Onkologinių ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programos Lietuvoje yra plačiai prieinamos, tačiau jomis aktyviai naudojasi tik dalis gyventojų. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad reguliariai savo sveikatą pagal prevencines programas tikrinasi 36 proc. šalies gyventojų, dar tiek pat tai daro tik retkarčiais, o 13 proc. – apie šią galimybę žino, bet ja nepasinaudoja.

Net 37 proc. respondentų, nedalyvaujančių prevencijos programose, nors apie jas žinančių, taip pat besitikrinančiųjų tik retkarčiais, teigia nematantys poreikio „ieškoti ligų“, jei jaučiasi gerai. Dar 31 proc. nurodo laiko stoką, 20 proc. – motyvacijos ar paskatinimo trūkumą. Be to, 16 proc. gyventojų vengia tikrintis, nes bijo sulaukti neigiamų patikros rezultatų.

„Vis dar gajus požiūris, kad tikrintis verta tik pajutus simptomus, yra klaidingas – ankstyvosiose ligos stadijose žmogus dažniausiai nejaučia jokių požymių. Todėl labai svarbu neatidėlioti ir pasinaudoti galimybe pasitikrinti net ir jaučiantis gerai. Reguliari patikra leidžia ne tik sumažinti sudėtingo gydymo riziką, jei jo prireiks, bet ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę. Prevencija prasideda nuo atsakingo sprendimo rūpintis savo sveikata šiandien“, – sako Jurgita Grigarienė, VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja.

Vis dėlto tyrimas atskleidžia aiškius veiksnius, galinčius paskatinti didesnį gyventojų įsitraukimą. Didžiausią įtaką daro šeimos gydytojo rekomendacija ar priminimas – tai nurodė 57 proc. apklaustųjų, nedalyvaujančių programose bei dalyvaujančių jose nereguliariai. Taip pat svarbus asmeninis kvietimas pasitikrinti (41 proc.), artimųjų paskatinimas (18 proc.). Reikšmingu motyvu tampa ir artimųjų patirtys – liga (12 proc.) ar netektis dėl ligos (10 proc.).

„Šis tyrimas patvirtina, kad kalbant apie prevenciją, svarbiausias žmogus šalia paciento yra šeimos gydytojas. Būtent jo rekomendacija ar paprastas priminimas dažniausiai tampa tuo postūmiu, kuris paskatina žmones pasirūpinti savo sveikata. Nors įtakos turi ir kitos priemonės, šeimos gydytojo žodis išlieka patikimiausias ir veiksmingiausias. Tai rodo, kad stiprus, pasitikėjimu grįstas ryšys tarp gydytojo ir paciento yra viena svarbiausių sąlygų, skatinančių laiku tikrintis sveikatą ir dalyvauti prevencinėse programose“, – sako J. Grigarienė.

Gyventojai taip pat įvardijo sąlygas, kurios padėtų jaustis ramiau, atliekant profilaktinius tyrimus. Beveik pusė respondentų (48 proc.) pabrėžė aiškaus ir paprasto tyrimų bei galimų rezultatų paaiškinimo svarbą. 45 proc. teigia, kad juos ramina žinojimas apie ankstyvos diagnostikos naudą – galimybę išvengti ligos arba ją lengviau gydyti. Svarbūs ir praktiniai aspektai: trumpas tyrimų rezultatų laukimo laikas (31 proc.) bei medicinos personalo, ypač šeimos gydytojo ar jo komandos, palaikymas ir nuraminimas (24 proc.).

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių įgyvendinimo išlaidas kompensuoja ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Pagal šias programas privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali nustatytu dažnumu nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, taip pat dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Norėdami pasitikrinti, gyventojai turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Kvietimo pasitikrinti žmonės gali sulaukti ir iš koordinacinio centro, kuris kviečia dalyvauti ligų prevencijos programose.

Daugiau apie visas fondo lėšomis finansuojamas prevencines programas bei dalyvavimą jose galima sužinoti ligonių kasos interneto svetainėje.

Visą VLK užsakymu atliktą tyrimą galima rasti čia.

VLK inf. 

Vitaminų trūkumas – ne tik apie mitybą

Dažnai manoma, kad vitaminų trūkumas atsiranda tik dėl netinkamos mitybos, tačiau net ir valgant „pakankamai sveikai“, organizmas ne visada pasisavina visas reikalingas medžiagas. Įtakos turi stresas, virškinimo sistemos veikla, miego kokybė, net ir gyvenimo tempas. Ilgainiui organizmas pradeda veikti su mažesniais resursais, o tai tiesiogiai veikia savijautą.

„Pacientai dažnai nustemba sužinoję, kad jų nuovargio ar silpnumo priežastis yra ne per didelis krūvis, o paprasčiausias vitaminų trūkumas“, – sako šeimos gydytoja iš „Drops Clinic“.

Nuovargis – dažniausias, bet labiausiai nuvertinamas signalas

Vienas pirmųjų simptomų, rodančių galimą vitaminų trūkumą, yra nuovargis. Jis dažnai tampa nuolatiniu palydovu, tačiau retai laikomas rimta problema. „Žmonės pripranta jaustis pavargę ir net nebesusimąsto, kad tai gali būti susiję su organizmo disbalansu. Tai vienas dažniausių, bet labiausiai ignoruojamų signalų“, – pabrėžia gydytoja.

Šis nuovargis gali būti susijęs su vitamino D, B grupės vitaminų ar geležies trūkumu, kurie tiesiogiai veikia energijos gamybą organizme.

Subtilūs simptomai, kurie dažnai lieka nepastebėti

Vitaminų trūkumas ne visada pasireiškia aiškiai. Dažnai tai būna smulkūs pokyčiai, kurie atrodo nereikšmingi. Gali atsirasti dirglumas, sunkesnė koncentracija, prastesnis miegas ar net dažnesni peršalimai. Kai kuriems žmonėms pasireiškia odos ar plaukų pokyčiai.

„Problema ta, kad šie simptomai dažnai nesiejami su sveikata. Jie tampa kasdienybės dalimi, kol savijauta pradeda ženkliai blogėti“, – aiškina „Drops Clinic“ šeimos gydytoja.

Kodėl svarbu žinoti, ko trūksta būtent jums?

Didžiausia klaida yra bandyti spręsti problemą atsitiktinai vartojant papildus. Nors tai gali atrodyti kaip paprastas sprendimas, jis ne visada yra efektyvus. Kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, todėl ir trūkumai skiriasi. Vienam gali trūkti vitamino D, kitam – magnio ar geležies.

„Svarbiausia ne vartoti daugiau, o vartoti tik tai, ko iš tikrųjų trūksta. Tam reikalingas tikslus įvertinimas“, – pabrėžia gydytoja.

Tokį įvertinimą gali atlikti šeimos gydytojas, kuris, remdamasis tyrimais ir simptomais, parenka tinkamiausią sprendimą.

Kada verta pasitikrinti?

Dažnai žmonės laukia, kol simptomai taps akivaizdūs, tačiau vitaminų trūkumas gali būti nustatytas dar ankstyvoje stadijoje, kai savijauta dar nėra stipriai pablogėjusi. Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, sunkiau susikaupiate, dažniau sergate ar pastebite, kad organizmas lėčiau atsistato – tai jau pakankamas signalas pasitikrinti.

Ką galite padaryti jau dabar?

Pirmas žingsnis – atkreipti dėmesį į savo savijautą. Net ir nedideli pokyčiai gali būti svarbūs. Svarbu ne ignoruoti signalus, o juos suprasti. Kartais užtenka paprastų sprendimų, kad savijauta ženkliai pagerėtų.

Sveikata prasideda nuo supratimo

Vitaminų trūkumas nėra reta problema, tačiau dažniausiai jis lieka nepastebėtas, kol nepradeda stipriai veikti gyvenimo kokybės. Kuo anksčiau suprasite, kas vyksta jūsų organizme, tuo lengviau bus tai išspręsti. Ir kartais atsakymas būna paprastesnis, nei tikėjotės – organizmui tiesiog trūksta to, kas jam būtina.

Salmonella bakterija gali būti randama tiek ant kiaušinio lukšto, tiek, retais atvejais, ir jo viduje. Dėl šios priežasties itin svarbu laikytis higienos visame kiaušinio „kelyje“ – nuo įsigijimo iki patiekimo ant stalo. 

Lietuvoje salmoneliozės atvejai vis dar registruojami kasmet, o jų skaičiai rodo augimo tendenciją. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2024 metais Lietuvoje užfiksuoti 418 salmoneliozės atvejai, kai 2023 m. jų buvo 346, o 2022 m. – 240. Nors nėra tiksliai nustatoma, kiek susirgimų susiję būtent su kiaušiniais, tačiau žinoma, kad dažniausi infekcijos šaltiniai yra gyvūninės kilmės produktai, ypač kiaušiniai ir paukštiena. 

Didžiausią riziką kelia ne patys kiaušiniai, o netinkamas jų laikymas ir paruošimas. VMVT Gyvūninių produktų skyriaus vedėjas Deividas Kalinauskas teigia, kad, norint užtikrinti saugų Velykų stalą, svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių: kiaušinius laikyti šaldytuve, vengti temperatūros svyravimų, prieš vartojimą juos gerai išvirti ar iškepti. Taip pat ypač svarbu vaikams, senjorams ir nėščiosioms vengti patiekalų su žaliais kiaušiniais. Po sąlyčio su jų lukštais plauti rankas, o pačius lukštus laikyti atokiau nuo kitų maisto produktų. 

Ne mažiau svarbi ir virtuvės higiena – siekiant išvengti kryžminės taršos, rekomenduojama naudoti atskirus įrankius ar paviršius. 

Velykų laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas kiaušinių dažymui. Rekomenduojama naudoti tik maistinius arba natūralius dažus, tokius kaip svogūnų lukštai, burokėliai ar ciberžolė. Ne maistui skirti dažai gali būti pavojingi sveikatai. Prieš dažymą kiaušinius patariama nuplauti, o po dažymo – laikyti šaldytuve. Taip pat nereikėtų vartoti kiaušinių su pažeistu ar įtrūkusiu lukštu. 

Įdomu tai, kad kiaušinių lukšto spalva – balta, ruda, o kartais net melsva ar žalsva – neturi jokios įtakos jų maistinei vertei ar saugai. Spalvą lemia tik vištos veislė, todėl tai yra tik išvaizdos skirtumas, o ne kokybės rodiklis. Tuo tarpu trynio spalva gali skirtis nuo šviesiai geltonos iki sodriai oranžinės. Ji priklauso nuo vištų lesalo – kuo daugiau natūralių pigmentų (pavyzdžiui, karotinoidų), tuo trynys būna ryškesnis, tačiau spalva nebūtinai reiškia didesnę maistinę vertę ar geresnę kokybę. 

Kiaušiniai yra saugus maisto produktas, jei laikomasi pagrindinių higienos ir laikymo taisyklių. Tik atsakingai laikantis higienos bei termiškai apdorojus kiaušinius galima išvengti sveikatos sutrikimų. Pasirūpinkite, kad Velykų stalas būtų ne tik spalvingas, bet ir saugus visai šeimai. 

Epideminio sergamumo lygio praėjusią savaitę nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atv. 100 tūkst. gyventojų riba). Sergamumas Kauno apskrityje siekė 869,09 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Jonavoje šis rodiklis didesnis – 1021,76 atv. 100 tūkst. gyventojų. Iš viso mūsų rajone sirgo 425 asmenys: iš jų nustatyti 3 gripo atvejai, 2 COVID-19 susirgimai ir 420 ŪVKTI.  

Anot NVSC, tai galima sieti su šiuo metu intensyviai cirkuliuojančiu respiraciniu sincitiniu virusu. 
 
Dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 20 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 14 asmenų. Registruoti 2 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 86). Nuo COVID-19 ligos registruotas 1 mirties atvejis (iš viso šį sezoną 44).   

Svarbios profilaktikos priemonės

ŪVKTI vis dar aktyviai plinta, todėl raginame neprarasti budrumo ir toliau laikytis asmens higienos. 
Rankas plaukite kuo dažniau, jei tokios galimybės nėra – naudokite dezinfekavimo priemones. Stenkitės neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, reguliariai vėdinkite patalpas ir valykite jas drėgnu būdu. Taip pat nepamirškite kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – burną ir nosį prisidenkite vienkartine servetėle. 
 
Pajutus peršalimui būdingus simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą, slogą ir kt.), rekomenduojama likti namuose, nesilankyti susibūrimo vietose, nelankyti rizikos grupei priklausančių asmenų,  dirbti nuotoliniu būdu ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Ankstyva gydytojo konsultacija padeda greičiau pradėti gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką. 
 
Susirgus ar slaugant sergantį asmenį patariame dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių – tai padeda sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint ir apsaugoti save bei aplinkinius. 

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) 12 savaitės duomenimis,  ES/EEE šalyse per pastarąsias savaites į sveikatos priežiūros įstaigas dėl ŪVKTI besikreipiančių asmenų skaičius sumažėjo ir grįžo į įprastinį lygį, o tai rodo, kad kvėpavimo takų virusų paplitimas didžiojoje ES ir EEE dalyje sumažėjo.  
 
Sergamumas COVID-19 liga ir ligoninėse gydomų asmenų skaičius visose amžiaus grupėse išlieka žemas. Sergamumas gripu ir ligoninėse gydomų asmenų skaičiai toliau mažėja visose amžiaus grupėse. Toliau vyrauja gripas A(H3) ir A(H1)pdm09. 

Respiracinio sincitinio viruso (RSV) paplitimas išlieka didelis. Didžiąją ligoninėse gydomų pacientų dalį sudaro vaikai iki 5 metų amžiaus. 

Parengta pagal NVSC duomenis 

„Pasiruošimas gripo sezonui pradedamas gerokai iš anksto, dar žiemą. Dėl tokios praktikos vakcinų gamintojai gali sklandžiau planuoti gamybą, o šalys – užsitikrinti reikiamą vakcinų kiekį ir pasiekti palankesnes įsigijimo sąlygas. Šiemet įsigytos vakcinos vienos dozės kaina, palyginti su praeitų metų pirkimu, sumažėjo beveik 14 procentų. Tai reiškia, kad dar daugiau gyventojų galės būti paskiepyti nuo gripo efektyviau naudojant fondo lėšas“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

Kaip ir numatyta Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje, naujam sezonui nupirkta trivalentė gripo vakcina. Kiekvienais metais ji gaminama iš naujo pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą antigeninę sudėtį, atsižvelgiant į prognozuojamas viruso atmainas. Skiepų efektyvumas ir saugumas yra patvirtinamas vakcinos registracijos procedūrų metu.

Planuojama, kad gripo vakcinos gydymo įstaigas pasieks rudenį, prieš prasidedant aktyviam gripo sezonui. Į įstaigas kaip ir kasmet bus pristatomas toks vakcinų kiekis, kokį poreikį jos pateikė iš anksto. Tokia tvarka garantuoja sklandų vakcinų paskirstymą ir prieinamumą pacientams visoje Lietuvoje. 

A. Grušeckienė atkreipia dėmesį, kad kasmetinė vakcinacija yra svarbi ne tik individualiai apsaugai, bet ir visos visuomenės sveikatai. Lietuvoje didžiąją dalį registruojamų užkrečiamųjų ligų sudaro per orą plintančios infekcijos, tarp kurių vyrauja sezoninis gripas ir ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Skiepijimas nuo gripo išlieka viena efektyviausių priemonių, padedančių sumažinti sunkių ligos formų, komplikacijų ir hospitalizacijų skaičių.

Skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant gripo sezonui, ypač rizikos grupių žmonėms. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis sezonine gripo vakcina nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys gyventojai: 65 metų ir vyresni žmonės, 2-7 metų vaikai, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, sergantieji lėtinėmis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai bei sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose. 

VLK primena, kad dėl fondo lėšomis kompensuojamų skiepų gyventojams reikia kreiptis į savo gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę.

Įvairios prekybos vietose siūlomos akcijos dažnai skatina pirkti daugiau nei iš tiesų reikia. Svarbu nepasiduoti spontaniškiems sprendimams ar pasiūlymo pagundai, o kritiškai įvertinti, ar tikrai produktas bus sunaudotas.

Kad išvengtumėte perteklinio apsipirkimo, pirmiausia verta suplanuoti šventinį meniu ir įvertinti, kiek maisto iš tiesų reikės. Prieš keliaujant į parduotuvę pravartu patikrinti, ką jau turite namuose ir pasiruošti trūkstamų produktų sąrašą – taip išvengsite nebūtinų pirkinių.

Ypatingą dėmesį skirkite greitai gendantiems produktams – mėsai, žuviai, pieno produktams. Juos reikėtų pirkti saikingai ir laikyti tinkamomis sąlygomis, kaip nurodo gamintojas ant pakuočių. Be to, būtina stebėti produktų galiojimo terminus. Atkreipkite dėmesį: jei pasibaigus tinkamumo vartoti terminui (pažymėtam užrašu „Geriausias iki ...“ arba „Geriausias iki ... pabaigos“) produkto pakuotė nėra pažeista, produkto išvaizda nepakitusi ir kvapas būdingas konkrečiam maisto produktui – jis dar gali būti saugiai panaudojamas ruošiant maistą namuose.

VMVT primena – atsakingas pirkimas ir vartojimas ne tik padeda išvengti maisto švaistymo, bet ir saugo sveikatą, padeda išvengti persivalgymo. Per šventes svarbu ne tik gausus, bet ir apgalvotas, saugus velykinių vaišių stalas.

Stabligės atvejai nėra dažni, kasmet jų nustatoma vidutiniškai po 1–2, tačiau liga išlieka pavojinga, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Dažniausiai rizika užsikrėsti kyla vasaros mėnesiais, tačiau Lietuvoje stabligės atvejų užfiksuojama ir šaltuoju metų laiku. Pernai šalyje neužregistruotas nė vienas atvejis, 2024 m. užregistruoti 3 atvejai, iš jų 1 mirties (asmuo priklausė vyresnių nei 80 metų amžiaus grupei). Kiti du susirgusieji priklausė 25–64 m. amžiaus grupei.

Šiemet vasario mėn. pirmas stabligės atvejis buvo užregistruotas Šakių rajone. Asmuo priklausė vyresnių nei 80 metų asmenų grupei (vakcinacijos statusas ir užsikrėtimo aplinkybės nežinomos).

Skiepus būtina periodiškai atnaujinti

Nuo šios ligos apsaugo skiepai. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių stabligės, kokliušo ir difterijos vakcina vaikai pradedami skiepyti nuo 2 mėn. (vėliau pakartotinai skiepijami 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 m. ir 15–16 m.).

Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus reikia kartoti kas 10 metų. Lietuvoje 25 metų ir vyresni asmenys kas dešimtmetį skiepijami nemokamai. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Atkreipiame dėmesį, kad persirgus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai yra vienintelė apsisaugojimo priemonė. Visiems norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą.

Didesnė rizika susirgti stablige yra asmenims, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo šios ligos, taip pat tiems, kurie buvo skiepyti, bet negavo viso skiepų kurso ir sustiprinamosiomis vakcinos dozėmis nepaskiepytiems asmenims. Vakcina nuo stabligės yra saugi ir efektyvi, ja galima skiepytis bet kokio amžiaus žmonėms, tarp jų nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi.

Pasireiškia raumenų spazmais

Stabligę sukelia per atvirą žaizdą į organizmą patekusios stabligės bakterijų sporos, kurios atsparios karščiui, šalčiui, saulės šviesai ir aplinkoje gali išgyventi keletą metų. Stabligės sporos aptinkamos daugelio žinduolių ir žmonių žarnyne. Per išmatas sporos gali patekti į dirvožemį ir plisti toliau. Patekusios per atvirą žaizdą, jos aktyvuojasi, sukeldamos ligą.

Pirmieji stabligės simptomai pasireiškia trumpalaikiais raumenų trūkčiojimais užkrato patekimo vietoje, kurie gali trukti net kelias savaites. Vėliau liga sukelia įvairaus stiprumo raumenų spazmus. Jie gali būti itin skausmingi ir trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vėliau spazmų priepuoliai tampa dažnesni, ilgesni ir intensyvesni. Negydoma stabligė gali sukelti pavojų gyvybei. Taip pat gali pasireikšti tokios komplikacijos kaip: širdies nepakankamumas, smegenų pažeidimai, plaučių uždegimas, sunkus kvėpavimas, kaulų lūžiai ir kt.

NVSC 

Artėjant šv. Velykoms ir moksleivių pavasario atostogoms, daugelis gyventojų planuoja trumpas išvykas ar ilgesnes keliones po Europą. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena – ruošiantis kelionei svarbu ne tik įsigyti bilietus ir susikrauti lagaminą, bet ir pasirūpinti savo sveikatos saugumu. Europos sveikatos draudimo kortelė gali tapti itin svarbia netikėtose situacijose.

Ši kortelė suteikia teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą Europos Sąjungos šalyse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems Lietuvos gyventojams šios paslaugos teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies gyventojams, o jų išlaidos visiškai arba iš dalies apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

„Planuodami kelionę dažniausiai daug dėmesio skiriame maršrutui, apgyvendinimui ar laisvalaikiui, tačiau ne mažiau svarbu iš anksto pasirūpinti ir savo sveikatos saugumu. Net ir trumpų išvykų metu gali nutikti nenumatytų situacijų – prireikti medikų pagalbos staiga susirgus, patyrus traumą ar paūmėjus lėtinei ligai. Tokiais atvejais Europos sveikatos draudimo kortelė garantuoja, kad būtinoji medicinos pagalba keliautojui bus suteikta sklandžiai ir be finansinių nuostolių“, – sako Dalia Miniauskienė, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Gyventojų aptarnavimo departamento direktorė.

Pasak jos, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas užsienyje gali skirtis priklausomai nuo šalies sveikatos sistemos. Kai kurios paslaugos, kurios Lietuvoje būtų teikiamos nemokamai, kitur gali būti apmokestintos. Europos sveikatos draudimo kortelė galioja tik kreipiantis į nacionalinei sveikatos sistemai priklausančias gydymo įstaigas. Be to, ji nepadengia planinių gydymo paslaugų, paciento priemokų ar papildomų paslaugų, tokių kaip patogesnės sąlygos gydymo įstaigoje ar maitinimas. Nekompensuojamos ir transportavimo į Lietuvą išlaidos ar kitos paslaugos, kurios konkrečioje šalyje nėra finansuojamos valstybės lėšomis. Todėl keliautojams rekomenduojama ne tik turėti galiojančią kortelę, bet ir prieš išvykstant pasidomėti, kur reikėtų kreiptis prireikus būtinosios medicinos pagalbos bei kokios taisyklės taikomos konkrečioje valstybėje.

Europos sveikatos draudimo kortelė išduodama 5 metų laikotarpiui. Tačiau ji galioja tik privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam gyventojui. Jei draudimas nutrūksta, kortelė tampa negaliojančia ir žmogus ja naudotis nebegali. Todėl labai svarbu dar prieš kelionę įsitikinti, kad esate apdraustas.

Kortelė išduodama nemokamai visiems Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Tėvai gali ją užsakyti ir savo nepilnamečiams vaikams nuo pat gimimo.

Europos sveikatos draudimo kortelę galima užsisakyti keliais būdais: internetu per VLK informacinę sistemą, el. paštu vlk@vlk.lt ar paštu atsiuntus užpildytą prašymą. Atvykus į ligonių kasos gyventojų aptarnavimo skyrių, ji išduodama iš karto, o pasirinkus pristatymą – gali būti atsiųsta į paštomatą.

Net jei kortelės prieš išvykstant nespėjote pasigaminti ar kelionės metu ją pametėte, situacija nėra be išeities. Tokiais atvejais galima greitai pasirūpinti ją pakeičiančiu dokumentu – prisijungus prie VLK informacinės sistemos į savo mobilųjį telefoną ar kitą įrenginį atsisiųsti laikinai Europos sveikatos draudimo kortelę pakeičiantį sertifikatą. Jis suteikia tokias pačias teises gauti būtinąją medicinos pagalbą užsienyje kaip ir kortelė.

Per praėjusius metus ligonių kasa gyventojams išdavė beveik 230 tūkst. Europos sveikatos draudimo kortelių ir arti 33 tūkst. sertifikatų.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, nuo gegužės mėnesio įsigaliojantys įstatymo pakeitimai įtvirtina reikalavimą, kad gyventojai gaudami sveikatos paslaugas tiek viešosiose, tiek ir privačiose gydymo įstaigose, jei jos yra apmokėtos PSDF lėšomis, jos turės būti teikiamos be jokių papildomų priemokų.

„Atsižvelgdama į pacientų, gydytojų, gydymo įstaigų prašymus, ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa, viešųjų ir privačių gydymo įstaigų atstovais parengė papildomų medicinos priemonių sąrašą, kurį ir patvirtino Vyriausybė. Tokiu būdu pacientui paliekama kelios galimybės: ar rinktis PSDF lėšomis apmokėtą priemonę ir nieko nemokėti, ar pasirinkti brangesnę priemonę iš patvirtinto sąrašo ir primokėti kainų skirtumą“, – sako sveikatos apsaugos ministrė.

Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimais įtvirtinta, kad pacientas, gaunantis PSDF lėšomis apmokėtą sveikatos priežiūros paslaugą, gali pageidauti, kad būtų naudojama brangiau kainuojanti priemonė negu priemonė, kurios išlaidos, teikiant šią paslaugą, yra kompensuojamos valstybės. Tokiu atveju jis turi sumokėti valstybės kompensuojamos ir brangiau kainuojančios priemonės kainų skirtumą. Pacientas turi raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės kompensuojamos priemonės, ir išreikšti pageidavimą gauti brangiau kainuojančią priemonę. 

Į Vyriausybės patvirtintą priemonių, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami pacientų lėšomis, tipų sąrašą įtraukti endoprotezai (kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės, riešo sąnarių), intraokuliniai lęšiai, klausos implantai, artroskopinių operacijų metu naudojamos priemonės, robotinės chirurgijos priemonių komplektai, tinkleliai išvaržų operacijoms.

Priemonių apraše numatyta, kad prieš pacientui pasirenkant brangiau kainuojančią priemonę, gydytojas privalo pacientui aiškiai ir suprantamai paaiškinti, kad gydymo įstaiga teikia paslaugas naudodama kompensuojamas priemones, kurios pacientui yra kokybiškos ir nemokamos; nurodyti konkrečiai atliekamai paslaugai pacientui tinkamas brangiau kainuojančias priemones, jų vieneto kainas, reikalingą preliminarų kiekį; pateikti pacientui informaciją raštu ir esant paciento pageidavimui žodžiu apie brangiau kainuojančios priemonės medicininį pagrįstumą, funkcines savybes, privalumus ir galimus trūkumus, lyginant su kompensuojama priemone. Priemonių aprašas turi būti skelbiamas pacientams prieinamoje vietoje kiekvienoje paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje ir (ar) jos interneto svetainėje.

Gegužės mėnesį įsigaliosiantys įstatymo pakeitimai ir patvirtintas priemonių sąrašas suteiks naudos visiems šalies gyventojams: prisidės prie eilių mažinimo, didins paslaugų prieinamumą, nes PSDF apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų gyventojai galės kreiptis tiek į viešąsias, tiek ir į privačias gydymo įstaigas, būdami ramūs, kad nereikės mokėti papildomai.

SAM komunikacijos skyrius

Mažėjimas nebe toks ryškus

Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo šių ligų būtų paskiepyta 90–95 proc. visuomenės. Keletą pastarųjų metų skiepijimo nuo daugelio ligų rodikliai nesiekia šio tikslo, tačiau dedamos visos pastangos, kad pokyčius pamatytume jau netolimoje ateityje.

NVSC duomenimis, 2025 m. ir toliau daugėjo vaikų, paskiepytų nuo žmogaus papilomos viruso (2024 m. paskiepyta 59,27 proc. vienuolikamečių vaikų, pernai – 60,45 proc.; skiepijant dvylikos metų vaikus antrąja doze pokytis didesnis: 2024 m. – 70,73 proc., 2025 m. – 73,66 proc.). Skiepijimo  tuberkuliozės vakcina ir difterijos, stabligės, kokliušo vakcina apimtys išliko tokios pačios kaip pernai ir, nors nesiekia rekomenduojamo lygio, tačiau išliko stabilios ir nesumažėjo.

Naujagimių skiepijimo nuo hepatito B ir 2 metų vaikų skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės lygis išliko beveik stabilus – sumažėjimas yra labai nežymus, pavyzdžiui, skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės lygis pakito nuo 86,17 proc. iki 85,79 proc.

Mažėjimas užfiksuotas skiepijant nuo pneumokokinės infekcijos – nuo 81,47 proc. (2024 m.) iki 79,46 proc. (2025 m.), rotavirusinės – infekcijos nuo 77,09 proc. (2024 m.) iki 75,8 (2025 m.) ir meningokokinės infekcijos – nuo 76,74 proc. (2024 m.) iki 75,5 proc. (2025 m.).

„Dedame daug pastangų, kad kasmet  vaikų skiepijimo apimtys didėtų, visgi sugrįžimas prie ankstesnių aukštų rodiklių, nebus greitas. Norisi tikėti, kad tendencijos, kurias užfiksavome išanalizavę 2025 m. duomenis, teikia vilčių ir netolimoje ateityje pamatysime, kaip kreivė kyla aukštyn“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.

Donorystė galima asmenims, sergantiems lengva šienlige ar kitomis lengvomis maisto ar aplinkos alergijomis, jei donorystės dieną jie jaučiasi gerai. 

Po steroidinių vaistų vartojimo (peroralinio ar injekcinio) turi būti praėjusios ne mažiau kaip 7 dienos. Tuo tarpu asmenims, kurie dėl sunkios alergijos priversti reguliariai vartoti steroidinius vaistus, donorystė nėra leidžiama. 

NKC direktorius Daumantas Gutauskas atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų pavasarį dėl alerginių reakcijų, tokių kaip šienligė, linkę atsisakyti donorystės vien dėl abejonių ar informacijos stokos, nors reali sveikatos būklė tai leistų ir grėsmės recipientams nekeltų.  

Būtent todėl ypač svarbu, kad žmonės žinotų, kada donorystė yra saugi, atsakingai įvertintų savo sveikatos būklę ir neatsisakytų galimybės prisidėti gelbstint gyvybes. 

„Prasidėjus pavasariui kiekvienais metais sulaukiame daugiau užklausų iš gyventojų, kurie domisi, kada alergija gali tapti kliūtimi atvykti paaukoti kraujo. Visų pirma norime padėkoti žmonėms už jų sąmoningumą – tai rodo, kad donorystė jiems yra svarbi. Lengvi sezoninės alergijos simptomai dažniausiai nėra priežastis atsisakyti donorystės.  

Visgi, esant prastesnei savijautai ar vartojant steroidinius vaistus, visuomet reikėtų pasirinkti saugesnį laiką ir donorystę atidėti. Prieš aukojant kraują ir kylant klausimams dėl vaistų vartojimo bei donorystės, rekomenduojame paskambinti į NKC ir pasikonsultuoti su mūsų gydytojais, kurie tinkamai įvertins ar galite dovanoti kraują“, – sako jis. 

D. Gutauskas taip pat priduria, kad kraujo poreikis gydymo įstaigose išlieka nuolatinis visais metų laikais, nepriklausomai nuo sezoninių ligų ar alergijų. Tad net ir nedidelis donorų aktyvumo sumažėjimas gali turėti realių pasekmių pacientams gydymo įstaigose.

„Dėkojame visiems esamiems kraujo donorams, o gyventojus, kurie dar nėra aukoję kraujo, kviečiame prisijungti prie kraujo donorų bendruomenės. Reikia tik užsukti į artimiausią Nacionalinio kraujo centro padalinį. Kraujo komponentai šalies ligoninėse reikalingi nuolat – jie padeda pacientams po sudėtingų operacijų, traumų, sergant onkologinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis. Vieno donoro paaukotas kraujas gali padėti net trims pacientams, todėl net ir trumpalaikis donorų sumažėjimas gydymo įstaigoms visada kelia papildomų iššūkių“, – sako D. Gutauskas. 

NKC taip pat primena, kad kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus kraujo gali duoti šešis kartus, moterys – keturis. Kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija ar kitomis sunkiomis lėtinėmis arba pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis. 

NKC inf. 

Nors vafliai daugeliui asocijuojasi su paprastu kepiniu, jų tekstūra ir skonis priklauso nuo kelių esminių detalių. Viena svarbiausių – sviestas, kuris ne tik suteikia sodrumo, bet ir padeda išgauti traškią išorę bei minkštą vidų.

„Vafliai yra vienas universaliausių kepinių – juos galima pritaikyti tiek pusryčiams, tiek desertui ar net lengvai vakarienei. Svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti su priedais. Be to, šią savaitę „Rimi“ parduotuvėse saldžios grietinėlės sviestą galima įsigyti net su 54% nuolaida, vos už 1,39 eur. Tai puiki proga išbandyti įvairius vaflių receptus namuose“, – sako „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.

Pasak jos, vis daugiau žmonių ieško ne tik greitų, bet ir universalių patiekalų, kuriuos būtų galima lengvai pritaikyti skirtingoms progoms – būtent tokie yra ir vafliai.

Sūrūs vafliai su varškės kremu, sūdyta lašiša ir špinatais

Jums reikės:

Vafliams:

2 kiaušinių;

200 ml „RIMI“ pieno;

120 g miltų;

50 g sviesto;

žiupsnelio druskos.

Varškės kremui:

150 g varškės;

2–3 šaukštų graikiško jogurto;

1 skiltelės česnako;

saujos smulkintų krapų arba kitų žolelių;

druskos, pipirų;

Patiekimui:

100 g sūdytos lašišos;

saujos šviežių špinatų;

šlakelio citrinos sulčių.

Gaminame. Kiaušinius išplakite su pienu, įmaišykite ištirpintą sviestą, suberkite miltus ir druską. Išmaišykite iki vientisos tešlos. Kepkite įkaitintoje vaflinėje, kol vafliai taps auksiniai ir traškūs. Varškę sumaišykite su graikišku jogurtu, smulkintu česnaku ir žolelėmis, pagardinkite druska bei pipirais. Ant dar šiltų vaflių tepkite varškės kremą, dėkite lašišą, špinatus ir lengvai apšlakstykite citrinos sultimis.

Saldūs vafliai su braškėmis ir šokoladu

Jums reikės:

2 kiaušinių;

200 ml „RIMI“ pieno;

120 g miltų;

50 g sviesto;

2 šaukštų cukraus;

žiupsnelio vanilės;

Patiekimui:

saujos šviežių braškių;

50–70 g juodojo arba pieninio šokolado;

(nebūtina) plakamosios grietinėlės arba jogurto.

Gaminame. Kiaušinius išplakite su cukrumi ir vanile. Įpilkite pieną, įmaišykite ištirpintą sviestą, suberkite miltus ir išmaišykite iki vientisos masės. Kepkite vaflinėje, kol vafliai taps traškūs. Šokoladą ištirpinkite vandens vonelėje arba mikrobangų krosnelėje. Vaflius patiekite su šviežiomis braškėmis, apšlakstykite šokoladu ir, jei norisi, papildykite plakta grietinėle ar jogurtu.

„Rimi“ pranešimas žiniasklaidai

Kasmet kovo 24 d. minima Pasaulinė tuberkuliozės (TB) diena, kurios tikslas – didinti informuotumą apie TB ir viešinti pastangas sustabdyti pasaulinę epidemiją. Dar 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) iškėlė ambicingą strateginį tikslą – sustabdyti tuberkuliozės epidemiją iki 2035 m.: 90 proc. sumažinant naujų atvejų skaičių, 95 proc. – mirčių nuo TB skaičių, lyginant su 2015 m. rodikliais.

Sergamumas TB pasaulyje ir Lietuvoje

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, TB yra pagrindinė mirties nuo infekcinių ligų priežastis ir viena iš 10 pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. Nepaisant to, kad ligos galima išvengti ir ji yra išgydoma, pasaulyje TB kasmet suserga daugiau nei 10 mln. žmonių, daugiau nei 1 mln. žmonių miršta. Skelbiama, kad pasaulinės pastangos kovojant su TB nuo 2000 m. išgelbėjo 83 milijonus gyvybių.

NVSC duomenimis, pastarąjį dešimtmetį sergamumas tuberkulioze kasmet palengva mažėja. 2025 m. šalyje užfiksuoti 634 nauji TB atvejai (sergamumo rodiklis – 21,93 atvejo 100 tūkst. gyventojų), iš jų 20 vaikų, 2024 m. – 716 naujų atvejų (sergamumo rodiklis 24,81 atvejo 100 tūkst. gyventojų), iš jų 20 vaikų. Tuberkuliozės valstybinės informacinės sistemos (TVIS) duomenimis, nuo 2015 m. iki 2025 m. TB atvejų skaičius Lietuvoje sumažėjo 58,5 proc.

Ne visi užsikrėtę suserga

Svarbu priminti, kad kartais žmonės gali būti užsikrėtę TB mikobakterijomis, bet nesirgti. Tokiais atvejais bakterijos nėra aktyvios organizme, jos nesidaugina, asmenims nepasireiškia ligai būdingi simptomai (ilgai trunkantis kosulys, skausmas krūtinėje, gausus naktinis prakaitavimas ir kt.) ir liga nėra platinama, todėl jie  nėra pavojingi aplinkiniams. PSO teigimu, TB bakterijomis yra užsikrėtę maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų. Nustatyta, kad tik 5–10 proc. asmenų, užsikrėtusių TB bakterijomis, per gyvenimą suserga TB. Svarbiausi rizikos veiksniai susirgti atvira TB yra  užsikrėtimas ŽIV, cukrinis diabetas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinis inkstų nepakankamumas, alkoholio vartojimas, rūkymas, nepilnavertė mityba, mažas kūno svoris, ir kitos įvairios kilmės imuniteto nepakankamumo būklės. 

TB profilaktika ir gydymas

Kaip jau buvo minėta, sergamumas TB Lietuvoje mažėja, vis dėlto tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje didelė problema išlieka vaistams atspari tuberkuliozė.  Tai itin sunkios formos tuberkuliozė, kai nustatoma rifampicinui (pagrindiniam tuberkuliozės gydymo vaistui) ar daugeliui vaistų atspari TB infekcija. 2025 m. tokių atvejų Lietuvoje buvo nustatyta 102, t. y. apie 16 proc. visų diagnozuotų tuberkuliozės atvejų. Ši ligos forma ypač sunkiai pagydoma ir dažniau sukelia mirtį. Todėl ypatinga reikšmę turi profilaktikos priemonės.

Pagrindinės specifinės TB prevencijos priemonės yra:

• skiepai – Lietuvoje BCG (Bacilles Calmette Guerin) vakcina skiepijami naujagimiai 2–3 dieną po gimimo. Ši vakcina skirta apsaugoti nuo susirgimo sunkiomis ligos formomis (pvz., tuberkulioziniu meningitu, miliarine tuberkulioze ir kt.) bei sumažina galimų komplikacijų riziką;
• tuberkulino mėginiai, atliekami vaikams prieš pradedant lankyti mokyklą (6 ir / ar 7 metų) ir nustatytų rizikos grupių bet kurio amžiaus vaikams;
• profilaktiniai sveikatos patikrinimai – tam tikriems darbuotojams leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau kasmet besitikrinant, ar neserga TB;
• sąlytį su atvira TB sergančiuoju turėjusių asmenų ištyrimas dėl TB;
• profilaktinis gydymas, skirtas užsikrėtusiems TB.

Taip pat taikomos ir nespecifinės TB profilaktikos priemonės: patalpų  vėdinimas ir valymas; kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas (kosėjant ir čiaudint būtina prisidengti burną ir nosį); kvėpavimo takų asmens apsaugos priemonių (medicininių kaukių, respiratorių) naudojimas; pilnavertė mityba, tinkamas darbo ir poilsio rėžimas.

Daugeliu atvejų TB yra išgydoma, ypač jeigu gydymas pradedamas anksti. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė tikimybė susirgti sunkesne forma ar užkrėsti kitus. Ypatingai svarbu, kad pacientas griežtai laikytųsi gydymo režimo ir baigtų visą gydymo kursą, priešingu atveju jis nepasveiks ir platins infekciją toliau. Be to, per anksti nutraukus paskirtą gydymą, vystosi atspari vaistams TB, kurią išgydyti ypač sunku ir gydymas trunka keletą metų.

Šiek tiek istorijos

Nors apie TB sukeliančios bakterijos Mycobacterium tuberculosis atradimą daktaras Robertas Kochas paskelbė palyginti neseniai – 1882 m. kovo 24-ąją (būtent todėl ši diena pasirinkta minėti Pasaulinę tuberkuliozės dieną), – ši liga  žmoniją vargina jau daug tūkstantmečių. Archeologai aptinka tuberkuliozei būdingų kaulų pakitimų 2400–3400 m. pr. m. e. datuojamose Egipto mumijose. Senovės Graikijos gydytojas Hipokratas (apie 400 m. pr. m. e.) aprašė ligą, vadinamą phthisis (džiova), kuri pasireikšdavo kosuliu, karščiavimu ir kūno išsekimu. XVIII amžiuje Vakarų Europoje tuberkuliozė išplito kaip epidemija, kurios mirtingumas siekė net 900 mirčių 100 000 gyventojų per metus, ypatingai daug mirdavo jaunų žmonių. Dėl šios priežasties tuberkuliozė pavadinta „jaunimo plėšiku“.

Kultivuojama mėsa – tai iš gyvūnų ląstelių laboratorijoje arba bioreaktoriuose išauginta mėsa, neauginant viso gyvūno. Šis procesas vyksta keliais etapais: pirmiausia paimamos gyvūno raumenų ląstelės, vėliau jos dauginamos maistinėje terpėje, kur jos auga ir formuoja raumeninį audinį. Galutinis produktas biologiškai atitinka gyvūnų raumenų audinį, tačiau yra pagamintas kitu būdu.

Galimybė kontroliuoti produkto maistinę vertę

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Maisto mokslo ir technologijos katedros vedėja, docentė dr. Dalia Čižeikienė pasakoja, kad alternatyvų mėsai tema išryškėjo dėl kelių aiškių tendencijų: didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus, aplinkosauginių iššūkių, poreikio efektyviau naudoti išteklius ir kintančio vartotojų požiūrio.

„Vis daugiau žmonių domisi gyvūnų gerove, tvaresniu maistu ir technologiniais maisto gamybos sprendimais. Dėl šių priežasčių daug investuojama į alternatyvių baltymų technologijas, o kartu vis labiau išryškėja maisto technologijų specialistų svarba. Ši sritis jungia biologiją, chemiją ir inžineriją, siekiant kurti inovatyvius, saugius ir tvarius maisto produktus, tokius kaip augaliniai mėsos pakaitalai, fermentacijos būdu gaminami baltymai ar kultivuota mėsa“, – sako ji.

KTU mokslininkė pastebi, kad kultivuojama mėsa laikoma perspektyvia technologija, nes teoriškai gali užtikrinti efektyvesnį išteklių naudojimą. Ji taip pat padeda spręsti gyvūnų gerovės klausimus, kadangi mėsos gamybai nereikia auginti ir skersti gyvūnų. Be to, gamyba bioreaktoriuose leidžia tiksliau kontroliuoti mikrobiologinę saugą, riebalų sudėtį ir bendrąją produkto maistinę vertę. Tokiu būdu atsiranda galimybė kurti naujus produktus, pavyzdžiui, mėsą su optimizuotu riebalų profiliu.

„Augaliniai mėsos pakaitalai gaminami iš augalinių baltymų (pavyzdžiui, sojų, žirnių ir kt.), kurie po technologinio perdirbimo imituoja mėsos skonį ir tekstūrą. Tačiau jie neturi gyvūninio audinio struktūros. Tuo tarpu kultivuojama mėsa gaminama iš gyvūninių ląstelių ir biologiniu požiūriu yra tikra mėsa, turinti raumenų ląstelių“, – pažymi ji.

Gali būti panaši į tradicinę mėsą

Pasak D. Čižeikienės, apie kultivuojamą mėsą vis dar sklando nemažai mitų. Vienas dažniausių – teiginys, kad tai dirbtinė arba sintetinė mėsa. Iš tikrųjų ji nėra sintetinė, nes gaminama iš tikrų gyvūninių ląstelių, kurios natūraliai auga, tik ne gyvūno kūne.

„Kitas mitas – kad joje yra daug chemikalų. Tačiau ląstelėms augti reikalingos tos pačios maistinės medžiagos kaip ir gyvame organizme: aminorūgštys, cukrūs ir mineralai, todėl kultivuojama mėsa nėra cheminė mėsa“, – aiškina KTU mokslininkė.

Taip pat manoma, kad ji susijusi su genetine modifikacija, tačiau kultivuojamos mėsos gamyba nebūtinai ją apima – dauguma projektų naudoja natūralias gyvūnų ląsteles.

„Dar vienas paplitęs įsitikinimas – kad tokia mėsa niekada nebus panaši į tikrą mėsą. Vis dėlto, kadangi ji sudaryta iš tų pačių raumenų ląstelių, teoriškai jos struktūra ir maistinė vertė gali būti labai panašios į tradicinę mėsą“, – pabrėžia ji.

Kultivuojama mėsa jau gali atkartoti kai kuriuos audinio struktūros elementus, tačiau visiškai identiškos natūraliai mėsai sudėtingos audinio struktūros – ypač viso gabalo mėsos, pavyzdžiui, kepsnio – atkūrimas vis dar yra vienas didžiausių technologinių iššūkių.

Auga kaip natūraliame raumenyje

KTU CTF mokslininkas dr. Darius Čiužas dalijasi, kad įgyvendinant projektą CULTIMEAT kartu su partneriais – Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centru – siekiama sukurti valgomus pluoštinius karkasus, atitinkančius maisto saugos reikalavimus. Mokslininkai siekia kontroliuoti jų struktūrą – skaidulų kryptį, porėtumą ir mechaninį tvirtumą, – kad ląstelės galėtų lengvai prisitvirtinti prie šių karkasų ir augti.

Dirbtiniai karkasai (angl. scaffold) – tai trimatės (3D) struktūros, pagamintos iš biomedžiagų, prie kurių ląstelės gali prisitvirtinti, daugintis ir formuoti audinį. Kultivuojamos mėsos kontekste tokie karkasai veikia kaip valgomos ekstraląstelinės matricos (ECM) pakaitalas: jie suteikia ląstelėms atraminį paviršių ir erdvinę struktūrą. 

„Vien tik užauginta ląstelių masė dažniausiai primena ląstelių pastą. Nors biologiškai tai gali būti raumenų ląstelės, toks produktas nebus panašus į mėsą, nes jam trūks trimatės struktūros ir kryptingo skaidulų išsidėstymo. Tikra mėsa yra organizuotas audinys, kuriame raumenų skaidulos išsidėsto tam tikra kryptimi. Pluoštiniai karkasai leidžia suformuoti skaidulų išsidėstymą, artimą natūraliai raumens struktūrai, ir padeda audiniui įgyti tūrinę formą, mechaninį tvirtumą bei struktūrinį vientisumą“, – pažymi jis.

Pasak D. Čiužo, pluoštiniai karkasai suteikia ląstelėms tinkamą mikroaplinką, panašią į tą, kurią jos natūraliai patiria organizme. Raumenų satelitinės ląstelės lengvai prisitvirtina prie paviršių, todėl jų augimui būtina tinkama atrama. Karkaso paviršiaus struktūra ir skaidulų kryptis sudaro sąlygas ląstelėms elgtis panašiai kaip natūraliame raumenyje: išlygiuotos pluoštinės struktūros skatina jas išsidėstyti viena kryptimi, susilieti į miotūbus ir formuoti raumeninį audinį.

Biologiškai aktyvūs karkasai perduoda ląstelėms signalus, kurie padeda joms geriau prisitvirtinti, augti, kryptingai išsidėstyti ir formuoti raumenų skaidulas. Projekto metu karkaso paviršius papildomai modifikuojamas RGD peptidais – molekulėmis, kurios sukuria ląstelėms specifinius prisitvirtinimo taškus ir skatina jų virtimą raumenų ląstelėmis.

Praturtina mėsą augaliniais baltymais

KTU mokslininko teigimu, kultivuojamos mėsos tyrimuose pasaulyje naudojami įvairių tipų karkasai – mikronešikliai, porėtos trimatės struktūros, hidrogeliai, pluoštiniai karkasai, nuląstelinti augaliniai audiniai ir kiti sprendimai. Tačiau kiekviena iš šių sistemų turi tam tikrų apribojimų. Pavyzdžiui, mikronešiklius vėliau reikia atskirti nuo ląstelių, o hidrogeliai dažnai būna per minkšti ir neturi pakankamai vietų ląstelėms prisitvirtinti.

Įgyvendinant šį projektą pluoštiniai karkasai iš valgomų augalinių baltymų kuriami naudojant elektroverpimo technologiją.

„Valgomas karkasas reiškia, kad tai yra maistui tinkama sudedamoji dalis, kurios po dirbtinės mėsos kultivavimo nereikia pašalinti – ji lieka galutiniame produkte kaip struktūrinė baltyminės matricos dalis. Toks karkasas ne tik suteikia mėsai būdingą struktūrą, pluoštiškumą ir vientisumą, bet ir praturtina produktą augaliniais baltymais, taip didindamas jo maistinę vertę ir formuodamas galutinę tekstūrą“, – sako jis.

Augaliniai baltymai yra valgomi, atitinka maisto saugos reikalavimus ir leidžia kurti funkcionalius, mechaniškai tvirtus pluoštinius karkasus. Žirnių, sojos, kukurūzų ar lęšių baltymai lengvai prieinami, plačiai naudojami maisto pramonėje ir technologiškai tinkami apdoroti elektroverpimo būdu.

„Jei valgomi, biologiškai aktyvūs ir didesnio masto gamybai pritaikomi pluoštiniai karkasai pasiteisintų, jie leistų kurti struktūruotą raumeninį audinį be gyvūninės ar sintetinės kilmės komponentų, pagerintų kultivuojamos mėsos tekstūrą ir bendrą produkto kokybę. Tokie sprendimai supaprastintų gamybos procesus, būtų lengviau integruojami į bioreaktorius ir padėtų greičiau atitikti Europos Sąjungos naujų maisto produktų (angl. novel food) reikalavimus“, – papildo D. Čiužas.

Kauno technologijos universitetas

Kodėl žmonėms, sergantiems demencija, svarbus „įprastumo jausmas“?

Žmogus, sirgdamas demencija, dažnai nebesupranta, kodėl jam siūloma naudoti tradicines sauskelnes. Tradicinės sauskelnės su lipukais neretai sukelia pasipriešinimą, pyktį ar net gėdos jausmą. Užmaunamosios kelnaitės, kurios atrodo kaip įprastas apatinis trikotažas, priimamos kur kas natūraliau. Specialistai pastebi, kad būtent pažįstamumo jausmas šiuo atveju yra svarbiausias. Kai priemonė primena kasdienį drabužį, žmogus jos neatmeta ir dažnai net nesupranta, kad tai yra medicininė pagalbos priemonė.

Patikima apsauga dieną ir ramybė naktį

Demencija sergantys žmonės dažnai praranda gebėjimą laiku atpažinti poreikį nueiti į tualetą. Todėl apsauga turi būti patikima tiek dieną, tiek naktį. Slaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad naktinis pratekėjimas sukelia ne tik papildomą darbą artimiesiems, bet ir trikdo paties žmogaus miegą, gali padidinti nerimą ar dezorientaciją. Tinkamai parinktos sugeriamosios kelnaitės leidžia išvengti šių situacijų.

Galimybė įsigyti kompensuojamas sauskelnes-kelnaites su receptu

Svarbu žinoti, kad esant diagnozuotam šlapimo nelaikymui gydytojas gali išrašyti receptą kompensuojamoms sugeriamosioms priemonėms.

Su receptu SENI Active sauskelnės-kelnaitės yra iš dalies arba visiškai kompensuojamos (pagal galiojančią tvarką ir nustatytą nelaikymo laipsnį). Tai reikšminga pagalba šeimoms, kurios ilgą laiką rūpinasi artimaisiais.

Rūpestis, kuris padeda išsaugoti orumą

Demencija keičia žmogaus gyvenimą, tačiau ji neturėtų atimti orumo. Tinkamai parinktos sugeriamosios kelnaitės leidžia sumažinti stresą tiek sergančiam asmeniui, tiek artimiesiems, taip pat padeda užtikrinti švarą bei komfortą ir išlaikyti savarankiškumą.

Slaugos specialistai vieningai sutaria – kai priemonė atrodo kaip įprastas apatinis trikotažas ir yra patogi dėvėti, žmogus ją priima natūraliai. O tai yra didžiausias žingsnis ramybės link kasdienybėje. Kartais rūpestis slypi paprastuose sprendimuose. Ir būtent tokie sprendimai padeda šeimoms išlaikyti ne tik švarą, bet ir pagarbą žmogui, kuriuo rūpinamasi.Daugiau informacijos galite sužinoti paskambinę į centrą SIDABRA, ne­mokama linija 0 800 00 226 arba www.sidabra.lt. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

„Kasdieniai mitybos pasirinkimai turi didelę įtaką mūsų sveikatai, tačiau dažnai žmonėms nėra lengva įvertinti, ar jų mityba yra subalansuota. Norint formuoti sveikesnius įpročius svarbu ne tik turėti rekomendacijas, bet ir praktiškus įrankius, kurie padėtų jas pritaikyti kasdieniame gyvenime. Programėlė „Mityba365“ padeda naudotojams registruoti kasdien suvartojamą maistą, geriau suprasti suvartojamų maisto produktų maistinę vertę ir palaipsniui keisti įpročius sveikatai palankesne linkme“, – sako Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų centro Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja dr. Roma Bartkevičiūtė.  

Padės stebėti kasdienę mitybą  

Programėlėje vartotojai gali susikurti asmeninį profilį ir įvesti pagrindinius duomenis – lytį, gimimo datą, ūgį, svorį bei fizinio aktyvumo lygį. Pagal tai programėlė automatiškai apskaičiuoja kūno masės indeksą (KMI) ir rekomenduojamą paros energijos poreikį (kcal).  

Pagrindiniame programėlės lange pateikiama dienos mitybos apžvalga – suvartotų kalorijų, baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekiai. Maistas registruojamas pagal paros valgymus: pusryčius, pietus, vakarienę ir užkandžius. Kiekvienam valgymui pateikiama detali maistinių medžiagų analizė, įskaitant skaidulines medžiagas, cukrus, druską bei sočiąsias riebalų rūgštis.  

Jeigu tam tikro produkto nėra programėlės duomenų bazėje, vartotojas jį gali įvesti rankiniu būdu pagal maisto produkto etiketėje pateiktą informaciją.  

Gyventojų mityba dažnai neatitinka rekomendacijų  

Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose nurodoma, kad kiekvieną dieną reikėtų suvartoti bent 500 g daržovių, vaisių ir uogų, iš kurių didžiąją dalį turėtų sudaryti daržovės. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad gyventojų mitybos įpročiai dažnai šių rekomendacijų neatitinka. 

2024 m. Higienos instituto atlikto suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių bei žinių apie mitybą tyrimo duomenimis, tik 40,3 proc. respondentų daržoves ir vaisius vartoja kasdien. Daugiau kaip trečdalis (34,6 proc.) juos valgo 3–5 kartus per savaitę, o kas ketvirtas (25,1 proc.) – tik 1–2 kartus per savaitę.  

Tyrimas taip pat parodė, kad tik 26,6 proc. gyventojų mano, jog jų mityba yra tinkama ir su ja gauna pakankamai maistinių medžiagų. Net pusė respondentų (50,4 proc.) nurodė, kad jų mityba nėra tinkama, o 23 proc. teigė nežinantys, ar jų mityba yra subalansuota.  

„Tyrimo rezultatai leidžia geriau suprasti realius Lietuvos gyventojų mitybos įpročius ir iššūkius. Pavyzdžiui, daržoves ir vaisius kasdien vartoja tik dalis gyventojų, žuvis valgoma gana retai, o druskos suvartojimas daugeliu atvejų išlieka per didelis. Be to, tyrimas parodė, kad gyventojų žinios apie mitybą dar nėra pakankamos – tik nedidelė dalis respondentų žino rekomenduojamą daržovių ir vaisių kiekį per dieną. Tai rodo, kad vis dar svarbu stiprinti sveikatai palankios mitybos supratimą ir skatinti sąmoningesnius kasdienius pasirinkimus“, – teigia dr. R. Bartkevičiūtė. 

Higienos instituto inf. 

,,Dantų praradimas – dažnai ne tik medicininė, bet ir emocinė bei socialinė problema. Dalis žmonių ilgus metus gyvena patirdami kramtymo funkcijos sutrikimus, vengdami šypsotis ir kasdien jausdami diskomfortą vien todėl, kad neturi finansinių galimybių protezuoti dantis. Kompensavimas fondo lėšomis didina šių paslaugų prieinamumą ir padeda mažinti sveikatos netolygumus“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Jurgita Grigarienė. 

Dantų protezavimas fondo lėšomis kompensuojamas visiems senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams, vaikams iki 18 metų, žmonėms su negalia ir pacientams, gydytiems dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinių ligų. Šių paslaugų išlaidas ligonių kasa padengia iki nustatytos sumos, kuri yra išmokama protezavimą atlikusiai gydymo įstaigai. 

Šiuo metu dantų protezavimo išlaidos kompensuojamos iki 670,39 euro, vaikams – iki 342,13 euro. Jei reikalingas sudėtingesnis protezavimas, kompensuojamoji suma gali siekti 2 062,70 euro – ją nustato gydytojų konsiliumas. 

Dantų protezavimo procesas prasideda gydymo įstaigoje, prie kurios žmogus yra prisirašęs, arba kitoje įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa. Pirmojo vizito metu, gydytojas odontologas įvertina dantų būklę, patikrina, ar atliktos būtinos parengiamosios procedūros, ir nustato, ar dantų protezavimas yra pagrįstas. Apie teisę gauti šias paslaugas fondo lėšomis pacientas informuojamas iš karto – papildomų prašymų teikti nereikia. Įstaiga išduoda tai patvirtinantį pranešimą ir pacientas tą pačią dieną yra užregistruojamas Eilių ir atsargų valdymo informacinėje sistemoje.

Po to pacientui reikia pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje bus atliekamas dantų protezavimas. Svarbu, kad pasirinkta įstaiga būtų sudariusi sutartį su ligonių kasa – priešingu atveju paslaugos bus mokamos. Įstaigų, turinčių sutartis su VLK dėl dantų protezavimo paslaugų, sąrašas skelbiamas čia. 

Pasirinktoje gydymo įstaigoje sudaromas dantų protezavimo planas, kuriame nurodomos visos numatomos procedūros ir jų kainos. „Tai dokumentas, leidžiantis pacientui aiškiai suprasti, kokios paslaugos bus suteiktos, kokia suma bus kompensuojama ir už ką gali tekti primokėti. Priemokų pasitaiko tais atvejais, kai protezavimo paslaugų kaina viršija nustatytą kompensuojamą sumą, todėl labai svarbu, kad pacientas su planu būtų supažindintas ir savo sutikimą patvirtintų parašu“, – sako VLK specialistė.

Kompensuojamuoju dantų protezavimu galima pasinaudoti per 3 metus nuo registracijos sistemoje. Jei per šį laikotarpį paslaugomis nepasinaudojama, registraciją reikia atlikti iš naujo – pacientas vėl turi kreiptis į savo gydymo įstaigos odontologą. 

Ši paslauga gali būti kompensuojama ir pakartotinai, tačiau ne anksčiau nei po 3 metų nuo ankstesnio kompensavimo pirmosios dienos. Išimtys taikomos vaikams iki 18 metų ir pacientams, gydytiems dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinių ligų – jiems kompensacija gali būti skiriama ir anksčiau.

VLK inf.

Europos Komisija paskelbė 2025 m. „Safety Gate“ ataskaitą, kurioje apžvelgiamos pavojingų ne maisto produktų tendencijos, dažniausiai nustatomos rizikos ir rinkos priežiūros rezultatai Europos Sąjungoje.

2025 m. per skubių įspėjimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemą „Safety Gate“ pateiktas 4 671 įspėjimas, iš jų 101 – iš Lietuvos.

„Safety Gate“ – tai visoje Europos Sąjungoje veikianti skubių įspėjimų sistema, per kurią nacionalinės rinkos priežiūros institucijos operatyviai keičiasi informacija apie pavojingus ne maisto produktus. Nustačius pavojingą gaminį, informacija apie jį perduodama kitoms šalims, kad būtų galima laiku imtis reikiamų veiksmų ir informuoti visuomenę apie galimą riziką.

Pavojingų produktų sąrašo viršuje – kosmetika

2025 m. Europos Sąjungoje dažniausiai pranešta apie pavojingą kosmetiką – ji sudarė 36 proc. visų įspėjimų. Toliau sekė žaislai (16 proc.) ir elektros prietaisai bei įranga (11 proc.). ES mastu pagrindinė įspėjimų priežastis buvo pavojus sveikatai dėl gaminiuose aptiktų pavojingų cheminių medžiagų – tokie atvejai sudarė 53 proc. visų pranešimų. Taip pat nustatyta sužalojimų (14 proc.) ir užspringimo (9 proc.) rizika. Tuo tarpu Lietuvos pateiktuose pranešimuose dominavo žaislai – jie sudarė 40 proc., o elektros prietaisai ir įranga – 20 proc.

VVTAT atliko daugiau kaip 2,6 tūkst. patikrinimų

VVTAT duomenimis, 2025 m. Lietuvoje atlikti 2273 patikrinimai – 788 atveju nustatyti pažeidimai, o pavojingais pripažinti ir paskelbti 104 gaminiai. Daugiausia jų sudarė žaislai (39), elektrotechniniai gaminiai (19), kosmetikos gaminiai (14) ir kiti gaminiai.

Stiprinama gaminių sauga

Europos Sąjunga modernizavo gaminių saugos teisinį reglamentavimą, kad būtų sustiprinta vartotojų apsauga ir veiksmingiau užtikrinamas pavojingų gaminių pašalinimas iš rinkos. Naujuoju Žaislų saugos reglamentu žaisluose uždrausta naudoti kenksmingas chemines medžiagas, o nacionalinėms valdžios institucijoms suteikta daugiau įgaliojimų pavojingiems žaislams aptikti ir pašalinti iš rinkos.

Internetinėje prekyboje – daugiau priežiūros galimybių

Internetinės rinkos priežiūrą stiprina ir Europos Komisijos sukurtas įrankis „eSurveillance“, kurį VVTAT naudoja savo įprastoje rinkos priežiūros veikloje. Jis padeda aptikti internete siūlomus gaminius, apie kuriuos jau buvo pranešta „Safety Gate“ sistemoje, tačiau jie vis dar parduodami arba pakartotinai atsiranda elektroninėse parduotuvėse ir internetinėse prekyvietėse. Kiekvieną dieną ši sistema analizuoja milijonus svetainių visomis oficialiomis ES ir EEE kalbomis, aptinka skelbimus apie pavojingus produktus ir automatiškai perduoda duomenis nacionalinėms priežiūros institucijoms.

2024 m. ši sistema apdorojo beveik 4 000 įspėjimų, išanalizavo 1,6 mln. svetainių ir aptiko 5 300 elektroninių parduotuvių, siūlančių potencialiai pavojingas prekes.

Daugiau informacijos apie 2025 m. „Safety Gate“ ataskaitą rasite čia:

Safety Gate 2025 – Directorate-General for Justice and Consumers (DG JUST)

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

„Pakeitimais siekiame užtikrinti, kad riboti valstybės finansiniai ištekliai būtų nukreipti tiems pacientams, kuriems pavėžėjimas yra gyvybiškai svarbus. Šiems metams paslaugai valstybės biudžete numatyta daugiau nei 9 mln. eurų, todėl aiškūs kriterijai padės užtikrinti finansinį tvarumą ir išvengti neplanuoto išlaidų augimo“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Nutarimu nustatyti konkretūs ir objektyvūs kriterijai. Pavėžėjimas bus teikiamas pacientams, kurių funkcinis savarankiškumas pagal Bartelio skalę yra mažesnis nei 60 balų ir kurie dėl judėjimo sutrikimų negali savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos. Paslauga išlieka prioritetine onkologiniams pacientams, ypač vykstantiems chemoterapijai ar kitam specializuotam gydymui, kai gydymo šalutinis poveikis riboja galimybes keliauti savarankiškai. Pavėžėjimas taip pat bus skiriamas pacientams, kuriuos būtina transportuoti gulint, vykstantiems dėl organų transplantacijos ar paliatyviosios pagalbos, taip pat užtikrinant grįžimą namo po gydymo stacionare ar iš skubiosios pagalbos skyriaus, kai tai mediciniškai pagrįsta.

Nutarimu papildomai įtvirtinti socialiniai ir ekonominiai kriterijai. Pavėžėjimas galės būti skiriamas asmenims, kurių dalyvumo lygis siekia 40 proc. ar mažiau, nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taip pat turintiems teisę į vaistų kompensavimą dėl mažų pajamų. Atsižvelgiama ir į vyresnio amžiaus – 80 metų ir vyresnių – asmenų situaciją, kai dėl objektyvių sveikatos apribojimų jie negali savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą.

Tiksliau apibrėžta tvarka padės užtikrinti gydymo tęstinumą sunkios būklės pacientams, mažinti komplikacijų ir hospitalizacijų riziką, stiprinti paslaugų prieinamumą regionuose bei mažinti socialinę atskirtį. Paslaugos teikimo sąlygos prisideda prie siekio, kad valstybės pagalba pirmiausia pasiektų pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

Nuo 2024 m. liepos mėn. atsiradusi pacientų pavėžėjimo paslauga buvo teikiama gana plačiam pacientų ratui. Praktika parodė, kad dalis pavėžėjimų vykdavo ir tais atvejais, kai pacientai galėjo savarankiškai naudotis viešuoju ar individualiu transportu, ypač didžiuosiuose miestuose, kur susisiekimas užtikrinamas visą parą.

SAM inf.

Tikrintis reikia periodiškai

Dažniausiai storosios žarnos vėžys nustatomas vyresniems nei 50 metų žmonėms. Dėl to Lietuvoje 50–74 metų (imtinai) gyventojai kas dvejus metus kviečiami nemokamai tikrintis pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą.

Patikra paprasta – pirmiausia atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, kurį skiria šeimos gydytojas. Jeigu testo rezultatas teigiamas, t. y. nustatoma kraujavimo požymių, pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytoją specialistą. Prireikus jis atlieka kolonoskopiją, jei reikia – biopsiją.

Svarbu žinoti, kad teigiamas testo rezultatas dar nereiškia diagnozės – tai tik signalas, kad reikia išsitirti išsamiau.

Daugiau nei pusė žmonių testo neatlieka

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Jurgita Grigarienė pažymi, kad apie šią prevencinę programą žino nemažai žmonių, tačiau aktyvumas tikrinantis vis dar nepakankamas. Duomenys rodo, kad slapto kraujavimo testą atlieka apie 46 proc. žmonių, kuriems jis priklauso. Vadinasi, daugiau nei pusė tikrintis turinčių gyventojų tokia galimybe nepasinaudoja.

„Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta žmonėms, kurie yra tokio amžiaus, kai atsiranda didžiausia rizika susirgti. Patikra pagal programą padeda ligą nustatyti anksti – dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Ji nieko nekainuoja, o testui tereikia vos kelių minučių, kurios ateityje gali būti labai reikšmingos“, – sako J. Grigarienė.

Svarbu tęsti tyrimus

Dalis gyventojų dvejoja, atideda patikrą, nes nerimauja dėl rezultatų. Tačiau laiku atlikta patikra suteikia aiškumą ir galimybę veikti, jei to prireikia. Tuos, kurie baiminasi teigiamų testo rezultatų, pasitikrinti gali paskatinti žinojimas, kad pernai slaptas kraujavimas nustatytas nedidelei daliai žmonių – apie 13 proc., o likusiems jokių papildomų tyrimų neprireikė.

Vis dėlto tik maždaug pusė programos dalyvių, kurių testo rezultatas buvo teigiamas, atliko tolesnį tyrimą – kolonoskopiją. „Prevencinės programos nauda priklauso ne tik nuo valstybės skiriamų pinigų, bet ir nuo mūsų pačių įsitraukimo. Gavus teigiamą testo rezultatą būtina, kad žmogus tęstų ištyrimą pagal gydytojų rekomendacijas. Tik iki galo atlikta patikra yra veiksminga“, – pabrėžia ligonių kasos atstovė.

VLK duomenimis, praėjusiais metais atlikus biopsijas pacientams dažniausiai buvo nustatoma nepiktybinių pakitimų, kuriuos pašalinus galima užkirsti kelią ligos vystymuisi.

Dėl nemokamos patikros – į savo polikliniką

Norint pasitikrinti pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą reikia kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje gyventojas yra prisirašęs. Jei žmogus nepatenka į programos amžiaus grupę, turėdamas negalavimų nedelsdamas turėtų kreiptis į šeimos gydytoją – apdraustiesiems reikiamus tyrimus apmoka ligonių kasa.

Lietuvoje gyventojai gali nemokamai tikrintis pagal penkias ligų prevencijos programas: dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio bei dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Šių programų finansavimas kasmet auga: 2025 m. tam prireikė daugiau nei 53 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o 2026 m. suplanuota panaudoti daugiau nei 59 mln. eurų.

„Valstybė sudaro galimybes tikrintis nemokamai, tačiau sprendimą pasirūpinti savo sveikata priima pats žmogus. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo geresni gydymo rezultatai. Todėl raginame gyventojus neatidėlioti patikros ir pasinaudoti prevencinių programų teikiamomis galimybėmis“, – kviečia J. Grigarienė.

Ligonių kasų inf. 

Sušiai Lietuvoje jau seniai nebėra egzotiškas patiekalas – juos galima rasti tiek restoranuose, tiek mažose užkandinėse ar net prekybos centruose. Vis dėlto, populiarėjant sušiams, daugėja ir vartotojų pranešimų apie galimus šio patiekalo kokybės bei higienos pažeidimus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skaičiuoja, kad per 2025 metus buvo gauti 42 vartotojų pranešimai dėl sušių kokybės, gamybos sąlygų ar kitų galimų neatitikimų. Šiemet, iki kovo mėnesio pradžios, jau gauta 19 tokių pranešimų. Pasak VMVT specialistų, sušiai yra vienas subtilesnių patiekalų maisto saugos požiūriu, nes dažnai gaminami iš termiškai neapdorotų produktų.

Sušiai – tai japoniškos kilmės patiekalas, kurio pagrindas yra saldžiu acto mišiniu pagardinti ryžiai, o įdaras dažnai yra šviežia žuvis, jūros gėrybės ir kiti ingredientai. Nors pats patiekalas atrodo paprastas, jo gamyba reikalauja griežtesnės higienos kontrolės dėl sudėtyje esančių mikrobiologiškai jautrių produktų, kurie gali būti užteršti Listeria monocytogenes bakterijomis.

Dėl šios priežasties maisto tvarkymo vietose svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas visuose gamybos etapuose – nuo žaliavų priėmimo iki patiekalo patiekimo vartotojui. Siekiant išvengti galimų kokybės ar saugos neatitikimų, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas naudojamų žaliavų kokybei – sušių gamybai turi būti naudojami tik švieži ir saugūs produktai iš patikimų tiekėjų.

Ne mažiau svarbu užtikrinti žaliavų laikymo sąlygas ir temperatūros rėžimą, kad būtų išvengta mikroorganizmų dauginimosi. Taip pat būtina laikytis maisto produktų tinkamumo vartoti terminų ir nenaudoti žaliavų pasibaigus tinkamumo vartoti terminui. Suši gamybos metu būtina griežtai laikytis higienos reikalavimų: darbuotojai turi laikytis asmens higienos, darbo paviršiai ir įranga turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami.

Be viso to, taip pat svarbu užkirsti kelią kryžminei taršai, kai žali produktai gali užteršti jau paruoštą maistą. Norint to išvengti, skirtingų rūšių produktams apdoroti rekomenduojama naudoti atskirus įrankius ir inventorių (pvz., peilius, pjaustymo lenteles), o pačius apdorojimo procesus atskirti laiko ar vietos atžvilgiu.

VMVT taip pat atkreipia dėmesį, kad maisto tvarkymo subjektai turi taikyti savikontrolės sistemas ir užtikrinti, kad sušių gamybos procesai būtų vykdomi laikantis nustatytų maisto saugos reikalavimų.  

Siekdama padėti viešojo maitinimo įmonėms užtikrinti maisto saugą VMVT yra parengusi sušių gamybos gaires. Jose pateikiamos pagrindinės rekomendacijos, kaip tinkamai organizuoti sušių gamybos procesą ir išvengti galimų rizikų. Gaires rasite čia

„Dažnai manoma, kad erkės aktyvios tik vasarą, tačiau iš tiesų jos pradeda judėti gerokai anksčiau – vos tik atšilus orams. Todėl apsauga nuo erkių turėtų tapti įprasta pavasario ir vasaros išvykų į gamtą dalimi“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Erkių platinamos ligos – skirtingos

Žmogus erkių platinamomis ligomis – Laimo liga ar erkiniu encefalitu – dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Taip pat svarbu žinoti, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus, jei jie yra užkrėsti šio viruso sukėlėju.

Erkinis encefalitas – klastinga virusinė liga su liekamaisiais reiškiniais, kartais labai sunkiais. Ji dažniausiai prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, retais atvejais ir viduriavimu. Šie simptomai paprastai pasireiškia praėjus 7–14 dienų nuo užsikrėtimo. Vėliau būklė gali laikinai pagerėti, tačiau dažnai pasireiškia antroji ligos banga – pakyla aukšta temperatūra, virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą ir sukelia smegenų uždegimą. Po erkės įkandimo sveikatos būklę rekomenduojama stebėti iki 30 dienų.

NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 642 erkinio encefalito atvejai,  2024 m. – 807.

Laimo ligą sukelia Borrelia rūšies bakterijos. Žmogus užsikrečia įsisiurbus užkrėstoms nimfoms arba suaugusioms erkėms. Skiriamos trys šios ligos stadijos. Pirmoji prasideda praėjus kelioms dienoms ar savaitėms (dažniausiai apie 10 dienų) po bakterijų patekimo į organizmą. Tuomet atsiranda lokalus odos uždegimas – migruojančioji raudonė (eritema). Antroji Laimo ligos stadija gali pasireikšti po kelių mėnesių ar net metų nuo eritemos atsiradimo. Šiuo laikotarpiu gali būti pažeidžiama nervų sistema, širdis, sąnariai ar oda. Vėlyvoje (lėtinėje) ligos stadijoje šie pažeidimai gali progresuoti.

„Svarbu žinoti, kad Laimo liga nėra virusinė infekcija – ją sukelia bakterijos, skiepų nuo šios ligos kol kas nėra. Be to, persirgus susidaro trumpas imunitetas, todėl žmogus gali susirgti ir pakartotinai“, – pažymi NVSC atstovė.

NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 15 438 Laimo ligos atvejai,  2024 m. – 15 264.

Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus

Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems Lietuvos gyventojams ir į šalį atvykstantiems turistams, ypač tiems, kurie dažnai lankosi gamtoje.

Vakcinacijos schemos gali būti dvi – įprastinė ir pagreitinta. Taikant įprastinę schemą, pirmosios dvi dozės skiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečiosios ir vėlesnių sustiprinančiųjų dozių intervalai priklauso nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (trijų dozių) susidaro patikima apsauga.

Jeigu nepamenate, kada paskutinį kartą skiepijotės, informaciją galima pasitikrinti e. sveikatos portale arba kreipiantis į gydymo įstaigą, kurioje buvo skiepytasi. Po trečiosios dozės apsauga paprastai trunka 3–5 metus, todėl vėliau reikalingos palaikomosios vakcinos dozės.

Primename, kad nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų amžiaus asmenys.

Jeigu nepriklausote  šiai amžiaus grupei,  pasiskiepyti galite savo lėšomis – gydymo ar kitose įstaigose, kuriose skiepijama, pavyzdžiui, vaistinėse.

Kaip dar apsisaugoti?

Norint sumažinti riziką užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, dirbant ar poilsiaujant gamtoje rekomenduojama tinkamai apsirengti: rinktis šviesius, prigludusius drabužius ilgomis rankovėmis, kelnes sukišti į kojines ar batus, užsidėti galvos apdangalą. Taip pat patariama naudoti repelentus (erkes atbaidančias chemines medžiagas) ir reguliariai apsižiūrėti, ar per drabužius neropoja erkės.

„Kuo greičiau pastebima ir pašalinama erkė, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti Laimo liga. Todėl po pasivaikščiojimų gamtoje svarbu atidžiai apžiūrėti visą kūną – ypač pažastis, kirkšnis, kaklą, galvos odą. Svarbu žinoti, kad net ir įsisiurbus užkrėstai erkei Laimo ligos sukėlėjas ne visada spėja būti perduotas. Susirgus ši liga gydoma antibiotikais. Tačiau užsikrėtus erkinio encefalito virusu veiksmingų prevencinių priemonių po erkės įkandimo nėra – belieka stebėti sveikatą“, – atkreipia dėmesį NVSC specialistė.

Jei po erkės įkandimo odoje atsiranda plintanti rausva dėmė, pakyla temperatūra, vargina galvos ar raumenų skausmai, bendras silpnumas, būtina kreiptis į gydytoją ir paminėti erkės įsisiurbimo faktą.

NVSC inf.

Didžiausią įtaką oro kokybei daro padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija. Per pastarąsias 24 valandas KD₁₀ koncentracija Jonavoje siekė 61,25 µg/m³, o tai atitinka aukštą užterštumo lygį. Tuo metu kitų teršalų rodikliai išlieka žemi: azoto dioksido (NO₂) vienos valandos vidurkis siekė 11,87 µg/m³, o ozono (O₃) koncentracija – 20,48 µg/m³ (8 val. vidurkis) ir 24,01 µg/m³ (1 val. vidurkis). Šie rodikliai vertinami kaip labai žemi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad pastarosiomis dienomis kai kuriose Lietuvos vietovėse fiksuojamas oro užterštumo padidėjimas. NVSC rekomenduoja gyventojams stebėti oro taršos rodiklius, skelbiamus Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje ČIA, ir jeigu jie viršijami, laikytis sveikatos saugos rekomendacijų. Ypač tai aktualu rizikos grupėms priklausantiems asmenims – vaikams, senjorams bei sergantiesiems kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės (KD) – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. KD gali būti ir biologinių komponentų: alergenų, mikroorganizmų.

Didesnės dalelės (KD₁₀) paveikia tik viršutinius kvėpavimo takus,  sukelia kosulį ir čiaudulį, gali išprovokuoti astmos priepuolius, o smulkiosios (KD_2,5) yra įkvepiamos giliai, patenka į plaučius, iš jų – į kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir širdies-kraujagyslių  sistemos organus, apsunkinti lėtinių kvėpavimo sistemos, širdies-kraujagyslių ligų eigą. 

Rekomendacijos padidėjus oro užterštumui

• Jei nusprendžiate sportuoti ar leisti laisvalaikį lauke, tai darykite toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas).
• Jei tenka dirbti lauke, tai darykite optimaliu krūviu. Atsiminkite, kad kuo didesnis fizinis krūvis, tuo giliau kvėpuojame, todėl įkvepiame daugiau teršalų.  
• Stebėkite savo sveikatos būklę, pasijutę blogai kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams

Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos atvejų, nes jiems rizika susirgti didesnė. Padidėjęs akispūdis, kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ar arterinė hipertenzija taip pat didina riziką susirgti glaukoma.

Pacientą prižiūrintis šeimos gydytojas tam tikru periodiškumu skiria profilaktinius sveikatos patikrinimus. Jų apimtis ir dažnis priklauso nuo paciento amžiaus grupės bei indikacijų, pagal kurias atliekami konkretūs tyrimai. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams regėjimas tikrinamas kasmet, akispūdis – esant indikacijų. 19–40 metų gyventojams regėjimo aštrumas ir akispūdis tikrinami kartą per dvejus metus. 41–65 metų – taip pat kas dvejus metus, o akispūdis – kasmet. Nuo 65 metų regėjimas ir akispūdis tikrinami kasmet.

„Net ir nejaučiant jokių regėjimo sutrikimų reikėtų, kad šeimos gydytojas reguliariai profilaktiškai patikrintų jūsų akių sveikatą. Į jį nedelsdami turėtumėte kreiptis ir tada, jei pastebėjote regėjimo pokyčių – jis ištirs pagal kompetenciją: nustatys regėjimo aštrumą, kontroliniu būdu įvertins akiplotį, išmatuos akispūdį. Esant poreikiui, galite būti siunčiamas akių ligų gydytojo konsultacijai gauti“, – sako Diana Prochorova, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Pasak jos, akių gydytojo konsultacijai pacientas gali užsiregistruoti pats arba jį gali užregistruoti siuntimą išduodantis gydytojas. Svarbu, kad pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su VLK. Jei pacientas pageidauja pats pasirinkti gydymo įstaigą, jam gali būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, sąrašas. Šių įstaigų sąrašus galima rasti ir VLK interneto svetainėje.

Kompensuojami ir vaistai, ir akinių lęšiai

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pacientams gali būti kompensuojami vaistai glaukomai gydyti. Jie padeda sulėtinti ligos progresavimą. Vien pernai Lietuvoje šiuos vaistus vartojo per 39 tūkst. pacientų. Jiems kompensuoti iš fondo prireikė daugiau nei 1,4 mln. eurų.

Glaukoma sergantiems pacientams, ypač ligai pažengus, dažnai prireikia akinių. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams akinių lęšiai gali būti kompensuojami.

„Pažengus glaukomai regėjimas gali silpnėti, todėl daliai pacientų prireikia papildomų regėjimo korekcijos priemonių. Tinkamai parinkti akinių lęšiai padeda geriau matyti, išlaikyti savarankiškumą ir palengvina kasdienes veiklas – skaitymą, darbą kompiuteriu ar orientavimąsi aplinkoje. Regėjimo negalią turintiems pacientams akinių lęšių kompensuojamoji suma siekia nuo 95 iki 148 eurų, priklausomai nuo lęšių stiprumo. Tai padeda sumažinti finansinę naštą žmonėms, kuriems šios priemonės yra būtinos“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus patarėja Eglė Valiulytė.

Akinių lęšiai kompensuojami vaikams ir suaugusiesiems, jei geriau reginčios akies, net ir su geriausia korekcija, regos aštrumas yra 0,5 ar mažesnis. Tokiu atveju bazinė lęšių kaina kompensuojama 100 procentų. Vaikams iki 7 metų akinių lęšiai kompensuojami neatsižvelgiant į regos aštrumą, jiems bazinė kaina kompensuojama 70 procentų.

Norint gauti kompensuojamuosius lęšius, pirmiausia reikia kreiptis į akių gydytoją, kuris įvertins regėjimą ir išrašys receptą. Su juo pacientas turi kreiptis į optiką, sudariusią sutartį su ligonių kasa. Su akių gydytojo receptu akinių lęšių pora (be rėmelių) vaikams gali būti kompensuojama ne dažniau nei kartą per metus, o suaugusiesiems – ne dažniau nei kartą per dvejus metus.

Ligonių kasų inf. 

„ŽPV vakcina – tai moksliškai pagrįsta ir ilgalaikė investicija į vaikų sveikatą. Skiepydami tiek mergaites, tiek berniukus, ne tik saugome juos pačius nuo galimų sunkių ligų ateityje, bet ir mažiname viruso plitimą visuomenėje. Kuo didesnės skiepijimo apimtys, tuo esame arčiau tikslo išvengti gimdos kaklelio ir kitų su ŽPV susijusių vėžinių susirgimų“, – sako VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

ŽPV yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija pasaulyje. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 šio viruso tipų, iš kurių dalis kelia didelę vėžio riziką. Moksliniai tyrimai rodo, kad apie 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su ŽPV infekcija. Virusas taip pat gali sukelti makšties, vulvos, išangės, varpos, burnos ar ryklės vėžį. Infekcija dažnai plinta be jokių simptomų, todėl žmogus gali net nežinoti esantis viruso nešiotojas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva vis dar išlieka tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai yra vieni aukščiausių. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 400 naujų šios ligos atvejų, o daugiau nei 200 moterų miršta. Tai yra dukart daugiau už ES vidurkį. Ekspertai sutaria, kad didinant skiepijimo apimtis būtų galima iš esmės pakeisti šią statistiką. Skaičiuojama, kad paskiepijus apie 90 proc. tikslinės populiacijos, būtų galima pasiekti visuotinį imunitetą ir reikšmingai sumažinti su ŽPV susijusių ligų paplitimą.

Lietuvoje vaikai skiepijami devynvalente ŽPV vakcina, kuri suteikia apsaugą nuo devynių dažniausiai vėžį ir kitas sunkias ligas sukeliančių viruso tipų. Pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 11 metų vaikams skiriamos dvi vakcinos dozės su ne trumpesne nei 6 mėnesių pertrauka. Jaunesniame amžiuje organizmas suformuoja stipresnį ir ilgalaikį imuninį atsaką, todėl skiepytis rekomenduojama dar iki lytinio gyvenimo pradžios.

Pasak A. Grušeckienės, svarbu, kad tėvai sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimtų remdamiesi patikima, mokslu pagrįsta informacija. „Dažniausiai abejonės kyla dėl klaidingų įsitikinimų ir visuomenėje sklandančių mitų. Raginame tėvus ne dvejoti, o pasitarti su savo šeimos gydytoju – jis suteiks išsamią informaciją apie vakcinos saugumą, veiksmingumą ir galimą šalutinį poveikį. Sprendimai, priimami šiandien, gali turėti lemiamos reikšmės vaikų sveikatai po dešimtmečių. Nemokama vakcinacija suteikia galimybę apsaugoti jaunąją kartą nuo ligų, kurių daugeliu atvejų galima išvengti“, – pabrėžia ji.

VLK inf.

Lietuva kalba apie sveiką mitybą – bet kiek jos laikosi?

Kalbėti apie sveiką gyvenseną ir mitybą – populiaru kaip niekad. Tačiau NSI tyrimas rodo, kad tik maža dalis gyventojų (6 proc.) nuosekliai laikosi sveikos mitybos principų, o didžioji dauguma (77 proc.) balansuoja tarp pastangų ir patogumo – dažnai renkasi pagal skonį, ne rekomendacijas. Sveiką maistą kasdien vartoja vos 11 proc. tyrimo dalyvių, o trečdalis – tik prisiminę.

„NSI tyrimą atlikome tam, kad pamatytume ne tik skaičius, bet ir elgsenos modelius. Pavyzdžiui, 20 proc.gyventojų nurodo, kad jų fizinei sveikatai įtaką daro mityba – ir matome, kad tai dažniau suvokia 18–24 metų jaunuoliai bei Vilniaus gyventojai. Tai rodo, kad dalyje visuomenės formuojasi sąmoningesnis požiūris į ilgalaikę sveikatą“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.

Tačiau kartu yra ir kita pusė. Tie, kurie sako valgantys, ką nori, ir nesistengia riboti ar planuoti savo mitybos, dažniau ir nesilanko profilaktiškai pas gydytojus – kreipiasi tik tada, kai jau kas nors nutinka.

„Dar daugiau – būtent šioje grupėje bendras sveikatos indeksas dažniau siekia tik „prastos savijautos“ lygį. Tai aiški žinutė: mityba nėra izoliuotas įprotis, ji yra platesnio požiūrio į save dalis. Jei žmogus nesirūpina prevencija, dažnai nukenčia ir kasdieniai pasirinkimai, o ilgainiui – ir bendra savijauta. Todėl kai kalbame apie ilgaamžiškumą, kalbame ne tik apie produktus – bet ir apie atsakomybę už savo sveikatą šiandien, kad nereikėtų „gesinti“ pasekmių rytoj“, – sako E. Laskauskaitė.

Mityba – vienas svarbiausių veiksnių ilgaamžiškumui

Ilgaamžiškumo (angl. longevity) tyrimų srityje Lietuvoje pionierius dr. V. Dirsė pabrėžia, kad mityba yra vienas stipriausių mūsų biologinio laikrodžio reguliatorių. Pasak jo, tam tikri produktai gali lėtinti ląstelių senėjimą, o kiti – jį spartinti taip, kad organizmas „pasensta“ greičiau nei rodo kalendorius. 

„Reikia suprasti, kad mityba tiesiogiai valdo pagrindinius senėjimo mechanizmus – lėtinį uždegimą, oksidacinį stresą, ląstelių mitochondrijų veiklą. Netinkami pasirinkimai šiuos procesus spartina, o subalansuota mityba gali juos reikšmingai sulėtinti“, – sako ilgaamžiškumo ekspertas. Anot jo, didžiausi „senėjimo greitintojai“ yra:

·       Cukrus ir rafinuoti angliavandeniai. Jie gali sukelti glikaciją – procesą, dėl kurio greičiau sensta oda, standėja kraujagyslės.

·       Perdirbtas maistas. Jis gali spartinti lėtinį uždegimą, kuris yra daugelio su amžiumi susijusių ligų pagrindas.

·       Skaidulų trūkumas. Tai gali alinti žarnyno mikrobiomą. Išbalansuota ji siunčia uždegiminius signalus visam organizmui.

Madingos dietos: kas turi pagrindą, o kas – tik pažadą?

Mitybos pasaulyje kasmet atsiranda naujų krypčių, pažadų ir kone stebuklingais vadinamų sprendimų. Stebuklų tikėtis nereikia, bet dr. V. Dirsė sako, kad kai kurios kryptys turi rimtą mokslinį pagrindą. Pavyzdžiui, protarpinis badavimas gali aktyvuoti autofagiją – ląstelių „valymosi“ procesą, kai organizmas atsikrato įvairiausių toksinų ir nebenaudingų baltymų. Jo teigimu, galima tai vadinti tiesioginiu ląstelių atjauninimo mechanizmu.

Augalinė mityba siejama su mažesniu uždegimo lygiu, o ilgiausiai gyvenančiose pasaulio bendruomenėse – vadinamosiose „Mėlynosiose zonose“ – vyrauja būtent augalinės kilmės maistas.

„Viduržemio jūros regiono dieta turi daugiausiai mokslinių įrodymų ilgaamžiškumo kontekste. Ji veikia ne vienu, o keliais mechanizmais: mažina lėtinį uždegimą, saugo telomeras – ląstelių biologinio laikrodžio dalį, kuri trumpėdama spartina senėjimą. Taip pat gerina mitochondrijų funkciją, palaiko sveiką mikrobiomą ir lėtina smegenų senėjimą“, – vardija ekspertas.

Produktai, kurie siejami su ilgaamžiškumu

Dalindamasis konkrečiais rekomenduojamo maisto pavyzdžiais, dr. V. Dirsė pažymi, kad ilgaamžiškumui palankūs produktai pirmiausia yra tie, kurie mažina uždegimą ir saugo ląsteles. Prie „ilgaamžiškumo“ produktų jis priskiria šiuos:

·       Riebi žuvis. Omega-3 riebalų rūgštys padeda mažinti uždegimą ir yra siejamos su ilgesnėmis telomeromis.

·       Uogos. Jose esantys flavonoidai, ypač antocianinai, saugo ląsteles nuo pažeidimų.

·       Alyvuogių aliejus. Vienas stipriausių priešuždegiminių maistinių medžiagų šaltinių, saugantis kraujagysles.

·       Fermentuoti produktai. Jie palaiko žarnyno mikrobiomą – vieną iš ilgaamžiškumo pagrindų.

Ar egzistuoja viena dieta visiems? Pasak specialisto – yra bendri principai, tačiau detalės gali skirtis. „Pagal universalias gaires, prioritetas turėtų būti kuo daugiau augalinio maisto, kuo mažiau cukraus ir perdirbtų produktų. Ir žinoma – saikas. Ir reikia visų pirma stebėti save, nes mūsų genai ir mikrobiomas skiriasi, todėl individualizuotas požiūris tampa vis svarbesnis“, – pabrėžia genetikas.

Šiuo metu vis dažniau taikomi ir genetiniai tyrimai, mikrobiomo analizė, kurie padeda parengti individualų mitybos planą, pritaikytą būtent jūsų organizmui. 

„Pavyzdžiui, vieni žmonės dėl savo unikalios genetikos gali būti jautresni sotiesiems riebalams ar cukrui, tačiau gauti didesnę naudą iš baltyminio maisto. Kiti – sunkiau įsisavinti vienus vitaminus ar mineralus, o tam tikrus – anaiptol – labai lengvai. Pagal personalizuotus tyrimus sudarytas mitybos planas gali prisidėti prie geresnės gyvenimo kokybės ir ilgaamžiškumo. Tačiau pirmas žingsnis vis tiek išlieka paprastas – pradėti nuo spalvingesnės, natūralesnės lėkštės ir sąmoningo pasirinkimo“, – reziumuoja dr. V. Dirsė.

Apie „Nacionalinį savijautos indeksą“

Nacionalinio savijautos indekso sukūrimą inicijavo vaistinių tinklas „Eurovaistinė“, atlikęs tyrimą kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais. Tyrimas leido skaičiais pamatuoti, kaip iš tiesų jaučiasi mūsų šalies gyventojai. Skaičiuojant NSI įvertinama, kaip žmonės vertina savo fizinę ir emocinę sveikatą bei laimę. 2025 m. pirmąkart apskaičiuotas Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas sudaro 64,1 balo iš 100. Indeksas taps pagrindu ilgalaikei savijautos stebėsenai ir visuomenės švietimui.

Pranešimas spaudai 

Klausos sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti stiprių garsų, traumų pasekmė, tam tikrų ligų komplikacijos, natūralus organizmo senėjimo procesas, vaistų poveikis, genetinis paveldėjimas. „Klausos sutrikimas amžiaus nesirenka, ši bėda gali užklupti ir suaugusį, ir vaiką. Svarbiausia, kad pradėjus prastėti klausai, gyventojai nedelstų ir kuo greičiau kreiptųsi į medikus, kad būtų pradėtas gydymas ir, jeigu reikia, skirtas klausos aparatas“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pablogėjus klausai – pas savo šeimos gydytoją

Pablogėjus klausai, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis apžiūrės pacientą ir nuspręs, kaip reikia gydyti, o prireikus siųs konsultuotis pas gydytoją otorinolaringologą – ausų, nosies, gerklės ligų (LOR) gydytoją specialistą, kuris ir nuspręs, ar klausos aparatas būtinas.

Jei suaugusiam pacientui klausos aparatas skiriamas pirmą kartą, klausos sutrikimo laipsnį diagnozuoja ir kompensuojamąjį klausos aparatą skiria tretinio lygio ambulatorines ir (ar) stacionarines ausų, nosies ir gerklės ligų gydymo paslaugas teikiančios gydymo įstaigos LOR gydytojas. Jei aparatas skiriamas ne pirmą kartą, jį gali skirti antrinio lygio ambulatorines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos LOR gydytojas.

Vaikams klausos sutrikimo laipsnį nustato ir pirmą kartą bei pakartotinai kompensuojamąjį klausos aparatą skiria tretinio lygio LOR gydytojas. Kuriose gydymo įstaigose teikiamos pacientui reikalingos antrinio ar tretinio lygio LOR paslaugos, turėtų rekomenduoti šeimos gydytojas.

Ausų gydytojas sprendžia, kokio tipo klausos aparatas pacientui būtinas, paaiškina, ar jis kompensuojamas. Jeigu klausos aparatas kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tuomet gydytojas išrašo siuntimą aparatui įsigyti. „Svarbu prisiminti, kad siuntimas galioja 180 kalendorinių dienų, per kurias reikia kreiptis į įmonę, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl aprūpinimo kompensuojamaisiais klausos aparatais. Siunčiantysis gydytojas pacientui privalo pateikti šių įmonių sąrašą“, – atkreipia dėmesį G. Baranauskas.

Įstaigų, su kuriomis VLK yra pasirašiusi sutartį, sąrašą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje, ten pat – ir išsamią informaciją apie skiriamus klausos aparatus. 

Kompensuojami 9 tipų klausos aparatai

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams pritaikomi ir ligonių kasos kompensuojami kelių tipų klausos aparatai:

• 4 tipų skirti vaikams ir jaunuoliams iki 24 m., kurie mokosi specialiosiose, profesinėse ir aukštosiose mokyklose,
• 5 tipų – suaugusiesiems.

Aparatai pacientams parenkami pagal nustatytą klausos sutrikimo laipsnį, o jų kaina kompensuojama 100 proc.

Pakartotinai klausos aparatai gali būti išduodami: 

• vaikams iki 7 m. – kartą per 3 metus išduodami du aparatai abiem ausims;
• vyresniems vaikams ir suaugusiesiems – kartą per 5 metus;
• išimtinais atvejais (pvz., staiga pablogėjus klausai arba dėl vagystės, gaisro ar stichinės nelaimės praradus aparatą) – gali būti skiriami anksčiau.

Ligonių kasos svetainėje galima pavartyti VLK kompensuojamų klausos aparatų katalogus bei susipažinti su techniniais reikalavimais, kuriuos turi atitikit kompensuojamieji klausos aparatai.

Praėjusiais metais klausos aparatais aprūpinta 12 800 Lietuvos gyventojų, iš fondo jiems kompensuoti prireikė daugiau nei 7,4 mln. eurų. 

Sunkesniems atvejams – kompensuojami klausos implantai

Kai įprasti klausos aparatai neefektyvūs, fondo lėšomis kompensuojami klausos implantai, kurie gali būti skiriami vaikams bei suaugusiesiems, kuriems nustatytas abiejų ausų sunkus arba labai sunkus klausos sutrikimas. Jeigu reikia klausos implanto, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris pacientą siųs tolesnėms gydytojų specialistų konsultacijoms gauti.

Ligonių kasa kompensuoja trijų tipų implantus: kochlearinius implantus, BAHA kaulinius implantus ir vidurinės ausies klausos sistemas. Iš viso vienam pacientui gali būti skiriami ne daugiau kaip 2 implantai.

Kompensuojami ir atsarginiai procesoriai, kurių išlaidas ligonių kasa apmoka kas 5 metus. Išsamią informaciją apie klausos implantų skyrimą bei juos teikiančių įmonių sąrašą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje.

VLK duomenimis, pernai buvo atliktos 28 klausos aparatų implantavimo operacijos ir išduoti 93 atsarginiai procesoriai, iš fondo tam skirta 1,7 mln. eurų. Lietuvoje implantaciją atlieka ir atsarginius procesorius išduoda dvi gydymo įstaigos: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

Ligonių kasų inf. 

„Mūsų šalyje vyrams prostatos vėžys nustatomas gerokai dažniau nei daugelyje kitų Europos valstybių, sergamumo rodikliai viršija pasaulio vidurkį, todėl reikia kuo platesnio spektro gydymo priemonių, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas. – Atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad gydymas šiuo vaistu prailgina pacientų, kuriems liga progresavo po kitų gydymo būdų, išgyvenamumą, lėtina ligos progresavimą, mažina naviko aktyvumą, padeda sumažinti skausmą ir kitus ligos simptomus, o tai gali pagerinti gyvenimo kokybę.“

Gydymas Liutecio (177Lu) vipivotido tetraksetanu gali būti skiriamas, vaistą derinant su androgenų trūkumo terapija (ADT) su arba be androgenų receptorių (AR) inhibitoriais, suaugusiems pacientams, sergantiems progresuojančiu prostatos specifiniam membranos antigenui teigiamu metastaziniu kastracijai atspariu prostatos vėžiu (TLK-10-AM kodas C61), jei jiems anksčiau buvo skirtas gydymas AR inhibitoriais ir chemoterapija taksanų pagrindu.

Europos Sąjungos statistika rodo, kad Lietuva išlieka tarp pirmaujančių šalių pagal sergamumą prostatos vėžiu. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, prostatos vėžys kasmet diagnozuojamas apie 2 tūkst. vyrų, ir net 500 vyrų – tai tampa mirties priežastimi.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl vyrai nemokamai gali pasirūpinti savo sveikata. Didžioji dalis pirmose ligos stadijose diagnozuojamų atvejų yra nustatomi dalyvaujantiems šioje profilaktinėje programoje, ir tik apie 3,2 proc. naujai diagnozuotų ligos atvejų yra IV stadijos, t. y. nustatomas lokaliai išplitęs arba metastazavęs vėžys.

SAM Komunikacijos skyrius

Pasak RPLC Vilniaus filialo medicinos psichologo Ugniaus Binkausko, pasitenkinimo, džiaugsmo ar ramybės ieškojimas santykyje su išoriniu objektu ar įvykiu yra absoliučiai žmogiškas ir suprantamas, tačiau alkoholis ar kitos psichoaktyviosios medžiagos dažnai nuveda žmogų netinkamu keliu.

„Psichoaktyviosios medžiagos gali sukelti iš pirmo žvilgsnio patrauklius nuotaikos pokyčius: žmogus gali jausti pakylėjimą, gyvumą, patirti jausmą, jog yra pilnas, išbaigtas, anapus skausmo ir kančios. Tik bėda, kad psichoaktyviosios medžiagos pasižymi toksiškomis savybėmis nervų sistemos atžvilgiu. Dėl vartojimo sukeltų smegenų pokyčių greitai išmokstama automatiniu būdų patenkinti troškimus, todėl psichologinė savijauta tampa vis labiau susieta su konkrečia medžiaga, žmogus palaipsniui netenka anksčiau turėtų gebėjimų susitvarkyti su emocijomis ar būsenomis kitais būdais ir tai ilgainiui tampa spąstais, iš kurių sunku ištrūkti“, – aiškina jis.

Santykiu su medžiaga bandoma keisti santykius su žmonėmis

Pašnekovo teigimu, emocinė savijauta vaidina svarbų vaidmenį, kai kalbama apie priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų (nikotino, alkoholio, narkotikų) išsivystymą. Ne veltui vienas iš psichologinių požiūrių, siekiant suprasti priklausomybės dinamiką, ją traktuoja kaip savireguliacijos – emocijų, savivertės, rūpesčio savimi – sutrikimą.

Siekiant suprasti žmogaus emocinę reguliaciją, medicinos psichologas primena, jog nuo pat gimimo, emocijų pažinimui ir valdymas formuojasi santykyje su pirminiais globėjais. Žvelgiant iš raidos perspektyvos, vos gimusio naujagimio emocijos yra intensyvios, nefiltruotos ir jam pačiam nevaldomos, beveik visa jo emocijų reguliacija yra išorėje – tėvuose ar globėjuose. Jeigu ankstyvieji vaiko santykiai su artimiausiais žmonėmis saugūs, paremti empatija ir nuoširdžiu rūpesčiu, ilgainiui vaikas perima įgūdžius jausti, suprasti savo potyrius, juos tinkamai reguliuoti santykiuose su kitais žmonėmis. Priešingu atveju, kai santykiai nesaugūs, chaotiški, šalti ar prieštaringi, vaikui yra sunkiau atrasti tinkamų būdų nusiraminti ir suprasti, kas vyksta jame ir aplinkoje, pasitikėti kitais žmonėmis, kai patiria sunkumų.

Pasak U. Binkausko, daug epidemiologinių studijų rodo, kad žmonės, pavyzdžiui, priklausomi nuo narkotinių medžiagų, dažniau nei įprasta populiacijos grupė yra patyrę nepalankių vaikystės patirčių, tą psichologas pastebi ir praktikoje. Ankstyvas stresas turi aiškiai įrodytų neigiamų pasekmių vaiko raidai ir gyvenimo eigoje gali būti susijęs su didesniu polinkiu griebtis įvairių priklausomybę sukeliančių medžiagų kaip priemonės nusiraminti ar atsitraukti nuo neigiamų patirčių

„Iš dalies mūsų emocijos visą gyvenimą yra susijusios su kitais žmonėmis, tačiau ankstyvosios patirtys dažnai suformuoja savotiškus lęšius, per kuriuos žiūrėdami išmokstame pasitikėti arba nepasitikėti jais. Psichoaktyviosios medžiagos gali būti pasirenkamos kaip būdas kompensuoti sveiko emocinio ryšio trūkumą. Taip yra, nes santykis su medžiaga yra lengviau kontroliuojamas negu nenuspėjami žmonių santykiai – jei nepasitikima žmonėmis, nes to išmokė gyvenimo patirtis, tuomet yra linkstama sunkumų metu pasitikėti medžiaga, kurios poveikis visada nuspėjamas. Svarbu suprasti, kad tokiais atvejais esmė yra ne pati medžiaga, o santykis su ja – žmogų įtraukia tai, kaip šis santykis padeda (ar bando padėti) reguliuoti vidines būsenas ir emocijas“, – sako RPLC specialistas.

Jis atkreipia dėmesį, jog priklausomybė dažnu atveju yra neteisingai nukreiptas sveikas poreikis nusiraminti, jausti situacijos kontrolę, patirti ryšį, tad į priklausomybę žvelgiant ne kaip į ydą, o kaip į natūralių žmogaus reguliacinių procesų nukrypimą, yra atveriamos durys gydymui ir pagalbai.

Atpažinti kylančius impulsus

Paklaustas, kaip teisinga elgtis, jei susinervinus ar negalint nusiraminti kyla mintys apie cigaretę ar alkoholį, medicinos psichologas sako, jog galima išmokti atsilaikyti prieš tokius impulsus.

Dažnai žmonės bando apie kylantį impulsą negalvoti, tačiau toks elgesys norą tik sustiprina, nes smegenys greitai pavargsta blokuoti impulsus. Kur kas veiksmingiau yra pirmiausia kylančius impulsus ir emocijas pastebėti, ir ne slopinti, o suprasti, apie ką jie signalizuoja.

„Reikėtų pabandyti sau priminti, jog tai tėra iracionalus impulsas, taip smegenys siunčia netikslingus signalus, kurie neatneš jokios naudos. Verta pagalvoti, kokie dar jausmai kyla šiuo metu, koks yra kontekstas – gal susinervinote ir nežinote, kaip nusiraminti, gal esate pervargę ir norite pailsėti, o gal jaučiatės vieniši ir trūksta kontakto su kitais žmonėmis“, – pataria U. Binkauskas.

Jei, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas yra tapęs dažnu būdu nusiraminti, tuomet žmonės turėtų pri-minti sau kylančias neigiamas pasekmes: galbūt pavartojus nesijaučiama gerai ir dėl to kyla gėdos jausmas, galbūt vartojimas blogina santykius su kitais, griauna karjerą ir panašiai.

„Naudinga ieškoti bet kokios veiklos, kuri padėtų bent akimirkai nukreipti dėmesį: galbūt tai hobis, kuriame galite išsilieti, ar kūrybinis darbas, dvasinė veikla ar praktika. Impulsai yra laikini, lyg bangos, kurios tai pakyla, tai nusileidžia, tad kartais, suteikus pakankamą pertrauką, galima išlaukti, kol impulsas susilpnės“, – sako medicinos psichologas.

Kaip stiprinti psichologinį „imunitetą“?

Pašnekovas sako, kad visi žmonės gali sustiprinti savo emocinį atsparumą ir psichologinį „imunitetą“, tačiau vieno universalaus būdo nėra, kiekvienas turi atrasti tai, kas jam tinka.

Emocinį atsparumą stiprina savo psichologinių poreikių atpažinimas ir rūpinimasis jais. Dažnai žmonėms yra svarbi jų autonomija – jausmas, kad žmogus gali daryti pasirinkimus ir veikti pagal save, kompetencija – pojūtis, kad jis moka, gali, jam pavyksta, bei susietumas su kitais – jausmas, kad žmogus yra matomas, priimamas ir rūpi kitiems.

„Taip pat svarbus gebėjimas pastebėti ir įvardyti savo emocijas, sveikas santykis su savo kūnu (judėjimas, mityba, kvėpavimas). Emocinė savireguliacija gimsta santykyje, todėl reikalingi saugūs ryšiai su artimais žmonėmis, kuriais galite pasitikėti, su kuriais galite pasikalbėti ir būti išklausyti. Padeda ir bendruomenė, terapija ar palaikymo grupės“, – vardija jis.

Nors kartais sakoma, kad vyresnio amžiaus žmonės įpročius keičia sunkiai, tačiau U. Binkauskas su tuo nesutinka ir teigia, kad emocinį atsparumą galima ugdyti nepriklausomai nuo amžiaus.

„Ir ne tik galima – tą daro daugelis. Psichologiniai poreikiai išlieka aktualūs visą žmogaus gyvenimą. Ankstyvoji patirtis mus suformuoja, bet nesuvaržo. Smegenys visą gyvenimą išlieka plastiškos, o nauji santykiai, saugūs ryšiai ir sąmoningas emocijų reguliavimas gali pakeisti giliai įsišaknijusias reakcijas. Esmė – ne amžius, o aplinka, kuri leidžia mokytis iš naujo“, – apibendrina jis.

RPLC inf. 

Labai retų ligų gydymo išlaidų kompensavimas Lietuvoje individualizuotas – pagal gydymo įstaigų teikiamus prašymus atsižvelgiama į kiekvieno paciento situaciją. Sprendimus dėl tokio gydymo finansavimo priima Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisija. Valstybinė ligonių kasa (VLK) koordinuoja šios komisijos darbą ir, remdamasi jos sprendimais, išduoda garantinius raštus gydymo įstaigoms. Šie raštai užtikrina, kad įstaigai bus apmokėtos paciento gydymo išlaidos ir jis galės gauti reikiamą pagalbą be papildomos finansinės naštos.

Praėjusiais metais labai retoms žmogaus sveikatos būklėms gydyti iš fondo skirta daugiau nei 22 mln. eurų, o gydymą gavo 469 pacientai. Tai rodo, kad gydymo prieinamumas gerėja, tačiau kartu auga ir lėšų poreikis.

„Išlaidos labai retoms būklėms didėja sparčiau nei pacientų skaičius, nes gydymui vis dažniau pasitelkiami inovatyvūs ir itin brangūs vaistai. Priimdami sprendimus, pirmiausia vertiname jų terapinę naudą, kad finansavimas būtų pagrįstas, o pacientai galėtų kuo greičiau pradėti gydytis. Kiekvienu atveju, kai prašoma kompensuoti vaistą, kurio vieno paciento metinės gydymo išlaidos viršija 100 tūkst. eurų, kreipiamės į derybų komisiją gydymo kainai sumažinti“, – sako Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos pirmininkė Irma Medžiaušaitė.

Pasak jos, šioms būklėms gydyti reikia nuoseklaus ir atsakingo sprendimų priėmimo. Pernai komisijai buvo pateikta svarstyti 311 prašymų – gerokai daugiau nei anksčiau. Per pastarąjį penkmetį gaunamų svarstyti prašymų skaičius išaugo 1,8 karto. Šis augimas atspindi tiek didesnį gydymo poreikį, tiek aktyvesnį gydymo įstaigų kreipimąsi dėl individualaus pacientų gydymo finansavimo.

Didžiausia labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymui kompensuoti skirta lėšų dalis kasmet skiriama jau pradėtam ypač brangiam gydymui tęsti – pacientams, gydomiems nuo labai retų medžiagų apykaitos, onkologinių, genetinių ar autoimuninių ligų. Tačiau daug išlaidų atitenka ir tiems pacientams, kurie dar tik pradeda gydymą ypač brangiais vaistais.

„Pernai turėjome 28 naujus pacientus, dėl kurių gydymo išlaidų sumažinimo vyko derybos. Jų vidutinė gydymo kaina buvo labai skirtinga, kai kuriems siekė net 211 tūkst. eurų. Todėl vienas iš pagrindinių uždavinių – pasirūpinti, kad fondo lėšų pakaktų visiems nuo labai retų ligų gydomiems pacientams, kuriems reikia inovatyvaus ir gyvybiškai svarbaus gydymo“, – sako I. Medžiaušaitė. 

2025-aisiais pradėta kompensuoti net 13 naujų vaistų pacientams, gydomiems nuo labai retų ligų. Tarp jų – gydymas nuo labai retos formos amiloidozės, kai dėl pakitusių baltymų kaupimosi pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai, taip pat nuo paroksizminės naktinės hemoglobinurijos – retos kraujo ligos, kai dėl pakitusios imuninės sistemos organizmas ardo savo raudonuosius kraujo kūnelius. Palankūs sprendimai dėl vaistų kompensavimo pernai priimti ir pacientams, gydomiems nuo sunkių išplitusių epilepsijos formų, grybelinės granulomos – retos odos limfomos formos, kai kurių paveldimų medžiagų apykaitos ligų ir kt.

„Šių ligų gydymas dažnai yra ilgalaikis ir sudėtingas, o be specifinių vaistų liga gali greitai progresuoti ir sukelti sunkią negalią ar grėsmę gyvybei. Todėl komisijos sprendimai dėl naujų vaistų kompensavimo reiškia realią galimybę pacientams pradėti gydymą ir išvengti ligos komplikacijų“, – pabrėžia I. Medžiaušaitė.

VLK primena, kad labai reta žmogaus sveikatos būkle laikoma tokia, kai per metus diagnozuojamas ne daugiau kaip vienas atvejis 200 tūkst. gyventojų. Nors kiekviena labai reta žmogaus sveikatos būklė atskirai pasitaiko itin retai, kartu šios ligos paliečia šimtus gyventojų.

Ligonių kasų inf. 

Plinta lengvai

Virusinės kilmės virškinamojo trakto infekcijos yra viena dažniausių ūminio viduriavimo priežasčių pasaulyje, ypač tarp vaikų. Infekcijos dažniausiai plinta tiesioginio sąlyčio su sergančiuoju metu, per nešvarias rankas, aplinkos paviršius bei bendro naudojimo daiktus. Rečiau užsikrečiama per fekalijomis užterštą maistą ar geriamąjį vandenį.

Virusai aplinkoje ilgai išlieka gyvybingi, o užsikrėsti pakanka labai mažo jų kiekio, todėl šeimose ar vaikų kolektyvuose infekcija gali išplisti per itin trumpą laiką.

Dažniausi virusinių žarnyno infekcijų simptomai – staiga prasidėjęs viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmas, karščiavimas, bendras silpnumas. Ligos eiga gali būti nuo lengvos iki sunkios, o didžiausia komplikacijų rizika kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Pavojingiausia komplikacija – dehidratacija (organizmo skysčių netekimas). „Nors dauguma susirgimų būna lengvos formos, kūdikiams, senjorams ir silpnesnio imuniteto asmenims skysčių netekimas yra kur kas pavojingesnis, todėl jiems būtina ypatinga priežiūra ir, prireikus, medikų pagalba“, – pažymi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Svarbiausia – higiena

Efektyviausia virusinių žarnyno infekcijų prevencijos priemonė – kruopšti rankų higiena. Rankas būtina plauti prieš gaminant ir valgant maistą, pasinaudojus tualetu, grįžus iš viešų vietų ar važiavus visuomeniniu transportu, taip pat po sąlyčio su sergančiu asmeniu ar galimai užterštais paviršiais. Svarbu reguliariai valyti dažnai liečiamus paviršius, laikytis saugaus maisto tvarkymo principų, tai pat  neruošti maisto turint žarnyno sutrikimo požymių.

„Atsakingas elgesys, tinkama rankų higiena ir saugus maisto tvarkymas – paprastos, tačiau itin veiksmingos priemonės, galinčios reikšmingai sumažinti virusinių žarnyno infekcijų plitimą visuomenėje“, – pabrėžia NVSC atstovė.

Slaugant sergantį asmenį rekomenduojama naudoti atskirus rankšluosčius ir indus bei dažnai valyti patalpas dezinfekcinėmis priemonėmis. Tualeto ir ligonio kambario valymui būtina naudoti atskirus valymo įrankius. Nešvarius ligonio drabužius, patalynę, rankšluosčius ar minkštus žaislus rekomenduojama iš karto išskalbti aukštoje temperatūroje, o kietus žaislus bei paviršius – nuplauti. Sergančio kūdikio sauskelnes būtina šalinti laikantis higienos reikalavimų, nedelsiant nusiplaunant rankas.

Pasireiškus vėmimui ar viduriavimui, rekomenduojama vengti lankytis kolektyvuose, neleisti vaikų į ugdymo įstaigas ar kitas susibūrimo vietas ir kreiptis į šeimos gydytoją. NVSC taip pat primena, kad, nors nuo daugumos virusinių žarnyno infekcijų vakcinų nėra, nuo rotavirusinės infekcijos kūdikiai Lietuvoje skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Skiepai turi būti atlikti ne vėliau kaip iki vaikui sueina 32 savaitės.

NVSC inf.

Vitaminai, padedantys skatinti plaukų augimą

Normaliam plaukų augimui organizmui ypač svarbūs biotinas, vitaminas D3, vitaminas E ir folio rūgštis. Biotinas prisideda prie keratino – pagrindinio plaukų baltymo – gamybos. Būtent keratinas lemia plauko tvirtumą, elastingumą ir atsparumą pažeidimams.

Nors šį baltymą kūnas gamina pats, papildomas jo gavimas, pavyzdžiui, hidrolizuoto keratino forma, gali padėti greičiau sustiprinti nusilpusius ar pažeistus plaukus.

Vitaminas D3 svarbus plaukų folikulų aktyvumui ir augimo ciklui, o vitaminas E bei folio rūgštis prisideda prie geresnės galvos odos kraujotakos, todėl maistinės medžiagos lengviau pasiekia plaukų šaknis. Rezultatams reikia laiko, tačiau šių medžiagų pakankamumas yra vienas iš kertinių veiksnių.

Ką daryti, jei plaukai plonėja?

Plonėjantys plaukai dažniausiai signalizuoja apie vidinius organizmo pokyčius. Tai gali būti susiję su nepilnaverte mityba, prastesniu medžiagų įsisavinimu, hormonų svyravimais ar sutrikusiu augimo ciklu.

Didelę reikšmę čia turi vitaminas D3 ir geležis. Kai jų trūksta, plauko struktūra silpnėja, jis tampa plonesnis. Geležies stygius ypač dažnai pastebimas moterims.

Svarbūs ir antioksidantai, pavyzdžiui, vitaminas C. Jis dalyvauja kolageno sintezėje bei pagerina geležies pasisavinimą, todėl netiesiogiai padeda palaikyti stipresnius plaukus.

Kurios medžiagos svarbiausios stabdant slinkimą?

Plaukų slinkimą gali paskatinti tiek maistinių medžiagų trūkumas, tiek gyvenimo būdas. Dažniausiai akcentuojamas vitaminas D3, kuris padeda palaikyti normalų augimo ciklą.

Taip pat reikšmingi antioksidantai, vitaminas C, cinkas ir selenas. Šie mikroelementai padeda apsaugoti plaukų folikulus, prisideda prie hormonų pusiausvyros ir normalaus plaukų augimo. Pastebima, kad esant cinko trūkumui, slinkimo problemos gali būti ryškesnės. Nepamirštamos ir Omega-3 riebalų rūgštys, svarbios galvos odos būklei.

Streso įtaka plaukams

Ilgalaikis ar intensyvus stresas veikia visą organizmą, todėl neišvengiamai atsiliepia ir plaukams. Tokiu metu greičiau išeikvojami B grupės vitaminai, magnis, vitaminas C, cinkas.

Kadangi kūnas prioritetą teikia nervų sistemai ir hormonų reguliavimui, plaukams šių medžiagų gali paprasčiausiai pritrūkti. Be to, stresas gali pabloginti jų pasisavinimą virškinimo sistemoje Dėl to trumpėja augimo fazė ir daugiau plaukų pereina į slinkimo stadiją.

Ar verta rinktis kompleksus plaukams, nagams ir odai?

Tokie papildai dažnai turi panašią sudėtį, nes plaukams ir nagams reikalingas keratinas, o odai – kolagenas bei elastinas. Todėl juose paprastai randama biotino, cinko, seleno, B grupės vitaminų, vitamino C, D3, kartais geležies. Matomiems rezultatams dažniausiai rekomenduojamas bent 2–3 mėnesių vartojimo laikotarpis.

Ar visada reikia papildų?

Idealiu atveju visas reikalingas medžiagas turėtume gauti su maistu. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo tempas, stresas, įvairios dietos ar virškinimo problemos dažnai lemia, kad to nepakanka. Jeigu plaukai pradėjo slinkti, lėčiau auga ar tapo silpnesni, vitaminai plaukams gali tapti tikslinga priemone atstatyti organizmo balansą. Jie leidžia greičiau kompensuoti trūkumus ir pagerinti plaukų būklę.

Šiandien vitaminai plaukams siūlomi įvairiomis formomis – kapsulėmis, milteliais, guminukais ar skystais preparatais.

Kada verta atlikti tyrimus?

Nors visuomet naudinga žinoti tikslią organizmo situaciją, lengvesniais atvejais papildai gali būti vartojami ir profilaktiškai. Pavyzdžiui, po stipraus streso, nemigos ar perdegimo, kai tikėtina, jog dalis medžiagų jau yra išeikvotos.

Jeigu slinkimas nėra gausus, bet plaukai tapo trapesni ar lūžinėja, tai dažnai rodo bendrą disbalansą, o ne rimtą deficitą. Tačiau jei plaukai krenta intensyviai ir tai tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius, kartu jaučiamas nuovargis ar svaigimas, tyrimai tampa būtini.

Kodėl neužtenka tiesiog užrašo „Omega-3“?

Daugybė rinkoje siūlomų papildų tėra pigūs taukai su minimaliu naudingųjų medžiagų kiekiu, todėl net ir drausmingas jų vartojimas dažnai neturi jokio poveikio savijautai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikiniame maiste vyrauja uždegiminius procesus skatinantys omega-6 riebalai, tik itin gryni ir koncentruoti omega-3 papildai gali padėti atstatyti būtiną riebalų rūgščių pusiausvyrą.

Esminės sudedamosios dalys: EPR ir DHR

Svarbiausios žuvų taukuose yra dvi aktyviosios medžiagos:

• EPR (eikozapentaeno rūgštis) – orientuota į širdies raumens stiprinimą, kraujotakos sistemos palaikymą bei organizmo apsaugą nuo vidinių uždegimų.
• DHR (dokozaheksaeno rūgštis) – kritinis kognityvinių funkcijų, nervinių impulsų perdavimo ir kokybiško regėjimo palaikymo elementas. Svarbu suprasti: papildo kokybę nurodo būtent šių rūgščių suma, o ne bendras skysčio ar kapsulės svoris.

Sinergija: kai ingredientai veikia išvien

Efektyvumą gali dar labiau sustiprinti apgalvoti priedai. Pavyzdžiui, kakavoje esantys polifenoliai tarnauja kaip natūralūs skydai: jie apsaugo trapias omega-3 grandines nuo gedimo (oksidacijos) ir padeda širdies bei kraujagyslių sistemai atsistatyti greičiau, net jei aktyviųjų medžiagų dozė yra vidutinė.

Kodėl žaliavos kilmė yra kritinis faktorius?

Net moderniausi valymo metodai nekompensuos prastos pradinės žaliavos. Vertingiausi produktai išgaunami iš šalto vandens laukinių žuvų, kurios pasižymi natūraliu riebumu.

Laukinių žuvų pranašumas

Laukinė žuvis auga natūralioje aplinkoje ir minta tuo, kas jai skirta gamtos, todėl:

• Jos riebalų rūgščių sudėtis yra autentiška ir nepaveikta dirbtinių pašarų.
• Joje natūraliai gausu EPR ir DHR.
• Mūsų organizmas tokias medžiagas įsisavina kur kas sklandžiau nei gautas iš tvenkiniuose auginamų žuvų.

Mažų žuvų nauda

Sardinės, ančiuviai ar skumbrės yra ideali žaliava, nes:

• Dėl trumpo gyvenimo ciklo jos nespėja sukaupti sunkiųjų metalų ar kitų vandenyno teršalų.
• Būdamos maisto grandinės apačioje, jos išlieka kur kas švaresnės ir saugesnės vartoti ilgą laiką.

Kokybės garantai: IFOS ir trigliceridų forma

IFOS (International Fish Oil Standards) yra aukščiausias kokybės matas. Šis sertifikatas įrodo, kad produktas yra itin grynas, atitinka etiketę ir pasižymi itin žemu oksidacijos lygiu.

Taip pat kritiškai svarbu pasirinkti reesterifikuotų trigliceridų formą. Tai procesas, kurio metu žuvų taukai išvalomi, sustiprinami ir vėl grąžinami į natūralią formą. Tai užtikrina:

1. Maksimalų pasisavinimo greitį.
2. Didesnį produkto stabilumą.
3. Geresnį biologinį efektyvumą organizme.

Apsauga nuo oksidacijos: „PURE“ technologija

Omega-3 rūgštys yra labai neatsparios orui ir šviesai. Oksidavęsi (sugedę) taukai praranda naudą ir gali sukelti nemalonius pojūčius (atpylinėjimą žuvies skoniu). Specializuota „PURE“ technologija izoliuoja žaliavą nuo deguonies viso gamybos ciklo metu. Rezultatas – gaivaus kvapo, neutralaus skonio ir maksimalaus saugumo produktas, išlaikantis terapines savybes visą laiką.

Trumpas kontrolinis sąrašas renkantis:

Prieš pirkdami įsitikinkite, kad produktas:

• Turi didelę EPR ir DHR koncentraciją.
• Išgautas iš laukinės, smulkios žuvies.
• Paženklintas IFOS sertifikatu.
• Yra trigliceridų formos.
• Pasižymi maža oksidacija (geras skonis ir kvapas).
• Papildytas sinergiškai veikiančiomis medžiagomis (polifenoliais, vitaminu D ar augaliniais ekstraktais).

Ir vis dėlto, atmetus kitas galimas ligas, labai dažnai paaiškėja, kad keturiasdešimtmetėms moterims šių simptomų priežastis yra ne kas kita, o natūralūs perimenopauzės ir menopauzės hormoniniai pokyčiai.

Dažnai atgena svoris

Viena dažniausių priežasčių – staiga pradėjęs augti svoris. Moterys pasakoja, kad jų gyvenimo būdas nepasikeitė: jos ir toliau maitinasi sveikai, sportuoja, tačiau svoris pamažu, bet nuosekliai auga. Kartu dažnai didėja ir „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekis.

„Tai ne iliuzija ir ne „valios trūkumas“. Perimenopauzės ir menopauzės metu keičiasi hormonų santykis moters organizme, mažėja progesterono ir estrogeno. Estrogenas – tai hormonas, kuris dalyvauja daugybėje procesų. Jis reguliuoja apetitą ir sotumo jausmą, veikia nuotaiką ir kognityvines funkcijas (dėmesį, atmintį), taip pat dalyvauja atsinaujinant kaulams. Be to, turi ir priešuždegiminį poveikį“, – pasakoja Ramunė Valterytė, Menopauzės klinikos endokrinologė. 

Tai, kad perimenopauzės metu svoris ima didėti net nekeičiant gyvenimo būdo, patvirtina ir moksliniai tyrimai. SWAN (Study of Women’s Health Across the Nation) duomenimis, vidutiniškai 40-55 metų moterys priauga apie 1-1,5 kg per metus.

„Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nedaug. Tačiau per 10 metų, kiek vidutiniškai trunka perimenopauzė (laikotarpis iki menopauzės, kai visai nebelieka mėnesinių), susidaro 10–15 kg papildomo svorio – ir dažnai be akivaizdžios priežasties moters akimis“, – pastebi gydytoja. 

Estrogeno įtaka plati 

Pasak gydytojos, mažėjant estrogeno, organizme natūraliai išsibalansuoja daugelis mechanizmų, o kūnui reikia laiko prisitaikyti prie visiškai kitokio hormoninio fono. 

Estrogenas yra kur kas daugiau nei vaisingumo hormonas. Jis palaiko odos stangrumą ir gleivinių drėgmę, saugo mūsų kraujagysles nuo aterosklerozės, padeda kaulams ir raumenims atsinaujinti, turi priešuždegimiminių savybių. 

Taip pat estrogenai lemia moteriško tipo riebalų pasiskirstymą – klubų ir sėdmenų srityje, riebalai labiau kaupiami poodyje. Po menopauzės dominuojantis estrogenas gaminamas jau nebe kiaušidėse, o riebaliniame audinyje ir antinksčiuose. Dėl to riebalai ima kauptis pilvo srityje. 

„Ypač didėja riebalų pilvo ertmėje kiekis – skaičiuojama, kad jų čia gali padvigubėti. Tuo pat metu mažėja raumenų masė ir lėtėja bazinė medžiagų apykaita. Dėl šių priežasčių didėja atsparumas insulinui. Organizmas tarsi pereina į „taupymo režimą“ – kaupia atsargas „juodai dienai“, – pasakoja endokrinologė. 

Kai estrogeno ima trūkti, gali pasireikšti ir odos bei makšties sausumas, net ir nosies ar akių gleivinės sausumas. Itin būdingi termoreguliacijos sutrikimai, vadinamosios karščio bangos ir naktiniai prakaitavimai, didėja „blogojo“ MTL cholesterolio gamyba, mažėja kraujagyslių pralaidumas.

Simptomai sutampa su kitų ligų požymiais

Tačiau šie simptomai nėra specifiniai tik menopauzei. Daugelis jai būdingų simptomų sutampa su kitų ligų požymiais.

Nuovargis, silpnumas, slenkantys plaukai, koncentracijos stoka, smarkesnis prakaitavimas ar augantis svoris gali būti būdingi ir diabetui ar skydliaukės sutrikimams. Sąnarių skausmai – reumatologinėms ligoms.

Amenorėja (mėnesinių išnykimas) gali būti susijusi ir su hiperprolaktinemija – padidėjusiu prolaktino kiekiu. 

„Pasaulinės skydliaukės federacijos duomenimis, 1 iš 8 moterų gyvenimo eigoje išsivysto skydliaukės sutrikimas, todėl pirmasis žingsnis visada yra atmesti kitų ligų tikimybę, ypač jei mėnesinės dingo ir simptomai atsirado iki 40 metų amžiaus. 

Atliekame bendrą kraujo tyrimą, taip pat lipidogramą, tiriame skydliaukės hormonus, gliukozės ir insulino koncentraciją, kartais atliekame gliukozės tolerancijos mėginį bei glikozilinto hemoglobino tyrimus. Dėl nuovargio, silpnumo ir plaukų slinkimo itin svarbu įvertinti feritino ir vitamino D kiekį. Gali prireikti ir prolaktino tyrimo. Jei tyrimai geri, o kitos ligos nepasitvirtina, moterį siunčiame ginekologo konsultacijai – aptarti, ar simptomus gali palengvinti pakaitinė hormonų terapija“, – tyrimo kelią apžvelgia gydytoja. 

Pasak jos, endokrinologai šios terapijos nekuruoja, nes istoriškai susiformavo praktika, kad viskas, kas susiję su moters reprodukcine sistema, yra ginekologo kompetencija. Endokrinologai šią sritį išmano, konsultuoja, tačiau vaistus skiria ginekologas – jis atlieka apžiūras, koreguoja dozes ir vaisto formas, suderina su kontracepcijos poreikiais. 

Pagalba esant viršsvoriui

„Jei KMI yra 30 ar daugiau, arba yra 27, bet kartu pasireiškia gretutinės ligos (padidėjęs kraujospūdis, aukštas cholesterolis, miego apnėja, prediabetas ar cukrinis diabetas), turime saugių ir efektyvių vaistų, kurie gali būti skiriami – jie padeda sureguliuoti alkio–sotumo pusiausvyrą. Tačiau gyvenimo būdo veiksmų irgi reikia imtis, vien vaistų nebus gana“, – akcentuoja R. Valterytė. 

Didelį vaidmenį vaidina ir sveika žarnyno mikrobiota – ji tiesiogiai susijusi su alkio ir sotumo reguliacija. Įvairi, sveika mikroflora reiškia subalansuotą apetitą.

„Tam svarbu su maistu gauti pakankamą skaidulų kiekį. Skaidulos yra sudėtingieji angliavandeniai, kurių gausu vaisiuose, daržovėse, viso grūdo produktuose, sėklose ir riešutuose. Mikrobiotai labai padeda ir fermentuotas, raugintas maistas. Taip pat moterims tokiame amžiuje ypač svarbu gauti pakankamai baltymų, be kurių mūsų ląstelės ir raumenys negali atsinaujinti”, – pataria gydytoja. 

Ir, žinoma, prisiminti streso ir miego poveikį. Miego trūkumas bei stresas didina kortizolio – „kovos hormono“ – gamybą. 

„Tuomet norisi greito, riebaus, saldaus maisto, kad neva turėtume energijos tuoj pulti arba bėgti. Ir atvirkščiai, ramus pasivaikščiojimas, geras miegas atpalaiduoja nervų sistemą, tuomet alkio jausmas yra labiau subalansuotas“, – sako R. Valterytė. 

Trys patarimai moterims 

Gydytoja pirmiausia rekomenduoja susitvarkyti miego rutiną. Be poilsio neįmanoma sureguliuoti nei nuotaikos, nei apetito.

Antra – jėgos pratimai. Svarbu ne „liekninti taliją“, o auginti raumenų masę – ji pagreitina medžiagų apykaitą ir saugo kaulus.

Trečia – baltymų ir skaidulų turtingas maistas. Be jų sunku palaikyti sveiką mikrobiotą, didesnį sotumą, sveikesnę odą ir plaukus bei stiprius raumenis.

„Tyrimai rodo, kad vien gyvenimo būdo korekcijos gali sumažinti apie 40 % varginančių menopauzės simptomų ir kaulų retėjimo riziką. Todėl apie tai būtina kalbėti. Šiandien tik apie 5% moterų supranta, kas vyksta jų kūne perimenopauzės ir menopauzės metu. Trūksta ne tik moterų, bet ir sveikatos priežiūros specialistų edukacijos. Metas tai keisti“, – reziumuoja gyd. endokrinologė Ramunė Valterytė.

Kas yra sąnario endoprotezavimas?

Endoprotezavimas yra chirurginė operacija, kurios metu susidėvėjęs ar pažeistas sąnarys pakeičiamas dirbtiniu implantu. Valstybinė ligonių kasa (VLK) centralizuotai perka kelio, klubo, peties, alkūnės, čiurnos, riešinio nykščio sąnario endoprotezus, taip pat komponentus pakartotinėms (revizinėms) operacijoms, kai keičiamas anksčiau implantuotas endoprotezas.

„Ligonių kasa centralizuotai perka tik geros kokybės pasaulinio lygio gamintojų mechaninio ir cementinio tvirtinimo endoprotezus. O jeigu būtina, perka ir individualų, konkrečiam pacientui pritaikomą endoprotezą, pavyzdžiui, retų onkologinių kaulų ligų atveju“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Su kokiais sąnarių endoprotezų bei jų priedų gamintojais sutartis yra pasirašiusi ligonių kasa, galima rasti VLK interneto svetainėje.

Kokią įstaigą pasirinkti?

Pacientas, kurį vargina sąnarių skausmai, pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įtaręs ligą ir įvertinęs bendrą būklę, šeimos gydytojas pacientui išrašys siuntimą pas ortopedą traumatologą. Ortopedas nustatys diagnozę, paaiškins apie operacijos būtinybę, jos eigą, endoprotezo skyrimą ir kt.

G. Baranauskas primena, kad pacientas pats gali pasirinkti bet kurią gydymo įstaigą, teikiančią sąnarių endoprotezavimo paslaugas, kurioje nori konsultuotis ar operuotis. Svarbiausia įsitikinti, kad gydymo įstaiga, į kurią kreipsis, būtų pasirašiusi sutartį su ligonių kasa.

Šiuo metu Lietuvoje sąnarių endoprotezavimo paslaugas teikia 20 gydymo įstaigų įvairiuose Lietuvos miestuose. Šių gydymo įstaigų sąrašą ir visą informaciją galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje.

Kaip įrašoma į eilę operacijai?

Jei ortopedas traumatologas nustato, kad operacija būtina, jis pats pateikia prašymą dėl kompensuojamojo endoprotezo VLK informacinėje sistemoje, pacientui tuo rūpintis papildomai nereikia.

Sužinoti savo vietą sąnarių endoprotezavimo eilėje pacientas gali prisijungęs per Elektroninius valdžios vartus arba VLK interneto svetainės Viešųjų elektroninių paslaugų asmeniniame posistemyje.

Taip pat apie endoprotezo skyrimą pacientas informuojamas vienu iš jo pasirinktu būdu – SMS, el. paštu arba laišku. Pranešime pacientui nurodomas jo eilės numeris; terminas iki kada reikia kreiptis į pasirinktą įstaigą dėl operacijos datos; laikas, per kurį privaloma susisiekti (30 dienų); informuojama, kad operacija turi būti atlikta per 120 dienų nuo endoprotezo skyrimo.

Ar galima atidėti endoprotezavimo operaciją, pakeisti eilę?

Pacientas, kuriam skirtas endoprotezas, gali vieną kartą atidėti operaciją, bet ne ilgiau nei 12 mėnesių nuo endoprotezo skyrimo dienos. Taip pat gali pakeisti gydymo įstaigą, jei joje trumpesnė eilė. Tam tereikia pateikti VLK laisvos formos prašymą bei atsiminti, kad į eilę naujoje įstaigoje jis perkeliamas pagal pirminio prašymo datą.

„Noriu priminti, kad svarbu laiku pasinaudoti paskirta arba atidėta operacijos data. Jeigu atidėjimo terminas praleidžiamas, į eilę endoprotezavimo operacijai pacientui teks registruotis iš naujo – taip prailgs laikas, kuris šiuo atveju yra labai svarbus“, – pabrėžia G. Baranauskas ir priduria, kad pacientas jokiu būdu negali perleisti savo operacijos eilės ar perduoti jam skirtą endoprotezą kitam žmogui.

Ar galima rinktis kitokį, brangesnį endoprotezą?

Pasak G. Baranausko, jei pacientas pageidauja endoprotezo, kurio ligonių kasa neperka, jis gali pasirinkti kitą gydytojo rekomenduotą endoprotezą. Bet pasirinkti galima tik tada, kai ateina paciento eilė arba operacija atliekama skubos tvarka.

Tokiu atveju pacientas gydymo įstaigai turi sumokėti kainų skirtumą tarp jo pasirinkto ir VLK kompensuojamo endoprotezo.

Ar skiriama reabilitacija po operacijos?

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, kuriems buvo atlikta endoprotezavimo operacija, gali būti skiriama medicininė reabilitacija, kuri padeda sugrąžinti judėjimo funkciją bei darbingumą, pagerinti gyvenimo kokybę.

Po endoprotezavimo reabilitacija skiriama prioriteto tvarka. Tai reiškia, kad reabilitacijos įstaiga tokį pacientą turi priimti pirmiausia. Atvykimo datą reabilitacijai turi suderinti ne pats pacientas, o siuntimą išdavusi įstaiga.

VLK inf. 

Jau pradedamas įgyvendinti projektas „Odontologinės pagalbos teikimo pacientams su sunkia negalia modelio sukūrimas“, kuriame šiuo metu dalyvauja 20 Lietuvos ASPĮ, o artimiausiu metu prisijungs dar 4 įstaigos. Projekto trukmė – 3 metai.

Gydytojai odontologai ir burnos higienistai asmenims, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis ir (ar) 0–25 proc. dalyvumo lygis, ir (ar) nustatytas I-II lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, jų gyvenamojoje vietoje – namuose ar socialinės globos įstaigoje – gali teikti higienos, plombavimo, nesudėtingo dantų traukimo ir kitas paslaugas.

Dėl odontologinių paslaugų teikimo gyvenamojoje vietoje galės kreiptis tik tie asmenys su sunkia negalia, kurie sveikatos priežiūros paslaugas gauna projekte dalyvaujančiose įstaigose. Kitais atvejais odontologinių paslaugų teikimas namuose galimas tuomet, kai ASPĮ, teikianti paslaugas pacientui yra sudariusi sutartį su viena iš projekte dalyvaujančių įstaigų. 

Pacientai dėl odontologinių paslaugų gyvenamojoje vietoje registracijos ir konkrečios paslaugų teikimo datos turėtų teirautis ASPĮ, kurioje gauna sveikatos priežiūros paslaugas. Kai kurios projekte dalyvaujančios įstaigos šias paslaugas planuoja pradėti teikti jau vasario mėnesį, kitos – šiek tiek vėliau.

Sveikatos apsaugos ministerija ir toliau siekia gerinti odontologinių paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia. Nuo š. m. gegužės mėnesio planuojama sudaryti sąlygas visoms šalies sveikatos priežiūros įstaigoms – tiek viešosioms, tiek ir privačioms – žmonėms su sunkia negalia teikti būtinąją odontologinę pagalbą jų gyvenamojoje vietoje.

SAM Komunikacijos skyrius

Gydytojai šį reiškinį stebi kasmet. Koridoriai prisipildo pacientų, kurie visą žiemą jaustųsi „pakenčiamai", o pavasarį staiga nebegali normaliai judėti. Priežastys fiziologinės, tačiau daugeliui netikėtos.

Žiemos kaina, kurią mokame pavasarį

Šaltuoju sezonu žmonės juda mažiau. Tai faktas, kurį patvirtina ir žingsniamatių statistika, ir servisų apkrovos duomenys. Trumpesnės dienos, šaltis, slidūs keliai – visa tai skatina likti namie, ant sofos, po šilta antklode.

Raumenys ir sąnariai reaguoja į neaktyvumą. Elastingumas mažėja, kraujotaka sulėtėja, audiniai praranda lankstumą. Visa tai vyksta lėtai, nepastebimai. O tada ateina pavasaris.

Staiga norime vaikščioti, bėgioti, tvarkyti sodą, žaisti su vaikais kieme. Kūnas, pripratęs prie minimalios apkrovos, gauna šoką. Ir atsako skausmu.

Pirmieji saulės spinduliai – ir pirmieji signalai

Tipinis scenarijus atrodo taip: šiltas savaitgalis, puiki nuotaika, noras pagaliau pajudėti. Kelios valandos aktyvumo – ir sekmadieno vakarą jau sunku atsisėsti ar pasilenkti.

Tai nėra trauma klasikine prasme. Tai kūno reakcija į apkrovą, kuriai jis nebuvo paruoštas. Problema ta, kad daugelis šią reakciją bando „pergulėti" arba užslopinti vaistais. Ir taip ciklas kartojasi kiekvieną savaitgalį.

Specialistai rekomenduoja kitokį požiūrį – laipsnišką grįžimą prie aktyvumo, o dar geriau – profesionalų įvertinimą prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą.

Kaip pasiruošti aktyviam sezonui

Kineziterapija Kaune pavasarį sulaukia padidėjusio susidomėjimo – ir tai logiška. Žmonės supranta, kad geriau investuoti į prevenciją nei vėliau gydyti pasekmes.

Kineziterapeuto konsultacija leidžia įvertinti esamą būklę: kurie raumenys susilpnėję, kurie sąnariai riboto judrumo, kokios problemos gali iškilti padidinus aktyvumą. Pagal tai sudaroma individuali programa – pratimai, kuriais galima saugiai pasiruošti pavasario ir vasaros iššūkiams.

Tai aktualu ne tik vyresniems žmonėms. Jaunas žmogus, praleidęs žiemą prie kompiuterio, gali turėti ne mažiau problemų nei pensininkas. Amžius čia nėra pagrindinis faktorius – svarbus gyvenimo būdas.

Sodininkų sindromas

Atskira kategorija – sodininkai ir daržininkai. Pavasaris jiems reiškia intensyvų fizinį darbą: kasimas, lenkimasis, kilnojimas. Juosmens skausmas po pirmojo savaitgalio sode – beveik tradicija.

Problema ta, kad šis skausmas dažnai ignoruojamas. „Praeis, visada taip būna." Tačiau metai iš metų situacija blogėja. Tai, kas pradžioje buvo vienos dienos diskomfortas, virsta savaitės kančia, o vėliau – chronišku skausmu.

Prevencinis darbas su kineziterapeutu gali padėti išvengti šio scenarijaus. Keletas konsultacijų prieš sezoną – ir sodas teikia džiaugsmą, o ne skausmą.

Kada kreiptis pagalbos

Signalai, į kuriuos verta reaguoti: nuolatinis diskomfortas, kuris nepraeina per kelias dienas. Skausmas, ribojantis kasdienius judesius. Sustingimas ryte, kuris trunka ilgiau nei pusvalandį. Tirpimas ar silpnumas galūnėse.

Visa tai – priežastys apsilankyti pas specialistą. Profesionali konsultacija padeda atskirti, kas yra normali reakcija į apkrovą, o kas – požymis, reikalaujantis dėmesio.

Daugiau informacijos apie paslaugas ir specialistus galite rasti https://antalgija.lt/ – čia rasite visą reikiamą informaciją apie konsultacijas, kainas ir registracijos galimybes.

Pavasaris be skausmo

Tai įmanoma. Tačiau reikalauja sąmoningo požiūrio. Kūnas nėra mašina, kurią galima pastatyti į garažą žiemai ir pavasarį iš karto važiuoti pilnu greičiu. Jam reikia pasiruošimo, laipsniško apkrovos didinimo ir – jei problemos jau yra – profesionalios pagalbos.

Investicija į savo kūną pavasarį atsiperka visą likusį sezoną. Tai mėnesiai aktyvumo, judėjimo ir geros savijautos. Arba mėnesiai skausmo ir apribojimų. Pasirinkimas akivaizdus.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) gyventojams primena burnos sveikatos priežiūros svarbą ir odontologinių ligų profilaktikos bei gydymo paslaugas, kurias apmoka ligonių kasa.

Nuo kasdienės priežiūros iki profilaktinių paslaugų

Pirminė odontologinė pagalba padeda užtikrinti burnos sveikatą ir užkirsti kelią sudėtingoms odontologinėms būklėms. Ši sritis apima dantų ėduonies, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymą, dantų akmenų nuėmimą, dantų šaknų traukimą, taip pat ikivėžinių ligų tikimybės nustatymą, vaikų dantų ėduonies profilaktiką, sąkandžio anomalijų nustatymą ir profilaktiką.

Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos pirminės odontologinės priežiūros ir profilaktikos gyventojai turi kreiptis į gydytoją odontologą toje gydymo įstaigoje, prie kurios yra prisirašę ir kuri turi sutartį su ligonių kasa. Jei ši įstaiga pati neteikia pirminės odontologinės pagalbos paslaugų, savo pacientams ji turi užtikrinti, kad tokia kompensuojama pagalba būtų suteikta kitoje gydymo įstaigoje.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė pabrėžia, kad šios paslaugos yra ypač svarbi prevencinė priemonė, užkertanti kelią galimoms problemoms: „Tinkama burnos priežiūra, reguliarūs profilaktiniai patikrinimai ir ankstyvas dėmesys burnos higienos įgūdžiams leidžia išvengti sudėtingo ir ilgalaikio gydymo ateityje. Ypač svarbus darbas su vaikais – nuo tinkamos burnos higienos įpročių formavimo iki profilaktinių priemonių, kurios padeda išsaugoti sveikus dantis.“

Vaikų burnos sveikata: profilaktika nuo mažens

Siekiant užkirsti kelią burnos sveikatos sutrikimams ankstyvame amžiuje, nuo praėjusių metų daugiau dėmesio skiriama vaikų profilaktinių odontologinių paslaugų plėtrai. Kasmet įvertinami vaiko burnos higienos įgūdžiai, gali būti nemokamai atlikta profesionali burnos higiena, paaiškinama, kaip tinkamai prižiūrėti dantis, galima dantis padengti fluoridų preparatais.

Pernai suteikta per 400 tūkst. šių paslaugų, kurioms kompensuoti prireikė daugiau nei 2,6 mln. eurų fondo lėšų.

Dar viena svarbi vaikų dantų prevencijos dalis – dantų silantavimas. Tai visiškai neskausminga procedūra, kai specialia medžiaga padengiamos dantų vagelės ir įdubos, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Silantavimas reikalingas visiems vaikams nuo tada, kai išdygsta pirmasis nuolatinis krūminis dantis iki 14 metų.

Suaugusiųjų burnos patikra ir pagalbos poreikis

Daugiau dėmesio skiriama ir suaugusių pacientų dantų bei burnos sveikatai. Pernai daugiau kaip 170 tūkst. gyventojų pasinaudojo nauja specializuota pirmine suaugusiųjų burnos patikros ir profilaktikos paslauga. Jai kompensuoti panaudota per 350 tūkst. eurų fondo lėšų.

„Ši paslauga vieną kartą per metus gali būti teikiama pacientams, nepriklausomai nuo to, ar jis pas odontologą atvyksta profilaktiškai, ar dėl dantų gydymo. Gydytojas įvertina paciento burnos būklę, o jei nustato pakitimų, t. y. įtaria burnos, veido ar žandikaulių srities onkologinę ligą, siunčia tolesniam ištyrimui ir gydymui“, – paaiškina J. Grigarienė.

Kompensavimo sąlygos ir specializuota pagalba

Suaugusiems pacientams ligonių kasa padengia gydytojo darbo išlaidas, o pacientui pačiam reikia susimokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.

Vaikams ir nedirbantiems žmonėms, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, kol jiems sukanka 24 metai, ir socialinės pašalpos gavėjams nereikia mokėti nei už darbą, nei už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, nei už vienkartines priemones.

Specialistė primena, kad į savo gydymo įstaigą reikėtų kreiptis ir prireikus skubios odontologinės pagalbos: „Jeigu atsiranda dantų skausmas, tinimas, pūliavimas ar kiti ūmūs simptomai, delsti negalima – tokiu atveju reikia būtinosios pagalbos. Jei skausmo nėra arba jis nedidelis, dažniausiai pakanka planinės odontologų priežiūros“, – sako J. Grigarienė.

Kai kuriems pacientams nepavyksta išvengti sudėtingesnių burnos ir dantų problemų, todėl prireikus tenka kreiptis į gydytoją odontologą specialistą ar kitą gydytoją specialistą. Tuomet gydytojas odontologas išrašo siuntimą. Su juo fondo lėšomis apmokamas paslaugas galima gauti visos Lietuvos gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų sudariusios sutartį su ligonių kasa.

VLK inf. 

„Kadangi erkinio encefalito gydymas yra tik simptominis, skiepai išlieka efektyviausia ir patikimiausia apsaugos priemonė. Todėl raginame 50–60 metų gyventojus pasinaudoti valstybės suteikiama galimybe ir dėl nemokamų skiepų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Kuo anksčiau pradėsite skiepijimo kursą, tuo bus didesnė tikimybė iki aktyvaus erkių sezono organizmui spėti suformuoti patikimą imunitetą ir būti apsaugotam“, – sako A. Grušeckienė.

Erkiniu encefalitu dažniausiai užsikrečiama įsisiurbus užkrėstai erkei, kuri virusą perduoda per seiles vos per kelias akimirkas. Net ir greitai pašalinus erkę, rizika užsikrėsti išlieka. Erkės paplitusios visoje Lietuvoje, o užsikrėsti galima ne tik miškuose ar pievose, bet ir miestų parkuose, soduose ar net savo namų aplinkoje. Retesniais atvejais infekcija perduodama vartojant nepasterizuotą, užkrėstą pieną ar jo produktus.

Pagal įprastą skiepijimo schemą nuo erkinio encefalito reikia trijų vakcinos dozių. Pirmosios dvi suleidžiamos su 1–3 mėnesių pertrauka, o trečioji – po 5–12 mėnesių. Patikima apsauga susiformuoja praėjus maždaug dviem savaitėms po antrosios dozės, tačiau ilgalaikiam imunitetui būtina užbaigti visą skiepijimo kursą. Vėliau imunitetas palaikomas stiprinamosiomis dozėmis kas kelerius metus.

Vakcina neapsaugo nuo erkinio encefalito, jei erkė įkando dar prieš skiepijimą ar per pirmąsias dvi savaites po pirmosios dozės. Labai svarbu laikytis visos rekomenduojamos skiepijimo schemos, nes laikui bėgant organizmo atsparumas silpnėja.

„Skiepai nuo erkinio encefalito leidžia išvengti ne tik pačios ligos, bet ir ilgalaikių jos pasekmių, kurios neretai negrįžtamai pakeičia žmogaus gyvenimo kokybę. Daugelis pacientų susiduria su pusiausvyros problemomis, galvos skausmais, klausos, dėmesio ar psichologiniais sutrikimais. Daliai žmonių liekamieji reiškiniai išlieka visą gyvenimą ir net lemia neįgalumą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

Pasak jos, praeitais metais į gydymo įstaigas buvo pristatyta daugiau nei 65 tūkst. erkinio encefalito vakcinos dozių. Tam prireikė per 770 tūkst. eurų fondo lėšų.

VLK inf.

Išrašo vis didesnę dalį receptų

Nors didžiąją dalį kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptų išrašo gydytojai, slaugytojų indėlio pokyčiai akivaizdūs. Prieš trejus metus slaugytojai išrašė apie 77 tūkst. kompensuojamųjų receptų, o pernai – arti 1,8 mln., t. y. maždaug 23 kartais daugiau. 2025 metais tokie slaugytojų išrašyti receptai sudarė apie 14 proc. visų šalyje išduotų kompensuojamųjų receptų.

„Slaugytojų išrašomų receptų skaičiaus šuolis – pastarųjų metų pokyčių rezultatas. Tie pokyčiai suteikė galimybę šiems specialistams atlikti daugiau funkcijų ir taip prisidėti mažinant eiles pas gydytojus. Dabar daugeliu atvejų bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojai gali pratęsti gydytojo paskirtą lėtinės ligos gydymą išrašydami vaistus. Todėl pacientams nebereikia kiekvieną kartą registruotis pas gydytoją – pakanka, kad jis įvertintų žmogaus sveikatos būklę kartą per metus“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) ​Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Išrašyti vaistus slaugytojai gali ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu paciento sveikatos būklė stabili, vaistus jis vartojo bent tris mėnesius ir jie nepriskiriami narkotiniams, psichotropiniams, vardiniams ar neregistruotiems medikamentams.

Kai gydytojas nustato pacientui diagnozę ir pateikia rekomendacijas, slaugytojai pagal kompetenciją gali skirti ne tik vaistus, bet ir medicinos pagalbos priemones, išrašyti receptą ir tęsti šių priemonių skyrimą. Pavyzdžiui, slaugytojai gali skirti ir išrašyti tvarsčius, hidrogelį, diagnostines juosteles gliukozei nustatyti ar kraujo krešėjimo sistemos būklei įvertinti, slaugos priemones (sauskelnes, įklotus, vienkartines paklodes, kateterius ir pan.), insulino pompų keičiamųjų dalių komplektus, vienkartines adatas švirkštikliams, stomos priežiūros ir kitas priemones.

Teikia daug įvairių paslaugų

VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova pabrėžia, kad ambulatorinėje sveikatos priežiūroje ar teikiant stacionarines paslaugas slaugytojų vaidmuo yra itin svarbus. Šios profesijos atstovų kompetencija apima vis daugiau paslaugų. Pavyzdžiui, šeimos gydytojo komandos slaugytojai nuosekliai tikrina pacientų gyvybinius rodiklius, atlieka ir vertina tyrimus, skiepija, leidžia vaistus, rūpinasi žaizdų ir opų priežiūra. Be to, jie gali savarankiškai skirti tam tikrus tyrimus ir analizuoti jų rezultatus, atlikti profilaktinius patikrinimus vaikams ir suaugusiesiems, rūpintis naujagimiais, konsultuoti dėl gydytojo paskirtų vaistų vartojimo, sudaryti individualų slaugos planą, jį įgyvendinti ir vertinti rezultatus.

Pasak  D. Prochorovos, šių slaugytojų vaidmuo taip pat yra itin reikšmingas organizuojant ir teikiant priežiūros paslaugas žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar sunkiai sveikstantiems po operacijų. Daugėjant gyventojų, kuriems būtinos slaugos paslaugos namuose, šios profesijos atstovai aktyviai dalyvauja jas teikiant.

Gali išrašyti ir siuntimus

Ligonių kasa primena, kad bendrosios ir išplėstinės praktikos slaugytojai tam tikrais atvejais gali išrašyti siuntimus tyrimams atlikti. Jie taip pat gali išrašyti siuntimą mamogramai atlikti pagal krūties vėžio prevencinę programą arba pas slaugytoją diabetologą. Siuntimą į gydytojo specialisto konsultaciją, kai ji būtina, gali išrašyti skubiosios pagalbos skyriuje dirbantis slaugytojas šio skyriaus gydytojo sprendimu, slaugytojas ligoninėje – stacionare pacientą gydžiusio gydytojo sprendimu.

Pastarųjų metų pokyčiai rodo, kad slaugytojai perima vis didesnę dalį atsakomybės, todėl gydytojai gali labiau susitelkti į sudėtingesnius atvejus, o pacientai – greičiau sulaukti pagalbos.

VLK inf. 

Šiame straipsnyje skaitykite:

• Kodėl dantų problemos dažnai prasideda be aiškių simptomų.
• Kada profesionalios burnos higienos pakanka, o kada būtinas gydymas.
• Kodėl namų priežiūra negali pakeisti profesionalaus dantų tvarkymo.
• Kaip individuali diagnostika padeda nustatyti tinkamą sprendimą.
• Kodėl prevencija ir gydymas veikia tik kaip vienas procesas.

Kodėl dantų problemos dažnai prasideda nepastebimai?

Burnos ertmė yra aplinka, kurioje procesai vyksta tyliai. Apnašos kaupiasi palaipsniui, dantenų uždegimas gali vystytis be skausmo, o pradiniai dantų pažeidimai dažnai nepastebimi plika akimi. Būtent todėl profesionalus dantų tvarkymas neturėtų būti siejamas tik su problema, o pirmiausia – su jos prevencija.

Kada pakanka profesionalios burnos higienos?

Profesionali burnos higiena yra pirmasis ir dažniausiai svarbiausias dantų tvarkymo etapas. Ji skirta pašalinti minkštąsias ir kietąsias apnašas, kurios kaupiasi net ir kruopščiai valantis dantis namuose. Jei dantenos sveikos, nėra kraujavimo, dantys nejautrūs, o rentgeno tyrimai nerodo paslėptų pažeidimų – dažnu atveju pakanka reguliarios higienos.

Profesionali higiena padeda ne tik palaikyti estetiką, bet ir sustabdyti procesus, kurie vėliau galėtų virsti rimtesnėmis problemomis. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie linkę į dantenų uždegimus, turi implantų, vainikėlių ar ortodontinius aparatus.

Kodėl vien namų priežiūros nepakanka?

Net ir naudojant kokybiškas priemones, namų sąlygomis neįmanoma pašalinti visų apnašų, ypač sunkiai pasiekiamose vietose. Laikui bėgant jos mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis, kurių nepašalinus prasideda dantenų problemos.

Pirmiausia, žinoma, rekomenduojama profesionali higiena specialisto kabinete, tačiau ir ji ne visada užtikrina, kad dantys bus sveiki. Esant problemai, profesionalus dantų tvarkymas atliekamas neskausmingai, gana greitai (kadangi naudojama inovatyvi įranga) ir, svarbiausia, kad burnos ertmės liga sutvarkoma, tad išvengiama dantų netekimo arba kitų organizmo ligų (kurias gali sukelti neprižiūrima burnos ertmė).

Gydymas – natūrali profesionalaus dantų tvarkymo dalis

Svarbu suprasti, kad gydymas nėra „nesėkmė“ ar kažkas, ko reikėtų bijoti. Tai logiška ir natūrali dantų priežiūros dalis, kai prevencijos nebeužtenka. Gydymas gali apimti karieso šalinimą, dantenų ligų gydymą, senų plombų keitimą ar sąkandžio korekciją.

Šiuolaikinė odontologija leidžia šiuos procesus atlikti komfortiškai, tiksliai ir su minimalia intervencija, ypač jei problema nustatoma laiku.

Kodėl svarbi individuali diagnostika?

Du žmonės su panašiais simptomais gali turėti visiškai skirtingas problemas, todėl profesionalus dantų tvarkymas visada prasideda nuo išsamios apžiūros ir diagnostikos. Tik įvertinus bendrą burnos būklę galima tiksliai pasakyti, ar pakanka higienos, ar reikalingas gydymas.

Kaip parenkamas tinkamiausias gydymo planas?

Po individualios diagnostikos sudaromas aiškus ir nuoseklus gydymo planas, kuris yra pritaikytas konkrečiai burnos būklei ir paciento poreikiams. Jame numatoma, kokie gydymo etapai reikalingi dabar, o ką galima atidėti ateičiai, kad dantų tvarkymas būtų ne tik efektyvus, bet ir racionalus. Toks planavimas padeda išvengti skubotų sprendimų, leidžia pacientui suprasti procesą ir jaustis ramiau, žinant, kas ir kodėl bus daroma.

Gydymo ir prevencijos ryšys ilgalaikėje perspektyvoje

Burnos sveikata nėra vienkartinis rezultatas, tai nuolatinis procesas, kuriame gydymas ir prevencija veikia kartu. Tik suprantant šį ryšį galima pasiekti ilgalaikių rezultatų ir išvengti pasikartojančių problemų.

• Gydymas ir prevencija papildo vienas kitą ir negali būti vertinami atskirai.
• Po gydymo pagrindinis dėmesys vėl skiriamas prevencijai.
• Prevenciją sudaro reguliarios apžiūros, profesionali burnos higiena ir kasdieniai priežiūros įpročiai.
• Nuoseklus gydymo ir prevencijos ciklas padeda sumažinti sudėtingų procedūrų poreikį ateityje.

Toks požiūris leidžia ne tik spręsti esamas burnos sveikatos problemas, bet ir užtikrina ilgalaikę dantų bei dantenų sveikatą, padeda išvengti rimtesnių intervencijų ateityje.

Profilaktika ar gydymas – kas iš tiesų taupo laiką ir pinigus?

Dažnai manoma, kad reguliarūs vizitai pas odontologą yra papildomos, nereikalingos išlaidos, tačiau praktika rodo priešingai. Reguliari profesionali higiena ir laiku atliktas dantų tvarkymas leidžia išvengti sudėtingų, brangių ir ilgesnių gydymo procedūrų ateityje.

Profilaktika suteikia kontrolės jausmą. Problemos sprendžiamos tada, kai jos dar mažos, o ne tada, kai pradeda kelti skausmą ar trikdyti kasdienį gyvenimą. Pasaulio sveikatos organizacija rodo, jog reguliari profilaktinė burnos priežiūra ir ankstyvas dantų ligų nustatymas leidžia reikšmingai sumažinti sudėtingo ir brangaus gydymo poreikį ateityje, nes dauguma burnos ligų yra lengvai valdomos pradinėse stadijose, dar nepasireiškus skausmui ar funkciniams sutrikimams.

Kada verta kreiptis net ir nejaučiant problemų?

Jei paskutinė profesionali burnos higiena buvo prieš metus ar dar seniau, tai jau pakankama priežastis apsilankyti. Net jei nejaučiate jokių simptomų, profesionalus dantų tvarkymas leidžia įvertinti situaciją ir užkirsti kelią galimiems pokyčiams.

Būtent tokiu požiūriu vadovaujasi „IMI“ odontologijos klinika, kuri jau daugiau nei 30 metų rūpinasi pacientų burnos sveikata. Ji derina profilaktiką, modernią diagnostiką ir individualiai pritaikytą gydymą. Čia dėmesys skiriamas ne tik procedūrai, bet ir paciento savijautai, aiškiam situacijos paaiškinimui bei ilgalaikiam rezultatui.

Profilaktinė patikra inovatyvioje klinikoje gali padėti išvengti rimtų ligų ateityje, tad nedelskite ir pasirūpinkite savimi.

Aiški riba, kurią padeda nustatyti profesionalai

Profesionalus dantų tvarkymas nėra pasirinkimas tarp „higienos arba gydymo“. Tai nuoseklus procesas, kuriame higiena ir gydymas papildo vienas kitą. Kai pakanka higienos – tai puiki žinia. Kai reikalingas gydymas – tai galimybė išspręsti problemą laiku.

Svarbiausia – neleisti situacijai spręstis savaime. Nes burnos sveikata nėra sritis, kurioje problemos dingsta ignoruojamos. Jos arba sustabdomos profesionaliai, arba ilgainiui tampa rimtesnės.

Higienos instituto duomenys rodo, kad 2024 metais su gimdos kaklelio vėžio diagnoze šalyje gyveno daugiau nei 3 200 moterų. Deja, vėlyvos stadijos atvejų vis dar nustatoma gerokai per daug. Užpernai dėl gimdos kaklelio vėžio mirė 150 įvairaus amžiaus Lietuvos moterų.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos tikslinei grupei priklauso apie 670 tūkst. šalyje gyvenančių moterų, bet prevencinėje programoje sudalyvauja maždaug tik penktadalis jų. 2025 metais šioje programoje dalyvavo per 111 tūkst. šalies moterų.

„Daugiausia pasitikrinusiųjų pagal gimdos kaklelio prevencinę programą fiksuojama Klaipėdos rajono, Pagėgių, Visagino, Kelmės rajono, Telšių rajono savivaldybėse, o mažiausiai programoje dalyvauja Rietavo, Neringos, Palangos miesto, Varėnos ir Kupiškio rajonų savivaldybių gyventojų. Gydymo įstaigos įvairiais būdais kviečia moteris atvykti pasitikrinti, bet net pusė kvietimo sulaukusių moterų jį tiesiog ignoruoja“, – sako VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Pernai VLK užsakymu buvo atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, kurio metu respondentų klausta, ar jie dalyvautų ligų prevencijos programose, jei gautų kvietimą. Tyrimas parodė, kad dalis apklaustųjų atsisakytų atvykti dėl įvairiausių priežasčių: 34 proc. teigė esą sveiki, 33 proc. sakė, kad jiems šios programos yra neaktualios, 18 proc. prisipažino bijantys sužinoti blogus rezultatus, 15 proc. mano, kad reikės ilgai laukti, kol pateks pas gydytoją, o 11 proc. teigia, jog tam neturi laiko.

„Gavusios kvietimą pasitikrinti – būtinai atvykite. Nedelskite ir neatidėliokite – ankstyva diagnostika gali išgelbėti jūsų gyvybę, – ragina J. Grigarienė. – Profilaktiniai tyrimai padeda apčiuopti klastingos ligos užuomazgas, todėl galima laiku aptikti ir gydyti ankstyvus gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, kol jie dar nėra progresavę į vėžinius. Ankstyva prevencija padeda išvengti didesnių gydymo išlaidų, išsaugo moters sveikatą, darbingumą, o dažnai – ir gyvybę“.

Daugiau nei dvidešimtmetį vykdoma gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai):

• 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
• 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).

Gavus tyrimų rezultatus, gali būti išduotas siuntimas gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai, kurios metu atliekama kolpaskopija, o prireikus, ir gimdos kaklelio biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Lietuvoje finansuojamos penkios ligų prevencijos programos gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Nors visos jos turi nustatytas amžiaus ribas, specialistai ragina visus, kuriems kyla įtarimų dėl savijautos, nedelsti ir kreiptis į savo gydymo įstaigą. Šeimos gydytojas įvertins sveikatos būklę ir prireikus paskirs būtinus tyrimus, o esant indikacijoms – duos siuntimą pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Konsultacijos metu bus atlikti būtini tyrimai, o jei to prireiks – paskirtas gydymas.

VLK inf. 

Gamintojai, importuotojai ir profesionalūs kosmetikos naudotojai raginami iš anksto peržiūrėti kosmetikos gaminių sudėtis ir pasirengti pokyčiams iki naujų reikalavimų taikymo datos – 2026 m. gegužės 1 d.

Nuo šios datos Europos Sąjungoje bus draudžiama kosmetikos gaminiuose naudoti 15 cheminių medžiagų, naujai suklasifikuotų kaip CMR medžiagos. Kartu bus pakeisti galiojantys ribojimai dėl sidabro (masyvios formos, miltelių ir nanodalelių pavidalo), konservantų: o-Phenylphenol ir Sodium o-Phenylphenate bei cheminės medžiagos Hexyl Salicylate  naudojimo.

2025 m. pradžioje parengtas Komisijos Reglamento (ES) 2026/78 projektas buvo apsvarstytas Europos Komisijos Kosmetikos darbo grupėje, 2025 m. rugsėjo mėnesį derintas su Valstybėmis narėmis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos parengta Lietuvos Respublikos pozicija dėl derinimui pateikto projekto buvo suderinta su suinteresuotomis institucijomis (Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Aplinkos ministerija, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba) ir asocijuotomis pramonės struktūromis: Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacija „LIKOCHEMA“,  Kirpėjų ir grožio specialistų asociacija.

Kas keičiasi?

Draudžiamos CMR medžiagos.

15 cheminių medžiagų, kurios pagal ES cheminių medžiagų klasifikavimo taisykles priskiriamoms prie 1A, 1B arba 2 kategorijos kancerogeninėms, mutageninėms arba toksiškoms reprodukcijai,  dėl kurių nebuvo pateikta prašymų dėl išimties taikymo, buvo  įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 II priede pateiktą kosmetikos gaminiuose draudžiamų medžiagų sąrašą, papildant jį įrašais nuo 1752 iki 1766.

CMR medžiagos, dėl kurių Vartotojų saugos mokslinis komitetas atliko rizikos vertinimą ir buvo nustatyti apribojimai ir saugaus naudojimo sąlygos:

Sidabras - 2 kategorijos toksiška reprodukcijai medžiaga.

Nustatomi reikalavimai sidabro naudojimui:

• masyvios formos sidabras ir nanodalelių pavidalo sidabras kosmetikos gaminiuose draudžiamas (Reglamento (EB) Nr. 1233/2009 II priedo 1727 įrašas);
• sidabro miltelius (100 nm < dalelių skersmuo ≤ 1 mm) leidžiama naudoti tik ribotomis Vartotojų saugos mokslinio komiteto (VSMK) įvertintomis sąlygomis, įtvirtintomis Reglamento (EB ) Nr. III priedo 379 įraše ir IV priedo142 įraše.  

Hexyl Salicylate 2 kategorijos toksiška reprodukcijai medžiaga.

Šios medžiagos  naudojimas kosmetikos gaminiuose bus leidžiamas tik laikantis Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedo 142 įraše nustatytų apribojimų.

o-Phenylphenol ir Sodium o-Phenylphenate 2 kategorijos kancerogeninės medžiagos.

Šie konservantai galės būti naudojami kosmetikoje tik laikantis Reglamento (EB) Nr.  1223/2009 V priedo 7 įraše atnaujintų saugaus naudojimo sąlygų.

Kodėl tai svarbu?

Nauji reikalavimai skirti:

• užtikrinti aukštą vartotojų sveikatos apsaugos lygį,
• suvienodinti CMR medžiagų uždraudimą visoje ES vidaus rinkoje,
• suteikti aiškias ir vienodas taisykles kosmetikos gamintojams, platintojams ir profesionaliems naudotojams.

Susipažinti su Komisijos reglamento (ES) 2026/78 tekstu galite paspaudę šią nuorodą  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:L_202402564

Iškilus klausimų dėl šių pokyčių įgyvendinimo, galima kreiptis el. paštu info@nvsc.lt arba tel. Nr. +370 5 264 9676

NVSC inf.

„Pneumokokinė infekcija dažnai suvokiama kaip tolima ar mažai tikėtina grėsmė, tačiau realybėje ji ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Skiepai leidžia reikšmingai sumažinti sunkios ligos eigos ir komplikacijų riziką, tačiau gyventojų žinios apie šią galimybę vis dar išlieka nepakankamos“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

Pernai lapkritį VLK užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad tik trečdalis respondentų žino apie tai, jog tam tikros gyventojų grupės gali nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Dar 38 proc. apklaustųjų teigė apie tai girdėję, tačiau nežinojo detalių, o 26 proc. gyventojų apie tokią galimybę iki šiol apskritai neturėjo jokios informacijos. Šie duomenys rodo, kad nemaža dalis žmonių vis dar nepasinaudoja valstybės suteikiama galimybe apsisaugoti nuo ligos, galinčios sukelti plaučių uždegimą, sinusitą, ausų uždegimą ar net kraujo užkrėtimą ir kitas sunkias komplikacijas.

Pneumokokinę infekciją sukelia Streptococcus pneumoniae bakterija, plintanti oro lašeliniu būdu. Ji gali būti randama ir sveikų žmonių nosiaryklėje, tačiau nusilpus imuninei sistemai tampa pavojinga. Didžiausia rizika susirgti ir patirti sunkias ligos formas kyla vyresnio amžiaus žmonėms bei gyventojams, sergantiems lėtinėmis širdies, kvėpavimo takų, onkologinėmis ligomis ar cukriniu diabetu. Dėl to pneumokokinės infekcijos išlieka viena dažniausių hospitalizacijos ir mirtingumo nuo infekcinių ligų priežasčių.

Specialistai pabrėžia, kad suaugusiesiems dažniausiai pakanka vieno skiepo nuo pneumokokinės infekcijos. Ši vakcina reikšmingai sumažina sunkios pneumokokinės pneumonijos ir jos komplikacijų riziką, nors neapsaugo nuo visų galimų plaučių uždegimo sukėlėjų. Vis dėlto tai yra efektyviausia šiuo metu prieinama apsaugos priemonė nuo pavojingiausių pneumokokinės infekcijos formų, o daugeliu atvejų pakartotinis skiepijimas nėra reikalingas.

Svarbi naujiena gyventojams – paankstinta nemokamo skiepijimo nuo pneumokokinės infekcijos amžiaus riba. Nuo šiol Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nemokamai skiepytis gali visi 65 metų ir vyresni žmonės. Anksčiau tokią galimybę turėjo 75 metų ir vyresni gyventojai.

„Sprendimas paankstinti amžiaus ribą priimtas atsižvelgiant į epidemiologinius duomenis ir tarptautines rekomendacijas. Pasaulio sveikatos organizacija ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai 65 metų ir vyresnius žmones įvardija kaip vieną pagrindinių rizikos grupių, turinčių didesnę tikimybę susirgti pneumokokų sukeltomis ligomis ir patirti sunkias jų komplikacijas. Taip pat įvertinta, kad ankstesnėse rizikos grupėse skiepijimo apimtys buvo nedidelės, o fondo lėšų pakanka tam, kad apsauga būtų suteikta platesniam gyventojų ratui“, – sako A. Grušeckienė.

Nemokamai nuo pneumokokinės infekcijos taip pat skiepijami rizikos grupėms priklausantys vaikai ir suaugusieji, sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis. Vakcinacija atliekama gydymo įstaigose, prie kurių gyventojai yra prisirašę, todėl norint pasinaudoti šia galimybe pakanka kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Valstybinė ligonių kasa ragina gyventojus aktyviau domėtis skiepijimo galimybėmis ir nelaukti, kol liga primins apie save. Didesnis informuotumas ir laiku priimtas sprendimas skiepytis gali padėti išvengti sunkių ligos formų, hospitalizacijos ir ilgalaikių komplikacijų, kurios neretai tampa iššūkiu ne tik pačiam žmogui, bet ir visai sveikatos sistemai.

VLK inf. 

Sergamumas Jonavoje 

Kauno apskrityje sergamumas 959.13 atv./100 tūkst. gyventojų. Sergamumas Jonavos rajone dar didesnis- 1077.05 atv./ 100 tūkst. gyventojų. Iš viso Jonavos rajone serga 448 gyventojai: iš jų 106 gripo atvejai, nustatyti 4 COVID-19 susirgimai, 338 asmenys serga ŪVKTI. 

Lyginant 2-osios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su 1-osios savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu ir COVID-19 liga skaičius sumažėjo, ŪVKTI – padidėjo. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (2-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 195 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 19. Dėl šių ligų 14 asmenų buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad didžiausia gripo ir COVID-19 ligos komplikacijų ir mirties rizika kyla rizikos grupių asmenims, ypač vyresniems nei 65 m. ir sergantiems gretutinėmis ligomis. Praėjusią savaitę registruoti 8 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 18), asmenys priklausė 60–69 m. (3), 80–89 m. (3) ir vyresnių nei 90 m. (2) amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, visi nepasiskiepiję, ir 2 mirties nuo COVID-19 ligos atvejai (iš viso šį sezoną 31), asmenys priklausė 40–49 m. ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepiję.

Kiekvienos Lietuvos savivaldybės sergamumo duomenis galima rasti NVSC interneto svetainėje čia.

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) 1-osios savaitės duomenimis, Europos Sąjungos (ES) / Europos ekonominės erdvės šalyse (EEE), į sveikatos priežiūros įstaigas dėl ŪVKTI besikreipiančių asmenų skaičius didėja.

Sergamumas COVID-19 liga visose amžiaus grupėse išlieka žemas.  

Gripo virusas plinta toliau, nors kai kuriose šalyse sergamumo gripu pakilimas galimai jau praėjo. Dominuoja gripo A(H3N2) potipis, tačiau taip pat aptinkamas ir A(H1N1)pdm09 tipo virusas, plintantis visose amžiaus grupėse. Į ligonines patenkančių asmenų skaičius didėja visose amžiaus grupėse, tačiau daugiau vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų.

Respiracinio sincitinio viruso (RSV) plitimas pamažu didėja, tačiau išlieka žemesnis nei praėjusiais sezonais tuo pačiu laikotarpiu. Kai kuriose šalyse daugėja dėl RSV į ligonines paguldomų asmenų skaičius, ypač tarp vaikų iki 5 metų amžiaus.

Informacijos šaltinis: https://erviss.org/       

Kaip apsisaugoti?

Primename, kad saugantis gripo, COVID-19 ir kitų ŪVKTI labai svarbu laikytis šių  prevencijos priemonių – kruopščiai laikytis asmens higienos taisyklių (rankų plovimas / dezinfekcija), kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai vėdinti ir valyti patalpas (dažnai liečiamus paviršius), o svarbiausia –susirgus likti namuose, nesilankyti žmonių susibūrimuose, nevesti sunegalavusių vaikų  į ugdymo įstaigas, kreiptis į gydytoją, laikytis jo nurodymų ir rekomendacijų.

Parengta pagal NVSC duomenis 

Naujuoju lazeriu pacientai operuojami Jonavos ligoninės Dienos chirurgijos skyriuje, procedūras atlieka gydytoja chirurgė Patricija Kutkevičiūtė.

Pasak gydytojos, CO₂ lazeris yra efektyvus ir saugus sprendimas gydant įvairius gerybinius odos darinius. „Šiuo lazeriu galime šalinti papilomas, fibromas, kai kuriais atvejais – karpas ir apgamus. Labai svarbu, kad prieš procedūrą pacientą įvertintų dermatologas – įsitikinus, jog darinys yra gerybinis, galime taikyti šią technologiją, kuri užtikrina minimalų diskomfortą, greitą gijimą ir mažesnę randų riziką nei tradiciniai chirurginiai metodai“, - sako P. Kutkevičiūtė.

Įsigytas CO₂ lazeris – vienintelis Jonavos rajone. Iki šiol tokio pobūdžio procedūros buvo prieinamos tik didžiųjų miestų gydymo įstaigose ar privačiuose kabinetuose, todėl pacientams tekdavo vykti toli nuo namų ir patirti papildomų išlaidų bei nepatogumų.

„Mūsų tikslas – kad kuo daugiau reikalingų paslaugų žmonės galėtų gauti čia, Jonavoje, be ilgo laukimo ir kelionių į kitus miestus. CO₂ lazerio įsigijimas – dar vienas svarbus žingsnis stiprinant regioninę sveikatos priežiūrą ir užtikrinant paslaugų prieinamumą“, - pabrėžia ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.

Lazerinės odos darinių šalinimo procedūros Jonavos ligoninėje apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), todėl pacientams jos teikiamos nemokamai, turint gydytojo siuntimą.

Nuosekliai plėsdama diagnostikos, chirurgijos ir ambulatorinių paslaugų spektrą, Jonavos ligoninė stiprina savo, kaip modernios regioninės gydymo įstaigos, vaidmenį – kad gyventojai kokybišką ir šiuolaikišką medicinos pagalbą galėtų gauti čia pat, savo mieste.

Ligoninės investicijas į modernią įrangą ir naujų paslaugų plėtrą remia bei palaiko Jonavos rajono savivaldybė.

Jonavos ligoninės inf.

Skiepai nuo gripo yra viena efektyviausių priemonių apsisaugoti nuo sunkios ligos, sumažinti hospitalizacijų riziką ir išvengti komplikacijų, ypač kai virusas aktyviai plinta. Vakcina sumažina riziką susirgti gripu ir sunkiai sirgti net jei užsikrečiama.

Primename, kad rizikos grupėms priklausantiems asmenims – vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms ir kitiems – skiepai nuo gripo yra nemokami pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo programą. Apsauginis imunitetas susiformuoja maždaug per dvi savaites po vakcinacijos.

Pacientai, kurie gali pasiskiepyti nemokama sezonine gripo vakcina:

• 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys;
• sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.) suaugusieji ir vaikai;
• socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
• nėščiosios;
• 2-7 metų vaikai;
• sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose.

Registruotis prašome skambinant į registratūrą telefonu +370 349 690 15. Kreiptis į šeimos gydytoją NEREIKIA.

Daugiau informacijos apie vakcinas skaitykite ČIA

Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro inf. 

Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratorijos vyresnioji medicinos biologė Laima Vasiliauskaitė ir Pulmonologijos ir alergologijos centro Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja Rūta Mereškevičienė.  

Kas būdinga tuberkuliozei?

Rūta Mereškevičienė: Tuberkuliozė yra lėtai besivystanti liga. Nors šios bakterijos gali pažeisti daugelį organų, dažniausiai klinikinėje praktikoje susiduriame su plaučių tuberkulioze. Šią ligą įtariame, kai žmogų ilgai vargina kosulys, skrepliavimas, subfebrilus karščiavimas (kūno temperatūra apie 37–38 °C), padidėjęs prakaitavimas, svorio kritimas. Tačiau simptomų ilgą laiką gali ir visai nebūti. Todėl neretai tuberkuliozė diagnozuojama gerai besijaučiantiems žmonėms profilaktinio patikrinimo metu.

Nors tuberkuliozė yra užkrečiama liga, tikrai ne visi turėję kontaktą su sergančiuoju suserga. Didžiausią riziką susirgti turi žmonės, kurių imuninis atsakas silpnas – dažniausiai sergantys lėtinėmis ligomis: onkologine liga, cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, ŽIV ir kt. Taip pat riziką susirgti didina mitybos nepakankamumas. „Miegančios būsenos“ bakterijos žmogaus organizme gali gyventi metų metus ir suaktyvėti tik nusilpus imunitetui.

Kokia yra Lietuvos sergamumo tuberkulioze situacija Europos kontekste? Kaip keičiasi sergamumo statistika?

Rūta Mereškevičienė: Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje palaipsniui mažėja. Tai lemia nauji, efektyvūs vaistai ir inovatyvi, greita diagnostika. Vis dėlto Lietuvoje išlieka didelė vaistams atsparios tuberkuliozės dalis. Pavyzdžiui, 2024 metais nustatyti 666 nauji atvejai, iš jų net 24 proc. vaistams atspari tuberkuliozė. Itin sunkios ligos formos, kai nustatoma rifampicinui (pagrindiniam tuberkuliozės gydymo vaistui) ar daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė, sudarė 17,4 proc. visų atvejų. Tai vieni blogiausių rodiklių Europoje.

Kuo tuberkuliozės sukėlėjas ypatingas mikrobiologiniu požiūriu?

Laima Vasiliauskaitė: Įprasta manyti, kad tuberkuliozę sukelia vienas mikroorganizmas, tačiau iš tiesų tai grupė genetiškai panašių sukėlėjų, vadinamų Mycobacterium tuberculosis kompleksu. Jei reikėtų apibūdinti keliais žodžiais – tai lėtas, senas ir konservatyvus mikroorganizmas.

Tai vienas seniausių infekcinių ligų sukėlėjų – tuberkuliozės nukleorūgščių aptikta anksčiausiai datuojamuose archeologiniuose žmogaus palaikuose. Vieni šaltiniai teigia, kad šiam sukėlėjui apie 7 tūkst. metų, kiti – net 70 tūkst. Tai savotiška infekcijų pasaulio rekordininkė.

Dauguma bakterijų dauginasi kas keliasdešimt minučių, o tuberkuliozės sukėlėjas – itin lėtas: viena bakterija pasidalija į dvi vos dažniau nei kartą per parą. Dėl to mikrobiologinių tyrimų rezultatų tenka laukti ilgai – nuo kelių savaičių iki trijų mėnesių, kai tuo tarpu kitų bakterijų tyrimų rezultatai dažnai gaunami per kelias paras.

Skreplių ėminiai laboratorijoje apdorojami specialiais metodais, naudojant natrio hidroksido tirpalą, kuris sunaikina daugumą kitų kvėpavimo takų mikroorganizmų. Tuberkuliozės mikobakterijos išlieka gyvybingos dėl ypatingos sienelės, saugančios jas nuo rūgščių ir šarmų poveikio. Tai lemia jų atsparumą aplinkos veiksniams ir daliai dezinfekantų. Skirtingai nei daugelis kitų bakterijų, tuberkuliozės sukėlėjai tarpusavyje beveik nesidalija genetine informacija, lemiančia atsparumą vaistams – jie labai konservatyvūs (atsparumas vaistams įgyjamas vienai mikobakterijai pasidalinant į dvi).

Tuberkuliozės sukėlėjas laikomas pavojingu. Kaip užtikrinamas laboratorijos darbuotojų saugumas?

Laima Vasiliauskaitė: Tuberkuliozės sukėlėjas priskiriamas trečiajai mikroorganizmų kategorijai pagal pavojingumą. Todėl laboratorijos darbuotojai dirba trečio biologinio saugumo lygio sąlygomis – dėvėdami specialias asmens apsaugos priemones, neigiamo slėgio patalpose, naudodami biologinės saugos spintas. Reikia pabrėžti, kad tokį darbą gali atlikti tik aukštos kvalifikacijos, didelę patirtį turintys specialistai.

Kuo išskirtinė Santaros klinikų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratorija?

Laima Vasiliauskaitė: Laboratorinės medicinos centro Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratorija siūlo plačiausią tuberkuliozės ir ne tuberkuliozės mikobakterijų molekulinių ir mikrobiologinių tyrimų spektrą Lietuvoje. Be to, atliekame referentinės tuberkuliozės laboratorijos funkcijas ir atstovaujame Lietuvai Europos referentinių tuberkuliozės laboratorijų tinkle.

Tai reiškia, kad teikiame konsultacijas ir metodinę pagalbą kitoms šalies laboratorijoms, organizuojame kvalifikacijos kėlimo mokymus. Pavyzdžiui, kartu su kolege Rūta šių metų rugsėjį organizavome trijų dienų tarptautinius Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų draugijos tuberkuliozės genominės diagnostikos ir epidemiologijos mokymus, skirtus mikobakteriologijos ekspertams.

Kokie pagrindiniai mikrobiologiniai ir molekuliniai metodai naudojami tuberkuliozei nustatyti?

Laima Vasiliauskaitė: Svarbiausi – molekuliniai tyrimai, leidžiantys greičiausiai nustatyti tuberkuliozės sukėlėją plaučių ir kitų organų ėminiuose. Jau apie 15 metų per mažiau nei dvi valandas galime nustatyti, ar žmogus serga tuberkulioze ir ar liga atspari pagrindiniam vaistui, o pastaruosius penkerius metus – ir ar ji atspari kitiems svarbiems gydymui naudojamiems vaistams. Šiuos tyrimus vieninteliai Lietuvoje atliekame visą parą, septynias dienas per savaitę.

Taip pat atliekama rūgštims atsparių bakterijų mikroskopija, kuri labiau tinkama gydymo kontrolei, bet ne naujų atvejų diagnostikai, nes rūgštims atsparioms bakterijoms dažyti skirti dažai nudažo ir kitas mikobakterijas ar net kitų genčių bakterijas.

Atliekami ir pasėliai į skystą bei standžią mitybines terpes. Nors jų rezultatų gali tekti laukti nuo kelių savaičių iki net dviejų mėnesių, pasėlis išlieka auksiniu tuberkuliozės diagnostikos standartu. Išauginus sukėlėją, atliekami tyrimai dėl jautrumo vaistams nuo tuberkuliozės.

Kodėl svarbu tirti jautrumą tokiam dideliam vaistų skaičiui?

Rūta Mereškevičienė: Gydant vaistams atsparią tuberkuliozę labai svarbu vienu metu skirti 4–5 efektyvius vaistus. Nors prieštuberkuliozinių vaistų sąrašas ilgas, bakterijos dažnai būna atsparios keliems iš jų vienu metu, o gydymą riboja ir nepageidaujami reiškiniai bei paciento gretutinės ligos. Todėl informacija apie kiekvieno vaisto efektyvumą konkrečiam pacientui yra ypač svarbi.

Mikrobiologiniai tyrimai reikalingi ne tik diagnozei nustatyti, bet ir gydymo eigai vertinti. Pagal juos sprendžiame, ar pacientas dar išskiria mikobakterijas, o retais atvejais kartojame ir atsparumo vaistams tyrimus. Sudėtingais atvejais glaudžiai bendradarbiaujame su medicinos biologais – kartu vertiname rezultatus ir parenkame tinkamiausius tyrimus. Šis bendradarbiavimas leidžia užtikrinti aukščiausio lygio pacientų gydymą.

Ar egzistuoja ir kitos, tuberkuliozės nesukeliančios, bet žmogui pavojingos mikobakterijos?

Rūta Mereškevičienė: Taip, išskiriamos tuberkuliozės mikobakterijos ir netuberkuliozės mikobakterijos. Pastarųjų yra apie 200 rūšių – jos aptinkamos aplinkoje, dirvožemyje, vandenyje, gali būti perduodamos ir gyvūnų. Vakarų ir Pietų Europoje, sumažėjus tuberkuliozės atvejų, vis dažniau nustatoma netuberkuliozės mikobakterijų sukeliama plaučių liga. Tokius atvejus vis dažniau matome ir Lietuvoje.

Laima Vasiliauskaitė: Išauginus šias mikobakterijas pasėlyje, molekuliniais metodais nustatoma jų rūšis. Nustačius rūšį, atliekami fenotipiniai jautrumo vaistams tyrimai. Priklausomai nuo rūšies, tyrimas trunka nuo dviejų iki šešių savaičių. Šiuos tyrimus atliekame vieninteliai Lietuvoje.

Su kokiais mitais apie tuberkuliozę susiduriate dažniausiai?

Rūta Mereškevičienė: Vienas dažniausių mitų – kad tuberkuliozė yra nepagydoma. Tai netiesa: laikantis gydytojų rekomendacijų, gydymas dažniausiai būna sėkmingas. Taip pat klaidinga manyti, kad tuberkulioze serga tik socialinę atskirtį patiriantys asmenys – ši liga gali paliesti bet kurį. Dar vienas mitas – kad užsikrėtus mikobakterijomis būtinai išsivystys aktyvi liga, nors daugeliu atvejų infekcija lieka latentinė, t. y. nesukelia jokių simptomų.

Kada ir kaip reikėtų pasitikrinti dėl tuberkuliozės?

Rūta Mereškevičienė: Jeigu turėjote kontaktą su sergančiu tuberkulioze, būtina pasitikrinti. Pagrindinis tyrimas – krūtinės ląstos rentgenograma. Nustačius pakitimų, reikia kreiptis į gydytoją pulmonologą. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei ilgą laiką vargina kosulys, skrepliavimas, neaukšta temperatūra, svorio kritimas ar gausus prakaitavimas.

Žinutė kolegoms

Laima Vasiliauskaitė: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ekstrapulmoninė tuberkuliozė sudaro bent 15 proc. atvejų ES ir EEE šalyse, tačiau Lietuvoje – tik apie 7 proc. Todėl kviečiu įvairių sričių specialistus, kilus įtarimui ar klausimams dėl ėminių paėmimo, drąsiai kreiptis į mūsų laboratoriją. Kontaktus galima rasti Santaros klinikų interneto svetainėje.

Abi esate doktorantės. Kokiomis temomis atliekate mokslinius tyrimus?

Laima Vasiliauskaitė: Mano tyrimų tema – Lietuvoje paplitusių M. tuberculosis padermių virulentiškumą, atsparumą vaistams ir plitimą lemiantys genominiai veiksniai. Esame nusekvenavę daugiau nei 700 daugeliui vaistų atsparių padermių. Preliminarūs rezultatai rodo, kad apie 40 proc. pakartotinai susirgusių pacientų patiria reinfekciją, o ne ligos atkrytį. Taip pat matome, kad didžioji dalis vaistams atsparios tuberkuliozės Lietuvoje yra vietinės kilmės. Lietuvoje dažniausiai aptinkami Pekino, Uralo ir Lotynų Amerikos genotipai.

Rūta Mereškevičienė: Mano doktorantūros tema – prieštuberkuliozinių vaistų nepageidaujami reiškiniai ir jų rizikos veiksniai, taip pat sergančiųjų mitybos ir psichologinės būklės vertinimas. Tyrimus pradėjau neseniai, todėl galutines išvadas dar bus galima daryti vėliau.

Santaros klinikų pranešimas spaudai