Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Ar žiemą įsigytas skystas medus gali būti aukščiausios kokybės?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-ziema-isigytas-skystas-medus-gali-buti-auksciausios-kokybes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-ziema-isigytas-skystas-medus-gali-buti-auksciausios-kokybes Šaltuoju metų laiku medus yra nepakeičiamas produktas siekiant sustiprinti savo imunitetą bei palaikyti gerą savijautą. Vis dėlto daugeliui tenka pastebėti, kad net ir žiemą turguje ar kitose prekybos vietose prekiautojai siūlo pirkti įvairaus medaus, o vartotojai dažniausiai linkę ieškoti būtent skysto medaus, kuris neretai asocijuojasi su ką tik išsuktu medumi.

„Tik ką išsuktas medus būna skystas, vėliau gana greitai sutirštėja ir kristalizuojasi arba, kitaip sakant, susicukruoja. Medaus paviršiuje matomas susidaręs baltas gliukozės sluoksnis – būtent ir yra geros kokybės medaus požymis. Pavasarinį medų Lietuvoje bitės pradeda rinkti tik balandžio–gegužės mėnesiais, tad žiemos laiku nebent lipčiaus medus gali būti skystas ir būtent taip turi būti nurodyta medaus etiketėje, kitais atvejais kokybiškas medus turėtų būti jau sukietėjęs. Lipčiaus medus – išskirtinė medaus rūšis, bičių gaminama ne iš nektaro, kaip įprastas medus, o iš augalo sulčių“, – paaiškino Vaida Devėnaitė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto ir veterinarijos politikos departamento Gyvūninių produktų skyriaus vyriausioji specialistė.

Kokybiškas medus, jei jis pirktas žiemą ar rudenį, jau neturi būti skystas. Priešingu atveju, tai gali būti pašildytas aukštoje temperatūroje pernykštis medus. Šio proceso metu maistinė produkto vertė stipriai pakinta ir medus praranda savo vertingąsias savybes.

„Pasitikrinti, ar medus kokybiškas, nesudėtinga ir patiems. Pirmiausia visada patariame pasidomėti medaus kilme, kuri privalo būti nurodyta medaus ženklinimo etiketėje, be kita ko, visada verta atkreipti dėmesį į medaus spalvą, konsistenciją ir netgi kvapą. Žiūrėti, kad medus nebūtų suputojęs, mat jo masėje esantys burbuliukai ar rūgštokas skonis rodo tai, kad medus galimai surūgęs. Susisluoksniavęs medus taip pat gali rodyti, kad jo kokybė ne pati geriausia. Norintiems aukščiausios kokybės medaus rekomenduojame pirkti iš bitininkų, kurie medų ženklina etiketėmis bei savikontrolės tikslais atlieka medaus kokybės parametrų laboratorinius tyrimus ir jais viešai dalinasi“, – patikino VMVT atstovė.

 

Kaip atskirti tikrą medų nuo medaus mišinio?

Prekybos lentynose vartotojai gali rasti ir įvairiausių medaus skonio mišinių. Toks mišinys neretai dėl patrauklesnės kainos vartotojui padaromas iš kelių šalių gamintojų medaus. Tad vartotojai, rinkdamiesi norimos kokybės medų, turėtų įsiminti šias reikšmes etiketėje:

„ES medaus mišinys“ – reiškia, kad tai medus, pagamintas sumaišant kelių ES valstybių bitynuose pagamintą medų (pvz., lenkiškas ir lietuviškas ar pan.).

„Ne ES medaus mišinys“ – rodo, kad medus pagamintas sumaišant ne ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz., kinišką ir ukrainietišką ar kt.).

„ES ir ne ES medaus mišinys“ – patvirtina, kad medus buvo pagamintas sumaišant kelių šalių kilmės medų: ES šalių bitynuose pagamintą medų su ne ES šalių bitynuose pagamintu medumi (pvz., lietuviškas ir kiniškas ar kt.). Tikėtina, kad tokiame produkte lietuviško medaus gali būti tik maža dalis.

Tokie medaus mišiniai yra technologiškai apdoroti (šildyti, maišyti, homogenizuoti), todėl tai gali turėti įtakos šio produkto kokybei, skoninėms savybėms, konsistencijai. Pastebima, kad įvežtinis medus ir jo mišiniai visuomet būna skystesni.

 

Medaus kokybė tikrinama nuolat

VMVT, tikrindama, ar tiekiamas rinkai medus atitinka teisės aktų reikalavimus, iš rinkos ir medaus gamintojų periodiškai atrenka medaus mėginius dėl sudėties ir kokybės kriterijų, taip pat medaus mėginius atrenka gavusi pranešimus apie medų iš kitų ES kompetentingų institucijų arba reaguodama į gautus pranešimus iš vartotojų.

Planinės kontrolės metu atrinktuose mėginiuose 2024 m. dėl medaus sudėties ir kokybės kriterijų neatitikimų nebuvo nustatyta. Tačiau praėjusiais metais buvo gautas pranešimas dėl galimai klastojamo medaus prekybos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pranešime nurodytas medus neatitinka autentiškam medui keliamų reikalavimų, todėl prekybos subjektas buvo įpareigotas pašalinti produkciją iš rinkos.

VMVT inf.

Ar žiemą įsigytas skystas medus gali būti aukščiausios kokybės?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 13:00:00 +0200
<![CDATA[Slaugos paslaugos namuose: kas pasikeitė?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/slaugos-paslaugos-namuose-kas-pasikeite https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/slaugos-paslaugos-namuose-kas-pasikeite Nuo 2025 metų sausio 1 dienos pasikeitė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos ambulatorinės slaugos namuose teikimo ir apmokėjimo tvarka. Tikimasi, kad pokyčiai leis pacientams gauti kokybiškesnes slaugos paslaugas jų gyvenamojoje vietoje bei užkirs kelią anksčiau pastebėtam piktnaudžiavimui.

Fiksuojama slaugos specialistų buvimo vieta 

Pagal naują tvarką iš PSDF apmokamą ambulatorinę slaugą namuose teikiančio kiekvieno specialisto buvimo vieta nuo šių metų yra stebima. Tai yra gydymo įstaigos, teikiančios šias paslaugas, turėjo įsigyti įrangą, skirtą kiekvieno komandos nario buvimo vietai nustatyti tuo metu, kai teikiama paslauga. Ši priemonė taikoma ir dėl paties personalo saugumo. 

Jei informacija teikiant paslaugas buvo fiksuojama nustatytomis priemonėmis, ji turi būti saugoma ne trumpiau kaip pusmetį nuo to laiko, kai ambulatorinė slauga namuose ligoniui buvo suteikta, o pasibaigus šiam terminui, sunaikinama. 

Per dieną – ne daugiau kaip 10 pacientų

Nuo šių metų keitėsi reikalavimas, kiek vienas ambulatorinę slaugą namuose teikiantis specialistas per dieną gali aplankyti pacientų, kad visiems būtų suteiktos kokybiškos paslaugos. Tvarkos reikalavimuose įtvirtinta, kad vienu etatu dirbantis komandos narys (slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas ar ergoterapeutas) per darbo dieną gali suteikti ne daugiau kaip 10 ambulatorinės slaugos paslaugų namuose, apmokamų PSDF lėšomis. Tais atvejais, kai komandos nario darbo krūvis yra kitoks, maksimalus per darbo dieną galimų suteikti paslaugų skaičius priklauso nuo per darbo dieną dirbtų šio komandos nario valandų skaičiaus. 

Jei ambulatorinę slaugą namuose teikiantis specialistas, dirbantis 1 etatu, teikia ir šią slaugą, ir ambulatorinę paliatyviąją pagalbą, bendras visų paslaugų skaičius per darbo dieną negali viršyti 10.

Slaugos paslaugos namuose VLK infografikas.png

Nauji poreikio vertinimo balai 

Klausimynas, pagal kurį ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikio reikalingumas vertinamas balais, yra pasikeitęs jau nuo 2024 metų lapkričio 1 dienos. Dabar, jei pagal klausimyną pacientas surenka iki 19 balų, vertinama, kad ambulatorinė slauga namuose pacientui nereikalinga. Mažas ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikis, kai reikalinga laikina slauga namuose, nuo praėjusio lapkričio nustatomas tada, kai pagal klausimyną pacientas surenka nuo 20 iki 33 balų.

Surinkus nuo 34 iki 49 balų, fiksuojamas vidutinis ambulatorinės slaugos namuose poreikis ir nenuolatinės slaugos namuose reikalingumas. Kai pagal klausimyną surenkama 50 arba daugiau balų, pacientui nustatomas didelis šių paslaugų poreikis. Tuomet pacientui skiriama arba nuolatinė slauga namuose, arba rekomenduojama jį slaugyti ligoninėje.

PSDF lėšomis apmokamos ne daugiau kaip 2 tą pačią dieną tam pačiam pacientui, kuriam nustatytas mažas ar vidutinis ambulatorinės slaugos namuose poreikis, suteiktos paslaugos. Jei pacientui nustatytas didelis šių paslaugų poreikis, apmokamos ne daugiau kaip 3 tą pačią dieną tam pačiam pacientui suteiktos paslaugos.

Kam skiriama slauga namuose?

Per kalendorinius metus iš PSDF lėšų apmokamos ne daugiau kaip:

  • 52 ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, suteiktos vienam paslaugos gavėjui, kuriam nustatytas mažas šių paslaugų poreikis;
  • 156 ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, suteiktos vienam paslaugos gavėjui, kuriam nustatytas vidutinis šių paslaugų poreikis;
  • 365 ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, suteiktos vienam paslaugos gavėjui, kuriam nustatytas didelis šių paslaugų poreikis.

Iš PSDF apmokamą slaugą namuose gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos.

Slaugos paslaugas namuose turėtų užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Įstaigos šias paslaugas gali teikti pačios arba sudaryti sutartį su kita įstaiga. Siuntimą slaugai namuose gauti išrašo arba šias paslaugas paskiria paciento šeimos gydytojas. Kai po operacijos išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, kur pateikdamas paciento slaugos rekomendacijas. Tuomet pacientas su siuntimu dėl slaugos paslaugų namuose turėtų kreiptis į savo polikliniką. 

VLK inf. 

Slaugos paslaugos namuose: kas pasikeitė?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 12:30:36 +0200
<![CDATA[Paneigė mitus apie populiarią grožio procedūrą: pradėjo vertinti natūralumą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/paneige-mitus-apie-populiaria-grozio-procedura-pradejo-vertinti-naturaluma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/paneige-mitus-apie-populiaria-grozio-procedura-pradejo-vertinti-naturaluma Tam pritaria ir blakstienų priauginimo meistrė Silvija Očkurenko, kuri ryžosi daryti tai, kas jai sekasi labiausiai, o dabar prie jos grožio kabineto durų driekiasi eilės.

Planas klausyti savęs ir tobulinti sritį, kurioje ji jaučiasi geriausiai, pasiteisino: per daugiau nei dešimtmetį trukusią karjerą Silvija tapo ne tik meistre, bet ir mokymų kūrėja, nuolat gilinančia savo žinias ir prisitaikančia prie naujausių tendencijų.

„Darbą su blakstienų priauginimu pradėjau 2011-aisiais – prieš daugybę metų ir niekuomet nebuvau pagalvojusi, kad man atsibodo ar jaučiuosi ne savo vietoje – štai, ką reiškia, kai dirbi mėgstamą darbą“, – pasakojo Silvija.

Nors Londone įgijusi aukštąjį išsilavinimą moteris bandė ieškoti kitų kelių, tačiau suprato, kad moterų gražinimas yra jos tikroji aistra ir kelias.

Įgytas žinias ir autorines technikas Silvija perduoda ir kitiems: 2015-aisiais moteris pradėjo vesti mokymus grožio specialistėms, o šiandien yra žinoma savo srities meistrė, dalyvaujanti čempionatuose ir teisėjaujanti prestižiškiausiuose grožio renginiuose.

S. Očkurenko neseniai vertino kolegių darbus Vokietijoje ir Prancūzijoje, o šiuo metu ruošiasi savo teisėjavimo debiutui Dubajuje.
Per ilgus metus blakstienų priauginimo procedūros išsivystė ir patobulėjo.

Silvija pasakoja, kad pradžioje priaugintos blakstienos buvo kietos ir ne itin patogios.

„Vėliau atsirado vadinamosios „šluotos“ – tankios blakstienos, tačiau pastaraisiais metais pastebiu, kad klientės pradėjo vertinti natūralų įvaizdį. Šiandien viskas daug paprasčiau – procedūra ne tik suteikia įspūdingą efektą, bet ir pagreitina ryto rutiną“,
– teigia ji.

Natūralumo tendencija, kai klientės pageidauja švelniai paryškintų, bet natūraliai atrodančių blakstienų, tapo viena populiariausių pastaraisiais metais.

„Mano darbai yra išskirtiniai, galiu padaryti taip, kad niekas nepastebėtų, jog blakstienos yra priaugintos“, – sako ji.

Vis dar egzistuoja klaidingų nuomonių apie blakstienų priauginimą, o dažnai klausiama: „Ar tai nėra atgyvena?“

Silvija tikina, kad blakstienų priauginimo procedūra aktualumo neprarado ir šiandien, tačiau rinkoje vertinamas tas grožio specialistas, kuris geba prisitaikyti prie pokyčių.

„Meistras turi eiti koja kojon su mados tendencijomis, atnaujinti savo žinias ir mokytis naujovių. Pati bent kelis kartus per metus atnaujinu savo žinias, dalyvauju konferencijose ir seminaruose“, – pasakoja Silvija.

Taip pat nemažai moterų baiminasi, kad priaugintos blakstienos gali sugadinti natūralias, tačiau šiuolaikinės technikos leidžia išvengti tokių problemų.

„Kai kurios moterys klausia, ar blakstienos nepakenks natūralioms. Tinkamai atlikus procedūrą, viskas bus gerai. Svarbiausia – pasirinkti kvalifikuotą meistrą“, – įsitikinusi specialistė.

Blakstienų priauginimas taip pat labai patogus ir praktiškas pasirinkimas užimtiems žmonėms, norintiems sutaupyti laiko ryte.

„Priaugintos blakstienos padeda sutaupyti laiko, nes nereikia kasdien naudoti tušo ar atlikti sudėtingo makiažo. Tai leidžia moterims jaustis gražiai ir pasitikėti savimi, net ir be didelių pastangų“, – sako Silvija.

Paneigė mitus apie populiarią grožio procedūrą: pradėjo vertinti natūralumą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 09:30:00 +0200
<![CDATA[Kaip emocinė sveikata atsispindi išvaizdoje? Ženklai, kurių nereikėtų ignoruoti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-emocine-sveikata-atsispindi-isvaizdoje-zenklai-kuriu-nereiketu-ignoruoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-emocine-sveikata-atsispindi-isvaizdoje-zenklai-kuriu-nereiketu-ignoruoti Neigiamos emocijos mūsų veide

„Mūsų emocinė būsena gali tiesiogiai atsispindėti veide. Stresas ir nerimas skatina kortizolio, dar kitaip vadinamo streso hormonu, gamybą. Šis hormonas gali sutrikdyti odos drėgmės balansą bei sukelti uždegiminius procesus. Dėl to dažnai atsiranda spuogai, odos paraudimas, pleiskanojimas“, – pasakoja vaistininkė A. Vaicekauskaitė.

Ji priduria, kad ilgalaikis stresas taip pat gali prisidėti prie priešlaikinio raukšlių formavimosi. Tuo tarpu miego trūkumas, neretai lydintis emocinius iššūkius, gali nulemti patamsėjusius paakius ir pablankusią veido odos spalvą.

Emocinė savijauta veikia ne tik odą

„Ilgalaikis stresas gali sutrikdyti plaukų augimo ciklą, todėl jie gali pradėti slinkti didesniais kiekiais nei įprastai. Be to, streso metu organizmui tampa sunkiau įsisavinti maistines medžiagas, dėl ko plaukai ilgainiui tampa silpnesni, sausi, praradę žvilgesį, o galvos oda ima pleiskanoti“, – pasakoja vaistininkė A. Vaicekauskaitė.

Anot vaistininkės, nagai – tai dar viena kūno vieta, kurioje gali pasimatyti suprastėjusi emocinė sveikata.

„Ilgalaikis stresas ir netinkama mityba gali lemti nagų trapumą, sluoksniavimąsi ar net baltų dėmelių atsiradimą. Taip pat emocinė įtampa dažnai prisideda prie nesąmoningo nagų kramtymo, kuris ne tik pažeidžia nagus, bet ir gali sukelti odelių uždegimą“, – pasakoja A. Vaicekauskaitė.

Kaip pasirūpinti vidine pusiausvyra ir išvaizda?

Hialurono rūgštis – priemonės su hialurono rūgštimi švelniai valo ir drėkina odą.

Niacinamido rūgštis – priemonės su niacinamido rūgštimi gali padėti mažinti išsiplėtusias poras bei senėjimo požymius, tokius kaip netolygus odos atspalvis, paraudimas, sausumas ir odos švytėjimo trūkumas.

Keratinas – plaukų priemonės su keratinu gali padėti atstatyti pažeistus plaukus, apsaugoti nuo galiukų skilinėjimo.

Omega-3 riebalų rūgštys – gali sumažinti uždegiminius procesus organizme, o tai teigiamai veikia odą ir plaukus.

Biotinas – žinomas kaip grožio vitaminas, stiprina plaukus ir nagus. Jo galima rasti kiaušiniuose ir migdoluose.

Cinkas – padeda palaikyti normalią odos, nagų ir plaukų būklę. Jo šaltiniai: austrės, jautiena, moliūgų sėklos, avinžirniai.

Selenas – palaikyti normalią plaukų ir nagų būklę. Jo galima pasisavinti iš tuno, vištienos, kiaušinių.

„Emocinė sveikata yra neatsiejama nuo mūsų išvaizdos. Sveika oda, stiprūs plaukai ir nagai – tai organizmo balanso rezultatas. Nepamirškime, kad grožis prasideda nuo rūpinimosi savimi – tiek emocine, tiek fizine sveikata. Laikas sustoti, įsiklausyti į savo kūną ir atrasti būdus, kaip išlaikyti vidinę harmoniją net ir sudėtingiausiais gyvenimo momentais“, – teigia vaistininkė A. Vaicekauskaitė.

„Eurovaistinės“ pranešimas spaudai 

Kaip emocinė sveikata atsispindi išvaizdoje? Ženklai, kurių nereikėtų ignoruoti

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 12 Feb 2025 09:00:00 +0200
<![CDATA[Nepermokėkite už kompensuojamuosius vaistus: paprasti žingsniai mažesnėms išlaidoms]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepermokekite-uz-kompensuojamuosius-vaistus-paprasti-zingsniai-mazesnems-islaidoms https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepermokekite-uz-kompensuojamuosius-vaistus-paprasti-zingsniai-mazesnems-islaidoms Sutartis su ligonių kasa sudariusios vaistinės turėtų pasirūpinti, kad pacientams visada būtų prieinami tam tikri būtiniausi kompensuojamieji vaistai. Valstybinė ligonių kasa (VLK) užtikrina, kad šiuos vaistus galima būtų įsigyti su mažiausia priemoka arba už juos visai nereikėtų mokėti. VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vyresnioji patarėja Irma Medžiaušaitė paaiškina, kaip pasinaudoti šiomis galimybėmis, kad gydymas vaistais būtų ne tik veiksmingas, bet ir prieinamas.

Kokie vaistai  yra būtini vaistinėje?

Vaistinės yra įpareigotos turėti VLK patvirtinto sąrašo kompensuojamuosius vaistus. Šis sąrašas sudaromas remiantis dažniausiai pacientų vartojamais vaistais ir yra atnaujinamas kas pusmetį. „Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą sudaro vaistai, skirti dažniausiems sveikatos sutrikimams gydyti: kraujospūdį mažinantys, skausmą malšinantys, širdies veiklą gerinantys preparatai, taip pat kai kurie antibiotikai, vaistai nuo cukrinio diabeto, astmos, pernelyg didelio akispūdžio ir kiti vaistai, kuriuos gydytojai dažniausiai skiria pacientams“, – paaiškina VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vyresnioji patarėja I. Medžiaušaitė.

Į šį sąrašą neįtraukiamos tam tikros vaistų grupės, pavyzdžiui, narkotiniai vaistai, kuriuos parduoda tik kelios vaistinės, turinčios tinkamas sąlygas juos laikyti. Taip pat neįtraukiami vaistai, skirti ŽIV ligai gydyti, nes tokių pacientų yra mažai ir juos aptarnauja tik kelios vaistinės. Vaistinė gali neturėti sąraše esančio vaisto tik tuo atveju, jei per pusę metų jo niekas nepirko. Tačiau, jei pacientas pageidauja, vaistinė turi užsakyti norimą vaistą ir jį pristatyti.

Į vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą įrašomi tik tie vaistai, kurių priemoka bus mažiausia. Taip siekiama, kad pacientai atėję į vaistinę visada galėtų įsigyti vaistų su kuo mažesne priemoka.

Ką daryti, jei vaisto nėra?
Kartais pacientai susiduria su situacija, kai reikiamo vaisto vaistinėje nėra. Tokiu atveju vaistinės darbuotojai gali užsakyti vaistą ir užtikrinti jo pristatymą: miestuose – per 2 dienas, kaimo vietovėse – per 4 dienas. Jeigu dėl tiekimo sutrikimų būtino vaisto apskritai nėra šalyje, vaistinė turi pasiūlyti kitą vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga. 
„Pacientas kompensuojamųjų vaistų gali įsigyti bet kurioje Lietuvos vaistinėje. Svarbu, kad jo gydymas būtų tęsiamas ir tam būtų pasirinkti tinkamiausi vaistiniai preparatai“, – akcentuoja I. Medžiaušaitė.

Irma Medžiaušaitė. VLK nuotrauka.jpg

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vyresnioji patarėja Irma Medžiaušaitė. VLK nuotr.

Kaip užtikrinama mažiausia priemoka?

Vaistų kompensavimo sistema suteikia galimybę pacientams rinktis vaistą su mažiausia priemoka. Vaistininkai, naudodamiesi kompiuterine sistema, turi pacientui parodyti visų tos pačios veikliosios medžiagos, bet skirtingų gamintojų vaistų sąrašą. Tokie vaistai, kuriems taikoma minimali priemoka, sistemoje pateikiami ir parodomi ekrane pirmoje eilutėje. 

„Kasmet įsigyjant kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka, kaupiamas vadinamasis priemokų krepšelis. Kai per 2025 m. sukaupta priemokų suma pasieks 59,04 euro, iki metų pabaigos už pigiausius vaistus pacientui primokėti nereikės – priemoka bus dengiama valstybės biudžeto lėšomis“, – patikina I. Medžiaušaitė.

VLK siekia, kad pacientai nepermokėtų už savo gydymą. Šiemet būtinų turėti vaistų sąraše yra 199 vaistų pavadinimai. Toks kiekis garantuoja pakankamą kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka pasirinkimą ir pacientai gali įsigyti reikalingų vaistų už minimalią priemoką bei pradėti gydymą laiku.

Atmintinė pacientams

  1. Rinkitės vaistus su mažiausia priemoka. Prieš įsigydami vaistus, pasitarkite su vaistininku ir paprašykite parodyti visų gamintojų kainas.
  2. Nepermokėkite už vaistus. Stebėkite savo priemokų krepšelį. Kai jo suma pasieks 59,04 euro, už kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka iki metų pabaigos nebereikės mokėti.
  3. Nepamirškite savo teisių. Jei vaistinėje nėra reikiamo vaisto, jis turi būti užsakytas ir pristatytas per 2 arba 4 dienas, priklausomai nuo vietovės.

Vaistinės, turinčios sutartį su ligonių kasa, yra įsipareigojusios laikytis reikalavimų, kad užtikrintų kompensuojamųjų vaistų prieinamumą. „Jei susiduriate su situacija, kai vaistinė negali pasiūlyti reikiamo vaisto ar neteikia tinkamos informacijos, galite kreiptis į Valstybinę ligonių kasą“, – pataria specialistė. 

VLK inf. 

Nepermokėkite už kompensuojamuosius vaistus: paprasti žingsniai mažesnėms išlaidoms

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 11 Feb 2025 12:00:14 +0200
<![CDATA[Viena daržovė – nuo seno visiems žinoma kaip apsauga nuo ligų: ar tai tiesa?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/viena-darzove-nuo-seno-visiems-zinoma-kaip-apsauga-nuo-ligu-ar-tai-tiesa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/viena-darzove-nuo-seno-visiems-zinoma-kaip-apsauga-nuo-ligu-ar-tai-tiesa Česnako nauda sveikatai

„Liaudies medicinoje česnakas naudojamas nuo seniausių laikų – dar senovės Egipte, Graikijoje ir Romoje. Ten jis buvo vertinamas kaip vaistas, tuo tarpu rytų medicinoje jis nuo seno buvo naudojamas kaip priemonė stiprinti imunitetą ir gerinti kraujotaką“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Vaistininkė pasakoja, kad česnakas iki šiol daugeliui žinomas dėl savo naudingų savybių, o ir neretai jį galima rasti tam tikrų nereceptinių vaistinių preparatų ir maisto papildų sudėtyse.

„Česnakas turbūt visiems geriausiai žinomas kaip pagalbininkas stiprinant imunitetą. Jame esantys sieros junginiai gali padėti kovoti su bakterijomis ir grybelinėmis infekcijos. Taip pat tyrimai rodo, kad česnakas gali padėti reguliuoti kraujospūdį, mažinti blogojo cholesterolio kiekį ir taip sumažinti širdies ligų riziką. Negana to, česnake gausu antioksidantų, todėl jis pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis“, – vardija vaistininkė E. Ramaškienė.

Alicinas – pagrindinė česnako veiklioji medžiaga

Vienas svarbiausių česnako komponentų yra alicinas – sieros junginys, kuris suteikia česnakui jo būdingą kvapą ir skonį.

„Alicinas pasižymi stipriomis antibakterinėmis, antivirusinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis. Taip pat jis veikia kaip stiprus antioksidantas, padedantis kovoti su stipriais radikalais organizme. Tačiau svarbu žinoti, kad alicinas susidaro tik tada, kai česnakas yra sutraiškomas arba susmulkinamas. Būtent traiškant ar smulkinant šviežią česnaką, išsiskiria fermentas aliinazė, kuris paverčia aliiną į aktyvų aliciną“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Kaip teisingai vartoti česnaką?

Norint iš česnako gauti daugiau naudos, svarbu jį tinkamai vartoti. Todėl vaistininkė dalijasi svarbiausiomis taisyklėmis.

„Virtas arba keptas česnakas praranda dalį naudingų medžiagų, todėl jį reikėtų valgyti žalią, sutraiškytą ar susmulkintą. Kai sutraiškysite česnaką, palaukite 15 minučių, kad, veikiant deguoniui, susidarytų alicinas. Suaugusiems rekomenduojama suvalgyti 1-2 skilteles žalio česnako per dieną, o vaikams geriau duoti nedidelius kiekius – nuo pusės iki vienos skiltelės per dieną“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.

O jeigu česnako skonis yra per stiprus, vaistininkė sako, kad jį galima maišyti su kitais maisto produktais arba taip pat mūsų sveikatai naudingu medumi.

„Eurovaistinės“ pranešimas spaudai 

Viena daržovė – nuo seno visiems žinoma kaip apsauga nuo ligų: ar tai tiesa?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 11 Feb 2025 09:30:00 +0200
<![CDATA[Dantų gydymas be papildomų išlaidų: kas gali gauti kompensuojamas paslaugas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dantu-gydymas-be-papildomu-islaidu-kas-gali-gauti-kompensuojamas-paslaugas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dantu-gydymas-be-papildomu-islaidu-kas-gali-gauti-kompensuojamas-paslaugas Kreiptis ten, kur pacientas prisirašęs

Pirminei odontologinei priežiūrai priskiriamas dantų ėduonies, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų tikimybės nustatymas, vaikų dantų ėduonies profilaktika, sąkandžio anomalijų nustatymas ir profilaktika.

Norint gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamas odontologines paslaugas, gyventojui reikia kreiptis į gydytoją odontologą gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašęs.

Jei įstaiga pati neteikia pirminės odontologinės pagalbos, ji turi sudaryti sutartį su kita įstaiga, kuri teikia šias paslaugas, ir teritorine ligonių kasa. Be to, gydymo įstaiga turi suteikti pacientui visą reikiamą informaciją apie paslaugas ir jų apmokėjimą.

Pas gydantį specialistą – su siuntimu

Prireikus gydytojo specialisto – burnos chirurgo, periodontologo, odontologo ortopedo, ortodonto, vaikų odontologo ar kt. – konsultacijos, siuntimą turi išrašyti tos gydymo įstaigos odontologas, prie kurios pacientas yra prisirašęs.

Turint siuntimą, paslaugas, apmokamas iš PSDF, pacientai gali gauti ne tik gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę, bet ir kitose tiek viešosiose, tiek privačiose medicinos įstaigose, kurios dėl reikiamų paslaugų turi sutartį su ligonių kasa.

Pirminė odontologinė pagalba pacientams.png

Kas gali gauti kompensuojamas paslaugas?

Suaugusiesiems už gydytojo odontologo darbą, t. y. teikiamas odontologinės priežiūros paslaugas, mokėti nereikia, jų išlaidos apmokamos PSDF lėšomis. Tačiau suaugusieji turi susimokėti už vienkartines priemones, vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, sunaudotas teikiant odontologinės priežiūros paslaugas.

Už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones nereikia mokėti vaikams ir moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose bei profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose (kol jiems sukanka 24 metai).

Taip pat už priemones mokėti nereikia ir socialiai remtiniems žmonėms, tačiau tuomet būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą.

Jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias odontologinės priežiūros paslaugas, medžiagas, procedūras, jis turi sumokėti ne visą paslaugų kainą, o jų faktinių ir bazinių kainų skirtumą.

Burnos patikra ir profilaktika

Nuo šių metų pradėta teikti nespecializuotos pirminės suaugusiųjų burnos patikros ir profilaktikos paslauga. Ją gali atlikti šeimos gydytojas, odontologas arba burnos higienistas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje.

Šios patikros tikslas – anksti aptikti burnos, veido ir žandikaulių srities ligas, tarp jų ir vėžį, taikyti prevencines priemones. Vizito metu įvertinama paciento burnos būklė, užpildoma speciali patikros forma. Jei nustatoma pakitimų, galinčių rodyti ligą, pacientas siunčiamas gauti išsamesnį ištyrimą ir, jei reikia, gydymą.

Sveiki dantys nuo mažens

Kartą per metus vaikams šeimos medicinos įstaigoje, kurioje jie prisirašę, turi būti atlikta iš PSDF apmokama dantų ėduonies profilaktika. Ši profilaktika leidžia apsaugoti vaikų dantis bei įvertinti vaikų dantų higienos įgūdžius.

Visiems vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų yra kompensuojamas dantis nuo ėduonies apsaugantis dantų silantavimas.

Kasmet vaikams įvertinami vaiko burnos higienos įgūdžiai, gali būti nemokamai atlikta profesionali burnos higiena, paaiškinama, kaip teisingai prižiūrėti dantis, dantys gali būti padengiami fluoridų preparatais.

Ligonių kasos primena, kad nuo šių metų burnos higienistams yra sumažintas darbo krūvis, taigi jie aptarnauja mažiau pacientų. Dėl to jų teikiamos paslaugos tapo prieinamesnės, sutrumpėjo laukimo laikas ir visi gyventojai gali greičiau gauti reikiamą odontologinę pagalbą.

Apie vaikų dantų silantavimą.png

VLK inf. 

Dantų gydymas be papildomų išlaidų: kas gali gauti kompensuojamas paslaugas?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 10 Feb 2025 11:00:49 +0200
<![CDATA[Tamsūs ratilai aplink akis – šių dienų problema: vaistininkė dalijasi būdais tam išspręsti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tamsus-ratilai-aplink-akis-siu-dienu-problema-vaistininke-dalijasi-budais-tam-isspresti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tamsus-ratilai-aplink-akis-siu-dienu-problema-vaistininke-dalijasi-budais-tam-isspresti Kodėl aplink akis atsiranda tamsūs ratilai?

Anot vaistininkės I. Sauserytės, tamsūs ratilai gali atsirasti dėl daugybės skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, išsausėjusių akių ir pernelyg didelio joms tekusio krūvio, įtaką gali daryti ir per didelis tiesioginės saulės šviesos kiekis. Tamsių paakių atsiradimui įtakos taip pat gali turėti ore pasklidę alergenai, dėl ligos nusilpęs organizmas, dažnas akių trynimas. Visgi dažniausiai paakiai patamsėja dėl su amžiumi kintančios odos struktūros bei nuovargio.

„Amžėjant mūsų oda tampa plonesnė, nebe tokia skaisti ir elastinga, nes joje natūraliai mažėja riebalų ir kolageno atsargos. Kadangi oda aplink akis ir taip yra labai plona, o vyresniame amžiuje suplonėja dar labiau, išryškėja po ja esantis kraujagyslių tinklas ir atsiranda tamsesni ratilai, kurių atspalviai vyrauja tarp pilkos, rudos ir melsvos.

Labai panašūs procesai vyksta ir tada, kai žmogus yra neišsimiegojęs, pavargęs, patiria didelį stresą. Dėl šių priežasčių sulėtėja kraujo mikrocirkuliacija, kraujagyslės prasčiau aprūpina odą deguonimi, tad ji gali atrodyti papilkėjusi ir suglebusi – dėl šios priežasties kraujagyslės aplink akis tampa labiau pastebimos. Kai kuriais atvejais, ypač tada, jei žmogus vakare prieš miegą gėrė daugiau skysčių, rūkė ar vartojo alkoholį, tamsūs ratilai gali atsirasti ir dėl akių zonoje susikaupusių skysčių“, – paaiškina vaistininkė.

Ji atkreipia dėmesį, kad kai kurios sveikatos būklės, pavyzdžiui, dehidratacija, nusilpęs imunitetas,  įvairios akių ligos ar mažakraujystė, gali taip pat lemti tamsesnius paakius. Tamsesnė odos pigmentacija gali būti ir paveldima.

Problemos sprendimas prasideda nuo kasdienių įpročių

Siekiantiems atrodyti žvaliai, vaistininkė I. Sauserytė pataria skirti daugiau dėmesio rūpinimuisi savo organizmu. Labai svarbu kokybiškai išsimiegoti, nepertraukiamam nakties miegui skiriant 7–8 valandas. Vaistininkė pataria išsirinkti tokią pagalvę, kuri šiek tiek kilstelėtų galvą aukščiau kūno, tokiu būdu skysčių akių zonoje kaupsis mažiau.

„Rekomenduočiau riboti apkrovą akims – vakare leisti sau pailsėti nuo kompiuterio, televizoriaus ar telefono ekrano. Rūkymas ir alkoholio vartojimas taip pat neprisideda prie jaunatviškos išvaizdos, kadangi tiek nikotinas, tiek etilo alkoholis kenkia visam organizmui, įskaitant odą, kraujagysles, limfotaką. Vakarais siūlyčiau skirti laiko lengvai mankštai, jogos treniruotei, pasivaikščiojimui gryname ore“, – pataria vaistininkė.

Rūpestis gležna paakių oda

Vaistininkė įvardija, kad tamsūs paakiai reikalauja nemažai papildomų pastangų atsirenkant tinkamas kosmetikos priemones. Anot jos, naudojant įprastą veido kremą ir paakių zonai, šios problemos greičiausiai neišspręsime, ypač jei produkto sudėtyje yra agresyvesnių veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui, AHA rūgščių. I. Sauserytė paaiškina, kad oda aplink akis yra jautresnė ir plonesnė, nei veido oda, tad ją reikia prižiūrėti kruopščiau.

„Maždaug sulaukus 30-ies, patys neretai pradedame pastebėti pirmuosius amžėjimo požymius: paakiai tampa tamsesni, aplink akis atsiranda smulkios raukšlelės, nuovargis akyse matomas ryškiau. Į veido priežiūros rutiną rekomenduočiau įtraukti paakiams skirtus kremus, kuriuose būtų hialurono rūgšties, vitamino C, niacinamido, retinolio“, – vardija vaistininkė.

Pasak jos, hialurono rūgštis padeda drėkinti gležną paakių odą, vitaminas C padeda mažinti raudonį ir šviesina odą, o niacinamidas pasižymi odą drėkinančiomis ir skaistinančiomis savybėmis. Retinolis, dar žinomas kaip vitaminas A, neretai vadinamas esminiu odos priežiūros elementu, kadangi paskatina kolageno gamybą, ląstelių atsinaujinimą, padeda mažinti smulkias raukšleles. Vis dėlto, jo teikiama nauda patariama mėgautis atsargiai.

„Retinolio turinčią kosmetiką į savo rutiną svarbu įtraukti pamažu, kad oda nesureaguotų per jautriai ir priprastų prie stipriau veikiančios medžiagos. Bent keletą savaičių retinolio produktus naudokite ne kasdien, o kas keletą dienų, vėliau – galima naudoti ir dažniau. Tik maždaug po mėnesio retinolio paakių kremą galima naudoti kasdien. Taip pat svarbu retinolio produktus naudoti vakarais, kad būtų išvengiama tiesioginės saulės šviesos, kadangi UV spinduliai sujautrina retinolio paveiktą odą. Ryte, po įprastos veido priežiūros rutinos, būtina naudoti SPF, nepamiršti juo patepti akių vokų ir paakių“, – rekomendacijomis dalijasi I. Sauserytė.

Ji priduria, kad nuovargio žymes aplink akis gali padėti sumažinti vėsūs kompresai, specialios gelinės pagalvėlės, pripildytos veikliosiomis medžiagomis. Kai kurie žmonės nevengia palepinti akių odos vėsiais agurko griežinėliais ar juodosios arbatos maišeliais, uždėtais ant užmerktų akių.

„Camelia“ pranešimas spaudai 

Tamsūs ratilai aplink akis – šių dienų problema: vaistininkė dalijasi būdais tam išspręsti

]]>
jonavoszinios.lt Sun, 09 Feb 2025 14:00:00 +0200
<![CDATA[Kaip saugiai keisti gyvenimo būdą, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis? ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-saugiai-keisti-gyvenimo-buda-sergant-sirdies-ir-kraujagysliu-ligomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-saugiai-keisti-gyvenimo-buda-sergant-sirdies-ir-kraujagysliu-ligomis Profesoriaus nuomone, metų pradžioje dažnas susimąsto apie bėgantį laiką ir neišvengiamą senėjimą. Sparčiai daugėjant žinių apie organizmo biologiją ir ligas, išpopuliarėjo ilgaamžiškumo tema, kuri, anot specialisto, taip pat prisideda prie kai kurių žmonių noro griebtis drastiškų, ekstremalių ir mūsų organizmui žalingų priemonių. „Tačiau motyvai sveikiau gyventi gali būti ir žemiškesni, pavyzdžiui, noras gražiau atrodyti, dar svarbiau – geriau jaustis ar išvengti lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, cukrinis diabetas ar demencija“, – sako jis.  

Prof. R. Šlapikas pabrėžia, kad staigių gyvensenos pokyčių būtinybė ir nauda yra abejotina, išskyrus retus atvejus. Nors dieta ir fizinis aktyvumas yra svarbiausi nemedikamentinės ligų prevencijos ir gydymo būdai, bet kokių gyvenimo būdo pokyčių reikėtų imtis pamažu – sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis profesorius pataria kasdien būti fiziškai aktyviems, o vietoj dietų imtis ilgalaikių mitybos pokyčių. 

Nors mitybos pokyčiai ne visada sukelia reikšmingas pasekmes, yra kelios specifinės dietos, pavyzdžiui, vegetarizmas ar veganizmas, dėl kurių gali imti stigti tam tikrų medžiagų organizme. Nevartojant mėsos, gali pritrūkti vitamino B12, baltymų. Vegetarai, pakeitę mėsą į didelį kiekį žuvų, gali suvartoti nemažai organizmui žalingo gyvsidabrio. Nepageidaujami elementai jūrų gėrybėse nėra mitas, ne veltui Amerikos vaistų administracija rekomenduoja sumažinti žuvies kiekį nėštumo metu iki 300 gramų per savaitę. Bloga žinia ir žmonėms, visai nevartojantiems žuvies – jų organizme tikriausiai stinga taip reikalingų omega-3 riebalų rūgščių, kurių svarba sveikatai, ypač gydant širdies ir kraujagyslių ligas ir siekiant jų išvengti, yra neabejotina“, – sako jis. 

Pasak gydytojo kardiologo, yra nemažai įrodymų, kad omega-3 riebalų rūgštys palankiai veikia daugelį mūsų organizmo funkcijų ir turi apsauginį poveikį širdžiai ir kraujagyslėms. Įrodyta, kad šios rūgštys, gaunamos iš jūrų žuvų ir žuvų taukų, mažina mirštamumą nuo visų ligų. „Štai kodėl būtina jas vartoti, o geriausia, jei šių medžiagų gauname su maistu. Tačiau nėra pagrindo tikėtis, kad omega-3 riebalų rūgštys sumažins cholesterolio koncentraciją kraujyje šiai lipidų frakcijai mažinti reikalingi cholesterolio koncentraciją mažinantys vaistai – statinai – ir kiti antilipidiniai vaistai“, atkreipia dėmesį jis.  

Fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė 

Anot prof. R. Šlapiko, sportinė veikla skirstoma į jėgos treniruotes, stiprinančias raumenis, ir ištvermės pratimus, gerinančius širdies bei kraujagyslių sistemos pajėgumą. Visiškai sveikam žmogui puikiai tinka visos šios fizinio aktyvumo formos, tačiau svarbu būti budriems ir prieš imantis naujos fizinės veiklos nuodugniau ištirti tuos, kuriems rizika susirgti širdies liga yra padidėjusi.  

Riziką nustatome vertindami paciento amžių, lytį, kraujospūdį, cholesterolio kiekį, žalingus įpročius ir paveldimumą. Mažos ir vidutinės rizikos pacientams rekomenduojama 150 min. vidutinio intensyvumo arba 75 min. intensyvių aerobinių (kardio) pratimų per savaitę, pamažu didinant krūvį. Pacientams, sergantiems gerai kontroliuojama arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ir nutukimu, patariama įtraukti ir jėgos pratimų treniruočių 3 kartus per savaitę. Didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos besimptomiams pacientams ir pacientams, kuriems jau nustatyta širdies liga, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių aterosklerozė, širdies nepakankamumas ar ritmo sutrikimai, pageidaujantiems intensyvesnio fizinio krūvio, būtinas detalesnis specialisto ištyrimas ir saugios treniruotės rekomendacijos“, – teigia jis. 

Gydytojas kardiologas taip pat akcentuoja, kad sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintiems didelę riziką jomis sirgti reikėtų vengti intensyvių komandinių žaidimų, tokių kaip futbolas ar krepšinis, ilgalaikių ištvermės rungčių bei ekstremalių sporto šakų, pavyzdžiui, nardymo, alpinizmo, taip pat sporto ekstremaliai žemoje temperatūroje. Geriausias pasirinkimas – vaikščiojimas, šiaurietiškas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu ar golfas. 

Anot jo, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į savijautą fizinio krūvio metu, o atsiradus tokiems simptomams kaip širdies skausmai, pagreitėjęs širdies plakimas, galvos skausmas, svaigimas, dusulys, silpnumas, kreiptis į gydytoją. „Šie simptomai – pirmas ženklas, kad organizmas galimai netoleruoja esamo fizinio krūvio. Atsiradus šiems simptomams krūvį būtina nutraukti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Tikslinga būtų stebėti ir širdies susitraukimo dažnį, kraujospūdžio kismą fizinio krūvio metu ir po jo“, – pataria prof. R. Šlapikas. 

Norint saugiai ir sveikai pradėti mesti svorį, specialistas pataria laikytis minėtų mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų, o sergant didelio laipsnio nutukimu apsilankyti pas dietologą. Pasak jo, kartais, deja, tenka imtis radikalių, chirurginio nutukimo gydymo metodų, o šiandien netgi yra medikamentų, skiriamų nuo cukrinio diabeto ir širdies ligų, kurie dar ir mažina kūno masę. 

Kiti patarimai, siekiant išlaikyti sveiką širdį 

Be mitybos, antsvorio ir fizinio aktyvumo kontrolės, anot gydytojo kardiologo, svarbu nerūkyti, efektyviai gydyti kitas lėtines ligas, tokias kaip cukrinis diabetas ar podagra, taip pat kokybiškai ir pakankamai (bent 7 valandas) išsimiegoti, valdyti stresą bei kontroliuoti cholesterolio koncentraciją kraujyje. Jeigu gydytojas yra paskyręs vartoti cholesterolio koncentracijai mažinti skirtus vaistus – statinus, svarbu jų nenutraukti.  

„Statinų poveikis grįstas ilgalaikiu vartojimu. Mažindami blogojo (MTL-C) cholesterolio koncentraciją kraujyje, jie lėtina aterosklerozės vystymąsi, padeda išvengti infarkto ir insulto. Ligoniai neretai nuogąstauja, kad kartą pradėtas gydymas turi būti tęsiamas visą gyvenimą ir kad jį nutraukus gali atsitikti kas nors labai blogo. Galiu nuraminti, kad nieko dramatiško neatsitiks, tačiau blogojo cholesterolio lygis grįš į pradinį lygmenį, o širdies ir kraujagyslių ligų rizika išaugs. Tai nėra gerai. Visuomet tiems, kuriems skiriamas gydymas statinais, rekomenduojama kartu keisti ir gyvenseną: sveikiau maitintis, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių. Kai kurias atvejais šios kompleksinės priemonės sumažina cholesterolį daug labiau, nei siekiama, ir tuo galime pasidžiaugti. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad net ir labai mažos cholesterolio koncentracijos nesukelia jokių pašalinių reiškinių ir lemia dar mažesnę aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – sako specialistas. 

Nors statinai rinkoje jau beveik 40 metų, profesorius sako, kad statinų kaip „kepenų ir smegenų žudiko“ mitas vis dar gajus. „Galiu patikinti, kad tai saugūs medikamentai, kurie, kaip ir visi kiti vaistai, gali turėti šalutinį poveikį. Pajutę šalutinį poveikį, pasitikėkite savo gydytojo, kuris pakoreguos vaisto dozę arba skirs kitus lipidų koncentraciją mažinančius vaistus, sprendimais“, – rekomenduoja jis. 

Įžengus į naujus metus, prof. R. Šlapikas pirmiausia linki nesirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o tai padaryti galima rūpinantis savo sveikata ir nuolat ieškant būdų, kaip ją pagerinti: Labai svarbu prevencija. Pasaulyje gausu informacijos, nuo „Google“ iki dirbtinio intelekto. Būkite smalsūs, domėkitės naujienomis ir technologijomis, tačiau prisiminkite, kad pagrindinis patarėjas prevencijos ir gydymo klausimais yra jūsų gydytojas. 

Kaip saugiai keisti gyvenimo būdą, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis? 

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 08 Feb 2025 10:03:05 +0200
<![CDATA[Savaitgalį kils atmosferos slėgis: kaip tai gali paveikti mūsų sveikatą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaitgali-kils-atmosferos-slegis-kaip-tai-gali-paveikti-musu-sveikata https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaitgali-kils-atmosferos-slegis-kaip-tai-gali-paveikti-musu-sveikata

Meteorologai įspėja, kad artėjantį savaitgalį Lietuvoje atmosferos slėgis pasieks itin aukštas ribas. Dėl to artėjančiomis dienomis gali labiau varginti galvos skausmas, svaigimas ir bendras silpnumas.  Vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalijasi patarimais, kaip šiomis dienomis pasirūpinti savo sveikata.

Kas gali pajusti pakitusį atmosferos slėgį?

Staigūs ir ryškūs atmosferos slėgio pokyčiai gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų. Vaistininkė nuramina, kad juos pajus tikrai ne visi, tačiau įvardija dažniausius galimus simptomus:

„Dažniausi simptomai – galvos skausmas, svaigimas, bendras silpnumas, nuovargis bei koncentracijos stoka. Jautriau į slėgio pokyčius gali reaguoti žmonės, turintys kraujospūdžio problemų, migreną ar nervų sistemos sutrikimų. Tačiau sunerimti nereikėtų, nes šie simptomai gali būti išties nežymūs, taip pat daugelis gali su jais iš viso nesusidurti“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Pataria, kaip pasirūpinti savimi

Vaistininkė pataria, kaip artėjančiomis dienomis pasirūpinti savo sveikata ir palengvinti galimus simptomus:

„Jei pajutote galvos skausmą ar svaigimą, pirmiausia svarbu nepulti iš karto vartoti vaistų nuo skausmo. Iš pradžių išbandykite natūralius būdus. Pavyzdžiui, dehidratacija yra dažniausia priežastis, kodėl pradeda skaudėti galvą. Tad išgerkite stiklinę vandens ir šiek tiek prigulkite – pažiūrėkite, ar valandos bėgyje galvos skausmas palengvėja. Taip pat gali padėti pasivaikščiojimas gryname ore“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Visgi, jei galvos skausmas nepraeina ar galbūt netgi stiprėja, galima vartoti nereceptinius vaistus nuo skausmo. Vaistininkė primena, kad suvartojus vaistus nuo skausmo, sekantį kartą juos rekomenduojama vartoti tik po 4-5 valandų.

Taip pat vaistininkė E. Ramaškienė pabrėžia, kad žmonėms, turintiems lėtinių ligų, gydytojo paskirtus vaistus būtina vartoti kaip nurodyta, nepriklausomai, ar juos paveiks slėgis.

„Nors dauguma žmonių nejaučia slėgio pokyčių poveikio, svarbu žinoti apie galimas reakcijas ir imtis priemonių, kad savaitgalis praeitų kuo sklandžiau. Tokiais atvejais svarbiausia laikytis jums įprasto miego ir poilsio režimo, užsiimti reguliaria fizine veikla, kuri gali pagerinti kraujotaką ir sumažinti įtampą. Taip pat gerkite pakankamai vandens ir rinkitės lengvą, tačiau maistingą maistą, turinį pakankamai vitaminų ir mineralų, kurie padėtų palaikyti energiją“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.

„Eurovaistinės“ pranešimas spaudai 

Savaitgalį kils atmosferos slėgis: kaip tai gali paveikti mūsų sveikatą?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 07 Feb 2025 19:02:00 +0200
<![CDATA[Cheminės medžiagos gaminiuose: tylūs žudikai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/chemines-medziagos-gaminiuose-tylus-zudikai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/chemines-medziagos-gaminiuose-tylus-zudikai

Kancerogenai yra cheminės medžiagos, galinčios sukelti vėžį. Jos trikdo normalią ląstelių veiklą, o į žmogaus organizmą gali patekti įkvepiant arba per odą. Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), prisidėdama prie vėžį galinčių sukelti cheminių medžiagų rizikos valdymo, įspėja, kad kancerogenų galima aptikti ir įvairiuose plataus vartojimo gaminiuose. 

Kai kurie kancerogenai yra pavojingesni už kitus. Pagal Cheminių medžiagų klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (CLP) reglamentą, jie skirstomi į tris kategorijas: 

  • 1A kategorija – cheminės medžiagos, kurių kancerogeniškumas žmonėms įrodytas; 

  • 1B kategorija – cheminės medžiagos, kurios, manoma, gali sukelti vėžį žmonėms; 

  • 2 kategorija – cheminės medžiagos, įtariamos galinčios sukelti vėžį žmonėms. 

Nors tokios cheminės medžiagos kaip kadmis, kobaltas, trichloretilenas, formaldehidas ir heksavalentis chromas priskiriamos pavojingiausioms kategorijoms, jos vis dar naudojamos arba aptinkamos tam tikruose produktuose ir tampa pavojingos vartotojui, jei jų kiekis viršija nustatytas ribas. 

Pavyzdžiui, kadmio, kurio leistinos normos yra ES yra griežtai reglamentuotos vartotojams skirtuose gaminiuose, galima aptikti bižuterijos dirbiniuose, žaisluose ar kituose lydmetalio detalių turinčiuose gaminiuose. Jei šiuose produktuose kadmio koncentracija viršija nustatytą normą, toks gaminys yra nesaugus ir turi būti pašalintas iš rinkos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) yra uždraudusi teikti į rinką ne vieną tokį pavojingą gaminį.  

Klijuose naudojamas chloroformas taip pat negali viršyti nustatytų normų, nes kitaip gaminys būtų laikomas nesaugiu ir uždraustas.  

ECHA atkreipia dėmesį ir į kancerogenines medžiagas, kurios gali būti naudojamos teikiant tatuiruočių ar ilgalaikio makiažo paslaugas. Siekiant apsaugoti ES piliečius, tūkstančiai pavojingų cheminių medžiagų, tokių kaip kadmis ar arsenas, esančių tatuiruočių rašale ir permanentiniame makiaže, nuo 2022 m. sausio ES yra ribojamos.  

Daugiau apie kancerogenų riziką ir ribojimą skaitykite ECHA pranešime: https://echa.europa.eu/hot-topics/preventing-cancer  

 

Cheminės medžiagos gaminiuose: tylūs žudikai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 07 Feb 2025 09:30:00 +0200
<![CDATA[Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistai-nuo-persalimo-ka-butina-zinoti-kad-nepakenktumete-sveikatai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistai-nuo-persalimo-ka-butina-zinoti-kad-nepakenktumete-sveikatai Peršalimo simptomus lengvinančių vaistų pasirinkimas vaistinėse itin platus, tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai pabrėžia, kad nereceptinius vaistus netinkamai vartojant galima ne tik nepasiekti laukiamo efekto, bet ir pakenkti sveikatai. Ką verta žinoti ir kokiomis taisyklėmis būtina vadovautis?

Kaip sako VVKT Vaistų registracijos skyriaus vedėja Dovilė Zacharkienė, prieš perkant net ir, atrodo, mums paprastą nereceptinį vaistą, skirtą peršalimo simptomams lengvinti, visada verta pasitarti su specialistu. „Tai pačiai būklei gydyti galima rinktis iš kelių skirtingų veikliųjų medžiagų, kurios skiriasi tiek savo veikimo principu, tiek kitais ypatumais – doze, vaisto vartojimo dažniu ir laiku, derinimu su maistu, gydymo trukme. Dėl to vaistininkas – priklausomai nuo ligos simptomų bei gretutinių ligų ar kitų vartojamų vaistų – gali padėti parinkti tinkamesnį preparatą arba patikslinti dozę. Pavyzdžiui, dauguma pacientų žino aspiriną, tačiau ne visi yra girdėję, kad skirtingos šio preparato dozės turi skirtingą paskirtį – viena skirta skausmui malšinti ir karščiavimui mažinti, kita – kraujo krešėjimui slopinti“, – sako D. Zacharkienė. 

Daugiau apie nereceptinių vaistų vartojimą peršalimo simptomams lengvinti – interviu su VVKT atstove. 

– Sakykite, ar dažnai žmonės vaistinėje perka kelis skirtingus vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga, nepaisydami vaistininkų rekomendacijų jų nevartoti kartu?

– Taip, dažnai. Nors vaistininkai informuoja, kad šių vaistų negalima vartoti kartu, būna, kad žmogus nesupranta ar nesigilina į tai ir elgiasi taip, kaip jam atrodo tinkamiausia. Dėl to išauga nepageidaujamų reakcijų rizika, padidėja tikimybė apsinuodyti vaistais. Pavyzdžiui, į daugumos sudėtinių vaistų nuo peršalimo sudėtį įeina paracetamolis.

– Kodėl paracetamolį reikia vartoti atsargiai?

– Vienu metu patartina vartoti tik vieną preparatą, kurio sudėtyje yra paracetamolio. Labai svarbu nevartoti didesnės nei nurodyta dozės – daugiau nei 4 g per parą. Be to, pavojinga kelias dienas iš eilės vartoti maksimalią šio vaisto dozę.

Ypač atsargiai vaistus, kurių sudėtyje yra paracetamolio, reikėtų vartoti vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, mat ir vienų, ir kitų organizmas į šį vaistą gali reaguoti jautriau. Be to, vyresnio amžiaus žmonės neretai vienu metu vartoja keletą kitų vaistų, tad rizika patirti nepageidaujamų reakcijų yra dar didesnė.

Visais atvejais būtina atidžiai skaityti pakuotės lapelį, taip pat atkreipti dėmesį į vaisto sudėtį. Jei pakuotės lapelis kažkur pasimetė, visą reikalingą informaciją galima rasti VVKT interneto puslapyje, rubrikoje „Vaistų paieška“. Tereikia įrašyti ieškomo vaisto pavadinimą.

– Kodėl nereikėtų skubėti rinktis sudėtinių vaistinių preparatų ir kokie pavojai kyla juos vartojant be aiškaus poreikio?

– Sudėtinius vaistinius preparatus daugelis žmonių renkasi dėl patogumo, nes nereikia vartoti kelių skirtingų vaistų. Tačiau dažniausiai žmogui, kuris perka vaistą, turintį kelias veikliąsias medžiagas, iš tikrųjų reikalinga tik viena iš jų. Vaisto vartojimas be reikalo paciento būklės nepagerina, priešingai, tik didina nepageidaujamų reakcijų riziką, nes organizmas ir vėl gauna tikrą įvairių veikliųjų medžiagų „kokteilį“. Todėl prieš perkant sudėtinį vaistinį preparatą rekomenduojama vaistininkui išvardinti tikslius savo negalavimų simptomus – jis padės pasirinkti tinkamiausią preparatą. 

Taip pat svarbu teisingai suderinti kelis skirtingus vaistus tai pačiai ligai gydyti. Pavyzdžiui, malšindamas skausmą, temperatūrą ir uždegimą, žmogus kartais vartoja kelis panašiai veikiančius vaistus su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis. Pacientas tikisi, kad keli vaistai kartu bus veiksmingesni, deja, kai kuriais atvejais labiau padidėja ne preparatų veiksmingumas, o padaugėja nepageidaujamų reakcijų į vaistus.

Dovilė Zacharkienė. Asmeninio archyvo nuotrauka redaguota.png

          (VVKT Vaistų registracijos skyriaus vedėja Dovilė Zacharkienė. Asmeninio archyvo nuotr.)

– Kodėl šie vaistai vis dėlto yra nereceptiniai, jei jie gali būti tokie grėsmingi mūsų sveikatai?

– Įprastai nereceptiniai vaistai yra skirti ūmiam skausmui malšinti, karščiavimui mažinti ar peršalimo simptomams lengvinti. Juos vartojant be gydytojo priežiūros, bet laikantis nurodymų, nesitikima tiesioginio ar netiesioginio pavojaus sveikatai ar sunkius padarinius sukeliančių nepageidaujamų reakcijų. Nereceptiniai vaistai gali palengvinti ūmią būklę, sumažinti simptomus ir pagerinti savijautą, jei jie vartojami tinkamai ir laiku.

Tačiau, kaip minėjau anksčiau, dėl vartojimo klaidų – pavyzdžiui, vartojant kelis vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga arba ilgiau, nei nurodyta pakuotės lapelyje, – o simptomams užsitęsus nesikreipiant į gydytoją, net ir nereceptiniai vaistai gali tapti grėsme sveikatai. Būtent todėl nereceptiniai vaistai yra parduodami mažomis pakuotėmis, o jų lapeliuose aiškiai nurodoma neviršyti rekomenduojamos gydymo trukmės.

– Vaistų pakuotės lapelyje rašoma, jog vaistais, skirtais peršalimo simptomams lengvinti, galima gydytis ne ilgiau kaip 3 dienas, ir jei būklė nepagerėja, reikia kreiptis į gydytoją. Kuo pavojinga, jei vartojama ilgiau?

– Gydytis savarankiškai, nepasikonsultavus su gydytoju, galima tik labai trumpą laiką. Jei nemalonūs pojūčiai neišnyksta ir toliau vargina prasta savijauta, jei sunkėja bendra būklė, būtina pasitarti su gydytoju, galbūt atlikti kraujo ar kitus tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, paskirti būtini vaistai, aptartas jų vartojimas. Priešingu atveju, net ir pats paprasčiausias bei iš pirmo žvilgsnio nesunkus negalavimas gali komplikuotis į sunkią ligą, kuriai įveikti reikės daug daugiau organizmo jėgų, laiko bei finansinių išteklių.

– Ar jus pasiekia informacija, ar duomenis registruojate, kad žmonės patyrė šalutinių poveikių nuo šių vaistų, suvartojo per didelę paracetamolio dozę ar kt.?

– Tarnyba registruoja pranešimus apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vaistinius preparatus, kuriuos teikia tiek pacientai, tiek sveikatos priežiūros specialistai ar vaistininkai. Šie pranešimai labai svarbūs vertinant vaistinių preparatų saugumą. Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, Tarnyba gauna daugiau pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas, vartojant vaistinius preparatus šioms ligoms gydyti. Daliai pacientų pasireiškia žinomos, t. y. vaistinio preparato pakuotės lapelyje nurodytos nepageidaujamos reakcijos.

Kasmet registruojama ĮNR pranešimų dėl tam tikrų vaistinių preparatų perdozavimo, tarp jų ir paracetamolio. Neretai tai įvyksta, kai neatsakingai vartojami sudėtiniai vaistiniai preparatai, neįvertinus atskirų veikliųjų medžiagų maksimalių leistinų paros dozių.

Apie patirtas nepageidaujamas reakcijas į vaistą pranešti paprasta – tereikia apsilankius vvkt.lrv.lt specialioje anketoje užpildyti reikiamus duomenis.

Šis straipsnis yra VLK vykdomos informacinės farmacinio raštingumo kampanijos „Vaistai nekalba“ dalis. 

Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 06 Feb 2025 12:00:11 +0200
<![CDATA[Jonavos rajone intensyvėja sergamumas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-intensyveja-sergamumas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-intensyveja-sergamumas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.– vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas gripo sezonui būdingas sergamumo pakilimas.

Didžiausias sergamumo rodiklis – Vilniaus apskrityje

Mažiausias sergamumas registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė 37 savivaldybės (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Sergamumas Jonavos rajone 

5-ąją metų savaitę bendras sergamumas Jonavos rajone pasiekė beveik 1844 atvejus 100 tūkstančių gyventojų (4-ąją savaitę buvo 1663 atv./100 tūkst. gyv.) Jonavos rajone serga 765 asmenys (buvo 690). Fiksuotas 61 gripo atvejis (buvo 67), registruoti 6 koronaviruso susirgimai (buvo 4), kiti susirgimai – 698 ŪVKTI (buvo 619).  

Specialistai nuolat stebi situaciją

Vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 176 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 8 asmenys. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 18 asmenų. Per savaitę registruoti 7 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną – 27). Asmenys priklausė 50–59 m., 60–69 m., 70–79 m., 80–89 m. (3) ir vyresnių nei 90 m.  amžiaus grupėms; visi turėjo lėtinių ligų; 6 buvo neskiepyti nuo sezoninio gripo, 1 – skiepytas. Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų nebuvo užfiksuota (iš viso šį sezoną – 50).

Lietuvos apskričių ir kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius galima rasti NVSC interneto svetainėje adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/sergamumo-duomenys

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) ketvirtos šių metų savaitės duomenimis, gripo viruso aktyvumas išlieka aukštas. Nuo gripo sezono pradžios (spalio mėn.) sunkiau serga 65 m. ir vyresni asmenys. Jiems išlieka ir didžiausia sunkių padarinių rizika. Respiracinio sincitinio viruso aktyvumas Europos Sąjungos / Europos ekonominės erdvės šalyse skiriasi. Dėl RSV į ligonines ir toliau dažniau patenka jaunesni nei penkerių metų amžiaus vaikai, t. y. vaikai, kuriems būdinga didžiausia sunkių padarinių rizika. COVID-19 aktyvumas išlieka žemas.

Informacijos šaltinis: https://erviss.org/

Kaip apsaugoti save ir kitus?

  • Stenkitės reguliariai, kruopščiai plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių), nesant galimybės nusiplauti – naudokite rankų antiseptiką.
  • Neplautomis rankomis nelieskite akių, nosies ar burnos.
  • Dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas.
  • Čiaudėdami ir kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartine nosine. Panaudotas nosinaites išmeskite į šiukšliadėžę. Jeigu po ranka neturite nosinės, čiaudėkite ir kosėkite į rankovę (geriausiai į alkūnės linkį). Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas.
  • Susirgę likite namuose ir kreipkitės į gydytoją.
  • Susirgus rekomenduojama dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių, kurie padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint.

Primename, kad skiepytis nuo gripo ir nuo COVID-19 ligos galima visą gripo sezoną. Itin rekomenduojame tai padaryti rizikos grupėms priklausantiems asmenims, t. y. 65 m. ir vyresniems; socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams; asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis; asmenims, kurių imunitetas nusilpęs; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams; nėščiosioms; 2–7 metų amžiaus vaikams. COVID-19 vakcinomis gyventojai gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje. Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys asmenys ir tik toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę.

Pažymėtina, kad gydymo bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, šiuo metu gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.

Daugiau informacijos apie COVID-19 ir gripą rasite čia.

NVSC duomenys 

Jonavos rajone intensyvėja sergamumas

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 05 Feb 2025 12:40:07 +0200
<![CDATA[Priklausomybės ligų gydymo specialistai – apie stebimas tendencijas: vienos džiugina, kitos neramina]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/priklausomybes-ligu-gydymo-specialistai-apie-stebimas-tendencijas-vienos-dziugina-kitos-neramina https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/priklausomybes-ligu-gydymo-specialistai-apie-stebimas-tendencijas-vienos-dziugina-kitos-neramina Priklausomybės nuo alkoholio ir nuo opioidų išlieka vienomis pagrindinių, dėl kurių žmonės ieško pagalbos, rodo Respublikinio priklausomybės ligų centro apibendrinti 2024 m. duomenys. Tiesa, specialistai pastebi ir naujų ryškėjančių tendencijų – daugėja nepilnamečių, žalingai vartojančių keletą skirtingų psichoaktyvių medžiagų, bei vis daugiau žmonių kreipiasi dėl priklausomybės nuo rūkymo.

„Daugiau nei 50 proc. asmenų į mus kreipiasi dėl priklausomybės nuo alkoholio. Šis skaičius kasmet išlieka panašus. Pastaruoju metu pastebime, kad auga kelių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, jų maišymas, ir ši problema itin ryški tarp jaunimo, nepilnamečių. Nauja tendencija galima būtų pavadinti ir tai, kad daugiau žmonių nori atsikratyti priklausomybės nuo rūkymo. Tai džiugina, nes rūkymas yra labiausiai nuvertinta priklausomybė, daugelio gal net nelaikoma problema, nors jos poveikis sveikatai, ekonominei gerovei, aplinkai yra vienas didžiausių“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. Aušra Širvinskienė.

Jos nuomone, didėjantis besikreipiančiųjų skaičius gali koreliuoti ne su vartojimo paplitimu, bet ir su besikeičiančiu visuomenės požiūriu į priklausomybes ir jų gydymą. Pavyzdžiui, kalbant apie alkoholį, labai ilgai visuomenei buvo sunku suprasti, kad visiškai jo nevartoti yra normalu.

„Turbūt ne vienam yra tekę išgirsti „kas tau negerai“ arba „kažkoks neaiškus“, atsisakius alkoholio susibūrimų metu. Tai paradoksas, nes visuomenė smerkia vartojančius, kita vertus – savo elgesiu skatina vartoti. Dabar situacija gerėja, daugiau žmonių, ir žinomų visuomenėje, nevartoja ir drąsiai apie tai kalba. Mes taip pat daug metų raginame nebijoti kreiptis, informuojame apie pagalbą, intensyviname paslaugas, teikiamas neatskleidžiant asmens tapatybės. Gali būti, kad tai duoda rezultatų, stigma pamažu mažėja, požiūris keičiasi“, – svarsto RPLC direktorė.

Paaugliai dažniau vartoja kelias psichoaktyvias medžiagas

Iš visų 2024 metais RPLC stacionariniuose ir ambulatoriniuose skyriuose fiksuotų daugiau nei 27 tūkst. gydymo epizodų maždaug trečdalis gydėsi priklausomybę nuo opioidų, o apie 5 proc. – priklausomybę nuo kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

Dr. A. Širvinskienės teigimu, pastaroji problema aktualėja tarp paauglių ir nepilnamečių – daugiau nei 4-i iš 10-ties asmenų, gydytų dėl kelių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, buvo iki 18 metų amžiaus.

„Tiesa, dažniausiai matėme dar ne priklausomybę, o žalingą vartojimą, kai kreipėsi patys, ar atvyko su tėvais pagalbos po perdozavimų, būklės su sąmonės praradimu ir panašiai. Jauni žmonės turi neilgą vartojimo patirtį, todėl priklausomybė dažniausiai dar būna neišsivysčiusi, nors anksčiau pradėjus vartoti yra didesnė tikimybė, kad ir priklausomybė išsivystys anksčiau. Be to, skirtingų psichoaktyvų medžiagų maišymas yra itin pavojingas ir turi kur kas didesnes neigiamas pasekmes sveikatai“, – atkreipia dėmesį ji.

Pašnekovė sako, kad labai dažnu atveju žalingas jaunų žmonių vartojimas yra visokių neigiamų įvykių pasekmė. Vienas svarbiausių – įvairaus pobūdžio smurtas, taip pat patyčios, o ir vaikų psichikos sveikata bendrai yra pašlijusi. Tad psichoaktyvios medžiagos tampa priemone, su kuria bandoma pabėgti nuo realybės.

Priklausomybė savaime nepraeina

Paklausta, kokių priežasčių skatinami žmonės dažniausiai ieško specialistų pagalbos, dr. A. Širvinskienė sako, kad viena pagrindinių – vidinė motyvacija, atsirandanti patekus į tokią situaciją, iš kurios jie patys neberanda išeičių.

„Dažniausiai žmogus kreipiasi pagalbos, kai jam yra blogai, tumet jam suteikiamas abstinencijos gydymas. Pagrindinė mūsų užduotis – po šio gydymo etapo motyvuoti, kad pacientas tiesiog neišeitų, o tęstų kitus žingsnius: motyvacinę terapiją, „Minesotos“ programą. Tokiu būdu jis gautų įrankius, kaip gyventi toliau, žinant savo priklausomybės niuansus: kaip susidaryti, pavyzdžiui, atkryčių prevencijos planą, kaip save stebėti, keisti savo elgesį. Tai yra ilgas ir sudėtingas darbas, kur reikia ir daug pačio žmogaus pastangų, ir specialistų palaikymas labai svarbus. Matome, kad daugiau nei pusė pacientų pasirenka būtent šitą kelią ir toliau tęsia gydymą“, – akcentuoja ji.

Pasitaiko, kad žmonės atidėlioja gydymąsi, galbūt galvodami, kad viskas išsispręs savaime. Pašnekovė dalinasi, kad būna, jog žmogus skambina į gydymo įstaigą, klausia, ką daryti, o pakviestas gydytis, atsako, kad dar palauks ir pabandys pats. Jam gali atrodyti, kad jis pajėgus nevartoti, bet tai laikina, vartojimo epizodai kartojasi, tarpai tarp jų trumpėja, problema gilėja.

Priklausomybė yra kaip ir bet kokia kita lėtinė liga: kuo ilgiau atidėliojamas gydymas, tuo jis sudėtingesnis, o kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo ji efektyvesnė.

„Todėl labai svarbus ir paskatinimas iš šalies. Mes bendradarbiaujame su kitomis gydymo įstaigomis, kurios nukreipia pacientus pas mus, bendradarbiaujame su Respublikine Vilniaus universitetine ligonine, Respublikine Vilniaus psichiatrijos ligonine ir kt. Vaiko teisės tarnybos, savivaldybės, seniūnijos, kurios dirba su šeimomis ir mato problemą, taip pat pasiūlo ieškoti pagalbos pas mus. Skatiname ir darbdavius, ir jau esame turėję pavyzdžių, kuomet jų darbuotojai turi problemą, nenusisukti, o paskatinti gydytis“, – teigia RPLC direktorė.

Kadangi priklausomybė paliečia ir šalia esančius, labai svarbu įtraukti artimuosius. Jie dažnai nežino, kaip paraginti priklausomą asmenį ieškoti pagalbos ir nevartoti. Kartais, norėdami padėti, iš nežinojimo problemą tik gilina, pavyzdžiui, blogai besijaučiančiam alkoholį vartojančiam artimajam nuperka alkoholio, kad neva pagerėtų, ar dangsto jų vartojimą nuo kitų.

„Taip daroma ne iš blogos valios, o iš nežinojimo, kaip elgtis reikėtų. Mes raginame visus, kurių artimas žmogus gydosi pas mus, nebijoti nueiti pas jo gydytoją ir pasikalbėti, paprašyti patarimų. Turime ir specialias konsultacijų programas artimiesiems, kur suteikiamos žinios, kaip keisti savo elgesį ir padėti artimam žmogui“, – kalba dr. A. Širvinskienė.

RPLC inf. 

Priklausomybės ligų gydymo specialistai – apie stebimas tendencijas: vienos džiugina, kitos neramina

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Feb 2025 16:30:33 +0200
<![CDATA[Įsigalios Orhuso konvencijos pakeitimas dėl GMO]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isigalios-orhuso-konvencijos-pakeitimas-del-gmo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isigalios-orhuso-konvencijos-pakeitimas-del-gmo

Ukrainai ratifikavus Orhuso konvencijos pakeitimą dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir pasiekus reikiamą valstybių skaičių dėl šios pataisos įsigaliojimo, šis dokumentas nuo balandžio 20 d. įsigalios ir Lietuvoje.

Šias pataisas turėjo ratifikuoti 33 šalys, kad pakeitimas įsigaliotų. Lietuvos Seimas šį pakeitimą ratifikavo 2007 m.

Lietuvai Orhuso konvencijos pakeitimas dėl GMO reikšmingos įtakos neturės, kadangi šalyje galioja griežtesni reikalavimai negu numatyta šioje konvencijoje. Visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus dėl apgalvoto GMO išleidimo į aplinką ir tiekimo rinkai yra reglamentuotas GMO įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, perkeliančiais 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką nuostatas. Daugiau informacijos galite rasti Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės informacinės platformos GMO duomenų bazėje čia.

Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Konvencija dėl teisės gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais buvo priimta 1998 m. birželio 25 d. ketvirtojoje Europos ministrų konferencijoje „Aplinka Europai“ Danijos Orhuso mieste, tad paprastai ir vadinama Orhuso konvencija. Ji įsigaliojo 2001 m. ir galioja 47 valstybėse.

2005 m. Almatoje vykusiame Antrajame konvencijos šalių susitikime buvo priimtas konvencijos pakeitimas, kuriame nustatytos tikslesnės nuostatos dėl visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl apgalvoto GMO išleidimo į aplinką ir tiekimo rinkai.

Orhuso konvencijos tikslas – apsaugoti kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje, užtikrinant teisę gauti informaciją, teisę dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais.

Pagrindinis Lietuvos Respublikos teisės aktas, užtikrinantis teisę gauti informaciją apie aplinką bei numatantis jos realizavimo tvarką – Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašas, patvirtintas 1992 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1175.

Aplinkos ministerija 

Įsigalios Orhuso konvencijos pakeitimas dėl GMO

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Feb 2025 15:28:29 +0200
<![CDATA[Nemokamas sveikatos patikrinimas gali išgelbėti gyvybę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-pasinaudojate-galimybe-nemokamai-pasitikrinti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-pasinaudojate-galimybe-nemokamai-pasitikrinti Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1 500 krūties ir storosios žarnos vėžio bei 400–500 gimdos kaklelio vėžio atvejų. Medikai pastebi, kad daugelis pacientų į gydytojus kreipiasi tik tada, kai pajunta ligos simptomus. Deja, tokiu atveju liga jau gali būti pažengusi, o gydymas – sudėtingas ir ilgas. Todėl itin svarbu reguliariai tikrintis ir laiku pasinaudoti prevencijos galimybėmis.

Šiuo metu šalyje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Jos skirtos gimdos kaklelio, krūties, prostatos (priešinės liaukos), storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Šios programos suteikia galimybę aptikti ligą dar prieš pasireiškiant simptomams, todėl labai svarbu pasitikrinti, kol žmogus dar jaučiasi sveikas. 

„Profilaktinės programos Lietuvoje vis dar nepasiekia laukiamo efektyvumo. Pavyzdžiui, dėl gimdos kalelio ir prostatos vėžio prevenciškai tikrinasi vos kas penktas tikslinės amžiaus grupės žmogus, o dėl krūties ir storosios žarnos vėžio – tik kas ketvirtas. Raginame gyventojus rūpintis savo sveikata ir periodiškai, nustatytais laikotarpiais dalyvauti prevencijos programose. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus nemokamus tyrimus“, – kviečia teritorinės ligonių kasos vadovė Dalia Miniauskienė.

Šiais metais įsigaliojo svarbi naujovė, kuri leis dar daugiau moterų profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio. Nuo šių metų, įgyvendinant Europos Komisijos rekomendaciją, buvo išplėstos krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programos amžiaus ribos – dabar dėl šios ligos profilaktiškai tikrintis kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų (imtinai). Anksčiau nemokamai buvo tikrinamos moterys nuo 50 iki 69 metų. 

Skaičiuojama, kad daugiau nei 149 tūkst. moterų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, galės pasinaudoti šia galimybe. Jos kas dvejus metus nemokamai galės atlikti mamografinį tyrimą ir gauti jo įvertinimą. Programos plėtrai per metus numatyta papildomai skirti apie 3,5 mln. eurų.

Kiekvienais metais Lietuvoje skiriamas vis didesnis dėmesys ankstyvajai diagnostikai ir sveikatos išsaugojimui – vis daugiau PSDF lėšų numatoma ligų prevencijai. Šiemet prevencinėms programoms skirta beveik 70 mln. eurų, t. y. 2,8 mln. eurų daugiau nei pernai. 

Visos ligų prevencijos programos (nuo sausio 1 d.).png

VLK inf.

Nemokamas sveikatos patikrinimas gali išgelbėti gyvybę

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Feb 2025 10:45:23 +0200
<![CDATA[Kaip elgtis, susidūrus su niežais? Vaikų gydymas skiriasi nuo suaugusiųjų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-elgtis-susidurus-su-niezais-vaiku-gydymas-skiriasi-nuo-suaugusiuju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-elgtis-susidurus-su-niezais-vaiku-gydymas-skiriasi-nuo-suaugusiuju Bėrimas ir kasdienybę trikdantis niežėjimas – apie nemalonius niežų simptomus tikriausiai teko girdėti ne kartą. Tai yra gana dažna, niežinių erkių sukeliama, odos liga, kasmet paliečianti apie 400 milijonų pasaulio gyventojų. Vaistinių tinklo vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė įvardija, kad niežais užsikrėsti gali bet kas, tačiau didesnė rizika kyla lankantiems darželius, mokyklas, gyvenantiems globos namuose ar bendrabučiuose. Tad kaip apsisaugoti nuo šios ligos ir kaip elgtis, jei visgi užsikrėtėte?

Kas tie niežai?

Niežus sukelia mikroskopinės erkutės, kurios prasigraužia į žmogaus odą ir dažniausiai pažeidžia kaklą, pažastis, pilvą, sėdmenis, alkūnes, riešus, delnus, tarpupirščius bei lytinius organus. Tose vietose atsiranda paraudę bėrimai, mazgeliai, dėmelės ar pūslelės, kurios išsiskiria stipriu niežėjimu, labiau suintensyvėjančiu naktimis. Tuose odos plotuose, kur erkės tarsi išrausia urvelius, atsiranda vingiuotos rausvos linijos.

„Šia infekcija užsikrečiama per tiesioginį kontaktą su sergančio žmogaus oda bei jo nuolat liečiamus daiktus, pavyzdžiui, patalynę, drabužius, rankšluosčius, minkštus baldus ar žaislus. Dažniausiai niežais užsikrečia vaikai arba su jais dirbantys asmenys, jų šeimos. Taip nutinka dėl to, kad mažamečiai yra linkę artimiau bendrauti tarpusavyje, dalinasi savo žaislais ar kitais mėgstamais daiktais“, – pasakoja vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Anot vaistininkės, įprastai pas niežais užsikrėtusį asmenį randama iki 15 erkučių, tačiau simptomai prasideda ne iš karto joms patekus ant odos. Jei užsikrečiama pirmą kartą, niežtintys bėrimai gali atsirasti tik kelių savaičių ar net mėnesio, o užsikrėtus pakartotinai – simptomai pasireiškia gerokai greičiau.

„Pati niežų infekcija nėra pavojinga gyvybei, tačiau negydoma liga gali sukelti antrinių odos infekcijų. Dėl intensyvaus žmogaus kasymosi į žaizdeles gali patekti bakterijos, sukeldamos pūlines infekcijas, taip pat gali atsirasti niežų sukeltas dermatitas. Itin silpną imunitetą turintiems asmenims, pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems onkolinėmis ligomis, diabetu, žmogaus imunodeficito virusu, gali išsivystyti dar sunkesnė niežų forma, kada erkučių odoje būna tūkstančiais kartų daugiau“, – sako vaistininkė.

Ko imtis užsikrėtus?

J. Aganauskaitė-Žukaitė primena, kad pastebėjus pirmuosius niežų simptomus reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad būtų kuo greičiau paskirtas reikalingas gydymas. Įprastai tokios infekcijos gydomos antiparazitiniais vaistais, naikinančiais pačias erkes ir jų kiaušinėlius, pavyzdžiui, perimetrino kremu. Teisingai naudojant sveikatos priežiūros specialisto paskirtus preparatus, erkutės žūsta gana greitai, tačiau ligos simptomai gali tęstis dar kurį laiką.

„Kadangi niežinės erkės ant įvairių paviršių gali išgyventi net iki 3–4 dienų, labai svarbu išplauti aukštoje temperatūroje ir dezinfekuoti užsikrėtusiojo bei visų kartu gyvenančių žmonių drabužius, patalynę, minkštus baldus, žaislus, kilimus ir pan. – taip bus sumažinama pakartotinio užsikrėtimo tikimybė. Be to, gydytis niežus visada reikia visiems artimai bendraujantiems žmonėms, kadangi užsikrėtę jie dar kelias savaites nejus simptomų, tačiau galės platinti erkutes aplinkiniams“, – paaiškina vaistininkė.

J. Aganauskaitė-Žukaitė pabrėžia, kad dėl jautresnės odos ir skirtingai pažeidžiamų odos plotų, vaikams niežai gali būti gydomi kitaip: mažyliams parenkami silpnesnės sudėties vaistai, gydytojų paskirtais tepalais tepama daugiau kūno. Pavyzdžiui, suaugusiesiems gydomasis tepalas įprastai būna tepamas nuo kaklo žemyn, o kūdikiams ir mažiems vaikams tepalas gali būti tepamas net ant galvos, kaklo, už ausų, nes niežai gali pažeisti šias vietas.

„Vaikus niežulys vargina labiausiai, tad jie gali verkti, tapti irzlūs, pikti, nenorėti valgyti ar žaisti. Siekiant palengvinti situaciją, gali būti skiriami antihistamininiai vaistai su cetirizino ar loratadino veikliosiomis medžiagomis arba švelnūs raminamieji kremai, kad mažyliai nesikasytų ir nesukeltų odos infekcijų. Kremų vaikams sudėtyje galima ieškoti ramunėlių vandens ar alijošiaus, kurie ramins pažeistą odą, taip pat mėtų, eukaliptų, levandų eterinių aliejų, pasižyminčių vėsinamosiomis savybėmis. Jeigu labai vargina niežulys, galima dėti šaltus kompresus niežtinčioms vietoms“, – pažymi vaistininkė.

Papildomas rūpinimasis oda

Visu niežų gydymo laikotarpiu J. Aganauskaitė-Žukaitė pataria ne tik naudoti paskirstus vaistus, bet ir tinkamai prižiūrėti odą, kadangi ji gali būti sudirgusi, sausa ir pažeista. Anot jos, pirmoji taisyklė yra tinkamas drėkinimas ir barjerinės funkcijos atkūrimas. Vaistininkė rekomenduoja naudoti švelnius, bekvapius prausiklius be stiprių veikliųjų medžiagų, taip pat kasdien tepti odą hipoalerginiais drėkikliais.

„Po gydymo oda gali būti jautri dar kelias savaites, todėl verta tęsti švelnią priežiūros rutiną ir vengti agresyvių kosmetikos priemonių. Skatinčiau kurį laiką vengti ir karšto dušo, pirčių ar karštos vonios, nes tai gali sustiprinti niežėjimą. Odos išsausėjimą gali paskatinti alkoholio ar stiprių antiseptikų turinčios priemonės, kvapiosios medžiagos, dažikliai, sulfatai.

Padėti odai gali emolientai su vazelinu ar natūraliais aliejais, alaviju, hialurono rūgštimi, keramidais, pantenoliu. Šios veikliosios medžiagos gali sumažinti uždegimą, paskatinti odos atsinaujinimą ir apsaugoti nuo drėgmės praradimo“, – priduria vaistininkė.

,,Camelia" pranešimas spaudai 

Kaip elgtis, susidūrus su niežais? Vaikų gydymas skiriasi nuo suaugusiųjų

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Feb 2025 09:00:00 +0200
<![CDATA[Iki šiol nenustatoma, kokiomis psichoaktyviosiomis medžiagomis apsinuodija nepilnamečiai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/iki-siol-nenustatoma-kokiomis-psichoaktyviosiomis-medziagomis-apsinuodija-nepilnameciai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/iki-siol-nenustatoma-kokiomis-psichoaktyviosiomis-medziagomis-apsinuodija-nepilnameciai Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK) rinkosi į posėdį, kuriame svarstė klausimą dėl žmonių sveikatai kylančios didelės rizikos dėl apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tabako gaminiais ir su jais susijusiais gaminiais, ypač nepilnamečių asmenų tarpe.

„Mes nežinome, kokiomis psichoaktyviosiomis medžiagomis apsinuodija paaugliai. Šiandien jau skaičiuojame tūkstantąjį psichoaktyviųjų medžiagų pavadinimą. Dėl vis augančio naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų skaičiaus, nebeskirstome jų į grupes, priskiriame vienai – naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų – grupei. Nustatyti galime tik keliolika procentų iš esamų tūkstančio medžiagų, kuriomis apsinuodija mūsų nepilnamečiai. Todėl labai džiaugiuosi atsiradusiomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų laboratorinių tyrimų galimybėmis Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Tyrimų rezultatai padės gydytojų darbe kiekybiškai ir kokybiškai nustatyti medžiagas. Šių tyrimų reikia pediatrams, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojams, psichiatrams“ – patvirtino posėdyje dalyvavęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras.

Apie apsinuodijimų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų skaičiaus augimą patvirtino ir Komisijos posėdžio pranešėjas, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas. 

2023 m. nepilnamečiai asmenys (iki 18 m.) dėl apsinuodijimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 203 kartus (2022 m. – 133). Dėl šios priežasties 144 kartus jiems buvo skirtas ambulatorinis gydymas, o 59 kartus – stacionarinis gydymas.

2023 m. nepilnamečių asmenų apsinuodijimo atvejai sudarė 34,5 proc. visų registruotų apsinuodijimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis atvejų (2022 m. – 29,6 proc.). Lyginant su 2022 m., nepilnamečių asmenų apsinuodijimo atvejų padaugėjo 52,6 proc.

Iš viso 2023 m. į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 169 apsinuodiję nepilnamečiai asmenys (2022 m. – 115). Per metus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijusių nepilnamečių padaugėjo 47 proc. Tarp 2023 m. apsinuodijusių nepilnamečių buvo 104 vaikinai ir 65 merginos (2022 m. – 66 vaikinai ir 49 merginos). 2023 m. apsinuodijo du 1 m. amžiaus vaikai. Iš viso 2023 m. apsinuodijo penki vaikai iki 5 m. amžiaus.

 

2023 m. į Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis kreipėsi 482 asmenys (2022 m. – 381). Pastebima, kad nuo 2020 m. narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijusių asmenų skaičius didėjo, o 2023 m. dar labiau išaugo ir buvo 26,5 proc. didesnis nei prieš metus. Per metus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis kreipėsi tris kartus daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 362 ir 120).

2023 m. Lietuvoje buvo nustatyti 74 mirties atvejai, kurių pagrindinė priežastis – narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, o su narkotikų vartojimu siejamas mirtingumas siekė 2,58 mirčių 100 tūkst. gyventojų. 2023 m. buvo nustatytos dvi nepilnamečių asmenų mirtys, kurias sukėlė narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. 2023 m. karfentanilis buvo aptiktas 29 asmenų, kurių pagrindinė mirties priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, organuose ir biologiniuose skysčiuose (2021 m. – 16, 2022 m. – 31), o 6 mirties atvejais buvo aptiktas sintetinis katinonas 3-CMC (2 atvejais kartu su karfentaniliu). 

Lietuva 2019 m. buvo 3 vietoje kaip viena iš šalių daugiausiai suvartojančių benzodiazepinų (BZD) grupės vaistų (centrinę nervų sistemą slopinantys raminamieji ir migdomieji vaistai, skirti trumpalaikiam nerimo ir nemigos gydymui), 2021 metais atsidūrėme jau 7 vietoje. Pagerėjimą lėmė 2020 m. patvirtintos BZD skyrimo ir vartojimo mažinimo ar nutraukimo metodinės rekomendacijos, kuriose yra aiškiai reglamentuoti pirmą kartą skiriamų BZD terminai (iki 12 savaičių). Taip pat atkreiptas gydytojų dėmesys, kad vaistai skiriami vadovaujantis vaisto charakteristikų santrauka bei kitos priemonės, kurių buvo imtasi.

 

Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi ir atsako priemones kovai su aptariama problema: teisėkūros iniciatyvas, informacines kampanijas, regionines ir nacionalines pažangos priemones, Nacionalinės darbotvarkės 2024-2026 m. plano priemonę, skirtą gerinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kontrolės ir prevencijos koordinavimą savivaldybių lygmeniu.

Derinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reagavimo į mokinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejus bei pagalbos teikimo mokiniams, jų tėvams ar atstovams pagal įstatymą pavyzdinio tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas.

Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė posėdyje pristatydama elektroninių cigarečių ir jų pildyklių rinkos priežiūrą, pranešė, jog iki 2024 m. lapkričio 1 d. iš 436 atliktų elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių ženklinimo, sudėties ir kokybės patikrinimų dėl atitikimo teisės aktų reikalavimams, 96 proc. jų neatitiko. Ištirta 117 bandinių, iš jų 89,7 proc. neatitiko reikalavimų.

Vilties teikia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos plėtros perspektyvos ir tyrimų prieinamumo didinimo galimybės.

2024 m. liepos 1 d. laboratorija, kaip narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolę vykdančioji institucija, atsirado Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme. 

Įsigyta ir įdiegta šiuolaikinius apsinuodijimų diagnostikos poreikius atitinkanti laboratorinė įranga, tinkanti nuodingų organinių medžiagų, psichoaktyviųjų medžiagų ir metalų koncentracijos nustatymo žmogaus biologinėse terpėse tyrimams atlikti.

„Kontroliuojant legalias narkotines ir psichotropines medžiagas, lygiagrečiai turime galvoti ir apie nelegalių medžiagų užkardymą. Tęsiant šio klausimo svarstymą, turėsime dar kalbėtis ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, taip pat policijos, muitinės įstaigomis. Nepaprastai svarbu, kalbant apie nepilnamečius asmenis ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimą, didinti paslaugų prieinamumą ir skatinti įvairias iniciatyvas tikslinėse grupėse, pasitelkti pirminės prevencijos ir ankstyvosios intervencijos eksperimentuojantiems ir rizikingai vartojantiems asmenims priemones. Turime siekti kuo ankstyvesnio visų grupių įtraukimo į švietimą, įskaitant vaikus, paauglius, taip pat šeimą, mokyklą, bendruomenę. Tyrimų rezultatai rodo, kad daugiau negu pusė mūsų šalies moksleivių bent kartą gyvenime vartojo elektronines cigaretes. Rinkoje esamų elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių ženklinimo, sudėties, kokybės ir bandinių patikrinimų aukšti neatitikimai reikalavimams verčia imtis elektroninių cigarečių ir jų pildyklių prieinamumo griežtinimo“, – apibendrindamas posėdį kalbėjo Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.

PPK inf.

Iki šiol nenustatoma, kokiomis psichoaktyviosiomis medžiagomis apsinuodija nepilnamečiai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 31 Jan 2025 16:00:00 +0200
<![CDATA[Nedraugiškoji pūslelinė: kaip ją įveikti greitai ir užtikrintai?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nedraugiskoji-pusleline-kaip-ja-iveikti-greitai-ir-uztikrintai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nedraugiskoji-pusleline-kaip-ja-iveikti-greitai-ir-uztikrintai Kaip užsikrečiama?

Apie paprastąją pūslelinę praneša atsiradęs dilgčiojimas, juntamas karštis ir deginimas burnos ar nosies srityje. Per parą ar dvi tose vietose susiformuoja mažos, skysčiu prisipildžiusios pūslelės ar, kai kuriais atvejais, susidaro pūslelių junginiai, opos. Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė atkreipia dėmesį, kad tiems, kas pirmą kartą užsikrečia Herpes simplex virusu ir suserga pūsleline, simptomai gali būti sunkesni.

„Kai kuriems žmonėms infekcijos pradžioje taip pat gali pakilti temperatūra, skaudėti raumenis, galvą, kaklo zonoje jaustis patinę limfmazgiai. Atsiradusios pūslelės neretai būna skausmingos, gali perštėti, šlapiuoti, tad atsiranda sunkumų valgant, geriant ar net šypsantis. Kai pūslelės pratrūksta, pažeistoje vietoje susiformuoja šašas, jis gali kraujuoti. Sergama nuo kelių dienų iki kelių savaičių, pirmą kartą dažniausiai sergama ilgiausiai“, – pažymi vaistininkė.

J. Aganauskaitė-Žukaitė taip pat įspėja, kad virusas plinta labai greitai. Juo galima užsikrėsti tiesioginio kontakto su sergančiuoju metu: dalijantis stalo įrankiais, indais, kosmetikos priemonėmis, bučiuojantis, taip pat čiaudint neužsidengus burnos. Virusas gali išlikti aktyvus net ir nesant akivaizdiems simptomams, jis taip pat kurį laiką išgyvena ant odos, tekstilės, plastiko paviršių.

Gydymas ir pagalbinės priemonės

Vaistininkė pasakoja, kad jei Herpes simplex virusas patenka į organizmą, jis ten liks visą gyvenimą, todėl yra nemaža tikimybė, kad paprastoji pūslelinė dar pasikartos. Tinkamas gydymas, simptomų kontroliavimas ir sveikas gyvenimo būdas leidžia virusui tarsi miegoti organizme, tačiau stiprus stresas, silpnas imunitetas, hormonų pokyčiai, ilgos saulės vonios, įvairios infekcijos, pavyzdžiui, peršalimas ar gripas, gali vėl suaktyvinti virusą.

„Aktyvi pūslelinė gali būti gydoma antivirusinėmis priemonėmis, tokiomis kaip acikloviro veikliosios medžiagos tepalai ar tabletės. Vartojami ir preparatai, kurių sudėtyje yra mineralinio silicio dioksido ar hidrokortizono. Pūslelių gijimą pagreitinti gali specialūs pleistrai, arbatmedžio aliejus. Vis dėlto, pūslelinė gali praeiti ir savaime, kadangi organizmas pats gamina antikūnus. Tačiau vaistai padeda organizmui efektyviau kovoti su virusu ir greičiau sumažinti nemalonius simptomus“, – vardija J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Ji taip pat pasakoja, kad kai kurie žmonės, ypač vyresnio amžiaus, pasirodžius pūslelinei, griebiasi liaudiškų gydymo metodų, tačiau jie gali pridaryti dar daugiau žalos ir netgi paaštrinti infekciją. Pavyzdžiui, yra manančių, kad sutrynus česnaką ir užtepus jo ant dilgčiojančios vietos, pavyks išvengti pūslelių atsiradimo. Deja, česnakas gali ne tik sudirginti ir taip jautrią vietą, bet ir sukelti nudegimus. Kai kurie suvilgo vatos tamponėlį obuolių actu ir tepa pažeistą vietą – toks metodas taip pat gali sukelti nemalonių odos reakcijų ir apsunkinti gijimo procesą.

Tinkama organizmo sveikata

Anot vaistininkės, tam, kad kuo rečiau susidurtume su pūslelinės sukeliamais nemalonumais, labai svarbu išlaikyti sveiką ir stiprų organizmą: propaguoti subalansuotą mitybą, o prireikus, stiprinti organizmą reikiamais maisto papildais; vartoti pakankamai vandens; būti fiziškai aktyviems; išbandyti streso mažinimo būdus, tokius kaip meditacija, joga, gilus kvėpavimas.

„Šiuolaikinio žmogaus kasdienybėje yra apstu skubėjimo, stresinių situacijų, ne visada randama laiko sportui ar maisto gaminimui. Dažnai iš nusilpusiu imunitetu besiskundžiančių pacientų girdžiu, kad valgo tik vieną kartą per dieną, valgiaraštyje taip pat retai atsiduria vaisiai ar daržovės, o kava yra dažnesnis pasirinkimas nei vanduo. Sveikatos neprideda dažnas cukraus vartojimas, žalingi įpročiai, nesubalansuotas darbo bei poilsio režimas“, – sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Ji priduria, kad tam, jog organizmas gebėtų atsilaikyti prieš įvairias infekcijas, įskaitant ir paprastąją pūslelinę, jam reikia pakankamai antioksidantų, pavyzdžiui, vitamino C; imunitetui įtakos turi ir tinkamas vitamino D kiekis; mineralai magnis ir cinkas. Naudingos ir omega-3 riebalų rūgštys – jos gali padėti sumažinti besivystantį uždegimą ir palaikyti bendrą sveikatą. Ežiuolės ekstraktas gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir mažinti peršalimo simptomus. O B grupės vitaminai, ypač vitaminas B6, yra svarbūs ne tik imuninės sistemos funkcijai, bet ir nervų sistemos stiprinimui.

„Jei pagrindinius organizmo stiprinimo aspektus paversime savo kasdieniu įpročiu, net ir užsikrėtę Herpes simplex virusu, pasveiksime greičiau. Negana to, sveikam žmogui su stipria imunine sistema, natūraliai sumažėja galimų komplikacijų rizika, o paprastoji pūslelinė taip pat gali jas sukelti. Tinkamai nesirūpinant savimi, gali grėsti egzemos išsivystymas, gerklės bei akių infekcijos“, – paaiškina vaistininkė.

 „Camelia“ pranešimas spaudai 

Nedraugiškoji pūslelinė: kaip ją įveikti greitai ir užtikrintai?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 30 Jan 2025 08:30:00 +0200
<![CDATA[ŽPV genotipavimas padeda efektyviau apsaugoti moteris nuo gimdos kaklelio vėžio]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zpv-genotipavimas-padeda-efektyviau-apsaugoti-moteris-nuo-gimdos-kaklelio-vezio https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zpv-genotipavimas-padeda-efektyviau-apsaugoti-moteris-nuo-gimdos-kaklelio-vezio Gimdos kaklelio vėžys yra liga, kurios galima išvengti. Tam tereikia periodiškai atlikti nesudėtingus tyrimus, kurie 25-60 metų moterims yra finansuojami valstybės. Kokie tyrimai bus atliekami, priklauso nuo amžiaus grupės: 25-35 metų moterims atliekamas citopatologinis PAP testas kartą per 3 m., vyresnėms – aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimas kartą per 5 m. Nuo šių tyrimų rezultatų bei konkrečios klinikinės situacijos priklauso tolimesni diagnostikos, stebėsenos ar gydymo sprendimai, tačiau viskas, ką moterims reikia žinoti – tai kartą per 3 ar 5 metus apsilankyti pas ginekologą ir atlikti profilaktinius testus. 

Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį? 

Moksliniai tyrimai, įvertinti netgi Nobelio premija, įrodė, kad AR ŽPV yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas. Todėl moterims, kurioms nustatyta AR ŽPV infekcija, kyla didesnė rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Paprastai moterys nežino, kad yra užsikrėtusios šiuo virusu, nes jis nesukelia jokių ligos požymių. Nemaža dalis ŽPV infekcijų išnyksta ir nesukelia ryškesnių klinikinių požymių, tačiau daliai moterų (apie 3 %) gali pažeisti gimdos kaklelio ląsteles. Valstybinis patologijos centras, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas, per metus atlieka virš 25 tūkst profilaktinių AR ŽPV tyrimų ir beveik 10 procentų atvejų yra nustatoma vienas ar keli aukštos rizikos ŽPV tipai. Tokiu atveju iš to paties ėminio atliekamas citopatologinis PAP tyrimas siekiant nustatyti, ar virusas sukėlė gimdos kaklelio pokyčius.  
„ŽPV testas leidžia nustatyti, ar žmogus yra užsikrėtęs aukštos rizikos ŽPV infekcija. Mūsų laboratorijoje genotipuojama 14 atskirų aukštos rizikos ŽPV tipų, įvardijama, kuris iš virusų tipų yra aptiktas gimdos kaklelio ląstelėse. Genotipavimas leidžia tiksliau nustatyti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu ir atitinkamai pritaikyti stebėjimo ar gydymo taktiką“, – teigia Valstybinio patologijos centro Citopatologijos tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Petroška. 

Kodėl svarbus AR ŽPV genotipavimas? 

ŽPV 16 ir 18 tipai sukelia apie 70% gimdos kaklelio vėžio atvejų, likusią dalį sudaro kiti AR ŽPV genotipai, tokie kaip 31, 33, 45, 52, ir 58. Šių genotipų identifikavimas leidžia nustatyti moteris, kurioms taip pat kyla reikšminga rizika, ir tinkamai jas įtraukti į stebėsenos ar gydymo programas.
„Yra žinoma, kad skiriasi AR ŽPV tipų onkogeniškumas ir potencialas sukelti gimdos kaklelio vėžį. Agresyviausi yra 16 ir 18 ŽPV tipai, antrą didžiausią aukšto laipsnio pažeidimų atsiradimo riziką kelia 31 ŽPV tipas. Adenokarcinomos atveju dažniausiai nustatomi ŽPV 16, 18 ir 45 tipai. Adenokarcinoma yra diagnostinis iššūkis gydytojams, nes dažnai citopatologinis tyrimas pakitimų gimdos kaklelio dar nerodo, nors pokyčiai jau prasidėję“, - teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja ginekologė prof. Žana Bumbulienė. Gydytoja paaiškina, kad išplėstinis genotipavimas suteikia galimybę identifikuoti svarbiausius ŽPV tipus, susijusius su padidėjusia rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu, tarp jų ir adenokarcinoma, bei stebėti skirtingų ŽPV tipų išlikimą ar kaitą.

ŽPV AR tipo persistavimas yra didesnės rizikos signalas

Yra mokslo įrodymų, kad konkretaus ŽPV tipo persistavimas (t. y. to paties tipo ilgalaikis buvimas) ilgiau nei 12–24 mėnesius kelia didesnę progresavimo į ikivėžinius ar vėžinius pokyčius riziką. Tuo tarpu skirtingų tipų „permainos“ dažniausiai turi mažesnę klinikinę reikšmę. Tokį pat ilgalaikio AR ŽPV viruso (svarbu paminėti, kad ne tik 16 ar 18 ŽPV tipų) išlikimo efektą stebime ir koreliuodami Valstybiniame patologijos centre tirtų moterų AR ŽPV testų, gimdos kaklelio citopatologinių (PAP) bei histologinių tyrimų rezultatus. Pavyzdžiui, jei po pirminio nustatyto genotipo (pavyzdžiui, ŽPV 33) po metų aptinkamas kitas genotipas (pavyzdžiui, ŽPV 31), tai dažniausiai rodo organizmo imuniteto pakankamai tinkamą veiklą ir, tikėtina, infekcija bus laikina, savaime išnyks bei nesukels pokyčių gimdos kaklelio ląstelėse. 
Kita grupė, kuriai naudingas genotipavimas, tai pacientės po atliktos konizacijos esant aukšto laipsnio gimdos kaklelio intraepitelinės neoplazijos (CIN) pokyčiams. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad to paties genotipo buvimas prieš ir po gydymo turi dvigubai didesnę prognostinę vertę, o naujiAR ŽPV tipai po gydymo (gimdos kaklelio ląstelėse buvę, bet nepasireiškę) retai sukelia aukšto laipsnio CIN pasikartojimą.

Nauja galimybė pakartoti ŽPV tyrimą po 12 mėnesių pagal programą

Išvengti gimdos kaklelio vėžio dabar kaip niekad paprasta, Lietuvoje tam prieinamos visos priemonės – ir skiepai nuo ŽPV infekcijos, ir profilaktiniai ankstyvos diagnostikos gimdos kaklelio tyrimai. 
Nuo 2025 m. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa tapo dar lankstesnė. Jeigu 35-60 metų moteriai AR ŽPV testu nustatyta infekcija, o PAP testas nerodo pakitimų, jai rekomenduojama pakartotinė ŽPV diagnostika po 12 mėnesių. Atsirado daugiau galimybių sekti AR ŽPV tipo (-ų) dinamiką bei kaitą ir tiksliau parinkti klinikinę stebėseną, sumažinti nereikalingų kolposkopijų skaičių bei, svarbiausia, pacienčių nerimą.  

VUL Santaros klinikų inf. 

ŽPV genotipavimas padeda efektyviau apsaugoti moteris nuo gimdos kaklelio vėžio

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 29 Jan 2025 14:45:11 +0200
<![CDATA[Generiniai vaistai – ką apie juos žinote ir ką verta žinoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/generiniai-vaistai-ka-apie-juos-zinote-ir-ka-verta-zinoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/generiniai-vaistai-ka-apie-juos-zinote-ir-ka-verta-zinoti Girdėti šį pavadinimą veikiausiai teko daugeliui, tačiau tiksliau paaiškinti, kas tai yra, galėtų ne kiekvienas. Vieni girdėję iš gydytojų, kiti iš kaimynų, treti susidarę vaizdinį iš visuomenėje gajų mitų. Taigi – kas yra generiniai vaistai, kaip jie atsiranda ir ką svarbu apie juos žinoti kiekvienam pacientui? 

Patikrinta alternatyva

15min.lt portale vykdyta apklausa parodė, kad kone pusė šalies gyventojų nėra susipažinę su generinių vaistų sąvoka. Į klausimą „Ar žinote, kas yra generiniai vaistai?“ teigiamai atsakė 49 proc., tačiau 38 proc. įvardijo nežinantys, o dar 13 proc. nebuvo tikri dėl savo žinių.

Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėjos Linos Škiudaitės, vaistai gali būti skirstomi į tris grupes. „Pirmoji grupė – originalūs vaistai, tie, kurie yra apsaugoti patentu. Antroji – referenciniai vaistai, tai – buvę originalūs medikamentai, kurių patento apsauga jau yra pasibaigusi. Trečioji grupė – generiniai vaistai, kurie yra originalų kopijos, vadinamosios alternatyvos, atitinkančios originalo dozuotę ir veikliąją medžiagą bei skyrimo indikacijas. Pastarieji į rinką įtraukiami tada, kai pasibaigia originalaus vaisto patento galiojimo laikas“, – paaiškino specialistė.

Patentas originaliems vaistams Europos Sąjungoje galioja 20 metų. Esant tam tikroms sąlygoms, gamintojai šį laiką gali pratęsti 5 metams, kuo dažniausiai ir pasinaudoja, taigi paprastai maksimali originalaus vaisto patento apsauga trunka 25 metus.

Generiniai vaistai – rinkos variklis

Originalius vaistus gamina įmonės, kurios, norėdamos jį sukurti, paleisti į rinką, turi atlikti daugybę ikiklinikinių tyrimų pirmiausia su ląstelių, audinių kultūromis, gyvūnais, o galiausiai – ir klinikinius tyrimus, atliekamus jau su žmonėmis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta, kad šie etapai yra labai brangūs, kainuoja milijonus, o kartais net milijardus eurų. Tačiau PSO atliekamos analizės rodo, jog originalius vaistus gaminančios farmacijos kompanijos nustato vaistų kainas ne tik pagal mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidas, o remiasi ir komerciniais tikslais, siekdamos išgauti didžiausią sumą, kurią pirkėjas yra pasiruošęs mokėti už vaistą. Tai padaro, pavyzdžiui, vėžio gydymui skirtus vaistus neįperkamus ne tik pacientams, bet neretai ir valstybėms. PSO rekomenduoja vaistų gamintojams didinti įmonių kainodaros metodų skaidrumą.

Generiniai vaistai yra pigesni, nes ikiklinikiniai bei klinikiniai tyrimai jau yra atlikti kuriant originalų vaistą. Farmacijos kompanija, kurdama generinį vaistą, privalo atlikti biologinio įsisavinimo tyrimus, kuriais turi būti įrodytas vaisto veiksmingumas, lyginant su originalu. 

Pasak L. Škiudaitės, generiniai vaistai yra rinkos variklis, kuris mažina ir originalių vaistų kainas, o tai reiškia, kad pacientams šie vaistai tampa lengviau įperkami ir atsiranda daugiau galimybių šiuos vaistus kompensuoti. Lėšų taupymas leidžia į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti naujų inovatyvių vaistų ir suteikti reikiamą gydymą didesniam skaičiui pacientų.

Lina Škiudaitė.jpg

(Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė. VLK nuotr.)

Labai griežta kontrolė 

Kartais galima išgirsti abejonių, kad generiniai vaistai  ne tokie efektyvūs ir saugūs. Ar ta baimė yra pagrįsta? 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Eglė Karinauskė sako, kad medikas paprastai recepte įrašo veikliosios medžiagos pavadinimą, o kurį medikamentą pirkti – orginalų ar generinį – sprendžia pats žmogus.

„Visų vaistų kokybė yra reguliuojama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Europos vaistų agentūros ir kitų atsakingų institucijų. Esant bet kokiam nukrypimui, tokia vaistų „partija“ negalėtų būti parduodama. Yra labai griežta kontrolė. Ir originalūs, ir generiniai vaistai atitinka racionalaus vaistų vartojimo principus, taigi  yra vienodai veiksmingi ir saugūs“, – pabrėžė E. Karinauskė.

Pasak jos, žmogaus požiūris gali turėti reikšmę pačiam gydymui. „Įsitikimai gali nulemti ir placebo – „vartoju originalą, tai man bus geriau“ bei nocebo – „gavau generiką, tai neveiks“ – poveikį. Todėl nusiteikimas vartojant vaistus yra labai svarbus, o visuomenės švietimas yra itin reikalingas ir galintis daug ką pakeisti.“

E. Karinauskės įsitikinimu, generinių vaistų įtraukimas į rinką yra naudingas tiek atskiriems pacientams, tiek visuomenei – atsiradus konkurencijai, vaistai ne tik tampa prieinami dėl mažesnės kainos, bet ir jų tiekimas rinkai nebepriklauso tik nuo vieno gamintojo. 

Šis straipsnis yra VLK vykdomos informacinės farmacinio raštingumo kampanijos „Vaistai nekalba“ dalis.

Generiniai vaistai – ką apie juos žinote ir ką verta žinoti?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 29 Jan 2025 13:30:31 +0200
<![CDATA[Veiklą pradėjo naujasis Santaros klinikų filialas – Nacionalinis vėžio centras]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/veikla-pradejo-naujasis-santaros-kliniku-filialas-nacionalinis-vezio-centras https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/veikla-pradejo-naujasis-santaros-kliniku-filialas-nacionalinis-vezio-centras Nuo 2025 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo naujas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas – Nacionalinis vėžio centras. Nacionalinis vėžio centras įsteigtas sujungus Nacionalinio vėžio instituto klinikinę veiklą bei Santaros klinikų klinikinės onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos bei pažangios terapijos veiklas. Jame pacientų lauks paprastesnė ir patogesnė kelionė diagnozuojant ir gydant vėžį. Čia bus teikiamos visapusiškos kompleksinės onkologijos paslaugos, taikoma onkogenetika pagrįsta personalizuota sveikatos priežiūra, pažangios terapijos technologijos onkologinėms ligoms gydyti, pacientams sudaromos plačios galimybės dalyvauti inovatyvių vaistų klinikiniuose tyrimuose.

 „Jungtinės specialistų komandos patirtis, papildyta daugiaprofilinės universiteto ligoninės resursais, leis suteikti pacientams dar greitesnę ir visapusišką pagalbą diagnozuojant ir gydant onkologines ligas. Ši sritis reikalauja ypatingai jautraus požiūrio, inovacijų pritaikymo, išskirtinių medikų kompetencijų bei pastangų“, – sako  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė prof. Jelena Čelutkienė.

„Vykdant bet kokį pokytį, svarbu prisiminti, dėl ko jis daromas. Nacionalinio vėžio centro sukūrimas – tai ryžtingas įsipareigojimas mūsų šalies pacientams ir pažadas užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę, grįstą naujausiais mokslo pasiekimais. Tai, ką darome šiandien konsoliduodami dviejų įstaigų pajėgumus, yra žingsniai tam, kad ateityje garantuotume geresnę ankstyvąją onkologinių ligų diagnostiką, integruotą gydymą, priežiūrą po jo, kad mūsų pacientams būtų užtikrinta tokia pagalba, kokią gauna kitų Vakarų valstybių – Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos – sergantieji onkologinėmis ligomis. Nacionalinis vėžio centras, siekdamas Visapusiško vėžio centro akreditacijos, privalės atitikti ypatingai aukštus tarptautinius reikalavimus ir įsitraukti į tarptautinio tinklo veiklą. Tai bus neabejotinas garantas pacientams, kad jie sulauks efektyviausio, naujausiais mokslo bei technologijų pasiekimais grįsto gydymo bei priežiūros“, – pabrėžia Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.

Svarbiausias Nacionalinio vėžio centro tikslas – maksimali nauda pacientams

Anot Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno, sujungus Nacionalinio vėžio instituto klinikinę veiklą bei Santaros klinikų klinikinės onkologijos ir onkohematologijos veiklas, sujungtos ir abiejų įstaigų medicinos profesionalų ilgametės kompetencijos.

„Konsolidavus abiejų  įstaigų klinikines veiklas, resursus bei kompetencijas, bus užtikrinta daugiadalykė 24/7 pagalba visomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Pagerės onkologinėmis ligomis sergančių pacientų diagnostikos, gydymo ir priežiūros kokybė, padidės technologijų bei inovacijų prieinamumas pacientams, augs  onkologijos srities mokslinės veiklos vystymo galimybės, apjungti abiejų, iki šiol buvusių atskirų, įstaigų mokslo veiklos rezultatai bus diegiami Nacionalinio vėžio centro klinikinėje veikloje. Įstaigų klinikinės veiklos sujungimas sukuria tvirtą ir tvarų pagrindą siekiant įgyvendinti svarbiausius tikslus– didinti onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams kompleksinių integruotų paslaugų prieinamumą, mažinti eiles ir užtikrinti sklandų ir koordinuotą paciento kelią nuo diagnozės, gydymo iki ilgalaikės jo sveikatos stebėsenos“, – pasakoja doc. dr. V. Pečeliūnas.

Vadovui antrina asociacijos "Kraujas" pirmininkė Ieva Drėgienė, kuri akcentuoja, jog tiek pacientų atstovai, tiek Nacionalinio vėžio centro kolektyvas siekia to paties tikslo – sukurti modernų, inovatyvų ir visapusišką vėžio centrą, kuris įkūnytų šiuolaikinės onkologijos viziją – kai profesionalumas, mokslo pasiekimai ir žmogiškasis rūpestis susilieja į vieną visumą kurios kertinis akmuo – į pacientą orientuota priežiūra.

„Nacionalinio vėžio centro įsteigimas atveria naujas galimybes onkologiniams pacientams. Vienas iš svarbių pokyčių – vienoda prieiga prie sveikatos duomenų visiems onkologiniams pacientams. Internetinė paciento kortelė taps prieinama visiems onkologiniams pacientams. Tai ne tik patogus technologinis sprendimas, bet ir svarbi psichologinė parama – pacientai jaučiasi labiau įsitraukę į gydymo procesą, mažėja jų nerimas dėl nežinomybės, didėja pasitikėjimas gydymu. Centro įkūrimas atveria platesnes galimybes pacientams dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ir gauti pažangiausią gydymą. Pacientams taps prieinami dar platesni diagnostikos metodai ir šiuolaikiniai onkogenetiniai tyrimai, užtikrinantys mokslu grįstą gydymo taktiką, o tai reikšmingas postūmis link personalizuoto gydymo, kuris leis pasiekti geresnių gydymo rezultatų ir palankesnės ligos prognozės. Sujungus informacines sistemas, pacientų registracija tiek radiologiniams tyrimams, tiek spinduliniam gydymui taps sklandesnė ir aiškesnė. Tai ne tik supaprastins paslaugų gavimą, bet ir sumažins administracinę naštą tiek pacientams, tiek medicinos personalui”, – vardija I.Drėgvienė.

Nacionalinio vėžio centro  direktorius doc. Valdas Pečeliūnas pabrėžia, kad pacientams, kurie iki šiol buvo gydomi Nacionaliniame vėžio institute, nuo sausio 1 d. niekas nepasikeitė: jie paslaugas ir toliau gauna tuo pačiu adresu (Santariškių g. 1), pas tuos pačius specialistus, paslaugoms registruojasi ta pačia tvarka tuo pačiu numeriu (+370 5 278 6711). Nuo šiol Nacionaliniame vėžio centre pacientų lauks geriau ir efektyviau organizuojama bei koordinuojama gydymo priežiūra: anksčiau Santaros klinikos ir Nacionalinis vėžio institutas turėjo atskirus specialistus, dirbančius atskirose įstaigose. Įsteigus Nacionalinį vėžio centrą, abiejų įstaigų specialistai, apjungdami kompetencijas ir patirtį, galės dirbti vienoje komandoje. Tai reiškia, kad pacientai gaus visapusišką pagalbą nuo pirmojo vizito iki ilgalaikės stebėsenos.

Nacionalinis vėžio centro sukūrimas – reikšmingas žingsnis stiprinant mokslinį bendradarbiavimą

„Nacionalinio vėžio instituto klinikinės dalies integracija su Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis – reikšmingas žingsnis stiprinant mokslinį bendradarbiavimą. Pokytis, be abejo, atveria naujas praktikos galimybes ir stiprina onkologijos klausimų integraciją į Vilniaus universiteto Medicinos fakultete vykdomas mokslo veiklas – nuo medicinos iki visuomenės sveikatos ir slaugos. Atsiranda galimybių mokslininkams glaudžiau bendradarbiauti, vykdyti tarpdisciplininius ir transliacinius tyrimus, siekiant kurti naujus sprendimus onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos srityse”, – apie mokslo svarbą kalba Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis.

Anot Nacionalinio vėžio centro Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo prof. Laimono Griškevičiaus, naujos kartos personalizuotos medicinos technologijos taps prieinamos visiems Nacionalinio vėžio centro pacientams.

„Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre turime išvystytas onkogenetikos, pažangios terapijos, transplantacijų technologijas, pacientams sudarytos galimybės dalyvauti personalizuotos medicinos klinikiniuose tyrimuose, ankstyvo inovatyvių vaistų prieinamumo programose. Sukūrus Nacionalinį vėžio centrą, iki šiol tik Santaros klinikose taikytos technologijos taps prieinamos visiems Nacionalinio vėžio centro onkologiniams pacientams. Ypač svarbu, kad pagerės bendradarbiavimas tarp gydytojų, naujausių onkologijos žinių sklaida, gerės medikų kompetencija, centre atsiras galimybė vykdyti vis daugiau inovatyvių personalizuotos medicinos, pažangios terapijos klinikinių tyrimų, spartinti inovacijų prieinamumą pacientams, kas užtikrins aukštą paslaugų kokybę ir geresnius gydymo rezultatus,“ – sako prof. L. Griškevičius.

SAM ir VULSK inf.

Veiklą pradėjo naujasis Santaros klinikų filialas – Nacionalinis vėžio centras

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 28 Jan 2025 10:00:41 +0200
<![CDATA[Gripo sezonas įpusėjo: sergamumo kreivė kyla, Jonavoje - epideminis sergamumo lygis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gripo-sezonas-ipusejo-sergamumo-kreive-kyla-jonavoje-epideminis-sergamumo-lygis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gripo-sezonas-ipusejo-sergamumo-kreive-kyla-jonavoje-epideminis-sergamumo-lygis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 20–26 d. (4-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų (3-ąją savaitę buvo 1597,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Nepamiršti prevencijos

Primename, kad nuo gripo ir nuo COVID-19 ligos itin rekomenduojama skiepytis rizikos grupėms priklausantiems asmenims, kadangi jiems yra didesnė tikimybė susirgti, atsidurti ligoninėje ir turėti ligos komplikacijų. COVID-19 vakcinomis gyventojai gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje. Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys asmenys ir tik toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę.

Sergamumas gripu intensyvėja, todėl ir toliau svarbu kruopščiai laikytis higienos taisyklių: plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti – jas dezinfekuoti; vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas; laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle. Pajutus į gripo panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), rekomenduojama likti namuose ir kreiptis į savo gydytoją. Atkreipiame dėmesį, kad gydymo bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, šiuo metu gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.

Epideminį lygį pasiekė pusė Lietuvos savivaldybių

Mažiausias sergamumas registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė 31 savivaldybė (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

4-ąją metų savaitę, sausio 20-26 dienomis Jonavos rajone sirgo 690 asmenų, iš kurių fiksuoti net 67 gripo atvejai, keturi koronaviruso susirgimai, kiti susirgimai – 619 ŪVKTI.  Jonavoje peržengtas epideminis sergamumo lygis - 1663.05 atv. / 100 tūkst. gyventojų. 

Atkreipiame dėmesį, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 246 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 16 asmenų. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 16 asmenų. Per savaitę registruoti 2 mirties nuo gripo atvejai (iš viso 20). Vienas asmuo priklausė 30–39 m. amžiaus grupei, kitas – 50–59 m. Abu turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų nebuvo užfiksuota (iš viso 50).

Lietuvos apskričių ir kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius galima rasti NVSC interneto svetainėje.

Sergamumas gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2017 m.

Šiuo metu sergamumo kreivė kyla, tačiau išlieka panaši į praeitų gripo sezonų. Praėjusį sezoną tokiu pat metu (2024 m. 4-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1609,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo užfiksuotas 6-ąją savaitę (1810 atvejų 100 tūkst. gyventojų). Kol kas matomas gripo sezonui būdingas sergamumo pakilimas.

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) trečios šių metų savaitės duomenimis, gripo viruso aktyvumas išlieka aukštas. Nuo spalio mėn. sunkiau serga 65 m. ir vyresni asmenys. Respiracinio sincitinio viruso aktyvumas Europos Sąjungos / Europos ekonominės erdvės šalyse mažėja, tačiau epidemiologinė situacija šalyse nevienoda. Dėl RSV į ligonines ir toliau dažniau patenka jaunesni nei penkerių metų amžiaus vaikai, t. y. vaikai, kuriems būdinga didžiausia sunkių padarinių rizika. Nors COVID-19 aktyvumas mažėja, tačiau ir toliau sunkiau serga 65 m. ir vyresni žmonės.

Informacijos šaltinis: https://erviss.org/

Daugiau informacijos apie COVID-19 ir gripą rasite čia.

Parengta pagal NVSC duomenis

Gripo sezonas įpusėjo: sergamumo kreivė kyla, Jonavoje - epideminis sergamumo lygis

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 28 Jan 2025 09:50:21 +0200
<![CDATA[Istorija iš jonavietės gyvenimo. Svarbu nebijoti ir tikrintis net kai nieko neskauda]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/istorija-is-jonavietes-gyvenimo-svarbu-nebijoti-ir-tikrintis-net-kai-nieko-neskauda https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/istorija-is-jonavietes-gyvenimo-svarbu-nebijoti-ir-tikrintis-net-kai-nieko-neskauda 36-erių Toma Stankevičienė šiandien džiaugiasi puikia sveikata ir tuo, kad laiku pastebėta ir įveikta liga nebesugrįžta. Jonavietei prieš devynerius metus buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys. Dviejų sūnų mama neabejoja, kad kalbėti apie šią ligą būtina, nes vis dar per mažai moterų tikrinasi sveikatą ir per daug jų turi nepagrįstų baimių.

Kūnas siuntė ženklus

Su onkologine liga Toma susidūrė būdama vos 27-erių. Apsilankyti pas ginekologę paskatino neįprasti skausmai dubens srityje ir, kaip pati sako, vidinė nuojauta, kad kažkas ne taip, kaip visada. „Mano menstruacijos visada buvo skausmingos, tačiau jų metu ėmiau jausti kitokį, neįprastą diegimą, kuris leidosi žemyn nuo juosmens į dubenį. Nenumojau ranka į kūno siunčiamus ženklus ir užsiregistravau pas gydytoją, – pasakoja pašnekovė. – Deja, mano nuojauta pasitvirtino. Dar nebaigusi apžiūros, gydytoja pasakė – „vėžys“.“  

Šokas, kurį Toma patyrė sužinojusi diagnozę, buvo milžiniškas, žemė slydo iš po kojų, niekaip nesisekė suvaldyti minčių. Tačiau moteris dar turėjo vilties, kad galbūt suklysta – juk įvertinta tik vizualiai. Taigi, kiek nurimusi, užsiregistravo į Kauno klinikų Onkologijos ligoninę. „Atlikus biopsiją, gimdos kaklelio vėžio diagnozė buvo patvirtinta. Laimei, ligą pavyko pagauti pirmoje stadijoje – ji nebuvo išplitusi už gimdos kaklelio ribų. Kadangi vėžys nebuvo pažengęs, pakako operacijos, chemoterapijos taikyti nereikėjo“, – pasakoja Toma ir priduria, kad, nors jau ir nebereikia, į Onkologijos ligoninę profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio vyksta kas pusantrų metų. 

Apie ligą pasakojo ne visiems

Toma neslepia – tokia diagnozė pribloškia: nežinai, nei ką galvoti, nei kaip elgtis. Moteris atvirauja, kad buvo ir ašarų, ir svarstymų, ką bloga padarė kitiems, kad likimas atsiuntė tokią ligą, kas kaltas, kodėl būtent jai ir panašiai. Tačiau mintys apie blogiausią scenarijų nelankė. „Nei pati galvojau, kad nepasveiksiu, nei su vyru šia tema diskutavome, nesvarstėme, kas būtų, jeigu būtų, nes tvirtai tikėjome, jog viskas bus gerai, – prisimena moteris. – Galbūt tik vieną klaidą padariau – per daug visko prisiskaičiau internete ir įsivaizdavau, kad viskas, kas apie šią ligą parašyta, nutiks ir man. O buvo visai priešingai – veltui kėliau sau papildomą įtampą.“

Paklausta apie aplinkinių, artimųjų ir draugų reakcijas, pašnekovė atskleidžia, kad ne visi žinojo apie ligą. Buvo nusprendusi, jog tikrai ne kiekvienam reikia apie tai papasakoti – taip bandė apsaugoti ne tik kitus, bet ir save nuo nereikalingų emocijų: „Juk ir taip sunku... Jauti, kiek kam gali pasakyti. Kai kurie artimieji dar jautriau reagavo į žinią apie vėžį nei aš pati“, – pasakoja Toma ir priduria, kad buvo draugų, kurie, sužinoję apie ligą, nutolo. Moteris svarsto, kad taip greičiausiai nutinka todėl, kad žmonės nežino, kaip tokioje situacijoje elgtis, kaip bendrauti, – taigi pasirenka atsitraukimą. „Norėčiau pasakyti visiems, kurių artimieji, draugai ar pažįstami serga onkologine liga ir eina sveikimo keliu, kad daryti nereikia nieko – tiesiog pabūti šalia. Ir pasikalbėti... Nebūtinai apie ligą.“ 

#istorijaišgyvenimo Toma.png

Misija – keisti žmonių požiūrį

Toma pasakoja, kad, kaip ir daugelis žmonių, įveikusių onkologinę ligą, stengėsi apie ją pamiršti. Tačiau po kelerių metų likimas atvedė į Pagalbos onkologiniams ligoniams asociaciją (POLA) ir Jonavos onkologinių ligonių asociaciją (ŠKAČ), kur savanoriaudama suprato, kaip stipriai onkologija yra stigmatizuojama ir kaip svarbu yra keisti ydingą visuomenės požiūrį į vėžį. „Tuomet daviau pirmąjį interviu Jonavos laikraščiui. Po publikacijos sulaukiau įvairiausių laiškų. Pažįstami rašė, kad mane palaiko, o nepažįstamieji išreiškė nepasitenkinimą, leido sau mane auklėti: kam tau to reikia, kiek už tai moka ir pan. Pajutau palietusi temą, kuri visuomenėje laikoma tabu“, – atvirauja jonavietė ir priduria, kad tokios reakcijos tik įrodo, kaip svarbu apie tai kalbėti. 

Ir pati susirgusi ne kartą susidūrė su nemotyvuotai neigiamu aplinkinių požiūriu į sergančius onkologinėmis ligomis. „Vienas įsimintiniausių įvykių nutiko poliklinikoje. Tuomet laukiau prie kabineto, nes reikėjo duoti kraujo tyrimams. Šalia buvusi vyresnio amžiaus moteris manęs pasiteiravo, kuo sergu. Atsakiau, kad vėžiu. Mūsų pokalbis baigėsi nė neprasidėjęs, o ji persėdo į kitą vietą – toliau nuo manęs. Supratau, kad daugybė žmonių, ypač vyresnio amžiaus, vis dar mano, kad vėžys užkrečiamas...“ – pasakoja Toma.

Moteris sako, kad ne mažiau svarbu ir kalbėjimas apie vėžio prevenciją. Jos teigimu, vis dar per daug lengvabūdiškai žiūrima į savo sveikatą, pas gydytojus einama tik susirgus ir pasijutus blogai. „Skatinu apsilankyti pas gydytoją ne tik tada, kai ką nors skauda, bet ir profilaktiškai. Tik taip pavyks ligą aptikti laiku ir ją įveikti.“

Profilaktinė patikra padeda išvengti ligos

Gimdos kaklelio vėžys yra trečias pagal dažnumą moterų vėžys – kasmet visame pasaulyje nustatoma daugiau nei pusė milijono naujų atvejų. Laimei, diagnozuota anksti, ši onkologinė liga yra visiškai išgydoma. 

Siekiant kuo anksčiau nustatyti ląstelių pakitimus ir ligai užkirsti kelią, jau daugiau nei 20 metų Lietuvoje vykdoma Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 

  • 25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 
  • 35–59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). 

Dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje norinčioms moterims pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Deja, kol kas šios programos vykdymo rezultatai Lietuvoje nėra patenkinami – didelė dalis moterų dar nė karto nepasitikrino dėl gimdos kaklelio vėžio.  

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau, jeigu moteris jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus grupę, būtinai turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis atliks tyrimus ir, jei reikia,  siųs konsultuotis su  gydytoju specialistu.

Skiepai tikimybę susirgti sumažina 80 proc.

Ne mažiau reikšminga gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonė yra skiepai nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), nes 99 proc. šio vėžio atvejų nulemia būtent šis virusas. Taip pat moterims ŽPV gali sukelti makšties, vulvos bei išangės, vyrams – išangės, varpos ikivėžines ligas ir vėžį.  

Tyrimai rodo, kad pati efektyviausia apsaugos priemonė nuo aukštos rizikos ŽPV tipų yra skiepai. Rekomenduojama skiepijimą pradėti kuo anksčiau, idealiu atveju – kol žmogus dar neturėjo lytinių santykių. Lietuvoje visi 11 metų sulaukę vaikai – tiek mergaitės, tiek berniukai – gali būti paskiepyti valstybės finansuojama vakcina nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio viruso. Ši vakcina tikimybę susirgti vėžiu sumažina net iki 80 procentų. 

Skiepytis nuo ŽPV asmeninėmis lėšomis gali ir suaugusios moterys, tik vakcinos veiksmingumas, žinoma, jau bus mažesnis. Tačiau, pasitarus su gydytoju, tą padaryti vis tiek verta.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa VLK infografikas.png

Kauno teritorinės ligonių kasos inf.

Istorija iš jonavietės gyvenimo. Svarbu nebijoti ir tikrintis net kai nieko neskauda

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 27 Jan 2025 09:07:39 +0200
<![CDATA[Odos vėžį įveikti įmanoma ir garbiame amžiuje, tačiau yra kelios svarbios sąlygos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/odos-vezi-iveikti-imanoma-ir-garbiame-amziuje-taciau-yra-kelios-svarbios-salygos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/odos-vezi-iveikti-imanoma-ir-garbiame-amziuje-taciau-yra-kelios-svarbios-salygos Odos vėžį gydantys specialistai pastebi, kad daugelis žmonių bijo išgirsti vėžio diagnozę, ir tai dažnai tampa pagrindine priežastimi, kodėl jie delsia kreiptis į gydytojus. Tačiau onkodermatologas dr. Viktoras Sidorovas pabrėžia – odos vėžys sėkmingai išgydomas ir vyresniame amžiuje. Deja, jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kas mėnesį pas jį apsilanko 5–10 vyresnio amžiaus pacientų, kurių odos vėžys jau yra stipriai pažengęs.

„Pacientai, perkopę 70 metų, dažnai sako – kiek man čia jau beliko, gal geriau nieko nedarome? Tačiau nė vienas iš mūsų nežinome, kiek dar liko gyventi. Tad nesibelskite į dangaus vartus anksčiau laiko – odos vėžį būtina gydyti, nepaisant kiek tau metų“, – pataria onkodermatologas dr. V. Sidorovas.

Kas suserga dažniausiai?

Medikai atkreipia dėmesį į statistiką – daugiausiai sergančių odos vėžiu yra tarp žmonių, perkopusių 50 metų. Tai yra amžius, nuo kurio onkodermatologai primygtinai siūlo tikrintis kartą per metus.

„Kartais pasvarstome, kad jei visi gyventume iki 100 metų, odos vėžiu sirgtų absoliučiai visi. Pirmiausia ši rizika auga lėtai, tačiau sulaukus 50-ies, sergančiųjų kreivė staiga pasisuka beveik 90 laipsnių kampu ir pradeda sparčiai kilti aukštyn“, – sako onkodermatologas.

Anot jo, su amžiumi mūsų imuninė sistema silpsta, o tai padidina riziką susirgti ne tik odos, bet ir kitų formų vėžiu. Odos vėžio vystymuisi didžiausią įtaką daro ultravioletinių spindulių poveikis. Į didesnę rizikos grupę patenka žmonės, kurie yra turėję nudegimų saulėje, ir tie, kurių pirmos ir antros kartos giminaičiams jau buvo diagnozuotas odos vėžys.

Dr. V. Sidorovo teigimu, tikrinantis kartą per metus, tikimybė aptikti odos vėžį dar pirmoje stadijoje išauga iki 80 proc. Diagnozavus ligą laiku, jeigu tai yra epitelinės kilmės navikas (bazalioma arba plokščialąstelinė karcinoma), dažniausiai auglį pakanka pašalinti lazeriu. Po pusvalandį trunkančios procedūros žmogus ir toliau gyvena pilnavertį gyvenimą.

Vyriausiam pacientui – 85 m.

Onkodermatologas atkreipia dėmesį, kad gydant vyresnį žmogų viską labiausiai apsunkina paciento gretutinės ligos, kurios dažniausiai atsiranda su amžiumi.

„Klasikinis gydymo metodas, diagnozavus odos vėžį, yra chirurginis. Jei navikas nedidelis, kurį mes galime pašalinti naudojant vietinę nejautrą, mums netrukdo nei žmogaus amžius, nei jo gretutinės ligos. Deja, labai daug vyresnio amžiaus žmonių ateina jau su uždelstais atvejais, kuomet reikia sudėtingesnės operacijos. Tuomet dažnai reikia bendros nejautros ir visą parą budinčio anesteziologo reanimatologo. Tai kol kas įmanoma tik ligoninėse“, – patirtimi dalijasi onkodermatologas.

V. Sidorovas prisimena vyriausią gydytą pacientą, kuriam buvo beveik 85-eri. Jis neturėjo didelių gretutinių ligų, odos vėžys buvo diagnozuotas pirmoje stadijoje, todėl po nedidelės operacijos grįžo į pilnavertį gyvenimą.

„Iš patirties žinau, kad vyresni žmonės labai retai ateina pasitikrinti patys. Net ir atsiradus akivaizdžiai įtartinam dariniui, jie sako artimiesiems – man neskauda, kam dėl to sukti galvą? Sergant odos vėžiu tikrai neskauda, o kol neskauda, tol žmogus dažnai linkęs į tai žiūrėti pro pirštus. Tai yra atsakymas, kodėl turime tiek daug uždelstų atvejų“, – pastebi gydytojas.

Jis atkreipia dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmogui ne visuomet galima paskirti radikalų gydymo būdą, tačiau kiekvieną kartą ieškoma geriausio sprendimo. Šiandien jau yra tam tikrų chemoterapijos preparatų, kurie taip pat leidžia gydyti sudėtingas odos vėžio formas. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai atlikti operaciją būna per daug rizikinga.

„Amžius tikrai neturėtų būti kliūtis gydytis odos vėžį. Jei tau yra 80, tai nereiškia, kad negali gyventi dar 30 metų. Gydymas gali suteikti galimybę pratęsti gyvenimą ir pagerinti jo kokybę“, – įsitikinęs onkodermatologas.

Kada būtina skubiai kreiptis į medikus?

Norint išvengti uždelstų odos vėžio atvejų, V. Sidorovas sako, kad reikėtų atsiminti dvi pagrindines taisykles. Skubiai į medikus būtina kreiptis tuo atveju, jei ant odos pasirodo naujas darinys ar naujas apgamas, kuris nepanašus į kitus apgamus, arba tuomet, kai atsirado žaizda ir nesugyja per 2 mėnesius. Pasak gydytojo, svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl daugybės odos darinių kartais sunku atskirti, kurie iš jų yra nauji, o kurie – jau buvę. Todėl būtina kreiptis į specialistus, jei pastebima, kad darinys ar dėmė pasikeitė ir tapo kitokia nei anksčiau.

„Mūsų organizmas yra nuostabus – atsiradusias žaizdas įprastai pats užgydo per dvi savaites. Net ir vyresniame amžiuje žaizdos tikrai sugyja greičiau nei per mėnesį. Tad jei turite žaizdą, kuri nesugyja jau kelis mėnesius, nelaukite ir kuo skubiau pasirodykite gydytojui. Taip pat labai svarbu atsiminti, kad vyresniame amžiuje labai retai atsiranda nauji apgamai. Todėl, jei pastebėjote naują apgamą ir jis visiškai nepanašus į jau turėtus apgamus, tai – irgi rimtas signalas pasitikrinti“, – pastebi gydytojas.

Paklaustas, kiek žmogus gali gyventi su negydomu odos vėžiu, V. Sidorovas sako, kad tai sunkiai prognozuojama, nes viskas priklauso nuo odos vėžio formos.

„Yra labai skirtingi odos vėžio tipai – vieni agresyvūs, kiti ne. Melanoma yra vienas pikčiausių, kuris greitai metastazuoja ir palaipsniui pažeidžia visus organus. Jei odos vėžio forma nėra agresyvi, pavyzdžiui, bazalioma, ją galima gydyti planine tvarka. Esu matęs žmonių, kurie turi pusės kumščio dydžio bazaliomą ir su ja gyvena 10 metų. Tačiau su odos vėžiu nereikėtų juokauti“, – sako onkodermatologas dr. Viktoras Sidorovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad atvykę pacientai dažnai teigia, jog keistas darinys ant jų kūno atsirado prieš pusmetį, nors akivaizdžiai matyti, kad jis jau yra 7–8 metų senumo. Tiesa, tokiais atvejais onkodermatologas nemato reikalo moralizuoti ar priekaištauti žmogui. „Belieka mintyse padėkoti, kad žmogus pagaliau ryžosi kreiptis pagalbos“, – sako dr. V. Sidorovas.

Odos vėžį įveikti įmanoma ir garbiame amžiuje, tačiau yra kelios svarbios sąlygos

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 25 Jan 2025 14:31:52 +0200
<![CDATA[Viduriavimo ir vidurių užkietėjimo ABC: kaip elgtis kamuojant tuštinimosi sutrikimams?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/viduriavimo-ir-viduriu-uzkietejimo-abc-kaip-elgtis-kamuojant-tustinimosi-sutrikimams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/viduriavimo-ir-viduriu-uzkietejimo-abc-kaip-elgtis-kamuojant-tustinimosi-sutrikimams Daugybė žmonių jaučia gėdą, kalbėdami apie savo tuštinimosi įpročius, tačiau tai – labai svarbi kasdienybės dalis, leidžianti sužinoti ar pakankamai rūpinamės savo sveikata. Vaistininkė Judita Voverė paaiškina, ką galime padaryti patys, kad virškinimo sistema dirbtų sklandžiau ir kaip atskirti, kada dėl pakitusio tuštinimosi reikėtų sunerimti.

Kiek kartų per dieną keliaujame į tualetą ir kiek laiko jame praleidžiame; kokia yra išmatų konsistencija bei spalva; kaip staigiai užsinorime tuštintis ir kiek galime šį poreikį kontroliuoti; ar išmatose yra priemaišų – daugeliui nemalonūs, bet didelę reikšmę turintys klausimai. Atsakymai į juos gali padėti identifikuoti daugybę skirtingų sveikatos būklių, nuo maisto produktų netoleravimo iki infekcijų ar net vėžinių susirgimų.
„Sveikas, virškinimo problemų neturintis, žmogus turėtų tuštintis nuo trijų kartų per savaitę iki trijų kartų per dieną. Pats procesas turėtų būti lengvas, trukti vos keletą minučių. Normali išmatų konsistencija yra vientisa, tačiau minkšta, varijuojanti tarp skirtingų rudos spalvos atspalvių. Normalus tuštinimasis įprastai liudija sveiką organizmą“, – sako vaistininkė J. Voverė.

Ko griebtis, jei užklupo viduriavimas?

J. Voverė pažymi, kad tris ar daugiau kartų per dieną tuštinantis vandeningomis, skystos konsistencijos išmatomis, galima įtarti diarėją. Tai – dažna būklė, kurią gali lydėti staigus poreikis apsilankyti tualete, pilvo skausmai, raižymo jausmas, pūtimas.
„Viduriavimas gali pasireikšti dėl užklupusio streso, sunkumų virškinant laktozę ar fruktozę, į organizmą patekus bakterijoms ar virusams, neretai diarėja atsiranda ir vartojant stipraus poveikio vaistus, kurie išbalansuoja žarnyno mikrobiotą, pavyzdžiui, antibiotikus. Vartojant daug skysčių, subalansuojant mitybą ir papildant ją gerosiomis žarnyno bakterijomis, lengvas viduriavimas įprastai tetrunka iki 3 dienų. Visgi, kai kuriems žmonėms ūminis viduriavimas gali išsivystyti į lėtinį, kada tuštinimasis vandeningomis išmatomis nebūna toks dažnas dienos eigoje, tačiau tęsiasi net keletą savaičių“, – sako vaistininkė.

Esant lengvam viduriavimui, patariama gerti šiltų kmynų bei ramunėlių arbatų, papildyti mitybą natūraliais probiotikais (kefyru, pasukomis, raugintomis daržovėmis) arba vaistinėje įsigytais preparatais su gyvomis pieno rūgšties bakerijomis, bifidobakterijomis. Tuštinimuisi normalizuoti galima vartoti diosmektito ir simetikono preparatų, pilvo spazmus palengvinti gali padėti drotaverino hidrochlorido tabletės.
Jei diarėja tęsiasi ilgiau nei 3 dienas, viduriuojama labai gausiai, jaučiami dehidratacijos požymiai, matosi gleivių, ženkliai pasikeičia kvapas ar spalva, atsiranda kraujo pėdsakų, pasireiškia silpnumas, karščiavimas, stiprus raumenų ar pilvo skausmas, vėmimas – būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Kai kuriais atvejais, už viduriavimo gali slėptis kai kurios sveikatos būklės – sunkios parazitinės ir kitos infekcijos, rotavirusai, dirgliosios žarnos sindromas, Krono liga, celiakija, net vėžiniai susirgimai.

Vidurių užkietėjimas – šiuolaikinio žmogaus palydovas

Vaistininkė J. Voverė įvardija, kad vidurių užkietėjimu tuštinimasis laikomas tada, kai tenka stipriai stangintis proceso metu, jaučiamas sunkumas, skausmas, išmatos būna kietos, smulkios, atsiranda nevisiško išsituštinimo pojūtis. Užkietėjus viduriams, tuštinimosi dažnis retėja ir į tualetą einama vos kartą ar du per savaitę. Taip pat gali atsirasti įtrūkimų aplink išangę, pasirodyti nežymus kraujavimas.
„Vidurių užkietėjimas paprastai reiškia, kad mityboje trūksta skaidulų turinčio maisto, geriame per mažai vandens, nesimankštiname ar nesame fiziškai aktyvūs, užsinorėjus tuštintis, stengiamės šį procesą atidėlioti. Nors šia problema dažniau skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, dažnai vartojantys rūgštingumą reguliuojančius vaistus ar vaistus nuo skausmo, vidurių užkietėjimas vis dažniau pasireiškia jauniems, darbingo amžiaus žmonėms. Taip nutinka dėl nevisavertės mitybos, skubėjimo, nepakankamo vandens vartojimo, streso, nerimo, ilgo darbo sėdint ar paprasčiausiai nereguliarios dienotvarkės“, – pasakoja vaistininkė.

Ji pabrėžia, kad susiduriant su vidurių užkietėjimu nereikėtų skubėti ieškoti laisvinamųjų. Visų pirma į valgiaraštį reikėtų pabandyti įtraukti daugiau daržovių, vaisių, kefyro, įvairių sėklų, pavyzdžiui, čija, naudinga išgerti bent 8–10  stiklinių vandens. Anot vaistininkės, mitybą papildyti galima ir skaidulų maisto papildais, magniu, gerosiomis žarnyno bakterijomis. Vidurių užkietėjimo simptomus palengvinti gali ir preparatai su makrogoliu, rabarbarų šaknų milteliais.
Pravartu daugiau dėmesio skirti judėjimui, bent lengvam pasivaikščiojimui. J. Voverė ragina susidėlioti ir tuštinimosi rutiną – kiekvieną rytą arba vakarą, skirti laiko bandymui pasituštinti. Tačiau svarbu, kad tai netruktų ilgiau nei 10–15 minučių, kitaip kyla hemorojaus išsivystymo bei kraujavimo rizika.

„Ilgiau nei 3 savaites užkietėję viduriai, lydimi kitų simptomų, tokių kaip svorio netekimas, karščiavimas, kraujavimas, pykinimas ar vėmimas, išpūstas pilvas, stiprus jo skausmas, išmatų spalvos pasikeitimas į juodą, raudoną, pilką ar pūlių atsiradimas – požymiai, kad vertėtų apsilankyti gydytojo kabinete. Už ilgai trunkančio vidurių užkietėjimo ir įprastai jam nebūdingų simptomų gali slėpti dirgliosios žarnos sindromas, ataugos ar augliai žarnyne“, – priduria vaistininkė.

Viduriavimo ir vidurių užkietėjimo ABC: kaip elgtis kamuojant tuštinimosi sutrikimams?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jan 2025 20:31:26 +0200
<![CDATA[Kirmėlės saldainių dėžutėje: biologas paaiškina, iš kur jos atsiranda]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kirmeles-saldainiu-dezuteje-biologas-paaiskina-is-kur-jos-atsiranda https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kirmeles-saldainiu-dezuteje-biologas-paaiskina-is-kur-jos-atsiranda Kasmet Lietuvoje pagaminama tūkstančiai tonų šokolado produktų. Tai rodo, kad šokoladas yra dažna gyventojų kasdienio gyvenimo dalis. Tačiau pasirodo, kad šiuos skanėstus mėgsta ir maistinės kandys. Atvejai, kai atidarius saldainių dėžutę ar išvyniojus šokolado plytelę randamos besiraizgančios kirmėlės, pasak bendrovės „Dezinfa” kenkėjų kontrolės eksperto, biologo Liutauro Grigaliūno, nėra reti.

„Maistinės kandys gali atsirasti saldainių dėžutėse, šokolade ar kituose joms patraukliuose maisto produktuose keliais dviem pagrindiniais keliais. Kiaušiniai gali būti sudėti dar prieš produktui pasiekiant parduotuvių lentynas, tuomet žmogus ir nusiperka produktą jau su gyvomis dovanėlėmis. Kitas kelias – nekontroliuojamos kandys patenka į patalpas per langus, kitas atviras angas arba su užkrėstu produktu ir po kurio laiko išplinta į kitus produktus,” – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas ir pabrėžia, kad nusiskundimų dėl kandžių saldumynų pakuotėse padaugėja po švenčių, kai žmonės neskuba suvartoti visų saldainių arba palieka palankią aplinką kandims veistis.

Kodėl kandys yra problema?

Maistinės kandys yra rimtas ekonominis kenkėjas. JAV apskaičiuota, kad dėl maistinių kandžių ir kitų kenkėjų nuostoliai maisto pramonėje siekia milijardus dolerių per metus. Pakuotėse randamos kandžių lervos, ekskrementai ir voratinkliai daro maistą netinkamą vartoti, o tai didina maisto švaistymą. Nors sveikatai ryškios žalos nėra netyčia suvalgius užkrėstos produkcijos, tačiau neigiama emocija gali likti ilgam.

„Lervos dažnai aptinkamos kviečiuose, ryžiuose, avižose, kukurūzuose, miltuose ir jų produktuose, riešutuose, saulėgrąžų ar kitose augalų sėklose, džiovintuose vaisiuose, šokolade, makaronuose, prieskoniuose ir net sultinio kubeliuose. Besimaitindamos lervos teršia maistą išmatomis ir pina šilkinį tinklą, sulipindamos produktus. Tai – vienas pagrindinių užkrėtimo požymių. Siekiant apsaugoti maistą nuo maistinių kandžių, būtina laikyti jį sandariuose stiklo arba plastiko induose, reguliariai iš spintelių, ypač tarp lentynų kampų, išsiurbti produktų likučius, išmesti pažeistą maistą. Jeigu pastebimi patalpose skraidantys kandžių drugeliai, galima nusipirkti feromoninių gaudyklių jiems sugaudytI ir tuomet ypač atidžiai apžiūrėti kandžių pamėgtus produktus, ar nėra veisimosi požymių”, – pataria L. Grigaliūnas.

Skylės drabužiuose

Nemenką žalą tiek namų ūkiui, tiek pramonei gali sukelti ir kita kandis – drabužinė. Skaičiuojama, kad viena lerva per savo vystymosi laikotarpį gali sunaikinti iki 200 mg audinio.

„Drabužinės kandies lerva labai panaši į maistinės kandies, tačiau yra šiek tiek mažesnė – iki 1 cm ilgio, kūnas šviesiai gelsvas arba kreminis, o galva tamsesnė nei kūnas. Patys šių kandžių drugeliai yra šviesios spalvos, labai retai matomi skraidantys, dažniau bėginėja tamsiose spintų kertėse, stalčiuose ir panašiose vietose. Lervos pradeda maitintis iškart po išsiritimo, tačiau akivaizdi žala, skylės audiniuose, gali būti pastebėta tik po kelių savaičių ar mėnesių. Jei lervos maitinasi viename drabužio plote, žala gali būti pastebima greičiau – per 1–2 mėnesius, tačiau jei jos išsibarsčiusios, žala gali išryškėti tik po kelių mėnesių. Kaip greitai kenkėjai bus pastebėti, priklauso ir nuo to, kaip dažnai žmogus peržiūri savo sezoninius drabužius,” – atkreipia dėmesį kenkėjų kontrolės ekspertas.

Drabužines kandis labiau traukia nešvarūs, jau dėvėti rūbai, kai jie ilgiau palaikomi spintose. Siekiant apsisaugoti nuo drabužinių kandžių, svarbu reguliariai skalbti drabužius, o tuos, kurie ilgai nebuvo dėvimi, rekomenduojama skalbti aukštoje temperatūroje (mažiausiai 50 °C) arba valyti cheminiu būdu. Atbaidymui galima naudoti ir natūralias priemones, tokias kaip levandų, kedro ar mėtų aliejus.

Ką daryti, jei namuose atsiranda kandys?

Jei namuose aptinkamos maistinės kandys, pirmiausia reikia pašalinti užkrėstus produktus ir kruopščiai išvalyti, išsiurbti virtuvės arba maisto sandėliuko spinteles, lubas. Valyti reikėtų itin karštu vandeniu. Jei kandys pastebėtos drabužių spintoje, ją taip pat reikėtų gerai išvalyti, išsiurbti ir drabužius skalbti aukštoje temperatūroje.

„Parduotuvėse galima įsigyti specialių kandžių naikinimo priemonių, tačiau jos nėra skirtos profesionaliam naudojimui, taigi efektyvumas abejotinas arba trumpalaikis. Profesionaliomis priemonėmis, kurios tikrai yra efektyvios, gali naudotis tik kenkėjų kontrolės ekspertai, turintys tam leidimus ir mokantys tinkamai su jomis elgtis. Neprofesionaliai naudojamos priemonės gali padaryti žalos žmogui ir jo aplinkai,” – atkreipia dėmesį L. Grigaliūnas.

„Dezinfa” pranešimas spaudai 

Kirmėlės saldainių dėžutėje: biologas paaiškina, iš kur jos atsiranda

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jan 2025 11:30:23 +0200
<![CDATA[Kaip teisingai vartoti vaistus: specialistų patarimai kiekvienam]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-teisingai-vartoti-vaistus-specialistu-patarimai-kiekvienam https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-teisingai-vartoti-vaistus-specialistu-patarimai-kiekvienam Kas lemia neracionalų vaistų vartojimą?

Nuo seno žmonės gydėsi natūraliais būdais, pasikliaudami senomis tradicijomis ir iš kartos į kartą perduotomis žiniomis. Šiais laikais vos pasijutę prasčiau daugelis žmonių iš karto griebiasi vaistų. Tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Vaistų stebėsenos ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė primena, kad tai daryti reikėtų kur kas atsakingiau ir labiau apgalvotai. 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei pusė pasaulyje išrašomų vaistų vartojami netinkamai. Tai reiškia, kad milijonai žmonių nesulaukia norimo gydymo rezultato arba susiduria su sunkiomis  nepageidaujamomis pasekmėmis. 

V. Žilėnaitė-Puodžiuvienė sako, kad neracionalų vaistų vartojimą lemia kelios priežastys. „Viena jų ta, kad susirgus žmogus pagalbos sau ieško kuo greičiau, tad gydosi taip, kaip pats supranta, tuo, kas jam lengviausiai prieinama. Įtakos neracionaliam vaistų vartojimui turi ir menkas visuomenės farmacinis raštingumas – dauguma nežino, kad vaistų vartojimas turi savas taisykles ar į jas neįsigilina“.

Nereceptiniai vaistai: klaidos ir grėsmės

Savarankiškas gydymasis nereceptiniais vaistais gali atrodyti greitas ir patogus sprendimas, tačiau jam reikia  ypatingo atsargumo. Verta žinoti, jog panašių simptomų gali sukelti skirtingos infekcijos ar lėtinės ligos, todėl netinkamai pasirinktas vaistas gali ne tik nepadėti, bet net ir pabloginti sveikatos būklę. „Netinkamai parinktas vaistas ar jo dozė gali sukelti įvairių nepageidaujamų šalutinių poveikių ir sunkių sveikatos problemų“, – įspėja V. Žilėnaitė-Puodžiuvienė. 

Savigydai vartojami nereceptiniai vaistai gali maskuoti sunkesnę ligą, dėl to pacientas gali per vėlai kreiptis į gydytoją. Pasak V. Žilėnaitės-Puodžiuvienės, būtent todėl nereceptiniai vaistai yra parduodami mažomis pakuotėmis ir šių vaistų pakuotės lapeliuose nurodoma neviršyti rekomenduojamos gydymo trukmės. „Retai, tačiau pasitaiko, jog nereceptiniai vaistai sukelia sunkių nepageidaujamų reakcijų, todėl svarbu atidžiai perskaityti pakuotės lapelyje esančius įspėjimus ar kontraindikacijas, kokiais atvejais vaisto negalima vartoti arba kada tai reikia daryti itin atsargiai. Siekiant išvengti sunkių vaistų sąveikų, prieš pradedant vartoti kiekvieną naują vaistą, visada reikia pasitikrinti, ar jis nesąveikauja su kitais paciento vartojamais vaistais“, – tvirtina VVKT specialistė.

V.Z.P2 Gedimino Bartuškos nuotrauka.jpg

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Vaistų stebėsenos ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė

Pasak jos, nors polifarmacija yra būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, vis dėlto tuo pačiu metu kelis vaistus gali vartoti bet kuris pacientas. „Taip vartojant vaistus, rizika patirti nepageidaujamų reakcijų taip pat yra didesnė. Tad nepaprastai svarbu perskaityti vaisto pakuotės lapelį, ypač tą vietą, kurioje rašoma apie žinomą vaistų sąveiką su kitais vaistais. Taip pat būtina atidžiai laikytis visų pakuotės lapelyje esančių nurodymų ir užtikrinti, kad būtų vartojama tinkama vaistų dozė. Visada būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, atvirai papasakoti apie kitas gretutines ligas ar tuo metu vartojamus bei neseniai vartotus kitus vaistus. Be to, žinotina yra ir tai, kad kartais nepageidaujamos reakcijos pasireiškia ne iš karto, o po kurio laiko“, – pažymi V. Žilėnaitė-Puodžiuvienė.

5 vaistų vartojimo taisyklės

VVKT specialistų pateiktos taisyklės padės išvengti klaidų, užtikrinti gydymo efektyvumą ir išsaugoti sveikatą:

  1. Vartokite vaistus tik pagal gydytojo nurodymus
    Gydymo sėkmė ir saugumas priklauso nuo gydytojo rekomendacijų laikymosi. Vaistą vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. 
  2. Savarankiškai nekeiskite vaisto dozės
    Savarankiškas gydymo plano keitimas, ypač vaisto dozės didinimas ar mažinimas, gali turėti įtakos  gydymo efektyvumui, sukelti komplikacijų ar net pabloginti sveikatos būklę. Netinkamai parinkta vaisto dozė dažnai lemia ligos progresavimą arba nepakankamus gydymo rezultatus.
  3. Pasikonsultuokite su specialistu
    Jei kyla abejonių dėl vaisto vartojimo ar pastebėjote šalutinių poveikių, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Tik kvalifikuotas specialistas gali teisingai įvertinti situaciją ir rekomenduoti alternatyvų gydymą, jei to prireiktų. 
  4. Vaistus užsigerkite tik vandeniu
    Vaistus užgerkite stikline vandens, nebent pakuotės lapelyje yra nurodyta kitaip. Sultys, kava, arbata, gazuoti gėrimai ar alkoholiniai gėrimai gali keisti vaisto poveikį, sukelti šalutinių reakcijų ar sumažinti gydymo efektyvumą.
  5. Visada perskaitykite pakuotės lapelį
    Prieš vartodami vaistą, visada labai atidžiai peržiūrėkite pakuotės lapelį. Jame pateikiama svarbi informacija apie indikacijas, dozes, kontraindikacijas ir galimus šalutinius poveikius. Net jei vaistą vartojate ilgą laiką, periodiškai peržiūrėkite lapelį, nes informacija jame gali būti atnaujinta. Pavyzdžiui, gali būti įtraukta naujų faktų apie indikacijas, maksimalias vaisto dozes, vaisto vartojimo dažnį, taip pat gali atsirasti naujų įspėjimų dėl vaisto vartojimo.

Šis straipsnis yra VLK vykdomos informacinės farmacinio raštingumo kampanijos „Vaistai nekalba“ dalis.

Gedimino Bartuškos ir Getty Images nuotr.

Kaip teisingai vartoti vaistus: specialistų patarimai kiekvienam

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jan 2025 12:00:15 +0200
<![CDATA[Intymi higiena menstruacijų metu: gydytoja įvardijo dažniausiai daromas klaidas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/intymi-higiena-menstruaciju-metu-gydytoja-ivardijo-dazniausiai-daromas-klaidas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/intymi-higiena-menstruaciju-metu-gydytoja-ivardijo-dazniausiai-daromas-klaidas Didėja infekcijų rizika

„Menstruacijų kraujas yra puiki terpė veistis bakterijoms, todėl jų metu didėja infekcijų rizika. Intensyvesnė intymi higiena nei įprastai padeda užkirsti kelią diskomfortui, nemaloniam kvapui ir infekcijų bei ligų atsiradimui“, – sako medicinos gydytoja, akušerijos ir ginekologijos gydytoja-rezidentė Mantilė Vilkė.

Menstruacijų metu reikšmingų pokyčių higienoje daryti nereikia, tačiau priežiūra turi būti atidesnė ir intensyvesnė, kad būtų išvengta galimų problemų.

„Menstruacijų metu itin svarbu pakankamai dažnai keisti naudojamas higienos priemones – įklotus, tamponus ar menstruacines taureles. Menstruacijų pradžioje ir pabaigoje, kuomet kraujavimas yra negausus, galima naudoti plonus, kasdienius įklotus – šiuos rekomenduojama keisti maždaug kas 2 val., paprastus įklotus – kas 2–4 val. Tuo tarpu, tamponus – kas 2–4 val., o menstruacines taureles pagal gamintojo rekomendacijas, dažniausiai kas 4–6 val. Svarbu paminėti, kad tai yra tik rekomendacijos ir reikia atsižvelgti į kiekvieną atvejį individualiai. Jei menstruacijų metu patiriamas gausus kraujavimas, tarpai tarp keitimo gali mažėti“, – įspėja gydytoja.

Menstruacijų metu reikėtų praustis bent du kartus per dieną ir susilaikyti nuo maudynių stovinčiuose vandens telkiniuose, taip pat itin svarbu dėvėti patogius, medvilninius apatinius.

„Nors praustis menstruacijų metu rekomenduojama dažniau, nereikėtų daryti to per dažnai, nes didėja rizika pažeisti makšties natūralų apsauginį barjerą ir pH. Taip pat svarbu plauti tik išorinius lyties organus,  griežtai draudžiama tai daryti su muilu ar dušo želė.

Intymios higienos prausiklis – kiekvieno pasirinkimas (įprastomis dienomis galima praustis juo arba vandeniu), nors menstruacijų metu prausikliai įprastai naudojami dažniau. Svarbu paminėti, kad kiekviena moteris, net ir nesilaikanti šių patarimų ir nejaučianti jokių simptomų, bent kartą per metus profilaktiškai turi apsilankyti pas ginekologą“, – pataria M. Vilkė.

Šie simptomai signalizuoja ligas

Pasak gydytojos, netinkama intymi higiena dažniausiai iššaukia tokias ligas kaip bakterinė vaginozė, grybelinė ar šlapimo takų infekcija.

„Bakterinę vaginozę lemia makšties mikrofloros disbalansas, ją išduoda atsiradęs nemalonus makšties kvapas, pilkšvai žalsvos išskyros ir deginimas šlapinantis. Grybelinės infekcijos metu atsiranda niežėjimas ir baltos varškinės išskyros. Kadangi moterų šlaplė yra trumpesnė negu vyrų, bakterijoms lengviau keliauti į šlapimo takus, todėl gali būti sukeliamos šlapimo takų infekcijos. Jų metu jaučiamas padažnėjęs ir skausmingas šlapinimasis bei apatinės pilvo dalies jautrumas“, – sako M. Vilkė.

Taip pat svarbu paminėti, kad sintetinių apatinių dėvėjimas gali sukelti išorinių lyties organų uždegimus, kurie pasireiškia niežėjimu ir bėrimu. Gydytoja įspėja, kad pajutus šiuos arba kitus simptomus reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją-ginekologą arba vaistininką.

Atkreipkite dėmesį į sudėtį

Gydytojai antrina ir „Eurovaistinės” vaistininkė Jelena Deksnienė, kuri sako, kad intymi priežiūra menstruacijų metu turi būti rūpestingesnė.

„Vieni svarbiausių produktų menstruacijų metu yra intymios higienos prausikliai, paketai, įklotai, tamponai ir intymios higienos servetėlės. Renkantis prausiklius, būtina atkreipti dėmesį į pH reikšmę, ji neturi būti didesnė nei 5–5,5. Dažnai tokie prausikliai  būna praturtinti pieno, hialurono rūgštimi arba augalinės kilmės veikliosiomis medžiagomis, kurios pasižymi raminančiomis savybėmis“, – teigia vaistininkė.

Ekspertė įspėja, kad intymios higienos produktus reikia rinktis atsakingai, nes netinkamos sudėties produktai gali sukelti įvairių nepageidaujamų odos ir gleivinės reakcijų: „Menstruacijų metu infekcijų rizika ir taip didėja, tačiau netinkamos priemonės gali sukelti papildomą diskomfortą.

Renkantis intymios higienos prausiklius, būtinai skaitykite sudėtį. Joje neturi būti agresyvių paviršiaus aktyviųjų medžiagų, tokių kaip formaldehidas, triklozanas ar šarmai. Taip pat reikia vengti prausiklių, kurie savo sudėtyje turi etanolio, dažiklių ir stiprių kvapiųjų medžiagų“.

Intymi higiena menstruacijų metu: gydytoja įvardijo dažniausiai daromas klaidas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jan 2025 09:00:00 +0200
<![CDATA[B raupų atvejai Europoje: kaip apsisaugoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/b-raupu-atvejai-europoje-kaip-apsisaugoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/b-raupu-atvejai-europoje-kaip-apsisaugoti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, I b potipio beždžionių raupų (b raupų) atvejis 2025 m. sausio mėn. užregistruotas Prancūzijoje asmeniui, kuris nesilankė Afrikos šalyse, tačiau užsikrėtė artimo kontakto metu nuo kito asmens, kuris lankėsi Afrikos b raupų endeminėse šalyse anksčiau. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas, turintis artimą sąlytį su b raupais sergančiu asmeniu, gali užsikrėsti.

Nuo pernai, kai rugpjūčio mėn. Švedija pirmoji Europos žemyne informavo apie I b potipio b raupų atvejį, iki 2024 m. metų pabaigos buvo užregistruoti pavieniai atvejai Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje. Be to, minėto b raupų potipio atvejai buvo užregistruoti Tailande, Indijoje, JAV, Kanadoje, Pakistane, Kinijoje – t. y. šalyse už Afrikos ribų. Visi užsikrėtimo atvejai siejami dėl artimo sąlyčio su sergančiaisiais.

Lietuvoje paskutinį kartą b raupų atvejis (II tipo) buvo užregistruotas 2024 m. rugsėjį. Per visą registravimo laikotarpį nuo 2022 m., kai Europoje kilo šios ligos protrūkis, tai buvo 6 atvejis Lietuvoje.

Užsikrečiama esant artimam fiziniam sąlyčiui

B raupai yra infekcinė liga, kurią sukelia beždžionių raupų virusas. Žinomi du šio viruso tipai: I tipas, vadinamas Kongo baseino tipu, ir II tipas, vadinamas Vakarų Afrikos tipu.

Primename, kad b raupai nėra lengvai plintanti liga, bet užsikrėsti galima esant artimam fiziniam sąlyčiui su asmeniu, kuriam pasireiškia ligos simptomai, per kūno skysčius (pūlius ar kraują) nuo odos pažeidimų ar šašų, per kvėpavimo takų lašelius, ilgesnį laiką bendraujant su sergančiu asmeniu, taip pat seksualinio kontakto metu (bučinius, lietimą, lytinius santykius). Užsikrėsti šia liga galima ir per patalynę, rankšluosčius, drabužius ir kitus aplinkos daiktus, kuriais naudojasi sergantis asmuo.

B raupais sergantys asmenys kitus gali užkrėsti nuo simptomų atsiradimo pradžios iki tol, kol bėrimai visiškai užgis ir susiformuos šviežias odos sluoksnis (dažniausiai 2–4 savaites).

Ligos simptomai pasireiškia: veido, plaštakų, pėdų, akių, burnos ir (arba) lytinių organų ir tarpvietės  bėrimais su pūslelėmis, karščiavimu, limfmazgių padidėjimu, galvos, gerklės, raumenų ir nugaros skausmais, energijos stoka).

Jeigu lankėtės Afrikos šalyse arba bet kurioje šalyje, kur turėjote artimą kontaktą su sergančiuoju ir / arba jums pasireiškė bent vienas iš simptomų, būdingų b raupams, – nedelsiant kreipkitės į dermatovenerologą arba į ligoninės, kuriame yra infekcinių ligų centras / skyrius, priėmimo skyrių.

Skiepijami rizikos grupės asmenys

Lietuvoje profilaktiškai nuo b  raupų gali pasiskiepyti rizikos grupei priklausantys asmenys, t. y. vyresni nei 18 metų amžiaus vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.
Šia vakcina taip pat skiepijami asmenys, kurie turėjo didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju ir yra vyresni nei 18 metų amžiaus. Tokius asmenis identifikuoja NVSC specialistai, apklausdami b  raupais susirgusį pacientą.

Primename, kad norint profilaktiškai pasiskiepyti šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas. Pasiskiepyti galima Centro poliklinikoje, Vilniuje, skiepijimo paslaugai registruojantis per Išankstinę pacientų registracijos informacinę sistemą (sistemoje pažymėjus Vilniaus miesto savivaldybę, Centro polikliniką, ir pasirinkus „BR skiepai vyrams“ paslaugą).

Norint išvengti užsikrėtimo beždžionių raupais, reikėtų vengti tiesioginio sąlyčio (oda su oda, veidas  į veidą)  su asmenimis, kuriems pasireiškia ligos simptomai, svarbu praktikuoti  saugius lytinius santykius, taip pat laikytis tinkamos rankų higienos, ypač prieš sąlytį ir po turėto sąlyčio su simptomų turinčiu asmeniu bei jam priklausančiais reikmenimis.

NVSC inf. 

B raupų atvejai Europoje: kaip apsisaugoti?

]]>
jonavoszinios.lt Sun, 19 Jan 2025 15:15:21 +0200
<![CDATA[Gydytojas psichiatras: geriausias vaistas nuo liūdesio – veiksmas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gydytojas-psichiatras-geriausias-vaistas-nuo-liudesio-veiksmas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gydytojas-psichiatras-geriausias-vaistas-nuo-liudesio-veiksmas Trečiasis sausio pirmadienis laikomas liūdniausia diena metuose ir tradiciškai vadinamas liūdnuoju pirmadieniu (angl. blue monday). Tam įtakos turi tiek šaltas oras ir trumpos dienos, tiek po švenčių likęs nuovargis. Gydytojas psichiatras Aurimas Kalašinskas sako, kad nors šiuo metų laiku iš tiesų didesnė dalis žmonių jaučia emocinį sunkumą, tai daugiau priklauso nuo kasdienių jų įpročių ir požiūrio, o ne kalendoriaus.

„Natūralu, kad sausį dalis žmonių gali jaustis liūdniau nei įprastai, nes po švenčių yra sunkiau grįžti į kasdienį darbo režimą, atsitraukti nuo poilsio, skanių patiekalų ir šventinės atmosferos. Prie sezoninių nuotaikų svyravimų prisideda ir šaltas oras, tamsa, drėgmė. Vis tik tai, kaip ilgai užtruks šis „persijungimas“, priklauso ne nuo konkretaus metų mėnesio, o nuo gyvenimo būdo ir požiūrio į aplinką. Jei žmogus yra jautresnis, jis bet kurią sausio ar vasario dieną gali jaustis liūdnas ar apatiškas“, – dalinasi A. Kalašinskas.

Pokyčiai kelia nerimą

Pasak gydytojo psichiatro, psichologinių sunkumų dažniausiai kyla dėl pokyčių gyvenime, kurie sutrikdo įprastą žmogaus rutiną. Vieni pagrindinių yra neigiami įvykiai šeimoje, tokie kaip artimojo mirtis, konfliktai ar skyrybos. Ne mažesnę įtaką žmogaus emocinei būklei gali daryti ir gyvenamosios aplinkos pasikeitimas: persikraustymas gyventi kitur, darbo pakeitimas ar nauja mokykla. Kartais žmonės jautriai reaguoja ir į vedybas ar vaiko gimimą.

„Pokyčiai neretam žmogui gali sukelti liūdesį ir pyktį, skatinti blogas mintis apie save ir aplinkinius. Tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kaip greitai asmuo geba susitvarkyti su nepatogiomis emocijomis. Dažnai nutinka, kad tai, kas vienam žmogui yra skausminga ir ilgam sutrikdo jo gyvenimo kokybę, kitam yra tik laikinas nepatogumas. Dėl šios priežasties labai svarbu nekaltinti savęs, kad užplūsta sunkūs jausmai, bet ieškoti būdų, kaip sau padėti“, – sako A. Kalašinskas.

Džiaugsmas ne tik per šventes

Siekiant išvengti liūdesio, pirmiausia, ką kiekvienas žmogus galėtų padaryti, tai skirti laiko sau. Nepaisant darbo reikšmės, svarbu suprasti, kad tai nėra pagrindinis gyvenimo tikslas, o tik būdas susikurti patogią aplinką. Todėl greta jo naudinga turėti mėgstamą užsiėmimą, skaityti knygas, sportuoti ar skirti laiko menui.

„Šaltas oras, trumpos ir tamsios dienos, po švenčių likęs nuovargis gali prisidėti prie didesnio emocinio sunkumo. Nepasiduoti niūrioms ir pesimistinėms mintims labai padeda nuoseklus darbas su savimi, kai nuolat sau primename, kas mums teikia džiaugsmą, padeda nusiraminti. Tai nukreipia mintis nuo žiemos niūrumo ir aplink vykstančių neigiamų įvykių. Prie geresnės savijautos ženklai prisideda ir sveikas miego režimas, kai kasnakt išmiegama po 7 ar 8 valandas, o prieš miegą nesinaudojama telefonu, neskaitoma knygų“, – pasakoja gydytojas psichiatras.

Jis primena, kad užsitęsusi liūdna nuotaika kartu sutrikusiu miegu, sumažėjusiu apetitu, susilpnėjusia dėmesio koncentracija bei pesimistiniu ateities įsivaizdavimu gali signalizuoti apie depresiją. Jaučiant vis dažniau aplankančias niūrias nuotaikas svarbu kuo daugiau bendrauti su aplinkiniais, išsikalbėti, palaikyti nuolatinę dienotvarkę, o jei simptomai trukdo įprastai kasdienei veiklai, apie savo būklę pasikonsultuoti su artimiausios gydymo įstaigos gydytoju psichologu ar psichiatru.

Svarbu imtis veiksmų

Pasak Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro, dažnai girdima, kad liūdesį reikia „išbūti“, tačiau, pasak jo, šis teiginys yra klaidingas. Kur kas naudingiau yra ieškoti būdų, kaip save pralinksminti, o pirmas žingsnis geresnės savijautos link galėtų būtų liūdesio priežasties išnarpliojimas ir sprendimų paieška. Tais atvejais, kai to padaryti neįmanoma, svarbu problemą priimti ir su ja susitaikyti.

„Jei liūdesys tęsiasi labai ilgai ir nepavyksta rasti to priežasties, verta imtis pokyčių gyvenime. Pavyzdžiui, į savo maisto racioną įtraukti daugiau daržovių ar pilno grūdo produktų. Taip pat naudinga pakeisti aplinką ir savaitgaliui išvykti už miesto ar į gamtą. Dar vienas puikus pokytis galėtų būti užsirašymas į kalbos kursus, sporto klubą ar keramikos užsiėmimus. Tai įneš kur kas daugiau spalvų į kasdienį gyvenimą“, – dalinasi gydytojas psichiatras A. Kalašinskas.

Atvejais, kai tokie pokyčiai nepadeda atsikratyti liūdesio ir išlieka stipri motyvacijos stoka, savęs kaltinimas ir žeminimas, naudinga apsilankyti pas savo gydytoją psichologą ar psichiatrą. Nesikreipiant pagalbos laiku, žmogaus būklė ir gyvenimo kokybė gali prastėti, o tai gali privesti prie darbo netekimo, konfliktų su partneriu ar net skyrybų. Taip pat žmogus, jausdamas nuolatinį nepasitenkinimą gyvenimu, gali įnikti į alkoholį ar narkotikus, imti svarstyti apie savižudybę.

Gydytojas psichiatras: geriausias vaistas nuo liūdesio – veiksmas

]]>
jonavoszinios.lt Sun, 19 Jan 2025 11:15:48 +0200
<![CDATA[Žiemos sporto traumos – ką turėti vaistinėlėje ruošiantis slidinėti ar pramogauti lauke?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ziemos-sporto-traumos-ka-tureti-vaistineleje-ruosiantis-slidineti-ar-pramogauti-lauke https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ziemos-sporto-traumos-ka-tureti-vaistineleje-ruosiantis-slidineti-ar-pramogauti-lauke Sausio ir vasario mėnesiai – pats slidinėjimo kelionių pikas. Šiai pramogai Lietuvos geografinė padėtis nėra pati dėkingiausia, dėl to šio sporto entuziastai dažnai renkasi užsienio kalnų kurortus, kuriuose gali pasimėgauti žiemos teikiamais malonumais. Tačiau tam, kad kelionė ne tik suteiktų džiaugsmą, bet ir būtų saugi, būtina tinkamai pasiruošti pirmosios pagalbos vaistinėlę – kartu su savimi pasiimti būtiniausius vaistus bei kitas medicinines priemones, kurių gali prireikti atostogų metu.
„Turėkite su savimi vaistų nuo skausmo, karščiavimo, elektrolitų tirpalų, virškinimo fermentų, vaistų nuo viduriavimo, vidurių užkietėjimo, vaistų peršalimo simptomams lengvinti. Alergiški pacientai turėtų pasirūpinti antihistamininiais preparatais“, – sako vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė.
Taip pat specialistė priduria, kad reikėtų nepamiršti termometro, elastinių bintų, pleistrų, tvarsliavos, antiseptikų žaizdoms, šaldančių bei skausmą ir uždegimą malšinančio gelio, vienkartinių ledo maišelių ar purškiamo ledo, tepalo su heparinu.

Raumenų skausmas ir sumušimai

Slidinėjant kūno raumenys itin intensyviai dirba, dėl to, po malonumų pilnos dienos, jaučiamas raumenų skausmas, o kartais kitą dieną gali tapti sunku net paeiti. Vaistininkės teigimu, raumenų skausmui malšinti reikėtų naudoti geriamus arba tepamus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. O dar geresnis vaistas – ramybė ir poilsis. 
Slidinėjimo mėgėjai dažnai neapsieina be įvairių traumų. Vaistininkės teigimu, patyrus traumą, pirmąją parą sumušimus patariama šaldyti po 20 minučių, kas 3-4 valandas. Tam pasitarnaus vienkartinis šaldymo maišelis, turimas purškiamas ledas, neturint – sniegas. Vėliau sumuštą vietą reikėtų tepti vietinio poveikio šaldančiais tepalais ar geliais su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. 
„Patinimui ir atsiradusioms kraujosruvoms mažinti pasitarnaus tepalas su heparinu. Po to galite naudoti elastinį bintą. Jis mažina patinimą, stabilizuoja pažeistas vietas, suteikia atramą. Tvarstyti reikia ne per daug tampriai, kad nebūtų sutrikdoma kraujotaka. Jei pirštai nutirpo, pamėlynavo – atlaisvinkite. Sužalotą kūno dalį tikslinga pakelti iki širdies lygmens, tai mažina patinimą ir skausmą. Miegant, jei traumuota koja, padėkite ją ant pagalvėlės. Tačiau toks pakėlimas draudžiamas, jei įtariamas lūžis“, – teigia G. Kripaitytė-Afanasjevienė.

Atsakant į klausimą, ar verta su savimi kelionėje turėti teipavimo juostas, vaistininkė teigia, kad tai labai individualu. Ir nors teipuotis galima pačiam, tam reikia turėti teorinių ir praktinių įgūdžių, žinoti tam tikras technikas, kad tai duotų naudos. O teipavimo terapiją gali taikyti tik sertifikuoti specialistai.
Kita pasitaikanti nelaimė – odos nutrynimai. Slidinėjant kojos visą dieną praleidžia specialioje, tam pritaikytoje avalynėje, kuri, deja, dažnai, gali nutrinti odos paviršių. 
„Vos pajutus trynimo ar dilgčiojimo jausmą, nedelsiant ant pažeistos odos užklijuokite pleistrą, taip galbūt užkirsite kelią pūslės susidarymui. Jei atsirado pūslė ar žaizda, pirmiausia dezinfekuokite, patepkite žaizdas gydančiu tepalu, užklijuokite pleistrą, labai pasitarnaus turimi silikoniniai pleistrai, kuriuos galima laikyti net kelias dienas“, – sako vaistininkė. 

Apsauginis kremas su SPF apsauga – būtinas

Ruošiantis slidinėti ne tik saulėtą dieną, bet ir esant debesuotam orui, būtinas apsauginis kremas su SPF apsauga, kadangi ultravioletinių (UV) spindulių intensyvumas kalnuose su aukščiu didėja, o sniegas atspindi saulės spindulius ir dar labiau didina gaunamą UV spindulių kiekį. 
„Daugelis žmonių net nepagalvoja, jog būtina teptis kremą nuo saulės kalnuose. Atrodo juk šalta, orai permainingi, saulė viename kalnų ruože yra, kitame nėra ir neatrodo kaitri. Kalnuose rekomenduojama rinktis kremus su SPF50 apsauga. Aukštas apsaugos faktorius padės išvengti nudegimų, saugos odą nuo senėjimo ir odos vėžio. Kremą tepkite ant visų atvirų vietų kas 2 valandas, likus 20-30 minučių iki išėjimo į lauką“, – patarimais dalijasi vaistininkė. 
Prieš einant slidinėti derėtų nepamiršti ir kremo saugančio nuo šalčio, žvarbaus vėjo, kai jis įsigers, tik tuomet odą tepti kremu su SPF apsauga. Įprastos kosmetikos, ypač paprastų drėkinamųjų kremų, G. Kripaitytė-Afanasjevienė pataria nenaudoti, nes oda gali nušalti, sudirgti, pasireikšti alergija šalčiui. 
Nuo žvarbaus vėjo ir saulės kenčia ne tik veido oda, bet ir mūsų lūpos, kurias dažnai slidinėtojai pamiršta. Anot vaistininkės, lūpos gali patinti, suskeldėti, įtrūkti iki kraujavimo. Todėl reikėtų naudoti  apsauginius lūpų pieštukus su SPF apsauga, jais tepti lūpas kas 2-3 valandas. 

Kada kreiptis pagalbos į medikus?

Tokių kelionių užsienyje metu dažnas pagalbos į medikus kreipiasi tik kraštutiniu atveju. Neretai su traumomis grįžta namo ir tik tada Lietuvoje kreipiasi į medikus. Vaistininkės teigimu, nutikus nelaimingam įvykiui visų pirma reikia atsižvelgti į traumos rimtumą ir įvertinti situaciją.
G. Kripaitytė-Afanasjevienė primena, kad apleistos, negydytos traumos, pavyzdžiui, raiščių patempimas ar plyšimas, gali tapti lėtiniu skausmu ilgam laikui. Dėl to, net ir nedidelės traumos ignoruoti ir apleisti negalima.

Mityba kelionės metu

Teisinga mityba intensyvių žiemos sporto atostogų metu itin svarbi. Vaistininkė pataria, laikytis valgymo režimo, pavalgyti sočius ir subalansuotus pusryčius, vengti saldumynų, riebaus maisto, įvairių padažų.
„Mityboje turėtų vyrauti pilno grūdo produktai, įvairios košės, pilno grūdo duona, makaronai, jūros gėrybės, žuvis, daržovės, baltymų turintys produktai. Intensyviai sportuojant, stipriai išauga geležies poreikis, todėl į racioną įtraukite raudoną mėsą, grikius, avižas, burokėlius, tamsiai žalias daržoves“, – sako ji. 
Dienos metu reikėtų nepamiršti sveikų ir maistingų užkandžių, kurie organizmui suteiks energijos. Užkandžiams patariama rinktis riešutus, javainių batonėlius, džiovintus vaisius, vytintą mėsą, sūrį, chalvą ar džiūvėsius.

Slidinėjimo kelionės užsienyje dažnai neapsieinama ir be alkoholio. G. Kripaitytės-Afanasjevienės teigimu, kūno šildymas „iš vidaus“ gali baigtis sunkiomis galūnių, stuburo ar galvos traumomis, ypatingai žiemos sporto naujokams. 
„Alkoholiu verčiau nepiktnaudžiaukite net iš vakaro, kadangi sutrinka bendra kūno koordinacija, reakcijos greitis, atsiranda per didelis pasitikėjimas savo jėgomis, bandoma įveikti rizikingas bei sudėtingas kalnų trasas. Taip pat galite sužaloti aplinkinius“, – pabrėžė vaistininkė. 

Žiemos sporto traumos – ką turėti vaistinėlėje ruošiantis slidinėti ar pramogauti lauke?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 17 Jan 2025 16:45:04 +0200
<![CDATA[Savaitgalio planai – pirtis ir maudynės lediniame vandenyje: kokių klaidų svarbu vengti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaitgalio-planai-pirtis-ir-maudynes-lediniame-vandenyje-kokiu-klaidu-svarbu-vengti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaitgalio-planai-pirtis-ir-maudynes-lediniame-vandenyje-kokiu-klaidu-svarbu-vengti Pirtis – tai tikras žiemos malonumas, o užsigrūdinusiems ir drąsesniems dar daugiau pramogų gali suteikti maudynės lediniame vandenyje.  vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad šios veiklos gali būti išties naudingos mūsų sveikatai, tačiau lygiai taip pat svarbu žinoti, kokių klaidų verta žūtbūt išvengti. 
„Kaitinimasis pirtyje yra naudingas mūsų fizinei ir emocinei sveikatai. Juk vien šiluma ir drėgmė padeda atsipalaiduoti, mažina raumenų įtampą ir skatina organizmo detoksikaciją. Ir visgi tai organizmui yra didelis darbas ir fizinis stresas. Jei žmogus sveikas, pirtis gali pakrauti jį energijos, tačiau jei pirties mėgėjas negaluoja – šis po to jaus tik dar didesnį nuovargį, o ne atsipalaidavimą“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Ką turėti su savimi pirtyje?

Vaistininkė pasakoja, kad jeigu kompanijoje nėra augalams alergiškų žmonių, pirtyje galima naudoti įvairius eterinius aliejus. Anot jos, aromaterapija valo kvėpavimo takus, atpalaiduoja ir turi antibakterinių savybių.
„Mėtų aliejus pirtyje gaivina ir veikia kaip antiseptikas, eglių – stimuliuoja kraujotaką ir palengvina kvėpavimą, kalnų pušų – ramina ir stiprina nervus, apelsinų – atpalaiduoja, o eukaliptų – padeda gydyti peršalimo ir kvėpavimo takų ligas. Taip pat pirtyje rekomenduojama pertis vantomis – toks masažas pagerina ne tik odos, bet ir vidaus organų kraujo apytaką bei didina prakaitavimą, taip iš organizmo geriau pašalinant šlakus“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Prieš einant į pirtį, vaistininkė pataria nepamiršti nusivalyti makiažą ir nusiprausti po šiltu dušu be muilo. Po pėrimosi vantomis galima nusiprausti su muilu ar geliu, tačiau jų neįtrinant į odą stipriai, kad neišryškėtų kapiliarai. Geriausia rinktis prausimosi priemones, kurių sudėtyje būtų lanolino, vitaminų ir augalų pastų.

Ko vengti pirtyje?

„Deja, ne visiems žmonėms galima drąsiai mėgautis pirties malonumais. Pavyzdžiui, sergantiems bronchine astma geriau neiti į garinę arba turkišką pirtį, kur daug drėgmės. Tokiais atvejais geriau rinktis sauną, kur oras sausesnis – iki 5-25 proc., ir ne per daug šiltas – 60-70 proc. laipsnių šilumos. Tačiau ypatingai saunose visiems be išimties patariama neperkaisti ir rinktis žemesnę temperatūrą, nes priešingu atveju gali nukristi kraujospūdis ir žmogus netekti sąmonės“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Pirtyje pajutus silpnumą ar oro trūkumą, būtina išeiti į poilsio kambarį, atsigerti vandens, arbatžolių arbatos ir pailsėti. Visgi, vaistininkė pataria, ką reikėtų daryti, jeigu žmogus perkaito pirtyje: „Išveskite jį į vėsesnę patalpą, paguldykite, pakelkite kojas, aplink judinkite oro sroves. Jeigu žmogus sąmoningas, duokite atsigerti kambario temperatūros vandens ir kvieskite greitąją pagalbą.“

Po pirties – į ledinį vandenį

Žiemą daugelis žmonių mėgsta po pirties atsigaivinti lediniame vandenyje. Vaistininkė įvardija, kaip į šiuos kontrastus reaguoja mūsų organizmas:
„Pripratinę savo organizmą prie temperatūrų skirtumų, užsigrūdiname ir sumažiname peršalimo, bakterinių ir virusinių ligų riziką. Šaltis sukelia stiprų ir teigiamą šoką organizmui. Jis paskatina didelį impulsą mūsų centrinei nervinei sistemai, išsiplėtusios įšilusio organizmo kraujagyslės ir kapiliarai susitraukia, į vidaus organus priplūsta daugiau kraujo. Tuo pačiu metu išskiriamas didelis adrenalino kiekis, visos ląstelės pradeda dirbti sinchroniškai, atsistato širdies pulsas, atsikratoma toksinų pertekliaus bei valosi oda“, – teigia E. Ramaškienė.
Visgi, vaistininkė pasakoja, kad pirtis ir maudynės lediniame vandenyje yra skirti ne kiekvienam. Pavyzdžiui, neužsigrūdinusiam žmogui vienkartinės maudynės eketėje po pirties gali iššaukti ginekologines ligas, šlapimo pūslės uždegimą, prostatitą, gali paūmėti reumatinės, plaučių ir sąnarių ligos. Taip pat nepatariama to daryti, jei sergama tromboflebitu, širdies nepakankamumu, tulžies pūslės akmenlige, hemorojumi.

Teisinga maudynių lediniame vandenyje rutina

Maudantis eketėje reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Būtent jas išskiria vaistininkė: neplaukti toli nuo kranto, nešokti į vandenį, o įnerti ir išnerti, tuomet pasitrinti kūną, nusišluostyti ir greitai apsirengti.
„Nestoviniuokite ir ilgai nebūkite eketėje. Pradedantiesiems maudynės gali trukti 5-15 sekundžių, o patyrusiems – iki 1-1,5 minutės. Po maudynių sušildykite kūną atsargiai. Nepulkite gerti karštų skysčių, taip pat venkite karšto dušo ar pirties, nes tokiais atvejais kūnas gali nukreipti atšalusį kraują į širdį ir padidinti širdies smūgio riziką“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Savaitgalio planai – pirtis ir maudynės lediniame vandenyje: kokių klaidų svarbu vengti?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 17 Jan 2025 11:00:16 +0200
<![CDATA[Ne visi infekuoti žmogaus papilomos virusus (ŽPV) suserga vėžiu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ne-visi-infekuoti-zmogaus-papilomos-virusus-zpv-suserga-veziu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ne-visi-infekuoti-zmogaus-papilomos-virusus-zpv-suserga-veziu Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje, o gimdos kaklelio vėžys – ketvirtas pagal paplitimą ir vienas pirmaujančių pagal mirties atvejų skaičių vėžinis susirgimas tarp moterų. Kasmet pasaulyje ši klastinga liga nustatoma daugiau nei pusei milijono pacienčių, o Lietuvoje per metus gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirsta apie 500 moterų. Šiuo metu vis daugiau mokslinių tyrimų aiškina, kodėl kai kurie užsikrėtę ŽPV virusu susiduria su vėžio rizika, o kiti – ne. 

„Nors ŽPV yra pagrindinis rizikos veiksnys gimdos kaklelio vėžiui, tačiau ne visi, užsikrėtę šiuo virusu, suserga vėžiu, todėl drąsiai galima teigti jog ŽPV viruso nešiojimas nėra tiesioginė gimdos kaklelio vėžio diagnozė. Mūsų organizmas turi galingą imuninę sistemą, kuri dažnai sėkmingai kovoja su virusu. Daugumos žmonių, užsikrėtusių ŽPV, organizmas sugeba natūraliai pašalinti infekciją ir tik mažai daliai iš jų išsivysto gimdos kaklelio vėžys", – teigia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja akušerė-ginekologė Eglė Bareikienė.

ŽPV yra virusinė infekcija, kurią sukelia žmogaus papilomos virusai. Ja užsikrėsti gali  visi, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus. Dažnai ŽPV užsikrėtę asmenys nejaučia jokių simptomų, niekuo nesiskundžia tačiau yra infekuoti (viruso nešiotojai), t. y. virusą gali perduoti kitiems. ŽPV infekcija lieka organizme ir dažnai sukelia lėtinį uždegimą ar įvairias sveikatos problemas, kurios priklauso nuo ŽPV tipo (vienu metu užsikrėsti galima ne vienu, o net keliais ŽVP tipais). Svarbu žinoti, kad ne visi ŽPV tipai yra susiję su gimdos kaklelio vėžiu. Iš daugiau nei 200 ŽPV tipų, tik keli – dažniausiai 16 ir 18 tipų – yra susiję su didesne rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Jie sudaro apie 70% visų gimdos kaklelio vėžio atvejų pasaulyje. Net jeigu žmogus užsikrečia šiais virusais, tai nereiškia, kad jis tikrai susirgs vėžiu. Daugelis žmonių, užsikrėtusių ŽPV, išgyvena trumpalaikę infekciją, kuri, praėjus tam tikram laikui, pašalinama iš organizmo ir nesukelia jokių sveikatos problemų. Tik nedidelė dalis infekuotų žmonių patiria ilgalaikes, lėtines infekcijas, kurios gali sukelti gimdos kaklelio displaziją – nenormalių ląstelių augimą, kuris, nesigydant, gali išsivystyti į vėžį.

Gausi lytinių partnerių kaita didina ŽPV infekcijos riziką 

Kiekvienas naujas lytinis partneris gali padidinti galimybę užsikrėsti ŽPV, nes virusas perduodamas tiesioginio odos ar gleivinės kontakto metu. Tyrimai rodo, kad asmenys, turintys daugiau lytinių partnerių, dažniau užsikrečia įvairiais ŽPV tipais, o tai gali padidinti riziką ne tik susirgti gimdos kaklelio vėžiu, bet ir kitais su ŽPV susijusiais vėžiais – pavyzdžiui, išangės, gerklų ar lytinių organų. Dažnas lytinių partnerių keitimas gali sumažinti ir imuninį atsaką  ŽPV, nes infekcija gali būti perduodama ir/arba iš naujo įgyjama. Taip organizmas nesugeba užbaigti kovos su jau turimu virusu prieš užsikrėsdamas nauju. Skaičiuojama, kad net 8 iš 10 žmonių yra turėję ŽPV virusą, o juo galima užsikrėsti ne vieną kartą per gyvenimą. Ilgesnė ŽPV infekcija gali sukelti displaziją ir, ilgainiui, vėžį. Norint sumažinti riziką, svarbu praktikuoti saugų lytinį elgesį, naudoti apsaugos priemones ir reguliariai tikrintis pas ginekologą bei pasikonsultuoti su gydytoju nedelsiant, jeigu atsiranda bet kokie neįprasti simptomai.

Stipri imuninė sistema dažnai sugeba pašalinti virusą

Pasak gydytojos Eglės Bareikienės, svarbų vaidmenį kovojant su ŽPV infekcija atlieka imuninė sistema. Tyrimai rodo, jog kai kurios moterys ir vyrai sugeba visiškai atsikratyti infekcijos dėl stiprios imuninės sistemos reakcijos. Žmonėms su silpnesne imunine sistema, pavyzdžiui, sergantiems ŽIV, infekcija gali tapti lėtine, ir dėl to kyla didesnė rizika, kad ŽPV sukelti ląstelių pokyčiai virs gimdos kaklelio vėžiu. Netinkama mityba, stresas ir lėtinės ligos irgi gali susilpninti organizmo gebėjimą kovoti su ŽPV infekcija.
Net ir ilgalaikė ŽPV infekcija ne visada sukelia vėžį. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad tik tam tikri rizikos veiksniai kaip rūkymas, ilgalaikis užsikrėtimas tam tikrais ŽPV tipais ir genetinis polinkis – gali padidinti tikimybę, kad infekcija vystysis į vėžį. Rūkymas, pavyzdžiui, gali susilpninti vietinį imuninį atsaką gimdos kaklelyje, todėl virusas gali lengviau sukelti ląstelių pokyčius. Genetiniai tyrimai rodo, kad tam tikri genų variantai gali padidinti riziką vystytis vėžiui esant ilgalaikei ŽPV infekcijai.

Skiepijamasis, saugus seksas ir reguliari patikra – geriausia apsauga

Gimdos kaklelio vėžys neturi jokių simptomų ir neatsiranda staiga, todėl ankstyva diagnostika šiuo atveju yra ypatingai svarbi. Papanicolaou (Pap) ir ŽPV testai leidžia anksti nustatyti pakitusias ląsteles, kurios gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Remiantis moksliniais tyrimais, moterys, reguliariai atliekančios šiuos patikrinimus, turi didesnę tikimybę užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui. Be to, vakcinacija nuo ŽPV yra labai efektyvi priemonė, padedanti užkirsti kelią infekcijai ir sumažinti gimdos kaklelio vėžio riziką. PSO duomenimis, vakcinacija nuo ŽPV gali sumažinti gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičių iki 90%.
„Ankstyva diagnostika – raktas į sėkmingą gydymą ir sveiką gyvenimą. Reguliari profilaktinė patikra leidžia laiku aptikti galimus pakitimus ir imtis veiksmų užkertant kelią ligos progresavimui. Tad skiepijamasis, saugus seksas ir reguliari patikra yra geriausia apsauga norint išvengti gimdos kaklelio vėžio“, – pabrėžia gydytoja E. Bareikienė.

Lietuvoje moterys gali pasinaudodamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa ir  reguliariai profilaktiškai pasitikrinti dėl šios ligos. Ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys sėkmingai išgydomas, todėl Vilniaus miesto klinikinės ligoninės specialistai skatina moteris rūpintis savimi ir nepamiršti reguliariai tikrintis.

VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės inf. 

Ne visi infekuoti žmogaus papilomos virusus (ŽPV) suserga vėžiu

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 16 Jan 2025 19:15:46 +0200
<![CDATA[Kova su sezoniniu gripu: ar Lietuva pasiruošusi apsisaugoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kova-su-sezoniniu-gripu-ar-lietuva-pasiruosusi-apsisaugoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kova-su-sezoniniu-gripu-ar-lietuva-pasiruosusi-apsisaugoti Specialistai, vertindami Lietuvos gyventojų sergamumą, pastebi, kad 97 proc. susirgimų sudaro per orą plintančios infekcijos, iš kurių daugiausia – sezoninis gripas ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Skiepijimas nuo sezoninio gripo yra ne tik ekonomiškai efektyvus, nes sumažėja apsilankymų pas gydytojus skaičius, prarastų darbingų darbo dienų, antibiotikų, skirtų bakterinėms gripo komplikacijoms gydyti, vartojimas. Pasiskiepiję žmonės apsisaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų. 

Suvaldyti ligos plitimą

Epidemiologai nuolat pabrėžia, kad skiepijimas nuo gripo yra gyvybiškai svarbus visiems gyventojams. Ypač jis aktualus rizikos grupių žmonėms, kuriems ši liga daug pavojingesnė ir gali baigtis net mirtimi. 

Nors Lietuvoje besiskiepijančių nuo sezoninio gripo rizikos grupėms priklausančių žmonių skaičius auga, tačiau Lietuva išlieka prie žemiausias skiepijimo aprėptis turinčių valstybių Europos Sąjungoje.  PSO rekomenduoja kiekvieno gripo sezono metu pasiskiepyti ne mažiau kaip 75 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, taip pat ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, nepaisant amžiaus. 

Taip norima mažinti vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų naštą gyventojų sveikatai – sergamumą, mirtingumą, komplikacijų dažnį, gydymo ligoninėse apimtis ir kt. 

Skiepijant vaikus, mažėja ir suaugusiųjų sergamumas

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis perkama sezonine gripo vakcina gali nemokamai pasiskiepyti 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, patiriantys didžiausią tiesioginę riziką užsikrėsti gripu, bendraudami su sergančiais žmonėmis. Be to, pernai rudenį įsigaliojo naujovė – įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, nuspręsta kompensuojamąja gripo vakcina skiepyti ir 2–7 metų (imtinai) vaikus. 

Tokia amžiaus riba pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vaikai, skirtingai nei kitose Europos šalyse, ikimokyklinio ugdymo įstaigas pradeda lankyti vėliau ir būtent tuo metu išauga kontaktų bei užsikrėtusiųjų gripo virusu skaičius. Šalyse, kurios jau anksčiau įtraukė vaikus į gripo rizikos grupes, pastebėta, kad pradėjus aktyviau nuo gripo skiepyti vaikus, sumažėjo ir suaugusiųjų sergamumas. 

Kasmet kuriama nauja vakcina

Pernai Lietuvos gydymo įstaigoms buvo pristatyta daugiau nei 223 tūkst. Valstybinės ligonių kasos nupirktos vakcinos dozių šiam gripo sezonui. Privalomojo sveikatos draudimo fondui pirkinys kainavo kiek daugiau nei 900 tūkst. eurų, bet vienos dozės kaina, palyginti su 2023 metais, sumažėjo net 28 proc.

Sezoninio gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, nes gripo virusai keičiasi – mutuoja. Kiekvienais metais kuriama nauja vakcina, atsižvelgiant į cirkuliuojančius gripo virusų tipus. Gripo vakcinos taip pat atnaujintos – jos atitinka PSO rekomendacijas Šiaurės pusrutuliui ir Europos Sąjungos nutarimą 2024–2025 metų gripo sezonui.

Verta žinoti, kad gydymo įstaigos pačios sprendžia dėl gripo vakcinų užsakymo. Nuo jų priklauso, ar užtikrinamas skiepijimas šiomis vakcinomis. Vakcinas užsakiusių gydymo įstaigų sąrašas skelbiamas čia. Prieš skiepijimąsi rekomenduojama susisiekti su įstaiga ir įsitikinti, kad ji turi vakcinų. 

Gripo vakcinos rizikos grupėms priklausantiems gyventojams kompensuojamos skiepijantis toje gydymo įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs. 

VLK inf. 

Kova su sezoniniu gripu: ar Lietuva pasiruošusi apsisaugoti?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 16 Jan 2025 13:45:54 +0200
<![CDATA[Ką daryti, kad sportavimo metu jaustumėtės patogiai?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-daryti-kad-sportavimo-metu-jaustumetes-patogiai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-daryti-kad-sportavimo-metu-jaustumetes-patogiai

Tyrimai rodo, kad sportavimo metu kai kurie žmonės patiria nepatogumą, gėdą dėl savo kūno, nuolat tikrina savo atvaizdą veidrodžiuose ar kitaip kontroliuoja savo išvaizdą. Taip dažniau elgiasi moterys, žmonės turintys kūno svorio stigmą ir nepasitikintys savimi ir savo kūnu žmonės.

Šie žmonės, kaip rodo tyrimai, patiria mažiau malonumo mankštintis, todėl dažniau meta sportuoti arba sportuoja nekokybiškai, pvz. perdozuoja fizinį aktyvumą, mankštinasi bado sąlygomis, sportavimu bando nubausti save už suvalgytą netinkamą maistą, tokiems žmonėms yra būdinga ne meilė ir pagarba savo kūnams, o savo kūnų kontrolė ir alinimas sportu.

Dažnai žmonės sportu malšina stresą, tokiu atveju neretai perdozuoja fizinį krūvį, o fizinio krūvio perdozavimas sukelia dar didesnį stresą, kurį vėlgi renkamasi malšinti fizine veikla.... taigi, ratas užsisuka. Akivaizdu, kad toks mankštinimasis ne tik nepadeda siekti sveikatingumo, bet ir gerokai menkina tokių žmonių gyvenimo kokybę.

Taigi, labai svarbu, kad sportuojantieji patogiai jaustųsi savo kūnuose ir sportuotų ne dėl savo kūno kontrolės, o dėl malonumo mankštintis, energingumo. Sportas turi padėti pasiekti, kad žmonės laisvalaikiu jaustųsi energingi ir pilni jėgų, pasitikėtų savimi ir jaustųsi patogiai savo kūnuose (kitaip tariant turėtų pozityvų kūno vaizdą), tik tokiu atveju sportas padeda gerinti gyvenimo kokybę.

Žinoma, kad dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness), kuris suprantamas kaip minčių ir kūno stebėjimas bei besąlygiškas jų priėmimas, siejamas su mažesniu streso lygiu ir geresne gyvenimo kokybe bei psichikos sveikata.

Dėmesingas įsisąmoninimas ir kūno bei minčių priėmimas fizinio aktyvumo veiklose bei sporte susijęs su kokybiškesne fizinio aktyvumo motyvacija ir ilgalaikiu įsitraukimu į fizinio aktyvumo veiklas ir pozityviu kūno vaizdu. Pozityvus kūno vaizdas suprantamas kaip meilė ir pagarba savo kūnui, pasitikėjimas juo ir gebėjimas atsispirti socialiniam spaudimui atitikti išvaizdos standartus.

Dėmesingo įsisąmoninimo tyrimai sportinėje veikloje yra nauji. Iki šiol nebuvo  aišku, koks yra dėmesingo įsisąmoninimo vaidmuo ryšiuose tarp fizinio aktyvumo ir pozityvaus kūno vaizdo. Yra nemažai mokslinių duomenų, kad taip vadinamos dėmesingu įsisąmoninimu grįstos fizinio aktyvumo rūšys, tokios kaip joga, stiprina pozityvų kūno vaizdą, tačiau Lietuvos sporto universiteto prof. dr. Rasa Jankauskienė ir doc. dr. M. Bacevičienė kėlė anksčiau nenagrinėtą prielaidą, kad visas fizinis krūvis gali palankiai veikti jaunų ir sveikų asmenų kūno vaizdą, jei fizinio krūvio metu vyrauja dėmesingas įsisąmoninimas (asmuo fizinio krūvio metu geba stebėti ir besąlygiškai priimti savo mintis ir kūno pojūčius).

Lietuvos sporto universiteto mokslininkės atliko Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto pagrindu (projekto Nr. Nr. S-MIP-22-25) atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 539 universitetų ir kolegijų merginos ir vaikinai, dalyvaujantys skirtingose sportinėse veiklose. Jų buvo prašoma prisiminti pojūčius paskutinės treniruotės metu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dėmesingas kūno pojūčių stebėjimas ir besąlygiškas priėmimas mankštinimosi metu stiprino ryšį tarp fizinio aktyvumo dažnumo ir pozityvaus kūno vaizdo.

Svarbu pažymėti, kad ryšys tarp kūno priėmimo mankštinimosi metu ir pozityvaus kūno vaizdo buvo stipresnis asmenims, turintiems antsvorio nei tiems, kurių kūno masės indeksas pateko į sveikatai palankias ribas. Tai svarbi žinutė treneriams, kurie dirba su antsvorį siekiančiais mažinti asmenimis. Jei norime šiuos žmones ilgiau išlaikyti sportinėje veikloje ir siekti, kad sportinė veikla stiprintų jų pozityvų kūno vaizdą, turime išmokyti juos dėmesingai sekti ir nekritikuojant priimti savo mintis ir kūno pojūčius.

Paprastais žodžiais tariant, visos sportavimo rūšys gali būti naudingos siekiant, kad žmonės savo kūnuose jaustųsi patogiai, tačiau to būtina sąlyga yra gebėjimas treniruočių metu sekti ir besąlygiškai priimti su kūnu susijusias mintis ir pojūčius, net jei ne visada jie būna malonūs. Kitaip tariant, treniruočių metu būtina stiprinti dėmesngą įsisąmoninimą. Besąlygiškas savo minčių ir kūno pojūčių priėmimas atitolina sportuojančiuosius nuo minčių apie savo kūno išvaizdą, kūno svorį ir nerimą dėl socialinio išvaizdos priėmimo sportuojant, stiprina asmens saviveiksmingumą ir savikontrolę sportinėje veikloje, padeda giliau pasinerti į pačią sportinę veiklą.

Nuoroda į mokslinį straipsnį žurnale ČIA.

Tyrimas buvo finansuotas Lietuvos mokslo tarybos, projekto Nr. S-MIP-22-25.

Pranešimą spaudai parengė prof. dr. Rasa Jankauskienė (Lietuvos sporto universiteto Sporto mokslo ir inovacijų instituto vyr. mokslo darbuotoja).

 

Ką daryti, kad sportavimo metu jaustumėtės patogiai?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 16 Jan 2025 09:00:00 +0200
<![CDATA[Planuojama paruošti daugiau slaugytojų padėjėjų ir užtikrinti tolygų paramedikų rengimo vietų skaičių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/planuojama-paruosti-daugiau-slaugytoju-padejeju-ir-uztikrinti-tolygu-paramediku-rengimo-vietu-skaiciu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/planuojama-paruosti-daugiau-slaugytoju-padejeju-ir-uztikrinti-tolygu-paramediku-rengimo-vietu-skaiciu

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlys didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių slaugytojo padėjėjo modulinei profesinio mokymo programai ir ateinantiems mokslo metams skirti 800 vietų (2024–2025 mokslo metais siūlyta priimti 720), o paramediko mokymo programai išlaikyti tą patį vietų skaičių ir skirti 731 vietą (2024–2025 mokslo metais siūlyta priimti 731).

„Siekiant kuo geriau atliepti visuomenės, šalies gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės poreikius, svarbu užčiuopti tas sritis, kuriose sveikatos priežiūros specialistų labiausiai trūksta. Šiandien tai – slauga ir skubioji pagalba, kurios turi didžiulį potencialą ateityje. Galėdami pateikti aktualias priemones šių specialistų pritraukimui į darbo rinką, užtikrinsime ir sklandesnį visos sveikatos sistemos darbą“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Priimant sprendimus buvo atsižvelgta į Vyriausybės strateginės analizės centro atlikto tyrimo duomenis, pagal kuriuos 2032 m. prognozuojamas ženklus sveikatos priežiūros specialistų poreikis – slaugytojų padėjėjų trūkumas išaugs iki 2 355, o paramedikų – iki 30.

SAM vertinimu, slaugytojų padėjėjams planuojama suteikti daugiau atsakomybių, perskirstant funkcijas iš slaugytojų. Suplanuotos įvairios slaugytojų padėjėjų pritraukimo priemonės padės užpildyti suplanuotas valstybės finansuojamas vietas.

Taip pat priimant sprendimus atsižvelgta į inicijuotus Greitosios medicinos pagalbos (GMP) pokyčius, kuriais norima užtikrinti geresnį paslaugų prieinamumą šalies gyventojams ir palaikyti aukštą paslaugų kokybę visoje Lietuvoje. Siekiant sustiprinti GMP brigadas ir padidinti paramediko profesijos prestižą, numatyta, kad GMP vairuotojai turės įgyti paramediko kvalifikaciją iki 2026 m. sausio 1 d.

Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas (VUK) posėdžio metu sausio 13 d. pateikė siūlymus skirti didesnį dėmesį slaugytojų padėjėjų rengimui ir išlaikyti vietų skaičių paramedikų rengimui. Siūlymai artimiausiu metu bus pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuva pirmauja tarp kitų EBPO šalių gydytojų parengimu ir praktikuojančių gydytojų skaičiumi. Tačiau sveikatos sektorius susiduria su gydytojų pasiskirstymo problematika, kai tuo tarpu slaugytojų pasiskirstymas nacionaliniu mastu yra tolygus, tačiau fiksuojamas bendras slaugytojų trūkumas.

EBPO skaičiavimu, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema nesiekia gydytojų ir slaugytojų skaičiaus rekomenduojamo santykio 1:2 bei EBPO šalių vidurkio – 1:2,5.

Atsižvelgiant į duomenis, suplanuotos priemonės, skirtos gerinti situaciją, mažinti sveikatos priežiūros specialistų netolygų pasiskirstymą nacionaliniu mastu ir mažinti tam tikrųprofesinių kvalifikacijų ir specializacijų sveikatos priežiūros specialistų trūkumą.

Priemonėms finansuoti iš viso suplanuota beveik 30 mln. 787 tūkst. Eur, iš kurių arti 22 mln. 992 tūkst. Eur numatyta finansinėms-injekcinėms priemonėms ir beveik 7 mln. 795 tūkst. Eur ilgalaikėms-strateginėms priemonėms. Priemonės bus finansuojamos iš Europos socialinio fondo bei bendrojo finansavimo. Visos projektų veiklos turi būti baigtos įgyvendinti iki 2029 m. rugpjūčio 31 d. Įsakymą dėl sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų 2024-2029 metų plano patvirtinimo galite rasti ČIA.

SAM Komunikacijos skyrius

Planuojama paruošti daugiau slaugytojų padėjėjų ir užtikrinti tolygų paramedikų rengimo vietų skaičių

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 15 Jan 2025 12:32:09 +0200
<![CDATA[Vaistininkė: „Neskubėkite po ligos grįžti į įprastą ritmą“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-neskubekite-po-ligos-grizti-i-iprasta-ritma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-neskubekite-po-ligos-grizti-i-iprasta-ritma Gyvenant spartaus tempo laikais, kai nuolat vejamės greitų rezultatų, net sveikata tampa lenktynių dalimi: susirgę siekiame kuo greičiau pasveikti ir sugrįžti į įprastą ritmą. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį – ne visada sveikatą galima paskubinti, o grįžus anksčiau į darbą ar įprastą gyvenimą po ligos, rizikuojame iš naujo susirgti.

Organizmui po ligos reikia laiko atsigauti

Vaistininkė Kristina Šnirpūnienė sako, kad normalu, jog po sirgimo ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis, kurios yra vienos dažniausios, kurį laiką savijauta gali būti prasta – dažną kamuoja nuovargis, silpnumas, net prakaitavimas.

„Kai sergame įvairiais peršalimo virusais, mūsų organizme vyksta sudėtingi procesai, skirti kovoti su infekcija ir užtikrinti pasveikimą. Pirmiausia, peršalimo metu aktyviai dirba imuninė sistema: virusams patekus į organizmą, baltieji kraujo kūneliai, tokie kaip limfocitai ir makrofagai, pradeda juos naikinti. Visa tai lydi natūrali organizmo reakcija – karščiavimas, sloga, kosulys ir bendras silpnumas. Organizmas tiesiog nukreipia savo resursus į kovą su virusais, todėl energijos kitoms funkcijoms lieka mažiau, tad po ligos dažnas jaučiasi kaip po varginančio darbo“, – pasakoja vaistininkė.

Dažniausiai silpnumas praeina per kelias dienas, savaitę. Jei tokia būsena užsitęsia ilgiau, verta pakartotinai kreiptis į gydytoją. Persirgus gripu ar ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis sausas ir dirginantis kosulys, gali užsitęsti net kelis mėnesius. Toks kosulys dažniausiai praeina savaime, kartais gydytojai skiria vietinius įkvepiamuosius vaistus, turinčius bronchus plečiantį, priešuždegiminį veikimą.

„Kosulio priepuolio metu labai padeda mėtinio saldainio sučiulpimas, taip pat rekomenduojamos inhaliacijos, šiltos arbatos, nes šilti skysčiai ramina sudirgintą gerklę, drėkina gleivinę. Gleivinės uždegimą mažina purškiami į gerklę aliejiniai tirpalai su medetkų aliejumi“, – pataria K. Šnirpūnienė.

Taip pat gali pasitaikyti atvejų, kuomet liga, tik pasveikus, vėl užpuola organizmą, nes virusai, ypač gripo ar COVID - 19, susilpnina imunitetą ir sudaro palankias sąlygas pakartotinei virusinei ar bakterinei infekcijai.

„Jei po persirgimo vėl iš naujo pradėjo skaudėti gerklę, kilti temperatūra, o savijauta negerėja, tikriausiai bus ne ankstesnės ligos tęsinys, o nauja pakartotinė infekcija. Dėl to, persirgus sunkesnėmis peršalimo ligomis, geriau neskubėti grįžti į darbą ir nors keletą dienų leisti organizmui atsistatyti“, – patarimais dalijasi vaistininkė.

Vaistininkė taip pat priduria, kad žmonėms sergantiems lėtinėmis ligomis, ypač kvėpavimo takų, rūkantiems, dažnai sergantiems peršalimo ligomis, senyvo amžiaus, visada rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos.

Imuninės sistemos stiprinimas

Norint paruošti imuninę sistemą būsimoms kovoms su virusais rekomenduojami įvairūs maisto papildai su ežiuole, propoliu, šeivamedžiu ir kitomis imuninei sistemai padedančiomis vaistažolėmis. Vaistininkė priduria, kad reikia žinoti, jog vaistiniai augalai neveikia labai greitai, tad juos geriau vartoti ne tada, kai jau susirgome, o kelis mėnesius su pertraukomis šaltuoju metų laikotarpiu. Prieš vartojant vitaminus ir maisto papildus visada patartina pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininkais, o ne užsiimti savigyda. 

Vos pajutus peršalimo simptomus gali padėti vitaminas C. Jį keletą dienų rekomenduojama pavartoti didesnėmis dozėmis – vaikams iki 1 gramo (g), suaugusiems 2-4 g. per dieną.

„Nors moksliškai yra įrodyta, kad žmogui, kuris neturi vitamino C trūkumo, jis nepadės sustiprinti imuninės sistemos, tačiau vitaminas C veikdamas kaip antioksidantas, gali palengvinti ir sutrumpinti peršalimo trukmę“, – sako vaistininkė. 

K. Šnirpūnienės teigimu, tuo atveju, jeigu sirgimas užtruko ilgai, po jo galima mėnesį laiko pagerti bendrus vitaminus ir taip papildyti atsargas to, ko netekom sirgdami. Tačiau priduria, kad injekcijų, lašelinių šiuo atveju naudoti nerekomenduoja, nebent jas paskyrė gydytojas atsižvelgdamas į ligos sudėtingumą, kraujo tyrimus ir gretutines ligas.

„Gintarinės vaistinės“ pranešimas spaudai 

Vaistininkė: „Neskubėkite po ligos grįžti į įprastą ritmą“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 15 Jan 2025 10:00:00 +0200
<![CDATA[Šaltuoju metų laiku padaugėja apsinuodijimų anglies monoksidu (smalkėmis)]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/saltuoju-metu-laiku-padaugeja-apsinuodijimu-anglies-monoksidu-smalkemis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/saltuoju-metu-laiku-padaugeja-apsinuodijimu-anglies-monoksidu-smalkemis Remiantis statistiniais duomenimis, 2023 metais Lietuvos ligoninėse dėl apsinuodijimo smalkėmis buvo gydyta 40 asmenų. Vienas hospitalizuotas asmuo mirė. 2024 metais dėl apsinuodijimo smalkėmis konsultuota 24 kartus, per 4 paskutinius 2024 metų mėnesius registruotos 7 konsultacijos, tuo tarpu nuo šių metų pradžios jau registruotos 2 konsultacijos dėl apsinuodijimo smalkėmis. Ar žinote, kaip atpažinti tokį apsinuodijimą ir ką tokiu atveju daryti?

Apsinuodijimo būdai

Kaip tvirtina Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojai, anglies monoksido šaltiniai ne visada gali būti akivaizdūs. Apsinuodyti galima keliais būdais:

  • tiesiogiai įkvėpus dūmų;
  • būnant netoliese veikiančių transporto priemonių, šildymo, maisto gaminimo ar kitokių prietaisų, kuriuose deginamas bet koks anglies turintis kuras;
  • esant patalpose, kur netinkamai naudojamas dujinis ar kieto kuro katilas, boileris, žibalo šildytuvai, kepsninės su anglimis ar netgi viryklė (ypač, jei patalpų ventiliacijos sistema yra netvarkinga ar pasikeitė kitos sąlygos);
  • svarbu atminti, jog didelius išmetamųjų dujų kiekius (o tai gali būti ypač pavojinga uždarose patalpose), išskiria dujomis varoma įranga, taip pat dujomis ar dyzelinu varomi krautuvai, dujiniai elektros generatoriai ir pan.

Nukenčia visos organizmo sistemos

Žmogui įkvėpus anglies monoksido, jo organizme šios dujos  susijungia su kraujo hemoglobinu (ir tai, beje, daro 300 kartų geriau nei deguonis). Tuomet susidaro karboksihemoglobinas ir kraujas nebegali pernešti deguonies. Būtent dėl to smalkių poveikis yra itin greitas ir pavojingas. Apsinuodijus nukenčia beveik visos organizmo sistemos, o labiausiai – smegenys.

Dėmesio! Kuo ilgiau žmogus kvėpuoja anglies monoksidu, taip pat, kuo didesnė yra šių dujų koncentracija ore, tuo sunkiau yra apsinuodijama. Pavojingiausias anglies monoksidas yra vaikams, besilaukiančioms moterims ir tiems asmenims, kas serga smegenų ar širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, mažakraujyste, yra vyresnio amžiaus. Verta atminti, jog sunkus ūmus besilaukiančios moters apsinuodijimas anglies monoksidu kelia rimtą trumpalaikį ir ilgalaikį pavojų vaisiui, kartais net ir lengvas apsinuodijimas gali sukelti rimtas komplikacijas vaisiui ar netgi vaisiaus žūtį.

Kaip suprasti, kad žmogus apsinuodijo?

Iš pradžių apsinuodijimo anglies monoksidu simptomai gali būti nestiprūs ir nespecifiniai: asmuo jaus galvos skausmą, svaigimą, dirglumą, jį pykins, gali varginti vėmimas, tampa sunkiau toleruoti fizinį krūvį, dažniau plaka širdis, jaučiamas dusulys fizinio krūvio metu. Apsinuodijimą anglies monoksidu galima lengvai supainioti su kitomis ligomis, įskaitant į gripą panašius virusinius susirgimus, depresiją, lėtinio nuovargio sindromą ir migreną ar kitus galvos skausmus.

Lengvai apsinuodijus (anglies monoksido koncentracija aplinkos ore >50 ppm) gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, irzlumas, pykinimas, dusulys fizinio krūvio metu, apsvaigimas.

Jei apsinuodijimas vidutinio sunkumo(anglies monoksido koncentracija aplinkos ore >200 ppm), vargina stiprus galvos skausmas, silpnumas (įskaitant raumenų kontrolės praradimą), alpulys, mieguistumas, atsiranda haliucinacijos, pažinimo ir emociniai sutrikimai, nekoordinuoti judesiai, traukuliai, vėmimas, padažnėja širdies plakimas,sumažėjęs kraujo spaudimas, gali atsirasti širdies ritmo sutrikimai, padidėja kvėpavimo dažnis, neryškus matymas, spengimas ausyse. Simptomai gali atsirasti ne tik iš karto po apsinuodijimo, bet ir po kelių dienų ar savaičių pasireikšti neurologiniais ar psichikos sutrikimais.

Apsinuodijus sunkiai(anglies monoksido koncentracija aplinkos ore >400 ppm ), galima netekti sąmonės, vėliau gali likti nuolatinis centrinės nervų sistemos pažeidimas, atminties, psichikos sutrikimai. Taip pat gali būti stebimas sumišimas, dezorientacija, žemas kraujo spaudimas, širdies ritmo sutrikimai, širdies veiklos ir kvėpavimo slopinimas, plaučių edema, krūtinės skausmas, miokardo infarktas, ūminis inkstų nepakankamumas, mirtis.

Dėmesio! Jei mažomis anglies monoksido koncentracijomis kvėpuojama nuolat (lėtinis poveikis), irgi gali atsirasti galvos skausmas, pykinimas, galvos svaigimas, pažinimo sutrikimai, depresija ir sumišimas. Lėtiniai apsinuodijimai dažniausiai pasitaiko tarp gaisrininkų, liejyklų, motorinių transporto priemonių patikrą atliekančių darbuotojų.

Pirmoji pagalba

Jei įtariate, kad žmogus apsinuodijo anglies monoksidu, būtina skubiai tiekti nukentėjusiam asmeniui deguonį: atidaryti langus, duris, išnešti jį į gryną orą, atlaisvinti kvėpavimo takus, prasegti drabužius ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Visais atvejais geriausia iš karto skambinti skubios pagalbos telefonu 112 arba į VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu +370-5 236 20 52). Skyriuje dirbantys gydytojai toksikologai konsultuoja visą parą. Labai svarbu atminti, kad apsinuodijimas smalkėmis gali būti grėsmingas gyvybei, tad delsti jokiu būdu negalima.

Verta atsiminti, kad norint apsisaugoti apsinuodijimų smalkėmis, būtina:

- bent kartą metuose tikrinti ir valyti krosnis, šildymo katilus;

- įsirengti bent vieną į anglies monoksidą reaguojančią signalizaciją (CO detektorių);

-  nelaikyti automobilio užvestu varikliu garaže, net jei garažo durys ir atidarytos;

- tinkamai prižiūrėti dujų prietaisus, o namų šildymo sistemos priežiūrai (įrengimui, valymui, remontui) išsikviesti tik tos srities specialistus;

-  nepalikti įjungtų šildytuvų be priežiūros, juos statyti toliau nuo užuolaidų ir baldų, o išeinant iš namų – būtinai išjungti;

- visada iki galo atidaryti sklendę ar ventiliacijos angą, kai naudojate židinį ar kitą medienos ar granulių degimu paremtą šildytuvą. Neuždaryti šios angos iki kol ugnis visiškai užges.

 

Šaltuoju metų laiku padaugėja apsinuodijimų anglies monoksidu (smalkėmis)

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 13 Jan 2025 11:00:00 +0200
<![CDATA[Reta liga – šimto lietuvių genuose, tik kaip ją aptikti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/reta-liga-simto-lietuviu-genuose-tik-kaip-ja-aptikti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/reta-liga-simto-lietuviu-genuose-tik-kaip-ja-aptikti Fridricho ataksija kol kas yra neišgydoma, neuroraumeninė liga. Ji paveikia centrinę nervų sistemą, raumenis, širdį. Ligą ir jos požymius pirmasis aprašė vokiečių gydytojas Nikolajus Fridreichas maždaug prieš 150 metų.

Pirmieji šios ligos požymiai yra pusiausvyros ir koordinacijos problemos. Ligai progresuojant, raumenys silpsta ir greitai apima nuovargis, gali atsirasti kalbos, regėjimo ir klausos problemų, širdies veiklos sutrikimų. Liga sukelia pėdų ir stuburo deformacijas. Daliai pacientų išsivysto diabetas, širdies ligos. Ilgainiui (po 20–25 metų nuo pirmųjų simptomų) žmogus praranda gebėjimą vaikščioti, būtina nuolatinė pagalba ir priežiūra, o širdies ir kvėpavimo problemos ima kelti pavojų gyvybei. Sergant sunkia ligos forma, dėl stiprių komplikacijų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 35–40 metų.

Liga – europietiško genofondo paveldas

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Retųjų ligų diagnostikos, gydymo ir stebėsenos koordinacinio centro koordinatorė ir Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos dėstytoja dr. Rūta Kaladytė-Lokominienė atkreipia dėmesį, kad Fridricho ataksija gali būti įvairių formų – nuo gana lengvos iki sunkiausios, kurią aprašė minėtasis N. Fridreichas.

Tyrimų duomenimis, Europoje iš visų ligų, kurios pasireiškia koordinacijos sutrikimais (ataksijomis) ši liga yra dažniausia paveldima ataksija.

R. Kaladytė-Lokominienė aiškina, kad dalis žmonių yra mutavusių geno FXN kopijų nešiotojai, bet sveikatos problemos jiems nepasireiškia. Tačiau kai du nešiotojai susilaukia atžalos, į vieną porą gali „sukristi“ dvi geno su defektu kopijos, todėl vaikui tenka ligos našta. 

Manoma, kad Europoje Fridricho ataksija serga vienas iš 30–50 tūkst. gyventojų, arba 1 milijonui gyventojų tenka apie 40 ligos atvejų. Anot pašnekovės, kadangi lietuviai turi tradicinį europiečių genofondą, teoriškai mūsų šalyje galėtų būti apie 100 pacientų. Tačiau kol kas genetiniais tyrimais Fridricho ataksija nėra nustatyta nė vienam žmogui Lietuvoje. 

Šeimos gydytojui tenka itin svarbi užduotis

Galimybės atlikti tyrimus Lietuvoje atsirado maždaug prieš 10 metų. Kilus įtarimų, genetinis paciento ištyrimas atliekamas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Žmogaus genetikos centre. R. Kaladytė-Lokominienė atkreipia dėmesį, kad aptikti ligą nėra paprasta. Mat atliekant platų genomo tyrimą, kai analizuojamos koduojančios genomo dalys, tradiciškai tiriama tam tikra geno dalis. O Fridricho ataksijos informaciją talpinanti geno dalis intronas – netiriama. Taigi, ligą aptikti galima tik labai tikslingai nusitaikius į konkrečią vietą. 

Matydamas klinikinių apraiškų kompleksą: koordinacijos sutrikimus, stuburo ir pėdų deformacijas, širdies problemas – kardiomiopatiją ir kt. šeimos gydytojas pacientą gali siųsti tiesiai pas genetikos specialistą. Atitinkamai, atsižvelgęs į duomenis, genetikas nuspręs, ar toks tyrimas yra pagrįstas. „Didelę svarbą turi duomenys apie Fridricho ataksijos apraiškas giminėje – gal šia liga sirgo seneliai, gal liga kliniškai buvo diagnozuota dėdei, tetai ar kitam giminaičiui. Išsiaiškindamas šią informaciją šeimos gydytojas atlieka svarbią užduotį“, – pabrėžia retų ligų specialistė. 

Pastebėjęs neurologinius sutrikimus, šeimos gydytojas atsižvelgdamas į paciento amžių gali jį nukreipti pas specialistą neurologą. Jeigu yra širdies veiklos sutrikimų – išrašomas siuntimas dėl kardiomiopatijos pas kardiologą. „Būtent šeimos gydytojas gali sujungti visus taškus, atskleisti visą problemų kompleksą ir suformuoti pagrindą genetiniam ištyrimui“, – pirminio lygio specialisto svarbą akcentuoja R. Kaladytė-Lokominienė.

Fridricho ataksija turi daug veidų

Pasak retų ligų ekspertės, prasidėjus genetinių tyrimų erai buvo nustatyta, kad Fridricho ataksijos forma ypač priklauso nuo geno defekto lygmens. Pagrindinis Fridricho ataksiją sukeliantis genetinis veiksnys yra mutacijos FXN gene, kuris koduoja frataksiną – baltymą, svarbų mitochondrijų funkcijai. 

Fridricho ataksija pasireiškia tada, kai frataksino gamyba yra sumažėjusi. Jeigu baltymo deficitas yra didelis – ligos forma sunkesnė. Jeigu deficitas mažas, tai liga progresuoja lėčiau, jos simptomai gali būti lengvesni. 

Frataksino deficito lygis gali būti labai skirtingas, tad ir liga gali pasireikšti labai įvairiai: vienam pacientui – vaikystėje, kitam – sulaukus 60 ar daugiau metų. „Būtent dėl to gydytojai privalo išlikti budrūs ir neįsprausti Fridricho ataksijos į tam tikrus rėmus, tarkim, kad tai yra tik atitinkamo amžiaus žmonių liga“, – įsitikinusi R. Kaladytė-Lokominienė.  Dėl to medikų bendruomenė turėtų dalytis informacija ir aktyviau siųsti pacientus genetiniam ištyrimui.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad ankstyva diagnozė ir gydytojų komandos priežiūra gali padėti efektyviau valdyti ligos simptomus ir sulėtinti progresavimą.

Genetinių ligų specialistų bendruomenę viltingai nuteikia ir medicinos pažanga. 2023 metais JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) užregistravo pirmąjį vaistinį preparatą, skirtą Fridricho ataksijai gydyti. Šiemet naująjį medikamentą užregistravo ir Europos vaistų agentūra, kartu naujovė tapo prieinama ir Lietuvai. Nors klinikiniai tyrimai atliekami palyginti neilgai, tačiau jie rodo, kad vaistas lėtina ligos progresavimą.

Reta liga – šimto lietuvių genuose, tik kaip ją aptikti?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 10 Jan 2025 17:00:29 +0200
<![CDATA[Garbanoti plaukai – kaip juos išlaikyti sveikus ir tvarkingus? Tai misija įmanoma]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/garbanoti-plaukai-kaip-juos-islaikyti-sveikus-ir-tvarkingus-tai-misija-imanoma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/garbanoti-plaukai-kaip-juos-islaikyti-sveikus-ir-tvarkingus-tai-misija-imanoma Kaip pasirinkti šampūną ir kondicionierių?

Pasirinkti tinkamą šampūną ir kondicionierių garbanotiems plaukams yra esminis žingsnis, norint išlaikyti tvarkingą šukuoseną.

„Garbanotiems plaukams būtina pasirinkti drėkinančius šampūnus ir kondicionierius, kurie padės išlaikyti plaukus elastingus ir švelnius. Garbanos dažnai būna linkusios sausėti, todėl reikia naudoti priemones, kurios suteiks plaukams reikalingą drėgmę ir maitins. Svarbu pasirinkti produktus be sulfatų, kurie gali išsausinti plaukus ir taip juos pažeisti“, – teigia vaistininkė Toma Gečienė.

Vaistininkė taip pat pataria prieš renkantis šampūną ar kondicionierių atkreipti dėmesį į tai, ar jūsų galvos oda yra jautri ir linkusi pleiskanoti.

„Jei oda jautri, rinkitės švelnias priemones, kurios nesukelia dirginimo ir turi raminančių sudedamųjų dalių, tokių kaip alavijas ar pantenolis. Jei oda linkusi pleiskanoti, rinkitės švelnias priemones su raminančiomis sudedamosiomis dalimis, kaip arbatmedžio aliejumi ar medetkų ekstraktu“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.

Kaip išvengti garbanų šiaušimosi ir lūžinėjimo?

Plauko šiaušimasis ir lūžinėjimas yra dažnos problemos, su kuriomis susiduria daugelis turinčių garbanotus plaukus.

„Norint išvengti šių nemalonių reiškinių, svarbu naudoti drėkinančias ir plaukus maitinančias priemones. Rinkitės šampūnus ir kondicionierius, praturtintus aliejais, keratinu ar baltymais, kurie gali padėti sustiprinti plaukus ir apsaugoti nuo sausumo. Be to, svarbu vengti karšto vandens ir priemonių, tokių kaip plaukų džiovintuvai, kurie dėl didelės šilumos gali pažeisti plauko struktūrą“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.

Taip pat ji pataria naudoti švelnias šukas, kad nesupainiotumėte ir nepažeistumėte garbanų. Išsimaudžius būtinai naudokite plaukų aliejų ar serumą.

Kasdien plauti garbanotų plaukų nederėtų

Garbanotų plaukų plovimo dažnumas yra svarbus faktorius, norint išlaikyti juos sveikus, prisotintus drėgmės bei tvarkingus.

„Garbanos linkusios būti sausos, todėl nereikėtų jų plauti kasdien, kad nesukeltumėte dar didesnio drėgmės praradimo. Geriausia plauti plaukus 2-3 kartus per savaitę, priklausomai nuo jų būklės ir aplinkos. Per dažnas plovimas gali pašalinti natūralius aliejus, kurie apsaugo garbanas ir suteikia joms gyvybingumo. Tuo tarpu, jei plaukai greitai riebaluojasi, galima naudoti sausą šampūną tarp plovimų, kad išlaikytumėte švarą. Taip užtikrinsite optimalų drėgmės balansą ir sumažinsite plaukų pažeidimo riziką“, – pataria vaistininkė T. Gečienė.

,,Eurovaistinės" pranešimas spaudai 

Garbanoti plaukai – kaip juos išlaikyti sveikus ir tvarkingus? Tai misija įmanoma

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 10 Jan 2025 09:00:00 +0200
<![CDATA[Nugaros problemos – ne tik vyresnių pacientų bėda: atskleidė, kuri populiari sėdėjimo poza pavojingiausia mūsų stuburui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nugaros-problemos-ne-tik-vyresniu-pacientu-beda-atskleide-kuri-populiari-sedejimo-poza-pavojingiausia-musu-stuburui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nugaros-problemos-ne-tik-vyresniu-pacientu-beda-atskleide-kuri-populiari-sedejimo-poza-pavojingiausia-musu-stuburui Nors mūsų stuburai nėra pritaikyti ilgam sėdėjimui, sėdimo darbo amžiuje to išvengti, deja, nepavyksta. Ilgas sėdėjimas iššaukia nugaros skausmus ir problemas, kuriomis skundžiasi ne tik vyresni žmonės – pacientų amžius jaunėja. Specialistės papasakojo, kaip išvengti nemalonių potyrių, kaip susikurti ergonomišką darbo vietą, kokie pratimai ir preparatai malšina nugaros skausmus ir atskleidė, kuri pamėgta sėdėjimo poza nugarai yra itin kenksminga.
„Klientai dažniausiai skundžiasi nugaros sąstingiu, skausmais juosmens ir sprando srityse, kartais – rankų tirpimu, galvos skausmais, kurie dažnu atveju atsiranda dėl sprando raumenų įtampos. Ilgas sėdėjimas iššaukia raumenų įtampą, disbalansą, sukeliantį ne tik skausmą, bet ir greitesnį tarpslankstelinių diskų, sąnarių dėvėjimąsi“, – sako vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė. 

Nugaros labui – ergonomiška kėdė ir stalas

Jai pritaria ir kineziterapeutė Austėja Miniotaitė, teigianti, jog žmogaus stuburas natūraliai nėra pritaikytas ilgai sėdėti. „Stuburas turi 4 pagrindinius fiziologinius linkius, kurie padeda paskirstyti jėgas, tenkančias kūnui, išlaiko kūno pusiausvyrą ir stabilumą, amortizuoja kūnui tenkančias apkrovas judant. Ilgalaikis sėdėjimas gali sukelti įvairių problemų, įskaitant nugaros skausmus, raumenų nuovargį ir laikysenos sutrikimus“, – teigia ji. 
Pasak kineziterapeutės, ergonomiška darbo kėdė ir stalas yra būtini norint užtikrinti ilgalaikes ir optimalias darbo sąlygas sėdimą darbą dirbančiam asmeniui. Rekomenduojama rinktis kėdę su reguliuojamu atlošu ir rankenomis, kad būtų palaikomi natūralūs stuburo linkiai bei užtikrinamas 90 laipsnių alkūnių lenkimas, taip sumažinant apkrovą pečiams. 
„Taip pat svarbu nusistatyti tinkamą kėdės aukštį. Tinkamai sureguliuota kėdė padeda palaikyti natūralią stuburo padėtį, sumažina nugaros ir kaklo įtampą, taip pat padeda išvengti nuolatinės raumenų įtampos, kuri jaučiama netaisyklingai sėdint, bei padeda gerinti kraujotaką, o tai svarbu norint sumažinti nuovargio ir diskomforto jausmą“, – sako A. Miniotaitė. 

Auksinė taisyklė – sėdint nekryžiuoti kojų

Pasak J. Vaičiūnienės, dirbantiems sėdimą darbą patariama mankštintis, ilgai nesėdėti vienoje pozicijoje. „Vertėtų dažnai atsikelti, pasivaikščioti, prasitempti, pasirąžyti. Kartais rekomenduoju sėdėti ant gimnastikos kamuolio, stiprinti liemens raumenis, atlikti klubų mobilumo gerinimo pratimus“, – pataria vaistininkė.
Kineziterapeutė primena, jog auksinė sėdėjimo taisyklė – nekryžiuoti kojų sėdint, jos visą laiką turi būti pastatytos tvirtai ant grindų, o keliai – šiek tiek žemiau klubų. 
„Būtina paminėti ir darbo stalo optimalaus aukščio svarbą – derinkite darbo stalo aukštį su kėdės aukščiu, taip pat puiki moderni alternatyva – stovimi stalai. Svarbi ir monitoriaus padėtis – sėdint ekranas turėtų būti akių lygyje, maždaug 50–70 cm atstumu nuo akių, kad nesukeltų įtampos kaklui“, – patarimais dalijasi A. Miniotaitė.

Darbo metu – pertraukėlės ir pratimai

Anot J. Vaičiūnienės, svarbiausia yra judėjimas ir mini pertraukėlių, trunkančių 2–3 minutes ir skirtų mankštai bei tempimo pratimams, darymas kas pusvalandį. „Tai ne tik padės išvengti nugaros skausmų, bet ir suteiks žvalumo, energijos, pagerins darbingumą. Rekomenduočiau visą dieną sėdint be mini pertraukėlių pasidaryti ir kelias ilgesnes, 15–20 minučių pertraukas, kurias galima skirti pasivaikščiojimui, mankštai, kvėpavimo ar jogos pratimams“, – sako vaistininkė.
Kineziterapeutė priduria, jog kiekvieno žmogaus kūnas, fizinis pajėgumas, gyvenimo įpročiai ir poreikiai yra individualūs, tad prieš pradedant bet kokią naują pratimų programą verta pasikonsultuoti su specialistu.  
„Jei kalbame apie asmenį, kuris nugaros skausmų šiuo metu nepatiria ir domisi skausmo prevencija ir sveikatinimu, arba asmenį, jaučiantį raumenų nuovargį, silpnumą, ryškėjantį dienos eigoje, tačiau nepatiriantį specifinių lėtinių simptomų, rekomenduoju į kasdienės rutinos pratimų programą įtraukti viso kūno tempimo ir mobilumo pratimus, kurie padės atpalaiduoti raumenis po darbo dienos ir aktyvins kraujotaką“, – teigia A. Miniotaitė. 
Ji priduria, kad renkantis tempimo pratimus derėtų daugiau dėmesio skirti toms raumenų grupėms, kurios linkusios sutrumpėti dėl sėdimos darbo pozicijos: klubiniui juosmens raumeniui, užpakalinės šlaunies bei blauzdos raumenims, nugaros, pečių juostos bei kaklo raumenims. 
„Sėdimą darbą dirbantys žmonės dažnai turi silpnesnius raumenis ir mažesnį lankstumą, todėl svarbu fizinį krūvį didinti palaipsniui. Kaip sakau savo klientams, nepulkime keistis „from zero, to hero“ – geriau tikslų siekti palaipsniui, kantriai ir nuosekliai“, – sako kineziterapeutė.

Preparatai, gelbstintys nuo skausmo

Anot J. Vaičiūnienės, skundžiantis nugaros skausmais gelbsti magnio kremas, šildantys tepalai, įvairūs tepalai su eteriniais aliejais, žolelėmis, taip pat – tepalai ar pleistrai su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo ir skausmo. Svarbios ir tokios maistinės medžiagos, kaip kolagenas, mikroelementai, magnis, kalcis, C ir D vitaminai. 
„Klientų mėgiami ir šildantys ar kaulažolės pleistrai, padedantys sumažinti raumenų įtampą, pagerinantys kraujotaką. Skundžiantis tam tikrais raumenų disbalansais, kartais padeda ir kineziologiniai pleistrai, vadinamieji teipai, kuriais prekiaujame vaistinėje, tačiau apie jų naudojimą reikėtų konsultuotis su kvalifikuotu specialistu – kineziterapeutu, reabilitologu“, – sako J. Vaičiūnienė.
Pasak vaistininkės, nestiprius, maudžiančio pobūdžio, dėl raumenų įtampos atsirandančius skausmus galima lengvinti vietinio poveikio priemonėmis – masažais, specializuotomis mankštomis. Užklupus itin stipriems skausmams, kurie trukdo judėti ir yra intensyvaus pobūdžio, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. 

Požymiai, signalizuojantys apie rimtesnes bėdas

Anot A. Miniotaitės, apie rimtesnes problemas nei bendras raumenų nuovargis gali signalizuoti šie simptomai: skausmas, kuris nepraeina ir intensyvėja, ūmus, veriantis nugaros ar kaklo skausmas, nepraeinantis maudimas, radijuojantis, plintantis skausmas į sėdmenį, koją, jaučiamas silpnumas ar tirpimas, „adatėlių“ ar „skruzdėlyčių“ pojūtis, rytinis stuburo sustingimas. 
„Pacientams, kurie dažnai skundžiasi pasikartojančiais stipriais skausmais po gydymo kurso, esant pagerėjimui, visada rekomenduoju kreiptis į kineziterapeutą, kad būtų sudaryta individuali mankšta, padedanti apsisaugoti nuo periodinių pablogėjimų“, – sako J. Vaičiūnienė.

Nugaros problemos – ne tik vyresnių pacientų bėda: atskleidė, kuri populiari sėdėjimo poza pavojingiausia mūsų stuburui

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 09 Jan 2025 15:45:05 +0200
<![CDATA[Sveika ir lygi veido oda: kokią reikšmę jai turi subalansuota mityba?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sveika-ir-lygi-veido-oda-kokia-reiksme-jai-turi-subalansuota-mityba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sveika-ir-lygi-veido-oda-kokia-reiksme-jai-turi-subalansuota-mityba Maisto produktai, kurie pablogina veido odos būklę

„Kartais tenka bendrauti su žmonėmis, kurie pasakoja, kad naudoja pačias įvairiausias veido odos priežiūros priemones, tačiau vis tiek juos kankina bėrimai. Daugiau pasišnekėjus, dažnai paaiškėja, kad jų mityba ne tik nesubalansuota, bet ir joje gausu veido odos bėrimus skatinančių maisto produktų. Išbertos veido odos kaltininkais gali tapti cukrus ir produktai, turintys aukštą glikeminį indeksą, pavyzdžiui, balta duona, saldumynai, vaisvandeniai“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.

Anot vaistininkės, šie produktai sukelia staigų cukraus lygio kraujyje šuolį, o tai gali paskatinti uždegiminius procesus organizme bei perteklinę riebalinių liaukų veiklą, kuriai suaktyvėjus dažniau pradeda kankinti spuogai. Be to, perdirbtas maistas, turintis daug transriebalų ir konservantų, irgi gali pakenkti odos elastingumui ir drėgmei.

Odos būklė priklauso nuo miego ir fizinio aktyvumo

„Be tinkamos mitybos, gyvenimo būdas taip pat užima svarbų vaidmenį. Reguliarus fizinis aktyvumas skatina kraujotaką, o tai padeda odai gauti daugiau deguonies ir maistinių medžiagų. Be to, sportuojant sumažėja streso lygis, o tai gali irgi teigiamai veikti odos sveikatą“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.

Anot jos, miegas – dar vienas svarbus veiksnys ne tik gerai savijautai, bet ir odos sveikatai. Nepakankamas miegas gali tapti tamsių ratinių po akimis ir odos pilkumo priežastimi. Todėl ji pataria miegoti bent 7-8 valandas per parą.

Ką valgyti, kad oda būtų sveika ir švytinti?

Jei siekiate sveikos ir skaisčios veido odos, vaistininkė pataria įtraukti į savo mitybą produktus, kurie turėtų daugiau tam tikrų vitaminų, mineralų ir antioksidantų.

Žalios lapinės daržovės. Špinatai, lapiniai kopūstai ir brokoliai yra puikūs vitamino A, C ir E šaltiniai. Šie vitaminai ne tik padeda kovoti su odos senėjimo požymiais, bet ir skatina kolageno gamybą, suteikiančią odai stangrumą.

Riešutai ir sėklos. Migdolai, graikiniai riešutai, ispaninio šalavijo ir linų sėklos yra turtingi omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai, kurie gali padėti drėkinti odą iš vidaus, mažinti uždegimus ir padėti išlaikyti jos elastingumą.

Žuvis ir jūros gėrybės. Lašiša, skumbrė ar sardinės ne tik suteikia organizmui omega-3 riebalų rūgščių, bet ir yra cinko, kuris svarbus odos gijimui, šaltinis.

Naminis sultinys ir šaltiena. Tai natūralūs maisto produktai, kurie gali reikšmingai prisidėti prie odos sveikatos, nes jie yra praturtinti kolagenu, aminorūgštimis ir mineralais.

Citrusiniai vaisiai. Apelsinuose, uogose ir kiviuose yra gausu vitamino C, kuris yra svarbus kolageno palaikymui.

,,Eurovaistinės" pranešimas spaudai 

Sveika ir lygi veido oda: kokią reikšmę jai turi subalansuota mityba?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 09 Jan 2025 10:00:00 +0200
<![CDATA[Šaltuoju laikotarpiu dažniau susiduriama su virusinėmis žarnyno infekcinėmis ligomis: kaip apsisaugoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/saltuoju-laikotarpiu-dazniau-susiduriama-su-virusinemis-zarnyno-infekcinemis-ligomis-kaip-apsisaugoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/saltuoju-laikotarpiu-dazniau-susiduriama-su-virusinemis-zarnyno-infekcinemis-ligomis-kaip-apsisaugoti Virusinės žarnyno infekcijos – tai užkrečiamosios ligos, sukeliančios virškinimo sutrikimus, tokius kaip viduriavimas, vėmimas ir pilvo skausmai. Dažniausios yra rota virusų ir noro virusų sukeltos infekcijos, kurios gali pasireikšti ištisus metus, tačiau dažnesnės žiemą ir ankstyvą pavasarį. Pavyzdžiui, pastarųjų metų žiemos mėnesiais norovirusinės infekcijos atvejų užfiksuojama apie 200 per mėnesį, vasaros – apie 40 per mėnesį. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad šios infekcijos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl svarbu imtis prevencinių priemonių, kad apsaugotumėte save ir aplinkinius.

Infekcija itin pavojinga kūdikiams

Virusinės žarnyno infekcijos dažniausiai pasireiškia vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendru organizmo apsinuodijimu. Šie simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo viruso tipo ir žmogaus imuniteto. Susirgti gali bet kokio amžiaus žmonės, tačiau dėl nepakankamų higienos įgūdžių dažniau serga vaikai, taip pat senyvo amžiaus žmonės ir tie, kurių imunitetas yra nusilpęs. Infekcija ypač pavojinga kūdikiams dėl skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų netekimo vemiant ir viduriuojant.
Virusinėmis žarnyno infekcijomis užsikrečiama per burną. Dažniausiai virusai plinta per įvairius daiktus ir maistą, jei jis ruošiamas nešvariomis, virusų užkrėstomis rankomis.

Kaip apsisaugoti?

Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo rotavirusinės infekcijos – skiepai, kuriais  kūdikiai skiepijami ne vėliau kaip iki 32 savaičių amžiaus. Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos nuo 2018 m. rugsėjo mėn. yra įtraukti į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Kūdikiai skiepijami nemokamai. 
Norint išvengti virusinių žarnyno infekcijų, svarbiausia laikytis šių paprastų, tačiau veiksmingų prevencinių priemonių, pirmiausia – kruopščiai plauti rankas. Rankas plauti reikia  ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su sergančiuoju bei jo išmatomis, bet ir grįžus iš parduotuvės ar viešų vietų, po važiavimo viešuoju transportu, taip pat visada prieš valgant ir ruošiant maistą. Be to, svarbu laikytis higienos taisyklių prižiūrint ligonį: tualetą ir kambarį, kuriame jis būna, valyti atskirais įrankiais, šluostėmis ir tinkamomis dezinfekuojančiomis priemonėmis. Svarbu saugiai pašalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti jo nešvarius drabužius, rankšluosčius, žaislus. 

Žarnyno infekcijos šaltuoju metų laikotarpiu gali kelti rimtų grėsmių sveikatai, tačiau laikantis prevencinių priemonių galima efektyviai sumažinti riziką užsikrėsti. Svarbiausia – būti atsakingiems už savo ir aplinkinių sveikatą: suviduriavusio ar pradėjusio vemti vaiko neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas, kreiptis į gydytoją ir laikytis jo nurodymų.

NVSC inf. 

Šaltuoju laikotarpiu  dažniau susiduriama su virusinėmis žarnyno infekcinėmis ligomis: kaip apsisaugoti?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 08 Jan 2025 17:15:19 +0200
<![CDATA[Vaistininkė atsako: kaip atskirti gripą, peršalimą ir COVID - 19 bei kuo skiriasi jų gydymas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-atsako-kaip-atskirti-gripa-persalima-ir-covid-19-bei-kuo-skiriasi-ju-gydymas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-atsako-kaip-atskirti-gripa-persalima-ir-covid-19-bei-kuo-skiriasi-ju-gydymas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, 1-ąją šių metų savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1136,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, paskutiniąją praėjusių metų savaitę (gruodžio 23–29 d.) jis buvo mažesnis – 825,4atvejo 100 tūkst. gyventojų. Gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius padidėjo. Praėjusį sezoną tokiu pat metu (2024 m. 1-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis buvo panašus ir siekė 1063,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Plačiau skaitykite čia.

Vaistininkus neramina, kad dažnas pajutęs negalavimo simptomus, linkęs numoti ranka – tai tik peršalimas. Vaistininkė Sigita Korbutaitė pasakoja, kad gripą, peršalimą ir COVID-19 atskirti vieną nuo kito dažnu atveju yra sudėtinga, o pastarasis savo simptomais yra panašus į eilinį peršalimą.

„Bendras silpnumas yra simptomas, galintis lydėti visas minėtas ligas. Čiaudulys ir sloga COVID-19 ir gripui nėra būdingi – šie simptomai labiau būdingi peršalus, nors gali aplankyti ir sergant gripu ar COVID -19. Kosulys būdingas visoms minėtoms ligoms, tik dažniausiai greičiau, per pirmąsias pora dienų, prasideda esant gripui ir COVID - 19“, – pasakoja S. Korbutaitė.

Vaistininkė priduria, nors yra simptomų, kurie būdingi visoms ligoms, yra ir keletas esminių skirtumų.  

„Aukšta kūno temperatūra, didesnė nei 38 laipsniai, būdingi tiek COVID - 19, tiek gripui, bet ne peršalimui. Esant gripui aukštą temperatūrą lydi ir kūno skausmas – kaulų laužymas, raumenų ir sąnarių skausmas. Galvos skausmas labiau būdingas gripui ir COVID – 19. Beje sergant pastaruoju virusu vis dar dažnai dingsta skonis ir kvapas - ko nebūna sergant kitomis ligomis, tiesa, kur kas rečiau nei anksčiau, nes viruso simptomai irgi keičiasi“, – sako ji.  

Anot S. Korbutaitės, dėl apgaulingų simptomų atskirti, kuri liga užpuolė, gali būti nemenkas iššūkis, dėl to sunegalavusiems ir į vaistinę užsukusiems, pagalbos ieškantiems klientams vaistininkai užduoda tikslingus klausimus apie simptomus. Taip pat visada rekomenduoja pasitikrinti ir atlikti greitąjį kombinuotą testą, kuris nustato COVID - 19 ir gripą (A ir B tipo).  

„Buvo atvejų, kai vienoje šeimoje skirtingi asmenys sirgo skirtingomis ligomis – dalis COVID - 19, dalis – gripu. Todėl būtina atlikti testus visiems šeimos nariams“, – priduria vaistininkė.  

Kaip reikėtų gydyti peršalimą, COVID - 19 ar gripą?

Vaistininkės teigimu, žmonės atlikę greitąjį testą dažnai pirmiausia skuba į vaistinę, o ne pas šeimos gydytoją. Tačiau S. Korbutaitė atkreipia dėmesį, kad derėtų pirmiausia kreiptis į šeimos ar budintį gydytoją tam, kad būtų paskirti tinkami vaistai.  

„Peršalimas gydomas tik pagal simptomus, o COVID - 19 ir gripą rekomenduojame gydyti vartojant specifinius vaistus šioms ligoms gydyti. Kadangi šie specifiniai vaistai yra receptiniai, juos paskiria gydytojai po tyrimų arba atlikus greitąjį testą. Simptomus veikiančius vaistus galite įsigyti vaistinėse ir be recepto“, – sako ji.  

Vaistininkė pastebi, kad pasireiškus peršalimo simptomams klientai dažniausiai ieško vaistų nuo temperatūros, slogos, gerklės skausmo ir kosulio.  

„Vaistinėse galite rasti ir įvairių vaistinių medžiagų derinių, kurie malšina kelis simptomus iškart, todėl rekomenduočiau kreiptis į vaistininką, kuris po konsultacijos padės išsirinkti tinkamiausią vaistą“, – teigia S. Korbutaitė.  

Sergant rekomenduojama vengti kontakto su aplinkiniais

Tiek peršalimo virusais, tiek gripo, COVID - 19 virusais užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. Virusų dalelės plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Žmogus virusais užsikrečia tiesiogiai įkvėpus daleles arba užterštomis rankomis palietus nosį, burną, akių gleivinę.

„Gripu sergantis žmogus vidutiniškai užkrečia 1,3 žmogaus, o sergantis COVID - 19 – 1,5–3,5 žmogaus. Gripas plinta greitai, bet kaip, ko gero, teko visiems pastebėti 2020 metais – neabejotinai COVID-19 liga plinta žymiai sparčiau“, – pažymi specialistė.  

Per kiek laiko žmogus, turėjęs kontaktą su sergančiuoju, pajunta simptomus – taip pat skiriasi.  

„Gripo inkubacinis periodas – nuo 1 iki 4 dienų. Tai reiškia, kad jei susidūrėte su gripu, simptomus pajusite greitai. COVID - 19 inkubacinis periodas pagal įvairius šaltinius skiriasi – gali būti nuo 1 iki 14 dienų. Svarbiausia yra pajutus simptomus, elgtis atsakingai, saugoti save ir aplinkinius bei konsultuotis su specialistais“, – patarė S. Korbutaitė.  

„Gintarinės vaistinės“ pranešimas spaudai 

Vaistininkė atsako: kaip atskirti gripą, peršalimą ir COVID - 19 bei kuo skiriasi jų gydymas?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 08 Jan 2025 10:00:00 +0200
<![CDATA[Profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio gali daugiau moterų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/profilaktiskai-pasitikrinti-del-kruties-vezio-gali-daugiau-moteru https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/profilaktiskai-pasitikrinti-del-kruties-vezio-gali-daugiau-moteru Sveikatos apsaugos ministerijai išplėtus krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programos amžiaus ribas, nuo 2025 metų pradžios profilaktiškai pasitikrinti dėl šios ligos kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų.

Toks sprendimas priimtas įgyvendinant Europos Komisijos rekomendaciją „Naujas ES požiūris į vėžio atrankinę patikrą“ ir pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai. Nauja tikslinė populiacija – daugiau kaip 149 tūkst. moterų, draustų privalomuoju sveikatos draudimu – leis užtikrinti dar platesnę sveikatos patikros aprėptį. Planuojama, kad amžiaus ribų praplėtimas, papildomai pareikalaus apie 3,5 mln. eurų per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, Lietuvoje vykdoma nuo 2005 metų liepos, iki 2024 m. gruodžio 31 d. skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Nuo 2025 m. sausio 1 d. ši programa taikoma moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus bus atliekamas mamografinis tyrimas ir jo vertinimas. Šios programos paslaugos finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, skirtomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms moterims. 

Profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio pacientes kviečia šeimos gydytojai, tačiau kai kuriose gydymo įstaigose jau išbandomas naujas centralizuotas programos organizavimo ir vykdymo modelis, kai pacientų atranka atliekama ir asmeniniai kvietimai pacientams yra siunčiami centralizuotu būdu. Nuo 2026 m. pradžios toks modelis bus pradėtas taikyti visoje šalyje. Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Lietuvoje onkologinės ligos yra antra dažniausia mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų, o didžiausias mirtingumas dėl vėžio fiksuojamas darbingo 45–64 m. amžiaus žmonių grupėje. Kasmet šalyje nustatoma apie 1500 krūties ir storosios žarnos vėžio bei apie 400–500 gimdos kaklelio vėžio atvejų. Pastaraisiais metais stebimas susirgimų onkologinėmis ligomis didėjimas vis jaunesnių žmonių amžiaus grupėje.

Ministerija primena, kad Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos (priešinės liaukos) vėžio, storosios žarnos vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų. Plačiau apie galimybes išsitirti pagal šias programas skaitykite ČIA.

Profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio gali daugiau moterų

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 07 Jan 2025 12:00:24 +0200
<![CDATA[Jonavos rajone didėja sergamumas: fiksuoti net 76 gripo atvejai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-dideja-sergamumas-fiksuoti-net-76-gripo-atvejai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-dideja-sergamumas-fiksuoti-net-76-gripo-atvejai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, 1-ąją šių metų savaitę (2024 m. gruodžio 30 d. – 2025 m. sausio 5 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 1136,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, paskutiniąją praėjusių metų savaitę (gruodžio 23–29 d.) jis buvo mažesnis – 825,4atvejo 100 tūkst. gyventojų. Gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius padidėjo. Praėjusį sezoną tokiu pat metu (2024 m. 1-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis buvo panašus ir siekė 1063,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.  

Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nepasiektas nė vienoje savivaldybėje (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). 

Jonavos rajone praėjusių metų paskutiniąją savaitę sirgo 382 asmenys, o pirmąją šių metų savaitę, sausio 1-6 dienomis, sirgo jau 580 asmenų. Iš jų fiksuoti 76 gripo atvejai, ŪVKT infekcijomis serga 497 asmenys, koronaviruso infekcija nustatyta 7 asmenims. Jonavoje sergamumas yra beveik 1398 atv. / 100 tūkst. gyv.

Savivaldybių sergamumo rodiklius galima rasti NVSC interneto svetainėje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėse atsidūrė 134 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 42. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 8 asmenys. Nuo gripo mirties atvejų nebuvo užfiksuota, nuo COVID-19 ligos – du (78 m. ir 80 m. amžiaus asmenys). 

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ECDC) 51–52 sav. duomenimis, bendras sergamumas ŪVKTI panašus kaip ir praėjusį sezoną tuo pačiu metu. Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės lygmeniu matomas gripo viruso ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) aktyvumo padidėjimas.

Nuo 46-osios praėjusių metų savaitės gripo viruso aktyvumas didėja. Į ligonines patenka įvairaus amžiaus asmenys, tačiau 65 m. ir vyresniems asmenims hospitalizavimo ir sunkių padarinių rizika išlieka didžiausia. Pastarosiomis savaitėmis RSV aktyvumas taip pat didėja. Didžiausia rizika pakliūti į ligonines išlieka jaunesniems nei 5 m. amžiaus vaikams ir vyresniems nei 65 m. amžiaus asmenims. COVID-19 aktyvumas mažėja, tačiau ir toliau sunkiau serga 65 m. ir vyresni žmonės.

Informacijos šaltinis: https://erviss.org/

Skiepai ir kitos prevencijos priemonės

Primename, kad ne tik nuo gripo, bet ir nuo  COVID-19 galima pasiskiepijant vieno vizito pas gydytoją metu. Ypač raginame suskubti rizikos grupėms priklausančius asmenis: 65 m. ir vyresnius; socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojus; asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis; asmenis, kurių imunitetas nusilpęs; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus; nėščiąsias; 2–7 metų vaikus.

Svarbu atminti, kad COVID-19 vakcinomis gyventojai gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje. Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys asmenys ir tik toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę.

NVSC specialistai ragina ir toliau kruopščiai laikytis asmens higienos taisyklių bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Kosint ir čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis (galima užsidengti skepetaite ar sulenkta alkūne); reguliariai plauti rankas su muilu; stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis; dažnai drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas. Pajutę į gripo panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Daugiau informacijos apie COVID-19 ir gripą rasite čia.

 

Jonavos rajone didėja sergamumas: fiksuoti net 76 gripo atvejai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 07 Jan 2025 10:30:58 +0200
<![CDATA[Sveikatos draudimas: kaip išvengti skolų ir gydytis nemokamai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sveikatos-draudimas-kaip-isvengti-skolu-ir-gydytis-nemokamai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sveikatos-draudimas-kaip-isvengti-skolu-ir-gydytis-nemokamai Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) dalyviai yra visi dirbantieji, užsiimantys individualia veikla, savarankiškai už save mokantys PSD įmokas. Į šį sąrašą taip pat įtraukti – Užimtumo tarnyboje užsiregistravę gyventojai, žmonės, turintys negalią, slaugantys asmenis su negalia, moksleiviai, studentai, vienas iš tėvų, auginantis nepilnamečius vaikus, nėščios moterys, turintys būtinąjį stažą.

Visiems šiems asmenims valstybė garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą valstybinėse ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose bei privačiose įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.  

Kas nutiks, jei draudimas nutrūks?

Draudimas gali nutrūkti tik laiku nesumokėjus privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Tokiu atveju, jei pacientas nebus draustas PSD, už medicinos paslaugas turės sumokėti savarankiškai – nemokamai bus teikiama tik būtinoji medicinos pagalba. 

Aktualu tai, kad Lietuvos piliečiams yra suteikiamas vienas papildomas mėnuo naudotis Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamomis medicinos paslaugomis po to, kai nustoja galioti jų PSD. Tačiau šis mėnuo – tai tarsi papildomas laikas pasirūpinti draudimu. Tai galimybė nemokamai gydytis su sąlyga, kad PSD įmoka bus sumokėta iki papildomo mėnesio pabaigos.

Vis dėlto draudimui nutrūkus, žmogui bus skaičiuojamos ne tik suteiktų paslaugų išlaidos, tačiau ir PSD įmokų skolos. Tad gyventojai turėtų  pasidomėti, ar jų sveikatos draudimas galioja, kad netektų patirti išlaidų už medicinos paslaugas sunegalavus, susirgus ar gavus traumą.

Kaip pasitikrinti draustumą?

Norintys sužinoti apie savo PSD, gali pasinaudoti e.paslaugomis ir savarankiškai patikrinti šią informaciją.

Prisijungus prie ligonių kasų e.paslaugų sistemos per internetinę bankininkystę su el. parašu arba mobiliuoju el. parašu. Įėjus į e.paslaugų  portalą, paspaudus „Mano privalomasis sveikatos draudimas“, bus patvirtinami asmens duomenys ir pateikta informacija apie draustumą.

Jei nėra galimybės prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų, informaciją, ar asmuo yra apdraustas, galima sužinoti VLK interneto puslapyje – „Pasitikrinkite, ar esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu“ arba atvykus į bet kurią teritorinę ligonių kasą ir pateikus asmens dokumentą. 

Didėjant minimaliajai algai, didėja ir įmokos

Ligonių kasos taip pat primena, kad, padidėjus minimaliajai algai, nuo 2025 m. sausio 1 d. savarankiškai besidraudžiantiems asmenims PSD įmoka sieks 72,45 euro. Nesumokėjus įmokos privalomojo sveikatos draudimo įmokų administratoriui „Sodrai“ iki einamojo mėnesio pabaigos, sveikatos draudimas nutrūks. Tokiam pacientui suteiktų medicinos paslaugų, vaistų bei medicinos pagalbos priemonių išlaidų gydymo įstaigai ar vaistinei ligonių kasos apmokėti negalės. 

Ligonių kasų inf. 

Sveikatos draudimas: kaip išvengti skolų ir gydytis nemokamai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 07 Jan 2025 09:37:18 +0200
<![CDATA[Gyventojai gaus naujas kalio jodido tabletes]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyventojai-gaus-naujas-kalio-jodido-tabletes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyventojai-gaus-naujas-kalio-jodido-tabletes

Kaimynystėje turėdami pavojingą branduolinį objektą – Astravo atominę elektrinę, turime užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai nelaimės atveju būtų apsaugoti. Gyvenantiems 100 km spinduliu aplink jėgainę ypač svarbu visuomet po ranka turėti kalio jodido tabletes, kurios avarijos atveju padėtų apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio ir išvengti onkologinių susirgimų. Kartu su savivaldybėmis ir Lietuvos vaistinių asociacija sudarysime galimybę gyventojams greitai ir patogiai šias tabletes atsiimti“, – teigia sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Informacija, kuriose vaistinėse ir nuo kada gyventojai galės atsiimti tabletes, bus paskelbta artimiausiu metu. Recepto kalio jodido išdavimui nereikės, o atsiimant gyventojai kartu gaus informacinį lapelį su vartojimo instrukcija. Naujai įsigytų kalio jodido tablečių galiojimo laikas yra 7 metai. Pasibaigusio galiojimo tabletes, kaip ir kitus naikintinus vaistus, gyventojai raginami ne išmesti, o atiduoti bet kuriai vaistinei, kuri juos perduos pavojingų atliekų tvarkytojui.

Beveik 5 mln. naujų tablečių bus paskirstytos 17-os savivaldybių, esančių 100 km spinduliu aplink Astravo atominę elektrinę, gyventojams. Iš naujo įvertinus rizikas, į 100 km spindulio zoną buvo įtraukta Jonavos rajono savivaldybė.

43,8 tūkst. kalio jodido tablečių praėjusių metų pabaigoje perduota Civilinės saugos sistemos pajėgoms. Dar 8,8 tūkst. paskirta Greitosios medicinos pagalbos tarnybai ir sveikatos priežiūroms įstaigoms.

Kalio jodido tabletės yra skirtos apsaugoti skydliaukę nuo žalojančio radioaktyviojo jodo poveikio. Laiku išgėrus kalio jodido tabletes, skydliaukė užblokuojama (prisotinama) stabiliuoju jodu ir taip apsaugoma nuo įkvėpto radioaktyviojo jodo kaupimosi joje ir sukeliamos žalos – šios liaukos vėžinių ir kitokių susirgimų.

Daugiau informacijos apie kalio jodido tabletes, kaip jas saugoti, kaip ir kada vartoti, galite rasti ČIA.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad vartoti kalio jodido tabletes reikėtų tik gavus Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą per informacijos sklaidos priemones – radiją, televiziją ir kt. Jos nėra skirtos vartoti profilaktiškai ir būtų veiksmingos tik tuo atveju, jeigu aplinkoje pasklistų radioaktyvusis jodas. Jokie kiti vaistiniai preparatai ar maisto papildai, sudėtyje turintys jodo, nėra tinkami skydliaukės apsaugai branduolinės avarijos atveju. Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Pirma kalio jodido tablečių partija 16-ai savivaldybių, esančių 100 km spinduliu nuo Astravo atominės elektrinės, gyventojams buvo paskirstyta 2020 m.

2023 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atnaujino kritinių medikamentų, kurių atsargos turėtų būti sukauptos radiologinėms ir branduolinėms avarijoms, sąrašą ir rekomendavo kalio jodidą kaip saugią ir veiksmingą priemonę, skirtą apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio. Siekiant apsaugoti gyventojus ir Civilinės saugos pajėgas, šis medikamentas yra įtrauktas ir į daugelio šalių narių parengties planus.

PSO informaciją galima rasti ČIA.

SAM Komunikacijos skyrius

Gyventojai gaus naujas kalio jodido tabletes

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 06 Jan 2025 16:22:06 +0200
<![CDATA[Soliariumų kontrolė: patikrinimai atskleidžia saugos spragas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/soliariumu-kontrole-patikrinimai-atskleidzia-saugos-spragas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/soliariumu-kontrole-patikrinimai-atskleidzia-saugos-spragas

Nors soliariumų įrangos skleidžiami ultravioletiniai spinduliui yra rizikingi žmonių sveikatai, trūkstant saulės šviesos, pasikaitinti soliariume Lietuvos gyventojai nevengia. Svarbu, kad vartotojai būtų tinkamai informuoti apie galimus pavojus ir soliariumais naudotųsi taip, kad rizika sveikatai būtų kuo mažesnė. Norint suvaldyti šią riziką, taisyklių ir sveikatos saugos reikalavimų turi laikytis tiek vartotojai, tiek ir paslaugų teikėjai.  

Būtinas leidimas-higienos pasas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad soliariumų paslaugos Lietuvoje gali būti teikiamos tik turint šiai veiklai leidimą-higienos pasą, kuris liudija, kad paslaugos atitinka nustatytus sveikatos saugos reikalavimus. Tad nusprendus verstis šia veikla, būtina kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl šio dokumento išdavimo bei veiklą organizuoti taip, kad ji atitiktų sveikatos saugos reikalavimus, nustatytus Lietuvos higienos normoje „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“. Ši higienos norma nustato patalpų bei įrenginių įrengimo, naudojimo ir priežiūros  reikalavimus.

Kad soliariumo paslaugos būtų saugios, pirmiausia įranga turi būti techniškai tvarkinga ir naudojama pagal gamintojų rekomendacijas bei prižiūrima pagal nustatytus reikalavimus. Be to, paslaugos teikėjas turi kruopščiai rūpintis švara, kad nekiltų užkrečiamųjų ligų grėsmė.  
Kadangi naudojimasis soliariumu kelia riziką sveikatai pirmiausia dėl ultravioletinių spindulių, kuriuos skleidžia soliariumo lempos (spinduoliai), daug dėmesio turi būti skiriama jų saugumui ir priežiūrai.

Draudžiama naudoti ultravioletinių spindulių spinduolius pasibaigus jų gamintojo nurodytam darbo laikui. Taip pat draudžiama naudoti įrangą, kurios ultravioletinių spindulių spinduoliai skleidžia trumpesnių kaip 280 nm bangų ultravioletinę spinduliuotę.

Ultravioletinių spindulių spinduolių skleidžiama veiksmingoji energinė apšvieta neturi viršyti 0,3 W/m2 (nuo 280 iki 400 nm bangų ruože). Visgi atliekant soliariumų patikrinimus, šis pažeidimas nustatomas dažniausiai – 2024 m. iš 28 patikrinimų, kurių metu nustatyti pažeidimai, šis pažeidimas nustatytas 14 patikrinimų metu.

Iš viso 2024 m. NVSC atliko 94 patikrinimus (įskaitant periodinės, operatyviosios ir grįžtamosios kontrolės patikrinimus). Patikrinimai, kurių metu užfiksuota pažeidimų, sudarė apie 30 proc.

Kiti patikrinimų metu nustatyti pažeidimai: techniškai netvarkinga arba profilaktiškai gamintojo nurodytu periodiškumu pagal gamintojo pateiktą techninį priežiūros planą netikrinama soliariumo įranga, neregistruojami įrangos patikrinimai; neturi soliariumo įrangos dokumentų; soliariumo įrangos ultravioletinių spindulių spinduoliai nėra keičiami ir/ar valomi gamintojo nurodytu periodiškumu. Pažeidimų, susijusių su vartotojų informavimu apie deginimosi trukmę, naudojimąsi soliariumu atsižvelgiant į odos tipą, nesaikingo naudojimosi soliariumu pasekmes ir kitus svarbius sveikatos saugos aspektus, nenustatyta.   

Kaip tinkamai prižiūrėti soliariumą  

Kad paslaugos būtų saugios ir nekeltų grėsmės vartotojų sveikatai, būtina laikytis visų minėtoje higienos normoje nustatytų reikalavimų. Štai keletas jų:  
•    soliariumų gultuose naudojami spinduoliai (lempos) turi būti keičiami ir valomi gamintojo nurodytu periodiškumu;
•    soliariumo įrangos gultas ir apsauginiai akiniai po kiekvieno paslaugos vartotojo turi būti valomi dezinfekcinėmis priemonėmis;
•    prie soliariumo įrangos turi būti patiestas kilimėlis dezinfekuojamas arba dengiamas vienkartiniu užtiesalu, kuris keičiamas po kiekvieno lankytojo;
•    gerai matomoje vietoje turi būti raštu pateikta informacija apie soliariumo įrangos gamintojo rekomenduojamą deginimosi trukmę ir režimą ir kita svarbi informacija;
•    vartotojams prašant turi būti išduota Soliariumo paslaugų teikimo kortelė, kuri pildoma kiekvieną kartą prieš įsigyjant paslaugą;
•    soliariumų paslaugas draudžiama teikti jaunesniems nei 18 metų asmenims;
•    draudžiama teikti informaciją apie soliariumo gydomąjį, profilaktinį poveikį ar teigiamą poveikį sveikatai;
•    ir kt.

Kviečiame konsultuotis

Atkreipiame dėmesį, kad vartotojai, pastebėję, kad soliariume nesilaikoma sveikatos saugos reikalavimų, yra raginami kreiptis į paslaugos teikėją ir reikalauti trūkumus pašalinti bei gauti saugią, sveikatai grėsmės nekeliančią paslaugą. Nesulaukus tinkamos paslaugų teikėjo reakcijos, apie galimai nesaugią paslaugą galima pranešti NVSC, kuris atliks patikrinimą ir įvertins paslaugos teikimo sąlygas, o nustatęs pažeidimų įpareigos paslaugos teikėją juos pašalinti.  2024 m. NVSC gavo 6 skundus dėl galimai nesaugių soliariumo paslaugų. Visi jie buvo pagrįsti.

Iškilus klausimų dėl visuomenės sveikatos saugos reikalavimų įgyvendinimo, kviečiame konsultuotis. Tai galima daryti el. paštu info@nvsc.lt, arba skambinant bendruoju konsultacijų telefono numeriu +370 5 264 9676. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pirmaisiais veiklos metais (po leidimo-higienos paso išdavimo) turite galimybę gauti išsamią konsultaciją veiklos vykdymo vietoje. Išsamiai apie tai, kaip užsiregistruoti tokiai konsultacijai, skaitykite čia https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/nvsc-priminimas-verslo-naujokams-apie-lengvesnes-salygas-pirmaisiais-veiklos-vykdymo-metais/

Daugiau informacijos apie patikrinimų tvarką, planus, klausimynus ir kitus susijusius klausimus rasite skiltyje „Ūkio subjektų priežiūra“.

NVSC inf.

Soliariumų kontrolė: patikrinimai atskleidžia saugos spragas

]]>
jonavoszinios.lt Sun, 05 Jan 2025 10:00:00 +0200