Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Nacionaliniame vėžio institute – 120 vėžio žymenų tyrimų per vieną valandą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nacionaliniame-vezio-institute-120-vezio-zymenu-tyrimu-per-viena-valanda https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nacionaliniame-vezio-institute-120-vezio-zymenu-tyrimu-per-viena-valanda „Džiugu, jog NVI veikia pati moderniausia, 2021 m. pagaminta įranga. Analizatorius užtikrina greitą tyrimų atlikimą – 93 proc. tyrimų atliekama per 18 minučių, o skubių (cito) tyrimų reakcijos laikas – 9 minutės. Įranga – pirmoji Lietuvoje, tad aparato instaliacijos metu vykusiame seminare dalyvavo kolegos iš kaimyninių šalių – Latvijos ir Lenkijos. Įranga Cobas® pure integrated solutions sukurta Roche kompanijoje, kuri garsėja savo produktų kokybe ir inovatyvumu. Pažymėtina ir minimali aparatūros priežiūra, supaprastinanti kasdieninį laboratorijos darbuotojų darbą“, – pasakoja NVI genetinės laboratorijos vedėja dr. Rasa Sabaliauskaitė.

Pasak NVI vadovės prof. Sonatos Jarmalaitės, mokslo pažanga ir spartus inovacijų atėjimas į kliniką leidžia kiekvienam onkologiniam pacientui naudotis personalizuotos medicinos įrankiais, o onkologams bei sveikatos politikams kelti vėžio kontrolės kokybę šalyje. „Be patikimos vėžio žymenų kontrolės neįsivaizduojama kokybiška paciento stebėsena, o plati tyrimų paletė leidžia atsakyti į daugelį klinikai svarbių klausimų“, – sako prof. S. Jarmalaitė.

Didesnė vėžio žymenų koncentracija kraujyje parodo didesnę onkologinės ligos tikimybę

Pasak dr. R. Sabaliauskaitės, šis tyrimas parodo tam tikros baltyminės (navikinės arba patologinės) medžiagos padidėjimą paciento kraujo serume. Kiekviena žmogaus organizmo ląstelė gamina tam tikras baltymines medžiagas, o vėžiu sergančių pacientų organizme šių medžiagų kiekis yra didesnis. Tai ir yra vadinama vėžio žymenimis, jų kiekį galima išmatuoti kraujyje naudojant įvairias instrumentines priemones. Pastaruoju metu didžiausias dėmesys yra skiriamas imunofermentiniams tyrimo metodams.

„Vėžio žymenų tyrimui atlikti reikalingas paciento veninis kraujas. Kuo didesnė vėžio žymens koncentracija kraujyje, tuo didesnė tikimybė, kad sergate onkologine liga. Laboratorinis vėžio žymens kiekio kraujyje ištyrimas leidžia anksti nustatyti tuos pokyčius, kurių kitais klinikiniais, instrumentiniais, rentgeno, skenavimo metodais kartais aptikti nepavyksta. Žymens kiekio didėjimas gali būti nustatomas mikrometastazių formavimosi metu. Laiku identifikavus ligos atkrytį ir pradėjus mikrometastazių gydymą, didiname paciento išgyvenamumo tikimybę. Diagnozavus onkologinę ligą pirmą kartą, prieš atliekant chirurginį gydymą yra naudinga ištirti konkrečiai naviko lokalizacijai būdingus vėžio žymenis, pavyzdžiui krūties vėžiui būdingi CA15-3 ir CEA žymenys. Kaip rodo praktika, kai kurio nors vieno žymens kiekis kraujyje būna padidėjęs, tas žymuo ir bus onkologinio proceso stebėjimo rodiklis. Svarbu prisiminti, kad vėžio žymens kiekio kraujyje padidėjimą gali sukelti ne tik onkologinės ligos, bet ir kai kurios kitos nepiktybinės ligos“, – aiškina dr. R. Sabaliauskaitė.

Komentuodama žmonių, nesergančių onkologinėmis ligomis, įprotį atlikti šį tyrimą profilaktiškai dėl vėžio, patiems užsimokant, dr. R. Sabaliauskaitė sako, jog žmogus yra smalsi būtybė ir visuomet nori žinoti daugiau. „Ne išimtis ir vėžio žymenys. Kartais, kilus abejonėms dėl savo sveikatos, ir laukiant kol priims gydantis gydytojas, žmonės pasidaro vėžio žymenų tyrimus. Noriu pabrėžti, jog vėžio žymens kiekio padidėjimas gali būti susijęs su kai kuriomis neonkologinėmis ligomis, todėl šeimos ar gydančio gydytojo konsultacija būtina. Esant poreikiui gydytojas užsakys papildomų tyrimų“, – sako genetikė dr. R. Sabaliauskaitė.

Vėžio žymenų tyrimas padeda gydytojui chemoterapeutui

Vėžio žymenys – onkologijos klinikoje yra rutininis tyrimas, padedantis diagnozuoti ligą, leidžiantis gydytojui stebėti paciento būklę ir laiku identifikuoti ligos atsinaujinimą, pakeisti gydymo strategiją ar įvertinti, kaip pavyko chirurginis gydymas. „Vėžio žymenų svarba skiriasi priklausomai nuo naviko lokalizacijos. Pavyzdžiui, prostatos vėžio atveju tiriamas PSA žymuo yra naudojamas ne tik atsakui į gydymą vertinti, tačiau ir pirmą kartą diagnozuojant ligą bei vykdant ankstyvosios diagnostikos programą“, – sako gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė.

Gydytoja sako, jog nustačius sėklidžių navikus vėžio žymenų (AFP, BHCG,) kiekis yra svarbus rodmuo vertinant ligos stadiją bei prognozę. „Gydant šiuos navikus chemoterapija vėžio žymenis tiriame prieš kiekvieną chemoterapijos ciklą bei paciento stebėsenos metu, todėl ypatingai svarbu, kad tyrimas būtų atliekamas greitai ir kokybiškai. 

Specifinius vėžio žymenis rekomenduojama ištirti nustačius kiaušidžių, krūties, kasos, žarnyno, skrandžio, neuroendokrininius ir kitus navikus. Dažniausiai vėžio  žymenis tiriame kas 3 mėnesius, ir jie pasitarnauja kaip pagalbinis žymuo radiologiniais tyrimais vertinant atsaką į gydymą arba aktyviai stebint pacientą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad atliekant šių navikų profilaktinius tyrimus bei prevencinėse programose vėžio žymenys nėra naudojami“, – aiškina gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. E. Baltruškevičienė.

NVI inf. ir nuotraukos 

Nacionaliniame vėžio institute – 120 vėžio žymenų tyrimų per vieną valandą

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 25 Jan 2022 10:15:36 +0200
<![CDATA[Peršalimo ligos dar nesitraukia iš Jonavos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/persalimo-ligos-dar-nesitraukia-is-jonavos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/persalimo-ligos-dar-nesitraukia-is-jonavos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 3-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 78,0 atvejo 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas užregistruotas Jonavos rajone – 97,4 atvejo 10 000 gyventojų per savaitę. Mažiausiai serga Kauno rajono gyventojai.

Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose padidėjo 2,5 proc., užregistruoti 3 gripo atvejai. Vaikai sudaro 37 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 3-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo. 

Iš Jonavos rajono peršalimo ligos dar nesitraukia.  Jei 2 - ąją metų savaitę (sausio 10–16 d.) sirgo 359 jonaviečiai, tai 3 -ąją savaitę (sausio 17–23 d.) sergančiųjų padaugėjo iki 394. Sergamumo rodiklis 10 tūkst. gyventojų 2 -ąją savaitę rajone sudarė 88,7 atvejus, 3-ąją sav. - 97,4 atvejus. Gripo atvejų rajone nenustatyta. 

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra 3,6 karto didesnis. Pernai 3-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 21,4 atvejo 10 000 gyventojų per savaitę. Registruoti 2 gripo atvejai. Vaikai sudarė 24 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Didžiausias sergamumas registruotas Prienų rajone – 26,6 atvejo 10 000 gyventojų per savaitę.

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro-lašeliniu būdu.

Specialistai primena, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama gripo vakcina gali pasiskiepyti asmenys, priklausantys šioms rizikos grupėms: 65 m. ir vyresni asmenys; nėščiosios; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais (taip pat ir vaikai); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, odontologai.

Vyresnio amžiaus asmenims, kurių daugiausia tarp priklausančiųjų rizikos grupei, patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais.

Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

 

 

Parengta pagal NVSC Kauno departamento inf.

 

Peršalimo ligos dar nesitraukia iš Jonavos

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 25 Jan 2022 07:21:34 +0200
<![CDATA[VILNIUS TECH: Sesija pandemijos metu – kaip susitvarkyti su stresu?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vilnius-tech-sesija-pandemijos-metu-kaip-susitvarkyti-su-stresu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vilnius-tech-sesija-pandemijos-metu-kaip-susitvarkyti-su-stresu Darbas ir mokymasis iš namų – kokia žala psichologinei savijautai?

Pasak M. Rudytės, kalbant apie pandeminį laikotarpį, reikėtų nepamiršti, kad tai – ilgas laiko tarpas. Jau dabar įžengėme į trečiuosius jos metus. Prasidėjus pandemijai užtruko prisitaikymas prie studijų nuotoliniu būdu, tačiau šiandien tiek dėstytojams, tiek studentams tai tapo įprasta.

„Ribojimų dėl COVID-19 pradžioje buvo keliamos prielaidos, kad didžiausi psichologiniai sunkumai kils vyresnio amžiaus asmenims, pavyzdžiui, dėl sveikatos problemų, vienatvės ir pan. Tačiau tyrimai rodo, kad būtent jaunuoliams bei suaugusiems šis laikotarpis itin sudėtingas. Šių amžiaus grupių asmenys labiausiai linkę aktyviai leisti laisvalaikį, o dėl pandemijos jų galimybės buvo apribotos“, – teigia psichologė.

 

     VILNIUS TECH Karjeros ir psichologinio konsultavimo grupės psichologė Miglė Rudytė

M. Rudytė taip pat pabrėžia, kad kaip ir bendroje populiacijoje, studentai daugiau nei įprastai patyrė nerimo, baimės, depresyvios nuotaikos, pykčio, nuobodulio, pasimetimo. Pandemija didesnę neigiamą įtaką turėjo asmenims, kurie yra labiau pažeidžiami – turi psichikos sveikatos sunkumų, yra žemesnio socioekonominio statuso.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad mokantis nuotoliniu būdu studentai lengviau išsiblaško, susiduria su sunkumais rasdami tinkamą vietą nuotoliniam mokymuisi namuose. Dalis studentų, ypač pandemijos pradžioje, sugrįžo gyventi pas tėvus. Tai turi neigiamos įtakos jų savarankiškumo formavimuisi bei socializacijai su bendraamžiais. Be to, padaugėjo sveikatai nepalankaus elgesio: daugiau laiko praleidžiama naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, mažėja fizinis aktyvumas“, – sako VILNIUS TECH psichologė.

Mišrus mokymosi būdas: kaip suderinti mokymąsi ir poilsį?

Anot Karjeros ir psichologinio konsultavimo grupės psichologės yra pastebėta, kad žmonėms itin svarbu išlaikyti rutiną. Jeigu buvo įprasta rytą pradėti nuo mankštos ar kavos puodelio, tai ir reikia laikytis turimų įpročių.

„Mokantis namuose labai svarbu pasidaryti pertraukas, atskirti erdves namuose. Pavyzdžiui, mokytis ar dirbti reikėtų prie darbo stalo, o ne virtuvėje. Taip bus lengviau išlaikyti darbo ir poilsio režimus. Labai svarbu nepamiršti skirti laiko ir fiziniam aktyvumui – jeigu tik leidžia galimybės, kuo daugiau laiko praleisti gamtoje“, – dėmesį atkreipia M. Rudytė.

Ji taip pat pabrėžia, kad tinkamas poilsis geriausiai motyvuoja imtis darbo, todėl svarbu, kad atsipalaidavimas po atliktų užduočių būtų suvokiamas ne kaip papildoma veikla, bet kaip būtina sąlyga, norint sėkmingai dirbti ir neperdegti.

Kaip pasiruošti egzaminams?

Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis ir optimalus jo lygis gali būti netgi naudingas, nes motyvuoja imtis veiklų, šiuo atveju – mokytis.

„Kuomet stresas užsitęsia ir būna labai stiprus, tampa sunku sukoncentruoti dėmesį, įsiminti naują informaciją, o atsiskaitymo metu tai trukdo, norint pasinaudoti turimomis žiniomis. Todėl svarbu mokėti atsipalaiduoti. Pats paprasčiausias būdas – išmokti ir taikyti kvėpavimo pratimus. Tyrimai rodo, kad dėmesingu įsisąmoninimu pagrįsta meditacija veikia teigiamai. Taip pat – ir praleistas laikas gamtoje, užsiėmimai mėgstama veikla“, – pasakoja psichologė M. Rudytė.

Karjeros ir psichologinio konsultavimo grupės psichologė atkreipia dėmesį, kad studentams svarbu ne vien gebėti susidoroti su stresu, bet ir mokėti atsiskaitymams ruoštis iš anksto – susidėliotų mokymosi grafiką, kuriame skirtų laiko ir pertraukoms, medžiagą suskirstytų dalimis, o ne stengtųsi įsiminti visą informaciją iškart, pasiliktų laiko pakartoti išmoktą informaciją, nes taip ji ilgiau išlieka.

Lankytis pas psichologą – nėra gėda

Vis daugiau žmonių kreipiasi į psichologus, o būtent pandemijos laikotarpiu gerokai išaugo ir jų poreikis – žmonės aktyviau kreipiasi susidūrę su sunkumais. Tokiems pokyčiams įtakos turi daugybė veiksnių – medijose daug daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai (laidos, straipsniai ir t.t.), žmonės drąsiau dalijasi savo sunkumais, jog lankosi pas psichikos sveikatos specialistus.

„Dažnai kreiptis į specialistus paskatina ir teigiama artimųjų patirtis. Norėčiau paskatinti visus dvejojančius, ar verta pasidalinti emociniais sunkumais su specialistais, nebijoti kreiptis – rūpinimasis savo psichologine savijauta yra neatsiejama geros sveikatos dalis“, – pabrėžia VILNIUS TECH psichologė.

VILNIUS TECH inf. 

VILNIUS TECH: Sesija pandemijos metu – kaip susitvarkyti su stresu?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 18 Jan 2022 13:12:15 +0200
<![CDATA[Įvairiaspalviai žiediniai kopūstai: sveikesnė mitybos alternatyva ir skoniu nustebinantys daržovių receptai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ivairiaspalviai-ziediniai-kopustai-sveikesne-mitybos-alternatyva-ir-skoniu-nustebinantys-darzoviu-receptai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ivairiaspalviai-ziediniai-kopustai-sveikesne-mitybos-alternatyva-ir-skoniu-nustebinantys-darzoviu-receptai Natūralių spalvų kilmė ir viliojantis ryškumas

Lietuviams gerai žinomas baltos spalvos žiedinis kopūstas, dar vadinamas kalafioru, maisto gamyboje naudotas dar XII-XIII a., o mūsų draugystė su spalvotais – ryškiai geltonais, salotiniais ir violetiniais – žiediniai kopūstais susipažinome ne taip jau seniai. Prieš pusė amžiaus geltonos spalvos daržovės pirmą kartą buvo pradėtos auginti Šiaurės Amerikoje, Kanadoje, tačiau parduotuvių lentynose mūsų krašte jas išvydome ne daugiau nei prieš dešimtmetį.

Ūkininkai užtruko, kol natūraliu būdu išaugino itin ryškių ir patrauklių spalvų žiedinius kopūstus. Nors galima pamanyti, kad šios daržovės yra skirtingomis spalvomis nudažyti balti kalafiorai, bet jų auginime nenaudojami nei maistiniai dažai, nei genetinė modifikacija. Kaip teigia patys ūkininkai, tokį spalvingą rezultatą pasiekti padėjo tik natūralūs daržovių pigmentai.

Žiediniai kopūstai – sveiki ir labai universalūs

Skirtingų spalvų žiediniai kopūstai pasižymi švelniu skoniu, o skirtingų spalvų daržovėse išsiskiria skirtingos skonio natos. Pavyzdžiui, ryškiai geltoni kalafiorai yra lengvai saldūs ir kreminiai, valgant violetinius žiedinius kopūstus jaučiamas saldumas ir malonus riešutinis poskonis.

Visgi, šių daržovių skonis nėra itin išraiškingas, todėl patiekaluose nenustelbia kitų ingredientų. Paprasti žiediniai kopūstai ir spalvotieji jų giminaičiai puikiai tinka kaip mažai angliavandenių turintis garnyras prie mėsos, paukštienos ir žuvies patiekalų. Be to, juos galima tiek virti vandenyje, garuose, tiek kepti aliejuje ir skrudinti ant grilio, todėl kone visi žiedinių kopūstų patiekalų receptai yra labai universalūs ir inovatyvūs. Iš šių daržovių galima gaminti ryžius primenančią košę, veganiškus didkepsnius, BBQ kepsnelius ir net padą itališkai picai!

Veganiški takai (tacos) su skrudintais žiediniais kopūstais (6-8 takai)

Jums reikės: 1 violetinio žiedinio kopūsto, 1 geltono žiedinio kopūsto, 2 žaliųjų citrinų, 1-2 avokadų, 1-2 Fresno pipirų arba chalapos paprikų, saujelės glaudintų moliūgų sėklų, 6-8 tortilijos paplotėlių, šviežių petražolių, 4 šaukštų alyvuogių aliejaus, žiupsnelio druskos.

Anakardžių padažui reikės: pusė puodelio anakardžių riešutų, puodelio verdančio vandens, 1 skiltelės česnako, 2 šaukštelių maistinių mielių, 1 šaukštelio citrinos sulčių, žiupsnelio druskos.

Gaminimo eiga: anakardžių riešutus 30 min. mirkykite verdančiame vandenyje, vėliau nupilkite vandenį ir nusausinkite. Į maišytuvą sudėkite likusius padažo ingredientus, plakite iki masė pasidarys vientisa, kreminė.

Įkaitinkite orkaitę, skardą išklokite kepimo popieriumi. Dubenyje sumaišykite žiedynais supjaustytą žiedinį kopūstą, šiek tiek alyvuogių aliejaus ir druskos, gerai išmaišykite ir tolygiai išdėliokite skardoje. Kepkite apie 25 min. arba tol, kol žiedinis kopūstas suminkštės. Išėmę žiedinius kopūstus apšlakstykite žaliosios citrinos sultimis ir atidėkite į šalį.

Prieš patiekdami, kiekvieną tortilijos paplotėlį ištepkite anakardžių kremu, dėkite žiedinius kopūstus, supjaustytą avokadą, riekelėmis supjaustytus pipirus, pabarstykite moliūgų sėklomis ir petražolėmis. Ant tako viršaus galite uždėti dar anakardžių kremo bei išspausti žaliosios citrinos sulčių. Skanaus!

Spalvotieji žiedinių kopūstų makaronai (6 porcijos)

Jums reikės: 1 violetinio žiedinio kopūsto, 1 geltono žiedinio kopūsto, 200 g vyšninių pomidorų, pusė kilogramo  makaronų, 2 jautienos dešrelių, 5 šaukštų alyvuogių aliejaus, žiupsnelio druskos, šviežių smulkintų petražolių.

Gaminimo eiga: įkaitinkite orkaitę, dvi skardas išklokite kepimo popieriumi. Žiedinius kopūstus supjaustykite žiedynais, pagardinkite alyvuogių aliejumi bei druska ir tolygiai paskleiskite ant vienos kepimo skardos; kitoje skardoje išdėliokite per pusę perpjautus pomidorus, apšlakstykite aliejumi ir pagardinkite prieskoniais. iš viso kepkite apie 20-25 min., o praėjus pusei laiko permaišykite.

Užpildykite didelį puodą vandens, uždenkite ir virkite ant vidutinio stiprumo ugnies. Vandeniui užvirus įdėkite žiupsnį druskos ir supilkite makaronus, nuolat maišykite, kad nepriliptų. Virkite vadovaudamiesi ant pakuotės nurodyta instrukcija.

Įkaitinkite keptuvę ir įpilkite alyvuogių aliejaus, išspauskite dešreles ir mėsą kepkite apie 3-4 min., iškepus atidėkite į šalį. Nusemkite vieną puodelį makaronų vandens ir taip pat atidėkite, o puodą nusunkite. Į puodą su makaronais sudėkite skrudintus žiedinius kopūstus bei pomidorus ir pusė puodelio atidėto vandens. Sudėkite keptas dešreles ir pagardinkite prieskoniais, žolelėmis ir tarkuotu parmezano sūriu, jeigu turite. Skanaus!

Įvairiaspalviai žiediniai kopūstai: sveikesnė mitybos alternatyva ir skoniu nustebinantys daržovių receptai

Įvairiaspalviai žiediniai kopūstai: sveikesnė mitybos alternatyva ir skoniu nustebinantys daržovių receptai Įvairiaspalviai žiediniai kopūstai: sveikesnė mitybos alternatyva ir skoniu nustebinantys daržovių receptai ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 17 Jan 2022 11:02:13 +0200
<![CDATA[Vaistų vartojimo realybė Lietuvoje – tik kas trečias geria reguliariai, o kas penktas praleidžia sąmoningai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistu-vartojimo-realybe-lietuvoje-tik-kas-trecias-geria-reguliariai-o-kas-penktas-praleidzia-samoningai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistu-vartojimo-realybe-lietuvoje-tik-kas-trecias-geria-reguliariai-o-kas-penktas-praleidzia-samoningai Neteisingas ir neatsakingas paskirtų vaistų vartojimas yra viena dažniausių problemų gydant aukštą kraujospūdį – hipertenziją. Neretai pacientai, pasijutę geriau, nutraukia gydymą, o kraujospūdžiui nešokinėjant, sugalvoja, kad galima pakoreguoti dozę savo nuožiūra.

Pirmiausiai neteisingas vaistų vartojimas siejamas su tuo, kad ne visi kraujospūdžio problemų turintys gyventojai stebi savo sveikatos rodiklius. Remiantis „Norstat LT“ tyrimo duomenimis, tik pusė (55 proc.) asmenų, kuriems skirti vaistai kraujospūdžiui mažinti, tikrina kraujospūdį reguliariai: kasdien – 28 proc. arba bent kartą per savaitę – 27 proc. Tuo tarpu 39 proc. pacientų pasitikrina kraujospūdį tik pajutę simptomus. 

„Moterys ir asmenys iki 59-erių dažniau kraujospūdį matuojasi tik pajutę simptomus, o nuo 70-ties metų gyventojai linkę kraujospūdį tikrintis kasdien. Natūralu, kad su amžiumi paūmėja širdies ir kraujagyslių ligos, tad ir poreikis stebėti kraujo spaudimą išauga. Tačiau įprotį reikėtų ugdyti nuo jaunesnio amžiaus, juolab, kai kraujospūdžio sutrikimai jau yra diagnozuoti“, – aiškina apklausą inicijavusios „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė. 

Kardiologų rekomendacijomis, jei kraujo spaudimas yra tarp 90/60mmHg ir 120/80 mmHg – pasitikrinti spaudimą reikia ne rečiau kas 2-3 metus, jei 120/80 mmhg ir 139/89 mmHg – kas metus. Jei aukštesnis – reikia apsilankyti pas gydytoją, kuris rekomenduos kokiu dažnumu spaudimą matuotis. 

„Galima drąsiai ateiti į vaistinę, jei namuose nėra galimybės pasitikrinti krajospūdį, nes tikrai turime ne vieną istoriją, kai klientai, blogai pasijutę, atėjo į vaistinę ieškoti patarimo ir laiku sužinojo sergantys hipertenzija“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.

Kas trečias vaistus vartoja reguliariai

Pasak jos, vaistų vartojimo priežastys yra susijusios su simptomų ir rizikos mažinimu. Tyrimo duomenimis, 3 iš 4 vartojančių antihipertenzinius vaistus (73 proc.) vengia širdies ir kraujagyslių ligų, 1 iš 4 vartoja vaistus dėl geresnės savijautos, o 20 proc. stengiasi išvengti galvos skausmų ar svaigimo. 

„Labiausiai nerimą kelia vaistų vartojimo reguliarumas, mat tik 1 iš 3 (37 proc.), vartojančių vaistus kraujospūdžiui mažinti, teigia geriantys šiuos vaistus nuolatos. Būtent nereguliarus vaistų vartojimas neleidžia pasiekti norimų gydymo rezultatų bei sumažinti mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų statistikos“, – komentuoja G. Tautkevičienė.  

Kad nepamiršta išgerti vaistų nuo kraujospūdžio dažniau teigė pensinio amžiaus ir vyriausi 70+
m. respondentai (47-50 proc.). Dirbantys asmenys vaistų nuo kraujospūdžio neišgeria dažniau: retkarčiais to nepadaro – 48 proc., dažniau nei kartą per savaitę – 24 proc. Ypač dažnai vaistų neišgeria 30-49 m. respondentai (32-52 proc.).

„Atsakingas vaistų vartojimas ankstyvoje ligos stadijoje, vos ją diagnozavus, garantuoja geresnę ligos kontrolę ir gydymo rezultatus, apsaugo pacientą nuo kraujospūdžio šokinėjimo ir nemalonių simptomų“, – sako vaistininkė.

Anot jos, kartais pacientai savavališkai nusprendžia mažinti vaisto dozę, tačiau ne visos tabletės gali būti dalinamos perpus. 

„Jei tabletė yra prailginto atpalaidavimo ir neturi padalinimo pusiau – jos negalima dalinti, mat tokią tabletę dengia specialus apvalkalas, kurio pagalba ji lėtai tirpsta ir veikia visą parą. Padalinus tabletę, pažeidžiamas apvalkalas, todėl nebelieka ilgo tolygaus veikimo ir pacientas patiria staigų spaudimo kritimą“, – aiškina G. Tautkevičienė.

Gydymo sėkmė – paciento rankose

Pagrindinė vaistų neišgėrimo priežastis – užmaršumas (67 proc.). 20 proc. apklaustųjų praleidžia vaistų dozes sąmoningai. Tuo tarpu objektyvias priežastis, kaip pasibaigę vaistai, mini tik 12 proc., didelė vaistų kaina – 1 proc., nutolusi vaistinė – 1 proc. respondentų. 

„Hipertenzijos gydymas priklauso ne tik nuo gydytojo, bet ir paties paciento – be bendradarbiavimo negalima užtikrinti geros sergančiojo savijautos. Savigyda yra sveikatos sistemos rykštė, todėl jei žmogus nedrįsta pasikonsultuoti su savo gydytoju, visada galima kreiptis į vaistininką, kuris patars vaistų vartojimo klausimais“, – teigia G. Tautkevičienė. 

23 proc. respondentų nepakanka informacijos apie aukšto kraujospūdžio pasekmes. Anot jos, tai rodo, kad pacientų edukacijai dar yra erdvės, todėl, jei jie patys neužduoda klausimų, gydytojams ir vaistininkams dažniau reikėtų priminti hipertenzijos keliamas grėsmes.

„Viena iš priežasčių, kodėl žmonės reguliariai nevartoja paskirtų vaistų – nenori prie jų priprasti, juos gąsdina mintis, jog vaistus reikės vartoti visą gyvenimą. Tai rodo, kad žmonės nesupranta hipertenzijos keliamų grėsmių“, – pabrėžia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė. 

Pusė respondentų pirkdami vaistus kraujospūdžiui mažinti konsultuojasi su vaistininku: 27 proc. pasiklausia tik svarbiausių dalykų, mažesnė dalis (13 proc.) konsultuojasi dėl tinkamo vaistų vartojimo, 12 proc. – dėl vaistų suderinamumo, o 7 proc. – įvairiais sveikatos klausimais. Apskritai vaistininkų patarimais linkę vadovautis 23 proc. apklaustųjų. 

„Jei daugiau žmonių išdrįstų pasikonsultuoti su vaistininkais ar labiau jais pasitikėtų, galėtume tikėtis geresnių hipertenzijos gydymo rezultatų ir sveikesnės visuomenės. Kartais pamirštama, kad vaistininkas nėra kasininkas, o ekspertas daugeliu sveikatos klausimų – ypač vaistų vartojimo ir jų suderinamumo. COVID-19 pandemijai besitęsiant, būtent vaistininkai yra tie, kurie savo konsultacijomis sumažina ir taip užimtų gydytojų krūvį“, – akcentuoja vaistininkė. 

Vaistų vartojimo realybė Lietuvoje – tik kas trečias geria reguliariai, o kas penktas praleidžia sąmoningai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Jan 2022 09:18:33 +0200
<![CDATA[Insulino pompos bus prieinamos visiems sergantiesiems I tipo cukriniu diabetu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/insulino-pompos-bus-prieinamos-visiems-sergantiesiems-i-tipo-cukriniu-diabetu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/insulino-pompos-bus-prieinamos-visiems-sergantiesiems-i-tipo-cukriniu-diabetu Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa (VLK) kompensuoja insulino pompų nuomos išlaidas privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems asmenims iki 24 metų amžiaus bei nėščiosioms, pastoti planuojančioms moterims ar žmonėms, kurie įtraukti į laukiančiųjų kasos salelių transplantacijos sąrašą. Kiti sergantieji insulino pompas galėjo įsigyti savo lėšomis.

 

Įsigaliojus naujai tvarkai, I tipo CD sergantieji, nepriklausomai nuo amžiaus, galės gauti kompensaciją už insulino pompą su glikemijos duomenų įvertinimo funkcija, naudojant diagnostines juosteles gliukozės kiekiui nustatyti (kompensuojamoji mėnesio bazinė nuomos kaina – 137,41 euro), arba už insulino pompą su glikemijos įvertinimo bei insulino švirkštimo sustabdymo, sumažėjus glikemijai, funkcija, naudojant nuolatinio gliukozės matavimo jutiklį (kompensuojamoji mėnesio bazinė nuomos kaina – 449,50 euro).

 

Insulino pompa sergantiesiems padeda priartėti prie tokios gyvenimo kokybės tarsi turint sveiką kasą. Pompa 24 valandas per parą reguliariai išskiria nedidelį kiekį insulino ir papildomą kiekį valgant. Turintiesiems naudoti insuliną ji padeda gerokai sumažinti insulino injekcijų (dūrių) skaičių ir leidžia gyventi visavertį gyvenimą, sumažinti gliukozės svyravimus, dėl kurių kyla didesnė komplikacijų rizika, ir kitus šalutinius veiksnius. 

 

Lietuvoje I tipo diabetu serga apie 7000 žmonių. Norintieji, kad insulino pompų nuomos išlaidos būtų kompensuojamos valstybės lėšomis, turės kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris pacientą informuos apie insulino pompų nuomos išlaidų kompensavimo tvarką. 

 

Sergančiųjų diabetu padėtis Lietuvoje nuolat gerinama – nuo 2021 m. liepos 1 d. pradėti kompensuoti insulino pompų keičiamųjų dalių komplektai I tipo CD sergantiems pacientams, nepriklausomai nuo amžiaus. 

 

Taip pat primename, kad pajutus ar įtarus cukrinio diabeto požymius, esant rizikos veiksniams, būtina pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Anksti diagnozavus diabetą, galima išvengti komplikacijų. 

 

 

SAM Spaudos tarnyba

 

Insulino pompos bus prieinamos visiems sergantiesiems I tipo cukriniu diabetu

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Jan 2022 14:13:48 +0200
<![CDATA[Vargina drėgnas kosulys? Specialistė pataria, kaip pagerinti atsikosėjimo funkciją]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vargina-dregnas-kosulys-specialiste-pataria-kaip-pagerinti-atsikosejimo-funkcija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vargina-dregnas-kosulys-specialiste-pataria-kaip-pagerinti-atsikosejimo-funkcija Specialūs kvėpavimo pratimai

Anot specialistės, svarbiausia taisyklinga laikysena ir kvėpavimas. Įkvėpimas turėtų būti per nosį (idealu tai atlikti per 4 sekundes), tuomet 2 sekundes daroma pauzė ir per 4 sekundes išpučiama per burną. Įkvėpimo metu išpučiame pilvą, o išpūtimo – įtraukiame. Tai gali tapti puikia diafragmos raumens treniruote.

Norint paskatinti vaikų atsikosėjimą – galima įtraukti žaidybinius elementus. Baliono pūtimas – labai tinkama priemonė. Pučiant balioną aktyvinami virpamojo epitelio judesiai ir skatinamas sekreto pasišalinimas. „Puiku, kai įsitraukia visa šeima ir kartu su vaiku pučia balionus, po to juos paleidžia į orą. Dažniausiai šis veiksmas sukelia vaikams daug juoko, kurio metu dalyvauja daug kvėpavimo raumenų, kurie skatina kosulį“, – sako masažuotoja ir priduria, kad pradėjus atsikosėti reiktų visada lenktis žemyn, kad galva būtų žemiau dubens.

Kitas vaikams įdomus žaidimas ir puikus kvėpavimo pratimas - pūtimas pro šiaudelį. Įtraukti vaikus į šią veiklą labai lengva, galima į stiklinę įpilti šiek tiek burnos skalavimo skysčio, kad pučiant gamintųsi burbulai.

Masažo elementai

Jei namuose turite didelį ir tvirtą gimnastikos kamuolį – jį puikiai galima panaudoti perkusinio masažo atlikimui. Paguldykite vaiką ar suaugusįjį ant pilvo, leiskite jam apsiprasti su padėtimi, kad jis ant kamuolio jaustųsi saugiai. Plaučių zonoje atlikite perkusinį masažą, kad atšokęs nuo vibracijos sekretas kuo greičiau pasišalintų iš kvėpavimo takų. Kaip visa tai atlikti taisyklingai masažo specialistė demonstruoja video pamokoje. Kviečiame žiūrėti!

Beje, visus kvėpavimo pratimus galima atlikti ne tik ligos atveju, bet ir profilaktiškai.

Vargina drėgnas kosulys? Specialistė pataria, kaip pagerinti atsikosėjimo funkciją

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 07 Jan 2022 13:09:12 +0200
<![CDATA[Vaistininkė: kodėl vaistų negalima užsigerti pienu ar greipfrutų sultimis?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-kodel-vaistu-negalima-uzsigerti-pienu-ar-greipfrutu-sultimis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-kodel-vaistu-negalima-uzsigerti-pienu-ar-greipfrutu-sultimis Nemažai žmonių patiria ne vieną negalavimą, vienu metu vartoja keletą skirtingų gydytojų paskirtų vaistų, papildomai geria savo iniciatyva įsigytus maisto papildus ir nesusimąsto dėl tokio veikliųjų medžiagų „kokteilio“ poveikio, kurį dar labiau iškreipti gali jų užsigėrimas bet kuo, kas nėra tiesiog tyras vanduo. Specialistai sako, kad tarpusavyje nederantys vaistai gali stipriai pakenkti: vienas vaistas gali mažinti ar didinti kito veiksmingumą, sukelti šalutinį poveikį ar net pavojų gyvybei.


„Dažnai žmonės kreipiasi į skirtingų sričių specialistus skirtingose gydymo įstaigose, kur jiems pildomos atskiros paciento kortelės. Tad jei jie vieno gydytojo neinformuoja apie kito paskirtus vaistus ar turimas gretutines ligas, gydytojas to ir nežino. Nors elektroninė sveikatos sistema leidžia pamatyti, kokiomis ligomis serga pacientas ir kuo jas gydo, pasitaiko, kad gydytojai išrašo tik dalį elektroninių receptų, o kitus popierinius, kurių nesimato sistemoje. Todėl pacientams patartina užsirašyti ar nufotografuoti vaistų pavadinimus ir parodyti gydytojams“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.


Rekomenduojama nevartoti vienu metu


Vaistininkė aiškina, kad jei vartojamas daugiau nei vienas vaistas, atsiranda potenciali vaistų sąveikos tikimybė. Ji gali būti teigiama, kai norima sustiprinti vaisto veikimą, arba nepageidaujama. Pastaruoju atveju skirtingi vaistai gali arba blokuoti, arba labai sustiprinti vienas kito veikimą. 


„Pavyzdžiui, kraują skystinantį vaistą klopidogrelį vartojant kartu su rūgštingumą, skrandžio uždegimą mažinančiu vaistu omeprazoliu gali sumažėti kraują skystinančio vaisto efektas, todėl rekomenduojamą omeprazolį keisti į naujesnės kartos vaistą pantoprazolį, neturintį tokio poveikio“, – pasakoja G. Tautkevičienė.


Neigiamą efektą gali sukelti ne tik kelių nederančių vaistų vartojimas vienu metu, bet ir vaisto bei maisto papildų ar vaistažolių derinys. Vaistininkė sako, kad, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimui gydyti skiriamą vaistą l-tiroksiną vartojant kartu su mikroelementu kalciu, gali susilpnėti vaisto veikimas, todėl tarp šių preparatų rekomenduojama daryti bent 4 val. pertrauką. Jonažolės preparatus ar arbatą vartojant kartu su geriamaisiais kontraceptiniais preparatais gali sumažėti pastarųjų efektyvumas ir padidėja tikimybė neplanuotai pastoti. 


Sąveika taip pat gali pasireikšti tarp vaistų bei tam tikrų gėrimų ar maisto produktų. Antibiotiko ciprofloksacino nerekomenduojama vartoti kartu su pieno produktais – pienu, jogurtu. Pienas sumažina vaisto įsisavinimą, todėl gydymas gali būti nesėkmingas. Tarp antibiotiko ir pieno produktų vartojimo turėtų būti 2 val. pertrauka. 


„Cholesteroliui mažinti skirto vaisto atorvastatino nerekomenduojama vartoti kartu su greipfrutų sultimis. Jos gali sustiprinti vaisto šalutinį poveikį. Greipfrutų sultis reikėtų atsargiai vartoti pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, nes jos turi sąveikų su daugeliu vaistų:

antidepresantais, raminamaisiais, kraujo spaudimą reguliuojančiais vaistais, antibiotikais, kraują skystinančiais, antidiabetiniais, skrandžio rūgštingumą mažinančiais, vaistais nuo skausmo“, – vardija G. Tautkevičienė.  


Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei vaistas skiriamas vartoti prieš valgį, tai nereiškia, kad galima išgerti tabletę ir iš karto valgyti. Medikamentas turi būti vartojamas mažiausiai 20-30 min. prieš valgį. Analogiška situacija ir tada, jei vaistas skiriamas po valgio – tai reiškia, kad iki jo išgėrimo po valgio būtina palaukti bent 30 min. Iš karto prieš ar po valgio galima gerti tuos vaistus, kurie paskiriami vartoti valgio metu. 


Problema – gydytojo nurodymų nesilaikymas


Anot G. Tautkevičienės, vaistininkai yra įpratę daug skirtingų vaistų perkančių pacientų pasiteirauti, ar jie žino, kaip ir kada juos vartoti, kurie dera tarpusavyje, o kurie ne. „Visada skatiname žmones pasakyti, kokius dar vaistus vartoja, kokiomis gretutinėmis ligomis serga. Net jei pacientas nežino tikslių vaistų pavadinimų, pasakęs, kad turi padidėjusį kraujo spaudimą, geria vaistus nuo kraujo krešumo ar skydliaukės problemų jau padeda vaistininkui susidaryti bendrą vaizdą, ką geriau rekomenduoti ar ko vengti“, – pasakoja ji. 


Nedažnai, tačiau pasitaiko ir tokių pacientų, kurie ateina į vaistinę vien tik pasiteirauti dėl jiems paskirtų vaistų suderinamumo. Vieni būna pamiršę gydytojo rekomendacijas, kitiems šiaip kyla klausimų. Vaistininkai iš tiesų gali juos pakonsultuoti, nes ir savo darbo patirties, studijų ir papildomų kursų žino apie vaistų sąveikas. Be to, „Gintarinėje vaistinėje“ veikia vaistų suderinamumo sistema – Skandinavijos šalių mokslininkų parengta vaistų duomenų bazė, kuri pateikia beveik 20 tūkst. vaistų sąveikų.


„Vaistų tarpusavio sąveikos bei jų sąveikos su augalais, mineralais ir maisto produktais klasifikuotos pagal klinikinę reikšmę ir įrodomumą, tad suvedus dominančių preparatų pavadinimus iš karto matome, ar tarp jų sąveika minimali, ar net pavojinga gyvybei. Tai neleidžia pro akis praslysti mažiau žinomoms sąveikoms ir yra tiek vaistininkų darbo palengvinimas, tiek papildomas saugumas pacientui“, – tikina vaistininkė.


Ji sako, jog vis dėlto nepakanka žinoti apie nepageidaujamas vaistų sąveikas, būtina ir laikytis gydytojo nurodytų vaistų vartojimo rekomendacijų. Gydytojas įvertina kiekvieno paciento būklę individualiai, pagal atliktus tyrimus ar išsakytus simptomus, ir tuo vadovaudamasis paskiria gydymą. Jei gydymo rekomendacijų nėra laikomasi, pacientų būklė gali smarkiai blogėti. 


„Pasitaiko, kai pacientai, vartojantys vaistus nuo padidėjusio kraujo spaudimo, atėję į vaistinę skundžiasi silpnumu, galvos skausmu, pernelyg nukritusiu kraujo spaudimu. Peržiūrėję jų vartojamus vaistus pamatome, kad buvo vartoti tos pačios veikliosios medžiagos, bet skirtingų pavadinimų vaistai. Tokiu atveju žmogus to nesuprasdamas vartoja dvigubai didesnį vaisto kiekį nei paskirta gydytojo, ir jo savijauta dėl to prastėja. Gerai, jei tokiu atveju pagalbos ieškoma vaistinėje, bet jei einama pas kaimynus, gimines ir imama gydytis pagal jų patarimus, kyla didelė rizika sau dar labiau pakenkti. Todėl labai svarbu, kad gydytojas, vaistininkas ir pacientas būtų tarsi viena sveikatos komanda, kurioje vyksta dialogas vardan sveikatos“, – akcentuoja G. Tautkevičienė. 

Vaistininkė: kodėl vaistų negalima užsigerti pienu ar greipfrutų sultimis?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 07 Jan 2022 09:16:30 +0200
<![CDATA[Kardiologas prof. P. Šerpytis įspėja: alaus pilvas – širdies ligų pranašas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kardiologas-prof-p-serpytis-ispeja-alaus-pilvas-sirdies-ligu-pranasas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kardiologas-prof-p-serpytis-ispeja-alaus-pilvas-sirdies-ligu-pranasas Naujus metus dažnam norisi atversti it švarų baltą lapą ir jame įrašyti naujus siekius, sau duotus pažadus. Norai numesti svorio, pradėti sportuoti ir sulieknėti naujametinių tikslų dešimtuke neabejotinai užimtų bene aukščiausią vietą. Tačiau psichologai sako, kad net trys ketvirtadaliai planų sulieknėti žlunga dar nepradėjus rimčiau jų įgyvendinti vien dėl to, kad iškart tikimasi pernelyg didelių rezultatų.

Ilgą laiką kalbėdami apie nutukimą prieš akis matydavome greitąjį maistą mėgstančius amerikiečius, o dabar vis dažniau medikai pirštu baksnoja į mūsų pačių antsvorį. Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis sako, kad daugiau negu pusės Lietuvos gyventojų svoris yra didesnis, nei turėtų būti.

Antsvoris kelia nerimą

Kalbėdamas apie nutukimą, prof. P. Šerpytis ypač nuogąstauja, kad per didelis svoris pastebimas ir tarp moksleivių. Augančio žmogaus įpročius, be abejonės, formuoja jį supanti aplinka. Jeigu šeimos nariai mėgsta kartu leisti laiką gamtoje, sportuoja, važinėja dviračiais ir pan., tai ir vaikas gyvena tuo pačiu ritmu. Tačiau, jei tėvai ar seneliai mieliau renkasi laisvalaikį prie TV ekrano ar  gulint ant sofos su pilnu dubeniu bulvių traškučių, augančiam žmogui ne tik formuojamas netinkamas suvokimas apie laisvalaikio praleidimo būdus, bet ir daroma didžiulė žala jo fizinei savijautai.

Profesorius P. Šerpytis vieną po kitos vardija ligas, kuriomis susirgti rizika išauga turint antsvorio – tai ir dėl per didelės apkrovos atsirandančios sąnarių bei stuburo bėdos, aterosklerozės progresavimas, širdies ritmo sutrikimai, cukrinis diabetas ir kitos.

Kada vertėtų susirūpinti?

„Kiekvienas žmogus, kuriam rūpi jo sveikata, turėtų žinoti pagrindinius parametrus – tai kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje“, – vardija prof. P. Šerpytis ir priduria, kad taip pat svarbu žinoti savo kūno masės indeksą (KMI). Anot profesoriaus, itin susirūpinti savo svoriu ir sveikata būtina, kai KMI viršija 30 – tai reiškia pirmo laipsnio nutukimą ir didesnę grėsmę sveikatai.

KMI – tai kūno svorio ir ūgio santykis. Norėdami sužinoti savo KMI, savo kūno svorį padalinkite iš kvadratu pakelto ūgio.

KMI

Reikšmė

< 18,5

Per mažas svoris

18,5–24,9

Normalus svoris

25–29,9

Antsvoris

30–34,9

I laipsnio nutukimas

35–39,9

II laipsnio nutukimas

> 40

III laipsnio nutukimas

 

Aukštas KMI rodo, kad žmogaus kūno riebalų santykis yra labai didelis. Dėl to ne tik sunkiau judėti, bet ir prastesnė bendra savijauta. „Papildomi kūno riebalai didina riziką susirgti cukriniu diabetu, širdies ligomis, aukštu kraujospūdžiu, tulžies pūslės akmenlige ir vėžiu“, – grėsmes vardija prof. P. Šerpytis.

Pasak profesoriaus, kiekviena šeima namuose turėtų turėti termometrą, spaudimo matavimo aparatą ir svarstykles – vien žinant šiuos pagrindinius parametrus būtų galima užbėgti už akių daugybei sveikatos problemų.

Polinkį storėti galima paveldėti

Ilgametę darbo patirtį sukaupęs kardiologas prof. P. Šerpytis sako, kad antsvorį dažniausiai nulemia priežasčių visuma. Tai ir nejudrus gyvenimo būdas, nesubalansuota mityba, greitasis maistas, besaikis užkandžiavimas saldumynais, paveldimumas ir kitos gretutinės ligos, pvz., cukrinis diabetas, skydliaukės patologija.

Maždaug nuo 35 metų keičiasi – lėtėja – žmogaus medžiagų apykaita, tam įtakos turi ir sėslesnis, ramesnis gyvenimo būdas. Prie nutukimo prisideda ir patogus gyvenimo būdas informacinių technologijų amžiuje: mums nebereikia eiti perjungti televizijos kanalo, maistą mums pristato į namus, dažniau renkamės keliauti automobiliu, negu eiti pėsčiomis.

Genetinis polinkis taip pat gali būti viena nutukimo priežasčių. Todėl matydami, kad mūsų tėvai ar seneliai turi antsvorio, turime būti budresni.

Alaus pilvas – širdies ligų pranašas

Kalbėdamas apie su nutukimu augančią riziką sveikatai, prof. P. Šerpytis išskiria obuolio tipo nutukimą, kuris ypač būdingas vyrams, kai riebalai kaupiasi pilvo srityje. „Toks nutukimas yra aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto pranašas“, – aiškina prof. P. Šerpytis ir priduria, kad idealu, jei vyro liemens apimtis yra iki 94 centimetrų, moterų – iki 80 cm.

Ypač didelis pavojus kyla vyrams, kurių liemens apimtis yra didesnė negu 102 cm, moterims – kai liemens apimtis daugiau negu 88 cm. Tai yra rimtas pilvinio nutukimo požymis ir juokauti linkę lietuviai, esą tai tik alaus pilvas, turėtų sunerimti. „Tokio tipo nutukimą turintys žmonės gerokai dažniau suserga širdies ir kraujagyslių ligomis: arterine hipertenzija, formuojasi polinkis į trombozę, kraujyje padidėja blogojo cholesterolio, sutrinka gliukozės apykaita“, – grėsmes vardija kardiologas prof. P. Šerpytis.

Stebuklingų vaistų nėra

Nusprendus mažinti svorį, prof. P. Šerpytis ragina nesižavėti greitą rezultatą žadančiomis dietų ar piliulių reklamomis. Pasak mediko, labai svarbu nepamesti galvos. Visiškai pakanka tikslo siekti mažais žingsneliais, pvz., 10 proc. savo kūno svorio atsikratyti per 6 mėnesius. Sumažinus kūno svorį galima ne tik sureguliuoti arterinį kraujo spaudimą, pagerinti bendrą savijautą, bet ir atitolinti tokias ligas kaip cukrinis diabetas, aterosklerozė, o gal net visiškai jų išvengti.

„Nėra stebuklingų vaistų, padėsiančių sulieknėti. Tik fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir saiko turėjimas gali padėti pasiekti apčiuopiamų rezultatų“, – sako prof. P. Šerpytis ir priduria, kad metant svorį kiekvienam žmogui turėtų būti sudaryta individuali programa, atsižvelgiant į jo mitybos įpročius, sveikatos būklę, parenkant tinkamą fizinį aktyvumą. Taip yra todėl, kad kiekvienas organizmas individualus, ir tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Taip pat rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju, endokrinologu ar dietologu. Ypač gydytojo endokrinologo konsultacija yra būtina esant III laipsnio nutukimui. Kartais nutukimas gali būti gydomas ir chirurginiu būdu.

 

Cholesterolį kontroliuoti būtina

Nutukimą XXI a. epidemija vadinantis prof. P. Šerpytis kalba apie tai, kad per didelis svoris ypač pavojingas ir tuomet, kai kraujyje padidėja blogojo cholesterolio kiekis, sutrinka gliukozės apykaita. Nutukimo ir cukrinio diabeto bei tam tikrų formų vėžio ryšys yra pagrįstas mokslu.

„Nutukimas, aukštas kraujo spaudimas, padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis laikomi vienais pavojingiausių rizikos veiksnių, lemiančių sergamumą širdies kraujagyslių ligomis. Todėl šie rodmenys privalo būti kontroliuojami“,  – kategoriškai nukerta kardiologas prof. P. Šerpytis.

Cholesterolio perteklius nusėda ant kraujagyslių sienelių ir taip sutrikdo kraujotaką, sukelia tokias sunkias ligas, kaip išeminė širdies liga, krūtinės angina, miokardo infarktas.

„Esant antsvoriui ir stebint didėjantį cholesterolį, pacientams tiesiog primygtinai rekomenduojame koreguoti maisto racioną: mažinti gyvulinės kilmės riebalų kiekį, atsisakyti transriebalų – įvairių riebių padažų, aliejuje ruošto greitojo maisto, didinti skaidulinių medžiagų kiekį. Pakeitus racioną, gali sumažėti cholesterolio kiekis kraujyje, bet jei cholesterolio kiekis smarkiai padidėjęs, vien mityba norimo rezultato nepasieksime“, – aiškina kardiologas prof. P. Šerpytis.

Kai šalia padidėjusio cholesterolio būna dar ir kitų simptomų – gretutinės ligos, pvz., cukrinis diabetas, nutukimas, padidėjęs kraujo spaudimas, – paciento rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis vertinama kaip vidutinė arba didelė.

„Laukti ir tikėtis, kad pacientas pats susitvarkys, sąžiningai keisdamas gyvenimo būdą, galime tik iki tam tikro lygio. Kai matome, kad negalime delsti, iškart skiriame gydymą statinais. O įvykus miokardo infarktui, išeminiam insultui, po vainikinių kraujagyslių operacijų statinai skiriami iš karto“, – sako kardiologas prof. P. Šerpytis.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis cholesterolį mažinančių vaistų (statinų) vartojimas gali sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Sumažinus blogojo cholesterolio kiekį organizme, smulkiosiose kraujagyslėse esančios aterosklerozinės plokštelės apsaugomos nuo plyšimo, sumažinama trombų susidarymo rizika.

Ilgametę darbo patirtį sukaupęs VU profesorius, kardiologas P. Šerpytis pastebi, kad žmonės neskiria pakankamai dėmesio savo sveikatai. „Paradoksas, kad į automobilį degalus atidžiai pilame tik tinkamus, tačiau į savo organizmus kemšame viską iš eilės, o paskui stebimės, kodėl „važiuodami“ gęstame“, – nuostabos apie lietuvių mitybos įpročius neslepia medikas.

 

 

Kardiologas prof. P. Šerpytis įspėja: alaus pilvas – širdies ligų pranašas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 06 Jan 2022 09:35:40 +0200
<![CDATA[Patarė, kaip valdyti nerimą, nemigą ir stresą: tebūnie tai šių metų pažadas sau]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patare-kaip-valdyti-nerima-nemiga-ir-stresa-tebunie-tai-siu-metu-pazadas-sau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patare-kaip-valdyti-nerima-nemiga-ir-stresa-tebunie-tai-siu-metu-pazadas-sau Išsiderinęs miego ritmas, emocijų perteklius, skubėjimas ar netikėtai užklupęs vienišumo jausmas – visa tai dažnos pošventinio nerimavimo priežastys. Tačiau stresas, kaip sako vaistininkė, yra dalis mūsų gyvenimo, nuo jo nepabėgsime. 

„Jis reikalingas tam, kad žmogus adaptuotųsi prie pasikeitusių situacijų. Svarbu tik išmokti jį atpažinti ir tinkamai suvaldyti, tuomet lengviau įveiksime sunkumus. Kitu atveju jis gali paimti viršų ir mūsų emocijos taps nebekontroliuojamos“, – pastebi vaistininkė. 

Natūralus nerimas po švenčių

Naujų metų pradžia – tai atskaitos taškas, kada žmonės linkę įvertinti save bei užsibrėžti naujus metų tikslus. Kaip sako L. Mockutė, tai geras metas susimąstyti ne tik apie materialius dalykus, bet į sąrašus įtraukti ir dėmesį sau, skiriant laiko savo emocinei būsenai. Ją paveikti gali ne tik pošventinis nuovargis, bet ir paprasčiausias vitaminų trūkumas. 

„Paprastai kalbant, tai mūsų nervinės sistemos pagrindą sudaro B grupės vitaminai. Esant jų trūkumui pasireiškia nuovargis, emocinis išsekimas, nervingumas, dirglumas ir t.t. Jie yra atsakingi už pilnai funkcionuojančią nervų sistemos veiklą. Užsitęsus B grupės vitaminų trūkumui gali išsivystyti net depresija“, – akcentuoja specialistė. 

Dienos metu nerimui sumažinti vaistininkė rekomenduoja preparatus, kurių sudėtyje yra valerijono, melisos, apynių, pasifloros, levandos, šafrano, amino rūgšties. Svarbu laiku pastebėti nerimo ženklus, nes perdėtas nerimastingumas iššaukia ir nemigą – o tai dar vienas kelias į depresiją. 

Nereikia baimintis spręsti nemigos problemų

Nepailsėjęs žmogus negali susikaupti, ilgainiui nebejaučia pozityvumo ir taip patenka į užburtą negatyvo ratą. Pervargęs organizmas praranda atsparumą sunkumams ir kiekviena smulkmena gali virsti didžiule, sekinančia problema. Žmogus praranda kontrolę ir taip gali iššaukti ilgalaikius emocinius sutrikimus. Pastoviai neišsimiegant, pažeidžiamas ir cirkadinis ritmas, sutrinka melatonino gamyba.

„Jei kalbame apie trumpalaikius miego sutrikimus, nereikia bijoti padėti sau lengviau užmigti. Vyrauja nuomonė, kad jeigu išgersiu nereceptinį preparatą miegui pagerinti – tapsiu priklausomas. Bet tai netiesa. Miegui pagerinti galima drąsiai vartoti maisto papildą melatoniną. Tai natūralus miego hormonas, kurio vartojimas nesukelia priklausomybės.

Ilgainiui, su amžiumi melatonino koncentracija organizme mažėja, todėl sveika yra jo atsargas papildyti. Melatoninas yra atsakingas už miego kokybę, mažina užmigimo trukmę, reguliuoja miego ritmą, padeda atsipalaiduoti bei organizmui kovoti su uždegimais“, – pasakoja L. Mockutė. 

Ritmas, įpročiai ir malonūs pomėgiai

Ramesniam miegui ar stresui dienos metu suvaldyti BENU vaistininkė pataria neužmiršti ir laiko patikrintų ilgalaikio poveikio priemonių. Tam ypač pasitarnaus atsipalaidavimo pratimų praktikavimas, tinkami maitinimosi ir miego įpročiai.

„Po švenčių svarbu sugrįžti į savo įprastą gyvenimo ritmą. Trumpalaikėms problemoms išspręsti tikrai padės įvairios melisų, mėtų, ramunėlių arbatos – raminantys preparatai žolelių pagrindu. Kiekvienu atveju jus pakonsultuos vaistininkas. 

Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarbu išmokti stresą valdyti jums tinkamais būdais. Galbūt daugiau sportuoti. Sumažinti, o gal visai atsisakyti kofeino, alkoholio, cigarečių ir kitų stimuliantų vartojimą. Neužmiršti veiklos, kuri džiugintų, o gal susirasti ir jums priimtiną socialinės paramos ratą. Šiais metais pažadėkite sau spręsti problemas, neužsisklęsti ir padėti sau tą nerimą įveikti“, – pataria L. Mockutė. 

Patarė, kaip valdyti nerimą, nemigą ir stresą: tebūnie tai šių metų pažadas sau

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Jan 2022 13:47:18 +0200
<![CDATA[Nuo sausio 4 d. – saugesnės tatuiruotės ir ilgalaikis makiažas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-sausio-4-d-saugesnes-tatuiruotes-ir-ilgalaikis-makiazas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-sausio-4-d-saugesnes-tatuiruotes-ir-ilgalaikis-makiazas Apribojimu taip pat reikalaujama, kad tatuiravimui ir ilgalaikiam makiažui skirtų mišinių etiketėse būtų užrašas „Mišinys, skirtas naudoti tatuiruotėms arba ilgalaikiam makiažui“. Mišiniai, ant kurių nebus tokio užrašo, negalės būti naudojami tatuiravimo tikslais. Etiketėse taip pat turės būti sudedamųjų dalių sąrašas ir atitinkamos saugos nuorodos.

Tikslo uždrausti tatuiruotes nėra, tik padaryti tatuiruotėse ir ilgalaikio makiažo priemonėse naudojamas spalvas saugesnes. Tikimasi, kad dėl apribojimo sumažės lėtinių alerginių reakcijų ir kitų uždegiminių odos reakcijų, kurias sukelia tatuiruočių ir ilgalaikio makiažo dažai. Taip pat galėtų sumažėti ir sunkesnių sveikatos sutrikimų, tokių kaip vėžys, žala mūsų DNR ir reprodukcinei sistemai, kuriuos galimai sukelia dažuose naudojamos cheminės medžiagos.

Sužinokite daugiau apie pavojingų cheminių medžiagų apribojimus tatuiruočių ir ilgalaikio makiažo dažuose: https://echa.europa.eu/lt/making-tattoo-and-permanent-makeup-inks-safer

Aplinkos apsaugos agentūros inf. 

Nuo sausio 4 d. – saugesnės tatuiruotės ir ilgalaikis makiažas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Jan 2022 10:50:42 +0200
<![CDATA[Nors Jonavos rajone daugiausiai sergančiųjų ŪVKTI, tačiau sergamumo rodiklis mažėja]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nors-jonavos-rajone-daugiausiai-serganciuju-uvkti-taciau-sergamumo-rodiklis-mazeja https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nors-jonavos-rajone-daugiausiai-serganciuju-uvkti-taciau-sergamumo-rodiklis-mazeja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 52-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 54,0 atvejo 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas užregistruotas Jonavos r. – 68,2 atvejo 10 000 gyventojų per savaitę. Mažiausiai serga Kauno rajono gyventojai.

Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose padidėjo 34 proc., užregistruotas 1 gripo atvejis. Vaikai sudaro 41 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 52-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo.

Lyginant su praėjusią savaitę, Jonavos rajone sergamumas sumažėjo. Jei 51 sav. (gruodžio 20–26 d.) sirgo 296 asmenys arba 73,2 atv./10 000 per sav., tai  52 sav. (gruodžio 27–sausio 2 d.) sergančiųjų buvo 276 asmenys arba 68,2 atv./10 000 per sav. Gripo atvejų rajone neregistruota. 

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra didesnis. Pernai 52-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 29,7 atvejo 10 000 gyventojų per savaitę. Registruoti 3 gripo atvejai. Vaikai sudarė 22 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Didžiausias sergamumas registruotas Kaune – 36,7 atvejo 10 000 gyventojų per savaitę.

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro-lašeliniu būdu.

Specialistai primena, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama gripo vakcina gali pasiskiepyti asmenys, priklausantys šioms rizikos grupėms: 65 m. ir vyresni asmenys; nėščiosios; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais (taip pat ir vaikai); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, odontologai.

Vyresnio amžiaus asmenims, kurių daugiausia tarp priklausančiųjų rizikos grupei, patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais.

Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Parengta pagal NVSC Kauno departamento inf. 

 

Nors Jonavos rajone daugiausiai sergančiųjų ŪVKTI, tačiau sergamumo rodiklis mažėja

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Jan 2022 16:20:27 +0200
<![CDATA[Nutukę ir antsvorio turintys vaikai dažniau valgo prie ekranų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nutuke-ir-antsvorio-turintys-vaikai-dazniau-valgo-prie-ekranu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nutuke-ir-antsvorio-turintys-vaikai-dazniau-valgo-prie-ekranu Tyrime, kurį 2021 metų kovo–rugsėjo mėnesiais atliko Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto ir Vaikų ligų klinikos (VUL) mokslininkai,  dalyvavo 550 Lietuvos šeimų. Tyrimo rezultatai atspindi antrojo karantino laikotarpį, kai pradinio mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi nuotoliniu būdu 4 mėnesius, o 5–8 klasių mokiniai – pusę metų ir ilgiau. 

„Nutukę ir antsvorį turintys vaikai žymiai daugiau valgė nesveiko maisto, ilgiau naudojosi ekranais ir mokymuisi, ir pramogoms, o jų fizinis aktyvumas buvo mažesnis, palyginus su normalaus svorio vaikais, – sako VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojas, vaikų gastroenterologas ir VU Medicinos fakulteto prof. dr. Vaidotas Urbonas. – Mūsų tyrimo duomenimis, nutukę ir antsvorį turintys vaikai dažniau valgė prie ekranų nei normalios kūno masės vaikai. Be to, antsvorio turintys ir nutukę vaikai dažniau valgė riebų, gruzdintą maistą ir žymiai dažniau gėrė tonizuojančius gėrimus, palyginus su normalios kūno masės 7–14 metų amžiaus vaikų duomenimis.“

„Žinoma, kad kontaktinis mokyklos lankymas užtikrina dienos struktūrą – valgymo laiką, suvalgomo maisto kiekį, fizinį aktyvumą, miego ritmą. Tai pagrindiniai gyvenimo būdo veiksniai, kurie turi įtakos nutukimui, – sako tyrimo darbo grupės narė gydytoja neonatologė Lina Lisauskienė. – Ir iki pandemijos stebėtas per mažas vaikų fizinis aktyvumas, o karantino laikotarpiu sveikos gyvensenos veiksnius užtikrinti tapo dar sudėtingiau. Apribotos galimybės užsiimti kontaktiniu sportu grupėse, sutrikusi mityba ir miego režimas“.

Karantino laikotarpiu priaugtas svoris gali išlikti padidėjęs ilgą laiką.

Mokslininkai rekomenduoja:

  • Ne mažiau kaip vieną valandą per dieną vaikai turi užsiimti aktyvia fizine veikla ar vaikščioti / žaisti / aktyviai leisti laiką gryname ore. 6–17 metų vaikams rekomenduojama kasdien po 60 minučių ar daugiau vidutinio sunkumo ir intensyvių fizinių užsiėmimų.
  • Ne mažiau kaip tris dienas per savaitę užsiėmimai turi būti didelio intensyvumo. 
  • Dauguma užsiėmimų turi būti aerobinio tipo (greitas ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, aktyvūs žaidimai ir kt.).
  • Laikas prie ekranų pramogoms ir laisvalaikiui neturėtų viršyti 2 val. per dieną.
  • Valgymo metu svarbu nesinaudoti ekranais.
  • Visi šeimos nariai turi valgyti sveiką maistą, taip rodydami pavyzdį vaikams.
  • Vartoti kuo mažiau lengvai pasisavinamų angliavandenių, riebaus, rafinuoto maisto. 
  • Nevalgyti vadinamojo šlamštinio maisto (traškučiai, majonezas, sausi pusryčiai ir kt.).
  • Valgyti reguliariai, nedaryti labai ilgų (6–7 val.) nevalgymo pertraukų.
  • Maistas turi būti įvairus; daugiau daržovių, vaisių, įvairių grūdinių, virtų košių; žuvies, mėsos, kiaušinių, pieno produktų.
  • Nuolat sekti vaiko svorį: sverti kartą per mėnesį, esant sparčiam svorio augimui – kreiptis vaikų ligų gydytojo konsultacijos.

Tyrimą „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“, finansuojamą Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, atlieka Vilniaus universiteto Psichologijos instituto ir Vaikų ligų klinikos mokslininkai, daugiau: www.mediavaikai.lt.

Nutukę ir antsvorio turintys vaikai dažniau valgo prie ekranų

Nutukę ir antsvorio turintys vaikai dažniau valgo prie ekranų Nutukę ir antsvorio turintys vaikai dažniau valgo prie ekranų Nutukę ir antsvorio turintys vaikai dažniau valgo prie ekranų ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Jan 2022 12:22:27 +0200
<![CDATA[Naujamečiai pažadai – ką daryti, kad jie neišblėstų dar sausį?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naujameciai-pazadai-ka-daryti-kad-jie-neisblestu-dar-sausi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naujameciai-pazadai-ka-daryti-kad-jie-neisblestu-dar-sausi Siekiant bet kokio tikslo vaistininkė siūlo pradėti mažais žingsneliais ir nesiimti radikalių permainų per vieną naktį, svarbu apie tai kalbėtis ir tiksliai planuoti. „Visada labai naudingas artimųjų palaikymas, kalbėkitės su jais, pasakykite, kaip jaučiatės tomis akimirkomis, kai sunku. Siekiant atsikratyti kai kurių įpročių gali praversti net ir specialistų pagalba“, – sako Jovita Aleknienė.

Vienas dažniausių žalingų įpročių, kurių planuojama atsikratyti, – rūkymas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nesvarbu, kokias cigaretes – įprastas ar elektronines – renkatės, visos jos kenkia sveikatai ir metus rūkyti, pasak vaistininkės, pagerėtų sveikata, sumažėtų infarkto bei insulto rizika.

Rūkymo atsikratyti gali padėti įvairūs tam skirti preparatai – pleistrai, purkštukai, taip pat naudinga ugdyti kitą įprotį, kuriuo galite pakeisti rūkymą, pavyzdžiui, visada turėti sveiką užkandį – šiaudeliais supjaustytas morkas. Jeigu rūkymo griebiatės susinervinę, tuomet vietoj to geriau išeikite pasivaikščioti. Metant rūkyti svarbu neišsigąsti pokyčių – gali imti augti svoris, norėtis užkandžiauti.

Pasiryžę sveikiau maitintis

Dažna naujamečių pažadų kategorija sau – gyventi sveikiau. Vis dėlto ir čia nereikėtų imtis kardinalių pokyčių, daug svarbiau nusistatyti aiškias ir tikslias taisykles. Svarbu sau konkrečiai įsivardyti, ko imsitės, kaip pokyčius įgyvendinsite. „Nusistatykite taisykles, nuo ko pradėsite permainas – valgysite pusryčius, neužkandžiausite, atsisakysite saldumynų, ir jų laikykitės bent tris dienas. Tuomet stebėkite, kaip jaučiatės, galbūt pagerėjo odos būklė, gal jaučiate daugiau energijos – tai motyvuos ir toliau siekti tikslo. Jeigu pokyčiai bus per staigūs, kyla rizika, kad jie baigsis persivalgymu“, – pastebi J. Aleknienė.

Taip pat nereikėtų išsigąsti ir mažų suklupimų. Anot vaistininkės, mažai tikėtina, kad pavyks atsilaikyti, jeigu nuspręsite nuo sausio 1 d. visiškai nevalgyti saldumynų. Geriau palikti sau laiko, kada jų galite paragauti, pavyzdžiui, po pietų leiskite suvalgyti vieną saldainį.

Sportas ir naujas hobi

Dar vienas dažnas pažadas – pradėti sportuoti. Čia, kaip ir koreguojant mitybą, galioja ta pati taisyklė – nepersistengti. Vaistininkė sako, kad pradėjus nuo intensyvios treniruotės, kitą dieną kankinantis raumenų skausmas gali atbaidyti ir toliau siekti šio tikslo. Verta pradėti nuo mažesnio intensyvumo treniruočių, o jeigu ilgai nesportavote, galbūt pakaktų ir ilgesnio pasivaikščiojimo.

Pradėjus sportuoti, naudinga vartoti magnio papildus, kurie padėtų išvengti mėšlungio ir atstatytų šios medžiagos trūkumą.

Galvoti apie save

Galvojantys apie savo psichologinę savijautą, naujais metais planuoja pradėti puoselėti įvairius hobius ir tai, vaistininkės teigimu, labai sveikintinas dalykas. „Turėti hobį labai naudinga savijautai, jis padeda užsimiršti, pabėgti nuo neigiamų minčių, gali turėti įtakos ir mūsų mąstymui“, – sako ji.

Vaistininkė priduria, kad galvojant apie naujus metus verta nusistatyti tikslus, tačiau svarbu jų siekti ir suklupus nemesti, o toliau bandyti, kol tai taps įpročiu. Dažnam padeda įvairios telefono programėlės, leidžiančios stebėti savo progresą, taip pat galima jį žymėtis ir užrašų knygutėje.

J. Aleknienė pastebi, kad kai kuriems žmonėms taip pat gali būti naudinga pasidalinti savo naujamečiais pažadais su artimaisiais, nes tai padeda jų neatsisakyti susidūrus su pirmuoju sunkumu.

Naujamečiai pažadai – ką daryti, kad jie neišblėstų dar sausį?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 28 Dec 2021 11:01:56 +0200
<![CDATA[Gripas įsisiautėja: vis dar yra galimybė pasiskiepyti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gripas-isisiauteja-vis-dar-yra-galimybe-pasiskiepyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gripas-isisiauteja-vis-dar-yra-galimybe-pasiskiepyti Bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis šiuo metu siekia 60 atvejų 10 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Gripo atvejų daugėja kasdien.

„Gripo sezonas įprastai piką pasiekia sausio-vasario mėnesį, o baigiasi – gegužę, todėl nuo gripo skiepytis reikėtų nieko nelaukiant. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nupirktų vakcinų gydymo įstaigose dar yra pakankamai“, – tikina Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Pasak jos, gyventojams vertėtų paisyti epidemiologų perspėjimų, jog šiemet gripas gali smogti gerokai stipriau, nei pernai, kuomet dėl paskelbto karantino gyventojai buvo priversti likti namuose. Tik vakcina gali padėti išvengti tiek paties gripo, tiek jo sukeliamų komplikacijų.

Gripo vakcina nemokamai skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai bei sergantieji onkologinėmis, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis. Taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais. Be to, kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Ruošdamasi peršalimo ligų sezonui, VLK dar kovą nupirko gripo vakcinas. Pirmoji gripo vakcinos siunta Lietuvą pasiekė rugsėjo pradžioje, antroji – lapkritį. PSDF biudžetui pirkinys atsiėjo kiek daugiau nei 2,2 mln. eurų.

VLK inf. 

Gripas įsisiautėja: vis dar yra galimybė pasiskiepyti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 27 Dec 2021 12:52:36 +0200
<![CDATA[10 docentės L. Rapolienės patarimų, kurie padės neprarasti šventinės nuotaikos prie vaišių pilno stalo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/10-docentes-l-rapolienes-patarimu-kurie-pades-neprarasti-sventines-nuotaikos-prie-vaisiu-pilno-stalo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/10-docentes-l-rapolienes-patarimu-kurie-pades-neprarasti-sventines-nuotaikos-prie-vaisiu-pilno-stalo Medicinos mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros docentė, šeimos gydytoja dr. Lolita Rapolienė artėjančių švenčių proga linki ne tik taikos, meilės artimui, geros savijautos, tačiau ir sveikatos raštingumo didinimo, sąmoningos mitybos bei judėjimo.

„Jokie specialistai ir profilaktiniai vaistai nepadės, jei dėl nežinojimo ar netinkamų įpročių mūsų organizmas, o ypač kepenys, nuolat patirs stiprų kenksmingą poveikį.  Virškinimo sistemos ir kepenų sklandus darbas turi didžiulę reikšmę žmogaus savijautai. Nuo jų priklauso net nuotaika.  Norint išvengti nemalonių pojūčių per šventes,  geriau nepersivalgyti“, - sako patyrusi medikė.

Persivalgymas gali išprovokuoti lėtinių ligų, tokių kaip skrandžio uždegimas, refliukso liga, opaligė, tulžies pūslės akmenligė, lėtinis kasos uždegimas, paūmėjimą. Sunegalavimas dėl per riebaus maisto, persivalgymo ar sunkiai virškinamo maisto yra laikinas, praeina nustojus valgyti, pajudėjus, išgėrus skysčių. Vaistai, kuriuos verta turėti namuose- virškinimo fermentų, kepenų, kasos, žarnyno veiklą gerinančių augalinių papildų, gerųjų bakterijų, pankolių, kmynų, mėtų, pelyno arbatos, vidurių lašų ar kitų jūsų gydytojų sunegalavus rekomenduotų vaistų.

„Kviečiu visus vadovautis sveikos mitybos rekomendacijomis. Šviežios, virtos, troškintos, keptos orkaitėje daržovės ir vaisiai turėtų sudaryti iki pusės lėkštės. Viso grūdo produktų (grūdų duoną, makaronai, rudieji ryžiai ar kitos kruopos) galėtų užimti ketvirtadalį lėkštės, kitą ketvirtadalį lėkštės turėtų sudaryti baltymai- žuvis, neriebi mėsa, paukštiena, ankštinės daržovės (pupos, žirniai), riešutai.  Saldumynus reikia gaminti iš trintų ar džiovintų vaisių, uogų, riešutų, lieso, natūralaus jogurto, tinka želė ar šerbetas“, - pataria šeimos gydytoja. 

Medicinos mokslų daktarė atkreipia dėmesį, kad  sergantiems lėtinėmis tulžies pūslės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos ligomis reiktų vengti didelio maisto kiekio, rinktis su mažai ar visai be riebalų ruoštus patiekalus, vengti patiekalų su grybais, alkoholinių gėrimų. Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų vengti sūdytų produktų.

Ruošiant maistą šventiniam stalui,  patartina tinkamai laikyti ir apdoroti maisto produktus, parinkti sveikesnius patiekalus bei juos gaminti iš kuo liesesnių produktų  bei ir vengti pusgaminių. Geriausia ruošti mažiau patiekalų, mažesnėmis porcijomis. Taip pat naudoti kuo mažiau padažų, majonezo ir kitų riebalų,  vengti keptų ir rūkytų produktų. Majonezą verčiau pakeisti natūraliu jogurtu.  Rekomenduojama vengti mišrainių, gardintų riebiais padažais, konditerijos gaminių iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų ir su riebiais kremais. Vietoje druskos, cukraus ir riebių padažų patiekalus  gardinti prieskoniais ir žolelėmis.

Pasak L. Rapolienės, prieš šventes, svarbu  vartoti kuo daugiau maisto skaidulų turinčių produktų – vaisių, daržovių, linų sėmenų, kanapių sėklų, sėlenų, vaisių kokteilių su petražolėmis, salierais, špinatais. Į dienos racioną galima įtraukti vieną papildomą užkandį. Visa tai padės sureguliuoti normalų virškinimo procesą.

Maistą teisingai suderinti per tradiciškai gausias lietuviškas Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sudėtinga. Yra tikimybė, kad nei skrandžiui nei kepenims „nepatiks“ neįprastai didelė maisto įvairovė ir gausa, o tai gali atsiliepti ne tik šventinei nuotaikai, bet ir turėti ilgalaikes pasekmes.  Dešimt docentės L. Rapolienės patarimų, kurie gali padėti išvengti nemalonių pojūčių prie švenčių metu:

  1. Vaišintis reikia pradėti nuo skaidulomis ir baltymais turtingų patiekalų: pupų, žirnių, javų grūdų gaminių.
  2. Valgyti lėtai, gerai sukramtant maistą - iki 30 kartų,- kol maistas  jis atskleis savo skonį.
  3. Pagrindinių patiekalų nereikėtų užsigerti, ypač saldžiais gėrimais. Geriau rinktis vandenį su citrusiniais vaisiais arba juodąją arbatą.
  4. Nerekomenduojama vienu metu valgyti kelių produktų, sudėtyje turinčių daug baltymų (mėsos patiekalų su sūriu ar pieno, grietinės, grietinėlės pagrindu pagamintais padažais).
  5. Saikingai vartoti alkoholį.
  6. Suvalgyti tiek, kiek telpa į vieną mažą lėkštę. Nebūtina vienu prisėdimu skanauti visų valgių. Patiekalus geriausia tiesiog paragauti.
  7. Po gausių vaišių negerti kavos, ypač su pienu ar alkoholiu, nevalgyti vaisių.
  8. Tarp valgymų daryti bent poros valandų pertraukas, išgerti kmynų, pelyno, pipirmėtės ar natūralios žaliosios bei raudonosios arbatos.
  9. Jei sočiau pavalgėte ar esate anksčiau turėję virškinimo sutrikimų, verta pagalvoti apie augalinių derinių integraciją per ar po vakarienės, kad pabandytumėte apsaugoti kepenis nuo netinkamo maisto ar gėrimų žalos, kurie, ilgiau pavartojus, pagelbėtų kepenų ląstelių atsistatymui, pagerintų žarnyno veiklą. Pavyzdžiui, tokio daugiakrypčio veikimo formulės sudėtyje gali būti keli skirtingi augalai:  kurkumino iš ciberžolių, silimarino iš margainių, piperino iš juodųjų pipirų, gysločių, medetkų, dilgėlių, bijūnų šaknų ir t.t..  Priklausomai nuo situacijos, kepenis ir virškinimą gerinantys deriniai galėtų būti panaudojami ir iki poros mėnesių.
  10. Gausus ir įvairus maistas gali tapti iššūkiu skrandžiui ir žarnynui, ypač jei sutrikęs rūgštingumas, todėl tvarkytis su virškinimo užduotimi gali padėti ir plataus spektro augaliniai fermentai, pagaminti iš grybelių, kurie, skirtingai nei gyvūninės kilmės, veikti pradeda jau skrandyje. Jie skaido baltymus, riebalus ir angliavandenius, įskaitant tokias sunkiai virškinamas maisto medžiagas, kaip laktozė, celiuliozė, pektinas.

Taip pat svarbu po švenčių  valgyti mažiau, gerti kuo daugiau skysčių (vandens su citrina, nestiprios arbatos), atsisakyti gausaus ir sunkiai virškinamo maisto, jį keisti vaisiais, daržovėmis, košėmis.

Pasak L. Rapolienės, savo kūno nepaversti šiukšliadėže padeda  sąmoningas valgymas -  įsiklausymas į kūno signalus, valgymas tik jaučiant alkį, tinkamoje vietoje, tyloje, lėtai, pajuntant kvapą, skonį, mėgaujantis ir gerbiant maistą.  „Prisiminkite, kad šventės – tai linksmybių metas, tad skirkite daugiau laiko bendravimui su brangiais žmonėmis, o ne pasisėdėjimams  už stalo ir valgiams. Rekomenduojama daugiau judėti ir praleisti laiko šviežiame ore, - sako docentė L. Rapolienė.

10 docentės L. Rapolienės patarimų, kurie padės neprarasti šventinės nuotaikos prie vaišių pilno stalo

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Dec 2021 11:26:53 +0200
<![CDATA[Vaistininkas iš Žemaitijos: sušiams ant Kūčių stalo – ne vieta]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkas-is-zemaitijos-susiams-ant-kuciu-stalo-ne-vieta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkas-is-zemaitijos-susiams-ant-kuciu-stalo-ne-vieta Šv. Kalėdos – krikščioniška šventė, subtiliai praturtinta pagoniškosios kultūros bruožais. Todėl žvilgsnis į protėvių tradicijas bei pasididžiavimas mūsų tautos unikalumu padeda sugrįžti atgal – tai svarbu ir ruošiant Kūčių bei Kalėdų stalą artimiesiems, sako Telšiuose jau 25 metus vaistininku dirbantis Kęstutis Beržinis.


„Jei Kalėdų stalas šventinis, jis būtinai turi būti tradicinis – ko ir kaip tėvai ar seneliai išmokė. Neseniai mačiau, kaip socialiniame tinkle merginos dalijosi sušių gaminimo patirtimis, o kai viena jų užsiminė, kad jau žino, kas bus ant jos šeimos Kūčių stalo – sušiai, mano kūnas pagaugais nuėjo“, – prisipažino „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas K. Beržinis. 

Dėl šventinių patiekalų poveikio sveikatai nerimaujantiems K. Beržinis atsako, kad visi patiekalai, kurie su meile pagaminti, yra sveiki, mat mylintis žmogus negali kenkti artimajam.

Kūčių patiekalai kilo iš nepritekliaus

Pasak vaistininko, švenčių laukimas buvo ypatingai svarbus protėviams – visus būtinus darbus nudirbti, skolas grąžinti, ginčus išspręsti ir susitaikyti. Tad ir dabar šventiniu laikotarpiu K. Beržinis pataria vengti pikto žodžio, triukšmo ir riebaus maisto. 

Jis primena, kad mūsų protėviams reikėjo būti išradingiems, norint ir badu nemirti, ir griežto pasninko visą advento mėnesį laikytis.

„Nors silkė į Lietuvą iš Vakarų Europos pirmiau nei krikštas atėjo, tai nebuvo lengvai įperkamas maistas. Taip atsirado Žemaitijoje cibulynė, kuriai paruošti pakakdavo tik paskrudintų ir sutrintų silkės kaulų, silkių rasalo, pjaustyto svogūno, sutrinto su karšta bulve, acto, pipirų, druskos ir daug vandens. Aišku, bulvės pas mus atkeliavo gerokai vėliau nei Kolumbas jas Europon atplukdė – silkės aplenkė jas keliais šimtmečiais, tad cibulynė nėra toks archajiškas patiekalas. Kita vertus, niekaip negaliu įsivaizduoti silkę užkandant su bulvės pirmtakais – rope ar pastarnoku“, – komentuoja jis. 

Anot vaistininko, pasninko laikotarpiu lietuviai išmoko skrudintas kanapes, sėmenis paskaninti keptais svogūnais, druska, užkąsti bulve su lupenomis. Vietoj pieno, kuris nebuvo vartojamas advento metu, iš aguonų, kanapių ar net avižų protėviai ruošdavo pakaitalą košei paskaninti. Ir šiais laikais aguonpienis išlieka Kūčių stalo „vinis“.

„Gal sunku pripažinti, bet daug patiekalų sukurta iš ubagystės. Kaip bebūtų, Šv. Kūčios yra ritualinė metų puota, ištrinanti ribas tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių, susodinanti visus prie vieno stalo – namų altoriaus“, – teigia K. Beržinis.
   
Linki saiko ir lengvo alkio

Pasak vaistininko, jei Naujajame Testamente minios pamaitinimas keliais kepalėliais duonos ir keletu žuvų aprašomas kaip vienas iš Jėzaus stebuklų, tai šiandien tikrai žmonėms kiltų klausimų, ar duona be glitimo, ar žuvyje nėra gyvsidabrio bei švino. 

„Dar mano senelis sakydavo, kad žmogus su šaukštu išsikasa sau duobę, o nervais pagreitiname šį darbą. Todėl norėčiau palinkėti saiko ir lengvo alkio – tada viską geriau kūnas pasisavina“, – pasakoja K. Beržinis. 

Pasak jo, mokslininkai pastebėjo, jei šlapimą varančius vaistus vartosime nereguliariai, tai organizmas, pastebėjęs pavojų netekti vandens, gali imti jį kaupti – turėsime atvirkštinį efektą. Taip ir po ilgo pasninko sotus maistas, galima sakyti, tiesiai į kraują patenka, o vaišių pertekliumi virškinimo sistema norės atsikratyti – tai gali sukelti viduriavimą, pykinimą ar kitus virškinimo sutrikimus. 

Į pagalbą apsunkus skrandžiui – ajero šaknis
 
„Iš gimtojo Palokysčio kaimo mokykloje dirbusios šviesaus atminimo lietuvių kalbos mokytojos J. Norbutienės dar seniai sužinojau, kad džiovintos ajero šaknies turi būti visuose namuose. Ši šaknis padės ir persivalgius. Užklupus skrandžio pilnumo jausmui, su smulkia trintuve susitarkuoji trečdalį ar pusę arbatinio šaukštelio miltelių ir išgeri su šiltu vandeniu – palengvėjimas garantuotas“, – dalijasi K. Beržinis.

Jis priduria, kad raugintų kopūstų ar agurkų sunka, ypač su druskingu mineraliniu vandeniu, gali prašviesinti sunkią galvą ir atlaisvinti užkietėjusius vidurius. 

„Mano pacientai jau spėjo įvertinti kmynų naudą greitai pagalbai nuo vidurių pūtimo. Receptas paprastas – trys arbatiniai šaukšteliai sėklų vienas po kito vandeniu užgeriami. Tačiau linkiu, kad per šventes viso to neprireiktų. Kur kas mieliau su klientais dalintis ne receptais nuo negalavimų, o žemaitiškų patiekalų gaminimo niuansais – kad cibulynė gardi būtų, kad spirginei aromato nestigtų, aguonpienis tirštas būtų, kastinis gerai susisuktų“, – linki vaistininkas. 

Vaistininkas iš Žemaitijos: sušiams ant Kūčių stalo – ne vieta

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Dec 2021 10:00:41 +0200
<![CDATA[Ar riebus maistas suderinamas su sveika mityba?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-riebus-maistas-suderinamas-su-sveika-mityba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-riebus-maistas-suderinamas-su-sveika-mityba Sveikatos specialistai įspėja naudoti kuo mažiau riebalų patiekalų gamyboje ir mityboje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) bei jai pavaldus Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) rūpinasi, kad vartotojai gautų kuo kokybiškesnę ir sveikesnę produkciją bei kvalifikuotą informaciją apie maisto saugą. NMVRVT Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė parengė patarimų bei rekomendacijų, kaip sumažinti riebalų suvartojimą ir kokius riebalus rinktis.

Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistai rekomenduoja, kad žmogaus suvartojamų riebalų kiekis neturėtų viršyti 30 proc. visos dienos energijos kiekio. Dar geriau būtų visus šiuos riebalus pakeisti nesočiosiomis riebalų rūgštimis.

Patariama valgyti maistą, kuriame gausu nesočiųjų riebalų rūgščių: riebią žuvį, riešutus, avokadą, augalinius aliejus (įskaitant alyvuogių aliejų, saulėgrąžų ir rapsų aliejų). Žuvį (šviežią, šaldytą ar konservuotą) rekomenduojama valgyti bent 2 ar 3 kartus per savaitę, nes su žuvimi gaunama vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino D bei mineralinių medžiagų. Verta prisiminti, kad rūkytoje žuvyje, paruoštoje silkėje yra daug druskos, kurios vartojimą reikia riboti. Tiek suaugusiems, tiek vaikams labai svarbu išlaikyti tinkamą omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykį.

Patarimai, kaip sumažinti riebalų suvartojimą ir kokius riebalus rinktis:
• Įdėmiai skaitykite produktų etiketėse pateikiamą informaciją ir venkite tų produktų, kurių sudėtyje yra daug sočiųjų riebalų.
• Rinkitės neriebius pieno produktus, kadangi riebiuose pieno produktuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Net ir rinkdamiesi liesesnį produktą  atminkite, kad net ir „liesoje“ grietinėje vis dar yra nemažas riebalų kiekis (10-12 proc.), tad reikėtų šiuos produktus vartoti saikingai. •Rinkitės tuos produktus, kurių sudėtyje nėra transriebalų – termiškai paveiktų riebalų kurie naudojami pavyzdžiui maistui kepti.
• Daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčius produktus keiskite maisto produktais, kurių sudėtyje yra mononesočiųjų ar polinesočiųjų riebalų rūgščių, pvz., sviestą pakeiskite augaliniais aliejais, vietoj mėsos dažniau rinkitės žuvį.
• Valgykite tuos produktus, kurių sudėtyje natūraliai nėra daug riebalų: grūdinius produktus, vaisius ir daržoves.
• Valgykite produktus, kurių sudėtyje yra gausu tirpių skaidulų – daržoves, vaisius, ypač obuolius. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad padidinus tirpių skaidulų suvartojimą, sumažėja koronarinės širdies ligos rizikos faktorių, tokių kaip cholesterolis ir trigliceridai, kiekis. •Pašalinkite sukietėjusius riebalus nuo atvėsusių sriubų, sultinių ar troškinių paviršiaus. •Ribokite produktų, kuriuose yra „slaptųjų“ riebalų, pvz., spurgų, sausainių, krekerių vartojimą.
• Daug sočiųjų riebalų yra paukštienos odelėje, todėl prieš valgydami, ją pašalinkite. •Jaunesniems nei 2 metų vaikams nereikėtų taikyti riebalų vartojimo apribojimų, kadangi tiek cholesterolis, tiek kiti riebalai yra svarbūs smegenų vystymuisi. 

Lėtinių neinfekcinių ligų rizika sumažės, jei suvartojamas riebalų kiekis sudarys mažiau nei 10 proc. visos suvartojamos energijos per dieną. Tačiau atkreiptinas dėmesys į maisto ruošimui naudojamus riebalus, kuriuose kepami produktai. Tokie termiškai paveikti riebalai turi specialų pavadinimą – transriebalai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA – angl. European Food Safety Authotority) pataria valgyti kuo mažiau transriebalų. PSO rekomenduoja, kad iš transriebalų būtų gaunama ne daugiau nei 1 procentas su maistu gaunamos dienos energijos. Tai reikštų, kad suaugusiam žmogui, kurio per dieną su maistu gaunama energija yra 2000 kcal, per dieną patariama suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus transriebalų.

Daugiausiai transriebalų turintys maisto produktai – kepiniai (pvz., sausainiai, pyragaičiai), augaliniai riebalai (pvz., margarinas, kulinariniai riebalai), konditerijos gaminiai (pvz., kremai ir kreminiai gaminiai, saldainiai), gruzdinti maisto produktai (pvz., keptos bulvytės) ir kt.

Parengė
Indrė Stoškuvienė
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja 

Ar riebus maistas suderinamas su sveika mityba?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Dec 2021 07:26:59 +0200
<![CDATA[Kad švenčių nesugadintų netikėtai išdygęs spuogas – vaistininkės patarimai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kad-svenciu-nesugadintu-netiketai-isdyges-spuogas-vaistininkes-patarimai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kad-svenciu-nesugadintu-netiketai-isdyges-spuogas-vaistininkes-patarimai „Prieš taikant namines priemones, būtina išsiaiškinti, koks yra jūsų odos tipas, ar nesate alergiškas vienai ar kitai priemonei. Tikriausiai bene kiekvienas esame atsidūrę situacijoje, kuomet išaušus svarbios dienos rytui, iššokęs spuogas sugadina šventinę nuotaiką. Tad artėjant svarbiam renginiui ar šventei, pasistenkite rasti laiko sau ir nepasiduokite stresui“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Asta Budreckienė. 

Paprastieji spuogai ir vėlyvoji aknė 

Paprastieji spuogai – lėtinė uždegiminė liga, kuri yra trečia dažniausiai pasitaikanti dermatologinė liga 12-25 metų amžiaus asmenims. Nors tai atrodo paprasta, nedaranti įtakos bendrai sveikatos būklei, liga, tačiau dėl jos gali išsivystyti pūlingi, uždegiminiai spuogai ar net likti randai, kurie turi neigiamos įtakos psichologinei būklei ir gyvenimo kokybei.

„Ši odos problema gali atsirasti ir įvairaus amžiaus pacientams. Pavyzdžiui, vėlyvoji aknė prasideda palyginus vėlai, nuo 25 metų. Ji yra dažnesnė tarp moterų ir paūmėja prieš menstruacijas. Pagrindiniai faktoriai, kurie daro tam įtaką, yra hormonų disbalansas ir nuolatinis stresas“, – teigia vaistininkė.

Be streso, spuogų atsiradimui įtakos turi ir mityba, genetika, taip pat kosmetikos priemonės. Dėl šios priežasties svarbu pasirinkti tinkamą kosmetiką, kuri atitiktų odos tipą, ir ją naudoti tiksliai taip, kaip nurodyta.

„Dažna situacija, su kuria susiduriame vaistinėje susirgus odos ligomis – prašymas įsigyti receptinių vaistų be recepto. Pacientai ieško skubių pagalbos būdų ir tai dažnu atveju būna ne dermatologai, o draugai, pažįstami ar giminaičiai. Būna ir taip, kad kartais vaistais dalijamasi – draugės viena kitai „paskolina“ receptinį preparatą. Dalijantis vaistais nesusimąstoma, kad jie skirti būtent to konkretaus žmogaus ligai gydyti, mat gydytojas atsižvelgia į paciento amžių, svorį, gretutines ligas ir pan. Tokiu būdu pacientai užsiima savigyda, kuri gali nuvesti prie rimtų sveikatos sutrikimų bei komplikacijų“, – pabrėžia A. Budreckienė. 

Pirmoji pagalba nuo spuogų

Pirmajai pagalbai nuo spuogų namų vaistinėlėje reikėtų turėti salicilo rūgšties, kuri yra gaunama iš žiemą žaliuojančių lapų, saldžių beržų ir gluosnių medžių žievės. Salicilo rūgštis, kurią galima rasti kiekvienoje vaistinėje, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, taip pat skatina epidermio ląstelių nusisluoksniavimą ir gali prasiskverbti pro poras, sumažindama jų užsikimšimą. Anot vaistininkės, rezultato čia ir dabar tikėtis nereikėtų, tačiau tepant pažeistą odą 2-3 kartus per dieną salicilo rūgšties tirpalu suvilgytu vatos tamponu situaciją galima sušvelninti. Namų vaistinėlėje taip pat verta turėti arbatmedžių eterinio aliejaus, kuris pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu ir sumažina uždegimą. 

„Paprastųjų spuogų gydymui namuose ir profilaktikai naudojama daugybė papildomų priemonių: homeopatija, akupunktūra, aromaterapija, mitybos pokyčiai ir dieta, maisto papildai, žarnyno valymas bei vaistiniai augalai. Tačiau jei nepadeda išbandytos priemonės, o problema užsitęsė, geriausia apsilankyti pas odos specialistą, mat jis įvertins paciento odos tipą, apžiūrės veidą, kruopščiai surinks paciento anamnezę apie problemos atsiradimą, jau taikytą gydymą ir jo poveikį. Su gydytoju taip pat bus galima aptarti kasdieninės odos priežiūros įpročius ir naudojamas kosmetikos priemones“, – rekomenduoja A. Budreckienė. 

Preparatus nuo spuogų vaistininkė rekomenduoja geriau naudoti vakare, kai nėra saulės šviesos, nes kai kurie koncentratai dienos šviesoje gali sukelti deginimo jausmą dėl juose esančių rūgščių. 

Ji taip pat siūlo nepamiršti ir atsipalaidavimo bei streso mažinimo pratimų, kurie padeda valdyti stresą ir tokiu būdu gydyti paprastuosius spuogus. 

„Nėra rekomenduojama spausti spuogus, nes taip galima pasunkinti uždegimą, pažeisti odą ar net sukelti infekciją. Jei vis dėlto nusprendėte to imtis, bent jau darykite tai kaip įmanoma saugiau: nuvalykite odą, sterilizuokite adatos galiuką medicininiu spiritu, atsargiai pradurkite spuogą, nusausinkite jį vatos diskeliu ir išvalykite vandenilio peroksidu“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė. 

Ji priduria, kad visavertę odos priežiūrą sudaro priemonių ir procedūrų, užtikrinančių valymą, atsinaujinimą, maitinimą, tonizavimą, drėkinimą ir odos apsaugą nuo išorės poveikio, visuma, todėl oda reikia rūpintis ne tik tada, kai ištinka bėda. 

Sveikas žarnynas – sveika oda 

Rūpinimasis žarnyno ir odos mikroflora bei probiotikų naudojimas tiek vietiškai, tiek sistemiškai, taip pat prisideda prie geresnės odos būklės bei paprastųjų spuogų profilaktikos, mat probiotikai mažina uždegiminius procesus.

„Nevisavertė mityba – dar vienas aknės veiksnys. Spuogų atsiradimą gali paskatinti pieno produktai, riebus maistas ir cukrus. Todėl reikėtų valgyti maistą, kuriame yra antioksidantų, ir rinktis ryškių spalvų daržoves“, – tikina vaistininkė. 

Maisto papildai, turintys lemiamos įtakos sveikos odos būklei ir paprastųjų spuogų profilaktikai: cinkas, selenas, chromas. 

„Pabandykite riebalus įveikti riebalais – omega-3 riebalų rūgštimis, mat būtent šios rūgštys
slopina uždegimus, kurie ir sukelia aknę. Valgykite žuvies ar jūros gėrybių bent 2-3 kartus per savaitę“, – siūlo A. Budreckienė. 

Anot jos, riebūs bei sūrūs produktai gali prisidėti prie spuogų atsiradimo, tad artėjant šventėms
ar svarbiam renginiui reikėtų pabandykite susilaikyti nuo šių maisto produktų. Užkandžiams vaistininkė rekomenduoja rinktis graikinius riešutus, į dribsnius ar salotas nepamiršti įberti šviežiai maltų linų sėmenų. 

Receptai spuogams gydyti pagal vaistininkę

Arbatmedžių eterinio aliejaus kompresas

Kompresui reikės 2 lašų arbatmedžių eterinio aliejaus ir 4 šaukštelių karšto vandens. Supilti karštą vandenį į dubenėlį ir įmaišyti arbatmedžio eterinį aliejų. Paruoštame tirpale pamirkyti marlės gabalėlį ar vatos diskelį. Atsargiai išspausti skystį, kad šis nevarvėtų ir uždėti vatos diskelį ant spuoguotos vietos. Kompresą galima priklijuoti pleistru ar maistine plėvele – jį palaikyti bent valandą dukart per dieną. 

Medetkų tinktūra  

Medetkų žiedai vartojami medicinoje dėl savo priešuždegiminių, antibakterinių bei regeneracinių savybių. Medetkų žiedų tinktūra gali būti gydomi inkštirai – ant švaraus veido dedami tinktūroje pavilgyti vatos diskeliai. Tirpalui pagaminti reikės 1 valgomojo šaukšto medetkų tinktūros bei 100 ml vandens.

Kad švenčių nesugadintų netikėtai išdygęs spuogas – vaistininkės patarimai

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 20 Dec 2021 10:28:01 +0200
<![CDATA[Vaistininkė apie vitaminus nėščiosioms: ko ir kiek iš tiesų reikia?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-apie-vitaminus-nesciosioms-ko-ir-kiek-is-tiesu-reikia https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-apie-vitaminus-nesciosioms-ko-ir-kiek-is-tiesu-reikia Kiekviena besilaukianti moteris nori, kad jos būsimam vaikeliui nieko netrūktų, o nėštumas būtų sklandus ir lengvas. Todėl daugeliui jų kyla klausimas, kokius vitaminus vartoti nėštumo metu ir kiek jų gerti, kad nepakenktų vaisiui.   

„Kokie vitaminai reikalingi, o gal yra tokių, kurie gali pakenkti? Ar gali jų būti per daug? O gal keturiasdešimtmetei „nėštukei“ reikia daugiau vitaminų nei dvidešimtmetei?“, – dažnai girdimus klausimus vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė. 

Jei moters mityba subalansuota, nėra jokių ligų ir nusiskundimų, pakanka vartoti tik keletą vitaminų: pirmą nėštumo trimestrą – folio rūgštį, vitaminą D, kai nėra galimybės pabūti saulėje, žuvų taukus, o geležį ir magnį – paskutinį trimestrą pagal poreikį. Jei moteris turi nusiskundimų arba jos maisto racionas nėra visavertis, reiktų papildomai vartoti konkrečiai jai reikalingus vitaminus. Jei susidaro sauja vitaminų, K. Šnirpūnienė pataria gerti kompleksinius vitaminus nėščiosioms. 

„Perdozavimo rizika atsiranda, jei moteris vienu metu vartoja keletą maisto papildų, kurių sudedamosios dalys dubliuojasi, pavyzdžiui, vienu metu geria vitaminus nėščiosioms, odai ir akims, o į juos visus įeina vitaminas A. Taip pat reikia atidžiai peržiūrėti Lietuvoje neregistruotų vitaminų sudėtį. Kartą į mane kreipėsi būsima mama, kuriai vitaminus nėščiosioms atsiuntė teta iš Amerikos. Tačiau šiame preparate esančių vitaminų kiekiai buvo per dideli, todėl rekomendavau jų kol kas negerti“, – aiškina vaistininkė. 

Folio rūgštis

Daugiausiai persileidimų įvyksta per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius. Viena iš priežasčių – sutrikęs vaisiaus nervinio vamzdelio vystymasis. Folio rūgštis saugo besivystančią vaisiaus nervų sistemą, užtikrina normalų nervinio vamzdelio vystymąsi, mažina apsigimimų riziką ir saugo nuo persileidimo. „Paprastai skiriama 400 mcg folio rūgšties per dieną, tačiau, jei yra buvę ankstyvų persileidimų, nėščioji yra vyresnė nei 35-erių, serga cukriniu diabetu, dozė didinama iki 800 mcg – 1 mg per parą. Su maistu folio rūgšties gauname labai mažai, o jos poreikis nėštumo metu išauga“, – pataria K. Šnirpūnienė. 

Vitaminas D

Šis vitaminas itin naudingas imuninei sistemai, o nėštumo metu būti sveikai ypač svarbu, nes net ir paprasta virusinė lūpų pūslelinė gali būti pavojinga. Taip pat yra duomenų, kad vitaminas D saugo nuo ankstyvų persileidimų. Tačiau jo irgi negalima perdozuoti. Dėl vitamino D pertekliaus gali būti apsigimimų: širdies anomalijos, smegenų, inkstų pažeidimai. Todėl, jei planuojama gerti didesnę nei 1000 IU dozę, reiktų pasidaryti kraujo tyrimą ir pasitarti su gydytoju. 

Vitaminai A ir E

Jie taip pat priklauso vitaminų grupei, kurių nereikėtų perdozuoti dėl persileidimo ir apsigimimų grėsmės. Saugus vitamino A kiekis yra iki 3600 TV, o vitamino E – ne daugiau kaip 10 mg per parą. „Vitaminas A svarbus placentos formavimuisi, vaikelio augimui, regėjimui, o nėščiajai padeda palaikyti sveikas gleivines, taip užkirsdamas kelią kvėpavimo takų, šlapimtakių infekcijoms. Vitaminas E svarbus kaip antioksidantas, jis užtikrina audinių atsinaujinimą“, – vardija K. Šnirpūnienė. 

Vitaminas C

Jis veikia kaip antioksidantas, stiprina imuninę sistemą, turi priešuždegiminių savybių. Rekomenduojama paros dozė nėštumo metu – iki 100 mg. Jei nėščioji, susirgusi sloga, kelias dienas pavartos vitamino C 500 mg, nieko blogo nenutiks. Šis vitaminas organizme nesikaupia, jo perteklius pašalinamas su šlapimu. Tačiau ilgą laiką vartojant didesnius kiekius, bus apsunkinta inkstų veikla, gali pradėti formuotis inkstų akmenys. 

B grupės vitaminai

„Jie stiprina nervų sistemą, vartojami siekiant susilpninti galvos skausmus ir juos suretinti. Vitaminas B12 labai svarbus kraujodarai. Kartu su geležimi, folio rūgštimi, šis vitaminas saugo besilaukiančią moterį ir vaikelį nuo mažakraujystės. Šio vitamino gali trūkti, jei būsima mama yra vegetarė. Tačiau didelės B grupės vitaminų dozės gali alergizuoti – jei ketinate gerti ne maisto papildą, o vaistinį B grupės preparatą, pasitarkite su gydytoju“, – rekomenduoja vaistininkė. 

Geležis

Geležis pradedama vartoti antroje nėštumo pusėje, tačiau, jei moteris turėjo mažakraujystę dar iki nėštumo, geležies preparatus reiktų pradėti vartoti jau pradžioje. Geležis yra svarbi ne tik nėščiosios, bet ir kūdikio kraujodarai. Jei būsimai mamai nėštumo metu buvo geležies stokos anemija, gimęs vaikas taip pat turės anemiją, o to pasekmė – raumenų hipotonija, protinis ir fizinis atsilikimas. „Net ir nedidelis geležies trūkumas gali nulemti, kad gimus vaikeliui geležies atsargų jam užteks tik pirmus 6 mėnesius, o po to pradės kristi hemoglobino kiekis kraujyje. Reikalingą geležies dozę nustato gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą. Jos įsisavinimą didina kartu vartojamas vitaminas C, folio rūgštis ir vitaminas B12“, – akcentuoja K. Šnirpūnienė. 

Magnis

Tai antroje nėštumo pusėje pradedamas vartoti mikroelementas. Pagrindinė jo užduotis – palaikyti raumenų normalią veiklą, neleisti jiems spazmuoti. Dalyvaudamas lygiųjų raumenų atpalaidavime, jis užtikrina normalų gimdos tonusą, saugo nuo hipertenzijos, mėšlungio. Rekomenduojamos magnio dozės – 300-400 mg per parą. Jo nebūtina vartoti reguliariai, pvz., jaučiant nedidelius gimdos spazmus, tempimą, galima pagerti 2-3 savaites, po to daryti poros savaičių pertrauką. 

Kalcis

„Naktinis kojų mėšlungis gali būti ir dėl kalcio trūkumo. Ypač jei dar ir slenka plaukai, lūžinėja nagai, genda dantys. Kalcis taip pat būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. Rekomenduojamos dozės – 500-1000 mg per parą. Tuo pačiu verta atsiminti, kad ilgas kalcio vartojimas didelėmis dozėmis gali paskatinti akmenų inkstuose, tulžies pūslėje formavimąsi“, – pažymi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė. 

Cinkas


Labai dažnai į kompleksinius kalcio preparatus įeina ir cinkas. Jis yra svarbus vaisiaus augimui, taip pat stiprina būsimos mamos imunitetą. Svarbu, kad jo nebūtų daugiau nei 15 mg per parą, nes dėl didesnių dozių gali būti vaisiaus centrinės nervų sistemos ydos. 

Jodas


„Jis ypač svarbus pirmą ir antrą nėštumo trimestrą. Jis įeina į skydliaukės hormonų sudėtį, o pastarieji yra būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Jodo trūkumas taip pat sukelia ankstyvus persileidimus. Jodo paros dozė – 0,15 mg, galima vartoti natūralias jūros dumblių tabletes. Ypač rekomenduočiau jį vartoti nėščiosioms, turėjusioms ar turinčioms hipotireozę“, – sako K. Šnirpūnienė. 

Omega-3 riebiosios rūgštys


„Nors omega-3 riebiosios rūgštys nepriskiriamos vitaminams, tačiau jos svarbios vaikučio smegenų ir regos vystymuisi, būsimą mamą saugo nuo priešlaikinio gimdymo, pogimdyvinės depresijos. Kai kurie gamintojai jų deda į bendrus vitaminus nėščiosioms, bet labai nedaug, todėl geriau papildomai gerti žuvų taukus“, – teigia vaistininkė.

 

  

 

 

Vaistininkė apie vitaminus nėščiosioms: ko ir kiek iš tiesų reikia?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 09 Dec 2021 09:37:06 +0200
<![CDATA[Kaip atpažinti apsinuodijimą ir padėti nukentėjusiam asmeniui?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-atpazinti-apsinuodijima-ir-padeti-nukentejusiam-asmeniui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-atpazinti-apsinuodijima-ir-padeti-nukentejusiam-asmeniui Kasmet Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrius suteikia maždaug 2800 konsultacijų telefonu, kurių didžiąją dalį sudaro konsultacijos dėl apsinuodijimo. Kad prieššventiniu laikotarpiu ir per šventes saugiausia per pandemiją vieta – namai, netyčia netaptų pavojaus ar nelaimės šaltiniu, kai kuomet netyčia apsinuodijama vienokiomis ar kitokiomis medžiagomis ir skubiai prireikia gydytojo toksikologo konsultacijos, primename, ko saugotis derėtų labiausiai.

Šaltuoju metų laiku, artėjant gražiausioms metų šventėms, daugiau laiko praleidžiame namuose, tad išauga tikimybė apsinuodyti namų aplinkoje esančiomis medžiagomis: buitinės chemijos ar dezinfekcinėmis priemonėmis, anglies monoksidu (smalkėmis), vaistais. Tuo tarpu gausus šventinis stalas didina ir apsinuodijimo nesaugiu maistu ir alkoholiu riziką.

Buitinės chemijos priemonės

Apsinuodijus buitinės chemijos priemonėmis, priklausomai nuo jų patekimo į organizmą būdo, gali atsirasti odos, gleivinių, kvėpavimo takų ar akių  dirginimas ir pakenkimas. Jeigu netyčia šių priemonių nuryjama, galimi virškinamojo trakto cheminiai nudegimai, taip pat gali varginti  pykinimas, vėmimas, viduriavimas, koordinacijos sutrikimai, sujaudinimas ar net sąmonės netekimas. Įkvėpus – gali atsirasti kosulys, dusulys, galvos svaigimas, galvos skausmai.

Prisikvėpavus buitinės chemijos priemonių, rekomenduojama nedelsiant išeiti iš užterštos patalpos, pabūti gryname ore, o jei priemonių nuryjama, reikėtų nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. 

Dezinfekcinės priemonės

Apsinuodijimo simptomai priklauso nuo to, ar dezinfekcinės priemonės per klaidą buvo išgerta, ar prisikvėpuota. Dezinfekcinės priemonės, ypač skirtos paviršiams valyti, gali dirginti kvėpavimo takus, gleivinę, akis, išprovokuoti kosulį, sunkiais atvejais –  dusulį, paūminti lėtines kvėpavimo takų, alergines ligas.  Odai skirti  dezinfektantai gali dirginti, sausinti ir alergizuoti odą, tuo tarpu paviršių dezinfekcijai skirti skysčiai, priklausomai nuo jų sudėties, gali turėti ir ėsdinančių (korozinių) savybių ir jokiu būdu neturėtų būti vartojami  odos dezinfekcijai. Gurkštelėjus paviršiui dezinfekuoti skirtos priemonės, gali atsirasti gerklės graužimo, dirginimo jausmas, sunkiais atvejais – vystytis net cheminis virškinamojo trakto nudegimas. Tuo tarpu rankų dezinfekciniai skysčiai savo sudėtyje paprastai turi didelę etanolio ir izopropilo alkoholio koncentraciją ir yra mažiau pavojingi.

Prisikvėpavus dezinfekcinių priemonių, rekomenduojama nedelsiant  išeiti iš užterštos patalpos, pabūti gryname ore. Atsiradus dusuliui ir  būklei blogėjant, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros  įstaigą. Išgėrus dezinfekcinio skysčio, ypač skirto paviršiams valyti, visais atvejais rekomenduojama surasti naudoto produkto pakuotę, kur būtų nurodyta tiksli produkto sudėtis. Ši informacija yra labai reikalinga sveikatos priežiūros specialistams, kurie žinodami produkto sudėtį, galės efektyviau suteikti pagalbą. 

Anglies monoksidas (smalkės)

Nesunkiai apsinuodijus smalkėmis, žmogus pajunta galvos skausmą, svaigimą, ūžimą ausyse, atsiranda dažnas kvėpavimas, pykinimas, vėmimas, nuovargis, pradeda pulsuoti smilkiniuose. Vidutinio apsinuodijimo atvejais vargina stiprus galvos skausmas, koordinacijos sutrikimas, silpnumas alpimai, trumpalaikiai sąmonės netekimai, mieguistumas, sumišimas, padažnėja pulsas. Sunkaus apsinuodijimo atveju, žmogų ištinka traukuliai, sutrinka širdies veikla bei kvėpavimas, nebesiorientuojama aplinkoje, prarandama sąmonė, tad tokį apsinuodijimą gali pastebėti tik aplinkiniai.  Įtarus apsinuodijimą smalkėmis, būtina  atidaryti langus, išvesti (ar išnešti) nukentėjusįjį į gryną orą ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Svarbu žinoti, kad smalkės pavojingos ir gelbstinčiam asmeniui.

Taip pat verta atsiminti, kad pagrindiniai smalkių šaltiniai yra automobilio išmetamosios dujos, kaminai, krosnys, židiniai, dujiniai šildymo katilai, viryklės, džiovyklės, šildytuvai, kepsninės, gaisrai, tad norint apsisaugoti, būtina:

- bent kartą metuose tikrinti ir valyti krosnis, šildymo katilus;

- įsirengti bent vieną į anglies monoksidą reaguojančią signalizaciją (detektorių);

- nelaikyti automobilio užvestu varikliu garaže, net jei garažo durys ir atidarytos;

- tinkamai prižiūrėti dujų prietaisus, o namų šildymo sistemos priežiūrai (įrengimui, valymui, remontui) išsikviesti tik tos srities specialistus;

- nepalikti įjungtų šildytuvų be priežiūros, juos statyti toliau nuo užuolaidų ir baldų, o išeinant iš namų – būtinai išjungti.

Vaistai

Dažniausiai vaistais atsitiktinai apsinuodija vaikai ar senyvo amžiaus žmonės. Yra vaistų, kurių net ir nedidelės dozės, pvz., pusė tabletės, gali sukelti pavojų vaiko sveikatai ar net gyvybei. Apsinuodijus vaistais, simptomai priklauso nuo vaisto terapinės grupės. Gali pradėti svaigti galva, atsirasti mieguistumas, koordinacijos sutrikimai, apkvaitimas, sujaudinimas, nerimas, silpnumas, sąmonės netekimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, kvėpavimo ar širdies ritmo sutrikimai. Tokiu atveju būtina pasitarti su gydytoju toksikologu. Jokiu būdu nerekomenduojama pradėti gydyti patiems, nes pagalba labai priklauso nuo išgerto vaisto, jo kiekio  ir kitų aplinkybių. Jei žmogus neteko sąmonės, reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Apsinuodijusįjį, kuris neteko  sąmonės, guldyti ant kairiojo šono, kad šiam pradėjus vemti, būtų apsaugoti kvėpavimo takai ir šis neužspringtų.

Maistas 

Suvalgius netinkamai paruošto ar laikyto maisto, į organizmą patenka infekcijų sukėlėjų ir maiste susikaupusių jų endotoksinų. Maisto toksines infekcijas gali sukelti įvairių rūšių, ypač žarnyno grupės bakterijos, pvz., salmonelės, kampilobakterijos, taip pat žmogui patogeniški stafilokokai, streptokokai ir kai kurios sąlygiškai patogeninės bakterijos. Maisto toksinės infekcijos prasideda po 1-3-24 val. pavalgius netinkamo maisto. Žmogus pradeda staigiai vemti, gausiai viduriuoti, jį kankina stiprūs pilvo skausmai, prasta savijauta, šaltkrėtis, pakyla temperatūra. Vemiant ir viduriuojant netenkama daug skysčių, sutrinka vandens ir elektrolitų pusiausvyra. Nesunkūs apsinuodijimai praeina per 1-7 dienas. Sunkesnė ligos eiga būdingesnė kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims, kurių imuninė sistema silpnesnė.

Švenčių metu pasitaiko ir apsinuodijimų namuose netinkamai paruoštais bei laikomais žuvies, grybų, mėsos (ypač vytintais ar rūkytais) gaminiais, konservais. Daugiausiai apsinuodijimų būna žiemos ir pavasario mėnesiais, kadangi rudenį konservuotuose ir iki pavasario išlaikytuose produktuose būna pasigaminęs pakankamas toksino kiekis. Užkrėsti  botulino toksinu maisto produktai savo išvaizda, kvapu ir skoniu dažnai nesiskiria nuo gerų. Apsinuodijus, pirmiausia vargina silpnumas, galvos svaigimas. Paprastai po to sutrinka regėjimas (dvejinimasis akyse, matymas lyg pro rūką), atsiranda burnos džiūvimo jausmas, rijimo ar kalbos sutrikimai. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Siekiant išvengti botulizmo,  prieš vartojant bet kokius namuose gamintus konservus, juos bent 10 minučių reikėtų pakaitinti (net jei neišpūstas dangtelis), nevartoti konservų, kurių dangtelis išsipūtęs, nevalgyti mėsos ar dešrų, jei pakitusi jų spalva, įtartinas skonis ar kvapas.

Alkoholis

Apsinuodijimo sunkumas priklauso nuo suvartoto alkoholio kiekio, ir nuo to, ar prieš  tai buvo valgyta, taip pat ar buvo rūkoma ir kaip konkretaus žmogaus organizmas toleruoja alkoholį. Apsinuodijimo alkoholiu pagrindiniai simptomai: sumišimas, sutrikusi, neaiški kalba, koordinacijos praradimas, vėmimas, nereguliarus ar sulėtėjęs kvėpavimas, išblyškusi arba pamėlusi oda. Daugeliu sunkių atvejų apsinuodijimas alkoholiu gali baigtis koma, smegenų pažeidimu ir mirtimi.

Dėl sutrikusios sąmonės ir nuslopinto kosulio reflekso, sumažėjusio raumenų tonuso žmogus gali pradėti vemti ir užspringti skrandžio turiniu. Kartais alkoholio vartojimas sukelia skrandžio ar žarnyno sutrikimų (gastritą ar gastroenteritą). Tada labai pykina, gausiai vemiama, kartais viduriuojama. Dažniausiai ši būklė nėra tokia pavojinga gyvybei ir, jei vėmimas neužsitęsia ilgą laiką, per dieną ar dvi praeina savaime. Alkoholiu apsinuodijusį žmogų, jei  šis yra netekęs sąmonės,  būtina paguldyti ant šono ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.  

*** 

Visais atvejais, kai yra įtariamas apsinuodijimas, geriausia nedelsiant skambinti į VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu 8-5 236 20 52.) Tarnybos specialistai konsultuoja visą parą. 

VVKT inf. 

Kaip atpažinti apsinuodijimą ir padėti nukentėjusiam asmeniui?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 08 Dec 2021 13:23:27 +0200
<![CDATA[Dermatovenerologai įspėja: uždelstas odos ligų gydymas yra tarsi tiksinti bomba]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dermatovenerologai-ispeja-uzdelstas-odos-ligu-gydymas-yra-tarsi-tiksinti-bomba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dermatovenerologai-ispeja-uzdelstas-odos-ligu-gydymas-yra-tarsi-tiksinti-bomba LSMU Kauno ligoninės Odos ir venerinių ligų skyriuje pacientai gydosi sirgdami infekcinėmis odos ligomis bei lytiniu keliu plintančiais susirgimais, paūmėjus lėtinėms odos ligoms, atsiradus ūmioms alerginėms reakcijoms. Specialistai pabrėžia, kad dažnas pacientas ligoninės galėtų išvengti, jei laiku kreiptųsi pagalbos ar odos problemų nebandytų gydyti liaudiškais metodais. 

Negydomos rožės pasekmės – venų trombozė, negyjančios opos 

LSMU Kauno ligoninės Odos ir venerinių ligų skyriaus vedėja dermatovenerologė Daiva Stanienė pasakoja, jog pandemijos metu padaugėjo pacientų, kurie vengia kreiptis į specialistus pagalbos tol, kol liga jau būna smarkiai pažengusi.

„Svarbu suprasti, kad negydant odos ligų gali atsirasti rimtų komplikacijų. Dažnai šios komplikacijos būna bakterinės kilmės, kurios yra itin pavojingos, ypač žmonėms, turintiems rimtų sveikatos problemų, tokių kaip lėtinis inkstų ar širdies nepakankamumas.“ 

Gydytoja teigia, jog labai pavojinga mitais apipinta liga – infekcinė rožė: „Tai infekcinis susirgimas, pažeidžiantis odą bei poodį ir sukeliantis labai stiprų organizmo imuninį atsaką. Liga prasideda karščiavimu, kaulų laužymu, bendru silpnumu, o vėliau, uždegimo pažeistoje vietoje, atsiranda ryškus paraudimas, patinimas, jaučiamas tempimo jausmas, niežėjimas. Negydoma rožė gali komplikuotis į labai rimtas būkles – trofines negyjančias opas, limfos nutekėjimo sutrikimus, lėtinį audinių uždegimą, venų trombozę, sepsį.“ 

Anot D. Stanienės, infekcine rože sergantiems pacientams skiriamas antibakterinis gydymas, uždegimą slopinantys vaistai bei preparatai, padedantys išvengti ligos pasikartojimo. 

Susergama nusilpus imunitetui 

Dar viena liga, kuria susirgus gali tekti gultis į ligoninę, yra juostinė pūslelinė.

„Juostinė pūslelinė dažniau diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms. Ligos pasireiškimą gali lemti tiek fizinis organizmo išsekimas, stresas, tiek kitos infekcinės ligos, tokios kaip Laimo liga ar COVID-19. 

Iš pradžių tam tikrą odos vietą ima labai stipriai skaudėti, o vėliau ją išberia pūslelėmis. Jei gydymas vyksta sklandžiai, šios pūslelės po kelių savaičių išnyksta. Visgi, jei liga komplikuojasi, bėrimo vietoje gali likti randų, liga gali pažeisti centrinę nervų sistemą. Jei juostinė pūslelinė atsiranda veido srityje, galimi akių pažeidimai“, – teigia Daiva Stanienė. 

Gydydamiesi patys prisidaro bėdų 

Pasak gydytojos dermatovenerologės, specialistai kasdien susiduria su pacientais, kurie skuba ieškoti pagalbos odos susirgimus pabandę gydytis liaudiškais metodais. 

„Pasitaiko pacientų, kurie karpas ar kojų grybelį gydė labai agresyviomis medžiagomis: rūgštimis, acto esencija. Šios medžiagos gali sukelti kontaktinius arba kontaktinius alerginius uždegimus. Taip pat pro pažeistą odą į žaizdą gali patekti bakterijų, pavyzdžiui, streptokoko, sukeliančių jau minėtą infekcinę rožę“, – pavojus vardija gydytoja. 

D. Stanienė pabrėžia, kad žmonės neturėtų bijoti kreiptis į dermatovenerologus, juo labiau kad norint apsilankyti pas šiuos specialistus siuntimas nėra būtinas. 

„Vietoj gydymosi remiantis neaišku kieno parašytais internetiniais patarimais reikėtų pasikonsultuoti su specialistu. Šiais laikais galime pasiūlyti veiksmingą tiek medikamentinį, tiek nemedikamentinį gydymą. Teikiame ir dienos stacionaro paslaugas: tuomet žmogui nereikia gydytis ligonėje, jis pas mus atvyksta tik tam tikroms procedūroms. Viena tokių procedūrų – fototerapija, kuri gali būti skiriama lėtinėms uždegiminėms ligoms – atopiniam dermatitui, žvynelinei, kerpligei – gydyti“, – vardija gydytoja. 

D. Stanienė taip pat primena, kad Odos ir venerinių ligų poliklinikoje veikia Pėdos priežiūros kabinetas: „Kabinete atliekamas gydomasis pedikiūras – nukerpami kojų nagai, koreguojami įaugę nagai, šalinamos nuospaudos, gydomi grybelio pažeisti nagai. Šios procedūros ne tik leidžia atsikratyti skausmą keliančių problemų, bet ir padeda išvengti infekcijų. Paslauga itin aktuali diabetu sergantiems žmonėms, kuriems ši liga gali sukelti diabetinės pėdos sindromą“, – pasakoja specialistė. 

LSMU Kauno ligoninės inf. 

Dermatovenerologai įspėja: uždelstas odos ligų gydymas yra tarsi tiksinti bomba

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 07 Dec 2021 12:37:51 +0200
<![CDATA[Saugūs produktai šventiniam stalui – kaip išsirinkti ir paruošti paukštieną]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/saugus-produktai-sventiniam-stalui-kaip-issirinkti-ir-paruosti-paukstiena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/saugus-produktai-sventiniam-stalui-kaip-issirinkti-ir-paruosti-paukstiena Laukiamos didžiosios metų šventės žavi savo sočiomis vaišėmis, įskaitant ir gardžius patiekalus iš paukštienos. Dažnuose namuose per Kalėdas kepamos antys, vištos ar tie patys kalakutai, kurių jau prisivalgė amerikiečiai per Padėkos dieną praėjusį mėnesį. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Kamilė Petškevičiūtė parengė atmintinę vartotojui, į ką atkreipti dėmesį  perkant ir ruošiant paukštieną.
 
Renkantis paukštieną labai svarbu atkreipti dėmesį, kad produkto pakuotė būtų nepažeista, būtų laikoma tinkamomis sąlygomis, šviežia paukštiena tiek parduotuvėje tiek namuose turėtų būti laikoma ne aukštesnėje nei 4 laipsnių temperatūroje. Taip pat pirkdami įsitikinkite, kad tinkamumo vartoti terminas yra nepasibaigęs. Rekomenduotina paukštienos produktus rinktis apsipirkimo pabaigoje, kad būtų užtikrintas kuo trumpesnis produkto laikymo ir gabenimo laikas ne šaldytuve ar šaldiklyje. Daugiau informacijos pateikta trumpoje atmintinėje (apačioje).
 
VMVT dalinasi trumpa atmintine, ko nepamiršti ir į ką atkreipti dėmesį, perkant paukštieną prekybos vietose:
 
• Paukštieną pirkti tik iš registruotų arba patvirtintų įmonių (numeris turi būti pateikiamas ant pakuotės). VMVT įspėja, kad vartotojai, pirkdami iš neregistruotų ir (ar) nepatvirtintų įmonių, dažnai rizikuoja įsigyti ne tik nekokybiškų, bet ir nesaugių maisto produktų, žmonės netenka galimybės pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus;

• Visada atkreipti dėmesį į produkcijos tinkamumo vartoti terminą;

• Įvertinti parduotuvėje ar kitoje prekybos vietoje laikomos paukštienos aplinkos sąlygas – šviežia paukštiena turėtų būti laikoma ne aukštesnėje nei 4 laipsnių temperatūroje (tas pats galioja ir laikant paukštieną namų sąlygomis);

• Prekyboje matoma paukštiena turėtų būti sandariai supakuota, o pakuotė – nepažeista, švari, sausa;

• Jei renkamasi įsigyti sveriamą paukštieną, pardavėjas turi dėvėti pirštines, ją sandariai supakuoti ir švarioje pakuotėje perduoti prekę pirkėjui;

• Šviežia paukštiena turėtų būti švari ir be jokių matomų pašalinių priemaišų, neturėtų jaustis pašaliniai kvapai, matytis pastebimų kraujosruvų ar kraujo likučių;

Norint užtikrinti savo pačių saugumą ir įsigytos paukštienos kokybę bei saugą, būtina užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas bei higieną ir namuose: paukštieną pakankamai termiškai apdoroti, šaldytuve atskirti jau paruoštus vartoti produktus ir šviežią paukštieną, kad nesusidarytų kryžminė tarša, panaudojus įrankius šviežiai paukštienai ruošti juos tinkamai nuplauti (peilius, pjaustymo lenteles ir kt.) ir tik tada naudoti kitiems produktams ruošti.
 
Ruošiant paukštieną būtina laikytis kelių esminių taisyklių:
 
• Ruošiant paukštieną jos nereikėtų plauti. Plovimo metu bakterijos, kartu su vandeniu gali patekti ant šalia plautuvės esančių paviršių ir pasklisti pačioje plautuvėje. Tinkamai nenuvalius tai gali sukelti riziką, jog aplink esantis inventorius ar kiti indai, kurie bus plaunami plautuvėje gali užsiteršti bakterijomis.
• Visada nusiplaukite rankas prieš ruošiant paukštieną ir po jos gaminimo. Naudokite muilą ir šiltu vandeniu plaukite rankas ne trumpiau nei 30 sekundžių. Nelieskite jokių įrankių ar paviršių neplautomis rankomis.
• Prieš ir po gaminimo kruopščiai karštu vandeniu nuplaukite įrankius, lenteles ir lėkštes, kurias naudojate gamybai.
• Po gaminimo kruopščiai nuvalykite virtuvės paviršius, esant galimybei dezinfekuokite.
• Rekomenduojama plaunant paviršius ir indus nenaudoti virtuvinių kempinių, nes jas itin sudėtinga išplauti. Esant galimybei naudokite vienkartines šluostes arba popierinius rankšluosčius. Jeigu vis tik naudojate daugkartinio naudojimo kempines, šluostes, dienos pabaigoje rekomenduojama jas keletą minučių sterilizuoti verdančiame vandenyje.
• Tinkamai termiškai apdoroti. Kad gaminamas patiekalas būtų saugus vartoti, reikia užtikrinti, kad kepama paukštiena visose dalyse būtų tinkamai iškepusi ir pasiektų ne žemesnę nei 75 °C temperatūrą. 
 
 
VMVT visus metus vykdo valstybinę paukštienos kontrolę ne tik prekybos centruose bet ir maistinių naminių paukščių laikymo vietose, skerdyklose, išpjaustymo įmonėse bei importo metu. VMVT specialistai planinės ir neplaninės kontrolės metu nuolat tikrina paukštienos atitiktį teisės aktų keliamiems reikalavimams, taip pat atrenkami mėginiai taršai nustatyti. Tačiau norint užtikrinti savo pačių saugumą ir įsigytos paukštienos kokybę, būtina užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas bei higieną ir namuose.
 
VMVT inf. 

Saugūs produktai šventiniam stalui – kaip išsirinkti ir paruošti paukštieną

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 07 Dec 2021 12:07:58 +0200
<![CDATA[Onkologinės ligos: investuos ir į gydymą, ir į prevenciją]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/onkologines-ligos-investuos-ir-i-gydyma-ir-i-prevencija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/onkologines-ligos-investuos-ir-i-gydyma-ir-i-prevencija Onkologiniams susirgimams gydyti, neabejotinai, sunaudojama daugiausiai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Vieno paciento gydymo išlaidos per metus gali siekti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių, o sudėtingiausiais atvejais – ir šimtus tūkstančių eurų. Ekspertai sutinka – žmogaus gyvybė neįkainojama, todėl vienodai svarbu investuoti tiek į vėžio gydymą, tiek į jo prevenciją. 

Vėžio gydymui – vaistai ir paslaugos kiekvienam

Ligonių kasos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams kompensuoja vaistus, apmoka jų ambulatorinio bei stacionarinio gydymo paslaugas, taip pat centralizuotai perka vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) gydymui ligoninėje. 

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį vidutinė PSDF išlaidų suma, tenkanti vienam pacientui, už kompensuojamuosius priešnavikinius vaistus siekė 2 140 eurų. Pernai per metus – 3 210 eurų. Be abejo, esama įvairių vaistų – pigesnių ir brangesnių. Pavyzdžiui, šiemet už vieno paciento gydymo brangiausiu vaistu išlaidas  ligonių kasoms teko sumokėti beveik 42 tūkst. eurų, skaičiuojant pusmečio išlaidų vidurkį. 

„Kuo daugiau vaistų ir sveikatos priežiūros paslaugų pacientui prireikia, tuo daugiau išlaidų patiria PSDF biudžetas. Onkologinių ligų gydymo kaina akimirksniu šokteli, prireikus aktyvaus stacionarinio gydymo, dienos chirurgijos paslaugų, ilgalaikio gydymo ligoninėje, stacionarinės reabilitacijos ar transplantacijos paslaugų“, – pastebi VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva. 

Pavyzdžiui, pernai vieno paciento ilgalaikiam gydymui ligoninėje, naudojant centralizuotai nupirktus vaistus ir MPP, vidutiniškai išleista daugiau nei 5 700 eurų PSDF lėšų. Dramatiškai ši suma išauga, jei pacientui prireikia transplantacijos. Vien transplantacijos paslauga (be vaistų ir MPP) pernai PSDF vidutiniškai atsiėjo beveik 59 tūkst. eurų vienam pacientui. 

Išlaidos šokiruoja: 300 milijonų per metus 

Suprasdami, kad onkologinėmis ligomis serga išties didelis skaičius Lietuvos gyventojų, stebime, kaip metinė PSDF išlaidų suma virsta milijonine. 

Apibendrinti VLK skaičiavimai rodo, kad ambulatorinėms vėžio gydymo paslaugoms apmokėti ligonių kasos pernai išleido 35 mln. eurų, stacionarinėms – 93,5 mln, eurų, o centralizuotai perkami vaistai ir MPP atsiėjo beveik 27 mln. eurų. Dar 126 mln. eurų pernai prireikė beveik 40 tūkst. pacientų priešnavikiniams vaistams kompensuoti. Taip susumuojama daugiau nei 280 mln. eurų metinių PSDF išlaidų onkologinių pacientų gydymui. Turint omenyje, kad vėžiu žmogus gali sirgti ne vienerius metus, suprantama, kad atitinkamai ir kompensacijos iš PSDF išauga kelis kartus. 

„Nors medicinos mokslo pažanga leido pasiekti geresnių vėžio gydymo rezultatų, tačiau tenka tik apgailestauti, kad ši liga neretai yra tiesiog neišvengiama. Susidūrimas su onkologine liga paveikia tiek paciento, tiek jo artimųjų gyvenimo kokybę, emocinę, psichologinę būklę, iš pagrindų keičia jų gyvenimus. Todėl be galo svarbūs tampa visi įmanomi būdai, padedantys ir padėsiantys onkologinius susirgimus tiek gydyti, tiek ir aptikti kuo anksčiau“, – sako T. Golubajeva.

5 milijonai – inovacijoms ir efektyvesniam gydymui

Neseniai buvo skelbta, kad 2022 metų PSDF biudžete numatytas 17-os naujų paslaugų finansavimas. Daugiausia naujų tyrimų gyventojams bus kompensuojama onkologinių ligų nustatymo ir gydymo srityje. Tad kitais metais planuojama finansuoti naujus diagnostikos ir gydymo metodus, modernesnes procedūras ir intervencijas, padėsiančias sunkioje ligonių ir medikų kovoje su vėžiu. Pavyzdžiui, prostatos arterijų embolizaciją, elektrochemoterapiją, kepenų židinių mikrobangų abliaciją. Taip pat planuojama įtraukti į kompensavimąpritaikomąją prostatos biopsiją magnetinio rezonanso tomografijos kontrolėje, neoperabilių kepenų piktybinių židinių radioembolizaciją ir kt. Iš viso kitąmet onkologinių susirgimų gydymo naujovėms finansuoti planuojama skirti daugiau nei 5 mln. eurų PSDF lėšų. 

„Investuoti į modernesnius gydymo būdus yra išties svarbu. Naujos paslaugos leidžia pacientus gydyti efektyviau, nes modernūs gydymo metodai ir tyrimai dažnai yra nukreipti į kuo tikslesnį vėžio diagnozavimą bei gydymą. Pavyzdžiui, skiriami vaistai patenka tikslingai ten, kur reikia, taip pat tikslingai naikinami ligos židiniai, kai kuriais atvejais išvengiama agresyvaus gydymo ir t.t. Taigi, jei bus įgyvendinti kitų metų planai finansuoti naujas paslaugas, galima bus tikėtis ir geresnių vėžio gydymo rezultatų“, – sako T. Golubajeva.

Ankstyva diagnostika – raktas ligos valdymui

Tiek VLK specialistai, tiek medikai sutinka – savalaikė prevencija gali padėti sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo vėžio, o tuo pačiu ir katastrofines išlaidas jų gydymui. Tai reiškia, kad kuo greičiau gydytojas nustatys ligą, tuo didesnė tikimybė bus pasveikti. Todėl ligonių kasos nuolat ragina gyventojus dalyvauti prevencinėse programose, kurios padeda daugeliui žmonių laiku pastebėti vėžinius susirgimus ir užkirsti kelią ligos plitimui. 

Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, iš kurių net keturios – vėžio prevencijos. Jų išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš PSDF: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio. Norint pasitikrinti pagal šias programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tyrimai gali būti skiriami ir asmenims, nepatenkantiems į minėtų programų amžiaus grupę, tačiau jaučiantiems simptomus ar turintiems įtarimų. Tokiu atveju pacientas taip pat turi kreiptis  į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą.

Kasmet ligonių kasos skiria vis daugiau lėšų vėžio prevencinių programų vykdymui. Šiais metais tam buvo skirta 14 mln. eurų, o kitais metais preliminariai planuojama skirti dar daugiau – 18,6 mln. eurų. 

Primenama, kad privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems žmonėms dalyvavimas prevencinėse programose yra nemokamas, jei kreipiamasi į sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaigą. 

Daugiau informacijos apie ligų prevencijos programas rasite čia.

VLK inf. 

Onkologinės ligos: investuos ir į gydymą, ir į prevenciją

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 02 Dec 2021 08:10:09 +0200
<![CDATA[Ligonių kasos pataria: vaistus būtina vartoti tinkamai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-pataria-vaistus-butina-vartoti-tinkamai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-pataria-vaistus-butina-vartoti-tinkamai Lietuvoje kasmet suvartojama vis daugiau vaistų. Naujausi duomenys rodo, kad per metus šalyje parduodama daugiau negu 80 milijonų vaistų pakuočių. Tačiau pernai į vaistines gyventojai pristatė 28,5 tonos pasenusių ir nereikalingų vaistų. Per kelerius metus į vaistines grąžinamų vaistų kiekis išaugo dvigubai.

Ligonių kasų specialistai primena, kad vaistus reikia vartoti tik tuomet, kai jie yra būtini. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai vaistai vartojami be reikalo, netinkamai arba kitaip tariant – neracionaliai. Žmonės be reikalo išleidžia pinigus, o kartais žaloja sveikatą ir kelia grėsmę savo gyvybei. Siekiant to išvengti reikėtų laikytis racionalaus vaistų vartojimo principų.

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia tokius racionalaus vaistų skyrimo ir vartojimo principus:

  • tinkama indikacija – sprendimas išrašyti vaistą turi būti mediciniškai pagrįstas, gydymas šiuo vaistu turi būti efektyvus ir saugus bei paskirtas laiku;
  • tinkamas vaistas – vaistas pasirenkamas pagal jo efektyvumą, saugumą, tinkamumą ir prieinamumą;
  • tinkamas pacientas – vaistas yra priimtinas pacientui, kai nėra kontraindikacijų ir nepageidaujamų reiškinių tikimybė yra minimali;
  • tinkama informacija – pacientui turėtų būti suteikiama aktuali, tiksli ir aiški informacija apie jo būklę ir paskirtą vaistą;
  • tinkama stebėsena – turi būti tinkamai atliekama numatyto (laukto) ir netikėto gydymo vaistais poveikio stebėsena.

Šiais principais besivadovaujantis gydytojas atsakingai skiria pacientui tinkamus ir būtinus vaistus, suteikia apie juos informaciją ir nepamiršta, įvertinęs gydymo rezultatus, priimti sprendimą dėl gydymo tęsimo ar nutraukimo.

Daugelio medikamentų vartojimas vienu metu, vaistų skyrimas, nesilaikant gydymo metodikų, savigyda, vaistų vartojimo režimo nesilaikymas, netinkamas antibiotikų vartojimas – tai dažniausi neracionalaus vaistų vartojimo pavyzdžiai.

Šiaulių teritorinėje ligonių kasoje veikiantis vaistų komitetas siekia racionalizuoti kompensuojamųjų vaistų vartojimą. Tai bandoma pasiekti keliant skirtingų sričių gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos ir kitų specialistų kompetencijas bei analizuojant kompensuojamųjų vaistų suvartojimą ir pacientų gydymo efektyvumą.

Primenama, kad vaistai turi būti skiriami ir vartojami racionaliai. Taigi pacientui skiriamas gydymas vaistais turi atitikti jo būklę, turi būti skiriamas tinkamomis dozėmis, laiku ir pakankamą laiką, kad gydymo rezultatai būtų pasiekiami saugiausiu paciento sveikatai būdu.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos informacija

Ligonių kasos pataria: vaistus būtina vartoti tinkamai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 01 Dec 2021 08:19:17 +0200
<![CDATA[Trys paprasti receptai, padėsiantys išsivalyti organizmą Advento laikotarpiu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/trys-paprasti-receptai-padesiantys-issivalyti-organizma-advento-laikotarpiu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/trys-paprasti-receptai-padesiantys-issivalyti-organizma-advento-laikotarpiu

Adventas Lietuvoje yra susikaupimo, ramybės ir apsivalymo laikotarpis, kuomet žmonės ruošiasi didžiausiai metų pabaigos šventei – Kalėdoms. Advento metu pagal senąsias lietuvių tradicijas yra priimta susilaikyti nuo mėsos ir pieno produktų, pasninkaujama. Pasninkas – tarsi natūralus organizmo valymas, tad vis daugiau ekspertų rekomenduoja įsiklausyti į protėvių išmintį ir Advento laikotarpį skirti organizmo valymui nuo toksinų.

„Tūkstančiai mūsų darbuotojų dirba tam, kad užtikrintų sklandų pasirengimą šventiškiausiam metų laikotarpiui – pirkėjams padedame puoselėti ne tik Kalėdų, tačiau ir Advento papročius. Stengiamės išlaikyti gausų maisto produktų pasirinkimą ir asortimentą, kad net ir per pasninką pirkėjai turėtų vertingą ir įvairų racioną, išlaikytų subalansuotą mitybą“, – sako „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Vėstant orams ir trumpėjant dienoms žmonės per Adventą daugiau laiko praleidžia namuose, mažiau juda. Dėl to seniau šiuo laikotarpiu buvo įprasta valgyti lengvesnį maistą – tai, kas surinkta iš sodų ir daržų. Senovėje iš rūsių žmonės traukdavo raugintus kopūstus, agurkus, burokėlius. Pasninkui puikiai tinkamas nebrangus maistas, kurį valgydavo mūsų senoliai – bulvės, ankštinės, kopūstinės, šakninės daržovės, taip pat žuvis, grūdai ir sėklos, grybai, riešutai.

„Pasninkaujantys žmonės atsisako mėsos ir pieno produktų, užtat valgo daugiau augalinės kilmės produktų – daržovių, kruopų, riešutų. Dažniausiai per Adventą gaminami patiekalai yra tradiciniai, žinomi jau daug metų. Tačiau žmonės vis dažniau yra linkę ir išbandyti ką nors naujo ir neįprasto kasdieninėje virtuvėje“, – sako „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė, siūlanti išbandyti tris receptus, kurie puikiai tiks per keturias savaites iki Kalėdų trunkantį susikaupimo ir rimties laiką.

Silkės užkandis

Reikės: 2 gabalėlių silkės filė, 2 burokėlių, 2 bulvių, valgomojo šaukšto grūdėtų garstyčių, arbatinio šaukštelio medaus, pusės valgomo šaukšto lydyto sviesto arba alyvuogių aliejaus, pagal skonį – kmynų, druskos, juodųjų maltų pipirų, šviežiai spaustų citrinos sulčių, kalendros arba kitų mėgstamų žalumynų.

Bulves švariai nuplaukite ir supjaustykite piršto storio riekelėmis, pašlakstykite aliejumi ir pagardinkite kmynais. Šaukite į 170 laipsnių orkaitę kartu su nuplautais, neluptais burokėliais maždaug 20 minučių.

„Kai burokėliai atvės, juos nulupkite. Kepti burokėliai turėtų likti traškūs, tad neišsigąskite, jeigu bus kietoki. Supjaustytus burokėlius sudėkite į virtuvinį kombainą kartu su šaukšteliu medaus, šviežiai spaustomis citrinos sultimis, garstyčiomis, druska, pipirais ir susmulkinkite, bet ne iki vientisos konsistencijos. Turėtų išeiti ne košė, o burokėlių gabalėliai“, – dalijasi „Maximos“ kulinarijos ekspertė.

Ant iškepusių bulvių riekelių klokite smulkintų burokėlių masę, ant viršaus uždėkite silkės gabaliuką, o į joje įpjautą „kišenėlę“ įdėkite smulkintą kalendrą (ar kitus mėgstamus žalumynus). Skanaus!

Avinžirnių suktinukai

Reikės: 200 g konservuotų avinžirnių, ketvirčio raudonojo kopūsto, 1 morkos, saujos mėgstamų riešutų, tortilijų paplotėlių, šaukštelio majonezo, pagal skonį – kalendros, svogūnų laiškų, druskos, pipirų, alyvuogių aliejaus.

Smulkiai sutarkuokite raudonąjį kopūstą ir morkas. Dideliame dubenyje sumaišykite visus ingredientus – tarkuotas daržoves, riešutus, kalendrą, svogūnų laiškus ir avinžirnius. Pagardinkite pipirais ir druska, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir įdėkite šiek tiek majonezo, viską gerai išmaišykite.

Gautą masę paskirstykite ant tortilijų paplotėlių ir tvirtai suvyniokite.

„Avinžirnių masę galima pagardinti ir kitomis mėgstamomis daržovėmis – pavyzdžiui, burokėliais ar džiovintais grybais. Norėdami išskirtinio skonio, į masę galite įmaišyti rūgštesnių obuolių, tačiau juos rekomenduojama supjaustyti kaip įmanoma smulkiau, kad neužgožtų skonio“, – pataria B. Baratinskaitė.

Bolivinės balandos salotos

Reikės: 200 g bolivinės balandos kruopų, pusės agurko, pusės granato sėklų, 1 morkos, pagal skonį –  kalendros, svogūnų laiškų, alyvuogių aliejaus, druskos, pipirų.

„Šis receptas itin lengvas ir greitas, tačiau puikiai tiks Adventui. Bolivinės balandos kruopos – nepamainomas baltymų šaltinis, tad pasninko metu kompensuos medžiagas, kurių paprastai daugiausiai gauname iš mėsos produktų. Jose taip pat nėra glitimo, todėl produktas tinka glitimo netoleruojantiems žmonėms“, – sako B. Baratinskaitė.

Kruopas išvirkite ir palikite atvėsti. Susmulkinkite agurką, kalendrą ir svogūnų laiškus, iš granatų išimkite sėklas. Morką sutarkuokite.

Visus ingredientus suberkite į dubenį, sudėkite bolivinės balandos kruopas, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir pagardinkite prieskoniais. Viską gerai išmaišykite ir mėgaukitės.

Trys paprasti receptai, padėsiantys išsivalyti organizmą Advento laikotarpiu

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 30 Nov 2021 15:39:47 +0200
<![CDATA[Nuo kitų metų – saugesnės tatuiruotės ir ilgalaikis makiažas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-kitu-metu-saugesnes-tatuiruotes-ir-ilgalaikis-makiazas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-kitu-metu-saugesnes-tatuiruotes-ir-ilgalaikis-makiazas Tatuiruotės, populiari kūno meno forma, kurią turi bent 12 proc. europiečių, kelia susirūpinimą dėl dažuose esančių cheminių medžiagų ir pigmentų poveikio žmogaus organizmui. Pagal REACH reglamentą nuo 2022 m. sausio, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, ES ribojami tūkstančiai kenksmingų cheminių medžiagų, esančių tatuiruočių dažuose ir ilgalaikio makiažo priemonėse.

Tatuiruočių dažai ir ilgalaikis makiažas yra kelių cheminių medžiagų mišinys, kuriame gali būti pavojingų cheminių medžiagų, sukeliančių odos alergiją ir kitų rimtesnių padarinių sveikatai, tokių kaip genetinės mutacijos ir vėžys. Su cheminėmis medžiagomis susijusios problemos nuolat analizuojamos, o rizika reguliuojama ES lygmeniu.

Daugiau nei 4 000 pavojingų cheminių medžiagų, kurios sukelia vėžį ar genetines mutacijas, yra toksiškos reprodukcijai, dirgina ir jautrina odą, naudojimas tatuiruočių dažuose ir ilgalaikiame makiaže nuo kitų metų pradžios bus apribotas. Tikslo uždrausti tatuiruotes nėra, tik padaryti tatuiruotėse ir ilgalaikio makiažo priemonėse naudojamas spalvas saugesnes. Tikimasi, kad dėl naujųjų taisyklių sumažės lėtinių alerginių ir kitų uždegiminių odos reakcijų, kurias sukelia tatuiruočių ir ilgalaikio makiažo dažai.

ES taip pat uždraudė naudoti kai kuriuos konkrečius mėlynus ir žalius pigmentus, naudojamus tatuiruočių dažuose („Pigment Blue 15“ ir „Pigment Green 7“). Šiems pigmentams draudimas bus taikomas nuo 2023 m. pradžios, kad pramonės atstovai turėtų daugiau laiko rasti saugesnių alternatyvų.

Sužinokite daugiau apie tai, ką daro ES, kad apsaugotų savo piliečius: https://echa.europa.eu/lt/making-tattoo-and-permanent-makeup-inks-safer

Aplinkos apsaugos agentūros inf. 

Nuo kitų metų – saugesnės tatuiruotės ir ilgalaikis makiažas

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 13:57:37 +0200
<![CDATA[Ligonių kasos apie akių lęšiukus: kada reikia mokėti tik kainos skirtumą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-apie-akiu-lesiukus-kada-reikia-moketi-tik-kainos-skirtuma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-apie-akiu-lesiukus-kada-reikia-moketi-tik-kainos-skirtuma Į ligonių kasas dažnai kreipiasi pacientai, tikėdamiesi atgauti sumokėtas lėšas už kataraktos operacijos metu jiems implantuotą brangesnį akių lęšiuką. Žmonės mano, kad pasirinkę ne ligonių kasų kompensuojamą, o brangesnį lęšiuką, galės atgauti bent dalį išleistų pinigų.

Teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai primena, kad visose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su TLK dėl akių lęšiuko keitimo operacijų, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustam pacientui turi būti pasiūlyta ir nemokama operacija, ir nemokamas, kokybiškas  akių lęšiukas. Ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis gydymo įstaigai sumoka už operaciją, į kurios kainą įskaičiuota akių lęšiuko kaina, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia.

Jeigu pacientas pats nusprendžia rinktis kito gamintojo akių lęšiuką ir pageidauja, kad operacijos metu jam būtų implantuotas būtent jo pasirinktas, tuomet į sveikatos priežiūros įstaigos kasą reikia sumokėti ne visą lęšiuko kainą, o tik kainos skirtumą tarp pasirinkto ir ligonių kasų apmokamo akių lęšiuko. PSDF lėšomis apmokama lęšiuko kaina šiuo metu yra 44,02 euro ir yra įskaičiuota į bendrą kataraktos operacijos kainą.

Svarbu žinoti, kad pacientams, kurie akių lęšiukus įsigijo kitaip, išlaidos nėra kompensuojamos. Be to, mokėti taip pat reikės, jeigu pacientas neapdraustas PSD arba pasirenka gydymo įstaigą, kuri neturi sutarties su TLK dėl akių lęšiuko keitimo operacijos atlikimo ir apmokėjimo PSDF lėšomis.

Atsiradus regėjimo sutrikimams, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis įvertins paciento regėjimą ir jei reiks išrašys siuntimą gydytojo oftalmologo konsultacijai. Šis gydytojas specialistas, išsamiai patikrinęs regėjimą, esant būtinybei skirs tyrimus ir gydymą. Gydytojui oftalmologui nustačius kataraktos diagnozę, gali prireikti operacijos, kurios metu drumstas akies lęšiukas bus pakeistas dirbtiniu.

Apie tai, ką svarbu žinoti pacientui, kuriam reikalinga akies lęšiuko keitimo operacija, pirmiausia turi informuoti gydantysis gydytojas. Visiems apdraustiesiems PSD pirmiausia turi būti pasiūlytas ligonių kasų PSDF lėšomis apmokamas akies lęšiukas.

Gydymo įstaigoje pacientas turi gauti visą jam reikalingą informaciją apie PSDF lėšomis apmokamas ir apdraustiesiems nemokamai teikiamas paslaugas. Visais atvejais, jei kyla klausimų, už ką apdraustas PSD pacientas turi mokėti ar primokėti, reikia klausti gydytojo, jei nepavyksta sužinoti – kreiptis į gydymo įstaigos administraciją.

Jeigu gydymo įstaigoje nepavyksta išsiaiškinti, ar teisėtai reikalaujama už ką nors mokėti ar primokėti, galima kreiptis į teritorinę ligonių kasą, skambinti bendruoju ligonių kasų telefono numeriu (8 5) 232 2222 arba el. pašto adresu info@vlk.lt.

Primenama, kad gydymo įstaigos, sudariusios sutartis tu TLK, turi skelbti ar teikti pacientams svarbią informaciją apie gydymo įstaigoje teikiamas paslaugas, už kurias ligonių kasos sumoka PSDF lėšomis. Taip pat – apie gydymo įstaigoje taikomas priemokas bei teikiamas mokamas paslaugas ir jų kainas.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos informacija

Ligonių kasos apie akių lęšiukus: kada reikia mokėti tik kainos skirtumą?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 25 Nov 2021 09:58:05 +0200
<![CDATA[Vaistininkė apie stresą: jį patiria ir vaikai, o įtampą jaučiantys serga dukart dažniau]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-apie-stresa-ji-patiria-ir-vaikai-o-itampa-jauciantys-serga-dukart-dazniau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-apie-stresa-ji-patiria-ir-vaikai-o-itampa-jauciantys-serga-dukart-dazniau Vienas žymiausių streso tyrinėtojų Hansas Selje nustatė, kad nėra svarbus pats stresą sukeliantis faktorius, o tai, kaip organizmas į jį reaguoja. Nors trumpalaikis stresas turi naudos, visgi dažniausiai užsitęsęs jis neigiamai veikia psichinę ir fizinę žmogaus sveikatą, taip pat silpnina imunitetą, kas itin aktualu COVID-19 pandemijos metu.  
 
„Kartą į vaistinę įbėgusi klientė sumišusiu balsu pareiškė, kad jai reikia vitaminų, kuriuos vos išgėrus ji nesirgtų. Klientė pasiguodė, kad geria vitaminus net vasarą, tačiau vis tiek rudenį peršąla. Aptarėme su ja lėtinio streso problemą, kuri ir buvo viena iš nuolatinių jos negalavimų priežasčių. Nėra stebuklingos piliulės nuo visų ligų, pats žmogus turi padėti sau ne vien vaistais, juk kartais besirūpindami kaip kuo geriau atlikti mums pavestus darbus ar pasirūpinti artimaisiais užmirštame save ir puolame ieškoti medikamentų, kurie imtų ir išspręstų visas sveikatos problemas“, – istorija dalijasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Asta Budreckienė. 
 
Tėvai skundžiasi dėl stresuojančių vaikų
 
Stresą patiria ir mažieji. Vaistininkė pasakoja, kad mamos dažnai ieško pagalbos savo vaikams, norėdamos išspręsti problemą viena piliule ir kartais skundžiasi, kad vaistai galėtų veikti dar geriau ir stipriau. Tačiau pamiršta, kad mažajam reikia ne tik vaistų, o ir tėvų rūpesčio. Pavyzdžiui, pasidomėti, kaip prabėgo diena, kokius pažymius jis gavo, o galbūt vaiką sudomino naujas būrelis, apie kurį jis nuolat svajoja, bet nedrįsta prasitarti nuolat užsiėmusiems tėvams. 
 
„Į vaistinę kreipėsi mama, kuri prašė savo mažamečiui vaistų „nuo galvos“. Mane labai nustebino toks prašymas, kadangi galvos skausmai paprastai dažniau kamuoja suaugusiuosius. Atsargiai paklausus berniuko, ar šiam patinka eiti į mokyklą, ar laukia, kada galės susitikti su klasės draugais, ar patinka mokytis, šis santūriai nuleido akis ir pasakė, kad nemėgsta mokyklos. Tai tik viena iš situacijų, kuomet norima problemą greitai išspręsti tablete, nors priežastis yra kur kas gilesnė“, – akcentuoja ji.

Neretai būna ir taip, kad vien peržvelgus, ką vaikas valgo, kiek jo racione yra cukraus, energetinių medžiagų, sumažėja streso ir nemigos problemos bei vaistų dozės nebereikia stiprinti.
 
Patiriantys įtampą serga dukart dažniau
 
Stresas yra skirstomas į 3 kategorijas: neišvengiamą, nereikalingą ir pozityvų. Neišvengiamas stresas atsiranda dėl tokių situacijų ir gyvenimo aplinkybių, kurių bent jau šiuo momentu pakeisti neįmanoma.
 
„Nereikalingo streso galima išvengti pakeitus savo įpročius ar požiūrį, pavyzdžiui, kitaip organizuojant savo kasdienybę ir geriau planuojant laiką. Pozityvus stresas gali veikti teigiamai, tapti savotišku stimulu, suteikti jėgų kovoti su aplinkybėmis, didinti savivertės suvokimą. Truputis streso žmogui yra netgi naudinga“, – pažymi A. Budreckienė.
 
Vis dėlto dažniausiai stresas neigiamai veikia tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą. Jis turi įtakos gyvenimo būdo pasikeitimams, pavyzdžiui, padidėjusiam alkoholio, tabako ar narkotikų vartojimui, sutrikusiam miegui, mažesniam fiziniam aktyvumui.
 
„Dėl įtampos organizmas pradeda gaminti daugiau hormono kortizolio, kuris 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę veikia smegenis, kenkia širdžiai bei kraujagyslėms ir gali sukelti rimtų bėdų – širdies smūgį, insultą ar lėtinę uždegiminę ligą. Tipiškos streso sukeltos ligos: hipertenzija, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, migrena, miokardo infarktas, kai kurios imuninės ir alerginės ligos, psichikos sutrikimai. Tyrimai rodo, kad žmonių, kuriuos ilgą laiką veikia intensyvus stresas, sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodikliai yra 1,8-2,2 karto aukštesni“, – dėmesį atkreipia vaistininkė.
 
Nuolatinis stresas veikia imuninę sistemą, kas yra itin aktualu pandemijos metu. Pastebėta, kad trumpalaikis stresas turi skatinamąjį poveikį imuninei sistemai, tačiau kuo stresas trunka ilgiau, tuo labiau ir daugiau imuninės sistemos komponentų yra pažeidžiama. Lėtinio streso atveju mažėja imuninių ląstelių gebėjimas atsakyti į priešuždegiminį signalą – tai gali turėti įtakos dažnesnių lėtinių ligų atsiradimui, pavyzdžiui, išsėtinei sklerozei, reumatoidiniam artritui, bei jų paūmėjimui.
 
Nuo pasivaikščiojimo iki kavos atsisakymo
 
Pajutus, kad nebepavyksta susitvarkyti su esama situacija, A. Budreckienė siūlo paskirti sau ,,užimtumo terapiją“ – taip psichiatrijoje vadinamas gydymas, kurio metu vietoje vaistų ligoniui skiriamas darbas. Ji pataria pasinerti į fizinę veiklą – eiti pasivaikščioti, mat tyrimai rodo, kad greitas vaikščiojimas, plaukimas ar kita mankšta skatina geros savijautos, smegenų hormonų endorfinų gamybą, praskaidrina mintis ir mažina depresiją bei nerimą. 
 
„Atraskite bent 15 minučių per dieną, skirkite jas dvasinei veiklai. Meditacija, buvimas čia ir dabar, aplinkos stebėjimas ir negalvojimas apie slegiančias problemas bent trumpam tikrai padeda. Visuomet prisiminkite, kad net ir po didžiausių vakaro audrų išaušta rytas“, – sako ji.
 
Kasdienės įtampos mažinimui verta išbandyti  ramunėlių arbatą – ji ramina ir atpalaiduoja nervus. 
Taip pat pagelbėti gali aromaterapija. Vienas iš geriausių preparatų – levandų aliejus, kurį galima tepti tiesiai ant odos. Pastebėta, kad užlašinus keletą lašų ant riešų netgi sumažėja kraujospūdis. Levandų aromatas gelbsti pajutus įtampą kasdienėse situacijose, tokiose kaip eismo spūstys.
 
„Valgykite migdolus arba kitus magnio turinčius produktus, nes organizme sumažėjus magnio kiekiui, sustiprėja stresas. Tad norint išeiti iš užburto rato, vertinga valgiaraštį praturtinti magnio turinčiais produktais. Taip pat neužmirškite  į savo racioną įtraukti daug magnio turinčių kviečių gemalų“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
 
Pasak jos, būtina vengti stresą stiprinančių produktų. Pavyzdžiui, nustoti gerti kavą tuomet, kai jaučiama įtampa, ypač kai žmogus yra jautrus kofeinui, turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, skundžiasi padidėjusiu rūgštingumu, mat tai prilygsta namo gesinimui degiu skysčiu. Cukrus ir rafinuotieji produktai taip pat didina nerimą, tad streso nepavyks nuslopinti saldžiu maistu. Alkoholis, nors ir veikia atpalaiduojamai, iš tikrųjų skatina streso hormonų gamybą bei sukelia miego sutrikimus.
 
„Jei pacientas jaučiasi prislėgtas, o liūdesys trunka ilgiau nei dvi savaitės, nereikėtų ignoruoti situacijos. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, kuris paskirtų psichoterapiją, vaistus arba abiejų gydymo būdų derinį“, – pažymi vaistininkė.

Vaistininkė apie stresą: jį patiria ir vaikai, o įtampą jaučiantys serga dukart dažniau

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 24 Nov 2021 09:20:40 +0200
<![CDATA[Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl ŽIV ir virusinių hepatitų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kam-rekomenduojama-pasitikrinti-del-ziv-ir-virusiniu-hepatitu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kam-rekomenduojama-pasitikrinti-del-ziv-ir-virusiniu-hepatitu Pirmadienį visoje Europoje prasidėjo ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė, prie kurios savo iniciatyvomis kviečiamos prisidėti ne tik organizacijos, atliekančios ŽIV ir hepatitų tyrimus, bet ir visi socialiniai partneriai, ketinantys skleisti visuomenei patikimą informaciją apie ŽIV ir hepatitų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.
 
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad ŽIV infekcijai ir virusiniams hepatitams B ir C yra būdinga ilgai trunkanti besimptomė ligos eiga, todėl užsikrėtus ir nediagnozavus šių infekcijų, ligos progresuoja, blogėja gyvenimo kokybė bei yra rizika platinti infekcijas patiems to nežinant.
 
Pasitikrinti dėl ŽIV ir virusinių hepatitų visų pirma rekomenduojama:
 
Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl ŽIV? Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl virusinių hepatitų B ir C?
  • jei kosulys tęsiasi ilgiau kaip mėnesį;
  • dažnai (daugiau kaip 2 k./per metus) sergate plaučių uždegimais, bronchitais, gerklės, ausų ir kitais uždegimais;
  • jei karščiuojate ilgiau kaip mėnesį;
  • jei viduriuojate ilgiau kaip mėnesį;
  • be priežasties netekote daug svorio (daugiau kaip 10 proc.);
  • jei nuolat jaučiate nuovargį ir silpnumą; naktimis gausiai prakaituojate;
  • susirgus tuberkulioze;
  • padidėjus kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiams;
  • jei sergate lytinių organų, burnos, stemplės ar gerklės kandidoze;
  • jei turite burnos ir genitalijų opas, neišnykstančias ilgiau kaip 1 mėn.;
  • esant kitoms būklėms, kurias galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro  (ULAC) interneto svetainėje.
  • jei jums buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 metų;
  • jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros;
  • jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST);
  • hemodializuojamiems pacientams; sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis;
  • organų ir kraujo donorams;
  • asmenims po organų transplantacijos; medicinos įstaigų darbuotojams;
  • vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu;
  • jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas;
  • nėščiosioms;
  • nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus.
 
 
Pasak medikų, kiekvienam asmeniui objektyviai įvertinus savo rizikos veiksnius ir kilus bent menkiausioms abejonėms, jog galėjo įvykti užsikrėtimas, rekomenduojama kreiptis į tyrimus atliekančias įstaigas arba savarankiškai pasitikrinti savikontrolės testais, kuriuos galima įsigyti vaistinėse arba internetinėse parduotuvėse.
 
Gavus teigiamą savikontrolės testo rezultatą, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, esant reikalui, atliks papildomus tyrimus, ar išrašys siuntimą pas infekcinių ligų gydytoją nemokamai konsultacijai.
Dėl lytiškai plintančių infekcijų, įskaitant ŽIV, galima kreiptis tiesiogiai į gydytoją dermatovenerologą be šeimos gydytojo siuntimo.
 
Pagal šalyje galiojančius teisės aktus ne jaunesni kaip 16 metų pacientai turi teisę į anonimines sveikatos priežiūros paslaugas dėl ŽIV ir kitų lytiškai plintančių infekcijų, t. y. tokios paslaugos gali būti teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės. Už anonimines sveikatos priežiūros paslaugas pacientas moka pats.
 
Visoje Europoje kasmet vykstančių Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitės iniciatyvų tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus bei skleisti svarbią žinutę visuomenei, koks svarbus šių infekcijų ankstyvas diagnozavimas, kuris leidžia asmeniui laiku pradėti veiksmingą gydymą bei pristabdyti ligų progresavimą arba pilnai išgydyti ligą (virusinį hepatitą C).
 
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ES/EEE šalyse mažėja žmonių, kurie nežino, kad yra užsikrėtę ŽIV infekcija, tačiau vėlyvoji diagnozė išlieka aktuali – kas antram žmogui ŽIV infekcija nustatoma pavėluotai. Apie hepatito B diagnozę nežino keturi iš penkių, o hepatito C – trys iš keturių gyventojų ES/EEE šalyse.
 
Organizacijos, ketinančios dalyvauti ir savo iniciatyvomis prisidėti prie Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitės kviečiamos registruotis Europos testavimo savaitės tinklo interneto svetainėje  ČIA
 
Įstaigų, turinčių teisę teikti ŽIV ir hepatitų testavimo paslaugas ir prisijungusių prie Testavimo savaitės, kontaktai bus viešai skelbiami tarptautinėje, viešai prieinamoje, duomenų bazėje.
 
Daugiau informacinės medžiagos apie ŽIV ir hepatitų testavimo savaitę galima rasti ULAC interneto svetainėje   ČIA
 
Pranešimą parengė ULAC ŽIV/AIDS, LPI ir hepatitų priežiūros skyriaus medi

Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl ŽIV ir virusinių hepatitų

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 23 Nov 2021 12:40:35 +0200
<![CDATA[Sveikatos specialistai: apie lytinę potenciją ir pašnabždomis užduodamus klausimus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sveikatos-specialistai-apie-lytine-potencija-ir-pasnabzdomis-uzduodamus-klausimus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sveikatos-specialistai-apie-lytine-potencija-ir-pasnabzdomis-uzduodamus-klausimus Sveikatos specialistų teigimu, kalbėti apie lytinę potenciją vis dar yra tabu. To priežastys – potencijos sutrikimas kelia nepilnavertiškumo jausmą, be to, visuomenėje ilgą laiką apie lytiškumą ir su juo susijusias problemas nebuvo kalbama. 

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės teigimu, šiais klausimais pacientai konsultuojasi retai. Į vaistinę ateinantys vyrai dažniausiai prašo „tų vyriškų tablečių“ ir nenori girdėti jokių papildomų klausimų tam, kad galėtų kuo greičiau pasprukti iš vaistinės. 


„Dažna situacija – ateina vyras ir sako „manęs draugas prašė nupirkti sildenafilio“. Pasitaiko atvejų, kai drąsesni vyrai ateina ir klausia rekomendacijų vitaminams potencijai gerinti. Turiu vieną klientą, kuris kiekvieną kartą perka vaistus draugui kaip dovaną. Įdomesnė situacija buvo, kai jaunesnis vyras atėjęs pas mane pirkti erekciją gerinančių vaistų paklausė, kurie geresni, o tada rėžė „jūsų vyras tikriausiai jau išbandęs yra“. Man net nespėjus nieko atsakyti, jis patikino, „kad aišku jūsų vyras naudoja, tik jums to nesako“, – istorijomis dalijasi vaistininkė.


Ji priduria, kad šios situacijos tik parodo, jog problemos, susijusios su lytine potencija, yra labai jautrios, skaudžios ir sunkiai priimamos, net būna moterų, kurios perka vyrams vaistus potencijai skatinti ir sako „man gėda paprašyti šių vaistų, bet reikia“.  


Internetinės klinikos „Dimedic“ gydytojas urologas Vitalijus Usovas sako, kad erekcijos sutrikimai nuo seno yra stigmatizuojami, todėl dažnas vyras Lietuvoje apie tai nedrįsta kalbėtis ne tik su šeimos gydytoju, bet ir su urologu ar kitais specialistais. 


„Virtuali konsultacija galėtų iš dalies išspręsti drovumo problemą. Toks būdas vienareikšmiškai geresnis už nelegalių vaistų pirkimą ir vartojimą, turint omenyje, kad erekcijai skirti vaistai yra vieni dažniausiai padirbinėjami preparatai pasaulyje“, – atkreipia dėmesį jis.
Lytinis potraukis ir emocinė sveikata – neatsiejami 

Erekcija – fiziologiškai sudėtinga būklė, kuriai įtaką daro daugybė organizmo sistemų: kraujagyslių, hormoninė, neurologinė. Atsiradus sutrikimų bent vienoje iš jų, gali sutrikti varpos erektilinė funkcija. Su amžiumi, prastėjant kraujagyslių būklei dėl aterosklerozės, rūkymo, vartojant tam tikrus vaistus, gali atsirasti varpos kraujotakos sutrikimų. Erektilinė disfunkcija taip pat gali pasireikšti mažėjant vyriškų lytinių hormonų koncentracijai. 


„Psichologinės problemos, patiriamas stresas, praeityje buvę nesėkmingi lytiniai santykiai – taip pat labai svarbūs veiksniai, galintys sukelti erekcijos sutrikimus“, – pabrėžia V. Usovas. 
Vaistininkė antrina sakydama, kad atlikta nemažai tyrimų, kurių metu nustatyta, jog lytinės potencijos sutrikimai dažnai yra nerimo ir depresijos pasekmė. Kalbant apie fizinius veiksnius, lytinius sutrikimus gali lemti širdies ligos, aterosklerozė, nutukimas, diabetas, alkoholizmas, kepenų ir inkstų ligos, Parkinsono liga, hormonų pokyčiai (nėštumas, menopauzė) ir skydliaukės sutrikimai. 

„Taip pat kai kurių vaistų šalutinis poveikis yra potencijos sutrikdymas, pvz., beta blokatorių, skiriamų širdies pulsui ir spaudimui reguliuoti, diuretikų, raumenis atpalaiduojančių vaistų, skiriamų neuralginiam skausmui malšinti, antidepresantai. Ilgas tabako vartojimas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis irgi pasižymi neigiamu poveikiu potencijai“, – teigia G. Tautkevičienė.

Kaip atgaivinti lytinį gyvenimą?

Net ir valgomas maistas turi didelės įtakos seksualiniam gyvenimui. Maistinga mityba gali padidinti libido, pagerinti kraujotaką ir širdies darbą bei pagerinti ištvermę. Daržovės, liesi baltymai, mažai cukraus ir sočiųjų riebalų turinčio maisto vartojimas gali padėti išvengti sutrikimų, turinčių įtakos libido mažėjimui. 

„Rekomenduojami produktai lytinei potencijai pagerinti yra praturtinti cinku, L-argininu, omega-3 riebiosiomis rūgštimis ir antioksidantais: austrės, mėsa (jautiena, vištiena), žuvis (lašiša, sardinės, tunas, otas), riešutai ir sėklos (moliūgo, saulėgrąžų sėklos, graikiniai, lazdyno, pekano riešutai), uogos ir vaisiai (obuoliai, citrusiniai vaisiai, vyšnios, raudonosios vynuogės, braškės mėlynės) bei daržovės ir salotos (burokėliai, špinatai, rukola, salotos, salierai)“, – vardija vaistininkė. 

Taip pat į pagalbą galima pasitelkti augalinius maisto papildus: gulsčiąją ragužę, maca miltelius, raudonąjį ženšenį, vaistinę ožragę, cinko-L-arginino-gulsčiosios ragužės ir ginkmedžio derinį, vitaminą D. 

„Šafranas – nors dažniausiai skiriamas nerimo, depresijos simptomams švelninti, pasižymi libido skatinimu. Ašvaganda didina testosterono kiekį, mažindama streso hormono kortizolį. Maisto papildų poveikis pasireiškia vartojant juos ilgesnį laiką. Norint greito, bet trumpalaikio efekto, gydytojai vyrams skiria erekciją skatinančius vaistus – sildenafilį, tadalafilį, avanalafilį. Mes visada patariame kada reikia kreiptis pas gydytojus, dirbame kaip viena sveikatos komanda“, – pažymi G. Tautkevičienė. 

Pasak „Dimedic“ gydytojo urologo V. Usovo, lytinės potencijos gerinimas turėtų būti kompleksiška priemonių visuma. Visų pirma, tai erekcijos sutrikimą galinčių lemti faktorių eliminavimas.
„Sveika mityba ir gyvensena, pakankamas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, streso mažinimas yra veiksminga, bet ne visuomet lengvai įgyvendinama priemonė. Psichologiniai erektilinės disfunkcijos aspektai turėtų būti aptariami psichoterapeuto konsultacijos metu. Maisto papildai vartojami kaip pagalbinė priemonė esant nedidelio laipsnio disfunkcijai. Fosfodiesterazės 5 inhibitoriai – vienintelė vaistų grupė, kuri patvirtinta ir pasaulyje plačiai vartojama medikamentiniam disfunkcijos gydymui“, – akcentuoja gydytojas. 
Moteriška „viagra“ – dar nesukurta 

Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, moterims sunkumų gali atsirasti dėl išsausėjusios makšties. Jei ši per mažai sudrėkus, gali atsirasti perštėjimas, gleivinės įtrūkimai, skausmas intymių santykių metu. Pasitaiko atvejų, kai ateina moteris ir skundžiasi, kad nežino ką daryti, joms atrodo, kad lytinio potraukio nebeliko. Tam dažniausiai įtakos turi stipriai jaučiamas nerimas, slegianti nuotaika, nuovargis ar kai kurių vaistų vartojimas.  

V. Usovo teigimu, moteriška „viagra“ – jau daug metų mokslininkų dėmesio centre, šiuo metu vyksta diskusijos dėl tokio vaisto poreikio ir svarbos. Lietuvoje nėra nei vieno registruoto preparato, kuris galėtų pretenduoti į šią kategoriją. 

„JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) yra patvirtinusi keletą selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių, kurie gali būti vartojami moterų libido, susijaudinimui ir geismo didinimui. Dėl dažno šalutinio poveikio šie vaistai nesulaukia didelio populiarumo ir dažno vartojimo. Moterų lytinis potraukis taip pat yra labai kompleksiška būklė, kurią dažniausiai lemia patiriamas stresas, psichologinės problemos, gretutinės ginekologinės, urologinės ir neurologinės ligos“, – konstatuoja jis. 

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Sveikatos specialistai: apie lytinę potenciją ir pašnabždomis užduodamus klausimus

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 19 Nov 2021 08:50:25 +0200
<![CDATA[Kaip apsaugoti produktus nuo maistinių kandžių: svarbu žinoti keletą dalykų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-apsaugoti-produktus-nuo-maistiniu-kandziu-svarbu-zinoti-keleta-dalyku https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-apsaugoti-produktus-nuo-maistiniu-kandziu-svarbu-zinoti-keleta-dalyku Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pastebi, kad vartotojai vis teiraujasi, kaip kovoti ir apskritai išvengti grūdų produktuose aptinkamų aruodinių kenkėjų – maistinių kandžių.

Su šia problema susiduria ne tik gyventojai, ji išlieka aktuali ir prekybininkams. Nors šie kenkėjai nėra nuodingi, jie neišskiria kenksmingų medžiagų, tačiau gali padaryti žalos gamybos procese, ruošiant malybos produktus. Vartotojui tai ir estetinė problema, nes kruopose ar kitur produktuose rasti maistinių kandžių nėra malonu, tad kaip apsisaugoti nuo nekviestų svečių?

Svarbiausia – nuolat palaikyti švarą ir produktų nekaupti

Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad maistinių kandžių iš viso neatsirastų, t. y., visus birius produktus, kaip kruopas, taip pat sausainius ar miltus, stengtis laikyti sandariuose induose bei nekaupti didelių atsargų, pirkti jų tiek, kiek suvartojate per mėnesį ar trumpesnį laiką.

Kandys maitinasi įvairiais maisto produktais, todėl pasirūpinkite ir tinkamu makaronų, dribsnių, džiovintų vaisių ir grybų, riešutų, prieskonių laikymu. Kandžių vystymąsis labiausiai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Jų neaptiksite, jei patalpos, kuriose laikomas maistas, yra gerai vėdinamos, vėsios, jose palaikoma švara, tad periodiškai būtina išvalyti spinteles, nuvalyti indų dangtelius, nes net ir mažas produkto likutis gali pritraukti šiuos kenkėjus.

Pašalinkite problemos šaltinį

Maistinės kandys į namų patalpas gali patekti ne tik, kai yra išsivysčiusios produkte, kurį įsigijote, bet ir kitais būdais, pavyzdžiui, per pravirą langą, jas gali pernešti kiti gyvūnai, paukščiai, graužikai, taip pat ir patys žmonės ant savo drabužių ar avalynės.

Jei namuose pastebėjote bent vieną kandį, nebūtina pradėti naudoti cheminių priemonių joms sunaikinti. Visų pirma, reikėtų rasti šių kenkėjų lizdą ir jį išmesti, atidžiai apžiūrėti laikomus visus birius ir sausus produktus. Šie gyviai gali daugintis ir vystytis net uždaroje pakuotėje, todėl reikia apžiūrėti produktus, kurių pakuotės dar neatidarytos. Pagrindiniai požymiai rodantys, kad produktai užteršti, – voratinkliai, lervų išnaros, kokonai ar pačios kandys. Maisto produktai gali būti sukietėję, pakeitę jiems būdingą spalvą, kvapą ir skonį.

Anot specialistų, sunaikinus pagrindinę užkrato vietą, reikia gerai išvalyti ir lentynas, spintelių ir spintų plyšius į vandenį įpylus valgomojo acto arba panaudojus muilo tirpalą.

Kenkėjų prevencija ir naikinimas įmonėse

Maistinių kandžių vystymuisi įtakos turi keletas dalykų – pirmiausia tai žaliavų ar sudedamųjų dalių (pvz.: grūdų, riešutų) laikymo sąlygos. Į sandėlius kenkėjai gali patekti, jei sandėliavimo patalpos valomos ir dezinfekuojamos nepakankamai.

Atkreipiamas dėmesys, kad maisto gamybos ir prekybos įmonės, siekdamos užtikrinti savo produktų saugą ir kokybę, turi įgyvendinti griežtas kenkėjų kontrolės ir prevencijos priemones. Gamybos patalpose ir sandėliuose turi būti įrengta gera ventiliacija, užtikrinama švara, patalpos periodiškai valomos ir dezinfekuojamos, kenkėjų naikinimui įrengiamos gaudyklės, skraidantiems vabzdžiams – specialūs šviestuvai. Saugiausiai dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas atlieka kenkėjų kontrolės įmonių specialistai, turintys licenciją šiai veiklai.

VMVT kasmet atlieka skirtingų maisto produktų (miltų, kruopų, prieskonių ir kt.) tyrimus vabzdžių kenkėjų aptikimui. Šiemet atlikus 24 Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių gamintojų ir tiekėjų produktų tyrimus, kurių metu buvo tirtos perlinės, avižinės, kvietinės, miežinės, grikiai, šešių grūdų kruopų mišiniai, sorų kruopos, ekologiškos perlinės kruopos, ekologiškos visų grūdo dalių kvietiniai miltai, aruodinių vabzdžių kenkėjų ar jų lervų nebuvo aptikta.

Ką daryti, įtarus, kad įsigytas produktas nesaugus

Vartotojams VMVT primena, kad įsigijus produktą, kuris, tikėtina, yra užterštas aruodiniais kenkėjais, jie turi teisę ją pakeisti, gali grąžinti į prekybos vietą, iš kurios įsigijo, pateikiant įsigijimo čekį, ir atgauti sumokėtus pinigus.

VMVT inf. 

Kaip apsaugoti produktus nuo maistinių kandžių: svarbu žinoti keletą dalykų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 19 Nov 2021 07:29:47 +0200
<![CDATA[Jonaviečiai vieni iš daugiausiai sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavieciai-vieni-is-daugiausiai-serganciuju-2-tipo-cukriniu-diabetu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavieciai-vieni-is-daugiausiai-serganciuju-2-tipo-cukriniu-diabetu Daugiausiai sergančių 2 tipo cukriniu diabetu užfiksuota Visagino ir Druskininkų savivaldybėse, Alytaus miesto ir Zarasų, Ignalinos, Akmenės, Ukmergės, Kėdainių, Jonavos, Elektrėnų, Birštono rajonų savivaldybėse.

Mažiausiai sergančiųjų nustatyta Skuodo, Kretingos, Plungės, Klaipėdos, Rietavo, Šilalės, Šiaulių. Kauno, Kaišiadorių ir Utenos rajonų savivaldybėse.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) endokrinologijos klinikos profesorė Birutė Žilaitienė 2 tipo cukrinio diabeto paplitimą sieja su demografiniu rajonų profiliu. „Sergamumas 1000-iui gyventojų didesnis rajonuose, kuriuose daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, mat 2 tipo diabetu serga vyresni žmonės. Dėl šios priežasties sąraše nedominuoja miestai, kuriuose yra susitelkę daugiau jaunų šeimų“, – komentuoja ji.

LSMU endokrinologijos klinikos profesorius Jonas Čeponis priduria, kad diabeto žemėlapis atskleidžia dvejopą situaciją. Viena vertus, gerai, kad liga yra diagnozuojama ir atskleidžiama, kur yra didžiausias sergamumas.

„Kita vertus, mažiausias sergamumas žemėlapyje dar nereiškia, kad tuose rajonuose gyventojai neserga diabetu. Ypač norisi atkreipti dėmesį į Vakarų Lietuvą, kur sergamumas mažiausias. Taip gali būti ir dėl diagnostikos problemų, nes endokrinologų šioje šalies dalyje trūksta labiausiai palyginti su likusia Lietuva. Šie duomenys mums padės priimti geresnius sprendimus“, – sako jis.

Pandemija vienus motyvavo, kitus demotyvavo

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje 2 tipo diabetu serga 135 039 gyventojų. Šis skaičius nuolat auga, pavyzdžiui, 2014-aisiais sergančiųjų buvo 115 144. Tik 2019 metais sergančiųjų skaičius siekė keliais šimtais daugiau nei pernai – augimo tendenciją laikinai sustabdė COVID-19 pandemija.

„Pandemija nulėmė mažesnį pacientų kreipimąsi ir mažesnį paslaugų prieinamumą. Padaugėjo nuotolinių konsultacijų, kurios turi tiek teigiamų, tiek neigiamų bruožų: galima lengviau pasiekti gydytoją, bet gydytojas, nematydamas paciento, pastebi ne visus simptomus. Mes turėjome ribojimų, kaip ir kiek pacientų priimti, o pacientai turėjo baimių užsikrėsti, nes dažnai serga ne viena lėtine liga. Dabar jau vėl susidarė laukimo eilės – tai rodo, kad pacientai kreipiasi dažniau“, – aiškina prof. B. Žilaitienė.

Anot profesorės, diabeto gydymo sėkmė priklauso ir nuo paties paciento, mat gyvensena daro didelę įtaką ligos eigai. „Vieni pacientai, atėję po karantino, pradėjo sveikiau gyventi, nes turėjo daugiau laiko, išaugo jų fizinis aktyvumas, mityba tapo sveikesnė, nes patys pradėjo gaminti maistą, o kiti tiesiog apsileido dėl nejudrumo bei patiriamo streso. Pandemija ir karantinas pacientus paveikė skirtingai, todėl pandemijos kaltinti negalima. Mes turime pacientus motyvuoti, o jie turi stengtis“, – konstatuoja endokrinologė.

Vyrai – dažniausios diabeto aukos

Remiantis naujausiais duomenimis, 2 tipo diabetu Lietuvoje serga 59 proc. moterų ir 41 proc. vyrų, nors pasaulinė tendencija yra priešinga. Pasak prof. J. Čeponio, statistikoje iki 60-ties metų dominuoja vyrai, o virš 60-ties viskas apsiverčia.

„50-60 metų amžiaus grupėje diabetu dar serga daugiau vyrų, tačiau vyresnėje amžiaus grupėje juos pasiglemžia širdies ir kraujagyslių ligų sukeltos mirtys. Tos pačios priežastys sąlygoja tiek cukrinio diabeto išsivystymą, tiek ir stambiųjų kraujagyslių pažeidimą. Dažniausiai tokiu atveju kalbame apie širdies ir smegenų kraujagysles – tai reiškia insultą, miokardo infarktą ir šių ligų sąlygotas mirtis. Svarbu suprasti, kad tokios mirtys Lietuvoje nepriskiriamos cukrinio diabeto sąlygotoms mirtims, jos patenka į širdies ir kraujagyslių ligų eilutę – tai neleidžia matyti tikrojo diabeto aukų skaičiaus“, – atkreipia dėmesį endokrinologas.

Anot jo, vyrai yra labiausiai pažeidžiama grupė dėl kelių priežasčių. Viena – endogeninis arba hormoninis veiksnys, t. y. vyriškų ir moteriškų hormonų pusiausvyros skirtumų sąlygoti pokyčiai. Manoma, kad moteriški lytiniai hormonai saugo moters organizmą nuo kraujagyslių pažaidos.

„Kita priežastis – socialiniai faktoriai. Vyrai yra mažiau linkę rūpintis sveikata, profilaktika. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, ypač jaunesniame amžiuje, pirmasis simptomas dažnai būna staigi mirtis. Dažnai lietuviui vyrui turi atsitikti didžiulis sukrėtimas, kad šis suprastų, jog kažką reikia daryti. Dėl šios priežasties dažnai 2 tipo diabetas ir nediagnozuojamas vyrams – „nuvyk“ 40-60-ties metų vyrą pas gydytoją“, – pažymi prof. J. Čeponis.

Šiemet 100-ųjų insulino atradimo metinių proga „Sanofi Lietuva“ vykdo kampaniją „Mūsų tai nestabdo“, kurios tikslas – parodyti, kad diabetu sergantys žmonės neprivalo išsižadėti savo kasdienių veiklų, svarbu pažinti savo ligą, pasitikėti specialistais ir kartu su jais ieškoti geriausių gydymo sprendimų. Norintys sužinoti daugiau apie diabetą gali susipažinti su specialiu leidiniu „Mūsų Tai Nestabdo“: https://bit.ly/3wU5oK9

Jonaviečiai vieni iš daugiausiai sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 18 Nov 2021 09:19:56 +0200
<![CDATA[7 patarimai, ką daryti, jeigu turite genetinį polinkį susirgti vėžiu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/7-patarimai-ka-daryti-jeigu-turite-genetini-polinki-susirgti-veziu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/7-patarimai-ka-daryti-jeigu-turite-genetini-polinki-susirgti-veziu Paveldimo vėžio atvejais dažniausiai kalbama apie genų mutacijas, kurios didina riziką susirgti krūties, kiaušidžių, prostatos, rečiau – kasos vėžiu. Tačiau visais atvejais paveldimos genų mutacijos nulemia ne ligą, o tik polinkį ja susirgti. Tad ką daryti sužinojus apie riziką susirgti? Straipsnyje dalijamės 7 patarimais.

Mityba – pirmoje vietoje

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja onkologė Edita Juodžbalienė tikina, kad didžioji dalis onkologinių ligų išsivysto dėl netinkamo gyvenimo būdo. Nacionalinis vėžio institutas pabrėžia, kad, laikantis sveikos gyvensenos ir vėžio prevencijos rekomendacijų, rizika susirgti vėžiu yra beveik 20 proc. mažesnė negu tiems, kurie į sveiką gyvenseną ir per didelį kūno svorį numoja ranka.

Venkite rūkytų ir sūdytų mėsos gaminių – kancerogeninių maisto produktų, kurie laikomi vėžio sukėlėjais. Kaip nepalankūs sveikatai vertinami daug gyvulinių riebalų turintys produktai, kepti, virti aliejuje. Taip pat gaminiai, kuriuose gausu cukraus. Tikimybę susirgti vėžiu didina riebus maistas ir nutukimas. Taigi mitybos koregavimas – pirmas žingsnis, kurį turėtume žengti, norėdami nesusirgti vėžiu.

Antras žingsnis  fizinė veikla

Sportuokite, judėkite, vaikščiokite ir mankštinkitės. Atraskite tokią judėjimo formą, kuri jums teiktų džiaugsmą, kad ir kas tai būtų: šokiai, ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis ar jogos pratimai ant kilimėlio namie. „Moksliniais tyrimais nustatyta, kad fizinio aktyvumo metu pradeda veikti apsauginiai organizmo mechanizmai, kurie teigiamai veikia lėtinį uždegimą, stiprina imunitetą ir net koreguoja DNR pažeidimus, stabdo įvairių lokalizacijų vėžio atsiradimą“, – fizinio aktyvumo naudą vardija gydytoja onkologė E. Juodžbalienė. Pavyzdžiui, fiziškai aktyvioms moterims susirgti krūties vėžiu rizika yra 20–30 proc. mažesnė, palyginti su fiziškai neaktyviomis moterimis. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja pajudėti bent 30 minučių 5–7 dienas per savaitę.

Šviesios mintys padeda pasveikti

„Žmonės, įveikę onkologinę ligą, dažnai sako, kad jiems susidoroti su ja padėjo optimistinis požiūris į gyvenimą, pozityvios mintys“, – sako ilgametę darbo patirtį sukaupusi onkologė E. Juodžbalienė. Manoma, kad teigiamos mintys padeda sveikti, o neigiamos dar labiau pablogina būklę. Todėl kiekvienam reikėtų mokytis valdyti savo mintis, pažinti emocijas ir jokiu būdu nekaupti jų savyje.

Tikrintis būtina

Reguliari patikra – atsakymas, kaip laiku pastebėti vėžį. Šiandien Lietuvoje veikia net keturios onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos. Šiuolaikinės technologijos leidžia aptikti neapčiuopiamą vėžį, todėl ypač svarbu ateiti ir pasitikrinti.

Esant tam tikroms indikacijoms, atliekami onkogenetiniai tyrimai, kurie reikalingi ne tik diagnozei nustatyti / patvirtinti, bet ir individualizuotam gydymui parinkti. Naviko genetinė analizė padeda aptikti pakitimus vėžio genuose, kurie ir nulemia skirtingus ligos progresavimo mechanizmus. Genetinių tyrimų rezultatai lemia paciento gydymo pasirinkimą, leidžia numatyti ligos eigą ir atsaką į gydymą. Priklausomai nuo genetinio tyrimo atsakymo pacientams skiriamas individualiai parinktas gydymas.

Antioksidantai – prieš vėžį

Anot garsaus fitoterapeuto Juozo Ruolios, norėdami nesusirgti onkologine liga, mitybą turime papildyti tokiomis medžiagomis, kurios slopina su piktybėjimu susijusių genų raišką, koreguoja imuninę sistemą ir veikia navikų atsiradimą ir vystymąsi. Tai gali būti junginiai, kurie inicijuoja pakitusių ląstelių žūtį ir skatina normalių ląstelių dalijimąsi.

Norint nesusirgti vėžiu, ypač naudingi yra augalai antioksidantai. Mitybą papildžius tam tikromis vėžio vystymąsi stabdančiomis medžiagomis, galima sumažinti šių ligų išsivystymo tikimybę. Tai itin svarbu žmonėms, kuriems rizika susirgti vėžiu yra didesnė.

Mokslas atsigręžia į skystus polifenolius

Fenoliniai junginiai – tai didelė augaluose esančių veikliųjų medžiagų grupė, kuriai priklauso ir polifenoliai. Šie junginiai ne tik suteikia spalvą ar sustiprina vaisių skonį bei aromatą, bet ir dalyvauja augimo bei dauginimosi procesuose, padeda augalams apsisaugoti nuo negatyvių aplinkos veiksnių: mikrobinių ar grybelinių infekcijų, intensyvių ultravioletinių spindulių.

Polifenoliai naudingi tiek sveikiems asmenims, tiek sergantiems. Anot J. Ruolios, polifenoliai yra didžiausias antioksidantų šaltinis.

„Mokslinėje literatūroje pateikiamuose tyrinėjimuose yra įrodytas teigiamas polifenolių poveikis imunitetui, nauda vėžio prevencijai, dar daugiau – gebėjimas sulėtinti pirmalaikio senėjimo procesus, širdies ir kraujagyslių bei galvos smegenų neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Parkinsono, Alzheimerio ligos, prevencijai. Polifenoliai taip pat gali padėti sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką“, – pabrėžia onkologė E. Juodžbalienė.

Klinikinėje praktikoje labiausiai ištyrinėti du polifenoliai – tai kurkuminas, išgaunamas iš dažinių ciberžolių, ir resveratrolis, išgaunamas iš japoninių pelėvirkščių. Resveratrolis – vienas stipriausių polifenolių, kuris stabdo senėjimo procesus, padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.

O dažinė ciberžolė (kurkuminas) padeda palaikyti imuninės, nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų ir kepenų veiklą, normalų kepenų lipidų kiekį ir cholesterolio lygį kraujyje, gerina apetitą ir virškinimą. Daug tyrimų su dažine ciberžole atliekama onkologijos srityje. Kurkuminas yra unikalus ir daug žadantis polifenolinis junginys, tačiau jis mažai tirpus vandenyje ir organizme pasižymi prastu biologiniu prieinamumu. Su maistu pakliuvęs į skrandį ir žarnyną kurkuminas pasisavinamas blogai, o žarnyne bei kepenyse jis greitai suskaidomas į kitus junginius, todėl pagardinus maistą prieskoniu, turinčiu kurkumino, arba išgėrus kurkumino tablečių, kraujyje dažniausiai randami tik šios medžiagos pėdsakai.

Ragina rinktis apdairiai

Išgirdę apie polifenolių naudą, žmonės neretai susigundo reklamuojamomis tabletėmis ar kapsulėmis. Tačiau onkologė E. Juodžbalienė ragina rinktis apdairiai. „Įrodyta, kad iš polifenolių tablečių ir kapsulių mūsų organizmas pasisavina mažiau nei ketvirtadalį maisto medžiagų, tad, galima sakyti, pinigus išmetate į balą“, – sako medikė.

Spręsdami šią polifenolių pasisavinimo problemą, Lietuvos mokslininkai sukūrė skystus polifenolius, kurie iš karto skystu pavidalu keliauja į žarnyno limfagyslę, o iš ten yra išnešiojami po visą organizmą. Taip nedirginamos kepenys, skrandis, priešingai, nei naudojant tabletes ar kapsules.

„Siekiant maksimalios naudos sveikatai ir geresnio polifenolių pasisavinimo, labai svarbu, kad skystas resveratrolis su skystu kurkuminu būtų viename buteliuke“, – pabrėžia gydytoja onkologė E. Juodžbalienė.

 

7 patarimai, ką daryti, jeigu turite genetinį polinkį susirgti vėžiu

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 16 Nov 2021 08:07:09 +0200
<![CDATA[Gydytoja: kas antras atopinio dermatito kamuojamas vaikas yra nelaimingas, o kai kurie pakelia ranką prieš save]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gydytoja-kas-antras-atopinio-dermatito-kamuojamas-vaikas-yra-nelaimingas-o-kai-kurie-pakelia-ranka-pries-save https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gydytoja-kas-antras-atopinio-dermatito-kamuojamas-vaikas-yra-nelaimingas-o-kai-kurie-pakelia-ranka-pries-save Atopiniu dermatitu – lėtine uždegimine odos liga – pasaulyje serga iki 20 proc. vaikų, o Lietuvoje atopinio dermatito simptomus turi maždaug 17 proc. Gydytojų teigimu, ši liga turi didžiulį neigiamą poveikį vaikų psichikai, tačiau naujausias gydymas vaistais jiems nėra kompensuojamas valstybės. 


„Kuomet vaikai serga vidutinės ar sunkios formos atopiniu dermatitu, psichologo pagalba reikalinga kuo anksčiau, nes tokie vaikai patiria stresą, kuris turi įtakos ligos eigai. Jeigu pagalba nesuteikiama laiku, būklei sunkėjant vystosi depresijos požymiai. Lietuvoje turime vieną paauglę pacientę, kuri nepakentusi patyčių mokykloje ir sunkaus gyvenimo be miego ir ramybės net bandė žudytis“, – apie skaudžias ligos pasekmes kalba Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų ligų klinikos vaikų alergologė Aušra Astrauskaitė. 


Pusė vaikų – nelaimingi 


Remiantis moksliniame žurnale „Alergija ir klinikinė imunologija“ (angl. The Journal of Allergy and Clinical Immunology) publikuotų tyrimų duomenimis, nuo 10 iki 40 proc. visų atopinių dermatitų vaikų amžiuje būna vidutiniai arba sunkūs. Kuo sunkesnė ligos eiga, tuo labiau nukenčia vaiko ir visos šeimos gyvenimo kokybė, negana to, ši liga yra progresuojanti. 85-90 proc. visų atopinių dermatitų išsivysto iki penkerių metų. Tik daliai vaikų – vėliau.  


„Iki 52 proc. atopiniu dermatitu sergančių vaikų būna nelaimingi, turi daugiau ar mažiau depresijos simptomų. 29-50 proc. vaikų nenori rodytis viešumoje. Įvairiomis apklausomis ir tyrimais įrodyta, kad bėrimus turintys pacientai, ypač atvirose kūno vietose, labai dėl to nerimauja. Nuo 25 iki 39 procentų vaikų bei paauglių dėl to patiria patyčias. 30-46-iems proc. vaikų ši liga daro neigiamą įtaką mokslo pasiekimams. Pasitikėjimas savimi sumažėja 24-36-iems proc. vaikų, kas svarbu tolesniame gyvenime, pavyzdžiui, renkantis profesiją“, – vardija A. Astrauskaitė. 


Sunkesnės formos atopinio dermatito kamuojamiems vaikams dėl intensyvaus niežėjimo sutrinka miegas. Anot vaikų alergologės, niežėjimas kartais būna toks intensyvus, kad vaikai net jaučia skausmą. 


„Kuo daugiau jie kasosi, tuo labiau jiems niežti – vaikai net pradeda save žaloti, kad skausmas nustelbtų niežėjimą. Atsiranda giluminės žaizdos“, – atkreipia dėmesį medikė.


Lengva forma – tepalai, sunki – ligoninė 


Sergantys atopiniu dermatitu vaikai dažnai turi ir kitas alergines ligas: bronchų astmą, alerginį rinitą, maisto alergiją. Jeigu maisto alergija yra sunkesnės formos, tokiems vaikams gresia ir anafilaksiniai šokai, todėl nuo mažumės būtina stebėti jų mitybą. 


„Su lėtiniu stresu susiduria ir tėvai, kad vaikas kažko neprisivalgytų, neįvyktų gyvybei pavojinga būsena, todėl tokiems pacientams būtina griežta dieta nuo pat mažų dienų. Vaikui tenka matyti, kaip jo bendraamžiai valgo įvairiausius skanėstus, kurių jis privalo atsisakyti – tai stresas ir pačiam vaikui“, – komentuoja A. Astrauskaitė.


Ji priduria, kad šių vaikų odos būklę dažnai komplikuoja virusinės ir bakterinės infekcijos, kas paskatina ligos progresavimą, o kuo sunkesnė būklė, tuo labiau pažeidžiama vaiko psichika – visa tai atsiliepia vėlesniam vaiko vystymuisi.


„Bazinį atopinio dermatito gydymą sudaro teisinga odos priežiūra ir kliniškai įrodytų alergenų vengimas. Alergologų darbas – tiksliai nustatyti, kam vaikas yra alergiškas. Lengvos formos atveju užtenka tepalų ir minėtos priežiūros. Sunkesnės formos liga sergantys vaikai jau yra gydomi ligoninėse“, – teigia vaikų alergologė.


Vaistai vaikams nėra kompensuojami


Nuo 2020-ųjų sunkios formos atopinio dermatito gydymo srityje atsirado naujovė – biologiniai vaistai, kurie pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą yra kompensuojami tik suaugusiems. 
„Tai didžiulė skriauda vaikams. Taip pat neteisinga ir pačios valstybės požiūriu – jeigu sunkia forma sergama nuo vaikystės, tai yra logiška kuo anksčiau šią ligą išgydyti, kad žmogus galėtų mokytis, siekti specialybės, dirbti, kurti šeimą ir grąžinti skolą visuomenei. Nelaukime, kol užaugs žmogus, kuris per ligas negalėjo įgyti normalios specialybės, eiti į darbą, beveik visą gyvenimą turėjo negalią“, – sako medikė.


Pasak jos, visgi didžiausia neteisybė – kad nepaisant to, jog kas antras atopiniu dermatitu sergantis paauglys turi rimtų psichologinių problemų su suicido rizika, jie negauna jiems reikiamo gydymo. 


„Sergančio jaunuolio gyvenimas yra labai sunkus. Jis naktimis nemiega, draskosi, oda yra skausminga, mityba ir veikla apribotos. Tokie paaugliai izoliuojasi nuo visuomenės ir pasmerkia save vienatvei“, – pabrėžia A. Astrauskaitė.

Gydytoja: kas antras atopinio dermatito kamuojamas vaikas yra nelaimingas, o kai kurie pakelia ranką prieš save

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 11 Nov 2021 09:23:54 +0200
<![CDATA[NVSC: Skiepai – gimdos kaklelio vėžio prevencija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-skiepai-gimdos-kaklelio-vezio-prevencija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-skiepai-gimdos-kaklelio-vezio-prevencija Gimdos kaklelio vėžiui pasaulyje vis dar išliekant viena iš dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių, specialistai primena, kad žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos, neretai sąlygojančios gimdos kaklelio vėžio išsivystymą, galima išvengti pasiskiepijus.

„Profilaktikos priemonė, apsauganti moteris nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos poveikio, o drauge ir sumažinanti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, yra vakcina. Šiuo mokslo laimėjimu būtina pasinaudoti, kad netekčių, kurių galima išvengti, nebūtų“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėja, kad, nesiimant papildomų priemonių, naujų šio vėžio atvejų skaičius pasaulyje gali išaugti nuo 570 tūkst., registruotų 2018 m., iki 700 tūkst. 2030 m., o  mirčių skaičius – nuo 311 tūkst. iki 400 tūkst.

Žmogaus papilomos virusas

ŽPV infekcija yra virusinė infekcija, dažniausiai perduodama lytiniu būdu per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Žmogaus papilomos virusų tipų yra daug, vieni iš jų kelia mažą, kiti – didelę gimdos kaklelio vėžio išsivystymo riziką. Didžiausia vėžio rizika atsiranda, kai gimdos kaklelis infekuotas 18 ar 16 tipo ŽPV.

Sveikų moterų infekuotumas ŽPV labai susijęs su amžiumi – jaunų, 20–25 m. amžiaus, lytiškai aktyvių moterų infekuotumas ŽPV svyruoja nuo 20 iki 80 proc. Svarbu nepamiršti, kad ŽPV infekcija gali užsikrėsti tiek moterys, tiek vyrai. Daugumai užsikrėtusiųjų ŽPV simptomai nepasireiškia, jokio gydymo žmogui nereikia.

Nuo ŽPV galima apsisaugoti

Visos Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalys (ES / EEE) skiepijimą nuo ŽPV įtraukė į savo nacionalines skiepijimo programas. Dažniausiai skiepijamos 9–14 m. amžiaus mergaitės. Pastaraisiais metais dalis šalių, kaip, pavyzdžiui, Austrija, Belgija, Kroatija, Čekija, Danija, Vokietija, Islandija, Italija ir kt., išplėtė skiepijimų programas ir įtraukė to paties amžiaus berniukų skiepijimą nuo ŽPV į nacionalines skiepijimo programas. Kitos šalys taip pat svarsto galimybę išplėsti savo programas, įtraukdamos ir berniukus.

Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. ŽPV vakcina skiepijamos 11 metų mergaitės (tos, kurioms įsakymo įsigaliojimo dieną buvo 11 arba 11 metų sukako vėliau, t. y. gimusios po 2004 m. rugsėjo 1 d.).

Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Mergaitės abiem vakcinos dozėmis skiepijamos nemokamai.

Skiepijimo nuo ŽPV aprėptys nedžiugina

Lietuvoje, prieš įtraukiant ŽPV skiepus į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, šia vakcina per metus savo lėšomis pasiskiepydavo tik nedidelė dalis mergaičių. Situacija svariai pagerėjo, kai skiepai pradėti finansuoti valstybės lėšomis, tačiau pastaruoju metu, analizuojant skiepijimo aprėptis, stebimos susirūpinimą keliančios tendencijos.

NVSC duomenimis, 2019 m. pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ŽPV vakcinos pirmąja doze Lietuvoje pasiskiepijo 64,36 proc. 11 m. ir 77,19 proc. 12 m. amžiaus mergaičių. Deja, 2020 m. skiepijimo aprėptys sumažėjo iki 61,64 proc. 11 m. ir 76,10 proc. 12 m. amžiaus mergaičių grupėje.

Panaši tendencija stebima ir Vilniaus apskrityje – 60,67 proc. 11 m. ir 72,71 proc. 12 m. mergaičių 2019 m. buvo paskiepytos pirmąja doze, 2020 m.  – 57,46 proc. 11 m. ir 71,62 proc. 12 m.

Savo ruožtu, NVSC Vilniaus departamentas atkreipia dėmesį, kad pasiektas didelis progresas vakcinacijoje nuo ŽPV ir, nors pasaulis grumiasi su koronavirusinės infekcijos pandemija ir visos jėgos yra skiriamos šiai kovai, tačiau būtina nepamiršti ir kitų grėsmingų ligų, kurių išvengti arba rizikas susirgti jomis, padeda sumažinti skiepai. Dėl to specialistai rekomenduoja nedelsti ir dėl skiepų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

NVSC inf.

NVSC: Skiepai – gimdos kaklelio vėžio prevencija

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 08 Nov 2021 08:40:58 +0200
<![CDATA[Vaikams grįžus į kolektyvus padaugėjo susirgimų kvėpavimo ligomis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaikams-grizus-i-kolektyvus-padaugejo-susirgimu-kvepavimo-ligomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaikams-grizus-i-kolektyvus-padaugejo-susirgimu-kvepavimo-ligomis LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinėje poliklinikoje šį rudenį jaučiamas pacientų pagausėjimas. Gydytoja vaikų pulmonologė Vaida Kudirkienė pastebi, kad daugėja mažųjų pacientų, sergančių įvairiomis infekcinėmis ligomis, o didžiausią jų dalį sudaro kvėpavimo organų ligos.

Padidėjo vaikų aktyvumas – išaugo ligų skaičius

Pasak Vaidos Kudirkienės, nors poliklinikoje konsultuojami vaikai iki 18 metų, šiuo metu didesnę pas vaikų pulmonologus besilankančių pacientų dalį sudaro darželinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikai.

„Mūsų akiratyje yra įprastos rudens sezono ligos, kurias stebėdavome ankstesniais metais, prieš karantiną: viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, bronchitas, plaučių uždegimas, astmos paūmėjimai. Vaikams pradėjus lankyti švietimo įstaigas, būrelius, jaučiamas šių susirgimų skaičiaus augimas. Dažnai tėveliai skundžiasi, kad liga ilgai užsitęsia, kosulys stiprėja nepaisant taikomo gydymo, arba vaikas lyg ir pasveiksta, bet po savaitės infekcija vėl atsinaujina. Tuomet mažiesiems pacientams prireikia ne tik šeimos gydytojo, bet ir gydytojo specialisto pagalbos“, – pasakoja gydytoja.

Anot specialistės, ligos simptomai kartojasi dėl to, jog vaikai po ilgo karantino ir vasaros atostogų grįžo į kolektyvus ir bendraudami tarpusavyje „dalijasi“ skirtingomis infekcijomis. Atkryčio priežastimi gali tapti ir paskubėjimas vaiką išleisti į darželį ar mokyklą jam visiškai nepasveikus.

V. Kudirkienė pasakoja, jog atvykus tokiam pacientui pirmiausia išsiaiškinama ligos eiga, atliekami laboratoriniai, esant reikalui, rentgenologiniai tyrimai.

„Užsitęsusio kosulio priežasčių yra daug, tad neretai, norėdami patikslinti diagnozę, pacientus siunčiame ir pas kitus specialistus: ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją, vaikų infektologą, vaikų gastroenterologą ar vaikų neurologą. Be medikamentinio gydymo, gydytojas reabilitologas gali paskirti ir ambulatorinės reabilitacijos procedūras. Dirbdami kartu galime geriau padėti savo mažiesiems pacientams pasveikti“, – apie pagalbos galimybes pasakoja V. Kudirkienė.

 

Dažniau diagnozuojama astma

 

Gydytoja pastebi, kad išaugo ne tik infekcinių susirgimų skaičius: „Šįmet kreipiasi daugiau pacientų dėl astmos paūmėjimo, dažniau šią diagnozę nustatome ir pirmą kartą. Viena iš priežasčių galėtų būti išaugęs virusinių infekcijų, išprovokuojančių šios ligos simptomus, skaičius.“

 

Pasak medikės, astma įtariama tuomet, kai vaikas kosti, dūsta, jam kvėpuojant girdimas švilpesys, cypimas krūtinėje ir šie simptomų epizodai kartojasi kelis kartus per metus ar kiekvienos virusinės infekcijos metu.

 

„Nėra taip, kad iš karto galime patvirtinti astmos diagnozę: visuomet atidžiai analizuojame visų vaiko susirgimų istoriją, išsiaiškiname apie kitas alergijos formas – bėrimus, virškinimo sutrikimus, alerginės slogos simptomus, pasitiksliname, ar šeimoje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis. Turime galimybę atlikti papildomus tyrimus: odos dūrio mėginius, specifinių imunoglobulinų prieš maisto ir įkvepiamuosius alergenus kraujyje tyrimus, kvėpavimo funkcijos tyrimą. Tik surinkus visą informaciją, atmetus kitas dusulio priežastis, diagnozuojama astma ir skiriamas gydymas“, – aiškina V. Kudirkienė.

 

Gydytoja pasakoja, kad astmos diagnozės nereikėtų išsigąsti. Dalis mažųjų pacientų ją „išauga“ ir simptomai nesikartoja, kitiems pavyksta ligą suvaldyti: „Paskyrus gydymą, tokie pacientai pas specialistą profilaktiškai lankosi kas 6–12 mėnesių. Stebime, ar taikomas gydymas yra veiksmingas, prireikus peržiūrime gydymo planą ir jį koreguojame. Mokome ir vaiko tėvelius, kaip vengti provokuojančių veiksnių, kaip teisingai vartoti paskirtus vaistus, kokia pirmoji pagalba dusulio priepuolio metu.“

 

Pandemijos įtaka

 V. Kudirkienė pastebi, kad šiais metais yra ir pokyčių: „Džiaugiamės, kad į polikliniką palaipsniui vėl grįžta pacientai, kuriuos stebėjome ilgą laiką iki COVID-19 pandemijos. Tai vaikai, sekami vaikų pulmonologų dėl latentinės tuberkuliozės infekcijos, po kontakto su sergančiu tuberkulioze ar persirgę aktyvia tuberkulioze. Pernai karantino metu šių pacientų nematėme, o šiemet jų vėl sulaukiame, žinoma, daug mažiau nei iki pandemijos. Norėtųsi paskatinti šeimos gydytojus atsiųsti šiuos pacientus pasikonsultuoti su specialistu, pandemijos fone nepamiršti ir TB infekcijos.“

 

„Nauja tendencija, kad šiemet pas mus atvyksta paaugliai, gydyti stacionare dėl COVID-19 infekcijos ir jos sukeltos pneumonijos. Konsultacijos metu vertiname tokių pacientų būklę, sveikimą, ilgalaikes infekcijos pasekmes. Jei reikia, atliekame kontrolinius tyrimus liekamiesiems reiškiniams įvertinti“, – pasakoja gydytoja.

 

Pasak vaikų pulmonologės, svarbu ne tik stiprinti imunitetą grūdinantis, sveikai maitinantis, dažniau būnant gryname ore, užsiimant fizine veikla, bet ir elementarus infekcijų vengimas šaltuoju metų laiku.

„Reikia mūsų visų sąmoningumo: vengti kontaktų su karščiuojančiais, kosinčiais žmonėmis, vengti žmonių susibūrimų vietų, laikytis elementarių higienos taisyklių. Saugokime vieni kitus“, – pataria gydytoja.

Vaikams grįžus į kolektyvus padaugėjo susirgimų kvėpavimo ligomis

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 04 Nov 2021 10:45:58 +0200
<![CDATA[Helovinui artėjant: kur panaudoti nuo išskobtų moliūgų likusį minkštimą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/helovinui-artejant-kur-panaudoti-nuo-isskobtu-moliugu-likusi-minkstima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/helovinui-artejant-kur-panaudoti-nuo-isskobtu-moliugu-likusi-minkstima Spalio 31-osios naktį daugelyje Vakarų valstybių švenčiamas Helovinas. Ši šventė neatsiejama ir nuo baugaus simbolio – išskaptuoto moliūgo, kuris apšviečiamas įstačius į vidų žvakutes. Tiesa, dažnai moliūgo minkštimas ir sėklos tiesiog išmetami, nors galėtų būti sunaudojami gaminant rudeniškus receptus. Mažmeninės prekybos tinkas „Rimi“ siūlo prisiminti tvarų vartojimą ir nuo Helovino dekoracijų likusias moliūgų dalis panaudoti šventiniam patiekalui – užkepti moliūgą su fetos sūriu.

Nors Lietuvoje Helovinas vis dar sutinkamas nevienareikšmiškai, svarbiausio šios šventės akcento – moliūgo skobimas gali suteikti daug džiaugsmo vaikams bei puikiai papuošti namus. Moliūgas nuo seno laikomas ne tik vienu pagrindinių Helovino šventės atributų, bet ir žmogaus organizmui didelę maistinę naudą turinčiu produktu.

Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, dėl savo maistinės vertės moliūgas yra priskiriamas prie itin sveikatai palankių ir mažai kaloringų produktų, todėl jis turėtų būti įtrauktas į kasdienės mitybos racioną. Iš moliūgo galima paruošti įvairiausių patiekalų, tad išmesti šios daržovės minkštimo ar sėklų ruošiantis Helovinui tiesiog nevalia.

„Moliūguose gausu mineralinių medžiagų: kalio, vario, mangano, šiek tiek geležies. Ši daržovė turtinga skaidulomis ir antioksidantais – beta karotenu ir liuteinu. Šios maistinės medžiagos labai svarbios ir žmogaus regai. Be to, moliūguose galima rasti praktiškai visų vandenyje tirpių vitaminų: A, C, E ar K. Pastarasis, be kitų funkcijų, itin svarbus kraujo krešumui, tvirtai kaulų būklei užtikrinti. Vertingos yra ir moliūgų sėklos, kuriomis galima skaninti salotas ar sriubas. Visumoje, moliūgas yra vienas iš nedaugelio produktų, kuris įvairiais pavidalais turėtų rasti vietą žmogaus mitybos racione“, – teigia gydytoja dietologė.

Akivaizdu, kad moliūgas yra itin vertinga daržovė, tad ruošiant Helovino dekoracijas lieka tik vienas klausimas – ką pagaminti iš išskobtų moliūgų minkštimo? Nors dažniausiai iš moliūgų gaminamos trintos sriubos ar tyrė, šios daržovės skonis puikiai atsiskleidžia ir kepant orkaitėje. Prie tokiu būdu paruošto moliūgo puikiai tinka įvairios daržovės, prieskoninės žolelės ar sūrio padažas.

Pasak E. Gavelienės, kaip ir moliūgai, sūris yra vienas iš kasdienių žmogaus mitybos raciono produktų: „Sūris – visiems puikiai pažįstamas ir universalus pieno produktas, turintis gausybę mineralinių medžiagų bei visaverčių baltymų. Nors dažniau sūrį valgome kaip užkandį, tačiau jis puikiai tinka patiekalų gardinimui, sumuštiniams, bei padažo pavidalu.“ 

Visgi, sūrių įvairovė yra išties milžiniška, tad specialistė primena, kad renkantis šį pieno grupės gaminį svarbiausia atsižvelgti į savo sveikatos būklę ir sūrį vartoti saikingai. „Kiekvienas žmogus, pirmiausia, turėtų įvertinti savo sveikatos būklę – atidžiai paskaityti produkto sudėtį, atsižvelgti į jo riebumo procentą ir tuomet išsirinkti sau labiausiai tinkantį gaminį. Žinoma, kaip ir visus produktus, sūrį reikėtų vartoti saikingai. Jei sūrį naudojame gardinant įvairius patiekalus, jis neturėtų užgožti kitų to patiekalo ingredientų. Visada svarbu išlaikyti tinkamas proporcijas ir jausti saiką“, – sako E. Gavelienė.

Artėjant Helovinui „Rimi“ kviečia tvariai naudoti moliūgus ir ruošiantis šiai šventei iš skaptuotų moliūgų minkštimo pasigaminti gardžių patiekalų.

Kepti moliūgai su fetos sūrio padažu

vidutinis | 4 asm. | 1 val. 10 min.

Patiekalui reikės: 

600 g bulvių

1 kg moliūgų

1 žiedinio kopūsto (kalafioro)

2 šaukštų alyvuogių aliejaus

1 raudonojo svogūno

2 skiltelių česnako

1 aitriojo pipiro

65 g špinatų

Padažui reikės: 

150 g fetos sūrio

2 stiklinių jogurto

1 ryšulėlio raudonėlių

Gaminimo eiga:

Įkaitinkite orkaitę iki 225 ° C, kartu kaitinkite ir skardą, ant kurios kepsite daržoves.

Išskobkite moliūgo minkštimą su sėklomis. Supjaustykite moliūgą, bulves ir kalafiorą. Sumaišykite daržoves su aliejumi bei pagardinkite druska ir pipirais. Viską sudėkite ant įkaitintos skardos ir kepkite 15 min.

Nulupkite ir supjaustykite svogūną, česnaką, taip pat čili pipirą (prieš tai išėmę sėklas). Sumaišykite svogūną, česnaką ir čili pipirą su šiek tiek aliejaus ir sudėkite ant kepamų daržovių. Viską kepkite dar 10 min.

Dubenėlyje sumaišykite šakute sutrintą fetos sūrį ir jogurtą, įdėkite pusę ryšulėlio smulkinto raudonėlio. Pagardinkite druska ir pipirais.

Prieš patiekiant sumaišykite likusį raudonėlį ir špinatus su daržovėmis.

Helovinui artėjant: kur panaudoti nuo išskobtų moliūgų likusį minkštimą?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 29 Oct 2021 10:00:55 +0300
<![CDATA[Pirminė odontologinė pagalba: kas tai, kur ir kaip gauti nemokamai?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pirmine-odontologine-pagalba-kas-tai-kur-ir-kaip-gauti-nemokamai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pirmine-odontologine-pagalba-kas-tai-kur-ir-kaip-gauti-nemokamai Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kur reikėtų kreiptis norint gauti pirmines odontologines paslaugas, kas yra kompensuojama, o už ką visgi tenka susimokėti.

Teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai primena, kad už pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams atsako sutartį su TLK dėl šių paslaugų išlaidų apmokėjimo sudariusi įstaiga. Todėl privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam žmogui prireikus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamų odontologo paslaugų, reikia kreiptis į gydymo įstaigos, prie kurios jis yra prisirašęs, gydytoją odontologą.

Jei toji įstaiga pati neteikia pirminės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugų, šias paslaugas privalo užtikrinti sudarydama trišalę sutartį tarp šias paslaugas teikiančios įstaigos,  pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir TLK. Taip pat suteikti pacientui visą informaciją, koks odontologijos kabinetas ir kur teikia ligonių kasų kompensuojamas odontologines paslaugas toje įstaigoje prirašytiems pacientams.

Pirminė odontologinė pagalba – tai nespecializuotų pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksas. Šioms paslaugoms priskiriama: dantų ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų tikimybės nustatymas, vaikų dantų ėduonies profilaktika (silantavimo paslaugos), sąkandžio anomalijų nustatymas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kita.

Svarbu žinoti, kad ligonių kasos sumoka už gydytojo darbą, o pacientui teks sumokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas. Tačiau už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones nereikia mokėti vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 metai. Taip pat už šias priemones mokėti nereikia ir  socialiai remtiniems žmonėms, tačiau tuomet būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą. Jei pacientas ar jo atstovas pageidauja ir pasirenka gauti brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas – tuomet reikia sumokėti patiems.

Kasmet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto vis daugiau lėšų skiriama pirminėms odontologijos paslaugoms. 

Daugiau apie ligonių kasų apmokamas odontologijos paslaugas galima sužinoti čia.

TLK inf.

Pirminė odontologinė pagalba: kas tai, kur ir kaip gauti nemokamai?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 28 Oct 2021 09:27:35 +0300
<![CDATA[Gyvenimas po vėžio diagnozės. Ką onkologiniai pacientai turėtų žinoti apie fitoterapiją?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyvenimas-po-vezio-diagnozes-ka-onkologiniai-pacientai-turetu-zinoti-apie-fitoterapija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyvenimas-po-vezio-diagnozes-ka-onkologiniai-pacientai-turetu-zinoti-apie-fitoterapija Gydytojo kabinete nuskambėjusi vėžio diagnozė iš pagrindų supurto žmogaus pasaulį. Praėjus pirmajai šoko būsenai neretai susiduriama su pamąstymais, kokiomis natūraliomis priemonėmis būtų galima padėti sau. Vienas tokių būdų – fitoterapija – gydymas vaistiniais augalais ir iš jų pagamintais preparatais.

Fitoterapija onkologijoje

Apie alternatyviąją mediciną diskutuojama išties nemažai, tačiau kokia būtent fitoterapijos vieta, kalbant apie onkologinius susirgimus, ką iš tiesų galima vartoti sergant onkologinėmis ligomis ir, svarbiausia, kaip sau nepakenkti? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmakognozijos katedros profesorė Nijolė Savickienė sako, jog fitoterapija onkologijoje jokiu būdu nereiškia, kad atsisakoma tradicinių gydymo būdų, tačiau 2020 m. sausį priimtas Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas leido medikams dar tvirčiau kalbėti apie augalinių preparatų naudojimą onkologijoje.

„Fitoterapija nėra būrimas žolelėmis vandenyje, tai pripažinta mokslo sritis ir išsamiais moksliniais tyrimais patvirtinti preparatai, kai tiriamos ne tik indikacijos, kontraindikacijos, bet ir sąveika su sintetiniais vaistais, jų vartojimas atskiroms pacientų grupėms“, – paaiškina prof. N. Savickienė.

Medikė pasakoja, kad onkologai iš tikrųjų noriai bendradarbiauja su kvalifikuotais fitoterapeutais ir įtraukia augalinių preparatų į bendrą gydymo schemą – tiek pacientui skirdami chemoterapiją, tiek po spindulinio gydymo, kai reikia atsigauti po labai sunkios būklės, palengvinti nepageidaujamus šalutinius reiškinius ir taip pagerinti pacientų savijautą bei gyvenimo kokybę. Taip pat augalinių preparatų skiriama siekiant išvengti atkryčio, ligos progresavimo.

Gydyti reikia visumą

Onkologiniams ligoniams tinkamos ne visos vaistažolės. Kaip vienas naudingiausių augalų vėžiu sergantiems žmonėms įvardijama didžioji ugniažolė, kurios sudėtyje yra daugiau kaip 20 įvairių alkaloidų, pasižyminčių išskirtine galimybe veikti pakitusį darinį, auglį.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja onkologė Edita Juodžbalienė atvira – negalima tikėtis išgydyti vėžio žolelėmis, tačiau į bendrą gydymo schemą įkomponuojama fitoterapija padeda ligoniui sustiprėti, palankiai veikia psichoemocinę būseną, padeda atsigauti virškinimo sistemai po chemoterapijos ar spindulinės terapijos procedūrų, sustiprina ląstelinį imunitetą.

Paklausta, kodėl pasigirsta kritikos natūralios medicinos atžvilgiu, onkologė E. Juodžbalienė sako, kad priešiškumas dažnai ateina iš nežinojimo. „Gydytojai dažnai nusiteikę prieš papildomas priemones, nes to nemokė universitete. Pavyzdžiui, fitoterapija tik dabar įtraukiama į studijų programas. Alternatyvi medicina kai kuriems medikams vis dar svetima, nes universitete mus mokė žmogų gydyti dalimis, o ne žiūrėti kaip į visumą“, – sako medikė ir priduria, kad negalima atskirai gydyti galvos, krūties ar kojos. Žmogaus kūnas yra darni sistema, tad ir gydyti reikia visumą.

Atkryčio profilaktikos svarba


Gydytoja onkologė E. Juodžbalienė pastebi, jog didžiausia tikimybė, kad vėžys sugrįš, yra pirmieji penkeri metai po gydymo. Tad ypač svarbią vietą, baigus jau tradicinį gydymą, užima atkryčio profilaktika ir tai, ką pacientas pats gali padaryti savo naudai, kad liga negrįžtų. Gydant gaisro gesintojas yra gydytojas, o atkrytis ir jo stebėsena didžiąja dalimi yra paciento rankose.

 

Daugiau negu 30 metų darbo patirtį sukaupusi onkologė E. Juodžbalienė dalijasi, kas iš tiesų yra svarbu atkryčio profilaktikai:

 

  1. Sveika gyvensena, mityba ir ypač psichologinė savijauta yra neatsiejami dalykai nuo mūsų sveikatos būklės.
  2. Reguliarūs tyrimai, pavyzdžiui, krūties vėžiu sirgusioms moterims vizitas pas ginekologą bent kartą per metus yra privalomas.
  3. Papildomų nuo vėžio saugančių medžiagų (pavyzdžiui, ugniažolių preparatų) vartojimas. Ugniažolių terapija patvirtinta moksliškai, nes šiame augale yra medžiagų, veikiančių prieš vėžines ląsteles.
  4.  Kuo daugiau judėkite – nesvarbu, tai darbas sode ar aktyvus laisvalaikis gamtoje.

 

Kaip sau nepakenkti?

Vartojant augalinius preparatus itin svarbu ne tik gauti naudos, bet ir nepakenkti sveikatai. Ugniažolių poveikį sustiprina medetkos, gysločiai, kai kurios mineralinės medžiagos. „Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiosios ugniažolės – stiprūs augalai, tad reikia rinktis pagamintus tiksliai dozuotus ugniažolių preparatus, o ne ruošti užpilus ar arbatas namų sąlygomis, – pabrėžia prof. N. Savickienė. – Niekuomet nepalaikysiu aklo pirkimo internetu ir nepritarsiu neaiškių preparatų vartojimui.“ Siųsdamiesi preparatą, pavyzdžiui, iš Rytų šalių, negalite būti tikri nei dėl jo kokybės, nei dėl saugumo.

Profesorė ragina nepasikliauti tiek namų vaistažolių „ekspertais“, tiek panacėja nuo visų ligų vadinamais „tinklinio marketingo“ papildais. Namuose neaiškiomis sąlygomis ir proporcijomis ruošiamos vaistažolės gali pridaryti daugiau žalos, negu duoti naudos. Nežinodami, kiek veikliųjų medžiagų, kaip jos sąveikaus tarpusavyje, negalime ir numatyti, kaip paveiks ligonio savijautą. „Tai nėra tikroji pagalba onkologiniam pacientui“, – sako profesorė N. Savickienė.

Onkologijos praktikoje vartojami fitopreparatai gaminami pasitelkus modernias medicinos technologijas. Jos garantuoja veikliųjų medžiagų grynumą, aktyvumą ir tinkamą dozę, gerą pasisavinimą (pavyzdžiui, apsaugo nuo ardomojo skrandžio sulčių poveikio), toleravimą ir patogų vartojimą. Fitoterapeutas J. Ruolia fitoterapiją savo praktikoje taikė daugiau nei 20 metų, ir yra pasiekta puikių rezultatų vartojant po vėžio gydymo ir atkryčio profilaktikai.

„Svarbu neužsiimti savigyda, ne veltui reklamose girdime „pasitarkite su gydytoju ar vaistininku“, – priduria gydytoja onkologė E. Juodžbalienė. Saugių fitoterapinių ugniažolių preparatų galite įsigyti vaistinėse. Juose ne tik saugus dozuotas ugniažolių kiekis, bet ir už jų kokybę atsako gamintojai, kurie kontroliuojami jų veiklą prižiūrinčių institucijų.

Gyvenimas po vėžio diagnozės. Ką onkologiniai pacientai turėtų žinoti apie fitoterapiją?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 26 Oct 2021 10:05:37 +0300
<![CDATA[51,4 proc. rūkančių ir vartojančių bedūmius gaminius neplanuoja mesti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/51-4-proc-rukanciu-ir-vartojanciu-bedumius-gaminius-neplanuoja-mesti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/51-4-proc-rukanciu-ir-vartojanciu-bedumius-gaminius-neplanuoja-mesti Net 51,4 proc. apklaustų suaugusių rūkančių ar vartojančių bedūmius gaminius vartotojų Lietuvoje nurodo nenorintys jų atsisakyti. Šio žalingo įpročio atsisakyti norėtų 36,2 proc. vartotojų; ši dalis yra panaši visose socialinėse-demografinėse šalies gyventojų grupėse. Apklausa taip pat rodo vartojimo slinktį link bedūmių tabako gaminių.

Sociologinį tyrimą „Priklausomybės nuo tabako tyrimas: ar lietuviai mes rūkyti“ Lietuvos priklausomybės ligų instituto (LPLI) užsakymu rugsėjį atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Vykdant jį buvo apklausti tiek tradicinių tabako gaminių – cigarečių, cigarilių, cigarų, sukamojo ir pypkių tabako – vartotojai, tiek tabako alternatyvų – elektroninių cigarečių, kaitinamojo tabako, benikotininių gaminių – vartotojai.

Šis tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė (51,4 proc.) suaugusių rūkančių ar vartojančių bedūmius gaminius vartotojų nenori atsisakyti šio įpročio. Rūkymas specialistų yra vertinamas kaip stipri priklausomybė nuo nikotino, todėl nestebina tyrimo atskleista didelė dalis neketinančių mesti rūkyti ir atsisakyti žalos sveikatai. Specialistų vertinimu, vyrauja klaidingas visuomenės įsitikinimas, kad vartojimas priklauso tik nuo valios – tuo tiki bent 4 iš 10 apklaustųjų (45,9 proc.).

„Dirbant priklausomybių ligų prevencijos ir gydymo srityje įsitikiname, kad toli gražu ne visi žmonės yra pasirengę atsisakyti žalos sveikatai. Tai pasakytina ir apie tabako gaminius. Turime suprasti ir įvertinti žmonių pasirinkimams įtaką darančius veiksnius bei visuomenės nuotaikas. Tam naudingi sociologiniai tyrimai“, – sakė Lietuvos priklausomybės ligų instituto valdybos pirmininkas Jonas Fugalis.

Kaip rodo tyrimas, apskritai atsisakyti tabako gaminių – tiek tradicinių, tiek alternatyvų – 42,4 proc. jų vartotojų paskatintų sveikatos problemos, beveik penktadalis (17,7 proc.) svarstytų mestų tabakui brangstant, na o ketvirtadalis (25,7 proc.) net nežino, kas juos paskatintų mesti.

„Psichologų ir priklausomybių ligų specialistų darbas yra padėti žmonėms atsisakyti rūkymo ar kitų gaminių vartojimo. Nors yra tam skirtų priemonių ir programų, tokios pagalbos ir informacijos apie galimybes žmonėms trūksta, ką patvirtina ir tyrimo duomenys. Matome, kad reikia aktyviau kalbėti apie metimo rūkyti ar tabako žalos mažinimo priemones“, – sako gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis, Lietuvos priklausomybės ligų instituto asocijuotasis ekspertas.

Penktadaliui vartojančių tradicinius ar naujus tabako gaminius atrodo nepakankama pagalbos metant juos vartoti. Tarp norinčių mesti taip manančių yra arti trečdalio (28,5 proc.)

Pristatydamas tyrimo duomenis „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys atkreipė dėmesį į nemažą tabako alternatyvų vartotojų dalį. „Tyrime nevertinome pokyčių dinamikos, tačiau duomenis jau rodo reikšmingą naujoviškų gaminių dalį bendrame vartojime“, – sakė jis.

Nors cigaretes bent kartą per mėnesį rūkė 8 iš 10 apklaustų tabako gaminių vartotojų, daugiau kaip penktadalis renkasi naujoviškus gaminius, antai el. cigaretes bent kartą per mėnesį vartojo 14,2 proc., kaitinamąjį tabaką – 11,3 procento.

„Duomenys rodo prieštaringą tabako vartotojų požiūrį. Žmonės nurodo, kad cigarečių atsisakymą svarstytų dėl sveikatos, tačiau realiai perėję prie tabako alternatyvų sako, kad pasirinkti jas dažniau paskatino kitos priežastys – kvapas, draugai, naujovių patrauklumas, ir tik po to sveikata. Tai rodo, kad informacijos žmonėms ir nuoseklaus supratimo apie tabako alternatyvas dar trūksta, kaip ir prieinamų tyrimų apie tradicinių ir naujų gaminių žalos lygius“, – sakė J. Urbutis.

Vartojantys elektronines cigaretes, kaitinamąjį tabaką nurodė, kad lyginant su tradiciniais tabako gaminiais, naujosios priemonės nepalieka nemalonaus kvapo. 32,3 proc. tai buvo pagrindinis argumentas rinktis alternatyvas. Be to, buvo nurodoma, kad tiesiog norėjo išbandyti kažką naujo – 26,8 proc., pasiūlė draugai – 26,8 proc., mažiau kenkia sveikatai – 22,8 proc., galima naudoti ir patalpose – 22,8 proc., norėjo atsisakyti įprastų cigarečių – 20,5 proc., dėl mažesnės žalos aplinkiniams – 19,7 procento.

Apklausa taip pat rodo platesnį visuomenės požiūrį į tabako kontrolės ir žalos mažinimo priemones. Daugiau nei pusė respondentų teigia, kad tabako gaminių prekybos ir reklamos apribojimai neturi įtakos rūkymo mažinimui. 38,7 proc. apklaustųjų nurodo, kad Lietuvoje nepakanka dėmesio tabako žalos mažinimui. Dauguma respondentų taip pat sutiko su teiginiu, kad valstybė turėtų užtikrinti, kad rūkantys galėtų vartoti produktus, kurie buvo moksliškai pagrįsti kaip mažiau žalingi. 

Sociologinė apklausa atskleidė:

  • 51,4 apklaustų suaugusių rūkančių ar vartojančių bedūmius gaminius vartotojų Lietuvoje nurodo nenorintys jų atsisakyti.
  • 20,4 proc. vartojančių tradicinius ar naujus tabako gaminius atrodo nepakankama pagalbos metant rūkyti. Tarp norinčių mesti rūkyti taip manančių yra 28,5 procento.
  • Didžioji dalis – net 41,5% – rūkančių ar vartojančių bedūmius gaminius nurodė, kad norint mesti rūkyti niekas iš šalies nepadės, reikalingas noras ir valia. Kiti nurodė naujoviškus gaminius kaip tinkamas alternatyvas metant rūkyti cigaretes: elektroninės cigaretės – 11,2 proc., nikotino pleistrai – 10,3 proc., benikotininiai gaminiai – 8,9 proc., nikotino kramtomoji guma ir panašūs gaminiai – 8,5 proc., kaitinamasis tabakas – 4,8 procento. Dar keli procentai nurodė Lietuvoje mažiau paplitusias tabako alternatyvas – kramtomąjį ar uostomąjį tabaką, nikotino maišelius.
  • Tarp visų tabako vartotojų dažniausiai yra rūkomos cigaretes – 80,2 proc. jų rūkė bent kartą per mėnesį. Elektronines cigaretes per tą patį laiką bent kartą vartojo 14,2 proc., kaitinamąjį tabaką – 11,3 proc. tabako vartotojų.
  • Vartojantys elektronines cigaretes, kaitinamąjį tabaką nurodė, kad lyginant su tradiciniais tabako gaminiais, naujosios priemonės nepalieka nemalonaus kvapo. 32,3 proc. tai buvo pagrindinis argumentas. Be to, buvo nurodoma, kad tiesiog norėjo išbandyti kažką naujo – 26,8 proc., pasiūlė draugai – 26,8 proc., mažiau kenkia sveikatai – 22,8 proc., galima naudoti ir patalpose – 22,8 proc., norėjo atsisakyti įprastų cigarečių – 20,5 proc., dėl mažesnės žalos aplinkiniams – 19,7 procento.
  • Rūkantys tradicinius tabako gaminius nurodo keturis daugmaž lygiaverčius galimus argumentus, kodėl cigaretes keistų tabako alternatyvomis: sveikatos specialistų nuomonė – 26 proc., mažesnė kaina – 24,1 proc., daugiau informacijos apie alternatyvas – 24,1 proc., jei žinotų, kad jie mažiau kenksmingi – 22 procentai.
  • Daugiau nei pusė respondentų (55,1 proc.) teigia, kad tabako gaminių prekybos ir reklamos apribojimai neturi įtakos rūkymo mažinimui.
  • Teigiantys, kad tabako kontrolės politika yra efektyvi, nurodo, kad labiausiai rūkymą mažina didesnė kaina – 69,6 proc, ir amžiaus ribojimas pardavimui – 62 proc. Taip pat dažnai buvo minimas rūkymo vietų ribojimas – 42,9 proc., reklamos draudimas – 41,3 proc., prekybos vietų ribojimas – 41,1 procento.
  • Apie tabako žalos mažinimą nurodė žinantys 43,8 apklaustųjų. Ši dalis aukštesnė ir sudaro daugiau kaip pusę tarp turinčių aukštąjį išsimokslinimą, gaunančių aukštesnes pajamas ir Vilniuje gyvenančių respondentų. 38,7 proc. apklaustųjų teigia, kad Lietuvoje nepakanka dėmesio tabako žalos mažinimui.
  • Tabako žalos mažinimo sąvokai žmonės suteikia skirtingą prasmę: vieni sieja su rūkymo mažinimu arba metimu – 18,3 procento apklaustųjų, rečiau buvo minimas rūkymo vietų ribojimas – 9,6 proc., cigaretės su mažiau nikotino – 8,4 proc., alternatyvūs gaminiai, kaip el. cigaretės ar kaitinamasis tabakas – 8,4 proc., cigaretės be priemaišų (mentolio ir pan.) – 7,5 procento.
  • Dauguma – 55,5 proc. – apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad valstybė turėtų užtikrinti, kad rūkantys galėtų vartoti produktus, kurie buvo moksliškai pagrįsti kaip mažiau žalingi.Daugiau tokių tarp jaunimo – 65,9 proc., vilniečių – 65,6 procento.
  • Dauguma – 55,2 proc. – apklaustųjų pritaria teiginiui, kad mažiau kenksmingi tabako gaminiai turėtų būti apmokestinami mažiau.

Visa apklausa „Priklausomybės nuo tabako tyrimas: ar lietuviai mes rūkyti“ skelbiama Lietuvos priklausomybės ligų instituto svetainėje https://lpli.lt/priklausomybes-nuo-tabako-tyrimas-ar-lietuviai-mes-rukyti/

„Vilmorus“ apklausa vykdyta 2021 m. rugsėjo 9-16 dienomis. Telefonu apklausti 1003 18 ir vyresni Lietuvos gyventojai.

Lietuvos priklausomybės ligų institutas yra nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija. Institutas šviečia visuomenę visais klausimais, susijusiais su priklausomybės ligomis; tiria veiksnius, susijusius su priklausomybės ligų epidemiologija, prevencija, pasekmėmis; dalyvauja formuojant Lietuvos priklausomybių medicinos politiką valstybės ir savivaldybių lygmenyse.

LPLI inf. 

51,4 proc. rūkančių ir vartojančių bedūmius gaminius neplanuoja mesti

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 22 Oct 2021 07:34:42 +0300
<![CDATA[Silpnai girdintiesiems – pažangesni klausos aparatai su belaidžio ryšio funkcija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/silpnai-girdintiesiems-pazangesni-klausos-aparatai-su-belaidzio-rysio-funkcija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/silpnai-girdintiesiems-pazangesni-klausos-aparatai-su-belaidzio-rysio-funkcija Klausos sutrikimų turintys vaikai ir sunkių klausos sutrikimų turintys suaugusieji, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, jau gali įsigyti kur kas technologiškai pažangesnių klausos aparatų nei iki šiol – su belaidžio ryšio funkcija. Nuo spalio ligonių kasos pagal pakeistus šių prietaisų funkcijų techninius reikalavimus padidino klausos aparatų kompensuojamąsias kainas.

„Nuolat stengiamės gerinti situaciją pacientams, tad sekame padėtį rinkoje. Ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamų klausos aparatų bazines kainas buvo apskaičiavusios prieš trejus metus, tad natūralu, jog per tą laikotarpį atsirado technologiškai pažangesnių, naujesnės kartos klausos aparatų. Priėmus minėtus pakeitimus, pacientai jau dabar gali  įsigyti pažangesnius aparatus ir palengvinti savo kasdienybę“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas (VLK/BNS nuotr.).

Perskaičiavus kainas vaikų klausos aparatų bazinė kaina vidutiniškai padidėjo 44 proc. ir dabar sieks 540-580 eurų, suaugusiųjų – 48 proc. ir sieks 380 eurų.

Pasak G. Baranausko, atsižvelgdami į gydytojų otorinolaringologų bei pacientų pateiktus siūlymus dėl klausos aparatų kanalų skaičiaus didinimo ir kitų papildomų aparatų funkcijų, buvo pakoreguoti aparatų funkcijų techniniai aprašymai. Visų tipų vaikams skirtų klausos aparatų kanalų skaičius padidintas iki daugiau nei 12 kanalų juostų. Taip pat įrašyta nauja funkcija – belaidžio ryšio galimybė (angl. bluetooth), taip pat galimybė tiesiogiai arba per priedą į klausos aparatus transliuoti garsą iš išmaniojo telefono, planšetės, TV imtuvo, kiti reikalavimai.

Suaugusiems pacientams, kuriems nustatytas didžiausias klausos netekimo laipsnis, skiriamiems klausos aparatams taikomi reikalavimai nekeičiami, tik 2 kanalais padidintas klausos kanalų skaičius, t. y. – daugiau nei 6 kanalų juostos.

Ligonių kasos vaikams per metus vidutiniškai kompensuoja apie 275 klausos aparatus, o suaugusiesiems, turintiems labai sunkių klausos sutrikimų – 1800.

2021 m. PSDF biudžete klausos aparatų ir jų pritaikymo išlaidoms kompensuoti iš viso skirta 2,5 mln. eurų – 223 tūkst. eurų daugiau nei 2020 metais.

Daugiau apie klausos aparatų kompensavimo tvarką skaitykite čia.

Silpnai girdintiesiems – pažangesni klausos aparatai su belaidžio ryšio funkcija

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 20 Oct 2021 13:14:52 +0300
<![CDATA[Ligonių kasos: kada už akių vokų pakėlimo operaciją mokėti nereikia?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-kada-uz-akiu-voku-pakelimo-operacija-moketi-nereikia https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-kada-uz-akiu-voku-pakelimo-operacija-moketi-nereikia Ligonių kasos sulaukia pacientų klausimų, kokias atvejais akių vokų operacijos kompensuojamos  Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Pasak teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistų, akių vokų pakėlimo operacija gali būti kompensuojama iš PSDF biudžeto tais atvejais, kai ji yra atliekama ne kosmetiniu tikslu, o pagal medicinines indikacijas. Nustatyti, ar yra medicininių indikacijų konkrečiai operacijai, gali tik gydytojas specialistas konsultacijos metu. Tad jei gydytojas nustato, jog akių vokų raukšlių ir odos perteklius sukelia sveikatos problemų, trukdo regėjimui, ši operacija yra 100 procentų apmokama iš PSDF biudžeto. Tokia operacija priskiriama dienos chirurgijos paslaugai, po kurios   pacientas išleidžiamas į namus.

Svarbu žinoti ir kitas sąlygas, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų apmokėtos iš PSDF biudžeto. Už gydymą sumokės ligonių kasos,  jeigu šios paslaugos teikiamos privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems žmonėms, turintiems gydytojo siuntimą, ir jeigu šias paslaugas teikiančios gydymo įstaigos yra sudariusios sutartis su TLK.

Pacientams, kenčiantiems dėl užkritusių vokų, pirmiausia rekomenduojame kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs paciento sveikatos būklę, jis išrašys siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai. Jeigu gydytojas specialistas nuspręs, kad operacija būtina – pacientui bus duotas siuntimas operacijai. Primename, kad siuntimas nemokamai konsultuotis pas specialistus išduodamas ne pagal paciento norus, bet pagal poreikį, atsižvelgiant į nustatytą ligos diagnozę bei sveikatos būklę.

Taip pat svarbu žinoti, kad pacientas gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su TLK dėl gydytojo specialisto paslaugų.

Atkreipiame dėmesį, kad kosmetinės chirurgijos operacijos ir procedūros, įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, yra mokamos. Į šį sąrašą įtrauktas ir vokų raukšlių, ir odos pertekliaus pašalinimas. Už šias paslaugas pacientui reikia mokėti pačiam.

TLK inf. 

Ligonių kasos: kada už akių vokų pakėlimo operaciją mokėti nereikia?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 19 Oct 2021 11:56:50 +0300
<![CDATA[Onkologinių pacientų badavimas – gydytojų galvos skausmas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/onkologiniu-pacientu-badavimas-gydytoju-galvos-skausmas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/onkologiniu-pacientu-badavimas-gydytoju-galvos-skausmas Tarp onkologinių pacientų ir jų artimųjų vis dar sklando mitai apie badavimo teikiamą naudą. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad badavimas ne tik nepadeda pasveikti, bet ir priveda iki blogiausio – mirties.

„Badaudamas onkologinis pacientas negauna svarbių maisto medžiagų, tokių kaip makroelementai, mikroelementai, vitaminai, kurie labai svarbūs imuniteto formavimuisi ir kovai prieš onkologinį procesą. Negaunant šių medžiagų prastėja apetitas, kuris ir taip paveiktas onkologinės ligos. Pacientui po badavimo sunku pradėti valgyti įprastas maisto porcijas, išlieka anoreksija, kuri veda prie vėžinės kacheksijos“, – vardija badavimo pasekmes Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės gydytoja dietologė Auksė Gečionienė. 

Neigiami badavimo padariniai 

Neigiamas badavimo aspektas – vėžinė kacheksija. Tai yra raumenų nykimas ir didėjantis  uždegimas kūne, kuris ne tik „mėgstamas“ vėžinių ląstelių, bet ir prisideda prie baltymų atpalaidavimo iš raumenų – raumenys nyksta dar sparčiau. 

„Raumenys yra mūsų rankos ir kojos. Raumenys yra ir širdis, plaučiai, žarnynas. Visi raumenys organizme ima nykti vienu metu: silpnėja rankų ir kojų raumenys – žmogus jaučiasi vis silpnesnis, sunkiau apsitarnauja, atlieka įprastus darbus, juda, širdies raumuo – didėja širdies nepakankamumas, plaučių – sunkėja kvėpavimas, žarnyno – sunkiau virškinamas maistas, silpnėja bendras imunitetas“, – aiškina gydytoja dietologė. 

Gydytoja A. Gečionienė priduria, jog kartais kalbantis su pacientais, pastarieji skundžiasi, kad po chemoterapijos pradėjo varginti širdies ligos, įdėtas širdies stimuliatorius. Tačiau širdies veiklos blogėjimą nulemia ne vien chemoterapija, bet ir tai, kad dėl nepakankamos mitybos nyksta širdies raumens masė. Dėl šios priežasties pacientams būtina valgyti, ypač aktyvaus gydymo ir atsistatymo metu, kad nebūtų prarastas nė vienas kilogramas. 

Kaip padėti sau ar sergančiam artimajam? 

Gydytoja dietologė pacientams pirmiausiai pataria valgyti, o aktyvaus gydymo metu – ko tik norisi. Maistas turi būti gausus baltymų tam, kad pavyktų išsaugoti paciento raumenis. Tinka žuvis, kiaušiniai, rauginti pieno produktai, liesa neperdirbta mėsa, ankštinės daržovės, riešutai. Taip pat maistas, gausus antioksidantų ir vitaminų, skatinančių apetitą: daržovės, salotos, vaisiai. 

„Pacientai taip pat turi valgyti maistą, kuriame gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios mažina uždegimą, taip sukurdamos netinkamą aplinką onkologiniam procesui vystytis bei išsaugodamos raumenis. Šių medžiagų galima rasti šaltųjų jūrų žuvyse: lašišoje, silkėje, skumbrėje, tune. Tik reikia nepamiršti vieno – jei sveikam žmogui užtenka 300 g tokios žuvies per savaitę, tai sergančiajam reikia bent 700 g. Jei ligonis tiek suvalgyti negali – būtina mitybą papildyti medicininės paskirties gėrimais ar papildais“, – pažymi gydytoja A. Gečionienė. 

Ne visada sergančiojo poreikius pavyksta užtikrinti maistu. Gydytoja dietologė sako turinti daugybę savo pacientų pavyzdžių, kai po badavimo ir gydymo chemoterapija specialios medicininės paskirties gėrimai buvo vienintelė išeitis grįžti prie normalios mitybos, kai pacientas jau nieko nevalgė. 

„Svarbu pasirinkti tokius medicininės paskirties gėrimus, kurių sudedamosios dalys pritaikytos šiems pacientams: malonaus skonio, kad būtų ne kančia gerti, su dideliu baltymų kiekiu, su omega-3 riebalų rūgštimis, lengvai pasisavinamais riebalais ir angliavandeniais. Visada patariu juos gerti šaltus, bent po vieną buteliuką per dieną pradžiai, geriant iš lėto. Po to galima ir du buteliukus teigiamam jų poveikiui sustiprinti: gerinti apetitą, mažinti uždegimą, aprūpinti išsekusį organizmą pakankamu baltymų kiekiu tam, kad pavyktų išsaugoti raumenis“, – rekomenduoja gydytoja A. Gečionienė. 

Nevalgyti prilygsta mirties nuosprendžiui 

Gydytoja A. Gečionienė pasakoja, kad 2015 m. buvo atliktas plačios apimties tyrimas su 11 tūkst. žmonių. Tyrime dalyvavo įvairių onkologinių susirgimų turintys asmenys, nepriklausomai nuo vėžio lokalizacijos, stadijos, lyties ar gydymo būdo. Buvo vertinama jų kūno masė onkologinės ligos nustatymo dieną ir po 3 mėnesių. 

„Tyrimo metu nustatyta, kad pacientų, turėjusių antsvorio ir po 3 mėn. išlaikiusių tą patį svorį, išgyvenamumas buvo 5-15 kartų didesnis palyginti su tais pacientais, kurie buvo normalaus kūno svorio ir per tris mėnesius neteko 1-5 kg. Buvo įrodyta, kad kiekvienas kilogramo praradimas trumpina onkologinio paciento išgyvenamumą. Pavyzdžiui, gerklės vėžio atveju ši tikimybė skyrėsi net 11 kartų: pacientų, kurie nenumetė nė kilogramo, vidutinis išgyvenamumas siekė 79 mėn., o per 3 mėn. netekusių 5-7 kg – tik 7 mėn.“, – rezultatais dalijasi gydytoja dietologė.

Pasak gydytojos A. Gečionienės, 1921 m. buvo atrasta glikemija – cukraus kiekis kraujyje – ir nustatyta, kad onkologinis procesas į ją reaguoja. Tada mokslininkai suprato, kad navikiniam procesui reikia maisto, ir kad piktybinės ląstelės maitinasi kraujyje plaukiojančia gliukoze. 

„Vėliau, kai buvo suprasta žmogaus virškinimo ir medžiagų apykaitos sistema, daugybės tyrimų metu buvo paneigta, kad valgantis asmuo geriau „augina“ vėžį nei tas, kuris badauja. Pastarieji tyrimai rodo, kad asmuo, kuris renkasi badavimą, greičiau miršta nuo jo pasekmių nei nuo pačios ligos“, – akcentuoja gydytoja dietologė. 

Ji priduria, kad tvirtų, pagrįstų mokslu įrodymų apie trumpalaikį badavimą vis dar nėra. Užtat pagrįstų duomenų apie lėtinį badavimą, trunkantį ilgiau nei 3 dienas, gausu.

Asmeninio archyvo nuotraukoje -  Kauno ligoninės gydytoja dietologė Auksė Gečionienė

Onkologinių pacientų badavimas – gydytojų galvos skausmas

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 18 Oct 2021 09:05:08 +0300
<![CDATA[Spalio 16-ąją minėsime Pasaulinę maisto dieną]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/spalio-16-taja-minesime-pasauline-maisto-diena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/spalio-16-taja-minesime-pasauline-maisto-diena Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) minėdamas Pasaulinę maisto dieną, primena, kad nesaugus maisto tvarkymas yra dažniausia žarnyno infekcijų protrūkių priežastis.
 
ULAC duomenimis, mūsų šalyje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis – dažniausiai serga vaikai  iki 5 metų. Apie 70 proc. susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis asmenų Lietuvoje užsikrečia namų aplinkoje.

ULAC specialistai pataria:

  • Plauti rankas. Dažnas ir tinkamas rankų plovimas yra paprasčiausias ir saugiausias būdas pašalinti nuo jų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus ir  taip sumažinti riziką užsikrėsti ne tik per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis, bet ir virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis.
  • Būti atidiems perkant maisto produktus, atkreipti dėmesį į gamintojų nurodytą galiojimo ar suvartojimo laiką.
  • Paisyti gamintojų nurodytų maisto laikymo sąlygų.
  • Saugiai gaminti maistą - tinkamai apdoroti karščiu, neužteršti vartojimui paruošto maisto, paisyti maisto ruošimo ir rankų higienos.

Taip pat ir  maisto gamintojai turėtų atkreipti dėmesį į tinkamą maisto tvarkymą, kad vartotoją pasiektų ne tik skanus, bet ir saugus maistas.
 
Daugiau informacijos apie per maistą plintančias infekcines ligas ir patarimus, kaip saugiai tvarkyti maistą namuose, rasite www.ulac.lt


ULAC inf. 

Spalio 16-ąją minėsime Pasaulinę maisto dieną

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Oct 2021 14:52:05 +0300
<![CDATA[Grožio specialistė apie 10 dažnų gudrybių vengiant raukšlių. Tiesa ar mitas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/grozio-specialiste-apie-10-daznu-gudrybiu-vengiant-rauksliu-tiesa-ar-mitas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/grozio-specialiste-apie-10-daznu-gudrybiu-vengiant-rauksliu-tiesa-ar-mitas Amžinos jaunystės receptą atrasti norėtų daugelis. Nepaisant mokslo ir medicinos progreso vis dar dažnai vadovaujamasi iš kartos į kartą perduodamomis namuose atrastomis gudrybėmis. Ar jos tikrai veikia? „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė patvirtina arba paneigia gudrybes, kuriomis dalijamasi socialiniuose tinkluose.

1. Veido odą tepti kefyru, palaukti kol jis nudžius ir nuplauti.

Tepant veidą kefyru, tikriausiai nieko blogo nenutiks, tačiau taip pat nereikėtų tikėtis, kad tokia procedūra padės išlyginti raukšles. Užteptas kefyras liks ant veido paviršiaus ir efektas nebus matomas. Be to ant odos naudodami maisto produktus visada rizikuojame alergija.

2. Vengti šypsotis.

Jeigu visą gyvenimą nesišypsotume, tikriausiai tai padėtų išvengti papildomų raukšlių, bet jokiu būdu to nerekomenduoju. Niekas nesuteikia tiek laimės kitiems žmonėms, kaip šypsena, o  maža raukšlelės lūpų srityje suteiks tik džiaugsmą ne tik pačiam žmogui, bet ir aplinkiniams. Tiesa, visą gyvenimą nesišypsodami apsaugotume veidą nuo papildomų raukšlių, tačiau, ar tikrai norėtumėte gyventi apsupti žmonių, kurių oda tobula, bet niekas nesišypso?

3. Braškių veido kaukė skaistina odą ir apsaugo nuo raukšlių.

Šios veido kaukės naudoti nerekomenduoju, nes tai, ko gero, dažniausiai sukelianti alergijas kaukė. Braškės yra daug alergenų turintis maisto produktas.

4. Miegoti ant šilkinės pagalvės.

Miegas ant šilkinės pagalvės padės išvengti vadinamųjų miego raukšlių, bet tikrai tai nėra ta priemonė, kuri padės išnykti jau esamoms raukšlėms. Raukšleles padeda mažinti tik į odą įsigeriančios priemonės.

5. Miegoti tik ant nugaros.

Juokaujama, kad Kleopatrai ši gudrybė padėdavo, tačiau tai tikrai nėra patvirtinta. Manoma, kad tai naudinga tiems žmonėms, kurie susiduria su veido dribimu, tačiau efektas labai laikinas. Vis dėlto jeigu ši miego poza jums nėra patogi ir kiekvieną rytą nubusite nepailsėję, verčiau prioritetą skirkite kokybiškam miegui.

6. Profesionali kosmetika veikia efektyviau nei namuose gamintos priemonės.

Tiesa. Tokios priemonės veikia ne tik efektyviau, bet ir lengviau prognozuoti jų efektą, nes jos yra ištirtos ir saugios naudoti. Namuose pasigamintos priemonės irgi gali būti naudingos, tačiau kasdieniam naudojimui rekomenduoju rinktis specialistų patvirtintas ir saugias priemones, tačiau labai svarbu pasirinkti jas tinkamai. Renkantis veido odos priežiūros priemones rekomenduoju pasikonsultuoti su specialistais. „Eurovaistinėje“ taip pat atliekami veido odos tyrimai, kurie padeda įvertinti odos būklę ir parinkti priemones, kurios būtų efektyvios.

7. Vietoj kremo naudoti sviestą.

Mitas. Sviestas nėra pritaikytas veido odai, aliejinės maisto medžiagos skatina odos dehidratavimą, jos nemaitina odos, o priešingai – ištraukia drėgmę. Naudodami sviestą vietoj kremo galite tik pakenkti veido odai.

8. Valgyti prieš veidrodį ir stebėti, kad kramtant nepersikreiptų lūpos.

Jeigu tikėtume tokia gudrybe, tikriausiai apskritai reikėtų rinktis maistą, kurio nereikėtų kramtyti, kad nejudėtų žandikaulis. Šį gudrybė yra mitas. Mūsų veido priežiūra neturėtų trukdyti mėgautis gyvenimui, reikėtų rinktis priemones, kurios teiktų malonumą ir būtų patogios.

9. Jeigu raukote antakius, naudokite lipnią juostą.

Galbūt tai ir padėtų atkreipti dėmesį į mimikos raukšles, tačiau rekomenduoju tiesiog labiau kontroliuoti savo kaktos mimikas ir stengtis laikyti maksimaliai ištemptus kaktos raumenis, nesiraukyti. Jeigu turite gilių raukšlių ant kaktos, tam galite naudoti lokalias priemones.

10. Naudinga atlikti veido masažą.

Tiesa. Veido masažas, savimasažas, aparatinis masažas, masažiniai įrankiai – naudinga, nes padeda mažinti raukšles, stimuliuoja ne tik kolageno sintezę, bet ir kraujo pritekėjimą į odos paviršių, dėl to mažėja odos problemų, atitolinamas senėjimas. Vis dėlto prieš atliekant pirmąjį masažą rekomenduojama plačiau tuo pasidomėti arba pirmiausiai išbandyti profesionaliai atliekamą masažą, pasikonsultuoti apie jo atlikimą.

Grožio specialistė apie 10 dažnų gudrybių vengiant raukšlių. Tiesa ar mitas?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 12:56:49 +0300
<![CDATA[Vaistininkė atsako: kodėl ir kur dingsta apetitas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-atsako-kodel-ir-kur-dingsta-apetitas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-atsako-kodel-ir-kur-dingsta-apetitas Mityba yra vienas iš kertinių žmogaus gyvenimo poreikių, lemiantis ne tik fizinės, bet ir psichologinės sveikatos kokybę. Tačiau kartais žmonės susiduria su apetito stoka. Kodėl taip nutinka ir kaip susigrąžinti norą valgyti – atsako vaistininkė.

„Apetito netekimas nėra pirminė būklė, o kito organizmo sutrikimo simptomas, kurį gali sukelti ne tik įvairios fizinės, bet ir psichologinės priežastys. Nenorą valgyti gali lemti ir trumpalaikis virškinimo sutrikimas, apsinuodijimas, bakterinė ar virusinė infekcija, tačiau kartais tai gali signalizuoti apie rimtą susirgimą ir gydymo poreikį“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Krutulytė.

Ji sako, kad svarbiausia – laiku kreiptis į gydytoją, kuris padės surasti sumažėjusio apetito psichologinę ar fizinę priežastį. Keliauti į gydymo įstaigą reikia tuomet, jei nepavyksta susitvarkyti su sumažėjusiu apetitu arba jis trunka ilgesnį laiką, jei svoris krinta savaime ir atsiranda maistinių medžiagų trūkumo simptomai: nuovargis, silpnumas, plaukų slinkimas, galvos svaigimas, raumeninės masės sumažėjimas. 

Priežastys: nuo ligų iki vaistų vartojimo

Priežasčių apetito stokai gali būti labai daug. Psichologinio pobūdžio – stresas, nerimas, depresija – valgymo sutrikimai, virškinamojo trakto sutrikimai – opaligė, gastroezofaginis refliuksas, opinis kolitas, hepatitas. Lėtinės ligos: cistinė fibrozė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, Parkinsono liga, lėtinės kepenų ligos, demencija. Taip pat inkstų ar širdies nepakankamumas, skydliaukės sutrikimai, anemija, hormoniniai pokyčiai, lėtinės infekcijos. Įtakos apetito stokai turi vyresnis amžius ir sulėtėjęs metabolizmas, tam tikrų vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimas ir aktyvumo sumažėjimas.  

„Kai kurių vaistų šalutinis poveikis yra apetito stoka, tai – chemoterapiniai vaistai, analgetikai, tam tikri antidepresantai, vaistai podagrai ar Parkinsono ligai gydyti, kai kurie diuretikai, antibiotikai. Vitamino B1, B3, biotino, B12, mikroelemento cinko trūkumas taip pat gali mažinti norą valgyti, jį taip pat lemia tiek vitamino D trūkumas, tiek jo perteklius“, – vardija vaistininkė. 

Apetitas keičiantis temperatūrai

Pasak G. Krutulytės, nukritus temperatūrai lauke, organizmas bando prisitaikyti ir reikalauja kaloringesnio maisto. Šaltas oras verčia organizmą įjungti savo „tausojimo režimą“. Tuomet maisto suvartojama daugiau ir jis suvalgomas greičiau – taip sukuriamas šilumos ir jaukumo pojūtis. Skaičiuojama, jog rudens-žiemos periodu žmogus kasdien gali suvartoti apie 86-200 kalorijų daugiau palyginti su šiltuoju laikotarpiu. Remiantis kita teorija – apetitas šaltuoju sezonu didėja, nes žmogus yra šviesai jautrus organizmas, todėl kuo trumpesnės ir tamsesnės sezono dienos, tuo daugiau ir greičiau valgoma.

„Apetito sumažėjimas vasaros sezonu siejamas su didesniu fiziniu aktyvumu, geresniu oru, aukštesne aplinkos temperatūra, įvairesniu šviežių daržovių ir vaisių pasirinkimu. Esant aukštesnei temperatūrai organizmas gali reikalauti lengvesnio, atgaivinančio ir neapsunkinančio maisto bei mažesnių jo porcijų. Tai susiję ir su žmogaus organizmo termoreguliacija. Maisto virškinimo metu išskiriama šiluma ir nežymiai pakyla kūno temperatūra, todėl vasaros metu žmogus gali neturėti tokio gero apetito kaip rudenį ar žiemą“, – aiškina ji.

Kaip sužadinti apetitą?

Tam tikri gyvensenos pokyčiai ir tinkamos aplinkos pasirinkimas gali padėti padidinti norą valgyti, pavyzdžiui, reguliarus fizinis aktyvumas leidžia išnaudoti daugiau energijos bei didina maisto poreikį. 

„Rinkitės visavertį maistą, kurį mėgstate ir kuriuo mėgaujatės, patartina stebėti savo mitybą norint pasiekti pakankamą dienos kalorijų kiekį. Bandykite dažniau valgyti su šeima ir draugais ar stebėdami savo mėgstamiausią laidą. Jeigu sunku suvalgyti 3 pagrindinius patiekalus – tuomet galima juos skelti į keletą smulkesnių, bet dažnesnių valgymų“, – pataria G. Krutulytė.

Norintiems padidinti apetitą ji rekomenduoja nepraleisti valgymų. Derėtų rinktis daugiau baltymų ir sveikųjų riebalų, mažiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto. Svarbu šalia pagrindinių valgymų pridėti sveikų užkandžių ar gėrimų. Taip pat reikėtų apriboti skysčių vartojimą valgio metu, nes tai mažina apetitą. Streso mažinimas, kokybiškas miegas ir pakankamas vandens kiekis gali turėti įtakos apetito pagerinimui.

„Augalai bei vaistažolės, gerinančios apetitą: kmynas, kiaulpienė, kartusis kietis arba pelynas, ramunėlė, pankolis, pupalaiškis, trūkažolė, kraujažolė, pipirmėtė, mėta, kalendra, imbieras, cinamonas“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Vartojant tam tikrus vitaminus arba preparatus taip pat įmanoma padidinti apetitą. Jeigu trūksta cinko ar vitamino B1, gali sumažėti apetitas ir kristi svoris – tokiu atveju rekomenduojama vartoti šių medžiagų preparatus. 

„Tikslų vitaminų ar mikroelementų trūkumą galima nustatyti tik atlikus laboratorinius kraujo tyrimus. Papildomas žuvų taukų vartojimas gali didinti apetitą ir sumažinti pilnumo jausmą po valgymo. Ežiuolės preparatai stimuliuoja ne tik imuninės sistemos veiklą, bet ir apetitą. Bičių žiedadulkių preparatai taip pat padeda gerinti apetitą. Tačiau sveikam žmogui ežiuolės ir bičių preparatų galima naudoti ribotą laiką“, – perspėja G. Krutulytė.

Vaistininkė atsako: kodėl ir kur dingsta apetitas?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 12 Oct 2021 08:35:25 +0300
<![CDATA[Slenkantys plaukai – padažnėjęs nusiskundimas rudenį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/slenkantys-plaukai-padaznejes-nusiskundimas-rudeni https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/slenkantys-plaukai-padaznejes-nusiskundimas-rudeni Rudenį krinta ne tik lapai, bet ir plaukai. Anot BENU vaistininkės Ingos Norkienės, šiuo metu padaugėjo žmonių, kurie į vaistinę ateina ieškoti priemonių, stabdančių suintensyvėjusį plaukų slinkimą.

Kasdienis plaukų slinkimas yra natūralus procesas ir normalu per parą netekti 50–150 plaukų. Tačiau farmacininkė sako, kad suintensyvėjęs sezoninis plaukų slinkimas dažnu atveju irgi yra įprastas reiškinys.

„Žiemą ir vasarą daugiau plaukų nustoja augti ir pereina į poilsio fazę, kurios pabaigoje iškrenta. Įprastai plaukas auga 2–6 metus, o poilsio fazėje būna apie 2–3 mėnesius. Manoma, kad vasarą daugiau plaukų lieka ramybės fazėje tam, kad apsaugotų galvos odą nuo ultravioletinių saulės spindulių, o žiemą – nuo šalčio. Rudenį ir kiek mažiau pavasarį, šie ilgiau užsibuvę plaukai išslenka“, – sako I. Norkienė.

Svarbu nepamiršti, kad plaukų slinkimą gali sukelti ir daugybė įvairių odos ar vidaus ligų, todėl prieš diagnozuojant sezoninį plaukų slinkimą, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Taip pat užtikrinkite, kad su maistu ar maisto papildais gaunate pakankamai mikroelementų, stiprinančių plaukus.

„Selenas būtinas daugelio baltymų sintezei, todėl jo trūkumas gali lemti plaukų slinkimą, pigmento išnykimą. Seleno gausu mėsoje, daržovėse, riešutuose. Normalų plauko ciklą palaiko ir varis bei cinkas, pastarasis svarbus plauko folikulo atsinaujinimui bei stabdo jo nykimą, o varis svarbus folikulų formavimuisi. Ypač svarbus vitaminas B7, kuris reikalingas keratino sintezei, todėl į mitybos racioną svarbu įtraukti ir B grupės vitaminų turinčio maisto – riešutų, pilno grūdo produktų, ankštinių daržovių, kiaušinio trynio“, – sako I. Norkienė.

Slenkantiems plaukams skirtų šampūnų veikliosios medžiagos taip pat skatina naujų plaukų augimą, stiprina nusilpusias plaukų šaknis. Patartina plaunat galvą šampūnu, pamasažuoti galvos odą – taip suaktyvinama kraujotaka, pagerėja plauko šaknies aprūpinimas maistinėmis medžiagomis.

O ką daryti jeigu po vasaros saulės, karšto oro ar sūraus jūros vandens plaukai atrodo labiau pažeisti – išsausėję, ima lūžinėti, galiukai išsišakoja? Vaistininkė rekomenduojat pirmiausia gerai plauką sudrėkinti ir pamaitinti atstatančiomis plaukų kaukėmis, balzamais ar kondicionieriais. Taip pat patartina sumažinti plaukų alinimą karštais plaukų džiovintuvais, formavimo priemonėmis – dažniau leiskite plaukams išdžiūti natūraliai.

I. Norkienė pataria intensyviai plaukus drėkinti iki didesnių šalčių, vėliau derėtų rinktis plaukų priežiūros priemones, kurios nuosaikiau drėkina ir daugiau maitina. Taip pat svarbu žiemos metu plaukus saugoti nuo šalčio dėvint kepures. Tačiau jos taip pat gali skatinti ir plaukų lūžinėjimą dėl plaukų trinties tarpusavyje ar į kepurės audinį, taigi rinkitės patogius galvos apdangalus. 

Slenkantys plaukai – padažnėjęs nusiskundimas rudenį

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 11 Oct 2021 12:26:28 +0300
<![CDATA[Prof. Pranas Šerpytis: „Gydytojas nėra kalėjimo prižiūrėtojas, kiekvienas žmogus laisvas pasirinkti“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prof-pranas-serpytis-gydytojas-nera-kalejimo-priziuretojas-kiekvienas-zmogus-laisvas-pasirinkti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prof-pranas-serpytis-gydytojas-nera-kalejimo-priziuretojas-kiekvienas-zmogus-laisvas-pasirinkti Vilniaus universiteto profesorius, gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis yra vienas didžiausią patirtį kardiologijos srityje sukaupusių specialistų mūsų šalyje. Kalbėdamas apie rūkančius savo pacientus, profesorius nevynioja žodžių į vatą ir atvirai sako — jeigu nieko nedarys, kad įveiktų šią priklausomybę, kitą kartą gali ir nebeatvažiuoti.

Rūkymas yra vienas iš pagrindinių kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių greta padidėjusio arterinio kraujospūdžio, cholesterolio ir cukrinio diabeto. Rūkant rizika susirgti koronarine širdies liga arba insultu padidėja nuo dviejų iki keturių kartų.

Pasak prof. P. Šerpyčio, jaunimas šiais laikais labiau rūpinasi sveikata, bet aiškios statistikos, kad žmonės rūkytų mažiau, nėra. Rūkymas yra labai stipri priklausomybė, todėl ją turintys žmonės, metę rūkyti, netrunka vėl grįžta prie cigaretės.

Gąsdinimų žmonės negirdi

Ne paslaptis, kad pas profesorių patenka labai sunkių ligonių, ištiktų infarkto ir kitų sunkių širdies ligų. Deja, gydytojo patarimo, kaip mesti rūkyti, jie neklausia. Bet ar klauso?

„Jeigu tiesiai sakau „nerūkyk“, žmonės nebegirdi. Pagąsdinimai apie rūkymo žalą veikia tik nedaugelį pacientų. Aš dažnai kaip tik stengiuosi provokuoti, priversti išgirsti ir susimąstyti. Bet sprendimą priima pats pacientas. Aš nesu kalėjimo prižiūrėtojas, negaliu uždrausti rūkyti, kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti. Mano, kaip gydytojo, pareiga — pasakyti apie rūkymo žalą, o nepajėgiančius mesti rūkyti pacientus informuoti apie visas įmanomas medikamentines priemones, kurios sumažina priklausomybę nuo nikotino, bei apie mažiau žalingas rūkymo alternatyvas“, — sako prof. P. Šerpytis.

Nerūkyti yra geriausia, bet į ligonines patenka nemažai žmonių, kurie labai stipriai priklausomi nuo nikotino ir nerūkyti nebegali. Tai nebe įprotis, o liga, kurią gydyti reikia ne gąsdinimais.

Specialistams trūksta žinių ir laiko

Profesoriaus teigimu, mūsų visuomenė labai inertiška, todėl apie mažiau žalingas alternatyvas kol kas drįsta kalbėti nedaugelis gydytojų.

„Kai kuriose srityse, tokiose kaip informacinės technologijos, esame gana spartūs ir pažengę, bet dalis mūsų visuomenės yra labai konservatyvi ir nepriimanti naujovių. Tokių nemažai ir tarp gydytojų, kurie galbūt nesidomi arba netiki moksliniais tyrimais ir nesidalina informacija su savo pacientais“, — kalba prof. P. Šerpytis.

Kita vertus, gydytojams, ypač šeimos gydytojams, esantiems arčiausiai pacientų, patiems trūksta ir žinių, ir laiko. Pagalbos metant rūkyti srityje reikia ir psichologų, ir specialiai pasiruošusių specialistų, kurie dirbtų su priklausomybių žalos mažinimu. Pasak profesoriaus, vien tik draudimais apie žalos mažinimą kalbėti negalima.

„Pasakymas „ne“ kalbant apie priklausomybę neveikia. Kad padėtume žmonėms su ja dorotis, reikia pasitelkti daug priemonių. Tam tikras procentas žmonių nieko nesiims, jie rūkė ir rūkys, ir tai jų pačių pasirinkimas. Bet jeigu yra mažiau žalingų priemonių ir pakankamai tai patvirtinančių mokslinių įrodymų, reikia jas naudoti“, — kalba prof. P. Šerpytis. Jis primena metadono programą, kuri prieš kurį laiką taip pat labai sunkiai skynėsi kelią, bet įgyvendinta davė teigiamų rezultatų.

„Pacientas turi jausti, kad mes galime jam padėti norint atsikratyti šio žalingo įpročio arba sumažinti žalą ir žinome apie alternatyvius produktus“, — kalba profesorius.

Pasak jo, tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Japonija ar Naujoji Zelandija kalba apie alternatyvių tabako priemonių naudojimą mažinant žalą rūkančiojo organizmui.

„Po žodžiais „elektroninės cigaretės“ telpa ne vienas produktas, tarp kurių nereikia dėti lygybės ženklo, taip pat ir kaitinamasis tabakas ar kiti alternatyvūs produktai, prie kurio perėjęs priklausomybę nikotinui turintis žmogus gauna nikotino, bet išvengia dervų ir kitų kenksmingų medžiagų. FDA (Amerikos maisto ir vaistų administracija) po 3 metų nuoseklių mokslinių duomenų vertinimo 2020 metais pripažino vieną kaitinamąją sistemą kaip mažiau žalojančią visuomenės sveikatą. Mokslas ir technologijos vystosi, ir tai leidžia kitaip pažvelgti į rūkymo žalos mažinimą ir prevenciją“, — sako prof. P. Šerpytis.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Prof. Pranas Šerpytis: „Gydytojas nėra kalėjimo prižiūrėtojas, kiekvienas žmogus laisvas pasirinkti“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Oct 2021 13:09:24 +0300
<![CDATA[Vaistininkai perspėja dėl svorio metimui vartojamų laisvinamųjų preparatų: jie gali pažeisti kepenis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkai-perspeja-del-svorio-metimui-vartojamu-laisvinamuju-preparatu-jie-gali-pazeisti-kepenis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkai-perspeja-del-svorio-metimui-vartojamu-laisvinamuju-preparatu-jie-gali-pazeisti-kepenis Noras sureguliuoti svorį skatina imtis net ir neįtikėtinų priemonių – vieni apie liekną figūrą svajojantys žmonės ryžtasi vartoti laisvinamuosius preparatus, kiti be saiko vartoja maisto papildus, tikėdamiesi atrasti stebuklingas piliules. Sveikatos specialistai tikina, kad nei vienas, nei kitas kelias nėra teisingi.


Vaistininkai pastebi, jog bendra tendencija yra tokia, kad noras sulieknėti aktualus vien moterims – „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė sako savo darbo praktikoje neturėjusi atvejų, kad patarimų svorio metimo klausimu ieškotų vyrai.


„Antsvorį turinčios moterys paprastai prašo vitaminų, padėsiančių numesti svorį. Pasikalbėjus paaiškėja, kad daug kas jau bandyta ir, pasak pacienčių, niekas nepadeda. Tai rodo, kad ieškoma stebuklingos priemonės, bet nelabai norima stengtis pačiam. Kita grupė yra jaunos ir lieknos moterys, bijančios priaugti svorio ar norinčios skubiai numesti keletą kilogramų. Tokie jų pageidavimai skamba pavojingai, nes vizualiai vertinant kūno sudėjimą ir girdint, kaip jos apibūdina savo svorį, kyla minčių apie galimus valgymo sutrikimus“, – sako G. Tautkevičienė.


Ne krenta svoris, o netenkama skysčių


Kaip šiuo metu populiariausias vaistininkė įvardija greitas ir agresyvias priemones, kurios iš pradžių duoda norimą, bet labai trumpalaikį rezultatą – tai vidurius laisvinančiu poveikiu pasižyminčios arbatos ar tabletės.  


„Šių preparatų paskirtis nėra mažinti svorį, jie reikalingi kovojant su vidurių užkietėjimu ir gali būti vartojami trumpą laiką, kad nesukeltų nepageidaujamų reakcijų, tokių kaip dehidratacija, elektrolitų disbalansas ar net kepenų ar inkstų funkcijos pažeidimai. Be to, jų vartojimas gali sukelti ir kitokias neigiamas pasekmes – Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. moterų, buvo nustatyta, kad vidurius laisvinančius vaistus svorio netekimui vartojusios dalyvės turėjo 6 kartus didesnę riziką susirgti valgymo sutrikimu“, – teigia G. Tautkevičienė.


Vartojančios vidurius laisvinančius preparatus moterys kartais vaistinėse pasiskundžia, kad vos nutraukus vartojimą svoris ir vėl didėja. Tai įvyksta dėl to, kad preparatai skatina viduriavimą, o viduriuojant organizmas netenka skysčių, todėl svoris mažėja, bet tai nėra tikras svorio metimas. 
Ne mažiau žalingu už besaikį laisvinamųjų tablečių ar lašų vartojimą vaistininkė vadina ir įvairių šlapimą varančių ar tuštinimąsi skatinančių arbatų gėrimą. „Žmogui gali atrodyti, kad arbata ar augalinės kilmės tabletės pakenkti negali, bet tai nėra visiškai tiesa. Besaikis augalinių preparatų vartojimas taip pat gali sukelti nepageidaujamų poveikių, be to, jie gali turėti sąveikų su jau vartojamais vaistais, pvz., senos lapų arbata daro poveikį kraują skystinantiems, širdies ritmą reguliuojantiems vaistams ir diuretikams“, – pasakoja ji. 


Vaistininkė sako teigiamai žiūrinti į medžiagų apykaitą aktyvinančių maisto papildų vartojimą, nes  juos saugu vartoti ilgesnį laiką, jie nėra agresyvūs. Tokių preparatų sudėtyje esantis chromas padeda sumažinti nenumaldomą potraukį saldumynams, akacijų skaidulos bei gliukomananas sukuria sotumo jausmą, todėl suvalgoma mažiau. Vis tik ji akcentuoja, kad vien papildų neužtenka, nes jie nėra stebuklingi, reikia dar ir koreguoti mitybą, didinti fizinį aktyvumą, o ir papildų geriau nesirinkti savarankiškai, verčiau pasikonsultuoti su vaistininku. 


Rizikuojama susigadinti sveikatą


Ilgai vartojant vidurius laisvinančius preparatus atsirandantis elektrolitų disbalansas pasireiškia troškuliu, galvos skausmu, širdies permušimais, nuovargiu, silpnumu ir raumenų skausmu. Gali atsirasti virškinimo trakto, kasos funkcijų pažeidimai, pasitaiko atvejų, kai nustatomi kepenų ir inkstų funkcijos pažeidimai. Kepenis galima pažeisti ir ilgai vartojant senos lapų arbatas.


„Preparatai, skatinantys tuštinimąsi, ilgainiui gali sukelti dehidrataciją, kadangi iš organizmo pašalina labai daug skysčių. Jei skysčių kiekis neatstatomas, gali atsirasti edemų (patinimų) – taip organizmas siunčia signalą, kad trūksta vandens. Retais atvejais be saiko vartojant laisvinamuosius preparatus gali išsivystyti rabdomiolizė – skersaruožių skeleto raumenų ląstelių irimas, dėl kurio greitai yra raumenų audinys, o į kraują patenka kenksmingi, organizmui toksiški baltymai“, – perspėja G. Tautkevičienė.


Norint apsisaugoti nuo tokių neigiamų ir pavojingų pasekmių, vaistininkė rekomenduoja nevartoti laisvinamųjų preparatų svorio metimo tikslais, o rinktis sveikatai nekenkiančias alternatyvas. Jei vartojant kokius nors preparatus pasireiškia nepageidaujami šalutiniai reiškiniai, pirmiausiai būtina nutraukti jų vartojimą, kuo skubiau atstatyti skysčių ir mikroelementų pusiausvyrą.  


Atsiradus valgymo sutrikimo požymiams, tokiems kaip stipri baimė priaugti svorio ar sustorėti, jautimasis apkūniu, nors svorio akivaizdžiai trūksta, reikėtų nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus. Jei pats asmuo neigia galimą valgymo sutrikimą, įsikišti turėtų jo artimieji. 


Kaip lieknėti sveikai?


Vaistininkė sako, kad lieknėti reikia tik tada, kai tokį poreikį rodo objektyvūs duomenys. Galima išskirti kelis kriterijus, kada rekomenduotina atkreipti dėmesį į kūno svorį. 


„Pirmasis – kūno masės indeksas (KMI). Jei jis yra didesnis nei 30 kg/m2, laikoma, kad jau yra padidėjusi rizika atsirasti lėtinėms ligoms – cukriniam diabetui, širdies ir kraujagyslių ligoms. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad KMI netaikomas sportuojantiems ir raumeningiems asmenims, nes raumenų masė sveria daugiau nei riebalų, bei vyresniems nei 75 metai. Vertinant svorį visada svarbu dar ir matuoti kūno apimtis.


Kita svarbi priežastis – jei jaučiamas diskomfortas dėl svorio, vargina užsiimti anksčiau patikusia veikla, svoris kelia stiprų nepatogumo jausmą. Svarbus ir artimųjų dėmesys, nes pačiam žmogui gali atrodyti, kad jis stambus, nors duomenys rodo priešingai“, – tikina vaistininkė. 


Vienas svarbiausių dalykų siekiant lieknėti sveikai, jos teigimu, yra atpažinimas, kodėl valgoma: ar žmogus tikrai alkanas, o gal pavargęs ar nuobodžiauja? Dažnai valgymas būna susijęs ne su alkiu, o su kitomis, daugeliu atvejų psichologinėmis priežastimis. 


Valgyti visada rekomenduojama tomis pačiomis valandomis, nes taip skrandis „išmokomas“ vienodu laiku išskirti sultis, todėl pagerėja virškinimas ir medžiagų įsisavinimas. Derėtų nepamiršti, kad sotumo jausmas ateina lėčiau, todėl reikia neskubėti valgyti, gerai sukramtyti maistą. Rekomenduojama valgyti iš mažesnių lėkščių, tai padeda sumažinti ir porcijos dydį, ir sustabdyti save valgant, nes vizualiai atrodo, kad suvalgoma daug. 


„Pacientams visada patariu valgyti sočius pietus – taip mažiau norisi valgyti vakare. Taip pat riboti cukraus kiekį, vartoti daugiau daržovių, skaidulinių produktų, gerti žaliąją arbatą, gerinančią medžiagų apykaitą. Būtina gerti daug vandens, nes smegenys vandens trūkumą ir alkį supranta labai panašiai, todėl kartais skysčių trūkumas gali pasireikšti alkio jausmu. Vandens stiklinė prieš maistą suteikia pilnumo jausmą ir mažiau suvalgoma“, – aiškina G. Tautkevičienė. 


Jos teigimu, už tinkamą mitybą ne mažiau svarbus pakankamas fizinis aktyvumas ir miegas. Daugiau judant sudeginama daugiau kalorijų, tad lengviau kontroliuoti svorį, o pakankamai miegant rečiau pasitaiko jėgų nuosmukis ir rečiau vartojami greitieji angliavandeniai. 


„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė įsitikinusi, kad kūno svorį gali optimizuoti kiekvienas, tik vieniems reikia daugiau pastangų dėl gretutinių ligų, genetikos, suformuotų įpročių, kūno sandaros, kitiems – mažiau, tad norimo rezultato pasiekimas kiekvienam gali užtrukti skirtingai.

Gintarinės vaistinės inf.

Vaistininkai perspėja dėl svorio metimui vartojamų laisvinamųjų preparatų: jie gali pažeisti kepenis

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Oct 2021 09:14:59 +0300