Kai „čia ir dabar“ svarbiau už ateitį

Tad kyla klausimas, kodėl žmonės, žinodami apie rūkymo sukeliamas komplikacijas, vis tiek yra linkę nerti į šia priklausomybę? Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės (toliau – NTAKD) duomenimis 80 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 metų, o nepradėjusieji rūkyti iki 25 m., šio žalingo įpročio neįgyja. Jauname amžiuje rūkymo pradžią dažnai lemia socialiniai veiksniai, tokie kaip smalsumas, noras pritapti prie aplinkos.

Priklausomybės ligų specialistų asociacijos narys Jaunius Sagatavičius pažymi, kad dauguma jaunuolių pradėdami rūkyti yra susipažinę su šio įpročio žala sveikatai, tačiau jų gebėjimas įvertinti ilgalaikes pasekmes dažnai būna ribotas. Pasak eksperto, jauniems žmonėms būdingas silpnesnis laiko perspektyvos suvokimas – rūkymo keliamos grėsmės jiems atrodo tolimos ir neaktualios, o jų neigiamas poveikis dažnai nėra juntamas „čia ir dabar“, kaip, pavyzdžiui, čia pat gauta bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Apklausa: ką galvoja rūkantys studentai?

Šias įžvalgas patvirtino ir pokalbis su bendraamžiais, kuriame dalyvavo rūkantys studentai. Jiems buvo pateikti klausimai apie tai, kada ir kodėl pradėjo rūkyti, ką žinojo apie žalą, ar bandė mesti ir kas galėtų paskatinti atsisakyti šio įpročio.

Visi apklaustieji teigė žinoję, jog rūkymas kenkia, tačiau jų žinios dažniausiai buvo paviršutiniškos – buvo minimi plaučių, kraujotakos, vėžiniai susirgimai, bet giluminio supratimo dažnai trūko. Vienas respondentas sakė: „Žinojau, kad labai kenkia, bet be  to, kad blogai, daugiau nieko ir nežinau“. Tai rodo, kad informacijos apie žalą gali trūkti.

Dalis respondentų buvo bent kartą bandę mesti rūkyti, tačiau tik vienas jų sėkmingai nerūkė kelis mėnesius. Dauguma grįžo prie įpročio dėl aplinkos poveikio, dėl jau patapusio įpročio arba paprasčiausiai dėl to, kad nebuvo rimtai pasiryžę atsisveikinti su priklausomybe.

Įdomu tai, kad apklausos dalyvių atsakymai apie galimus motyvus mesti rūkyti buvo labai individualūs. Vienas studentas teigė, kad stipriai motyvuotų finansinė paskata. Kitas – kad mesti paskatintų sportiniai tikslai ar aplinkos veiksniai. Tačiau buvo ir tokių, kurie atvirai prisipažino, jog niekas jų nepaskatintų – nebent patys vieną dieną nuspręstų.

Kalbant apie ateities planus, beveik visi teigė, kad nenori rūkyti visą gyvenimą. Vieni planuoja mesti iki tam tikro amžiaus, pavyzdžiui, iki 30 metų, kiti sieja sprendimą mesti su gyvenimo etapų kaita, pvz: baigiant studijas, atsiradus šeimai. Vienas iš jų paminėjo, kad norėtų rūkymą palikti tik kaip retą atsipalaidavimo būdą.

Apibendrinant, šie atsakymai dar kartą parodė, kad rūkymo pradžia dažniausiai susijusi su socialiniu kontekstu ir emociniais veiksniais. Žinios apie žalą – nepakankamos, jei jos nėra aktualios ar pateikiamos asmeniškai. Metimo rūkyti motyvacija dažnai neapibrėžta, o sprendimas neretai nukeliamas ateičiai. Apklausos rezultatai rodo, jog didelė dalis rūkančių studentų yra linkę suprasti rūkymo žąla, bet tai palieka spręsti ateities ,,sau”.

Kodėl sunku mesti rūkyti?

Pasak priklausomybių ligų specialisto J. Sagatavičiaus, pagrindinės jaunimo rūkymo priežastys yra susijusios su smalsumu ir socialine aplinka. Jo teigimu, nors dauguma jaunuolių žino apie rūkymo žalą, jie sunkiai suvokia laiko ir pasekmių santykį. „Rūkymo padariniai neatsiranda iš karto – skirtingai nei, tarkime, bauda už pervažiavimą per raudoną šviesą. Todėl jauni žmonės rūkymo problemą vertina kaip tolimoje ateityje esančią, mažai aktualią“, – pažymi specialistas.

Be to, rūkymas dažnai susiformuoja kaip elgesio modelis, susijęs su tam tikrais ritualais – pavyzdžiui, cigaretė po valgio ar su kava. Tokie įpročiai ,,įsirašo”  emociškai, kitaip tariant gaunamas poreikio parūkyti signalas, o bandymas jų atsisakyti neretai būna nesėkmingas, nes yra susijęs ne tik su nikotinu, bet ir su aktualia šių laikų tema: dopamino reguliacija – poreikiu malonumui ar stresui mažinti.

Pašnekovo teigimu, kai kurie rūkantys studentai galvoja, kad gali mesti bet kada, tačiau dažni grįžimai prie įpročio rodo priklausomybės vystymąsi. „Jeigu metei ir vėl pradėjai – tai ne valios klausimas, o priklausomybės požymis. Tokiam žmogui reikia ne moralinių paskaitų, o pagalbos keisti elgesio schemas“, – teigia specialistas.

Pagalba visada šalia

Efektyvi studentų rūkymo prevencija turėtų apimti ne tik informacijos sklaidą apie žalą, bet ir gilesnį dėmesį emociniam raštingumui. Kadangi daugelis studentų rūko siekdami nusiraminti ar kovoti su stresu, būtina ugdyti gebėjimą atpažinti ir valdyti emocijas sveikais būdais.

Svarbu studentams suteikti praktinių įrankių: kaip tvarkytis su nerimu, kaip atpažinti žalingą įprotį kaip emocinės būklės išraišką, o ne sprendimą. Grupinės diskusijos, emocinės sveikatos mokymai, trumpalaikė psichologinė pagalba ar net paprasti kvėpavimo pratimai, gali tapti svarbia alternatyva įsišaknijusiems rūkymo ritualams.

Ieškantiems patarimo ir pagalbos metant rūkyti KVIEČIAME TAIP PAT APSILANKYTI INTERNETO SVETAINĖJE http://nerukysiu.lt/ arba skambinti nemokama telefono linija 1819. Čia pasiekiama visa informacija apie  metimą rūkyti ir įstaigas, kur galima kreiptis pagalbos esant priklausomybei nuo nikotino. 

Jotvydas Milčiūnas, Kauno kolegijos praktikantas

Sveikatai sutrikus vėlai vakare, naktį, savaitgalį ar per šventes, kai gydymo įstaiga, kurioje žmogus prisirašęs, nedirba, pacientai gali gauti ligonių kasų apmokamą skubiąją pagalbą, t. y. skubią ambulatorinę paslaugą, priskirtą šeimos gydytojo kompetencijai, arba skubiosios medicinos pagalbos paslaugą.

Pavyzdžiui, skubioji pagalba teikiama, kai yra stiprus skausmas, karščiavimas daugiau nei 38°C, trunkantis ilgiau nei 72 valandas, traumos, ūmios alerginės reakcijos ar pykinimo atvejais, kartojantis vėmimui, o vaikams – ir kai karščiavimas daugiau nei 37,8°C, trunkantis ilgiau nei 24 valandas, yra bėrimas, skausmas ar paviršinių žaizdų ir kt. 
Skubiosios medicinos pagalbos paslaugos teikiamos, kai kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, patyrus sunkią traumą, stipriai susižeidus, ūmiai apsinuodijus ir kt.

Dėl skubiosios pagalbos gali kreiptis tiek privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti, tiek neapdrausti gyventojai. Vis dėlto už sveikatos priežiūros paslaugas gali tekti susimokėti, jeigu paaiškėja, kad pagalba nėra skubi. Pavyzdžiui, jei žmogus kreipiasi, kad jam pratęstų receptą, nedarbingumo pažymėjimą, arba negalavimas nekelia grėsmės sveikatai ar gyvybei.

Į skubiosios pagalbos kabinetą arba ligoninę

Pagal naują šiemet įsigaliojusią tvarką, jei gydymo įstaiga dirba trumpiau nei 12 valandų per dieną, ji turi informuoti savo pacientus, kur kreiptis dėl šeimos gydytojo komandos (vidaus ligų gydytojo, akušerio ginekologo ir chirurgo kartu) paslaugų po įstaigos darbo valandų. Skubiąją pagalbą šeimos medicinos įstaigų ne darbo laiku, t. y. poilsio ir švenčių dienomis, teikia skubiosios medicinos pagalbos kabinetai, o kur jų nėra – ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyriai. 

Pavyzdžiui, Vilniuje galima kreiptis į skubiosios medicinos pagalbos kabinetą Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Šiauliuose – Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrą. Po šių kabinetų darbo valandų dėl ūmių būklių ar būtinosios medicinos pagalbos vilniečiai ir šiauliečiai gali kreiptis į artimiausios ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyrių.

Miestuose ir rajonuose, kuriuose nėra tokių skubiosios pagalbos kabinetų, šeimos medicinos įstaigų ne darbo laiku, poilsio ir švenčių dienomis, ūmiai susirgus ar susižeidus, dėl skubiosios pagalbos galima kreiptis į ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyrių. 

Skubiosios medicinos pagalbos paslaugos teikiamos ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyriuose, kai žmogus kreipiasi dėl būtinosios medicinos pagalbos.

Būtina pasidomėti savo gydymo įstaigoje

Kur kreiptis skubiosios pagalbos, šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos savo pacientams turi pranešti įstaigos skelbimų lentose, interneto svetainėje, SMS ar el. paštu, telefono autoatsakikliu, kai gydymo įstaiga nedirba. Vis dėlto ne mažiau svarbu, kad ir patys pacientai gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę, iš anksto pasidomėtų ir visuomet žinotų, kur jiems vykti ūmiai susirgus naktį, savaitgalį ir per šventes.   

Visos Lietuvos gydymo įstaigos, kuriose yra skubiosios pagalbos kabinetai, taip pat kuriose gali būti teikiamos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, skelbiamos ligonių kasų interneto svetainėje. 

Grėsmės gyvybei atveju – 112

Kai kyla pavojus žmogaus gyvybei arba gresia sunkios komplikacijos, reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą numeriu 112. Šių paslaugų įprastai reikia nelaimingų atsitikimų, tokių kaip eismo įvykis ar gaisras, atvejais, esant gyvybei grėsmingoms, pavojingoms ir kritinėms žmogaus sveikatos būklėms – insultui ar infarktui, žmogui praradus sąmonę, dėl kitų sveikatos būklių negalint vykti į skubiosios medicinos pagalbos skyrių ar kai tam nebėra laiko. 

Numeriu 113 galima gauti medicininę konsultaciją, kaip padėti sau ar kitiems, kai sveikatai negresia didelis pavojus. Prireikus dispečeris iškvies ir greitąją medicinos pagalbą.  

Ligonių kasų inf. 

Būtinas pasiruošimas – pasikonsultuoti su gydytoju

Vienas svarbiausių žingsnių ruošiantis kelionei – konsultacija su gydytoju dėl reikalingų skiepų. Gydytojas, įvertinęs kelionės pobūdį, trukmę ir galimus sveikatos pavojus, remdamasis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, sudarys individualų skiepų planą. Jeigu keliaujate su vaikais, svarbu įsitikinti, ar jie paskiepyti pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

„Net ir trumpos kelionės į egzotines šalis gali kelti sveikatos pavojų, jei keliautojas nėra tinkamai pasiruošęs. Skiepai padeda apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, kurių mūsų šalyje gali ir nebūti“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė Daiva Razmuvienė.

Primename, kad keliautojams rekomenduojame į gydymo įstaigas kreiptis likus bent 4–6 savaitėms iki išvykimo. Imunitetui susiformuoti po skiepų reikia laiko. Be to, kai kurioms ligoms apsauga užtikrinama tik įskiepijus kelias vakcinos dozes, kurių intervalas gali būti mėnesio trukmės. Tad planavimas – itin svarbus.

Skiepai – patikimiausia apsauga nuo užkrečiamųjų ligų

Ruošiantis išvykai svarbu neapsiriboti tik dokumentų ar kelionės sąlygų tikrinimu – reikėtų atkreipti dėmesį ir į sveikatos apsaugos priemones. Pagal PSO, keliautojams skiepai skirstomi į tris grupes:

• Privalomieji – skiepai nuo geltonojo drugio, poliomielito ar meningokokinės infekcijos (ypač piligrimams vykstant į Meką).
• Planiniai – atliekami pagal šalies teisės aktus, atsižvelgiant į amžių ir rizikos grupes.
• Rekomenduojamieji – priklausomai nuo užkrečiamųjų ligų paplitimo kelionės šalyje bei individualios rizikos veiksnių.

„Planuojant kelionę būtina pasidomėti epidemiologine situacija šalyje. Pavyzdžiui, į kai kurias teritorijas keliaujant būtinas skiepas nuo geltonojo drugio. Kai kurios valstybės reikalauja pateikti Tarptautinį skiepijimo pažymėjimą, įrodantį vakcinaciją. Vakcina nuo geltonojo drugio apsaugą suteikia visam gyvenimui, tačiau skiepas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki išvykimo“, – akcentuoja NVSC atstovė.

Taip pat primename, kad kai kuriuose kraštuose gali būti taikomi reikalavimai dėl maliarijos profilaktikos. Nereguliarus ar netinkamas vaistų nuo maliarijos vartojimas bei nepakankama apsauga nuo uodų įkandimų dažnai lemia įvežtinius maliarijos atvejus Lietuvoje. Todėl prieš kelionę būtina pasitarti su gydytoju ir laikytis jo nurodymų.

Kokie skiepai dažniausiai rekomenduojami keliautojams?

Priklausomai nuo šalies ir kelionės pobūdžio, dažniausiai rekomenduojami šie skiepai:

• Nuo geltonojo drugio – būtinas keliaujant į kai kurias Afrikos ir Pietų Amerikos šalis (kartais privalomas norint įvažiuoti į šalį).
• Nuo hepatito A ir B – rekomenduojamas keliaujant ten, kur sanitarinės sąlygos prastesnės, taip pat jei planuojamos ilgesnės ar aktyvesnės kelionės.
• Nuo vidurių šiltinės – ypač svarbu keliaujant į Pietų Aziją.
• Nuo erkinio encefalito – aktualu keliaujant Lietuvoje ir į kitas Europos šalis.

Daugiau informacijos apie tai, kokie skiepai reikalingi kelionei į konkrečią šalį, rasite čia.

NVSC inf.

Kodėl pavasarį jaučiamės pavargę?

Pasak vaistininkės A. Krušnienės, pavasarinis nuovargis dažnu atveju nėra susijęs su konkrečiomis ligomis, o tiesiog organizmo nusilpimu, kurį lydi energijos trūkumo, nuovargio ir mieguistumo dienos metu, silpnumo, blogos nuotaikos, irzlumo simptomai. Tai dažniausiai atsitinka dėl to, kad pavasarį išryškėja tinkamo nesirūpinimo savo organizmu šaltuoju sezonu pasekmės – baigiasi organizme sukauptų vitaminų ir mineralų atsargos, o fizinės veiklos ir gryno oro stygius lemia emocinius iššūkius bei silpnumą.  

„Pavasarinis nuovargis – tai natūrali organizmo reakcija į tai, ko nepadarėme. Juk žiema ir ankstyvas pavasaris būna gana tamsūs, lietingi, vėsūs, žmonės įprastai valgo riebiau, rečiau renkasi vaisius ir daržoves, mažiau juda, renkasi sėslesnį laisvalaikį. Tokiu atveju natūraliai susiduriama su raumenų nusilpimu, įvairių būtinų maistinių medžiagų trūkumu. Negana to, žmogaus vidinis laikrodis lėtai prisitaiko prie sezono pokyčių, tokių kaip temperatūrų kaita, kas paveikia kraujagysles ir gali sukelti papildomą stresą organizmui”, – sako vaistininkė.

Ji pasakoja, kad žiemą organizmas gamina daugiau melatonino, kadangi didžiąją paros dalį vyrauja tamsa, tačiau pavasarį šio hormono gamyba pasikeičia, nes ilgėjant dienoms, žmogui jo reikia mažiau. Kadangi organizmui reikia laiko prisitaikyti, galime jausti energijos trūkumą, mieguistumą praėjus vos kelioms valandoms po pietų.  

Svarbu organizmą papildyti vitaminais

Anot A. Krušnienės, pavasarį pacientai dažniau užsimena apie vitamino D trūkumą, B grupės vitaminų stygių, išaugusį antioksidantų, tokių kaip vitaminai C ir E poreikį, taip pat susiduriama su magnio trūkumu.

Vaistininkė įvardija, kad nors daugelis vitaminą D sieja su saulės stygiumi, neretai pamirštama, kad jo galima gauti ir valgant tam tikrus maisto produktus, tokius kaip riebi žuvis, kalakutiena, jautiena, kiaušiniai. Vis dėlto, norint gauti reikalingą dienos normą, ypač tiems, kuriems šio vitamino reikia šiek tiek daugiau, reikėtų ne tik valgyti šiuos produktus kasdien, bet ir papildyti profilaktinėmis maisto papildų dozėmis, kadangi vitamino D atsargas organizmas gana greitai išnaudoja kaulų, raumenų stiprinimui bei imuninei apsaugai.  

„Štai B grupės vitaminai, ypač B6 ir B12, skatina energijos gamybą, normalizuoja nervų sistemos veiklą, mažina nuovargį ir gerina miegą. Deja, organizmas B grupės vitaminų nekaupia, išskyrus vitaminą B12, tad negaunant šių medžiagų su maistu ar maisto papildais, patiriame nemalonių simptomų. Trūkstant B grupės vitaminų susiduriame su irzlumu, atminties problemomis, nuovargiu, taip pat galime pastebėti odos bei plaukų pokyčius.

Antioksidantai vitaminai C ir E dažniausiai slepiasi daržovėse ir vaisiuose, kurių šaltuoju metų sezonu suvalgome gerokai mažiau, tad vėlgi pavasarį galime pajausti viso to pasekmes: galime jaustis neįprastai pavargę, susidurti su nemiga, galvos skausmais ar net svaigimu, tapti imlesni įvairioms infekcijoms“, – sako vaistininkė.

Pasak jos, pavasarį nemenka problema taip pat tampa magnio trūkumas. Suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama gauti 300–400 mg magnio, tačiau susiduriant su aukštu kraujo spaudimu, sergant lėtinėmis ligomis, nuotaikų sutrikimais, vartojant alkoholį, rūkant, jo gali reikėti dar daugiau. A. Krušnienė pastebi, kad pavasarį pacientus dažniau neramina mėšlungis, akies voko trūkčiojimas, raumenų silpnumas, nuovargis. O visa tai gali reikšti ir magnio trūkumą.

Vertėtų nepamiršti sporto ir subalansuotos mitybos

Vaistininkė akcentuoja, jog prieš pradedant vartoti maisto papildus visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų nustatyta tinkama dozė ir išvengta perdozavimo, nes kiekvienas organizmas turi skirtingų poreikių. Ji taip pat pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti subalansuotą mitybą ir sveiką gyvenimo būdą.

„Vertėtų nepamiršti ir kitų būdų, kurie gali padėti kovoti su pavasariniu nuovargiu. Rekomenduočiau vartoti daugiau lapinių ir ankštinių daržovių, įvairių sėklų ir šviežių vaisių, nepamiršti išgerti pakankamai vandens. Taip pat reikėtų mažinti suvartojamų angliavandenių (saldumynų, kepinių, produktų iš baltų miltų) kiekį, verčiau rinktis įvairią mėsą, žuvį, riešutus.

Taip pat būtinas reguliarus fizinis aktyvumas, tinkamas miego režimas ir laikas gryname ore. Siekiant greito atsistatymo, pirmiausia reikalingas sąmoningumas ir pastangos. Svarbu įsiklausyti į savo kūną, stebėti jo siunčiamus signalus ir keisti gyvenimo įpročius”, – sako A. Krušnienė.  

Ji priduria, kad jei yra jaučiamas nuovargis, kurio negalite paaiškinti, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris padės nustatyti jo priežastis ir suteiks rekomendacijas, kaip spręsti šią problemą.  

 „Camelia“ pranešimas spaudai 

NVSC duomenimis, 2024 m. Lietuvoje buvo užfiksuoti 807 erkinio encefalito atvejai, iš jų 11 mirties. Didžiausi sergamumo rodikliai, t. y. didesni už bendrą šalies sergamumo rodiklį, užregistruoti Utenos, Marijampolės, Telšių, Tauragės ir Kauno apskrityse. Pernai šiose apskrityse užregistruotų atvejų skaičius sudarė beveik pusę (46,3 proc.) visų susirgimų erkiniu encefalitu Lietuvoje.

Erkinis encefalitas – sunki virusinė liga

Erkinis encefalitas – tai pavojinga virusinė liga, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Šia liga dažniausiai užsikrečiama įsisiurbus infekuotai erkei, rečiau – vartojant nepasterizuotą pieną bei jo produktus. Žmogus pirmuosius ligos simptomus dažniausiai pajaučia praėjus 7–14 d. po erkės įsisiurbimo, bet jie gali pasireikšti ir vėliau.

„Ligos pasekmės gali būti ilgalaikės – nuo stiprių galvos skausmų, karščiavimo ir pykinimo iki paralyžiaus ar net mirties. Kai kuriais atvejais liga sukelia ilgalaikius neurologinius sutrikimus, tokius kaip atminties praradimas, koordinacijos sutrikimai ar lėtinis nuovargis. Kadangi specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, efektyviausia apsauga yra skiepai“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus

Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems Lietuvos gyventojams ir atvykstantiems turistams, ypač tiems, kurie dažnai lankosi gamtoje. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) susidaro patikima apsauga.

NVSC specialistė primena, kad pasiskiepyti nuo erkinio encefalito galima bet kuriuo metų laikotarpiu. Jei atsitiko taip, kad pamiršote, kada paskutinį kartą skiepijotės – pasitikslinti galite per e.sveikatos portalą arba kreipdamiesi į įstaigą, kurioje skiepijotės. Po trečiosios dozės apsauga trunka 3–5 metus, todėl vėliau reikalingos palaikomosios dozės.

Primename, kad nuo praėjusių metų rugsėjo 50–55 metų amžiaus grupei priklausantiems asmenims skiepai nuo erkinio encefalito yra nemokami. Tai taikoma ir asmenims, kurie jau yra pasiskiepiję, tačiau reikalinga sustiprinamoji dozė – jei priklausote šiai amžiaus grupei, galite ją gauti nemokamai.

Laimo ligos apsaugai skiepų nėra, nuo jos apsaugo tik bendrosios profilaktinės priemonės.

„Apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų padės keli paprasti, tačiau svarbūs įpročiai. Eidami į gamtą, rinkitės šviesius, uždarus drabužius, nepamirškite ir galvos apdangalo, o atvirą odą apsaugokite erkes atbaidančiomis cheminėmis medžiagomis – repelentais. Būdami lauke dažnai apžiūrėkite save ir savo artimuosius, o grįžę namo kruopščiai patikrinkite kūną, išsišukuokite plaukus ir nusiprauskite. Taip pat svarbu prižiūrėti aplinką – reguliariai pjauti žolę, naikinti krūmus ir tvarkyti teritoriją“, – rekomendacijomis dalijasi NVSC atstovė.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti, nespausti erkės kūnelio, suimti erkę kaip galima arčiau odos ir staigiu judesiu traukti į viršų. Įsisiurbusios erkės netepti riebalais ar kitais skysčiais. Pašalinus erkę, žaizdelę reikia patepti dezinfekciniu skysčiu. Po erkės įsisiurbimo apie vieną mėnesį reikia stebėti savo sveikatą ir įsisiurbimo vietą. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, kuris plečiasi, ar pablogėja savijauta – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

NVSC pranešimas spaudai

,,Laisvalaikio fizinio aktyvumo įtrauktis į kasdienį žmogaus ir visuomenės  gyvenimą yra neatsiejama socialinių pokyčių dalis ir būtinybė“, – sako renginio iniciatorė, trenerė Simona Skorupskienė. - ,,Fizinio aktyvumo naudos apima geresnę sveikatą ir psichologinę savijautą, lygybės ir socialinės įtraukties stiprinimą, švietimo ir karjeros galimybių gerinimą, jaunimo įgalinimą ir pilietinį aktyvumą, ekonomikos augimą per sporto infrastruktūrą ir renginius, nusikalstamumo ir smurto prevenciją, taikos ir aplinkos tvarumo skatinimą.“

Simona teigia, kad yra kuo didžiuotis - Jonava aktyvus miestas, kuriame gausu žmonių, vykdančių fizinio aktyvumo plėtrą – trenerių, sporto klubų, studijų, organizacijų. Gausu ir žmonių, norinčių gyventi aktyviai. Visgi, anot moters, čia vis dar yra daug erdvės ir potencialo inicijuoti, organizuoti ir plėsti sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo paslaugas, įvairovę, prieinamumą. 

,,Mes norime ir privalome šviesti visuomenę šioje srityje, turime drąsinti, motyvuoti. Dirbti komandoje siekiant turėti ne tik treniruotes, bet ir tradicinius renginius, skirtus nišinėms temoms ir nišinėms grupėms, tokioms kaip pagimdžiusios moterys, onkologiniai ligoniai, asmenys, kenčiantys nugaros skausmus, daug metų pasyvų gyvenimo būdą propaguojantys gyventojai, senjorai, sąnarių ligomis sergantys žmonės ir kitos panašios grupės. Fizinis aktyvumas yra jėga, kuri gali keisti gyvenimo kokybę. Mūsų darbas tuo įtikinti visuomenę. To ir siekėme šiuo bei sieksime kitais savo renginiais.“ – mintimis apie fizinį aktyvumą dalijasi Simona. 

Trenerių komanda džiaugiasi, kad renginys sulaukė apie 200 dalyvių. Vieni iš jų dalyvavo visose dienos veiklose, kiti pasirinko jiems patinkančias ar kaip tik naujas, neišmėgintas treniruotes. Kai kas akivaizdžiai atėjo palaikyti savo trenerių ar susipažinti su kitų trenerių metodais, kas, anot Simonos, yra labai naudinga ir sveikintina.

,,Visada labai naudinga išmėginti kitų trenerių vedamas treniruotes, nes kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo patirtis, savo vertybes, įsitikinimus, kuriuos netrunkame pajusti ir jo veikloje.  – pasakoja Simona. – Manau, kad žmonės turi atrasti jiems tinkančias, priimtinas treniruotes, nuo kurių gera ir malonu. Nes fizinis aktyvumas negali būti kaip prievarta sau, kaip bausmė, kaip prievolė. Tavo kūnas turi to norėti. Tu turi norėti. Jei kažką darai per prievartą, gali susidurti su labai blogom pasekmėm. Kūnas ir protas nemėgsta prievartos. Mes turime atrasti tai, ko geidžia protas, širdis, kūnas ir jokiu būdu nespausti savęs per jėgą, per ekstremalumus, per atmetimo reakcijas. Nereikia savęs nugalėti - turi būti sau draugas, pagalbininkas ir išsaugoti proto bei kūno harmoniją.“

Simona tikina, kad jonaviečių dar laukia nauji renginiai, fizinio aktyvumo iniciatyvos ir netradicinės treniruotės, o šiandien nuoširdžiai dėkoja visiems prisidėjusiems prie renginio įgyvendinimo sėkmės.

,,Dėkojame Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorei Modestai Bartošienei už bendradarbiavimą bei specialistėms Julijai, Leonardai, Irmai ir Rūtai, kurios savaitgalio dieną skyrė dalyvių testavimui. Taip pat Jonavos sporto centrui už pagalbą organizuojant renginį. Ir, žinoma,  žmonėms, kurie savo atėjimu suteikia drąsos dirbti taip, kaip tikime, kad reikia dirbti.“ – sako S. Skorupskienė.

Fizinio aktyvumo renginį ,,Mind over mat(ter)“bendrai organizavo VšĮ Inspiratorių klubas ir Jonavos sporto centras.
Renginys dalinai finansuojamas Sporto rėmimo programos

Tymų skiepijimo apimtys – vienos iš mažiausių

Į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta 10 vakcinų, kurios apsaugo nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Skiepijimo apimtys Kauno apskrityje padidėjo skiepijant nuo tuberkuliozės, rotavirusinės, meningokokinės, žmogaus papilomos viruso infekcijų, tačiau vis tiek daugeliu atveju išlieka per žemos ir nesiekia rekomenduojamo lygio (90–95 proc.). Pakankamą skiepijimo lygį, t. y.   90–95 proc.,  siekia  tik naujagimių skiepijimas   tuberkuliozės vakcina. Nuo pneumokokinės infekcijos, hepatito B infekcijos paskiepyta mažiau 1 m. amžiaus vaikų  nei 2023 m.

Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programoje nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito (MMR) numatyta išlaikyti ne mažesnes kaip 95 proc. skiepijimo apimtis.

2024 m. Kauno apskrityje 2 m. amžiaus vaikų grupėje skiepijimo apimtys pirmąja MMR vakcinos doze šiek tiek padidėjo lyginant su 2023 m. (84,3 proc.) ir siekė 86,6 proc., 7 m. amžiaus grupėje antrąja doze – 84,5 proc. (2023 m. – 84,4 proc.). Tačiau visose Kauno apskrities savivaldybėse skiepijimo nuo tymų apimtys išliko nepakankamos.

Mažiausios skiepijimo apimtys pirmąja MMR vakcinos doze  2024 m. buvo: Birštono sav. – 66,7 proc. ir Jonavos r. – 75,5 proc., antrąja (7 m. vaikų amžiaus) MMR vakcinos doze: Jonavos r. – 79,5 proc. ir Prienų r. – 79,9 proc. Dėl nepakankamų vaikų skiepijimo apimčių sergamumas tymais auga: 2024 m. Lietuvoje registruota 30 tymų atvejų, iš jų 11 – Kauno apskrityje, 2023 m. – 3 tymų atvejai (Kauno apskrityje tymų atvejų nebuvo užfiksuota).

Pasirūpinkime vaikų sveikata – net ir pavėlavus galima skiepytis

2024 m. Kauno apskrityje 1m. amžiaus vaikų skiepijimo nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir H. influenzae B tipo infekcijos lygis šiek tiek nukrito ir siekė 89,98 proc. (2023 m. – 90,5 proc.), 7 m. amžiaus grupėje padidėjo – 84,8 proc. (2023 m. – 83,8 proc.), 16 m. amžiaus grupėje – 88,6 proc. (2023 m. – 86,1 proc.).

 Mažiausios skiepijimo apimtys nuo minėtų užkrečiamųjų ligų 2 m. amžiaus vaikų grupėje nustatytos: Birštono sav. – 66,7 proc. bei Jonavos r. – 69,7 proc., 7 m. amžiaus grupėje: Prienų r. – 79,9 proc. ir Jonavos r. – 80,3 proc., 16 m. amžiaus grupėje – Kauno m. – 86,7 proc., Jonavos r. – 87,0 proc.

NVSC Kauno departamento specialistai primena, kad pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito skiepijami 15–16 mėn. ir 6–7 metų amžiaus vaikai. Nuo kokliušo, difterijos stabligės, poliomielito ir B tipo H. influenzae infekcijos: 2, 4, 6 mėn. amžiaus kūdikiai, sustiprinančios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų amžiaus vaikams. Pavėlavus pasiskiepyti nurodytais terminais, visais atvejais vaikams sudaromas individualus skiepijimo planas. Dėl skiepų reikia kreiptis į savo vaiko gydytoją.

Jeigu kyla klausimų dėl skiepų efektyvumo, saugumo, juos visada galima užduoti gydytojui, daug informacijos galima rasti NVSC, Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėse ir kituose šaltiniuose, kurie remiasi mokslu grįsta informacija.

Išsamią informaciją apie vaikų profilaktinį skiepijimą Lietuvoje, atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, nuorodas į patikimus Europos ir Lietuvos informacijos šaltinius rasite NVSC interneto svetainėje adresu https://nvsc.lrv.lt/vaikai. Čia taip pat turėsite galimybę pasitikrinti, ar priimdami sprendimus dėl vaikų skiepijimo nesivadovaujate mitais – vaizdinguose video klipuose trumpai ir aiškiai išdėstoma, kodėl vienas ar kitas įsitikinimas yra klaidingas.

NVSC pranešimas spaudai

„Sveikatos apsaugos sistema tik 20 procentų yra atsakinga už mūsų sveikatą. Net penkiasdešimt procentų jos priklauso nuo mūsų – kaip mes ja rūpinamės, kokį gyvenimo būdą renkamės. Esame pastebėję, kad vis dar pasitaiko labai vėlyvose stadijose nustatyto sėklidės vėžio – kuomet mes kartais nebegalime padėti. Pasaulyje penkių metų išgyvenamumas nuo šios ligos siekia net 98-99 procentus. Tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis – 88 proc. Sėklidžių vėžys išskirtinai jaunų vyrų liga, Lietuvoje nusistovėjęs nuo seno klaidingas „macho“ tipo vyriškumo rodiklis – vyras neserga, vyras neverkia, vyras nepavargsta, niekad nebūna silpnas, neserga. Šiuo projektu norime skatinti jaunus vyrus rūpintis savo sveikata, įgauti elementarių žinių apie sėklidžių anatomiją ir fiziologiją. O svarbiausia, kad jauni žmonės išsiugdytų įprotį reguliariai ir teisingai atlikti sėklidžių savipatikrą“, – apie iniciatyvos aktualumą jaunų vyrų tarpe kalba Lietuvos urologų draugijos prezidentas dr. Marius Kinčius.

Šiemet kampanijos partneris yra Lietuvos golfo federacija. Pasak M. Kinčiaus, dažnai manoma, jog golfas yra vyresnių žmonių užsiėmimas.

„Tikrai golfas yra tikriausiai vienintelis žaidimas pasaulyje, kurį galima žaisti nuo labai ankstyvos jaunystės iki pat garbingo amžiaus. Manome, kad šis ryšis labai gerai atliepia mūsų projekto išsikeltą tikslą. Jauni žmonės dažnai galvoja, jog onkologiniai susirgimai aktualūs taip pat tik gerokai vyresniems žmonėms, todėl nėra sąmoningumo šiuo klausimu ir gyvenimas pažeria siurprizų. Kita vertus, dauguma pradedančiųjų ir mėgėjų žaidžia su „minkštais“ golfo kamuoliais – kas atspindi ne patologinį savipatikros rezultatą, t.y. minkštos, be sukietėjimų sėklidės – sveikos sėklidės,” – apie iniciatyvos ir golfo bendruomenės sąlyčio taškus kalba dr. M. Kinčius.

„Golfo bendruomenė ir Lietuvos golfo klubai dažnai palaiko ir prisideda prie socialinių akcijų, organizuojami labdaringi turnyrai, prisidedama ir finansiškai. Lietuvos urologų draugijos kampanijos tema aktuali ir golfo bendruomenei, nes šį sportą renkasi apie 80 proc. vyrų. Nepaisant to, džiaugiamės, jog golfo sportas Lietuvoje sparčiai populiarėja ir šį sportą kasmet renkasi vis daugiau jaunimo. Golfo nauda visapusė: raundo metu gryname ore žaidėjas nueina apie 10 kilometrų pėstute, dirba visi raumenys, o mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad golfo žaidėjai gyvena nuo 5 iki 10 metų ilgiau. Strategavimo reikalaujantis saugus sportas, judėjimas gryname ore, be abejo, teikia naudą ir žaidėjo psichologinei sveikatai“, – golfo privalumus pabrėžia Lietuvos golfo federacijos valdybos narė Irma Markevičienė.

Sveikatos apsaugos sistema tik 20 procentų yra atsakinga už mūsų sveikatą

Sergančiųjų sėklidžių vėžiu Lietuvoje skaičius kasmet svyruoja tarp 35-50. Ši liga dažnesnė labiau išsivysčiusiose Vakarų Europos, Skandinavijos šalyse. Per savo gyvenimą tikimybe susirgti sėklidžių vėžiu turi maždaug 1 iš 250 (300) vyrų. Palyginimui – prostatos vėžiu suserga vienas iš penkių–aštuonių vyrų. 2023 m. pasaulyje registruoti maždaug 7200 sėklidžių vėžio atvejai bei apie 9100 mirčių nuo šio vėžio. Lietuvoje nuo 1978 metų vyrams diagnozuoti 1533 sėklidžių navikai, nuo piktybinių sėklidžių navikų mirė 502 vyrai.

Dažniausiai vyrus pas gydytojus urologus atveda tokie simptomai kaip: skausmas, apsičiuopti ar stebimi lytinių organų pakitimai, šlapinimosi sutrikimai, pakitusi šlapimo ar spermos spalva.Tačiau vyrai kreipiasi ir dėl baimės, nežinojimo, klaidingai interpretuojamų kūno indikuojamų signalų. Prieš keletą metų Vakarų Europoje atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad daugiau nei penkiasdešimt procentų vyrų į urologus kreipiasi dėl baimės.

Pasak M. Kinčiaus, du momentai yra svarbiausi – ankstyva diagnostika ir labai geras paciento ir gydytojo ryšys.

„Žinoma, ne paskutinėje vietoje ir sveikatos paslaugų prieinamumas. Džiugu, jog šiuo metu Lietuvoje nustačius ar įtarus onkologines ligas veikia „žaliojo“ koridoriaus principas, užtikrinantis labai greitą šių pacientų patekimą į onkologijos klasterio gydymo įstaigas“, – apie paslaugų prieinamumą kalba M. Kinčius.

Gydytojas urologas pabrėžia, jog susirgus, sveikatos sistema lemia labai daug – kaštai ir resursai yra dideli, tačiau kol esame sveiki sveikatos sistemos įsikišimas nereikalingas, nes pačio žmogaus veiksmai lemia, kiek sveiko gyvenimo metų jis turės ir kokia bus jo gyvenimo kokybė. Reguliari savipatikra nieko nekainuoja – 1-2min per mėnesį gali išgelbėti jaunų žmonių gyvenimus.

Anksti nustatytoms ligoms dažnai užtenka trumpesnio, lengvesnio ir valstybei mažiau kainuojančio gydymo, taip pat jis dažnu atveju, trunka ir pacientą iš normalaus gyvenimo „išima“ ženkliai trumpesniam laikui. Pasaulyje yra žinomi atvejai kuomet net ir profesionalūs sportininkai į profesionalų sportą grįžta net mėnuo po gydymo.

Reguliariai rūpintis savo sveikata – vyriška

Stereotipus, susiformavusius per daugelį dešimtmečių yra sunku pakeisti, pokytis įmanomas tik palaipsniui.
„Manau, kad didžiausią įtaką šio pokyčio atsiradimui turi tėvai, kurie nuo mažens formuoja įpročius, mąstyseną, pasaulėžiūrą, gyvenseną, kompleksus. Nors paskutinius du dešimtmečius yra stebimas laisvėjančios visuomenės ir jų piliečių formavimasis. Tačiau vyresnės kartos vyrams dažnai užsitvirtinę klaidingi anksčiau minėti vyriškumo stereotipai trukdo kreiptis pagalbos laiku ir tai gali būti pražūtinga“, – apie lemiančių įsitikinimų vaidmenį kalba M. Kinčius.

„Juokauju, jog dabar atrodo net geriau, nei prieš operaciją“, – optimizmo ir šviesaus požiūrio į situaciją netrūksta Lukui (vardas pakeistas), kuris prieš metus išgirdo sėklidžių vėžio diagnozę. Lukas džiaugiasi, jog liga buvo pastebėta labai anksti.

„Penktadienį atliko operacija, o pirmadienį jau grįžau į namus. Realiai darbe nebuvau savaitę. Nereikėjo nei chemoterapijos, nei kažkokio kitokio ilgalaikio gydymo – tik reguliari stebėsena kas kelis mėnesius. Mano atveju tos pačios operacijos metu pašalino sėklidę ir įdėjo implantą. Nors pirminė reakcija, kuomet visi susifokusavę į gydymą, buvo - kam man to reikia. Dabar šiuo sprendimu esu patenkintas  ir kitiems, atsidūrusiems tokioje situacijoje, siūlau neatmesti sėklidės implanto varianto. Tai gal labiau savivertės, psichloginis dalykas. Juokauju, jog dabar jos net geriau atrodo, nei prieš operaciją“,– dalinasi vyras.

 Pasak Luko, svarbiausia – neprarasti budrumo, nes vyrai, dažnai linkę ignoruoti simptomus.

„Aš gal dėl to, jog dirbu sveikatos temų kontekste, turiu tą budrumą ir užsuku pas gydytojus. Gal ne visada reikia, bet geriau ateiti konsultacijai dėl smulkmenos ir išeiti su patvirtinimu, jog viskas yra tvarkoje su sveikata. Šįkart užsukau ir pagavo sėklidžių vėžį. Kitu atveju, gali užvaikščioti ligą ir gali baigtis tiek sudėtingesniu gydymu, tiek prognozėmis. Nors sėklidžių vėžys net ir vėlesnių stadijų gan gerai pasiduodantis gydymui, medicina eina į priekį. Bet kokiu atveju, kuo anksčiau atkreipsi dėmesį, pastebėsi – tuo paprastesnis gydymas ir didesnė tikimybė pasveikti. Save apsičiupinėti yra normalu, kaip ir kreiptis į gydytojus pastebėjus, jog kažkas ne taip. Nedelsti. Rodos maža smulkmena, o nuo to priklauso gyvenimo kokybė ar net gyvybė“,– skatina virus atkreipti dėmesį į pokyčius kūne Lukas.

Norint kuo ilgiau būti sveikam ir gerai jaustis, svarbu sveiko gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, sveika mityba, žalingų įpročių vengimas, reguliari sveikatos apžiūra, streso valdymas, kokybišką poilsis ir laikas sau, savo pomėgiams. Sėklidžių vėžio atveju – reguliari savityra, nesaugių, atsitiktinių lytinių santykių vengimas, reguliarus lytinis gyvenimas yra svarbu, jei vyro lūkestis ilgas ir kokybiškas lytinės sveikatos išsaugojimas.

Lietuvos urologų draugijos inf. 

„Imtis pakeitimų mus paskatino pacientų atsiliepimai, nusiskundimai, kad jie, mokėdami mokesčius, kreipdamiesi į gydymo įstaigas, gaudami siuntimus gydytis vienokį ar kitokį sveikatos sutrikimą, susiduria su reikalavimais mokėti papildomus mokesčius. Kartais paaiškėja, kad nuo paciento nuslepiama, kad už paslaugą jau apmoka valstybė. Todėl dabar teikdami įstatymų pataisas mes norime įtvirtinti aiškų principą, kad siuntimas gauti vienokią ar kitokią paslaugą yra paciento bilietas, jau apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir papildomai už jį mokėti nereikia“, – teigė M. Jakubauskienė.

Pacientams, kurie turėdami siuntimą susiduria su prašymu primokėti už konsultaciją ar tyrimą, ministrė pataria pirmiausiai kreiptis į gydymo įstaigos vadovą ir paklausti, ar tikrai šios paslaugos nėra jau apmokėtos ligonių kasų, o taip pat informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Valstybinę ligonių kasą (VLK). VLK priima pacientų nusiskundimus dėl galimai neteisėtų priemokų ir tiria, ar jie yra pagrįsti.

VLK direktoriaus Gyčio Bendoriaus teigimu, pacientas turi būti užtikrintas, kad atėjęs į bet kurią gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasomis, gaus saugią, gero standarto paslaugą be papildomų priemokų. 

„Su ligonių kasomis sudarytose sutartyse gydymo įstaigos jau yra įsipareigojusios nereikalauti iš pacientų jokio papildomo mokesčio. Tačiau dviprasmiška įstatymo nuostata apie priemokas už geresnes paslaugas sukuria situaciją, kad tokių priemokų tarsi galima paprašyti. Palaikome ministerijos iniciatyvą šią įstatymo nuostatą keisti“, – teigė G. Bendorius.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė pasidalino įžvalgomis iš prieš mėnesį atliktos POLA bendruomenės narių apklausos, kuri atskleidė, kad pacientams gaunant  sveikatos priežiūros paslaugas būtent paslaugų veiksmingumas, tinkamumas ir saugumas yra svarbiausias aspektas, kurį kaip prioritetą nurodo daugiau nei 52 proc. asmenų. Kita vertus dažniausios priežastys, kodėl pacientai kreipiasi į privačias gydymo įstaigas, yra greitesnis paslaugos gavimas (38 proc.) ir lengvesnis patekimas pas pageidaujamą specialistą (30 proc.).

Ir nors gautų paslaugų kokybės vertinimas tiek gavusių paslaugas tik valstybinėse įstaigose, tiek ir privačiose yra išskirtinai aukštas, t. y. 87 proc. ir 91 proc., visgi savo pastebėjimuose ir komentaruose žmonės dažnai mini ilgas laukimo eiles ir aukštas paslaugų kainas, dažnai įvardindami neteisybės jausmą, kai pas tą patį specialistą paslaugą galima gauti nedelsiant, jei susimoki. Net 35 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų nurodė, kad gaudami paslaugas valstybinėje įstaigoje patyrė išlaidas specialistų konsultacijoms, ir net 52 proc. – tyrimams. Privačiose gydymo įstaigose už konsultacijas mokėjo 82 proc. pacientų, už tyrimus – 75 proc. 

„Siekis užtikrinti, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra būtų teikiama nemokamai, pacientams yra labai svarbus, visgi labai svarbu sutarti ir aiškiai apibrėžti, kas įeina į šią sąvoką, skiriant pakankamai laiko diskusijoms su visomis suinteresuotomis pusėmis“, – teigė N. Čiakienė.

Šiuo metu galiojanti Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas, procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams galimybę pasirinkti tam tikras paslaugas, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu,  keliančiu visuomenėje nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą. Todėl šių skirtingai interpretuojamų įstatymo nuostatų siūloma atsisakyti.

Tačiau tai nereiškia, kad neliks mokamų paslaugų. Tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos galės toliau jas teikti, tačiau pacientui bus aišku, kad šias paslaugas pilnai apmoka jis pats, o ne PSDF biudžetas. Taip pat lieka galioti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta nuostata, kad prieš teikiant pacientui mokamas paslaugas jis privalo būti informuotas apie galimybę šias paslaugas gauti nemokamai.

Ministerija, teikdama įstatymų pataisas, siekia mažinti netolygumus tarp šalies sveikatos įstaigų, kad vienoda paslaugų kokybė būtų užtikrinama visoje šalyje.

Pateiktos Sveikatos sistemos ir susijusių įstatymų pataisos prisideda prie XIX Vyriausybės programos 232 punkto priemonės „Užtikrinsime, kad pacientai nemokėtų priemokų už sveikatos draudimu garantuotas biudžeto apmokamas paslaugas“ ir  247 punkto priemonės „Trumpinsime eiles gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, prioritetą skirdami didžiausios rizikos pacientams“ įgyvendinimo.

SAM Komunikacijos skyrius, Luko Balandžio (BNS) nuotr.

„Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa ir Valstybine vaistų kontrolės tarnyba deda visas pastangas, kad nauji veiksmingi vaistai nuo vėžio kuo greičiau pasiektų pacientus. Glaudus institucijų bendradarbiavimas padeda sparčiau įgyvendinti teisės aktų reikalavimus ir įtraukti šiuos vaistus į kompensavimo sistemą“, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Iš rezervinio vaistų sąrašo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą perkelti darolutamidas, olaparibas, pembrolizumabas, abemaciklibas ir trastuzumabo derukstekanas. Šie vaistai padės pacientams, sergantiems krūties, prostatos, gimdos kaklelio ir stemplės bei gastroezofaginės jungties vėžiu.

„Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukiami itin svarbūs vaistai, kurie anksčiau buvo rezerviniame sąraše ir laukė finansavimo. Tai gera žinia tūkstančiams pacientų – nauji efektyvūs vaistai padės suvaldyti ligą, gerinti gyvenimo kokybę“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Neilgai trukus į kompensuojamųjų vaistų kainyną taip pat bus įtrauktas sacituzumabas govitekanas, skiriamas agresyvesnėms krūties vėžio formoms gydyti, o vaistų gamintojui pasirašius sutartį su VLK – tukatinibas, skiriamas neišoperuojamo arba išplitusio krūties vėžio gydymui. Be to, artimiausiu metu bus pradėtos pirkimo procedūros įsigyti centralizuotai apmokamam vaistui daunorubicinui su citarabinu, skirtam ūminei mieloidinei leukemijai gydyti.

Prognozuojama, kad naujiems vaistams nuo vėžio kompensuoti šiemet papildomai bus skirta apie 19 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų.

VLK duomenimis, iš viso priešnavikiniams vaistams kompensuoti 2024 m. išleista beveik 244 mln. eurų. Tiek valstybės lėšų prireikė 51,6 tūkst. pacientų gydymui. Pastebima, kad onkologiniams vaistams skirta suma per pastaruosius penkerius metus išaugo du kartus.

SAM ir VLK inf.

Mažiausias sergamumas išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį siekė dvigubai mažiau savivaldybių – 14-oje savivaldybių peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba. Tarp jų - ir Jonavoje, kur sergamumas praėjusią savaitę siekė 1879.97 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tai vienas didžiausių sergamumo rodiklių Lietuvoje. 

Lietuvos apskričių ir kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius galima rasti NVSC interneto svetainėje.

Epidemiologinė situacija nuolat stebima ir bendraujama su savivaldybėmis, esant poreikiui pirmiausia būtų siūloma skelbti epidemiją savivaldybės lygmeniu.Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. Pažymėtina, kad priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 72 asmenys, iš jų 48 – vaikai iki 17 m. amžiaus. Dėl COVID-19 ligos buvo hospitalizuota 11 asmenų.

Registruotas vienas mirties nuo gripo atvejis (iš viso šį sezoną 68): asmuo priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti du mirties atvejai (iš viso šį sezoną 58).

Kas padeda apsisaugoti?

NVSC specialistai primena, kad skiepytis galima viso gripo sezono metu, ypatingai rekomenduojama tai padaryti rizikos grupėms priklausantiems asmenims. COVID-19 vakcinomis gyventojai gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje. Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys asmenys ir tik toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę.

Viso gripo sezono metu taip pat labai svarbu kruopščiai plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti – jas dezinfekuoti. Dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas. Kosėdami ar čiaudėdami  užsidenkite burną nosine arba kosėkite ir čiaudėkite į sulenktą alkūnę. Pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose, esant galimybei dirbkite iš namų, nesilankykite žmonių susibūrimuose, neveskite sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

NVSC inf. 

Reikėtų šuolio

Ligų prevencijos programos, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, Lietuvoje vykdomos jau apie 20 metų. Ir nors žmonės vis aktyviau jose dalyvauja, skaičiai dar nėra džiuginantys – beveik visose pasiektas tik maždaug ketvirtadalis tikslinės grupės. „Norėtųsi rimtesnio šuolio. Lietuva vis dar stipriai nutolusi nuo tų šalių, kuriose ligų prevencijos programos vykdomos dešimtmečius ir gyventojai puikiai supranta patikros programų naudą, – pasakoja gydytoja. – Mūsų šalyje per daug žmonių nesupranta vertės, vyrauja požiūris: „Kam man tikrintis, jei gerai jaučiuosi?“ Ir tuomet pas šeimos gydytoją ateina žmonės su neišmatuojamais cholesteroliais ir kraujospūdžiais. Atvyksta jau su krize, komplikacijomis, trinkančia organų veikla. Peržvelgusi tokio paciento ligos istoriją, matau, kad jam jau per 50 metų, o pas gydytoją pasitikrinti sveikatos nėra buvęs.“ 

Pasak J. Dūdienės, ilgametes sveikatos puoselėjimo tradicijas turinčiose užsienio šalyse suprantama kuo ilgesnio sveikatos išsaugojimo vertė. Žmonės siekia, kad, baigę aktyvų darbą, būdami pensijoje, galėtų keliauti, dalyvauti visuomeninėje veikloje, užsiimti pomėgiais. Tokia visuomenė turi siekį kuo ilgiau išlikti sveika. Išplėtota sveikatos kultūra padeda suvokti, kad labai naudinga kuo ilgiau gyventi be lėtinių ligų. 

Gydytoja džiaugiasi, kad mūsų šalyje didelė visuomenės dalis – dirbantys žmonės – privalo tikrintis sveikatą periodiškai. Tą daryti turi ne tik kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, bet ir įvairiose paslaugų teikimo srityse dirbantys gyventojai. „Kai žmonės šiam tikslui apsilanko pas šeimos gydytoją, atsiranda puiki galimybė aptarti visus sveikatos klausimus ir prevencines programas“, – sako J. Dūdienė.

Neginčytina šeimos gydytojo įtaka

Šeimos gydytoja teigia, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros grandies vaidmuo ligų prevencijos programų pasiekiamumui yra didžiulis, nes tai arčiausiai žmogaus esanti institucija. 

„Šeimos gydytojai ir bendrosios praktikos slaugytojai pacientus skatina dalyvauti visose prevencijos programose: vieni kviečia gyvai, kitos įstaigos informaciją teikia telefonu, pavyzdžiui, išsiųsdamos trumpąsias žinutes, atvejo vadybininkai ar slaugytojai skambina tiesiogiai ir iš karto registruoja vizitui žmogui patogiu laiku“, – galimybes gauti informaciją apie ligų prevencijos programas pristato J. Dūdienė.

Pasak jos, šeimos gydytojui labai patogu pacientą užregistruoti dalyvauti prevencinėje programoje, kai šis apsilanko kitu sveikatos klausimu. Tačiau konsultuodama žmones gydytoja pastebi, kad, deja, dažnas pasyviai reaguoja į galimybę dalyvauti prevencinėje programoje. „Pavyzdžiui, matau, kad moteriai jau prieš kelis mėnesius išsiųstas kvietimas atvykti pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, o ji vis dar delsia. Pastebėjau, kad kas antrai prireikia aktyvaus žodinio motyvavimo. Ir nors vangumas tikrintis yra gana didelis, džiugina, kad apskritai požiūris į prevencines programas yra teigiamas. Tereikia tik nedidelio šeimos gydytojo postūmio – suderinus tinkamą laiką, žmogų užregistruoti vizitui“, – sako gydytoja.

Informacijos pakanka?

Paklausta apie visuomenės informuotumą ligų prevencijos programų tema, gydytoja teigia, kad jos manymu, informacijos srautas pakankamas. Tačiau, kiek tai pasiekia visuomenę, anot gydytojos, sunku pasakyti, nes ši informacija vienam tiesiog foninis triukšmas, kitas viską mato, ir dar papildomai domisi.

„Pasakysiu iš liūdnos patirties – užkietėjusius skeptikus pasirūpinti savo sveikata labiausiai paskatina bendradarbio laidotuvės, – dalijasi šeimos gydytoja. – Taip pat svyra rankos, kai pasiekia tokie skaičiai: kas savaitę keturios šeimos dėl laiku nepastebėto ir todėl neišgydyto gimdos kaklelio vėžio atsisveikina su mama, teta, seserimi ar pussesere... O juk šią ligą apskritai galima eliminuoti vaikus skiepijant nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Pavyzdinė šalis yra Australija, kurioje, prognozuojama, jau 2028-aisiais nebeliks gimdos kaklelio vėžio diagnozės dėl sklandžiai vykdomos vakcinacijos. 

J. Dūdienė pasakoja, kad vis labiau maloniai nustebina jaunoji karta – maždaug 25–40 metų žmonės. Jie atvyksta į konsultaciją aptarti sveikatos priežiūros plano, išsiaiškina, kokie tyrimai priklauso, kada reikėtų susiplanuoti kitą vizitą ir pan. „Savo sveikata atsakingai rūpinasi tiek jaunos moterys, tiek jauni vyrai. Dar viena grupė yra intensyviai sportuojantys žmonės – jie irgi atvyksta pasitarti, kaip nepakenkti organizmui, kaip jį sustiprinti, domisi sveiku gyvenimo būdu“, – teigiamai nuteikia J. Dūdienė.

Vis dėlto kartais gydytoja pasakoja susidurianti su pacientų pasipiktinimu, kad prevencinės programos skirtos tik jauniems žmonėms, kad vyresni neva yra nurašyti. „Skubu juos nuraminti, kad taip nėra – tiesiog, remiantis moksliniais tyrimais, nurodytas kritiškiausias amžius, kada statistiškai dažniausiai susergama tam tikromis ligomis, – sako gydytoja. – Į tas amžiaus grupes nepapuolantys gyventojai taip pat turėtų profilaktiškai tikrintis sveikatą. Ir nors šis patikrinimas nebus vadinamas programa, žmogui nieko nekainuos. O kolegas skatinu dar aktyviau kviesti visuomenę rūpintis savo sveikata.“

Ligonių kasos primena 

Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. 

Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiasi į sutartį su ligonių kasomis sudariusią gydymo įstaigą, kur nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikia.

Prevencinės programos yra skirtos nustatyto amžiaus žmonėms. Tačiau, jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, siųs konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Kauno teritorinės ligonių kasos inf.

POLA inf. 

Valstybės institucijų, gydymo ir mokslo įstaigų, Inovacijų agentūros, Ryšių reguliavimo tarybos bei Dirbtinio intelekto asociacijos atstovai ketvirtadienį diskutavo apie dirbtinio intelekto technologijų diegimą medicinoje. Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vykusios apskritojo stalo diskusijos dalyviai kalbėjo apie šių technologijų atveriamas galimybes ir dalijosi nuomonėmis, kaip sukurti patrauklias sąlygas jų plėtrai Lietuvoje. 

„Dirbtinis intelektas sparčiai žengia į daugelį mūsų gyvenimo sričių, taip pat ir mediciną. Čia jis atveria naujas galimybes tiek ligų diagnostikoje ir gydyme, tiek administravimo, pacientų srautų valdymo, duomenų analizės srityse. Mūsų tikslas yra žengti koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis ir sudaryti palankias sąlygas, kad jos ateitų į Lietuvą ir čia įsitvirtintų, taptų mūsų kasdienio gyvenimo dalimi“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Diskusijos dalyviai pripažino, kad naujos technologijos atneša ne tik naujas galimybes, bet ir naujus iššūkius bei rizikas, ypač medicinoje, kuri tiesiogiai liečia brangiausią žmogaus turtą – sveikatą. Todėl Europos Sąjungos (ES) ir nacionaliniu lygiu šiuo metu vyksta intensyvus darbas kuriant tokį teisinį reglamentavimą, kuris leistų naudoti pažangias technologijas saugiai ir efektyviai, užtikrinant pacientų sveikatą, duomenų saugumą.

2024 m. rugpjūčio 2 d. įsigaliojo Europos Parlamento patvirtintas ES Dirbtinio intelekto aktas, kuris turėtų užtikrinti saugų ir patikimą dirbtinio intelekto naudojimą visose ES šalyse. Lietuvoje už akto įgyvendinimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), kuri kartu su Inovacijų agentūra ir Ryšių reguliavimo taryba diskusijos dalyviams pristatė akto įgyvendinimo institucinę sąrangą, bei kvietė diskutuoti apie tai, kaip sveikatos sektoriui pasirengti ir atliepti naujus iššūkius. Valstybės sektorius ir verslas turės ne tik atsakingai diegti naujas technologijas, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas joms kurtis mūsų šalyje.

Apibendrindama susitikimo rezultatus, Lietuvos mokslų tarybos mokslo ir inovacijų patarėja Lina Žiaukienė pasidžiaugė, kad diskusijos dalyviai savanorystės pagrindu sutiko sukurti neformalią ekspertų darbo grupę konkretiems siūlymams parengti, sprendžiant įvardytas sveikatos duomenų parengtumo ir pakartotinio panaudojimo bei kitas problemas.

Apskritojo stalo diskusija surengta tęsiant reguliarų SAM ir Lietuvos mokslo tarybos organizuojamą susitikimų formatą MISAM (Mokslas, Inovacijos, SAM) aktualiems medicinos ir sveikatos mokslų bei inovacijų klausimams aptarti. Minėtame susitikimų formate dalyvauja pagrindinės šios srities mokslo ir studijų institucijos, universitetų ligoninės, susijusios ministerijos ir agentūros, priklausomai nuo svarstomų klausimų kviečiamos kitos valstybės, viešojo sektoriaus įstaigos bei kiti ekosistemos dalyviai.

Teisės aktų tobulinimas, sudarant sąlygas taikyti dirbtinį intelektą sveikatos priežiūros procese, yra įtrauktas į XIX Vyriausybės programą.

SAM Komunikacijos skyrius

VLK inf. 

Šioje programėlėje pacientai nesunkiai galės atrasti informaciją apie buvusius ir būsimus vizitus pas gydytoją, turimus aktyvius siuntimus, pažymas, išduotus elektroninius receptus ir visą savo sveikatos istoriją, taip pat programėlė leis greitai ir patogiai registruotis vizitui.

„Mobilioji „E. sveikatos“ programėlė – viena iš priemonių ir realių žingsnių pacientams patogiau ir paprasčiau gauti paslaugas registruojantis pas gydytojus. Ji turėtų prisidėti prie skaidresnio pacientų eilių matymo, taip pat sumažinti biurokratinio darbo medikų personalui. „E. sveikatos“ modernizavimas – tai viena iš mūsų siekiamybių lengvinant administracinę naštą medikams ir paprastinant paslaugų gavimo kelią pacientams“, - sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Registrų centro generalinis direktorius Adrijus Jusas sako, kad mobilioji „E. sveikatos“ programėlė sukurta siekiant, kad aktuali asmens sveikatos informacija pacientams būtų prieinama dar patogiau.

„Iki šiol rasti pagrindinę informaciją apie vizitus pas gydytojus, matyti išduotus e. receptus ar užsiregistruoti pas gydytoją kiekvienas galėjome portalo esveikata.lt paciento skiltyje. Nuo šiol visa ši informacija bus pasiekiama dar lengviau – mobilioji programėlė buvo kurta taip, kad visą rūpimą informaciją pacientai galėtų rasti kaip galima paprasčiau“, – sako A. Jusas ir priduria, kad artimiausiu metu taip pat numatoma atnaujinti ir patį pacientų portalą.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad mobilioji programėlė sukurta neseniai ir nuolat vystoma, tad pradžioje gali pasitaikyti nesklandumų. Vartotojų prašoma visus pastebėjimus ir pasiūlymus pateikti programėlėje nurodytais kontaktais.

Visi sveikatos duomenys – tavo kišenėje

Pasinaudoti „E. sveikatos“ mobiliąją programėle paprasta – tereikia atsisiųsi nemokamą mobiliąją aplikaciją (paieškoje vesti „esveikata“) iš vienos iš mobiliųjų aplikacijų parduotuvių („Google Play“ ar „App Store“) ir identifikavus savo tapatybę viena iš tapatybės patvirtinimo priemonių prisijungti prie savo pacientų portalo.

Prisijungę pacientai gali registruotis vizitui pas šeimos gydytoją ar specialistą, pamatyti planuojamus ar istorinius vizitus pas gydytoją, peržiūrėti turimus aktyvius ir panaudotus ar pasibaigusius siuntimus, susipažinti ir, esant poreikiui atsisiųsti, turimas pažymas, matyti turimus ar jau panaudotus e. receptus.

Be to, esančiame kalendoriuje galima sekti artėjančius vizitus pas gydytoją, suplanuotas skiepų datas, taip pat matyti praeityje buvusius vizitus sveikatos priežiūros įstaigose ar vaistinėse.

Programėlėje taip pat patogiai galima rasti visą pastarųjų kelerių metų paciento sveikatos istoriją: apsilankymus pas gydytojus, medicinos dokumentų išrašus ar siuntimus, vakcinacijos įrašus, laboratorinių tyrimų užsakymus ar šių tyrimų rezultatus, asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, vaiko sveikatos pažymėjimus (tiek šeimos gydytojo, tiek odontologo).

Mobili „E. sveikatos“ aplikacija leidžia nesunkiai persijungti į atstovaujamųjų asmenų (vaikų ar pagal įgaliojimą) paciento portalus. Čia taip pat lengvai galima sukurti atstovavimą kitam asmeniui valdyti savo profilį, atsinaujinti savo kontaktinius duomenis.

„E. sveikatos“ mobiliąją programėlę Registrų centro užsakymų kūrė bendrovė „Lexita“.

SAM ir Registrų centro inf., Luko Balandžio (BNS) nuotr.

Su nevaisingumu susiduriančioms Lietuvos poroms pagalbinio apvaisinimo paslaugos kasmet tampa prieinamesnės. Pernai vaisingumo specialistų pagalbos sulaukė 3 270 žmonių, t. y. kone 2,5 karto daugiau nei prieš aštuonerius metus, kai šios paslaugos buvo pradėtos kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Per šį laikotarpį pagalbos į gydytojus kreipėsi daugiau nei 21 tūkst. Lietuvos gyventojų, o paslaugoms ir vaistams kompensuoti prireikė 21,9 mln. eurų fondo lėšų.

Medikų teigimu, pagalbinio apvaisinimo procedūros yra efektyviausias nevaisingumo gydymo būdas, pasaulyje taikomas jau daugiau nei 40 metų. Su nevaisingumu susiduria net ketvirtadalis visų vaisingo amžiaus porų.

Ligonių kasų specialistai primena, kad gyventojai, norintys gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, apmokamas fondo lėšomis, pirmiausiai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją akušerį ginekologą ir gauti siuntimą konsultuotis dėl pagalbinio apvaisinimo.  

Paslaugas galima gauti pačių pasirinktoje gydymo įstaigoje, tačiau būtina, kad pasirinkta įstaiga būtų sudariusi sutartį su  ligonių kasomis, nes tik tokiu atveju išlaidos bus apmokėtos iš fondo.

Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo su ligonių kasomis sutartis yra sudariusios Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika, UAB „Jolsana“, UAB „Kardiolita“, UAB „Northway medicinos centrai“, Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB „Vaisingumo klinika“, „UAB „Vaisingumo centras“.

Prieš gydymo ciklą apmokama po vieną akušerio ginekologo konsultaciją, teikiamą moteriai ir vyrui dėl pagalbinio apvaisinimo, kai atliekami laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai. 

Gydymo ciklo metu apmokamos paslaugos, susijusios su specialisto konsultacijomis, pagalbinio apvaisinimo procedūromis, lytinių ląstelių paėmimu ir paruošimu, embrionų perkėlimu bei genetiniais tyrimais.

Fondo lėšomis yra apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai.

Ligonių kasos taip pat kompensuoja vaistus, skiriamus kiaušidžių stimuliacijai. Tai – didelė parama poroms, nes vaistai sudaro beveik pusę procedūros kainos.

Lietuvoje fondo lėšomis apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusioms poroms, o moterims šios paslaugos prieinamos, jeigu jos ne vyresnės nei 42 metų. 

VLK inf.

Pirmieji gyventojai savo E. sveikatos paskyrose šiomis dienomis jau galėjo pamatyti el. receptą kalio jodido tabletėms, kurį automatiniu būdu išrašė Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos. Turėdami šį receptą, gyventojai nuo balandžio 1 d. galės kreiptis į vieną iš paskirtų vaistinių ir atsiimti jiems priklausančias keturias kalio jodido tabletes, nepriklausomai nuo amžiaus.

Tabletes išduodančių vaistinių sąrašas bus paskelbtas Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje kitos savaitės pradžioje.

Per šią ir kitą savaitę receptai bus automatiškai suformuoti visiems gyventojams, kurie yra deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą šiose savivaldybėse: Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Varėnos, Šalčininkų, Trakų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Širvintų, Ukmergės, Molėtų, Anykščių, Utenos, Ignalinos, Zarasų, Visagino, Švenčionių ir Jonavos rajono.

Kalio jodido tabletės yra skirtos tam, kad apsaugotų žmogaus skydliaukę tuo atveju, jeigu įvyktų avarija Astravo atominėje elektrinėje ir aplinkoje pasklistų radioaktyvusis jodas. Laiku išgėrus tabletes, skydliaukė prisotinama stabiliuoju jodu ir apsaugoma nuo radioaktyviojo jodo poveikio.

Svarbu: tabletes reikėtų vartoti tik gavus Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą – per radiją, televiziją ar kitas informavimo priemones. Tabletės nėra skirtos profilaktiniam vartojimui ir bus veiksmingos tik tuo atveju, jei į aplinką pateks radioaktyvusis jodas.

SAM Komunikacijos skyrius

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sveikina iniciatyvą minėti atsakingo vaistų vartojimo dieną ir kviečia apsilankyti ministerijos interneto svetainės polapyje Racionalus vaistų skyrimas ir vartojimas. Čia pateikiamos rekomendacijos pacientams – kaip vaistus pirkti, vartoti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, taip pat informacija sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams. Pateikiama statistika apie vaistų suvartojimą, gydymo aprašai, diagnostikos ir gydymo metodai, metodinės rekomendacijos.

„Neracionalų vaistų vartojimą Pasaulio sveikatos organizacija vertina kaip vieną didžiausių sveikatos apsaugos grėsmių. Todėl labai svarbu pasitikėti gydančio mediko rekomendacijomis, sudarytu gydymo planu, o jei kyla klausimų, visada galima paieškoti patikimos informacijos, pavyzdžiui Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje. Ne paslaptis, visuomenėje nuolat sklando mitų apie vaistų, ypač antibiotikų vartojimą, norintys sužinoti patikrintus faktus, ras čia išsamios informacijos,“ – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

SAM interneto svetainės polapyje pateikti racionalaus antibiotikų vartojimo principai: kada vaistai skiriami, kokia jų nauda ir kada antibiotikai negali būti išrašomi, kokie medikamentai gali būti keičiami kitais, informacija apie antibiotikų atsparumą. Rekomendacijose sveikatos priežiūros specialistams pabrėžiama, kad gydytojas turi įvertinti ligos priežastį ir eigą, gydymo naudą ir riziką, stebėti paciento būklės pokyčius.

Taip pat SAM, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Valstybinė ligonių kasa ir Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija kviečia gyventojus klausytis paskaitų apie vaistus ir atsakingą jų vartojimą. Paskaitos organizuojamos nuotoliniu būdu kiekvieną mėnesį, o informaciją apie artimiausią renginį galima rasti asociacijos interneto svetainėje www.lsvba.lt, bibliotekų svetainėse, asociacijos socialiniame tinkle „Facebook“.

SAM Komunikacijos skyrius

Per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų vartotojų skaičius išaugo arti 20 proc. – iki beveik 1,3 mln. gyventojų. Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėjos Linos Škiudaitės, tai rodo dvi pagrindines tendencijas: didėjantį lėtinių ligų paplitimą ir valstybės pastangas užtikrinti, kad vis daugiau pacientų galėtų gauti reikalingą gydymą išleisdami mažiau asmeninių lėšų.

2024-aisiais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti kas mėnesį vidutiniškai buvo skiriama po beveik 50 mln., o per metus išleista 593 mln. eurų. Per pastaruosius 10 metų šios fondo išlaidos išaugo tris kartus. 

„Tai rekordinė suma, atspindinti augantį sergamumą ir kartu reiškianti didėjantį vaistų prieinamumą pacientams, taip pat ir medicinos pažangą bei augančias išlaidas naujiems vaistams, ypač onkologinėms  ir lėtinėms ligoms gydyti, kurių į kompensavimo sistemą kasmet įtraukiama vis daugiau. Pernai kompensuojamųjų vaistų sąrašą papildė 42 naujos pozicijos, t. y. buvo įtraukta naujų vaistų arba išplėstos kai kurių vaistų skyrimo indikacijos. Visa tai reikšmingai pagerino pacientų galimybes gauti reikalingą gydymą“, – įsitikinusi VLK atstovė.

Didžiausios išlaidos – onkologiniams ir kardiologiniams vaistams

Pasak L. Škiudaitės, didžiausia kompensuojamųjų vaistų biudžeto dalis skiriama onkologinėms ligoms gydyti – apie 250 mln. eurų per metus. Jų poreikis nuolat auga, nes medicinos pažanga leidžia kurti vis daugiau naujų vaistų, gerinančių pacientų gyvenimo kokybę ir užtikrinančių gydymo efektyvumą. Be to, šie vaistai dažniausiai yra originalūs, o tai reiškia – brangūs, nes jų  tyrimams ir gamybai reikia didelių investicijų, nėra konkurencijos. Skaičiuojama, kad 2024 metais antinavikinius vaistus Lietuvoje vartojo daugiau nei 51 tūkst. pacientų.

Didžiausias mirtingumas Lietuvoje fiksuojamas dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Mūsų šalyje yra daugiau nei 900 tūkst. kardiologinėmis ligomis sergančių pacientų, taigi kompensuojamuosius kardiologinius vaistus vartoja kas antras-trečias šalies gyventojas. Paradoksalu, tačiau išlaidos šiai vaistų grupei, anot VLK specialistės, išlieka optimalios – pernai kardiologiniams vaistams kompensuoti prireikė kiek daugiau nei 81 mln. eurų. 

„Rinkoje egzistuoja seniai sukurti vaistai, kuriuos gamintojai gali tiekti mažesnėmis kainomis, taip pat yra daug generinių vaistų, kurie yra lygiavertė alternatyva brangiems originaliems medikamentams. Dėl tokios konkurencijos vaistų kainos išlieka santykinai mažesnės, – paaiškina L. Škiudaitė. – Naujų vaistų šioje srityje atsiranda rečiau, todėl bendros išlaidos, palyginti su antinavikiniais vaistais, nėra tokios didelės, nepaisant itin plataus pacientų rato.“

Auga medicinos pagalbos priemonių poreikis

Be vaistų, vis didesnė fondo dalis skiriama medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti. 2024 m. kompensuojamąsias priemones naudojo apie 225 tūkst. pacientų, o joms skirta suma siekė arti 58 mln. eurų. Tai reiškia, kad per pastaruosius ketverius metus medicinos pagalbos priemonių poreikis išaugo beveik dvigubai.

Ši grupė apima įvairias slaugos ir medicininės priežiūros priemones, tokias kaip sauskelnės, enterinio maitinimo priemonės, gliukozės matavimo sistemos, žaizdų priežiūros produktai ir kt. Daugiausia fondo lėšų skiriama pacientams, sergantiems cukriniu diabetu – jiems kompensuojamos insulino pompos, jutikliai, juostelės bei kitos būtinos priemonės. „Pavyzdžiui, vieno paciento nuolatinei gliukozės kiekio stebėjimo sistemai kompensuoti per tris mėnesius gali prireikti maždaug 400 eurų, todėl tokių priemonių įtraukimas į kompensavimo sistemą reikšmingai prisideda prie pacientų išlaidų mažinimo“, – teigia L. Škiudaitė.

Pasak jos, ypač sparčiai auga slaugos priemonių poreikis – vis daugiau pacientų naudoja kompensuojamąsias sauskelnes, kateterius ir kitus reikmenis,  pagerinančius  žmonių gyvenimo kokybę. Dauguma šių pacientų serga lėtinėmis ligomis arba yra vyresnio amžiaus, todėl jiems slaugos priemonės yra būtinos.

Kaip mažinamos vaistų priemokos pacientams?

Be Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų vaistams kompensuoti, dar 35 mln. eurų pernai buvo skirta iš valstybės biudžeto pacientų priemokoms už vaistus padengti. 

Anot VLK atstovės, kompensuojant vaistus jau penktus metus ypatingas dėmesys skiriamas socialiai jautrioms gyventojų grupėms. Vyresniems nei 75 metų žmonėms, mažas pajamas gaunantiems asmenims su negalia ir senatvės pensijos sulaukusiems gyventojams taikoma visiško priemokų dengimo sistema, leidžianti gauti kompensuojamuosius vaistus be papildomų išlaidų. Tam 2024 m. buvo skirta 31,5 mln. eurų, palyginti 2023 m. – arti 24 mln. eurų. 

Be to, siekiant skatinti racionalų vaistų vartojimą, papildomi 3,6 mln. eurų pernai buvo skirti tų pacientų priemokoms padengti, kurie vaistinėse rinkosi vaistus su mažiausia priemoka ir kaupė nustatytos sumos priemokų krepšelį. 

„Ši, nuo 2023 m. liepos įvesta, lengvata, yra viena iš svarbiausių paciento išlaidas vaistų priemokoms mažinančių priemonių. Ji leidžia pacientams gauti kompensuojamuosius vaistus su mažesne arba net nulinėmis priemokomis ir skatina racionalesnius vaistų pasirinkimus – daugiau žmonių vaistinėse renkasi pigesnes alternatyvas – pavyzdžiui, generinius vaistus“, – teigia L. Škiudaitė.

VLK inf. 

50–74 metų amžiaus žmonės kas dvejus metus turi atlikti slapto kraujavimo testą, o gavus teigiamą atsakymą – kolonoskopiją. Tai gali išgelbėti gyvybę!

Šiandien POLA kartu su Lietuvos onkologų draugija ir Seimo nariu prof. Sauliumi Čaplinsku Seime surengėme konferenciją apie storosios žarnos vėžio prevenciją. Aptarėme svarbiausias problemas ir sprendimus, kaip didinti dalyvavimą programoje ir gelbėti daugiau gyvybių. Džiaugiamės, kad savo srities ekspertai gydytojai prof. Tomas Poškus, prof. Juozas Kupčinskas ir doc. dr. Audrius Dulskas pristatė storosios žarnos vėžio aktualijas, o darbinga diskusija, moderuojama Lauros Dabulytės, atskleidė pacientų istorijas, rūpesčius ir nuogąstavimus, kuriais metas dalintis.

Kai rūpi – visada pavyksta, atstumas jau ne pirmą kartą ne kliūtis dalyvauti pacientų draugijoms  iš Plungės, Radviliškio ar Jonavos. Ačiū mūsų bendruomenės nariams!

„Geriausi srities atstovai čia susirenka diskutuoti, ieškoti, ką turėtume padaryti, kad visuomenė būtų kuo sveikesnė. Šis apskritasis stalas, skirtas storosios žarnos vėžio prevencijai aptarti, kokie didžiausi iššūkiai kyla. Tai viena dažniausių mirtingumo nuo vėžio priežasčių. Jis pabrėžė, kad kai kalbame apie reformą, reikiamas skirti lėšas prevencijai, turime vadovautis principu, kad lėšos prevencijai yra ne išlaidos – tai valstybės investicija“, – sakė Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas.

Prof. T. Poškus apžvelgė šiuo metu vykdomos prevencinės programos aspektus, atkreipė dėmesį, kad storosios žarnos vėžio riziką didina alkoholio vartojimas, fizinis pasyvumas, kuris lemia nutukimą, o sumažinti riziką galime rinkdamiesi pieno produktus, vartodami kalcį, viso grūdo produktus. Atėję pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, 92-93 proc. žmonių sužinos, kad jie sveiki, 8 proc. pasitikrinusių nustatomas slaptas kraujavimas išmatose, pusei šių žmonių atlikus kolonoskopiją (tiek atvyksta šiai procedūrai kaip antram prevencinės programos etapui), 14 proc. nustatyti ikivėžiniai pakitimai, 2 proc. – onkologija, tad tai turėtų būti paskata nebijoti reguliariai tikrintis.

„Turime rasti bendrą sutarimą ir investuoti į šios programos tobulinimą. Didelis dalyvavimo įsitraukimas neša labai gerus rezultatus, kaip kad yra Slovėnijoje, programos grąža yra labai didelė. Jei gebėsime įtikinti, valstybėje laimės visi – tiek ekonomiškai kaip šalis, tiek žmonės, išsaugodami gyvybę. Turime skatinti visuomenę dalyvauti prevenciniuose patikrinimuose, o taip pat diegti tarptautinius standartus, užtikrinant, kad visi besikreipiantys nepaisant gyvenamosios vietos gautų vienodai kokybiškas paslaugas, pavyzdžiui apsibrėžiant, kad tik patyrę specialistai atliktų kolonoskopijas“, – pažymėjo prof. J. Kupčinskas.

Doc. dr. Audrius Dulskas įsitikinęs – sveikos gyvensenos turime mokyti nuo mokyklos suolo, kad moksleivis suvoktų, jog profilaktiškai pasitikrindamas tikrai nepasirodysi silpnas. Visgi – efektyviausiai storosios žarnos vėžio išvengti padės reguliarus tikrinimasis. Aptikus pakitimus anksti, nedidelių polipų stadijoje, juos galima pašalinti  dar prevencinės kolonoskopijos metu ir taip išvengti vėžio, taip pat  išgelbėti gyvybę galime savo artimųjų paklausdami, ar dalyvavo programoje. Svarbiausia – neatidėlioti.

„Visi tam tikru gyvenimo etapu esame pacientai, tačiau kaip žinia esame linkę atidėlioti sveikatos reikalus – sakome „vėliau, po to“.  Blogai, kai žmonės nesilanko pas gydytoją 20 metų ir tuo didžiuojasi, sudėtinga pasiekti tokius žmones, reikia įdėti daug pastangų, norint pakeisti jų požiūrį į sveikatą. Net manymas, kad didelės eilės pasitikrinti, neturi būti priežastis atidėlioti. Jei 5-6 žmonės kasdien išgirsta storosios žarnos vėžio  diagnozę, tai yra daug, juolab, kad galima šios ligos išvengti tikrinantis laiku. Be to, pasak N. Čiakienės, ne mažiau mums turi rūpėti ir gyvensenos svarba. Kiekvienas mūsų nuo jaunų dienų galime investuoti į savo sveikatą: geriau raugintas pienas negu alkoholis, pilno grūdo produktai, tinkamas miego režimas. „Ačiū visiems besidomintiems storosios žarnos vėžio profilaktika, prevencija, ypač ačiū žiniasklaidai, kad padeda įgarsinti šią problematiką ir nunešti žinią mūsų šalies žmonėms“, sakė N. Čiakienė.

Prevencija nėra išlaidos – tai investicija į sveikatą. Nesakyk „po to“, pasitikrink dabar!

Konferencijos įrašas čia.

Spaudos konferencijos įrašas čia.

Šis renginys yra 2025 m. POLA informacinės kampanijos, skirtos vėžio žinomumui didinti ir stigmai mažinti „Po TO” dalis. Dėkojame rėmėjams!

Paremti POLA bendruomenę galite skirdami 5 Eur trumpuoju numeriu 1408 (sms arba skambučiu) arba internetu https://pola.lt/paremkite/

Pastaraisiais metais maisto pramonėje labai išpopuliarėjo tokie terminai kaip „ekologiškas“ ir „tvarus“. Dažnai šie terminai naudojami kaip sinonimai. Nors auginant ir gaminant ekologiškus bei tvarius maisto produktus siekiama kokybiškesnės ir aplinkai draugiškesnės veiklos, visgi šios praktikos nėra tapačios. Ekologiškumas ir tvarumas – tai du skirtingi požiūriai į tai, kaip auginame, gaminame ir vartojame maistą. Vartotojams, norintiems rinktis savo sveikatai ir planetai naudingus produktus, labai svarbu suprasti jų skirtumus ir sąsajas.

Kas yra ekologiškas maistas?

Ekologiškas maistas – tai maistas, užaugintas ir pagamintas pagal ekologinės gamybos reikalavimus. Visi ekologiški produktai turi turėti ekologinės gamybos sertifikatą – jį Lietuvoje išduoda viešoji įstaiga „Ekoagros“.

Eglės Akelaitienės, VšĮ „Ekoagros“ III sertifikavimo skyriaus vadovės, teigimu, ekologinei gamybai taikomi papildomi reikalavimai, lyginant su įprastiniais produktais. Principas – auginimo ir gamybos kontroliavimas ir produktų sertifikavimas. Kontroliuojamas visas ekologiško produkto kelias nuo lauko iki stalo – nuo auginimo, perdirbimo iki transportavimo, sandėliavimo ir tiekimo galutiniam vartotojui.

„Auginama be sintetinių cheminių trąšų, pesticidų, palaikant dirvožemio gyvybingumą, užtikrinama gyvūnų gerovė. Draudžiami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Maistas perdirbamas nenaudojant sintetinių priedų, konservantų, dažiklių, cheminių kvapiųjų medžiagų. Ekologiškų produktų gamintojai yra periodiškai tikrinami nuo žaliavų iki galutinio produkto, gamybos vietų, sandėliavimo, dokumentų. Tam, kad įsitikintume ar produktuose nėra draudžiamų medžiagų – patikrinimų metų yra imami mėginiai ir atliekami laboratoriniai tyrimai“, – ekologinės gamybos reikalavimus vardija E. Akelaitienė.

Kaip ekologišką maistą atpažinti parduotuvėje?

Prekyboje ekologiški produktai nesunkiai atpažįstami pagal ženklinimą. Visoje Europos Sąjungoje ekologiški produktai ženklinami tuo pačiu ženklu – ES ekologinės gamybos logotipu. Pirkėjui, ieškančiam ekologiško produkto, Eglė Akelaitienė pataria įsidėmėti bent jį.

Tai žalias stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždučių. Greta jo būna nurodytas sertifikatą išdavusios įstaigos kodas. Jei sertifikuota Lietuvoje, bus pažymėta kodu LT-EKO-001. Taip pat šalia nurodoma žaliavų kilmė – pvz., ES ar ne ES žemės ūkis.

„Lietuvoje dar papildomai turime ir nacionalinį ženklą „Ekologinis žemės ūkis“. Juo ženklinami Lietuvos rinkai skirti ekologiški supakuoti ar fasuoti maisto produktai. Beje, šis ženklas neprivalomas ūkininkams, jei jie sertifikuotus ekologiškus produktus galutiniam vartotojui teikia patys, pvz., parduoda turguje“, – teigia VšĮ „Ekoagros“ ekspertė.

Ieškančiam dar daugiau ir gilesnės informacijos galima pasitikrinti elektroninėje sistemoje TRACES, kur skelbiami visi ES išduoti ekologinės gamybos sertifikatai. Pavyzdžiui, kažkas sako, kad jo parduodami burokėliai ar obuoliai ekologiški. Sistemoje TRACES pagal pavardę ar įmonės pavadinimą galima lengvai pasitikrinti, ar tai tiesa.

Kas yra tvarus maistas?

Pasak Vartotojų aljanso tarybos narės Rūtos Trainytės, tvaraus maisto auginimo ir gaminimo praktikos neapsiriboja ekologinio ūkininkavimo principais ir į visą maisto sistemą žvelgia holistiškiau.

„Tvarumo tikslas – užtikrinti, kad maisto gamyba patenkintų dabartinius poreikius, nepakenkiant ateities kartų galimybėms gaminti maistą. Šios praktikos remiasi ESG bei žiediškumo principais“, – teigia Vartotojų aljanso atstovė.

Svarbiausi tvarumo principai

• E (angl. Environment) – aplinkos apsauga. Tvaraus ūkininkavimo praktika siekiama kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai, pavyzdžiui, mažinti anglies dioksido išmetimą, tausoti vandenį ir saugoti ekosistemas.
• S (angl. Social) – socialinė atsakomybė. Tvarioje maisto sistemoje pirmenybė teikiama žmonių, dalyvaujančių visuose maisto grandinės etapuose, nuo žemės ūkio darbuotojų iki vartotojų, gerovei. Tai apima tokių klausimų, kaip darbo teisės, prieiga prie sveiko maisto, lygybė, sprendimą.
• G (angl. Governance) – ekonominis gyvybingumas. Tvaria maisto gamyba siekiama sukurti sistemas, kurios būtų ekonomiškai gyvybingos ūkininkams, darbuotojams ir įmonėms, užtikrintų teisingą darbo užmokestį, mažintų maisto švaistymą ir remtų vietos ekonomiką.
• Žiedinė ekonomika – skatina mažinti atliekų kiekį ir naudoti atsinaujinančius išteklius. Tai gali reikšti maistinių medžiagų perdirbimą kompostuojant, pakuočių mažinimą arba atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą maisto gamyboje.

Pasak R. Trainytės, tvarumo standartai ir sertifikavimas – tai savanoriškos gairės, kuriomis gamintojai, gamintojai, prekybininkai, mažmenininkai ir paslaugų teikėjai naudojasi siekdami įrodyti savo įsipareigojimą laikytis geros aplinkosaugos, socialinės, etinės ir maisto saugos praktikos.

Ekologiško ir tvaraus maisto panašumai ir skirtumai

Ekologiškas maistas visų pirma susijęs su tuo, kad auginamas, perdirbamas ir tiekiams vartotojui griežtai laikantis ekologinės gamybos reikalavimų. Ekologiškas maistas turi sertifikatus, o tvarumas yra daugiau filosofija, kuri ne visada turi oficialius sertifikatus.

Tačiau abi sistemos turi bendrų bruožų. Ekologinė gamyba kartu yra ir tvari gamyba, vertinant aplinkosaugos atžvilgiu. Ekologinis ūkininkavimas skatina atsakingai naudoti energijos ir gamtos išteklius, išsaugoti biologinę įvairovę, palaikyti regionų ekologinę pusiausvyrą, didinti dirvožemio derlingumą, palaikyti vandens kokybę. Ekologinio ūkininkavimo taisyklėmis skatinama laikytis aukštų gyvūnų gerovės standartų.

Tvaraus maisto praktika gali apimti ekologinio maisto principus, tačiau taip pat ir kitas sritis, pavyzdžiui, energijos naudojimą, vietinius šaltinius, darbo praktiką, socialinį teisingumą. Tvarios maisto sistemos akcentuoja išteklių naudojimo efektyvumą ir ilgalaikį atsparumą, siekdamos kuo labiau sumažinti aplinkos būklės blogėjimą, užtikrinti ilgalaikį maisto sistemų gyvybingumą. Siekia subalansuoti aplinkos, ekonomikos ir visuomenės poreikius pasauliniu mastu.

Kas geriau: ekologiškas ar tvarus?

Paprasto atsakymo į šį klausimą nėra, nes abi sistemos turi savų privalumų. Jei vartotojui svarbiausia vartoti maistą be sintetinių cheminių medžiagų, genetiškai modifikuotų organizmų ir rūpi aplinkos bei gamtos išsaugojimas, ekologiškas maistas gali būti geriausias pasirinkimas. O jei svarbiausia sumažinti anglies dioksido pėdsaką ir remti sąžiningą darbo praktiką, tuomet prioritetas gali būti tvarumas.

Svarbiausia yra pripažinti, kad tiek ekologiškas, tiek tvarus maistas yra esminiai sveikesnės maisto sistemos komponentai. Rinkdamiesi maistą, atitinkantį ir ekologiškumo, ir tvarumo principus, pavyzdžiui, vietoje užaugintus ekologiškus produktus arba sąžiningos prekybos sertifikuotus gaminius, vartotojai gali daryti didelį poveikį savo sveikatai, aplinkai ir visuomenei.

Pranešimą bendradarbiaujant su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba parengė Vartotojų aljansas.

Tinka ir dienai, ir nakčiai

Didelės sugerties sauskelnių-kelnaičių pranašumas – universalumas. Jos puikiai sugeria skysčius, todėl apsaugo ir dieną, ir naktį. Dieną jos leidžia žmogui jaustis patogiai ir nevaržomai, o naktį apsaugo nuo pratekėjimo ir dažnų prabudimų. Be to, dėl savo konstrukcijos šios kelnaitės itin patogios tiems, kurie naktimis linkę klaidžioti. Jos leidžia sergančiajam judėti saugiai, nes nėra rizikos, kad atsisegs ar nusmuks. Taip pat jos apsaugo ne tik drabužius, bet ir patalynę, sumažina papildomo skalbimo poreikį.

Patogumas ir saugumas

Sauskelnių-kelnaičių medžiaga yra minkšta, praleidžianti orą ir pritaikyta jautriai odai, todėl mažina odos sudirgimų riziką. Elastingas juosmuo gerai priglunda, nespaudžia. Be to, šias sauskelnes keičiant žmogaus nereikia guldyti – jas galima tiesiog perplėšti šonuose, todėl priežiūra tampa dar lengvesnė.

Didelės sugerties sauskelnės-kelnaitės labai palengvina demencija sergančių asmenų higieną, komfortą ir apsaugą. Jos ne tik padeda išvengti odos sudirgimo ir išlaiko sausumą, bet ir suteikia žmogui daugiau nepriklausomybės ir saugumo jausmą. Dėl patogios konstrukcijos ir didelės sugerties šios kelnaitės tinkamos dėvėti ir dieną, ir naktį. Be to, jos palengvina globėjų kasdienybę, sumažindamos skalbimo ir papildomos priežiūros poreikį. Tai praktiškas ir efektyvus sprendimas, prisidedantis prie geresnės gyvenimo kokybės tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems.

Daugiau informacijos galite sužinoti paskambinę į slaugos konsultacijų centrą SIDABRA, nemokama linija 0 800 00 226 arba www.sidabra.lt. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

Mažiausias sergamumas vis dar išliko Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 25-ose savivaldybėse (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Epidemiologinė situacija nuolat stebima ir bendraujama su savivaldybėmis, esant poreikiui pirmiausia būtų siūloma skelbti epidemiją savivaldybės lygmeniu.Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. Atkreipiame dėmesį, kad priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.

Hospitalizuotų asmenų skaičiai mažėja – 12-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 75 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 11. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 5 asmenys. Registruoti 3 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 65): vienas asmuo priklausė 70–79 m.,  du – 80–89 m. asmenų grupei. Visi turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos buvo užfiksuotas 1 mirties atvejis (iš viso šį sezoną 56).

Pagal sergamumą Kauno apskritis yra antra po sostinės. Jonavos rajonas - vienas labiausiai sergančių Kauno apskrityje. Čia vis dar laikosi epideminis lygis - sergamumas siekia 2048,69 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Kauno apskrityje Jonavą lenkia tik Birštono savivaldybė, kurioje šis rodiklis - 2127,66. 

Gripo sezonas tęsiasi

Esant padidėjusiam sergamumui peršalimo ligomis raginame  ir toliau nepamiršti laikytis asmens higienos taisyklių, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Patariama kuo dažniau plauti rankas, neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas. Pajutus į peršalimą panašius simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt.), likti namuose arba dirbti iš namų ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Susirgus rekomenduojama dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių, kurie padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint.

Primename, kad efektyviausia apsauga nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų yra skiepai. Skiepytis galima viso gripo sezono metu, ypatingai rekomenduojama tai padaryti rizikos grupėms priklausantiems asmenims. COVID-19 vakcinomis gyventojai gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje. Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys asmenys ir tik toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę.

Atkreipiame dėmesį, kad gydymo bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, šiuo metu gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.

NVSC inf. 

Kovo 24-oji – Pasaulinė tuberkuliozės diena, kuri primena visuomenei, sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos politikams, kad reikia bendrų pastangų siekiant pašalinti šią ligą kaip visuomenės sveikatos problemą iki 2035 m. Šių metų šūkis – „Taip! Mes galime įveikti tuberkuliozę: imkimės atsakomybės, investuokime, pasiekime rezultatą!“

Tuberkuliozė (TB) – liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos, kurios dažniausiai pažeidžia plaučius, tačiau gali pažeisti ir kitus organus (kaulus, inkstus, smegenis ir kt.), o sunkiais atvejais net baigtis mirtimi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad skiepai ir profilaktinis sveikatos tikrinimasis  gali padėti išvengti TB komplikacijų.

Kaip užsikrečiama

Pagrindinis infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis atvira plaučių TB forma, nes ligos sukėlėjai plinta per orą – kalbant, čiaudint, kosint, dainuojant. Tokiu būdu dažniausiai užsikrečia šeimos nariai, bendradarbiai, bendramoksliai, medicinos darbuotojai ir kiti asmenys, kurie nuolat bendrauja su sergančiuoju – kuo ilgiau bendraujama, tuo daugiau TB mikobakterijų galima įkvėpti.

Užsikrėtusių TB ir sergančių atvira TB forma simptomai skiriasi.

Užsikrėtęs, bet nesergantis asmuo (dar vadinama latentine TB) gali nejausti jokių simptomų, neskleidžia TB mikobakterijų, tačiau dažniausiai tuberkulino (Mantoux) mėginys yra teigiamas, o pakitimų krūtinės ląstos rentgeno nuotraukoje nėra.  

Atvira TB apibrėžiama kaip bakteriologiškai patvirtinta kvėpavimo organų tuberkuliozė. Atvira TB sergantis asmuo kosti, kosulys tęsiasi 3 savaites ir daugiau, atkosti skreplių ar kraujo, jaučia silpnumą ir nuovargį. Taip pat būdingas svorio kritimas, apetito stoka, nedidelis bet pastovus karščiavimas, naktinis prakaitavimas, dažniausiai teigiamas tuberkulino (Mantoux) mėginys bei matomi pakitimai krūtinės ląstos rentgeno nuotraukoje, o svarbiausia – platina TB sukėlėjus. Pajutus minėtus simptomus – būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Aktyvia TB ligos forma suserga ne visi

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, tuberkuliozės mikobakterijomis yra užsikrėtę daugiau kaip ketvirtadalis pasaulio gyventojų, nors atvira TB ligos forma suserga ne visi. Svarbiausi rizikos veiksniai susirgti minėtos formos TB yra: infekuotumas ŽIV, cukrinis diabetas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinis inkstų nepakankamumas, alkoholio vartojimas, rūkymas, nepilnavertė mityba, mažas kūno svoris, ir kitos įvairios kilmės imuniteto nepakankamumo būklės. 

Svarbu laikytis tam tikrų prevencijos priemonių

Atsižvelgiant į TB plitimo būdus specifinės prevencijos priemonės yra:

• skiepai – Lietuvoje BCG (Bacilles Calmette Guerin) vakcina skiepijami naujagimiai 2-3 dieną po gimimo. Ši vakcina skirta apsaugoti nuo susirgimo sunkiomis ligos formomis (pvz., tuberkulioziniu meningitu, miliarine tuberkulioze ir kt.) bei sumažina galimų komplikacijų riziką;
• tuberkulino mėginiai, kurie atliekami vaikams prieš pradedant lankyti mokyklą (6 ir/ar 7 metų) amžiaus ir nustatytų rizikos grupių bet kurio amžiaus vaikams;
• profilaktiniai sveikatos patikrinimai – tam tikriems darbuotojams leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau kasmet besitikrinantiems, ar neserga TB;
• sąlytį su atvira TB sergančiuoju turėjusių asmenų ištyrimas dėl TB;
• profilaktinis gydymas, skirtas užsikrėtusiems TB;
• sergančių asmenų nepertraukiamas gydymas nuo TB iki visiško pasveikimo.

Nespecifinės TB prevencijos priemonės:

• patalpų  vėdinimas ir valymas;
• kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas (kosėjant ir čiaudint būtina prisidengti burną ir nosį);
• kvėpavimo takų asmens apsaugos priemonių (medicininių kaukių, respiratorių) naudojimas;
• rankų plovimas;
• pilnavertė mityba, tinkamas darbo ir poilsio rėžimas.

TB galima išvengti ir ji yra išgydoma. NVSC specialistai gavę informaciją apie asmeniui nustatytą atvirą TB, ją analizuoja, susisiekia su sąlytį turėjusiais asmenimis, pateikia jiems rekomendacijas, siunčia pasitikrinti dėl galimos TB,  bendradarbiauja su sveikatos priežiūros specialistais. 2024 m. NVSC užregistruota 716 įvairių TB formų atvejų. Dauguma šių atvejų nustatyta, kai asmenys kreipėsi į gydymo įstaigą dėl simptomų, 15,5 proc. nustatyta profilaktinio patikrinimo metu bei tiriant asmenis, kurie turėjo sąlytį su sergančiaisiais atvira TB.

1. Sąmoningas informacijos vartojimas  

Kasdien mus pasiekia didžiulis informacijos srautas iš naujienų portalų, televizijos ir socialinių tinklų. Jeigu jo sąmoningai nekontroliuojame, gauname didžiulį įvairios informacijos kiekį, kuris vargina psichiką, o ir pati informacija gali būti prieštaringa, paremta klaidingais faktais, pateikiama taip, kad sukeltų stiprias emocijas.   

Susiduriant su šiais sunkumais, patartina:  

• Pasirinkti kelis patikimus informacijos šaltinius, remtis savo sritį išmanančių specialistų nuomone. 

• Riboti naujienų skaitymo laiką, pavyzdžiui, tik ryte ar vakare. 

• Bent trumpam visai pailsėti nuo informacijos srauto, jei jaučiate, kad ji kelia sunkiai valdomą stresą.   

2. Rutina ir kasdieniai ritualai – stabilumo pagrindas   

Kontrolės ir saugumo jausmą gali stiprinti rutinos palaikymas, įpročių saugojimas, todėl verta susikurti ir puoselėti nors ir nedidelius kasdienius „ritualus“.   

Patartina:  

• Laikytis reguliarios dienotvarkės, suplanuotų veiklų. 

• Kiekvieną dieną skirti laiko raminančiai veiklai: pasivaikščiojimui, knygų skaitymui, bendravimui su artimaisiais, draugais ar tiesiog giliam lėtam kvėpavimui. 

• Kontrolės jausmą gali sustiprinti pasiruošimas galimai nepaprastajai padėčiai. Daugiau informacijos, kaip tai padaryti, rasite Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje https://lt72.lt/.  

3. Rūpinimasis fizine ir emocine sveikata   

Nepamirškite pasirūpinti savo kūnu ir psichikos sveikata, kurie yra jūsų didžiausias pagalbininkas valdant savo reakcijas į stresines situacijas ir užtikrinant savo gerovę bet kokiomis aplinkybėmis.   

Patartina:  

• Svarbu pilnavertiškai maitintis, išlaikyti miego režimą, ypač prieš miegą riboti prie ekranų praleidžiamą laiką. 

• Ieškoti, kas būtent jums labiausiai padeda atsipalaiduoti bei puoselėja psichikos ir fizinę sveikatą – tai gali būti kvėpavimo pratimai, sportas, šokiai ar bet koks kitas judėjimas, bendravimas su artimaisiais, hobių puoselėjimas, laikas gamtoje. 

• Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą galite rasti interneto svetainėje https://pagalbasau.lt/.  

4. Prasminga veikla – priešnuodis bejėgiškumo jausmui  

Bejėgiškumo ir beprasmiškumo jausmus gali sumažinti prasminga veikla, skirta padėti kitiems.  

Prisidėjimas prie prasmingų iniciatyvų padeda jaustis reikalingiems ir suteikia kontrolės jausmą.   

Patartina:  

• Atsižvelgę į tai, kas atitinka jūsų turimas vertybes, ir įvertinę savo galimybes, galite prisijungti prie savanoriškų veiklų taip įprasmindami savo kasdienybę. Pavyzdžiui, galite palaikyti ir prisidėti prie paramą Ukrainai organizuojančių organizacijų arba prisijungti prie kitų organizacijų, užsiimančių savanoriška veikla. 

Atsiminkite, kad nesate vieni  

Jeigu jūs ar jūsų artimieji sunkiau išgyvena neapibrėžtumą geopolitinių įvykių kontekste, patiria psichikos sveikatos sunkumų – svarbu sau priminti, kad nesate vieni. Higienos institutas įgyvendina „Žvelk giliau“ Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą, kurioje asmenys, jau turintys patirties išgyvenant įvairius psichikos sveikatos sunkumus, dalinasi šia savo patirtimi ir kas padėjo jiems tose situacijose.  

„Žvelk giliau“ Psichikos sveikatos ambasadorė Miglė Levinienė, kuri kalba apie gyvenimą su nerimo sutrikimu, apie savijautą šiuo metu sako, kad „labiausiai didėjantį nerimą paskatino bendras emocinis fonas visuomenėje ir smalsumas, kurio vedina pradėjau skaityti naujienų portalus. Vis dėlto, labai greitai supratau, kad svarbiausias naujienas neišvengiamai sužinosiu, todėl sąmoningai atsiribojau nuo kasdienių įvykių sekimo naujienų portaluose ir televizijoje. Daugiau dėmesio pradėjau skirti kasdienei meditacijos praktikai, kuri man padeda nuraminti mintis ir į viską pažvelgti iš platesnės perspektyvos. Laisvalaikį užpildžiau sportu, aktyviomis veiklomis bei bendravimu su artimais žmonėmis. Tai praktikos, kurios pasiteisina vėl ir vėl, kai užklumpa emociniai sunkumai“. 

Kur gauti nemokamą pagalbą  

Jei nežinote, kaip sau padėti, Higienos institutas primena, kad visoje Lietuvoje veikiantys visuomenės sveikatos biurai visiems, taip pat vaikams ir paaugliams, siūlo nemokamas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas: 

• individualias psichologo konsultacijas (esant poreikiui, gali būti teikiama anonimiškai); 

• grupinius įgūdžių tobulinimo užsiėmimus psichologiniam atsparumui ugdyti; 

• edukacinius mokymus apie psichikos sveikatą ir emocijų valdymą; 

• emocinės paramos užsiėmimus (savitarpio pagalbos grupės) (gali būti teikiama anonimiškai); 

• grupines metimo rūkyti programas ir individualias konsultacijas nuo 16 m. (gali būti teikiama anonimiškai); 

• kitus praktinius užsiėmimus, padedančius stiprinti psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą (gali būti teikiama anonimiškai).    

Daugiau informacijos rasite savo savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje arba adresu Visuomenės sveikatos biurų kontaktai - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija    

Nutikus netikėtam kriziniam įvykiui nemokamai prieinamos Psichologinių krizių pagalbos centro paslaugos paskambinus nemokamu trumpuoju numeriu 1815 (I-V 9–19 val. ir VI 9–15 val., įskaitant šventines dienas). Psichologinių krizių pagalbos centras teikia paslaugas įstaigoms, bendruomenėms, šeimoms / asmenų grupėms įvykus savižudybei, smurtinei mirčiai, žmogaus dingimui, nelaimingam atsitikimui, kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus ar kitokio sukrečiančio (krizinio) įvykio atveju. Skambučių centro bei mobiliosios komandos (kuri teikia pagalbą atvykus į įvykio vietą) paslaugas teikia profesionalai psichologai ir (ar) psichoterapeutai. Daugiau informacijos apie Skambučių centrą kviečiame skaityti internetiniame puslapyje www.pkpc.lt  

Higienos institutas vykdo Lietuvos gyventojų sveikatos būklės ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos stebėseną, atlieka sveikatos netolygumų ir sveikatos priežiūros technologijų vertinimą. Institutas taip pat dirba psichikos sveikatos stiprinimo, sveikatos mokymo ir ligų prevencijos, sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų ugdymo bei papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros srityse. 

Pagal naują tvarką, kuri įsigalios balandžio 15 d., gydymo įstaigos turės iki einamojo mėnesio 25 dienos skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių konsultacijų grafikus. Ne mažiau kaip 80 proc. skelbiamų vizitų laikų turės būti atveriami pacientams ir skelbiami E. sveikatos registracijos sistemoje. Likusius vizitus gydymo įstaigos galės rezervuoti skubiems ir kontroliniams vizitams.  

Kaip ir iki šiol, E. sveikatos registracijos sistemoje nesant laisvų registracijos laikų pas specialistą konkrečioje įstaigoje, pacientas įsirašo į laukiančiųjų eilę ir gauna paslaugą, kai atsiranda tolesnių registracijos laikų arba jau užsiregistravęs pacientas atsisako konsultacijos. Įstaigos, nesant laisvų registracijos laikų, sudaro sąlygas pacientams registruotis į laukiančiųjų eilę, kuri turi matytis išankstinės pacientų registracijos sistemoje.  

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamas paslaugas teikiančios įstaigos privalo naudotis E. sveikatos registracijos sistema ir laikytis teisės aktais nustatytų registracijos taisyklių. Jų nesilaikančioms įstaigoms nuo 2026 m. sausio 1 d. gali būti stabdomas licencijos galiojimas, tai numato Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai.  

Ministerija primena, kad kreipdamiesi dėl planinės pagalbos ir turėdami siuntimą pacientai gali patys laisvai pasirinkti įstaigą, kuri turi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) – tiek viešąją, tiek privačią, kurioje jie gali gauti reikalingą paslaugą be papildomo mokesčio. Sužinoti, kur teikiamos reikalingos paslaugos, galima Valstybinės ligonių kasos interneto svetainės skiltyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“.  

Užsiregistruoti paslaugoms pacientai gali per E. sveikatos registracijos sistemą, telefonu arba atvykę į įstaigą.  

SAM Komunikacijos skyrius 

Vyrai irgi emocionalūs

„Tyrimai rodo, kad vyrai ir moterys biologiškai išgyvena panašų emocinį intensyvumą. Kitaip tariant, vyrai iš prigimties nėra mažiau emocionalūs. Tačiau egzistuoja dideli individualūs skirtumai: vienų emocijos labai intensyvios tose pačiose situacijose, kitų – gerokai ramesnės. Dažnai poroje tai virsta tarpusavio nesusipratimais ar kaltinimais „tu esi nejautrus“ arba „tu – per jautrus“, - kalbėjo K.Poderis.

„Jei įsivaizduotume skalę nuo 1 iki 10, viename jos gale būtų žmogus, reaguojantis labai santūriai į platų emocinį spektrą, o kitame – tas, kurio reakcijos itin intensyvios. Kartais žmonės painioja emocingumą su neurotiškumu, tačiau tai nėra tas pats. Neurotiškumas – asmenybės bruožas, apibūdinamas polinkiu dažniau patirti neigiamas emocijas - nerimą, liūdesį, savigraužą“, - sakė psichologas.

Pašnekovo nuomone, vyrai kartais kankinasi net labiau, nes nepastebi emocinių pokyčių signalų ir bando likti apatiški.

„Vieni jaučia intensyviasemocijas ir sako: „Kai supykstu, tiesiog nebesuvaldau savęs.“ Kiti, priešingai, sako, kad „nelabai jaučia“, kas vyksta jų viduje, tačiau jų kasdienybė vis vien nukenčia. Su antrąja grupe dirbti kartais būna sunkiau, nes žmogus nepripažįsta ar net nesuvokia savo emocinių būsenų. Tokiais atvejais būtina padėti jam pamatyti, kad, nors kalbant apie skaudžias patirtis jis sako „nieko nejaučiu“, kūnas ir elgesys išduoda, kad jam skauda“, - komentavo pašnekovas.

K.Poderis teigė, kad stereotipas, jog „vyrai neverkia“ daugiausia siejamas su kultūriniais ir istoriniais stereotipais, kurie formavo vyriškumą – neva emocijų nerodymas yra vyriškumo ženklas.

„Šis požiūris, mano nuomone, viešojoje erdvėje dažnai supaprastinamas ir tos sąvokos, kaip „visuomenė“, „kultūra“ net „šeima“ yra labai abstrakčios ir galiausiai nepaaiškina, kodėl vyrai renkasi vengti verkti. Aplinka nepriima tokio reiškimo būdo ir natūraliai tada, kad jaustumeisi priimtas, ieškomas kitas būdas nei nuoširdus jausmų ar emocijų reiškimas. Taip pat labai svarbu atskirti emociją nuo jos raiškos, arba elgesio. Pavyzdžiui, pyktis išgyvenamas kaip emocija, o elgesys gali būti irzlumas ar susierzinimas aplinkiniams,  tačiau emocija ar jausmas automatiškai neužprogramuoja mūsų elgtis vienaip ar kitaip“, - aiškino K.Poderis.

Atsiliepia sveikatai

„Verkimas yra natūrali reakcija į stresą, padedanti sumažinti įtampą ir stiprinanti tarpusavio ryšį su kitais, kai jie mus supranta ir paguodžia. Tačiau jei žmogus verkia vienas, slegiamas gėdos, kaltės ar baiminasi, kaip atrodys aplinkinių akyse, jis gali patirti dar didesnę įtampą. Jei aplinkiniai išjuokia, kritikuoja ar atmeta, verksmas gali palikti žmogų dar labiau pažeidžiamą“, - atkreipė dėmesį K.Poderis.

„Tai apsunkina ir tarpusavio santykius, nes žmogus tiesiog neturi įgūdžių kalbėti, kas jį skaudina, ko jam trūksta. Fiziškai užspaustos emocijos veikia lyg uždelsto veikimo daugybės lėtinių ligų bomba. Nerimas ir įtampa gali pasireikšti galvos, skrandžio skausmais, aukštu kraujospūdžiu ar kitais somatiniais simptomais. Gabor Maté savo knygoje „Kai kūnas sako ne. Slopinamo streso kaina“ aiškiai parodo, kaip vidinis konfliktas tarp to, ką jaučiame, ir to, ką leidžiame sau išreikšti, gali lemti rimtus sveikatos sutrikimus“, - teigė psichologas.

Psichologas aiškino, kad daug įtakos formuoti stereotipus turi ir medijos. Pavyzdžiui, knyga ir filmas „Kovos klubas“ pasakoja apie vyrą, nusivylusį gyvenimu, kuris išreiškia pyktį per destrukciją, smurtą prieš save ir kitus.

„Toks kraštutinis pavyzdys gali daryti įspūdį, kad emocinę įtampą vyras gali išlieti tik drastiškais veiksmais. Priešingas pavyzdys galėtų būti filmas „Pianistas“. Čia herojus – jautrus menininkas – išgyvena gilią emocinę traumą Antrojo pasaulinio karo metu. Filme matome, kad net ir sunkiausiomis aplinkybėmis vyras jaučia baimę, neviltį, nevengia šių jausmų parodyti. Toks atvirumas visiškai nesumenkina jo kaip stiprios asmenybės. Svarbiausia nenuklysti į kraštutinumus, kadangi nėra vieno tinkamo būdo reikšti emocijas“, - kalbėjo K.Poderis.

Prisiimti atsakomybę

„Mokyklose ir darželiuose reikėtų daugiau dėmesio skirti emocijų raštingumui, analizuoti jausmus ir emocijas, mokytis juos reikšti. Darbo aplinkoje tai reiškia, kad vadovai ir kolegos galėtų skatinti pagarbų bendravimą, o kilus problemoms – siūlyti psichologinę pagalbą. Vis tik reikėtų pripažinti, kad vien socialinių programų nepakanka: kiekvienas turime asmeniškai prisiimti atsakomybę už savo elgesį ir mokytis kalbėti apie tai, ką jaučiame. Jei žmogus pats nesugeba atrasti būdų, padėti gali psichologas ar psichoterapeutas. Tai neturi būti paskutinė priemonė, kai viskas „labai blogai“. Kartais užtenka vieno, keleto susitikimų, kad žmogus susivoktų, jog jausmai – natūrali asmenybės dalis, o ne silpnumo ženklas“, - dalijosi K.Poderis.

Mokyklose mokytojai galėtų skatinti atvirą dialogą, o šeimose – tėvai parodyti, kad vaiko jausmai iš tiesų svarbūs.

„Jei berniukas bijo, liūdi ar supyksta, svarbu klausytis jo be smerkimo ar patyčių. Jei kalbėti apie jausmus vaikui sunku, naudingos kūrybinės priemonės: piešimas, rašymas, muzika. Didelę reikšmę turi suaugusiųjų pavyzdys. Net ir aiškindami vaikui, kad „emociniai išgyvenimai yra normalu“, bet patys demonstruodami priešingą elgesį, rizikuojame, jog vaikas perims ne tai, ką girdėjo, o tai, ką matė“, - pabrėžė pašnekovas.

„Nors dabar dažniau matome kvietimų kalbėti apie vyrų emocinę sveikatą, viešas kalbėjimas apie jausmus kartais devalvuojamas – jame prarandamas intymumas, kurio reikia gilesniems pokalbiams. Taip pat stinga pagalbos smurtaujantiems vyrams. Dalis visuomenės linkusi juos laikyti vien agresoriais, kuriems jokia pagalba neva nepriklauso, bet dažnai agresija kyla iš nesugebėjimo konstruktyviai reikšti emocijų. Jei vyras paliekamas vienas su savo impulsais, nemokėdamas, kaip su jais tvarkytis, situacija kartojasi, o problemos gilėja“, - atkreipė dėmesį K.Poderis.

UAB „Lietuvos sveikata“ pranešimas spaudai 

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad organizuoja šachtinių šulinių ir gręžinių (seklesnių nei 50 metrų gylio), kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vandens tyrimus nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti. Vandens tyrimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis – tereikia kreiptis į NVSC departamentą ar jo skyrių, kurio teritorijoje yra šachtinis šulinys ar gręžinys, ir pateikti prašymą. Praėjusių metų tyrimų rezultatai rodo, kad apie 15 proc. šulinių ir gręžinių vandenyje nustatyta nitritų ir nitratų koncentracija viršijo normas, todėl toks vanduo nėra saugus vartoti.

Prašymą NVSC dėl vandens tyrimų užsakymo galima pateikti įvairiais būdais: elektroniniu paštu, paštu, atvykus į NVSC teritorinį padalinį ar per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo informacinę sistemą (e. pristatymas). Atkreipime dėmesį, kai prašymas teikiamas elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Daugiau informacijos, kaip pateikti prašymą, galite rasti Čia.

Nėščioji ar asmuo, auginantis kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, ar jų įgaliotas asmuo NVSC turi pateikti prašymą ir šiuos dokumentus:

1) gręžinio paso kopiją (jeigu gręžinys registruotas Žemės gelmių registre). Jeigu paso nerandate, galite pateikti jo tikslią vietą. Jeigu jis įregistruotas Žemės gelmių registre, NVSC specialistai susipažins su jame pateikta reikalinga informacija;

2) nėščiosios / asmens, auginančio kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, įgaliojimo pateikti šį prašymą ir gauti visą informaciją, susijusią su geriamojo vandens nitritų ir nitratų tyrimais, kopiją (jei teikia įgaliotas asmuo);

3) dokumento, patvirtinančio nėštumą / kūdikio tapatybę ir amžių, kopiją;

4) pareiškėjo tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (jeigu prašymas teikiamas paštu).

NVSC 2024 m. gavo 256 prašymus ištirti šachtinių šulinių / gręžinių vandenį, kurį maistui vartoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus. Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai buvo pateiktas ir joje ištirtas 241 šachtinių šulinių ir gręžinių vandens mėginys. 5 mėginiai viršijo leidžiamą nitritų vertę (2,1 proc. visų ištirtų vandens mėginių), 36 mėginiai – nitratų vertę (14,9 proc. visų ištirtų vandens mėginių).

Pernai daugiausia – trečdalis – šulinių ir gręžinių, kurių vanduo neatitiko nustatytų vandens kokybės rodiklių, buvo Telšių apskrityje, ketvirtadalis – Vilniaus apskrityje. Tauragės apskrityje visi tirti vandens mėginiai atitiko nustatytus reikalavimus.

Primename, kad geriamajame vandenyje leidžiama nitritų norma yra 0,50 mg/l, nitratų – 50 mg/l.

Pareiškėjams pageidavus, buvo įvertinta 139 geriamojo vandens šaltinių aplinka bei pateiktos rekomendacijos, kaip reikia prižiūrėti geriamojo vandens šaltinį.

NVSC informacijos 2024 m. apie apsinuodijimus nitratais ar nitritais negavo.

Išsamią 2024 m. šulinių ir gręžinių vandens tyrimų ataskaitą galima rasti Čia.

Pavojingiausias nėščiosioms ir kūdikiams

Atkreipiame dėmesį, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos.  Nei plika akimi, nei uostant ar ragaujant neįmanoma nustatyti, kad vanduo užterštas. Nitritų ir nitratų pašalinti patiems taip pat negalima – nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais filtrais jie nedingsta. Su vandeniu ir maistu į žmogaus organizmą patekę nitratai virsta nitritais, sutrikdo kraujo deguonies pernešimą ir sukelia vidinį deguonies badą (methemoglobinemiją), kuris labai pavojingas kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, nes dėl šios būklės kyla net kūdikių mirties rizika. Jeigu nėščioji vartoja šiomis cheminėmis medžiagomis užterštą vandenį, dėl nuolatinio deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai, lėtėja jų fizinis bei psichinis vystymasis. Todėl nustačius, kad geriamasis vanduo užterštas, reikia rinktis fasuotą geriamąjį vandenį iš parduotuvių ar ieškoti galimybių jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens sistemų.

NVSC inf.

Šia iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į tėvų vaidmenį, būtinumą stiprinti tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį, paskatinti mokyklas skirti daugiau dėmesio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai, inicijuoti diskusijas, aptarimus su tėvais, suteikti informacinę pagalbą, sustiprinti mokyklų ir tėvų bendradarbiavimą.

„Aktyvus tėvų vaidmuo ir atsakomybė yra vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių vaiko pažintinius ir socialinius gebėjimus: pasitikėjimą savimi ir kitais, gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos, spręsti įvairaus pobūdžio problemas. Nors mokykloje mokiniai gauna nemažai informacijos ir žinių apie psichoaktyviųjų medžiagų poveikį bei vartojimo pasekmes, tėvų vaidmuo išlieka ypatingai svarbus. Todėl kviečiame tėvus susipažinti su parengta medžiaga, o savivaldybes, mokyklas, savivaldybių visuomenės sveikatos biurus, įstaigas ir organizacijas, dirbančias su tėvais ir vaikais, – prisidėti prie šios tėvams skirtos informacijos sklaidos“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Trumpuose 90 s trukmės animuotuose videofilmuose pateikta pagrindinė informacija aktualiomis temomis: kodėl vaikai pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, kokie veiksniai gali apsaugoti, kaip apie tai kalbėti su vaikais ir atsakyti į nepatogius klausimus, kaip išmokyti vaikus pasakyti „ne“ ir jiems padėti, kur rasti pagalbos vaikui ir tėvams, ir kt. Kiekvieno filmo pabaigoje pateikiama nuoroda, kur galima rasti daugiau informacijos nagrinėjama tema.

Videofilmus kviečiame žiūrėti ČIA (vienalapis tėvams), o medžiagos naudojimo mokyklose patarimus galima rasti ČIA.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. atlikto tyrimo duomenimis, tik 55 proc. tėvų mano, kad jų vaidmuo yra reikšmingas vaikų sprendimui vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Didesnė dalis tėvų (88 proc.) reikšmingais, priimant tokius sprendimus, laiko bendraamžius, draugus. Trečdalis (34 proc.) tėvų pripažįsta žiniasklaidos svarbą, o valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų vykdomos politikos bei mokyklos vaidmeniui tėvai skiria nedidelę reikšmę (atitinkamai, 13 proc. ir 28 proc.). Šie tyrimo rezultatai parodo būtinumą stiprinti tėvų sąmoningumą ir aktyvų vaidmenį formuojant vaikų nuostatas, vertybes, susijusias su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, psichologiniu atsparumu. Taip pat – skatinti tėvus daugiau dėmesio ir laiko skirti savo vaikams, stiprinti tarpusavio ryšius, kurti aiškias šeimos taisykles ir jų abipusiai laikytis, dažniau kalbėti su savo vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamą pavojų ir įvairias situacijas, pateikiant vaiko amžių atitinkančią ir suprantamą informaciją, savo jautriu elgesiu leisti pajausti vaikui tėvų paramą ir palaikymą, žinojimą, kad esant sunkumams vaikas visuomet gali kreiptis ir gauti tėvų pagalbą.

SAM Komunikacijos skyrius

Patiems tvarkyti dokumentų nereikia

„Dėl ligonių kasų apmokamų dantų protezavimo paslaugų pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje žmogus prisirašęs, gydytoją odontologą arba su jo siuntimu į kitą gydymo įstaigą, jei ji turi sutartį su ligonių kasa dėl odontologinės priežiūros. Odontologas nustato, ar pacientui gali būti teikiamos kompensuojamosios dantų protezavimo paslaugos. Jis įvertina dantų būklę, protezuotinus dantis ir tai, ar burnos būklė tinkama protezuoti. Mat prieš protezuojant dantis turi būti atliktos reikiamos profilaktinės ir gydomosios procedūros: dantys ir dantų šaknų kanalai pagydyti ir užplombuoti, pašalinti protezuoti nebetinkami dantys ir jų šaknys“, – aiškina Vilniaus teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus atstovė Eglė Čepukaitienė. 

Jei odontologas nustato, kad pacientas turi teisę gauti kompensuojamąsias dantų protezavimo paslaugas, gydymo įstaiga, į kurią jis kreipėsi, sistemose suveda paciento duomenis ir jį užregistruoja. Konsultacijos metu žmogus iškart sužino, ar jis turi teisę į šias paslaugas. Įstaiga išduoda tai patvirtinantį pranešimą. Tuomet pacientui tereikia kreiptis į pasirinktą viešąją ar privačią gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasa dėl dantų protezavimo paslaugų. Taigi patys gyventojai neturi pildyti jokių prašymų ar eiti į ligonių kasą – visi duomenys ir įstaigų užpildyti dokumentai yra sistemose.

Prieš pradedant protezuoti – gydymo planas

„Gyventojo pasirinktoje dantų protezavimo paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje visų pirma odontologas turėtų sudaryti išsamų paciento dantų protezavimo planą, jame išvardydamas visas būsimas paslaugas ir jų kainas. Su gydymo planu pacientas turi būti supažindintas pasirašytinai prieš pradedant jam protezuoti dantis. Gydymo planą itin svarbu žinoti, kad būtų aišku, kas bus atliekama ir kiek kainuos, t. y. kiek apmokės ligonių kasos ir už ką gali tekti papildomai susimokėti. Jei gydymo planas nesudaromas, jo paprašyti gali pats pacientas“, – sako ligonių kasos atstovė. 

Kompensuojamoji suma yra skiriama kramtymo funkcijai atkurti. Atsižvelgiant į situaciją, ši suma gali būti iki 342,13 euro, iki 670,39 euro arba iki 2 062,70 euro sudėtingesniais atvejais, kuriuos nustato gydytojų konsiliumas. 

E. Čepukaitienė atkreipia dėmesį, kad ligonių kasos protezuojančiai gydymo įstaigai padengia ne konkrečią pacientui nustatytą galimą didžiausią kompensuojamąją sumą, pavyzdžiui, 670,39 euro, o faktines dantų protezavimo išlaidas. Jei realios protezavimo išlaidos mažesnės už kompensuojamąją sumą, tai likusi jos dalis lieka Privalomojo sveikatos draudimo fonde. Jei protezavimas brangesnis už kompensuojamąją sumą, likusią dalį tenka susimokėti gyventojui. Todėl pacientui svarbu iš anksto žinoti protezavimo būdus, priemones ir jų kainas, kuriuos turėtų pasiūlyti gydytojas sudarydamas gydymo planą. 

Pasinaudoti – per 3 metus, kartoti – po 3 metų

Pasinaudoti kompensuojamojo dantų protezavimo paslaugomis pacientai gali per 3 metus nuo užregistravimo sistemoje dienos. Per šį laiką nesusiprotezavus dantų, procesą tenka pradėti iš naujo kreipiantis į savo gydymo įstaigos odontologą dėl teisės į kompensuojamąjį dantų protezavimą. 

Pasinaudojus kompensuojamomis dantų protezavimo paslaugomis, pakartotinai dėl jų galima kreiptis po 3 metų nuo dantų protezavimo kompensavimo dienos. Anksčiau pakartotinai šias paslaugas gali gauti vaikai iki 18 metų ir gyventojai, gydyti dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos. 

Per tūkstantį gydymo įstaigų

Kompensuojamąsias dantų protezavimo paslaugas galima gauti tik tose gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų turi sutartį su ligonių kasa. Lietuvoje kompensuojamojo dantų protezavimo paslaugas teikia apie 1 100 gydymo įstaigų. Jų sąrašas skelbiamas ligonių kasų svetainėje.

Pernai kompensuojamąsias dantų protezavimo paslaugas gavo 75,5 tūkst. gyventojų. Iš jų 83 proc. yra pensinio amžiaus žmonės. Šioms paslaugoms kompensuoti iš fondo prireikė beveik 52 mln. eurų.

Ligonių kasų inf. 

Gerb. Pacientės,

Informuojame, kad dėl didelio Jūsų susidomėjimo, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centras laikinai stabdo kiaušidžių vėžio prevencinės programos vykdymą. Pasiekėme numatytą tyrimų limitą.

Informacija apie tyrimų rezultatus:

* Tyrimų rezultatus galite peržiūrėti prisijungę prie savo paskyros portale www.esveikata.lt.

* Taip pat galite užsiregistruoti konsultacijai pas savo šeimos gydytojo komandos slaugytoją, kuri pateiks Jums informaciją apie tyrimų rezultatus.

Jei Jūsų tyrimų rezultatai kels nerimą, Jūsų šeimos gydytojo komanda susisieks su Jumis asmeniškai.

Dėkojame už supratingumą.

Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro administracija

Pasak HI vadovo Šarūno Alasausko, vaikų psichikos sveikatos duomenys atskleidžia ne tik iššūkius, bet ir teigiamas tendencijas – vis daugiau vaikų sulaukia reikiamos pagalbos, o savižudybių mažėjimas rodo, kad prevencijos priemonės ir didesnis visuomenės dėmesys duoda rezultatų. „Siekiame, kad skaitmenizacija ir atviri duomenys taptų ne tik informacijos šaltiniu, bet ir įrankiu geresniems sprendimams priimti – kad kiekvienas vaikas Lietuvoje jaustųsi saugus ir palaikomas.“  

HI Sveikatos informacijos centro vadovės Ugnės Gadžijevos teigimu, „pastaraisias metais Lietuvoje daugėja vaikų, turinčių psichologinės raidos, elgesio ir emocijų sutrikimų, kurie prasideda vaikystėje ir paauglystėje. Nors šie statistiniai duomenys neramina, tačiau augantis nustatytų atvejų skaičius gali būti siejamas su didėjančiu tėvų bei ugdymo įstaigų dėmesiu vaikų emocinei būsenai bei geresne psichikos sveikatos paslaugų pasiūla. Svarbu ir tai, kad ankstesnis sutrikimų nustatymas padeda saugoti sveikatą ir laiku užkirsti kelią sudėtingesnėms būklėms. Tą rodo ir mirčių statistika – vaikų savižudybių skaičius nuolat mažėja.“  

Analizuojant vaikų (0–17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo (1 000 vaikų) rodiklius, nustatyta, kad Lietuvoje vaikams dažniausiai registruoti psichologinės raidos sutrikimai bei elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje. Šių sutrikimų turinčių vaikų skaičius 2019–2023 m. didėjo.  

Analizuojant vaikų (1–17 m.) mirtingumo (100 000 vaikų) dėl savižudybių dinamiką Lietuvoje 2019–2023 m., nustatyta, kad nuo 2019 m. vaikų savižudybių skaičius kasmet mažėja, taip pat retėja savižudybės atvejų tarp paauglių. 

Pagrindiniai skaičiai ir faktai: 

• 2019–2023 m. vaikų (0–17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas šiek tiek padidėjo – nuo 88,3 iki 88,8 atvejų 10 000 vaikų. 

• Didžiausias vaikų psichikos sutrikimų paplitimas stebėtas Rokiškio r. (178,2 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Mažeikių r. (173,3 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse​. Mažiausias – Neringos (27,4 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Birštono (43,6 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse. 

• Vaikų mirtingumas dėl savižudybių per 2019–2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atvejų 100 tūkst. vaikų.  

• 2023 m. jaunesnių nei 14 metų vaikų savižudybių nebuvo, o 15–19 metų amžiaus grupėje per ketverių metų laikotarpį mirčių skaičius nuo savižudybių sumažėjo nuo 17 (2019 m.) iki 6 (2023 m.)​. 

Higienos institutas primena, kad visoje Lietuvoje veikiantys Visuomenės sveikatos biurai visiems, taip pat ir vaikams bei paaugliams, siūlo nemokamas, daugeliu atvejų anonimiškas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas:  

• individualias psichologo konsultacijas (gali būti teikiama anonimiškai);  

• grupinius įgūdžių tobulinimo užsiėmimus psichologiniam atsparumui ugdyti;  

• edukacinius mokymus apie psichikos sveikatą ir emocijų valdymą;  

• emocinės paramos užsiėmimus (savitarpio pagalbos grupės) (gali būti teikiama anonimiškai);  

• grupines metimo rūkyti programas ir individualias konsultacijas nuo 16 m. (gali būti teikiama anonimiškai);  

• kitus praktinius užsiėmimus, padedančius stiprinti psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą (gali būti teikiama anonimiškai).  

Daugiau informacijos rasite savo savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje arba čia:  
Visuomenės sveikatos biurų kontaktai - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija  

Higienos institutas vykdo Lietuvos gyventojų sveikatos būklės ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos stebėseną, atlieka sveikatos netolygumų ir sveikatos priežiūros technologijų vertinimą. Institutas taip pat dirba psichikos sveikatos stiprinimo, sveikatos mokymo ir ligų prevencijos, sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų ugdymo bei papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros srityse. 

„Deja, nėra schemos, kuri artimiesiems pasakytų, kad situacijoje A reikia daryti taip, o situacijoje B – kitaip. Iš praktikos matau, kad atsiradus problemoms artimieji dažnai abejoja, ar jie ne per stipriai reaguoja, gal tik jiems kliūna, jog šeimos narys ar giminaitis vartoja per daug alkoholio, per dažnai lankosi lošimo namuose ir panašiai, o gal kaip tik į artimojo elgesį reaguoja per švelniai, atsainiai. Ši vidinė abejonė yra pagrindinis dalykas, su kuo susiduria žalingai vartojančiųjų ar priklausomybe sergančiųjų artimieji. Tai kelia daug įtampos“, – sako K. Mikalauskaitė.

Palaikyti, bet leisti susidurti su pasekmėmis

Psichologės teigimu, žmonės paprastai pastebi, kai pradeda keistis jų artimojo elgesys: svyruoja nuotaika, tampa neįdomios anksčiau dominusios veiklos, šalia to jis vis dažniau vartoja alkoholį ar psichoaktyvias medžiagas, skiria vis daugiau laiko azartiniams lošimams. Tokiu atveju artimiesiems derėtų atkreipti į tai dėmesį, tačiau pirmiausia – skatinti teigiamą elgesį, veiklas, nesusijusias su žalingu elgesiu, kalbėtis, užsiimti bendromis veiklomis, akcentuoti, kad jiems patinka turiningai leisti laiką kartu.

Vis dėlto, visiškai „užglostyti“ žmogaus, kad jam nekiltų nemalonių emocijų, nereikia. Jei nutinka kas nors nemalonaus, apie tai reikia pasikalbėti, pasakant, kad artimajam dėl to buvo skaudu, nemalonu, paprašant, kad ateityje tai nesikartotų. Svarbu turėti aiškią savo poziciją apie tai, koks elgesys yra nepriimtinas ir pagarbiai apie tai komunikuoti.

Kitas principas – atkreipti dėmesį, ar kartais už artimąjį neišsprendžiame jo žalingo elgesio sukeliamų pasekmių. K. Mikalauskaitė prisiminė atvejį, kai konsultavo moterį, kurios vyras vartojo alkoholį. Jie buvo susitarę, kad vyras bus atsakingas už vaikų vežimą į būrelius. Taisyklė galiojo iki pirmo karto, kai vyras pavartojo alkoholio ir vaikų niekur nenuvežė.

„Moteris tiesiog perėmė šią atsakomybę – suprantama, nenorėjo, kad vaikai nukentėtų. Bet pažvelkime iš vyro pozicijos: jis pavartojo alkoholio, už jį jo darbą padarė kitas asmuo, jam nieko blogo neatsitiko, gal net savotiškai palengvėjo gyvenimas. Turėtume neatimti iš žmogaus natūralių jo elgesio pasekmių, o klausti jo, kaip jis ketina spręsti susidariusią situaciją. Neturime papildomai bausti, įvesti sankcijų, bet reikia pagal situaciją pasižiūrėti, galbūt su ta pasekme gali būti palikta susidoroti jam pačiam“, – kalba specialistė.

Ji sutinka, kad nėra viskas paprasta ir kartais būna situacijų, kuomet pasekmės tokios, nuo kurių kentės visa šeima. Reikėtų įvertinti, ar pasekmės yra rimtos ir ilgalaikės, ar sukels tik trumpalaikius nepatogumus, ir, atsižvelgiant į situaciją, galbūt leisti joms įvykti.

Taip pat svarbu nepalaikyti ir nelengvinti netinkamo elgesio. Anot RPLC psichologės, vis dar pasitaiko, kai artimieji atveža alkoholio jį vartojančiam asmeniui, neva kad jis geriau pasijaustų, arba kai kyla sveikatos sutrikimų – perka brangias sveikatos paslaugas. Tuomet žmogus tą sunkų etapą praeina, pats nieko dėl to nedarydamas, nežengdamas jokių žingsnių ir nepriimdamas sprendimų.

„Nereiškia, kad turime būti abejingi savo artimam žmogui, bet turime leisti jam susidurti su tuo, kas vyksta, brėžti ribas. Svarbu akcentuoti, kad tai darome iš rūpesčio ir meilės, būti geranoriškiems, tuomet kažkuriuo metu artimasis galbūt galės pats pasisakyti, kad jam negera, neramu, ir tuomet bus galima jam pasiūlyti, kokių žingsnių imtis, kad situacija gerėtų. Su priklausomybe susiduriantis žmogus, jaučiantis susirūpinimą, o ne kaltinimus, mažiau priešinasi siūlomai pagalbai“, – teigia ji.

Visus šiuos principus apima CRAFT programa, sukurta padėti susidūrus su artimojo priklausomybe. Programos pagrindinis tikslas – padėti artimiesiems motyvuoti priklausomybe sergantį asmenį kreiptis pagalbos, atrasti būdus, kaip skatinti tinkamą elgesį ir neskatinti netinkamo, kaip leisti įvykti natūralioms pasekmėms, kiek tai galima, kaip komunikuoti skirtingose sudėtingose situacijose.

„Yra tam tikri principai, kaip geriausia būtų elgtis, kurie kartu su psichologu gvildenami ir aptariami būtent per konkretaus žmogaus prizmę, situacijas, pavyzdžius, juos analizuojant, aiškinantis. Vėliau tai bandoma įgyvendinti praktikoje, stebima, ar pavyko, vėl analizuojama, ieškoma kitų būdų, jei reikia. Ne vienu atveju, laikantis šių principų, įvyksta pokyčiai, kai žmonės, neigę priklausomybę ar žalingą vartojimą, artimųjų palaikomi pasirenka sveikimo kelią“, – tikina RPLC psichologė.

Pirmiausia – pasirūpinti savimi

K. Mikalauskaitė sako, kad kitas šios programos tikslas – priminti nuo priklausomybės kenčiančių žmonių artimiesiems, jog jiems reikia pasirūpinti ir savimi.

Gyvendami šalia žmogaus, turinčio priklausomybių ar žalingo vartojimo problemą, artimieji jaučia nuolatinį nerimą, kaltę, gėdą, baimę. Jie gali slėpti problemą nuo aplinkinių, dėl ko dar labiau atsiriboja nuo kitų žmonių, lieka vienišesni, jaučiasi prislėgti. Labai svarbu jiems suprasti, kad jie neturi išspręsti situacijos ir visko padaryti už kitą žmogų.

Psichologė pastebi nemažai atvejų, kai artimieji vežioja žmogų po reabilitacijas, kuriose jis atbūna, bet po to ir vėl pradeda grįžti prie žalingo elgesio. Žmogus, kai už jį viską daro kiti, nesuvokia, kad pats yra savo gyvenimo šeimininkas, ir nemato elgesio keitimo naudos.

„Kai artimieji dėl tokio žmogaus, atrodo, viską padarė ir daugiau nebežino, ko griebtis, tuomet išties vertėtų savęs paklausti, gal tai jau yra riba, kur nebereikia nieko daryti. Kartais artimasis turi teisę atsiriboti. Pirmiausia jis turi pasirūpinti savimi ir tik jei po to dar turi jėgų, resursų, noro, motyvacijos, gali bandyti padėti priklausomybės ligomis sergančiam artimajam“, – akcentuoja psichologė.

Kai kuriems žmonėms, vos sužinojus apie artimojo priklausomybes, kyla noras visiškai atsiriboti nuo šios problemos. Tai, pašnekovės teigimu, yra suprantama, tačiau ne visais atvejais tinkama reakcija – jei vartojantis artimasis jaus vien abejingumą, jam gali nelikti jokių motyvų, dėl ko stengtis pradėti ar tęsti gydymą.

„Patarčiau prisiminti – nėra vieno teisingo, universalaus elgesio modelio, kaip elgtis, kuomet susiduriama su artimųjų priklausomybėmis. Situacijų yra begalės, kiekviena jų skiriasi, kontekstas taip pat skirtingas. Kartais reikalinga profesionali pagalba, tam yra ir minėta CRAFT programa, atskiriant, koks variantas būtų išmintingiausias vienomis ar kitomis aplinkybėmis. Tai padeda artimiesiems atrasti vidinę ramybę, nes kai jie žino, kaip tinkamiau elgtis, jiems kyla mažiau abejonių, savęs kaltinimo ir nerimo“, – reziumuoja K. Mikalauskaitė.

Respublikinio priklausomybės ligų centro pranešimas spaudai 

VLK pranešimas spaudai

Visą gyvenimą sunkesnių negalavimų neturėjusi Jurgita pasakoja, kad su pirmaisiais sveikatos iššūkiais susidūrė prieš aštuonerius metus, įžengusi į penktąją dešimtį. „2017-aisiais pastebėjau, kad tuštinantis pasirodo kraujo. Į šį simptomą daug dėmesio nekreipiau – maniau, kad jis susijęs su hemorojumi“, – prisimena moteris ir priduria dabar į kūno siunčiamus signalus žiūrinti atidžiau. 

Tik tada, kai situacija negerėjo ir prisidėjo dažnas noras tuštintis, ypač vakarais, Jurgita apsilankė pas gydytoją. „Man buvo atliktas storosios žarnos tyrimas kolonoskopija – jos metu rastas piktybinis auglys. Diagnozuota antra storosios žarnos vėžio stadija. Laimei, onkologinis susirgimas į kitus organus nebuvo išplitęs.“ 

Liga Jurgitai buvo netikėta ir tikrai ne pačiu tinkamiausiu metu – moteris buvo ką tik atsikrausčiusi į Kauną, bandė stotis ant kojų po skyrybų, pradėti gyvenimą iš naujo. „Kai sužinojau, kad sergu, buvau viena svetimame mieste. Žinoma, mane palaikė sūnūs – nuolat su jais bendravau. Jie yra mano stiprybė ir paguoda“, – pasakoja Jurgita ir priduria, kad tuo tamsiu metu visai netikėtai į jos širdį pasibeldė ir nauji jausmai. 

Pašnekovė atvirauja, kad nuo dabar jau esamo vyro nieko neslėpė ir yra jam labai dėkinga už visapusį palaikymą bei drąsą kurti santykius su tuo metu sveikatos problemų turinčia moterimi. 

Niekada nenuleisti rankų

Kaip ir dauguma žmonių, išgirdusių onkologinės ligos diagnozę, Jurgita patyrė šoką. Pasakoja, kad savaitė, kol susidėliojo mintys, buvo viena sunkiausių gyvenime. „Natūralu, pirmiausia klausinėjau savęs: kodėl, už ką, ką ne taip padariau, kodėl negaliu ramiai gyventi? Rodos, jau atsistoju ant kojų, pradedu lengviau kvėpuoti, ir gyvenimas vėl parklupdo. Kitiems kelias rožėmis išklotas, o aš vis gaunu naujų išbandymų, – tuometines mintis prisimena Jurgita. – Tačiau visada buvau stipri, taigi ir tada nenuleidau rankų.“ 

Moteris pasakoja, kad laukiant gydymo labai gelbėjo darbas: „Nueini ir užsimiršti, nes nuolat tenka bendrauti su žmonėmis, spręsti didesnes ar mažesnes problemas. Nori nenori reikia galvoti apie kitus dalykus. Žinoma, silpnumo akimirkų buvo ir tikrai ne viena, tačiau visiškos nevilties nepatyriau, nes labai stengiausi suimti save į rankas ir visas jėgas skirti kovai su liga.“

Jurgita atsimena, kad, eidama sveikimo keliu, ne kartą girdėjo aplinkinius patariant susidraugauti su liga. O ji mananti priešingai ir visiškai nepritarianti šiai minčiai: „Šito svečio aš nelaukiau ir nekviečiau. Ir niekada nebus taip, kad susidraugausiu. Su liga sutarties nesudarysi“, – įsitikinusi moteris. 

Tokio požiūrio vedama Jurgita atlaikė chemoterapijos ir radioterapijos kursus, dvi operacijas ir kelis mėnesius gyvenimo su laikinąja stoma. 

Padėti ligoniams ir jų artimiesiems

Šiandien, atsigavusi po gydymo, moteris tvirtai žino, kokia yra jos misija – padėti kitiems. Pašnekovės teigimu, daugybė žmonių galvoja, kad vėžio diagnozė yra nuosprendis. O tai visiška netiesa. „Išgąstis, išgirdus gydytoją sakant „jums – vėžys“, žinoma, neaplenkia nė vieno, tačiau labai svarbu nepasiduoti baimei ir nenuleisti rankų“, – pataria Jurgita. 

Išgirdus onkologinės ligos diagnozę Jurgita pataria neužsidaryti ir neatsiriboti nuo pasaulio – reikia rasti likimo draugų, jungtis prie onkologinių ligonių organizacijų. Jose dirba gausybė šviesių žmonių, su kuriais galima pasikalbėti, iš kurių paprasta sulaukti pagalbos, patarimų ir palaikymo. Ne vienas savanoris būna įveikęs ligos ir sveikimo kelią. 

„Pati eidama sveikimo keliu, labai aiškiai supratau, kaip stipriai su liga susidūrusiems žmonėms ir jų artimiesiems reikia pagalbos, – iš patirties pasakoja Jurgita. – Todėl iš karto po karantino nusprendžiau pradėti savanoriauti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijoje (POLA). Čia stengiuosi paskatinti žmones nepasiduoti ir į gyvenimą žiūrėti pozityviau.“ 

Šiais metais Jurgita išsikėlė dar vieną tikslą – baigti plataus profilio kirpėjos kursus ir nemokamai gražinti visus, kuriems to reikia. „Susidūrus su liga tenka gydyti ne tik kūną, bandyti nesugniužti emociškai, bet ir įveikti finansinius iššūkius. Taigi reikia daug ko atsisakyti... Noriu suteikti žmonėms stimulą irtis į priekį, labiau pasitikėti savimi, pasijusti gražesniems. Kai gydymo metu jautiesi suglebęs lyg suvytęs obuolys, gera žinoti, kad kažkas ateis ir tavimi pasirūpins“, – šypsodamasi pokalbį baigia Jurgita.

Nustačius anksti – pasveikti įmanoma

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, storosios žarnos vėžys yra viena iš 5 dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų Lietuvoje. Kasmet mūsų šalyje užregistruojama per 1 500 naujų atvejų, o per metus nuo šios ligos miršta daugiau kaip 800 žmonių.

Nors Lietuvoje sergančių storosios žarnos vėžiu išgyvenamumo rodikliai gerėja, tačiau vis dar išlieka vieni žemiausių Europoje. Ši onkologinė liga dažniausiai pastebima tik progresavusi – tada tenka nedelsiant taikyti sudėtingą gydymą. Deja, rezultatai ne visada būna tokie, kokių norima. Storosios žarnos vėžį diagnozavus anksti, išauga tikimybė jį visiškai išgydyti. Todėl sveikatos specialistai nuolatos pabrėžia, kad negalima ignoruoti organizmo siunčiamų signalų, būtina rūpintis prevencija ir, žinoma, dalyvauti patikros programose.

Jau du dešimtmečius Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa, finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Ji skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų. Pagal šią programą kas dvejus metus atliekamas slapto kraujo išmatose testas. Jei rezultatai neigiami, laikoma, kad žmogus sveikas; jei teigiami – šeimos gydytojas duoda siuntimą apsilankyti pas gydytoją specialistą. Tolesni tyrimai, tokie kaip kolonoskopija ir, jeigu reikia, biopsija, padeda tiksliai nustatyti diagnozę. 

Ši prevencinė programa skirta tam tikro amžiaus žmonėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją. 

Kauno teritorinės ligonių kasos informacija

Mato, bet bijo

Net jei žmonės suvokia, kad išgėrusio asmens sprendimas sėsti prie vairo yra pavojingas, jie dažnai nesiima jokių veiksmų, sako D. Jakučionis.

Pasak jo, tokiais atvejais veikia keli psichologiniai mechanizmai: „Vienas jų – atsakomybės išsisklaidymas. Kai aplink yra daugiau žmonių, daugelis galvoja: „Kažkas kitas tikrai ką nors pasakys“. Kiekvienas pasitiki, kad atsakomybę prisiims kitas, tačiau galiausiai niekas nesikiša.

Dar viena priežastis – pliuralistinis ignoravimas. Jei niekas garsiai nepasako, kad situacija pavojinga, žmonės pradeda manyti, jog problemos galbūt iš tiesų nėra. „Jei visi tyli, gal aš čia be reikalo pergyvenu?“ – galvoja stebintysis ir pasiduoda grupės nuomonei.“

Be to, veikia ir baimės faktorius. „Žmonės nenori sugadinti vakarėlio nuotaikos, bijo būti palaikyti teisuoliais, išsišokėliais arba įsivelti į konfliktą”, – sako D. Jakučionis. Dėl šios priežasties daugelis nusprendžia tyliai stebėti situaciją, nors viduje jaučia nerimą.

Imtis veiksmų – privaloma

Statistika kalba pati už save – 45,3 proc. eismo įvykiuose žuvusių vairuotojų buvo neblaivūs. Jų nekoordinuoti veiksmai ne tik sukėlė avarijas, bet ir tapo jų pačių žūties priežastimi. 2021–2023 m. LTSA duomenys rodo, kad situacija keliuose turi keistis, o tam būtini konkretūs veiksmai.

Visgi tam, kad būtų galima užkirsti kelią tokioms nelaimėms, reikia visuomenės įsitraukimo, sako gydytojas psichoterapeutas. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad siekiant rezultato svarbu nepulti pykti, rėkti ar kitaip inicijuoti konfliktą: „Jei žmogų iš karto užsipulsite ar apkaltinsite, jis greičiausiai reaguos gindamasis ir atsisakys klausyti. Kur kas efektyviau kalbėti ramiai ir empatiškai. Vietoj „Tu esi girtas, nevairuok!” geriau sakyti: „Man labai neramu dėl tavo saugumo”. Toks požiūris sumažina priešpriešą ir padidina tikimybę, kad asmuo susimąstys”.

Taip pat svarbu pasiūlyti alternatyvą. „Jei žmogus neturi kito būdo grįžti namo, jis gali manyti, kad vienintelis pasirinkimas – vairuoti pačiam. Tokiu atveju geriausia sakyti: „Palik mašiną čia, pavėžėsiu tave, iškviesiu taksi”. Kai išgėrusiam žmogui pateikiamas konkretus sprendimas, jis greičiau sutiks, nei jei jam bus tiesiog liepta nevairuoti”, – pavyzdžiais dalijasi ekspertas.

Dar vienas veiksmingas būdas stabdyti – pasitelkiant grupės efektą. Jei keli žmonės pasakys tą patį, vairuotojui bus sunkiau ignoruoti situaciją. „Kai visi aplinkiniai siunčia aiškų signalą, kad vairuoti išgėrus – bloga idėja, žmogui tampa sunkiau prieštarauti”, – aiškina D. Jakučionis.

Nebijoti prašyti pagalbos

Situacija gali tapti kur kas labiau įtempta, jei stabdyti prisireikia nepažįstamą asmenį. Tokiomis aplinkybėmis svarbu nepasimesti ir išlaikyti ramybę.

„Pirmiausia nusiraminkite patys, stenkitės naudoti negrėsmingą kūno kalbą ir apgalvokite veiksmų planą ir net žodžius, kuriuos pasakysite. Tačiau jei matote, kad situacijos patys nenuraminsite – kvieskite pagalbą, atkreipkite kitų žmonių dėmesį“, – pataria D. Jakučionis. – Visgi, kai žmogus neblaivus ir agresyviai reaguoja į bandymą jį sustabdyti, negalima rizikuoti savo saugumu. Jei situacija tampa nekontroliuojama, nedvejodami kvieskite policiją – tai ne skundimas, o veiksmas, galintis išgelbėti gyvybes“, – apibendrina ekspertas.

Pirmūnai
 
Valstybinės ligonių kasos (VLK) įstaigų finansinių rezultatų ataskaitoje iš regioninių gydymo įstaigų labiausiai sublizgėjo Jonavos ligoninė, metus užbaigusi milijoniniu pliusu. Demonstruojamas aukštas finansinis rodiklis – ne atsitiktinumas. Ši ligoninė išsprūdo iš sveikatos strategų jai suplanuotos ateities ir reformos metu išsaugojo Ortopedijos-traumatologijos, chirurgijos stacionarą, Vaikų ligų, Akušerijos ir ginekologijos skyrius.

Įstaigos vadovas G.Ramanauskas aiškina, kad už to slypi ne tik sunkus komandos darbas, bet ir didelis racionalumas.
 
„Viršpelnis – iš didžiulio taupymo, didžiulės savivaldybės paramos, darbuotojų supratimo, bet tai, ką uždirbame, galėtume išleisti kaip mat per penkias minutes“, – patikina jis. O įstaigą įveiklinti, kad ši neštų finansinę grąžą, leidžia platus paslaugų paketas.
 
„Rajonui taip pat reikia specialistų. Nejau kiekvienu klausimu visa Lietuva turi kreiptis tik į Santariškes ar Kauno klinikas?“ – kad nuo pacientų gausos šalies gigantės jau braška per siūles, įsitikinęs G.Ramanauskas. 

,,Tikiu, kad naujoji SAM vadovybė į situaciją pažiūrės blaiviomis akimis – įvertins rajonų ligoninių naudą, o ne aklai be jokių argumentų įgyvendins politinius sumanymus, kaip tą darė buvusi valdžia. Taigi pirmiausiai džiaugiuosi, kad Jonavos savivaldybės, mero ir darbuotojų pastangų dėka pavyko ligoninę išlaikyti. O ją dar ne taip seniai norėjo paversti tik terapinio profilio stacionare įstaiga“, – prisiminė Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas laikus, kai teko atstovėti rajoninių gydymo įstaigų šienavimą.

Problema numeris vienas – išlaikyti Akušerijos skyrių
 
Jonavos ligoninė stiprybę rodo vienintelė likusi rajoninė gydymo įstaiga, kuri išsaugojo Akušerijos ir ginekologijos skyrių. Iš 60 šalies savivaldybių tokius skyrius turi vos 12 regionų. Nors per metus ligoninė skaičiuoja 480 gimdymų, ministerijos numatytos kartelės nepasiekia.
 
Šiuo metu parengtame Vyriausybės nutarimo projekte dėl PSDF lėšomis apmokamų paslaugų sąlygų numatomas reikalavimas ligoninei turėti 600 gimdymų per metus bent vienais iš dvejų paskutinių paeiliui einančių metų. Jei nutarimas bus priimtas, Jonavos ligoninė atsidurs ant išlikimo ribos. Tiesa, vilties teikia tai, kad iš ministerijos gautas pažadas kartelę sumažinti.
 
„Šito labai tikimės ir laukiame. Į skyrių daug investavome, sulaukiame pakankamo gimdyvių srauto, tačiau reikia būti realistais – tokių skaičių, kaip didžiosiose klinikose, rajone niekada neturėsime. Pasiekti Sveikatos apsaugos ministerijos iškeltą 600 gimdymų kartelę nerealu. Be to, skaičiai tėra politinis pramanas, nepagrįstas jokia logika“, – įsitikinęs G.Ramanauskas.
 
Gimdyvėms rajone turėti alternatyvą, vadovas sako – didelis pasitenkinimas. Šiemet čia gimė jau arti šimto kūdikių. Vis dėlto gimdyvių atsiliepimai apie gimdymo skyriaus poreikį rajone iškalbingesni už bet kokius skaičius.

Iš Kėdainių atvykusi Gabija pasakoja gimdyti Jonavos ligoninėje apsisprendė ilgai nedvejojusi. Gerų atsiliepimų iš aplinkinių girdėjusi moteris tuo įsitikino pati. Be komfortiškų sąlygų, čia galima gauti ir spalvų, kvapų terapiją, ką pirmoji šalyje pasiūlė Jonavos ligoninė.
 
„Gimdyti dideliame mieste, kur didelis pacientų skaičius, nenorėjau. Tikėjausi sulaukti ramybės, dėmesio“, – tikina tai su kaupu gavusi moteris.
 
Pasiruošusi Gabijos gimdymą priimti akušerė ginekologė Jurgita Prekevičienė, taip pat dirbanti viename didžiųjų miestų, įsitikinusi, Jonavos ligoninėje sukurtos gimdymo sąlygos prilygsta, o kai kur ir lenkia grandus.
 
„Pati esu gimdžiusi privačiuose gimdymo namuose ir galiu pasakyti, kad tiek dėmesio, kiek jo sulaukia gimdyvės čia – tikrai negavau. Visas labai vertiname, o jos mus – tai atsispindi ir atsiliepimų skiltyje internete. Matome, kad mūsų pastangos nenueina veltui“, – kalba J.Prekevičienė.
 
Siekiant išlaikyti akušerijos paslaugas, vadovas pabrėžia dar vieną svarbų aspektą – skyriuje visą parą užtikrinamas ir visas spektras ginekologinių paslaugų. Sunaikinus akušeriją – būtų sunaikinama ir ginekologija.
 
„Ūmi, sunkioji ginekologija, – kraujavimai, staigūs peritonitai, negimdiniai nėštumai – reikalauja intervencijos. Rajonai, panaikinę akušerijos ir ginekologijos skyrius, visą parą negali užtikrinti moterims ypač svarbių sveikatos paslaugų. Jei Dievas davė gimti kur nors Šimonyse – taip jums ir reikia. Liksite be pagalbos“, – su ironija kalba vadovas.


 
Vaikų ligų skyrius – pasididžiavimas
 
Dar viena įstaigos vadovą jaudinanti problema – Vaikų ligų skyrius. Nors ligoninė jau seniai jį perorientavo į modernias dienos stacionaro paslaugas, G.Ramanauskas įsitikinęs, taupant lėšas tai visų pirma atliepia pačios valstybės interesus – juk už dienos paslaugas tenka mokėti gerokai mažiau nei už stacionarines.
 
„Ne visais atvejai gali išleisti vaiką namo. Dienos metu galime atlikti tyrimus, sulašinti vaistus, bet jei vaikas vemia, skauda pilvą, kaip tu jį neaiškios būklės paleisi namo ir liepsi jam rytoj iš ryto vėl atvažiuoti? O jeigu ką – skambinkit į greitąją... Toks požiūris nepriimtinas“, – kad išlaikyti stacionarą Vaikų ligų skyriuje – būtinybė, įsitikinęs G.Ramanauskas.
 
Atėjus šio apžiūrėti, tuo įsitikinome ir patys. Sausakimšame skyriuje sveikatos problemų nuo A iki Z: kvėpavimo takų infekcijos, gripai, atipinės infekcijos, bronchitai.
 
„Šeštadienį iš viso buvo 22 pacientai, iš kurių į stacionarą paguldėme tris“, – skaičiais kalbėjo skyriaus slaugytoja Milda Gailiūnė.
 
Vaikų ligų gydytoja Jolanta Gasienė aiškina rajone turėti tokį skyrių ypač reikalinga. Mat vaikus ligos ištinka ir būklė pablogėja ūmiai, tad artimiesiems nereikia su sunegalavusiais vaikais vykti iki didžiųjų miestų.
 
„Jonavos ligoninė mums – išganymas. Anūkas – autistas, tad jei tektų su juo vykti į kitą miestą, turėčiau daug rūpesčio, kadangi automobilyje vaikas labai neramus. Reikėtų lydinčio asmens. Esu labai dėkinga už suteiktas sąlygas ir galimybę gydytis vietoje. Bet kuriuo paros metu galime atvykti į priėmimą. Visada gauname aukščiausio lygio pagalbą, ir ne tik Vaikų ligų skyriuje“, – nuoširdžią padėką išsakė ketverių Luko močiutė Irena. 

„Labai palanku, kad turime stebėjimo paslaugas. Jei nėra aišku, kas yra vaikui, karščiavimas užsitęsęs – jį pasiliekame stebėti“, – kalba Vaikų ligų gydytoja Jolanta Gasienė.

Močiutė Marija su devynmečiu anūku Roku į ligoninę stebėti jo sveikatos situacijos atvyksta taip pat penkta diena. Sako, laimei, gydymo įstaiga – šalia namų. Būtų sudėtinga, jei kasdien tektų važinėti į kitą miestą.
 
Su penkiamete dukra Jore penktą parą gulinti mama Dovilė pasakoja, kad mergaitė karščiuoja jau savaitę, kamuoja šlapimo takų uždegimas. Ji ligoninę giria už didelį darbuotojų rūpestį ir atidumą, geras sąlygas. O su dviem mažyliais antrą savaitę besigydanti mama Eglė sako ligoninėje jaučiasi saugi. Namuose slaugyti pametinukus, neturint kompetencijos, būtų daug nerimo.
 
Plėsti paslaugų spektrą – būtinybė
 
Jonavos ligoninės sukurtos infrastruktūros ir darbo komandos pajėgumai per laiką spėjo užauginti raumenį. Platų paslaugų spektrą, kurį siūlo ligoninė, pasak G.Ramanausko, diktuoja patys gyventojai. Vis dėlto įgavusi pagreitį įstaiga, deja, verčiama sustoti. Anot vadovo, ministerijos rodiklių dėl suteikiamų paslaugų skaičiavimas nebeatitinka šių dienų realijų. Nors paklausa rodo, kad ligoninėje būtų galima suteikti dar daugiau paslaugų, tarkime, pradėti daryti klausos rekonstrukcines operacijas, to rajoninėms gydymo įstaigoms neleidžiama, šią užduotį patikint tik didžiosioms šalies ligoninėms.
 
„Universitetinės ligoninės tam ir skirtos, kad jose būtų spendžiamos aukščiausio lygmens problemos – onkologija, kardiochirurgija, neurochirurgija, sudėtinga pediatrija. Deja, rajonuose siekiama palikti tik kone slaugą. Mes taip pat esame svarbūs. Nenorime stoviniuoti vietoje. Norime būti normalus sveikatos sistemos dalyvis, – kad būtų galima paslaugų spektrą rajonuose praplėsti, kalba vadovas. – Jei suskausta koją, vadinasi gyventojams belieka sėsti į autobusą ir vykti į Santariškes. Ten, kur sprendžiamos visos įmanomos sveikatos bėdos. Bet juk į vieną valtį visi nesutilpsime. Ministerija tuoj pakeis plokštelę tai supratusi ir vėl atriš rankas mums veikti. Bet jei sunaikinsime, ką sukūrėme, taip greitai neatstatysime atgal...“
 
G.Ramanauskas aiškina, jog norėtų toliau vystyti dienos chirurgiją, plėsti operacines, taip pat pradėti teikti ir plastinės chirurgijos paslaugas, atlikti magnetinio rezonanso tyrimus. Juolab kad tai leidžia darbo sąlygos.

Chirurgijos skyriaus vedėja Danė Zikaraitė sako, kad čia stipri tiek reanimacija, tiek operacinė.
 
„Operacijos daugiaprofilinės: traumatologinės, akušerinės, ginekologinės, chirurginės. Atliekamos praktiškai visos operacijos kaip didžiuosiuose centruose. Techninė įranga ir kompetencija leistų ir daugiau. Visus įrankius turime. Pavežtume ir plastikos operacijas“, – įsitikinusi ji. 

Slaugytoja anestezistė Lolita Nagulevičienė patikslina, kad skyriuje atliekamos ortopedijos, pečių artroskopija, kelių, raiščių plastika, venų, hallux valgus, hemorojaus operacijos: „Aparatūra gera, specialistų nemažai. Suvažiuoja pacientai iš visos Lietuvos. Pacientai mus pasirenka, ne tik dėl kompetencijos, bet ir dėl to, kad nereikia ilgai laukti eilėse. Turime geras sąlygas.“

Tuo tarpu instrumentatorė Rita Jurkevičienė giria gerą įrangą, naują artroskopą.


 
Karo atveju pasiruošę iššūkiams
 
Neišnaudoto potencialo rajonuose – daugiau, nei manoma. Jonavos ligoninė, pasiruošusi ir karo atvejui.
 
„Jei raketos skris, neabejoju, kad pirmiausiai į didžiuosius miestus. Kas bus, jei tuose miestuose nukentės ir gydymo įstaigos?“ – diskutuoti kviečia G.Ramanauskas.
 
Jis svarsto, kad jei rajoninės ligoninės liks tik terapinėmis įstaigomis, kur nebus chirurgijos, nebus galimybės kaip pavaduoti didelės nelaimės atveju. Juk ne plaučių uždegimo sužeistieji į rajonus būtų vežami gydyti...
 
„Neseniai konferencijoje apie pasiruošimą karo grėsmėms išryškinome svarbiausią – kiekvienas privalome dirbti savo darbą ir neišsilakstyti, gydyti sužeistuosius ir prisidėti kuo galima. Pastaruosius trejus metus ruošiamės sužeistųjų srautui ir esame pasirengę priimti nukentėjusius žmones. Tą leidžia ir technologinė infrastruktūra“, – dalinasi jis.

Panašu Jonavos ligoninė būtų gera atrama. Čia Traumatologijos skyriuje dirba aštuoni traumatologai, o dienos chirurgijoje darbuojasi dar trys specialistai. Karo akivaizdoje, vadovas pabrėžia, aiškiai supranti, kad svarbiausia yra gydytojas, o ne aparatas...


 
Darbo užmokesčio kėlimas – iššūkis
 
Be strateginių planų, ligoninė turi ir kitų iššūkių. Bene svarbiausia užduotis – darbuotojų atlyginimų didinimas, ką privalo atlikti pagal kolektyvinę darbo sutartį.
 
„Žmonės turi lūkesčių. Juos ketiname įgyvendinti. Padidinti gali, bet sumažinti – niekada. Įdomu, ar darbuotojas dėl ligoninės sutiktų susimažinti algas? Mūsų pavyzdys rodo – taip! Prieš dešimtmetį vyraujant finansinei krizei, gydytojo pasiaukojimo niekas neįvertino. O jie bendru sutarimu sutiko vieną mėnesį neimti atlyginimo – dirbome dėl įstaigos išlikimo“, – iškalbingą pavyzdį prisiminė G.Ramanauskas.
 
Darbuotojai vertina platų profilį ir technologijas
 
Į Jonavos ligoninę specialistus dirbti atvilioja platus gydymo įstaigos paslaugų profilis.
 
„Kas pabaigęs mokslus norėtų atvažiuoti dirbti ten, kur nieko nebelikę? Mus darbuotojai dažnai atranda patys. Jie vertina tai, kad čia yra perspektyva įdarbinti turimas žinias ir auginti įgūdžius. Be to, bet kuris specialistas čia neliks vienas – dirba komandoje. Į tokią įstaigą jaunam, tik studijas baigusiam medikui, gerokai patraukliau ateiti dirbti, nes visada bus šalia ramstis“, – kalba pašnekovas.
 
Neseniai savivaldybė įstaigai padėjo įsigyti kompiuterinį tomografą. Taip technologinis lygmuo gydymo įstaigoje gerokai šoktelėjo.
 
„Modernus, galingas aparatas kelia ir mūsų specialistų kompetenciją. Penkiolika metų dirbdama Kauno klinikose su kompiuteriniu tomografu džiaugiuosi, kad ir gimtajame mieste taip pat galime teikti tokias paslaugas. Atliekame tą patį, ką ir klinikose. Kylame į viršų“, – pasakoja technologė Aušra Leiliūnienė.
 
Modernus rentgeno aparatas jau penkti metai leidžia atlikti taip pat daug rimtų tyrimų.
„Nuotraukos kokybiškos. Džiaugiamės skaitmenine sistema. Darbuotojams ypač svarbu, kad galėtų dirbti moderniai“, – tikina pusmetį ligoninėje dirbanti technologė Emilija Lukoševičiūtė, įstaigą taip pat vertinanti už platų teikiamų paslaugų spektrą, įdomius tyrimus. A.Leiliūnienė sako, jog turimas mamografas pritraukia pacientes iš kitų miestų – Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių.


 
Į priekį veda vadybiniai sprendimai
 
Nors vadovas patiria visus rajoninių ligoninių sopulius, tai netrukdo būti viena lyderiaujančių tokio tipo gydymo įstaigų.
 
Jonavos ligoninė vertinama šalia kitų dešimties regiono lygmens ligoninių ir yra pasiekusi daugiausiai kokybės bei efektyvumo rodiklių, o ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus paslaugos vertinamos ketvirtoje vietoje tarp visų Lietuvos gydymo įstaigų.
Vadovas aiškina, kad aukštų rezultatų pasiekti leidžia vadybiniai sprendimai.
 
„Nors vieną dieną esame keliami, o kitą – kalami prie kryžiaus, turime teisingus principus. Ligoninė turi veikti kaip ligoninė, o ne ambulatorija. Suprantame, kad žmonės visų pirma turi būti patenkinti mūsų paslaugomis. Jie čia visada bus apžiūrimi su dideliu dėmesiu, pagarba ir atsakomybe. Infrastruktūros tobulinimas, energetiniai sprendimai, tokie kaip saulės elektrinė, padeda veikti pažangiai.
 
Nesame apriboti virškvotinių paslaugų, todėl darbuotojai yra suinteresuoti daryti daugiau ir veikti gerai. Tai sukuria pridedamąją vertę. Už tai ne veltui pacientai suvažiuoja iš visos Lietuvos, – pagrindines sėkmingo darbo dedamąsias vardija vadovas ir pasinaudodamas proga siunčia žinutę ministerijai: „Žiūrėkite toliaregiškai. Ne viskas – centrų rankose. Mes taip pat galime stipriai dirbti.“

lsveikata.lt inf.

Autorė - Greta Vanagienė

Įsivaizduokite, į vaistinę atėję du kaimynai, turintys receptus vaistams su ta pačia veikliąja medžiaga, gali išeiti iš vaistinės primokėję skirtingas sumas. Tuomet dažniausiai ir kyla klausimas: „Kodėl sumokėjau daugiau nei kaimynas?“ VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė paaiškina, kad taip nutinka, nes valstybė kompensuoja didžiąją dalį vaisto kainos – likusią dalį sumoka pacientai, o kai kuriems priemoka gali būti dengiama valstybės.

Vaisto priemoka yra skirtumas tarp jo pardavimo kainos vaistinėje ir kompensuojamosios kainos – tokiu būdu vaisto priemokos dydį nulemia konkretaus gamintojo nustatyta vaisto kaina Lietuvai.

„Kompensuojamoji kaina nustatoma, atsižvelgiant į kelių kitų Europos Sąjungos (ES) šalių mažiausių kainų vidurkį. Prie gamintojo kainos, nustatytos Lietuvai, yra pridedami antkainiai ir pridėtinės vertės mokestis. Jeigu gamintojo kaina, pateikta Lietuvai, yra gerokai didesnė nei Europos šalių vidurkis, tokiu atveju priemoka išauga. Lietuva siekia už vaistus mokėti tiek, kiek vidutiniškai moka kitos ES šalys“, – teigia L. Škiudaitė.

Priemoka nesiekia 6 eurų

Paciento priemoka už vaistų pakuotę, atsiskaitant vaistinėje, turėtų būti ne didesnė nei 5,87 euro. Tiesa, jei vaisto kompensuojamoji kaina yra maža, pavyzdžiui, 3 eurai, tuomet vaisto priemoka neturėtų viršyti 20 proc. kompensuojamosios kainos. Palyginkite: Austrijoje nustatyta nekintanti priemoka yra 7,55 euro už vaisto pakuotę.

„Žinoma, yra ir išimčių, kai vaisto priemokos gali būti didesnės, tačiau tai yra labai reti, pavieniai atvejai. Pavyzdžiui, rengiant kompensuojamųjų vaistų kainyną, nutiko taip, kad visi tam tikros veikliosios medžiagos vaistai viršijo numatytą priemokos dydį. Tokiu atveju taikoma išimtis ir į kainyną įtraukiamas bent vienas tam tikros dozės tos veikliosios medžiagos vaistas, kad pacientai turėtų galimybę jį gauti kaip kompensuojamąjį“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja.

Specialistė taip pat pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį priemokos už vaistus gerokai sumažėjo. 2016 m. pacientai Lietuvoje už vaistus primokėjo apie 58 mln. eurų, o 2024 m. ši suma sumažėjo beveik perpus – iki 26 mln. eurų. 

„Valstybės kompensuojama suma už vaistus ir medicinos pagalbos priemones išaugo tris kartus – nuo daugiau nei 200 mln. eurų 2016 m. iki beveik 600 mln. eurų pernai. Be to, išsiplėtė kompensuojamųjų vaistų sąrašas – jame atsirado naujų vaistų onkologinėms ligoms, migrenai ir kitoms sunkioms ligoms gydyti. Kadangi šie vaistai brangūs, didžiąją jų kainos dalį padengia valstybė, taip mažindama pacientų išlaidas“, – sako L. Škiudaitė. 

Naujovės padeda sutaupyti

2020 metais Lietuvoje buvo įvesta pirmoji kompensacinė priemonė, skirta pacientų priemokoms mažinti, orientuota į socialiai pažeidžiamas gyventojų grupes. Ji skirta pacientams, vyresniems nei 75 metai, taip pat žmonėms su negalia ar sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gaunantiems mažai draudžiamųjų pajamų – šiais metais iki 450 eurų per mėnesį. 

„Žmonėms, patenkantiems į šią grupę, yra dengiamos absoliučiai visos priemokos: tiek vaistų, tiek medicinos pagalbos priemonių. Taigi 80 metų pacientui, kuriam gydytojas skyrė vartoti penkis skirtingus vaistus ir naudoti gliukozės matuoklį, viskas, įskaitant ir kompensuojamąją kainą, ir paciento priemoką, bus padengta valstybės lėšomis“, – pavyzdį pateikia L. Škiudaitė.

Apskaičiuota, kad vien per pirmąjį pusmetį ši kompensacinė priemonė pacientams padėjo sutaupyti apie 7 mln. eurų, kurie buvo dengiami valstybės biudžeto lėšomis.

2023 m., remiantis užsienio valstybių patirtimi, buvo įdiegtas dar vienas naujas kompensavimo mechanizmas – vadinamasis priemokų krepšelis. Panaši sistema veikia Švedijoje, kai pacientas dalį metų moka priemokas savo lėšomis, o, pasiekęs tam tikrą sumą, priemokų nebemoka. Tiesa, Švedijoje, ši riba yra ženkliai didesnė nei Lietuvoje – apie 250 eurų. Lietuvoje šiuo metu nustatyta priemokų krepšelio suma yra 59,04 euro. 

„Ši sistema ypač naudinga pacientams, kurie serga lėtinėmis ligomis ir kas mėnesį vartoja daug įvairių kompensuojamųjų vaistų. Priemonė orientuota ir į pacientų sąmoningumą, nes tam, kad galėtų ja pasinaudoti, patys gyventojai turi būti suinteresuoti rinktis vaistą su mažiausia galima priemoka. Jei kyla abejonių, ar tokių yra pakankamai, pažiūrėkime į skaičius: vaistų su mažiausia priemoka Lietuvoje yra apie 1,5 tūkst. iš 2 tūkst., esančių kainyne. Atėjusiam į vaistinę ir paklaususiam  vaistininko rekomendacijos gyventojui pirmiausia turėtų būti pasiūlyti bei ekrane parodyti vaistai su mažiausia priemoka. O per metus pacientui, pavyzdžiui, už insuliną iš savo lėšų sumokėjus 59 eurus ir 4 centus, iki metų pabaigos priemokų mokėti nebereikės, jos bus dengiamos iš valstybės lėšų“, – sako L. Škiudaitė.

Patogus būdas pasitikrinti, kiek priemokų jau sukaupta krepšelyje – pažiūrėti asmeninėje E. sveikatos paskyroje ar pasiteirauti vaistinėje.

Šis straipsnis yra VLK  vykdomos informacinės farmacinio raštingumo kampanijos „Vaistai nekalba“ dalis.

Europos Sąjungos narkotikų agentūra (European Union Drugs Egency, EUDA) informuoja, kad keliose Europos Sąjungos valstybėse pranešama apie pavojingus narkotinių ir psichotropinių medžiagų mišinius, kurie sukėlė ūminius sveikatos sutrikimus.

EUDA duomenimis, apsinuodijimus sukėlė heroino ir skirtingų nitazeno opioidų mišinys. Nitazeno tipo opioidai (benzimidazolai) yra stiprūs sintetiniai opioidai, kurie Europos rinkoje pirmą kartą pasirodė dar 2019 m. Šiuo metu rinkoje jau yra aptikti 22 skirtingi nitazenai, iš kurių net 7 buvo aptikti 2024 metais. Naujieji nitazeno tipo opioidai yra platinami rinkoje kaip heroino ar kitų kontroliuojamų medžiagų  pakaitalai. Taip pat dažnai jie yra aptinkami suklastotuose benzodiazepino tipo ar opioidiniuose vaistuose.

Šios medžiagos kelia didelę riziką sveikatai: didelė perdozavimo rizika, kuri gali sukelti staigų kvėpavimo slopinimą (lėtas ir paviršutiniškas kvėpavimas), sąmonės praradimą, traukulius, kvėpavimo sustojimą ir mirtį.  

Atkreipiame dėmesį, kad daugelis opioidų dėl keliamo pavojaus visuomenės sveikatai ir žmogaus gyvybei yra įtraukti į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus Lietuvoje. Šie sąrašai yra nuolat papildomi, atsižvelgiant į dinamišką narkotinių ir psichotropinių medžiagų rinką.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) įspėja, kad nelegalioje rinkoje gali būti platinami įvairūs pavojingų narkotinių ir psichotropinių medžiagų mišiniai, kurių tikroji sudėtis nežinoma ir vartotojai gali net nežinoti, kad sudėtyje yra gyvybei pavojingų sintetinių opioidų ar kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Atkreipiame dėmesį, kad vartodami narkotines ir psichotropines medžiagas, rizikuojate pakenkti centrinės nervų sistemos ir psichinių bei gyvybinių funkcijų veiklai.

Neatidėliotina informacija apsinuodijus suteikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM Apsinuodijimų informacijos skyriuje tel. +370 5 236 20 52 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Šių metų kampanijos tema „Atsikratykite druskos vartojimo įpročio“ akcentuoja druskos vartojimo sumažinimą, siekiant apsaugoti širdį, inkstus, smegenis ir bendrą sveikatą.

Per didelis natrio kiekis skatina hipertenziją, nuo kurios kenčia daugiau nei 1,3 milijardo žmonių visame pasaulyje, ir didina širdies ligų, insulto, lėtinės inkstų ligos, inkstų akmenligės, skrandžio vėžio bei osteoporozės riziką. Taip pat didelis druskos kiekis gali pažeisti skrandžio gleivinę ir skatinti infekciją, kuri yra pagrindinis skrandžio vėžio rizikos veiksnys.  

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti mažiau nei 5 gramus druskos per dieną. Tai sudaro apie vieną arbatinį šaukštelį. Deja, dauguma žmonių šį kiekį viršija dėl gausiai vartojamų perdirbtų maisto produktų ir valgymo įpročių.

„Neseniai Lietuvoje atliktas nacionalinis tyrimas atskleidė nerimą keliantį faktą - Lietuvos suaugę gyventojai druskos suvartoja žymiai daugiau nei rekomenduojama. O pasekmės – daugiau negu trečdalis mūsų žmonių turi padidintą kraujo spaudimą. Todėl labai kviečiame pabandyti bent savaitę neviršyti to kasdien suvalgomos druskos šaukštelio“, - sako sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė. 

Vidutinis druskos suvartojimas Lietuvoje yra 10,0 gramų per dieną – dvigubai daugiau nei PSO rekomenduojamas maksimalus 5 gramų kiekis. Tik 12,5 proc. lietuvių vartoja druskos pagal PSO druskos suvartojimo gaires; vyrai vartoja žymiai daugiau druskos (11,7 g/dieną) nei moterys (8,4 g/dieną). Didelis druskos suvartojimas yra susijęs su hipertenzija, kuri paveikia net 35,5 proc. Lietuvos gyventojų, vyrai labiau nei moterys linkę turėti aukštą kraujospūdį.

Lietuvos gyventojų druskos vartojimo įpročiai daro stiprų poveikį lėtinėms ligoms vystytis. Todėl medikai kviečia aktyviai imtis veiksmų.

Lietuvos hipertenzijos draugija siūlo gyventojams skaityti maisto etiketes, rinktis šviežius, o ne konservuotus produktus ir gaminant maistą sumažinti beriamos druskos kiekį. 

Maisto gamintojai kviečiami mažinti druskos kiekį perdirbtuose maisto produktuose, tinkamai ženklinti pakuotes ir palaikyti viešąsias švietimo kampanijas.  

Maisto pramonė raginama pertvarkyti produktų gamybos receptūras, kad būtų sumažintas druskos kiekis, ir teikiami sveikesni produktai vartotojams.

„Druskos mažinimas yra paprastas ir veiksmingas būdas pagerinti visuomenės sveikatą – kartu mes galime sumažinti išvengiamų ligų naštą ir sukurti sveikesnę Lietuvos ateitį“, – sako prof. Marius Miglinas, Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidentas.

Daugiau informacijos rasite https://www.worldactiononsalt.com/. Prisijunkite prie mūsų – didinkime supratimą apie druską ir mažinkime jos suvartojimą, siekdami sveikesnio gyvenimo.

SAM Komunikacijos skyrius

Jei norite išvengti negrįžtamo aklumo, kurį gali sukelti glaukoma – būtinai  pasirūpinkite savo akimis ir reguliariai lankykitės pas gydytoją oftalmologą, kuris laiku diagnozuotų ligą ir skirtų reikiamą gydymą.

Kur kreiptis?

Pajutę regos sutrikimo požymių ar norėdami pasitikrinti regėjimo aštrumą, pirmiausia apsilankykite pas savo šeimos gydytoją. Jei įvertinęs jūsų sveikatos būklę gydytojas įtars sutrikimų,  su jo siuntimu galėsite apsilankyti pas  gydytoją oftalmologą, kuris prireikus  skirs tyrimus ir gydymą.

Turėdami siuntimą, galėsite patys pasirinkti gydytoją oftalmologą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas ir turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa. 

Akių ligų patikra įvairioms amžiaus grupėms
Šeimos gydytojas, atlikdamas profilaktinę apžiūrą, įvertina paciento regėjimą. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams regėjimas tikrinamas kasmet. 19–40 metų asmenims regėjimo aštrumas ir akispūdis tikrinami kartą per dvejus metus. 41–65 metų žmonėms regėjimo aštrumas taip pat tikrinamas kas dvejus metus, o akispūdis – kasmet. Nuo 65 metų regėjimas ir akispūdis tikrinami kasmet.

Prireikus akinių lęšių

„Regėjimo negalią turintiems pacientams, kompensuojamoji suma siekia nuo 95 eurų iki 148 eurų, priklausomai nuo akinių lęšių stiprumo. Vaikams akinių lęšiai yra kompensuojami kartą per metus, suaugusiesiems – kartą per dvejus metus“, – sako Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Sonata Leščinskienė.

Akinių lęšiai tiek vaikams, tiek suaugusiesiems taip pat gali būti kompensuojami, jei geriau reginčiosios akies aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,5 regėjimo aštrumo vienetų. Tokiu atveju visi akinių lęšiai pacientams kompensuojami 100 proc.

Visiems vaikams iki 7 metų, neatsižvelgiant į regėjimo aštrumą, yra komponuojami akinių lęšiai pritaikant 70 proc. kompensavimo lygmenį.  
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, ligonių kasos pernai vaikams kompensavo daugiau nei 1 700 akinių lęšių porų, o suaugusiesiems –  beveik 400.

Gydytojui oftalmologui išrašius siuntimą kompensuojamiesiems akinių lęšiams, įsigykite juos optikose, kurios yra sudariusios sutartis su VLK. 

Kompensuojami vaistai

Ligonių kasų specialistai primena, kad taip pat yra kompensuojami ir vaistai glaukomai, akies kraujagyslių uždegimui (uveitui) bei biologinės terapijos vaistai akies kraujagyslių uždegimui (uveitui) gydyti.  
Šiuos vaistus skiria ir išrašo gydytojas oftalmologas, teikiantis trečio lygio sveikatos priežiūros paslaugas.

VLK inf.

Valstybinės ligonių kasos pranešimas spaudai

Visiems Jonavos gyventojams rekomenduojama vengti ilgo buvimo lauke, ypač aktyvios fizinės veiklos.

Rekomendacijos padidėjusio oro užterštumo sąlygomis:

Rizikos grupei priklausantiems asmenims patariame lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas), jeigu tai neįmanoma, geriau likti namuose ir stebėti sveikatą.

Sportuojantiems lauke siūlome pasirinkti vietas, esančias toliau nuo taršos šaltinių, o trukmę koreguoti pagal savijautą.

Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (atsižvelgiant į jų techniniuose reikalavimuose nurodytą buvimo užterštoje aplinkoje trukmę).

Rekomenduojame naudotis viešuoju transportu.

Soduose, priemiesčiuose nekurkite laužų, nedeginkite atliekų.

Dažniau drėgnu būdu valykite patalpas.

Stebėkite savo sveikatos būklę, pasijutę blogai kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Detalesnius oro kokybės tyrimų duomenis galima rasti AAA interneto svetainės http://aaa.lrv.lt nuorodoje ORO KOKYBĖ ŠIANDIEN

Tai, pasak jo, galima traktuoti kaip gerą ženklą, kuris rodo, kad visuomenei kraujo donorystė yra itin svarbi. Taip pat tai yra įrodymas, jog apie ją būtina kalbėti dar plačiau, nes žinojimas gali padėti lengviau rasti rūpimus atsakymus.  

„Dėkojame šalies gyventojams už jų aktyvumą kraujo donorystėje ir norą aiškiai suprasti, kada ši donorystė galima, o kada  – ne. Šiuo atveju norime priminti, kad ji leidžiama ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po gimdymo. Tai yra labai svarbu tam, kad organizmas atsigautų po nėštumo ir gimdymo, o kraujo rodikliai, ypač hemoglobino lygis, normalizuotųsi“, – teigia D. Gutauskas.  

NKC vadovas atkreipia dėmesį, kad nėštumo metu, po gimdymo 6 mėnesius ir visą laikotarpį, kai kūdikis maitinamas krūtimi, kraujo donorystė yra negalima, nes kraujas reikalingas pačiai motinai ir kūdikiui. Jo netekimas gali sukelti komplikacijų.  

NKC Donorystės organizavimo skyriaus vadovės Editos Urbonienės teigimu, net ir praėjus pusmečiui po gimdymo, tam, kad būtų pilnai pasirengta kraujo donorystei, pirmiausia patariama kuo detaliau įvertinti asmeninę sveikatos būklę. 

„Mamoms, kurioms po gimdymo jau praėjo šeši mėnesiai, prieš kraujo donorystę vis tiek pirmiausia rekomenduotina įsitikinti, kad hemoglobino lygis kraujyje yra normos ribose. Minimalus hemoglobino lygis kraujo donorėms moterims yra ne mažiau kaip 125 g/l. Taip pat svarbu nejausti nuovargio, turi būti gera fizinė savijauta. Be to, prieš donorystę reikėtų užtikrinti, kad mityba būtų visavertė, maiste netrūktų geležies, prieš kraujo davimą svarbu pakankamai vartoti skysčių“, – sako E. Urbonienė.   

NKC Donorystės organizavimo skyriaus vadovė taip pat pabrėžia, kad jokių apribojimų dėl donorystės nėra negimdžiusioms moterims. Išskyrus visiems kraujo donorams taikomus atvejus.  

Pavyzdžiui, kraujo aukoti negalima dvi savaites po karščiavimo, herpesvirusinės infekcijos, gripo ar kitos virusinės ligos simptomų pabaigos. Taip pat ne anksčiau kaip praėjus keturiems mėnesiams po tatuiruotės, įsivėrus auskarą į kurią nors kūno vietą, po sunkios chirurginės operacijos, endoskopinio tyrimo, akupunktūros, po kraujo patekimo ant gleivinės arba sužeidimo nesterilia adata, kraujo sudėtinių dalių perpylimo.  

Primenama, kad kraujo donorais visiškai negali būti žmonės, kurie yra sirgę ar serga sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos, imuninės sistemos liga. Taip pat ir tie, kurie serga cukriniu debetu, naudoja insuliną. To daryti negalima ir sergant onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, vartojant intraveninius narkotikus, anabolinius steroidus. 

Vaistus nuotoliniu būdu gali pirkti tik tie pacientai, kurie turi galiojantį elektroninį receptą vaistui. Ar pacientas jį turi, gali pasitikrinti E. sveikatos sistemoje, prisijungęs per Elektroninius valdžios vartus.

„Pasirinkęs norimus įsigyti vaistus E. sveikatoje, pacientas nukreipiamas į pasirinktos vaistinės interneto svetainę, kurioje turi užbaigti vaistų užsakymą. Vaistinė patvirtina užsakymą tik tuomet, kai pacientui suteikiama farmacinė paslauga, pavyzdžiui, paskambina farmacijos specialistas ir nuotoliniu būdu pakonsultuoja pacientą apie pasirinktą vaistą“, – pasakoja K. Povilaitienė. 

Kodėl verta vaistus pirkti nuotoliniu būdu?

• Laiko taupymas – tokiu būdu išvengiama kelionių į vaistinę, nes užsakymą galima pateikti tiesiai iš namų ar darbo vietos, o vaistai yra pristatomi nurodytu adresu.
• Privatumas yra ypač aktualus mažesniuose miestuose, kur daugelis žmonių vieni kitus pažįsta, todėl tam tikrų vaistų įsigijimas fizinėje vaistinėje gali kelti nepatogumų. Pirkdamas vaistus nuotoliniu būdu, žmogus gali geriau užtikrinti savo privatumą.
• Lengviau palyginti kainas – E. sveikatos portale pacientas greitai ir paprastai gali patikrinti skirtingų vaistinių teikiamas kainas bei išsirinkti geriausią variantą.

Vienas svarbiausių nuotolinės prekybos receptiniais vaistais privalumų – galimybė užsakyti vaistus ne tik sau, bet ir artimiesiems. „Tai ypač patogu vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie gyvena atokiose vietovėse, kur vaistinių pasirinkimas ribotas, taip pat asmenims, turintiems judėjimo negalią, – sako ministerijos atstovė. – Pavyzdžiui, vaistus močiutei galiu užsakyti būdama bet kuriame Lietuvos mieste ar net užsienyje, o močiutė vaistus gaus tiesiai į namus. Taip pat man paskirtus vaistus galiu užsisakyti būdama sodyboje vasarą ir jie bus pristatyti į mano pageidaujamą vietą. Svarbu pažymėti, kad žmogui turi būti suteiktas įgaliojimas E. sveikatoje, tačiau įgaliotasis asmuo nebūtinai turi būti paciento artimasis. Svarbiausia, kad juo pasitikėtumėte ir jis pats turėtų prieigą prie E. sveikatos sistemos bei patvirtintų suteiktą įgaliojimą.“

Kur ir kada gausiu vaistus?

Vaistus užsisakius nuotoliniu būdu, užsakymą galima atsiimti vaistinėje arba nurodyti pageidaujamą pristatymo vietą.

„Mieste užsakyti vaistai ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės pacientui turi būti pristatytos per 2 darbo dienas, o miesteliuose ir kaimuose – per 4 darbo dienas nuo nuotolinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Jei pristatymo terminas sutampa su poilsio ar švenčių diena, galutine pristatymo diena laikoma artimiausia darbo diena, todėl labai svarbu yra laiku suplanuoti vaistų užsakymą“, – sako K. Povilaitienė.

SAM Farmacijos politikos departamento Farmacinės veiklos skyriaus patarėja Kristina Povilaitienė. Asmeninio archyvo nuotr.)

Ar visus vaistus galima įsigyti nuotoliu?

Pasak SAM atstovės, Lietuvoje nuotoliu galima įsigyti tiek nereceptinius, tiek receptinius vaistus, jei pastariesiems yra išrašytas elektroninis receptas. Tačiau yra tam tikrų išimčių.

„Nuotoliniu būdu negalima įsigyti narkotinių ir psichotropinių preparatų, taip pat vardinių vaistų, išskyrus kompensuojamuosius, bei vaistinėse pagal individualų receptą konkrečiam pacientui gaminamų, vadinamųjų ekstemporaliųjų vaistų. Be to, kai kuriems vaistams reikia specialių laikymo sąlygų, pavyzdžiui, tam tikros temperatūros, todėl vaistinės gali neturėti galimybių jų pristatyti į namus“, – sako K. Povilaitienė.

Nors nuotolinė prekyba vaistais populiarėja, vis dar kyla iššūkių – ne visos vaistinės pateikia pakankamai platų asortimentą, todėl pacientams ne visada pavyksta įsigyti visų reikiamų vaistų vienoje vaistinėje. Jei reikalingo vaisto nėra arba jo kiekis nepakankamas, siūloma vykti į fizinę vaistinę.

Ar saugu pirkti vaistus internetu?

Visas nuotolinis receptinių vaistų pasirinkimas vyksta per E. sveikatos sistemą, kurioje elektroniniai receptai yra susieti su paciento duomenimis, todėl neįmanoma įsigyti šių vaistų nelegaliai ar be recepto.

„Jei žmogus ne vaistinių interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose mato pasiūlymų įsigyti vaistų, yra didelė tikimybė, kad tai – nelegali prekyba. Taip pat tokiu būdu gali būti prekiaujama ne vaistais, o neaiškios kilmės produktais. Labai svarbu žinoti, jog visos oficialiai nuotoliniu būdu siūlančios vaistus parduoti vaistinės privalo turėti specialų patvirtinimo ženkliuką, kuris yra bendras visoje Europos Sąjungoje“, – sako K. Povilaitienė.

Vaistus reikia pirkti vaistinėse arba jų internetinėse svetainėse, kurios pažymėtos specialiu logotipu. Tačiau svarbu, kad logotipas būtų aktyvus – paspaudus jį turi atsirasti sąrašas vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu.

Lietuvos atveju šią informaciją galima rasti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėje.

Čia rasite vaistinių sąrašą, kuriame išvardintos vaistinės, siūlančios vaistus įsigyti nuotoliniu būdu. Jei vaistinės šiame sąraše nėra, nenaudokite tos interneto svetainės vaistams įsigyti.

Pasak SAM atstovės, šis logotipas yra privalomas visoms legalioms vaistinėms, prekiaujančioms vaistais nuotoliniu būdu visose Europos Sąjungos šalyse.

„Dabar, kai internete yra tiek daug skirtingų svetainių, žmonės gali atsitiktinai patekti į abejotinas platformas, kuriose nėra patikimos informacijos. Todėl būtina būti budriems ir kritiškai vertinti perskaitytą informaciją. Taip pat vaistų negalima pirkti nelegaliose vietose, pavyzdžiui, turguje, iš gyventojų ar kitur.

Pirkdami vaistus neteisėtose pardavimo vietose rizikuojate įsigyti ir vartoti neaiškios kilmės produktus, kurie pristatomi kaip vaistai arba įsigyti padirbtų – falsifikuotų vaistų. Tokių produktų vartojimas yra nesaugus, nes nežinoma jų sudėtis, saugumas, veiksmingumas, galimos nepageidaujamos reakcijos, tinkamumo vartoti laikas ar transportavimo sąlygos. Juose gali būti kenksmingų priemaišų arba visai nebūti veikliosios medžiagos. Be to, tokių preparatų ženklinimas ir pakuotės lapelis gali būti klaidinantys“, – perspėja K. Povilaitienė.

Šis straipsnis yra Valstybinės ligonių kasos (VLK) vykdomos informacinės farmacinio raštingumo kampanijos „Vaistai nekalba“ dalis.

Jau seniai moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas. Pasaulyje kasmet užregistruojama apie 570 000 naujų šios onkologinės ligos atvejų, o daugiau nei 300 000 moterų per metus nuo jos miršta. Tai apmaudi situacija, nes net 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų galima išvengti laiku pasiskiepijus ir dalyvaujant nemokamoje prevencijos programoje.

Lietuva 11 metų mergaitėms skirtą ŽPV vakcinacijos programą, kompensuojamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, pradėjo vykdyti 2016 metais. Nuo 2023-iųjų nemokama ŽPV vakcina skiepijami ir 11 metų sulaukę berniukai. 

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praeitais metais bent viena ŽPV vakcinos doze buvo paskiepyta per 16 tūkst. 11–12 metų mergaičių ir arti 15 tūkst. berniukų. 

Kaip teigia Ąžuolo šeimos klinikos šeimos gydytoja Toma Kundrotė, klaidinga manyti, kad nuo ŽPV reikia apsaugoti tik moteris. „Randama vis daugiau įrodymų, kad vyrams ŽPV sukelia varpos vėžį. Taip pat ši infekcija gali lemti kitas onkologines ligas – pavyzdžiui, burnos, gerklės, išangės vėžį.“ 

Pasak gydytojos, Europos Komisija yra patvirtinusi Kovos su vėžiu planą, kuriame rekomenduojama Europos Sąjungos šalims išvengti sergamumo vėžiu, susijusio su ŽPV. Nustatyta, kad, paskiepijus 90 proc. populiacijos (skaičiuojant abi lytis), gimdos kaklelio vėžio ir kitų su ŽPV siejamų onkologinių ligų gali visai nelikti.

„Prieš dvejus metus pagaliau prisivijome sveikatos srityje pažengusias šalis – abi lytis skiepijame šiuo metu pasaulyje geriausia, plačiausią apsaugą turinčia ŽPV vakcina  ir kliaujamės pasaulinio lygio rekomendacijomis. Eidami šia kryptimi, netolimoje ateityje galime tikėtis ryškaus gimdos kaklelio vėžio ir kitų su ŽPV susijusių ligų ir mirčių nuo jų sumažėjimo“, – optimistiškai nuteikia T. Kundrotė.

Skiepijimo nauda ir iššūkiai

Vis dėlto kol kas, gydytojos nuomone, situacija nėra gera – Europoje esame 4 vietoje pagal didžiausią sergamumą gimdos kaklelio vėžiu. „Liūdniausia, kad ši liga dažniausiai diagnozuojama jaunoms moterims, turinčioms mažamečių vaikų. Apie pusė jų miršta, mažyliai lieka augti be mamų. Tai yra labai skaudu, nes pasiskiepijus laiku šios ligos galima būtų visiškai išvengti“, – pabrėžia gydytoja.

Pasak T. Kundrotės, pasaulyje vykdomi moksliniai stebėjimai ir atliekami tyrimai rodo, kad laiku nuo ŽPV paskiepytas žmogus įgyja ilgalaikį imunitetą, o skiepų veiksmingumas yra šimtaprocentinis. „Jau 10 metų stebimos merginos, kurios, būdamos 16–26 metų, paskiepytos devynvalente ŽPV vakcina. Per tą dešimtmetį nė viena nesusirgo nei didelio laipsnio gimdos kaklelio displazija, nei gimdos kaklelio vėžiu“, – pasakoja gydytoja. 

Nors Lietuvoje skiepijimo nuo ŽPV programa yra įgyvendinama visapusiškai, vis dar susiduriama su tam tikrais iššūkiais. Vieni dažniausių – nepakankamos tėvų žinios ir mitai apie vakcinas. „Džiugu, kad vis daugiau tėvų pasinaudoja galimybe apsaugoti savo vaikus nuo šio pavojingo viruso. Tačiau vis dar nemažai suaugusiųjų abejoja skiepų nauda, tiki mitais, pavyzdžiui, kad vakcina nuo ŽPV mažina vaisingumą, ankstina seksualinės patirties pradžią ir pan. Taip tikrai nėra – ne vienas mokslinis tyrimas yra paneigęs šiuos mitus“, – pasakoja T. Kundrotė ir priduria, kad, kilus klausimų dėl skiepų, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją: jis suteiks mokslu grįstos informacijos apie vakcinas, jų saugumą, veiksmingumą ir galimą šalutinį poveikį.

Veiksmingiausia – vaikystėje

Lietuvoje vaikai skiepijami devynvalente vakcina – tai reiškia, kad ji suteikia apsaugą nuo devynių skirtingų ŽPV tipų, kurie dažniausiai sukelia vėžį ir kitas sunkias ligas. „Šia vakcina galima skiepyti 9 metų vaikus, tačiau valstybės kompensuojama – nuo 11 metų. Kodėl skiepijami vaikai? Todėl, kad jaunesnė amžiaus grupė gauna geriausią imuninį atsaką – t. y. užtenka 2 vakcinos dozių ilgalaikiam imunitetui susiformuoti, be to, maksimalus veiksmingumas pasiekiamas, kai paskiepijamas dar lytinių santykių neturėjęs žmogus, – aiškina T. Kundrotė. – Skiepijant vyresnius nei 15 metų žmones, jau rekomenduojamos 3 vakcinos dozės. Ir nereikėtų galvoti, kad, peržengus pilnametystės slenkstį, skiepytis nebeverta – apskaičiuota, kad, pasiskiepijus iki 45 metų, taip pat gaunama gana didelė apsauga nuo ŽPV.“

Pasak gydytojos, ši vakcina ne tik saugo nuo gimdos kaklelio bei kai kurių kitų rūšių vėžio, bet ir mažina neigiamas ekonomines pasekmes, susijusias su gydymo išlaidomis ir prarasta darbo jėga dėl ligos. „Skiepai nuo ŽPV yra investicija į ateitį be gimdos kaklelio vėžio“, – pabrėžia T. Kundrotė.

Kauno teritorinės ligonių kasos informacija