Higienos instituto duomenys rodo, kad praeitais metais netekome daugiau nei 18 tūkst. įvairaus amžiaus vyrų. Pagrindinė mirties priežastis, kaip ir kasmet, kraujotakos sistemos ligos (44,6 proc.), o antroje vietoje – piktybiniai navikai (23,9 proc.). Dėl onkologinių ligų pernai Lietuvoje mirė daugiau nei 4 tūkst. vyrų, iš kurių net 520 – nuo prostatos vėžio.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Grigarienės teigimu, šią statistiką vyrai gali pagerinti, rūpindamiesi savimi ir periodiškai tikrindamiesi sveikatą: „Prostatos vėžys – viena dažniausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Nuolat primename, kad ankstyva vėžio diagnostika gali ne tik išsaugoti kasdienio gyvenimo kokybę bei darbingumą, bet ir pagerinti gydymosi rezultatus ar net išgelbėti gyvybę. Vis dėlto matome, kad daugelis vyrų delsia pasinaudoti galimybe nemokamai pasitikrinti pagal prostatos vėžio prevencinę programą“.

Ši programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu. Jiems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje. Jei šio antigeno kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia gydytojo urologo konsultacijai gauti, o šis prireikus atlieka biopsiją.

Šių metų liepą VLK užsakymu buvo atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, kurio metu respondentų klausta, ar jie dalyvautų ligų prevencijos programose, jei gautų kvietimą. Tyrimas parodė, kad dalis apklaustųjų atsisakytų atvykti dėl šių priežasčių: 34 proc. teigė esą sveiki, 33 proc. sakė, kad jiems šios programos yra neaktualios ir nedomina, o 18 proc. prisipažino bijantys sužinoti blogus rezultatus. Dar 15 proc. respondentų į savo gydymo įstaigą dėl prevencijos programų nesikreipia, nes mano, kad reikės ilgai laukti, kol pateks pas gydytoją, o 11 proc. teigia, jog apskritai tam neturi laiko.

„Kaip automobiliui būtina reguliari techninė priežiūra, taip ir žmogui labai svarbu profilaktiškai tikrinti sveikatą. Lengvai randame laiko pasirūpinti transporto priemone, bet savo sveikatą paliekame nuošalyje. Atėjus tikrintis pagal prostatos vėžio prevencijos programą atliekamas tik paprastas kraujo tyrimas – jis neatima daug laiko. Tad verta skirti minutę savo dienotvarkėje ir užsiregistruoti vizitui“, – ragina J. Grigarienė. 

Specialistė primena, kad turėdami siuntimą gydytojo urologo konsultacijai, pacientai gali registruotis bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su ligonių kasa ir vykti ten, kur pas gydytoją urologą eilė trumpiausia.

Gydytojo specialisto konsultacijai gauti galima užsiregistruoti keliais būdais:

• Dar neišėjus iš šeimos gydytojo kabineto. Tokiu atveju pacientui nereikės niekuo rūpintis, jį pas gydytoją specialistą užregistruos šeimos gydytojas ar jo komandoje dirbantis slaugytojas. Pacientui beliks atvykti paskirtu laiku.
• Kitas būdas – pasirinkti gydymo įstaigą ir pacientui užsiregistruoti pačiam. Pasirinkti tinkamą apsilankymo laiką patogu Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS). Registruojantis būtina atkreipti dėmesį į prierašą, kas turės apmokėti paslaugą – ligonių kasa ar pacientas.

Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamos penkios ligų prevencijos programos, iš jų vyrai gali pasinaudoti trimis: prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Nors visos jos turi nustatytas amžiaus ribas, ligonių kasa ragina nedelsti ir tuos vyrus, kurie į jas nepatenka – jeigu žmogus jaučiasi blogai, reikia kuo skubiau kreiptis į savo gydymo įstaigą, užsiregistruoti vizitui ir atlikti būtinus tyrimus.

VLK inf. 

Į kompensuojamųjų priemonių sąrašą įtraukiami trys pirminiai ortodontiniai aparatai: neaktyvi stabilizuojanti plokštelė, vienpusis vietą išlaikantis žiedo ir kilpos aparatas bei vienpusis liežuvinis ar gomurinis lankas. Šie aparatai yra skirti dantų lanko deformacijų, netaisyklingo sąkandžio bei dantų padėties sutrikimų korekcijai ankstyvuoju gydymo etapu. Jie padeda užkirsti kelią sudėtingesniems ortodontiniams sutrikimams ir dažnai leidžia išvengti brangesnio, ilgesnio gydymo ateityje.

„Ankstyvas ortodontinių problemų sprendimas padeda išsaugoti sveikus dantis, užtikrinti, kad žandikaulis augtų taisyklingai, o kramtymo funkcija būtų visavertė. Tai labai reikšmingas žingsnis gerinant pacientų galimybes laiku gauti reikalingą ortodontinį gydymą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pasak jo, kompensuojamų ortodontinių aparatų prieinamumas ypač svarbus vaikams ir paaugliams, kuriems šios priemonės dažniausiai skiriamos pirmą kartą. Kompensavus šiuos aparatus, tėvams nebereikės patiems dengti gydymo priemonių kainos. Tai leis ortodontams laiku pradėti gydymą, o pacientams –išvengti komplikacijų, kurioms vėliau prireiktų sudėtingesnio ir brangesnio gydymo – pavyzdžiui, sudėtingo sąkandžio koregavimo ar protezavimo.

Pirminius ortodontinius aparatus pacientams galės skirti ortodontai, odontologai-ortopedai, endodontologai, vaikų odontologai, periodontologai ir burnos chirurgai.

Įvertinus gamybos ir pritaikymo sąnaudas, nustatytos kompensuojamosios šių priemonių kainos: neaktyvios stabilizuojančios plokštelės – 113 eurų, žiedo ir kilpos aparato – 129 eurai, o liežuvinio ar gomurinio lanko – 205 eurai. Prognozuojama, kad per metus vienas iš minėtų aparatų bus paskirtas maždaug 500 pacientų, o fondo išlaidos jiems kompensuoti sieks apie 222 tūkst. eurų per metus.

VLK pabrėžia, kad šis sprendimas padės užtikrinti lygias galimybes visiems pacientams gauti reikalingą ortodontinį gydymą nepriklausomai nuo finansinės padėties. „Siekiame, kad kompensuojamos medicinos priemonės vis labiau atitiktų pacientų poreikius ir kad prevencinės priemonės būtų prieinamos visiems, kam jų reikia. Šių aparatų kompensavimas yra ne tik finansinė pagalba šeimoms, bet ir investicija į vaikų burnos sveikatą“, – teigia G. Baranauskas.

Ligonių kasa primena, kad fondo lėšomis pacientams taip pat yra kompensuojamos ortodontinės plokštelės, abiejų žandikaulių funkciniai aparatai, ortodontiniai treineriai, greitojo plėtimo aparatai, viršutinio žandikaulio distalinio tempimo aparatai, viršutinio žandikaulio veido kaukės, skeletinei atramai skirti ortodontiniai sraigtai bei breketų sistemos.

Pirminiai ortodontiniai aparatai bus pradėti kompensuoti sveikatos apsaugos ministrei pasirašius įsakymą.

VLK inf. 

Ligonių kasos kompensuojamųjų vaistų stebėsena atskleidė, kad pastaraisiais metais vis mažiau vaikų vartoja antimikrobinius vaistus. 2022 m. juos vartojo arti 124 tūkst. vaikų, 2023 m. – 111 tūkst., o pernai – 98 tūkst. Tai reiškia, kad antibiotikų vartojimas tarp vaikų per pastaruosius dvejus metus sumažėjo beveik 21 proc. Specialistų teigimu, šį pokytį lėmė geresnė antibiotikų skyrimo kontrolė, atsakingesnis jų vartojimas ir kryptingas gydytojų švietimas.  

„Po COVID-19 pandemijos Lietuvoje buvo fiksuojamas ryškus bakterinių susirgimų skaičiaus padidėjimas, todėl daugiau vaikų gavo gydymą antimikrobiniais vaistais. Šiuo metu stebima grįžtanti pusiausvyra – antibiotikai vaikams skiriami tikslingiau“, – pastebi VLK Racionalaus vaistų vartojimo skyriaus vedėjos funkcijas laikinai einanti Lina Škiudaitė.

Tačiau ligonių kasos duomenys atskleidžia ir regioninius skirtumus – 14 savivaldybių daugiau nei ketvirtadalis vaikų vis dar gydomi antibiotikais, o 26 savivaldybėse antimikrobinių vaistų vartojimas netgi išaugo. Tai rodo, kad kai kuriose šalies teritorijose vis dar egzistuoja perteklinio antibiotikų skyrimo rizika ir nevienoda gydymo praktika, todėl kai kuriuose regionuose išlieka būtinos tikslingos priemonės – gydytojų mokymai, racionalaus vaistų skyrimo stebėsena ir gyventojų informavimas apie teisingą antibiotikų vartojimą.

„Mažėjantis antimikrobinių vaistų vartojimas Lietuvoje rodo, kad judame tinkama kryptimi, tačiau turime išlikti budrūs. Būtina tęsti švietimą, ypač regionuose, kur rodikliai išlieka aukšti. Antibiotikai turi būti skiriami tik tada, kai jų tikrai reikia, nes kiekvienas nepagrįstai išrašytas antibiotikas – tai žingsnis link didesnio atsparumo bakterijoms ir sunkiau gydomų infekcijų“, – sako L. Škiudaitė.

Nuo praeitų metų antimikrobiniai vaistai įtraukti į kompensuojamųjų vaistų A sąrašą, todėl gydytojai gali skirti kompensuojamuosius antibiotikus visiems pacientams pagal nustatytas diagnozes. Pasak L. Škiudaitės, tai padeda užtikrinti gydymo prieinamumą, bet kartu reikalauja dar didesnės atsakomybės už racionalų jų vartojimą: „Antimikrobiniai vaistai yra gyvybiškai svarbūs gydant bakterines infekcijas, tačiau jų neteisingas vartojimas – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių bakterijos tampa atsparios gydymui“.

2023 m. Europos Sąjungoje nustatytas tikslas iki 2030 m. sumažinti ambulatoriškai ir stacionare vartojamų antibiotikų kiekį 20 proc., lyginant su 2019 m. rodikliais. Šis tikslas svarbus visoms valstybėms narėms, įskaitant Lietuvą, nes padeda mažinti atsparių bakterijų plitimą ir išsaugoti šių vaistų veiksmingumą ateities kartoms.

Antibiotikai negydo virusinių infekcijų, tokių kaip peršalimas, gripas ar dauguma kvėpavimo takų ligų. Vis dėlto jie vis dar neretai skiriami net ir tais atvejais, kai jų vartojimas nėra pagrįstas – pavyzdžiui, siekiant „profilaktiškai“ gydyti virusines infekcijas ar pacientui spaudžiant gydytoją. Tokie atvejai ne tik nepadeda pasveikti, bet ir didina riziką, kad ateityje antibiotikai taps neveiksmingi.

Kaip pabrėžia VLK specialistai, atsakingas antibiotikų vartojimas yra visos visuomenės atsakomybė. Tai reiškia, kad antibiotikus galima vartoti tik gydytojui paskyrus, taip pat reikia laikytis nurodytos dozės ir gydymo trukmės, o nepanaudotų vaistų nesaugoti atsargai ar dalintis su kitais.

VLK inf. 

Įstaigos atstovai atsiprašo už laikinus nepatogumus ir prašo pacientų supratingumo, pabrėždami, kad atnaujinimo rezultatai džiugins visus. „PSPC tvarkosi!“ – skelbia centras.

Odontologinė pagalba nenutrūks

Nors pagrindinis skyrius bus uždarytas, odontologijos paslaugos pacientams ir toliau bus teikiamos – tik kitose Jonavos PSPC ambulatorijose:

Šveicarijos ambulatorija – Vilties g. 4, Šveicarijos k., Jonavos r.

Žeimių ambulatorija – Kauno g. 34A, Žeimių mstl., Jonavos r.

Ruklos ambulatorija – Laumės g. 2-1B, Rukla, Jonavos r.

Bukonių ambulatorija – Jaunystės g. 2, Bukonių k., Jonavos r.

Upninkų ambulatorija – Jaunystės g. 7, Upninkų k., Jonavos r.

Registracija – įprasta

Pacientai ir toliau gali registruotis jiems patogiu būdu:

internetu per www.esveikata.lt,

telefonu +370 349 69015,

atvykę į įstaigos registratūrą.

Skubiais atvejais – budintis odontologas

Ypatingai skubiems atvejams PSPC užtikrins budinčio odontologo kabinetą. Registracija – tuo pačiu telefonu +370 349 69015 arba vietoje, registratūroje.

Jonavos PSPC primena, kad pokyčiai yra laikini, o atnaujinimo darbai atliekami siekiant pagerinti paslaugų kokybę ir pacientų patogumą.

„Valstybė nuosekliai investuoja į efektyviausius ir mokslo įrodymais pagrįstus gydymo būdus. Nauji kompensuojami vaistai rodo, kad kryptingai stipriname onkologinių ir retų ligų gydymą, siekdami, kad inovacijos pasiektų kiekvieną pacientą“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija priėmė sprendimus iš Rezervinio vaistų sąrašo į kompensuojamųjų vaistų A sąrašą perkelti pembrolizumabą, ibrutinibą, olaparibą, fedratinibą, ivosidenibą, budezinidą, nivolumabą, kanabidiolį, cemiplimabą. Šie vaistai skirti pacientams, sergantiems plaučių vėžiu, storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu, lėtine limfocitine leukemija, kiaušidžių, kiaušintakių, pirminiu pilvaplėvės vėžiu, inkstų ląstelių vėžiu, mielofibroze, ūmine mieloidine leukemija, pirmine imunoglobulino A (IgA) nefropatija, skrandžio, skrandžio ir stemplės jungties ar stemplės adenokarcinoma, traukuliais susijusiais su tuberozinės sklerozės kompleksu arba su Lennox-Gastaut sindromu arba su Dravet sindromu, gimdos kaklelio vėžiu.

Nuo lapkričio 14 d. pacientams vaistinėse jau bus galima įsigyti vaistus pembrolizumabą, skirtą plaučių vėžiui, storosios ir tiesiosios žarnos vėžiui bei inkstų ląstelių vėžiui gydyti ir olaparibą, skirą kiaušidžių, kiaušintakių arba pirminiam pilvaplėvės vėžiui gydyti; nuo gruodžio 1 d. – vaistinį preparatą cemiplimabą, skirtą gimdos kaklelio vėžiui gydyti.

Kiti likę vaistai bus pradėti kompensuoti, kai tik jų tiekėjai pasirašys sutartis su Valstybine ligonių kasa ir vaistai bus įtraukti į kompensuojamųjų vaistų kainyną.

Taip pat į Centralizuotai apmokamų vaistų sąrašą įrašytas ir nuo lapkričio 12 d. pacientams prieinamas kompensuojamasis vaistas tekliksimabas dauginei mielomai gydyti. Šiam vaistui kompensuoti 2025 m. bus skirta apie 0,8 mln. eurų, 2026 m. – apie 4,8 mln. eurų.

SAM Komunikacijos skyrius

Ligonių kasa privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, kompensuoja diagnostines juosteles gliukozės kiekiui nustatyti, vienkartines adatas švirkštikliams, nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemas, insulino pompų keičiamųjų dalių komplektus, apmokama insulino pompų nuoma.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vien pernai šioms priemonėms kompensuoti prireikė 11,6 mln. eurų fondo lėšų, o per pirmą šių metų pusmetį – dar apie 6,2 mln. eurų.

„Tai reikšminga investicija į žmonių sveikatą, padedanti kasdien valdyti ligą, išvengti komplikacijų ir gyventi visavertį gyvenimą. Šios priemonės labai palengvina sergančiųjų kasdienybę – jos leidžia lengviau stebėti gliukozės kiekį, laiku pastebėti pokyčius ir tinkamai sureguliuoti insulino dozes. Taip pacientai gali jaustis saugiau, išvengti pavojingų cukraus kiekio svyravimų ir gyventi aktyvų, mažiau nuo ligos priklausomą gyvenimą“, – sako Giedrius Baranauskas, VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas.

Pasak jo, medicinos pagalbos priemones naudojančių pacientų skaičius nuolat auga: 2022 m. jas naudojo 120 tūkst., 2023 m. – beveik 124 tūkst., o pernai – 127,5 tūkst. pacientų, sergančiųjų cukriniu diabetu.

Didžiausios išlaidos praeitais metais – per 7 mln. eurų – teko nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemoms, kurias sudaro keičiamieji jutikliai ir siųstuvai. Pernai jas naudojo apie 5,5 tūkst. pacientų. Pirmojo šių metų pusmečio VLK duomenys rodo, kad šias priemones naudojančių pacientų skaičius auga, o fondo išlaidos siekia arti 4 mln. eurų.

„Šios sistemos leidžia patogiai ir tiksliai stebėti gliukozės kiekį kraujyje, naudojant jutiklius ir siųstuvus, kurie duomenis perduoda į išmanųjį įrenginį. Jos skiriamos tiems 1-ojo tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems fondo lėšomis nepadengiamos insulino pompos su integruotais nuolatinio gliukozės kiekio matavimo jutikliais nuomos išlaidos“, – paaiškina G. Baranauskas.

Dar 4 mln. eurų pernai prireikė kompensuoti diagnostinėms juostelėms, skirtoms gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti. Jas naudojo apie 122 tūkst. pacientų.

Vis daugiau pacientų Lietuvoje naudoja insulino pompas, kurių nuomos išlaidos kompensuojamos fondo lėšomis. Pompas naudoja arti 1 300 pacientų, iš jų beveik 600 – vaikai. Šios pompos visą parą užtikrina reikiamą insulino kiekį organizme. Per pirmąjį šių metų pusmetį insulino pompų nuomai iš fondo išleista daugiau nei 2 mln. eurų, pernai – per 4 mln. eurų.

Ligonių kasa primena, kad visus klausimus dėl kompensuojamų priemonių galima aptarti su šeimos ar gydančiu gydytoju, o jas skirti ir išrašyti receptą gali ir slaugytojai.

VLK inf. 

Sveikatos hakatone dalyvavusios komandos skyrė dėmesį prevencijai stiprinti, didinti informuotumui apie ligas, mažinti eiles ir perteklines konsultacijas. Dalyviai ieškojo idėjų, kaip priartinti pacientams palankius sprendimus, spartinti diagnostiką, integruoti inovacijas į sveikatos priežiūros procesus ir sumažinti naštą sveikatos priežiūros sistemai.

Nugalėtojas pasiūlė sprendimą sukurtą siekiant optimizuoti pacientų srautą ir sutrumpinti laukimo laiką pas oftalmologus. Jo esmė – suteikti įrankį šeimos gydytojui, kuris, įvertinęs paciento nusiskundimus dėl regėjimo pablogėjimo, gali objektyviai nustatyti, kokio lygio specialisto (II ar III) konsultacijos reikia konkrečiam pacientui. Taip pat pasiūlytas sprendimas turi įvertinti, per kokį laiką pacientas turi patekti pas oftalmologą, kad būtų išvengta komplikacijų ar regėjimo pažaidos. Nugalėjusios komandos sprendimas praktikoje užtikrintų, kad skubią pagalbą gautų tie, kuriems pagal klinikinę būklę to labiausiai reikia, o mažesnės rizikos pacientai būtų nukreipiami planine tvarka.

Idėjos nugalėtojos autorius Yonas Safi, studijuojantis LSMU Medicinos fakultete, jau dabar džiaugiasi, kad idėjos įgyvendinimas pasistūmėjo į priekį. „Pasidalinęs savo laimėjimu „LinkedIn“, sulaukiau žinutės iš JAV įsikūrusios įmonės generalinio direktoriaus, dirbančio panašioje srityje, turėsime virtualų susitikimą idėjoms pasikeisti. Nuo to laiko buvau pakviestas į kelis bendradarbiavimo ir tyrimų pokalbius iš įvairių pasaulio vietų“, – įspūdžiais dalijasi jis.

Inovacijų reikšme neabejojanti renginio organizatorė LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro projektų vadovė Inga Kanapeckienė sako, kad hakatono tema „Mission-Vision“ leido dalyviams atskleisti ne tik technologines ar medicinines žinias, bet ir parodyti, kad turime stiprią, veiklią bendruomenę, siekiančią pokyčių. „Dalyvių sprendimai įrodo, koks stiprus yra mūsų inovatorių bendruomenės potencialas. Vos per 48 valandas sukurtos idėjos tampa atspirties tašku tolimesnei veiklai ir skatina inovacijų pažangą sveikatos srityje“, – sako I. Kanapeckienė.

Tarpdisciplinė problema

Nors apie regos sutrikimus įprasta galvoti kaip apie sveikatos problemą, visi ekspertai vienbalsiai sutaria, kad sprendimams reikėjo gerokai kompleksiškesnio požiūrio. „Roche“ tarptautinių oftalmologijos pacientų partnerysčių vadovė Iris Van den Brande sakė, kad daugelis dalyvių suprato šį problemos daugiasluoksniškumą ir pažvelgė ne tik kaip į medicininį, bet ir kaip į socialinį bei emocinį iššūkį. „Komandos sujungė įvairias disciplinas, nuo dirbtinio intelekto iki dizaino, nuo duomenų mokslo iki psichologijos, kad sukurtų įtraukius, praktiškus ir į žmogų orientuotus sprendimus. Atvirumas bendradarbiavimui ir empatija, išreikšta jų idėjose, tikrai atspindėjo permąstymo, pertvarkymo ir rehumanizavimo dvasią“, – įspūdžiais dalijosi iš Belgijos atvykusi ekspertė.

Anot jos, regos praradimas daugiau nei sveikatos iššūkis ir turi įtakos žmonių gyvenimui, darbui, bendravimui ir dalyvavimui visuomenėje. Norint spręsti šią problemą, reikalingas tarpdisciplininis technologų, klinikų, politikų, pacientų organizacijų, teisininkų ir dizainerių bendradarbiavimas.

„Šiandien visame pasaulyje vieni didžiausių iššūkių yra vėlyva diagnostika, nevienodas prieinamumas prie sveikatos priežiūros paslaugų ir ribotas supratimas apie ankstyvuosius akių sveikatos sutrikimų požymius. Daugeliui žmonių, ypač kaimiškose ar nepakankamai aptarnaujamose vietovėse, vis dar sunku dalyvauti profilaktiniuose patikrinimuose ar reabilitacijos programose. Be medicininių aspektų, nereikėtų pamiršti ir emocinio poveikio, nepriklausomybės praradimo, nerimo dėl ateities ir prieinamos informacijos ar paramos tinklų trūkumo. Sprendžiant šiuos iššūkius reikia efektyvių sistemų, integruojančių prevenciją, ankstyvojo aptikimo, gydymo ir socialinės įtraukties priemones, kūrimą“, – pagrindinius iššūkius vardija ekspertė.

Ekspertė I. Van den Brande įsitikinusi, kad regos sveikatos ateitį formuos pažangios ir empatiškos technologijos, taip pat galėsime stebėti platesnį AI naudojimą atrankoje ir diagnostikoje, teleoftalmologiją, kuri atneš žinias į atokias vietoves, ir skaitmenines priemones, padedančias žmonėms stebėti savo regėjimą kasdieniame gyvenime. „Tikrosios naujovės atsiras iš to, kaip šios priemonės bus kuriamos ir naudojamos su žmonėmis. Kitas žingsnis yra ne tik geresnė technologija, bet ir geresnis ryšys: prieinami, teisingi ir tikrai orientuoti į žmonių orumą, nepriklausomybę ir gyvenimo kokybę sprendimai“, – pabrėžia ji.

Tai jau septintasis LSMU organizuojamas sveikatos hakatonas „Hospiton“.

Pneumokokinę infekciją sukelia Streptococcus pneumoniae bakterija, kuri gali būti randama ir sveikų žmonių nosiaryklėje bei plinta oro lašeliais – dažniausiai kosėjant ar čiaudint. Kai kuriais atvejais ši bakterija žmogui gali būti visiškai nepavojinga, tačiau esant silpnesnei imuninei sistemai ji ima kelti grėsmę sveikatai. Dažniausiai pneumokokinė infekcija sukelia plaučių uždegimą, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti ir sinusitą, ausų uždegimą ar net kraujo užkrėtimą (sepsį).

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pneumokokinės ligos yra viena iš pagrindinių sergamumo ir mirties priežasčių nuo užkrečiamųjų ligų Europoje bei visame pasaulyje. Šis susirgimas neaplenkia ir Lietuvos. Statistika rodo, kad pneumokokinės infekcijos atvejų skaičius kasmet auga, pavyzdžiui, per devynis šių metų mėnesius, pneumokokine infekcija sirgo beveik 59 proc. daugiau žmonių nei pernai per visus metus.

Pažeidžiamiausiems vakcina nekainuoja

Streptococcus pneumoniae bakterija atakuoja silpną imuninę sistemą, todėl kūdikiams ir mažiems vaikams kelia grėsmę dėl dar galutinai nesusiformavusio imuniteto, o vyresnio amžiaus žmonėms – dėl amžėjant nusilpusios imuninės sistemos. Riziką didina ir lėtinės ligos, tokios kaip širdies, onkologinės, kvėpavimo takų ligos, cukrinis diabetas ir kt.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė primena, kad nuo pneumokokinės infekcijos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis skiepijamos dvi gyventojų grupės.

Pirmiausia – visi vaikai, kurie pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra skiepijami nuo pneumokoko 15-valente vakcina ir rizikos grupėms priklausantys gyventojai, skiepijami 20-valente vakcina.

„Vieną kartą gyvenime fondo lėšomis nemokamai skiepijami sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantys vaikai nuo 2 metų, suaugusieji, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, bei visi 75 metų ir vyresni gyventojai“, – sako A. Grušeckienė.

Apsauga visam gyvenimui

Skiepai yra efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos. Lietuvoje šia vakcina skiepijama jau dešimtmetį. Ligonių kasos specialistė primena, kad dar praeitais metais VLK įsigijo vakcinos su didesniu skirtingų pneumokokų serotipų skaičiumi: „Prieš metus buvo pakeistas vakcinos valentingumas ir dabar rizikos grupėms priklausantys žmonės skiepijami vienkartine 20-valente pneumokokinės vakcinos doze. Vakcinoje esantis didesnis skirtingų serotipų skaičius suteikia platesnę apsaugą nuo susirgimo pneumokokine infekcija. Anksčiau gyventojai buvo skiepijami 13-valente vakcina“, – paaiškina A. Grušeckienė.

Svarbu įsidėmėti, kad 20-valente vakcina nuo pneumokokinės infekcijos pasiskiepyti gali tik tie rizikos grupei priklausantys žmonės, kurie nebuvo pasinaudoję valstybės kompensacija ir pasiskiepiję kitokio valentingumo vakcina. Jeigu gyventojas anksčiau skiepijosi 13-valente vakcina savo lėšomis ir šiuo metu priklauso bent vienai iš rizikos grupių – jis gali būti paskiepytas 20-valente vakcina nemokamai.

Pasak A. Grušeckienės, pakanka pasiskiepyti viena pneumokokinės infekcijos vakcina, kad imunitetas susidarytų visam gyvenimui, todėl revakcinacija nėra reikalinga.

Kur pasiskiepyti?

Norėdami nemokamai pasiskiepyti rizikos grupei priklausantys žmonės turi kreiptis į savo gydymo įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos galimybę turi ir rizikos grupėms nepriklausantys gyventojai, tačiau tai padaryti jiems teks savo lėšomis.

VLK inf.

Diagnozė nelygu neveiksnumas

Vis dar galima išgirsti klaidingų teiginių, esą nustačius psichikos sveikatos diagnozę žmogus gali būti „uždaromas“ ar automatiškai priskiriamas globai. Tai – mitas.

Psichikos sveikatos sutrikimas savaime nėra pagrindas riboti žmogaus teisių. Teismo sprendimai dėl veiksnumo ribojimo priimami tik išimtiniais atvejais, konkrečiose srityse (pavyzdžiui, sprendžiant finansinius klausimus), įvertinus individualią situaciją ir taikymo būtinumą.

Lietuvoje jau kurį laiką veikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros veiksnumo apribojimo prevencijos specialistai, kurie padeda žmonėms ir jų artimiesiems rasti sprendimus be kraštutinių priemonių: sudarant pagalbos priimant sprendimus sutartis, užtikrinant bendruomeninę pagalbą, įtraukiant artimuosius.

Stigma ir mitai vis dar atbaido žmones nuo pagalbos. Dalis jų mano, kad diagnozė „sugriaus gyvenimą“, todėl vengia psichologo ar psichiatro kabineto. Delsimas kainuoja brangiai: būklė gali pablogėti tiek, kad gali prireikti stacionarinio gydymo ar globos.

„Diagnozė nėra teisinė mirties bausmė. Tai signalas, kad žmogui reikia paramos – psichologinės, medicininės, socialinės. Ir kuo anksčiau ji suteikiama, tuo daugiau teisių ir orumo žmogus išsaugo,“ – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė, teisininkė Dovilė Juodkaitė.

Teismai turi išklausyti

Teisėsauga ir žmogaus teisių institucijos vis aiškiau akcentuoja: net tada, kai sprendžiama dėl priverstinės hospitalizacijos ar gydymo, asmuo turi būti išklausytas. Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė yra pabrėžusi, kad neveiksniais pripažinti asmenys taip pat turi balsą, o teismai privalo užtikrinti, kad jų nuomonė būtų išgirsta ir svarstoma.

Šie principai dera su Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo, įsipareigodama užtikrinti, kad sprendimų dėl žmogaus gyvybės, sveikatos ir turto niekas nepriimtų be jo dalyvavimo.

Kaip griauti mitus?

Mitai apie „neveiksnumą“ ar atimtą gyvenimą“ mažina tikimybę, kad žmogus kreipsis pagalbos laiku. Todėl būtina keisti kalbėjimo toną: nuo stigmos prie informuotumo. Kuo labiau suprasime, kad psichikos sveikata – ne teisinė kategorija, o žmogaus būklė, kurią galima gerinti, tuo mažiau žmonių bus palikti vieni su savo sunkumais.

Apie tai bus kalbama „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos renginyje 2025 m. lapkričio 12 d., kur pranešimą apie teisių ribojimų mitus ir realybę skaitys Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė, teisininkė Dovilė Juodkaitė, o realia patirtimi dalysis „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadoriai. Ambasadoriai – tai asmenys, kurie patys (ar jų artimieji) turi psichikos sveikatos sunkumų patirties ir apie ją drąsiai kalba visiems, kad visuomenėje mažėtų klaidingų įsitikinimų ir baimių, susijusių su psichikos sveikata.

Daugiau informacijos apie renginį ir transliacijos nuorodą rasite „Žvelk giliau“ Facebook paskyroje.

Plėtojant personalizuotos medicinos paslaugas Nacionalinio vėžio centro Onkourologijos skyriuje šiais metais pradėta taikyti nauja metodika: atliekamos Fusion (radiologinių vaizdų suliejimo) „laisvos rankos“ prostatos biopsijos, kurios galimos ne tik bendrinėje nejautroje, bet ir vietinės nejautros sąlygomis. Ši metodika kasdieniniame urologo ir radiologo darbe palengvina prostatos vėžio diagnostiką, taip pat ir paciento priežiūrą po prostatos biopsijos. Lietuvoje ši technologija taikoma tik NVC Onkourologijos skyriuje.

NVC Onkourologijos skyriaus gydytojas urologas doc. dr. Aušvydas Patašius, „laisvos rankos“ biopsijos paėmimo metodo pradininkas Lietuvoje, išvardijo naujojo metodo pranašumus. „Pirmas privalumas – „laisvos rankos“ metodas  leidžia greičiau atlikti prostatos biopsijas. Jos yra tikslesnės – tai yra svarbiausia diagnozuojant prostatos vėžį. Be to, kadangi sparčiau atliekamos, didėja ir šios paslaugos preinamumas. O šitie faktoriai yra vieni reikšmingiausių mūsų šalyje, kurioje nacionaliniu lygmeniu vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa“, – sako doc. dr. A. Patašius.

Biopsija atliekama vietinėje ar bendrinėje nejautroje, priklausomai nuo to, kiek reikia paimti bioptatų. „Prostatos magnetinio rezonanso vaizduose apibrėžiamos prostatos ir įtariamo piktybinio židinio ribos, todėl atliekant „laisvos rankos“ biopsiją galima tiksliai pataikyti į židinį, kuriame, kaip  įtariama, yra piktybiniai pakitimai. „Laisvos rankos“ technika leidžia pasiekti sunkiausiai prieinamas prostatos zonas, esančias šalia svarbių struktūrų – šlaplės, tiesiosios žarnos“, – sako doc. dr. A. Patašius.

Lyginant vietinės ir bendrinės nejautros sąlygas, kyla klausimų. Kaip patogiau dirbti urologui?  Ar komfortiškai jaučiasi pacientas vietinės nejautros situacijoje?

„Vienareikšmiškai gydytojui „laisvos rankos“ biopsiją patogiau atlikti bendrinėje nejautroje, nes urologas, neribojamas paciento judesių, turi laisvę atlikti biopsiją net į sunkiausiai prieinamą židinį. Tačiau šiuo metu, remdamiesi ekspertų rekomendacijomis, atliekame prostatos biopsiją tik iš židinio, matomo prostatos magnetinio rezonanso tyrimo vaizduose, ir zonose aplink jį, biopsija vietinėje nejautroje tapo saugiu būdu greitai diagnozuoti ligą“, – aiškina gydytojas urologas.

Kokį biopsijos paėmimo metodą reikėtų taikyti, iš pradžių sprendžia gydantis gydytojas urologas, tačiau kiekvienas pacientas individualiai aptariamas daugiadalykėje specialistų komandoje, kur paskiriama tinkamiausia prostatos biopsijos technika.

Pasak doc. dr. A. Patašiaus, „laisvos rankos“ biopsija palyginti su transrektaline biopsija yra ženkliai saugesnė galimų komplikacijų rizikos atžvilgiu. O paciento priežiūra po  „laisvos rankos“ prostatos biopsijos niekuo nesiskiria nuo standartinės transperinealinės biopsijos.

Nacionalinio vėžio centro Onkourologijos skyriaus vedėjo dr. Alvydo Vėželio paklausėme, kaip vyksta Lietuvoje  prostatos vėžio profilaktika? Nuo kada vyrams rekomenduojama pasirūpinti prostatos sveikata?

Nuo 2006 m. vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai anksčiau sirgo šia onkologine liga. Pasitikrinti labai paprasta ir neskausminga. Šeimos gydytojas rekomenduoja atlikti kraujo tyrimą, parodantį prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA neviršija normos, daugiau tyrimų atlikti nereikia, pacientas kviečiamas dalyvauti programoje po 2 ar 5 metų, priklausomai nuo amžiaus bei PSA tyrimo rezultato.

PSA tyrimas yra greitas, neskausmingas kraujo tyrimas, kuris gali atskleisti ankstyvus prostatos pakitimus, dar nesukeliančius simptomų.

Jei PSA kiekis viršija normą (daugiau arba lygu 3,0 ng/ml), šeimos gydytojas siunčia pacientą urologo konsultacijai gauti, o šis atlieka rektalinį priešinės liaukos tyrimą ir biopsiją ligos diagnozei patvirtinti arba paneigti.

Kaip elgtis, jei šeimoje yra / būta prostatos vėžio atvejų? Kodėl svarbu žinoti šeimos, giminės ligų istoriją?

Kaip jau minėjau, jeigu šeimoje artimi giminės: tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, reikia anksčiau pradėti tikrintis profilaktiškai. Jei vyro giminaičiui, pavyzdžiui, tėvui arba broliui, buvo diagnozuotas priešinės liaukos vėžys, jam irgi gresia didesnė rizika susirgti šia liga. Be to, jei šeimos moterims buvo nustatyta didesnė krūtų ir kiaušidžių vėžio rizika – BRCA ir (ar) BRCA2 genų mutacijos, vyrams taip pat gali būti didesnė rizika susirgti prostatos vėžiu.

Jei paciento šeimoje yra buvę prostatos, krūties, gaubtinės žarnos, kiaušidžių ar kasos vėžio atvejų arba jei buvo diagnozuotas metastazavęs prostatos vėžys, pacientui gali būti pasiūlyta išsitirti dėl tam tikrų genų mutacijų. Genetiniai tyrimai svarbūs tam, kad kai kurios mutacijos  (pavyzdžiui, BRCA1 ir BRCA2 geno mutacijos) gali parodyti, kokio agresyvumo yra vėžys ir koks gydymas pacientui būtų tinkamiausias, gali būti parinkti tam tikros grupės vaistai.

Vyresnis amžius yra taip pat vienas iš prostatos vėžio rizikos veiksnių. Senstant, rizika susirgti prostatos vėžiu didėja.

Labai raginčiau visus vyrus atsisakyti ne tik prostatos vėžio riziką galinčių padidinti, bet ir bendrai sveikatą žalojančių veiksnių. Priminsiu, jog tai:

• Rūkymas. Tyrimai rodo, kad rūkaliams tikimybė susirgti prostatos vėžiu gali padvigubėti. Rūkymas taip pat susijęs su didesne rizika mirti nuo vėžio. Tačiau metus rūkyti, per 10 metų tikimybė susirgti sumažėja iki būdingos to amžiaus vyrams.
• Nutukimas. Nutukę vyrai gali turėti didesnę riziką susirgti prostatos vėžiu ne tie, kurių kūno svoris yra normalus. Be to, nutukę žmonės serga agresyvesne ir dažniau po pradinio gydymo atsinaujinančia vėžio forma.

Kaip diagnozuojamas prostatos vėžys?

Nacionalinis vėžio centras yra svarbiausias prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo centras Lietuvoje, turintis Europos urologų asociacijos (EAU) ir Europos urologų tarybos (EBU) suteiktą kompetencijos centro sertifikatą. Čia naudojama moderni diagnostikos aparatūra, atliekami genetiniai tyrimai, vykdomi moksliniai tyrimai, o kiekvieno paciento gydymo taktika nustatoma daugiadalykėje gydytojų komisijoje – bendradarbiaujant urologams, onkologams, radiologams, patologams. Tačiau, norint skirti individualų gydymą, reikalinga tikslingai diagnozuoti priešinės liaukos vėžį tiek radiologiškai, tiek ir morfologiškai, ir nustatyti  kliniškai reikšmingą prostatos vėžį.

NVC Onkourologijos skyriuje daugiau nei 20 metų atliekamos priešinės liaukos sisteminės transrektalinės (per išeinamąją žarną) prostatos biopsijos, o nuo 2013 m. biopsijos buvo pradėtos atlikinėti transperinealiai (per tarpvietės odą). Jų specifiškumas diagnozuojant kliniškai reikšmingą priešinės liaukos vėžį išaugo iki 80–90 proc.

Nuo 2019 m., įsigijus Fusion (radiologinių vaizdų suliejimo) technologiją, galimybės identifikuoti  kliniškai reikšmingą vėžį išaugo iki 95-99 proc. Į diagnostikos procesą yra įtrauktas ir magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kuris padeda tiksliau nustatyti įtariamo kliniškai reikšmingo priešinės liaukos vėžio lokalizaciją. Suliejančios technologijos pagalba procedūros metu sutapatinami MRT ir ultragarsinio tyrimo vaizdai, kai yra atliekama pritaikomoji biopsija į židinį, kai įtariamas kliniškai reikšmingas priešinės liaukos vėžys. Patvirtinus jį morfologiškai, urologui yra lengviau parinkti individualų, radikalų gydymą pacientui. Jei pacientui diagnozuojamas kliniškai nereikšmingas prostatos vėžys, tokį pacientą galima aktyviai stebėti.

Aktyvus stebėjimas – tai atidi vėžio stebėsena, netaikant jokio skubaus gydymo. Aktyvaus stebėjimo tikslas – išvengti nereikalingo gydymo, kuris gali sukelti šalutinių poveikių, taip išsaugant gyvenimo kokybę. Aktyvus stebėjimas yra rekomenduojamas mažos arba tam tikros vidutinės rizikos pacientų grupei, kuriems nustatytas lokalus prostatos vėžys. Aktyvaus stebėjimo metu gydytojai pataria reguliariai tikrinti PSA, kartoti MRT ir prostatos pritaikomąsias biopsijas, esant papildomam židiniui arba didėjant esamam patologiniam židiniui priešinėje liaukoje. Jei nustatomi vėžio progresavimo požymiai, gydytojas rekomenduos radikalius gydymo metodus.

Nacionalinis vėžio institutas

Gyventojų informuotumo bei įsitraukimo į ligų prevencijos programas tyrimas, kurį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“, atskleidė, kad net 71 proc. respondentų apie ligų prevencijos programas sužinojo iš šeimos gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto, 42 proc. – iš žiniasklaidos, 25 proc. – iš socialinių tinklų, o 24 proc. – iš šeimos narių, draugų ar kaimynų.

„Šeimos gydytojas gyventojams yra patikimiausias informacijos šaltinis, todėl natūralu, kad daugiausia žmonių apie prevencines programas sužino būtent jo kabinete. Tyrimo rezultatai rodo, kad aktyvus gydytojų įsitraukimas tiesiogiai prisideda prie didesnio dalyvavimo programose, o tai reiškia – prie ankstyvesnio ligų nustatymo ir geresnės pacientų sveikatos,“ – sako VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus specialistė Jurgita Grigarienė.

Apklausa parodė, kad gyventojai ne tik žino apie ligų prevencijos programas, bet ir jose dalyvauja. Be to, dalyvaujama aktyviau nei 2023 metais. Daugiau nei trečdalis (37 proc.) respondenčių dalyvavo gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje. 34 proc. apklaustųjų – širdies ir kraujagyslių ligų, 24 proc. – krūties, 21 proc. – storosios žarnos vėžio programose. Dar 13 proc. tyrimo dalyvių dalyvavo prostatos vėžio prevencijos programoje. Vis dėlto net 36 proc. gyventojų nė vienoje iš šių programų nėra dalyvavę.

Absoliuti dauguma (91 proc.) gyventojų sutiktų pasinaudoti prevencine programa, jei būtent šeimos gydytojas pakviestų joje dalyvauti. Tačiau po trečdalį apklaustųjų atsisakytų šeimos gydytojo pasiūlymo dėl įsitikinimo, jog yra sveiki (34 proc.) arba jiems tai nėra aktualu (33 proc.). 18 proc. prevencine programa nepasinaudotų, nes nuogąstauja sužinoti blogus rezultatus, 15 proc. nurodo ilgas eiles, sudėtingumą patekti pas gydytoją, o dar 11 proc. tikina neturintys tam laiko.

Taip pat dauguma (73 proc.) respondentų teigia, kad apie ligų prevencijos programas turėtų informuoti ir kviesti šeimos gydytojas poliklinikoje ar šeimos medicinos centre. 23 proc. informaciją ir kvietimą norėtų gauti per E. sveikatos portalą, prisijungę prie savo paskyros.

Ligonių kasa primena, kad apie visas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamas prevencines programas bei dalyvavimą jose galima sužinoti ligonių kasos interneto svetainėje.

Visą VLK užsakymu atliktą tyrimą galima rasti čia.

VLK inf. 

Pradėsiu nuo mito – miego arterija su miegu visiškai nesusijusi, tiesiog taip istoriškai į lietuvių kalbą išverstas terminas „carotid artery“, reiškiantis šią arteriją. Žmogus turi dvi miego arterijas – stambias kraujagysles kairėje ir dešinėje kaklo pusėje. Šios kraujagyslės aprūpina krauju smegenis ir visą galvos sritį. Kartu su dviem slankstelinėmis arterijomis jos sudaro pagrindinę smegenų kraujotakos sistemą. Miego arterijos yra ypač svarbios, nes bet koks jų susiaurėjimas ar užsikimšimas gali sutrikdyti smegenų aprūpinimą krauju ir deguonimi.

- Kokias pagrindines miego arterijų susiaurėjimo priežastis galite išskirti?

Arterijų susiaurėjimas dažniausiai atsiranda dėl aterosklerozės – sisteminės kraujagyslių sienelės ligos, kai kraujagyslės viduje formuojasi riebalinių medžiagų, kalcio ir jungiamojo audinio sankaupos, vadinamos aterosklerozinėmis plokštelėmis. Aterosklerozė yra generalizuota liga ir gali pažeisti įvairias arterijas: širdies, miego arterijas, kojų kraujagysles bei sukelti skirtingus negalavimus. Miego arterijos susiaurėjimas lemia net apie 20 proc. visų insultų.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje sukelia apie 50 proc. visų mirčių, bet antroji šios priežasties dalis – „kraujagyslių ligos“ – dažnai būna pamiršta. Todėl turbūt neperdėsiu sakydamas, kad pagrindinis kraujagyslių chirurgų darbas – kovoti su ateroskleroze.

- Sakoma, kad miego arterija yra tarsi organizmo veidrodis. Ar tai tiesa?

Pagal miego arterijų būklę, galima spręsti apie viso organizmo aterosklerozės išplitimą. Jei turime didelio laipsnio stenozes kakle, tuomet yra iki 35 proc. tikimybė, kad rasime susiaurėjimus ir širdies kraujagyslėse. Ir atvirkščiai – jei susiaurėjimas diagnozuojamas širdies kraujagyslėse, tai didelė tikimybė, kad bus ateroskleroziniai pakitimai ir miego arterijose.

- Kas vyksta su kraujagyslėmis, kai žmogus serga ateroskleroze?

Aterosklerozinės plokštelės palaipsniui siaurina arteriją ir trukdo normaliam kraujo tekėjimui. Kai aterosklerozinė plokštelė auga ir tampa nestabili, jos paviršius gali įplyšti. Tuomet nuo jos atskyla smulkūs gabaliukai, vadinami embolais, kurie gali nukeliauti į smegenis, užkimšti smulkesnes smegenų kraujagysles ir sukelti insultą. Svarbu pabrėžti, kad aterosklerozės procesas dažniausiai vyksta ne vienerius metus, o žmogus nejaučia jokių simptomų. Deja, pirmasis aterosklerozės simptomas gali būti insultas.

- Kodėl taip yra?

Smegenys nėra tokia kūno dalis kaip koja ar ranka – jei kojai trūksta kraujo, ji siunčia signalą, skausmą. Bet jei embolas pataiko į nebylią smegenų zoną, gali nebūti visiškai jokios simptomatikos ir tik atlikus MRT tyrimą galima pamatyti, kad smegenyse jau yra pažeidimų.

- Koks tyrimas reikalingas norint diagnozuoti aterosklerozę?

Pagrindinis tyrimas yra echoskopija – dvigubas kraujagyslių skenavimas ultragarsu. Tai yra pažangus neinvazinis tyrimas, leidžiantis labai greitai įvertinti arterijų būklę. Kadangi liga besimptomė, labai dažnai ji būna diagnozuota atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų sveikatos sutrikimų.

- Kokie yra aterosklerozės gydymo būdai?

Gydymas priklauso nuo to, kiek yra susiaurėjusi arterija. Esant mažo (iki 50 proc.) ar vidutinio (50–70 proc.) laipsnio arterijos susiaurėjimui, skiriamas medikamentinis gydymas – kontroliuojamas spaudimas ir cholesterolis, skiriami kraują skystinantys vaistai, atliekamas reguliarus arterijų stebėjimas. Ligonis kas pusę metų, o jei situacija stabili – kas metus, turi lankytis pas gydytoją. Jei aterosklerozės kontrolė yra sėkminga ir situacija išlieka stabili, ir toliau lieka stebėjimas. Jei liga progresuoja, tada reikia planuoti operaciją.

Operacijos gali būti dviejų tipų – atviros ir minimaliai invazinės (endovaskulinės). Atviros operacijos metu kraujagyslių chirurgas atveria kraujagyslę ir pašalina susiaurėjimą sukėlusias aterosklerozines plokšteles. Trumpai tariant – arterija „išvaloma“ iš vidaus, kad kraujas vėl galėtų laisvai tekėti į smegenis ir sumažėtų insulto rizika. Operuojant endovaskuliniu būdu per punkciją kirkšnyje specialiais prietaisais įvedamas stentas, praplatinama arterija ir aterosklerozinė plokštelė išjungiama iš kraujotakos.

RVUL Kraujagyslių chirurgijos skyriaus gydytojai, bendradarbiaudami su gydytojais intervenciniais radiologais, sprendžia ir kiekvienam pacientui parenka būtent jam tinkamiausią operacinį gydymo būdą. Operacinės technikos pasirinkimas priklauso nuo žmogaus anatominių ypatumų, funkcinės būklės ir gretutinės patologijos, tad iš esmės parenkamas individualiai. Galime pasidžiaugti, kad esame ypač patyrę šioje srityje ir atliekame didžiausią kiekį miego arterijų operacijų Lietuvoje – apie 100 atvirų ir 50 endovaskulinių operacijų per metus.

- Ar tai sudėtinga operacija ir kiek trunka atsigavimas po jos?

Įprastai atvira operacija trunka apie 1,5–2 valandas, kartais ir trumpiau. Operuojama bendrinėje nejautroje. Po operacijos pacientas apie parą praleidžia Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje nuolat stebimas, kad būtų galima saugiai ir efektyviai kontroliuoti jo kraujospūdį. Tai yra ypatingai svarbu pacientams, kurie jau buvo patyrę išeminį smegenų insultą.

Kitą dieną pacientas grįžta į skyrių, o trečią dieną jį išleidžiame namo. Į pilnavertį gyvenimą žmogus sugrįžta per keletą savaičių. Po operacijos yra skiriami kraują skystinantys vaistai bei statinai, kuriuos rekomenduojame vartoti nuolat, nes, kaip ir minėjau anksčiau, šie vaistai mažina aterosklerozės progresavimo ir pakartotinio insulto riziką bei apsaugo nuo kitų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.

- Kokie yra aterosklerozės rizikos veiksniai ir ar įmanoma sumažinti tikimybę šia liga susirgti?

Vieni rizikos veiksniai priklauso nuo žmonių įpročių ir gyvenimo būdo, kiti – nuo amžiaus ar paveldimumo. Svarbiausi kontroliuojami rizikos veiksniai yra padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nesubalansuota mityba, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas, stresas ir miego trūkumas. Taigi, pirmiausiai pats žmogus, pasirinkdamas sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą, gali

ženkliai sumažinti aterosklerozės ir insulto riziką. Ligą gali sąlygoti ir tokie nekontroliuojami rizikos veiksniai kaip amžius ir paveldimumas, pavyzdžiui, kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad kraujagyslių sienelės bus pažeistos.

Lietuvoje veikia Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų, kurie gali nemokamai periodiškai tikrintis dėl šių ligų. Tačiau mes pastebime, kad mūsų pacientai yra vyresni nei programos amžiaus rėžis, ir tik mažam skaičiui 40–50 metų amžiaus pacientų nustatoma miego arterijos patologija.

- Kaip apskritai vertintumėte Lietuvos gyventojų kraujagyslių sveikatą – ji gerėja ar blogėja?

Neseniai grįžau iš konferencijos Turkijoje ir galiu pasidžiaugti, kad mūsų šalyje žmonės rūko žymiai mažiau – rūkymas yra tarsi įžeidimas kraujagyslių chirurgui. Kartais tarpusavyje net pajuokaujame, kad mažėjant rūkančių žmonių mums nebeliks darbo. Visgi tai tik juokas, nes realybėje kol kas aterosklerozės atvejų yra daug, tai lemia visuomenės senėjimas ir gyvenimo būdas. Be to, pasikeitus rūkymo įpročiams ir atsiradus elektroninėms cigaretėms ir panašiems prietaisams, dar nėra iki galo aišku, kaip tai ateityje paveiks kraujagyslių ir širdies ligas.

Kalbant apskritai apie kraujagyslių ligas, nors statistiniai rodikliai šiek tiek gerėja, bet širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. Taip pat pastebime pacientų amžiaus mažėjimą – į mus kreipiasi vis jaunesni pacientai. Taip nutiko dėl šiuolaikinio sėslaus gyvenimo būdo, suvartojamo maisto kiekio, kuriame gausu angliavandenių ir lipidų.

Tačiau dirbdamas gydytoju vis dažniau įsitikinu, kad amžius – tik skaičius, o galimybė padėti žmogui ir sugrąžinti jam gyvenimo kokybę visada suteikia vilties bei prasmės tiek pacientui, tiek gydytojui. Kartą teko susidurti su 85 metų pacientu, kurį jau buvo ištikęs insultas, todėl nutarėme atlikti planinę profilaktinę operaciją. Atvėręs arteriją prie arterosklerozinės plokštelės aptikau du naujus embolus, kurie galėjo bet kada atitrūkti, nukeliauti į smegenis ir dar kartą užkimšti smegenų kraujagyslę. Operaciją atlikome sėkmingai, pacientas pasveiko. Taip dar kartą įsitikinome, kad nors medicina atrodo kaip matematika ir remiasi skaičiais – taip nėra, medicina yra įdomi, nes ji yra menas.

- Minėjote, kad RVUL Kraujagyslių chirurgijos skyrius pirmauja Lietuvoje pagal miegos arterijos chirurgijos skaičių. Kas tai lemia?

Atsakant į šį klausimą reikėtų grįžti prie pačios ligoninės ir Neuroangiochirurgijos centro įkūrimo 1991 m. Pirmasis centro vadovas buvo profesorius Egidijus Vytautas Barkauskas, būtent jis pirmas Lietuvoje ir atliko miego arterijos operaciją – endarterektomiją, taip pat kitas chirurgines kraujagyslių intervencijas.

Be to, prie sėkmingos kraujagyslių chirurgijos prisidėjo ir tai, kad iš pradžių egzistavo vienas jungtinis neurologijos ir kraujagyslių chirurgijos skyrius. Tai gydytojams davė daug naudos – kraujagyslių chirurgai patobulėjo neurologijoje, neurologai – kraujagyslių chirurgijoje, nes abi sritys yra glaudžiai susijusios.

Nors dabar skyriai yra atskiri, glaudus bendradarbiavimas tarp neurologų ir kraujagyslių chirurgų tęsiasi iki šiol. Dėl to didžiausią naudą jaučia pacientai, gaunantys multidisciplininį individualizuotą gydymą.

SAM ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės inf. 

Jonavos rajono savivaldybėje suminis sergamumo rodiklis yra beveik 1253 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Iš viso serga 521 jonavietis, iš kurių nustatyti 2 gripo atvejai, 15 koronaviruso susirgimų, ŪVKTI serga 504 jonaviečiai.   
 
Lyginant 44-osios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius visoje Lietuvoje su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad gripo atvejų skaičius padidėjo, o COVID-19 liga ir ŪVKTI – sumažėjo. Praėjusį sezoną tuo pačiu metu sergamumas buvo panašus (878,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų).   
 
Praėjusią (44-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 10 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 68. Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 2 mirties atvejai. Asmenys priklausė vyresnių nei 65 metų amžiaus grupei, buvo neskiepyti, turėjo lėtinių ligų.  

Parengta pagal NVSC duomenis ČIA. 

Šiemet VLK nupirko 223 tūkst. dozių „Vaxigrip“ vakcinos, skirtos rizikos grupių gyventojams, už beveik 770 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Vakcina jau paskirstyta 543 gydymo įstaigoms visoje šalyje pagal jų iš anksto pateiktą poreikį.

Gripo sezonas Lietuvoje įprastai prasideda spalį, o sergamumo pikas fiksuojamas sausio–vasario mėnesiais. Gydymo įstaigoms jau gavus vakcinas, svarbu skiepytis ilgai nelaukiant, nes imunitetui susiformuoti reikia laiko, o ankstyva vakcinacija padeda apsaugoti save, artimuosius ir prisidėti prie mažesnio sergamumo visuomenėje.

„Kiekvienais metais pasiskiepijusių nuo gripo gyventojų skaičius auga, tačiau vis dar yra žmonių, kurie rizikuoja savo sveikata. Skiepai išlieka veiksmingiausiu būdu išvengti sunkių gripo formų, hospitalizacijos ar net mirtinų komplikacijų. Ypač svarbu, kad nemokamai pasiskiepyti gali visi rizikos grupėms priklausantys gyventojai, kuriems ši liga pavojingiausia. Kviečiame ilgai nedelsti ir pasiskiepyti, nes gripo virusas greitai išplinta, o imunitetui susiformuoti prireikia maždaug dviejų savaičių“, – sako VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

Rizikos grupių gyventojai kviečiami nemokamai pasiskiepyti nuo gripo. Skiepai padeda pasiruošti galimam gripo sezonui – imunitetas susiformuoja per maždaug dvi savaites.

Šią vasarą ligonių kasos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 22 proc. gyventojų šį sezoną ketina pasiskiepyti nuo gripo, 40 proc. dar nėra apsisprendę, o 38 proc. tvirtino visai nesiruošiantys skiepytis. Šie duomenys rodo, kad informacijos apie skiepų naudą vis dar trūksta, todėl VLK specialistai ragina gyventojus neignoruoti rizikos ir laiku pasirūpinti savo sveikata.

Kaip ir kasmet, fondo lėšomis įsigyta vakcina skirta rizikos grupių gyventojams: 2–7 metų vaikams, nėščiosioms, 65 metų ir vyresniems žmonėms, globos ir slaugos įstaigų gyventojams, sergantiesiems lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.), taip pat sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kurie dėl savo darbo pobūdžio susiduria su didžiausia užsikrėtimo rizika. Be to, nuo šio gripo sezono nemokamai skiepijami ir sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose.

Norintys pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantys gyventojai turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę. Pasitarus su gydytoju, vieno vizito metu galima pasiskiepyti ir nuo gripo, ir nuo COVID-19 infekcijos.

VLK primena, kad kiekvienam sezonui vakcina gaminama naujai, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas. Šiemet pristatyta trivalentė vakcina užtikrina apsaugą nuo aktualiausių, šiuo metu cirkuliuojančių gripo viruso padermių.

VLK inf. 

Sertifikatas suteikia tokias pačias teises į būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kaip ir kortelė. Tai reiškia, kad kelionėje ūmiai susirgus, patyrus traumą, patekus į eismo įvykį ir pan., bus suteikta būtinoji medicinos pagalba, kurios išlaidas visiškai arba iš dalies apmokės Valstybinė ligonių kasa (VLK).

„Svarbu prisiminti, kad sertifikatas galioja trumpiau nei kortelė – tik iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Todėl jei kitoje šalyje esate ilgiau, praėjus mėnesiui, sertifikatą turėsite susiformuoti iš naujo“, – pabrėžia VLK Gyventojų aptarnavimo departamento direktorė Dalia Miniauskienė.

Pasak jos, pasitaiko, kad viešint Europos šalyje apdraustajam gali prireikti būtinosios medicinos pagalbos, bet jis neturi nei Europos sveikatos draudimo kortelės, nei galimybės susiformuoti ją pakeičiančio sertifikato. Tokiu atveju išlaidas už suteiktas medicinos paslaugas žmogui reikės padengti savo lėšomis. Bet grįžęs į Lietuvą ir turėdamas medicinos dokumentus, patvirtinančius, kad paslaugos buvo suteiktos ir apmokėtos užsienyje, jis galės kreiptis į ligonių kasą dėl būtinosios medicinos pagalbos išlaidų kompensavimo.

Šiemet VLK jau išdavė arti 29 tūkst. sertifikatų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems žmonėms, iš kurių daugiau nei 27 tūkst. gyventojų juos susiformavo savarankiškai.

Kviečiame susipažinti su dažniausiai užduodamais klausimais apie sertifikatą, pakeičiantį kortelę.

Kaip jį susiformuoti?

• Prisijunkite prie interneto ir patvirtinkite savo tapatybę per Elektroninių valdžios vartų portalą. Prisijunkite prie ligonių kasos informacinės sistemos.
• Sertifikatas suformuojamas iškart su galimybe jį atsisiųsti į savo mobilųjį telefoną ar kitą įrenginį.
• Jei prisijungti prie informacinės sistemos nėra galimybės, dėl sertifikato užsakymo galite kreiptis į šalies, kurioje viešite, valstybinio sveikatos draudimo įstaigą arba Europos šalies gydymo įstaigą, jums teikiančią būtinąją medicinos pagalbą. Prireikus, ši įstaiga kreipsis į VLK su prašymu atsiųsti kortelę pakeičiantį sertifikatą.

Ką jis garantuoja?

• Garantuoja, kad ES šalyse, taip pat Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje bei Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje patirtas būtinosios medicinos pagalbos išlaidas visiškai arba iš dalies apmokės ligonių kasa tos šalies nustatyta tvarka ir įkainiais.

Ko negarantuoja?

• Nepadengia sveikatos priežiūros paslaugų, kurios suteiktos tos šalies valstybinei sveikatos apsaugos sistemai nepriklausančiose gydymo įstaigose.
• Nepadengia papildomų mokesčių, pavyzdžiui, transportavimo, maitinimo, komforto (atskira palata ar kt.), paciento pageidavimu atliktų papildomų tyrimų.

Kas gali juo naudotis?

• Gali naudotis visi gyventojai, kurie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Pasitikrinti, ar esate draustas, galima paspaudus šią nuorodą.

Ar už sertifikatą reikia mokėti?

• Nereikia. Sertifikatą susiformavęs apdraustas žmogus, jį į savo mobilųjį renginį atsisiunčia nemokamai.

Kiek laiko galioja?

• Sertifikato galiojimo laikas kitoks, nei kortelės. Sertifikatas galioja tik iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, todėl kitą mėnesį jį reikia susiformuoti iš naujo.
• Sertifikato galiojimas susijęs su žmogaus draudimu. Jeigu jūsų draudimas galioja ne visą kalendorinį mėnesį, sertifikatas galios tiek pat laiko.
• Jeigu nesate draustas privalomuoju sveikatos draudimu, sertifikatu naudotis nebegalite. Tokiu atveju išduotas sertifikatas nebegalios, o jeigu reikės pačiam jį susiformuoti, informacinė sistema to padaryti neleis.

VLK inf. 

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, vaikų ligų gydytoja dr. I. Ivaškevičienė pabrėžia, kad gripas – tai ne paprastas peršalimas, o rimta virusinė infekcija, kuri kai kuriais atvejais gali komplikuotis net ir visiškai sveikiems vaikams. 

„Net ir visiškai sveikam vaikui gali pasireikšti sunkesnės gripo formos – plaučių uždegimas, širdies ar nervų sistemos pažeidimai. Tokios komplikacijos reti, bet realūs atvejai. Svarbu suprasti, kad vaikas – ne tiesiog mažas suaugęs žmogus. Jo organizmas dar tik vystosi, todėl yra jautresnis virusų poveikiui. Geriausia nelaukti, kol liga pasibels į namus, o iš anksto pasirūpinti apsauga – skiepais“, – sako dr. I. Ivaškevičienė. 

Gydytojos teigimu, gripas vaikams dažnai pasireiškia galvos, raumenų skausmais, kosuliu bei sloga, itin aukšta temperatūra, kurią sunku sumažinti įprastomis priemonėmis. Dėl ilgai trunkančio karščiavimo vaikai netenka daug skysčių, ir kai kuriais atvejais gydymas turi būti tęsiamas ligoninėje. Svarbu pabrėžti, kad mažieji pacientai (vaikai iki 3 m.) gana dažnai skundžiasi pykinimu, vėmimu, viduriavimu, jiems kur kas dažniau gali būti ir karščiavimo sukelti traukuliai.  

Imunitetas susiformuoja ne iš karto  

Skiepytis nuo gripo rekomenduojama dar rudenį, kol infekcija dar nespėjo išplisti, nes po vakcinacijos organizmui reikia maždaug dviejų savaičių, kad susiformuotų pakankamas imunitetas.  

„Gripo pikas dažniausiai pasiekiamas vasario–kovo mėnesiais, tačiau neretai jis prasideda ir gruodį - sausį. Šiemet, lyginant su buvusiais gripo sezonais, pirmieji gripo atvejai pradėti registruoti neįprastai anksti – spalio pabaigoje. Tikėtina, kad šių atvejų nebus daug ir sergamumas savo piką pasieks vėliau, tačiau svarbiausia yra tai, kad fiksuojami laboratoriškai patvirtinto gripo atvejai, yra vaikų, kurie jau dabar gydomi ligoninėje, todėl svarbu nedelsti ir skiepytis dabar“, – pataria dr. I. Ivaškevičienė. 

Gripo vakcina rekomenduojama visiems vaikams nuo 6 mėnesių. Tiems, kurie skiepijami pirmą kartą, dažnai prireikia dviejų dozių, kad imuninė sistema tinkamai sureaguotų. Gripu jau persirgusiems vaikams paprastai pakanka vienos dozės. 

Šiemet – trivalentė vakcina rizikos grupėms 

Šiam gripo sezonui rizikos grupėms – tarp jų ir vaikams – Lietuvoje skiriama trivalentė vakcina. Toks sprendimas priimtas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos ekspertų rekomendacijomis, atsižvelgiant į pasikeitusią epidemiologinę situaciją: pastaraisiais metais cirkuliacijoje nebebuvo fiksuotas vienas iš gripo B tipų. 

Nuo praėjusių metų sezoninė vakcina Lietuvoje nemokamai skiriama ir 2–7 metų vaikams – tėvams tereikia kreiptis į šeimos gydytoją ar polikliniką. 

„Maži vaikai dažnai tampa pirmuoju viruso platintoju šeimoje – jie patys užsikrečia darželyje ar mokykloje, o susirgę, namuose užkrečia kitus  šeimos narius, ypač pavojinga, jei artimieji yra iš rizikos grupių (pvz. mažylio besilaukianti mama, seneliai, ar sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis, vartojantys imunosupresinius vaistus) . Skiepai padeda apsaugoti ne tik patį vaiką, bet ir jo artimuosius “, – pabrėžia dr. I. Ivaškevičienė. 

Skaudžios pasekmės  

Gydytoja primena, kad vaikai patys negali priimti sprendimų dėl skiepų – tai atsakomybė, kurią turi prisiimti suaugusieji. 

„Norime auginti vaikus saugioje visuomenėje, o tam reikia sąmoningų sprendimų. Skiepai – viena iš priemonių, padedančių tai pasiekti. Jie yra veiksmingi, saugūs ir padeda išvengti rimtų pasekmių“, – sako dr. I. Ivaškevičienė. 

Gripas – nenuspėjamas, todėl niekas negali numatyti, kaip liga paveiks konkretų vaiką. Pastaraisiais dviem sezonais vaikų mirčių nuo gripo Lietuvoje nefiksuota, tačiau 2022–2023 metų laikotarpiu gripas pareikalavo dviejų vaikų gyvybių. 

„Tai – skaudūs priminimai, kad laukti rizikinga. Kai turime galimybę apsaugoti vaiką – tiek nuo ligos, tiek nuo galimų komplikacijų – būtų neatsakinga šios galimybės neišnaudoti“, – apibendrina dr. I. Ivaškevičienė. 

„Daug tėvų atostogas supranta tik kaip fizinį poilsį ar naujus įspūdžius, tačiau vaikui dar svarbesnis yra emocinis atokvėpis – galimybė būti savimi, žaisti, klysti, kurti, mėgautis laisve. Būtent tokios akimirkos padeda formuotis stipresniam vaiko pasitikėjimui savimi ir ryšiui su šeima“, – sako vaikų psichologė, dviejų vaikų mama Agnė Tarbejevaitė.  

Pasak jos, kiekvienas vaikas skirtingas, todėl tėvų užduotis – padėti atrasti tinkamą pusiausvyrą tarp aktyvumo ir poilsio. Suprantama, jog ne visuomet įmanoma visą atostogų laiką praleisti kartu su vaiku, tačiau galbūt  šiuo metu verta pasvarstyti, kaip darbus suplanuoti taip, kad bent vakarai būtų skirti bendram laikui.  

Psichologiškai stiprinančios veiklos rudens atostogoms 

1. Kasdienis buvimas gryname ore – natūrali emocinio balanso terapija.

Net ir trumpi pasivaikščiojimai lauke ar žaidimai kieme padeda vaikams nusiraminti, gerina nuotaiką ir dėmesio koncentraciją. Gamtos garsai ir judėjimas veikia raminamai, o pasivaikščiojimai su tėvais – puikus metas nuoširdžiam pokalbiui. Tokios akimirkos leidžia vaikui atsiriboti nuo ekranų, netrukdomai reikšti mintis ir emocijas, dalytis įspūdžiais, o svarbiausia – kurti artumą.  

2. Ribokite naudojimąsi telefonu bei kompiuteriu.

Po kelių mėnesių mokymosi ir didelio informacijos srauto vaikams svarbu pailsėti nuo skaitmeninio pasaulio. Ilgas buvimas prie ekranų siejamas su prastesne emocine savijauta ir dėmesio koncentracija. Pakeiskite ekranų laiką bendromis veiklomis – stalo žaidimais, šeimos išvyka ar tiesiog pokalbiu. Vaikai mielai keičia laiką prie ekranų į turiningą veiklą: šeimos žygius, stalo ar judriuosius žaidimus, vakaro pokalbius su artimaisiais. Svarbiausia – suaugusiųjų iniciatyva ir palaikymas, padedant atrasti tikrą ryšį, buvimą kartu ir gyvenimo džiaugsmą už ekrano ribų.  

3. Išlaikykite nuoseklumą ir rutiną.

Nors atostogos skirtos poilsiui, visiškas režimo praradimas gali apsunkinti grįžimą į mokyklą. Pasistenkite išlaikyti pastovų miego, valgymo ir dienos ritmo tvarkaraštį – taip vaikui bus lengviau grįžti į įprastą režimą po poilsio savaitės. 

4. Skatinkite vaikus užmegzti bei palaikyti socialinius ryšius.

Rudens atostogos – tinkamas metas pasikviesti draugus, apsilankyti pas senelius ar dalyvauti bendruomenės veiklose. Tokie susitikimai stiprina vaiko savivertę, empatiją ir gebėjimą kurti ryšius. Įsitraukimas į naujus santykius, pažintis svarbus tuo, kad vaikas save gali pažinti naujai, pamatyti naujas savo savybes, naujus vaidmenis, sustiprinti savivertės jausmą. Ypatingai tai svarbu vaikams, kurie mažiau pasitiki savimi, kuriems mokykloje, klasėje ar darželyje klijuojamos „etiketės“. Šie vaikai turi galimybę naujoje aplinkoje save pristatyti kitaip, parodyti savo stiprybes ir tai gali būti svarbus etapas jų savivertės stiprinimo kelyje.  

5. Padėkite vaikui atrasti ir stiprinti savo gebėjimus.

Kartu išbandykite kūrybines ar raminančias veiklas – piešimą, muziką, gaminimą ar pasivaikščiojimus gamtoje. Vertinkite pastangas, o ne rezultatus – tai padeda vaikui pasitikėti savimi ir suvokti, kad jis priimamas toks, koks yra. Kartu su vaiku pasvarstykite, kaip jam patinkančias veiklas būtų galima tęsti toliau – ypač jei jos padeda atsipalaiduoti, išreikšti save ar stiprina pasitikėjimą savimi bei savo jėgomis.  

6. Išgirskite vaiko poreikius.

Ne visiems vaikams atostogos reiškia pramogas ar stovyklas. Kai kuriems labiau reikia ramybės, buvimo namuose ar tiesiog laiko su tėvais. Atviri pokalbiai apie vaiko jausmus padeda išvengti įtampos ir pervargimo – tai ne tik padeda suprasti vaiko jausmus, bet ir parodo, kad jo nuomonė ir patirtys yra svarbios. Tai stiprina pasitikėjimą ir mažina emocinę įtampą. Atostogos turėtų padėti vaikui ne tik patirti naujus įspūdžius, bet ir atgauti jėgas, sustiprėti emociškai bei susikurti ilgalaikius prisiminimus ramioje aplinkoje.  

„Net ir trumpas poilsis gali tapti prasmingas, jei jame yra ryšio, supratimo ir dėmesio. Vaikui nereikia „super atostogų“ – jam reikia kokybiško laiko su šeima, kai jis jaučiasi svarbus ir išgirstas“, – sako psichologė A. Tarbejevaitė. Ji taip pat primena tėvams, kad svarbu pasirūpinti ir savo emocine būsena: „Tik pailsėję ir emociškai stabilūs tėvai gali suteikti vaikams saugumo jausmą. Todėl nepamirškite pasirūpinti savimi.“  

Daugiau informacijos apie vaikų ir paauglių psichikos sveikatą bei jai kylančius iššūkius rasite svetainėje www.pagalbasau.lt.  

„Sveiki dantys – tai ne tik graži šypsena, bet ir galimybė nevaržomai džiaugtis kasdieniu gyvenimu: valgyti mėgstamą maistą, bendrauti be diskomforto. Senjorai turi teisę susigrąžinti gyvenimo kokybę pasinaudodami kompensuojamu dantų protezavimu, ir šiai paslaugai gauti nereikia papildomų prašymų ar vizitų į ligonių kasą“, – sako VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Dantų protezavimo kompensavimo procesas paprastas – pirmiausia reikia kreiptis į savo odontologą gydymo įstaigoje, prie kurios pacientas yra prisirašęs. Jei nustatomas dantų protezavimo poreikis, gydytojas odontologas įrašo pacientą į dantų protezavimo sąrašą. Tuomet belieka pasirinkti gydymo įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa dėl dantų protezavimo, ir per trejus metus susiprotezuoti dantis. Gydymo įstaiga gali būti tiek viešoji, tiek privati, jų sąrašą galima rasti VLK interneto svetainėje. 

Prieš pradedant protezuoti dantis, gydytojas turi sudaryti išsamų dantų protezavimo planą ir aptarti jį su pacientu. Tai leidžia aiškiai suprasti, kokia paslaugų dalis bus apmokėta ligonių kasos, o už ką gali tekti primokėti papildomai.

Dantų protezavimo išlaidas ligonių kasa padengia gydymo įstaigai, kuri suteikė dantų protezavimo paslaugą, tačiau ne daugiau nei nustatyta kompensuojamoji suma. Priklausomai nuo individualios situacijos, ji gali siekti iki 670,39 euro, o sudėtingesniais atvejais – iki 2 062,70 euro. Jei dantų protezavimo kaina viršija kompensuojamą sumą, kainų skirtumą padengia pats pacientas.

Pakartotinai kompensuojamą dantų protezavimą pacientai gali gauti tik po trejų metų nuo ankstesnių šių paslaugų išlaidų apmokėjimo dienos, o ne nuo protezavimo pabaigos dienos. Kada tiksliai sueina šis terminas, kokia suma buvo kompensuota ir kokios paslaugos suteiktos, suaugusieji gali pasitikrinti ligonių kasos interneto svetainės elektroninių paslaugų skiltyje arba Viešųjų elektroninių paslaugų portale, pasirinkę „Mano gydymas ir vaistai“.

VLK duomenimis, vien pernai kompensuojamu dantų protezavimu pasinaudojo beveik 76 tūkst. gyventojų, iš kurių net 83 proc. sudarė senjorai. Iš fondo šiai paslaugai buvo skirta arti 52 mln. eurų, o šiemet – apie 56 mln.

Primenama, kad fondo lėšomis apmokamu dantų protezavimu gali pasinaudoti ne tik senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės, bet ir vaikai iki 18 metų, taip pat gyventojai, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, bei tie žmonės, kuriems taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos. 

VLK inf. 

Paskutinį spalio savaitgalį – iš šeštadienio į sekmadienį – suksime laikrodžius viena valanda atgal. Nors teigiama, kad rudenį laiko sukimas yra lengvesnis negu pavasarį, visgi žmonėms tokios pasekmės kaip sutrikęs miegas, nuovargis ir dirglumas gali justis ir savaitę, o jautresniems – netgi tris savaites. Vaistininkė Toma Gečienė dalijasi patarimais, kaip pasirūpinti savo savijauta ateinančiomis dienomis.

Kokios laikrodžio sukimo pasekmės sveikatai?

Vos viena valanda pasukto laikrodžio pasekmes žmonės gali justi iki savaitės laiko. Vaistininkė Toma Gečienė išskiria, kad dažniausiai iš pradžių pajuntami miego sutrikimai. 

„Įprastai vakarais mūsų organizme reguliariu metu pradeda gamintis melatoninas, kuris paskatina mus eiti miegoti. Visgi, atsukus valandą atgal, išsiderina melatonino gamybos procesas – ji prasideda vėliau nei įprastai, dėl ko vakare mums sunkiau užmigti. O užmigę vėliau nei esame įpratę, sekantį rytą prabusime nepailsėję. Nuovargį po to gali lydėti nerimas, padidėjęs streso lygis, išsiblaškymas, suprastėjęs darbingumas“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.

Dėl to, anot vaistininkės T. Gečienės, pereinamasis laikotarpis bus sunkesnis tiems, kurie yra įpratę keltis itin anksti rytais. Ji priduria, kad su iššūkiais taip pat gali susidurti širdies ir neurologinių sveikatos problemų turintys žmonės bei kenčiantys nuo depresijos.

Pataria, kaip iš anksto ruoštis laiko sukimui

1. Melatoninas. Žmonėms, kurie itin jautrūs laiko pokyčiams, jau patariama vartoti melatoniną likus valandai iki miego. Reguliariai jį vartokite kasdien ir dar bent 2 dienas po laiko persukimo. Tai paskatins melatonino gamybą organizme ir įpratins jį anksčiau užmigti.

2. Vaistažolių arbatos. Vakare, likus ne mažiau nei porai valandų iki miego, išgerkite puodelį vaistažolių arbatos – tai gali būti melisos, suktažolės, pipirmėtės. Išgerkite nedidelį kiekį arbatos, ypač jeigu esate linkę naktį keltis į tualetą, kad tai nesutrukdytų jūsų miego.

3. Daugiau fizinės veiklos gryname ore. Ateinančiomis dienomis skirkite daugiau laiko fizinėms veikloms – tai gali būti paprasčiausias pasivaikščiojimas lauke.

4. Pasirūpinkite širdies veikla. Laiko persukimas gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimui. Pasirūpinkite ne tik savo, bet ir vyresnio amžiaus artimųjų vaistinėle, kad joje būtų vaistų nuo spaudimo ir širdies lašų.

5. Jeigu galite – pailsėkite sekmadienį. Kadangi laikrodis bus sukamas naktį iš šeštadienio į sekmadienį, patariama paskutinę savaitės dieną praleisti ramiai. Tad namų ruošos darbus ar didesnius planus, esant galimybei, nukelkite kitai dienai, o vietoje to pailsėkite šią dieną ir nepervarkite prieš pirmadienį.

 „Eurovaistinės“ pranešimas spaudai 

Kalbėti apie tai, kas paliečia tūkstančius Lietuvos moterų – apie krūties vėžį – yra jautru, svarbu ir būtina. Tai diagnozė, kuri akimirkai sustabdo visą gyvenimą, pakeičia ne tik moters kasdienybę, bet ir visos šeimos pasaulį. Krūties vėžys neturi amžiaus ribų – jis pasiekia tiek jaunas mamas, tiek moteris, kurios mano, kad pavojus jau praeityje. Tai iššūkis gydytojams, bet kartu ir mūsų, kaip visuomenės, atsakomybė.

Šiandien Lietuvoje su šia diagnoze gyvena daugiau nei 21 tūkstantis moterų. Kasmet nustatoma apie 1700 naujų atvejų, o apie 500 moterų nuo šios ligos miršta. Tai nėra tik skaičiai – tai gyvenimai, šeimos, jų istorijos. Nors nuo 2005 m. Lietuvoje veikia krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, joje dalyvauja vos kas antra moteris.

Diskusijoje Seime – apie žmogų, o ne tik apie ligą

Spalio 20 d. Seime surengta apvalaus stalo diskusija „Krūties vėžio žinomumo mėnuo: personalizuotas požiūris, inovatyvūs sprendimai, kokybiškas gyvenimas“, kurią inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) drauge su Seimo nariu prof. Sauliumi Čaplinsku ir kurioje savo įžvalgomis dalinosi Nacionalinio vėžio centro, LSMU Kauno klinikų, Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojai onkologai, pirminės sveikatos priežiūros centrų, Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientų ir gydytojų organizacijų atstovai.

„Diskusijos tikslas – kalbėti ne tik apie medicininius aspektus, bet ir apie žmogų: kaip laiku atpažinti ligą, kaip padėti ją įveikti ir kaip padėti sugrįžti į visavertį gyvenimą gydymui pasibaigus. Krūties vėžys – tai liga, kuri statistiškai kiekvieną darbo dieną Lietuvoje nusineša dviejų moterų gyvybes. Tai yra tikrai per daug, o kadangi krūties vėžys yra liga, kurios pasekmes reguliariai tikrinantis galima žymiai palengvinti ir išvengti mirčių, prevencija yra ypatingai svarbi. Juk 9-ioms iš 10 moterų nustačius ligą anksti, ją pagydo,“ – sakė Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas. Renginyje ne kartą pabrėžta individualizuoto požiūrio svarba, būtinybė užtikrinti sklandų paciento kelią, realų paciento įtraukimą priimant sprendimus dėl gydymo, akcentuota klinikinių tyrimų prieinamumo ir visuomenės informuotumo svarba.

„Kalbėti Seime apie krūties vėžio problematiką, kai drauge diskutuoja visos suinteresuotos pusės, o ypač pacientų draugijos, asociacijos, yra labai svarbu. Sprendimų priėmėjams svarbu išgirsti lūkesčius, vizijas, ką būtų galima dar pagerinti sveikatos sistemoje,“ – kalbėjo renginyje dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Mitai, kurie stabdo nuo patikros

Nors informacijos apie krūties vėžį atrodo daug, gydytojai pastebi, kad daugelis moterų vis dar vadovaujasi klaidingais įsitikinimais, tokiais kaip „mano šeimoje niekas nesirgo“, „aš dar jauna“, „gyvenu sveikai, todėl nesusirgsiu“. Tačiau tyrimai rodo, kad paveldimas krūties vėžys sudaro tik 5–10 proc. visų atvejų, o net 1 iš 5 moterų krūties vėžys diagnozuojamas iki 50 metų amžiaus. Vis dažniau liga nustatoma 30–40 metų pacientėms.

Nepaisant to, dalis moterų vengia patikrų dėl mitų apie mamografijos žalą ar dėl baimės sužinoti diagnozę. Gydytojai primena – mamografijos metu gaunama apšvita yra itin maža, o procedūros metu krūties suspaudimas leidžia tiksliau atlikti tyrimą.

Kaip pažymi POLA direktorė Neringa Čiakienė, yra trys dalykai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas žmogus – pirma – kad vėžiu susirgti gali kiekvienas, nepaisant jo amžiaus lyties ar socialinio statuso, tad kai gauname kvietimą pasitikrinti, sutikti reiktų iš karto, nieko nelaukiant, o jei žmogus jaučia, kad kažkas su sveikata yra kitaip, ieškoti priežasties ir kreiptis pas gydytoją. Antra – svarbu pasitikėti sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje: kiekvienas turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir specialistą, tačiau pasirinkus, svarbu pasitikėti ir būti atviriems, neslėpti savo pasirinkimų, pasitarti dėl įvairių papildomų priemonių naudojimo ar vartojimo, jei vis tik kažką renkasi. Trečia – būti aktyviems savo sveikatos kelyje, o tai reiškia – daryti viską, kas nuo paciento priklauso – domėtis savo ligos aspektais, gydymo galimybėmis, kad suprastų, ką gydytojai jam siūlo, ką reiškia vienas ar kitas gydymo būdas ir aktyviai dalyvauti priimant sprendimus esminiais klausimais.

Svarbios naujienos – platesnė prevencijos aprėptis

Nuo 2025 m. sausio 1 d. krūties vėžio prevencinė programa priklauso 45–74 metų moterims (anksčiau – nuo 50 iki 69 metų). Pagal programą mamografijos tyrimas atliekamas kas dvejus metus.

Šiuo metu vykdomas naujo modelio pilotinis projektas, optimizuojantis kvietimų siuntimo, atsakymų ir informavimo procesus, o šalyje įsteigti prevencinių programų koordinavimo centrai, kurie, tikimasi, padės geriau pasiekti moteris regionuose.

Gyvenimas po gydymo – stebėsena ir emocinė sveikata

Po aktyvaus krūties vėžio gydymo pacientės dar bent penkerius metus lankosi onkologijos centruose vykdant ilgalaikę stebėseną. Kai kurios lankosi dešimt ar net penkiolika metų. Diskusijoje kalbėta, kad augant išgyvenamumui ir nemažėjant naujų krūties atvejų skaičiui, reikia ieškoti būdų, kaip subalansuoti naštą sveikatos priežiūros sistemai, prioritetą skiriant didžiausią riziką turinčioms moterims, lygiagrečiai aiškinant ir edukuojant, kad ne visi tyrimai būtini tam, kad būtų galima gyventi be alinančios baimės, kad liga sugrįš laiku nepastebėta. Ne kartą pabrėžta, kokia didelė bendruomeniškumo, socialinių ryšių svarba palaikant gerą emocinę būklę, kaip svarbu nebijoti kreiptis pagalbos į šios srities profesionalus (psichologus, psichiatrus) bei laikytis sveiko gyvenimo principų – fizinio aktyvumo, tikslinės savityros, emocinės pusiausvyros.

Paliatyvioji pagalba – ne pabaiga, o kokybiško gyvenimo dalis

Diegiant personalizuotą požiūrį į gydymą, vis dažniau kalbama apie ankstyvą paliatyviosios pagalbos įtraukimą. Paliatyvioji pagalba gali ir turi būti teikiama lygiagrečiai vykstant aktyviam gydymui – laiku pradėta ji pagerina  gyvenimo kokybę, padeda suvaldyti simptomus, suteikia emocinę bei dvasinę paramą ir padeda sergančiam išlikti oriam. Šiuo metu dedama daug pastangų, kad individualizuota paliatyvios medicinos pagalba būtų užtikrinama Lietuvos onkologijos centruose: poreikis didelis, tačiau trūksta sisteminių instrumentų,  specialistų bei supratimo apie tokios pagalbos kompleksinį poveikį konkrečiam žmogui ir sveikatos priežiūros sistemai.

Kartu galime pakeisti statistiką

Rožinis spalis primena – krūties vėžio prevencija ir ankstyvas ligos nustatymas išgelbsti gyvybes. Kiekviena moteris, atėjusi pasitikrinti, – tai žingsnis link mažesnio sergamumo ir didesnio išgijimo. Laiku atliktas tyrimas gali išgelbėti ne tik gyvenimą, bet ir visą šeimą.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA primena, kad prevencija – tai ne tik medicininis veiksmas, bet ir rūpestis savimi, drąsa pasirūpinti savo ateitimi. Pagal programą mamografijos tyrimas atliekamas kartą per dvejus metus moterims nuo 45 iki 74 metų amžiaus imtinai. Svarbu pažymėti, kad moteris, kuri nepatenka į prevencinės programos patikros amžiaus tarpsnį, tačiau jaučia neraminančius simptomus, tokius kaip pakitusi krūtų forma, dydis, odos ar spenelių išvaizda (įdubimas, „apelsino žievelės“ oda, išskyros), atsiradęs gumbelis, turi nedelsti ir apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus ir nukreips specialistų tolesniam ištyrimui.

Kiekvienas apsilankymas pas gydytoją, kiekvienas pokalbis apie sveikatą, kiekvienas priminimas draugei ar mamai pasitikrinti – tai maži, bet labai svarbūs žingsniai, galintys pakeisti situaciją visos šalies mastu. Kuo daugiau moterų reguliariai tikrinsis, tuo daugiau jų ligos nustatymo atveju sulauks ankstyvos pagalbos, o aptikta ankstyvos stadijos liga bus lengviau gydoma. Tai reiškia daugiau išsaugotų gyvybių, mažiau skausmo šeimose ir stipresnę visuomenę, kurioje sveikata – bendras visų rūpestis. Rožinis spalis – tai ne tik simbolis, bet ir kvietimas veikti: ne laukti, o imtis atsakomybės už save ir padrąsinti kitus daryti tą patį.

Apvalaus stalo diskusija – POLA vykdomos 2025 m. informacinės kampanijos „Po TO“, skirtos vėžio prevencijai ir vėžio stigmos mažinimui, dalis.

***

POLA – praktinė pagalba, ekspertų patarimai, palaikanti bendruomenė, vienijanti daugiau nei 63 tūkstančius onkologinių pacientų. POLA misija – siekti proveržio ir gerinti onkologinių pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę vėžio išgyvenamumo, gydymo ir gyvenimo su onkologine liga srityse. Plačiau: www.pola.lt ir www.priesvezi.lt

Jonavos rajone 42-ąją metų savaitę bendras sergamumas pasiekė beveik 1484 atvejus 100 tūkstančių gyventojų. Jonavos rajone serga 617 asmenų. Fiksuotas 1 gripo atvejis, registruoti 34 koronaviruso susirgimai, kiti susirgimai – 582 ŪVKTI. 

Lyginant šių metų 42-osios savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad  gripo atvejų skaičius padidėjo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos – sumažėjo, tačiau bendras sergamumas išlieka panašus į praėjusių sezonų. 2024 m. 42-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1252,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 

Praėjusią (42-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti  3 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 104 asmenys. Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 2 mirties atvejai. Abu asmenys priklausė 80–89 amžiaus grupei, abu neskiepyti ir turėjo lėtinių ligų.

Saugantis gripo, COVID-19 ir kitų ŪVKTI NVSC specialistai ragina laikytis higienos taisyklių: kosint ir čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis (galima užsidengti skepetaite ar sulenkta alkūne); reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus; stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis; dažnai drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas. Pajutę į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) 41-osios savaitės duomenimis,  Europos Sąjungos / Europos ekonominės erdvės šalyse sergamumas COVID-19 liga mažėja. Respiracinio sincitinio viruso (RSV) ir gripo paplitimas išlieka žemas.

Į sveikatos priežiūros įstaigas dėl ŪVKTI besikreipiančių asmenų skaičius išlieka žemas, tačiau daugumoje šalių jis didėja, kaip ir įprasta šiuo metų laiku. Lyginant su ankstesniais sezonais, sergančiųjų sunkia COVID-19 ligos forma, kuri dažniausiai pasireiškia 65 metų ir vyresniems žmonėms, skaičius išlieka žemas.

Lietuvos apskričių ir kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius bei kitą aktualią sezono informaciją galima rasti NVSC interneto svetainėje.

Jonavos klinikos „Medicinos namai“ odontologų komanda:

                   
Atliekame:

• Dantų terapines paslaugas
• Profilaktines apžiūras
• Burnos higieną
• Dantų implantaciją (atliekame su TLK kompensacija)
• Dantų protezavimą (atliekame su TLK kompensacija)
• Dantų šalinimus

Registracija odontologijos procedūroms - atvira visiems!

Į konsultacijas dėl odontologijos procedūrų kviečiame visus – tiek prisirašiusius, tiek neprisirašiusius prie mūsų klinikos pacientus. Konsultacijos metu gydytojai odontologai įvertins Jūsų burnos sveikatą, parengs individualų gydymo planą, o esant teisei į TLK kompensaciją – padės sutvarkyti visus dokumentus. Kviečiame registruotis konsultacijai!

„Medicinos namai“ klinikos taip pat veikia Anykščiuose, Biržuose, Baisogaloje, Jurbarke, Kupiškyje, Kaune, Kaltinėnuose, Kėdainiuose, Lauksargiuose, Pasvalyje,  Pagėgiuose, Tauragėje, Subačiuje, Skaudvilėje, Šiauliuose, Šlienavoje, Vilniuje.

Daugiau informacijos apie kliniką galite rasti interneto puslapyje www.medicinosnamai.lt

Klinikos naujienos skelbiamos facebook‘o paskyroje – Jonavos klinika „Medicinos namai“

Mus rasite: Jonalaukio k. 1, Jonavos sen., Jonavos raj. Klinikos telefonai: +370 66292726

Paklausti apie vaistinių pareigą užtikrinti, kad pirkėjai nepermokėtų už kompensuojamuosius vaistus, gyventojai dažniausiai teigė žinantys, jog vaistininkas privalo kompiuterio ekrane parodyti visus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų vaistus – tai nurodė 26 proc. apklaustųjų. Beveik tiek pat (23 proc.) pažymėjo, kad vaistininkas pirmiausia turi pasiūlyti tą vaistą, kuriam taikoma mažiausia priemoka. Tik nedidelė dalis respondentų (6 proc.) žinojo, kad jeigu tą dieną vaistinėje nėra mažiausios priemokos vaisto, jis turi būti užsakytas ir pristatytas į vaistinę. Vos 22 proc. apklaustųjų turėjo pakankamai žinių, kad tinka visi šie atsakymai, o net 33 proc. nežinojo nė vieno iš jų. Tai rodo, kad net trečdalis gyventojų gali permokėti už gydymą vien dėl informacijos stokos.

Dar ryškesnė informacijos spraga atsiskleidė kalbant apie kasmet kaupiamą kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelį. Tik 13 proc. respondentų teigė žinantys, kad sumokėjus 59,04 euro už kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka, vėliau iki metų pabaigos už juos mokėti nebereikia, dar 22 proc. sakė, kad apie tai yra kažką girdėję. Tačiau net 65 proc. apklaustųjų apie tokią galimybę nieko nežinojo. Ši priemonė sukurta tam, kad apsaugotų žmones nuo didelių išlaidų vaistams, tačiau ji negali veikti efektyviai, jei du trečdaliai gyventojų nežino apie savo teises.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa taip pat parodė, kad žmonėms nėra aišku, kam paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus yra visiškai padengiamos valstybės. 11 proc. respondentų manė, jog ši pagalba taikoma 75 metų ir vyresniems apdraustiesiems, 7 proc. – neįgaliesiems, gaunantiems mažai draudžiamųjų pajamų, 6 proc. – senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Tik penktadalis (20 proc.) apklaustųjų žinojo, kad visoms šioms gyventojų grupėms priemokų mokėti nereikia, o net 59 proc. prisipažino apskritai nežinantys atsakymo. Tai reiškia, kad net ir tie gyventojai, kuriems priklauso valstybės pagalba, dažnai stokoja informacijos apie galimybes ja pasinaudoti.

VLK atstovai pabrėžia, kad tyrimo rezultatai yra svarbus signalas dėl tolesnio informavimo poreikio. Jei gyventojai nežino apie paciento priemokų kompensavimą ar krepšelio kaupimą, jie rizikuoja už vaistus permokėti. „Tik žinodami savo teises žmonės gali išvengti permokėjimo ir pasinaudoti visomis valstybės teikiamomis garantijomis. Mūsų pareiga – ne tik užtikrinti kompensavimo mechanizmus, bet ir pasirūpinti, kad žmonės apie juos žinotų. Tuomet ši sistema veiks efektyviai ir užtikrins realią pagalbą pacientams“, – teigia VLK Komunikacijos skyriaus vedėja Jolanta Normantienė.

Visą VLK užsakymu atliktą Šalies gyventojų tyrimą dėl kompensuojamųjų vaistų prieinamumo galima pamatyti čia.

VLK inf.

Svarbiausia žinia rajono gyventojams – šios operacijos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), todėl pacientams jos nemokamos. 

Apie pirmuosius darbus Jonavoje ir planus ateičiai – pokalbis su gydytoja Viktorija Slavinskyte Pušklevič. 

- Kokia operacija pirmoji buvo atlikta Jonavos ligoninėje? 

- Pirmoji operacija buvo tikrai sudėtinga. Pacientas atvyko negalėdamas 19 metų atmerkti voko. Atlikome sudėtingą okuloplastinę operaciją – iš kaktos raumens suformavome lopelį ir jį pritaikėme prie pačio voko. Pacientas po operacijos apsidžiaugė: sako, 19 metų nemačiau, o dabar matau daug ryškiau nei anksčiau.  

Tai buvo mūsų pirmoji ir labai sudėtinga operacija. Toliau planuojame atlikti įvairias vokų operacijas, daugiausia dirbsime su pacientais, kuriems paslaugos kompensuojamos ligonių kasų. Aišku, reikės atlikti išsamius tyrimus ir nustatyti, ar pacientai atitinka kriterijus. Jei ne – pasiūlysime kitus sprendimus, įskaitant estetinę chirurgiją. Visa tai įmanoma ir Jonavos ligoninėje. 

- Galima sakyti, kad Jonavos ligoninė žengia dar vieną žingsnį pirmyn – link respublikinės medicinos lygmens, net plastinės chirurgijos paslaugų? 

- Tikrai taip. Dažniausiai pas mane kreipiasi pacientai su rimtomis problemomis, kai daugiau nei pusė vyzdžio uždengiama nukritusiu voku. Tokios operacijos – tai didelis žingsnis į priekį Jonavos ligoninei. 

- Kada buvo atliktos pirmosios operacijos? 

- Pirmoji – spalio 6-ąją dieną. O spalio 20-ąją atliktos net penkios operacijos.  

- Girdėjome, kad ateityje planuojama teikti paslaugas ir vaikams? 

- Taip, džiaugiuosi, kad galėsime suteikti pagalbą ir vaikams – su anestezija, jei tai bus, pavyzdžiui, miežiai ar kitos vokų patologijos. Be to, ateityje tikimės plėstis ir toliau – galbūt bus atliekamos ir žvairumo operacijos.  

- Kada žmogus turėtų susirūpinti ir kreiptis į jus? Kaip vyksta visa procedūra? 

- Dažniausiai pirmieji apie problemas išgirsta šeimos gydytojai. Pacientai skundžiasi, kad sunku matyti, tenka įtempti kaktos raumenis, kilnoti antakius. Ypač dažnai tai pastebi vairuotojai – sako, kad šonuose visiškai nebemato ir tenka net sukti galvą. 

Tuomet atliekame regėjimo lauko tyrimą – jis parodo, ar skundai realūs. Jeigu matome defektus, susijusius su nukritusiais vokais, rekomenduojame operaciją. Delsimas tik blogina regėjimo būklę, todėl geriau problemą spręsti iš karto.  

- Ar dažniau į jus kreipiasi moterys, ar vyrai? 

- Nors atrodo, kad tai moterų rūpestis, statistiškai nukritusius vokus dažniau turi vyrai. Jų kaktos audiniai ir raumenys sunkesni, todėl laikui bėgant antakiai pasmunka žemyn. 

Kartais pas vyrus tie antakiai būna taip nusileidę, kad vien vokų operacijos nebeužtenka – reikia kelti ir antakius. Kai kuriais atvejais atliekame abu veiksmus vienu metu. 

Moterys paprastai kreipiasi greičiau – jos galbūt labiau rūpinasi savo sveikata ir išvaizda. 

- Kaip vyksta pati operacija? Ar ji skausminga? 

- Pacientams visada sakau: viskas labai panašu į apsilankymą pas odontologą. Nuskausminame, pacientas atsipalaiduoja, kalbamės – daug psichologijos. 

Dažnai po visko žmonės sako: Kodėl aš bijojau? Buvo visai nebaisu, net panašu į apsilankymą pas kosmetologą. Žinoma, jautresniems pacientams galime taikyti ir bendrinę anesteziją. Kiekvieną atvejį deriname individualiai su anesteziologu.  

- Tai reiškia, kad pacientai gali pasirinkti anestezijos būdą? 

- Taip, Jonavos ligoninėje turime visas tam reikalingas galimybes. Paslaugos oftalmologijos srityje čia tikrai sparčiai plečiasi.  

- O nuo kelių metų vaikai gali būti operuojami Jonavoje? 

- Vaikučiams, kuriems reikia, galime suteikti anesteziją ir atlikti smulkias operacijas – pavyzdžiui, šalinant miežius ar kitus darinius. Paprastai tai darome nuo 5–6 metų amžiaus. Mažesnius vaikus, žinoma, nukreipiame į Kauno klinikas. Be to, ateityje tikimės plėstis ir toliau – galbūt Jonavoje bus atliekamos ir žvairumo operacijos. 

Bet tai vis tiek didelis žingsnis – dabar ir Jonavos ligoninė turi šią galimybę. Džiugu, nes tėvai dažnai klausia, kur kreiptis su vyresniais vaikais, o čia galime jiems padėti vietoje.  

- Ir dar kartą pasitikslinkime: šios paslaugos – finansuojamos? 

Taip, pacientams mokėti nereikia – operacijos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tad kviečiame žmones drąsiai kreiptis – juk kalbame ne tik apie grožį, bet ir apie regėjimo kokybę.

- Dėkojame už pokalbį.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, viešojo sektoriaus prioritetizavimas, sudarant sutartis su Ligonių kasomis leistų reikšmingai prisidėti prie Vyriausybės tikslų įgyvendinimo.

„Tai esminis svarbus žingsnis link viešojo sektoriaus stiprinimo ir sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimo visiems Lietuvos gyventojams nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir ekonominių galimybių. Suteikiant prioritetą viešosioms įstaigoms teikti sveikatos paslaugas sprendžiami netolygumų ir eilių gauti gydymo paslaugas klausimai“, – teigia M. Jakubauskienė. 

Po pritarimo Vyriausybėje Sveikatos draudimo įstatymo pataisos keliaus į Seimą. Jas priėmus keistųsi Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principai. Projektu siūloma paslaugų mastą pirmiausia paskirstyti valstybės, savivaldybių viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms. Su privačiomis įstaigomis VLK sutartis sudarytų dėl tos dalies paslaugų, kurių negali užtikrinti valstybės ir savivaldybių viešosios ir biudžetinės įstaigos.

Šie principai nebūtų taikomi pirminei sveikatos priežiūrai, nes čia nenustatomas paslaugų teikimo mastas. Pacientai ir toliau galės rinktis jiems labiausiai priimtiną, viešąją ar privačią pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.

Tokie pokyčiai kaip priemokų naikinimas, viešojo sektoriaus stiprinimas prisideda prie strateginių Vyriausybės tikslų – didinti skaidrumą sveikatos sistemoje, paslaugų prieinamumą, valdyti eiles gydymo įstaigose, gerinti medikų savijautą, mažinti pacientų atskirtį – įgyvendinimo, tvirtina ministrė.

Įstatymų pakeitimai rengiami įgyvendinant XX Vyriausybės programos nuostatą: užtikrinti efektyvios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pagrindą sudarančių viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, skirti ilgalaikes ir pakankamas investicijas į jų infrastruktūrą. 

SAM Komunikacijos skyrius

Pastaraisiais dešimtmečiais žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo – vis dėlto paskutiniuosius 9–10 gyvenimo metų žmogus dažnai praleidžia sirgdamas lėtinėmis ligomis arba turėdamas negalią. Todėl vis dažniau kalbama apie sveiko gyvenimo trukmės rodiklį ir apie sveiką senėjimą (angl. healthy aging), kai senstantis žmogus išlaiko funkcinį pajėgumą, gyvenimo kokybę, savarankiškumą bei gebėjimą dalyvauti visuomenės gyvenime. 

Judėjimas stiprina sveikatą

Fizinis aktyvumas teigiamai veikia beveik visas organizmo sistemas: stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą: gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį ir širdies ligų riziką, didina kvėpavimo sistemos pajėgumą.

Tinkamai parinktas fizinis aktyvumas padeda išlaikyti raumenų jėgą, kaulų tankį, sulėtina sarkopenijos (raumenų masės mažėjimo) procesus, o pagerėjusi pusiausvyra ir koordinacija mažina senatvinių griuvimų riziką. Reguliarus judėjimas taip pat teigiamai veikia medžiagų apykaitą – padeda kontroliuoti kūno svorį, gliukozės ir lipidų apykaitą, mažina cukrinio diabeto bei metabolinio sindromo tikimybę. 

Fizinis aktyvumas teigiamai veikia pažintines funkcijas, slopindamas uždegiminius procesus, gerindamas smegenų ir kraujotakos sistemos veiklą, skatindamas nervinių impulsų perdavimą bei neurogenezę, taip lėtinant bendrą smegenų senėjimo procesą. Be to, fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, mažina stresą ir depresijos simptomus, stiprina imuninę sistemą.

LSMU Sporto medicinos klinikos dėstytojos doc. dr. Algė Daunoravičienė, lektorė Ernesta Gurskienė, doc. dr. Vilma Tamulionytė pateikė esminių fizinio aktyvumo gairių vyresnio amžiaus žmonėms. 

Rekomendacijos: fizinis aktyvumas – kasdien

Jei asmuo tam tikrą laiką arba didžiąją gyvenimo dalį buvo fiziškai pasyvus arba turi sveikatos sutrikimų, pirmiausia reikėtų pasitarti su specialistu: šeimos gydytoju, sporto medicinos gydytoju, kineziterapeutu ar gyvensenos medicinos specialistu.

Tai padėtų sumažinti traumų ir sužeidimų riziką bei galimų sveikatos sutrikimų dėl fizinio krūvio. Fiziniai pratimai turėtų būti parenkami atsižvelgiant į sveikatos būklę, o fizinis krūvis didinamas laipsniškai. Reikėtų siekti būti fiziškai aktyviais kiekvieną dieną. Net trumpas 10–15 minučių pasivaikščiojimas gali suteikti naudos sveikatai. 

Per savaitę rekomenduojama bent 150 minučių skirti vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai, kurios metu įprastai padidėja širdies susitraukimų dažnis, padažnėja kvėpavimas, sušylama, nesunku palaikyti pokalbį.

Tai galėtų būti ėjimas, šokiai, šiaurietiškas ėjimas. Arba bent 75 minutes per savaitę užsiimti didelio intensyvumo aerobine fizine veikla, kurios metu sušylama, suprakaituojama, širdies susitraukimų dažnis gerokai padidėja, sunku palaikyti pokalbį. Tokios veiklos pavyzdžiai galėtų būti spartus ėjimas, bėgimas, plaukimas. 

Galima šias abi veiklas derinti tarpusavyje – ir netgi dvigubai ilginti laiką. Bet kokia aerobinio pobūdžio veikla turėtų trukti ne mažiau kaip 10 minučių.

Bent 100 žingsnių per minutę

Bene labiausiai prieinama ir populiariausia fizinio aktyvumo forma tarp vyresnio amžiaus žmonių – ėjimas. Reguliarus ėjimas didina širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos pajėgumą, stiprina apatinių galūnių raumenis, gerina pusiausvyrą bei psichologinę būklę, mažina metabolinio sindromo riziką. Rekomenduojama vaikščioti bent 100 žingsnių per minutę tempu.

Vyresniems nei 65 metų žmonėms rekomenduojamas žingsnių skaičius labai priklauso nuo bendros sveikatos būklės, fizinio pajėgumo ir judėjimo galimybių. Sveikiems vyresnio amžiaus asmenims, kurių fizinis pajėgumas yra geras, 7 tūkst.–10 tūkst. žingsnių per dieną gali būti optimalu, turintiems sveikatos problemų ar fizinių apribojimų, naudinga ir 4 tūkst.– 6 tūkst. žingsnių per dieną.

Pastebėta, kad sulaukus 60 metų ėjimo  greitis per metus sumažėja 1 proc. Tokius pokyčius sąlygoja trumpesnis žingsnio ilgis, didesnis jo plotis, pasikeitęs dubens pasvirimo kampas, sumažėjusi kojų raumenų jėga, šlaunies tiesimo, pėdos lenkimo amplitudė, sutrikusi pusiausvyra.

Rekomenduojama ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę skirti dėmesio raumenų jėgai lavinti, atliekant pratimus pagrindinėms raumenų grupėms. Kasdien arba bent tris kartus per savaitę svarbu atlikti pusiausvyrą, judesių koordinaciją, mobilumą didinančius pratimus. 

Šios bendro pobūdžio fizinio aktyvumo rekomendacijos tinka visiems sveikiems vyresniems nei 65 metų žmonėms. Jos taip pat gali būti pritaikytos asmenims, sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis – pavyzdžiui, pirmine arterine hipertenzija, antrojo tipo cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Vis dėlto labai svarbu atsižvelgti į individualias organizmo reakcijas, pojūčius ir konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais.

LSMU Sporto medicinos klinikos specialistės pabrėžė: fizinis aktyvumas – neabejotinai gera investicija į savarankiškumą ir gerą savijautą. Niekada nevėlu pradėti judėti – svarbiausia tai daryti reguliariai ir su malonumu.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pranešimas spaudai 

„ChatGPT“ tekusi užduotis – sukurti visavertį rudens valgiaraštį, atsižvelgiant į mūsų regione prieinamus sezoninius produktus. Kaip pavyzdys pateiktas 30 metų moters paveikslas – sėdimas darbas, keli kartai per savaitę lengvo sporto, per dieną valgomi trys patiekalai ir keli užkandžiai, o visam šiam maistui pagaminti – vos viena valanda per dieną.  

Sezoniškumas yra, bet šabloniškas  

Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė teigia, jog nors su šia užduotimi „ChatGPT“ susitvarkė pakankamai gerai, taisytinų sugeneruoto valgiaraščio aspektų – yra. Visų pirma, ji teigia, į akis krenta įvairovės stoka, ypač kalbant apie siūlomus vakarienės ar užkandžių pasirinkimus. 

„Vakarienėje pasigedau įvairovės, nes net 4 iš 7 kartų yra siūloma varškė. Nors ji patiekiama skirtingais pavidalais, tačiau maistine prasme tai yra vis tiek ta pati varškė. Taip pat 3 iš 7 vakarienių yra siūlomi kiaušiniai, kas vėlgi kartojasi gerokai per dažnai. Nors antradienio obuolių, burokėlių ir kiaušinių salotos šiek tiek skiriasi nuo penktadienį siūlomų burokėlių, kopūstų ir kiaušinių salotų, skonine ir maistine prasme, tai beveik tas pats“, – pastebi A. Zabulionė. 

Užkandžių pasirinkimai taip pat gana riboti. Nors, mokslininkė teigia, džiugina, jog daugeliu atvejų siūloma rinktis neperdirbtus produktus (pavyzdžiui natūralius riešutus, o ne riešutų sviestą), visgi net 5 kartus iš 7 kaip užkandis siūlomas jogurtas ar kiti pieno produktai (kefyras), o kai kuriais atvejais užkandžiai kone identiškai atkartoja pusryčiams siūlomą patiekalą. 

„Pavyzdžiui trečiadienio pusryčiams siūlomi sumuštiniai – dvi riekės duonos, virtas kiaušinis ir ketvirtadalis avokado. Pagalvojus, juk tiek nedaug iš tikrųjų yra vienas kiaušinis ir ketvirtis avokado. Toks sumuštinis tikrai neatrodytų nei sočiai, nei patraukliai – o juk pasitenkinimas maistu ateina ir per vaizdą. Panaši situacija ir su antradienio užkandžiu – dvi duonos riekės, 15 gramų riešutų sviesto (kas yra vienas nepilnas valgomas šaukštas) ir viena kriaušė. Kadangi riešutų sviestas yra itin tankus produktas, iš esmės kaip užkandį valgytume duoną su kriauše ir riešutų sviesto prieskoniu. Vėlgi – abejotinas sotumas, o ir malonumo, pasitenkinimo maistu prasme neskamba gerai“, – pabrėžia A. Zabulionė.  

Tiesa, teigiamai mokslininkė vertina siūlomos mėsos racioną – jos įtraukta saikingai ir įvairios (jautiena, višitena, kalakutiena). Visgi garnyrų pasirinkimas, pastebi ji, galėtų būti žymiai platesnis. 

„Daug kartų kartojasi moliūgas, bulvės ir morkos. O juk ruduo ne tik tai! Čia tik savaitė, bet valgome kasdien, tad norėtųsi matyti ir kitas rudens gėrybes – burokėlius, pastarnokus, ropes, griežčius, įvairiausių rūšių kopūstus (nuo įprastų baltagūžių ir raudongūžių iki vėlyvųjų brokolių, žiedinių kopūstų ir lapinių kopūstų (angl. kale), vėlyvuosius žirnius, pupas, aguročius, grybus ir net rudenines uogas“, – vardija A. Zabulionė. 

Žiupsnis druskos dar niekam nepakenkė 

Kaip bebūtų, teigia mokslininkė, visi išvardinti sugeneruoto valgiaraščio trūkumai, žinant į ką reikėtų atkreipti dėmesį, gali būti ištaisyti patikslinus užklausą ir skyrus daugiau laiko eksperimentams su šio dirbtinio intelekto (DI) įrankio atsakymais, siekiant optimaliausio rezultato. 

„Manau, kad neleidžiant logikai ir kritiniam mąstymui „išeiti atostogų“ DI tikrai gali pasitarnauti ne tik sudarant įdomų valgiaraštį, bet ir pirkinių sąrašą, pavyzdžiui, kai norime sutilpti į tam tikrą biudžetą“, – sako A. Zabulionė. Ji priduria, jog tokie įrankiai gali būti naudingi ir tuomet, kai tenka laikytis specifinės mitybos įpročių, pavyzdžiui nustačius celiakiją (negydoma būklė, dėl kurios tenka vengti bet kokio kontakto su glitimu ar jo pėdsakais, nes šis pažeidžia plonojo žarnyno sieneles). 

„Ilgainiui celiakiją turintys žmonės gyvena ir maitinasi visavertiškai, tačiau pradžioje gali kilti daug klausimų, ką galima valgyti, o ko ne. Tokiais atvejais, kai tenka iš esmės keisti mitybą prisitaikant prie pasikeitusių poreikių, DI gali tapti labai geru patarėju – tiek mokantis gyventi ir maitintis pagal naujas taisykles, tiek ieškant įkvėpimo, ką naujo būtų galima pagaminti“, – teigia KTU Maisto instituto tyrėja.  

Visgi ir šiuo, ir visais kitais klausimais konsultuojantis tiek su „ChatGPT“, tiek ieškant informacijos internete, būtina kritiškai pasverti viską, kas pakliūva į mūsų akiratį. Internete, primena mokslininkė, patarimais dalijasi toli gražu ne tik kompetentingi specialistai, tačiau ir tie, kurie dedasi esą „paslapčių žinovai“ ir, žūtbūt siekdami savo klientams padėti pasiekti trokštamų rezultatų, ilguoju laikotarpiu jų sveikatai neretai atneša tik dar daugiau žalos. Mokslininkė ragina nepasikliauti ir skambiais pavadinimais, tokiais kaip „desertas be cukraus“, o savarankiškai įvertinti tokių patiekalų sudėtį – neretai po viliojančiomis etiketėmis slepiasi ne kas kita kaip manipuliavimas vartotojais. 

„Visai neseniai teko susidurti su vienos populiarios dietistės publikacija, kurioje ji išdidžiai pristatė savo kurtą pyragą „be cukraus“. Tiesa ta, jog šiame pyrage buvo naudotas ženklus kiekis agavų sirupo, o pastarąjį sudaro apie 70 % cukrų. Tad toks pyrago pozicionavimas tebuvo dar vienas bandymas apgauti tiek save, tiek ir skaitytoją“, – dalijasi KTU mokslininkė. 

Auksinė mitybos taisyklė net skubantiems 

Didžiausia rizika konsultuojantis su DI mitybos klausimais, pabrėžia A. Zabulionė, yra atsakymų subjektyvumas. Internetas pilnas žalingo dietinio mąstymo klišių, tad stokojant patirties ar pateikus gana abstrakčią užklausą, sugeneruoti atsakymai gali nuvesti į ribojančią ir mokslu nepagrįstomis idėjomis paremtą dietą. Mokslininkė pabrėžia, jog visais atvejais, net ir skubant, svarbu prisiminti vieną taisyklę: jei nėra įvairovės, ilgainiui jokia mityba nebus palanki sveikatai. Ir tai pagrįsta evoliuciškai. 

„Manau, labai svarbu suvokti valgomo maisto sąsają su dopamino – malonumo ir motyvacijos hormono – gamyba žmogaus organizme. Kai valgome, ypač mums patinkantį maistą (dažnai saldų, riebų, kaloringą), mūsų smegenyse būtent ir išsiskiria šis hormonas, tarsi signalizuodamas, jog „tai buvo gerai. Daryk tai vėl“, – aiškina A. Zabulionė. – Šis mechanizmas yra natūralus ir evoliuciškai naudingas, nes būtent jis skatino mūsų protėvius ieškoti maistingo maisto, su kuriuo jie gautų kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų ir taip užtikrintų rūšies išlikimą.“ 

Tačiau šiandien, pabrėžia mokslininkė, kai turime kone neribotą prieigą prie įvairiausių maisto produktų – neretai papildytų skonio stiprikliais ar įvairiais kitais juslinę maisto patirtį keičiančiais priedais – šis išlikimo instinktas mus gali nuvesti ir į žalingus mitybos įpročius, mat ilgainiui, valgant nuobodų ar vienodą maistą (pavyzdžiui, laikantis griežto, labai riboto ir vienodo mitybos plano), šio hormono mūsų organizme išsiskiria vis mažiau, o didesnius jo šuolius skatina ne kas kita kaip cukraus, druskos ir riebalų gausūs produktai. 

Gali tapti pagalbininku 

„Tai šiuolaikiniam žmogui ilgainiui gali skatinti persivalgymą ar mažai vertingo maisto vartojimą tik tam, kad jis pajaustų reikiamą malonumo ir motyvacijos kiekį. Ilgalaikis maisto ribojimas ar monotoniška mityba gali sumažinti dopamino lygį ir padidinti depresijos išsivystymo riziką, nes maistinių medžiagų trūkumas gali pakenkti smegenų funkcijoms ir neurotransmiterių gamybai. Be to, prasta mityba, ypač tokia, kurioje daug perdirbtų maisto produktų, yra nuolat siejama su didesne depresijos ir nerimo rizika.“, – atkreipia dėmesį A. Zabulionė.  

Gera žinia ta, jog subalansuotas maistas taip pat skatina dopamino išsiskyrimą mūsų organizme – tik šis yra stabilesnis. Pasiryžus investuoti pastangų į savo mitybos subalansavimą, ypač svarbu užtikrinti tinkamą suvartojamų baltymų, skaidulų, sveikųjų riebalų ir mikroelementų – cinko, B grupės vitaminų – kiekį, mat jie visi prisideda prie hormonų gamybos, pabrėžia A. Zabulionė. O pristigus idėjų, kaip pasiekti šią maistinę įvairovę, „ChatGPT“ gali tapti vertingu pagalbininku.   

„Asmeniškai, „ChatGPT“ ne tik naudočiau, bet ir naudoju šiam tikslui. Neretai jo paprašau surasti man patinkančio patiekalo analogą, tačiau su kitais ingredientais. Žinoma, ne visada gaunu tai, ko noriu, ir ne visi jo pasiūlymai realybėje būna skanūs, tačiau tai, bent kol kas, man yra pramoga ir būdas atrasti kažką naujo, pernelyg nenutolstant nuo to, ką tikrai mėgstu“, – dalijasi KTU tyrėja. 

KTU pranešimas spaudai 

Lietuvoje krūties vėžys išlieka dažniausia onkologinė moterų liga. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 700 naujų atvejų, o pernai šalyje gyveno daugiau kaip 21 tūkst. moterų, turinčių šią diagnozę. Vis dar per daug nustatoma vėlyvos stadijos atvejų, todėl liga kasmet nusineša šimtus gyvybių. Vien praėjusiais metais dėl krūties vėžio netekome daugiau nei pusės tūkstančio moterų.

„Nors skaičiai atrodo niūrūs, medikai pabrėžia, kad ligos baigtis labai priklauso nuo to, kada ji nustatoma – kuo anksčiau diagnozuojama, tuo daugiau galimybių pasveikti ir sugrįžti į įprastą gyvenimą. Tam ir skirta jau dvidešimt metų vykdoma krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Nuo šių metų pradžios krūties vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti dar daugiau moterų – išplėsta tikslinė amžiaus grupė, todėl prie programos prisidėjo apie 150 tūkst. naujų dalyvių. Dabar nemokamai pasitikrinti pagal šią prevencinę programą kas dvejus metus gali 45–74 metų (imtinai) moterys, t. y. apie 615 tūkst. mūsų šalies gyventojų.

„Nors programos finansavimui skirtos lėšos kasmet auga, ir žinomumas didelis, daug moterų vis dar neskuba tikrintis – pernai mamografiją atliko kas trečia tikslinės grupės moteris. Vienos atidėlioja vizitus arba mano, kad tyrimai nėra būtini, kol nejaučia simptomų, kitos bijo patikros rezultatų. Tačiau reguliariai pasitikrinti turi tapti kiekvienos moters įpročiu. Ankstyva diagnostika leidžia laiku pastebėti pakitimus, juos įvertinti ir, jei reikia, paskirti gydymą“, – pabrėžia J. Grigarienė.

Pasak ligonių kasos specialistės, daugeliu atvejų prevencinių patikrų metu nustatoma nepavojingų pakitimų. Pernai dėl krūties vėžio pasitikrino daugiau kaip 131 tūkst. moterų. Daugiau nei 60 tūkst. moterų mamogramų rezultatai buvo geri, daugiau nei 63 tūkst. moterų mamogramose buvo nustatyta gerybinių pakitimų. Beveik 5 tūkst. atvejų prireikė papildomo ištyrimo, siekiant patvirtinti arba atmesti diagnozę, o daugiau nei 200 moterų buvo diagnozuotas krūties vėžys.

Svarbiausia – nebijoti tirtis. Medikai pastebi, kad dažnai moterys, kurios kartą atliko mamografiją ir sulaukė gerų rezultatų, vėliau tikrinasi reguliariai, o bijančios ar atidėliojančios neretai apsisprendžia tik išgirdusios artimųjų patirtis.

Norinčios pasitikrinti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos moterys turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą mamografijai atlikti. Jei tyrimo rezultatai geri, moteris kviečiama tikrintis kas dvejus metus. Nustačius pakitimų – skiriamas tolesnis ištyrimas ir, jei reikia, gydymas.

Pasaulinės krūties dienos proga ligonių kasa kviečia kiekvieną moterį stabtelėti ir pagalvoti: kada paskutinį kartą pasirūpinote savo sveikata? Galbūt būtent šiandien – tam tinkamiausia diena.

VLK inf. 

Pasak kalbintos biomedicinos mokslų daktarės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkės dr. Gabrielės Balčiūnaitės-Murzienės, rūpinimasis psichikos sveikata prasideda nuo paprastų, kasdienių dalykų – gero miego, fizinio aktyvumo, nuoširdaus pokalbio ir net puodelio vaistažolių arbatos. „Tinkamai parinkti augalai gali būti švelni, bet veiksminga pagalba stresui mažinti ar nuotaikai gerinti“, – sako ji. 

Dr. G. Balčiūnaitė-Murzienė pasakoja, kokios vaistažolės moksliškai pagrįstai padeda mažinti įtampą, kaip saugiai jas vartoti ir kodėl verta susikurti asmeninį arbatos gėrimo ritualą – tylos, kvapo ir sąmoningo buvimo akimirką, padedančią nurimti. 

– Kodėl šiandien, minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, verta kalbėti ir apie vaistažoles? 

– Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną svarbu prisiminti visus ganėtinai paprastus, bet labai svarbius veiksnius, galinčius padėti palaikyti psichikos sveikatą. Nervų sistemos atsistatymui itin reikšmingas kokybiškas poilsis, gebėjimas atsiriboti nuo kasdienių stresinių situacijų. Toks paprastas dalykas kaip kokybiškas miegas gali būti pirmasis atsakymas į daug psichikos sveikatos klausimų. Taip pat meditacija padeda nuraminti šiuolaikinio gyvenimo ritmo perstimuliuotą nervų sistemą, įsiklausyti į savo poreikius, susidėlioti mintis. Gali padėti ir nuoširdus pokalbis su artimu draugu ar psichoterapeutu. Priklausymas bendruomenei, galimybė būti išgirstam ir suprasti, kad nesu vienas su savo problemomis, atitolina vienišumo jausmą, kuris, kaip rodo tyrimai, stipriai neigiamai veikia psichikos sveikatą.  

Ne ką mažiau svarbi ir sveikatai palanki mityba. Naujausi tyrimai rodo, kad žarnyno mikrobiota, kurią maitiname tuo pačiu maistu kaip ir save, turi stiprų ryšį su smegenimis, vadinamą smegenų-žarnyno ašimi. Vaistiniuose augaluose sukauptos fitocheminės medžiagos gali ne tik teigiamai veikti žmogaus žarnyno mikrobiotą, bet ir prasiskverbusios į sisteminę kraujotaką pasiekti visus organus ir turėti poveikį jų veiklai. Tinkamai parinkti vaistiniai augalai ar augaliniai preparatai gali prisidėti kaip švelni psichikos sveikatos palaikymo priemonė. 

– Kurios vaistažolės yra geriausiai ištirtos ir pripažintos kaip padedančios mažinti stresą, įtampą, nerimą?  

– Mokslinių tyrimų apžvalgos patvirtina, kad raminantį ir nuotaiką gerinantį poveikį turi levandų aliejus, šafranas, paprastųjų jonažolių žolės, migdomųjų vitanijų šaknys, raudonžiedžių pasiflorų žolės ir rausvažiedžių rodiolių šaknys.  

Klinikiniai tyrimai rodo, kad šie vaistiniai augalai gali sumažinti biologinius streso žymenis, pagerinti nuotaiką ir miego kokybę, paprastai sukeldami mažiau šalutinių poveikių nei sintetinės priemonės. 

– Ar yra skirtumas tarp trumpalaikio ir ilgalaikio žolelių vartojimo psichikos sveikatai palaikyti? 

– Iš tiesų, toks skirtumas yra. Trumpalaikio vartojimo metu dažnai siekiama greitai palengvinti tokius simptomus kaip nerimas, stresas ar sunkumas užmigti. Trumpuoju laikotarpiu (nuo kelių dienų iki kelių savaičių) vartojamos vaistažolės, kaip valerijonų šaknys, pasiflorų žolė ar ramunėlės, gali turėti raminamąjį poveikį, sumažinti tiesioginę nervinę įtampą arba padėti užmigti. 

Ilgalaikio vartojimo atveju dėmesys sutelkiamas į ilgalaikį nuotaikos reguliavimą, atsparumą stresui ir nervų sistemos sveikatos palaikymą. Tokios vaistažolės, kaip paprastųjų jonažolių žolė arba migdomųjų vitanijų šaknys, turėtų būti vartojamos ilgesnį laiką. Reikia bent dvi savaites pastoviai vartoti paprastųjų jonažolių žolės standartizuotus preparatus, kad būtų pasiektas norimas efektas nervų sistemos veiklai. Tačiau labai svarbu paminėti tai, kad ilgalaikio vartojimo atveju reikalingas stebėjimas ir sveikatos priežiūros specialistų konsultacijos, siekiant išvengti sąveikų ar šalutinių poveikių. 

– Kokius vaistažolių arbatos gėrimo ritualus rekomenduotumėte? 

– Siūlyčiau visų pirma vaistažolių arbatos gėrimo laiką skirti atsiribojimui nuo išorinių dirgiklių, pabuvimui čia ir dabar, pokalbiui su kolegomis, draugais ar namiškiais. Skandinavijoje populiarus kavos ir saldumynų laikas vadinamas fika, anglai turi popiečio arbatėlės tradicijas, Azijos kraštuose puoselėjamos arbatos gėrimo ceremonijos, kurių metu ne tik ruošiama arbata, bet ir skatinama sąmoningo stebėjimo (angl. mindfulness) praktika. Skubantieji turi tikrai nemažai galimybių įsigyti jau paruoštų naudoti vaistažolių arbatų maišeliuose, bet verta arbatos pertraukos laiką skirti sąmoningam įsiklausymui į kūno siunčiamus signalus ir pagal tai į arbatos puodelį susidėti tuo metu tinkamas vaistažolės. Taip pat galite susikurti arbatos ritualų laiką, pavyzdžiui, gerti arbatą tuo pačiu metu kiekvieną dieną, kad susiformuotų raminantys įpročiai. 

– Ar esama mūsų visuomenėje populiarių vaistažolių, kurių reikėtų vengti arba jas vartoti atsargiai, ypač vartojant vaistinius preparatus? 

– Kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai, tačiau galima būtų paminėti mūsuose labai populiarius ir dažnai vartojamus vaistinius augalus – paprastąsias jonažoles ir migdomąsias vitanijas (ašvagandas). Paprastųjų jonažolių žolė yra viena geriausiai moksliškai ištyrinėtų ir žinių ne vien apie teigiamus, bet ir galimus neigiamus poveikius turime daugiausiai. Visų pirma tai yra augalas, kuris turi begalę sąveikų su lėtinių ar ūmių ligų gydymui skirtais vaistais. Šios vaistažolės, vartojamos kartu, gali slopinti kai kurių vartojamų vaistų poveikį – gydymas tampa nebeefektyvus, pavyzdžiui, peroralinių kontraceptikų, statinų, priešgrybelinių vaistų, digoksino, alergijas slopinančių ar autoimuninėms ligoms kontroliuoti skirtų vaistų poveikį. Kita vertus, kai kurių kitų vaistų poveikį jonažolės sustiprina ir gali padidinti antimigreninių vaistų triptanų, triciklių antidepresantų, SSRI (selektyvaus poveikio serotonino reabsorbcijos inhibitorių), MAOI (monoamino oksidazės inhibitorių) šalutinių poveikių pasireiškimo tikimybę. 

Migdomosios vitanijos (ašvagandos) netinkamos žmonėms, turintiems skydliaukės veiklos sutrikimų, autoimuninių ligų, ir neturėtų būti vartojamos kartu su skydliaukės veiklą veikiančiais, antihipertenziniais ir barbitūratų grupei priskiriamais vaistais.

Higienos instituto inf.

Ligą diagnozavo genetinis tyrimas 

39-erių metų Audrė pasakoja, kad pirmieji akių ligos simptomai išryškėjo jai sulaukus septynerių metų. Pradėjus silpti regai ir pasikeitus žvilgsniui, tėvai greitai suprato, kad reikalinga medikų pagalba. Po pirmųjų apsilankymų gydytojai mergaitei įtarė tinklainės distrofiją, tačiau konkrečios diagnozės nepateikė.  

Regėjimui blogėjant, Audrė turėjo palikti bendrojo lavinimo mokyklą ir pereiti į aklųjų ugdymo įstaigą, kur pradėjo mokytis Brailio rašto. Nepaisant regos iššūkių, moteris sėkmingai baigė universitetą, sukūrė šeimą ir susilaukė dviejų vaikų. Visgi prieš kelerius metus dėl ženkliai suprastėjusio regėjimo Audrė pradėjo naudotis baltąja lazdele. 

Tik prieš metus genetinio tyrimo pagalba moteriai buvo patvirtintas akių tinklainės susirgimas –– paveldima Stargardto liga. 

„Prasidėjus stipriam žaibavimui akyse, kreipiausi į Santaros klinikas, kur neplanuotai buvau pakviesta dalyvauti genetinių tyrimų programoje. Po kelių etapų atliktų tyrimų paaiškėjo tikroji regėjimo sutrikimo priežastis. Diagnozė tapo svarbiu lūžio tašku mano gyvenime – ji ne tik suteikė aiškumo, bet ir padėjo suprasti, kaip tinkamai gyventi su šia liga“, – teigia Audrė. 

Lietuvos akių gydytojų draugijos (LAGD) pirmininkė, gydytoja oftalmologė prof. V. J. Balčiūnienė, komentuodama Audrei diagnozuotą ligą, teigia, kad nors šiuo metu nėra patvirtinto medikamentinio gydymo, klinikiniuose tyrimuose tiriami keli genų terapijos vaistai. Tikimasi, kad netolimoje ateityje įvyks proveržis tinklainės ligų gydyme, kuris padėtų sulėtinti jų progresavimą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. 

Tinklainės ligos diagnozuojamos įvairaus amžiaus žmonėms 

Kaip pasakoja prof. V. J. Balčiūnienė, tinklainės ligos – tai įvairūs sutrikimai ar degeneraciniai procesai, pažeidžiantys šviesai jautrų akies audinį, atsakingą už regėjimo signalų perdavimą į smegenis.  

Profesorės teigimu, pagrindinės tinklainės ligos, lemiančios regos pablogėjimą ar net jos praradimą, yra neovaskulinė amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), diabetinė geltonosios dėmės edema (DGDE) ir geltonosios dėmės edema, atsirandanti dėl tinklainės venos nepraeinamumo. Šios ligos dažniausiai diagnozuojamos vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pasitaiko ir jaunesnio amžiaus pacientų.  

Anot gydytojos oftalmologės, gydant tinklainės ligas, taikomas pažangus gydymo metodas – į akies stiklakūnį leidžiami kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus (KEAF) inhibitoriai. Šie vaistai padeda sustabdyti ligos progresavimą ir daugeliu atvejų pagerina regėjimo funkciją. 

„Šios tinklainės ligos yra lėtinės ir progresuojančios, todėl joms reikalingas ilgalaikis gydymas daugkartinėmis injekcijomis. Gydymo intervalai gali svyruoti kasmėnesinių injekcijų iki ilgesnių tarpų, pavyzdžiui, 4 mėnesių, jei liga stabilizuojama. Naujausi tyrimai rodo, kad taikant gydymą moderniais KEAF inhibitoriais pasiekiama ne vien geresnių gydymo rezultatų, bet ir sumažinamas injekcijų skaičius vienam pacientui, ilgėja intervalai tarp apsilankymų“, – pasakoja ​​prof. V. J. Balčiūnienė. 

Inovatyvaus gydymo svarba 

Gydytojos teigimu, šiuolaikinis tinklainės ligų gydymas KEAF inhibitoriais yra laikomas standartu ir taikomas daugelyje Europos šalių. Mūsų šalyje privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamas tik vienas preparatas, todėl specialistai kol kas neturi galimybės nesant efekto keisti gydymą į kitą.  

Prof. V. J. Balčiūnienė akcentuoja, kad tinklainės ligos yra lėtinės ir reikalauja ilgalaikės priežiūros, todėl inovatyvūs diagnostikos ir gydymo būdai, retinantys procedūras ir vizitus į gydymo įstaigas, leidžia optimizuoti gydymo procesą ir pagerinti bendrą gydymo patirtį.  

Ji priduria, kad praėjusią savaitę vykusios LAGD metinės konferencijos metu buvo atkreiptas dėmesys į prastėjančią regos sveikatą Lietuvoje ir būtinybę imtis veiksmų. Taip pat buvo priimta rezoliucija, kuria raginta regėjimo sveikatą pripažinti nacionaliniu prioritetu. 

Pasak Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės Jūros Smilgaitės, pažangus gydymas atlieka esminį vaidmenį užkertant kelią aklumui, nes leidžia anksti sustabdyti ar sulėtinti regėjimą silpninančių ligų eigą. Naujos kartos biologiniai preparatai, genų terapijos ir tikslinės molekulės suteikia galimybę gydyti anksčiau nepagydomas akių ligas – tokias kaip amžinė geltonosios dėmės degeneracija, diabetinė retinopatija ar paveldimi tinklainės sutrikimai. 

„Regos sutrikimų gydymas šiandien jau nėra vien tik medicininė pagalba – tai investicija į žmogaus savarankiškumą, sveikatos sistemos efektyvumą ir visuomenės gerovę. Inovatyvūs gydymo būdai leidžia sumažinti gydymo naštą pacientui ir sveikatos priežiūros sistemai, o retesnės injekcijos sutaupo laiką ir sumažina kaštus. Jie padeda išsaugoti pacientų regėjimą, išlaikyti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę, kartu mažindami aklumo naštą visuomenei“, – sako J. Smilgaitė. 

Pirmiausia – profilaktika

Geras regėjimas – tai ne tik gebėjimas aiškiai matyti, bet ir gyvenimo kokybė, todėl juo svarbu rūpintis ir tada, kai nejuntame regėjimo sutrikimų. Ligonių kasa apdraustiems gyventojams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmoka akių profilaktinę patikrą. Ji prasideda pas šeimos gydytoją, o prireikus jis pacientą siunčia pas gydytoją oftalmologą.

Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai regėjimą profilaktiškai turi tikrintis kasmet. 19–40 metų žmonės kartą per dvejus metus  turėtų pasitikrinti regėjimo aštrumą ir akispūdį, 41–65 metų gyventojai – kas dvejus metus regėjimo aštrumą, o akispūdį – kasmet. Nuo 65 metų abu rodiklius žmonės turėtų tikrintis kiekvienais metais.

Nusilpus regėjimo aštrumui

Jeigu dėl akių nuovargio, įtampos, genetinių, aplinkos veiksnių ar kitų priežasčių atsiranda regėjimo sutrikimų, gali prireikti optinės korekcijos priemonių, pavyzdžiui, akinių. Tada tam tikrais atvejais ligonių kasa iš fondo kompensuoja akinių lęšių įsigijimo išlaidas.  

„Akinių lęšių kompensuojamoji kaina vaikams ir suaugusiems pacientams, kurių geriau matančios akies geriausiai koreguotas regėjimo aštrumas neviršija 0,5, padengiama 100 procentų. Vaikams iki 7 metų akinių lęšiai kompensuojami nepriklausomai nuo regėjimo aštrumo – 70 procentų kompensuojamosios kainos. Išimtis taikoma tiems vaikams, kurių regėjimo aštrumas neviršija 0,5 – jiems apmokama visa kompensuojamoji kaina“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Vaikams akinių lęšiai gali būti kompensuojami kartą per metus, suaugusiems pacientams – kartą per dvejus metus. Paprastųjų lęšių kompensuojamoji suma – iki 95 eurų, sudėtingųjų – iki 148 eurų.

Siuntimą gauti ligonių kasos kompensuojamus akinių lęšius išrašo gydytojas oftalmologas, o su šiuo siuntimu reikia kreiptis į bet kurią optiką, kuri sudariusi sutartį su ligonių kasa. Šiuo metu yra 23 tokios optikos įvairiais adresais Lietuvoje.

Ligonių kasa pernai pacientams kompensavo 2 117 akinių lęšių porų beveik už 180 tūkst. eurų fondo lėšų. Per šių metų pirmą pusmetį išduotos 1 275 kompensuojamųjų akinių lęšių poros, o joms apmokėti prireikė apie 106 tūkst. eurų fondo lėšų.

Pagalba netekus regėjimo

Pasak G. Baranausko, vieną ar abi akis praradusiems gyventojams ligonių kasa kompensuoja akių protezavimą. Pirmąkart akių protezą skiria gydytojų konsiliumas tretinio lygio įstaigoje – universitetinėje ligoninėje ar klinikoje. Pakartotinai šią priemonę gali skirti oftalmologas antrinio lygio ambulatorinėje įstaigoje, pavyzdžiui, poliklinikoje. Su jų išduotu išrašu pacientas gali kreiptis į pasirinktą įmonę, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl akių protezų.

Vaikams iki 12 m. akies protezai gali būti skiriami ne dažniau kaip kas pusmetį, 13–18 m. – ne dažniau kaip kas metus, o suaugusiems pacientams – kas dvejus metus.

Ligonių kasa pernai kompensavo 541 akių protezą 509 pacientams už daugiau kaip 290 tūkst. eurų fondo lėšų.  Per šių metų pirmą pusmetį 255 pacientams buvo išduoti 267 kompensuojamieji akies protezai, tam iš fondo prireikė 145 tūkst. eurų.

Kai regėjimą temdo drumstumas

Apie 120 tūkst. žmonių kasmet Lietuvoje serga katarakta, kai dėl akies lęšiuko drumsties silpsta regėjimas. Ši liga yra veiksmingai gydoma operacija, kurios metu drumstas akies lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu. Kataraktos operacijas apmoka ligonių kasa.

Tokiais atvejais pacientai su šeimos gydytojo siuntimu turi kreiptis į oftalmologą. Nustačius šią diagnozę, kataraktos operacija atliekama įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa. Šiuo metu šią paslaugą teikia apie 20 viešųjų ir privačių šalies gydymo įstaigų įvairiais adresais Lietuvoje. Įstaigų, kurios šią operaciją atlieka dienos stacionare, sąrašas skelbiamas čia.

Pacientams svarbu žinoti, kad ligonių kasos gydymo įstaigai sumokama kataraktos operacijos kaina apima ir akies lęšiuko kainą – pacientui mokėti nereikia, nebent jis pasirinktų brangesnį gydymo įstaigoje siūlomą lęšiuką. Tada pacientas turi sumokėti kainos skirtumą tarp pasirinkto ir PSDF lėšomis apmokamo lęšiuko. Iš fondo apmokama lęšiuko kaina yra 44,02 euro.

Pernai buvo atlikta per 30 tūkst. ligonių kasos apmokamų kataraktos operacijų. Tam prireikė beveik 17 mln. eurų iš PSDF.

Kompensuojami vaistai

Fondo lėšomis taip pat kompensuojami vaistai glaukomai, akies kraujagyslių uždegimui bei biologinės terapijos vaistai akies kraujagyslių uždegimui gydyti. Šiuos vaistus skiria ir išrašo gydytojai oftalmologai, teikiantys tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas (universitetinėse ligoninėse ar specializuotose akių klinikose).

Kad paslaugos būtų apmokėtos fondo lėšomis, svarbu būti apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu, turėti galiojantį siuntimą (jei jis reikalingas), o konsultacijas, gydymą, operacijas ar priemones gauti tik sutartis su ligonių kasa turinčiose įstaigose ir įmonėse.

Ligonių kasų inf. 

Kada nutukimu sergančių vaikų gydymo plane atsiranda medikamentinis gydymas? Ar visais atvejais pirmiausia pradedama nuo gyvenimo būdo korekcijos?

Nutukimo gydymas, kaip ir daugelio kitų lėtinių neinfekcinių uždegiminių ligų, yra pakopinis. Pirmiausia visada taikoma gyvenimo būdo korekcija – nepriklausomai nuo to, koks vėliau būtų pasirinktas gydymo metodas. Jei nutukimas nėra didelio laipsnio, galima palaukti, bandyti pakeisti vaiko įpročius ir stebėti rezultatus. Tačiau esant didelio laipsnio nutukimui, kai kūno masės indeksas vaikams yra labai aukštas – viršija apie 130 procentų viršutinės normos ribos – ir atsiranda komplikacijų (arterinė hipertenzija, angliavandenių apykaitos sutrikimai, II tipo cukrinis diabetas, kepenų suriebėjimas), jau būtina svarstyti medikamentinį gydymą.

Yra keli vaistai, kurie gali būti įtraukti į vaikų gydymo planą. Anksčiau buvo vartojami preparatai, slopinantys riebalų pasisavinimą žarnyne. Dabar turime ir naujesnių, veikiančių per žarnyno hormoninę sistemą bei smegenų centrus, atsakingus už alkio / sotumo valdymo centrus centrinėje nervų sistemoje. Visi vaistai, tirti su vaikais, yra skiriami tik nuo 12 metų amžiaus. Jaunesniems vaikams galimybės labai ribotos, neturime, ką paskirti. Jei yra ryškių gliukozės apykaitos sutrikimų, gydymą gali skirti gydytojai endokrinologai.

Kokie tai vaistai ir kada jie skiriami?

Medikamentai – į gliukagoną panašus peptidas-1 (GLP-1), sulėtina maisto iš skrandžio pasišalinimą, dėl to ilgiau jaučiamas sotumo jausmas. Veikiamos už sotumą atsakingos smegenų sritys. Dėl šių priežasčių mažėja alkio jausmas, sumažėja suvalgomo maisto kiekis. Vaistai turi greitą poveikį. Per keletą mėnesių galima matyti rezultatą – mažėjantį kūno svorį. Tačiau vaikams būtina išlaikyti pakankamą ir įvairų maitinimąsi, kad būtų užtikrintas amžių atitinkantis maistinių medžiagų poreikis, nes vaikai turi augti ir vystytis.

Turi būti užtikrinamas pakankamas baltymų kiekis racione – kad nemažėtų raumeninė masė. Paauglystė – tai laikotarpis, kai dar pakankamai intensyviai formuojasi kūnas, ypač raumeninė masė. Svarbu, kad tėvai įsitrauktų į tokių vaikų gydymo procesą, suprastų, jog ypač sumažėjęs suvalgomo maisto kiekis nėra gerai, ir padėtų vaikams užtikrinti pakankamą mitybą.

Svarbu pabrėžti, kad medikamentinis gydymas nereiškia, jog galima atsisakyti fizinio aktyvumo ar mitybos korekcijos. Tik kartu taikant visas priemones pasiekiama, kad mažėtų riebalinis audinys, o kartu ir su nutukimu susijusių ligų rizika – širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas ir kt.

Žinoma, vaistai gali turėti šalutinį poveikį, dažniausiai – virškinimo traktui: pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas, esant lengvai simptomatikai gydymas tęsiamas, koreguojant vaistų dozes.

Ar šie vaistai skiriami trumpam laikui, ar jie vartojami ilgai?

Reikia suprasti, kad nutukimas yra lėtinė liga, kaip ir, tarkime, arterinė hipertenzija: jeigu jau pradedame vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus, juos vartojame ilgą laiką. Tas pats galioja ir nutukimui gydyti – vaistai skiriami ilgam laikui. Nutraukus gydymą per anksti, nesusiformavus naujiems įpročiams, kūno masė dažniausiai grįžta, o kartais netgi padidėja labiau nei prieš gydymą. Todėl reikia nusiteikti ilgalaikiam gydymui.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vaistus vartojančių vaikų sveikatos būklę stebime labai atidžiai, nes dažni šalutiniai poveikiai, kurie išvargina pacientus, yra tekę nutraukti gydymą, atidėti pakartotinį vaisto skyrimą vėlesniam laikui ar taikyti kitokią vaistų vartojimo schemą.

Vaikams turbūt psichologiškai lengviau būtų išgerti tabletę, nei keisti gyvenimo būdą. Kaip tai atrodo praktikoje?

Dalis naujųjų vaistų nėra tabletės, o injekcijos į paodį, kurios atliekamos kartą per savaitę. Vaikams psichologiškai tai dažnai sunkiau nei išgerti tabletę. Be to, daugelis vaikų, sergančių nutukimu, būna prislėgtos nuotaikos, apatiški, jiems sunku motyvuotis judėti ar keisti įpročius. Todėl labai svarbus ir psichologinis darbas – aiškinti, kodėl reikia daugiau judėti, keisti mitybą. Tik vaistai problemos neišsprendžia, jie tik padeda.

Labai svarbus ir tėvų įsitraukimas – jie turi palaikyti vaiką, kartu keisti įpročius. Sergantiems vaikams taikomos ir reabilitacijos priemonės. Kai kūno masė pradeda mažėti, vaikai pamato rezultatą, pagerėja nuotaika, jie tampa labiau motyvuoti.

Kaip tėvai reaguoja į tai, kad jų vaikui reikės ilgai vartoti vaistus nuo 12 metų amžiaus? Ar yra daug baimių?

Taip, baimių kyla. Dažniausiai jos susijusios su injekcijų vartojimo būdu ir galimu poveikiu vaiko augimui, brendimui ar vaisingumui ateityje. Dažnai apie tai kalbamės su mergaičių tėvais. Iš tiesų pats nutukimas labai didina nevaisingumo riziką, o svorio mažinimas gali turėti teigiamos įtakos vaisingumui. Vaikų baimės dažniausiai susijusios su injekcijų, t. y. dūrių, baime.

Apie ilgalaikį vaistų poveikį dar turime mažai duomenų, bet reikia suprasti, kad šie preparatai yra hormonai, kuriuos organizmas natūraliai gamina, tik nutukimo atveju jų gamyba būna sutrikusi.

Ar daug turite vaikų pacientų, kuriems skiriamas toks gydymas?

Tokių pacientų dar nėra daug. Aš pati šiuo metu gydau penkis vaikus, kuriems taikomas medikamentinis gydymas. Vaistai yra nekompensuojami.

Paciento istorija: kai vaistai nuo nutukimo tampa ir viltimi, ir iššūkiu

Modesto iš Trakų (vardas pakeistas – aut. past.) mama sako, kad sūnus dėl gerokai per didelio svorio vargsta jau nuo vaikystės, tačiau jokios priemonės nedavė džiuginančio ilgalaikio rezultato: „Išbandėme daugybę priemonių ir veiklų – sudaryto mitybos plano, sūnus vaikščiojo į sporto klubus, važiavome į sanatorijas ir buvo periodų, kai svoris krito, – pasakoja moteris. – Tačiau tai būdavo neilgalaikė būsena. O prasidėjusi pandemija sugriovė visus pasiekimus – kai užsidarė sporto klubai, mokyklos, svoris sugrįžo. Apmaudu, bet dar ir su kaupu – sūnus priaugo net 30 kilogramų.“

Vaikino tėvai supranta, kad medikamentinis gydymas – tai pagalbinė priemonė prie gyvenimo būdo ir mitybos koregavimo. Tačiau, pasak mamos, tiesiog svyra rankos, kai matai, jog ir vaiko, ir šeimos pastangos nepadeda.

Gydytojos paskirtas vaistas iš pradžių suteikė vilties, kad viskas bus gerai – svoris krito, jaunuolis tapo aktyvesnis, su draugais sportavo, grojo gitara, džiaugėsi ir vaikinas, ir jo namiškiai: „Tačiau dėl virškinimo sistemos sutrikimo vaistą teko nutraukti – sūnus pradėjo viduriuoti, jį pykino. Dabar laukiame, ką nutars gydytojai, – pasakoja vaikino mama. – Sunku matyti, kad vaikas stengiasi, tačiau svoris vėl sugrįžta. Džiaugiamės tik tuo, kad sūnus jaučia draugų palaikymą, tai ir jam, ir mums didelė atrama.“ 

Nors Modesto kelias dar nėra lengvas, šeima tiki, kad kartu su gydytojų pagalba bus surasta tinkamiausia išeitis. Kiekviena patirtis, visos šeimos pastangos tampa žingsniu į priekį. Svarbiausia, kad vaikinas turi artimųjų ir draugų palaikymą, kuris tampa neįkainojama motyvacija. O medicina nuolat tobulėja – šiandieninės galimybės vaikų nutukimui gydyti yra gerokai platesnės nei prieš dešimtmetį.

VUL Santaros klinikos

Kokie simptomai gali pasireikšti?

Širdies ritmo sutrikimai gali būti juntami įvairiai, bet dažniausi simptomai:

• Širdies „permušimai“ ar praleisti dūžiai.
• Per greitas arba per lėtas pulsas.
• Dusulys, ypač fizinio krūvio metu.
• Silpnumas ar nuovargis.
• Galvos svaigimas ar net sąmonės praradimas.
• Krūtinės skausmas ar spaudimas.

Svarbu žinoti, kad kai kurie žmonės gali nejausti jokių simptomų, o sutrikimas nustatomas tik profilaktinio patikrinimo metu.

Galimos priežastys

Širdies ritmo sutrikimus gali sukelti įvairūs veiksniai:

• Širdies ligos (pvz., išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas).
• Aukštas kraujospūdis.
• Skydliaukės ligos.
• Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai.
• Stresas, pervargimas.
• Piktnaudžiavimas kofeinu, alkoholiu ar nikotinu.

Netgi visiškai sveikiems žmonėms po intensyvaus sporto ar esant dehidratacijai, gali atsirasti širdies ritmo sutrikimai. Tam, kad sumažinti širdies aritmijos atsiradimo riziką, vertėtų reguliariai tikrinti kraujospūdį ir cholesterolio lygį, vartoti pakankamai vandens ir palaikykite elektrolitų pusiausvyrą, mesti rūkyti ir riboti alkoholio bei kofeino vartojimą. Taip pat nepamiršti pasirūpinti savo miego kokybe ir reguliariai lankytis pas gydytoją profilaktinėms apžiūroms.

Kada kreiptis į gydytoją?

Visada verta net ir trumpalaikius ar nedidelius atsiradusius simptomus aptarti su specialistu. Kardiologas gali įvertinti jūsų širdies būklę, nustatyti priežastį ir parinkti tinkamą gydymą. Konsultacijos metu dažniausiai gali būti atliekama elektrokardiograma (EKG), širdies echoskopija, holterio monitoravimas (24–48 val. EKG įrašas), kraujo tyrimai, vertinantys elektrolitus, skydliaukės funkciją ir kt. Jei jaučiate, kad širdis pradeda plakti neįprastai dažnai ar nereguliariai, vertėtų sustoti, ramiai atsisėsti ir giliai pakvėpuoti. Širdies ritmo sutrikimai kartais praeina savaime per kelias minutes ar sekundes, bet, jei jaučiate ilgesnį jų tęsimąsi su atsirandančiu krūtinės skausmu, dusuliu ar galvos svaigimu, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.

UAB ,,Lietuvos sveikata" inf.

Kas tai per liga?

Čikungunija – tai liga, kurią sukelia čikungunijos virusas (priklauso Togaviridae šeimos Alphavirus genčiai). Jis žmonėms perduodamas per užsikrėtusių uodų įkandimus. Nors daugeliui ligonių simptomai praeina per savaitę, kai kuriems sąnarių skausmai išlieka kelis mėnesius ar net metus. Sunkesnė eiga dažnesnė kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems gretutinių ligų.

Ar yra vakcina?

2024 m. birželio 28 d. Europos Komisija patvirtino pirmąją pasaulyje vakciną nuo čikungunijos – „Ixchiq“. Ji skirta suaugusiesiems (nuo 18 m.) ir sudėtyje turi susilpninto viruso. Lietuvoje ši vakcina registruota nuo pernai birželio 27 d., tačiau kol kas netiekiama.

Kaip apsisaugoti?

Rekomenduojamos apsaugos priemonės asmenims, gyvenantiems arba keliaujantiems į endemines šalis:

• Dėvėti šviesius drabužius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes – tai sumažina odos plotą, prie kurio gali prieiti uodai.
• Naudoti chemines priemones nuo uodų (repelentus), smilkalus ar kitas atbaidančias priemones:
  • lovą apgaubti insekticidais apdorotu tinklu,
  • naktį deginti pyretroidu impregnuotą spiralę,
  • išpurkšti insekticidais tamsias patalpų vietas ir pan.
• Jei įmanoma, miegoti po insekticidais apdorotu tinklu – tai ypač svarbu, jei nėra oro kondicionieriaus ar langų tinklelių.
• Naudoti langų ir durų tinklelius – pasirūpinti, kad jie būtų tvarkingi ir sandarūs, kad uodai nepatektų į patalpas.
• Sumažinti uodų veisimosi vietas – pašalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir aplinkoje.
• Ligos paveiktose teritorijose – naikinti uodus purškiant insekticidais.
• Jei per 1–12 dienų po kelionės atsiranda karščiavimas, sąnarių, raumenų ar galvos skausmas, kraujavimas ar kiti įtartini simptomai – nedelsti kreiptis į gydytoją ir informuoti apie kelionę.

NVSC inf. 

Vibrio rūšies bakterijos dažnai aptinkamos Baltijos jūroje vasaros metu, nes ši jūra, dėl mažesnės druskos koncentracijos, sudaro ypač palankias sąlygas bakterijoms daugintis. ELPKC sudarytame žemėlapyje galima matyti Vibrio infekcijų riziką Europos vandens telkinių pakrantėse. Žemėlapį (anglų k.) galima rasti adresu https://geoportal.ecdc.europa.eu/vibriomapviewer/

Kaip užsikrečiama vibrioze?

Vibriozės simptomai priklauso nuo to, kaip buvo užsikrėsta infekcija. Kai vibriozė perduodama suvalgant žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių (moliuskų ir kt.), gurkštelėjus jūros vandens, simptomai dažniausiai panašūs į žarnyno infekciją, apima vandeningą viduriavimą, pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, karščiavimą ir šaltkrėtį. Infekcija taip pat gali išsivystyti maudantis vandenyje, kuriame gausu Vibrio bakterijų – tai gali sukelti ausų uždegimą, o bakterijoms patekus į atviras žaizdas – odos simptomus, tokius kaip paraudimas, tinimas bei skausmas aplink pažeistą vietą ir pūliavimas. „Negydomos žaizdų infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujo užkrėtimas ar net galūnių amputacija – ypač tarp asmenų, turinčių gretutinių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, sergančių lėtinėmis kepenų ligomis ar susilpnėjusia imunine sistema“, – akcentuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė.

Kaip apsisaugoti?

Norint išvengti Vibrio bakterijų sukeliamų infekcijų, rekomenduojama nevartoti žalių (ypač austrių) ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių. Jas ruošiant reikėtų mūvėti apsaugines pirštines, o po sąlyčio – kruopščiai nusiplauti rankas muilu ir šiltu vandeniu. Taip pat būtina saugotis kryžminės taršos – išvirtos jūros gėrybės neturi liestis su žaliais vėžiagyviais ar jų sultimis, o naudojami įrankiai turi būti švarūs.

Dar didesnio atsargumo reikalauja situacijos, kai ant kūno yra odos pažeidimų – net ir nedidelės žaizdelės, įbrėžimai ar įpjovimai gali tapti vartais bakterijoms patekti į organizmą. Didžiausia rizika – žmonėms su atviromis žaizdomis ar nusilpusiu imunitetu, nes Vibrio bakterijos tokiu atveju gali sukelti net gyvybei pavojingas komplikacijas.

„Jei neseniai atlikote operaciją, darėtės tatuiruotę ar vėrėtės auskarus, rekomenduojama vengti maudynių jūroje ar žiotyse, kur upės susilieja su jūra. Nusprendus maudytis, žaizdas būtina apsaugoti vandeniui atspariu tvarsčiu, o vėliau jas kruopščiai nuplauti muilu ir vandeniu“, – pataria NVSC atstovė.

NVSC inf. 

VLK pranešimas spaudai

NKC duomenimis, 2022 m. Europos vaistų gamintojams buvo parduota 25 tūkst., 2023 m. – 12 tūkst., o 2024 m. – 28 tūkst. litrų kraujo plazmos.

VVKT skaičiuoja, kad 2024 m. vaistinėms ir gydymo įstaigoms Lietuvoje iš viso perduota 65 581, 2023 m. – 61 346, o 2022 m. – 59 411 pakuočių vaistinių preparatų, pagamintų iš kraujo plazmos.
Kaip aiškina NKC direktorius Daumantas Gutauskas, likusi ir gydymui nepanaudota plazma kasmet parduodama per atvirą konkursą, kuriame dalyvauja Europos vaistų gamintojai.

Pasak D. Gutausko, platus iš donorų kraujo atskirtos plazmos panaudojimas – tiek pacientų gydymui ligoninėse, tiek vaistų gamyboje – yra itin svarbus ir efektyvus, nes padeda gelbėti žmonių gyvybes.
„Esame be galo dėkingi visiems kraujo donorams už jų aktyvumą bei kviečiame nesustoti dalintis gerumu – reguliariai apsilankyti kraujo donorystės centruose ir paskatinti tai daryti savo artimuosius ar draugus. Iš kraujo plazmos gaminami vaistai yra būtini retoms kraujo ligoms, tokioms kaip hemofilija ar įgimtas imunoglobulinų deficitas, gydyti. Be to, šie vaistai vis dažniau gelbsti ir ką tik gimusių kūdikių gyvybes, kai jų kraujo rezus faktorius nesutampa su motinos. Tokiais atvejais gydymas tampa būtinas. Tad verta susimąstyti – galbūt vieną dieną šių vaistų gali prireikti mūsų vaikams, tėvams ir kitiems artimiesiems. Na, o jei šiandien padėsi Tu – rytoj kažkas padės ir Tau“, – pabrėžia D. Gutauskas.

Vaistų, kurie yra pagaminti iš farmacinės žaliavos – kraujo plazmos, poreikį puikiai pagrindžia statistika.
Pasaulinės hemofilijos federacijos (WFH) duomenimis, surinktais iš 119 pasaulio šalių, 2023 m. hemofilija sergančiųjų buvo fiksuojama beveik 220 tūkst. Tiesa, organizacijos vertinimu, tik apie 35 proc. visų sergančiųjų yra oficialiai diagnozuoti ir įtraukti į sveikatos priežiūros sistemą – didelė dalis lieka nežinomi dėl ribotų išteklių, informacijos stokos ar silpnos sveikatos infrastruktūros.

„Didelis retomis, genetinėmis, sunkiomis ligomis sergančiųjų skaičius tik patvirtina, kodėl būtina skatinti kraujo donorystę ir efektyviai panaudoti kraujo plazmą. Tik mūsų visų bendrystė ir supratimas gali padėti įveikti šiuos iššūkius“, – pabrėžia D. Gutauskas.

NKC primena, kad kraują gali aukoti visi sveiki 18–65 metų gyventojai: vyrai – iki 6 kartų per metus, moterys – iki 4. Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kitomis sunkiomis lėtinėmis, pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis. Priešingu atveju kyla pavojus pacientui užsikrėsti.

NKC duomenimis, 2024 m. kraują dovanojo 41,2 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 76,9 tūkst., o 2023 m. sulaukta 40,1 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 72,3 tūkst.

ELPKC duomenimis, nuo 2023 m. sausio Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje (ES/EEE) užregistruoti 234 difterijos atvejai. Dalis jų fiksuota tarp žmonių, priklausančių labiau pažeidžiamoms grupėms – benamiai, migrantai, asmenys, gyvenantys ar dirbantys laikino apgyvendinimo centruose, taip pat narkotikus vartojantys asmenys. Iki 2020 m. ES / EEE šalyse per metus vidutiniškai būdavo užregistruojama apie 21 difterijos atvejį. 2022 m. šis skaičius išaugo iki 320, daugiausia tarp neseniai atvykusių migrantų. 

Nors ECDC vertinimu rizika Europos visuomenei išlieka labai maža dėl aukšto skiepijimo lygio daugumoje ES / EEE šalių, pažeidžiamiems asmenims ji yra didesnė ir įvardijama kaip vidutinė.

Jei neskiepyti asmenys užsikrečia difterija, jiems gali pasireikšti odos infekcijos arba kvėpavimo takų difterija, pastaroji baigiasi mirtimi  5–10 proc. atvejų. Aukštas skiepijimo apimtis išlaikančiose populiacijose   daugeliu atveju užsikrėtus šia liga simptomai nepasireiškia arba būna lengvi.  Visiškai paskiepyti (gavę visas reikiamas vakcinos dozes) žmonės užsikrečia labai retai. 

Pagrindinė apsaugos priemonė – skiepai 
Vakcina nuo difterijos įtraukta į nacionalines vaikų skiepijimo programas visoje Europoje. Lietuvoje skiepijimo nuo difterijos apimtys pastaraisiais metais nesiekia rekomenduojamo lygio (90–95 proc.). Iki 2024 m. buvo paskiepijama 90 proc. vaikų, tačiau pernai šis lygis nebuvo pasiektas – paskiepyta tik 88,8 proc. 1 metų vaikų. Lietuvoje šios ligos atvejų neregistruojama jau 14 metų (paskutinis atvejis buvo užregistruotas 2011 m., o mirties atvejis – 2008 m.). 

Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, sveikstančio ligonio ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus – kosint, čiaudint, kalbant (oro lašiniu būdu) ar su odos opų išskyromis. Difterija sergantis ligonis yra užkrečiamas 2 savaites, retais atvejais – virš 4 savaičių.  Rečiau difterija užsikrečiama naudojantis asmeniniais sergančiojo daiktais, indais ar fizinio kontakto metu, per užkrėstus maisto produktus.  

Liga prasideda ūmiai per 2–5 dienas nuo užsikrėtimo (gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų). Pradžioje difterijos simptomai panašūs į kitų bakterinių nosiaryklės ligų: pakyla temperatūra, skauda gerklę, ypač ryjant, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina gali būti jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos. Gali būti sunku kvėpuoti, patinsta kaklo limfmazgiai, vargina sausas kosulys. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio. Ligos komplikacijas sukelia  toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. 

NVSC pranešimas spaudai

Tieskime tiltus gyvenimui kartu.

Nacionalinio transplantacijos biuro pranešimas spaudai

informuojame, kad II įstaigos aukšte vykdomas pasiruošimas remonto darbams, dėl to keičiasi darbo organizavimas. Pateikiame informaciją, kuri palengvins Jūsų apsilankymą.

Kraujo tyrimai, skiepai

Laboratoriniai kraujo tyrimai, skiepai atliekami 106 kab. iki 19.00 val.
Pacientai kviečiami bendra eile. Be eilės priimami: nėščiosios, gydytojo paskyrimu skubūs kraujo tyrimai ir gliukozės tolerancijos mėginys.

Kardiograma, spirograma, akispūdis atliekami 108 kab. iki 16 val. nuo 16.00 val. 106 kab.

Šeimos gydytojai dirbs:

Gyd. A.Paulauskienė 120B kab.
Gyd. A. Kmitienė 120A kab
Gyd. L. Sprainaitienė 114 kab.
Gyd. G. R. Užkurnienė 107 kab.
Gyd. V. Šakalienė  iki 07.25 d. 104 kab.
Gyd. S. Stačkus 112 kab.
Gydytojų konsultacinė komisija 101 kab.

Kiti specialistai

Gyvensenos medicinos specialistė, širdies kraujagyslių ligų prevencinės programos apylinkės administratorė, kineziterapeutai dirbs Psichikos dienos stacionare, II aukšte (pastatas įstaigos teritorijoje).
Atsiprašome dėl laikinų nepatogumų.

Visą informaciją įstaigoje Jums suteiks registratūros darbuotojai. Jeigu turite papildomų klausimų, susisiekite registratūros telefonu: 0 349 690 15.

Jonavos PSPC inf.

Kaip šios ligos pasireiškia ir kuo jos pavojingos?

Užsikrėtus keliautojams būdingomis ligomis, simptomai gali būti nuo lengvų iki gyvybei pavojingų. Dažniausiai pasitaikančios – virškinamojo trakto infekcijos pasireiškia viduriavimu, vėmimu, pykinimu, pilvo skausmais. Nors jos dažnai praeina savaime, sunkesniais atvejais gali sukelti dehidrataciją ar ilgalaikius virškinimo sutrikimus. Virusinis hepatitas A suaugusiems pasireiškia nuovargiu, karščiavimu, pykinimu, o sunkesniais atvejais gali sukelti kepenų nepakankamumą.

Tropinėse šalyse užsikrėtus uodų platinamomis ligomis – maliarija ar Dengės karštlige, rizikuojama rimtomis komplikacijomis. Maliarija gali sukelti smegenų pažeidimą, inkstų nepakankamumą, stiprią anemiją, o susirgus sunkia Dengės karštligės forma – gali kilti vidinis kraujavimas, šoko būsena, ištikti gyvybei pavojingi organų pažeidimai. Dauguma vakarų Nilo karštligės atvejų yra besimptomiai, kitais atvejais gali pakilti temperatūra, varginti galvos skausmas, nuovargis, raumenų skausmas, kartais bėrimas. Retais atvejais, ypač vyresnio amžiaus arba imunodeficitinės būklės asmenims gali išsivystyti neurologiniai pažeidimai (encefalitas, meningitas, ūminis vangus paralyžius). Todėl svarbu ne tik atpažinti simptomus (karščiavimą, galvos skausmą, vėmimą, bendrą silpnumą), bet ir pasirūpinti tinkama prevencija dar prieš išvykstant.

Pagrindinė prevencija – tinkamas pasiruošimas

Užkrečiamųjų ligų kelionėse galima išvengti laikantis kelių svarbiausių rekomendacijų:

Pasikonsultuokite su gydytoju. Ne vėliau kaip 4–6 savaitės prieš kelionę kreipkitės į gydytoją – jis įvertins jūsų kelionės maršrutą, sveikatos būklę ir paskirs reikiamus skiepus, antimaliarinius vaistus bei kitas profilaktines priemones.
Rūpinkitės maisto ir vandens sauga. Vartokite tik fasuotą arba virintą vandenį, rinkitės gėrimus  be ledukų. Valgykite tik ką tik termiškai apdorotą maistą, venkite žalios mėsos, neplautų vaisių ir daržovių bei gatvės maisto, jei kyla abejonių dėl higienos.
Saugokitės vabzdžių įkandimų. Naudokite repelentus, dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, langus denkite tinkleliais nuo uodų. Svarbu saugotis ir stovinčio vandens, kuriame veisiasi uodai.
Laikykitės higienos. Reguliariai plaukite rankas, jei nėra galimybės nusiplauti  po tekančiu vandeniu, naudokite dezinfekcinį skystį, ypač prieš valgį ir pasinaudoję tualetu.
Svarbu. Pakilus temperatūrai arba atsiradus gripą primenantiems simptomams kelionės metu ar grįžus iš maliarijos, Dengės karštinės ar Vakarų Nilo karštligės endeminių vietovių, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą ir informuoti gydytoją, kokiose šalyse lankėtės – net jei naudojote rekomenduojamas profilaktines priemones.
Pasidomėkite apie šalies epidemiologinę situaciją. Informaciją apie tai, kokios ligos paplitusios įvairiose pasaulio šalyse ir kokios priemonės taikomos, galima rasti NVSC interneto svetainėje adresu  https://nvsc.lrv.lt/lt/skiepai-keliautojams/ . 

Papildomas dėmesys – b raupams

Nuo 2022 m. pasaulyje registruojama vis daugiau b raupų atvejų. Nuo 2022 m. iki šių metų gegužės pabaigos užregistruota virš 140 tūkst. b raupų atvejų 137 šalyse. Europoje per minėtą laikotarpį užregistruota virš 30 tūkst. atvejų. Lietuvoje užregistruoti penki  b raupų atvejai 2022 m. bei vienas II-ojo tipo atmainos atvejis 2024 m. 
Primename, kad saugantis šios ligos patariama vengti artimo fizinio kontakto su asmenimis, kuriems pasireiškė simptomai, vengti atsitiktinių lytinių santykių ir laikytis tinkamos rankų higienos. Rizikos grupei priklausantiems asmenims (t. y. vyresniems nei 18 metų amžiaus vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais) rekomenduojama pasiskiepyti. 

NVSC pranešimas spaudai

Kremas nuo saulės – ne tik paplūdimyje

Saugoti nuo saulės reikia visas atviras kūno vietas – ne tik veidą. Reikėtų nepamiršti ištepti ir ausų, kaklo (ir sprando), lūpų (naudoti SPF turintį lūpų balzamą), pėdų viršaus, plaukų sklastymo. Kasdienai pakanka SPF 30, tačiau esant aktyviai saulei – prie jūros, kalnuose, sportuojant ar dirbant lauke – rekomenduojamas SPF 50+.

Renkantis kremą, atkreipkite dėmesį į:
•    SPF rodiklį: SPF 30 blokuoja apie 97 % UVB spindulių, SPF 50 – apie 98 %.
•    Plataus spektro apsaugą: tiek nuo UVB spindulių, sukeliančių nudegimus, tiek nuo UVA – odos senėjimą skatinančių spindulių.
•    Atsparumą vandeniui: kad apsauga būtų užtikrinta maudantis ar prakaituojant.
•    Formą: kremai yra patikimesni, nes geriau padengia odą, purškiamos priemonės – patogesnės greitam naudojimui.

Svarbu – kremą reikia tepti bent 15–30 minučių prieš einant į lauką, ir reguliariai atnaujinti pagal etiketės rekomendacijas– ypač po maudynių ar gausaus prakaitavimo. 

Akiniai nuo saulės, rūbai, avalynė

Esant lauke, galvą būtina saugoti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, idealu būtų su plačiais bryliais ir ventiliacinėmis angomis, kad galva kuo mažiau prakaituotų. Taip pat, akis saugokite akiniais nuo saulės.

Rekomenduojama rengtis šviesiais, laisvais, natūralaus audinio drabužiais. Reikėtų vengti drabužių iš sintetinių audinių. Esant karščiams, organizmas gausiai prakaituoja, todėl galima turėti pakaitinių rūbų. Avalynė turėtų būti atvira, geriausia iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, odos.

Saulės ir šilumos smūgiai – pavojingi sveikatai

Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas dėl lokalinio perkaitimo ilgą laiką tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą ar neapsaugotą galvą, sprandą, kai įkaista smegenų dangalų kraujo indai ir pakyla galvos smegenų temperatūra.

Šilumos smūgis arba perkaitimas – tai pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, susikaupia šilumos perteklius organizme, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra. 

Dažniausiai perkaistama esant aukštai aplinkos oro temperatūrai (dažniausiai 30 ir daugiau laipsnių), didelei santykinei oro drėgmei, intensyviam saulės aktyvumui, vartojant mažai skysčių, ilgai ir sunkiai dirbant ar intensyviai judant saulės atokaitoje ar karštoje nevėdinamoje patalpoje. 

Šilumos smūgio simptomai: kūno temperatūra pakyla iki 40-41 °C, oda parausta, skauda galvą, ji svaigsta, sutrinka koordinacija ir orientacija, gali kamuoti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nerimas, mieguistumas, vangumas, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, sąmonės pritemimas ar netekimas. 

Saulės smūgio simptomai: pradeda skaudėti ir svaigti galva, žmogų apima bendras silpnumas, pasireiškia pykinimas, vėmimas, pradeda zvimbti ausyse, mirgėti akyse, išbąla veidas, išpila šaltas prakaitas, galima netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų edemos (paburkimo). 

Labai dažnai šilumos ir saulės smūgiai ištinka kartu, o simptomai panašūs. Saulės smūgis gali pasireikšti ir pavėluotai, praėjus net 6-8 valandoms po buvimo saulėje, todėl kartais sunku atsekti prastos savijautos priežastį.

Jeigu nepavyko išvengti šilumos smūgio ir nukentėjusysis yra sąmoningas, pirmiausia reikia jį:
1.    nuvesti į pavėsį, paguldyti ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius (taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka);
2.    apkloti šaltu vandeniu sudrėkinta paklode ar rankšluosčiu ir nuolat jį drėkinti;
3.    veidą vilgyti vėsiu vandeniu arba uždėti vėsų kompresą;
4.    kūno temperatūrai nukritus iki 37,5 laipsnių, drėgną paklodę ar rankšluostį pakeisti sausu;
5.    duoti atsigerti vėsaus, bet ne ledinio, vandens.
Jeigu nepavyko išvengti saulės smūgio, reikia išvesti nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią patalpą, paguldyti truputį pakelta galva arba pasodinti, atsagstyti ir atlaisvinti drabužius, vėdinti vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone, apipurkšti ar suvilgyti veidą vandeniu, ant galvos uždėti šaltą kompresą. Duoti atsigerti vėsesnio vandens. Jei nukentėjusįjį pykina, duoti išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis).

Jeigu nukentėjusysis nuo šilumos ir/ar saulės smūgių neteko sąmonės, reikia guldyti jį ant šono, vėdinti, niekuo negirdyti bei skubiai kviesti greitąją pagalbą numeriu 112 arba patiems gabenti į artimiausios gydymo įstaigos priimamąjį.

Higienos institutas liepos mėnesį vykdo socialinių tinklų kampaniją „SOS! Vasara“, kuri kviečia mėgautis vasara saugiai. Kiekvieną savaitę gyventojai sulauks trumpų, aiškių ir praktiškų patarimų, kaip išvengti dažniausių šiltojo sezono pavojų – nuo saugaus elgesio prie vandens iki apsaugos nuo saulės, vabzdžių ar karščio.

Higienos instituto pranešimas spaudai

„Turbūt mažiausiai, kuo norėtųsi rūpintis atostogų metu, yra vaistai. Tad, jeigu poilsiaujate kaime, sodyboje, ar vietovėje, kurioje yra nutolusi vaistinė, ir staiga prisiminėte, kad vartojami vaistai baigiasi, visai nebūtina dėl to grįžti namo arba vykti iki artimiausios vaistinės. Pagal išrašytą E. receptą vaistus Lietuvoje galima įsigyti ir nuotoliniu būdu. Tereikia per savo E. sveikatos paskyrą užsisakyti vaistus ir pasirinkti pristatymą jūsų nurodytu adresu“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento Farmacinės veiklos skyriaus patarėja Kristina Povilaitienė.

Pasak ministerijos atstovės, pirkdami receptinius vaistus internetu gyventojai gali ne tik pasirinkti jiems patogų pristatymo arba atsiėmimo būdą, bet ir palyginti skirtingų vaistinių siūlomas kainas bei pasirinkti geriausią.

Turėdami atstovavimo teisę, kurią nesudėtinga patiems susikurti E. sveikatos paskyroje, gyventojai gali internetu įsigyti receptinius vaistus ne tik sau, bet ir artimiesiems.

Nuotolinė prekyba populiarėja, tačiau svarbu būti budriems

Nors absoliuti dauguma gyventojų įsigyti receptinių vaistų eina į fizines vaistines, nuotolinės prekybos privalumais pacientai naudojasi vis dažniau. Per metus receptinių vaistų nuotolinių pirkimų skaičius išaugo beveik dvigubai: praėjusių metų birželį buvo fiksuota 1780 išdavimo (pardavimo) dokumentų, o šiemet – beveik dvigubai daugiau (3367).

Receptinių vaistų nuotolinis pirkimas vyksta per E. sveikatos sistemą, kurioje E. receptai susieti su paciento duomenimis, todėl neįmanoma įsigyti vaistų nelegaliai ar be recepto. Jei žmogus atsitiktinėje svetainėje įveda receptinio vaisto pavadinimą ir mato pasiūlymą jį nusipirkti, didelė tikimybė, kad tai nelegali prekyba. Todėl svarbu žinoti, jog visos oficialios internetinės vaistinės turi turėti specialų patvirtinimo ženkliuką. Jis turi būti aktyvus – paspaudus jį turi atsirasti sąrašas vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tam tikras išimtis – nuotoliniu būdu negalima įsigyti narkotinių ir psichotropinių vaistų, vardinių vaistų bei ekstemporaliųjų vaistų, kurie yra gaminami vaistinėse pagal individualų receptą konkrečiam pacientui, taip pat vaistų, kurių laikymui ir logistikai numatytos specialios sąlygos, kaip, pavyzdžiui, temperatūra, nes vaistinės gali neturėti galimybės juos pristatyti į namus.

Atsiimti vaistus pagal Lietuvoje išrašytą E. receptą jau galima aštuonių ES šalių vaistinėse

Atostogaujantiems užsienyje gali praversti galimybė įsigyti Lietuvoje gydytojo išrašytus vaistus kitose ES šalyse. Turint E. receptą, tai jau galima padaryti aštuoniose valstybėse: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Čekijoje ir Suomijoje. Šių šalių vaistinėse pacientui iš Lietuvos tereikia pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o šių valstybių piliečiai, atitinkamai, su savo šalies E. receptu gali įsigyti vaistus Lietuvoje.

Kitose ES/EEE ar trečiosiose šalyse pacientai gali atsiimti receptinius vaistus pateikę popierinį receptą – tokiu atveju dar prieš išvykstant iš Lietuvos reikėtų kreiptis į gydantį gydytoją, kad šis išrašytų vaistą popierinio recepto blanke.

Minėtose aštuoniose šalyse, kurios dalyvauja E. receptų mainuose, galima įsigyti visus kompensuojamuosius ir nekompensuojamuosius receptinius vaistus, išskyrus narkotinius, ekstemporaliuosius ir vardinius vaistus. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra galimybės pasinaudoti tęstiniu e. receptu (su žyma „gydymui tęsti“), jeigu vaisto išdavimas jau buvo pradėtas Lietuvoje.

Taip, pat iki 2027 m. sausio mėn. 4 d. negalima bus įsigyti vaistų, kurių farmacinė forma – įkvepiamieji vaistiniai preparatai, milteliai, milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui ar skystos ir minkštos farmacinės formos vaistiniai preparatai (tepalai, sirupai ir pan). Minėtų farmacinių formų vaistams, taip pat kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonėms, kaip ir iki šiol, turi būti išrašomi popieriniai receptai, kurie yra pripažįstami ir kitose ES valstybėse. 

Jeigu pacientas žino, kad vaistą norės įsigyti ES valstybėje, kurioje vyksta e. recepto duomenų mainai, sveikatos priežiūros specialistas papildomai norimą informaciją (rekomenduojama anglų kalba) gali pateikti farmacijos specialistui skirtame pastabų lauke.

Jeigu Lietuvos Respublikos apdraustasis asmuo laikino buvimo kitoje ES šalyje metu savo lėšomis įsigijo vaistą, kuris Lietuvoje yra kompensuojamas PSDF lėšomis, grįžęs į Lietuvą jis turėtų kreiptis į Valstybinę ligonių kasą dėl jo patirtų išlaidų kompensacijos.

Daugiau informacijos apie tarpvalstybines elektronines sveikatos paslaugas galima rasti ČIA.

Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Europos Sąjungoje įsigalios tiesiogiai taikomas 2025 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentas (ES) 2025/877 , kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009. Naujuoju reglamentu į II priedą įtraukiama 21 cheminė medžiaga, kurios naudojimas kosmetikos gaminiuose bus draudžiamas dėl kancerogeninių, mutageninių ar toksiškų reprodukcijai savybių.

Didžiausio susirūpinimo tarp ūkio subjektų sulaukė draudimas naudoti cheminę medžiagą difenil (2,4,6-trimetilbenzoil) fosfino oksidą (CAS Nr. 75980-60-8), kurios INCI pavadinimas – Trimethylbenzoyl Diphenylphosphine Oxide (trumpinamas kaip TPO). Ši medžiaga plačiai naudojama kaip fotoiniciatorius geliniuose nagų lakuose, nes, veikiama UV spindulių ar LED lempų skleidžiamos šviesos, spartina net ir daug pigmentų savo sudėtyje turinčių nagų gelių kietėjimą. 

•    Gelinių nagų lakų gamintojai prašomi nedelsiant peržiūrėti visų gaminių sudėtis, ypač UV / LED poveikyje kietėjančių gelinių nagų lakų receptūras ir nutraukti TPO naudojimą visų tipų kosmetikos gaminiuose, skirtuose ES rinkai. Esant poreikiui koreguoti gaminių formules, pasirenkant  alternatyvias saugias medžiagas. Labai svarbu, kad gelinių nagų lakų tiekimo grandinės dalyviai būtų informuoti apie atliktus pokyčius ir atnaujintą gaminių sudėtį.  
•    Gelinių nagų lakų importuotojai raginami itin atidžiai vertinti gaminių sudėtį ir atsakingai rinktis gelinius nagų lakus, importuojamus iš  ES nepriklausančių šalių. 
•    Gelinių nagų lakų platintojai privalo patikrinti visų turimų ir planuojamų platinti gelinių lakų sudėtį. Likusių atsargų realizavimas po šios datos bus neteisėtas, todėl rekomenduojama imtis veiksmų jau dabar – atsisakyti TPO turinčių gaminių ir susisiekti su tiekėjais dėl galimybių įsigyti ir platinti atnaujintos sudėties gaminius.
•    Nagų priežiūros paslaugų teikėjai  kviečiami peržiūrėti turimas priemones ir iki 2025 m. rugsėjo 1 d. pasiruošti nebenaudoti gelinių nagų lakų, kurių sudėtyje yra TPO – net jei šie gaminiai buvo įsigyti anksčiau. Nuo šios datos tokie gaminiai nebegali būti naudojami, parduodami grožio paslaugoms teikti ar laikomi paslaugos teikimo vietoje.

Iškilus klausimų, galima kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą el. paštu info@nvsc.lt ar tel. Nr. +370 5 264 9676 

Kontaktai žiniasklaidai: https://nvsc.lrv.lt/lt/kontaktai-ziniasklaidai/

Šio tyrimo rezultatai svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Europai, nes juos įvertinus, bus teikiami siūlymai Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų leidėjams, kaip mažinti kenksmingų medžiagų paplitimą žmonių organizmuose per pramonės produkciją – kosmetiką, maistą, automobilių pramonę, aprangą, avalynę, namų apyvokos reikmenis. Taip pat rekomendacijos gyventojams, kaip gerinti sveikatą, saugoti save ir artimuosius, norint sumažinti galimą cheminių medžiagų poveikį organizmui.

NVSPL atkreipia dėmesį, kad kiekvienas atvykęs tirtis gyventojas turės paaukoti kraujo ir atsinešti šlapimo, nes bus tiriamos gyventojų kraujyje ir šlapime esančių pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos. Pavyzdžiui, bisfenolių, perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų, pesticidų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, polichlorintų bifenilų, metalų, skydliaukės hormonų ir kraujo lipidų kiekiai.  

Į tiriamųjų grupę atsitiktinės atrankos būdu iš viso kasmet bus kviečiama po 600 reprodukcinio amžiaus šalies gyventojų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus bei šių miestų rajonų. Daugiausia – 303 – Vilniuje bei Vilniaus rajone. Per trejus metus planuojama ištirti 1800 gyventojų. 

Laboratoriniam ištyrimui iš vieno tiriamojo bus paimta iki 50 ml kraujo ir iki 70 ml pirmo rytinio šlapimo ėminio. Taip pat bus renkama informacija apie gyvenamąją ir darbo aplinką, gyvensenos ir mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, persirgtas ligas, vartojamus vaistus.

Tyrimą koordinuojančios Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrės Laimutės Vaidelienės teigimu, mūsų šalyje startuojantis epidemiologinis žmogaus biologinės stebėsenos ir sveikatos tyrimas prisideda prie  tarptautinio, EK koordinuojamo tyrimo. Jis atliekamas 22 Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, kaimyninėje Lenkijoje bei Estijoje.

„Cheminių medžiagų – nematomų, nejuntamų, bet esančių mūsų aplinkoje, ore bei maiste įtaka žmogaus sveikatai yra be galo svarbi. Nauji genetiniai tyrimai yra patvirtinę aplinkos poveikio svarbą mūsų genų pasireiškimo reguliavimui (epigenetikai). Biomonitoringas yra vienas iš tiksliausių metodų, leidžiančių įvertinti kenksmingų medžiagų iš aplinkos paplitimą žmogaus organizme mastą. O tai padeda mokslininkams numatyti rizikos grupes ir stebėti tendencijas, atsakingiems asmenims priimti reikiamus sprendimus dėl pavojingų cheminių medžiagų kontrolės, apribojimo ar uždraudimo. Labai svarbu, turint tikslius duomenis, juos tinkamai interpretuoti, nes tai padeda nuo cheminės taršos aplinkoje pavojaus apsaugoti visus gyventojus, o ypač labiau pažeidžiamas gyventojų grupes“, - sako viceministrė L. Vaidelienė.

Kaip pastebi šiam projektui vadovaujanti NVSPL direktorės pavaduotoja Rosita Marija Balčienė, dažniausiai žmonių organizmuose aptinkamos cheminės medžiagos bei sunkieji metalai: bisfenolis, pesticidai, arsenas, gyvsidabris, kadmis, chromas, švinas ir pan., kurios yra pavojingos. Moksliniai tyrimai rodo, kad aplinkos veiksniai nulemia apie 20 proc., o gyvensenos veiksniai – apie  50 proc.  žmogaus sveikatos. Dauguma cheminių medžiagų yra endokrininę ir reprodukcinę sistemą žalojančios, vėžį bei kitus ilgalaikius, lėtinius sveikatos sutrikimus sukeliančios medžiagos.

„Šių medžiagų poveikis sveikatai dažniausiai būna tylus ir ilgalaikis, todėl labai svarbu laiku nustatyti jų paplitimo lygį ir galimą įtaką žmogaus organizmui. Tokie tyrimai yra geriausias būdas apsisaugoti nuo itin neigiamų padarinių sveikatai ateityje. Turint konkrečius duomenis apie pavojingas chemines medžiagas žmonių organizmuose, galima imtis priemonių, kaip stabdyti jų plitimą. Pavyzdžiui, per maistą, pramonės produkciją, teikti pasiūlymus įstatymų leidėjams, rekomendacijas žmonės, kaip koreguoti kasdieninius įpročius. Norint išvengti arba sumažinti cheminių medžiagų kiekį organizme, deja, neužtenka tik sveikai gyventi, maitintis, sportuoti“, –  pabrėžia R. Balčienė.

Pasak R. Balčienės, šalies gyventojų dalyvavimas šiame tyrime – ne tik atsakomybė prieš save ir artimuosius, bet ir reikšmingas indėlis į mokslu grįstus sprendimus, padėsiančius ateityje sumažinti pavojingų cheminių medžiagų kiekį mūsų kasdienėje aplinkoje.

„Tikimės, kad tyrimui atrinkti gyventojai neliks abejingi ir atvyks išsitirti. Kiekvieno iš jų dalyvavimas yra labai svarbus, nes gali padėti ir jiems, ir Lietuvai, ir Europos šalims kuriant švaresnę, saugesnę ir sveikesnę aplinką. Rekomenduojame pakviestiems gyventojams susiplanuoti laiką tyrimui apie 2-3 valandas, į mūsų partnerio Nacionalinio kraujo centro (NKC) – padalinius atvykti nevalgius, negėrus saldintos arbatos, kavos mažiausiai 2 val. iki kvietime nurodyto laiko“, - sako NVSPL direktoriaus pavaduotoja.

NVSPL šį epidemiologinį tyrimą atlieka glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais bei  partneriu – Nacionaliniu kraujo centru (NKC), kurio patalpose Lietuvos miestuose bus imamas kraujas iš gyventojų.

Gydytojas toksikologas Robertas Badaras tvirtina, kad sparčiai besikeičiant mūsų kasdieninės aplinkos cheminiam fonui, labai svarbu žinoti tikrąsias pagrindinių lėtinius apsinuodijimus sukeliančių medžiagų vertes. Tai leistų prognozuoti ir įvertinti tiek asmens, tiek visuomenės sveikatos galimas cheminių medžiagų sukeliamas rizikas.

„Būtų smagu, kad tyrimas apimtų ne tik iki lėtinio toksiškumo biomonitoringą, bet ir padėtų diagnozuoti ūminius apsinuodijimus. Specialistai, dirbantys su vaikais ir suaugusiais pacientais ypač pasigenda savalaikės profesionalios diagnostikos apsinuodijus psichoaktyviosiomis medžiagomis. Tikiu, kad šis projektas bus tik pradžia, gerinant kokybinę ir kiekybinę ūminių ir lėtinių apsinuodijimų diagnostiką“, - sako R. Badaras.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija