Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Atšilus orams, atsibudo ir erkės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsilus-orams-atsibudo-ir-erkes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsilus-orams-atsibudo-ir-erkes Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis,  Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (toliau – EE) ir Laimo liga (toliau – LL) sergama kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse. Šių ligų platintojos – Ixodes ricinus erkės, plačiai paplitusios visoje šalies teritorijoje, pats didžiausias jų aktyvumo periodas fiksuojamas balandžio ir gegužės mėnesiais, bet aktyvios erkės išlieka iki gruodžio mėnesio.

ULAC specialistai primena – efektyviausia priemonė, padedanti išvengti  erkinio encefalito, yra skiepai. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus.
 
Atšilus orams ir prasidėjus erkių aktyviajam periodui rekomenduojama pagreitinta skiepijimo nuo EE ligos schema – ši schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos informaciniame lapelyje.
 
Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu, trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, jie priklauso nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) maždaug 98 % skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnių titras. Pradėti skiepytis rekomenduojama ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo sezonas.

Preliminariais ULAC duomenimis Lietuvoje 2020 m. pirma erkinio encefalito vakcinos doze buvo paskiepyta 31 680 vaikų iki 18 m. amžiaus ir 99 984 suaugusieji (nuo 18 m. amžiaus). Antra vakcinos doze paskiepyta 30 250 vaikų ir 93 604 suaugusieji, trečia doze – 20 213 vaikų 
ir 55 814 suaugusiųjų.

Svarbu paminėti, kad 2020 m. revakcinacija atlikta 8 643 vaikams (iki 18 m.) ir 27 540 suaugusiųjų.

EE pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti. Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų.
 
Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai paprastai vargina tik apie savaitę, o tada jie išnyksta. Tiems, kurių organizmo gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas (kasmet Lietuvoje miršta 1–3 asmenys).
 
Nuo LL skiepų nėra, todėl pagrindinės profilaktikos priemonės nuo LL yra erkių įsisiurbimo bei erkių gausą  mažinančios priemonės – tinkama parkų ir poilsio vietų priežiūra, tinkamas rūbų dėvėjimas ilsintis ar dirbant gamtoje, specialių repelentų naudojimas bei nuolatinis savęs  apžiūrėjimas ir erkių pašalinimas.
 
LL būdingiausias simptomas – odos bėrimas (klaidžiojanti eritema) įkandimo ar kitoje vietoje praėjus 1–4 savaitėms. Bėrimas būna didesnis nei 3 cm diametro ir plinta toliau. Tačiau bėrimo gali ir nebūti.

Sergančiajam gali skaudėti galvą, raumenis, sąnarius, gali kilti temperatūra, imti svaigti galva. Kai kuriais atvejais pasireiškia nervų sistemos, sąnarių, širdies, kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai.
 
Jei pastebėjote įsisiurbusią erkę, ją ištraukite.  Traukite atsargiai, kad odoje neliktų erkės galvos, o pati erkė nebūtų sutraiškyta. Erkę suimkite kuo arčiau odos ir truktelėkite į viršų. Traukiant erkės sukioti nereikia – sukiojimas padidina tikimybę, kad galvutė nutruks. Netepkite erkės aliejais, kremais ir pan., nes ji dar giliau siurbsis į odą.  Ištraukus erkę būtinai dezinfekuokite  įkandimo vietą. Kalendoriuje pažymėkite įvykio dieną ir save stebėkite 30 dienų. Atsiradus karščiavimui, raumenų/galvos skausmui,  nuovargiui, plintančiam odos paraudimui – kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
 
Daugiau informacijos apie erkinį encefalitą galima rasti ULAC interneto svetainėje ČIA.
Daugiau informacijos apie Laimo ligą galima rasti ULAC interneto svetainėje ČIA.
 

ULAC inf.

Atšilus orams, atsibudo ir erkės

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 14:19:58 +0300
<![CDATA[Sergamumo gripu ir ŪVKTI situacija 14-ąją metų savaitę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sergamumo-gripu-ir-uvkti-situacija-14-aja-metu-savaite https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sergamumo-gripu-ir-uvkti-situacija-14-aja-metu-savaite Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamentas informuoja, kad 14-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 26,0 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kaune – 32,1 atvejis 10 000 gyventojų per savaitę.

Per savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Kaune ir Kauno apskrities teritorijose padidėjo 4 proc., gripo atvejų neužregistruota. Vaikai sudaro 38 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 14-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo. 

13 sav. (kovo 29-balandžio 4 d.) sergamumas ŪVKTI  Jonavos rajone buvo 84 ir tai sudarė 20,6 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. 14 sav. (balandžio 5-11 d.) susirgusiųjų buvo 97 jonaviečiai ir tai sudarė 23,8 atv. 10 000 gyventojų per savaitę. Per dvi savaites gripo atvejų rajone neregistruota. 

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra daugiau nei du kartus mažesnis. Pernai 14-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 56,2 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti  98 gripo atvejai. Bendras sergančiųjų gripu ir ŪVKTI atvejų skaičius siekė 3 155. Vaikai sudarė 15 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą  ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI situacija 14-ąją metų savaitę

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 13:48:16 +0300
<![CDATA[Iš Jonavos rajono po truputį traukiasi peršalimo ligos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/is-jonavos-rajono-po-truputi-traukiasi-persalimo-ligos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/is-jonavos-rajono-po-truputi-traukiasi-persalimo-ligos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamentas informuoja, kad 13-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 25,1 atvejį 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kėdainių rajone – 31,5 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę.

Per savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Kaune ir Kauno apskrities teritorijose išaugo 15 proc., užregistruotas 1 gripo atvejis Kaišiadorių rajone. Vaikai sudaro 45 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 13-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo.

Iš Jonavos rajono po truputį traukiasi peršalimo ligos. Jei 12 - ąją metų savaitę (kovo 22-28 d.) sirgo 103 jonaviečiai, tai 13 -ąją savaitę (kovo 29-balandžio 4 d.) sergančiųjų liko 84 asmenys. Sergamumo rodiklis 10 tūkst. gyventojų 12 -ąją savaitę rajone sudarė 25,3 atvejus, 13-ąją sav. - 20,6 atvejus. Gripo atvejų rajone nenustatyta. 

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra daugiau nei du kartus mažesnis. Pernai 13-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 67,8 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti  124 gripo atvejai. Bendras sergančiųjų gripu ir ŪVKTI atvejų skaičius siekė 3 808. Vaikai sudarė 15 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą  ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.

  

Parengta pagal NVSC Kauno departamento duomenis

 

Iš Jonavos rajono po truputį traukiasi peršalimo ligos

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Apr 2021 09:09:34 +0300
<![CDATA[Svarbiausi dalykai apie persirgusiųjų COVID-19 liga reabilitaciją]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svarbiausi-dalykai-apie-persirgusiuju-covid-19-liga-reabilitacija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svarbiausi-dalykai-apie-persirgusiuju-covid-19-liga-reabilitacija Antrus metus mums gyvenant su COVID-19 infekcija ligonių kasos gauna itin daug su ja susijusių paklausimų. Vienas dažniausių – reabilitacijos galimybės persirgus šia liga. Suprantama – jai būdinga daug nepageidaujamų liekamųjų reiškinių, todėl reabilitacijos gali prireikti ir jos išlaidos gali būti apmokamos iš biudžeto. 

Vilniaus teritorinė ligonių kasa primena, kad, kaip ir kitų ligų atveju, persirgusiems COVID-19 liga žmonėms yra suteikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamos ambulatorinės ar stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos. Jos skiriamos ne vėliau nei praėjus 3 mėnesiams po gydymo ligoninėje, jeigu persirgusiojo sveikatos būklė atitinka nustatytus kriterijus. 

Dėl juntamų COVID-19 ligos padarinių pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Atsižvelgdamas į žmogaus sveikatos būklę, šeimos gydytojas prireikus skiria papildomų tyrimų, o jei nustato, kad gali būti reikalinga ir reabilitacija, išrašo siuntimą pas fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoją. 

FMR gydytojas, įvertinęs COVID liga persirgusio paciento būklę, gali skirti iki 20 ar 25 vadinamojo pirmojo etapo ambulatorinės medicininės reabilitacijos priemonių: ergoterapijos, kineziterapijos, fizioterapijos ar masažo. Šių procedūrų pacientas atvyksta į pasirinktą, sau patogią medicinos įstaigą – svarbiausia, kad dėl reikiamų reabilitacijos paslaugų ji būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa. Lietuvoje šias paslaugas šiuo metu teikia per 100 medicinos įstaigų. 

Sunkesniais atvejais, jei dėl COVID-19 ligos ligoninėje gydytam pacientui buvo nustatytas plaučių uždegimas ir persirgus yra daug nepageidaujamų liekamųjų reiškinių, FMR gydytojas gali išrašyti siuntimą į PSDF biudžeto lėšomis apmokamą stacionarinę reabilitaciją. Ją asmuo su šiuo siuntimu gali gauti taip pat sutartį su ligonių kasa sudariusioje gydymo įstaigoje, kurią turi teisę pasirinkti. 

Svarbu suprasti, kad tik sveikatos priežiūros specialistai gali nustatyti, kokia medicininė pagalba gali palengvinti ir atkurti sveikatos būklę po COVID-19 ligos, todėl šiuo klausimu pirmiausia reikia kreiptis į gydytojus. Už reabilitacijos paslaugas, kurias pacientai renkasi savo iniciatyva (ne su gydytojo siuntimu), reikia susimokėti. 

Vilniaus teritorinės ligonių kasos informacija

Svarbiausi dalykai apie persirgusiųjų COVID-19 liga reabilitaciją

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 02 Apr 2021 09:09:07 +0300
<![CDATA[Rajone auga sergamumas ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rajone-auga-sergamumas-uminiu-virsutiniu-kvepavimo-taku-infekcijomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rajone-auga-sergamumas-uminiu-virsutiniu-kvepavimo-taku-infekcijomis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamentas informuoja, kad 12-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 21,8 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kaune – 27,3 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę.

Per savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Kaune ir Kauno apskrities teritorijose išaugo 44 proc., gripo atvejų neužregistruota. Vaikai sudaro 43 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 12-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo. 

11 sav. (kovo 15-21 d.) susirgusiųjų ŪVKTI buvo 70 jonaviečių ir tai sudarė 17,2 atv. 10 000 gyventojų per savaitę. 12 sav. (kovo 22-28 d.) ŪVKTI sirgo jau 103 ir tai sudarė  25,3 atv. 10 000 gyventojų per savaitę. Gripo atvejų Jonavos rajone neregistruota. 

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra daugiau nei keturis kartus mažesnis. Pernai 12-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 106,0 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti  293 gripo atvejai. Bendras sergančiųjų gripu ir ŪVKTI atvejų skaičius siekė 5 952. Vaikai sudarė 20 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą  ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.

  

Rajone auga sergamumas ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Mar 2021 14:01:10 +0300
<![CDATA[Psichologė J. Rybakovaitė pataria: 5 būdai padėti sau, kai pandeminis režimas ima „rauti stogą“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-j-rybakovaite-pataria-5-budai-padeti-sau-kai-pandeminis-rezimas-ima-rauti-stoga https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-j-rybakovaite-pataria-5-budai-padeti-sau-kai-pandeminis-rezimas-ima-rauti-stoga Pandeminiai metai daugelio kasdienybę apvertė 360 laipsnių kampu. „Nebeįmanoma atsieti gyvenimo nuo darbo, kai vienoje erdvėje turime integruoti ofisą, namus, vaikų darželį, mokyklą, sporto salę, restoraną... Beieškant sveiko balanso tarp visų šių dėmenų daugeliui dirbančiųjų kyla labai daug iššūkių“, – pastebi psichologė,  verslo konsultantė Justina Rybakovaitė.

Sumažėjęs koncentracijos lygis, pablogėjusi savijauta, nuolatinis nerimas, išsekimas, depresijos požymiai – būklės, kurias praėjus vieniems pandeminiams metams patiria daugelis iš mūsų. To priežastis – gyvenimas nežinomybėje, nepastovumo ir nesaugumo jausmas, baimė likti be darbo, prarasti socialinius ryšius bei įgūdžius.

„Pandeminiame fone smarkiai paaštrėja vienatvės jausmas. Jis aplanko ne tik tuos, kurie gyvena vieni, neturi šeimos ar socialinės paramos, bet ir tuos, kurie nuolat būna žmonių apsuptyje. Ypač, kai tenka „šokinėti“ nuo vienų atsakomybių prie kitų – ir pasirūpinti vaikais, ir užtikrinti kokybišką darbą su kolegomis, ir palaikyti tvarką namuose... Tokiais gyvenimo etapais kiekvienas gali pasijusti nesuprastas ir labai vienišas“, – teigia Lietuvos kariuomenės atsargos kapitonė, psichologė J. Rybakovaitė.

Kartu ji pastebi, kad dėl pandemijos sukelto ir užsitęsusio streso darbuotojai dažniau jaučia emocinį, protinį ir fizinį išsekimą, todėl itin išauga darbinio perdegimo sindromo rizika. „Kai perdegame, mumyse atsiranda ciniškas požiūris į išorę. Mažiau domimės, kas vyksta aplinkui, lengviau įsižeidžiame, sunkiau valdome savo emocijas, tampame nemotyvuoti, apatiški. Gyvenimiški rūpesčiai ima atrodyti tarsi nesibaigianti iššūkių ir sunkumų grandinė. Visiems mums būna ,,prastų“ dienų, tačiau jeigu taip jaučiamės nuolatos, būtina susirūpinti“, – atkreipia dėmesį psichologė.

Kaip padėti sau?

1. Susikurkime aiškią dienotvarkę

Tyrimai rodo, kad šiandien žmonės dirba kur kas ilgiau nei iki tol. „Kai esame priversti integruoti skirtingus dalykus vienu metu, dingsta laiko suvokimas. Nebelieka pertraukų, persijungimų iš vienos aplinkos į kitą, t. y. pamatinės struktūros, kurią iki tol turėdavome. Darbai vis kaupiasi ir kaupiasi, o darbo valandos nejučia užsitęsia amžinybę“, – pastebi J. Rybakovaitė.

Norint išvengti didžiulio streso, susijusio su laiko kontrolės praradimu, svarbu dėti pastangas formuojant naujus įpročius. „Pradėkite nuo pačių paprasčiausių dalykų – kelkitės, prauskitės, pusryčiaukite tuo pačiu metu, reguliariai darykite pertraukas ir, svarbiausia, dirbkite apibrėžtą darbo laiką! Atminkite, joks specialistas (nebent jį įpareigoja slenkantis grafikas) neturi būti prieinamas 24 val. per parą, ir ribos tarp darbo ir nedarbo valandų turėtų būti išlaikytos, ypač karantino metu“, – pabrėžia pašnekovė.

2. Nepasinerkime į superherojaus sindromą

Kaip pastebi J. Rybakovaitė, daliai žmonių tam tikrame gyvenimo etape gali išsivystyti superherojaus sindromas; superherojus – tai žmogus, kuris prisiima atsakomybę padaryti viską.

„Superherojai imasi daugiau darbo ir atsakomybių nei kiti, stengiasi užduotis atlikti tobulai, kelia sau perdėtus reikalavimus ir dažnai padaro darbus už kitus. Ir ne tik profesinėje aplinkoje, bet ir šeimoje. Deja, toks elgesys – tiesus kelias į perdegimą bei rimtas psichologines problemas. Todėl labai svarbu mažinti sau keliamus lūkesčius, dalytis atsakomybėmis su kitais. Suprantu, kartais gali atrodyti, kad niekas kitas negali kažko padaryti už mus, tačiau paprastai, kai pradedame ieškoti pagalbos, atsiranda ir galinčių, ir norinčių mums padėti“, – komentuoja ji.

3. Aprūpinkime kūną gyvybine energija

Psichologė pabrėžia kokybiško miego, fizinio aktyvumo bei visavertės mitybos svarbą. „Šiandien poilsis kaip niekad turi būti pakankamas, kokybiškas ir tolygus. Stenkimės reguliariai mankštintis, neužsilikti iki vėlumos žiūrėdami serialus, eikime miegoti anksčiau. Juk nuo miego režimo tiesiogiai priklauso mūsų rytinio darbo kokybė ir protinis budrumas. Be abejo, jei norime turėti energijos, labai svarbu, ką valgome. Maistas – tarsi mūsų organizmo degalai. Labai svarbu, kad būtų tinkamas mikroelementų balansas organizme“, – teikia ji.

Svarbu pastebėti, kad nuolat jaučiamas nuovargis bei slogi nuotaika, kaip ir dažnai pasikartojantys peršalimai, kaulų, nugaros ir raumenų skausmai, yra siejami su vitamino D trūkumu, kuris pasireiškia daugeliui šiaurės šalių gyventojų, ypač pavasarį. Dėl karantino apribojimų mažiau laiko būname saulėje, nebekeliaujame, kaip įprasta, į saulėtas užsienio pakrantes, todėl vitamino D deficitas – tik dar didesnis.

Nedideli vitamino D kiekiai randami maiste, būtent riebioje žuvyje, kiaušiniuose, mėsoje, kai kuriuose, vitaminu D praturtintuose, pieno produktuose. Visgi, norint pajusti reikšmingą skirtumą, jų suaugusiam žmogui reiktų suvartoti itin daug: kasdien pusryčių metu suvalgyti bent 10 kiaušinių, per pietus – gabalėlį riebios lašišos, o vakarienei – tuno.

Patogiausias bei efektyviausias būdas dirbančiam ir veikliam žmogui įsisavinti vitaminą D – maisto papildai. Esant dideliam vitamino D deficitui ir negalint šio vitamino pasisavinti natūraliu būdu, patartina rinktis aliejinę vitamino D3 formą, didesnę jo dozę (kartais gali prireikti net apie 25–100 mg – priklauso nuo amžiaus, kūno masės indekso, odos pigmento ir pan.). Vitaminas D yra aliejuje tirpus vitaminas, todėl vartojamas su tam tikrais aliejais, pavyzdžiui, kanapių aliejumi arba alyvuogių aliejumi, gali padėti užtikrinti reikiamą kasdienę vitamino D normą organizme. 

4. Išlaikykime minčių higieną

Senas posakis byloja: dažnai negalime pakeisti situacijos, kurioje esame, tačiau galime keisti savo požiūrį į ją. „Šiuo laikotarpiu labai rekomenduoju stebėti savo mintis, ypač įtarias, neramias, kupinas baimės. Svarbu sau priminti – ne viskas, ką galvojame, yra tiesa. Pavyzdžiui, nemalonią užduotį jūsų kolega ar vadovai jums davė nebūtinai dėl to, kad jūsų asmeniškai nemėgsta ar yra, kaip sakoma, „užsisėdęs“. Mūsų kasdienybėje veikia daugybė skirtingų stimulų ir situacijų, o tai, kaip į juos reaguojame, nulemia mūsų mintys ir įvykių interpretacijos. Kur vieni mato problemas, kiti mato galimybes. Kritiniais momentais gebėjimas sustoti, įvertinti tikrus faktus, suabejoti savo minčių teisingumu gali padėti pamatyti realybę ir nepaskęsti neigiamų minčių liūne“, – teigia psichologė. 

5. Brėžkime asmenines ribas

Kiekvienam iš mūsų būtinos gilaus susikaupimo valandos, kurių metu galėtume maksimaliai atsiriboti nuo išorinių dirgiklių. „Susitarkite su artimaisiais, kolegomis, kurią valandą (-as) per dieną ar kurią darbo dieną dirbate koncentruotai, kad tuo laiku jūsų nekalbintų, į jus nesikreiptų, jei tik yra galimybė, užimtų jūsų vaikus. Būtinai šį savo poreikį ištransliuokite į aplinką. Kodėl šis žingsnis svarbus? Jis suteiks jums galimybę dar labiau kontroliuoti savo laiką. Galėsite mažiau blaškytis, būsite produktyvesni, o tuomet ir tų, degančių, reikalų mažiau kris ant jūsų galvos“, – reziumuoja J. Rybakovaitė.

Psichologė J. Rybakovaitė pataria: 5 būdai padėti sau, kai pandeminis režimas ima „rauti stogą“

Psichologė J. Rybakovaitė pataria: 5 būdai padėti sau, kai pandeminis režimas ima „rauti stogą“ ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 25 Mar 2021 08:36:17 +0200
<![CDATA[Rajone išaugo sergamumas ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rajone-isaugo-sergamumas-uminiu-virsutiniu-kvepavimo-taku-infekcijomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rajone-isaugo-sergamumas-uminiu-virsutiniu-kvepavimo-taku-infekcijomis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 11-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 15,1 atvejį 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kėdainių rajone – 19,0 atvejų 10 000 gyventojų per savaitę.

Per savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Kaune ir Kauno apskrities teritorijose sumažėjo 3 proc., užregistruotas 1 gripo atvejis Kaune. Vaikai sudaro 41 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 11-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo.

10 sav. (kovo 8-14 d.)  susirgusiųjų ŪVKTI buvo 53 jonaviečiai ir tai sudarė 13 atv. 10 000 gyventojų per savaitę. 11 sav. (kovo 15-21 d.) ŪVKTI sirgo 70 jonaviečių ir tai sudarė  17,2 atv. 10 000 gyventojų per savaitę. Gripo atvejų Jonavos rajone neregistruota.

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra daugiau nei keturis kartus mažesnis. Pernai 11-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 69,0 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti  298 gripo atvejai. Bendras sergančiųjų gripu ir ŪVKTI atvejų skaičius siekė 3875. Vaikai sudarė 50 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą  ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.

Parengta pagal NVSC inf. 

Rajone išaugo sergamumas  ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 22 Mar 2021 13:00:48 +0200
<![CDATA[Kovo 19-ąją minima Pasaulinė miego diena]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kovo-19-aja-minima-pasauline-miego-diena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kovo-19-aja-minima-pasauline-miego-diena Šiemet, Pasaulinės miego dienos šūkis yra „Miego reguliarumas, sveika ateitis“. Pasaulio miego draugija taip siekia priminti apie miego higienos ir trukmės įtaką gyvenimo kokybei ir sveikatai.  Nekokybiškas, nevisavertis miegas gali stipriai sutrikdyti ir kasdieninę, ir profesinę veiklą. Nepakankamai miegančių žmonių prastesnė atmintis, ilgainiui silpnėja aplinkos suvokimo ir kognityviniai (mokymosi, pažinimo) gebėjimai, jiems sunkiau mokytis ir įsisavinti naujas žinias. Miego sutrikimai išbalansuoja organizmą, todėl galimas nuolatinis alkis, kurio pasekmė – antsvoris.

Miegas, mieguistumas ir nemiga

Žmogus turėtų pramiegoti apie trečdalį savo gyvenimo. Jei šis laikas nevisavertis, tikėtina, kad ir likusieji du trečdaliai nebus kokybiški. Nemiga įvairiais amžiaus tarpsniais vargina apie 35–40 proc. žmonių. Nepakankamai miegančių žmonių prastesnė atmintis, silpnėja aplinkos suvokimo ir pažinimo gebėjimai, jiems sunkiau mokytis ir įsisavinti naujas žinias. Dėl miego sutrikimų galimi galvos skausmai, nuolatinis alkis. Miegas svarbus visų organų ir sistemų veiklai.

Miegas ir imunitetas

Geras miegas svarbus kaip apsauga nuo peršalimo ligų. Žurnale JAMA Internal Medicine publikuoti tyrimo, kuriame dalyvavo 153 sveiki savanoriai, rezultatai. Tiriamieji buvo užkrėsti rinovirusu (vadinamųjų peršalimo ligų sukėlėju). Miegojusiųjų mažiau nei septynias valandas per parą rizika susirgti peršalimo liga buvo 3 kartus didesnė nei tų, kurie miegojo aštuonias ar daugiau valandų. Buvo svarbi ne tik miego trukmė, bet ir kokybė; mažesnis nei 92 proc. miego efektyvumas didino susirgimo tikimybę 5,5 karto. Imuninius procesus tiesiogiai veikia cirkadinis paros ritmas. Dalis specifinių imuninių ląstelių ir priešuždegiminių citokinų gaminami dienos metu, o kita dalis – tik nakties metu, tad staigus bei ilgai užsitęsęs miego trūkumas išbalansuoja cirkadinį paros ritmą, dėl to didesnė rizika susirgti infekcinėmis ligomis. 

Jau skelbiama mokslo straipsnių apie Kinijos medikų, gydžiusių COVID-19 sergančius pacientus, persidirbimą, perdegimą darbe, nekokybišką miegą (miego nebuvimą) ir jų sveikatos sutrikimus. Dirbantys pamainomis bei daug streso darbe patiriantys žmonės savo imunitetą alina. Taip pat įrodyta, kad nerimas bei depresyvi nuotaika ir miego sutrikimai yra tiesiogiai susiję.

Mieguistumas dieną

Net ir nemigos nevarginami žmonės gali jaustis mieguisti. Dėl to ilgainiui blogėja atmintis, sunku priimti svarbius sprendimus. Dėl 25 proc. autoįvykių keliuose ir nelaimingų atsitikimų darbe, rodo tyrimai, kalti mieguisti ar nepailsėję žmonės. Taigi, jeigu snaudžiate darbe, užsnūstate automobilyje laukdami šviesoforo signalo, jeigu dieną darbingumui palaikyti nuolat gurkšnojate kavą, vertėtų susirūpinti: ar mieguistumas nėra rimtų sveikatos sutrikimų simptomas?

Miego sutrikimai

Tarptautinė miego sutrikimų klasifikacija nurodo net 90 įvairių miego sutrikimų. Miego sutrikimai skirstomi į keletą grupių:

- nemiga (užmigimo ir miegojimo mechanizmų sutrikimai);

- mieguistumas dieną;

- miego ir budrumo ciklų (cirkadinio ritmo) sutrikimai.

Miego sutrikimai pagal trukmę ir priežastis:

  1. Atsitiktiniai ar trumpalaikiai miego sutrikimai, sukelti psichologinių veiksnių, ligų, aplinkos, vaistų ar psichotropinių medžiagų, darbo pamainomis, laiko juostos pakeitimo. Šie miego sutrikimai įveikiami pašalinus priežastį ar taikant trumpalaikį gydymą.
  2. Ilgalaikiai miego sutrikimai – tai nemiga dėl nenustatytos priežasties, dėl neramių kojų sindromo; nemiga, sukelta psichikos ligų ir somatinių, neurologinių ligų, miego apnėjos sindromo; potrauminiai miego sutrikimai; vaistų ir psichotropinių medžiagų sukelti miego sutrikimai; neadekvatus miego suvokimas (žmogus mano, jog visiškai nemiegojo, nors iš tiesų taip nėra).

Jeigu miegą trikdo kvėpavimas

80 proc. knarkiančių žmonių nustatoma sveikatos sutrikimų. Tyrimais nustatyta, kad 15 proc. knarkiančių žmonių yra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (hipertonija), iš jų 30 proc. žmonių būna obstrukcinė miego apnėja (periodiškai kelioms sekundėms nutrūksta kvėpavimas; per vieną valandą galimi keli tokie epizodai). Dėl to sumažėja deguonies koncentracija kraujyje, o tai yra mieguistumo dieną viena iš priežasčių). Ar tai susiję su knarkimu, galima įvertinti atlikus polisomnografijos tyrimą. Jį atlieka specialistų komanda: gydytojas miego sutrikimų specialistas, ausų, nosies, gerklės ligų gydytojas, psichologas, psichiatras. Tiriant taip pat įvertinama, ar miego sutrikimai nėra susiję su širdies ir kraujotakos, kvėpavimo sistemų, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, mažakraujyste. Miego sutrikimai dažni patyrus insultą, sergant Alzhaimerio, Parkinsono liga.

Nemigos požymiai:

  1. Ilgai neužmiegama, dažni prabudimai naktį, anksti atsibundama, miego kokybė yra bloga.
  2. Miego sutrikimai būna mažiausiai tris kartus per savaitę ne trumpiau kaip vieną mėnesį.
  3. Dieną ir naktį daug galvojama apie nemigą, nerimaujama dėl jos pasekmių.
  4. Nepatenkinama miego kokybė ir (ar) trukmė trikdo socialinę ir darbinę veiklą.

Kada susirūpinti miego kokybe? Jeigu:

- be priežasties dažnai prabundate naktį;

- dieną jaučiatės mieguisti ir neapilsėję;

- miegodami periodiškai nustojate kvėpuoti (miego apnėja), jeigu knarkiate;

- gydymas nuo nemigos nėra veiksmingas;

- miegant nevalingai trūkčioja galūnės;

- sunku užmigti dėl neramių kojų sindromo;

- vargina sunkūs sapnai, lunatizmas.

Pagalbos metodai

Daugeliu atvejų gali padėti psichoterapija. Jautresniems žmonėms svarbu vengti dirgiklių – tiek fizinių (pavyzdžiui, televizoriaus, mobiliojo telefono ekrano mirgėjimas ir garsai, ryški šviesa patalpose), tiek emocinių: negatyvių žinių, labai džiaugsmingų įspūdžių. Reikėtų vengti sunkai virškinamo maisto, neužkandžiauti prieš miegą. Alkoholis labai klastingas: užmigti lyg ir lengviau, tačiau naktį galimi prabudimai jaučiant nerimą, nemalonius pojūčius širdies plote ar kt. Jeigu miego higienos ir gyvensenos koregavimas neveiksmingas, reikėtų kreiptis į specialistus.

 

 

 

Danguolė Andrijauskaitė,

Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė,

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Kovo 19-ąją minima Pasaulinė miego diena

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 19 Mar 2021 08:52:35 +0200
<![CDATA[Vaistininkų patarimai suskaudus dančiui: šaltas vanduo, gvazdikėlis ir vaikščiojimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininku-patarimai-suskaudus-danciui-saltas-vanduo-gvazdikelis-ir-vaiksciojimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininku-patarimai-suskaudus-danciui-saltas-vanduo-gvazdikelis-ir-vaiksciojimas Prakalbus apie skausmą, viena iš pirmųjų asociacijų – dantų skausmas. Tai vienas įkyriausių ir nekenčiamiausių žmonių patiriamų pojūčių. Jo priderinti prie iš anksto paskirto vizito pas odontologą neįmanoma. Turbūt daugelis gyventojų yra patyrę, ką reiškia vidury nakties prabusti dėl danties skausmo ir nežinoti, ko griebtis. Vaistininkė pataria, kaip sau suteikti pirmąją pagalbą prieš apsilankant pas padėti galintį specialistą.
„Kaip dažnai juokauju, geriausiai dantų skausmą numalšina odontologas. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių ne visada tą pačią minutę pavyksta kreiptis ir patekti pas specialistą. Todėl pirmiausiai visada rekomenduoju išgerti nuskausminantį vaistą, turintį kuo didesnį priešuždegiminį poveikį, vengti šildyti bei gulėti ant skaudančios veido pusės“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė.


Skausmą sumažinti gali gvazdikėlis
Vaistininkės teigimu, dažniausiai dantų skausmas prasideda arba paūmėja vėlai vakare ar nakties metu. Šis skausmas būdingas dėl ėduonies pažeisto danties bei atviro nervo.


„Vienas iš paprastesnių pagalbos būdų yra šaltas vanduo. Užleidus šaltą vandenį ant skaudančio danties skausmas mažėja dėl susitraukiančių kraujagyslių. Dar vienas iš pagalbos būdų, esančių namuose, tai – gvazdikėlis. Jį sutrynus ir uždėjus ant skaudamo danties, dėl jame esančio eterinio aliejaus – eugenolio – skausmas sumažėja“, – pataria ji.
R. Truncė priduria, kad užklupus naktiniam danties skausmui, reikėtų pavaikščioti, mat gulint šyla galva, plečiasi kraujagyslės ir skausmas bei uždegimas didėja, atsiranda tvinkčiojimo jausmas.


„Esant pūliniui, rekomenduojama skalauti hipertoniniu druskos tirpalu, kuriam reikia vienos stiklinės vandens ir vieno valgomojo šaukšto druskos. Taip pat tinka ramunėlių bei medetkų nuoviras. Skalaujant, tirpalą reikia palaikyti skaudančio danties vietoje. Itin svarbu, kad tirpalai būtų vėsūs. Visi šie buityje lengvai paruošiami tirpalai turi sutraukiantį ir uždegimą mažinantį poveikį“, – aiškina vaistininkė.
Dantų skausmo išvengti galima tik profilaktiškai prižiūrint savo burną. R. Truncė rekomenduoja bent kartą per metus atsisėti į odontologo ir burnos higienisto kėdę – tik tokiu būdu galima išvengti daugelio nemalonumų.


Nepersistengti su balinančiomis priemonėmis


Ne mažiau svarbi yra kasdieninė burnos ertmės ir dantų priežiūra nuo pat pirmųjų gimimo dienų. Išsiugdytas įprotis prižiūrėti savo burnos ertmę, anot vaistininkės, leidžia ilgiau džiaugtis sveikais bei gražiais dantimis.


„Teisinga priežiūra prasideda nuo teisingai pasirinkto dantų šepetėlio. Tai pagrindinė priemonė užtikrinanti dantų švarą. Kasdieniniam naudojimui, jei nėra specialių indikacijų, geriausia rinktis vidutinio minkštumo, daug smulkių šerelių turintį šepetėlį. Pasirinkę per kietą šepetėlį, galite pažeisti emalės sluoksnį ir dantys pasidarys jautrūs“, – pažymi ji.


Antra pagal svarbą – tarpdančių priežiūra, nes didžioji dalis ėduonies prasideda būtent tarpdančiuose. Kokio pobūdžio ir dydžio tarpdančių šepetėlio reikia – geriausiai gali patarti burnos higienistas, atlikęs burnos higieną bei įvertinęs tarpdančių dydį. Netinkamai parinktas tarpdančių šepetėlis, R. Truncės teigimu, gali ne tik neatnešti naudos, bet ir traumuoti dantis.


„Trečia pagal reikšmingumą dantų priežiūros priemonė – dantų pasta. Jų yra keletas rūšių: kasdieninė, balinanti, skirta jautriems dantims ar kraujuojančioms dantenoms. Dantų pasta atlieka burnos gaiviklio, apsauginę ir priešuždegiminę funkciją bei yra papildomas abrazyvas dantų švarai. Renkantis balinamąją pastą, pravartu pasidomėti jos sudėtimi – ar tai pasta rūgštiniu pagrindu, o gal turinti didelį kiekį abrazyvinių (smulkių, kietų) dalelių. Taip pat reiktų įsidėmėti tai, kad balinamoji dantų pasta negali būti naudojama kasdien, nes ilgalaikis jos vartojimas taip pat pažeidžia apsauginį danties paviršių bei padaro emalį porėtą“, – akcentuoja ji.


Vaistininkė priduria, kad kitas dantų balinimo priemones taip pat reikėtų rinktis itin akylai ir jas naudoti tik gerai viską apsvarsčius bei aptarus su odontologu.


„Pasirinkus netinkamas priemones, galima turėti skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, tokias kaip ilgalaikis dantų jautrumas, „sugraužtas“ emalis, spalvos įgeriamumas vartojant dažančius produktus, taip pat didesnė ėduonies tikimybė“, – vardija R. Truncė.


Dantis, anot jos, reikėtų itin kruopščiai valyti ryte ir vakare, taip pat ir po kiekvieno valgio. Nesant galimybei pasinaudoti dantų šepetėliu dienos metu, rekomenduojama burną praskalauti kasdienio naudojimo higieniniu burnos skalavimo skysčiu.


„Chlorheksidino turintys burnos skalavimo skysčiai rekomenduojami naudoti tik esant uždegiminėms reakcijoms burnoje arba po intervencijų“, – atkreipė dėmesį „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Vaistininkų patarimai suskaudus dančiui: šaltas vanduo, gvazdikėlis ir vaikščiojimas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 12 Mar 2021 09:38:38 +0200
<![CDATA[Vaistininkė apie makšties negalavimus: moterims vis dar gėda dėl jų prisipažinti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-apie-maksties-negalavimus-moterims-vis-dar-geda-del-ju-prisipazinti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-apie-maksties-negalavimus-moterims-vis-dar-geda-del-ju-prisipazinti Makšties negalavimai – tai problemos, kuriomis moterys dar nedažnai drįsta pasidalinti atėjusios į vaistinę. Vaistininkai pastebi, kad pirmą kartą preparatus nuo makšties sausumo perkančios moterys nenoriai prisipažįsta turinčios šią problemą. Tai parodo, kad vis dar yra tabu kalbėti apie makšties sveikatą ir jos pokyčius su amžiumi. 

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės teigimu, į vaistinę užsukusios moterys dažniausiai skundžiasi išskyrų pokyčiais, prastu kvapu ar niežuliu. Tai sukelia didelį diskomforto jausmą, jaučiamą visą dieną. Gydytojo konsultacijos dažnu atveju tenka palaukti, todėl moterys pagalbos ieškoti atskuba į vaistinę.  

„Tai nėra pati maloniausia tema, kuria norisi dalintis. Dėl to dažnu atveju pacientės, prieš ateidamos į vaistinę, internete būna susiradusios informacijos dėl vienų ar kitų preparatų ir prašo būtent jų neįvardindamos simptomatikos. Tik kantriai uždavinėjant klausimus paaiškėja tikrieji negalavimai“, – savo darbo patirtimi dalijasi ji.

Dažniausi negalavimai – infekcijos ir sausumas

Dažniausi makšties negalavimai, pasak vaistininkės, būna dviejų tipų – infekcijos arba sausumas.  

„Infekcijos dažnai atsiranda susilpnėjus imuninei sistemai, po antibiotikų vartojimų, sutrikus makšties mikroflorai, taip pat dėl pernelyg intensyvaus ir dažno makšties plovimo. Bakterinė vaginozė gali atsirasti ir keičiant partnerius dėl jų skirtingos mikrofloros, o grybelinės infekcijos gali padažnėti nėštumo metu“, – aiškina G. Tautkevičienė.

Bakterinei vaginozei, vaistininkės teigimu, būdingas nemalonus kvapas, kuris sustiprėja po sekso ar per mėnesines, pasikeičia išskyrų spalva – jos tampa pilkos, geltonos arba žalsvos, pasireiškia makšties niežėjimo ir  deginimo pojūčiai šlapinimosi metu.

„Grybelinės infekcijos metu pasikeičia išskyrų tekstūra, jos pasidaro tirštos, baltos, panašios į varškę. Jaučiamas ir matomas paraudimas bei patinimas aplink makšties angą, gali atsirasti skausmas ir niežėjimas, taip pat ir deginimas šlapinimosi bei lytinio akto metu“, – pažymi G. Tautkevičienė.

Sausumas, pasak jos, dažnu atveju pasireiškia dėl hormonų pokyčių – dažniausiai dėl estrogeno kiekio sumažėjimo. Makšties sausumas gali atsirasti pomenopauziniu laikotarpiu, taip pat nėštumo, žindymo ar tam tikru menstruacinio ciklo metu, vartojant vaistus nuo alergijos ar kai kuriuos antidepresantus. Sausumą sukelia ir dažnas makšties plovimas ar netinkamai pasirinkti plovikliai. 

„Makšties sausumui būdingas perštėjimo ir deginimo jausmas, diskomfortas, skausmas, galimas pakraujavimas lytinių santykių metu“, – sako vaistininkė.

Apsilankyti vaistinėje ar kreiptis į gydytoją? 

Registruotis pas gydytoją reikėtų, jeigu moteris sau įtaria bakterinę vaginozę, taip pat jei pastebėjo, kad infekcija po gydymo vėl atsinaujina arba simptomai  neišnyksta. 

„Ilgalaikė bakterinė infekcija gali turėti įtakos vaisingumui. Jei atsiranda dirginimas, dėl kurio infekcijos vietoje oda sutrūkinėja ar kraujuoja, taip pat reikalinga gydytojo apžiūra. Sausumo atveju reikėtų kreiptis tuomet, jei būklė trunka ilgai, atsiranda įtrūkimai ar kraujavimai“, – pabrėžia G. Tautkevičienė. 

Pasak jos, vaistininkas gali padėti prasidėjus grybelinei infekcijai, rekomenduodamas vaginalinius nereceptinius preparatus žvakučių pavidalu, taip pat prausiklius, kurie palengvintų simptomus ar sutrumpintų ligos eigą. Makšties sausumo atveju padėti vaistininko parinktas tepalas ar žvakutės komforto jausmui užtikrinti. 

Dažniausia klaida – gerųjų bakterijų nevartojimas

Infekcijoms gydyti gali būti skiriami geriamieji ar vaginaliniai antibakteriniai, priešgrybeliniai preparatai. Esant makšties sausumui, skiriami tepalai, lubrikantai, žvakutės su hialurono rūgštimi, vitaminu E, inulinu, siekiant atstatyti mikroflorą. Jei makšties sausumas yra užsitęsęs, gali būti skiriami ir hormoniniai geriamieji ar vaginaliniai preparatai. 

„Dažniausia daroma klaida – gerųjų bakterijų nevartojimas. Priešgrybeliniai vaginaliniai, antibakteriniai geriamieji preparatai išbalansuoja makšties mikroflorą, todėl svarbu po abiejų gydymo kursų naudoti vaginalines bakterijas arba sugerti gerųjų bakterijų kursą, kurios nukeliauja iki makšties“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Anot jos, pasitaiko atvejų, kai makšties sausumui gydyti ir diskomforto mažinimui naudojami augaliniai tepalai, pavyzdžiui, medetkų. Tačiau įvairūs augaliniai tepalai yra skirti išoriniam naudojimui, o vidiniam naudojimui tinka tik tam skirti tepalai, kurie yra dermatologiškai patikrinti. Tokiu būdu galima išvengti nereikalingų alerginių ir uždegiminių reakcijų. 

„Jei yra paskirtas gydymo kursas vaginaliniais antibakteriniais, priešgrybeliniais preparatais, jį reikia nepertraukiamai visą sunaudoti, dėl to svarbu atsižvelgti į menstruacinio ciklo pradžią. Taip pat kol taikomas vaginalinis gydymas, rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių“, – teigia G. Tautkevičienė. 

Kaip užkirsti kelią negalavimams?

Pajutus pirmuosius negalavimo simptomus laiku pradėtos naudoti gerosios bakterijos dažnai gali padėti užbėgti ligai už akių, o makščiai skirti plovikliai padeda sušvelninti jaučiamus simptomus ir paspartinti sveikimo eigą. 

„Makšties sausumui gydyti svarbus yra skysčių vartojimas, maisto produktai, kuriuose yra fitoestrogenų, pavyzdžiui, sojos produktai, riešutai, sėklos, taip pat ir reguliarūs lytiniai santykiai – susijaudinus kraujotaka makšties audiniuose padidėja ir taip skatinama drėgmės gamyba“, – atkreipia dėmesį G. Tautkevičienė. 

Gerai makšties sveikatai palaikyti svarbų vaidmenį atlieka ir apatinio trikotažo medžiagiškumas bei forma. Rekomenduojama dėvėti medvilnines kelnaites, kurios praleistų orą, o siaurikės turėtų būti dėvimos tik trumpą laiką, mat jos dažnai gali būti infekcijų priežastis. 

 

Vaistininkė apie makšties negalavimus: moterims vis dar gėda dėl jų prisipažinti

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 05 Mar 2021 13:59:42 +0200
<![CDATA[Kolorektalinis vėžys: gerai užsimaskavusi liga, apie kurią kalbėti būtina]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kolorektalinis-vezys-gerai-uzsimaskavusi-liga-apie-kuria-kalbeti-butina https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kolorektalinis-vezys-gerai-uzsimaskavusi-liga-apie-kuria-kalbeti-butina Kovo 5 dieną visame pasaulyje minima kolorektalinio vėžio diena, o nuo 2000-ųjų, būtent šis mėnuo oficialiai pavadintas „Mėlynuoju kovu“ (eng. Blue March). Taip kiekvienais metais siekiama atkreipti dėmesį į šią opią problemą ir burti bendruomenę, kurioje išgyvenę šią ligą žmonės galėtų įkvėpti ir kitus. Lietuvoje kiekvienais metais diagnozuojama apie 1700 šio vėžio atvejų, tačiau atviras pokalbis apie storosios žarnos vėžį daugeliui vis dar yra tabu. 

Ši onkologinė liga siejama su vakarietišku gyvenimo būdu ir dažniau pasireiškia išsivysčiusiose šalyse. Storosios žarnos vėžio atsiradimą lemia tokie rizikos veiksniai, kaip mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, didelis stresas, o ilgai nejaučiant pirmųjų simptomų, liga gali netrukdomai progresuoti.

Ankstyvosios diagnostikos programa gali išgelbėti gyvybę

Tam, kad kuo įmanoma anksčiau būtų pastebėtos šios ligos užuomazgos ir ji būtų išgydyta, valstybė vykdo prevencinę programą, kuri nemokamai teikiama visiems asmenims nuo 50 iki 74 m. amžiaus, vieną kartą per dvejus metus.

„Nustačius ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžį, jo gydymas gali būti labai efektyvus, tuo tarpu vėlyvosios (IV) stadijos vėžį visiškai išgydyti jau yra sudėtinga. Norint atrasti vėžinius pakitimus kuo anksčiau, valstybinės diagnostikos programos dalyviams kas dvejus metus atliekamas slapto kraujo išmatose testas, o esant teigiamam rezultatui pacientai siunčiami atlikti endoskopinį žarnyno tyrimą – kolonoskopiją“, – aiškina Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikos Šeimos medicinos centro vadovė Lina Vencevičienė.

Gydytoja priduria, kad dėl COVID-19 pandemijos, kaip ir daugelis ligų, kolorektalinis vėžys buvo nustumtas į „antrą planą“. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2019 metais ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvavo virš 261 tūkst. žmonių, o 2020 metais – jau tik virš 173 tūkst. gyventojų. 

„Statistika rodo, jog patikrų nuo storosios žarnos vėžio skaičius 2020 metais krito net trečdaliu. Tai yra didelė problema, kuri lemia daugiau pradelstų ir smarkiai progresavusių atvejų, kadangi pradinėje ligos stadijoje aiškių simptomų nėra. Pacientas dažniausiai jaučiasi gerai, todėl „nemalonų“ tyrimą vis atidėlioja. Tačiau labai skatinu prevencinėje programoje dalyvauti visus 50-ies m. amžiaus sulaukusius gyventojus – tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – išvengti ligos pasekmių ragina gyd. L. Vencevičienė

Pasveikusi pacientė tikina – jei ne paprasta patikra, vėžio nebūtų pastebėjusi laiku

Prevencinės programos dalyvei Danai Topuliauskienei storosios žarnos vėžys buvo diagnozuotas visai netikėtai – iki tol ji nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais. Laimei, moteris laiku sudalyvavo prevencinėje ligos programoje, kurios metu jai buvo nustatyta pirmoji vėžio stadija. Vėžys dar nebuvo išplitęs, tad pacientei užteko operacinio gydymo. 

„Eilinės patikros pas šeimos gydytoją metu man buvo pasiūlyta pasidaryti slapto kraujavimo testą. Išmatose atradus kraujo, buvo nuspręsta daryti pilvo rentgeną ir kolonoskopiją.  Gydytojai šių tyrimų metu storojoje žarnoje atrado naviką. Kadangi buvo nustatyta pirma vėžio stadija, man buvo paskirtas tik operacinis gydymą ir reabilitacija. Operacija buvo sėkminga – vėžys neatsinaujino. Žinoma, kas kurį laiką lankausi pas gydytojus pakartotinėms patikroms. Pirmaisiais metais po operacijos žarnoje atrado polipų, bet juos pašalino, o kitų patikrų metu viskas buvo gerai“, – savo istorija dalijasi D. Topuliauskienė.

Pasak prevencinės programos dalyvės, jeigu gydytojas pasiūlo dalyvauti patikroje, būtinai reikėtų sutikti, o jeigu nesiūlo, rizikos grupei priklausantiems asmenims patiems derėtų pasiteirauti. 

„Pokalbis apie šią ligą ir jos diagnostiką neturėtų būti tabu. Rekomenduočiau šioje patikroje sudalyvauti absoliučiai visiems, patenkantiems į rizikos grupę. Aš pati iki patikros neturėjau jokių nusiskundimų sveikata ir jeigu ne ši programa, būčiau nieko nedariusi ir niekur nesikreipusi. Šios patikros yra labai paprastos ir naudingos“, - teigia moteris.

Kolorektalinis vėžys: gerai užsimaskavusi liga, apie kurią kalbėti būtina

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 05 Mar 2021 09:35:23 +0200
<![CDATA[Medikamentinis padidėjusio „blogojo“ cholesterolio gydymas infarkto riziką sumažina perpus, o mirtingumą – penktadaliu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/medikamentinis-padidejusio-blogojo-cholesterolio-gydymas-infarkto-rizika-sumazina-perpus-o-mirtinguma---penktadaliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/medikamentinis-padidejusio-blogojo-cholesterolio-gydymas-infarkto-rizika-sumazina-perpus-o-mirtinguma---penktadaliu Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra vienas pagrindinių aterosklerozės ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Pasak VUL Santaros klinikų gydytojos kardiologės Eglės Palevičiūtės, būtent širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje lemia daugiau nei pusę mirčių. Todėl medikė norintiems sumažinti riziką susirgti šiomis grėsmingomis ligomis siūlo neignoruoti padidėjusio „blogojo“ cholesterolio kiekio kraujyje ir siekti jį sumažinti – rinktis sveiką gyvenimo būdą, o kai dislipidemija didelė, pasitelkti ir medikamentus. 

Efektyvi ir patikima išeitis 

Cholesterolis mūsų kraujyje būna dviejų rūšių – MTL-cholesterolis, „blogasis“, ir DTL-cholesterolis, „gerasis“. Ši medžiaga, E. Palevičiūtės teigimu, naudojama ląstelių, kai kurių hormonų gamybai, vitamino D apykaitai, todėl tam tikras jos kiekis organizmui reikalingas. 

„Visgi kraujyje esantis didesnis „blogojo“ cholesterolio kiekis ima kauptis arterijų sienelėse, pradeda formuotis aterosklerozinės plokštelės, kurios susiaurina ar gali ir užkimšti širdies, smegenų, kojų ir kitas kraujagysles. Todėl pasekmės – rimtos: galimas širdies infarktas, galvos smegenų insultas, kitos grėsmingos ligos. „Gerasis“ cholesterolis naudingas tuo, kad sumažina „blogojo“ kiekį, taigi labiausiai organizmui kenkia šių skirtingų rūšių disbalansas kraujyje, dar vadinamas dislipidemija. Nekoreguota dislipidemija smarkiai padidina šansus vystytis aterosklerozei“, – paaiškina kardiologė. 

Anot E. Palevičiūtės, „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio disbalansui gydyti neretai prireikia vaistų. Statinai – tai svarius mokslinius teigiamo poveikio įrodymus turintys medikamentai. 

„Statinai ne tik slopina „blogojo“ ir skatina „gerojo“ cholesterolio gamybą organizme, jie taip pat stabilizuoja jau esamas aterosklerozines plokšteles ir jas saugo nuo plyšimo, miokardo infarkto ar insulto vystymosi. Pasireiškiant dislipidemijai, statinai rekomenduojami tiek minėtomis ligomis jau sirgusiems, tiek sveikiems, tačiau didelės rizikos grupėje esantiems pacientams“, – akcentuoja medikė. 

Nuoseklumas – būtinas 

E. Palevičiūtė atkreipia dėmesį, kad aterosklerozės atsiradimą ir progresavimą skatina ir dislipidemija, ir kiti rizikos veiksniai: padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, aukštas gliukozės kiekis kraujyje, nutukimas, rūkymas, besaikis alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka. Visus šiuos rizikos veiksnius iš dalies galima valdyti laikantis sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų, o jei vien to neužtenka, kartu pasitelkiant ir vaistus. 

„Kai dislipidemija nedidelė, pacientas neturi kitų minėtų rizikos veiksnių, jos korekcijai gali užtekti pakeisti mitybos įpročius, taip pat reikėtų daugiau fizinės veiklos, organizmui naudingų žuvų taukų. Tačiau diagnozavus ryškų „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio disbalansą ar esant kitiems aterosklerozės rizikos veiksniams, dislipidemijai gydyti kartu su gyvenimo būdo pokyčiais rekomenduojami ir medikamentai“, – tvirtina kardiologė. 

Paklausta, kaip statinus tinkamai vartoti, E. Palevičiūtė pataria konsultuotis su vaistą paskyrusiu gydytoju.

„Statinais vadiname grupę medikamentų, dozavimas, vartojimo laikas priklauso nuo konkretaus vaisto. Svarbiausia vaistą vartoti reguliariai. Nenuoseklus ir nereguliarus vartojimas – viena dažniausių klaidų. Taip pat labai svarbu kelis mėnesius reguliariai pavartojus vaistą pakartoti lipidogramą – įvertinti gydymo efektyvumą ir, esant reikalui, pakoreguoti vaisto dozę. Pavartoję paskirtą vaistą keletą mėnesių ir po kraujo tyrimų pastebėję, jog cholesterolio kiekiai beveik nepasikeitė ar koregavosi nežymiai, pacientai kartais nusprendžia, kad vaisto vartoti nebeverta. Tai – klaida, nes tokie rezultatai byloja, kad paskirtasis statinų kiekis buvo per mažas ir jį reikia padidinti, o efektyviausios dozės paieškos neretai užtrunka“, – pabrėžia medikė. 

Kita pasitaikanti klaida – vaistą vartoti nutraukiama pasiekus rekomenduojamas cholesterolio vertes. Anot E. Palevičiūtės, dislipidemija, kaip ir cukrinis diabetas, yra neišgydoma, tik kontroliuojama liga. „Jei vartojant vaistus dislipidemiją pavyksta pakoreguoti – puiku. Tuomet būtina tęsti medikamentinį gydymą, antraip cholesterolio kiekis vėl grįš į pradinę stadiją“, – priduria kardiologė. 

Infarkto riziką sumažina perpus 

Išvardijusi statinų pranašumus, kardiologė atkreipia dėmesį, jog šie vaistai, kaip ir visi kiti medikamentai, gali turėti šalutinių poveikių, bet jie nėra dažni, pasireiškia mažiau nei dešimtadaliui pacientų. Tai gali būti  raumenų skausmai, silpnumas, pilvo pūtimas, pykinimas, virškinimo sutrikimai, galvos skausmas ar svaigimas, kartais padidėja kepenų fermentų kiekis kraujyje. 

„Statinai skiriami atsargiai ir mažesnėmis dozėmis tiems pacientams, kurie turi gretutinių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, serga kepenų liga, sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu, kitomis ligomis. Nepageidaujamas šių vaistų poveikis retas, o ir dažnai pasireiškia   vartojimo pradžioje, vėliau išnyksta. Kitas svarbus aspektas – statinų suderinamumas su kitais medikamentais. Kai kurių vaistų veikimą jie silpnina arba stiprina. Dalis medikamentų gali veikti ir pačių statinų poveikį, o kiti neturi jokios tarpusavio sąveikos, todėl tinkamiausią vaistą ir jo dozę turi paskirti gydytojas“, – apie saugų vartojimą kalba kardiologė. 

Vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį kraujyje, gydytojai skiria esant dislipidemijai, siekdami sumažinti žmogaus riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Prisimintina, kad jei šie vaistai vartojami per mažomis dozėmis ar nereguliariai ir nepasiekiamas tikslinis „blogojo“ cholesterolio kiekis, rizika išlieka aukšta. 

„Kiekvienas pacientas pirmiausia turėtų žinoti, kokia yra rekomenduojama jo „blogojo“ cholesterolio norma, ir su gydytojų pagalba jos siekti. Kokio cholesterolio kiekio siekiame, kiekvienam pacientui nustatome individualiai, atsižvelgdami į jo ligas ir įvertindami individualią širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką. Statinų poveikis dislipidemijai gydyti ir aterosklerozinės ligos vystymuisi mažinti patvirtintas solidžiais moksliniais įrodymais: pradėjus vartoti statinus ir „blogajam“ cholesteroliui sumažėjus 1 mmol/l, artėjančius 3–5 metus širdies bei kraujagyslių ligų rizika sumažėja 22 proc., o pasiekus ir išlaikant normalų cholesterolio kiekį kraujyje, infarkto rizika sumažėja net 54 proc., insulto – 48 proc., bendras pacientų mirtingumas – net 20 proc.“, – reziumuoja kardiologė. 

adverum.lt inf.

pixabay.com nuotr. 

Medikamentinis padidėjusio „blogojo“ cholesterolio gydymas infarkto riziką sumažina perpus, o mirtingumą – penktadaliu

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 03 Mar 2021 12:13:08 +0200
<![CDATA[Vaikų burnos sveikata Lietuvoje kelia nerimą specialistams: situacija viena prasčiausių visoje ES]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaiku-burnos-sveikata-lietuvoje-kelia-nerima-specialistams-situacija-viena-prasciausiu-visoje-es https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaiku-burnos-sveikata-lietuvoje-kelia-nerima-specialistams-situacija-viena-prasciausiu-visoje-es Lietuvoje kas antras vaikas iki trejų jau turi sugedusių dantų, o pasiekus ikimokyklinį amžių, dantų ėduonies sukeltų problemų turi jau 94 proc. šios amžiaus grupės vaikų. Vaikų burnos sveikatos situacija Lietuvoje yra viena prasčiausių ES, ir tai yra bendro aplaidumo – tiek valstybės, tiek tėvų ar globėjų – pasekmė, teigia burnos sveikatos ekspertai.

Odontologai daugelį metų skambina pavojaus varpais, kad, visiškai apleidus vaikų burnos sveikatos profilaktikos sritį, galiausiai nukenčia visi. Tiek valstybė, nes lėšos skiriamos jau įsisenėjusioms ir rimtoms vaikų burnos sveikatos problemoms spręsti, tiek tėvai, tam tikrais atvejais priversti ieškoti privačių odontologų pagalbos. O labiausiai – patys vaikai.

„Mūsų visuomenėje ir valstybėje įsigalėjusi klaidinga samprata ar net mitas – giliai pasąmonėje dantys ir burnos sveikata yra tarsi atskirta nuo viso žmogaus organizmo sveikatos. Kažkodėl burnos sveikata atrodo mažiau svarbi, o tai atveda prie keistoko fatališko požiūrio, kad dantų problemos – neišvengiamos. Esą netekti dantų ar sirgti ėduonimi yra neišvengiama ir bemaž normalu, tai neva kaip senėjimas. Šį mąstymo slenkstį labai sunku įveikti“, – pažymi gydytoja vaikų odontologė prof. dr. Vilma Brukienė.  

Ji priduria, kad dantų ėduonis ir kitos ligos yra vadinamos elgsenos ligomis, kadangi jos priklauso nuo paties žmogaus ir yra neteisingo jo elgesio pasekmė. „Vėžį, tarkime, gali sukelti užterštumas, kiti aplinkos veiksniai, genetika, o dantų problemos – dažniausiai mūsų pačių sukeliamos, tą patvirtina ir mokslinė literatūra. Žinoma,  retais atvejais gali turėti įtakos danties forma ar seilių sudėtis bei kiti veiksniai, bet absoliučia dauguma atvejų viskas priklauso nuo paties žmogaus. Apmaudu, kad didesnioji visuomenės dalis dar to nesuvokia ir neperduoda savo vaikams“, – teigia V. Brukienė.

Burnos sveikatos problemoms – vos 21,6 eurų per metus

Rasa Račienė, vaikų odontologė ir biomedicinos mokslų daktarė, atkreipia dėmesį į skaičius – kiek lėšų kokioms burnos sveikatos problemoms spręsti skiria valstybė. Tarkime, vieno vaiko burnos sveikatai valstybė per metus skiria 21,6 eurų. Už šią sumą viešosios įstaigos odontologas privalo visus metus gydyti vaiko dantis, nes visos odontologinės paslaugos – nuo profilaktinių apžiūrų iki dantų gydymo  – vaikams turi būti teikiamos nemokamai.

„O štai vyšnia ant torto – vaikų dantų protezavimo įkainiai. Už vieną suprotezuotą vaiko dantį valstybė gydymo įstaigai kompensuoja iki 1724 eurų.  Vaikų dantys sugenda tiek, kad jau reikia dėti vainikėlį. Absurdiška, tačiau tokia yra finansinė realybė“, – pastebi R. Račienė.

Jos teigimu, poliklinikos ir jose dirbantys odontologai tapo dabartinės valstybinio finansavimo sistemos įkaitais – kuo mažiau vaikų ateis su mažomis problemomis, tuo geriau įstaigai.

Dar 2016 m. patvirtinta Nacionalinė burnos sveikatos programa, pasak abiejų eksperčių, pavirto keliais lankstinukais, o ne specialistų (higienistų) įdarbinimo programomis, kurie turėjo dirbti išskirtinai burnos sveikatinimo srityje.

R. Račienė teigia, kad vaikų burnos sveikatos profilaktikos ydos gali būti išnaikintos tik žvelgiant į problemą kompleksiškai – būtinas valstybės indėlis, be to, aiškią atsakomybę už savo vaikų burnos sveikatą privalo prisiimti tėvai ar globėjai.

„Kūdikio dantimis reikia pradėti rūpintis tuomet, kai jam išdygsta pirmas dantukas. Kaip viskas vyksta pas mus? Kūdikiui 6 mėn., pradeda dygti dantys, tėvai apsilanko pas šeimos gydytoją. Ar jis siunčia šeimą pas odontologą? Dažniausiai – ne. Ir net jei tėvai patys susipranta bei kreipiasi į odontologą, gali susidurti su nuostaba – ką jūs čia veikiate su kūdikiu? Mat įprastai poliklinikose dirbantys odontologai neturi net nurodymų, ką reikia atlikti kelių mėnesių kūdikiui. Mes, vaikų odontologai, suprantame, kad net tokiame ankstyvame amžiuje jau būtina atlikti rizikingumo vertinimą – tai yra, įvertinti dantų ėduonies riziką, kuri priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip bendra vaiko sveikata, mitybos įpročiai, dantų valymo kokybė ir pan. Tačiau valstybė to nefinansuoja. Likimo valiai palikti tėvai ir vaikai, odontologai, o privalomoji patikra prasideda tik tuomet, kai vaikas išleidžiamas į darželį“, – pasakoja vaikų odontologė

R. Račienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad tėvų atsakomybės ribos už sveikus vaiko dantis šiuo metu nėra aiškiai apibrėžtos. Tarkime, yra burnos sveikatos profilaktikos taisyklė, kad vaikui iki 7-erių metų dantis dukart per dieną privalo valyti tėvai. Skandinavijos šalyse ši amžiaus riba dar aukštesnė – iki 10-ies metų. Lietuvoje daugelis tėvų to nežino, o jei žino – nemoka taisyklingai to atlikti.

„Mano nuomone, tokie dalykai turi būti privalomi, lygiai taip, kaip dabar kartą per metus privalomos pažymos apie vaiko dantų būklę. Turėtų būti įvesta tvarka, kad poliklinikos specialistas – nebūtinai gydytojas odontologas, tai gali būti ir burnos higienistas, padėjėjas ar kitas medicininis personalas – techniškai išmokytų tėvus, kaip vaikui valyti dantis. Turėtų būti reguliariai tikrinama, ar tėvai šią pareigą atlieka kokybiškai. Gydymo įstaiga turi būti atitinkamai finansuojama už šiuos profilaktinius vizitus, galbūt tuomet atsitrauktume nuo esamų katastrofiškų skaičių“, – svarsto R. Račienė.

V. Brukienė priduria, kad valstybės mastu turi būti stiprinamas burnos higienisto vaidmuo – bent vieną kartą per metus ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigoje apsilankęs specialistas turėtų priminti vaikams, kaip valyti dantis. Specialistės nuomone, idealu būtų, jei mokyklose būtų įdarbinami burnos higienistai, tačiau tokie sprendimai net nėra diskutuojami valstybiniu lygiu.

„Vienkartinis specialisto apsilankymas darželyje ar mokykloje nieko nereiškia. Turi vykti struktūriniai pokyčiai – esamų problemų neišspręs vien valstybė, vien tėvai ar vien odontologai, privalo veikti visi kartu. Pirmiausia išmokomi tėvai, vėliau ugdymo įstaigose vaikų dantų priežiūros įgūdžius reguliariai sustiprina burnos higienistas. Galiausiai gali įsijungti kontrolės mechanizmas – tarkime, jei vaikas kartą per metus nėra atvedamas profilaktinei apžiūrai arba matoma, kad jo dantų būklė blogėja, gali būti įtraukiamos vaikų teisių institucijos. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse negydyti, sugedę vaiko dantys yra traktuojami taip pat, kaip smurtas arba nepriežiūra“, – pabrėžia ekspertė.

Jaunesnė tėvų karta – sąmoningesnė

V. Brukienė ir R. Račienė pastebi, kad jaunesnė tėvų karta – jau kur kas atsakingesnė, kalbant apie vaikų dantų priežiūrą. Naujajai tėvų kartai, pasak specialisčių, rūpi daugelis dalykų – jie suvokia ir tai, kad burnos sveikata nėra atskira nuo viso organizmo. Šie tėvai vientisai žvelgia į emocinį ir fizinį vaiko vystymąsi, domisi naujovėmis ir prisiima atsakomybę. Į vaikų odontologus jie kreipiasi laikydami kūdikį ant rankų ir domėdamiesi, kaip prižiūrėti ką tik pradėjusius dygti dantis, kaip toliau maitinti vaiką.

„Bet egzistuoja ir antroji ar trečioji Lietuva, kuriems mūsų žinutės – lyg žirniai į sieną. Tarkime, patari pacientams mažinti saldumynų kiekį vaikams ar išvis jų neduoti, o jie atsako – ne, neįmanoma. Turėjau 17-metį pacientą, kuris neturi nė vieno sveiko danties. Jis nuoširdžiai prisipažino, kad dantų nevalo visiškai“, – apgailestauja R. Račienė.

Pasak vaikų odontologių, visiems tėvams būtina aiški sistema bei galimybė reguliariai pasitikrinti, ar vaiko burnos sveikata rūpinamasi pakankamai bei tinkamai.

„Galima būtų teigti, kad, siekiant proveržio burnos sveikatos profilaktikos srityje, kiekvienas asmuo turi nuveikti labai daug ir tuo pačiu metu – labai mažai: dukart per dieną kokybiškai išsivalyti dantis. Tai – viskas. Jei taip ir būtų elgiamasi, jei visi mokėtų tą daryti taisyklingai ir žinotų, kad vaikams iki 7-erių dantis privalo valyti suaugusieji, tuomet liktų daugiau valstybės lėšų įvairių vystymosi, sąkandžio sutrikimų, anomalijų taisymui. Tačiau mesti visas lėšas tam, kad būtų taisomos milijonai skylių, atsiradusių dėl ėduonies – pats neracionaliausias kelias. Deja, mes tvirtai juo toliau žingsniuojame“, – apibendrina V. Brukienė.

Kovo mėnesį, kai minima Pasaulinė burnos sveikatos diena, ypač daug dėmesio skiriama burnos sveikatai. Odontologijos specialistai primena, kad sveiki dantys padeda išsaugoti ir bendrą žmogaus sveikatą bei gerą savijautą.

LR Odontologų rūmų inf. ir nuotr. 

Vaikų burnos sveikata Lietuvoje kelia nerimą specialistams: situacija viena prasčiausių visoje ES

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 01 Mar 2021 11:59:01 +0200
<![CDATA[Dažniausios vėžiu sergančių baimės onkologo ir psichologo akimis: kaip joms nepasiduoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dazniausios-veziu-serganciu-baimes-onkologo-ir-psichologo-akimis-kaip-joms-nepasiduoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dazniausios-veziu-serganciu-baimes-onkologo-ir-psichologo-akimis-kaip-joms-nepasiduoti Išgirsta vėžio diagnozė daugeliui išmuša tvirtą pagrindą iš po kojų ir sukelia daug baimių bei nuogąstavimų. Jie dažnai neduoda ramybės ir gydymo metu, taip pat jam pasibaigus – pacientus kankina nežinomybė dėl ateities, ligos progresavimo ar sugrįžimo galimybės. Nors onkologinė liga žmogui yra išties rimtas išbandymas, anot ekspertų, šiandien tai tikrai nėra mirties nuosprendis, o tinkamas gydymas ir pagalba organizmui po jo gali padėti sėkmingai įveikti ligą ar kontroliuoti jos eigą.

 

Kiekvienam – skirtingas kelias

Kauno klinikų gydytoja onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė sako, kad onkologinės ligos nepanašios į plaučių uždegimą, akmenligę ar kitus žmonėms labiau pažįstamus sutrikimus. Dėl to susidūrę su vėžiu pacientai išgirsta daug naujų terminų, jiems atliekami patys sudėtingiausi tyrimai. Tai, kaip ir neaiškumas dėl ateities, pradžioje išties gąsdina ir sukelia psichologinę įtampą.

„Apie onkologines ligas sklando nemažai mitų, kurie dažnai ir sukelia daugiausia baimių. Visgi daugelis šių mitų yra nepagrįsti arba pasenę. Svarbu suvokti, kad ligos eiga kiekvienu atveju yra skirtinga ir priklauso nuo konkretaus žmogaus, ligos agresyvumo ir išplitimo lygio. Kiekvienas pacientas pereina individualų gydymo kelią, kuriame daugiau sužino apie savo organizmą, ligą ir jos gydymą. Tuomet psichologinė įtampa paprastai sumažėja, sąmoningai įsitraukiama į gydymą ir galima pasiekti geresnių jo rezultatų“, – sako E. Juodžbalienė.

Pacientams daug nerimo paprastai kelia ne tik pati onkologinės ligos diagnozė, bet ir paskirti gydymo būdai – visų pirma, chemoterapija. Žmonės bijo šalutinio jos poveikio, tačiau E. Juodžbalienė pabrėžia, kad nėra nė vieno rimtos ligos diagnostinio ar gydymo metodo, kurį taikant teoriškai ir praktiškai nepasitaikytų nepageidaujamo poveikio.

„Juk kartais žmonės sunegaluoja net užvalgę gerai žinomo maisto, o gydant vėžį organizmui tenka susidurti su nepažįstamomis agresyviai veikiančiomis medžiagomis. Tačiau chemoterapeutai išmano savo sritį, paskiria geriausiai kiekvienu konkrečiu atveju tinkančius vaistus, informuoja pacientus apie galimą dažniausią nepageidaujamą jų poveikį ir jo sušvelninimą, prireikus koreguoja gydymo kursą. Tikslas visuomet yra išlaikyti gydymo efektyvumo ir paciento gyvenimo kokybės pusiausvyrą“, – pabrėžia gydytoja onkologė.

 

Svarbu padėti savo organizmui

Anot E. Juodžbalienės, sumažinti šalutinio poveikio tikimybę ir intensyvumą, padėti organizmui greičiau atsigauti po gydymo savo pasirinkimais gali ir pats pacientas. Tam svarbu sveika mityba ir optimalus fizinis aktyvumas. Be to, paspartinti atsigavimą po gydymo, sustiprinti imunitetą, atkurti gydymo nualintų kepenų, inkstų ir kitų organų funkcijas gali padėti specialūs žoliniai medikamentai, tokie kaip ugniažolių preparatai, preparatai su polifenoliais.

„Po gydymo turime padėti organizmui pačiam įjungti savireguliacijos ir atsinaujinimo mechanizmus. Nuo agresyvaus gydymo pavargusiam kūnui labai tinka augaliniai preparatai, kurie skirti ilgalaikiam naudojimui. Šiandien Lietuvos mokslininkai kuria preparatus iš vietos augalų, kurie gali būti naudingi onkologiniams pacientams. Tačiau svarbu nepamiršti, kad net ir gydantis augalinėmis medžiagomis daugiau nėra geriau. Be to, būtina rinktis tik standartizuotus ir sertifikuotus preparatus, o vartoti juos tik pagal gydytojų arba pakuotėse nurodomas rekomendacijas“, – sako E. Juodžbalienė.

Ligos atsinaujinimo tikimybė yra viena dažniausių onkologinių ligonių neapleidžiančių baimių. Jas kaip ir pačią ligos atsinaujinimo tikimybę galima sumažinti laikantis gydytojų rekomendacijų. Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje yra patvirtinta pacientų stebėsenos ir gydymo plano penkeriems metams metodika, kuri numato, kad po gydymo pagal parengtą individualų planą pacientas turėtų stiprinti ląstelinį imunitetą, vartoti antioksidantų, daug alkaloidų turinčių ugniažolių preparatų, stebėti šlapimo pH. Tai padeda sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę ir prailgina pacientų išgyvenamumą.

 

Baimės įveikiamos jas prisijaukinus

Tačiau ką daryti, jei net ir laikantis visų gydytojų rekomendacijų neapleidžia nerimas ir baimė dėl onkologinės ligos sugrįžimo arba jos eigos suintensyvėjimo? Nacionalinio vėžio instituto medicinos psichologė Sandra Birbilaitė sako, kad tokia baimė kankina daugelį pasveikusiųjų.

„Apie 70–90 proc. pacientų po gydymo kamuoja baimė dėl ligos atsinaujinimo, trečdaliui ji būna stipri, trukdanti gyventi visavertį, kokybišką gyvenimą. Vėžio atsinaujinimo baimę jaučia ir tie, kurie gydosi. Itin stipri ši baimė būna pirmaisiais metais po gydymo ir dažniausiai sustiprėja pasitikrinimų pas gydytojus metu. Pirmasis žingsnis siekiant šią baimę įveikti – ją pripažinti. Visi turime minčių „gąsdintojų“, kurios į mūsų galvą ateina ir išeina. Svarbu, kad jos neužsilaikytų per ilgai“, – sako S. Birbilaitė.

Anot psichologės, taip pat svarbu pažinti savo ligą ir aptarti su gydytoju, kokie simptomai galėtų reikšti jos atsinaujinimą. Patikima informacija palieka mažiau vietos baimėms. Jei tam tikri simptomai kelia nerimą, dėl jų reikėtų kreiptis į gydytoją, neleisti nuogąstavimams kauptis viduje. Be to, S. Birbilaitės teigimu, savo baimes verta  išsakyti ir artimiesiems ar likimo draugams. Dažnam palengvėja, kai sužino, kad ir kiti išgyvena panašius jausmus.

„Galiausiai daugiau dėmesio reikėtų skirti malonioms veikloms, fiziniam aktyvumui, sutelkti savo laiką ir energiją į tai, kas sustiprintų psichinę ir fizinę sveikatą. Taip pat svarbu daugiau gyventi dabartimi ir mažiau kurti baimę keliančius scenarijus savo galvoje. Ateitis nežinoma, mes jos negalime kontroliuoti. Dėl to daugiau dėmesio reiktų kreipti į tai, ką galima padaryti dėl savęs šiuo momentu – galbūt pasirūpinti sveikesne mityba, didinti fizinį aktyvumą, užsiimti mėgstama veikla, susitikti su draugais“, – pataria S. Birbilaitė.

 

 

Dažniausios vėžiu sergančių baimės onkologo ir psichologo akimis: kaip joms nepasiduoti?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 01 Mar 2021 10:26:38 +0200
<![CDATA[Oro užterštumas Jonavoje vis dar aukštas. Koks poveikis sveikatai?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/oro-uzterstumas-jonavoje-vis-dar-aukstas-koks-poveikis-sveikatai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/oro-uzterstumas-jonavoje-vis-dar-aukstas-koks-poveikis-sveikatai Pastarosiomis dienomis, o tiksliau kone visą vasario mėnesį, Jonavos rajone fiksuojamas aukštas oro užterštumas kietosiomis dalelėmis (KD10). Sveikatos priežiūros specialistai perspėja apie nepageidaujamą oro užterštumo poveikį sveikatai.

Užterštumas Jonavoje vis dar aukštas

Kaip rodo Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės tyrimų duomenys, KD10 koncentracija Jonavoje viršija leidžiamą 50 µg/m3 paros ribinę vertę. Vasario 25 dienos duomenys rodo, kad šiuo metu oro užterštumas Jonavoje vis dar aukštas, o KD10 koncentracija ore yra 56,65 µg/m3.

Oro užterštumo poveikis sveikatai

Kietosios dalelės KD10 į žmogaus organizmą patenka kvėpuojant. Dėl padidėjusios KD10 koncentracijos ore, labiausiai nukenčia kvėpavimo takai, kyla kosulys ir čiaudulys. KD10 patekusios į plaučius ar kraujotakos sistemą gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus, skatinti astmos paūmėjimą, alergiją.

Esant oro užterštumui kietosiomis dalelėmis rekomenduojama:

kuo daugiau laiko praleiskite uždarose patalpose, jas valykite drėgnu būdu;

neveskite mažų vaikų į lauką, neorganizuokite vaikų veiklos lauke;

dienos metu, išeinant iš namų, nepalikite atidarytų langų, patalpas vėdinkite vakare skersvėjiniu būdu, kad per trumpą laiką kuo greičiau išsivėdintų patalpos. Vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždenkite drėgnu natūraliu audiniu;

išjunkite vėdinimo sistemas, jei yra galimybė, patalpų vėdinimui naudokite oro kondicionierius;

saugokite kvėpavimo takus, pridenkite juos su kaukėmis ar respiratoriais;

venkite aktyvios fizinės veiklos (sporto, darbo lauke);

sergantys lėtinėmis ligomis – pasirūpinkite vaistų atsarga;

blogėjant situacijai, rekomenduojama šeimoms, auginančioms  vaikus iki 1 metų bei sergantiems lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis, alerginiais susirgimais, išvykti iš užterštų zonų.

Teršalų poveikio simptomai:

Kietosios dalelės, priklausomai nuo koncentracijos, gali sudirginti kvėpavimo takus (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, pasunkėja kvėpavimas), dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligos (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.), alerginės uždegiminės reakcijos bei lėtinės kraujotakos sistemos ligos.

Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų – apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), lėtinės obstrukcinės plaučių ligos – atsiradimo priežastimi.

Oro užterštumas Jonavoje vis dar aukštas. Koks poveikis sveikatai?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 25 Feb 2021 09:42:13 +0200
<![CDATA[Organizmo detoksikacija: nereikalingas kišimasis į kūno procesus ar reali nauda?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/organizmo-detoksikacija-nereikalingas-kisimasis-i-kuno-procesus-ar-reali-nauda https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/organizmo-detoksikacija-nereikalingas-kisimasis-i-kuno-procesus-ar-reali-nauda Organizmo detoksikacija – vienas iš labiausiai linksniuojamų terminų artėjant šiltajam sezonui. Vieniems tai badavimas, kitiems – įvairios sulčių dietos, tretiems – atsisakymas tam tikrų produktų ar natūralių žolelių nuovirai prieš miegą. Tačiau kas iš tiesų yra detoksikacija: laikina mada ar realią naudą organizmui duodanti praktika? O gal žmogaus organizmas yra prisitaikęs pats šalinti kenksmingas medžiagas ir specialių procedūrų nė nereikia? Ką reikia žinoti apie toksinus ir gerą savijautą, pataria BENU vaistininkė ir sertifikuota asmeninė trenerė Jūratė Vaičiūnienė.

„Sveiko žmogaus organizmas pats sugeba pašalinti toksinus, už šį darbą atsakingi mūsų vidaus organai: inkstai, kepenys, žarnynas, kraujotaka. Nereikalingos medžiagos taip pat šalinamos per odą, per plaučius. Nosies gaureliai sudaro barjerą, kad įkvepiant orą į organizmą nepatektų svetimkūnių, o jeigu vis dėl to neprašyti svečiai praslysta, juos šalinti padeda gleivinė. Tačiau dažnai netinkamas gyvenimo būdas, žalinga mityba ir net pasikartojantis stresas sutrikdo mūsų organų veiklą ir tinkamai pašalinti toksinų jis nebegeba“, – sako J. Vaičiūnienė.

Dėl šios priežasties, vaistininkė pataria stebėti savo savijautą ir kūną. Jei pastebėjote, jog vis dažniau jaučiatės pavargę, nusilpę ar pavalgę jaučiate diskomfortą – reikėtų atsakingai peržiūrėti savo mitybą ir įvertinti gyvenimo būdą.

Toksinai ir jų poveikis mūsų organizmui bei savijautai

Visų pirma, toksinai – nuodingos medžiagos, randamos kai kuriuose organizmuose, pavyzdžiui augaluose, grybuose, bakterijose ir pan., o šnekamąja kalba toksinais neretai pavadinami ir bet kokie nuodai. Taigi jų galime gauti su maistu, gėrimu ar įkvepiamu oru – kad ir užterštu tabako dūmais.  

„Jeigu kartais suvalgote nesveiko maisto ar vieną savaitgalį praleidžiate ant sofos – tai dar nereiškia, jog jūsų kūnas užsiterš toksinais. Mūsų kūnas pradeda nebešalinti kenksmingų medžiagų tada, kai jų kiekis reguliariai kaupiasi organizme, sutrinka kai kurių organų veikla. Tad jei dažnai valgote perdirbtą, nešviežią, itin sūrų ar saldų maistą, geriate gėrimus su kofeinu, dažikliais ar pernelyg dažnai vartojate alkoholį – kūnui darosi sunku pašalinti susikaupusias nereikalingas medžiagas“, – sako J. Vaičiūnienė. 

Anot vaistininkės, atidžiai stebint savo kūną ir savijautą, galima įtarti, kad organizmui sunku šalinti toksinus. Dažniausiai žmogaus organizmas apie kenksmingų medžiagų sankaupas praneša keliais būdais:

Dažnas pilvo pūtimas ir vidurių užkietėjimas

Su maistu į mūsų organizmą patenka ir įvairūs chemikalai, konservantai, dirbtiniai dažikliai bei įvairūs saldikliai – visos šios medžiagos trikdo žarnyno veiklą. Taip pat įvairios alergijos ar žarnyno bakterijų disbalansas gali sukelti nepageidaujamą reakciją – dažną pilvo pūtimą. Darosi sunku tuštintis arba tuštinimasis darosi itin retas. Tuomet žmogus jaučiasi apsunkęs, pavargęs ir irzlus. 

Prastas kūno ir burnos kvapas

Apie sutrikusias organizmo sistemas gali byloti ir specifinis kvapas. Pavyzdžiui, blogai funkcionuojantys inkstai nebegali išfiltruoti toksinų ir jų pašalinti per šlapimą, todėl jų kiekis padidėja kraujyje. Organizmas šiuos toksinus išskiria per prakaitą ir seiles, todėl burnos aromatas įgauna stiprų rūgštinį kvapą. 

Kepenys taip pat iš kraujo filtruoja toksinus, ypač riebiame maiste esančius lipidus. Sutrikus kepenų veiklai, kraujyje likusios kenksmingos medžiagos šalinamos per seiles, prakaitą ir kitus kūno skysčius, todėl burnos kvapas atsiduoda sugedusia žuvimi.

Blogas kvapas taip pat gali signalizuoti įvairias virškinimo sistemos ligas, kurios sutrikdo bakterijų pusiausvyrą, taip pat tam tikrų medžiagų netoleravimą, pavyzdžiui glitimo.

Tokiais atvejais patartina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Spuogai ir odos dėmelės

Netinkama mityba ir produktai, kurių sudėtyje yra cheminių medžiagų, gali sukelti ir odos pokyčius. Tokiu atveju gali išsivystini aknė, egzema, įvairūs odos bėrimai. Tada neveiksminga būna ir brangi odos priežiūros kosmetika. 

Nuovargis ir nemiga

Jeigu kenksmingos medžiagos kūne kaupiasi kurį laiką ir ši problema nėra sprendžiama – organizmas išsenka. Didelis toksinų kiekis gali lemti kortizolio (hormono, kurį mūsų organizmas išskiria kaip reakciją į patiriamą stresą) kiekio pakitimus. Todėl gali sutrikti miego režimas ir nors dienos metu jaučiamės silpni ir pavargę, naktį vis tiek sunku užmigti. Dėl šios priežasties ilgainiui mažėja energijos kiekis, svyruoja nuotaikos. 

Kaip tinkamai išsivalyti organizmą?

Organizmo detoksikacija gali būti atliekama keliais skirtingai būdais: viso žarnyno valymas specialiais preparatais, kuris turi būti atliekamas tik su gydytojo konsultacija ir paskyrimu. Jokiu būdu tokio valymo nereikėtų atlikti patiems namuose. O palaikyti normalias organizmo šalinimo funkcijas galima ir laikantis sveikos dietos ar protarpinio valgymo režimo. Tai galite atlikti ir patys. 

Tačiau J. Vaičiūnienė perspėja, kad kurį laiką pasilaikius žarnynui palankios dietos režimo ir vėl grįžus į įprastą maitinimosi bei fizinio aktyvumo dienotvarkę, negalima tikėtis, kad gera savijauta išliks. Tam, kad jaustumėtės gerai ir energingai, BENU vaistininkė pataria kas dieną gerti daug vandens, reguliariai sportuoti, eiti pasivaikščioti, rinktis šviežius ir mažai apdorotus maisto produktus, daugiau gaminti namuose.  Štai keli esminiai žingsniai:

1. Šviežias ir „gyvas“ maistas

Atliekant organizmo valymą, nereikia badauti. Tačiau būtina atsisakyti perdirbtų produktų, kuriuose yra dažiklių, konservantų, daug druskos ir cukraus. Geriausia valgyti kuo mažiau apdorotą, šviežią maistą: daržoves ir vaisius, uogas, kruopas. Kuriam laikui galite atsisakyti gyvulinės kilmės produktų, mat juos virškina itin ilgai. Maistą druska gardinkite saikingai. 

2. Skaidulos

Į savo mitybos racioną įtraukite skaidulomis turtingo maisto, nes taip užtikrinsite gerųjų virškinimo trakto bakterijų gyvavimą, mat skaidulinėmis medžiagomis vadinamus angliavandenius, žmogaus virškinimo trakte skaldo storosios žarnos mikroflora, o ne virškinimo fermentai.

Daugiausia skaidulinių medžiagų yra kviečių sėlenose, pupelėse, avietėse, serbentuose, spanguolėse, braškėse, riešutuose, datulėse, džiovintuose abrikosuose, avižinėse kruopose, šokolade, šviežiuose grybuose. Taip pat skaidulų gausūs visų grūdo dalių turintys duonos gaminiai, pilno grūdo makaronai, atšalę virti ryžiai ir bulvės, nes juose pasikeičia krakmolo molekulės.

Užtikrinti pakankamą skaidulų kiekį racione galite ir vartodami skaidulinius maisto papildus:  „Juos vartoti galite kas dieną, tereikia vieną arbatinį šaukštelį skaidulų užpilti 200 ml vandens ir išgerti dienos metu. Taip pat skaidulas galite dėti į vaisių kokteilį ar avižų košę“, – pataria J. Vaičiūnienė.

3. Skysčiai

Atlikdami žarnyno valymą, turite gerti pakankamai daugiau skysčių. Geriausia – vandens, galima ir natūralių žolelių arbatos. 

„Beržų lapų arbata gali padėti palaikyti virškinimo sistemos funkcijas, pagerinti šalinimą. Kartusis kietis veikia antihelmintiškai (nuo parazitinių kirmėlių), padeda iš organizmo pašalinti mikrobus, kurie atsiranda nuo neplauto maisto. Tačiau kartųjį kietį, liaudyje dar vadinamą pelynu, reikia atsargiai naudoti esant padidėjusiam skrandžio rūgšingumui. Dilgėlių arbata gali padėti palaikyti normalias inkstų ir kraujagyslių funkcijas, o kmynų arbata gerina virškinimą“, – sako vaistininkė.

4. Protarpinis badavimas 

Tam, kad virškinimo sistema pašalintų nereikalingas medžiagas, kitaip tariant – išsišluotų šiukšles, ji neturi būti užimta maisto virškinimu, jo skaidymu. Taigi nuolatinis valgymas, anot J. Vaičiūnienės, nepalieka „laisvo“ laiko virškinimo sistemai apsišvarinti. 

„Būtent dėl šios priežasties pastaruoju metu itin išpopuliarėjo protarpinis badavimas, kurio esmė – duoti kūnui bent 12 valandų laiko suvirškinti per dieną suvalgomą maistą, pasisavinti iš jo gautas naudingas medžiagas bei atsikratyti nereikalingų. Taip kūnas kur kas lengviau pašalina kenksmingas medžiagas, žmogus turi daugiau energijos ir kur kas geriau miega, nes prieš einant ilsėtis neprisivalgo“, – sako vaistininkė ir pataria baigti valgyti, pavyzdžiui 19 val., o pusryčiauti 7–8 val. ryto. Jei jaučiatės gerai, galite šį tarpą pratęsti ir iki 16 valandų. 

Organizmo detoksikacija: nereikalingas kišimasis į kūno procesus ar reali nauda?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 24 Feb 2021 10:18:32 +0200
<![CDATA[Jonavoje sergančiųjų peršalimo ligomis dar sumažėjo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-serganciuju-persalimo-ligomis-dar-sumazejo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-serganciuju-persalimo-ligomis-dar-sumazejo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 7-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 14,2 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kaune – 18,8 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę.

Per savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Kaune ir Kauno apskrities teritorijose sumažėjo 2 proc., neužregistruota nei vieno gripo atvejo. Vaikai sudaro 30 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 7-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo. 

6 sav. (vasario 8-14 d.) susirgusiųjų ŪVKTI buvo 74 jonaviečiai ir tai sudarė 18,1 atv. 10 000 gyventojų per savaitę. 7 sav. (vasario 15-21 d.) ŪVKTI sirgo 68 jonaviečiai ir tai sudarė 16,7 atv. 10 000 gyventojų per savaitę. Gripo atvejų Jonavos rajone neregistruota. 

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra daugiau nei šešis kartus mažesnis. Pernai 7-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 93,3 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Buvo užregistruota  530 gripo atvejų. Vaikai sudarė 55 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą  ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.

Veiksmingiausia apsaugos nuo gripo priemonė – skiepijimasis sezoninio gripo vakcina.

Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio-vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu. Pakankamo antikūnų titro organizme susidarymui reikalingas maždaug dviejų savaičių laikotarpis.

Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Parengta pagal NVSC Kauno departamento duomenis

 

 

Jonavoje sergančiųjų peršalimo ligomis dar sumažėjo

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 23 Feb 2021 09:03:19 +0200
<![CDATA[Nuo plaukų slinkimo padės tradicinės liaudiškos priemonės ir čemeryčių vanduo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-plauku-slinkimo-pades-tradicines-liaudiskos-priemones-ir-cemeryciu-vanduo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-plauku-slinkimo-pades-tradicines-liaudiskos-priemones-ir-cemeryciu-vanduo Su slenkančių ir retėjančių plaukų problema susiduria tiek vyrai, tiek moterys. Parduotuvių lentynos linksta nuo įvairiausių kosmetikos priemonių, skatinančių plaukų augimą. Deja, bet net ir brangiausi cheminiai gaminiai neretai nesuteikia norimo efekto. Todėl vis dažniau atsigręžiama į praeityje naudotas ir laiko patikrintas natūralias grožio priemones. Seniau ilgakasės lietuvaitės savo vešlias garbanas puoselėdavo natūraliais liaudiškais būdais – šukuodavo plaukus ir masažuodavo galvos odą kraujotaką skatinančiomis natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, čemeryčių vandeniu. Ši tradicinė žolelių tinktūra, nuo seno naudota galvos parazitams naikinti, pasižymi plaukų slinkimą stabdančiu ir jų augimą skatinančiu poveikiu.

Naudojo tik natūralius būdus ir medžiagas

Ar vartydami senus šeimos albumus nesusimąstėte, kaip mūsų močiutės užsiaugindavo tokias ilgas, juosmenį siekiančias kasas? Juk plaukų auginimą skatinančių serumų, kaukių, kondicionierių, šampūnų nebuvo. Senovėje plaukus žmonės prižiūrėdavo naudojant natūralias, laiko patikrintas liaudiškas priemones.

Kovojant su plaukų slinkimu ir plikimu svarbų vaidmenį atlieka galvos masažas. Tai itin efektyvus būdas skatinti plaukų augimą. Masažuojant galvos odą pagerinama kraujotaka, suaktyvinami plaukų folikulai, išvalomos riebalinės liaukos.

Stenkitės galvos odą masažuoti kuo dažniau, jei tik įmanoma – nors ir kiekvieną vakarą. Masažuoti patariama palenkus galvą žemyn, nes taip dar labiau skatinama kraujotaka. Masažuoti galvos odą galite šukuojant plaukus įvairiomis kryptimis. Šukavimas taip pat suaktyvina kraujotaką ir padeda greičiau augti plaukams, stabdo jų slinkimą. Tačiau labai svarbu – taisyklingas šukavimas. Nepamirškite, kad neatsargus šukavimas gali pažeisti plauko struktūrą – plaukus reikėtų pradėti šukuoti ne per visą ilgį, bet nuo plaukų galų. Ir tik po to šukuoti nuo viršaus iki vidurio. Rinkitės šukas iš plaukus tausojančių natūralių medžiagų, medines šukas ar šepečius su natūraliais šerno šeriais.

Laiko patikrintas čemeryčių vanduo

Mūsų močiučių laikais žmonės, norėdami sustabdyti plaukų slinkimą ir paskatinti augimą, prieš plaunant galvą įmasažuodavo galvos odą čemeryčių vandeniu. Šį senovinį preparatą dabar daugelis žino kaip veiksmingą priemonę nuo utėlių ir visiškai pamiršo kitas gerąsias šio augalo savybes. Tačiau visai be reikalo. Čemerių šakniastiebių ir šaknų tinktūrą mūsų seneliai naudojo visai ne galvos parazitams naikinti.

Naudojant čemeryčių vandenį plaukai ima augti sparčiau dėl kraujotaką aktyvinančio poveikio. Plaukų folikulai geriau ir greičiau aprūpinami reikiamomis medžiagomis, todėl naudojant šį žolelių užpilą galima pasiekti puikių rezultatų, kokių nepavyksta su cheminiais gaminiais.

Čemeryčių vandenį naudoti išties paprasta – tereikia kaskart prieš plaunant galvą įmasažuoti į odą. Palikti valandai ar dviem ir perplauti šampūnu. Bekvapė žolelių tinktūra nesukelia nemalonių pojūčių. Čemeryčių vandenį taip pat galima naudoti kaip naminių plaukų kaukių sudedamąjį komponentą. Šaukštelį žolelių užpilo sumaišyti su medumi, aliejumi, kiaušinio tryniu.

Be to, šis natūralus žolelių preparatas nuo seno naudojamas ne tik kaip plaukus tausojanti ir jų augimą skatinanti natūrali priemonė. Čemeryčių vanduo yra puikus būdas atsikratyti pleiskanų.

Plaukus po trinkimo visada praskalaukite drungnu vandeniu. Karštas vanduo sausina ir atidaro plauko žvynelį, dėl to plaukas lengvai pasiduoda neigiamam aplinkos poveikiui, tuo tarpu vėsesnis vanduo padeda užverti plauko folikulus ir taip juos apsaugo.

Ištrinkus galvą reikėtų leisti plaukams išdžiūti natūraliai, nenaudoti plaukų džiovintuvo, plaukų tiesintuvų ar žnyplių, kurių mūsų močiutės nenaudojo ir neturėjo. Stenkitės karštas priemones kuo dažniau pamiršti ir jūs.

Kitas taip pat svarbus dalykas, kurį mes neretai pamirštame rūpindamiesi savo plaukais – plaukų aksesuarai. Jei mėgstate plaukus rišti, venkite stipriai veržiančių gumyčių ir segtukų, nes taip suprastėja kraujotaka, o įtemptų plaukų svogūnėliai neaprūpinami reikiamomis medžiagomis, todėl plaukai ne tik lėčiau auga, bet ir dažniau lūžinėja, skilinėja.

Tiesa, mūsų močiučių laikais moterys vengdavo būti palaidais plaukais – jos pindavo savo ilgas kasas net eidamos miegoti. Supinti plaukai mažiau veliasi ir lūžinėja. Jei yra galimybė, miegoti reikėtų ant šilkinių pagalvės užvalkalų, taip plaukai saugomi nuo trinties į šiurkščią pagalvę. Plaukus taip pat reikėtų saugoti ir nuo didelių šalčių, vėjo, taip pat ir tiesioginių saulės spindulių, karščio. Todėl tiek žiemą, tiek vasarą savo ilgas kasas patartina saugoti po kepure ar kitokiais galvos apdangalais.

Jei šiais laiko patikrintais liaudiškais patarimais vadovausitės nuoširdžiai, teigiamus rezultatus pastebėsite jau po mėnesio.

lovemedia

Nuo plaukų slinkimo padės tradicinės liaudiškos priemonės ir čemeryčių vanduo

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 23 Feb 2021 08:51:39 +0200
<![CDATA[Insulto ir infarkto pasekmės – ypač rimtos: kaip šias ligas atpažinti ir jų išvengti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/insulto-ir-infarkto-pasekmes---ypac-rimtos-kaip-sias-ligas-atpazinti-ir-ju-isvengti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/insulto-ir-infarkto-pasekmes---ypac-rimtos-kaip-sias-ligas-atpazinti-ir-ju-isvengti Šalies sveikatos priežiūros specialistai susirūpinę – COVID-19 pandemijos fone dėmesys kitoms ligoms sumenko, pakito konsultacijų tvarka, o ir pacientai neretai vengia kreiptis į gydymo įstaigas. Matydama tokius nerimo signalus VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė Eglė Palevičiūtė perspėja: COVID-19 infekcija – grėsminga ir jos būtina saugotis. Visgi svarbu nepamiršti – daugiau nei pusę mirties atvejų Lietuvoje nulemia kraujotakos sistemos ligos, dažniausiai infarktas ir insultas. Tačiau ne visi geba atpažinti jų simptomus, taip pat stokoja ligų prevencijos. Todėl medikė pasakoja, kaip insultą ir infarktą pastebėti ir sumažinti jų riziką, antraip, pasak E. Palevičiūtės, šios ligos gali labai pabloginti gyvenimo kokybę ar net baigtis mirtimi. 

Simptomai ir perspėjamieji signalai skiriasi 

Insultas ir infarktas yra kraujotakos sistemos ligos, kurios dažnai vystosi dėl panašių priežasčių. Apie tai kalbanti E. Palevičiūtė priduria: šie sveikatos sutrikimai pasireiškia staiga, tačiau neretai iki jų atsiradimo organizmas siunčia perspėjamuosius signalus. 

„Prieš susirgdami širdies raumens infarktu, pacientai dažnai kurį laiką pastebi blogėjančią fizinio krūvio toleranciją. Taip dėl vis mažesnio krūvio atsiranda skausmai krūtinėje, įprastai spaudžiančio, gniaužiančio pobūdžio. Jie juntami už krūtinkaulio, gali migruoti į kairę ranką, nugarą, apatinį žandikaulį, būti lydimi oro stygiaus. Sustojus ir pailsėjus, šie simptomai visiškai dingta per keletą minučių, todėl dažnas į tokius perspėjamuosius signalus nekreipia dėmesio, juos pamiršta. Ligai progresuojant, krūvio tolerancija vis blogėja, galiausiai simptomų gali pasireikšti ramybėje, net miegant“, – apie infarkto raidą kalba E. Palevičiūtė. 

Minėtiems signalams užtrukus ilgiau nei 15 minučių, ypač, jei dar atsiranda dusulys, pykinimas ar vėmimas, bendras silpnumas, prakaitavimas, baimės jausmas, netgi prarandama sąmonė, labai tikėtina, jog priežastis – miokardo infarktas. Tokiu atveju sveikatos specialistė ragina nedelsiant kreiptis į medikus – kviesti greitąją medicinos pagalbą. 

„Staigus kalbos ar rijimo sutrikimas, vienos veido pusės raumenų nusilpimas, pavyzdžiui, nusviręs lūpos kampas, galūnių silpnumas, dažniausiai vienos pusės, koordinacijos sutrikimas, staigus ir stiprus galvos skausmas, kvėpavimo sutrikimas ar sąmonės netekimas – visi šie simptomai būdingi galvos smegenų insultui. Jiems pasireiškus, būtina skubiai kreiptis į medikus. Beje, panašūs į insultą simptomai gali rastis staiga ir savaime dingti per kelias ar keliolika minučių, tačiau jų ignoruoti nereikėtų. Tuomet privalu kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją neurologą. Tai gali būti perspėjantys signalai apie insulto grėsmę“, – akcentuoja E. Palevičiūtė. 

Būtina nedelsti 

Gydytoja kardiologė pabrėžia, kad infarkto ir insulto simptomai dažnai painiojami su kitomis ligomis. Pasak E. Palevičiūtės, miokardo infarktas dažniausiai pasireiškia skausmu krūtinėje. Todėl neretai gali būti painiojamas su kitomis tokiu pat simptomu pasižyminčiomis ligomis: stuburo ar skrandžio patologija, kitomis širdies ar kraujagyslių ligomis, pavyzdžiui, širdies raumens uždegimu. 

„Kiekvienai šių ligų būdingas skirtingo pobūdžio skausmas, nevienodi provokaciniai veiksniai, ligos eiga. Todėl naujai atsiradusio skausmo krūtinėje nereikėtų ignoruoti ir raginama kreiptis į medikus, kurie įvertins būklę, prireikus sudarys papildomų tyrimų planą diagnozei patikslinti, nuspręs, ar priemonių reikia imtis nedelsiant, ar planine tvarka. Insulto simptomai dažniausiai painiojami su lėtiniais galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, galinčiais pasireikšti galvos svaigimu ar skausmu, pablogėjusia atmintimi, temimu akyse“, – tikina E. Palevičiūtė. 

Gydytoja kardiologė priduria: perspėjamųjų simptomų atpažinimas, kreipimasis į medikus laiku, rizikos veiksnių korekcija ir gydymas itin sumažina miokardo infarkto bei smegenų insulto riziką.

„Noriu pabrėžti: atsiradus minėtiems infarkto ar insulto simptomams, privalu nedelsti – kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokiu atveju laikas yra lemiamas veiksnys, nes greitas širdies ar smegenų kraujotakos atkūrimas gelbsti gyvybę ir sumažina šansus susiformuoti randams širdyje ar smegenyse, o liekamieji reiškiniai būna mažesni ar net pavyksta jų išvengti. Visgi iki tokios kritinės situacijos, pastebėjus perspėjamuosius signalus, pacientus raginu registruotis į šeimos gydytojo, kardiologo ar neurologo konsultaciją“, – pataria medikė.

Svarbi ir kontrolė, ir prevencija

Paklausta, kaip paciento artimieji turėtų elgtis laukdami atvykstančių paramedikų, kai įtariamas infarktas ar insultas, E. Palevičiūtė įvardija veiksmų seką. Pirmiausia gydytoja kardiologė pataria ligonio nepalikti vieno.

„Kol pagalba atvyks, būtina stebėti paciento būklę, paguldyti jį ant kieto pagrindo, geriausia – galvą švelniai pakreipti į šoną. Pacientui tapus nesąmoningam, nustojus kvėpuoti, praradus pulsą, reikėtų nedelsiant pradėti gaivinimą – atverti kvėpavimo takus ir atlikti krūtinės ląstos paspaudimus. Tai gali išgelbėti gyvybę“, – pabrėžia E. Palevičiūtė.

Norint išvengti tokio kritinio momento ir sumažinti riziką susirgti infarktu bei insultu, medikė siūlo tinkamai rūpintis savo sveikata. Šios ligos yra skirtingos, bet jų vystymąsi ir riziką didina labai panašūs veiksniai.

„Insulto ir infarkto tikimybę padidina cukrinis diabetas, cholesterolio padidėjimas, arterinė hipertenzija, nutukimas, rūkymas. Todėl labai svarbi šių rizikos veiksnių kontrolė, sveiko gyvenimo būdo propagavimas, mitybos korekcija. Tačiau neretai vien to nepakanka, todėl būtini ir medikamentai. Dažną problemą, dislipidemiją, kitaip – per didelį cholesterolio kiekį kraujyje – veiksmingai koreguoja statinai. Tai efektyvūs, tvirtus teigiamus mokslinius įrodymus turintys vaistai. Statinai ne tik slopina cholesterolio gamybą organizme ir taip sumažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje bei aterosklerozinių plokštelių atsiradimą, bet ir stabilizuoja jau esamas aterosklerozines plokšteles – jas saugo nuo plyšimo ir miokardo infarkto ar insulto“, – pasakoja gydytoja kardiologė.

Pasekmės – grėsmingos

Papildydama infarkto ir insulto prevencijos rekomendacijas, E. Palevičiūtė pataria daugiau judėti, sveikai maitinantis, atsisakyti žalingų įpročių. Normalus kraujo spaudimas ir gliukozės bei cholesterolio kiekis kraujyje – itin svarbūs siekiant sumažinti šių ligų riziką.

„Norėčiau priminti, jog Lietuvoje vykdoma Prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa. Ji skirta 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims. Net ir jokių simptomų nejaučiantys šio amžiaus pacientai kasmet įvertinami šeimos gydytojo. Jiems nemokamai atliekami kraujo tyrimai ir, esant būtinybei, jie nukreipiami pas kardiologą į specializuotus centrus. Jei priklausote minėtai amžiaus kategorijai, būtinai pasinaudokite galimybe“, – rekomenduoja kardiologė E. Palevičiūtė.

Antraip, perspėja medikė, asmeninės sveikatos nepriežiūra, kai ignoruojami rizikos veiksniai ir nepaisoma gydytojų rekomendacijų, gali baigtis insultu ar infarktu, o pačios ligos – mirtimi.

„Netgi pavykus atkurti kraujotaką, dažnai po persirgto miokardo infarkto išsivysto širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, vožtuvų ydos. O dėl patirto galvos smegenų insulto neretai iki galo neatsikuria sutrikusios funkcijos, gali išlikti galūnių silpnumas ar paralyžius, kalbos, atminties sutrikimai“, – reziumuoja E. Palevičiūtė.

Asmeninio albumo nuotraukoje - E. Palevičiūtė

Insulto ir infarkto pasekmės – ypač rimtos: kaip šias ligas atpažinti ir jų išvengti?

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 20 Feb 2021 07:41:29 +0200
<![CDATA[Gydytoja perspėja: anūkų nešiojama infekcija gali pražudyti senelius]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gydytoja-perspeja-anuku-nesiojama-infekcija-gali-prazudyti-senelius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gydytoja-perspeja-anuku-nesiojama-infekcija-gali-prazudyti-senelius Nors didžiąsias metų šventes jau palikome užnugaryje, peršalimo ligų sukėlėjams jos vis dar tęsiasi. Įvairioms bakterijoms ir virusams patinka drėgmė, šaltis ir nusilpęs žmogaus imunitetas, o viena dažniausiai sutinkamų infekcijų visame pasaulyje yra pneumokokas. Nors didžiausią grėsmę jo komplikacijos keliasenjorams ir būtent jie turėtų būti pirmieji prie skiepų kabinetų, galimybe išvengti skaudžių pasekmių pasinaudoja ne visi.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet dėl plaučių uždegimo miršta 1,6 mln. žmonių. Lietuvoje šis skaičius viršija 500 gyventojų, o iki 50 proc. šios ligos atvejų sukelia būtent pneumokokas. Be to, Vilniaus universiteto Santaros klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė doc. Audra Blažienė aiškina, kad pneumokokas lemia ir daugybę kitų ligų. Kai kurios iš jų yra pavojingos gyvybei.

„Pneumokoko bakterija gali sukelti ausų uždegimą, sinusitą, anginą, net širdies uždegimą (miokarditą). Taip pat ir kitas labai sunkias infekcijas, vadinamas invazinėmis, kada bakterijos patenka į kraujotaką ir sukelia sepsį, meningitą ar net kaulų ir kaulų čiulpų uždegimą – osteomielitą. PSO pneumokoką įvardija kaip vieną iš 9 didžiausią grėsmę visame pasaulyje keliančių bakterijų“, – teigia medikė. 

Nerimą kelia ir tai, kad pneumokokinė infekcija neturi jai būdingų specifinių klinikinių simptomų. 

„Galima išskirti kelis požymius: ūmus karščiavimas, skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys, tačiau tai nėra specifiniai simptomai, galintys padėti nustatyti ligos sukėlėją. O ligos komplikacijos gali būti tikrai skaudžios: kvėpavimo sutrikimai, smegenų pažeidimai, klausos praradimas“, – vardija doc. A. Blažienė ir priduria, kad pneumokokinės infekcijos gydymą apsunkina vis didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams.

„Labai dažnai žmonės susirgę virusine infekcija pradeda vartoti antibiotikus, kurie virusų neveikia. Toks bereikalingas antibiotikų vartojimas skatina bakterijų atsparumo antibiotikams išsivystymą.  O tai tampa didžiule problema ateičiai. Šiandien penicilinui atsparūs beveik 16 proc. pneumokokų. Esant tokiai padėčiai, vienintelė išeitis užkirsti kelią pneumokokinei infekcijai – prevenciškai skiepytis, nes susirgus gydymas gali būti neveiksmingas, o liga baigtis rimtais sveikatos sutrikdymais ar net mirtimi.“

Didelę grėsmę užsikrėsti kelia artimieji

Pneumokokas visuomenėje yra gana paplitęs, neretai ši bakterija gyvena visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje ir kosint, čiaudint ar kalbant yra perduodama kitiems. Anot gydytojos A. Blažienės, net iki 60 proc. mažų vaikų yra pneumokokų nešiotojai – jiems patiems nepasireiškia jokie simptomai, bet bakteriją jie platina. 

„Todėl matydami, kaip seneliai glėbesčiuojasi su anūkais, nepamirškime, kad senyvus žmones reikia ypač saugoti. Infekcija yra perduodama oro lašeliniu būdu ir iš pažiūros sveiki maži vaikai gali lengvai užkrėsti senyvo amžiaus žmones, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl amžiaus bei gretutinių ligų“, – perspėja gydytoja.

Doc. A. Blažienė priduria, kad turint galvoje didelį pneumokoko paplitimą visuomenėje, atsparumo antibiotikams problemą ir specifinių pneumokokinės infekcijos simptomų nebuvimą, kas apsunkina ligos priežasties nustatymą, efektyviausias būdas apsisaugoti yra skiepai. 

Apsaugo nuo sunkiausių komplikacijų

Egzistuoja apie 100 skirtingų pneumokoko bakterijos tipų, kurie turi ir skirtingą poveikį žmogaus organizmui – nuo mažai pavojingų iki sukeliančių invazinę infekciją. Šiuo metu Europoje naudojamos dviejų tipų vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos: konjuguota ir polisacharidinė. 

Pasak doc. A. Blažienės, dabartinės konjuguotos pneumokokinės vakcinos sukuria stabilų ilgalaikį imuninį atsaką. Tačiau jos apsaugo tik nuo 10–13 pneumokokų serotipų. Nuo kitų sutinkamų pneumokokų serotipų, kurių nėra vakcinos sudėtyje, apsauga nesukuriama. Todėl vyresniems nei 65 metų amžiaus ar kitoms rizikos grupėms priklausantiems žmonėms rekomenduojama pasiskiepyti polisacharidine vakcina, kuri turi beveik dvigubai platesnį poveikį ir saugo net nuo 23 pneumokoko serotipų.

„Bėda, kad pneumokokai stengiasi prisitaikyti, todėl atsiranda vis naujų serotipų, kurie gali būti pavojingi žmogaus sveikatai. Todėl mokslininkai nuolat tobulina vakcinas, norėdami išplėsti jų poveikį pagal visuomenėje vyraujančius pneumokoko serotipus. Dabartinės vakcinos gali apsaugoti nuo 60–70 proc. visų pneumokoko serotipų, kurie sukelia pačias sunkiausias infekcijas“, – sako doc. A. Blažienė. 

Nors pastaruoju metu didžiausią susirūpinimą kelia COVID-19 pandemija, gydytoja primena, kad jokiu būdu negalima skiepų nuo pneumokokinės infekcijos nustumti į antrą planą.

„Koronavirusas tik dar labiau padidina pneumokoko sukeltos bakterinės infekcijos riziką – ypatingai vyresniems ar rizikos grupių pacientams, todėl jie turi būti skiepijami pirmumo tvarka. Svarbu vykdyti prevenciją ir skiepytis ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo kitų gyvybei grėsmingų ligų“, – pabrėžia gydytoja. 

 

„Apie pneumokoką kaip pirmokui“ – tai šviečiamoji iniciatyva, skirta senjorams ir jų artimiesiems. Ja siekiama paprastai ir aiškiai informuoti apie riziką užsikrėsti pneumokokine infekcija, jos komplikacijas ir efektyviausią prevenciją. Iniciatyva vykdoma bendradarbiaujant su gydytojais pulmonologais, imunologais ir farmacijos kompanija UAB „Merck Sharp & Dohme”.

Gydytoja perspėja: anūkų nešiojama infekcija gali pražudyti senelius

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 19 Feb 2021 12:26:33 +0200
<![CDATA[Kodėl vaistinėje nėra medžiaginių kaukių?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kodel-vaistineje-nera-medziaginiu-kaukiu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kodel-vaistineje-nera-medziaginiu-kaukiu Pandemijos pradžioje, kai visame pasaulyje buvo sunku užtikrinti reikiamą apsauginių kaukių kiekį, daug žmonių ėmė jas savarankiškai siūti ir naudoja iki šiol, nors kokybiškų medicininių kaukių pasiūla yra užtikrinta. „Eurovaistinės“ vaistininkai įspėja, kad neturinčios sertifikato kaukės yra mažai efektyvios, o kai kuriose šalyse jas dėvėti net draudžiama.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė pasakoja, kad vis dar labai daug šalies gyventojų dėvi kaukes, kurių neefektyvumas jau yra moksliškai įrodytas. „Pačių pasigamintos medžiaginės kaukės neapsaugo nei nuo viruso platinimo, nei užsikrėtimo, tai tik barjeras, bet viruso dalelių nesustabdo, nes tai yra ne tam pritaikyta medžiaga. Jos veikia labiau kaip psichologinė apsauga“, – paaiškina vaistininkė.

Pasak farmacininkės, vienkartines kaukes žmonės keičia dažniau, nes netgi ir tuo atveju, kai pamiršta tai padaryti, pastebi, kad jos išsitepė ar sušlapo ir tai lyg priminimas. „Dažnas medžiagines kaukes tikrai dėvi ilgiau ir neprižiūri jų pagal reikalavimus“, – pastebi ji.

Bendrovės komunikacijos vadovė Laura Bielskė sako, kad pasikeitus karantino sąlygoms ir nuo pirmadienio į darbą sugrįžus grožio specialistams, pastebima, kad vaistinėse padaugėjo įsigyjančių medicinines kaukes. „Klientai iš karto pastebėjo, kad turime ir naujieną – sertifikuotas juodas vienkartines kaukes, jų populiarumą pastebėjom per pirmas kelias dienas, klientai įsigijo daugiau nei 2000 vienetų šių kaukių“, – sako bendrovės atstovė.

Dar viena naujovė, apie kurią su vaistininkais kalbasi klientai, – dviejų kaukių dėvėjimas vienu metu. Vaistininkai sako, kad toks kaukių dėvėjimas gali būti tinkamas esant viešose vietose, kur nepavyksta išvengti aplinkinių. Primenama, kad siekiant apsisaugoti nuo virusų, svarbiausia yra ne kiek kaukių vienu metu dėvima, o kaip dažnai jos yra keičiamos ir ar teisingai dėvimos. Keisti kaukes reikia kas  2–3 valandas arba kaukei sušlapus.

Apsauginę kaukę reikia dėtis mėlyna puse į viršų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad apsauginė kaukė turi viršų ir apačią ir šios siūlės nėra vienodos. Paėmę jausite, kad viena kraštinė yra kietesnė, ten yra metalinė viela, kurią galite išlankstyti pagal savo nosį, o apatinis kraštas turėtų priglusti prie smakro. Kaukę reikia dėti tiksliai prie nosies, užkabinti už ausų ir patempti apačią, kad ji gražiai priglustų prie smakro.

Svarbu, kad nusiėmę kaukę, iškart ją išmestumėte ir nenaudotumėte antrą kartą. J. Juodsnukytė primena, kad nusiėmus kaukę būtina nusiplauti rankas ir neskubėti liesti veido. Žiemą išėjus pasivaikščioti rekomenduojama turėti bent keletą kaukių, nes jos greičiau sudrėksta.

Kodėl vaistinėje nėra medžiaginių kaukių?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 19 Feb 2021 10:17:38 +0200
<![CDATA[Vaikų dantų silantavimas – ankstyvesnis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaiku-dantu-silantavimas---ankstyvesnis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaiku-dantu-silantavimas---ankstyvesnis Nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigaliojo kai kurie Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tvarkos aprašo pakeitimai. Svarbiausia naujiena yra ta, kad nuo šiol dantų silantavimas PSDF lėšomis vaikams gali būti atliekamas nebe nuo 6 metų, kaip buvo anksčiau, bet nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo. 

Odontologai pastebi, kad dabar dažnam vaikui pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys išdygsta jau 5 metų, o kol sueina 6 metai, neretam jie spėja ir sugesti. Kadangi ėduonies pažeisti dantys silantuoti netinkami, jaunesnių nei 6 metų vaikų tėvai, norėdami laiku apsaugoti atžalų nuolatinius krūminius dantis nuo ėduonies, už silantavimą turėdavo mokėti savo lėšomis. Atsižvelgusi į šią situaciją, Sveikatos apsaugos ministerija pakeitė Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto tvarkos aprašą, kuriame nuo šių metų numatytas silantavimo apmokėjimas iš PSDF biudžeto ir jaunesniems nei 6 metų vaikams. Tai tikrai gera žinia mažamečius auginantiems tėvams. 

Ligonių kasos atkreipia dėmesį: silantavimo paslaugos teikiamos vaikams iki 14 metų (kol nesuėjo 14 m.). Jas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK), gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai. Silantais hermetizuojamos nuolatinių pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų vagelės, o jei ėduonies rizika didelė – hermetizuojamos kaplių vagelės ir gilios viršutinių lateralinių kandžių aklosios duobelės. Dažniausiai silantavimo kartoti nereikia, bet jei ši medžiaga iškrenta, nemokama procedūra atliekama dar kartą. Tyrimais nustatyta: laiku padengus vaikų dantis silantais, galima išvengti apie 80 proc. dantų ėduonies atvejų, o kartu – ir brangesnių bei sudėtingesnių dantų gydymo būdų. 

Nemokama, iš PSDF lėšų kompensuojama vaikų nuolatinių krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslauga Lietuvoje teikiama jau septyniolikti metai. Pasaulyje silantai naudojami daugiau nei 40 metų. Per šiuos metus buvo atlikta daug klinikinių tyrimų, parodančių, kad silantavimas yra veiksminga procedūra, padedanti užkirsti kelią dantų ėduoniui atsirasti. Silantai neleidžia patekti bakterijoms bei angliavandeniams, kauptis apnašoms bei maisto likučiams. 

TLK primena tėvams: norint nemokamai silantuoti vaikų nuolatinius krūminius dantis, reikia kreiptis į savo polikliniką arba odontologijos kliniką, kuri sudariusi sutartį su TLK. Jei ši paslauga teikiama įstaigoje, nesudariusioje sutarties su TLK, teks mokėti patiems. Pas gydytoją odontologą arba burnos higienistą reikės apsilankyti kelis kartus, kol visi nuolatiniai krūminiai dantys bus padengti apsaugine medžiaga. Iš pradžių silantais padengiami pirmieji išdygę krūminiai dantys, o vėlesnių apsilankymų metu – kiti. Per vieną apsilankymą gali būti atliekamas vieno danties, dviejų, trijų ar keturių nuolatinių dantų silantavimas. 

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Lietuvoje 2020 m. krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugos suteiktos daugiau kaip 22 tūkst. vaikų. Už jas iš PSDF biudžeto sumokėta daugiau kaip 444 tūkst. Eur (2019 m. šiomis paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 34 tūkst. vaikų, sumokėta apie 598 tūkst. eurų). 

TLK inf.

pixabay.com nuotr. 

Vaikų dantų silantavimas – ankstyvesnis

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 10 Feb 2021 08:54:37 +0200
<![CDATA[Individuali psichologo konsultacija –vaistas sielai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/individuali-psichologo-konsultacija--vaistas-sielai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/individuali-psichologo-konsultacija--vaistas-sielai Emocinė savijauta yra tiek pat svarbi kaip ir fizinė sveikata. Kiekvieno žmogaus prigimtinis poreikis – noras būti laimingu, todėl svarbu rūpintis savo psichologine savijauta, aplinka, ypač atsirandant sunkumams.

Psichologo konsultacijos skirtos ne tik išgyvenant krizę ar esant psichikos sutrikimams, bet ir kuriant kokybiškesnį gyvenimą, santarvę šeimoje, darbe su kolegomis, susiduriant su vaikų auklėjimo iššūkiais ar esant sunkumams dėl pandemijos keliamų iššūkių. Tai puiki galimybė pamilti save ir gyvenimą. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi psichologinės pagalbos, tuo lengviau ir greičiau galima ją suteikti.

Padedant psichologui, jam užduodant tinkamus klausimus, pavyksta aiškiai ir konkrečiai įvardinti problemą, savijautą, įvykusią situaciją ar kilusias mintis ir palengva prieiti prie geresnio sprendimo ar geresnės savijautos, suteikiama emocinė parama. Tai saugi erdvė kalbėti ir ieškoti atsakymų, pats žmogus sprendžia ir įvardija, ko tikisi iš psichologo konsultacijų.

Rūpindamiesi žmonių psichologine sveikata Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuoja visiems Jonavos rajono gyventojams nemokamas individualias psichologo konsultacijas. Konsultacijos, atsižvelgiant į šalyje esančią pandeminę situaciją ir žmogaus poreikius, teikiamos gyvai - jaukiose patalpose, joms nereikia šeimos gydytojo siuntimo. Visa kas kalbama per konsultacijas yra konfidencialu.

Psichologo konsultacijos vykdomos projekto „Visuomenės sveikatos stiprinimas Jonavos rajone“ lėšomis. Projektas įgyvendinamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtrauktiems didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-R-630 „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“.

Dėl informacijos ir registracijos kreipkitės į Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą telefonu tel.: 8 349 31064, 8 672 91761.

 

Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

Individuali psichologo konsultacija –vaistas sielai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 09 Feb 2021 14:22:50 +0200
<![CDATA[Sergamumas peršalimu rajone sumažėjo kone per pus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sergamumas-persalimu-rajone-sumazejo-kone-per-pus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sergamumas-persalimu-rajone-sumazejo-kone-per-pus Praėjusią savaitę Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbė, kad 4-osios metų savaitės duomenimis, didžiausias sergamumas ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) visoje Kauno apskrityje buvo registruojamas Jonavos rajone. Šios savaitės duomenys rodo, kad sergamumas peršalimu rajone sumažėjo kone per pus.

4 sav. (sausio 25-31 d.) susirgusiųjų ŪVKTI buvo 114 jonaviečių ir tai sudarė 27,8 atv. 10 000 gyventojų per savaitę. 5 sav. (vasario 1-7 d.) ŪVKTI sirgo 80 jonaviečių ir tai sudarė 19,5 atv. 10 000 gyventojų per savaitę. Gripo atvejų Jonavos rajone neregistruota.

Per savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Kaune ir Kauno apskrities teritorijose sumažėjo 11 proc., užregistruoti 3 gripo atvejai Kaune. Vaikai sudaro 27 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 5-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo.

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra daugiau nei penkis kartus mažesnis. Pernai 5-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 96,6 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti 484 gripo atvejai. Vaikai sudarė 59 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

 

 

Parengta pagal NVSC inf.

 

 

Sergamumas peršalimu rajone sumažėjo kone per pus

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 09 Feb 2021 11:18:33 +0200
<![CDATA[Jonavos rajone per metus sumažėjo vaikų skiepijimo apimtys]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-per-metus-sumazejo-vaiku-skiepijimo-apimtys https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-per-metus-sumazejo-vaiku-skiepijimo-apimtys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Jonavos skyrius informuoja, kad vaikų skiepijimų apimtys 2020 m. Jonavos rajone buvo mažesnės nei 2019 m.

Pagrindinis skiepijimų apimčių skaičiavimo tikslas – įvertinti kolektyvinį imunitetą skiepais valdomų infekcijų įvairaus amžiaus vaikų grupėse, siekiant išvengti šių ligų atvejų atsiradimo ir išplitimo. Rizika plisti skiepais valdomoms infekcijoms yra didesnė, jeigu imunizacijos apimtys nesiekia 95 proc. visų tai amžiaus grupei priklausančių vaikų.

Pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, 2020 metais vakcinų skiepijimo apimtys (procentais) Jonavos rajone:

  • Tuberkuliozės (iki 1 m.) 97, 9 proc. (padidėjo 0,8 proc.);
  • Hepatito B vakcina (1 m.) 86,6 proc.(sumažėjo 2,4 proc.);
  • Kokliušo, difterijos, stabligės ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina (2 m.) 77,3 (sumažėjo 4,7 proc.);
  • Kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito (7 m.) 89,9 proc. (sumažėjo 0,1 proc.);
  • Žmogaus papilomos viruso vakcina (12 m.) 73,6 proc. (padidėjo 6,1 proc.);
  • Tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina (2 m.) 84,2 proc.(sumažėjo 3,5 proc.);
  • Tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina (7 m.) 89,7 proc. (nepakito).

Esant nepakankamoms skiepijimų apimtims ir aktyvėjant kelionėms po šalis, kuriose dar išlikęs sergamumas skiepais valdomomis infekcijomis, yra rizika ne tik parsivežti šių ligų sukėlėjų, bet ir  paplatinti juos kitiems, o ypač nepaskiepytiems asmenims.

      

Kauno departamento Jonavos skyriaus inf.

Jonavos rajone per metus sumažėjo vaikų skiepijimo apimtys

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 09 Feb 2021 11:01:39 +0200
<![CDATA[Kosmetologė atskleidė, kokia veiksmingiausia priemonė kovoje su akne namų sąlygomis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kosmetologe-atskleide-kokia-veiksmingiausia-priemone-kovoje-su-akne-namu-salygomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kosmetologe-atskleide-kokia-veiksmingiausia-priemone-kovoje-su-akne-namu-salygomis Salicilo rūgštis yra ne tik viena populiariausių antiseptinių priemonių žaizdoms dezinfekuoti. Odos tirpalas ypač vertinamas ir grožio specialistų. Pasak kosmetologės Editos Debesienės, ši rūgštis padeda kovoti su spuogais, jų paliktais randais, išsiplėtusiomis užsikimšusiomis poromis, todėl labai plačiai naudojama ne tik specialistų, bet ir rekomenduojama veido priežiūrai namuose.

Kovai su akne – salicilo rūgštis

Spuogai ant veido, kaklo, nugaros, krūtinės vargina ne tik paauglystėje, bet ir vėlesniame amžiuje – keičiantis hormonams, naudojant netinkamas veido priežiūros priemones, nesveikai maitinantis, sutrikus tam tikrų organų veiklai. Kai kurie su akne kovoja metų metus, tačiau taip šios kovos ir nelaimi. Pastaruoju metu odos problemos žmones pradėjo varginti itin dažnai. Pandemijos metu veido bėrimai paūmėjo dėl nuolatinio veido kaukių dėvėjimo. Naująją aknę žiniasklaida netgi pavadino maskne (nuo angliškų žodžių „mask“ ir „akne“). Nes dėl nuolatos nešiojamos kaukės ant odos sukuriama puiki terpė bakterijoms veistis ir daugintis.

Kosmetologė E. Debesienė pastebi, kad yra kelios dažniausiai pasitaikančios klaidos, kurias daro spuogus bandantys naikinti žmonės. „Klientai, norėdami atsikratyti varginančių spuogų, imasi per daug drastiškų valymo bei odos džiovinimo priemonių. Prausiasi sausinančiais prausikliais, per dažnai naudoja šveitiklius, valančias kaukes, tačiau netepa jokios priemonės odai atstatyti. Taip žalojamas odos barjeras, kuris yra svarbiausias kovoje su bakterijomis bei išorės tarša“, – sako grožio specialistė.

Išsausinus odos paviršių, riebiaodžių riebalinės liaukos ima dar stipriau gaminti odos riebalus lipidus, dėl to oda atrodo dar labiau pavargusi, pilkšva, negyvybinga, dar labiau blizga ir gamina daugiau skausmingų bei pūlingų spuogų. Lietuvos ir užsienio kosmetologai spuogams gydyti naudoja salicilo rūgštį. Nors ši rūgštis žinoma kaip viena populiariausių antiseptinių priemonių žaizdoms dezinfekuoti, tačiau šis odos tirpalas ypač vertinamas ir grožio specialistų.

Salicilo rūgšties galima rasti ne tik vaistinėse, bet ir spuogams gydyti naudojamų vaistų, populiarios kosmetikos sudėtyje. Salicilo rūgštį kosmetologai ir dermatologai naudoja ir profesionaliai, ir drąsiai rekomenduoja veido priežiūrai namuose. „Salicilo rūgštis plačiai naudojama kovai su spuogais, išsiplėtusiomis užsikimšusiomis poromis, skiriama esant hiperkeratinizacijai. Užtepta ant odos, salicilo rūgštis įsigeria per plauko folikulą, veikia kaip keratolitikas, tirpindamas riebalus, kamščius, taip pat turi priešuždegiminį poveikį, skatina odos regeneraciją bei pašalina negyvų odos ląstelių perteklių, taip mažindama epidermio suragėjimą“, – pasakoja E. Debesienė.

Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad odą rekomenduojama prižiūrėti su salicilo rūgštimi, ne salicilo spiritu – šių tirpalų nereikėtų painioti. Žmonės ne visada susimąsto, ką tepa sau ant odos ir kokios žalos organizmui gali pridaryti neatsakingai pasirinktos priemonės. Salicilo rūgštis yra natūralus bakteriostatikas, kurio gausu gluosnio žievėje. Šią rūgštį saugu naudoti dėl natūralaus sudėtyje esančio etanolio, o spirito etanolis yra denatūruotas t. y. su priemaišomis.

Naudojama ir namų sąlygomis

Nesant galimybės apsilankyti pas kosmetologą, pasirūpinti savo oda galima ir patiems namuose. Salicilo rūgštį reikia tepti lokalizuotai, tiesiai ant spuogelio, randelio ar poros. Tepant salicilo rūgštį ant viso veido odos, ilgainiui ji gali išsausėti. Tokia procedūra rekomenduojama kaip rūgštinė kaukė, tačiau ji turėtų būti daroma retai ir atsargiai, dažniausiai kosmetologo kabinete. Salicilo rūgštis taip pat padeda sumažinti po aknės susidariusius randelius bei nepakeičiama kovojant su spuogeliais, susidariusiais dėl įaugusių plaukelių. Dėl plaukelių įaugimo profilaktikos salicilo rūgšties rekomenduojama įlašinti į kremus, naudojamus po depiliacijos. Tiesa, tepti reikėtų praėjus kuriam laikui po procedūros, kai oda nebus sudirgusi.

Norint odai padėti nepakenkiant, E. Debesienė pataria rūgštines priemones su salicilu naudoti nakčiai, o dienai rinktis nedidelio intensyvumo priemones, nepamiršti drėkiklių bei SPF filtro. Nesirinkti viso krepšelio tik rūgštinių produktų. Namų sąlygomis salicilas saugus ir galimas iki 4 %, priklausomai nuo odos storio, jautrumo bei būklės. Nėštumo laikotarpiu salicilo rūgštį naudoti ne daugiau kaip 2 % ir tik kartą per dieną. Vengti vartojant retinoidinius vaistus.

Kosmetologė primena, kad kuo mažiau oda bus dirginama, liečiama ir spaudžiama, tuo paprasčiau ir greičiau uždegimai praeis. „Spaudžiant spuogus neparuošus odos ir nežinant, kaip taisyklingai tai padaryti, dažnai spuogai įspaudžiami į vidų arba išspaudžiami ne iki galo, uždegimas plinta, pažeidžiamas paviršius, būklė prastėja, – perspėja grožio specialistė. – Dažnas odos spaudinėjimas skatina riebalinių liaukų veiklą. Todėl pirmiausia, ką reikėtų padaryti, tai neliesti odos rankomis, taip nepernešant bakterijų nuo rankų ant veido. Taip pat svarbu rinktis švelnius, odos barjerą tausojančius prausiklius, naudoti odos losjoną, kuris padeda sureguliuoti riebalinių liaukų veiklą, odos pH. Tai yra svarbu mažinant uždegimus.“

Kosmetologė pabrėžia, kad norint turėti sveiką ir gražią odą, taip pat reikia rūpintis savo mitybos įpročiais, gerti pakankamą kiekį vandens, kasdien skirti laiko pasivaikščiojimui gryname ore, laikytis režimo, skirti ramaus laiko sau. Psichologinė būklė taip pat turi įtakos odos problemoms.

Kosmetologė atskleidė, kokia veiksmingiausia priemonė kovoje su akne namų sąlygomis

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 05 Feb 2021 08:50:36 +0200
<![CDATA[Rajone padaugėjo sergančiųjų peršalimo ligomis ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rajone-padaugejo-serganciuju-persalimo-ligomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rajone-padaugejo-serganciuju-persalimo-ligomis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Kauno departamentas informuoja, kad 4-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 19,8 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Jonavos rajone – 27,8 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę.

Per savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Kaune ir Kauno apskrities teritorijose sumažėjo 7 proc., užregistruotas 1 gripo atvejis Kaune. Vaikai sudaro 25 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 4-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo. 

3 sav. (sausio 18-24 d.) sergamumas Jonavos rajone buvo 101 atvejis ir tai sudarė 24,7 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. 4 sav. (sausio 25-31 d.) susirgusiųjų – 114 jonaviečių ir tai sudarė 27,8 atv. 10 000 gyventojų per savaitę. Per dvi savaites gripo atvejų rajone neregistruota. 

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra daugiau nei keturis kartus mažesnis. Pernai 4-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 90,3 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti 352 gripo atvejai. Vaikai sudarė 57 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą  ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.

Veiksmingiausia apsaugos nuo gripo priemonė – skiepijimasis sezoninio gripo vakcina.

Lietuvoje kasmet gripu suserga 5 - 10 proc. gyventojų, didžiausias sergamumas stebimas sausio – kovo mėnesiais. Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio-vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu. Pakankamo antikūnų titro organizme susidarymui reikalingas maždaug dviejų savaičių laikotarpis.

Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Rajone padaugėjo sergančiųjų peršalimo ligomis

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 01 Feb 2021 13:15:51 +0200
<![CDATA[Persirgus vėjaraupiais organizme virusas lieka: ateityje gali pasireikšti juostine pūsleline]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/persirgus-vejaraupiais-organizme-virusas-lieka-ateityje-gali-pasireiksti-juostine-pusleline https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/persirgus-vejaraupiais-organizme-virusas-lieka-ateityje-gali-pasireiksti-juostine-pusleline Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (herpes zoster). Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme ir gali reaktyvuotis (suaktyvėti) po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai.

Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės,  2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline. Dažniausiai juostine pūsleline serga vyresni nei 50 m. asmenys. Tai, pasak specialistės, galima aiškinti tuo, kad imuninės sistemos funkcija silpnėja su amžiumi, todėl kuo vyresnis asmuo, tuo didesnė juostinės pūslelinės rizika.

Persirgus vėjaraupiais virusas lieka organizme

Vėjaraupiai yra ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella zoster virusas (VZV). Šis virusas gali sukelti dvi skirtingas infekcines ligas – vėjaraupius ir juostinę pūslelinę. Persirgus vėjaraupiais VZV virusas lieka žmogaus organizme (nugaros smegenų mazguose) latentinėje (neaktyvioje) fazėje.

„Persirgus vėjaraupiais virusas migruoja iš odos per juntamuosius nervus į nugaros smegenų nervinius mazgus, kur išlieka latentinėje (neaktyvioje) būklėje daugelį metų. Nusilpus imuninei sistemai, virusas aktyvuojasi ir per juntamuosius nervus migruoja į jų įnervuojamą odos sritį. VZV reaktyvuotis (suaktyvėti) gali po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms, ir sukelia juostinę pūslelinę – tai neuralginis skausmas ir vienpusis pūslelinis odos bėrimas pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Dažniausiai pažeidžiami (išberiama) tarpšonkauliniai nervai, taip pat gali būti pažeisti (išberti) veidinis, klausos, akių ir retais atvejais kiti nervai“, – pažymi E. Savickienė.

Pirmieji juostinės pūslelinės simptomai pasireiškia likus keletui dienų iki bėrimo atsiradimo,  tai –  karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas ir stiprus skausmas busimų bėrimų vietoje. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje, pirmasis ligos požymis. Atsiradęs juostinės pūslelinės bėrimas pasireiškia nesimetriškai, vienoje kūno pusėje. Bėrimas pasireiškia grupėmis pūslelių, pripildytų skysčio. Išbertas vietas skauda, degina, peršti. Dažniausiai nuo juostinės pūslelinės pasveikstama per 2–4 savaites, jei nėra ligos komplikacijų.  Tačiau persirgus itin dažnai pasireiškia juostinės pūslelinės komplikacija – poherpetinė neuralgija (neuropatinio skausmo sindromas), kuri gali tęstis nuo kelių mėnesių iki metų.

Juostine pūsleline sirgti gali tik tie asmenys, kurie sirgo vėjaraupiais, nes tai yra VZV reaktyvacija. Juostine pūsleline negalima užsikrėsti po kontakto su vėjaraupiais sergančiu asmeniu, bet galima užsikrėsti vėjaraupiais po kontakto su juostine pūsleline sergančiu asmeniu.

Patikimiausia apsauga – skiepai

Vėjaraupiai – tai ūmi, labai užkrečiama ir epidemiškai plintanti infekcinė liga, kuriai būdinga gerybinė eiga. Vėjaraupiai pasireiškia karščiavimu bei pūsleliniu odos ir gleivinės bėrimu. Liga paplitusi visame pasaulyje. Iki 90 proc. žmonių perserga vėjaraupiais. Vėjaraupiais Lietuvoje kasmet serga 13–18 tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumas vėjaraupiais registruojamas tarp 2–8 metų vaikų.

Patikima apsauga nuo vėjaraupių – skiepai. Skiepijama gyva susilpninta vėjaraupių viruso vakcina, kuria skirta skiepyti asmenis nuo 9 mėn. amžiaus. Lietuvoje ši vakcina nėra kompensuojama valstybės lėšomis. Tiek vaikams, tiek suaugusiems skiriamos 2 vakcinos dozės su 6 savaičių intervalu.

Skiepytis rekomenduojama:

  • visiems, anksčiau nesirgusiems vėjaraupiais asmenims, ypač prieš pradedant ar jau lankant darželius bei mokyklas;
  • sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).

Suaugę asmenys, kurie persirgo vėjaraupiais ir ateityje nori išvengti juostinės pūslelinės bei  poherpetinės neuralgijos (ilgalaikio nervo skausmo persirgus juosiančiąja pūsleline), taip pat gali pasiskiepyti nuo juostinės pūslelinės Ši vakcina skirta suaugusiems asmenims nuo 50 metų. Priklausomai nuo vakcinos gamintojo gali būti skiriama 1 arba 2 (atliekamos dviejų mėnesių intervalu) vakcinos dozės. Dėl šių skiepų kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

ULAC inf.

Persirgus vėjaraupiais organizme virusas lieka: ateityje gali pasireikšti juostine pūsleline

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 26 Jan 2021 14:12:51 +0200
<![CDATA[Kartą ir visiems laikams – patarimai, kurie padės įveikti nerimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karta-ir-visiems-laikams---patarimai-kurie-pades-iveikti-nerima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karta-ir-visiems-laikams---patarimai-kurie-pades-iveikti-nerima Nuolat kankinantis nerimas, nemiga, neužtikrintumo jausmas – tai tik keletas signalų įspėjančių, kad turėtume skirti daugiau dėmesio savo psichologinei būsenai. „Eurovaistinės“ vaistininkai pastebi, kad vis daugiau klientų vaistinėje ieško raminančiai veikiančių priemonių, tam naudingi ir įvairūs vaistiniai augalai.

Pandemijai vis dar koreguojant daugeliui įprastą kasdienybę, vaistininkai pasakoja, kad klientai dažniau teiraujasi, kaip įveikti nerimą ir jo sukeliamus psichologinės būsenos sutrikimus. Per gruodį įsigyjamų maisto papildų nervų sistemai kiekiai išaugo daugiau nei penktadaliu.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad klientai dažniausiai kreipiasi dėl kankinančios nemigos. Šio miego sutrikimo priežastys gali būti įvairios, farmacininkai dažnai bando išsiaiškinti, ar klientai laikosi tinkamos miego higienos, kartais pakoreguoti kasdieniai įpročiai padeda susigrąžinti kokybišką poilsį, tačiau kai kuriems prireikia ir maisto papildų ar kitų vaistinių preparatų. „Turintys miego sutrikimų dažniausiai vartoja melatonino turinčius preparatus, jie šiuo metu yra labai dažnai įsigyjami, nes padeda greičiau užmigti“, – pastebi vaistininkė.

Melatoninas – natūralus miego hormonas, kuris žmogaus organizme gaminasi pats, tamsiuoju paros metu, jis ypač gausiai gaminasi 23–3 valandomis, dėl to tuo metu mes giliai ir ramiai miegame. Pasak vaistininkės, vartojant preparatus, kurio sudėtyje yra melatonino, sutrumpėja užmigimo laikas ir nepabundama naktį, o rytą atsikeliama esant žvaliam.

Vaistininkai taip pat priduria, kad šiuo metu paklausūs ir valerijonų bei kitų vaistinių augalų preparatai, kurie ramina, stiprina nervų sistemą ir kartu padeda užmigti. Būtent vaistažolių preparatai dažnai yra pirmasis pasirinkimas bandant įveikti nerimą ar kovoti su nemiga.

Vaistininkė Kristina Staivė sako, kad siekiant įveikti blogas emocijas, naudinga vakare išgerti melisos sumaišytos su pipirmėtėmis arbatos ir ramiai apgalvoti savo emocijas. Kovojant su nerimu, pasak farmacininkės, naudinga ir jonažolė. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad vartojant bet kurias vaistažoles reikalinga pasikonsultuoti su vaistininku, nes jose yra daug vaistinių medžiagų, todėl svarbu įvertinti galimas nepageidaujamas reakcijas su kitais vaistiniais preparatais.

 Taip pat įveikti nerimą gali padėti įvairūs preparatai, kurių sudėtyje yra rausvažiedės pasifloros, jie išsiskiria tuo, kad padeda įveikti nerimą, tačiau neslopina ir nemigdo. Nervinei sistemai naudinga magnio ir B grupės vitaminų turintys preparatai.

Vis dėlto „Eurovaistinė“ jau ir gruodį fiksavo išaugusį receptinių raminamųjų vaistų įsigyjančių klientų skaičių, jų įsigyjama 5 proc. dažniau lyginant su ankstesniais metais, jis išlieka didėjantis ir sausį. Anot vaistininkės, gauti receptą tokiems vaistams nėra lengva, jie dažniausiai paskiriami tik išbandžius kitas priemones. „Pandemijos ir karantino metu žmonės labai prastai jaučiasi, kai kurie yra vieniši, liūdni, nesusitvarko su savo emocijomis, manau, kad tai ir lemia padidėjimą“, – sako vaistininkė J. Juodsnukytė.

Farmacininkai pataria susidūrus su nerimu pasikonsultuoti su vaistininku, o pajutus, kad šios būsenos įveikti nepavyksta, kreiptis į gydytojus. Taip pat svarbu nepamiršti, kad maisto papildai negali atstoti subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo.

10 patarimų, kaip įveikti nerimą:

1. Užsiimkite aktyvia fizine veikla – sportuokite, išeikite pasivaikščioti.

2. Bendraukite su artimaisiais telefonu arba vaizdo skambučiais.

3. Atraskite veiklą, kuria mėgaujatės ir ja užsiimkite.

4. Neslėpkite, kaip jaučiatės, ir pasipasakokite artimiesiems.

5. Leiskite daugiau laiko gryname ore.

6. Ribokite naujienų sekimą, tai padės sumažinti pandemijos sukeliamą nerimą.

7. Pradėkite rašyti dienoraštį, kuriame galėtumėte išdėstyti savo jausmus.

8. Stenkitės valdyti savo mintis, pagalvokite, ar galite kažką padaryti dėl to, ko nerimaujate.

9. Daugiau bendraukite su pozityviai nusiteikusiais žmonėmis.

10. Jeigu jaučiate, kad nerimo nepavyksta įveikti, būtinai kreipkitės į specialistus.

pixabay.com nuotr. 

Kartą ir visiems laikams – patarimai, kurie padės įveikti nerimą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 25 Jan 2021 10:30:33 +0200
<![CDATA[Sergamumo gripu ir ŪVKTI situacija 2-ąją metų savaitę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sergamumo-gripu-ir-uvkti-situacija-2-aja-metu-savaite https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sergamumo-gripu-ir-uvkti-situacija-2-aja-metu-savaite Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 2-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 22,3 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Prienų rajone – 28,9 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę.

Per savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Kaune ir Kauno apskrities teritorijose sumažėjo 16 proc., užregistruoti 2 gripo atvejai. Vaikai sudaro 21 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 2-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo. 

1 sav. (sausio 4-10 d.) sergamumas ŪVKTI Jonavos rajone buvo 27,6 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę (sirgo 113 jonaviečių). 2 sav. (sausio 11-17 d.) sergamumas rajone šiek tiek padidėjo iki  27,8 atvejų 10 000 gyventojų per savaitę (sirgo 114 asmenų). Per šį laikotarpį gripo atvejų neregistruota

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra mažesnis. Pernai 2-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 69,4 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti 133 gripo atvejai. Vaikai sudarė 44 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą  ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.

Taikomos gripo profilaktikos ir kontrolės priemonės: vakcinacija nuo gripo, antivirusinė pokontaktinė profilaktika, priemonės, ribojančios gripo viruso plitimą. Rekomenduojama laikytis rankų, nosies higienos, vengti kontakto su sergančiu asmeniu, stiprinti imunitetą, laikytis darbo ir poilsio režimo, būti fiziškai aktyviems.

Veiksmingiausia apsaugos nuo gripo priemonė – skiepijimasis sezoninio gripo vakcina.

Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio-vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu, nes gripo sezonas tęsiasi nuo spalio iki gegužės mėnesio, o gripo epidemijos registruojamos dažniausiai vasario-kovo mėnesiais. Pakankamo antikūnų titro organizme susidarymui reikalingas maždaug dviejų savaičių laikotarpis.

Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI situacija 2-ąją metų savaitę

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 19 Jan 2021 08:15:31 +0200
<![CDATA[Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų, kaip pasirūpinti sveikata]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sinoptikams-prognozuojant--15-laipsniu-salcio-10-vaistininkes-patarimu-kaip-pasirupinti-sveikata https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sinoptikams-prognozuojant--15-laipsniu-salcio-10-vaistininkes-patarimu-kaip-pasirupinti-sveikata Pastaraisiais metais Lietuvoje neužklumpa didesni šalčiai, todėl 15 laipsnių žemiau nulio nukritusi temperatūra, lietuviams jau yra neįprastas reiškinys. „Eurovaistinės“ vaistininkė Vilmantė Uselienė primena, kaip reikėtų elgtis per šalčius ir ko tokiu oru nepamiršti.

1. Esant šalčiams rekomenduojama vengti ilgų pasivaikščiojimų.

Temperatūrai nukritus 15 laipsnių žemiau nulio pasivaikščiojimus lauke rekomenduojama riboti, ypač senjorams ar mažiems vaikams. „Stipriai atšalus kyla didesnė rizika nušalti galūnes, veidą, pakenkti kvėpavimo takams, todėl ilgų pasivaikščiojimų reikėtų privengti. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad net ir atšalus orams reikalinga reguliariai vėdinti patalpas, taip pat nereikėtų baimintis trumpam išeiti į lauką ir bent kelias minutes pasivaikščioti aplink namus“, – sako vaistininkė.

2. Esant šalčiams nerekomenduojama sportuoti lauke. 

Pasak V. Uselienės, kaip ir pasivaikščiojimų, taip ir sporto lauke ypač šaltomis dienomis verčiau atsisakyti. Kadangi toks oras Lietuvoje netrunka ilgai, net ir įpratę sportuoti gryname ore, nesudėtingai ras kuo pakeisti tokias treniruotes.

3. Per šalčius rekomenduojama rinktis didesnius batus. 

Einant į lauką vaistininkė pataria atkreipti dėmesį, ar avint batus, kojos nėra suspaustos, kojų pirštai turi laisvai judėti. Siekiant apsaugoti kojas nuo šalčio žalos, rekomenduojama rinktis didesnius batus, taip galėsite mūvėti šiltesnes kojines, o oras batuose laisvai cirkuliuos.

4. Net ir nukritus temperatūrai svarbu vartoti pakankamai skysčių. 

Atvėsus orams, dalis žmonių galvoja, kad gali vartoti mažiau skysčių, tačiau vaistininkė primena, kad net ir žiemą svarbu pasirūpinti, kad organizmui netrūktu vandens ir neriboti skysčių.

5. Nukritus temperatūrai lauke svarbu maitintis subalansuotai. 

Pasak vaistininkės, šiandien neteisinga galvoti, kad atvėsus orams turime valgyti daugiau, svarbu, kad net ir esant žemai temperatūrai maitintumėmės subalansuotai, o didinti kalorijų kiekį šiuolaikiniam žmogui tikrai nereikia.

6. Einant į lauką svarbu dėvėti kepurę. 

Nors ir per šalčius yra žmonių, kurie vengia dėvėti galvos apdangalus, „Eurovaistinės“ vaistininkė V. Uselienė sako, kad esant šalčiau nei 15 laipsnių žemiau nulio, kepurė tikrai reikalinga, nes ji apsaugo ir plaukus, ir pačią galvą. Kepurės galima nedėvėti, kai lauke nevyrauja toks žvarbus oras.

7. Per šalčius svarbu vengti alkoholio. 

Pasak vaistininkės, labai svarbu pamiršti mitą, kad alkoholis gali sušildyti, nes tai netiesa. „Per šalčius jokiu būdu nereikėtų vartoti alkoholio, nes dingsta budrumas, žmogus kaip tik gali nejausti šalčio ir nušalti galūnes, veidą. Dėl alkoholio žmonės pamiršta rūpintis saugumu“, – įspėja V. Uselienė.

8. Stipriai sušalus rankas, jų negalima šildyti po karštu vandeniu. 

Nors sugrįžus iš lauko, dalis žmonių jaučia stiprią pagundą susišilti po karštu vandeniu, farmacininkė įspėja, kad reikėtų vengti staigių temperatūros šuolių. „Jokiu būdu negalima rankų šildyti po karštu vandeniu, nes kraujagyslės gali per daug greitai išsiplėsti. Stipriai sušalus galūnes jas reikia pakišti po šaltu, bet ne lediniu, šiek tiek vėsesniu nei kūno temperatūros, vandeniu“, – pataria vaistininkė. Sušalus svarbu vengti staigaus temperatūrų pokyčio, nes kraujagyslės šaltyje susitraukia, o dėl staigaus karščio gali sutrūkinėti.

9. Einant į lauką svarbu apsirengti atsižvelgiant į tai, ką veiksime. 

Įsivyravus šalčiams labai svarbu tinkama apranga, ypač tėvams dažnai atrodo, kad vaikus geriau aprengti daugiau, tačiau vaistininkė pataria įvertinti, ką veiksite lauke ir pagal tai planuoti aprangą. Šaltomis dienomis rekomenduojama sluoksniuoti drabužius ir verčiau apsirengti mažiau, bet pasiimti šiltesnę skarą ar pirštines, kurios prireikus galėtų sušildyti.

10. Per šalčius einant į lauką veidą rekomenduojama tepti maitinamaisiais, nuo šalčio saugančiais kremais. 

Šaltomis dienomis labai svarbu pasirūpinti savo oda, todėl prieš einant į lauką svarbu patepti odą apsauginiu, maitinančiu kremu. Esant žemai temperatūrai svarbu pasirinkti tinkamas odos priežiūros priemones, kurios apsaugotų odą nuo išorės veiksnių.

Asociatyvi pixabay.com nuotr. 

Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų, kaip pasirūpinti sveikata

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Jan 2021 09:55:52 +0200
<![CDATA[Sergamumo gripu ir ŪVKTI situacija 1-ąją metų savaitę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sergamumo-gripu-ir-uvkti-situacija-1-aja-metu-savaite https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sergamumo-gripu-ir-uvkti-situacija-1-aja-metu-savaite Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 1-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 26,6 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Raseinių rajone – 32,3 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę.

Per savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Kaune ir Kauno apskrities teritorijose padidėjo 10 proc., užregistruota 6 gripo atvejai. Vaikai sudaro 23 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 1-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo.

53 sav. (gruodžio 28–sausio 3 d.) sergamumas ŪVKTI Jonavos rajone buvo 35,2 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę (sirgo 144 jonaviečiai). 1 sav. (sausio 4-10 d.) sergamumas rajone sumažėjo iki  27,6 atvejų 10 000 gyventojų per savaitę (sirgo 113 asmenų). Per šį laikotarpį gripo atvejų neregistruota.

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra mažesnis. Pernai 1-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 45,8 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Buvo užregistruota 70 gripo atvejų. Vaikai sudarė 46 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

 Gripo virusas, skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, dažniausiai sukelia pneumoniją, bronchitą, ausų uždegimą, sinusitą, gali sukelti širdies pažeidimus. Galimos gripo komplikacijos yra miokarditas ir perikarditas. Sergant gripu, gali paūmėti lėtinės kvėpavimo takų ligos, lėtinės širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, gali įvykti infarktas, insultas. Sveikiems ir nesergantiems gretutinėmis ligomis asmenims gripas po ūminio periodo baigiasi be pakitimų, tačiau komplikacijų atvejais liga užsitęsia, gali pasireikšti įvairių organų pažeidimai. Gripo komplikacijos gresia 50 proc. gripu susirgusių vyresnio amžiaus žmonėms.

Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio-vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu, nes gripo sezonas tęsiasi nuo spalio iki gegužės mėnesio, o gripo epidemijos registruojamos dažniausiai vasario-kovo mėnesiais. Pakankamo antikūnų titro organizme susidarymui reikalingas maždaug dviejų savaičių laikotarpis.

Nuo 2007–2008 m. gripo sezono Lietuvoje visi gripo rizikos grupėms priklausantys asmenys turi galimybę pasiskiepyti nuo sezoninio gripo nemokamai, kai už skiepijimus apmokama valstybės lėšomis. Rizikos grupėms priskiriami 65 m. ir vyresni asmenys; nėščiosios; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais (taip pat ir vaikai); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, odontologai. 

Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Parengta pagal NVSC inf. 

 

Sergamumo gripu ir ŪVKTI situacija 1-ąją metų savaitę

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 12 Jan 2021 08:16:25 +0200
<![CDATA[Didžiausias sergamumas peršalimu ir vėl registruotas Jonavos rajone]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/didziausias-sergamumas-persalimu-ir-vel-registruotas-jonavos-rajone https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/didziausias-sergamumas-persalimu-ir-vel-registruotas-jonavos-rajone Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 53-iosios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 24,1 atvejį 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Jonavos rajone – 35,2 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę.

Per savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Kaune ir Kauno apskrities teritorijose sumažėjo 19 proc., tačiau padaugėjo susirgimų gripu, buvo užregistruota 10 gripo atvejų. Vaikai sudaro 19 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 53-iąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo. 

52 sav. (gruodžio 21–27 d.) sergamumas ŪVKTI Jonavos rajone buvo 32,5 atvejai 10 tūkst. gyventojų per savaitę (sirgo 133 rajono gyventojai). 53 sav. (gruodžio 28–sausio 3 d.) sergamumas 35,2 atvejai 10 tūkst. gyventojų per savaitę (sirgo 144 rajono gyventojai). Minimu laikotarpiu gripo atvejų Jonavos rajone neregistruota.

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra mažesnis. Pernai 52-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 33,5 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Buvo užregistruota 60 gripo atvejų. Vaikai sudarė 59 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Gripo sezonas – periodas, įprastai trunkantis nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės.

Nuo 2007–2008 m. gripo sezono Lietuvoje visi gripo rizikos grupėms priklausantys asmenys turi galimybę pasiskiepyti nuo sezoninio gripo nemokamai, kai už skiepijimus apmokama valstybės lėšomis. Rizikos grupėms priskiriami 65 m. ir vyresni asmenys; nėščiosios; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais (taip pat ir vaikai); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, odontologai. 

Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Parengta pagal NVSC inf. 

Didžiausias sergamumas peršalimu ir vėl registruotas Jonavos rajone

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 05 Jan 2021 09:13:01 +0200
<![CDATA[Jonavoje beveik perpus sumažėjo sergamumas peršalimu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-beveik-perpus-sumazejo-sergamumas-persalimu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-beveik-perpus-sumazejo-sergamumas-persalimu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 52-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 29,7 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kaune – 36,7 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę.

Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose sumažėjo 37 proc., buvo užregistruoti 3 gripo atvejai. Vaikai sudaro 22 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 52-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nėra. 

Sergamumas 51 sav. (gruodžio 14– 20 d.) Jonavos rajone buvo 62,0 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę, peršalimo ligomis sirgo 254 jonaviečiai, gripu – 1 asmuo. Sekančią, 52 sav. (gruodžio 21– 27 d.), sergamumas rajone beveik perpus mažesnis - 32,5 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę, peršalimo ligomis sirgo 133 jonaviečiai, gripo atvejų nefiksuota. 

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra mažesnis. Pernai 52-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 33,5 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Buvo užregistruota 60 gripo atvejų. Vaikai sudarė 59 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro-lašeliniu būdu.

Siekiant apsisaugoti nuo COVID-19 ligos sunkios formos, rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir kitų, plaučių ligas galinčių sukelti, virusų.

Nuo 2007–2008 m. gripo sezono Lietuvoje visi gripo rizikos grupėms priklausantys asmenys turi galimybę pasiskiepyti nuo sezoninio gripo nemokamai, kai už skiepijimus apmokama valstybės lėšomis. Rizikos grupėms priskiriami 65 m. ir vyresni asmenys; nėščiosios; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais (taip pat ir vaikai); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, odontologai. 

Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Parengta pagal NVSC inf.  

 

Jonavoje beveik perpus sumažėjo sergamumas peršalimu

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 30 Dec 2020 08:27:36 +0200
<![CDATA[Pacientų ilgai laukta žinia: nebelieka dantų protezavimo eilių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pacientu-ilgai-laukta-zinia-nebelieka-dantu-protezavimo-eiliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pacientu-ilgai-laukta-zinia-nebelieka-dantu-protezavimo-eiliu ​Puiki naujiena visiems, kurie turi teisę dantis protezuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Išspręsta dešimtmečio problema – eilių nebelieka. Nuo sausio dantų protezavimo paslaugą bus galima gauti praktiškai iš karto. Be to, pacientui nereikės vargti pildant įvairius dokumentus bei gaišti laukiant ligonių kasų laiškų. Sutrumpėjęs paslaugos kelias bus patogesnis, naudingesnis ir pacientams, ir medikams. 

„Šiemet iš PSDF biudžeto dantų protezavimo išlaidoms kompensuoti buvo skirta net 6 mln. eurų daugiau nei pernai ir net 13 mln. eurų daugiau nei 2018 m., iš viso – 39,2 mln. eurų. Gerokai padidintas finansavimas sudarė galimybę sutrumpinti dantų protezavimo laukimo eilę, o galiausiai ir ją panaikinti. Tai iš tiesų savotiškai istorinė akimirka", – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva. 

Viena iš laiką taupančių naujovių ta, kad asmeniui, turinčiam teisę gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas ir kuriam buvo nustatytas dantų protezavimo pagrįstumas, nebereikės rašyti prašymo jį įtraukti į laukiančiųjų sąrašą, sulaukti teritorinių ligonių kasų (TLK) patvirtinimo apie įtraukimą ir kt. Nustačius minėtą teisę ir pagrįstumą, gydymo įstaiga, į kurią kreipėsi asmuo, turės tik suvesti duomenis į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI) ir asmenį užregistruoti Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos Dantų protezavimo posistemyje (EVIS DP). 

„Asmuo iš karto bus informuotas apie teisės gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas įgijimą – įstaiga privalės išduoti tai patvirtinantį informacinį pranešimą ir galės kreiptis į pasirinktą gydymo įstaigą, turinčią sutartį su TLK. Taigi asmeniui nebereikės pildyti jokių prašymų TLK, o visi duomenys bus tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu", – sako T. Golubajeva. 

Beje, nebelikus eilių, prasmės neteko ir anksčiau buvusi galimybė dantis protezuoti savo lėšomis, vėliau už tai gaunant iš ligonių kasų kompensaciją, kadangi dabar asmuo teisę įgyja iš karto. 

Specialistai atkreipia dėmesį, kad kompensuojamos iš PSDF dantų protezavimo paslaugos teikiamos tik tose gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų yra sudariusios sutartį su viena iš TLK. Tuo pasidomėti reikėtų dar prieš renkantis protezavimo kliniką. 

Kaip ir anksčiau, dantų protezavimo paslaugos turės būti suteiktos per 3 metus nuo šios teisės įgijimo – asmens užregistravimo EVIS DP posistemyje. Pakartotinai kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas žmogus galės gauti ne anksčiau kaip po 3 metų nuo dantų protezavimo paslaugų kompensavimo dienos. 

VLK primena, kad teisę į dantų protezavimo paslaugas, teikiamas PSDF lėšomis, turi keturios privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų grupės – žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, asmenys, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, vaikai iki 18 metų bei tie, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.

Šiuo metu pensininkams, neįgaliesiems ir asmenims, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, iš PSDF kompensuojama iki 504,81 euro, vaikams – iki 257,63 euro. Retesniais atvejais, kai reikalingas sudėtingesnis ir brangesnis gydymas (sprendimą priima gydytojų odontologų konsiliumas), kompensuojama suma gali siekti iki 1553,24 euro. Tuo atveju, jeigu išlaidos viršija nustatytą kompensuojamos iš PSDF sumos dydį, pacientui gali tekti primokėti. 

Su dantų protezavimo paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka, galiosiančia nuo 2021 metų sausio 1 d., galima susipažinti čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.01E20DFB16B4/zvdKJgogoY

Pacientų ilgai laukta žinia: nebelieka dantų protezavimo eilių

Pacientų ilgai laukta žinia: nebelieka dantų protezavimo eilių ]]>
jonavoszinios.lt Tue, 29 Dec 2020 14:29:44 +0200
<![CDATA[SAM primena, kaip taisyklingai dėvėti medicinines veido kaukes]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sam-primena-kaip-taisyklingai-deveti-medicinines-veido-kaukes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sam-primena-kaip-taisyklingai-deveti-medicinines-veido-kaukes Siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina saugoti savo ir aplinkinių sveikatą. Be to, kad reikėtų laikytis saugaus atstumo nuo kitų, vengti kontaktų, nuolat plauti rankas, labai svarbu tinkamai ir saugiai dėvėti veido apsauginę priemonę. Ministerija pabrėžia svarbiausius dalykus, kurių negalima pamiršti prieš užsidedant, nešiojant ir nusiėmus medicininę veido kaukę. 

Visų pirma, labai svarbu prieš užsidedant kaukę labai kruopščiai nusiplauti rankas su muilu. Nesant galimybei – rankas reikėtų dezinfekuoti.

Pasiėmus naują kaukę, reikia patikrinti, ar kaukė tvarkinga – nėra skylių, tvirtai laikosi raišteliai. Negalima dėvėti pažeistos ar drėgnos kaukės.

Kaukės spalvota pusė turi būti išorėje. Metalinę dalį ar standų sulenkimą reikia priglausti prie nosies bei įsitikinti, kad gerai prigludo. Kaukė turi dengti burną, nosį ir smakrą. Negalima nešioti kaukės, kuri nepriglunda prie veido ar nedengia nosies.

Negalima nusiimti kaukės, kai kalbama su kitais asmenimis. Išimtys taikomos, kai asmuo geria arba valgo.

Asmenys raginami vengti kaukę liesti rankomis – užsidedant ir nusiimat kaukę, jei įmanoma, reikia laikyti tik už raištelių. Taip pat rekomenduojama neglausti kaukės prie aprangos.

Be to, negalima panaudotos kaukės palikti ten, kur ją gali pasiekti kiti asmenys. Nusiėmus veido apsaugą, ją reikėtų tuoj pat išmesti į šiukšliadėžę prieš tai ją įdėjus į atskirus du maišelius.

Negalima tos pačios vienkartinės kaukės naudoti antrą kartą. Taip pat vienkartinė medicininė kaukė turi būti keičiama kas 4 valandas arba jai sudrėkus.

Nusiėmus kaukę rekomenduojama nusiplauti rankas.

Primenama, kad vyresniems nei 6 metų asmenims visose viešose uždarose ir atvirose vietose privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kurios priglunda ir visiškai dengia nosį bei burną. Išimtys yra taikomos asmenims, kurie sportuoja, varžybose dalyvaujantiems sportininkams. Taip pat gyventojams, turintiems neįgalumą, kurie dėl savo sveikatos būklės negali dėvėti kaukių. Jiems rekomenduojama nešioti veido skydelį.

Be to, gyventojai raginami nepamiršti, jog be kaukių dėvėjimo labai svarbu laikytis saugaus atstumo nuo kitų asmenų, vengti kontaktų, dezinfekuoti arba valyti dažnai liečiamus paviršius. Taip pat nepamiršti reguliariai vėdinti uždaras patalpas, kuriose leidžiamas laikas.

Ministerija primena, jog sugriežtinus karantiną, nereikėtų palikti savo gyvenamosios vietos be svarbios priežasties, išskyrus vykimą į darbą (jei negalima dirbti nuotoliniu būdu), taip pat nuvykimą iki maisto parduotuvės, išėjimą pasivaikščioti atviroje erdvėje ar kitais išimtiniais atvejais.

SAM Spaudos tarnyba

SAM primena, kaip taisyklingai dėvėti medicinines veido kaukes

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 18 Dec 2020 09:57:52 +0200
<![CDATA[Šaltojo sezono palydovas – įsielektrinę plaukai: kokios priemonės efektyviausios?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/saltojo-sezono-palydovas---isielektrine-plaukai-kokios-priemones-efektyviausios https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/saltojo-sezono-palydovas---isielektrine-plaukai-kokios-priemones-efektyviausios Šaltojo sezono metu nuolat susiduriame su kontrastais – minusine lauko temperatūra ir sausu bei šiltu patalpų oru. Mūsų oda ir plaukai patiria stresą dėl tokių temperatūros svyravimų. Sulėtėja galvos odos kraujotaka, plaukams pradeda trūkti maistinių medžiagų ir vandens. Oda ir ypač plaukai išsausėja – susidaro palankios sąlygos kauptis statiniam krūviui, plaukai elektrinasi. 

„Plaukai tampa nepaklusnūs, galva atrodo tarsi pienės pūkas – visa tai yra plaukų įsielektrinimo pasekmė. Su šita problema susiduria visi žmonės be išimties – tik įprasta, kad moterys dėl ilgesnių plaukų tuo skundžiasi kiek dažniau. Plaukų spalva ar jų struktūra taip pat neturi įtakos jų elektrinimui. Norint pamiršti šią problemą ir turėti gražius bei sveikus plaukus, paprasčiausiai reikėtų jiems skirti šiek tiek dėmesio“, – sako „Gintarinės vaistinės“ konsultantė Dalia Kačergienė.

Kaip išsirinkti tinkamas priemones? 

Šaltuoju metų laiku plaukams reikalingi produktai, praturtinti stipriai maitinančiais ir drėgnumą suteikiančiais ingredientais. Pasak konsultantės, tai gali būti hialurono arba oleino rūgštys, peptidai, pentanolis, vitaminas E, B grupės kompleksas, amino rūgštys, natūralūs augaliniai aliejai bei augalų ekstraktai. Šios medžiagos atkuria plauko vidinę struktūrą – jų gaudami plaukai atsigauna ir mažiau elektrinasi.

„Renkantis plaukų priežiūros priemones, reikėtų atkreipti dėmesį į odos ir plaukų tipą. Siūlyčiau atsižvelgti į produktų sudėtį, ypatingai šampūnų – ar nėra SLS (angl. Sodium Lauryl Sulfate) ir SLES (angl. Sodium Laureth Sulfate). Tai itin agresyvūs plovikliai. Geriausias variantas – rinktis švelnų šampūną, jo sudėtyje turėtų būti natūralių augalų ekstraktų, pavyzdžiui, dilgėlių, varnalėšų šaknų ar alavijų. Be to, plaunant plaukus labai svarbi vandens temperatūra – rekomenduočiau naudoti šiltą, ne pernelyg karštą vandenį“, – teigia D. Kačergienė.

Anot jos, po kiekvieno plaukų plovimo šampūnu būtina juos palepinti ir kondicionieriumi. Jį reikėtų tepti ne nuo šaknų, o nuo pusės plaukų ilgio ir galiukus. Kondicionieriaus sudėtyje turėtų būti bent kelios maitinančios ir drėkinančios veikliosios medžiagos, tokios kaip hialuronas, pantenolis, peptidai, natūralūs aliejai, pavyzdžiui, rožių. Jų tikslas – sulaikyti drėgmę plauko viduje ir jį maitinti. Šie aliejai plaukus apsaugos ir nuo elektrinimosi.

Į pagalbą – plaukų kaukės ir aliejai

Žiemą plaukams išsausėjus, labiausiai nukenčia jų galiukai, šie ima šakotis. Norintiems to išvengti D. Kačergienė pataria plaukus pamaitinti natūraliu aliejumi, pavyzdžiui, abrikosų kauliukų, aguonų sėklų, makadamijų ar avokado. Kelis lašus pasirinkto aliejaus reikia užlašinti ant pirštų ir švelniai jais perbraukti plaukus.

„Kitas būdas išvengti plaukų elektrinimosi – plaukų kaukių procedūros. Porą kartų per savaitę plaukus verta palepinti stipriai drėkinančiomis kaukėmis. Kaukių sudėtyje gali būti natūralių aliejų, pavyzdžiui, argano aliejaus, kuris maitina, drėkina, neleidžia plaukams šiauštis, kakavos sviesto, simondsijos ir rožių aliejaus. Juose gausu amino rūgščių, E ir B grupės vitaminų bei įvairių mineralų“, – vardija konsultantė.

Po plaukų priežiūros procedūrų, išsiplovus plaukus svarbu leisti jiems natūraliai išdžiūti. Tačiau jeigu tam trūksta laiko, galima naudoti joninį plaukų džiovintuvą – jis ne tik džiovina, bet ir iš dalies kondicionuoja plaukus. Tokie džiovintuvai, pasak specialistės, skleidžia neigiamų jonų srovę, dėl kurios plaukai mažiau elektrinasi.

„Jei visgi dar lieka nors kelios minutės, venkite plaukų džiovinimo džiovintuvu iki galo, leiskite plaukams pabaigti džiūti natūraliai. Plaukus šukuokite retomis, natūralios medienos, pavyzdžiui, kedro šukomis, šepetys turėtų būti iš natūralių šerelių. Eidami į lauką nepamirškite kepurės, kuri viduje turėtų būti padengta švelnia natūralia medžiaga“, – pataria D. Kačergienė. 

Plaukų priežiūra prasideda nuo vidaus  

Konsultantės teigimu, norint turėti sveikus ir gražius plaukus, būtina tinkamai maitintis – valgyti pakankamai daržovių, vaisių, žuvies, mėsos, rauginto pieno produktų, pilno grūdo avižinių dribsnių, grikių. Šiuose produktuose gausu vitaminų ir mikroelementų: vitaminų A, C, E, B, vario, cinko, seleno, jodo, geležies fosforo ir kt.

„Jei pakoregavus mitybą ir patobulinus plaukų procedūras, nesulaukiate norimų rezultatų, siūlyčiau įsigyti maisto papildų, skirtų specialiai plaukų, odos ir nagų priežiūrai“, – rekomenduoja ji. 

„Gintarinės vaistinės“ konsultantė Dalia Kačergienė pataria plaukų kaukę pasigaminti namuose ir dalijasi keliais natūraliais receptais:

  • Medaus kaukė. Medų sumaišykite su simondsijos aliejumi (tinka bet kuris bazinis kosmetinis aliejus) santykiu 1:1. Visą mišinį užtepkite ant šaknų ir po 20 min plaukus išplaukite švelniu šampūnu.
  • Sausų plaukų kaukė. 1 arbatinį šaukštelį argano arba alyvuogių aliejaus sumaišykite su kiaušinio tryniu. Plaukų kaukę palaikykite 15–20 min, išplaukite plaukus švelniu šampūnu ir šiltu vandeniu.
  • Riebių plaukų kaukė. 1 arbatinį šaukštelį kanapių sėklų aliejaus sumaišykite su kiaušinio baltymu. Plaukų kaukę palaikykite 15–20 min, išskalaukite plaukus šiltu vandeniu ir išplaukite juos švelniu šampūnu.
  • Kanapių sėklų aliejaus kaukė. 1 arbatinį šaukštelį aliejaus pašildykite 30°C temperatūros vandens vonelėje, užtepkite ant galvos. Plaukus iššukuokite retomis, medinėmis šukomis ir užsimaukite polietileninę kepurę. Po 2 val. plaukus gerai išplaukite švelniu šampūnu.

 

Šaltojo sezono palydovas – įsielektrinę plaukai: kokios priemonės efektyviausios?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 15 Dec 2020 08:31:02 +0200
<![CDATA[Peršalimo ligos: Antrą savaitę registruojamas didžiausias sergamumas Jonavos rajone]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/persalimo-ligos-antra-savaite-registruojamas-didziausias-sergamumas-jonavos-rajone https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/persalimo-ligos-antra-savaite-registruojamas-didziausias-sergamumas-jonavos-rajone Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 50-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 47,3 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Antrą savaitę registruojamas didžiausias sergamumas Jonavos rajone – 60,1 atvejis 10 000 gyventojų per savaitę.

Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose išaugo 4 proc., buvo užregistruoti 3 gripo atvejai. Vaikai sudaro 25 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 50-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nėra.

49 sav.(lapkričio 30–gruodžio 6 d.) sergamumas Jonavos rajone - 244 atvejai ir tai sudarė 59,6 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. 50 sav. (gruodžio 7– 13 d.) susirgusiųjų – 246 jonaviečiai ir tai sudarė 60,1 atv. 10 000 gyventojų per savaitę. Per dvi savaites gripo atvejų neregistruota. 

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra 1,4 kartus mažesnis. Pernai 50-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 68,4 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti 34 gripo atvejai. Vaikai sudarė 56 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro-lašeliniu būdu.

Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Į kito žmogaus organizmą virusas patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val. (vidutiniškai 48 val.).

Sezonine gripo vakcina pasiskiepyti rekomenduojama rudens-žiemos mėnesiais. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.  Specialistai primena, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama gripo vakcina gali pasiskiepyti asmenys, priklausantys šioms rizikos grupėms: 65 m. ir vyresni asmenys; nėščiosios; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais (taip pat ir vaikai); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, odontologai.

Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Parengta pagal NVSC inf. 

Peršalimo ligos: Antrą savaitę registruojamas didžiausias sergamumas Jonavos rajone

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 14 Dec 2020 16:41:07 +0200
<![CDATA[Lietuvą pasiekė trečioji gripo vakcinos siunta]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuva-pasieke-trecioji-gripo-vakcinos-siunta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuva-pasieke-trecioji-gripo-vakcinos-siunta Šią savaitę į Lietuvą atkeliavo trečioji paskutinė šio sezono gripo vakcinos siunta – 37 tūkst. dozių. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis įsigyti skiepai skirti rizikos grupės asmenims.

Gautoji siunta jau pradėta dalyti šalies gydymo įstaigoms. Planuojama, kad jau antroje savaitės pusėje pacientai galės kreiptis dėl galimybės pasiskiepyti. Pirmoji gripo skiepų siunta – 108 tūkst. dozių, į Lietuvą atkeliavusi dar rugsėjo pabaigoje, antroji – 100 tūkst. dozių – lapkričio pradžioje.

„Gripo vakcinos poreikis pasaulyje šį sezoną neįtikėtinai didelis. Ligonių kasų specialistai įdėjo daug pastangų, kad būtų nupirktas maksimalus vakcinos kiekis ir laiku pristatytas į Lietuvą", –  sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Rengdamasi sudėtingam šių metų gripo sezonui, kurį dar labiau apsunkina koronaviruso plitimas, VLK iš viso nupirko beveik 245 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių – net 45 proc. daugiau nei pernai. Tam iš PSDF prireikė daugiau nei 2,3 mln. eurų.  VLK nupirktą gripo vakciną iš viso gavo per 500 gydymo įstaigų. Sutartis su ligonių kasomis turinčios įstaigos šios vakcinos gauna tiek, kiek dozių pačios yra suplanavusios ir užsisakiusios.  

Specialistai primena, kad PSDF lėšomis apmokama gripo vakcina skirta tiems asmenims, kurie turi teisę būti skiepijami nemokamai. Šiuo metu Lietuvoje nemokamai nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.), nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis. Kaip jau ne kartą skelbta, šiemet dėl suprantamų priežasčių vakcinavimo prioritetas teikiamas medicinos darbuotojams. 

Skiepų svarbą sudėtingu metu ypatingai akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacija, žinomi Lietuvos medikai bei epidemiologai. Dėl skiepų gyventojai kviečiami kreiptis į savo šeimos gydytojus.​

VLK inf.

Piktochart nuotr.

Lietuvą pasiekė trečioji gripo vakcinos siunta

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 09 Dec 2020 08:17:36 +0200
<![CDATA[Jonavos rajone registruotas didžiausias sergamumas peršalimo ligomis ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-registruotas-didziausias-sergamumas-persalimo-ligomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-registruotas-didziausias-sergamumas-persalimo-ligomis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 49-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 45,7 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Jonavos rajone – 59,6 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę.

Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose išaugo 3,2 proc., buvo užregistruota 10 gripo atvejų. Vaikai sudaro 26 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 49-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nėra.

 

Lentelė. Sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje 2020 m. 48–49-ąją metų savaitę:

                                  48 sav. (lapkričio 23–29 d.)              49 sav. (lapkričio 30–gruodžio 6 d.)

 

NVSC aptarnaujamos teritorijos savivaldybės

Gripo atvejų sk.

Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

Rodiklis 10tūkst. gyventojų per savaitę

Gripo atvejų sk.

Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

Rodiklis 10tūkst. gyventojų per savaitę

Kauno miesto

1

1507

51,5

6

1548

52,9

Kauno rajono

2

237

24,7

3

196

20,5

Kėdainių rajono

0

250

55,5

0

216

48,0

Jonavos rajono

0

243

59,4

0

244

59,6

Kaišiadorių rajono

0

82

27,9

0

118

40,2

Prienų rajono

0

69

27,0

0

132

51,6

Birštono

1

10

24,8

1

5

12,4

Raseinių rajono

1

101

32,6

0

120

38,8

Iš viso:

5

2499

44,3

10

2579

45,7

 

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra  mažesnis. Pernai 49-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 68,0 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti 25 gripo atvejai. Vaikai sudarė 58 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro-lašeliniu būdu.

Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Į kito žmogaus organizmą virusas patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val. (vidutiniškai 48 val.).

Sezonine gripo vakcina pasiskiepyti rekomenduojama rudens-žiemos mėnesiais. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.  Specialistai primena, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama gripo vakcina gali pasiskiepyti asmenys, priklausantys šioms rizikos grupėms: 65 m. ir vyresni asmenys; nėščiosios; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais (taip pat ir vaikai); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, odontologai.

Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

NVSC inf.

 

Jonavos rajone registruotas didžiausias sergamumas peršalimo ligomis

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 08 Dec 2020 10:17:35 +0200
<![CDATA[Viena netektis traumuojančiai paveikia bent 10 aplinkinių: kas gali padėti jiems?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/viena-netektis-traumuojanciai-paveikia-bent-10-aplinkiniu-kas-gali-padeti-jiems https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/viena-netektis-traumuojanciai-paveikia-bent-10-aplinkiniu-kas-gali-padeti-jiems Artimo savižudybė vakarietiškoje kultūroje smarkiai paveikia apie 10 žmonių, skaičiuoja netektis ir traumas tyrinėjantys psichologai. Tačiau vieno žmogaus katastrofą dešimčių kančia gali paversti ir mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, išprievartavimas ar žmogaus dingimas. Tai – tik dalis situacijų, į kurias reaguoti ir padėti pasirengusios „Krizių įveikimo centro“ Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos. Tačiau gyventojams trūksta žinių, kur kreiptis, nepadeda ir nemažos žmonių dalies įsitikinimas, kad kreiptis psichologinės pagalbos – gėda.

„Tokie dideli sukrėtimai, kaip smurtinės mirtys, žūtys avarijose ar ūmios psichozės neišvengiamai paliečia artimuosius ir bendruomenes bei gali sukelti itin skausmingas kone masines traumas. Neretai susitelkiame į auką ir pamirštame, kad jos netektis aplink save sukūrė dešimtis aukų. „Krizių įveikimo centro“ mobiliosios psichologinių krizių komandos jau ne vienerius metus yra pasirengusios reaguoti į tokias situacijas ir padėti artimiesiems bei bendruomenėms, o iki metų pabaigos Vilniaus bei Kauno apskrityse bei rajonuose šios paslaugos gyventojams finansuojamos valstybės lėšomis. Numatytas paslaugų tęstinumas ir plėtra 2021 metais“, – sako klinikinė psichologė, „Krizių įveikimo centro“ projekto vadovė Ingrida Bobinienė.

Pasak jos, pirmoji psichologinė krizių įveikimo komandos pagalba asmeniui ar jo artimiesiems gali padėti išgyventi, geriau suprasti krizinius jausmus, patarti, kaip artimieji ar bendruomenė gali padėti labiausiai paveiktiems žmonėms.

Kai nelaimingas atsitikimas ar kitas krizinis įvykis nutinka organizacijoje, krizių įveikimo komandos konsultacijos gali padėti efektyviau suvaldyti krizę bei išvengti galimų neigiamų pasekmių, kai neišspręstos krizės chronizuojasi: prastėja psichologinis klimatas organizacijoje, mažėja jos narių pasitikėjimas vadovais, motyvacija ir įsitraukimas, silpnėja tarpusavio ryšiai, didėja pasiimamų nedarbingumo pažymėjimų skaičius ar išėjimai iš darbo.

Per metus – dešimtys tūkstančių susiduria su kriziniais įvykiais

I. Bobinienė atkreipia dėmesį, kad traumuojančių įvykių metu ne visada sugebame įvertinti mastą, kiek žmonių įvykis palietė, galėjo sukelti sunkių psichologinių išgyvenimų.

Statistikos departamento duomenimis,2019-aisiais bendras išorinės mirties priežasčių skaičius Lietuvoje siekė 2395 atvejus. Tai – žūtys gaisruose, smurtinės mirtys, savižudybės bei kiti atvejai.

„Jei galvotume apie tai, kad kiekvienas toks atvejis paliečia bent 10 aplinkinių, tai per metus skaičiuotume apie 30 tūkst. krizinio įvykio paveiktų žmonių Lietuvoje. Na, o jei pridėtume tuos atvejus, kai kilo grėsmė sveikatai ar gyvybei, tačiau žmogus nežuvo ar nenusižudė, šis skaičius padidėtų dar bent keletą kartų“, – sako psichologė.

Ne visi ryžtasi kreiptis pagalbos

Dalį šių dešimčių tūkstančių dėl įvairių priežasčių įvykis paliečia ypač skaudžiai, tačiau tinkamos pagalbos dažnai nesulaukia. Ir todėl, kad neturi žinių, kur gali kreiptis, ir dėl vis dar neišnykusios psichologo paslaugų stigmos. Kaip rodo praėjusiais metais „KOG instituto“ drauge su „Krizių įveikimo centru“ atliktas šalies gyventojų tyrimas, mažiau nei pusė – 47 proc. lietuvių mano, kad kreiptis psichologinės pagalbos yra normalu. Kiti gi turi abejonių arba, dar blogiau, laiko tai gėdingu dalyku bei yra įsitikinę, kad su savo psichologinėmis problemomis privalo susidoroti patys.

„Dalis žmonių psichologines krizes iš tiesų įveikia savo jėgomis ir su artimųjų pagalba, bet kai krizė yra ne paprasta, o tokia komplikuota, kaip nužudymas, savižudybė, žūtis, yra didesnė tikimybė, kad krizė užsitęs ir gali turėti pasekmių asmens psichikos ir netgi fizinei sveikatai. Žmones gali ilgai lydėti stiprūs jausmai, baimė, gėda, potrauminio streso simptomai, kurie prisideda prie gyvenimo kokybės prastėjimo, darbingumo mažėjimo“, – kalba I. Bobinienė.

Pasak jos, krizinė pagalba, edukacija apie streso įveiką, pagalbos būdus sau ir kitiems gali sušvelninti stresines reakcijas, padėti žmogui išgyventi krizę, o organizacijai – optimaliau funkcionuoti tiek kriziniu laikotarpiu, tiek ir po jo.

Kada gali padėti mobiliosios krizių įveikimo komandos

„Neretai žmonės sunkiai identifikuoja, ar iškilusi situacija jau yra ta krizė, kada būtų galima kreiptis į specialistus ar pasitelkti Mobiliąją psichologinių krizių įveikimo komandą. Tačiau kai kažkoks įvykis stipriai sukrečia, kai atsiranda jausmas, kad turimų resursų nepakanka grįžti į vėžes, galima galvoti, kad tai – ta situacija. Tai yra ne žinojimas, o patyrimas“, – aiškina I. Bobinienė.

Dažniausiai psichologinių krizių įveikimo komandą verta pasitelkti visais atvejais, kai nutinka krizinis įvykis, susijęs su realia arba suvokiama grėsme sveikatai arba gyvybei. Pavyzdžiui, žmogaus savižudybė, nužudymas, nelaimingas atsitikimas ar netikėta mirtis darbe, išprievartavimas, žmogaus dingimo atvejis, gaisro atvejis, kai sudega gyvenamasis namas, smurto atvejis įstaigoje tarp darbuotojo ir kliento.

Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų pagalba tokiais atvejais teikiama paveiktiems asmenims, šeimoms, bendruomenėms ir darbo kolektyvams užsakovo gyvenamojoje arba darbo vietoje. Nuotoliniu būdu pagalba teikiama tik tuomet, kai pagalbą skambinančiajam ar jo aplinkai teikti reikia nedelsiant bei tuomet, kai pagalbos teikimas gyvai negalimas dėl karantino suvaržymų, paslaugų gavėjų saviizoliacijos.

integrity inf.

pixabay.com nuotr

Viena netektis traumuojančiai paveikia bent 10 aplinkinių: kas gali padėti jiems?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Nov 2020 09:08:49 +0200
<![CDATA[Jonavos r. padaugėjo sergančiųjų peršalimo ligomis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-r-padaugejo-serganciuju-persalimo-ligomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-r-padaugejo-serganciuju-persalimo-ligomis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 47-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 45,3 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kaune – 56,6 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę.

Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose išaugo 18 proc., buvo užregistruoti 6 gripo atvejai. Vaikai sudaro 28 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 47-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nėra. 

46 sav. (lapkričio 9–15 d.) Jonavos rajone peršalimo ligomis sirgo 166 asmenys ir tai sudarė 40,6 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. 47 sav. (lapkričio 16–22 d.) ŪVKTI atvejų registruota 224 ir tai sudarė 54,7 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Per minėtas dvi savaites gripo atvejų Jonavos rajone nefiksuota.  

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra mažesnis. Pernai 47-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 56,2 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Buvo užregistruota 11 gripo atvejų. Vaikai sudarė 58 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro-lašeliniu būdu.

Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Į kito žmogaus organizmą virusas patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val. (vidutiniškai 48 val.).

Specialistai primena, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama gripo vakcina gali pasiskiepyti asmenys, priklausantys šioms rizikos grupėms: 65 m. ir vyresni asmenys; nėščiosios; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais (taip pat ir vaikai); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, odontologai.

Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Jonavos r. padaugėjo sergančiųjų peršalimo ligomis

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 24 Nov 2020 09:39:08 +0200
<![CDATA[Nuo šiol tekstilės gaminiuose bus naudojama mažiau pavojingų medžiagų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-siol-tekstiles-gaminiuose-bus-naudojama-maziau-pavojingu-medziagu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-siol-tekstiles-gaminiuose-bus-naudojama-maziau-pavojingu-medziagu Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo draudimas Europos Sąjungos rinkai tiekti drabužius ar su jais susijusius aksesuarus, avalynę ir tekstiles gaminius, kuriuose yra kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai medžiagos. 

Naujas draudimas, priimtas Europos Komisijai pakeitus REACH reglamento XVII priedą, taikomas tiek ES gaminamiems, tiek į ES importuojamiems tekstilės produktams. Kiekviena medžiaga, kurios naudojimas apribojamas, skiriasi savo savybėmis, todėl didžiausios koncentracijos ribos nurodytos atskirai kiekvienai medžiagai arba medžiagų grupei.

Kai kurios iš tekstilės pramonėje naudojamų cheminių medžiagų yra ypač pavojingos žmogaus sveikatai, nes gali sukelti vėžį, DNR pakitimus bei pakenkti reprodukcinei sistemai. Šių medžiagų poveikį vartotojai patiria po sąlyčio su oda arba įkvėpus.

Cheminės medžiagos tekstilės pramonėje naudojamos norint gaminiui suteikti tam tikrų savybių. Pavyzdžiui, naudojant biocidus siekiama neleisti pelėsiui daugintis ant batų, dažus – suteikti drabužiams tam tikras spalvas, o vandeniui atsparias medžiagas – padaryti lauke dėvimus gaminius praktiškesniais. Kartais specialių cheminių medžiagų dedama siekiant užtikrinti, kad ilgai transportuojami drabužiai nesusiglamžytų, o kai kuriuose drabužiuose ir avalynėje yra bakterijas naikinančių medžiagų, šalinančių blogą kvapą.

Tekstilės pramonė vis dažniau yra skatinama keisti naudojamas pavojingas chemines medžiagas saugesnėmis alternatyvomis. Europos Komisija naująjį apribojimą priėmė 2018 m. Tikimasi, jog įsigaliojęs draudimas apsaugos Europos piliečių sveikatą nuo cheminių medžiagų keliamos nepriimtinos rizikos.

Aplinkos apsaugos agentūros inf. ir nuotr. 

Nuo šiol tekstilės gaminiuose bus naudojama mažiau pavojingų medžiagų

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 Nov 2020 11:39:56 +0200
<![CDATA[PSO perspėja dėl vaistams atsparios gonorėjos pasekmių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pso-perspeja-del-vaistams-atsparios-gonorejos-pasekmiu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pso-perspeja-del-vaistams-atsparios-gonorejos-pasekmiu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atkreipia dėmesį, kad pasaulyje didėja atsparios vaistams gonorėjos plitimas, kuris gali turėti neigiamų pasekmių lytinei ir reprodukcinei sveikatai. Pasak PSO, dėl vaistams atsparios gonorėjos gali išsivystyti ūminiai uždegimai, nevaisingumas, o pastojusios moterys gali susidurti su savaiminiais persileidimais ir kitomis komplikacijomis. Gonokokinė infekcija gali būti perduota naujagimiams ir sukelti sunkia akių infekciją, galinčia  baigtis apakimu.

Gonorėjos antimikrobinis atsparumas prailgina ligos trukmę, padidina komplikacijų riziką bei didina ligos finansinę naštą. Pažymėtina, kad daugeliui vaistų atspari gonorėja plinta sparčiau.

Kokios priežastys lemia gonorėjos antimikrobinį atsparumą?

Gonorėjos atsparumo išsivystymui reikšmės turi įvairūs veiksniai: neribojamas antimikrobinių preparatų įsigijimas, netinkamas jų skyrimas ir perteklinis vartojimas.  Taip pat atsparumui įtakos turi gonorėjos sukėlėjo genetinės mutacijos. Ekstragenitalinės (tiesiosios žarnos ir ryklės) gonokokinės infekcijos, dažniausiai nustatomos vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, vaidina svarbų vaidmenį vaistams atsparių padermių išsivystyme, kadangi gonorėjos sukėlėjai sąveikauja su kitais tose kūno vietose persistuojančiais mikroorganizmais.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per penkerius metus (2012–2016) užsikrėtusiųjų gonorėja skaičius pasaulyje patrigubėjo iki 86 milijonų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis (angl. ECDC), 2018 metais ES/EEE šalyse nustatyta daugiau nei 100 tūkst. gonorėjos atvejų – 12 proc. daugiau nei 2017 m. Sergamumo rodiklis per penkerius metus (2014–2018) padidėjo 55 proc. (nuo 17 iki 26,4 atvejo 100 tūkst. gyv.). Aukštas ir vis dar didėjantis sergamumas gonorėja ES/EEE šalyse rodo besitęsiančią rizikingą lytinę elgseną. Tai ypač kelia susirūpinimą dėl didėjančio gonokokų atsparumo azitromicinui – vienam iš pagrindinių antibiotikų, naudojamų gonorėjos gydymui. ECDC duomenimis, keliems vaistams atsparios gonorėjos padermės nustatytos Kanadoje, Danijoje, Airijoje, Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje, iš kurių pastarosiose dvejose – ypač atspari gonorėja. Duomenų apie vaistams atsparios gonorėjos plitimą Lietuvoje nėra.

Supratimo apie antimikrobines medžiagas savaitė kasmet vyksta lapkričio 18–24 dienomis. 2020 metų savaitės šūkis „Antimikrobinės medžiagos: elkitės atsakingai“, o sveikatos priežiūros sektoriui skirta tema „Vieningai išsaugoti antimikrobines medžiagas“.

 Patikimos informacijos apie gonorėją ieškokite ULAC svetainėje čia

ULAC inf. ir nuotr. 

PSO perspėja dėl vaistams atsparios gonorėjos pasekmių

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 Nov 2020 11:14:23 +0200
<![CDATA[10 klausimų apie politabletes: „išmanusis“ vaistas, gydantis dvi ligas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/10-klausimu-apie-politabletes-ismanusis-vaistas-gydantis-dvi-ligas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/10-klausimu-apie-politabletes-ismanusis-vaistas-gydantis-dvi-ligas Lietuvoje kas trečiam pacientui diagnozuojamas padidintas kraujo spaudimas, o pastarojo palydovas neretai yra ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Tokiems pacientams gydytojai paprastai skiria du ar daugiau skirtingų medikamentų, kurių vartojimas dažnam sukelia sunkumų – žmonės pamiršta medikamentus vartoti ar vartoja nereguliariai. Išeitis tokioje situacijoje galėtų būti pakankami nauja medikamentų forma – kardiologų „išmaniosiomis“ pakrikštytos politabletės. Apie politabletes kalbame su Lietuvos širdies asociacijos prezidente doc. Sigita Glaveckaite.

Kas yra politabletė?

Terminas „politabletė“ apibūdina tabletę, kurioje yra kelios skirtingos veikliosios medžiagos, vienu metu gydančios dvi skirtingas ligas, pavyzdžiui, mažinančios kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje. Politabletė kartais vadinama anglų kalbos svetimybe „polipilu“ arba sudėtiniu vaistu.

Kokie vaistai sudaro politabletę?

Politabletę sudaro kelių vaistų deriniai. Politabletėje, kuri yra skirta arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai gydyti, yra cholesterolio kiekį kraujyje mažinantis statinas ir kraujo spaudimą mažinantis (antihipertenzinis) vaistas.

Ar politabletė gydo širdies ir kraujagyslių ligas bei apsaugo nuo jų komplikacijų?

Taip, politabletė yra skirta padidėjusiam kraujo spaudimui bei padidėjusiai cholesterolio koncentracijai kraujyje mažinti, o tuo pačiu ir apsaugai nuo širdies bei kraujagyslių ligų komplikacijų. Gydytojų įsitikinimu, vartojant politabletes galima reikšmingai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų, tokių kaip miokardo infarktas ar insultas, riziką.

Kodėl geriau rinktis vieną politabletę, o ne dvi atskiras tabletes?

Gydytojų bendruomenė išskiria kelias priežastis. Pirma, kuriant politabletę, į ją sudedamos geriausiai tarpusavyje derančios veikliosios medžiagos, t. y. pašalinama rizika, kad gydytojo paskirti atskiri vaistai nederės tarpusavyje.

Antra, sumažinus paciento vartojamų tablečių kiekį pagerėja paskirto gydymo režimo laikymasis. Apklausos rodo, kad gydymo režimo, kuomet reikia vartoti vieną tabletę, nesilaiko tik maždaug vienas iš trisdešimties pacientų, o kai reikia vartoti dvi tabletes, režimo nesilaiko jau vienas iš penkių pacientų.

Trečia priežastis yra ta, kad geresnis vaistų vartojimas miokardo infarkto ir insulto riziką sumažina perpus. Be to, politabletės vartojimas pacientui patogesnis, nes vietoje dviejų skirtingų tablečių jam tereikia išgerti vieną.

Ar politabletės nauda pagrįsta moksliniais tyrimais?

Tyrimai rodo, kad net dviem trečdaliams hipertenzija ir dislipidemija sergančių pacientų nepavyksta pasiekti šių ligų gydymo tikslų. Viena dažniausių priežasčių, kodėl nepasiekiame gydymo tikslų, yra netinkamai vartojami vaistai. Praėjus vos pusei metų nuo gydymo pradžios, kiek daugiau nei trečdalis pacientų vartoja vaistus taip, kaip paskyrė gydytojas. Prabėgus vieneriems metams nuo gydymo pradžios, net du iš trijų hipertenzija sergančių pacientų nevartoja vaistų pagal gydytojo rekomendacijas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vartojant politabletes vaistų suvartojimas pagerėja daugiau nei perpus – net 58 procentais.

Ar politabletėje esančių veikliųjų medžiagų kiekiai yra skirtingi?

Atskirose politabletėse gali būti skirtingi veikliųjų medžiagų kiekiai, todėl svarbu, kad geriausiai jums tinkantį veikliųjų medžiagų santykį parinktų gydytojas. Politabletės yra sukurtos taip, kad būtų galima pritaikyti jose esančių veikliųjų medžiagų dozių derinius įvairių pacientų poreikiams, taip individualizuojant gydymą.

Kaip vartoti politabletę?

Paprastai užtenka išgerti vieną politabletę per dieną, nebent gydytojas nurodė kitaip.

Ar politabletė turi šalutinį poveikį?

Šalutinį poveikį gali sukelti bet koks vaistas. Ne išimtis ir politabletės, tačiau jų šalutinis poveikis pasireiškia labai retai.

Ar politabletė yra kompensuojamas vaistas?

Taip, šiuo metu Lietuvoje skiriamos politabletės yra įtrauktos į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Kaip pacientui pradėti vartoti politabletę?

Politabletės yra receptiniai vaistai, todėl dėl jų vartojimo pirmiausia pacientas turi kreiptis į savo gydytoją ir pasiteirauti, ar politabletė būtų jam tikslinga. Jei pacientui nustatytas tiek kraujo spaudimo, tiek ir cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas, gydytojas, apsvarstęs ir įvertinęs visas aplinkybes, gali skirti kompensuojamą politabletę.

 

 

Ideaprima inf. ir nuotr.

10 klausimų apie politabletes: „išmanusis“ vaistas, gydantis dvi ligas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2020 10:47:24 +0200
<![CDATA[Tarp aktyviausių iniciatyvoje „Aktyviai, draugiškai, sveikai 2020“ - Jonavos ugdymo įstaigų bendruomenės ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tarp-aktyviausiu-iniciatyvoje-aktyviai-draugiskai-sveikai-2020---jonavos-ugdymo-istaigu-bendruomenes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tarp-aktyviausiu-iniciatyvoje-aktyviai-draugiskai-sveikai-2020---jonavos-ugdymo-istaigu-bendruomenes Šiandieninei ugdymo įstaigai teko susidurti su nemažais iššūkiais. Šių metų pradžioje prasidėjusi kova su COVID-19 pandemija privertė ugdymo įstaigų bendruomenės narius pradėti dirbti nuotoliniu būdu, įdėti daug pastangų, kad vaikai galėtų sklandžiai mokytis namuose, patirtų kuo mažiau streso ir įtampos. Kaip niekad svarbu tapo laikytis asmens higienos, saugaus atstumo, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, kartu stiprinti imunitetą, stengtis išlikti sveikam.

Siekdami skatinti su sveikata susijusių mokinių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras antrą kartą organizavo iniciatyvą „Aktyviai, draugiškai, sveikai“.

Aktyviausios – Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos miestų, Jonavos, Mažeikių ir Kėdainių rajonų savivaldybių ugdymo įstaigų bendruomenės.

Iniciatyva „Aktyviai, draugiškai, sveikai“ – tai savanoriškas Lietuvos mokyklų bendruomenių renginys, kurio tikslas – atkreipti mokyklų bendruomenių (ypač mokinių) dėmesį į sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo svarbą. Šią iniciatyvą buvo siūloma vykdyti 2020 m. rugsėjo–spalio mėnesiais, kiekvieną savaitę skiriant vienai (įstaigai aktualiai) sveikatinimo temai: pavyzdžiui, pirmą savaitę – judėjimo galiai, antrą – asmens ir burnos higienos svarbai, trečią – vaisių ir daržovių vartojimui skatinti ir t. t. Iniciatyvos metu rekomenduota naudoti pačius įvairiausius sveikatos žinių perdavimo, įgūdžių ir įpročių formavimo būdus bei metodus, atitinkančius bendruomenės narių, ypač mokinių, amžių ir pasirengimo lygį.

Siekiant sėkmingai įgyvendinti iniciatyvą buvo pakoreguotos jos organizavimo rekomendacijos, atnaujintos nuorodos. Iniciatyvos metu bendruomenėms rekomenduota įgyvendinti šias temas: judėjimo galia, vaisių, daržovių nauda sveikatai, klimatas ir sveikata, sužalojimų prevencija, asmens ir burnos higienos svarba, miego ir tylos galia, saugumas kelyje, žalingų įpročių prevencija, pagalba sau ir draugui.

Iniciatyvos organizatoriams buvo neramu, kad įstaigos nenorės ar negalės jungtis prie iniciatyvos, tačiau galime pasidžiaugti, kad renginius organizavo ir jų aprašymus pateikė 86 ugdymo įstaigos iš 26 savivaldybių (iš jų 56 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 1 profesinio rengimo centras ir 29 bendrojo lavinimo įstaigos).

Aktyviausios – Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos miestų, Jonavos, Mažeikių ir Kėdainių rajonų savivaldybių ugdymo įstaigų bendruomenės.

Šiai metais iniciatyvos organizavimą apsunkino tai, kad renginiai turėjo būti organizuojami vadovaujantis ekstremaliosios situacijos vadovo sprendimais. Todėl beveik visos veiklos persikėlė į lauką, labai sumažėjo dalyvių skaičius, nes į renginius nebuvo kviečiami šeimų nariai, partneriai iš kitų ugdymo įstaigų. Tačiau viską kompensavo geras oras, kuris prisidėjo prie bendruomenių kūrybinių idėjų įgyvendinimo.

Judėjimo savaitės metu tiek mokiniai, tiek mokytojai stengėsi kuo daugiau judėti, skaičiavo žingsnius, šoko pagal muziką mėgdžiodami judesius ekrane, bėgiojo ir žaidė įvairius žaidimus lauke, važinėjosi riedučiais, riedlentėmis, dviračiais, mokėsi tempimo pratimų ant jogos kilimėlių, įsirenginėjo lauko klases.

Įgyvendindami asmens ir burnos higienos temą, visuomenės sveikatos specialistai vedė užsiėmimus, kurių metu buvo kalbama ir diskutuojama apie virusus ir jų plitimą, kaip galima užsikrėsti COVID-19, kokios apsaugos priemonės svarbiausios. Buvo aiškinamasi, kas sukelia gripą, kaip reikia saugotis, kad neužsikrėstume nuo kitų ir kokios gripo profilaktinės priemonės. Su bakterijų miltelių pagalba buvo vykdomi eksperimentai: po UV šviesa buvo stebima, kaip plinta bakterijos, jeigu žmogus sulaiko čiaudulį delnais ir neplovęs rankų liečia kitus žmones.

Įgyvendinant temą „Vaisių ir daržovių nauda sveikatai“ pradinukai buvo skatinami ieškoti sveikatai palankių receptų, vėliau vaikai juos aptarė klasėse ir keletą galėjo išbandyti (eksperimentavo su vaisiais, gamino salotas). Kai kurių įstaigų bendruomenės organizavo išvykas į ekologinius ūkius, kur mokiniai susipažino, kaip auginamos daržovės ir vaisiai, kaip spaudžiamos sultys, rūšiuojamos daržovės. Vaikai virė arbatas iš lietuviškų vaistažolių, rengė paskaitas, taip minėdami garsios lietuvių vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės gimimo 100-metį.

Šiai metais daug dėmesio buvo skirta ir klimato ir sveiktos temai. Visuomenės sveikatos specialistai rengė pranešimus apie klimato kaitos pokyčių daromą įtaką vabzdžiams ir erkėms, erkių platinamas ligas ir kaip nuo jų apsisaugoti. Vyresni mokiniai mokėsi įvaldyti meteorologines stotis, vykdė stebėjimus ir pildė duomenų protokolus. Taip pat daug kalbėta apie atliekų rūšiavimą, organizuotos aplinkos švarinimo dienos.

Prie iniciatyvos aktyviai prisidėjo policijos komisariato pareigūnai, kurie padėjo mokiniams pasikartoti saugaus eismo taisykles, dalijo atšvaitus. Susitikimuose su priešgaisrinės apsaugos inspektoriais aptarta, kaip reikia saugotis nuo gaisro. Visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys mokyklose, mokė mokinius suteikti pirmąją pagalbą, padėti draugui užspringus ar susižeidus.

Tylos ir miego savaitės metu mokiniai organizavo tylos valandėles, diskutavo, kodėl tyla tokia svarbi, skambant relaksacinei muzikai kūrė aplikacijas ir piešė ramybės pilnus namus ar mokyklas, grupėse ir klasėse mokytojos su mokiniais kūrė ramybės kampelius, kuriuose mokiniai galėdavo pabūti tyloje, pailsėti ar net pamedituoti. 

Iniciatyvos organizatoriai pagal ugdymo įstaigų bendruomenių pateiktus renginio aprašymus atrinko 10 iniciatyvos „Aktyviai, draugiškai, sveikai“ nugalėtojų:

1. Birštono gimnazija;

2. Jonavos pradinė mokykla;

3. Klaipėdos lopšelis-darželis „Bangelė“;

4. Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyrius;

5. Panevėžio lopšelis-darželis „Kastytis“;

6. Šiaulių „Juventos“ progimnazija;

7. Tauragės Jovarų pagrindinė mokykla;

8. Telšių lopšelis-darželis „Berželis“

9. Vilkaviškio Pilviškių „Santakos“ gimnazija;

10. Vilniaus Taikos progimnazija. 

Iniciatyvos „Aktyviai, draugiškai, sveikai 2020“ fotoreportažas „Facebook“ paskyroje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus informacija

Tarp aktyviausių iniciatyvoje „Aktyviai, draugiškai, sveikai 2020“ -  Jonavos ugdymo įstaigų bendruomenės

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 12 Nov 2020 08:33:51 +0200
<![CDATA[VVKT: Vaistai – ne saldainiai, juos turime vartoti atsakingai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vvkt-vaistai---ne-saldainiai-juos-turime-vartoti-atsakingai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vvkt-vaistai---ne-saldainiai-juos-turime-vartoti-atsakingai Vis smarkiau įsisiūbuojant antrajai koronoviruso bangai bei vis labiau įsigalint šaltajam metų sezonui, o kartu su juo ir įvairiausių infekcinių ligų atakoms, itin svarbu vaistus vartoti atsakingai. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai atkreipia dėmesį, kad vartodami vaistus savarankiškai ir nesitardami su gydytoju ar vaistininku, žmonės neretai daro klaidų. Kokios dažniausios?

Net ir paprasčiausia sloga gali komplikuotis į rimtą ligą

Nors paskutiniuoju metu dėl epidemiologinės situacijos šalyje patekti pas šeimos gydytoją nėra paprasta, su specialistu dėl prastos savijautos visada galima pasikonsultuoti per nuotolį. Informacijos apie nuotolinę konsultaciją reikėtų ieškoti gydymo įstaigos interneto svetainėje ar pasiskambinus į įstaigą telefonu. Nemažai žmonių skaudančią gerklę, varvančią nosį, kosulį ir kitus viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus pirmiausia gydosi patys, vartoja vienokių ar kitokių nereceptinių vaistų. Tai nėra blogai, jei nusiskundimai dėl sveikatos menki ir po kelių dienų praeina savaime. Kas kita, jei nemalonūs pojūčiai neišnyksta, o būklė tik prastėja. Tokiu atveju būtina gydytojo pagalba, galbūt reikia atlikti kraujo ar kitus tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, paskirti reikiami vaistai, aptarta, kaip ir kiek ilgai pastaruosius vartoti. 

Dėmesio! Visuose nereceptinių vaistų pakuočių lapeliuose taip pat pabrėžiama, kad preparatu be gydytojo ar vaistininko konsultacijos, galima gydytis ne ilgiau nei kelias dienas.

Paskirti vaistai vartojami bet kaip 

Prieš pradedant vartoti gydytojo paskirtą ar vaistininko rekomenduotą vaistą, būtina tiksliai žinoti: kas geriama, kada vaistas geriamas – prieš valgį ar po valgio, kiek kartų per dieną, kaip ilgai jį reikia vartoti, kokių ir kada galima tikėtis rezultatų, kokios galimos šalutinės reakcijos ir pan. Ši informacija pateikiama pakuotės lapelyje, kurį būtina perskaityti prieš pradedant vartoti vaistą, taip pat Tarnybos interneto svetainėje. Tereikia paspausti šią nuorodą https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications  ir į paieškos laukelį įvesti vartojamo vaisto pavadinimą. Iškilus bent menkiausioms dvejonėms, būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku. 

Taip pat reikėtų atminti, kad vaistų negalima gerti bet kada ir bet kaip, nutraukti vartoti vaistus, nepasitarus su gydytoju. Nerekomenduojama vaistų užsigerti kava, gazuotais gėrimais, greipfrutų sultimis, pienu ar kitais geriamaisiais jo produktais, alkoholiu.

Antibiotikai geriami savavališkai, netikslingai 

Nors antibiotikai – receptiniai vaistai ir  nuėję į vaistinę jų nenusipirksime be gydytojo išrašyto recepto, nemažai žmonių namuose šių vaistų turi užsilikusių nuo ankstesnių sirgimų. Pasijautę nekaip ir nenorėdami rimtai susirgti, kai kurie pradeda gerti antibiotikus „profilaktiškai“, manydami, kad taip liga nesikomplikuos ar apskritai greičiau praeis. Taip elgtis negalima. Antibiotikai gali būti skiriami ir vartojami tik su gydytojo žinia, mat šie vaistai gydo tik bakterinės kilmės susirgimus. 

Taip pat būtina įsidėmėti ir tokį dalyką, kad jei jau gydytojas antibiotikus skyrė, šiuos vaistus reikia vartoti tiksliai taip, kaip parašyta pakuotės lapelyje ir suvartoti iki galo, nes vartojant nepilną antibiotikų kursą, tikėtina, infekcija „apsiramins“, bet bakterijos nežus. Rezultatas? Ligą sukėlusi bakterija, gali tapti atspari (prisitaikyti) vartotam antibiotikui ir kitą kartą, kai tikrai reikės gydyti bakterinę infekciją šios grupės antibiotikai jau bus neveiksmingi ir gydytojas turės skirti kitos grupės antibiotikus, t. y., vietoje paskirto 7 dienų kurso gali tekti vartoti „stipresnių“ antibiotikų 14 dienų kursą ar ilgiau.

Piktnaudžiavimas sudėtiniais vaistais 

Prieš perkant net ir „paprastą“, daugelio vartojamą nereceptinį vaistą, prasminga iš pradžių pasikonsultuoti su vaistininku – priklausomai nuo ligos simptomų bei gretutinių ligų ar kitų vartojamų vaistų, pastarasis gali padėti parinkti tinkamesnį preparatą arba patikslinti šio dozę. Kam to reikia? Atsakymas paprastas. Šiandien tai pačiai būklei gydyti galima rinktis iš kelių skirtingų veikliųjų medžiagų, kurios skiriasi tiek savo veikimo principu, tiek kitais ypatumais – doze, vaisto vartojimo dažniu ir laiku, derinimu su maistu, gydymo trukme. Kita bėda ta, jog tą pačią veikliąją medžiagą gamina skirtingos farmacinės kompanijos, dėl to ji turi skirtingus sugalvotus vaistų pavadinimus. Iškyla grėsmė nusipirkti to paties vaisto tik skirtingais pavadinimais. Tad labai svarbu pasirinkti teisingai. 

Taip pat ypač reikia atkreipti dėmesį perkant sudėtinius vaistus, turinčius ne vieną, o kelias veikliąsias medžiagas. Pavyzdžiui, daugumos cheminių vaistų nuo peršalimo sudėtyje yra paracetamolis. Tad nusipirkus sudėtinių vaistų, labai svarbu atidžiai skaityti jų sudėtį ir atskirai papildomai nevartoti vienos ar kitos veikliosios medžiagos, nes iškyla rizika perdozuoti. 

Sudėtiniai vaistai patogu, nes nereikia vartoti kelių skirtingų vaistų, tačiau kartais žmonės perka vaistą, turintį kelias veikliąsias medžiagas, nors iš tikrųjų jam reikalinga tik viena iš jų. Atminkite! Bereikalingas vaisto vartojimas sveikatos būklės nepagerina, tik didina pašalinių poveikių riziką. Todėl prieš perkant sudėtinį vaistą vertėtų pasitarti su vaistininku – išvardinti tikslius negalavimų simptomus. Vaistininkas padės pasirinkti teisingai. 

Beje, neretai daugelio užkrečiamų ligų, o taip pat ir gripo bei jo sukeliamų komplikacijų galima išvengti laiku pasiskiepijus. Tad VVKT specialistai ragina nepamiršti ligų profilaktikos ir ja pasirūpinti laiku. 

VVKT inf. 

pixabay.com nuotr. 

VVKT: Vaistai – ne saldainiai, juos turime vartoti atsakingai

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 09 Nov 2020 10:31:38 +0200
<![CDATA[Ligonių kasos: antroji gripo vakcinos siunta – jau Lietuvoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-antroji-gripo-vakcinos-siunta---jau-lietuvoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-antroji-gripo-vakcinos-siunta---jau-lietuvoje ​Net dviem savaitėm anksčiau nei planuota Lietuvą pasiekė antroji iš trijų šio sezono gripo vakcinos siuntų – 100 tūkst. dozių. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis įsigyti skiepai skirti rizikos grupės asmenims. 

100 tūkst. gripo vakcinos dozių šią savaitę bus pradėtos dalyti šalies gydymo įstaigoms. Planuojama, kad jau nuo kitos savaitės pacientai galės kreiptis dėl galimybės pasiskiepyti. Pirmoji gripo skiepų siunta – 108 tūkst. dozių, į Lietuvą atkeliavusi dar rugsėjo pabaigoje, šiuo metu jau buvo beveik išskiepyta. 

„Matant, kaip aktyviai šiemet žmonės skiepijasi nuo gripo, koks didelis vakcinos poreikis, ligonių kasų specialistai padarė viską, kas nuo jų priklauso, sakyčiau, ir dar daugiau, kad pagreitintų skiepų siuntos kelią į Lietuvą. Dabartinėmis sąlygomis tai nebuvo taip jau paprasta, tačiau mums pavyko", – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė. 

​Net dviem savaitėm anksčiau nei planuota Lietuvą pasiekė antroji iš trijų šio sezono gripo vakcinos siuntų – 100 tūkst. dozių.

Rengdamasi sudėtingam šių metų gripo sezonui, kurį dar labiau apsunkina koronaviruso plitimas, VLK iš viso nupirko beveik 245 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių – net 45 proc. daugiau nei pernai. Tam iš PSDF prireikė daugiau nei 2,3 mln. eurų. Trečioji gripo vakcinos siunta – 37 tūkst. dozių šalies gydymo įstaigas turėtų pasiekti gruodžio viduryje. VLK nupirktą gripo vakciną iš viso gavo 511 gydymo įstaigų. Sutartis su ligonių kasomis turinčios įstaigos šios vakcinos gauna tiek, kiek dozių pačios yra užsisakiusios. 

Specialistai primena, kad PSDF lėšomis apmokama gripo vakcina skirta tiems asmenims, kurie turi teisę būti skiepijami nemokamai. Šiuo metu Lietuvoje nemokamai nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.), nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis. Kaip jau ne kartą skelbta, šiemet dėl suprantamų priežasčių vakcinavimo prioritetas teikiamas medicinos darbuotojams. 

Skiepų svarbą sudėtingu metu ypatingai akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacija, žinomi Lietuvos medikai bei epidemiologai. Dėl skiepų gyventojai kviečiami kreiptis į savo šeimos gydytojus.

VLK inf. 

Ligonių kasos: antroji gripo vakcinos siunta – jau Lietuvoje

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 05 Nov 2020 08:59:36 +0200
<![CDATA[Startuoja unikali programa onkologiniams pacientams – psichologinė pagalba bus teikiama tada, kai jos reikės labiausiai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/startuoja-unikali-programa-onkologiniams-pacientams---psichologine-pagalba-bus-teikiama-tada-kai-jos-reikes-labiausiai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/startuoja-unikali-programa-onkologiniams-pacientams---psichologine-pagalba-bus-teikiama-tada-kai-jos-reikes-labiausiai Lietuvoje, išgirdę vėžio diagnozę, šiandien gyvena daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Ir pati diagnozė, ir ligos gydymas – didelis išbandymas sergantiesiems. Neretai vien savo vidinės stiprybės neužtenka.

Pandemijos apimtoje šalyje psichologinės pagalbos stingant ne tik kaimuose, bet ir didžiuosiuose miestuose, startuoja unikalus Psichosocialinės onkologijos asociacijos įgyvendinamas projektas – nemokama psichologinės terapijos internetu programa „Gyvenk – Nepergyvenk“. Onkologų bendruomenė viliasi, kad ji gali tapti patrauklia ir prieinama tradicinės psichoterapijos alternatyva onkologiniams pacientams.

„Vėžiu sergantys pacientai šiuo įtemptu laikotarpiu reikalauja ypatingo dėmesio. Jiems turi būti suteikta ne tik apsauga nuo viruso, bet ir sudarytos galimybės konsultuotis su specialistu dėl sveikatos būklės būnant namuose, gauti psichologinę pagalbą telefonu. Nacionaliniame vėžio institute (NVI) nuolatos teikiame bendrąsias konsultacijas telefonu ir e–linija „Pagalba gyvai“. Taip pat įvedėme karantino liniją, tačiau matome, kad to nepakanka – realios pagalbos poreikis yra be galo didelis. Todėl labai sveikiname tokias profesionalias iniciatyvas, kurios užpildo sistemines spragas. Džiaugiamės, kad kiekvienas vėžiu sergantis pacientas, pasinaudojęs šiuolaikinėmis technologijomis, turi galimybę būti išgirstas, suprastas, nelikti vienas su liga, abejonėmis, baimėmis“, – kalbėjo NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.

Neigiamus jausmus ir baimes įveikti drauge su specialistais

Jau kone metus trunkanti naujoji COVID–19 pandemija kelia vis daugiau iššūkių ne tik įvairių profesijų atstovams, bet ir ligų gydymui ir susisiekimui su specialistais. Situacijai tik rimtėjant, žmonės nerimauja, kad negaus reikiamų paslaugų, sudėtinga užtikrinti tai, kas buvo lengvai prieinama iki pandemijos. Todėl net aštuonerius metus brandinta ir šiemet pasaulį išvydusi idėja – internetinė terapijos platforma – dabar kaip niekad aktuali: ji suteikia galimybę nepriklausomai nuo vietos gauti psichologinę pagalbą tada, kai pacientui jos labiausiai reikia.

Ir užsienio, ir Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė onkologinių pacientų patiria vidutinio ir aukšto lygio distresą. Kaip pabrėžia naujosios programos iniciatorė psichologė Sandra Birbilaitė, laiku gauta profesionali psichologinė pagalba mažina emocinę įtampą, nuovargį, nerimo bei depresijos simptomus, pagerina bendrą sergančiųjų vėžiu gyvenimo kokybę, taip pat sutrumpėja pacientų buvimo ligoninėje trukmė.

„Psichologinės pagalbos onkologiniams pacientams poreikis Lietuvoje tik auga, todėl svarbu, jog tokia pagalba būtų lengvai pasiekiama. Net didžiuosiuose šalies miestuose profesionali onkopsichologinė pagalba yra sunkiai prieinama, o pacientai apgailestauja, kad sunkiausiu laikotarpiu (sužinojus diagnozę ar gydymo metu) buvo vieni. Tačiau mažų miestelių ir kaimo gyventojams, taip pat sunkiai vaikštantiems paliatyviems, neįgaliems pacientams psichologinė pagalba apskritai neprieinama“, – pasakojo daugiau nei 15 metų šioje srityje dirbanti specialistė.

Pats onkologinės ligos gydymas nėra lengvas, taikoma chemoterapija dažnai sukelia įvairius šalutinius poveikius. Pacientas po gydymo kurso dar kurį laiką gali nesijausti fiziškai gerai, todėl jam sunku reguliariai lankytis psichologo kabinete.

Būtent todėl internetinėje programoje „Gyvenk – Nepergyvenk“ įdiegta galimybė bet kuriuo metu susisiekti su psichologu. Pacientas, nagrinėdamas kiekvieną temą, galės aptarti svarbius jam iškilusius klausimus, pasidalinti savo emocijomis bei problemomis, kurios jam šiuo metu kelia daugiausiai iššūkių (negalvodamas apie tai, kaip ir kada atvykti pas specialistą, bei kaip vėliau sugrįžti namo).

Ne veltui pasirinktas ir pavadinimas „Gyvenk – Nepergyvenk“. Tai – vienos pacientės konsultacijų metu pasakyti žodžiai, kuriuose telpa ne tik pažadas, kad onkologinės ligos diagnozė reiškia ne gyvenimo pabaigą, o naujo gyvenimo etapo pradžią, bet ir viltį, kad visos šiuo metu jaučiamos sunkios, tamsios ir nepakeliamos emocijos ilgainiui sumažės, užleisdamos vietą šviesesniems jausmams. Jei visgi stiprus stresas bei neigiamos emocijos nesitraukia, pagalbą galima rasti naujojoje platformoje.

Kas savaitę – po žingsnį emocinio ir psichologinio stiprėjimo link

Psichologinės terapijos internetu programą www.nepergyvenk.lt sukūrė ilgametę darbo patirtį su onkologiniais pacientais turinčios Psichosocialinės onkologijos asociacijos psichologės Sandra Birbilaitė ir Marija Turlinskienė. Visa 10 savaičių terapijos programa pateikiama taip, kad ja lengva ir paprasta naudotis bet kokio amžiaus dalyviui. Be to, kiekvienos savaitės tema skirtinga ir temų eiliškumas sudėliotas taip, kad naujai diagnozę išgirdęs žmogus gautų daugiausiai naudos.

„Pavyzdžiui, pirmą savaitę prisijungęs asmuo ras informacijos apie ligos sukeltą stresą ir kaip su juo tvarkytis. Šioje temoje bus aptariami klaidingi įsitikinimai, susiję su vėžiu ir jo gydymu, o temos pabaigoje žmogus susikurs savo individualų asmeninio sveikimo planą, kurį koreguodamas ir papildydamas galės įgyvendinti per visas 10 savaičių“, – projekto koncepcija dalijosi S. Birbilaitė.

Kiekvieną temą sudaro informacinė ir praktinė dalys, kai pateikiamos užduotys, įvairūs pratimai, padedantys mažinti išgyvenamą įtampą, gerinantys prisitaikymą prie pasikeitusios gyvenimo situacijos.

„Kai kūrėme šią psichologinės terapijos internetu programą, pirmiausiai galvojome apie patį pacientą – kas jam susirgus taptų paramos ir palaikymo šaltiniu. Dirbame tam, kad prisijungusieji prie šios programos rastų atsakymus į tokius dažnai kylančius klausimus, kaip kad „kaip tvarkytis su emocijomis – depresine nuotaika, nerimu ir pykčiu?“, „kaip pranešti apie ligą aplinkiniams?“, „kaip sustiprinti santykius su man svarbiais asmenimis?“, „kaip bendrauti su gydytojais?, „ar mano gyvenimas gali būti prasmingas sergant vėžiu?“, „kas yra meilė sau ir kaip ją sustiprinti?“ bei kt.“, – klausimus vardijo S. Birbilaitė.

Pirmųjų programoje dalyvavusių pacientų atsiliepimai liudija, kad naujoji platforma – ne tik be galo reikalinga, bet ir patogi, įdomi, lengvai perprantama ir suteikianti daug naudingos informacijos apie ligą ir save patį.

„Šioje programoje radau daugelį man svarbiausių klausimų, kurie kilo susirgus onkologine liga. Labiausiai patiko bendravimo su gydytojais tema. Aš pats visada jausdavau nerimą, jaudulį prieš kiekvieną vizitą, atrodo, įėjęs į kabinetą viską pamiršdavau... O dabar, peržiūrėjęs gydytojų vaizdo patarimus, jaučiuosi ramesnis. Taip pat buvo labai naudinga pasidaryti savo klausimų sąrašą iš pateiktų pavyzdžių“, – atviravo pacientas Remigijus.

Kita programos dalyvė dalinosi, kad išgirdusi onkologinės ligos diagnozę ji jautėsi tarsi praradusi savo gyvenimą. Moteris baiminosi pranešti savo artimiesiems apie ligą, nenorėjo jų skaudinti ar užkrauti savo rūpesčių.

„Dalyvaudama šioje programoje supratau, kad artimiesiems verta viską atvirai pasakyti, nes jie gali suteikti tau būtiną pagalbą. Ypač dėkoju už informaciją, kaip apie ligą kalbėtis su partneriu ir vaikais – man tai kėlė didelį rūpestį“, – dėstė Laura.

Projektą „Psichologinės terapijos internetu onkologiniams pacientams modelio sukūrimas ir pilotinis testavimas“ įgyvendina Psichosocialinės onkologijos asociacija drauge su partneriais Nacionaliniu vėžio institutu ir VšĮ „Tėviškės namai“. Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, tad 10 savaičių programa ir nuotolinės onkopsichologo konsultacijos internetu bus nemokamos. Informaciją apie tai, ar atitinkate sąlygas ir galite prisijungti prie unikalios programos, rasite svetainėje www.nepergyvenk.lt.

Psichosocialinės onkologijos asociacija 

Nuotraukoje -  Prof. Sonata Jarmalaitė ir Sandra Birbilaitė

Startuoja unikali programa onkologiniams pacientams – psichologinė pagalba bus teikiama tada, kai jos reikės labiausiai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 04 Nov 2020 13:02:59 +0200
<![CDATA[Vaistininkė įspėja dėl daugkartinių kaukių: veikia tik kasdien skalbiamos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-ispeja-del-daugkartiniu-kaukiu-veikia-tik-kasdien-skalbiamos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-ispeja-del-daugkartiniu-kaukiu-veikia-tik-kasdien-skalbiamos „Eurovaistinės“ vaistininkai sako pastebintys, kad viešumoje didžioji dalis dėvi vienkartines kaukes ir perspėja tuos, kurie pasirinkę dėvėti daugkartines. Sveikatos specialistų teigimu, jeigu užsidedate bent kartą dėvėtą kaukę, turite įvertinti, kad galimai nešiojate užkratą. Vaistininkai detalizuoja, kaip namų sąlygomis prižiūrėti daugkartines kaukes.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Vilmantė Uselienė sako, pastebinti, kad šiuo metu dauguma žmonių dėvi vienkartines medicinines kaukes, daugkartines, medžiagines kaukes renkasi mažoji dalis vaistinės klientų. „Dažniausiai rekomenduoju einant į tas vietas, kur turite tikrai artimą kontaktą su daug skirtingų žmonių, dėvėti vienkartines apsaugines kaukes ir tik tada, kai žinote, kad galbūt tikrai nieko nesutiksite arba būsite lauke, galite užsidėti ir daugkartinę kaukę“, – pataria ji.

Klientams vaistinėje įsigyjant kaukių, farmacininkė dažnai pasiteirauja, ar jie žino, kaip taisyklingai jas dėvėti. Dažnai prastai priglunda medžiaginės kaukės, kurios yra pasiūtos iš netinkamos medžiagos, todėl vaistininkė pataria renkantis daugkartinę kaukę būtinai atkreipti į tai dėmesį, taip pat pasižiūrėti, ar kaukės forma tinkama uždengti ir burną, ir nosį.

Plauti aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje

Netinkamai prižiūrimo apsauginės kaukės kenkia. Dažnai nesusimąstoma, kad į tą pačią kaukę žmogus ir nusičiaudėjo, ir nusikosėjo, būdamas su ja daug kalbėjo, o po to tiesiog įsidėjo į kišenę „iki kito karto“. Vienkartines kaukes primygtinai rekomenduojama išmesti po 3–4 val. dėvėjimo, o daugkartines plauti kiekvieną dieną, geriausia, jeigu įmanoma turėti daugkartinių kaukių tiek, kad per dieną būtų įmanoma dėvėti kelias ir visuomet – švarias.

Kaukių higiena ypač svarbi, nes ne tik gali praleisti užkratą, bet ir paskatinti įvairių odos problemų, pavyzdžiui, spuogelių ar pūlinukų, atsiradimą. Egzistuoja net naujas terminas „maskne“ (angl. žodžių derinys kaukė (mask) ir aknė).

Medžiagines kaukes reikėtų skalbti po kiekvieno dėvėjimo ir, pasak vaistininkės, suprantama, kad skalbti jų kas pusvalandį nepavyks, tačiau tai daryti vos kas savaitę yra klaidinga.

„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė sako, kad vaistinėse ir toliau gyventojai intensyviai domisi vienkartinėmis kaukėmis, šiuo metu susidomėjimas ypač jaučiamas savivaldybėse, kur yra įvestas karantinas ir kaukes būtina dėvėti ir lauke.

Patarimai dėl daugkartinių medžiaginių kaukių dėvėjimo ir priežiūros:

  1. Išsirinkite tinkamos medžiagos, mažo pralaidumo ir jums patogią kaukę. Su kauke jūs turite jaustis gerai, galėti normaliai kalbėti ir kvėpuoti.
  2. Su niekuo iš šeimos narių nesidalinkite savo daugkartine kauke.
  3. Skalbkite kaukę 60 laipsnių arba aukštesnėje temperatūroje.
  4. Nelaikykite kaukių skalbinių dėžėje, jas skalbkite iš karto po naudojimo.
  5. Kaukių skalbimui naudokite neutralius skalbimo miltelius.
  6. Venkite daugkartines kaukes dėvėti vietose, kur daug žmonių ir sudėtinga išlaikyti saugų atstumą.

Vaistininkė įspėja dėl daugkartinių kaukių: veikia tik kasdien skalbiamos

Vaistininkė įspėja dėl daugkartinių kaukių: veikia tik kasdien skalbiamos ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Oct 2020 08:25:46 +0200