, leidžia identifikuoti struktūras, kurios yra šalia naviko, kas ypač svarbu planuojant chirurginį gydymą.

Sarkoma gali plisti vietiškai ir peraugti į gyvybiškai svarbius organus, plisti į regioninius limfinius mazgus. Dažnai plinta į plaučius ar kepenis.

Išgijimo tikimybę padidina ankstyva diagnostika. „Bendra sarkomą turinčių žmonių išgyvenimo daugiau nei 5 metus tikimybė siekia 65 procentus, tačiau nustačius ligą pirmoje stadijoje, ji siekia net 95 procentus. Nustačius ligą antrojoje stadijoje šį laikotarpį išgyvena apie 80 procentų žmonių, o nustačius ketvirtąją stadiją – tik 15 procentų“, – perspėja gydytojas ir ragina nedelsti kreiptis į specialistus.

Dažniausiai nustatomos pirmos ir antro stadijos arkomos, jos sudaro 30 procentų visų atvejų. Lietuvoje yra diagnozuojama apie 150 naujų sarkomos atvejų kasmet. Susirgimas yra pakankamai retas ir sudaro mažiau nei vieną procentą visų piktybinių susirgimų, todėl jo diagnostika bei gydymas yra sudėtingesnis, nors su kiekvienais metais tobulėjama.

„Sarkomos gydymas yra ypač individualus, jis turi būti aptartas daugiadalykėje specialistų komandoje, Nacionalinis vėžio institutas tokią komandą turi, ji vadinasi retų ligų, sarkoma priskiriama šiai ligų kategorijai. Sarkomos gydymas neapsiriboja vienu gydymo metodu, tai yra kompleksinis gydymas, į kurį įeina chirurgija, radioterapija, chemoterapija, audinių terapija, įvairūs šiuolaikiniai lokalūs gydymo metodai, ir visa tai leidžia pasiekti maksimaliai gerų rezultatų“, – sako gydytojas dr. R. Baušys.

Sarkoma – grėsminga liga, kurią įveikti padeda ankstyva diagnostika

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 13:03:28 +0300
<![CDATA[Karščio bangos lemia prastą oro kokybę: ką daryti, kad apsaugotume savo sveikatą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karscio-bangos-lemia-prasta-oro-kokybe-ka-daryti-kad-apsaugotume-savo-sveikata https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karscio-bangos-lemia-prasta-oro-kokybe-ka-daryti-kad-apsaugotume-savo-sveikata Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad pastarosiomis dienomis kai kuriuose Lietuvos miestuose užfiksuota padidėjusi oro tarša. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, liepos 12 d. kietųjų dalelių (KD10) koncentracija Kėdainiuose viršijo nustatytą paros ribinę vertę, o Kaune užfiksuotas ozono (O3) koncentracijos ribinės vertės viršijimas. Liepos 13 d. ozono koncentracijos ribinės vertės viršijimas užfiksuotas Jonavoje ir Panevėžyje.

Tarša sietina su besitęsiančia kaitra, transporto intensyvumu bei dulkėmis. Artimiausiomis dienomis vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui, tikėtina, kad jų koncentracijos aplinkos ore viršys ribinę vertę. NVSC specialistai pataria, kaip derėtų elgtis šiomis dienomis, kad nepakenktume savo sveikatai.

Karščio bangos kelia grėsmę sveikatai

Vyraujant karštiems orams išauga oro kondicionierių naudojimo poreikis. Šiuo metu ypač aktyviai vėsinamos patalpos, automobiliai. Dėl šio papildomo energijos naudojimo į aplinką išmetama daugiau oro teršalų. Kiti kaitros sukelti padariniai (pvz., miškų gaisrai) taip pat gali smarkiai padidinti oro taršą kietosiomis dalelėmis. Tokia tarša gali būti atnešta iš kitų regionų ar šalių, kadangi oras beveik visada juda.
Karščio bangos ir prasta oro kokybė dažnas užsitęsusio aukšto atmosferos slėgio reiškinys, kurio metu vyrauja nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui. Tokiu atveju miestuose teršalų tankis didėja ir koncentracijos viršija norminius dydžius.
Esant prastai oro kokybei žmonėms gali pablogėti sveikata – atsirasti dusulys, kosulys, jausmas, kad negali atsikvėpti, paūmėti bronchito simptomai.

Karščio bangos sukelia ozono ir kietųjų dalelių koncentracijų šuolius

Vasaromis ir ypač karščio bangų metu ozonas dažnai pasiekia pavojingą lygį miestuose. Saulės šviesa (ultravioletinė spinduliuotė) ir aukšta temperatūra sukelia chemines reakcijas tarp deguonies ir pirminių oro teršalų (pvz., azoto oksidų, NOx), kurių metu susidaro antriniai oro teršalai – ozonas. Kuo karštesnė diena ir kuo intensyvesnė saulė, tuo daugiau susidaro ozono. Pagrindinis azoto oksidų šaltinis yra kelių transportas, todėl didžiausios NOx koncentracijos susidaro miestuose, kur eismo intensyvumas didžiausias.

Ozonas yra labai aktyvus oksidatorius, kuris paaštrina plaučių ligas, tokias kaip astma, ir gali sukelti kvėpavimo sunkumų ir plaučių pažeidimus net sveikiems žmonėms. Ilgalaikis ozono poveikis didina priešlaikinių mirčių nuo širdies ar plaučių ligų riziką. Kvėpavimo takai tampa jautresni infekcijoms.

Tuo pačiu metu šiluma ir saulė kietąsias daleles (KD10) transformuoja į smulkesnės daleles (KD2,5), kurių dydis ore yra mažesnis nei 2,5 μm. Kuo smulkesnės dalelės tuo didesnis neigiamas poveikis žmogaus sveikatai.

Įkvėpus KD2,5 gali patekti giliai į kvėpavimo takus ir netgi prasiskverbti į kraują. Šios dalelės patekusios į organizmą gali sukelti uždegimus ir pabloginti žmonių, sergančių širdies ar plaučių ligomis, būklę. Pažeidus apsauginį plaučių audinį ligų sukėlėjai (virusai, bakterijos) gali lengviau patekti į apatinius kvėpavimo takus ir sukelti infekcijas (pvz., COVID-19). Tarša kietosiomis dalelėmis yra susijusi su daugeliu sveikatos problemų, įskaitant astmos ir širdies priepuolius, insultus ir net priešlaikines mirtis.

Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitais teršalais ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.

Ką daryti, kad apsaugotume savo sveikatą:

•    Venkite veiklos (pvz., sportas), kuri priverčia kvėpuoti greičiau ar giliau. Trumpinkite ir darykite daugiau pertraukėlių užsiimdami šia veikla lauke.
•    Jei galite, suplanuokite veiklą kitai dienai, kai oro kokybė bus geresnė.
•    Soduose, priemiesčiuose nedeginkite žolės, šiukšlių, plastiko ar gumos.
•    Atsisakykite kelionių automobiliu: naudokite viešąjį transportą, važiuokite dviračiu ar eikite pėsčiomis.
•    Likę namuose neatidarinėkite orlaidžių, langų ir durų, kai oro kokybė pagerės, atidarykite langus ir išvėdinkite namus ar biurą.
•    Šlapias patalpų valymas gali padėti sumažinti dulkių kiekį.
•    Jei per karšta likti viduje uždarius langus, arba jei priklausote  rizikos grupei, eikite kur nors toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų kuriose jaučiamas specifinis kvapas).
•    Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (kurių techniniuose reikalavimuose nurodyta, kiek galima būti aplinkoje, atsižvelgiant į oro teršalų koncentraciją).
•    Turintiems sveikatos sutrikimų asmenims (sergantieji astma, lėtine obstrukcine plaučių liga ar emfizemą) siūlome nedėvėti kaukių lauke, dėvėdami kaukę labiau apsunkinate kvėpavimą, atsiranda perkaitimo (hipertermija) rizika.
•    Vertinkite savo sveikatos būklę, pasijutę prastai (atsiradus simptomams) nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Oro kokybės tyrimų duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, informacija atnaujinama kiekvieną darbo dieną (https://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=da104ef9-650c-474a-bac5-684b3b6f0fae).

 

Nacionalinio visuomenės sveikatoc centro informacija

 

Karščio bangos lemia prastą oro kokybę: ką daryti, kad apsaugotume savo sveikatą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 15 Jul 2021 10:59:37 +0300
<![CDATA[Vaistininkė moteris perspėja dėl maudymosi ežeruose ir jūroje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-moteris-perspeja-del-maudymosi-ezeruose-ir-juroje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-moteris-perspeja-del-maudymosi-ezeruose-ir-juroje Intymi moters higiena ypač aktuali tampa vasarą, nes maudantis atviruose vandens telkiniuose padidėja rizika užsikrėsti. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė rekomenduoja moterims iš karto po maudynių persirengti drabužius.  

„Norėčiau pabrėžti taisykles, kuriomis reikėtų vadovautis vasarą, bet ir žiemą jos yra svarbios, tiesiog ne tokios aktualios“, - „Eurovaistinės“ rengiamo seminaro metu kalba vaistininkė.

Pasak jos, pirmoji taisyklė – dėvėti natūralios medžiagos apatinius ir neaptemptus drabužius. „Oda turi kvėpuoti. Rekomenduoju vengti aptemptų džinsų, maudymosi kostiumėlio nedėvėti per ilgai. Visą dieną būnant su aptemptu maudomu ir dar aptemptais džinsiniais šortais intymi higiena tuo periodu labai suprastėja“, - teigia „Eurovaistinės atstovė“.

Paklausta, ar tai reiškia, kad negalima naudytis, vaistininkė teigia, kad tokiais atvejais reikia tinkamai pasirūpinti higiena. „Nebus taip, kad visą laiką būsite su linine suknele ir medvilniniais apatiniais, bet jei žinote, kad vyksite maudytis, degintis, būsite visą dieną su maudomu, aptemptais šortais, tiesiog prisiminkite, kad būtina naudoti intymios higienos prausiklius, tam, kad palaikytumėte gerą pH lytinių organų srityje“, - sako J. Juodsnukytė.

Intymios higienos prausiklį pasak vaistininkės reiktų naudoti kiekvieną dieną. Specialių prausiklių šiuo metu yra tinkamų net per menstruacijas. Prausikliai padeda palaikyti pH lygį tarp 4 – 5. Intymiai higienai rekomenduojama turėti specialų prausiklį, nes paprastas muilas turi daug šarmų ir tai netinka, nes gali sausinti gleivinę, dėl ko moteris gali justi įvairių sausumo problemų, niežulį, perštėjimą, paraudimą.

„Kuomet yra palaikomas normalus ph lygis (keturi su trupučiu), tuomet nekimba bakterijos ir grybeliai“, - patikslina sveikatos priežiūros specialistė.

Pasak jos, maudymosi kostiumėlis yra skirtas maudytis, o ne būti su juo visada, nes tai dažniausiai yra sintetinė medžiaga. „Jeigu jūs retais atvejais praleisite visą dieną prie jūros su maudymosi kostiumėliu – nieko blogo neatsitiks“, - ramina pašnekovė.

Jei nudegėte, nusilpo imunitetas, turite polinkį sirgti grybelinėmis ir bakterinėmis ligomis, tuomet siūloma naudoti specialius prausiklius, turinčius pieno rūgšties, kuri padeda palaikyti gerą mikroflorą, t. y. kad  gerųjų bakterijų būtų daugiau nei blogųjų.

„Blogųjų bakterijų visada turim, bet turi būti geras balansas, kad blogosios nelaimėtų. Šitoks prausiklis padeda ypač vasarą, kuomet atsiranda perštėjimo jausmas, niežulys, lyg deginimo jausmas. Tokiems pirmiems simptomams puikiai tinka prausiklis“, - sako vaistininkė.

Taip pat, jeigu jaučiate stipresnius simptomus ir jau esate sirgę bet kokia bakterine ar grybeline infekcija, pasak vaistininkės galima panaudoti specialias žvakutes. Jos dažnai yra be medikamentų, bet turi boro rūgšties, pieno rūgšties, o tai padeda sugrąžinti pH į normalų lygį.

„Jeigu esate gamtoje ir neturite dušo, stovyklaujate palapinių miestelyje ar panašiai, tuomet rekomenduoju pasirūpinti intymios higienos drėgnomis servetėlėmis, kurios porą dienų gali padėti palaikyti gerą intymią higieną, kadangi dažnai turi pieno rūgšties, pantenolio. Tačiau tokiomis servetėlėmis nereiktų piktnaudžiauti“, - pasakoja J. Juodsnukytė.

Vaistininkės teigimu, jeigu niekad nesate sirgę panašiomis ligomis ir pajutote pirmuosius simptomus, rekomenduojama kreiptis į gydytoją arba vaistininką, nes reikėtų identifikuoti problemą.

„Jeigu jaučiate perštėjimą, niežėjimą, tuomet greičiausiai bus grybelinė infekcija. Jeigu yra nemalonaus neįprasto kvapo išskyros, tuomet greičiausiai bus bakterinė infekcija. Tokiais atvejais rekomenduojama ateiti į vaistinę, vaistininkas gali rekomenduoti nereceptinių vaistų arba medicinos priemonių, kuriomis galime padėti jums nugalėti pirmus simptomus, jeigu tai nepadeda, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją“, - rekomenduoja „Eurovaistinės“ farmacininkė.

Pasak jos, svarbiausia yra nebijoti paklausti, nes vaistinėje nėra nepatogių temų.

Intymia higiena rekomenduojama pradėti rūpintis nuo mažumės, vaistinėse yra specialių produktų skirtų mergaitėms iki pirmųjų menstruacijų. Tai jautriai, itin švelniai odai ir gleivinei skirti prausikliai, dažnai jie turi ramunėlių ekstrakto, drėkinančių medžiagų. Jas naudoti nėra būtina, nebent mergaitė turi tam tikrų problemų. Pasak vaistininkės, rūpintis intymia higiena reikia pradėti nuo pirmųjų menstruacijų.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Vaistininkė moteris perspėja dėl maudymosi ežeruose ir jūroje

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 15 Jul 2021 09:52:18 +0300
<![CDATA[Ragina prieš mokslų metų pradžią patikrinti savo atžalų dantis (paskelbė sąrašą)]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ragina-pries-mokslu-metu-pradzia-patikrinti-savo-atzalu-dantis-paskelbe-sarasa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ragina-pries-mokslu-metu-pradzia-patikrinti-savo-atzalu-dantis-paskelbe-sarasa Artėjant mokslo metų pradžiai, Ligonių kasos primena tėveliams, kad jie gali nuvesti savo vaikus pas gydytojus odontologus arba burnos higienistus, kurie, įvertins atžalų dantų būklę ir jei bus būtinybė padengs specialia apsauga nuo ėduonies – silantinėmis medžiagomis bei užtikrins vaiko burnos ir dantų sveikatą.

Ligonių kasos atkreipia dėmesį, kad vaikų dantų dengimas silantais yra ne tik efektyvi, saugi, greita, tačiau ir visiškai neskausminga procedūra, kovai su itin tarp vaikų paplitusia liga – dantų ėduonimi. Pabrėžtina tai, kad laiku padengus vaikų dantis silantinėmis medžiagomis, galima išvengti apie 80 proc. mažiau dantų ėduonies atvejų, tad rekomenduojame, kuo dažniau vesti vaikus pasitikrinti dantis, tai padės išvengti žymiai brangesnių ir sudėtingesnių kitų dantų gydymo būdų.

„Tėveliai, turintys vaikų iki 14 metų ir norintys savo atžaloms nuolatinius krūminius dantis padengti silantais, šią paslaugą gali gauti nemokamai. Atsižvelgiant į tai, raginame tėvelius nedelsti ir aktyviai naudotis šia galimybe prieš prasidedant mokslo metams", – sako Klaipėdos TLK Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Leščinskienė.

Pasak specialistės, norint, kad šis dantų ėduonies profilaktikos metodas vaikams būtų atliktas nemokamai, pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios vaikas yra prirašytas arba į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurios yra sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Jei odontologo paslaugos bus teikiamos gydymo įstaigoje, kurioje vaikas nėra prirašytas arba įstaiga nėra sudariusi sutarties su ligonių kasomis, už dantų gydymą reikės mokėti įstaigos nustatytomis kainomis.

Ligonių kasos primena, kad už vaikų burnos ir dantų sveikatą bei teisingo burnos valymo įgūdžių įdiegimą vaikui yra atsakingi tėvai. Tad, kad mažųjų dantys būtų sveiki, rekomenduojame vadovautis specialistų rekomendacijomis ir vaikų dantukus tikrinti bent vieną kartą per pusę metų.

Sveikatos priežiūros įstaigas, kurios yra sudarusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl minėtų paslaugų teikimo visoje Lietuvoje, galite rasti čia.

Ragina prieš mokslų metų pradžią patikrinti savo atžalų dantis (paskelbė sąrašą)

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 14 Jul 2021 09:42:40 +0300
<![CDATA[4 patarimai, kaip išvengti blogo burnos kvapo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/4-patarimai-kaip-isvengti-blogo-burnos-kvapo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/4-patarimai-kaip-isvengti-blogo-burnos-kvapo Mokslininkai vardija daugybę bučinių privalumų — jie skatina laimės hormonų išsiskyrimą, mažina stresą, plečia kraujagysles ir taip padeda sumažinti kraujospūdį, stiprina imuninę sistemą ir net padeda deginti kalorijas bei gerina savivertę.

Deja, blogas burnos kvapas gali sugadinti net ir porų santykius. Kad burnos kvapas būtų gaivus, vien kramtomosios gumos neužteks — tuo reiktų pasirūpinti iš anksto.

Gydytoja odontologė: svarbiausia — išsigydyti dantis

Blogas burnos kvapas atsiranda dėl dviejų pagrindinių priežasčių – dantų ligų ir virškinamojo trakto ligų, sako Šv. Kristoforo odontologijos klinikos gydytoja odontologė Giedrė Gumbelevičienė.

„Pirma ir dažniausia blogo burnos kvapo priežastis yra dantų ligos. Blogas burnos kvapas pirmiausia signalizuoja, kad dantys nėra sveiki. Problema gali būti apnašas, ėduonis, lėtinės periodonto ligos ar senos šaknys, kurias reikia rauti. Sugydžius kariesą, nuvalius dantų akmenis ar išrovus supuvusias šaknis, blogas burnos kvapas išnyksta. Kartais užtenka tik profesionalios burnos higienos, tačiau tai įvertinti turi gydytojas odontologas“, — kalba G. Gumbelevičienė.

Pasak gydytojos, genai dantų ligoms taip pat turi įtakos, tačiau svarbiausia — individuali burnos higiena. Galime būti paveldėję puikius genus, tačiau tai nereiškia, kad galime nevalyti dantų.

„Geriant mažai skysčių, gali sumažėti burnos seilėtekis, todėl dantys apsivalo mažiau, lieka daugiau apnašo. Dėl sausos burnos prastas burnos kvapas gali pastiprėti, tačiau tai nėra pirminė priežastis. Laikinai gali pagelbėti kramtomoji guma, kuri paskatina seilėtekį burnoje, tačiau tai nesprendžia pagrindinės problemos. Jei jaučiate, kad net ir išsivalius dantis blogas burnos kvapas nepraeina, būtinai kreipkitės  į gydytoją odontologą“, - sako G. Gumbelevičienė.

Rūkymas blogina burnos kvapą ne tik dėl dervų, jis taip pat turi įtakos turi periodonto ligų atsiradimui, o pastarosios dažnai būna prasto burnos kvapo priežastimi.

Dar viena blogo dantų kvapo priežastis yra viršinamojo trakto susirgimai. Jeigu gydytojas odontologas, įvertinęs dantų būklę, nustatys, kad blogo burnos kvapo priežastis yra ne dantų ligos, jis patars kreiptis į šeimos gydytoją. Reguliarus apsilankymas pas odontologą gali užkirsti kelią ėduoniui ir kitoms dantų ligoms, o profesionali dantų higiena pašalina apnašas ir dantų akmenis.

Jeigu dantys yra sveiki, dar trys patarimai gali padėti išvengti blogo burnos kvapo.

Pasirūpinkite, kad burna nedžiūtų

Burnos džiūvimą sukelia daug įvairių priežasčių. Kai kurie žmonės miega išsižioję, kiti negali prakvėpuoti per nosį. Seilėtekį mažina ir tam tikri vaistai. Paprasčiausias pakankamas skysčių vartojimas gali padėti išsausėjus burnai, o tai savo ruožtu pagerina blogą burnos kvapą ir apsaugos nuo dantų ėduonies bei dantenų ligų.

Tačiau užuot gėrus gazuotus gėrimus, saldžias sultis, kavą ar arbatą, verčiau rinktis vandenį ir visada turėti jo gertuvę su savimi. Burną išsausina ir alkoholis, todėl patartina ne tik vartoti mažiau alkoholinių gėrimų, bet ir burnos skalavimo skystį rinktis be alkoholio. Jeigu nėra galimybės atsigerti, seilių išsiskyrimą paskatina pastilės ar kramtomoji guma.

Meskite rūkyti

Rūkymas ir cigaretės yra viena iš blogo burnos kvapo priežasčių. Tabako dūmai smirda, o patys rūkalai  sukelia burnos džiūvimą ir dantenų ligas. Sergant rūkymo priklausomybe ir negalint iš karto mesti rūkyti kai kurie specialistai siūlo cigaretes pakeisti alternatyviomis mažiau žalingomis tabako priemonėmis, tokiomis kaip elektroninės cigaretės ar kaitinamo tabako įrenginiai. Juose nesudaro įprastų cigarečių dūmų ir dervų, kurios yra pagrindinis nuosėdų šaltinis.

Išmokite taisyklingai valyti dantis

Vienas iš pirmųjų žingsnių, kurį reikia atlikti, jei kenčiate nuo blogo burnos kvapo, yra dantų priežiūros įpročių peržiūra. Dantis patariama valytis po dvi minutes du kartus per dieną, ir bent kartą per dieną tarpdančius išvalyti siūlus. Dvi minutės trunka kur kas ilgiau nei mano dauguma žmonių. Valant dantis, laiką galima pasitikrinti telefonu arba virtuvės laikmačiu.

Dantų siūlą geriausia naudoti vakare, pašalinant dienos metu tarpdančiuose susikaupusius maisto likučius. Kai kas naudoja dar ir liežuvio grandiklį, tačiau pakaktų bent jau, baigus valyti dantis, kelias sekundes liežuvį pavalyti dantų šepetėliu.

Burnos kvapą gali atgaivinti ir burnos skalavimo skystis, tačiau įsitikinkite, kad jame nėra alkoholio.

 Asociatyvi pixabay.com nuotr.

4 patarimai, kaip išvengti blogo burnos kvapo

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Jul 2021 10:04:01 +0300
<![CDATA[Nemokamos sveikatos patikros – ketvirtadalis jų išvis nežino, beveik pusė nesinaudoja]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nemokamos-sveikatos-patikros-ketvirtadalis-ju-isvis-nezino-beveik-puse-nesinaudoja https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nemokamos-sveikatos-patikros-ketvirtadalis-ju-isvis-nezino-beveik-puse-nesinaudoja Daugiau nei pusė suaugusių gyventojų teigia pasitikrinantys sveikatą pagal nemokamas širdies ir kraujagyslių ligų ir onkologinių susirgimų programas. Tačiau daugiau nei ketvirtadalis apskritai nežino apie tokių programų egzistavimą, nors būtent kraujotakos sistemos ir onkologinės ligos lemia per 70 proc. mirčių Lietuvoje. 

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 59 proc. gyventojų tikrinasi sveikatą pagal širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ir onkologinių susirgimų programas, likusieji to nedaro dėl kelių priežasčių: nežino, kad tokios programos egzistuoja, vengia apsilankymų pas gydytojus arba mano, kad jų sveikatos būklė yra puiki. 

„Prevencijos programos yra esminė priemonė siekiant išvengti ligų. Kviečiame pasitikrinti dar nesergančius žmones, net ir tuos, kurie neturi jokių skundų, tad geras savo sveikatos būklės vertinimas nėra priežastis nesitikrinti. ŠKL prevencijos programos tikslinė grupė yra tie vidutinio amžiaus žmonės – vyrai nuo 40 iki 55 metų, moterys nuo 50 iki 65 metų – kurie dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Jie į šeimos gydytojus kreipiasi dėl visai kitų priežasčių arba iš viso nesilanko, ar net nežino, kas jų šeimos gydytojas bei kur jų poliklinika“, – sako Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) Vilniaus skyriaus vadovė, Santaros klinikų gydytoja kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė.

Nežino, bet serga 

26 proc. apklaustųjų nė nežino, kokiomis nemokamomis sveikatos prevencijos programomis gali naudotis, o 42 proc. yra apie tai girdėję, tačiau tiksliai nežino. 

„Mūsų visų tikslas, kad žmonės žinotų, jog tokios programos yra. Visi šeimos gydytojai, šeimos centrai tokią paslaugą teikia, tačiau reikia, kad ir patys gyventojai aktyviai ateitų pasitikrinti. Jei žmogus net nežino, kas jo gydytojas, jo pritraukti neįmanoma. Siekiame amžiaus grupę, kuriai skirta programa, patikrinti 100 proc., nes patikros metu aptinkame labai didžiulį rizikos veiksnių paplitimą – dažnas žmogus turi po keletą veiksnių. O jei šeimoje buvo infarktų, insultų, širdinių mirčių – rizika susirgti 2-3 kartus didesnė“, – aiškina prof. Ž. Petrulionienė. 


Pasak kardiologės, patikros metu pusei gyventojų nustatoma arterinė hipertenzija arba aukštas kraujospūdis, 30-iai proc. nustatomas metabolinis sindromas, lemiantis nutukimą, 10-11-ai proc. – cukrinis diabetas, 90-iai proc. – dislipidemija (cholesterolio nuokrypiai), tačiau į statistiką patenka net ir pačios lengviausios jos formos. 


Gydytojos radiologės, Nacionalinio vėžio instituto prevencinių programų koordinatorės dr. Rūtos Briedienės teigimu, programose turi dalyvauti sveiki asmenys, kurie net neturi minčių apie vėžį. Jeigu jau jaučiami simptomai, tuomet metas pas specialistą, o ne į prevencinę programą. 


„Testai ne visada yra komfortiški – pavyzdžiui, gimdos kaklelio tepinėlis, mamograma. Tačiau jie būtini, žmogus turi tvarkingai kas du metus ateiti tirtis ir taip daryti 10-20 metų. Tai darydamas reguliariai jis užkirs keliai vėlyvai ligai, o tai reiškia, jog mažės mirtingumas nuo šių ligų. Pavyzdžiui, patikrinę 1000 moterų dėl krūties vėžio, iš jų vidutiniškai nustatomi 5-6 krūties vėžio atvejai. Viena vertus, tai mažas skaičius, 995 moterų tikrinosi tam, kad surastume tas penkias. Bet pastarosioms tai gyvybės ir mirties klausimas“, – akcentuoja dr. R. Briedienė. 


Ligos jaunėja


Pasak gydytojos radiologės, jos gydomų pacientų amžius jaunėja – anksčiau onkologiniai ligoniai būdavo 50-60-ties metų, dabar pas ją lankosi 25-30-ties metų gyventojai.
„Vėžys tikrai jaunėja, galbūt tai susiję ir su aplinkos veiksniais, žalingais įpročiais, kasdiene mūsų mityba. Maistui skirtų gyvūnų auginimui naudojami hormonai, kiti preparatai, taip pat vaisių ir daržovių tarša nitratais, pesticidais. Įtakos turi ir ilgalaikis kontraceptikų naudojimas, partnerių kaita. Išsivysčiusiose šalyse sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio žymiai mažesnis nei Lietuvoje – tam neabejotiną įtaką turi vakcinacija nuo ŽPV bei organizuotai veikiančios prevencinės patikros programos“, – konstatuoja ji. 


Prevencijos programos leidžia ligą nustatyti anksti, o kiekvienos onkologinės ligos gydymo garantas yra ankstyva diagnostika. Gimdo kaklelio vėžio atveju galima nustatyti netgi iki vėžinius pakitimus, o tai reiškia, kad mažinamas ne tik mirtingumas, bet ir sergamumas šia liga. Storosios žarnos programoje galima nustatyti gerybinius auglius, kuriuos pašalinus sumažėja tikimybė išsivystyti vėžiui, prostatos vėžį taip pat galima sustabdyti anksti. Prostatos, storosios žarnos, krūties vėžio programose kviečiami tikrintis gyventojai nuo 50-ties metų, o gimdos kaklelio – nuo 25-ių.  


„Moterys labai dažnai bijo tyrimų dėl to, kad skaudės, bus nemalonu, taip pat vengia  blogo atsakymo, o jei net ir kažką užčiuopia, galvoja gal praeis. Tačiau kai nieko blogo nerandame, pacientėms taip palengvėja, sako prieš tai būna du mėnesius nemiegojusios ir gailisi, kad taip ilgai delsė. Natūralu, kad niekas nenori išgirsti blogų žinių. Bet kuo ilgiau gyveni su liga, ji įsisenėja ir duoda apie save žinoti piktesne forma“, – teigia dr. R. Briedienė. 


Rizikos veiksniai nebylūs 


Anot Ž. Petrulionienės, kur kas svarbesnė yra pirminė prevencija nei antrinė, kuri pradedama jau susirgus  širdies ir kraujagyslių liga. Pirminės prevencijos programos tikslas – nustatyti asmenis, kurie turi rizikos veiksnius, ir juos sumažinti tam, kad pacientas būtų apsaugotas nuo pirmojo infarkto, insulto, operacijų, procedūrų ar neįgalumo. Mirčių nuo ŠKL Lietuvoje fiksuojama daugiausiai – 56 proc.


„Rizikos veiksniai – tai padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio ir gliukozės kiekis, rūkymas, padidėjusi kūno masė, liemens apimtis, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba. Dažnai žmonės kalba – buvo sveikas ir staiga ištiko infarktas. Jis nebuvo sveikas. Jis turėjo aterosklerozę, visą rizikos veiksnių rinkinį, bet gyveno intensyvų gyvenimą ir nekreipė dėmesio į organizmo siunčiamus signalus. Nejautė padidėjusio kraujospūdžio, toliau rūkė, neatkreipė dėmesio į nutukimą, nejudėjo, netinkamai valgė. Prevencijos programa skirta tam, kad dar nesergantiems žmonėms suteiktume informaciją apie minėtus veiksnius“, – vardija kardiologė. 


Ji priduria, kad būtina profilaktiškai sekti savo sveikatos rodiklius. „Kiekvienas turi žinoti savo kraujospūdį, kurį galima pasimatuoti nebūtinai namie. Kūno masės indeksą galima lengvai apskaičiuoti pagal formulę, taip pat nesudėtinga išsimatuoti liemens apimtį. Derėtų pagalvoti apie savo fizinį aktyvumą – pažiūrėti, kiek žingsnių per dieną nueinama. Mityba – kertinis akmuo, apie pagrindinius jos principus galima pasiskaityti. Ko žmogus negali namie pasidaryti – tai kraujo tyrimas, kurį atlieka šeimos gydytojas pagal programą rizikos veiksniams nustatyti“, – rekomenduoja Ž. Petrulionienė. 


Daugiau nei 700 šalies vaistinių, priklausančių Lietuvos vaistinių asociacijai, įvairiomis priemonėmis skatina gyventojai registruotis pas gydytojus prevencinėms sveikatos patikroms.


„Kadangi viena didžiausių problemų yra tai, jog gyventojams trūksta informacijos apie nemokamą sveikatos patikrą, į šalies vaistines užsukusiems ir pasidomėjusiems tokiomis prevencijos programomis gyventojams vaistininkai visada suteiks reikiamą informaciją. Vaistininkai išsamiai atsako tiek į sveikatos prevencijos, aktyvaus gyvenimo būdo ir sveikos mitybos klausimus – esminiai sveiko gyvenimo akcentai, tačiau dėl ligų prevencijos pirmiausia reikia kreiptis į gydytojus“, – sako Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Asociatyvi pixabay.co nuotr.

Nemokamos sveikatos patikros – ketvirtadalis jų išvis nežino, beveik pusė nesinaudoja

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Jul 2021 09:24:08 +0300
<![CDATA[Akių gydytojai nerimauja – daugėja alergiškų žmonių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/akiu-gydytojai-nerimauja-daugeja-alergisku-zmoniu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/akiu-gydytojai-nerimauja-daugeja-alergisku-zmoniu Nors įprasta manyti, kad alergijos ryškiausiai pastebimos pavasarį, oftalmologai sako pastebintys, jog ir vasarą daug žmonių jaučia jos simptomus. Gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė paaiškina, kada simptomus galime bandyti įveikti patys, o kada jau reikėtų kreiptis į specialistus.

„Alergija – XXI a. rykštė“, – „Eurovaistinės“ inicijuotame seminare sako gydytoja. Vis daugiau žmonių, kurie niekada nebuvo alergiški susiduria su įvairiais simptomais. Dažniausiai jie pastebimi šiltuoju metų laiku – pavasarį ir vasarą. Alergijų atsiradimui įtakos turi mūsų gyvenamoji aplinka, tai, jog kasdien susiduriame su daugybe įvairių cheminių medžiagų.

Vasarą akių būklei įtakos gali turėti žydintys augalai. Klaidinga galvoti, kad viskas jau nužydėjo pavasarį – dalis alergijas sukeliančių augalų žydi ir vasarą. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad alergijos paūmėja, kai ore tvyro daug žiedadulkių, ilgai nebūna lietaus, neigiamą akių būklę tomis dienomis gali sustiprinti ir ilgas darbas prie kompiuterio, viduje leidžiamas laikas, nuolat dėvimos apsauginės kaukės.

Nereikėtų nustebti, net jeigu šių simptomų niekada nejutote ir šį sezoną jie pasireiškė pirmą kartą – alergija gali kilti bet kuriuo metu.

Prasidėjus alergijos simptomams pirmiausia reikėtų pradėti naudoti nereceptinius priešalerginius vaistus, kurie drėkina ir padeda palengvinti simptomus, tačiau jeigu savijauta negerėja per savaitę ar dvi, reikėtų kreiptis į gydytoją. Sudėtingesniais atvejais gali prireikti ir receptinių vaistų.

Vis dėlto svarbu prisiminti, kad oftalmologas neturi galimybės pasakyti, kam jūs esate alergiški, dėlto reikėtų pasikonsultuoti su alergologu. Alergiją dažnai išduoda niežėjimas, perštėjimas, akys parausta ir būna vandeningos.

Pasak specialistės, į alergiją nereikėtų žvelgti pro pirštus, šie simptomai dažniausiai anksčiau ar vėliau žmonės atveda pas gydytoją. Vienais metais alergija gali pasireikšti stipriau, kitais silpniau, tačiau svarbu žinoti, kam reikia pasiruošti.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Karolina Kudzinskienė pritaria, kad žmonėms yra svarbu išsitirti alergijas, nes iš klientų patirties matoma, kad dažnai jiems gali būti tiesiog sausų akių sindromas.

„Išsityrus ir pasikonsultavus su specialistais būtų paskirtas tinkamas gydymas, žmonėms nebereikėtų gydytis patiems, dažnai net pasenusiais preparatais. Netinkamas vaistų vartojimas geriausiu atveju gali neduoti norimo efekto, o blogiausiu – pakenkti“, – perspėja vaistininkė.

Specialistė pasakoja, kad pasitaiko, kai klientams pasireiškia ūmios akių alergijos po kosmetinių procedūrų. „Dažniausiai sualergizuoja nuo priaugintų blakstienų ar permanentinių dažų. Tokios pacientės dažniausiai kreipiasi į vaistininką išsigandusios rezultato. Čia pat randame sprendimą ir padedame parinkdami reikiamus preparatus“, – pasakoja „Eurovaistinės“ atstovė.

 „Gaila bet kol yra nesunkūs akių alergijos simptomai, gyventojai retai kreipiasi ir ieško sprendimų. Itin svarbu pažinti ligą, jos simptomus ir tinkamai su ja kovoti“, - sako K. Kudzinskienė.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Akių gydytojai nerimauja – daugėja alergiškų žmonių

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Jul 2021 08:05:03 +0300
<![CDATA[Hepatitas. Sergamumas Jonavoje per pastaruosius metus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/hepatitas-sergamumas-jonavoje-per-pastaruosius-metus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/hepatitas-sergamumas-jonavoje-per-pastaruosius-metus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Jonavos skyrius informuoja, kad pernai Jonavoje buvo nustatyti 2 asmenys sergantys virusiniu hepatitu ir vienas virusinio hepatito nešiotojas. Šiais metais susirgimų šia liga nenustatyta.


Virusiniai hepatitai tai įvairių virusų sukelti kepenų uždegiminiai pokyčiai, kurie pasireiškia medžiagų apykaitos sutrikimais. Nuo šios ligos ar jos komplikacijų kasmet miršta milijonai žmonių. 


Bendri hepatito simptomai: Lengvas karščiavimas; Pykinimas; Vėmimas; Viduriavimas; Bendras kūno silpnumas; Gali lengvai skaudėti pilvo sritį; Raumenų arba sąnarių skausmas; Apetito stoka; Taip pat gali kristi svoris.


Ligai progresuojant simptomai stiprėja, taip pat pasireiškia tokie požymiai kaip patamsėjęs šlapimas, padidėjusios kepenys, galvos skausmas, niežėjimas, pašviesėjusios išmatos, (gali būti su pūliais), pageltusi oda, dilgėlinė. Hepatito viruso gydymas priklauso nuo to kokia jo forma susirgote.


Dažniausiai sergama A, B ir C virusų sukeltais hepatitais.


Hepatitas A yra ūminis kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV). Tai infekcinė liga, kuri gali pasireikšti besimptome, lengva ar sunkia forma ir tęstis nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Retais atvejais HAV gali sukelti sunkius kepenų pažeidimus ir mirtį.

 Virusinis hepatitas A (VHA) priskiriamas ligų grupei, kuriomis užsikrečiama per maistą, vandenį ir aplinką (fekaliniu – oraliniu būdu). Vakcinacija, rankų higiena - efektyviausia VHA profilaktikos priemonė.


Virusinis hepatitas B (VHB) tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Virusinis hepatitas B yra užkrečiamoji (arba infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas, hepatito B virusas, pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Hepatito B virusas nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. Patikima apsaugos nuo VHB infekcijos priemonė yra vakcinacija (skiepai).


Virusinis hepatitas C (VHC) tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas. Virusinis hepatitas C yra užkrečiamoji (infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas, hepatito C virusas, pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Hepatito C virusu negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis. Labiausiai rizikuoja užsikrėsti HCV infekcija asmenys, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, stomatologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai); hemofilija sergantys asmenys ir hemodializuojami pacientai. Kol kas skiepai nuo hepatito C nėra sukurti. Užsikrėtus hepatito C virusu, nedidelė dalis 15–20 % ligonių pasveiksta savaime, tačiau 50–85 % suaugusiųjų suserga lėtiniu virusiniu hepatitu C arba lieka viruso nešiotojais.    

Hepatitas. Sergamumas Jonavoje per pastaruosius metus

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Jul 2021 10:50:10 +0300
<![CDATA[Nuo tuberkuliozės saugo ir kosėjimo bei čiaudėjimo higiena]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-tuberkuliozes-saugo-ir-kosejimo-bei-ciaudejimo-higiena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-tuberkuliozes-saugo-ir-kosejimo-bei-ciaudejimo-higiena Nors Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tuberkuliozė yra viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad šios ligos galima išvengti. Tam būtina laiku pasiskiepyti, be to, svarbu nepamiršti visų infekcijos prevencijos priemonių bei reguliarios sveikatos patikros.

Vėlyvas ligos diagnozavimas ir nekokybiškas gydymas – dvi pagrindinės sergamumo tuberkulioze augimo priežastys, dominuojančios ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. „Ligoniai, besigydantys pagal gydytojo rekomendacijas, tuberkuliozę įveikia per šešis mėnesius. Tačiau dažniausiai žmonės į gydymo įstaigas kreipiasi pavėluotai, kai liga būna pažengusi ir pažeidusi gyvybiškai svarbius organus. Tam, kad galimybės ligą įveikti būtų žymiai didesnės, būtina neatidėlioti sveikatos patikrinimo“, – savo sveikata reguliariai rūpintis ragina NVSC specialistai.

Nors per pastarąjį dešimtmetį sergamumas tuberkulioze Vilniaus apskrityje mažėjo, mirtingumas išliko toks pats.

NVSC Vilniaus departamento specialistai pastebi, jog pastaruosius dešimt metų sergamumas kvėpavimo organų tuberkulioze mažėjo – Vilniaus apskrityje vidutiniškai 5,19 proc., Lietuvoje – 3,93 proc. kasmet.

2010-2020 metais vidutinis metinis sergamumo kvėpavimo organų tuberkulioze rodiklis Vilniaus apskrityje buvo 24,86 atv./100 tūkst. gyventojų (vidutiniškai kasmet užregistruojamas 201 atvejis), Lietuvoje – 30,62 atv./ 100 tūkst. gyventojų (vidutiniškai kasmet užregistruoti 895 atvejai). Sergamumas Vilniaus apskrityje kasmet nesiekė Lietuvos rodiklio.

Didžiausias sergamumas Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje buvo registruotas 2013 m. (Lietuvoje – 35,06 atv./ 100 tūkst. gyventojų, Vilniaus apskrityje – 29,77 atv./ 100 tūkst. gyventojų, mažiausias – 2020 m. (Lietuvoje – 17,86 atv. 100 tūkst. gyventojų, Vilniaus apskrityje – 12,92 atv./ 100 tūkst. gyventojų).

Lyginant vyrų ir moterų sergamumą kvėpavimo organų tuberkulioze 2010-2020 m., nustatyta, kad didesnis sergamumas Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje būdingas vyrams.

Stebint mirtingumo dinamiką 2010-2020 m., nenustatyta statistiškai reikšmingo šio rodiklio mažėjimo.
2010-2020 m. laikotarpiu Vilniaus apskrityje vidutinis mirtingumo rodiklis buvo 2,22 atv./ 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje – 1,40 atv. / 100 tūkst. gyventojų. Vilniaus apskrityje nuo kvėpavimo organų tuberkuliozės kasmet mirė vidutiniškai 8,90 proc. šia liga sirgusių žmonių, Lietuvoje – 4,65 proc.

Kas yra tuberkuliozė?
Tai infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus. Tinkamai negydant, gali išsivystyti aktyvi tuberkuliozės forma, kuria susirgus mirtingumas siekia apie 50 proc.
Kaip ši infekcija plinta?
Tuberkuliozės sukėlėjai plinta oro lašeliniu būdu. Kai sergantis plaučių tuberkulioze žmogus kalba, čiaudi, kosti, jis išskiria tuberkuliozės mikobakterijų, kurios ore gali išlikti net kelias valandas.
Kokie šios ligos simptomai?
Specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į savo sveikatą, jei žmogus jaučia bendrą silpnumą, greičiau pavargsta, skundžiasi sumažėjusiu apetitu ir svorio kritimu, jaučia nuotaikų kaitą. Taip pat, jei jo kūno temperatūra yra padidėjusi, gausiau prakaituoja, skundžiasi dažnai besikartojančiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei plaučių uždegimu.
Kokios yra tuberkuliozės rizikos grupės?
2019 m. Lietuvoje buvo nustatyti 1058 tuberkuliozės atvejai ir sergamumo rodiklis siekė 37,9 atv. / 100 tūkst. gyventojų. Lyginant sergamumą šia liga skirtingose gyventojų grupėse, matoma, kad didesnis sergamumas mūsų šalyje yra būdingas 35-44 m. ir 45-54 m. vyrams, gyvenantiems kaimo vietovėse. Rečiau liga yra diagnozuojama vaikams iki 17 m.

Rizikos grupei priskiriami žmonės:
•    neskiepyti nuo tuberkuliozės;
•    bendraujantys su sergančiais tuberkulioze;
•    dažnai sergantys viršutinių kvėpavimo takų ligomis;
•    sergantys lėtinėmis ligomis;
•    gydomi kortikosteroidais asmenys;
•    infekuoti žmogaus imunodeficito virusu arba esant kitoms imunodeficitinėms būklėms;
•    vaikai iš socialinės rizikos šeimų;
•    gyvenantys sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaikų globos namuose, internatuose, pensionatuose;    
•    migrantai.

Kaip išvengti susirgimo tuberkulioze?
•    Skiepytis – pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, Lietuvoje nuo tuberkuliozės skiepijami naujagimiai 2-3 dieną po gimimo.
•    Profilaktiškai tikrintis sveikatą.
•    Atlikti tuberkulino testą (vaikams iki 7 m. amžiaus ir rizikos grupėms priklausantiems vaikams.
•    Nuolat vėdinti patalpas ir palaikyti švarą jose.
•    Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos.
•    Ankstyva tuberkuliozės diagnostika – viena pagrindinių infekcijos plitimo valdymo priemonių.
Taip pat svarbu nepamiršti bendrųjų apsisaugojimo nuo tuberkuliozės priemonių, stiprinančių imunitetą, t. y. visavertės mitybos, grūdinimosi, buvimo gryname ore, darbo ir poilsio režimo užtikrinimo, palankios psichologinės aplinkos ir pan.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Nuo tuberkuliozės saugo ir kosėjimo bei čiaudėjimo higiena

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Jul 2021 08:19:05 +0300
<![CDATA[Vaistininkė: nematoma kondicionierių grėsmė – pavojingesnė už peršalimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-nematoma-kondicionieriu-gresme-pavojingesne-uz-persalima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-nematoma-kondicionieriu-gresme-pavojingesne-uz-persalima „Prakalbus apie kondicionierius, vyrauja prieštaringos nuomonės, gal net ir mitai. Nauda ar žala tai organizmui? Vieną atsakymą rasti labai sunku. Tačiau į vaistinę ateinančių žmonių, kurie kaltina kondicionierius dėl atsiradusių peršalimo simptomų, vasaromis sulaukiame išties daug. Dažniausiai jie skundžiasi perštinčia gerkle ir sloga, o paklausus, kaip tai galėjo nutikti, paaiškėja, kad kontrastai tarp vidaus ir lauko temperatūros buvo itin drastiški“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė.

Dėl peršalimo kalti patys gyventojai 

Pasak vaistininkės, dažniausiai kondicionierių sukeliama žala organizmui – peršalimo ligos. Kad ir kaip kartais gyventojams norėtųsi kažką apkaltinti dėl atsiradusios slogos ar perštinčios gerklės, dažniausiai kalti yra jie patys. 

„Šie nemalonūs simptomai dažniausiai atsiranda dėl neteisingo kondicionieriaus naudojimo. Norint išvengti varvančios nosies ar skaudančios gerklės, naudojant kondicionierių, pirmiausia, reikia nejausti tiesioginių jo oro gūsių. Be to, temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko turi būti ne didesnis nei 8 °C, kad ir kaip kartais norėtųsi vėsesnės patalpos ar automobilio. Vasaros metu sveika organizmui temperatūra laikoma 23-25 laipsniai Celsijaus“, – teigia R. Truncė. 

Nematoma grėsmė – mikroorganizmai ir grybelinės sporos 

Rečiausiai įvardijamas kondicionierių pavojus, tačiau pats grėsmingiausias – jame ir jo filtruose besikaupiantys mikroorganizmai bei grybelinės sporos. Vaistininkės teigimu, viso to priežastis yra netinkama kondicionieriaus priežiūra bei naudojimas. 

„Mikroorganizmai bei grybelinės sporos gali būti alerginių ligų sukėlėjai, tokių kaip sausas kosulys, čiaudulys, varvanti nosis. Sunkesniais atvejais gali atsirasti pakitimų ir plaučiuose. Pasitaiko ir galvos bei sąnarių skausmų. Tokiu atveju gali laukti ilga diagnostika bei gydymas – kol paaiškės, kad negalavimų sukėlėjas yra kondicionierius, liga gali ir paūmėti. Todėl nusprendus įsigyti kondicionierių namie, gerai apsvarstykite jo priežiūros galimybes“, – atkreipia dėmesį R. Truncė. 

Be įvardintų minusų kondicionieriai taip pat turi ir teigiamų savybių. Esant žemesnei aplinkos temperatūrai, mažėja perkaitimo bei širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, didėja darbingumas, dėmesio koncentracija. 

„Vokiečių ekspertai net įrodė, kad pakilus temperatūrai virš 27 °C avaringumas išauga apie 11 proc., tad kondicionieriai net gali išsaugoti gyvybę. Kitas jų privalumas – tinkamai prižiūrint kondicionierius, jie į aplinką tiekia švarų ir išvalytą orą, o ne dulkes ar išmetamąsias dujas, kuriomis tektų kvėpuoti atsidarius automobilio langą“, – akcentuoja vaistininkė. 

Oro drėkintuvų pataria nepamiršti ir vasarą 

Anot jos, gerai savijautai įtakos turi ir santykinis oro drėgnumas. Žmogus geriausiai jaučiasi, kai oro drėgnumas patalpose siekia 40-60 proc. 

„Oro drėkintuvus dažniau atsimename prasidėjus šildymo sezonui, tačiau reiktų neužmiršti, kad esant karštai ir sausai vasarai taip pat gali reikėti papildomo drėkinimo namuose. Dėl mažos santykinės oro drėgmės sausėja oda, džiūsta gleivinės, dėl to atsiranda žaizdelės, gali paūmėti alerginės reakcijos“, – vardija R. Truncė. 

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė priduria, jog oro drėkintuvams, kondicionieriams taip pat ir rekuperacinei sistemai reikalingas valymas tam, kad juose nesikauptų organizmui žalingi mikroorganizmai. 

„Nepaisant visų naudojamų pagalbinių priemonių oro temperatūros bei drėgmės reguliavimui, patariama nepamiršti praverti keletą kartų per dieną langus nors 5 minutėms, ypač miegamuosiuose prieš miegą. Natūrali oro kaita pašalina daugelį virusų ir mikroorganizmų, o tai prisideda prie geresnės sveikatos“, – rekomenduoja vaistininkė.

Vaistininkė: nematoma kondicionierių grėsmė – pavojingesnė už peršalimą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Jul 2021 08:55:16 +0300
<![CDATA[Ligų prevencijos programos: lengviau pasitikrinti nei sirgti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligu-prevencijos-programos-lengviau-pasitikrinti-nei-sirgti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligu-prevencijos-programos-lengviau-pasitikrinti-nei-sirgti Nors sąlygos užkirsti kelią šioms sunkioms ligoms sudarytos, ligonių kasų duomenimis, įprastai ligų prevencijos programomis pasinaudoja tik apie trečdalį galinčių pagal jas pasitikrinti šalies gyventojų. 2020 m. iš dalies dėl mažesnio paslaugų prieinamumo ar baimės gydymo įstaigoje užsikrėsti COVID-19 kai kurių prevencinių programų paslaugų suteikta net per 40 proc. mažiau, palyginti su 2019 m. Dabar situacija vėl palanki – pandemijos atoslūgis, žmonės turi daugiau laisvo laiko, todėl gyventojai raginami dalyvauti jiems skirtose programose kreipiantis į šeimos gydytoją.

„Ligų prevencijos programos skirtos sveikiems žmonėms, tiksliau – tiems, kuriems dar nėra nustatyta liga ir kurie dar jaučiasi gerai. Mat valstybės lėšomis finansuojamų prevencinių programų tikslas – nustatyti ligos užuomazgas ir prireikus skubiai imtis veiksmų, kad neateitų diena, kai padėti žmogui sunku arba nebeįmanoma. Priešingai nei mano nemaža dalis visuomenės, dėl lemtingų ligų reikia tikrintis ne tik vidutinio ar vyresnio amžiaus, bet ir jauniems žmonėms. Be to, liga gali prasidėti net be juntamų simptomų, todėl patikros turi būti reguliarios – jei pasitikrinus viskas gerai, po nustatyto laiko patikrą reikia kartoti. Juolab kad pirminė patikra yra paprasta ir už ligų prevencijos programų paslaugas mokėti nereikia“, – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė.

Pasak L. Vitkauskienės, minėtomis ligomis dažniausiai susergama sulaukus tam tikro amžiaus, todėl pagal jį žmonės priskiriami rizikos grupėms. Viena šių grupių apima visiškai jaunas moteris – tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra didelė jau nuo 25 iki 59 m. (imtinai) net tais atvejais, kai šeimai ši liga nebūdinga. Todėl tokio amžiaus moterys kas 3 metus turėtų atlikti prevencinę patikrą dėl gimdos kaklelio vėžio, kurios metu greitai ir neskausmingai paimamas citologinio tepinėlio mėginys ikivėžiniams pakitimams nustatyti. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus vėliau gali būti atliekama biopsija diagnozei patvirtinti ar paneigti.

Ypač suklusti turėtų 40–50 m. gyventojai – tai amžius, nuo kurio išauga net kelių ligų tikimybė. Apie vieną iš jų – dažniausią onkologinę ligą krūties vėžį – viešai daug kalbama ir rašoma, bet tikrintis vengiama. Pagal krūties vėžio prevencinę programą pasitikrinti, ar nėra ikivėžinių ir vėžinių pakitimų, kas 2 metus gali ir turi moterys nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Programos dalyvėms su šeimos gydytojo siuntimu atliekamas mamografinis tyrimas, kuris leidžia nustatyti visai mažus, dar neužčiuopiamus pakitimus, po kurio laiko galinčius tapti realia grėsme jų gyvybei. Rizikuoti tikrai nevertėtų, juk nustatytas pirmos stadijos krūties vėžys gali būti visiškai išgydomas.
 
Ne veltui daug viešai kalbama ir apie prostatos vėžį – ligą, paprastai irgi neturinčią juntamų pirmųjų simptomų, taigi jų esant liga dažniausiai jau yra pažengusi ir gydyti sunku. Todėl net nesant jokių ligos požymių pagal prostatos vėžio prevencinę programą turėtų tikrintis vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo šia liga. Tikrinant atliekamas kraujo tyrimas dėl prostatos specifinio antigeno (PSA), parodantis, ar pacientą siųsti į urologo konsultaciją, toliau tirti ir gydyti. Jei viskas gerai, patikra kartojama po 2 arba po 5 metų – tai nustato gydytojas.

Nuo 50 metų išauga tikimybė susirgti ir kita klastinga liga – storosios žarnos vėžiu. Ši liga chirurginėmis ar kitoms priemonėmis gana gerai pasiduoda gydymui, tačiau bėda ta, kad dažnai ji nustatoma per vėlai. Todėl labai svarbu, kad vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų (imtinai) kas 2 metus pasitikrintų pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą. Tikrinant atliekamas slapto kraujavimo testas, o gavus teigiamą rezultatą šeimos gydytojas diagnozei nustatyti siunčia pas gydytoją specialistą kolonoskopijos ir prireikus biopsijos.

Nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiau kaip pusė visų mirusių šalies gyventojų (Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys). Tai gana apmaudus ir sukrusti ypač skatinantis faktas, nes šios ligos sietinos su netinkama gyvensena, todėl ją koreguojant galima pašalinti ir nemenką dalį ligos atsiradimo priežasčių. Dėl didelės rizikos pagal širdies ir kraujagyslių prevencinę programą kasmet turėtų pasitikrinti vyrai nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterys nuo 50 iki 64 metų (imtinai). Per patikrą siekiama atrinkti tuos, kuriems kyla grėsmė per artimiausius 10 metų susirgti sunkia kraujagyslių ar širdies liga (krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, arterijų tromboze). Tad užuot vieną dieną netikėtai patekus į reanimaciją, geriau kreiptis į šeimos gydytoją pagal programą, kad būtų nustatyti rizikos veiksniai, prireikus sudarytas prevencijos planas arba siunčiama išsamiau išsitirti ir gydytis.

Norint pasitikrinti pagal ligų prevencijos programas kreiptis reikia ne kur nors kitur, o į savo šeimos gydytoją medicinos įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs. Įprastai patikrą bei visus reikiamus pirminius tyrimus ir atlieka šeimos gydytojas. Jeigu šie tyrimai parodo ligos tikimybę ir prireikia gydytojo specialisto konsultacijos ar gilesnių tyrimų, pacientui išduodamas siuntimas gauti šių paslaugų.

Su šeimos gydytojo išduotu siuntimu ligų prevencijos programų paslaugas galima gauti savo gydymo įstaigoje arba, jei joje reikiamo gydytojo nėra ar specifiniai tyrimai neatliekami, kitoje įstaigoje, turinčioje sutartį su TLK. Nė vienoje iš jų pacientai, tikrindamiesi pagal prevencines programas, neturi mokėti nei už tyrimus, nei už gydytojų darbą, nei už sunaudotas medžiagas.

Ligų prevencijos programos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos savo pacientams siunčia pranešimus, kada ateina laikas pasitikrinti pagal jiems priklausančias programas. Gavus tokį pranešimą reikėtų neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją, pranešimo nepastebėjus ar negavus –  patiems teirautis, ką reikia pasitikrinti prevenciškai.

Vilniaus TLK pabrėžia, kad svarbiausia – kreiptis į gydytoją tada, kai sveikatos problemų dar nėra arba bent jau kai imamos justi jų užuomazgos. Paprastais, neskausmingais tyrimais ir nemokamai galima užkirsti kelią sunkioms, bet išgydomoms arba kontroliuojamoms ligoms, o gerų rezultatų atveju – gyventi be baimės, kad šešėlyje tūno liga.

Ligų prevencijos programos: lengviau pasitikrinti nei sirgti

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Jul 2021 07:26:36 +0300
<![CDATA[Akių priežiūra vasarą – galvodami tik apie grožį ir patogumą, galime turėti rimtų problemų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/akiu-prieziura-vasara-galvodami-tik-apie-grozi-ir-patoguma-galime-tureti-rimtu-problemu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/akiu-prieziura-vasara-galvodami-tik-apie-grozi-ir-patoguma-galime-tureti-rimtu-problemu Vėjas, smėlis, saulė – stipriai akis veikiantys dirgikliai, kurie gali sukelti nemalonumų. Pasak gydytojos D. Montvilaitės, šiltuoju metų laiku skrybėlės, kepuraitės ar akinių nereikėtų pamiršti ne tik dėl grožio, bet ir rūpinantis akimis. „Visi šie faktoriai jautrina akis ir tai gali padaryti žalos. Saulės spinduliai yra skirtingi, jie gali veikti akies paviršių, akies viduje esantį lęšiuką, lygiai taip pat jie gali paveikti mūsų tinklainę. Ir ši taisyklė galioja tiek vaikams, tiek senjorams“, – dėmesį atkreipia oftalmologė.

Mėgautis saule svarbu nepamiršti, kokį poveikį ji daro, todėl būtina pasirūpinti apsaugos priemonėmis. Renkantis akinius svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jų grožį, bet ir apsaugą nuo ultravioletinių spindulių. Kiekviename optikos salone galite pasitikrinti, kaip akiniai saugo nuo ultravioletinių spindulių.

Renkantis akinius gydytoja rekomenduoja įvertinti, kaip su jais jaučiatės lauke, paprašykite konsultantų, kad leistų įvertinti, kaip akiniai naikina atspindžius. Taip pat svarbu įvertinti ir jų tamsumą, svarbu rinktis tuos, kurių tamsinimas jums būtų komfortiškas, nes kai kurie žmonės netoleruoja stipriai tamsintų akinių. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į akinių apsaugos lygį. Gydytoja rekomenduoja rinktis akinius specializuotoje parduotuvėje, kur galite pasitikėti jų saugumu.

Farmacininkai pastebi, kad vasarą klientai vaistinėje dažnai ieško priemonių, kurios padėtų įveikti akių sausumą. „Eurovaistinės“ vaistininkė J. Juodsnukytė paaiškina, kad ši problema kyla, nes daug laiko praleidžiame saulėje, paplūdimyje, maudomės ežere ar jūroje ir visa tai gali sausinti akis.

„Būtent dėl to naudinga vartoti ne tik vitaminus, kurie pagelbėtų mūsų akims ir pagerintų regėjimą, bet taip pat turėti ir lašelių, kurių sudėtyje yra vitaminų, propolio, ramunėlių. Jie ne tik padeda atstatyti akis, bet ir puikiai jas drėkina, apsaugo nuo smėlio, vandens, įvairių šiukšlių, kurios patenka į akis, aktyviai leidžiant laiką gamtoje“, – sako vaistininkė.

Būti dėmesingiems

Dar viena dažna vasaros problemų priežastis – netinkamai naudojami kontaktiniai lęšiai. D. Montvilaitė sako, kad lęšius nešiojantys žmonės dažnai vaikšto plona riba ir pamiršta taisykles, nes tai yra labai patogu ir priverčia užsimiršti. „Blogiausia yra likti su lęšiais per naktį. Visada paklausiu pas tokius pacientus: ar jie namuose miega dėvėdami kojines? Jie nustemba ir sako, kad ne, tai lygiai taip pat ir su lęšiais. Jeigu užmigsime vieną kartą – tikrai nieko nenutiks, tačiau tikrai nepaverskite to įpročiu“, – sako ji.

Gydytoja oftalmologė pataria per atostogas turėti vienadienius lęšius, taip tikrai nepamiršite jų išsiimti, pavyks išvengti nemalonumų. Pasak D. Montvilaitės, lęšiai yra įvairiems mikroorganizmams daugintis labai palanki terpė, todėl jokiu būdu jų nereikėtų taupyti ir nepamiršti vartojimo rekomendacijų, jeigu jie skirti nešioti vieną dieną – taip ir daryti.

Gerai akių būklei svarbu, kad organizmui netrūktų ir būtinų medžiagų. Vaistininkė rekomenduoja vartoti žuvų taukus, jie padeda palaikyti gerą regėjimą, taip pat turi priešuždegiminių savybių, todėl yra ypač naudingi tiems, kuriems kyla uždegimai ar jų akys yra linkusios į raudonumą

Akių priežiūra vasarą – galvodami tik apie grožį ir patogumą, galime turėti rimtų problemų

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Jul 2021 09:56:06 +0300
<![CDATA[Atmintinė pradedantiems sportuoti: šie patarimai padės išvengti traumų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atmintine-pradedantiems-sportuoti-sie-patarimai-pades-isvengti-traumu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atmintine-pradedantiems-sportuoti-sie-patarimai-pades-isvengti-traumu Fizinis aktyvumas yra itin svarbi gyvenimo dalis, kuri daro teigiamą įtaką ne tik kūnui, bet ir psichologinei sveikatai. Prasidėjus pasaulinei pandemijai, nuobodžiaujantys ir iš biuro į namus persikėlę žmonės atrado save sporte. Tačiau daugėjant savamokslių sportininkų, didėja ir traumų skaičius. BENU vaistinės farmacininkė ir kūno rengybos sportininkė Jūratė Vaičiūnienė pasidalijo naudingais patarimais pradedantiesiems sportininkams. Šie patarimai padės išvengti traumų ir pasiekti geresnių rezultatų.

Venkite treniruotis savarankiškai

Pasak vaistininkės, svarbiausia yra įvertinti savo kūno ribas ir aplinkos veiksnius. „Dažniausiai traumos ištinka, kai žmonės pervertina savo galimybes – svarbiausia klausytis savo kūno“, – sako vaistininkė J. Vaičiūnienė. Visiems naujokams patartina susirasti kompetentingą trenerį. Neturintiems tokios galimybės rekomenduojama pradėti nuo paprastesnės veiklos, tokios kaip vaikščiojimas ar važinėjimas dviračiu. Dažniausiai traumos ištinka, kai nepatyręs žmogus sportuoja netaisyklingai arba pervertina savo galimybes. Farmacijos specialistė teigia, kad sportas yra rimtas ir ne kiekvienam iškart įkandamas mokslas.

Tobulėjančių technologijų dėka, šiandien aktyvių treniruočių metu galime fiksuoti savo širdies ritmą. Visuomenėje sklando klaidinga nuomonė, jog pulsą fiksuoja tik patyrę sportininkai, tačiau BENU vaistininkė ją paneigė. Sekdami savo pulsą ir stebėdami savo kūno reakciją į krūvį, galime pasirinkti tinkamą fizinio aktyvumo lygį. Ypač svarbu pulsą sekti pradedantiesiems sportuoti, sergantiems lėtinėmis ligomis ar nėščiosioms. Širdies dūžiai gali išduoti tam tikras nežinomas ligas ir nubrėžti galimybių ribas. Pasak farmacininkės, pulso sekimas padeda stebėti ir progresą. 

„Matydami kaip širdis reaguoja į krūvį, žmonės susikuria tam tikrą saugumo jausmą ir žino kada sustoti“, – teigia BENU vaistininkė J. Vaičiūnienė. Sporto pradinukams širdis šokinėja itin neproporcingai, tačiau farmacijos specialistė ramina ir teigia, kad tai yra normalu. „Kūnui reikia laiko prisitaikyti prie kintančių veiksnių organizme. Tačiau kartais padažnėjusį pulsą lemia ir kitos pasislėpusios sveikatos problemos, todėl prieš pradedant sportuoti verta pasitarti su gydytoju.“

Būtina kelti sau iššūkius

Anot BENU vaistininkės, nutarus keisti gyvenimo būdą ir pradėjus sportuoti – nepakaks vien nusipirkti nepriekaištingą sportinę aprangą ir sporto klubo abonementą. Teks apsišarvuoti geležine kantrybe. Pradedantiesiems sportininkams reikia ypač įdėmiai stebėti savo kūną ir sveikatą, nes dažna trauma sporto metu ištinka būtent per nepatyrimą. Pirmąjį mėnesį farmacijos specialistė rekomenduoja išlaikyti stabilų krūvį ir stebėti kūno reakcijas. Po mėnesio vertėtų didinti atstumą arba tempą, tuo pačiu sekti širdies pulsą ir stebėti sveikatą. 

„Sportuojant didinti krūvį ir kelti iššūkius yra būtina – tai neatsiejama sporto ir sveikos gyvensenos dalis. Reguliariai ir intensyviai sportuojant, bet nekeliant krūvio – naudos nebus, nes kūnas tiesiog prisitaikys. Krūvio didinimas sporte sukelia emocinį pasitenkinimą bei stiprina imunitetą, tai būtina norint tobulėti“, – teigia specialistė. 

Sporto metu traumas patiria ir mėgėjai, ir profesionalai. Dažniausiai jos priklauso nuo sportuojančio pasirengimo ir fizinės formos. Tačiau kartais traumos ištinka ir netikėtai, ypač komandinėse sporto šakose. Patempus raumenį, nikstelėjus čiurną ar kitos traumos atveju, vaistininkė pataria nedelsiant nutraukti treniruotę. Pirmąją dieną būtina šaldyti sužeistą kūno dalį ir naudoti uždegimą mažinančius tepalus. Sužeistą kūno vietą reikėtų pakelti aukščiau. Jeigu skausmas nepraeina, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją traumatologą. 

Fizinį aktyvumą lygina su dantų valymu

Kita neatskiriama sveiko kūno ir sporto dalis – subalansuota mityba. Vaistininkės teigimu, maisto papildai sportuojantiems yra nebūtini, tačiau pastiprinti organizmą vitaminais vertėtų.

Be subalansuotos mitybos nebus ir rezultatų, „teisingas maistas“ gerina sveikatą ir suteikia energijos. Reguliariai sportuojant, bet nevalgant visaverčio maisto – gali užklupti ligos, silpnėti imunitetas ir ypač dažnėti traumos. Vaistininkė rekomenduoja valgyti nuo trijų iki penkių kartų per dieną. 

Sporto metu mes prakaituojame ir iš organizmo išvarome toksinus. J. Vaičiūnienė rekomenduoja gerti vandenį vėliausiai pusvalandį prieš treniruotę, kitu atveju kyla galimybė apsunkti ir padaryti treniruotę sudėtingesne. 

„Tačiau yra ir kita pusė – prakaituodami mes netenkame elektrolitų, kai kuriems siūloma gerti juos po treniruotės. Nereikėtų to daryti nepasitarus su šeimos gydytoju ar profesionaliu treneriu. Reikėtų pasidaryti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti, ko trūksta būtent jūsų organizmui“, – teigia BENU vaistininkė.

J. Vaičiūnienė sportą vadina kasdieniu ritualu ir neatskiriama gyvenimo dalimi: „Kaip kasdien valomės dantis – taip turime ir sportuoti, judėti.“ Kiekvienas turėtų atrasti sau patinkančią sporto šaką ar aktyvią veiklą. Nebūtina nubėgti maratonų, tačiau kasdienis pasivaikščiojimas parke gerokai pagerins sveikatos būklę – tiek fizinę, tiek emocinę.

 

Atmintinė pradedantiems sportuoti: šie patarimai padės išvengti traumų

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 29 Jun 2021 11:51:05 +0300
<![CDATA[Kodėl skilinėja kulnai: 3 priežastys ir būdai, kaip to išvengti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kodel-skilineja-kulnai-3-priezastys-ir-budai-kaip-to-isvengti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kodel-skilineja-kulnai-3-priezastys-ir-budai-kaip-to-isvengti „Vasarą gana dažnai sulaukiame klausimų, ką daryti norint atsikratyti kulnų skilinėjimo. Nors dažniausiai tuo skundžiasi moterys, vyrus ši bėda irgi kamuoja. Pastebime, kad visi siekia kuo greitesnio rezultato, tačiau dėmesio ir laiko tam skirti nori mažai. Daugelis galvoja, kad porą kartų pasiteps kremu ir to pakaks, bet, deja, taip nėra. Su pacientu pirmiausia aptariame problemą ir kartu ieškome priežasties, kuri būna viena iš trijų: išsausėjusi oda, išoriniai veiksniai arba rimtesnė – įvairios ligos“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Jančiukienė.

Dažniausia priežastis – išsausėjusi oda

Pagrindinė suskeldėjusių kulnų priežastis – išsausėjusi oda. Odos sausėjimui įtaką daro drėgmės trūkumas, žiemą namuose įjungtas šildymas, nepakankama priežiūra.

„Geriausias gydymas yra sausos odos profilaktika, todėl drėkinamasis pėdų kremas turi tapti kasdienio kūno priežiūros ritualo dalimi. Pėdas kremu reikėtų tepti bent 2 kartus per dieną. Tinka ir specialūs pėdų priežiūros kremai su keratolitinėmis medžiagomis, kurios tirpdo sustorėjusį odos raginį sluoksnį, pvz., salicilo rūgštimi, šlapalu, vaisių rūgštimis ir pan. Ypač efektyvūs yra sudėtyje turintys šlapalo, kuris veikia kaip natūralus drėkiklis, sulaiko vandenį raginiame sluoksnyje ir pašalina negyvybingas odos ląsteles“, – aiškina vaistininkė.

 

Jos teigimu, apsisaugoti nuo kulnų suragėjimo bei suskeldėjimo ir to atsikratyti gali padėti ir liaudies medicinos priemonės. Kaip kulnų odos šveitiklį arba naktinę kaukę galima naudoti medų, kuris dar ir turi antibakterinių bei dezinfekuojančių savybių. Sausėti ir trūkinėti linkusius kulnus nakčiai galima sutepti kokosų aliejumi – jis drėkina, veikia antimikrobiškai, mažina uždegimą.

Suskeldėjusiems kulnams labai efektyvi avižinių dribsnių ir alyvuogių aliejaus kaukė. K. Jančiukienė pataria sumaišyti 1 valgomąjį šaukštą avižinių dribsnių ir kelis šlakelius alyvuogių aliejaus. Gautą masę tolygiai paskirstyti ant probleminių vietų, palikti bent 30 min., o po to nuplauti drungnu vandeniu. Procedūrą galima kartoti kas antrą dieną, kol sugis įtrūkimai.

Pradėjusiai ragėti ar skilinėti kulnų odai reikia daugiau dėmesio. Pirmiausia ją būtina suminkštinti, kad lengviau nusišveistų. Tam padeda vonelės. Viena jų – valgomosios sodos, kuriai paruošti reikia šiltame vandenyje ištirpinti 3 valgomuosius šaukštus sodos, o gautame mišinyje kojas mirkyti 10-15 min. Tokią vonelę galima kartoti 2 kartus per savaitę. „Vonelėms galima naudoti ir obuolių sidro actą. Į indą įpilkite apie 200 ml obuolių sidro acto ir tiek šilto vandens, kad apsemtų pėdas. Jas mirkykite 15 min., po to patrinkite pemza, nuskalaukite. Voneles su actu galima kartoti kas antrą dieną“, – rekomenduoja K. Jančiukienė.

Jei kulnai labai suskeldėję, yra atpleišėjusių odelių, jas po kojų mirkymo reikėtų nukarpyti paprastomis žirklutėmis ar žnyplutėmis. Kitas žingsnis – padų odos šveitimas. Pasak vaistininkės, dažnai ši procedūra atliekama klaidingai.

„Daugelis mano, kad padų ir kulnų odą galima šveisti bet kaip. Iš tiesų šveisti reikia laikantis vienos krypties, o ne brūžinant pirmyn atgal. Pėdą reikia pastatyti ant pirštų, sutrūkinėjusius užkulnius šveisti iš viršaus į apačią, o ne į šonus, nes paprastai įtrūkimai yra vertikalūs, o ne horizontalūs. Reikia atkreipti dėmesį į odelę – ji šiaušiasi ar gražiai gula. Jei šiaušiasi, vadinasi, jūsų pasirinktas šveitimo kampas negeras“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Po šveitimo pėdas būtina patepti maitinamuoju arba sutrūkinėjusiai odai skirtu kremu. Kad jis gerai susigertų, patariama apsimauti kojines. Visą procedūrą su mirkymu ir šveitimu atlikti reikėtų bent kartą per savaitę, vakare prieš einant miegoti.

Kai skilinėjimą lemia ligos

Vaistininkė pabrėžia, kad jei kulnai giliai įskilę, kraujuoja, yra paraudę ir šlapiuoja, tai gali būti jau ne kosmetinė problema, tad būtina apsilankyti pas specialistą. Jos teigimu, suskilinėję kulnai gali reikšti ir įvairias ligas, tačiau žmonės apie tai nepagalvoja ir tikisi visas bėdas išspręsti kremų pagalba.

„Kai kulnai iš tiesų stipriai suskeldėję, net pabalę, tai signalizuoja apie vitaminų, mineralų stoką. Odai ypatingai svarbus vitaminas A. Dėl vitaminų trūkumo kenčia visa oda, tačiau kulnai tai parodo ypač akivaizdžiai.

Įtrūkimai paduose gali atsirasti dėl grybelinių ligos. Grybelis iš pradžių suardo viršutinį odos sluoksnį, su laiku skverbdamasis giliau. Oda prie įtrūkimų gali pabalti ar pažaliuoti. Tokiu atveju būtina teisinga diagnozė ir gydymas“, – pasakoja K. Jančiukienė.

Diabetu sergančių ir tinkamai nesigydančių žmonių pėdų oda taip pat gali labai išsausėti – ji tampa panaši į nuo sausros sutrūkinėjusią žemę, įtrūkimai dažniausiai būna gilūs. Beveik nepastebimi įtrūkimai ant kulnų gali rodyti gastritą. Juos žmonės dažnai palaiko paprastu odos sausumu, tad vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į kitus, lydinčius simptomus: įtrūkimus lūpų kampučiuose,  sausumą burnoje bei rėmenį.

Kulnai skilinėja ir esant inkstų nepakankamumui, taip pat užslėptam varikoziniam venų išsiplėtimui. K. Jančiukienė sako, kad jeigu įtrūkimai atsirado dėl ligos, reikia pradėti gydymą, nes kosmetinės procedūros nepadės. Jei net ir sąžiningai atliekant šveitimo bei drėkinimo procedūras kulnų skilinėjimas nepraeina, geriausia pasikonsultuoti su mediku.

Riziką padidina netinkama avalynė ir amžius

Net ir rūpinantis savo oda bei nesergant jokiomis ligomis, kulnų oda gali pradėti kelti problemų. Vaistininkė sako, kad tai gali lemti ir nuo žmogaus priklausantys arba nepriklausantys išorės veiksniai.

„Pavyzdžiui, netinkami batai. Su jais esame linkę sieti nuospaudas, bet netinkama avalynė lygiai taip pat gali išsausinti pėdų odą. Negalima nuolat avėti labai aptemptos, nepatogios, žemos kokybės avalynės.

Kitas veiksnys yra veikla, kuria užsiimama. Jei žmonėms tenka ilgai stovėti, o dar ir avalynė pasirenkama nelabai patogi, tuomet gali atsirasti pėdų odos problemų. Kulnų skilinėjimą gali lemti ir dideles apkrovas kojoms sukeliantis antsvoris“, – tikina K. Jančiukienė.

Jos teigimu, svarbus ir amžiaus faktorius. Nors jo pakeisti negalime, bet turime žinoti, kad vyresniame amžiuje pėdoms reikia daugiau priežiūros. Kulnų sausėjimo problema aštrėja su amžiumi, nes bėgant laikui oda yra linkusi natūraliai sausėti. Sulaukus 40-ties ima lėtėti medžiagų apykaita, epidermis gauna mažiau naudingų medžiagų, tad pasidaro sausesnis ir pradeda lengviau trūkinėti.

Kodėl skilinėja kulnai: 3 priežastys ir būdai, kaip to išvengti

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 29 Jun 2021 08:54:33 +0300
<![CDATA[Raminamųjų bei migdomųjų vaistų vartojimo grėsmės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/raminamuju-bei-migdomuju-vaistu-vartojimo-gresmes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/raminamuju-bei-migdomuju-vaistu-vartojimo-gresmes Anot Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos dr. Rugilės Pilvinienės, benzodiazepinų grupės vaistus būtina skirti ir vartoti labai atsakingai, mat netinkamas jų vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos padarinių. „Benzodiazepinai turėtų būti skiriami vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimui gydyti, trumpalaikiam panikos sutrikimui gydyti, taip pat prieš diagnostines ar chirurgines procedūras (vadinamajai premedikacijai), trumpalaikei nemigai gydyti, tam tikrose situacijose sergant epilepsija. Problemos dėl benzodiazepinų vartojimo yra susijusios su jų vartojimu per ilgai ir tais atvejais, kai gydymui geriau tiktų vartoti kitų grupių vaistų“, - tvirtina dr. R. Pilvinienė.

Pasak dr. R. Pilvinienės, ilgai benzodiazepinų yra linkę vartoti senyvi žmonės (65 metų ir vyresni), kuriuos vargina nemiga. Kalbant su tokiais pacientais, paaiškėja, kad nemigai gydyti benzodiazepinų jie vartoja metų metais, išrašius šeimos gydytojui. „Senyvi pacientai teisinasi, kad jei nustotų vartoti benzodiazepinų, tai visai neužmigtų ar nemiegotų. Vis tik senyviems žmonėms benzodiazepinai kelia tam tikrų pavojų. Vartojant šių vaistų ilgą laiko tarpą, gali pablogėti kai kurios pažintinės funkcijos. Vartodami benzodiazepinų, senyvi žmonės dažniau griūna, o griūdami patiria kaulų lūžių. Benzodiazepinų vartojimas taip pat gali sutrikdyti atmintį, sumažinti budrumą, sukelti nuovargį ir apsnūdimą dienos metu. Senyviems žmonėms turėtų būti skiriamos mažesnės benzodiazepinų dozės, ypač, jei asmuo serga lėtiniu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, mat benzodiazepinai gali slopinti kvėpavimo centrą“, -  teigia VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja.

Dalis jaunesnių asmenų benzodiazepinų vartoja, kad palengvintų įtampą dėl šeimoje ar darbo aplinkoje kylančių problemų. Iš tiesų kai kurie benzodiazepinai sukelia nerimą malšinantį poveikį, nesukeldami stipraus migdomojo poveikio, ir tai gali palengvinti sergančiųjų nerimo sutrikimu būklę. Tačiau benzodiazepinų turėtų būti vartojama tik tada, kai yra patologinis nerimas, t. y., kai nerimas nesusijęs su jokia gyvenimiška situacija, o būklė labai vargina pacientą ir riboja jo kasdienę veiklą. Tokiais atvejais vaisto turi būti vartojama ribotą laiką ir prižiūrint gydytojui, turinčiam patirties gydant nerimo sutrikimą.

Svarbu atminti, jog benzodiazepinų vartojimas gali būti pavojingas tam tikrų profesijų žmonėms. Centrinės nervų sistemos slopinamasis poveikis ir gebėjimo susikaupti pablogėjimas gali pabloginti gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus. Jei pavartojęs benzodiazepinų pacientas miega per mažai, budrumo sumažėjimo rizika gali padidėti. Tyrimai rodo, kad benzodiazepinų vartojimas reikšmingai didina eismo įvykių riziką. Nustatyta, kad benzodiazepinų vartojimo ir eismo įvykių ryšys buvo žymesnis jauniems vairuotojams. Reikšminga tai, kad eismo įvykių rizika smarkiai didėja benzodiazepinų vartojant kartu su alkoholiu. Tai – suprantama, nes benzodiazepinų vartojant kartu su alkoholiu, stiprėja slopinantis benzodiazepinų poveikis.   

Dr. R. Pilvinienė pabrėžia, kad raminamųjų ar migdomųjų vaistų  rekomenduojama vartoti trumpai. Gydymo trukmė priklauso nuo sutrikimo, kuris gydomas. Nemigos atveju benzodiazepinų vartojimo trukmė gali svyruoti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Nerimo sutrikimui gydyti benzodiazepinai gali būti vartojami ilgiau – 8-12 savaičių. „Atkreiptinas dėmesys, kad benzodiazepinų vartojimas yra nutraukiamas laipsniškai mažinant jų dozę. Staiga nutraukus benzodiazepinių vartojimą, gali pasireikšti atoveiksmio simptomai. Tai reiškia, kad pacientui gali pasikartoti dar stipresni nei buvo anksčiau simptomai, dėl kurių ir buvo paskirti benzodiazepinai, pvz., labai stiprus nerimas.  Todėl benzodiazepinus paskyręs gydytojas turėtų jau gydymo pradžioje informuoti pacientą, kad gydymo benzodiazepinais kursas bus ribotas ir išsamiai  paaiškinti, kaip bus palaipsniui mažinama dozė. Beje, dozės mažinimo laikotarpis taip pat įsiskaito į bendrą gydymo benzodiazepinais trukmę“, - aiškina pašnekovė.

Dėl ilgalaikio benzodiazepinų vartojimo gali pasireikšti fizinė bei psichinė priklausomybė. Kuo didesnė dozė ir kuo ilgesnį laiką ji vartojama, tuo didesnė yra priklausomybės rizika. Be to, didesnė rizika yra pacientams, kurie anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, narkotikais ar vaistiniais preparatais. Fizinės priklausomybės rizika padidėja vartojant kelių benzodiazepinų grupės vaistų derinį, nepaisant ar tai nerimą malšinantis ar  migdantis vaistas. Fizinės priklausomybės atveju, nutraukus gydymą, atsiranda nutraukimo simptomų. Nutraukimo simptomai gali būti galvos skausmas, raumenų skausmas, didelis nerimas ir įtampa, miego sutrikimai, neramumas, sumišimas ir dirglumas. Sunkiais atvejais gali pasireikšti psichikos sutrikimų, pvz., savo asmenybės fizinio ir psichinio realumo nesuvokimas, haliucinacijos. Taip pat gali padidėti klausos aštrumas, atsirasti sustingimas ir dilgčiojimas galūnėse, padidėti jautrumas šviesai, garsui ir lytėjimui, kilti traukulių. Nutraukimo simptomų gali atsirasti per keletą dienų po vaisto vartojimo nutraukimo.

Dr. R. Pilvinienė pažymi, jog benzodiazepinų grupės vaistai, turėtų būti išrašomi ir vartojami labai atsakingai. Gydytojai turėtų išrašyti pacientui mažiausią veiksmingą vaisto dozę, būtiną simptomų kontrolei, ir mažiausią prieinamą vaisto pakuotę, skirtą trumpalaikiam vartojimui. Tai reikalinga tam, kad nebūtų galimybės vaisto vartoti ilgiau ar didesne doze nei būtina ir kad pacientai nekauptų benzodiazepinų namų vaistinėlėse. Pacientai turėtų laikytis gydytojo rekomendacijų dėl dozės ir vartojimo trukmės. 

VVKT inf. 

Raminamųjų bei migdomųjų vaistų vartojimo grėsmės

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 28 Jun 2021 12:24:33 +0300
<![CDATA[Onkologinės ligos vasarą nedingsta – skirkite vieną atostogų dieną prevencijai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/onkologines-ligos-vasara-nedingsta-skirkite-viena-atostogu-diena-prevencijai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/onkologines-ligos-vasara-nedingsta-skirkite-viena-atostogu-diena-prevencijai  „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako dažnai išgirstanti iš klientų, kad jie yra girdėję apie profilaktines programas, tačiau vizitus pas specialistus vis atideda.

„Nejausdami simptomų žmonės neskuba kreiptis į specialistus ir atideda tai vėlesniam laikui. Nors visuomet svarbu prisiminti, kad ankstyva diagnostika palengvina patį ligos įveikimą. Dažnai apie prevencines programas teiraujasi, išgirdę apie susirgusius artimuosius ar perskaitę apie tai žiniasklaidoje“, – pastebi vaistininkė.

Ankstyvoje stadijoje diagnozavus ligą, ją įveikti pavyksta daug dažniau. „Veiksmingiausių rezultatų gydant onkologinius susirgimus pasiekiama diagnozavus ligą ankstyvojoje stadijoje ir pradėjus gydymą kuo anksčiau. Tyrimai rodo, kad chirurginiam vėžio gydymui vėluojant 4 mėnesiams, mirtingumas išauga 6–8 proc., o tokiam pat terminui atidėjus radioterapiją ar sisteminį gydymą – 10 procentų. Todėl visus gyventojus, kurie įtraukti į rizikos grupes ir gali nemokamai dalyvauti storosios žarnos vėžio, krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio ir priešinės liaukos vėžio diagnostikos programose, raginame tai padaryti nedelsiant“, – sako gydytoja radiologė, Nacionalinio vėžio instituto prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė.

Ankstyvosios diagnostikos programos rekomenduojamos konkretaus amžiaus žmonėms, taip pat svarbus ir jų reguliarumas. 25–59 m. moterims skirta gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kuria rekomenduojama pasinaudoti 1 kartą kas 3 metus ir krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri rekomenduojama 50–69 m. moterims 1 kartą kas 2 metus. Vyrams skirta prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, ji rekomenduojama 50–69  m. vyrams 1 kartą kas 2 metus. 50–74 metų vyrams ir moterims 1 kartą kas 2 metus rekomenduojama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.

Pasak dr. R. Briedienės, profilaktinių tyrimų geriau neatidėlioti ir apsilankyti pas gydytoją kuo skubiau. „Vasarą vėžys neatostogauja, todėl tinkamiausias laikas sveikatos prevencijai ir diagnostikai yra „dabar“. Norint pagal prevencijos programą pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, Nacionaliniame vėžio institute šiuo metu laukti reikėtų maždaug 2 savaites, dėl krūties vėžio – 2–3 savaites“, – sako medikė.

Amžiaus kategorija ir tyrimų dažnumas gali priklausyti ir nuo kitų faktorių, todėl visada verta pasikonsultuoti su specialistais, atkreipti dėmesį į jų rekomendacijas.

10 rekomendacijų, kaip sumažinti riziką susirgti vėžiu:

1. Nevartokite jokių tabako gaminių ir venkite aplinkos, kurioje būtų rūkoma.

2. Stenkitės palaikyti normalų kūno svorį.

3. Būkite fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną.

5. Skirkite dėmesio sveikai mitybai.

6. Ribokite arba visai atsisakykite bet kokios rūšies alkoholio.

7. Venkite per ilgai būti saulėje, ypač saugokite vaikus.

8. Saugokitės vėžį sukeliančių medžiagų poveikio savo darbo vietoje vadovaudamiesi saugaus darbo instrukcijomis.

9. Suteikite galimybę savo vaikams dalyvauti skiepų programose: Hepatito B (naujagimiams), žmogaus papilomos viruso (ŽPV) (mergaitėms)

10. Dalyvaukite atrankinės patikros programose dėl vėžio.

Onkologinės ligos vasarą nedingsta – skirkite vieną atostogų dieną prevencijai

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 28 Jun 2021 09:10:08 +0300
<![CDATA[Keičiamos sąlygos popierinių receptų išrašymui migdomiesiems ir raminamiesiems vaistams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keiciamos-salygos-popieriniu-receptu-israsymui-migdomiesiems-ir-raminamiesiems-vaistams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keiciamos-salygos-popieriniu-receptu-israsymui-migdomiesiems-ir-raminamiesiems-vaistams Skatinant racionalesnį psichotropinių vaistų vartojimą, nuo liepos 1 d. keičiamos jų išrašymo popieriniais receptais sąlygos. Pradėjus naudoti specialiąją popierinio recepto blanko formą, vaistų skyrimas taps skaidresnis, o padirbti receptą bus itin sudėtinga.

„Sveikatos apsaugos ministerija skatina racionalų psichotropinių vaistų vartojimą. Kaip rodo esama situacija, neretai jais bandoma piktnaudžiauti, iš to kyla daug neigiamų pasekmių žmonių sveikatai. Nauji saugieji popierinio recepto blankai turės registracijos numerį, o tai leis užtikrinti išrašomų receptų apskaitą bei mažinti piktnaudžiavimo galimybes“, - sako sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė.

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigia, kad saugieji popieriniai blankai padės išvengti sukčiavimo atvejų, kai psichotropinių vaistų bandoma įsigyti suklastojus receptą.

„Receptų padirbinėjimas yra gana dažna problema, su kuria susiduria vaistinių darbuotojai. Saugieji popierinio recepto blankai leis darbuotojui greitai ir paprastai įsitikinti, kad receptas yra tikras“, – sako Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė.

Išimties tvarka, kai nėra galimybių išrašyti elektroninio recepto, psichotropiniai vaistai (daugiausiai benzodiazepinai – migdomieji ir raminamieji) nuo liepos 1 d. galės būti išrašomi ant specialiojo recepto blanko. Rengiantis pokyčiams, gydymo įstaigos kviečiamos specialiaisiais receptų blankais apsirūpinti iš anksto.

Pagal galiojančius teisės aktus jau dabar visi vaistai (įskaitant psichotropinius vaistus) turi būti išrašomi elektroniniuose receptuose, o tik išimtinais atvejais (pvz. lankant pacientą namuose, laikinai neveikiant e. sveikatai ir kt.) jie gali būti išrašomi ant popierinių receptų blankų.

2021 m. I ketv. duomenimis, 77 proc. populiariausių benzodiazepinų yra išrašomi elektroniniuose receptuose, likusi dalis – popieriniuose 1 formos receptuose. Tuo tarpu kai kurie kiti psichiatriniai vaistai e. receptuose yra išrašomi daugiau kaip 90 proc. atvejų, o beveik visi kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonėms yra išrašomi elektroniniuose receptuose. 

Artėjant liepos 1 d., kai psichotropiniai vaistai nebegalės būti išrašomi 1 formos receptų blankuose. Sveikatos apsaugos ministerija kviečia gydymo įstaigas iš anksto apsirūpinti pakankamomis 2 formos specialiųjų receptų blankų atsargomis. Juos galima atsiimti Universiteto vaistinės filiale, adresu Gedimino pr. 27, Vilnius, vaistinės darbo laikas: I-V: 7:30 - 20:00, VI: 9:00-16:00, VII: nedirba, telefono Nr. 8 (5) 244 4671; 8 (5) 261 0135, el.  paštas: gedimino.v@universitetovaistine.lt). Primename, kad gydymo įstaiga minėtų receptų blankų atsargų gali turėti ne daugiau nei 6 mėnesiams.

Benzodiazepinų (raminamųjų ir migdomųjų vaistų, toliau tekste vadinamų BZD) neracionalus vartojimas Lietuvoje yra didelė problema. 1 iš 4 šalies gyventojų bent kartą gyvenime vartojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Apklausos rodo, kad vidutinė vartojimo BZD trukmė – net 86 mėnesiai, beveik pusė apklaustųjų nurodė juos geriantys  kasdien. Lietuvoje BZD vartoja apie 4 proc. gyventojų, kas mėnesį parduodama apie 200 tūkst. pakuočių BZD, vartojimas 2–3 kartus lenkia Šiaurės regiono šalių vidurkį. Įprasta, bet liūdna praktika Lietuvoje – depresijos ir nerimo simptomus ilgus metus slopinti BZD, ligai progresuojant toliau, užuot realiai ir veiksmingai gydant ją ankstyvame etape.

 Atliekamais pakeitimais taip pat siekiama spręsti 1 formos receptų blankų padirbinėjimo problemą. SAM vykdytos vaistinių apklausos duomenimis, vaistininkai dažnai arba kartais (65 proc. respondentų) susiduria su padirbtais receptais, kuriuose išrašomi BZD. Kadangi šiuolaikinės technologijos leidžia labai gerai padirbti receptą arba padirbamas gydytojo spaudas, nemaža dalis šių nusikaltimų yra latentiniai ir lieka nepastebėti. Tai didina sveikatos rizikas pacientams, kurie dėl gydytojų nepatvirtinto ir nestebimo receptinių vaistų vartojimo gali patirti įvairius šalutinius poveikius, priprasti prie šių vaistų vartojimo.

Siekdama racionalesnio BZD preparatų vartojimo, SAM pradėjo formuoti naują vaistų skyrimo praktiką.

2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Benzodiazepinų ir benzodiazepinų dariniams priskiriamų bei panašaus veikimo mechanizmo vaistinių preparatų skyrimo ir vartojimo mažinimo ar nutraukimo metodinės rekomendacijos. Jose nustatoma, kad pirmą kartą skiriant BZD rekomenduotinas skyrimo laikas ribojamas iki 12 savaičių (su išimtimis), o ilgalaikiams BZD vartotojams sudaromos sąlygos gydytojui padedant saugiai sumažinti ir (ar) nutraukti BZD vartojimą, arba atskirais atvejais tęsti esamą vartojimą be apribojimų (kai vartojantis asmuo yra vyresnio amžiaus, vartoja ilgą laiką stabilia terapine doze arba serga lėtinėmis psichikos ligomis).

Siekiant, kad šeimos gydytojai susipažintų su šiomis metodinėmis rekomendacijomis, 2020-2021 m. vykdomi gydytojų mokymai, iš viso numatoma apmokyti 1200 šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų. Šeimos gydytojai nuolat informuojami apie pokyčius išrašant benzodiazepinų grupės vaistinius preparatus, atsakoma į jų keliamus klausimus, jie skatinami tinkamai informuoti pacientus apie laukiančius pokyčius.

Siekiant, kad asmenims, turintiems lengvų nerimo, nemigos ar depresijos simptomų, dėl kurių dažnai skiriami BZD vaistai, nebūtų apribotos jiems svarbios galimybės ir teisės – vairuoti, dirbti darbą (verstis asmens sveikatos priežiūros praktika, dirbti teisingumo srities profesijose, statutinėje tarnyboje ir kt.), laikyti ginklą ir kt., baigiami peržiūrėti teisės aktai, kuriuose nustatyti tokie ribojimai turint diagnozuotų psichikos ir elgesio sutrikimų. Nuo š.m. liepos mėn. visais minėtais atvejais nebebus taikomi arba stipriai sumažinti ribojimai, turint lengvų nerimo, lengvos depresijos, neorganinės nemigos sutrikimų. Daugiau informacijos galima rasti Pagalbasau.lt svetainėje skiltyje „Teisių ribojimai“.

 

Nuo 2021 m. liepos mėn. pirminiams Psichikos sveikatos centrams bus skirta papildomai 2,5 mln. eurų, kurie leis sukurti 118 papildomų medicinos psichologų etatų visoje šalyje. Tai reiškia, kad šių specialistų skaičius Lietuvoje padidės daugiau kaip 60 proc. Tai padės šeimos gydytojams ir gydytojams psichiatrams pacientui pasiūlyti prieinamą ir saugią nemedikamentinio gydymo alternatyvą tais atvejais, kai BZD vaistai vartojami siekiant slopinti nerimo, depresijos ar nemigos simptomus.

 

Keičiamos sąlygos popierinių receptų išrašymui migdomiesiems ir raminamiesiems vaistams

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 21 Jun 2021 09:46:07 +0300
<![CDATA[Vaistai ir saulė – ką reikėtų žinoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistai-ir-saule-ka-reiketu-zinoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistai-ir-saule-ka-reiketu-zinoti Saulės spinduliai skleidžia ultravioletinę (UV) spinduliuotę. Tam tikro ilgio UV spinduliai bei matomos saulės šviesos bangos  gali sąveikauti su vietiškai vartojamais bei sisteminio poveikio (t. y. išgertais, suleistais) vaistais ir sukelti padidėjusio jautrumo saulės šviesai reakcijas, pasireiškiančias odos pažeidimu.

Saulės spindulių sukeltos padidėjusio odos jautrumo reakcijos gali pasireikšti kaip fototoksiškumas ar fotoalergija.

Fototoksinės reakcijos

Manoma, kad fototoksinės reakcijos odoje atsiranda dėl vaistų vartojimo ir UV spindulių poveikyje susidarančių reaktyvių deguonies formų. Priešingai nei fotoalerginėms reakcijoms, fototoksinėms reakcijoms nereikalingas įsijautrinimo laikotarpis. Oda iškart parausta, peršti, patinsta, ją gali dilgčioti, išmarginti dėmės, taip pat odoje gali susidaryti skausmingų pūslių ar gilesnių nudegimų. Paprastai taip į saulę sureaguoja nuo jos nepridengta veido, kaklo, rankų oda.

Fotoalerginės reakcijos

Fotoalerginės reakcijos, vartojant tam tikrus vaistus, paprastai pasireiškia ne iškart – organizmas sureaguoja vėliau, paprastai per 24-48 valandas po kontakto su saule. Odos uždegimas išlieka iki 10-14 dienų. Dažniausiai tai būna egzema, odos paraudimas, pūslinis išbėrimas. Pažeidimai gali būti matomi bet kurioje kūno vietoje, net tose, kurios neturėjo tiesioginio sąlyčio su saule, mat fotoalergija yra sisteminio pobūdžio sutrikimas. Daugiausia fotoalerginių reakcijų paprastai sukelia vietiškai vartojami vaistai (tepalai, kremai, geliai). Pabrėžtina, kad fotoalergines reakcijas gali sukelti ir kosmetikos produktai, įskaitant kremus nuo saulės, dezinfekavimo priemonės, kai kurie maisto priedai.

Kokie vaistai gali sukelti  padidėjusio jautrumo saulės šviesai reakcijų?

- Kai kurie antibiotikai, tokie kaip ciprofloksacinas, levofloksacinas, sulfametazolas derinyje su trimetoprimu, doksiciklinas.

- Aknei gydyti skirti vaistai: geriamasis vaistas izotretinoinas bei išoriškai vartojamas benzoilo peroksidas.

- Kai kurie vaistai skirti maliarijos gydymui, pvz., hidroksichlorokvinas.

- Kai kurie augaliniai vaistai, pavyzdžiui, jonažolės preparatai, vartojami nesunkiems depresiniams sutrikimams lengvinti.

- Kai kurie geriamieji kontraceptikai.

- Šlapimo išsiskyrimą didinantys vaistai, vadinamieji diuretikai, tokie kaip hidrochlorotiazidas, furosemidas.

- Vaistai, vartojami alergijai gydyti, vadinamieji antihistamininiai vaistai, tokie kaip cetirizinas, difenhidraminas, loratadinas.

- Cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys vaistai, tokie kaip simvastatinas, atorvastatinas.

- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, ketoprofenas, naproksenas, celekoksibas, piroksikamas.

- Vaistai padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti, pavyzdžiui, diltiazemas.

- Vaistai skirti gliukozės kiekiui kraujyje mažinti, pvz., glipizidas.

- Kai kurie psichikos sutrikimams gydyti skirti vaistai, tokie kaip chlorpromazinas, flupenazinas.

- Vaistai, kuriais gydomi tam tikri širdies ritmo sutrikimai, pvz., amjodaronas.

- Priešgrybeliniai vaistai, tokie kaip  vorikanozolas.

Ką  būtina atminti, jei vasarą visgi tenka vartoti vaistų?

  • Prieš vartojant vaistus, būtina perskaityti pakuotės lapelį. Visa informacija, kaip vartoti vaistą, yra pateikta pakuotės lapelio 3-me skyrelyje  ir tų rekomendacijų būtina paisyti.
  • Pakuotės lapelis yra įdėtas į kiekvieno vaisto pakuotę, taip pat jį galima rasti VVKT interneto svetainėje. Tereikia paspausti čia ir į paieškos laukelį įvesti vartojamo vaisto pavadinimą. Jei vaistinėje perkama ne visa vaisto pakuotė, o pavyzdžiui,  tik viena lizdinė vaistų plokštelė, vaistininkas privalo pateikti pakuotės lapelį lietuvių kalba. 
  • Svarbu atminti, kad vaistų, kurie gali sukelti padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų, pakuotės yra specialiai ženklinamos raudonai perbrauktu saulės simboliu.
  • Vartojant vaistus, kurie gali sukelti padidėjusio jautrumo saulės šviesai reakcijų, patariama vengti būti saulės atokaitoje (būtina rinktis pavėsį), nešioti akinius nuo saulės, galvos apdangalą, vilkėti natūralaus pluošto ir kuo daugiau kūno dengiančius drabužius.
  • Būtina, kad visi vaistus vartojantys žmonės, taip pat vaistus skiriantys sveikatos priežiūros specialistai, pastebėję nepageidaujamą reakciją į vaistą, apie ją praneštų VVKT. Kiekvienas pranešimas yra labai svarbus, mat padeda gauti daugiau informacijos apie vaistus ir prisideda prie saugaus jų vartojimo. Jei pakuotės lapelyje nėra įspėjimo apie galimą šalutinį poveikį, tačiau pacientas, vartodamas vaistus, visgi jį patyrė, apie tai būtina informuoti VVKT. Pacientai pranešimą apie nepageidaujamą reakciją į vaistą gali pateikti šiais būdais:

- tiesiogiai užpildydami formą internetu;

- užpildydami pranešimo formą, skirtą pacientams (ją galima rasti  čia) ir atsiųsdami elektroniniu paštu  (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt);

  • nemokamu telefonu 8 800 73568.

VVKT inf. 

Vaistai ir saulė – ką reikėtų žinoti?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 18 Jun 2021 11:09:59 +0300
<![CDATA[2021 m. birželis – Jonavos visuomenės sveikatos biure turtingas renginiais]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/2021-m-birzelis-jonavos-visuomenes-sveikatos-biure-turtingas-renginiais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/2021-m-birzelis-jonavos-visuomenes-sveikatos-biure-turtingas-renginiais Žmonija dar niekada nebuvo susidūrusi su tokio masto karantino apribojimais, kurie yra taikomi COVID-19 pandemijos metu. Pakitusi situacija pakoregavo kiekvieno iš mūsų gyvenseną – privalome laikytis griežtesnių ar švelnesnių karantino sąlygų. Tai vienaip ar kitaip, dažniausiai nepalankiai, paveikė kiekvieno iš mūsų sveikatą: sumažėjęs mobilumas, fizinis aktyvumas, patiriamas stresas, neužtikrintumas, atsiradusios finansinės problemos, nutrūkę ar nutolę socialiniai ryšiai ne vienam padidino nerimą, iššaukė miego problemas, irzlumą, bejėgiškumo jausmus ar net rimtesnius psichologinius sunkumus, suaktyvino daugelio lėtinių neinfekcinių ligų riziką ar progresavimą karantino taikomų apribojimų pasėkoje.  

Pasibaigus karantinui, ar tik atlaisvinus jo priemones būtina pasistengti kuo greičiau grįžti į normalaus gyvenimo ritmą, atstatant  ne tik fizines jėgas, bet ir psichologinę pusiausvyrą tam, kad patirta žala sveikatai būtu kuo mažesnė, esant poreikiui – nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos.

Biuras vykdo įvairias fizinio aktyvumo, kaip vienos iš pigiausių ir efektyviausių sveikatos atstatymo bei profilaktikos priemonių bet kokio amžiaus žmonėms veiklas: du kartus per savaitę vyksta jogos užsiėmimai, funkcinės treniruotės, mankštos vyresnio amžiaus žmonėms, tikslinės treniruotės „Judėjimas –TAI Gyvenimas” Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centras gyventojams, „Jonavos Viltis“, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos ir neįgaliųjų veiklos centro lankytojams.

Pasiilgusius aktyvesnės veiklos ar paprasčiausio bendravimo 25 senjorus pakvietėme į 5 dienų  sveikatingumo stovyklą, esant poreikiui planuojame organizuoti ir antrą.

Kulvos Abraomo Kulviečio mokyklos, Bukonių mokyklos – daugiafunkcio centro ir Žeimių mokyklos – daugiafunkcio centro vaikus pakvietėme į 3 dienų sveikatingumo stovyklas.

Siekiant palengvinti nerimą ir jo sukeliamus psichologinės būsenos sutrikimus, vyksta  meninės saviraiškos užsiėmimai, Biuro psichologai teikia rajono gyventojams, įmonėms, įstaigoms individualias ir grupines konsultacijas. Asmenims, turintiems alkoholio vartojimo problemų, jų šeimos nariams teikiame nuotolinės ir kontaktinės alkoholio priklausomybių ligų konsultanto paslaugas.

Siekiame, kad kuo daugiau rajono gyventojų įgytų pirmos pagalbos teikimo žinių ir įgūdžių organizuojame pirmos pagalbos mokymus įmonėms, įstaigoms, gyventojams, mokymų programas ir turinį deriname pagal poreikį.

Vykdome tęstinę sveikatos stiprinimo programą asmenims, turintiems riziką susirgti /arba jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei cukriniu diabetu, jau vyko sveikos mitybos paskaitų ciklas, planuojamas šios programos vykdymo tęstinumas su kitais specialistais.

Biure pradėtas vykdyti projektas jaunimui nuo 14 iki 29 metų ir jų tėvams „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų modelio plėtra Jonavos rajono savivaldybėje“. Vykdome įvairius mokymus su jaunimu dirbantiems specialistams, veikia koordinacinis centras, kuriame dirba  jaunimo koordinatoriai, psichologas. Visos jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos konfidencialios,  „žaliojo koridoriaus“ principu jas teikia įvairių sričių gydytojai: psichiatras, akušeris – ginekologas, urologas, dermatovenerologas.

Visos Biuro vykdomos veiklos NEMOKAMOS.

Tapkite mūsų draugais ir sekite naujausią informaciją apie Biuro veiklas adresu www.jonavavsb.lt, Facebook paskyroje (Jonavos visuomenės sveikatos biuras), tel. 8 349 31064.

 

Rūta Pugačiauskienė,

Jonavos raj. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė

2021 m. birželis – Jonavos visuomenės sveikatos biure turtingas renginiais

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 15 Jun 2021 16:06:48 +0300
<![CDATA[Lietuvos gyventojams didės psichologinės pagalbos paslaugų prieinamumas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-gyventojams-dides-psichologines-pagalbos-paslaugu-prieinamumas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-gyventojams-dides-psichologines-pagalbos-paslaugu-prieinamumas Psichikos sveikatos centruose šalies gyventojai paslaugas gali gauti nemokamai, o šeimos gydytojo siuntimas šių paslaugų gavimui nėra reikalingas. Medicinos psichologas, teikdamas paslaugas psichikos sveikatos centre, dirba kartu su gydytoju psichiatru ar gydytoju vaikų ir paauglių psichiatru, socialiniu darbuotoju ir psichikos sveikatos slaugytoju.

Psichiatro ar medicinos psichologo konsultacijos teikiamos tiek tiesioginio kontakto būdu, tiek nuotoliniu būdu. Norint užsiregistruoti šių specialistų konsultacijai, reikia kreiptis į psichikos sveikatos centro, prie kurio esate prisiregistravę registratūrą arba registruotis internetu, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra numačiusi tokią galimybę.

Psichikos sveikatos centrų sąrašą ir kontaktus galima rasti  psichologinės pagalbos platformoje pagalbasau.lt. Šioje internetinė platformoje gyventojai taip pat  gali rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą.

Taip pat 2020 m. įsteigta emocinės pagalbos linija 1809, kuri vienija emocinę paramą teikiančias linijas: Vilties liniją, Pagalbos moterims liniją, Jaunimo liniją, Vaikų liniją, tėvų liniją ir Sidabrinę liniją. Šiose linijose emocinę paramą teikia specialiai, tam paruošti savanoriai ir psichologai. 

SAM spaudos tarnybos inf. 

Lietuvos gyventojams didės psichologinės pagalbos paslaugų prieinamumas

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 09 Jun 2021 10:03:47 +0300
<![CDATA[Kaip „restartuoti“ save po karantino? 7-ios praktikos, kurias rekomenduoja neurologė]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-restartuoti-save-po-karantino-7-ios-praktikos-kurias-rekomenduoja-neurologe https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-restartuoti-save-po-karantino-7-ios-praktikos-kurias-rekomenduoja-neurologe 1. Atgal į gamtą

Pasibaigus karantino apribojimams sveika kuo daugiau laiko leisti gamtoje. „Miškas, augalai, grynas oras ne tik nuramina, bet ir leidžia atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių. Tik labai svarbu palikti išmaniuosius įrenginius giliai rankinėje ar automobilyje. Skirkite šį laiką pokalbiui su bičiuliu, savimi pačiu arba pasivaikščiojimui su šuniuku“, – pataria gydytoja T. Liakina.

2. Kritinė kontakto atranka

„Atsiradus galimybei bendrauti, svarbu atsirinkti tuos žmones, su kuriais buvimas kartu teikia džiaugsmą. Tai metas būti budriems savo pačių pojūčiams, įsiklausyti, kaip mus veikia kontaktas su vienu ar kitu pažįstamu ar draugu; jeigu bendravimas suteikia daugiau  diskomforto nei komforto, patariu bent kuriam laikui apriboti kontaktą“, – komentuoja neurologė.

3. Miego higiena

Tai, kas efektyviai regeneruoja smegenų ląsteles biocheminiame lygmenyje, yra miegas. Tiesa, nakties poilsis turi būti kokybiškas ir pastovus. „Esminės miego higienos taisyklės – turėti režimą, t. y. eiti ilsėtis tuo pačiu metu, miegoti gerai vėdinamoje, vėsesnėje, tamsioje patalpoje, keletą valandų prieš miegą užsiimti ramiomis veiklomis ir vengti ekranų bei informacinio triukšmo“, – teigia T. Liakina.

4. Blaivi sąmonė

Ne paslaptis, kad užsidarius kavinėms, barams ir įprastam socialiniam gyvenimui dalis žmonių namuose pradėjo dažniau piktnaudžiauti įvairiais svaigalais. Pavyzdžiui, vasario mėnesį publikuotas tyrimas atskleidė beveik penktadaliu padidėjusius alkoholio suvartojimo kiekius tarp jaunųjų suaugusiųjų (18–34 m.) Didžiojoje Britanijoje.

„Bet kokie svaigalai, keičiantys sąmonės būseną, mažina savistabą bei autentišką atsaką į pasaulį, todėl labai patariu jų atsisakyti ar gerokai apriboti vartojimą, jei norite į savo mintis ir kūną įsileisti gaivių patirčių bei sveikų minčių“, – teigia neurologė.

5. Socialinių tinklų detoksas

Detoksikuotis, pasak gydytojos, verta ne tik nuo svaigalų, bet ir išmaniųjų ekranų. Vienos studijos duomenimis, soc. medijoms rekomenduojama skirti vos iki 30 minučių per dieną.

„Informacinis socialinių tinklų perteklius – tarsi pigus dopaminas smegenims. Nereiktų stebėtis, kad padėjus įrenginius į šalį, gali apnikti jausmas, jog pasaulis šiapus ekranų yra nuobodus, jame nėra ką veikti. Tačiau tai – tik laikina abstinencijos forma, kuri praeis, ir gebėjimas džiaugtis akimirka čia ir dabar sugrįš“, – teigia T. Liakina.

6. Sąmoningumo praktikos

„Šiandien gyvename informacinėje erdvėje, kurioje nuolat bandoma sukelti mūsų reakciją – uždėti širdelę, įvertinti, pakomentuoti, užsiprenumeruoti ir t. t. Tai – labai išbalansuoja. Meditacijos metu išmokstama, kaip stebėti savo kūno ir minčių reakcijas į tai, kas vyksta išorėje (nesvarbu – ar teigiama, ar neigiama), įsižeminti ir nebūti blaškomam kasdienių negandų“, – teigia meditaciją praktikuojanti T. Liakina.

„Prie sąmoningumo praktikų pridėčiau ir dėkingumo praktiką, kuri padeda sugrįžti iš klaidžių apmąstymų, nerimo dėl ateities ir fokusuoti save į malonius dalykus, kurie vyksta dabar. Šios praktikos esmė – kasdien užsirašyti 3–5 dalykus, už kuriuos esi dėkingas sau, savo aplinkai, o gal atsitiktinai sutiktam praeiviui, tos dienos orui... Ir būtinai – raštu, nes fizinis veiksmas pratęsia mintį ir ją užtvirtina“, – priduria neurologė.

7. Kognityvinis „atsinaujinimas“

Naujos patirtys, ypač tos, kurių metu išmokstame kažko naujo – vienas iš būdų išjudinti kognityvinius procesus – smegenų vykdomąsias funkcijas. „Smegenis, kaip ir raumenis, reikia judinti, treniruoti, nes ko nenaudosi, to ir neturėsi. Nors gydymo nuo demencijos iki šiol nėra, tačiau galima užsiimti profilaktika. Geras dalykas – kas dešimtmetį mokytis po vieną naują kalbą“, – teigia gydytoja T. Liakina.

Antistresinis ciberžolės efektas

Ne paslaptis, kad vienas pikčiausių blogos nuotaikos, nerimo ir apatijos sukėlėjų – ilgalaikis stresas. Jis – ir galvos skausmų, virškinamojo trakto negalavimų bei įvairių kitų šio amžiaus ligų dažnas kaltininkas.

Jeigu tik galėtume išvengti streso arba atrastume formulę, kuri mūsų organizme sukurtų natūralų barjerą, atsparų nervinei įtampai... Deja, vieno „vaisto“ nuo „visų ligų“ nėra. Tačiau! Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad kai kurios natūralios maistinės medžiagos vis dėlto gali sustiprinti organizmo atsparumą stresui.

Vienos tokių – antistresinėmis savybėmis pasižymintis kurkumino ekstraktas. Tai – ciberžolės augalo (lot. Curcuma longa) šakniastiebyje randamas komponentas, kuris  nuo seno žinomas dėl priešuždegiminių ir antidepresinių savybių.

Remiantis tyrimais, kurkumino ekstraktas potencialiai skatina serotonino ir dopamino gamybą. Be to, jis gali turėti teigiamos įtakos kognityvinei sveikatai: gerinti atmintį, padėti sutelkti dėmesį, gerinti nuotaiką.

Siekiant maksimalaus efekto, rekomenduojama rinktis nauja technologija gaminamą skystą mikrokapsuliuotą kurkumino ekstrakto formą. Kadangi mikrokapsulių dydis yra 100 kartų mažesnis nei ląstelių, o jų apvalkalas sudarytas iš giminingų ląstelėms komponentų, todėl yra ląstelių atpažįstamas ir lengvai patenka į jų vidų.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vartojant tokios formos kurkuminą pastebėtas net iki 5 kartų efektyvesnis pasisavinimas nei tiems, kurie vartojo tokį patį nemikrokapsuliuotą kurkuminą.

lovemedia.lt 

Kaip „restartuoti“ save po karantino? 7-ios praktikos, kurias rekomenduoja neurologė

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 04 Jun 2021 10:03:54 +0300
<![CDATA[Suskeldėję kulnai ne tik estetikos klausimas – jie gali išduoti ir ligas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/suskeldeje-kulnai-ne-tik-estetikos-klausimas-jie-gali-isduoti-ir-ligas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/suskeldeje-kulnai-ne-tik-estetikos-klausimas-jie-gali-isduoti-ir-ligas Pagrindinė įtrūkimų atsiradimo priežastis – per daug išsausėjusi oda, sumažėjęs jos elastingumas. Negyvos odos ląstelės kaupiasi aplink kulnus ir jeigu šis suragėjęs perteklinis odos sluoksnis nepašalinamas, kulnai galiausiai skyla. 

„Ši problema tampa vis opesnė su amžiumi, nes oda praranda elastingumą, sausėja. Tačiau ir jauni žmonės kenčia dėl suskilusių kulnų, jeigu per menkai prižiūri pėdas arba daro tai netinkamai. Pėdas reikia ne tik kasdien plauti, bet ir nepamiršti nušveisti suragėjusio odos sluoksnio bei drėkinti ir tepti maitinančiais kremais. Taip pat nepamirškite palaikyti vidinio drėgmės balanso vartojant pakankamai vandens, sveikai maitinantis“, – sako D. Švarcaitė ir priduria, kad stipriai suskeldėję kulnai gali byloti ir apie vitaminų bei mineralų trūkumą organizme, ypač cinko.

Anot Sveikos odos instituto konsultantės, per įtrūkusias kulnų vietas gali lengvai patekti bakterijos ar grybeliai, todėl kyla infekcijos rizika. Tačiau kulnų įskilimai gali būti ne tik uždegimo priežastis, bet ir tam tikrų ligų pasekmės. Todėl prieš pradedant gydyti kulnų odą, verta pasitarti su specialistais, kas sukėlė problemą.

„Kulnų oda gali suskilti ir dėl kai kurių odos ligų, pavyzdžiui egzemos, žvynelinės, endokrininių ligų, gastrito, diabeto. Taip pat tai gali būti nepatogios avalynės ar netaisyklingos eisenos pasekmė, nes slėgis į padus ir netinkamas apavas kietina pėdų odą. Vasarą pėdos dažnai būna basos, taigi prie odos išsausėjimo prisideda ir aplinkos poveikis – oro sąlygų pokyčiai, drėgmė, šiurkštūs paviršiai ir pan. Taip pat viršsvorį turintys žmonės arba tie, kuriems tenka daug stovėti, daug dažnai kenčia dėl išsausėjusios bei suskilusios kulnų odos, mat jų kojoms tenka papildomas slėgis, o kartais prisideda ir sutrikusi kraujotaka“, – vardija D. Švarcaitė.

Kaip gydyti įskilusius kulnus? 

Pirmiausia, anot kosmetikos konsultantės, reikia išsiaiškinti suskilusių kulnų priežastį. Jeigu įtrūkimų atsirado dėl ligos, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku dėl gydymo. Kitais atvejais padėti gali ir kosmetinės procedūras. D. Švarcaitė įspėja, kad gilių įtrūkimų gydymas reikalauja daug kantrybės ir laiko, todėl pėdomis reikia rūpinti kasdien, neleisti problemai įsisenėti. 

Pirmiausia, odą reikia suminkštinti – 15 min. pėdas pamirkykite šilto vandens vonelėje. Jeigu nėra žaizdų, galite pridėti ir druskų su eteriniais aliejais, kurie atpalaiduos, pavyzdžiui levandų, rozmarinų, citrinmedžio ar priešgrybeliniu poveikiu pasižyminčio arbatmedžio. 

Antra – atsargiai specialiomis žnyplutėmis nukarpykite smarkiai atpleišėjusios odos kraštelius. 

Trečias ir vienas svarbiausių žingsnių – šveitimas. Suragėjusį odos sluoksnį reikėtų nušveisti bent kartą per savaitę. Tam naudokite pemzą, specialias kulnų dildes ar kosmetinius šveitiklius. Tačiau labai svarbu nebrūžinti odos į visas puses: sutrūkinėję kulnai turėtų būti šveičiami viena kryptimi. Kadangi įskilimai dažniausiai būna vertikalūs, braukite iš viršaus į apačią arba atvirkščiai. Svarbu, nubrūžinti horizontaliai, nes tik dar labiau pažeisite odą. Taip pat D. Švarcaitė sako, kad užtenka pašalinti viršutinį sluoksnį – netrinkite odos per daug, ji tik dar labiau storės ir ragės.

Procedūrą turi vainikuoti odos drėkinimas ir maitinimas. BENU kosmetikos konsultantė pataria rinktis riebų, specialiai pėdų odai skirtą kremą, kuris sudėtyje turi propolio, šlapalo, vitaminų A ir F, taip pat gali turėti salicilo ar pieno rūgšties. Šios organinės rūgštys skatina odos eksfoliaciją – odos regeneravimo ir atsinaujinimo procesus. 

Nuo tolimesnio kulnų skilinėjimo gali apsaugoti ir natūralūs kokosų, avokadų, migdolų, taukmedžio aliejai. Prieš tepant pėdas aliejais, rekomenduojama juos šiek tiek pašildyti. 

Riebesnes priemones reikėtų rinktis kuomet kulnai suskilinėję stipriai. Ir procedūrą rekomenduojama atlikti vakare, kad pamaitinus odą kremais ar aliejais, galėtumėte apsimauti medvilnines kojines ir eiti miegoti – taip leisite kosmetikos priemonėms pilnai įsigerti, o oda nejaus spaudimo vaikštant.

Kol kulnus gydysite nuo įskilimų, šią keturių žingsnių procedūrą atlikite dažnai, bet ir vėliau nepamirškite laikytis grožio rutinos: pėdų mirkymą bei šveitimą atlikite bent kartą ar du per savaitę, o kulnus kremu tepkite kas vakarą po prausimosi.

Prevencija – kasdienė priežiūros rutina

„Pėdų oda pernelyg dažnai nepelnytai pamirštama ir tuomet tenka imtys ne jos puoselėjimo, o gydymo. Taigi išlaikyti odos drėgmę ir elastingumą padeda specialūs kremai su šlapalais, kurie veikia ir saugo nuo nuospaudų. Taip pat yra įvairių intensyviai veikiančių kaukių būtent pėdų odai: šveičiamųjų, drėkinančių, maitinančių“, – sako BENU vaistinės Sveikos odos instituto atstovė D. Švarcaitė.

Kosmetikos konsultantė taip pat pataria pasilepinti vaistažolių vonelėmis, kurios nuima dienos nuovargį, patinimą ar tiesiog atpalaiduoja. Pavyzdžiui, kojas galima pamirkyti liepžiedžių ar medetkų nuovire. Galite jį praturtinti druska su eteriniais aliejais. Taip pat patinimą nuima ir kraujotaką gerina tonizuojanti kontrastinė šalto ir šilto vandens vonelė. Tiesiog kojas kelis kartus pakaitomis įmerkite į šaltą ir šiltą vandenį.

headline.lt

Suskeldėję kulnai ne tik estetikos klausimas – jie gali išduoti ir ligas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 03 Jun 2021 12:04:11 +0300
<![CDATA[Vizitai pas onkologą: kaip jiems pasiruošti ir ko klausti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vizitai-pas-onkologa-kaip-jiems-pasiruosti-ir-ko-klausti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vizitai-pas-onkologa-kaip-jiems-pasiruosti-ir-ko-klausti Jei Jums ar artimajam buvo diagnozuota onkologinė liga, pirmasis pokalbis su gydytoju specialistu gali būti itin jautrus, kupinas baimės ir daugybės klausimų. Todėl būtų  geriausia į pirmą vizitą ateiti ne vienam, o kartu su lydinčiu asmeniu, kuriuo pasitikite. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojas onkologas chemoterapeutas Leonid Gatijatullin pataria, kaip tinkamai pasiruošti vizitui, kokią informaciją pateikti ir ko klausti onkologo kabinete, kad iš jo išeitumėte ramesni ir turintys aiškų kovos su šia liga planą.

Kokią informaciją suteikti onkologui?

Didelę onkologų darbo dalį sudaro patarimai apie chemoterapiją, radioterapiją ir chirurginį gydymą, tačiau, kaip teigia L. Gatijatullin, kad galėtų tinkamai padėti, onkologas turi žinoti kiek įmanoma daugiau informacijos apie pacientą. „Gydytojui pateikite žinių apie savo šeimą, pomėgius, viltis, baimes ir tikslus, kurių norite pasiekti. Taip pat išvardinkite gretutines ligas, vartojamus vaistus ir maisto papildus. Būkite sąžiningi, aktyviai dalyvaukite pokalbyje, užsirašykite gydytojo suteiktą informaciją, o esant reikalui paprašykite paaiškinti medicininius terminus ar rekomendacijas. Užmezgę gerus santykius su savo onkologu, galėsite pasinaudoti jo įgūdžiais, įžvalgomis ir profesiniais ryšiais, kurie gali padėti Jums ir Jūsų šeimai nugalėti sergančio vėžiu gyvenimo iššūkius“, – tvirtina gydytojas. Labai svarbu pasitikėti Jus gydančiu gydytoju, eiti kartu su juo ir tikėti savimi.

Jeigu taikant gydymą kenčiate nuo dusulio ar kosulio, vidurių užkietėjimo ar viduriavimo, temperatūros ar drebulio, per mažo apetito ar krintančio svorio, sunkiai galite valgyti ar gerti, jaučiate nuovargį ar skausmą, apie tai taip pat informuokite savo onkologą. „Be fizinių požymių, taip pat svarbu pasakyti, jei jaučiate nuolatinį liūdesį ir nerimą, jaučiatės sumišęs, kamuoja nemiga“, – vardija NVI gydytojas onkologas chemoterapeutas L. Gatijatullin.

Ko klausti gydytojo onkologo?

Pokalbiai apie ligą ypač per pirmuosius vizitus gali būti nepatogūs ir nedrąsūs, tačiau svarbu ne tik suteikti savo onkologui visą reikalingą informaciją, bet ir pačiam užduoti klausimų. Kuo daugiau informacijos turėsite, tuo labiau informuotus sprendimus dėl savo sveikatos galėsite priimti.

„Svarbu sužinoti savo diagnozę, ligos išplitimą, galimus gydymo variantus, jų veiksmingumą ir prognozes. Taip pat svarbu žinoti galimą chemoterapijos  šalutinį poveikį ir tai, kaip valdyti nepageidaujamas reakcijas į vaistus. Kadangi nėra vieno geriausio būdo gydyti vėžį, tam, kad priimtumėte teisingą sprendimą, reikia turėti pakankamai informacijos ir įvertinti savo pasirinkimo galimybes. Jūsų onkologas padės ir paaiškins galimus pasirinkimus, potencialią naudą ir riziką, susijusią su kiekvienu pasirinkimu, taip pat padės Jums pasirinkti gydymo planą, kuris Jums būtų tinkamiausias, – teigia gydytojas onkologas. – Jis taip pat gali patarti, kaip žinią apie ligą iškomunikuoti savo šeimos nariams ir artimiesiems.“

Dėl papildomų priemonių rekomenduojama pasitarti

Sirgdami pažengusios stadijos vėžiu, pacientai dažnai jaučiasi bejėgiai kovoje su liga, todėl ieško papildomų alternatyvių metodų, kurie galėtų pagerinti savijautą. L. Gatijatullin teigimu, svarbu onkologą informuoti, kokias papildomas priemones planuojate vartoti. „Dažnai pacientai kreipiasi dėl fitoterapinių priemonių vartojimo“, – sako onkologas. Onkologiniams pacientams tinka ne visos medžiagos. Yra įrodymų, kad kai kurie polifenoliai (pvz., kurkuminas arba dažinė ciberžolė, resveratrolis) chemoterapijos metu gali padėti organizmui atsigauti, apsaugoti sveikas ląsteles nuo pažaidos, palaikyti normalią imuninės, nervų sistemos, kepenų veiklą, normalų apetitą, virškinimą, tačiau prieš pradedant ją vartoti būtina pasitarti su savo gydytoju, kad netinkamu vartojimu nebūtų apsunkinti gydymo nuvarginti vidaus organai. Taip pat labai svarbu žinoti, kad jei vartojate polifenolius chemoterapijos metu, reikia rinktis tik skystus, nes dėl chemoterapijos ypač sujautrėja skrandis, kepenys, o skysti polifenoliai tokiu atveju pasisavinami geriau.

Yra duomenų apie ugniažolių preparatų naudą sergant onkologine liga. Lietuvoje auganti ugniažolė turi alkaloidų ir glikoproteinų, kurie veikia piktybines vėžio ląsteles. Kadangi ugniažolė yra stiprus augalas, mėgėjų pagamintais raugais ar „užpiliukais“ galima stipriai pakenkti kepenims ar kitiems organams ir pabloginti onkologinės ligos rodiklius. Todėl, jei po chemoterapijos vartojate ugniažolių, rinkitės tik tai, kas yra saugu ir parduodama Lietuvos vaistinėse. Verta žinoti, kad yra saugus ugniažolių preparatas, sukurtas kartu su NVI Fitoterapijos laboratorija, skirtas mitybai reguliuoti esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui vėžio profilaktikos metu, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams.

„Be viso to, kai kurios psichologinės terapijos, tokios kaip vaizduotės valdymas, masažas, atsipalaidavimo metodai, joga, akupunktūra, gali labai padėti vėžiu sergantiems pacientams, pagerinti jų gyvenimo kokybę“, – sako NVI gydytojas onkologas chemoterapeutas L. Gatijatullin.

Vizitai pas onkologą: kaip jiems pasiruošti ir ko klausti?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 03 Jun 2021 09:42:48 +0300
<![CDATA[Dėl ŽIV ligos pernai Lietuvoje buvo gydomi 1429 asmenys]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/del-ziv-ligos-pernai-lietuvoje-buvo-gydomi-1429-asmenys https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/del-ziv-ligos-pernai-lietuvoje-buvo-gydomi-1429-asmenys Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenimis, pernai ŽIV ligos gydymas – antivirusinė terapija (ART) – iš viso Lietuvoje buvo skirta 1429 ŽIV užsikrėtusiems asmenims, tarp kurių vyrų beveik tris kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 1 071 ir 358.
 
Analizuojant ART stebėsenos duomenis pagal galimą užsikrėtimo ŽIV būdą daugiausiai (42,8 proc.) asmenų, kurie 2020 metais buvo gydomi antiretrovirusiniais vaistais, ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 37,4 proc. – heteroseksualių, 15,3 proc. – homoseksualių santykių metu.
 
Taip pat ULAC medikų atliktos metinės ataskaitos duomenimis, 12,7 proc. (181) pacientų gydymas 2020 metų pabaigoje nebuvo tęsiamas dėl įvairių priežasčių, iš kurių dažniausiai dėl to, kad pacientai nesilankė gydymo įstaigose (94). 30 ŽIV užsikrėkusiųjų asmenų, gydomu ART,  pernai mirė dėl įvairių priežasčių.
 
Pernai į ŽIV ligos gydymą įtraukti 179 užsikrėtusieji ŽIV asmenys.
 
Vadovaujantis Lietuvoje SAM patvirtinta ŽIV ligos gydymo tvarka, ŽIV ligos gydymas yra nemokamas visiems ŽIV liga sergantiems pacientams ir skiriamas visiems pacientams, kai tik diagnozuojama ŽIV infekcija, t.y. gydymas neatidėliojamas (kaip buvo anksčiau atsižvelgiant į imuniteto kriterijus). Toks ŽIV ligos gydymo algoritmas yra laikomas ŽIV prevencijos dalimi, nes žmonės, kurie taisyklingai vartoja gydytojo paskirtus antivirusinius vaistus, praktiškai neplatina ŽIV infekcijos - vartojant antiretrovirusinius vaistus tikimybė užkrėsti ŽIV savo lytinį partnerį sumažėja iki 96 proc.
 
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai nustatyti 139 nauji ŽIV atvejai. Iš viso Lietuvoje iki 2021 m. registruoti 3462 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių dauguma vyrai, užsikrėtę ŽIV infekcija vartojant švirkščiamuosius narkotikus.
 
ŽIV ligos gydymas nesunaikina viruso organizme, bet slopina viruso dauginimąsi bei ligos progresavimą į AIDS (paskutinę ŽIV ligos stadiją).
 
Daugiau patikimos informacijos apie ŽIV/AIDS profilaktiką ir gydymą galima rasti ULAC interneto svetainėje čia
 
Pranešimą parengė ŽIV/AIDS/LPI ir hepatitų priežiūros skyriaus medikai.

Dėl ŽIV ligos pernai Lietuvoje buvo gydomi 1429 asmenys

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 03 Jun 2021 09:24:31 +0300
<![CDATA[Sutrikus regėjimui verta pasidomėti ligonių kasų apmokamomis paslaugomis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sutrikus-regejimui-verta-pasidometi-ligoniu-kasu-apmokamomis-paslaugomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sutrikus-regejimui-verta-pasidometi-ligoniu-kasu-apmokamomis-paslaugomis Primename, kad norėdami pasitikrinti regėjimo aštrumą ar pajutę pirmuosius regos sutrikimo požymius pirmiausia turėtumėte apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Kasmet šeimos gydytojas profilaktiškai turi patikrinti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų regėjimą. Vieną kartą per dvejus metus tikrinamas regėjimo aštrumas ir akispūdis 19-40 metų amžiaus žmonėms. 41-65 metų amžiaus žmonėms regėjimas tikrinamas  kartą per dvejus metus, akispūdis –  kartą metuose, o nuo 65 metų – tikrinama kasmet. Jeigu prireikia platesnio ištyrimo – pacientas siunčiamas pas gydytoją oftalmologą.

Turėdami siuntimą apdraustieji gali patys pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa. Oftalmologo konsultacijai siunčiantis gydytojas privalo informuoti pacientą, kur tokios paslaugos teikiamos ir nurodyti bent tris įstaigas. Informaciją apie įstaigas, sudariusias minėtas sutartis, galite rasti čia. Gyventojus raginame pasidomėti, kokioje gydymo įstaigoje pas specialistą galima patekti per trumpesnį laiką ir rinktis būtent tą įstaigą, kur eilė trumpiausia.

Gydantis stacionare pacientui būtinus vaistus, medicinos pagalbos priemones (MPP) turi pirkti pačios sveikatos priežiūros įstaigos ir panaudoti juos gydymo metu, todėl pacientui nei vaistų, nei MPP pirkti nereikia. Gydymo įstaigos privalo pacientą informuoti apie jo teisę ir galimybes konkrečią paslaugą gauti nemokamai.

Gyventojai dažnai klausia ligonių kasų specialistų, ar reikia mokėti už akies lęšiuką, kai atliekama jo keitimo operacija. Atsakydami gyventojams specialistai pabrėžia, kad operacijai atlikti reikalingi medikamentai bei MPP, taip pat akių lęšiukai apmokami PSDF biudžeto lėšomis, todėl papildomai mokėti už akies lęšiuką tikrai nereikia.

Primename, kad regos sutrikimų turintiems žmonėms PSDF biudžeto lėšomis gali būti kompensuojami ir akinių lęšiai. PSDF lėšomis akinių lęšiai ir vaikams, ir suaugusiems pacientams apmokami gydytojui oftalmologui nustačius, kad geriau reginčiosios akies aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,4 regėjimo aštrumo. Vaikams pagal gydytojų receptus akinių lęšiai kompensuojami ne dažniau kaip kartą per metus, o suaugusiems pacientams – kartą per dvejus metus.

Akinių lęšiai pacientams skiriami dėl įvairiausių ligų, kurios pažeidžia regėjimą: lęšiuko ligų, gyslinės ir tinklainės ligų, glaukomos, stiklakūnio ir akies obuolio ligų, regėjimo nervo ir regėjimo takų ligų, akies raumenų, akomodacijos ir refrakcijos sutrikimų, ragenos transplantato ir kt.

Gydytojui oftalmologui išrašius receptą kompensuojamiesiems akinių lęšiams, dėl jų įsigijimo reiktų kreiptis į optikas, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

Iš PSDF biudžeto kompensuojami ir vaistai glaukomai, akies kraujagyslių uždegimui (uveitui) gydyti.

Taip pat kompensuojami biologinės terapijos vaistai akies kraujagyslių uždegimui (uveitui) gydyti. Šiuos vaistus skiria ir išrašo gydytojas oftalmologas, teikiantis trečio lygio sveikatos priežiūros paslaugas.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims kompensuojami ir akių protezai. Iš PSDF kompensuojamų akies protezų bazinė kaina dabar siekia 520 eurų.

Valstybinės ligonių kasos inf. 

Sutrikus regėjimui verta pasidomėti ligonių kasų apmokamomis paslaugomis

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 03 Jun 2021 08:44:48 +0300
<![CDATA[Augant alkoholio vartojimui sunerimti vertėtų širdininkams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/augant-alkoholio-vartojimui-sunerimti-vertetu-sirdininkams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/augant-alkoholio-vartojimui-sunerimti-vertetu-sirdininkams Alkoholinių gėrimų suvartojimo statistikos kreivė kasmet nuo 2012 m. periodiškai besileidusi žemyn, pernai vėl kiek šoktelėjo – vienam 15 metų ir vyresniam asmeniui teko 11,4 l absoliutaus alkoholio, palyginus su ankstesniais metais – 0,3 l daugiau. Tabako vartojimo statistika taip pat nedžiugina – per šešerius metus rūkančiųjų skaičius sumažėjo vos 1 proc. 

Suklusti kviečia širdininkus 

Kardiologų teigimu, kalbant apie alkoholio ir rūkymo padarinius, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į ligas, kurių diagnozė tiesiogiai susijusi su šiais žalingais įpročiais, bet ir į tas, prie kurių atsiradimo ar paūmėjimo jie gali prisidėti. Ypač derėtų suklusti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis – išankstiniais Higienos instituto duomenimis, pernai daugiau nei pusę (52,7 proc.) visų mirčių sukėlė būtent kraujotakos sistemos ligos. Apie alkoholio ir tabako įtaką ŠKL žinoma jau seniai, tačiau tiek žalingų įpročių, tiek mirčių statistika rodo, kad lietuviai neskuba keisti gyvenimo būdo. 

Alkoholis pasižymi toksiniu poveikiu ir yra atsakingas už kai kurių ląstelių, tarp jų ir širdies, nykimą. Be to, reguliarus gėrimų su laipsniais vartojimas gali sukelti širdies nepakankamumą, sutrikdyti normalų jos ritmą, didinti kraujospūdį bei „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Būtent cholesterolio koncentracijos padidėjimas yra vienas svarbiausių veiksnių, atsakingų už už širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą. 

Dar labiau susimąstyti apie sveikatą derėtų tiems, kurie ne tik piktnaudžiauja alkoholiu, bet ir rūko. Tabako gaminiuose esančios kenksmingos medžiagos pažeidžia vidines kraujagyslių sieneles, gali sukelti hipertenziją ir taip pat skatina blogojo cholesterolio koncentraciją. 

Vaistai padeda, tačiau to nepakanka 

Reguliariai tikrintis sveikatą ir stebėti savo cholesterolio kiekį būtina tiems, kurie siekia sumažinti riziką susirgti ŠKL. Pacientams, kuriems su šeimos gydytojo ar kardiologo pagalba nepavyksta sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekio natūraliomis priemonėmis, paprastai skiriami vaistai – statinai. Juos medikai pripažino viena efektyviausių ir svarbiausių priemonių kovojant su cholesteroliu bei ŠKL. Be to, statinai gali sumažinti pakartotinio miokardo infarkto bei insulto riziką. 

Nors vaistai padeda kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis bei gali būti skiriami kaip prevencinė priemonė, svarbu suprasti, kad to nepakanka. Žalingų įpročių atsisakymas ir kitos prižiūrinčio gydytojo rekomendacijos turėtų tapti pirmu žingsniu link sveikesnio gyvenimo būdo. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vartojant vaistus alkoholis gali dar labiau pakenkti organizmui, tad vertėtų atsisakyti gėrimų su laipsniais ar dėl jų vartojimo bent jau pasikonsultuoti su gydytoju.

 

 

Augant alkoholio vartojimui sunerimti vertėtų širdininkams

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 02 Jun 2021 11:43:31 +0300
<![CDATA[Psichoterapeutė R. Mazaliauskienė: labai pakili nuotaika gali slėpti depresiją]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichoterapeute-r-mazaliauskiene-labai-pakili-nuotaika-gali-slepti-depresija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichoterapeute-r-mazaliauskiene-labai-pakili-nuotaika-gali-slepti-depresija Pasikeitusi kasdienė rutina ir išsibalansavęs darbo ir poilsio režimas – tik keletas priežasčių galinčių lemti suprastėjusią psichinę savijautą. Psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė vardija depresijos priežastis.

 „Eurovaistinės“ vaistininkai pastebi, kad baigiantis pavasariui gyventojai ir toliau kur kas atidžiau nei ankstesniais metais rūpinasi savo nervų sistemos stiprinimu.

Pasak psichiatrės ir psichoterapeutės Ramunės Mazaliauskienės, nerimas, depresija – tai psichikos sutrikimai, kurie glaudžiai susiję ne tik su psichologiniais ir socialiniais, tačiau ir su biologiniais faktoriais. „Kai kuriems psichikos sutrikimams, ypač nuotaikos sutrikimų grupei, yra būdingas tam tikras sezoniškumas. Šiltuoju metų laiku kai kuriems žmonėms gali paūmėti nuotaikos sutrikimo simptomai. Dažniausiai – depresija, tačiau gali būti ir atvirkštinė būsena – labai pakili nuotaika, kuri vadinama manija, o jei silpniau išreikšta, – hipomanija“, – paaiškina psichoterapeutė.

Kartais sezoniniai svyravimai pasireiškia labai subtiliai – tai nebūtinai akivaizdus nuotaikos sutrikimas, tačiau gali būti sutrikęs miegas ar atsirasti kokie nors fiziniai simptomai. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie sako, kad jiems paūmėja skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa.

Be to, psichiatrė pastebi, kad nuotaikos nebuvimas išryškėja viskam atgimus, pražydus ir nušvitus, todėl tokią būseną tampa sunkiau išgyventi nei niūriuoju metų laiku.

Farmacininkai pastebi, kad šiais metais klientai vaistinėse dažniau nei tokiu metu pernai ieško psichinei sveikatai gerinti skirtų preparatų. „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė sako, kad ypač pavasario pradžioje buvo fiksuojamas išaugęs susidomėjimas maisto papildais nervų sistemai. Klientai dažnai ieškodavo priemonių, kurios padėtų įveikti nerimą, nemigą, kai kuriems būdavo sunku susikaupti, atsipalaiduoti.

Visuomenės psichikos sveikatos pokyčius pastebi ir psichiatrė. Anot jos, ryškiausias pokyčių požymis – ilgalaikis stresas. „Jei pirmaisiais pandemijos mėnesiais visi mobilizavosi, galvodami apie laikinumą toliau planavo savo gyvenimą, tai pastaruoju metu paaiškėjo, kad įprastinis planavimas neveikia, gyvenimas pasidarė pernelyg neprognozuojamas, nenuspėjamas. Ūmus stresas praėjo, atėjo lėtinio streso – su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – laikotarpis“, – pastebi ji.

Labiausiai paveikti – jauni žmonės

Pastebima, kad stipriai auga nerimo sutrikimų skaičius, padaugėjo piktnaudžiavimų alkoholiu. Pasak psichiatrės, ilgalaikis užsidarymas sumažino svarbių socialinių kontaktų skaičių, o socialiniai faktoriai lygiai taip pat, kaip ir biologiniai ir psichologiniai, yra atsakingi už mūsų psichikos sveikatą. Su ypač dideliais iššūkiais susiduria jauni žmonės, kurių emocinę būklę blogina neapibrėžta situacija susijusi su studijomis, prarastu darbu ar sumažėjusiomis pajamomis.

Dažnas psichinės sveikatos sutrikimas gali būti ir depresija, kuri, anot specialistės, yra lemiama biologinių, psichologinių ir socialinių faktorių, todėl nereikėtų pamiršti nei vieno iš jų.

 „Net labai „stiprus“ žmogus, neturintis giminėje jokio paveldimumo psichikos ligomis, tačiau praradęs darbą, netekęs artimų žmonių, gali į tai sureaguoti depresija. Iš kitos pusės, žmogus, kurio gyvenime „viskas labai gerai“, kai kuriais atvejais gali susirgti depresija, jei yra tam tikra genetinė predispozicija sirgti tokiu sutrikimu“, – įspėja gydytoja.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Psichoterapeutė R. Mazaliauskienė: labai pakili nuotaika gali slėpti depresiją

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 31 May 2021 10:19:47 +0300
<![CDATA[Atsistatyti po COVID-19 ligos jaučiant psichikos sveikatos sutrikimų simptomus gali padėti medicininė ir psichosocialinė reabilitacija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsistatyti-po-covid-19-ligos-jauciant-psichikos-sveikatos-sutrikimu-simptomus-gali-padeti-medicinine-ir-psichosocialine-reabilitacija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsistatyti-po-covid-19-ligos-jauciant-psichikos-sveikatos-sutrikimu-simptomus-gali-padeti-medicinine-ir-psichosocialine-reabilitacija Pokovidinis sindromas be kvėpavimo sutrikimų pasireiškia ir neuropsichiatriniais simptomais: kognityviniais (dėmesio koncentracijos, atminties, elgesio), miego, nuotaikos ir kitais organiniais psichikos sutrikimais– šie liekamieji reiškiniai pažįstami ne vienam persirgusiajam COVID-19. Siekdama kuo greičiau tokiais atvejais atstatyti sveikatą šiuos simptomus patiriantiems, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sudarė galimybes naudotis valstybės kompensuojama medicinine ir psichosocialine reabilitacija.  

 

Pasitelkus gydytojų pagalbą sveikatos apsaugos ministras įsakymu nustatė indikacijas dėl medicininės reabilitacijos bei psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo asmenims, persirgusiems COVID-19 liga, kuriems per 6 mėnesius nuo gydymo stacionare pasireiškė neuropsichiatrinė simptomatika. Paslaugos finansuojamos iš medicininei reabilitacijai ir psichosocialinei reabilitacijai skiriamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. 

 

Tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad vidutiniškai apie 30 proc. asmenų po išrašymo iš stacionaro dėl COVID-19 ligos gydymo pasireiškia nemotyvuotas nuovargis, miego sutrikimai, koncentracijos susilpnėjimas, atminties pablogėjimas ar kiti simptomai. Per paskutiniuosius 6 mėnesius ligoninėse dėl COVID-19 ligos gydėsi daugiau 20 000 gyventojų, todėl žmonių, kuriems gali prireikti  tokių paslaugų, skaičius gali būti ženklus. 

 

Jei po gydymosi ligoninėje dėl koronaviruso infekcijos jaučiami liekamieji reiškiniai ir manoma, kad reikalinga specialistų pagalba, siūloma kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydytoją psichiatrą. Jie gali nukreipti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo įvertinimui dėl medicininės reabilitacijos skyrimo, o tais atvejais kai po COVID-19 ligos smarkiai sutrikusi kasdienė veikla, elgesys ir socialinė adaptacija – į gydytoją psichiatrą dėl psichosocialinės reabilitacijos skyrimo.  

 

Tiek medicininė, tiek psichosocialinė reabilitacija COVID-19 liga persirgusiems žmonėms, kuriems pasireiškia neuropsichiatriniai simptomai, yra suteikiama ne vėliau nei praėjus 6 mėnesiams po aktyvaus gydymo stacionare (ligoninėje) pabaigos. COVID-19 ligos atveju asmens sveikatos priežiūros įstaigoms leista netaikyti pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugų prieš skiriant medicininę reabilitaciją – tai didina paslaugų prieinamumą. 

 

Medicininės reabilitacijos paslaugos, persirgus koronaviruso infekcija, skiriamos, atsižvelgiant ne tik į paciento diagnozę, bet ir į biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį – kognityvinių sutrikimų, tokių kaip dėmesio koncentracija, atmintis, elgesio kontrolė, orientacijos, organiniai miego, nuotaikų sutrikimai, judėjimo sutrikimai, iššūkiai priimant ir perduodant informaciją. Tai reiškia, kad tik fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas gali skirti medicininį reabilitacinį gydymą tik visapusiškai įvertinęs paciento sveikatos būklę. Minėtu įsakymu sudarytos sąlygos gauti medicininės reabilitacijos paslaugas ir vaikams.  

 

Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos, kai dėl neuropsichiatrinių simptomų smarkiai  sutrinka asmens veikla, elgesys ir socialinė adaptacija. Tokiu atveju kviečiama kreiptis į gydytoją psichiatrą dėl psichosocialinės reabilitacijos skyrimo, kuri gali būti tiek stacionarinė, tiek ambulatorinė. Pacientams, persirgusiems COVID-19 liga, stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugos gali būti teikiamos iškart po gydymo ligoninėje, kurioje gydėsi dėl neuropsichiatrinių simptomų, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paciento išrašymo iš aktyviojo gydymo stacionarinės įstaigos po COVID-19 ligos gydymo.  

 

Informaciją apie įstaigas, teikiančias medicininės ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas rasite čia.  

Atsistatyti po COVID-19 ligos jaučiant psichikos sveikatos sutrikimų simptomus gali padėti medicininė ir psichosocialinė reabilitacija

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 28 May 2021 14:42:40 +0300
<![CDATA[Taisyklinga žaizdų priežiūros atmintinė tėvams: kada ir kokias priemones reikia naudoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/taisyklinga-zaizdu-prieziuros-atmintine-tevams-kada-ir-kokias-priemones-reikia-naudoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/taisyklinga-zaizdu-prieziuros-atmintine-tevams-kada-ir-kokias-priemones-reikia-naudoti Šiltuoju metų laiku vaikai ir paaugliai nubrozdinimų ir kitokių sužeidimų patiria kelis kartus dažniau. Tačiau dažnai tėvai atsidarę vaistinėlę sudvejoja – kada ir kokias priemones reikia naudoti? Sveikatos specialistai pateikia taisyklingos žaizdų priežiūros atmintinę ir siūlo įsidėmėti, kada sužeidimus gydyti vandenilio peroksidu, joduotu povidonu, jodu ar kalio permanganatu, o kokiais atvejais rinktis briliantinį žaliąjį ir ką reikia žinoti apie dezinfekantą ir salicilą.

Žaizdoms plauti – vandenilio peroksidas

Sveikatos specialistai pirmiausia pataria pamiršti senovėje dezinfekcijai neretai naudotas bet kokias po ranka pasitaikančias priemones – kvepalus, alkoholį, trauklapius. Tai gali dar labiau sudirginti žaizdą. Sužalojimams gydyti būtina naudoti tik vaistinius preparatus. Jei žaizda kraujuoja, prieš ją tvarstant būtina sustabdyti kraujavimą. Nedidelės žaizdelės dažniausiai nustoja kraujuoti pačios per 15 min., tereikia vaikui ramiai pasėdėti. Jei kraujuoja stipriau, rekomenduojama prispausti sterilios marlės gabalėlį.

Kraujavimui sustojus žaizdą būtina išvalyti ir sumažinti infekcijos riziką, būtina valyti net ir iš pažiūros nedidelius nubrozdinimus. Sužeistą vietą pirmiausia reikia nuplauti. Žaizdoms plauti tinkamiausias vandenilio peroksidas. Šis odos tirpalas yra stiprus oksidatorius, sukelia antiseptinį poveikį, dezinfekuoja. Patekęs į žaizdą putodamas gerai ją išvalo. Antimikrobinį poveikį turintis vandenilio peroksidas veikia ir kai kuriuos virusus, taip pat stabdo nedidelį kraujavimą. Tirpalo negalima plakti, kaitinti, kadangi šiluma ir skysčio judėjimas skatina vandenilio peroksido irimą.
 

Nuo bakterijų saugo joduotas povidonas, jodas

Išvalius žaizdą būtina patepti priemone, saugančia nuo bakterijų. Tam puikiai tinka  joduotas povidonas, kurį galima tepti tiesiai net ant didelės žaizdos (ne aplink, kaip daugelį priemonių). Šis odos antiseptikas pasižymi plačiu veikimo spektru: sunaikina mikrobus, grybelius, bakterijas, virusus. Beskausmis antimikrobinis vaistas, naudojamas prieš chirurgines operacijas ar kitas procedūras, tinkamas įvairioms žaizdoms ir nudegimams gydyti.

Dezinfekcijai plačiai naudojamas ir kiekvienoje vaistinėlėje randamas jodas, kuris veikia daugelį mikroorganizmų, bakterijas, pirmuonis, virusus, sporas. Svarbu žinoti – jodu tepti reikia aplink žaizdą esančią odą. Dar viena svarbi jodo paskirtis – užlašinus jodo tirpalo ant riešo galima patikrinti, ar organizme netrūksta jodo. Jeigu ruda dėmė išnyksta greičiau nei per 24 valandas, vadinasi, organizmui jodo nepakanka. Jodo trūkumas sukelia sunkias sveikatos problemas, todėl į šį elementą vertėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Tiesa, sveikatos specialistai perspėja, kad jodo tirpalas skirtas žaizdų dezinfekcijai ir šiam testui atlikti, jo vartoti per burną negalima.

Kai žaizda nuplauta ir dezinfekuota, ją reikėtų aprišti bintu. Gilesnes žaizdeles reikėtų sutvarstyti, ypač tas vietas, kurios nuolat kliūna ir yra didelis pakartotinos traumos pavojus.

Žaizdoms gydyti – kalio permanganatas ir briliantinis žaliasis

Sužalojimus, net ir pačius mažiausius, gydytojai pataria stebėti. Jei žaizdelė nemaloniai kvepia, šlapiuoja, pūliuoja, ją reikia plauti kalio permanganatu. Šis preparatas turi antiseptinį poveikį – naikina pūlinę infekciją sukeliančius mikroorganizmus žaizdose ir jų aplinkoje. Kalio permanganato kristalai terpėje, kurioje yra oksiduojamų medžiagų (organinių medžiagų, pūlių) sutraukia audinius, pridegina, sukelia antimikrobinį poveikį, padeda greičiau gyti ir naikina blogą kvapą.

Žaizdos gydomos 0,01 % koncentracijos tirpalu, kuriam paruošti reikia 0,1 g miltelių (keleto kristalų ant peilio galo), ištirpintų 1000 ml (1 litras) šilto virinto vandens. Paruoštas tirpalas turi būti švelniai rožinės spalvos. Jeigu tirpalo spalva yra per ryški, reikia praskiesti jį didesniu kiekiu šilto virinto vandens.

Žaizdoms gyti taip pat padeda briliantinis žaliasis, kurį geriausia naudoti infekcijos profilaktikai po odos nubrozdinimų ar įdrėskimų. Briliantinis žaliasis žaizdas veikia antibakteriškai ir padeda joms gyti. Liaudyje vadinama „zelionka“ dar naudojama sergant vėjaraupiais. Dauguma tėvų vengia šios senovinės priemonės ir ieško modernesnių – nematomų preparatų. Tačiau pamiršta faktą, kad vėjaraupiai turi „užkrečiamąjį periodą“. Vėjaraupių karantinas yra apie 10 dienų, tai yra dar 5 dienos po paskutinio bėrimo atsiradimo. Taigi, su žaliu tirpalu nesekant, kada atsirado paskutiniai spuogeliai, tėvai nežino, ar jų vaikas dar gali užkrėsti kitus. Todėl pamatyti, kada atsirado paskutinis bėrimas, yra labai svarbu. Ši priemonė turėtų būti kiekvienos šeimos vaistinėlėje, nes briliantiniu žaliuoju galima tepti įvairias žaizdeles ir efektyviai gydyti netgi lūpų pūslelinę.

Žaizdas, net ir pačias mažiausias, gydytojai pataria stebėti. Jei žaizdelė vis tiek pūliuoja, skleidžia nemalonų kvapą, o aplink esanti oda parausta ar apsitraukia gelsva mase, būtina kreiptis į gydytojus dėl galimos infekcijos.

Virusus ir mikrobus naikina salicilas ir dezinfekantas

Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad prižiūrint žaizdas žmonės neretai daro didelę klaidą jas dezinfekuodami dezinfekantu. Pastarasis preparatas skirtas rankoms, odai dezinfekuoti, bet ne žaizdoms gydyti. Pandemijos metu dezinfekantų galima rasti net ir prekybos centruose ar buities prekių parduotuvėse, tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad dezinfekanto reikėtų ieškoti vaistinėse, kuris būtų be priemaišų – pagamintas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą formulę.

Ne daug kas žino, kad profilaktiškai odos dezinfekcijai taip pat naudojama ir salicilo rūgštis. Vaistinėse esantys salicilo rūgšties preparatai puikiausiai tinka rankų dezinfekcijai, nes jų sudėtyje yra 70 % etanolis. Tokios koncentracijos etanolis pasižymi virucidiniu ir antibakteriniu veikimu –  naikina virusus, bakterijas bei kitus kenksmingus mikroorganizmus. Salicilas tinka ne tik rankų dezinfekcijai ar smulkių odos pažeidimų antiseptikai, šis preparatas labai veiksmingas gydant spuogus, todėl puikiai tiks spuoguotai paauglių odai.

Specialistai iš namų rekomenduoja neišeiti be dezinfekcinių priemonių, kurios nuo virusų padeda apsisaugoti veiksmingiau nei kaukės. Dezinfekantas ar salicilo preparatai turėtų būti kiekvieno šeimos nario rankinėje ar kuprinėje. Vykstant į gamtą su vaikais ar paaugliais tėvai visada turėtų pasiimti preparatus, reikalingus pirmajai pagalbai nuo įvairių sužeidimų: vandenilio peroksidą, joduotą povidoną, jodą, kalio permanganatą, briliantinį žaliąjį.

 

Taisyklinga žaizdų priežiūros atmintinė tėvams: kada ir kokias priemones reikia naudoti?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 28 May 2021 13:01:11 +0300
<![CDATA[Gegužės 28-tąją minėsime Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/geguzes-28-taja-minesime-tarptautine-moteru-sveikatos-gerinimo-diena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/geguzes-28-taja-minesime-tarptautine-moteru-sveikatos-gerinimo-diena Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) medikai, minėdami Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną, dar kartą nori atkreipti visuomenės dėmesį į žmogaus papilomos viruso infekciją (toliau – ŽPV), kuri gali sukelti gimdos kaklelio vėžį – tai ketvirtas pagal paplitimą moterų vėžys visame pasaulyje.
 
Viena iš efektyviausių gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonių – skiepai nuo ŽPV infekcijos. Vakcina gali užkirsti kelią daugeliui susirgimų gimdos kaklelio vėžiu, jei ji įskiepijama anksčiau nei mergaitė ar moteris susiduria su virusu – t.y. iki lytinių santykių pradžios. Visose ES ir EEE šalyse vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos įtraukta į nacionalines skiepijimo programas.
 
Lietuvoje nuo ŽPV infekcijos 11 metų mergaitės pradėtos nemokamai skiepyti 2016 m. rugsėjo. Šiuo metu Lietuvoje pagal LR profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos skiepijama „Cervarix“ vakcina, kuri apsaugo nuo 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipų. Skiepijimo nuo ŽPV infekcijos kursą sudaro dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėn. pertrauka. Skiepijant ŽPV vakcinomis, moterys yra apsaugomos daugiau kaip 90 proc. nuo ikivėžinių pažeidimų atsiradimų, o visų gimdos kaklelio vėžio atvejų galima išvengti iki 75 proc.
 
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2020 m. skiepijimų aprėptys, skiepijant pirma ŽPV infekcijos vakcinos doze siekė – 76,1 proc., antra – 67,6 proc.
 


ULAC specialistai primena – ŽVP plinta:  
  • Lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu.
  • ŽPV plinta tiek per heteroseksualius, tiek per homoseksualius santykius.
  • ŽPV galima užsikrėsti visų rūšių ne tik lytinių santykių metu, bet ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu.
  • Infekuota ŽPV motina virusą gali perduoti vaikui gimdymo metu.
  • Kontaktiniu būdu per odą bei gleivinių mikrotraumas.
Dažnai ŽPV užsikrėtę asmenys neturi jokių simptomų, tačiau jie infekuoti - viruso nešiotojai, t.y. virusą gali perduoti kitiems. Galima užsikrėsti iš karto ne vienu, bet keliais ŽPV tipais.  Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ŽPV paplitimas įvairiose šalyse skirtingas ir priklauso nuo jaunimo seksualinio debiuto, seksualinių partnerių skaičiaus ir kitų veiksnių. ŽPV paplitimas skirtingose amžiaus grupėse gali skirtis 10 kartų. Teigiama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Tyrimų duomenimis, netrukus po seksualinio debiuto (po pirmųjų lytinių santykių) jau randama ŽPV infekcija lytiniuose takuose. Net ir tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį taip pat galėjo užsikrėsti ŽPV.

 ULAC inf.
Asociayvi pixabay.com nuotr.

Gegužės 28-tąją minėsime Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 May 2021 14:48:15 +0300
<![CDATA[Nuolat karšta arba šalta? Vaistininkas paaiškina, ką tai išduoda apie jūsų sveikatą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuolat-karsta-arba-salta-vaistininkas-paaiskina-ka-tai-isduoda-apie-jusu-sveikata https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuolat-karsta-arba-salta-vaistininkas-paaiskina-ka-tai-isduoda-apie-jusu-sveikata Vieniems žmonėms dažniau karšta, kitiems – šalta. Vaistininkai sako, kad į šiuos pojūčius nereikėtų numoti ranka, mat tai organizmo siunčiamas signalas apie sveikatą.

„Moterims dėl estrogenų įtakos, klampesnio kraujo, būna šalta dažniau nei vyrams. Taip pat, šilta ar šalta, gali priklausyti nuo žmogaus amžiaus, svorio, gyvenimo bei miego ritmo, mitybos įpročių, psichinės sveikatos. Liūdniems, jaučiantiems įtampą žmonėms dažniau būna šalta. Raumeningesniam kūnui visada šilčiau, nes raumenų darbas generuoja šilumą, o riebalinės ląstelės ją sulaiko“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė.

Kiekvieno termoreguliacija – individuali

Vaistininkė pasakoja, kad žmonės yra šiltakraujai, dėl to gali savo kūno temperatūrą reguliuoti patys nepriklausomai nuo aplinkos. Esant vėsiai aplinkai, žmonių kraujagyslės susitraukia, taip atiduodamos mažiau šilumos į aplinką, o esant šiltam orui, išsiplečia, taip išspinduliuodamos šilumą į aplinką – tai vadinama termoreguliacija.  

„Kiekvieno žmogaus termoreguliacija yra individuali. Ji priklauso nuo prigimties, kraujagyslių būklės bei kitų galimų sveikatos sutrikimų. Šilumos reguliavimas prasideda smegenyse – pagumburyje, kuriame yra tam tikrų branduolių, susijusių su organizmo temperatūros reguliavimu, bei yra valdomas hormonų. Būtent skydliaukės hormonai padeda reguliuoti temperatūrą ir medžiagų apykaitą. Todėl jei žmogui nuolat šalta, jis jaučia nuovargį ar pradėjo gausiai slinkti plaukai bei lūžinėti nagai, vertėtų atkreipti dėmesį į skydliaukę bei atlikti kraujo tyrimą TTH kiekiui nustatyti“, – aiškina R. Truncė.

Kiekvieno žmogaus temperatūrinis komforto lygis taip pat gali būti skirtingas. Moterys patogiau jaučiasi aukštesnėje temperatūroje nei vyrai. Standartinė rekomenduojama temperatūra siekia 21 °C, o santykinis oro drėgnumas – 50 proc.

„Kai vieni nuolat šąla, kitus žmones kankina karščio bangos. Jos gali kamuoti esant stresinei situacijai, pakilus kraujospūdžiui, sutrikus skydliaukės veiklai, o moterims – menopauzės periodu. Visgi dažniausi vaistinėje girdimi pacientų nusiskundimai yra šąlančios bei tirpstančios galūnės“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.

Man nuolat šalta – ką daryti?

Nuolatinis šalčio jausmas, anot R. Truncės, gali kankinti ir dėl mažakraujystės, t. y. dėl žemo hemoglobino kiekio kraujyje. Simptomai labai panašūs kaip ir skydliaukės hormonų sutrikimų atveju, tik dar prisideda galvos svaigimas staiga pasisukus ar atsistojus. Dažnai pacientai tai įvardina kaip „žvaigždutes akyse“.

„Vienas iš pagrindinių periferinės kraujotakos sutrikimams būdingų simptomų – ne tik galūnių šalimas, bet protarpinis tirpimo jausmas. Tai pat dar vertėtų paminėti ir Reino ligą – tai sutrikimas, kuomet rankų ar kojų pirštai pabąla, ima melsti sušalus. Rankų šalimas, dar kitaip vadinamas ledinių rankų sindromu,  dažniau vargina rūkančius žmones, nes nikotinas sukelia kraujagyslių spazmus“, – vardija ji.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės teigimu, ne visi nusiskundimai šąlančiomis galūnėmis būtinai signalizuoja apie sveikatos sutrikimus. Galūnės gali šalti ir dėl per mažo maisto kiekio, kurio neužtenka patenkinti energinių organizmo poreikių, per didelio sėslumo ar tiesiog sumažėjusio kraujospūdžio. Tai lengvai išsprendžia padidintas fizinis aktyvumas, dažnesnės pertraukėlės darbo metu, stengiantis nors minimaliai pajudėti, kad suaktyvėtų kraujotaka, taip pat subalansuota mityba.

„Šąlant galūnėms dėl sutrikusios periferinės kraujotakos, rekomenduojama naudoti plečiančius preparatus, vieni iš tokių – augalinės kilmės preparatai, į kurių sudėtį įeina standartizuotas ginkmedžių ekstraktas. Taip pat galima naudoti tepalus ar kremus, kurių sudėtyje yra pipiras, nes kaitinantis efektas pagerina kraujotaką bei sušildo. Dar vienas variantas – galūnių dirginimas. Pacientams patariame mūvėti natūralios šiurkštesnės vilnos pirštines ir kojines, atlikti masažus ar glostymus, naudoti masažinius kilimėlius. Dirginant odos nervines galūnes, kraujas ima geriau plūsti į smulkesnes kraujagysles. Galima naudoti ir šildančius eterinius aliejus, tokius kaip imbiero ar cinamono“, – rekomenduoja R. Truncė.

Esant mažakraujystei, pirmiausia rekomenduojama visavertė bei subalansuota mityba, taip pat geležis, folio rūgštis bei vitamino B12 preparatai. Visų šių medžiagų gausu kepenėlėse, raudonoje mėsoje, virtuose moliuskuose, lašišoje, pupelėse, granatų vaisiuose. Anot vaistininkės, kai kuriems pacientams pasiūlomi ir jodo turintys produktai ar preparatai.

Nuolat karšta arba šalta? Vaistininkas paaiškina, ką tai išduoda apie jūsų sveikatą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 May 2021 09:28:32 +0300
<![CDATA[Psichikos pagalba poliklinikose: taisyklės, kurias būtina žinoti kiekvienam]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichikos-pagalba-poliklinikose-taisykles-kurias-butina-zinoti-kiekvienam https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichikos-pagalba-poliklinikose-taisykles-kurias-butina-zinoti-kiekvienam Pastaruoju metu ligonių kasos sulaukia nemažai gyventojų klausimų dėl pirminės psichikos sveikatos paslaugų ir emocinės pagalbos. Gyventojus domina, kaip yra apmokamos šios paslaugos, kur tokias paslaugas galima gauti, ar gali pacientai patys pasirinkti įstaigą ir gydytoją.

Pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Todėl ligonių kasų specialistai ragina žmones neskubėti ieškoti  mokamų psichologų paslaugų, o kviečia naudotis psichikos sveikatos centruose teikiama pagalba, kuri kompensuojama iš PSDF.

,,Pirminė psichikos sveikatos priežiūra  apmokama skiriant metinę bazinę kainą. Ji mokama asmens sveikatos priežiūros įstaigai už kiekvieną prirašytą gyventoją kas mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar jis lankosi sveikatos priežiūros įstaigoje, ar ne. Iš įstaigos gaunamų PSDF lėšų prirašytam gyventojui  teikiama visapusiška, kompleksinė psichikos sveikatos priežiūra“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė.

Norėdamas gauti psichikos sveikatos priežiūros specialistų paslaugas, gyventojas turi kreiptis į tą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje yra prisirašęs.

„Gyventojai iš anksto turėtų pasidomėti savo teisėmis ir galimybe, kur pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas gali gauti nemokamai. Jeigu asmuo nežino, kur galėtų kreiptis dėl psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, patariame pirmiausia kreiptis į įstaigą, kurioje dirba jo šeimos gydytojas“, – primena VLK atstovė.

Taip pat reiktų pažymėti, kad visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai turi galimybę pasirinkti ne tik šeimos gydytojo paslaugas teikiančią įstaigą, bet ir psichikos sveikatos centrą. Taigi žmonės, kuriems yra reikalinga psichikos sveikatos priežiūros specialistų pagalba, gali drąsiai jos ieškoti ne tik telefonu, internetu, bet ir atvykę pas psichikos sveikatos specialistus. Už gydymo įstaigoje jiems suteiktas psichikos sveikatos priežiūros specialistų paslaugas mokėti nereikia, jeigu gyventojas kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (PASPĮ), kurioje yra prisirašęs.

,,Dėl psichikos sveikatos priežiūros galima kreiptis į pasirinktą psichikos sveikatos centrą, kuriame galima prisirašyti iš anksto arba tada, kai prireikia. Šias paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų sąrašą žmogui turėtų pateikti įstaiga, kurioje jis prisirašęs pas šeimos gydytoją – poliklinika, šeimos gydytojų centras, kabinetas ar kitos“, – sako D. Berūkštienė.

Pasak jos, prisirašyti psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje nėra sunku, tai galima padaryti atvykus į pasirinktą įstaigą (į įstaigą, kurioje dirbo jo šeimos gydytoją, psichikos sveikatos priežiūros centrą) arba elektroniniu būdu. Prašymus turėtų pildyti tik naujai prie PASPĮ, teikiančios šeimos gydytojo komandos paslaugas, prisirašantys ar norintys pakeisti įstaigą asmenys.

Pasitaiko atvejų, kuomet gyventojas, pasirinkdamas PASPĮ, nesutinka naudotis toje įstaigoje dirbančio konkretaus psichiatro paslaugomis. Tokiu atveju, asmuo priskiriamas PASPĮ, teikiančiai pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, su kuria pirminės sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti šeimos gydytojo komandos paslaugas, yra sudariusi sutartį dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.

Pakeisti PASPĮ ar Psichikos sveikatos centrą galima pateikus prašymą kitai pasirinktai gydymo įstaigai. Tokio prašymo pagrindu asmuo įtraukiamas į naujai pasirinktos įstaigos aptarnaujamų gyventojų sąrašą, jo asmens sveikatos istorija (ambulatorinė kortelė) perduodama naujai pasirinktai įstaigai per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

PASPĮ ir Psichikos sveikatos centrą keisti galima ne anksčiau kaip po 6 mėn. nuo prisirašymo dienos. Apribojimas netaikomas asmenims, atvykusiems mokytis į stacionarinę mokymosi įstaigą arba grįžusiems į nuolatinę gyvenamąją vietą baigus mokslus. Pakeitus gydymo įstaigą anksčiau nei po 6 mėn., už prisirašymo dokumentų tvarkymą ir medicinos dokumentų persiuntimą pasirinktai įstaigai mokamas 2,90 Eur mokestis. Gydytojui nutraukus darbo santykius su PASPĮ, įstaigos administracija turi pasirūpinti gyventojų aptarnavimu. Ji skiria kitą gydytoją, jei pats pacientas nepasirenka kitaip. Pacientas, pageidaujantis gydytis pas kitą gydytoją toje pačioje gydymo įstaigoje, turi pildyti nustatytos formos prašymą.

Apie pokyčius PASPĮ, pavyzdžiui, pasikeitus gydytojui ar pan., pacientai administracijos turi būti informuojami atskirai.

Ligonių kasos papildomai skelbia, kur ir kaip gyventojams galima kreiptis emocinės (psichologinės) pagalbos Lietuvoje.

Psichikos pagalba poliklinikose: taisyklės, kurias būtina žinoti kiekvienam

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 May 2021 09:42:04 +0300
<![CDATA[Medikė, tapusi paciente: išgirdus išsėtinės sklerozės diagnozę, dangus maišėsi su žeme]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/medike-tapusi-paciente-isgirdus-issetines-sklerozes-diagnoze-dangus-maisesi-su-zeme https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/medike-tapusi-paciente-isgirdus-issetines-sklerozes-diagnoze-dangus-maisesi-su-zeme Medikei Rūtai išsėtinė sklerozė diagnozuota prieš penkerius metus. Karjeristei, gyvenimą kruopščiai sustygavusiai jaunai moteriai tai prilygo mirties nuosprendžiui. Tačiau po gydymo Rūta ir vėl tiki laiminga pabaiga. Sportas, šeima ir psichoterapija šiuo metu yra pagrindinis jos gyvenimo variklis.

Pirmieji simptomai Rūtai nepriminė jokios ligos ženklų – pirmiausiai atsirado nežymūs pusiausvyros sutrikimai, kurie pasireikšdavo tuo, kad moteris vis kur nors užkliūdavo, nukrisdavo, kartą nukrito ir nuo dviračio. Vėliau simptomų ėmė daugėti – pradėjo trikti kalba, pasireikšdavo neįprasti priepuoliai, kurių metu sutraukdavo raumenis, atsirasdavo elektros potyris. Iš pradžių priepuoliai buvo pakankamai reti – 2-3 kartus per dieną ir trukdavo iki minutės, vėliau užklupdavo ir iki 10-20 kartų.

„Priepuoliai mane užklupdavo ir darbe, ir vairuojant automobilį, ir einant gatve ar lankantis prekybos centre. Iš pradžių tirpimas apimdavo kairiąją koją ir ranką, vėliau ėmė plisti ir pasiekė veidą – tai pradėjo matytis. Patirdavau didžiulį skausmą. Tačiau mes, lietuviai, esame kantrūs, dėl to net negalvojau, kad kuo nors sergu ar kad reikia kur nors kreiptis. Anuomet visus pojūčius „nurašiau“ pervargimui, įtampai darbe, o aš linkusi į darboholizmą ir perfekcionizmą. Dar vėliau simptomai sunkėjo – tapo sudėtinga šlapintis, blogėjo seksualinė funkcija, atsirado dėmesio sutrikimas, didžiulis nuovargis, kai ryte atsikeli ir negali išlipti iš lovos“, – savo prisiminimais dalijasi medikė.

Paskutinis lašas Rūtai buvo rytas, kai pabudusi ji tiesiog iškrito iš lovos, nes jos kairioji koja buvo taip nutirpusi, jog priminė paralyžių. Pirmoji mintis – tai išsėtinė sklerozė, mat jai pačiai yra tekę dirbti su šia liga sergančiais pacientais. Iš karto po šio įvykio ji paskambino vienai savo draugei medikei ir paprašė patarimo. Netrukus Rūta jau laukė magnetinio rezonanso tyrimo ir buvo užsiregistravusi pas neurologę.

„Jaučiausi siaubingai. Visas mano gyvenimas buvo kontroliuojamas, esu visiška karjeristė, o liga išmušė pagrindą iš po kojų. Tiesiogine to žodžio prasme – nebegalėjau vaikščioti. Dangus su žeme maišėsi, buvau afekto būsenoje. Viena – fantazuoti, kas man, kita – gauti raštišką patvirtinimą. Ašarų buvo daug. Ėjau Kauno klinikų koridoriais ,skaičiau tą išrašą, kuris man buvo kaip mirties nuosprendis, ir pasijutau kaip filme „Žalioji mylia“, lyg eičiau mirtininkų taku“, – apie savo jausmus išgirdus diagnozę kalba pašnekovė.

Gydymas – hormonų terapijos, tabletės ir baimė leidžiantis vaistus

Kadangi buvo negalima ilgiau delsti, Rūtai teko gultis į ligoninę hormoninei terapijai ir „gesinti“ ligos sukeltus uždegiminius procesus smegenyse tam, kad neatsirastų daugiau neurologinių pažeidimų.

„Atsiradau tarp žmonių, kurie yra pacientai, ir pati tapau paciente. Vėliau prasidėjo reabilitacija – reikėjo atstatyti pusiausvyrą, kad galėčiau vaikščioti, kalbos įgūdžius. Esu kovotoja, todėl labai daug dirbau, nors vis dar neigiau ligą – jaučiausi tarsi viskas vyksta ne su manimi. Dar buvo krūvos hormoninio preparato tablečių, o po reabilitacijos –kas trečią dieną į įvairius poodžius – šlaunis, pilvą – turėjau leistis vaistus. Personalas išmokė, kaip tai daryti, tačiau tas momentas, kai reikia susileisti vaistus, man buvo viena gyvenimo traumų. Todėl vėliau to ėmėsi vyras – sudarėme šeimos aljansą, kad su liga būčiau ne viena“, – pasakoja medikė.

Po kiekvienos injekcijos jai pasireikšdavo sudėtingas šalutinis poveikis – gripo simptomai, skausmui numalšinti moteris gerdavo daug nuskausminamųjų, net viršydavo dozes. Šiuo metu Rūtai taikomas gydymas tabletėmis.

„Vartojant jas, pamiršau tuos neigiamus reiškinius po ankstesnių injekcijų. Nepaisant pandemijos, pernai sveikatos prasme turėjau labai gerus metus. Deja, dėl neaiškių priežasčių šiuo metu mano būklė kiek pablogėjusi. Pakartojus magnetinio rezonanso tyrimus, smegenyse buvo rasti nauji židiniai, dėl to teko ligoninėje pakartoti hormonų terapiją ir reabilitaciją po jos. Neseniai grįžau – baleto jau nešoksiu, bet darbine prasme puikiai funkcionuoju“, –  pažymi pacientė.

Psichoterapija ir sportas psichinei bei fizinei sveikatai

Save vis darboholike vadinanti Rūta pasakoja, kad dėl ligos pirmą kartą gyvenime turėjo tokią ilgą pertrauką nuo visų darbinių įsipareigojimų. Po mokyklos ji iškart stojo į universitetą, po to be pertraukos kitame universitete įgijo dar vieną specialybę, o prieš ligą dirbo praktiškai du darbus. Ligoninė, gydymas ir reabilitacija privertė ją sustoti pusei metų, kas, pasak jos, jaunam medikui yra labai daug. Todėl net ir nepilnai atsistojusi ant kojų moteris grįžo į darbą.

„Dirbu dviem frontais. Ir gydytojai, ir artimieji sako nepersidirbti, tačiau aš esu žmogus, kuris gali daugiau „patempti“. Man patinka dirbti – tai mano savirealizacija. Žinoma, neketinu dirbti iki išsekimo, žinau, kad reikia rūpintis mityba ir miegu, nuolat komunikuoti su gydytojų komanda. Psichoterapija – pagrindinis dalykas, be kurio negalėčiau gyventi. Man labai svarbi psichinė higiena. Daug investuoju į visapusišką psichinę ir fizinę sveikatą. Užsiimu sportu“, – komentuoja moteris.

Naujausia jos aistra ir šių metų atradimas – vaikščiojimas šiaurietiškomis lazdomis, kurios padeda išlaikyti pusiausvyrą einant. Visgi mylimiausia moters sporto šaka tapo lauko tenisas.  

„Keista, tačiau lauko tenise man pavyksta kompensuoti pusiausvyros sutrikimus taip, kad neišsiskiriu iš kitų žaidėjų. Žinoma, prisideda ir asmeninės savybės – ir iki ligos buvau sportiška, taip pat ir mano vyras. Anksčiau labai daug jodinėdavau, lankiau boksą, lengvąją atletiką, karatė, plaukimą. Sąrašas ilgas. Taip pat žiemomis slidinėdavau – po diagnozės to nedariau, nes baiminuosi galvos traumos. Kai nusprendėme su vyru lankyti tenisą, kiti pirštą prie smilkinio sukiojo. Tačiau mums norėjosi kažko naujo. Netapsiu Serena Williams, bet kodėl gi nepabandžius“, – apie savo meilę sportui kalba pašnekovė.

Pasak medikės, jei ji neturėtų psichologinio stabilumo ir nebūtų susitaikiusi su liga, tikriausiai dabar užsiimtų savigaila, kaip kad daro daugelis žmonių. Paklausta, ką patartų kitiems šia liga sergantiems pacientams, ji siūlo savyje atrasti vilties, optimizmo ir tikėjimo. 

„Aš tikiu gera pabaiga, savimi, pasitikiu aplinka, žinau, kad nepražūsiu, kad ir kas man benutiktų. Todėl ir kitiems norėčiau palinkėti vilties. Psichologinis investavimas į save ir yra raktas, kaip sau padėti. Išorėje raktų nėra, pačiam viduje juos reikia surasti“, – psichologinio darbo su savimi svarbą pabrėžia Rūta.

Medikė, tapusi paciente: išgirdus išsėtinės sklerozės diagnozę, dangus maišėsi su žeme

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 May 2021 09:19:21 +0300
<![CDATA[Kodėl atrodome senesni už bendraamžius? Gydytojas dermatologas apie tai, kas labiausiai kenkia odos grožiui ir sveikatai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kodel-atrodome-senesni-uz-bendraamzius-gydytojas-dermatologas-apie-tai-kas-labiausiai-kenkia-odos-groziui-ir-sveikatai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kodel-atrodome-senesni-uz-bendraamzius-gydytojas-dermatologas-apie-tai-kas-labiausiai-kenkia-odos-groziui-ir-sveikatai Kartais sunku suprasti, kodėl žmogus atrodo „ne pagal savo“ amžių – lyg labiau pasenęs nei bendraamžiai, su sausesne, išplonėjusia ir spalvą praradusia oda, ryškiomis raukšlėmis aplink lūpas, kartais pageltusiais dešinės rankos pirštais. Šie požymiai pirmi išduoda, kad žmogus rūko.

Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ gydytojas dermatologas Tadas Raudonis sako, kad išsausėjusios lūpos ar raukšlės aplink burną gali išryškėti vos po kelių rūkymo mėnesių. Odos elastingumo praradimas, padribimas yra lėčiau vykstantis procesas, jo poveikis tampa pastebimas per keletą metų.

Cigarečių dūmai ardo kolageną

„Cigarečių dūmuose yra daugybė cheminių medžiagų, kurios sukelia oksidacinį stresą, išsiskiria prouždegiminiai citokinai, ir taip palaipsniui ardomas odoje esantis kolagenas, elastinas, mažėja kraujo pritekėjimas į paviršinius odos sluoksnius, dėl to oda praranda elastingumą, stangrumą, pradeda formuotis raukšlės, atsiranda pigmentinės dėmės“, — aiškina T. Raudonis.

Pasak jo, pasyvus rūkymas veikia panašiai — odai labiau kenkia būtent iškvepiami dūmai, todėl jų reikia kiek įmanoma vengti. Populiarėjančios elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako gaminiai kaip saugesnė alternatyva kuriose šalyse rekomenduojami kaip viena iš priemonių, padedančių mesti rūkyti, tačiau gydytojas atkreipia dėmesį, kad dar nėra atlikta detalių tyrimų apie jų poveikį odai.

„Trumpalaikėje perspektyvoje juos vartojančio žmogaus organizmas potencialiai įkvepia mažiau cheminių medžiagų, taip pat galima manyti, kad potencialiai poveikis yra mažesnis, nes iškvepiamuose dūmuose yra mažiau cheminių medžiagų, — sako gydytojas dermatologas, tačiau, pasak jo, bet koks rūkymas kenkia odai, todel mesti rūkyti yra geriausia, ką galime padaryti savo odos labui.

Nuo saulės galima apsisaugoti, nuo cigarečių dūmų — ne

„Ultravioletiniai spinduliai turi didesnę įtaką odos senėjimui, be to, tai įrodytas kancerogenas, kuris sukelia odos vėžį. Tačiau saulės spindulių sukeliamą žalą galima sumažinti naudojant apsauginius kremus nuo saulės, tuo tarpu rūkymas vienareikšmiškai žalingesnis visam mūsų organizmui, ir nėra „saugaus“ būdo mėgautis juo kaip saule“, — pažymi T. Raudonis.

Kalbėdamas apie rūkymo žalą, gydytojas dermatologas atkreipia dėmesį ne tik į poveikį odos grožiui, bet ir viso organizmo sveikatai. Pasak T. Raudonio, rūkymas dvigubai padidina riziką susirgti odos, lūpos vėžiu, taip pat didėja rizika sirgti sunkiomis odos ligomis – žvyneline, vilklige ir kitomis autoimuninėmis ligomis, kartu pažeidžiamas visas žmogaus organizmas – didėja ir plaučių bei burnos vėžio rizika, širdies kraujagyslių ligų rizika, prastėja periferinė kraujotaka, lėtėja žaizdų gijimas.

Kalbėdamas apie odos ligas, gydytojas dermatologas užsimena apie dar vieną veiksnį, kuris tapo aktualis karantino metu — kaukių, ypač jų netaisyklingo dėvėjimo.

„Kaukės lygiai taip pat gali provokuoti įvairias veido odos ligas — dėl susikaupusios drėgmės, per reto kaukių keitimo, daugkartinių kaukių dėvėjimo netinkamai jas prižiūrint“, — sako T. Raudonis.

Laiko atgal nepasuksi, bet pristabdyti — galima

„Reikėtų suvokti, kad laiko nepasuksime atgal ir niekada neturėsime tokios pat odos, kokią turėjome prieš 10 ar 20 metų. Metus rūkyti, cigarečių sukeltas odos senėjimas dažnai yra iš dalies negrįžtamas netaikant jokio gydymo, — sako T. Raudonis. — Tačiau rūkymo sukeltus pigmentacijos pažeidimus galima panaikinti taikant įvairias lazerines procedūras, o paviršines raukšles galima koreguoti biorevitalizacijos procedūromis, botulino toksino, užpildų injekcijomis.“

Ilgą rūkymo „stažą“ sukaupusiems gali prireikti ir labiau invazinių veido atjauninimo procedūrų.

Kodėl atrodome senesni už bendraamžius? Gydytojas dermatologas apie tai, kas labiausiai kenkia odos grožiui ir sveikatai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 25 May 2021 10:14:05 +0300
<![CDATA[Vaistininkai atsako, kaip viską išmokti per paskutinę naktį?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkai-atsako-kaip-viska-ismokti-per-paskutine-nakti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkai-atsako-kaip-viska-ismokti-per-paskutine-nakti Pavasaris tiek abiturientams, tiek studentams – įtemptas metas. „Eurovaistinės“ vaistininkai sako pastebintys, kad artėjant mokslo metų pabaigai dažniau ieškoma maisto papildų, kurie gerintų protinę veiklą ir atmintį, tačiau įspėja, kad žaibiško efekto nereikėtų tikėtis.

Ko gero, kiekvienas studijavęs prisimena tą jausmą aplankantį pavasarį – kai, rodos, reikia išmokti tiek daug, o laiko trūksta. Tokiais atvejais imamasi visų priemonių, tačiau farmacininkai pataria nepalikti visko paskutinei nakčiai. „Žinoma, pirmiausia naudinga pradėti ruoštis egzaminams kuo anksčiau, taip bus ne tik mažiau streso, bet ir galėsite viską dar kartą pasikartoti. Be to, jeigu manote, kad smegenų veiklai trūksta naudingų medžiagų maisto papildus atminčiai taip pat reikėtų pradėti vartoti bent prieš mėnesį ar du, kad suspėtumėte pastebėti efektą“, – sako „Eurovaistinės“ farmacininkė Eglė Laskauskaitė.

Maisto papilduose atminčiai naudinga ieškoti B grupės vitaminų, kurie dalyvauja pagrindinėse organizmo funkcijose – maisto medžiagų apykaitoje, ląstelės dalijimosi ir nervinių ląstelių procesuose. Taip pat naudinga, kad sudėtyje būtų augalinių ekstraktų, pavyzdžiui, ginkmedžio, kuris padeda palaikyti normalią periferinę kraujotaką, atmintį.

Tiesa, dažnai norisi, kad maisto papildai ne tik gerintų atmintį, bet ir padėtų išlikti energingiems ir darbingiems. Tokiu atveju farmacininkė rekomenduoja preparatus, kurių sudėtyje būtų eleuterokoko ar ženšenio, guraranų, kurie tonizuoja, gerina kraujotaką, padeda palaikyti normalią protinę veiklą, budrumą.

Vis dėlto svarbu prisiminti, kad maisto papildai negali atstoti sveiko gyvenimo būdo ir visavertės mitybos. „Pirmiausiai reikėtų, kad darbo ir poilsio režimas būtų subalansuotas, būtumėte fiziškai aktyvūs, leistumėte pakankamai laiko gryname ore, turėtumėte nusistovėjusį miego režimą“, – pataria farmacininkė.

Anot jos, preparatai atminčiai gerinti rekomenduojami vartoti tik suaugusiems, todėl tėvams norintiems jų įsigyti jaunesniems mokyklinukams patartina peržvelgti vaiko įpročius – pasidomėti, ar jis valgo pakankamai šviežių vaisių ir daržovių, galbūt per mažai būna gryname ore ar per trumpai ilsis.

Tinkami kasdieniai įpročiai gali padėti įveikti ir dažnai prieš atsiskaitymus ir egzaminus užklumpantį stresą. Vis dėlto, jeigu jaučiate, kad pasivaikščiojimas lauke ar kokybiškas poilsis nepadeda nugalėti streso, E. Laskauskaitė rekomenduoja vartoti magnio preparatų kartu su vitaminu B6, papildytų augaliniais ekstraktais, melisa, valerijonu, pasiflora, apyniais.

„Eurovaistinės“ patarimai prieš egzaminus ir svarbius atsiskaitymus:

  • Maitinkitės sveikai ir skaniai;
  • Susidarykite mokymosi tvarkaraštį;
  • Ruoškitės iš anksto;
  • Drąsiai klauskite, ko nesuprantate;
  • Skirkite laiko poilsiui ir fizinei veiklai;
  • Leiskite laiką gryname ore ir reguliariai vėdinkite patalpas.
  • Gerai ir pakankamai išsimiegokite, ypač naktį prieš egzaminą;
  • Nenustokite tikėti savimi;
  • Nepaleiskite šypsenos iš lūpų;
  • Nepamirškite, kad šiek tiek nerimauti – normalu.

Vaistininkai atsako, kaip viską išmokti per paskutinę naktį?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 24 May 2021 10:17:41 +0300
<![CDATA[Per anksti, per vėlai – ar yra tinkamiausias laikas gerti vaistus nuo skausmo?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-anksti-per-velai-ar-yra-tinkamiausias-laikas-gerti-vaistus-nuo-skausmo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-anksti-per-velai-ar-yra-tinkamiausias-laikas-gerti-vaistus-nuo-skausmo Skausmas pažįstamas kiekvienam – ar jis būtų ūmus, ar lėtinis, stiprus ar vos maudžiantis. Tačiau mūsų reakcijos į skausmą skiriasi: vieni žmonės pakantesni skausmui, kiti ilgai nė nesvarstę imasi skausmą malšinti, nes jų skausmo slenkstis labai žemas. Pasak BENU vaistininko Gintaro Verbaus, kankintis dėl skausmo nereikia, tačiau savigyda irgi gali būti pavojinga. Taigi, kur tas aukso vidurys – ar gerti vaistus vos tik pajus pirmuosius skausmo ženklus, ar jau nebegalint kęsti?

Skausmas – tai signalas apie pažeidimus mūsų organizme, tai viena svarbiausių kūno reakcijų, padedančių suprasti, jog kažkas negerai ir reikia imtis veiksmų. Pavyzdžiui, prilietus ugnį, skausmas priverčia atitraukti ranką. Štai kodėl vaistininkas G. Verbus pabrėžia, kad pirmiausia reikia suprasti skausmo priežastį, o tada imtis veiksmų.

„Yra buvusi situacija, kai žmogus, pats sau diagnozavęs tarpšonkaulinio nervo uždegimą, atėjo pirkti vaistų nuo skausmo. Perspėjau, kad paprastai tokie uždegimai trunka kelias dienas ar savaitę, o klientas jau mėnesį geria nuskausminamuosius ir padėtis negerėja – tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytojus. Tačiau žmogus laikėsi savo, kol vėliau galiausiai sukniubo nuo infarkto. Paaiškėjo, kad iš tiesų jam skaudėjo ne tarpšonkaulinį nervą, o širdį ir mėnesį žmogus vaikščiojo priešinfarktinės būklės“, – pasakoja BENU vaistininkas. 

Taigi neįprastas, ilgai besitęsiantis skausmas neturėtų būti ignoruojamas. Geriausia kreiptis konsultacijos į specialistus, mat skausmą numalšinus vaistais, galima tik užmaskuoti tikrąją bėdą.

Svarbiausia saikas

Žinoma, anot G. Verbaus, nenutiks nieko blogo, jeigu nuo, pavyzdžiui danties skausmo, patyrus traumą, sumušimą ar dėl įtampos įsiskaudėjus galvai, išgersite tinkamą dozę vaistų nuo skausmo. Tačiau kebliau, kai skausmas kartojasi, tęsiasi ilgą laiką, vaistų reikia vis daugiau, o jų poveikis nepilnas.

„Visi vaistai nuo skausmo turi vienokių ar kitokių šalutinių poveikių, todėl svarbu vaistus vartoti tinkamomis dozėmis, pagal vaistininko ar gydytojo rekomendacijas. Geriausia nuskausminamuosius vartoti trumpiausią laiką mažiausia efektyvia doze: galima pradėti nuo mažesnės dozės ir jeigu skausmas nepraeina, po kelių valandų išgerti dar vieną tabletę. Nepamirškite, kad didesnės paracetamolio dozės pavojingos kepenims, ibuprofenas dirgina virškinamąjį traktą, didelės dozės pavojingos inkstams ir širdžiai, aspirinas turi savybę skystinti kraują, taip pat jis dirgina virškinimo traktą, todėl kaip ir kitus vaistus rekomenduojama gerti tik po valgio“, – įspėja BENU vaistininkas ir priduria, kad taip pat reikia būti atidžiam gydantis peršalimą sudėtiniais vaistais tirpių miltelių pavidalu, kuriuose dažnai irgi būna paracetamolio. Jeigu papildomai ketinate gerti nuskausminamųjų tabletę dėl galvos skausmo, neperdozuokite.

Kokius vaistus rinktis ir kada juos gerti?

Ypač didelio skausmo kęsti nereikėtų, nes jis kenkia širdžiai, silpnina imunitetą. Tačiau universalios taisyklės, kada gerti nuskausminamuosius, anot G. Verbaus, nėra – skausmo pojūtis yra labai individualus. Ir nors dalis žmonių sako, kad skausmą kenčiant ilgą laiką ir tik vėliau išgėrus vaistų – atlėgsta ne taip greitai, kaip medikamentus pavartojus iškart, tačiau farmacininkas pažymi, kad tai ne mokslu grįstos išvados, o labiau individualūs patyrimai.

BENU vaistininkas pastebi, kad nemaža dalis skausmą malšinančių vaistų suveikia ne tą pačią akimirką, pavyzdžiui pailginto atpalaidavimo tablečių poveikį pajusime kiek vėliau, bet jis gali trukti parą. Bet yra ir nuskausminamųjų, kurių efektą pajusti galime vos po 15 min. 

Nuo skausmo vaistai gali būti ir receptiniai, ir nereceptiniai. Iš pastarosios kategorijos trumpalaikiam karščiavimui mažinti dažniausiai skiriamas paracetamolis, kuris tinka vartoti ir esant lengvam bei vidutiniam skausmui, pavyzdžiui galvos, dantų, menstruacijų, sąnarių ir pan.

Ibuprofenas labiau tinka malšinti uždegimo sukeltą silpną ar vidutinį skausmą – sąnarių, dantų, ausų, raumenų, ryklės. 

Citramono paskirtis – slopinti silpną ir vidutinį skausmą, pavyzdžiui galvos, dantų, sąnarių, mėnesinių. Vaistininkas įspėja, kad piktnaudžiauti šiuo vaistu negalima, nes gali atsirasti priklausomybė.

Aspirinas – acetilsalicilo rūgšties junginys, skiriamas mažinantis skausmą ir temperatūrą, o uždegimą slopina silpniau. 

„Kadangi geriamieji skausmo malšinimo vaistai dirgina virškinimo traktą, kai kuriais atvejais patariame rinktis išorinio naudojimo priemones. Tai gali būti skausmą malšinantys šaldantys tepalai, kuriuose esantis mentolis, eukaliptas ar kapsicinas dirgina odoje esančias nervų galūnes ir taip užmaskuoja skausmą, pleistrai su uždegimą ir skausmą mažinančiomis medžiagomis, vietiniai anestetikai nuo niežulio, įkandimų ar nudegimų, kurie taip pat malšina skausmą“, – sako farmacijos specialistas.

Vaistai nuo skausmo prevenciškai?

Yra situacijų, kai vaistai nuo skausmo vartojami prevenciškai, tačiau tai labiau išimtis nei taisyklė. Štai pagal medikų rekomendacijas, tėvai veždami 2 ir 4 mėn. kūdikius skiepyti nuo B tipo meningokokinės infekcijos, privalo turėti paracetamolio, kuris kūdikiui duodamas prieš skiepijimą gydytojo kabinete.

Tyrimais įrodyta, kad paracetamolio skyrimas prieš skiepijimą nuo B tipo meningokoko arba iš karto po skiepijimo, sumažina karščiavimo riziką. Tačiau šioje situacijoje skiriamas tik paracetamolis, kiti skausmą ar karščiavimą malšinantys vaistai netinka, nes gali trukdyti po skiepo susidaryti imunitetui.

Štai kodėl ir po skiepo nuo COVID-19 ar juo labiau iš anksto, medikai nerekomenduoja gerti skausmą arba karščiavimą malšinančių vaistų. Kol kas jų efektyvumas nėra įrodytas, todėl nepageidaujamų šalutinių reakcijų gali ir nepavykti išvengti. Tačiau BENU vaistininkas pataria neperlenkti lazdos ir jeigu po skiepo jaučiate skausmą, kuris trukdo normaliai funkcionuoti, kelia didžiulį diskomforto jausmą – išgerkite tabletę nuskausminamųjų. Nuo to blogiau tikrai nepasidarys. 

„Didesnė bėda, kad vaistai nuo skausmo dabar yra lengvai prieinami, žmonės neretai juos perka ir vartoja nepasikonsultavę su gydytojais ar vaistininkais, todėl vartoja ne laiku ir netinkamomis dozėmis, kurios apskaičiuojamos ir pagal amžių, svorį, įvairias kitas indikacijas. Ši klaida gali padaryti daug žalos“, – perspėja BENU vaistininkas G. Verbus.

Anot specialisto, kai kuriais atvejais skausmą malšinti galima ir kitomis priemonėmis, ne vien vaistais. Pavyzdžiui, nukreipiant dėmesį, pasitelkiant fizioterapiją, akupunktūrą, šildymą ar šaldymą, psichoterapiją. Gyvenimo būdo keitimas ir nemedikamentinių priemonių taikymas ypač aktualu esant lėtiniam skausmui.

Per anksti, per vėlai – ar yra tinkamiausias laikas gerti vaistus nuo skausmo?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 20 May 2021 09:31:43 +0300
<![CDATA[Hipertenzija – tylusis žudikas: kaip su šia liga gyventi?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/hipertenzija-tylusis-zudikas-kaip-su-sia-liga-gyventi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/hipertenzija-tylusis-zudikas-kaip-su-sia-liga-gyventi Padidėjęs kraujo spaudimas, arba arterinė hipertenzija, yra dažniausias širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, tačiau tik nedidelė dalis pasaulio gyventojų žino turintys šią problemą. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto duomenimis, padidėjusio kraujospūdžio sukeltos komplikacijos yra 30 proc. mirčių Lietuvoje priežastis.

Gegužės 17 d. minima Pasaulinė hipertenzijos diena, skirta dėmesiui ir supratimui apie šią dažnai nematomą ligą didinti. Ją inicijavusios Pasaulinės hipertenzijos lygos (World Hypertension League) šūkis šiais metais – „Tiksliai pamatuokite kraujospūdį, kontroliuokite jį ir gyvenkite ilgiau“.

Pasislėpusi liga

Tyliuoju žudiku vadinamos hipertenzijos simptomai nėra lengvai atpažįstami, todėl apie šią ligą pacientas dažniausiai sužino tik gydytojo kabinete pasimatavęs kraujospūdį. Visgi apie padidėjusį kraujo spaudimą gali pranešti galvos skausmas rytais, kraujavimas iš nosies, nereguliarus širdies ritmas, regėjimo pokyčiai ar ūžimas ausyse. Ryškesni hipertenzijos požymiai, dažnai priskiriami kitoms sveikatos problemoms – galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, sumišimas, nerimas, skausmas krūtinėje ir raumenų drebulys.

Vienintelis būdas diagnozuoti hipertenziją – reguliarus lankymasis pas sveikatos priežiūros specialistą, kuris pamatuotų kraujo spaudimą. Vyresniems nei 35-erių asmenims medikai tai rekomenduoja daryti bent kartą per metus. Tai padės apsisaugoti nuo galimo širdies smūgio, širdies nepakankamumo ar staigią mirtį sukeliančio nepastovaus širdies ritmo. Hipertenzija gali nulemti ir inkstų nepakankamumą.

Prevencija ir hipertenzijos kontroliavimas

Norintiems išvengti padidėjusio kraujo spaudimo gydytojai rekomenduoja pradėti nuo sveiko gyvenimo būdo, kuris gali sumažinti ir daugybės kitų širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę. Kalbant apie mitybą, patariama sumažinti suvartojamos druskos kiekį iki mažiau nei 5 g per dieną, valgyti daugiau daržovių bei vaisių, riboti maisto, turinčio daug sočiųjų riebalų, kiekį savo mityboje ir atsisakyti ar bent sumažinti transriebalų. Siekiant palaikyti normalų kraujospūdį, reikėtų atsisakyti ir tabako bei alkoholio gaminių, reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla.

Aukšto kraujo spaudimo priežastimi gali tapti ir padidėjęs „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekis kraujyje. Jis pažeidžia vidinį kraujagyslių sluoksnį, o dėl to didėja kraujo spaudimas ir gali išsivystyti arterinė hipertenzija.

Efektyvus būdas sumažinti cholesterolio koncentraciją yra reguliarus statinų vartojimas. Deja, šis vaistas apipintas mitų, todėl kai kurie pacientai statinų vartojimą arba savavališkai nutraukia, arba numoja į tai ranka. Medikai teigia, kad galimą statinų šalutinį poveikį gerokai persveria sveikatai teigiamas, ir primena, kad galimą šalutinį poveikį turi visi vaistai.

Norint suvaldyti kraujospūdžio didėjimą, taip pat reikėtų rasti būdų, kaip sumažinti ir kontroliuoti kasdien patiriamo psichologinio streso lygį, reguliariai matuoti kraujo spaudimą ir laikytis gydytojų nurodymų, t. y. vartoti nuo hipertenzijos paskirtus vaistus ir statinus.

Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos programa Lietuvoje

Lietuvoje nuo 2006 m. vyksta ŠKL prevencijos programa, pagal kurią kiekvienas Lietuvos vyras nuo 40 iki 55 metų ir kiekviena moteris nuo 50 iki 65 metų, dar nesergantys kardiovaskulinėmis ligomis, gali kartą per metus pasitikrinti sveikatą pas savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojai kviečia savo apylinkės pacientus registruotis taip pasitikrinti sveikatą.

Hipertenzija – tylusis žudikas: kaip su šia liga gyventi?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 17 May 2021 10:44:45 +0300
<![CDATA[NTAKD: lietuviai kviečiami kurti vaizdo dienoraščius metant rūkyti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ntakd-lietuviai-kvieciami-kurti-vaizdo-dienorascius-metant-rukyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ntakd-lietuviai-kvieciami-kurti-vaizdo-dienorascius-metant-rukyti Tikimasi, kad ši PSO inicijuota kampanija „Pasižadu mesti rūkyti“ (angl. Commit to Quit), skirta paminėti Pasaulinei dienai be tabako, kuri minima gegužės 31 d., paskatins 100 mln. žmonių visame pasaulyje atsisakyti šio žalingo įpročio.

NTAKD direktoriaus prof. Renaldo Čiužo teigimu, tai labai svarbi iniciatyva, prie kurios tikrai vertėtų prisijungti norintiems mesti rūkyti, nes tai padaryti nėra taip paprasta dėl priklausomybės nuo tabako.

„Ypač pirmosiomis savaitėmis tai apsunkina nemalonūs nikotino stygiaus sukelti pašaliniai efektai, pavyzdžiui, padidėjęs dirglumas, mieguistumas, greitas nuovargis, galvos skausmai, didėjantis kūno svoris. Nors tai trumpalaikiai dalykai, bet žmogus dažnai pradeda abejoti ir vėl griebiasi cigaretės. Be to, tenka keisti ir įpročius, pavyzdžiui, atsipalaiduoti ar ilsėtis be cigaretės, kas irgi sunku. Visgi svarbiausia yra tai, kad metus rūkyti nauda sveikatai yra nebejotina, dėl to laimi jis pats“, - sako R. Čiužas.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje rūkė 24 proc. gyventojų. 2016 m. bendrosios populiacijos tyrimo duomenimis, net 73 proc. rūkančiųjų bandė mesti rūkyti, iš jų 26 proc. tai pavyko padaryti, o 47 proc. vėliau vėl pradėjo rūkyti.  

PSO duomenimis, visame pasaulyje apie 780 mln. žmonių išreiškė norą mesti rūkyti, tačiau iš jų tik 30 proc. turi galimybes naudotis priemonėmis, kurios gali padėti įveikti tiek fizinę, tiek psichologinę priklausomybę nuo tabako. Koronaviruso (COVID-19 ) pandemija paskatino milijonus rūkančių apsvarstyti galimybę mesti rūkyti, bet tai gali būti nelengva. Ypač dėl pandemijos sukeltų socialinių ir ekonominių sunkumų.

PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė tvirtina, kad būtent todėl PSO kviečia žmones į tai pažiūrėti kūrybiškai - pasitelkus šiuolaikines technologijas kurti specialų metančiojo rūkyti vaizdo dienoraštį.

„Iš viso pasaulio bus atrinkti šeši kandidatai, kurių istorijos bus viešinamos ne tik šalies, bet ir pasaulio mastu. Jie bus kviečiami fiksuoti ir dalintis savo kelionės metant rūkyti istorijomis - kasdienybės akimirkomis, savijauta, pastebėjimais, sunkumais, su kuriais susiduria bei asmeniniais patarimais, kurie jiems padeda išgyventi sunkias akimirkas“, - sako I. Zurlytė.

Tuo tikslu PSO kviečia naudotis PSO ir partnerių sukurtais įrankiais anglų kalba. Pavyzdžiui, „WhatsApp“ įrankiu, kuris suteikia užsiregistravusiems nemokamus pranešimus, kaip mesti rūkyti, juos siunčia kaip žinutes tiesiai į mobiliuosius telefonus. Taip pat mobiliosiomis programėlėmis „Quit Genius“ bei „QuitNow!“ arba dirbtiniu intelektu paremta skaitmenine patarėja (angl. Florencce), kuri padeda žmonėms parengti asmeninį planą, kaip mesti rūkyti.

Siekiant sukurti sveikesnę, palankesnę metantiems rūkyti, aplinką, PSO rekomenduoja taikyti griežtą tabako kontrolės politiką, didesnę paslaugų, metantiems rūkyti, pasiūlą, visuomenės informavimą apie tabako pramonės taikomas taktikas, rūkančiųjų padrąsinimą išbandyti veiksmingas metimo rūkyti priemones bei „mesk ir laimėk“ iniciatyvas.

Daugiau informacijos apie kandidatavimą ir „Metančiojo rūkyti dienoraštį“ (angl. Quitter Diaries):  https://www.who.int/news-room/articles-detail/call-for-entries-quitter-diaries

Plačiau apie PSO informacinę kampaniją: https://www.euro.who.int/en/media-centre/events/events/2021/05/world-no-tobacco-day-2021-commit-to-quit

NTAKD: lietuviai kviečiami kurti vaizdo dienoraščius metant rūkyti

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 May 2021 09:39:00 +0300
<![CDATA[Medicininės reabilitacijos siunčiamiems pacientams nebereikės atlikti COVID-19 testo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/medicinines-reabilitacijos-siunciamiems-pacientams-nebereikes-atlikti-covid-19-testo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/medicinines-reabilitacijos-siunciamiems-pacientams-nebereikes-atlikti-covid-19-testo Pažymėtina, kad pacientas turi būti pasveikęs nuo COVID-19 ligos ir jam turi būti nutraukta izoliacija. Taip pat jis negali turėti koronaviruso ligai būdingų simptomų 90 dienų laikotarpiu nuo pirmųjų infekcijos simptomų atsiradimo dienos. 

Ministerija primena, kad pacientai, persirgę COVID-19 liga, gydytojo siuntimu gali gauti stacionarinės arba ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas. 

Reabilitacija persirgusiems asmenims bus suteikta ne vėliau nei praėjus 3 mėnesiams po aktyvaus gydymo stacionare. COVID-19 ligos atveju pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugų, prieš skiriant medicininę reabilitaciją, teikti nereikia. 

Medicininės reabilitacijos paslaugos persirgus COVID-19 skiriamos, atsižvelgiant ne tik į paciento diagnozę, bet ir į biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį – tokių kaip elgesio kontrolė, orientacijos, judėjimo sutrikimai, iššūkiai priimant ir perduodant informaciją ir kitos. Tai reiškia, kad tik fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, visapusiškai įvertinęs paciento sveikatos būklę, gali skirti atitinkamą medicininį reabilitacinį gydymą. 

Svarbu pažymėti, kad siuntimai medicininės reabilitacijos paslaugoms, teikiamoms po COVID-19 ligos, neribojami ir nėra įtraukiami į sutartyje su teritorine ligonių kasa nustatytą bendrą asmens sveikatos priežiūros įstaigai skiriamų medicininės reabilitacijos siuntimų skaičių. 

SAM primena, kad asmenys, kurių būklė neatitinka ministro įsakymo nustatytų kriterijų dėl medicininės reabilitacijos skyrimo, bet jaučiantys koronaviruso infekcijos pasekmes, gali gauti pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugas platesne apimtimi – masažą, kineziterapiją, ergoterapiją ir fizioterapiją. Šios paslaugos gali būti skiriamos iš karto, kai tik tai leidžia paciento sveikatos būklė.  

Visos šios medicininės reabilitacijos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. 

 

SAM Spaudos tarnyba

 

Medicininės reabilitacijos siunčiamiems pacientams nebereikės atlikti COVID-19 testo

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 12 May 2021 08:50:16 +0300
<![CDATA[Dietistė pataria: "Norint išlaikyti balansą, svarbiausia žinoti, kiek ir ko suvalgyti"]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dietiste-pataria-norint-islaikyti-balansa-svarbiausia-zinoti-kiek-ir-ko-suvalgyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dietiste-pataria-norint-islaikyti-balansa-svarbiausia-zinoti-kiek-ir-ko-suvalgyti Pirmiausia – išsiaiškinti, kiek reikia

Pasak Ž. Dumbraitės, tai, kiek ir kokio maisto žmogus turėtų suvalgyti, tiesiogiai priklauso nuo jo energijos poreikio. Jeigu žmogus dirba fizinį darbą ar aktyviai sportuoja, energijos poreikis išauga ir organizmas reikalauja daugiau maisto. O kai dirbame sėdimą darbą, mažai judame, papildomai nesportuojame, ir valgyti reikėtų mažiau. „Pirmiausia patarčiau išsiaiškinti jums reikalingą iš maisto gaunamos energijos kiekį“, - pataria dietistė. „Kitu atveju gali atrodyti, jog maitinatės saikingai, o iš tiesų suvartojate kur kas daugiau kalorijų negu reikia jūsų kūnui. Dabar internete gausu nemokamų kalorijų skaičiuoklių ir savo poreikius galima išsiaiškinti per keletą minučių“, – pataria Ž. Dumbraitė.

Pasak pašnekovės, vidutinio amžiaus ir sudėjimo nesportuojančiai moteriai pakanka 1600, o vyrui – 2000 kalorijų. Įvairiais užkandžiais, gausiais pietumis šį skaičių pasiekti ir viršyti  itin paprasta.

Ž. Dumbraitės teigimu, antras svarbus žingsnis norint subalansuoti savo mitybą – pasverti dažniausiai valgomus produktus, kad įsivaizduotumėte, kaip atrodo vienoks ar kitoks produkto kiekis. Internete paprasta susirasti informacijos apie tai, kiek sveria vidutinė duonos riekė ar porcija kruopų. Tai padės suprasti, kokį kiekį mėgstamų produktų galima suvalgyti neviršijant rekomenduojamos dienos kalorijų normos.

„Jei pačiam nekyla rankos skaičiuoti, visuomet verta kreiptis į specialistą – investicija nedidelė, o po konsultacijos turėsite „paruoštuką“ ir supratimą, kiek ir kokio maisto jums reikia“, – pataria Ž.Dumbraitė.

Itin svarbu – maistinių medžiagų balansas

Pasak mitybos specialistės, idealu, jeigu energijos gaunama iš visų trijų maisto grupių (baltymų, riebalų ir angliavandenių) kiekvieno valgymo metu. „Pietums rekomenduočiau suvartoti didžiausią baltymų kiekį – apie 20–30 gramų. Tai galėtų būti delno dydžio vištienos, mėsos ar žuvies porcija arba nedidelė stiklinė ankštinių daržovių – pupelių, avinžirnių ar kitų. Norint sveikai maitintis labai svarbu valgyti kuo daugiau ir kuo įvairesnių vaisių ir daržovių. Daržovių ir vaisių santykis turėtų būti 4:1.

Kad nereikėtų daug skaičiuoti, į visus savo patiekalus tiesiog įtraukite bent po kelias įvairių spalvų daržoves. Agurkai, pomidorai, 2–3 ridikėliai, sauja lapinių daržovių ar salotų, 2–3 smidrai bus puikus priedas prie jūsų pasirinkto baltymų šaltinio“, – pažymėjo dietistė. 

Dėl antsvorio nebūtinai kaltas maistas

Ž. Dumbraitė pastebi, kad norintiems sulieknėti dažnai patariama smarkiai sumažinti ar visai eliminuoti daug angliavandenių turinčius produktus.

„Pavyzdžiui, duona yra puikus angliavandenių ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Dėl pastarųjų trūkumo žmonės dažnai skundžiasi sutrikusiu virškinimu, nereguliariu tuštinimusi, prasta žarnyno sveikata. O besirūpinantiems figūra galiu pasakyti, jog pati duona kilogramų neprideda. Nepageidaujamas svoris dažniausiai auga dėl mažo fizinio krūvio, nesubalansuotos mitybos, hormonų pokyčių ir kitų priežasčių. Tad nereikėtų kaltinti vieno produkto ar jų grupės“, – įsitikinusi dietistė.

Jos teigimu, sveikai besimaitinantis žmogus tikrai gali suvalgyti 1–3 riekes duonos per dieną ir netgi daugiau, jei tądien nesirinko kitokių grūdinių patiekalų. Svarbu, kad duona atitiktų sveikos mitybos rekomendacijas: 100 g produkto turėtų būti bent 6 gramai skaidulų ir ne daugiau kaip 5 gramai cukraus.

„Jei esate aktyvus, sportuojate, duonos galite suvalgyti dar daugiau. Svarbiausia, kad visas per dieną suvalgomas maistas būtų kuo įvairesnis, šviežias ir maistingas“, – teigia Ž. Dumbraitė. 

Vertinga duona – ne tik juoda

Pasak „Vilniaus duonos“ komercijos direktoriaus Artūro Kokoškino, ne tik juoda duona yra teisingas pasirinkimas norintiems praturtinti mitybą iš jos gaunamomis skaidulinėmis medžiagomis ir vitaminais. Lietuvoje vis labiau populiarėja puri, šviesi duona, ypatingai  -  forminė duona skrudinimui, o įtakos tam turi Vakarų Europoje susiformavusi maisto kultūra, kuri tampa patraukli ir lietuviams.

Šviesi duona taip pat gali būti maistinga ir vertinga. Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis iš rupių, arba „viso grūdo“, miltų pagamintą duoną – joje skaidulinių medžiagų yra daugiausia.  Tiek ruginė, tiek kvietinė duona gali būti pagaminta iš šių miltų, kurie gaunami pašalinant nedidelį kiekį arba visai nepašalinant grūdo luobelių.

Paprasčiausias būdas sužinoti apie duonos maistingumą – patikrinti jos sudėtį etiketėje. Atkreipkite dėmesį į baltymų ir angliavandenių kiekį ir, svarbiausia, kiek gramų cukraus ir skaidulinių medžiagų yra 100 gramų produkto. „Yra ir skrudinimui skirtų sumuštinių duonos rūšių, kurios pasižymi sveikatai naudinga sudėtimi. Šiuo metu, kai parduotuvėse yra toks didelis kepinių pasirinkimas, tikrai galima išsirinkti duoną, kuri būtų ir skani, ir vertinga“, – teigia A. Kokoškinas.

Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, suaugusieji per dieną turėtų suvartoti apie 28–35 g, 1–3 metų vaikai – iki 14 g, 4–13 metų vaikai – apie 16–25 g skaidulų. Dietistė Ž. Dumbraitė pataria tėvams į vaikų priešpiečių dėžutę verčiau dėti sumuštinį su vertinga duona, daržovėmis ir vaisiais nei bandelę ar kitą daug pridėtinio cukraus turintį gaminį.

 

Nuotraukos – iš asmeninio Ž. Dumbraitės archyvo

 

Dietistė pataria: "Norint išlaikyti balansą, svarbiausia žinoti, kiek ir ko suvalgyti"

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 11 May 2021 17:41:20 +0300
<![CDATA[Senjorai kviečiami mankštintis pagal individualizuotas fizinio aktyvumo programas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/senjorai-kvieciami-mankstintis-pagal-individualizuotas-fizinio-aktyvumo-programas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/senjorai-kvieciami-mankstintis-pagal-individualizuotas-fizinio-aktyvumo-programas Gegužės 1 d. įsigaliojusi nauja sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo mokymų, skirtų vyresnio amžiaus asmenims, vykdymo savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose tvarka leidžia įvertinti dalyvių fizinę ir psichinę sveikatą pagal nustatytą algoritmą.

Pradedant, įpusėjus ir baigiant sveikatinamojo fizinio aktyvumo programą specialistai turi patikrinti žmogaus fizinio aktyvumo lygį ir žinias, tam tikrų kūno raumenų jėgą ir kūno dalių lankstumą, širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą ir kitus fizinės  bei psichinės sveikatos rodiklius.

Atsižvelgiant į rodiklius, kiekvienam dalyviui bus sudaromas individualus fizinio aktyvumo planas, kuriame nurodomos rekomenduojamos veiklos ir jų dažnumas pagal visuomenės sveikatos biure teikiamų fizinio aktyvumo užsiėmimų tvarkaraštį bei asmens galimybes atlikti veiklą savarankiškai.

Nauja tvarka leis visuomenės sveikatos biurų darbuotojams įvertinti taikomų programų efektyvumą ir parinkti geriausiai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos gerinimo poreikius atitinkančias sveikatinamojo fizinio aktyvumo priemones. Taikyti naują metodiką biurų specialistai jau išmoko tiksliniuose Lietuvos sporto universiteto ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro organizuotuose mokymuose.

Visus metus trunkančių programų metu senjorai kviečiami dalyvauti įvairaus pobūdžio aerobinės ištvermės ugdymo, raumenų stiprinimo, koordinacijos palaikymo ir kituose užsiėmimuose, įgyti savarankiškų judėjimo ir sveikatos stiprinimo įgūdžių, kurie pravers kasdieniame jų gyvenime.

Dalyvavimas visuomenės sveikatos biurų vykdomose programose padeda mažinti senatvinio silpnumo sindromo riziką, su tuo susijusių traumų dėl griuvimų riziką, o tuo pačiu gerina ir emocinę sveikatą.

Senjorams siūlomos keturios fizinio aktyvumo programos:
•    griuvimų prevencijos programa;
•    gyvenimo kokybę gerinanti programa;
•    bendrą organizmo fizinį pajėgumą gerinanti programa;
•    programa asmenims, kuriems nustatytas senatvinio silpnumo sindromas.

Sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo mokymai yra skirti asmenims nuo 65 metų ir yra visiškai nemokami. Dėl registracijos reikėtų kreiptis į visuomenės sveikatos biurus, kurie veikia daugelyje savivaldybių.

Artimiausio visuomenės sveikatos biuro kontaktus rasite ČIA.

Senjorai kviečiami mankštintis pagal individualizuotas fizinio aktyvumo programas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 11 May 2021 14:55:52 +0300
<![CDATA[Mažėja užsikrėtimų ŽIV per švirkščiamuosius narkotikus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mazeja-uzsikretimu-ziv-per-svirksciamuosius-narkotikus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mazeja-uzsikretimu-ziv-per-svirksciamuosius-narkotikus Lietuvoje jau keliolika metų teikiamos žemo slenksčio kabinetų paslaugos duoda teigiamų rezultatų. Kasmet čia apsilanko vis daugiau žmonių, kuriems padedama sumažinti jų rizikingą elgseną, susijusią su narkotikų vartojimu, mažėja registruotų ŽIV atvejų, kai užsikrečiama per švirkščiamuosius narkotikus, bei mirčių rizika nuo perdozavimo. Be to, registruojama daugiau ŽIV užsikrėtimų atvejų dėl nesaugių lytinių santykių, o ne per švirkščiamuosius narkotikus, kaip anksčiau, skelbia NTAKD.

Tai rodo naujausi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD), Užkrečiamų ligų ir AIDC centro (ULAC) ir Higienos instituto (HI) duomenys.

Ilgametės tendencijos rodo, kad nuo 2000 m. registruotų užsikrėtusių ŽIV dėl švirkščiamųjų narkotikų siekė 74 proc., o pradėjus taikyti žemo slenksčio paslaugas, šie skaičiai kasmet mažėja. Pavyzdžiui, 2008 m. proporcija naujų ŽIV atvejų šioje grupėje sumažėjo iki 44 proc., o 2019 m. – iki 34 proc. Keletas naujų ŽIV atvejų šuolių dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo buvo susiję su ŽIV protrūkiais įkalinimo įstaigose 2001-2002 m. ir 2017-2018 m., kur vis dar nėra prieinamos tokios paslaugos. 

Pavyzdžiui, iš 2019 m. visų registruotų ŽIV atvejų, 79 žmonės užsikrėtė lytinių santykių metu, 48 – vartojant švirkščiamuosius narkotikus, o 24 užsikrėtimo būdas nežinomas. 2018 m. lytinių santykių metu užsikrėtė 84, vartojant švirkščiamuosius narkotikus – 55, o 21 užsikrėtimo būdas nežinomas. Negalutiniais 2020 m. 11 mėnesių duomenimis, 53 žmonės, kuriems diagnozuotas ŽIV, nurodė lytinį užsikrėtimų kelią, 25 – injekcinių narkotikų vartojimą, o 27 užsikrėtimo būdo nenurodė. 

2019 m. užregistruoti 52 mirties atvejai nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, o 2018 m. – 59. Ilgametės tendencijos rodo, kad mažėja mirčių rizika. 

2019 m. duomenimis, Lietuvoje fiksuojama apie 9 tūkst. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, iš kurių Vilniuje – beveik 4 tūkst., o didelės rizikos opioidų vartotojų – 7,5 tūkst., iš kurių sostinėje – 3 tūkst. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose nurodoma, kad vienam klientui per metus reikia išduoti bent 200 švirkštų ir adatų per metus, o iki 2030 m. šį skaičių padidinti iki 300. Lietuvoje vienas žmogus per metus vidutiniškai gauna tik 19-29 švirkštus.

NTAKD direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, žemo slenksčio kabinetuose teikiamos paslaugos padeda sumažinti rizikingą elgseną vartojantiems narkotines medžiagas, o tokia praktika yra grįsta mokslu ir rekomenduojama tarptautinių organizacijų.


„Vis dar tenka susidurti su nuomonėmis, kad žemo slenksčio kabinetai yra nereikalingi ir gadina vaizdą. Lietuvos ir užsienio šalių patirtis rodo, kad jų nauda akivaizdi. Mažėja ne tik žmonių, kurie užsikrečia ŽIV vartodami minėtus narkotikus - tai mažina ir mirčių nuo perdozavimo riziką. Čia ateinantys žmonės gauna ne tik keičiamas adatas, švirkštus, dezinfekcijos priemones, jiems atliekami ir greitieji atrankiniai ŽIV tyrimai, dalijami ŽIV, kitų užkrečiamų ligų testai savikontrolei, teikiamos konsultacijos“, - sako prof. dr. R. Čiužas.

Pasak jo, žemo slenksčio kabinetai yra svarbi grandis, jungianti narkotikus vartojančius gyventojus su gydymo ir socialines paslaugas teikiančiomis įstaigomis.

Asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis sako, kad žalos mažinimo kabinetų veikla neapsiriboja tik profilaktinių paslaugų teikimu.

„Čia žmonės yra konsultuojami, gauna tarpininkavimo paslaugas, pavyzdžiui, stokojantiems socialinių įgūdžių specialistai padeda užsiregistruoti pas gydytoją, pasinaudoti socialinėmis paslaugomis, prireikus nemokamai gauna tvarsliavos. Be to, svarbus vaidmuo tenka mažinant stigmą ir diskriminaciją, nukreiptą prieš šiuos žmones. Deja, mes kaip nevyriausybinė organizacija pasigendame politinio palaikymo ir palankesnio visuomenės požiūrio į profilaktinį darbą su rizikos grupės žmonėmis. Visuomenės požiūris vis dar yra barjeras mažinant atskirtį“, - sako S. Kulšis.

Pasak jos, svarbų vaidmenį didinant šių paslaugų prieinamumą atlieka nevyriausybinės organizacijos, o jų indėlis matomas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu.

Šiuo metu žemo slenksčio kabinetai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Visagine, Šiauliuose, Panevėžyje, Druskininkuose, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Ukmergėje.

Žemo slenksčio paslaugų projektams 2020-2023 m. įgyvendinti skirta daugiau kaip 1,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, o juos kuruoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tai tenkina 60 proc. šių paslaugų poreikio.

Lietuvoje šios paslaugos pradėtos taikyti diegiant užsienyje pasiteisinusias praktikas, padėjusias sumažinti naujų ŽIV atvejų skaičių dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo. Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, užsienio šalims, pavyzdžiui, Portugalijai, pradėjus taikyti žalos mažinimo ir gydymo intervencines priemones, didinant švirkštų išdavimą ir plačiau taikant pakaitinę terapiją, ženkliai sumažėjo užsikrėtimų ŽIV skaičius vartojant narkotikus.

Taip pat taikomos ir kitos priemonės, siekiant mažinti žalą ir mirčių nuo perdozavimo skaičių. Pavyzdžiui, išduodamas naloksonas į rankas, kai opioidų priešnuodžio duodama ne tik problemų turinčiam žmogui, bet ir galimiems perdozavimo liudininkams (artimiesiems, policijos pareigūnams ir  kt.).

Ekspertų vertinimu, labai svarbu žemo slenksčio paslaugas plėsti ir kituose miestuose, laisvės atėmimo vietose, aktyviau įtraukiant ir galimus perdozavimo liudininkus, pavyzdžiui, policininkus. 

Siekiama iki 2028 m. šių paslaugų prieinamumą padidinti iki 60 proc. rizikos populiacijos, kuris dabar yra tik 23 proc., sumažinti ŽIV plitimą per švirkščiamuosius narkotikus bent iki 2 atvejų 1 mln. gyventojų bei eliminuoti mirtis nuo perdozavimo. Tai padaryti galima didinant profilaktinių programų prieinamumą šiai rizikos grupei, mažinant teisinius barjerus, stiprinant žemo slenksčio kabinetų veiklą. Taip pat svarbu užtikrinti profilaktikos programų prieinamumą ne tik laisvėje, bet ir įkalinimo įstaigose esantiems žmonėms.

 

AKTUALI informacija

Naujų ŽIV atvejų skaičiaus, siejamo su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu ir išdalintų švirkštų skaičiaus kitimas 2001-2019 m.

2006–2019 m. tiesiogiai su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu susijusių 15–64 m. amžiaus žmonių mirties atvejų pasiskirstymas pagal lytį

Mažėja užsikrėtimų ŽIV per švirkščiamuosius narkotikus

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 10 May 2021 11:18:26 +0300
<![CDATA[Siekiama, kad pacientai galėtų patys pasirinkti norimą kompensuojamąjį vaistą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siekiama-kad-pacientai-galetu-patys-pasirinkti-norima-kompensuojamaji-vaista https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siekiama-kad-pacientai-galetu-patys-pasirinkti-norima-kompensuojamaji-vaista Tai reiškia, kad net ir įsigijęs ne pigiausią vaistą, pacientas turės sumokėti ne visą vaisto kainą kaip yra dabar, o tik priklausančią vaisto priemoką. Tokiu būdu bus užtikrinta paciento teisė rinktis gydymą, naudotis sveikatos draudimo garantuojamomis teisėmis.

Be to, Farmacijos įstatymo projektu nustačius, kad Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas tvirtinamas du kartus per metus, bus sudarytos geresnės sąlygos užtikrinti nepertraukiamą kompensuojamųjų vaistų tiekimą ir geresnį kompensuojamųjų vaistų prieinamumą ir pasirinkimą pacientams.

Farmacijos įstatymo pakeitimai, kuriems šiandien pritarė Vyriausybė, artimiausiu metu bus svarstomi Seimo Sveikatos reikalų komitete.

Siekiama, kad pacientai galėtų patys pasirinkti norimą kompensuojamąjį vaistą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 05 May 2021 16:54:24 +0300
<![CDATA[55-erių pacientas išbandė šiuolaikinės chirurgijos galimybes: per kelis nedidelius pjūvius pašalintas navikas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/55-eriu-pacientas-isbande-siuolaikines-chirurgijos-galimybes-per-kelis-nedidelius-pjuvius-pasalintas-navikas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/55-eriu-pacientas-isbande-siuolaikines-chirurgijos-galimybes-per-kelis-nedidelius-pjuvius-pasalintas-navikas Stemplės vėžys ir jo gydymas yra viena iš sudėtingiausių onkologijos problemų. Deja, apie 75-80 proc. atvejų liga nustatoma vėlyvųjų stadijų, tik 20 proc. ligonių galima pasiūlyti chirurginį gydymą. Laparoskopinės ir torakoskopinės operacijos tampa kasdienybė NVI – jau keletą metų minimaliai invaziniu būdu operuojami krūtinės, pilvo, urologijos ir ginekologijos srities piktybiniai navikai.

Vietoje pjūvio per visą pilvą – nedideli pjūveliai

Operacijos metu chirurgų komanda, naudodama videoasistuojamos torakoskopijos būdą, 55-erių metų pacientui sėkmingai minimaliai invazyviai pašalino stemplės vėžį. Operacijos pilve dalis atlikta laparoskopiškai. Didžiausias tokių operacijų privalumas – visiškai minimali operacinė trauma pacientui.

„Kuo ankstyvesnis vėžys, tuo lengviau chirurgui operuoti, tuo lengviau ir paprasčiau yra ir pačiam ligoniui, – pasakoja operacijoje dalyvavęs gydytojas Augustinas Baušys. – Šį kartą operavome pacientą, kuris serga stemplės vėžiu. Vietoje įprastos ypač didelės apimties operacijos, kuri būdavo atliekama atveriant visą pilvą, krūtinės ląstą, esant reikalui darant dar papildomą trečią pjūvį kakle, operavome minimaliai invaziniu būdu, kai krūtinės ląstoje ir pilve atlikta tik keletas mažų pjūvelių.“ 

Maisto strigimas įspėjo apie rimtą ligą

„Turėjau miške traumą, – praėjus trims dienoms po sėkmingos operacijos sėdėdamas palatos lovoje pasakoja ponas Antanas. – Šonkauliai buvo lūžę ir koja. Nemažai vaistų gėriau. Trauma sugijo, bet virškinimo sutrikimai nepraėjo, galvojau, gal skrandžio opa ar dar kas nors. Padarė skrandžio tyrimą ir jau tada per kelis mėnesius patekau į NVI. Iki tol buvau sveikas, ligų neturėjau. Rūkiau.“

Paklaustas, ar nejuto neįprastų požymių, p. Antanas pamini maisto strigimą ryjant, kuris prasidėjo palengva, o ilgainiui darėsi tik blogiau. „Dabar jau ramiau – pradėjo gydyti, pilvo srityje sutvarkė, tik pašalinus naviką su stemple kol kas negaliu ryti įprasto maisto, dabar maitinuosi dirbtiniais mišiniais.“

Krūtinės ir pilvo chirurgai su komanda operavo aštuonias valandas

Pašalinus stemplę su naviku ir aplinkiniais pakenktais audiniais, chirurgams tenka atkurti virškinamojo trakto vientisumą skrandžio stiebeliu, kad žmogus galėtų normaliai maitintis ir, be abejo, gyventi pilnavertį gyvenimą. „Siekdami sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį, naudojame specialius fluorescencinius dažus įvertinti kraujotaką naujai sukurtame skrandžio stiebelyje apšvietus jį tam tikros bangos ilgio šviesos šaltiniu. Tada galime užtikrinti, jog jungtis bus saugi – pacientas po operacijos turės žymiai mažesnę riziką patirti komplikacijų,“ – sako gydytojas A. Baušys.

Pasak gydytojo, visos naujovės naudojamos ir minimaliai invazinės operacijos metu – įvertinama, ar kraujotakos rekonstrukcija pavyko, ir operacija užbaigiama saugiai. „Tai leidžia mūsų pacientams greitai atsigauti po operacijos. Esant reikalui, galima greitai pradėti chemoterapinį, spindulinį gydymą, o po to greitai grįžti į darbo rinką ir normalų gyvenimą. Trumpai tariant, greičiau pasveikti nuo onkologinės ligos,“ – sako gydytojas chirurgas.

Operacija užtruko 8 valandas, tačiau komanda dirbo ilgiau – pacientas turėjo būti užmigdytas, paruoštas. Anesteziologų komanda jį nuskausmino, kad po operacijos vyras jaustųsi komfortiškai ir kuo greičiau atsigautų.

Minimaliai invazines operacijas NVI atlieka patyrusių gydytojų ir operacinės slaugytojų komanda – du arba trys krūtinės chirurgai, trys pilvo chirurgai, dalyvauja vienas arba du anesteziologai, kuriems padeda anestezistė, taip pat dirba dvi arba trys operacinės slaugytojos, kurios užtikrina sklandų darbą operacinėje. Papildomas personalas – slaugytojų padėjėjos – teisingai paruošia, paguldo pacientą operacijai, kad chirurgui būtų patogu dirbti, kad jis galėtų visą naviką patogiai ir efektyviai pašalinti.

„Operacinėje dirba daugiau nei dešimties žmonių komanda. Į paciento gydymą įsitraukia gydytojai dietologai, kurie padeda paruošti pacientą operacijai, jį sustiprinti ir taip mažinti pooperacinių komplikacijų dažnį. Gydytojai patologai įvertina naviko pobūdį ir leidžia suplanuoti tinkamiausią gydymą konkrečiam pacientui. Kalbant apie visą tolesnį žmogaus gydymą – medikų komanda padidėja iki 20-30 specialistų.  Reabilitologai padeda kuo greičiau atsigauti pacientui po operacijos, kad praėjus savaitei ar 10 dienų po operacijos pacientas galėtų stiprus ir sveikas grįžti į namus ir pasiruošti kitiems gydymo etapams. O jei naviką pavyksta aptikti anksti, pakanka tik chirurginio gydymo,“ – pasakoja gydytojas A. Baušys.

Anksti diagnozavus ligą, pakanka operacijos

„NVI chirurginis stemplės vėžio gydymas skaičiuoja beveik 30 metų, kai operacijas atlikdavome atviruoju būdu. Taigi, turime nemažą stemplės chirurgijos patirtį,“ – sako NVI direktoriaus pavaduotojas klinikai prof. Saulius Cicėnas.

Pasak prof. S. Cicėno, atsiradus galimybei prieš kiekvieną planuojamą operaciją ištirti pacientus taikant pozitronų emisijos tomografiją, nustatomos išplitusios stadijos arba toli pažengęs vėžys, kai chirurginis gydymas jau būna nebetaikytinas.

„Atsiradus mikroinvazinei laparoskopinei ir torakoskopinei chirurgijai, pirmiausiai  žarnyno chirurgijoje, o dabar ir stemplės chirurgijoje atsiveria naujos galimybės, kai vienos operacijos metu atliekant mikroinvazines procedūras be didelių pjūvių galime pašalinti stemplę ir skrandžio dalį, iš skrandžio suformuoti stiebelį, perkelti jį į kaklą ir kakle sujungti su stemplės kakline dalimi. Tai perspektyva žmogui – nesant didelių pjūvių jis greitai sveiksta. Jei nustatomas ankstyvos stadijos be atokių metastazių navikas, gydymo rezultatai yra labai geri. Reikia tik kuo anksčiau nustatyti ligą ir pradėti gydymą,“ – pasakoja profesorius.

Deja, ankstyvas stemplės vėžys neturi simptomų. „Pažymėtina, kad Bareto ezofagitas, refliuksas gali ilgainiui supiktybėti. Todėl pacientai, sergantys šiomis ligomis turi būti stebimi ir laiku gydomi. Nustačius piktybinę ligą, geriausiai operuoti tokius navikus, kai dar nečiuopiamas darinys, ir endoskopuotojai operacijos metu parodo, kurioje vietoje yra navikas, o chirurgai pašalina jį kuo plačiau.

Šį kartą atlikome intervenciją ir pašalinome stemplę per mažus pjūvelius, tuo sukeldami mažiau skausmo, mažiau pooperacinės traumos ligoniui. Jis jaučiasi gerai, ruošiamės jį išleisti į namus. Jis pats dar valgyti negali, reikia palaukti, kol sugis visos žaizdos, pacientas maitinasi per vamzdelį. Tačiau greitai galės ir normaliai valgyti“, – kalbėjo prof. S. Cicėnas.

Paciento ligos prognozė priklausys nuo patologų, kurie tiria pašalintus limfmazgius, išvadų. Jeigu bus nustatytos metastazės, stadija keisis. Pagal naujai patvirtintą stemplės vėžio klasifikaciją, limfmazgiai lemia stadiją, nuo kurios priklausys tolesnis gydymas. Geriausiu atveju gydymas baigsis chirurgija.

Pasak prof, S. Cicėno, refliuksas, Bareto ezofagitas, greitas nuovargis, svorio kritimas, skausmai arba nemalonūs skausmingi pojūčiai nuryjant blogai sukramtytą maistą – tai simptomai, į kuriuos būtina reaguoti ir kreiptis į gydytoją. „Jis nusiųs atlikti paprastus endoskopinius tyrimus. Deja, žmonės dažniausiai ateina per vėlai. Žinoma, ir vėlyvųjų stadijų liga yra gydoma – taikomas medikamentinis priešvėžinis gydymas,“ – sako prof. S. Cicėnas.

Nacionalinio vėžio instituto inf.

Nuotraukose -  Gydytojas Augustinas Baušys  ir  Prof. Saulius Cicėnas

55-erių pacientas išbandė šiuolaikinės chirurgijos galimybes: per kelis nedidelius pjūvius pašalintas navikas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 May 2021 14:27:15 +0300
<![CDATA[Atsinaujinęs tinklalapis – subtili pagalba jaunimui sveikatos klausimais]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsinaujines-tinklalapis-subtili-pagalba-jaunimui-sveikatos-klausimais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsinaujines-tinklalapis-subtili-pagalba-jaunimui-sveikatos-klausimais Kas atnaujinta?

Atsižvelgus į jaunimo (tinklalapio vartotojo) poreikius ir atsiliepimus, buvo modernizuotas tinklalapio dizainas, skiltys ir informacija. Tinklalapio tituliniame puslapyje suprogramuotos ir aktyvuotos reklamjuostės įvairiomis sveikatos temomis, o po jomis galima rasti tai temai skirtą informacinę medžiagą. Į šį tinklalapį nuo šiol bus dedama ir vaizdo medžiaga, o sukurtoje „Renginių skiltyje“ bus publikuojama informacija apie renginius, vykdomus pagal „Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio koregavimas ir koordinavimas nacionaliniu lygiu“  projektą savivaldybėse. Be to, buvo modernizuotas tinklalapio skilties „Klausk specialisto“ dizainas ir valdymas. Po tinklalapio atnaujinimo atsirado nauja galimybė prenumeruoti naujienlaiškius su naujai paskelbta informacine medžiaga. Prie šio tinklalapio buvo sukurta ir „Facebook“ paskyra. Joje taip pat bus dalijamasi įvairia informacine medžiaga jaunimui sveikatos temomis.

 

Kodėl buvo sukurtas šis tinklalapis?

Šis tinklalapis buvo sukurtas pagal „Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio koregavimas ir koordinavimas nacionaliniu lygiu“ (JPSPP) projektą. Projekto tikslas – stiprinti savivaldybių gebėjimus įgyvendinant jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) Lietuvoje vykdo finansuojamą Europos ekonominės erdvės lėšomis JPSPP projektą ir yra šio projekto nacionalinis koordinatorius. Vykdant projektą buvo siekiama gerinti JPSPP prieinamumą bei plėtrą Lietuvos savivaldybėse, padėti sveikatos sistemos ir kitų sektorių specialistams bei jaunimui geriau orientuotis teikiamų paslaugų įvairovėje. Projekte dalyvaujančios Lietuvos savivaldybės turi paskyrę koordinatorius. Šie koordinatoriai ne tik šviečia visuomenę fizinės ir emocinės sveikatos stiprinimo temomis, bet ir yra tie, į kuriuos jauni žmonės (14–29 m.), susidūrę su įvairiomis sveikatos problemomis, noriai kreipiasi tiesiogiai telefonu ar elektroniniu paštu. SMLPC administruoja tinklalapį „Jaunimo sveikatos tinklas“, prižiūri ir padeda savivaldybių koordinatoriams vykdyti JPSPP projektą.

Kviečiame jaunimą aktyviai lankytis atnaujintame tinklalapyje „Jaunimo sveikatos tinklas“ ir „Facebook“ paskyroje.

 

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus inf.

Atsinaujinęs tinklalapis – subtili pagalba jaunimui sveikatos klausimais

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 May 2021 09:35:35 +0300
<![CDATA[Atšilus orams padaugėja susirgimų vėjaraupiais]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsilus-orams-padaugeja-susirgimu-vejaraupiais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsilus-orams-padaugeja-susirgimu-vejaraupiais Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) – tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, sukeliama varicella zoster viruso, priklausančio Herpesviridae šeimai, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Tai yra dažna vaikų liga. Dažniausiai vėjaraupiais serga 2-8 metų vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma.

Virusas, sukeliantis vėjaraupių susirgimą, patogeniškas tik žmogui ir yra itin lakus, tačiau neilgai išsilaiko aplinkoje – jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose. Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek nuo juostine pūsleline). Tad ypač sparčiai ši liga plinta ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui. Tačiau po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose) ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai – ir vyresnio amžiaus žmonėms pasireiškia juostine pūsleline (herpes zoster), kuri sukelia skausmą ir pūslelinį bėrimą pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje – pirmasis ligos požymis. Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.

Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Skiepijama gyva vakcina, kuri pasižymi dideliu efektyvumu. Rekomenduojama skiepytis visiems asmenims, kurie nesirgę ir yra vyresni nei 9 mėn. Tiek vaikai, tiek suaugę skiepijami dvejomis vakcinos dozėmis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai buvo įskiepytos 3 638 vėjaraupių vakcinos dozės. 2020 m. didžiąją dalį (81,03 proc.) besiskiepijančiųjų sudarė vaikai iki 18 metų. 0–17 m. grupėje pirma vakcinos nuo vėjaraupių infekcijos doze pasiskiepijo 1 595 asmenys, antra – 1 353 asmenys. Tuo tarpu 18 m. ir vyresnių asmenų grupėje 2019 m. pirma vakcinos doze nuo vėjaraupių infekcijos pasiskiepijo 389 asmenys, antra doze – 301 asmenys.
 
Rekomenduojama pasiskiepyti:
  • visiems anksčiau nesirgusiems vaikams, vyresniems nei 9 mėnesių (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis, tuos, kurių imunitetas yra nusilpęs). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės.
  • suaugusiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai).
  • asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).
  • Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų. Vakcinos nereikėtų skiepyti ir asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriama imunoglobulinų.

ULAC inf.

Atšilus orams padaugėja susirgimų vėjaraupiais

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 28 Apr 2021 08:54:23 +0300
<![CDATA[Triukšmas, tyla ir sveikata]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/triuksmas-tyla-ir-sveikata https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/triuksmas-tyla-ir-sveikata Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos (NVSC) Kauno departamentas primena, kad šių metų balandžio 28 d.  minima 26-oji Tarptautinė triukšmo supratimo diena.

Didelis triukšmo poveikis kelia rimtą pavojų sveikatai bei trukdo kasdieninei žmonių veiklai. Jis gali sutrikdyti miegą, sukelti širdies ir kraujagyslių bei psichofiziologinius padarinius, sumažinti našumą ir išprovokuoti susierzinimą bei socialinio elgesio pokyčius. Su triukšmu susijusios problemos kelia nerimą visus metus ir labai dažnai pamirštama tylos svarba žmonių bendrajai gerovei. Atsižvelgiant į pandemiją, kurią pasaulyje vis dar išgyvena daugelis, raginame prisidėti prie šių metų temos „Apsaugokite savo klausą, apsaugokite savo sveikatą“ (angl. „Protect Your Hearing, Protect Your Healt“). Atsižvelgiant į tai NVSC Kauno departamentas siūlo 60 sekundžių tylos nuo 14:15-14:16 val., kad išryškintumėte, kaip iš tikrųjų skamba tyla. 

Kada garsas yra per garsiai? Lietuvoje nakties metu miegamuosiuose kambariuose (nuo 22:00 iki 7:00 val.) didžiausias leidžiamas ribinis dydis 35 dBA, o gyvenamojoje ar visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje – 45 dBA (transporto keliamas triukšmas – 55 dBA).  Palyginti šiuos decibelus galime su šnabždesiu, laikrodžio tiksėjimu, lapų šlamėjimu (apie 30 dBA). Didžiausias triukšmas leidžiamas dienos metu (nuo 7:00 iki 19:00 val.), kuomet pastovus garsas kambariuose gali būti iki 45 dBA, o aplinkoje – 55 dBA (transporto keliamas triukšmas – 65 dBA), tai apima tokį garsą, kurį skleidžia įprastas ir vidutinis kalbėjimas, šuns lojimas, lietus. 

Kas reglamentuoja garsą Lietuvoje? Lietuvoje triukšmo lygį reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, kuri nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. 

Jeigu garsas per garsus? Gyventojai turi teisę į tylą, nes nuo to priklauso ir jų sveikata. NVSC vykdo stacionarių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo kontrolę. Skundą dėl naudojamų stacionarių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo galima pateikti NVSC Kauno departamentui (K. Petrausko g. 24, Kaunas, tel. (8 37) 33 16 88, el. p. kaunas@nvsc.lt). Skunde turi būti nurodytas galimas triukšmo šaltinis, aplinkybės, pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta bei kontaktiniai duomenys. 

Ramybė ir tyla. Lietuvos Respublikoje paskelbus ekstremalią padėtį dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), triukšmas aplinkoje sumažėjo, tačiau sušvelninus karantino režimo sąlygas, stacionarių triukšmo šaltinių keliamas triukšmas gali vėl trikdyti gyventojų ramybę ir sveikatą. Kai triukšmas yra ribotas, jis ne tik sumažina su triukšmu susijusius neigiamus padarinius, bet ir į savo gyvenimą įtraukia tylos turtingumą.

Yra tiek daug priežasčių, dėl kurių reikia sumažinti triukšmo garsumą, todėl apsaugokime savo klausą, apsaugokime savo sveikatą.

 

 

NVSC Kauno departamento inf.

 

Triukšmas, tyla ir sveikata

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 28 Apr 2021 08:09:37 +0300
<![CDATA[Ligonių kasos: kojų venų operacijos apdraustiesiems yra nemokamos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-koju-venu-operacijos-apdraustiesiems-yra-nemokamos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-koju-venu-operacijos-apdraustiesiems-yra-nemokamos Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti asmenys už jiems atliktą kojų venų operaciją patys mokėti neturi. Nepriklausomai nuo operacijos metodo – chirurginio ar lazerinio, išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Vidutinė kompensuojama šios paslaugos kaina – 828,85 euro.

Ligonių kasos vis dažniau sulaukia pacientų klausimų, ar jiems reikia mokėti už kojų venų (flebektomijos) operacijas, ypač, kai jos atliekamos lazeriu. Apie papildomą užmokestį žmonėms neretai užsimena pačios gydymo įstaigos, kuriose atliekamos tokios operacijos. Motyvas – esą  ligonių kasos padengia tik dalį operacijos kaštų.

Ligonių kasų specialistai pabrėžia, kad visos planinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos PSD apdraustiems žmonėms apmokamos PSDF lėšomis, jei šios paslaugos teikiamos turintiesiems gydytojo siuntimą ir jei paslaugas teikiančios gydymo įstaigos yra sudariusios sutartis dėl jų  teikimo su teritorine ligonių kasa (TLK). „Taigi visais atvejais, jei išsiplėtusių kojų venų operacijos yra atliekamos pagal medicinines indikacijas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu, ligonių kasos PSDF lėšomis apmoka visą šios paslaugos nustatytą bazinę kainą. Pacientui už operaciją, vaistus bei reikalingas specialias priemones mokėti nereikia“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Savičiūtė.  Pasak jos, už šią paslaugą iš PSDF sumokama vidutinė kaina – 828,85 euro  yra pakankama ir visiškai padengia operacijos, kokiu metodu ji bebūtų atliekama, sąnaudas.

Ligonių kasų specialistai primena, kad turint nusiskundimų dėl išsiplėtusių kojų venų, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę, nuspręs dėl tolesnio gydymo – tyrimų, siuntimo konsultuotis pas specialistą ir kt.

Turėdamas siuntimą kojų venų operacijai, pacientas gali rinktis gydytoją ir gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su TLK, ir gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas. Paprastai kojų venų operacijos yra planinės, dažniausiai jos atliekamos dienos chirurgijos sąlygomis, t. y. – pacientas tą pačią ar kitą dieną išleidžiamas namo. Operaciją atliksiantis gydytojas turi įvertinti konkretų paciento atvejį, paskirti datą ir paaiškinti apie numatomą operacijos metodą.

Kad pacientams būtų lengviau pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, VLK interneto svetainėje skelbia gydymo įstaigų, su kuriomis yra pasirašytos sutartys, sąrašus. Pasitikrinti galite dalyje E. paslaugos: „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“.

,,Ligonių kasų" inf.

Ligonių kasos: kojų venų operacijos apdraustiesiems yra nemokamos

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 27 Apr 2021 09:06:56 +0300
<![CDATA[Covid-19 ir peršalimo simptomai gali būti tokie pat, kaip pavasarį neužsidaryti namuose]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-ir-persalimo-simptomai-gali-buti-tokie-pat-kaip-pavasari-neuzsidaryti-namuose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-ir-persalimo-simptomai-gali-buti-tokie-pat-kaip-pavasari-neuzsidaryti-namuose Po šiltesnių pavasariškų dienų vaistinėse padaugėjo klientų, kurie skundžiasi peršalimo simptomais – galvos, gerklės skausmu, šiek tiek pakilusia temperatūra. Vaistininkai sako, kad tai gali būti pavasarinis peršalimas ir perspėja būti atsargiems.

Vos atšilus orui daugelis atsipalaiduoja ir skuba nusimesti šiltus drabužius. „Eurovaistinės“ vaistininkai pataria neskubėti, net dirbant lauke sušilus nenusirengti viršutinio drabužio, nes per daug apsinuoginus padidėja tikimybė peršalti.

Vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad po šiltesnių savaitgalių vaistinėse daugiau žmonių teiraujasi apie peršalimą. Anot jos, pagrindiniai peršalimo simtomai yra sloga, gerklės ir galvos skausmas, šiek tiek pakilusi temperatūra – iki 37,5.

Tiesa, vaistininkė įspėja, kad šiandien šiuos simptomus nesunku supainioti ir su COVID-19 infekcija, todėl, anot jos, reikėtų pagalvoti, ar galimai turėjote kontaktą su COVID-19 sergančiu asmeniu, ar buvote kokioje nors viešoje vietoje, kur buvo labai daug žmonių. „Pasvarstykite, ar tikrai tik peršalote, ar galimai susirgote COVID-19. Tą padaryti labai sunku, kadangi koronaviruso simptomai yra įvairiausi ir liga gali prasidėti labai lengvais simptomais, tokiais kaip ir peršalimo. Visuomet abejojant siūlau pasidaryti testą, jį galite įsigyti vaistinėje ir jis parodo, ar jūs turite virusą ar ne“, – sako vaistininkė. Anot jos, testą galima atlikti pajutus pirmuosius simptomus.

Abejojantiems, ar tai peršalimas, ar koronavirusas vaistininkė rekomenduoja kartu su visa šeima likti namuose kol sulauksite testo rezultatų. Jeigu testas bus neigiamas, tai jums tikėtina ir bus peršalimas.

Vaistininkė sako, kad šiltomis dienomis didžiausia klaida per mažai apsirengti ir per daug atsipalaiduoti. J. Juodsnukytė pataria įvertinti, kuo užsiimsite lauke ir neskubėti traukti lengvesnių rūbų, tačiau jeigu planuojate dirbti lauke, jau iškart rinkdamiesi aprangą apie tai pagalvokite, kad sušilus nereikėtų nusirengti, taip rizikuojate būti perpūsti vėjo.

Taip pat net ir atšilus orams vaistininkė rekomenduoja rūpintis savo imunine sistema – mums daugeliui šiuo metu trūksta vitamino C, žuvų taukų, cinko ir seleno. Svarbu nepamiršti pasirūpinti ir visaverte mityba, užsiimti aktyvia fizine veikla.

Susirgus peršalimu vaistininkas Mindaugas Rutalė sako, visų pirma klientams „išrašantis“ poilsio. „Svarbu išprakaituoti temperatūrą, būtų idealu, kad galėtume „išsirašyti“ sau poilsio, vartoti daugiau skysčių, valgyti citrusinių vaisių ir tiesiog leisti laiką namuose“, – pataria vaistininkas.

Vaistinių tinklo komunikacijos vadovė Laura Bielskė sako, kad šių metų balandžio mėnesį lyginant su tokiu pat laiku pernai, susidomėjimas vaistais peršalimui gydyti išaugo 31 proc.

Covid-19 ir peršalimo simptomai gali būti tokie pat, kaip pavasarį neužsidaryti namuose

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Apr 2021 09:04:12 +0300