Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Specialistė pataria: 10 ingredientų, kurie geriausiai padės išlaikyti odos jaunystę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/specialiste-pataria-10-ingredientu-kurie-geriausiai-pades-islaikyti-odos-jaunyste https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/specialiste-pataria-10-ingredientu-kurie-geriausiai-pades-islaikyti-odos-jaunyste 1. Vitaminas C – vienas galingiausių antioksidantų, dažnai sutinkamų odos priežiūros priemonių sudėtyje. „Vitaminas C gali padėti apsaugoti DNR ląsteles nuo UV spindulių sukeliamų pažeidimų, stabdyti priešlaikinį odos senėjimą, skatinti jos regeneraciją, kolageno ir elastino pluoštų gamybą. Jis taip pat gali prisidėti prie tolygesnės odos spalvos, mažindamas pigmentines dėmes ir slopindamas melanino gamybą“, – teigia specialistė.

2. Glikolio rūgštis  tai viena iš populiariausių AHA rūgščių, kuri pasižymi priešraukšliniu poveikiu. „Glikolio rūgštis dėl savo struktūros gali giliai prasiskverbti į odą, paveikdama net pamatinį jos sluoksnį. Ji gali prisidėti prie odos regeneracijos, pašalindama negyvas ragines odos ląsteles ir tuo pačiu skatindama naujų ląstelių gamybą. Glikolio rūgštis taip pat gali stimuliuoti kolageno ir elastino skaidulų gamybą, taip stangrindama odą“, – sako O. Ramanauskaitė.

3. Pieno rūgštis – kita AHA rūgščių grupės narė, padedanti pritraukti ir sulaikyti drėgmę, sustiprinti apsauginį barjerą, kuris neleidžia odai dehidratuoti. Ši rūgštis taip pat gali stimuliuoti keramidų gamybą, skatinti odos regeneraciją. „Pieno rūgšties molekulės yra didesnės, lyginant su glikolio rūgštimi, todėl ji tiks jautresnei odai prižiūrėti“, – teigia specialistė.

4. Migdolų rūgštis – dar viena priešraukšliniu poveikiu pasižyminti ir AHA rūgščių grupei priklausanti rūgštis. Ji padeda šalinti negyvas ragines odos ląsteles, skatinti odos regeneracinius procesus, stimuliuoti kolageno gamybą. „Lyginant su kitomis AHA rūgštimis, kaip pieno ar glikolio, migdolų rūgštis absorbuojasi iš lėto, veikia palaipsniui, todėl tinka jautriai, kitų rūgščių netoleruojančiai veido odai. Jeigu dvejojate, kuri iš šių rūgščių jūsų odai tiktų labiausiai, galite nemokamai pasikonsultuoti su „Eurovaistinė internete“ odos priežiūros specialistais – internetu arba telefonu“, – sako O. Ramanauskaitė.

5. Retinolis – tai vitamino A forma, kuri efektyviai kovoja su odos senėjimu. „Vitaminas A gali padėti atstatyti pažeistas kolageno skaidulas, stimuliuoti naujų kolageno skaidulų susidarymą. Taip pat retinolis gali skatinti odos regeneraciją, naujų ląstelių gamybą, taip mažindamas raukšles ir lygindamas odos reljefą“, – sako O. Ramanauskaitė.

Anot specialistės, retinolio turinčias priemones reikėtų naudoti tik prieš einant miegoti. Rekomenduojama retinolį tepti greitai, nešildant delnuose, kad nebūtų didelio kontakto su šviesa ir šiluma. O kitą rytą po retinolio naudojimo rekomenduojama teptis apsaugą nuo UV spindulių.

6. SPF filtras nuo saulės turėtų atsidurti jūsų kosmetinėje nepriklausomai nuo metų laiko. „UV spinduliai – tai pagrindiniai odos priešlaikinio senėjimo kaltininkai. Jie gali ardyti kolageno ir elastino skaidulas, pažeisti ląstelių DNR ir taip skatinti odos senėjimo procesus, raukšlių atsiradimą. Šaltuoju sezonu rinkitės SPF 30, o karštomis vasaros dienomis, kai UV indeksas aukštas, patarčiau naudoti priemones su SPF 50“, – teigia specialistė.

7. Keramidai – tai odos ląstelėse esantys lipidai, atliekantys svarbų vaidmenį odos apsaugos sistemoje. „Keramidų kiekis su amžiumi mažėja, todėl gali susilpnėti lipidinis barjeras ir  oda gali tapti neatspari išoriniams dirgikliams. Jeigu keramidų mūsų odoje trūksta, tai gali skatinti odos uždegiminius procesus, drėgmės praradimą, raukšlių susidarymą. Priemonės su keramidu tampa ypač aktualios po 30-ies, kada jų odoje gali sumažėti net iki 40 proc.“, – sako specialistė.

8. Hialurono rūgštis – tai vienas iš populiariausių ingredientų kosmetikos priemonių sudėtyje. Ir ne veltui – viena hialurono rūgšties molekulė geba pritraukti iki 1000 kartų daugiau vandens nei pati sveria, taip sulaikydama drėgmę odoje. „Naudojant priemones su hialurono rūgštimi gali gerėti odos elastingumas. Be to, hialurono rūgštis gali prisidėti prie mažesnio raukšlių matomumo, oda gali atrodyti putlesnė, prisotinta drėgmės“ – sako „Eurovaistinė internete“ specialistė.

9. Niacinamidas – tai vitaminas B3, apsaugantis odą nuo oksidacinio streso, kuris sukelia priešlaikinį odos senėjimo procesą. „Niacinamidas gali stimuliuoti kolageno sintezę, gerinti odos išvaizdą, drėkinti ar padėti sulaikyti drėgmę odoje“, – priduria O. Ramanauskaitė.

Priešingai nei rūgštys ar retinolis, niacinamidas nėra jautrus saulei, todėl jį galima naudoti ir ryte. Jis gerai veikia su įvairiais kitais ingredientais, nesukeldamas odos dirginimo

10. Peptidai – tai aminorūgštys, kurios natūraliai susidaro odoje. „Peptidai turi labai svarbią funkciją – jie gali skatinti kolageno gamybą. Su amžiumi kolageno kiekis mažėja, todėl gali ryškėti odos senėjimo požymiai. Priemonės su peptidais gali didinti odos stangrumą, sumažinti raukšles bei pagerinti odos elastingumą. Taip pat peptidai padės sustiprinti odos apsauginį barjerą. Jų dėka gali didėti odos atsparumas išoriniams žalingiems veiksniams, kurie skatina senėjimo procesus“, – sako odos priežiūros specialistė.

Ingredientai, kuriuos pravartu derinti kartu

O. Ramanauskaitė pabrėžia, kad net ir suradus kosmetikos priemonių sudėtyje šiuos ingredientus, reikėtų atkreipti dėmesį į taisykles, kaip jie tarpusavyje derinami kartu. 

„Pavyzdžiui, retinolis gali sausinti odą, todėl jį visada reikėtų naudoti su drėkinamaisiais kremais. Taip pat labai svarbu su kitomis priemonėmis derinti kremą su SPF, kuris suteiks būtiną apsaugą nuo kenksmingo UV spindulių poveikio. Jį ypač svarbu naudoti kartu su priemonėmis, kurios turi vitamino C, retinolio arba AHA rūgščių. Šių elementų naudojimas padidina jautrumą saulei, todėl į savo odos priežiūros rutiną vertėtų įtraukti bent 30 SPF apsaugą, net ir žiemos metu“, – sako O. Ramanauskaitė.

Ingredientai, kurių kartu naudoti nerekomenduojama

Tam tikri ingredientai, veikdami kartu, gali ne tik nepadėti, bet ir pabloginti odos būklę. „Nerekomenduojama sluoksniuoti stiprių veikliųjų medžiagų, nes tai gali sausinti ir sukelti dirginimą, pavyzdžiui, retinolis su AHA rūgštimis – ne pati geriausia pora. Taip pat nerekomenduojama kombinuoti AHA rūgščių su peptidais, nes taip gali susilpnėti pastarųjų poveikis. Dar viena netinkama pora – vitaminas C ir retinolis. Šių priemonių naudojimas kartu gali sudirginti odą, padidinti jos jautrumą. Tokiu atveju geriau dienos metu naudoti vitaminą C, o retinolį naudoti vakare“, – teigia O. Ramanauskaitė.

Anot specialistės, nėra vienos formulės, tinkamos visiems – odos priežiūros priemones reikėtų rinktis pagal savo odos tipą ir problematiką.

„Jei turite sausą ar jautrią odą, turėtumėte vengti produktų, kuriuose yra potencialiai dirginančių ingredientų. Turintiems riebesnę odą, pravartu rinktis ingredientus, kurie nekemša porų. Todėl jeigu dvejojate, kokie odos priežiūros ingredientai jūsų odos tipui tiktų labiausiai, verčiau pasikonsultuokite su specialistais“, – sako internetu konsultuojanti specialistė.

Specialistė pataria: 10 ingredientų, kurie geriausiai padės išlaikyti odos jaunystę

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 08:34:19 +0200
<![CDATA[Vitaminai veganams: ar žinote, kokių negalima vartoti, bei kuo juos pakeisti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vitaminai-veganams-ar-zinote-kokiu-negalima-vartoti-bei-kuo-juos-pakeisti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vitaminai-veganams-ar-zinote-kokiu-negalima-vartoti-bei-kuo-juos-pakeisti Gali slėptis želatina ir bičių pienelis

Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad vitaminų ir maisto papildų sudėtyje būtų sunku rasti gyvūninės kilmės medžiagų. Tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pabrėžia, kad vitaminų gamybai gali būti pasitelkta želatina arba bičių pienelis.

„Ieškant veganiško maisto papildo, svarbu jo sudėtyje išsianalizuoti esančias ne tik veikliąsias, bet ir papildomas medžiagas. Vienas dažniausių pavyzdžių – tai minkšto gelio pavidalo kapsulės, kurios galimai bus pagamintos iš tokios gyvūninės medžiagos kaip želatina. Kitas variantas – kartais į maisto papildų imuniteto stiprinimui arba grožiui sudėtį įeina bičių pienelis“, – pasakoja J. Aleknienė.

Ji priduria, kad prieš perkant maisto papildus minkštųjų gelių kapsulėse, jų sudėtyje reikėtų vietoje želatinos ieškoti tapijokos krakmolo, glicerino arba išgryninto vandens.  

Vitaminas D3

Nors visiems gerai žinoma, jog vitaminą D galima pasisavinti iš saulės, vaistininkė pataria veganams atsakingai rinktis maisto papildus su vitaminu D3. Anot jos, norint išgauti šio vitamino efektyvų poveikį neretu atveju maisto papildams naudojamos gyvūninės kilmės medžiagos.

„Vitaminas D3 itin svarbus mūsų bendrai savijautai – nuo kaulų ir dantų būklės palaikymo iki imuninės sistemos stiprinimo. Skaitant maisto papildų su vitaminu D3 sudėtį, reikėtų įsitikinti, ar į ją neįeina lanolinas, kuris yra išgaunamas iš avies vilnos. Veganams nerimauti nereikėtų, kadangi vietoje maisto papildų su lanolinu atsiranda vis daugiau augalinių alternatyvų. Neretu atveju tai būna dumblių kilmės sudėtis“, – pasakoja J. Aleknienė.

Kolagenas

Pastaruoju metu išpopuliarėję maisto papildai su kolagenu taip pat turėtų atkreipti veganų dėmesį, pasakoja vaistininkė. Anot jos, dažniausiai kolagenas išgaunamas iš gyvūninės kilmės produktų.

„Kolagenas palaiko mūsų sąnarių sistemą ir dažnai dėl savo poveikio odai įeina į maisto papildus, skirtus grožio puoselėjimui. Visgi daugiausia kolageno išgaunama būtent iš gyvūninės kilmės jungiamųjų audinių. Tačiau pastaruoju metu, atidžiau paieškojus vaistinėse, jau galima rasti ir veganiškos sudėties maisto papildų su kolageno alternatyvomis“, – pasakoja J. Aleknienė.

Žuvų taukai

Pats žuvų taukų pavadinimas jau išduoda, kad jie nebus veganiški, teigia vaistininkė. Visgi ji priduria, kad dėl omega-3 riebalų rūgšties naudos žmogaus imuninei sistemai ir širdies veiklai, jau atsiranda jų prieinamumas ir veganams.

„Žuvų taukai yra gaminami iš riebių žuvų kaip lašiša, tunas, skumbrė ar silkė, audinių. Išgavus iš jų aliejų, jis panaudojamas vitaminų gamyboje. Nors didžioji dalis žuvų taukų nėra skirti veganams, šiandien jau yra pripažinta, kad taip pat veiksmingai gali veikti ir iš jūros dumblių išgaunamas omega-3”, – pasakoja J. Aleknienė.

Ar veganiški vitaminai yra veiksmingi?

Kartais žmonės gali suabejoti, ar veganiški maisto papildai bus tokie pat naudingi kaip įprasti, tačiau vaistininkė teigia, kad dėl to pergyventi nevertėtų.

„Jeigu maisto papilduose užtikrinama veikliosios medžiagos dozė ir kokybė, bus nebesvarbu, tai gyvūninė ar augalinė kilmė. O taip pat vertėtų nepamiršti atsigręžti į žemės išteklių tausojimą, kadangi tiek augalinės kilmės maistas, tiek veganiški maisto papildai dėl gamybos palieka žymiai mažesnį anglies pėdsaką bei gali būti užauginti kur kas ekologiškiau“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Vitaminai veganams: ar žinote, kokių negalima vartoti, bei kuo juos pakeisti?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 Jan 2023 09:24:41 +0200
<![CDATA[Pasitikrina tik kas penkta: ligonių kasos ragina nedelsti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasitikrina-tik-kas-penkta-ligoniu-kasos-ragina-nedelsti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasitikrina-tik-kas-penkta-ligoniu-kasos-ragina-nedelsti Medikai pastebi, kad ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl kaip ir daugelyje išsivysčiusių šalių, taip ir Lietuvoje, moterys reguliariai nemokamai profilaktiškai tikrinamos dėl šios ligos. Anksti nustačius ląstelių pakitimus, pradedamas gydymas, nelaukiant, kol jie progresuos į vėžinius. Jei kelias ligai užkertamas laiku, išsaugoma moters sveikata ir darbingumas.

„Galime pasidžiaugti, kad gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje dalyvaujančių moterų skaičius stabiliai auga ir jau gerokai pralenkė ikipandeminius rodiklius. Preliminariais ligonių kasų duomenimis, pernai šioje prevencijos programoje sudalyvavo 135 tūkst. moterų. Tai yra 9 tūkst. moterų daugiau, nei 2021-aisiais ir 12 tūkst. daugiau, nei prieš COVID-19 pandemiją“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė. 

Ligonių kasų specialistė pastebi, kad vis dėlto stiebtis yra kur. Praeitais metais pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą sveikatą pasitikrino 19 proc. tikslinio amžiaus moterų. Tai reiškia, kad iš visų pagal amžių galėjusių pasitikrinti moterų pernai programoje sudalyvavo tik kas penkta. Tai yra vos 1,5 proc. daugiau moterų, nei užpernai. Taigi dalyvavimas šioje prevencijos programoje dar išties nėra pakankamai aktyvus, ypač žinant tai, kad sergamumas gimdos kaklelio piktybiniais navikais Lietuvoje kasmet perkopia 3 tūkst.,  ir tai yra viena iš dažniausių moterų mirties priežasčių pasaulyje.

Pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą kreiptis į šeimos gydytoją bei nemokamai pasitikrinti gali visos moterys nuo 25 iki 59 metų amžiaus (imtinai). Prieš metus ši prevencijos programa pasipildė naujomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamomis paslaugomis: žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystoje terpėje tyrimais. 

ŽPV infekcija – didžiausias rizikos veiksnys susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Sužinoti, ar moteris yra užsikrėtusi šiuo virusu, galima atlikus ŽPV tyrimą skystoje terpėje. Moterims nuo 35 iki 59 metų (imtinai) kas 5 metus atliekamas minėtas tyrimas. Jei ŽPV rezultatas teigiamas – atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystoje terpėje tyrimas, siekiant nustatyti ikivėžines gimdos kaklelio būkles. Jei atsakymas leidžia įtarti patologiją, moteris yra siunčiama gydytojo akušerio konsultacijos  diagnozei patikslinti ir prireikus gydyti.

Moterims nuo 25 iki 34 m. (imtinai) – kas trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas ikivėžiniams pakitimams nustatyti. Gavus rezultatus ir nustačius pakitimų, gali būti atliekama kolposkopija, o jos metu biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Moterims, norinčioms pasitikrinti pagal gimdos kaklelio prevencijos programą tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pacientėms, kurios nepatenka į šioje programoje nustatyto amžiaus grupę, tačiau nerimauja dėl savo sveikatos, reikėtų taip pat neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs sveikatos būklę, jis skirs reikiamus tyrimus, kad nustatytų negalavimų priežastį ir pradėtų gydymą bei prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programai finansuoti praeitais metais prireikė 6 mln. eurų PSDF lėšų. Šiais metais skirta suma sieks 6,5 mln. eurų.

Daugiau apie Lietuvoje vykdomas nemokamas ligų prevencijos programas: ligoniukasa.lrv.lt/prevencija.  

VLK inf. 

Pasitikrina tik kas penkta: ligonių kasos ragina nedelsti

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 Jan 2023 08:41:33 +0200
<![CDATA[NVSC: Meningokokinė infekcija pavojinga, bet neplinta taip lengvai kaip gripas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-meningokokine-infekcija-pavojinga-bet-neplinta-taip-lengvai-kaip-gripas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-meningokokine-infekcija-pavojinga-bet-neplinta-taip-lengvai-kaip-gripas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad daugeliui infekcinių ligų yra būdingas sezoniškumas – sergamumas jomis padidėja šaltuoju metų laiku. Viena tokių ligų – meningokokinė infekcija, sukelianti sunkius simptomus, tačiau neplintanti taip lengvai kaip gripas. Be to, jos galima išvengti pasiskiepijus. NVSC specialistai primena, kuo ši liga pavojinga, kaip jos saugotis ir kokios priemonės taikomos, kai ja suserga mokyklą, darželį ar kitą ugdymo įstaigą lankantis vaikas.

Plinta artimo sąlyčio  metu

Meningokokinė infekcija – reta, tačiau pavojinga bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningoencefalitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Pirmieji ligos požymiai panašūs į peršalimo – sloguojama, skauda gerklę, pakyla temperatūra. Vėliau atsiranda kiti būdingi simptomai – stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, odos bėrimai, sprando raumenų sustingimas.

Specialistai pabrėžia, kad ši liga plinta tik artimo sąlyčio  su sergančiuoju metu (bučiuojantis, valgant iš tų pačių indų, užkratui per seiles ar nosies išskyras patekus į kito žmogaus burną ar nosį). Todėl, kad būtų užkirstas kelias tolesniam infekcijos plitimui, ja  susirgus svarbu nustatyti, su kuo artimai bendravo susirgusysis.

Didesnė rizika – artimą sąlytį turėjusiems asmenims

NVSC specialistai epidemiologinio tyrimo metu nustatę artimą sąlytį turėjusius asmenis, skiria jiems profilaktines priemones – siuntimą pas gydytoją, kuris paskirs vaistus. Paprastai sąlytį turėjusiais laikomi susirgusių asmenų šeimos nariai, suolo draugai, kiti klasės ar grupės vaikai, su kuriais susirgusysis glaudžiai bendravo (valgė iš tų pačių indų, dalinosi higienos priemonėmis ar kitais daiktais, per kuriuos į organizmą galėjo patekti susirgusiojo seilių, nosies išskyrų). 

„Meningokokinė infekcija neplinta taip lengvai ir greitai kaip vėjaraupiai, gripas ar kitos oro lašeliniu būdu plintančios ligos. Todėl laiku nustačius sąlytį turėjusius asmenis ir jiems paskyrus atitinkamas priemones, kelias infekcijos plitimui kolektyve užkertamas“, – paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė. 

Visiems kitiems ugdymo įstaigos nariams – kitų klasių mokiniams, mokytojams, neįtrauktiems į sąlytį turėjusių asmenų sąrašą, specifinės profilaktikos priemonės netaikomos. Visgi kurį laiką pravartu atidžiau stebėti savo sveikatą, prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, odos bėrimai, sprando raumenų sustingimas), patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms

Meningokokine infekcija serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniau – vaikai iki 5 metų amžiaus,  taip pat vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys, kurių imunitetas yra nusilpęs, ar asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Efektyviausiai nuo šios ligos juos gali apsaugoti skiepai.

Lietuvoje nuo 2018 m. liepos 1 d. kūdikiai skiepijami nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami 3 mėn., 5 mėn. ir 12–15 mėn. amžiaus kūdikiai. Savo lėšomis pasiskiepyti gali visi asmenys, nepriklausomai nuo amžiaus, t. y. ir vyresni vaikai bei suaugę asmenys.

Tėvai ar globėjai, norintys paskiepyti savo vaikus ar pasiskiepyti patys, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Specialistai primena, kad meningokoko bakterija yra neatspari aplinkos poveikiui ir greitai žūsta, todėl patalpas (ypač kur būna daug žmonių) rekomenduojama dažnai vėdinti ir valyti drėgnu būdu. Taip pat svarbu dažnai plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.

NVSC info.

NVSC: Meningokokinė infekcija pavojinga, bet neplinta taip lengvai kaip gripas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 24 Jan 2023 09:14:12 +0200
<![CDATA[Sugrįžus sniegui: sniego kasimas, kaip nepasitempti nugaros ir išvengti kitų traumų?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sugrizus-sniegui-sniego-kasimas-kaip-nepasitempti-nugaros-ir-isvengti-kitu-traumu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sugrizus-sniegui-sniego-kasimas-kaip-nepasitempti-nugaros-ir-isvengti-kitu-traumu Žiemos darbai lauke lemia, kad vaistinėse pasirodo vis daugiau žmonių su įvairiais nusiskundimais. Dėl netaisyklingo sniego kasimo dažniausiai skundžiamasi nugaros skausmais, sausgyslių, raiščių ir raumenų patempimais, o dėl netinkamos aprangos ar nenaudojant apsaugos priemonių – nuo šalčio ir vėjo nušalusia oda.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė sako, kad žiemos darbams saugiai atlikti pirmiausiai reikalingi ergonomiški kastuvai, kurie būtų pritaikyti kasančiojo poreikiams.

„Jei norite kasti nedidelį plotą aplinkui automobilį ar takelį namų link, rinkitės mažesnį, kampuotą, trumpesniu kotu kastuvą, kuris bus ne toks sunkus, tad palengvins darbą ir apsaugos nugarą nuo didelio krūvio. Žadate kasti visą kiemą? Rinkitės didesnį, ovalios formos ir ilgesniu kotu, kad būtų patogu stumti ir taip greitai nepavargtumėte. Kastuvas turi būti pagamintas iš tvirtos medžiagos, kad nelūžtų ir ilgai tarnautų, tačiau svarbu, kad jis nebūtų pernelyg sunkus, todėl rekomenduojama rinktis tvirtą plastikinį, tačiau ne metalinį ar medinį kastuvą“, – rekomenduoja ji.

Kaip išvengti traumų?

Pasak vaistininkės, norint išvengti traumų kasant sniegą, galioja kelios svarbios taisyklės: atsistoti reikia taip, kad kastuvą būtų patogu pakelti, o kojos turi stovėti tvirtai pečių plotyje, kad būtų galima išlaikyti pusiausvyrą.

„Keldami kastuvą naudokite kojų raumenis, jei reikia pritūpdami sulenkite kelius, kad stojant apkrova tektų kojoms, ne nugarai. Prieš keldami neskubėkite, ištiesinkite nugarą, įtraukite pilvo raumenis, priglauskite kastuvo rankeną arčiau kūno. Venkite liemenį pasukti ar palenkti į šoną. Jei reikia pasisukti, perstatykite pėdas, tačiau nesukite liemens“, – aiškina G. Kruopytė.

Didžiausia traumų rizika kasant sniegą būdinga tiems žmonėms, kuriems trūksta fizinio aktyvumo, tad rekomenduojama prieš kasimą apšilti namuose, mat net 15 minučių intensyvaus sniego kasimo yra prilyginama rimtai fizinei veiklai. Pavyzdžiui, 75 kg žmogus, kasdamas sniegą 30 minučių, gali sudeginti iki 250 kalorijų.

„Dirbant sunkų fizinį darbą, traumos gali būti rimtos, todėl vaistininko patarimų ir savigydos namuose gali nepakakti. Jei po sniego valymo darbų pajutote ūmų skausmą juosmens ar kaklo srityje, kuris plinta į galūnes, pakito laikysena, jaučiate kojų silpnumą – tai gali būti stuburo išvarža, dėl kurios būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų suteikta tinkama pagalba“, –akcentuoja vaistininkė.

Ji tęsia sakydama, kad sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, patyrusiems miokardo infarktą ar esant jo rizikai reikėtų vengti kofeino ir nikotino, kurie dažnai pagreitina širdies susitraukimų dažnį, tad sukelia papildomą riziką širdies smūgiui sunkiai fiziškai dirbant.

„Tokiems žmonėms darbuojantis lauke ir pajutus skausmą už krūtinkaulio arba širdies plote, skausmą, kuris plinta į kairę ranką, petį, kaklą ar apatinį žandikaulį, pradėjus pilti šaltam prakaitui, apėmus nerimui ar mirties baimei, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos į gydytoją“, – tvirtina G. Kruopytė.

Raumenų skausmai ir stuburo išvaržos

Anot vaistininkės, šaltas ir žvarbus oras dažnai apsunkina žmogaus įprastą kvėpavimą, o tai prisideda prie bendro nuovargio.

„Po fizinio krūvio pacientai skundžiasi diskomfortu pečių srityje, raumenų įtampa, sako besijaučiantys lyg surakinti – tokiu atveju įprastai rekomenduoju šildančius tepalus, pleistrus,

kurie aktyvina kraujotaką, atpalaiduoja raumenis, mažina skausmą. Jaučiant skausmą apatinėje nugaros dalyje ar pasitempus, galima naudoti kremus, kurių sudėtyje yra skausmą ir uždegimą malšinančių medžiagų. Kasant sniegą suklupus, sumušus kelį ir pastebėjus, kad jis tinsta, galima naudoti arnikos ar kaulažolių tepalus. Svarbiausia – pajutus skausmą, nustoti darbuotis ir leisti kūnui pailsėti“, – pažymi ji.

Šaltuoju metų sezonu vaistinėse vis daugiau pacientų, kurie skundžiasi šerpetojančia ir niežtinčia veido oda. G. Kruopytė sako, kad dažnai tenka gyventojams priminti, jog prieš einant į lauką svarbu tinkamai pasiruošti – naudoti kremą, apsaugantį nuo šalčio ir vėjo. Tačiau šią žiemą dėl gausaus sniego vaistinėse visgi dominavo sniego kasimo metu susitraumavę pacientai.

„Vienas pacientas skundėsi ūmiu skausmu juosmens srityje, kuris sustiprėjo po sniego kasimo, taip pat užsiminė, kad ėmė dažniau vaikščioti į tualetą. Vyriškis buvo įsitikinęs, kad peršalo ir dėl to jam prasidėjo šlapimo pūslės uždegimas, tačiau pasiteiravus dėl papildomų simptomų pacientas įvardijo, kad judant skausmas stiprėja, pradeda dilgčioti ir plinta į kojas.

Skyriau jam vaistus nuo skausmo ir uždegimo, paraginau namuose savarankiškai nesigydyti ir kuo greičiau vykti pas gydytoją. Po kelių dienų pacientas grįžo su padėka už konsultaciją, mat gydytojas jam diagnozavo stuburo tarpslankstelinio disko išvaržą, kurią galimai iššaukė sniego kasimas“, – istorija dalijasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė ir priduria, kad simptomai gali būti klaidinantys, todėl svarbu dėl jų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.

,,Gintarinės vaistinės" info.

Sugrįžus sniegui: sniego kasimas, kaip nepasitempti nugaros ir išvengti kitų traumų?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 Jan 2023 08:58:26 +0200
<![CDATA[Pigus būdas pasimėgauti šviežiais žalumynais: kaip namuose užsiauginti prieskoninių žolelių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pigus-budas-pasimegauti-svieziais-zalumynais-kaip-namuose-uzsiauginti-prieskoniniu-zoleliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pigus-budas-pasimegauti-svieziais-zalumynais-kaip-namuose-uzsiauginti-prieskoniniu-zoleliu „Šviežios prieskoninės žolelės visais metų laikais turi paklausą, todėl parduotuvėse esame paruošę platų tiek jų, tiek mikrožalumynų asortimentą. O tiems pirkėjams, kurie nori jų užsiauginti namuose,  jau nuo pat sausio mėnesio siūlome net trijų rūšių: geltonųjų, baltųjų, raudonųjų svogūnų sodinukų, kurių kainos svyruoja nuo 1,99 iki 2,99 Eur. Tai ne tik patogu, nes užsiauginus juos namuose, visuomet po ranka turėsite kuo pagardinti patiekalus, bet ir pigu – sodinimui pinigų išleisite vieną kartą, o mėgautis užaugintais šviežiais žalumynais galėsite daug ilgesnį laiką. Ieškantiems įvairovės netrukus pasiūlysime ir šalotinių svogūnų sodinukų“, – teigia V. Budrienė.

Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių skyriaus darbuotoja, sako, kad namuose įvairiausius mikrožalumynus, svogūnų laiškus ar kitas prieskonines žoleles galima auginti visais sezonais. Jie auga greitai, o jų priežiūra nėra sudėtinga.  „Iki“ atstovė pasidalijo keliomis skirtingų prieskoninių žolelių bei mikrožalumynų auginimo subtilybėmis.

Kaip namuose užsiauginti prieskoninių žolelių?

Svogūnų laiškai. Svogūnų laiškai – ne mažiau naudingi organizmui nei patys svogūnai. Juose randama karotino, vitamino C, kalio, natrio, kalcio, magnio, geležies, fosforo. Namuose šių, nuo seno lietuvių vertinamų prieskoninių žolelių, užsiauginti yra paprasta.

Į žemę pasodinti svogūnų sodinukai laiškus pradeda leisti vos po kelių savaičių. Jie, kaip ir kitos daržovės ar prieskoninės žolelės, geriausiai auga specialiai tam skirtoje, mineralinėmis medžiagomis praturtintoje žemėje. Geriausia svogūnų sodinukus sodinti 2–3 cm gylyje. Du trečdaliai galvučių turi būti po žeme, likęs trečdalis – virš žemės. Tik pasodinus, geriausia juos laikyti šiltoje ir tamsioje vietoje, o daigams prasikalus – perkelti ant palangės, kur svogūnai gaus daugiau šviesos.

Mikrožalumynai. Jeigu norite savo racioną praturtinti sveikatai taip naudingais mikrožalumynais, namuose užsiauginkite ožragių, žirnių, porų, spindulinių pupuolių, brokolių ar lapinių ridikėlių. Tokie žalumynai pasižymi ypač dideliu vitaminų ir mineralų kiekiu. Todėl žiemą, kai valgome mažiau šviežių daržovių, rekomenduojama jais paskaninti įvairiausius patiekalus.

Tiems, kurie nori itin greito rezultato – J. Sabaitienė siūlo pasisodinti saulėgrąžų. Jas svarbiausia susmeigti smailiuoju galu į žemę vieną šalia kitos, o ne suberti padrikai. Priklausomai nuo mikrožalumynų rūšies – jais mėgautis galėsite jau po 6–14 dienų nuo pasodinimo. Mikrožalumynams auginti puikiai tinka puodeliai, nedideli stikliniai indeliai, netgi kiaušinių lukštai. 

Nepamirškite palaikyti drėgmės. Namuose auginant prieskonines žoleles, reikėtų nepamiršti palaikyti drėgmę. Ypač, jei po palange, ant kurios jos auga, yra radiatorius. Sodinukų žemę būtina nuolat negausiai palaistyti, geriausiai tam naudoti vandens purškiklį, kad jų per daug neperlietumėte.

Pigus būdas pasimėgauti šviežiais žalumynais: kaip namuose užsiauginti prieskoninių žolelių

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Jan 2023 11:12:22 +0200
<![CDATA[Paaiškino, kodėl negalima dalinti vaistų pusiau, jei taip nenurodyta ant pakuotės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/paaiskino-kodel-negalima-dalinti-vaistu-pusiau-jei-taip-nenurodyta-ant-pakuotes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/paaiskino-kodel-negalima-dalinti-vaistu-pusiau-jei-taip-nenurodyta-ant-pakuotes Vartojant vaistus, svarbu ne tik suderinti juos su maistu ar tarpusavyje bei žinoti, kuriuo metu vaistas geriamas, bet ir atsižvelgti į vaisto formą – nedalinti tabletės pusiau, jei ši neturi griovelio, neatverti kapsulės ir pan.   

 

Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, pacientai retai kada klausia, ar galima tabletes dalinti. 

 

„Tai atrodo savaime suprantamas dalykas, tačiau pradėjusi klausinėti pacientų apie vaistų vartojimą, sužinau, kad tabletės dažnai dalinamos perpus ar dar į mažesnes dalis. Todėl tenka atkreipti jų dėmesį, kad taip elgtis galima tikrai ne su visais vaistais. Dalis pacientų prisipažįsta, kad perka stipresnius nereceptinius vaistus tam, kad galėtų juos dalinti pusiau – tai daro taupymo sumetimais. Tačiau neteisingai vartojamas vaistas gali sukelti nepageidaujamą poveikį bei tinkamai nesuveikti. Todėl vaistui nesuveikus, visada gerai atsižvelgti į tai, kaip, kiek kartų ir kokio stiprumo vaistas buvo vartotas“, – aiškina vaistininkė.  

 

Nelaužyti ir nekramtyti 

 

Dažniausiu atveju, jei ant tabletės nėra griovelio, jos laužyti negalima, ypač jei ant pakuotės yra nurodyta, kad tai yra prailginto, modifikuoto atpalaidavimo tabletės.  

 

„Tabletėje, kuri neturi griovelio, veiklioji medžiaga gali būti netolygiai pasiskirsčiusi, tad ją perlaužus pusiau, gamintojas negarantuoja, kad kiekvienoje pusėje veikliosios medžiagos bus po lygiai“, – atkreipia dėmesį G. Tautkevičienė.   

 

Jei padalinama pusiau prailginto ar modifikuoto atpalaidavimo griovelio neturinti tabletė, pažeidžiamas jos apvalkalas, dėl kurio įprastai veiklioji medžiaga į kraujotaką atpalaiduojama palaipsniui, užtikrinant tolygų veikimą.   

 

„Pažeidus šį apvalkalą, gaunamas staigus vaisto veikimas. Pvz., kraujo spaudimui skirto vaisto veikliosios medžiagos koncentracija kraujyje staigiai padidėja, kas lemia staigų spaudimo kritimą, vietoje įprastinio tolygaus spaudimo išlaikymo. Staigus spaudimo kritimas gali sukelti galvos svaigimą, skausmą, bendrą silpnumą, jėgų nebuvimą“, – sako vaistininkė.  

 

Ji tęsia toliau sakydama, kad jei bus pažeistas plėvele dengtos tabletės apvalkalas, kuris neturi griovelio, taip pat gali pasireikšti šalutinis vaistų poveikis.  

 

„Kraują skystinančio aspirino tabletės turi specialų dangalą, kuris apsaugo skrandį nuo galimo vaisto dirginančio efekto. Pažeidus plėvelę, gali atsirasti skrandžio skausmas ar ilgainiui formuotis erozijos, žaizdos. Tas pats galioja, jei tabletė bus sukramtyta. Taip pat pažeidus kai kurių tablečių ar kapsulių apvalkalus, veiklioji medžiaga gali pilnai nesuveikti dėl sąveikos su skrandžio sultimis“, – pažymi G. Tautkevičienė.  

 

Pasak jos, sukramčius tabletę, kuri turėtų būti praryta, kyla didelė tikimybė, kad pacientas nesulauks maksimalaus vaisto teikiamo poveikio.  

 

„Kramtant tabletę pažeidžiamas apvalkalas, kuris saugo veikliąją medžiagą nuo netinkamos sąveikos su aplinka. Jei abejojama, kurias tabletes galima kramtyti, o kurias ne – šią informaciją galima rasti informaciniame lapelyje ar paklausti vaistininko“, – pataria vaistininkė.  

 

  1. Tautkevičienė priduria, kad dažniausiai išberti kapsulių turinio nerekomenduojama, nes kapsulės apvalkalas taip pat apsaugo veikliąją medžiagą nuo skrandžio sulčių, maisto ar seilėse esančių fermentų. Tačiau yra atvejų, kai kapsules galima ardyti, mat veiklioji medžiaga papildomai būna apsaugota, arba kai pacientas turi rijimo problemų ir kitos farmacinės formos nėra – tada su gydytojo žinia vaistas gali būti vartojamas be apvalkalo.

 

Vaistų vartojimo ypatumai 

 

Burnoje tirpias tabletes, pasak vaistininkės, galima tirpinti minimaliame vandens kiekyje, taip pat laikyti po liežuviu ar kramtyti. Šias tabletes yra gerai laikyti po liežuviu, kadangi burnos gleivinėje yra greita kraujotaka, tad vaistas suveikia greičiau, nei prarytas, pvz., vaistas spaudimui mažinti – kaptoprilis.  

 

„Prailginto ir modifikuoto atpalaidavimo tabletės turi būti praryjamos, kad nebūtų pažeistas tabletės apvalkalas. Vaistas po truputį atsipalaiduotų į sisteminę kraujotaką ir palaipsniui pradėtų veikti, užtikrindamas ilgalaikį veikimą. Plėvele dengtos tabletės turėtų būti nuryjamos, nes apvalkalas saugo veikliąją medžiagą nuo išorės veiksnių. Tuo tarpu žvakutės gali būti vaginalinės arba išeinamosios angos, jos dažniausiai naudojamos tik nakčiai, kadangi stovint preparatas gali išbėgti. Jei žvakutės skirtos naudoti kelis kartus per dieną, įsidėjus ją, reikėtų 20-30 min. pagulėti lovoje“, – vardija G. Tautkevičienė.  

 

Kalbėdama apie antibiotikus vaikams ji sako, kad dažnai šie būna miltelių pavidalu, todėl labai svarbu juos pasigaminti taisyklingai, kad būtų gauta reikiama koncentracija.  

 

„Atvėsintas virintas vanduo turi būti pilamas žemiau prie vaisto pridedamo dozatoriaus nurodytos žymos, nes tirpstant milteliams tūris pakils. Ištirpus milteliams ir oro burbuliukams nusėdus, reikia papildomai įpilti vandens iki nurodytos ribos“, – tikslina vaistininkė.  

 

Jos teigimu, kilus neaiškumams, pacientai ne visada stengiasi juos išspręsti – tam įtakos gali turėti tiek laiko stoka, tiek eilėje laukiančių žmonių dūsavimai.  

 

„Kartą vienas klientas pirko mažamečiui išrašytą antibiotiko suspensiją, kurią reikėjo pasigaminti pačiam. Priminiau gaminimo instrukcijos, klientas patvirtino, kad jas suprato. Po kelių dienų jis visgi grįžo į vaistinę tvirtindamas, kad gydymo kursui užbaigti trūksta antibiotiko. Paaiškėjo, kad vietoje pagamintos suspensijos į šaukštelį buvo suberti milteliai ir tiesiai suduoti vaikui“, – pavyzdžiu dalijasi G. Tautkevičienė.

,,Gintarinės vaistinės" info.

Paaiškino, kodėl negalima dalinti vaistų pusiau, jei taip nenurodyta ant pakuotės

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 Jan 2023 09:03:52 +0200
<![CDATA[Gydytoja dietologė atskleidė, kodėl naudinga valgyti bananus – puikus užkandis ne tik sportuojantiems]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gydytoja-dietologe-atskleide-kodel-naudinga-valgyti-bananus-puikus-uzkandis-ne-tik-sportuojantiems https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gydytoja-dietologe-atskleide-kodel-naudinga-valgyti-bananus-puikus-uzkandis-ne-tik-sportuojantiems Bananai – angliavandeniais turtingas užkandis

Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, bananai – itin maistingas produktas: „Juose nėra riebalų, tai – kompleksinių angliavandenių, užtikrinančių energiją ilgesnį laiką, šaltinis. Bananuose taip pat gausu įvairių maistinių medžiagų – vitamino C ir B6, vandenyje tirpių skaidulų ir mineralų: magnio, mangano bei kalio, kuris svarbus širdies ir kraujagyslių veiklai bei kraujotakai palaikyti. Bananai – maistingas vaisius, kuris sveikatai palankios mitybos prasme tikrai turėtų atrasti vietą kiekvieno žmogaus mityboje.“

Tiesa, bananų maistinė vertė priklauso ir nuo jų prinokimo laipsnio – žalesniuose bananuose yra daugiau skaidulų, o ruduoti pradėjusiuose – daugiau cukraus. „Kalbant iš gydytojo dietologo pozicijos, sveikatai palankiausi bananai yra kiek žalsvos spalvos, ant savo žievės dar neturintys rudų dėmelių. Tokie bananai yra turtingi gerosiomis skaidulomis, o jų glikeminis indeksas nėra aukštas, be to, juose yra medžiagos surfaktano, kuri svarbi žarnyno gleivinių vientisumui. Tuo tarpu pernokusius bananus, dėl didesnio glikeminio indekso, atsargiau turėtų vartoti tie žmonės, kuriems nuolat reikia stebėti cukraus kiekį kraujyje arba sergantys lėtinėmis inkstų ligomis, be to, juose naudingų medžiagų randama mažiau“, – primena gydytoja dietologė.

Dr. E. Gavelienė priduria, kad bananai yra puikus, angliavandeniais turtingas užkandis: „Kiekvienas sportuojantis, daug dirbantis ar tiesiog aktyvus žmogus žino, kad jeigu nespėjo pavalgyti, tai prieš treniruotę ar kitą daug energijos reikalaujančią veiklą suvalgęs bananą – išties pajaus didesnį jėgų antplūdį. Tačiau šį vaisių geriausia valgyti toje dienos pusėje, kai esame aktyvūs – sportuojame, dirbame ar užsiimame kita, fizinių jėgų reikalaujančia veikla.“ 

Vienas mėgstamiausių lietuvių vaisių

Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, lietuviai itin mėgsta bananus, o birželio mėnesiais žiemos sezonu šis vaisius pasiekia perkamumo piką: „Šiuo metu mūsų parduotuvėse pirkėjai gali rasti šviežių bananų, atvežtų iš Ekvadoro, Kolumbijos, Kosta Rikos. Asortimente turime paprastųjų, ekologiškų, mažųjų „gourmet“, o kartais ir raudonųjų bananų.“

Ekspertė pažymi, jog bananai turi 5 nokimo spalvas – nuo žalios iki geltonos su taškeliais: „Bananų spalva dažniausiai nusako ir skirtingą jų panaudojimą. Žalsvi ar lengvai gelsvi bananai tiks užkandžiavimui, o štai geltoni su taškeliais – labiausiai pravers gaminant įvairius kepinius bei desertus. Renkantis bananus parduotuvėje svarbu atkreipti dėmesį, kad bananų odelė nebūtų įtrūkusi. Pernokusį bananą iš karto išduoda juodi taškeliai. Tad, kuo daugiau žalios spalvos – tuo ilgiau bananai išsilaikys nepernokę. Norint nokinti bananą, jį parsinešus namo, atkreipkite dėmesį, kad pirkimo metu odelė nebūtų papilkėjusi, nes toks bananas greičiausiai labiau nebesunoks, o transportavimo metu venkite skersvėjų.“

Pataria, kaip bananus ilgiau išlaikyti šviežius

O. Suchočeva taip pat pataria bananų nelaikyti šaldytuve – bananų laikymo temperatūra neturėtų būti žemesnė negu 13 laipsnių. Labiausiai tiktų kambario temperatūra be skersvėjų, tačiau norint kuo ilgiau išlaikyti bananus kambario temperatūroje, rekomenduojama jų galus apvynioti maistine plėvele – taip pristabdysime nokimo procesą. Jei įmanoma, rekomenduojama bananus pakabinti, nes nuo laikymo vaisių krepšyje bananai lengvai apsidaužo ir pradeda juoduoti. Taip pat nepatariama bananų laikyti šalia obuolių ir pomidorų – jie skleidžia etileno dujas, tad bananų nokimas vyksta greičiau“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Anot jos, nesuvalgytus bananus galima ir užšaldyti: „Jei užšaldysite nesuvalgytus bananus – jie praktiškai nepraras savo skonio ar išvaizdos savybių, bet išlaikys naudingas medžiagas bei vitaminus. Gabalėliais supjaustytus ir užšaldytus bananus vėliau galėsite panaudoti įvairiems vaisių kokteiliams ar desertams gaminti. Žinoma, geriausia apsipirkimus planuoti taip, kad daug vaisių bei kitų maisto likučių namuose neliktų, o sutaupyti apsiperkant padės tikslesnis planavimas bei oranžiniais lipdukais pažymėtų vaisių pirkimas. Taip yra žymimi vaisiai, kurie prarado savo prekinę išvaizda, tačiau jų skonis bei kokybė vis dar yra tinkami vartojimui.  Kokybiškų produktų už prieinamą kainą leis įsigyti „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas ir kaupimą nuo išleistos sumos.“

„Rimi“ kulinarijos ekspertai namuose kviečia išsikepti kvapnų bananinį sūrio pyragą, kuris savo skoniu nepaliks abejingų.  

RECEPTAS 

Bananinis sūrio pyragas 

Pyrago pagrindui reikės:

150 g viso grūdo miltų;          

0.25 g druskos;           

2 šaukštų rudojo cukraus;       

100 g sviesto;  

2 šaukštų šalto vandens.         

Įdarui reikės: 

2 vnt. bananų;

3 šaukštų žemės riešutų sviesto;         

400 g tepamo varškės sūrio;   

100 g „Rimi Basic“ grietinės;

3 vnt. „Rimi Basic“ kiaušinių;            

75 g rudojo cukraus;   

1 šaukšto viso grūdo miltų;    

2 šaukštų žemės riešutų. 

Glaistui reikės:

3 šaukštų žemės riešutų sviesto.           

Gaminimo eiga: 

- Paruoškite pagrindą. Sumaišykite miltus, druską ir cukrų. Įdėkite sviesto ir įpilkite vandens. Viską maišykite iki vientisos tešlos. Rankomis suformuokite tešlos rutulį. Padėkite tešlą į šaldytuvą bent 20 minučių.

- Atvėsusią tešlą iškočiokite ir klokite į kepimo popieriumi išklotą skardą. Pirštais prispauskite tešlą prie dugno ir šonų.

- Paruoškite įdarą. Bananą supjaustykite griežinėliais ir išdėliokite ant pyrago pagrindo. Ant bananų atsargiai užtepkite žemės riešutų sviestą.

- Išplakite kambario temperatūros varškės sūrį, grietinę, kiaušinius, cukrų ir miltus. Supilkite masę ant žemės riešutų sviesto sluoksnio ir pabarstykite žemės riešutais.

- Kepkite 180° C orkaitėje 40–45 minutes. Leiskite palengva atvėsti ir išimkite iš formos.

- Prieš patiekdami, aptepkite pyragą žemės riešutų sviestu, galite pabarstyti riešutais.

Skanaus!

Gydytoja dietologė atskleidė, kodėl naudinga valgyti bananus – puikus užkandis ne tik sportuojantiems

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 Jan 2023 08:40:34 +0200
<![CDATA[Žino ne kiekvienas: kuo skiriasi šnicelis, karbonadas ir muštinis?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zino-ne-kiekvienas-kuo-skiriasi-snicelis-karbonadas-ir-mustinis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zino-ne-kiekvienas-kuo-skiriasi-snicelis-karbonadas-ir-mustinis „Pastebime, kad žiemą šokteli maltos mėsos pardavimai. Natūralu, nes šaltuoju metų laiku žmonės linkę gamintis komfortiškesnius, sotesnius patiekalus. Siekdami užtikrinti aukščiausią mėsos kokybę, glaudžiai bendradarbiaujame su vietos ūkininkais. Be to, esame paruošę gausų įvairiausių aukštos kokybės mėsos gaminių asortimentą, kurį pirkėjams siūlome dar ir už prieinamą kainą. Pavyzdžiui, kilogramą jautienos kumpio be kaulo, puikiai tinkančio gardžiam kepsniui ar šniceliui, sausio 16-22 dienomis galima įsigyti su daugiau nei 20 proc. nuolaida“, – teigia V. Budrienė.

Vienas patiekalas – skirtingi pavadinimai

Pasak „Iki“ mėsos technologo Gintaro Bačkovo, šaltuoju metų sezonu lietuviai paprastai mėgaujasi sotesniais mėsos patiekalais, todėl dabar – puikus metas prisiminti gardžių kepsnių gaminimo paslaptis. Namuose išsikepti šnicelio, muštinio ar karbonado. Kaip teigia jis, esminis skirtumas tarp šių patiekalų – pavadinimas. Šių patiekalų pavadinimai skiriasi ir skirtingose šalyse, todėl nenustebkite, jei užsienyje tą patį patiekalą ragausite jau kitu pavadinimu.

„Lietuvoje, šnicelį įprasta ruošti iš kiaulienos, o Milane šį patiekalą gamina iš veršienos ir vadina jį Milano šniceliu arba pjausniu. Vienoje tas pats patiekalas vadinamas Vienos šniceliu ir kepamas lydytame svieste. Kaip ir Italijoje, Austrijoje šnicelis dažniausiai gaminamas iš veršienos. Karbonadas svetur dažniausiai vadinsis nugarinės kepsniu, o muštinis – sprandinės kepsniu“, – pasakoja G. Bačkovas.

Kuo skiriasi šnicelis, karbonadas ir muštinis?

Šnicelis. Šnicelis dažnai išsiskiria traškia, auksine plutele ir neįprastu dydžiu, dažniausiai didesniu už pačią lėkštę. Šniceliui pagaminti tinka veršienos, kiaulienos, avienos, vištienos ar kalakutienos dalys be kaulo. Prieš kepant, mėsa dažniausiai išmušama plaktuku, apvoliojama kiaušinių plakinyje, miltuose, džiūvėsėliuose, kepama aliejuje arba gruzdintuvėje ir patiekiama su citrinos gabalėliu.

Karbonadas. Karbonadas – mėsos kepsnys, kuriam dažniausiai naudojama kiaulienos nugarinė. Karbonado kepsniui iškepti reikia, kad jos nugarinė būtų su kauliuku ir lašiniu, o prieš kepant jį svarbu apvolioti miltuose ar džiūvėsėliuose.

Muštiniai. Muštiniai dažniausiai gaminami iš kiaulienos, kalakutienos, vištienos, jautienos, kartais ir ėrienos. Norint, kad muštiniai būtų sultingi, svarbiausia, jog mėsa turėtų nedidelį riebalų sluoksnį. Anot G. Bačkovo, gaminant muštinius – jų miltuose ar džiūvėsėliuose apvolioti nereikia. Užtenka tik paprieskoniuoti. 

G. Bačkovas dalijasi ir dar trimis burnoje tirpstančiais kepsnių receptais, kuriuos lengvai ir greitai pasigaminsite namuose.

Tradicinis šnicelis

Jums reikės:

1 kg kiaulienos išpjovos

1/3 puodelio miltų

1 v. š česnakinės druskos

½ v. š paprikos prieskonių

½ v. š maltų juodųjų pipirų

3 kiaušinių

2 puodelių džiūvėsėlių

Alyvuogių aliejaus

Citrinų skiltelės

Gaminimas:

Kiaulienos išpjovą supjaustykite norimo dydžio kepsniais. Juos sudėkite tarp maistinės plėvelės lakštų ir padaužykite specialiu plaktu. Kepsnius apibarstykite prieskoniais. Tuomet apvoliokite juos miltuose, kiaušinio plakinyje ir džiūvėsėliuose. Į keptuvę įpilkite alyvuogių aliejaus ir įkaitinkite iki vidutinio stiprumo kaitros. Sudėkite kepsnius ir kepkite iš abiejų pusių, kol jie apskrus, taps traškus ir įgaus auksinį atspalvį. Kai iškeps, šnicelį patiekite su citrinos skiltele. Mėgaukitės iš karto!

Karbonadas su sūriu ir pievagrybiais

Jums reikės:

500 g kiaulienos nugarinės

150 g tarkuoto sūrio

100 g smulkintų pievagrybių

1 v. š druskos

1 v. š maltų pipirų

40 g majonezo

Augalinio aliejaus

Gaminimas:

Kiaulienos nugarinę supjaustykite gabalėliais. Mėsą išmuškite specialiu plaktuku iš abiejų pusių. Druską ir pipirus iš abiejų pusių įtrinkite į mėsą. Į keptuvę įpilkite augalinio aliejaus ir įkaitinkite iki vidutinio kaitrumo. Sudėkite mėsą ir kepkite, kol ji įgaus auksinę spalvą. Majonezą sumaišykite su smulkintais pievagrybiais ir tarkuotu sūriu. Masę uždėkite ant karbonadų ir sudėkite į indą. Indą įdėkite į orkaitę ir kepkite 180 laipsnių temperatūroje 30-35 minutes, kol išsilydys sūris. Patiekite su šviežiomis daržovėmis. Skanaus!

Muštinis su svogūnais ir baravykais

Jums reikės:

800 g kiaulienos nugarinės

2 vnt svogūnų

1 v. š druskos

1 v. š maltų pipirų

1 v. š jautienos prieskonių

50 g džiovintų baravykų

Alyvuogių aliejaus

Gaminimas:

Kiaulieną supjaustykite smulkiais gabalėliais ir ją išmuškite specialiu plaktu iš abiejų pusių. Prieskoniais ištepkite mėsą iš abiejų pusių. Į keptuvę įpilkite alyvuogių aliejaus ir įkaitinkite iki vidutinio kaitrumo. Sudėkite smulkintus svogūnus ir džiovintus baravykus ir pakepinkite apie 3-4 minutes. Tuomet sudėkite mėsą. Ją kepkite iš abiejų pusių po 3-4 minutes. Tuomet mėsą perkelkite į indą ir įdėkite į 180 laipsnių temperatūros įkaitintą orkaitę. Kepkite apie 20 minučių. Patiekite su karštomis bulvėmis, bulvių koše ir mėgstamomis daržovėmis.

Skanaus!

Žino ne kiekvienas: kuo skiriasi šnicelis, karbonadas ir muštinis?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Jan 2023 15:04:30 +0200
<![CDATA[Kaip atpažinti, kokio vitamino mums trūksta? Pasitikrinkite pagal jaučiamus simptomus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-atpazinti-kokio-vitamino-mums-truksta-pasitikrinkite-pagal-jauciamus-simptomus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-atpazinti-kokio-vitamino-mums-truksta-pasitikrinkite-pagal-jauciamus-simptomus Vitaminų perdozavimas – misija įmanoma

Nusilpusiu organizmu besiskundžiantiems žmonėms yra siūloma ne viena alternatyva, kaip greičiau pasijusti geriau, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, kol vieni vaistinių lentynose ieško vitaminų, kiti nusprendžia išbandyti vitaminų terapiją intraveniniu būdu.

„Bet kuriuo atveju pirmiausia patariama pasidaryti tyrimus, jog žmogus įsivertintų, kokių vitaminų jam labiausiai reikia, o kurių jis galbūt turi pakankamai. Tai ypač svarbu renkantis vitaminų kokteilius, leidžiamus intraveniniu būdu, kadangi šitaip siekiant greitesnio efekto galima kur kas paprasčiau perdozuoti vitaminų arba susidurti su tokiais šalutiniais efektais kaip alerginės reakcijos, bėrimai, venų uždegimai, kraujo krešuliai ar oro embolija. Visų jų pasekmės gali būti itin pavojingos“, – pasakoja vaistininkė J. Aleknienė.

Simptomai, išduodantys kokio vitamino trūksta organizmui

Vaistininkė pasakoja, kad lygiai taip pat svarbu stebėti savo organizmą – ar jaučiami kokie nors savijautos pokyčiai. Anot jos, jie kartais gali išduoti, kokio vitamino trūksta mūsų organizmui.

Vitaminas C

„Kai trūksta vitamino C, žmogus gali justi nuovargį ir silpnumą, skausmą raumenyse ir sąnariuose, jam gali pradėti tinti arba kraujuoti dantenos, lėčiau gyti žaizdos, taip pat gali lengviau atsirasti mėlynės ant kūno bei sumažėta atsparumas peršalimo ligoms. Tokiais atvejais labiausiai patariama rinktis liposominės sudėties vitaminą C, kandangi būtent jį organizmas greičiau įsisavina“, – pasakoja J. Aleknienė.

Ji priduria, kad taip pat galima į mitybos racioną įtraukti daugiau citrusinių vaisių, uogų ir kivių, o iš daržovių geriau rinktis paprikas, kopūstus, špinatus ir brokolius.

Vitaminas D

Vaistininkė pasakoja, kad vitamino D trūkumas dažniausiai pasireiškia tokiais simptomais kaip nuovargis, sutrikęs miegas, kaulų skausmas, išgyvenamas liūdesys, išblyškusi oda, plaukų slinkimas, raumenų silpnumas, apetito praradimas ir sumažėjęs atsparumas peršalimo ligoms.

„Norint palaikyti normalų vitamino D kiekį organizme, patariama valgyti daugiau riebios žuvies kaip lašiša, tunas arba skumbrė, gerti daugiau tiek karvės, tiek migdolų arba sojų pieno. Dar patariama dažniau rinktis natūralų jogurtą ir apelsinų sultis. Visgi, vien maisto produktų nepakaks – papildomai patariama vartoti patį vitaminą D. Geriausia jį vartoti valgio metu, ypač valgant šiuos minėtus, daug sočiųjų riebalų turinčius produktus“, – pataria J. Aleknienė.

B grupės vitaminai

„Žmonės, kuriems trūksta B grupės vitaminų, gali jausti nuovargį, silpnumą, bendrą energijos trūkumą, taip pat jiems gali dilgčioti arba tirpti galūnės. Tuo tarpu kiti jaučia nusilpusius raumenis, o dar kitiems pasidaro sunku išlaikyti pusiausvyrą vaikščiojant, sulėtėja jų refleksai. Tokiais atvejais patariama kuo greičiau pasidaryti kraujo tyrimą dėl B grupės vitaminų trūkumo, kad gydytojas paskirtų jums tinkamiausius ir greičiau atsistatyti padėsiančius vitaminus“, – pataria J. Aleknienė.

Susidūrus su B grupės vitaminų trūkumu vaistininkė pataria iš karto į savo mitybą įtraukti daugiau raudonos mėsos, jūros gėrybių, pieno produktų ir kiaušinių. Veganams ji pataria papildomai vartoti maistingas mieles, sojos produktus ir migdolų pieną.

Geležis

„Geležies trūkumą organizme gali lydėti itin daug skirtingų simptomų kaip itin stiprus nuovargis, išblyškusi oda, krūtinės skausmas, greitas širdies plakimas, dusulys, taip pat galvos skausmas ir svaigimas, šaltos galūnės, liežuvio skausmas, nusilpę nagai, suprastėjęs apetitas“, – pasakoja vaistininkė.

Ji priduria, kad norint atstatyti geležies kiekį organizme patariama valgyti daugiau raudonos mėsos ir paukštienos, jūros gėrybių, ankštinių daržovių, špinatų ir džiovintų vaisių kaip razinos ir abrikosai. Visgi ji pabrėžia, kad jeigu šalia vartojami vitaminai, juos patariama vartoti ryte, bent porą valandų prieš valgį. Taip organizmas greičiausiai pasisavins geležį.

Kaip atpažinti, kokio vitamino mums trūksta? Pasitikrinkite pagal jaučiamus simptomus

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Jan 2023 09:26:08 +0200
<![CDATA[Sausis – mėnuo be mėsos: gydytoja dietologė į mitybos racioną primena įtraukti daugiau morkų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausis-menuo-be-mesos-gydytoja-dietologe-i-mitybos-raciona-primena-itraukti-daugiau-morku https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausis-menuo-be-mesos-gydytoja-dietologe-i-mitybos-raciona-primena-itraukti-daugiau-morku

Morkos – vitaminų šaltinis

Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, morkos turėtų būti kiekvieno žmogaus mitybos racione. Jas įvairiais pavidalais galima įtraukti į meniu, bet svarbiausia – iš morkų paruošti patiekalai bus sveikatai palankūs.

„Morkas galima vartoti tiek žalias, termiškai neapdorotas, pavyzdžiui, sulčių ar šviežių salotų pavidalu, tiek keptas ir troškintas, jomis paskaninant sriubas, troškinius, įvairius kepinius bei kitus patiekalus. Visgi, daug svarbiau ne tai, kaip gausiai šią daržovę galime panaudoti virtuvėje, bet kokią maistinę naudą ji turi. Morkos, kaip ir kitos oranžinės spalvos daržovės, yra nepamainomas beta karoteno – vitamino A pirmtako – šaltinis. Morkose gausu ir kitų karotinoidų: alfa karoteno, liuteino, zeaksantino. Šios medžiagos yra antioksidantai, tačiau dar svarbesnis jų vaidmuo užtikrinant gerą regėjimą. Morkose taip pat gausu skaidulų, vitaminų, tokių kaip folatai, vitaminas K ar vitaminas C ir įvairių mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, kalio ir kalcio“, – morkų maistinę naudą vardija E. Gavelienė.

Gydytoja dietologė priduria, kad į mitybos racioną morkas svarbu įtraukti tiek suaugusiems, tiek vaikams: „Juostelėmis pjaustytas morkas galima valgyti kaip greitą ir maistingą užkandį, kurį tėvai gali įdėti į vaikų priešpiečių ar pavakarių dėžutę. Tuomet vaikai galės jas kramsnoti išalkę.“

Lokali daržovė

Anot prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, morkos svarbios ne tik maistingumo, bet ir tvarumo aspektu. Šią daržovę prekybos centro pirkėjai kone ištisus metus gali įsigyti iš Lietuvos augintojų bei ūkių.

„Mūsų prekybos centre parduodamos morkos yra lietuviškos. Tik pavasarį, kuomet lietuviškų morkų atsargos išparduodame, o šviežias derlius dar nebūna užaugintas, morkas įsigyjame iš Italijos augintojų. Kasmet stebime ekologiškų morkų pardavimų augimą. Taip pat vis didėja populiarumas mažų cukrinių morkyčių, kurias daugelis, o ypač vaikai, labai mėgsta kaip saldų bei traškų užkandį.“, – sako O. Suchočeva.

Pasak ekspertės, metų pradžioje pirkėjai yra linkę taupyti. Todėl ji rekomenduoja keletą būdų, kaip apsipirkdami visada galime išleisti mažiau: „Sutaupyti apsiperkant padeda tikslus pirkinių krepšelio ir meniu planavimas, o pigesnių daržovių galima įsigyti ieškant prekių, pažymėtų oranžinėmis etiketėmis – taip žymimos daržovės, praradusios prekinę išvaizda, tačiau jų kokybė bei skonis išlieka nepakitęs. Kokybę už prieinamą kainą garantuoja „Rimi Basic“ produktų linija bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos.“

Morkų laikymas namuose 

Daugelį daržovių geriausia laikyti sausoje, tamsesnėje ir vėsesnėje vietoje. Todėl iš parduotuvės parsineštas morkas komercijos operacijų vadovė pataria laikyti rūsyje, o jo neturint – šaldytuve, specialiame daržovėms skirtame stalčiuje. 

„Šaldytuvas ir jame esantys stalčiai yra geriausia vieta daugumai daržovių laikyti, nes kambario temperatūroje daržovės daug greičiau gali prarasti savo traškumą ir suvysti. Morkas šaldytuve laikykite neplautas. Įdėkite jas į celofaninį maišelį arba sviestinį popierių, stipriai neapspausdami. Saugojimas maišelyje leidžia kontroliuoti drėgmę ir morkoms neišsausėti. Taip laikomos morkos šviežios ir tinkamos gali išsilaikyti net iki 3 ar 4 savaičių. Morkas taip pat galima užšaldyti, taip jomis mėgautis galėsite dar ilgiau. Jas reikėtų nuplauti, susmulkinti norimo dydžio gabalėliais ir sudėti į dėžutes arba maišelius, skirtus šaldymui“, – patarimais dalijasi O. Suchočeva.

„Rimi“ kulinarijos ekspertai namuose kviečia išbandyti gardų morkų pyragą. Nors šios daržovės nebrangios, tačiau ilgai išsilaikančios, o kepiniams suteikia ir nuostabų skonį. Todėl iš morkų iškeptas pyragas tikrai pradžiugins visus namiškius.

Morkų pyragas

Pyragui reikės:

3 vnt. kiaušinių;

300 g cukraus;

300 g morkų;

100 ml rapsų aliejaus;

300 g kvietinių miltų;

1 šaukštelio kepimo miltelių;

1 šaukštelio maistinės sodos;

3 šaukštelių cinamono;

0.5 šaukštelio druskos;

Sviesto sutepti kepimo formą.

Glajui reikės: 

300 g kreminio sūrio;

300 g cukraus miltelių;

1 šaukštelio citrinų sulčių.

Gaminimo eiga:

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 175 °C temperatūros. Patepkite 24 cm skersmens formą sviestu.
  2. Dubenyje iki purumo išplakite kiaušinius ir cukrų. Įpilkite tarkuotų morkų ir rapsų aliejaus. Dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, cinamoną ir druską. Įmaišykite kiaušinių plakinį.
  3. Supilkite tešlą į formą. Kepkite pyragą apatiniame orkaitės lygyje 35–40 minučių. Išimkite ir palikite visiškai atvėsti. Padėkite pyragą ant lėkštės.
  4. Glajus: elektriniu plaktuvu keletą minučių plakite visus produktus iki vientisos ir purios masės. Aptepkite pyragą glajumi. Papuoškite graikiniais riešutais.

Skanaus!

Sausis – mėnuo be mėsos: gydytoja dietologė į mitybos racioną primena įtraukti daugiau morkų

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Jan 2023 07:35:53 +0200
<![CDATA[8 simptomai, kurie gali padėti nustatyti, kas tai – gripas, koronavirusas ar tiesiog peršalimas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/8-simptomai-kurie-gali-padeti-nustatyti-kas-tai-gripas-koronavirusas-ar-tiesiog-persalimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/8-simptomai-kurie-gali-padeti-nustatyti-kas-tai-gripas-koronavirusas-ar-tiesiog-persalimas Šią žiemą vietoj anksčiau buvusių dviejų sezoninio negalavimo priežasčių, turime jau tris. Įsibėgėjus gripo sezonui, gyventojams dažnai nebeaišku, ko labiau bijoti – koronaviruso ar gripo, kuriuo šiuo metu serga beveik keturis kartus daugiau žmonių. Nors jau trečią žiemą gyvename su COVID-19, vis dar keblu atskirti, kuo susirgome – gerklės skausmas, sloga, kosulys, karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai būdingi abiem infekcijoms. Panašiai pasireiškia ir paprastas peršalimas. „MANO vaistinės“ farmacininkas Tautvydas Endriukaitis akcentuoja, į kokius simptomus verta atkreipti dėmesį, siekiant nustatyti negalavimo priežastį.

Vaistininkas T. Endriukaitis atkreipia dėmesį, kad gripą ir koronavirusą sukelia skirtingi virusai, tačiau šioms ligoms būdingi panašūs simptomai: karščiavimas, nuovargis, kosulys, gerklės, kūno ir galvos skausmas, sloga, dusulys, vėmimas ir viduriavimas. Užsikrėtus koronavirusu, ypač pasiskiepijus, specifinių požymių gali ir nepasireikšti, kai kurie liga perserga kaip eiliniu peršalimu.

Į kokius simptomus verta atkreipti dėmesį?

1. Skonio ir kvapo praradimas. Skonio ir kvapo juslių praradimas gali pasireikšti ne visiems pacientams susirgusiems koronavirusu, apie 86 proc. pacientų praneša apie kvapo praradimą ir apie 53 proc. – skonio praradimą. Be to, šis specifinis simptomas gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po apsikrėtimo ir nepasireiškia sergant gripu ar peršalimu.

2. Sunkesnis kosulys ir dusulys. Nors šis simptomas taip pat būdingas ir gripui, tačiau pasireiškia skirtingai. Koronaviruso atveju kvėpavimo takų sutrikimai paprastai trunka ilgiau. Jie gali užsitęsti ir kelias savaites ar net mėnesius. Sergant COVID-19, dusulys taip pat gali atsirasti vėliau, be to, jis būna sunkesnis bei nepraeina ilgiau.

3. Virškinimo sutrikimai. „MANO vaistinės“ specialistas atkreipia dėmesį, kad sergantiesiems koronavirusu dažniau pasireiškia virškinimo sutrikimai, juos lydi galvos skausmas, apetito praradimas, viduriavimas, vėmimas, jaučiamas krūtinės skausmas. Nemaža dalis skundžiasi stipriu nuovargio pojūčiu, silpnumu. Gali atsirasti kvėpavimo sutrikimų, prasidėti plaučių infekcija, sunkiausiais atvejais negrįžtamai pažeidžiami plaučiai, vystosi kvėpavimo nepakankamumas, sepsis ir septinis šokas.

4. Nemalonūs akių simptomai. T. Endriukaitis pastebi, kad koronavirusu sergantys pacientai kartais praneša pastebėję neįprastai padidėjusį akių paraudimą, patinimą ir niežėjimą, kuris gali pasirodyti ir kaip konjunktyvitas (akies uždegimas). Kai šis simptomas pasireiškia kartu su kitais koronaviruso simptomais, reikėtų į tai atkreipti dėmesį.

5. Odos bėrimai. Jei žmogus nurodo, kad jam ar vaikams atsirado naujas, anksčiau neįprastas bėrimas, vaistininkas būtinai pataria kreiptis į gydytoją. T. Endriukaitis akcentuoja, jog svarbu atskirti, ar odos bėrimas yra susijęs su COVID-19 infekcija, ar, tarkime, tai alergija, ar kita virusinė infekcija. Tokiu atveju patariama iškart atlikti COVID-19 tyrimą.

6. Peršalimo, tiek sukelto virusų, tiek bakterijų atveju negalavimai pasireiškia palaipsniui. Pradžioje dažniausiai pajuntame, kad ima perštėti gerklę, užgula nosį. Po kelių dienų gerklę ima skaudėti stipriau, nosis bėga, čiaudėjame, galime pradėti kosėti. Temperatūra pakyla ne iš karto, būna žemesnė.

7. Gripas prasideda staiga, be išankstinių įspėjimų, dažniausiai karščiavimu, stipriais galvos ir raumenų skausmais. Temperatūra ne tik būna aukštesnė (38 laipsniai ir daugiau), bet ir laikosi mažiausiai tris–penkias dienas. Kartu ligonis jaučia didesnį bendrą silpnumą, šalčio krėtimą. Kitas esminis skirtumas yra pykinimas ir vėmimas, jis retas susirgus peršalimu, ir dažnas esant gripui. Kosulys peršalus prasideda vėliau, o susirgus gripu jau po kelių dienų, iškart gali būti stiprus, sausas. Gerklės skausmas, sloga labiau būdingi peršalimams. Peršalimas, jei neatsiranda komplikacijų, praeina per savaitę, gripas gali tęstis ir kelias.

8. Koronaviruso pradžia gali priminti tiek eilinį peršalimą, tiek gripą. Lengvesnės formos prasideda sloga, gerklės skausmu, kosuliu. Vidutinio sunkumo COVID-19 panašesnė į gripą, staigiai šokteli temperatūra, iki 38-39 laipsnių, vargina šaltkrėtis, sausas kosulys, raumenų skausmai. Būdingi šiai infekcijai simptomai pasireiškia po kelių dienų ar savaitės, priklausomai nuo ligos eigos.

Kada svarbu kreiptis į gydymo įstaigą?

Pajutę kokius nors COVID-19 ar gripo simptomus, pavyzdžiu, galvos ar kūno skausmą, karščiavimą, nuovargį, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Sunegalavus gali būti naudinga namuose atlikti ir sudėtinį greitąjį testą, kuris parodo, ar esate užsikrėtę gripu, ar koronavirusu, o gal abiem iškart. Iš nosies imamo mėginio COVID-19 testai daugeliui jau tapo įprasti, tačiau naujieji dvigubi testai vaistinėse pasirodė visai neseniai. Pastarieji yra ypač naudingi ir patogūs, nes atlikus testą namų sąlygomis galite gauti atskirą rezultatą COVID-19 ir gripui nustatyti. Taip pat testas parodys ir gripo tipą, kuris gali būti A arba B.

Vaistininkas akcentuoja, kad tol, kol nežinote, kuo tiksliai sergate, užsidėkite kaukę, venkite kontakto su aplinkiniais. „Tikslią ligos diagnozę nustatęs gydytojas skiria specifinį gydymą. Gripo atveju standartiškai skiriami antivirusiniai vaistai, turintys oseltamiviro – jie padeda sumažinti simptomų sunkumą bei sutrumpinti ligos trukmę. Žmonės, sergantys lengvesne COVID-19 forma, gali pasveikti namuose stebėdami simptomus, ilsėdamiesi ir gerdami daug skysčių“, – paaiškina vaistininkas.

Jei jums pasireiškia sunkesni koronaviruso simptomai – sunku kvėpuoti, skauda kūną ar galvą, spaudžia krūtinę – nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą ar kvieskite greitąją pagalbą. Tokiais atvejais gali būti skiriami antibiotikai, taip pat ir antivirusiniai medikamentai. Sunkios ligos formos tiek sergant gripu, tiek koronavirusu gydomos ligoninėje.

Saugantis ligų venkinte didelių minių ir susibūrimų, kai negalite laikytis saugaus atstumo, dėvėkite kaukę, dažnai plaukite rankas ir pasijutę prastai, likite namuose. Kovojant su įvairiomis infekcijomis, ypač virusais, labai svarbu rūpintis savo imunine sistema: valgykite sveiką, subalansuotą maistą, reguliariai mankštinkitės, išsimiegokite, pasirūpinkite, kad organizmui netrūktų būtinų vitaminų ir mikroelementų.

,,Mano vaistinės" info.

8 simptomai, kurie gali padėti nustatyti, kas tai – gripas, koronavirusas ar tiesiog peršalimas?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Jan 2023 09:39:30 +0200
<![CDATA[Ligonių kasos: pasitikslinkite – gal laukia neatsiimtos lėšos?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-pasitikslinkite-gal-laukia-neatsiimtos-lesos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-pasitikslinkite-gal-laukia-neatsiimtos-lesos Nuo 2021 metų pasikeitus dantų protezavimo išlaidų kompensavimo tvarkai, gyventojams nebereikia dantų protezuoti už savo pinigus ir laukti kompensacijos, tačiau teritorinėse ligonių kasose vis dar yra ankstesniais metais šioms paslaugoms kompensuoti skirtų ir mirusių gyventojų artimųjų paveldėtų, bet iki šiol neatsiimtų lėšų. 

Teritorinių ligonių kasų (TLK) duomenimis, gyventojų, kurie yra paveldėję ir dar neatsiėmę artimųjų kompensacijų už atliktas dantų protezavimo paslaugas skaičius viršija 3 tūkst. Nuo 2006 iki 2020 metų gruodžio 31 d. skirtos ir neatsiimtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuotos dantų protezavimo sumos gali siekti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų.

Iš kur atsiranda tokių lėšų?  Dalis žmonių, palaidojusių artimuosius ir paveldėjusių jų turtą, greičiausiai nė nežino, kad mirusieji savo lėšomis protezavo dantis ir laukė patirtų išlaidų kompensacijos. Deja, nors kompensacijos sulaukti nespėjo, atėjus eilei, po mirties skirti pinigai niekur nedingo – jie laukia paveldėtojų. 

Ligonių kasos ragina paveldėjimą priėmusius asmenis pasidomėti, ar velionis iki 2020 m. gruodžio 31 d. negalėjo būti įrašytas į eilę dantų protezavimo paslaugoms gauti ir ar jis nesumokėjo už paslaugą savo lėšomis. Pirmiausia patariama paieškoti dokumentų, liudijančių, kad mirusysis savo lėšomis protezavo dantis (pateikus prašymą kompensuoti dantų protezavimo išlaidas, gyventojui likdavo prašymo kopija), o radus juos, kreiptis į ligonių kasą. Jei šių dokumentų rasti neįmanoma, rekomenduojama kreiptis į teritorinę ligonių kasą ar jos atstovą savo savivaldybėje. Paveldėtojai, norėdami gauti kompensaciją, kreipdamiesi į TLK, turi pateikti notaro patvirtintus paveldėjimo teisę įrodančius dokumentus. 

Kaip teigia Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė, neatsiimtų pinigų problema aktualiausia, kai miršta kompensacijų nesulaukę vieniši žmonės, kurių turto paveldėtojais gali tapti bet kas. Nesant vaikų, tolimesni paveldėtojai gali nebūti artimai susiję su mirusiuoju, tad jo veiklos gali nežinoti. O ir TLK specialistai informacijos apie juos neturi ir negali susisiekti. Dėl to kai kuriems pacientams po mirties skirti pinigai už savo lėšomis protezuotus dantis neatsiimti ligonių kasų sąskaitoje guli metų metus. 

Ligonių kasos primena, kad teisę į kompensuojamą dantų protezavimą turi: 

  • vaikai; 
  • asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius; 
  • žmonės, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais; 
  • pacientai, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos. 

Šiuo metu gyventojams nebereikia dantų protezuoti už savo pinigus ir laukti kompensacijos. Gydytojui odontologui nustačius paslaugų poreikį, teisė į dantų protezavimo išlaidų kompensavimą įgyjama iš karto, o šios išlaidos apmokamos paslaugas suteikusiai įstaigai, jei ji turi sutartį su TLK dėl minėtų paslaugų teikimo.  

Daugiau apie dantų protezavimą galima rasti čia

Ligonių kasos: pasitikslinkite – gal laukia neatsiimtos lėšos?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 13 Jan 2023 09:19:25 +0200
<![CDATA[Atšalus orams sušildys čili troškinys: dietologė pataria rinktis kuo spalvingesnį maistą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsalus-orams-susildys-cili-troskinys-dietologe-pataria-rinktis-kuo-spalvingesni-maista https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsalus-orams-susildys-cili-troskinys-dietologe-pataria-rinktis-kuo-spalvingesni-maista Maistinga daržovė

Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, paprikos – kulinarijoje plačiai naudojama daržovė bei puikus vitaminų C, A, E, mineralų, antioksidantų ir skirtingų karotinoidų šaltinis. Būtent jie lemia paprikų odelės bei minkštimo spalvą.

„Oranžinės spalvos paprikose yra daugiau betakarotinoidų, kitose – karatinoido zeaksantino. Iš tiesų, nėra itin didelio skirtumo, kokios spalvos paprikas valgome, reikėtų tik stengtis, kad maistas būtų įvairus ir spalvingas, o tam paprikos labai tinka. Žinoma, verta atsižvelgti į individualias organizmo savybes, nes jautresnį virškinamąjį traktą turintiems žmonėms paprikos gali sukelti diskomfortą. Tokiu atveju jas reikėtų valgyti nulupant odelę arba pabandyti paprikas blanširuoti“, – pataria gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė.

Kad gautume kuo daugiau vitaminų, paprikas geriausia valgyti žalias, tačiau ir termiškai apdorojant šios daržovės išsaugos skaidulas, mineralines medžiagas. Tačiau aitriąsias paprikas gydytoja dietologė pataria skanauti saikingiau: „Dėl aitrumą suteikiančių komponentų, aitriųjų paprikų nerekomenduojama valgyti tiek, kiek įprastų paprikų arba kitų daržovių, o ir tai padaryti būtų sudėtinga.“ 

Spalvų ir skonių įvairovė

„Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad labiausiai lietuviai mėgsta saldžiąsias paprikas, nors asortimente jų spalvų paletė nemaža, populiariausia – raudonoji paprika. Tuo tarpu aitriųjų paprikų nuperkama daug mažiau, mat dažniausiai jas renkasi gerokai aštresnius patiekalus mėgstantys pirkėjai.

„Paprikų populiarumą užtikrina jų ryški spalva, pagražinanti patiekalus, traškumas bei ryškus skonis. Pastebėjome, kad daugiausiai jų nuperkama nuo spalio iki kovo mėnesių – žmonės tuomet gamina daugiau troškinių su daržovėmis. Pailgosios ir apvaliosios saldžiosios raudonosios paprikos asortimente yra vienos populiariausių, o aitriąsias paprikas ir pipirus pirkėjai renkasi ne taip dažnai. Kaip žinia, aitresnės paprikos patiekalus gali nebūtinai paskaninti, jei bus pasirinktos netinkamas jų proporcijas ar per didelis kiekis – valgį tiesiog sugadinsime. Nepaisant to, pirkėjai mėgsta jalapeno pipirus, juos naudoja picų gamybai ar renkasi marinuotus, mat tuomet jų skonis tampa šiek tiek švelnesnis“, – pasakoja O. Suchočeva. 

Anot komercijos operacijų vadovės, saldžiosios paprikos – universali daržovė, tinkanti ir kaip pagrindinis patiekalas, ir kaip garnyras, o taip pat – kaip sriubų, salotų, įvairiausių troškinių, padažų, užtepėlių komponentas. Jas galima valgyti ir įdarytas, keptas bei marinuotas. „Nors skirtingų spalvų paprikų skoniai mažai kuo skiriasi, tačiau raudonos paprikos daug saldesnės, o žaliose jaučiama šiek tiek daugiau kartumo. Nepaisant to, visos paprikos įneš daugiau spalvų į lėkštę“, – teigia specialistė 

Kaip išsirinkti ir kur laikyti paprikas?

Renkantis saldžiąsias ir aitriąsias paprikas prekybos vietose, „Rimi“ komercijos operacijų vadovė pataria atkreipti dėmesį į jų išvaizdą: „Paprikos turėtų būti tvirtos, stangrios, ryškaus atspalvio ir blizgaus paviršiaus. Jų odelė neturėtų būti raukšlėta, suglebusi ar suvytusi. Ant jų paviršiaus neturėtų būti minkštų dėmių bei įpjovimų, o stiebo dalyje – pelėsio ženklų.“ 

O. Suchočeva taip pat atkreipia dėmesį, kad įsigytas paprikas namuose geriausia laikyti šaldytuve, specialiame daržovių stalčiuje. „Geriausia šias daržoves laikyti sandariai, bet be plėvelės, nes ji leis greičiau susidaryti kondensatui, kuris gali paspartinti ir paprikų puvimą. Pagal galimybes, paprikas po įsigijimo geriausia suvartoti per 2-3 dienas”, – primena ekspertė.

Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, pasibaigus didžiosioms metų šventėms pirkėjai yra linkę taupyti. Ji rekomenduoja keletą būdų, kaip apsipirkdami galime išleisti mažiau: „Sutaupyti apsiperkant padeda tikslus pirkinių krepšelio planavimas, kokybę už prieinamą kainą garantuojanti „Rimi Basic“ produktų linija bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos.“

„Rimi“ kulinarijos specialistai namuose kviečia pasigaminti šildantį „čili con carne“ troškinį su jautiena, aitriąja ir saldžiąja paprikomis, baltosiomis pupelėmis bei pomidorais. Šis klasikinis meksikietiškas patiekalas yra labai lengvai paruošiamas, todėl puikiai tiks sočiai vakarienei su šeima ar draugais. 

Aitriųjų paprikų troškinys („chilli con carne“)

Patiekalui reikės:

2 vnt. geltonųjų svogūnų;

350 g jautienos faršo;

1 šaukšto aliejaus;

Raudonos aitriosios paprikos pagal skonį;

1 šaukštelio maltos saldžiosios paprikos;

Juodųjų pipirų ir druskos pagal skonį;

1 šaukšto šviesiojo sojų padažo;

400 g nuluptų pomidorų;

800 g pupelių pomidorų padaže;

Chalapos paprikos pagal skonį;

Kukurūzų traškučių pagal skonį;

1 ryšulėlio fasuotos kalendros. 

Gaminimo eiga:

„Chilli con carne“ – tai sultingas ir aštrus troškinys su mėsos faršu, aitriąja ir saldžiąją paprika, baltosiomis pupelėmis ir pomidorais. Šis klasikinis meksikietiškas patiekalas yra lengvai paruošiamas ir jį labai mėgsta vakarieniaujantys svečiai.

  1. Nulupkite ir susmulkinkite svogūnus. Mėsos faršą pakepinkite aliejuje puode (patartina – ketaus), kol įgaus gražią spalvą. Suberkite svogūnus ir šiek tiek pakepkite. Pridėkite aitriosios ir saldžiosios paprikos, juodųjų pipirų, druskos ir sojų.
  2. Įdėkite pomidorus ir virkite viską kartu, kol konsistencija taps sultinga, o mišinys – tirštas. Kuo ilgiau verdama, tuo patiekalo skonis ryškesnis.
  3. Suberkite pupeles ir palikite viską sušilti. Prireikus pagardinkite kitais prieskoniais.
  4. Patiekite garuojantį patiekalą su priedais: pjaustytomis chalapos paprikomis, kukurūzų traškučiais ir smulkinta kalendra. Patiekalą galima patiekti ir su kepininių kopūstų salotomis, gausiai pabarstant kapotomis petražolėmis ir pagardinant „vinaigrette“ užpilu.

Skanaus!

Atšalus orams sušildys čili troškinys: dietologė pataria rinktis kuo spalvingesnį maistą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 11 Jan 2023 11:44:26 +0200
<![CDATA[Skystas akies ragenos užpildas – viltis pacientams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skystas-akies-ragenos-uzpildas-viltis-pacientams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skystas-akies-ragenos-uzpildas-viltis-pacientams Akies ragenos transplantacijos poreikis pasaulyje yra labai didelis. Ne išimtis ir Lietuva, kur, Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu ragenos donoro laukia 160 pacientų. Mokslininkai visame pasaulyje ieško naujų būdų, galinčių pakeisti donoro rageną ir sutrumpinti laukiančiųjų sąrašus. Vienas tokių – dirbtiniai audiniai, tarp jų ir skysti ragenos užpildai. Didelės viltys siejamos ir su priedais, kurie galėtų būti įkomponuoti į skystą užpildą ir turėtų ragenai suteikti papildomų akių ligų gydymui reikalingų savybių.

„Pavykus šį metodą išvystyti nuo pradžios iki pabaigos, jis būtų labai efektyvus ir patogus naudoti“, – teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biochemijos instituto Biologinių modelių skyriaus mokslininkė dr. Virginija Bukelskienė.

Ragenos pažaidas sukelia tiek išorinės, tiek vidinės priežastys

Indikacijos, kai reikalinga ragenos transplantacija, skirstomos į skubias – siekiant išsaugoti akies obuolį – ir planines – regėjimui pagerinti. Retais atvejais ragena persodinama ir siekiant geresnio kosmetinio akies vaizdo, kai esantis ryškiai matomas ragenos drumstumas gadina akies išvaizdą.

„Planinės operacijos gali būti atliekamos, kai reikia pašalinti pažeistą ragenos dalį, pavyzdžiui – susidarius randams po ragenos opos sugijimo, persirgus infekciniais ragenos uždegimais, po traumų, sergant keratokonusu, pūsline keratopatija, esant ragenos distrofijoms bei degeneracijoms. Ragena taip pat gali būti persodinta siekiant išsaugoti ar atkurti ragenos anatomiją, esant jos stromos suplonėjimui – descemetocelei arba įvykus ragenos perforacijai“, – pasakoja dr. V. Bukelskienė.

Ragenos donorų surasti nėra lengva, tad mokslininkai ieško naujų būdų, kuo pakeisti donoro rageną.

„Didelį įdirbį šioje srityje turi kanadietė mokslininkė prof. May Griffith, kurianti įvairaus pagrindo skystus ragenos užpildus“, – teigia dr. V. Bukelskienė.

Vertintas skysto ragenos užpildo komponentų veiksmingumas

Dr. V. Bukelskienė su kolegomis ir gydytojais iš VUL Santaros klinikų Akių ligų centro, kuriems vadovavo doc. Rimvydas Stanislovas Ašoklis, dalyvavo Kanados mokslininkės prof. M. Griffith (Monrealio universitetas) inicijuotame „Euronanomed“ tipo projekte „Skystas ragenos užpildas – transplantacijos alternatyva didelės rizikos pacientams“. Projekte buvo vertintas skysto ragenos užpildo priedų veiksmingumas. Pagrindiniai tokio užpildo komponentai yra fibrinas, polietilenanglikolis ir į kolageną panašūs peptidai, bet šiuo atveju rageną buvo siekiama praturtinti priedais, kurie turėtų dar daugiau gydomųjų savybių, tarp jų – ir antimikrobinį veikimą.

„Akyje dažnai būna įvairių ligų sukėlėjų – grybelių, virusų, bakterijų. Tad siekiama, kad užpildas turėtų įvairių infekcijas slopinančių savybių. Mūsų darbas buvo įvertinti, kaip skirtingais komponentais praturtintas skystas ragenos užpildas veikia Herpes viruso infekciją akyse“, – projektą pristato mokslininkė.

Naudojant gyvūnų modelius mokslininkai eksperimentinę ragenos pažaidą padengė skirtingais komponentais praturtintu skystu užpildu.

„Vienai iš gyvūnų grupių buvo sulašintas skystas ragenos užpildas – hidrogelis be jokių priedų, kitai – užpildas su specialiai paruoštomis nanodalelėmis, kurios turėjo pasižymėti antivirusiniu veikimu. Trečiai grupei kartu su nanodalelėmis praturtintu ragenos užpildu buvo naudotas ir specialus tepalas su papildomai pridėtomis nanodalelėmis. Turėjome ir ketvirtąją, kontrolinę grupę. Tad mūsų pagrindinis tikslas buvo visapusiškai įvertinti, kokį poveikį sukelia nanodalelės ir ar jomis praturtinta skysta ragena yra pranašesnė už bazinį variantą“, – pasakoja dr. V. Bukelskienė.

Naudotos nanodalelės ryškaus efekto neturėjo

Po eksperimentinio vienos akies pažeidimo ir indukuotos infekcijos mokslininkai pusę metų du kartus per savaitę tyrė akies būklę įvairiais aspektais: vertino fotofobiją (šviesos baimę), akies gleivinės paraudimą, audinių paburkimą, ašarojimą ir kitus požymius. Papildomai buvo renkamos gyvūnų ašaros, kurios vėliau analizuotos molekuliniais metodais.

„Mūsų atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad po trijų savaičių viruso akyje visiškai nebeliko, bet ragenos padrumstėjimas, nors ir smarkiai sumažėjęs, išliko visų tirtų grupių gyvūnų akyse. Grupė, kuriai naudojome tepalą, papildomai praturtiną nanodalelėmis, su virusu dorojosi šiek tiek geriau už kitas“, – rezultatus pristato mokslininkė.

Siekiant įvertinti žaizdos gijimo dinamiką, randėjimo procesus, buvo atliktas detalus viso stebėjimo laikotarpiu surinktų ašarų mėginių tyrimas – analizuotas citokinų kiekio kitimas, o eksperimento pabaigoje buvo atlikti ragenų histologiniai tyrimai.

„Stebėjimo metu vertinome priešuždegiminių citokinų kiekį ir to kiekio kitimą laike. Citokinų vaidmuo žaizdos gijimo metu ir kovos su infekcija akivaizdoje yra labai svarbus, suteikiantis informacijos apie molekulinius procesus, vykstančius po intervencijos gyjančiose akyse. Eksperimento pabaigoje buvo atlikti ragenų hisotologiniai tyrimai, kuriais buvo siekiama įvertinti žaizdos gijimo efektyvumą, nustatyti ląstelinius imuninius procesus, vykusius pačiame ragenos audinyje“, – eksperimentą pristato dr. V. Bukelskienė.

Mokslinių tyrimų metu gauti rezultatai parodė, kad prasčiausi rodikliai, kaip mokslininkai ir tikėjosi, buvo kontrolinėje grupėje. Gyvūnų grupės, kurių ragenų eksperimentinės pažaidos buvo padengtos skystu užpildu su nanodalelėmis, pasižymėjo geriausiais makrorodikliais.

„Deja, būtent šiose trijose tiriamosiose grupėse buvo ir daug aukštesnis uždegiminių citokinų kiekis. Tad kol kas sunku pasakyti, kuris iš trijų ragenos užpildų yra tinkamiausias. Tam dar reikalingi papildomi tyrimai“, –  atskleidžia tyrėja.

Projektą vykdę partneriai iš Monrealio universiteto, Vilniaus universiteto, Estijos gyvybės mokslų universiteto ir Prancūzijos įmonės, besispecializuojančios naujų molekulinių instrumentų gamyboje, turėjo ir daugiau uždavinių.

„Mokslinių tyrimų pabaigoje surinkome daug audinių: ragenas, limfmazgius, trišakio nervo dalis, kuriose gali būti aptinkamasis Herpes virusas. Šiuos audinius išsiuntėme projekto partneriams, kurie atlieka histologinius tyrimus ir vertina, ar virusas nesikaupia šiuose audiniuose. Virusas „turi mažai sienų“, tad mums buvo įdomu sužinoti, ar jį akies audiniuose nugalėjo į tiriamą hidrogelį pridėti veiksniai, o gal jis tiesiog perėjo į kitas sritis“, – pasakoja dr. V. Bukelskienė.

Iki metodo naudojimo praktikoje – ilgas kelias

Nors projekto metu tirtų skystų ragenos užpildų rezultatai yra tikrai daug žadantys, iki jų pritaikymo dar laukia ilgas kelias.

„Vykdydami mokslinius tyrimus konsultuojamės ir dirbame kartu su medikais, tačiau kelias nuo mūsų gautų rezultatų iki realaus pritaikymo žmogui yra labai ilgas. Panašiuose tyrimuose yra labai svarbus nešališkumo, objektyvumo kriterijus. Vykdant šį projektą atskirus darbų etapus atlikome skirtingose nepriklausomose laboratorijose. Iki tyrimo pradžios apie iš partnerių gautas medžiagas žinojome labai nedaug, daug detalių išsiaiškinome patys tyrimų metu. Taip daroma todėl, kad neturėtume išankstinės nuomonės“, – pasakoja dr. V. Bukelskienė.

Gavus hipotezes patvirtinančias žinias mokslinėse laboratorijose, tyrimai perkeliami ir kartojami specialioje GLP (gerą laboratorinę praktiką) turinčioje laboratorijoje, kuriai taikomi labai griežti reikalavimai.

„Šios laboratorijos dirba pagal griežtus standartus, jose nevykdomi paieškomieji-tiriamieji darbai, čia tikrinami mokslinėse laboratorijose gauti vertingi rezultatai. O GLP laboratorijoje patvirtinti rezultatai keliauja jau į kitą vertinimo lygį – klinikinius tyrimus. Klinikinių tyrimų metu surenkami pacientai savanoriai, jie informuojami apie medžiagą, kuria bus gydomi, ir tuomet jau tyrimai atliekami su žmonėmis“,  aiškina mokslininkė.

Šis kelias skaičiuojamas ne mėnesiais, o metais, priklausomai nuo stebėjimo trukmės, medžiagų, su kuriomis dirbama, ir bendros pasaulinės situacijos.

„Vykdant šį projektą mums koją pakišo Covid-19 pandemija, nes laiku negavome medžiagų, kurias turėjome tirti. Vėliau ir patys negalėjome histologinių mėginių persiųsti į atitinkamas laboratorijas tolimesniems tyrimams. Bet toks yra kelias į pažangą: lėtas, sudėtingas ir su rezultatais, atperkančiais laukimą“, – teigia dr. V. Bukelskienė.

Vilniaus universiteto inf. 

Skystas akies ragenos užpildas – viltis pacientams

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 05 Jan 2023 16:34:16 +0200
<![CDATA[Specialistai įspėja: kokie simptomai rodo, kad žmogus apsinuodijo paracetamoliu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/specialistai-ispeja-kokie-simptomai-rodo-kad-zmogus-apsinuodijo-paracetamoliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/specialistai-ispeja-kokie-simptomai-rodo-kad-zmogus-apsinuodijo-paracetamoliu Pastarąsias savaites fiksuojamas ypač didelis sergančiųjų peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligomis skaičius. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus specialistai atkreipia dėmesį, kad padaugėjo situacijų, kai netyčia apsinuodijama nereceptiniais vaistais, ypač paracetamoliu, kuris įeina į daugumos  vaistų nuo peršalimo sudėtį. Kaip atpažinti apsinuodijimo simptomus ir padėti nukentėjusiajam?

Visais atvejais, jei įtariate apsinuodijimą vaistais, reikėtų nedelsiant skambinti į VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu 8-5 236 20 52). Čia dirbantys gydytojai toksikologai konsultuoja visą parą.

Apsinuodijimo paracetamoliu simptomai

Labai svarbu atminti, jog apsinuodijus paracetamoliu gali atsirasti sunkių kepenų pažeidimų. Pirmąją parą žmogus gali nejausti ir jokių simptomų, bet jį gali varginti silpnumas, pykinimas, vėmimas. Antrąją parą būklė gali apgaulingai pagerėti: išnyksta pykinimas, padidėja aktyvumas, atsiranda apetitas, o nematomai tuo pačiu metu kepenų funkcija trinka. Trečiąją, kartais ketvirtąją parą būklė vėl blogėja, vėl vargina vėmimas, atsiranda gelta, skausmas kepenų srityje, mieguistumas, pacientas gali tapti neramus.

Pažymėtina ir tai, kad vartojant alkoholį, sergant kepenų ligomis ar vartojant kitus vaistus, kurie toksiškai veikia kepenis, net ir gydomoji paracetamolio dozė gali sukelti sveikatos sutrikimų. Tačiau net ir nesant kitų rizikos veiksnių, kelias dienas iš eilės vartojant didelę minėto vaisto dozę, gali atsirasti toksinis poveikis kepenims.

Ko reikėtų nepamiršti vartojant vaistus nuo peršalimo?

Prieš perkant net ir „paprastą“, nuolat vartojamą nereceptinį vaistą peršalimui gydyti, verta iš pradžių pasikonsultuoti su vaistininku – priklausomai nuo ligos simptomų bei gretutinių ligų ar kitų vartojamų vaistų, pastarasis gali padėti parinkti tinkamesnį preparatą arba patikslinti šio dozę.
Verta nepamiršti ir to fakto, kad vaistiniai preparatai, turintys tą pačią veikliąją medžiagą, yra registruoti skirtingais pavadinimais, nes juos gamina skirtingos farmacijos kompanijos. Tokiu atveju iškyla grėsmė nusipirkti ir vartoti tos pačios sudėties vaisto tik skirtingais pavadinimais.
Ypač reikia atkreipti dėmesį perkant sudėtinius vaistinius preparatus, turinčius ne vieną, o kelias veikliąsias medžiagas. Pavyzdžiui, daugelio vaistų nuo peršalimo sudėtyje yra veiklioji medžiaga – paracetamolis. Būtina atminti, jog bereikalingas vaisto ar kelių vaistų tuo pačiu metu vartojimas paciento būklės nepagerina, o tik didina nepageidaujamų reakcijų riziką. Todėl prieš perkant sudėtinį vaistinį preparatą, rekomenduotina vaistininkui išvardinti tikslius negalavimų simptomus.
Vienu metu vartokite tik vieną preparatą, kurio sudėtyje yra paracetamolio. Nevartokite didesnės nei nurodyta dozės. Taip pat, pavojinga kelias dienas iš eilės suvartoti maksimalią šio vaisto dozę.
Jeigu peršalote, nepersistenkite gydydamiesi namuose – įvairių tablečių, arbatų, kurios skirtos peršalimui gydyti, sudėtyje yra paracetamolio.
Atsargiau vaistus, kurių sudėtyje yra paracetamolio, reikėtų vartoti vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, mat ir vienų, ir kitų organizmas į šį vaistą gali reaguoti jautriau. Be to, vyresnio amžiaus žmonės neretai vienu metu vartoja kelis vaistus, tad rizika patirti nepageidaujamų reakcijų yra dar didesnė.
Visais atvejais būtina atidžiai skaityti pakuotės lapelį, vaisto sudėtį. Jei pakuotės lapelio nerandate, jei jis kažkur pasimetė, visą reikalingą informaciją galima rasti VVKT interneto puslapyje www.vvkt.lt, rubrikoje „Vaistų paieška“. Tereikia įrašyti ieškomo vaisto pavadinimą.
 
 

Specialistai įspėja: kokie simptomai rodo, kad žmogus apsinuodijo paracetamoliu

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 05 Jan 2023 09:07:55 +0200
<![CDATA[Asbesto keliamas pavojus žmonių sveikatai: ką reikia žinoti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/asbesto-keliamas-pavojus-zmoniu-sveikatai-ka-reikia-zinoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/asbesto-keliamas-pavojus-zmoniu-sveikatai-ka-reikia-zinoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento specialistai primena, kad asbestas yra grupė iš šešių natūraliai gamtoje aptinkamų mineralų, kurio pluoštai gali būti suskaidyti į plonus, tvirtus siūlus.

Asbestas buvo plačiai naudojamas daugelyje pramonės šakų, nes pluoštai yra puikūs izoliatoriai (atsparūs karščiui, ugniai ir cheminėms medžiagoms bei nelaidūs elektrai), taip pat jis dažnai naudojamas cementui ir kitoms medžiagoms sutvirtinti. 1976 m. asbestas buvo pripažintas žmogaus organizmui kaip pavojinga kancerogeninė medžiaga, tačiau jo vis dar yra mus supančioje aplinkoje. Visos asbesto atmainos, tarp jų ir chrizotilas (baltasis asbestas), sukelia piktybinius navikus.


Kokios asbesto rūšys?


Asbesas yra kelių rūšių: aktinolitas; amozitas (rudasis asbestas); antofilitas; chrizotilas (baltasis asbestas);krokidolitas (mėlynasis asbestas); tremolitas. Pavojingiausios asbesto rūšys yra krokidolitas (mėlynasisasbestas)ir amozitas (rudasis asbestas).  


Asbesto savybės ir panaudojimas


Dėl asbestui charakteringų fizikinių, cheminių ir techninių savybių, tokių kaip pluoštinė struktūra, aukšta lydymosi temperatūra (chrizotilui 450–700 °C), cheminis atsparumas vandeniui, rūgštims, organiniams tirpikliams, tvirtumo, lankstumo bei nesudėtingos ir nebrangios gavybos, asbestas buvo plačiai naudojamas daugelyje pramonės šakų:


Statyboje – (pvz., stogams dengti naudotas asbestinis šiferis, lubų plokštės ir kt., termoizoliacinės medžiagos dažnai buvo asbestinės, ugniai atsparūs priešgaisrinės saugos elementai (sienos, durys)).


Energetikoje – kaip karščiui atspari izoliuojanti medžiaga (elektros skirstymo spintose, elektros įrenginiuose), įrankiuose, prietaisuose);
Specialios aprangos gamyboje – nedegūs gaisrininkų kostiumai, pirštinės įkaitusiems vamzdžiams keisti ir kt.


Transporto ir kitos technikos detalių gamyboje (kranai, liftai) – stabdžių bei sankabų detalėse.


Laivų gamyboje – vamzdynų, turbinų ir kitokių įrengimų šiluminė izoliacija.
Dažų, klijų, glaistų gamyboje.

Asbesto poveikis sveikatai 

Asbestas pavojingiausias tuomet, kai jo plaušeliai pasklinda ore (asbestinius gaminius ardant ar laužant). Kol asbesto statiniai ir konstrukcijos yra nepakitusios formos, didelio pavojaus žmonių sveikatai ši medžiaga nekelia, tačiau paveiktas laiko ar mechaniškai suardytas, asbestas tampa labai kenksmingas. Iš suardytų, asbesto turinčių, konstrukcijų, į aplinką pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos (asbesto plaušeliai). Žmogui įkvėpus asbesto skaidulų, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių sveikatos sutrikimų, o ilgainiui vėžinių susirgimų bei asbestozės (plaučių audinio randėjimo), priežastimi.


NVSC inf.

Asbesto keliamas pavojus žmonių sveikatai: ką reikia žinoti

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 04 Jan 2023 07:27:36 +0200
<![CDATA[Nenorintiems po švenčių vargti virtuvėje – „vieno puodo“ troškinys su jautiena]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nenorintiems-po-svenciu-vargti-virtuveje-vieno-puodo-troskinys-su-jautiena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nenorintiems-po-svenciu-vargti-virtuveje-vieno-puodo-troskinys-su-jautiena Jautiena – liesesnė mėsa

Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, jautienoje yra nemažai maisto medžiagų, svarbių žmogaus sveikatai. Nors kalbama, kad raudonos mėsos reikėtų valgyti mažiau, nes ji gali didinti riziką sirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, valgant ją svarbiausia saikas. 

„Jautiena turtinga geležimi, B grupės vitaminais bei daugybe mikroelementų, tarp kurių – žmogui itin svarbus cinkas ir visaverčiai baltymai. Ši mėsos rūšis priskiriama raudonos mėsos grupei ir yra liesesnė, joje mažiau sočiųjų riebalų bei cholesterolio, kurie nėra palankūs mūsų sveikatai. Jeigu renkatės šviežią mėsą, sveikatai palankesnė būtų ta, ant kurios yra mažiau matomų riebalų“, – atkreipia dėmesį gydytoja dietologė.

Jautieną ar kitą raudoną mėsą E. Gavelienė rekomenduoja skanauti du arba tris kartus per savaitę. „Mėsa, kaip ir bet kurie kiti produktai, žmogaus valgiaraštyje turi tam tikrą vartojimo dažnį ir kiekį. Pakankamas raudonos mėsos kiekis suaugusiam žmogui per savaitę yra 350-500 gramų arba 50-80 gramų per dieną. Tačiau tai nereiškia, kad reikėtų šį kiekį išdalinti po kąsnelį. Svarbiausia – jausti saiką. Ir žinoma, jei žmogui mėsa nebūtina, jis ją turėtų pakeisti atitinkamo maistingumo produktais“, – primena gydytoja dietologė, o gaminant jautieną ji pataria mėsos stipriai neperkepti bei neišdžiovinti.

Kaip išsirinkti kokybišką?

Renkantis mėsą parduotuvėje „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pataria atkreipti dėmesį į tradicinius produkto šviežumo ir kokybės kriterijus – spalvą, bendrą išvaizdą ir kvapą. 

„Mėsa turi būti tolygios tamsiai raudonos spalvos. Jos struktūra turėtų būti standi bei tvirta, o paviršius – neglitus. Kitas svarbus faktorius – kvapas. Jis neturėtų būti aitrus ar rūgštus. Žinoma, patikrinti vakuuminėje pakuotėje esančios mėsos kvapą gali būti sudėtinga, tačiau mūsų pirkėjai gali jaustis ramūs, jog parduotuvėje išsirinkta mėsa bus šviežia ir skani. Itin kruopščiai atrenkame mėsos tiekėjus, tad visa produkcija atkeliauja iš aukščiausius standartus atitinkančių ūkių bei gamintojų“, – tikina O. Suchočeva.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad dažnas pirkėjas vis dar mano, jog fasuota mėsa yra prastesnis pasirinkimas nei sveriama mėsa iš vitrinos. Tačiau toks įsitikinimas klaidingas, o dažnu atveju fasuota mėsa turi ir daugiau privalumų – supakuota mėsa yra visiškai apsaugota nuo aplinkinės taršos, ją daug patogiau transportuoti bei laikyti parsinešus namo bei išvengiama rizikos produktą pažeisti. „Maisto produktų, tarp jų ir mėsos, pakavimas pasitelkiant vakuumą, padeda gerai išlaikyti produktų skonį ir formą, jų nebūtina suvartoti čia ir dabar. Be to, juos patogiau laikyti šaldytuve ar šaldiklyje, nes sandari pakuotė neleidžia išbėgti viduje esantiems skysčiams, šaldant taip supakuotą produktą nereikia naudoti atskirų indų, o taip pat produktai neprisigeria kvapų bei patys jų neperduoda šalia esančiam maistui“, – sako O. Suchočeva.

Anot jos, mėsai pakuoti dažniausiai naudojami trys pakavimo būdai – vakuuminė pakuotė, modifikuotos atmosferos pakuotė (MAP) ir prie produktų formų prisitaikanti plėvelė („Skin Pack“). „Vakuumuotų maisto produktų galiojimo laikas pailgėja. Taip nutinka dėl to, kad pašalinus deguonį sulėtėja mikrobiologinis produkto gedimas. Tuo tarpu modifikuotos atmosferos pakuotėje oras keičiamas specialiu, konkrečiam maisto produktui pritaikytu, dujų mišiniu. Jo panaudojimas leidžia išsaugoti gaminio formą, spalvą ir šviežumą, o dėl šiuolaikinių technologijų dujų mišinys nekelia jokios grėsmės vartotojams. Prie produkto formų prisitaikanti plėvelė taip pat naudojama mėsos produktų pakavimui. Taikomas vakuuminis oro išsiurbimas leidžia  išlaikyti gaminio formą, pakuotė apgaubia produktą lyg antra oda, tad joje savo skonį ir išvaizdą išsaugo net mėsa su aštriais kaulais“, – pasakoja „Rimi“ komercijos operacijų vadovė. 

Troškinių gaminimo subtilybės 

„Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė pasakoja, kad namuose pasigaminti skanų troškinį nesudėtinga. Jį ruošiant galima drąsiai eksperimentuoti su skirtingais produktais ir namuose tuo metu turimais ingredientais. Tiesa, kiekvienas troškinys bus skanesnis, jei gamindami jį pirmiausia apkepinsite mėsą, tuomet atskirai apkepinsite daržoves ir tik tuomet viską užpilsite sultiniu bei leisite patiekalui troškintis.

Gaminant troškinius L. Barčaitė pataria naudoti kuo daugiau įvairių daržovių ir jų skonius derinti tarpusavyje: „Skaniam troškiniui galima panaudoti praktiškai viską, ką tuo metu turite namuose. Šiam patiekalui tiks visos daržovės – morkos, svogūnai, česnakai, salierai, grybai, bulvės ar burokėliai. Troškinys gali būti tik iš daržovių arba paskanintas jautiena, kiauliena, vištiena arba žuvimi. Tiesa, gaminant troškinį su žuvimi, į puodą ji turėtų keliauti paskutinė. Ruošiant troškinius svarbiausia neskubėti – viskas turėtų būti ruošiama ant nedidelės kaitros.“ 

„Vieno puodo“ troškiniai su mėsa ir daržovėmis padės nudžiuginti ne tik gomurį, bet ir piniginę. „Jei šaldytuve po švenčių užsiliko nepanaudotų daržovių, žolelių ar mėsos likučių – viską galima sudėti į troškinį. Patiekalą užteks pagardinti norimais prieskoniais, užpilti sultiniu, įdėti keletą šaukštų pomidorų tyrės arba sviesto ir leisti viskam kartu pasitroškinti. Toks patiekalas taps puikia vakariene ar sekančios dienos pietumis, o kartu ir sutaupysite, neišmesdami po švenčių maratono susikaupusių maisto likučių“, – pataria Lina Barčaitė.

Komercijos operacijų vadovė primena, kad sutaupyti padeda ne tik likučių panaudojimas, bet ir „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos: „Tik jums skirtus „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat „Rimi“ programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse. Naudinga žinoti tai, kad terminale galima ne tik naudotis plastikine fizine „Mano Rimi“ kortele, bet ir skenuoti QR kodą.“ 

„Rimi“ kulinarijos ekspertė Lina Barčaitė namuose kviečia pasigaminti sotų, kvapnų ir gardų troškinį su jautiena.

Burgundiško jautienos troškinio receptas

Patiekalui reikės: 

1.5 kg jautienos sprandinės arba mentės;

150 g karštai rūkytos šoninės;

2 šaukštų augalinio aliejaus;

50 g lydyto sviesto „Ghi“;

1 vnt. česnako;

2 vnt. morkų;

1 vnt. svogūno;

2 šaukštų kvietinių miltų;

500 ml jautienos sultinio;

500 ml sauso raudonojo vyno;

1 šaukšto trintų pomidorų;

1 vnt. lauro lapo;

Žiupsnelio petražolių ir čiobrelių;

250 g svogūnų „shallot“;

200 g mažų grybų;

Druskos ir pipirų pagal skonį.

Gaminimo eiga:  

  1. Jautieną supjaustykite stambiais gabaliukais (maždaug 4–5 cm dydžio).
  2. Į keptuvę įpilkite šaukštą aliejaus ir kepkite, kol gražiai apskrus (mėsos dėkite po nedaug, kad ji keptų, o ne troškintųsi). Atsidėkite.
  3. Rūkytą šoninę supjaustykite plonomis riekelėmis ir kepkite keptuvėje, kol gražiai apskrus. Išimkite ir atsidėkite.
  4. Į keptuvę įmeskite pusę sviesto. Sužerkite susmulkintą česnaką (2 skilteles), svogūnus, griežinėliais supjaustytas morkas, porus ir apkepkite.
  5. Pabarstykite miltais, druska, pipirais ir dar pakepkite 2 min.
  6. Į gilų troškinimo indą (su dangčiu) supilkite sultinį, vyną, trintus pomidorus.
  7. Įdėkite lauro lapą, kapotus čiobrelius, petražoles, mėsą, skrudintą šoninę ir apkeptas daržoves.
  8. Uždenkite ir pašaukite į iki 150 ºC temperatūros įkaitintą orkaitę 2 val. 30 min.
  9. Keptuvėje ištirpinkite likusį sviestą ir pakepinkite svogūnėlius su grybais 2 min. Sudėkite juos į troškinį, likus 30 min. iki troškinimo pabaigos.

Patarimas. Troškinį galite patiekti su virtomis bulvėmis, bulvių koše ar prancūzišku batonu. 

Skanaus!

Nenorintiems po švenčių vargti virtuvėje – „vieno puodo“ troškinys su jautiena

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 03 Jan 2023 12:11:47 +0200
<![CDATA[Išaugus sergamumui tuberkulioze, epidemiologai primena: būtina diagnozuoti kuo anksčiau]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isaugus-sergamumui-tuberkulioze-epidemiologai-primena-butina-diagnozuoti-kuo-anksciau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isaugus-sergamumui-tuberkulioze-epidemiologai-primena-butina-diagnozuoti-kuo-anksciau Per 11 šių metų mėnesių Vilniuje nustatyta trečdaliu daugiau tuberkuliozės atvejų nei per visus metus pernai – rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento duomenys. Anot epidemiologų, ankstyva tuberkuliozės diagnostika – viena iš pagrindinių infekcijos plitimo valdymo priemonių, todėl būtina pasitikrinti kiekvienam, o priklausantiems rizikos grupėms – tai daryti reguliariai.

„Duomenys rodo, kad vienas atvira plaučių tuberkulioze sergantis asmuo per metus gali užkrėsti nuo 10 iki 15 žmonių, todėl labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą, kad ir pats žmogus turėtų daugiau šansų pasveikti, ir būtų apsaugoti kiti. Tai reiškia, kad turime daugiau dėmesio skirti savo sveikatai patys, pajutę simptomus kreiptis į gydytojus, kurie taip pat turėtų nedelsti ir, kilus įtarimams, skirti tyrimus. Tik taip galime užkirsti kelią milijonus gyvybių pasaulyje kasmet nusinešančios ligos plitimui“, – sako NVSC Vilniaus departamento direktorė, gyd. epidemiologė Rolanda Lingienė.

Specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į savo sveikatą, jei žmogus jaučia ilgalaikį bendrą silpnumą, greičiau pavargsta, skundžiasi sumažėjusiu apetitu ir svorio kritimu, jaučia nuotaikų kaitą. Taip pat – jei jo kūno temperatūra yra padidėjusi, žmogus gausiau prakaituoja naktį, skundžiasi dažnai besikartojančiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei plaučių uždegimais.

Be to, epidemiologai primena apie kūdikių skiepijimo svarbą. Jų teigimu, tėvams būtina įsiklausyti į specialistų raginimus ir skiepyti savo atžalas, kadangi vėliau gali būti per vėlu – vis dar neturime vakcinos, kuri nuo tuberkuliozės apsaugotų suaugusiuosius. Tarptautinės organizacijos, ekspertai, kalbėdami apie skiepijimą nuo tuberkuliozės, vieningai sutaria, kad  nuo tuberkuliozės kūdikiai turėtų būti skiepijimai kuo anksčiau, ypač šalyse, kuriose yra didelė tuberkuliozės infekcijos rizika.

Pernai, NVSC duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta 500 tuberkuliozės atvejų, daugiau nei ketvirtadalis jų, t. y. 134, registruoti Vilniaus apskrityje. Nuo šios ligos praėjusiais metais mirė 31 žmogus (Vilniaus apskrityje – 13).

Kas yra tuberkuliozė?
Tai infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus. Nuo negydomos aktyvios tuberkuliozės formos gali mirti apie 45 proc. pacientų.

Kaip ši infekcija plinta?
Tuberkuliozės sukėlėjai plinta per orą su dalelėmis. Kai sergantis plaučių tuberkulioze žmogus kalba, čiaudi, kosti, jis išskiria tuberkuliozės mikobakterijas, kurios ore gali išlikti net kelias valandas.

Kokios yra tuberkuliozės rizikos grupės?
Riziką susirgti tuberkulioze turi kiekvienas, tačiau labiausiai – rizikos grupėms priklausantys asmenys, todėl jie turi būti tiriami numatytu periodiškumu. Valstybės lėšomis profilaktiškai  tiriami šie asmenys:
•    turėję artimą sąlytį su atvira tuberkulioze sergančiu asmeniu;
•    užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu;
•    priklausomi nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų;
•    esantys laisvės atėmimo vietose;
•    gyvenantys uždaruose kolektyvuose;
•    kurių sveikatos būklė didina riziką susirgti tuberkulioze (turintys latentinę tuberkuliozę, sergantys onkologinėmis ligomis, patyrę skrandžio ar žarnų rezekciją, sergantys cukriniu diabetu, sergantys lėtiniu inkstų nepakankamumu, turintys kūno masės indeksą 10 procentų mažesnį už normą, gydomi kortikosteroidais ir (ar) imunitetą slopinančiais vaistais);
•    darbuotojai, kurie privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze.

Kaip išvengti susirgimo tuberkulioze?
•    Skiepytis – pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, Lietuvoje nuo tuberkuliozės skiepijami naujagimiai 2-3 dieną po gimimo.
•    Profilaktiškai tikrintis sveikatą.
•    Atlikti tuberkulino testą (vaikams iki 7 m. amžiaus ir rizikos grupėms priklausantiems vaikams).
•    Nuolat vėdinti patalpas ir palaikyti švarą jose.
•    Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos.
•    Ankstyva tuberkuliozės diagnostika – viena iš pagrindinių infekcijos plitimo valdymo priemonių.

Taip pat svarbu nepamiršti bendrųjų apsisaugojimo nuo tuberkuliozės priemonių, stiprinančių imunitetą, t. y. visavertės mitybos, grūdinimosi, buvimo gryname ore, darbo ir poilsio režimo užtikrinimo, palankios psichologinės aplinkos ir pan.

NVSC info.

Išaugus sergamumui tuberkulioze, epidemiologai primena: būtina diagnozuoti kuo anksčiau

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Dec 2022 09:45:45 +0200
<![CDATA[Ruošiatės linksmintis per Naujuosius metus? Vaistininkė pataria, ką svarbu turėti po ranka]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruosiates-linksmintis-per-naujuosius-metus-vaistininke-pataria-ka-svarbu-tureti-po-ranka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruosiates-linksmintis-per-naujuosius-metus-vaistininke-pataria-ka-svarbu-tureti-po-ranka Barjerinė apsauga švenčiant draugų būryje

Naujuosius metus planuojantiems pasitikti didelėje kompanijoje arba miesto šurmulyje gali nesinorėti dėvėti apsaugines kaukes. Tačiau, anot vaistininkės, labai svarbu pasirūpinti tinkama apsauga nuo peršalimo ir užkrečiamų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ligų.

„Visą gruodį ypatingai auga sergamumo šiomis ligomis skaičiai. Viena iš to priežasčių gali būti mūsų atsipalaidavimas po koronaviruso ribojimų atlaisvinimo. Mes rečiau dėvime kaukes ir ne visuomet prisimename panaudoti dezinfekcinius skysčius. Visgi, norint apsaugoti savo sveikatą, patariama naudoti bent į gerklę ir nosį purškiamas barjerines apsaugas, kurios užkerta kelią virusams per gleivinę patekti į mūsų ląsteles“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Žaizdelės gaminant maistą ir nuo naujos avalynės

Vaistininkė pasakoja, kad pirmąją Naujųjų metų dieną vaistinėse žmonės dažniau dairosi pleistrų ir antiseptiko, skirtų žaizdelių gydymui. Viena iš dažniausių žaizdų per Naujuosius metus – įsipjovimai gaminant naujametinę vakarienę.

„Jei įsipjovėte, svarbu žaizdą nuplauti po tekančiu vėsiu vandeniu. Porą minučių šitaip palaikę ranką, nusausinkite ją ir pažiūrėkite, kokio gylio žaizda. Jeigu ji negili, dezinfekuokite antiseptiku, tačiau jeigu matote, kad ji gilesnė – dezinfekuokite tik žaizdos kraštus. Vėliau pagal žaizdos dydį ir gylį galite rinktis pleistrą arba tvarstį. Tačiau jeigu žaizda itin gili ir gausiai kraujuoja, iš karto vykite į ligoninę“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Nauja avalynė – tai dar viena dažnesnė priežastis, kodėl vaistininkė pataria iš anksto prieš Naujuosius metus pasirūpinti pleistrais. Anot jos, vaistinėje apsilankę žmonės dalinasi istorijomis, kaip Naujųjų metų vakarėliui apsiauta nauja avalynė skaudžiai trynė žaizdeles, o jie nebuvo pasirūpinę šia paprasta priemone.

Nusideginimai virtuvėje – kita dažna problema

Nusideginimai tiek virtuvėje gaminant naujametinę vakarienę, tiek neatsargiai elgiantis su fejerverkais. Abiem atvejais nusideginus vaistininkė pataria šalia savęs turėti pantenolio putas.

„Po naujųjų metų vaistinėse dažniau tenka konsultuoti pacientus, nusideginusius virtuvėje ar sprogdinant fejerverkus. Tokiais atvejais gali nepakakti nudegintos vietos pakišimo po tekančiu kambario temperatūros vandeniu, todėl svarbu asmeninėje vaistinėlėje turėti pantenolio putas, kurias galima naudoti po žaizdos atvėsinimo vandeniu. Putos sumažins odos sudirginimą, suteiks vėsos pojūtį ir pagreitins žaizdos gijimą“, – sako E. Ramaškienė.

Vaistininkė pabrėžia, kad nudegus veidą, akis ar didesnį kūno plotą nei nudegusiojo delnas, būtina kuo skubiau kreiptis į ligoninę.

Gelbsti tiek karščiuojant, tiek apsinuodijus maistu 

„Jeigu Naujųjų metų rytą prabudote susirgę ir karščiuojantys arba apsinuodiję maistu, jūsų organizmas gali netekti daug mineralų, kadangi jis stengiasi pašalinti toksinus. Tokiais atvejais reikėtų ne tik gerti daugiau vandens, bet ir iš anksto pasirūpinti vaistinėlėje elektrolitų ir gliukozės tirpalais. O jei jų neturite, vietoje elektrolitų gerkite daugiau vandens – geriausia mineralinio, kadangi jame daugiau mineralų ir elektrolitų. Tuo tarpu gliukozės tirpalą keiskite arbatomis su cukrumi ar medumi. Šie gėrimai padės greičiau pašalinti toksinus iš jūsų organizmo“, – pasakoja vaistininkė.

Kepurė ir šalikas – gera prevencija nuo peršalimo

„Naujųjų metų išvakarėse mes išties esame linkę labiau atsipalaiduoti. Dėl to ne taip pasaugome savo sveikatą vaikščiodami iš šildomų patalpų į lauką. O juk peršalti itin paprasta esant tokiems temperatūrų pokyčiams, ypač jei patalpoje itin sušilote, pavyzdžiui, šokdami. Todėl geriausia apsauga, kuri padės išvengti ligų pirmąją Naujų metų dieną – tai kepurė, šalikas ir šilta apranga. Saugokite savo sveikatą, ji labai brangi“, – šypsosi E. Ramaškienė.

Ruošiatės linksmintis per Naujuosius metus? Vaistininkė pataria, ką svarbu turėti po ranka

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Dec 2022 08:57:02 +0200
<![CDATA[Didėja medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas, mažėja gydytojų administracinė našta]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dideja-medicinines-reabilitacijos-paslaugu-prieinamumas-mazeja-gydytoju-administracine-nasta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dideja-medicinines-reabilitacijos-paslaugu-prieinamumas-mazeja-gydytoju-administracine-nasta Pagal atnaujintą tvarką, medicininės reabilitacijos paslaugas skirs fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas. Iki šiol, atsižvelgdamas į jo konsultacijos išvadą, reabilitaciją skirdavo šeimos gydytojas. Taigi nuo šiol ne tik sutrumpės paciento kelias siekiant gauti reabilitacijos paslaugas, bet ir sumažės gydytojų administracinė našta. 

Daugiau pacientų gaus jiems reikalingas paslaugas 

Praplėtus reabilitacijos skyrimo sąlygas, ji taps prieinama didesniam pacientų skaičiui. Nuo 2023 m. sausio 1 d. palaikomosios reabilitacijos paslaugomis galės pasinaudoti ir pensinio amžiaus žmonės, kuriems yra pripažintas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Šiuo metu tokios paslaugos skiriamos tik didelį specialiųjų poreikių lygį turintiems pensinio amžiaus žmonėms. 

Atnaujintoje tvarkoje atsirado ir dar vienas paslaugų teikimo profilis, skirtas vaikams, sergantiems kraujo ir limfos ligomis. Iki šiol šiems vaikams reabilitacijos paslaugos buvo teikiamos tik stacionare, o nuo kitų metų pradžios jie galės gauti reabilitacijos paslaugas ir ambulatoriškai, arčiau namų. 

Sunkiomis ligomis sergantiems pacientams, kuriems ypač svarbus reabilitacijos paslaugų gavimo greitis ir kokybė, sukurti „žalieji koridoriai“. Jiems nereikės laukti bendroje eilėje, todėl reabilitaciją bus galima pradėti anksčiau, siekiant kuo greičiau ir efektyviau atkurti sutrikusias paciento biopsichosocialines funkcijas, arba, esant negrįžtamiems organizmo pakitimams, jas kompensuoti, užtikrinti kuo sklandesnį sveikimo procesą. Tai ypač svarbu žmonėms po įvairių traumų, insultų, infarktų, sudėtingų operacijų, taip pat sergantiems lėtinėmis ir onkologinėmis ligomis. 

Gydytojams – mažesnė administracinė našta 

Paciento sveikatos būklės ir reabilitacijos poreikio vertinimas nuo 2023 m. sausio 1 d. taps labiau individualizuotas, kai kur atsisakyta ligų kodų. Tai reiškia, kad ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų paskyrimas nebus siejamas su konkrečiu paciento ligos kodu, o paslaugos bus skiriamos atsižvelgiant į ligos bendrą diagnozę ir biopsichosocialinių funkcijų sutrikimus. Pavyzdžiui, esant diagnozei „kvėpavimo sistemos navikai“ naujoje tvarkoje ambulatorinės reabilitacijos paslaugos po chirurginio ar specifinio gydymo bus kompensuojamos pacientams, kuriems nustatyta ši diagnozė, nepriklausomai nuo konkretaus ligos kodo. 

Siekiant padėti gydytojams kuo tiksliau įvertinti paciento sveikatos būklę ir skirti efektyviausią gydymą, naujoje tvarkoje yra patikslinti ligų kodai, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimai, ligų sunkumo laipsniai, reabilitacijos trukmė teikiant pradinės, ambulatorinės, stacionarinės medicininės reabilitacijos ar antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugas. 

Kiekvienu konkrečiu atveju FMR gydytojas turės įvertinti paciento sveikatos būklę, ligos sunkumo laipsnį bei biopsichosocialinių funkcijų sutrikimus, ir nuspręsti dėl medicininės reabilitacijos tikslingumo, rūšies ir laiko. Skirdamas reabilitaciją FMR gydytojas galės išduoti arba pratęsti nedarbingumo pažymėjimą. Patiems gydytojams sumažės administracinė našta, nes jiems reikės pildyti mažiau elektroninių formų e. sveikatos sistemoje. 

Diegiama pažangi vertinimo sistema 

Toliau tobulinant reabilitacijos paslaugų teikimo tvarką, Lietuvoje pradedama diegti Funkcinio nepriklausomumo nustatymo skalė (angl. Functional Independence Measure, FIM). Ši skalė, skirta įvertinti paciento sveikatos būklę ir reabilitacijos paslaugų poreiki bei efektyvumą, padės užtikrinti kiekvienam šalies pacientui kokybiškas ir veiksmingas reabilitacijos paslaugas. 

Ministro įsakymu patvirtinta prievolė nuo 2023 m. lapkričio 1 d. atlikti vertinimą pagal FIM skalę pacientams, kurie atvyksta reabilitacijai po nervų sistemos ligų ar judamojo-atramos aparato pažeidimų. FIM metodika paskelbta Sveikatos apsaugos ministerijos interneto puslapyje adresu http://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/asmens-sveikatos-prieziura/reabilitacija

Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimą nuo 2023 m. sausio 1 d. reglamentuojančius sveikatos apsaugos ministro įsakymus rasite ČIA ir ČIA.

 SAM Spaudos tarnyba

Didėja medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas, mažėja gydytojų administracinė našta

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 28 Dec 2022 08:45:21 +0200
<![CDATA[Prieššventinę savaitę sergamumas nežymiai pamažėjo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/priessventine-savaite-sergamumas-nezymiai-pamazejo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/priessventine-savaite-sergamumas-nezymiai-pamazejo Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, praėjusią, prieššventinę, savaitę (51 metų savaitę) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) Lietuvoje nežymiai sumažėjo – bendras sergamumo rodiklis buvo 1787,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo pasiekęs 1843,5 atv. 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas užfiksuotas Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje.

Gripo atvejų skaičius lyginant su ankstesne savaite padidėjo, o ŪVKTI  ir COVID-19 ligos atvejų registruota mažiau. Dėl gripo į ligonines paguldyti 235 asmenys, iš jų daugiau nei pusė (162) – vaikai (iki 17 m.). Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 13 asmenų, iš kurių 5 priklauso  2–17 m. amžiaus grupei. Užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną – keturi).

Praėjusią savaitę pamažėjo savivaldybių, kuriose sergamumo  lygis viršija epideminį, – praėjusią savaitę tokių buvo 28, ankstesnę savaitę – 32.

Didžiausi sergamumo rodikliai užfiksuoti Kazlų Rūdos savivaldybėje (3609,55 atv. 100 tūkst. gyventojų), Kėdainių rajone (2932,17 atv. 100 tūkst. gyventojų), Jonavos rajone (2889,77 atv. 100 tūkst. gyventojų), Panevėžio mieste (2732,88 atv. 100 tūkst. gyventojų), Marijampolės savivaldybėje (2694,82 atv. 100 tūkst. gyventojų).

Primename, kad detalius Lietuvos apskričių ir savivaldybių sergamumo duomenis rasite adresu ČIA.

Sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga duomenys apskrityse

 

Kaip minėta ankstesnėse sergamumo apžvalgose, šį sezoną sergamumas gripu ir ŪVKTI ėmė kilti anksčiau, lyginant su kitais gripo sezonais. Šiuo metu matome sergamumo kreivės kritimą žemyn.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2017 m.


 

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 50-ąją metų savaitę ŪVKTI simptomus jaučiantiems pacientams iš viso buvo paimti 972 ėminiai, iš kurių 424-uose ėminiuose buvo aptiktas A tipo gripo virusas (26-iuose – A(H1), 23-uose – A(H3) ir 374 mėginiai netipuoti), 1-ame mėginyje aptiktas B tipo gripo virusas, 174-uose –  respiracinis sincitinis virusas (RSV).

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje 50-ą metų savaitę iš 80730 mėginių, paimtų gripo virusui nustatyti, 15006 buvo teigiami: 94 proc. teigiamų mėginių nustatytas A tipo gripo virusas (iš jų 64 proc. – A(H1); 36 proc. – A(H3), 6 proc. – B tipo gripo virusas.

Europos savaitiniai duomenys apie nustatytus gripo viruso tipus 2022–2023 m. sezonu


Informacija pasiekiama adresu https://flunewseurope.org/VirusCharacteristics

Saugokime save ir kitus
Primename, kad efektyviausia apsauga nuo gripo yra skiepai. Atkreipiame dėmesį, kad net 3 iš nuo gripo mirusių asmenų priklausė rizikos grupėms, tačiau nebuvo skiepyti. Rekomenduojama nedelsti ir dėl skiepų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Kad nesusirgtume, gripo sezono metu taip pat rekomenduojama:
•    laikytis rankų higienos: kuo dažniau plauti rankas, ypač slaugant ligonį, prieš valgį ar palietus galimai užkrėstą daiktą;
•    dažnai vėdinti bei drėgnu būdu valyti patalpas (tiek gyvenamąsias, tiek visuomenines);
•    dėvėti medicininę kaukę, slaugant ligonį ar būnant viešose uždarose  patalpose, pavyzdžiui,  paslaugų teikimo vietose, renginiuose, maldos namuose, viešajame transporte ir kitose uždarose vietose, kurios prastai vėdinamos, taip pat kuriose yra daug žmonių. Primename, kad veido apsaugos priemones privaloma dėvėti asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Susirgusiems rekomenduojama:  

•    kreiptis į šeimos gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų  neleisti vaikų į ugdymo įstaigas, esant galimybei dirbti nuotoliniu būdu ir nesilankyti žmonių susibūrimo vietose;
•    kosint ir čiaudint užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje). Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas;
•    bendraujant su kartu gyvenančiais asmenimis, dėvėti medicininę kaukę.


NVSC inf.

Prieššventinę savaitę sergamumas nežymiai pamažėjo

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 27 Dec 2022 16:36:00 +0200
<![CDATA[Gardūs kūčiukų panaudojimo būdai: kepkite pyragą, gaminkite tinginį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gardus-kuciuku-panaudojimo-budai-kepkite-pyraga-gaminkite-tingini https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gardus-kuciuku-panaudojimo-budai-kepkite-pyraga-gaminkite-tingini

„Pasibaigus didžiosioms metų šventėms – Kūčioms ir Kalėdoms – stebime, kad tam tikrų prekių kategorijų populiarumas, išaugęs artėjant šventėms, ir toliau nemažėja. Pavyzdžiui, kūčiukus, kurių pardavimai neabejotinai išauga gruodžio pirmoje pusėje, yra perkami ir tarpušvenčiu. Žinoma, artėjant Naujųjų metų nakčiai, neblėsta pirkėjų susidomėjimas ir įvairiausiais konditerijos gaminiais: šokoladiniais, karameliniais ir žiemiškus skonius primenančiais desertais su vaisiais“, – teigia V. Budrienė.

Kaip pernaudoti likusius kūčiukus? 

Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad jau tapo įprasta, jog po švenčių užsilieka įvairiausių maisto produktų, tarp jų – ir kūčiukų. Nors laikui bėgant jie sudžiūsta, tampa kieti ir sunkiai įkandami, nereikėtų skubėti jų išmesti. Kūčiukai gali tapti puikiu ingredientu desertams – pyragui ar gardžiam tinginiui. 

„Jei kūčiukai jau sukietėjo, suberkite juos į virintą vandenį, palaikykite 15 minučių ir jie pakeis savo tekstūrą, išbrinks ir suminkštės. Tuomet dėkite kūčiukus į kepinių tešlą arba pakeiskite jais sausainius – taip pasigaminsite unikalų desertą, kuris neabejotinai nepaliks abejingų“, – pasakoja V. Juodkazienė ir dalijasi dviem receptais, kaip išradingai panaudoti iš po švenčių likusius kūčiukus.

Kūčiukų tinginys su spanguolėmis ir mėlynėmis

Tinginys – daugelio labai mėgstamas desertas, kurį ypač lengva paruošti. V. Juodkazienė sako, kad jei į įprastą tinginio receptą įmaišysime kūčiukų ir šaldytų uogų – jį paversime burnoje tirpstančiu desertu. 

Šiam desertui reikės:

  • 400 g kūčiukų
  • 200 g spanguolių
  • 200 g mėlynių
  • 350 g saldinto kondensuoto pieno
  • 150 g sviesto
  • 3 v. š kakavos
  • 50 g juodojo šokolado

Kūčiukus susmulkinkite ir sutrinkite iki vientisos masės. Sviestą ištirpdykite puode, suberkite laužytą juodąjį šokoladą, supilkite kondensuotą pieną, įberkite kakavos. Viską išmaišykite. Palaukite, kol mišinys atvės. Į sutrupintus kūčiukus supilkite kakavos masę. Suberkite džiovintas arba šaldytas spanguoles ir mėlynes. Tešlą gerai sumaišykite rankomis. Ant maistinės plėvelės suformuokite pailgą formą ir įdėkite ją į šaldytuvą per naktį arba kelioms valandoms, kad tinginys sustingtų.   

Kūčiukų ir riešutų pyragas

Dar vienas ypač skanus desertas su kūčiukais, kurį galima itin lengvai paruošti namuose– kūčiukų ir riešutų pyragas. Kaip teigia „Iki“ atstovė, riešutai ir kūčiukai šiam desertui suteiks iš ties žiemiškų skonių.

Šiam desertui reikės:

  • 350 g kūčiukų
  • 200 g varškės
  • 200 g mėgstamų riešutų
  • 200 g miltų
  • 150 g sviesto
  • 50 g cukraus
  • 2 kiaušinių 

Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros. Kūčiukus ir riešutus sutrinkite iki vientisos masės. Į didelį dubenį suberkite miltus, varškę, ištirpdytą sviestą, cukrų, įmuškite kiaušinius. Kūčiukus ir riešutus suberkite į miltus. Tešlą gerai sutrinkite rankomis, kad visi ingredientai susijungtų. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi ir ten perkelkite suformuotą tešlą. Kepkite 1 valandą, kol pyragas įgaus auksinę spalvą ir mėgaukitės!

Gardūs kūčiukų panaudojimo būdai: kepkite pyragą, gaminkite tinginį

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 27 Dec 2022 10:56:09 +0200
<![CDATA[Namuose keptas Naujų metų tortas – misija įmanoma: išbandykite desertą su grikių pagrindu ir uogų putėsiais]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/namuose-keptas-nauju-metu-tortas-misija-imanoma-isbandykite-deserta-su-grikiu-pagrindu-ir-uogu-putesiais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/namuose-keptas-nauju-metu-tortas-misija-imanoma-isbandykite-deserta-su-grikiu-pagrindu-ir-uogu-putesiais Greitai paruošiami ir žaibiškai dingstantys nuo stalo

Prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė pataria sudėtingesnius receptus išbandyti turint daugiau laiko, o per šventes artimuosius ir draugus pradžiuginti lengvai paruošiamais bei visada komplimentų sulaukiančiais desertais: „Užsukusią draugę galima greitai pavaišinti šokoladiniais putėsiais: prireiks poros kiaušinių, keturių šaukštų kakavos, tiek pat klevų sirupo ar medaus ir dviejų šaukštų kokosų aliejaus. Viską supilkite į kokteilinę ir plakite iki vientisos masės, o paskui indeliuose pusvalandį palaikykite šaldytuve. Kalbantis ir gurkšnojant kavą bus vienas malonumas tokį desertą skanauti mažyčiu šaukšteliu.“

Daug kas mėgstame keptus obuolius, bet orkaitėje jie kepa ilgokai, tad kulinarė siūlo supaprastintą variantą: supjaustykite keletą obuolių dailiomis skiltelėmis ir apie 20 minučių ant vidutinės kaitros pakepinkite juos keptuvėje su sviestu, apibarstę ruduoju cukrumi ir cinamonu. Tokius obuolius labai skanu valgyti su vaniliniais ledais.

Jei šaldiklyje turite šaldytos tešlos, šaldytuve – bananų, o spintelėje – plytelę šokolado, nesunkiai paruošite puikų desertą. „Tereikia keptuvėje ant sviesto apskrudinti išilgai perpjautus ir ruduoju cukrumi apibarstytus bananus, atitirpintos tešlos lakštus padalinti į kvadratus ir ant kiekvieno jų uždėti perpus perpjautą keptą bananą. Tada sujungti priešingų pusių tešlos kampus, kad išeitų savotiški „laiveliai“ ir sudėkite juos kepti iki 180 C įkaitintą orkaitę. Po 20-25 minučių iškepusius aplaistykite tirpintu šokoladu – bus ypač gardu su ledais“, – pataria L. Barčaitė.

Prie šventinio stalo svarbus saikas

Po švenčių ne vieną ima kankinti kaltės jausmas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė siūlo ne drausti sau ragauti kurių nors patiekalų, bet į lėkštę maisto dėtis mažais kiekiais.

„Šventinis stalas visuomet yra gausesnis, tačiau toje gausybėje patiekalų nevertėtų užmiršti saiko ir sveikatai palankios mitybos principų. Šventės tuo ir ypatingos, kad jų metu sau leidžiame paragauti daugiau ir įvairesnių patiekalų, tačiau svarbu ne tik prisikimšti pilvus. Maistas turi sukelti malonius pojūčius pradedant rega ar uosle ir baigiant skonio receptorių pamaloninimu. Svarbu, kad po to nejaustume kaltės jausmo, nusivylimo savimi ir nepasitenkinimo, jei to saiko išlaikyti nepavyko. Tokiu atveju šventės nebetenka prasmės ir žmogus jaučiasi prastai“, – įsitikinusi E. Gavelienė.

Be to, pasak gydytojos, visada sveikintina, kai kurį nors ingredientą pakeičiame sveikatai palankesniu variantu, o torto pagrindą gaminame ne iš kvietinių, bet iš grikių miltų, kurie yra kas vertingesni. „Grikiuose gausu žmogaus organizmui reikalingų mineralinių medžiagų: geležies, magnio, fosforo bei kalio, o taip pat – B grupės vitaminų ir vitamino E. Šios kruopos – puikus augalinės kilmės baltymų šaltinis, praturtintas žmogaus organizmui nepakeičiama aminorūgštimi – lizinu. Be to, grikių kruopos puikiai tinka glitimo netoleruojantiems asmenims, todėl pagal savo maistingumą grikiai gali būti priskiriami „super maistui“, – primena sveikatai palankios mitybos konsultantė.

Saldžios naujovės pradžiugins vaikus

Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, žiemos sezonui kepinių asortimentas bus papildytas ne tik pyragais ir tortais, bet ir įvairiais pyragaičiais, kuriuos patogu neštis į svečius ar gražiai supakuotais pradžiuginti artimuosius, o ypač vaikus.

„Pirkėjai galės paskanauti naujovių – naminių spanguolių zefyrų, pyragaičių su sūrio kremu ir mangų želė. Vaikams kris į akį žaismingi tortai: „Liūtukas“ vilios šokoladiniu ir baltu grietinėlės kremu, o „Viščiukas“ bus dengtas cukraus mase, po kuria slypės grietinėle ir grietine perteptas gardumynas su želė gabaliukais. Norintiems savo virtuvėje pabandyti sukurti konditerijos šedevrus ir dar sutaupyti, verta pasidairyti akcijų miltams, sviestui, cukrui bei įvairiausiems kepinių priedams, taip pat į pirkinių krepšelį įsidėti „Rimi Basic“ etikete pažymėtų produktų, kurie yra pigesni už kitus atitikmenis“, – pataria O. Suchočeva. 

Norintiems sutaupyti verta pasinaudoti ir lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas ir kaupimą nuo išleistos sumos. „Tik jums skirtus „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat „Rimi“ programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse. Naudinga žinoti tai, kad terminale galima ne tik naudotis plastikine fizine „Mano Rimi“ kortele, bet ir skenuoti QR kodą. Taip pat  rekomenduojame išbandyti apsipirkimą elektroninėje parduotuvėje, nes krepšelio suma yra matoma apsiperkant ir leidžia paprasčiau planuoti bei kontroliuoti išlaidas“, – teigia ekspertė.

„Rimi“ siūlo pasigaminti tortą su grikių pagrindu: jis ne tik palankesnis sveikatai, bet ir labai gardus.

RECEPTAS

Torto pagrindui reikės: 

300 g grikių kruopų;

300 g šviežių datulių;

1,5 stiklinės kakavos miltelių;

0,5 šaukštelio druskos.

Mėlynių putėsiams reikės:

250 g šaldytų mėlynių;

1 prinokusio avokado;

1 neprinokusio (žalio) banano.

Braškių putėsiams reikės:

250 g šaldytų braškių;

1 prinokusio avokado;

1 neprinokusio (žalio) banano.

Kaip gaminti: 

- Grikių kruopas nuskalaukite verdančiu vandeniu. Leiskite nuvarvėti, tada pakepkite (sausoje, be aliejaus keptuvėje) kol gražiai paruduos. Atvėsinkite. Sutrinkite kruopas smulkintuvu iki birių miltų. Galima parduotuvėje grikių miltų įsigyti jau paruoštų.

- Grikių miltus sumaišykite su šviežiomis datulėmis, kakava ir 2 šaukštais vandens. Masę paskleiskite kepimo formoje nuimamais kraštais.

- Mėlynių putėsiams pasidaryti sudėkite avokadą, šaldytas mėlynes ir bananą į maisto smulkintuvą, viską sutrinkite iki vientisos masės. Putėsius supilkite ant grikių pagrindo, kepimo formą uždenkite maistine plėvele ir dėkite į šaldiklį 30 min. Braškių putėsius gaminkite identiškai ir supilkite ant sušalusio mėlynių putėsių sluoksnio. Viską uždenkite maistine plėvele ir šaldykite šaldiklyje mažiausiai 3 val. Prieš patiekiant rekomenduojama tortą palaikyti kambario temperatūroje mažiausiai 20 min.

Skanaus!

Namuose keptas Naujų metų tortas – misija įmanoma: išbandykite desertą su grikių pagrindu ir uogų putėsiais

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 27 Dec 2022 10:19:42 +0200
<![CDATA[10 šventinio makiažo patarimai: nuo rūpesčio savo oda iki dažymosi subtilybių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/10-sventinio-makiazo-patarimai-nuo-rupescio-savo-oda-iki-dazymosi-subtilybiu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/10-sventinio-makiazo-patarimai-nuo-rupescio-savo-oda-iki-dazymosi-subtilybiu Prieš makiažą pasirūpinkite oda

Prieš darantis šventinį makiažą yra labai svarbu skirti dėmesio veido odos priežiūrai, pasakoja „Eurovaistinės“ grožio specialistė Aušra Vareikienė. Anot jos, dažniausiu atveju makiažas atrodo nekokybiškai būtent dėl neteisingo veido odos paruošimo dažymuisi.

„Dekoratyvinės kosmetikos priemonės retu atveju būna iš tikrųjų kaltos dėl netolygaus makiažo. Pavyzdžiui, oda nepradeda šerpetoti dėl kreminės pudros, kaip galima pamatyti. Oda šerpetoja būtent dėl jos pačios išsausėjimo iš vidaus, taip pat įtakos gali turėti pamirštas odos pilingas. Todėl labai svarbu kuo daugiau drėkinti odą kremais, drėkinamaisiais serumais ir kaukėmis. Pavyzdžiui, lakštines kaukes galite dėtis nors ir kas vakarą“, – pasakoja grožio specialistė.

Anot jos, kita dažna problema, dėl kurių vaistinėse prieš didžiąsias žiemos šventes apsilanko klientai – tai įvairūs veido odos paraudimai. Pavyzdžiui, paraudusios nosys nuo slogos arba paraudę skruostai, smakras dėl žvarbaus oro. Norint nuraminti paraudimus ir jų išvengti ateityje, reikėtų prieš einant į lauką pasitepti specialiais kremais nuo šalčio.

10 grožio specialistės patarimų šventiniam makiažui

1. Makiažo bazė – nevalia praleisti. Prieš pradedant dažytis labai svarbu nepamiršti makiažo bazės. Ji padės makiažui išsilaikyti daug ilgesnį laiką, taip pat išlygins odos reljefą, uždengs odos poras ir apsaugos nuo odos šerpetojimo. 

2. Nekartokite klaidų renkantis kreminės pudros atspalvį. Grožio specialistė kaip vieną dažniausių daromų klaidų renkantis kreminės pudros atspalvį įvardija tai, kad mėginukai būna tepami ant viršutinės plaštakos dalies arba ant riešo. Nė viena iš jų neatitinka mūsų veido odos atspalvio, todėl kur kas geriau kreminės pudros atspalvius išbandyti ant odos tarp smakro ir kaklo.

3. Nebijokime birios pudros. Kreminės pudros naudojimas – tik pusė darbo, pasakoja grožio specialistė. Biri pudra fiksuoja, išlygina odą ir padeda ilgam išlaikyti makiažą.

4. Maskavimo priemonės – tai ne tas pats kaip kreminė pudra. Vis dar galima išgirsti, jog kai kurie darantis makiažą nenaudoja maskuojamojo pieštuko dėl to, kad ir taip naudoja kreminę pudrą. Iš tiesų maskuokliai gali praversti tiems, kurie skundžiasi patamsėjusiais paakiais, pavieniais spuogeliais ar tam tikrų veido dalių paraudimais.

5. Žiemą tik šaltų atspalvių skaistalai. Bronzinės ir šiltų atspalvių pudros yra skirtos tik vasarai, kada vyrauja oranžinis, geltonas apšvietimas. Žiemą tokios pudros veidą padaro pavargusį, papilkėjusį. Norint atrodyti gaiviai, reikėtų naudoti rausvus, šaltų atspalvių skaistalus, kurių dėka makiažas atrodys gražiai ir žiemą vyraujančiame mėlyname apšvietime.

6. Pradėkite nuo lūpų. Grožio specialistė pataria gerai apsvarstyti, kaip norite per šventes dažyti savo lūpas. O vėliau pagal tai bus paprasčiau derinti likusį makiažą. Šventiniam makiažui puikiai tiks tiek lengvas lūpų blizgis, tiek ryškūs lūpdažiai – nuo matinių iki ryškiai raudonų, vyšnių ar baklažano spalvos.

7. Raudonas lūpdažis – ne visais atvejais. Klasika laikomas raudonas lūpdažis turi vieną išimtį, kada jo nevertėtų naudoti. Prieš tepantis raudoną lūpdažį labai svarbu prieš tai pasirūpinti makiažo pagrindu – makiažo baze ir kremine pudra, nes priešingu atveju raudonas lūpų dažas gali tik išryškinti kitas paraudusios veido odos dalis.

8. Skystas pravedimas – gausu skirtingų variacijų. Anot grožio specialistės, skystas pravedimas neišeina iš mados ir turi labai daug skirtingų variacijų – nuo klasikinio juodo iki neoninių spalvų ar skirtingų pločių bei formų. Pirmą kartą besidarantiems šį makiažą ji pataria ne iš karto piešti liniją, bet iš pradžių palei blakstienas taškuoti pageidaujamą formą – vėliau bus paprasčiau sujungti taškelius ir taip išgauti norimą pravedimo liniją.

9. Kūno spalvos arba kaip tik ryškūs ir žvilgantys šešėliai. Taip pat grožio specialistė pataria nebijoti ryškiaspalvių šešėlių – naudojant tiek vienus, tiek šalia skysto pravedimo. Ji priduria, kad patepti jie tarsi tveria akies voką.

10. Dėmesys antakiams ir blakstienoms. Susikoncentruojant į veido odos paruošimą makiažui bei lūpų ir akių dažymą, labai svarbu nepamiršti antakių ir blakstienų. Paryškinti ir pašukuoti antakiai tarsi užbaigia visą makiažo harmoniją, o akių tušą rinkitės tokį, kuris užriestų jūsų blakstienas.

10 šventinio makiažo patarimai: nuo rūpesčio savo oda iki dažymosi subtilybių

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 27 Dec 2022 09:18:07 +0200
<![CDATA[Kaip panaudoti maisto likučius: neišmeskite net kaulų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-panaudoti-maisto-likucius-neismeskite-net-kaulu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-panaudoti-maisto-likucius-neismeskite-net-kaulu ,,Pastebime, kad kaip ir kasmet prieš šventes lietuviai didesnį dėmesį skiria gurmaniškesniems produktams. Jų krepšeliuose matyti įmantresni gėrimai, paštetai, įvairiausi Viduržemio šalių kumpiai ar sūriai. Taip pat prieš šventes visada išauga egzotinių vaisių pardavimai, žymiai padidėja ir žuvies bei jūros gėrybių pardavimai. Tačiau nuo tradicijų pirkėjai per daug taip pat nenutolsta – perkamiausi išlieka klementinai, pirkėjų krepšeliuose dominuoja  ir paukštiena, kuriai šiuo metu taikome nuolaidas – vištos arba antys“, – teigia V. Budrienė.

Virkite sultinį ir jį šaldykite

Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė yra įsitikinusi, jog visiškai išvengti maisto likučių yra beveik neįmanoma, todėl svarbu žinoti, kaip juos tinkamai panaudoti. 

„Maisto likučius iš karto dėkite į šaldytuvą ir nepalikite jų ant stalo. Be to, reikėtų pasirūpinti, kad jie būtų sandariai uždengti arba suvynioti į maistinę plėvelę. Įvairiausius mėsos, žuvies, jūros gėrybių likučius geriausia yra sunaudoti jau kitą dieną. Todėl jeigu po švenčių liks silkės – kitą dieną paruoškite vieno kąsnio sumuštinukų ar panaudokite ją salotų gamyboje. O jeigu per Kalėdas žadate kepti paukštieną – sumaniai panaudoti galite ne tik likusią mėsą, bet ir kaulus, kurie puikiai tinka sultinio virimui“, – pasakoja V. Juodkazienė.

Jeigu sriubos šventiniame jūsų meniu nėra – ne bėda. V. Juodkazienė, sako, kad sultinys – puikiai tinka šaldymui. 

„Šaldiklyje laikomas paukštienos sultinys kokybiškas išlieka net iki trijų mėnesių. Be to, dėl sultinyje esančių vitaminų ir mineralinių medžiagų gausos – jis yra puiki priemonė imunitetui stiprinti. Kai kurie mokslininkai teigia, kad vištienos sriuba net gali padėti sumažinti peršalimo ligų simptomus, todėl jos turėti šaldiklyje verta visą  žiemos laikotarpį“, – teigia „Iki“ atstovė. 

Nuo ko pradėti?

Taigi, nuo ko pradėti norint išvirti sodrų ir kokybišką sultinį? V. Juodkazienė dalijasi keliais patarimais. 

Apkepti nebereikia. Nors prieš verdant sultinį, kaulus, siekiant išgauti stipresnį skonį, patariama paskrudinti keptuvėje – gaminant iš jau keptos vištienos ar antienos, to daryti nebeprireiks. Kaulus reikėtų sudėti į didelį puodą, įpilti norimą kiekį vandens bei šaukštą obuolių sidro acto – jis padės kaulams išskirti turimus mineralus. Kai vanduo užvirs, reikėtų sumažinti kaitrą ir sultinį ant silpnos ugnies pavirti mažiausiai kelias valandas.

Nepamirškite daržovių ir prieskonių. Žinoma, sultiniui ypatingo skonio bei vitaminų suteiks įvairiausios daržoves bei prieskoniai. Jų verdant sultinį smulkinti nė nereikėtų. Tiesiai į puodą dėkite tik per pusę perpjautus salierų stiebus, neluptas morkas, svogūnus ar česnakus, visą saują petražolių. Taip pat nepamirškite ir pipirų žirnelių, lauro lapų. Jeigu norite ryškesnio skonio – galite netgi įdėti gabalėlį imbiero.

Nukoškite. Kai sultinys išvirs, rekomenduojama jį nukošti. Nuo ilgai verdamų kaulų dažnai atsiskiria ypač smulkios atplaišėlės, todėl rekomenduojama naudoti arba tankų audinį, arba labai smulkų kiaurasamtį.

Užšaldykite. Jeigu sultinio iš karto panaudoti nežadate – atvėsinkite, supilstykite į stiklainius ir padėkite į šaldytuvą. Jame sultinys kokybiškas išlieka 4–5 dienas. Jei sultinį norite užsišaldyti, prieš tai supilstykite jį į specialias dėžutes ar šaldymui skirtus maišelius.

 

Kaip panaudoti maisto likučius: neišmeskite net kaulų

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 27 Dec 2022 08:13:21 +0200
<![CDATA[Šventinis persivalgymas – ką reikėtų žinoti prieš sėdant prie stalo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sventinis-persivalgymas-ka-reiketu-zinoti-pries-sedant-prie-stalo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sventinis-persivalgymas-ka-reiketu-zinoti-pries-sedant-prie-stalo Netrukus sėsime prie šventinio stalo. Džiaugsimės artimųjų bendravimu, apžvelgsime metus ir dalysimės ateities planais. Bet daugelis prieš tai dar spėsime apsilankyti vaistinėje ir įsigyti įvairių papildų virškinimui ir kepenų veiklai gerinti. Nes iš patirties žinome, kad su didžiosiomis šventėmis dažnai ateina ir vienas kankintojas – persivalgymas.

Tačiau tas nemalonus sunkumo jausmas ir nuovargis gali būti niekas palyginti su tuo, kas gali ištikti. Tai labai gerai žino natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje ir sveikos mitybos profesionalė gydytoja Jelena Tulčina.

„Šventės su persivalgymu kai kuriems gali būti paskutinis lašas. Nes organizmas dirba, stengiasi, tačiau jo ištekliai nėra begaliniai. Todėl po švenčių padaugėja insultų, infarktų, pankreatito atvejų. Ta organizmo perkrova pagreitina ligas, kurių rizika žmogui jau prieš tai buvo“, – sako gydytoja, padedanti žmonėms jau daugiau nei trisdešimt metų.

Kas atsitinka mums persivalgius?

Pasak J. Tulčinos, skrandžiui, kuriam pripildyti normaliai pakanka 300 mililitrų, metamas sunkus iššūkis suvirškinti daugiau maisto. Taip pat reikia daugiau fermentų, kuriuos gamina kasa, reikia daugiau tulžies.

„Tų resursų taip pat per mažai tokiam maisto kiekiui. Todėl plonajame žarnyne suvirškinamas ne visas maistas. Toliau jis krinta į storąją žarną. Tas visas nesuvirškintas šlamštas ten kaupiasi – tiesiog kilogramais. Blogai suvirškintas maistas virsta toksinais. Jie patenka į kraują, kuris juos nešioja po visą organizmą. Žmogus jaučiasi pavargęs, nes toksinai suvalgo visą energiją. O jei dar išgeria alkoholio... Organizmas užsirūgština. Kasa pavargsta nuo didelio maisto kiekio ir alkoholio“, – pasakoja gydytoja.

Anot jos – persivalgymas yra skaudus smūgis ne tik virškinimui, tačiau ir visai imuninei sistemai, kuri silpsta, nepajėgdama išvalyti toksinų pertekliaus. Toksinų kiekyje labiausiai didina maistas, kuris netinka mūsų imuninei sistemai. Paprastai tai – pieno  produktai, miltiniai patiekalai ir gaminiai, turintys cukraus. Todėl, jei jau labai norisi valgyti, geriau valgyti daržoves.

Priežastys, dėl kurių mes persivalgome, gydytojai taip pat gerai žinomos. „Žmonės dabar valgo labai greitai. Kad pasisotintų, jie turi labai gerai kramtyti, kad išsiskirtų pakankamai seilių, kad žmogus nenorėtų gerti valgio metu ir po valgio. Sotumo centras signalą siunčia po 20-30 minučių. Tačiau kadangi valgome greitai, nesimėgaujame, tas signalas ateina jau pavėlavęs. Jau būname prisikimšę“, – sako J. Tulčina.

Anot jos, liūdina ir tai, kad tokią valgymo kultūrą tėvai dažnai perduoda savo vaikams. Labai retai šeimoje paaiškinama kiek reikia suvalgyti pusryčiams, kiek per pietus ir panašiai, kiek užkandžiauti, kiek gerti vandens.

„Mitybos kultūra niekur nedėstoma. Niekas mokykloje nepasakoja, kiek tu turi valgyti, kaip valgyti. Šeimoje dažniausiai to taip pat nėra“, – konstatuoja J. Tulčina, susitvarkyti mitybą padėjusi tūkstančiams pacientų, tarp kurių – daugybė vaikų ir Lietuvos garsenybių.

Ilgainiui mitybos kultūros stygius gali atvesti prie didesnių bėdų, kurios pasireikš antsvoriu, diabetu, sąnarių arba galvos skausmais, odos problemomis.  

Tačiau prie dažno kalėdinio stalo akys raibsta ir seilė varva matant gausybę gardaus maisto. Ką daryti, kad per šventes neprisivalgytume?

„Švenčių metu reikia įjungti sąmoningumą. Tai – vienintelis dalykas, kuris mums gali padėti. O motyvacija įjungti tą sąmoningumą gali būti ligos arba negrįžtamų sveikatos procesų grėsmė. Tik sąmoningumas tau gali padėti, tik suvokimas, kad jei darysi kitaip – kentėsi. Ta nuostata – „paskutinį kartą per šventes“ – nepadės. Persivalgius rizika patirti insultą arba infarktą yra žymiai didesnė, nei suvalgius mažiau“, - teigia gydytoja.

J. Tulčina prisimena vieno žinomo Lietuvos vyskupo patarimą prieš šventes, kuris visiškai sutampa su jos pačios požiūriu.

„Žmonės turi suvokti, kad prie Kūčių ir Kalėdų stalo ateiname paragauti ir pasimėgauti maistu, o ne prisivalgyti. Atsisėti prie Kūčių stalo. Matai dvylika patiekalų. Kitą dieną maisto – dar daugiau. Tada įjunk sąmoningumą. Paragauk kiekvieno patiekalo po gabalėlį. Ilgai kramtyk ir mėgaukis“, – pataria gydytoja.

Šventinis persivalgymas – ką reikėtų žinoti prieš sėdant prie stalo

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Dec 2022 11:13:45 +0200
<![CDATA[Vaistininkai fiksuoja virusinių ligų bangą: koją kiša patiriamas stresas ir šventinis maratonas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkai-fiksuoja-virusiniu-ligu-banga-koja-kisa-patiriamas-stresas-ir-sventinis-maratonas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkai-fiksuoja-virusiniu-ligu-banga-koja-kisa-patiriamas-stresas-ir-sventinis-maratonas „Peršalimo ligos, gripas niekur nedingo, tiesiog pastaraisiais metais gyvenome gana sterilioje aplinkoje, tačiau paskutiniais mėnesiais daugelis vėl atsipalaidavome, pamiršome kaukes bei dezinfekantus, grįžtame prie senųjų įpročių. Natūraliai grįžta ir jau primirštos šaltojo sezono ligos. Šiuo metu tikrai siaučia įvairios virusinės infekcijos, kuriomis pastaruosius du metus sirgome žymiai mažiau, daugelio imunitetas susilpnėjo. Galima pamatyti, ypač užsienio žiniasklaidoje, kad dabartinė situacija vadinama triguba pandemija“, – pastebi internetinės „MANO vaistinės“ vaistininkas Tautvydas Endriukaitis.

Anot vaistininko, pastaraisiais metais žmonės skyrė daugiau dėmesio higienai, savo imuninei sistemai, o praėjus pandemijai, tai šiek tiek apleido. Atsparumą ligoms mažina ir patiriamas stresas, daugelis jaučiame nerimą dėl Ukrainoje vykstančio karo, augančios infliacijos.

Skirkite laiko

Tendencijos nesikeičia metai iš metų pagrindinis klausimas, kurio sulaukia vaistininkai iš sergančiųjų: kaip greitai pasveikti, kaip sirgti lengviau ir išlikti darbingam? „Suprantama, kad šiuolaikinis žmogus gyvena intensyvų gyvenimą ir nori simptomus numalšinti kuo greičiau, tačiau peršalus labai svarbu skirti daugiau laiko poilsiui, gerti kuo daugiau skysčių, valgyti visavertį maistą ir vengti streso“,  – kasdienių įpročių svarbą akcentuoja vaistininkas.

Sunegalavus svarbu apriboti nebūtinus kontaktus ir stengtis likti namuose. „Pajutus peršalimo simptomus naudinga atlikti greitąjį koronaviruso testą, tačiau neigiamas rezultatas tikrai neturėtų būti rodiklis leidžiantis toliau eiti į darbą, mokyklą ar kitus susibūrimus. Peršalimo ligos, gripas yra taip pat užkrečiami, todėl nereikėtų pamiršti tų saugumo priemonių, kurių išmokome ir laikėmės pastaraisiais metais, o dėl gydymo pasikonsultuoti su vaistininku arba gydytoju“, – įspėja farmacininkas.

Anot jo, susirgus taip pat naudinga vartoti papildomai vitamino C ir D, cinko, ežiuolės preparatų. Ypatingą dėmesį imunitetui reikėtų skirti ir jau įveikus ligą, nes kurį laiką gali būti sumažėjęs atsparumas įvairioms infekcijoms.

Vaistininkas T. Endriukaitis įspėja, kad dažnai jau nugalėjus peršalimą ar gripą, kurį laiką imunitetas gali būti nusilpęs, todėl nereikėtų nustebti, kad gali prasidėti ir pūslelinė, dar kurį laiką kankinti sausas kosulys, sloga, dusulys.

O kaip likti sveikam?

Šiandien, kai atrodo, kad aplink visi serga, svarbu ne tik žinoti, kaip greitai reaguoti pajutus peršalimo simptomus, bet ir skirti daugiau dėmesio imunitetui, siekiant išvengti užsikrėtimo. Anot vaistininko, svarbu valgyti visavertį maistą, į savo racioną įtraukti pakankamai šviežių vaisių ir daržovių, o tų medžiagų, kurių pakankamai nepavyksta gauti su maistu – vartoti papildomai. Tamsiuoju ir šaltuoju sezonu daugumai lietuvių trūksta vitamino D, todėl jį, pasak vaistininko, daugeliui jį rekomenduojama vartoti nuolat, nuo rugsėjo iki pat gegužės.

Be to ne mažiau svarbus ir subalansuotas gyvenimo būdas. Pasistenkite kiekvieną dieną rasti laiko fizinei veiklai – pasivaikščiojimui ar lengvai mankštai lauke, taip pavyks ne tik prasijudinti, bet ir praleisti laiko gryname ore. „MANO vaistinės“ vaistininkas taip pat ragina pasirūpinti savo emocine sveikata, skirti pakankamai laiko kokybiškam poilsiui, miegui, atrasti pomėgių, kurie padėtų, patiriant stresą.

Rūpinantis sveikata, nereikėtų pamesti galvos ir dėl šventinio maratono.  „Įsibėgėja šventinis laikotarpis, kai visi galvoja apie dovanas, dalyvauja įvairiuose renginiuose, vakarėliuose, dėl to tikrai dažnas patiria streso, nukenčia poilsis, ne visada pavyksta skirti dėmesio visavertei mitybai, todėl svarbu pasirūpinti savimi, kad šventes būtų galima sutikti sveikiems ir su visais artimiausiais žmonėmis“, – apibendrina T. Endriukaitis.

Vaistininkai fiksuoja virusinių ligų bangą: koją kiša patiriamas stresas ir šventinis maratonas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Dec 2022 15:09:28 +0200
<![CDATA[Daugėjant rotavirusinės infekcijos atvejų, specialistai primena: apsaugo skiepai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/daugejant-rotavirusines-infekcijos-atveju-specialistai-primena-apsaugo-skiepai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/daugejant-rotavirusines-infekcijos-atveju-specialistai-primena-apsaugo-skiepai Šaltuoju metų laikotarpiu registruojant vis daugiau susirgimų rotavirusine infekcija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento epidemiologai primena, kad ši ūmi virusinė liga, pasireiškianti vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais, karščiavimu, gali sukelti ir pavojų gyvybei. Anot specialistų, infekcija ypač pavojinga kūdikiams, kuriems, dėl skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų netekimo vemiant ir viduriuojant, neretai prireikia ir gydymo ligoninėje.

Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai akcentuoja, kad nuo šios žarnyno infekcijos sukeliamo viduriavimo ir su tuo susijusių grėsmingų pasekmių mažuosius galima apsaugoti.

„Turime efektyvią vakciną nuo rotavirusinės infekcijos. Ji ypatinga tuo, kad yra ne leidžiama, o geriama, tai yra – įlašinama kūdikiui į burną. Tad kviečiame tėvelius paskiepyti vaikus ir apsaugoti nuo galimų infekcijos pasekmių“, – pabrėžia epidemiologai.

Šiemet Vilniaus apskrityje registruota 611 rotavirusinės infekcijos atvejų, iš kurių – per 85 proc. – vaikai.

Rotavirusinės infekcijos simptomai gali sukelti pavojingas pasekmes

Rotavirusas lengvai plinta tarp kūdikių ir mažų vaikų. Šis virusas gali sukelti sunkų viduriavimą, vėmimą, karščiavimą, pilvo skausmus, apetito trūkumą. Be to, susirgti šia liga galima daugiau nei vieną kartą.

Vemiant ar viduriuojant netenkama daug skysčių, todėl gali atsirasti dehidratacija. Kūdikiams, ypač neišnešiotiems naujagimiams, taip pat vaikams kyla didesnė dehidratacijos rizika. Didelis vandens kiekio organizme sumažėjimas gali kelti pavojų gyvybei. Ne mažiau pavojingos yra ir kitos stipraus vėmimo ar viduriavimo pasekmės – elektrolitų apykaitos sutrikimai, acidozė arba, paprastai tariant – organizmo skysčių rūgštingumo padidėjimas, taip pat maža gliukozės koncentracija kraujyje.

Ligos sustabdymui nepakanka nespecifinių priemonių

Norint kontroliuoti rotavirusinės infekcijos plitimą, svarbu nepamiršti tinkamos rankų higienos bei aplinkos valymo. Specialistai primena, kad rankas reikia plauti ne tik pasinaudojus tualetu, bet ir grįžus namo, prieš valgį ar maisto gaminimą.

Vis dėlto, dėl užkrečiamumo periodo, prasidedančio dar iki simptomų pasireiškimo (rotavirusai pradedami platinti kelias dienas iki simptomų pradžios), dažnai to neužtenka šios infekcijos plitimo sustabdymui. Geriausia priemonė apsisaugoti nuo rotaviruso – skiepai.

Duomenys rodo, jog maždaug 70 proc. paskiepytų vaikų nesusirgs, o didžioji dalis – 9 iš 10 – paskiepytų nuo rotavirusinės infekcijos vaikų bus apsaugoti nuo sunkios šios ligos eigos.

Kūdikiai yra skiepijami nemokamai nuo rotavirusinės infekcijos

Nemokama rotavirusinės infekcijos vakcina yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vakcinos yra geriamosios, todėl išvengiama galimai nemalonaus adatos dūrio ar su dūriu siejamų nepageidaujamų reakcijų (injekcijos vietos skausmo, patinimo ar paraudimo).

Priklausomai nuo gamintojo, skiepijimo schemą sudaro 2 ar 3 dozės. Rekomenduojama, kad pirma dozė būtų sugirdoma 2 mėn. amžiaus kūdikiui, antra – 4 mėn. amžiaus kūdikiui, o trečia (jeigu skiepijimo schemą sudaro 3 dozės) – 6 mėn. amžiaus kūdikiui. Pirmąją dozę galima sugirdyti jau nuo 6 savaičių, tarp dozių būtina daryti ne trumpesnes kaip 4 savaičių pertraukas. Priklausomai nuo gamintojo nurodytų indikacijų, vakcinacijos kursas turėtų būti baigtas kol vaikui sukanka 24 arba 32 savaitės. Labai dažnai vyresni vaikai bei suaugę jau būna sirgę rotavirusine infekcija, todėl jie nėra skiepijami.

NVSC primena, kad visais atvejais dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Daugėjant rotavirusinės infekcijos atvejų, specialistai primena: apsaugo skiepai

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Dec 2022 08:30:18 +0200
<![CDATA[NVSC: ar galime suvaldyti sergamumą peršalimo  ligomis?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-ar-galime-suvaldyti-sergamuma-persalimo-ligomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-ar-galime-suvaldyti-sergamuma-persalimo-ligomis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamentas informuoja, kad Kauno apskrityje šių metų 49 -ąją savaitę (gruodžio 5–11 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis siekė 2159,5 atvejo 100 tūkst. gyv., o 50 -ąją (gruodžio 12–18 d.) padidėjo iki 2 566,2 atvejo 100 tūkst. gyv. Trečia savaitė iš eilės stebimas suminio sergamumo rodiklis, pasiekęs epideminį lygį dviejose Kauno apskrities administracinėse teritorijose: Kauno mieste ir Kėdainių rajone.

Lyginant sergamumą gripo sezonais Kauno apskrityje, 2021–2022 m. gripo sezono metu, per 50-ąją metų savaitę buvo registruoti 4 sezoninio gripo atvejai, 2022–2023 m. - registruoti 2 472 gripo atvejai. Daugiausiai sergančiųjų gripu yra Kauno mieste – 1 436.

Atkreipiame dėmesį, kad Gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemija skelbiama ne tik tuomet, kai suminis sergamumo gripu, COVID-19 ligos ir ŪVKTI rodiklis viršija 1500 atvejų 100 tūkst. gyv. per savaitę. Vertinant sergamumą kaip epideminį, atsižvelgiama į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką bei kitus epidemiologinius ypatumus (hospitalizacijos ir reanimacijos bei intensyvios terapijos lovų užimtumo dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos dinamika savivaldybėje ar regione, teigiamų tyrimų proporcija tarp visų atliktų tyrimų; vaikų sergamumas bei infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimas švietimo įstaigose ir kt.).

Veiksmingiausia sezoninio gripo ir jo pasekmių kontrolės priemonė – skiepai. COVID-19 liga ir gripas yra dvi kvėpavimo takų infekcijos, nuo kurių galima apsisaugoti pasiskiepijus.

Informuojame, kad 2022–2023 m. gripo sezono metu Kauno apskrityje sezonine gripo vakcina, pasiskiepijo 47 154 asmenys. Sezoninio gripo vakcinos, finansuojamos iš Valstybės biudžeto lėšų, skirtos asmenims, priklausantiems rizikos grupėms paskiepyti, iki š. m. gruodžio mėnesio sunaudota 86 procentai, nuo visos Kauno apskričiai skirtos vakcinos kiekio.

Sezoninio gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims, kurių daugiausia tarp priklausančiųjų rizikos grupėms, patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais.

Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Muraveckienė primena:

  • Pajutus į peršalimą panašius simptomus, likti namuose, nedalyvauti šventiniuose darbo vakarėliuose, renginiuose viešose vietose, nevesti vaikų į ugdymo įstaigas ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
  • Medicinines veido kaukes arba respiratorius rekomenduojama dėvėti viešose uždarose vietose: paslaugų teikimo vietose, renginiuose, maldos namuose, viešajame transporte, prekybos centruose, vietose, kuriose yra didelis žmonių susibūrimas ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo (2 metrai) nuo kitų žmonių.
  • Nepamiršti veido apsaugos priemonių lankantis asmens sveikatos priežiūros ar socialinės globos įstaigose.
  • Laikytis rankų higienos (plauti ir / ar dezinfekuoti) reikalavimų.
  • Vengti kontakto su sergančiu asmeniu.

Būkime sąmoningi ir atsakingi, saugokime ne tik save, bet ir aplinkinius, išlikime sveiki, pasitinkant gražiausias metų šventes!

 

 

NVSC inf.

 

 

 

NVSC: ar galime suvaldyti sergamumą peršalimo  ligomis?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Dec 2022 09:29:55 +0200
<![CDATA[Širdies sveikata žiemą – vaistininkė patarė, kokių 5 elementų neturėtų trūkti jūsų mityboje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sirdies-sveikata-ziema-vaistininke-patare-kokiu-5-elementu-neturetu-trukti-jusu-mityboje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sirdies-sveikata-ziema-vaistininke-patare-kokiu-5-elementu-neturetu-trukti-jusu-mityboje Šaltuoju sezonu kovojame ne tik su virusais – širdies ir kraujagyslių sistemai žiemą taip pat tenka didžiulis krūvis. Ji kenčia ne tik dėl žvarbaus oro, bet ir dėl pasikeitusių mitybos įpročių – riebus maistas, nesubalansuota mityba šventiniu laikotarpiu gali daryti nepataisomą žalą. „Eurovaistinė internete“ farmacininkė Renata Mardosienė pataria, į kokias mitybos taisykles verta atkreipti dėmesį šiuo laikotarpiu ir kaip stiprinti širdį ir kraujagyslių sistemą?

Šventinis periodas – tai metas, kada subalansuotos mitybos įpročių laikytis yra bene sunkiausia. Tačiau, anot R. Mardosienės, šiuo metu širdžiai tenka didžiulė apkrova, todėl jos sveikata rūpintis ypatingai svarbu.

„Nors gruodį patiriame ne tik prieššventinio streso, bet ir daugybę teigiamų emocijų, iš tiesų šis periodas širdžiai gali būti pavojingas. Šaltyje širdis dirba dvigubai – ne tik varinėdama kraują, bet ir palaikydama kūno šilumą. Dėl šalčio gali siaurėti kraujagyslės ir didėti kraujospūdis. Tai gali padidinti širdies priepuolio bei insulto riziką. Be to, šaltuoju metu padaugėja virusinių ir bakterinių susirgimų, kurie gali pažeisti širdies raumenį ir sukelti jo uždegimą. Prie šių veiksnių pridėkime sėslesnį gyvenimo būdą ir riebų bei nesveiką maistą – turėsime visą puokštę rizikos veiksnių, kurie žiemos laikotarpiu užklumpa mūsų širdies ir kraujagyslių sistemą“,  sako farmacininkė.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai teigia, kad net 80 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų galima išvengti, jeigu būtų sumažinami pagrindiniai rizikos veiksniai, tarp kurių – netaisyklinga mityba ir padidėjęs cholesterolis. Todėl vaistininkė pataria, kad pirmiausiai reikėtų atlikti reikiamus kraujo tyrimus ir įsitikinti, ar organizmui netrūksta širdies ir kraujagyslių sistemai būtiniausių medžiagų. Kokios jos?

  1. Kalis ir magnis

 

Tai mineralai, kurie vaidina ypatingai svarbų vaidmenį širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje. „Kalis – tai vienas esminių mineralų, kurio trūkumas gali lemti širdies ritmo sutrikimus. Magnis saugo kraujagysles nuo aterosklerozės, gali padėti sumažinti kraujo spaudimą“, – pasakoja vaistininkė.

Tiek kalio, tiek magnio gausu žaliose lapinėse daržovėse, riešutuose, sėklose, grūdinėse kultūrose, ankštinėse daržovėse. „Jeigu šių maisto produktų jūsų mityboje trūksta, papildomai galite vartoti maisto papildus. Tačiau patiems eksperimentuoti nevertėtų – jų trūkumą turėtų nustatyti gydytojas, atlikus kraujo tyrimą“, – teigia R. Mardosienė. 

Jeigu dvejojate, kokie maisto papildai jums tiktų labiausiai arba kaip tinkamai juos vartoti bei derinti, galite nemokamai pasikonsultuoti su „Eurovaistinė internete“ vaistininkais nuotoliniu būdu – internetu ar telefonu.

  1. Omega-3 riebalų rūgštys

 

Omega-3 riebalų rūgštys gali padėti palaikyti normalų  kraujospūdį ir sumažinti padidėjusį cholesterolio kiekį, taip pat mažinti aritmijų riziką. „Jūsų mityboje turėtų netrūkti riebios žuvies, pavyzdžiui, lašišos, skumbrės, tuno, silkės ar sardinių. Taip pat omega-3 riebalų rūgščių yra linų sėmenyse, ispaninio šalavijo sėklose, graikiniuose riešutuose“, – pataria vaistininkė.

  1. Antioksidantai

 

Antioksidantai labai svarbūs širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje, nes apsaugo mūsų ląsteles nuo laisvųjų radikalų. „Antioksidantai neleidžia oksiduotis blogajam cholesteroliui ir tuo pat metu vystytis aterosklerozei“, – sako specialistė.

Trys iš pagrindinių antioksidantų yra beta karotenas, vitaminas C ir vitaminas E. Jų gausu šviežiuose vaisiuose ir daržovėse, pavyzdžiui, brokoliuose, špinatuose, morkose, burokėliuose, granatuose, česnakuose, kopūstuose, šparaguose, citrusiniuose vaisiuose.

  1. Koenzimas Q10

 

Koenzimas Q10 priskiriamas antioksidantų grupei, tačiau nusipelno ypatingo dėmesio dėl savo svarbos širdies ir kraujagyslių sistemoje. „Jeigu koenzimo Q10 organizme sumažėja, gali sutrikti širdies ritmas. Dalis širdies nepakankamumo atvejų yra susiję būtent su koenzimo Q10 trūkumu. Nors organizmas jį gamina, su amžiumi gamyba mažėja. Todėl pravartu įtraukti į savo mitybą tokius jo šaltinius kaip subproduktai, riebi žuvis, brokoliai, apelsinai, žemės riešutai“, – sako „Eurovaistinė internete“ specialistė.

  1. B grupės vitaminai

B grupės vitaminai taip pat atlieka svarbų vaidmenį širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje. „Per didelis kiekis homocisteino rūgšties gali žaloti kraujagyslių sieneles. Todėl čia svarbūs B grupės vitaminai, kurie gali mažinti homocisteino kiekį. Pavyzdžiui, šparagai, pupelės, saulėgrąžų sėklos yra natūralus folio rūgšties (vit. B9) šaltinis. Vitamino B6  turi jautienos kepenėlės, tunas, lašiša, avinžirniai. Vitamino B12 šaltiniai – pieno produktai, sūris, kiaušiniai“, – sako R. Mardosienė.

Kokius mitybos įpročius vertėtų koreguoti?

Tačiau vien aprūpinti mitybą būtinomis medžiagomis – nepakanka. Anot R. Mardosienės, šaltuoju sezonu mes linkę valgyti riebiau, sočiau, neretai naudojame daugiau druskos, lepinamės šventiniais saldumynais, piktnaudžiaujame alkoholiu. Visa tai gali padaryti neigiamą įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai.

„Dažnas druskos vartojimas dideliais kiekiais gali turėti įtakos kraujo spaudimo padidėjimui. Verčiau naudokite daugiau natūralių prieskoninių žolelių, kurios suteiks gero skonio, tačiau nekenks jūsų širdžiai“, – pataria farmacininkė.

Gruzdintos bulvytės, žagarėliai, spurgos, kepta duona – tai daugelio mėgstami užkandžiai, kuriuose dažnai gausu širdies sveikatai itin žalingų hidrintų riebalų. „Šie riebalai susidaro aukštoje temperatūroje kaitinant augalinius aliejus. Jie gali didinti cholesterolio kiekį, skatinti aterosklerozės vystymąsi. Hidrinti riebalai dažniausiai naudojami ruošiant greitą maistą, taip pat dažnai randami įvairių kepinių ir užkandžių sudėtyje“, – sako vaistininkė.

Priešingai nei hidrinti riebalai, kurie blogąjį cholesterolį gali didinti, maiste esančios tirpiosios skaidulos gali padėti sumažinti bendrą, o kartu ir „blogojo“ cholesterolio kiekį. Todėl pravartu vartoti daugiau tirpių maistinių skaidulų turinčių produktų  avižų, linų sėmenų, obuolių, bananų.

„Taip pat širdies funkciją gali padėti gerinti natūralūs augalų ekstraktai – pavyzdžiui, gudobelės gali stiprinti širdies raumenį, gerinti kraujagyslių funkciją, reguliuoti širdies susitraukimų dažnį. Sukatžolės gali raminti nervų sistemą, slopinti įtampą, gerinti širdies veiklą. Česnakų ekstraktas gali padėti palaikyti tinkamą cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje“,  sako R. Mardosienė.

Vaistininkė priduria, kad  pravartu šventiniu periodu nepamiršti atkreipti dėmesį ir į kitus sveikos gyvensenos veiksnius – aktyvesnį gyvenimo būdą, žalingų įpročių atsisakymą, taip pat streso valdymą ir subalansuotą miego rutiną. Tik jų visuma gali padėti sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą bei užkirsti kelią grėsmingoms ligoms.

,,Euro vaistinės" info.

Širdies sveikata žiemą – vaistininkė patarė, kokių 5 elementų neturėtų trūkti jūsų mityboje

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Dec 2022 09:35:14 +0200
<![CDATA[Telemedicinos centre budintys gydytojai konsultuos Kėdainių, Jonavos ir Prienų ligoninių pacientus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/telemedicinos-centre-budintys-gydytojai-konsultuos-kedainiu-jonavos-ir-prienu-ligoniniu-pacientus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/telemedicinos-centre-budintys-gydytojai-konsultuos-kedainiu-jonavos-ir-prienu-ligoniniu-pacientus Kauno klinikose pristatytas pirmasis veiklą pradėjęs skubiosios medicinos Telemedicinos centras Lietuvoje. Nacionalinio projekto metu trijose didžiosiose Lietuvos ligoninėse įkurti centrai telemedicinos konsultacijas teiks dešimčiai Kauno ir Vilniaus regiono ligoninių ir taip pagerins skubiosios medicinos pagalbos paslaugų kokybę ir prieinamumą regionų gyventojams.

Telemedicinos centro pristatymo metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad telemedicina iš ateities medicinos virto dabarties paslauga, o jos naudą artimiausiu metu pajaus visi šalies pacientai.

„Kauno klinikose atidarytas Telemedicinos centras  – pirmas žingsnis, kuriant telemedicinos tinklą didžiuose šalies ligoninėse. Nors investicijos daromos mūsų gydymo flagmanuose, tačiau jų naudą pajaus visi šalies pacientai ir gydytojai,  –  nuotoliniu būdu konsultacijos bus atliekamos rajonų ligoninėse, taip stipriai prisidedant prie bendro paslaugų kokybės kilimo.  Galime drąsiai sakyti, kad ateities medicina persikėlė į dabartį “, – sakė ministras.

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje veikiantis Telemedicinos centras padės optimaliai paskirstyti regiono ligoninių skubios pagalbos skyriuose esančius pacientų srautus. Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai, Skubiosios medicinos klinikos vadovas prof. Kęstutis Stašaitis pabrėžia, kad Telemedicinos centrų dėka sutrumpės pacientų aptarnavimo laikas ir bus efektyviau panaudojami žmogiškieji resursai.

„Pacientams nebūtinai reikės vykti į didžiųjų miestų ligoninių skubios pagalbos skyrius, nes jie bus tinkamai ištirti ir atvykus į mažesnes regiono ligonines. Tokiu būdu sprendimą, ar pervežti pacientą į Kauno klinikas, galėsime priimti greičiau. Jeigu visgi pacientus bus nuspręsta pervežti į Kauno klinikas, jie bus atvežami tiesiai į specializuotus skyrius pagal būklę, taip išvengiant ilgo laukimo skubios pagalbos skyriuje“, – pastebi prof. K. Stašaitis. 

Kauno klinikų Telemedicinos centre nuolat budintys Skubiosios medicinos gydytojai, pasitelkus modernias technologijas, konsultuos pacientus, esančius Kėdainių, Jonavos ir Prienų ligoninių skubios pagalbos skyriuose.

Telemedicinos centro gydytojai pacientus, esančius regioninėje ligoninėje, gali stebėti specialiame monitoriuje. „Nuotoliniu būdu konsultuojami tie pacientai, kuriuos regiono ligoninių skubios pagalbos skyriaus gydytojai nori pervežti į Kauno klinikas. Taip pat pacientai, kurių būklė neaiški ar kolegos regioninėje ligoninėje nori pasitarti dėl tyrimų ar tolesnės gydymo taktikos“, – sako prof. K. Stašaitis. Moderni mobili įranga turi galimybę prijungti diagnostinius prietaisus. Pavyzdžiui, stetoskopą ar ultragarso aparatą.

Prof. K. Stašaitis priduria, kad naujai įkurtame Telemedicinos centre didžiausią dalį nuotolinių konsultacijų Skubiosios medicinos gydytojai atlieka savarankiškai. „Tačiau susidūrus su neaiškumais, jie iš karto gali paprašyti pagalbos kitų specializacijų gydytojų, konsultuojančių mūsų skubios pagalbos skyriuje“, – aiškina profesorius.

Kėdainių ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Rimantė Hofmanienė sako, kad telekonsultacijų paslaugos suteikia galimybę medikams operatyviau keistis svarbia informacija apie pacientus, konsultuotis su trečio lygio ligoninės gydytojais, priimant sprendimus dėl gydymo, spręsti kritinius atvejus. „Toks bendradarbiavimas užtikrina greitesnį ligos diagnozavimą ir gydymo taktikos parinkimą“, – sako R. Hofmanienė.

Gruodžio mėnesį pirmasis Telemedicinos centras darbą pradėjo Kauno klinikose. Santaros klinikose ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje įsikūrę centrai veiklą pradės jau netrukus. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Projekto vertė 3.1 mln. Eur. Visas projekte numatytas veiklas ketinama užbaigti iki 2023 metų rudens.

Kauno klinikų informacija

Telemedicinos centre budintys gydytojai konsultuos Kėdainių, Jonavos ir Prienų ligoninių pacientus

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Dec 2022 11:47:33 +0200
<![CDATA[NVSC primena: kaip saugiai paruošti maistą šventiniam stalui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-primena-kaip-saugiai-paruosti-maista-sventiniam-stalui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-primena-kaip-saugiai-paruosti-maista-sventiniam-stalui Artėjant gražiausioms metų šventėms, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai primena, kaip saugiai ruošti stalą, kad šventinės nuotaikos nesugadintų žarnyno infekcijos.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad greitai gendantys maisto produktai (pieno, mėsos, žuvies, kulinarijos gaminiai, mišrainės, tortai, pyragaičiai su kremu) yra gera terpė mikroorganizmams daugintis, todėl labai svarbu kruopščiai laikytis asmens ir aplinkos higienos taisyklių. Kad išvengtume per maistą, vandenį ir aplinką plintančių žarnyno užkrečiamųjų ligų, NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė pataria atsižvelgti į šias taisykles:

  • Karštuosius patiekalus pakankamai apdoroti šiluma. Karšti mėsos patiekalai turi būti gerai iškepti, ištroškinti ar išvirti.
  • Paruoštus vartojimui patiekalus ir termiškai neapdorotus maisto produktus laikyti saugiai. Vartojimui paruoštus produktus ir produktų gamybai skirtas žaliavas būtina laikyti tinkamoje temperatūroje – šaldytuve nuo +2 iki +8 °C temperatūroje, šaldymo kameroje nuo -18 iki -24 °C temperatūroje ir visada pagal gamintojo nurodymus ženklinimo etiketėje. Užšaldytą maistą atitirpinti šaldytuve, o kartą atšildžius – pakartotinai neužšaldyti. Nepalikti ant stalo greitai gendančių maisto produktų ilgiau kaip 2 valandas, o nesuvartotus laikyti šaldytuve. Paruoštus kulinarijos gaminius, mėsos, paukštienos, žuvies bei kiaušinių patiekalus, mišraines, troškinius būtina laikyti šaldytuve ir vartoti ne ilgiau kaip dvi dienas.
  • Termiškai neapdorotus maisto produktus, žaliavas atskirti nuo jau paruošto vartojimui maisto. Termiškai neapdorotos, šviežios  mėsos, paukštienos, žuvies dorojimui naudoti atskiras lenteles ir peilius. Po sąlyčio su šiuo maistu juos gerai nuplauti vandeniu su indų plovikliu ir išdžiovinti. Šaldytuve jau vartojimui skirti produktai neturi liestis su žaliais. Termiškai neapdorotą mėsą, paukštieną, žuvį laikyti apatinėje šaldytuvo lentynoje sandariai uždarytose plastikinėse dėžutėse ar įpakuotus į foliją, kad skystis ir jame esančios ligas sukeliančios bakterijos nepatektų į kitą maistą.
  • Rinktis tik šviežius ir nesugedusius produktus. Jau perkant paruoštus maisto produktus svarbu įvertinti jų kokybę, patikrinti jų tinkamumo vartoti laiką. Taip pat labai svarbu perkant šviežią  mėsą ir žuvį įvertinti jos spalvą bei kvapą. Maistui gaminti vartoti švarų geriamąjį vandenį. Gerai nuplauti po tekančiu vandeniu daržoves ir vaisius, ypatingai vartojamus be šiluminio apdorojimo. Prieš vartojimą džiovintus vaisius ir riešutus taip pat būtina gerai nuplauti, nes, kol šie maisto produktai patenka ant mūsų stalo, jie „nukeliauja“ ilgą kelią: renkamas derlius, vaisiai džiovinami, pakuojami, kraunami, vežami, vėl pakuojami.
  • Visada laikytis maisto tvarkymo vietos higieninių reikalavimų. Paruošus maistą svarbu gerai nuvalyti (dezinfekuoti) visus virtuvės paviršius ir išplauti maistui ruošti naudotus indus bei įrankius, kadangi per virtuvės inventorių, šluostes patogeniniai mikroorganizmai gali patekti į maistą. Griežtai laikytis patiekalų ruošimo technologijos, nenaudoti maisto žaliavų, kurių tinkamumo vartoti terminai pasibaigę. Greitai gendančius maisto produktus laikyti tik šaldytuve ir saugoti maistą nuo kenkėjų.
  • Visada laikytis asmens higienos. Ypatingai svarbu plauti rankas, nes taip nuplaunami mikroorganizmai, kurie patenka ant rankų nuo užterštų paviršių ar aplinkos daiktų, liečiant gyvūnus. Neplautomis rankomis liečiant burną padedama infekcijai patekti į organizmą. Gali būti užteršiamas ir jau vartojimui paruoštas maistas, todėl rankas rekomenduojama plauti prieš pradedant maistą ruošti, ruošiant, prieš jį valgant, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa. Plauti rankas itin svarbu pasinaudojus tualetu ir visais atvejais, kai jos yra  nešvarios.
  • Visada stebėti savo sveikatą. Negaminti maisto, jei pasireiškė žarnyno infekcijos simptomai. Pasijustus blogai, rekomenduojama nedelsti kreiptis į savo šeimos gydytoją.

 

Pasirūpinkime, kad ant šventinio stalo maistas būtų ne tik skanus, bet ir saugus.

 

NVSC inf.

 

NVSC primena: kaip saugiai paruošti maistą šventiniam stalui

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Dec 2022 11:40:42 +0200
<![CDATA[Kaip išsirinkti silkę? Naudingi patarimai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-issirinkti-silke-naudingi-patarimai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-issirinkti-silke-naudingi-patarimai Žuvies nauda neabejojama   

Visa riebi žuvis – puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Būtent šios riebalų rūgštys mūsų organizmui reikalingos, jas gauname tik su maistu ar maisto papildais ir jos slopina uždegiminius procesus.

„Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykis turi būti ne didesnis nei 1:5, tačiau tyrimai rodo, kad daugelio šiuolaikinių žmonių 1:25. Viskas dėl vartojamo didelio kiekio stipriai perdirbto maisto, kuriame daug omega-6 ir mažai omega-3. Todėl riebios žuvies įtraukimas į mitybą yra be galo svarbus veiksnys norint išsaugoti sveikatą, išvengti lėtinių neinfekcinių ligų“, – sako mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Silkė – baltymų šaltinis, visos žuvys turi lengviau virškinamus baltymus nei mėsa, tad žuvies mityboje turi būti bent 2 kartus per savaitę, ne tik per šventes.

Silkės ženklinimo etiketės – ką turime žinoti?

Parduotuvių lentynos lūžta nuo gausybės silkių rūšių, tad išsirinkti pačią geriausią – tikrai sudėtinga. Pasirodo, atkreipti dėmesį reikia į sudedamųjų dalių sąrašą ir maistinę vertę. Kuo mažiau sudėtinių dalių, mažiau druskos, be pridėtinių rafinuotų aliejų ir tam tikrų maisto priedų ir silkė ant stalo bus vertingiausia.

„Nežiūrėkite į tas pakuotes, kur silkės mažiau nei majonezo ar kitų padažų. Taip pat nesižavėkite užrašais – tradicinė, klasikinė, kalėdinė ir pan., tai marketingo triukai, o reikšmės produkto maistingumui neatspindi. Geriausias pasirinkimas – lengvai sūdyta (iki 2 g/100 g) Matje silkė be jokių priedų, ne retai ji būna šaldyta. Jei kalbame apie kitas visiems įprastas silkes, tai 99,9 proc. esančios rinkoje silkės bus su skonio ir kvapo stiprikliu mononatrio gliutamatu (E621), kuris sustiprina skonį ir kvapą. Juk neveltui visi taip mėgsta silkę, o kur dar druskos apie 3,5 g 100 g (įprastoje silkėje apie 4-4,5 g, o silpnai sūdytoje apie 3 g), kai suvalgęs žmogus 100 g, faktiškai gauna visą dienos druskos normą. O kur dar dažnu atveju sutinkami įvairiausi maisto priedai – konservantai, antioksidantai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos“, – dalinasi R.Bogušienė.

Atkreipkite dėmesį ir į cukraus kiekį – silkėje rasime cukraus, gliukozės sirupo ir pan., tad valgydami sūriai gauname ir cukraus apie 1-2,5 g/100 g. Nesvarbu ar silkė su galva, ar jau išdarinėta, joje dažnu atveju, rasime visus prieš tai išvardintus ingredientus.

„Faktiškai visos silkės su aliejumi parduodamos tikrai ne ypač tyru aukščiausios kokybės alyvuogių aliejumi, o su rafinuotu dezodoruotu aliejumi (rapsų, saulėgrąžų ir pan.). Kas rodo, kad iš silkės gauname gerųjų omega-3 riebalų rūgščių, o iš rafinuotų dezodoruotų aliejų – omega-6 riebalų rūgščių. Pastarųjų suvartojimas dominuoja šiuolaikinio žmogaus mityboje, o tai siejama su uždegiminiais procesais žmogaus organizme“, – sako R.Bogušienė.

Kaip teisingai paruošti silkę?

Įsigijote silkę parduotuvėje? Padarykite gerą darbą – nuplaukite vandeniu ar net pamirkykite vandenyje, taip šiek tiek sumažinsite druskos ir rafinuoto aliejaus kiekį (jei pirkote su aliejumi silkę). Apibendrinant Raminta Bogušienė pataria rinktis silkę Matje gardintą tik druska, o jei iš įprastų silkių renkamės, tai tą kurioje mažiausiai druskos, be rafinuotų aliejų ir mažiausiai sudėtyje ingredientų, iš jų maisto priedų.

Geriausia valgyti silkę su daug daržovių: šviežių, troškintų (svogūnai, morkos, pankoliai, saldžios bulvės, burokėliai, paprikos, pomidorai ir t.t.t). Daržovės mitybos pagrindas ir valgant su daug baltymų turinčia silke, dviguba nauda. O jei dar naudojamas geras ypač tyras alyvuogių aliejus, žemo rūgštingumo iki 0,3, išgautas iš žalių nesunokusių alyvuogių – dviguba nauda.

Kiek silkės suvartoti saugu, kad ji būtų naudinga organizmui?

Viskas kas valgoma su pertekliumi yra nenaudinga, ypač stipriai sūdyta silkė. Druskos perteklius siejamas su skysčių sulaikymu organizme, turi įtakos širdies kraujagyslių ligų atsiradimui, aukštam kraujo spaudimui, todėl valgant silkės per daug, bus gaunama ir tikrai per didelis kiekis druskos. Pasak Raminto Bogušienės silkę ir kitus šventinius valgius valgykite saikingai. Valgant patariu prisiminti saiką ir susitelkti į maisto ragavimą, o ne į valgymą. Kita strategija – išsirinkti patiekalus, kuriuos valgysite, užuot valgę viską iš eilės, kas yra ant stalo. Pavyzdžiui, pirmą Kalėdų dieną – tik mėsa su daržovėmis ar mišrainėmis ir želė tortas, antrą dieną – silkė ir kita žuvis su daržovėmis ar mišrainėmis ir desertas. Antrasis būdas geriau tinka tiems, kurie turi mėgstamus patiekalus ir mėgsta valgyti, o ne ragauti visko po truputį.

***

VšĮ „Sveikatai palankus“ – ugdo visuomenės sveikatai palankios mitybos ir gyvensenos raštingumą, didindama sąmoningumą rinktis sveikatai palankius maisto produktus ir gyvenimo būdą.


VšĮ „Sveikatai palankus“ inf. 

Kaip išsirinkti silkę? Naudingi patarimai

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Dec 2022 08:57:56 +0200
<![CDATA[Šventinio stalo neįsivaizduojame be spanguolių kisieliaus: technologė dalijasi auksiniu patarimu verdantiems jį namuose]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sventinio-stalo-neisivaizduojame-be-spanguoliu-kisieliaus-technologe-dalijasi-auksiniu-patarimu-verdantiems-ji-namuose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sventinio-stalo-neisivaizduojame-be-spanguoliu-kisieliaus-technologe-dalijasi-auksiniu-patarimu-verdantiems-ji-namuose Šventinių gėrimų klasika – spanguolių kisielius

„Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, kad šventiniai gėrimai tampa vis svarbesniu vaišių stalo akcentu. Namuose pirkėjai gaminasi aguonpienį, iš vasarą pasiruoštų gėrybių traukia kompoto ar sulčių stiklainius, verda nealkoholinį punšą bei šildo kvapnų, apelsinais, cinamonu ar gvazdikėliais gardintą nealkoholinį vyną. Tačiau nors šventinės tradicijos ir ruošiamų gėrimų receptai skiriasi daugelyje šeimų, beveik ant kiekvieno jų stalo per Kūčias bei Kalėdas atsiduria ir tradicinis spanguolių kisielius.

„Spanguolių kisielius – tikra švenčių klasika, be kurios pirkėjai neįsivaizduoja Kūčių vakarienės ar Kalėdų stalo. Suaugusiems šis gėrimas sukelia nostalgiškus, šiltus vaikystės prisiminimus, o jaunesniems ragautojams spanguolių kisielius patinka dėl saldaus skonio bei desertą primenančios konsistencijos. Kisielius gali būti ruošiamas tiek skystesnis, tiek tirštesnis, tad kiekvienas pasirenka receptą pagal savo šeimos tradicijas. Tuo tarpu skubantiems pirkėjams didžiosiose „Rimi“ parduotuvėse siūlome įsigyti ir jau paruošto tradicinio spanguolių kisieliaus“, – sako O. Suchočeva. 

Tiems, kurie spanguolių kisielių verda namuose, ji turi ir vertingą patarimą – kisieliaus gamyboje naudojamą krakmolą būtina tirpinti šaltame vandenyje: „Taip krakmolas nesulips į gumuliukus, o atvėsęs kisielius bus malonios konsistencijos. Spanguolių kisielių galima virti tiek iš šviežių, tiek iš šaldytų uogų, – pataria komercijos operacijų vadovė ir namuose pasigamintą spanguolių gėrimą rekomenduoja pagardinti cinamonu, gvazdikėliais, kardamonu ar vanile. – Šie prieskoniai kisieliui suteiks dar daugiau aromato ir skonio.“

O. Suchočeva priduria, kad parduotuvių lentynose visada stengiamasi turėti vietinių, lietuviškų spanguolių, o renkantis jas svarbu atkreipti dėmesį į uogų spalvą bei išvaizdą: „Spanguolių odelė turėtų būti standi, tamsiai raudonos ar rausvos spalvos, o pačios uogos – tvirtos, nepažeistos. Namuose spanguoles geriausia užpilti vandeniu ir laikyti šaldytuve arba užšaldyti šaldiklyje, kad uogos ilgiau išliktų šviežios.“

Tradiciniai gėrimai – taip pat kaloringi 

Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad spanguolės – vienos vertingiausių uogų: „Jos yra puikus vitaminų C, E ir maistinių skaidulų šaltinis, pasižymintis priešuždegiminiais junginiais. Kaip ir kitos miško uogos, spanguolės yra antioksidantų šaltinis, pagal antioksidacinį stiprumą nusileidžiančios tik mėlynėms. Be to, spanguolėse yra vitamino K, mangano ir kitų augalinės kilmės maistinių medžiagų, saugančių nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.“

Tačiau ji pastebi, kad dažnai žmonės užmiršta, jog iš spanguolių pagamintas kisielius ar kiti šventiniai gėrimai savo sudėtyje turi ne tik naudingų medžiagų, bet ir nemažai pridėtinio cukraus.

„Šventiniai gėrimai yra įprasta Kūčių ir Kalėdų stalo dalis, tačiau tiek kisielius, tiek vaisių kompotas ar aguonpienis yra kaloringi ir gausiai praturtinti cukrumi. Per šventes šiuos gėrimus reikėtų traktuoti kaip patiekalus, net kaip desertą ir jie turėtų būti įskaičiuoti į suvalgomo maisto tūrį. Jei spanguolių kisieliaus žmogus išgers litrą – greičiausiai pajus diskomfortą ir apsunks, o jei šio gėrimo paragaus saikingai, stiklinę ar pusę – bus ir paragauta, ir sveikata patausota. Dėl to tiek gėrimais, tiek maistu per šventes reikia mėgautis su saiku. Nepamirškite, kad šventinės vaišės, visų pirma, turi atlikti socialinę, bendravimo funkciją“, – primena E. Gavelienė. 

Sutaupyti padės planavimas 

Pasak O. Suchočevos, artėjant Kalėdoms ir ieškant produktų šventiniam stalui žmonėms sutaupyti padeda dovanų ir maisto planavimas, pirkimas iš anksto nuolaidų metu, taip pat dovanų gaminimas namuose ar bendras sutarimas su artimaisiais dovanoti mažiau. „Svarbiausia yra tinkamai paskirstyti finansus ir nepirkti visų maisto produktų ar dovanų vienu metu. Pirkėjai gali ieškoti nuolaidų populiariausioms ilgo galiojimo maisto ar dovanų kategorijoms, pavyzdžiui, konservams, žaislams, kosmetikai ar knygoms, jau dabar, o prieš pat Kalėdas išlaidas skirti greitai gendančiam maistui“, – siūlo O. Suchočeva. 

Sutaupyti apsiperkant padeda ir tikslus pirkinių krepšelio planavimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas ir kaupimą nuo išleistos sumos: „Tik jums skirtus „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat „Rimi“ programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse. Naudinga žinoti tai, kad terminale galima ne tik naudotis plastikine fizine „Mano Rimi“ kortele, bet ir skenuoti QR kodą, o apsiperkantys elektroninėje parduotuvėje gali lengvai stebėti, kiek kainuos pasirinktas krepšelis.”

Artėjant gražiausioms metų šventėms „Rimi“ kulinarijos ekspertai namuose kviečia išsivirti kvapnaus spanguolių kisieliaus. 

Klasikinio spanguolių kisieliaus receptas

Kisieliui reikės:

3 l vandens;

1 l spanguolių (šviežių arba šaldytų);

0,5 stiklinės cukraus;

3 v. š. krakmolo.

Gaminimo eiga: 

  1. Smulkintuvu iki tyrės sutrinkite spanguoles su cukrumi.
  2. Supilkite gautą masę į verdantį vandenį, užvirkite. Išvirus perkoškite gautą masę per tankų sietelį, kad neliktų uogų gabaliukų.
  3. Nedideliame indelyje krakmolą išmaišykite su puse puodelio šalto vandens.
  4. Nuolat maišydami vandens ir krakmolo masę supilkite ją į puodą su spanguolėmis bei pakaitinkite (užvirti nereikia). Kisielių supilstykite į stiklines ar norimu indelius ir palikite atvėsti.

Skanaus! 

Šventinio stalo neįsivaizduojame be spanguolių kisieliaus: technologė dalijasi auksiniu patarimu verdantiems jį namuose

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 16 Dec 2022 11:33:24 +0200
<![CDATA[A. Matulas ir Valstybinė ligonių kasa ragina vyrus rasti laiko savo sveikatai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/a-matulas-ir-valstybine-ligoniu-kasa-ragina-vyrus-rasti-laiko-savo-sveikatai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/a-matulas-ir-valstybine-ligoniu-kasa-ragina-vyrus-rasti-laiko-savo-sveikatai Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas drauge su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kviečia Lietuvos vyrus susirūpinti savo sveikata ir aktyviau dalyvauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamoje prostatos vėžio prevencinėje programoje. Ankstyvoje stadijoje diagnozuoti onkologiniai susirgimai daug lengviau pagydomi, o neretai vienas vizitas pas gydytoją žmogui gali padovanoti antrą gyvenimą.

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje. Higienos instituto duomenimis, mirusių dėl šios ligos vyrų skaičius kasmet viršija pusę tūkstančio, o sergamumas pernai perkopė 22 tūkst. Nepaisant to, kasmet prostatos vėžio prevencijos programoje dalyvaujama pasyviausiai. Pandemijos metais rekordiškai kritęs pasitikrinusiųjų procentas (iki 13 proc.) pernai pakilo, tačiau dar nepasivijo ikipandeminio lygio ir išliko labai menkas. Praeitais metais dėl prostatos vėžio nemokamai prevenciškai pasitikrino mažiau nei 19 proc. tikslinio amžiaus vyrų.

„Vėžys paliečia visus – jaunus ir senus, vyrus, moteris ir vaikus – ir yra didžiulė našta pacientams, jų šeimoms, visuomenei ir valstybei. Dalies onkologinių ligų galima išvengti ne tik pasirinkus sveiką gyvenimo būdą, bet ir periodiškai tikrinantis sveikatą. Mieli šalies vyrai, sukluskite: anksti aptikus ligą didėja tikimybė išgyti ir visavertiškai gyventi. Tad raskime laiko sau, savo sveikatai. Lietuvoje turime galimybę tikrintis nemokamai – pasinaudokime šia proga ir likime sveiki“ – sako Seimo Sveikatos reikalų komitetui vadovaujantis A. Matulas.

Medikų teigimu, prostatos vėžys – labai klastinga liga, nes ankstyvoje jos stadijoje pacientai nepatiria jokių simptomų, o kai jų atsiranda – liga jau būna pažengusi ir jos gydymas apsunkintas. Pasaulio organizacijos skaičiavimais, nustačius pakitimus ankstyvoje stadijoje, kova su vėžiu tampa daug lengvesnė ir tikimybė pacientui pasveikti išauga iki 90 proc. 

Dėl šios priežasties jau 17 metų ligonių kasos finansuoja prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinę programą. Ji skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai), o tuo atveju, jei prostatos vėžiu sirgo jų tėvai ar broliai – nuo 45 metų. Sveikatos patikrinimo vyrams nereikėtų baimintis, nes patikros metu tiesiog paimamas kraujo mėginys, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį kraujyje. Jei PSA nepadidėjęs, vadinasi pacientas sveikas, o jeigu tyrimo atsakymas rodo padidėjusį PSA kiekį kraujyje, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą diagnozei patikslinti. Jei urologui atlikus papildomus tyrimus, nustatomas susirgimas, pradedamas gydymas.

„Tenka apgailestauti, kad pastaraisiais metais vyrų dalyvavimas prostatos vėžio prevencinėje programoje pasiekė rekordines žemumas. Iš kelių šimtų tūkstančių šalies vyrų, kurie pagal amžiaus grupę galėjo nemokamai pasitikrinti, pernai išsityrė tik kas penktas. Todėl noriu paraginti Lietuvos vyrus aktyviau kreiptis į savo šeimos gydytojus ir nesibaiminti tikrintis dėl prostatos vėžio. Tyrimo rezultatai gali būti neįkainojami ir lemtingi visam likusiam gyvenimui, o sugaišite tik vieno vizito laiką“, – sako VLK direktorius Gintaras Kacevičius.

Kasmet prostatos vėžio prevencinei programai finansuoti skiriama vis daugiau PSDF lėšų. Šiemet tam skirta 2,6 mln. eurų, t. y. 600 tūkst. eurų daugiau nei pernai. 

Prostatos vėžio prevencinė programa nėra vienintelė programa, kuria gali pasinaudoti vyrai Lietuvoje. Taip pat jie kviečiami periodiškai pasitikrinti ir pagal širdies ir kraujagyslių ligų bei storosios žarnos vėžio prevencijos programas. Privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems ir į tikslinę amžiaus grupę patenkantiems vyrams, norintiems pagal šias programas pasitikrinti sveikatą, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

VLK primena, kad žmonėms, kurie nepatenka į konkrečioje programoje nustatyto amžiaus grupę, tačiau nerimauja dėl savo sveikatos, reiktų neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs sveikatos būklę, jis skirs reikiamus tyrimus, kad nustatytų negalavimų priežastį ir pradėtų gydymą bei prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Daugiau apie Lietuvoje vykdomas nemokamas ligų prevencijos programas: ligoniukasa.lrv.lt/prevencija

 

A. Matulas ir Valstybinė ligonių kasa ragina vyrus rasti laiko savo sveikatai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 14 Dec 2022 10:45:15 +0200
<![CDATA[Prieš šventes susitvarkykite ne tik namus, bet ir vaistinėlę: kuo svarbu pasirūpinti iš anksto?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pries-sventes-susitvarkykite-ne-tik-namus-bet-ir-vaistinele-kuo-svarbu-pasirupinti-is-anksto https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pries-sventes-susitvarkykite-ne-tik-namus-bet-ir-vaistinele-kuo-svarbu-pasirupinti-is-anksto Dažnai kreipiasi dėl įsipjovimų gaminant maistą

Šventiniu laikotarpiu kaip vieną dažniausių susižeidimų, dėl kurio į vaistinę užsuka žmonės, vaistininkė įvardija įsipjovimus gaminant maistą. Dėl to ji pataria savo vaistinėlėje visuomet turėti tokias priemones kaip antiseptikas, tvarsčiai ir pleistrai.

„Įsipjovus į pirštą ar kitaip susižalojus, svarbu žaizdą nuplauti po tekančiu vėsiu vandeniu. Porą minučių šitaip palaikę ranką, nusausinkite ją ir pažiūrėkite, kokio gylio žaizda. Jeigu ji negili, drąsiai dezinfekuokite antiseptiku, tačiau jeigu matote, kad ji gilesnė – dezinfekuokite tik žaizdos kraštus. Vėliau pagal žaizdos dydį ir gylį galite rinktis pleistrą arba tvarstį. Tačiau jeigu žaizda itin gili ir gausiai kraujuoja, iš karto vykite į ligoninę“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Nusideginimai virtuvėje – kita dažna problema

Nusideginus gaminant maistą ne visuomet gali pakakti nudegusios vietos palaikymo po šaltu tekančiu vandeniu, kaip dauguma mėgsta daryti, teigia vaistininkė. Anot jos, norint greičiau pagyti, nusideginus reiktų naudoti pantenolio putas.

„Šventiniu laikotarpiu vaistinėse dažniau tenka konsultuoti virtuvėje nusideginusius klientus. Tenka susidurti su atvejais, kai žmonės nežino apie pantenolio putas ir vietoje jų paprasčiausiai vėsina sužeistą vietą vandenyje. Žinoma, nusideginus iš tiesų pirmiausia reikėtų atvėsinti žaizdą, bet svarbu, kad vanduo būtų kambario temperatūros. O jau tuomet iš karto galima purkšti pantenolio putas, kurios sumažina odos sudirginimą, suteikia vėsos pojūtį, drėkina ir pagreitina žaizdos gijimą“, – sako E. Ramaškienė.

Virškinimo problemos – ne gydykite, o užkirskite kelią

Neretu atveju galima išgirsti, kaip Kalėdos yra vadinamos šventinio persivalgymo laikotarpiu. Jį neretai lydi ir virškinimo sutrikimai, todėl vaistininkė pataria, kaip to išvengti.

„Galima rasti daug patarimų, kaip gydyti virškinimo sutrikimus, tačiau iš tiesų norėtųsi pasidalinti patarimais, kaip šiuo metu palengvinti žarnyno veiklos darbą. Čia geriausiai gali padėti probiotikai, kurie padeda palaikyti normalią virškinimo sistemos ir kepenų funkcijas, virškinimo trakto veiklą, taip pat stiprina imunitetą. Probiotikai itin svarbu per šventes, kada mūsų organizmas neretai praranda jam įprastą rutiną“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Gelbsti tiek apsinuodijus, tiek karščiuojant

Sutrikusi virškinimo sistema, kuri pasireiškia vėmimu ar viduriavimo, bei varginantis karščiavimas turi vieną bendrą priešą, padedantį greičiau atsigauti organizmui, pasakoja vaistininkė. Anot jos, tai – rehidracijos poveikį turintys elektrolitai.

„Sutrikus virškinimui, elektrolitai padeda išvengti dehidratacijos palaikant svarbiausių mikroelementų kiekį mūsų organzime. Tai svarbu ir karščiuojant, kada mūsų organizmas, pradėdamas gausiau prakaituoti, praranda daug skysčių ir mikrolementų. Dažnai į elektrolitų tirpalus įeina magnis, kalis ir natris, kartais gliukozė, kurie padeda išlaikyti elektrolitų pusiausvyrą, palaikyti normalią raumenų veiklą bei energijos apykaitą, taip pat mažina nuovargį“, – pasakoja vaistininkė.

Alergijos per šventes neatostogauja

Per šventes lankant artimuosius ir pažįstamus vertėtų šalia savęs turėti ir antihistamininių vaistų nuo alergijos, pataria vaistininkė.

„Nesezoninės alergijos atostogų neturi, todėl patarčiau pasirūpinti antihistamininiais preparatais iš anksto, kad netikėtai svečiuose užklupusi alergija nepakenktų jūsų sveikatai ir nesugadintų ilgai lauktų švenčių. Alergijos gali būti pačios įvairiausios – alergija maistui ir dulkių erkutėms, taip odos alergija skirtingoms kontaktinėms priemonėms. Antihistamininiai vaistai nebūtinai yra receptiniai, todėl jais pasirūpinti gali ne tik turintys alergijų, bet ir visi kiti, kadangi niekuomet negali žinoti, kada gali pasireikšti stipri alerginė reakcija“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Snieguota žiema – traumų metas

Prieššventinis laikotarpis daugumai asocijuojasi su skubėjimu, tačiau ypatingai šiuo metu, kai lauke taip slidu, vaistininkė pataria ne tik būti atsargiais, bet ir iš anksto pasirūpinti gydomaisiais tepalais, kurie pagelbės nelaimės atveju – paslydus ir patyrus traumą.

„Šaldantys tepalai gali būti itin veiksmingi norint sumažinti skausmą ir patinimą. Jie didžiausią poveikį turi pirmąsias 48 valandas po traumos. Tuo tarpu šildomuosius tepalus vertėtų rinktis tiems, kurie paslydę ir nukritę pasitempė raumenis ar sąnarius. Tokie tepalai padės atpalaiduoti raumenis, jų spazmus ir taip sumažins jaučiamą diskomfortą. Tačiau norint veiksmingo poveikio, šildomuosius tepalus reikėtų sąžiningai naudoti bent tris kartus per dieną”, – pataria E. Ramaškienė.

Prieš šventes susitvarkykite ne tik namus, bet ir vaistinėlę: kuo svarbu pasirūpinti iš anksto?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 14 Dec 2022 06:26:26 +0200
<![CDATA[Kaip atpažinti apsinuodijimą anglies monoksidu (smalkėmis)?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-atpazinti-apsinuodijima-anglies-monoksidu-smalkemis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-atpazinti-apsinuodijima-anglies-monoksidu-smalkemis Smalkės, anglies monoksidas (CO) – bespalvės, bekvapės, beskonės, nedirginančios dujos, šiek tiek lengvesnės už orą.

Apsinuodijimo šaltiniai

Kaip teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojai toksikologai, anglies monoksido šaltiniai ne visada gali būti akivaizdūs. Apsinuodyti galima įkvėpus dūmų, taip pat šių dujų gali susidaryti veikiant transporto priemonėms, šildymo, maisto gaminimo ar kitiems prietaisams, kuriuose deginamas bet koks anglies turintis kuras. Didelius išmetamųjų dujų kiekius, kas gali būti ypač pavojinga uždarose patalpose, išskiria dujomis varoma įranga, dujomis ar dyzelinu varomi krautuvai, dujiniai elektros generatoriai ir pan. Jei patalpų ventiliacijos sistema netvarkinga ar pasikeitė kitos sąlygos, netinkamai naudojamas dujinis ar kieto kuro katilas, boileris, žibalo šildytuvai, kepsninės su anglimis ar netgi viryklė  taip pat gali išskirti sveikatai pavojingus anglies monoksido kiekius.

Kam pavojingiausia?

Patekęs į žmogaus organizmą, anglies monoksidas jungiasi su kraujo hemoglobinu 300 kartų geriau nei deguonis, tad šių dujų poveikis yra itin greitas ir pavojingas. Apsinuodijus pažeidžiamos beveik visos organizmo sistemos, tačiau labiausiai deguonies badui jautrios yra žmogaus smegenys.

Apsinuodijimo sunkumas priklauso nuo kvėpavimo anglies monoksidu trukmės, taip pat nuo šių dujų koncentracijos įkvėptame ore ir (arba) kitų toksiškų dujų. Papildomi rizikos veiksniai yra – esamos smegenų ar širdies ir kraujagyslių, plaučių ligos, mažakraujystė, amžius. Hipoksijai yra jautresni senyvi asmenys, maži vaikai (ypač naujagimiai, kuriems anglies monoksido poveikis sukelia psichomotorinius sutrikimus, protinį atsilikimą ir kitus neurologinius sutrikimus), besilaukiančios moterys. Sunkus ūmus motinos apsinuodijimas anglies monoksidu kelia rimtą trumpalaikį ir ilgalaikį pavojų vaisiui, kartais net lengvas motinos apsinuodijimas gali sukelti rimtas komplikacijas vaisiui ar netgi vaisiaus žūtį.

Pagrindiniai apsinuodijimo simptomai

Ankstyvieji apsinuodijimo anglies monoksidu simptomai gali būti nestiprūs ir nespecifiniai: galvos skausmas, svaigimas, dirglumas, pykinimas, vėmimas, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, dažnesnis širdies plakimas ir dusulys fizinio krūvio metu. Apsinuodijimą anglies monoksidu galima lengvai supainioti su kitomis ligomis, įskaitant į gripą panašius virusinius susirgimus, depresiją, lėtinio nuovargio sindromą ir migreną ar kitus galvos skausmus.

Priklausomai nuo apsinuodijimo sunkumo gali pasireikšti tokie simptomai:

Lengvai apsinuodijus anglies monoksidu (kai CO koncentracija aplinkos ore >50 ppm), gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, irzlumas, pykinimas, dusulys fizinio krūvio metu, apsvaigimas.

Jei apsinuodijimas yra vidutinio sunkumo (kai CO koncentracija aplinkos ore >200 ppm), vargina stiprus galvos skausmas, silpnumas (įskaitant raumenų kontrolės praradimą), alpulys, mieguistumas, haliucinacijos, pažinimo ir emociniai sutrikimai, nekoordinuoti judesiai, traukuliai, vėmimas, padažnėjęs širdies plakimas, sumažėjęs kraujo spaudimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs kvėpavimo dažnis, neryškus matymas, spengimas ausyse. Simptomai gali atsirasti ne tik iš karto po apsinuodijimo, bet ir po kelių dienų ar savaičių paūmėti ir pasireikšti neurologiniais ar psichikos sutrikimais.

Sunkus apsinuodijimas anglies  monoksidu (kai CO koncentracija aplinkos ore >400 ppm ) sukelia sąmonės netekimą (gali likti nuolatinis centrinės nervų sistemos pažeidimas, atminties, psichikos sutrikimai), sumišimą, dezorientaciją, žemą kraujo spaudimą, širdies ritmo sutrikimus, širdies veiklos ir kvėpavimo slopinimą, plaučių edemą, krūtinės skausmą, miokardo infarktą, ūminį inkstų nepakankamumą, mirtį.

Atkreiptinas dėmesys, kad esant santykinai mažų anglies monoksido koncentracijų ore ilgalaikiam (lėtiniam) poveikiui, irgi gali pasireikšti galvos skausmas, pykinimas, galvos svaigimas, pažinimo sutrikimai, depresija ir sumišimas. Pakartotinis ilgalaikis (lėtinis) poveikis kelia didesnę riziką vaisiui ir asmenims, sergantiems vainikinių arterijų liga, kuriems gali pasunkėti arba atsirasti kraujotakos sutrikimų. Lėtiniai apsinuodijimai dažniau pasitaiko gaisrininkų, liejyklų, motorinių transporto priemonių patikrą atliekančių darbuotojų tarpe.

Pirmoji pagalba apsinuodijus

Įtariant apsinuodijimą anglies monoksidu, būtina skubiai tiekti deguonį, atidaryti langus, duris, išnešti nukentėjusįjį į gryną orą, atlaisvinti kvėpavimo takus, prasegti drabužius ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Visais atvejais geriausia nedelsiant skambinti skubios pagalbos telefonu 112 arba į VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu 8-5 236 20 52). Skyriuje dirbantys gydytojai toksikologai konsultuoja visą parą. Labai svarbu atminti, kad apsinuodijimas smalkėmis gali būti grėsmingas gyvybei, tad delsti jokiu būdu negalima.

Apsisaugoti nuo apsinuodijimo anglies monoksidu galima, jei:

  • Namuose bus įrengta į anglies monoksidą reaguojanti signalizacija (CO detektorius).
  • Garaže, net jei jo durys bus atidarytos, automobilis stovės tik užgesintu varikliu.
  • Kamino sklendės nebus uždarytos, prieš tai neįsitikinus, kad kuras visiškai sudegė ir liepsna  užgesusi.
  • Tinkamai bus prižiūrėti dujų prietaisai, o namų šildymo sistemos priežiūrai (įrengimui, valymui, remontui) bus kviečiami tik tos srities specialistai.
  • Bent kartą per metus bus tikrinama ir valoma krosnis, šildymo katilai, dujiniai boileriai ir pan.

VVKT inf. 

Kaip atpažinti apsinuodijimą anglies monoksidu (smalkėmis)?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Dec 2022 08:03:43 +0200
<![CDATA[Kad žiema neapkandžiotų lūpų, „aprenkite“ jas naminiu balzamu – vertingi patarimai ir receptai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kad-ziema-neapkandziotu-lupu-aprenkite-jas-naminiu-balzamu-vertingi-patarimai-ir-receptai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kad-ziema-neapkandziotu-lupu-aprenkite-jas-naminiu-balzamu-vertingi-patarimai-ir-receptai Lūpų oda labai plona, ji neturi riebalinių liaukų, padedančių sukurti apsauginį skydą, todėl išsausėjus orui – kai lauke šąla, o patalpose įjungtas centrinis šildymas, lūpų oda greitai netenka drėgmės bei elastingumo ir ima trūkinėti. 

„Akivaizdu, kad šaltasis periodas kelia daugiausiai diskomforto dėl šerpetojančių ir skilinėjančių lūpų – mūsų prekybos tinklo statistika rodo, kad lūpų balzamų pardavimai nuo spalio vidurio ima sparčiai augti ir žiemos pradžioje pasiekia piką. Šiuo metu lūpų balzamų nuperkama beveik triskart daugiau nei, pavyzdžiui, vasarą. Beje, lūpų balzamų asortimentas yra bene gausiausias iš visų kosmetikos priemonių – turime beveik 200 įvairiausių prekių, tad kiekvienas ras priemonę pagal savo skonį ir poreikius“, – kalba Marius Tilmantas,  lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius.

Pagrindinė lūpų balzamo funkcija – padengti jautrią lūpų odą riebaliniu sluoksniu, apsaugančiu nuo išorės poveikio, tarsi užrakinančiu drėgmę odoje ir grąžinančiu lūpoms elastingumą. Be šios mechaninės apsaugos kosmetologai pataria papildomai drėkinti lūpas kaukėmis, nušveisti negyvą suragėjusią odą. 

„Parduotuvių asortimente yra daugybė specifinių kosmetikos priemonių, bet jeigu neturite jų po ranka arba vertinate itin natūralią kosmetiką, lūpų priežiūros priemones lengvai galite pasigaminti naudodami maisto produktus – juk lūpų kosmetika labiausiai siejasi maistu. Grąžinti drėgmę lūpų odai galite naudodami švelnias agurkų sultis, uždėję vatos gabalėlį išmirkytą žaliojoje arba vaistinių žolelių arbatoje, kaukėms puikiausiai tinka medus, susmulkintos ir pavirtos avižos arba linų sėmenys. Kvapnus kokosų aliejus, sukietėjantis žemesnėje nei maždaug 23 laipsnių temperatūroje, žiemą savaime gali būti naudojamas kaip lūpų balzamas, kuris sulaiko odoje drėgmę“, – pasakoja Brigita Baratinskaitė, „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė.

Ji pažymi, kad norint namuose pasigaminti apsauginį lūpų balzamą, svarbu nemaišyti aliejinių ir vandens pagrindo ingredientų – jie nesimaišo tarpusavyje, vandenyje netirpus aliejus visuomet atsiskirs, o produkto galiojimo laikas bus trumpas. Todėl sultys, arbatos bei įvairūs nuovirai puikiai tarnaus naudojami atskiroms procedūroms, bet tai nėra tinkamas lūpų balzamo ingredientas. Paprastai balzamai gaminami aliejus maišant su augaliniais sviestais bei vaškais – taip išgaunama kieta arba naudoti patogi pakankamai klampi konsistencija.

„Kieti augaliniai sviestai – kaip kakavos arba sviestmedžio, tirpsta ir skystėja kai aplinkos temperatūra perkopia maždaug 35 laipsnius. Todėl juos galime ištirpinti savo kūno šiluma, tiesiog patrynę tarp pirštų – šie sviestai savaime sukurs gerą apsaugą lūpoms, bet įmaišę skysto aliejaus, gausime malonesnę, lengviau tepamą konsistenciją. Sojų ir bičių vaškai tirpsta atitinkamai 51-65 laipsnių temperatūroje, o normalioje kambario temperatūroje jie lieka kieti, todėl padeda išgauti kietą tekstūrą, formą ir sukuria ant odos gana tvirtą ir ilgai išliekantį apsauginį sluoksnį“, – aiškina B. Baratinskaitė.

Pasak jos, norint pasigaminti pirštais tepamą lūpų balzamą, reikėtų naudoti 30 proc. vaško, 40 proc. kietojo aliejaus (augalinio sviesto) ir 30 proc. skysto aliejaus. Žinoma, galima naudoti tik skystą aliejų su vašku arba tik aliejų su augaliniu sviestu, taip pat galima  eksperimentuoti su proporcijomis ir susikurti savo mylimiausią konsistenciją. 

Pasak maisto ekspertės, norint sujungti vašką su aliejumi, pirmiausiai reikėtų ištirpinti vašką – ne ant tiesioginės kaitros, bet karšto vandens vonelėje. Tuomet įmaišomas skystas aliejus.

„Balzamą galima pagardinti vanilės ekstraktu, labai smulkiai grūstais prieskoniais, pavyzdžiui, cinamonu, taip pat galima pridėti sugrūstų liofilizuotų uogų ar vaisių – jie kvapnūs ir neturi drėgmės. Prieskonių arba žolelių galima pamerkti į skystą aliejų, kurį vėliau naudosite balzamui – po kiek laiko aliejus perims kvapą“, – sako B. Baratinskiatė ir dalinasi keliais naminio lūpų balzamo receptais.

Vanilinė apsauga

Reikės: 25 g bičių vaško (galima naudoti smulkintą ekologišką natūralaus bičių vaško žvakę), 25 g sviestmedžio sviesto, 30 g migdolų aliejaus, 15 g. kakavos sviesto, ketvirtadalio vanilės ankšties, žiupsnelio cinamono. 

Gaminame: vandens vonelėje ištirpinkite vašką: į indą su verdančiu vandeniu įdėkite indą, kuriame tirpinsite vašką ir aliejus – jie kais ne nuo tiesioginės ugnies, bet nuo vandens ir garų. Ištirpus vaškui, įmeskite gabalėlį vanilės ankšties, cinamoną, sudėkite sviestmedžio ir kakavos sviestus, o kai šie išsilydys, supilkite migdolų aliejų. Palikite viską kaisti apie 10 minučių, kad aliejai įsigertų vanilės kvapo. Vanilės ankšties gabalėlį išimkite, masę išmaišykite ir supilstykite į metalines dėžutes arba užsukamą stiklinį indelį.

Paprasta ir efektyvu

Reikės: 3 šaukštų nerafinuoto kokosų aliejaus, 3 šaukštų avokadų aliejaus.

Gaminame: karšto vandens vonelėje ištirpinkite koksų aliejų ir supilkite avokadų aliejų. Viską perpilkite į sandariai užsukamą stiklinį indelį, jį įdėkite į šaltą vandenį ir vėstantį aliejų maišykite mediniu dantų krapštuku. Šį balzamą galite pagardinti lašu mėgstamo ekologiško eterinio aliejaus iš prieskoninių ar valgomų augalų: cinamono, apelsinų, citrinų, rozmarino, imbiero. 

Vėsiai šokoladinis balzamas 

Reikės: 1 šaukštelio bičių vaško, 1 šaukštelio kakavos sviesto, 1 šaukštelio migdolų aliejaus, 2 šaukštelių sutarkuoto juodojo šokolado, 1 kapsulės vitamino E, 2 lašų pipirmėčių aliejaus (geriausiai – ekologiško).   
 
Gaminame: verdančio vandens vonelėje ištirpinkite vašką ir šokolado drožles, dėkite kakavos sviestą, o jam ištirpus, pilkite migdolų aliejų. Išimkite indą iš vandens ir viską gerai išmaišykite, įlašinkite  eterinio aliejaus, pradurkite vitamino E kapsulę ir išspauskite ją į mišinį, darkart gerai išmaišykite ir supilkite į balzamui tinkamą užsukamą indelį.

Kad žiema neapkandžiotų lūpų, „aprenkite“ jas naminiu balzamu – vertingi patarimai ir receptai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Dec 2022 17:01:54 +0200
<![CDATA[Dantų priežiūra: tarpdančio siūlas ir šepetėlis – kada vienas, o kada kitas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dantu-prieziura-tarpdancio-siulas-ir-sepetelis-kada-vienas-o-kada-kitas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dantu-prieziura-tarpdancio-siulas-ir-sepetelis-kada-vienas-o-kada-kitas Burnos higienos specialistų teigimu, tarpdančių siūlo ir tarpdančių šepetėlio visiškai tapatinti negalima, nors ir gali atrodyti, kad jie atlieka tą pačią funkciją. Vaistininkė atsako į klausimą, kuomet naudoti vieną, o kada – kitą.  

 

„Tarpdančių siūlą reikėtų pasilikti greitai dantų higienai po kiekvieno valgio, taip pašalinant didžiuosius maisto likučius iš tarpdančių. Tokiu būdu apsaugosite savo dantis bei išvengsite nemalonaus burnos kvapo, atsirandančio dėl pūvančio maisto likučių. Tuo tarpu tarpdančių šepetėliu kruopščiai pasidarbuoti reikėtų kas vakarą“, – atkreipia dėmesį „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė. 

 

Ji tęsia sakydama, kad vis daugiau gyventojų į vaistinę užsuka dėl tarpdančių priežiūros priemonių bei konsultuojasi šiuo klausimu. 

 

„Džiugu matyti, kaip keičiasi pacientų požiūris ir įpročiai, susiję su burnos priežiūra. Pastebėjau, kad per pastaruosius penkerius metus vis daugiau žmonių suformavo įprotį rūpintis ne tik savo dantimis, bet ir tarpdančiais bei liežuvio valymu. Tačiau vien turėti visas priemones namie neužtenka, reikia dar ir jomis naudotis bei tai daryti tinkamai, mat dantų problemų kaltininku neretai tampai neteisingas burnos priežiūros priemonių naudojimas“, – kalba R. Truncė. 

 

Tarpdančių siūlas  

 

Burnos specialistai pastebi, kad dažniausiai ėduonis pažeidžia ne pačius dantis, o tarpdančius, prie kurių vien dantų šepetėliu prieiti nėra įmanoma. Negana to, apleidus tarpdančius, gali atsirasti ir dantų akmenys ar net periodonto ligos. Dėl šios priežasties tarpdančiams reikia papildomo dėmesio ir priemonių – tarpdančių siūlo ir šepetėlio.  

 

„Išsivyniokite 30-50 cm ilgio siūlą ir apvyniokite jį aplink viduriniuosius pirštus, taip, kad siūlas nebūtų pernelyg įtemptas. Dantų siūlui patekus į tarpdantį, reikėtų atlikti šveičiamuosius judesius pirmyn-atgal, žemyn-aukštyn. Arba galima naudoti dantų siūlus su laikikliais, kai ant nedidelio laikiklio dedamas tinkamai įtemptas siūlas. Tokiu būdu iš tarpdančių iškrapštomi ten užstrigę maisto likučiai. Tarpdančių siūlas tinka turintiems mažesnius tarpus tarp dantų, kur sunkiau patekti su tarpdančių šepetėliu“, – pažymi R. Truncė.  

 

Ji pataria tarpdančių švara pasirūpinti dar prieš dantų valymą šepetėliu ir pasta. Labai svarbu, kad po dantų išvalymo, ant dantų bei tarpdančiuose liktų pastoje esančios veikliosios medžiagos, kad jos nebūtų papildomai nušveistos. 

 

Pasak vaistininkės, be minėtų priemonių, gyventojų burnos priežiūros lentynėlėje vis dažniau vietos randa irigatoriai, kurie veikia tarsi dušas sunkiai pasiekiamiems tarpdančiams. 

 

Tarpdančių šepetėlis 

 

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė rekomenduoja vakare rinktis tarpdančių šepetėlį tam, kad burnoje būtų atlikta „generalinė tvarka“. Jei pacientas neturi rekomendacijos iš savo asmeninio burnos higienisto ar odontologo, kokio dydžio šepetėlio reikia, visada rekomenduotina rinktis nuo mažesnio dydžio, kad tarpdančiai nebūtų traumuoti. Tačiau per mažas šepetėlis taip pat tinkamai neišvalys tarpdančių.  

 

„Valant tarpdančius neturite jausti skausmo ar danties „vertimo“ jausmo, tik švelnų tempimą įvedimo metu, jei parinktas tinkamo dydžio šepetėlis. Tinkamo dydžio šepetėlis yra lengvai, tiesia kryptimi įvedamas į tarpdantį prie pačių dantenų ir ta pačia kryptimi ištraukiamas. Esant problematiškesnei burnos ertmei, ypač turint dantenų problemų, nereikėtų pamiršti ir vieno danties šepetėlio. Juo švelniais valomaisiais judesiais reikėtų pereiti per dantenų kontūrus – pirmyn ir atgal, taip sustojant prie kiekvieno danties“, – komentuoja R. Truncė. 

 

Ji priduria, kad tarpdančių šepetėlius reikėtų keisti ne rečiau nei kas savaitę, o dantų siūlas kaskart turi būti naudojamas naujas. 

,,Gintarinės vaistinės" info. 

Dantų priežiūra: tarpdančio siūlas ir šepetėlis – kada vienas, o kada kitas?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Dec 2022 09:30:10 +0200
<![CDATA[Vėjaraupiai - ar galima apsisaugoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vejaraupiai-ar-galima-apsisaugoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vejaraupiai-ar-galima-apsisaugoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamentas atkreipia dėmesį, kad pasiskiepijus bei laikantis kitų prevencinių priemonių susirgimų vėjaraupiais galima išvengti. 

NVSC duomenimis, šiemet (sausiolapkričio mėn.) Kauno apskrityje jau registruota 3 121 vėjaraupių atvejų, 2021 m. šia liga sirgo 900 apskrities gyventojų, iš kurių 92 % užsikrėtusiųjų sudarė vaikai iki 10 metų. Šia liga dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai. 

 

Vėjaraupiai – tai  ūmi virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, bendru negalavimu, odos ir gleivinių bėrimu.  

 

Kaip užsikrečiama? 

Vėjaraupiai plinta oro lašiniu būdu nuo žmogaus žmogui, tiesioginio kontakto su užsikrėtusiu asmeniu metu arba netiesiogiai per pūslelių išskyromis suteptus daiktus, aplinkos paviršius.  

Susirgęs asmuo vėjaraupių virusą gali platinti likus 1–2 dienoms iki bėrimo atsiradimo ir platina iki tol, kol vietoje pūslelių susidaro šašai. 

Atkreipiame dėmesį, kad turėjusiems sąlytį su ligoniu, pirmieji ligos simptomai (apetito stoka, karščiavimas, silpnumas) gali pasireikšti praėjus 2–3 savaitėms po  paskutinės sąlyčio dienos. Slaptasis ligos laikotarpis vidutiniškai trunka 10–21 d. 

Susirgusį vėjaraupiais ligonį reikėtų nedelsiant izoliuoti, drėgnu būdu valyti aplinkos daiktų paviršius, bei kuo dažniau vėdinti patalpas.  

 

Ar liga pavojinga? 

Kartais vėjaraupių ligą lydi ir komplikacijos, tokios kaip: bronchitas, plaučių uždegimas, nervų sistemos uždegimai, bakterinės infekcijos, sepsis, o esant lėtinei ligai – ji gali paūmėti.  

Literatūros duomenimis apie 10–20 proc. atvejų, persirgusių vėjaraupiais, vėliau vyresniame amžiuje suserga juostine pūsleline. Persirgus vėjaraupiais, virusas neaktyvioje stadijoje lieka nugaros smegenyse, kol dėl įvairių priežasčių yra „pažadinamas“ ir sukelia juosiančiai pūslelinei būdingus bėrimus.  

 

Skiepai nuo vėjaraupių 

Vėjaraupių vakcina rekomenduojama skiepyti: visus anksčiau nesirgusius vaikus vyresnius nei 9 mėn. amžiaus (ypač lankančius darželius ir mokyklas, sergančius lėtinėmis ligomis, su nusilpusia imunine sistema); suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, medicinos personalas); asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji lėtinėmis plaučių ligomis, kraujo ligomis, piktybiniais navikais ir kt.). Skiepai yra mokami. 

 

Ugdymo įstaigų informavimas 

Jei Jūsų vaikas susirgo vėjaraupiais, nedelsiant informuokite ugdymo įstaigą. Liga yra labai greitai plintanti ir informacija apie grupėje ar klasėje nustatytą atvejį, padės ugdymo įstaigai laiku imtis visų reikiamų priemonių ligos plitimui suvaldyti.  

NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Leščienė rekomenduoja, kad vėjaraupiais persirgę vaikai lankyti darželį ar mokyklą, susitikinėti su draugais gali tik tuomet, kai po paskutinio bėrimo atsiradimo dienos bus praėję 7–10 dienų. 

 

Būkime sąmoningi ir atsakingi – dėl savo pačių ir vaikų sveikatos. Visais rūpimais sveikatos negalavimais, būtina pasitarti su savo šeimos gydytoju. 

NVSC info. 

Vėjaraupiai - ar galima apsisaugoti?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Dec 2022 09:28:43 +0200
<![CDATA[Šlapimo pūslės uždegimas pašalus kojas žiemą: kokias arbatas gerti bei kaip padeda spanguolės?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/slapimo-pusles-uzdegimas-pasalus-kojas-ziema-kokias-arbatas-gerti-bei-kaip-padeda-spanguoles https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/slapimo-pusles-uzdegimas-pasalus-kojas-ziema-kokias-arbatas-gerti-bei-kaip-padeda-spanguoles Kartais pakanka pašalti kojas

Nors dažniausiai šlapimo pūslės uždegimą sukelia bakterijos, „Eurovaistinės“ farmacininkė Fausta Barisevičienė pastebi tendenciją, kad žiemą pasitaiko daugiau atvejų, kada žmonės šia liga suserga paprasčiausiai pašalę kojas.

„Šiuo sezonu pašalus kojas kai kuriems žmonėms gali kur kas lengviau išsivystyti pūslės uždegimas. Tai rodo, kad žmogaus imuninė sistema yra itin nusilpusi, taip pat tam įtakos gali turėti įvairios lėtinės ligos. Abiem atvejais suaktyvėja bakterijos, kurios gali lengvai „pereiti organizmo imuniteto filtrą” ir įsiskverbti į šlapimo takų audinius, kur ir pradeda daugintis sukeldamos uždegimą“, – pasakoja F. Barisevičienė.

Pasak jos, šlapimo pūslės uždegimas dažniausiai pasireiškia dažnu, bet negausiu šlapinimusi, kurį lydi stiprus skausmas. Taip pat gali būti nepilno išsišlapinimo jausmas, dažnas šlapinimasis nakties metu, šlapimo išvaizdos pokyčiai, nebūdingas kvapas, maudimas, diskomfortas apatinėje pilvo dalyje.

Farmacininkė pataria, kaip greičiau pasveikti

1. Žolelių arbatos. Gerkite beržų, bruknių, meškauogių arba petražolių lapų arbatas, kadangi jos dezinfekuoja šlapimo takus. Tik svarbu nepamiršti, kad jos tik malšina simptomus, bet pačios ligos negydo. Todėl tai gali būti tik kaip papildoma priemonė. Be to, šių arbatų nepatartina gerti nėščiosioms.

2. Kompresai. Palaikykite šiltą kompresą apatinėje pilvo dalyje ir nugaroje. Tai šiek tiek padės pasijusti geriau sergant cistitu.

3. Vaistai nuo skausmo. Vartokite skausmą ir uždegimą malšinančius vaistus kaip paracetamolis, ibuprofenas ar jų sudėtiniai preparatai.

4. Spanguolės. Gerkite spanguolių sultis arba vartokite spanguolių papildus. Tai padės sumažinti skausmą šlapinimosi metu, taip pat spanguolės neleidžia daugintis naujoms bakterijoms.

5. D-manozės preparatai. Ieškokite preparatų, į kurių sudėtį įeitų ne vien spanguolės, bet ir D-manozė, kuri irgi padeda nuo šlapimo takų infekcijos.

6. Vengti kofeino ir alkoholio. Sergant cistitu reikėtų apriboti kofeino ir alkoholio vartojimą, kadangi šie gali papildomai sudirginti šlapimo pūslę.

7. „Nelaikyti“ šlapimo. Net jeigu šlapinantis patiriate skausmą, patariama šlapintis vos pajutus norą ir vengti šlapimo „sulaikymo“.

8. Higienos palaikymas. Sergant geriau prauskitės po dušu, o ne vonioje, taip pat intymiai higienai nenaudokite stipriai parfumuotų priemonių.

9. Patogi apranga. Vilkėkite medvilninius apatinius ir judesio nevaržančius laisvesnius drabužius, kadangi stipriai aptempti drabužiai gali trikdyti mažojo dubens organų kraujotaką.

Šlapimo pūslės uždegimas pašalus kojas žiemą: kokias arbatas gerti bei kaip padeda spanguolės?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Dec 2022 08:41:10 +0200
<![CDATA[Sergamumo kreivė kas savaitę kopia aukštyn]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sergamumo-kreive-kas-savaite-kopia-aukstyn https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sergamumo-kreive-kas-savaite-kopia-aukstyn Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje padidėjo. Lapkričio 28 d. – gruodžio 4 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyv., ankstesniąją savaitę (lapkričio 21–27 d.) jis buvo mažesnis – 900,9 atvejo 100 tūkst. gyv.

Palyginus pastarųjų savaičių (47-osios ir 48-osios) duomenis, matyti, kad padidėjo tiek gripo, tiek ŪVKTI, tiek COVID-19 ligos atvejų skaičiai.

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje (670,5 atvejo 100 tūkst. gyv.), didžiausias – Kauno apskrityje (1528 atvejo 100 tūkst. gyv.). Epideminis sergamumo lygis pasiektas 8-iose savivaldybėse: Kėdainių r., Kauno m., Šilutės r., Kazlų Rūdos sav., Panevėžio m., Šiaulių m., Jurbarko r., Visagino sav. Lapkričio 21–27 d. Kazlų Rūdoje ir Jurbarko r. buvo užfiksuoti didžiausi sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos rodikliai.

Primename, kad Lietuvos apskričių ir savivaldybių sergamumo duomenis rasite adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/sergamumo-duomenys  

Sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga duomenys apskrityse

Pastarąją savaitę į ligonines dėl gripo pateko 38 žmonės, iš kurių 26 priklausė 0–17 metų amžiaus grupei. Intensyviosios terapijos skyriuje buvo gydomi 4 asmenys, iš kurių 2 priklausė 2–17 m. amžiaus grupei. Savaitę prieš tai (lapkričio 21–27 d.) į šalies ligonines buvo paguldytas 21 pacientas, iš kurių 16 nepilnamečių.

Nustatoma daugiau respiracinio sincitinio viruso (RSV) atvejų

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2022 m. 47 šių metų savaitę ŪVKTI simptomus jaučiantiems pacientams iš viso buvo paimti 382 ėminiai, iš kurių 26-uose ėminiuose buvo aptiktas A tipo gripo virusas, 1-ame – B tipo gripo virusas ir 82-uose –  respiracinis sincitinis virusas (RSV).

RSV – labiausiai paplitęs virusinis patogenas

RSV sukelia kvėpavimo takų ligas įvairaus amžiaus žmonėms. Ši infekcija gali pasireikšti tik paprasčiausio peršalimo simptomais: sloga, kosuliu ir neaukšta temperatūra, tačiau dažniausiai RSV minimas kaip sukeliantis apatinių kvėpavimo takų infekciją – bronchiolitą (smulkiųjų bronchų uždegimą) ar pneumoniją (plaučių uždegimą). Infekcija ypač pavojinga naujagimiams ir kūdikiams. RSV infekcijos protrūkiai dažniausiai prasideda rudenį ir baigiasi pavasarį. Šiuo metu didelis sergamumas ŪVKTI registruojamas tarp vaikų, dalis jų patenka į ligonines. RSV atvejų skaičiaus didėjimas šiuo metu registruojamas ir kitose Europos šalyse.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2019 m.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje 46-ą metų savaitę iš 57 670mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 3 551buvo teigiamas (A tipo gripas sudarė 94 proc.,  B tipo – 6 proc.).

Europos savaitiniai duomenys apie nustatytus gripo virusus pagal tipą 2022–2023 m. sezonu

Informacija pasiekiama adresu https://flunewseurope.org/VirusCharacteristics

Primename, kad efektyviausia apsauga nuo gripo yra skiepai, tad rekomenduojama nedelsti ir dėl skiepų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gripo sezono metu taip pat rekomenduojama:

  • Laikytis rankų higienos taisyklių: kuo dažniau plauti rankas, ypač slaugant ligonį, prieš valgį ar palietus galimai užkrėstą daiktą.
  • Kosėjant ir čiaudėjant, užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje). Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas.
  • Dažnai vėdinti bei drėgnu būdu valyti patalpas (tiek gyvenamąsias, tiek visuomenines).
  • Susirgus rekomenduojama nesigydyti patiems, neleisti vaikų į ugdymo įstaigas, o kreiptis į savo šeimos gydytoją.
  • Susirgus gripu dėvėti medicininę kaukę, kuri padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint. Sveiki žmonės, slaugydami sergantį asmenį, taip pat turėtų dėvėti medicinines kaukes.
  • Medicinines veido kaukes arba respiratorius rekomenduojama dėvėti viešose uždarose vietose: paslaugų teikimo vietose, renginiuose, maldos namuose, viešajame transporte ir kitose uždarose vietose, kurios prastai vėdinamos, taip pat kuriose yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių. Veido apsaugos priemones privaloma dėvėti asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

 NVSC inf. 

Sergamumo kreivė kas savaitę kopia aukštyn

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 06 Dec 2022 08:19:33 +0200
<![CDATA[Mažiname kūno temperatūrą – kaip tai padaryti efektyviai ir saugiai? Pataria vaistininkė]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/maziname-kuno-temperatura-kaip-tai-padaryti-efektyviai-ir-saugiai-pataria-vaistininke https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/maziname-kuno-temperatura-kaip-tai-padaryti-efektyviai-ir-saugiai-pataria-vaistininke „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė atkreipia dėmesį, kad pakilusi temperatūra aktyvina organizme procesus, kurie kovoja su ligos sukėlėjais, todėl ne visais atvejais reikia temperatūrą mažinti. 

„Pakilusią temperatūra galima mažinti vartojant didelį kiekį šiltų skysčių – tai apsaugo organizmą nuo dehidratacijos, mat pakilus temperatūrai, organizmas netenka daug skysčių. Kodėl būtent šilti skysčiai? Kaskart išgėrus skysčių, organizmas juos sušildo iki kūno temperatūros, o vartojant vėsius gėrimus eikvojama papildoma energija, kurios ir taip reikia kovojant su infekcija. Kartais būna, kad nėra jėgų vartoti skysčių arba yra vemiama, tada rekomenduojama laižyti ledo kubelį“, – aiškina ji. 

Vėsūs kompresai taip pat padeda organizmui kovoti su infekcija. Tačiau jie netūrėtų būti lediniai, nes per didelis temperatūros skirtumas gali sukelti drebulį ir paskatinti organizmą papildomai pakelti temperatūrą. Dar svarbu kuo daugiau ilsėtis, kad organizmas greičiau įveiktų ligos sukėlėjus.

„Dažniausiu atveju trumpą laiką žmonės gali vartoti temperatūrą mažinančius vaistus, nebent jiems diagnozuoti stiprūs kepenų funkcijos sutrikimai, taikomas onkologinis gydymas. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją ir mušti temperatūrą kitais būdais“, – pataria vaistininkė. 

Vis dar reikalauja antibiotikų 

Kalbėdama apie į vaistinę užsukančius gyventojus G. Tautkevičienė pastebi, kad pakilusi temperatūra daugeliui suaugusiųjų pacientų yra didelis trukdis, todėl jie prašo preparatų, kuo greičiau numušiančių temperatūrą, jog galėtų toliau gyventi įprastu tempu.

„Prieš pandemiją buvo įprasta nusimušti temperatūrą ir eiti į darbą. Pandemija pakeitė visuomenės požiūrį į prastą savijautą bei išmokė prastai pasijutus į darbą neiti. Tačiau po truputį vėl sugrįžta buvusi tendencija vaistų pagalba numalšinti simptomus ir dirbti įprastai. Būtina sau nuolat priminti, kad aš dabar sergu, vadinasi, turiu ilsėtis ir gerti arbatas. Suprantu, kad tikrai nėra lengva gulinėti, kai darbai alsuoja į nugarą, bet kito kelio norint greičiau pasveikti nėra“, – tikina vaistininkė.

Ji priduria, kad yra ne vienas atvejis, kuomet sergantys ar pilnai nepasveikę žmonės grįžta į darbus ir po to jų susirgimai komplikuojasi: atsiranda pūlinga angina, plaučių uždegimas, ūminis sinusitas ar ausies uždegimas.

„Gyventojai vis dar aktyviai prašo antibiotikų, nes nenori ar negali sirgti. Jų negavę vaistinėje, pradeda vaistų ieškoti kitose vietose, o tada sugrįžta ir klausia, kaip turėtų būti vartojamas vienas ar kitas antibiotikas, kuris iš turimų antibiotikų tinkamas. Antibiotikai gydo tik bakterines ligas, o ne peršalimus“, – pabrėžia vaistininkė.

(Ne)tradiciniai metodai – pamirškite degtinę

Liaudies medicinoje populiarus metodas mažinti temperatūrą yra trynimas degtine, tačiau jis itin pavojingas, ypač vaikams. Visų pirma, vaikų odelė yra labai plona, todėl alkoholis patenka į sisteminę kraujotaką ir gali sukelti apsinuodijimą, širdies ir neurologinių problemų ar net komą. Antra, alkoholis garuoja, tepant ant karšto kūno – dar stipriau, todėl vaikas gali įkvėpti nemažai jo garų, kas taip pat gali sukelti minėtus negalavimus. Trečia, klaidingai tikima, kad alkoholis vėsina – iš tikrųjų vidinės temperatūros jis nemažina. 

„Dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie labiau linkę naudoti praeityje taikytus gydymo metodus. Tačiau kai kurie jų kelia daugiau žalos, nei duoda naudos, todėl savigyda reikėtų užsiimti itin atsargiai. Pavyzdžiui, šalto vandens vonios ar lediniai kompresai nėra rekomenduojami, nes gali sukelti traukulius ir papildomai pakelti temperatūrą, o vėsaus vandens vonia ar kompresai išties veiksmingai sumažina temperatūrą“, – sako G. Tautkevičienė. 

Anot jos, verčiau reikėtų gerti arbatas, kurios silpnina peršalimo simptomus ir mažina uždegimą, tai gali būti imbiero, ežiuolės šaknų, liepų, šeivamedžio, ramunėlių žiedų ir aviečių lapų arbatos. 

„Eteriniai aliejai taip pat gali palengvinti peršalimo simptomus, kai kurie jų turi ir priešuždegiminių savybių: arbatmedžio, cinamono, imbiero, pipirinių mėtų, eukalipto,  levandų. Tiesiogiai eterinių aliejų ant odos naudoti nederėtų – rekomenduojama juos maišyti su baziniais aliejais: kokosų, vynuogių kauliukų, alyvuogių, baobabo. Eterinius aliejus galima dėti į difuzorių, įlašinti plaunant grindis ar maudynėms vonioje“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė. 

Kada malšinti, o kada susilaikyti? 

Ne vienas yra girdėjęs, kad jei temperatūra mažesnė nei 38 °C, reikia organizmui leisti pačiam kovoti, tačiau, anot G. Tautkevičienės, ne visais atvejais šis teiginys tinka, dėl to reikėtų atsižvelgti į savo būseną. 

„Jei savijauta yra pakankamai gera, nejaučiama nemalonių simptomų, o temperatūra siekia 38 °C – gali užtekti vėsių kompresų, skysčių ir išsigulėti. Bet yra dalis žmonių, kurie temperatūrai perkopus 37,5 °C jaučiasi labai blogai, negali miegoti – tokiu atveju geriau išgerti temperatūrą mažinančių vaistų ir leisti organizmui ilsėtis. Su vaikais irgi yra labai panašiai. Jei vaikas atrodo vangus, nerimastingas – temperatūros sumažinimas padės organizmui kovojant su infekcija. Bet jei davus vaistų, vaikas išlieka vangus, atsiranda neaiškūs bėrimai, viduriuojama, vemiama, mažai ar visai nesišlapinama, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – rekomenduoja ji. 

Pasak vaistininkės, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kurioje kūno vietoje temperatūra yra matuojama. Pavyzdžiui, išangėje temperatūra visada bus aukštesnė nei matuojant pažastyje, net jei temperatūra ir nėra pakilusi. 

Ausyje, išangėje, makštyje vidutinė temperatūra siekia maždaug 37,6 °C, o pakilusi – 38 °C. Burnoje, po liežuviu, vidutinė temperatūra – 36,8 °C, o pakilusi – 37,5 °C, tuo tarpu pažastyje – 36,5 °C, o pakilusi – 37,2 °C.

Mažiname kūno temperatūrą – kaip tai padaryti efektyviai ir saugiai? Pataria vaistininkė

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 02 Dec 2022 08:06:30 +0200
<![CDATA[Žiemos švenčių stalas neapsieis be aguonų – nuo tradicinio aguonpienio iki vyniotinių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ziemos-svenciu-stalas-neapsieis-be-aguonu-nuo-tradicinio-aguonpienio-iki-vyniotiniu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ziemos-svenciu-stalas-neapsieis-be-aguonu-nuo-tradicinio-aguonpienio-iki-vyniotiniu Aguonos vertinamos dėl skaidulų

Ne vienas vaikystėje iš tėvų ar senelių girdėjo, kad aguonos migdo, tačiau gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė šį mitą paneigia: „Mokslininkai patvirtino, kad opiatų yra tik baltame skystyje, kuris išsiskiria sutraiškius pačią aguonos galvutę. Jie gali sukelti mieguistumą bei šiek tiek malšinti skausmą, bet pačiose aguonų sėklose opiatų nėra. Jų gali atsirasti tik tuomet, kai  pažeidžiamas gamybos procesas, bet prekybos centruose parduodamos aguonos yra išvalytos nuo opiatų.“

Aguonų grūdeliai virškinami labai minimaliai, o tai reiškia, kad tos maistinės medžiagos, kurių yra  aguonų sėklose, įsisavinamos mažiau: „Aguonos labiausiai vertinamos dėl skaidulų, kurios reikalingos žarnynui ir žarnyno bakterijoms. Be to, aguonose yra ir šiek tiek mangano, kuris yra svarbus kraujo krešėjimui ir kaulų tvirtumui. Taip pat randama kalcio, magnio, vario, šiek tiek B grupės vitaminų. Tiesa, kadangi aguonų grūdeliai yra beveik nevirškinami, negalima teigti, kad jie yra šių mineralinių medžiagų šaltinis.“ 

Beje, iš aguonų sėklų galima spausti aliejų, nors tai nėra populiaru dėl didelių sąnaudų. Toks aliejus būtų naudingas dėl alfa linoleno rūgšties, kurios šiek tiek randama aguonose. „Apibendrinant galima pasakyti, kad aguonos neturi ypatingų naudų, tačiau su jomis siejamos senos lietuvių švenčių kulinarinės tradicijos, o į kasdienį racioną jos retkarčiais įtraukiamos, kad papuoštų patiekalus bei suteiktų jiems savito skonio“, – sako gydytoja dietologė.

Suaugusiems – pyragai, vaikams – bandelės 

Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, aguonų vyniotinius labiau mėgsta suaugusieji, o bandeles su aguonomis – vaikai: „Kalėdų laikotarpiu perkama daugiau saldžių kepinių: turime mielinės tešlos bandelių su uogomis, klevų sirupu – šias labai pamėgo vaikai. Jiems svarbu ir bandelės forma, spalva, papuošimai, ne tik skonis. Suaugusieji dažniau renkasi kepinius su karamele, šokoladu, daugiau dėmesio skiria įdarui.“

Pasak ekspertės, prieš šventes išauga miltų, sviesto, džiovintų vaisių, riešutų, prieskonių, taip pat ir aguonų pardavimai – daugelis pirkėjų nori ne tik iš parduotuvės parsinešti gardžių pyragų ir bandelių, bet ir jų išsikepti namuose: „Planuojantiems pyragus kepti namuose, verta iš anksto paieškoti akcijų negendantiems konditerijos produktams. Skubantiems ar neturintiems daug patirties rekomenduojame pasidairyti „Rimi“ etikete pažymėtų aguonų ar aguoninio kepinių įdaro, kuriame aguonos jau sumaltos ir sumaišytos su cukrumi. Taip pat turime jau paruoštos, įvairiems kepiniams skirtos kelių rūšių tešlos: saldžios mielinės, sluoksniuotos mielinės ir trapios imbierinės. Tokių gaminių reikėtų ieškoti „Hyper Rimi“ kulinarijos ar konditerijos skyriuose.“ 

Net jei neturite daug patirties virtuvėje, su vaikais galite išsikepti kūčiukų, kurie taip pat paskaninami aguonomis: juos gaminti mažieji itin mėgsta ir paskui noriai juos kramsnoja – tegul tai bus mielas prieššventinių vakarų šeimos užsiėmimas. Nesudėtinga su vaikais išsikepti ir naminių sausainių – jiems patinka iš kvapnios tešlos formelėmis išspausti dailias figūrėles, o iškepusius dekoruoti pabarstukais, aguonomis ar glajumi. Be to, verta vieną žiemos vakarą paskirti meduolinio namelio lipdymui ir puošimui – jis džiugins akį iki pat švenčių ir ugdys vaikų kantrybę, nes tikrai sunku atsispirti saldžių prieskonių aromatui. 

„Jei svajojate apie skanius pyragus, tačiau neturite laiko ar noro kepti, visada išgelbės mūsų konditeriai, kurie žino visas tešlos brandinimo ir jos kepimo subtilybes, tad iš parduotuvės kepyklos nusipirksite gardžių šventinių kepinių, taip pat ir aguonų skonio. Gaminant namuose, geriau pasinaudoti paprastesniais ar ne kartą jau išbandytais receptais, o sudėtingesnius gaminius patikėti profesionalams“, – pataria O. Suchočeva.  

„Rimi“ siūlo pasigaminti tradicinį Kūčių vakaro patiekalą – aguonų pieną, o su vaikais išsikepti gardžių ragelių.  

Aguonų pienas

RECEPTAS 

Aguonų pienui reikės:  

1 stiklinės aguonų;

2 stiklinių vandens;

1 šaukšto medaus;

2 šaukštų cukraus.

Gaminimo eiga: 

- Aguonas užpilkite verdančiu vandeniu, truputį pakaitinkite, palikite atvėsti ir išbrinkti.

- Tada jas nukoškite ir du kartus sumalkite mėsmale. 

- Sumaltas aguonas užpilkite verdančiu vandeniu, išmaišykite. Nukoškite per tankų sietelį ar marlę. Aguonų pieną paskaninkite cukrumi ir medumi arba tik medumi. 

- Gėrimą supilkite į ąsotį ir atvėsinkite. 

Rageliai su aguonomis

RECEPTAS

Rageliams reikės: 

250 g aguoninio kepinių įdaro;

1 kg bemielės tešlos pyragams;

3 vnt. kiaušinių;

50 g sviesto;

100 g braškių džemo.

Gaminimo eiga: 

- Į indą sudėkite aguoninį kepinių įdarą, įmuškite 2 kiaušinus ir supilkite 50 g ištirpinto sviesto, gerai išmaišykite.

- Iš tešlos iškočiokite didelį apskritimą, supjaustykite jį į 8–12 dalių kaip picą.

- Ant kiekvienos tešlos dalies dėkite aguonų masės ir šiek tiek braškių džemo.

- Tešlą su įdaru suvyniokite kaip ragelį.

- Paruoštus ragelius dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Patepkite išplaktu kiaušiniu ir šaukite kepti į įkaitintą iki 220 °C orkaitę. Kepkite apie 12–14 minučių.

Skanaus!

Žiemos švenčių stalas neapsieis be aguonų – nuo tradicinio aguonpienio iki vyniotinių

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 30 Nov 2022 07:17:10 +0200
<![CDATA[Startuoja informacinė kampanija „Atsuk ligą atgal“ – kvies užkirsti kelią ligoms]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/startuoja-informacine-kampanija-atsuk-liga-atgal-kvies-uzkirsti-kelia-ligoms https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/startuoja-informacine-kampanija-atsuk-liga-atgal-kvies-uzkirsti-kelia-ligoms Startuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) visuomenės informavimo kampanija „Atsuk ligą atgal“. Jos dėmesio centre – atkreipti gyventojų dėmesį ir paskatinti pasinaudoti ligų prevencijos programomis, kompensuojamomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Reprezentatyvios „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, beveik 9 iš 10, arba 86 proc., žmonių yra girdėję apie ligų prevencijos programas, o pusė apklaustųjų yra kurioje nors iš jų dalyvavę. Geriausiai žinoma yra krūties vėžio prevencinė programa – ją minėjo 68 proc. apklaustųjų. 67 proc. respondentų teigė girdėję apie gimdos kaklelio vėžio, 63 proc. – apie širdies ir kraujagyslių ligų, 61 proc. – prostatos vėžio, o 58 proc. – storosios žarnos vėžio prevencinę programą.

„Džiaugiamės, kad prevencinių programų žinomumas Lietuvoje yra didelis, tačiau neramina tai, kad pasitikrinti vis tiek neskubama. Dėl šios priežasties kasmet turime liūdną statistiką. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – vienas didžiausių Europoje“, – sako tyrimą užsakiusios VLK direktorius Gintaras Kacevičius.

Lietuvoje vykdomos 5 ligų prevencijos programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.

Jaučiasi sveiki

Tyrimo duomenimis, dažniausia žmonės atsisako dalyvauti nemokamose programose, skirtose ankstyvam vėžiui, taip pat širdies ir kraujagyslių ligoms diagnozuoti dėl to, kad nejaučia tam poreikio, jaučiasi sveiki (atitinkamai 57 proc. ir 43 proc.). Tarp kitų priežasčių įvardijama nuostata, kad dar per anksti ieškoti ligų, nenoras gaišti laiko, prasmės nematymas.

„Anksti aptinkamos ligos yra daug lengviau pagydomos nei aptiktos vėlesnėse stadijose. Tačiau žmonės yra įpratę eiti pas gydytoją tik pajutę simptomus, bet būtent jie yra ženklas, kad jau yra per vėlu, nespėta užkirsti kelio ligai. Prevencinių programų tikslas – nelaukti simptomų pradžios“, – primena G. Kacevičius.

Pasak VLK direktoriaus, šia kampanija ligonių kasos nori paraginti žmones nebūti abejingus savo sveikatai, nepasikliauti likimu ir išnaudoti visas siūlomas galimybes išsitirti, kad vėliau nesinorėtų atsukti laiko atgal.

Siūlo laimėti kovą su laiku

Kampaniją įgyvendinančios komunikacijos agentūros „Idea prima“ partnerio Lino Damanskio teigimu, siekiant perteikti žinią tikslinėms auditorijoms pasirinktas nesudėtingas, lengvai nuskaitomas ir žaismingas šūkis.

„Atsuk ligą atgal“ šūkis siunčia aiškią žinutę – kad norint išvengti galimų sveikatos problemų tereikia imtis veiksmų anksčiau, nei ištinka liga. Kadangi ligų prevencijos programų žinomumas yra tikrai nemažas, svarbiausias šios kampanijos tikslas yra paskatinti šalies gyventojus veikti – tikrintis sveikatą preventyviai. Šio šūkio ištakos yra visiems gerai žinomame posakyje „laiko neatsuksi“, kurį vartojame kalbėdami apie norą pakeisti ankstesnius savo veiksmus ir nuostatas, kurie galbūt pagerintų dabartinį gyvenimą“, – sako L. Damanskis. 

Visuomenės informavimo kampanijai specialiai sukurtas vaizdo klipas, kuris bus transliuojamas per televiziją, taip pat šalies miestų viešajame transporte. Kampanijos metu radijo stotyse skambės specialiai sukurtas garso klipas, pagrindinę žinutę skelbs lauko reklama, o informacija bus skelbiama socialiniame tinkle „Facebook“.

Kampanijos vaizdo klipą pamatyti galima čia.

Reprezentatyvioje bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje šių metų rugpjūtį dalyvavo 1 011 gyventojų, kurių amžius 18–75 metai. Tyrimo rezultatus galima rasti čia.

Startuoja informacinė kampanija „Atsuk ligą atgal“ – kvies užkirsti kelią ligoms

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 28 Nov 2022 09:22:27 +0200
<![CDATA[Gripo sezono pikas: ar jis jau baigiasi, o gal dar tik įsibėgėja?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gripo-sezono-pikas-ar-jis-jau-baigiasi-o-gal-dar-tik-isibegeja https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gripo-sezono-pikas-ar-jis-jau-baigiasi-o-gal-dar-tik-isibegeja Nuo gripo spalį skiepijosi dažniau

Spalio mėnesį žmonės vis dažniau užsukdavo į vaistines pasiskiepyti nuo gripo ir ši tendencija kartojasi kasmet, pastebi „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė.

„Daugiausiai žmonių nuo gripo praėjusį mėnesį paskiepijome didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Vien Vilniuje spalį paskiepijome daugiau kaip 1000 žmonių. Taip pat šiemet išryškėjo dar viena tendencija. Pastebime, kad įmonės dažniau kaip papildomą naudą savo darbuotojams suteikia galimybę pasiskiepyti nuo gripo, tuomet skiepijantys vaistininkai atvyksta į įmonės biurą ar paskiepija organizacijos darbuotojus vaistinėje“, – pasakoja R. Lipnevičiūtė.

Kalbėdama apie statistiką R. Lipnevičiūtė pastebi, kad dažniau skiepytis renkasi žmonės 45-60 metų amžiaus, taip pat dažniau skiepijasi didžiųjų miestų gyventojai.

Kaip atskirti gripą nuo peršalimo ar koronaviruso

Kasdien su sirguliuojančiais klientais vaistinėse susidurianti „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad vis dar ne kiekvienas gali įvardinti, kuo šis serga – gripu, koronavirusu ar peršalimu.

„Pats pagrindinis gripo infekcijos simptomas – tai staigi ligos pradžia, pasireiškusi aukštesne nei 38 laipsnių temperatūra, kuri gali laikytis netgi iki 3-4 dienų. Dar gripas nuo peršalimo gali skirtis ne tik aukšta temperatūra, bet ir šaltkrėčiu, kaulų laužymu, galvos ir raumenų skausmais, sausu ir sunkiu kosuliu bei stipriu gerklės skausmu. Visi šie simptomai atpažįstami ir sergant koronavirusu, tad vienintelis būdas išsiaiškinti, kuriuo sergate jūs – pasidaryti COVID-19 testą“, – pataria E. Ramaškienė.

Apsauga nuo gripo ir COVID-19 – ta pati

Šiemet žmones gripas užklumpa vis labiau netikėtai, pasakoja vaistininkė. Anot jos, tai gali nulemti pasyvesnis žmonių saugojimasis nuo ne tik paties gripo, bet ir koronaviruso.

„Pastaruosius metus mes labai atsakingai saugojomės koronaviruso – viešose vietose dėvėjome kaukes, šalia savęs visada turėjome dezinfekcinių skysčių, o pajutę peršalimo simptomus vengdavome žmonių susibūrimų vietų. Visos šios priemonės lygiai taip pat gelbsti saugantis nuo gripo, todėl pastaruosius metus susirgimų skaičiai buvo mažesni. Visgi šiemet mes jau leidome sau šiek tiek atsipalaiduoti, ko pasekmė – išaugę gripo atvejų skaičiai, kurių geriausiai galime išvengti pasiskiepiję“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Barjerinė apsauga prieš einant į viešas vietas

Apsauginės kaukės – itin veiksminga apsauga norint išvengti virusinių ligų kaip koronavirusas ar gripas. Kadangi jų dėvėjimas yra neprivalomas, vaistininkė pataria prieš išeinant į viešas vietas kaip darbovietė, susitikimas su draugais ar vakarienė restorane, naudoti bent barjerines apsaugos priemones nuo virusų.

„Barjerinės apsaugos priemonės – tai specialūs purškalai į nosį arba burną, kurie užkerta kelią virusams patekti į mūsų ląsteles. Šie barjerai ne tik blokuoja virusų perdavimą nuo užkrėstų asmenų kitiems, bet ir neleidžia virusams daugintis bei palengvina virusinių infekcijų simptomus. Pavyzdžiui, gali numalšinti gerklės skausmą ar sausą kosulį, o taip pat sutrumpinti virusinių ligų trukmę“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Gripo sezono pikas: ar jis jau baigiasi, o gal dar tik įsibėgėja?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 24 Nov 2022 06:55:25 +0200
<![CDATA[NVSC: netinkamas patalpų mikroklimatas gali pakenkti sveikatai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-netinkamas-patalpu-mikroklimatas-gali-pakenkti-sveikatai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-netinkamas-patalpu-mikroklimatas-gali-pakenkti-sveikatai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas (NVSC Kauno departamentas) primena, kad šaltuoju metų laikotarpiu, kai vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, labai svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų mikroklimatu, nes nevėdinamose, drėgnose patalpose susidaro palankios sąlygos infekcinių ligų sukėlėjams plisti.

Kas lemia patalpų mikroklimatą? 

Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nurodytos optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nesusidaro neigiamas poveikis sveikatai. Patalpose mikroklimatą lemia trys pagrindiniai  veiksniai – oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis. Norint išvengti neigiamo poveikio sveikatai ir užtikrinti tinkamą mikroklimatą šaltuoju metų laikotarpiu, rekomenduojama vadovautis minėtoje higienos normoje nustatytais patalpų mikroklimato parametrais ir gyvenamosiose bei visuomeninėse patalpose palaikyti 18–22 °C oro temperatūrą, užtikrinti santykinę 35–60 proc. oro drėgmę ir oro judėjimą nuo 0,05 iki 0,15 m/s.

Kaip užtikrinti oro kokybę?

Patalpų vėdinimas, ypač žiemą, yra vienas svarbiausių normalų mikroklimatą lemiančių veiksnių, todėl šaltuoju metų laikotarpiu oro kokybė bus užtikrinta, jei gyvenamąsias patalpas reguliariai, bent kelis kartus per dieną, vėdinsite. Vėdinant gyvenamąsias patalpas svarbu nepamiršti, kad patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų būti 18–22 °C, tad nederėtų kambarių per daug atšaldyti ar sušildyti. Taip pat ne mažiau svarbu patalpose palaikyti tinkamą oro drėgmę, kuri turėtų būti 35-60 proc. Jeigu oro drėgmė patalpose viršija normas, susidaro palankios sąlygos daugintis įvairiems mikroorganizmams bei atsiranda grėsmė susidaryti pelėsiams. Pelėsiai namų aplinkoje ne tik gadina estetinį namų vaizdą, pažeidžia baldus, sukelia nemalonų kvapą, bet, svarbiausia, gali būti viena iš alergijų, bronchinės astmos, galvos skausmo ar kitų ligų priežasčių. Nustatyta, kad labiausiai nukenčia viršutiniai ir apatiniai kvėpavimo takai, galimi odos sudirginimai, įvairios infekcijos, nuovargio požymiai. Jei šildymo sezono metu drėgmė patalpose nukrenta žemiau rekomenduojamo lygio, toks sausas oras dirgina kvėpavimo takų, akių gleivinę. Akis ima perštėti, jos ašaroja, pavargsta. Išdžiūvus kvėpavimo takų gleivinei, sumažėja organizmo apsauga peršalimo ir kitoms infekcinėms ligoms, paūmėja astmos, alergijos simptomai.

Kaip teisingai vėdinti patalpas?

NVSC Kauno departamentas ragina nepamiršti reguliariai vėdinti gyvenamąsias patalpas net ir šaltuoju metų laikotarpiu. Jas geriausiai vėdinti intensyviai, bet trumpai, efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį (vėdinti, kai jose nėra žmonių). Patalpų vėdinimas padeda pašalinti įvairius teršalus, dulkes, mikroorganizmus ir susikaupusią per didelę oro drėgmę. Be to, reguliariai vėdinamose patalpose mažiau nemalonių kvapų, daugiau šviežio oro, todėl jausimės geriau ir būsime darbingesni.

 

NVSC Kauno departamento inf.

 

NVSC: netinkamas patalpų mikroklimatas gali pakenkti sveikatai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 23 Nov 2022 10:05:44 +0200
<![CDATA[Nemiga – problema, bet per ilgas ir gilus miegas – irgi bėda?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nemiga-problema-bet-per-ilgas-ir-gilus-miegas-irgi-beda https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nemiga-problema-bet-per-ilgas-ir-gilus-miegas-irgi-beda Pagrindinis sutrikimas, kai kalbame apie miegą, yra nemiga. Tačiau ką reiškia, jei miegame per ilgai ar per giliai? Gydytoja ir vaistininkė atsako, apie kokias sveikatos problemas byloja miego sutrikimai ir kaip su jais susidoroti.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės teigimu, kasdien vaistinėje parduodami dešimtys cheminių vaistų, maisto papildų ir vaistažolių nemigos problemai spręsti. Deja, migdomieji gali padėti tik tada, kai nemigos priežastys labai aiškios ir trumpalaikės, pvz., žmogus išgyvena stresą, patiria įtampą, miegas sutriko dėl dažnų kelionių keičiantis laiko juostoms.

„Daug dažniau nemigos priežastys būna neištirtos, o pati liga tęsiasi ilgą laiką. Kuo ilgiau skiriami migdomieji, tuo didesnis priklausomybės jiems pavojus. Į dažno maisto papildo nemigai gydyti sudėtį įeina melatoninas – natūrali medžiaga, kuri gaminasi mūsų smegenyse ir padeda užmigti. Tačiau vartojant ilgą laiką ir didesnėmis dozėmis, net ir melatoninas nėra toks jau nekaltas“, – atkreipia dėmesį ji.

Vaistininkė pasakoja, kad kartą pagalbos ieškojo jaunas vaikinas, ką tik grįžęs po studijų užsienyje, kur porą metų vartojo gydytojo paskirtą melatoniną, mat dėl didelio darbo krūvio atsirado miego problemų. Po studijų baigimo be tabletės užmigti jam nebepavykdavo.

„Nemigos priežastimi gali būti širdies ritmo sutrikimai, nekontroliuojamas naktinis kraujospūdis, neurologinės problemos, apie kurias žmogus gali ir nežinoti. Štai viena jauna mama pasiskundė, kad visai nemiega ketvirta para iš eilės, nors dienos metu jautėsi neblogai. Vėliau paaiškėjo, kad nemiga buvo pirmasis pogimdyvinės depresijos požymis. Todėl jei nepavyksta miego problemų išspręsti sutvarkius poilsio ir darbo režimą, padidinus fizinį aktyvumą, sumažinus stresą keliančius veiksnius, verta kreiptis į gydytoją. Ilgalaikei nemigai gydyti geriau rinktis ne tabletes, o psichoterapiją“, – pataria K. Šnirpūnienė.

Ilgas miegas ir kraujospūdis

Pasak vaistininkės, kenksmingas sveikatai ne tik per trumpas, bet ir per ilgas miegas. Ji pasakoja, kad kai kurie pacientai, nors ir miega labai ilgai, atėję į vaistinę ieško preparatų darbingumui padidinti, nes dienos metu nesijaučia pailsėję.

„Kartą kreipėsi moteris, kuri skundėsi kas rytą skaudančia galva, nors miega tikrai ilgai ir kietai. Pradėjus klausinėti apie kitas moters sveikatos bėdas paaiškėjo, kad ji turi aukštą kraujospūdį ir kas rytą po pusryčių išgeria trijų rūšių kardiologo paskirtus vaistus. Dieną, kol vaistai veikdavo, ji jausdavosi gerai, bet naktį vaistų veikimas baigdavosi, stipriai pakildavo spaudimas, tik ji miegodama to nejausdavo. Problema išsisprendė, kai paaiškinome, kad nereikia nakčiai skiriamų vaistų nuo kraujospūdžio gerti ryte. Per ilgas moters miegas sutrumpėjo, o galvos rytais nebeskaudėdavo“, – dalijasi K. Šnirpūnienė.

Dėl miego sutrikimų būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris pagal situaciją nukreips pas neurologą, psichologą, kardiologą ar pasiūlys kreiptis į specialią miego kliniką.

Kiek laiko praleisti lovoje?

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Rasa Stonkutė-Gailienė sako dažniausiai susidurianti su pacientais, kenčiančiais nuo nemigos, knarkimo bei obstrukcinės miego apnėjos.

„Miego trukmės sumažėjimas viena valanda didina mirtingumo riziką 6 proc., tačiau miego trukmės padidėjimas 1 val. mirtingumo riziką didina net 13 proc. Miego trukmei ilgėjant dar labiau, mirtingumo rizika irgi išauga. Taigi persimiegoti yra dar pavojingiau nei miegoti per trumpai“, – aiškina ji.

Neurologė tęsia sakydama, kad miego trukmės pokyčiai taip pat didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, patirti kognityvinės veiklos sutrikimų. Miegant per trumpai – mažiau nei 6-7 val. – reikšmingai padidėja rizika patirti traumą darbe. Miegant mažiau nei 6 val., net 38 proc. padidėja sergamumas

nutukimu. Tuo tarpu miegant 8 val. ir daugiau, reikšmingai padaugėja susirgimų osteoporoze. Sveikatai optimali miego trukmė suaugusiam žmogui yra 7-8 val.

Svarbus ir miego gilumas

Miegas skirstomas į lėtąjį (NREM) ir paradoksinį (REM) miegą, o lėtasis miegas dalijamas dar į tris stadijas. Sveiko jauno suaugusio žmogaus miegas turėtų atrodyti taip: 1 stadija (negilus miegas) – 2-5 proc., 2 stadija – 45-55 proc., 3 stadija (gilus miegas) – 13-23 proc., o paradoksinis miegas – 20-25 proc.

„Miego kokybei ypač svarbi yra gilaus miego trukmė. Esant jo trūkumui, žmogus gali jaustis nuvargęs, pablogėja atmintis, gali atsirasti sunkumų susikaupti, mokytis, įsisavinti naują informaciją, taip pat gali susilpnėti imunitetas. Kadangi gilaus miego metu vyksta aktyvūs medžiagų apykaitos atliekų šalinimo iš smegenų procesai, jo stoka gali paskatinti Alzheimerio ar Parkinsono ligų vystymąsi. Miego stoka taip pat susijusi su hormonų pokyčiais, todėl didėja apetitas kaloringam maistui, gali didėti atsparumas insulinui ir būti skatinamas diabeto bei širdies-kraujagyslių ligų vystymasis. Dėl gilaus miego trūkumo santykinai padaugėja negilaus miego. Todėl net ir miegodamas, atrodytų, pakankamai valandų, žmogus gali jaustis labai išvargęs, nepailsėjęs ir mieguistas dienos metu“, – atkreipia dėmesį R. Stonkutė-Gailienė.

Anot jos, gilaus miego trukmė gali padidėti, jei žmogus gauna progą pailsėti po prieš tai kurį laiką buvusios miego stokos. Ilgiau trunkantis gilus miegas gali būti ir sėkmingai gydomos obstrukcinės miego apnėjos požymis, kai organizmas bando atsigriebti už prieš tai buvusį sutrikdytą miegą.

Paradoksinis miegas vaidina svarbų vaidmenį sapnuojant, atminties procesams, emocijų apdorojimui smegenyse, smegenų vystymuisi. Jo trukmė padidėja po intensyvesnio mokymosi ir atvirkščiai – esant paradoksinio miego trūkumui, žmogus gali patirti su atmintimi susijusių sunkumų.

„Paradoksinio miego trukmė gali pailgėti ir tais atvejais, kai žmogus prieš tai patyrė miego trūkumą. Retesniais atvejais tai gali būti susiję su tam tikrais miego sutrikimais, pvz., narkolepsija. Yra duomenų, jog paradoksinio miego trukmę gali trumpinti ir alkoholio vartojimas“, – akcentuoja R. Stonkutė-Gailienė.

Išmaniosios technologijos miegui stebėti tampa vis populiaresnės – jos gali būti naudingos stebint bendrą miego trukmę, su miegu susijusius įpročius, tačiau tiksliai įvertinti miego kokybės jos negali. Miego stadijas nustatyti galima tik registruojant ir vertinant smegenų aktyvumą polisomnografijos tyrimo metu.

„Jei žmogus įtaria, kad miegas yra sutrikęs, reikėtų apie tai pasikalbėti su gydytoju. Diagnozės, remiantis programėlėmis, nėra nustatomos. Kartais miegui stebėti skirtų programėlių ar įrenginių naudojimas sukelia priešingą efektą – žmogui padidėja nerimas, vėliau atsigulama miegoti, nes nuolat tikrinama programėlė, todėl miego kokybė nukenčia. Tada geriau jų išvis atsisakyti“, – reziumuoja neurologė.

Nemiga – problema, bet per ilgas ir gilus miegas – irgi bėda?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 22 Nov 2022 08:32:07 +0200
<![CDATA[Kaip atpažinti pagrindinius apsinuodijimo simptomus psichotropinėmis medžiagomis?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-atpazinti-pagrindinius-apsinuodijimo-simptomus-psichotropinemis-medziagomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-atpazinti-pagrindinius-apsinuodijimo-simptomus-psichotropinemis-medziagomis Visais atvejais, kai yra įtariamas apsinuodijimas, pastebėjus vaikui pasireiškusius įtarimą keliančius ar gyvybei pavojingus simptomus, geriausia nedelsiant kviesti greitąją medicininę pagalbą. 

Kaip teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojai toksikologai, nuo šių mokslo metų pradžios, t. y., nuo rugsėjo mėnesio 1 dienos, buvo suteiktos kelios konsultacijos dėl apsinuodijimo elektroninių cigarečių skysčiu, 2-3 kartais buvo skambinta dėl įtarto apsinuodijimo parūkius, kitais atvejais buvo teirautasi, kaip elgtis, kai mažamečiai netyčia išgėrė elektroninių cigarečių skysčio. Lyginant su ankstesniais laikotarpiais, padidėjusio konsultacijų srauto įtariant apsinuodijimą psichotropinėmis medžiagomis, nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad apsinuodijus psichotropinėmis medžiagomis arba jas vartojant, simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo konkrečios vartotos psichotropinės medžiagos poveikio mechanizmo.

- Stimuliuojantį poveikį turinčios psichotropinės medžiagos (pvz.: kokainas, amfetaminas, metamfetaminas, ekstazis ir pan.) sukelia ryškų sujaudinimą, euforiją, plepumą, vargina nerimas, pakilęs kraujo spaudimas, dažnas širdies ritmas, dažnas kvėpavimas, haliucinacijos, prakaitavimas, pykinimas, vėmimas.

- Vartojant mišraus poveikio psichotropines medžiagas (kanapes, sintetinius kanabinoidus, nikotiną ir pan.) pasireiškia atsipalaidavimas, laimės pojūtis, liūdesys, dezorientacija, sutrinka laiko ir erdvės suvokimas, sutrinka koncentracija, atmintis, minčių formulavimas. Didesnės tokių medžiagų dozės gali sukelti sustiprėjusius regos, uoslės, klausos, skonio pojūčius, nuotaikos ir jausmų kaitą, mieguistumą,  panikos reakcijas. Taip pat gali varginti dažnas širdies ritmas,  akių paraudimas, sutrikusi koordinacija, susiliejanti kalba, džiūsta burna ir gerklė, padidėja apetitas.

-  Pavartojus slopinantį poveikį sukeliančių psichotropinių medžiagų (pvz., opiatų), atsiranda pagrindinių simptomų triada – sąmonės ir kvėpavimo slopinimas bei siauri vyzdžiai (miozė), taip pat būdingas mieguistumas, žemas kraujo spaudimas, dažnas širdies ritmas, virškinamojo kanalo motorikos slopinimas, raumenų suglebimas. Šiomis medžiagomis apsinuodijus sunkiai – ištinka kvėpavimo nepakankamumas (kvėpavimo dažnis siekia 2–4 k./min.), kvėpavimas gali ir apskritai sustoti.

- Haliucinogeninį poveikį turinčios psichotropinės medžiagos (LSD, haliucinogeniai gybai, meskalinas, dimetiltriptaminas, fenciklidinas ir pan.) sustiprina ir sutrikdo garsų ir vaizdų suvokimą, iškreipia formas, spalvas, dydį. Be iliuzijų, gali būti haliucinacijų (taip pat ir nemalonių ar bauginančių), sutrikusi koordinacija, pykinimas, vėmimas, depresija, baimė, stiprūs nerimo priepuoliai, savikontrolės praradimo jausmas, psichozė. Šie simptomai gali kartotis ir nevartojant minėtų medžiagų praėjus savaitei ar net keliems mėnesiams. Taip pat stebimas padažnėjęs pulsas, greitas kvėpavimas, pakilęs kraujo spaudimas, truputį pakilusi kūno temperatūra, prakaitavimas, drebulys, vyzdžių dydis gali kisti, labiau būdingi išsiplėtę vyzdžiai, gali padidėti aktyvumas, atsirasti traukuliai.

Dėmesio! Ilgesnį laiką vartojant psichotropines medžiagas, gali keistis vaiko elgesys. Įtariant, kad vaikas vartoja psichotropines medžiagas, pagalbos galima kreiptis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą.

Norėdami pasikonsultuoti, visada galite kreiptis visą parą veikiančiu Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus telefonu (8-5) 236 20 52.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inf. 

Kaip atpažinti pagrindinius apsinuodijimo simptomus psichotropinėmis medžiagomis?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 21 Nov 2022 10:52:31 +0200