Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[NVSC: Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-gyventojai-dazniau-skundziasi-del-keliamo-triuksmo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-gyventojai-dazniau-skundziasi-del-keliamo-triuksmo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, kasmet minimą balandžio paskutinį trečiadienį, atkreipia dėmesį į triukšmo žalą sveikatai ir primena, kur kreiptis, kai ramybės neduoda netoliese esantys triukšmą skleidžiantys objektai (pavyzdžiui, ūkinėje veikloje naudojami šaldymo, vėdinimo įrenginiai ir kt.), dar vadinami stacionariais triukšmo šaltiniais, kurių buvimo vieta yra nekintama.

Triukšmas neigiamai veikia sveikatą, tad susidūrę su situacijomis, kai iš stacionarių triukšmo šaltinių sklindantis triukšmas trukdo ilsėtis, gyventojai neretai kreipiasi į NVSC, kurio pareiga – įvertinti triukšmo lygį gyvenamojoje aplinkoje ir įpareigoti triukšmo šaltinio valdytoją imtis priemonių triukšmo mažinimui.

Triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje nustato Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Atkreipiame dėmesį, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais.

2023 m. NVSC išnagrinėjo 158 skundus dėl triukšmo, iš jų pagrįsti – 47 (30 proc.). Palyginus su 2022 m., skundų dėl triukšmo 2023 m. sulaukta daugiau. Daugiausiai skundų sulaukiama Vilniaus (46 proc.), Kauno (18 proc.) ir Klaipėdos apskrityse (11 proc.). Žmonės dažniausiai skundėsi dėl ūkinės veiklos keliamo triukšmo – naudojamų vėdinimo, šildymo, šaldymo ar aušinimo sistemų.

Atlikus matavimus ir nustačius, kad triukšmo lygis iš tiesų viršija nustatytus ribinius dydžius, NVSC specialistai kreipiasi į stacionaraus triukšmo šaltinio valdytoją ir nurodo imtis veiksmų jam sumažinti.

Deja, bet NVSC specialistai ne visais atvejais gali padėti spręsti padidėjusio triukšmo problemą, kadangi ne visi gyventojai pateikia reikalingą informaciją, pavyzdžiui, nenurodo triukšmo šaltinio, konkrečios gyvenamosios vietos adreso ar laiko, kada siūlo atlikti triukšmo matavimus. Jei pareiškėjas nenurodo reikalingos informacijos, NVSC skundo nagrinėjimą nutraukia.

Atkreipiame dėmesį, kad dėl triukšmo, susijusio su viešosios rimties trikdymu,reikia kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112. Tokiam triukšmui priskiriama: šauksmai, švilpimai, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo ramybę, poilsį ar darbą.

 

NVSC: Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 24 Apr 2024 11:40:20 +0300
<![CDATA[Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuva-pereina-prie-naujos-kartos-psichikos-sveikatos-paslaugu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuva-pereina-prie-naujos-kartos-psichikos-sveikatos-paslaugu

Anot sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko, šiuo metu priverstinis hospitalizavimas sudaro 3 proc. visų hospitalizacijų skaičiaus.

„Svarbu nepamiršti, jog teikiant sveikatos priežiūros paslaugas žmogaus teisių laikymasis yra itin svarbus, užtikrinant paciento orumą, saugumą, teisę būti informuotam ir pačiam apsispręsti dėl siūlomo gydymo, ypatingai asmenims su psichikos sveikatos sunkumais, kuriems reikalinga psichikos sveikatos priežiūra. Tad norint šią statistiką mažinti, būtina imtis alternatyvių kelių, kaip padėti pacientui ir įgalinti jį bei jo aplinką sveikti, mažinant priverčiamųjų priemonių skaičių“, – teigia A. Pečkauskas.

Siekiant įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytus žmogaus teisių psichiatrijoje stiprinimo principus, SAM yra patvirtinusi Priverstinio hospitalizavimo prevencijos veiksmų planą, kuriame numatytos kompleksinės priemonės ir paslaugos, padėsiančios įgyvendinti žmogaus teisėmis grįstų asmens sveikatos priežiūros paslaugų principus. 

Lietuvos patirtis – vertinama Europoje

Lietuvai perimant „JA ImpleMENTAL“ projekto Belgijos gerosios praktikos elementus kuriasi bendruomenines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios komandos, nuo šių metų pradžios pradėtas taikyti atvejo vadybos modelis psichikos sveikatos centruose. 
 
Lietuvos patirtis, pereinant prie paciento atsigavimą skatinančių priemonių, palankiai vertinama ir matoma kitų šalių kontekste. Lietuva – viena pirmųjų šalių Europoje, įsidiegusi reguliaraus psichikos sveikatos ir socialinės globos įstaigų paslaugų atitikties žmogaus teisių standartams vertinimo ir veiklos tobulinimo sistemą, naudojant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) „QualityRights“ metodiką. 
 
Balandžio 22-24 d. PSO Lietuvoje organizuotuose „QualityRights“ mokymuose psichikos sveikatos specialistams iš visos Europos Lietuvą pateikė kaip pavyzdį diegiant decentralizuotas, į paciento atsigavimą orientuotas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.

„Gerai žinoma, kad psichikos sveikatos problemos kamuoja daugiau nei vieną iš šešių žmonių visoje Europos Sąjungoje, o savižudybės yra antroji pagrindinė jaunimo mirties priežastis. Remiantis naujuoju „Eurobarometro“ tyrimu, devyni iš dešimties (89 proc.) tyrimo respondentų mano, kad psichikos sveikatos stiprinimas yra toks pat svarbus kaip ir fizinės sveikatos stiprinimas. Tai rodo, kad psichikos sveikatos, kaip neatsiejamos sveikatos dalies, svarbą ir būtinybę sutelkti dėmesį į ankstyvą diagnozę ir prevenciją. „JA ImpleMENTAL“ tinklui priklauso 39 organizacijos iš 21 šalies, o daugiau nei 200 žmonių dirba kartu, dalijasi žiniomis ir patirtimi gerinant psichikos sveikatą bei užtikrinant paslaugų pasiekiamumą“, – sako Vasileia Konte, „JA ImpleMENTAL“ projekto koordinatorė bei Graikijos nacionalinės visuomenės sveikatos organizacijos atstovė.

Atvejo vadyba – orientuota į pagalbą pacientui 

Lietuvoje, pasinaudojant Europos Sąjungos investicijomis, nuo 2024 metų pradžios pradėtos plėtoti atvejo vadybininko paslaugos devyniuose psichikos sveikatos centruose, kur orientuojamasi į pacientus:
-    sergančius šizofrenija ir turinčius žemą funkcionavimo lygį ir (ar) žemą motyvaciją gydytis; 
-    patiriančius savižudybės grėsmę; 
-    sergančius sunkia depresijos forma bei turinčius žemą funkcionavimo lygį ir (ar) žemą motyvaciją gydytis; 
-    sergančius vidutinio sunkumo depresijos forma arba organine depresija bei turinčius bet kokį kitą psichikos ir elgesio sutrikimą; 
-    pacientus, turinčius priklausomybę nuo alkoholio; 
-    pacientus, gydomus stacionare, siekiant užtikrinti, kad per 30 dienų po stacionarinio gydymo pacientas atvyks į Psichikos sveikatos centrą. 

Anot SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėjos Editos Bishop, atvejo vadybininko paslaugų tikslas yra užtikrinti individualizuotų, į paciento ilgalaikį atsigavimą ir į jo poreikius orientuotų paslaugų teikimą, todėl labai svarbi šių paslaugų teikimo dalis – individualizuoto pagalbos plano sudarymas.

„Šis planas sudaromas kartu su pacientu, t. y. kartu su juo aptariami jo poreikiai ir tikslai bei galimi būdai, kaip juos pasiekti, įvertinamos paciento asmeninės stiprybės, pacientai motyvuojami kartu siekti maksimalaus atsigavimo. Tiek pagalbos planas, tiek paciento būklės pokyčiai yra periodiškai aptariami su visa psichikos sveikatos centro komanda – t. y. gydytoju psichiatru, medicinos psichologu bei slaugytoja, ir visi bendrai sprendžia, kokių dar reikia paslaugų ar gydymo“, – teigia E. Bishop. 
 
Pagalbą bendruomenėje teiks mobilios komandos

Šiais metais pradedama ruoštis psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo bendruomenėje paslaugos teikimui – tai nauja pagalbos priemonė pacientams, turintiems didelę pakartotinio arba priverstinio hospitalizavimo riziką. Planuojama, jog kitais metais ją pradės teikti specialios mobilios komandos, sudarytos iš 10 skirtingų kvalifikacijų specialistų – gydytojo psichiatro, 6 psichikos sveikatos slaugytojų, socialinio darbuotojo, medicinos psichologo, ergoterapeuto. Pilnos apimties komandos galės teikti paslaugas 200 pacientų, o perpus mažesnės sudėties komandos – apie 100 pacientų.

„Žmonės, kurie dėl sudėtingos savo sveikatos būklės dažnai pakartotinai grįžta į ligoninę (taip pat ir priverstiniam gydymui), kuriems sudėtinga laikytis gydymo režimo ir taikyti savarankiško gyvenimo įgūdžius, galės gauti ilgalaikę, tęstinę ir mobilią pagalbą. Paslaugos bus teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek, prireikus, pacientų gyvenamojoje vietoje ir bendruomenėje – tad pacientui gauti pagalbą bus dar paprasčiau“, – sako E. Bishop.

Iki 2027 m. pasitelkiant ES lėšas siekiama įsteigti 19 gydymo bendruomenėje komandų (GBK) visose Lietuvos apskrityse, apskričių centruose. Komandų steigimui (patalpų įrengimui, automobiliams ir kt.) numatyta 3,6 mln. eurų investicijų iš ES lėšų. Jos kasmet teiks paslaugas 2700 sudėtingiausius psichikos ir elgesio sutrikimus turinčių pacientų.

SAM Komunikacijos skyrius

Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 24 Apr 2024 09:52:50 +0300
<![CDATA[Ligonių kasos apmokės dvi modernias priemones sudėtingoms širdies procedūroms]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-apmokes-dvi-modernias-priemones-sudetingoms-sirdies-proceduroms https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-apmokes-dvi-modernias-priemones-sudetingoms-sirdies-proceduroms Viena iš priemonių – sistema, skirta minimaliai invazyviam didelio laipsnio mitralinio (dviburio) vožtuvo nesandarumui gydyti. Jei negydoma, ši būklė pacientui gali pasunkinti esamą širdies ligą, sukelti prieširdžių virpėjimą, plaučių hipertenziją ar net širdies nepakankamumą.

Mitralinio vožtuvo nesandarumas yra gyvybei pavojinga būklė, kai kraujas kairiojo skilvelio susitraukimo metu teka atgal per pralaidų dviburį vožtuvą į kairįjį prieširdį, o ne aortą. Šis prietaisas yra įvedamas į širdį per šlaunies veną ir implantuojamas ant mitralinio vožtuvo burių, jas sugretinant. Remiantis paciento mitralinio vožtuvo anatomija, kiekvienam pacientui individualiai parenkamas spaustukas. Tokiu būdu sukuriamas dvigubas vožtuvas, kuriuo sumažinama kraujo atbulinė srovė ir pagerinamas širdies kraujo pumpavimo darbas.

Procedūros metu taikomas realaus laiko vaizdinimas – echokardiografija ir fluoroskopija. Realiu laiku atliekama širdies kraujotakos analizė leidžia keisti prietaiso padėtį, kol maksimaliai sumažėja nesandarumas. Be to, ši sistema sukurta taip, kad ateityje būtų išsaugotos chirurginės operacijos galimybės.

Ši Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis centralizuotai apmokama sistema skirta tiems atvejams, kai pacientui mitralinio vožtuvo nesandarumas išlieka nepaisant taikomo optimalaus medikamentinio ir intervencinio gydymo ir kai pacientui negalima atlikti įprastos chirurginės mitralinio vožtuvo operacijos, o dviburio vožtuvo anatomija yra tinkama gydyti kateterizavimo būdu.

Procedūra gali būti atliekama tik ligoninėse, kuriose yra intervencinės kardiologijos skyriai su rentgenooperacinėmis. Sprendimą implantuoti sistemą priima širdies gydytojų komanda, o implantaciją atlikti gali tik gydytojai kardiologai ir intervenciniai kardiologai.

Kita svarbi naujovė, kuri nuo liepos mėnesio bus perkama gydymo įstaigoms – kairiojo prieširdžio ausytės uždarymo prietaisas su įvedimo sistema. Ši medicinos pagalbos priemonė skirta ne vožtuvinės kilmės prieširdžių virpėjimu sergantiems pacientams, kurie negali būti gydomi antikoaguliantais ir tiems pacientams, kuriems nėra kitos prieširdžių virpėjimo gydymo alternatyvos.

Procedūros metu taikant realaus laiko vaizdinimą, sistemos įvedimo kateteris per šlaunies veną įvedamas į kairįjį prieširdį, tinkamoje padėtyje išskleidžiamas prieširdžio ausytės žiotyse ir implantas paleidžiamas. Tokiu būdu kairiojo prieširdžio ausytė yra visam laikui užsandarinama ir užkertamas kelias susidariusiems trombams patekti į paciento sisteminę kraujotaką, sumažėja gyvybei pavojų keliančio kraujavimo rizika.

Ši vienkartinė minimaliai invazinė procedūra leidžia sumažinti insulto riziką pacientui visam gyvenimui. Tyrimai rodo, kad procedūra pagerina pacientų, sergančių ne vožtuvinės kilmės prieširdžių virpėjimu ir turinčių didelę insulto riziką, išgyvenamumo rodiklį. Dėl to sumažėja ankstyvos mirties, taip pat ir sunkios negalios atvejų. 

Implantavimą gali atlikti tik intervenciniai kardiologai ir elektrofiziologai ligoninėje. 

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prognozuoja, kad naujoms medicinos pagalbos priemonėms centralizuotai apmokėti per pirmąjį pusmetį prireiks 1,5 mln. eurų PSDF lėšų.

Centralizuotai apmokami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės VLK infografikas.png

Ligonių kasų inf. 

Ligonių kasos apmokės dvi modernias priemones sudėtingoms širdies procedūroms

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 24 Apr 2024 09:19:56 +0300
<![CDATA[Liaudiški sveikatos patarimai socialiniuose tinkluose: specialistai perspėja neprisižaisti ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/liaudiski-sveikatos-patarimai-socialiniuose-tinkluose-specialistai-perspeja-neprisizaisti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/liaudiski-sveikatos-patarimai-socialiniuose-tinkluose-specialistai-perspeja-neprisizaisti Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, dalis internetinėje erdvėje sklandančių patarimų turi logišką paaiškinimą, tačiau dėl platesnio medicininių žinių trūkumo nėra efektyvūs ar net gali būti kenksmingi.  

„Pavyzdžiui, galima rasti patarimų į skaudančią ausį įsipilti šaukštelį pašildyto garstyčių aliejaus su gvazdikėliais. Garstyčios išties turi antiseptinių savybių, tačiau jose esantys eteriniai aliejai stipriai sudirgins ausies gleivinę ir dėl to skausmas tik paūmės. Be to, stiprus ausies skausmas yra uždegimo požymis, jį dažnai sukelia bakterijos, todėl ir gydymui skiriami geriami antibiotikai“, – komentuoja K. Šnirpūnienė.  

Ragina pasidomėti patarimo autoriumi 

Vaistininkė prisimena sulaukusi pacientės klausimo dėl kojų nagų grybelio gydymo. Jai vaistininkai pasiūlė specialius vaistinius nagų lakus, paaiškino, kad gydymas užtruks pusę metų, o kadangi nagų grybelis tęsėsi jau keletą metų, patarė kreiptis į šeimos gydytoją, nes turbūt prireiks ir geriamų priešgrybelinių vaistų. Be to, norint, kad gydymas būtų sėkmingas, reikės pasirūpinti ir specialiomis priemonėmis avalynės dezinfekcijai.  

„Moteris buvo nusivylusi ilga būsimo gydymo trukme ir kaina, todėl sakė geriau išbandysianti internete perskaitytą patarimą tepti nagus jodo tirpalu. Tačiau nagų grybelio sporos yra nago guolyje ir todėl sunkiai pasiekiamos, o jodo tirpalas geriausiu atveju neleistų grybeliui plisti, bet jo neišgydytų“, – pasakoja K. Šnirpūnienė. 

Ji pataria prieš išbandant perskaitytą patarimą pasidomėti, kas yra jo autorius. Jei tai eilinis skaitytojas arba straipsnis verstas iš neaiškaus šaltinio, geriau nerizikuoti sveikata ir neeksperimentuoti. Tačiau jei tai Lietuvoje žinomo vaistininko, gydytojo ar kito specialisto, turinčio medicininį išsilavinimą, patarimas – pabandyti galima. 

„Norfos vaistinės“ vaistininkė Giedrė Stankevičiūtė sako, kad internete yra ir naudingų patarimų, kuriuos galima priskirti natūralioms gydymo priemonėms. Ausų skausmą, uždegimą malšina kamparo aliejus ar ausų šildymas šilto vandens kompresais. Virškinimui gerinti galima gerti natūralias žolelių arbatas: kmynų, pipirmėčių, vaistinių ramunėlių, pankolių. Paprastąsias karpas gydo ugniažolių sultys.  

„Socialiniuose tinkluose teko matyti patarimą, kad karpą galima pašalinti užklijavus ant jos lipnios juostos ir palaikius savaitę – nuimant lipnią juostą, karpa nusiplėš kartu. Šis patarimas neturi jokio pagrindo, kur kas geriau naudoti specialias priemones karpų šalinimui arba šiltuoju metų laiku – ugniažolių sultis. Jomis reikia tepti karpą kelis kartus per dieną. Ugniažolės yra viena efektyviausiai karpas naikinančių natūralių priemonių“, – pataria G. Stankevičiūtė. 

Gali būti pavojinga 

G. Stankevičiūtė perspėja, kad naudotis kai kuriais internetiniais patarimais gali būti ir labai pavojinga. Kaip pavyzdį ji mini pastebimą tendenciją gerti vandenilio peroksidą nuo onkologinių ligų, organizmo valymui ir kitais tikslais. Tokia savigyda gali turėti liūdnų pasekmių – išgertas peroksidas sukelia vidaus organų nudegimus, o kai kada ir negrįžtamus pakitimus. 

Kitas internetinis patarimas, kuriuo susivilioja dalis žmonių, yra vartoti maistinę sodą kamuojant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui. Tačiau retas supranta, kad ilgas ir dažnas maistinės sodos vartojimas gali sukelti elektrolitų disbalansą ir dar labiau padidinti skrandžio rūgšties gamybą. Maistinė soda gali trukdyti pasisavinti tam tikrus vaistus, naudingas medžiagas. 

„Žinoma, dauguma pacientų yra mąstantys ir atsakingi žmonės, mėgstantys natūralią mediciną, bet nesinaudojantys sveikatai pakenkti galinčiais internetiniais patarimais. Vis tik kartais sulaukiame ir tokių pacientų, kurie ateina nusivylę tokiomis priemonėmis. Pastebime, kad vandenilio peroksidą geriančių pacientų nuomonę pakeisti sudėtinga, bet pamačiusi, jog perkamas didelis kiekis, pavyzdžiui, 15 buteliukų, visada pasiteirauju, kokiu tikslu perkamas preparatas“, – sako vaistininkė.   

Jai antrina ir K. Šnirpūnienė, sakydama, jog kartais pirkėjai piktinasi vaistininkų užduodamais klausimais, kam ketinama naudoti vandenilio peroksidą, kodėl reikia dviejų buteliukų amoniako ir kitais. Tačiau būtent toks vaistininko pasitikslinimas ir reikalingas, norint apsaugoti žmones nuo pavojingų savigydos metodų.  

„Pamenu atvejį, kai vyriškis norėjo nusipirkti kalio permanganato, o paklaustas, kam jį naudos, paaiškino, kad ruošiasi skalauti burną, nes skauda dantį. Žmogus nežinojo, kad kalio permanganatas dėl savo cheminių savybių pažeis jo burnos gleivinę, jo silpną tirpalą galima naudoti tik odos dezinfekcijai. Tad neretai tokie vaistininkų klausimai, pacientams atrodantys kvaili ar pertekliniai, apsaugo nuo neteisingų sprendimų“, – reziumuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė. 

Liaudiški sveikatos patarimai socialiniuose tinkluose: specialistai perspėja neprisižaisti 

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 23 Apr 2024 10:44:38 +0300
<![CDATA[Medikų trūkumui mažinti parengtas veiksmų planas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mediku-trukumui-mazinti-parengtas-veiksmu-planas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mediku-trukumui-mazinti-parengtas-veiksmu-planas

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad netolygus medikų pasiskirstymas ir tam tikrų profesijų trūkumas yra vienos opiausių problemų sveikatos apsaugos sistemoje. Parengtas planas padės tvirtus pagrindus žmogiškųjų išteklių valdymui sveikatos apsaugos sistemoje.

„Iki šiol trūko sisteminio planavimo pagal valstybės poreikius, kuris apimtų ne tik medikų ruošimą, tačiau ir jų pritraukimą bei išlaikymą skirtingose gydymo įstaigose. Atsižvelgiant į ilgalaikes prognozes, toks veiksmų planas parengtas – jis apima visą medikų pritraukimo ir išlaikymo ciklą. Tikiu, kad jis užtikrins tolygesnį medikų pasiskirstymą šalyje, o savivaldybės gaus papildomų įrankių, sprendžiant medikų trūkumo klausimą. Akcentuočiau, kad didelis dėmesys bus skiriamas slaugytojų ruošimui ir išlaikymui, įvertinus vykdomas sveikatos sistemos pertvarkas“, – sako ministras.

Didžiausias prognozuojamas trūkumas – slaugytojų

Sveikatos apsaugos ministerijos renkamais duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigose 2023 m. IV ketv. iš viso trūko 652 sveikatos priežiūros specialistų (524 gydytojų ir 128 kitų sveikatos priežiūros specialistų, iš jų 79 slaugytojų). Valstybės kontrolės pernai atliktos apklausos duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis gydymo įstaigų nurodė, kad joms trūksta slaugytojų arba slaugytojo padėjėjų. 

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) 2023 m. atnaujintas tyrimas prognozuoja, kad 2032 m. Lietuvoje trūks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2 355 slaugytojų padėjėjų, 1 328 išplėstinės praktikos slaugytojų, 543 gydytojo odontologo padėjėjų, 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų.

Išanalizavusi esamą situaciją ir pateiktas prognozes, SAM parengė veiksmų planą, kuris padės mažinti sveikatos priežiūros specialistų netolygų pasiskirstymą nacionaliniu mastu ir mažinti tam tikrų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų sveikatos priežiūros specialistų trūkumą.

Veiksmų planas numato sveikatos priežiūros specialistų trūkumo, rengimo, pasiskirstymo ir pritraukimo stebėsenos vykdymą, sveikatos priežiūros specialistų prognozavimo ir planavimo tobulinimą, priemones sveikatos priežiūros specialistų įgalinimui, pritraukimui ir išlaikymui.

Planuojamos investicijos į specialistų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą

Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonėms numatytas 30,7 mln. eurų finansavimas iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos. Šios lėšos bus skirtos sveikatos žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumo didinimui, studijų kainos finansavimui, sveikatos priežiūros specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo sveikatos priežiūros įstaigoje modelio sukūrimui ir įdiegimui, labiausiai trūkstamų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų prestižo didinimui ir profesiniam orientavimui, ir kt.

Sprendžiant slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų trūkumą, planuojama ne tik didinti jų profesinės kvalifikacijos prestižą, bet ir skirti 14,8 mln. eurų studijų kainai ir stipendijoms finansuoti.

Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimui veiksmų plane numatytas 10,7 mln. eurų finansavimas iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos, šioms sritims: pirminė, specializuota, ilgalaikė sveikatos priežiūra ir kt.

Valstybės lėšomis studijuos 3,2 tūkst. būsimų medikų

Reaguodama į sveikatos specialistų paklausos netolygumus, SAM kartu su Sveikatos žmogiškųjų išteklių politikos grupe 2022 m. inicijavo pokyčius, kurie leistų užsakinėti įvairesnės specializacijos sveikatos priežiūros specialistus, o patį užsakymo formavimo procesą padaryti skaidresnį ir paremtą gilesne analize. Buvo atnaujinta Valstybinio užsakymo formavimo komiteto (VUK) sudėtis, jo veikla pertvarkyta, įsteigtos dvi Ekspertų tarybos, kurios teikia įžvalgas, analizes ir rekomendacijas. Valstybė per VUK 2024–2025 mokslo metams užsakė parengti 3251 įvairių sveikatos priežiūros specialistų, studijuosiančių valstybės finansuojamose vietose, iš jų 490 slaugytojų ir akušerių, 60 gydytojo odontologo padėjėjų, 365 medicinos gydytojus, 365 gydytojus specialistus.

Siekdama sudaryti gydymo įstaigoms galimybę pritraukti reikiamus specialistus, SAM sudarė joms galimybę apmokėti mokinių, studentų ir gydytojų rezidentų studijų kainą mainais į įsipareigojimą po studijų baigimo dirbti įstaigoje sutartą laikotarpį. Įstaigos raginamos taikyti ir kitas skatinamąsias priemones, kurti palankų psichoemocinį klimatą, organizacinę kultūrą, suteikti profesinio tobulėjimo galimybes, įtraukti sveikatos priežiūros specialistus į sprendimų priėmimą, užtikrinti savęs realizaciją, padėti sėkmingai integruotis į regioną, visuomenę, kolektyvą bei taikyti kitas pinigines (studijų kainos apmokėjimas, apgyvendinimo, transporto finansavimas ir kt.) ir nepinigines skatinamąsias priemones, nes svarbu ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti bei įgalinti sveikatos priežiūros specialistus (visą aktualiausią informaciją galima rasti ČIA).

SAM skatina sveikatos priežiūros įstaigas inicijuoti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, aukštųjų mokyklų ir įstaigų, identifikuoti studentus, kilusius iš regiono, ir jų studijų metu užmegzti ryšį, iš anksto pradėti kalbėti apie ateities darbo perspektyvas ir skatinimą grįžti į gimtąjį regioną. Ministerija nuolat akcentuoja, kad pasirenkant likti darbovietėje svarbūs kriterijai: saugumo jausmas, priklausymas, pagarba, savęs realizacija, sėkminga integracija į naują vietą tiek darbovietės, tiek geografiniu atžvilgiu.

SAM Komunikacijos skyrius

Medikų trūkumui mažinti parengtas veiksmų planas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 23 Apr 2024 06:57:49 +0300
<![CDATA[Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pakruojo-dvaro-gelininkai-tulpes-gali-isgelbeti-gyvybe https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pakruojo-dvaro-gelininkai-tulpes-gali-isgelbeti-gyvybe

„Daugelis žino, kokios svarbios tulpės yra Nyderlandų gyventojams, vienu ar kitu istorijos laikotarpiu jos buvo prikausčiusios didelės pasaulio dalies dėmesį. Tačiau retas yra girdėjęs, kad šios gėlės išgelbėjo tūkstančių žmonių, tarp jų – ir aktorės Audrey Hepburn, gyvybę“, – teigia Pakruojo dvaro gėlininkystės ekspertai.

II-ojo pasaulinio karo pabaigoje, Nyderlandus vis dar kontroliuojant vokiečiams, šalį užklupo ilgus mėnesius trukusi itin šalta žiema, kurios metu kariaujančioje šalyje ėmė itin trūkti maisto. Gelbėdami savo piliečius nuo bado, Nyderlandų sprendimų priėmėjai rado netikėtą išeitį: maisto prekių parduotuvėse ėmė pardavinėti dėl karo nepasodintus tulpių svogūnėlius.

„Gyventojams taip pat dalinti įvairūs receptai: iš džiovintų svogūnėlių daryti miltai, virta sriuba ar gamintos tulpių salotos. Tulpės svogūnėlio šerdis yra nuodinga, todėl buvo svarbu išmokti tinkamai jį paruošti. Skoniu tulpė yra panaši į mums įprastą svogūną“, – sako Pakruojo dvaro komanda.

Amsterdame iki šiol galima rasti iš tulpių svogūnėlių gaminamų patiekalų, tačiau šiandien tai – dažniau istorinis egzotiškas delikatesas, o ne plačiai vartojamas maisto produktas.

„Maistui naudojami ne tik svogūnėliai – kai kuriuose patiekaluose ne tik Nyderlanduose galima aptikti ir karamelizuotų tulpių žiedlapių. Jie naudojami ne tik dėl skonio, bet ir kaip puošmena. Skoniu šiek tiek primena agurką“, – teigia ekspertai.

Visgi Pakruojo dvaro komanda ragina gėlėmis visų pirma grožėtis, džiaugtis neįtikėtina jų įvairove ir spalvų ryškumu, o maistui naudoti mažiau rizikingus produktus.

Didžiausias regione tulpių ir pavasario gėlių festivalis, kurio datą kasmet lemia gamtos užgaidos, tikimasi, prasidės jau kitą savaitę.

Nuotraukos iš Pakruojo dvaro tulpių ir pavasario gėlių festivalio

Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę

Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę ]]>
jonavoszinios.lt Sun, 21 Apr 2024 09:10:58 +0300
<![CDATA[Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė apsaugos nuo akių ligų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/morkos-ne-vieninteles-akiu-pagalbininkes-dar-viena-darzove-apsaugos-nuo-akiu-ligu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/morkos-ne-vieninteles-akiu-pagalbininkes-dar-viena-darzove-apsaugos-nuo-akiu-ligu

Mažai kalorijų ir daug naudų 

Kartų kartoms vaikystėje mamos kartodavo, kad jei valgysi morkas, matysi kaip erelis, tačiau ne tik morkose yra mūsų regėjimą saugančių medžiagų. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, cukinijų būtina įtraukti į racioną dėl kelių priežasčių: „Karotinoidai liuteinas bei zeaksatinas saugo akis ir nuo kenksmingų saulės spindulių poveikio. Beta karotenas, kaip antioksidantas, saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų, padeda išlaikyti odos elastingumą, stiprina imunitetą. O kripkoksantinas, kurio irgi randama cukinijose, gali būti naudingas norint išvengti vėžio.“

Pasak gydytojos dietologės, cukinijos vertingos ne tik dėl karotinoidų, kurie padeda ilgiau išsaugoti gerą regėjimą arba pristabdyti akių ligų (kataraktos ar glaukomos) progresavimą: „Cukinijos aprūpina mūsų organizmą kaliu, fosforu, magniu, kalciu, geležimi, vitaminais C, A, E, B6 ir B2, o šioje daržovėje esančios skaidulos mažina ir alkio jausmą, tad padeda kontroliuoti svorį. Cukinijas galime ne tik kepti, troškinti ar grilinti – jaunas tinka valgyti ir tiesiog žalias, kartu su daržovių salotomis, ar tiesiog supjaustytas lazdelėmis kaip užkandį“, – siūlo gydytoja dietologė.

Kaip panaudoti ir laikyti

Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, cukinijas atšilus orams pirkėjai dažniausiai renkasi kepti grilyje, o visus metus ekologiškai užaugintas cukinijas mielai perka šeimos su vaikais, nes tai viena pirmųjų daržovių, kurios įmaišomos ir į kūdikių košeles ir naudojamos visos šeimos patiekaluose: „Universaliosios cukinijos dažnai įtarkuojamos į saldžių ar nesaldžių pigesnių pyragų ar keksiukų tešlą, jas galima naudoti ir įmaišius į faršą, pakeitus dalį bulvių tarkių tarkuotomis cukinijomis, kepant bulvių apkepą. Taip pat kartu su pasirinktomis kruopomis ar ankštinėmis daržovėmis ruošiant vegetariškus maltinukus, įtarkuojant į verdamas sriubas ar kartu su kitomis daržovėmis kepant omletą“.

Ekspertė pataria, kad cukinijas geriausia suvartoti per savaitę nuo įsigijimo: „Šios daržovės jautrios šalčiui, todėl dėkite jas neplautas į daržovių stalčių, kuriame temperatūra yra šiek tiek žemesnė ir nustatykite maždaug 7 °C–10 °C temperatūrą. Geriausia cukinijas laikyti orui pralaidžiame maišelyje ar inde, kad nesikauptų perteklinė drėgmė. Be to, jos yra jautrios etileno dujoms, kurias išskiria kai kurie vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, bananai, obuoliai ir pomidorai. Tad laikykite jas atokiau nuo etileno gaminančių maisto produktų, kad išvengtumėte greito nokimo ir gedimo,“ – pataria O. Suchočeva.

Ji primena, kad pigiau apsipirkti ir sutaupyti padėtų privačios etiketės „Rimi“ bei „Rimi Smart“ prekių pasirinkimas, akcijų sekimas, tikslus pirkinių krepšelio planavimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus bei papildomas nuolaidas. Visus sutaupyti padedančius „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse. 

Rimi“ siūlo pasigaminti pigių, bet gardžių maltinukų su cukinijomis ir avinžirniais – pasirinkite mėgstamus prieskonius ar padažą ir jie tikrai taps vienu dažniau kartojamų patiekalų. 

RECEPTAS 

Cukinijų ir avinžirnių maltinukai su salotomis*

Patiekalui reikės:

3 vnt. cukinijų – cukinija 0,59  / 1 vnt.; 

400 g konservuotų avinžirnių – avinžirniai Rimi” 1,49  / 400 g;

60 g špinatų lapų – plauti špinatai „Fit & Easy“ 0,99 / 100 g;

150 g virtų bolivinės balandos kruopų – baltos bolivinės balandos „Rimi“  2,89 € / 400 g;

100 g ridikėlių, supjaustytų plonais griežinėliais – ridikėliai 0,79 € / 300 g;

180 g graikiško jogurto – graikiškas jogurtas „Rimi“ 7,5 % rieb; 0,65  / 180 g;

1 a. š. malto kumino; 

2 skiltelių česnako;

40 g sezamo sėklų;                                                                       

30 g miltų;

2 v. š. aliejaus;

Pagal skonį druskos ir pipirų. 

Gaminimo eiga:

  1. Dvi cukinijas sutarkuokite, trumpam palikite ir nusunkite susidariusį skystį. Trečią cukiniją supjaustykite juostelėmis.
  2. Avinžirnius, kuminą, česnaką sudėkite į elektrinį trintuvą ir viską sutrinkite iki vientisos masės. Supilkite mišinį į didelį dubenį, suberkite tarkuotas cukinijas, sezamo sėklas ir miltus, išmaišykite. Drėgnomis rankomis suformuokite apie 12 rutuliukų, juos šiek tiek suplokite.
  3. Keptuvėje ant vidutinės kaitros pakaitinkite aliejų. Kepkite maltinukus po 4 min. iš kiekvienos pusės arba kol jie paruduos. Perkelkite į lėkštę ir uždengę palaikykite šiltai.
  4. Išvirkite bolivinės balandos kruopas, perplaukite jas ir padalinkite į dubenėlius. Ant kruopų išdėliokite cukinijų juosteles, supjaustytus ridikėlius, špinatus ir galiausiai – maltinukus. Apšlakstykite jogurtu ir pabarstykite turimomis prieskoninėmis žolelėmis.

Skanaus! 

*Šios produktų kainos užfiksuotos balandžio 19 d. e. parduotuvėje „Rimi.lt“.

Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė apsaugos nuo akių ligų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 19 Apr 2024 18:22:24 +0300
<![CDATA[Prasideda didysis tulpių žydėjimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasideda-didysis-tulpiu-zydejimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasideda-didysis-tulpiu-zydejimas Nors orai šiluma nelepina, tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo didysis tulpių žydėjimas jau pasirengęs tikram spalvų sprogimui: trečiąją balandžio savaitę pradėjo masiškai skleistis Darvino hibridai, Fosterio, pilnavidurės tulpės, pradeda skleistis Triumfo ir net tokios įprastai vėlyvos kaip lelijažiedės, papūginės ar Coronet tulpės. Iš viso šiemet savo kolekcijoje VDU Botanikos sodas Kaune eksponuoja apie 450 tulpių veislių iš visų 16 grupių, kurių apžiūrėti, susipažinti su retomis, įdomiomis, neregėtomis tulpėmis lankytojai atkeliauja net iš atokiausių Lietuvos kampelių.

Žydėjimo laiką gali lemti net ir svogūnėlio kilmė

Tai, kad nepaisant vėsių orų žiedus jau skleidžia vėlyvomis laikomų grupių tulpės, visai nestebina vyr. botaninių kolekcijų kuratorės, ilgametės tulpių puoselėtojos Botanikos sode, Ritos Maršelienės.

„Taip, šią savaitę jau galima pamatyti keletą pražydusių lelijažiedžių, papūginių tulpių veislių – paprastai tas, kurios kilusios iš ankstyvesnių grupių, pavyzdžiui, Darvino hibridų. Vienoje grupėje esančios veislės gali labai skirtis žydėjimo laiku: pavyzdžiui, vienos Coronet grupės tulpytės jau pradeda žydėti, o kitos dar visiškai žalios – iki žydėjimo teks palūkėti savaitę kitą.

Tokius niuansus labai svarbu žinoti žmonėms, planuojantiems vienu metu žydinčius gėlynus, sodinančius gėlių kompozicijas juostomis, tam tikrais raštais“, – sako specialistė.

Žydėjimo laikui įtakos turi netgi veislės kilmės šalis! Rita prisimena, kaip kartą veislės 'Spryng Break' svogūnėlių buvo gauta iš Anglijos ir iš Olandijos. Juos susodinus, pavasarį angliškieji svogūnėliai pražydo beveik pora savaičių anksčiau už olandiškuosius. Manoma, kad tai, kaip tulpė augo prieš tai metais, atsiliepia jos kitų metų ankstyvumui ar vėlyvumui. Beje, metus pagyvenę Lietuvoje, šie tulpių svogūnėliai susilygino ir ėmė žydėti vienodu metu.

Kolekcija praturtinta naujienomis

VDU Botanikos sodo tulpių ekspozicijoje galima grožėtis ne tik tulpėmis, bet ir kitais pavasariniais augalais: nuo margučių, vilkdalgių iki eritronių ar česnakų – pastarųjų kolekcija taip pat šiemet pasipildė naujomis veislėmis. Tiesa, jų žiedų dar teks palaukti.

„Pas mus atvažiuoja žmonės pasižiūrėti didžiausios tulpių įvairovės Lietuvoje – tai galimybė vienoje vietoje matyti visų grupių tulpių veisles, stebėti jų žydėjimo laikus, įvairius derinius, pagaliau, išsirinkti savo favorites ir galbūt kitąmet jas pasisodinti savo gėlynuose. Tad ieškant kažko naujo, įdomaus, o gal ir retesnio, kuo galėtume pradžiuginti lankytoją pavasarį, tenka nemažai paieškoti ir pasukti galvą.

Vis dėlto ir šiemet turėsime bent keletą naujų, mūsų sode niekada neeksponuotų arba seniai išnykusių veislių. Tiesa, dauguma jų šiuo metu dar nežydi – tikimės jų žiedų sulaukti per porą artimiausių savaičių: tai 1939 m. išvesta pilnavidurė vėlyvoji tulpė 'Uncle Tom', šerkšnotosios 'Burgundy Lace', 'Lambada', 'Coldplay', 'Burning Flame', lelijažiedės 'Burgundy', 'Go Go Red', Triumfo 'Rimini', 'Anastasija Romanova', 'Karate' ir 'One Direction', Darvino hibridas 'Robbedoes'“, –  apie naujienas pasakoja R. Maršelienė.

Apžiūrėti naujai įsigytas tulpių veisles lankytojai kviečiami ne tik įprastoje ekspozicijos vietoje – Edukaciniame sode, bet ir naujai įkurtame Baltajame gėlyne prie tvenkinuko, priešais oranžeriją: ten susodintos baltai žydinčios tulpių veislės.

Tulpės patinka ir gyvūnams

Tulpių kolekcija kinta praktiškai kasmet ir išsaugoti kai kurias veisles nėra taip paprasta: tulpių dekoratyvumui ir atsparumui įtakos turi ir tų metų oro sąlygos, ir temperatūra, ir dirva –  pavyzdžiui, tulpių svogūnėlius masiniu būdu auginantys olandai netgi pateikia rekomendacijas, kokio dirvožemio, jo rūgštingumo ir kokių trąšų reikia kiekvienai konkrečiai veislei. Tačiau, kaip sako pati Rita, jei veislių auginate ne po hektarą, o po keletą svogūnėlių, tokiomis rekomendacijomis sekti praktiškai neįmanoma.

Be to, į tulpes kėsinasi ligos ir įvairiausi smaližiai – nuo grambuolių lervų iki pelių.

Atrodo, kad tulpės Botanikos sode yra vienas gardžiausių užkandžių įvairiems gyvūnams: stirnas iš sodo iškeldinus, pasmaguriauti jomis kartais pabando kiškiai, tačiau didžiausios žalos buvo pridariusios pelės – gerokai apnaikinusios kai kurias tulpių veisles. Tad šiemet buvo pasitelkti graužikų kontrolės metodai ir panašu, kad tai padėjo – gėlyne nebeliko tuščių, pelių išvogtų tarpų.

„Dar liko varnos, bet joms įdomios ne pačios tulpės, o jų etiketės – ypač mažosios, įkištos į dirvą: smalsūs paukščiai jas ištraukinėja, išnešioja ir išmėto“, – juokiasi tulpes prižiūrinti specialistė.

VDU Kauno Botanikos sodo inf.  

Prasideda didysis tulpių žydėjimas

Prasideda didysis tulpių žydėjimas Prasideda didysis tulpių žydėjimas Prasideda didysis tulpių žydėjimas Prasideda didysis tulpių žydėjimas Prasideda didysis tulpių žydėjimas Prasideda didysis tulpių žydėjimas Prasideda didysis tulpių žydėjimas Prasideda didysis tulpių žydėjimas Prasideda didysis tulpių žydėjimas Prasideda didysis tulpių žydėjimas ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 19 Apr 2024 09:34:53 +0300
<![CDATA[Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti nauji vaistai, skirti gydyti cistinę fibrozę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-kompensuojamuju-vaistu-rezervini-sarasa-itraukti-nauji-vaistai-skirti-gydyti-cistine-fibroze https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-kompensuojamuju-vaistu-rezervini-sarasa-itraukti-nauji-vaistai-skirti-gydyti-cistine-fibroze

Ivakaftoro, tezakaftoro ir eleksakaftoro su ivakaftoru (Kaftrio su Kalydeco) registruota indikacija numato, kad jis skiriamas 6 metų ir vyresniems pacientams, sergantiems cistine fibroze, kuriems yra nustatyta bent viena CFTR geno F508del mutacija. Tačiau vaistai bus kompensuojami ne visiems pacientams kaip numato registruota indikacija, bet tik tiems kuriems jų reikia labiausiai ir kurie atitinka nustatytas papildomas skyrimo sąlygas. Jos buvo išgrynintos kartu su sveikatos priežiūros specialistais, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.

Valstybinės ligonių kasos skaičiavimais, prognozuojamos PSDF biudžeto išlaidos vaistiniams preparatams Kaftrio ir Kalydeco sudarytų apie 6,13–8,41 mln. Eur pirmaisiais–penktaisiais šių vaistinių preparatų kompensavimo metais, jei jais būtų gydomi 35–48 pacientai.

Cistinė fibrozė yra reta genetinė liga, kai sutrikus liaukų veiklai pažeidžiamos kitų organų, tokių kaip plaučiai arba kasa, funkcijos. Nuo 2022 metų sausio visi naujagimiai Lietuvoje yra tiriami dėl šios retos ligos.

Cistinės fibrozės gydymui šiuo metu yra kompensuojami sistemiškai veikiantys antibakteriniai vaistai, kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai, fermentų preparatai – iš viso 11 veikliųjų medžiagų. 2023 m. kompensuojamaisiais vaistais iš Kompensuojamųjų vaistų A sąrašo nuo cistinės fibrozės buvo gydytas 71 pacientas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos šiems vaistams kompensuoti sudarė 239,77 tūkst. eurų.

SAM Komunikacijos skyrius

Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti nauji vaistai, skirti gydyti cistinę fibrozę

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 18 Apr 2024 18:23:03 +0300
<![CDATA[Alergijos sezonas įsibėgėja: ar žinote, kuo skiriasi senosios ir naujosios kartos vaistai nuo alergijos?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/alergijos-sezonas-isibegeja-ar-zinote-kuo-skiriasi-senosios-ir-naujosios-kartos-vaistai-nuo-alergijos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/alergijos-sezonas-isibegeja-ar-zinote-kuo-skiriasi-senosios-ir-naujosios-kartos-vaistai-nuo-alergijos Antihistamininiai vaistai – kas tai?

Antihistamininiai vaistai yra skirti gydyti įvairių alergijų simptomus. Visgi gali būti įdomu, kodėl šiems vaistams buvo pasirinktas toks sudėtingas ir ilgas pavadinimas. Vaistininkė Jelena Deksnienė turi paprastą paaiškinimą:

„Mūsų organizme alerginės reakcijos metu išsiskiria cheminė medžiaga – histaminas. Kartu su juo pasireiškia tokie simptomai kaip niežulys, dilgėlinė, bėganti nosis, perštinčios akys ir gerklė, čiaudėjimas bei nuovargis. Siekiant nuslopinti šiuos simptomus, mes turime stabdyti histamino išsiskyrimą organizme, o tam padeda būtent antihistamininiai vaistai“, – pasakoja J. Deksnienė.

Senosios kartos vaistai 

Nors vis daugiau žmonių alergijos gydymui renkasi naujos kartos antihistamininius vaistus, visgi dar pasitaiko nemažai pacientų, pasirenkančių senosios kartos vaistus nuo alergijos. Todėl vaistininkė primena, kad tokie vaistai nėra skirti nuolatiniam alerginių ligų gydymui. Jie suveikia pakankamai greitai, tačiau lygiai taip pat turi nemažai šalutinių poveikių. 

„Senosios kartos vaistus dažniausiai vartoja stiprią alergiją vabzdžių įgėlimams turintys žmonės. Ji yra itin pavojinga dėl galimo anafilaksinio šoko. Todėl čia vaistų poveikio greitis kartais gali būti gyvybiškai svarbus. Reikia prisiminti, kad šie vaistai suveikia per 30-60 minučių, o jų veikimas trunka 4-6 valandas. Tik vėliau tai kainuoja tokius šalutinius poveikius kaip sutrikusį gebėjimą susikaupti, mokytis, vairuoti automobilį, apima mieguistumas“, – pasakoja J. Deksnienė.

Naujosios kartos vaistai 

Šiuo metu alergijas turintys žmonės dažniau renkasi būtent naujosios kartos vaistus. Vaistininkė pasakoja, kad jie ne tik rečiau sukelia mieguistumo pojūtį nei senosios kartos vaistai, bet ir gali būti drąsiau vartojami su kitais vaistiniais preparatais.

„Šiuos vaistus galima vartoti tiek geriamųjų tablečių pavidalu, tiek kaip akių lašelius. Paprastai jų veikimo įsibėgėjimas būna lėtesnis nei senosios kartos vaistų, bet po to jis trunka ilgiau. Ir, žinoma, didžiausias šių vaistų privalumas – rečiau ir silpniau pasireiškiantys šalutiniai poveikiai, kurie trukdo gyventi aktyvų gyvenimo būdą“, – dalinasi J. Deksnienė.

Vaistininkė priduria, kad visus šiuos vaistus, kaip ir visus kitus, reikia laikyti vėsioje, sausoje ir vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Alergijos sezonas įsibėgėja: ar žinote, kuo skiriasi senosios ir naujosios kartos vaistai nuo alergijos?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 18 Apr 2024 14:03:21 +0300
<![CDATA[Lietuvos mokslininkai nustatė, per kiek dienų natūraliomis priemonėmis organizme sumažėja streso hormono kiekis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-mokslininkai-nustate-per-kiek-dienu-naturaliomis-priemonemis-organizme-sumazeja-streso-hormono-kiekis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-mokslininkai-nustate-per-kiek-dienu-naturaliomis-priemonemis-organizme-sumazeja-streso-hormono-kiekis

Tyrimui vadovavusi šeimos gydytoja, Klaipėdos universiteto doc. dr. Lolita Rapolienė, sako, kad mokslininkai turėjo pasukti galvas, kaip išmatuoti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neišmatuojama.

„Suradome tam tikrą objektyvų vardiklį – streso hormoną, kuris mums leido atsakyti į klausimą, kokią įtaką sanatorinės procedūros turi stresui ir jo pasekmėms – miegui, nerimui, nuovargiui, depresijai. Vaizdžiai kalbant, kortizolis yra tarsi langas į mūsų smegenis, nes jis atspindi mūsų psichinę būklę ir atsparumą stresui, suteikia vertingų netiesioginių užuominų dėl esamos smegenų funkcijos ir ankstyvo įspėjimo dėl galimo neurotoksinio poveikio. Todėl vertindami tyrimo rezultatus mes kalbame ne tik apie subjektyvius pojūčių pokyčius, bet ir apie objektyvius organizmo veiklos įrodymus, apie tai, ko mes patys sąmoningai negalime kontroliuoti“, – sako L. Rapolienė.

Anot jos, kortizolis yra svarbus steroidinis hormonas, kurio receptorių randama daugumoje organizmo ląstelių, atlieka įvairias „namų tvarkymo“ funkcijas – medžiagų apykaitos, imuninės, širdies ir kraujagyslių bei pažinimo sistemų reguliavimą.

Kortizolio kiekis organizme buvo matuojamas imant tyrime dalyvavusių žmonių seilių mėginius, kurie buvo siunčiami į laboratoriją Vokietijoje. Mokslininkai neslepia – reikšmingi pokyčiai nustebino net juos pačius. Kortizolio kiekį procedūromis vos per vieną dvi savaites pavyko sumažinti 22–24 proc., o tai, anot medikų, išties reikšmingas rezultatas, darantis įtaką psichinei ir fizinei sveikatai bei gyvenimo kokybei, darbinei ir socialinei adaptacijai, gerovei ir darbingumui.

Nenusileidžia vaistams

Mokslinis tyrimas buvo atliekamas trijuose Lietuvos kurortuose – Palangoje, Druskininkuose ir Birštone, kur žmonėms buvo taikoma balneoterapija – gydymas pasitelkiant mineralinį vandenį ir gydomąjį purvą kartu su druskos inhaliacija ir gamtos terapija. Tyrimo metu buvo matuojama ir vertinama daugiau kaip 100 įvairių rodiklių – nuo kraujo spaudimo ir pulso, gyvybinės plaučių talpos, raumenų jėgos ir įtampos, odos būklės iki streso hormono kiekio žmogaus organizme.

Moksliniai duomenys rodo, kad lėtinis stresas yra susijęs su šešiomis pagrindinėmis mirties priežastimis, įskaitant širdies ligas, vėžį, kvėpavimo takų patologiją, nelaimingus atsitikimus, kepenų cirozę ir savižudybes. Sveikatos specialistų teigimu, daugiau nei 75 proc. visų apsilankymų pas gydytoją yra dėl su stresu susijusių negalavimų.

„Mūsų tikslas buvo rasti ryšius tarp natūraliomis priemonėmis paremtos terapijos ir streso bei įvairių organizmo funkcinių rodiklių – širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, odos, kaulų ir raumenų, pažintinės veiklos, kūno kompozicijos. Ir šis ryšys akivaizdus, nes sumažėjus streso hormono kiekiui organizme atitinkamai fiksavome reikšmingai padidėjusią plaučių talpą, pagerėjusią odos būklę ir kardiogramos rodiklius, sumažėjusį skausmą ir net biologinį amžių. Didžiausiai nuostabai, sistolinį spaudimą pasitelkus balneoterapiją mums pavyko sumažinti net septyniais mmHg, diastolinį – keturiais mmHg, o pulsą – penkiais kartais per minutę. Tokio rezultato ir taip greitai ne visada pavyksta pasiekti net vaistais. Metaanalizės rodo, kad sumažėjus sistoliniam kraujospūdžiui 5 mmHg rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėja 10 proc., tad šios terapijos indėlis į sveikatos rizikos mažinimą yra tikrai svarbus“, – džiaugiasi Klaipėdos universiteto mokslininkė.

Anot jos, depresijos, nerimo bei miego sutrikimo gydymui paprastai yra skiriami vaistai. Atliktas tyrimas atskleidė, kad šias streso pasekmes efektyviai sumažinti galima ir pasitelkus gamtos išteklius. Dauguma tirtų rodiklių po taikytų procedūrų vidutiniškai pagerėjo 20–50 proc.

„Turime įrodymų, kad gamtos terapija tiesiogiai veikia ir žmonių, sergančių depresija, savijautą. Tyrimui buvo pasitelkta Epidemiologijos tyrimų centro depresijos skalė (CESD-R). Po dviejų savaičių gydymo bendras depresijos balas sumažėjo iki 76 proc. Nustatyta, kad sumažėjo ne tik depresijos dimensijos – liūdesys, kaltė, nuovargis, bet ir suicidinės mintys, pagerėjo mąstymo, miego, apetito dimensijos“, – rezultatus apibendrina doc. dr. L. Rapolienė.

Poveikio trukmė ir kodėl tai turėtų rūpėti darbdaviams 

Mokslinis tyrimas buvo atliekamas pusę metų, stebint, kaip procedūros su gamtos ištekliais veikia žmogaus organizmą vasarą ir žiemą. Taip pat ieškota atsakymų, kiek ilgai išlieka teigiamas terapijos poveikis.

„Akivaizdžius teigiamus rezultatus fiksavome jau po trijų dienų – mūsų nuostabai vos per kelias dienas daug tirtų rodiklių reikšmingai pagerėjo. Tiesa, efektas buvo trumpalaikis. Pavyzdžiui, vienos savaitės procedūrų kurso poveikis išlieka apie 3 mėnesius, o dviejų savaičių – net iki pusės metų. Ilgiausiai tyrime dalyvavusios grupės atstovams pagerėjo ne tik psichinė, bet ir fizinė sveikata, jie taip pat mažiau sirgo, geriau miegojo, ilgiau jautėsi energingesni, net keitė savo gyvenseną – daugiau sportavo, sveikiau valgė“, – sako mokslininkė.

Anot jos, abiem sezonais procedūros duoda naudos sveikatai, bet žiemos sezonu skirtos sveikatinančios procedūros yra efektyvesnės galimai ir dėl didesnio žiemos periodu patiriamo streso bei kitų nusiskundimų sveikata.

„Siekiant optimalaus rezultato, rekomenduočiau tokias procedūras atlikti 2–4 kartus per metus, iš kurių du kartus skirti bent po savaitę. Manau, į mūsų atlikto tyrimo išvadas galėtų atkreipti dėmesį ir darbdaviai. Investicijos į darbuotojų psichinę sveikatą, kuri tiesiogiai susijusi su darbingumu ir produktyvumu, labai greitai atsipirktų“, – įsitikinusi L. Rapolienė.

Pasigenda platesnio požiūrio į sveikatos priežiūrą

Nors per keletą dešimtmečių atlikta šimtai mokslinių tyrimų, įrodžiusių gamtos išteklių tiesioginį poveikį fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai, Lietuvoje balneoterapija priskiriama papildomam ar net alternatyviam gydymui. Anot L. Rapolienės, ne vienoje Europos šalyje tai yra tradicinis gydymas, kur dalis gydymo kompensuojama valstybės. Pavyzdžiui,  Rumunijoje pacientams, sergantiems osteoartroze, kompensuojama iki 65 proc. išlaidų balneologiniam gydymui.

„Mes nesakome, kad tai yra panacėja. Kaip medikė jau daug metų kalbu apie tai, kad reikia holistinio, integruoto požiūrio į sveikatą ir gydymą, kur visi gydymo metodai turėtų savo vietą. Tais atvejais, kai reikia gydymo vaistais, skirkime jį. Tačiau medicinoje yra nemažai pilkų zonų, kada vaistų neturime, jie netinka ar pacientas jų atsisako. Kai, pavyzdžiui, matome didėjantį kraujo spaudimą, bet vaistų dar kaip ir nereikia, šioje situacijoje padėtų balneoterapijos taikymas, sumažinantis hipertenzijos ir širdies ligų rizikos veiksnius. Kone kas antras Lietuvos gyventojas serga hipertenzija, ir tai išties didelė problema. Tikiu, kai pasikeis medikų požiūris į vadinamąją alternatyvią mediciną, mes turėsime reikšmingą pokytį ir daug sveikesnę visuomenę“, – pabrėžia šeimos gydytoja, Klaipėdos universiteto doc. dr. L. Rapolienė.

Oficialūs duomenys rodo, kas balneoterapija plačiai taikoma Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Lenkijoje. Anot L. Rapolienės, tiek Šiaurės, tiek kitos Baltijos šalys šioje srityje kiek atsilieka, todėl Lietuva galėtų išnaudoti savo gamtos išteklių potencialą ir tapti regiono centru tokioms paslaugoms.

Tikimasi, kad šiemet Lietuvoje, Druskininkuose, rugsėjo 25–27 dienomis vyksiantis tarptautinis Europos kurortų ir SPA asociacijos kongresas taip pat padės skatinti sveikatinimo turizmą mūsų šalyje. Renginyje susitiks srities lyderiai, vyks konferencija, verslo kontaktų mugė bei prestižiniai ESPA inovacijų apdovanojimai.

Lietuvos mokslininkai nustatė, per kiek dienų natūraliomis priemonėmis organizme sumažėja streso hormono kiekis

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 18 Apr 2024 11:05:25 +0300
<![CDATA[Lauko kepsninių sezonas – atidarytas! Pasitikrinkite ar žinote visas paslaptis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lauko-kepsniniu-sezonas-atidarytas-pasitikrinkite-ar-zinote-visas-paslaptis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lauko-kepsniniu-sezonas-atidarytas-pasitikrinkite-ar-zinote-visas-paslaptis

Vis daugiau laiko norisi praleisti lauke, paįvairinti maisto ruošimo rutiną ir išsikepti maisto seniai nenaudotoje kepsninėje. Visgi, reikėtų nepamiršti - ruošiant maistą ant atviros ugnies būtina žinoti svarbiausias maisto saugos taisykles, kurios padės apsaugoti savo ir šeimos sveikatą. VMVT specialistai dalinasi  svarbiausiais patarimais kepsnių sezono metu:

Švara:

  • - Prieš ruošdami maistą, ypač po to, kai palietėte žalią mėsą, paukštieną ar jūros gėrybes, kruopščiai nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu;
  • - Visi maisto ruošimo įrankiai, pjaustymo lentelės ir paviršiai turi būti švarūs - išplaukite ir prireikus dezinfekuokite juos;
  • - Nevalomas grilis - daugybės nešvarumų šaltinis, todėl reguliariai valykite lauko kepsninės groteles, kad pašalintumėte susikaupusius riebalus, likučius ar apanglėjusias maisto daleles.

Saugiai atitirpinkite:

  • - Šaldytą jautieną, paukštieną ar žuvį saugiai atšildykite šaldytuve, šaltame vandenyje arba mikrobangų krosnelėje.
  • - Atšildytą mėsą ruoškite iš karto po atšildymo.

Venkite kryžminės taršos:

  • - Žalios mėsos, paukštienos ir jūros gėrybių pjaustymui naudokite atskiras pjaustymo lenteles ir įrankius, kad išvengtumėte kryžminio užteršimo su jau paruoštu maistu.
  • - Niekada nedėkite kepto maisto į indą, kuriame prieš tai laikėte žalią mėsą ir paukštieną.
  • - Plaukite rankas prieš ir po kiekvieno maisto gaminimo.
  • - Žalią mėsą, paukštieną ir jūros gėrybes šaldytuve laikykite atskirai nuo kitų maisto produktų, kad jie neužterštų kitų produktų.
  • - Kai tik įmanoma, maistą laikykite uždengtą
  • - Laikykite naminius gyvūnus atokiau nuo kepsninės zonos, kad jie nesusižeistų ir neužterštų maisto ar paviršių.

Kontroliuokite temperatūrą:

  • - Kepant kepsninėje kepamo maisto spalvą, kvapą, atkreipkite dėmesį ar produktas neapanglėjęs ir nesudegęs.
  • - Užtikrinkite, kad greitai gendantys maisto produktai būtų laikomi šaldytuve tam, kad būtų išvengta bakterijų dauginimosi.
  • - Pervežimo ir lauko renginių metu greitai gendančius maisto produktus laikykite šaldytuve su ledo paketais arba ledu, kad išlaikytumėte saugią temperatūrą.
  • - Mėsą, paukštieną ir jūros gėrybes kepkite iki tinkamos vidaus temperatūros naudodami maisto termometrą. Bendra šiluma apdorojamų produktų vidutinė temperatūra turėtų būti ne mažesnė kaip 75 C

Patiekimas bei produktų laikymas:

  • - Ant grotelių keptą maistą patiekite švariose lėkštėse (o ne ant lėkščių, kuriose prieš tai buvo žalia mėsa, paukštiena ar jūros gėrybės).
  • - Greitai gendančius maisto produktus, pavyzdžiui, salotas, majonezo patiekalus ir desertus, laikykite šaldytuve, įdėdami juos į dubenėlius su ledu arba patiekdami mažesnėmis porcijomis ir prireikus papildydami.
  • - Užtikrinkite tinkamą greitai gendančių maisto produktų laikymo temperatūrą, o prieš vartojimą juos įvertinkite (vizualiai, jusliškai) ir jei kyla abejonių ar jie vis dar saugūs vartoti, patartina juos išmesti, ypač tuos, kurie buvo palikti kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas.
  • - Dešrelių mėgėjus kviečiame atkreipti dėmesį į tai, kad ne visos dešrelės yra tinkamos kepimui. Pvz. dešrelės turinčios nitritinių druskų - netinkamos kepti. Taip pat svarbu parinkti atitinkamas kepsnines ar kepimo būdą, jog būtų galima surinkti riebalus varvančius nuo kepamų dešrelių. Įkaitę riebalai ima kaisti ir skleidžia dūmus, kuriuose yra  pavojingų aromatinių angliavandenilių.

Laikydamiesi šių patarimų užsitikriname, kad mėgausimės ne tik šiltu oru, bet ir kokybišku bei saugiu maistu.

Lauko kepsninių sezonas – atidarytas! Pasitikrinkite ar žinote visas paslaptis

Lauko kepsninių sezonas – atidarytas! Pasitikrinkite ar žinote visas paslaptis ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 18 Apr 2024 06:10:53 +0300
<![CDATA[Kasmetinę vaikų sveikatos patikrą atlikite anksčiau]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kasmetine-vaiku-sveikatos-patikra-atlikite-anksciau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kasmetine-vaiku-sveikatos-patikra-atlikite-anksciau

Kasmetinė mokinių sveikatos patikra – daugiau nei formalumas      

Kasmetinės sveikatos patikros nemokamai atliekamos visiems vaikams iki 18 metų amžiaus ir pilnamečiams mokiniams. Patikra susideda iš dviejų dalių: šeimos ar vaikų ligų gydytojo ir gydytojo odontologo ar burnos higienisto patikros. Po jų el. būdu išrašomas Mokinio sveikatos pažymėjimas. Sveikatos patikros yra privalomos visiems mokiniams. Remiantis jomis stebimi vaikų sveikatos pokyčiai, bet ne tik.   

„Pirmiausia, kasmetinė vaikų sveikatos patikra skirta įvertinti pagrindinius vaiko sveikatos rodiklius visapusiškai. Tai nėra tas pats, kai kreipiamės dėl vieno ar kito susirgimo per mokslo metus. Kasmetinės patikros metu įvertinamas vaiko ūgis, svoris, vaiko psichomotorinė raida (iki 4 metų), regėjimas, klausa, atramos judamasis aparatas, psichikos sveikatos būklė, mitybos ir higienos įgūdžiai, burnos sveikata, arterinis kraujo spaudimas, atliekami kiti reikalingi tyrimai“, – sakė Kristina Jokimaitė, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vyriausioji specialistė.       

Specialistė atkreipia dėmesį, jog beveik pusė kasmetinių mokinių sveikatos patikrų atliekama prieš pat naujus mokslo metus, per kelis – liepos ir rugpjūčio – mėnesius. Dėl to kyla tam tikrų nepatogumų: pailgėja eilės pas gydytojus, patiriamas bereikalingas stresas. Ministerija ragina sveikatos patikrinimus atlikti anksčiau, – taip bus išvengiama streso, liks laiko koreguoti įpročius ir apsilankyti pas paskirtus gydytojus specialistus per vasarą nepraleidžiant pamokų.  

Kasmetinės vaikų sveikatos patikros išryškina tendencijas 

Higienos instituto administruojamoje Vaikų sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje yra renkami ir apibendrinami ugdymo įstaigas lankančių vaikų (0–17 m.) sveikatos rodikliai, kuriuos pateikia šeimos gydytojai ar vaikų ligų gydytojai, gydytojai odontologai ar burnos higienistai, atlikę kasmetinę profilaktinę vaikų sveikatos patikrą.   

„Įvertinus visus profilaktinės patikros rodiklius, galime daryti prielaidą, kad vaikų sveikatos rodikliai yra gerėjantys, nors iššūkių turime. Tai ir dantų sveikatos būklė, kuri nors ir nežymiai, per septynerius metus kasmet gerėja“, – sakė Higienos instituto atstovė Indrė Židonienė.   

Prie nerimą keliančių rodiklių specialistė įvardijo trečius metus stebimą didėjantį vaikų, kuriems sveikatos patikros metu nurodomos specialiosios sveikatos rekomendacijos dėl dalyvavimo ugdymo veikloje, procentą. Skirtingose amžiaus grupėse rekomendacijos skiriasi. Didžiajai daliai 7–17 m. amžiaus vaikų specialios sveikatos rekomendacijos gydytojų įrašomos dėl akių ligų, o 0–6 m. amžiaus grupėje – dėl kalbos išraiškos sutrikimo.  

Profesorius V. Urbonas: „vejamės Skandinavijos valstybes“ 

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų gastroenterologas ir Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. dr. Vaidotas Urbonas Lietuvos vaikų sveikatą vertina plačiau – lygina, kokia ji buvo gerokai anksčiau, ir kaip dabar atrodome pažangių šalių kontekste.      

„Bendrai Lietuvos vaikų sveikatą būtų galima įvertinti kaip gerą. Vejamės Skandinavijos valstybes pagal gerėjančią vaikų mitybą, tačiau dar dideliu iššūkiu išlieka per mažas fizinis aktyvumas ir vaikų praleidžiamas laikas prie ekranų“, – sakė prof. dr. Vaidotas Urbonas.       

Profesorius akcentavo pirmųjų 1000 gyvenimo dienų svarbą vaiko ateities sveikatai. Šiuo periodu sparčiausiai auga organizmas, todėl jei tuo metu vaikas bus neteisingai maitinamas, tai gali paveikti visa jo likusį gyvenimą. Tarp kitų vardinamų šio gyvenimo tarpsnio akcentų – ir ekologija, greitai įsisavinamų kalorijų žala, atsakingas vaistų ir papildų vartojimas, besilaukiančios motinos emocinė sveikata. Besidomintis pasaulinėmis vaikų sveikatos tendencijomis, profesorius išskyrė vaikų nutukimą dėl gaunamo per didelio kalorijų skaičiaus, alerginių ligų augimą bei autizmo pandemiją.   

Svarbus visuomenės sveikatos biurų indėlis   

Nors didžiausia atsakomybė už vaikų sveikatą tenka tėvams, svarbų vaidmenį atlieka ir visuomenės sveikatos biurai, kurie yra jungiamoji grandis tarp tėvų, sveikatos ir ugdymo įstaigų. Vieno iš 49 šalyje veikiančių sveikatos biurų, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro, laikinai einanti direktoriaus pareigas Aurelija Šiautkulienė įsitikinusi, kad gerinant vaikų sveikatą gerų rezultatų pasiekiama veikiant kartu –  tėvams, ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigoms bei bendruomenėms.   

„Vilniaus visuomenės sveikatos biuras aptarnauja 513 ugdymo įstaigų, esančių Vilniaus mieste ir rajone. Šviečiame, vykdome prevenciją bei kuriame bendruomenę, nes būtent ugdymo įstaigų administracijos, pedagogų bei tėvų įtraukimas yra raktas į vaikų sveikatą. Vykdome tęstines visapusiškai vaikų sveikatą stiprinančias veiklas bei, atsižvelgdami į naujausius sveikatos rodiklius, inicijuojame naujas. Vykdome mokinių gyvensenos tyrimą, o nuo šių metų startuojame ir su unifikuotu sveikatos žinių identifikavimo įrankiu, kuriuo naudojantis kiekvienas ugdymo įstaigoje dirbantis visuomenės sveikatos specialistas galės apklausti savo ugdymo įstaigos mokinius. Tokiu būdu specialistas galės tikslingai pasiūlyti veiklas, identifikavęs konkrečios klasės mokinių poreikį”, – sakė A. Šiautkulienė.     

Per 2023 m. ugdymo įstaigose Vilniaus visuomenės sveikatos biuras suorganizavo 14 937 svarbiausius sveikatos aspektus atliepiančias veiklas. Informacija apie šio ir kitų biurų veiklą pateikiama biurų interneto svetainėse.  

Plačiau mokinių sveikatos rodiklių apžvalgas Lietuvos ir savivaldybių lygmeniu galima rasti Higienos instituto kuruojamoje Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos portale: https://vssis.hi.lt/statistika/leidiniai/ 

Plačiau apie Mokinio sveikatos pažymėjimą informacija pateikiama SAM svetainėje: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/asmens-sveikatos-prieziura/motinos-ir-vaiko-sveikata/profilaktinis-vaiku-sveikatos-patikrinimas/ 

SAM Komunikacijos skyrius

Kasmetinę vaikų sveikatos patikrą atlikite anksčiau

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 18 Apr 2024 05:54:14 +0300
<![CDATA[Ne visų tirtų šulinių ir gręžinių vanduo saugus vartoti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ne-visu-tirtu-suliniu-ir-greziniu-vanduo-saugus-vartoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ne-visu-tirtu-suliniu-ir-greziniu-vanduo-saugus-vartoti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kasmet organizuoja šulinių, kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vandens tyrimus. Praėjusių metų tyrimų rezultatai rodo, kad penktadalio šulinių ir gręžinių vandenyje nustatyta nitritų ir nitratų koncentracija viršijo normas, todėl toks vanduo nėra saugus vartoti. Primename, kad nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. nėščiosios ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus auginantys asmenys, norintys nemokamai atlikti šachtinių šulinių ir gręžinių, kurie yra seklesni nei 50 metrų gylio, geriamojo vandens tyrimus dėl užterštumo nitratais ir nitritais, turi patys kreiptis į NVSC.

2023 m. NVSC gavo 524 pranešimus / prašymus apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, vartojančius šachtinių šulinių / gręžinių vandenį. Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai buvo pateiktas ir joje ištirtas 501 šachtinių šulinių ir gręžinių vandens mėginys. 14 ištirtų mėginių (2,8 proc.) viršijo leidžiamą nitritų vertę, 101 (20,2 proc.) – nitratų vertę. Nuo 2016 m. NVSC gauna mažiau prašymų ištirti šachtinių šulinių vandenį, taip pat mažėja ir šulinių vandens mėginių, viršijusių nustatytas nitritų bei nitratų normas.

Pernai daugiausiai šulinių, kurių vanduo neatitiko nustatytų vandens kokybės rodiklių, buvo Utenos, Alytaus, Kauno, Vilniaus, Marijampolės apskrityse – tokie vandens ėminiai sudarė apie ketvirtadalį visų tirtų šulinių, mažiausiai – Telšių apskrityje, kur nustatytų normų neatitiko apie 7 proc. šulinių ir gręžinių, Klaipėdos apskrityje – beveik 10 proc.

Primename, kad geriamajame vandenyje leidžiama nitritų norma yra 0,50 mg/l, nitratų – 50 mg/l.

Nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. tiriami ne tik šachtinių šulinių, bet ir požeminių vandens gręžinių, kurie seklesni negu 50 m gylio, mėginiai. 2023 m. lapkričio–gruodžio mėn. ištirti 4 gręžinių vandens mėginiai; viršijusių leidžiamą nitritų ar nitratų vertę nebuvo. Pareiškėjui pageidavus, 2023 m. lapkričio–gruodžio mėn. buvo įvertinta 23 geriamojo vandens šaltinių aplinka bei pateiktos rekomendacijos, kaip reikia prižiūrėti geriamojo vandens šaltinį.

Išsamią 2023 m. šulinių ir gręžinių vandens tyrimų ataskaitą galima rasti čia: https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/4/1-Z0nzaHQdI.pdf

Pavojingiausias nėščiosioms ir kūdikiams

Svarbu atminti, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos.  Nei plika akimi, nei uostant ar ragaujant neįmanoma nustatyti, kad vanduo užterštas. Nitritų ir nitratų pašalinti patiems taip pat negalima – nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais filtrais jie nedingsta. Su vandeniu ir maistu į žmogaus organizmą patekę nitratai virsta nitritais, sutrikdo kraujo deguonies pernešimą ir sukelia vidinį deguonies badą (methemoglobinemiją), kuris labai pavojingas kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, nes dėl šios būklės kyla net kūdikių mirties rizika. Jeigu nėščioji vartoja šiomis cheminėmis medžiagomis užterštą vandenį, dėl nuolatinio deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai, lėtėja jų fizinis bei psichinis vystymasis. Todėl nustačius, kad geriamasis vanduo užterštas, reikia rinktis fasuotą geriamąjį vandenį iš parduotuvių ar ieškoti galimybių jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens sistemų.

Išsamiau apie ŠULINIŲ IR GRĘŽINIŲ VANDENS TYRIMUS skaitykite adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-saugos-uztikrinimas/suliniu-vandens-tyrimai-del-nitritu-nitratu/

 NVSC inf. 

Ne visų tirtų šulinių ir gręžinių vanduo saugus vartoti

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 17 Apr 2024 15:47:37 +0300
<![CDATA[Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zaibavimas-akyse-gali-buti-aklumu-gresiancios-ligos-pranasas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zaibavimas-akyse-gali-buti-aklumu-gresiancios-ligos-pranasas Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose per metus vidutiniškai išoperuojama apie 100 tinklainės atšokų. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks laukia gydymas ir kodėl pajutus simptomus negalima delsti, aiškina VUL Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Viktorija Gurskytė.

Tinklainė yra akies obuolio labai plonas vidinis sluoksnis, kuriame dėl esančių šviesai jautrių ląstelių susiformuoja vaizdas, regos nervu perduodamas į galvos smegenis. Kai šitas šviesai jautrus sluoksnis atsidalina nuo jį supančių audinių ir tarp tų audinių atsiranda suskystėjusiu stiklakūniu užpildytas tarpas, susidaro tinklainės atšoka. Tinklainė toje vietoje jau nebegali funkcionuoti, nes šviesai jautrios ląstelės nebegauna mitybos ir ilgainiui žūsta. Negydoma tinklainės atšoka linkusi plėstis, todėl regėjimo aštrumas sparčiai silpnėja – dienomis ar net valandomis. „Kad žmogus visiškai neprarastų regėjimo, labai svarbu žinoti ligos simptomus ir laiku kreiptis į gydytojus skubiai operacijai,“ – sako gydytoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Viktorija Gurskytė.

Kas daro poveikį tinklainės atšokai susiformuoti? 

Dažniausiai tinklainės atšoka įvyksta dėl su amžiumi, įprastai vyresniems nei 50 metų asmenims, atsirandančio tinklainės plyšio. „Akies obuolį užpildo stiklakūnis – gelis, kuris vyresnio amžiaus žmonėms yra linkęs skystėti ir palaipsniui pradeda atsidalinti nuo akies obuolio sienelių. Dėl stiklakūnio sukeliamo tempimo tam tikrose tinklainės vietose gali susiformuoti plyšys, per kurį po tinklaine gali patekti suskystėjęs stiklakūnis ir laikui bėgant susiformuoti atšoka“, - aiškina gydytoja V. Gurskytė. 

Tinklainės plyšiai atsiranda ir dėl išorės poveikio: patirtų traumų, didesnė rizika žmonėms, kurie užsiima kontaktiniais sportais – imtynėmis, kovos menais, žaidžia beisbolą, tenisą ir pan., labai retais atvejais – keliant didelius svorius.

Yra ir ligų, kurios turi įtakos tinklainės atšokai vystytis. Į rizikos grupę patenka sergantieji cukriniu diabetu. Tiesa, vis modernėjant diabeto gydymui ir priežiūrai šių pacientų skaičius mažėja. Iš retesnių ligų – gyslainės melanoma, vaikams gali būti retinoblastoma ar neišnešiotų naujagimių retinopatija.

Svarbu neignoruoti nemalonių ūmiai atsiradusių pojūčių 

Pasak akių ligų gydytojos V. Gurskytės, vienas iš pirmųjų simptomų, neretai gąsdinantis pacientus – tai žaibavimas akyse: „Įprastai jis prasideda ūmiai, žaibuoja gana intensyviai ir po kelių savaičių palaipsniui aprimsta. Žmogus jaučia ryškius šviesos blyksnius, jie dažniau pastebimi prieblandoje, vakarais. Kitas požymis, kuris dažnai būna susijęs su žaibavimu, regėjimo lauke atsiradusi drumstis ar šešėlis, pacientų jaučiamus atšokos požymius vardina gydytoja. – Jeigu atsidalinęs stiklakūnis tinklainės neįplėšia, žmogus mato vieną didesnę plaukiojančią drumstį, su kuria teks susigyventi. O tinklainei įplyšus, dažniau būna smulkesnių, gausesnių drumsčių, kurias pacientai apibūdina kaip prieš akį pasipylusį juodą lietų, museles ar voratinklį. Jeigu dėl plyšio išsivysto tinklainės atšoka, pradeda blogėti ir regėjimas: iš pradžių žmogus nemato dalies regėjimo lauko, lyg užuolaida nusileidžia iš vienos ar iš kitos pusės.”

Labai retais atvejais, kai tinklainė ima atsidalinti toli nuo jos centro arba regėjimas jau pažeistas kitų ligų, pvz., labai intensyvios operuotinos kataraktos, pažengusios glaukomos ar kai regėjimas ypatingai silpnas dėl kitų priežasčių, pacientas gali nejausti šių simptomų.

Pajutusiems ūmiai atsiradusius simptomus, svarbi skubi gydytojo oftalmologo apžiūra 

Jei akyse staiga pradėjo žaibuoti ir atsirado naujos drumstys, reikėtų atvykti specialisto konsultacijai: pirmiausia kreiptis į poliklinikoje dirbantį oftalmologą, o jei pas jį per artimiausias porą dienų pakliūti nepavyksta, važiuoti į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. „Patikrinimo metu oftalmologas apžiūri akių dugną ir įvertina, ar ten yra pakitimų, kurie gali lemti tinklainės atšokos išsivystymą,“ – būtinus tyrimus vardina gydytoja V. Gurskytė.

Viena iš pacientų grupių, kuriems akis reikėtų pasitikrinti kartą per metus – trumparegiai. Trumparegystė yra viso akies obuolio liga, jai būdingos tam tikros tinklainių degeneracijos, iš jų kai kurios gali būti labiau rizikingos: trumparegėse akyse atsiranda apie 40 proc. visų tinklainės atšokų. Tas degeneracijas reikia stebėti, ar neatsiranda plyšių, kuriuos galima pagydyti lazeriu ir užkirsti kelią tinklainės atšokai išsivystyti. „Norėtųsi pabrėžti, kad ypač svarbios reguliarios profilaktinės oftalmologo apžiūros. Jų metu galima aptikti pirmuosius pakitimus, kurie vėliau gali išsivystyti į tinklainės atšoką, ir laiku pradėti gydyti,“ – aiškina gydytoja oftalmologė V. Gurskytė.

Gydymo tikslas – išsaugoti regėjimą

Nustačius tinklainės atšoką ar plyšį, labai svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą. „Jeigu matome tik plyšį, tai jis tarsi „privirinamas“ lazerio spinduliu – apie plyšio kraštus suformuojami randai ir taip užkertamas kelias tinklainės atšokai vystytis. Jau susiformavus atšokai, pacientas įprastai guldomas į ligoninę ir jam skubiai atliekama chirurginė operacija, – pasakoja gydytoja. – Atsisluoksniavusiai tinklainei gydyti gali būti taikomas vienas iš 3 operacijų tipų: ekstrasklerinis plombavimas, pneumatinė retinopeksija arba vitrektomija.“ Chirurginės operacijos rūšis parenkama pagal tinklainės atšokos dydį ir vietą, jas apibūdinti galima būtų taip:

  • ekstrasklerinis plombavimas – išorinio akies obuolio dangalo (skleros) išlenkimo operacija, kurios metu lankstus silikono gabalėlis pritvirtinamas prie skleros tinklainės įplyšimo vietoje – siekiant sumažinti akies obuolio perimetrą ir apsaugoti nuo tolesnio stiklakūnio tempimo ir atšokos formavimosi;
  • pneumatinė retinopeksija – šį operacija atliekama esant nekomplikuotam plyšimui su nedidele atšoka tinklainės viršutinėje dalyje: į akį įleidžiamas dujų burbuliukas, kuris išsiplėsdamas prispaudžia atšokusią tinklainę.

„VUL Santaros klinikose dažniausiai atliekama vitrektomija, kurios metu specialiais instrumentais patenkama į akies vidų, nudrenuojamas po tinklaine esantis skystis, pašalinamas stiklakūnis, užgydomi visi plyšiai ir į akies obuolio vidų suleidžiama tam tikrų dujų arba silikono aliejaus, – aiškina gydytoja oftalmologė  V. Gurskytė. – Atliekant šias operacijas dažniausiai taikoma bendra nejautra. Laiku suteikus pagalbą rezultatai yra geri. Bent jau akies anatomijos atkūrimas – tinklainės prisitvirtinimas prie akies obuolio sienelių – pasiekiamas daugiau nei 90 proc. atvejų. Tačiau tai ne visada reiškia, kad sugrįš iki tol buvęs matymas.“

Operacijos sėkmė dažniausiai priklauso nuo vieno anatominio faktoriaus 

Tinklainės atšokos gali būti skirstomos į dvi grupes – jos apima geltonąją dėmę ar ne. Geltonoji dėmė yra svarbiausia tinklainės vieta, kurioje yra didžiausia šviesai jautrių ląstelių koncentracija. Ji atsakinga už ryškų centrinį matymą. Jei tinklainei atšokus šita dalis nepaliečiama, tai 85–90 proc. pacientų po operacijos atgauna buvusį regėjimą. Tačiau jeigu geltonoji dėmė atšokusi, regėjimo prognozė nėra tokia optimistinė: tokiai atšokai trunkant iki 1 savaitės, 75 proc. pacientų po operacijos pasiekiamas regėjimo aštrumas 0,3, kartais šiek tiek daugiau. O atšokai esant ilgiau nei savaitę, tokį regėjimo aštrumą pavyksta atkurti vos 50 proc. atvejų. Kai tinklainės atšoka įvykusi prieš kelis mėnesius ar metus, pacientui padėti jau neįmanoma.

Pooperaciniu laikotarpiu būtina griežtai laikytis gydytojo nurodymų 

Kuo didesnė tinklainės atšoka, tuo sudėtingesnės operacijos bei gijimo procesas. Po operacijos būtina laikytis chirurgo paskirto režimo, kuris priklauso nuo to, kokia medžiaga operacijos metu buvo suleista į akies obuolį: „Jeigu suleistos dujos, pirmą savaitę būtina kuo daugiau laiko praleisti veidu žemyn, griežtai negalima gulėti ant nugaros,  aiškina gydytoja V. Gurskytė.  Tai svarbu siekiant, kad tinklainė prisitvirtintų prie akies obuolio sienelių. Taip pat suleidus dujų iki 8 savaičių negalima skristi lėktuvu: pakilus į didelį aukštį, dujos gali išsiplėsti ir sukelti ypač sunkių komplikacijų. Jeigu suleidžiamas silikono aliejus, po 26 mėn. reikalinga dar viena operacija silikono aliejui pašalinti.“ Po operacijos daugeliui pacientų akys būna jautresnės, todėl dėl komforto kurį laiką rekomenduojama nešioti akinius nuo saulės. Pasak gydytojos, pooperaciniu metu sveikatos būklė stebima kas keletą savaičių ir kiekvienam pacientui individualiai paaiškinama, kas darytina jo atveju.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų inf. 

Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 17 Apr 2024 15:44:56 +0300
<![CDATA[PSDF biudžeto lėšomis bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psdf-biudzeto-lesomis-bus-kompensuojami-nauji-tyrimai-ir-proceduros https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psdf-biudzeto-lesomis-bus-kompensuojami-nauji-tyrimai-ir-proceduros „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė. 

Į PSDF lėšomis kompensuojamų paslaugų sąrašą įtrauktas pozitronų emisijos tomografijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimas, naudojant prostatos specifinius membranos antigenus, žymėtus radioaktyviuoju galiu (68Ga PSMA). Toks tyrimas pasižymi aukštesniu jautrumu ir specifiškumu, nei kiti Lietuvos klinikinėje praktikoje šiuo metu taikomi diagnostikos metodai. Tyrimą pacientui galės paskirti gydytojai specialistai, kai yra įtariama arba nustatyta priešinės liaukos (prostatos) piktybinio naviko diagnozė. Šis tyrimas gali būti reikalingas maždaug 300 pacientų per metus, tam iš PSDF biudžeto bus papildomai skirta apie 590 tūkst. eurų. 

Daugiau tyrimų galės būti atliekama ir pacientėms, kurioms diagnozuotas krūties vėžys. Iki šiol pagal nustatytas indikacijas joms buvo atliekamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas vienos rūšies genetinis tyrimas – ProsignaTM. Pakeitus įsakymo formuluotę, sudaromos sąlygos Lietuvoje taikyti ir kitus mokslu pagrįstus, jautresnius ir patikimesnius standartizuotus genominius tyrimus ir krūties vėžio rizikos vertinimo metodus. 

Naujas gydymo metodas – išmatų mikrobiotos transplantacija – taps prieinamas pacientams, sergantiems Clostridium difficile infekcija. Tai yra žarnyno infekcinė liga, kurią sukelia į žmogaus žarnyną patekusios ir ten besidaugindamos storosios žarnos gleivinę pažeidžiančios Clostridium difficile bakterijos. PSDF biudžeto lėšomis bus kompensuojama gydytojo konsultacija dėl gydymo transplantuojant išmatų mikrobiotą skyrimo, donoro ištyrimas ir pati transplantacijos procedūra. 

Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl naujų tyrimų ir procedūrų kompensavimo PSDF lėšomis rasite ČIA.

SAM Komunikacijos skyrius

PSDF biudžeto lėšomis bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 17 Apr 2024 09:22:40 +0300
<![CDATA[Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-kam-vaistu-priemokas-padengia-valstybe https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-kam-vaistu-priemokas-padengia-valstybe Gyventojams, kurie šiais metais sukaups 48,33 euro siekiantį vaistų priemokų krepšelį, kaip ir pernai, iki metų pabaigos nebereikės mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia. Greičiausiai kompensuojamųjų vaistų krepšelį sukaupia sergantieji sunkiomis ar lėtinėmis ligomis, kurioms gydyti reikia daugiau vaistų. Tokie gyventojai sutaupys ne vieną dešimtį eurų priemokų, kurių jiems nebereikės mokėti iš savo kišenės.  

Nuo kiekvienų metų pradžios kaupiamas kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelis skaičiuojamas visiems gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Geriausias būdas patikrinti, kiek priemokų jau sukaupta krepšelyje – pažiūrėti asmeninėje E.sveikatos paskyroje. Duomenys apie paciento sukauptą priemokų krepšelį atsinaujina kitą dieną po kompensuojamųjų vaistų įsigijimo.

Gyventojai, kurie nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis, informaciją apie sukauptą priemokų krepšelį gali sužinoti vaistinėse bei teritorinėse ligonių kasose. „Gyventojų aptarnavimo skyrių specialistai teritorinėse ligonių kasose ne tik padeda sužinoti, kokia suma sukaupta gyventojų priemokų krepšeliuose, bet ir nagrinėja nepagrįstai sumokėtų priemokų atvejus. Paaiškėjus, kad gyventojui teko sumokėti paciento priemoką už kompensuojamuosius vaistus, nors priemokų krepšelis jau buvo sukauptas, nepagrįstai sumokėta paciento priemoka grąžinama“, – sako teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Inga Kvedarienė.  

Ligonių kasos atkreipia dėmesį, kad priemokų krepšelis skaičiuojamas tik kompensuojamiesiems vaistams su mažiausia priemoka. Tokiais vaistais laikomi vaistai, kurių galiojančiame kompensuojamųjų vaistų kainyne nurodyta paciento priemoka yra mažiausia, taip pat mažo terapinio indekso vaistai (pavyzdžiui, skiriami epilepsijai gydyti, imunosupresantai, skiriami po transplantacijos), biologiniai (pavyzdžiui, insulinas), vieno tiekėjo grupės vaistai, bei vaistai, dėl kurių skyrimo konkrečiu vaisto pavadinimu pagal jų terapines indikacijas konkrečiam pacientui sprendimą priėmė gydytojų konsiliumas, t. y. vaistai, kurie yra nepakeičiami, arba gali būti keičiami tik gydytojo nurodymu.

Už kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones sumokėtos priemokos nėra kaupiamos vaistų priemokų krepšelyje.

Kaip kaupiamas kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelis VLK infografikas.png

Be to, visiems 75 metų ir vyresniems gyventojams, taip pat neįgaliesiems ir pensininkams, jeigu jų pajamos užpraeitą mėnesį buvo mažesnės nei 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio suma, kuri šiemet siekia 446 eurus per mėnesį, vaistinėje nereikia mokėti priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Šiems gyventojams už paciento priemokas taip pat sumokama valstybės biudžeto lėšomis.

Pasak teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Reginos Vitkauskienės, reikėtų atkreipti dėmesį, kad perkant vaistus skaičiuojamos asmens pajamos, gautos užpraeitą mėnesį. Pavyzdžiui, jeigu žmogus vaistus perka kovo mėnesį, elektroninėje sistemoje palyginamos jo sausio mėnesį gautos pajamos, ar jos buvo mažesnės nei 446 eurai. Jeigu pasitaikytų pavienių atvejų, kad šioms gyventojų grupėms vaistinėje tektų primokėti priemoką už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, dėl šios priemokos grąžinimo būtų galima kreiptis į savo gyvenamosios vietos teritorinę ligonių kasą.

Pernai pažeidžiamiausių gyventojų grupių, taip pat ir sukaupusiųjų priemokų krepšelį, priemokoms padengti skiriami valstybės biudžeto asignavimai sudarė 25,8 mln. eurų. 2022 m. padengiamų priemokų suma sudarė 15,7 mln. eurų.

Kam yra padengiama paciento priemoka už ELEKTRONINIAME recepte išrašytus KOMPENSUOJAMUOSIUS vaistus ir medicinos pagalbos priemones.png

Teritorinės ligonių kasos inf. 

Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 16 Apr 2024 10:36:15 +0300
<![CDATA[Kepsniai gali būti ir be mėsos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kepsniai-gali-buti-ir-be-mesos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kepsniai-gali-buti-ir-be-mesos

Puikus augalinių baltymų šaltinis

Pasakodama apie grybus, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė išskiria jų naudą bei maistines savybes: „Grybuose yra labai nedaug angliavandenių, visai nėra riebalų, bet gausu baltymų ir skaidulų. Taigi, grybai galėtų būti puikus baltymų šaltinis, ypač tiems asmenims, kurie mažiau valgo arba nevalgo gyvūninės kilmės maisto. Tačiau grybų baltymai nėra visaverčiai, todėl juos reikėtų derinti kartu su kitais, papildomų aminorūgščių turinčiais maisto produktais.“

Gydytoja dietologė siūlo valgyti kuo įvairesnių rūšių grybų – galima skanauti tiek pačių prisirinktus, tiek užaugintus specialiuose grybų ūkiuose. Ypatingai vertingi yra ir pievagrybių giminaičiai – „Portobello“ grybai.

„Portobello“ grybuose, kaip ir kituose, yra B grupės vitaminų, šiek tiek fosforo, kalio, seleno ir vario. Tai būtinosios žmogui maisto medžiagos. Jei lygintume lauko grybus su dvisporiais pievagrybiais, kurie auginami dirbtinai, tai lauko grybai, augantys saulės šviesoje, laikomi vitamino D šaltiniu, o tie grybai, kurie auginami dirbtiniu būdu, vitamino D nesukaupia. Tiesa, kai kurių jų auginimui yra naudojama ultravioletinė šviesa, o „Portobello“  grybai taip pat tokiai grupei priklauso, dėl to gali turėti dalį šio vitamino“, – maistines „Portobello“ grybų savybes vardija gydytoja dietologė.

Dar šios rūšies grybus į mitybos racioną verta įtraukti todėl, kad 100 g „Portobello“ grybų turi tik apie 20 kcal ir gausią įvairovę mikronutrientų. „Valgant patiekalus su šiais grybais, maistas pasižymės antiuždegimine nauda ir veiks kaip antioksidantas. Taip pat tai skonį lavinantis, praturtinantis produktas. „Portobello“ grybuose tyrėjai randa iki 20 įvairių skoniui įtaką darančių medžiagų (aminorūgščių ir nukleotidų). Taigi, šie grybai, ir kaip atskiras patiekalas, ir kaip kitų patiekalų komponentas, praturtina maisto skonines savybes“, – sako dr. E. Gavelienė.

Ant grotelių kepti pataria grybus su didesnėmis kepurėlėmis

Esame įpratę grybus kepti orkaitėje, troškinti keptuvėje, prieš tai juos susmulkindami. Tačiau grilio sezonui prasidėjus dalį grybų galima išsikepti ir ant kepsninės grotelių, grybų visai nepjaustant. Anot prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, tokie grybai kaip baltieji ir rudieji pievagrybiai, taip pat – „Portobello“ grybai, puikiai tinka kepimui ant grilio. Dėl savo dydžio, skonio ir tvirtos tekstūros, šiuos grybus nesunku vartyti su žnyplėmis, o įdėti į groteles jie dažniausiai neiškris pro jų tarpus.

„Grilinimui rekomenduočiau rinktis tvirtus grybus, tad labiausiai tiktų baltieji bei rudieji pievagrybiai ir „Portobello“ grybai. Svarbu prisiminti, kad grybuose yra nemažai vandens ir kepant jie susitraukia, todėl gaminimui ant grilio ir kepimui ant grotelių geriau rinktis grybus su didesnėmis kepurėlėmis – taip ir juos iškepti, ir vartyti bus gerokai paprasčiau. Savo asortimente turime platų šviežių grybų pasirinkimą. Be to, tiek skirtingų rūšių pievagrybiai, tiek „Portobello“ grybai yra užauginami Lietuvos grybų fermose. Grybų įprastai turime ištisą sezoną, tačiau jų populiarumas išauga prieš įvairias šventes ir per grilio sezoną“, – tendencijas vardija O. Suchočeva.

Grybus paruošti grilinimui  lengva – užtenka pamarinuoti juos su mėgstamais priedais keliolika minučių ir apkepti iš abiejų pusių dar po keletą minučių. Tiesa, prieš kepdami grybus turėtume atsiminti ir dar vieną svarbų dalyką. „Grybus būtina kruopščiai nuplauti po vėsiu tekančiu vandeniu, nuo jų kotų ir kepurėlių pašalinti žemes ar kitus nešvarumus. Taip pat reikėtų atidžiai apžiūrėti, ar grybai nėra kaip nors pažeisti bei pakeitę savo savybių: pavandeniję, suminkštėję, apsitraukę pelėsiu, įgavę neįprastą kvapą, spalvą arba glitumą. Tokių grybų valgyti jau neturėtume“, – primena komercijos operacijų vadovė. 

Norintiems įsigyti grybų ar kitų ingredientų kepimui ant grilio pigiau, O. Suchočeva primena sekti akcijas, pasinaudoti „Mano Rimi“ lojalumo programos suteikiamais pasiūlymais bei papildomomis nuolaidomis: „Tam, kad maistą gaminti lauko kepsninėse būtų dar paprasčiau irgi verta atkreipti dėmesį į grilio įrangos ir įrankių pasiruošimą bei atsinaujinimą. Iki pat balandžio 22 d. visose „Rimi“ parduotuvėse ir e. parduotuvėje www.rimi.lt, skirtingų grilio aksesuarų ir BBQ grilį, apsiperkant su lojalumo kortele, įsigyti galima net 30 proc. pigiau.“

Mėgaujantis šiluma ir saulėtais orais kviečiame dažniau kurti lauko kepsnines, o ant grotelių grilyje išsikepti maistingų „Portobello“ grybų su avokadais bei čimičuri padažu.

RECEPTAS

Ant grilio kepti „Portobello“ grybų kepsniai 

Patiekalui reikės:

„Portobello“ grybų;

1 vnt. avokado;

90 g petražolių;

3 skiltelių česnako;

1 vnt. šalotinio svogūno;

60 ml alyvuogių aliejaus;

45 ml citrinos sulčių;

Balzaminio acto;

Šiek tiek kumino;

0.25 a. š. raudonųjų paprikų dribsnių;

0.5 a. š. druskos;

0.5 a. š. šviežiai grūstų juodųjų pipirų.

Kaip gaminti: 

  1. „Portobello“ grybai turi būti nuvalyti, kotai – nupjauti. Sudėkite juos į negilų kepimo indą arba į didelį šaldymo maišelį. Laikinai padėkite grybus į šalį.
  2. Mažame dubenėlyje sumaišykite balzaminį actą, alyvuogių aliejų, kuminus, juoduosius pipirus, dalį paprikų dribsnių ir česnakus.
  3. Marinatą teptuku užtepkite ant grybų iš visų pusių. Pamarinuokite 10 min.
  4. Kol grybai marinuojasi, paruoškite čimičuri padažą. Į vidutinio dydžio dubenėlį sudėkite smulkintas petražoles, susmulkintus česnakus, šalotinį svogūną, likusius raudonųjų paprikų dribsnius, įpilkite alyvuogių aliejaus, citrinos sultis, įberkite druskos ir pipirų. Viską gerai išmaišykite. Paragaukite ir, jei reikia, įberkite dar prieskonių. Sudėkite kubeliais pjaustytus avokadus ir viską gerai išmaišykite. Padėkite į šalį.
  5. Grilio keptuvę arba kepsninę įkaitinkite iki vidutinės temperatūros. Apkepkite grybus iš abiejų pusių po 2–3 min. arba, kol grybai karamelizuosis ir suminkštės. Kepdami užtepkite likusį marinatą, kad skonis būtų intensyvesnis. 
  6. Prieš patiekdami ant „Portobello“ grybų viršaus užkrėskite avokadų čimičuri padažą. 

Skanaus! 

Kepsniai gali būti ir be mėsos

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 16 Apr 2024 06:38:58 +0300
<![CDATA[Sodininkystės sezonui įsibėgėjant – saugokitės stabligės: pataria, kaip prižiūrėti žaizdą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sodininkystes-sezonui-isibegejant-saugokites-stabliges-pataria-kaip-priziureti-zaizda https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sodininkystes-sezonui-isibegejant-saugokites-stabliges-pataria-kaip-priziureti-zaizda Net ir įbrėžimas gali sukelti mirtiną infekciją

Nors darbuojantis sode yra gan sudėtinga išvengti nedidelių įbrėžimų ar įsipjovimų, vaistininkė Elvyra Ramaškienė pabrėžia, kad vertėtų būti itin atsargiems. Anot jos, svarbu ne tik mokėti pasirūpinti žaizda, bet ir atpažinti ankstyvuosius simptomus tokių ligų kaip sepsis ir stabligė.

„Dirvožemyje gausu bakterijų, kurios gali būti naudingos augalams, bet kelti pavojų mūsų sveikatai. Per menkiausią įsibrėžimą į mūsų organizmą gali patekti kenksmingos medžiagos, sukeliančios stabligę arba sepsį. Abi šios infekcijos yra labai pavojingos gyvybei. Sepsis pasireiškia tokiais simptomais kaip pykinimas, kraujosruvos, intensyvus širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas, pakilusi temperatūra. Tuo tarpu stabligė prasideda nuo surakintų žandikaulių, atsiranda raumenų spazmai, ypač aplink lūpas, taip pat ryjant“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Pirmi veiksmai, ko imtis susižeidus

Jeigu tvarkydami savo augalus įsipjovėte, vaistininkė dalijasi 8 žingsnių atmintine, į ką reikėtų atsižvelgti imantis gydymo.

1. Pirmiausia žaizdą nuplaukite. Porą minučių palaikykite žaizdą po drungnu tekančiu vandeniu.

2. Apžiūrėkite žaizdą. Nuplovę žaizdą galėsite geriau ją apžiūrėti – koks jos gylis ir dydis. Nuo to priklausys jūsų tolimesni veiksmai.

3. Dezinfekuokite. Jeigu žaizda negili, galite ją visą dezinfekuoti su antiseptiku. Tačiau jei ji gili – dezinfekuokite tik žaizdos kraštelius.

4. Priemonės su sidabru. Mažoms ir negilioms žaizdoms gydyti patariama naudoti antibakterines priemones su sidabru. Jos sumažina pagreitina gijimą ir sumažina infekcijų riziką bei randų susidarymo tikimybę.

5. Tinkamai sutvarstykite. Negiliai žaizdai pagal dydį ir gylį rinkitės pleistrą arba tvarstį. Jeigu žaizda gili – ant jos dėkite sterilią marlės servetėlę ir 2-3 kartus apsukite tvarsčiu. Pakartokite tai bent porą kartų. Vykite pas gydytoją, o jei kraujavimas gausus – kvieskite greitąją. 

6. Stebėkite žaizdą ateinančią parą. Jeigu žaizda buvo negili ir pas gydytoją vykti nereikėjo, ateinančiomis dienomis atidžiai ją stebėkite. Jeigu jums pasireikš bent vienas simptomas stiprus tinimas, pūliavimas, raudonumas už įsipjovimo ribų plėtimasis arba kylanti temperatūra – skubėkite pas gydytoją.

7. Dėvėkite apsaugines pirštines. Sodininkaujant tai ypač svarbu, o taip pat būtina ir tais atvejais, jeigu gyjant žaizdai vis tiek tęsiate sodo darbus. Per menkiausią įsipjovimą ar įsibrėžimą tiek ant rankų, tiek ant kitų kūno vietų galima pasigauti sepsį arba stabligę, todėl papildoma apsauga labai svarbi.

8. Pasiskiepykite nuo stabligės. Žinios, kaip pasirūpinti žaizda įsipjovus – labai svarbios. Visgi, lygiai taip pat svarbu užbėgti pavojui už akių ir iš anksto pasiskiepyti nuo stabligės. Saugokite save ir artimuosius.

Sodininkystės sezonui įsibėgėjant – saugokitės stabligės: pataria, kaip prižiūrėti žaizdą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 15 Apr 2024 09:59:30 +0300
<![CDATA[LSU profesorius A. Emeljanovas: ar šiuo metu saugu sportuoti lauke?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lsu-profesorius-a-emeljanovas-ar-siuo-metu-saugu-sportuoti-lauke https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lsu-profesorius-a-emeljanovas-ar-siuo-metu-saugu-sportuoti-lauke Pastarosiomis dienomis Lietuvoje ypač padidėjusi oro tarša dėl iš Sacharos dykumos vėjo atneštų dulkių. Taigi daugeliui kyla klausimas, ar šiuo metu saugu sportuoti lauke.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesoriaus dr. Arūno Emeljanovo teigimu, išsamių mokslinių studijų, nagrinėjančių Sacharos dulkių poveikį mūsų organizmui fizinio aktyvumo lauke metu, nėra. Tačiau galima rasti ne vieną studiją, kuri tiria fizinį aktyvumą ir oro taršą.

„Yra įvairių mokslinių tyrimų išvadų apie oro užterštumo įtaką sportuojantiesiems lauke. Vienų mokslininkų teigimu, sveikiems žmonėms fizinio aktyvumo lauke nauda atsveria galimas oro užterštumo pasekmes sveikatai. Kiti tyrimai rodo, kad sergantiesiems astma ar kitomis plaučių ligomis ilgesnis buvimas užterštame ore fizinio aktyvumo metu gali būti žalingas“, – sako LSU profesorius.

Apsvarsčius šias mokslinių tyrimų išvadas, A. Emeljanovas kviečia ir šiuo metu neatsisakyti fizinio aktyvumo. Jo teigimu, galima rinktis uždaras patalpas, sporto klubus ar pan.

„Sveikiems žmonėms, kurie sportuoja lauke, rekomenduočiau žemą ar vidutinį fizinį aktyvumą, nes didelio fizinio aktyvumo metu dažniau ir giliau kvėpuojame per burną nei per norį, todėl daugiau kietųjų dalelių patenka į kvėpavimo takus, o tai gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai. Be to, šiuo metu patarčiau atsisakyti (arba gerokai sumažinti) fizinį krūvį lauke tiems, kurie serga astma ir įvairiomis plaučių bei širdies kraujagyslių ligomis, įvairiomis lėtinėmis ligomis“, – rekomenduoja profesorius dr. A. Emeljanovas.

Lietuvos sporto universiteto inf.

LSU profesorius A. Emeljanovas: ar šiuo metu saugu sportuoti lauke?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 11 Apr 2024 10:52:12 +0300
<![CDATA[Jonavoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas, specialistai primena, kaip elgtis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-fiksuojamas-padidejes-oro-uzterstumas-specialistai-primena-kaip-elgtis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-fiksuojamas-padidejes-oro-uzterstumas-specialistai-primena-kaip-elgtis Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje (ČIA) galite stebėti visų Lietuvoje esančių automatinių oro kokybės tyrimų stočių duomenis ir oro užterštumo lygį. Duomenys atnaujinami kas valandą. Jonavoje fiksuojamas vidutinis užterštumas Kietosiomis dalelėmis (KD10).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kaip derėtų elgtis, kai  paskelbiama informacija apie padidėjusį aplinkos oro užterštumą kietosiomis dalelėmis.

Pasaulio sveikatos organizacija padidėjus oro taršai rekomenduoja:

Venkite ilgai trunkančios, fiziškai sunkios veiklos lauke.

Rizikos grupei priklausantiems asmenims (vaikams, nėščioms moterims ar sergantiems kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligomis) patariame stebėti savo sveikatos būklę, pasijutus blogai kreiptis į savo šeimos gydytoją ir likti uždarose patalpose, jeigu jose nėra oro taršos šaltinių (kūrenamų krosnių, katilų ir pan.). Jei neįmanoma to padaryti, rekomenduojame vengti kelių, kuriuose intensyvus eismas, kitų matomų oro taršos šaltinių.

Drėgnu būdu valykite patalpas (ypač miegamuosius).

Jeigu tarša labai didelė, sandariai uždarykite visus langus ir duris, uždenkite tarpus tarp jų.

Galima dėvėti vienkartines veido kaukes būnant lauke. Svarbu jas tinkamai užsidėti (kad būtų uždengta burna ir nosis).

Patys nedidinkite oro taršos (nedeginkite laužų, neruoškite maisto lauko kepsninėse ir pan.).

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų). Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą.

Kai kuriems žmonėms oro tarša itin kenksminga

Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitiems teršalams ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.

Dažniausiai gali pasireikšti šie ūmaus teršalų poveikio požymiai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.

Jonavoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas, specialistai primena, kaip elgtis

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 09 Apr 2024 12:08:46 +0300
<![CDATA[Klastingas priešas tyko ne tik miškuose, bet ir parkuose]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/klastingas-priesas-tyko-ne-tik-miskuose-bet-ir-parkuose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/klastingas-priesas-tyko-ne-tik-miskuose-bet-ir-parkuose Pavasarį atbunda ne tik gamta, bet ir sunkias ligas platinantys voragyviai – erkės. Lietuvoje beveik ištisus metus turime išlikti budrūs ir saugotis šių nariuotakojų, kadangi aktyvusis erkių periodas įprastai prasideda kovą ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento duomenimis, šiemet Kauno apskrityje susirgimų erkiniu encefalitu dar neužregistruota, tačiau per pirmuosius tris šių metų mėnesius užfiksuota net 5,5 karto daugiau Laimo ligos atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį (atitinkamai 58 ir 298 atvejai). Todėl labai svarbu prisiminti, kas padeda apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų ir ką daryti jai įsisiurbus.  

Sergančiųjų erkių platinamomis ligomis daugėja 

2023 m. Kauno apskrityje buvo užfiksuota 140 erkinio encefalito ir 651 Laimo ligos atvejis, 2022 m. – mažiau, atitinkamai 96 ir 607 atvejai. Daugiausiai erkių platinamų ligų diagnozuota tarp 45–64 m. amžiaus asmenų, kurie sudarė 41 proc. visų pernai metais užfiksuotų atvejų. Didžiausias sergamumas Laimo liga jau kelis metus išlieka Birštono savivaldybėje. Praėjusiais metais daugiausiai erkinio encefalito atvejų buvo užregistruota Raseinių ir Kaišiadorių r. savivaldybėse. 

Primename, kad erkės gali būti aptinkamos tiek miesto, tiek kaimo teritorijose. Nors jos dažniau veisiasi miškingose ir žolėtose vietovėse, jos taip pat gali gyventi miesto parkuose, soduose ir netgi gyvenamųjų rajonų teritorijose, kur erkėms yra tinkama aplinka.  

Erkių platinamos ligos – skirtingos 

Erkinis encefalitas – ypač klastinga, galinti sukelti sunkius liekamuosius reiškinius, liga, kuri prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Šie požymiai dažniausiai atsiranda po 7–14 d. nuo užsikrėtimo, po to būklė pagerėja, bet po kurio laiko dažniausiai būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą.  Sveikatos būklę reikėtų stebėti iki 30 d.  

Laimo ligos atveju erkės įkandimo vietoje po 1–4 savaičių atsiranda rausva dėmė, galinti keisti savo formą ir dydį. Negydant, vėlesnėse ligos stadijose, gali skaudėti sąnarius, raumenis, kartais pažeidžiama centrinė nervų sistema, sutrinka miegas, atmintis, svaigsta galva ir kt. Atkreipiame dėmesį, kad susirgti Laimo liga galima ir pakartotinai. 

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų? 

Pati efektyviausia priemonė, galinti padėti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Vėliau svarbu nepamiršti imunitetą sustiprinti – priklausomai nuo amžiaus, pakartotinai įskiepijant vieną erkinio encefalito vakcinos dozę kas 3–5 metus.   

Laimo ligos apsaugai skiepų nėra, nuo jos apsaugo tik bendrosios profilaktinės priemonės: 

  • Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą. 
  • Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti. 
  • Naudoti repelentus (nariuotakojus atbaidančias medžiagas).  
  • Vengti vaikščioti neprižiūrimais takais, apleistais žolynais.  

Ką daryti įsisiurbus erkei?  

Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti, nespausti erkės kūnelio, suimti erkę kaip galima arčiau odos ir staigiu judesiu traukti į viršų. Įsisiurbusios erkės netepti riebalais ar kitais skysčiais. Pašalinus erkę, žaizdelę reikia patepti dezinfekciniu skysčiu. Po erkės įsisiurbimo apie vieną mėnesį reikia stebėti savo sveikatą ir įsisiurbimo vietą. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, kuris plečiasi, ar pablogėja savijauta – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. 

NVSC Kauno departamento inf. 

Klastingas priešas tyko ne tik miškuose, bet ir parkuose

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 09 Apr 2024 10:57:43 +0300
<![CDATA[Širdies ir kraujagyslių ligos. Suvaldyti įmanoma?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sirdies-ir-kraujagysliu-ligos-suvaldyti-imanoma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sirdies-ir-kraujagysliu-ligos-suvaldyti-imanoma Širdies ligos lenkia onkologines

„Pradėjus pokalbį apie širdies ir kraujagyslių ligas, pirmiausia kyla mintis apie tai, kad šiandien jos, deja, vis dar nusineša labai daug gyvybių, – sako gydytoja kardiologė. – Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų siekia net 56,7 proc. Mes gerokai viršijame kitų šalių vidurkius.“ 

Pasak J. Badarienės, daugelis žmonių bijo mirti nuo vėžio, tačiau situacija yra tokia, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirštama gerokai dažniau nei nuo onkologinių ligų. „Lietuva drauge su posovietinėmis šalimis priklauso labai didelės kardiovaskulinės rizikos regionui. Remiantis 2022 metų tyrimo duomenimis, pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalis buvo šeštoje vietoje – mus lenkė tik Latvija, Vengrija, Rumunija, Serbija ir Bulgarija, – sako gydytoja. – Be to, širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia darbingo 16–64 metų amžiaus žmonių mirties priežastis.“ 

Gydytojos teigimu, situacija pagal lytį skiriasi menkai: kaip matyti iš 2022 metų tyrimo, kraujotakos sistemos ligos nusinešė 46 proc. Lietuvos vyrų ir 58,4 proc. moterų gyvybių, o štai  piktybiniai navikai lėmė 20,9 proc. vyrų ir 16,1 proc. moterų mirčių.

80 proc. atvejų galima išvengti

Nuo senų laikų širdies ir kraujagyslių ligos vadinamos žmonijos rykšte ir šiandien, deja, šio epiteto vis dar nepavyksta atsikratyti. „Taip, širdies ir kraujagyslių ligos vis dar labai opi mūsų visuomenės problema. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad ją būtų galima gerokai sumažinti, stengiantis sąmoningai koreguoti rizikos veiksnius, kurie sukelia ligas“, – sako J. Badarienė. 

Paprašyta detalizuoti rizikos veiksnius, gydytoja išvardija tradiciškiausius, kuriuos žino daugelis: padidėjęs arterinis kraujospūdis ir blogasis cholesterolis, rūkymas. Anot specialistės, įrodyta, kad net 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų būtų galima išvengti vaistais reguliuojant kraujospūdį, nustojus rūkyti ir sumažinus padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. 

„Bet koks rūkymas yra labai žalingas. Visos nikotino tiekimo sistemos veikia panašiai – nėra nei saugesnių, nei kenksmingesnių rūkymo būdų. O Pasaulinė širdies federacija įspėja, kad paaugliams ir vaikams, kurie rūko elektronines cigaretes, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar nuo jų mirti padidėja dvigubai“, – sako gydytoja.

Anot J. Badarienės, be minėtų tradiciškiausių, yra ir kitų veiksnių, taip pat lemiančių širdies ir kraujagyslių ligas. Tai yra nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, cukrinis diabetas ir kt. „Mokslininkai nustatę ir naujų rizikos veiksnių: miego trūkumas ir, žinoma, kasdienis, nenutrūkstamas stresas. Apie tai daug kalbama, tačiau suvaldyti juos – sunku“, – sako gydytoja kardiologė. 

doc. Jolita Badarienė gydytoja kardiologė.png

Trūksta noro keisti gyvenimo būdą

Apie tris dešimtmečius kardiologijos srityje dirbanti medikė pastebi, kad situacija Lietuvoje palengva keičiasi į gera. Pasak jos, vis daugiau žmonių nori žinoti apie save, stengiasi išsitirti sveikatą –judama teigiama linkme“, – sako J. Badarienė, bet pabrėžia pasigendanti noro keisti gyvenimo būdą, nustačius širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančius rizikos veiksnius. Dalis pacientų ne itin nori juos koreguoti, dar nemažai tokių, kurie vadovaujasi įvairiais mitais, sunkioms ligoms gydyti taiko liaudiškus metodus. 

„Daugybė žmonių, su kuriais susiduriu dirbdama, siekia gyventi sveikai, tačiau nemažai jų atsisako vartoti bet kokius vaistus net tada, kai jie yra būtini. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai miokardo infarktą patyrusiam žmogui tenka aiškinti, kad joga ir sąmoningasis kvėpavimas nepadės... Neretam dar tenka įrodinėti, kad gydytojai nėra priešai, o  žmonės, kurie nori padėti.“

Paklausta, ar, jos manymu, ligos jaunėja, gydytoja teigia šiuo klausimu esanti kiek kitokios nuomonės. Anot gydytojos kardiologės, tiesiog vis daugiau ir vis jaunesnių žmonių skiria dėmesio savo sveikatai, didėja visuomenės raštingumas sveikatos tema, daugelis net vyresnių žmonių internete pasiskaito apie įvairių ligų simptomus, aiškinasi, kaip išvengti negalavimų, kaip koreguoti gyvenimo būdą. Daugelis pacientų jau žino, kada reikia kreiptis į medikus. 

„O aš savo ruožtu visiems primenu, kad pajutus spaudžiantį skausmą krūtinėje ar už krūtinkaulio, kuris plinta į gerklę, rankas, nugarą, reikėtų nuvykti pasitikrinti. Taip pat skatinu visus vyresnius žmones reguliariai matuotis kraujospūdį. Jeigu jis pakilęs, būtina apsilankyti pas gydytoją. Taip pat nuo 40 metų svarbu pradėti dalyvauti prevencinėje širdies ir kraujagyslių ligų programoje“, – skatina gydytoja kardiologė.

Atkreipti dėmesį į savo sveikatą

„Prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa yra viena iš priemonių, leidžiančių sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo šių ligų, – sako J. Badarienė. – Programa siekiama atkreipti žmonių dėmesį į savo sveikatą, išsiaiškinti rizikos veiksnius ir užkirsti kelią galimiems sveikatos sutrikimams.“ 

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta 40–60 metų vyrams ir moterims. Jiems šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Kai gydytojas įvertina, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra labai didelė, jis pacientą siunčia į specializuotus centrus išsitirti išsamiau. Prireikus – skiriamas gydymas. 

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais gerokai padaugėjo gyventojų, paslaugas gavusių pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programą. Praeitais metais pagal šią programą pasitikrino beveik 400 tūkst. asmenų, arba trečdaliu daugiau nei užpernai. 2023 m. 13,4 proc. žmonių, pasitikrinusių pagal šią programą, buvo siunčiami išsamiai išsitirti, kad būtų užkirstas kelias širdies ir kraujagyslių ligoms. 

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa VLK infografikas.png

Ligonių kasų inf. 

Širdies ir kraujagyslių ligos. Suvaldyti įmanoma?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 09 Apr 2024 10:16:34 +0300
<![CDATA[Po pastarųjų orų permainų peršalote? Pataria, kokie pagalbininkai gali padėti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-pastaruju-oru-permainu-persalote-pataria-kokie-pagalbininkai-gali-padeti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-pastaruju-oru-permainu-persalote-pataria-kokie-pagalbininkai-gali-padeti

Karščiuojant – elektrolitai

Vieno vaisto nuo peršalimo nėra, pasakoja vaistininkė. Anot jos, peršalus reikia malšinti konkrečiai juntamus simptomus. Tačiau lygiai taip pat svarbu organizme palaikyti optimalų skysčių ir elektrolitų kiekį.

„Peršalus mūsų organizmas pradeda kovoti, tarsi įjungdamas termoreguliacijos procesą. Tuomet karščiuojant organizmas gausiau prakaituoja, taip stengdamasis „numušti“ temperatūrą. Su prakaitu pasišalina ir elektrolitai, kurie svarbūs reguliuojant vandens kiekį ir jo apykaitą organizme. Norint greičiau pasveikti svarbu išvengti dehidratacijos. Lengviausia tai padaryti papildomai geriant elektrolitų tirpalus, kadangi arbatų ar vandens čia ne visuomet pakaks“, – pataria E. Ramaškienė.

Vitaminas C – naudingas net susirgus

Šis vitaminas kone visiems puikiai žinomas kaip pagalbininkas norint palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, pasakoja vaistininkė. Anot jos, taip pat jis veiksmingas susirgus peršalimu ar netgi koronavirusu.

„Kuo imuninė sistema stipresnė, tuo lengviau žmogus praserga peršalimą arba koronavirusą. Visgi jeigu iki šiol nevartojote vitamino C, jis gali puikiausiai pasitarnauti ir susirgus. Vitaminas dėl savo antioksidacinio poveikio gali sutrumpinti peršalimo simptomų trukmę. Tik tokiu atveju rinkitės stipresnį – vitaminą C 1000 mg”, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.

Cinkas – ne vien grožiui

Cinkas turbūt daugumai geriau pažįstamas kaip grožio vitaminas, atsakingas už normalią nagų, plaukų, odos ir kaulų būklę. Tačiau vaistininkė pabrėžia, kad jis mūsų organizmui naudingas ir susirgus.

„Cinkas gelbsti palaikant normalią imuninę sistemą, todėl jį galima vadinti natūralia apsaugos priemone nuo tokių ligų kaip peršalimas, gripas ar koronavirusas. Reguliariai vartojamas cinkas taip pat gali padėti sumažinti infekcijų dažnumą. O jeigu pradėsite jį vartoti susirgus, jis gali padėti lengviau pasveikti nuo peršalimo ar kitų virusinių ligų“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Vitaminas D

Vaistininkė pasakoja, kad vitaminas D ne tik padeda sumažinti peršalimo, gripo arba koronaviruso riziką, bet ir gali paveikti šių ligų eigą teigiama linkme.

„Kai mūsų organizmui trūksta vitamino D, mes dažniau galime susirgti virusinėmis peršalimo ligomis. Todėl galima pastebėti, kad per pastaruosius metus vis dažniau gydytojai ir kiti sveikatos specialistai rekomenduoja susirgus peršalimu, gripu ar koronavirusu kasdien gerti vitaminą D, kadangi jis gali palengvinti susirgimo formą“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Svarbiausios taisyklės gydant peršalimą

Poilsis – svarbus ne veltui.  Peršalus organizmas intensyviai kovoja. Kai vyksta kova su virusais, organizmui reikia pakankamai laiko atstatyti resursus. Efektyviausiai organizmas su virusais ir peršalimu kovoja mums ilsintis, miegant. Būtent dėl to yra labai svarbus ir poilsis.

Malšinti atskirais vaistais simptomus. Nepulkite ieškoti vaistų, kurie vienu metu malšintų visus įmanomus peršalimo simptomus – geriau įsiklausykite į savo organizmą. Jei skauda gerklę – vartokite vaistus nuo jos skausmo, jei kosite ar karščiuojate – imkitės preparatų, kurie numalšintų šiuos simptomus.

Nebijokite vaistų nuo skausmo. Vaistininkė pastebi, kas sergantys žmonės neretai baidosi vaistų nuo skausmo. Ji pataria nevarginti savo organizmo kankinančiais simptomais. Be to, ji primena – jeigu labai skauda gerklę, vietoje vietinio poveikio preparatų išgerkite priešuždegiminių vaistų nuo skausmo.

Druskos tirpalai sloguojant. Jei kankina sloga, nepamirškite reguliaraus nosies plovimo druskų tirpalais arba jūros vandeniui. Skalaukite nosies gleivinę net jeigu papildomai naudojate nosies purškalus arba geriate sisteminio poveikio vaistus nuo slogos.

Po pastarųjų orų permainų peršalote? Pataria, kokie pagalbininkai gali padėti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 08 Apr 2024 09:09:10 +0300
<![CDATA[Skiepijimo apimtys Jonavos rajone – vienos iš mažiausių ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skiepijimo-apimtys-jonavos-rajone-vienos-is-maziausiu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skiepijimo-apimtys-jonavos-rajone-vienos-is-maziausiu Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami nuo 14-os užkrečiamųjų ligų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento duomenimis, 2023 m. šešiose pozicijose, iš 11-os vertinamų, vaikų skiepijimo apimtys nuo užkrečiamųjų ligų padidėjo, lyginant su 2022 m., o penkiose – sumažėjo. Nepaisant teigiamų pokyčių, vaikų skiepijimo apimtys Kauno apskrityje visose vertinamose pozicijose išlieka nepakankamos ir nesiekia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamo 90–95 proc. skiepijimo lygio. Tai, pasak specialistų, kelia grėsmę, nes skiepų pagalba apsaugomi ne tik pasiskiepiję asmenys, bet ir tie, kurie dėl sveikatos būklės to padaryti negali.  

Tymų skiepijimo apimtys – vienos iš mažiausių 

Primename, kad PSO nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės rekomenduoja paskiepyti 95 proc. vaikų. 2023 m. Kauno apskrityje 2 metų amžiaus grupėje skiepijimo apimtys nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) siekė 84,3 proc., 7 metų amžiaus grupėje – 84,4 proc. Mažiausios skiepijimo apimtys pirmąja MMR vakcinos doze nustatytos: Birštono sav. – 50,0 proc., Jonavos r. – 78,8 proc., Kauno r. – 81,3 proc., antrąja MMR vakcinos doze: Kauno m. ir Kauno r. – atitinkamai 83,1 proc. ir 83,2 proc., Jonavos r. – 85,4 proc. Tokios žemos skiepijimo apimtys yra palankios minėtoms užkrečiamosioms ligoms plisti ir protrūkiams atsirasti. Jau šiemet iki balandžio 1 d. Kauno apskrityje patvirtinti 7 tymų atvejai, iš kurių vienas atvejis nustatytas iki 2 m. amžiaus, nuo tymų neskiepytam vaikui. 

Nerimą kelia žemos kokliušo apimtys 

2023 m. Kauno apskrityje 2 metų amžiaus vaikų skiepijimo apimtys difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo vakcina siekė 84,4 proc., 7 metų amžiaus grupėje – 83,9 proc. Mažiausios skiepijimo apimtys nuo minėtų užkrečiamųjų ligų 2 metų amžiaus grupėje nustatytos: Jonavos r. – 76,4 proc., Prienų r. – 78,7 proc., Kaišiadorių r. – 79,0 proc., 7 metų amžiaus grupėje: Kauno r. ir Kauno m. – atitinkamai 81,6 proc. ir 81,9 proc., Prienų r. – 86,4 proc. 

Kaip ir tymai, kokliušo sukėlėjas niekur neišnykęs, užsikrėsti ir susirgti gali visi, kurie yra imlūs šiai ligai. Šiais metais Kauno apskrityje jau registruoti 3 kokliušo atvejai, nustatyti vaikams, priklausantiems 6–14 m. amžiaus grupei, o paskutinį kartą kokliušas Kauno apskrityje buvo registruotas tik 2022 m. Primename, kad kokliušo sukėlėjas – Bordetella pertussis bakterijos, sukeliančios ūmią infekcinę ligą, kuriai būdingi stiprūs, spazminiai kosulio priepuoliai, kurie gali tęstis nuo kelių iki keliolikos minučių. Šiai ligai jautriausi naujagimiai ir kūdikiai, kuriems po spazminių priepuolių trumpam gali sustoti kvėpavimas.  

NVSC Kauno departamento specialistai pataria tėvams sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimti atsakingai, iškilus klausimų ar abejonių – tartis su medikais, kurie suteiks mokslu grįstos informacijos. Nelikime abejingi savo vaikų ir savo sveikatos atžvilgiu, nes skaičiai sako ką kitą ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip viskas klostysis ateityje. 

NVSC inf. 

 

Skiepijimo apimtys Jonavos rajone – vienos iš mažiausių 

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 08 Apr 2024 07:47:57 +0300
<![CDATA[Viltingai nuteikiantys donorystės ir transplantacijos rodikliai – komandinio darbo rezultatas  ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/viltingai-nuteikiantys-donorystes-ir-transplantacijos-rodikliai-komandinio-darbo-rezultatas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/viltingai-nuteikiantys-donorystes-ir-transplantacijos-rodikliai-komandinio-darbo-rezultatas „Atlikus visus medicininius tyrimus 15 donorų tapo efektyviais, t. y. buvo paimtas nors vienas organas ir / ar audinys transplantacijai pacientams. Iš viso buvo atliktos 55-ios audinių ir organų transplantacijos, suteikusios viltį pasveikti ir prisikelti naujam gyvenimui“, - pasakoja NTB vadovė Audronė Būziuvienė.  

Pasak A. Būziuvienės, nėra nieko svarbesnio ir didingesnio už gyvybę, todėl daroma viskas, kas įmanoma, kad kiekviena gyvybė būtų išgelbėta. Donorų, jų artimųjų gerumo ir medikų profesionalumo dėka kokybiškesnio gyvenimo ir geresnės sveikatos vilties sulaukė daugiau kaip pusšimtis recipientų: dviejuose Lietuvos transplantacijos centruose, LSMUL Kauno klinikose ir  VUL Santaros klinikose,  atliktos 21-a inkstų, 1-a gyvoji inkstų, 3 širdies, 6 kepenų, 2 plaučių ir 22-i ragenų transplantacijos.  

Nors Donoro kortelė Lietuvoje buvo įteisinta dar 2000 metais, o žmonių tariusių donorystei „taip“ ir turinčių kortelę skaičius artėja prie 50 tūkstančių, visgi kol kas labai retai pasitaiko atvejų, kuomet konstatavus smegenų mirtį ir patikrinus informaciją Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre paaiškėtų, kad miręs žmogus turėjo donoro kortelę.  

„Visgi kovo mėnesį turėjome ir išskirtinį donorystės atvejį – konstatavus smegenų mirtį ir patikrinus asmens apsisprendimą Registre – koordinatorius atidžiai tikrino dar kartą, nes kompiuterio monitoriuje matė neįprastą eilutę – asmuo turėjo donoro kortelę. Ir šeima tai žinojo, ir didžiuodamiesi pildė mirusiojo valią. Tai 8 kartas, kai potencialus donoras turėjo donoro kortelę“, – dalinasi NTB vadovė. 

Tyli užuojauta ir nuoširdus ačiū mirusių donorų artimiesiems. Dėkojame už besąlyginį gerumą ir neįkainojamas dovanas kitiems. Tik stiprūs ir kilnūs žmonės sunkią netekties valandą geba galvoti ne vien apie save, bet ir apie kitus bei apsisprendžia padėti. Tikime, kad toks apsisprendimas palengvins ir jų netekties skausmą. 

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai efektyvių donorų skaičius išaugo trečdaliu nuo 10 iki 15, taip pat didėjo ir transplantacijų skaičius nuo 39 iki 55.  

Recipientams, laukiantiems donorinių organų, NTB jų ieško ir užsienyje tarptautinėje donorinių organų mainų platformoje FOEDUS, kurioje talpinami pasiūlymai arba prašymai apie donorinius organus. Šiais metais donorinių organų mainų dėka vienas recipientas Lietuvoje iš Lenkijos sulaukė inkstų.  

Kai Lietuvoje nėra tinkamo recipiento, kuriam tiktų donorinis organas, visada gerbiamas artimųjų ištartas „taip“ ir neįkainojama dovana iškeliauja į kitas ES šalis, kuriose yra tinkamas recipientas. Šiemet tokios dovanos sulaukė 8 sunkiai sergantys ligoniai iš Lenkijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Kroatijos.  

Dokumentinis ciklas „Prisikėlimas“ įkvėpė tarti „taip“ donorystei 

Nors Biuras paprastai per mėnesį sulaukia kiek daugiau kaip 100 prašymų Donoro kortelei gauti, per pirmąjį šių metų ketvirtį sulaukta net 620. 

„Vasario mėnesį LRT eteryje rodytas 4 dalių dokumentinis ciklas apie organų donorystę ir transplantaciją „Prisikėlimas“  įkvėpė žiūrovus tarti donorystei „taip“. Prasidėjus filmo transliacijoms vien per pirmąsias valandas internetu sulaukdavome pusšimčio sutikimų donoro kortelėms, kiek vėliau prašymų skaičius viršydavo 100. Džiaugiamės, kad žmonės išgirdo ir suprato mūsų siunčiamą žinutę, kad apie donorystę būtina kalbėtis su artimaisiais ir apsisprendus tarti tvirtą taip“, – pasakoja Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Audronė Būziuvienė.  

Lietuvoje yra beveik 48 tūkstančiai žmonių, išreiškusių pritarimą organų ir audinių donorystei bei užpildžiusių sutikimo formą Donoro kortelei gauti, bet šiam apsisprendimui turi neprieštarauti  ir mūsų artimieji. Todėl labai svarbu, kad jie žinotų apie jūsų apsisprendimą – skirkime laiko šiam pokalbiui, kuris kažkam gali išgelbėti gyvybę ar pagerinti gyvenimo kokybę.  

Nenorėčiau moralizuoti – tik noriu visų paprašyti, kad susėstumėte su savo tėvais, su vaikais ir pasikalbėtumėte. Juk nė vienas iš mūsų nežinome, kas mūsų laukia. Koks bus priimtas sprendimas, čia jau antrinis klausimas, svarbu pasikalbėti apie tai. Ir net sunkiausią akimirką turime suprasti, kad savo ištartu „taip“ mes paliekame savo savanaudiškumą ir egoizmą nuošalyje ir tampame stebukladariais, nes dovanojame gyvenimus kitiems“, - skatina dokumentinių filmų „Prisikėlimas“ kūrėjas – režisierius ir prodiuseris Dominykas Kubilius.  

„Donorystės procesas – komandinis darbas. Tik susitelkimas ir bendradarbiavimas neleidžia nutrūkti šiam procesui. Dėkoju regioninių donorystės koordinavimo centrų gydytojams koordinatoriams. Jie vis intensyviau bendradarbiauja su  ligoninių, kuriose galima donorystė, specialistais, aktyviai talkina išlaikant donorus“, - pasakoja NTB vadovė. 

Pasak NTB vadovės prie gerėjančių donorystės ir transplantacijos rezultatų prisideda regioninių donorystės koordinavimo centrų komandos, apimančios Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionus. Jų dėka net ir mažesnė ligoninėse – kaip Kauno, Telšių ar Utenos, buvo registruoti potencialūs donorai, kai kurie tapo efektyviais.  

*** 

Šiuo metu transplantacijų laukia daugiau kaip 300 žmonių. Tarp jų: 85 – inksto, 23 – širdies, 35 – kepenų, 4 – plaučių, 2 – širdies ir plaučių komplekso, 1 – kasos ir inksto komplekso ir 164 – ragenų transplantacijos. Iš jų – 7 vaikai.  

Pritarimas organų donorystei nieko nekainuoja, tačiau gali padovanoti neįkainojamą dovaną – išsaugoti gyvybę ar pagerinti sveikatą 7-iems transplantacijos laukiantiems žmonėms. Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje Camelia, Eurovaistinė arba Gintarinė vaistinė vaistinėje. 

Viltingai nuteikiantys donorystės ir transplantacijos rodikliai – komandinio darbo rezultatas  

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 05 Apr 2024 09:06:30 +0300
<![CDATA[Ne tik elegancija lėkštėje, bet ir ženkli nauda sveikatai: ši pavasariška daržovė turi atsirasti jūsų šaldytuve]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ne-tik-elegancija-leksteje-bet-ir-zenkli-nauda-sveikatai-si-pavasariska-darzove-turi-atsirasti-jusu-saldytuve https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ne-tik-elegancija-leksteje-bet-ir-zenkli-nauda-sveikatai-si-pavasariska-darzove-turi-atsirasti-jusu-saldytuve Nepaneigiama nauda sveikatai

Smidrai dėl savo elegantiškos formos ir ryškios spalvos dažnai papildo pietų ar vakarienės patiekalų lėkštes bei suteikia jiems vizualinio patrauklumo. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pažymi, kad ši daržovė ne tik graži akiai, bet ir itin naudinga organizmui: valgydami smidrus galime prasiturtinti plačiu vitaminų profiliu bei mineralais, o juose esančios skaidulos užtikrins tinkamą virškinimo veiklą.

„Smidrai yra puikus vitamino K, folatų (vitamino B9), vitamino A ir vitamino C šaltinis. Pavyzdžiui, pastarasis vitaminas pasitarnauja ir kaip antioksidantas: jis padeda apsisaugoti nuo tam tikrų lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies, neurodegeneracinių ir tam tikrų rūšių vėžio. Be to, smidrai turi svarbių mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis bei fosforas. Bendrai paminėti vitaminai ir mineralai atlieka svarbų vaidmenį įvairiose žmogaus fiziologinėse funkcijose, įskaitant kraujo krešėjimą, DNR sintezę, imuninės sistemos veiklą ir kaulų sveikatą. O juose esančios skaidulos, palaikančios sveiką žarnyno mikrobiomą, yra labai svarbios virškinimo sistemai”, – vardija gydytoja dietologė.

Įvairiose pasaulio virtuvėse naudojama daržovė

Dėl sezoniškumo smidrai nuo seno siejami su pavasariu ir atsinaujinimu. Daugelyje kultūrų jie laikomi klestėjimo bei sėkmės simboliu. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva priduria, kad smidrai taip pat naudojami įvairiose pasaulio vietose: nuo prancūzų iki kinų virtuvės.

„Pavyzdžiui, kinų virtuvėje smidrai dažnai kepami troškiniuose su česnakais, imbieru ir kitais aromatingais ingredientais, o prancūzų virtuvėje šios daržovės vertinamos dėl savo paprastumo ir elegantiškumo, tad ten jos dažnai patiekiamos virtos garuose arba keptos, su olandišku padažu arba lydytu sviestu. Kitų šalių virtuvėse smidrai naudojami taip pat daugybėje patiekalų – nuo itališkų makaronų ir rizoto iki Viduržemio jūros regiono salotų ir ispaniškų tapų“, – pasakoja prekybos tinklo ekspertė.

Nuo ko priklauso ilgesnis smidrų išlaikymas?

Be abejonės, tinkamas smidrų laikymas namuose yra labai svarbus norint išsaugoti jų šviežumą, skonį ir maistinę vertę. O. Suchočeva pažymi, jog siekiant ilgiau išlaikyti šias daržoves šviežias, pirmiausia, parsinešus jų ryšulėlį, reiktų pasirūpinti stiebais.

„Pirmiausia nupjaukite kietus jų galus ir kruopščiai nuplaukite. Apipjaustytus smidrus lengvai suvyniokite į drėgną popierinį rankšluostį, tada juos vertikaliai sudėkite į stiklinę ar stiklainį, kurio dugne būtų maždaug 3 centimetrai vandens. Smidrus pridenkite maistine plėvele ir laikykite šaldytuve. Tai padės išsaugoti jų traškią tekstūrą ir ryškią spalvą ilgiau. Vis dėlto, geriausia juos suvartoti per 2–3 dienas nuo įsigijimo“, – pataria prekybos tinklo ekspertė.

Ir proginių, ir kasdienių patiekalų ingredientas

Smidrai – išties universalus įvairių patiekalų ingredientas: jais galime mėgautis ir kaip garnyru prie mėsos, ir įpjaustyti į mėgstamas salotas, ir pasigaminti gardaus bei sotaus troškinio. O. Suchočeva atkreipia dėmesį, kad net pigesni, kasdieniai patiekalai tampa elegantiškesniais pridėjus bent kelis smidrų stiebelius, o jų paruošimo būdai – gana paprasti ir neužimantys daug laiko.

„Vienas iš paprasčiausių ir pigiausių būdų paruošti smidrus – tai juos virti garuose: pirmiausia nupjaukite kietus smidrų galus ir sudėkite juos į garintuvo krepšį virš verdančio vandens. Juos virkite apie 4–6 min. Juos vėliau galite pagardinti žiupsneliu jūros druskos, šviežiai maltais juodaisiais pipirais ar apšlakstyti alyvuogių aliejumi bei šviežiomis citrinos sultimis. Kitas populiarus smidrų gaminimo būdas – jų kepimas orkaitėje. Tiesiog įkaitinkite orkaitę iki 200 °C, apipjaustytus smidrus sudėkite ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi. Daržoves apšlakstykite nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus ir pagardinkite druska, pipirais ir kitomis norimomis žolelėmis ar prieskoniais. Kepkite apie 10–15 min., priklausomai nuo smidrų storio“, – pasakoja prekybos tinklo ekspertė.

Ji priduria, kad pigiau įsigyti smidrų bei kitų daržovių padės tikslus pirkinių krepšelio planavimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus bei  papildomas nuolaidas.

Pradėkite rytą gurmaniškai su garuose virtais žaliaisiais smidrais, kuriems išskirtinio skonio suteiks virtų kiaušinių padažas.

RECEPTAS

Garuose virti žalieji smidrai su virtų kiaušinių padažu

Patiekalui reikės:

3 vnt. kiaušinių;

1.5 a. š. garstyčių;

80 ml aliejaus;

1 vnt. ryšulėlio žalumynų (krapų, petražolių);

3 vnt. marinuotų agurkų;

Pagal skonį kaparėlių;

1.5 a. š. Vorčesterio padažo;

500 g žaliųjų smidrų.

Gaminimo eiga:

Išvirkite kiaušinius.
Į trintuvą sudėkite 2–3 virtus kiaušinių trynius.
Įdėkite garstyčių ir viską išmaišykite.
Įpilkite aliejaus.
Maišykite, kol gausite majonezą primenančią masę.
Kiaušinių baltymus susmulkinkite ir įmaišykite į naujai paruoštą padažą.
Susmulkinkite žalumynus (krapus, petražoles) ir raugintus agurkus, taip pat saują kaparėlių.
Viską supilkite į padažą ir įberkite druskos pagal skonį.
Įmaišykite Vorčesterio padažą.
Nulupkite 500 g žaliųjų smidrų ir sudėkite į verdantį vandenį su 2 žiupsneliais druskos.
Žaliuosius smidrus virkite 2 minutes.
Papuošimui ir skoniui galima pabarstyti citrinos žievelės.

Skanaus!

Ne tik elegancija lėkštėje, bet ir ženkli nauda sveikatai: ši pavasariška daržovė turi atsirasti jūsų šaldytuve

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 04 Apr 2024 10:04:17 +0300
<![CDATA[Ligonių kasos paaiškino slaugos paslaugų namuose tvarką]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-paaiskino-slaugos-paslaugu-namuose-tvarka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-paaiskino-slaugos-paslaugu-namuose-tvarka Kas gali gauti?

Iš PSDF apmokamas slaugos paslaugas namuose gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos.

Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Įstaigos šias paslaugas gali teikti pačios arba sudaryti sutartį su kita įstaiga.

Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Klausimyną pildo ir slaugos poreikį nustato paciento šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras ar su juo dirbantis slaugytojas, pacientą ligoninėje gydantis gydytojas arba slaugytojas.

Siuntimą slaugos paslaugoms namuose gauti išrašo arba šias paslaugas paskiria paciento šeimos gydytojas.

Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas. Tuomet pacientas su siuntimu dėl slaugos paslaugų namuose teikimo turi kreiptis į savo polikliniką.

Pernai PSDF lėšomis apmokamomis slaugos paslaugomis namuose naudojosi per 50 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Per pastaruosius trejus metus šių paslaugų skaičius išaugo beveik 4 kartus – nuo 660 tūkst. 2020 metais iki maždaug 2,5 mln. 2023-iaisiais. Taigi kasmet prireikia vis daugiau PSDF lėšų slaugos paslaugoms namuose apmokėti: nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln. eurų praeitais metais.

Kiek paslaugų vienam pacientui gali būti suteikta?

Kiek ir kokių slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų apsilankymų skiriama pacientui, priklauso nuo to, koks slaugos poreikis nustatytas – mažas, vidutinis ar didelis. 

Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Jei, užpildžius klausimyną, pacientui nustatomas vidutinis slaugos poreikis, šių paslaugų gavėjas gali būti aplankytas 156 kartus per kalendorinius metus, jei didelis poreikis – iki 365 kartų.

Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Turinčiajam didelį slaugos poreikį, PSDF lėšomis suteikiami ne daugiau kaip 3 apsilankymai tą pačią dieną. 

Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1–5 darbo dienas. Skubūs vizitai įvykdomi per pirmas 24 valandas, o planiniai – per 1–5 darbo dienas. 

Slaugos paslaugos namuose pacientui nėra teikiamos, jei yra teikiamos ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos. 

Slaugos paslaugos namuose VLK infografikas.png

Kas ir kaip teikia?

Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose. Apsilankę pas pacientą, jie atlieka paskirtas procedūras ir suplanuotus veiksmus, numatytus specialisto. 

Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas. Kiekvienas specialistas slaugos paslaugas teikia pagal pacientų poreikius ir savo kompetenciją. 

Pavyzdžiui, slaugytojas atlieka injekcijas, lašinės prijungimą, priežiūrą ir sulašinimą, paima kraują, šlapimą laboratoriniams tyrimams, atlieka elektrokardiogramą, pragulų profilaktiką ir priežiūrą, žaizdų ir dirbtinių kūno angų priežiūrą, maitinimą per vamzdelį ir kt.

Slaugytojo padėjėjas teikia asmens higienos paslaugas, pagalbą prausiant ar maitinant pacientą, keičiant jo padėtį, atliekant rytinę, vakarinę higieną. 

Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Padeda išvengti ligų, požymių, rodančių organizmo sutrikimą, laipsniško pažeidimų didėjimo, funkcijos ribotumo ir neįgalumo. 

Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo. Ergoterapeutas padeda paciento reikmėms pritaikyti namų aplinką, parenka pagalbines priemones: įtvarus, ramentus, vežimėlį, valgymo įrankius ir kt.

Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų. Jose apsilankę slaugos komandos specialistai gali atlikti tik šias šeimos gydytojo ar su šeimos gydytoju dirbančio slaugytojo paskirtas procedūras: paimti ėminius diagnostiniams tyrimams, atlikti elektrokardiogramą, išmatuoti akispūdį, atlikti intervencines procedūras, dirbtinių kūno angų, opų ar pragulų priežiūrą, išsiurbti gleives.

Ligonių kasos inf. 

Ligonių kasos paaiškino slaugos paslaugų namuose tvarką

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 04 Apr 2024 09:39:53 +0300
<![CDATA[Jonavos visuomenės sveikatos biure - pagalba, išgirdusiems onkologinės ligos diagnozę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-visuomenes-sveikatos-biure-pagalba-isgirdusiems-onkologines-ligos-diagnoze https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-visuomenes-sveikatos-biure-pagalba-isgirdusiems-onkologines-ligos-diagnoze Kas yra savitarpio pagalbos grupės?

Tai tokia grupinė pagalba, kuomet susirinkę dalyviai, kartu su psichologu ar psichoterapeutu, patys teikia paramą vienas kitam, nagrinėja konkrečius atvejus, sprendžia įvairius jiems kylančius gyvenimiškus sunkumus, dalinasi savo patirtimi ir būdais kaip jaustis geriau, atlaikyti savo intensyvias emocijas. 

Kokia šių grupių nauda?

Nors žmonės yra dažniau linkę rinktis individualias psichologines paslaugas, tyrimai rodo, kad grupinės veiklos yra efektyvesnės. Savitarpio pagalbos grupės suteikia galimybę patirti priimantį, atvirą ir geranorišką santykį su kitais, panašią patirtį išgyvenančiais žmonėmis. Žmonės pasirinkę dalyvauti savitarpio pagalbos grupėse, gali lengviau išgyventi psichologines krizes, efektyviau spręsti tarpasmeninių santykių problemas, keisti susiformavusias negatyvias nuostatas ir elgesio modelius.

Kokie žmonės eina į tokias grupes?

Savitarpio pagalbos grupės formuojamos pagal atitinkamą patirtį patiriančius asmenis. Šios patirtys, priklausomai nuo grupės, gali būti skirtingos, pavyzdžiui, galimos savitarpio pagalbos grupės valgymo sutrikimus patiriantiems žmonėms arba grupės, skirtos nusižudžiusiųjų artimiesiems, arba priklausomybę įveikusiems žmonėms ir kitokios grupės. Žmonės, kurie atvyksta į tokias grupes turi panašią patirtį į kitų susirinkusiųjų patyrimus. Į savitarpio pagalbos grupes gali rinktis įvairaus amžiaus ir vyrai, ir moterys, nebent konkreti grupė nurodo kitaip.

Kaip žinoti kada tokios grupės vyksta?

Šiuo metu Jonavos visuomenės sveikatos biuras organizuoja savitarpio pagalbos grupę, kuri prasidės nuo balandžio 11 dienos. Šeši susitikimai vyks ketvirtadieniais, patogiu laiku – 18:00 val. Ši grupė skirta onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Užsiėmimai nemokami. Tai galimybė geriau suprasti save ir savo ligą, ieškant efektyvių pagalbos sau būdų.

Užsiregistruoti galite telefonu: +370 645 44985, arba per nuorodą: https://forms.gle/P565q9feuN3wke527 .

Apie kitas organizuojamas grupes galite sužinoti sekdami Jonavos visuomenės sveikatos puslapį -  https://www.jonavavsb.lt/ ir Facebook - https://www.facebook.com/JonavaVSB/
Lauksime Jūsų atvykstant!

Jonavos visuomenės sveikatos biure - pagalba, išgirdusiems onkologinės ligos diagnozę

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 02 Apr 2024 18:36:47 +0300
<![CDATA[Per Velykas apsinuodijote maistu? Pataria, kaip ateinančiomis dienomis rūpintis savo skrandžiu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-velykas-apsinuodijote-maistu-pataria-kaip-ateinanciomis-dienomis-rupintis-savo-skrandziu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-velykas-apsinuodijote-maistu-pataria-kaip-ateinanciomis-dienomis-rupintis-savo-skrandziu Apsinuodijus – neskubėkite malšinti simptomų

Vaistininkė pasakoja, kad apsinuodijus maistu organizmas pradeda kovoti su toksinų pertekliumi, stengdamasis juos pašalinti. Tokiais atvejais nereikėtų iškart griebtis vaistų, skirtų vėmimo ar viduriavimo malšinimui.

„Jeigu pradėjus viduriuoti ar vemti iš karto išgersime šiuos simptomus malšinančius vaistus, mes taip tarsi užrakinsime nuodinguosius toksinus savo organizme. Tai gali tik dar labiau pabloginti būklę. Todėl rekomenduojama bent pirmąsias apsinuodijimo maistu valandas leisti organizmui išsivalyti ir papildomai gerti skysčius – geriausia vanduo, nors ir mažais gurkšneliais. Taip pat pašalinti toksinus iš organizmo gali padėti aktyvinta anglis“, – pasakoja vaistininkė J. Aleknienė.

Pasigaminkite elektrolitų ir gliukozės tirpalus

„Intoksikuojantis organizmui mes netenkame daug mineralų. Visą šį laiką reiktų papildomai vartoti elektrolitų ir gliukozės tirpalus. Neretu atveju galima rasti preparatų, kuriuose iškart yra ir elektrolitų, ir gliukozės. Jie būna sūriai saldaus skonio. Visgi, jei šalia neturite elektrolitų ar gliukozės tirpalų, galite juos pasigaminti patys. Į arbatą įdėkite medaus arba cukraus, taip pat įberkite šaukštelį druskos. Tai gali padėti greičiau skaidytis toksinams bei atstatyti mineralų kiekį organizme“, – pataria vaistininkė J. Aleknienė.

Reguliariai vartokite probiotikus

„Per šventes lengva atsipalaiduoti su mityba, o tai vėliau gali kainuoti tokius virškinimo sutrikimus kaip užkietėję viduriai, viduriavimas, apsinuodijimas, pilvo pūtimas ir skausmai. Nelaukite, kol užklups šie simptomai, o geriau padėkite savo virškinimo sistemai veikti sklandžiai, reguliariai vartodami probiotikus“, – pasakoja vaistininkė Jovita Aleknienė.

Apsinuodijus rinkitės tinkamą maistą

„Jeigu jums apsinuodijimas pasireiškė viduriavimu, rinkitės švelnų skrandžiui ir lengvai virškinamą maistą. Tai gali būti bananai, džiūvėsėliai, natūralus jogurtas, naminiai sultiniai ir švelnios sriubos. Maistą gardinkite pankoliu, imbieru ir mėtomis, kurių sudėtyje yra natūralių anti-uždegiminių savybių, padedančių nuraminti skrandį ir padėti virškinti“, – sako vaistininkė J. Aleknienė.

Per Velykas apsinuodijote maistu? Pataria, kaip ateinančiomis dienomis rūpintis savo skrandžiu

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 02 Apr 2024 12:29:14 +0300
<![CDATA[NVSC: ką daryti padidėjus oro taršai?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-ka-daryti-padidejus-oro-tarsai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-ka-daryti-padidejus-oro-tarsai Kaip pranešė Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), Lietuvoje nuo kovo 31 d. dėl oro teršalų pernašos iš pietų (dulkių, atneštų iš Sacharos dykumos) stebimas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10. Kovo 31 d. KD10 paros ribinė vertė 1–1,3 karto viršyta Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Jonavoje, o balandžio 1 d. – 1,5–2,7 karto visose oro kokybės tyrimų stotyse. Šįryt oro kokybė išlieka prasta visoje Lietuvoje –  ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse fiksuojamos aukštos ir labai aukštos KD10 koncentracijos.

Oro taršos duomenis galite stebėti realiuoju laiku AAA interneto svetainėje adresu http://193.219.53.11/ap3/ (duomenys atnaujinami kas valandą).

Daugiau informacijos rasite čia.

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės (KD) – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. KD gali būti ir biologinių komponentų: alergenų, mikroorganizmų. Sacharos dulkės yra kietųjų dalelių rūšis, kilusi iš Sacharos dykumos Šiaurės Afrikoje. Dykumos dulkių 48 % yra dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo artimas 10 µm. Dominuoja SiO2 (59,99%), Al2O3 (14,13 %), Fe2O3 (6,85 %), CaO (3,94 %), MgO (2,60%) ir K2O (2,35 %) - kvarcas, magnetitas/hematitas, karbonatai.

Didesnės dalelės (KD10) paprastai paveikia žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį. Asmenys, sergantys astma, kvėpavimo sistemos ligomis bei kraujotakos sistemos ligomis, senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios priskiriami gyventojų rizikos (jautriai) grupei, kurią labiausiai veikia padidėjęs aplinkos oro užterštumas, todėl turėtų labiau saugotis.

„Dažniausiai gali pasireikšti akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos“, – paaiškina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

NVSC inf. 

NVSC: ką daryti padidėjus oro taršai?

NVSC: ką daryti padidėjus oro taršai? ]]>
jonavoszinios.lt Tue, 02 Apr 2024 12:14:47 +0300
<![CDATA[Ligonių kasos: keičiasi ortopedijos techninių priemonių kompensavimo tvarka]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-keiciasi-ortopedijos-techniniu-priemoniu-kompensavimo-tvarka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-keiciasi-ortopedijos-techniniu-priemoniu-kompensavimo-tvarka

Suaugusiesiems kompensuojama vienodais terminais 

Anksčiau sudėtinga ortopedinė avalynė kas 6 mėnesius buvo kompensuojama tik reumatoidiniu artritu ir cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Nuo balandžio 1 d. visiems žmonėms su negalia bus užtikrinamas ortopedinės avalynės kompensavimas vienodais terminais. 

„Nuo šiol suaugusiems pacientams, nepriklausomai nuo diagnozės, kas pusmetį kompensuojamos dvi pagal užsakymą individualiai pagamintos sudėtingos ortopedinės avalynės poros. Pirmos avalynės poros bazinė kaina kompensuojama 100 proc., o per metus pagamintos antrosios poros bazinė kaina – 70 proc. Prognozuojame, kad tam papildomai prireiks apie 900 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų per metus“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Kaip ir anksčiau, pirmaisiais avalynės skyrimo metais abiejų ortopedinės avalynės porų bazinės kainos kompensuojamos 100 proc.

Dar viena svarbi naujovė ta, kad nuo šiol pirmą kartą pacientui ortopedinę avalynę dėl diabetinės pėdos komplikacijų galės paskirti ortopedas traumatologas, chirurgas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, o pakartotinai – ir gydytojas endokrinologas. Tai reikšmingai sutrumpins paciento kelią gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamus ortopedinius gaminius.

VLK duomenimis, iš viso šiais metais iš PSDF pagal užsakymą individualiai pagamintos sudėtingos ortopedinės avalynės kompensavimui skirta 3,6 mln. eurų, t. y. beveik 1,1 mln. eurų daugiau nei pernai.

Atnaujintos skyrimo sąlygos vaikams

Nuo balandžio įsigalioja patikslintos pagal užsakymą individualiai gaminamos ortopedinės avalynės ir batų įdėklų skyrimo indikacijos.

Kompensuojamieji pėdos įdėklai dėl įgimtos ar įgytos plokščiapėdystės, kitų pėdos deformacijų nuo šiol galės būti skiriami vaikams nuo 7 metų. Tačiau po pėdos gipsavimo, po pėdos ar blauzdos operacinio gydymo, kai pėda yra rigidiška ar yra tam tikrų simptomų, taip pat dėl neuroraumeninių ligų pėdos įdėklai galės būti skiriami ir vaikams nuo 4 iki 7 metų. 

Panašios skyrimo sąlygos galios ir individualiai gaminamai vaikiškai ortopedinei avalynei. Ji galės būti skiriama vaikams nuo 7-erių. O po pėdos gipsavimo, po pėdos, blauzdos operacinio gydymo ar dėl neuroraumeninių ligų PSDF lėšomis kompensuojamą ortopedinę avalynę galima bus skirti ir vaikams iki 7 metų.

Vaikams sergantiems cerebriniu paralyžiumi, hemiplegija, tetraplegija, reumatinėmis ligomis, poliartropatija, „arklio pėda“, artrogripoze ar limfedema pagal užsakymą individualiai gaminamos sudėtingos ortopedinės avalynės skyrimo sąlygos nesikeis.

Giedrius Baranauskas

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas (VLK/BNS nuotr.)

Griežtesni reikalavimai

G. Baranausko teigimu, praeitais metais ligonių kasų specialistams atliekant kontrolės procedūras buvo pastebėta, kad gydytojai, teikdami nuotolines konsultacijas dėl ortopedinės avalynės skyrimo, ne visada nuodugniai ištiria pacientus. Todėl dabar nustatyta, kad visos gydytojų konsultacijos dėl ortopedijos techninių priemonių skyrimo turi būti atliekamos tik kontaktiniu būdu.

Dar viena naujovė ta, kad nuo šiol ortopedijos įmonės ar ūkio subjektai privalės taikyti priemokas iš dalies kompensuojamoms ortopedijos techninėms priemonėms ar medicinos priemonėms. 

„Pastebėta, kad dalis ortopedijos įmonių taiko mažesnes priemokas arba visiškai jų netaiko iš dalies kompensuojamoms ortopedijos techninėms priemonėms. Tačiau, kaip pastebi žmones su negalia vienijančių organizacijų atstovai, priemokos drausmina pacientus, skatina atsakingiau rinktis gamintojus ir labiau atsižvelgti į šių priemonių kokybę“, – paaiškina G. Baranauskas. 

Be to, anot specialisto, nuo šiol ortopedijos įmonės ir ūkio subjektai turės VLK pateikti dokumentų, susijusių su ortopedijos techninės priemonės ar medicinos priemonės koregavimu, remontu, keitimu ir garantiniu aptarnavimu, kopijas. Taip tikimasi užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo atvejams. 

Pasak G. Baranausko, naujovių šioje srityje bus ir kitąmet, todėl per šiuos metus visos pėdos įdėklus ir ortopedinę avalynę gaminančios ortopedijos įmonės turi pasiruošti kokybiniam šuoliui 2025-aisiais.

„Nuo kitų metų visoms ortopedijos įmonėms bus taikomas naujas reikalavimas – gaminant tiek pėdos įdėklus, tiek ortopedinę avalynę turės būti atliekamas 3D pėdos skenavimas ir šie duomenys turės būti įkeliami į VLK Ortopedijos ir medicinos priemonių informacinę sistemą. Tokiu būdu siekiama užtikrinti ortopedinės avalynės ir pėdos įdėklų kokybę, pagerinti įmonių kontrolę bei įgyvendinti pacientų pageidavimą gauti informaciją apie gaminių efektyvumą“, – sako VLK atstovas.

Daugiau informacijos pacientams
Galūnių protezus pacientams gali gaminti ir pritaikyti ortopedijos įmonės, kuriose dirba šiam darbui apmokyti spaudo numerį turintys ortopedai technologai. Siekiant išsamiau informuoti neįgaliuosius apie įmones, gaminančias galūnių protezus, ir priminti galimybę pasirinkti ortopedijos įmonę, ligonių kasų interneto svetainėje bus skelbiama informacija apie ortopedijos įmonėse dirbančius ortopedus technologus. Šią informaciją VLK turės pateikti pačios ortopedijos įmonės.

Taip pat pacientams, gavusiems VLK pranešimą apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą, bus pateikiama išsamesnė informacija apie ortopedijos įmonės pasirinkimą. 

G. Baranausko teigimu, tam, kad mažėtų ortopedijos įmonėms tenkanti administracinė našta, VLK planuoja skaitmenizuoti ataskaitų, kuriose nurodomi galūnių protezų komplektuojamųjų detalių numeriai, pateikimo Ortopedijos ir medicinos priemonių informacinei sistemai procesą. Todėl nuo šiol galūnių protezų užsakymas galės būti vykdomas tik tuomet, kai bus patvirtinta galūnės protezo detalių komplektacija šioje sistemoje.

Ortopedijos techninės priemonės.png

Ligonių kasos inf.

Ligonių kasos: keičiasi ortopedijos techninių priemonių kompensavimo tvarka

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 02 Apr 2024 11:26:07 +0300
<![CDATA[Visoje šalyje aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis aukštas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/visoje-salyje-aplinkos-oro-uzterstumas-kietosiomis-dalelemis-aukstas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/visoje-salyje-aplinkos-oro-uzterstumas-kietosiomis-dalelemis-aukstas Visoje šalyje aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis aukštas, praneša Aplinkos apsaugos agentūra.

Dėl oro teršalų pernašos iš pietų (dulkių, atneštų iš Sacharos dykumos) Lietuvoje nuo kovo 31 d. stebimas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10. 
Kovo 31 d. KD10 paros ribinė vertė 1- 1,3 karto viršyta Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Jonavoje, o balandžio 1 d. – 1,5-2,7 karto visose oro kokybės tyrimų stotyse. 

Šįryt oro kokybė išlieka prasta visoje Lietuvoje -  ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse fiksuojamos aukštos ir labai aukštos KD10 koncentracijos. 

Remiantis meteo.lt informacija, šiandien vėjo kryptis keisis iš pietų į vakarų. Užterštą oro masę išstums gaivesnis oras iš vakarų, todėl tikėtina, kad oro kokybė šalyje pagerės antroje dienos pusėje.

Rekomendacijos gyventojams: 
nesportuoti; 
nedirbti sunkaus fizinio darbo lauke; 
dažnai valyti patalpas drėgnu būdu.

Oro taršos rodiklius realiuoju laiku galima stebėti http://193.219.53.11/ap3/ 

Visoje šalyje aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis aukštas

Visoje šalyje aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis aukštas Visoje šalyje aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis aukštas ]]>
jonavoszinios.lt Tue, 02 Apr 2024 10:31:32 +0300
<![CDATA[Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dietologe-sugriove-mitus-apie-iskrovos-diena-nepulkite-badauti-iskart-po-velyku https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dietologe-sugriove-mitus-apie-iskrovos-diena-nepulkite-badauti-iskart-po-velyku Neverta graužtis dėl viršytos kalorijų normos

Dažnai darbo dienomis gyvename įprastu ritmu: valgome, dirbame, ilsimės tam tikromis valandomis, tačiau savaitgaliais arba per šventes toks grafikas suyra. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad maistas nėra vien tik tam tikros medžiagos, tad nereikėtų pamiršti, kad jis teikia malonumą ir nesigraužti, jei kartais suvalgome šiek tiek daugiau. 

„Kai žmogui sudėliojame maitinimosi planą, kuriame numatyta, jog per parą jam reikėtų su maistu gauti 1 500 kalorijų, tai nereiškia, kad kiekvieną dieną jis turėtų būtinai jų gauti tik tiek. Gali vieną dieną tų kalorijų būti 1600, kitą – 1300. Svarbu, kad rekomenduotina kalorijų norma, skaičiuojant visas savaitės dienas, vidutiniškai parai būtų 1 500. Maistas juk įvairus, jo kaloringumas skirtingas, o mes norime pajusti skonių ir tekstūrų malonumą“, – sako dr. E. Gavelienė.

Ji pastebi, kad jei savaitgaliais ar ypatingomis progomis gausiau pavalgome, naudinga kartą per savaitę suplanuoti iškrovos dieną: „Reikėtų atsiminti vieną dalyką: jei valgome įvairų maistą, tai jis virškinamas 1–2 paras. Tad jei gausiau valgėme sekmadienį, naudingiausia diena iškrovai būtų trečiadienis, nors žmonės dažniausiai maistą apriboja jau kitą dieną po gausesnių vaišių. Tiesiog tada iškrovos diena nebus tokia veiksminga. Naudingiausia būtų po vaišių viena ar dvi dienas maitintis įprastai, o tik paskui apriboti maistą. Per tokią iškrovos dieną rekomenduojama suvartoti 500–600 kalorijų.“

Kokį maistą rinktis iškrovos dienai

Gydytoja dietologė teigia, kad pageidautina, nors ir nebūtina, rinktis vienos rūšies maistą. „Tai gali būti kefyras ar kiti rūgusio pieno produktai, grikiai ar kitos viso grūdo kruopos,  daržovės ar vaisiai. Nors tą dieną maisto ir nedaug, tačiau būtina laikytis įprasto valgymo režimo: jo kiekį padalinti pusryčiams, pietums ir vakarienei ar dar vienam užkandžiui. Be to, reikia išgerti pakankamai vandens. Galima planuoti net ir dvi, viena po kitos einančias iškrovos dienas, taip pat galima prisiminti ir dabar madingą, bet gana veiksmingą protarpinį badavimą. Yra mitybos sistemų, kur 5 dienas maitinamasi įprastai, o per kitas 2 suvalgoma pusė įprasto maisto kiekio. Tik svarbu, kad po iškrovos, jau kitą dieną, norėdami „atsigriebti“, nesuvalgytume dvigubai daugiau nei įprastai“, – įspėja gydytoja. 

Pasak dr. Editos Gavelienės, neverta maisto riboti prieš numatomas vaišes – geriau maitintis įprastai. „Jei dar prieš šventę jausitės alkani, tai tikrai daugiau suvalgysite. Per bet kokias vaišes siūlyčiau maistą atsirinkti ir nesidėti į lėkštes kasdienių produktų: juk jei skanausime nekasdieniškus, įmantresnius, įdomesnius patiekalus (saikingais kiekiais), o ne duoną, bulves ar kitą įprastą maistą – nepersivalgysime. Kartais po gausesnių vaišių žmonės veržiasi mankštintis – jei sportas yra gyvenimo būdo dalis, jei jam skiriate dėmesio, puiku ir sveikintina. Tačiau nejudriam žmogui keli pritūpimai kažin ar labai padės, geriau jau rinktis ilgą pasivaikščiojimą. Lietuvoje tradiciškai įprasta per šventes gana ilgai sėdėti prie stalo, bet jei pietų Europos užstalėse žmonės labai daug bendrauja, tai lietuviai daugiau valgo nei kalbasi, taigi, akcentai skirtingi“, – pastebi dr. E. Gavelienė. 

Pavasario šventei – pavasarinės daržovės ir gaivūs desertai

Velykoms dažnai ieškome įdomesnių salotų ar desertų receptų, norisi, kad šventinis stalas būtų spalvingas ir traukiantis akį ne tik margučiais. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva siūlo pasigaminti gaivių salotų, kurios tiks prie mėsos ir žuvies kepsnių, o desertams panaudoti šaldytas uogas.

„Įsibėgėja šviežių kopūstų, ridikėlių, agurkų sezonas, tad verta šias daržoves su prieskoninėmis žolelėmis panaudoti šventinėms salotoms, kurios tikrai neapsunkins. Salotos vazonėliuose, svogūnų laiškai bei įvairios prieskoninės žolelės „Rimi“ asortimente ištisus metus būna šviežios. Taip pat turime lietuviškų ilgavaisių ir trumpavaisių agurkų, fasuotų svogūnų laiškų, krapų, bazilikų, petražolių, kalendrų, čiobrelių vazonėliuose, kurie pravers ruošiant vaišių stalą“, – vardija O. Suchočeva.  

Tiek vaikai, tiek suaugusieji mėgsta lengvus želė tortus, kuriems galima panaudoti šaldikliuose užsilikusias šaldytas uogas arba jų įsigyti prekybos centruose – toks desertas bus gardus ir pigus. „Šaldytos daržovės, uogos ir vaisiai – praktiškas sprendimas, nes visada po ranka turėsite ilgai galiojančių ingredientų norimiems patiekalams. Šaldytos uogos ir vaisiai dažnai yra ekonomiškesni nei švieži, todėl yra patraukli ir pigesnė alternatyva atidžiai planuojantiems savo išlaidas maistui. Privačia „Rimi“ etikete pažymėtos šaldytos braškės, šilauogės, avietės, juodieji serbentai vyšnios be kauliukų, greitai užšaldyti mangai, uogų mišiniai pravers ne tik ruošiant šventinius patiekalus, bet ir kasdien gardinant varškę, košes, glotnučius“, – pataria ekspertė. 

O. Suchočeva primena, jog pigiau įsigyti daržovių, vaisių bei uogų Velykoms padės akcijų sekimas, tikslus pirkinių krepšelio planavimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus ir papildomas nuolaidas. Visus sutaupyti padedančius „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse. 

Kviečiame pasigaminti vyšninį želė tortą – jis patiks ir su kitomis turimomis uogomis. 

Vyšninis želė tortas

RECEPTAS

Uogų sluoksniui reikės: 

300 g šaldytų vyšnių;

120 g cukraus;

180 ml vandens;

150 ml obuolių arba vynuogių sulčių;

25 g želatinos.

Citrininiam kremui reikės: 

400 ml grietinėlės;

350 ml pieno;

150 g cukraus;

1 vnt. citrinos žievelės;

40 g želatinos.

Kaip gaminti: 

- Torto formą ištepkite riebalais.

- Į puodą suberkite 250 g vyšnių, įpilkite cukraus, vandens ir virkite ant silpnos kaitros apie 5 minutes, kol skystis paraus. Įpilkite sulčių ir toliau virkite dar 5 minutes.

- Supilkite želatiną į vyšnių sirupą, maišykite kol ištirps. Sirupą perkoškite per sietelį ir supilkite į riebalais išteptą formą. Atšaldykite šaldytuve 2–3 valandas, kol sutvirtės ir sustings.

- Likusias vyšnias išdėliokite ant šaldytos vyšnių želė vienu sluoksniu, palikdami laisvus kraštus. Tai užtikrins, kad abu sluoksniai sulips.

- Paruoškite citrininį kremą. Į puodą supilkite grietinėlę, pieną, cukrų ir nutarkuotą citrinos žievelę. Pakaitinkite. Į mišinį supilkite želatiną ir maišykite, kol ji ištirps.

- Grietinėlę perkoškite ir atsargiai užpilkite ant vyšnių. Atvėsinkite 2–3 valandas šaldytuve, kol sustings.

- Kai masė sustings, atsargiai išimkite ją iš formos. Patiekite su vyšniomis.

Skanaus!

Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 29 Mar 2024 09:24:12 +0200
<![CDATA[Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas –nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lankantiems-graziausias-lietuvos-vietas-nuostabius-vaizdus-atveriantys-apzvalgos-bokstai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lankantiems-graziausias-lietuvos-vietas-nuostabius-vaizdus-atveriantys-apzvalgos-bokstai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. 

Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. 

Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienam ant kito.

„Bet kurio Lietuvos apžvalgos bokšto lankymas – tai nepamirštamus įspūdžius ir kvapą gniaužiančius vaizdus iš aukštybių garantuojanti įsimintina kelionė. Drauge, tai ir unikali galimybė pažinti savo kraštą iš kitos perspektyvos. Kiekvienas bokštas – tai tarsi atskira istorija, pasakojanti apie vietos gamtą, kultūrą ir žmones. Dabar pats geriausias laikas leistis į tokias šalies pažinimo išvykas, nes pavasaris – tai ne tik gamtos atgimimo, bet ir gražiausios pavasario šventės – Šv. Velykų metas. Tad artėjantį šventinį savaitgalį puiki proga pabėgti iš miesto į bundančią gamtą, atrasti pradedančius žaliuoti Lietuvos regionų kraštovaizdžius bei pakilti aukščiau kasdienybės“, – komentuoja VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.

„Panaudojant Europos Sąjungos lėšas, Lietuvos saugomose teritorijose daugybė vertingiausių mūsų krašto vietų buvo naujai pritaikytos lankymui. Tai ne tik aukščiausias (45 m.) Nemuno kilpų regioninio parko ar įspūdingos architektūros Biržų regioninio parko bokštai, bet ir Medžių lajų takas Anykščių regioniniame parke, naujausias Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas Pagramančio regioniniame parke... Nuo šių ir dar keliasdešimties apžvalgos bokštų atsiveria unikalūs saugomų teritorijų kraštovaizdžiai su upių vingiais, ežerų virtinėmis, smegduobėmis ir slėniais. Keliaukite ir atraskite Lietuvos saugomas teritorijas“, – kalba Valstybinės saugumų teritorijų tarnybos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė.

Prieš ilgąjį Velykų savaitgalį keliones po Lietuvą planuojantiems gyventojams VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ drauge su partneriais pateikia įspūdingiausias šalies panoramas atskleidžiančių apžvalgos bokštų sąrašą. Dar daugiau apžvalgos bokštų galite rasti čia.

Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas

Virš dviejų upių – Jūros ir Akmenos – santakos iškilęs bokštas turi net tris lygius. Kraštovaizdžiu galima pasigrožėti stovint prie vandens, einant pažintiniu taku ir įlipus į 12 m aukščio pakylą. Keliautojams siūloma upės slėniu gėrėtis ne tik iš aukštai, bet ir įbristi į susiliejančias sroves. Tuomet galima pajusti, kad vienos upės vanduo yra šaltesnis, o kitos – šiltesnis.

Vieta: Pagramančio regioninis parkas, Tauragės rajonas.

Nemuno kilpų (Birštono) apžvalgos bokštas 

Prie Lietuvos upių tėvo – bokštas karalius. Aukščiausias šalyje apžvalgos bokštas pečiais remiasi į debesis net 55 m aukštyje. Savo dizainu jis primena koplytstulpį arba varpinę, o maumedžio plokštės su langeliais simbolizuoja žvaigždynus. Tai – puikiausia vieta norintiems pasigėrėti Nemuno slėniu, horizonte matomu Birštono kurortu.

Vieta: Nemuno kilpų regioninis parkas, Birštonas.

Labanoro regioninio parko (Mindūnų) apžvalgos bokštas

Ar teko stovėti ant devynaukščio namo stogo? Panašus jausmas gali apimti viename aukščiausių šalies apžvalgos bokštų. Jo aukštis siekia 36 m. Pakilus 214 laiptelių virš medžių viršūnių tarsi iš paukščio skrydžio atsiskleidžia vaizdingas Aukštaitijos kraštovaizdis – Siesarties ežeras su salomis ir pusiasaliais, Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai, apsupti miškingų kalvų.

Vieta: Labanoro regioninis parkas, Molėtų rajonas.

Kirkilų apžvalgos bokštas

Mėnulio delčia ant žemės. Tokios išskirtinės formos statinys pasitinka visus, norinčius iš 32 m aukščio bokšto apžvelgti smegduobių kraštą ir įgriuvose telkšančius karstinius ežerėlius. Jų bokšto papėdėje galima suskaičiuoti apie 30. Puikių nuotraukų su bokštu fone galima pasidaryti vaikščiojant prie pat jo esančiu pažintiniu taku.

Vieta: Biržų regioninis parkas, Biržų rajonas.

Medžių lajų tako apžvalgos bokštas

Tarsi rombais puošta tautinė juosta virš Anykščių šilelio. Taip atrodo vienas aukščiausių (apžvalgos aikštelė – 34 m aukštyje), vienas gražiausių ir vienas žinomiausių apžvalgos bokštų. Jis – pirmasis Baltijos šalyse suteikė galimybę žengti virš medžių viršūnių. O vaizdingų panoramų gurmanų laukia žvilgsnis į Šventosios upės slėnį, Anykščių šilelį, aukščiausius Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštus.

Vieta: Anykščių regioninis parkas, Anykščiai.

Merkinės apžvalgos bokštas

Pušų gojelis. Taip švelniai vadinamas 24 m aukščio bokštas dešiniajame Nemuno krante. Skirtinguose aukščiuose išdėstytos pakopos bokštą daro panašų į aplinkines pušis. Nuo jo regima Pastraujo sala, Merkinės tiltas bei Merkinės miestelis su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, viena seniausių Lietuvoje.

Vieta: Dzūkijos nacionalinis parkas, Varėnos rajonas.

Veisiejų (Snaigyno) apžvalgos bokštas

Snaigyno ežeras, kurio vardu kartais pavadinamas ir pats bokštas, su vingiuotais krantais ir trimis salomis suteikia tokį vaizdą, dėl kurio verta užlipti į 15 m aukščio bokštą. Nors jam pastatyti prireikė 25 tonų metalo, jis atrodo kaip lengvas ir grakštus vėjo sūkurys. Be to, šis bokštas yra apšviestas – jame įrengta moderni sistema su LED šviestuvais, kurių skleidžiamos spalvos keičiasi.

Vieta: Veisiejų regioninis parkas, Lazdijų rajonas.

Metelių apžvalgos bokštas

Apžvalgos bokšto architektūrą gali įkvėpti ir paežerės nendrynai. Susuktą nendrių pėdą primenantis Metelių apžvalgos bokštas į dangų stiebiasi 15 m. Iš tokio aukščio gali apžvelgti Metelio ežerą, Metelių kaimą, Kemsinės pievą, siaurą Dusios ežero, vadinamo Dzūkų jūra, ruožą, Papėčių piliakalnį.

Vieta: Metelių regioninis parkas, Lazdijų rajonas.

Ir tai tik dalis gražiausiose šalies vietose išdygusių apžvalgos bokštų. Visą nepamirštamus vaizdus dovanojančių apžvalgos statinių sąrašą galite rasti čia.  

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas –nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 28 Mar 2024 11:08:45 +0200
<![CDATA[Neigiamą laiko persukimo poveikį patiria ir vaikai: irzlumas, mieguistumas, susilpnėjęs imunitetas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neigiama-laiko-persukimo-poveiki-patiria-ir-vaikai-irzlumas-mieguistumas-susilpnejes-imunitetas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neigiama-laiko-persukimo-poveiki-patiria-ir-vaikai-irzlumas-mieguistumas-susilpnejes-imunitetas „Persukus laiką, vaikų, kaip ir suaugusiųjų, organizme vyksta daug procesų, tačiau vaikai ne visada supranta, kas vyksta, jiems sunku pojūčius apibūdinti žodžiais. Reikėtų nepamiršti, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl ir laiko persukimo poveikis bei gebėjimas prie to prisitaikyti gali skirtis. Be to, nebūtinai jei pernai buvo vienaip, tai ir šiemet bus taip pat – kartais prisitaikymas būna lengvesnis, kartais sunkesnis, juolab, kad augant vaikui keičiasi ir jo organizmas. Todėl norint vaikams padėti, laiko persukimui reikia pradėti ruoštis iš anksto“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė. 

Reaguoja skirtingai  

Vilniaus Karoliniškių poliklinikos vaikų ligų gydytojos Eglės Taurienės teigimu, bet kurio amžiaus vaikui – ar kūdikiui, ar paaugliui – yra svarbu dienos ritmas. Persukus laikrodžius, persisuka ir dienos ritmas. Kad vaikui sunku, galima suprasti, stebint jo emocijas ir svyruojančias nuotaikas. 

Paprastai laiko persukimo pasekmių visiškai nejaučia kūdikiai, o jau darželinukams ir vyresniems, paaugliams, būna sunku. Ypač darželinukams ar vaikams, dar miegantiems dieną – jiems išsibalansuoja ne tik nakties, bet ir dienos miegas.  

„Vargsta ir paaugliai, kurie vakarais ilgiau nenori miego, todėl eina miegoti senuoju laiku, o ryte, kai reikia atsikelti jau nauju, prasideda sunkumai. Gali sutrikti miego režimas, vaikai gali būti pikti, suirzę, sudirgę, jiems tampa sunku susikaupti ir mokytis, užsiimti kitomis veiklomis, nes trūksta miego. Dar priklauso ir nuo to, ar vaikas yra „pelėda“, ar „vyturys“ – ir taip ilgiau pamiegoti mėgstančioms „pelėdoms“ laiko persukimas būna sudėtingesnis“, – aiškina ji.  

Itin sunkiu vaikų ligų gydytoja vadina pavasarinį laiko persukimą, „nuvagiantį“ vieną valandą nakties miego, o rudeninį, kuomet naktis tarsi valanda pailgėja, vaikai išgyvena lengviau.  

„Pavasarį ir vakarai ilgesni, oras geresnis, vaikai gal daugiau laiko praleidžia lauke su draugais, automatiškai pamokų ruošimas nusikelia vėlesniam laikui, einama vėliau miegoti, o ryte keliamasi anksčiau. Tiesa, šiais metais kiek paprasčiau bus moksleiviams, nes laiko persukimas sutaps su atostogomis, tad jie turės savaitę ritmui sureguliuoti“, – sako E. Taurienė. 

Tuo metu vaistininkė G. Tautkevičienė priduria, kad jei vaiko organizmas yra silpnesnis, laiko persukimas gali turėti poveikį ir imuninei sistemai. Jei į vieną vietą sukrenta ne tik laiko persukimas, bet ir daugiau veiksnių, tokių kaip daugiau sergančių žmonių vaiko aplinkoje, pašalimas būnant lauke, mažiau poilsio, fizinio aktyvumo, miego, silpnesnio imuniteto vaikai gali ir susirgti.   

Geriausias būdas „išgyventi“ – ruoštis  

Laiko persukimas išderina organizmą, todėl vaikų ligų gydytoja pataria jam ruoštis iš anksto – taip organizmui bus paprasčiau susitaikyti su pokyčiais.  

„Likus kelioms dienoms, o geriausia – savaitei iki numatomo laiko persukimo, reikėtų pradėti eiti anksčiau miegoti, laiką ankstinant po maždaug 15 minučių kasdien. Taip pat ir žadintuvą nusistatyti keliolika minučių anksčiau nei įprastai. Taip per keletą dienų pripratinsime organizmą prie naujo ritmo, kuris sutaps su laiko persukimu“, – pataria E. Taurienė.  

Organizmui galima padėti ir padedant jam užmigti: užtikrinti, kad einant miegoti kambaryje būtų tamsu, tylu ir vėsu, kad vaikas bent valandą iki miego nežiūrėtų į ekraną, nevartotų maisto produktų, galinčių stimuliuoti, pavyzdžiui, saldžiųjų gėrimų, saldžios kakavos, vaisių, šokolado. Geriausiai būtų kelias valandas iki miego nieko nevalgyti, nes tuomet nėra apkraunamas žarnynas, kepenys, o tai lemia geresnę miego kokybę.  

„Jei vaikui užmigti vis tiek yra keblu, valandą iki miego galima duoti išgerti raminamąjį poveikį turinčios ramunėlių, pipirmėčių, melisų, valerijonų arbatos. Vaiko kambaryje, jei jis nealergiškas, galima pagarinti levandų eterinio aliejaus – jis pasižymi atpalaiduojančiomis savybėmis. Prieš miegą galima padėti vaikui susikurti raminantį malonų ritualą, tai galėtų būti augintinio glostymas, šiltas dušas, pasaka, paglostymas ar švelnus masažas, kvėpavimo pratimai ir panašiai“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė G. Tautkevičienė.  

Skundžiasi ir sergantys lėtinėmis ligomis  

Aplinkos pokyčiams jautresnį organizmą turi ne tik vaikai, bet ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Pasak G. Tautkevičienės, tai reiškia, kad organizmui reikia daugiau laiko atsistatymui. 

„Vieniems lėtinių ligų valdymas pablogėja prasidėjus pilnačiai, kitiems – esant staigiems oro temperatūros pokyčiams. Tai nutinka dėl to, kad organizmui išsibalansavus laikinai sutrinka ir įvairūs jo procesai: šokinėja kraujo spaudimas, gliukozės koncentracija kraujyje, pasireiškia galvos skausmai, širdies permušimai, sustiprėja nemiga ar nuotaikų svyravimai. Laiko persukimas lygiai taip pat sutrikdo įprastą organizmo veiklą. Į vaistinę pacientai dažnai ateina, skųsdamiesi, jų teigimu, iš niekur nieko šokinėjančiu kraujospūdžiu, sudėtingesniu užmigimu, nuovargiu ir vangumu“, – komentuoja vaistininkė.  

Sergantys lėtinėmis ligomis taip pat turėtų skirti laiko pasiruošti laiko persukimui. Jiems, kaip ir vaikams, svarbiausia stengtis išlaikyti miego režimą. Rytais, esant galimybei, patartina pasivaikščioti lauke – rytinė šviesa padeda organizmui greičiau sugrįžti į vėžes.  

„Jei nėra galimybės pasivaikščioti, tada iki pietų reikėtų dirbti ar leisti laiką kuo arčiau lango, kad pavyktų gauti kuo daugiau natūralios dienos šviesos. Ir nepamiršti, kad subalansuota ir reguliari mityba, fizinis aktyvumas bei miego ir poilsio režimas yra geros savijautos pamatas. Na, o jei laiko persukimas sukelia itin nemalonius pojūčius, galima pasikonsultuoti su vaistininku ar kreiptis į šeimos gydytoją“, – pataria G. Tautkevičienė.  

Neigiamą laiko persukimo poveikį patiria ir vaikai: irzlumas, mieguistumas, susilpnėjęs imunitetas

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 27 Mar 2024 09:11:05 +0200
<![CDATA[Artimojo priežiūra namuose atsiradus šlapinimosi ir tuštinimosi įpročių pokyčių. Būtiniausių priežiūros priemonių krepšelis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artimojo-prieziura-namuose-atsiradus-slapinimosi-ir-tustinimosi-iprociu-pokyciu-butiniausiu-prieziuros-priemoniu-krepselis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artimojo-prieziura-namuose-atsiradus-slapinimosi-ir-tustinimosi-iprociu-pokyciu-butiniausiu-prieziuros-priemoniu-krepselis Pasiryžus slaugyti artimąjį namuose, neabejotinai kils daugybė klausimų, bus įtampos, reikės daug ko išmokti ir visiems šeimos nariams prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo. Vienas iš sudėtingiausių slaugos iššūkių, su kuriais dažnai susiduria asmenys, slaugantys artimuosius namuose – šlapinimosi ir tuštinimosi įpročių pokyčiai, šlapimo ir išmatų nelaikymas. Būtina žinoti, kad sauskelnių parinkimas – tai tik nedidelė priežiūros dalis. Svarbu nuo pirmų dienų tinkamai prižiūrėti odą ir apsaugoti tarpvietę nuo dirginančio šlapimo ir išmatų poveikio, kad neatsirastų paraudimo, iššutimo ar net pragulų.

Šiuo metu galima įsigyti labai daug įvairių slaugos priemonių – dažnai būna net sudėtinga pasirinkti, ko iš tiesų reikia tinkamai priežiūrai. Todėl rekomenduojame būtiniausių slaugos ir odos priežiūros priemonių krepšelį asmeniui, nelaikančiam šlapimo ir išmatų, atsižvelgiant į jo aktyvumą dienos ir nakties metu.

Būtiniausių priemonių krepšelis šlapimo ir išmatų nelaikančiam asmeniui prižiūrėti.

 

Priemonės, reikalingos dienos metu, jei asmuo vaikšto:

  1. Sugeriamosios kelnaičių tipo sauskelnės. Pasirinkite tinkamą sugėrimo lygį – dienos metu pakanka 5–5,5 lašų kelnaičių. Pasirinkite tinkamą dydį – S, M, L, XL, XXL – pagal liemens / klubų apimtį.
  2. Drėgnosios servetėlės. Skirtos užterštoms kūno vietoms valyti (tarpvietei, kitoms odos zonoms).
  3. Valomosios putos. Nuvalo nešvarumus, esančius ant odos, nuramina odą, pašalina nemalonų šlapimo ir išmatų kvapą, nereikia naudoti vandens.
  4. Valomosios pirštinės. Naudokite kartu su valomuoju kremu. Efektyvios dideliam kiekiui nešvarumų surinkti.
  5. Apsauginis kremas. Būtinas kasdienei odos apsaugai – tepkite visas odos raukšles ir tarpvietę kaskart pakeitę sauskelnes.

 

Priemonės, reikalingos dienos ir nakties metu, jei asmuo guli lovoje:

  1. Sugeriamosios anatominės sauskelnės. Dienos metu pakanka 6–7 lašų sauskelnių, nakties metu reikia didesnio 7–9 lašų sugėrimo lygio sauskelnių. Pasirinkite tinkamą dydį – S, M, L, XL, XXL – pagal liemens / klubų apimtį.
  2. Sugeriamieji apsauginiai paklotai. Juos naudokite lovos čiužiniui ir patalynei apsaugoti.
  3. Valomasis kremas. Efektyviai nuvalo nešvarumus, apsaugo nuo pragulų susidarymo, pašalina nemalonų šlapimo ir išmatų kvapą, nereikia naudoti vandens.
  4. Valomosios pirštinės. Naudokite kartu su valomuoju kremu. Efektyvios dideliam kiekiui nešvarumų surinkti.
  5. Drėgnosios servetėlės. Skirtos užterštoms kūno vietoms valyti (tarpvietei, kitoms odos zonoms).
  6. Aktyvinamasis gelis. Skirtas pragulų profilaktikai. Stebėkite, ar ant odos neatsiranda vos matomų ar ryškesnių paraudimų, aptikę – užtepkite gelio ir lengvai masažuokite paraudusias vietas.
  7. Apsauginis kremas. Būtinas kasdienei odos apsaugai – tepkite visas odos raukšles: po krūtine, pažastis, kirkšnis, po pilvo raukšle, tarpvietę, kaskart pakeitę sauskelnes.

 

Daugiau informacijos galite sužinoti paskambinę į slaugos konsultacijų centrą SIDABRA, nemokama linija 8 800 00 226 arba www.sidabra.lt. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

Artimojo priežiūra namuose atsiradus šlapinimosi ir tuštinimosi įpročių pokyčių.  Būtiniausių priežiūros priemonių krepšelis

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 26 Mar 2024 10:14:35 +0200
<![CDATA[Sportininkų lobis – kiaušiniai: ne tik baltymų, bet ir pavojingos infekcijos šaltinis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sportininku-lobis-kiausiniai-ne-tik-baltymu-bet-ir-pavojingos-infekcijos-saltinis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sportininku-lobis-kiausiniai-ne-tik-baltymu-bet-ir-pavojingos-infekcijos-saltinis

12 skirtingų naudų

Fiziškai aktyviems žmonėms, ypač sportininkams, labai svarbu, kad jų raumenys gautų reikiamą kiekį baltymų. Pastarieji laikomi raumenų energijos šaltiniu, nes ne tik padeda jiems augti, atsistatyti po traumų, bet ir pagerina bendrą fizinę ištvermę. Pakankamas baltymų kiekis organizme taip pat skatina ląstelių atsinaujinimą, apsaugo nuo savalaikio raumenų nykimo, kuris dažniausiai prasideda sulaukus garbingo amžiaus.

Vaistininkė J. Metlovienė paaiškina, jog nors didelė dalis visuomenės yra susipažinusi su esminėmis kiaušinių naudomis, dažnas nežino, kad be baltymų šiame produkte yra dar 12 skirtingų vitaminų ir mineralų: vitaminų A, D, E, K, taip pat B grupės vitaminų, folio rūgšties, geležies, cinko ir net seleno.

„Visos šios medžiagos yra būtinos normaliai organizmo veiklai palaikyti, padeda stiprinti imunitetą ir gerina bendrą sveikatos būklę. Kiaušiniai turi biotino, kuris yra svarbus odai, plaukams ir nagams, taip pat cholino, būtino tinkamoms smegenų ir nervų sistemos funkcijoms. Negana to, šis maisto produktas yra turtingas antioksidantais luteinu ir zeaksantinu, kurie padeda apsaugoti akis nuo amžėjimo lemiamų ligų, tokių kaip katarakta ir geltonosios dėmės degeneracija“, – naudas vardija J. Metlovienė.

Klaidos, galinčios lemti sunkią ligą

„Camelia“ vaistininkė pastebi, kad kai kurie sportininkai, siekdami iš kiaušinių gauti maksimalų vitaminų ir mineralų kiekį bei taupydami laiką, skirtą maisto gaminimui, vis dar geria neapdorotą, žalią kiaušinį. Deja, šis senosios sportininkų kartos palikimu tapęs kiaušinių vartojimo būdas gali būti itin pavojingas sveikatai – per termiškai neapdorotus kiaušinius kyla grėsmė užsikrėsti salmonelioze.

Tai – ūmi žarnyno infekcija, kurią sukelia bakterijos salmonelės, gyvenančios gyvūnų ir žmonių žarnyne ir į aplinką patenkančios kartu su išmatomis. J. Metlovienė įvardija, kad pagrindiniai ligos simptomai yra dažnas viduriavimas, itin aukšta temperatūra, pykinimas, vėmimas, stiprūs pilvo ir galvos skausmai.

„Daugumai žmonių salmoneliozė praeina savaime per 4–7 dienas, tačiau sunkesniais atvejais, kada netenkama itin daug organizmo skysčių, gali išsivystyti dehidratacija, elektrolitų disbalansas ir netgi kilti pavojus gyvybei. Ši bakterinė infekcija yra itin grėsminga kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir asmenims su nusilpusia imunine sistema. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama nuo kelių šimtų iki keleto tūkstančių salmoneliozės atveju, o nemaža dalis sergančiųjų patenka į ligoninę“, – sako vaistininkė.

Kaip apsisaugoti?

J. Metlovienė atkreipia dėmesį, kad salmonelioze užsikrėsti galima ne tik per žalius ar nepakankamai apdorotus kiaušinius, bet ir per nepasterizuotą pieną bei jo produktus, nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, ypač paukštieną, ir net daržoves ar vaisius, kurie buvo užteršti gyvūnų fekalijomis. Užsikrėtimas galimas ir kontaktuojant su sergančiu žmogumi ar gyvūnu. Anot J. Metlovienės, apsisaugoti gali padėti dažnas rankų plovimas ir dezinfekavimas, higienos reikalavimų laikymasis gaminant maistą.

„Prieš ruošiant kiaušinius, visada reikėtų nuplauti lukštą po tekančiu vandeniu, o virti ne trumpiau nei 5–7 minutes. Bijantiems salmoneliozės, reikėtų vengti ragauti ir maistą, kuriame naudojamas kiaušinis nebuvo termiškai apdorotas. Ruošiant vištienos ar kitos mėsos patiekalus, rekomenduojama ant tos pačios pjaustymo lentelės nedėti kitų maisto produktų, taip pat gerai nuplauti rankas bei visus naudojamus įrankius“, – paaiškina ji.

Kiek baltymų mums reikia?

Siekiantiems savo valgiaraštį papildyti baltymų gausa, pravartu žinoti ir kiaušinių alternatyvas, taip pat pasižyminčias dideliu šios maistinės medžiagos kiekiu. Vaistininkė J. Metlovienė vardija, kad nemažą kiekį baltymų galima rasti pupelėse, lęšiuose, avinžirniuose, įvairiuose riešutuose bei sėklose. Vaistinėse bei sporto prekių parduotuvėse taip pat galima įsigyti koncentruotų baltyminio maisto alternatyvų, tokių kaip specialios sudėties batonėliai, geriamieji milteliai, taip pat maisto papildų.

„Dėl tinkamų maisto papildų pasirinkimo ir vartojimo visada rekomenduojama pasikonsultuoti su vaistininku, kadangi reikalingas šios medžiagos kiekis priklauso nuo asmens fizinio aktyvumo, amžiaus, sveikatos būklės, kūno svorio. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per dieną suaugusiems žmonėms reikia 0,8 g baltymų vienam kg kūno svorio, vaikams ir paaugliams atitinkamai reikėtų suvartoti 0,9–1,3 g baltymų, besilaukiančioms ir žindančioms moterims – 1,1–1,2 g baltymų, o sportininkams – iki 2 g baltymų vienam kg kūno svorio per dieną.

Siekiant efektyvaus raumeninio audinio funkcionavimo ir skaičiuojant, kad jei, tarkime, žmogus sveria 80 kg, jo paros baltymų dozė turėtų būti apie 64 g. Kadangi vienas kiaušinis savo sudėtyje turi apie 6 g baltymų, o per dieną nerekomenduojama suvalgyti ne daugiau 2 kiaušinių, būtina maisto racioną papildyti baltymų alternatyvomis – kitais maisto produktais ar maisto papildais“, – priduria J. Metlovienė.

Sportininkų lobis – kiaušiniai: ne tik baltymų, bet ir pavojingos infekcijos šaltinis

Sportininkų lobis – kiaušiniai: ne tik baltymų, bet ir pavojingos infekcijos šaltinis ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 25 Mar 2024 08:54:07 +0200
<![CDATA[Netrukus suksime laikrodžius: jau dabar pradėkite ruošti savo organizmą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/netrukus-suksime-laikrodzius-jau-dabar-pradekite-ruosti-savo-organizma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/netrukus-suksime-laikrodzius-jau-dabar-pradekite-ruosti-savo-organizma „Vos vienos valandos pasukimas į priekį gali turėti neigiamų pasekmių mūsų fizinei ir emocinei sveikatai. Kadangi naktį – iš šeštadienio į sekmadienį – prarasime vieną valandą miego, galime vėliau susidurti su miego sutrikimais, dėl ko pirmadienį bus dar sunkiau atsikelti į darbus. Tad nenustebkite, jeigu pirmomis dienomis jausite stipresnį nuovargį ir susilpnėjusią koncentraciją darbe. Taip pat laikrodžio sukimas daro įtaką mūsų emocinei sveikatai – galime šiomis dienomis būti prastesnės nuotaikos, jautresni, dirglesni“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Vaistininkė teigia, kad norint sumažinti neigiamą laikrodžio sukimo įtaką mūsų sveikatai, tam reikėtų pradėti ruoštis jau dabar. Ji įvardija keletą būdų, kas galėtų padėti:

Pradėkite keltis anksčiau

„Jeigu jau nuo rytojaus ryto pradėsite keltis 7 minutėmis anksčiau, už devynių dienų, kai suksime laikrodį, jūs taip stipriai nebeturėtumėte jausti laiko pokyčio. O jeigu savaitgalį turite planų ir nusimato vėlyvų vakarienių ir pramogų, nuo pirmadienio kasdien pradėkite keltis 10 minučių anksčiau. Padieniui šis pokytis neatrodo didelis, tačiau savaitės pabaigoje sau už tai padėkosite“, – šypsosi vaistininkė E. Ramaškienė.

Vakarais gerkite vaistažolių arbatas

„Gali būti, kad laukiant laikrodžio sukimo, nesinorės eiti anksčiau miegoti. Todėl vakare, likus bent porai valandų iki miego, išgerkite vaistažolių arbatos. Itin gali pagelbėti melisos, pipirmėtės ar netgi suktažolės“, – teigia vaistininkė E. Ramaškienė. 

Gali padėti ir melatoninas

Laiko sukimui jautresniems žmonėms vaistininkė pataria savaitę prieš pradėti vakarais vartoti melatoniną. Anot jos, jį patariama suvartoti likus maždaug valandai iki ėjimo miegoti. Tai padės paskatinti hormono melatonino gamybą mūsų organizme taip paskatinant jį anksčiau užmigti.

Pasirūpinkite širdies veikla

Laiko persukimas gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimui. Dėl to vaistininkė pataria pasirūpinti ne tik savo, bet ir vyresnio amžiaus artimųjų vaistinėle, kad joje būtų vaistų nuo spaudimo ir širdies lašų.

Netrukus suksime laikrodžius: jau dabar pradėkite ruošti savo organizmą

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 22 Mar 2024 08:25:38 +0200
<![CDATA[NVSC: skiepus nuo stabligės būtina periodiškai atnaujinti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-skiepus-nuo-stabliges-butina-periodiskai-atnaujinti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-skiepus-nuo-stabliges-butina-periodiskai-atnaujinti Šiltuoju metų laikotarpiu vis daugiau laiko praleidžiame dirbdami ar poilsiaudami  gamtoje, todėl dažniau iškyla grėsmė įsipjauti, įsidurti ir susirgti itin pavojinga liga – stablige. Net lengvas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu, aštriu įrankiu ar daiktu, gali tapti šios sunkios užkrečiamosios ligos priežastimis, nes būtent per pažeistą odą dažniausiai į žmogaus organizmą ir patenka šią sunkią infekciją sukeliančios bakterijos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai artėjant intensyviems žemės ūkio darbams ragina pasirūpinti darbo pirštinėmis (ypač, jeigu ant rankų yra žaizdų), atsargiai elgtis su darbo įrankiais, o svarbiausia – atnaujinti skiepus nuo stabligės.

Lietuvoje kasmet vidutiniškai užregistruojami 1–2 stabligės atvejai. „Pernai šalyje ši liga buvo diagnozuota trims asmenims: vienam asmeniui, priklausančiam 18–24 m. amžiaus grupei, ir dviem – 25–44 m. amžiaus. Visi susirgusieji gydėsi ligoninėse“, – pasakoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Dažniausiai serga vyresnio amžiaus asmenys. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami vakcina, kuri apsaugo nuo stabligės, kokliušo ir difterijos (skiepijama sulaukus 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 m. ir 15–16 m.). Pastaraisiais metais skiepijimo apimtys skiepijant 1 metų amžiaus vaikus difterijos, stabligės, kokliušo vakcina atitiko rekomenduojamą rodiklį – siekė apie 90 proc. Primename, kad gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų.

Skiepus būtina atnaujinti kas 10 metų

Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus reikia kartoti kas 10 metų.

„Lietuvoje 26 metų ir vyresni asmenys kas dešimtmetį skiepijami nemokamai. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Noriu pabrėžti, kad persirgus stablige ir pasveikus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai yra vienintelė apsisaugojimo priemonė. Visiems norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – pataria NVSC atstovė.

Didesnė rizika susirgti stablige yra asmenims, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo šios ligos, taip pat tiems, kurie buvo skiepyti, bet negavo viso skiepų kurso ar po paskutinio skiepo praėjo daugiau nei 10 metų. Didesnė rizika susirgti šia liga yra žemės ūkyje dirbantiems asmenims, vyresniems žmonėms, nes jų tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas stabligei gali būti susilpnėjęs.

Pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais

Pirmieji ligos požymiai yra trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje, kurie gali trukti iki kelių savaičių. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Jie gali būti labai skausmingi, o trukti – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vėliau spazmų priepuoliai dažnėja ir būna ilgesni bei skausmingesni. Spazmai gali būti tokie stiprūs, kad priepuolio metu lūžta ilgieji kaulai, dantys. Sergant sunkia stabligės forma, dėl ilgalaikio spazmo sutrikus kvėpavimui, ligonis miršta.

NVSC inf. 

NVSC: skiepus nuo stabligės būtina periodiškai atnaujinti

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 20 Mar 2024 10:10:51 +0200
<![CDATA[Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo bei kodėl svarbu neignoruoti jų simptomų? ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-atskirti-alergija-nuo-persalimo-ligu-ir-gripo-bei-kodel-svarbu-neignoruoti-ju-simptomu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-atskirti-alergija-nuo-persalimo-ligu-ir-gripo-bei-kodel-svarbu-neignoruoti-ju-simptomu „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Raimondos Truncės teigimu, pagrindiniai alergijos simptomai labai dažnai gali priminti gripo ar kitų peršalimo ligų simptomus, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į jų pobūdį, trukmę ir sezoniškumą. Alergijos simptomai dažnai būna lengvesni, trumpesni ir atsiranda tik tam tikrais metų laikais, kai gripo simptomai gali būti sunkesni, ilgesni ir pasireikšti bet kuriuo metų laiku. 

„Pirmieji alergijos simptomai pasireiškia staiga ir praeina per kelias valandas ar dienas, tuo tarpu gripo simptomai paprastai vystosi palaipsniui bei trunka ilgiau. Pavyzdžiui, alergijų kamuojamas žmogus dažnai susidurs su vandeninga sloga arba priešingai – užgulta nosimi. Taip pat gali pasireikšti akių ašarojimas, niežėjimas, paraudimas, sausas kosulys. Sergant gripu ar kitomis peršalimo ligomis, vienas pirmųjų simptomų dažnai būna karščiavimas ir pakilusi temperatūra, kas nėra būdinga alergijoms. Vėliau atsiranda sausas ir skausmingas kosulys, stiprus gerklės skausmas, galvos arba raumenų skausmai, „kaulų laužymas“, – sako ji. 

Vaistininkė priduria, kad kartais alerginių reakcijų metu pasireškiantis kosulys sumaišomas ir su rimtesnėmis ligomis, pavyzdžiui, koronavirusu arba astma. 

„Tačiau sergant koronavirusu pasireikš ne tik kosulys ar bendras fizinis nuovargis, bet ir raumenų skausmai bei karščiavimas, kurie nėra būdingi alergijoms. Tiesa, kosulys arba dusimo jausmas kartais pacientams primena astmos simptomus, tačiau sergant astma, simptomai stipriausiai pasireiškia iškart po fizinio krūvio, kai alergijų simptomai pasireiškia reguliariai arba po tiesioginio kontakto su alergenais“, – tikina pašnekovė. 

Perspėja neignoruoti simptomų 

Pasak R. Truncės, norint apsisaugoti nuo nemalonių alerginių simptomų, pirmiausiai reikėtų žinoti, kokios medžiagos alergizuoja žmogų. 

„Jeigu alergijos pasireiškia jums nesuprantamais momentais ir negalite išsiaiškinti, kas dirgina organizmą, reikėtų atlikti alergenų tyrimą. Tiesa, daug žmonių, susiduriančių su alergijomis, jautriai reaguoja į žiedadulkes ir įvairių medžių ar augalų žydėjimą pavasarį. Tokiais atvejais reikėtų internetinėse svetainėse sekti žiedadulkių kiekį ore, namuose periodiškai drėgna šluoste valyti dulkes, o kambariuose, kuriuose būnate, jei turite, naudoti oro valytuvus“, – pataria ji. 

Vaistininkė sako, kad nemalonių simptomų galima išvengti neinant į atviras erdves, tačiau jeigu tokios galimybės nėra, apsisaugoti nuo kontakto su alergenais gali padėti medicininės kaukės. Taip pat naudinga dėvėti ir akinius nuo saulės, kurie apsaugos akis ir padės išvengti nemalonaus akių niežėjimo. 

„Labai svarbu žinoti, ar jūs iš tikrųjų kovojate su alergija. Jeigu žmogus neatpažįsta sveikatos problemos, kurią gydo, esami simptomai gali ilgainiui pablogėti, o tam tikrais atvejais, gydant alergiją lyg gripą, galima susidurti ir su anafilaksija – ūmiai besivystančia alergine reakcija. Ji gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą, kvėpavimo sutrikimus, o kartais net ir sąmonės praradimą. Anafilaksija yra pavojinga gyvybei, todėl alergijos simptomų niekuomet nereikėtų ignoruoti. Taip pat nevertėtų bandyti vaistų „pasiskirti“ savarankiškai, kadangi tam tikri medikamentai, tokie kaip dekongestantai, kurie padėtų sergant gripu ar peršalimo ligomis, gali tik dar labiau pabloginti alergijos simptomus“, – perspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.  

Tuo atveju, jei žmogus serga gripu, o gydosi lyg kovotų su alergija, kyla rizika ne tik neatsikratyti simptomų, bet ir susidurti su komplikacijomis.  

„Gripas yra virusas, todėl negydomas jis progresuoja. O nepagydytas gripas gali sukelti plaučių uždegimą, sinusitą arba labai rimtais atvejais – širdies problemas. Tad labai svarbu neignoruoti patiriamų simptomų ir nebandyti laukti, kol pasveiksime „savaime“. Jeigu nesate tikri, ar susiduriate su alergija, ar su gripu, visuomet kreipkitės į gydytoją, kuris galėtų nustatyti patiriamas sveikatos problemas ir paskirti tinkamą gydymą“, – reziumuoja R. Truncė.  

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo bei kodėl svarbu neignoruoti jų simptomų? 

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 20 Mar 2024 08:11:38 +0200
<![CDATA[Ligonių kasos akinių lęšius kompensuos visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-akiniu-lesius-kompensuos-visiems-ikimokyklinio-amziaus-vaikams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-akiniu-lesius-kompensuos-visiems-ikimokyklinio-amziaus-vaikams

Netrukus įsigalios akinių lęšių kompensavimo pokyčiai. Nuo balandžio 1-osios visiems vaikams iki 7 metų akinių lęšiai bus kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, praneša Valstybinė ligonių kasa. Tam papildomai skiriamas milijonas eurų.

Iki šiol kompensuojamieji akinių lęšiai dėl regos sutrikimo buvo skiriami vaikams, kurių geriau reginčios akies geriausiai koreguotas regos aštrumas neviršijo 0,5 regos aštrumo vienetų. Dėl šios priežasties akinių lęšių kompensavimu galėdavo pasinaudoti tik maža dalis Lietuvos vaikų. 

„Siekiant pagerinti vaikų regėjimą ankstyvame amžiuje ir atsižvelgiant į Privalomojo sveikatos draudimo fondo galimybes iki šiol galiojusi akinių lęšių kompensavimo tvarka keičiama. Nuo šiol didžioji dalis akinių lęšių bazinės kainos, t. y. net 70 proc., bus kompensuojama visiems vaikams iki 7 metų, neatsižvelgiant į regėjimo aštrumą.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje akinių lęšių gali prireikti maždaug 15 tūkst. vaikų, todėl jau šiais metais lęšiams kompensuoti skirta beveik milijonas eurų fondo lėšų“, – sako Giedrius Baranauskas, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas.

Kaip ir anksčiau, taip ir įsigaliojus naujajai tvarkai vaikams su gydytojo oftalmologo siuntimu akinių lęšių pora bus kompensuojama ne dažniau nei kartą per metus.

Norint gauti iš PSDF kompensuojamus akinių lęšius, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą akių gydytojo konsultacijai gauti. Nustatęs paciento regos sutrikimą, šis gydytojas gali skirti kompensuojamuosius akinių lęšius ir išduoti siuntimą. Tuomet su šiuo siuntimu reikia kreiptis į vieną iš optikų, kuri yra sudariusi sutartį su VLK. Šių optikų sąrašą galima pamatyti ČIA.

Kompensuojamieji akinių lęšiai (be rėmelių) pacientams gali būti skiriami dėl įvairiausių ligų, kurios pažeidžia regėjimą. Pavyzdžiui, lęšiuko, gyslainės ir tinklainės ligų, glaukomos, stiklakūnio ir akies obuolio ligų, regėjimo nervo ir regėjimo takų ligų, akies raumenų, akomodacijos ir refrakcijos sutrikimų, ragenos transplantato. 

G. Baranauskas atkreipia dėmesį, kad kaip ir anksčiau visa akinių lęšių bazinė kaina PSDF lėšomis kompensuojama tais atvejais, kai gydytojas oftalmologas nustato, kad geriau reginčiosios paciento akies aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,5 regos aštrumo vienetų. Tokiu atveju visiems vaikams, nepaisant jų amžiaus, ir suaugusiesiems, akinių lęšiai kompensuojami 100 procentų.

Visiems pacientams paprastųjų akinių lęšių, kurių laužiamoji galia yra mažesnė arba lygi 6.0 sferinėms dioptrijoms ir (arba) mažesnė arba lygi 2.0 cilindrinėms dioptrijoms, kompensuojamoji bazinė kaina siekia 95 eurus. Sudėtingųjų akinių lęšių, kurių laužiamoji galia yra didesnė kaip 6.0 sferinės dioptrijos ir (arba) didesnė kaip 2.0 cilindrinės dioptrijos, kompensuojamoji bazinė kaina yra 148 eurai. 

Suaugusiems pacientams, turintiems gydytojo siuntimą, akinių lęšių pora kompensuojama ne dažniau kaip kartą per dvejus metus. 

Turiu regos sutrikimų. Kas priklauso nemokamai VLK infografikas.png

Ligonių kasų inf. 

Ligonių kasos akinių lęšius kompensuos visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 19 Mar 2024 09:28:11 +0200
<![CDATA[Supaprastinta siuntimų tvarka lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/supaprastinta-siuntimu-tvarka-letinemis-ligomis-serganciu-pacientu-ilgalaikiam-stebejimui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/supaprastinta-siuntimu-tvarka-letinemis-ligomis-serganciu-pacientu-ilgalaikiam-stebejimui Siekdama toliau mažinti gydytojų administracinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarką. Nuo šiol siuntimo ilgalaikiam stebėjimui nebereikės kreiptis į šeimos gydytoją –gydytojui specialistui nustačius ilgalaikio stebėjimo poreikį, pacientas iš karto bus registruojamas ilgalaikiam stebėjimui toje pačioje įstaigoje arba gaus siuntimą, jeigu ilgalaikiam stebėjimui pasirinks kitą gydymo įstaigą.

Tokį poreikį nustatęs gydytojas specialistas sudarys einamųjų metų paciento ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo veiksmų planą ir nustatys kitos konsultacijos datą bei iki jos atliktinus diagnostinius tyrimus ir procedūras. Einamųjų metų veiksmų plane bus nurodomas gydytojo specialisto konsultacijų periodiškumas, reikalingi diagnostiniai tyrimai ir procedūros, gydymo ir kiti veiksmai.

Vykdyti ilgalaikį stebėjimą pacientui bus siūloma prie gyvenamosios vietos artimiausioje gydymo įstaigoje. Jeigu reikalingos paslaugos joje neteikiamos arba pacientas nesutiks, jis bus informuojamas apie ne mažiau kaip dvi kitas gydymo įstaigas, kuriose reikalingos paslaugos teikiamos.

Jeigu pacientas pasirinks ilgalaikį stebėjimą vykdyti toje pačioje įstaigoje, kurioje baigtas aktyvus stacionarinis arba aktyvus specializuotas ambulatorinis gydymas, jis iš karto bus registruojamas gydytojo specialisto vizitui toje įstaigoje. Jeigu pacientas pasirinks ilgalaikį stebėjimą vykdyti kitoje gydymo įstaigoje, nei ta, kurioje baigtas aktyvus stacionarinis arba aktyvus specializuotas ambulatorinis gydymas, pacientas gaus siuntimą ir turės užsiregistruoti paskirtai konsultacijai pasirinktoje gydymo įstaigoje.

Kaip ir iki šiol, pradėjus ilgalaikį stebėjimą, pirmai gydytojo specialisto konsultacijai pacientas turės būti siunčiamas atlikus reikiamus tyrimus ir procedūras. Jų rezultatus gydytojas specialistas įvertins ir aptars su pacientu pirmo vizito metu. Įvertinęs paciento sveikatos būklę, pagal poreikį paskyręs naujus tyrimus ir išrašęs reikalingus vaistus, gydytojas specialistas paskirs datą ir laiką kitai konsultacijai, į kurią pacientas jau galės atvykti be siuntimo.

Didžiausią mirštamumą lemiančios lėtinės ligos Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos. Daugiausiai ilgalaikio stebėjimo paslaugų pacientams teikia oftalmologai, endokrinologai ir hematologai: 2023 m. šių paslaugų suteikta atitinkamai 40,6 tūkst., 22,6 tūkst. ir 10,7 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarkos pakeitimo rasite ČIA.

SAM Komunikacijos skyrius

Supaprastinta siuntimų tvarka lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 19 Mar 2024 09:20:22 +0200
<![CDATA[LSMU mokslininkų sukurtas „išmanusis“ muilas atskleis, ar gerai nusiplovėme rankas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lsmu-mokslininku-sukurtas-ismanusis-muilas-atskleis-ar-gerai-nusiploveme-rankas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lsmu-mokslininku-sukurtas-ismanusis-muilas-atskleis-ar-gerai-nusiploveme-rankas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) farmacijos mokslininkai sukūrė ypatingos sudėties skystą muilą, kuris išsyk atskleidžia, ar rankos – taisyklingai išmuilintos ir tikrai gerai nuplautos.

Iš ekologiškų žaliavų pagamintas, sodrios mėlynos spalvos, gaivaus vaisių kvapo muilas,  pavadintas „išmaniuoju“ – unikalus Lietuvoje ir Europoje. Jis sukurtas pirmiausia vaikams, kuriuos švaros ir higienos įpročių bus galima mokyti patrauklia žaidimo forma.

„Išmanusis“ muilas taip pat bus itin pravartus visur, kur galioja griežti higienos reikalavimai, ypač sveikatos priežiūros, maisto gamybos ir perdirbimo įmonėse.

Ar taisyklingai plaunamos rankos, naujasis produktas parodo neįprastai: odą padengęs ryškus natūralus pigmentas atskleidžia, kurios vietos išmuilintos prasčiau. Rūpestingai išmuilinus, mėlyna spalva virsta baltomis putomis, kurias nusiplovus rankų oda lieka švari, gaivi ir minkšta.

„Sukūrėme unikalią skystojo muilo formulę, esame pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Produktas jau notifikuotas tarptautiniu mastu, dermatologiniai tyrimai patvirtino, kad muilas saugus, nesukelia alerginių reakcijų, tinka naudoti netgi turintiems jautrią odą. Muilo sudėtyje – 95 proc. natūralių medžiagų, vyrauja gaivūs vaisių ekstraktai”,  – pasakojo LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja profesorė Jurga Bernatonienė.

Pasak profesorės, idėja sukurti būtent tokį muilą, kuris išradingai padėtų ugdyti vaikų švaros įpročius, kilo koronaviruso pandemijos laikotarpiu, kai rankų higiena visiems buvo gyvybiškai svarbi. Sukurti produktą truko kiek daugiau nei dvejus metus.

Sudėtyje – natūralių vaisių ekstraktai

LSMU Vaistų ir Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros docentė Gailutė Drakšienė pasakojo, kad naujasis gaminys – švelnus ir veiksmingas, padedantis nuplauti ant rankų susikaupusius nešvarumus ir mikroorganizmus, apsisaugoti nuo įvairių per rankas plintančių virusinių infekcijų, tarkime, viduriavimo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet vien nuo viduriavimo pasaulyje miršta per 3 mln. žmonių.

„Rankas reikia plauti išties dažnai, tad sukūrėme muilą, kurio sudėtyje esančiuose vaisių ekstraktuose gausu mikroelementų, vitaminų, polifenolių. Iš greipfrutų, mango, ananasų, avokadų ir kitų vaisių išgauti ekstraktai pasižymi antimikrobiniu, antioksidaciniu, regeneraciniu, tausojančiu odą poveikiu“, – pasakojo mokslininkė.

Šiuo metu muilas – jau internetinėje prekyboje. Kol kas jis tik mėlynos spalvos: ji ramina, skatina pasitikėjimą, atpalaiduoja. Mokslininkai jau yra sukūrę ir bando įvairių kitų spalvų prototipus.

„Išmanusis“ muilas pratęsia gausų unikalių ir inovatyvių gaminių sąrašą, kuriame – sėkmingi LSMU Farmacijos fakulteto mokslininkų ir verslo bendradarbystės rezultatai.

Lietuvos mokslo tarybos iniciatyva atlikto šalies mokslo įstaigų Palyginamojo ekspertinio mokslinės veiklos vertinimo metu atkreiptas dėmesys į itin motyvuotus ir entuziastingus LSMU Farmacijos fakulteto tyrėjus, pademonstravusius visapusę pažangą šiuolaikinėse farmacijos mokslo kryptyse. Aukštai įvertintas ir bendradarbiavimo su verslo sektoriumi lygis, kai žinios ir technologijos panaudojamos komercializuotiems farmacijos ir kosmetikos produktams kurti.

LSMU Komunikacijos tarnybos inf.

LSMU mokslininkų sukurtas „išmanusis“ muilas atskleis, ar gerai nusiplovėme rankas

LSMU mokslininkų sukurtas „išmanusis“ muilas atskleis, ar gerai nusiplovėme rankas LSMU mokslininkų sukurtas „išmanusis“ muilas atskleis, ar gerai nusiplovėme rankas ]]>
jonavoszinios.lt Tue, 19 Mar 2024 06:34:50 +0200
<![CDATA[Vaistų komitetas informuos gyventojus ir specialistus apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistu-komitetas-informuos-gyventojus-ir-specialistus-apie-racionalu-vaistu-skyrima-ir-vartojima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistu-komitetas-informuos-gyventojus-ir-specialistus-apie-racionalu-vaistu-skyrima-ir-vartojima

Siekdama geriau informuoti gyventojus, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus apie racionalų vaistų vartojimą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsteigė Vaistų komitetą, kurio užduotis bus siekti racionalesnio vaistų skyrimo ir vartojimo, vykdyti stebėseną, rengti pranešimus apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą bei teikti rekomendacijas gydymo įstaigoms ir vaistinėms.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 50 proc. vaistų visame pasaulyje išrašomi, išduodami arba parduodami netinkamai, o 50 proc. pacientų juos vartoja neteisingai. Pasak sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko, ši problema yra opi ir Lietuvoje.

„Dažnu atveju žmonės nežino arba sąmoningai vartoja vaistus ne pagal gydytojo nurodymus, šitaip rizikuodami pakenkti savo sveikatai. Atsižvelgdami į gerąją patirtį ir PSO rekomendacijas, Lietuvoje sukūrėme nacionalinį komitetą, kuris bus atsakingas už racionalų vaistų vartojimą, informuos apie tai gyventojus, rengs mokymus ir konferencijas gydytojams ir vaistininkams, teiks rekomendacijas gydymo įstaigoms ir vaistinėms, vykdys stebėseną ir teiks siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip tobulinti teisinį reglamentavimą“, – teigia viceministras.

Regioninio lygmens Vaistų komitetas nuo 2017 m. veikė Šiaulių regione, kur stebėjo ir analizavo kompensuojamųjų antibiotikų, benzodiazepinų, vaistų nuo arterinės hipertenzijos ir antitrombozinių vaistų skyrimą bei vartojimą. Komiteto šviečiamoji veikla, siūlymai ir rekomendacijos padėjo net keturis kartus sumažinti antibiotikų cefalosporinų vartojimą Šiaulių regione, 2-3 kartus sumažinti išrašomų antibiotikų vaikams skaičių, tris kartus sumažinti benzodiazepinų vartojimą.

SAM patvirtinus Racionalaus vaistų vartojimo skatinimo komiteto nuostatus ir darbo reglamentą, komitetas nuo šiol veiklą vykdys visoje Lietuvos teritorijoje, o informaciją apie savo veiklą, taip pat mokslinio ir informacinio pobūdžio informaciją apie racionalų vaistų vartojimą skelbs Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.

Pagal PSO apibrėžimą, racionaliai vaistai yra vartojami tuomet, kai jie yra skiriami atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę ir parenkant jam tinkamiausią dozę bei gydymo trukmę už mažiausius kaštus pacientui ir visuomenei.

SAM kviečia susipažinti su leidiniais ir informaciniai filmukais apie racionalų vaistų vartojimą, kurie buvo sukurti įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuotą projektą „Išmintingasis vaistų sąrašas“:
•    lankstinukas apie racionalų vaistų vartojimą (skirtas gyventojams);
•    leidinys „Racionalus vaistų vartojimas“ (skirtas gyventojams);
•    informacinis filmukas (1);
•    informacinis filmukas (2).

SAM Komunikacijos skyrius

Vaistų komitetas informuos gyventojus ir specialistus apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 18 Mar 2024 11:50:57 +0200
<![CDATA[Kai pietums norisi lengvumo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kai-pietums-norisi-lengvumo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kai-pietums-norisi-lengvumo Lengviems ir maistingiems pietums rinkitės žiedinius kopūstus

Pastaraisiais metais žiediniai kopūstai išgyvena tikrą atgimimą, juos atranda vis daugiau žmonių, o ir receptų internete su šia daržove netrūksta – nuo gaivių salotų, sočių apkepų, košių ir troškinių, iki sriubų, traškių grilyje bei orkaitėje keptų kepsnių ar net žiedinių kopūstų duonos. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pasakoja, kad žiediniai kopūstai, dar vadinami kalafiorais, yra išties maistinga daržovė, savo skoniu ir išvaizda artima tiek mums įprastiems kopūstams, tiek Briuselio, lapiniams ar kininiams kopūstams bei brokoliams. 

„Žiediniai kopūstai turi mažai kalorijų ir daug skaidulų, taip pat yra turtingi vitaminais C, K, B ir E, magniu bei kitomis maistinėmis medžiagomis. Šios daržovės taip pat turi daug priešuždegiminių medžiagų, nes tiek daržovėje, tiek jos sultyse yra daug fitochemikalų. Juose taip pat gausu kalio, kuris reguliuoja kraujospūdį, kalcio ir fosforo, kurie subalansuoja skeleto ir raumenų sistemą, magnio, geležies, vario ir beta karoteno, kurie gerina odos bei gleivinių būklę. Be to, gausus chlorofilo ir vitamino C kiekis skatina geležies įsisavinimą, taigi, padeda kovoti su mažakraujyste“, – žiedinių kopūstų naudą atskleidžia dr. E. Gavelienė.

Tiesa, kai kuriems žmonėms šie kopūstai gali sukelti ir nemalonų diskomfortą: „Kalafioruose yra sieros junginių ir netirpių skaidulų, todėl kai kuriems šios medžiagos gali sukelti pilvo pūtimą. Vis dėlto, žiediniai kopūstai tikrai paįvairina mitybos racioną ir suteikia mums daug naudos.“  

Svarbu nepervirti ir neperkepti

Prekybos centruose žiedinių kopūstų galima rasti ir šviežių daržovių lentynose, ir šaldytų produktų skyriuose. Tačiau tiek pasirinkus šviežias, tiek šaldytas daržoves svarbu jas tinkamai paruošti, kad nesugadintume nei jų skonio, nei maistinės vertės. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva sako, kad ruošiant žiedinius kopūstus svarbiausia jų nepervirti ir neperkepti.

„Žiediniai kopūstai – viena populiariausių daržovių, kurią galima skanauti tiek žalią, tiek termiškai paruoštą. Verdant troškinius ar sriubas žiedinius kopūstus tikrai lengva pervirti, todėl į tokius patiekalus kalafiorus dėkite vienus paskutiniųjų – užtenka vos 3–5 minutes juos palikti verdančiame vandenyje ir daržovė spės išvirti, tikrai neišskys ir išlaikys savo formą bei malonų traškumą. Ruošiant orkaitėje ar ant grilio žiedinio kopūsto taip pat neperkepkite, nes kuo traškesnė daržovė išliks – tuo ir jos skonis bus malonesnis“, – teigia O. Suchočeva.

Be to, reikėtų atkreipti dėmesį ir į žiedinio kopūsto išvaizdą: „Šviežias kalafioras turėtų būti tvirtas ir sunkus, tad venkite kopūstų, kurie yra minkšti ir savo struktūra primena kempinę. Prieš perkant šį kopūstą dar svarbu atkreipti dėmesį ir į jo lapus. Jie turi būti tamsiai žali, be parudavimų, o pastarieji gali reikšti, kad daržovė nebeatitinka šviežumo standartų. Kitas svarbus aspektas – žiedinio kopūsto spalva. Daržovė turi būti balto ar šiek tiek kreminio atspalvio, be papildomų pageltonavimų ir pajuodavimų.“

Ekspertė priduria, kad žiedinius kopūstus, kaip ir kitas šviežias daržoves geriausia laikyti šaldytuve, tam skirtoje lentynoje arba užšaldyti šaldiklyje. O norintiems sutaupyti ir apsipirkti pigiau primena, jog tai padaryti padės tikslus pirkinių krepšelio planavimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos: „Visus sutaupyti padedančius „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse.

Paįvairinkite mitybos racioną iš daržovių paruoštais patiekalais – pietums pasigaminkite gardžias, spalvingas, traškias ir pigias žiedinių kopūstų salotas.

RECEPTAS

Žiedinių kopūstų salotos

Salotoms reikės:

1 vnt. žiedinio kopūsto;

2 vnt. morkų;

Poros saujų žaliųjų žirnelių (tinka ir edamame pupelės bei avinžirniai);

1 vnt. saliero stiebo;

Laiškinių arba raudonųjų svogūnų (pagal skonį);

Smulkintų šviežių petražolių;

Saujos nesūdytų pistacijų riešutų;

2–3 vnt. datulių;

Žaliosios citrinos sulčių;

Šlakelio alyvuogių aliejaus;

Druskos ir pipirų pagal skonį.

Gaminimo eiga: 

Susmulkinkite žiedinius kopūstus, morkas, saliero stiebą ir laiškinius svogūnus. Sukapokite petražoles ir nesūdytas pistacijas. Supjaustykite datules.

Dideliame ir gilesniame dubenyje sudėkite visas susmulkintas daržoves ir žaliuosius žirnelius, viską gerai išmaišykite.

Salotas apšlakstykite žaliųjų citrinų sultimis bei alyvuogių aliejumi, pagardinkite druska ir pipirais.

Skanaus!

Kai pietums norisi lengvumo

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Mar 2024 12:03:21 +0200
<![CDATA[Venų varikozė nėra tik išvaizdos problema: varginantys simptomai reikalauja kasdienių pastangų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/venu-varikoze-nera-tik-isvaizdos-problema-varginantys-simptomai-reikalauja-kasdieniu-pastangu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/venu-varikoze-nera-tik-isvaizdos-problema-varginantys-simptomai-reikalauja-kasdieniu-pastangu Maždaug 40 proc. suaugusių Europos gyventojų kenčia nuo venų varikozės. Nors daug kas šią būklę sieja tik su pakitusia kojų išvaizda, tiesa – kiek kitokia. Už venų varikozės diagnozės slepiasi kasdienių pastangų pareikalaujanti kojų bei kraujagyslių priežiūra ir pavojingų komplikacijų grėsmė. Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis pasakoja, kam kyla rizika susirgti šia liga ir dalijasi patarimais, padėsiančiais sušvelninti varginančius simptomus. 

Gresia ne tik vyresnio amžiaus moterims 

Venų varikozė yra lėtinė liga, išsivystanti kai sutrikus kraujotakai venų sienelės praranda elastingumą ir išsiplečia. Nesandarūs tapę venų vožtuvai priverčia kraują tekėti atbuline kryptimi, tad jis susikaupia išsiplėtusiose paviršinėse kojų venose. Vaistininkas D. Auškalnis paaiškina, kad nors ši liga dažniausiai yra siejama būtent su kojomis ir neretai vadinama lėtiniu kojų venų nepakankamumu, iš tiesų varikozė gali paveikti ir kitas venas. 

„Išgirdę sąvoką „venų varikozė“, didžioji dalis visuomenės natūraliai pagalvoja apie dažnai aukštakulnius avinčias vyresnio amžiaus moteris, kurių blauzdas puošia melsvus voratinklius primenantys venų raizginiai. Nors tai – netoli nuo tiesos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad venų varikozės diagnozę išgirsta ne tik moterys, bet ir vyrai, kadangi šią būklę gali lemti daugybė skirtingų veiksnių, o ne tik nepatogi avalynė. Negana to, nors venų varikozė dažniausiai pasireiškia peržengus 40-ies metų slenkstį, dėl šios problemos į sveikatos specialistus kreipiasi ir dešimčia ar net penkiolika metų jaunesni asmenys“, – paaiškina vaistininkas D. Auškalnis. 

Bene daugiausiai įtakos venų varikozės atsiradimui turi genetika – jei vienas iš tėvų ar senelių skundėsi šia būkle, rizika ją turėti gerokai ūgteli. Kasdieniai veiksniai, tokie kaip vyresnis amžius, nutukimas, hormoniniai organizmo pokyčiai, nėštumas, mažas fizinis aktyvumas ar ilgi sėdimo bei stovimo darbo periodai taip pat padidina tikimybę išgirsti šią diagnozę. 

Galimos komplikacijos 

D. Auškalnis įspėja, kad dėmesį atkreipti reikėtų į atsiradusį kojų sunkumo jausmą, patinimus, maudimą ar dilgčiojimą – tai gali būti pirmieji venų varikozės ženklai. Gali būti matomos trofinės opos, odos suplonėjimai, o vėliau – ir išryškėjęs kojų venų tinklas. Anot vaistininko, atsiradus pirmiesiems ligos simptomams, patartina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Specialistai patars kaip sulėtinti ligos progresavimą, stiprinti kraujotakos sistemą ir sumažinti varginančius simptomus. 

„Venų varikozė nėra lengva liga – išsiplėtusias ir išryškėjusias venas visiškai pašalinti galima tik lazeriniu arba chirurginiu būdu. Tačiau simptomatiką sušvelninti ir intervenciją atitolinti gali bene kiekvienas. Šalia to, reikia nepamiršti, kad kartu su šia liga į žmogaus gyvenimą atkeliauja ir komplikacijų rizika. 

Viena jų gali būti venų trombozė, kada susiformuoja kraujo krešuliai, taip pat gali grėsti venų uždegimas, kurio metu jaučiamas karštis aplink pažeistas venas, jos parausta, patinsta, skauda. Kitos galimos komplikacijos yra venų opa, atsirandanti dėl ilgalaikio kraujo sankaupų venose, bei lėtinis venų nepakankamumas“, – vardija vaistininkas. 

Į gydytoją skubiau reikėtų kreiptis pastebėjus staigų kojų venų paraudimą, ūmų skausmą, karštą patinimą ar kraujavimą iš venų. 

Pagalbos ABC 

Pasak D. Auškalnio, vienas populiariausių būdų, padedančių kasdien lengviau išgyventi varginančius venų varikozės simptomus yra specialių vaistų, dažniausiai su veikliąja medžiaga diosminu, vartojimas. Pastarieji būna skiriami kai kojas vargina naktinis mėšlungis, sunkumo jausmas, patinimas ar skausmas. Tačiau net ir vartojant vaistus būtina žvelgti plačiau ir taikyti visapusišką pagalbą, todėl pacientams šalia būna skiriama kompresinė terapija ar specialių tepalų naudojimas. 

„Kompresinė terapija, tai kraujotaką spartinančių ir kraujo sankaupas venose sumažinančių specialių kojinių ar tvarsčių dėvėjimas. Šias priemones dažniausiai padeda parinkti gydytojas ar vaistininkas, kadangi tiek kompresinių kojinių, tiek tvarsčių pasirinkimas yra gana platus. Į vaistinę užsukę pacientai ieško ir įvairių tepalų ar gelių, galinčių padėti numalšinti erzinančius simptomus. Tepalai su veikliąja medžiaga hesparinu yra naudingi mažinant kraujo krešėjimą, taip pat veikia priešuždegimiškai“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkas D. Auškalnis.

Pasak jo, nereikėtų nuvertinti ir gyvenimo būdo pokyčių, mat tai – labai svarbus aspektas ne tik kojų venų, bet ir bendrai organizmo sveikatai. Rekomenduojama aktyviai judėti, dažnai vaikščioti, plaukioti, važinėtis dviračiu, taip pat stengtis išlaikyti normalų kūno svorį. Vertėtų laikytis sveikos ir subalansuotos mitybos, kuri būtų turtinga antioksidantais ir pasižymėtų uždegimą mažinančiomis savybėmis, vartoti atitinkamus maisto papildus. 

„Pavyzdžiui, vitaminai C ir E gali padėti pagerinti kraujagyslių funkciją, stiprinti jų sieneles, mažinti uždegiminius procesus. Visgi apie vitaminų ir mineralų naudą bei jų vartojimą labai svarbu pasikalbėti su vaistininku, kadangi įsigyjant keletą skirtingų maisto papildų, tačiau neįsigilinus į jų sudėtį, galima viršyti rekomenduojama paros dozę“, – priduria vaistininkas.

Venų varikozė nėra tik išvaizdos problema: varginantys simptomai reikalauja kasdienių pastangų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Mar 2024 15:04:19 +0200
<![CDATA[Sergamumas nebesiekia epideminio lygio nė vienoje savivaldybėje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sergamumas-nebesiekia-epideminio-lygio-ne-vienoje-savivaldybeje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sergamumas-nebesiekia-epideminio-lygio-ne-vienoje-savivaldybeje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje kovo 4–10 d. (10-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis, palyginus su ankstesne savaite, dar sumažėjo ir siekė 1125,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vasario 26 d. – kovo 3 d. (9-ąją savaitę) jis siekė 1216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribos neperžengė nė viena Lietuvos savivaldybė, prieš savaitę tokių savivaldybių buvo dvi. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

10-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldytas 51 asmuo: 24 vaikai (0–17 m.), 5 asmenys, priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei, ir 22 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 5 asmenys, iš jų du – vaikai.

Sezonine gripo vakcina rizikos grupėms priklausantys asmenys šį sezoną skiepijasi  aktyviai – sunaudotas beveik visas valstybės lėšomis nupirktas vakcinų kiekis (98,6 proc.) . Praėjusią savaitę užregistruoti 3 mirties nuo gripo atvejai, iš jų – 2 Šiaulių apskrityje, 1 – Kauno apskrityje. Asmenys priklausė vyresnių nei 90 m., 80–89 m. ir 70–79 m. amžiaus grupėms. Visi asmenys nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo ir turėjo lėtinių  ligų. Iš viso šį sezoną užfiksuoti 23 mirties nuo gripo atvejai, 2022–2023 m. gripo sezonu – 21.

9 - ąją metų savaitę sergamumas Jonavos rajone siekė beveik 1217 atv. 100 tūkst. gyventojų, 10-ąją savaitę sergamumas siekia 1067.52 atv. 100 tūkst. gyventojų. 430 jonaviečių serga ŪVKTI, registruoti 9 gripo atvejai, Covid – 19 liga serga 4 asmenys. 

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 9-ąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 105 ėminiai, iš kurių 42-uose buvo aptiktas A tipo gripo virusas ir 15-oje –  respiracinis sincitinis virusas (RSV).

Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo (ERVISS) duomenimis, 9-ąją šių metų savaitę sezoninio gripo aktyvumas Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse išliko padidėjęs, nors nuo 5-osios savaitės matoma mažėjimo tendencija. Mažėja ir sergančiųjų sunkiomis sezoninio gripo sukeltomis ligomis. Sergamumo situacija Lietuvoje panaši kaip ir kitose šalyse.

Nors sergančiųjų gripu, ŪVKTI ir COVID-19 mažėja, tačiau gripo sezonas tęsiasi, todėl ir toliau svarbu kruopščiai laikytis asmens higienos taisyklių bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną, naudoti vienkartines nosinaites, panaudotas jas reikia nedelsiant išmesti. Patariama kuo dažniau plauti rankas, taip pat labai svarbu neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Rekomenduojama dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas. Pajutus į peršalimą panašius simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt.), likti namuose arba dirbti iš namų ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Parengta pagal NVSC duomenis  

Sergamumas nebesiekia epideminio lygio nė vienoje savivaldybėje

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Mar 2024 08:44:50 +0200
<![CDATA[Viena populiariausių daržovių Europoje anksčiau puošė tik lietuvių gėlynus: atsakė, kaip ją gardžiai paruošti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/viena-populiariausiu-darzoviu-europoje-anksciau-puose-tik-lietuviu-gelynus-atsake-kaip-ja-gardziai-paruosti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/viena-populiariausiu-darzoviu-europoje-anksciau-puose-tik-lietuviu-gelynus-atsake-kaip-ja-gardziai-paruosti
Populiarieji smidrai Lietuvoje dar prieš pusę amžiaus buvo vertinami tik kaip puokščių komponentas, tad išpopuliarėjo ir pradėti auginti kaip daržovės visai neseniai. Prasidedant smidrų sezonui Vakarų Europoje, atvežtinių jau atsirado prekybos centrų lentynose, o lietuviškų ragausime pavasario pabaigoje. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad dėl naudingų medžiagų gausossmidrai patenka į pasaulio sveikiausių daržovių sąrašą ir vis dažniau atsiduria lietuvių lėkštėse. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva siūlo pasinaudoti akcija ir nusipirkti smidrų pigiau: iki kovo 18 d. žalieji smidrai parduodami su 43 proc. nuolaida ir kainuos tik 2,29 Eur / 250 g, perkant su „Rimi“ lojalumo kortele.

Smidrai vertinti įvairiais istoriniais laikotarpiais

Jie buvo vartojami jau senovės Egipte, Graikijoje ir Romos imperijoje: tik neaišku, ar labiau maistui, ar medicininiais tikslais. XVI amžiuje paplito po Prancūziją ir Angliją, kur jiems buvo statomi specialūs šiltnamiai. Gana seniai smidrai pasiekė ir Lietuvą, bet išliko tik kaip dekoratyvinis augalas, puošęs gėlių darželius. Tik daug vėliau jie pradėti vertinti kaip delikatesas: atsirado ūkių, sėkmingai išauginančių ir lietuvišką jų derlių.

Kartais iškyla klausimas, kuo skiriasi baltieji ir žalieji smidrai? Tai tas pats augalas, tik kol jis auga po žeme, yra baltas, o kai išlenda į dirvos paviršių pažaliuoja dėl vykstančios fotosintezės. Norint išauginti baltuosius smidrus, jie padengiami storu dirvos sluoksniu, kad augtų tamsoje, o vos prasikala jų viršūnėlės, yra nupjaunami.

Pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis 

Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, smidrai ne tik mažai kaloringa ir sveikatai naudinga daržovė – ji vertintina ir dėl išskirtinių medžiagų, saponinų, kurie pasižymi cholesterolį mažinančiu efektu. „Smidrai priskiriami daržovėms, turinčioms ženklų antioksidacinį poveikį, o tai svarbu širdies kraujagyslių sistemai bei ligoms, susijusioms su lėtiniu uždegimu, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar nutukimu. Smidruose gausu folatų, reikalingų baltymų sintezei ir rekomenduojamų nėščiosioms bei maitinančioms mamoms. Tai pat juose yra vitaminų A, C, K ir E bei B grupės vitaminų, įvairių mineralinių medžiagų: geležies, magnio, kalio, kalcio, seleno, cinko, mangano, taip pat organizmui reikalingų skaidulų“, – vardija gydytoja dietologė.  

Tad ne veltui smidrai patenka į sveikatai palankiausių daržovių sąrašą ir pasižymi ypatingomis savybėmis bei naudingų maistinių medžiagų gausa. „Reguliarus smidrų vartojimas padeda kontroliuoti ir cukraus kiekį kraujyje. Tai dar viena priežastis įtraukti šią daržovę į sergančiųjų diabetu ar norinčių šios ligos išvengti racioną“, – sako dr. E. Gavelienė. 

Kaip laikyti namuose ir kur panaudoti

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad smidrų pasiūla kasmet auga: ankstyvą pavasarį galima įsigyti šviežaus derliaus iš Ispanijos ir Italijos, o gegužės mėnesį – ir lietuviškų. „Nors „Rimi“ prekybos centruose šių daržovių sezono metu galima įsigyti žaliųjų, rausvųjų ir baltųjų smidrų, pirkėjai labiausiai mėgsta žaliuosius. Smidrus rekomenduočiau skanauti šviežius, geriausia – tą pačią dieną, kai juos įsigyjate. Kad jie kuo ilgiau išliktų traškūs, koteliai turėtų būti laikomi drėgnai, todėl smidrų galus namuose apvyniokite drėgnu popieriniu rankšluosčiu, sudėkite į plastikinį maišelį arba sandarų maistinį indelį ir laikykite vėsiai šaldytuve“, – patarimais dalijasi ekspertė.

Juos nuplovus ir nulaužus sumedėjusią kotelių dalį, smidrai dedami į verdantį, šiek tiek pasūdytą vandenį ir, priklausomai nuo kotų storumo, verdami 3-6 minutes. Paskui reikėtų juos trumpam panardinti į kuo šaltesnį vandenį, kad smidrai išsaugotų ryškią spalvą. Tiek pat laiko juos būtų galima ir garinti.

O. Suchočeva siūlo smidrus trumpai apkepti: „Pagardintus šlakeliu alyvuogių aliejaus nepjaustytus smidrus rekomenduojama trumpai apkepti keptuvėje ar orkaitėje, kol jų stiebeliai suminkštės. Tuomet juos galima šiek tiek pabarstyti druska bei pipirais ir pateikti kaip garnyrą prie mėsos ar žuvies patiekalų, kiaušinių bei įvairių daržovių. Prasidėjus grilio sezonui smidrus galima kepti ir ant grotelių, tačiau svarbu jų neperkepti. Gardu juos valgyti ir vienus, apšlaksčius tirpintu sviestu, o pusryčiams – su kiaušiniais.“

Komercijos operacijų vadovė primena, kad iki kovo 18 d. nusipirkti smidrų galima pigiau: žalieji smidrai parduodami su 43 proc. nuolaida ir kainuos tik 2,29 Eur / 250 g perkant su „Rimi“ lojalumo kortele. Sutaupyti taip pat padės tikslus pirkinių krepšelio planavimas, akcijų sekimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos: „Visus sutaupyti padedančius „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse.“

Kviečiame pasigaminti gardžių užkandukų su smidrais – atšilus oramas juos bus patogu neštis į gamtą ar tiesiog pasimėgauti gardžiais pusryčiais.

Užkandukai su smidrais ir „Camembert“ sūriu

RECEPTAS

Patiekalui reikės:

500 g šaldytos sluoksniuotos tešlos;

200 g smidrų;

250 g sūrio „Camembert“;

druskos ir pipirų – pagal skonį. 

Padažui:  

3 šaukštai klevų sirupo;

2 šaukštų citrinos sulčių.

Kaip gaminti:

Šaldytą sluoksniuotą tešlą dėkite ant kepimo popieriaus ir palaikykite kambario temperatūroje, kad atšiltų.

Tešlą supjaustykite stačiakampiais. Ant kiekvieno stačiakampio dėkite smidrų, sūrio, pašlakstykite aliejaus, pabarstykite druskos ir pipirų. Tešlos stačiakampius sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir įkaitintoje iki 190 °C orkaitėje kepkite apie 12 minučių.

Dubenyje sumaišykite klevų sirupą su citrinos sultimis.

Padažu apšlakstykite iškeptus užkandukus.

Skanaus!

Viena populiariausių daržovių Europoje anksčiau puošė tik lietuvių gėlynus: atsakė, kaip ją gardžiai paruošti

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 12 Mar 2024 17:03:15 +0200
<![CDATA[Ligonių kasos pasirašė sutartis su gydymo įstaigomis: skyrė papildomų lėšų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-pasirase-sutartis-su-gydymo-istaigomis-skyre-papildomu-lesu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-pasirase-sutartis-su-gydymo-istaigomis-skyre-papildomu-lesu Šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams teiks 812 gydymo įstaigų. Ligonių kasų pasirašytose sutartyse su įstaigomis šįkart paskirstyta net 2,32 mlrd. eurų. Dar 33,5 mln. eurų papildomai skirta suplanuotų sutartinių sumų padidinimui.

„Per gydymo įstaigų finansavimą aktyviai keičiamas sveikatos paslaugų profilis, kad jis atitiktų šiandieninius pacientų lūkesčius ir poreikius,  gyventojams paslaugas gaunant kuo arčiau namų. Gydymo įstaigos bus skatinamos teikti gydytojų konsultacijas, dienos chirurgijos ir dienos stacionaro, slaugos paslaugas. Svarbu, kad pasirašyta daugiau sutarčių su slaugos paslaugas teikiančiomis įstaigomis, kas ypač aktualu mūsų sparčiai amžėjančiai visuomenei“, – akcentavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. 

Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus Gintaro Kacevičiaus, šiais metais pirmą kartą sutartys su gydymo įstaigomis buvo pasirašomos naujoje skaitmenizuotoje ligonių kasų sutarčių sudarymo platformoje. Toks sutarčių sudarymo būdas pasiteisino abiem pusėms – derybos tarp ligonių kasų ir sutarčių partnerių vyko patogiau ir sklandžiau, o sutarčių sudarymo procesas buvo gerokai operatyvesnis. 

„Įvertinus faktinį suteiktų paslaugų skaičiaus augimą praėjusių metų pabaigoje, nutarta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto nepaskirstytų lėšų šių metų sutarčių sudarymui papildomai skirti 33,5 mln. eurų. Tokiu būdu reikšmingai padidės finansavimas toms paslaugoms, kurių plėtra pastaraisiais metais yra skatinama: gydytojų specialistų konsultacijoms, ambulatorinės slaugos namuose, slaugos ir palaikomojo gydymo, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, medicininės reabilitacijos ir kitoms paslaugoms“, – sako G. Kacevičius. 

VLK duomenimis, finansavimas sveikatos priežiūros paslaugoms šiais metais vidutiniškai išaugo 12,65 proc.

Pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą šiemet pacientams užtikrins 398 įstaigos ir jų kitais veiklos adresais veikiantys padaliniai. Šiam tikslui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo šių metų sutartyse numatyta skirti 448 mln. eurų – 14,6 proc. daugiau nei pernai.

Gydytojų konsultacijoms, dienos stacionaro, dienos chirurgijos bei kitoms ambulatorinėms paslaugoms, taip pat slaugos ir stacionarinėms paslaugoms pagal šių metų sutartis numatyta skirti 1,6 mlrd. eurų – 12 proc. daugiau nei pernai. Iš jų dienos chirurgijai šiemet bus skirta 38 proc. daugiau lėšų nei buvo numatyta 2023 metais, dienos stacionaro paslaugoms – 20,2 proc. daugiau, kitoms ambulatorinėmis sąlygomis teikiamoms paslaugoms – apie 12 proc. daugiau nei praeitais metais.

Nuo šių metų išskirtos kelios stacionarinės paslaugų grupės, kurioms bus teikiamas prioritetas. Tai  onkologijos (6 centrams, teikiantiems specializuotą onkologinę pagalbą), sudėtingos kardiologijos ir kardiochirurgijos, endoprotezavimo bei chirurgijos dėl dauginių traumų paslaugos. Preliminariai skaičiuojama, kad šioms paslaugoms finansuoti per metus prireiks 123 mln. eurų, bet jei šių paslaugų bus suteikiama daugiau, jos visos bus apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Kaip ir anksčiau, taip ir šiemet prioritetu išliks ir stacionarinės gimdymo, insulto bei miokardo infarkto gydymo paslaugos.

Ambulatorines ir stacionarines paslaugas gyventojai galės rinktis 631 įstaigoje. Iš jų stacionarines paslaugas teiks 64, dienos chirurgijos paslaugas – 79, dienos stacionaro paslaugas – 119 įstaigų, o gydytojų specialistų konsultacijos bus teikiamos 487 įstaigose. Stacionarines slaugos paslaugas teiks 99 įstaigos, o ambulatorinės slaugos paslaugas namuose pacientams teiks 167 įstaigos.

Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugoms šių metų sutartyse suplanuota beveik 134 mln. eurų. Įvairias medicininės reabilitacijos paslaugas gyventojams ketina teikti 159 įstaigos. 

Dar 46,6 mln. eurų numatyti penkioms prevencinėms sveikatos programoms. Tai yra 35,7 proc. daugiau nei praeitais metais.

Iš visų 812 šiemet kompensuojamas paslaugas teiksiančių įstaigų 213 yra viešosios ir 599 privačios įstaigos bei jų padaliniai. Visas sutartis su ligonių kasomis turinčias sveikatos priežiūros įstaigas ir jų teikiamas paslaugas visoje Lietuvoje galima patogiai rasti ligonių kasų interaktyvioje paieškoje ČIA.

VLK inf. 

Ligonių kasos pasirašė sutartis su gydymo įstaigomis: skyrė papildomų lėšų

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 12 Mar 2024 09:17:14 +0200