Sušiai Lietuvoje jau seniai nebėra egzotiškas patiekalas – juos galima rasti tiek restoranuose, tiek mažose užkandinėse ar net prekybos centruose. Vis dėlto, populiarėjant sušiams, daugėja ir vartotojų pranešimų apie galimus šio patiekalo kokybės bei higienos pažeidimus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skaičiuoja, kad per 2025 metus buvo gauti 42 vartotojų pranešimai dėl sušių kokybės, gamybos sąlygų ar kitų galimų neatitikimų. Šiemet, iki kovo mėnesio pradžios, jau gauta 19 tokių pranešimų. Pasak VMVT specialistų, sušiai yra vienas subtilesnių patiekalų maisto saugos požiūriu, nes dažnai gaminami iš termiškai neapdorotų produktų.

Sušiai – tai japoniškos kilmės patiekalas, kurio pagrindas yra saldžiu acto mišiniu pagardinti ryžiai, o įdaras dažnai yra šviežia žuvis, jūros gėrybės ir kiti ingredientai. Nors pats patiekalas atrodo paprastas, jo gamyba reikalauja griežtesnės higienos kontrolės dėl sudėtyje esančių mikrobiologiškai jautrių produktų, kurie gali būti užteršti Listeria monocytogenes bakterijomis.

Dėl šios priežasties maisto tvarkymo vietose svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas visuose gamybos etapuose – nuo žaliavų priėmimo iki patiekalo patiekimo vartotojui. Siekiant išvengti galimų kokybės ar saugos neatitikimų, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas naudojamų žaliavų kokybei – sušių gamybai turi būti naudojami tik švieži ir saugūs produktai iš patikimų tiekėjų.

Ne mažiau svarbu užtikrinti žaliavų laikymo sąlygas ir temperatūros rėžimą, kad būtų išvengta mikroorganizmų dauginimosi. Taip pat būtina laikytis maisto produktų tinkamumo vartoti terminų ir nenaudoti žaliavų pasibaigus tinkamumo vartoti terminui. Suši gamybos metu būtina griežtai laikytis higienos reikalavimų: darbuotojai turi laikytis asmens higienos, darbo paviršiai ir įranga turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami.

Be viso to, taip pat svarbu užkirsti kelią kryžminei taršai, kai žali produktai gali užteršti jau paruoštą maistą. Norint to išvengti, skirtingų rūšių produktams apdoroti rekomenduojama naudoti atskirus įrankius ir inventorių (pvz., peilius, pjaustymo lenteles), o pačius apdorojimo procesus atskirti laiko ar vietos atžvilgiu.

VMVT taip pat atkreipia dėmesį, kad maisto tvarkymo subjektai turi taikyti savikontrolės sistemas ir užtikrinti, kad sušių gamybos procesai būtų vykdomi laikantis nustatytų maisto saugos reikalavimų.  

Siekdama padėti viešojo maitinimo įmonėms užtikrinti maisto saugą VMVT yra parengusi sušių gamybos gaires. Jose pateikiamos pagrindinės rekomendacijos, kaip tinkamai organizuoti sušių gamybos procesą ir išvengti galimų rizikų. Gaires rasite čia

„Dažnai manoma, kad erkės aktyvios tik vasarą, tačiau iš tiesų jos pradeda judėti gerokai anksčiau – vos tik atšilus orams. Todėl apsauga nuo erkių turėtų tapti įprasta pavasario ir vasaros išvykų į gamtą dalimi“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Erkių platinamos ligos – skirtingos

Žmogus erkių platinamomis ligomis – Laimo liga ar erkiniu encefalitu – dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Taip pat svarbu žinoti, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus, jei jie yra užkrėsti šio viruso sukėlėju.

Erkinis encefalitas – klastinga virusinė liga su liekamaisiais reiškiniais, kartais labai sunkiais. Ji dažniausiai prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, retais atvejais ir viduriavimu. Šie simptomai paprastai pasireiškia praėjus 7–14 dienų nuo užsikrėtimo. Vėliau būklė gali laikinai pagerėti, tačiau dažnai pasireiškia antroji ligos banga – pakyla aukšta temperatūra, virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą ir sukelia smegenų uždegimą. Po erkės įkandimo sveikatos būklę rekomenduojama stebėti iki 30 dienų.

NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 642 erkinio encefalito atvejai,  2024 m. – 807.

Laimo ligą sukelia Borrelia rūšies bakterijos. Žmogus užsikrečia įsisiurbus užkrėstoms nimfoms arba suaugusioms erkėms. Skiriamos trys šios ligos stadijos. Pirmoji prasideda praėjus kelioms dienoms ar savaitėms (dažniausiai apie 10 dienų) po bakterijų patekimo į organizmą. Tuomet atsiranda lokalus odos uždegimas – migruojančioji raudonė (eritema). Antroji Laimo ligos stadija gali pasireikšti po kelių mėnesių ar net metų nuo eritemos atsiradimo. Šiuo laikotarpiu gali būti pažeidžiama nervų sistema, širdis, sąnariai ar oda. Vėlyvoje (lėtinėje) ligos stadijoje šie pažeidimai gali progresuoti.

„Svarbu žinoti, kad Laimo liga nėra virusinė infekcija – ją sukelia bakterijos, skiepų nuo šios ligos kol kas nėra. Be to, persirgus susidaro trumpas imunitetas, todėl žmogus gali susirgti ir pakartotinai“, – pažymi NVSC atstovė.

NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 15 438 Laimo ligos atvejai,  2024 m. – 15 264.

Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus

Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems Lietuvos gyventojams ir į šalį atvykstantiems turistams, ypač tiems, kurie dažnai lankosi gamtoje.

Vakcinacijos schemos gali būti dvi – įprastinė ir pagreitinta. Taikant įprastinę schemą, pirmosios dvi dozės skiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečiosios ir vėlesnių sustiprinančiųjų dozių intervalai priklauso nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (trijų dozių) susidaro patikima apsauga.

Jeigu nepamenate, kada paskutinį kartą skiepijotės, informaciją galima pasitikrinti e. sveikatos portale arba kreipiantis į gydymo įstaigą, kurioje buvo skiepytasi. Po trečiosios dozės apsauga paprastai trunka 3–5 metus, todėl vėliau reikalingos palaikomosios vakcinos dozės.

Primename, kad nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų amžiaus asmenys.

Jeigu nepriklausote  šiai amžiaus grupei,  pasiskiepyti galite savo lėšomis – gydymo ar kitose įstaigose, kuriose skiepijama, pavyzdžiui, vaistinėse.

Kaip dar apsisaugoti?

Norint sumažinti riziką užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, dirbant ar poilsiaujant gamtoje rekomenduojama tinkamai apsirengti: rinktis šviesius, prigludusius drabužius ilgomis rankovėmis, kelnes sukišti į kojines ar batus, užsidėti galvos apdangalą. Taip pat patariama naudoti repelentus (erkes atbaidančias chemines medžiagas) ir reguliariai apsižiūrėti, ar per drabužius neropoja erkės.

„Kuo greičiau pastebima ir pašalinama erkė, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti Laimo liga. Todėl po pasivaikščiojimų gamtoje svarbu atidžiai apžiūrėti visą kūną – ypač pažastis, kirkšnis, kaklą, galvos odą. Svarbu žinoti, kad net ir įsisiurbus užkrėstai erkei Laimo ligos sukėlėjas ne visada spėja būti perduotas. Susirgus ši liga gydoma antibiotikais. Tačiau užsikrėtus erkinio encefalito virusu veiksmingų prevencinių priemonių po erkės įkandimo nėra – belieka stebėti sveikatą“, – atkreipia dėmesį NVSC specialistė.

Jei po erkės įkandimo odoje atsiranda plintanti rausva dėmė, pakyla temperatūra, vargina galvos ar raumenų skausmai, bendras silpnumas, būtina kreiptis į gydytoją ir paminėti erkės įsisiurbimo faktą.

NVSC inf.

Didžiausią įtaką oro kokybei daro padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija. Per pastarąsias 24 valandas KD₁₀ koncentracija Jonavoje siekė 61,25 µg/m³, o tai atitinka aukštą užterštumo lygį. Tuo metu kitų teršalų rodikliai išlieka žemi: azoto dioksido (NO₂) vienos valandos vidurkis siekė 11,87 µg/m³, o ozono (O₃) koncentracija – 20,48 µg/m³ (8 val. vidurkis) ir 24,01 µg/m³ (1 val. vidurkis). Šie rodikliai vertinami kaip labai žemi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad pastarosiomis dienomis kai kuriose Lietuvos vietovėse fiksuojamas oro užterštumo padidėjimas. NVSC rekomenduoja gyventojams stebėti oro taršos rodiklius, skelbiamus Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje ČIA, ir jeigu jie viršijami, laikytis sveikatos saugos rekomendacijų. Ypač tai aktualu rizikos grupėms priklausantiems asmenims – vaikams, senjorams bei sergantiesiems kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės (KD) – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. KD gali būti ir biologinių komponentų: alergenų, mikroorganizmų.

Didesnės dalelės (KD₁₀) paveikia tik viršutinius kvėpavimo takus,  sukelia kosulį ir čiaudulį, gali išprovokuoti astmos priepuolius, o smulkiosios (KD_2,5) yra įkvepiamos giliai, patenka į plaučius, iš jų – į kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir širdies-kraujagyslių  sistemos organus, apsunkinti lėtinių kvėpavimo sistemos, širdies-kraujagyslių ligų eigą. 

Rekomendacijos padidėjus oro užterštumui

• Jei nusprendžiate sportuoti ar leisti laisvalaikį lauke, tai darykite toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas).
• Jei tenka dirbti lauke, tai darykite optimaliu krūviu. Atsiminkite, kad kuo didesnis fizinis krūvis, tuo giliau kvėpuojame, todėl įkvepiame daugiau teršalų.  
• Stebėkite savo sveikatos būklę, pasijutę blogai kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams

Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos atvejų, nes jiems rizika susirgti didesnė. Padidėjęs akispūdis, kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ar arterinė hipertenzija taip pat didina riziką susirgti glaukoma.

Pacientą prižiūrintis šeimos gydytojas tam tikru periodiškumu skiria profilaktinius sveikatos patikrinimus. Jų apimtis ir dažnis priklauso nuo paciento amžiaus grupės bei indikacijų, pagal kurias atliekami konkretūs tyrimai. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams regėjimas tikrinamas kasmet, akispūdis – esant indikacijų. 19–40 metų gyventojams regėjimo aštrumas ir akispūdis tikrinami kartą per dvejus metus. 41–65 metų – taip pat kas dvejus metus, o akispūdis – kasmet. Nuo 65 metų regėjimas ir akispūdis tikrinami kasmet.

„Net ir nejaučiant jokių regėjimo sutrikimų reikėtų, kad šeimos gydytojas reguliariai profilaktiškai patikrintų jūsų akių sveikatą. Į jį nedelsdami turėtumėte kreiptis ir tada, jei pastebėjote regėjimo pokyčių – jis ištirs pagal kompetenciją: nustatys regėjimo aštrumą, kontroliniu būdu įvertins akiplotį, išmatuos akispūdį. Esant poreikiui, galite būti siunčiamas akių ligų gydytojo konsultacijai gauti“, – sako Diana Prochorova, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Pasak jos, akių gydytojo konsultacijai pacientas gali užsiregistruoti pats arba jį gali užregistruoti siuntimą išduodantis gydytojas. Svarbu, kad pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su VLK. Jei pacientas pageidauja pats pasirinkti gydymo įstaigą, jam gali būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, sąrašas. Šių įstaigų sąrašus galima rasti ir VLK interneto svetainėje.

Kompensuojami ir vaistai, ir akinių lęšiai

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pacientams gali būti kompensuojami vaistai glaukomai gydyti. Jie padeda sulėtinti ligos progresavimą. Vien pernai Lietuvoje šiuos vaistus vartojo per 39 tūkst. pacientų. Jiems kompensuoti iš fondo prireikė daugiau nei 1,4 mln. eurų.

Glaukoma sergantiems pacientams, ypač ligai pažengus, dažnai prireikia akinių. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams akinių lęšiai gali būti kompensuojami.

„Pažengus glaukomai regėjimas gali silpnėti, todėl daliai pacientų prireikia papildomų regėjimo korekcijos priemonių. Tinkamai parinkti akinių lęšiai padeda geriau matyti, išlaikyti savarankiškumą ir palengvina kasdienes veiklas – skaitymą, darbą kompiuteriu ar orientavimąsi aplinkoje. Regėjimo negalią turintiems pacientams akinių lęšių kompensuojamoji suma siekia nuo 95 iki 148 eurų, priklausomai nuo lęšių stiprumo. Tai padeda sumažinti finansinę naštą žmonėms, kuriems šios priemonės yra būtinos“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus patarėja Eglė Valiulytė.

Akinių lęšiai kompensuojami vaikams ir suaugusiesiems, jei geriau reginčios akies, net ir su geriausia korekcija, regos aštrumas yra 0,5 ar mažesnis. Tokiu atveju bazinė lęšių kaina kompensuojama 100 procentų. Vaikams iki 7 metų akinių lęšiai kompensuojami neatsižvelgiant į regos aštrumą, jiems bazinė kaina kompensuojama 70 procentų.

Norint gauti kompensuojamuosius lęšius, pirmiausia reikia kreiptis į akių gydytoją, kuris įvertins regėjimą ir išrašys receptą. Su juo pacientas turi kreiptis į optiką, sudariusią sutartį su ligonių kasa. Su akių gydytojo receptu akinių lęšių pora (be rėmelių) vaikams gali būti kompensuojama ne dažniau nei kartą per metus, o suaugusiesiems – ne dažniau nei kartą per dvejus metus.

Ligonių kasų inf. 

„ŽPV vakcina – tai moksliškai pagrįsta ir ilgalaikė investicija į vaikų sveikatą. Skiepydami tiek mergaites, tiek berniukus, ne tik saugome juos pačius nuo galimų sunkių ligų ateityje, bet ir mažiname viruso plitimą visuomenėje. Kuo didesnės skiepijimo apimtys, tuo esame arčiau tikslo išvengti gimdos kaklelio ir kitų su ŽPV susijusių vėžinių susirgimų“, – sako VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

ŽPV yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija pasaulyje. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 šio viruso tipų, iš kurių dalis kelia didelę vėžio riziką. Moksliniai tyrimai rodo, kad apie 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su ŽPV infekcija. Virusas taip pat gali sukelti makšties, vulvos, išangės, varpos, burnos ar ryklės vėžį. Infekcija dažnai plinta be jokių simptomų, todėl žmogus gali net nežinoti esantis viruso nešiotojas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva vis dar išlieka tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai yra vieni aukščiausių. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 400 naujų šios ligos atvejų, o daugiau nei 200 moterų miršta. Tai yra dukart daugiau už ES vidurkį. Ekspertai sutaria, kad didinant skiepijimo apimtis būtų galima iš esmės pakeisti šią statistiką. Skaičiuojama, kad paskiepijus apie 90 proc. tikslinės populiacijos, būtų galima pasiekti visuotinį imunitetą ir reikšmingai sumažinti su ŽPV susijusių ligų paplitimą.

Lietuvoje vaikai skiepijami devynvalente ŽPV vakcina, kuri suteikia apsaugą nuo devynių dažniausiai vėžį ir kitas sunkias ligas sukeliančių viruso tipų. Pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 11 metų vaikams skiriamos dvi vakcinos dozės su ne trumpesne nei 6 mėnesių pertrauka. Jaunesniame amžiuje organizmas suformuoja stipresnį ir ilgalaikį imuninį atsaką, todėl skiepytis rekomenduojama dar iki lytinio gyvenimo pradžios.

Pasak A. Grušeckienės, svarbu, kad tėvai sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimtų remdamiesi patikima, mokslu pagrįsta informacija. „Dažniausiai abejonės kyla dėl klaidingų įsitikinimų ir visuomenėje sklandančių mitų. Raginame tėvus ne dvejoti, o pasitarti su savo šeimos gydytoju – jis suteiks išsamią informaciją apie vakcinos saugumą, veiksmingumą ir galimą šalutinį poveikį. Sprendimai, priimami šiandien, gali turėti lemiamos reikšmės vaikų sveikatai po dešimtmečių. Nemokama vakcinacija suteikia galimybę apsaugoti jaunąją kartą nuo ligų, kurių daugeliu atvejų galima išvengti“, – pabrėžia ji.

VLK inf.

Lietuva kalba apie sveiką mitybą – bet kiek jos laikosi?

Kalbėti apie sveiką gyvenseną ir mitybą – populiaru kaip niekad. Tačiau NSI tyrimas rodo, kad tik maža dalis gyventojų (6 proc.) nuosekliai laikosi sveikos mitybos principų, o didžioji dauguma (77 proc.) balansuoja tarp pastangų ir patogumo – dažnai renkasi pagal skonį, ne rekomendacijas. Sveiką maistą kasdien vartoja vos 11 proc. tyrimo dalyvių, o trečdalis – tik prisiminę.

„NSI tyrimą atlikome tam, kad pamatytume ne tik skaičius, bet ir elgsenos modelius. Pavyzdžiui, 20 proc.gyventojų nurodo, kad jų fizinei sveikatai įtaką daro mityba – ir matome, kad tai dažniau suvokia 18–24 metų jaunuoliai bei Vilniaus gyventojai. Tai rodo, kad dalyje visuomenės formuojasi sąmoningesnis požiūris į ilgalaikę sveikatą“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.

Tačiau kartu yra ir kita pusė. Tie, kurie sako valgantys, ką nori, ir nesistengia riboti ar planuoti savo mitybos, dažniau ir nesilanko profilaktiškai pas gydytojus – kreipiasi tik tada, kai jau kas nors nutinka.

„Dar daugiau – būtent šioje grupėje bendras sveikatos indeksas dažniau siekia tik „prastos savijautos“ lygį. Tai aiški žinutė: mityba nėra izoliuotas įprotis, ji yra platesnio požiūrio į save dalis. Jei žmogus nesirūpina prevencija, dažnai nukenčia ir kasdieniai pasirinkimai, o ilgainiui – ir bendra savijauta. Todėl kai kalbame apie ilgaamžiškumą, kalbame ne tik apie produktus – bet ir apie atsakomybę už savo sveikatą šiandien, kad nereikėtų „gesinti“ pasekmių rytoj“, – sako E. Laskauskaitė.

Mityba – vienas svarbiausių veiksnių ilgaamžiškumui

Ilgaamžiškumo (angl. longevity) tyrimų srityje Lietuvoje pionierius dr. V. Dirsė pabrėžia, kad mityba yra vienas stipriausių mūsų biologinio laikrodžio reguliatorių. Pasak jo, tam tikri produktai gali lėtinti ląstelių senėjimą, o kiti – jį spartinti taip, kad organizmas „pasensta“ greičiau nei rodo kalendorius. 

„Reikia suprasti, kad mityba tiesiogiai valdo pagrindinius senėjimo mechanizmus – lėtinį uždegimą, oksidacinį stresą, ląstelių mitochondrijų veiklą. Netinkami pasirinkimai šiuos procesus spartina, o subalansuota mityba gali juos reikšmingai sulėtinti“, – sako ilgaamžiškumo ekspertas. Anot jo, didžiausi „senėjimo greitintojai“ yra:

·       Cukrus ir rafinuoti angliavandeniai. Jie gali sukelti glikaciją – procesą, dėl kurio greičiau sensta oda, standėja kraujagyslės.

·       Perdirbtas maistas. Jis gali spartinti lėtinį uždegimą, kuris yra daugelio su amžiumi susijusių ligų pagrindas.

·       Skaidulų trūkumas. Tai gali alinti žarnyno mikrobiomą. Išbalansuota ji siunčia uždegiminius signalus visam organizmui.

Madingos dietos: kas turi pagrindą, o kas – tik pažadą?

Mitybos pasaulyje kasmet atsiranda naujų krypčių, pažadų ir kone stebuklingais vadinamų sprendimų. Stebuklų tikėtis nereikia, bet dr. V. Dirsė sako, kad kai kurios kryptys turi rimtą mokslinį pagrindą. Pavyzdžiui, protarpinis badavimas gali aktyvuoti autofagiją – ląstelių „valymosi“ procesą, kai organizmas atsikrato įvairiausių toksinų ir nebenaudingų baltymų. Jo teigimu, galima tai vadinti tiesioginiu ląstelių atjauninimo mechanizmu.

Augalinė mityba siejama su mažesniu uždegimo lygiu, o ilgiausiai gyvenančiose pasaulio bendruomenėse – vadinamosiose „Mėlynosiose zonose“ – vyrauja būtent augalinės kilmės maistas.

„Viduržemio jūros regiono dieta turi daugiausiai mokslinių įrodymų ilgaamžiškumo kontekste. Ji veikia ne vienu, o keliais mechanizmais: mažina lėtinį uždegimą, saugo telomeras – ląstelių biologinio laikrodžio dalį, kuri trumpėdama spartina senėjimą. Taip pat gerina mitochondrijų funkciją, palaiko sveiką mikrobiomą ir lėtina smegenų senėjimą“, – vardija ekspertas.

Produktai, kurie siejami su ilgaamžiškumu

Dalindamasis konkrečiais rekomenduojamo maisto pavyzdžiais, dr. V. Dirsė pažymi, kad ilgaamžiškumui palankūs produktai pirmiausia yra tie, kurie mažina uždegimą ir saugo ląsteles. Prie „ilgaamžiškumo“ produktų jis priskiria šiuos:

·       Riebi žuvis. Omega-3 riebalų rūgštys padeda mažinti uždegimą ir yra siejamos su ilgesnėmis telomeromis.

·       Uogos. Jose esantys flavonoidai, ypač antocianinai, saugo ląsteles nuo pažeidimų.

·       Alyvuogių aliejus. Vienas stipriausių priešuždegiminių maistinių medžiagų šaltinių, saugantis kraujagysles.

·       Fermentuoti produktai. Jie palaiko žarnyno mikrobiomą – vieną iš ilgaamžiškumo pagrindų.

Ar egzistuoja viena dieta visiems? Pasak specialisto – yra bendri principai, tačiau detalės gali skirtis. „Pagal universalias gaires, prioritetas turėtų būti kuo daugiau augalinio maisto, kuo mažiau cukraus ir perdirbtų produktų. Ir žinoma – saikas. Ir reikia visų pirma stebėti save, nes mūsų genai ir mikrobiomas skiriasi, todėl individualizuotas požiūris tampa vis svarbesnis“, – pabrėžia genetikas.

Šiuo metu vis dažniau taikomi ir genetiniai tyrimai, mikrobiomo analizė, kurie padeda parengti individualų mitybos planą, pritaikytą būtent jūsų organizmui. 

„Pavyzdžiui, vieni žmonės dėl savo unikalios genetikos gali būti jautresni sotiesiems riebalams ar cukrui, tačiau gauti didesnę naudą iš baltyminio maisto. Kiti – sunkiau įsisavinti vienus vitaminus ar mineralus, o tam tikrus – anaiptol – labai lengvai. Pagal personalizuotus tyrimus sudarytas mitybos planas gali prisidėti prie geresnės gyvenimo kokybės ir ilgaamžiškumo. Tačiau pirmas žingsnis vis tiek išlieka paprastas – pradėti nuo spalvingesnės, natūralesnės lėkštės ir sąmoningo pasirinkimo“, – reziumuoja dr. V. Dirsė.

Apie „Nacionalinį savijautos indeksą“

Nacionalinio savijautos indekso sukūrimą inicijavo vaistinių tinklas „Eurovaistinė“, atlikęs tyrimą kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais. Tyrimas leido skaičiais pamatuoti, kaip iš tiesų jaučiasi mūsų šalies gyventojai. Skaičiuojant NSI įvertinama, kaip žmonės vertina savo fizinę ir emocinę sveikatą bei laimę. 2025 m. pirmąkart apskaičiuotas Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas sudaro 64,1 balo iš 100. Indeksas taps pagrindu ilgalaikei savijautos stebėsenai ir visuomenės švietimui.

Pranešimas spaudai 

Klausos sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti stiprių garsų, traumų pasekmė, tam tikrų ligų komplikacijos, natūralus organizmo senėjimo procesas, vaistų poveikis, genetinis paveldėjimas. „Klausos sutrikimas amžiaus nesirenka, ši bėda gali užklupti ir suaugusį, ir vaiką. Svarbiausia, kad pradėjus prastėti klausai, gyventojai nedelstų ir kuo greičiau kreiptųsi į medikus, kad būtų pradėtas gydymas ir, jeigu reikia, skirtas klausos aparatas“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pablogėjus klausai – pas savo šeimos gydytoją

Pablogėjus klausai, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis apžiūrės pacientą ir nuspręs, kaip reikia gydyti, o prireikus siųs konsultuotis pas gydytoją otorinolaringologą – ausų, nosies, gerklės ligų (LOR) gydytoją specialistą, kuris ir nuspręs, ar klausos aparatas būtinas.

Jei suaugusiam pacientui klausos aparatas skiriamas pirmą kartą, klausos sutrikimo laipsnį diagnozuoja ir kompensuojamąjį klausos aparatą skiria tretinio lygio ambulatorines ir (ar) stacionarines ausų, nosies ir gerklės ligų gydymo paslaugas teikiančios gydymo įstaigos LOR gydytojas. Jei aparatas skiriamas ne pirmą kartą, jį gali skirti antrinio lygio ambulatorines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos LOR gydytojas.

Vaikams klausos sutrikimo laipsnį nustato ir pirmą kartą bei pakartotinai kompensuojamąjį klausos aparatą skiria tretinio lygio LOR gydytojas. Kuriose gydymo įstaigose teikiamos pacientui reikalingos antrinio ar tretinio lygio LOR paslaugos, turėtų rekomenduoti šeimos gydytojas.

Ausų gydytojas sprendžia, kokio tipo klausos aparatas pacientui būtinas, paaiškina, ar jis kompensuojamas. Jeigu klausos aparatas kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tuomet gydytojas išrašo siuntimą aparatui įsigyti. „Svarbu prisiminti, kad siuntimas galioja 180 kalendorinių dienų, per kurias reikia kreiptis į įmonę, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl aprūpinimo kompensuojamaisiais klausos aparatais. Siunčiantysis gydytojas pacientui privalo pateikti šių įmonių sąrašą“, – atkreipia dėmesį G. Baranauskas.

Įstaigų, su kuriomis VLK yra pasirašiusi sutartį, sąrašą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje, ten pat – ir išsamią informaciją apie skiriamus klausos aparatus. 

Kompensuojami 9 tipų klausos aparatai

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams pritaikomi ir ligonių kasos kompensuojami kelių tipų klausos aparatai:

• 4 tipų skirti vaikams ir jaunuoliams iki 24 m., kurie mokosi specialiosiose, profesinėse ir aukštosiose mokyklose,
• 5 tipų – suaugusiesiems.

Aparatai pacientams parenkami pagal nustatytą klausos sutrikimo laipsnį, o jų kaina kompensuojama 100 proc.

Pakartotinai klausos aparatai gali būti išduodami: 

• vaikams iki 7 m. – kartą per 3 metus išduodami du aparatai abiem ausims;
• vyresniems vaikams ir suaugusiesiems – kartą per 5 metus;
• išimtinais atvejais (pvz., staiga pablogėjus klausai arba dėl vagystės, gaisro ar stichinės nelaimės praradus aparatą) – gali būti skiriami anksčiau.

Ligonių kasos svetainėje galima pavartyti VLK kompensuojamų klausos aparatų katalogus bei susipažinti su techniniais reikalavimais, kuriuos turi atitikit kompensuojamieji klausos aparatai.

Praėjusiais metais klausos aparatais aprūpinta 12 800 Lietuvos gyventojų, iš fondo jiems kompensuoti prireikė daugiau nei 7,4 mln. eurų. 

Sunkesniems atvejams – kompensuojami klausos implantai

Kai įprasti klausos aparatai neefektyvūs, fondo lėšomis kompensuojami klausos implantai, kurie gali būti skiriami vaikams bei suaugusiesiems, kuriems nustatytas abiejų ausų sunkus arba labai sunkus klausos sutrikimas. Jeigu reikia klausos implanto, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris pacientą siųs tolesnėms gydytojų specialistų konsultacijoms gauti.

Ligonių kasa kompensuoja trijų tipų implantus: kochlearinius implantus, BAHA kaulinius implantus ir vidurinės ausies klausos sistemas. Iš viso vienam pacientui gali būti skiriami ne daugiau kaip 2 implantai.

Kompensuojami ir atsarginiai procesoriai, kurių išlaidas ligonių kasa apmoka kas 5 metus. Išsamią informaciją apie klausos implantų skyrimą bei juos teikiančių įmonių sąrašą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje.

VLK duomenimis, pernai buvo atliktos 28 klausos aparatų implantavimo operacijos ir išduoti 93 atsarginiai procesoriai, iš fondo tam skirta 1,7 mln. eurų. Lietuvoje implantaciją atlieka ir atsarginius procesorius išduoda dvi gydymo įstaigos: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

Ligonių kasų inf. 

„Mūsų šalyje vyrams prostatos vėžys nustatomas gerokai dažniau nei daugelyje kitų Europos valstybių, sergamumo rodikliai viršija pasaulio vidurkį, todėl reikia kuo platesnio spektro gydymo priemonių, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas. – Atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad gydymas šiuo vaistu prailgina pacientų, kuriems liga progresavo po kitų gydymo būdų, išgyvenamumą, lėtina ligos progresavimą, mažina naviko aktyvumą, padeda sumažinti skausmą ir kitus ligos simptomus, o tai gali pagerinti gyvenimo kokybę.“

Gydymas Liutecio (177Lu) vipivotido tetraksetanu gali būti skiriamas, vaistą derinant su androgenų trūkumo terapija (ADT) su arba be androgenų receptorių (AR) inhibitoriais, suaugusiems pacientams, sergantiems progresuojančiu prostatos specifiniam membranos antigenui teigiamu metastaziniu kastracijai atspariu prostatos vėžiu (TLK-10-AM kodas C61), jei jiems anksčiau buvo skirtas gydymas AR inhibitoriais ir chemoterapija taksanų pagrindu.

Europos Sąjungos statistika rodo, kad Lietuva išlieka tarp pirmaujančių šalių pagal sergamumą prostatos vėžiu. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, prostatos vėžys kasmet diagnozuojamas apie 2 tūkst. vyrų, ir net 500 vyrų – tai tampa mirties priežastimi.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl vyrai nemokamai gali pasirūpinti savo sveikata. Didžioji dalis pirmose ligos stadijose diagnozuojamų atvejų yra nustatomi dalyvaujantiems šioje profilaktinėje programoje, ir tik apie 3,2 proc. naujai diagnozuotų ligos atvejų yra IV stadijos, t. y. nustatomas lokaliai išplitęs arba metastazavęs vėžys.

SAM Komunikacijos skyrius

Pasak RPLC Vilniaus filialo medicinos psichologo Ugniaus Binkausko, pasitenkinimo, džiaugsmo ar ramybės ieškojimas santykyje su išoriniu objektu ar įvykiu yra absoliučiai žmogiškas ir suprantamas, tačiau alkoholis ar kitos psichoaktyviosios medžiagos dažnai nuveda žmogų netinkamu keliu.

„Psichoaktyviosios medžiagos gali sukelti iš pirmo žvilgsnio patrauklius nuotaikos pokyčius: žmogus gali jausti pakylėjimą, gyvumą, patirti jausmą, jog yra pilnas, išbaigtas, anapus skausmo ir kančios. Tik bėda, kad psichoaktyviosios medžiagos pasižymi toksiškomis savybėmis nervų sistemos atžvilgiu. Dėl vartojimo sukeltų smegenų pokyčių greitai išmokstama automatiniu būdų patenkinti troškimus, todėl psichologinė savijauta tampa vis labiau susieta su konkrečia medžiaga, žmogus palaipsniui netenka anksčiau turėtų gebėjimų susitvarkyti su emocijomis ar būsenomis kitais būdais ir tai ilgainiui tampa spąstais, iš kurių sunku ištrūkti“, – aiškina jis.

Santykiu su medžiaga bandoma keisti santykius su žmonėmis

Pašnekovo teigimu, emocinė savijauta vaidina svarbų vaidmenį, kai kalbama apie priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų (nikotino, alkoholio, narkotikų) išsivystymą. Ne veltui vienas iš psichologinių požiūrių, siekiant suprasti priklausomybės dinamiką, ją traktuoja kaip savireguliacijos – emocijų, savivertės, rūpesčio savimi – sutrikimą.

Siekiant suprasti žmogaus emocinę reguliaciją, medicinos psichologas primena, jog nuo pat gimimo, emocijų pažinimui ir valdymas formuojasi santykyje su pirminiais globėjais. Žvelgiant iš raidos perspektyvos, vos gimusio naujagimio emocijos yra intensyvios, nefiltruotos ir jam pačiam nevaldomos, beveik visa jo emocijų reguliacija yra išorėje – tėvuose ar globėjuose. Jeigu ankstyvieji vaiko santykiai su artimiausiais žmonėmis saugūs, paremti empatija ir nuoširdžiu rūpesčiu, ilgainiui vaikas perima įgūdžius jausti, suprasti savo potyrius, juos tinkamai reguliuoti santykiuose su kitais žmonėmis. Priešingu atveju, kai santykiai nesaugūs, chaotiški, šalti ar prieštaringi, vaikui yra sunkiau atrasti tinkamų būdų nusiraminti ir suprasti, kas vyksta jame ir aplinkoje, pasitikėti kitais žmonėmis, kai patiria sunkumų.

Pasak U. Binkausko, daug epidemiologinių studijų rodo, kad žmonės, pavyzdžiui, priklausomi nuo narkotinių medžiagų, dažniau nei įprasta populiacijos grupė yra patyrę nepalankių vaikystės patirčių, tą psichologas pastebi ir praktikoje. Ankstyvas stresas turi aiškiai įrodytų neigiamų pasekmių vaiko raidai ir gyvenimo eigoje gali būti susijęs su didesniu polinkiu griebtis įvairių priklausomybę sukeliančių medžiagų kaip priemonės nusiraminti ar atsitraukti nuo neigiamų patirčių

„Iš dalies mūsų emocijos visą gyvenimą yra susijusios su kitais žmonėmis, tačiau ankstyvosios patirtys dažnai suformuoja savotiškus lęšius, per kuriuos žiūrėdami išmokstame pasitikėti arba nepasitikėti jais. Psichoaktyviosios medžiagos gali būti pasirenkamos kaip būdas kompensuoti sveiko emocinio ryšio trūkumą. Taip yra, nes santykis su medžiaga yra lengviau kontroliuojamas negu nenuspėjami žmonių santykiai – jei nepasitikima žmonėmis, nes to išmokė gyvenimo patirtis, tuomet yra linkstama sunkumų metu pasitikėti medžiaga, kurios poveikis visada nuspėjamas. Svarbu suprasti, kad tokiais atvejais esmė yra ne pati medžiaga, o santykis su ja – žmogų įtraukia tai, kaip šis santykis padeda (ar bando padėti) reguliuoti vidines būsenas ir emocijas“, – sako RPLC specialistas.

Jis atkreipia dėmesį, jog priklausomybė dažnu atveju yra neteisingai nukreiptas sveikas poreikis nusiraminti, jausti situacijos kontrolę, patirti ryšį, tad į priklausomybę žvelgiant ne kaip į ydą, o kaip į natūralių žmogaus reguliacinių procesų nukrypimą, yra atveriamos durys gydymui ir pagalbai.

Atpažinti kylančius impulsus

Paklaustas, kaip teisinga elgtis, jei susinervinus ar negalint nusiraminti kyla mintys apie cigaretę ar alkoholį, medicinos psichologas sako, jog galima išmokti atsilaikyti prieš tokius impulsus.

Dažnai žmonės bando apie kylantį impulsą negalvoti, tačiau toks elgesys norą tik sustiprina, nes smegenys greitai pavargsta blokuoti impulsus. Kur kas veiksmingiau yra pirmiausia kylančius impulsus ir emocijas pastebėti, ir ne slopinti, o suprasti, apie ką jie signalizuoja.

„Reikėtų pabandyti sau priminti, jog tai tėra iracionalus impulsas, taip smegenys siunčia netikslingus signalus, kurie neatneš jokios naudos. Verta pagalvoti, kokie dar jausmai kyla šiuo metu, koks yra kontekstas – gal susinervinote ir nežinote, kaip nusiraminti, gal esate pervargę ir norite pailsėti, o gal jaučiatės vieniši ir trūksta kontakto su kitais žmonėmis“, – pataria U. Binkauskas.

Jei, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas yra tapęs dažnu būdu nusiraminti, tuomet žmonės turėtų pri-minti sau kylančias neigiamas pasekmes: galbūt pavartojus nesijaučiama gerai ir dėl to kyla gėdos jausmas, galbūt vartojimas blogina santykius su kitais, griauna karjerą ir panašiai.

„Naudinga ieškoti bet kokios veiklos, kuri padėtų bent akimirkai nukreipti dėmesį: galbūt tai hobis, kuriame galite išsilieti, ar kūrybinis darbas, dvasinė veikla ar praktika. Impulsai yra laikini, lyg bangos, kurios tai pakyla, tai nusileidžia, tad kartais, suteikus pakankamą pertrauką, galima išlaukti, kol impulsas susilpnės“, – sako medicinos psichologas.

Kaip stiprinti psichologinį „imunitetą“?

Pašnekovas sako, kad visi žmonės gali sustiprinti savo emocinį atsparumą ir psichologinį „imunitetą“, tačiau vieno universalaus būdo nėra, kiekvienas turi atrasti tai, kas jam tinka.

Emocinį atsparumą stiprina savo psichologinių poreikių atpažinimas ir rūpinimasis jais. Dažnai žmonėms yra svarbi jų autonomija – jausmas, kad žmogus gali daryti pasirinkimus ir veikti pagal save, kompetencija – pojūtis, kad jis moka, gali, jam pavyksta, bei susietumas su kitais – jausmas, kad žmogus yra matomas, priimamas ir rūpi kitiems.

„Taip pat svarbus gebėjimas pastebėti ir įvardyti savo emocijas, sveikas santykis su savo kūnu (judėjimas, mityba, kvėpavimas). Emocinė savireguliacija gimsta santykyje, todėl reikalingi saugūs ryšiai su artimais žmonėmis, kuriais galite pasitikėti, su kuriais galite pasikalbėti ir būti išklausyti. Padeda ir bendruomenė, terapija ar palaikymo grupės“, – vardija jis.

Nors kartais sakoma, kad vyresnio amžiaus žmonės įpročius keičia sunkiai, tačiau U. Binkauskas su tuo nesutinka ir teigia, kad emocinį atsparumą galima ugdyti nepriklausomai nuo amžiaus.

„Ir ne tik galima – tą daro daugelis. Psichologiniai poreikiai išlieka aktualūs visą žmogaus gyvenimą. Ankstyvoji patirtis mus suformuoja, bet nesuvaržo. Smegenys visą gyvenimą išlieka plastiškos, o nauji santykiai, saugūs ryšiai ir sąmoningas emocijų reguliavimas gali pakeisti giliai įsišaknijusias reakcijas. Esmė – ne amžius, o aplinka, kuri leidžia mokytis iš naujo“, – apibendrina jis.

RPLC inf. 

Labai retų ligų gydymo išlaidų kompensavimas Lietuvoje individualizuotas – pagal gydymo įstaigų teikiamus prašymus atsižvelgiama į kiekvieno paciento situaciją. Sprendimus dėl tokio gydymo finansavimo priima Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisija. Valstybinė ligonių kasa (VLK) koordinuoja šios komisijos darbą ir, remdamasi jos sprendimais, išduoda garantinius raštus gydymo įstaigoms. Šie raštai užtikrina, kad įstaigai bus apmokėtos paciento gydymo išlaidos ir jis galės gauti reikiamą pagalbą be papildomos finansinės naštos.

Praėjusiais metais labai retoms žmogaus sveikatos būklėms gydyti iš fondo skirta daugiau nei 22 mln. eurų, o gydymą gavo 469 pacientai. Tai rodo, kad gydymo prieinamumas gerėja, tačiau kartu auga ir lėšų poreikis.

„Išlaidos labai retoms būklėms didėja sparčiau nei pacientų skaičius, nes gydymui vis dažniau pasitelkiami inovatyvūs ir itin brangūs vaistai. Priimdami sprendimus, pirmiausia vertiname jų terapinę naudą, kad finansavimas būtų pagrįstas, o pacientai galėtų kuo greičiau pradėti gydytis. Kiekvienu atveju, kai prašoma kompensuoti vaistą, kurio vieno paciento metinės gydymo išlaidos viršija 100 tūkst. eurų, kreipiamės į derybų komisiją gydymo kainai sumažinti“, – sako Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos pirmininkė Irma Medžiaušaitė.

Pasak jos, šioms būklėms gydyti reikia nuoseklaus ir atsakingo sprendimų priėmimo. Pernai komisijai buvo pateikta svarstyti 311 prašymų – gerokai daugiau nei anksčiau. Per pastarąjį penkmetį gaunamų svarstyti prašymų skaičius išaugo 1,8 karto. Šis augimas atspindi tiek didesnį gydymo poreikį, tiek aktyvesnį gydymo įstaigų kreipimąsi dėl individualaus pacientų gydymo finansavimo.

Didžiausia labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymui kompensuoti skirta lėšų dalis kasmet skiriama jau pradėtam ypač brangiam gydymui tęsti – pacientams, gydomiems nuo labai retų medžiagų apykaitos, onkologinių, genetinių ar autoimuninių ligų. Tačiau daug išlaidų atitenka ir tiems pacientams, kurie dar tik pradeda gydymą ypač brangiais vaistais.

„Pernai turėjome 28 naujus pacientus, dėl kurių gydymo išlaidų sumažinimo vyko derybos. Jų vidutinė gydymo kaina buvo labai skirtinga, kai kuriems siekė net 211 tūkst. eurų. Todėl vienas iš pagrindinių uždavinių – pasirūpinti, kad fondo lėšų pakaktų visiems nuo labai retų ligų gydomiems pacientams, kuriems reikia inovatyvaus ir gyvybiškai svarbaus gydymo“, – sako I. Medžiaušaitė. 

2025-aisiais pradėta kompensuoti net 13 naujų vaistų pacientams, gydomiems nuo labai retų ligų. Tarp jų – gydymas nuo labai retos formos amiloidozės, kai dėl pakitusių baltymų kaupimosi pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai, taip pat nuo paroksizminės naktinės hemoglobinurijos – retos kraujo ligos, kai dėl pakitusios imuninės sistemos organizmas ardo savo raudonuosius kraujo kūnelius. Palankūs sprendimai dėl vaistų kompensavimo pernai priimti ir pacientams, gydomiems nuo sunkių išplitusių epilepsijos formų, grybelinės granulomos – retos odos limfomos formos, kai kurių paveldimų medžiagų apykaitos ligų ir kt.

„Šių ligų gydymas dažnai yra ilgalaikis ir sudėtingas, o be specifinių vaistų liga gali greitai progresuoti ir sukelti sunkią negalią ar grėsmę gyvybei. Todėl komisijos sprendimai dėl naujų vaistų kompensavimo reiškia realią galimybę pacientams pradėti gydymą ir išvengti ligos komplikacijų“, – pabrėžia I. Medžiaušaitė.

VLK primena, kad labai reta žmogaus sveikatos būkle laikoma tokia, kai per metus diagnozuojamas ne daugiau kaip vienas atvejis 200 tūkst. gyventojų. Nors kiekviena labai reta žmogaus sveikatos būklė atskirai pasitaiko itin retai, kartu šios ligos paliečia šimtus gyventojų.

Ligonių kasų inf. 

Plinta lengvai

Virusinės kilmės virškinamojo trakto infekcijos yra viena dažniausių ūminio viduriavimo priežasčių pasaulyje, ypač tarp vaikų. Infekcijos dažniausiai plinta tiesioginio sąlyčio su sergančiuoju metu, per nešvarias rankas, aplinkos paviršius bei bendro naudojimo daiktus. Rečiau užsikrečiama per fekalijomis užterštą maistą ar geriamąjį vandenį.

Virusai aplinkoje ilgai išlieka gyvybingi, o užsikrėsti pakanka labai mažo jų kiekio, todėl šeimose ar vaikų kolektyvuose infekcija gali išplisti per itin trumpą laiką.

Dažniausi virusinių žarnyno infekcijų simptomai – staiga prasidėjęs viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmas, karščiavimas, bendras silpnumas. Ligos eiga gali būti nuo lengvos iki sunkios, o didžiausia komplikacijų rizika kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Pavojingiausia komplikacija – dehidratacija (organizmo skysčių netekimas). „Nors dauguma susirgimų būna lengvos formos, kūdikiams, senjorams ir silpnesnio imuniteto asmenims skysčių netekimas yra kur kas pavojingesnis, todėl jiems būtina ypatinga priežiūra ir, prireikus, medikų pagalba“, – pažymi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Svarbiausia – higiena

Efektyviausia virusinių žarnyno infekcijų prevencijos priemonė – kruopšti rankų higiena. Rankas būtina plauti prieš gaminant ir valgant maistą, pasinaudojus tualetu, grįžus iš viešų vietų ar važiavus visuomeniniu transportu, taip pat po sąlyčio su sergančiu asmeniu ar galimai užterštais paviršiais. Svarbu reguliariai valyti dažnai liečiamus paviršius, laikytis saugaus maisto tvarkymo principų, tai pat  neruošti maisto turint žarnyno sutrikimo požymių.

„Atsakingas elgesys, tinkama rankų higiena ir saugus maisto tvarkymas – paprastos, tačiau itin veiksmingos priemonės, galinčios reikšmingai sumažinti virusinių žarnyno infekcijų plitimą visuomenėje“, – pabrėžia NVSC atstovė.

Slaugant sergantį asmenį rekomenduojama naudoti atskirus rankšluosčius ir indus bei dažnai valyti patalpas dezinfekcinėmis priemonėmis. Tualeto ir ligonio kambario valymui būtina naudoti atskirus valymo įrankius. Nešvarius ligonio drabužius, patalynę, rankšluosčius ar minkštus žaislus rekomenduojama iš karto išskalbti aukštoje temperatūroje, o kietus žaislus bei paviršius – nuplauti. Sergančio kūdikio sauskelnes būtina šalinti laikantis higienos reikalavimų, nedelsiant nusiplaunant rankas.

Pasireiškus vėmimui ar viduriavimui, rekomenduojama vengti lankytis kolektyvuose, neleisti vaikų į ugdymo įstaigas ar kitas susibūrimo vietas ir kreiptis į šeimos gydytoją. NVSC taip pat primena, kad, nors nuo daugumos virusinių žarnyno infekcijų vakcinų nėra, nuo rotavirusinės infekcijos kūdikiai Lietuvoje skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Skiepai turi būti atlikti ne vėliau kaip iki vaikui sueina 32 savaitės.

NVSC inf.

Vitaminai, padedantys skatinti plaukų augimą

Normaliam plaukų augimui organizmui ypač svarbūs biotinas, vitaminas D3, vitaminas E ir folio rūgštis. Biotinas prisideda prie keratino – pagrindinio plaukų baltymo – gamybos. Būtent keratinas lemia plauko tvirtumą, elastingumą ir atsparumą pažeidimams.

Nors šį baltymą kūnas gamina pats, papildomas jo gavimas, pavyzdžiui, hidrolizuoto keratino forma, gali padėti greičiau sustiprinti nusilpusius ar pažeistus plaukus.

Vitaminas D3 svarbus plaukų folikulų aktyvumui ir augimo ciklui, o vitaminas E bei folio rūgštis prisideda prie geresnės galvos odos kraujotakos, todėl maistinės medžiagos lengviau pasiekia plaukų šaknis. Rezultatams reikia laiko, tačiau šių medžiagų pakankamumas yra vienas iš kertinių veiksnių.

Ką daryti, jei plaukai plonėja?

Plonėjantys plaukai dažniausiai signalizuoja apie vidinius organizmo pokyčius. Tai gali būti susiję su nepilnaverte mityba, prastesniu medžiagų įsisavinimu, hormonų svyravimais ar sutrikusiu augimo ciklu.

Didelę reikšmę čia turi vitaminas D3 ir geležis. Kai jų trūksta, plauko struktūra silpnėja, jis tampa plonesnis. Geležies stygius ypač dažnai pastebimas moterims.

Svarbūs ir antioksidantai, pavyzdžiui, vitaminas C. Jis dalyvauja kolageno sintezėje bei pagerina geležies pasisavinimą, todėl netiesiogiai padeda palaikyti stipresnius plaukus.

Kurios medžiagos svarbiausios stabdant slinkimą?

Plaukų slinkimą gali paskatinti tiek maistinių medžiagų trūkumas, tiek gyvenimo būdas. Dažniausiai akcentuojamas vitaminas D3, kuris padeda palaikyti normalų augimo ciklą.

Taip pat reikšmingi antioksidantai, vitaminas C, cinkas ir selenas. Šie mikroelementai padeda apsaugoti plaukų folikulus, prisideda prie hormonų pusiausvyros ir normalaus plaukų augimo. Pastebima, kad esant cinko trūkumui, slinkimo problemos gali būti ryškesnės. Nepamirštamos ir Omega-3 riebalų rūgštys, svarbios galvos odos būklei.

Streso įtaka plaukams

Ilgalaikis ar intensyvus stresas veikia visą organizmą, todėl neišvengiamai atsiliepia ir plaukams. Tokiu metu greičiau išeikvojami B grupės vitaminai, magnis, vitaminas C, cinkas.

Kadangi kūnas prioritetą teikia nervų sistemai ir hormonų reguliavimui, plaukams šių medžiagų gali paprasčiausiai pritrūkti. Be to, stresas gali pabloginti jų pasisavinimą virškinimo sistemoje Dėl to trumpėja augimo fazė ir daugiau plaukų pereina į slinkimo stadiją.

Ar verta rinktis kompleksus plaukams, nagams ir odai?

Tokie papildai dažnai turi panašią sudėtį, nes plaukams ir nagams reikalingas keratinas, o odai – kolagenas bei elastinas. Todėl juose paprastai randama biotino, cinko, seleno, B grupės vitaminų, vitamino C, D3, kartais geležies. Matomiems rezultatams dažniausiai rekomenduojamas bent 2–3 mėnesių vartojimo laikotarpis.

Ar visada reikia papildų?

Idealiu atveju visas reikalingas medžiagas turėtume gauti su maistu. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo tempas, stresas, įvairios dietos ar virškinimo problemos dažnai lemia, kad to nepakanka. Jeigu plaukai pradėjo slinkti, lėčiau auga ar tapo silpnesni, vitaminai plaukams gali tapti tikslinga priemone atstatyti organizmo balansą. Jie leidžia greičiau kompensuoti trūkumus ir pagerinti plaukų būklę.

Šiandien vitaminai plaukams siūlomi įvairiomis formomis – kapsulėmis, milteliais, guminukais ar skystais preparatais.

Kada verta atlikti tyrimus?

Nors visuomet naudinga žinoti tikslią organizmo situaciją, lengvesniais atvejais papildai gali būti vartojami ir profilaktiškai. Pavyzdžiui, po stipraus streso, nemigos ar perdegimo, kai tikėtina, jog dalis medžiagų jau yra išeikvotos.

Jeigu slinkimas nėra gausus, bet plaukai tapo trapesni ar lūžinėja, tai dažnai rodo bendrą disbalansą, o ne rimtą deficitą. Tačiau jei plaukai krenta intensyviai ir tai tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius, kartu jaučiamas nuovargis ar svaigimas, tyrimai tampa būtini.

Kodėl neužtenka tiesiog užrašo „Omega-3“?

Daugybė rinkoje siūlomų papildų tėra pigūs taukai su minimaliu naudingųjų medžiagų kiekiu, todėl net ir drausmingas jų vartojimas dažnai neturi jokio poveikio savijautai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikiniame maiste vyrauja uždegiminius procesus skatinantys omega-6 riebalai, tik itin gryni ir koncentruoti omega-3 papildai gali padėti atstatyti būtiną riebalų rūgščių pusiausvyrą.

Esminės sudedamosios dalys: EPR ir DHR

Svarbiausios žuvų taukuose yra dvi aktyviosios medžiagos:

• EPR (eikozapentaeno rūgštis) – orientuota į širdies raumens stiprinimą, kraujotakos sistemos palaikymą bei organizmo apsaugą nuo vidinių uždegimų.
• DHR (dokozaheksaeno rūgštis) – kritinis kognityvinių funkcijų, nervinių impulsų perdavimo ir kokybiško regėjimo palaikymo elementas. Svarbu suprasti: papildo kokybę nurodo būtent šių rūgščių suma, o ne bendras skysčio ar kapsulės svoris.

Sinergija: kai ingredientai veikia išvien

Efektyvumą gali dar labiau sustiprinti apgalvoti priedai. Pavyzdžiui, kakavoje esantys polifenoliai tarnauja kaip natūralūs skydai: jie apsaugo trapias omega-3 grandines nuo gedimo (oksidacijos) ir padeda širdies bei kraujagyslių sistemai atsistatyti greičiau, net jei aktyviųjų medžiagų dozė yra vidutinė.

Kodėl žaliavos kilmė yra kritinis faktorius?

Net moderniausi valymo metodai nekompensuos prastos pradinės žaliavos. Vertingiausi produktai išgaunami iš šalto vandens laukinių žuvų, kurios pasižymi natūraliu riebumu.

Laukinių žuvų pranašumas

Laukinė žuvis auga natūralioje aplinkoje ir minta tuo, kas jai skirta gamtos, todėl:

• Jos riebalų rūgščių sudėtis yra autentiška ir nepaveikta dirbtinių pašarų.
• Joje natūraliai gausu EPR ir DHR.
• Mūsų organizmas tokias medžiagas įsisavina kur kas sklandžiau nei gautas iš tvenkiniuose auginamų žuvų.

Mažų žuvų nauda

Sardinės, ančiuviai ar skumbrės yra ideali žaliava, nes:

• Dėl trumpo gyvenimo ciklo jos nespėja sukaupti sunkiųjų metalų ar kitų vandenyno teršalų.
• Būdamos maisto grandinės apačioje, jos išlieka kur kas švaresnės ir saugesnės vartoti ilgą laiką.

Kokybės garantai: IFOS ir trigliceridų forma

IFOS (International Fish Oil Standards) yra aukščiausias kokybės matas. Šis sertifikatas įrodo, kad produktas yra itin grynas, atitinka etiketę ir pasižymi itin žemu oksidacijos lygiu.

Taip pat kritiškai svarbu pasirinkti reesterifikuotų trigliceridų formą. Tai procesas, kurio metu žuvų taukai išvalomi, sustiprinami ir vėl grąžinami į natūralią formą. Tai užtikrina:

1. Maksimalų pasisavinimo greitį.
2. Didesnį produkto stabilumą.
3. Geresnį biologinį efektyvumą organizme.

Apsauga nuo oksidacijos: „PURE“ technologija

Omega-3 rūgštys yra labai neatsparios orui ir šviesai. Oksidavęsi (sugedę) taukai praranda naudą ir gali sukelti nemalonius pojūčius (atpylinėjimą žuvies skoniu). Specializuota „PURE“ technologija izoliuoja žaliavą nuo deguonies viso gamybos ciklo metu. Rezultatas – gaivaus kvapo, neutralaus skonio ir maksimalaus saugumo produktas, išlaikantis terapines savybes visą laiką.

Trumpas kontrolinis sąrašas renkantis:

Prieš pirkdami įsitikinkite, kad produktas:

• Turi didelę EPR ir DHR koncentraciją.
• Išgautas iš laukinės, smulkios žuvies.
• Paženklintas IFOS sertifikatu.
• Yra trigliceridų formos.
• Pasižymi maža oksidacija (geras skonis ir kvapas).
• Papildytas sinergiškai veikiančiomis medžiagomis (polifenoliais, vitaminu D ar augaliniais ekstraktais).

Ir vis dėlto, atmetus kitas galimas ligas, labai dažnai paaiškėja, kad keturiasdešimtmetėms moterims šių simptomų priežastis yra ne kas kita, o natūralūs perimenopauzės ir menopauzės hormoniniai pokyčiai.

Dažnai atgena svoris

Viena dažniausių priežasčių – staiga pradėjęs augti svoris. Moterys pasakoja, kad jų gyvenimo būdas nepasikeitė: jos ir toliau maitinasi sveikai, sportuoja, tačiau svoris pamažu, bet nuosekliai auga. Kartu dažnai didėja ir „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekis.

„Tai ne iliuzija ir ne „valios trūkumas“. Perimenopauzės ir menopauzės metu keičiasi hormonų santykis moters organizme, mažėja progesterono ir estrogeno. Estrogenas – tai hormonas, kuris dalyvauja daugybėje procesų. Jis reguliuoja apetitą ir sotumo jausmą, veikia nuotaiką ir kognityvines funkcijas (dėmesį, atmintį), taip pat dalyvauja atsinaujinant kaulams. Be to, turi ir priešuždegiminį poveikį“, – pasakoja Ramunė Valterytė, Menopauzės klinikos endokrinologė. 

Tai, kad perimenopauzės metu svoris ima didėti net nekeičiant gyvenimo būdo, patvirtina ir moksliniai tyrimai. SWAN (Study of Women’s Health Across the Nation) duomenimis, vidutiniškai 40-55 metų moterys priauga apie 1-1,5 kg per metus.

„Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nedaug. Tačiau per 10 metų, kiek vidutiniškai trunka perimenopauzė (laikotarpis iki menopauzės, kai visai nebelieka mėnesinių), susidaro 10–15 kg papildomo svorio – ir dažnai be akivaizdžios priežasties moters akimis“, – pastebi gydytoja. 

Estrogeno įtaka plati 

Pasak gydytojos, mažėjant estrogeno, organizme natūraliai išsibalansuoja daugelis mechanizmų, o kūnui reikia laiko prisitaikyti prie visiškai kitokio hormoninio fono. 

Estrogenas yra kur kas daugiau nei vaisingumo hormonas. Jis palaiko odos stangrumą ir gleivinių drėgmę, saugo mūsų kraujagysles nuo aterosklerozės, padeda kaulams ir raumenims atsinaujinti, turi priešuždegimiminių savybių. 

Taip pat estrogenai lemia moteriško tipo riebalų pasiskirstymą – klubų ir sėdmenų srityje, riebalai labiau kaupiami poodyje. Po menopauzės dominuojantis estrogenas gaminamas jau nebe kiaušidėse, o riebaliniame audinyje ir antinksčiuose. Dėl to riebalai ima kauptis pilvo srityje. 

„Ypač didėja riebalų pilvo ertmėje kiekis – skaičiuojama, kad jų čia gali padvigubėti. Tuo pat metu mažėja raumenų masė ir lėtėja bazinė medžiagų apykaita. Dėl šių priežasčių didėja atsparumas insulinui. Organizmas tarsi pereina į „taupymo režimą“ – kaupia atsargas „juodai dienai“, – pasakoja endokrinologė. 

Kai estrogeno ima trūkti, gali pasireikšti ir odos bei makšties sausumas, net ir nosies ar akių gleivinės sausumas. Itin būdingi termoreguliacijos sutrikimai, vadinamosios karščio bangos ir naktiniai prakaitavimai, didėja „blogojo“ MTL cholesterolio gamyba, mažėja kraujagyslių pralaidumas.

Simptomai sutampa su kitų ligų požymiais

Tačiau šie simptomai nėra specifiniai tik menopauzei. Daugelis jai būdingų simptomų sutampa su kitų ligų požymiais.

Nuovargis, silpnumas, slenkantys plaukai, koncentracijos stoka, smarkesnis prakaitavimas ar augantis svoris gali būti būdingi ir diabetui ar skydliaukės sutrikimams. Sąnarių skausmai – reumatologinėms ligoms.

Amenorėja (mėnesinių išnykimas) gali būti susijusi ir su hiperprolaktinemija – padidėjusiu prolaktino kiekiu. 

„Pasaulinės skydliaukės federacijos duomenimis, 1 iš 8 moterų gyvenimo eigoje išsivysto skydliaukės sutrikimas, todėl pirmasis žingsnis visada yra atmesti kitų ligų tikimybę, ypač jei mėnesinės dingo ir simptomai atsirado iki 40 metų amžiaus. 

Atliekame bendrą kraujo tyrimą, taip pat lipidogramą, tiriame skydliaukės hormonus, gliukozės ir insulino koncentraciją, kartais atliekame gliukozės tolerancijos mėginį bei glikozilinto hemoglobino tyrimus. Dėl nuovargio, silpnumo ir plaukų slinkimo itin svarbu įvertinti feritino ir vitamino D kiekį. Gali prireikti ir prolaktino tyrimo. Jei tyrimai geri, o kitos ligos nepasitvirtina, moterį siunčiame ginekologo konsultacijai – aptarti, ar simptomus gali palengvinti pakaitinė hormonų terapija“, – tyrimo kelią apžvelgia gydytoja. 

Pasak jos, endokrinologai šios terapijos nekuruoja, nes istoriškai susiformavo praktika, kad viskas, kas susiję su moters reprodukcine sistema, yra ginekologo kompetencija. Endokrinologai šią sritį išmano, konsultuoja, tačiau vaistus skiria ginekologas – jis atlieka apžiūras, koreguoja dozes ir vaisto formas, suderina su kontracepcijos poreikiais. 

Pagalba esant viršsvoriui

„Jei KMI yra 30 ar daugiau, arba yra 27, bet kartu pasireiškia gretutinės ligos (padidėjęs kraujospūdis, aukštas cholesterolis, miego apnėja, prediabetas ar cukrinis diabetas), turime saugių ir efektyvių vaistų, kurie gali būti skiriami – jie padeda sureguliuoti alkio–sotumo pusiausvyrą. Tačiau gyvenimo būdo veiksmų irgi reikia imtis, vien vaistų nebus gana“, – akcentuoja R. Valterytė. 

Didelį vaidmenį vaidina ir sveika žarnyno mikrobiota – ji tiesiogiai susijusi su alkio ir sotumo reguliacija. Įvairi, sveika mikroflora reiškia subalansuotą apetitą.

„Tam svarbu su maistu gauti pakankamą skaidulų kiekį. Skaidulos yra sudėtingieji angliavandeniai, kurių gausu vaisiuose, daržovėse, viso grūdo produktuose, sėklose ir riešutuose. Mikrobiotai labai padeda ir fermentuotas, raugintas maistas. Taip pat moterims tokiame amžiuje ypač svarbu gauti pakankamai baltymų, be kurių mūsų ląstelės ir raumenys negali atsinaujinti”, – pataria gydytoja. 

Ir, žinoma, prisiminti streso ir miego poveikį. Miego trūkumas bei stresas didina kortizolio – „kovos hormono“ – gamybą. 

„Tuomet norisi greito, riebaus, saldaus maisto, kad neva turėtume energijos tuoj pulti arba bėgti. Ir atvirkščiai, ramus pasivaikščiojimas, geras miegas atpalaiduoja nervų sistemą, tuomet alkio jausmas yra labiau subalansuotas“, – sako R. Valterytė. 

Trys patarimai moterims 

Gydytoja pirmiausia rekomenduoja susitvarkyti miego rutiną. Be poilsio neįmanoma sureguliuoti nei nuotaikos, nei apetito.

Antra – jėgos pratimai. Svarbu ne „liekninti taliją“, o auginti raumenų masę – ji pagreitina medžiagų apykaitą ir saugo kaulus.

Trečia – baltymų ir skaidulų turtingas maistas. Be jų sunku palaikyti sveiką mikrobiotą, didesnį sotumą, sveikesnę odą ir plaukus bei stiprius raumenis.

„Tyrimai rodo, kad vien gyvenimo būdo korekcijos gali sumažinti apie 40 % varginančių menopauzės simptomų ir kaulų retėjimo riziką. Todėl apie tai būtina kalbėti. Šiandien tik apie 5% moterų supranta, kas vyksta jų kūne perimenopauzės ir menopauzės metu. Trūksta ne tik moterų, bet ir sveikatos priežiūros specialistų edukacijos. Metas tai keisti“, – reziumuoja gyd. endokrinologė Ramunė Valterytė.

Kas yra sąnario endoprotezavimas?

Endoprotezavimas yra chirurginė operacija, kurios metu susidėvėjęs ar pažeistas sąnarys pakeičiamas dirbtiniu implantu. Valstybinė ligonių kasa (VLK) centralizuotai perka kelio, klubo, peties, alkūnės, čiurnos, riešinio nykščio sąnario endoprotezus, taip pat komponentus pakartotinėms (revizinėms) operacijoms, kai keičiamas anksčiau implantuotas endoprotezas.

„Ligonių kasa centralizuotai perka tik geros kokybės pasaulinio lygio gamintojų mechaninio ir cementinio tvirtinimo endoprotezus. O jeigu būtina, perka ir individualų, konkrečiam pacientui pritaikomą endoprotezą, pavyzdžiui, retų onkologinių kaulų ligų atveju“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Su kokiais sąnarių endoprotezų bei jų priedų gamintojais sutartis yra pasirašiusi ligonių kasa, galima rasti VLK interneto svetainėje.

Kokią įstaigą pasirinkti?

Pacientas, kurį vargina sąnarių skausmai, pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įtaręs ligą ir įvertinęs bendrą būklę, šeimos gydytojas pacientui išrašys siuntimą pas ortopedą traumatologą. Ortopedas nustatys diagnozę, paaiškins apie operacijos būtinybę, jos eigą, endoprotezo skyrimą ir kt.

G. Baranauskas primena, kad pacientas pats gali pasirinkti bet kurią gydymo įstaigą, teikiančią sąnarių endoprotezavimo paslaugas, kurioje nori konsultuotis ar operuotis. Svarbiausia įsitikinti, kad gydymo įstaiga, į kurią kreipsis, būtų pasirašiusi sutartį su ligonių kasa.

Šiuo metu Lietuvoje sąnarių endoprotezavimo paslaugas teikia 20 gydymo įstaigų įvairiuose Lietuvos miestuose. Šių gydymo įstaigų sąrašą ir visą informaciją galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje.

Kaip įrašoma į eilę operacijai?

Jei ortopedas traumatologas nustato, kad operacija būtina, jis pats pateikia prašymą dėl kompensuojamojo endoprotezo VLK informacinėje sistemoje, pacientui tuo rūpintis papildomai nereikia.

Sužinoti savo vietą sąnarių endoprotezavimo eilėje pacientas gali prisijungęs per Elektroninius valdžios vartus arba VLK interneto svetainės Viešųjų elektroninių paslaugų asmeniniame posistemyje.

Taip pat apie endoprotezo skyrimą pacientas informuojamas vienu iš jo pasirinktu būdu – SMS, el. paštu arba laišku. Pranešime pacientui nurodomas jo eilės numeris; terminas iki kada reikia kreiptis į pasirinktą įstaigą dėl operacijos datos; laikas, per kurį privaloma susisiekti (30 dienų); informuojama, kad operacija turi būti atlikta per 120 dienų nuo endoprotezo skyrimo.

Ar galima atidėti endoprotezavimo operaciją, pakeisti eilę?

Pacientas, kuriam skirtas endoprotezas, gali vieną kartą atidėti operaciją, bet ne ilgiau nei 12 mėnesių nuo endoprotezo skyrimo dienos. Taip pat gali pakeisti gydymo įstaigą, jei joje trumpesnė eilė. Tam tereikia pateikti VLK laisvos formos prašymą bei atsiminti, kad į eilę naujoje įstaigoje jis perkeliamas pagal pirminio prašymo datą.

„Noriu priminti, kad svarbu laiku pasinaudoti paskirta arba atidėta operacijos data. Jeigu atidėjimo terminas praleidžiamas, į eilę endoprotezavimo operacijai pacientui teks registruotis iš naujo – taip prailgs laikas, kuris šiuo atveju yra labai svarbus“, – pabrėžia G. Baranauskas ir priduria, kad pacientas jokiu būdu negali perleisti savo operacijos eilės ar perduoti jam skirtą endoprotezą kitam žmogui.

Ar galima rinktis kitokį, brangesnį endoprotezą?

Pasak G. Baranausko, jei pacientas pageidauja endoprotezo, kurio ligonių kasa neperka, jis gali pasirinkti kitą gydytojo rekomenduotą endoprotezą. Bet pasirinkti galima tik tada, kai ateina paciento eilė arba operacija atliekama skubos tvarka.

Tokiu atveju pacientas gydymo įstaigai turi sumokėti kainų skirtumą tarp jo pasirinkto ir VLK kompensuojamo endoprotezo.

Ar skiriama reabilitacija po operacijos?

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, kuriems buvo atlikta endoprotezavimo operacija, gali būti skiriama medicininė reabilitacija, kuri padeda sugrąžinti judėjimo funkciją bei darbingumą, pagerinti gyvenimo kokybę.

Po endoprotezavimo reabilitacija skiriama prioriteto tvarka. Tai reiškia, kad reabilitacijos įstaiga tokį pacientą turi priimti pirmiausia. Atvykimo datą reabilitacijai turi suderinti ne pats pacientas, o siuntimą išdavusi įstaiga.

VLK inf. 

Jau pradedamas įgyvendinti projektas „Odontologinės pagalbos teikimo pacientams su sunkia negalia modelio sukūrimas“, kuriame šiuo metu dalyvauja 20 Lietuvos ASPĮ, o artimiausiu metu prisijungs dar 4 įstaigos. Projekto trukmė – 3 metai.

Gydytojai odontologai ir burnos higienistai asmenims, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis ir (ar) 0–25 proc. dalyvumo lygis, ir (ar) nustatytas I-II lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, jų gyvenamojoje vietoje – namuose ar socialinės globos įstaigoje – gali teikti higienos, plombavimo, nesudėtingo dantų traukimo ir kitas paslaugas.

Dėl odontologinių paslaugų teikimo gyvenamojoje vietoje galės kreiptis tik tie asmenys su sunkia negalia, kurie sveikatos priežiūros paslaugas gauna projekte dalyvaujančiose įstaigose. Kitais atvejais odontologinių paslaugų teikimas namuose galimas tuomet, kai ASPĮ, teikianti paslaugas pacientui yra sudariusi sutartį su viena iš projekte dalyvaujančių įstaigų. 

Pacientai dėl odontologinių paslaugų gyvenamojoje vietoje registracijos ir konkrečios paslaugų teikimo datos turėtų teirautis ASPĮ, kurioje gauna sveikatos priežiūros paslaugas. Kai kurios projekte dalyvaujančios įstaigos šias paslaugas planuoja pradėti teikti jau vasario mėnesį, kitos – šiek tiek vėliau.

Sveikatos apsaugos ministerija ir toliau siekia gerinti odontologinių paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia. Nuo š. m. gegužės mėnesio planuojama sudaryti sąlygas visoms šalies sveikatos priežiūros įstaigoms – tiek viešosioms, tiek ir privačioms – žmonėms su sunkia negalia teikti būtinąją odontologinę pagalbą jų gyvenamojoje vietoje.

SAM Komunikacijos skyrius

Gydytojai šį reiškinį stebi kasmet. Koridoriai prisipildo pacientų, kurie visą žiemą jaustųsi „pakenčiamai", o pavasarį staiga nebegali normaliai judėti. Priežastys fiziologinės, tačiau daugeliui netikėtos.

Žiemos kaina, kurią mokame pavasarį

Šaltuoju sezonu žmonės juda mažiau. Tai faktas, kurį patvirtina ir žingsniamatių statistika, ir servisų apkrovos duomenys. Trumpesnės dienos, šaltis, slidūs keliai – visa tai skatina likti namie, ant sofos, po šilta antklode.

Raumenys ir sąnariai reaguoja į neaktyvumą. Elastingumas mažėja, kraujotaka sulėtėja, audiniai praranda lankstumą. Visa tai vyksta lėtai, nepastebimai. O tada ateina pavasaris.

Staiga norime vaikščioti, bėgioti, tvarkyti sodą, žaisti su vaikais kieme. Kūnas, pripratęs prie minimalios apkrovos, gauna šoką. Ir atsako skausmu.

Pirmieji saulės spinduliai – ir pirmieji signalai

Tipinis scenarijus atrodo taip: šiltas savaitgalis, puiki nuotaika, noras pagaliau pajudėti. Kelios valandos aktyvumo – ir sekmadieno vakarą jau sunku atsisėsti ar pasilenkti.

Tai nėra trauma klasikine prasme. Tai kūno reakcija į apkrovą, kuriai jis nebuvo paruoštas. Problema ta, kad daugelis šią reakciją bando „pergulėti" arba užslopinti vaistais. Ir taip ciklas kartojasi kiekvieną savaitgalį.

Specialistai rekomenduoja kitokį požiūrį – laipsnišką grįžimą prie aktyvumo, o dar geriau – profesionalų įvertinimą prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą.

Kaip pasiruošti aktyviam sezonui

Kineziterapija Kaune pavasarį sulaukia padidėjusio susidomėjimo – ir tai logiška. Žmonės supranta, kad geriau investuoti į prevenciją nei vėliau gydyti pasekmes.

Kineziterapeuto konsultacija leidžia įvertinti esamą būklę: kurie raumenys susilpnėję, kurie sąnariai riboto judrumo, kokios problemos gali iškilti padidinus aktyvumą. Pagal tai sudaroma individuali programa – pratimai, kuriais galima saugiai pasiruošti pavasario ir vasaros iššūkiams.

Tai aktualu ne tik vyresniems žmonėms. Jaunas žmogus, praleidęs žiemą prie kompiuterio, gali turėti ne mažiau problemų nei pensininkas. Amžius čia nėra pagrindinis faktorius – svarbus gyvenimo būdas.

Sodininkų sindromas

Atskira kategorija – sodininkai ir daržininkai. Pavasaris jiems reiškia intensyvų fizinį darbą: kasimas, lenkimasis, kilnojimas. Juosmens skausmas po pirmojo savaitgalio sode – beveik tradicija.

Problema ta, kad šis skausmas dažnai ignoruojamas. „Praeis, visada taip būna." Tačiau metai iš metų situacija blogėja. Tai, kas pradžioje buvo vienos dienos diskomfortas, virsta savaitės kančia, o vėliau – chronišku skausmu.

Prevencinis darbas su kineziterapeutu gali padėti išvengti šio scenarijaus. Keletas konsultacijų prieš sezoną – ir sodas teikia džiaugsmą, o ne skausmą.

Kada kreiptis pagalbos

Signalai, į kuriuos verta reaguoti: nuolatinis diskomfortas, kuris nepraeina per kelias dienas. Skausmas, ribojantis kasdienius judesius. Sustingimas ryte, kuris trunka ilgiau nei pusvalandį. Tirpimas ar silpnumas galūnėse.

Visa tai – priežastys apsilankyti pas specialistą. Profesionali konsultacija padeda atskirti, kas yra normali reakcija į apkrovą, o kas – požymis, reikalaujantis dėmesio.

Daugiau informacijos apie paslaugas ir specialistus galite rasti https://antalgija.lt/ – čia rasite visą reikiamą informaciją apie konsultacijas, kainas ir registracijos galimybes.

Pavasaris be skausmo

Tai įmanoma. Tačiau reikalauja sąmoningo požiūrio. Kūnas nėra mašina, kurią galima pastatyti į garažą žiemai ir pavasarį iš karto važiuoti pilnu greičiu. Jam reikia pasiruošimo, laipsniško apkrovos didinimo ir – jei problemos jau yra – profesionalios pagalbos.

Investicija į savo kūną pavasarį atsiperka visą likusį sezoną. Tai mėnesiai aktyvumo, judėjimo ir geros savijautos. Arba mėnesiai skausmo ir apribojimų. Pasirinkimas akivaizdus.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) gyventojams primena burnos sveikatos priežiūros svarbą ir odontologinių ligų profilaktikos bei gydymo paslaugas, kurias apmoka ligonių kasa.

Nuo kasdienės priežiūros iki profilaktinių paslaugų

Pirminė odontologinė pagalba padeda užtikrinti burnos sveikatą ir užkirsti kelią sudėtingoms odontologinėms būklėms. Ši sritis apima dantų ėduonies, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymą, dantų akmenų nuėmimą, dantų šaknų traukimą, taip pat ikivėžinių ligų tikimybės nustatymą, vaikų dantų ėduonies profilaktiką, sąkandžio anomalijų nustatymą ir profilaktiką.

Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos pirminės odontologinės priežiūros ir profilaktikos gyventojai turi kreiptis į gydytoją odontologą toje gydymo įstaigoje, prie kurios yra prisirašę ir kuri turi sutartį su ligonių kasa. Jei ši įstaiga pati neteikia pirminės odontologinės pagalbos paslaugų, savo pacientams ji turi užtikrinti, kad tokia kompensuojama pagalba būtų suteikta kitoje gydymo įstaigoje.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė pabrėžia, kad šios paslaugos yra ypač svarbi prevencinė priemonė, užkertanti kelią galimoms problemoms: „Tinkama burnos priežiūra, reguliarūs profilaktiniai patikrinimai ir ankstyvas dėmesys burnos higienos įgūdžiams leidžia išvengti sudėtingo ir ilgalaikio gydymo ateityje. Ypač svarbus darbas su vaikais – nuo tinkamos burnos higienos įpročių formavimo iki profilaktinių priemonių, kurios padeda išsaugoti sveikus dantis.“

Vaikų burnos sveikata: profilaktika nuo mažens

Siekiant užkirsti kelią burnos sveikatos sutrikimams ankstyvame amžiuje, nuo praėjusių metų daugiau dėmesio skiriama vaikų profilaktinių odontologinių paslaugų plėtrai. Kasmet įvertinami vaiko burnos higienos įgūdžiai, gali būti nemokamai atlikta profesionali burnos higiena, paaiškinama, kaip tinkamai prižiūrėti dantis, galima dantis padengti fluoridų preparatais.

Pernai suteikta per 400 tūkst. šių paslaugų, kurioms kompensuoti prireikė daugiau nei 2,6 mln. eurų fondo lėšų.

Dar viena svarbi vaikų dantų prevencijos dalis – dantų silantavimas. Tai visiškai neskausminga procedūra, kai specialia medžiaga padengiamos dantų vagelės ir įdubos, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Silantavimas reikalingas visiems vaikams nuo tada, kai išdygsta pirmasis nuolatinis krūminis dantis iki 14 metų.

Suaugusiųjų burnos patikra ir pagalbos poreikis

Daugiau dėmesio skiriama ir suaugusių pacientų dantų bei burnos sveikatai. Pernai daugiau kaip 170 tūkst. gyventojų pasinaudojo nauja specializuota pirmine suaugusiųjų burnos patikros ir profilaktikos paslauga. Jai kompensuoti panaudota per 350 tūkst. eurų fondo lėšų.

„Ši paslauga vieną kartą per metus gali būti teikiama pacientams, nepriklausomai nuo to, ar jis pas odontologą atvyksta profilaktiškai, ar dėl dantų gydymo. Gydytojas įvertina paciento burnos būklę, o jei nustato pakitimų, t. y. įtaria burnos, veido ar žandikaulių srities onkologinę ligą, siunčia tolesniam ištyrimui ir gydymui“, – paaiškina J. Grigarienė.

Kompensavimo sąlygos ir specializuota pagalba

Suaugusiems pacientams ligonių kasa padengia gydytojo darbo išlaidas, o pacientui pačiam reikia susimokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.

Vaikams ir nedirbantiems žmonėms, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, kol jiems sukanka 24 metai, ir socialinės pašalpos gavėjams nereikia mokėti nei už darbą, nei už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, nei už vienkartines priemones.

Specialistė primena, kad į savo gydymo įstaigą reikėtų kreiptis ir prireikus skubios odontologinės pagalbos: „Jeigu atsiranda dantų skausmas, tinimas, pūliavimas ar kiti ūmūs simptomai, delsti negalima – tokiu atveju reikia būtinosios pagalbos. Jei skausmo nėra arba jis nedidelis, dažniausiai pakanka planinės odontologų priežiūros“, – sako J. Grigarienė.

Kai kuriems pacientams nepavyksta išvengti sudėtingesnių burnos ir dantų problemų, todėl prireikus tenka kreiptis į gydytoją odontologą specialistą ar kitą gydytoją specialistą. Tuomet gydytojas odontologas išrašo siuntimą. Su juo fondo lėšomis apmokamas paslaugas galima gauti visos Lietuvos gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų sudariusios sutartį su ligonių kasa.

VLK inf. 

„Kadangi erkinio encefalito gydymas yra tik simptominis, skiepai išlieka efektyviausia ir patikimiausia apsaugos priemonė. Todėl raginame 50–60 metų gyventojus pasinaudoti valstybės suteikiama galimybe ir dėl nemokamų skiepų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Kuo anksčiau pradėsite skiepijimo kursą, tuo bus didesnė tikimybė iki aktyvaus erkių sezono organizmui spėti suformuoti patikimą imunitetą ir būti apsaugotam“, – sako A. Grušeckienė.

Erkiniu encefalitu dažniausiai užsikrečiama įsisiurbus užkrėstai erkei, kuri virusą perduoda per seiles vos per kelias akimirkas. Net ir greitai pašalinus erkę, rizika užsikrėsti išlieka. Erkės paplitusios visoje Lietuvoje, o užsikrėsti galima ne tik miškuose ar pievose, bet ir miestų parkuose, soduose ar net savo namų aplinkoje. Retesniais atvejais infekcija perduodama vartojant nepasterizuotą, užkrėstą pieną ar jo produktus.

Pagal įprastą skiepijimo schemą nuo erkinio encefalito reikia trijų vakcinos dozių. Pirmosios dvi suleidžiamos su 1–3 mėnesių pertrauka, o trečioji – po 5–12 mėnesių. Patikima apsauga susiformuoja praėjus maždaug dviem savaitėms po antrosios dozės, tačiau ilgalaikiam imunitetui būtina užbaigti visą skiepijimo kursą. Vėliau imunitetas palaikomas stiprinamosiomis dozėmis kas kelerius metus.

Vakcina neapsaugo nuo erkinio encefalito, jei erkė įkando dar prieš skiepijimą ar per pirmąsias dvi savaites po pirmosios dozės. Labai svarbu laikytis visos rekomenduojamos skiepijimo schemos, nes laikui bėgant organizmo atsparumas silpnėja.

„Skiepai nuo erkinio encefalito leidžia išvengti ne tik pačios ligos, bet ir ilgalaikių jos pasekmių, kurios neretai negrįžtamai pakeičia žmogaus gyvenimo kokybę. Daugelis pacientų susiduria su pusiausvyros problemomis, galvos skausmais, klausos, dėmesio ar psichologiniais sutrikimais. Daliai žmonių liekamieji reiškiniai išlieka visą gyvenimą ir net lemia neįgalumą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

Pasak jos, praeitais metais į gydymo įstaigas buvo pristatyta daugiau nei 65 tūkst. erkinio encefalito vakcinos dozių. Tam prireikė per 770 tūkst. eurų fondo lėšų.

VLK inf.

Išrašo vis didesnę dalį receptų

Nors didžiąją dalį kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptų išrašo gydytojai, slaugytojų indėlio pokyčiai akivaizdūs. Prieš trejus metus slaugytojai išrašė apie 77 tūkst. kompensuojamųjų receptų, o pernai – arti 1,8 mln., t. y. maždaug 23 kartais daugiau. 2025 metais tokie slaugytojų išrašyti receptai sudarė apie 14 proc. visų šalyje išduotų kompensuojamųjų receptų.

„Slaugytojų išrašomų receptų skaičiaus šuolis – pastarųjų metų pokyčių rezultatas. Tie pokyčiai suteikė galimybę šiems specialistams atlikti daugiau funkcijų ir taip prisidėti mažinant eiles pas gydytojus. Dabar daugeliu atvejų bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojai gali pratęsti gydytojo paskirtą lėtinės ligos gydymą išrašydami vaistus. Todėl pacientams nebereikia kiekvieną kartą registruotis pas gydytoją – pakanka, kad jis įvertintų žmogaus sveikatos būklę kartą per metus“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) ​Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Išrašyti vaistus slaugytojai gali ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu paciento sveikatos būklė stabili, vaistus jis vartojo bent tris mėnesius ir jie nepriskiriami narkotiniams, psichotropiniams, vardiniams ar neregistruotiems medikamentams.

Kai gydytojas nustato pacientui diagnozę ir pateikia rekomendacijas, slaugytojai pagal kompetenciją gali skirti ne tik vaistus, bet ir medicinos pagalbos priemones, išrašyti receptą ir tęsti šių priemonių skyrimą. Pavyzdžiui, slaugytojai gali skirti ir išrašyti tvarsčius, hidrogelį, diagnostines juosteles gliukozei nustatyti ar kraujo krešėjimo sistemos būklei įvertinti, slaugos priemones (sauskelnes, įklotus, vienkartines paklodes, kateterius ir pan.), insulino pompų keičiamųjų dalių komplektus, vienkartines adatas švirkštikliams, stomos priežiūros ir kitas priemones.

Teikia daug įvairių paslaugų

VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova pabrėžia, kad ambulatorinėje sveikatos priežiūroje ar teikiant stacionarines paslaugas slaugytojų vaidmuo yra itin svarbus. Šios profesijos atstovų kompetencija apima vis daugiau paslaugų. Pavyzdžiui, šeimos gydytojo komandos slaugytojai nuosekliai tikrina pacientų gyvybinius rodiklius, atlieka ir vertina tyrimus, skiepija, leidžia vaistus, rūpinasi žaizdų ir opų priežiūra. Be to, jie gali savarankiškai skirti tam tikrus tyrimus ir analizuoti jų rezultatus, atlikti profilaktinius patikrinimus vaikams ir suaugusiesiems, rūpintis naujagimiais, konsultuoti dėl gydytojo paskirtų vaistų vartojimo, sudaryti individualų slaugos planą, jį įgyvendinti ir vertinti rezultatus.

Pasak  D. Prochorovos, šių slaugytojų vaidmuo taip pat yra itin reikšmingas organizuojant ir teikiant priežiūros paslaugas žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar sunkiai sveikstantiems po operacijų. Daugėjant gyventojų, kuriems būtinos slaugos paslaugos namuose, šios profesijos atstovai aktyviai dalyvauja jas teikiant.

Gali išrašyti ir siuntimus

Ligonių kasa primena, kad bendrosios ir išplėstinės praktikos slaugytojai tam tikrais atvejais gali išrašyti siuntimus tyrimams atlikti. Jie taip pat gali išrašyti siuntimą mamogramai atlikti pagal krūties vėžio prevencinę programą arba pas slaugytoją diabetologą. Siuntimą į gydytojo specialisto konsultaciją, kai ji būtina, gali išrašyti skubiosios pagalbos skyriuje dirbantis slaugytojas šio skyriaus gydytojo sprendimu, slaugytojas ligoninėje – stacionare pacientą gydžiusio gydytojo sprendimu.

Pastarųjų metų pokyčiai rodo, kad slaugytojai perima vis didesnę dalį atsakomybės, todėl gydytojai gali labiau susitelkti į sudėtingesnius atvejus, o pacientai – greičiau sulaukti pagalbos.

VLK inf. 

Šiame straipsnyje skaitykite:

• Kodėl dantų problemos dažnai prasideda be aiškių simptomų.
• Kada profesionalios burnos higienos pakanka, o kada būtinas gydymas.
• Kodėl namų priežiūra negali pakeisti profesionalaus dantų tvarkymo.
• Kaip individuali diagnostika padeda nustatyti tinkamą sprendimą.
• Kodėl prevencija ir gydymas veikia tik kaip vienas procesas.

Kodėl dantų problemos dažnai prasideda nepastebimai?

Burnos ertmė yra aplinka, kurioje procesai vyksta tyliai. Apnašos kaupiasi palaipsniui, dantenų uždegimas gali vystytis be skausmo, o pradiniai dantų pažeidimai dažnai nepastebimi plika akimi. Būtent todėl profesionalus dantų tvarkymas neturėtų būti siejamas tik su problema, o pirmiausia – su jos prevencija.

Kada pakanka profesionalios burnos higienos?

Profesionali burnos higiena yra pirmasis ir dažniausiai svarbiausias dantų tvarkymo etapas. Ji skirta pašalinti minkštąsias ir kietąsias apnašas, kurios kaupiasi net ir kruopščiai valantis dantis namuose. Jei dantenos sveikos, nėra kraujavimo, dantys nejautrūs, o rentgeno tyrimai nerodo paslėptų pažeidimų – dažnu atveju pakanka reguliarios higienos.

Profesionali higiena padeda ne tik palaikyti estetiką, bet ir sustabdyti procesus, kurie vėliau galėtų virsti rimtesnėmis problemomis. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie linkę į dantenų uždegimus, turi implantų, vainikėlių ar ortodontinius aparatus.

Kodėl vien namų priežiūros nepakanka?

Net ir naudojant kokybiškas priemones, namų sąlygomis neįmanoma pašalinti visų apnašų, ypač sunkiai pasiekiamose vietose. Laikui bėgant jos mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis, kurių nepašalinus prasideda dantenų problemos.

Pirmiausia, žinoma, rekomenduojama profesionali higiena specialisto kabinete, tačiau ir ji ne visada užtikrina, kad dantys bus sveiki. Esant problemai, profesionalus dantų tvarkymas atliekamas neskausmingai, gana greitai (kadangi naudojama inovatyvi įranga) ir, svarbiausia, kad burnos ertmės liga sutvarkoma, tad išvengiama dantų netekimo arba kitų organizmo ligų (kurias gali sukelti neprižiūrima burnos ertmė).

Gydymas – natūrali profesionalaus dantų tvarkymo dalis

Svarbu suprasti, kad gydymas nėra „nesėkmė“ ar kažkas, ko reikėtų bijoti. Tai logiška ir natūrali dantų priežiūros dalis, kai prevencijos nebeužtenka. Gydymas gali apimti karieso šalinimą, dantenų ligų gydymą, senų plombų keitimą ar sąkandžio korekciją.

Šiuolaikinė odontologija leidžia šiuos procesus atlikti komfortiškai, tiksliai ir su minimalia intervencija, ypač jei problema nustatoma laiku.

Kodėl svarbi individuali diagnostika?

Du žmonės su panašiais simptomais gali turėti visiškai skirtingas problemas, todėl profesionalus dantų tvarkymas visada prasideda nuo išsamios apžiūros ir diagnostikos. Tik įvertinus bendrą burnos būklę galima tiksliai pasakyti, ar pakanka higienos, ar reikalingas gydymas.

Kaip parenkamas tinkamiausias gydymo planas?

Po individualios diagnostikos sudaromas aiškus ir nuoseklus gydymo planas, kuris yra pritaikytas konkrečiai burnos būklei ir paciento poreikiams. Jame numatoma, kokie gydymo etapai reikalingi dabar, o ką galima atidėti ateičiai, kad dantų tvarkymas būtų ne tik efektyvus, bet ir racionalus. Toks planavimas padeda išvengti skubotų sprendimų, leidžia pacientui suprasti procesą ir jaustis ramiau, žinant, kas ir kodėl bus daroma.

Gydymo ir prevencijos ryšys ilgalaikėje perspektyvoje

Burnos sveikata nėra vienkartinis rezultatas, tai nuolatinis procesas, kuriame gydymas ir prevencija veikia kartu. Tik suprantant šį ryšį galima pasiekti ilgalaikių rezultatų ir išvengti pasikartojančių problemų.

• Gydymas ir prevencija papildo vienas kitą ir negali būti vertinami atskirai.
• Po gydymo pagrindinis dėmesys vėl skiriamas prevencijai.
• Prevenciją sudaro reguliarios apžiūros, profesionali burnos higiena ir kasdieniai priežiūros įpročiai.
• Nuoseklus gydymo ir prevencijos ciklas padeda sumažinti sudėtingų procedūrų poreikį ateityje.

Toks požiūris leidžia ne tik spręsti esamas burnos sveikatos problemas, bet ir užtikrina ilgalaikę dantų bei dantenų sveikatą, padeda išvengti rimtesnių intervencijų ateityje.

Profilaktika ar gydymas – kas iš tiesų taupo laiką ir pinigus?

Dažnai manoma, kad reguliarūs vizitai pas odontologą yra papildomos, nereikalingos išlaidos, tačiau praktika rodo priešingai. Reguliari profesionali higiena ir laiku atliktas dantų tvarkymas leidžia išvengti sudėtingų, brangių ir ilgesnių gydymo procedūrų ateityje.

Profilaktika suteikia kontrolės jausmą. Problemos sprendžiamos tada, kai jos dar mažos, o ne tada, kai pradeda kelti skausmą ar trikdyti kasdienį gyvenimą. Pasaulio sveikatos organizacija rodo, jog reguliari profilaktinė burnos priežiūra ir ankstyvas dantų ligų nustatymas leidžia reikšmingai sumažinti sudėtingo ir brangaus gydymo poreikį ateityje, nes dauguma burnos ligų yra lengvai valdomos pradinėse stadijose, dar nepasireiškus skausmui ar funkciniams sutrikimams.

Kada verta kreiptis net ir nejaučiant problemų?

Jei paskutinė profesionali burnos higiena buvo prieš metus ar dar seniau, tai jau pakankama priežastis apsilankyti. Net jei nejaučiate jokių simptomų, profesionalus dantų tvarkymas leidžia įvertinti situaciją ir užkirsti kelią galimiems pokyčiams.

Būtent tokiu požiūriu vadovaujasi „IMI“ odontologijos klinika, kuri jau daugiau nei 30 metų rūpinasi pacientų burnos sveikata. Ji derina profilaktiką, modernią diagnostiką ir individualiai pritaikytą gydymą. Čia dėmesys skiriamas ne tik procedūrai, bet ir paciento savijautai, aiškiam situacijos paaiškinimui bei ilgalaikiam rezultatui.

Profilaktinė patikra inovatyvioje klinikoje gali padėti išvengti rimtų ligų ateityje, tad nedelskite ir pasirūpinkite savimi.

Aiški riba, kurią padeda nustatyti profesionalai

Profesionalus dantų tvarkymas nėra pasirinkimas tarp „higienos arba gydymo“. Tai nuoseklus procesas, kuriame higiena ir gydymas papildo vienas kitą. Kai pakanka higienos – tai puiki žinia. Kai reikalingas gydymas – tai galimybė išspręsti problemą laiku.

Svarbiausia – neleisti situacijai spręstis savaime. Nes burnos sveikata nėra sritis, kurioje problemos dingsta ignoruojamos. Jos arba sustabdomos profesionaliai, arba ilgainiui tampa rimtesnės.

Higienos instituto duomenys rodo, kad 2024 metais su gimdos kaklelio vėžio diagnoze šalyje gyveno daugiau nei 3 200 moterų. Deja, vėlyvos stadijos atvejų vis dar nustatoma gerokai per daug. Užpernai dėl gimdos kaklelio vėžio mirė 150 įvairaus amžiaus Lietuvos moterų.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos tikslinei grupei priklauso apie 670 tūkst. šalyje gyvenančių moterų, bet prevencinėje programoje sudalyvauja maždaug tik penktadalis jų. 2025 metais šioje programoje dalyvavo per 111 tūkst. šalies moterų.

„Daugiausia pasitikrinusiųjų pagal gimdos kaklelio prevencinę programą fiksuojama Klaipėdos rajono, Pagėgių, Visagino, Kelmės rajono, Telšių rajono savivaldybėse, o mažiausiai programoje dalyvauja Rietavo, Neringos, Palangos miesto, Varėnos ir Kupiškio rajonų savivaldybių gyventojų. Gydymo įstaigos įvairiais būdais kviečia moteris atvykti pasitikrinti, bet net pusė kvietimo sulaukusių moterų jį tiesiog ignoruoja“, – sako VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Pernai VLK užsakymu buvo atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, kurio metu respondentų klausta, ar jie dalyvautų ligų prevencijos programose, jei gautų kvietimą. Tyrimas parodė, kad dalis apklaustųjų atsisakytų atvykti dėl įvairiausių priežasčių: 34 proc. teigė esą sveiki, 33 proc. sakė, kad jiems šios programos yra neaktualios, 18 proc. prisipažino bijantys sužinoti blogus rezultatus, 15 proc. mano, kad reikės ilgai laukti, kol pateks pas gydytoją, o 11 proc. teigia, jog tam neturi laiko.

„Gavusios kvietimą pasitikrinti – būtinai atvykite. Nedelskite ir neatidėliokite – ankstyva diagnostika gali išgelbėti jūsų gyvybę, – ragina J. Grigarienė. – Profilaktiniai tyrimai padeda apčiuopti klastingos ligos užuomazgas, todėl galima laiku aptikti ir gydyti ankstyvus gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, kol jie dar nėra progresavę į vėžinius. Ankstyva prevencija padeda išvengti didesnių gydymo išlaidų, išsaugo moters sveikatą, darbingumą, o dažnai – ir gyvybę“.

Daugiau nei dvidešimtmetį vykdoma gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai):

• 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
• 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).

Gavus tyrimų rezultatus, gali būti išduotas siuntimas gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai, kurios metu atliekama kolpaskopija, o prireikus, ir gimdos kaklelio biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Lietuvoje finansuojamos penkios ligų prevencijos programos gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Nors visos jos turi nustatytas amžiaus ribas, specialistai ragina visus, kuriems kyla įtarimų dėl savijautos, nedelsti ir kreiptis į savo gydymo įstaigą. Šeimos gydytojas įvertins sveikatos būklę ir prireikus paskirs būtinus tyrimus, o esant indikacijoms – duos siuntimą pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Konsultacijos metu bus atlikti būtini tyrimai, o jei to prireiks – paskirtas gydymas.

VLK inf. 

Gamintojai, importuotojai ir profesionalūs kosmetikos naudotojai raginami iš anksto peržiūrėti kosmetikos gaminių sudėtis ir pasirengti pokyčiams iki naujų reikalavimų taikymo datos – 2026 m. gegužės 1 d.

Nuo šios datos Europos Sąjungoje bus draudžiama kosmetikos gaminiuose naudoti 15 cheminių medžiagų, naujai suklasifikuotų kaip CMR medžiagos. Kartu bus pakeisti galiojantys ribojimai dėl sidabro (masyvios formos, miltelių ir nanodalelių pavidalo), konservantų: o-Phenylphenol ir Sodium o-Phenylphenate bei cheminės medžiagos Hexyl Salicylate  naudojimo.

2025 m. pradžioje parengtas Komisijos Reglamento (ES) 2026/78 projektas buvo apsvarstytas Europos Komisijos Kosmetikos darbo grupėje, 2025 m. rugsėjo mėnesį derintas su Valstybėmis narėmis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos parengta Lietuvos Respublikos pozicija dėl derinimui pateikto projekto buvo suderinta su suinteresuotomis institucijomis (Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Aplinkos ministerija, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba) ir asocijuotomis pramonės struktūromis: Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacija „LIKOCHEMA“,  Kirpėjų ir grožio specialistų asociacija.

Kas keičiasi?

Draudžiamos CMR medžiagos.

15 cheminių medžiagų, kurios pagal ES cheminių medžiagų klasifikavimo taisykles priskiriamoms prie 1A, 1B arba 2 kategorijos kancerogeninėms, mutageninėms arba toksiškoms reprodukcijai,  dėl kurių nebuvo pateikta prašymų dėl išimties taikymo, buvo  įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 II priede pateiktą kosmetikos gaminiuose draudžiamų medžiagų sąrašą, papildant jį įrašais nuo 1752 iki 1766.

CMR medžiagos, dėl kurių Vartotojų saugos mokslinis komitetas atliko rizikos vertinimą ir buvo nustatyti apribojimai ir saugaus naudojimo sąlygos:

Sidabras - 2 kategorijos toksiška reprodukcijai medžiaga.

Nustatomi reikalavimai sidabro naudojimui:

• masyvios formos sidabras ir nanodalelių pavidalo sidabras kosmetikos gaminiuose draudžiamas (Reglamento (EB) Nr. 1233/2009 II priedo 1727 įrašas);
• sidabro miltelius (100 nm < dalelių skersmuo ≤ 1 mm) leidžiama naudoti tik ribotomis Vartotojų saugos mokslinio komiteto (VSMK) įvertintomis sąlygomis, įtvirtintomis Reglamento (EB ) Nr. III priedo 379 įraše ir IV priedo142 įraše.  

Hexyl Salicylate 2 kategorijos toksiška reprodukcijai medžiaga.

Šios medžiagos  naudojimas kosmetikos gaminiuose bus leidžiamas tik laikantis Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedo 142 įraše nustatytų apribojimų.

o-Phenylphenol ir Sodium o-Phenylphenate 2 kategorijos kancerogeninės medžiagos.

Šie konservantai galės būti naudojami kosmetikoje tik laikantis Reglamento (EB) Nr.  1223/2009 V priedo 7 įraše atnaujintų saugaus naudojimo sąlygų.

Kodėl tai svarbu?

Nauji reikalavimai skirti:

• užtikrinti aukštą vartotojų sveikatos apsaugos lygį,
• suvienodinti CMR medžiagų uždraudimą visoje ES vidaus rinkoje,
• suteikti aiškias ir vienodas taisykles kosmetikos gamintojams, platintojams ir profesionaliems naudotojams.

Susipažinti su Komisijos reglamento (ES) 2026/78 tekstu galite paspaudę šią nuorodą  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:L_202402564

Iškilus klausimų dėl šių pokyčių įgyvendinimo, galima kreiptis el. paštu info@nvsc.lt arba tel. Nr. +370 5 264 9676

NVSC inf.

„Pneumokokinė infekcija dažnai suvokiama kaip tolima ar mažai tikėtina grėsmė, tačiau realybėje ji ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Skiepai leidžia reikšmingai sumažinti sunkios ligos eigos ir komplikacijų riziką, tačiau gyventojų žinios apie šią galimybę vis dar išlieka nepakankamos“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

Pernai lapkritį VLK užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad tik trečdalis respondentų žino apie tai, jog tam tikros gyventojų grupės gali nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Dar 38 proc. apklaustųjų teigė apie tai girdėję, tačiau nežinojo detalių, o 26 proc. gyventojų apie tokią galimybę iki šiol apskritai neturėjo jokios informacijos. Šie duomenys rodo, kad nemaža dalis žmonių vis dar nepasinaudoja valstybės suteikiama galimybe apsisaugoti nuo ligos, galinčios sukelti plaučių uždegimą, sinusitą, ausų uždegimą ar net kraujo užkrėtimą ir kitas sunkias komplikacijas.

Pneumokokinę infekciją sukelia Streptococcus pneumoniae bakterija, plintanti oro lašeliniu būdu. Ji gali būti randama ir sveikų žmonių nosiaryklėje, tačiau nusilpus imuninei sistemai tampa pavojinga. Didžiausia rizika susirgti ir patirti sunkias ligos formas kyla vyresnio amžiaus žmonėms bei gyventojams, sergantiems lėtinėmis širdies, kvėpavimo takų, onkologinėmis ligomis ar cukriniu diabetu. Dėl to pneumokokinės infekcijos išlieka viena dažniausių hospitalizacijos ir mirtingumo nuo infekcinių ligų priežasčių.

Specialistai pabrėžia, kad suaugusiesiems dažniausiai pakanka vieno skiepo nuo pneumokokinės infekcijos. Ši vakcina reikšmingai sumažina sunkios pneumokokinės pneumonijos ir jos komplikacijų riziką, nors neapsaugo nuo visų galimų plaučių uždegimo sukėlėjų. Vis dėlto tai yra efektyviausia šiuo metu prieinama apsaugos priemonė nuo pavojingiausių pneumokokinės infekcijos formų, o daugeliu atvejų pakartotinis skiepijimas nėra reikalingas.

Svarbi naujiena gyventojams – paankstinta nemokamo skiepijimo nuo pneumokokinės infekcijos amžiaus riba. Nuo šiol Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nemokamai skiepytis gali visi 65 metų ir vyresni žmonės. Anksčiau tokią galimybę turėjo 75 metų ir vyresni gyventojai.

„Sprendimas paankstinti amžiaus ribą priimtas atsižvelgiant į epidemiologinius duomenis ir tarptautines rekomendacijas. Pasaulio sveikatos organizacija ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai 65 metų ir vyresnius žmones įvardija kaip vieną pagrindinių rizikos grupių, turinčių didesnę tikimybę susirgti pneumokokų sukeltomis ligomis ir patirti sunkias jų komplikacijas. Taip pat įvertinta, kad ankstesnėse rizikos grupėse skiepijimo apimtys buvo nedidelės, o fondo lėšų pakanka tam, kad apsauga būtų suteikta platesniam gyventojų ratui“, – sako A. Grušeckienė.

Nemokamai nuo pneumokokinės infekcijos taip pat skiepijami rizikos grupėms priklausantys vaikai ir suaugusieji, sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis. Vakcinacija atliekama gydymo įstaigose, prie kurių gyventojai yra prisirašę, todėl norint pasinaudoti šia galimybe pakanka kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Valstybinė ligonių kasa ragina gyventojus aktyviau domėtis skiepijimo galimybėmis ir nelaukti, kol liga primins apie save. Didesnis informuotumas ir laiku priimtas sprendimas skiepytis gali padėti išvengti sunkių ligos formų, hospitalizacijos ir ilgalaikių komplikacijų, kurios neretai tampa iššūkiu ne tik pačiam žmogui, bet ir visai sveikatos sistemai.

VLK inf. 

Sergamumas Jonavoje 

Kauno apskrityje sergamumas 959.13 atv./100 tūkst. gyventojų. Sergamumas Jonavos rajone dar didesnis- 1077.05 atv./ 100 tūkst. gyventojų. Iš viso Jonavos rajone serga 448 gyventojai: iš jų 106 gripo atvejai, nustatyti 4 COVID-19 susirgimai, 338 asmenys serga ŪVKTI. 

Lyginant 2-osios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su 1-osios savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu ir COVID-19 liga skaičius sumažėjo, ŪVKTI – padidėjo. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (2-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 195 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 19. Dėl šių ligų 14 asmenų buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad didžiausia gripo ir COVID-19 ligos komplikacijų ir mirties rizika kyla rizikos grupių asmenims, ypač vyresniems nei 65 m. ir sergantiems gretutinėmis ligomis. Praėjusią savaitę registruoti 8 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 18), asmenys priklausė 60–69 m. (3), 80–89 m. (3) ir vyresnių nei 90 m. (2) amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, visi nepasiskiepiję, ir 2 mirties nuo COVID-19 ligos atvejai (iš viso šį sezoną 31), asmenys priklausė 40–49 m. ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepiję.

Kiekvienos Lietuvos savivaldybės sergamumo duomenis galima rasti NVSC interneto svetainėje čia.

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) 1-osios savaitės duomenimis, Europos Sąjungos (ES) / Europos ekonominės erdvės šalyse (EEE), į sveikatos priežiūros įstaigas dėl ŪVKTI besikreipiančių asmenų skaičius didėja.

Sergamumas COVID-19 liga visose amžiaus grupėse išlieka žemas.  

Gripo virusas plinta toliau, nors kai kuriose šalyse sergamumo gripu pakilimas galimai jau praėjo. Dominuoja gripo A(H3N2) potipis, tačiau taip pat aptinkamas ir A(H1N1)pdm09 tipo virusas, plintantis visose amžiaus grupėse. Į ligonines patenkančių asmenų skaičius didėja visose amžiaus grupėse, tačiau daugiau vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų.

Respiracinio sincitinio viruso (RSV) plitimas pamažu didėja, tačiau išlieka žemesnis nei praėjusiais sezonais tuo pačiu laikotarpiu. Kai kuriose šalyse daugėja dėl RSV į ligonines paguldomų asmenų skaičius, ypač tarp vaikų iki 5 metų amžiaus.

Informacijos šaltinis: https://erviss.org/       

Kaip apsisaugoti?

Primename, kad saugantis gripo, COVID-19 ir kitų ŪVKTI labai svarbu laikytis šių  prevencijos priemonių – kruopščiai laikytis asmens higienos taisyklių (rankų plovimas / dezinfekcija), kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai vėdinti ir valyti patalpas (dažnai liečiamus paviršius), o svarbiausia –susirgus likti namuose, nesilankyti žmonių susibūrimuose, nevesti sunegalavusių vaikų  į ugdymo įstaigas, kreiptis į gydytoją, laikytis jo nurodymų ir rekomendacijų.

Parengta pagal NVSC duomenis 

Naujuoju lazeriu pacientai operuojami Jonavos ligoninės Dienos chirurgijos skyriuje, procedūras atlieka gydytoja chirurgė Patricija Kutkevičiūtė.

Pasak gydytojos, CO₂ lazeris yra efektyvus ir saugus sprendimas gydant įvairius gerybinius odos darinius. „Šiuo lazeriu galime šalinti papilomas, fibromas, kai kuriais atvejais – karpas ir apgamus. Labai svarbu, kad prieš procedūrą pacientą įvertintų dermatologas – įsitikinus, jog darinys yra gerybinis, galime taikyti šią technologiją, kuri užtikrina minimalų diskomfortą, greitą gijimą ir mažesnę randų riziką nei tradiciniai chirurginiai metodai“, - sako P. Kutkevičiūtė.

Įsigytas CO₂ lazeris – vienintelis Jonavos rajone. Iki šiol tokio pobūdžio procedūros buvo prieinamos tik didžiųjų miestų gydymo įstaigose ar privačiuose kabinetuose, todėl pacientams tekdavo vykti toli nuo namų ir patirti papildomų išlaidų bei nepatogumų.

„Mūsų tikslas – kad kuo daugiau reikalingų paslaugų žmonės galėtų gauti čia, Jonavoje, be ilgo laukimo ir kelionių į kitus miestus. CO₂ lazerio įsigijimas – dar vienas svarbus žingsnis stiprinant regioninę sveikatos priežiūrą ir užtikrinant paslaugų prieinamumą“, - pabrėžia ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.

Lazerinės odos darinių šalinimo procedūros Jonavos ligoninėje apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), todėl pacientams jos teikiamos nemokamai, turint gydytojo siuntimą.

Nuosekliai plėsdama diagnostikos, chirurgijos ir ambulatorinių paslaugų spektrą, Jonavos ligoninė stiprina savo, kaip modernios regioninės gydymo įstaigos, vaidmenį – kad gyventojai kokybišką ir šiuolaikišką medicinos pagalbą galėtų gauti čia pat, savo mieste.

Ligoninės investicijas į modernią įrangą ir naujų paslaugų plėtrą remia bei palaiko Jonavos rajono savivaldybė.

Jonavos ligoninės inf.

Skiepai nuo gripo yra viena efektyviausių priemonių apsisaugoti nuo sunkios ligos, sumažinti hospitalizacijų riziką ir išvengti komplikacijų, ypač kai virusas aktyviai plinta. Vakcina sumažina riziką susirgti gripu ir sunkiai sirgti net jei užsikrečiama.

Primename, kad rizikos grupėms priklausantiems asmenims – vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms ir kitiems – skiepai nuo gripo yra nemokami pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo programą. Apsauginis imunitetas susiformuoja maždaug per dvi savaites po vakcinacijos.

Pacientai, kurie gali pasiskiepyti nemokama sezonine gripo vakcina:

• 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys;
• sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.) suaugusieji ir vaikai;
• socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
• nėščiosios;
• 2-7 metų vaikai;
• sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose.

Registruotis prašome skambinant į registratūrą telefonu +370 349 690 15. Kreiptis į šeimos gydytoją NEREIKIA.

Daugiau informacijos apie vakcinas skaitykite ČIA

Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro inf. 

Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratorijos vyresnioji medicinos biologė Laima Vasiliauskaitė ir Pulmonologijos ir alergologijos centro Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja Rūta Mereškevičienė.  

Kas būdinga tuberkuliozei?

Rūta Mereškevičienė: Tuberkuliozė yra lėtai besivystanti liga. Nors šios bakterijos gali pažeisti daugelį organų, dažniausiai klinikinėje praktikoje susiduriame su plaučių tuberkulioze. Šią ligą įtariame, kai žmogų ilgai vargina kosulys, skrepliavimas, subfebrilus karščiavimas (kūno temperatūra apie 37–38 °C), padidėjęs prakaitavimas, svorio kritimas. Tačiau simptomų ilgą laiką gali ir visai nebūti. Todėl neretai tuberkuliozė diagnozuojama gerai besijaučiantiems žmonėms profilaktinio patikrinimo metu.

Nors tuberkuliozė yra užkrečiama liga, tikrai ne visi turėję kontaktą su sergančiuoju suserga. Didžiausią riziką susirgti turi žmonės, kurių imuninis atsakas silpnas – dažniausiai sergantys lėtinėmis ligomis: onkologine liga, cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, ŽIV ir kt. Taip pat riziką susirgti didina mitybos nepakankamumas. „Miegančios būsenos“ bakterijos žmogaus organizme gali gyventi metų metus ir suaktyvėti tik nusilpus imunitetui.

Kokia yra Lietuvos sergamumo tuberkulioze situacija Europos kontekste? Kaip keičiasi sergamumo statistika?

Rūta Mereškevičienė: Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje palaipsniui mažėja. Tai lemia nauji, efektyvūs vaistai ir inovatyvi, greita diagnostika. Vis dėlto Lietuvoje išlieka didelė vaistams atsparios tuberkuliozės dalis. Pavyzdžiui, 2024 metais nustatyti 666 nauji atvejai, iš jų net 24 proc. vaistams atspari tuberkuliozė. Itin sunkios ligos formos, kai nustatoma rifampicinui (pagrindiniam tuberkuliozės gydymo vaistui) ar daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė, sudarė 17,4 proc. visų atvejų. Tai vieni blogiausių rodiklių Europoje.

Kuo tuberkuliozės sukėlėjas ypatingas mikrobiologiniu požiūriu?

Laima Vasiliauskaitė: Įprasta manyti, kad tuberkuliozę sukelia vienas mikroorganizmas, tačiau iš tiesų tai grupė genetiškai panašių sukėlėjų, vadinamų Mycobacterium tuberculosis kompleksu. Jei reikėtų apibūdinti keliais žodžiais – tai lėtas, senas ir konservatyvus mikroorganizmas.

Tai vienas seniausių infekcinių ligų sukėlėjų – tuberkuliozės nukleorūgščių aptikta anksčiausiai datuojamuose archeologiniuose žmogaus palaikuose. Vieni šaltiniai teigia, kad šiam sukėlėjui apie 7 tūkst. metų, kiti – net 70 tūkst. Tai savotiška infekcijų pasaulio rekordininkė.

Dauguma bakterijų dauginasi kas keliasdešimt minučių, o tuberkuliozės sukėlėjas – itin lėtas: viena bakterija pasidalija į dvi vos dažniau nei kartą per parą. Dėl to mikrobiologinių tyrimų rezultatų tenka laukti ilgai – nuo kelių savaičių iki trijų mėnesių, kai tuo tarpu kitų bakterijų tyrimų rezultatai dažnai gaunami per kelias paras.

Skreplių ėminiai laboratorijoje apdorojami specialiais metodais, naudojant natrio hidroksido tirpalą, kuris sunaikina daugumą kitų kvėpavimo takų mikroorganizmų. Tuberkuliozės mikobakterijos išlieka gyvybingos dėl ypatingos sienelės, saugančios jas nuo rūgščių ir šarmų poveikio. Tai lemia jų atsparumą aplinkos veiksniams ir daliai dezinfekantų. Skirtingai nei daugelis kitų bakterijų, tuberkuliozės sukėlėjai tarpusavyje beveik nesidalija genetine informacija, lemiančia atsparumą vaistams – jie labai konservatyvūs (atsparumas vaistams įgyjamas vienai mikobakterijai pasidalinant į dvi).

Tuberkuliozės sukėlėjas laikomas pavojingu. Kaip užtikrinamas laboratorijos darbuotojų saugumas?

Laima Vasiliauskaitė: Tuberkuliozės sukėlėjas priskiriamas trečiajai mikroorganizmų kategorijai pagal pavojingumą. Todėl laboratorijos darbuotojai dirba trečio biologinio saugumo lygio sąlygomis – dėvėdami specialias asmens apsaugos priemones, neigiamo slėgio patalpose, naudodami biologinės saugos spintas. Reikia pabrėžti, kad tokį darbą gali atlikti tik aukštos kvalifikacijos, didelę patirtį turintys specialistai.

Kuo išskirtinė Santaros klinikų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratorija?

Laima Vasiliauskaitė: Laboratorinės medicinos centro Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratorija siūlo plačiausią tuberkuliozės ir ne tuberkuliozės mikobakterijų molekulinių ir mikrobiologinių tyrimų spektrą Lietuvoje. Be to, atliekame referentinės tuberkuliozės laboratorijos funkcijas ir atstovaujame Lietuvai Europos referentinių tuberkuliozės laboratorijų tinkle.

Tai reiškia, kad teikiame konsultacijas ir metodinę pagalbą kitoms šalies laboratorijoms, organizuojame kvalifikacijos kėlimo mokymus. Pavyzdžiui, kartu su kolege Rūta šių metų rugsėjį organizavome trijų dienų tarptautinius Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų draugijos tuberkuliozės genominės diagnostikos ir epidemiologijos mokymus, skirtus mikobakteriologijos ekspertams.

Kokie pagrindiniai mikrobiologiniai ir molekuliniai metodai naudojami tuberkuliozei nustatyti?

Laima Vasiliauskaitė: Svarbiausi – molekuliniai tyrimai, leidžiantys greičiausiai nustatyti tuberkuliozės sukėlėją plaučių ir kitų organų ėminiuose. Jau apie 15 metų per mažiau nei dvi valandas galime nustatyti, ar žmogus serga tuberkulioze ir ar liga atspari pagrindiniam vaistui, o pastaruosius penkerius metus – ir ar ji atspari kitiems svarbiems gydymui naudojamiems vaistams. Šiuos tyrimus vieninteliai Lietuvoje atliekame visą parą, septynias dienas per savaitę.

Taip pat atliekama rūgštims atsparių bakterijų mikroskopija, kuri labiau tinkama gydymo kontrolei, bet ne naujų atvejų diagnostikai, nes rūgštims atsparioms bakterijoms dažyti skirti dažai nudažo ir kitas mikobakterijas ar net kitų genčių bakterijas.

Atliekami ir pasėliai į skystą bei standžią mitybines terpes. Nors jų rezultatų gali tekti laukti nuo kelių savaičių iki net dviejų mėnesių, pasėlis išlieka auksiniu tuberkuliozės diagnostikos standartu. Išauginus sukėlėją, atliekami tyrimai dėl jautrumo vaistams nuo tuberkuliozės.

Kodėl svarbu tirti jautrumą tokiam dideliam vaistų skaičiui?

Rūta Mereškevičienė: Gydant vaistams atsparią tuberkuliozę labai svarbu vienu metu skirti 4–5 efektyvius vaistus. Nors prieštuberkuliozinių vaistų sąrašas ilgas, bakterijos dažnai būna atsparios keliems iš jų vienu metu, o gydymą riboja ir nepageidaujami reiškiniai bei paciento gretutinės ligos. Todėl informacija apie kiekvieno vaisto efektyvumą konkrečiam pacientui yra ypač svarbi.

Mikrobiologiniai tyrimai reikalingi ne tik diagnozei nustatyti, bet ir gydymo eigai vertinti. Pagal juos sprendžiame, ar pacientas dar išskiria mikobakterijas, o retais atvejais kartojame ir atsparumo vaistams tyrimus. Sudėtingais atvejais glaudžiai bendradarbiaujame su medicinos biologais – kartu vertiname rezultatus ir parenkame tinkamiausius tyrimus. Šis bendradarbiavimas leidžia užtikrinti aukščiausio lygio pacientų gydymą.

Ar egzistuoja ir kitos, tuberkuliozės nesukeliančios, bet žmogui pavojingos mikobakterijos?

Rūta Mereškevičienė: Taip, išskiriamos tuberkuliozės mikobakterijos ir netuberkuliozės mikobakterijos. Pastarųjų yra apie 200 rūšių – jos aptinkamos aplinkoje, dirvožemyje, vandenyje, gali būti perduodamos ir gyvūnų. Vakarų ir Pietų Europoje, sumažėjus tuberkuliozės atvejų, vis dažniau nustatoma netuberkuliozės mikobakterijų sukeliama plaučių liga. Tokius atvejus vis dažniau matome ir Lietuvoje.

Laima Vasiliauskaitė: Išauginus šias mikobakterijas pasėlyje, molekuliniais metodais nustatoma jų rūšis. Nustačius rūšį, atliekami fenotipiniai jautrumo vaistams tyrimai. Priklausomai nuo rūšies, tyrimas trunka nuo dviejų iki šešių savaičių. Šiuos tyrimus atliekame vieninteliai Lietuvoje.

Su kokiais mitais apie tuberkuliozę susiduriate dažniausiai?

Rūta Mereškevičienė: Vienas dažniausių mitų – kad tuberkuliozė yra nepagydoma. Tai netiesa: laikantis gydytojų rekomendacijų, gydymas dažniausiai būna sėkmingas. Taip pat klaidinga manyti, kad tuberkulioze serga tik socialinę atskirtį patiriantys asmenys – ši liga gali paliesti bet kurį. Dar vienas mitas – kad užsikrėtus mikobakterijomis būtinai išsivystys aktyvi liga, nors daugeliu atvejų infekcija lieka latentinė, t. y. nesukelia jokių simptomų.

Kada ir kaip reikėtų pasitikrinti dėl tuberkuliozės?

Rūta Mereškevičienė: Jeigu turėjote kontaktą su sergančiu tuberkulioze, būtina pasitikrinti. Pagrindinis tyrimas – krūtinės ląstos rentgenograma. Nustačius pakitimų, reikia kreiptis į gydytoją pulmonologą. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei ilgą laiką vargina kosulys, skrepliavimas, neaukšta temperatūra, svorio kritimas ar gausus prakaitavimas.

Žinutė kolegoms

Laima Vasiliauskaitė: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ekstrapulmoninė tuberkuliozė sudaro bent 15 proc. atvejų ES ir EEE šalyse, tačiau Lietuvoje – tik apie 7 proc. Todėl kviečiu įvairių sričių specialistus, kilus įtarimui ar klausimams dėl ėminių paėmimo, drąsiai kreiptis į mūsų laboratoriją. Kontaktus galima rasti Santaros klinikų interneto svetainėje.

Abi esate doktorantės. Kokiomis temomis atliekate mokslinius tyrimus?

Laima Vasiliauskaitė: Mano tyrimų tema – Lietuvoje paplitusių M. tuberculosis padermių virulentiškumą, atsparumą vaistams ir plitimą lemiantys genominiai veiksniai. Esame nusekvenavę daugiau nei 700 daugeliui vaistų atsparių padermių. Preliminarūs rezultatai rodo, kad apie 40 proc. pakartotinai susirgusių pacientų patiria reinfekciją, o ne ligos atkrytį. Taip pat matome, kad didžioji dalis vaistams atsparios tuberkuliozės Lietuvoje yra vietinės kilmės. Lietuvoje dažniausiai aptinkami Pekino, Uralo ir Lotynų Amerikos genotipai.

Rūta Mereškevičienė: Mano doktorantūros tema – prieštuberkuliozinių vaistų nepageidaujami reiškiniai ir jų rizikos veiksniai, taip pat sergančiųjų mitybos ir psichologinės būklės vertinimas. Tyrimus pradėjau neseniai, todėl galutines išvadas dar bus galima daryti vėliau.

Santaros klinikų pranešimas spaudai 

Kodėl prakaituojame?

Prakaitavimas, kaip nurodo profesorė, yra normali organizmo reakcija, kurios pagrindinė užduotis – termoreguliacija, bet kartu atliekamos ir kitos funkcijos: nežymi detoksikacija (šalinamas šlapalas, pieno rūgštis, mikroelementų perteklius), odos barjero ir mikrobiotos palaikymas (prakaitas turi antimikrobinių peptidų), elektrolitų, skysčių pusiausvyros palaikymas, cheminė komunikacija“ – kai išskiriamos medžiagos veikia kaip feromonai, turintys įtakos socialinei sąveikai, seksualinei traukai.

Prakaituojame visi ne vienodai: prakaito intensyvumą ir kvapą pirmiausia lemia mūsų genetika ir mikrobiota, tai pat įtakos turi aplinkos veiksniai, dėvimų rūbų medžiagos sudėtis (šiuo atveju derėtų vengti sintetinių rūbų, ypač apatinio trikotažo), mūsų mityba (pvz. alkoholio vartojimas, česnako, svogūnų, kitų aštrių prieskonių vartojimas), poilsio ir darbo režimas. 

„Prakaito liaukų mūsų organizme yra keli milijonai ir jos būna kelių rūšių. Vienos liaukos išsidėsčiusios visame kūne ir labiausiai atsakingos už termoreguliaciją. Šių liaukų prakaitas sudarytas iš vandens, elektrolitų ir dažniausiai yra bekvapis, prakaitavimas suintensyvėja esant karštai aplinkai arba intensyviau sportuojant, kad organizmas greičiau atvėstų, neperkaistumėme. Šių liaukų išskiriamas prakaitas įgauna kvapą, kai prakaitas susimaišo su žmogaus odos mikroflora, kuri yra individuali kiekvienam žmogui arba jei prakaitas išsiskiria mažai ventiliuojamose vietose (pvz. pažastys, įvairios kūno raukšlės, esant nutukimui).

Kitos prakaito liaukos lokalizuojasi tik tam tikrose vietose – pvz. kirkšnyse, pažastyse, veide, ant lytinių organų ir jų išskiriamo prakaito sudėtis nebėra tik vanduo ir tam tikri elektrolitai, bet dažniausiai kartu būna išskiriamos tam tikros medžiagos, tokios kaip lipidai, baltymai. Ir vėl – kai prakaitą veikia ant žmogaus kūno esantys mikroorganizmai, kurie skaido išskiriamas medžiagas, prakaitas gali įgauti tam tikrą specifinį kvapą“, – komentavo prof. D.Veličkienė. Kartu ji pridūrė, kad šių liaukų veikimui įtakos turi lytiniai hormonai, emociniai dirgikliai, bet ne aplinkos temperatūra.

Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė prof. Džilda Veličkienė atkreipė dėmesį, kad padidėjęs prakaitavimas gali būti juntamas ne visame kūne, bet konkrečiose jo vietose. Pavyzdžiui, lokalus prakaitavimas, kuris pasireiškia tik rankų srityje, delnuose, dažniausiai yra susijęs su žmogaus emocijomis, reakcija į stresą. Tokia organizmo reakcija susiformavo evoliucijos eigoje ir buvo palanki saugantis pavojų, nes drėgnesni delnai gali duoti geresnį sukibimą su aplinkoje esančiais daiktais.

Visgi toks prakaitavimas nėra endokrininės ligos išdava, o daugiau susijęs su asmens psichoemocine sveikata. Tad jei toks prakaitavimas trukdo gyvenimo kokybei, reikėtų pagalbos kreiptis į psichoterapeutą. Padėti galėtų meditacija, požiūrio į stresines situacijas keitimas, visi kiti psichoterapijos būdai.

Gydytoja įspėjo, kad sunerimti reikėtų, jeigu staiga pakinta prakaito intensyvumas, atsiranda naktinis prakaitavimas ar pasikeičia prakaito kvapas ir šie simptomai kurį laiką tęsiasi. Tai gali būti pirmasis ženklas, kad sutriko hormonų balansas, galbūt vyksta rimti pokyčiai kažkurioje organų sistemoje arba tai gali būti ir beprasidedančios onkologinės ligos simptomas. Bet kuriuo atveju būtina skubiai kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas reikiamą gydytoją specialistą.

Ilgas ligų sąrašas

Pasak prof. D.Veličkienės, į endokrinologus neretai kreipiamasi dėl padidėjusio prakaitavimo. Nors tikslios statistikos nėra, profesorės tikinimu, tai galėtų būti apie 5-10 procentų visų besikreipiančių pacientų.

„Pasikeitęs prakaitavimo pobūdis gali būti daugelio endokrininių ligų požymis. Aišku, tai gali rodyti ir kitas ligas, ne tik endokrinines, pavyzdžiui, toks simptomas gali būti būdingas tuberkuliozei ar kitai infekcinei ligai. Gali būti pirmasis kraujo ligų, tokių kaip limfomos ar leukemijos simptomas  Gali būti toli pažengusių kepenų, inkstų, neurologinių ligų (pavyzdžiui, Parkinsono ligos) simptomas. Kartais didesnį prakaitavimą lemia tam tikrų (pvz. psichiatrinių) medikamentų vartojimas.

Iš endokrininių ligų padidėjęs prakaitavimas dažniausiai leidžia įtarti skydliaukės veiklos sutrikimus, rečiau pasitaiko tokios ligos kaip feochromocitoma, akromegalija, neuroendokrininiai navikai, sergantiems  cukriniu diabetu - hipoglikemija. Greta minėtų ligų padidėjusiu  prakaitavimu dažniausiai skundžiasi moterys perimenopauzės ar menopauzės metu bei nutukimu sergantys asmenys. Vyrai, jeigu turi vieną iš mano minėtų endokrininių ligų arba turi per didelį kūno svorį, taip pat gali susidurti su padidėjusio prakaitavimo problemomis“, – tikino Kauno klinikų gydytoja endokrinologė.

Į klausimą, ar visi besikreipiantys dėl per didelio prakaitavimo asmenys tiriami dėl visų šių ligų, profesorė atsako, kad ne. „Mes vertiname simptomų visumą, tai reiškia, kad vertiname ir kitus kartu su padidėjusiu prakaitavimu esančius simptomus ir pagal tai matome, kuri liga labiausiai tikėtina. Į tai atsižvelgdami atliekame reikalingus tyrimus ligos diagnostikai. Dažnai pacientai prašo ištirti kortizolio koncentraciją, nes jie patiria stresą, bet ir taip yra žinoma, kad patiriant lėtinį stresą arba esant labai dideliam nerviniam jautrumui, kortizolio kiekis bus didesnis.  Mes, jeigu neįtariame endokrininės ligos, streso hormonų lygio netiriame. Mes tyrimus atliekame šita linkme tik tada, jeigu yra įtarimas, kad, nepriklausomai nuo streso lygmens, organizmas gamina per daug vienokio ar kitokio hormono, tarp jų ir kortizolio, tai tada mes atliekame specifinius tyrimus, kad tas ligas atmestume“, – pabrėžė prof. D.Veličkienė.

Galimi gydymo būdai

Šeimos gydytojas, greičiausiai bus pirmasis, kuris įvertins, kuria kryptimi reikia toliau tirti, atlikęs pagrindinius kraujo tyrimus ir įvertinęs prakaitavimą lydinčius simptomus.  Pavyzdžiui, jei greta prakaitavimo yra ir svorio mažėjimas, širdies plakimas, nervingumas, akių simptomai, gūžys arba padidėjęs epizodinis prakaitavimas lydimas ir didesnio kraujospūdžio ar veido bruožų pasikeitimo – greičiausiai būsite nukreiptas endokrinologo konsultacijai, jei iš kraujo tyrimų būtų matoma, kad yra pakitę kepenų rodmenys – būsite nukreiptas gastroenterologo konsultacijai, jei pakitę bendro kraujo rodikliai ar yra padidėję limfmazgiai – toliau bus tikslingas onkohematologo ištyrimas“, – vardijo Kauno klinikų gydytoja endokrinologė.

Iš tyrimų rezultatų aptikus, kurios organų sistemos sutrikimas nulėmė simptomus, pagal tai skiriami detalesni tyrimai ir parenkamas gydymas. Jeigu padidėjęs prakaitavimas pasireiškė dėl konkrečios ligos – būtent ši ir yra gydoma: ar tai būtų infekcija, ar endokrininė liga – pritaikius tinkamą gydymą ir prakaitavimas normalizuojasi.

Atskirais atvejais, kai pirminė hiperhidrozė (padidėjęs prakaitavimas, nesant kitų priežasčių), kuri nulemta genetiškai, prasideda jaunystėje (jaunesniems nei 25 metų amžiaus žmonėms) ir kuomet labiausiai prakaituoja delnai, pėdos, pažastys ypač stresinėse situacijose bei blogina gyvenimo kokybę, galima taikytis vietinį gydymą botulino injekcijomis į atitinkamas sritis. Gydymo botulino injekcijomis efekto trukmė svyruoja nuo 4 iki 6 mėnesių, vėliau procedūras reikia kartoti.  Jeigu yra profuzinis – neįprastai gausus daugelio kūno vietų prakaitavimas, – botulino injekcijos greičiausiai problemų neišspręs arba išspręs tik iš dalies.

„Todėl aš vis tiek būčiau linkusi kalbėti apie tai, kad jeigu prakaitavimas yra konkrečios ligos simptomas, didžiausią dėmesį reikėtų skirti būtent tos ligos gydymui. O botulino injekcijos labiau gali būti taikomos kai yra fiziologinis, įprastas prakaitavimas, bet žmogus jaučia, kad tas prakaitavimas jam yra per intensyvus“, – patarė profesorė.

Padidėjusio prakaitavimo, pasak gydytojos endokrinologės, nereikėtų ignoruoti jokiame amžiuje, ypač, jei simptomas suintensyvėja naktį. Jeigu prasidėjus menopauzei moterį vargina karščio bangos bei jas lydi dar ir kiti simptomai – taip pat delsti nereikėtų. „Visais atvejais reikėtų į tai kreipti dėmesį ir pagalvoti, kad tai gali būti ir kitos ligos, rimtos ligos pirmas signalas“, – dėmesį atkreipė Kauno klinikų profesorė.

Galiausiai, pasak jos, joks gydymas neduos siekiamų rezultatų, jei nekeisime savo gyvensenos: neatsigręšime į sveiką mitybą, nevaldysime streso, naudosime netinkamas higienos priemones, rinksimės sinetinių audinių rūbus ir nesilaikysime higienos reikalavimų. „Labai svarbu, kokį maistą valgome. Jei valgomas aštrus maistas, vartojamas alkoholis, mažai išgeriama vandens – visa tai taip pat gali prisidėti prie blogesnio prakaito kvapo, kas gali būti klaidingai palaikoma ligos simptomu. Kartu svarbu atkreipti dėmesį ir į tinkamą darbo bei poilsio režimą, nes tai taip pat turi įtakos medžiagų apykaitai bei prakaito reguliavimui, kaip vienas iš lėtinio streso, nerimo, perdegimo predisponuojančių veiksnių. Tai šiuos dalykus reikėtų įsivertinti“, – patarė prof. D.Veličkienė.

UAB „Lietuvos sveikata“ inf.

Autorė: Laura Adomavičienė

Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė tikina, kad maisto netoleravimo testų populiarumas išaugo dėl lengvos komercinės prieigos, agresyvios rinkodaros, vilties greitai rasti lėtinių, neaiškios kilmės simptomų (pvz., pilvo pūtimas, nuovargis) priežastį ir didelio susidomėjimo personalizuota mityba.

„Nors pilnavertė mityba tikrai svariai prisideda prie sveikatos išsaugojimo ir lėtinių ligų valdymo, tačiau šiuolaikinis skubantis žmogus dažnai neturi resursų iš esmės gilintis į tikrąsias prastos savijautos priežastis ir sprendimus, todėl vis patraukliau atrodo „piliulė“ – kone stebuklingas testas, po kurio gauni sąrašą, kas galima ir kas ne, plius pažadą, kad staiga išsispręs problemos“, – pastebi A. Zabulionė.

Testų rezultatai interpretuojami klaidingai

Maisto netoleravimas, pasak KTU mokslininkės, atsiranda tada, kai žmogaus organizmas negali tinkamai virškinti ar įsisavinti maisto, todėl paprastai atsiranda įvairių, su virškinimo sistema susijusių simptomų.

„Pavyzdžiui, laktozės netoleravimas yra tada, kai organizme trūksta laktazės fermento arba jo nepakanka pieno produktuose esančiam laktozės kiekiui suvirškinti, todėl atsiranda virškinimo trakto diskomfortas, viduriavimas ir (arba) pilvo pūtimas“, – teigia A. Zabulionė.

Dažniausiai siūlomi specifinio IgG antikūno nustatymo testai, kurie matuoja imunoglobulino G kiekį kraujyje, reaguojant į įvairius maisto baltymus. Teigiama, kad didelis IgG kiekis rodo „jautrumą“ ar „netoleravimą“ tam maistui.

„Šis testas, kurį siūlo įvairios įmonės, nustato IgG lygį keliems maisto produktams (dažniausiai net 100 ar daugiau maisto produktų su vienu testu). Teigiama, kad maisto produktų, kuriuose yra didelis IgG kiekis, pašalinimas gali panaikinti daugelį nepageidaujamų simptomų“, – sako A. Zabulionė.

Visgi KTU mokslininkė atkreipia dėmesį, kad IgG antikūnai rodo tik tai, kad žmogus vartojo tą maistą (imuninė atmintis) ir kad jo virškinimo sistema veikė, bet ne maisto netoleravimą ar alergiją.

„Klaidingai interpretuojama, kad padidėjęs IgG yra ligos priežastis ar indikatorius. Aukštas IgG kiekis paprastai yra normalus, sveiką toleranciją rodantis atsakas į neseniai valgytą maistą. Po testo susidaro klaidingas įspūdis, nes atsakymuose dažniausiai kaip „netoleruojamus“ produktus matote tai, ką valgėte paskiausiai ir peršasi klaidinga išvada, kad būtent pastaruoju metu valgytas maistas ir sukėlė blogą savijautą“, – tikina A. Zabulionė.

Dėl to atlikę testus žmonės be reikalo pašalina iš mitybos maisto produktus, kurie iš tikro nedaro jokios žalos organizmui.

Galima prisidaryti dar daugiau žalos

KTU mokslininkė pastebi, kad atliekant maisto netoleravimo testus tiriamųjų produktų sąraše dažniausiai būna visiškai normalūs maisto produktai – įvairios kruopos, mėsos rūšys, daržovės, vaisiai, žuvis ir jūros gėrybės ir pan.

„Būtent tai ir turi sudaryti pilnavertės mitybos pagrindą. O štai žiūrint iš loginės pusės, sunkiai virškinami ir ilgai vartojant virškinimo sistemai daugiausiai žalos atnešantys yra būtent ne paminėti maisto produktai, o stipriai perdirbtas maistas. Jau nuo pat pradžių šis tyrimas nelogiškas: priešina žmogų su natūraliu, įprastu maistu, o tai netiesiogiai gali paskatinti didesnį ir perteklinį stipriai perdirbto maisto vartojimą“, – sako KTU mokslininkė.

Dažnai iš testus atliekančių įmonių pusės dalinami labai tikrovės neatitinkantys pažadai – pagerėjusi odos būklė, geresnis virškinimas, padidėjęs energijos lygis, migrenos, lėtinio nuovargio sindromo gydymas ir pan.

A. Zabulionės nuomone, turint bent vieną minėtą simptomą, žmogui reikalinga reali gydytojo pagalba, nes tai gali būti rimto sveikatos sutrikimo padariniai. Tad bandant spręsti tokias problemas pagal testo atsakymą, galima prisidaryti dar daugiau žalos – vėluoti nustatyti tikrąją sveikatos problemos priežastį (pvz., lėtinę ligą) ir be reikalo save alinti, nuskurdinant maisto racioną.

„Pastebėjau, kad tokie testai siūlomi ir vaikams, o jiems tai labai pavojinga – labai ir nepagrįstai apribojus vaiko mitybą kyla rimta rizika neužtikrinti visų augančiam organizmui reikalingų maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų ir tokiu būdu neigiamai paveikti vaiko vystymąsi“, – teigia KTU mokslininkė.

Pataria vesti mitybos dienoraštį

Tokios organizacijos kaip Europos alergijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos akademija (ACAAI) ir Pasaulio alergijos organizacija (WAO) nerekomenduoja IgG testų maisto alergijai ar netoleravimui diagnozuoti.

„Pseudomokslu paremti maisto netoleravimo testai populiarėja, nes siūlo greitus, paprastus ir tariamai asmeninius atsakymus į sudėtingas sveikatos problemas, kurioms medicinos specialistai dažnai negali rasti vieno greito sprendimo. Prie to prisideda ir socialinė medija bei tikėjimas „alternatyviais“ metodais. Įspūdžius dažnai sustiprina ir išaukštinamos vieno ar kito asmens „stebuklingo“ pasveikimo istorijos“, – sako A. Zabulionė.

Vietoj brangių testų įtariantiems maisto netoleravimą žmonėms KTU mokslininkė pataria vesti mitybos dienoraštį, kruopščiai fiksuojant suvartotą maistą ir simptomus, o vėliau kreiptis į šeimos gydytoją arba dietologą, kad būtų suteikta pagalba atliekant eliminacinę dietą kontroliuojamomis sąlygomis.

„Stebėjimą reikėtų atlikti bent porą mėnesių ir labai atidžiai skaityti etiketes bei analizuoti, kas buvo suvartotame produkte. Ypač kalbant apie jau pagamintus produktus ar patiekalus: žmonės net nustemba, kad pyrage ar porcijoje keksiukų gali būti daugiau kiaušinių nei tipinėje „brančo“ porcijoje. Būkite labai atidūs ir kritiški“, – pataria KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė A. Zabulionė.

Tinkamai diagnostikai žmogus turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali nukreipti pas alergologą-klinikinį imunologą (dėl alergijų), gastroenterologą (dėl virškinimo ligų, įskaitant celiakiją ir netoleravimą) ar gydytoją dietologą dėl individualios mitybos korekcijos.

Kauno technologijos universitetas

Ieškodami sveikesnių alternatyvų, neretai pasikliauname įvairiais ženklais: „Ekologiška“, „Draugiška vaikams“, „Tvaru“ ir pan. Tačiau ką šie teiginiai iš tikrųjų reiškia – ar jie pagrįsti, ar tai tik gražios etiketės?  

„Draugiška“ etiketė – nereiškia kad saugu 

Pirkdami baldus gana neretai galime pamatyti ženklą „Draugiška vaikams“, „Draugiška gyvūnams“ ar pan. Tačiau ar visuomet šie ženklai reiškia, kad gaminys yra sveikas? 

Pavyzdžiui ženklas „Draugiškas gyvūnams“ dažniausiai reiškia ne kad tas baldas yra saugus gyvūnams ar aplinkai, o tai, kad jis turi tam tikras funkcines savybes, patogias augintinių šeimininkams – audinys yra atsparesnis įbrėžimams, lengviau valomas paviršius ir pan. O kartais tai gali reikšti, kad paviršius yra impregnuotas apsaugine danga, kad neįsigertų skysčiai ar purvas. 

„Svarbu suprasti, kad tokie teiginiai nieko nepasako apie cheminę sudėtį ir negarantuoja, jog baldas yra saugus jūsų ar gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Netgi priešingai – reikėtų suklusti, jei audinys ar paviršius buvo chemiškai apdorotas, pvz., vandenį ir riebalus atstumiančiomis medžiagomis ar dėmių atsparumą didinančiomis dangomis. Tokiam poveikiui dažnai naudojamos PFAS grupės cheminės medžiagos – itin patvarios, aplinkoje besikaupiančios ir siejamos su neigiamu poveikiu žmonių ir gyvūnų sveikatai. Paradoksalu, bet tai reiškia, kad „draugiškas augintiniams“ baldas nebūtinai yra draugiškas pačiam augintiniui.“ – sako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius. 

Kas yra aplinkosauginiai teiginiai? 

Aplinkosauginiai teiginiai naudojami parodyti produktų aplinkosauginius privalumus ir yra skirstomi į tris kategorijas. I tipo ekologiniai ženklai – tai specialūs simboliai, pateikiami ant produktų pakuočių ar aprašymuose, kurie nurodo, kad šie gaminiai atitinka tam tikrus standartus apimančius įvairius aspektus: cheminių medžiagų turinį, išteklių naudojimo efektyvumą, mažesnį poveikį klimatui ar natūralių ekosistemų apsaugą. Ši atitiktis patvirtinta nepriklausomų trečiųjų šalių. II tipo aplinkosauginiai teiginiai – tai gamintojo savarankiškai deklaruojami produkto aplinkosauginiai privalumai, kurie nėra sertifikuoti trečiųjų šalių, bet gan dažnai naudojami gamintojų ženklinant produktus. III tipo aplinkosauginiai teiginiai – tai produkto aplinkosauginės deklaracijos, kurias pateikia gamintojas. 

„Aplinkosauginiai teiginiai padeda mums pasirinkti gaminius, kurie mažiau kenkia gamtai ir žmogui. Tai svarbu, nes rinkoje gausu produktų, kurių gamyba ar naudojimas gali neigiamai paveikti aplinką, o pirkėjui rasti informaciją apie įvairius gaminius ir sprendimą priimti savarankiškai gali būti labai sudėtinga“ – komentuoja cheminių medžiagų ekspertas. 

Svarbu domėtis, ką kiekvienas ženklas reiškia 

Kai kurie gamintojai priskiria gaminiui aplinkosauginius teiginius ar ženklina juos savo pačių sukurtomis aplinkosauginėmis etiketėmis (II tipo ženklinimas) – kaip jau minėtas teiginys „Draugiškas gyvūnams“. Ne visais atvejais už tokio ženklinimo ar teiginių yra aiškūs kriterijai, pagal kuriuos atliekamas vertinimas ir dažniausiai tokie teiginiai nėra patvirtinti nepriklausomų trečiųjų šalių, tad kiekvieną atvejį reikia tikrinti atskirai, ar jis yra pagrįstas. 

Verčiau rinktis gaminius, paženklintus I tipo ekologiniais ženklais, nes jie sertifikuoti pagal aiškius viešai prieinamus aplinkosauginius kriterijus. Tai gali būti, pavyzdžiui, Europos sąjungos ekologinis ženklas („EU Ecolabel“), Šiaurės šalių gulbės ženklas („Nordic Swan“) ar Vokietijos mėlynojo angelo ženklas („Blue Angel“). 

„Pasitaiko atvejų, kai gaminiui suteikiami nepagrįsti ar net klaidinantys aplinkosauginiai teiginiai siekiant pagerinti produkto įvaizdį. Tai vadinama „žaliuoju smegenų plovimu“ (angl. greenwashing). Tai klaidina vartotojus – jie mano, jog renkasi sveikus bei aplinką tausojančius produktus, nors taip nėra.“ – sako G. Jegelevičius. 

Vartotojai turi teisę žinoti apie pavojingas medžiagas gaminiuose 

Europos Sąjungoje (ES) galioja REACH reikalavimai. Tai – ES reglamentas, kuris nustato taisykles, susijusias su cheminių medžiagų gamyba, importu, tiekimu ir naudojimu. Šis reglamentas yra vienas griežčiausių cheminių medžiagų reguliavimo aktų pasaulyje ir siekia užtikrinti aukštą žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį, tačiau teisinis cheminių medžiagų reguliavimas yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Tikrai ne visos pavojingos cheminės medžiagos jau yra uždraustos. Didžioji dalis dar tik tiriamos, ištyrus gali būti įtraukiamos į labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašą. „Pagal šio reglamento 33 straipsnį, bet kuris gyventojas, abejojantis gaminio sveikumu ir tvarumu, gali teikti užklausą, ir visi tiekėjai, gamintojai ar importuotojai, gavę užklausą iš pirkėjo, privalo per 45 dienas pateikti informaciją apie gaminio sudėtyje esančias didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas.“ 

Kurkime sveikus namus 

Jei norite daugiau sužinoti, kaip statyti ar atnaujinti namus, kad jie būtų sveiki jums ir mažiau kenktų aplinkai, kviečiame atsisiųsti nemokamą leidinį „Kaip susikurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?“. Jame rasite praktiškų patarimų, kaip rinktis medžiagas, planuoti darbus ir mažinti atliekų kiekį.  

Baltijos aplinkos forumo inf. 

„Nauji E. sveikatos sprendimai diegiami, kad pacientai gautų saugesnę, kokybiškesnę ir tęstinę priežiūrą, taip pat mažinant administracinę naštą gydytojams. Šie pokyčiai nėra skirti riboti ar stigmatizuoti pacientus. Priešingai – stengiamasi nuosekliai mažinti teisės aktų, kurie nepagrįstai riboja psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų teises“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėja Ieva Vaskelienė.

Pirmuoju etapu, iki 2026 m. liepos 1 d., psichikos sveikatos duomenis E. sveikatos sistemoje tvarkys tik gydytojai psichiatrai bei gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrai. Šis pereinamasis laikotarpis skirtas sklandžiam sistemos įdiegimui, praktiniam išbandymui ir administracinės naštos mažinimui. Vėlesniais etapais, be gydytojų psichiatrų, duomenis pradės tvarkyti ir kiti psichikos sveikatos priežiūros specialistai, pavyzdžiui, medicinos psichologai ir psichikos sveikatos slaugytojai.

Pradėjus tvarkyti psichikos sveikatos duomenis E. sveikatos sistemoje, šalia įprasto gydytojo pildomo apsilankymo dokumento formos atsiras specialus laukas jautriai informacijai: anamnezė, nusiskundimai, ligos istorija ir pan. Šie duomenys bus pildomi specialioje formoje, o tai užtikrins šių duomenų ribotą matomumą. 

Ką svarbu žinoti pacientams

Į E. sveikatos sistemą bus įrašoma pagrindinė su gydymu susijusi informacija: nusiskundimai, diagnozė, trumpa ligos ir gydymo istorija (anamnezė), gydymo planas, gydymo rekomendacijos, epikrizė. Istoriniai psichikos sveikatos duomenys apie ankstesnius apsilankymus į sistemą nebus perkeliami – informacija bus kaupiama tik nuo naujų apsilankymų pradžios.

Išsamius psichikos sveikatos duomenis matys tik tie specialistai, kuriems tai būtina gydymui ar skubiai pagalbai suteikti. Kiti sveikatos priežiūros specialistai šių duomenų nematys, tačiau diagnozė bus matoma visiems specialistams tais atvejais, kai ji susijusi su gydymu ar vaistų skyrimu. Tokia praktika taikoma ir šiuo metu.

Atsiras galimybė pacientams E. sveikatoje patiems matyti savo psichikos sveikatos istoriją, kuri bus pildoma nuo naujų apsilankymų.

Pereinamuoju laikotarpiu gydytojai turės galimybę dokumentuoti apsilankymus lanksčiai – išsamios psichiatrinės informacijos (išskyrus diagnozę, jei ji susijusi su medikamentų skyrimu) teikti į E. sveikatą dar neprivalės, tačiau tokia galimybė bus sudaryta.

Ką svarbu žinoti sveikatos priežiūros specialistams

Pereinamuoju laikotarpiu, iki 2026 m. liepos 1 d., numatytas lankstesnis dokumentavimo reikalavimų taikymas (E030 formą pildyti neprivalu, bet tokia galimybė sudaryta), bus teikiama metodinė pagalba ir nuoseklus sprendimų koregavimas, atsižvelgiant į realią praktiką.
Tikslas – subalansuoti klinikinius poreikius, administracinę naštą ir specialistų teisinį saugumą. 

Pereinamuoju laikotarpiu pagal identifikuotus gydytojų poreikius bus organizuojami papildomi ir atnaujinti mokymai, rengiamos vizualinės, praktinės instrukcijos, suteikiama galimybė gauti atsakymus į užduotus klausimus. 

Techninių E. sveikatos sistemos sutrikimų atvejais gydytojams ir toliau išliks galimybė išrašyti popierinius receptus. Tokiais atvejais prioritetas teikiamas pacientų paslaugų nepertraukiamumui, o formalių dokumentavimo neatitikimų vertinimas pereinamuoju laikotarpiu nebus taikomas.

SAM Komunikacijos skyrius
 

Tyrimų plėtra šeimos gydytojams ne tik suteiks galimybę greičiau nustatyti pacientų negalavimų priežastis ir pradėti gydymą, sumažins būtinybę kreiptis į gydytojus specialistus ar vykti gydytis į ligoninę, bet ir leis racionaliau naudoti sveikatos sistemos finansinius išteklius.

Į šeimos gydytojo komandos tyrimų sąrašą įtraukti tiek dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, tiek lėtinių būklių diagnostikai svarbūs tyrimai:

• vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai, kurie padeda nustatyti mažakraujystės priežastį ir paskirti tinkamą gydymą;
• vitamino D tyrimas svarbus dėl osteoporozės gydomiems pacientams, gydymo saugumui užtikrinti;
• skydliaukės funkcijos tyrimai (laisvo tiroksino, ATPO), atliekami skydliaukės funkcijai įvertinti, o tai svarbu skydliaukės ligų diagnostikai;
• Helicobacter pylori antigeno testas, padedantis greičiau išsiaiškinti virškinamojo trakto nusiskundimų kilmę;
• greitieji rota, adeno ir noro virusų testai, padedantys diagnozuoti vaikams ūmių virškinamojo trakto sutrikimų priežastį ir paskirti reikiamą gydymą;
• mikrobiologiniai pasėliai iš išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų išskyrų, padedantys tiksliai nustatyti infekcijas ir parinkti tinkamą gydymą.

Šeimos gydytojai galės plačiau taikyti ir natriuretinio peptido tyrimą. Anksčiau jis buvo skiriamas tik įtariant širdies nepakankamumą, dabar tyrimą galės atlikti ir jau sergantys šia liga pacientai. Taip gydytojai galės nuosekliau kontroliuoti paskirtą gydymą.

„Dėl platesnių diagnostikos galimybių pacientai greičiau sulauks aiškaus atsakymo dėl savo sveikatos būklės, o gydymo procesas taps nuoseklesnis. Tai ypač svarbu lėtinių ligų kontrolei, kai reguliarus stebėjimas ir savalaikiai sprendimai lemia geresnę paciento savijautą ir mažina komplikacijų riziką“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vedėja Žydrūnė Baigienė.

Nuo kitų metų plečiamas ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetuose atliekamų tyrimų sąrašas. Tai reiškia, kad žmonės, kurie dėl staiga pablogėjusios sveikatos kreipiasi poilsio ar švenčių dienomis, galės būti ištirti greičiau. Šių kabinetų gydytojai galės skirti daugiau tyrimų, padedančių nustatyti įvairių ūmių infekcijų priežastis ir paskirti tinkamą gydymą – pavyzdžiui, greituosius rota, adeno ar noro virusų testus, taip pat mikrobiologinius pasėlius.

Preliminariais ligonių kasos skaičiavimais, visiems naujiems tyrimams ir tiems, kurių skyrimo sąlygos praplečiamos, per metus prireiks per 7 mln. eurų fondo lėšų.

Ligonių kasų inf. 

Artėjant didžiosioms metų šventėms, daugelio namų virtuvės pakvimpa kepama antimi, sultingu kalakutu ar klasikine višta. Šventinis stalas dažnai asocijuojasi su jaukumu ir bendryste. Vis dėlto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena – norint, kad patiekalai būtų ne tik gardūs, bet ir saugūs, būtina laikytis kelių svarbių higienos taisyklių.

Ruošiantis Kalėdoms ir pilnėjant pirkinių krepšiams, paukštienos pasirinkimo vieta – viena iš tų, kur verta ilgiau stabtelėti, neskubėti. Specialistai rekomenduoja paukštieną į pirkinių krepšelį dėti pačioje visų pirkimų pabaigoje, kad ji kuo trumpiau būtų laikoma ne šaldytuvo temperatūroje.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis mėsą?

• Pakuotė: ji turi būti sandari, sausa ir švari. Pažeistoje pakuotėje – palanki terpė bakterijoms daugintis.
• Temperatūra: tiek parduotuvėje, tiek namuose šviežia paukštiena turi būti laikoma ne aukštesnėje nei 4 °C temperatūroje.
• Gamintojas: rinkitės tik registruotų įmonių produkciją – ant pakuotės ieškokite identifikavimo numerio.
• Išvaizda: venkite mėsos su kraujosruvomis, nemaloniu kvapu ar skysčių pertekliumi pakuotėje.

Didžiausia klaida virtuvėje – paukštienos plovimas

Nors daugeliui vis dar kyla noras nuplauti šviežią paukštieną po tekančiu vandeniu, to daryti nereikėtų. Plaunant vandens lašeliai su bakterijomis (pavyzdžiui, salmonelėmis ar kampilobakterijomis) gali pasklisti ant kriauklės, stalviršių, indų ar net drabužių. Kepimo metu aukšta temperatūra sunaikina bakterijas, todėl plovimas yra ne tik nereikalingas, bet ir pavojingas dėl kryžminės taršos rizikos.

Kryžminė tarša įvyksta tada, kai bakterijos nuo žalios mėsos patenka ant produktų, kurie nebebus termiškai apdorojami (pvz., salotų ar duonos).

Higiena – saugios virtuvės pagrindas:

• Rankų higiena: rankas su muilu plaukite  bent 30 sekundžių prieš ir po kontakto su žalia paukštiena.
• Įrankiai: naudokite atskiras pjaustymo lenteles ir peilius mėsai ir daržovėms. Po naudojimo juos kruopščiai nuplaukite karštu vandeniu.
• Šluostės: vietoj virtuvinių kempinių, kurios dažnai tampa bakterijų židiniais, rinkitės vienkartinius popierinius rankšluosčius. Daugkartines šluostes dienos pabaigoje rekomenduojama sterilizuoti verdančiame vandenyje. Kad paukštiena būtų saugi vartoti, ją būtina tinkamai termiškai apdoroti – storiausioje mėsos vietoje temperatūra turi siekti ne mažiau kaip 75 °C. Neturint maisto termometro, rekomenduojama įpjauti storiausią paukščio vietą: ištekėjusios sultys turi būti visiškai skaidrios, be rausvo atspalvio, o pati mėsa – pilnai iškepusi ir nebetampri.

Šventėms įsigijus šaldytą kalakutą ar antį, svarbu iš anksto suplanuoti jų atitirpinimą. Saugiausias būdas – atitirpinti paukštieną šaldytuve vengiant kambario temperatūros. Didesnio dydžio kalakutas gali tirpti parą ar net ilgiau, todėl šiam procesui reikėtų numatyti pakankamai laiko.

Atsakingas produktų pasirinkimas ir kruopštus jų paruošimas padeda ne tik išsaugoti šventinių patiekalų kokybę bei skonį, bet ir užtikrinti, kad šventės namuose praeitų saugiai ir be nemalonių netikėtumų.

VMVT 

Nuo kitų metų bus kompensuojamas rekordinis vaistų kiekis – 2212 preparatai, iš jų – 306 lygiagrečiai importuojami vaistai. Tai net 70 lygiagrečiai importuojamų preparatų daugiau, nei yra šiuo metu galiojančiame kainyne. 

Į 2026 m. pirmojo pusmečio kainyną įtraukti kompensuojamieji vaistai priklauso net 901 vaistų grupei. Šių metų antro pusmečio kainyne tokių grupių yra 889, tai reiškia, kad kainynas papildytas 12 naujų vaistų grupių. 

Preliminariais skaičiavimais, kitų metų pirmąjį pusmetį PSDF biudžetas sutaupys apie 5,5 mln. eurų. Lėšos taupomos, nes mažėja kai kurių originalių vaistų (pvz. trastuzumabo derukstekano, pertuzumabo / trastuzumabo, akalabrutinibo, vismodegibo) kainos, taip pat generinių vaistų (pvz. ustekinumabo, tikagreloro) kainos, į rinką patenka nauji generiniai vaistai (pvz., edoksabanas, denozumabas). Sutaupytos lėšos bus skiriamos naujų vaistų įtraukimui arba jau kompensuojamų vaistų skyrimo sąlygų plėtimui.

„Į kiekvieną kainyną stengiamės įtraukti kuo daugiau pacientams reikalingų pigesnių vaistų, kad gydymo galimybės būtų platesnės, o priemokos – kuo mažesnės. Sutaupytos lėšos į kompensavimo sistemą leis įtraukti daugiau naujų vaistų“, – sako Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Pacientams, kalendoriniais metais sukaupusiems priemokų krepšelį, kompensuojamųjų vaistų priemoka, jei įsigyjami vaistai su mažiausia priemoka, iki metų galo dengiama valstybės biudžeto lėšomis. 2025 m. krepšelio dydis – 59,04 Eur.  Nuo kiekvienų metų pradžios kaupiamas kompensuojamųjų vaistų krepšelis skaičiuojamas visiems gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Geriausias būdas patikrinti, kiek priemokų jau sukaupta krepšelyje – pažiūrėti asmeninėje E. sveikatos paskyroje.

Siekiant užtikrinti geresnį vaistinių preparatų prieinamumą ir sudaryti geresnes gydymo galimybes, kompensuojamųjų vaistų kainynas atnaujinamas du kartus per metus.

SAM Komunikacijos skyrius
 

Ne diagnozė

Mediciniškai šlapi sapnai vadinami nocturnal emissions arba nocturnal orgasms – tai nevalinga ejakuliacija ar orgazmas miego metu. Urologas M. Stanionis skuba raminti – tai nėra nei liga, nei sutrikimas. „Naktinė ejakuliacija yra natūralus fiziologinis procesas, kuris gali pasireikšti bet kuriuo gyvenimo etapu po brendimo pradžios“, – sako gydytojas.

Šlapi sapnai dažniausiai aplanko REM – greitųjų akių judesių – miego fazėje, kai smegenys yra itin aktyvios, tačiau sąmoninga kontrolė nuslopinta. Šios fazės metu suaktyvėja autonominė nervų sistema, valdanti nevalingus refleksus, įskaitant erekciją ir ejakuliaciją. Dėl to ejakuliacija gali įvykti net ir be aiškaus erotinio sapno turinio arba tuomet, kai žmogus sapno visai neprisimena.

Naktį taip pat natūraliai pakyla testosterono lygis kraujyje. Šis hormoninis svyravimas sustiprina lytinių organų kraujotaką ir jautrumą, todėl miego metu lengviau formuojasi spontaninė erekcija, tam tikromis aplinkybėmis galinti pasibaigti ejakuliacija. Kartais tai įvyksta visiškai be seksualinių fantazijų – vien dėl fiziologinių procesų.

„Tai kūno būdas palaikyti natūralų seksualinės funkcijos ritmą“, – aiškina M. Stanionis.

Su metais rimsta

Anot specialisto, paauglystėje naktinės ejakuliacijos dažnesnės dėl intensyvių hormoninių pokyčių ir bręstančio seksualumo. Brendimo laikotarpiu testosterono gamyba staigiai išauga, pradedama aktyviai gaminti sperma, todėl organizmas dažniau „reaguoja“ miego metu.

Pirmasis šlapias sapnas dažniausiai įvyksta 12-16 metų amžiuje, praėjus 1-2 metams po brendimo pradžios. Tyrimai rodo, kad iki 17 metų didžioji dalis vaikinų jau yra patyrę naktinę ejakuliaciją, o daliai jų tai tampa ir pirmąja ejakuliacija gyvenime.

„Suaugusiems vyrams šlapi sapnai paprastai būna retesni, nes ejakuliacija dažniau vyksta sąmoningai – per lytinius santykius ar masturbaciją. Vis dėlto ir suaugusiame amžiuje naktinė ejakuliacija išlieka visiškai normali ir sveika“, – pabrėžia gydytojas urologas Martynas Stanionis.

Jis atkreipia dėmesį, kad šlapi sapnai nėra išskirtinai paauglių reiškinys – jie gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, net ir po ilgos pertraukos.

Dažnis skiriasi

Kaip dažnai vyrai patiria šlapius sapnus? „Medicininės normos čia nėra. Normalus gali būti bet koks dažnis – nuo kelių kartų per mėnesį iki visiško nebuvimo“, – sako M. Stanionis.

Dažnis priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, hormonų lygio, seksualinio aktyvumo, streso, miego kokybės. Medicinos apžvalgos rodo, kad vyrai, kurie rečiau ejakuliuoja dienos metu, gali dažniau patirti naktines ejakuliacijas, tačiau šis ryšys nėra absoliutus.

„Svarbu suprasti, kad ir visiškas šlapių sapnų nebuvimas suaugusiame amžiuje yra normalu. Nerimauti reikėtų tik tuomet, jei kartu atsiranda skausmas, kraujas spermoje, šlapinimosi pokyčiai, erekcijos sutrikimai, libido sumažėjimas ar kiti galimi hormonų disbalanso požymiai“, – pabrėžia urologas.

Stresas ir miego sutrikimai taip pat gali turėti įtakos. Kai kuriems vyrams naktinės ejakuliacijos retėja, kitiems – pasireiškia epizodiškai dėl chaotiškesnio miego ir hormoninių svyravimų.

Ragina pamiršti mitus

Vienas labiausiai paplitusių mitų – kad šlapi sapnai silpnina organizmą, mažina imunitetą ar spermos kiekį. Medicinos mokslas šių įsitikinimų nepatvirtina. Kai kuriose kultūrose egzistuoja „semen loss anxiety“ (Dhat sindromas) – įsitikinimas, kad spermos netekimas per šlapius sapnus ar masturbaciją gali sukelti nuovargį, silpnumą ar sveikatos sutrikimus. Tiesa ta, kad organizmas nuolat gamina naują spermą, todėl nei naktinė ejakuliacija, nei masturbacija neturi neigiamo ilgalaikio poveikio vaisingumui ar bendrai sveikatai.

Kitas mitas – kad šlapi sapnai rodo seksualinį nepasitenkinimą ar moralinės kontrolės trūkumą. „Tai nevalinga fiziologinė reakcija, valdoma autonominės nervų sistemos, o ne sąmoningų sprendimų“, – pabrėžia M. Stanionis. Ejakuliacija gali įvykti net ir be jokio erotinio sapno – vien dėl hormoninių ir nervinių procesų miego metu.

Tą patvirtina ir neurologai: šlapi sapnai yra visiškai natūralus smegenų ir hormonų procesas. Miego metu mažas smegenų centras, vadinamas hipotalamu, skatina lytinių hormonų išsiskyrimą, o dalis smegenų, atsakinga už sąmoningą kontrolę, tuo metu mažiau aktyvi – todėl sapnai gali būti ryškūs ir kupini seksualinės įtampos. Dopaminas, cheminė medžiaga, kuri sukelia malonumo pojūtį, didina kūno reakciją, todėl ejakuliacija ar orgazmas gali įvykti be sąmoningos kontrolės.

Nerimauja ne tik vyrai

Psichoterapeutė Tracie Zinman-Ibrahim, dirbanti su obsesinį-kompulsinį sutrikimą turinčiais pacientais, platformoje NOCD atkreipia dėmesį, kad žmonėms, kuriems svarbios griežtos religinės ar moralinės normos, šlapi sapnai gali tapti stipraus nerimo šaltiniu. „Jei nuolat apie tai galvojate, bijote ir bandote kaip nors to išvengti – tai gali būti susiję su OKS“, – sako specialistė. Tokiais atvejais, kai nerimas tampa stiprus ir trikdo kasdienį gyvenimą, rekomenduojama kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Tiesa, kartais šlapi sapnai neramina ne tiek patį vyrą, kiek jo partnerę. „Tai normalu, ir dauguma žmonių tai patiria skirtingais gyvenimo etapais. Kritikuoti natūralius kūno procesus nėra naudinga“, – „The Guardian“ teigė psichoterapeutė Pamela Stephenson Connolly.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad šlapi sapnai vyrams dažniau pasitaiko sumažėjus seksualiniam aktyvumui – o tai gali lemti stresas darbe ar nuovargis. „Galbūt jo kūnas pats taip nusimeta įtampą – už tai vertėtų būti dėkingam, o ne priešintis“, – sako ji.

Tema – tabu

Nors naktinė ejakuliacija yra visiškai normalus fiziologinis reiškinys, daugelis vyrų – tiek paauglių, tiek suaugusiųjų – vis dar jaučia gėdą. Tokia reakcija kyla dėl visuomenėje vyraujančios tylos seksualinės sveikatos tema.

Paaugliams ypač svarbu apie šlapius sapnus sužinoti anksti, dar prieš jiems įvykstant. Tėvai ar globėjai, kalbėdami apie brendimo pokyčius, kaip normalią kūno funkciją turėtų paminėti ir naktinę ejakuliaciją. Tai padėtų išvengti baimės, gėdos ir klaidingų išvadų.

„Kuo daugiau aiškios, moksliškai pagrįstos informacijos apie seksualinę sveikatą, tuo mažiau vietos lieka mitams, gėdai ir nesusipratimams“, – tikina urologas M. Stanionis.

Tai įdomu

Nors šlapi sapnai dažniausiai siejami su paauglių ir suaugusių vyrų ejakuliacija, moterys taip pat gali patirti naktinius orgazmus, dažniausiai lydimus vaginalinės lubrikacijos. Tyrimai rodo, kad apie 70 proc. moterų iki 45 metų amžiaus gyvenime bent kartą turėjo seksualinį sapną, o maždaug 37 proc. – sapną, kuris baigėsi orgazmu.

UAB „Lietuvos sveikata“ inf.

Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė

„Nuo kitų metų pradžios kompensuojamųjų vaistų kainynas pasipildo daugiau nei pusšimčiu naujų vaistų, todėl galime pasidžiaugti rekordiniu vaistų skaičiumi. Didėja ir vaistų grupių skaičius, o tai reiškia geresnes gydymo galimybes pacientams. Šis kainynas yra nuoseklus žingsnis siekiant įgyvendinti Vyriausybės programos vieną iš tikslų – gerinti būtinų bei inovatyvių kompensuojamųjų vaistų prieinamumą pacientams“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento direktorė Anželika Oraitė.

Nuo kitų metų bus kompensuojamas rekordinis vaistų kiekis – 2212 preparatai, iš jų – 306 lygiagrečiai importuojami vaistai. Tai net 70 lygiagrečiai importuojamų preparatų daugiau, nei yra šiuo metu galiojančiame kainyne. 

Į 2026 m. pirmojo pusmečio kainyną įtraukti kompensuojamieji vaistai priklauso net 901 vaistų grupei. Šių metų antro pusmečio kainyne tokių grupių yra 889, tai reiškia, kad kainynas papildytas 12 naujų vaistų grupių. 

Preliminariais skaičiavimais, kitų metų pirmąjį pusmetį PSDF biudžetas sutaupys apie 5,5 mln. eurų. Lėšos taupomos, nes mažėja kai kurių originalių vaistų (pvz. trastuzumabo derukstekano, pertuzumabo / trastuzumabo, akalabrutinibo, vismodegibo) kainos, taip pat generinių vaistų (pvz. ustekinumabo, tikagreloro) kainos, į rinką patenka nauji generiniai vaistai (pvz., edoksabanas, denozumabas). Sutaupytos lėšos bus skiriamos naujų vaistų įtraukimui arba jau kompensuojamų vaistų skyrimo sąlygų plėtimui.

„Į kiekvieną kainyną stengiamės įtraukti kuo daugiau pacientams reikalingų pigesnių vaistų, kad gydymo galimybės būtų platesnės, o priemokos – kuo mažesnės. Sutaupytos lėšos į kompensavimo sistemą leis įtraukti daugiau naujų vaistų“, – sako Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Pacientams, kalendoriniais metais sukaupusiems priemokų krepšelį, kompensuojamųjų vaistų priemoka, jei įsigyjami vaistai su mažiausia priemoka, iki metų galo dengiama valstybės biudžeto lėšomis. 2025 m. krepšelio dydis – 59,04 Eur.  Nuo kiekvienų metų pradžios kaupiamas kompensuojamųjų vaistų krepšelis skaičiuojamas visiems gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Geriausias būdas patikrinti, kiek priemokų jau sukaupta krepšelyje – pažiūrėti asmeninėje E. sveikatos paskyroje.

Siekiant užtikrinti geresnį vaistinių preparatų prieinamumą ir sudaryti geresnes gydymo galimybes, kompensuojamųjų vaistų kainynas atnaujinamas du kartus per metus.

SAM Komunikacijos skyrius

„Gydymo įstaigos savo pacientams turėtų suteikti aiškią informaciją, kur švenčių dienomis ir savaitgaliais galima kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, pavyzdžiui, esant aukštai temperatūrai, stipriam skausmui ar nekontroliuojamam kraujospūdžiui. Svarbu, kad prie gydymo įstaigos prisirašę gyventojai šia informacija pasidomėtų iš anksto, tuomet prireikus pagalbos jiems nereikėtų gaišti laiko paieškoms ir patirti papildomų rūpesčių“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova. 

Ši informacija teikiama keliais būdais: 

paciento poliklinikos interneto svetainėje, socialinio tinklo paskyroje;

gydymo įstaigos skelbimų lentoje;

elektroniniu būdu, pavyzdžiui, el. paštu, SMS; 

autoatsakikliu, kai skambinama į gydymo įstaigą;

iš anksto pasiteiravus savo poliklinikos registratūroje ar šeimos gydytojo; 

VLK interneto svetainės skiltyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“. 

Kada teikiama skubioji pagalba?

„Skubioji ambulatorinė medicinos pagalba teikiama esant stipriam skausmui, traumoms, ūmioms alerginėms reakcijoms, pykinimui ar pasikartojančiam vėmimui. Ji taip pat teikiama, kai suaugusiesiems temperatūra viršija 38°C ir laikosi ilgiau nei 72 valandas, o vaikams – kai temperatūra aukštesnė nei 37,8°C ir tęsiasi ilgiau nei parą, taip pat, jei atsiranda bėrimas, skausmas, žaizdų ar kitų sunkiai pakeliamų simptomų“, – primena D. Prochorova. 

Skubiąją ambulatorinę medicinos pagalbą šeimos medicinos įstaigų ne darbo laiku, t. y. poilsio ir švenčių dienomis, teikia skubiosios medicinos pagalbos kabinetai (pavyzdžiui, Vilniuje, Šiauliuose), o kur jų nėra – ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyriai.

Į ligoninę – prireikus būtinosios pagalbos

Į ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyrių reikia vykti tada, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, t. y. – kai kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei. Pavyzdžiui, patyrus sunkią traumą, nesustabdant gausaus kraujavimo, smarkiai nudegus, sutrikus širdies veiklai, praradus koordinaciją ir pan.

Dėl būtinosios medicinos pagalbos gali kreiptis tiek privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti, tiek neapdrausti Lietuvos gyventojai. Jiems suteikta pagalba apmokama fondo lėšomis. Vis dėlto už sveikatos priežiūros paslaugas gali tekti susimokėti, jeigu paaiškėja, kad pagalba nėra skubi. Jeigu pacientą apžiūrėjęs gydytojas nustato, kad atvejis – neskubus, jam rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jeigu pacientas nenori laukti ir pageidauja gauti konsultaciją, pacientui gali būti teikiamos mokamos paslaugos.

Pagalba telefonu 

Jei žmogaus sveikatos būklė yra sunki, reikėtų nedelsiant skambinti Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu 112 arba vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Nedelsiant greitąją medicinos pagalbą šiuo numeriu reikia kviesti prireikus skubios medicinos pagalbos, kai kyla pavojus paciento gyvybei arba gresia sunkios komplikacijos, pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų atvejais. Pagalba taip pat būtina, jei žmogaus būklė yra pavojinga, kritinė ir kyla pavojus jo gyvybei, pavyzdžiui, insulto ar infarkto atveju, netekus sąmonės. 

Kai reikalinga tik medicininė konsultacija, t. y. situacija nekelia pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, galima skambinti trumpuoju medicininių konsultacijų telefono numeriu 113, skirtu neskubios medicininės informacijos ir konsultacijų teikimui. Šiuo numeriu besikreipiantis žmogus per pokalbį gauna profesionalią informaciją, o jei dispečeris nustato, kad reikalinga greitosios medicinos pagalbos brigada, jis pats ją iškviečia. 

VLK inf.

Kokias operacijas dažniausiai atliekas burnos ir žandikaulių chirurgas?

Didžiausią burnos ir žandikaulių chirurgijos darbo dalį sudaro dantų šalinimas ir implantacija, tačiau nemaža pacientų dalis kreipiasi dėl veido traumų – viršutinio ar apatinio žandikaulio, skruostikaulio, nosikaulio ar kompleksinių veido kaulų lūžių.

Svarbi sritis – seilių liaukų patologijos ir infekciniai susirgimai, tai yra pūlingos infekcijos, kurios plinta nuo dantų, pažandės, burnos dugno ar kaklo srityse. Nors jų skaičius mažėja, bet pacientų srautas vis tiek išlieka gana didelis. Taip pat vis dažniau atliekamos rekonstrukcinės operacijos po onkologinių susirgimų, kai būtina atkurti kaulinius ir minkštuosius audinius bei pagrindines burnos funkcijas,veido simetriją. Tai labai susiję su paciento gyvenimo kokybe ir jo socialiniu gyvenimu.

Kodėl kartais, gydant burnos ir veido srities ligas ar traumas, prireikia labai radikalių operacijų – pašalinti dalį žandikaulio ir aplinkinių audinių? Kaip gydote tokius pacientus, kokias technologijas taikote?

Burnos ir veido srityje kraujotaka itin intensyvi, todėl navikai gali augti labai greitai. Dėl šios priežasties onkologinis gydymas dažnai reikalauja radikalių sprendimų – kartais tenka šalinti dalį žandikaulio, liežuvio ar burnos dugno, kad būtų užtikrintos saugios ribos. Tai būtina net ir tada, kai vizualiai atrodo, kad pažeidimas yra nedidelis. Operacijos metu siekiame ne tik pašalinti naviką, bet ir iškart atlikti rekonstrukciją, kad pacientas kuo greičiau galėtų grįžti į visavertį gyvenimą. Tokie sprendimai planuojami su daugiadalyke komanda, dalyvaujant skirtingų sričių specialistams.

Per pastaruosius 15–20 metų gydymo metodai labai pasikeitė. Anksčiau buvo taikomi gana konservatyvūs metodai – radikalus audinių šalinimas, o rekonstrukcija būdavo atliekama vėliau. 

Traumų atvejais stengiamės lūžius fiksuoti per burnos gleivinę ar per akies junginę, kad išorinių randų būtų kuo mažiau. Iš esmės einame minimaliai invazinės chirurgijos keliu. Tai svarbu ne tik estetiniam vaizdui, bet ir psichologinei savijautai.

Visi veido pažeidimai – ar tai būtų trauminiai, ar infekciniai, ar onkologiniai – pacientams yra labai jautrūs. Veidas yra žmogaus tapatybė, todėl psichologinis krūvis yra didelis. Pacientai dažnai nori greito rezultato, bet biologinių procesų paspartinti negalime – nei dirbtiniu intelektu, nei robotais.

Audinių gijimas užtrunka. Mes galime maksimaliai saugoti audinius, mažinti infekcijos riziką, taikyti plastines randų korekcijas, įvairius audinių lopus, kad randėjimas būtų kuo mažesnis, bet gijimo laikotarpis dažnai trunka metus ar net ilgiau. Jeigu atsiranda komplikacijų, gydymas gali tęstis ir dvejus, ir trejus metus.

Veido traumas patyrę pacientai sudaro apie 30 proc. visų pacientų. Dažniausiai šios traumos įvyksta naktimis ar savaitgaliais – per eismo įvykius, paspirtukų ar dviračių avarijas.

Gera žinia – sunkių, kompleksinių veido lūžių pastaraisiais metais mažėja, tikėtina, dėl didesnio visuomenės sąmoningumo ir apsaugos priemonių naudojimo. Tačiau šios traumos išlieka reikšminga gydytojų darbo dalis.

Yra pacientų grupių, kuriems net dantų šalinimas gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, sergant osteoporoze. Kodėl jie yra išskirtiniai?

Osteoporoze sergančių pacientų dantų gydymas – didelis iššūkis visame pasaulyje. Gydymo algoritmai nuolat keičiasi, ieškoma mažiau radikalių sprendimų, o pats gydymas dažnai trunka ilgiau.

Negydomos osteoporozės atveju kaulas būna trapus, todėl danties šalinimas gali baigtis net žandikaulio lūžiu. Didžioji dalis pacientų yra gydomi bisfosfonatais. Šie vaistai sutrikdo kaulo atsinaujinimą, todėl po danties šalinimo gijimo procesas gali užtrukti, vystytis plintanti kaulo nekrozė.

Osteoporoze sergantiems pacientams implantacija jau yra įmanoma, nors anksčiau tai buvo laikoma kontraindikacija. Taikomi įvairūs metodai, individualiai pagal anatomiją gaminami implantai, kurie modeliuojami remiantis kompiuterinės tomografijos duomenimis.

Gydymas yra ilgas, dažnai pasikeičia ir žmogaus išvaizda. Kaip apie tai kalbatės su pacientais?

Su pacientais visada kalbu labai atvirai. Aš pirmiausia nupiešiu blogiausią galimą scenarijų, paaiškinu galimas rizikas, o tada – geriausią. Pacientas turi žinoti, kas jo gali laukti. Psichologinė būsena yra labai svarbi, net veido mimika turi įtakos randų formavimuisi, todėl pirmasis pokalbis yra itin svarbus.Kartais pacientui reikia daugiau laiko – jis į gydymo įstaigą kartais sugrįžta po savaitės ar po mėnesio. Labai svarbu, kad sprendimai būtų grindžiami moksline informacija, o ne atsitiktiniais atsiliepimais internete.

Apie naujas „madas“: kokią įtaką burnos ir veido sveikatai turi narkotinės medžiagos ir elektroninės cigaretės?

Anksčiau dominavo traumos dėl alkoholio poveikio, pastaraisiais metais gydytojai vis dažniau susiduria su sunkiomis traumomis, susijusiomis su narkotinių medžiagų vartojimu, daugėja burnos ir veido patologijų, siejamų su elektroninių cigarečių rūkymu.

Narkotinės medžiagos dažnai sukelia labai sunkias traumas: kokainas ardo nosies pertvarą, susiformuoja netgi skylė, o elektroninės cigaretės ir „veipai“ sukelia burnos gleivinės sausėjimą, opas ir priešvėžines būkles. Todėl pacientų, kuriems reikalingas gydymas, skaičius didėja.

VUL Santaros klinikos inf.

Atsparumas antibiotikams, dar vadinamas antimikrobiniu atsparumu, dažniausiai stiprėja, kai šie vaistai vartojami netinkamai. Tai gali nutikti tiek nepritaikius tinkamo gydymo plano, tiek neįsitikinus, ar antibiotikų apskritai reikia, o kartais – ir visai nesikonsultuojant su gydytoju. Tokiais atvejais antibiotikai ne tik nebepadeda, bet ir trikdo natūralią žmogaus mikroflorą, sudarydami palankias sąlygas atsparių mikroorganizmų plitimui ir įsitvirtinimui.

Reaguodama į šią grėsmę, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Higienos institutu nacionaliniu mastu inicijavo pilotinį projektą, skirtą sustiprinti antimikrobinio atsparumo valdymą Lietuvoje. Diegiant vieną iš šio pilotinio projekto dalių – antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo modelį stacionarinėse gydymo įstaigose, dalyvauja Vilniaus miesto klinikinė ligoninė. 

Kaip teigia VMKL direktorė dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė, aktyvus šalies gydymo įstaigų įsitraukimas yra būtinas, norint pasiekti realių pokyčių antimikrobinio atsparumo valdymo srityje, o toks projektas kritiškai svarbus siekiant užtikrinti, kad antibiotikai būtų skiriami pagrįstai ir atsakingai.

„Antimikrobinis atsparumas neatsirado per dieną, todėl ir sprendimai negali būti pavieniai. Jei nesiimsime veiksmų dabar, ateityje susidursime su situacija, kai net įprastos infekcijos taps sunkiai gydomos. Nacionalinis projektas leidžia peržiūrėti praktikas, identifikuoti rizikas ir užtikrinti, kad kiekvienas paskirtas vaistas būtų mediciniškai pagrįstas. Tai investicija į pacientų saugumą ir į ateitį, kurioje šie vaistai išliks veiksmingi“, – sako dr. A. Motiejūnienė Bilotienė. 

Tiksli diagnostika – svarbus pagrindas racionaliam antibiotikų vartojimui

VMKL Laboratorinės medicinos centro Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėja dr. Jolanta Miciulevičienė teigia, kad šiuo metu yra įgyvendintos kelios inovacijos, ženkliai pagerinusios infekcijų diagnostikos tikslumą.

VMKL pradėti taikyti molekuliniai kvėpavimo takų infekcijų tyrimai, kurie per itin trumpą laiką nustato, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija. Tai ypač svarbu šiandien, kai didelė dalis pacientų į ligoninę patenka dėl virusinių infekcijų, o antibiotikai jiems nebūtų veiksmingi. Taip pat įdiegtas dviejų antibiotikų – gentamicino ir vankomicino – koncentracijos monitoravimas pacientų kraujyje, leidžiantis gydytojams tiksliau koreguoti dozes ir sumažinti šalutinio poveikio riziką.

Pasak dr. J. Miciulevičienės, šie tyrimai aiškiai parodė, kaip dažnai pacientams nereikia antibiotikų – problemą tam tikrais atvejais sukelia ne bakterijos, o virusai. Greita ir tiksli diagnostika leidžia iš karto pasirinkti tinkamą gydymo taktiką ir išvengti perteklinio plataus spektro antibiotikų skyrimo, kuris lemia spartų atsparių bakterijų plitimą. Ji pabrėžia, kad tikslūs tyrimai yra tik viena platesnio pokyčių paketo dalis – kartu atliekami auditai, diegiamos intervencijos ir vykdomi medikų mokymai, siekiant gerinti racionalų antibiotikų skyrimą ir mažinti bakterijų mutacijų riziką.

„Mums per vieną dieną teko atlikti 21 kvėpavimo takų infekcijų tyrimą ir net 18 pacientų nustatėme virusą, todėl antibiotikai jiems buvo visiškai nereikalingi. Tokie rezultatai labai aiškiai parodo, kad diagnostika yra vienas svarbiausių įrankių mažinant antimikrobinį atsparumą. Tik žinodami tikslų sukėlėją galime parinkti teisingą gydymą ir išvengti nereikalingo antibiotikų vartojimo“, – teigia dr. J. Miciulevičienė.

Infekcijų kontrolė – būtina sąlyga valdant atsparumą

Atsparių bakterijų plitimas gydymo įstaigose daro didžiulį poveikį pacientams ir visai sveikatos sistemai. Kiekvienas tokios infekcijos atvejis reiškia sudėtingesnį gydymą, ilgesnę hospitalizaciją ir didesnę komplikacijų riziką. Tad infekcijų prevencija ligoninėse tampa vienu svarbiausių veiksnių siekiant suvaldyti antimikrobinį atsparumą.

VMKL vyriausiosios infekcijų kontrolės specialistės Kristinos Klimaikienės teigimu, infekcijų kontrolės specialistų vaidmuo šiame procese yra kur kas svarbesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jie kasdien vertina pacientų srautus ir diagnozes, nustato atsparių mikroorganizmų riziką ir nedelsiant taiko izoliavimo priemones, kad infekcijos neplistų į kitus skyrius.

„Jei ligoninėje laiku netaikomos tinkamos prevencinės priemonės, atsparūs mikroorganizmai gali labai greitai išplisti ir sukelti sunkiai gydomas infekcijas. Tad infekcijų kontrolės veiksmai – paciento izoliavimas, personalo mokymas ir aiškios procedūros – yra būtini kiekvieną dieną. Infekcijų kontrolė yra būtina norint sustabdyti atsparių bakterijų plitimą“, – sako K. Klimaikienė.

Pasak jos, infekcijų kontrolės sėkmę lemia nuolatiniai prevenciniai veiksmai: darbuotojų mokymai, aiškios procedūros ir griežtas asmens apsaugos priemonių laikymasis. 

Be kasdienių prevencinių veiksmų, infekcijų kontrolės specialistams tenka valdyti ir sudėtingus atsparių mikroorganizmų atvejus, kuriems reikia gerokai daugiau resursų. Pacientai izoliuojami vienvietėse palatose, personalas naudoja specialią apsaugančią aprangą, o po išrašymo atliekama patalpų dezinfekcija.

Specialistai vieningai sutaria: antimikrobinis atsparumas – tai ilgai brendusi, šiandien sparčiai auganti grėsmė, kurios nebegalima ignoruoti. Tik nuosekliai gerindami antibiotikų vartojimo praktiką, stiprindami diagnostiką ir infekcijų prevenciją, galime sustabdyti atsparių bakterijų plitimą. 

 VMKL inf.

Jų vizitas žymi strateginį etapą, kuriant savarankišką PET vaizdinimo ekosistemą šalyje – nuo doktorantų rengimo iki modernių radiofarmacinių preparatų kūrimo ir klinikinio taikymo.

Mokslininkų žinutė visuomenei: radiologiniai tyrimai saugūs

Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad radioaktyvūs diagnostiniai preparatai – pavojingi. Ekspertai sako, kad šie nuogąstavimai – be pagrindo.  
„Žmonių nerimas suprantamas, vis dėlto medicinoje naudojami radioaktyvių medžiagų kiekiai – itin maži ir visiškai saugūs. Kai kuriais atvejais net kompiuterinė tomografija suteikia didesnę spinduliuotės dozę nei PET tyrimas“, – šypsodamasis pastebėjo prof. A. D. Windhorstas.

„Šimtai tūkstančių pacientų pasaulyje gauna radiofarmacinių preparatų ir nepajunta jokio neigiamo poveikio. Tai mažiau invazinis, labai tikslus metodas“, – papildė prof. V. Pichler.

Pokalbis su mokslininkais vyksta jų laikinojoje „darbo vietoje“ – vieninteliame Baltijos šalyse tokio lygio Branduolinės medicinos tyrimų centre (BMTC). Čia esantis ciklotronas ir radiochemijos laboratorija leidžia vietoje gaminti radiofarmacinius preparatus, reikalingus ankstyvajai onkologinių, neurologinių ir kardiologinių ligų diagnostikai. 

Užsienio ekspertai įvertino: BMTC infrastruktūra prilygsta moderniausiems pasaulio medicinos centrams. Pasak prof. A. D. Windhorsto, LSMU ciklotrono infrastruktūra suteikia unikalią galimybę kurti ir tiekti radiofarmacinius preparatus vietoje ir stiprina Lietuvos nepriklausomumą PET srityje.

Radiochemija: kaip veikia ir kodėl ši kryptis itin svarbi?

Radiochemija leidžia molekules pažymėti radioaktyviais izotopais, kurie yra saugūs ir PET kameroms suteikia itin tikslų vaizdą. Pasak prof. V. Pichler,  maždaug 95 prof. PET tyrimų atliekama su FDG – radioaktyviai pažymėta gliukoze. Tai paprasta, organizmui atpažįstama molekulė, kuri suteikia daug informacijos apie metabolizmą ir ligos procesus. 

„Sušvirkštus preparatą, PET kamera tiksliai parodo, kur jis keliauja organizme. Matome ligos židinius, metastazes, terapijos efektyvumą“, – paaiškino prof. A. D. Windhorstas.

FDG  LSMU Branduolinių medicinos tyrimų centras jau gamina – tačiau ciklotronas gali daug daugiau: jis atveria galimybių kurti sudėtingesnius preparatus. 

Tai – vienas į LSMU atvykusių ekspertų vizito tikslų: prisidėti, kad BMTC būtų pradėtas gaminti žymuo PiB, skirtas Alzheimerio ligai diagnozuoti. Pasak prof. A. D. Windhorsto, jo vadovaujamoje laboratorijoje šis žymuo gaminamas jau 23 metus, dabar patirtimi bus pasidalyta su Kaunu. Prof. V. Pichler  patirtis – darbas su 11C izotopu, kurio pusėjimo trukmė vos 20 minučių. Tai – aukščiausio sudėtingumo radiochemija, reikalaujanti ir greičio, ir labai tiksliai veikiančios įrangos.

Doktrorantų karta – branduolinės medicinos ateitis Lietuvoje

Abu mokslininkai sutaria – Lietuva turi milžinišką potencialą. 

Assoc. prof. V. Pichler vertinimu, branduolinės medicinos mokslo sritis Lietuvoje dar jauna, bet joje šiuo metu dirbantys doktorantai – itin motyvuoti ir atsakingi. „Jie ne tik mokosi – jie realiai gamina preparatus pacientams. Tai – neįkainojama patirtis“,  – pabrėžė ekspertė.

Užsienio specialistų teigimu, naujos radiofarmacinių preparatų gamybos perspektyvos atveria galimybių pacientams anksčiau diagnozuoti onkologines ir neurodegeneracines ligas, tiksliau parinkti individualizuotą gydymą ir atlikti mažiau invazinius tyrimus. Mokslui ir medicinos bendruomenei tai suteikia terpę kurti naujus radiofarmacinius preparatus, rengti doktorantus pagal tarptautinius standartus ir plėsti bendrus mokslinių tyrimų projektus su pasaulinio lygio laboratorijomis. 

Valstybei šis žingsnis reiškia savarankiškos PET diagnostikos infrastruktūros kūrimą, mažesnę priklausomybę nuo kitų šalių tiekimo ir stiprėjančią nacionalinę mokslo bei inovacijų ekosistemą.

Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovas prof. Donatas Vajauskas pabrėžė: ciklotrono infrastruktūra suteikia galimybę žengti į visiškai naują mokslinių tyrimų lygį – nuo fundamentinių eksperimentų, kuriuose laboratorijoje kuriami ir testuojami nauji radiofarmaciniai junginiai, iki tyrimų su gyvūniniais modeliais ir galiausiai – iki klinikinių sprendimų, kuriuos realiai pajus pacientai. 

„Branduolinės medicinos tyrimų centras tampa platforma, leidžiančia ne tik kurti modernius radiofarmacinius preparatus, bet ir auginti ilgalaikę kompetencijų bazę Lietuvoje. Šią misiją įgyvendiname per transliacinės medicinos principus – nuo laboratorinio stalo iki paciento lovos. Turime kuo didžiuotis: šiuo metu LSMU doktorantūroje studijuoja dvi doktorantės, atliekančios mokslinius tyrimus radiochemijos srityje, ir jos yra pirmosios šios srities doktorantės Lietuvoje“,  – kalbėjo centro vadovas. 

Doktorantės Agnės Lisauskaitės teigimu, dirbdama šioje infrastruktūroje ji kasdien mato, kaip teorinės žinios virsta realiais eksperimentais, o laboratorijoje gimę sprendimai gali tapti technologijomis, kurios ateityje padės pacientams. 

„Kiekvienas atliktas sintezės bandymas, kiekviena patobulinta metodika ar išanalizuotas tyrimo rezultatas tampa ne tik mano asmeninės mokslinės brandos dalimi, bet ir indėliu į platesnę Lietuvos radiochemijos ir branduolinės medicinos bendruomenę. Todėl doktorantūra man – galimybė realiai prisidėti prie naujų radiofarmacinių preparatų kūrimo, stiprinti šalies mokslinį potencialą ir parodyti, kad Lietuvoje galime vykdyti aukščiausio lygio, klinikines perspektyvas atveriančius tyrimus“,  – kalbėjo doktorantė. 

Doktorantė Eglė Balčiūnaitytė papildo:  ciklotrono infrastruktūra ir radiochemijos laboratorija yra vieta, kur kasdien mokomasi ne tik taikyti sudėtingas technologijas, bet ir kurti naujas idėjas, kurios galėtų prisidėti prie ateities diagnostikos metodų. 

„Kiekvienas eksperimentas – tai mažas žingsnis į ateitį, kurioje diagnostika bus greitesnė ir tikslesnė. Mane žavi mintis, kad šiame procese jungiasi ne tik mokslo žinios, bet ir žmonių viltis. Tai suteikia tikslą ir prasmę – jausti, kad mūsų pastangos padės žmonėms, galbūt – net gelbės gyvybes“, – pabrėžė jaunoji tyrėja. 

Bendradarbiavimas su užsienio ekspertais jau teikia realių rezultatų: nuo PiB gamybos iki naujų PET žymenų ir planuojamų klinikinių tyrimų. Pasak prof. A. D. Windhorsto, radiochemijos ateitis – labai įdomi. Investicijos į šią sritį auga, o pirmosios specialistų kartos Lietuvoje sudarys pagrindą naujai branduolinės medicinos erai.

LSMU inf.

Gruodžio 2 d. pasirašius finansavimo sutartį, visuose Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialuose pradedamas įgyvendinti projektas „Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) taikymas vaikams, turintiems psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeltų reikšmingų elgesio problemų“. RPLC direktorės dr. Aušros Širvinskienės teigimu, šis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamas projektas sukurs dar daugiau efektyvių, mokslu grįstų sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų vaikams ir paaugliams iki 18 metų, ir padidins jų prieinamumą.

„Vaikų sudėtingo elgesio ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemos niekada nėra individualios – jos paliečia visą šeimą ir visą artimąją aplinką. Pradėdami teikti multidimensinės šeimos terapiją, galime pasiūlyti įrodymais grįstą pagalbą, kuri stiprina šeimas ir padeda vaikams saugiai grįžti į mokymosi, augimo ir sveikų santykių kelią. Multidimensinė šeimos terapija yra viena efektyviausių programų sudėtingo elgesio ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikai mažinti, todėl jos diegimas RPLC filialuose yra svarbus žingsnis kuriant stipresnę ir sveikesnę visuomenę. Ši paslauga padeda vaikams keistis, o šeimoms – atgauti stiprybę ir tikėjimą, kad pokyčiai įmanomi“, − pažymi RPLC vadovė.

RPLC diegs Lietuvoje jau išbandytą ir adaptuotą multidimensinės šeimos terapiją, kurią nuo 2020 m. sėkmingai pradėjo teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. MDFT paslaugos efektyvumą rodo ir užsienio tyrimai – 2014 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) atliktame tyrime pastebimas mažesnis kanapių priklausomybės paplitimas tarp jaunimo, dalyvaujančio MDFT programoje, palyginti su individualia psichoterapija (atitinkamai 38 proc. ir 52 proc.).

Nauja MDFT paslauga, skirta 11–17 m. vaikams, paaugliams bei jų šeimos nariams, bus nemoka ir teikiama RPLC Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių filialuose įprastine tvarka, t. y. turint šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro siuntimą dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo sukeltų elgesio sutrikimų. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras pirminės konsultacijos metuįvertins sveikatos būklę bei galimas kontraindikacijasdėl MDFT paslaugos skyrimo. Paaugliai nuo 16 metų dėl multidimensinės šeimos terapijos gali kreiptis savarankiškai.

Projekto ypač laukia RPLC Šiaulių filialas, kuriame iki šiol nebuvo galimybės teikti paslaugų vaikams ir paaugliams. Pasak filialo direktorės Justinos Šimanauskaitės, įgyvendinant projektą filiale bus įdarbinti 3 nauji MDFT specialistai, kurie dirbs ne tik su nepilnamečiais, bet ir su jų šeimomis bei artima aplinka.

„Tėvų ar globėjų ir kitų artimųjų įtraukimo aspektas yra labai svarbus – dažnu atveju artimieji, susiduriantys su kardinaliai pasikeitusiu vaiko elgesiu, pastebėję polinkį vartoti psichotropines medžiagas ar kitus elgesio sunkumus, būna pasimetę ir nežino, kaip elgtis, kaip padėti tokiam vaikui. O jei ir turi žinių ar informacijos, gali nemokėti tinkamai jų taikyti praktikoje. Šis projektas leis į problemą pažvelgti ir ją spręsti visapusiškai. Į mus dažnai kreipiasi Šiaulių miesto bei rajono nepilnamečių tėvai ar globėjai, institucijų darbuotojai, ieškodami pagalbos. Džiugu, kad dabar jų nebereikės nukreipti į kituose miestuose esančius RPLC filialus, o galėsime paslaugas siūlyti savo mieste“, – sako J. Šimanauskaitė.

MDFT programa – tai įrodymais grįsta, visapusiška, į šeimą orientuota elgesio keitimo programa vaikams ir jauniems žmonėms, kuriems būdingos kompleksinės elgesio problemos, tokios kaip bėgimas iš namų, dideli sunkumai mokykloje, agresyvus, smurtinis elgesys, polinkis vartoti psichoaktyvias medžiagas ir pan. MDFT programa padeda vaikui keisti rizikingą elgesį, taip skatinant jo integraciją į bendruomenę, prisideda prie sveikų santykių tarp vaiko ir jo tėvų (globėjų) kūrimo, stiprina tėvų (globėjų) gebėjimą atliepti vaiko poreikius.

Respublikinis priklausomybės ligų centras

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė siūlymui į kompensuojamųjų medicinos priemonių sąrašą įtraukti poodinę kraujotaką gerinančius kompresinius drabužius. Pacientai, kuriems reikalinga limfedemos ar kitos edemos gydymo bei profilaktikos pagalba, galės šias priemones gauti be papildomų išlaidų – jų kainą padengs Privalomojo sveikatos draudimo fondas.

Į kompensuojamųjų priemonių sąrašą bus įtrauktos trys kompresinių drabužių rūšys: rankovė su bepiršte pirštine, kojinė iki šlaunies viršaus ir šortai. Šie drabužiai padeda sumažinti audinių tinimą, gerina kraujo ir limfos apytaką, mažina skausmą bei uždegimą, todėl yra neatsiejama kompleksinio gydymo dalis po onkologinių ligų ar operacijų, kai sutrinka limfinės ar veninės sistemos veikla.

„Kompresiniai drabužiai reikšmingai gerina pacientų gyvenimo kokybę – padeda išvengti ligos progresavimo, palengvina kasdienius judesius ir leidžia greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Tai labai svarbi pagalba žmonėms, kurie patiria lėtinį tinimą ar pooperacines komplikacijas“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pasak jo, šių priemonių kompensavimas padės užtikrinti, kad reabilitacijos procesas būtų visavertis ir tęstinis. Iki šiol ne vienam pacientui tekdavo kompresinius drabužius įsigyti savo lėšomis, nors tai būtina gydymo dalis. Dabar šią finansinę naštą perims valstybė, todėl daugiau žmonių galės gauti visapusišką pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia.

Numatyta, kad vaikams kompresiniai drabužiai bus kompensuojami ne dažniau kaip kartą per metus, o suaugusiesiems – kartą per dvejus metus. Jei paciento būklė keičiasi, pavyzdžiui, sumažėja ar padidėja tinimo apimtis, priemonė galės būti skiriama anksčiau, nes laiku parinktas tinkamas spaudimo laipsnis yra labai svarbus gydymo efektyvumui pasiekti.

Nustatytos šių priemonių kompensuojamosios kainos, priklausomai nuo rūšies, svyruos nuo 157 iki  243 eurų. Prognozuojama, kad per metus kompensuojamais kompresiniais drabužiais pasinaudos apie 830 pacientų, o metinės fondo išlaidos sieks arti 540 tūkst. eurų.

Poodinę cirkuliaciją skatinantys kompresiniai drabužiai bus pradėti kompensuoti sveikatos apsaugos ministrei pasirašius įsakymą.

(Canva nuotr.)

Ligonių kasų inf. 

NKC duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta 0-, A- ir A+ grupių kraujo. 

NKC vadovas Daumantas Gutauskas sako, jog prasidėjus žiemai ir išaugus sergančiųjų skaičiui, NKC ragina gyventojus rūpintis savo sveikata ir, esant galimybei, atvykti paaukoti kraujo, nes stabilias kraujo atsargas, norint sėkmingai gydyti pacientus, būtina palaikyti nuolat. 

„Norime padėkoti visiems kraujo donorams, kurie nepaisant metų laiko, mėnesio ar dienos, supančių darbų ir kitų reikalų atvyksta paaukoti kraujo. Jūsų pasiryžimas dalintis gerumu yra neįkainojamas. Raginame ir toliau nelikti abejingais – nors šiuo metu situacija ir nėra pati blogiausia, žiemos metu, dėl padidėjusio sergamumo donorų srautai bet kada gali staigiai sumažėti. Norint sėkmingai gydyti pacientus, būtina palaikyti stabilias kraujo atsargas, tad atraskite laiko dažniau užsukti į artimiausią donorystės centrą ir paskatinkite tai padaryti savo artimuosius“, – sako D. Gutauskas. 

NKC direktorius taip pat kviečia gyventojus šaltuoju metų laiku nepamiršti skirti dėmesio savo sveikatai – rūpintis imuniteto stiprinimu. Primena, kad kraujo duoti po karščiavimo, gripo ar kitų virusinių ligų leidžiama tik praėjus dviem savaitėms po pasveikimo.  
 
„Dvi savaites iki donorystės reikėtų skaičiuoti nuo tada, kai esate pilnai pasveikę ir nebejaučiate jokių liekamųjų ligos reiškinių. Tad šaltuoju sezonu raginame skirti daugiau dėmesio savo sveikatai – visomis įmanomomis priemonėmis stiprinti imunitetą, rūpintis ir savo artimųjų gerove. Nepamirškite, kad tiek esant sveikiems, tiek persirgus ir pilnai pasveikus, kraujo donorystės centrai visada laukia jūsų apsilankymo. Pacientams ligoninėse kraujo reikia kasdien – nepriklausomai nuo aplinkybių. Kraujo donorystė yra nuostabus kilniaširdiškumo pavyzdys“, – teigia D. Gutauskas. 

NKC primena, kad kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktos operacijos.   

Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo būtina būti sveikam – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. 

NKC inf. 

„Kiekviena minutė, kai žmogui sustoja širdis, lemia jo gyvenimą. Greita defibriliacija yra efektyviausia gaivinimo priemonė, o viešai prieinami defibriliatoriai yra tas tiltas tarp kritinės būklės ir profesionalios medikų pagalbos. Sukurti tankų ir lengvai pasiekiamą AID tinklą – mūsų pareiga ir būtinybė siekiant išsaugoti gyvybes“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Staigus širdies sustojimas – viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Kasmet už ligoninės ribų dėl jo miršta apie 3000–4000 žmonių, o išgelbėti gyvybę dažniausiai gali tik skubi defibriliacija. Jei AID panaudojamas per 3–5 minutes, išgyvenamumas siekia iki 70 proc., tačiau Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos atvykimas gyvybei pavojingais atvejais vidutiniškai trunka 9–10 minučių. Todėl kritinėje situacijoje lemiama tampa aplinkinių reakcija ir galimybė greitai pasiekti artimiausią defibriliatorių.

Automatiniai defibriliatoriai yra sukurti taip, kad jais galėtų naudotis kiekvienas žmogus – įrenginiai duoda aiškias garsines komandas, padedančias atlikti pradinio gaivinimo veiksmus iki atvykstant medikams.

Šiuo metu Lietuvoje nėra centralizuoto AID tinklo, dauguma prietaisų įrengti pavienių įstaigų iniciatyva ir dažnai nėra prieinami visą parą. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos duomenimis, Lietuvoje žinoma tik apie 1069 AID, iš kurių dalis pasiekiami tik darbo metu. Tuo tarpu tarptautinė praktika rodo, kad efektyvi AID aprėptis turėtų užtikrinti, jog prietaisą galima būtų pasiekti pėsčiomis per 3–5 minutes.

Pagal siūlomą įstatymo pakeitimą, AID taptų privalomi sveikatos priežiūros įstaigose ir vaistinėse, mokyklose ir kitose švietimo įstaigose, sporto bazėse, sporto klubuose, transporto mazguose (oro uostuose, geležinkelio ir autobusų stotyse, traukiniuose, lėktuvuose), kultūros ir viešosiose įstaigose, prekybos centruose ir vietose, kur lankosi dideli žmonių srautai, masiniuose renginiuose, kuriuose dalyvauja nustatytas žmonių skaičius.

Apskaičiuota, kad Lietuvoje iš viso turėtų veikti apie 10 tūkst. AID. Šiuo metu trūksta apie 9400 prietaisų, kuriuos turėtų įsigyti atitinkamus kriterijus atitinkančios įstaigos ir įmonės. Tai būtų investicija į visuomenės saugumą bei efektyviausią galimą pagalbos suteikimą.

SAM Komunikacijos skyrius

„Klausos negalia kasdien daro įtaką žmogaus savijautai, bendravimui ir galimybei aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Norime, kad kiekvienas, susidūręs su klausos sutrikimais, laiku gautų reikalingą pagalbą – nuo aiškaus ištyrimo iki tinkamiausios medicinos priemonės parinkimo. Klausos aparatai, implantai žmonėms padeda ne tik geriau girdėti, bet ir grįžti į visavertį gyvenimą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Kur kreiptis pirmiausia?

Klausos praradimą ar girdėjimo sutrikimus gali sukelti daugybė veiksnių. Vieniems klausos sutrikimai perduodama genetiškai, kitiems jie – stipraus aplinkos triukšmo, infekcinių ar kitų ligų sukelta pasekmė. Bet kuriuo atveju, klausos negalia nėra nuosprendis, todėl pastebėjus, kad klausa prastėja, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis įvertina klausos sutrikimo lygį, sudaro gydymo planą ir prireikus gali išduoti siuntimą gydytojo otorinolaringologo konsultacijai gauti. Šis gydytojas įvertina paciento sveikatą, klausos sutrikimo laipsnį ir nusprendžia, ar jam reikalingas klausos aparatas.

Nustačius poreikį klausos aparatui, gydytojas otorinolaringologas išrašo specialų siuntimą (medicinos dokumentų išrašą). Gavęs siuntimą, pacientas per 180 dienų gali kreiptis į pasirinktą įmonę, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų aprūpinimo klausos aparatais. Pasirinktoje įmonėje dirbantys  specialistai pakonsultuoja ir pagal pacientui nustatytą klausos sutrikimo laipsnį padeda išsirinkti tinkamiausią klausos aparato modelį. Įmonių sąrašą pacientui pateikia gydytojas, jis skelbiamas ir ligonių kasos interneto svetainėje.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams klausos aparatai kompensuojami 100 proc., todėl, pasak G. Baranausko, už taip skirtus klausos aparatus sutartį su ligonių kasa turinčios įmonės negali taikyti priemokų, išskyrus priemokas dėl technologinių ypatumų: „Priemoka yra galima tik tuo atveju, jeigu pacientas raštu patvirtina, kad yra informuotas apie galimybę gauti kompensuojamą priemonę, bet renkasi tą, kuri pagaminta iš brangesnių medžiagų ar taikant modernesnes technologijas“.

Kiek klausos aparatų kompensuojama?

Šiuo metu vaikams ir jaunuoliams iki 24 metų, kurie mokosi specialiosiose, profesinėse ir aukštosiose mokyklose, gali būti pritaikomi 4 tipų, suaugusiesiems – 5 tipų kompensuojamieji klausos aparatai. 

Be to, jie gali būti išduodami pakartotinai. Vaikams iki 7 metų vieną kartą per 3 metus gali būti išduodami du aparatai abiem ausims, o vyresniems vaikams ir suaugusiems tokios sąlygos taikomos vieną kartą per 5 metus.

Jei suaugusiam pacientui pirmiausia buvo kompensuotas aparatas vienai ausiai, antras išduodamas tik pasibaigus pirmojo aparato naudojimo terminui – paprastai po 5 metų. Tačiau išskirtiniais atvejais yra taikomos išimtys: jei klausa smarkiai pablogėja arba aparatas prarandamas dėl vagystės, gaisro, stichinės nelaimės – tada antrąjį aparatą galima gauti anksčiau, pateikus praradimą patvirtinančius dokumentus. Šios sąlygos negalioja vaikams iki 7 metų – jiems klausos aparatai yra itin svarbūs kalbos ir vystymosi procesui, todėl atsiradus klausos sutrikimams, visada kompensuojami ir išduodami abu aparatai iš karto.

Tiems gyventojams, kuriems reikia individualių ausies įdėklų, taikomos kitos sąlygos. Įdėklai vaikams iki 7 metų skiriami 1 kartą per metus, o vaikams nuo 7 metų ir suaugusiesiems – 1 kartą per 5 metus.

Sunkesniems atvejams – klausos implantai

Nors kompensuojamaisiais klausos aparatais naudojasi tūkstančiai žmonių, susidūrusių su klausos sutrikimais, deja, jie padeda ne visiems. Dažniausiai tai žmonės, kurių klausa yra sunkiai pažeista, todėl įprasti klausos aparatai negali padėti. Tokiais atvejais, fondo lėšomis yra kompensuojami klausos implantai, kurie gali būti skiriami vaikams ir abiem ausimis klausos netekusiems suaugusiesiems.

Šiems pacientams kiekvienai ausiai ligonių kasa gali kompensuoti kochlearinius klausos implantus,  BAHA įsriegiamuosius kaulinius implantus arba vidurinės ausies klausos sistemas. Kartu su šiais klausos implantais yra kompensuojami ir atsarginiai šių medicinos pagalbos priemonių procesoriai, kurių išlaidos padengiamos kas penkerius metus.

Jeigu dėl medicininių priežasčių tenka pašalinti jau turimą klausos implantą, tokiu atveju, galima skirti kompensaciją kitos ausies klausos implantui. Iš viso pacientui gali būti skiriami ne daugiau kaip 2 klausos implantai. 

Prireikia milijonų

Praėjusiais metais daugiau nei 13 tūkst. pacientų buvo kompensuota 24 tūkst. vienetų klausos aparatų ir implantų. Tam prireikė 9,5 mln. eurų fondo lėšų. Šiais metais iki lapkričio klausos aparatų ir implantų kompensavimui iš fondo panaudota 7,6 mln. eurų. Už šią sumą jau 11 tūkst. klausos sutrikimų turinčių pacientų gavo jiems būtinas medicinos priemones.

VLK inf. 

„Tomografo pagalba atliksime neinvazinius lazerinius akių tyrimus, kurie leidžia itin tiksliai įvertinti vidinę akies struktūrą. Tai suteikia galimybę anksti pastebėti akių ligas, kurios laiku nediagnozuotos gali lemti regėjimo pablogėjimą ar net aklumą. 

Gautas OKT yra su labai aktualia tinklainei funkcija – angiografija, kai be jokio kontrastavimo matome mikrokraujagyslinius pažeidimus tinklainės sluoksniuose ir galime pradėti kuo anksčiau gydyti“, - sako Jonavos ligoninės gydytoja oftalmologė-mikrochirurgė Viktorija Slavinskytė Pušklevič.

Pasak specialistės, OKT tyrimas dažniausiai atliekamas žmonėms, sergantiems glaukoma arba kai ši liga įtariama, taip pat nustatant amžinės geltonosios dėmės degeneraciją ir kitas regėjimo sutrikimų priežastis.

Daugeliu atvejų tyrimas gali būti atliktas be medikamentinio akies vyzdžio išplėtimo, todėl pacientas iš karto po procedūros gali vairuoti ar grįžti prie įprastos veiklos.

Svarbu pabrėžti, kad OKT tyrimai Jonavos ligoninėje finansuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), todėl pacientams jie yra nemokami.

Moderniomis funkcijomis pasižymintis tomografas leis jonaviečiams atlikti tyrimus arčiau namų – iki šiol tokios paslaugos buvo prieinamos tik trečio lygio universitetinėse klinikose.

Jonavos ligoninės inf. 

„Džiaugiamės, kad netrukus žmonės, netekę rankos aukščiau alkūnės, galės pasinaudoti pažangiausiais technologiniais sprendimais. Mioelektriniai protezai padeda atkurti prarastas rankos funkcijas, suteikia daugiau savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir galimybę grįžti į aktyvų gyvenimą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pasak jo, mioelektrinis žastikaulio protezas veikia žmogaus raumenų elektrinių signalų pagalba – pacientas gali valdyti protezą tiesiog įtempdamas tam tikrus raumenis. Toks valdymo būdas leidžia atlikti tikslius, natūralius judesius, todėl šie protezai laikomi vienais moderniausių ir funkcionaliausių. Pacientai gali jaustis visaverčiais visuomenės nariais – dirbti, mokytis, dalyvauti kasdieniame gyvenime be apribojimų.

Protezą pacientams galės skirti tretinio lygio gydymo įstaigų gydytojų konsiliumas, kuriame turi būti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas bei ortopedas traumatologas. Taip pat protezo pritaikymui būtina ortopedo technologo rekomendacija.

Šis protezas bus kompensuojamas vaikams ir suaugusiesiems, kurių fizinė būklė leidžia juo naudotis – įvertinus raumenų tonusą ir jėgą, elektrinį potencialą ir sąnarių judesių amplitudę. Suaugusiesiems protezas galės būti skiriamas ir ne darbinei rankai, kai būtinos abiejų rankų funkcijos. Be to, pacientas ar jo tėvai (globėjai) įsipareigos, kad protezu bus aktyviai naudojamasi.

Ligonių kasos skaičiavimais, vidutiniškai per metus Lietuvoje kompensuojama apie 27 žastikaulio protezus, o įtraukus mioelektrinį variantą, metinės fondo išlaidos galėtų siekti beveik 800 tūkst. eurų. Nustatyta šio protezo kompensuojamoji kaina siekia arti 33,6 tūkst. eurų.

VLK primena, kad nuo 2021 m. vidurio fondo lėšomis jau kompensuojami mioelektriniai dilbio (žemiau alkūnės) protezai, kurie sulaukė itin palankaus pacientų įvertinimo. Naujovė išplečia galimybes ir tiems žmonėms, kurie neteko rankos virš alkūnės.

Naujieji protezai bus pradėti kompensuoti jau netrukus, sveikatos apsaugos ministrei pasirašius įsakymą.

VLK inf.