Imuniniai vėžio žemėlapiai – padeda atskleisti ligos eigą ir atrasti geriausią gydymą 

Pasak A. Mlynskos, imuninė sistema kasdien saugo organizmą ne tik nuo bakterijų ir virusų, bet ir nuo atsirandančių vėžinių ląstelių. Daugeliu atvejų ji jas sėkmingai sunaikina, tačiau kartais, dėl mutacijų ar kitų pokyčių, navikinės ląstelės įgyja „supergalių“, leidžiančių joms pasislėpti, sustabdyti imunines ląsteles ar net jas panaudoti savo naudai. Tokiais atvejais dalis imuninės sistemos ląstelių nustoja kovoti, o kartais – net pradeda padėti navikui augti. 

Vienas iš svarbiausių A. Mlynskos darbo įrankių – imuniniai vėžio žemėlapiai. Tai detalūs naviko mikroaplinkos „portretai“, rodantys, kokios imuninės ląstelės yra navike, kaip jos išsidėsčiusios ir kaip veikia. Tokie žemėlapiai leidžia atskleisti, kaip navikas vystėsi, kokį imuninį atsaką jis sukėlė ir kaip šį atsaką būtų galima sustiprinti ar nukreipti sėkmingesniam gydymui.  

„Tokie žemėlapiai kiekvienam pacientui yra unikalūs, tad jie atveria kelią personalizuotoms gydymo strategijoms. Vienam pacientui gali tikti imunitetą stiprinanti terapija, kitam – priešvėžinė vakcina, trečiam – vaistai, padedantys imuninei sistemai pasiekti gilesnius naviko sluoksnius”, – teigia mokslininkė.  

Anot jos, ateityje imuniniai navikų žemėlapiai galėtų tapti įprasta diagnostikos dalimi, padedančia gydytojams tiksliau parinkti veiksmingiausią ir individualizuotą gydymą. Ši technologija galėtų būti naudojama kartu su kitais tyrimais, kad pacientas gautų maksimaliai jam pritaikytą terapiją.  

Tyrimai vykdomi tik Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijoje 

Lietuvoje tokie tyrimai vykdomi tik Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijoje, kurioje derinamos imunologijos ir onkologijos žinios. Skirtingai nei dauguma iki šiol vykdytų tyrimų, apsiribojusių pavieniais kraujo rodikliais, ši laboratorija nagrinėja visą naviko mikroaplinką kaip vientisą sistemą. Tokiu būdu galima suprasti ne tik, kokios ląstelės navike yra, bet ir kodėl imuninė sistema tam tikrais atvejais nustoja veikti, bei ką būtų galima padaryti, kad ji vėl aktyviai kovotų. 

Mokslininkė mato dvi pagrindines ateities tyrimų kryptis. Pirmoji – praktinė, siekianti imuninių žemėlapių naudojimo klinikose kaip papildomo diagnostikos įrankio. Antroji – tiriamoji, orientuota į tai, kaip navikai manipuliuoja imunine sistema ir kokie terapijos deriniai galėtų šias manipuliacijas neutralizuoti. Tam būtini laboratoriniai modeliai, atkuriantys realias naviko sąlygas ir leidžiantys saugiai testuoti naujus gydymo metodus. 

Reikalinga finansinė parama  

Ateities biomedicinos fondo direktorė dr. Eglė Mažeikė pabrėžia, kad finansinė parama jauniesiems mokslininkams yra vienas iš papildomų veiksnių siekiant plėtoti personalizuotos medicinos tyrimus Lietuvoje. 

„Mūsų fondo misija – skatinti personalizuotos medicinos plėtrą, kad Lietuva būtų geriau pasirengusi spręsti visuomenės sveikatos iššūkius. Esame įsitikinę, kad investicijos į jaunus talentus yra geriausias būdas kurti tvirtą ir atsparią sveikatos priežiūros sistemą“, – sako E. Mažeikė. 

Mokslininkė A. Mlynska teigia, kad ABF ir LMA stipendija jai – ne tik parama, bet ir stiprus ženklas, kad jos darbas yra svarbus tiek mokslo bendruomenei, tiek visuomenei. 

 „Tai mane motyvuoja judėti pirmyn, burti komandą ir ieškoti sprendimų, galinčių personalizuotą mediciną paversti kasdienybe“, – sako A. Mlynska. 

Apie Ateities biomedicinos fondą 

Ateities biomedicinos fondas – vienintelis personalizuotos medicinos tyrimų srityje besispecializuojantis labdaros ir paramos fondas Lietuvoje, prisidedantis prie šios srities mokslinių tyrimų plėtros ir sprendinių kūrimo. Fondas siekia suteikti papildomas galimybes Lietuvos mokslininkams įsijungti į personalizuotos medicinos tyrimus, taip pat skatinti mentorystę, tarptautinį bendradarbiavimą bei supažindinti plačiąją visuomenę su personalizuotos medicinos sritimi ir jos atveriamomis galimybėmis. 

Šiame gyvenimo etape jaunuoliai dažnai keičia gyvenamąją vietą, aplinką, draugus, tolsta nuo šeimos, plečiasi jų atsakomybių laukas, prasideda studijos ir profesinio kelio paieškos. Šie savarankiško gyvenimo žingsniai yra ne tik naujų atradimų, bet ir iššūkių laikas kiekvienam jaunam žmogui, o psichologinės sveikatos užtikrinimas šiame etape yra itin svarbus uždavinys.

Europos studentų apklausa atskleidė, kad beveik pusė jaunuolių pripažįsta, jog studijų pradžia buvo emociškai sunkesnė, nei jie tikėjosi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 35–40 proc. studentų pirmųjų studijų metų metu, patiria didesnio ar mažesnio lygio nerimą ar depresijos simptomus, o apie 15 proc. nurodo rimtai svarstę studijų nutraukimą dėl psichologinių sunkumų. Lietuvos studentų sąjungos 2023 m. atlikto tyrimo duomenimis, net 62 proc. studentų teigė, kad pirmuose kursuose labiausiai stokojo psichologinės sveikatos palaikymo priemonių. Psichologai yra pastebėję, kad studijų pradžios stresą jaunimas neretai patiria panašiai kaip emigrantai: juos ištinka „kultūrinis šokas“, nes tenka adaptuotis prie visiškai naujų taisyklių, socialinių vaidmenų ir gyvenimo ritmo.

Kodėl balansas yra svarbiau už tobulumą?

Intensyvūs mokslo metai dažnai užklumpa studentus dar nespėjus pakankamai apsiprasti, todėl itin svarbu stebėti savo psichologinę savijautą ir į ją atsižvelgti. Balanso paieškos tarp mokslų, darbo ir asmeninio gyvenimo tampa vienu svarbiausių tikslų, tačiau tai padaryti tikrai nelengva.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medicinos psichologė Kornelija Ona Dovydaitytė pastebi: „Dažnai į psichologus jauni žmonės kreipiasi tikėdamiesi konkretaus atsakymo, galinčio išspręsti jų turimą problemą. Deja, psichologinės sveikatos klausimai yra kur kas kompleksiškesni negu gali pasirodyti. Todėl ir konkretaus, universalaus atsakymo, kaip išlaikyti balansą, nėra. Svarbiausia – nuolat stebėti savo savijautą ir atkreipti dėmesį į jos pokyčius.“

Vis dėlto, balanso paieškose galėtų pagelbėti kelios gairės, galinčios pravesti mokslo metus pradedantiems studentams. Visų pirma, svarbu realistiškai įvertinti savo galimybes suderinti daug skirtingų ir neretai nemažai įvairių resursų reikalaujančių veiklų. Ir visai nesvarbu, kiek daug skirtingų veiklų pajėgia suderinti draugai ar pažįstami, kiekvieno iš mūsų vidiniai ištekliai yra skirtingi. Taip pat vertinga planuoti savo laiką, nes tai padeda užtikrinti laiko skyrimą ne tik darbui, studijoms ar kitoms veikloms, bet ir poilsiui. Galiausiai, visuomet vertinga prisiminti, jog balanso tarp darbų, studijų ar asmeninio gyvenimo išlaikymui itin svarbūs yra socialiniai santykiai. Artimi ryšiai ne tik stipriai prisideda prie mūsų gyvenimo džiaugsmo, bet gali būti labai reikšmingi ir sunkumų metu. Glaudūs santykiai su šeimos nariais, draugais, o kartais ir pagalbos specialistais, gali būti svarbiu ištekliu sunkumų akivaizdoje, būti ramsčiu, kai kas nors nepavyksta, nesiseka, jaučiamės prislėgti ar pervargę.

Psichikos sveikatos ekspertai pabrėžia, kad net trumpi, bet reguliarūs poilsio momentai gali turėti didelę reikšmę – tyrimai rodo, jog vos 20 minučių pasivaikščiojimas gamtoje sumažina streso hormono kortizolio lygį ir pagerina dėmesio koncentraciją.

„Svarbu prisiminti, kad balansas nėra apie tobulą dienotvarkę. Tai – apie gebėjimą atpažinti, kada reikia sustoti, kada galima pasitempti, o kada – paprašyti pagalbos“, teigia psichologė.

Kokius signalus siunčia kūnas ir psichika, kad streso jau per daug?

Kartais, kai balanso išlaikyti nepavyksta, kai patiriame daug streso, pervargstame, persistengiame, kūnas pats ima kalbėti apie poreikį pailsėti. Galime susidurti su fiziniais, emociniais ar elgesio pokyčiais. Streso metu mūsų širdis gali plakti net iki 20 kartų greičiau nei ramybės būsenoje, o miego trūkumas vos per kelias naktis stipriai sumažina dėmesio koncentraciją – tiek, kad ji prilygsta lengvam apsvaigimui nuo alkoholio.

Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai rodo, kad nuolatinį miego trūkumą patiriantys studentai turi 60 proc. didesnę riziką patirti nerimo ar depresijos epizodų. Be to, pervargimo sukeltos sveikatos problemos kasmet lemia apie 20 proc. studentų praleistų paskaitų.

Nuvargę galime darytis irzlesni, dirglesni, mažiau pakantūs aplinkiniams. Gali prasidėti tam tikri kūno negalavimai, pavyzdžiui, galvos skausmas, virškinimo problemos, energijos stoka, miego sutrikimai.  Gali stipriai pasikeisti mūsų įpročiai: nebenorime susitikti su draugais, vengiame socialinių situacijų, pradedame stipriai atidėlioti darbus.

 „Jei visai apleidžiame poilsio poreikį, nereta kūno reakcija į pervargimą yra sirgimas. Juk liga visuomet paguldo mus į lovą bent kelioms dienoms, leisdama atgauti jėgas ir pailsėti. Psichologai visada primena, kad svarbu nuolat stebėti savo savijautą ir stengtis nenualinti kūno per stipriai, juk lengviau nesusirgti, nei gydytis“, – primena psichologė K. Dovydaitytė.

Ar verta ieškoti psichologinės pagalbos „dėl šiaip jausmų“, ar tik ištikus rimtai krizei?

Psichologinės pagalbos verta ieškoti visuomet, jei jaučiate, kad jos reikia. Nors daug gyvenimiškų sunkumų mums pavyksta įveikti patiems arba su draugų ir artimųjų pagalba, kartais to nepakanka. Jei patiriate didelį stresą, pastebite užsitęsusius pokyčius savo emocinėje būsenoje, mąstyme ar elgesyje, pokalbis su specialistu gali būti labai naudingas.

Svarbu prisiminti, kad susitikimai su psichikos sveikatos specialistu nėra vien apie ūmių krizių sprendimą. Skandinavų šalyse, kur psichologinė pagalba studentams yra lengvai prieinama, pastebimas ne tik geresnis jaunimo emocinis klimatas, bet ir aukštesnis studijų baigimo rodiklis – studentai rečiau meta mokslus dėl psichologinių sunkumų. Tyrimai rodo, kad apie 80 proc. studentų, ieškančių psichologinės pagalbos, patiria teigiamų pokyčių.

Psichologė K. Dovydaitytė patikslina: „Pagalba gali būti naudinga tiesiog tiems, kurie jaučia psichologinės paramos poreikį. Kartais objektyvesnis žvilgsnis iš šalies gali padėti pamatyti naujas perspektyvas, atrasti užmirštus savo resursus, o kartais – tiesiog išsikalbėti saugioje aplinkoje. Džiugina tai, kad į mūsų Pirminės psichikos sveikatos priežiūros centrą kasmet kreipiasi vis daugiau pirmakursių – jie drąsiai laužo visuomenėje vis dar gyvuojančią stigmą, kad ieškoti pagalbos yra gėdinga. Centre dirbantys psichologai, psichiatrai ir medicinos psichologai kiekvienais metais padeda vis daugiau žmonių, o tai rodo, kad jauni žmonės tampa atviresni savo emocijoms ir labiau rūpinasi psichikos sveikata.“

Svarbu žinoti ir tai, kad konsultacijai šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas – tai padeda greičiau patekti pas specialistą. Be to, kai kuriems žmonėms itin svarbu, kad šis procesas gali būti anoniminis: tai suteikia daugiau drąsos kreiptis pagalbos, nesibaiminant aplinkinių vertinimo.

VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės inf. 

Pasitaiko atvejų, kai pirkėjai įsigytoje žuvyje randa parazitų. Toks vaizdas nemalonus ir verčia suabejoti produkto saugumu. Kai kas iš karto atsisako tokią žuvį vartoti, bet Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai paaiškina, kad žuvyse aptinkami parazitai – natūralus gyvosios gamtos reiškinys, su kuriuo galima saugiai tvarkytis ir primena: maisto saugą užtikrina teisės aktų reikalavimai ir nuolatinė kontrolė.  

Kaip sugautą žuvį tvarko pardavėjai ir perdirbėjai 

Pagal nustatytus reikalavimus, sugautos žuvys apdorojamos šalčiu – užšaldomos iki nustatytos temperatūros, kad būtų sunaikinti gyvybingi parazitai, galintys pakenkti sveikatai.  

Tačiau yra ir tam tikrų išimčių, kai apdoroti šalčiu nereikia:  

• jeigu žuvys prieš vartojimą bus termiškai apdorojamos; 
• jei žuvys užaugintos ūkiuose, kur buvo šeriamos saugiais pašarais ir augintos aplinkoje, kur nėra gyvybingų parazitų; 
• jei žvejybos vietose, pagal epidemiologinius duomenis, neaptinkama pavojingų parazitų. 

Lietuvoje dauguma žuvininkystės produktų gaminami iš užšaldytos žaliavos, pavyzdžiui, sūdyta, marinuota, rūkyta silkė, skumbrė, rūkyta jūrinė lydeka. Tai reiškia, kad net ir vartotini žali arba pusiau žali (sūdyti, marinuoti, šaltai rūkyti) žuvininkystės produktai užšaldomi, todėl vartotojams yra saugūs ir nekelia pavojaus užsikrėsti parazitais.   

Be žuvų užšaldymo maisto tvarkymo subjektams keliami ir kiti reikalavimai: jie privalo vykdyti parazitų kontrolę, apžiūrėti pakankamą kiekį žuvų, kad įsitikintų, jog jos saugios vartoti. Žuvyje aptikę parazitus maisto tvarkymo subjektai turi teisę nepriimti tokios žuvies tolesniam perdirbimui arba privalo tinkamai išdarinėti žuvį ir pašalinti parazitus – gerai išvalyti žuvies vidų, išplauti pilvo ertmę, pašalinti papilves, supjaustyti gabalais ar paruošti filė. Neskrostas žuvis gali tiekti rinkai tik tuo atveju, jeigu jose nėra parazitų, pavyzdžiui, kai žuvys sugautos vietose, kur, pagal epidemiologinius duomenis, pavojingų parazitų neaptikta.  

Patarimai vartotojams, įsigijusiems žuvį 

Įsigytą žuvį ruošdami prieš tai ją gerai apžiūrėkite. Jei pastebite parazitų žuvies pilvo ertmėje ar ant vidaus organų, juos kruopščiai pašalinkite ir žuvį gerai išvalykite, tinkamai termiškai apdorokite – išvirkite ar iškepkite. Tokia žuvis bus tinkama vartoti, nes užšaldymo metu parazitai žūva, o aptikti jie būna negyvi.  

Svarbu žinoti: jei parazitų yra žuvies raumenyse (mėsoje), tokia žuvis netinkama vartoti, nes jų visiškai pašalinti neįmanoma nepažeidžiant žuvies kokybės, be to, remiantis mokslinėmis nuomonėmis, galima alerginių reakcijų rizika. Planuodami vartoti žalią žuvį įsitikinkite, kad prieš tai ji buvo užšaldyta. Rinkitės žuvį tik iš patikimų gamintojų ir pardavėjų, kurie laikosi maisto saugos reikalavimų. 

VMVT tikrina, ar laikomasi reikalavimų 

VMVT kontroliuoja, kad būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl parazitų. Todėl tikrinant žuvininkystės produktų saugą rinkoje atrenkami mėginiai laboratoriniams tyrimams, o žuvų perdirbimo įmonėse kontroliuojama, kaip vykdoma parazitų kontrolė. Taip pat VMVT tiria gaunamus vartotojų skundus. Jei kontrolės metu parazitų randama žuvų pilvo ertmėje ar vidaus organuose, tokios žuvys pašalinamos iš rinkos, tačiau gali būti vėl naudojamos tik pašalinus parazitus. Jeigu parazitų aptinkama žuvų raumenyse (mėsoje), tokios žuvys ar jų produktai žmonių maistui netinka ir yra sunaikinami.  

Per 2025 metų pirmuosius 7 mėnesius vykdant valstybinę kontrolę buvo ištirti 22 žuvų mėginiai dėl parazitų. Iš jų 10 mėginių parazitų buvo aptikta. Prekybininkams nurodyta tokią žuvį nedelsiant pašalinti iš prekybos. VMVT vartotojams primena, kad, nusipirkus žuvį su parazitais, apie tokius atvejus galima pranešti VMVT užpildžius anketą. 

Vaistai gali ir padėti, ir pakenkti sveikatai, todėl jų išrašymas ir išdavimas yra griežtai reglamentuotas, o asmens sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai privalo laikytis daugybės taisyklių. Tačiau įvertinus daugiametę praktiką ir peržiūrėjus visas taisykles, mums pavyko atsisakyti arba sušvelninti tam tikrus ribojimus, kurie atrodo pertekliniai ir sukelia daugiau nepatogumų nei atneša naudos. Diskutuojant su visomis suinteresuotomis pusėmis – pacientais, asmens sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistais – radome optimalius sprendimus, kurie palengvins receptų rašymą ir vaistų išdavimą, nesukeldami rizikos paciento sveikatai ir saugiam bei efektyviam gydymui“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Detali informacija apie naujoves, kurių daugelis įsigalios š. m. lapkričio 7 d. skelbiama ČIA.

Pacientams – mažiau kliūčių gauti vaistus

Pagal atnaujintą tvarką, tęsiant gydymą tais pačiais vaistais ar kompensuojamosiomis MPP, naujas asmens sveikatos priežiūros specialisto išrašytas receptas galės įsigalioti likus septynioms, o ne penkioms dienoms iki anksčiau paskirtų vaistų, kompensuojamųjų MPP likučio pabaigos. Tai leis pacientams patogiau planuoti vaistų, kompensuojamųjų MPP pirkimą ir juos įsigyti anksčiau, taip pat padės užtikrinti racionalų bei atsakingą vaistų, kompensuojamųjų MPP skyrimą ir vartojimą.

Vaistų ir kompensuojamųjų MPP  išdavimas (pardavimas) dalimis bus naudingas tais atvejais, kai vaistinė neturės tiek vaisto ar kompensuojamųjų MPP pakuočių arba tokio jų kiekio, koks yra išrašytas pacientui. Iki šiol pacientas, susidūręs su tokia situacija, turėdavo ieškoti kitos vaistinės, kuri turėtų visą jam reikalingą vaistų, kompensuojamųjų MPP kiekį, arba kreiptis į asmens sveikatos priežiūros specialistą, kad jis patikslintų receptą. Dabar atsiranda galimybė atsiimti tik dalį elektroniniame recepte nurodyto vaistų, kompensuojamųjų MPP kiekio, o kitą dalį atsiimti vėliau toje pačioje ar bet kurioje kitoje vaistinėje, atsižvelgiant į vaistinėje turimų vaistų, kompensuojamųjų MPP kiekį arba paciento finansines galimybes.

Sutrikus sudėtinių vaistų, išrašytų elektroniniuose receptuose, tiekimui, jie galės būti išduodami pacientui atskiromis veikliosiomis medžiagomis.

Jeigu paciento nuolat vartojami receptiniai vaistai ar kompensuojamosios MPP baigsis, o jis nespės laiku kreiptis į asmens sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų išrašytas naujas receptas, tam tikras sąlygas atitinkančius vaistus ar kompensuojamąsias MPP farmacijos specialistas galės išduoti (parduoti) ir be galiojančio recepto, atsižvelgdamas į anksčiau išrašytus receptus ir kitus reikalavimus.

Jeigu pacientui periodiškai pasireiškia tam tikri negalavimai, pvz., pūslelinė, migrena arba kitokie skausmai, jam nebereikės nuolat namuose laikyti vaistų atsargų. Asmens sveikatos priežiūros specialistas galės išrašyti receptą su žyma „Esant poreikiui“, kuris galios iki pusės metų ir galės būti panaudotas bet kada, kai atsiras simptomai, dėl kurių paskirtas ir išrašytas vaistas.

Į pagalbą asmens sveikatos priežiūros specialistams – nauji funkcionalumai E. sveikatoje

Receptų rašymas yra kruopštus ir sudėtingas procesas, kuriame pasitaiko klaidų, todėl E. sveikatoje diegiama asmens sveikatos priežiūros specialistų ilgai laukta galimybė koreguoti receptus. Tai bus galima padaryti, kai receptas yra aktyvus, nėra rezervuotas, vaistas ar kompensuojamoji MPP pagal receptą nėra nė karto išduota (parduota).

Taupyti asmens sveikatos priežiūros specialistų laiką ir palengvinti receptų rašymą taip pat padės E. sveikatoje diegiami nauji klasifikatoriai, kurie realiu laiku pateiks informaciją apie vaistų tiekimo sutrikimus, kompensuojamųjų vaistų bei kompensuojamųjų MPP sąrašo, jų kompensavimo sąlygų pokyčius ir kt. Tai reiškia, kad informacija, kurios iki šiol asmens sveikatos priežiūros specialistai turėdavo ieškotis skirtinguose tinklalapiuose arba dokumentuose, pati atsiras ekrane rašant receptą ir suvedus vaisto ar kompensuojamosios MPP pavadinimą.

Pacientams E. sveikatoje bus teikiama aktuali informacija, susijusi su jų vartojamų vaistų saugumu, taip pat atsiras galimybė E. sveikatoje pateikti pranešimą apie nepageidaujamą reakciją į vaistą. Tokie patys funkcionalumai bus prieinami ir asmens sveikatos priežiūros bei farmacijos specialistams.

Tikslas – popierinius receptus palikti praeičiai

SAM siekia, kad popieriniai receptai būtų rašomi tik išimtiniais atvejais, nes paciento medicinos dokumentų tvarkymas vienoje sistemoje elektroniniu būdu asmens sveikatos priežiūros specialistams suteikia tikslesnę informaciją apie paciento vartojamus vaistus, jų suderinamumą, padeda užtikrinti efektyvesnį gydymą, mažina galimus piktnaudžiavimo atvejus, o farmacijos specialistams padeda kokybiškiau suteikti farmacinę paslaugą.

E. receptų naudojimas yra patogus pacientui, kuriam nebelieka rizikos pamiršti arba pamesti popierinį receptą bei taupo farmacijos specialistų laiką, skiriamą popierinių receptų tvarkymui, saugojimui ir naikinimui.

Kad informacija apie visus paciento vartojamus vaistus būtų kaupiama ir prieinama vienoje vietoje, farmacijos specialistai nuo 2026 m. gegužės mėn. turės suvesti tam tikrų popierinių receptų duomenis į E. sveikatą. Suprasdama, kad vaistinėms toks pakeitimas sukels papildomą administracinę naštą, SAM numatė išimtis ir galimybę jį įgyvendinti etapais iki 2027 m.

Leidžiant laiką gamtoje, ypač prie vandens telkinių ar drėgnų pievų, pelkėtų miškų, galime susidurti ne tik su uodais, bet ir su liaudiškai vadinamais „bimbalais“. Pastarieji vabzdžiai pasižymi ne tik agresyvesniu elgesiu, bet ir gerokai skaudesniais įkandimais. Vaistinių tinklo  vaistininkė Kristina Kurtinaitytė-Jančiukienė įvardija, kadangi drabužiais apdengtas kūnas ne visada gali padėti apsisaugoti nuo šių kraujasiurbių įkandimų, būtina žinoti, kaip sumažinti to riziką ir mokėti pasirūpinti įkąsta vieta.

Vaistininkė paaiškina, kad „bimbalų“ arba „žabalių“ pavadinimais daugelio atpažįstamos sparvos Lietuvoje sutinkamos gana dažnai. Įprastai jos būriuojasi prie atokesnių sodybų, ypač jei jose yra vandens telkinys, taip pat atvirose pievose, miškuose, gyvulių ganyklose, šalia upių ar ežerų. Nors šios musės įprastai gelia arkliams, karvėms ir kitiems tamsaus kailio, didesniems gyvuliams, žmonės taip pat neretai skundžiasi skausmingais įkandimais ir po jų pasireiškiančiomis alerginėmis reakcijomis.

Įgėlimas – daug rimtesnis nei uodo

Sparvos gali atkakliai persekioti nusižiūrėtą auką ir aplink ją zuiti net keletą minučių, o kadangi, atvirkščiai nei uodai, jos skraido tyliai, gali tapti sunkiau apsiginti. Be to, dėl didesnio geliamojo straubliuko, šie vabzdžiai gali siurbti kraują net ir per drabužius.

„Įkandimas dažniausiai būna staigus ir gerokai skaudesnis, nei uodo. Kuo ilgiau sparva minta krauju, tuo didesnės alerginės reakcijos galime tikėtis. Įkąsta vieta nemenkai ištinsta, parausta, labiau skauda, nei niežti. Raudonis ir tinimas gali plėstis net keletą centimetrų aplink įkandimą. Kai kuriems žmonėms taip pat gali pasireikšti silpnumas, atsirasti mėlynė. Simptomai įprastai praeina per keletą valandų, tačiau gali tęstis ir keletą dienų“, – sako K. Kurtinaitytė-Jančiukienė.

Ji pastebi, kad įkandus „bimbalui“ pacientai jaučia didesnį diskomfortą, nei įgėlus uodui, todėl gali tekti imtis papildomų priemonių patinimui, skausmui ir niežuliui malšinti. Anot vaistininkės, visų pirma įkąstą vietą reikėtų dezinfekuoti, vėliau galima uždėti vėsų kompresą arba naudoti įvairius tepalus, pieštukus su augaliniais ekstraktais ar amoniaku.

„Vis dėlto, jei alerginė reakcija stipresnė, o patinimas plečiasi, vertėtų šalia savęs turėti priemonių su dimetindeano meleatu, difenhidramino hidrochloridu ar hidrokortizonu. Jei įkandimų daugiau, o niežėjimas ir patinimas per valandą nesumažėja, gali padėti ir geriamieji antihistamininiai vaistai su bilastino, loratadino ar cetirizino dihidrochlorido veikliosiomis medžiagomis“, – paaiškina K. Kurtinaitytė-Jančiukienė.

Viena taisyklė gali padėti išvengti komplikacijų

Pasak vaistininkės, įgėlus sparvai labai svarbu nedraskyti ir nekasyti pažeistos vietos, ypač jei vis dar esate gamtoje ir neturite prieigos prie dezinfekcinių priemonių. Atsiradus mikroįdrėskimams, į juos gali patekti bakterijų, tokių kaip, stafilokokas ar streptokokas, tad padidėja ne tik absceso susidarymo, bet ir infekcijos patekimo į kraują rizika.

„Net ir į mažiausią žaizdą patekus bakterijoms, organizmas bando jomis atsikratyti pritraukdamas daugiau baltųjų kraujo kūnelių ir pažeistoje vietoje sudarydamas apsauginę plėvelę, neleidžiančią mikrobams plisti. Vykstant šiems apsauginiams procesams, susidaro pūliai. Tačiau gelsvas, rusvas ar balkšvas skystis nėra vien nešvarumai – tai žuvusios bakterijos ir imuninės ląstelės, uždegiminis skystis bei žuvusių audinių dalys“, – vardija K. Kurtinaitytė-Jančiukienė.

Ji paaiškina, kad susidarius abscesui, nebūtinai matysis pūlinio galvutė, tačiau dažniausiai patinimas plečiasi ir kietėja, pažeista vieta, o kartais, net ir visa galūnė, tampa labai jautri ir skausminga, karšta priliesti. Pacientui gali atsirasti ir infekcijos simptomai: šaltkrėtis, temperatūra, raumenų skausmai. Tokiu atveju būtina kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą – gydytojai gali skirti papildomų tyrimų, antibiotikų ar netgi vizitą pas chirurgą.

„Jei jaučiami simptomai ignoruojami, pūliai gali toliau kauptis ir spausti aplinkinius audinius, kol trūksta apsauginė plėvelė ir visi nešvarumai išsilieja į kraują. Tokiu atveju komplikacijų rizika – daug rimtesnė, mat gali išsivystyti ir sepsis“, – pabrėžia vaistininkė.

Svarbu ir tinkamas pasirengimas

Tam, kad išvengtume nemalonių ir gąsdinančių rizikų, vaistininkė rekomenduoja į gamtą visada vykti pasiruošus atitinkamą vaistinėlę. Joje turėtų būti antiseptiniai tirpalai arba dezinfekcinės priemonės, pleistrai ir sterilūs tvarsčiai, vėsinantys kompresai, priemonės nuo erkių, uodų, sparvų ir mašalų, taip pat tepalai ar pieštukai, kuriuos reikėtų naudoti po įkandimų.

„Įprasti repelentai gali dalinai apsaugoti ir nuo minėtų sparvų, tačiau ne visada. Jei vykstate į vietą, kurioje, tikėtina, bus įvairių vabzdžių, verčiau rinktis priemones su DEET veikliąja medžiaga, galbūt kartu su savimi turėti ir specialius elektrinius, dujinius ar ultragarsinius prietaisus. Kadangi sparvas traukia tamsios spalvos, gamtoje vertėtų rinktis šviesios spalvos, tankaus audinio drabužius. Jei įmanoma, geriausia juos vilkėti net keliais sluoksniais, kad sparvos straubliukas kuo sunkiau prasiskverbtų pro medžiagą“, – pataria vaistininkė K. Kurtinaitytė-Jančiukienė.

„Camelia“ pranešimas spaudai 

Kasmet apie 28 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą gydymo įstaigose. Ji skirta bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies, kepenų, inkstų nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat negalintiems savęs apsitarnauti po sunkios ligos (pavyzdžiui, insulto, infarkto) ar traumos. Ši paslauga skiriama, jeigu yra aiški diagnozė, nereikia papildomų tyrimų, aktyvaus ligos gydymo ir negali būti taikoma medicininė reabilitacija. 

Kai reikia nuolatinės specialistų priežiūros

„Į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę arba specializuotą skyrių pacientai siunčiami, jei pagal specialų klausimyną jiems nustatomas didelis slaugos paslaugų poreikis. Pavyzdžiui, po to, kai pacientas gavo slaugos paslaugas namuose, bet tokia pagalba buvo neefektyvi. Šią paslaugą taip pat gali gauti žmonės, kuriems po gydymo ligoninėje reikia nuolatinės medicinos specialistų priežiūros gydymo įstaigoje, kad būtų galima pasirūpinti esminiais fiziologiniais poreikiais, taikyti simptominį gydymą ir slaugą, jei nepakanka slaugos namuose“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova. 

Ligonių kasos duomenimis, dažniausiai palaikomojo gydymo ir slaugos prireikia dėl smegenų kraujagyslių ligų (30 proc. atvejų), dėl įvairių medicininių priežasčių nepakankant slaugos paslaugų namuose (20 proc.), dėl kai kurių širdies ligų formų (16 proc.), psichikos sutrikimų, tokių kaip demencija, onkologinių ligų, klubo ir šlaunies sužalojimų ar kt.

Pagalbą teikia įvairūs specialistai

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas. Gydymo įstaiga gali skirti ir kitus sveikatos priežiūros specialistus. Paslauga užtikrinama visą parą.

Pasak D. Prochorovos, šie specialistai rūpinasi paciento kasdiene priežiūra, taiko priemones gyvenimo kokybei pagerinti ir ligos simptomams palengvinti. Įprastai malšina skausmą, prižiūri bendrą sveikatos būklę, žaizdas, atlieka pragulų profilaktiką, kineziterapijos ir kitas kasdienės slaugos procedūras, rūpinasi asmens higiena, organizuoja maitinimą. Gali atlikti laboratorinius kraujo tyrimus, elektrokardiografiją, kitus gydančio gydytojo skirtus tyrimus. Jeigu reikia, pacientas gali gauti ir antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijas.

Apmoka iki 4 mėnesių per metus

Palaikomąjį gydymą ir slaugą ligonių kasa apmoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo – pacientas papildomai mokėti neturi. Fondo lėšomis mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį kaip 120 dienų per metus, skaičiuojant nuo gydymo pradžios. 

Kiek laiko pacientas guli ligoninėje, priklauso nuo jo būklės, ligos eigos ir sunkumo. Kas 30 dienų paciento sveikatos būklė vertinama pildant slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Jei pagal jį slaugos paslaugų poreikis yra mažas arba vidutinis, pacientui pradedamas organizuoti ambulatorinių slaugos paslaugų teikimas namuose. 

Paslaugą teikia per 90 įstaigų Lietuvoje 

Siuntimą išrašo šeimos gydytojas arba pacientą gydantis gydytojas, kartu išrašydamas ir visus pacientui reikalingus kompensuojamuosius vaistus. 

Slaugos ligoninę pacientas ar jo artimieji gali išsirinkti patys. Svarbiausia, kad gydymo įstaiga turėtų sutartį su ligonių kasa dėl palaikomojo gydymo ir slaugos. Šią ligonių kasos apmokamą paslaugą šiuo metu teikia 97 gydymo įstaigos. Jų sąrašą, pasirinkus paslaugą, galima rasti ČIA.

Palaikomajam gydymui ir slaugai kasmet skiriama vis daugiau fondo lėšų. 2022–2024 m. laikotarpiu skiriamų fondo lėšų suma šioms paslaugoms išaugo bemaž 52,4 proc., t. y. daugiau nei 45 mln. eurų. Šiemet iš fondo numatyta skirti daugiau nei 154 mln. eurų.

Ligonių kasų inf. 

„Intymofobija yra būdinga tiek vyrams, tiek moterims, dėl jos kyla sunkumai kuriant ilgalaikius, o sunkesniais atvejais – ir trumpalaikius santykius su priešinga lytimi“, – teigia seksologas-psichoterapeutas Vitalijus Žukas.

Jei forma lengvesnė, pačiam žmogui gali būti sunku ir apčiuopti, kad būtent šis sutrikimas niūriais atspalviais tamsina intymaus gyvenimo kerteles. „Nes gal ir yra kažkas ne taip, bet gyventi itin netrukdo, juo labiau nesudaro priežasties kreiptis į seksologą – tokie pacientai iki mūsų nelabai patenka. Na, o jei intymofobija stipri, jos beveik neįmanoma nepastebėti. Moterims ji pasireiškia vaginizmu, vyrams – seksualine disfunkcija su erekcijos sutrikimais“, – aiškina V.Žukas.

Jis atkreipia dėmesį, kad intymofobija labiau būdinga vengiančio tipo asmenybėms, kurioms apskritai būdingas polinkis į įvairias baimes, gali pasireikšti ir kaip socialinė fobija. „Nes nors ir kalbame apie seksualinę problemą, į žmogų reikia žiūrėti kaip į visumą, kur niekas neegzistuoja izoliuotai“, – pabrėžia seksologas-psichoterapeutas.

Apsieisim be bučinių

Kokie ženklai byloja, kad žmogus turi intymaus santykio baimę? „Kai vengiama prisilietimų, bučinių, nusirengti partnerio akivaizdoje... Moterys pasakoja, kad bijo nusirengti nuogai dienos šviesoje, o vyras nori tai matyti. Nusirengimas, lytinis aktas šviesoje intymumo baimės kamuojamoms moterims nepriimtina, o vyrus kaip tik jaudina, jie to nori ir laiko svarbiu seksualinių santykių elementu“, – sakė V.Žukas.

Taip pat pašnekovas sako dažnai girdįs, kad moteris nori apsieiti be apkabinimų, bučinių – vyras tiesiog atidirbtų, ji pajustų pasitenkinimą ir to užtenka: „Tai rodo intymumo problemas, bet gana lengvas. Gal partneris iš pradžių nustemba, bet paskui pripranta, abu gyvena ir tiek.“

„Esu skaitęs mokslinių darbų, kad su intymofobija gali būti susijusi ir perdėta meilė gyvūnams, netgi gamtai, nors pastarasis momentas atrodo sunkiau įtikinamas. Tai yra kompensacinis mechanizmas: negaliu, nedrįstu realizuoti meilės su partneriu, todėl realizuoju ją su šunimi, kate. Gyvūnai nekelia grėsmės, galiu išreikšti jausmą, kuris blokuojamas priešingai lyčiai, parodyti švelnumą, paglostyti, apsikabinti“, – aiškino pašnekovas.

Vyrai maskuoja

„Kaip jums atrodo – ar intymofobija būdinga daugiau vyrams, ar moterims? – užduoda klausimą V.Žukas ir netrukus į jį atsako: - Iš tiesų, vyrams. Tačiau to nepastebime dėl maskavimo. Vyrai intymaus santykio baimę maskuoja agresyviu elgesiu, ignoravimu. Dažnai agresyvus elgesys būtent rodo bailumą.“

O kokia kauke intymofobiją labiau dangsto moterys? „Moterys slepiasi po nuolankumu arba pasyvia agresija, kurią išreiškia juokeliais, švelnia ironija. Toks elgesys apskritai labiau būdingas moterims kaip atsakas į vyrų elgseną, įvairius jų veiksmus, vengiant tai išreikšti tiesiogiai“, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip paaiškinti tokiais atvejais atsirandantį nuolankumą? „Jis pasireiškia ne seksualinėje sferoje, bet kitose srityje – moteris atlieka aukos vaidmenį. Jei supranta, kad sekso plotmė netenkina, ji kompensuoja maistu, pirkiniais, pagyrimais“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Pasireiškė viešo kalbėjimo baime

„Galima paminėti ir konkrečių pavyzdžių. Tarkim, moteris pasakoja, kad vyras su ja ilgai susirašinėja, atrodo, viskas gerai, tačiau kai priartėja laikas ateiti į pasimatymą – neina. Kažkas sutrinka, pradeda nerimauti ir nenueina. Akivaizdu – tai artumo baimė. Kokio lygio – neaišku. Tai jau išaiškėja psichoterapijos eigoj, ar baimė paniška, ar tai tiesiog vengimas“, – pasakojo V.Žukas. 

„Žmonės atėję pas seksologą, psichoterapeutą pasakoja tarsi apie paprastus dalykus. Tačiau psichoterapijos metu viskas išlenda. Nuo „nenoriu bučinių ir apkabinimų“ iki giliausių seksualinių dalykų, – konstatuoja seksologas. – Turėjau klientę, kamuojamą viešo kalbėjimo baimės. Pacientė ne kartą prisiminė epizodus iš vaikystės, kai troško artimo ryšio tėvu, tačiau jis beveik niekada neturėjo laiko. Atsikalbinėjo, kad sprendžia svarbius reikalus, tačiau tie jo atsikalbinėjimai tiesiog reiškė, kad paties interesai jam svarbesni nei jos. Merginos pasąmonėje užsifiksavo, kad ji nesvarbi. Tos problemos išlįsdavo tada, kai tekdavo pasijusti svarbia vyrų auditorijoje.“

„Pasąmonė mus valdo devyniasdešimt procentų. Nors teigiame, kad esame racionalūs – nė velnio tokie nesame. Seniai nutikę įvykiai, net ankstyvoje vaikystėje mums daro įtaką, apie kurią net nenujaučiame, – konstatuoja psichoterapeutas. – Pavyzdžiui, labai svarbus yra Edipo komplekso etapas. Būdama trejų ketverių metų mergaitė siekia artumo su tėvu, glosto plaukus, sėdi ant kelių. Tėvas tuo metu turėtų būti dėmesingas, jos neatstumti, nes taip klojami intymumo pamatai, bet ir netvirkinti, kadangi Amerikos literatūroje pabrėžiama ypač daug tokių atvejų.“

Palikdavo, kol nepaliko jos

„Papasakosiu dar vieną istoriją. Tvarkinga, pareiginga, pripažįstanti autoritetus, apie trisdešimties metų moteris kreipiasi dėl sunkumų mezgant santykius su vyrais. Kai partneris pradeda rodyti jausmus, artėja ir seksualiniai santykiai, ji staiga pradeda ieškoti neigiamų bruožų. Na, jei ieškosim – visada atknisime. Aišku, ir šiuo atveju, juos kaskart surasdavo. Dėl to ji galėdavo partnerį nuvertinti ir jį palikti“, – pasakojo V.Žukas. – Esmė ta, kad jos santykiai su mama buvo geri, bet vėlgi – tėvas emociškai šaltas.

Kritikuojantis, darboholikas, paliko šeimą, kai mergaitei buvo dešimt metų. Ji norėjo tėvo artumo, prisiglausdavo, bet jis nuolat ją atstumdavo. Ji nuolat girdėdavo „nelįsk dabar, užsiėmęs“. Grįždavo vėlai vakare ir, kaip paaiškėjo vėliau, iš meilužės. Ši klientė vyrus atstumdavo nesąmoningai jausdama, kad nesugebės atsakyti į jų jausmus. „Negaliu duoti, ko neturiu – šiltų jausmų“ – toks buvo jos motyvas. Tokių vyrų kaip jos tėvas dukros gali perimti daug patriarchalinės mąstysenos, tapti griežtos, kategoriškos su vyriais ir savimi.“

„Jie nori tik vieno“

Seksoterapeutas pabrėžia, kad asmenybei, kuri moka kurti sveiką intymų santykį, svarbus teigiamas šeimos pavyzdys ir nuostatos, diegiamos nuo vaikystės. „Jei tėvų patirtis nesėkminga, kartais mama net neslepia, kad su tėvu ir lovoje blogai, tai daro neigiamą įtaką ir stiprina baimes priešingai lyčiai. O dar jei vaikas mato tėvo agresiją prieš motiną, ar motinos prieš tėvą – kas irgi būna – juo blogiau... Mamos sustiprina mergaičių baimes teiginiais „neprasidėk su vyrais“, „tavimi pasinaudos“, „jie nori tik vieno“, „suvilios ir paliks“, „vyrai tikri kiaulės“, – vardijo pašnekovas.

„Mama įkala į galvą baimių vietoj to, kad būtų lytinio švietimo mokytoja, suteiktų informaciją apie mėnesines, padėtų suprasti seksualumo moteriai svarbą, pirmus lytinius santykius, būtų saugus uostas pavojingame vandenyne, kur galima atplaukt ir išplaukti...“ – kalbėjo V. Žukas.

„Tėvai berniukams irgi padaro meškos paslaugą. Jie perduoda nusivylimą moterimi, žmona. Konfliktai, smerkiantys, kritikuojantys moterį žodžiai, nuvertinimas, formuoja tą silpnąjį vyro identitetą, kuris pasireiškia pasyvia agresija prieš moterį“, – sakė seksoterapeutas. 

Gijimas trunka ilgai

Ar įmanoma ką nors padaryti ir nugalėti intymofobiją, kad ji nekartintų santykių su partneriu? „Labiausiai veiksminga psichoanalizė arba psichodinaminė psichoterapija. Jei nesikreipiant į specialistą, tai padėti sau galima medituojant, prisijungiant prie savipagalbos grupių. Kodėl mums padeda pokalbis su psichoterapeutu? Nes išsikalbėjus palengvėja, nors pačiame psichoterapijos procese būna visko: ir pykčio, ašarų, gynybinių reakcijų. Savipagalbos grupėse bendraujant su tokiais pačiais, vienas kitą suprantančiais žmonėmis sumažėja įtampa, todėl tikrai rekomenduoju išbandyti šį pagalbos būdą“, – patarė pašnekovas.

Tačiau jis įspėja: gijimo procesas užtruks. Šios problemos šaknys kerojasi neįtikėtinai ankstyvame amžiui – dar vaisiui esant gimdoje, kai formuojasi jo fiziologija, todėl ir gydymas nėra paprastas, reikalauja laiko ir kantrybės.

„Psichoseksualinė raida trunka nuo nėštumo penkto-šešto mėnesio iki šešiolikos metų. Jei mama nėštumo metu liečia pilvuką, klausosi klasikinės muzikos – choralų, Vivaldžio, susikuria daugiau neuronų prefrontalinėje smegenų srityje, atsakingoje ir už aistrą. Po to įtakos turi ir pats gimdymas, kaip jis praeina – sėkmingai, nesėkmingai... Dar vėliau santykiai su tėvais, kurie didele dalimi nulemia psichoseksualinės raidos sėkmę arba nesėkmę – kalbėjo V.Žukas. – Taigi akivaizdu, kad nei per dieną, nei savaitę taip seniai atsiradusios problemos nepakeisi. Tam reikalingi bent metai, tačiau į tai pastangas dėti verta, nes intymus gyvenimas yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis.“  

Autorius: Sima Kazarian

,,Lietuvos sveikata" 

„Akivaizdu, kad priklausomybės ligos yra aktuali problema – 67 proc. savo artimoje aplinkoje turi žmonių, susiduriančių su priklausomybe. Optimistiškai nuteikia, kad pusė šalies gyventojų priklausomybę jau mato kaip ligą, kurią reikia gydyti, o ne kaip asmeninį pasirinkimą ar blogą įprotį, kurio galima atsisakyti vos panorėjus. Tokie požiūrio pokyčiai prisideda prie visuomenėje vis dar gajos stigmos mažinimo. Iš tiesų priklausomybė yra sudėtinga psichologinė ir fizinė būsena, kai žmogus nebegali nustoti vartoti tam tikros medžiagos ar užsiimti tam tikra veikla, net suprasdamas žalingas pasekmes savo sveikatai, socialiniam gyvenimui ir kasdienybei“, – sako tyrimą inicijavusio Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. Aušra Širvinskienė.

27 proc. apklausos dalyvių nurodo, kad turi priklausomybės ligomis sergančių giminaičių, 18 proc. - šeimos narių, 15 proc. – draugų. Kiek rečiau priklausomybių turintys žmonės pastebimi tarp kaimynų (14 proc.) ar kolegų (10 proc.). Trečdalis apklaustųjų (33 proc.) teigia tokių žmonių nepažįstantys.

Požiūrį į priklausomybę lemia ir santykiai

48 proc. apklaustųjų į priklausomybes turinčius asmenis žvelgia kaip į sergančius žmones, kuriems reikalinga pagalba. 26 proc. gyventojų mano, kad dėl to, jog turi priklausomybę, yra atsakingi patys asmenys. Nedidelei daliai (9 proc.) tokie žmonės kelia įtarimą ir jie jų vengia, o 10 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.

Pasak RPLC vadovės, nė vienas žmogus savo noru nesirenka susirgti priklausomybės ligomis. Procesas, vedantis į priklausomybę, gali prasidėti nuo pabandymo, noro patirti geras emocijas, atsipalaiduoti ar prisitaikyti prie aplinkos, o gali būti ir tuo metu atrodantis tinkamas, bet iš tiesų neteisingas būdas apsisaugoti nuo vidinio skausmo, pabėgti nuo labai sudėtingų traumuojančių patirčių.

„Priklausomybės mechanizmas sudėtingas tuo, kad žmogus nežino momento, iki kurio jis dar gali savo valios pastangomis atsisakyti žalingo vartojimo, o kada tai jau tampa priklausomybe. Priklausomybės ligos yra įtrauktos į tarptautinę ligų klasifikaciją ir gydomos kaip ir kitos lėtinės ligos. Kaip nesakome, kad aukšto kraujospūdžio ar depresijos gydyti nereikia, kad tai ne ligos, taip ir priklausomybė turėtų būti vertinama su tokiu pačiu rimtumu ir supratingumu. Tvirtesnis visuomenės įsitikinimas, kad priklausomybė yra liga, padėtų mažinti stigmą, skatintų priklausomus žmones greičiau kreiptis pagalbos ir nesijausti smerkiamiems“, – sako pašnekovė.

Apklausa parodė, kad požiūrį į priklausomybę turinčius asmenis veikia ir santykis su jais. Daugiausiai teigiančių, kad jie serga ir jiems reikalinga pagalba, yra tarp turinčių tokių žmonių šeimoje (60 proc.), mažiausiai – taro kolegų (49,5 proc.). Kad priklausomybę turintys žmonės kelia įtarimų ir jų vengiama, atsakė vos 4 proc. žmonių, turinčių tokių asmenų šeimoje, maždaug po 11 proc. – tarp giminaičių ar kaimynų, 13 proc. – tarp draugų, 15,5 proc. – tarp kolegų.

Dr. A. Širvinskienės teigimu, taip yra todėl, kad kuo artimesnis yra priklausomybę turintis žmogus, tuo geriau aplinkiniai supranta jį ir jo problemą, tuo labiau galbūt skatina ieškoti pagalbos ir ją priimti, dalyvauja gydymo procese ir mato rezultatus.

Paradoksas: ir smerkiame, ir skatiname

Iš apklausos rezultatų matyti, kad dalis žmonių neigiamai vertina turinčius priklausomybių, bet tuo pačiu, anot dr. A. Širvinskienės, mūsų visuomenėje dažnai skeptiškai žiūrima ir į tuos, kurie atsisako vartoti priklausomybę galinčias sukelti psichoaktyviąsias medžiagas, pavyzdžiui, per šventes nevarto-ja alkoholio.

„Pasidalinsiu pavyzdžiu, kuomet žmogus gydėsi priklausomybę nuo alkoholio ir visiškai jo atsisakė, nes bet koks pavartojimas gali sukelti atkrytį. Sykį darbo aplinkoje, šventės metu, pasakęs, kad alkoholio nevartoja, jis susidūrė su kolegų nesupratimu ir pašiepiančiais klausimais, ar kas negerai, ar kompanija per prasta, ar negali net vienos vyno taurės išgerti. Norėdamas išvengti tokių komentarų, į vyno taurę jis pylė sultis, imitavo, kad geria vyną, bet toks imitavimas irgi gali atgaivinti vartojimo prisiminimus ir tai nėra saugu, nes gali paskatinti atkrytį. Tai yra išties paradoksalios situacijos, todėl labai svarbu švietimas, informavimas, kalbėjimas apie priklausomybės ligas, remiantis mokslu grįstais faktais“, – pasakoja RPLC direktorė.

Švietimo reikšmę patvirtina ir apklausos rezultatai – išsimokslinimas turi tiesioginę įtaką požiūriui į priklausomybių turinčius žmones. Kad jiems reikalinga pagalba galvoja 54 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių ir 29 proc. žmonių su nebaigtu viduriniu išsilavinimu. Kad žmonės patys atsakingi už tai, jog turi priklausomybę, galvoja 24 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių ir 38 proc. žmonių su nebaigtu viduriniu išsilavinimu.

Dr. A Širvinskienė sako, kad visuomenė susideda iš atskirų žmonių, o keičiantis jų nuomonei keičiasi ir visuomenės nuomonė, tad kiekvienas turėtume pradėti kad ir nuo mažų pokyčių.

„Vertėtų vengti vertinti žmones vien pagal tai, kad jie susiduria su priklausomybėmis. Moksliniai tyrimai rodo, kad neigiamos etiketės ir stigmatizuojantis požiūris tik dar labiau apsunkina priklausomybės ligomis sergančių žmonių kelią į sveikimą – jie delsia kreiptis pagalbos, slepia problemą ir jaučiasi atstumti. Stigma formuoja klaidingus mitus, skatina izoliaciją ir visuomenės priešiškumą, trukdo kurti palaikančią, sveikimą skatinančią aplinką. Tačiau visuomenė gali keistis – kiekvienas žingsnis supratimo, empatijos ir faktais grįstos informacijos link padeda mažinti stigmą ir kuria viltį, kad vis daugiau žmonių galės laiku sulaukti pagalbos ir atkurti visavertį gyvenimą“, – apibendrina ji.

Rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko 2025 m. birželio 19-29 d., jos metu apklausti 1019 šalies gyventojų, kurių amžius 18-75 m.

RPLC inf. 

Visi Lietuvoje gimę naujagimiai tikrinami dėl klausos bei regos sutrikimų, kritinių širdies ydų ir medžiagų apykaitos ligų: fenilketonurijos, įgimtos hipotirozės, įgimtos antinksčių hiperplazijos, galaktozemijos, vidutinio ilgio riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stokos, metilmalono acidemijos, I tipo gliutaro acidemijos, ilgų grandinių riebalų rūgščių 3-hidroksi-acil-KoA dehidrogenazės stokos, karnitino nešiklio stokos ir klevų sirupo šlapime ligos. Taip pat naujagimiai tiriami dėl cistinės fibrozės ir spinalinės raumenų atrofijos. 

Būtent spinalinė raumenų atrofija šiemet buvo nustatyta vos gimusiam mažyliui, kuris šiuo metu stebimas Kauno klinikose. Šią ligą labai svarbu diagnozuoti kuo anksčiau, nes naujagimis gali neturėti jokių simptomų, jie pasireiškia vėliau – palaipsniui nyksta kūdikio judesiai. Geriausi rezultatai pasiekiami pradėjus gydyti iki pasireiškiant simptomams.

Pasak medikų, jei ne visuotinis naujagimių tikrinimas, spinalinė raumenų atrofija būtų išryškėjusi tik tada, kai berniukui pasirodytų pirmieji ligos simptomai, jis imtų silpti: nebekeltų galvos, nejudintų kojyčių, pradėtų sunkiau ryti ar kvėpuoti.

Anksti diagnozavus šią klastingą ligą, kūdikis jau nuo 14 gyvenimo dienos buvo pradėtas gydyti geriamais vaistais, o vėliau – suspėta laiku nupirkti ir suleisti vienkartinę brangiausio Lietuvos istorijoje kompensuoto genų terapijos vaisto infuziją.

Liga gali tykoti tyliai

„Net jei šeimoje niekada nebuvo sergančiųjų genetinėmis ligomis, rizika gimti su liga vis tiek išlieka, todėl labai svarbu retas ligas nustatyti iki pirmųjų požymių. Jei negydomos, tokios ligos gali sutrikdyti kūdikio vystymąsi ir lemti psichomotorinės raidos atsilikimą, sukelti smegenų pažeidimus ar netgi mirtį“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centro Visuotinio naujagimių tikrinimo ir paveldimųjų medžiagų apykaitos ligų diagnostikos laboratorijos vyresnioji laboratorinės medicinos gydytoja dr. Jurgita Songailienė.

Pavyzdžiui, reta genetinė liga – cistinė fibrozė – pažeidžia kvėpavimo, virškinimo, endokrininę ir kitas organizmo sistemas. Fenilketonurija negydant pasireiškia raidos sutrikimais, intelektine negalia, tačiau anksti paskyrus specialią dietą, galima išvengti ligos komplikacijų. Dėl galaktozemijos vystosi kepenų, inkstų nepakankamumas, katarakta, o negydant šios ligos, naujagimis gali mirti. 

(Asmeninio archyvo nuotr.)

„Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centras yra vienintelis centras Lietuvoje, kuris vykdo Visuotinio naujagimių tikrinimo dėl paveldimų medžiagų apykaitos ligų programą. Ši programa pradėta kurti 1975 metais ir apima visą Lietuvą bei efektyviai funkcionuoja jau 50 metų. Visuotinis naujagimių tikrinimas yra efektyviausia kada nors sukurta visuomenės sveikatos apsaugos sistema, kuri padeda kontroliuoti retas ligas“, – pabrėžia gydytoja.

Atsisakyti – pavojinga

Visuotinis naujagimių tikrinimas yra atliekamas visiems Lietuvoje gimusiems naujagimiams dar gimdymo namuose, pirmosiomis kūdikio gyvenimo dienomis, tad tėveliams patiems ištyrimu rūpintis nereikia. 

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, praeitais metais visuotiniam naujagimių tikrinimui iš fondo skirta per milijoną eurų, suteikta daugiau nei 20 tūkst. paslaugų. Tačiau Santaros klinikų statistika rodo, kad pasitikrina ne visi. Kasmet patikrinama 99,3–99,8 proc. visų Lietuvoje gimusių naujagimių ir diagnozuojama 11–22 įgimtų retų ligų atvejų. Patikra nėra privaloma ir dalis tėvų atsisako naujagimio tikrinimo, pasirašydami atsisakymo formą. 

„Kasmet registruojama 95–114 atsisakymų tikrinti naujagimį – tiek tėvų rizikuoja, kad paaiškėjus, jog naujagimis serga reta liga, ji nebus laiku diagnozuota ir nebus pradėta efektyviai gydyti. Retos ligos lieka neatpažintos, o ypač naujagimystėje pasireiškę simptomai gali būti priskirti kitoms ligoms“, – nerimą keliančiais duomenimis dalijasi dr. J. Songailienė.

Pagrindinė atsisakymo tikrintis priežastis ta, kad kai kurie tėvai nerimauja, jog kraujo paėmimas naujagimiui gali būti skausmingas. Tačiau medikai ramina, kad tai tik akimirka diskomforto, galinti apsaugoti nuo visą gyvenimą trunkančių sveikatos problemų. Tyrimas – labai objektyvus ir suteikiantis daug gyvybiškai svarbios informacijos.

(VLK nuotr.) 

„Raginame visus tėvus į visuotinę naujagimių patikrą žiūrėti atsakingai ir pasinaudoti nemokama galimybe ištirti savo mažylius. Ši patikra gali ne tik padėti anksti aptikti ligą, bet ir užkirsti kelią jos progresavimui bei sunkioms sveikatos komplikacijoms ateityje, taigi užtikrina efektyvesnį gydymą. Ankstyvas retų ligų gydymas apsaugo kūdikį nuo negrįžtamų sveikatos sutrikimų ir leidžia gyventi visavertį gyvenimą“, – sako VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vedėja Žydrūnė Baigienė. 

Nuo kraujo mėginio iki gydymo

Naujagimių patikra atliekama atrankos principu – paprastai tarp trečios ir penktos gyvenimo paros kūdikiui iš kulniuko paimami keli kraujo lašai ir užlašinami ant specialios tyrimo kortelės. Jei laboratorijoje atliekant tyrimą nustatomi tam tikri biožymenų pokyčiai, leidžiantys įtarti ligą, pradedamas išsamesnis ištyrimas – atliekami papildomi laboratoriniai, klinikiniai ar molekuliniai genetiniai tyrimai, kad būtų patvirtinta arba paneigta įtariama diagnozė. 

Konsultacijos metu gydytojas apžiūri naujagimį, gali pakartotinai paskirti kraujo ar kitus reikalingus tyrimus. Patvirtinus ligą, nedelsiant pradedamas gydymas ir, esant poreikiui, atliekami tolesni tyrimai, padedantys tiksliai nustatyti ligos priežastį.

 
VšĮ VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centro Visuotinio naujagimių tikrinimo ir paveldimųjų medžiagų apykaitos ligų laboratorijos infografikas (iliustracijos autorė – Deimantė Braždžiūnaitė). 

Ligonių kasų inf. 

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Evelinos Šeibokaitės, egzotiniai vaisiai gali tapti vertinga kasdienės mitybos dalimi, jei yra vartojami tinkamai.

„Mango vaisiuose gausu vitaminų A ir C – jie stiprina imunitetą, gerina odos būklę. Ananasai išsiskiria bromelainu – fermentu, palengvinančiu baltymų virškinimą ir mažinančiu uždegimus. Kiviai – tikri vitamino C čempionai, be to, jų sudėtyje yra ląstelienos, skatinančios virškinimą. Papajos turi fermento papaino – jis padeda valyti žarnyną. Avokadai, nors dažnai laikomi daržove, iš tiesų yra vaisiai – juose yra sveikųjų riebalų, naudingų širdžiai, smegenims ir hormonų pusiausvyrai“, – vardija ji.

Sąveika su vaistais

Vis dėlto ne visi egzotiniai vaisiai yra tinkami visiems. Kai kurių jų sąveika su vaistais gali tapti grėsme sveikatai.

„Vienas pavojingiausių pavyzdžių – greipfrutai. Jie veikia kepenų fermentus, todėl kai kurie vaistai – pavyzdžiui, skirti kraujospūdžio ar cholesterolio reguliavimui – gali išlikti organizme ilgiau nei reikia ir turėti pernelyg stiprų poveikį. Panašiai veikia ir pomelai – jie priklauso tai pačiai vaisių grupei kaip greipfrutai, tad ir jų poveikis vaistų apykaitai yra panašus“, – teigia E. Šeibokaitė.

Vaistininkė taip pat įvardija ir granatus – nors jie minimi rečiau, gali turėti įtakos vartojamiems kraujospūdžio ar kraujo krešėjimą reguliuojantiems vaistams.

Alergija paragavus kivio

Egzotiniai vaisiai gali tapti ir alergijos priežastimi. Kiviai, mangai, papajos ar ličiai kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas – jų sudėtyje esančios medžiagos dirgina jautresnį organizmą.

„Simptomai dažniausiai pasireiškia greitai – tai niežulys burnoje ar gerklėje, paraudimas, bėrimas ar net dusulys. Pastebėjus tokią reakciją, būtina nedelsiant nustoti valgius vaisių, išsiskalauti burną ir prireikus išgerti antihistamininių vaistų. Jei reakcija stipri – atsiranda dusulys, lūpų ar veido tinimas – būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus ar kviesti greitąją pagalbą. Norint išvengti alergijos, egzotinius vaisius reikėtų ragauti nedideliais kiekiais, ypač pirmą kartą“, – sako vaistininkė.

Vaistininkė prisimena ne vieną atvejį, kai egzotiniai vaisiai sukėlė netikėtų sveikatos sutrikimų. Viena pacientė, grįžusi iš atostogų Zanzibare, pasakojo kasdien valgiusi greipfrutus ir jautusis puikiai. Tačiau grįžusi į Lietuvą ir atnaujinusi cholesterolio kiekį mažinančių vaistų vartojimą, netrukus pradėjo jausti silpnumą, galvos svaigimą.

„Paaiškėjo, kad greipfrutai sustiprino vaistų poveikį. Kitu atveju į vaistinę atėjo moteris su paraudusiu veidu ir niežuliu – simptomai pasireiškė po pirmo kivių paragavimo. Tai buvo lengva alerginė reakcija, apie kurią ji iki tol nežinojo“, – pasakoja E. Šeibokaitė.

Kaip teisingai valgyti?

Egzotinius vaisius rekomenduojama valgyti rytais arba tarp pagrindinių valgymų – tuomet organizmas geriau pasisavina juose esančias naudingas medžiagas, o skrandis patiria mažesnį dirginimą.

„Svarbu jų nevalgyti kartu su sunkiai virškinamu maistu, pavyzdžiui, mėsa ar pieno produktais – taip sumažėja virškinimo sutrikimų rizika. Egzotiniai vaisiai geriausiai įsisavinami, kai vartojami atskirai arba su lengvais produktais, tokiais kaip jogurtas ar avižos. Taip pat būtina nepamiršti saiko – net ir sveiki vaisiai gali paskatinti cukraus kiekio kraujyje svyravimus ar sukelti virškinimo problemų, jei jų valgoma per dažnai ar per daug“, – akcentuoja E. Šeibokaitė.

Kam reikėtų vengti?

Vaistininkė pabrėžia – kai kuriais atvejais net nedidelis vaisiaus kiekis gali išprovokuoti rimtas sveikatos problemas.

„Sergant gastritu ar turint padidėjusį skrandžio rūgštingumą, reikėtų vengti rūgštesnių egzotinių vaisių, tokių kaip ananasai, kiviai ar citrinos – jie gali dirginti skrandžio gleivinę ir sustiprinti nemalonius pojūčius. Diabetu sergantiems žmonėms taip pat būtina atsargiai rinktis – kai kurie vaisiai, pavyzdžiui, mangai ar bananai, turi daug natūralaus cukraus, kuris gali sukelti gliukozės šuolius kraujyje. Tuo metu džiovinti vaisiai ar vaisių sultys dažnai slepia koncentruoto cukraus perteklių“, – pažymi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Pasak jos, riziką gali kelti ir nesunokę egzotiniai vaisiai – kai kurie jų turi natūralių toksinų ar stiprių fermentų, galinčių dirginti gleivinę, sukelti pykinimą ar net apsinuodijimą. Įvežtiniai vaisiai dažnai būna apdoroti cheminėmis medžiagomis, todėl būtina juos kruopščiai nuplauti arba nulupti žievę.

„Egzotiniai vaisiai gali būti puikus sveikatos šaltinis, tačiau kartu – ir iššūkis organizmui, ypač tiems, kurie vartoja vaistus ar serga lėtinėmis ligomis. Todėl prieš įtraukiant juos į kasdienį racioną, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Net ir atrodytinai „nekaltas“ vaisius gali turėti netikėtą poveikį“, – įspėja E. Šeibokaitė.

BNS spaudos centras

Dantų protezavimas

Tam tikroms gyventojų grupėms, tarp kurių ir senatvės pensijos amžiaus žmonės, ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuoja dantų protezavimo išlaidas. Pernai iš beveik 76 tūkstančių gyventojų, kurie šia galimybe naudojosi, 83 proc. sudarė senjorai.

„Norėdami pasinaudoti kompensuojamuoju dantų protezavimu, gyventojai turėtų kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje prisirašę, gydytoją odontologą arba su jo siuntimu į kitos gydymo įstaigos, kuri turi sutartį su ligonių kasa dėl odontologinės priežiūros, gydytoją odontologą ar gydytoją odontologą specialistą. Gydytojas nustato, ar pacientas turi teisę į kompensuojamąjį dantų protezavimą, įvertina dantų ir burnos būklę. Jeigu žmogus tokią teisę turi, gydytojas odontologas registruoja jį sistemoje – pačiam pacientui nereikia tvarkyti jokių dokumentų“, – tvarką paaiškina Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Rasa Savičiūtė. Užregistruotas gyventojas turi kreiptis į pasirinktą gydymo įstaigą, su kuria ligonių kasa turi sutartį dėl dantų protezavimo, ir per 3 metus susiprotezuoti dantis. Pakartotinai gauti šias paslaugas galima po 3 metų nuo protezavimo išlaidų kompensavimo dienos.

Svarbu tai, kad ligonių kasa paslaugas suteikusiai gydymo įstaigai apmoka faktines dantų protezavimo išlaidas, bet ne daugiau negu nustatyta kompensuojamoji suma. Priklausomai nuo dantų būklės, senatvės pensijos amžiaus gyventojams ši suma gali siekti iki 670,39 euro arba iki 2 062,70 euro sudėtingesniais atvejais, kuriuos nustato gydytojų konsiliumas. Jei dantų protezavimo kaina didesnė, likusią dalį pacientas susimoka.

Dantų protezavimo išlaidoms kompensuoti pernai iš fondo skirta beveik 52 mln., šiemet – apie 56 mln. eurų.

Kompensuojamieji vaistai

Praeitais metais kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) naudojo beveik 1,3 milijono gyventojų, iš kurių pusė – 65 metų ir vyresni žmonės. Taigi vaistų ir MPP išlaidų kompensavimas – taip pat svarbi garantija vyresnio amžiaus gyventojams.

Įvairioms ligoms gydyti skirti kompensuojamieji vaistai ir MPP yra įtraukti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus sąrašus. Į šiuos sąrašus įtrauktų vaistų ar MPP kompensuojamosios kainos gali siekti 100 procentų, t. y. pirkdami pagal receptą už juos pacientai įprastai moka tik priemoką. Tačiau daliai gyventojų nereikia mokėti ir jos.

„Valstybės biudžeto lėšomis ligonių kasa vaistinėms padengia paciento priemoką už kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kuriuos pagal receptus įsigyja socialiai jautresnės visuomenės grupės. Tarp jų – ir 75 metų bei vyresni žmonės, taip pat senatvės pensijos amžiaus gyventojai, kurie

per mėnesį gauna mažiau nei 450 eurų draudžiamųjų pajamų. Tokiais atvejais šiems gyventojams primokėti iš viso nereikia“, – paaiškina VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Miglė Domeikienė.

Be to, įsigydami kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka, visi gyventojai automatiškai kaupia vaistų priemokų krepšelį. Nuo kalendorinių metų pradžios iki jų pabaigos paciento sumokėtos priemokos sumuojamos. Kai ši suma pasiekia 59,04 euro, įsigyjant kitų kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka, iki metų pabaigos jos mokėti nebereikia.

Pernai daugiau kaip pusei milijono pacientų iš valstybės biudžeto buvo padengtos paciento priemokos: 442 tūkst. pacientų – dėl amžiaus lengvatos ir mažų pajamų, beveik 97 tūkst. – sukaupus priemokų krepšelį. Tam prireikė daugiau nei 35 mln. eurų. Nuo 2020 m., kai pradėtos taikyti šios priemonės, iš valstybės biudžeto dengiamų priemokų suma išaugo net 5 kartus.

Patikra pagal tris prevencines programas

Tam tikro amžiaus žmonės nustatytu periodiškumu kviečiami tikrintis pagal penkias ligų prevencijos programas. Senjorai gali pasitikrinti pagal tris iš jų – dėl krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio. Norint nemokamai pasitikrinti, reikia kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje žmogus prisirašęs.

2024 m. pagal prevencines programas pasitikrino per 156 tūkst. 65 metų ir vyresnių gyventojų, tai sudaro 27 proc. visų pernai pagal jas pasitikrinusių žmonių. Šiemet ligonių kasa sveikatos prevencinėms programoms vykdyti iš fondo skyrė 70 mln. eurų, t. y. per 3 mln. eurų daugiau nei pernai.

Ligonių kasa primena, kad prevencinės programos yra skirtos žmonėms, kurie yra tokio amžiaus, kai rizika susirgti yra didžiausia. Tačiau jaučiantis blogai visiems reikėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Nemokami skiepai

„Sezoninis gripas garbaus amžiaus žmonėms kelia didesnę riziką. Jiems ši liga gali sukelti sunkesnių komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, širdies ar kvėpavimo sistemos susirgimų paūmėjimas. Didėja tikimybė, kad žmogų teks gydyti ligoninėje. Todėl rizikos grupei yra priskiriami 65 metų bei vyresni gyventojai ir jie gali nemokamai pasiskiepyti nuo gripo“, – sako VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

Praėjusio gripo sezono metu pasiskiepijo bemaž 138 tūkst. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Šiemet VLK sudarė sutartį dėl 223 tūkst. gripo vakcinos dozių už beveik 770 tūkst. eurų fondo lėšų. Jos skirtos 2025–2026 metų sezonui.

Rizikos grupės pacientai (žmonės, kuriems atliekama dializė, sergantieji onkologinėmis, reumatinėmis ligomis, kt.) ir 75 metų bei vyresni gyventojai nemokamai skiepijami pneumokokine vakcina. Rizikos grupės gyventojai, tarp kurių 65 metų bei vyresni asmenys, gali nemokamai pasiskiepyti nuo COVID-19. Dėl kompensuojamųjų skiepų pacientai turi kreiptis į savo gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę. Infografikus galite atsisiųsti čia.

Ligonių kasos kviečia:

· Skaityti svarbiausias naujienas Facebook: https://goo.gl/ML8SqJ

· Sekti mūsų įstaigos veiklą LinkedIn: https://tinyurl.com/2sxfh66j

· Pamatyti naujausias nuotraukas Instagram: https://goo.gl/tXvpXr

· Žiūrėti vaizdo įrašus Youtube: https://goo.gl/BPBep2

· Sekti išskirtinius infografikus Flickr: https://goo.gl/bGtZg2

· Rūpimus klausimus pateikti info@vlk.lt arba +370 5 232 2222.

„Galimybė gyvybiškai svarbiomis medicinos priemonėmis naudotis namuose, o ne ligoninėje, sunkiai sergantiems žmonėms labai pagerina gyvenimo kokybę. Todėl jeigu ligoninės gydytojų konsiliumas nustato, kad pacientui šios brangios priemonės yra būtinos sveikatos priežiūrai namuose, jų nuomos išlaidas ligonių kasa kompensuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Šiemet tam numatyta skirti daugiau kaip 10 milijonų eurų fondo lėšų“, – sako Valstybinės ligonių kasos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas. Šiuo metu daugiau kaip 3 tūkstančiai žmonių namuose naudojasi medicinos priemonėmis, kurių nuomos išlaidas kompensuoja ligonių kasa. Beveik 60 proc. jų naudoja deguonies ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus. Pacientams, kuriems diagnozuotas lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, šie aparatai padeda palaikyti kvėpavimo funkciją. Taigi šiems žmonėms nereikia gulėti ligoninėje – jie gali gyventi namuose.

Arti 1 300 pacientų, iš kurių beveik 600 yra vaikai, šiuo metu naudoja ligonių kasos apmokamas insulino pompas. Jos išrašomos I tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, nėščiosioms ir planuojančioms pastoti moterims ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui, kai cukrinis diabetas yra nekontroliuojamas, taip pat į laukiančiųjų kasos salelių transplantacijos sąrašą įtrauktiems ligoniams. Nuolatinė insulino poodinė injekcija šiems pacientams padeda išvengti staigių gliukozės kiekio svyravimų.

Onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms, kurie patiria stiprų ar nepakeliamą lėtinį skausmą, kai įprastomis priemonėmis nepavyksta jo suvaldyti, skiriamos infuzinės (skausmo) pompos. Jomis nuolat ir tiksliai tiekiami vaistai, galima veiksmingai kontroliuoti skausmą. Pacientams, kurie dėl ligos ar traumos negali maitintis įprastai ir maistas tiekiamas per specialų zondą ar stomą, skiriamos enterinio maitinimo pompos. Jos padeda saugiai ir tolygiai tiekti maistą. Visų šių pompų nuomos išlaidas taip pat gali apmokėti ligonių kasa.

„Gydytojų konsiliumo skirtų medicinos priemonių nuomos kompensuojamąją kainą ligonių kasa apmoka 100 procentų. Kai reikalingas dirbtinės plaučių ventiliacijos ir deguonies aparatas, konsiliume turi dalyvauti gydytojas pulmonologas, jeigu būtina insulino pompa – gydytojas endokrinologas“, – paaiškina G. Baranauskas.

Pacientams, kurie turi gydytojų konsiliumo išvadą, kad priemonė būtina, reikėtų kreiptis į šias priemones nuomojančias įmones, sudariusias sutartį su ligonių kasa. Pasirinkta įmonė su pacientu pasirašo sutartį dėl priemonės išdavimo, garantinio aptarnavimo, nuolatinės priežiūros ir keičiamųjų dalių tiekimo. Sutartį su ligonių kasa turinčios įmonės gyventojus turi aprūpinti medicinos priemonėmis netaikydamos priemokų dėl technologinių savybių. Šių įmonių sąrašus galima rasti čia.

Medicinos priemonių nuomos išlaidoms kompensuoti kasmet skiriama vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Per ketverius metus šiam tikslui panaudota suma išaugo dvigubai: nuo 3,3 mln. eurų 2021-aisiais iki 6,6 mln. eurų pernai.

Valstybinės ligonių kasa informacija

Iššūkiai plaukams vasarą.

„Kad ir kaip malonu vasarą maudytis jūroje, šis vanduo plaukams nėra palankus. Jame esanti druska ištraukia drėgmę tiek iš plauko paviršiaus, tiek iš vidaus, todėl plaukai tampa sausi, šiurkštūs ir linkę lūžinėti. Gėlas vanduo – ežerai ir upės – taip pat gali paveikti plaukų būklę, ypač jei jame daug dumblo ar mineralų, kurie kaupiasi ant plauko paviršiaus“, – pasakoja vaistininkė G. Nienė.

Anot jos, UV spinduliai taip pat veikia plaukus – naikina keratiną, silpnina pigmentą, todėl plaukai blunka, tampa trapūs ir išsausėja.

Kaip atgaivinti nualintus plaukus?

„Jei pajutote, kad po laiko prie jūros plaukai tapo sausesni ar šiurkštesni, skirkite jiems daugiau dėmesio. Rinkitės priemones, kurių sudėtyje yra keratino – baltymo, padedančio atkurti pažeistą plauko struktūrą. Taip pat naudingos sudedamosios dalys – hialurono rūgštis, pantenolis, argano ar kokosų aliejus – jos drėkina, maitina ir stiprina plaukus“, – sako vaistininkė G. Nienė.

Pasak vaistininkės, labai svarbu ne tik naudoti tinkamas priemones, bet ir naudoti jas teisingai:

„Naudojant šampūną, juo trinkite tik galvos odą, o ne visus plaukus iki galiukų. Priešingu atveju dar labiau sausinsite plauką. Tuo tarpu kondicionierių ar kaukių nenaudokite nuo pat šaknų – geriau paskirstykite jas per plaukų ilgį ir galiukus. Reguliariai naudokite drėkinamąsias ir maitinamąsias kaukes – 1–2 kartus per savaitę. Po jų galima papildomai naudoti nenuplaunamą kondicionierių ar serumą su apsauga nuo karščio ir UV spindulių”, – sako G. Nienė.

Pasirūpinkite plaukais iš anksto.

Vaistininkė primena, kad dažnu atveju paprasti kasdieniai įpročiai gali padėti išvengti plaukų išsausėjimo:

„Prieš maudantis jūroje ar baseine, sudrėkinkite plaukus švariu vandeniu – taip jie mažiau sugers druską ar chlorą. Taip pat naudokite specialius aliejus ar purškiklius su SPF apsauga plaukams. Pabandykite į savo stilių įtraukti galvos apdangalus – skareles, skrybėles ar kepure. Jos gali padėti apsaugoti ne tik plaukus, bet ir galvos odą“, – sako vaistininkė G. Nienė.

Ji priduria, kad po maudynių plaukus reikėtų kuo greičiau išskalauti švariu vandeniu ir naudoti drėkinamąsias priemones.

„Plaukų būklė glaudžiai susijusi su viso organizmo vidine pusiausvyra. Todėl rekomenduojama įtraukti į mitybą baltymų, omega-3 rūgščių, cinko, biotino, vitaminų A, C ir E. Visus juos galima gauti tiek su maistu, tiek maisto papildų pavidalu“, – sako vaistininkė G. Nienė.

UAB ,,Lietuvos sveikata" inf.

Kas tai per liga?

Čikungunija – tai liga, kurią sukelia čikungunijos virusas (priklauso Togaviridae šeimos Alphavirus genčiai). Jis žmonėms perduodamas per užsikrėtusių uodų įkandimus. Nors daugeliui ligonių simptomai praeina per savaitę, kai kuriems sąnarių skausmai išlieka kelis mėnesius ar net metus. Sunkesnė eiga dažnesnė kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems gretutinių ligų.

Ar yra vakcina?

2024 m. birželio 28 d. Europos Komisija patvirtino pirmąją pasaulyje vakciną nuo čikungunijos – „Ixchiq“. Ji skirta suaugusiesiems (nuo 18 m.) ir sudėtyje turi susilpninto viruso. Lietuvoje ši vakcina registruota nuo pernai birželio 27 d., tačiau kol kas netiekiama.

Kaip apsisaugoti?

Rekomenduojamos apsaugos priemonės asmenims, gyvenantiems arba keliaujantiems į endemines šalis:

• Dėvėti šviesius drabužius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes – tai sumažina odos plotą, prie kurio gali prieiti uodai.
• Naudoti chemines priemones nuo uodų (repelentus), smilkalus ar kitas atbaidančias priemones:
  • lovą apgaubti insekticidais apdorotu tinklu,
  • naktį deginti pyretroidu impregnuotą spiralę,
  • išpurkšti insekticidais tamsias patalpų vietas ir pan.
• Jei įmanoma, miegoti po insekticidais apdorotu tinklu – tai ypač svarbu, jei nėra oro kondicionieriaus ar langų tinklelių.
• Naudoti langų ir durų tinklelius – pasirūpinti, kad jie būtų tvarkingi ir sandarūs, kad uodai nepatektų į patalpas.
• Sumažinti uodų veisimosi vietas – pašalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir aplinkoje.
• Ligos paveiktose teritorijose – naikinti uodus purškiant insekticidais.
• Jei per 1–12 dienų po kelionės atsiranda karščiavimas, sąnarių, raumenų ar galvos skausmas, kraujavimas ar kiti įtartini simptomai – nedelsti kreiptis į gydytoją ir informuoti apie kelionę.

NVSC inf. 

Vibrio rūšies bakterijos dažnai aptinkamos Baltijos jūroje vasaros metu, nes ši jūra, dėl mažesnės druskos koncentracijos, sudaro ypač palankias sąlygas bakterijoms daugintis. ELPKC sudarytame žemėlapyje galima matyti Vibrio infekcijų riziką Europos vandens telkinių pakrantėse. Žemėlapį (anglų k.) galima rasti adresu https://geoportal.ecdc.europa.eu/vibriomapviewer/

Kaip užsikrečiama vibrioze?

Vibriozės simptomai priklauso nuo to, kaip buvo užsikrėsta infekcija. Kai vibriozė perduodama suvalgant žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių (moliuskų ir kt.), gurkštelėjus jūros vandens, simptomai dažniausiai panašūs į žarnyno infekciją, apima vandeningą viduriavimą, pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, karščiavimą ir šaltkrėtį. Infekcija taip pat gali išsivystyti maudantis vandenyje, kuriame gausu Vibrio bakterijų – tai gali sukelti ausų uždegimą, o bakterijoms patekus į atviras žaizdas – odos simptomus, tokius kaip paraudimas, tinimas bei skausmas aplink pažeistą vietą ir pūliavimas. „Negydomos žaizdų infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujo užkrėtimas ar net galūnių amputacija – ypač tarp asmenų, turinčių gretutinių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, sergančių lėtinėmis kepenų ligomis ar susilpnėjusia imunine sistema“, – akcentuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė.

Kaip apsisaugoti?

Norint išvengti Vibrio bakterijų sukeliamų infekcijų, rekomenduojama nevartoti žalių (ypač austrių) ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių. Jas ruošiant reikėtų mūvėti apsaugines pirštines, o po sąlyčio – kruopščiai nusiplauti rankas muilu ir šiltu vandeniu. Taip pat būtina saugotis kryžminės taršos – išvirtos jūros gėrybės neturi liestis su žaliais vėžiagyviais ar jų sultimis, o naudojami įrankiai turi būti švarūs.

Dar didesnio atsargumo reikalauja situacijos, kai ant kūno yra odos pažeidimų – net ir nedidelės žaizdelės, įbrėžimai ar įpjovimai gali tapti vartais bakterijoms patekti į organizmą. Didžiausia rizika – žmonėms su atviromis žaizdomis ar nusilpusiu imunitetu, nes Vibrio bakterijos tokiu atveju gali sukelti net gyvybei pavojingas komplikacijas.

„Jei neseniai atlikote operaciją, darėtės tatuiruotę ar vėrėtės auskarus, rekomenduojama vengti maudynių jūroje ar žiotyse, kur upės susilieja su jūra. Nusprendus maudytis, žaizdas būtina apsaugoti vandeniui atspariu tvarsčiu, o vėliau jas kruopščiai nuplauti muilu ir vandeniu“, – pataria NVSC atstovė.

NVSC inf. 

VLK pranešimas spaudai

NKC duomenimis, 2022 m. Europos vaistų gamintojams buvo parduota 25 tūkst., 2023 m. – 12 tūkst., o 2024 m. – 28 tūkst. litrų kraujo plazmos.

VVKT skaičiuoja, kad 2024 m. vaistinėms ir gydymo įstaigoms Lietuvoje iš viso perduota 65 581, 2023 m. – 61 346, o 2022 m. – 59 411 pakuočių vaistinių preparatų, pagamintų iš kraujo plazmos.
Kaip aiškina NKC direktorius Daumantas Gutauskas, likusi ir gydymui nepanaudota plazma kasmet parduodama per atvirą konkursą, kuriame dalyvauja Europos vaistų gamintojai.

Pasak D. Gutausko, platus iš donorų kraujo atskirtos plazmos panaudojimas – tiek pacientų gydymui ligoninėse, tiek vaistų gamyboje – yra itin svarbus ir efektyvus, nes padeda gelbėti žmonių gyvybes.
„Esame be galo dėkingi visiems kraujo donorams už jų aktyvumą bei kviečiame nesustoti dalintis gerumu – reguliariai apsilankyti kraujo donorystės centruose ir paskatinti tai daryti savo artimuosius ar draugus. Iš kraujo plazmos gaminami vaistai yra būtini retoms kraujo ligoms, tokioms kaip hemofilija ar įgimtas imunoglobulinų deficitas, gydyti. Be to, šie vaistai vis dažniau gelbsti ir ką tik gimusių kūdikių gyvybes, kai jų kraujo rezus faktorius nesutampa su motinos. Tokiais atvejais gydymas tampa būtinas. Tad verta susimąstyti – galbūt vieną dieną šių vaistų gali prireikti mūsų vaikams, tėvams ir kitiems artimiesiems. Na, o jei šiandien padėsi Tu – rytoj kažkas padės ir Tau“, – pabrėžia D. Gutauskas.

Vaistų, kurie yra pagaminti iš farmacinės žaliavos – kraujo plazmos, poreikį puikiai pagrindžia statistika.
Pasaulinės hemofilijos federacijos (WFH) duomenimis, surinktais iš 119 pasaulio šalių, 2023 m. hemofilija sergančiųjų buvo fiksuojama beveik 220 tūkst. Tiesa, organizacijos vertinimu, tik apie 35 proc. visų sergančiųjų yra oficialiai diagnozuoti ir įtraukti į sveikatos priežiūros sistemą – didelė dalis lieka nežinomi dėl ribotų išteklių, informacijos stokos ar silpnos sveikatos infrastruktūros.

„Didelis retomis, genetinėmis, sunkiomis ligomis sergančiųjų skaičius tik patvirtina, kodėl būtina skatinti kraujo donorystę ir efektyviai panaudoti kraujo plazmą. Tik mūsų visų bendrystė ir supratimas gali padėti įveikti šiuos iššūkius“, – pabrėžia D. Gutauskas.

NKC primena, kad kraują gali aukoti visi sveiki 18–65 metų gyventojai: vyrai – iki 6 kartų per metus, moterys – iki 4. Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kitomis sunkiomis lėtinėmis, pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis. Priešingu atveju kyla pavojus pacientui užsikrėsti.

NKC duomenimis, 2024 m. kraują dovanojo 41,2 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 76,9 tūkst., o 2023 m. sulaukta 40,1 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 72,3 tūkst.

ELPKC duomenimis, nuo 2023 m. sausio Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje (ES/EEE) užregistruoti 234 difterijos atvejai. Dalis jų fiksuota tarp žmonių, priklausančių labiau pažeidžiamoms grupėms – benamiai, migrantai, asmenys, gyvenantys ar dirbantys laikino apgyvendinimo centruose, taip pat narkotikus vartojantys asmenys. Iki 2020 m. ES / EEE šalyse per metus vidutiniškai būdavo užregistruojama apie 21 difterijos atvejį. 2022 m. šis skaičius išaugo iki 320, daugiausia tarp neseniai atvykusių migrantų. 

Nors ECDC vertinimu rizika Europos visuomenei išlieka labai maža dėl aukšto skiepijimo lygio daugumoje ES / EEE šalių, pažeidžiamiems asmenims ji yra didesnė ir įvardijama kaip vidutinė.

Jei neskiepyti asmenys užsikrečia difterija, jiems gali pasireikšti odos infekcijos arba kvėpavimo takų difterija, pastaroji baigiasi mirtimi  5–10 proc. atvejų. Aukštas skiepijimo apimtis išlaikančiose populiacijose   daugeliu atveju užsikrėtus šia liga simptomai nepasireiškia arba būna lengvi.  Visiškai paskiepyti (gavę visas reikiamas vakcinos dozes) žmonės užsikrečia labai retai. 

Pagrindinė apsaugos priemonė – skiepai 
Vakcina nuo difterijos įtraukta į nacionalines vaikų skiepijimo programas visoje Europoje. Lietuvoje skiepijimo nuo difterijos apimtys pastaraisiais metais nesiekia rekomenduojamo lygio (90–95 proc.). Iki 2024 m. buvo paskiepijama 90 proc. vaikų, tačiau pernai šis lygis nebuvo pasiektas – paskiepyta tik 88,8 proc. 1 metų vaikų. Lietuvoje šios ligos atvejų neregistruojama jau 14 metų (paskutinis atvejis buvo užregistruotas 2011 m., o mirties atvejis – 2008 m.). 

Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, sveikstančio ligonio ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus – kosint, čiaudint, kalbant (oro lašiniu būdu) ar su odos opų išskyromis. Difterija sergantis ligonis yra užkrečiamas 2 savaites, retais atvejais – virš 4 savaičių.  Rečiau difterija užsikrečiama naudojantis asmeniniais sergančiojo daiktais, indais ar fizinio kontakto metu, per užkrėstus maisto produktus.  

Liga prasideda ūmiai per 2–5 dienas nuo užsikrėtimo (gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų). Pradžioje difterijos simptomai panašūs į kitų bakterinių nosiaryklės ligų: pakyla temperatūra, skauda gerklę, ypač ryjant, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina gali būti jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos. Gali būti sunku kvėpuoti, patinsta kaklo limfmazgiai, vargina sausas kosulys. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio. Ligos komplikacijas sukelia  toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. 

NVSC pranešimas spaudai

Tieskime tiltus gyvenimui kartu.

Nacionalinio transplantacijos biuro pranešimas spaudai

informuojame, kad II įstaigos aukšte vykdomas pasiruošimas remonto darbams, dėl to keičiasi darbo organizavimas. Pateikiame informaciją, kuri palengvins Jūsų apsilankymą.

Kraujo tyrimai, skiepai

Laboratoriniai kraujo tyrimai, skiepai atliekami 106 kab. iki 19.00 val.
Pacientai kviečiami bendra eile. Be eilės priimami: nėščiosios, gydytojo paskyrimu skubūs kraujo tyrimai ir gliukozės tolerancijos mėginys.

Kardiograma, spirograma, akispūdis atliekami 108 kab. iki 16 val. nuo 16.00 val. 106 kab.

Šeimos gydytojai dirbs:

Gyd. A.Paulauskienė 120B kab.
Gyd. A. Kmitienė 120A kab
Gyd. L. Sprainaitienė 114 kab.
Gyd. G. R. Užkurnienė 107 kab.
Gyd. V. Šakalienė  iki 07.25 d. 104 kab.
Gyd. S. Stačkus 112 kab.
Gydytojų konsultacinė komisija 101 kab.

Kiti specialistai

Gyvensenos medicinos specialistė, širdies kraujagyslių ligų prevencinės programos apylinkės administratorė, kineziterapeutai dirbs Psichikos dienos stacionare, II aukšte (pastatas įstaigos teritorijoje).
Atsiprašome dėl laikinų nepatogumų.

Visą informaciją įstaigoje Jums suteiks registratūros darbuotojai. Jeigu turite papildomų klausimų, susisiekite registratūros telefonu: 0 349 690 15.

Jonavos PSPC inf.

Kaip šios ligos pasireiškia ir kuo jos pavojingos?

Užsikrėtus keliautojams būdingomis ligomis, simptomai gali būti nuo lengvų iki gyvybei pavojingų. Dažniausiai pasitaikančios – virškinamojo trakto infekcijos pasireiškia viduriavimu, vėmimu, pykinimu, pilvo skausmais. Nors jos dažnai praeina savaime, sunkesniais atvejais gali sukelti dehidrataciją ar ilgalaikius virškinimo sutrikimus. Virusinis hepatitas A suaugusiems pasireiškia nuovargiu, karščiavimu, pykinimu, o sunkesniais atvejais gali sukelti kepenų nepakankamumą.

Tropinėse šalyse užsikrėtus uodų platinamomis ligomis – maliarija ar Dengės karštlige, rizikuojama rimtomis komplikacijomis. Maliarija gali sukelti smegenų pažeidimą, inkstų nepakankamumą, stiprią anemiją, o susirgus sunkia Dengės karštligės forma – gali kilti vidinis kraujavimas, šoko būsena, ištikti gyvybei pavojingi organų pažeidimai. Dauguma vakarų Nilo karštligės atvejų yra besimptomiai, kitais atvejais gali pakilti temperatūra, varginti galvos skausmas, nuovargis, raumenų skausmas, kartais bėrimas. Retais atvejais, ypač vyresnio amžiaus arba imunodeficitinės būklės asmenims gali išsivystyti neurologiniai pažeidimai (encefalitas, meningitas, ūminis vangus paralyžius). Todėl svarbu ne tik atpažinti simptomus (karščiavimą, galvos skausmą, vėmimą, bendrą silpnumą), bet ir pasirūpinti tinkama prevencija dar prieš išvykstant.

Pagrindinė prevencija – tinkamas pasiruošimas

Užkrečiamųjų ligų kelionėse galima išvengti laikantis kelių svarbiausių rekomendacijų:

Pasikonsultuokite su gydytoju. Ne vėliau kaip 4–6 savaitės prieš kelionę kreipkitės į gydytoją – jis įvertins jūsų kelionės maršrutą, sveikatos būklę ir paskirs reikiamus skiepus, antimaliarinius vaistus bei kitas profilaktines priemones.
Rūpinkitės maisto ir vandens sauga. Vartokite tik fasuotą arba virintą vandenį, rinkitės gėrimus  be ledukų. Valgykite tik ką tik termiškai apdorotą maistą, venkite žalios mėsos, neplautų vaisių ir daržovių bei gatvės maisto, jei kyla abejonių dėl higienos.
Saugokitės vabzdžių įkandimų. Naudokite repelentus, dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, langus denkite tinkleliais nuo uodų. Svarbu saugotis ir stovinčio vandens, kuriame veisiasi uodai.
Laikykitės higienos. Reguliariai plaukite rankas, jei nėra galimybės nusiplauti  po tekančiu vandeniu, naudokite dezinfekcinį skystį, ypač prieš valgį ir pasinaudoję tualetu.
Svarbu. Pakilus temperatūrai arba atsiradus gripą primenantiems simptomams kelionės metu ar grįžus iš maliarijos, Dengės karštinės ar Vakarų Nilo karštligės endeminių vietovių, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą ir informuoti gydytoją, kokiose šalyse lankėtės – net jei naudojote rekomenduojamas profilaktines priemones.
Pasidomėkite apie šalies epidemiologinę situaciją. Informaciją apie tai, kokios ligos paplitusios įvairiose pasaulio šalyse ir kokios priemonės taikomos, galima rasti NVSC interneto svetainėje adresu  https://nvsc.lrv.lt/lt/skiepai-keliautojams/ . 

Papildomas dėmesys – b raupams

Nuo 2022 m. pasaulyje registruojama vis daugiau b raupų atvejų. Nuo 2022 m. iki šių metų gegužės pabaigos užregistruota virš 140 tūkst. b raupų atvejų 137 šalyse. Europoje per minėtą laikotarpį užregistruota virš 30 tūkst. atvejų. Lietuvoje užregistruoti penki  b raupų atvejai 2022 m. bei vienas II-ojo tipo atmainos atvejis 2024 m. 
Primename, kad saugantis šios ligos patariama vengti artimo fizinio kontakto su asmenimis, kuriems pasireiškė simptomai, vengti atsitiktinių lytinių santykių ir laikytis tinkamos rankų higienos. Rizikos grupei priklausantiems asmenims (t. y. vyresniems nei 18 metų amžiaus vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais) rekomenduojama pasiskiepyti. 

NVSC pranešimas spaudai

Kremas nuo saulės – ne tik paplūdimyje

Saugoti nuo saulės reikia visas atviras kūno vietas – ne tik veidą. Reikėtų nepamiršti ištepti ir ausų, kaklo (ir sprando), lūpų (naudoti SPF turintį lūpų balzamą), pėdų viršaus, plaukų sklastymo. Kasdienai pakanka SPF 30, tačiau esant aktyviai saulei – prie jūros, kalnuose, sportuojant ar dirbant lauke – rekomenduojamas SPF 50+.

Renkantis kremą, atkreipkite dėmesį į:
•    SPF rodiklį: SPF 30 blokuoja apie 97 % UVB spindulių, SPF 50 – apie 98 %.
•    Plataus spektro apsaugą: tiek nuo UVB spindulių, sukeliančių nudegimus, tiek nuo UVA – odos senėjimą skatinančių spindulių.
•    Atsparumą vandeniui: kad apsauga būtų užtikrinta maudantis ar prakaituojant.
•    Formą: kremai yra patikimesni, nes geriau padengia odą, purškiamos priemonės – patogesnės greitam naudojimui.

Svarbu – kremą reikia tepti bent 15–30 minučių prieš einant į lauką, ir reguliariai atnaujinti pagal etiketės rekomendacijas– ypač po maudynių ar gausaus prakaitavimo. 

Akiniai nuo saulės, rūbai, avalynė

Esant lauke, galvą būtina saugoti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, idealu būtų su plačiais bryliais ir ventiliacinėmis angomis, kad galva kuo mažiau prakaituotų. Taip pat, akis saugokite akiniais nuo saulės.

Rekomenduojama rengtis šviesiais, laisvais, natūralaus audinio drabužiais. Reikėtų vengti drabužių iš sintetinių audinių. Esant karščiams, organizmas gausiai prakaituoja, todėl galima turėti pakaitinių rūbų. Avalynė turėtų būti atvira, geriausia iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, odos.

Saulės ir šilumos smūgiai – pavojingi sveikatai

Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas dėl lokalinio perkaitimo ilgą laiką tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą ar neapsaugotą galvą, sprandą, kai įkaista smegenų dangalų kraujo indai ir pakyla galvos smegenų temperatūra.

Šilumos smūgis arba perkaitimas – tai pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, susikaupia šilumos perteklius organizme, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra. 

Dažniausiai perkaistama esant aukštai aplinkos oro temperatūrai (dažniausiai 30 ir daugiau laipsnių), didelei santykinei oro drėgmei, intensyviam saulės aktyvumui, vartojant mažai skysčių, ilgai ir sunkiai dirbant ar intensyviai judant saulės atokaitoje ar karštoje nevėdinamoje patalpoje. 

Šilumos smūgio simptomai: kūno temperatūra pakyla iki 40-41 °C, oda parausta, skauda galvą, ji svaigsta, sutrinka koordinacija ir orientacija, gali kamuoti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nerimas, mieguistumas, vangumas, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, sąmonės pritemimas ar netekimas. 

Saulės smūgio simptomai: pradeda skaudėti ir svaigti galva, žmogų apima bendras silpnumas, pasireiškia pykinimas, vėmimas, pradeda zvimbti ausyse, mirgėti akyse, išbąla veidas, išpila šaltas prakaitas, galima netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų edemos (paburkimo). 

Labai dažnai šilumos ir saulės smūgiai ištinka kartu, o simptomai panašūs. Saulės smūgis gali pasireikšti ir pavėluotai, praėjus net 6-8 valandoms po buvimo saulėje, todėl kartais sunku atsekti prastos savijautos priežastį.

Jeigu nepavyko išvengti šilumos smūgio ir nukentėjusysis yra sąmoningas, pirmiausia reikia jį:
1.    nuvesti į pavėsį, paguldyti ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius (taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka);
2.    apkloti šaltu vandeniu sudrėkinta paklode ar rankšluosčiu ir nuolat jį drėkinti;
3.    veidą vilgyti vėsiu vandeniu arba uždėti vėsų kompresą;
4.    kūno temperatūrai nukritus iki 37,5 laipsnių, drėgną paklodę ar rankšluostį pakeisti sausu;
5.    duoti atsigerti vėsaus, bet ne ledinio, vandens.
Jeigu nepavyko išvengti saulės smūgio, reikia išvesti nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią patalpą, paguldyti truputį pakelta galva arba pasodinti, atsagstyti ir atlaisvinti drabužius, vėdinti vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone, apipurkšti ar suvilgyti veidą vandeniu, ant galvos uždėti šaltą kompresą. Duoti atsigerti vėsesnio vandens. Jei nukentėjusįjį pykina, duoti išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis).

Jeigu nukentėjusysis nuo šilumos ir/ar saulės smūgių neteko sąmonės, reikia guldyti jį ant šono, vėdinti, niekuo negirdyti bei skubiai kviesti greitąją pagalbą numeriu 112 arba patiems gabenti į artimiausios gydymo įstaigos priimamąjį.

Higienos institutas liepos mėnesį vykdo socialinių tinklų kampaniją „SOS! Vasara“, kuri kviečia mėgautis vasara saugiai. Kiekvieną savaitę gyventojai sulauks trumpų, aiškių ir praktiškų patarimų, kaip išvengti dažniausių šiltojo sezono pavojų – nuo saugaus elgesio prie vandens iki apsaugos nuo saulės, vabzdžių ar karščio.

Higienos instituto pranešimas spaudai

„Turbūt mažiausiai, kuo norėtųsi rūpintis atostogų metu, yra vaistai. Tad, jeigu poilsiaujate kaime, sodyboje, ar vietovėje, kurioje yra nutolusi vaistinė, ir staiga prisiminėte, kad vartojami vaistai baigiasi, visai nebūtina dėl to grįžti namo arba vykti iki artimiausios vaistinės. Pagal išrašytą E. receptą vaistus Lietuvoje galima įsigyti ir nuotoliniu būdu. Tereikia per savo E. sveikatos paskyrą užsisakyti vaistus ir pasirinkti pristatymą jūsų nurodytu adresu“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento Farmacinės veiklos skyriaus patarėja Kristina Povilaitienė.

Pasak ministerijos atstovės, pirkdami receptinius vaistus internetu gyventojai gali ne tik pasirinkti jiems patogų pristatymo arba atsiėmimo būdą, bet ir palyginti skirtingų vaistinių siūlomas kainas bei pasirinkti geriausią.

Turėdami atstovavimo teisę, kurią nesudėtinga patiems susikurti E. sveikatos paskyroje, gyventojai gali internetu įsigyti receptinius vaistus ne tik sau, bet ir artimiesiems.

Nuotolinė prekyba populiarėja, tačiau svarbu būti budriems

Nors absoliuti dauguma gyventojų įsigyti receptinių vaistų eina į fizines vaistines, nuotolinės prekybos privalumais pacientai naudojasi vis dažniau. Per metus receptinių vaistų nuotolinių pirkimų skaičius išaugo beveik dvigubai: praėjusių metų birželį buvo fiksuota 1780 išdavimo (pardavimo) dokumentų, o šiemet – beveik dvigubai daugiau (3367).

Receptinių vaistų nuotolinis pirkimas vyksta per E. sveikatos sistemą, kurioje E. receptai susieti su paciento duomenimis, todėl neįmanoma įsigyti vaistų nelegaliai ar be recepto. Jei žmogus atsitiktinėje svetainėje įveda receptinio vaisto pavadinimą ir mato pasiūlymą jį nusipirkti, didelė tikimybė, kad tai nelegali prekyba. Todėl svarbu žinoti, jog visos oficialios internetinės vaistinės turi turėti specialų patvirtinimo ženkliuką. Jis turi būti aktyvus – paspaudus jį turi atsirasti sąrašas vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tam tikras išimtis – nuotoliniu būdu negalima įsigyti narkotinių ir psichotropinių vaistų, vardinių vaistų bei ekstemporaliųjų vaistų, kurie yra gaminami vaistinėse pagal individualų receptą konkrečiam pacientui, taip pat vaistų, kurių laikymui ir logistikai numatytos specialios sąlygos, kaip, pavyzdžiui, temperatūra, nes vaistinės gali neturėti galimybės juos pristatyti į namus.

Atsiimti vaistus pagal Lietuvoje išrašytą E. receptą jau galima aštuonių ES šalių vaistinėse

Atostogaujantiems užsienyje gali praversti galimybė įsigyti Lietuvoje gydytojo išrašytus vaistus kitose ES šalyse. Turint E. receptą, tai jau galima padaryti aštuoniose valstybėse: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Čekijoje ir Suomijoje. Šių šalių vaistinėse pacientui iš Lietuvos tereikia pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o šių valstybių piliečiai, atitinkamai, su savo šalies E. receptu gali įsigyti vaistus Lietuvoje.

Kitose ES/EEE ar trečiosiose šalyse pacientai gali atsiimti receptinius vaistus pateikę popierinį receptą – tokiu atveju dar prieš išvykstant iš Lietuvos reikėtų kreiptis į gydantį gydytoją, kad šis išrašytų vaistą popierinio recepto blanke.

Minėtose aštuoniose šalyse, kurios dalyvauja E. receptų mainuose, galima įsigyti visus kompensuojamuosius ir nekompensuojamuosius receptinius vaistus, išskyrus narkotinius, ekstemporaliuosius ir vardinius vaistus. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra galimybės pasinaudoti tęstiniu e. receptu (su žyma „gydymui tęsti“), jeigu vaisto išdavimas jau buvo pradėtas Lietuvoje.

Taip, pat iki 2027 m. sausio mėn. 4 d. negalima bus įsigyti vaistų, kurių farmacinė forma – įkvepiamieji vaistiniai preparatai, milteliai, milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui ar skystos ir minkštos farmacinės formos vaistiniai preparatai (tepalai, sirupai ir pan). Minėtų farmacinių formų vaistams, taip pat kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonėms, kaip ir iki šiol, turi būti išrašomi popieriniai receptai, kurie yra pripažįstami ir kitose ES valstybėse. 

Jeigu pacientas žino, kad vaistą norės įsigyti ES valstybėje, kurioje vyksta e. recepto duomenų mainai, sveikatos priežiūros specialistas papildomai norimą informaciją (rekomenduojama anglų kalba) gali pateikti farmacijos specialistui skirtame pastabų lauke.

Jeigu Lietuvos Respublikos apdraustasis asmuo laikino buvimo kitoje ES šalyje metu savo lėšomis įsigijo vaistą, kuris Lietuvoje yra kompensuojamas PSDF lėšomis, grįžęs į Lietuvą jis turėtų kreiptis į Valstybinę ligonių kasą dėl jo patirtų išlaidų kompensacijos.

Daugiau informacijos apie tarpvalstybines elektronines sveikatos paslaugas galima rasti ČIA.

Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Europos Sąjungoje įsigalios tiesiogiai taikomas 2025 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentas (ES) 2025/877 , kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009. Naujuoju reglamentu į II priedą įtraukiama 21 cheminė medžiaga, kurios naudojimas kosmetikos gaminiuose bus draudžiamas dėl kancerogeninių, mutageninių ar toksiškų reprodukcijai savybių.

Didžiausio susirūpinimo tarp ūkio subjektų sulaukė draudimas naudoti cheminę medžiagą difenil (2,4,6-trimetilbenzoil) fosfino oksidą (CAS Nr. 75980-60-8), kurios INCI pavadinimas – Trimethylbenzoyl Diphenylphosphine Oxide (trumpinamas kaip TPO). Ši medžiaga plačiai naudojama kaip fotoiniciatorius geliniuose nagų lakuose, nes, veikiama UV spindulių ar LED lempų skleidžiamos šviesos, spartina net ir daug pigmentų savo sudėtyje turinčių nagų gelių kietėjimą. 

•    Gelinių nagų lakų gamintojai prašomi nedelsiant peržiūrėti visų gaminių sudėtis, ypač UV / LED poveikyje kietėjančių gelinių nagų lakų receptūras ir nutraukti TPO naudojimą visų tipų kosmetikos gaminiuose, skirtuose ES rinkai. Esant poreikiui koreguoti gaminių formules, pasirenkant  alternatyvias saugias medžiagas. Labai svarbu, kad gelinių nagų lakų tiekimo grandinės dalyviai būtų informuoti apie atliktus pokyčius ir atnaujintą gaminių sudėtį.  
•    Gelinių nagų lakų importuotojai raginami itin atidžiai vertinti gaminių sudėtį ir atsakingai rinktis gelinius nagų lakus, importuojamus iš  ES nepriklausančių šalių. 
•    Gelinių nagų lakų platintojai privalo patikrinti visų turimų ir planuojamų platinti gelinių lakų sudėtį. Likusių atsargų realizavimas po šios datos bus neteisėtas, todėl rekomenduojama imtis veiksmų jau dabar – atsisakyti TPO turinčių gaminių ir susisiekti su tiekėjais dėl galimybių įsigyti ir platinti atnaujintos sudėties gaminius.
•    Nagų priežiūros paslaugų teikėjai  kviečiami peržiūrėti turimas priemones ir iki 2025 m. rugsėjo 1 d. pasiruošti nebenaudoti gelinių nagų lakų, kurių sudėtyje yra TPO – net jei šie gaminiai buvo įsigyti anksčiau. Nuo šios datos tokie gaminiai nebegali būti naudojami, parduodami grožio paslaugoms teikti ar laikomi paslaugos teikimo vietoje.

Iškilus klausimų, galima kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą el. paštu info@nvsc.lt ar tel. Nr. +370 5 264 9676 

Kontaktai žiniasklaidai: https://nvsc.lrv.lt/lt/kontaktai-ziniasklaidai/

Šio tyrimo rezultatai svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Europai, nes juos įvertinus, bus teikiami siūlymai Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų leidėjams, kaip mažinti kenksmingų medžiagų paplitimą žmonių organizmuose per pramonės produkciją – kosmetiką, maistą, automobilių pramonę, aprangą, avalynę, namų apyvokos reikmenis. Taip pat rekomendacijos gyventojams, kaip gerinti sveikatą, saugoti save ir artimuosius, norint sumažinti galimą cheminių medžiagų poveikį organizmui.

NVSPL atkreipia dėmesį, kad kiekvienas atvykęs tirtis gyventojas turės paaukoti kraujo ir atsinešti šlapimo, nes bus tiriamos gyventojų kraujyje ir šlapime esančių pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos. Pavyzdžiui, bisfenolių, perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų, pesticidų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, polichlorintų bifenilų, metalų, skydliaukės hormonų ir kraujo lipidų kiekiai.  

Į tiriamųjų grupę atsitiktinės atrankos būdu iš viso kasmet bus kviečiama po 600 reprodukcinio amžiaus šalies gyventojų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus bei šių miestų rajonų. Daugiausia – 303 – Vilniuje bei Vilniaus rajone. Per trejus metus planuojama ištirti 1800 gyventojų. 

Laboratoriniam ištyrimui iš vieno tiriamojo bus paimta iki 50 ml kraujo ir iki 70 ml pirmo rytinio šlapimo ėminio. Taip pat bus renkama informacija apie gyvenamąją ir darbo aplinką, gyvensenos ir mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, persirgtas ligas, vartojamus vaistus.

Tyrimą koordinuojančios Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrės Laimutės Vaidelienės teigimu, mūsų šalyje startuojantis epidemiologinis žmogaus biologinės stebėsenos ir sveikatos tyrimas prisideda prie  tarptautinio, EK koordinuojamo tyrimo. Jis atliekamas 22 Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, kaimyninėje Lenkijoje bei Estijoje.

„Cheminių medžiagų – nematomų, nejuntamų, bet esančių mūsų aplinkoje, ore bei maiste įtaka žmogaus sveikatai yra be galo svarbi. Nauji genetiniai tyrimai yra patvirtinę aplinkos poveikio svarbą mūsų genų pasireiškimo reguliavimui (epigenetikai). Biomonitoringas yra vienas iš tiksliausių metodų, leidžiančių įvertinti kenksmingų medžiagų iš aplinkos paplitimą žmogaus organizme mastą. O tai padeda mokslininkams numatyti rizikos grupes ir stebėti tendencijas, atsakingiems asmenims priimti reikiamus sprendimus dėl pavojingų cheminių medžiagų kontrolės, apribojimo ar uždraudimo. Labai svarbu, turint tikslius duomenis, juos tinkamai interpretuoti, nes tai padeda nuo cheminės taršos aplinkoje pavojaus apsaugoti visus gyventojus, o ypač labiau pažeidžiamas gyventojų grupes“, - sako viceministrė L. Vaidelienė.

Kaip pastebi šiam projektui vadovaujanti NVSPL direktorės pavaduotoja Rosita Marija Balčienė, dažniausiai žmonių organizmuose aptinkamos cheminės medžiagos bei sunkieji metalai: bisfenolis, pesticidai, arsenas, gyvsidabris, kadmis, chromas, švinas ir pan., kurios yra pavojingos. Moksliniai tyrimai rodo, kad aplinkos veiksniai nulemia apie 20 proc., o gyvensenos veiksniai – apie  50 proc.  žmogaus sveikatos. Dauguma cheminių medžiagų yra endokrininę ir reprodukcinę sistemą žalojančios, vėžį bei kitus ilgalaikius, lėtinius sveikatos sutrikimus sukeliančios medžiagos.

„Šių medžiagų poveikis sveikatai dažniausiai būna tylus ir ilgalaikis, todėl labai svarbu laiku nustatyti jų paplitimo lygį ir galimą įtaką žmogaus organizmui. Tokie tyrimai yra geriausias būdas apsisaugoti nuo itin neigiamų padarinių sveikatai ateityje. Turint konkrečius duomenis apie pavojingas chemines medžiagas žmonių organizmuose, galima imtis priemonių, kaip stabdyti jų plitimą. Pavyzdžiui, per maistą, pramonės produkciją, teikti pasiūlymus įstatymų leidėjams, rekomendacijas žmonės, kaip koreguoti kasdieninius įpročius. Norint išvengti arba sumažinti cheminių medžiagų kiekį organizme, deja, neužtenka tik sveikai gyventi, maitintis, sportuoti“, –  pabrėžia R. Balčienė.

Pasak R. Balčienės, šalies gyventojų dalyvavimas šiame tyrime – ne tik atsakomybė prieš save ir artimuosius, bet ir reikšmingas indėlis į mokslu grįstus sprendimus, padėsiančius ateityje sumažinti pavojingų cheminių medžiagų kiekį mūsų kasdienėje aplinkoje.

„Tikimės, kad tyrimui atrinkti gyventojai neliks abejingi ir atvyks išsitirti. Kiekvieno iš jų dalyvavimas yra labai svarbus, nes gali padėti ir jiems, ir Lietuvai, ir Europos šalims kuriant švaresnę, saugesnę ir sveikesnę aplinką. Rekomenduojame pakviestiems gyventojams susiplanuoti laiką tyrimui apie 2-3 valandas, į mūsų partnerio Nacionalinio kraujo centro (NKC) – padalinius atvykti nevalgius, negėrus saldintos arbatos, kavos mažiausiai 2 val. iki kvietime nurodyto laiko“, - sako NVSPL direktoriaus pavaduotoja.

NVSPL šį epidemiologinį tyrimą atlieka glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais bei  partneriu – Nacionaliniu kraujo centru (NKC), kurio patalpose Lietuvos miestuose bus imamas kraujas iš gyventojų.

Gydytojas toksikologas Robertas Badaras tvirtina, kad sparčiai besikeičiant mūsų kasdieninės aplinkos cheminiam fonui, labai svarbu žinoti tikrąsias pagrindinių lėtinius apsinuodijimus sukeliančių medžiagų vertes. Tai leistų prognozuoti ir įvertinti tiek asmens, tiek visuomenės sveikatos galimas cheminių medžiagų sukeliamas rizikas.

„Būtų smagu, kad tyrimas apimtų ne tik iki lėtinio toksiškumo biomonitoringą, bet ir padėtų diagnozuoti ūminius apsinuodijimus. Specialistai, dirbantys su vaikais ir suaugusiais pacientais ypač pasigenda savalaikės profesionalios diagnostikos apsinuodijus psichoaktyviosiomis medžiagomis. Tikiu, kad šis projektas bus tik pradžia, gerinant kokybinę ir kiekybinę ūminių ir lėtinių apsinuodijimų diagnostiką“, - sako R. Badaras.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

Vasarą gera pabėgti nuo miesto šurmulio ir daugiau laiko praleisti arčiau gamtos – tam dažnai pasirenkamos sodybos, kuriose yra vandens šuliniai ar gręžiniai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad šulinių vandenį gerti ir vartoti maistui reikėtų tik įsitikinus, kad jis saugus, t. y. atlikus tyrimus. 

Nėščiosioms ir šeimoms, auginančioms kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, kurių maistui naudojamas vanduo iš individualaus šachtinio šulinio ar seklesnio negu 50 m gylio gręžinio, vandens tyrimai nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti atliekami valstybės lėšomis. Kviečiame kreiptis į NVSC departamentą ar jo skyrių, kurio teritorijoje yra šachtinis šulinys ar gręžinys, ir pateikti  prašymą.

Prašymą NVSC dėl vandens tyrimų užsakymo galima pateikti įvairiais būdais: elektroniniu paštu, paštu, atvykus į NVSC teritorinį padalinį ar per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo informacinę sistemą (e. pristatymas). Atkreipime dėmesį, kai prašymas teikiamas elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Daugiau informacijos, kaip pateikti prašymą, galite rasti čia.

Nėščioji ar asmuo, auginantis kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, ar jų įgaliotas asmuo NVSC turi pateikti prašymą ir šiuos dokumentus:

1) gręžinio paso kopiją (jeigu gręžinys registruotas Žemės gelmių registre). Jeigu paso nerandate, galite pateikti jo tikslią vietą. Jeigu jis įregistruotas Žemės gelmių registre, NVSC specialistai susipažins su jame pateikta reikalinga informacija.

2) nėščiosios / asmens, auginančio kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, įgaliojimo pateikti šį prašymą ir gauti visą informaciją, susijusią su geriamojo vandens nitritų ir nitratų tyrimais, kopiją (jei teikia įgaliotas asmuo);

3) dokumento, patvirtinančio nėštumą / kūdikio tapatybę ir amžių, kopiją;

4) pareiškėjo tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (jeigu prašymas teikiamas paštu).

NVSC specialistai per tris darbo dienas susisieks su pareiškėju ir suderins vandens ėminio paėmimo laiką bei šachtinio šulinio ar gręžinio aplinkos įvertinimą. Geriamojo vandens tyrimas turės būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Jeigu tyrimo metu nustatytas nitritų ir nitratų kiekis viršys leistinas normas, NVSC nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuos apie tai pareiškėją. Ne vėliau kaip per dvi darbo dienas pareiškėjui bus pateikti išsamūs tyrimo rezultatai bei informacija apie:

• riziką žmonių sveikatai, susijusią su nitritais ir nitratais užteršto geriamojo vandens vartojimu;
• veiksmus, kurių pareiškėjas gali imtis apsaugodamas sveikatą nuo neigiamo poveikio, susijusio su šachtinio šulinio ar gręžinio geriamojo vandens vartojimu;
• šachtinio šulinio ar gręžinio priežiūrą.

Primename, kad geriamajame vandenyje leidžiama nitratų norma yra 50 mg/l, nitritų – 0,50 mg/l. Svarbu žinoti, kad nitratais ar nitritais užterštas geriamasis vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, tačiau patekęs į žmogaus organizmą, gali sutrikdyti kraujo deguonies pernešimą ir sukelti vidinį deguonies stygių. Tokia būklė yra ypač pavojinga nėštumo metu, kai padidėja vaisiaus deguonies poreikis, ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. Šios cheminės medžiagos nepašalinamos nei filtruojant buitiniais vandens filtrais, nei virinant. Priešingai – virinant sumažėjus vandens kiekiui, nitratų koncentracija dar labiau padidėja. Todėl nustačius, kad geriamasis vanduo užterštas, reikia rinktis fasuotą geriamąjį vandenį iš parduotuvių ar ieškoti galimybių jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens sistemų.

Visi kiti gyventojai šulinių ir gręžinių vandens tyrimus gali atlikti savo lėšomis kreipdamiesi į laboratorijas, atliekančias vandens tyrimus.

Šulinių vandenį tirti rekomenduojama pagal poreikį – jeigu pakito vandens spalva, kvapas, skonis, vandens lygis. Jeigu pavasarį laukus užlieja polydžio vanduo ar patvinusios upės, kiti vandens telkiniai, ypač, jeigu netoliese vykdoma žemės ūkio veikla, šulinio vandens tyrimus taip pat rekomenduojama atlikti.

NVSC inf.

Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad darbuotojams vis svarbiau, kokiose patalpose jie dirba. Kalba eina ne tik apie biuro lokaciją, bet ir apie tai, ar biuras yra tvarus, modernus, ar patalpose yra komforto elementų kaip kondicionierius, vėsinimo įranga bei poilsio erdvės ar net dušai. Beveik kas penktam ieškančiajam darbo yra svarbi biuro ergonomija. Per pastaruosius metus šis skaičius padidėjo beveik dvigubai.

„Darbas jau kurį laiką siejasi ne tik su atlyginimu ir karjeros galimybėmis. Pastebime, kad vis daugiau žmonių kreipia dėmesį į tai, kur dirba, kokia aplinka juos supa. Darbuotojai biuruose praleidžia daug laiko, todėl svarbu, kad juos supanti aplinka leistų jaustis saugiai. Vėsinimo ir vėdinimo sprendimai yra vieni iš elementų, padedančių ne tik maloniai jaustis, bet ir mažinantys alergijų atsiradimo riziką. Tačiau čia vertėtų nepamiršti ir kito svarbaus elemento – paviršių valymo ir patalpų švaros. Į tai nuosekliai investuojame, o praėjusiais metais 9 iš 10 klientų mūsų patalpų švarą įvertino aukščiausiais balais“, – pažymi Turto banko Turto valdymo departamento direktorė Modesta Acutė.

Blogas oras mažina darbo našumą

Higienos instituto Aplinkos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko patvirtina, kad oro kokybė patalpose tiesiogiai veikia mūsų sveikatą, darbingumą ir savijautą, o prastas oras gali sukelti arba paaštrinti kvėpavimo takų ligas (pvz., astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą), galvos skausmus, nuovargį, alergines reakcijas. Ilgalaikis poveikis gali būti susijęs net su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Specialistė taip pat pažymi, kad netinkamai vėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, pelėsis, dulkių erkutės bei lakiosios cheminės medžiagos, kurios išsiskiria iš baldų, dažų, grindų dangų.

„Ypač svarbu užtikrinti gerą oro kokybę mokyklose ir biuruose – tyrimai rodo, kad deguonies stoka ir padidėjęs anglies dioksido (CO₂) kiekis blogina koncentraciją, gebėjimą priimti informaciją, mažina darbo našumą“, – sako J. Rybalko.

Pasak jos, neužtenka vien tinkamos patalpų priežiūros, patys žmonės turėtų daugiau laiko praleisti gryname ore, vedinti patalpas, palaikyti švarą.

„Natūralus vėdinimas (atveriant langus) – paprasčiausias būdas atnaujinti orą. Rekomenduojama vėdinti bent 2–3 kartus per dieną po 5–10 minučių, o geriausia – vėdinti kryžminiu būdu (atveriant langus priešingose sienose)“, – pataria specialistė.

Tuo metu jei patalpose yra rekuperacinė sistema, ji užtikrina pastovų šviežio oro tiekimą be reikšmingų šilumos nuostolių. Tai ypač aktualu sandariuose, moderniai renovuotuose pastatuose, kur natūrali oro apykaita yra ribota. Rekuperacijos sistema padeda sumažinti CO₂ koncentraciją, palaiko optimalų drėgmės lygį, filtruoja dulkes ir alergenus.

J. Rybalko taip pat atkreipia dėmesį, kad patalpose turėtų būti palaikomas optimalus, 40–60 proc. oro drėgnumas. Per sausas arba per drėgnas oras gali dirginti kvėpavimo takus, skatinti pelėsio augimą. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į vidaus taršos šaltinius, vengti perteklinio kvapiklių, smilkalų, žvakių naudojimo, reguliariai valyti dulkes.

Alergijų sezonai ilgėja

Higienos instituto Aplinkos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Burkauskienė sako, kad alergijos sezonai intensyvėja, prasideda anksčiau ir trunka ilgiau. Tam įtakos turi klimato kaita. Ją iš dalies skatina kylanti temperatūra ir švelnios žiemos, todėl žiedadulkes išskiriantys medžiai ir žolės pradeda žydėti anksčiau. Dėl pailgėjusio vegetacijos sezono padidėja ore esančių alergenų kiekis.

Bene dažniausiai žmonės būna alergiški žiedadulkėms. Lietuvoje alergines reakcijas gali sukelti beržo, kiečio, lazdyno, alksnio, skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio, ambrozijos ir miglinių, kiparisinių šeimų augalų oru sklindančios žiedadulkės.

„Augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastis – atsiranda vandeningų ir gleivingų išskyrų iš nosies, čiaudulys, kosulys, užgula nosį, peršti akis, gali atsirasti dilgėlinė ant odos, silpnumas, nuovargis. Alergenai gali sukelti tokias ligas kaip astma ir alerginis rinitas, taip pat gali lemti konjunktyvitą ir dermatitą“, – dėmesį atkreipia I. Burkauskienė.

Specialistės primena, kad pasireiškus stipresniems alerginiams simptomams, jų nederėtų ignoruoti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Tam, kad būtų sumažinta alergijų rizika, derėtų nepamiršti vėdinti patalpas, užtikrinti patalpų švarą, po pasivaikščiojimo lauke nusiplauti rankas.

Kadangi patalpose praleidžiame didžiąją gyvenimo dalį, svarbu žinoti pagrindinius elementus, kurie gali daryti neigiamą įtaiką sveikatai ir mažinti koncentraciją būnant uždarose patalpose. Tinkama patalpų priežiūra ir atsakingas darbuotojų požiūris į tvarką bei sveikatą gali užtikrinti komfortiškas darbo sąlygas.

Apie Turto banką

Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra didinti statinių tvarumą, investuoti į atsinaujinančią energiją, mažinti energijos sąnaudas ir CO2 emisiją.

VĮ Turto bankas

Jau šių metų trečiąjį ketvirtį sportiniai protezai taps prieinami tiems vaikams, kuriems jie reikalingi norint visavertiškai dalyvauti fizinėje veikloje.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie realios pagalbos vaikams, kurie, nepaisydami fizinių iššūkių, aktyviai gyvena, sportuoja ir dalyvauja bendruomenės veiklose. Iki šiol sportui pritaikyti protezai vaikams Lietuvoje nebuvo kompensuojami, o jų įsigijimo kaina dažnai viršydavo šeimų finansines galimybes. Šis sprendimas ne tik leis vaikams laisviau judėti, bet ir padės geriau integruotis fizinio lavinimo pamokose ir aktyviau leisti laisvalaikį“, – neabejoja Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Į fondo lėšomis kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių sąrašą bus įtraukti du nauji kojų protezai vaikams: šlaunies protezas su kelio sąnariu ir aktyvia pėda ir blauzdos protezas su aktyvia pėda. Šie protezai yra pritaikyti sportuojantiems vaikams ir gaminami iš medžiagų, užtikrinančių didesnį judėjimo laisvumą bei tvirtumą. Numatoma, kad per metus tokių blauzdos ir šlaunies protezų gali prireikti apie 12 vaikų, kuriems nustatytas aukštas mobilumo lygis, t. y. jie aktyviai juda ir yra savarankiški.

Sportui pritaikyto šlaunies protezo kompensuojamoji kaina siekia daugiau nei 16 tūkst. eurų., o blauzdos protezo – per 9,5 tūkst. eurų. Naujieji protezai vaikams bus kompensuojami 100 proc. Skaičiuojama, kad metinės išlaidos šių protezų gamybos ir pritaikymo išlaidoms kompensuoti sudarys apie 127 tūkst. eurų. Šiemet tam iš fondo jau numatyta 60 tūkst. eurų.

Tam, kad protezai pasiektų tik tuos vaikus, kuriems jie iš tikrųjų reikalingi, taikomos kelios papildomos protezų skyrimo sąlygos. Vaikiškus sportinius protezus galės skirti tretinio lygio gydymo įstaigų gydytojų konsiliumas, kuriame turės būti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas bei gydytojas ortopedas traumatologas. Taip pat reikės ortopedo technologo rekomendacijos, dokumento iš ugdymo ar neformaliojo ugdymo įstaigos, patvirtinančio, kad vaikas dalyvauja fizinėje veikloje, bei vieno iš tėvų pasižadėjimo sudaryti vaikui tinkamas sąlygas užsiimti sportine veikla ir skatinti vaiko aktyvumą.

Šiais metais ortopedijos techninėms priemonėms kompensuoti skirta beveik 18 mln. eurų, iš jų galūnių protezams – 6,6 mln. eurų fondo lėšų. 

VLK inf. 

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje tymų situacija kol kas išlieka stabilesnė – per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 6 tymų atvejai (pernai per tą patį laikotarpį jų buvo 26). Tačiau vakcinacijos apimtys šalyje taip pat mažėja: 2024 m. viena MMR vakcinos doze paskiepyta 86,17 proc. vienmečių vaikų (2023 m. – 87,08 proc.), o septynmečių paskiepytų antrąja doze sumažėjo iki 84,57 proc. (2023 m. – 85,72 proc.).

„MMR vakcina yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: pirmoji dozė skiriama 15–16 mėn. kūdikiams, antroji – sulaukus 6–7 metų. Jei vaikas nebuvo paskiepytas laiku, skiepytis galima taikant individualią skiepijimo schemą – tam reikia kreiptis į šeimos gydytoją arba pediatrą“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.

Keliaujant tiek po Europą, tiek už jos ribų, būtina būti budriems ir įvertinti asmeninę riziką, ypač, jeigu jūs pats ar jūsų vaikai nėra paskiepyti nuo tymų. Kylant abejonių dėl vakcinacijos statuso ne tik nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito, bet ir nuo kitų vakcinomis valdomų ligų, geriausia kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą, kuris galėtų patikslinti, kokias vakcinas esate gavę ir kurie skiepai jūsų laukia ateityje.

Daugiau informacijos apie vaikų skiepijimą – https://nvsc.lrv.lt/lt/vaikai/ 
Daugiau informacijos apie tymus – https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/tymai/ 

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

Pasak psichologės Gertrūdos Klimavičiūtės-Dvilevič, pasakos ne tik jungia žmogų su kultūrine tradicija ir kolektyvine patirtimi, bet jose slypi gilūs archetipai ir metaforos, kurie rezonuoja su suaugusio žmogaus vidiniu pasauliu ir emocijomis,  todėl pasakų poreikis išlieka aktualus visą gyvenimą. „Poreikis pasakoms taip pat atsispindi per pomėgį fantastiniam literatūros žanrui, mitams ir legendoms. Kadangi pasakų terapija nėra savarankiškas, atskirai nuo asmeninės psichoterapijos veikiantis metodas, galima teigti, kad ji nėra plačiai taikoma kaip atskira praktika onkologiniams pacientams. Visgi individualių terapinių procesų metu, ypač analitinės psichoterapijos kontekste, psichoterapeutai gali naudoti pasakų terapijos elementus kaip papildomą priemonę, pritaikytą konkretaus paciento poreikiams. Todėl pasakų terapija dažniau taikoma integruotai ir individualiai, o ne kaip atskira terapijos forma. Svarbu nepainioti pasakų terapijos su biblioterapija”, – sako G. Klimavičiūtė-Dvilevič.

Pasakų terapija apjungia meną ir psichoterapiją

Psichologė įvardija pasakų terapiją, kaip gilų psichoterapijos metodą, kuris naudoja pasakas, mitus ir simbolines istorijas kaip priemones, padedančias žmogui suprasti ir spręsti savo emocines, psichologines bei socialines problemas. „Remiantis Jungo analitinės psichologijos tradicija, kurioje itin reikšmingą indėlį padarė Marie-Louise von Franz, pasakos yra laikomos „švariausia“ ir „paprasčiausia“ kolektyvinio nesąmoningo išraiška. Jos atspindi archetipinius psichikos aspektus, kurie padeda atskleisti vidinius konfliktus ir ieškoti jų sprendimų. Pasakų terapija yra neatsiejama asmeninės terapijos dalis, kuri leidžia rasti naujus požiūrius bei sprendimo būdus. Šis metodas neapsiriboja vien tik vaikais – jis naudingas ir suaugusiems, padedantis ugdyti emocinį intelektą, psichologinį atsparumą bei geriau pažinti save. Terapijos metu psichoterapeutas gali pasakoti ar skaityti specialiai parinktas pasakas, atitinkančias kliento situaciją, arba skatinti patį klientą kurti pasaką. Vėliau kartu analizuojami pasakos simboliai, veikėjų sprendimai ir jausmai, siekiant atpažinti vidinius konfliktus ir skatinti jų sprendimą. Dažnai taikomi kūrybiniai metodai, tokie, kaip piešimas, rašymas ar vaidinimas, kurie padeda giliau įsijausti į pasakos temą.Taigi, pasakų terapija – tai meno ir psichologijos sintezė, kuri padeda asmeniui per archetipinius vaizdinius ir simbolius pažinti savo vidinį pasaulį, augti ir transformuotis“, – sako psichologė.

Pasakų terapija sergant vėžiu

Ne paslaptis, jog sergant onkologine liga, dažnai susiduriama ne tik su fiziniu skausmu, bet ir su daugybe jausmų – baime, liūdesiu, pykčiu, vienatve. „Kartais sunku apie tai kalbėti su artimaisiais ar net suprasti, kas vyksta viduje. Tokiais atvejais gali padėti pasakų terapija – tai vienas iš būdų psichologiškai sustiprėti. Psichologas kartu su pacientu naudoja senas istorijas, kuriose veikėjai įveikia išbandymus, kovoja su drakonais, keliauja per pavojus, kaip veidrodį – per jas galima pažvelgti į savo jausmus ir sunkumus. Pavyzdžiui, žmogus gali įsivaizduoti savo ligą kaip drakoną – gąsdinantį, stiprų, bet nugalimą. O save – kaip pasakos herojų, kuris, nors ir bijo, vis tiek eina pirmyn. Patirtys iš pasakų gali padėti ir realiame gyvenime rasti praėjimo kelius susidūrus su gyvenimo iššūkiais, įveikti sunkumus bei patikėti savimi savo vidine jėga.

Tradicinėse pasakose dažnai susiduriama su gėrio ir blogio kova – herojai įveikia įvairius iššūkius, išmoksta svarbių pamokų. Neigiami išgyvenimai pasakose leidžia mums saugiai susidurti su sunkumais ir įveikti juos simboliškai. Tai tarsi treniruotė mūsų vidiniam aš“, – aiškina G. Klimavičiūtė-Dvilevič. 

Mažėja nerimas, grįžta vidinė ramybė

Tyrimai rodo, kad pasakų terapija padeda žmonėms sumažinti nerimą, geriau suprasti save, susigrąžinti vidinę ramybę ir net viltį. „Vienas iš tyrimų parodė, kad pacientai, dalyvavę pasakų terapijos užsiėmimuose, po kelių susitikimų jautėsi ramesni, drąsiau kalbėjo apie savo ligą ir sakė, jog atrado naują stiprybę savyje. Ši terapija nėra sudėtinga – jos metu gali būti skaitoma pasaka, kuri primena tai, ką išgyvena pacientas. Kartais žmogus pats sukuria savo istoriją arba ją nupiešia. Svarbiausia tai, kad šios pasakos padeda saugiai kalbėti apie dalykus, kuriuos sunku įvardyti tiesiai, o pasakų terapija gali būti veiksminga priemonė onkologiniams pacientams, padedanti jiems įveikti baimes ir rasti vidinę stiprybę kovojant su liga", – sako psichologė.

Psichologas padeda pamatyti ir spręsti savo problemas

Pasakų terapijoje dažnai remiamasi psichoanalizės principais, ypač Karl Gustav Jung analitine psichologija. Pasakų terapija naudoja pasakas kaip simbolines istorijas, kurios padeda atskleisti ir suprasti pasąmoninius jausmus, konfliktus bei vidines problemas. Per pasaką žmogus mokosi pažinti save, atpažinti ir identifikuoti savo jausmus. Psichologas padeda pažvelgti į pasaką kitaip – užduoda klausimus, skatina pamąstyti, ką pasakos veikėjų patirtys reiškia asmeniškai.

„Taip galima pamatyti savo problemas iš naujos perspektyvos, suprasti jas giliau ir atrasti naujus sprendimus. Taip vyksta vidinis augimas – lyg mokymasis gyventi su sunkumais, o ne juos slėpti. Per pasaką galima įgyti drąsos, pasitikėjimo savimi ir rasti vidinę ramybę, kurios kartais gyvenime taip reikia. Todėl pasakų skaitymas kartu su psichologu – tai ne tik istorija, bet ir kelias į geresnį supratimą apie save ir gyvenimą“, – sako psichologė.

Skaitydami ar klausydamiesi pasakų, apmąstydami jų prasmę, žmonės gali patys atrasti daug naudingų dalykų apie save, bet gali sutrukdyti gynybos mechanizmai, kitaip  tariant psichikos saugikliai, kurie bus kliūtis tam tikriems atradimams. „Norint gauti tikrai gilų ir saugų emocinį poveikį, labai rekomenduojama dirbti su specialistu.  Specialistas padeda geriau suprasti, ką pasakos simboliai reiškia konkrečioje situacijoje, užduoda svarbius klausimus ir palaiko žmogų sunkiose emocijose. Taigi, nors savarankiškas pasakų skaitymas yra gera pradžia, darbas su specialistu leidžia pasiekti daug giliau ir rasti tikrai veiksmingus sprendimus“, – sako psichologė G. Klimavičiūtė-Dvilevič.

Miško terapijos nauda: sveikiems ir pacientams

Miško terapija arba miško maudynės – tai gamta paremta intervencija, kurios metu pasineriama į miško aplinką, patiriant gamtą per visus penkis pojūčius. Miško terapijos metu žmogaus organizmas yra veikiamas miško skleidžiamais kvapais, garsais, vaizdais ir miško oru. Tai yra lėtas buvimas miške, siekiant pagerinti fizinę, emocinę ir psichologinę žmogaus savijautą. Apie miško terapiją pasakoja gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė:

„Miško terapija gali būti asmeniškai atliekama veikla arba gali būti specialisto lydimas terapinis pasivaikščiojimas, miško aplinkoje atliekant fizinių ir psichologinių pratimų derinį. Dabar tarptautiniu mastu prieita nuomonės, kad miško terapija, kaip metodas apima profesionalų vedamas intervencijas miške su lėto ėjimo, aplinkos įsisąmoninimo elementais, siekiant išnaudoti atkuriamąsias natūralios aplinkos savybes.  

Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad miško terapija padidina natūraliųjų žudikių (NK) ląstelių aktyvumą, jų kiekį ir priešvėžinių baltymų lygį limfocituose. Miško terapija turi įtakos gydant psichologinius simptomus, tokius kaip nerimas, depresija, nuotaikos sutrikimai, stresas.  Tyrimai rodo, kad miško terapija yra labai efektyvus būdas gydyti su vėžiu susijusį nuovargį. 

Užsiėmimas paprastai trunka nuo dviejų iki keturių valandų. Jį sudaro veiklos pagal standartinį modelį. Miško terapijos gidai nenurodo, ką dalyviai turi jausti, kadangi ryšys su gamta yra kiekvieno žmogaus prigimtyje. Miško terapijos gidai nėra terapeutai, gydo pati gamta. Gidai tik padeda užmegzti gilesnį ryšį su gamta, jie tarsi įveda į gamtą per malonius ir atpalaiduojančius būdus. Taip asmenys pagilina savo ryšį su mišku. Šis ryšys pirmiausiai ir duoda terapinę naudą. Dabar tarptautiniu mastu prieita nuomonės, kad miško terapija, kaip metodas, apima profesionalų vedamas intervencijas miške su lėto ėjimo, aplinkos įsisąmoninimo elementais, siekiant išnaudoti atkuriamąsias natūralios aplinkos savybes.

Reikia pažymėti, kad miško terapijai plėtojantis, trūksta standartizuotų metodikų, skiriasi užsiėmimų trukmė, atliekama veikla ir specifinės naudojamos natūralios aplinkos savybės. Kai kada vykdomos struktūruotos programos, kurių metu gidai vadovauja sąmoningumo pratimams, o kartais tai nestruktūruotas buvimas miško aplinkoje, tiesiog ėjimas ratu miško aplinkoje. Išryškėjo poreikis kurti standartizuotus protokolus, apibrėžiančius optimalią veiklą, trukmę bei sesijų dažnumą.

Kiek žinau, Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, skirtų miško terapijos poveikiui Lietuvos populiacijai, onkologiniams pacientams.  Kadangi tarptautinių tyrimų duomenys rodo, kad miško terapija gali būti veiksmingas papildomas gydymo būdas onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai galėtų įtraukti struktūrines miško terapijos programas į gydymo planus, taip padidindami pacientų įsitraukimą ir skatindami jų didesnį savarankiškumo ir ryšio su gamta jausmą.  Būsimi tyrimai galėtų sustiprinti įrodymų bazę ir dar plačiau išaiškinti miško terapijos vaidmenį psichosocialinėje priežiūroje. 

Lietuvoje miško terapija priskiriama PASP (Papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiūra) paslaugų grupei, kaip fitoterapija, hirudoterapija, apiterapija ar endobiogenika.

Miško terapijos specialistus Lietuvoje šiuo metu ruošia LSMU Podiplominių studijų centras.“

Nacionalinis vėžio institutas

Nesupranta, kad žeidžia

Kaip pastebi asociacijos „Demencija Lietuvoje“ pirmininkė Ieva Petkutė, visuomenė dažnu atveju nepagarbiai kalba apie demencija sergančius pacientus ir apie šią ligą. Anot jos, kai kurie žmonės vartoja tokius žodžius tiesiog nežinodami, kad tai žeidžia. Vis dėlto mūsų aplinkoje, žiniasklaidoje dominuoja tam tikras suformuotas įvaizdis apie sergančiuosius demencija.

„Jei paieškos laukelyje įvestumėte raktinius žodžius „demencija“ ir pažiūrėtumėte, kokius vaizdus išmeta sistema, pamatytumėte, kad dominuoja liūdni veidai, išnykstantys vaizdai, temos pateikimas ypač niūrus. Visas diskursas ir žodynas yra sukurtas ne tų, kurie šią būklę turi, bet suformuotas aplinkos. Aplinka demencija sergančius žmones atstumia piešdama atskirtį – „mes“ ir „kiti“. Grupės atribojimas suformuoja apie juos neigiamą žodyną“, – aiškina pašnekovė.

Pasak jos, norint pakeisti visuomenės požiūrį į demenciją sergančius žmones, laukia ilgas procesas – reikalingas tikrojo ligos veido pateikimas, tikros pacientų istorijos.

„Jie yra tokie patys žmonės kaip visi kiti. Tai supratę išstumsime neigiamą žodyną, kuris dažnai skamba neetiškai, nepagarbiai, stigmatizuojamai“, – pastebi I.Petkutė.

Tiesa, sergantieji demencija neretai apibūdinami kaip agresyvūs. Anot specialistės, tai neatleidžia nuo pagarbos kitam. Svarbiausia – įsijausti ir suprasti kitą.

„Visur, nepriklausomai nuo patologijos, reikalingas susikalbėjimas. Jo kokybė priklauso nuo to, ar kalbame viena kalba, ar randame joje vienas kitą. Pavyzdžiui, jei pakliūname į užsienio kalba, kurios nesuprantame, kalbančią aplinką, jaučiamės nepatogiai. Net ir lietuvių apsuptyje patekę į kolektyvą, kur vartojama specifinė terminija, jaučiame diskomfortą, nes ko nors nesuprantame, negalime diskutuoti, jaučiamės neišmanantys. Kai kalbame apie asmenis, turinčius pažintinių funkcijų sutrikimą, derėtų suprasti, kad ir jie kalba savo kalba, o mes, norėdami juos suprasti, turime ją išmokti. Naujos kalbos mokymasis yra visuomenės atsakomybė“, – įsitikinusi I.Petkutė.

Anot pašnekovės, žmonės su negalia po truputį tampa vis jautresni vadinamajam emociniam užkrečiamumui. „Kalifornijos San Francisko universitete, kuriame veikia vienas žymiausių pasaulyje atminties ir senėjimo tyrimų centrų, yra atliktas tyrimas, parodęs, jog emocinis užkrečiamumas yra itin sustiprėjęs asmenims, kurie turi lengvą pažintinį funkcijų sutrikimą ir serga Alzheimerio liga“, – argumentuoja ji.

Emocinis užkrečiamumas yra pastebimas ir tarp vaikų. I.Petkutė pateikia pavyzdį: jei vienas verkia, kiti, esantys šalia, irgi ims verkti. Gyvūnijos pasaulyje vienam paukščiui nuskridus paskui pakils visas būrys. Tai – natūralūs procesai.

Tuo tarpu amžėjant emocinis užkrečiamumas praranda jautrumą, o dėl ligos silpnėjant pažintinėms funkcijoms – vėl sustiprėja. Tai padeda žmogui geriau suprasti aplinką ir joje tvyrančias emocijas.

Kalba kūnas

„Menkiau suprasdamas emocijas žmogus jas bando kopijuoti iš aplinkos. Kokią emociją atnešame bendraudami, ką spinduliuojame į aplinką, tą demencija sergantys asmenys ir perima. Jei ateisime geros nuotaikos, bendrausime su šypsena ir parodysime dėmesį, jis tą perims. Tas pats galioja ir neigiamai nuotaikai“, – aiškina specialistė.

Anot jos, bendraujant didelį vaidmenį atlieka daugiajutimiškumas: prisilietimai, vaizdinės informacijos pasitelkimas, judesys.

Vesdama užsiėmimus demencija sergantiems asmenims muziejuje I.Petkutė dalinasi patirtimi:

„Kalbame apie meno kūrinius. Kai kartu ateina jų globėjai ar socialiniai darbuotojai, negali patikėti, kad vyksta tokie turiningi pokalbiai. Jų paslaptis – emocijos įnešimas ir kalbėjimas jų kalba: viename sakinyje reiškiama viena mintis, naudojama mažiau dviprasmybių, pasitelkiamos vaizdinės užuominos. Siekiant demencija sergantiems asmenims sukurti bendravimui palankią aplinką rekomenduoju pasitelkti reprodukcijas, kas paskatina kalbėti ne tik apie dabartį, kaip jie jaučiasi dabar, bet ir apie praeitį, vaikystę. Kai kalbėti yra sunkiau, vaizdas gali būti atspindys, padedantis papasakoti apie save. Taip žmogus gali ne tik reikšti emocijas, bet ir pasakyti apie fiziologinius poreikius – parodyti, kai nori į tualetą, atsigerti, įvardinti, ką skauda. Demencija sergantys asmenys dažnai nesupranta, kad jiems skauda, negali to įvardinti, nors skausmą jaučia“, – aiškina pašnekovė.

Anot jos, vienos kalbos visiems nėra. Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl kiekvieno kalbą reikia suprasti ir išmokti.

Kai kalboje užkoduota neapykantos žinutė

Kalba gali tapti ir neapykantos raiškos įrankiu, kurį svarstyti tenka net ir baudžiamųjų ir civilinių bylų teisėjams. Neapykantos kalbos ekspertė, Vilniaus universiteto doc. dr. Indrė Isokaitė–Valužė teigia, kad neapykantos kalba įprasta laikyti bet kuria saviraiškos laisvės forma (komentaro internete, teiginio knygoje, politiko pareiškimo, šūkių protestuose, meno kūrinio, plakato, reklamos) viešoje erdvėje paskleistą informaciją, kuria kurstoma, skatinama, reiškiama ar pateisinama neapykanta asmenų grupei ir jai priklausančiam asmeniui dėl kilmės, tautybės, rasės, kalbos, religijos, lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus, socialinės padėties, neįgalumo, įsitikinimų ar pažiūrų.

„Kitaip tariant, tai peržengtos saviraiškos laisvės ribos, kai kalboje užkoduota neapykantos žinutė. Ji neleistina, nes kelia pavojų kitų žmonių teisėms ir laisvėms, asmenų lygiateisiškumui, demokratijai, todėl negali būti palikta tik pasmerkimui pagal moralės ar etikos normas. Siekdamos nustatyti tą raudonąją liniją, dirba teisėsaugos institucijos, teismai, Europos Žmogaus Teisių Teismas, tyrimuose ir bylose gali būti pasitelkiami specialistai – istorikai, psichologai, lingvistai“, – tikina specialistė.

Be to, anot doc. dr. I.Isokaitės-Valužės, neapykantos kalba yra ne tik teisės sąvoka, bet ir sudėtingas socialinis, psichologinis reiškinys, kuris kinta priklausomai nuo besivystančio politinio, istorinio, kultūrinio ir visuomenės raidos konteksto.

„Jungtinių Tautų teigimu, per pastaruosius kelerius metus COVID-19 pandemija sukėlė naują neapykantos ir diskriminacijos bangą, o Mianmare neapykantos kalba išaugo į ginkluotus veiksmus ir lėmė šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad neapykantos kalba dažnai susijusi su klaidingos informacijos pateikimu“, – pavyzdžius vardijo specialistė.

Vis dėlto kaip atskirti neapykantos kalbą nuo nepagarbos ar įžeidimo? Doc. dr. I.Isokaitė–Valužė sako, kad teisine prasme neapykantos kalba yra tada, kai patenka į vieną iš LR baudžiamojo kodekso sudėčių, kitu atveju gali būti ieškinys civiline tvarka.

„Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, kurie žemina jo garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės, bei reikalauti žalos atlyginimo. Už šmeižimą – tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, – kyla baudžiamoji atsakomybė“, – aiškina pašnekovė.

Grįžtant prie įprastų neapykantos kalbos sudėčių, pasak specialistės, teisiniu požiūriu teiginio kvalifikavimas priklauso nuo kiekvieno iš šių aspektų: kalbos turinio ir formos, ekonominio, socialinio, politinio konteksto (įskaitant vietovę), teiginio autoriaus pozicijos ir statuso bei auditorijos, kuriai kalba skirta, ką ir kiek kalba pasiekia, kalbos tikslų – pavyzdžiui, tik pašiepti ar niekinant skatinti susidoroti. Visa tai reikia įvertinti.

 „Lietuvos sveikata“ inf. 

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado).   

Higienos instituto ir Ekstremalių sveikatai situacijų centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai rekomenduoja, kaip apsisaugoti nuo karščio keliamų grėsmių:  

• stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC. 

• Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. 

• Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą. 

• Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. 

• Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius. 

• Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką. 

• Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. 

• Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų. 

• Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val. 

• Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia. 

• Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi. 

• Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio. 

• Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje. 

• Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“. 

• Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės. 

• Skubiai kreiptis medicinos pagalbos: 

• esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams); 

• kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai; 

• radus sumišusį ar be sąmonės žmogų. 

Higienos instituto inf. 

„Nemanyčiau, kad šį sprendimą reikėtų kvestionuoti – SAM negali priimti gerai nepamatuotų sprendimų. Rekomendacijos grindžiamos tarptautinių institucijų, daugelį metų stebinčių gripo viruso pokyčius Šiaurės pusrutulyje, sergamumą gripu bei vertinančių gripo vakcinos efektyvumą, duomenimis“, – teigia profesorė. 

B/Yamagata virusas – nebeaptinkamas penkerius metus 

B/Yamagata linijos gripo viruso pasaulinėse stebėsenos sistemose – GISAID, FluNet – nebeaptinkama jau nuo 2020 m., todėl ekspertai rekomenduoja šį komponentą šiemet išbraukti iš vakcinos sudėties. 

„Ilgą laiką naudojome trivalentę vakciną, bet pastebėjus, kad skirtingų B gripo virusų linijos cirkuliuoja pakaitomis, buvo pereita prie keturvalentės. Tačiau remiantis pastarųjų penkerių metų stebėsena, vienos iš B gripo linijos virusų nebepasitaiko, tad natūralu, kad šis komponentas laikinai iš vakcinos išimamas. Tai nereiškia, kad sprendimas negrįžtamas – jei virusas ims vėl plisti, jo antigenai ir vėl bus įtraukti į vakcinos sudėtį“, – sako L. Jančorienė. 

Vakcinos veiksmingumas nepriklauso nuo komponentų skaičiaus, o nuo jų atitikimo realiai cirkuliuojančioms virusų atmainoms. 

„Jei tam tikra viruso atmaina nebepastebima, nėra pagrindo į vakciną įtraukti jos antigeną. Toks principas – ne naujiena, jis taikomas ir kuriant kitus imunologinius produktus“, – aiškina gydytoja. 

Praėjusių metų sezonas – vienas sunkiausių 

Praėjęs sezonas buvo vienas sudėtingiausių per dešimtmetį – vien Lietuvoje registruoti 75 mirties atvejai nuo gripo. Sergamumo pikas pasiektas sausio pabaigoje. Remiantis PSO ir ECDC rekomendacijomis, Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programos ekspertai kartu su koordinavimo taryba rekomendavo šiemet pereiti prie trivalenčių vakcinų naudojimo. 

Valstybės lėšomis nemokamai pasiskiepyti galės 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, sergantys lėtinėmis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, kuriems dėl darbo pobūdžio kyla didžiausia rizika užsikrėsti, bei 2-7 metų vaikai. 

„Gripo virusai nuolat kinta – bet kada gali atsirasti naujų atmainų. Galbūt ateityje turėsime net ir dar platesnio spektro vakciną, bet šiuo metu orientuojamasi į realią situaciją. Kasmet vasario pabaigoje ar kovo pradžioje PSO paskelbia tikslią būsimojo gripo sezono vakcinos sudėtį, pagal 

kurią visi gripo vakcinos gamintojai Šiaurės pusrutulyje gamina gripo vakciną“, – pažymi L. Jančorienė. 

Skiepytis – kasmet 

Profesorė primena, kad gripo virusas greitai mutuoja, todėl net ir persirgus gripu ar pasiskiepijus ankstesniais metais, apsauga nuo naujų padermių išlieka tik ribotą laiką. Todėl kasmetinė vakcinacija išlieka pagrindine gripo prevencijos priemone. 

Imunitetas po skiepijimo susiformuoja per 10–14 dienų ir paprastai trunka apie pusmetį. Vyresniems, sergantiems lėtinėmis ligomis ar vaikams šis laikotarpis gali būti trumpesnis, todėl šios grupės laikomos prioritetinėmis. 

PSO duomenimis, vakcinacija visame pasaulyje kasmet padeda išvengti 3,5–5 milijonų mirčių nuo gripo, tymų, kokliušo, stabligės ir kitų infekcinių ligų. 

Projektas bus įgyvendinamas trijose savivaldybėse - Jonavos, Kauno ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse. Viena didžiausių sveikatos problemų yra onkologinės ligos. Lietuvoje onkologinių susirgimų dažnis didėja.

Manoma, kad apie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti, jei būtų nuosekliai įgyvendinamos vėžio profilaktikos priemonės. 2024-2029 m. Kauno regiono funkcinės zonos strategijoje identifikuotai problemai - nepakankamai išnaudojamo mobilių paslaugų potencialo ligų prevencijos srityje spręsti inicijuotas projektas, kurio įgyvendinimas leistų efektyviai teikti viešąsias paslaugas ir sėkmingai įgyvendinti krūties vėžio prevencinę programą arti gyvenamosios vietos bei prisidėti prie Kauno regiono funkcinės zonos strategijos uždavinio „Padidinti krūties vėžio prevencinės programos prieinamumą“. Todėl sprendžiant šią problemą bei panaudojus Jonavos rajono savivaldybės turimus žmogiškuosius išteklius, reikalingus krūties vėžio prevencinei programai vykdyti, ir išplėtojus infrastruktūrą, t.y. įsigijus mobilų mamografą, reikalingą krūties vėžio prevencinei programai arčiau gyvenamosios vietos vykdyti, būtų sudarytos sąlygos Jonavos, Kauno bei Kaišiadorių rajonų tikslinei grupei padidinti paslaugų prieinamumą arčiau gyvenamosios vietos, kas sudarytų prielaidas padidinti tikslinės grupės dalies dalyvavimą krūties vėžio prevencinėje programoje.

Projekto metu Jonavos rajono savivaldybės administracija planuoja įsigyti mobilų mamografą, kuriuo projekto Partneris VšĮ Jonavos ligoninė (Žeimių g. 19, Jonava) vykdys krūties piktybinio naviko ankstyvąją diagnostikos programą ir bus atsakingas už mamografo priežiūrą ir eksploatavimą.

Projekto tikslas - asmens sveikatos stiprinimas bei ligų prevencijos skatinimas Jonavos, Kauno ir Kaišiadorių rajono savivaldybėse. Įgyvendinamu projektu siekiamas kokybinis pokytis – siekiama padidinti Jonavos, Kauno ir Kaišiadorių rajono savivaldybių tikslinės grupės dalies dalyvavimą krūties vėžio prevencinėje programoje.

Projekto veiklos:

Krūties vėžio prevencinės programos prieinamumo didinimas Jonavos, Kauno ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse

Projekto rezultatas – padidinti Jonavos, Kauno ir Kaišiadorių rajono savivaldybių tikslinės grupės dalies dalyvavimą krūties vėžio prevencinėje programoje.

Projekto tikslinė grupė yra Jonavos, Kauno ir Kaišiadorių rajono gyventojai.

Projekto vertė: 392 799,53 €, iš jų ES fondų lėšos – 297 500,00 €, Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšos – 95 299,53 €.

Investicijų ir inovacijų skyriaus informacija

„Visi pavargstame nuo kasdienių užsiėmimų, darbų, mokslų ir norime pailsėti. Klausimas – kokį būdą renkamės. Yra natūralūs aktyvaus ar pasyvaus fizinio ir emocinio poilsio būdai: daug miegoti, skaityti knygas, sportuoti, keliauti ir panašiai. Tačiau yra ir įvairios cheminės medžiagos, kuriose kartais ieškoma atsipalaidavimo. Labiausiai paplitusi yra alkoholis. Jis veikia centrinę nervų sistemą, mažina jos aktyvumą, sukelia jausmą, kad atsipalaiduojama ir nuovargis mažėja. Iš tiesų nuovargis niekur nedingsta, tik alkoholio pavartojęs žmogus laikinai mažiau jį jaučia“, – aiškina Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis.

Ženklai, kad vartojama per daug

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad labai svarbu atskirti mažiau žalingą alkoholio vartojimą nuo žalingo, o kuo daugiau alkoholio vartojama, tuo didesnė žala sveikatai.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose nurodoma, kad mažiau rizikingo vartojimo grupei priskiriamos moterys, kurių suvartojamas alkoholio kiekis per savaitę neviršija 11 standartinių alkoholio vienetų, ir vyrai, suvartojantys ne daugiau nei 16,8 alkoholio vienetų. Standartiniu vienetu vadinama 10 g grynojo alkoholio. Pavyzdžiui, 500 ml 5% alaus ar 200 ml 13% vyno sudaro po 2 alkoholio vienetus, o 50 ml 40% stiprumo gėrimo – 1,6 alkoholio vieneto.

Taip pat rekomenduojama bent 2 dienas per savaitę visai nevartoti alkoholio, o nepilnamečiams, nėščiosioms ir asmenims, turintiems tam tikrų ligų ar psichikos sveikatos sutrikimų, jo visai atsisakyti.

„Jeigu žmogus neviršija PSO rekomenduojamų alkoholio vienetų, tai viena. Bet jei jis pradeda vis dažniau ir gausiau vartoti alkoholį, tada iš pradžių galima kalbėti apie rizikingą, po to – žalingą vartojimą, o vėliau – ir apie besiformuojančią priklausomybę“, – sako A. Slatvickis.

Kad asmuo alkoholio vartoja per daug, gali rodyti tokie požymiai kaip vartojimas netinkamu laiku ar netinkamoje vietoje, sunkiai valdomas ir didėjantis išgeriamo alkoholio kiekis, nekontroliuojamas elgesys pavartojus alkoholio, nevykdomi įsipareigojimai ar pažadai.

Vasarą į pajūrį bei įvairius muzikos festivalius atvažiuoja ir jaunų žmonių, vyresnių klasių moksleivių, kurie taip pat gali jausti norą pabūti suaugusiais ir pavartoti, pvz., alkoholio. A. Slatvickio nuomone, nors dažnai manoma, kad jaunimas vartoja alkoholį dėl noro išbandyti, kas neleidžiama, bet priežastys yra ir kitos.  

„Viena iš jų – tėvų ir senelių pavyzdys. Jei šeimoje yra vartojamas alkoholis, vaikai bei paaugliai tai mato ir mėgdžioja. Kitas faktorius – paauglys nori jaustis suaugęs ir jam klaidingai atrodo, kad alkoholio vartojimas rodo jo suaugumą. Trečias – noras atrodyti „kietesniu“ ir pritapti prie bendraamžių bei draugų“, – vardija RPLC gydytojas psichiatras.

Jo teigimu, nors psichoaktyviųjų medžiagų pabandymas gali būti priskiriamas eksperimentavimui ir nebūtinai tampa žalingu vartojimu ar priklausomybe, tačiau tokia rizika išlieka, ypač jei yra tam įtakos turinčių faktorių, tokių kaip šeimos istorija ir genetinė predispozicija, amžius ir lytis, socialinė aplinka, žmogaus vidiniai resursai ir kitų.

Rizika yra visada

Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys, su profesionalų komanda ir edukacine iniciatyva „Saugi erdvė“ (angl. Be Safe Lab) devintus metus važinėjantis po muzikos festivalius, sako, kad psichoaktyviąsias medžiagas – tiek legalias, tiek nelegalias – žmonės renkasi ir kaip būdą atsipalaiduoti, ir kaip laikiną užsimiršimą ar pabėgimą nuo skaudžios realybės.

„Atvejų yra įvairių. Įsiminė vienas, kuomet į mūsų palapinę užėjo psichoaktyviųjų medžiagų pavartojęs jaunuolis. Iš pradžių jis buvo nusiteikęs agresyvokai, bet besikalbėdamas nusiramino ir prisipažino, kad jo tėtis turi priklausomybę nuo alkoholio, ir jis nežino, ką daryti, kaip gyventi tokioje šeimoje. Psichologai su juo pasikalbėjo, davėme jam specialistų kontaktus, kad galėtų pasikonsultuoti daugiau. Jei nebūtų atėjęs, greičiausiai ir toliau būtų nežinojęs, kaip elgtis, o pabėgimo galbūt ieškojęs psichoaktyviosiose medžiagose“, – dalijasi G. Duoblys.

Pašnekovas pastebi, kad festivalių dalyviai pastaraisiais metais jaunėja, bet ir pamažu sąmoningėja. Jie neretai būna pasidomėję psichoaktyviųjų medžiagų žala ir rizikomis, o į savanorius kreipiasi, norėdami sužinoti dar daugiau.

„Atėjusiųjų niekada nemoralizuojame, nesmerkiame ir negąsdiname, nes norime ne tik mažinti su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusias rizikas, kad žmonės nepakenktų savo sveikatai, bet ir kurti ryšį su renginių dalyviais, kad jie žinotų, jog prireikus sulauks paramos. Dirba psichologų, psichiatrų, skubiosios medicinos pagalbos gydytojų, socialinių darbuotojų komanda, teikianti emocinę ir kitą pagalbą žmonėms, kurie ateina“, – kalba jis.

G. Duoblys primena, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas – tiek festivaliuose ar klubuose, tiek gamtoje ar namų aplinkoje – visada yra rizikingas, nes jų sudėtis gali būti neaiški (ypač nelegalių), todėl neaiškus ir galimas poveikis fizinei bei psichinei sveikatai.

„Būna, kad žmonės maišo skirtingas psichoaktyvias medžiagas, o kadangi ne visuomet ir patys žino, kokia tų medžiagų sudėtis, toks vartojimas kelia didelį pavojų, gresia apsinuodijimai, komplikacijos, perdozavimai“, – sako jis.

Sutrikus savijautai ar pastebėjus kitą blogai besijaučiantį žmogų, įtariant apsinuodijimą psichoaktyviosiomis medžiagomis, negalima ignoruoti ir laukti, kad galbūt viskas praeis savaime, nes tai gali būti sveikatai bei gydybei pavojinga būklė. Visais atvejais reikėtų būtinai ieškoti pagalbos, kreipiantis į medikus arba skambinant skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.

Respublikinis priklausomybės ligų centras

Kaip vaikų nutukimas susijęs su arterine hipertenzija?

Nutukimas ir arterinė hipertenzija vaikystėje yra labai glaudžiai susiję, ir tai vyksta per kelis fiziologinius mechanizmus. Nutukimu segantys vaikai turi didesnę riziką susirgti arterine hipertenzija – pavyzdžiui, jeigu vaikas turi antsvorio, tai rizika padidėja du kartus, jeigu serga nutukimu – jau tris kartus, o jei kūno masės indeksas viršija 40, tai yra itin ryškus nutukimas – rizika išauga net penkis kartus. Kodėl taip atsitinka? Nutukimu sergančio vaiko organizme padidėja pilvinio riebalinio audinio kiekis, riebalai kaupiasi ir aplink vidaus organus, ypač aplink inkstus. Ir kai inkstai yra mechaniškai spaudžiami, padidėja spaudimas juose, lėtėja kraujo tėkmė, aktyvuojama simpatinė nervų sistema, kuri didina kraujospūdį. Suaktyvėjusi simpatinė nervų sistema sukelia kraujagyslių spazmus ir dar labiau didina spaudimą. Nutukimas keičia visą medžiagų apykaitą: didėja atsparumas insulinui, organizme prasideda uždegiminiai procesai, kurie irgi prisideda prie kraujospūdžio kilimo. Tad viskas susiję – tiek hormoniniai, tiek mechaniniai, tiek metaboliniai pokyčiai vaikų organizme dėl nutukimo labai aiškiai didina arterinės hipertenzijos riziką.

Kodėl tai kelia ypatingą nerimą vaikystėje?

Nors vaikams kol kas retos tokios „suaugusiųjų ligos“ kaip infarktas ar insultas, tačiau padidėjęs kraujospūdis vaikystėje yra tarsi pamatas visam likusiam gyvenimui: jeigu vaikystėje nustatomas aukštas kraujospūdis, dažniausiai jis išlieka ir suaugus. O kartu su nutukimu jis ypač didina kardiovaskulinių ligų riziką ateityje. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos vis dar yra pagrindinė mirštamumo priežastis, tad vaikų kraujospūdžio kontrolė tampa itin svarbi. Pastebima tendencija, kad pirminės arterinės hipertenzijos atvejų tarp vaikų vis daugėja, ypač dėl nutukimo. Anksčiau dažniausiai buvo diagnozuojama antrinė hipertenzija, kurią sukeldavo inkstų ar endokrininės ligos, o dabar vis dažniau nustatome pirminę hipertenziją, ir neretai – net dešimtmečiams ar dar jaunesniems vaikams.

Sergantis vaikas, kuris turi aukštą kraujospūdį, dažnai susiduria ne tik su fizinėmis, bet ir emocinėmis problemomis: vaikas jaučiasi kitaip nei bendraamžiai, kartais gali pradėti save laikyti ligoniu. O kai žmogus įsikalba, kad jis ligonis, tuomet savijauta dar labiau pablogėja. Todėl labai svarbu, kad vaikas nesijaustų ligoniu, o suvoktų, jog tai yra būklė, kurią galima keisti, valdyti, ir kad jis pats gali prisidėti prie savo geresnės sveikatos. Be to, mes dar mažai kalbėjome apie tą psichologinį foną – juk visais gyvenimo etapais yra savų įtampų, savų stresų. Toks jau tas gyvenimas, jis niekada nebus vien tik ramus, nuolatinis vaikščiojimas žydinčia pieva, neskubant ir nesusiduriant su rūpesčiais. Todėl svarbu mokyti vaikus atpažinti stresą, tvarkytis su juo, ieškoti būdų atsipalaiduoti ir nepamiršti, kad net ir turint tam tikrų sveikatos iššūkių, galima gyventi visavertį gyvenimą.

Kaip tėvai gali pastebėti ir įtarti, kad vaikui kyla kraujospūdis?

Vaikų kraujospūdžio padidėjimą pastebėti nėra taip paprasta, nes dažnai jis neturi jokių specifinių simptomų, kaip būna suaugusiesiems. Svarbiausia, jog būtų vaikams matuojamas kraujospūdis. Bet yra tam tikrų požymių, kuriuos tėvai gali pastebėti ir kurie gali kelti įtarimą: kraujavimas iš nosies, galvos skausmas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu vaikas tampa vangus, greitai pavargsta, sako, kad jam sunku sportuoti ar bėgioti su bendraamžiais. Kartais pasitaiko ir regos sutrikimų, svaigimo, net pykinimo epizodų. Žinoma, šie požymiai nėra labai specifiniai, todėl svarbiausias dalykas – kraujospūdį reikia matuoti profilaktiškai, nes vien pagal pojūčius dažnai nieko nepavyksta nustatyti. Tėvai kartais galvoja, kad tai vaikų pervargimas dėl mokyklos, bet gali būti, kad priežastis – jau padidėjęs spaudimas. Todėl labai svarbu, kad šeimos ar vaikų ligų gydytojai matuotų vaikams kraujospūdį bent kartą per metus profilaktiškai ir tai būtina daryti reguliariai nuo 3 metų amžiaus. Ar taip daroma? Taip pat svarbu, jog tai būtų atliekama teisingai, o kraujospūdžio rodmenys būtų vertinami kitaip nei suaugusiems.

Kaip galima valdyti vaikų hipertenziją, susijusią su nutukimu?

Pirmiausia svarbiausia – nemedikamentinės priemonės: keisti mitybą, mažinti druskos kiekį maiste, vengti perdirbtų, konservuotų produktų. Antras labai svarbus žingsnis – didinti fizinį aktyvumą, kad krūvis būtų tinkamas pagal vaiko galimybes, individualizuotas, o ne standartinis visiems. Reikia nuosekliai siekti mažinti svorį, bet svarbiausia – keisti visos šeimos įpročius, nes vaikas vienas nieko nepakeis. Tokios priemonės gali būti taikomos iki 6 mėn. O jeigu kraujospūdis labai aukštas, arba jei nemedikamentinės priemonės neveiksmingos, arba yra gretutinių ligų ar hipertenzinės krizės grėsmė, tuomet iš karto skiriami vaistai. Dažniausiai vartojami hipertenzijai gydyti yra angiotenzino receptorių blokatoriai.

Ką reikėtų daryti Lietuvoje?

Šiuo metu mūsų šalies vaikų kraujospūdis matuojamas nepakankamai, ypač mažesniems. Tai, deja,  įrodė mūsų atlikti tyrimai. Trūksta edukacijos apie rizikas ir ilgalaikes pasekmes, kurias sukelia nutukimas ir padidėjęs kraujospūdis. Labai svarbu laikytis tarptautinių rekomendacijų ir vaikams reguliariai matuoti kraujospūdį su jam tinkamo dydžio manžete, pailsėjusiam, patikrintais kraujospūdžio matavimo aparatais matuoti kelis kartus. Taip pat reikėtų didinti visuomenės, tėvų ir specialistų sąmoningumą apie nutukimu sergančių vaikų ir hipertenzijos ryšį. Tik taip galime laiku atpažinti problemą ir būti pasirengę užauginti sveikesnius vaikus ir suaugusius. 

Paciento istorija: naktimis bėgantis kraujas iš nosies pranešė apie rimtą ligą

„Sūnui buvo septyneri, kai pirmą kartą pastebėjome, kad kažkas negerai – naktimis, be aiškios priežasties, pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Kraujavimai vis stiprėjo, pradėjome ieškoti pagalbos: gydytoja pamatuodama kraujo spaudimą nustatė, kad jis mažam vaikui gerokai per aukštas“, – apie sūnaus ligos pirmuosius požymius pasakoja berniuko mama.

Ji neslepia, kad kraujas visuomet gąsdina, tačiau kitų ryškių simptomų nebuvo. Vaikas buvo judrus, o dėl retų galvos skausmų ar užmigimo pietų miego niekas per daug nesusimąstė. „Kai gydytoja, į kurią kreipėmės pagal gyvenamąją vietą, išmatavo aukštą kraujospūdį, labai greitai sureagavo – sūnui visai parai uždėjo spaudimo matavimo aparatą, kad tiksliai įvertintų būklę ir išrašė siuntimą į Santaros klinikas. Po savaitės jau buvome ligoninėje, atliko nuodugnius tyrimus ir paskyrė gydymą. Viskas vyko labai greitai, atsakingai ir rūpestingai. Vos pradėjus gydymą, kraujavimas iš nosies liovėsi, o sūnaus savijauta pastebimai pagerėjo“, – džiaugiasi mama.

Dabar berniukas kasdien vartoja vaistus, o šeimai tenka rūpintis mityba ir fiziniu aktyvumu. „Vaistus vartoti jam sekasi puikiai – jis pats žino, kada reikia juos išgerti. Tačiau keisti mitybos įpročius ar skatinti daugiau judėti – daug sunkiau. Šiuolaikinei ekranų visuomenei tai tampa nemenku iššūkiu. Bet svarbiausia – daug kalbėtis, būti kartu ir nei vienai šeimai nenuleisti rankų. Reikės visiems kantrybės, nusiteikti, kad nebus lengva, tačiau kito kelio nėra“, – atvirai patirtimi dalijasi moteris. 

VUL Santaros klinikų inf. 

2024 m. užfiksuotas aukščiausias ligotumo rodiklis per visą analizuojamą dešimtmetį – 493 tūkst. sergančiųjų, arba 1707,1 atvejis 10 000 gyventojų.  

Kaip teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Butkutė, didėjantys ligotumo rodikliai virškinimo sistemos ligomis – tai aiškus signalas, kad privalome daugiau dėmesio skirti sveikos gyvensenos skatinimui ir žalingų įpročių mažinimui: „Duomenys pabrėžia augančią virškinimo sistemos ligų reikšmę visuomenės sveikatai ir būtinybę stiprinti prevenciją, ankstyvąją diagnostiką bei efektyvų gydymą.“  

Analizuojant ligotumo virškinimo sistemos ligomis tendencijas 2015–2024 m. Lietuvoje, išskirtos trys pagrindinės virškinimo sistemos ligos / ligų grupės, kuriomis 2024 m. buvo sergama dažniausiai: stemplės ligos, gastritas ir duodenitas,  dispepsija ir kt. skrandžio ligos bei dvylikapirštės žarnos ligos.  

Lyginant ligotumo rodiklius pagal lytį, matyti, kad kasmet virškinimo sistemos ligomis dažniau sirgo moterys nei vyrai. Daugiausia susirgimų užfiksuota 2024 m. – sirgo 207,6 tūkst. vyrų ir 285,4 tūkst. moterų. Nuo 2015 m. abiejų lyčių suaugusiųjų sergančiųjų skaičius nuolat augo.  

Darbingo amžiaus gyventojų ligotumas padidėjo 42,1 proc., o senjorų – 35 proc.  Tuo tarpu vaikų ligotumas virškinimo sistemos ligomis 2015–2024 m. sumažėjo 26 proc.  

Vertinant mirtingumo priežastis, virškinimo sistemos ligos 2024 m. užėmė ketvirtąją vietą tarp dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Lyginant 2015 m. ir 2024 m. duomenis, mirtingumo rodiklis nuo šių ligų padidėjo 2,5 proc., nors bendros tendencijos išlieka svyruojančios.  

Tarp pagrindinių 2024 m. mirties priežasčių nuo virškinimo sistemos ligų išskiriamos trys diagnozių grupės: 

• Kepenų cirozė ir fibrozė (K74) – mirtingumas per dešimtmetį padidėjo 10,1 proc. ir 2024 m. siekė 16,3 atvejo 100 000 gyventojų. 

• Alkoholinė kepenų liga (K70) – mirtingumo rodiklis išaugo 11,8 proc. ir pasiekė 12,3 atvejo 100 000 gyventojų. 

• Kitos žarnyno ligos (K55–K63) – vienintelė grupė, kurioje mirtingumo rodiklis sumažėjo 10,7 proc., iki 12,5 atvejo 100 000 gyventojų.  

Higienos institutas nuosekliai renka, analizuoja ir skelbia statistinius duomenis apie gyventojų sveikatą, užtikrina patikimą informaciją, leidžiančią stebėti sveikatos tendencijas, vertinti pokyčius bei grįsti sprendimus visuomenės sveikatos politikoje. 

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, infekcinių ligų gydytoja profesorė Ligita Jančorienė pabrėžia, kad sprendimas paremtas pasaulinių gripo stebėsenos sistemų duomenimis. 

„Nemanyčiau, kad šį sprendimą reikėtų kvestionuoti – SAM negali priimti gerai nepamatuotų sprendimų. Rekomendacijos grindžiamos tarptautinių institucijų, daugelį metų stebinčių gripo viruso pokyčius Šiaurės pusrutulyje, sergamumą gripu bei vertinančių gripo vakcinos efektyvumą, duomenimis“, – teigia profesorė. 

B/Yamagata virusas – nebeaptinkamas penkerius metus 

B/Yamagata linijos gripo viruso pasaulinėse stebėsenos sistemose – GISAID, FluNet – nebeaptinkama jau nuo 2020 m., todėl ekspertai rekomenduoja šį komponentą šiemet išbraukti iš vakcinos sudėties. 

„Ilgą laiką naudojome trivalentę vakciną, bet pastebėjus, kad skirtingų B gripo virusų linijos cirkuliuoja pakaitomis, buvo pereita prie keturvalentės. Tačiau remiantis pastarųjų penkerių metų stebėsena, vienos iš B gripo linijos virusų nebepasitaiko, tad natūralu, kad šis komponentas laikinai iš vakcinos išimamas. Tai nereiškia, kad sprendimas negrįžtamas – jei virusas ims vėl plisti, jo antigenai ir vėl bus įtraukti į vakcinos sudėtį“, – sako L. Jančorienė. 

Vakcinos veiksmingumas nepriklauso nuo komponentų skaičiaus, o nuo jų atitikimo realiai cirkuliuojančioms virusų atmainoms. 

„Jei tam tikra viruso atmaina nebepastebima, nėra pagrindo į vakciną įtraukti jos antigeną. Toks principas – ne naujiena, jis taikomas ir kuriant kitus imunologinius produktus“, – aiškina gydytoja. 

Praėjusių metų sezonas – vienas sunkiausių 

Praėjęs sezonas buvo vienas sudėtingiausių per dešimtmetį – vien Lietuvoje registruoti 75 mirties atvejai nuo gripo. Sergamumo pikas pasiektas sausio pabaigoje. Remiantis PSO ir ECDC rekomendacijomis, Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programos ekspertai kartu su koordinavimo taryba rekomendavo šiemet pereiti prie trivalenčių vakcinų naudojimo. 

Valstybės lėšomis nemokamai pasiskiepyti galės vyresni nei 65 metų gyventojai, nėščiosios, žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, globos įstaigų gyventojai ir sveikatos priežiūros darbuotojai. 

„Gripo virusai nuolat kinta – bet kada gali atsirasti naujų atmainų. Galbūt ateityje turėsime net ir dar platesnio spektro vakciną, bet šiuo metu orientuojamasi į realią situaciją. Kasmet vasario pabaigoje ar kovo pradžioje PSO paskelbia tikslią būsimojo gripo sezono vakcinos sudėtį, pagal kurią visi gripo vakcinos gamintojai Šiaurės pusrutulyje galima gripo vakciną“, – pažymi L. Jančorienė. 

Skiepytis – kasmet 

Profesorė primena, kad gripo virusas greitai mutuoja, todėl net ir persirgus gripu ar pasiskiepijus ankstesniais metais, apsauga nuo naujų padermių išlieka tik ribotą laiką. Todėl kasmetinė vakcinacija išlieka pagrindine gripo prevencijos priemone. 

Imunitetas po skiepijimo susiformuoja per 10–14 dienų ir paprastai trunka apie pusmetį. Vyresniems, sergantiems lėtinėmis ligomis ar vaikams šis laikotarpis gali būti trumpesnis, todėl šios grupės laikomos prioritetinėmis. 

PSO duomenimis, vakcinacija visame pasaulyje kasmet padeda išvengti 3,5–5 milijonų mirčių nuo gripo, tymų, kokliušo, stabligės ir kitų infekcinių ligų. 

Nors hepatitas A – ūminis kepenų uždegimas, dar vadinamas „nešvarių rankų liga“, Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį mažėja, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras praneša, kad šiemet sausio–gegužės mėnesiais Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje užfiksuota daugiau hepatito A atvejų nei įprastai. Dauguma užsikrėtusiųjų yra suaugusieji, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, vartojantys narkotikus arba gyvenantys blogomis higienos sąlygomis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje kasmet vidutiniškai registruojama iki 19 virusinio hepatito A atvejų, o sergamumo rodiklis siekia apie 0,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai Lietuvoje iš viso užregistruota 18, 2023 m. – 10, 2022 m. – 24 virusinio hepatito A atvejai. 2024 m. didžiausias sergamumo rodiklis fiksuotas 18–24 metų amžiaus grupėje (2,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų).Pernai net 72,2 proc. visų atvejų (13 iš 18) buvo susiję su kelionėmis į užsienio šalis, užsikrėtusių per artimą kontaktą susirgimų nebuvo užfiksuota. Šiemet sausio–gegužės mėn. šalyje užregistruota 12 virusinio hepatito A atvejų.

Kaip plinta?

Primename, kad hepatitas A yra viena iš per maistą, vandenį ir aplinką plintančių infekcijų. Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nepasiskiepijusio žmogaus organizmą su užterštu maistu ar vandeniu, taip pat ir per glaudų fizinį kontaktą užsikrėtusiais asmenimis. Į maistą ar vandenį infekciją sukeliantis virusas patenka su užsikrėtusiojo žmogaus išmatomis, jei tinkamai nesilaiko asmens higienos pasinaudojęs tualetu.

„Hepatitas A dažniausiai plinta dėl prastų higienos įgūdžių. Rankų higiena – viena svarbiausių priemonių, padedanti apsisaugoti nuo daugelio užkrečiamųjų ligų. Atrodo paprasta, bet šis įprotis gali išgelbėti net gyvybę. Taip pat labai svarbu pasiskiepyti, ypač tiems, kurie daug keliauja ar dėl savo darbo pobūdžio susiduria su didesne rizika užsikrėsti“, – pabrėžia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė. 

Vakcinacija – efektyviausia apsauga

Hepatito A vakcina rekomenduojama keliaujantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis, taip pat vaikams, prieš jiems pradedant lankyti darželį ar mokyklą, bei žmonėms, kurių darbo specifika kelia riziką užsikrėsti, t. y. medikams, taip pat dirbantiems maisto tvarkymo įmonėse, nuotekų valymo darbuotojams. Dėl skiepų reikėtų konsultuotis su savo šeimos gydytoju.

Paplitęs visame pasaulyje

Virusinis hepatitas A paplitęs visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet užregistruojama apie 1,5 mln. virusinio hepatito A atvejų. Europoje, remiantis 2018–2022 m. duomenimis, kasmet vidutiniškai užregistruojama apie 7,7 tūkst. virusinio hepatito A atvejų. 2022 m. 30 Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių pranešė apie 4 548 virusinio hepatito A atvejus, sergamumo rodiklis siekė 1,0 atvejo 100 tūkst. gyv. Didžiausi sergamumo rodikliai fiksuoti Vengrijoje (5,5 atvejo 100 tūkst. gyv.), Kroatijoje (5,3 atvejo 100 tūkst. gyv.), Rumunijoje (4,8 atvejo 100 tūkst. gyv.) ir Bulgarijoje (4,4 atvejo 100 tūkst. gyv.). Infekcija plinta tarp įvairaus amžiaus žmonių šeimose, kolektyvuose, bendruomenėse.

„Įvairiose pasaulio šalyse kilę hepatito A protrūkiai dažniausiai siejami su maistu, kuris tinkamai termiškai neapdorotas, todėl raginame keliautojus visuomet įsitikinti, ar vartojamas vanduo ir maistas yra saugus. Kelionių metu rekomenduojama vengti žalių jūros gėrybių, gerti tik virintą arba fasuotą vandenį, taip pat nevartoti ledo gabaliukų, jei nėra aišku, kad jie pagaminti iš švaraus vandens“, – pataria NVSC atstovė.

SVARBU: nepasiskiepijusiems asmenims, keliaujantiems į šalis, kuriose yra reali rizika užsikrėsti virusiniu hepatitu A, patariama laikytis šių atsargumo priemonių:

• Kuo dažniau plauti rankas, nesant galimybei – naudoti specialias rankų dezinfekavimo priemones arba spiritines servetėles.
• Vengti nepasterizuotų pieno produktų.
• Vengti žalios ir nepakankamai termiškai apdorotos žuvies ar jūros produktų.
• Vengti pjaustytų vaisių, kadangi jie gali būti plauti užterštu vandeniu. Vaisius ir daržoves patariama valgyti prieš tai nulupus odelę.
• Nepirkti maisto iš gatvės prekeivių.
• Gerti į butelius supilstytą, fasuotą vandenį. Dantų valymui taip pat naudoti fasuotą vandenį.
• Nenaudoti ledo gabalėlių gėrimams atšaldyti, nes jie gali būti paruošti iš užkrėsto virusais vandens.

Prieš kelionę kviečiame apsilankyti NVSC interneto svetainėje, kur rasite aktualią informaciją apie skiepus ir kitas rekomendacijas keliautojams:
https://nvsc.lrv.lt/skiepai-keliautojams

Pozityvūs pokyčiai matomi ir kalbant apie mirčių nuo insulto skaičių: darbingo amžiaus vyrų grupėje jis sumažėjo nuo 320 (2015 m.) iki 193 (2024 m.), o moterų – nuo 168 iki 86 tuo pačiu laikotarpiu. 2024-aisiais, palyginti su 2015 m., vien nuo šių dviejų ligų buvo išsaugota net 783 darbingo amžiaus žmonių gyvybė, ir tai reikšmingas pasiekimas. 

Prof. J. Plisienės teigimu, skaičiai išties džiuginantys, ypač turint omenyje, kad Lietuva daug metų pirmavo Europoje pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Anot specialistės, šie pokyčiai neatsirado savaime. 

„Prie pagerėjusios situacijos neabejotinai prisidėjo aktyviai veikiančios, nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos prevencinės programos, kurios padeda užkirsti kelią rimtesnėms ligoms išsivystyti. Vis daugiau žmonių supranta, kad verta tikrintis profilaktiškai, o klaidingi mitai apie statinus – vaistus cholesteroliui mažinti – po truputį silpnėja, gyventojai tampa sąmoningesni, mažiau pasitiki nepagrįsta informacija internete ir labiau klauso gydytojų rekomendacijų. Taip pat pagerėjo vaistų prieinamumas, prie kurio smarkiai prisidėjo statinų kompensavimas, įsigaliojęs 2015 m.“, – sako ji.   

Kodėl širdies ligos dažniau pasiglemžia vyrus? 

2024 m. Higienos instituto duomenys rodo, kad darbingo amžiaus vyrų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje išlieka gerokai didesnis nei moterų – nuo išeminės širdies ligos 2015 m. mirė 4,2 karto daugiau vyrų nei moterų (1 404 ir 334), o 2024 m. – beveik penkis kartus daugiau (965 ir 199). Panašios tendencijos matomos ir kalbant apie insultus – vyrų mirčių skaičius nuo šios ligos kone dvigubai didesnis. 

Kardiologė šį ryškų lyčių skirtumą pirmiausia aiškina fiziologiniais ypatumais: „Moterys iki klimakterinio amžiaus yra apsaugotos estrogenų, kurie teigiamai veikia širdį ir kraujagysles. Tačiau artėjant menopauzei, per ją ar po jos estrogenų kiekis organizme sumažėja. O tuomet ta moterų ir vyrų mirštamumo kreivė išsiskiria – pradeda didėti moterų sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Hormoniniai skirtumai lemia tai, kad būdami darbingo amžiaus dažniau miršta vyrai, o sulaukusios vyresnio amžiaus – moterys.“ 

Ji taip pat atkreipia dėmesį į psichologinius aspektus – moterys dažniau profilaktiškai tikrinasi, aktyviau domisi savo sveikata ir yra linkusios anksčiau kreiptis į gydytojus, o vyrai į savo sveikatą vis dar linkę žiūrėti kiek atmestinai. „Šioje vietoje vis dar veikia stereotipai – tarsi būtų nevyriška skųstis ar eiti pas gydytojus profilaktiškai. Kartais tikrai pasitaiko situacijų, kai vyrai atvyksta ne savo noru, o atvesti artimųjų“, – teigia J. Plisienė. 

Svarbu ugdyti sąmoningumą, šviesti apie sveiką gyvenseną 

Statistika rodo, kad einame teisinga kryptimi, o dar geresnių rezultatų, gydytojos nuomone, pasiektume, jei apie sveiką gyvenseną pradėtume kalbėti dar vaikystėje. Anot jos, vaikai jau mokykloje ar darželyje turėtų žinoti, ką reiškia sveika mityba, kokia fizinio aktyvumo svarba ir kokie yra rizikos veiksniai. 

„Kai sveikos gyvensenos principai ugdomi nuo pat mažens, natūralu, kad užaugę žmonės tampa sąmoningesni, o tai atspindi ir gerėjantys sveikatos rodikliai. Jau dabar matome pozityvių pokyčių – jaunimas vis labiau rūpinasi savo sveikata: nerūko, sportuoja, geba valdyti stresą. Tai tampa ne tik norma, bet ir mada. Šie pokyčiai labai džiugina ir leidžia tikėti, kad ateityje mūsų rezultatai dar labiau gerės, o Lietuva ilgainiui nebepirmaus pagal mirštamumą širdies ir kraujagyslių ligų statistikoje. Ankstyvas sveikos gyvensenos mokymas ir ligų prevencija turėtų būti prioritetinės sritys“, – akcentuoja ji. 

„Žmonės turi suprasti, kad sveikata – tai viskas, o be jos mes – niekas. Turime išmokti rūpintis savo sveikata ir pasinaudoti galimybėmis, kurias mums suteikia sistema. Kartais viskas, ko reikia, – tai tiesiog ateiti ir pasitikrinti. Labai kviečiu naudotis ir širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa, skirta visiems sveikiems, šiomis ligomis nesergantiems žmonėms nuo 40 iki 60 metų – galbūt ji išgelbės gyvybę jums ar jūsų artimajam“, – ragina J. Plisienė. 

Pasaulyje vis aktyviau pripažįstama, kad vyrai susiduria su unikaliais emocinės ir psichikos sveikatos iššūkiais. Daugelyje šalių (Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Skandinavijoje) daug metų veikia įvairios specializuotos pagalbos vyrams linijos. Pavyzdžiui,  Australijoje veikia specializuota nemokama linija vyrams „MensLine Australia“ - tai visą parą veikianti nemokama ir konfidenciali pagalbos linija vyrams, teikianti emocinę ir psichologinę paramą telefonu bei internetu. Paslaugos apima krizės intervenciją, konsultacijas dėl santykių, tėvystės, streso, pykčio valdymo, priklausomybių, pagalbą patiriantiems smurtą ar jį naudojantiems, vaizdo ir pokalbių internetu konsultacijas, informacijos ir savipagalbos resursus vyrams. Ši linija skirta vyrams, ieškantiems paramos bet kokiu asmeniniu ar emociniu klausimu – tiek esantiems krizėje, tiek siekiantiems ilgalaikio pokyčio.

Lietuvoje šiuo keliu bando eiti dvi 2020 m. rudenį pradėjusios veikti linijos -  Kauno apskrities vyrų krizių centro iniciatyva sukurta „Vyrų linija“ ir Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro sukurta linija “Nelik vienas”. Nuo 2020 m. rudens bet kuris vyras gali paskambinti ir gauti profesionalią psichologo, psichoterapeuto ar teisininko pagalbą. Vyrams taip pat teikiama emocinė savanorių parama telefonu ir elektroniniais laiškais. Nuo linijų įkūrimo konsultuota jau šimtai vyrų iš visos Lietuvos – ne tik didmiesčių, bet ir mažų miestelių. Finansavimą šioms paslaugoms skiria LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Nors vyrų linijos savo veiklą pradėjo prieš beveik 5 metus, tai – tik pradžia. Kol kas linijų teikiamos pagalbos laikas yra ribotas - savanoriai budi ir specialistai konsultuoja tik devynias valandas per parą, taip pat stokojama įvairesnių paslaugų. Tai priklauso nuo finansavimo dydžio, todėl toli gražu ne kiekvienas Lietuvos vyras gali prisiskambinti ir gauti jam reikalingą pagalbą tuo metu, kai jis yra pasiruošęs apie tai kalbėti. 

Kai vyras slepia savo emocinį skausmą, jis dažnai pasireiškia kitomis formomis: dirglumu, atšiaurumu, emociniu atsitraukimu ar net agresija. Tokios reakcijos skaudžiai paliečia jo artimuosius – partnerius, vaikus, draugus. Šeimose užsisuka užburtas ratas – vyras atsitraukia, o artimieji jaučiasi atstumti, nesuprasti, nevertinami. Vaikai, augantys su emociškai užsidariusiu tėvu, dažnai patys išmoksta slopinti emocijas, netenka saugumo ir pavyzdžio, kaip kalbėti apie jausmus. Tylus skausmas perauga į platesnius visuomenės reiškinius: išauga priklausomybių, smurto, savižudybių, nedarbo lygis. Vyrų izoliacija kenkia bendruomeniškumui – kuo daugiau vyrų jaučiasi vieniši, tuo mažiau ryšių, empatijos, socialinio įsitraukimo. Valstybei tai reiškia didesnes išlaidas sveikatos, socialinės apsaugos, teisėsaugos srityse. Tačiau svarbiausia – prarandamas potencialas: neišgirsti vyrai negali visapusiškai dalyvauti gyvenime – nei kaip tėvai, nei kaip partneriai, nei kaip pilnaverčiai bendruomenių nariai.

Emocinė ir psichologinė parama vyrams – tai ne vien pagalba asmeniui. Tai investicija į visuomenės sveikatą, saugumą ir ateitį.

Pagalbos vyrams linijos Lietuvoje:

“Vyrų linija” – telefonas +370 67000027 , I-V 10-14 val. konsultuoja psichologai, psichoterapeutai, teisininkas. 

“Nelik vienas” – telefonas +370 60411119,  I-VII 17-22 val. Konsultuoja savanoriai.

Daugiau informacijos www.nelikvienas.lt