„Saugi valstybė yra sveika valstybė. Tam svarbi ir paties žmogaus atsakomybė – žinoti savo sveikatos rodiklius, laiku tikrintis ir rūpintis savimi. O valstybės pareiga – sudaryti sąlygas gauti reikalingas prevencines bei gydymo paslaugas. Šis derinys reiškia geresnę gyvenimo kokybę, ilgesnį sveiko gyvenimo laiką ir mažesnį mirtingumą. Prevencija yra vienas veiksmingiausių būdų kurti sveikesnę visuomenę“, – sako M. Sinkevičius.

Kraujotakos sistemos ligos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų mirčių Lietuvoje. Specialistai pabrėžia, kad kraujospūdis, cholesterolis ir gliukozė yra svarbūs sveikatos rodikliai, kurių pokyčių žmogus ilgą laiką gali nejausti.

Siekiant gerinti visuomenės sveikatą ir mažinti mirtingumą, Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa, pagal kurią galima nemokamai pasitikrinti sveikatą. Vien 2025 m. šiai programai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo skirta pusė viso prevencijos programoms numatyto 70 mln. eurų finansavimo. Visiems 40–60 metų žmonėms, norintiems pagal minėtą programą pasitikrinti sveikatą, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

„Svarbu ne tik gydyti ligą, bet ir užkirsti jai kelią. Laiku nustatyti rizikos veiksniai suteikia galimybę imtis veiksmų anksčiau – keisti gyvenseną, stebėti rodiklius, prireikus pradėti gydymą. Kiekvienas laiku atliktas sveikatos patikrinimas yra investicija į sveikesnį žmogaus gyvenimą“, – teigia premjeras.

lrv.lt inf. 

Magnis – nervų sistemai ir normaliai psichologinei funkcijai

Magnis dalyvauja daugybėje organizme vykstančių procesų, įskaitant energijos gamybą, nervų ir raumenų veiklą. Jis padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir normalią psichologinę funkciją, taip pat padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. Natūraliai magnio galima gauti iš riešutų, sėklų, ankštinių daržovių, viso grūdo produktų ir žaliųjų lapinių daržovių. Jei įvertinus racioną nusprendžiama jį papildyti maisto papildu, galima atkreipti dėmesį ir į skirtingas magnio formas. Viena tokių – bioaktyvus magnio bisglicinatas, kuris yra magnio ir aminorūgšties glicino junginys.

Nepamirškite B grupės vitaminų ir vitamino C

Intensyviu laikotarpiu verta susitelkti ne į vieną konkrečią maistinę medžiagą, siejamą su streso valdymu, o į bendrą mitybos įvairovę ir subalansuotą racioną. Pavyzdžiui, vitaminas B6 padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir normalią psichologinę funkciją bei mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. Panašiu poveikiu pasižymi ir vitaminas B12, o vitaminas C prisideda prie normalios nervų sistemos veiklos, normalios psichologinės funkcijos bei padeda mažinti nuovargį. B grupės vitaminų šaltinių galima rasti viso grūdo produktuose, ankštinėse daržovėse, mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, o vitamino C gausu vaisiuose ir daržovėse. Todėl kuo įvairesnė kasdienė lėkštė, tuo lengviau su maistu gauti skirtingų organizmui reikalingų medžiagų.

Reguliarumas gali būti svarbesnis už „tobulą“ valgiaraštį

Patiriant stresą nebūtina papildomai apsunkinti savęs siekiu kiekvieną patiekalą paversti idealiu. Kur kas praktiškiau pasirūpinti keliais pagrindais: valgyti reguliariai, nepamiršti vandens ir stengtis, kad racione būtų daržovių bei vaisių, baltymų šaltinių, viso grūdo produktų ir nesočiųjų riebalų. PSO sveikos mitybos principuose taip pat akcentuojami pakankamumas, balansas, saikingumas ir įvairovė. Maisto papildai gali būti naudingi racionui papildyti konkrečiomis maistinėmis medžiagomis, tačiau jie nėra nei visavertės mitybos, nei miego, judėjimo ar poilsio pakaitalas.

Įtemptu gyvenimo laikotarpiu lengva manyti, kad rūpintis savimi pradėsime tada, kai darbų sumažės. Tačiau tas „ramus etapas“ ne visada ateina savaime. Galbūt naudingiau ne laukti tinkamo momento, o pagalvoti, kokį vieną kasdienį pasirinkimą – nuo normalių pietų iki vakaro be darbo – galime išsaugoti net ir pačią intensyviausią savaitę.

Šią savaitę, 40-ąją metų savaitę, Lietuvoje prasideda 2026–2027 m. gripo, COVID-19 ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) ir sustiprintos stebėsenos sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės, 20-osios metų savaitės. Tai laikotarpis, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai intensyviau stebi sergamumą gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI, hospitalizacijos atvejus ir sergamumo pokyčius.

Visą šį sustiprintos gripo, COVID-19 ligos ir ŪVKTI priežiūros laikotarpį NVSC skelbs sergamumo rodiklius, teiks rekomendacijas ir primins svarbiausias prevencijos priemones. Sergamumo duomenis pagal konkrečią Lietuvos vietą – apskritį ar savivaldybę – galima rasti NVSC interneto svetainėje. Duomenys atnaujinami kiekvieną pirmadienį ir atspindi praėjusios savaitės sergamumo situaciją.

Daugėja COVID-19 ligos atvejų

NVSC duomenimis, 2026 m. 39-ąją savaitę bendras suminis sergamumo gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje siekė 646,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Bendras sergamumas ŪVKTI šiuo metu panašus į ankstesnių sezonų tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau stebimas nuoseklus COVID-19 ligos atvejų skaičiaus didėjimas, todėl rizikos grupių asmenys raginami pasirūpinti vakcinacija nuo COVID-19 ligos. Prasidėjus gripo sezonui, taip pat svarbu nepamiršti apsaugos nuo pneumokokinės infekcijos. Pneumokokinė infekcija dažnai sukelia plaučių uždegimą, o pneumonija yra viena dažniausių gripo komplikacijų.

Gripo sergamumo kilimas Lietuvoje dažniausiai registruojamas rudenį, o didžiausias sergamumas – sausio–vasario mėnesiais. Šiemet gripo vakcinos gydymo įstaigas pasieks vėliau nei įprasta – jų tiekimas Lietuvoje numatomas lapkričio mėnesį. NVSC atkreipia dėmesį, kad vėlesnė vakcinacijos pradžia nereiškia, jog žmonės praras galimybę apsisaugoti nuo gripo. Skiepytis rekomenduojama viso gripo sezono metu. Po vakcinacijos imuninė apsauga susiformuoja maždaug per 10–14 dienų, todėl pasiskiepyti lapkričio–gruodžio mėnesiais taip pat yra prasminga, atsižvelgiant į įprastą gripo sergamumo piką.

Situacija Europoje

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) 38-osios savaitės duomenimis, kai kuriose Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse daugėja žmonių, besikreipiančių į pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros įstaigas dėl kvėpavimo takų ligų, tačiau bendras šio rodiklio lygis visose ES ir EEE šalyse išlieka įprastas. Išimtis – Danija, kurioje stebimas nedidelis gripo aktyvumas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.

Gripo viruso aktyvumas Europoje šiuo metu išlieka žemas. Apie nustatytus gripo atvejus praneša kelios šalys, daugumą jų sukelia A tipo gripo virusai. Į ligonines dėl gripo dažniau patenka 65 metų ir vyresni žmonės.

Palyginti su ankstesne savaite, COVID-19 ligos aktyvumas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose šiek tiek didėja, o ligoninėse – šiek tiek mažėja. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose COVID-19 ligos atvejai daugiausia nustatomi 15 metų ir vyresniems žmonėms, o ligoninėse – vyresniems nei 65 metų asmenims.

Respiracinio sincitinio viruso (RSV) aktyvumas išlieka žemas ir atitinka įprastą tarpsezoninį lygį.

Svarbios kitos prevencijos priemonės

Nuo gripo, COVID-19 ligos ir kitų ŪVKTI patariama saugotis ir kitomis nemedicininėmis, gana paprastomis, bet efektyviomis priemonėmis. Svarbu kruopščiai laikytis asmens higienos taisyklių bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną, naudoti vienkartines nosinaites, panaudotas jas reikia nedelsiant išmesti. Patariama kuo dažniau plauti rankas, taip pat labai svarbu neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Rekomenduojama dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas. Pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose (pagal galimybes dirbkite iš namų), nesilankykite žmonių susibūrimuose, neveskite sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir laikykitės jo rekomendacijų.

Vykdomas projektas

Nuo šių metų sausio 1 d. NVSC vykdo projektą LT-SURVEILLANCE „Užkrečiamųjų ligų priežiūros sistemos Lietuvoje stiprinimas“, kuriuo siekiama tobulinti kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinę priežiūrą. Numatomas Projekto rezultatas sustiprinta gripo, COVID-19 ligos ir kitų ŪVKTI epidemiologinė priežiūra, paremta pasirinktine klinikine ir virusologine diagnostika (pasirinktinė priežiūra), kurią vykdo ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos (nuolat didinant dalyvaujančių ASPĮ skaičių) ir sukurta sunkių ūminių kvėpavimo takų infekcijų (SŪKTI, anglų k. SARI) priežiūra ligoninėse.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.

„Rudeninis erkių aktyvumas susijęs su jų vystymosi ciklu – po pavasarinio maitinimosi erkės pereina į kitą vystymosi stadiją ir vėl ieško galimybės pasimaitinti. Jos išlieka aktyvios, kai vidutinė paros oro temperatūra siekia apie 5–7 °C ir daugiau. Todėl rudenį, kai žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje grybaudami, uogaudami  ar tvarkydami aplinką, svarbu nepamiršti saugotis erkių“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

NVSC duomenimis, 2026 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje užregistruota 380 erkinio encefalito atvejų, iš jų – 4 mirties atvejai. 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo užregistruoti 438 erkinio encefalito atvejai ir 3 mirties atvejai.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 8 164 Laimo ligos atvejai. 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu jų buvo užregistruota 10 017.

Skiepytis galima visus metus

Erkinis encefalitas ir Laimo liga – dvi skirtingos erkių platinamos ligos. Erkinį encefalitą sukelia virusas, galintis pažeisti centrinę nervų sistemą, o Laimo ligą – bakterijos. Nuo erkinio encefalito patikimiausiai apsaugo skiepai. Nuo Laimo ligos vakcinos kol kas nėra, todėl svarbu saugotis erkių įsisiurbimo ir pastebėtą erkę kuo greičiau ištraukti.

Veiksmingiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Pasiskiepyti nuo šios ligos rekomenduojama visiems, o ypatingai tiems, kurie dažnai laiką leidžia gamtoje. Vakcinuojama pagal įprastinę arba pagreitintą schemą. Taikant įprastinę schemą, pirmosios dvi dozės skiriamos 1–3 mėnesių intervalu, o tolesnių dozių intervalai priklauso nuo konkrečios vakcinos gamintojo rekomendacijų. Po trijų dozių susidaro patikima apsauga, kuriai palaikyti vėliau reikalingos sustiprinamosios dozės.

Jei nepamenate, kada paskutinį kartą skiepijotės, informaciją apie skiepus galite pasitikrinti e. sveikatos portale arba kreipdamiesi į gydymo įstaigą.

Rudenį, kai erkės vėl tampa aktyvesnės, dažnai kyla klausimas, ar galima skiepytis, jei erkė jau buvo įsisiurbusi.

„Erkės įsisiurbimas nėra priežastis atidėti ar nutraukti skiepijimą. Jei vakcinacija jau pradėta, ją galima tęsti, o nepasiskiepiję asmenys gali skiepytis ir po erkės įsisiurbimo. Svarbu žinoti, kad vakcina neapsaugos nuo erkinio encefalito, jei užsikrėtimas jau įvyko per šį erkės įsisiurbimą. Tačiau pradėjus skiepytis dabar galima apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo ateityje“, – paaiškina Milda Žygutienė.

Primename, kad valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų amžiaus gyventojai. Kiti gali pasiskiepyti savo lėšomis gydymo ar kitoje skiepijimo paslaugas teikiančioje įstaigoje.

Kaip sumažinti riziką?

Einant į mišką ar būnant gamtoje rekomenduojama dėvėti šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešų, o kelnių klešnių apačia – prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele, užsidėti gerai priglundančią kepurę ar gobtuvą. Taip pat rekomenduojama naudoti repelentus – nariuotakojus atbaidančias medžiagas.

Būnant gamtoje svarbu reguliariai apžiūrėti save ir artimuosius, o ant drabužių ropojančias erkes nedelsiant pašalinti. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti: nespausti erkės kūnelio, suimti ją kuo arčiau odos ir staigiu judesiu traukti į viršų. Įsisiurbusios erkės negalima tepti riebalais ar kitais skysčiais. Pašalinus erkę, įsisiurbimo vietą reikia dezinfekuoti.

Po erkės įsisiurbimo apie vieną mėnesį rekomenduojama stebėti savo sveikatą ir įsisiurbimo vietą. Jei joje atsiranda didėjantis ar plintantis paraudimas, pakyla temperatūra ar pablogėja savijauta, būtina kreiptis į gydytoją.

NVSC inf.

Rugsėjo 23 d. įvyko nuotolinis seminaras-mokymai, skirti  aptarti gripo, COVID-19 ligos ir kitų ŪVKTI epidemiologinės priežiūros, paremtos pasirinktine klinikine ir virusologine diagnostika (pasirinktinė priežiūra), organizavimo aspektus šalyje.  

Seminaras-mokymai, kuriuos organizavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) kartu su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, buvo skirti  ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, kurios jau dalyvauja bei kurios planuoja dalyvauti pasirinktinėje priežiūroje. Reginyje dalyvavo per 100 asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) atstovų.

Atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pasirinktinei priežiūrai keliamus reikalavimus, šią  priežiūrą vykdo šeimos gydytojai, pediatrai ir kitų specializacijų gydytojai, kurie sudaro 1–6 proc. šalyje ar regione dirbančių gydytojų. Siekiant užtikrinti dalyvaujančių ASPĮ reprezentatyvumą Lietuvoje, nuolat didinamas dalyvaujančių ASPĮ skaičius. 

Stiprinant pasirinktinę priežiūrą šalyje, didžiausias dėmesys buvo skirtas laboratoriniams tyrimams, akcentuojant PGR tyrimų svarbą, kad būtų užtikrintas rezultatų patikimumas ir aiškumas, kuriant bendrą kvėpavimo takų virusų stebėsenos strategiją šalyje.

Mokymai vyko įgyvendinant Europos sveikatos ir skaitmenizavimo vykdomosios institucijos finansuojamo projekto LT-SURVEILLANCE „Užkrečiamųjų ligų priežiūros sistemos Lietuvoje stiprinimas“ (LT-SURVEILLANCE) veiklas, prieš prasidedant 2026–2027 m. gripo sezonui ir atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus,

Pasirinktinė priežiūra padeda susieti klinikinius ir virusologinius gripo ir COVID-19 ligos duomenis, pasiekti, kad sergamumo šiomis ligomis duomenys atspindėtų situaciją visoje šalies teritorijoje, bei vertinti sergamumą šalyje, atsižvelgiant į klinikinius sergamumo rodiklius bei virusologiškai patvirtintų gripo ir COVID-19 ligos atvejų skaičių.

Daugiau informacijos apie pasirinktinę priežiūrą rasite čia: https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/gripo-covid-19-ligos-ir-kitu-uvkti-epidemiologine-prieziura-paremta-pasirinktine-klinikine-virusologine-diagnostika1, apie Projektą čia: https://nvsc.lrv.lt/lt/projektai/projektas-lt-surveillance-uzkreciamuju-ligu-prieziuros-sistemos/. 

 NVSC inf. 

Gydantis namuose pacientams gali būti nuomojami deguonies ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, paprastosios ar išmaniosios insulino pompos, infuzinės skausmo malšinimo ir enterinio maitinimo pompos bei miego apnėjos aparatai.

„Kiekvieno paciento poreikis konkrečiai medicinos priemonei vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir medicinines indikacijas. Sprendimą dėl priemonės skyrimo priima gydymo įstaigos gydytojų konsiliumas, kuriame, atsižvelgiant į paciento būklę ir reikalingą priemonę, dalyvauja atitinkamos srities gydytojas“, – pabrėžė Valstybinės ligonių kasos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Medicinos priemonę pacientas gali išsinuomoti su Valstybine ligonių kasa (VLK) sutartį sudariusioje įmonėje, kuri taip pat užtikrina jos priežiūrą ir garantinį aptarnavimą. Šios įmonės pacientams medicinos priemones turi išduoti netaikydamos priemokų už jų technologines savybes.

Medicinos priemonių nuomos išlaidos 100 proc. kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Tarp kompensuojamų medicinos priemonių nuomos paslaugų išsiskiria insulino pompos – jų nuomai tenka didžiausia medicinos priemonių nuomai skiriamų fondo lėšų dalis, jomis naudojasi daugiausia pacientų. Per ketverius metus tokių pacientų skaičius išaugo daugiau kaip penkis kartus – nuo 298 iki beveik 1,6 tūkst.

Gydymas insulino pompa – tai nuolatinis insulino tiekimas po oda, užtikrinantis organizmui reikalingą insulino kiekį visą parą. Fondo lėšomis insulino pompos kompensuojamos apdraustiems I tipo cukriniu diabetu sergantiems vaikams ir suaugusiesiems, taip pat nėščiosioms ir planuojančioms pastoti moterims bei pacientams, laukiantiems kasos salelių transplantacijos ir po jos.

Ne vienerius metus ligonių kasa kompensuoja deguonies ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų nuomos išlaidas. Šiuo metu deguonies aparatus naudoja daugiau kaip 900, o dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus – daugiau kaip 1,1 tūkst. pacientų.

Deguonies aparatai skiriami pacientams, kuriems dėl lėtinio kvėpavimo nepakankamumo reikia gydymo deguonimi, o dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai – kai dėl sveikatos būklės reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos.

Prieš porą metų pacientams, kurie dėl ligos ar traumos negali maitintis įprastai ir yra maitinami per specialų zondą ar stomą, pradėtos nuomoti enterinio maitinimo pompos. Jos padeda užtikrinti tolygų ir kontroliuojamą paciento maitinimą.

Onkologiniams pacientams, kuriems pasireiškia stiprus ar nepakeliamas lėtinis skausmas, kurio nepavyksta tinkamai kontroliuoti kitais stipriais vaistais, gali būti kompensuojama skausmo pompos nuoma.

Nuo šių metų liepos pabaigos pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo arba sunkia miego apnėjos forma, gali būti skiriami CPAP arba auto-CPAP aparatai. Jie padeda palaikyti kvėpavimo takus atvirus miego metu ir išvengti kvėpavimo sustojimų.

Miego apnėjos aparatai gali būti skiriami gydymo įstaigose, turinčiose galimybę atlikti polisomnografijos tyrimą ir patvirtinti miego apnėjos diagnozę.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, kompensuojamų medicinos priemonių nuomos poreikis kasmet didėja. Pavyzdžiui, 2022-aisiais medicinos priemones nuomojosi apie tūkstantis pacientų, o šiuo metu tokių pacientų yra beveik keturis kartus daugiau – per 3,6 tūkstančio.

Per pirmąjį šių metų pusmetį medicinos priemonių nuomai panaudota apie 6 mln. eurų fondo lėšų. Šiais metais jų nuomai numatyta apie 10,4 mln. eurų.

Ligonių kasų inf. 

Stabligė Lietuvoje – reta liga – kasmet užregistruojama vidutiniškai 1–2 ligos atvejai. 2011–2025 m. šalyje užregistruoti 23 stabligės atvejai, iš jų 8 baigėsi mirtimi. Dauguma susirgusiųjų stablige – neskiepyti vyresnio amžiaus asmenys. Pernai stabligės atvejų neužregistruota, o šiemet 2 stabligės atvejai užregistruoti Mažeikių ir Šakių rajonuose. Susirgę asmenys buvo vyresnis nei 80 metų. Jų vakcinacijos statusas ir užsikrėtimo aplinkybės nežinomi.

Skiepytis rekomenduojama kas 10 metų

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami vakcina, kuri apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos ir kokliušo 2, 4, 6, 18 mėnesių, 6–7 metų ir 15–16 metų amžiaus.

Apsauga nuo stabligės svarbi ir suaugusiesiems. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. 25 metų ir vyresni žmonės nuo šių ligų kas 10 metų skiepijami valstybės lėšomis.

NVSC duomenimis, 2025 m. nuo difterijos ir stabligės valstybės lėšomis pasiskiepijo 50 429 asmenys, 2024 m. – 53 688, 2023 m. – 44280 suaugusiųjų. Vis dėlto suaugusieji valstybės lėšomis nuo stabligės profilaktiškai skiepijasi gana vangiai, dažniausiai atliekama poekspozicinė (pvz., dėl gilaus odos ir (ar) gleivinių sužeidimo, nušalimo, nudegimo ir kt.) vakcinacija.

„Nors stabligė Lietuvoje nėra dažna liga, jos pavojingumo nuvertinti nereikėtų. Ypač svarbu, kad apsauga nuo stabligės būtų atnaujinama ir suaugus. Rizika susirgti didėja tuomet, kai žmogus nėra pasiskiepijęs pagal visą skiepijimo schemą arba ilgą laiką nėra gavęs sustiprinamosios vakcinos dozės“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Edita Jegelevičienė.

Susižeidus svarbu įvertinti stabligės riziką

Stabligę sukeliančios bakterijos plačiai paplitusios aplinkoje, jų sporų gali būti dirvožemyje, dulkėse, taip pat gyvūnų ir žmonių žarnyne. Sporos atsparios karščiui, šalčiui, saulės šviesai, o aplinkoje jos gali išsilaikyti keletą metų. Užsikrėsti galima, kai stabligės sporos per pažeistą odą patenka į organizmą. Rizika ypač padidėja susižeidus žemėtais ar nešvariais sodo ir daržo įrankiais, įsidūrus, įsipjovus, taip pat patyrus gilesnes žaizdas, nudegimus ar kitus odos pažeidimus. Svarbu žinoti, kad nuo žmogaus žmogui stabligė neplinta.

„Dirbant sode ar tvarkant aplinką svarbu nepamiršti paprastų atsargumo priemonių – mūvėti apsaugines pirštines, saugotis susižeidimų, o patyrus žaizdą ją tinkamai išvalyti ir prižiūrėti. Tačiau ne mažiau svarbu pasirūpinti apsauga nuo stabligės – pasitikrinti, kada paskutinį kartą buvote skiepyti nuo stabligės ir difterijos. Susižeidus, ypač jei žaizda gilesnė ar užteršta, o skiepijimo istorija nežinoma, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kur, įvertinus situaciją, gali būti taikoma skubi stabligės imunoprofilaktika“, – atkreipia dėmesį NVSC atstovė.

Pirmieji stabligės požymiai dažniausiai atsiranda praėjus maždaug savaitei po užsikrėtimo, tačiau simptomai gali pasireikšti ir po kelių dienų ar vėliau. Liga gali prasidėti raumenų trūkčiojimais ar sustingimu, vėliau atsiranda skausmingi raumenų spazmai, būdingas žandikaulio sustingimas, gali būti sunku ryti, sustingti kaklo ir nugaros raumenys. Sunkiais atvejais gali sutrikti kvėpavimas. Taip pat gali pasireikšti tokios komplikacijos kaip: širdies nepakankamumas, smegenų pažeidimai, plaučių uždegimas, kaulų lūžiai, Negydoma stabligė gali būti mirtina.

NVSC inf.

2025 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), stebėdama internetinę prekybą dar intensyviau nei prieš metus, nustatė, kad nelegalios veiklos atvejų šiek tiek sumažėjo.

VMVT specialistai, vykdydami interneto erdvės stebėseną ir skelbimus atrinkdami atsitiktine tvarka arba pagal rizikos vertinimo kriterijus, atrinko 530 su maisto prekyba ar gamyba susijusių skelbimų. Tai kone 2,5 karto daugiau palyginus su 2024 m.

Pagal atrinktus skelbimus atlikti 432 tyrimai (2024 m. – 162): net 318 atvejų (73,6 proc.) nustatyta, kad maisto tvarkymo veikla vykdyta neturint VMVT išduoto leidimo (2024 m. tokie atvejai sudarė 77,8 proc. visų tyrimų). Dar 114 subjektų buvo registruoti VMVT, tačiau skelbimuose nenurodė savo leidimo numerio.

2025 m. dažniausiai fiksuotos nelegalios veiklos – prekyba maisto papildais (48 proc.) bei sezoninė prekyba daržovėmis (18 proc.).  

Internetinei prekybai maistu taikomi tokie pat maisto saugos reikalavimai, kaip ir prekiaujant fizinėse prekybos vietose. Tai reiškia, kad maistą gaminantis ar jį parduodantis asmuo ar įmonė turi būti užregistravę maisto tvarkymo veiklą VMVT, o vartotojui turi būti pateikta visa informacija, pagal kurią galima aiškiai identifikuoti pardavėją – pasitikrinti, ar jis veikia teisėtai.

Be to, vartotojams tiekiamas maistas turi būti gaminamas, tvarkomas, laikomas ir tiekiamas laikantis nustatytų maisto saugos, higienos ir kokybės reikalavimų. 

„Perkant maistą internetu didžioji dalis jo kelio iki vartotojo stalo lieka nematoma, t. y. užsisakantis asmuo nežino, kokiomis sąlygomis maistas pagamintas, kur ir kaip laikytas, kaip bus pristatytas. Todėl vienas paprasčiausių dalykų, kuriuos vartotojas gali ir turi pasitikrinti, – kas šį maistą gamina, parduoda ir ar ši veikla registruota VMVT. Tai nėra tik formalumas – registruota veikla patvirtina, kad pardavėjas yra žinomas VMVT ir jo veiklai taikoma priežiūra“, – sako Gintarė Vadeikienė, VMVT Priežiūros departamento vyriausioji specialistė. 

Anot jos, 2026 m. tęsiama sisteminga interneto erdvės stebėsena siekiant laiku identifikuoti aktualias tendencijas ir galimas rizikas. 

Pažeidimai stabdomi, veiklą skatinama įteisinti 

Stebėdama internetinių parduotuvių skelbimus VMVT ne tik atskleidžia nelegalią veiklą, bet ir skatina ją įteisinti arba nurodo nutraukti. Iš 318 tirtų nelegalios veiklos atvejų 9 subjektai (2,83 proc.) maisto tvarkymo veiklą vėliau įregistravo ir tęsė teisėtai, o 235 subjektai (73,9 proc.) veiklą nutraukė. Dar 50 atvejų (15,7 proc.) po VMVT kreipimosi į skelbimų portalų administratorius skelbimai buvo pašalinti arba užblokuoti. Likusiais atvejais buvo prekiaujama ne maisto produktais, veiklą vykdė užsienio įmonė arba su subjektu nepavyko susisiekti ir pan. 

Nustatę nelegalią veiklą VMVT specialistai pardavėjams paaiškina, kaip ją įregistruoti ir kokių teisės aktų reikalavimų būtina laikytis. 2025 m. vykdant prekybos internetu stebėseną buvo suteikta net 201 konsultacija – tai apie keturis kartus daugiau nei 2024 m. Konsultuojant subjektai taip pat informuojami apie atsakomybę ir galimas sankcijas už nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Sankcijos pritaikytos 4 atvejais ir tai sudarė 1 proc. visų tirtų atvejų. 

Ką patikrinti prieš perkant maistą internetu? 

VMVT rekomenduoja vartotojams prieš perkant maistą internetu patikrinti, ar pardavėjas nurodo savo vardą (ar įmonės pavadinimą), kontaktinius duomenis ir informaciją apie registruotą maisto tvarkymo veiklą. 

Jei kyla abejonių dėl internetu maistą siūlančio pardavėjo, jo registraciją bet kuriuo metu galima patikrinti viešame VMVT Maisto tvarkymo subjektų registre. Apie galimai nelegalią maisto prekybą ar kitus pastebėtus pažeidimus reikia pranešti VMVT. 

Vartotojų pastabumas čia ypač svarbus – patikrinus, iš ko maistas perkamas, lengviau išvengti nepatikimų pardavėjų ir sumažinti riziką įsigyti galimai nesaugų maistą. 
 

 VMVT inf. 

Manikiūras, pedikiūras, plaukų kirpimas, veido procedūros, tatuiruotės, permanentinis makiažas ar auskarų vėrimas – grožio paslaugos tapo įprasta daugelio žmonių kasdienybės dalimi. Rinkdamiesi jas galvojame apie norimą rezultatą, tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kas nematoma: ar paslauga bus suteikta saugiai, laikantis sveikatos saugos reikalavimų. Kad grožio paslaugos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, rūpinasi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai. Jie kasmet tikrina paslaugų teikimo vietas, vertina, ar laikomasi visuomenės sveikatos saugos reikalavimų, konsultuoja paslaugų teikėjus ir padeda jiems rasti tinkamus sprendimus, kad klientams būtų užtikrintos saugios paslaugų teikimo sąlygos. Vien per 2025 m. Lietuvoje atlikti 1 842 grožio paslaugų teikimo vietų patikrinimai.

Kaip užtikrinama paslaugų sauga?

Grožio paslaugų saugą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“. Ši veikla gali būti vykdoma tik turint leidimą-higienos pasą, o paslaugas teikiantys asmenys turi būti nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą, išklausę privalomuosius higienos įgūdžių kursus bei turėti galiojančius sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus. Visa tai skirta sumažinti grėsmę užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis. Paslaugų teikėjai taip pat turi išklausyti ir pirmosios medicinos pagalbos mokymus, jog, prireikus, laiku ir tinkamai galėtų suteikti pirmąją pagalbą.

Higienos normoje nustatyti ir reikalavimai patalpoms, įrangai, instrumentams, jų valymui ir dezinfekcijai. Visi jie skirti tam, kad padėtų apsaugoti tiek paslaugos vartotoją, tiek paslaugos teikėją.

2025 m. daugiausia NVSC patikrinimų atliko plaukų ir nagų priežiūros paslaugų teikimo vietose – atitinkamai 648 ir 595 patikrinimus. Taip pat atlikta 311 veido priežiūros, 142 kūno priežiūros, 72 ilgalaikio (permanentinio) makiažo, 38 tatuiravimo ir 36 papuošalų vėrimo paslaugų teikimo vietų patikrinimai. Reikalavimų pažeidimai nustatyti 17,7 proc. patikrinimų metu. Dažniausiai nustatomi neatitikimai susiję su leidimo-higienos paso neturėjimu, instrumentų valymu ir dezinfekcija, vienkartinių priemonių naudojimu bei kosmetikos gaminių ir specialiosioms paslaugoms naudojamų priemonių atitiktimi nustatytiems reikalavimams. 

Ne visos grožio paslaugos yra vienodos

Grožio paslaugų teikėjai ir vartotojai kasdien susiduria su skirtingomis rizikomis – vienos procedūros yra visiškai neinvazinės, o atliekant kitas pažeidžiama oda ar gleivinė. Todėl higienos ir infekcijų kontrolės reikalavimų laikymasis nėra formalumas. Tai yra viena svarbiausių sąlygų, padedančių apsaugoti tiek paslaugos vartotoją, tiek patį paslaugos teikėją.

Grožio paslaugos skirstomos į A ir B kategorijas pagal jų keliamą užkrečiamųjų ligų riziką. A kategorijai priskiriamos paslaugos, kurių metu gali būti pažeidžiama oda arba gleivinė, o naudojami instrumentai yra ar gali būti užteršti krauju ar kitais kūno skysčiais. Tai, pavyzdžiui, tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų vėrimo, plaukų skutimo, manikiūro ir pedikiūro, kai karpomos nagų odelės, paslaugos. B kategorijai priskiriamos paslaugos, kurių metu oda ir gleivinė nepažeidžiamos, pavyzdžiui, veido ir kūno, plaukų priežiūros, manikiūro ir pedikiūro, kai nagų odelės nekarpomos, plaukų šalinimo vašku ar kitomis panašiomis priemonėmis, dekoratyvinės kosmetikos paslaugos.

Šis paslaugų skirstymas svarbus todėl, kad nuo paslaugos pobūdžio priklauso ir jai taikomi griežtesni saugos reikalavimai. Teikiant A kategorijos paslaugas, kai gali būti pažeista oda ar gleivinė, ypač svarbu tinkamai paruošti naudojamus instrumentus, laikantis infekcijų kontrolės reikalavimų. Todėl vartotojui verta žinoti, kokios kategorijos paslauga jam teikiama, ir atkreipti dėmesį į tai, ar paslaugos teikėjas laikosi būtinų higienos reikalavimų – šią informaciją galima rasti Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“.

Renkantis grožio paslaugų teikėją reikėtų pasidomėti, ar jis turi galiojantį leidimą-higienos pasą konkrečios grožio paslaugos (plaukų priežiūros, veido priežiūros, kūno priežiūros, nagų priežiūros, tatuiravimo, ilgalaikio makiažo ar papuošalų vėrimo) veiklai. Šis dokumentas liudija, kad veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. 

Pastebėjus, kad grožio paslaugos teikėjas teikia nesaugias paslaugas, raginame atkreipti į tai jo dėmesį. Jeigu paslaugos teikėjas nebendradarbiauja, nesuteikia prašomos informacijos ar atsisako koreguoti galimai nesaugią veiklą, galima pranešti NVSC. Informaciją apie kreipimosi būdus rasite NVSC interneto svetainėje https://nvsc.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/asmenu-aptarnavimas/.

NVSC inf.

Pagal naują tvarką, jaunatviniu artritu arba sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis sergančius vaikus gydytojas vaikų reumatologas turės apžiūrėti kartą per 3–6 mėnesius, jeigu liga yra vidutinio ar didelio aktyvumo arba vaikui taikomas gydymas ligą modifikuojančiais vaistais. Kai liga yra mažai aktyvi ir ligą modifikuojantys vaistai netaikomi, vaiko būklė bus tikrinama kas 6–12 mėnesių.

Vaikų, sergančių jaunatviniu artritu, sveikatos būklę taip pat stebės gydytojas oftalmologas, taikant tokius pačius stebėjimo intervalus.

Atskiras stebėjimas numatytas ir vaikams, sergantiems iridociklitu (akies rainelės ir krumplyno uždegimu) – jų sveikatos būklė oftalmologas tikrins kas 3–6 mėnesius.

Naujosios tvarkos tikslas – užtikrinti nuoseklesnę vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūrą ir padėti laiku pastebėti sveikatos būklės pokyčius. Reguliarus stebėjimas leidžia gydytojams vertinti ligos eigą, o prireikus – laiku koreguoti gydymą. Taip siekiama užkirsti kelią ligos progresavimui ir negrįžtamų komplikacijų išsivystymui.

Naujoji tvarka parengta atsižvelgiant į Vaikų artrito asociacijos siūlymus ir įsigalios nuo lapkričio 1 dienos.

„Gyvename visuomenėje, kur alkoholis yra normalizuojamas ir dažnai tampa įprasta vaišių, švenčių, bendravimo ar atsipalaidavimo dalimi. Dėl to kartais nepastebime, kaip alkoholis iš pasirinkimo pavirsta savaime suprantamu kasdienybės elementu. Tai nebūtinai reiškia priklausomybę, tačiau jau pats poreikis reguliariai vartoti alkoholį ar jausmas, kad be jo sunkiau atsipalaiduoti, mėgautis vakaru ar jaustis gerai, yra signalas sustoti ir sąžiningai įvertinti savo santykį su alkoholiu“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo medicinos psichologė Jovita Karnišauskienė.

Problemą rodo besikeičiantis santykis su alkoholiu

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad nėra visiškai nerizikingo alkoholio kiekio – rizika susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis kyla išgėrus kad ir mažiausią kiekį ir didėja didėjant suvartojimui.

„Alkoholis yra toksiška, psichoaktyvi ir priklausomybę sukeliančia medžiaga. Kartais žmonės domisi, kiek alkoholio išgerti yra „normalu“. Mano nuomone, „normalių“ alkoholio kiekių nėra, kiekvienas vartojimas susijęs su tam tikra rizika sveikatai, o kuo daugiau alkoholio žmogus vartoja, tuo labiau tai jam kenkia“, – sako specialistė.

Jos teigimu, kalbant apie priklausomybės vystymąsi, vien suvartojamas alkoholio kiekis neatsako į klausimą, ar žmogaus santykis su alkoholiu jau tampa problema. Svarbu atkreipti dėmesį ir į vartojimo dažnį, priežastis bei tai, kokį vaidmenį alkoholis užima žmogaus gyvenime.

„Vienas iš svarbių signalų yra pokytis žmogaus vartojimo įpročiuose. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau žmogus alkoholį vartodavo tik socialiai, su draugais, o dabar vis dažniau pradeda gerti vienas, jei anksčiau išgerdavo tik progomis, o dabar atsiranda poreikis išgerti ir įprastą darbo dieną, arba jei alkoholis tampa įprastu būdu nusiraminti po įtemptos dienos, tuomet jau verta į šiuos pokyčius atkreipti dėmesį. Taip pat svarbu stebėti, ar žmogus nepradeda ieškoti vis daugiau progų išgerti, ar nekyla noras gerti didesniais kiekiais, ar neatsiranda minčių apie alkoholį tais atvejais, kai anksčiau apie jį negalvodavo“, – aiškina J. Karnišauskienė.

Kaip vieną iš aiškesnių signalų, rodančių problemą, medicinos psichologė įvardija atvejus, kai alkoholis pradeda neigiamai veikti įvairias žmogaus gyvenimo sritis, tačiau, nepaisydamas šių pasekmių, jis ir toliau vartoja. Pavyzdžiui, prastėja santykiai su artimaisiais, darbingumas, apleidžiamos mėgstamos veiklos, tačiau žmogus nemato poreikio atsisakyti alkoholio.

Sunerimti verta ir tada, kai alkoholis tampa pagrindiniu ar vienu iš pagrindinių būdų reguliuoti emocinę būseną: atsipalaiduoti, nusiraminti, susidoroti su stresu, liūdesiu, kitais sunkiais išgyvenimais.

Pirmiausia pastebi aplinkiniai

Medicinos psichologė atkreipia dėmesį, kad paprastai priklausomybė nesusiformuoja staiga, jos požymiai gali ryškėti palaipsniui, o probleminius vartojimo pokyčius neretai anksčiau pastebi aplinkiniai nei pats vartojantis žmogus. O jei ir pastebi, dažnai nemažai laiko užima to pripažinimas ir noras ieškoti pagalbos.

„Jei žmogus tik pradeda nerimauti dėl didėjančio alkoholio vartojimo ir jam pačiam tampa sunkiau jį

kontroliuoti, verta kuo anksčiau įvertinti savo vartojimą ir ieškoti būdų jį mažinti. Galima pabandyti išbūti be alkoholio ilgesnį laiką ir įsivertinti savo būseną be jo, o prireikus kreiptis į specialistus ir kartu įvertinti, kokia pagalba konkrečiu atveju būtų tinkamiausia. Pagalbos būdai kiekvienam žmogui gali būti skirtingi, priklausomai nuo jo situacijos, turimų rizikos ir apsauginių veiksnių“, – akcentuoja ji.

Specialistė sako, kad svarbu atskirti, kai tiesiog norima keisti savo vartojimo įpročius, nuo situacijos, kai jau yra susiformavusi priklausomybė, nes pastaruoju atveju tikslas yra nebe alkoholio ribojimas ar kiekių mažinimas, o visiška abstinencija. Be to, vien atsisakyti alkoholio esant priklausomybei nepakanka. Ši liga žmogų veikia fiziškai, psichologiškai, yra susijusi su išmoktais elgesio modeliais. Todėl pašalinus alkoholį iš gyvenimo, bet nedirbant su priežastimis ir mechanizmais, kurie palaiko vartojimą, atkryčio rizika išlieka.

Žmogui nutarus vartoti mažiau alkoholio, svarbus ir artimųjų, draugų elgesys, nemenkinantis šio apsisprendimo ir jam nekliudantis. Artimiesiems nereikėtų patiems spręsti, kaip kontroliuoti ar riboti žmogaus vartojimą, nes norėdami padėti jie kartais gali elgtis taip, kad problemą tik sustiprins.

„Apie priklausomybę artimieji dažnai turi nemažai klaidingų įsitikinimų, todėl svarbu, kad pagalbos ieškotų ne tik vartojantis žmogus, bet ir jo šeimos nariai. Jei alkoholį vartojantis žmogus gyvena santykyje su kitais, jo vartojimas neišvengiamai paveikia ir artimuosius, todėl problemą prasminga spręsti kaip komandai. Mano rekomendacija artimiesiems būtų kreiptis į priklausomybių srityje dirbantį specialistą ir pasikonsultuoti, kaip tinkamai reaguoti į žmogaus vartojimą, kaip nustatyti sveikas ribas ir kokią pagalbą iš tiesų galima suteikti, o ne bandyti priklausomybės problemą išspręsti savo jėgomis“, – apibendrina J. Karnišauskienė.

Respublikinio priklausomybės ligų centro inf. 

Atrodytų, tai tik smulkmena. Tačiau būtent ji gali lemti, ar žmogus apskritai ryšis kasdien naudoti įklotą.

Klasikiniai balti įklotai po plonesniais ar tamsiais apatiniais gali būti matomi, sukurti nepageidaujamą kontūrą ar tiesiog priminti apie naudojamą apsaugos priemonę. SENI MAN Extra Black įklotai šią problemą sprendžia paprastai – įklotas yra juodos spalvos, todėl po vyriškais apatiniais išlieka gerokai diskretiškesnis. Judant, lenkiantis ar sportuojant nereikia nuolat galvoti, ar kas nors pastebės, kad naudojate apsaugą.

Kai svarbiausia – pasitikėjimas

Diskretiškumas neturi reikšti mažesnio saugumo. Juodi SENI Man įklotai pasižymi geromis sugėrimo savybėmis: skystis labai greitai susigeria į įklotą, o paviršius išlieka sausas.Tai ypač aktualu aktyviems vyrams – sportuojantiems, dirbantiems fizinį darbą, dažnai keliaujantiems ar tiesiog nenorintiems, kad netikėtas epizodas sugadintų dienos planus.

Laisvė judėti, o ne būtinybė prisitaikyti prie problemos

Vienas didžiausių psichologinių slenksčių, su kuriais susiduria vyrai, yra jausmas, kad reikia prisitaikyti: rinktis laisvesnius drabužius, vengti tam tikrų situacijų ar nuolat galvoti, jog kas nors pastebės.

SENI MAN Extra Black leidžia pakeisti šią logiką: ne jūs prisitaikote prie įkloto, o įklotas prisitaiko prie jūsų gyvenimo. Patogi, anatomiškai pritaikyta forma nevaržo judesių, todėl galite mankštintis, dirbti, keliauti ar tiesiog gyventi įprastai – nesijaudindami ir nekompleksuodami.

Kam tai gali būti aktualu?

Šie įklotai gali būti tinkamas pasirinkimas:

• vyrams, kurie po operacijų ar dėl sveikatos sutrikimų patiria lengvą ar vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymą;
• fiziškai aktyviems, sportuojantiems ar dirbantiems vyrams, kuriems reikia patikimos apsaugos visai dienai;
• tiems, kurie nori grįžti į įprastą aktyvų gyvenimo ritmą nebijodami, kad problema taps pastebima;
• vyrams, kurie iki šiol vengė įklotų dėl estetinių ar psichologinių priežasčių.

Kai apsauga netrukdo gyventi

Šlapimo nelaikymas neturėtų tapti priežastimi keisti savo planus ar atsisakyti įprastos veiklos. Tinkamai pasirinkta apsauga leidžia jaustis patikimiau ir nebesukti galvos dėl to, kas gali nutikti netikėtai.

SENI MAN Extra Black reiškia tai, ko vyrams dažnai reikia labiausiai: patikimą apsaugą, patogumą ir diskretiškumą. O juoda spalva suteikia dar vieną svarbų privalumą – ramybę žinant, kad apsaugos priemonė išlieka nepastebima. Nes kartais tikroji laisvė yra tiesiog galėti gyventi savo dieną apie tai negalvojant.

Daugiau informacijos sužinosite paskambinę į centrą SIDABRA nemokama linija 0 800 00 226 arba apsilankę www.sidabra.lt. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

„Svarbu ne tik pats pasitikrinimas, bet ir tai, ką suteikia rezultatas. Jei pakitimai nustatomi anksti, gydytojas gali juos stebėti ar prireikus anksčiau pradėti gydymą. Tada jis veiksmingesnis ir mažiau paveikia žmogaus gyvenimą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Jurgita Grigarienė.

Nejaučia poreikio ieškoti ligų

Nuomonė, kad tikrintis sveikatos nereikia, jei jautiesi gerai, yra dažniausia prevencinės patikros vengimo ar atidėjimo priežastis, kurią žmonės įvardija ligonių kasos inicijuojamuose gyventojų nuomonės tyrimuose. Tarp priežasčių jie mini ir laiko stoką, tyrimų ar jų rezultatų baimę.

Vis dėlto pati patikra ilgai netrunka ir yra gerokai paprastesnė, nei kartais įsivaizduojama. Tikrinant pagal prostatos vėžio prevencinę programą atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujo tyrimas.

„Kartais vyrai nesitikrina, nes baiminasi nemalonių procedūrų ar mano, kad blogesnis rezultatas iš karto reiškia vėžį. Tačiau programa prasideda nuo kraujo tyrimo. Net ir padidėjusi prostatos specifinio antigeno koncentracija nėra vėžio diagnozė – tai ženklas, kad reikėtų atidžiau stebėti paciento sveikatą ar atlikti papildomų tyrimų“, – pabrėžia ligonių kasos atstovė.

Nuo rugsėjo – pokyčiai programoje

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. pagal prostatos vėžio prevencinę programą kviečiami tikrintis 50–69 metų (imtinai) vyrai. Kaip ir anksčiau, tikrintis reikia periodiškai, tačiau keičiasi pakartotinės patikros tvarka: daliai vyrų tyrimą reikės kartoti rečiau, daliai pakartotinai tikrintis nebereikės.

Tai reiškia, kad kuo PSA koncentracija mažesnė, tuo rečiau reikia kartoti tyrimą. Pavyzdžiui, 50–59 metų (imtinai) vyrams, kurių PSA koncentracija yra maža, pakartotinė patikra rekomenduojama po penkerių metų. Įprastai maždaug pusei vyrų tyrimu nustatoma, kad šis rodiklis mažas. Jei PSA koncentracija didesnė, bet neviršija nustatytos normos, pasitikrinti pakartotinai rekomenduojama po dvejų metų – to prireikia maždaug kas ketvirtam tikrinamam vyrui. 60–69 metų (imtinai) vyrams, kurių PSA koncentracija labai žema, pakartotinai tikrintis nebereikia.

PSA koncentracija viršija nustatytą normą maždaug 16 proc. pasitikrinusių vyrų. Tačiau ir toks rezultatas dar nėra diagnozė – tik šiuo atveju reikia papildomų tyrimų.

Šiuo metu rengiami pakeitimai, kad nuo kitų metų balandžio kvietimai pasitikrinti pagal šią programą būtų automatizuoti ir siunčiami per e. sveikatos sistemą ir el. paštu, o priminimai – ir SMS žinutėmis ar paštu arba pranešami telefonu. Todėl vyrams bus paprasčiau laiku sužinoti, kada jie turėtų pasitikrinti.

Kada nereikėtų laukti prevencinės programos?

Prevencinė programa skirta vyrams, kurie neturi ligai būdingų simptomų ir yra tam tikro amžiaus, kai padidėja rizika susirgti. Tačiau tai nėra vienintelis būdas pasirūpinti prostatos sveikata.

Jeigu šeimoje yra buvę prostatos vėžio atvejų ir žmogus nerimauja dėl savo rizikos arba bet kurio amžiaus vyras pastebi sveikatos pokyčių, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją nelaukiant, kol ateis laikas planinei prevencinei patikrai. Šeimos gydytojas gali individualiai įvertinti rizikos veiksnius, prireikus paskirti tyrimus ar išrašyti siuntimą pas gydytoją specialistą – urologą.

Prostatos vėžys – viena dažniausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Vėžio registro duomenimis, šią diagnozę kasmet išgirsta daugiau kaip 2 tūkst. vyrų. Todėl specialistai ragina pasitikrinti nelaukiant simptomų ir prevencinį tyrimą vertinti ne kaip priežastį nerimauti, o kaip galimybę daugiau sužinoti apie savo sveikatą ir laiku imtis priemonių jai apsaugoti.

VLK inf. 

Vaikai aplinką pažįsta smalsiai – liečia augalus, skina jų lapus, domisi ryškiomis uogomis ir vaisiais, o kartais juos net ragauja. Todėl svarbu pasirūpinti, kad aplinka, kurioje vaikai leidžia laiką, būtų kuo saugesnė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento specialistai primena, kad Lietuvos higienos normoje nurodytas konkrečių nuodingų augalų, kurių negalima sodinti ar auginti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų aplinkoje, sąrašas. Nors šie reikalavimai tiesiogiai taikomi ugdymo įstaigoms, higienos normoje pateikta informacija gali būti aktuali ir tėvams.

Nuodingų augalų ugdymo įstaigų aplinkoje neturi būti 

Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, reglamentuojančioje ugdymo įstaigų sveikatos saugos reikalavimus, pateikiamas nuodingų augalų, draudžiamų sodinti įstaigos teritorijoje apželdinimo tikslu, sąrašas.

Į jį įtraukti augalai, kurių visos arba tam tikros dalys – lapai, žiedai, šaknys, sėklos ar uogos – gali būti nuodingos. Tarp jų – paprastasis ricinmedis, paprastasis žalčialunkis, paprastoji durnaropė, paprastoji pakalnutė, rudeninis vėlyvis, vaistinė šunvyšnė, kukmedžiai, kurpelės ir kiti augalai. Kai kurie iš jų vaikams gali būti ypač patrauklūs dėl neįprastos išvaizdos, ryškių žiedų ar spalvingų uogų. Būtent smalsumas ir noras paliesti ar paragauti aplinkoje rastų augalų dažnai tampa papildoma rizika mažiems vaikams. 

Atkreipkite dėmesį ir į populiarius augalus

Vaikams pavojų gali kelti ne tik reti ar akivaizdžiai nuodingi augalai. Kai kurie jų yra gerai pažįstami ir dažnai sutinkami gamtoje, auginami lauke ar laikomi namuose. Pavyzdžiui, rudenį vaikai dažnai žaidžia su paprastojo kaštono vaisiais. Tačiau jie nėra skirti valgyti – suvalgius paprastojo kaštono vaisiaus, jo sudėtyje esančios medžiagos dirgina virškinamąjį traktą, taip pat gali sukelti nerimą, mieguistumą. Apsinuodyti galima ir ąžuolo lapais bei gilėmis.

Dėmesį verta atkreipti ir į įvairius populiarius dekoratyvinius ir sodo augalus. Narcizai, pakalnutės, žalčialunkiai, vėlyviai, durnaropės, šunvyšnios, rododendrai ir kiti augalai gali būti pavojingi vaikams juos suvalgius ar paragavus jų dalių. Apsinuodijimo požymiai gali būti įvairūs – nuo pykinimo, vėmimo, pilvo skausmo ar mieguistumo iki sunkių sveikatos sutrikimų. Poveikis priklauso nuo konkretaus augalo, suvartoto kiekio ir žmogaus organizmo. Toksinis yra ir vanduo, kuriame laikomi nuodingi augalai.

NVSC vertina ugdymo įstaigų aplinkos saugą

Higienos normoje pateiktas nuodingų augalų sąrašas yra vienas iš reikalavimų, į kuriuos NVSC specialistai atsižvelgia vertindami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų aplinkos atitiktį nustatytiems sveikatos saugos reikalavimams.

Tačiau su šia informacija verta susipažinti ir tėvams ar kitiems asmenims, kurių aplinkoje yra vaikų. Sąrašas gali padėti atkreipti dėmesį į augalus, kurie gali kelti pavojų sveikatai, jeigu su jais elgiamasi netinkamai. 

Svarbiausia taisyklė, kurią verta nuo mažens priminti vaikams – nepažįstamų augalų, jų uogų, vaisių ar kitų dalių nereikėtų ragauti.

Kaip susergama botulizmu?

Žmogus botulizmu suserga apsinuodijęs toksinu, kurį palankiomis sąlygomis gamina besidauginančios bakterijos. Palankios sąlygos šioms bakterijoms daugintis yra deguonies nebuvimas arba mažas jo kiekis, drėgna ir mažo rūgštingumo aplinka. Būtent tokios sąlygos gali susidaryti konservų dėžutėse, stiklainiuose ar polietileno pakuotėse. Jei maistas buvo ruošiamas nesilaikant ruošimo ir laikymo taisyklių ir į jį pateko bakterijų, gali pradėti gamintis botulino toksinas.

„Botulino toksino neįmanoma patikimai atpažinti vien pagal maisto išvaizdą. Užterštas produktas gali atrodyti įprastai ir nekelti įtarimo. Vis dėlto dėl besikaupiančių dujų gali išsipūsti  stiklainio ar skardinės dangtelis – tai įspėjamasis ženklas, kad produktas gali būti nesaugus. Tokiu atveju konservų vartoti negalima“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas, Aušra Valaikienė.

Visi žmonės yra jautrūs botulino toksinui. Jam patekus į organizmą, liga gali išsivystyti bet kuriam žmogui. Vis dėlto ne visi, valgę tą patį užterštą maistą, suserga, nes toksinas maisto produkte gali būti pasiskirstęs netolygiai. Todėl vienas žmogus gali gauti didesnę, kitas – mažesnę toksino dozę, kurios nepakanka ligai sukelti.

Pirmieji botulizmo požymiai

Pirmieji botulizmo požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus 12–36 valandoms po užteršto maisto suvalgymo. Iš pradžių gali pasireikšti stiprus nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas. Vėliau gali sutrikti regėjimas – žmogus gali matyti lyg „pro rūką“, gali dvejintis akyse. Taip pat džiūsta burna, tampa sunku ryti ir kalbėti. Gali pasireikšti žarnyno sutrikimai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo pūtimas. Ligai progresuojant gali sutrikti kvėpavimas, o tai kelia didelį pavojų gyvybei.

„Botulizmo simptomų nereikėtų ignoruoti. Atsiradus būdingiems požymiams, ypač regėjimo, rijimo ar kalbos sutrikimams ir didėjančiam raumenų silpnumui, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus. Laiku suteikta medicinos pagalba yra labai svarbi“, – akcentuoja Aušra Valaikienė.

Persirgus botulizmu atsparumas ligai nesusidaro, todėl žmogus gali susirgti pakartotinai. Botulizmu sergantis žmogus kitų žmonių užkrėsti negali.

Botulizmo atvejai – reti

Botulizmo atvejai registruojami visame pasaulyje. Lietuvoje 2018–2020 m. kasmet buvo užregistruota po vieną botulizmo atvejį, 2021–2022 m. susirgimų nebuvo, 2023 m. užregistruoti 2 atvejai, 2024 m. atvejų neužregistruota, o 2025 m. užregistruoti 2 botulizmo atvejai. Taigi pastaraisiais metais botulizmo atvejų Lietuvoje registruojama retai.

Europoje botulizmas taip pat yra palyginti reta, tačiau sunki liga. Mirtingumas nuo šios ligos net ir gydant šiuolaikinėmis priemonėmis yra 5–10 proc., negydant miršta kas antras ligonis. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Europos Sąjungoje kasmet užregistruojama apie 200 botulizmo atvejų. Dažniausiai ligos atvejai susiję su maistu.  Europoje botulizmo protrūkiai siejami su įvairiais maisto produktais, įskaitant mėsos gaminius, žuvį, aliejuje laikomas ar konservuotas daržoves, nemažai protrūkių kyla dėl namuose netinkamai paruoštų ar konservuotų maisto produktų.

Kaip apsisaugoti?

Skiepų nuo šios ligos nėra, tad viena svarbiausių apsaugos priemonių – saugus maisto ruošimas ir tinkamas jo laikymas:

• Maistą ruoškite švariomis rankomis.
• Žaliai mėsai naudokite atskirą pjaustymo lentelę ir įrankius, mėsą gerai išvirkite ar iškepkite.
• Prieš konservuodami daržoves ir grybus, juos kruopščiai nuplaukite.
• Konservuodami mėsą, grybus ir daržoves naudokite rūgštį, druską ar cukrų – tai padeda stabdyti bakterijų dauginimąsi.
• Rinkitės maistui tinkamas konservavimo talpas ir užtikrinkite, kad proceso metu būtų sunaikintos bakterijos ir jų sporos – laikykitės nustatyto terminio apdorojimo laiko, temperatūros ir slėgio.
• Konservus laikykite vėsiai.
• Nevalgykite konservų, jei jų dangtelis išsipūtęs arba turinys atrodo įtartinas.
• Pirkite tik patikimų gamintojų konservus.

Daugiau informacijos apie botulizmą rasite čia.

NVSC inf. 

Jonavos ligoninėje pradedama nauja paslaugų kryptis – akių chirurgija. Ketvirtadienį simboliškai atidaryta nauja operacinė, kurioje jau atlikta daugiau kaip 30 kataraktos operacijų, taip pat sudėtingų okuloplastinių procedūrų.

Tai reiškia, kad dalį sudėtingų akių chirurgijos paslaugų jonaviečiai nuo šiol gali gauti arčiau namų – savo mieste.

Naujoji operacinė įrengta siekiant Jonavoje sudaryti sąlygas teikti šiuolaikiškas, aukštos kvalifikacijos specialistų atliekamas akių chirurgijos paslaugas.

Jonavoje operuoja patyrusi gydytoja oftalmologė-mikrochirurgė Viktorija Slavinskytė Pušklevič. Pasak jos, naujoji operacinė ir joje esanti įranga suteikia galimybę Jonavoje atlikti sudėtingas procedūras, kurioms būtinas itin didelis tikslumas.

„Jonavos ligoninėje teikiame ir nuosekliai plečiame šiuolaikines oftalmologijos paslaugas. Atliekame kataraktos operacijas, kurių metu pacientams implantuojami tiek valstybės kompensuojami intraokuliniai lęšiai, tiek, pacientui pageidaujant, modernūs premium klasės lęšiai, suteikiantys galimybę siekti geros regėjimo kokybės skirtingais atstumais.

Taip pat atliekame junginės bei akių vokų darinių šalinimo operacijas, įvairias funkcines ir rekonstrukcines vokų bei antakių okuloplastines operacijas, kai dėl anatominių pokyčių ar ligos reikalingas normalios vokų padėties ir funkcijos atkūrimas.

Operuojame vokų ptozę, entropioną, ektropioną, dermatochalazę, antakių nusileidimą bei kitas vokų patologijas, kurioms reikalingas chirurginis gydymas ar rekonstrukcija“, - sako gydytoja V. Slavinskytė Pušklevič.

Investicija, kuri virsta paslauga pacientui

Naujos operacinės atidarymas – ne tik ligoninės infrastruktūros atnaujinimas. Tai naujos Jonavos ligoninės veiklos krypties pradžia, sako ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas.

Pasak ligoninės vadovo, šios krypties atsiradimas yra bendro gydytojų, ligoninės komandos ir rajono savivaldybės darbo rezultatas.

„Dėkoju Jonavos rajono savivaldybės vadovams už pagalbą įrengiant naują operacinę ir priimtus sprendimus, leidusius išplėsti akių chirurgijos paslaugas. Svarbiausia, kad šiandien investicija į infrastruktūrą jau virsta realia paslauga pacientui“, – teigia G. Ramanauskas.

Naujos operacinės atidaryme dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės ir ligoninės atstovai. Simbolinę juostelę kartu su gydytoja V. Slavinskyte Pušklevič perkirpo laikinai Jonavos rajono mero pareigas einantis Valdas Majauskas ir administracijos direktorius Povilas Beišys.

„Jonavos rajono savivaldybė ir toliau skirs dėmesį investicijoms į ligoninę, jos infrastruktūrą, įrangą ir paslaugų plėtrą. Mūsų tikslas – sudaryti kuo geresnes sąlygas medikams dirbti ir užtikrinti, kad jonaviečiai kuo daugiau kokybiškų ir šiuolaikiškų sveikatos priežiūros paslaugų galėtų gauti savo mieste, arčiau namų“, – sako Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius P. Beišys.

Ligoninės kolektyvą su nauja veiklos kryptimi taip pat pasveikino mero patarėja Birutė Gailienė, Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė Birutė Platkauskienė.

Akių chirurgijos pradžia yra platesnės Jonavos ligoninės oftalmologijos paslaugų plėtros dalis. Ligoninėje jau įdiegta pažangi optinės koherentinės tomografijos (OKT) sistema, leidžianti itin tiksliai įvertinti akies struktūras ir anksti nustatyti įvairius akių susirgimus.

Plečiant oftalmologijos paslaugas siekiama sukurti visapusišką paciento kelią vienoje gydymo įstaigoje – nuo išsamios gydytojo oftalmologo konsultacijos ir diagnostinių tyrimų iki chirurginio ar medikamentinio gydymo bei tolesnės paciento priežiūros.

Jonavos ligoninės inf.

„Neretai manoma, kad psichikos sveikatos specialistų pagalbos prireikia tik susidūrus su sunkiais sutrikimais ar gydymu vaistais. Tačiau į psichikos sveikatos centrą verta kreiptis ir tuomet, kai kasdieniai iššūkiai, įtemptos gyvenimo aplinkybės ar užsitęsęs stresas pradeda neigiamai veikti emocinę savijautą. Svarbu kreiptis pagalbos nelaukiant, kol sunkumai taps sunkiai įveikiami, kad būtų lengviau pasirūpinti savo emocine gerove,“ – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Oksana Burokienė.

Pagalba – ne tik gydymas

Psichikos sveikatos centruose teikiama ne tik psichologinė ir psichiatrinė pagalba. Specialistai taip pat skatina sveiką gyvenseną, vykdo psichikos ir elgesio sutrikimų prevenciją bei stiprinimą, atlieka jų vertinimą ir diagnostiką, gydo priklausomybės ligas, rūpinasi pacientų tęstine priežiūra ir padeda organizuoti tolesnį gydymą. Pacientams, dėl somatinės ar psichikos sveikatos būklės negalintiems atvykti į psichikos sveikatos centrą, teikiamos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos namuose.

Jei reikia sudėtingesnės pagalbos, pacientas siunčiamas gauti specializuotų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.

Komandą sudaro įvairūs specialistai

„Kai kalbama apie psichikos sveikatos pagalbą, dažnai įsivaizduojamas vienas specialistas. Tačiau atsižvelgiant į poreikį psichikos sveikatos centruose pacientais rūpinasi visa komanda“, – pažymi ligonių kasos atstovė.

Suaugusiems pacientams paslaugas teikiančią komandą sudaro gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas.

Vaikams ir paaugliams, esant teisės aktuose nustatytam prie įstaigos prirašytam vaikų ir paauglių skaičiui, pirminės psichikos paslaugoms teikti sudaroma atskira komanda, kurioje yra gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, o jos sudėtis gali būti papildoma kitu specialistu, pavyzdžiui, psichikos sveikatos slaugytoju, meno terapeutu, socialiniu darbuotoju ar psichikos sveikatos atvejo vadybininku.

Svarbu tai, kad į pagalbos procesą prireikus gali būti įtraukiami ir artimieji. Specialistai padeda jiems geriau suprasti šeimos nario sveikatos būklę, gydymą, atkryčio prevenciją ir bendravimą su sergančiuoju. Taip pat teikiama emocinė parama savižudybės grėsmę išgyvenančių pacientų artimiesiems ir kitiems žmonėms, lydintiems savižudybės grėsmę patiriantį žmogų.

Pagalba nuotoliniu būdu

Tam tikrais atvejais paslaugos gali būti teikiamos nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, gydytojas psichiatras gali tęsti anksčiau paskirtą gydymą, aptarti tyrimų rezultatus, medicinos psichologai – konsultuoti. Savo kompetencijos klausimais konsultuoja ir socialiniai darbuotojai bei slaugytojai.

Vis dėlto nuotolinė konsultacija yra galima ne visuomet. Tarkime, jei paciento būklę reikia įvertinti pirmą kartą, skirti naujus vaistus, būtina apžiūra gyvai ar kyla grėsmė paciento ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei, pacientas registruojamas į įprastą konsultaciją.

Kaip gauti pagalbą psichikos sveikatos centre?

Norint gauti pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, šeimos gydytojo siuntimo nereikia – gyventojai gali tiesiogiai kreiptis į savo psichikos sveikatos centrą.

Prisirašydamas gydymo įstaigoje, kurioje lankysis pas šeimos gydytoją, žmogus gali pasirinkti ir psichikos sveikatos centrą – veikiantį toje pačioje gydymo įstaigoje arba kitą. Jei pacientas psichikos sveikatos centro nepasirenka, jis priskiriamas tos pačios gydymo įstaigos psichikos sveikatos centrui arba kitai įstaigai, teikiančiai šias paslaugas.

„Psichikos sveikatos centras dažnai tampa pirmu žingsniu ieškant pagalbos. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi, tuo daugiau galimybių laiku įvertinti jo situaciją ir parinkti tinkamiausią pagalbą“, – sako O. Burokienė.

Šiuo metu Lietuvoje skirtingais adresais veikia per 100 psichikos sveikatos centrų, turinčių sutartį su ligonių kasa. Jų sąrašą galima rasti čia.

Pernai šių centrų paslaugomis pasinaudojo beveik 391 tūkst. gyventojų, registruota daugiau kaip 1,45 mln. apsilankymų.

Dėl šių pokyčių vakcinų gamintojams teko koreguoti ir iš naujo pritaikyti gamybos procesus. Gamybą taip pat apsunkino tai, kad vėliau identifikuota, jog vakcinai reikalinga B gripo viruso padermė, taip pat kai kurių gamybai reikalingų reagentų vėlavimas ir trūkumas. Dėl tų pačių priežasčių su panašiais tiekimo iššūkiais susiduria visos Europos šalys, įskaitant Lietuvą.

Ministerija dėl susidariusios situacijos bendradarbiauja su tarptautinėmis institucijomis. Šiuo metu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras renka informaciją iš valstybių narių apie vakcinos vėlavimo mastą, kontaktuoja su Europos vaistų agentūra, Europos pasirengimo ir reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas institucija (HERA), bei planuoja pateikti apibendrintą informaciją.

Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad vėlesnė vakcinacijos pradžia nereiškia, jog žmonės praras galimybę apsisaugoti nuo gripo, nes vakcina gali būti skiriama ir prasidėjus sezonui. Dažniausiai sergamumo gripu pakilimas registruojamas rudenį (spalio–lapkričio mėn.), o sergamumo pikas – žiemą (sausio–vasario mėn.). Po vakcinacijos imuninė apsauga susiformuoja maždaug per 10–14 dienų.

Nors vakcinų pristatymo laikas šiemet pasikeitė dėl atnaujintos vakcinos sudėties ir gamybos procesų, tačiau tai nereiškia, kad skiepytis bus per vėlu. Vakcinoms pasiekus gydymo įstaigas, rizikos grupių gyventojai bus kviečiami skiepytis nemokamai.

Kaip ir ankstesniais metais, valstybės lėšomis nuo gripo bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys gyventojai: 2–7 metų amžiaus vaikai ir 65 metų bei vyresni asmenys, nėščiosios, sergantys lėtinėmis ligomis (nepriklausomai nuo amžiaus), gyvenantys slaugos ir globos įstaigose, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir medicinos studentai, kurių studijų programos praktinė dalis vyksta asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Valstybinė ligonių kasa šiam gripo sezonui Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis įsigijo 250 tūkst. trivalentės gripo vakcinos dozių,  t. y. 12 proc. daugiau, nei praėjusį gripo sezoną. Kai vakcinos pasieks Lietuvą, jos bus pristatytos gydymo įstaigoms, o gyventojai, priklausantys rizikos grupėms, galės kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę, dėl skiepijimo.

Rizikos grupėms nepriklausantys gyventojai pasiskiepyti gali savo lėšomis bet kurioje gydymo įstaigoje ar vaistinėje, kuri siūlo tokią paslaugą.

Daugiau informacijos apie gripą, vakcinaciją ir kitas prevencijos priemones galima rasti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro interneto svetainėje.

„Žmonės dažnai mano, kad turint judėjimo sunkumų padėti gali tik medicininė reabilitacija. Tačiau taip yra ne visada. Jeigu dėl ligos, traumos ar paūmėjus lėtinei būklei atsiranda tokių sunkumų, pirmiausia situaciją įvertina šeimos gydytojas. Daliai pacientų reikalingą pagalbą gali suteikti šeimos gydytojo komandos narys kineziterapeutas, todėl ne visais atvejais prireikia medicininės reabilitacijos“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova.

Šeimos gydytojas gali siųsti pacientą pas savo komandoje dirbantį kineziterapeutą, kai įvertina, kad pacientui gali padėti šio specialisto teikiamos kineziterapijos paslaugos. Pavyzdžiui, kai po traumos sunku atgauti įprastą judrumą, po ligos greičiau pavargstama ar dėl kaklo, nugaros, juosmens, kryžmens skausmų, sąnarių skausmo tampa sunku ilgiau vaikščioti, pasilenkti ar atlikti įprastus namų ruošos darbus.

Medicininė reabilitacija skiriama tada, kai vien kineziterapijos nepakanka ir pagal medicinines indikacijas žmogui reikia kompleksinio reabilitacinio gydymo, apimančio ne tik kineziterapiją, bet prireikus ir kitas medicininės reabilitacijos paslaugas. Sprendimą dėl medicininės reabilitacijos poreikio priima fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Pirmojo vizito metu šeimos gydytojo komandos kineziterapeutas įvertina paciento funkcinę būklę – judesių amplitudę, raumenų funkciją, fizinį pajėgumą, skausmą ir kitus su judėjimu susijusius rodiklius. Remdamasis šiuo vertinimu jis sudaro individualų kineziterapijos planą, taiko kineziterapijos priemones, stebi paciento pažangą ir prireikus planą koreguoja.

„Kiekvieno žmogaus judėjimo sunkumų priežastys ir galimybės jas įveikti skiriasi, todėl pirmiausia svarbu įvertinti paciento būklę. Tik tuomet galima parinkti tinkamiausius pratimus, išmokyti juos taisyklingai atlikti ir padėti žmogui greičiau grįžti prie kasdienės ir mylimos veiklos“, – aiškina šeimos gydytojo komandos kineziterapeutė Skirmantė Jusytė.

Šeimos gydytojo komandoje dirbantis kineziterapeutas nustato judesių sutrikimus, taiko kineziterapijos priemones, moko pacientą savarankiškai atlikti pratimus, taip pat konsultuoja fizinio aktyvumo, sveikatos stiprinimo ir judesių sutrikimų profilaktikos klausimais. Svarbu suteikti žmogui žinių ir įgūdžių, kurie padėtų kuo ilgiau išlaikyti judrumą, fizinį aktyvumą ir savarankiškumą kasdieniame gyvenime.

„Kineziterapeutas šeimos gydytojo komandoje sutrumpina paciento kelią iki pagalbos. Tarkime, žmogų vargina nugaros skausmas. Užuot keliavęs nuo šeimos gydytojo iki reabilitologo, tada – iki kineziterapeuto, pacientas iš karto patenka pas šeimos gydytojo komandoje dirbantį kineziterapeutą, kuris gali padėti. Taip žmogus greičiau pasiekia reikiamą specialistą, o tai padeda trumpinti ir laukimo eiles,“ – sako Valstybinės ligonių kasos atstovė D. Prochorova.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams ligonių kasa apmoka šeimos gydytojo komandoje dirbančio kineziterapeuto teikiamas individualias ir grupines kineziterapijos paslaugas, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir poreikius. Šios paslaugos teikiamos tik kontaktiniu būdu.

Ligonių kasos specialistai primena, kad atsiradus judėjimo, fizinio pajėgumo ar kasdienės veiklos sunkumų, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis įvertins sveikatos būklę ir nuspręs, ar pakanka šeimos gydytojo komandoje teikiamų kineziterapijos paslaugų, ar pacientui reikalinga fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija dėl medicininės reabilitacijos poreikio.

VLK inf. 

„Kiekvienam vaikui svarbu suteikti galimybes tinkamai augti ir vystytis. Augimo hormono kompensavimo išplėtimas leis gydymą gauti ir vaikams, kurie gimė per maži ir kuriems diagnozuotas augimo sutrikimas. Tai papildoma gydymo galimybė šeimoms, kurioms iki šiol toks gydymas nebuvo kompensuojamas“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Somatropinas – augimo hormono preparatas, skatinantis kaulų ir raumenų augimą bei reguliuojantis medžiagų apykaitą. Iki šiol jis buvo kompensuojamas vaikams, kuriems diagnozuota hipofizės hipofunkcija.

Nuo rugsėjo 1 d. kompensuojamųjų vaistų sąrašą papildžius nauja indikacija, somatropinas bus kompensuojamas ir vaikams, turintiems augimo sutrikimą, kurie gimė maži pagal savo gestacinį amžių.

Gydymą somatropinu skiria gydytojas, įvertinęs vaiko augimą, sveikatos būklę ir gydymo poreikį pagal nustatytas kompensavimo sąlygas.

Sveikatos apsaugos ministerija

„Kompensuojamojo gydymo galimybių plėtra – tai pirmiausia daugiau pasirinkimų pacientams ir gydytojams tais atvejais, kai ankstesnis gydymas nebuvo pakankamai veiksmingas arba liga atsinaujino. Pakeitimai svarbūs šimtams pacienčių, sergančių kiaušidžių ir gimdos gleivinės vėžiu“, – sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

Palaikomasis gydymas rukaparibu, kuris stabdo naviko augimą, bus kompensuojamas suaugusioms pacientėms, kurioms diagnozuotas progresavęs didelio piktybiškumo laipsnio epitelinis kiaušidžių, kiaušintakių arba pirminis pilvaplėvės vėžys ir kurioms po pirmos eilės chemoterapijos platinos pagrindu pasireiškė visiškas arba dalinis atsakas į gydymą.

Vaistas bus skiriamas pacientėms, kurios buvo gydytos ne daugiau kaip aštuoniais chemoterapijos platinos pagrindu ciklais, o gydymas bevacizumabu buvo taikomas tik chemoterapijos fazės metu. Tai ypač svarbi gydymo galimybė pacientėms, kurioms pirmos eilės gydymas buvo baigtas, tačiau dėl didelės ligos atsinaujinimo rizikos reikalingas tolesnis palaikomasis gydymas.

Kompensuojamųjų vaistų sąrašas taip pat papildytas dostarlimabu – imunoterapiniu vaistu, kuris padeda žmogaus imuninei sistemai atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Jis bus kompensuojamas kartu su chemoterapijai skirtais vaistais karboplatina ir paklitakseliu suaugusioms pacientėms, kurioms diagnozuotas pirminis pažengęs arba atsinaujinęs endometriumo, arba gimdos gleivinės, vėžys.

Šis gydymo derinys suteiks papildomų galimybių pacientėms, kurioms dėl ligos išplitimo ar jos atsinaujinimo reikalingas sisteminis gydymas.

SAM inf.

Parduotuvėje svarbiausia – ne tik galiojimo data

Pirkėjams ypač atidžiai reikėtų vertinti šaldytus ir greitai gendančius produktus. Pastarųjų tinkamumo vartoti terminas nurodomas „Tinka vartoti iki... (data)“.

Renkantis šaldytą maistą:

• nepirkite produkto, jei pakuotėje matyti didelių ledo sankaupų ar susidaręs vientisas ledo „luitas“;
• atkreipkite dėmesį, ar produktas nesulipęs į vientisą masę, nėra suminkštėjęs ir ar jo pakuotė  - deformuota ar pažeista;
• tokie požymiai gali rodyti, kad produktas buvo atšilęs ir vėliau vėl užšaldytas.

Renkantis šaldomas prekes, tokias kaip mėsa, žuvis, pieno gaminiai, paruošti vartoti patiekalai, salotos ar konditerijos gaminiai su kremu, verta pasitikrinti jų laikymo temperatūrą. Jei vitrinoje esantis termometras nerodomas arba kyla abejonių dėl šaldymo sąlygų, vartotojas turi teisę paklausti pardavėjo.

Svarbu ir tai, kad vien išvaizda ar kvapas ne visada leidžia nustatyti, ar maistas saugus. Pavojingos bakterijos gali nesukelti pastebimų produkto skonio, kvapo ar spalvos pokyčių.

„Kvapas geras“ – dar nereiškia, kad maistas saugus. Patarimai vartotojams

Neatidarytas šaldytuvas tinkamą temperatūrą paprastai išlaiko apie 4 valandas. Kol nėra elektros, šaldytuvo ir šaldiklio dureles reikėtų varstyti kuo rečiau. Kuo daugiau šilto oro patenka į vidų, tuo greičiau kyla produktų temperatūra. Pilnas šaldiklis šaltį paprastai išlaiko ilgiau nei pustuštis.

Tačiau 4 valandų laikotarpis nereiškia, kad maisto produktus galima tiek laiko laikyti aukštesnėje, nei nurodė gamintojas, temperatūroje. Tai tik apytikris laikas, kurį neatidarytas šaldytuvas gali išlaikyti šaltį. Maisto saugą lemia faktinė produkto temperatūra ir laikas, kurį ji buvo viršyta.

Moksliniai tyrimai rodo, kad bakterijų dauginimosi greitis priklauso nuo produkto savybių, temperatūros ir laikymo trukmės – kuo temperatūra aukštesnė, tuo leistinas laikas trumpesnis.

Temperatūros pokyčiams ypač jautrūs greitai gendantys gyvūninės kilmės produktai – mėsa, paukštiena, žuvis, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai bei paruoštas maistas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena, jeigu:

• produkto temperatūra trumpiau kaip 2 valandas buvo aukštesnė už gamintojo nurodytą didžiausią laikymo temperatūrą, produktą reikėtų nedelsiant vėl atšaldyti ir suvartoti kuo greičiau. Žalią mėsą, paukštieną, žuvį ar kiaušinių produktus prieš vartojimą būtina tinkamai termiškai apdoroti;
• nustatyta laikymo temperatūra buvo viršyta 2 valandas ar ilgiau, greitai gendantį produktą rekomenduojama išmesti. Kai maistas laikomas aplinkoje, kurios temperatūra aukštesnė kaip +32 °C, šis rekomendacinis laikas sutrumpėja iki 1 valandos;
• nežinoma, kiek laiko buvo viršyta nustatyta temperatūra, saugiausia produkto nevartoti.

Maisto higienos taisyklės numato, kad šalčio grandinė turi būti užtikrinama, tačiau tam tikrais praktiniais atvejais trumpalaikiai temperatūros nukrypimai gali būti toleruojami, jeigu jie nekelia pavojaus sveikatai.

Ar galima maistą pakartotinai užšaldyti?

Atšilusio maisto pakartotinai užšaldyti nereikėtų. Išimtis gali būti taikoma, jeigu produkte dar yra ledo kristalų arba išmatuota jo temperatūra neviršija +4 °C. Tokį produktą galima pakartotinai užšaldyti arba nedelsiant tinkamai termiškai apdoroti, tačiau jo kokybė gali suprastėti. Nerekomenduojama maisto ragauti vien tam, kad būtų nustatyta, ar jis dar tinkamas vartoti. Kilus abejonių, saugiausia produktą išmesti.

Maisto tvarkymo subjektai privalo užtikrinti šalčio grandinę. Trumpalaikiai temperatūros nukrypimai gali būti vertinami tik atsižvelgiant į faktinę produkto temperatūrą, nukrypimo trukmę, produkto savybes ir galimą pavojų vartotojų sveikatai.

Vartotojo teisė – klausti

Jeigu parduotuvėje kyla įtarimų, kad produktai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, vartotojai neturėtų likti abejingi. Galima paprašyti darbuotojo paaiškinti, kaip buvo užtikrintas šaldymo režimas, ir pasitikslinti vitrinos temperatūrą.

Pastebėjus galimai nesaugius maisto produktus ar kitus maisto saugos pažeidimus prekybos vietoje, apie tai galima pranešti VMVT telefonu 1879 arba nemokamu telefonu +370 5 242 0108, taip pat užpildant anketą: https://pranesimai.vmvt.lt/  

„Pacientams, kuriems dėl ligos pobūdžio reikalinga skubesnė endokrinologo konsultacija, svarbu suteikti prioritetą ir užtikrinti, kad paslaugas jie gautų greičiau. Siuntimą šiai konsultacijai galės išrašyti bet kuris gydytojas specialistas, papildomai nesikreipiant į šeimos gydytoją. Tokiu būdu pagreitinamas pacientų pateikimas pas reikalingą specialistą, tačiau nekuriama papildoma apkrova šeimos gydytojams“, – sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

Numatoma, kad skubos tvarka endokrinologo konsultacija bus teikiama pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka nustatytus kriterijus. Siunčiant pacientą tokiai konsultacijai, jis turi būti hemodinamiškai stabilus, t. y. jo kraujotakos sistema turi veikti gerai, taip pat turi būti atlikti jo būklę parodantys laboratoriniai tyrimai ir neturi būti skubiosios medicinos pagalbos indikacijų.

Tikimasi, kad aiškesni siuntimo kriterijai padės racionaliau paskirstyti šeimos gydytojų ir kitų sričių specialistų darbo krūvį, pacientai greičiau gaus reikalingas ambulatorines paslaugas, taip pat sumažės atvejų, kai dėl endokrinologinės sistemos ligų pacientai kreipiasi į skubiosios pagalbos skyrius, nors tokios pagalbos jiems nereikia.

Endokrininės ligos – dažna sveikatos problema

Endokrininės ligos – tai sutrikimai, susiję su hormonų gamyba ir jų veikimu organizme. Hormonai reguliuoja daugelį svarbių organizmo funkcijų – medžiagų apykaitą, augimą, reprodukcinę sistemą, gliukozės kiekį kraujyje ir kitus procesus. Šios ligos gali būti tiek ūmios, tiek lėtinės ir neretai reikalauja ilgalaikės specialistų priežiūros.

Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis sirgo daugiau kaip 1 mln. žmonių, arba 35 proc. šalies gyventojų. Iš jų daugiau kaip 263 tūkst. žmonių buvo diagnozuoti skydliaukės funkcijos sutrikimai, beveik 174 tūkst. – cukrinis diabetas, 579 tūkst. – lipoproteinų apykaitos sutrikimai ir kitos lipidemijos.

Sveikatos priežiūra dažniausiai prasideda nuo šeimos gydytojo – į jį pirmiausia kreipiamės blogai pasijutę sutrikus sveikatai. Šeimos gydytojas įvertina paciento būklę, išklauso nusiskundimus, skiria reikalingus tyrimus, nustato diagnozę ir taiko gydymą. Jis gali diagnozuoti ir gydyti didžiąją dalį dažniausių ligų bei sveikatos sutrikimų, todėl gydytojo specialisto konsultacijos reikia ne visada.

„Pacientas junta simptomus, o šeimos gydytojas vertina visumą – ligos istoriją, tyrimų rezultatus, rizikos veiksnius ir bendrą sveikatos būklę. Iš to jis sprendžia, ar gydytojo specialisto konsultacija yra mediciniškai reikalinga ir koks specialistas galėtų padėti“, – sako šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.

Siuntimas išrašomas tik tuomet, kai šeimos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, nustato medicinines indikacijas specialisto konsultacijai. Jei sveikatos sutrikimą ar ligą diagnozuoti ir gydyti gali šeimos gydytojas ir jo komanda, gydytojo specialisto pagalbos neprireikia.

Pavyzdžiui, galvos skausmai nebūtinai rodo neurologinę ligą – neretai jie susiję su kraujospūdžio svyravimais, stresu ar kitais veiksniais, kuriuos gali gydyti šeimos gydytojas. Nugaros ar sąnarių skausmų atvejais dažnai pirmiausia taikomas konservatyvus gydymas – vaistai, fizinio aktyvumo koregavimas, kineziterapija ar kitos priemonės. Jei tokio gydymo nepakanka arba reikia išsamesnio ištyrimo, šeimos gydytojas siunčia pas gydytoją specialistą.

Gydytojas specialistas gali siųsti pas kitą specialistą

Tam tikrais atvejais siuntimą gali išduoti ir gydytojas specialistas, kai gydymo metu paaiškėja, kad reikalinga kitos srities specialisto konsultacija arba specializuotas tyrimas.

Pavyzdžiui, jei gydant širdies ritmo sutrikimus kardiologui kyla įtarimų, kad jų priežastis gali būti susijusi su hormonų sistemos sutrikimais, jis gali siųsti pacientą pas endokrinologą. Jei ortopedas traumatologas įtaria, kad sąnarių skausmus sukelia uždegiminė liga, pacientas gali būti siunčiamas konsultuotis pas reumatologą.

Tokiais atvejais pacientui nereikia papildomai kreiptis į šeimos gydytoją vien dėl siuntimo – jis gali tiesiogiai registruotis pas siuntime nurodytą specialistą.

Daugiau galimybių išduoti siuntimą kompensuojamai paslaugai

Nuo liepos 1 d. visose sutartį su ligonių kasa turinčiose gydymo įstaigose – tiek viešosiose, tiek privačiose – siuntimą ligonių kasos apmokamai paslaugai gauti gydytojai specialistai gali išrašyti tiek nemokamos, tiek mokamos konsultacijos metu.

Tai reiškia, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam žmogui mokamos konsultacijos metu gydytojas gali išrašyti siuntimą tęstinei ligonių kasos apmokamai paslaugai gauti, jeigu jį išrašo teikdamas konsultaciją, dėl kurios gydymo įstaiga sudariusi sutartį su ligonių kasa. Be to, gydytojas turi nustatyti, kad dėl paciento sveikatos būklės tikslinga jam teikti tolesnes kompensuojamas paslaugas. Vien tai, kad žmogus sumokėjo už konsultaciją, nesuteikia pagrindo gauti siuntimą kompensuojamoms paslaugoms.  

Gydytojas šią informaciją pažymi siuntime, o pacientas gali pasirinkti gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa, kurioje pageidauja gauti siuntime nurodytą paslaugą.

„Ši tvarka ypač aktuali, kai pacientui po vieno gydytojo specialisto konsultacijos prireikia kito specialisto konsultacijos ar kitų kompensuojamųjų paslaugų. Tuomet kelias iki reikiamos paslaugos tampa trumpesnis ir paprastesnis“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Indrė Lyvė.

Sprendimas dėl siuntimo visada priimamas individualiai. Vienais atvejais jis išrašomas iš karto, kitais reikia sulaukti tyrimų rezultatų arba įvertinti gydymo efektyvumą. Neretai gydytojo specialisto konsultacijos neprireikia, nes pacientui reikalingą pagalbą suteikia šeimos gydytojo komanda. Siuntimas nėra atskira paslauga – tai medicininis sprendimas, priimamas atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir gydymo poreikį.

VLK inf.

Uodų įkandimas – ne tik nemalonumas

Uodų platinamos ligos – infekcijos, perduodamos per užsikrėtusių uodų įkandimus. Maitindamasis užsikrėtusio žmogaus ar gyvūno krauju, uodas gali pasisavinti virusą ar parazitą, o vėliau, įgėlęs kitam žmogui, jį perduoti. Krauju minta uodų patelės – jis joms reikalingas kiaušinėliams subrandinti, todėl būtent maitinimosi metu gali būti perduodami įvairūs ligų sukėlėjai. Priklausomai nuo uodo rūšies ir regiono, jie gali platinti skirtingas infekcijas, pavyzdžiui, dengės karštligę ar maliariją.

Nors uodo įkandimas dažniausiai vertinamas kaip nemalonus, bet nekenksmingas, jo išvaizda ne visada leidžia spręsti apie galimą užsikrėtimo riziką. Užsikrėtusio uodo įkandimo vieta gali atrodyti visiškai įprastai – nepatinti, neniežėti ar nesukelti kitų pastebimų požymių. Todėl po kelionės į uodų platinamų ligų rizikos zoną atsiradus ligos simptomams, ypač staiga pakilus temperatūrai, svarbu nelaukti ir kreiptis į gydytoją.               

Kokias ligas platina uodai?

Uodai gali platinti įvairias virusines ir parazitines infekcijas. Keliaujant į tropinius ir subtropinius regionus,  galima užsikrėsti šiomis ligomis:

• maliarija – sukelia uodai; būdingi karščiavimo epizodai, šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos ir raumenų skausmai;
• dengės karštligė – virusinė infekcija, galinti sukelti aukštą temperatūrą, galvos, raumenų ir sąnarių skausmus, bėrimą, pykinimą;
• čikungunija – dažniausiai pasireiškia karščiavimu ir stipriais sąnarių skausmais;
• Zikos virusinė infekcija – dažnai būna lengva arba besimptomė, tačiau ypač pavojinga  nėščiosioms (užsikrėtus nėštumo metu gali atsirasti rimtų vaisiaus apsigimimų);
• Vakarų Nilo virusinė infekcija – dažniausiai nesukelia simptomų arba pasireiškia karščiavimu ir bendru negalavimu, tačiau retais atvejais gali pažeisti nervų sistemą.

Kai kuriuose regionuose  paplitusi geltonoji karštligė, japoniškasis encefalitas ir kitos uodų platinamos ligos.

Kas turėtų būti ypač atsargūs?

Didesnį dėmesį apsaugai nuo uodų turėtų skirti nėščiosios, maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis ar turintys nusilpusį imunitetą. Nėščiosioms ypač svarbi apsauga nuo Zikos viruso, o keliaujant į maliarijos rizikos teritorijas individuali profilaktika turi būti įvertinta dar prieš kelionę. Keliaujantiems į maliarijos rizikos teritorijas būtina iš anksto pasikonsultuoti su gydytoju dėl vaistų profilaktikos. NVSC duomenimis, nepakankama apsauga nuo uodų ir netinkamas profilaktinių vaistų vartojimas yra viena dažniausių Lietuvoje registruojamų įvežtinių maliarijos atvejų priežasčių. Efektyviausią apsaugą užtikrina tik reguliarus vaistų vartojimas prieš kelionę, jos metu ir grįžus bei apsauga nuo uodų įkandimų. Vienkartinis ar nereguliarus preparatų vartojimas nesuteikia patikimos apsaugos.

Kaip apsisaugoti?                                                                                                  

Vienas iš pagrindinių būdų, saugantis uodų platinamų ligų – vengti uodų įkandimų.  Derinant asmenines apsaugos priemones su tinkama aplinkos higiena, galima žymiai sumažinti kontaktą su  uodais.

Keliautojams patariame:

• Naudokite uodus atbaidančias priemones – repelentus (kremus, purškalus ar pleistrus), ypač auštant ir temstant, kai uodai yra aktyviausi.
• Dėvėkite uždaresnius drabužius – būdami didesnės rizikos vietovėse rinkitės ilgas rankoves ir ilgas kelnes.
• Rinkitės nuo uodų apsaugotą būstą (langai ir durys uždengti tinkleliais).
• Miegodami lauke taip pat naudokite tinklelius nuo uodų, ypač keliaudami į regionus, kuriuose paplitusios uodų platinamos ligos.
• Neleiskite kauptis stovinčiam vandeniui – reguliariai ištuštinkite ir išvalykite talpas, kuriose gali veistis uodai.

 NVSC inf. 

Todėl šioje srityje vystomi inovatyvūs skaitmeniniai sprendimai, padedantys ugdyti emocinį intelektą. Vienas jų – Kauno technologijos universiteto (KTU) alumno Eimanto Butkaus kartu su kolege Fausta Dambrauskaite kuriama emocinės gerovės programėlė „Gilia“.

„Pirmoji refleksija tampa startu – „Gilia“ iškart ją išanalizuoja, padeda pastebėti pasikartojančias elgsenas, suteikia galimybių mokytis, kaip reaguoti į stimulus konstruktyviau“, – sako vienas iš programėlės kūrėjų E. Butkus.

Ilgainiui naudojantis šiuo dirbtiniu intelektu (DI) pastiprintu, interaktyviu refleksijų įrankiu vartotojas gali matyti besipildantį savo asmenybės žemėlapį, išmoktas pamokas bei gerinti savo emocinio intelekto įgūdžius interaktyviose istorijose.

Būtinas noras gilintis į save

Pasak programėlės kūrėjų, „Gilia“ gali naudotis tiek jau turintys tam tikrą emocinio intelekto žinių lygį, tiek visiškai pradedantys. Svarbu, kad vartotojas norėtų gilintis į save, nes šiek tiek pastangų reikia įdėti ir pačiam besinaudojančiam šiuo įrankiu.

„Prisijungimui reikia tik „Google“ paskyros, o daugiau nėra jokių privalomų duomenų, kuriuos būtina pateikti – žmogus gali dalintis tiek informacijos, kiek jis nori, ir programėlė atitinkamai prisitaikys. Vis dėlto išsamūs pasidalinimai apie dienos įvykius, savijautą, kilusias mintis bei priimtus sprendimus padeda programėlei pažinti vartotoją ir teikti daugiau naudos – geriau pritaikytas refleksijas, gilesnes įžvalgas apie vartotojo asmenybę ir aktualesnes interaktyvias istorijas emocinio intelekto ugdymui“, – teigia E. Butkus.

Pildydami refleksijas vartotojai turi du pasirinkimus – laisva forma pateikti savo mintis arba pasirinkti refleksiją, kurioje jam bus užduodami keli klausimai.

„Esminis refleksijų pritaikymas kyla iš įžvalgų bei gilinančių klausimų, į kuriuos galima gilintis papildomai refleksijos metu (pats vartotojas nusprendžia, ar nori gilintis) bei iš interaktyvių istorijų po refleksijų ir iš jų išmokstamų pamokų. Visas šis turinys yra specifiškai generuojamas pagal tai, ką refleksijoje minėjo pats vartotojas“, – pastebi „Gilia“ bendraįkūrėja F. Dambrauskaitė.

Elgseną galinčios pakeisti įžvalgos

Interaktyviame įrankyje veikia savęs pažinimo žemėlapis, kuriame vartotojas gali matyti pačios programėlės sugeneruotus pastebėjimus, grupuojamus į išsamesnes įžvalgas apie vartotoją iš jo praeitų refleksijų.

„Veikimas nėra sudėtingas: vartotojas atlieka refleksiją, gauna pastebėjimus apie save iš šoninės perspektyvos, pastebėjimai kaupiami, o susidarius pakankamam panašių pastebėjimų skaičiui, savęs pažinimo žemėlapyje atsiranda Įžvalgos. Jos gali būti iš įvairių sričių, tokių kaip stiprybės, silpnybės, vertybės, mąstymo klaidos, įsitikinimai“, – tikina E. Butkus.

Įrankio kūrėjai tikisi, kad jis paskatins vartotojus suprasti, ką toliau su savo ugdymu asmuo norėtų daryti pats.

„Dėl šios priežasties rekomendacijos elgesiui gilia.app randamos tik po interaktyvių istorijų, kuriose galima specifiškai pastebėti daugiau socialinės naudos atnešantį elgesį“, – sako KTU alumnas.

„Gilia“ misija – ugdyti emocinį intelektą, todėl programėlė porą savaičių yra nemokama, o po jų vartotojas gali likti su šiek tiek limituota, nemokama, tačiau vis dar veiksminga programėlės versija arba įsigyti pilną versiją su įvairiomis papildomomis funkcijomis.

Sprendimas konfliktams ir nesusikalbėjimui

Programėlės kūrėjai pasakoja, kad sukurti tokį įrankį paskatino diskusijos apie neteisybę, nesusikalbėjimą ir konfliktus pasaulyje bei kaip būtų galima spręsti šias problemas.

„Po daugybės valandų diskusijų ir to auksinio rakto šioms problemoms spręsti paieškų, priėjome prie išvados – kertinis skirtumas ir įgūdis padedantis išvengti šių problemų yra gebėjimas suprasti save ir gebėti tai ištransliuoti kitam asmeniui konstruktyviu būdu“, – teigia F. Dambrauskaitė.

Sudėdami savo specialybių kryptis (DI produkto vadovo ir psichologijos), bendraįkūrėjai nusprendė kurti įrankį, apjungiantį turimas žinias bei mokslinėje literatūroje patvirtintus savęs pažinimo būdus.

„Emocinio intelekto ugdymas labai vertingas. Turint aukštesnį emocinį intelektą žmonės yra linkę apgalvoti savo sprendimus, turėti daugiau empatijos bei gyventi gyvenimus, kuriuose jaučia daugiau vidinio pasitenkinimo bei kuria gilius ir sveikus santykius su kitais“, – tikina „Gilia“ kūrėjai.

KTU inf. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad užrašai „be“ nėra tik rinkodaros akcentas – šiems teiginiams teisės aktuose nustatyti konkretūs reikalavimai. Tačiau vartotojams svarbu žinoti ir tai, kad toks užrašas savaime nereiškia, jog produktas yra sveikesnis ar maistingesnis. 

„Be cukrų“ – ne tas pats, kas „nepridėta cukrų“ 

Maisto produktų etiketėse dažnai sutinkami terminai „cukrus“ ir „cukrūs“ reiškia ne tą patį.  

Cukrus – vienaskaita, bendrinis pavadinimas vienam specifiniam cukraus tipui, disacharidui, vadinamam sacharoze arba stalo cukrumi. Tai saldi kristalinė medžiaga, gaunama iš cukranendrių ar cukrinių runkelių.   

Cukrūs – daugiskaita, apima vadinamuosius  paprasčiausios sudėties angliavandenius, t. y. 2 cukraus tipus, tokius kaip: monosacharidai (pavyzdžiui, gliukozė, fruktozė) ir disacharidai (pavyzdžiui, sacharozė, laktozė), išskyrus poliolius. Šie cukrūs gali būti ir natūraliai randami vaisiuose, daržovėse, pieno produktuose ir kituose maisto produktuose, ir išgaunami gamybos būdu ar susintetinami cheminiu būdu. 

Teiginys „be cukrų“ gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei 100 g arba 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 0,5 g cukrų. Į šį kiekį patenka tiek į produktą gamybos metu papildomai pridėti, tiek natūraliai jame esantys cukrūs, kaip antai, vaisiuose esanti natūrali fruktozė, meduje – fruktozė ir gliukozė, ir kt. Todėl užrašas „be cukrų“ paprastai pateikiamas visiškai nesaldžių arba ant saldikliais saldintų maisto produktų, pavyzdžiui gėrimų. Tuo tarpu įvairūs sveikesnės alternatyvos kepiniai, užkandžiai daug dažniau ženklinami užrašais „nepridėta cukrų“.  

Teiginys „nepridėta cukrų“ gali būti naudojamas, kai į produktą nebuvo pridėta monosacharidų ar disacharidų arba kitų maisto produktų, naudojamų dėl jų saldinamųjų savybių, pavyzdžiui, medaus ar sirupų. Tačiau produkte gali būti natūralių cukrų. Tokiu atveju ant ženklinimo turi būti nurodyta, kad „produkto sudėtyje yra „natūralių cukrų“. 

Teiginį „nepridėta cukrų“ ypač svarbu atskirti nuo teiginio „be cukrų“ vartotojams, kurie serga diabetu ar kitomis medžiagų apykaitos sutrikimo ligomis, laikosi dietos, nes teiginys, kad maiste nepridėta cukrų nereiškia, kad jame nėra natūralių cukrų. VMVT primena, kad cukrų kiekį, esantį planuojamame įsigyti maisto produkte, labai paprasta surasti ant maisto produkto pakuotės pateiktoje privalomoje maistingumo deklaracijoje.     

„Be glitimo“ turi atitikti nustatytą ribą 

Teiginys „be glitimo“ gali būti naudojamas tik tada, kai galutiniam vartotojui parduodamame maisto produkte glitimo kiekis neviršija 20 mg/kg. Todėl gamintojui svarbu ne tik parinkti atitinkamą produkto sudėtį, vengiant glitimo turinčių javų (kviečių, rugių, miežių, avižų, speltos, kamuto arba jų sukryžmintų atmainų),  bet ir atsakingai kontroliuoti visą gamybos procesą.  

Šiuo metu praktiškai kiekviename prekybos centre glitimo netoleruojantiems asmenims galima įsigyti ir kviečių be kitų javų gaminių be glitimo, kurie yra pagaminti specialių technologijų dėka.    

„Be laktozės“ – reikalavimai priklauso nuo produkto 

Teiginio „Be laktozės“ naudojimas šiuo metu reglamentuojamas tik pradinio ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniams. Tokiuose produktuose laktozės turi būti ne daugiau kaip 2,5 mg/100 kJ (10 mg/100 kcal). 

Nors kitiems maisto produktams konkreti riba ES lygmeniu nėra nustatyta, tačiau kai kurios valstybės narės turi nacionalines gaires. Pagal Šiaurės šalių modelį, dažniausiai taikomas 100 ppm laktozės standartas (0,01 g laktozės / 100 g ar ml). Šiuo metu EK yra įsipareigojusi parengti bendras taisykles ES lygmeniu. Savanoriškai taikomas teiginys turi neklaidinti vartotojo. 

Kodėl užrašais „be“ ženklinami produktai gali kainuoti daugiau? 

Didesnę tokių produktų kainą kartais gali lemti ne pats užrašas ant pakuotės, o produkto gamybos ypatumai: gamintojams tenka keisti receptūras, ieškoti kitų žaliavų, taikyti papildomas kontrolės priemones bei imtis veiksmų, kad gamybos metu būtų išvengta kryžminės taršos. Tad pakeista sudėtis reikalauja pritaikyti gamybos technologiją arba pasirinkti brangesnes žaliavas. Pavyzdžiui, saldžiuose užkandžiuose, tokiuose kaip javainiuose ar sausainiuose, norint juos paženklinti užrašu „be pridėtinių cukrų“ pigų baltąjį cukrų ar gliukozę tenka pakeisti natūraliai cukrų (fruktozės ir gliukozės) turinčiais džiovintais vaisiais ar uogomis, kurių savikaina yra daug didesnė.  

Užrašai „be cukrų“, „be glitimo“ ar „be laktozės“ vartotojui yra svarbi informacija, tačiau nereikėtų manyti, kad toks produktas dėl to automatiškai yra sveikesnis ar geresnis. Šie teiginiai apibūdina konkrečią produkto savybę, o jų naudojimui taikomi teisės aktų reikalavimai.   

VMVT visada pataria prieš įsigyjant konkretų maisto produktą perskaityti ant pakuotės pateiktą sudedamųjų dalių sąrašą, kuriame mažėjančia pagal kiekį tvarka nurodomos gamyboje naudotos žaliavos, ir įvertinti privalomą maistingumo deklaraciją, kurioje nurodyti ne tik jame esantis cukrų kiekis, bet ir bendras angliavandenių kiekis. Didelis angliavandenių kiekis taip pat reiškia, kad galų gale mūsų organizme jie virs gliukoze, nes virškinimo sistema angliavandenius suskaido būtent į gliukozę (cukrų).  

VMVT primena, kad ženklinimo paskirtis – padėti vartotojui suprasti, ką jis perka. Perskaičius visą etiketę lengviau įvertinti, ar produktas atitinka individualius poreikius. 

Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai primena, kad vaikams iki 7 metų akinių lęšiai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojami neatsižvelgiant į regėjimo aštrumą. Tai reiškia, kad tėvai gali kreiptis dėl kompensuojamųjų akinių lęšių ir tada, kai vaiko regos sutrikimas dar nėra sunkus, tačiau gydytojas oftalmologas nustato, kad regos korekcija jau reikalinga.

Kuo anksčiau pastebėta, tuo lengviau padėti

Vaiko regėjimas formuojasi palaipsniui, todėl labai svarbu sutrikimus pastebėti kuo anksčiau.

„Maži vaikai ne visada pasako, kad mato prasčiau. Jie gali prisimerkti, sėdėti arčiau ekrano, vengti smulkių užduočių ar dažniau skųstis galvos skausmu. Norėtume paraginti tėvus atkreipti dėmesį į vaiko elgsenos pakitimus, žiūrėti į tai atidžiai ir neatidėlioti regėjimo patikros“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas. Jis priduria, kad akiniai vaikui nėra tik patogesnio matymo priemonė, nes tinkama regos korekcija gali turėti įtakos jo raidai, mokymuisi, judėjimo saugumui ir kasdieniam pasitikėjimui savimi.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką visiems vaikams iki 7 metų gali būti kompensuojama 70 proc. akinių lęšių bazinės kainos. Jei gydytojas oftalmologas nustato sunkesnį regos sutrikimą, kai geriau reginčios akies regos aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,5, kompensuojama visa akinių lęšių bazinė kaina.

Nuo 2024 m. balandžio mėnesio, kai pradėta taikyti platesnė kompensavimo tvarka, šia galimybe jau pasinaudojo tūkstančiai šeimų. VLK duomenimis, 2025 metais kompensuojamieji akinių lęšiai buvo išduoti 2 278 vaikams iki 7 metų, o 2026 metais – dar 1 166 tokio amžiaus vaikams.

Kaip gauti kompensuojamus akinių lęšius

Jeigu tėvai pastebi, kad vaiko rega suprastėjo, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

„Prireikus šeimos gydytojas išrašys siuntimą oftalmologo konsultacijai gauti. Jeigu akių gydytojas vaikui nustatys regos sutrikimą ir nuspręs, kad būtina skirti kompensuojamuosius akinių lęšius, jis išduos elektroninį receptą, su kuriuo tėvai galės kreiptis į vieną iš optikų, sudariusių sutartį su ligonių kasa“, – sako G. Baranauskas.

Su elektroniniu receptu tėvams reikia kreiptis į optiką, kuri yra sudariusi sutartį su VLK ir teikia akinių lęšius, kompensuojamus fondo lėšomis. Šių optikų sąrašą galima rasti ligonių kasos svetainėje.

Kas kompensuojama

Vaikams akinių lęšiai kompensuojami pagal gydytojo išrašytą elektroninį receptą ne dažniau kaip kartą per metus. Kompensuojamoji suma priklauso nuo lęšių sudėtingumo: už paprastuosius akinių lęšius ji siekia 95 eurus, už sudėtinguosius – 148 eurus. Paprastaisiais laikomi lęšiai, kurių laužiamoji galia yra mažesnė arba lygi 6,0 sferinėms dioptrijoms ir (arba) mažesnė arba lygi 2,0 cilindrinėms dioptrijoms, sudėtingaisiais – kai šie rodikliai yra didesni.

Kompensuojamieji akinių lęšiai gali būti skiriami dėl įvairių regėjimą pažeidžiančių būklių ir ligų, pavyzdžiui, refrakcijos, akomodacijos, akių raumenų sutrikimų, lęšiuko, tinklainės, regos nervo ar kitų akių ligų.

Ligonių kasa atkreipia dėmesį, kad kompensuojami tik akinių lęšiai – rėmelius reikės įsigyti patiems. Daugiau informacijos apie akinių lęšių kompensavimą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje.

Ligonių kasų inf. 

„Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą perkeliami visi vaistai, kurie iki 2026 m. liepos pabaigos buvo rezerviniame sąraše ir laukė finansavimo. Tai gera žinia šimtams pacientų, kuriems šie naujoviški ir efektyvūs vaistai padės veiksmingiau gydyti onkologines ligas, geriau kontroliuoti cholesterolio kiekį, pagerins gyvenimo kokybę, o daliai pacientų suteiks ir daugiau galimybių visiškai pasveikti“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija siūlo nuo rugsėjo 1 d. pradėti kompensuoti devynis naujus vaistus įvairių formų vėžiui gydyti, du vaistus pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei turintiems lipoproteinų apykaitos sutrikimų, vieną vaistą paveldėtam padidėjusiam cholesteroliui gydyti ir vieną vaistą vaikų augimo sutrikimams gydyti.

Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą bus įtraukti vaistai, skirti gydyti:

• vaikų augimo sutrikimus (somatropinas);
• gimdos kūno vėžį (durvalumabas, dostarlimabas);
• gimdos kaklelio vėžį (pembrolizumabas);
• kiaušidžių, kiaušintakių ir pirminės pilvaplėvės vėžį (rukaparibas);
• plaučių vėžį (alektinibas, durvalumabas, osimertinibas, amivantamabas ir lazertinibas);
• šlapimo pūslės vėžį (durvalumabas);
• odos melanomą (nivolumabas ir ipilimumabas);
• lėtinę mieloidinę leukemiją (asciminibas);
• paveldėtą padidėjusį cholesterolį (evolokumabas);
• lipoproteinų apykaitos sutrikimus pacientams, persirgusiems miokardo infarktu, išeminiu insultu ar sergantiems kitomis sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis (evolokumabas ir inklisiranas).

Nauji vaistai pacientams bus pradėti kompensuoti, kai jų gamintojai pasirašys sutartis su Valstybine ligonių kasa, o vaistai bus įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir kainyną.

Skaičiuojama, kad šių metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais šių vaistų kompensavimui iš PSDF biudžeto prireiks apie 13,3 mln. eurų.

Nuo lapkričio 1 d. Centralizuotai apmokamų vaistų sąrašas taip pat bus papildytas vaistu liutecio (177Lu) oksodotreotidu (Lutathera), skirtu tam tikrų plonosios žarnos, storosios žarnos ir kasos neuroendokrininių navikų gydymui. Šiam vaistui kompensuoti šiemet planuojama skirti apie 150 tūkst. eurų.

SAM inf.

Šilti kraštai ar vėsesnis klimatas?
 
Vienos visiems širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms tinkamiausios atostogų krypties nėra. Pasak gydytojos kardiologės, renkantis, kur vykti, svarbu atsižvelgti į konkrečią diagnozę, ligos stabilumą, fizinį pajėgumą ir vartojamus vaistus. Ne mažiau reikšmingos ir pačios kelionės sąlygos: jos trukmė, klimatas, aukštis virš jūros lygio, planuojamas fizinis aktyvumas bei galimybė prireikus gauti medicinos pagalbą.
 
„Karštas klimatas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis gali tapti papildomu iššūkiu. Aukštoje temperatūroje plečiasi kraujagyslės, padažnėja pulsas, todėl širdžiai tenka dirbti intensyviau. Gausiai prakaituojant taip pat netenkama skysčių ir elektrolitų, o tai gali paveikti savijautą bei širdies veiklą. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, turintys širdies ritmo sutrikimų ar sunkiai kontroliuojamą arterinę hipertenziją. Daugiau dėmesio reikėtų ir vartojantiems diuretikus ar kai kuriuos kitus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtus vaistus“, – pataria J. Jurgaitytė.
 
Tačiau tai nereiškia, kad širdies ligomis sergantiems žmonėms šiltų kraštų reikėtų visiškai atsisakyti. Kardiologė pataria dieną planuoti taip, kad aktyvesnė veikla vyktų ryte arba vakare, vengti kaitrios vidurdienio saulės ir vartoti pakankamai skysčių. Sergant širdies nepakankamumu, rekomenduojamas skysčių kiekis gali būti individualus, todėl reikėtų vadovautis gydytojo rekomendacijomis.
 
„Vėsesnio ar vidutinio klimato šalys daugeliui pacientų gali būti lengviau toleruojamos, nes organizmui nereikia prisitaikyti prie didelio karščio. Vis dėlto ir didelis šaltis nėra palankus visiems – žema temperatūra siaurina kraujagysles, gali padidinti kraujospūdį ir širdies apkrovą. Todėl svarbiausia vengti ekstremalių sąlygų ir rinktis klimatą, kuriame žmogus jaučiasi komfortiškai“, – teigia J. Jurgaitytė.

Pasak gydytojos, ypatingo pasiruošimo gali prireikti planuojant keliones į kalnus. Didėjant aukščiui virš jūros lygio, ore mažėja deguonies, todėl gali padažnėti pulsas, pakilti kraujospūdis ir padidėti širdies apkrova. Tai ypač aktualu sergantiems išemine širdies liga, širdies nepakankamumu ar plautine hipertenzija. Rekomenduojama aukštį didinti pamažu, pirmomis dienomis vengti intensyvaus fizinio krūvio, o planuojant keliones į daugiau kaip 2 500–3 000 metrų aukštį prieš išvykstant pasitarti su gydančiu gydytoju.

Ar saugu keliauti lėktuvu?

Kardiologės teigimu, vienos saugiausios transporto priemonės sergantiems širdies ligomis nėra – pasirinkimas priklauso nuo žmogaus būklės ir kelionės trukmės. Keliaujant automobiliu lengviau reguliariai sustoti ir pajudėti, o ilgesnės kelionės autobusu, traukiniu ar lėktuvu reiškia daugiau laiko sėdint, todėl gali padidėti venų trombozės rizika.

Daugumai pacientų, kurių širdies liga stabili, skrydžiai yra saugūs. Vis dėlto lėktuvo salone palaikomas slėgis atitinka maždaug 2 000–2 400 metrų aukštį virš jūros lygio, todėl deguonies yra šiek tiek mažiau nei įprastomis sąlygomis. J. Jurgaitytė įspėja, kad kai kuriems širdies ligomis sergantiems žmonėms tai gali būti reikšminga.

„Ilgų kelionių metu svarbu vengti ilgo nejudrumo. Kas valandą ar dvi rekomenduojama atsistoti, pasivaikščioti, o jei tokios galimybės nėra, bent reguliariai judinti pėdas ir blauzdų raumenis. Taip pat svarbu vartoti pakankamai skysčių, vengti gausaus alkoholio vartojimo ir migdomųjų, kurie dar labiau sumažina judrumą. Didesnės trombozės rizikos pacientams gali būti rekomenduojamos kompresinės kojinės“, – pataria gydytoja.

Atostogos nėra laikas atsigriebti už visus metus

Renkantis ramų ar aktyvų poilsį, svarbiausia įvertinti savo įprastą fizinį pajėgumą. Jei žmogus kasdienybėje yra reguliariai fiziškai aktyvus, aktyvios atostogos su pasivaikščiojimais, lengvais žygiais ar kitomis saikingo intensyvumo veiklomis gali būti net naudingiau, nei visas dienas praleisti ilsintis prie baseino.

Kardiologė įspėja, kad didesnė rizika kyla tuomet, kai visus metus mažai judėjęs žmogus per atostogas staiga imasi intensyvaus sporto, ilgų žygių ar sudėtingų kopimų. Staiga padidėjęs fizinis krūvis padidina deguonies poreikį širdies raumeniui, gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus, krūtinės anginos simptomus, o kai kuriais atvejais – ir ūminius širdies bei kraujagyslių įvykius.

„Atostogos nėra varžybos – nereikia stengtis per vieną dieną pamatyti visų lankytinų vietų ar išbandyti visų aktyvių pramogų. Rekomenduojama fizinį krūvį didinti pamažu ir įsiklausyti į savo organizmo siunčiamus signalus. Geriausias pasirinkimas – saikingas judėjimas, kuris teikia malonumą, o ne sekina“, – sako gydytoja.

„Jeigu fizinio krūvio metu atsiranda spaudžiantis ar deginantis skausmas krūtinėje, neįprastas dusulys, stiprus širdies plakimas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas ar pykinimas, fizinę veiklą reikėtų nedelsiant nutraukti. Jei simptomai per kelias minutes nepraeina arba stiprėja, būtina kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą“, – priduria ji.

Vaistai – rankiniame bagaže, o atsargos – kelioms papildomoms dienoms

Norint išvengti streso, gydytoja į kelionę rekomenduoja pasiimti kelių papildomų dienų vaistų atsargą – skrydis gali būti atšauktas, kelionė netikėtai užsitęsti, o konkretaus vaisto užsienyje gali nepavykti įsigyti arba bus reikalingas receptas.

Keliaujant lėktuvu, svarbiausius vaistus patariama laikyti rankiniame bagaže, kad jie liktų pasiekiami net ir vėluojant ar dingus registruotam bagažui. Esant griežtai oro uosto saugumo patikrai ar prireikus kreiptis į vietinius gydytojus, pravartu turėti vartojamų vaistų sąrašą, kuriame būtų nurodyti ne tik prekiniai pavadinimai, bet ir tarptautiniai veikliųjų medžiagų pavadinimai, taip pat gydytojo pažymą apie diagnozę ir paskirtą gydymą. Turintiems implantuotą širdies stimuliatorių ar kardioverterį-defibriliatorių verta pasiimti prietaiso identifikavimo kortelę.

Prieš išvykstant, kardiologė pataria pasidomėti, kur kelionės vietoje būtų galima kreiptis prireikus medicinos pagalbos, ir pasirūpinti kelionių draudimu, kuris apimtų su jau diagnozuota širdies liga susijusius atvejus.

Viskas įskaičiuota? Tik ne jūsų širdžiai

Atostogos dažnai keičia ne tik dienotvarkę, bet ir mitybos įpročius. Kardiologės teigimu, nebūtina atsisakyti vietinės virtuvės ar mėgstamų patiekalų, tačiau svarbu išlaikyti saiką.
Viešbučių restoranuose ar kavinėse rekomenduojama dažniau rinktis virtus, orkaitėje ar ant grotelių ruoštus patiekalus vietoj gruzdintų, didesnę lėkštės dalį skirti daržovėms, saikingai vartoti sūrius užkandžius, rūkytą ir perdirbtą mėsą, riebius padažus bei desertus.

Pasak gydytojos, atostogų metu ypač svarbu nepamiršti saiko vartojant alkoholinius gėrimus.

„Alkoholis gali sąveikauti su kai kuriais širdies ligoms gydyti skirtais vaistais, ypač antikoaguliantais ar tam tikrais antiaritminiais preparatais. Be to, gausus alkoholio vartojimas per trumpą laiką gali sukelti vadinamąjį „Holiday heart“ („šventinės širdies“) sindromą – staiga atsirandančius širdies ritmo sutrikimus net ir žmonėms, kurie iki tol jų nebuvo patyrę. Karštu oru alkoholio vartojimas kartu didina ir dehidratacijos riziką“, – teigia kardiologė.

Atostogos – pertrauka nuo darbo, bet ne nuo gydymo

Pasikeitusi dienotvarkė, miego ir valgymo režimas, skrydžiai ar laiko juostų kaita gali tapti priežastimi, dėl kurios keliaujant vaistus prisiminti tampa sunkiau. Gydytojos teigimu, širdies ir kraujagyslių ligoms skirtų vaistų vartojimo savavališkai nutraukti nereikėtų – net kelių dienų pertrauka gali lemti kraujospūdžio padidėjimą, širdies ritmo sutrikimus, ligos simptomų atsinaujinimą ar būti itin pavojinga.

„Kelionėje pasikeičia įprastas dienos ritmas – kitaip valgome, daugiau judame, keičiasi miego režimas, todėl lengviau pamiršti išgerti vaistus. Kuo daugiau skirtingų preparatų ir jų vartojimo laikų reikia prisiminti, tuo didesnė tikimybė suklysti. Ir klinikiniai tyrimai, ir kasdienė praktika patvirtina, kad, kuo paprastesnis gydymo režimas, tuo lengviau jo laikytis ir namuose, ir keliaujant“, – teigia gydytoja.

Kai kuriems pacientams, kuriems jau reikalingas stabilus kelių vaistų derinys, gydytojas gali svarstyti galimybes gydymą supaprastinti. Viena jų – politabletė, kai keli veiklieji komponentai (tokie kaip antihipertenziniai vaistai ir statinas) sujungiami vienoje tabletėje. Kai keli veiklieji komponentai sujungiami į vieną tabletę, gydymas tampa paprastesnis – reikia išgerti mažiau tablečių, lengviau laikytis režimo, o kelionėse sumažėja tikimybė ką nors pamiršti.

Pasak kardiologės, grįžus iš kelionės vaistų vartojimo režimas neturėtų keistis – prie įprasto grafiko reikėtų grįžti iš karto. O miego režimą, fizinį aktyvumą ar kasdienę rutiną galima reguliuoti palaipsniui per kelias dienas. Svarbiausia – nesukelti organizmui papildomo streso.
„Atostogos turėtų būti laikas pailsėti, tačiau jos neturėtų tapti pertrauka nuo rūpinimosi savo sveikata“, – primena J. Jurgaitytė.

Po širdies operacijos į kelionę: kada galima, o kada geriau atidėti?

Ruošiantis ilgesnei ar tolimesnei kelionei, kardiologė rekomenduoja iš anksto įsitikinti, kad liga yra stabili, o paskirtas gydymas tinkamai suderintas. Jei per pastaruosius kelis mėnesius pasikeitė sveikatos būklė ar gydymas, prieš išvykstant verta apsilankyti pas gydytoją.

Didesnio atsargumo reikia pacientams, kurių būklė šiuo metu nestabili arba kurie neseniai patyrė ūmų širdies įvykį. Keliaujant lėktuvu, skrydį taip pat gali tekti atidėti po neseniai patirto miokardo infarkto ar širdies operacijos, esant dekompensuotam širdies nepakankamumui ar nekontroliuojamiems širdies ritmo sutrikimams.

Pasak kardiologės, po nekomplikuoto miokardo infarkto, esant stabiliai būklei, apie kelionę galima svarstyti praėjus maždaug 2–3 savaitėms. Po sklandžiai atliktos stento implantacijos kelionę kai kuriais atvejais galima planuoti po savaitės ar dviejų, o po didesnių širdies operacijų, pavyzdžiui, vainikinių arterijų šuntavimo, dažniausiai rekomenduojama palaukti bent 4–6 savaites. Konkretus sprendimas visada turėtų būti priimamas individualiai, įvertinus paciento būklę ir pasitarus su gydytoju.

„Jei liga stabili, gydymas suderintas, o žmogus jaučiasi gerai, kelionė paprastai nekelia papildomos rizikos. Priešingai – kokybiškas poilsis, mažesnis stresas ir geros emocijos gali būti naudingi širdies sveikatai. Todėl svarbiausias klausimas nėra, ar galima keliauti, o kaip tai padaryti saugiai“, – apibendrina gydytoja kardiologė.

Vasaros metu, šiltėjant orams, šalyje pastebimai didėja afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimo rizika. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad AKM yra itin užkrečiama ir pavojinga virusinė liga, kuria serga tiek naminės kiaulės, tiek šernai, o veiksmingų vaistų ar vakcinos nuo jos nėra.

Naujausia statistika rodo, kad virusas aktyviai plinta gamtoje. Šiemet šalyje jau nustatyti 83 AKM atvejai sumedžiotiems šernams, o net 1456 atvejai aptikti radus šernų gaišenas. Daugiausia tokių atvejų fiksuojama šiaurės ir vidurio Lietuvoje. Prie ligos plitimo nemažai prisideda aktyvus žmonių lankymasis miškuose. Kadangi virusą parnešti iš miško į savo ūkį yra didelė tikimybė, visiems gyventojams, auginantiems kiaules ir vasarą planuojantiems leisti laiką gamtoje (grybautojams, uogautojams ar tiesiog poilsiautojams), grįžus iš miškingų vietovių rekomenduojama laikytis šių biosaugos taisyklių:

• Nesilankyti kiaulių laikymo vietose su tais pačiais drabužiais ir avalyne, kruopščiai dezinfekuoti rankas ir laikytis higienos reikalavimų;
• Privalomai dezinfekuoti transporto priemones, įrangą prieš įvažiuojant į kiaulių laikymo vietas;
• Griežtai kontroliuoti pašalinių asmenų patekimą prie kiaulių;
• Apsaugoti ir užtikrinti, kad prie kiaulių nepatektų laukiniai gyvūnai;
• Laikyti kiaules uždarose patalpose;
• Languose įrengti tinklelius, kad kiaulės būtų apsaugotos nuo vabzdžių;
• Nešerti kiaulių šviežia žole ar virtuvės, grybų valymo atliekomis.

Ūkininkai turėtų atidžiai stebėti savo bandas. Pagrindiniai kiaulių susirgimo AKM simptomai, į kuriuos būtina reaguoti: aukšta gyvūnų kūno temperatūra (karščiavimas), apetito praradimas, staigus gaišimas. Taip pat specialistai atkreipia dėmesį, kad aktyvi gaišenų paieška ir tinkamas jų tvarkymas yra labai svarbūs – tai padeda suvaldyti ligos židinius ir sumažinti bendrą viruso plitimo galimybę.

Kilus bet kokiems įtarimams dėl gyvūnų sveikatos, būtina nedelsiant pranešti VMVT: trumpuoju numeriu 1879 (gali būti taikomi padidinti tarifai) arba +370 5 242 0108; el. paštu info@vmvt.lt arba užpildę anketą https://pranesimai.vmvt.lt/.

Rekordai džiugina, tačiau kelia ir klausimų

VLK duomenimis, farmacinių atliekų kiekis Lietuvoje kasmet nuosekliai auga. Vien pernai į vaistines gyventojai grąžino beveik 12 tonų daugiau vaistų nei metais anksčiau ir beveik keturis kartus daugiau nei prieš devynerius metus.

„Dabar per kelis mėnesius surenkama tiek pat farmacinių atliekų, kiek anksčiau vaistinės surinkdavo per visus metus. Tai rodo, kad vaistų grąžinimas tapo įprasta praktika, tačiau kartu atskleidžia, jog vaistai vis dar įsigyjami ne iki galo apgalvotai. Jei vaistai būtų skiriami, įsigyjami ir vartojami racionaliau, didelė dalis šių atliekų tiesiog nesusidarytų“, – sako VLK Vaistų suvartojimo stebėsenos skyriaus laikinoji vedėja Lina Škiudaitė.

Pasak jos, mažinti farmacinių atliekų kiekį jau padeda galimybė receptinius vaistus įsigyti dalimis bei receptai su žyma „esant poreikiui“. Tai leidžia nepirkti didesnio kiekio vaistų, nei iš tiesų gali prireikti.

Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė pastebi, kad augantys skaičiai rodo ne tik didėjantį visuomenės sąmoningumą, bet ir kitas tendencijas. Pastaraisiais metais žmonės dažniau kaupia būtiniausių vaistų atsargas, todėl dalis jų taip ir lieka nepanaudoti, o į vaistines vis dažniau grįžta ir vaistai, likę nebaigus gydymo kurso ar savavališkai jį nutraukus.

„Didėjantis grąžinamų vaistų kiekis atspindi kelias svarbias tendencijas. Viena vertus, tai rodo augantį gyventojų sąmoningumą, kita vertus, matome, kad žmonės, pasikeitus geopolitinei situacijai, dažniau kaupia vaistų atsargas, o dalis grąžinamų preparatų signalizuoja ir apie nebaigtą ar savavališkai nutrauktą gydymą. Todėl svarbu ne tik atsakingai utilizuoti nebereikalingus vaistus, bet ir vartoti juos taip, kaip paskyrė gydytojas ar rekomendavo vaistininkas“, – sako K. Nemaniūtė-Gagė.

Ji prideda, kad vertinant augantį naikintinų vaistų kiekį, reikia nepamiršti ir to, kad vaistinėse prieš kelis metus beveik 400 tūkst. Vilniaus gyventojų neatlygintinai buvo išdalintos kalio jodido tabletės, kurios, galiojimo terminui pasibaigus, grįžo į vaistines utilizavimui.

„Šiuo metu kalio jodidas dalinamas dar platesniam gyventojų skaičiui, tikimės, kad jo panaudoti pagal paskirtį neprireiks ir jis vėl grįš į vaistines utilizavimui“, – teigia K. Nemaniūtė-Gagė.

Netinkamai tvarkomi vaistai kelia grėsmę aplinkai

Tvarumo ekspertė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė primena, kad vaistai yra viena tų atliekų, kurioms negalioja įprastos rūšiavimo taisyklės – jie priskiriami aplinkai pavojingoms atliekoms, todėl turi būti tvarkomi atskirai.

LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė pabrėžia, kad vienintelis tinkamas būdas atsikratyti nebereikalingų ar pasibaigusio galiojimo vaistų – grąžinti juos į artimiausią vaistinę. Čia jie saugiai surenkami ir perduodami utilizuoti pagal nustatytą tvarką.

„Nors gali atrodyti, kad viena išmesta tabletė ar sirupo likutis didelės žalos nepadarys, iš tiesų vaistų veikliosios medžiagos gali patekti į dirvožemį, gruntinius vandenis ar vandens telkinius. Be to, nuotekų valymo įrenginiai ne visada pajėgia jų visiškai pašalinti“, – sako ji.

Pasak pirmininkės, net ir labai mažos vaistinių medžiagų koncentracijos gali paveikti vandens ekosistemas – trikdyti žuvų ir kitų organizmų augimą, dauginimąsi bei elgseną. Ypač didelį susirūpinimą kelia netinkamai šalinami antibiotikai, nes jų patekimas į aplinką gali prisidėti prie antibiotikams atsparių bakterijų plitimo.

Kada vaistus reikėtų utilizuoti?

Daugelis mano, kad vaistus utilizuoti reikia tik pasibaigus jų galiojimo terminui, tačiau K. Nemaniūtė-Gagė primena, kad utilizuoti reikėtų ir tada, kai nebegalima užtikrinti jų saugumo ar tinkamo vartojimo.

„Į vaistinę reikėtų grąžinti ne tik pasibaigusio galiojimo ar po gydymo likusius vaistus, bet ir tuos, kurių nebegalima identifikuoti, pavyzdžiui, jei nėra pakuotės ar informacijos apie galiojimo laiką. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į preparatus, kurių tinkamumo laikas trumpesnis nei nurodytas ant pakuotės – tai ypač aktualu sirupams, akių ir nosies lašams, tepalams bei kai kuriems kitiems vaistams,“ – pažymi LVA pirmininkė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad utilizuoti reikėtų ir netinkamomis sąlygomis laikytus vaistus – pavyzdžiui, karštyje, drėgmėje ar kambario temperatūroje, jei jie turėjo būti laikomi šaldytuve. O jei vaistas dar galioja, tačiau nebežinote, kam jis skirtas ar kaip jį vartoti, patartina neskubėti jo išmesti – pirmiausia pasikonsultuoti su vaistininku.

Vaistai – tik viena atsakingo rūšiavimo grandis

„Gamtos ateitis“ tvarumo ekspertė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė sako, kad būtent vaistai puikiai parodo, kodėl vien rūšiuoti atliekas neužtenka – svarbu žinoti ir kaip jas tinkamai atskirti ir sutvarkyti. Pasak jos, nuo tokių kasdienių sprendimų prasideda atsakingas požiūris į aplinkosaugą.

„Dažnai atrodo, kad viena vaistų pakuotė ar kelios tabletės nieko nepakeis, tačiau aplinkosauga ir tvarumas prasideda būtent nuo tokių mažų sprendimų. Kiekvienas mūsų pasirinkimas turi reikšmę, ypač kai jį padaugini iš tūkstančių ar net milijonų žmonių“, – sako K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.

Anot ekspertės, vaistai yra tik viena iš atliekų rūšių, kuriai būtinas atsakingas tvarkymas. Ne mažiau svarbu tinkamai rūšiuoti ir baterijas, elektroniką, buitinę chemiją, lemputes bei kitas pavojingas atliekas, kurios netinkamai išmestos gali patekti į aplinką ir ją užteršti. Net ir patekusios į mišrias atliekas, neišrūšiuotos - jos kelia didelę grėsmę aplinkai.

„Jeigu išmoksime atsakingai tvarkyti tokias atliekas kaip vaistai, bus daug lengviau tą patį principą pritaikyti ir kitose srityse. Tvarumas nėra vienas didelis sprendimas – tai daugybė mažų įpročių, kurie ilgainiui tampa natūralia kasdienybės dalimi. Kuo daugiau žmonių juos formuos, tuo mažesnį kenksmingą poveikį darysime savo pačių aplinkai - vandeniui, kurį geriame, dirvožemiui, kuris mus maitina“, – pažymi K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.

Nebereikalingus ar pasibaigusio galiojimo receptinius ir nereceptinius vaistus galima atnešti į bet kurią Lietuvos vaistinę, tarp jų „Eurovaistinė“, „Gintarinė vaistinė“, „Camelia“ ir BENU vaistinę. Gyventojams paslauga yra nemokama, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad vaistinės priima tik vaistus – maisto papildai, kosmetikos priemonės, medicinos prietaisai ar kitos sveikatos prekės nėra utilizuojamos. Primename, kad reikia maksimaliai atskirti pakuotes, jas išrūšiuoti į komunalinių atliekų konteinerius.

Kodėl svarbu paskiepyti vaikus prieš mokyklą?

Skiepai – saugus ir veiksmingas būdas apsaugoti vaikus nuo pavojingų infekcinių ligų, plintančių oro lašeliniu ar kontaktiniu būdu. Uždarose patalpose, pavyzdžiui, klasėse, ligų sukėlėjai plinta lengviau, todėl itin svarbu, kad vaikas mokslo metus pasitiktų turėdamas reikiamą apsaugą.

Rugsėjį, vaikams sugrįžus į ugdymo įstaigas, padidėja sergamumas virusinėmis ligomis, įskaitant gripą. Jei vaikas suserga, suplanuoti skiepai gali būti atidėti, o tai reiškia, kad kurį laiką jis lieka neapsaugotas nuo tam tikrų užkrečiamųjų ligų. Be to, gali sutrikti nuoseklus skiepijimas pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

„Jeigu dėl ligos ar kitų priežasčių kai kurie skiepai buvo praleisti, svarbu kuo greičiau kreiptis į vaiko gydytoją. Gydytojas sudarys individualų skiepijimo planą, kuris padės vaikui saugiai ir laiku įgyti reikiamą apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų“, – akcentuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.

Kokie skiepai reikalingi pirmokams?

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, 6–7 metų vaikams priklauso šie pakartotiniai skiepai:

• nuo kokliušo, difterijos, stabligės ir poliomielito (DTaP-IPV);
• nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR).

Šie skiepai vaikams atliekami nemokamai.

Tuberkuliozės prevencija

Būsimųjų pirmokų tėvams taip pat primename apie tuberkulino mėginį (Mantu testą), kuris padeda nustatyti užsikrėtimą tuberkuliozės mikobakterijomis.

„Tuberkulino mėginys rekomenduojamas visiems 6–7 metų vaikams, prieš pradedant lankyti mokyklą. Tuberkulino mėginio metu į vidinę dilbio odos dalį suleidžiamas nedidelis kiekis susilpnintų tuberkuliozės mikobakterijų išskirto baltymo. Po 48–72 valandų vaikų ligų arba šeimos gydytojas įvertina tyrimo rezultatą“, – paaiškina NVSC atstovė.

Teigiamas tuberkulino mėginio rezultatas dar nereiškia, kad vaikas serga tuberkulioze. Jis gali rodyti, kad vaikas yra užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis, tačiau liga nėra išsivysčiusi – bakterijos organizme neaktyvios, nesukelia simptomų, o vaikas nėra užkrečiamas aplinkiniams.

Nustačius teigiamą tuberkulino mėginio rezultatą, vaikas siunčiamas vaikų pulmonologo konsultacijai. Specialistas, įvertinęs papildomų tyrimų rezultatus, nustato, ar vaikas serga tuberkulioze ir ar reikalingas gydymas.

Daugiau informacijos apie skiepus vaikams rasite čia.

NVSC inf.

Užsikrėsti galima ne tik miške

Lietuva išlieka viena iš Europos šalių, kuriose sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių. Nors erkių aktyvumas ryškiausias šiltuoju metų laiku, dėl klimato kaitos jų aktyvusis sezonas ilgėja, todėl rizika užsikrėsti išlieka didesnę metų dalį.

Žmogus erkiniu encefalitu ir Laimo liga dažniausiai užsikrečia įsisiurbus infekuotai erkei. Rečiau erkiniu encefalitu galima užsikrėsti vartojant nepasterizuotą erkinio encefalito virusu užkrėstų ožkų ar karvių pieną bei jo produktus.

„Visuomenėje vis dar paplitęs mitas, kad erkės pavojingos tik miškuose. Iš tiesų jos puikiai prisitaikiusios gyventi ir miestų žaliosiose teritorijose – parkuose, skveruose, soduose ar pamiškėse. Todėl kiekvieną kartą po buvimo gamtoje, net ir trumpai pasivaikščiojus miesto parke, reikėtų kruopščiai apžiūrėti savo kūną ir kuo greičiau pašalinti pastebėtą erkę“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Apsaugo skiepai ir atsargumas

Veiksmingiausia priemonė apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra skiepai. Vakcinacija gali būti atliekama pagal įprastinę arba pagreitintą schemą. Patikimas imunitetas susiformuoja po trijų vakcinos dozių, o vėliau jį būtina palaikyti sustiprinamosiomis dozėmis kas 3–5 metus.

„Nors sergamumo rodikliai kasmet svyruoja, rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu išlieka didelė. Todėl svarbu ne tik naudoti repelentus, rinktis kūną dengiančius drabužius ir po buvimo gamtoje apžiūrėti save, bet ir pasirūpinti skiepais. Tai vienintelė patikima apsauga nuo šios sunkios ligos“, – pabrėžia NVSC atstovė.

Primename, kad 50–60 metų gyventojai nuo erkinio encefalito gali pasiskiepyti valstybės biudžeto lėšomis – kompensuojama tiek pirmoji, tiek vėlesnės vakcinos dozės pagal nustatytą skiepijimo schemą.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją būtina kuo greičiau pašalinti pincetu, sugriebti kuo arčiau odos ir staigiu judesiu ištraukti. Erkės negalima spausti, tepti aliejumi, kremu ar kitomis priemonėmis, nes tai gali padidinti infekcijos perdavimo riziką. Pašalinus erkę, įkandimo vietą reikia dezinfekuoti. Jei erkės visiškai pašalinti nepavyko ir odoje liko jos straubliuko dalis, nerimauti nereikia – organizmas ją pašalins natūraliai. Vis dėlto mėnesį reikėtų stebėti savo savijautą. Atsiradus plintančiam odos paraudimui, pakilus temperatūrai ar pablogėjus bendrai savijautai, būtina kreiptis į gydytoją.

Erkinis encefalitas ir Laimo liga – kuo jos skiriasi?

Erkinis encefalitas – virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, galinti sukelti meningitą, encefalitą ar net baigtis mirtimi. Maždaug trečdalis persirgusiųjų šia liga nevisiškai pasveiksta – jiems išlieka ilgalaikių sveikatos sutrikimų: dėmesio koncentracijos ir miego problemos, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai, retesniais atvejais – paralyžius.

Laimo ligą sukelia bakterijos, kurias taip pat platina erkės. Dažniausiai paplitęs pirmasis ligos požymis – erkės įkandimo vietoje atsirandantis plintantis odos paraudimas (migruojančioji eritema). Negydoma liga gali pažeisti sąnarius, nervų sistemą ar širdį. Nuo Laimo ligos vakcinos kol kas nėra, todėl svarbiausia apsauga išlieka asmeninės profilaktikos priemonės.

Situacija Lietuvoje

NVSC duomenimis, šių metų sausio–birželio mėnesiais Lietuvoje užregistruoti 92 erkinio encefalito atvejai, 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu – 176. Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 2 607 Laimo ligos atvejai, tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 4 329.

Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruotas 1 mirties nuo erkinio encefalito atvejis, o tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 2 mirties atvejai.

Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu kasmet registruojamas gegužės–spalio mėnesiais – tuomet nustatoma beveik 90 proc. visų atvejų. NVSC duomenimis, erkiniu encefalitu dažniau serga kaimo gyventojai, o Laimo liga – miestų gyventojai, nes erkės plačiai paplitusios ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose, soduose bei kitose žaliosiose erdvėse.

NVSC inf.

Ryškiai geltonai žydinčios rykštenės neretai laikomos dekoratyviais augalais, tačiau dalis jų yra invazinės rūšys, darančios žalą gamtai. Jos sudaro tankius sąžalynus, nustelbia vietines augalų rūšis ir keičia natūralias buveines. Aplinkosaugininkai primena, kaip atskirti invazines rykštenes nuo vietinės paprastosios rykštenės ir kokių veiksmų imtis, kad būtų stabdomas jų plitimas.

Invazinių rykštenių daroma žala gamtai

Invazinės rykštenės rūgština dirvožemį, išaugina itin daug šakniastiebių, sudaro tankius sąžalynus ir išstumia vietines augalų rūšis. Rykštenių plitimas yra pavojingas, nes šie augalai užima dideles teritorijas, sparčiai plečiasi. 

Rykštenės paima daugiau maisto medžiagų nei vietiniai augalai, todėl kiti augalai dirvožemyje ima skursti arba iš viso išnyksta. Tai kelia grėsmę ne tik augalams, bet ir gyvūnams – trikdomos jų buveinės.

Invazinių rykštenių atpažinimas

Rykštenės išsiskiria ryškios geltonos spalvos šluotelės pavidalo žiedynais. Dažniausiai auga atvirose vietose, bet gali plisti aplink miestus, gyvenvietėse, apleistuose žemės ūkio plotuose, miškų pakraščiuose, pakelėse ir kitose vietose. Šie invaziniai augalai žydi apie vasaros vidurį–ankstyvą rudenį.

Veiksmingi būdai stabdantys rykštenių plitimą

Dažnai rykštenes nesąmoningai platina patys žmonės – nuskinti žiedynai išmetami į šiukšlynus, sąvartynus, pamiškes, upių pakrantes ar kitas vietas ir iš sėklų išauga nauji augalai. Svarbu užkirsti kelią tolesniam rykštenių plitimui – rekomenduojama neauginti jokių rykštenių rūšių ir veislių, pavienius augalus iškasti bei likusius augalus nupurkšti herbicidais, o sąžalynus pjauti prieš žydėjimą (kad neplistų sėklomis), taikyti agrochemines ir chemines naikinimo priemones.

Daugiau apie invazines rūšis

Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę „Invazinės rūšys“, kurioje galima rasti informaciją apie Lietuvoje aptinkamas invazines augalų ir gyvūnų rūšis.

Taip pat pasitikrinti invazines rūšis ir sužinoti daugiau apie jas galite Invazinių rūšių informacinėje sistemoje.

Atsakomybė

Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, išvežimas ar kitas naudojimas, pažeidžiant teisės aktus, užtraukia baudą asmenims nuo 280 iki 1 550 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 2 300 eurų.

Invazinių rūšių pateikimas rinkai, tyčinis paleidimas į aplinką ar introdukcija, pažeidžiant teisės aktus, užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 800 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1 500 eurų.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt. 

Baltijos jūroje Vibrio bakterijų aptinkama dažniau

Vibrio genties bakterijos natūraliai gyvena sūrokame pakrančių vandenyje, kuriame susimaišo jūros ir gėlas vanduo. Joms palankiausios sąlygos susidaro šiltuose, mažesnio druskingumo vandenyse – pakrančių zonose, upių žiotyse, kur susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo, taip pat kai kuriuose vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose. Atviruose vandenynų vandenyse šių bakterijų dauginimuisi sąlygos paprastai nėra tokios palankios dėl didesnio druskingumo, žemesnės temperatūros ir mažesnio maistinių medžiagų kiekio. Baltijos jūra dėl palyginti nedidelio druskingumo ir šiltuoju metų laiku kylančios vandens temperatūros sudaro palankesnes sąlygas Vibrio bakterijoms daugintis, todėl vasarą, kai jūros vandens temperatūra pasiekia apie 20 °C, jų aptinkama dažniau.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) atkreipia dėmesį, kad dėl klimato kaitos ir ilgėjančio šiltojo sezono palankios sąlygos Vibrio bakterijoms susidaro vis dažniau. ELPKC interaktyviame „Vibrio Viewer“ žemėlapyje galima stebėti aplinkos sąlygas, palankias šioms bakterijoms daugintis Europos pakrančių vandenyse, bei penkių dienų rizikos prognozę.

Kaip užsikrečiama vibrioze?

Vibriozė – tai Vibrio bakterijų sukelta infekcija. Dažniausiai užsikrečiama dviem būdais: valgant žalias arba nepakankamai termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres, arba bakterijoms patekus į organizmą per atvirą žaizdą maudantis šiltame jūros ar kitame sūriame vandenyje. Nuo žmogaus žmogui ši infekcija neplinta.

Su maistu susijusi infekcija dažniausiai pasireiškia vandeningu viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu, kartais karščiavimu. Jei bakterijos patenka per odos pažeidimą, gali atsirasti paraudimas, tinimas, stiprus skausmas, pūslės ar pūliavimas. Retais atvejais infekcija gali išplisti į kraują ir sukelti gyvybei pavojingą ligą (septicemiją).

 „Daugumai žmonių maudynės Baltijos jūroje išlieka saugios. Vis dėlto žmonėms, turintiems atvirų žaizdų ar kitų odos pažeidimų, taip pat neseniai atlikus operaciją, pasidarius tatuiruotę ar įsivėrus auskarus, rekomenduojama būti atsargesniems. Tokiais atvejais Vibrio bakterijos į organizmą gali patekti per pažeistą odą ir sukelti infekciją“, – paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Aušra Valaikienė.

Didžiausia sunkios vibriozės rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis kepenų ligomis, cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi dėl ligų ar gydymo. Šiems žmonėms infekcija gali progresuoti greičiau ir sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų.

Kaip apsisaugoti?

Norint sumažinti užsikrėtimo riziką, rekomenduojama:

• nevalgyti žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių;
• ruošiant jūros gėrybes kruopščiai plauti rankas, naudoti atskiras pjaustymo priemones ir vengti kryžminės taršos;
• jei yra atvirų žaizdų, įpjovimų, nubrozdinimų, neseniai atlikta operacija, pasidaryta tatuiruotė ar įverti auskarai – vengti maudynių jūroje arba žaizdą patikimai uždengti vandeniui atspariu tvarsčiu;
• po sąlyčio su jūros vandeniu ar žaliomis jūros gėrybėmis žaizdas kruopščiai nuplauti vandeniu ir muilu.

„Po maudynių svarbu stebėti žaizdos būklę. Jei atsiranda paraudimas, stiprėjantis skausmas, tinimas, pūliavimas, pakyla temperatūra ar pablogėja savijauta, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Anksti pradėtas gydymas padeda išvengti sunkių komplikacijų, ypač žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusį imunitetą“, – pabrėžia A. Valaikienė.

Daugiau informacijos apie vibriozę galima rasti čia.

NVSC inf.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, prof. Ligita Jančorienė pasakoja, kad skiepijimas nuo tymų Lietuvoje pradėtas 1964 m. monovalentine (vieno komponento) vakcina.

Nuo 1996 m. 15-os mėnesių vaikams pradėta naudoti kombinuota MMR vakcina, apsauganti nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės, o 1998 m. į nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta dviejų MMR (angl. measles, mumps, rubella) vakcinos dozių schema. Vaikai pagal šį kalendorių yra nemokamai skiepijami 15–16 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Valstybės lėšomis skiepijami ir sąlytį su tymų atveju turėję asmenys – ne vėliau kaip per 72 val. po turėto kontakto.

„Kadangi skiepijimo schemos Lietuvoje keitėsi, skirtingų amžiaus grupių žmonės galėjo būti paskiepyti nevienodai. Todėl vien pagal amžių patikimai spręsti apie apsaugą negalima – svarbiausia patikrinti turimus medicininius įrašus apie atliktus skiepijimus. Daliai žmonių po vienos kombinuotos MMR vakcinos dozės pakankamas imuninis atsakas nesusidaro, todėl patikimesnei apsaugai rekomenduojamos dvi dozės“, – pasakoja prof. L. Jančorienė.

Ji priduria, kad tarp vyresnio amžiaus lietuvių yra kur kas daugiau tokių, kuriems tymų imunitetas yra susiformavęs natūraliai, šia liga persirgus – ypač praėjusio amžiaus viduryje tymai Lietuvoje buvo natūrali ir plačiai paplitusi vaikų liga.

Iš atostogų galima parsivežti ne tik įspūdžius

Vasarai įsibėgėjus, dalis lietuvių atostogauti vyksta ir į šalis, kuriose registruojami kur kas didesni tymų atvejų skaičiai nei Lietuvoje. Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, per 12 mėnesių iki šių metų gegužės 31 d. iš 30-ies Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių buvo pranešta apie beveik 3 tūkst. tymų atvejų.

Daugiausia susirgimų per vienerių metų laikotarpį buvo užregistruota Rumunijoje (767), Italijoje (624), Bulgarijoje (339), Prancūzijoje (302) ir Ispanijoje (239). ECDC duomenimis, 2026 m. gegužės mėnesį daugiausia atvejų buvo registruota Bulgarijoje (122 atvejai), Italijoje (74), Prancūzijoje (24), Belgijoje (17) ir Lenkijoje (8).

Iš dešimties šiemet Lietuvoje fiksuotų susirgimų įvežtiniai buvo du tymų atvejai – jais lietuviai užsikrėtė Lenkijoje ir Pietų Korėjoje. Specialistai ragina neprarasti budrumo: prieš kelionę rekomenduojama patikrinti turimus skiepų įrašus, o jei skiepijimo istorija neaiški – iš anksto pasitarti su gydytoju dėl imuniteto įvertinimo ar vakcinacijos.

Kaip būti tikriems dėl imuniteto?

„Norint būti tikriems, kad turite imunitetą nuo tymų, pirmiausia reikėtų patikrinti išlikusius medicininius dokumentus ar įrašus apie atliktą vakcinaciją. Jei dokumentuotos dvi MMR vakcinos dozės, papildomo IgG tyrimo paprastai nereikia. Kai skiepijimo istorija nežinoma, individualiai galima rinktis tymų IgG tyrimą arba, nesant kontraindikacijų, pasiskiepyti. Tiesa, tymų antikūnų IgG testas neparodys, kaip imunitetas buvo įgytas – persirgus tymais ar po vakcinacijos, nes abiem atvejais susidaro tokie pat IgG klasės antikūnai“, – pasakoja prof. L. Jančorienė.

Jeigu tymų IgG antikūnų nenustatoma ir nėra kontraindikacijų, rekomenduojama pasiskiepyti MMR vakcina. Reikiamą dozių skaičių ir jų skyrimo laiką konkrečiam asmeniui reikėtų nustatyti, atsižvelgiant į turimus skiepijimo duomenis bei individualią situaciją.

Profesorė primena, kad prieš skiepijantis, kaip ir prieš vartojant kitus vaistus, svarbu įvertinti bendrą žmogaus sveikatos būklę ir galimas kontraindikacijas – tokias kaip: padidėjęs jautrumas vakcinos komponentams, nėštumas, kai kurios sunkios ligos, imuninės sistemos nepakankamumas arba taikomas imuninę sistemą slopinantis gydymas.

„Kadangi MMR yra gyvoji susilpninta vakcina, jos negalima skirti nėštumo metu ir esant sunkiai imunosupresijai. Po organų ar kaulų čiulpų transplantacijos, chemoterapijos arba vartojant imuninę sistemą veikiančius vaistus, galimybę skiepytis turi individualiai įvertinti gydytojas“, – dėmesį atkreipia L. Jančorienė.

Kuo rizikuojama?

Tymai yra viena labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų pasaulyje. Vienas sergantis asmuo gali užkrėsti 12–18 kitų, imuniteto neturinčių žmonių. Tymų virusas plinta per orą ir uždaroje patalpoje gali išlikti iki dviejų valandų po to, kai sergantis žmogus iš jos išėjo. Tad užsikrėsti galima ne tik artimai bendraujant su sergančiuoju. Riziką didina ir oro uostai, viešasis transportas, renginiai, turistų gausiai lankomos vietos bei kitos erdvės, kuriose susirenka daug žmonių.

Iš pradžių tymai pasireiškia karščiavimu, sloga, kosuliu, akių paraudimu, o vėliau atsiranda specifinis bėrimas, kuris paprastai prasideda veide ir išplinta po visą kūną. Pasak prof. L. Jančorienės, komplikacijų atvejais tymai gali sukelti sunkią pneumoniją, vidurinės ausies uždegimą, dehidrataciją, viduriavimą, o retesniais atvejais – kepenų pažeidimą ar hepatitą.

„Pavojingiausios komplikacijos yra encefalitas – galvos smegenų uždegimas – ir kvėpavimo nepakankamumas dėl sunkios pneumonijos. Vaikams, nors ir labai retai, gali išsivystyti poūmis sklerozuojantis panencefalitas – lėtai progresuojanti ir mirtina neurologinė liga“, – perspėja Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė.

Profesorė taip pat atkreipia dėmesį ir į dar vieną rečiau minimą šios ligos pasekmę – persirgus tymais, bent keliems mėnesiams itin susilpnėja organizmo imuninės sistemos veikla, dėl ko žmogus tampa kur kas imlesnis kitoms infekcijoms.

Tymų protrūkio galimybė – reali

Iš dešimties šiemet Lietuvoje tymais užsikrėtusių žmonių šeši buvo arba visiškai neskiepyti, arba pilna visa jų vakcinacijos istorija nebuvo žinoma. Likusieji keturi buvo gavę tik vieną MMR vakcinos dozę.

Siekiant užkirsti kelią tymų plitimui, bent 95 proc. populiacijos turėtų būti paskiepyta dviem tymų vakcinos dozėmis. Lietuvoje vaikų skiepijimo apimtys šios ribos vis dar nesiekia, tad tymų protrūkio rizika išlieka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusių metų pabaigoje mūsų šalies 2-ejų metų amžiaus vaikų grupėje skiepijimo apimtys pirmąja MMR vakcinos doze tesiekė 85,8 proc., o 7-erių metų amžiaus grupėje, antrąja vakcinos doze – dar mažiau, 84,5 proc.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2024 m. pasaulyje nuo tymų mirė apie 95 tūkst. žmonių. Dauguma mirusiųjų buvo neskiepyti arba nepakankamai paskiepyti vaikai iki penkerių metų.

Paskutiniai metai, kai tymų atvejų nebuvo užregistruota Lietuvoje, buvo 2022-ieji. O didžiausias šios ligos protrūkis pastarąjį dešimtmetį fiksuotas 2019 m., kai visoje šalyje tymais susirgo 834 žmonės.

Kaip ir visi vaistai, vakcinos gali turėti šalutinių poveikių. Paskiepijus MMR vakcina, gali pasireikšti karščiavimas, bėrimas, reakcijos dūrio vietoje. Kai kuriems asmenims gali padidėti limfiniai mazgai ar atsirasti sąnarių skausmas.

LT-NON-00998 07/2026

Įrašas remiamas MSD farmacijos kompanijos.

Dėl skiepų prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

Idea Prima inf.

„Lietuvos miškuose auga daugybė vaistinių augalų, nuo seno vertinamų dėl savo savybių ir įvairaus panaudojimo. Atsakingai surinktos vaistažolės gali praturtinti namų atsargas, paįvairinti kasdienius arbatos ritualus ir leisti mėgautis natūraliais miško skoniais bei aromatais. Tokios arbatos vertinamos ne tik dėl savo skonio ir kvapo, bet ir dėl to, kad yra natūralus pasirinkimas kasdienai“, – sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina.

Kokias vaistažoles iki vasaros pabaigos dar verta rinkti Lietuvos miškuose ir kaip jas tinkamai paruošti žiemai? VMU specialistė G. Karelina dalijasi patarimais, į kokius augalus verta atkreipti dėmesį dabar, kad natūralią namų vaistinėlę papildytumėte dar iki rudens.

Kaip tinkamai rinkti ir džiovinti vaistažoles?

Vaistažoles geriausia rinkti saulėtą dieną, kai nuo augalų jau nudžiuvusi rytinė rasa. Rinkti reikėtų tik gerai pažįstamus augalus, o prieš džiovinimą jų plauti nerekomenduojama – pakanka pašalinti pažeistas ar nešvarias augalo dalis.

„Džiovinimas yra ne mažiau svarbus nei pats rinkimas – netinkamai džiovinami augalai gali prarasti dalį savo vertingųjų savybių“, – teigia G. Karelina.

Vaistažoles rekomenduojama džiovinti gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Augalus geriausia plonu sluoksniu paskleisti ant popieriaus, lino audinio ar medinių sietų ir kasdien lengvai pavartyti.

Vasarą surinktos vaistažolės gali praversti peršalimo sezonu

Dalis Lietuvos miškuose augančių vaistinių augalų nuo seno naudojami įvairioms arbatoms ruošti, ypač šaltuoju metų laiku.

Viena geriausiai pažįstamų – mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.). Žydinčios liepos skleidžia saldų aromatą, vilioja bites, o jų žiedai dažnai renkami kvapniai arbatai. Liaudies medicinoje liepžiedžių arbata tradiciškai vartojama prakaitavimui skatinti ir gerklės diskomfortui lengvinti.

Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.) dažniausiai auga sausuose smėlinguose šlaituose, pakelėse, ant pylimų ir retuose pušynuose. Iš jo ruošiama kvapni arbata, kuri tradiciškai siejama su kvėpavimo takų priežiūra.

Ne mažiau vertingi ir paprastosios avietės (Rubus idaeus L.) lapai. Nors dažniausiai renkamos uogos, lapai taip pat naudojami arbatoms ruošti ir nuo seno vertinami kaip vienas iš augalų, pasirenkamų peršalimo laikotarpiu.

„Renkant vaistažoles svarbu ne kiekybė, o kokybė. Geriau prisirinkti mažiau, tačiau sveikų, nepažeistų augalų, surinktų švariose vietose, atokiau nuo intensyvaus eismo ar kitų taršos šaltinių. Tokios vaistažolės bus kokybiškesnės“, – sako G. Karelina.

Miško augalai, padedantys virškinimui

Miško pakraščiuose ir saulėtose pamiškėse auga ne vienas aromatingas augalas, kurio arbata tradiciškai ruošiama kasdieniam vartojimui. Dalis jų liaudies medicinoje siejama ir su virškinimo funkcijos palaikymu.

Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare L.) lengvai atpažįstamas iš kvapnių lapų ir rausvai violetinių žiedų. Geriausia jį rinkti žydėjimo metu – liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Raudonėlių arbata dažniausiai vartojama virškinimui palaikyti.

Dar vienas gerai pažįstamas augalas – paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.). Ryškiai geltoni jos žiedai, patrynus nusidažantys rausvai, padeda augalą lengvai atpažinti. Jonažolės arbata nuo seno vartojama virškinimui palaikyti ir kasdienei savijautai.

Gamtos dovanos gali papildyti kasdienę mitybą

Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir visavertis poilsis yra svarbiausi geros savijautos pagrindai. Juos gali papildyti ir įvairūs augalai, naudojami arbatoms ar kitiems gaminiams ruošti.

Didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.) vertinama dėl joje esančių vitaminų ir mineralinių medžiagų. Jaunus lapus rekomenduojama rinkti gegužės–liepos mėnesiais, kol jie dar švelnūs. Iš jų ruošiamos arbatos ar kiti gaminiai, tačiau jie tinka ne visiems. Asmenims, kuriems nustatytas padidėjęs kraujo krešumas arba yra alergija šiam augalui, prieš vartojimą rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Nors paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) pumpurai nepriskiriami vaistažolėms, jie taip pat nuo seno renkami įvairiems naminiams gaminiams – arbatoms ar sirupams – ruošti.

G. Karelina pabrėžia, kad vaistažolės negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo, tačiau atsakingai surinktos ir tinkamai paruoštos jos gali tapti natūralia kasdienių arbatos ritualų dalimi.

VMU primena, kad renkant vaistažoles reikėtų skinti tik gerai pažįstamus augalus ir rinkti tik tiek, kiek iš tiesų reikia. Atsakingas elgesys padeda išsaugoti Lietuvos miškų biologinę įvairovę ir užtikrina, kad jų teikiamomis gėrybėmis galės džiaugtis ir ateities kartos.

VMU inf.

Sveikatos apsaugos ministrui pasirašius įsakymą, nuo šių metų liepos 24 d. šie aparatai yra įtraukti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nuomojamų medicinos priemonių sąrašą.

Obstrukcinė miego apnėja – viena dažniausių miego sutrikimų formų, kai miegant periodiškai sustoja kvėpavimas arba jis tampa labai paviršutiniškas. Dėl to žmogus neišsimiega, jaučia nuolatinį nuovargį, mieguistumą dieną, sunkiau susikaupia, o ilgainiui didėja širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, cukrinio diabeto bei kitų sveikatos sutrikimų rizika.

Nuolatinio teigiamo slėgio palaikymo kvėpavimo takuose deguonies aparatai (CPAP ar autoCPAP) bus skiriami pacientams, kuriems obstrukcinė miego apnėja patvirtinta atlikus polisomnografijos tyrimą ir nustatyta vidutinio sunkumo arba sunki ligos forma. Šie aparatai užtikrina nuolatinį teigiamą slėgį kvėpavimo takuose, todėl miego metu jie lieka atviri ir žmogus gali normaliai kvėpuoti.

„Daugeliui pacientų deguonies terapija leidžia iš esmės pagerinti gyvenimo kokybę – sumažėja mieguistumas dieną, pagerėja miego kokybė, darbingumas ir bendra savijauta. Iki šiol nemažai žmonių šiuos aparatus turėdavo įsigyti ar nuomotis savo lėšomis, todėl gydymas ne visiems buvo prieinamas. Šis sprendimas sudaro galimybes daugiau pacientų laiku gauti reikiamą gydymą ir išvengti su liga susijusių komplikacijų“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos bei Lietuvos pulmonologų draugijos duomenimis, Lietuvoje gali būti apie 600 naujų vidutinio sunkumo ir sunkios obstrukcinės miego apnėjos atvejų, kai pacientams reikalingas gydymas deguonies aparatais. 

Numatyta, kad tokių aparatų skyrimo tikslingumą vertins antrinio arba tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsiliumas, kuriame dalyvaus bent vienas gydytojas pulmonologas arba neurologas. Aparatus galės skirti tik tos gydymo įstaigos, kurios turi galimybę atlikti polisomnografijos tyrimą ir jo metu patvirtinti diagnozę.

VLK skaičiavimais, vieno deguonies aparato, skirto miego apnėjai gydyti mėnesio nuomos bazinė kaina sieks daugiau nei 54 eurus, o metinės fondo išlaidos sudarys apie 391 tūkst. eurų. 

VLK inf.

Pažymėjimą atnaujinti paprasta – tereikia pateikti prašymą dėl pažymėjimo pakeitimo.

Jei iki 2023 m. gruodžio 31 d. jums buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, nuo 2026 m. liepos 11 d. jis laikomas neterminuotu dalyvumo lygiu, tai reiškia, kad negalia ir toliau galioja visam laikui. Tačiau svarbu, jog tai atsispindėtų ir asmens su negalia pažymėjime.

Norėdami gauti asmens su negalia pažymėjimą su atnaujintu galiojimo terminu, pateikite prašymą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai dėl asmens su negalia pažymėjimo pakeitimo.

Prašymų formas rasite čia: https://anta.lrv.lt/lt/prasymu-formos/, o kaip pateikti prašymą – čia: https://anta.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/asmenu-aptarnavimas/

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros inf.

Virusiniai hepatitai dažnai nesukelia jokių simptomų

Virusinis hepatitas – tai hepatitų A, B, C, D ir E virusų sukeliamas kepenų uždegimas. Naujausiais PSO duomenimis, virusiniai hepatitai B ir C lemia daugiau kaip 95 proc. visų mirčių nuo virusinių hepatitų pasaulyje – apie 1,3 mln. kasmet. Šios infekcijos gali daugelį metų progresuoti nepastebimai ir tik vėlyvose stadijose pasireikšti kepenų ciroze ar kepenų vėžiu. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse vis dar nediagnozuojama apie 65 proc. hepatito B ir 59 proc. hepatito C atvejų.

Kaip užsikrečiama?

Hepatito A virusas dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį, nešvarias rankas ar artimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.

Hepatitų B, C ir D virusai perduodami per kraują, lytinių santykių metu, iš motinos vaikui nėštumo ar gimdymo metu. Užsikrėsti galima leidžiantis švirkščiamuosius narkotikus, naudojantis infekuoto asmens skutimosi peiliukais, dantų šepetėliu, manikiūro reikmenimis ar atliekant nesaugias tatuiravimo, auskarų vėrimo ir kitas invazines procedūras.

Hepatito E virusas dažniausiai plinta per užterštą vandenį arba vartojant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą ir jūros gėrybes.

Kaip apsisaugoti?

Efektyviausia apsauga nuo hepatitų A ir B yra vakcinacija. Lietuvoje naujagimiai ir kūdikiai nuo hepatito B skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, o nuo hepatito A rekomenduojama pasiskiepyti keliaujantiems į didesnio sergamumo šalis bei kitoms rizikos grupėms. Hepatito A prevencijai itin reikšminga laikytis rankų higienos ir maisto saugos reikalavimų.

Kadangi vakcinos nuo hepatito C nėra, svarbu laikytis kitų profilaktikos priemonių, kurios kartu tinka ir hepatito B prevencijai. Rekomenduojama vengti nesaugių lytinių santykių; nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, dantų šepetėliais, manikiūro ar pedikiūro reikmenimis; nevartoti švirkščiamųjų narkotinių medžiagų, o jas vartojantiems asmenims – nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis; dirbantiems su žmonių biologiniais skysčiais asmenims rekomenduojama mūvėti apsaugines pirštines ir laikytis saugos taisyklių, o tatuiravimo, auskarų vėrimo ar kitas invazines procedūras atlikti tik licencijuotose įstaigose.

Kam rekomenduojama pasitikrinti?

Dėl virusinių hepatitų B ir C pirmiausia rekomenduojama pasitikrinti:

asmenims, kuriems iki 1993 m. buvo perpiltas kraujas ar kraujo produktai;
asmenims, kuriems dėl neaiškių priežasčių yra padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas kraujyje;
medicinos įstaigų darbuotojams, turintiems sąlytį su krauju ar kitais biologiniais skysčiais;
nėščiosioms;
vaikams, kurių motinos nėštumo ar gimdymo metu sirgo virusiniu hepatitu B ar C;
asmenims, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas B ar C;
asmenims, turėjusiems daug lytinių partnerių;
ŽIV infekuotiems asmenims;
asmenims, nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus;
įkalinimo įstaigoje kalėjusiems asmenims.

NVSC primena, kad nemokamai pasitikrinti dėl hepatito C gali 1945–1994 m. gimę gyventojai, nepriskiriami rizikos grupėms, taip pat rizikos grupėms priklausantys asmenys. Dėl išsamesnės informacijos apie nemokamą patikrą rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje dažniausiai registruojami virusiniai hepatitai A, B ir C.

Nors šalyje stebimas nedidelis sergamumas ūminiais hepatitais B ir C, lėtinės šių infekcijų formos išlieka aktualia visuomenės sveikatos tema.

2025 m. ūminio hepatito B sergamumo rodiklis Lietuvoje siekė 0,48 atvejo, ūminio hepatito C – 0,45 atvejo 100 tūkst. gyventojų, tuo tarpu lėtinio hepatito B sergamumo rodiklis sudarė 8,06 atvejo, lėtinio hepatito C – 43,65 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Didesnį registruojamų lėtinio hepatito C atvejų skaičių lemia nuo 2022 m. Lietuvoje vykdoma nemokama gyventojų patikra. Svarbu pažymėti, kad, laiku diagnozavus infekciją, šiuolaikinis hepatito C gydymas, kompensuojamas valstybės lėšomis, daugumai pacientų leidžia sėkmingai pasveikti.

Virusinis hepatitas A Lietuvoje registruojamas palyginti retai, tačiau išlieka aktualus dėl kelionių. 2025 m. šalyje užregistruota 20 šios infekcijos atvejų, iš kurių net 80 proc. buvo įvežtiniai – užsikrėsta keliaujant užsienyje.

NVSC inf.

Pasitelkus specialią programinę įrangą, pacientų sveikatos rodiklius, fizinį aktyvumą ir reabilitacijos eigą galima stebėti nuotoliniu būdu. Vis dėlto mokslininkė pabrėžia: tokios technologijos nėra skirtos pakeisti gydytoją ar kineziterapeutą. Jų tikslas – suteikti specialistams daugiau duomenų, padėti anksčiau pastebėti pokyčius ir efektyviau paskirstyti laiką tiems pacientams, kuriems pagalbos reikia labiausiai.

Ne keičia, o papildo specialistą

Pacientų konsultacijos nuotoliu itin išpopuliarėjo COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai buvo siekiama mažinti kontaktų skaičių ir suvaldyti viruso plitimą. Tačiau iki šiol kyla klausimas, kiek telemedicina gali būti veiksminga tais atvejais, kai kalbama ne apie recepto pratęsimą ar nesudėtingos ligos konsultaciją, o apie ilgalaikę paciento būklės stebėseną.

Pasak L. Bikulčienės, atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, apie kokius pacientus ir kokias sveikatos būkles kalbama.

„Jeigu kalbėtume apie sudėtingas kardiologines, onkologines ar kitas sunkias ligas, akivaizdu, kad tiesioginis gydytojo kontaktas dažnai išlieka būtinas. Tačiau mūsų projekto tikslas yra kitoks – orientuojamės į pacientus, kuriems reikalinga ilgalaikė reabilitacija ir nuolatinė fizinės būklės stebėsena, bet ne visada reikia fiziškai apsilankyti gydymo įstaigoje“, – sako KTU profesorė.

Tokiais atvejais nuotolinės technologijos gali tapti veiksmingu papildomu įrankiu. Jos leidžia stebėti paciento funkcinę būklę, fizinį aktyvumą, pratimų atlikimą, simptomų pokyčius ir laiku pastebėti galimus nukrypimus.

„Tai nereiškia, kad telemedicina pakeičia specialistą. Veikiau ji padeda jam efektyviau paskirstyti laiką ir daugiau dėmesio skirti tiems pacientams, kuriems jo labiausiai reikia“, – teigia mokslininkė.

Ji pažymi, kad toks požiūris tampa vis aktualesnis dėl bendrų sveikatos sistemos tendencijų. Lietuvoje ir Europoje gilėja sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problema, visuomenė sensta, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl auga medicininių paslaugų, reabilitacijos ir slaugos poreikis.

„Mūsų vykdomas projektas siūlo vieną iš galimų sprendimų – dalį priežiūros ir stebėsenos perkelti į paciento namų aplinką. Tai leistų pacientams gauti reikiamas paslaugas arčiau savo gyvenamosios vietos, sumažintų nereikalingų vizitų skaičių ir padėtų efektyviau naudoti ribotus sveikatos priežiūros sistemos išteklius“, – dalijasi L. Bikulčienė.

Matematikai padeda suprasti paciento judesius

Nors iš pirmo žvilgsnio telemedicina gali atrodyti kaip gydytojų, kineziterapeutų ar informacinių technologijų specialistų sritis, matematikų vaidmuo čia taip pat itin svarbus. Matematiniai modeliai šiandien naudojami ligų plitimui prognozuoti, medicininiams vaizdams analizuoti, dirbtinio intelekto sistemoms kurti, pacientų duomenims apdoroti ir individualizuotiems gydymo sprendimams priimti.

KTU mokslininkų projekte matematikų indėlis susijęs su žmogaus judesių analize ir surinktų duomenų interpretacija.

Po traumų ar dėl lėtinių skausmų pacientai dažnai susiduria su sumažėjusiu judrumu, prastesne gyvenimo kokybe ir ribotomis galimybėmis reguliariai lankytis gydymo įstaigose. Viena dažniausių tokių problemų – nespecifinis apatinės nugaros dalies skausmas, laikomas viena pagrindinių darbingumo praradimo priežasčių pasaulyje.

„Projekte planuojame sukurti nespecifinio apatinės nugaros dalies skausmo valdymo sistemą, kuri padėtų pacientams saugiai ir nuosekliai atlikti specialistų paskirtas reabilitacijos programas namuose. Matematiniai metodai ir dirbtinio intelekto algoritmai leis objektyviai vertinti surinktus duomenis, sekti paciento pažangą, atliekamų pratimų kokybę ir laiku informuoti specialistus apie galimus pokyčius“, – aiškina L. Bikulčienė.

Sistema padės stebėti reabilitaciją namuose

Kuriamos sistemos veikimo principas grindžiamas individualizuotu požiūriu į pacientą. Pirmiausia paciento būklę įvertina kineziterapeutas. Remiantis šiuo vertinimu, specifinių raumenų elektromiogramų ir vaizdo įrašų duomenimis, pacientui sudaroma individuali pratimų programa, pritaikyta jo funkcinei būklei, skausmo intensyvumui ir fizinėms galimybėms.

Vėliau pacientas pratimus atlieka namuose naudodamasis skaitmenine platforma. Joje pateikiamos aiškios vaizdinės ir tekstinės instrukcijos, o specialūs algoritmai analizuoja judesių atlikimo duomenis.

„Taip galima įvertinti, ar pratimai atliekami taisyklingai, kaip keičiasi paciento funkcinė būklė ir ar reikėtų koreguoti reabilitacijos planą. Svarbu tai, kad sistema nėra skirta pakeisti kineziterapeutą. Priešingai – ji suteikia specialistui papildomų objektyvių duomenų apie paciento sveikatos būklę tarp vizitų ir leidžia priimti labiau pagrįstus sprendimus“, – sako KTU profesorė.

Pradiniame etape pacientas būtų supažindinamas su sistema ir išmokomas naudotis jam reikalingomis funkcijomis. Vėliau didžioji dalis stebėsenos galėtų vykti nuotoliniu būdu. Pacientas matytų jam skirtus pratimus, gautų priminimus juos atlikti, taip pat gautų korekcijas, jei pratimas atliekamas netaisyklingai, ir galėtų pateikti informaciją apie savo savijautą. Specialistai tuo metu galėtų stebėti pažangą, vertinti surinktus duomenis ir prireikus koreguoti gydymo planą.

Būtų suprantama ir vyresniems pacientams

Pasak L. Bikulčienės, kuriant telemedicinos sprendimus būtina galvoti ne tik apie technologinį tikslumą, bet ir apie naudotojo patirtį. Ypač svarbu, kad sistema būtų prieinama vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems reabilitacijos ir ilgalaikės būklės stebėsenos dažnai reikia labiausiai.

„Dažnai manoma, kad vyresnio amžiaus žmonės nesinaudoja skaitmeninėmis technologijomis, tačiau praktika rodo, kad tinkamai pritaikytos sistemos gali būti sėkmingai naudojamos ir šios amžiaus grupės pacientų. Todėl kuriami sprendimai orientuojami į paprastą ir aiškią naudotojo sąsają, suprantamas instrukcijas ir kuo mažesnį techninių veiksmų skaičių“, – teigia mokslininkė.

Taip pat numatoma galimybė į procesą įtraukti artimuosius ar globėjus, kurie prireikus galėtų padėti pacientui naudotis sistema.

„Mūsų tikslas – kad nė viena pacientų grupė neliktų nuošalyje dėl technologinių barjerų“, – pabrėžia KTU profesorė.

Bus vertinamas ne tik klinikinis, bet ir ekonominis poveikis

Vienas svarbiausių projekto etapų bus sukurtų sprendimų veiksmingumo vertinimas realiomis sąlygomis. Mokslininkai sieks įvertinti ne tik klinikinius rezultatus – skausmo mažėjimą, funkcinės būklės gerėjimą ar pacientų fizinio aktyvumo pokyčius, bet ir pacientų bei specialistų naudojimosi sistema patirtį.

Taip pat bus analizuojama, kaip telereabilitacijos sprendimai papildo tradicines reabilitacijos paslaugas ir kokį poveikį jie daro sveikatos priežiūros sistemos efektyvumui.

„Tarptautiniai tyrimai jau rodo, kad tam tikroms pacientų grupėms nuotolinė reabilitacija gali būti ne mažiau veiksminga nei tradicinė reabilitacija. Vis dėlto kiekvieną sprendimą būtina įvertinti konkrečiame sveikatos sistemos kontekste“, – sako KTU profesorė.

Kalbant apie ekonominį aspektą, tikimasi, kad nuotoliniai sprendimai padės racionaliau naudoti specialistų laiką, sumažins nereikalingų vizitų skaičių ir pagerins paslaugų prieinamumą. Vis dėlto galutinės išvados bus daromos tik atlikus išsamų klinikinį ir ekonominį vertinimą.

„Mūsų projekto partnerė yra nedidelė kineziterapijos klinika, todėl nebūtinai visi rezultatai bus tiesiogiai pritaikomi didelėms gydymo įstaigoms. Moksle labai svarbu remtis ne prielaidomis, o objektyviais duomenimis, todėl būtent tokių duomenų surinkimas ir analizė yra vienas iš mūsų projekto tikslų“, – teigia L. Bikulčienė.

KTU inf.

Trumpas produkto aprašymas:

Kosmetikos gaminys – tiekiamas į rinką 25 ml talpos skaidraus stiklo buteliuke su kamšteliu ir dozatoriumi bei apsauginiu plastikiniu dangteliu, gamyklinėje kartono pakuotėje su lizdiniu rėmeliu dvylikai gaminio vienetų ir „displėjumi“, kuriame pateikiama informacija apie gaminį.

Vandeniui atsparus makiažo pagrindas „Skinn Foundation Oil-Control Liquid Waterproof“, pažymėtas prekės ženklu „lucky model“, 25 ml, Item No. MF1008, brūkšninis kodas 6937118814837, partija 202406-14, pagaminimo ir galiojimo datos: PROD. DATE: 2024.07, EXP. DATE: 2028.07, yra pavojingas, t. y. gaminio ingredientų sąraše nurodyta draudžiama medžiaga Cyclotetrasiloxane(D4, CAS Nr. 556-67-2), kuri įrašyta Reglamento (EB) Nr. 1223/2009  II priedo Kosmetikos gaminiuose draudžiamų medžiagų sąraše, įrašas Nr. 1388, todėl gaminys neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 14 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų.

Įvertinus riziką, nustatyta rimta rizika – kyla cheminis pavojus. Makiažo pagrindas dėl sudėtyje esančios cheminės medžiagos Cyclotetrasiloxane gali turėti poveikį reprodukcinei sistemai (pakenkti vaisingumui ir negimusiam vaikui), ilgalaikis naudojimas gali veikti endokrininę sistemą bei sukelti žalingą poveikį vandens gyvūnijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 12, 15 ir 16 straipsniais, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vakarų Lietuvos regiono skyrius 2026-07-20 sprendimu Nr. 1KL-761 uždraudė UAB „Statlaiva“, tiekti į rinką šį pavojingą gaminį, įpareigojo pašalinti jį iš rinkos, susigrąžinti iš vartotojų, sunaikinti pavojingą gaminį, laikantis atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, įspėti vartotojus apie riziką susijusią su pavojingu gaminiu bei teikti informaciją Tarnybai dėl tolimesnių veiksmų eigos.

VVTAT inf.

„Su sunkia diagnoze susidūrusioms moterims ir jų artimiesiems brangi kiekviena diena, todėl mūsų tikslas – sutrumpinti kelią nuo diagnozės iki efektyvaus gydymo. Vieno išsamaus tyrimo metu gavę visus reikalingus atsakymus, gydytojai galės greičiau parinkti taikliausią pagalbą, o moterims nereikės alinančio pakartotinių tyrimų laukimo. Tai ne tik racionalus resursų naudojimas, bet pirmiausia – didesnis saugumas ir viltis pacientėms“, – sako sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis, pabrėždamas, kad šis sprendimas priimtas atsižvelgiant ir į Europos medicininės onkologijos draugijos rekomendacijas.

Nuo šiol Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis bus finansuojamas vienas išsamiausių naujosios kartos sekoskaitos tyrimų, kuris sumažins pakartotinų ir papildančių tyrimų poreikį bei leis gydytojams greičiau gauti visą reikiamą informaciją ir priimti su gydymu susijusius sprendimus nedelsiant.

Priimti pakeitimai leis vieno tyrimo metu įvertinti tokius svarbius rodiklius kaip BRCA1/2genų mutacijų buvimą, genomo nestabilumą bei homologinės rekombinacijos deficito būklę.

Tyrimas bus skiriamas ir finansuojamas pacientėms, kurioms pagal ligų klasifikaciją nustatyti kodai C56, C57.0 ir C48 ir diagnozuotas FIGO III arba IV stadijos kiaušidžių, kiaušintakių ar pirminis pilvaplėvės piktybinis navikas. Tyrimas bus atliekamas siekiant priimti sprendimą dėl vaisto olaparibo skyrimo.

Nepaisant nuolat tobulėjančių epitelinio kiaušidžių, kiaušintakių ir pirminio pilvaplėvės vėžio gydymo galimybių, šios ligos išlieka dažniausia moterų mirties nuo ginekologinių piktybinių navikų priežastimi. Net 70–75 proc. atvejų liga diagnozuojama vėlyvose stadijose, kai jau būna išplitusi. Sergamumo riziką didina genetinis polinkis (BRCA mutacijos, Lynch sindromas), endometriozė, nevaisingumas, vyresnis nei 63 metų amžius, taip pat tam tikri hormoniniai bei gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas ar nutukimas.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

Įgyvendinant pokyčius, programa bus integruota į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (E. sveikatą). Tai sudarys galimybes automatizuotai atrinkti gyventojus, kuriems yra skirta prevencijos programa, siųsti jiems kvietimus,  specialistams pildyti struktūrizuotos širdies ir kraujagyslių ligų klinikinės klausimynų formas  ir realiuoju laiku stebėti gyventojų dalyvavimą programoje.

„Skaitmeniniai sprendimai leis ne tik sumažinti administracinę naštą gydymo įstaigoms, bet ir užtikrins tikslesnius duomenis, efektyvesnę prevencinių programų stebėseną bei geresnį jų prieinamumą gyventojams. Tai dar vienas žingsnis kuriant modernesnę, efektyvesnę ir pacientui patogesnę sveikatos sistemą“, – sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

Iki šiol programos duomenys buvo tvarkomi rankiniu būdu, o tai didino žmogiškųjų klaidų riziką, apsunkino duomenų analizę ir stebėseną. Įdiegus naujus funkcionalumus, bus užtikrintas automatizuotas duomenų surinkimas ir apdorojimas, o sprendimų priėmimui reikalingi rodikliai bus prieinami operatyviau.

Programos integravimas į E. sveikatą yra dalis projekto, kuriuo modernizuojama nacionalinė E. sveikatos sistema ir kuriami nauji prevencinių programų koordinavimo bei stebėsenos sprendimai. Šie pokyčiai padės didinti prevencinių programų efektyvumą, gerinti gyventojų dalyvavimą jose ir užtikrinti kokybiškesnį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimą.

Atnaujintame programos apraše taip pat stiprinama ankstyvoji inkstų ligų diagnostika – išplečiama albuminurijos (albumino ir kreatinino santykio) tyrimo taikymo tikslinė populiacija. Tai leis anksčiau nustatyti inkstų funkcijos sutrikimus, kurie yra glaudžiai susiję su širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Be to, aiškiau apibrėžiamas bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojų vaidmuo. Pagal savo kompetenciją jie galės atlikti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimą bei pildyti tam skirtus elektroninius medicinos dokumentus.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Jos kasmet nulemia daugiau nei pusę visų mirčių, todėl ankstyvas rizikos veiksnių nustatymas ir savalaikė prevencija yra viena svarbiausių sveikatos sistemos užduočių. Kuo anksčiau nustatoma padidėjusi rizika ir pradedamos taikyti prevencinės priemonės, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių komplikacijų – miokardo infarkto, insulto ar kitų gyvybei pavojingų būklių.

SAM inf.

Užsikrėsti galima ne tik miške

Lietuva išlieka viena iš Europos šalių, kuriose sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių. Nors erkių aktyvumas ryškiausias šiltuoju metų laiku, dėl klimato kaitos jų aktyvusis sezonas ilgėja, todėl rizika užsikrėsti išlieka didesnę metų dalį.

Žmogus erkiniu encefalitu ir Laimo liga dažniausiai užsikrečia įsisiurbus infekuotai erkei. Rečiau erkiniu encefalitu galima užsikrėsti vartojant nepasterizuotą erkinio encefalito virusu užkrėstų ožkų ar karvių pieną bei jo produktus.

„Visuomenėje vis dar paplitęs mitas, kad erkės pavojingos tik miškuose. Iš tiesų jos puikiai prisitaikiusios gyventi ir miestų žaliosiose teritorijose – parkuose, skveruose, soduose ar pamiškėse. Todėl kiekvieną kartą po buvimo gamtoje, net ir trumpai pasivaikščiojus miesto parke, reikėtų kruopščiai apžiūrėti savo kūną ir kuo greičiau pašalinti pastebėtą erkę“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Apsaugo skiepai ir atsargumas

Veiksmingiausia priemonė apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra skiepai. Vakcinacija gali būti atliekama pagal įprastinę arba pagreitintą schemą. Patikimas imunitetas susiformuoja po trijų vakcinos dozių, o vėliau jį būtina palaikyti sustiprinamosiomis dozėmis kas 3–5 metus.

„Nors sergamumo rodikliai kasmet svyruoja, rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu išlieka didelė. Todėl svarbu ne tik naudoti repelentus, rinktis kūną dengiančius drabužius ir po buvimo gamtoje apžiūrėti save, bet ir pasirūpinti skiepais. Tai vienintelė patikima apsauga nuo šios sunkios ligos“, – pabrėžia NVSC atstovė.

Primename, kad 50–60 metų gyventojai nuo erkinio encefalito gali pasiskiepyti valstybės biudžeto lėšomis – kompensuojama tiek pirmoji, tiek vėlesnės vakcinos dozės pagal nustatytą skiepijimo schemą.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją būtina kuo greičiau pašalinti pincetu, sugriebti kuo arčiau odos ir staigiu judesiu ištraukti. Erkės negalima spausti, tepti aliejumi, kremu ar kitomis priemonėmis, nes tai gali padidinti infekcijos perdavimo riziką. Pašalinus erkę, įkandimo vietą reikia dezinfekuoti. Jei erkės visiškai pašalinti nepavyko ir odoje liko jos straubliuko dalis, nerimauti nereikia – organizmas ją pašalins natūraliai. Vis dėlto mėnesį reikėtų stebėti savo savijautą. Atsiradus plintančiam odos paraudimui, pakilus temperatūrai ar pablogėjus bendrai savijautai, būtina kreiptis į gydytoją.

Erkinis encefalitas ir Laimo liga – kuo jos skiriasi?

Erkinis encefalitas – virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, galinti sukelti meningitą, encefalitą ar net baigtis mirtimi. Maždaug trečdalis persirgusiųjų šia liga nevisiškai pasveiksta – jiems išlieka ilgalaikių sveikatos sutrikimų: dėmesio koncentracijos ir miego problemos, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai, retesniais atvejais – paralyžius.

Laimo ligą sukelia bakterijos, kurias taip pat platina erkės. Dažniausiai paplitęs pirmasis ligos požymis – erkės įkandimo vietoje atsirandantis plintantis odos paraudimas (migruojančioji eritema). Negydoma liga gali pažeisti sąnarius, nervų sistemą ar širdį. Nuo Laimo ligos vakcinos kol kas nėra, todėl svarbiausia apsauga išlieka asmeninės profilaktikos priemonės.

Situacija Lietuvoje

NVSC duomenimis, šių metų sausio–birželio mėnesiais Lietuvoje užregistruoti 92 erkinio encefalito atvejai, 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu – 176. Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 2 607 Laimo ligos atvejai, tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 4 329.

Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruotas 1 mirties nuo erkinio encefalito atvejis, o tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 2 mirties atvejai.

Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu kasmet registruojamas gegužės–spalio mėnesiais – tuomet nustatoma beveik 90 proc. visų atvejų. NVSC duomenimis, erkiniu encefalitu dažniau serga kaimo gyventojai, o Laimo liga – miestų gyventojai, nes erkės plačiai paplitusios ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose, soduose bei kitose žaliosiose erdvėse.

NVSC inf.