Kas yra sąnario endoprotezavimas?

Endoprotezavimas yra chirurginė operacija, kurios metu susidėvėjęs ar pažeistas sąnarys pakeičiamas dirbtiniu implantu. Valstybinė ligonių kasa (VLK) centralizuotai perka kelio, klubo, peties, alkūnės, čiurnos, riešinio nykščio sąnario endoprotezus, taip pat komponentus pakartotinėms (revizinėms) operacijoms, kai keičiamas anksčiau implantuotas endoprotezas.

„Ligonių kasa centralizuotai perka tik geros kokybės pasaulinio lygio gamintojų mechaninio ir cementinio tvirtinimo endoprotezus. O jeigu būtina, perka ir individualų, konkrečiam pacientui pritaikomą endoprotezą, pavyzdžiui, retų onkologinių kaulų ligų atveju“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Su kokiais sąnarių endoprotezų bei jų priedų gamintojais sutartis yra pasirašiusi ligonių kasa, galima rasti VLK interneto svetainėje.

Kokią įstaigą pasirinkti?

Pacientas, kurį vargina sąnarių skausmai, pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įtaręs ligą ir įvertinęs bendrą būklę, šeimos gydytojas pacientui išrašys siuntimą pas ortopedą traumatologą. Ortopedas nustatys diagnozę, paaiškins apie operacijos būtinybę, jos eigą, endoprotezo skyrimą ir kt.

G. Baranauskas primena, kad pacientas pats gali pasirinkti bet kurią gydymo įstaigą, teikiančią sąnarių endoprotezavimo paslaugas, kurioje nori konsultuotis ar operuotis. Svarbiausia įsitikinti, kad gydymo įstaiga, į kurią kreipsis, būtų pasirašiusi sutartį su ligonių kasa.

Šiuo metu Lietuvoje sąnarių endoprotezavimo paslaugas teikia 20 gydymo įstaigų įvairiuose Lietuvos miestuose. Šių gydymo įstaigų sąrašą ir visą informaciją galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje.

Kaip įrašoma į eilę operacijai?

Jei ortopedas traumatologas nustato, kad operacija būtina, jis pats pateikia prašymą dėl kompensuojamojo endoprotezo VLK informacinėje sistemoje, pacientui tuo rūpintis papildomai nereikia.

Sužinoti savo vietą sąnarių endoprotezavimo eilėje pacientas gali prisijungęs per Elektroninius valdžios vartus arba VLK interneto svetainės Viešųjų elektroninių paslaugų asmeniniame posistemyje.

Taip pat apie endoprotezo skyrimą pacientas informuojamas vienu iš jo pasirinktu būdu – SMS, el. paštu arba laišku. Pranešime pacientui nurodomas jo eilės numeris; terminas iki kada reikia kreiptis į pasirinktą įstaigą dėl operacijos datos; laikas, per kurį privaloma susisiekti (30 dienų); informuojama, kad operacija turi būti atlikta per 120 dienų nuo endoprotezo skyrimo.

Ar galima atidėti endoprotezavimo operaciją, pakeisti eilę?

Pacientas, kuriam skirtas endoprotezas, gali vieną kartą atidėti operaciją, bet ne ilgiau nei 12 mėnesių nuo endoprotezo skyrimo dienos. Taip pat gali pakeisti gydymo įstaigą, jei joje trumpesnė eilė. Tam tereikia pateikti VLK laisvos formos prašymą bei atsiminti, kad į eilę naujoje įstaigoje jis perkeliamas pagal pirminio prašymo datą.

„Noriu priminti, kad svarbu laiku pasinaudoti paskirta arba atidėta operacijos data. Jeigu atidėjimo terminas praleidžiamas, į eilę endoprotezavimo operacijai pacientui teks registruotis iš naujo – taip prailgs laikas, kuris šiuo atveju yra labai svarbus“, – pabrėžia G. Baranauskas ir priduria, kad pacientas jokiu būdu negali perleisti savo operacijos eilės ar perduoti jam skirtą endoprotezą kitam žmogui.

Ar galima rinktis kitokį, brangesnį endoprotezą?

Pasak G. Baranausko, jei pacientas pageidauja endoprotezo, kurio ligonių kasa neperka, jis gali pasirinkti kitą gydytojo rekomenduotą endoprotezą. Bet pasirinkti galima tik tada, kai ateina paciento eilė arba operacija atliekama skubos tvarka.

Tokiu atveju pacientas gydymo įstaigai turi sumokėti kainų skirtumą tarp jo pasirinkto ir VLK kompensuojamo endoprotezo.

Ar skiriama reabilitacija po operacijos?

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, kuriems buvo atlikta endoprotezavimo operacija, gali būti skiriama medicininė reabilitacija, kuri padeda sugrąžinti judėjimo funkciją bei darbingumą, pagerinti gyvenimo kokybę.

Po endoprotezavimo reabilitacija skiriama prioriteto tvarka. Tai reiškia, kad reabilitacijos įstaiga tokį pacientą turi priimti pirmiausia. Atvykimo datą reabilitacijai turi suderinti ne pats pacientas, o siuntimą išdavusi įstaiga.

VLK inf. 

Jau pradedamas įgyvendinti projektas „Odontologinės pagalbos teikimo pacientams su sunkia negalia modelio sukūrimas“, kuriame šiuo metu dalyvauja 20 Lietuvos ASPĮ, o artimiausiu metu prisijungs dar 4 įstaigos. Projekto trukmė – 3 metai.

Gydytojai odontologai ir burnos higienistai asmenims, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis ir (ar) 0–25 proc. dalyvumo lygis, ir (ar) nustatytas I-II lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, jų gyvenamojoje vietoje – namuose ar socialinės globos įstaigoje – gali teikti higienos, plombavimo, nesudėtingo dantų traukimo ir kitas paslaugas.

Dėl odontologinių paslaugų teikimo gyvenamojoje vietoje galės kreiptis tik tie asmenys su sunkia negalia, kurie sveikatos priežiūros paslaugas gauna projekte dalyvaujančiose įstaigose. Kitais atvejais odontologinių paslaugų teikimas namuose galimas tuomet, kai ASPĮ, teikianti paslaugas pacientui yra sudariusi sutartį su viena iš projekte dalyvaujančių įstaigų. 

Pacientai dėl odontologinių paslaugų gyvenamojoje vietoje registracijos ir konkrečios paslaugų teikimo datos turėtų teirautis ASPĮ, kurioje gauna sveikatos priežiūros paslaugas. Kai kurios projekte dalyvaujančios įstaigos šias paslaugas planuoja pradėti teikti jau vasario mėnesį, kitos – šiek tiek vėliau.

Sveikatos apsaugos ministerija ir toliau siekia gerinti odontologinių paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia. Nuo š. m. gegužės mėnesio planuojama sudaryti sąlygas visoms šalies sveikatos priežiūros įstaigoms – tiek viešosioms, tiek ir privačioms – žmonėms su sunkia negalia teikti būtinąją odontologinę pagalbą jų gyvenamojoje vietoje.

SAM Komunikacijos skyrius

Gydytojai šį reiškinį stebi kasmet. Koridoriai prisipildo pacientų, kurie visą žiemą jaustųsi „pakenčiamai", o pavasarį staiga nebegali normaliai judėti. Priežastys fiziologinės, tačiau daugeliui netikėtos.

Žiemos kaina, kurią mokame pavasarį

Šaltuoju sezonu žmonės juda mažiau. Tai faktas, kurį patvirtina ir žingsniamatių statistika, ir servisų apkrovos duomenys. Trumpesnės dienos, šaltis, slidūs keliai – visa tai skatina likti namie, ant sofos, po šilta antklode.

Raumenys ir sąnariai reaguoja į neaktyvumą. Elastingumas mažėja, kraujotaka sulėtėja, audiniai praranda lankstumą. Visa tai vyksta lėtai, nepastebimai. O tada ateina pavasaris.

Staiga norime vaikščioti, bėgioti, tvarkyti sodą, žaisti su vaikais kieme. Kūnas, pripratęs prie minimalios apkrovos, gauna šoką. Ir atsako skausmu.

Pirmieji saulės spinduliai – ir pirmieji signalai

Tipinis scenarijus atrodo taip: šiltas savaitgalis, puiki nuotaika, noras pagaliau pajudėti. Kelios valandos aktyvumo – ir sekmadieno vakarą jau sunku atsisėsti ar pasilenkti.

Tai nėra trauma klasikine prasme. Tai kūno reakcija į apkrovą, kuriai jis nebuvo paruoštas. Problema ta, kad daugelis šią reakciją bando „pergulėti" arba užslopinti vaistais. Ir taip ciklas kartojasi kiekvieną savaitgalį.

Specialistai rekomenduoja kitokį požiūrį – laipsnišką grįžimą prie aktyvumo, o dar geriau – profesionalų įvertinimą prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą.

Kaip pasiruošti aktyviam sezonui

Kineziterapija Kaune pavasarį sulaukia padidėjusio susidomėjimo – ir tai logiška. Žmonės supranta, kad geriau investuoti į prevenciją nei vėliau gydyti pasekmes.

Kineziterapeuto konsultacija leidžia įvertinti esamą būklę: kurie raumenys susilpnėję, kurie sąnariai riboto judrumo, kokios problemos gali iškilti padidinus aktyvumą. Pagal tai sudaroma individuali programa – pratimai, kuriais galima saugiai pasiruošti pavasario ir vasaros iššūkiams.

Tai aktualu ne tik vyresniems žmonėms. Jaunas žmogus, praleidęs žiemą prie kompiuterio, gali turėti ne mažiau problemų nei pensininkas. Amžius čia nėra pagrindinis faktorius – svarbus gyvenimo būdas.

Sodininkų sindromas

Atskira kategorija – sodininkai ir daržininkai. Pavasaris jiems reiškia intensyvų fizinį darbą: kasimas, lenkimasis, kilnojimas. Juosmens skausmas po pirmojo savaitgalio sode – beveik tradicija.

Problema ta, kad šis skausmas dažnai ignoruojamas. „Praeis, visada taip būna." Tačiau metai iš metų situacija blogėja. Tai, kas pradžioje buvo vienos dienos diskomfortas, virsta savaitės kančia, o vėliau – chronišku skausmu.

Prevencinis darbas su kineziterapeutu gali padėti išvengti šio scenarijaus. Keletas konsultacijų prieš sezoną – ir sodas teikia džiaugsmą, o ne skausmą.

Kada kreiptis pagalbos

Signalai, į kuriuos verta reaguoti: nuolatinis diskomfortas, kuris nepraeina per kelias dienas. Skausmas, ribojantis kasdienius judesius. Sustingimas ryte, kuris trunka ilgiau nei pusvalandį. Tirpimas ar silpnumas galūnėse.

Visa tai – priežastys apsilankyti pas specialistą. Profesionali konsultacija padeda atskirti, kas yra normali reakcija į apkrovą, o kas – požymis, reikalaujantis dėmesio.

Daugiau informacijos apie paslaugas ir specialistus galite rasti https://antalgija.lt/ – čia rasite visą reikiamą informaciją apie konsultacijas, kainas ir registracijos galimybes.

Pavasaris be skausmo

Tai įmanoma. Tačiau reikalauja sąmoningo požiūrio. Kūnas nėra mašina, kurią galima pastatyti į garažą žiemai ir pavasarį iš karto važiuoti pilnu greičiu. Jam reikia pasiruošimo, laipsniško apkrovos didinimo ir – jei problemos jau yra – profesionalios pagalbos.

Investicija į savo kūną pavasarį atsiperka visą likusį sezoną. Tai mėnesiai aktyvumo, judėjimo ir geros savijautos. Arba mėnesiai skausmo ir apribojimų. Pasirinkimas akivaizdus.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) gyventojams primena burnos sveikatos priežiūros svarbą ir odontologinių ligų profilaktikos bei gydymo paslaugas, kurias apmoka ligonių kasa.

Nuo kasdienės priežiūros iki profilaktinių paslaugų

Pirminė odontologinė pagalba padeda užtikrinti burnos sveikatą ir užkirsti kelią sudėtingoms odontologinėms būklėms. Ši sritis apima dantų ėduonies, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymą, dantų akmenų nuėmimą, dantų šaknų traukimą, taip pat ikivėžinių ligų tikimybės nustatymą, vaikų dantų ėduonies profilaktiką, sąkandžio anomalijų nustatymą ir profilaktiką.

Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos pirminės odontologinės priežiūros ir profilaktikos gyventojai turi kreiptis į gydytoją odontologą toje gydymo įstaigoje, prie kurios yra prisirašę ir kuri turi sutartį su ligonių kasa. Jei ši įstaiga pati neteikia pirminės odontologinės pagalbos paslaugų, savo pacientams ji turi užtikrinti, kad tokia kompensuojama pagalba būtų suteikta kitoje gydymo įstaigoje.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė pabrėžia, kad šios paslaugos yra ypač svarbi prevencinė priemonė, užkertanti kelią galimoms problemoms: „Tinkama burnos priežiūra, reguliarūs profilaktiniai patikrinimai ir ankstyvas dėmesys burnos higienos įgūdžiams leidžia išvengti sudėtingo ir ilgalaikio gydymo ateityje. Ypač svarbus darbas su vaikais – nuo tinkamos burnos higienos įpročių formavimo iki profilaktinių priemonių, kurios padeda išsaugoti sveikus dantis.“

Vaikų burnos sveikata: profilaktika nuo mažens

Siekiant užkirsti kelią burnos sveikatos sutrikimams ankstyvame amžiuje, nuo praėjusių metų daugiau dėmesio skiriama vaikų profilaktinių odontologinių paslaugų plėtrai. Kasmet įvertinami vaiko burnos higienos įgūdžiai, gali būti nemokamai atlikta profesionali burnos higiena, paaiškinama, kaip tinkamai prižiūrėti dantis, galima dantis padengti fluoridų preparatais.

Pernai suteikta per 400 tūkst. šių paslaugų, kurioms kompensuoti prireikė daugiau nei 2,6 mln. eurų fondo lėšų.

Dar viena svarbi vaikų dantų prevencijos dalis – dantų silantavimas. Tai visiškai neskausminga procedūra, kai specialia medžiaga padengiamos dantų vagelės ir įdubos, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Silantavimas reikalingas visiems vaikams nuo tada, kai išdygsta pirmasis nuolatinis krūminis dantis iki 14 metų.

Suaugusiųjų burnos patikra ir pagalbos poreikis

Daugiau dėmesio skiriama ir suaugusių pacientų dantų bei burnos sveikatai. Pernai daugiau kaip 170 tūkst. gyventojų pasinaudojo nauja specializuota pirmine suaugusiųjų burnos patikros ir profilaktikos paslauga. Jai kompensuoti panaudota per 350 tūkst. eurų fondo lėšų.

„Ši paslauga vieną kartą per metus gali būti teikiama pacientams, nepriklausomai nuo to, ar jis pas odontologą atvyksta profilaktiškai, ar dėl dantų gydymo. Gydytojas įvertina paciento burnos būklę, o jei nustato pakitimų, t. y. įtaria burnos, veido ar žandikaulių srities onkologinę ligą, siunčia tolesniam ištyrimui ir gydymui“, – paaiškina J. Grigarienė.

Kompensavimo sąlygos ir specializuota pagalba

Suaugusiems pacientams ligonių kasa padengia gydytojo darbo išlaidas, o pacientui pačiam reikia susimokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.

Vaikams ir nedirbantiems žmonėms, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, kol jiems sukanka 24 metai, ir socialinės pašalpos gavėjams nereikia mokėti nei už darbą, nei už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, nei už vienkartines priemones.

Specialistė primena, kad į savo gydymo įstaigą reikėtų kreiptis ir prireikus skubios odontologinės pagalbos: „Jeigu atsiranda dantų skausmas, tinimas, pūliavimas ar kiti ūmūs simptomai, delsti negalima – tokiu atveju reikia būtinosios pagalbos. Jei skausmo nėra arba jis nedidelis, dažniausiai pakanka planinės odontologų priežiūros“, – sako J. Grigarienė.

Kai kuriems pacientams nepavyksta išvengti sudėtingesnių burnos ir dantų problemų, todėl prireikus tenka kreiptis į gydytoją odontologą specialistą ar kitą gydytoją specialistą. Tuomet gydytojas odontologas išrašo siuntimą. Su juo fondo lėšomis apmokamas paslaugas galima gauti visos Lietuvos gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų sudariusios sutartį su ligonių kasa.

VLK inf. 

„Kadangi erkinio encefalito gydymas yra tik simptominis, skiepai išlieka efektyviausia ir patikimiausia apsaugos priemonė. Todėl raginame 50–60 metų gyventojus pasinaudoti valstybės suteikiama galimybe ir dėl nemokamų skiepų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Kuo anksčiau pradėsite skiepijimo kursą, tuo bus didesnė tikimybė iki aktyvaus erkių sezono organizmui spėti suformuoti patikimą imunitetą ir būti apsaugotam“, – sako A. Grušeckienė.

Erkiniu encefalitu dažniausiai užsikrečiama įsisiurbus užkrėstai erkei, kuri virusą perduoda per seiles vos per kelias akimirkas. Net ir greitai pašalinus erkę, rizika užsikrėsti išlieka. Erkės paplitusios visoje Lietuvoje, o užsikrėsti galima ne tik miškuose ar pievose, bet ir miestų parkuose, soduose ar net savo namų aplinkoje. Retesniais atvejais infekcija perduodama vartojant nepasterizuotą, užkrėstą pieną ar jo produktus.

Pagal įprastą skiepijimo schemą nuo erkinio encefalito reikia trijų vakcinos dozių. Pirmosios dvi suleidžiamos su 1–3 mėnesių pertrauka, o trečioji – po 5–12 mėnesių. Patikima apsauga susiformuoja praėjus maždaug dviem savaitėms po antrosios dozės, tačiau ilgalaikiam imunitetui būtina užbaigti visą skiepijimo kursą. Vėliau imunitetas palaikomas stiprinamosiomis dozėmis kas kelerius metus.

Vakcina neapsaugo nuo erkinio encefalito, jei erkė įkando dar prieš skiepijimą ar per pirmąsias dvi savaites po pirmosios dozės. Labai svarbu laikytis visos rekomenduojamos skiepijimo schemos, nes laikui bėgant organizmo atsparumas silpnėja.

„Skiepai nuo erkinio encefalito leidžia išvengti ne tik pačios ligos, bet ir ilgalaikių jos pasekmių, kurios neretai negrįžtamai pakeičia žmogaus gyvenimo kokybę. Daugelis pacientų susiduria su pusiausvyros problemomis, galvos skausmais, klausos, dėmesio ar psichologiniais sutrikimais. Daliai žmonių liekamieji reiškiniai išlieka visą gyvenimą ir net lemia neįgalumą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

Pasak jos, praeitais metais į gydymo įstaigas buvo pristatyta daugiau nei 65 tūkst. erkinio encefalito vakcinos dozių. Tam prireikė per 770 tūkst. eurų fondo lėšų.

VLK inf.

Išrašo vis didesnę dalį receptų

Nors didžiąją dalį kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptų išrašo gydytojai, slaugytojų indėlio pokyčiai akivaizdūs. Prieš trejus metus slaugytojai išrašė apie 77 tūkst. kompensuojamųjų receptų, o pernai – arti 1,8 mln., t. y. maždaug 23 kartais daugiau. 2025 metais tokie slaugytojų išrašyti receptai sudarė apie 14 proc. visų šalyje išduotų kompensuojamųjų receptų.

„Slaugytojų išrašomų receptų skaičiaus šuolis – pastarųjų metų pokyčių rezultatas. Tie pokyčiai suteikė galimybę šiems specialistams atlikti daugiau funkcijų ir taip prisidėti mažinant eiles pas gydytojus. Dabar daugeliu atvejų bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojai gali pratęsti gydytojo paskirtą lėtinės ligos gydymą išrašydami vaistus. Todėl pacientams nebereikia kiekvieną kartą registruotis pas gydytoją – pakanka, kad jis įvertintų žmogaus sveikatos būklę kartą per metus“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) ​Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Išrašyti vaistus slaugytojai gali ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu paciento sveikatos būklė stabili, vaistus jis vartojo bent tris mėnesius ir jie nepriskiriami narkotiniams, psichotropiniams, vardiniams ar neregistruotiems medikamentams.

Kai gydytojas nustato pacientui diagnozę ir pateikia rekomendacijas, slaugytojai pagal kompetenciją gali skirti ne tik vaistus, bet ir medicinos pagalbos priemones, išrašyti receptą ir tęsti šių priemonių skyrimą. Pavyzdžiui, slaugytojai gali skirti ir išrašyti tvarsčius, hidrogelį, diagnostines juosteles gliukozei nustatyti ar kraujo krešėjimo sistemos būklei įvertinti, slaugos priemones (sauskelnes, įklotus, vienkartines paklodes, kateterius ir pan.), insulino pompų keičiamųjų dalių komplektus, vienkartines adatas švirkštikliams, stomos priežiūros ir kitas priemones.

Teikia daug įvairių paslaugų

VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova pabrėžia, kad ambulatorinėje sveikatos priežiūroje ar teikiant stacionarines paslaugas slaugytojų vaidmuo yra itin svarbus. Šios profesijos atstovų kompetencija apima vis daugiau paslaugų. Pavyzdžiui, šeimos gydytojo komandos slaugytojai nuosekliai tikrina pacientų gyvybinius rodiklius, atlieka ir vertina tyrimus, skiepija, leidžia vaistus, rūpinasi žaizdų ir opų priežiūra. Be to, jie gali savarankiškai skirti tam tikrus tyrimus ir analizuoti jų rezultatus, atlikti profilaktinius patikrinimus vaikams ir suaugusiesiems, rūpintis naujagimiais, konsultuoti dėl gydytojo paskirtų vaistų vartojimo, sudaryti individualų slaugos planą, jį įgyvendinti ir vertinti rezultatus.

Pasak  D. Prochorovos, šių slaugytojų vaidmuo taip pat yra itin reikšmingas organizuojant ir teikiant priežiūros paslaugas žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar sunkiai sveikstantiems po operacijų. Daugėjant gyventojų, kuriems būtinos slaugos paslaugos namuose, šios profesijos atstovai aktyviai dalyvauja jas teikiant.

Gali išrašyti ir siuntimus

Ligonių kasa primena, kad bendrosios ir išplėstinės praktikos slaugytojai tam tikrais atvejais gali išrašyti siuntimus tyrimams atlikti. Jie taip pat gali išrašyti siuntimą mamogramai atlikti pagal krūties vėžio prevencinę programą arba pas slaugytoją diabetologą. Siuntimą į gydytojo specialisto konsultaciją, kai ji būtina, gali išrašyti skubiosios pagalbos skyriuje dirbantis slaugytojas šio skyriaus gydytojo sprendimu, slaugytojas ligoninėje – stacionare pacientą gydžiusio gydytojo sprendimu.

Pastarųjų metų pokyčiai rodo, kad slaugytojai perima vis didesnę dalį atsakomybės, todėl gydytojai gali labiau susitelkti į sudėtingesnius atvejus, o pacientai – greičiau sulaukti pagalbos.

VLK inf. 

Šiame straipsnyje skaitykite:

• Kodėl dantų problemos dažnai prasideda be aiškių simptomų.
• Kada profesionalios burnos higienos pakanka, o kada būtinas gydymas.
• Kodėl namų priežiūra negali pakeisti profesionalaus dantų tvarkymo.
• Kaip individuali diagnostika padeda nustatyti tinkamą sprendimą.
• Kodėl prevencija ir gydymas veikia tik kaip vienas procesas.

Kodėl dantų problemos dažnai prasideda nepastebimai?

Burnos ertmė yra aplinka, kurioje procesai vyksta tyliai. Apnašos kaupiasi palaipsniui, dantenų uždegimas gali vystytis be skausmo, o pradiniai dantų pažeidimai dažnai nepastebimi plika akimi. Būtent todėl profesionalus dantų tvarkymas neturėtų būti siejamas tik su problema, o pirmiausia – su jos prevencija.

Kada pakanka profesionalios burnos higienos?

Profesionali burnos higiena yra pirmasis ir dažniausiai svarbiausias dantų tvarkymo etapas. Ji skirta pašalinti minkštąsias ir kietąsias apnašas, kurios kaupiasi net ir kruopščiai valantis dantis namuose. Jei dantenos sveikos, nėra kraujavimo, dantys nejautrūs, o rentgeno tyrimai nerodo paslėptų pažeidimų – dažnu atveju pakanka reguliarios higienos.

Profesionali higiena padeda ne tik palaikyti estetiką, bet ir sustabdyti procesus, kurie vėliau galėtų virsti rimtesnėmis problemomis. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie linkę į dantenų uždegimus, turi implantų, vainikėlių ar ortodontinius aparatus.

Kodėl vien namų priežiūros nepakanka?

Net ir naudojant kokybiškas priemones, namų sąlygomis neįmanoma pašalinti visų apnašų, ypač sunkiai pasiekiamose vietose. Laikui bėgant jos mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis, kurių nepašalinus prasideda dantenų problemos.

Pirmiausia, žinoma, rekomenduojama profesionali higiena specialisto kabinete, tačiau ir ji ne visada užtikrina, kad dantys bus sveiki. Esant problemai, profesionalus dantų tvarkymas atliekamas neskausmingai, gana greitai (kadangi naudojama inovatyvi įranga) ir, svarbiausia, kad burnos ertmės liga sutvarkoma, tad išvengiama dantų netekimo arba kitų organizmo ligų (kurias gali sukelti neprižiūrima burnos ertmė).

Gydymas – natūrali profesionalaus dantų tvarkymo dalis

Svarbu suprasti, kad gydymas nėra „nesėkmė“ ar kažkas, ko reikėtų bijoti. Tai logiška ir natūrali dantų priežiūros dalis, kai prevencijos nebeužtenka. Gydymas gali apimti karieso šalinimą, dantenų ligų gydymą, senų plombų keitimą ar sąkandžio korekciją.

Šiuolaikinė odontologija leidžia šiuos procesus atlikti komfortiškai, tiksliai ir su minimalia intervencija, ypač jei problema nustatoma laiku.

Kodėl svarbi individuali diagnostika?

Du žmonės su panašiais simptomais gali turėti visiškai skirtingas problemas, todėl profesionalus dantų tvarkymas visada prasideda nuo išsamios apžiūros ir diagnostikos. Tik įvertinus bendrą burnos būklę galima tiksliai pasakyti, ar pakanka higienos, ar reikalingas gydymas.

Kaip parenkamas tinkamiausias gydymo planas?

Po individualios diagnostikos sudaromas aiškus ir nuoseklus gydymo planas, kuris yra pritaikytas konkrečiai burnos būklei ir paciento poreikiams. Jame numatoma, kokie gydymo etapai reikalingi dabar, o ką galima atidėti ateičiai, kad dantų tvarkymas būtų ne tik efektyvus, bet ir racionalus. Toks planavimas padeda išvengti skubotų sprendimų, leidžia pacientui suprasti procesą ir jaustis ramiau, žinant, kas ir kodėl bus daroma.

Gydymo ir prevencijos ryšys ilgalaikėje perspektyvoje

Burnos sveikata nėra vienkartinis rezultatas, tai nuolatinis procesas, kuriame gydymas ir prevencija veikia kartu. Tik suprantant šį ryšį galima pasiekti ilgalaikių rezultatų ir išvengti pasikartojančių problemų.

• Gydymas ir prevencija papildo vienas kitą ir negali būti vertinami atskirai.
• Po gydymo pagrindinis dėmesys vėl skiriamas prevencijai.
• Prevenciją sudaro reguliarios apžiūros, profesionali burnos higiena ir kasdieniai priežiūros įpročiai.
• Nuoseklus gydymo ir prevencijos ciklas padeda sumažinti sudėtingų procedūrų poreikį ateityje.

Toks požiūris leidžia ne tik spręsti esamas burnos sveikatos problemas, bet ir užtikrina ilgalaikę dantų bei dantenų sveikatą, padeda išvengti rimtesnių intervencijų ateityje.

Profilaktika ar gydymas – kas iš tiesų taupo laiką ir pinigus?

Dažnai manoma, kad reguliarūs vizitai pas odontologą yra papildomos, nereikalingos išlaidos, tačiau praktika rodo priešingai. Reguliari profesionali higiena ir laiku atliktas dantų tvarkymas leidžia išvengti sudėtingų, brangių ir ilgesnių gydymo procedūrų ateityje.

Profilaktika suteikia kontrolės jausmą. Problemos sprendžiamos tada, kai jos dar mažos, o ne tada, kai pradeda kelti skausmą ar trikdyti kasdienį gyvenimą. Pasaulio sveikatos organizacija rodo, jog reguliari profilaktinė burnos priežiūra ir ankstyvas dantų ligų nustatymas leidžia reikšmingai sumažinti sudėtingo ir brangaus gydymo poreikį ateityje, nes dauguma burnos ligų yra lengvai valdomos pradinėse stadijose, dar nepasireiškus skausmui ar funkciniams sutrikimams.

Kada verta kreiptis net ir nejaučiant problemų?

Jei paskutinė profesionali burnos higiena buvo prieš metus ar dar seniau, tai jau pakankama priežastis apsilankyti. Net jei nejaučiate jokių simptomų, profesionalus dantų tvarkymas leidžia įvertinti situaciją ir užkirsti kelią galimiems pokyčiams.

Būtent tokiu požiūriu vadovaujasi „IMI“ odontologijos klinika, kuri jau daugiau nei 30 metų rūpinasi pacientų burnos sveikata. Ji derina profilaktiką, modernią diagnostiką ir individualiai pritaikytą gydymą. Čia dėmesys skiriamas ne tik procedūrai, bet ir paciento savijautai, aiškiam situacijos paaiškinimui bei ilgalaikiam rezultatui.

Profilaktinė patikra inovatyvioje klinikoje gali padėti išvengti rimtų ligų ateityje, tad nedelskite ir pasirūpinkite savimi.

Aiški riba, kurią padeda nustatyti profesionalai

Profesionalus dantų tvarkymas nėra pasirinkimas tarp „higienos arba gydymo“. Tai nuoseklus procesas, kuriame higiena ir gydymas papildo vienas kitą. Kai pakanka higienos – tai puiki žinia. Kai reikalingas gydymas – tai galimybė išspręsti problemą laiku.

Svarbiausia – neleisti situacijai spręstis savaime. Nes burnos sveikata nėra sritis, kurioje problemos dingsta ignoruojamos. Jos arba sustabdomos profesionaliai, arba ilgainiui tampa rimtesnės.

Higienos instituto duomenys rodo, kad 2024 metais su gimdos kaklelio vėžio diagnoze šalyje gyveno daugiau nei 3 200 moterų. Deja, vėlyvos stadijos atvejų vis dar nustatoma gerokai per daug. Užpernai dėl gimdos kaklelio vėžio mirė 150 įvairaus amžiaus Lietuvos moterų.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos tikslinei grupei priklauso apie 670 tūkst. šalyje gyvenančių moterų, bet prevencinėje programoje sudalyvauja maždaug tik penktadalis jų. 2025 metais šioje programoje dalyvavo per 111 tūkst. šalies moterų.

„Daugiausia pasitikrinusiųjų pagal gimdos kaklelio prevencinę programą fiksuojama Klaipėdos rajono, Pagėgių, Visagino, Kelmės rajono, Telšių rajono savivaldybėse, o mažiausiai programoje dalyvauja Rietavo, Neringos, Palangos miesto, Varėnos ir Kupiškio rajonų savivaldybių gyventojų. Gydymo įstaigos įvairiais būdais kviečia moteris atvykti pasitikrinti, bet net pusė kvietimo sulaukusių moterų jį tiesiog ignoruoja“, – sako VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Pernai VLK užsakymu buvo atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, kurio metu respondentų klausta, ar jie dalyvautų ligų prevencijos programose, jei gautų kvietimą. Tyrimas parodė, kad dalis apklaustųjų atsisakytų atvykti dėl įvairiausių priežasčių: 34 proc. teigė esą sveiki, 33 proc. sakė, kad jiems šios programos yra neaktualios, 18 proc. prisipažino bijantys sužinoti blogus rezultatus, 15 proc. mano, kad reikės ilgai laukti, kol pateks pas gydytoją, o 11 proc. teigia, jog tam neturi laiko.

„Gavusios kvietimą pasitikrinti – būtinai atvykite. Nedelskite ir neatidėliokite – ankstyva diagnostika gali išgelbėti jūsų gyvybę, – ragina J. Grigarienė. – Profilaktiniai tyrimai padeda apčiuopti klastingos ligos užuomazgas, todėl galima laiku aptikti ir gydyti ankstyvus gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, kol jie dar nėra progresavę į vėžinius. Ankstyva prevencija padeda išvengti didesnių gydymo išlaidų, išsaugo moters sveikatą, darbingumą, o dažnai – ir gyvybę“.

Daugiau nei dvidešimtmetį vykdoma gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai):

• 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
• 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).

Gavus tyrimų rezultatus, gali būti išduotas siuntimas gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai, kurios metu atliekama kolpaskopija, o prireikus, ir gimdos kaklelio biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Lietuvoje finansuojamos penkios ligų prevencijos programos gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Nors visos jos turi nustatytas amžiaus ribas, specialistai ragina visus, kuriems kyla įtarimų dėl savijautos, nedelsti ir kreiptis į savo gydymo įstaigą. Šeimos gydytojas įvertins sveikatos būklę ir prireikus paskirs būtinus tyrimus, o esant indikacijoms – duos siuntimą pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Konsultacijos metu bus atlikti būtini tyrimai, o jei to prireiks – paskirtas gydymas.

VLK inf. 

Gamintojai, importuotojai ir profesionalūs kosmetikos naudotojai raginami iš anksto peržiūrėti kosmetikos gaminių sudėtis ir pasirengti pokyčiams iki naujų reikalavimų taikymo datos – 2026 m. gegužės 1 d.

Nuo šios datos Europos Sąjungoje bus draudžiama kosmetikos gaminiuose naudoti 15 cheminių medžiagų, naujai suklasifikuotų kaip CMR medžiagos. Kartu bus pakeisti galiojantys ribojimai dėl sidabro (masyvios formos, miltelių ir nanodalelių pavidalo), konservantų: o-Phenylphenol ir Sodium o-Phenylphenate bei cheminės medžiagos Hexyl Salicylate  naudojimo.

2025 m. pradžioje parengtas Komisijos Reglamento (ES) 2026/78 projektas buvo apsvarstytas Europos Komisijos Kosmetikos darbo grupėje, 2025 m. rugsėjo mėnesį derintas su Valstybėmis narėmis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos parengta Lietuvos Respublikos pozicija dėl derinimui pateikto projekto buvo suderinta su suinteresuotomis institucijomis (Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Aplinkos ministerija, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba) ir asocijuotomis pramonės struktūromis: Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacija „LIKOCHEMA“,  Kirpėjų ir grožio specialistų asociacija.

Kas keičiasi?

Draudžiamos CMR medžiagos.

15 cheminių medžiagų, kurios pagal ES cheminių medžiagų klasifikavimo taisykles priskiriamoms prie 1A, 1B arba 2 kategorijos kancerogeninėms, mutageninėms arba toksiškoms reprodukcijai,  dėl kurių nebuvo pateikta prašymų dėl išimties taikymo, buvo  įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 II priede pateiktą kosmetikos gaminiuose draudžiamų medžiagų sąrašą, papildant jį įrašais nuo 1752 iki 1766.

CMR medžiagos, dėl kurių Vartotojų saugos mokslinis komitetas atliko rizikos vertinimą ir buvo nustatyti apribojimai ir saugaus naudojimo sąlygos:

Sidabras - 2 kategorijos toksiška reprodukcijai medžiaga.

Nustatomi reikalavimai sidabro naudojimui:

• masyvios formos sidabras ir nanodalelių pavidalo sidabras kosmetikos gaminiuose draudžiamas (Reglamento (EB) Nr. 1233/2009 II priedo 1727 įrašas);
• sidabro miltelius (100 nm < dalelių skersmuo ≤ 1 mm) leidžiama naudoti tik ribotomis Vartotojų saugos mokslinio komiteto (VSMK) įvertintomis sąlygomis, įtvirtintomis Reglamento (EB ) Nr. III priedo 379 įraše ir IV priedo142 įraše.  

Hexyl Salicylate 2 kategorijos toksiška reprodukcijai medžiaga.

Šios medžiagos  naudojimas kosmetikos gaminiuose bus leidžiamas tik laikantis Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedo 142 įraše nustatytų apribojimų.

o-Phenylphenol ir Sodium o-Phenylphenate 2 kategorijos kancerogeninės medžiagos.

Šie konservantai galės būti naudojami kosmetikoje tik laikantis Reglamento (EB) Nr.  1223/2009 V priedo 7 įraše atnaujintų saugaus naudojimo sąlygų.

Kodėl tai svarbu?

Nauji reikalavimai skirti:

• užtikrinti aukštą vartotojų sveikatos apsaugos lygį,
• suvienodinti CMR medžiagų uždraudimą visoje ES vidaus rinkoje,
• suteikti aiškias ir vienodas taisykles kosmetikos gamintojams, platintojams ir profesionaliems naudotojams.

Susipažinti su Komisijos reglamento (ES) 2026/78 tekstu galite paspaudę šią nuorodą  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:L_202402564

Iškilus klausimų dėl šių pokyčių įgyvendinimo, galima kreiptis el. paštu info@nvsc.lt arba tel. Nr. +370 5 264 9676

NVSC inf.

„Pneumokokinė infekcija dažnai suvokiama kaip tolima ar mažai tikėtina grėsmė, tačiau realybėje ji ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Skiepai leidžia reikšmingai sumažinti sunkios ligos eigos ir komplikacijų riziką, tačiau gyventojų žinios apie šią galimybę vis dar išlieka nepakankamos“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

Pernai lapkritį VLK užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad tik trečdalis respondentų žino apie tai, jog tam tikros gyventojų grupės gali nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Dar 38 proc. apklaustųjų teigė apie tai girdėję, tačiau nežinojo detalių, o 26 proc. gyventojų apie tokią galimybę iki šiol apskritai neturėjo jokios informacijos. Šie duomenys rodo, kad nemaža dalis žmonių vis dar nepasinaudoja valstybės suteikiama galimybe apsisaugoti nuo ligos, galinčios sukelti plaučių uždegimą, sinusitą, ausų uždegimą ar net kraujo užkrėtimą ir kitas sunkias komplikacijas.

Pneumokokinę infekciją sukelia Streptococcus pneumoniae bakterija, plintanti oro lašeliniu būdu. Ji gali būti randama ir sveikų žmonių nosiaryklėje, tačiau nusilpus imuninei sistemai tampa pavojinga. Didžiausia rizika susirgti ir patirti sunkias ligos formas kyla vyresnio amžiaus žmonėms bei gyventojams, sergantiems lėtinėmis širdies, kvėpavimo takų, onkologinėmis ligomis ar cukriniu diabetu. Dėl to pneumokokinės infekcijos išlieka viena dažniausių hospitalizacijos ir mirtingumo nuo infekcinių ligų priežasčių.

Specialistai pabrėžia, kad suaugusiesiems dažniausiai pakanka vieno skiepo nuo pneumokokinės infekcijos. Ši vakcina reikšmingai sumažina sunkios pneumokokinės pneumonijos ir jos komplikacijų riziką, nors neapsaugo nuo visų galimų plaučių uždegimo sukėlėjų. Vis dėlto tai yra efektyviausia šiuo metu prieinama apsaugos priemonė nuo pavojingiausių pneumokokinės infekcijos formų, o daugeliu atvejų pakartotinis skiepijimas nėra reikalingas.

Svarbi naujiena gyventojams – paankstinta nemokamo skiepijimo nuo pneumokokinės infekcijos amžiaus riba. Nuo šiol Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nemokamai skiepytis gali visi 65 metų ir vyresni žmonės. Anksčiau tokią galimybę turėjo 75 metų ir vyresni gyventojai.

„Sprendimas paankstinti amžiaus ribą priimtas atsižvelgiant į epidemiologinius duomenis ir tarptautines rekomendacijas. Pasaulio sveikatos organizacija ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai 65 metų ir vyresnius žmones įvardija kaip vieną pagrindinių rizikos grupių, turinčių didesnę tikimybę susirgti pneumokokų sukeltomis ligomis ir patirti sunkias jų komplikacijas. Taip pat įvertinta, kad ankstesnėse rizikos grupėse skiepijimo apimtys buvo nedidelės, o fondo lėšų pakanka tam, kad apsauga būtų suteikta platesniam gyventojų ratui“, – sako A. Grušeckienė.

Nemokamai nuo pneumokokinės infekcijos taip pat skiepijami rizikos grupėms priklausantys vaikai ir suaugusieji, sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis. Vakcinacija atliekama gydymo įstaigose, prie kurių gyventojai yra prisirašę, todėl norint pasinaudoti šia galimybe pakanka kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Valstybinė ligonių kasa ragina gyventojus aktyviau domėtis skiepijimo galimybėmis ir nelaukti, kol liga primins apie save. Didesnis informuotumas ir laiku priimtas sprendimas skiepytis gali padėti išvengti sunkių ligos formų, hospitalizacijos ir ilgalaikių komplikacijų, kurios neretai tampa iššūkiu ne tik pačiam žmogui, bet ir visai sveikatos sistemai.

VLK inf. 

Sergamumas Jonavoje 

Kauno apskrityje sergamumas 959.13 atv./100 tūkst. gyventojų. Sergamumas Jonavos rajone dar didesnis- 1077.05 atv./ 100 tūkst. gyventojų. Iš viso Jonavos rajone serga 448 gyventojai: iš jų 106 gripo atvejai, nustatyti 4 COVID-19 susirgimai, 338 asmenys serga ŪVKTI. 

Lyginant 2-osios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su 1-osios savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu ir COVID-19 liga skaičius sumažėjo, ŪVKTI – padidėjo. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (2-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 195 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 19. Dėl šių ligų 14 asmenų buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad didžiausia gripo ir COVID-19 ligos komplikacijų ir mirties rizika kyla rizikos grupių asmenims, ypač vyresniems nei 65 m. ir sergantiems gretutinėmis ligomis. Praėjusią savaitę registruoti 8 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 18), asmenys priklausė 60–69 m. (3), 80–89 m. (3) ir vyresnių nei 90 m. (2) amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, visi nepasiskiepiję, ir 2 mirties nuo COVID-19 ligos atvejai (iš viso šį sezoną 31), asmenys priklausė 40–49 m. ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepiję.

Kiekvienos Lietuvos savivaldybės sergamumo duomenis galima rasti NVSC interneto svetainėje čia.

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) 1-osios savaitės duomenimis, Europos Sąjungos (ES) / Europos ekonominės erdvės šalyse (EEE), į sveikatos priežiūros įstaigas dėl ŪVKTI besikreipiančių asmenų skaičius didėja.

Sergamumas COVID-19 liga visose amžiaus grupėse išlieka žemas.  

Gripo virusas plinta toliau, nors kai kuriose šalyse sergamumo gripu pakilimas galimai jau praėjo. Dominuoja gripo A(H3N2) potipis, tačiau taip pat aptinkamas ir A(H1N1)pdm09 tipo virusas, plintantis visose amžiaus grupėse. Į ligonines patenkančių asmenų skaičius didėja visose amžiaus grupėse, tačiau daugiau vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų.

Respiracinio sincitinio viruso (RSV) plitimas pamažu didėja, tačiau išlieka žemesnis nei praėjusiais sezonais tuo pačiu laikotarpiu. Kai kuriose šalyse daugėja dėl RSV į ligonines paguldomų asmenų skaičius, ypač tarp vaikų iki 5 metų amžiaus.

Informacijos šaltinis: https://erviss.org/       

Kaip apsisaugoti?

Primename, kad saugantis gripo, COVID-19 ir kitų ŪVKTI labai svarbu laikytis šių  prevencijos priemonių – kruopščiai laikytis asmens higienos taisyklių (rankų plovimas / dezinfekcija), kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai vėdinti ir valyti patalpas (dažnai liečiamus paviršius), o svarbiausia –susirgus likti namuose, nesilankyti žmonių susibūrimuose, nevesti sunegalavusių vaikų  į ugdymo įstaigas, kreiptis į gydytoją, laikytis jo nurodymų ir rekomendacijų.

Parengta pagal NVSC duomenis 

Naujuoju lazeriu pacientai operuojami Jonavos ligoninės Dienos chirurgijos skyriuje, procedūras atlieka gydytoja chirurgė Patricija Kutkevičiūtė.

Pasak gydytojos, CO₂ lazeris yra efektyvus ir saugus sprendimas gydant įvairius gerybinius odos darinius. „Šiuo lazeriu galime šalinti papilomas, fibromas, kai kuriais atvejais – karpas ir apgamus. Labai svarbu, kad prieš procedūrą pacientą įvertintų dermatologas – įsitikinus, jog darinys yra gerybinis, galime taikyti šią technologiją, kuri užtikrina minimalų diskomfortą, greitą gijimą ir mažesnę randų riziką nei tradiciniai chirurginiai metodai“, - sako P. Kutkevičiūtė.

Įsigytas CO₂ lazeris – vienintelis Jonavos rajone. Iki šiol tokio pobūdžio procedūros buvo prieinamos tik didžiųjų miestų gydymo įstaigose ar privačiuose kabinetuose, todėl pacientams tekdavo vykti toli nuo namų ir patirti papildomų išlaidų bei nepatogumų.

„Mūsų tikslas – kad kuo daugiau reikalingų paslaugų žmonės galėtų gauti čia, Jonavoje, be ilgo laukimo ir kelionių į kitus miestus. CO₂ lazerio įsigijimas – dar vienas svarbus žingsnis stiprinant regioninę sveikatos priežiūrą ir užtikrinant paslaugų prieinamumą“, - pabrėžia ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.

Lazerinės odos darinių šalinimo procedūros Jonavos ligoninėje apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), todėl pacientams jos teikiamos nemokamai, turint gydytojo siuntimą.

Nuosekliai plėsdama diagnostikos, chirurgijos ir ambulatorinių paslaugų spektrą, Jonavos ligoninė stiprina savo, kaip modernios regioninės gydymo įstaigos, vaidmenį – kad gyventojai kokybišką ir šiuolaikišką medicinos pagalbą galėtų gauti čia pat, savo mieste.

Ligoninės investicijas į modernią įrangą ir naujų paslaugų plėtrą remia bei palaiko Jonavos rajono savivaldybė.

Jonavos ligoninės inf.

Skiepai nuo gripo yra viena efektyviausių priemonių apsisaugoti nuo sunkios ligos, sumažinti hospitalizacijų riziką ir išvengti komplikacijų, ypač kai virusas aktyviai plinta. Vakcina sumažina riziką susirgti gripu ir sunkiai sirgti net jei užsikrečiama.

Primename, kad rizikos grupėms priklausantiems asmenims – vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms ir kitiems – skiepai nuo gripo yra nemokami pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo programą. Apsauginis imunitetas susiformuoja maždaug per dvi savaites po vakcinacijos.

Pacientai, kurie gali pasiskiepyti nemokama sezonine gripo vakcina:

• 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys;
• sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.) suaugusieji ir vaikai;
• socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
• nėščiosios;
• 2-7 metų vaikai;
• sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose.

Registruotis prašome skambinant į registratūrą telefonu +370 349 690 15. Kreiptis į šeimos gydytoją NEREIKIA.

Daugiau informacijos apie vakcinas skaitykite ČIA

Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro inf. 

Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratorijos vyresnioji medicinos biologė Laima Vasiliauskaitė ir Pulmonologijos ir alergologijos centro Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja Rūta Mereškevičienė.  

Kas būdinga tuberkuliozei?

Rūta Mereškevičienė: Tuberkuliozė yra lėtai besivystanti liga. Nors šios bakterijos gali pažeisti daugelį organų, dažniausiai klinikinėje praktikoje susiduriame su plaučių tuberkulioze. Šią ligą įtariame, kai žmogų ilgai vargina kosulys, skrepliavimas, subfebrilus karščiavimas (kūno temperatūra apie 37–38 °C), padidėjęs prakaitavimas, svorio kritimas. Tačiau simptomų ilgą laiką gali ir visai nebūti. Todėl neretai tuberkuliozė diagnozuojama gerai besijaučiantiems žmonėms profilaktinio patikrinimo metu.

Nors tuberkuliozė yra užkrečiama liga, tikrai ne visi turėję kontaktą su sergančiuoju suserga. Didžiausią riziką susirgti turi žmonės, kurių imuninis atsakas silpnas – dažniausiai sergantys lėtinėmis ligomis: onkologine liga, cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, ŽIV ir kt. Taip pat riziką susirgti didina mitybos nepakankamumas. „Miegančios būsenos“ bakterijos žmogaus organizme gali gyventi metų metus ir suaktyvėti tik nusilpus imunitetui.

Kokia yra Lietuvos sergamumo tuberkulioze situacija Europos kontekste? Kaip keičiasi sergamumo statistika?

Rūta Mereškevičienė: Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje palaipsniui mažėja. Tai lemia nauji, efektyvūs vaistai ir inovatyvi, greita diagnostika. Vis dėlto Lietuvoje išlieka didelė vaistams atsparios tuberkuliozės dalis. Pavyzdžiui, 2024 metais nustatyti 666 nauji atvejai, iš jų net 24 proc. vaistams atspari tuberkuliozė. Itin sunkios ligos formos, kai nustatoma rifampicinui (pagrindiniam tuberkuliozės gydymo vaistui) ar daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė, sudarė 17,4 proc. visų atvejų. Tai vieni blogiausių rodiklių Europoje.

Kuo tuberkuliozės sukėlėjas ypatingas mikrobiologiniu požiūriu?

Laima Vasiliauskaitė: Įprasta manyti, kad tuberkuliozę sukelia vienas mikroorganizmas, tačiau iš tiesų tai grupė genetiškai panašių sukėlėjų, vadinamų Mycobacterium tuberculosis kompleksu. Jei reikėtų apibūdinti keliais žodžiais – tai lėtas, senas ir konservatyvus mikroorganizmas.

Tai vienas seniausių infekcinių ligų sukėlėjų – tuberkuliozės nukleorūgščių aptikta anksčiausiai datuojamuose archeologiniuose žmogaus palaikuose. Vieni šaltiniai teigia, kad šiam sukėlėjui apie 7 tūkst. metų, kiti – net 70 tūkst. Tai savotiška infekcijų pasaulio rekordininkė.

Dauguma bakterijų dauginasi kas keliasdešimt minučių, o tuberkuliozės sukėlėjas – itin lėtas: viena bakterija pasidalija į dvi vos dažniau nei kartą per parą. Dėl to mikrobiologinių tyrimų rezultatų tenka laukti ilgai – nuo kelių savaičių iki trijų mėnesių, kai tuo tarpu kitų bakterijų tyrimų rezultatai dažnai gaunami per kelias paras.

Skreplių ėminiai laboratorijoje apdorojami specialiais metodais, naudojant natrio hidroksido tirpalą, kuris sunaikina daugumą kitų kvėpavimo takų mikroorganizmų. Tuberkuliozės mikobakterijos išlieka gyvybingos dėl ypatingos sienelės, saugančios jas nuo rūgščių ir šarmų poveikio. Tai lemia jų atsparumą aplinkos veiksniams ir daliai dezinfekantų. Skirtingai nei daugelis kitų bakterijų, tuberkuliozės sukėlėjai tarpusavyje beveik nesidalija genetine informacija, lemiančia atsparumą vaistams – jie labai konservatyvūs (atsparumas vaistams įgyjamas vienai mikobakterijai pasidalinant į dvi).

Tuberkuliozės sukėlėjas laikomas pavojingu. Kaip užtikrinamas laboratorijos darbuotojų saugumas?

Laima Vasiliauskaitė: Tuberkuliozės sukėlėjas priskiriamas trečiajai mikroorganizmų kategorijai pagal pavojingumą. Todėl laboratorijos darbuotojai dirba trečio biologinio saugumo lygio sąlygomis – dėvėdami specialias asmens apsaugos priemones, neigiamo slėgio patalpose, naudodami biologinės saugos spintas. Reikia pabrėžti, kad tokį darbą gali atlikti tik aukštos kvalifikacijos, didelę patirtį turintys specialistai.

Kuo išskirtinė Santaros klinikų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratorija?

Laima Vasiliauskaitė: Laboratorinės medicinos centro Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratorija siūlo plačiausią tuberkuliozės ir ne tuberkuliozės mikobakterijų molekulinių ir mikrobiologinių tyrimų spektrą Lietuvoje. Be to, atliekame referentinės tuberkuliozės laboratorijos funkcijas ir atstovaujame Lietuvai Europos referentinių tuberkuliozės laboratorijų tinkle.

Tai reiškia, kad teikiame konsultacijas ir metodinę pagalbą kitoms šalies laboratorijoms, organizuojame kvalifikacijos kėlimo mokymus. Pavyzdžiui, kartu su kolege Rūta šių metų rugsėjį organizavome trijų dienų tarptautinius Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų draugijos tuberkuliozės genominės diagnostikos ir epidemiologijos mokymus, skirtus mikobakteriologijos ekspertams.

Kokie pagrindiniai mikrobiologiniai ir molekuliniai metodai naudojami tuberkuliozei nustatyti?

Laima Vasiliauskaitė: Svarbiausi – molekuliniai tyrimai, leidžiantys greičiausiai nustatyti tuberkuliozės sukėlėją plaučių ir kitų organų ėminiuose. Jau apie 15 metų per mažiau nei dvi valandas galime nustatyti, ar žmogus serga tuberkulioze ir ar liga atspari pagrindiniam vaistui, o pastaruosius penkerius metus – ir ar ji atspari kitiems svarbiems gydymui naudojamiems vaistams. Šiuos tyrimus vieninteliai Lietuvoje atliekame visą parą, septynias dienas per savaitę.

Taip pat atliekama rūgštims atsparių bakterijų mikroskopija, kuri labiau tinkama gydymo kontrolei, bet ne naujų atvejų diagnostikai, nes rūgštims atsparioms bakterijoms dažyti skirti dažai nudažo ir kitas mikobakterijas ar net kitų genčių bakterijas.

Atliekami ir pasėliai į skystą bei standžią mitybines terpes. Nors jų rezultatų gali tekti laukti nuo kelių savaičių iki net dviejų mėnesių, pasėlis išlieka auksiniu tuberkuliozės diagnostikos standartu. Išauginus sukėlėją, atliekami tyrimai dėl jautrumo vaistams nuo tuberkuliozės.

Kodėl svarbu tirti jautrumą tokiam dideliam vaistų skaičiui?

Rūta Mereškevičienė: Gydant vaistams atsparią tuberkuliozę labai svarbu vienu metu skirti 4–5 efektyvius vaistus. Nors prieštuberkuliozinių vaistų sąrašas ilgas, bakterijos dažnai būna atsparios keliems iš jų vienu metu, o gydymą riboja ir nepageidaujami reiškiniai bei paciento gretutinės ligos. Todėl informacija apie kiekvieno vaisto efektyvumą konkrečiam pacientui yra ypač svarbi.

Mikrobiologiniai tyrimai reikalingi ne tik diagnozei nustatyti, bet ir gydymo eigai vertinti. Pagal juos sprendžiame, ar pacientas dar išskiria mikobakterijas, o retais atvejais kartojame ir atsparumo vaistams tyrimus. Sudėtingais atvejais glaudžiai bendradarbiaujame su medicinos biologais – kartu vertiname rezultatus ir parenkame tinkamiausius tyrimus. Šis bendradarbiavimas leidžia užtikrinti aukščiausio lygio pacientų gydymą.

Ar egzistuoja ir kitos, tuberkuliozės nesukeliančios, bet žmogui pavojingos mikobakterijos?

Rūta Mereškevičienė: Taip, išskiriamos tuberkuliozės mikobakterijos ir netuberkuliozės mikobakterijos. Pastarųjų yra apie 200 rūšių – jos aptinkamos aplinkoje, dirvožemyje, vandenyje, gali būti perduodamos ir gyvūnų. Vakarų ir Pietų Europoje, sumažėjus tuberkuliozės atvejų, vis dažniau nustatoma netuberkuliozės mikobakterijų sukeliama plaučių liga. Tokius atvejus vis dažniau matome ir Lietuvoje.

Laima Vasiliauskaitė: Išauginus šias mikobakterijas pasėlyje, molekuliniais metodais nustatoma jų rūšis. Nustačius rūšį, atliekami fenotipiniai jautrumo vaistams tyrimai. Priklausomai nuo rūšies, tyrimas trunka nuo dviejų iki šešių savaičių. Šiuos tyrimus atliekame vieninteliai Lietuvoje.

Su kokiais mitais apie tuberkuliozę susiduriate dažniausiai?

Rūta Mereškevičienė: Vienas dažniausių mitų – kad tuberkuliozė yra nepagydoma. Tai netiesa: laikantis gydytojų rekomendacijų, gydymas dažniausiai būna sėkmingas. Taip pat klaidinga manyti, kad tuberkulioze serga tik socialinę atskirtį patiriantys asmenys – ši liga gali paliesti bet kurį. Dar vienas mitas – kad užsikrėtus mikobakterijomis būtinai išsivystys aktyvi liga, nors daugeliu atvejų infekcija lieka latentinė, t. y. nesukelia jokių simptomų.

Kada ir kaip reikėtų pasitikrinti dėl tuberkuliozės?

Rūta Mereškevičienė: Jeigu turėjote kontaktą su sergančiu tuberkulioze, būtina pasitikrinti. Pagrindinis tyrimas – krūtinės ląstos rentgenograma. Nustačius pakitimų, reikia kreiptis į gydytoją pulmonologą. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei ilgą laiką vargina kosulys, skrepliavimas, neaukšta temperatūra, svorio kritimas ar gausus prakaitavimas.

Žinutė kolegoms

Laima Vasiliauskaitė: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ekstrapulmoninė tuberkuliozė sudaro bent 15 proc. atvejų ES ir EEE šalyse, tačiau Lietuvoje – tik apie 7 proc. Todėl kviečiu įvairių sričių specialistus, kilus įtarimui ar klausimams dėl ėminių paėmimo, drąsiai kreiptis į mūsų laboratoriją. Kontaktus galima rasti Santaros klinikų interneto svetainėje.

Abi esate doktorantės. Kokiomis temomis atliekate mokslinius tyrimus?

Laima Vasiliauskaitė: Mano tyrimų tema – Lietuvoje paplitusių M. tuberculosis padermių virulentiškumą, atsparumą vaistams ir plitimą lemiantys genominiai veiksniai. Esame nusekvenavę daugiau nei 700 daugeliui vaistų atsparių padermių. Preliminarūs rezultatai rodo, kad apie 40 proc. pakartotinai susirgusių pacientų patiria reinfekciją, o ne ligos atkrytį. Taip pat matome, kad didžioji dalis vaistams atsparios tuberkuliozės Lietuvoje yra vietinės kilmės. Lietuvoje dažniausiai aptinkami Pekino, Uralo ir Lotynų Amerikos genotipai.

Rūta Mereškevičienė: Mano doktorantūros tema – prieštuberkuliozinių vaistų nepageidaujami reiškiniai ir jų rizikos veiksniai, taip pat sergančiųjų mitybos ir psichologinės būklės vertinimas. Tyrimus pradėjau neseniai, todėl galutines išvadas dar bus galima daryti vėliau.

Santaros klinikų pranešimas spaudai 

Kodėl prakaituojame?

Prakaitavimas, kaip nurodo profesorė, yra normali organizmo reakcija, kurios pagrindinė užduotis – termoreguliacija, bet kartu atliekamos ir kitos funkcijos: nežymi detoksikacija (šalinamas šlapalas, pieno rūgštis, mikroelementų perteklius), odos barjero ir mikrobiotos palaikymas (prakaitas turi antimikrobinių peptidų), elektrolitų, skysčių pusiausvyros palaikymas, cheminė komunikacija“ – kai išskiriamos medžiagos veikia kaip feromonai, turintys įtakos socialinei sąveikai, seksualinei traukai.

Prakaituojame visi ne vienodai: prakaito intensyvumą ir kvapą pirmiausia lemia mūsų genetika ir mikrobiota, tai pat įtakos turi aplinkos veiksniai, dėvimų rūbų medžiagos sudėtis (šiuo atveju derėtų vengti sintetinių rūbų, ypač apatinio trikotažo), mūsų mityba (pvz. alkoholio vartojimas, česnako, svogūnų, kitų aštrių prieskonių vartojimas), poilsio ir darbo režimas. 

„Prakaito liaukų mūsų organizme yra keli milijonai ir jos būna kelių rūšių. Vienos liaukos išsidėsčiusios visame kūne ir labiausiai atsakingos už termoreguliaciją. Šių liaukų prakaitas sudarytas iš vandens, elektrolitų ir dažniausiai yra bekvapis, prakaitavimas suintensyvėja esant karštai aplinkai arba intensyviau sportuojant, kad organizmas greičiau atvėstų, neperkaistumėme. Šių liaukų išskiriamas prakaitas įgauna kvapą, kai prakaitas susimaišo su žmogaus odos mikroflora, kuri yra individuali kiekvienam žmogui arba jei prakaitas išsiskiria mažai ventiliuojamose vietose (pvz. pažastys, įvairios kūno raukšlės, esant nutukimui).

Kitos prakaito liaukos lokalizuojasi tik tam tikrose vietose – pvz. kirkšnyse, pažastyse, veide, ant lytinių organų ir jų išskiriamo prakaito sudėtis nebėra tik vanduo ir tam tikri elektrolitai, bet dažniausiai kartu būna išskiriamos tam tikros medžiagos, tokios kaip lipidai, baltymai. Ir vėl – kai prakaitą veikia ant žmogaus kūno esantys mikroorganizmai, kurie skaido išskiriamas medžiagas, prakaitas gali įgauti tam tikrą specifinį kvapą“, – komentavo prof. D.Veličkienė. Kartu ji pridūrė, kad šių liaukų veikimui įtakos turi lytiniai hormonai, emociniai dirgikliai, bet ne aplinkos temperatūra.

Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė prof. Džilda Veličkienė atkreipė dėmesį, kad padidėjęs prakaitavimas gali būti juntamas ne visame kūne, bet konkrečiose jo vietose. Pavyzdžiui, lokalus prakaitavimas, kuris pasireiškia tik rankų srityje, delnuose, dažniausiai yra susijęs su žmogaus emocijomis, reakcija į stresą. Tokia organizmo reakcija susiformavo evoliucijos eigoje ir buvo palanki saugantis pavojų, nes drėgnesni delnai gali duoti geresnį sukibimą su aplinkoje esančiais daiktais.

Visgi toks prakaitavimas nėra endokrininės ligos išdava, o daugiau susijęs su asmens psichoemocine sveikata. Tad jei toks prakaitavimas trukdo gyvenimo kokybei, reikėtų pagalbos kreiptis į psichoterapeutą. Padėti galėtų meditacija, požiūrio į stresines situacijas keitimas, visi kiti psichoterapijos būdai.

Gydytoja įspėjo, kad sunerimti reikėtų, jeigu staiga pakinta prakaito intensyvumas, atsiranda naktinis prakaitavimas ar pasikeičia prakaito kvapas ir šie simptomai kurį laiką tęsiasi. Tai gali būti pirmasis ženklas, kad sutriko hormonų balansas, galbūt vyksta rimti pokyčiai kažkurioje organų sistemoje arba tai gali būti ir beprasidedančios onkologinės ligos simptomas. Bet kuriuo atveju būtina skubiai kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas reikiamą gydytoją specialistą.

Ilgas ligų sąrašas

Pasak prof. D.Veličkienės, į endokrinologus neretai kreipiamasi dėl padidėjusio prakaitavimo. Nors tikslios statistikos nėra, profesorės tikinimu, tai galėtų būti apie 5-10 procentų visų besikreipiančių pacientų.

„Pasikeitęs prakaitavimo pobūdis gali būti daugelio endokrininių ligų požymis. Aišku, tai gali rodyti ir kitas ligas, ne tik endokrinines, pavyzdžiui, toks simptomas gali būti būdingas tuberkuliozei ar kitai infekcinei ligai. Gali būti pirmasis kraujo ligų, tokių kaip limfomos ar leukemijos simptomas  Gali būti toli pažengusių kepenų, inkstų, neurologinių ligų (pavyzdžiui, Parkinsono ligos) simptomas. Kartais didesnį prakaitavimą lemia tam tikrų (pvz. psichiatrinių) medikamentų vartojimas.

Iš endokrininių ligų padidėjęs prakaitavimas dažniausiai leidžia įtarti skydliaukės veiklos sutrikimus, rečiau pasitaiko tokios ligos kaip feochromocitoma, akromegalija, neuroendokrininiai navikai, sergantiems  cukriniu diabetu - hipoglikemija. Greta minėtų ligų padidėjusiu  prakaitavimu dažniausiai skundžiasi moterys perimenopauzės ar menopauzės metu bei nutukimu sergantys asmenys. Vyrai, jeigu turi vieną iš mano minėtų endokrininių ligų arba turi per didelį kūno svorį, taip pat gali susidurti su padidėjusio prakaitavimo problemomis“, – tikino Kauno klinikų gydytoja endokrinologė.

Į klausimą, ar visi besikreipiantys dėl per didelio prakaitavimo asmenys tiriami dėl visų šių ligų, profesorė atsako, kad ne. „Mes vertiname simptomų visumą, tai reiškia, kad vertiname ir kitus kartu su padidėjusiu prakaitavimu esančius simptomus ir pagal tai matome, kuri liga labiausiai tikėtina. Į tai atsižvelgdami atliekame reikalingus tyrimus ligos diagnostikai. Dažnai pacientai prašo ištirti kortizolio koncentraciją, nes jie patiria stresą, bet ir taip yra žinoma, kad patiriant lėtinį stresą arba esant labai dideliam nerviniam jautrumui, kortizolio kiekis bus didesnis.  Mes, jeigu neįtariame endokrininės ligos, streso hormonų lygio netiriame. Mes tyrimus atliekame šita linkme tik tada, jeigu yra įtarimas, kad, nepriklausomai nuo streso lygmens, organizmas gamina per daug vienokio ar kitokio hormono, tarp jų ir kortizolio, tai tada mes atliekame specifinius tyrimus, kad tas ligas atmestume“, – pabrėžė prof. D.Veličkienė.

Galimi gydymo būdai

Šeimos gydytojas, greičiausiai bus pirmasis, kuris įvertins, kuria kryptimi reikia toliau tirti, atlikęs pagrindinius kraujo tyrimus ir įvertinęs prakaitavimą lydinčius simptomus.  Pavyzdžiui, jei greta prakaitavimo yra ir svorio mažėjimas, širdies plakimas, nervingumas, akių simptomai, gūžys arba padidėjęs epizodinis prakaitavimas lydimas ir didesnio kraujospūdžio ar veido bruožų pasikeitimo – greičiausiai būsite nukreiptas endokrinologo konsultacijai, jei iš kraujo tyrimų būtų matoma, kad yra pakitę kepenų rodmenys – būsite nukreiptas gastroenterologo konsultacijai, jei pakitę bendro kraujo rodikliai ar yra padidėję limfmazgiai – toliau bus tikslingas onkohematologo ištyrimas“, – vardijo Kauno klinikų gydytoja endokrinologė.

Iš tyrimų rezultatų aptikus, kurios organų sistemos sutrikimas nulėmė simptomus, pagal tai skiriami detalesni tyrimai ir parenkamas gydymas. Jeigu padidėjęs prakaitavimas pasireiškė dėl konkrečios ligos – būtent ši ir yra gydoma: ar tai būtų infekcija, ar endokrininė liga – pritaikius tinkamą gydymą ir prakaitavimas normalizuojasi.

Atskirais atvejais, kai pirminė hiperhidrozė (padidėjęs prakaitavimas, nesant kitų priežasčių), kuri nulemta genetiškai, prasideda jaunystėje (jaunesniems nei 25 metų amžiaus žmonėms) ir kuomet labiausiai prakaituoja delnai, pėdos, pažastys ypač stresinėse situacijose bei blogina gyvenimo kokybę, galima taikytis vietinį gydymą botulino injekcijomis į atitinkamas sritis. Gydymo botulino injekcijomis efekto trukmė svyruoja nuo 4 iki 6 mėnesių, vėliau procedūras reikia kartoti.  Jeigu yra profuzinis – neįprastai gausus daugelio kūno vietų prakaitavimas, – botulino injekcijos greičiausiai problemų neišspręs arba išspręs tik iš dalies.

„Todėl aš vis tiek būčiau linkusi kalbėti apie tai, kad jeigu prakaitavimas yra konkrečios ligos simptomas, didžiausią dėmesį reikėtų skirti būtent tos ligos gydymui. O botulino injekcijos labiau gali būti taikomos kai yra fiziologinis, įprastas prakaitavimas, bet žmogus jaučia, kad tas prakaitavimas jam yra per intensyvus“, – patarė profesorė.

Padidėjusio prakaitavimo, pasak gydytojos endokrinologės, nereikėtų ignoruoti jokiame amžiuje, ypač, jei simptomas suintensyvėja naktį. Jeigu prasidėjus menopauzei moterį vargina karščio bangos bei jas lydi dar ir kiti simptomai – taip pat delsti nereikėtų. „Visais atvejais reikėtų į tai kreipti dėmesį ir pagalvoti, kad tai gali būti ir kitos ligos, rimtos ligos pirmas signalas“, – dėmesį atkreipė Kauno klinikų profesorė.

Galiausiai, pasak jos, joks gydymas neduos siekiamų rezultatų, jei nekeisime savo gyvensenos: neatsigręšime į sveiką mitybą, nevaldysime streso, naudosime netinkamas higienos priemones, rinksimės sinetinių audinių rūbus ir nesilaikysime higienos reikalavimų. „Labai svarbu, kokį maistą valgome. Jei valgomas aštrus maistas, vartojamas alkoholis, mažai išgeriama vandens – visa tai taip pat gali prisidėti prie blogesnio prakaito kvapo, kas gali būti klaidingai palaikoma ligos simptomu. Kartu svarbu atkreipti dėmesį ir į tinkamą darbo bei poilsio režimą, nes tai taip pat turi įtakos medžiagų apykaitai bei prakaito reguliavimui, kaip vienas iš lėtinio streso, nerimo, perdegimo predisponuojančių veiksnių. Tai šiuos dalykus reikėtų įsivertinti“, – patarė prof. D.Veličkienė.

UAB „Lietuvos sveikata“ inf.

Autorė: Laura Adomavičienė

Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė tikina, kad maisto netoleravimo testų populiarumas išaugo dėl lengvos komercinės prieigos, agresyvios rinkodaros, vilties greitai rasti lėtinių, neaiškios kilmės simptomų (pvz., pilvo pūtimas, nuovargis) priežastį ir didelio susidomėjimo personalizuota mityba.

„Nors pilnavertė mityba tikrai svariai prisideda prie sveikatos išsaugojimo ir lėtinių ligų valdymo, tačiau šiuolaikinis skubantis žmogus dažnai neturi resursų iš esmės gilintis į tikrąsias prastos savijautos priežastis ir sprendimus, todėl vis patraukliau atrodo „piliulė“ – kone stebuklingas testas, po kurio gauni sąrašą, kas galima ir kas ne, plius pažadą, kad staiga išsispręs problemos“, – pastebi A. Zabulionė.

Testų rezultatai interpretuojami klaidingai

Maisto netoleravimas, pasak KTU mokslininkės, atsiranda tada, kai žmogaus organizmas negali tinkamai virškinti ar įsisavinti maisto, todėl paprastai atsiranda įvairių, su virškinimo sistema susijusių simptomų.

„Pavyzdžiui, laktozės netoleravimas yra tada, kai organizme trūksta laktazės fermento arba jo nepakanka pieno produktuose esančiam laktozės kiekiui suvirškinti, todėl atsiranda virškinimo trakto diskomfortas, viduriavimas ir (arba) pilvo pūtimas“, – teigia A. Zabulionė.

Dažniausiai siūlomi specifinio IgG antikūno nustatymo testai, kurie matuoja imunoglobulino G kiekį kraujyje, reaguojant į įvairius maisto baltymus. Teigiama, kad didelis IgG kiekis rodo „jautrumą“ ar „netoleravimą“ tam maistui.

„Šis testas, kurį siūlo įvairios įmonės, nustato IgG lygį keliems maisto produktams (dažniausiai net 100 ar daugiau maisto produktų su vienu testu). Teigiama, kad maisto produktų, kuriuose yra didelis IgG kiekis, pašalinimas gali panaikinti daugelį nepageidaujamų simptomų“, – sako A. Zabulionė.

Visgi KTU mokslininkė atkreipia dėmesį, kad IgG antikūnai rodo tik tai, kad žmogus vartojo tą maistą (imuninė atmintis) ir kad jo virškinimo sistema veikė, bet ne maisto netoleravimą ar alergiją.

„Klaidingai interpretuojama, kad padidėjęs IgG yra ligos priežastis ar indikatorius. Aukštas IgG kiekis paprastai yra normalus, sveiką toleranciją rodantis atsakas į neseniai valgytą maistą. Po testo susidaro klaidingas įspūdis, nes atsakymuose dažniausiai kaip „netoleruojamus“ produktus matote tai, ką valgėte paskiausiai ir peršasi klaidinga išvada, kad būtent pastaruoju metu valgytas maistas ir sukėlė blogą savijautą“, – tikina A. Zabulionė.

Dėl to atlikę testus žmonės be reikalo pašalina iš mitybos maisto produktus, kurie iš tikro nedaro jokios žalos organizmui.

Galima prisidaryti dar daugiau žalos

KTU mokslininkė pastebi, kad atliekant maisto netoleravimo testus tiriamųjų produktų sąraše dažniausiai būna visiškai normalūs maisto produktai – įvairios kruopos, mėsos rūšys, daržovės, vaisiai, žuvis ir jūros gėrybės ir pan.

„Būtent tai ir turi sudaryti pilnavertės mitybos pagrindą. O štai žiūrint iš loginės pusės, sunkiai virškinami ir ilgai vartojant virškinimo sistemai daugiausiai žalos atnešantys yra būtent ne paminėti maisto produktai, o stipriai perdirbtas maistas. Jau nuo pat pradžių šis tyrimas nelogiškas: priešina žmogų su natūraliu, įprastu maistu, o tai netiesiogiai gali paskatinti didesnį ir perteklinį stipriai perdirbto maisto vartojimą“, – sako KTU mokslininkė.

Dažnai iš testus atliekančių įmonių pusės dalinami labai tikrovės neatitinkantys pažadai – pagerėjusi odos būklė, geresnis virškinimas, padidėjęs energijos lygis, migrenos, lėtinio nuovargio sindromo gydymas ir pan.

A. Zabulionės nuomone, turint bent vieną minėtą simptomą, žmogui reikalinga reali gydytojo pagalba, nes tai gali būti rimto sveikatos sutrikimo padariniai. Tad bandant spręsti tokias problemas pagal testo atsakymą, galima prisidaryti dar daugiau žalos – vėluoti nustatyti tikrąją sveikatos problemos priežastį (pvz., lėtinę ligą) ir be reikalo save alinti, nuskurdinant maisto racioną.

„Pastebėjau, kad tokie testai siūlomi ir vaikams, o jiems tai labai pavojinga – labai ir nepagrįstai apribojus vaiko mitybą kyla rimta rizika neužtikrinti visų augančiam organizmui reikalingų maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų ir tokiu būdu neigiamai paveikti vaiko vystymąsi“, – teigia KTU mokslininkė.

Pataria vesti mitybos dienoraštį

Tokios organizacijos kaip Europos alergijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos akademija (ACAAI) ir Pasaulio alergijos organizacija (WAO) nerekomenduoja IgG testų maisto alergijai ar netoleravimui diagnozuoti.

„Pseudomokslu paremti maisto netoleravimo testai populiarėja, nes siūlo greitus, paprastus ir tariamai asmeninius atsakymus į sudėtingas sveikatos problemas, kurioms medicinos specialistai dažnai negali rasti vieno greito sprendimo. Prie to prisideda ir socialinė medija bei tikėjimas „alternatyviais“ metodais. Įspūdžius dažnai sustiprina ir išaukštinamos vieno ar kito asmens „stebuklingo“ pasveikimo istorijos“, – sako A. Zabulionė.

Vietoj brangių testų įtariantiems maisto netoleravimą žmonėms KTU mokslininkė pataria vesti mitybos dienoraštį, kruopščiai fiksuojant suvartotą maistą ir simptomus, o vėliau kreiptis į šeimos gydytoją arba dietologą, kad būtų suteikta pagalba atliekant eliminacinę dietą kontroliuojamomis sąlygomis.

„Stebėjimą reikėtų atlikti bent porą mėnesių ir labai atidžiai skaityti etiketes bei analizuoti, kas buvo suvartotame produkte. Ypač kalbant apie jau pagamintus produktus ar patiekalus: žmonės net nustemba, kad pyrage ar porcijoje keksiukų gali būti daugiau kiaušinių nei tipinėje „brančo“ porcijoje. Būkite labai atidūs ir kritiški“, – pataria KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė A. Zabulionė.

Tinkamai diagnostikai žmogus turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali nukreipti pas alergologą-klinikinį imunologą (dėl alergijų), gastroenterologą (dėl virškinimo ligų, įskaitant celiakiją ir netoleravimą) ar gydytoją dietologą dėl individualios mitybos korekcijos.

Kauno technologijos universitetas

Ieškodami sveikesnių alternatyvų, neretai pasikliauname įvairiais ženklais: „Ekologiška“, „Draugiška vaikams“, „Tvaru“ ir pan. Tačiau ką šie teiginiai iš tikrųjų reiškia – ar jie pagrįsti, ar tai tik gražios etiketės?  

„Draugiška“ etiketė – nereiškia kad saugu 

Pirkdami baldus gana neretai galime pamatyti ženklą „Draugiška vaikams“, „Draugiška gyvūnams“ ar pan. Tačiau ar visuomet šie ženklai reiškia, kad gaminys yra sveikas? 

Pavyzdžiui ženklas „Draugiškas gyvūnams“ dažniausiai reiškia ne kad tas baldas yra saugus gyvūnams ar aplinkai, o tai, kad jis turi tam tikras funkcines savybes, patogias augintinių šeimininkams – audinys yra atsparesnis įbrėžimams, lengviau valomas paviršius ir pan. O kartais tai gali reikšti, kad paviršius yra impregnuotas apsaugine danga, kad neįsigertų skysčiai ar purvas. 

„Svarbu suprasti, kad tokie teiginiai nieko nepasako apie cheminę sudėtį ir negarantuoja, jog baldas yra saugus jūsų ar gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Netgi priešingai – reikėtų suklusti, jei audinys ar paviršius buvo chemiškai apdorotas, pvz., vandenį ir riebalus atstumiančiomis medžiagomis ar dėmių atsparumą didinančiomis dangomis. Tokiam poveikiui dažnai naudojamos PFAS grupės cheminės medžiagos – itin patvarios, aplinkoje besikaupiančios ir siejamos su neigiamu poveikiu žmonių ir gyvūnų sveikatai. Paradoksalu, bet tai reiškia, kad „draugiškas augintiniams“ baldas nebūtinai yra draugiškas pačiam augintiniui.“ – sako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius. 

Kas yra aplinkosauginiai teiginiai? 

Aplinkosauginiai teiginiai naudojami parodyti produktų aplinkosauginius privalumus ir yra skirstomi į tris kategorijas. I tipo ekologiniai ženklai – tai specialūs simboliai, pateikiami ant produktų pakuočių ar aprašymuose, kurie nurodo, kad šie gaminiai atitinka tam tikrus standartus apimančius įvairius aspektus: cheminių medžiagų turinį, išteklių naudojimo efektyvumą, mažesnį poveikį klimatui ar natūralių ekosistemų apsaugą. Ši atitiktis patvirtinta nepriklausomų trečiųjų šalių. II tipo aplinkosauginiai teiginiai – tai gamintojo savarankiškai deklaruojami produkto aplinkosauginiai privalumai, kurie nėra sertifikuoti trečiųjų šalių, bet gan dažnai naudojami gamintojų ženklinant produktus. III tipo aplinkosauginiai teiginiai – tai produkto aplinkosauginės deklaracijos, kurias pateikia gamintojas. 

„Aplinkosauginiai teiginiai padeda mums pasirinkti gaminius, kurie mažiau kenkia gamtai ir žmogui. Tai svarbu, nes rinkoje gausu produktų, kurių gamyba ar naudojimas gali neigiamai paveikti aplinką, o pirkėjui rasti informaciją apie įvairius gaminius ir sprendimą priimti savarankiškai gali būti labai sudėtinga“ – komentuoja cheminių medžiagų ekspertas. 

Svarbu domėtis, ką kiekvienas ženklas reiškia 

Kai kurie gamintojai priskiria gaminiui aplinkosauginius teiginius ar ženklina juos savo pačių sukurtomis aplinkosauginėmis etiketėmis (II tipo ženklinimas) – kaip jau minėtas teiginys „Draugiškas gyvūnams“. Ne visais atvejais už tokio ženklinimo ar teiginių yra aiškūs kriterijai, pagal kuriuos atliekamas vertinimas ir dažniausiai tokie teiginiai nėra patvirtinti nepriklausomų trečiųjų šalių, tad kiekvieną atvejį reikia tikrinti atskirai, ar jis yra pagrįstas. 

Verčiau rinktis gaminius, paženklintus I tipo ekologiniais ženklais, nes jie sertifikuoti pagal aiškius viešai prieinamus aplinkosauginius kriterijus. Tai gali būti, pavyzdžiui, Europos sąjungos ekologinis ženklas („EU Ecolabel“), Šiaurės šalių gulbės ženklas („Nordic Swan“) ar Vokietijos mėlynojo angelo ženklas („Blue Angel“). 

„Pasitaiko atvejų, kai gaminiui suteikiami nepagrįsti ar net klaidinantys aplinkosauginiai teiginiai siekiant pagerinti produkto įvaizdį. Tai vadinama „žaliuoju smegenų plovimu“ (angl. greenwashing). Tai klaidina vartotojus – jie mano, jog renkasi sveikus bei aplinką tausojančius produktus, nors taip nėra.“ – sako G. Jegelevičius. 

Vartotojai turi teisę žinoti apie pavojingas medžiagas gaminiuose 

Europos Sąjungoje (ES) galioja REACH reikalavimai. Tai – ES reglamentas, kuris nustato taisykles, susijusias su cheminių medžiagų gamyba, importu, tiekimu ir naudojimu. Šis reglamentas yra vienas griežčiausių cheminių medžiagų reguliavimo aktų pasaulyje ir siekia užtikrinti aukštą žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį, tačiau teisinis cheminių medžiagų reguliavimas yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Tikrai ne visos pavojingos cheminės medžiagos jau yra uždraustos. Didžioji dalis dar tik tiriamos, ištyrus gali būti įtraukiamos į labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašą. „Pagal šio reglamento 33 straipsnį, bet kuris gyventojas, abejojantis gaminio sveikumu ir tvarumu, gali teikti užklausą, ir visi tiekėjai, gamintojai ar importuotojai, gavę užklausą iš pirkėjo, privalo per 45 dienas pateikti informaciją apie gaminio sudėtyje esančias didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas.“ 

Kurkime sveikus namus 

Jei norite daugiau sužinoti, kaip statyti ar atnaujinti namus, kad jie būtų sveiki jums ir mažiau kenktų aplinkai, kviečiame atsisiųsti nemokamą leidinį „Kaip susikurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?“. Jame rasite praktiškų patarimų, kaip rinktis medžiagas, planuoti darbus ir mažinti atliekų kiekį.  

Baltijos aplinkos forumo inf. 

„Nauji E. sveikatos sprendimai diegiami, kad pacientai gautų saugesnę, kokybiškesnę ir tęstinę priežiūrą, taip pat mažinant administracinę naštą gydytojams. Šie pokyčiai nėra skirti riboti ar stigmatizuoti pacientus. Priešingai – stengiamasi nuosekliai mažinti teisės aktų, kurie nepagrįstai riboja psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų teises“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėja Ieva Vaskelienė.

Pirmuoju etapu, iki 2026 m. liepos 1 d., psichikos sveikatos duomenis E. sveikatos sistemoje tvarkys tik gydytojai psichiatrai bei gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrai. Šis pereinamasis laikotarpis skirtas sklandžiam sistemos įdiegimui, praktiniam išbandymui ir administracinės naštos mažinimui. Vėlesniais etapais, be gydytojų psichiatrų, duomenis pradės tvarkyti ir kiti psichikos sveikatos priežiūros specialistai, pavyzdžiui, medicinos psichologai ir psichikos sveikatos slaugytojai.

Pradėjus tvarkyti psichikos sveikatos duomenis E. sveikatos sistemoje, šalia įprasto gydytojo pildomo apsilankymo dokumento formos atsiras specialus laukas jautriai informacijai: anamnezė, nusiskundimai, ligos istorija ir pan. Šie duomenys bus pildomi specialioje formoje, o tai užtikrins šių duomenų ribotą matomumą. 

Ką svarbu žinoti pacientams

Į E. sveikatos sistemą bus įrašoma pagrindinė su gydymu susijusi informacija: nusiskundimai, diagnozė, trumpa ligos ir gydymo istorija (anamnezė), gydymo planas, gydymo rekomendacijos, epikrizė. Istoriniai psichikos sveikatos duomenys apie ankstesnius apsilankymus į sistemą nebus perkeliami – informacija bus kaupiama tik nuo naujų apsilankymų pradžios.

Išsamius psichikos sveikatos duomenis matys tik tie specialistai, kuriems tai būtina gydymui ar skubiai pagalbai suteikti. Kiti sveikatos priežiūros specialistai šių duomenų nematys, tačiau diagnozė bus matoma visiems specialistams tais atvejais, kai ji susijusi su gydymu ar vaistų skyrimu. Tokia praktika taikoma ir šiuo metu.

Atsiras galimybė pacientams E. sveikatoje patiems matyti savo psichikos sveikatos istoriją, kuri bus pildoma nuo naujų apsilankymų.

Pereinamuoju laikotarpiu gydytojai turės galimybę dokumentuoti apsilankymus lanksčiai – išsamios psichiatrinės informacijos (išskyrus diagnozę, jei ji susijusi su medikamentų skyrimu) teikti į E. sveikatą dar neprivalės, tačiau tokia galimybė bus sudaryta.

Ką svarbu žinoti sveikatos priežiūros specialistams

Pereinamuoju laikotarpiu, iki 2026 m. liepos 1 d., numatytas lankstesnis dokumentavimo reikalavimų taikymas (E030 formą pildyti neprivalu, bet tokia galimybė sudaryta), bus teikiama metodinė pagalba ir nuoseklus sprendimų koregavimas, atsižvelgiant į realią praktiką.
Tikslas – subalansuoti klinikinius poreikius, administracinę naštą ir specialistų teisinį saugumą. 

Pereinamuoju laikotarpiu pagal identifikuotus gydytojų poreikius bus organizuojami papildomi ir atnaujinti mokymai, rengiamos vizualinės, praktinės instrukcijos, suteikiama galimybė gauti atsakymus į užduotus klausimus. 

Techninių E. sveikatos sistemos sutrikimų atvejais gydytojams ir toliau išliks galimybė išrašyti popierinius receptus. Tokiais atvejais prioritetas teikiamas pacientų paslaugų nepertraukiamumui, o formalių dokumentavimo neatitikimų vertinimas pereinamuoju laikotarpiu nebus taikomas.

SAM Komunikacijos skyrius
 

Tyrimų plėtra šeimos gydytojams ne tik suteiks galimybę greičiau nustatyti pacientų negalavimų priežastis ir pradėti gydymą, sumažins būtinybę kreiptis į gydytojus specialistus ar vykti gydytis į ligoninę, bet ir leis racionaliau naudoti sveikatos sistemos finansinius išteklius.

Į šeimos gydytojo komandos tyrimų sąrašą įtraukti tiek dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, tiek lėtinių būklių diagnostikai svarbūs tyrimai:

• vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai, kurie padeda nustatyti mažakraujystės priežastį ir paskirti tinkamą gydymą;
• vitamino D tyrimas svarbus dėl osteoporozės gydomiems pacientams, gydymo saugumui užtikrinti;
• skydliaukės funkcijos tyrimai (laisvo tiroksino, ATPO), atliekami skydliaukės funkcijai įvertinti, o tai svarbu skydliaukės ligų diagnostikai;
• Helicobacter pylori antigeno testas, padedantis greičiau išsiaiškinti virškinamojo trakto nusiskundimų kilmę;
• greitieji rota, adeno ir noro virusų testai, padedantys diagnozuoti vaikams ūmių virškinamojo trakto sutrikimų priežastį ir paskirti reikiamą gydymą;
• mikrobiologiniai pasėliai iš išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų išskyrų, padedantys tiksliai nustatyti infekcijas ir parinkti tinkamą gydymą.

Šeimos gydytojai galės plačiau taikyti ir natriuretinio peptido tyrimą. Anksčiau jis buvo skiriamas tik įtariant širdies nepakankamumą, dabar tyrimą galės atlikti ir jau sergantys šia liga pacientai. Taip gydytojai galės nuosekliau kontroliuoti paskirtą gydymą.

„Dėl platesnių diagnostikos galimybių pacientai greičiau sulauks aiškaus atsakymo dėl savo sveikatos būklės, o gydymo procesas taps nuoseklesnis. Tai ypač svarbu lėtinių ligų kontrolei, kai reguliarus stebėjimas ir savalaikiai sprendimai lemia geresnę paciento savijautą ir mažina komplikacijų riziką“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vedėja Žydrūnė Baigienė.

Nuo kitų metų plečiamas ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetuose atliekamų tyrimų sąrašas. Tai reiškia, kad žmonės, kurie dėl staiga pablogėjusios sveikatos kreipiasi poilsio ar švenčių dienomis, galės būti ištirti greičiau. Šių kabinetų gydytojai galės skirti daugiau tyrimų, padedančių nustatyti įvairių ūmių infekcijų priežastis ir paskirti tinkamą gydymą – pavyzdžiui, greituosius rota, adeno ar noro virusų testus, taip pat mikrobiologinius pasėlius.

Preliminariais ligonių kasos skaičiavimais, visiems naujiems tyrimams ir tiems, kurių skyrimo sąlygos praplečiamos, per metus prireiks per 7 mln. eurų fondo lėšų.

Ligonių kasų inf. 

Artėjant didžiosioms metų šventėms, daugelio namų virtuvės pakvimpa kepama antimi, sultingu kalakutu ar klasikine višta. Šventinis stalas dažnai asocijuojasi su jaukumu ir bendryste. Vis dėlto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena – norint, kad patiekalai būtų ne tik gardūs, bet ir saugūs, būtina laikytis kelių svarbių higienos taisyklių.

Ruošiantis Kalėdoms ir pilnėjant pirkinių krepšiams, paukštienos pasirinkimo vieta – viena iš tų, kur verta ilgiau stabtelėti, neskubėti. Specialistai rekomenduoja paukštieną į pirkinių krepšelį dėti pačioje visų pirkimų pabaigoje, kad ji kuo trumpiau būtų laikoma ne šaldytuvo temperatūroje.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis mėsą?

• Pakuotė: ji turi būti sandari, sausa ir švari. Pažeistoje pakuotėje – palanki terpė bakterijoms daugintis.
• Temperatūra: tiek parduotuvėje, tiek namuose šviežia paukštiena turi būti laikoma ne aukštesnėje nei 4 °C temperatūroje.
• Gamintojas: rinkitės tik registruotų įmonių produkciją – ant pakuotės ieškokite identifikavimo numerio.
• Išvaizda: venkite mėsos su kraujosruvomis, nemaloniu kvapu ar skysčių pertekliumi pakuotėje.

Didžiausia klaida virtuvėje – paukštienos plovimas

Nors daugeliui vis dar kyla noras nuplauti šviežią paukštieną po tekančiu vandeniu, to daryti nereikėtų. Plaunant vandens lašeliai su bakterijomis (pavyzdžiui, salmonelėmis ar kampilobakterijomis) gali pasklisti ant kriauklės, stalviršių, indų ar net drabužių. Kepimo metu aukšta temperatūra sunaikina bakterijas, todėl plovimas yra ne tik nereikalingas, bet ir pavojingas dėl kryžminės taršos rizikos.

Kryžminė tarša įvyksta tada, kai bakterijos nuo žalios mėsos patenka ant produktų, kurie nebebus termiškai apdorojami (pvz., salotų ar duonos).

Higiena – saugios virtuvės pagrindas:

• Rankų higiena: rankas su muilu plaukite  bent 30 sekundžių prieš ir po kontakto su žalia paukštiena.
• Įrankiai: naudokite atskiras pjaustymo lenteles ir peilius mėsai ir daržovėms. Po naudojimo juos kruopščiai nuplaukite karštu vandeniu.
• Šluostės: vietoj virtuvinių kempinių, kurios dažnai tampa bakterijų židiniais, rinkitės vienkartinius popierinius rankšluosčius. Daugkartines šluostes dienos pabaigoje rekomenduojama sterilizuoti verdančiame vandenyje. Kad paukštiena būtų saugi vartoti, ją būtina tinkamai termiškai apdoroti – storiausioje mėsos vietoje temperatūra turi siekti ne mažiau kaip 75 °C. Neturint maisto termometro, rekomenduojama įpjauti storiausią paukščio vietą: ištekėjusios sultys turi būti visiškai skaidrios, be rausvo atspalvio, o pati mėsa – pilnai iškepusi ir nebetampri.

Šventėms įsigijus šaldytą kalakutą ar antį, svarbu iš anksto suplanuoti jų atitirpinimą. Saugiausias būdas – atitirpinti paukštieną šaldytuve vengiant kambario temperatūros. Didesnio dydžio kalakutas gali tirpti parą ar net ilgiau, todėl šiam procesui reikėtų numatyti pakankamai laiko.

Atsakingas produktų pasirinkimas ir kruopštus jų paruošimas padeda ne tik išsaugoti šventinių patiekalų kokybę bei skonį, bet ir užtikrinti, kad šventės namuose praeitų saugiai ir be nemalonių netikėtumų.

VMVT 

Nuo kitų metų bus kompensuojamas rekordinis vaistų kiekis – 2212 preparatai, iš jų – 306 lygiagrečiai importuojami vaistai. Tai net 70 lygiagrečiai importuojamų preparatų daugiau, nei yra šiuo metu galiojančiame kainyne. 

Į 2026 m. pirmojo pusmečio kainyną įtraukti kompensuojamieji vaistai priklauso net 901 vaistų grupei. Šių metų antro pusmečio kainyne tokių grupių yra 889, tai reiškia, kad kainynas papildytas 12 naujų vaistų grupių. 

Preliminariais skaičiavimais, kitų metų pirmąjį pusmetį PSDF biudžetas sutaupys apie 5,5 mln. eurų. Lėšos taupomos, nes mažėja kai kurių originalių vaistų (pvz. trastuzumabo derukstekano, pertuzumabo / trastuzumabo, akalabrutinibo, vismodegibo) kainos, taip pat generinių vaistų (pvz. ustekinumabo, tikagreloro) kainos, į rinką patenka nauji generiniai vaistai (pvz., edoksabanas, denozumabas). Sutaupytos lėšos bus skiriamos naujų vaistų įtraukimui arba jau kompensuojamų vaistų skyrimo sąlygų plėtimui.

„Į kiekvieną kainyną stengiamės įtraukti kuo daugiau pacientams reikalingų pigesnių vaistų, kad gydymo galimybės būtų platesnės, o priemokos – kuo mažesnės. Sutaupytos lėšos į kompensavimo sistemą leis įtraukti daugiau naujų vaistų“, – sako Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Pacientams, kalendoriniais metais sukaupusiems priemokų krepšelį, kompensuojamųjų vaistų priemoka, jei įsigyjami vaistai su mažiausia priemoka, iki metų galo dengiama valstybės biudžeto lėšomis. 2025 m. krepšelio dydis – 59,04 Eur.  Nuo kiekvienų metų pradžios kaupiamas kompensuojamųjų vaistų krepšelis skaičiuojamas visiems gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Geriausias būdas patikrinti, kiek priemokų jau sukaupta krepšelyje – pažiūrėti asmeninėje E. sveikatos paskyroje.

Siekiant užtikrinti geresnį vaistinių preparatų prieinamumą ir sudaryti geresnes gydymo galimybes, kompensuojamųjų vaistų kainynas atnaujinamas du kartus per metus.

SAM Komunikacijos skyrius
 

Ne diagnozė

Mediciniškai šlapi sapnai vadinami nocturnal emissions arba nocturnal orgasms – tai nevalinga ejakuliacija ar orgazmas miego metu. Urologas M. Stanionis skuba raminti – tai nėra nei liga, nei sutrikimas. „Naktinė ejakuliacija yra natūralus fiziologinis procesas, kuris gali pasireikšti bet kuriuo gyvenimo etapu po brendimo pradžios“, – sako gydytojas.

Šlapi sapnai dažniausiai aplanko REM – greitųjų akių judesių – miego fazėje, kai smegenys yra itin aktyvios, tačiau sąmoninga kontrolė nuslopinta. Šios fazės metu suaktyvėja autonominė nervų sistema, valdanti nevalingus refleksus, įskaitant erekciją ir ejakuliaciją. Dėl to ejakuliacija gali įvykti net ir be aiškaus erotinio sapno turinio arba tuomet, kai žmogus sapno visai neprisimena.

Naktį taip pat natūraliai pakyla testosterono lygis kraujyje. Šis hormoninis svyravimas sustiprina lytinių organų kraujotaką ir jautrumą, todėl miego metu lengviau formuojasi spontaninė erekcija, tam tikromis aplinkybėmis galinti pasibaigti ejakuliacija. Kartais tai įvyksta visiškai be seksualinių fantazijų – vien dėl fiziologinių procesų.

„Tai kūno būdas palaikyti natūralų seksualinės funkcijos ritmą“, – aiškina M. Stanionis.

Su metais rimsta

Anot specialisto, paauglystėje naktinės ejakuliacijos dažnesnės dėl intensyvių hormoninių pokyčių ir bręstančio seksualumo. Brendimo laikotarpiu testosterono gamyba staigiai išauga, pradedama aktyviai gaminti sperma, todėl organizmas dažniau „reaguoja“ miego metu.

Pirmasis šlapias sapnas dažniausiai įvyksta 12-16 metų amžiuje, praėjus 1-2 metams po brendimo pradžios. Tyrimai rodo, kad iki 17 metų didžioji dalis vaikinų jau yra patyrę naktinę ejakuliaciją, o daliai jų tai tampa ir pirmąja ejakuliacija gyvenime.

„Suaugusiems vyrams šlapi sapnai paprastai būna retesni, nes ejakuliacija dažniau vyksta sąmoningai – per lytinius santykius ar masturbaciją. Vis dėlto ir suaugusiame amžiuje naktinė ejakuliacija išlieka visiškai normali ir sveika“, – pabrėžia gydytojas urologas Martynas Stanionis.

Jis atkreipia dėmesį, kad šlapi sapnai nėra išskirtinai paauglių reiškinys – jie gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, net ir po ilgos pertraukos.

Dažnis skiriasi

Kaip dažnai vyrai patiria šlapius sapnus? „Medicininės normos čia nėra. Normalus gali būti bet koks dažnis – nuo kelių kartų per mėnesį iki visiško nebuvimo“, – sako M. Stanionis.

Dažnis priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, hormonų lygio, seksualinio aktyvumo, streso, miego kokybės. Medicinos apžvalgos rodo, kad vyrai, kurie rečiau ejakuliuoja dienos metu, gali dažniau patirti naktines ejakuliacijas, tačiau šis ryšys nėra absoliutus.

„Svarbu suprasti, kad ir visiškas šlapių sapnų nebuvimas suaugusiame amžiuje yra normalu. Nerimauti reikėtų tik tuomet, jei kartu atsiranda skausmas, kraujas spermoje, šlapinimosi pokyčiai, erekcijos sutrikimai, libido sumažėjimas ar kiti galimi hormonų disbalanso požymiai“, – pabrėžia urologas.

Stresas ir miego sutrikimai taip pat gali turėti įtakos. Kai kuriems vyrams naktinės ejakuliacijos retėja, kitiems – pasireiškia epizodiškai dėl chaotiškesnio miego ir hormoninių svyravimų.

Ragina pamiršti mitus

Vienas labiausiai paplitusių mitų – kad šlapi sapnai silpnina organizmą, mažina imunitetą ar spermos kiekį. Medicinos mokslas šių įsitikinimų nepatvirtina. Kai kuriose kultūrose egzistuoja „semen loss anxiety“ (Dhat sindromas) – įsitikinimas, kad spermos netekimas per šlapius sapnus ar masturbaciją gali sukelti nuovargį, silpnumą ar sveikatos sutrikimus. Tiesa ta, kad organizmas nuolat gamina naują spermą, todėl nei naktinė ejakuliacija, nei masturbacija neturi neigiamo ilgalaikio poveikio vaisingumui ar bendrai sveikatai.

Kitas mitas – kad šlapi sapnai rodo seksualinį nepasitenkinimą ar moralinės kontrolės trūkumą. „Tai nevalinga fiziologinė reakcija, valdoma autonominės nervų sistemos, o ne sąmoningų sprendimų“, – pabrėžia M. Stanionis. Ejakuliacija gali įvykti net ir be jokio erotinio sapno – vien dėl hormoninių ir nervinių procesų miego metu.

Tą patvirtina ir neurologai: šlapi sapnai yra visiškai natūralus smegenų ir hormonų procesas. Miego metu mažas smegenų centras, vadinamas hipotalamu, skatina lytinių hormonų išsiskyrimą, o dalis smegenų, atsakinga už sąmoningą kontrolę, tuo metu mažiau aktyvi – todėl sapnai gali būti ryškūs ir kupini seksualinės įtampos. Dopaminas, cheminė medžiaga, kuri sukelia malonumo pojūtį, didina kūno reakciją, todėl ejakuliacija ar orgazmas gali įvykti be sąmoningos kontrolės.

Nerimauja ne tik vyrai

Psichoterapeutė Tracie Zinman-Ibrahim, dirbanti su obsesinį-kompulsinį sutrikimą turinčiais pacientais, platformoje NOCD atkreipia dėmesį, kad žmonėms, kuriems svarbios griežtos religinės ar moralinės normos, šlapi sapnai gali tapti stipraus nerimo šaltiniu. „Jei nuolat apie tai galvojate, bijote ir bandote kaip nors to išvengti – tai gali būti susiję su OKS“, – sako specialistė. Tokiais atvejais, kai nerimas tampa stiprus ir trikdo kasdienį gyvenimą, rekomenduojama kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Tiesa, kartais šlapi sapnai neramina ne tiek patį vyrą, kiek jo partnerę. „Tai normalu, ir dauguma žmonių tai patiria skirtingais gyvenimo etapais. Kritikuoti natūralius kūno procesus nėra naudinga“, – „The Guardian“ teigė psichoterapeutė Pamela Stephenson Connolly.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad šlapi sapnai vyrams dažniau pasitaiko sumažėjus seksualiniam aktyvumui – o tai gali lemti stresas darbe ar nuovargis. „Galbūt jo kūnas pats taip nusimeta įtampą – už tai vertėtų būti dėkingam, o ne priešintis“, – sako ji.

Tema – tabu

Nors naktinė ejakuliacija yra visiškai normalus fiziologinis reiškinys, daugelis vyrų – tiek paauglių, tiek suaugusiųjų – vis dar jaučia gėdą. Tokia reakcija kyla dėl visuomenėje vyraujančios tylos seksualinės sveikatos tema.

Paaugliams ypač svarbu apie šlapius sapnus sužinoti anksti, dar prieš jiems įvykstant. Tėvai ar globėjai, kalbėdami apie brendimo pokyčius, kaip normalią kūno funkciją turėtų paminėti ir naktinę ejakuliaciją. Tai padėtų išvengti baimės, gėdos ir klaidingų išvadų.

„Kuo daugiau aiškios, moksliškai pagrįstos informacijos apie seksualinę sveikatą, tuo mažiau vietos lieka mitams, gėdai ir nesusipratimams“, – tikina urologas M. Stanionis.

Tai įdomu

Nors šlapi sapnai dažniausiai siejami su paauglių ir suaugusių vyrų ejakuliacija, moterys taip pat gali patirti naktinius orgazmus, dažniausiai lydimus vaginalinės lubrikacijos. Tyrimai rodo, kad apie 70 proc. moterų iki 45 metų amžiaus gyvenime bent kartą turėjo seksualinį sapną, o maždaug 37 proc. – sapną, kuris baigėsi orgazmu.

UAB „Lietuvos sveikata“ inf.

Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė

„Nuo kitų metų pradžios kompensuojamųjų vaistų kainynas pasipildo daugiau nei pusšimčiu naujų vaistų, todėl galime pasidžiaugti rekordiniu vaistų skaičiumi. Didėja ir vaistų grupių skaičius, o tai reiškia geresnes gydymo galimybes pacientams. Šis kainynas yra nuoseklus žingsnis siekiant įgyvendinti Vyriausybės programos vieną iš tikslų – gerinti būtinų bei inovatyvių kompensuojamųjų vaistų prieinamumą pacientams“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento direktorė Anželika Oraitė.

Nuo kitų metų bus kompensuojamas rekordinis vaistų kiekis – 2212 preparatai, iš jų – 306 lygiagrečiai importuojami vaistai. Tai net 70 lygiagrečiai importuojamų preparatų daugiau, nei yra šiuo metu galiojančiame kainyne. 

Į 2026 m. pirmojo pusmečio kainyną įtraukti kompensuojamieji vaistai priklauso net 901 vaistų grupei. Šių metų antro pusmečio kainyne tokių grupių yra 889, tai reiškia, kad kainynas papildytas 12 naujų vaistų grupių. 

Preliminariais skaičiavimais, kitų metų pirmąjį pusmetį PSDF biudžetas sutaupys apie 5,5 mln. eurų. Lėšos taupomos, nes mažėja kai kurių originalių vaistų (pvz. trastuzumabo derukstekano, pertuzumabo / trastuzumabo, akalabrutinibo, vismodegibo) kainos, taip pat generinių vaistų (pvz. ustekinumabo, tikagreloro) kainos, į rinką patenka nauji generiniai vaistai (pvz., edoksabanas, denozumabas). Sutaupytos lėšos bus skiriamos naujų vaistų įtraukimui arba jau kompensuojamų vaistų skyrimo sąlygų plėtimui.

„Į kiekvieną kainyną stengiamės įtraukti kuo daugiau pacientams reikalingų pigesnių vaistų, kad gydymo galimybės būtų platesnės, o priemokos – kuo mažesnės. Sutaupytos lėšos į kompensavimo sistemą leis įtraukti daugiau naujų vaistų“, – sako Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Pacientams, kalendoriniais metais sukaupusiems priemokų krepšelį, kompensuojamųjų vaistų priemoka, jei įsigyjami vaistai su mažiausia priemoka, iki metų galo dengiama valstybės biudžeto lėšomis. 2025 m. krepšelio dydis – 59,04 Eur.  Nuo kiekvienų metų pradžios kaupiamas kompensuojamųjų vaistų krepšelis skaičiuojamas visiems gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Geriausias būdas patikrinti, kiek priemokų jau sukaupta krepšelyje – pažiūrėti asmeninėje E. sveikatos paskyroje.

Siekiant užtikrinti geresnį vaistinių preparatų prieinamumą ir sudaryti geresnes gydymo galimybes, kompensuojamųjų vaistų kainynas atnaujinamas du kartus per metus.

SAM Komunikacijos skyrius

„Gydymo įstaigos savo pacientams turėtų suteikti aiškią informaciją, kur švenčių dienomis ir savaitgaliais galima kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, pavyzdžiui, esant aukštai temperatūrai, stipriam skausmui ar nekontroliuojamam kraujospūdžiui. Svarbu, kad prie gydymo įstaigos prisirašę gyventojai šia informacija pasidomėtų iš anksto, tuomet prireikus pagalbos jiems nereikėtų gaišti laiko paieškoms ir patirti papildomų rūpesčių“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova. 

Ši informacija teikiama keliais būdais: 

paciento poliklinikos interneto svetainėje, socialinio tinklo paskyroje;

gydymo įstaigos skelbimų lentoje;

elektroniniu būdu, pavyzdžiui, el. paštu, SMS; 

autoatsakikliu, kai skambinama į gydymo įstaigą;

iš anksto pasiteiravus savo poliklinikos registratūroje ar šeimos gydytojo; 

VLK interneto svetainės skiltyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“. 

Kada teikiama skubioji pagalba?

„Skubioji ambulatorinė medicinos pagalba teikiama esant stipriam skausmui, traumoms, ūmioms alerginėms reakcijoms, pykinimui ar pasikartojančiam vėmimui. Ji taip pat teikiama, kai suaugusiesiems temperatūra viršija 38°C ir laikosi ilgiau nei 72 valandas, o vaikams – kai temperatūra aukštesnė nei 37,8°C ir tęsiasi ilgiau nei parą, taip pat, jei atsiranda bėrimas, skausmas, žaizdų ar kitų sunkiai pakeliamų simptomų“, – primena D. Prochorova. 

Skubiąją ambulatorinę medicinos pagalbą šeimos medicinos įstaigų ne darbo laiku, t. y. poilsio ir švenčių dienomis, teikia skubiosios medicinos pagalbos kabinetai (pavyzdžiui, Vilniuje, Šiauliuose), o kur jų nėra – ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyriai.

Į ligoninę – prireikus būtinosios pagalbos

Į ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyrių reikia vykti tada, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, t. y. – kai kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei. Pavyzdžiui, patyrus sunkią traumą, nesustabdant gausaus kraujavimo, smarkiai nudegus, sutrikus širdies veiklai, praradus koordinaciją ir pan.

Dėl būtinosios medicinos pagalbos gali kreiptis tiek privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti, tiek neapdrausti Lietuvos gyventojai. Jiems suteikta pagalba apmokama fondo lėšomis. Vis dėlto už sveikatos priežiūros paslaugas gali tekti susimokėti, jeigu paaiškėja, kad pagalba nėra skubi. Jeigu pacientą apžiūrėjęs gydytojas nustato, kad atvejis – neskubus, jam rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jeigu pacientas nenori laukti ir pageidauja gauti konsultaciją, pacientui gali būti teikiamos mokamos paslaugos.

Pagalba telefonu 

Jei žmogaus sveikatos būklė yra sunki, reikėtų nedelsiant skambinti Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu 112 arba vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Nedelsiant greitąją medicinos pagalbą šiuo numeriu reikia kviesti prireikus skubios medicinos pagalbos, kai kyla pavojus paciento gyvybei arba gresia sunkios komplikacijos, pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų atvejais. Pagalba taip pat būtina, jei žmogaus būklė yra pavojinga, kritinė ir kyla pavojus jo gyvybei, pavyzdžiui, insulto ar infarkto atveju, netekus sąmonės. 

Kai reikalinga tik medicininė konsultacija, t. y. situacija nekelia pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, galima skambinti trumpuoju medicininių konsultacijų telefono numeriu 113, skirtu neskubios medicininės informacijos ir konsultacijų teikimui. Šiuo numeriu besikreipiantis žmogus per pokalbį gauna profesionalią informaciją, o jei dispečeris nustato, kad reikalinga greitosios medicinos pagalbos brigada, jis pats ją iškviečia. 

VLK inf.

Kokias operacijas dažniausiai atliekas burnos ir žandikaulių chirurgas?

Didžiausią burnos ir žandikaulių chirurgijos darbo dalį sudaro dantų šalinimas ir implantacija, tačiau nemaža pacientų dalis kreipiasi dėl veido traumų – viršutinio ar apatinio žandikaulio, skruostikaulio, nosikaulio ar kompleksinių veido kaulų lūžių.

Svarbi sritis – seilių liaukų patologijos ir infekciniai susirgimai, tai yra pūlingos infekcijos, kurios plinta nuo dantų, pažandės, burnos dugno ar kaklo srityse. Nors jų skaičius mažėja, bet pacientų srautas vis tiek išlieka gana didelis. Taip pat vis dažniau atliekamos rekonstrukcinės operacijos po onkologinių susirgimų, kai būtina atkurti kaulinius ir minkštuosius audinius bei pagrindines burnos funkcijas,veido simetriją. Tai labai susiję su paciento gyvenimo kokybe ir jo socialiniu gyvenimu.

Kodėl kartais, gydant burnos ir veido srities ligas ar traumas, prireikia labai radikalių operacijų – pašalinti dalį žandikaulio ir aplinkinių audinių? Kaip gydote tokius pacientus, kokias technologijas taikote?

Burnos ir veido srityje kraujotaka itin intensyvi, todėl navikai gali augti labai greitai. Dėl šios priežasties onkologinis gydymas dažnai reikalauja radikalių sprendimų – kartais tenka šalinti dalį žandikaulio, liežuvio ar burnos dugno, kad būtų užtikrintos saugios ribos. Tai būtina net ir tada, kai vizualiai atrodo, kad pažeidimas yra nedidelis. Operacijos metu siekiame ne tik pašalinti naviką, bet ir iškart atlikti rekonstrukciją, kad pacientas kuo greičiau galėtų grįžti į visavertį gyvenimą. Tokie sprendimai planuojami su daugiadalyke komanda, dalyvaujant skirtingų sričių specialistams.

Per pastaruosius 15–20 metų gydymo metodai labai pasikeitė. Anksčiau buvo taikomi gana konservatyvūs metodai – radikalus audinių šalinimas, o rekonstrukcija būdavo atliekama vėliau. 

Traumų atvejais stengiamės lūžius fiksuoti per burnos gleivinę ar per akies junginę, kad išorinių randų būtų kuo mažiau. Iš esmės einame minimaliai invazinės chirurgijos keliu. Tai svarbu ne tik estetiniam vaizdui, bet ir psichologinei savijautai.

Visi veido pažeidimai – ar tai būtų trauminiai, ar infekciniai, ar onkologiniai – pacientams yra labai jautrūs. Veidas yra žmogaus tapatybė, todėl psichologinis krūvis yra didelis. Pacientai dažnai nori greito rezultato, bet biologinių procesų paspartinti negalime – nei dirbtiniu intelektu, nei robotais.

Audinių gijimas užtrunka. Mes galime maksimaliai saugoti audinius, mažinti infekcijos riziką, taikyti plastines randų korekcijas, įvairius audinių lopus, kad randėjimas būtų kuo mažesnis, bet gijimo laikotarpis dažnai trunka metus ar net ilgiau. Jeigu atsiranda komplikacijų, gydymas gali tęstis ir dvejus, ir trejus metus.

Veido traumas patyrę pacientai sudaro apie 30 proc. visų pacientų. Dažniausiai šios traumos įvyksta naktimis ar savaitgaliais – per eismo įvykius, paspirtukų ar dviračių avarijas.

Gera žinia – sunkių, kompleksinių veido lūžių pastaraisiais metais mažėja, tikėtina, dėl didesnio visuomenės sąmoningumo ir apsaugos priemonių naudojimo. Tačiau šios traumos išlieka reikšminga gydytojų darbo dalis.

Yra pacientų grupių, kuriems net dantų šalinimas gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, sergant osteoporoze. Kodėl jie yra išskirtiniai?

Osteoporoze sergančių pacientų dantų gydymas – didelis iššūkis visame pasaulyje. Gydymo algoritmai nuolat keičiasi, ieškoma mažiau radikalių sprendimų, o pats gydymas dažnai trunka ilgiau.

Negydomos osteoporozės atveju kaulas būna trapus, todėl danties šalinimas gali baigtis net žandikaulio lūžiu. Didžioji dalis pacientų yra gydomi bisfosfonatais. Šie vaistai sutrikdo kaulo atsinaujinimą, todėl po danties šalinimo gijimo procesas gali užtrukti, vystytis plintanti kaulo nekrozė.

Osteoporoze sergantiems pacientams implantacija jau yra įmanoma, nors anksčiau tai buvo laikoma kontraindikacija. Taikomi įvairūs metodai, individualiai pagal anatomiją gaminami implantai, kurie modeliuojami remiantis kompiuterinės tomografijos duomenimis.

Gydymas yra ilgas, dažnai pasikeičia ir žmogaus išvaizda. Kaip apie tai kalbatės su pacientais?

Su pacientais visada kalbu labai atvirai. Aš pirmiausia nupiešiu blogiausią galimą scenarijų, paaiškinu galimas rizikas, o tada – geriausią. Pacientas turi žinoti, kas jo gali laukti. Psichologinė būsena yra labai svarbi, net veido mimika turi įtakos randų formavimuisi, todėl pirmasis pokalbis yra itin svarbus.Kartais pacientui reikia daugiau laiko – jis į gydymo įstaigą kartais sugrįžta po savaitės ar po mėnesio. Labai svarbu, kad sprendimai būtų grindžiami moksline informacija, o ne atsitiktiniais atsiliepimais internete.

Apie naujas „madas“: kokią įtaką burnos ir veido sveikatai turi narkotinės medžiagos ir elektroninės cigaretės?

Anksčiau dominavo traumos dėl alkoholio poveikio, pastaraisiais metais gydytojai vis dažniau susiduria su sunkiomis traumomis, susijusiomis su narkotinių medžiagų vartojimu, daugėja burnos ir veido patologijų, siejamų su elektroninių cigarečių rūkymu.

Narkotinės medžiagos dažnai sukelia labai sunkias traumas: kokainas ardo nosies pertvarą, susiformuoja netgi skylė, o elektroninės cigaretės ir „veipai“ sukelia burnos gleivinės sausėjimą, opas ir priešvėžines būkles. Todėl pacientų, kuriems reikalingas gydymas, skaičius didėja.

VUL Santaros klinikos inf.

Atsparumas antibiotikams, dar vadinamas antimikrobiniu atsparumu, dažniausiai stiprėja, kai šie vaistai vartojami netinkamai. Tai gali nutikti tiek nepritaikius tinkamo gydymo plano, tiek neįsitikinus, ar antibiotikų apskritai reikia, o kartais – ir visai nesikonsultuojant su gydytoju. Tokiais atvejais antibiotikai ne tik nebepadeda, bet ir trikdo natūralią žmogaus mikroflorą, sudarydami palankias sąlygas atsparių mikroorganizmų plitimui ir įsitvirtinimui.

Reaguodama į šią grėsmę, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Higienos institutu nacionaliniu mastu inicijavo pilotinį projektą, skirtą sustiprinti antimikrobinio atsparumo valdymą Lietuvoje. Diegiant vieną iš šio pilotinio projekto dalių – antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo modelį stacionarinėse gydymo įstaigose, dalyvauja Vilniaus miesto klinikinė ligoninė. 

Kaip teigia VMKL direktorė dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė, aktyvus šalies gydymo įstaigų įsitraukimas yra būtinas, norint pasiekti realių pokyčių antimikrobinio atsparumo valdymo srityje, o toks projektas kritiškai svarbus siekiant užtikrinti, kad antibiotikai būtų skiriami pagrįstai ir atsakingai.

„Antimikrobinis atsparumas neatsirado per dieną, todėl ir sprendimai negali būti pavieniai. Jei nesiimsime veiksmų dabar, ateityje susidursime su situacija, kai net įprastos infekcijos taps sunkiai gydomos. Nacionalinis projektas leidžia peržiūrėti praktikas, identifikuoti rizikas ir užtikrinti, kad kiekvienas paskirtas vaistas būtų mediciniškai pagrįstas. Tai investicija į pacientų saugumą ir į ateitį, kurioje šie vaistai išliks veiksmingi“, – sako dr. A. Motiejūnienė Bilotienė. 

Tiksli diagnostika – svarbus pagrindas racionaliam antibiotikų vartojimui

VMKL Laboratorinės medicinos centro Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėja dr. Jolanta Miciulevičienė teigia, kad šiuo metu yra įgyvendintos kelios inovacijos, ženkliai pagerinusios infekcijų diagnostikos tikslumą.

VMKL pradėti taikyti molekuliniai kvėpavimo takų infekcijų tyrimai, kurie per itin trumpą laiką nustato, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija. Tai ypač svarbu šiandien, kai didelė dalis pacientų į ligoninę patenka dėl virusinių infekcijų, o antibiotikai jiems nebūtų veiksmingi. Taip pat įdiegtas dviejų antibiotikų – gentamicino ir vankomicino – koncentracijos monitoravimas pacientų kraujyje, leidžiantis gydytojams tiksliau koreguoti dozes ir sumažinti šalutinio poveikio riziką.

Pasak dr. J. Miciulevičienės, šie tyrimai aiškiai parodė, kaip dažnai pacientams nereikia antibiotikų – problemą tam tikrais atvejais sukelia ne bakterijos, o virusai. Greita ir tiksli diagnostika leidžia iš karto pasirinkti tinkamą gydymo taktiką ir išvengti perteklinio plataus spektro antibiotikų skyrimo, kuris lemia spartų atsparių bakterijų plitimą. Ji pabrėžia, kad tikslūs tyrimai yra tik viena platesnio pokyčių paketo dalis – kartu atliekami auditai, diegiamos intervencijos ir vykdomi medikų mokymai, siekiant gerinti racionalų antibiotikų skyrimą ir mažinti bakterijų mutacijų riziką.

„Mums per vieną dieną teko atlikti 21 kvėpavimo takų infekcijų tyrimą ir net 18 pacientų nustatėme virusą, todėl antibiotikai jiems buvo visiškai nereikalingi. Tokie rezultatai labai aiškiai parodo, kad diagnostika yra vienas svarbiausių įrankių mažinant antimikrobinį atsparumą. Tik žinodami tikslų sukėlėją galime parinkti teisingą gydymą ir išvengti nereikalingo antibiotikų vartojimo“, – teigia dr. J. Miciulevičienė.

Infekcijų kontrolė – būtina sąlyga valdant atsparumą

Atsparių bakterijų plitimas gydymo įstaigose daro didžiulį poveikį pacientams ir visai sveikatos sistemai. Kiekvienas tokios infekcijos atvejis reiškia sudėtingesnį gydymą, ilgesnę hospitalizaciją ir didesnę komplikacijų riziką. Tad infekcijų prevencija ligoninėse tampa vienu svarbiausių veiksnių siekiant suvaldyti antimikrobinį atsparumą.

VMKL vyriausiosios infekcijų kontrolės specialistės Kristinos Klimaikienės teigimu, infekcijų kontrolės specialistų vaidmuo šiame procese yra kur kas svarbesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jie kasdien vertina pacientų srautus ir diagnozes, nustato atsparių mikroorganizmų riziką ir nedelsiant taiko izoliavimo priemones, kad infekcijos neplistų į kitus skyrius.

„Jei ligoninėje laiku netaikomos tinkamos prevencinės priemonės, atsparūs mikroorganizmai gali labai greitai išplisti ir sukelti sunkiai gydomas infekcijas. Tad infekcijų kontrolės veiksmai – paciento izoliavimas, personalo mokymas ir aiškios procedūros – yra būtini kiekvieną dieną. Infekcijų kontrolė yra būtina norint sustabdyti atsparių bakterijų plitimą“, – sako K. Klimaikienė.

Pasak jos, infekcijų kontrolės sėkmę lemia nuolatiniai prevenciniai veiksmai: darbuotojų mokymai, aiškios procedūros ir griežtas asmens apsaugos priemonių laikymasis. 

Be kasdienių prevencinių veiksmų, infekcijų kontrolės specialistams tenka valdyti ir sudėtingus atsparių mikroorganizmų atvejus, kuriems reikia gerokai daugiau resursų. Pacientai izoliuojami vienvietėse palatose, personalas naudoja specialią apsaugančią aprangą, o po išrašymo atliekama patalpų dezinfekcija.

Specialistai vieningai sutaria: antimikrobinis atsparumas – tai ilgai brendusi, šiandien sparčiai auganti grėsmė, kurios nebegalima ignoruoti. Tik nuosekliai gerindami antibiotikų vartojimo praktiką, stiprindami diagnostiką ir infekcijų prevenciją, galime sustabdyti atsparių bakterijų plitimą. 

 VMKL inf.

Jų vizitas žymi strateginį etapą, kuriant savarankišką PET vaizdinimo ekosistemą šalyje – nuo doktorantų rengimo iki modernių radiofarmacinių preparatų kūrimo ir klinikinio taikymo.

Mokslininkų žinutė visuomenei: radiologiniai tyrimai saugūs

Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad radioaktyvūs diagnostiniai preparatai – pavojingi. Ekspertai sako, kad šie nuogąstavimai – be pagrindo.  
„Žmonių nerimas suprantamas, vis dėlto medicinoje naudojami radioaktyvių medžiagų kiekiai – itin maži ir visiškai saugūs. Kai kuriais atvejais net kompiuterinė tomografija suteikia didesnę spinduliuotės dozę nei PET tyrimas“, – šypsodamasis pastebėjo prof. A. D. Windhorstas.

„Šimtai tūkstančių pacientų pasaulyje gauna radiofarmacinių preparatų ir nepajunta jokio neigiamo poveikio. Tai mažiau invazinis, labai tikslus metodas“, – papildė prof. V. Pichler.

Pokalbis su mokslininkais vyksta jų laikinojoje „darbo vietoje“ – vieninteliame Baltijos šalyse tokio lygio Branduolinės medicinos tyrimų centre (BMTC). Čia esantis ciklotronas ir radiochemijos laboratorija leidžia vietoje gaminti radiofarmacinius preparatus, reikalingus ankstyvajai onkologinių, neurologinių ir kardiologinių ligų diagnostikai. 

Užsienio ekspertai įvertino: BMTC infrastruktūra prilygsta moderniausiems pasaulio medicinos centrams. Pasak prof. A. D. Windhorsto, LSMU ciklotrono infrastruktūra suteikia unikalią galimybę kurti ir tiekti radiofarmacinius preparatus vietoje ir stiprina Lietuvos nepriklausomumą PET srityje.

Radiochemija: kaip veikia ir kodėl ši kryptis itin svarbi?

Radiochemija leidžia molekules pažymėti radioaktyviais izotopais, kurie yra saugūs ir PET kameroms suteikia itin tikslų vaizdą. Pasak prof. V. Pichler,  maždaug 95 prof. PET tyrimų atliekama su FDG – radioaktyviai pažymėta gliukoze. Tai paprasta, organizmui atpažįstama molekulė, kuri suteikia daug informacijos apie metabolizmą ir ligos procesus. 

„Sušvirkštus preparatą, PET kamera tiksliai parodo, kur jis keliauja organizme. Matome ligos židinius, metastazes, terapijos efektyvumą“, – paaiškino prof. A. D. Windhorstas.

FDG  LSMU Branduolinių medicinos tyrimų centras jau gamina – tačiau ciklotronas gali daug daugiau: jis atveria galimybių kurti sudėtingesnius preparatus. 

Tai – vienas į LSMU atvykusių ekspertų vizito tikslų: prisidėti, kad BMTC būtų pradėtas gaminti žymuo PiB, skirtas Alzheimerio ligai diagnozuoti. Pasak prof. A. D. Windhorsto, jo vadovaujamoje laboratorijoje šis žymuo gaminamas jau 23 metus, dabar patirtimi bus pasidalyta su Kaunu. Prof. V. Pichler  patirtis – darbas su 11C izotopu, kurio pusėjimo trukmė vos 20 minučių. Tai – aukščiausio sudėtingumo radiochemija, reikalaujanti ir greičio, ir labai tiksliai veikiančios įrangos.

Doktrorantų karta – branduolinės medicinos ateitis Lietuvoje

Abu mokslininkai sutaria – Lietuva turi milžinišką potencialą. 

Assoc. prof. V. Pichler vertinimu, branduolinės medicinos mokslo sritis Lietuvoje dar jauna, bet joje šiuo metu dirbantys doktorantai – itin motyvuoti ir atsakingi. „Jie ne tik mokosi – jie realiai gamina preparatus pacientams. Tai – neįkainojama patirtis“,  – pabrėžė ekspertė.

Užsienio specialistų teigimu, naujos radiofarmacinių preparatų gamybos perspektyvos atveria galimybių pacientams anksčiau diagnozuoti onkologines ir neurodegeneracines ligas, tiksliau parinkti individualizuotą gydymą ir atlikti mažiau invazinius tyrimus. Mokslui ir medicinos bendruomenei tai suteikia terpę kurti naujus radiofarmacinius preparatus, rengti doktorantus pagal tarptautinius standartus ir plėsti bendrus mokslinių tyrimų projektus su pasaulinio lygio laboratorijomis. 

Valstybei šis žingsnis reiškia savarankiškos PET diagnostikos infrastruktūros kūrimą, mažesnę priklausomybę nuo kitų šalių tiekimo ir stiprėjančią nacionalinę mokslo bei inovacijų ekosistemą.

Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovas prof. Donatas Vajauskas pabrėžė: ciklotrono infrastruktūra suteikia galimybę žengti į visiškai naują mokslinių tyrimų lygį – nuo fundamentinių eksperimentų, kuriuose laboratorijoje kuriami ir testuojami nauji radiofarmaciniai junginiai, iki tyrimų su gyvūniniais modeliais ir galiausiai – iki klinikinių sprendimų, kuriuos realiai pajus pacientai. 

„Branduolinės medicinos tyrimų centras tampa platforma, leidžiančia ne tik kurti modernius radiofarmacinius preparatus, bet ir auginti ilgalaikę kompetencijų bazę Lietuvoje. Šią misiją įgyvendiname per transliacinės medicinos principus – nuo laboratorinio stalo iki paciento lovos. Turime kuo didžiuotis: šiuo metu LSMU doktorantūroje studijuoja dvi doktorantės, atliekančios mokslinius tyrimus radiochemijos srityje, ir jos yra pirmosios šios srities doktorantės Lietuvoje“,  – kalbėjo centro vadovas. 

Doktorantės Agnės Lisauskaitės teigimu, dirbdama šioje infrastruktūroje ji kasdien mato, kaip teorinės žinios virsta realiais eksperimentais, o laboratorijoje gimę sprendimai gali tapti technologijomis, kurios ateityje padės pacientams. 

„Kiekvienas atliktas sintezės bandymas, kiekviena patobulinta metodika ar išanalizuotas tyrimo rezultatas tampa ne tik mano asmeninės mokslinės brandos dalimi, bet ir indėliu į platesnę Lietuvos radiochemijos ir branduolinės medicinos bendruomenę. Todėl doktorantūra man – galimybė realiai prisidėti prie naujų radiofarmacinių preparatų kūrimo, stiprinti šalies mokslinį potencialą ir parodyti, kad Lietuvoje galime vykdyti aukščiausio lygio, klinikines perspektyvas atveriančius tyrimus“,  – kalbėjo doktorantė. 

Doktorantė Eglė Balčiūnaitytė papildo:  ciklotrono infrastruktūra ir radiochemijos laboratorija yra vieta, kur kasdien mokomasi ne tik taikyti sudėtingas technologijas, bet ir kurti naujas idėjas, kurios galėtų prisidėti prie ateities diagnostikos metodų. 

„Kiekvienas eksperimentas – tai mažas žingsnis į ateitį, kurioje diagnostika bus greitesnė ir tikslesnė. Mane žavi mintis, kad šiame procese jungiasi ne tik mokslo žinios, bet ir žmonių viltis. Tai suteikia tikslą ir prasmę – jausti, kad mūsų pastangos padės žmonėms, galbūt – net gelbės gyvybes“, – pabrėžė jaunoji tyrėja. 

Bendradarbiavimas su užsienio ekspertais jau teikia realių rezultatų: nuo PiB gamybos iki naujų PET žymenų ir planuojamų klinikinių tyrimų. Pasak prof. A. D. Windhorsto, radiochemijos ateitis – labai įdomi. Investicijos į šią sritį auga, o pirmosios specialistų kartos Lietuvoje sudarys pagrindą naujai branduolinės medicinos erai.

LSMU inf.

Gruodžio 2 d. pasirašius finansavimo sutartį, visuose Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialuose pradedamas įgyvendinti projektas „Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) taikymas vaikams, turintiems psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeltų reikšmingų elgesio problemų“. RPLC direktorės dr. Aušros Širvinskienės teigimu, šis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamas projektas sukurs dar daugiau efektyvių, mokslu grįstų sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų vaikams ir paaugliams iki 18 metų, ir padidins jų prieinamumą.

„Vaikų sudėtingo elgesio ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemos niekada nėra individualios – jos paliečia visą šeimą ir visą artimąją aplinką. Pradėdami teikti multidimensinės šeimos terapiją, galime pasiūlyti įrodymais grįstą pagalbą, kuri stiprina šeimas ir padeda vaikams saugiai grįžti į mokymosi, augimo ir sveikų santykių kelią. Multidimensinė šeimos terapija yra viena efektyviausių programų sudėtingo elgesio ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikai mažinti, todėl jos diegimas RPLC filialuose yra svarbus žingsnis kuriant stipresnę ir sveikesnę visuomenę. Ši paslauga padeda vaikams keistis, o šeimoms – atgauti stiprybę ir tikėjimą, kad pokyčiai įmanomi“, − pažymi RPLC vadovė.

RPLC diegs Lietuvoje jau išbandytą ir adaptuotą multidimensinės šeimos terapiją, kurią nuo 2020 m. sėkmingai pradėjo teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. MDFT paslaugos efektyvumą rodo ir užsienio tyrimai – 2014 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) atliktame tyrime pastebimas mažesnis kanapių priklausomybės paplitimas tarp jaunimo, dalyvaujančio MDFT programoje, palyginti su individualia psichoterapija (atitinkamai 38 proc. ir 52 proc.).

Nauja MDFT paslauga, skirta 11–17 m. vaikams, paaugliams bei jų šeimos nariams, bus nemoka ir teikiama RPLC Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių filialuose įprastine tvarka, t. y. turint šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro siuntimą dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo sukeltų elgesio sutrikimų. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras pirminės konsultacijos metuįvertins sveikatos būklę bei galimas kontraindikacijasdėl MDFT paslaugos skyrimo. Paaugliai nuo 16 metų dėl multidimensinės šeimos terapijos gali kreiptis savarankiškai.

Projekto ypač laukia RPLC Šiaulių filialas, kuriame iki šiol nebuvo galimybės teikti paslaugų vaikams ir paaugliams. Pasak filialo direktorės Justinos Šimanauskaitės, įgyvendinant projektą filiale bus įdarbinti 3 nauji MDFT specialistai, kurie dirbs ne tik su nepilnamečiais, bet ir su jų šeimomis bei artima aplinka.

„Tėvų ar globėjų ir kitų artimųjų įtraukimo aspektas yra labai svarbus – dažnu atveju artimieji, susiduriantys su kardinaliai pasikeitusiu vaiko elgesiu, pastebėję polinkį vartoti psichotropines medžiagas ar kitus elgesio sunkumus, būna pasimetę ir nežino, kaip elgtis, kaip padėti tokiam vaikui. O jei ir turi žinių ar informacijos, gali nemokėti tinkamai jų taikyti praktikoje. Šis projektas leis į problemą pažvelgti ir ją spręsti visapusiškai. Į mus dažnai kreipiasi Šiaulių miesto bei rajono nepilnamečių tėvai ar globėjai, institucijų darbuotojai, ieškodami pagalbos. Džiugu, kad dabar jų nebereikės nukreipti į kituose miestuose esančius RPLC filialus, o galėsime paslaugas siūlyti savo mieste“, – sako J. Šimanauskaitė.

MDFT programa – tai įrodymais grįsta, visapusiška, į šeimą orientuota elgesio keitimo programa vaikams ir jauniems žmonėms, kuriems būdingos kompleksinės elgesio problemos, tokios kaip bėgimas iš namų, dideli sunkumai mokykloje, agresyvus, smurtinis elgesys, polinkis vartoti psichoaktyvias medžiagas ir pan. MDFT programa padeda vaikui keisti rizikingą elgesį, taip skatinant jo integraciją į bendruomenę, prisideda prie sveikų santykių tarp vaiko ir jo tėvų (globėjų) kūrimo, stiprina tėvų (globėjų) gebėjimą atliepti vaiko poreikius.

Respublikinis priklausomybės ligų centras

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė siūlymui į kompensuojamųjų medicinos priemonių sąrašą įtraukti poodinę kraujotaką gerinančius kompresinius drabužius. Pacientai, kuriems reikalinga limfedemos ar kitos edemos gydymo bei profilaktikos pagalba, galės šias priemones gauti be papildomų išlaidų – jų kainą padengs Privalomojo sveikatos draudimo fondas.

Į kompensuojamųjų priemonių sąrašą bus įtrauktos trys kompresinių drabužių rūšys: rankovė su bepiršte pirštine, kojinė iki šlaunies viršaus ir šortai. Šie drabužiai padeda sumažinti audinių tinimą, gerina kraujo ir limfos apytaką, mažina skausmą bei uždegimą, todėl yra neatsiejama kompleksinio gydymo dalis po onkologinių ligų ar operacijų, kai sutrinka limfinės ar veninės sistemos veikla.

„Kompresiniai drabužiai reikšmingai gerina pacientų gyvenimo kokybę – padeda išvengti ligos progresavimo, palengvina kasdienius judesius ir leidžia greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Tai labai svarbi pagalba žmonėms, kurie patiria lėtinį tinimą ar pooperacines komplikacijas“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pasak jo, šių priemonių kompensavimas padės užtikrinti, kad reabilitacijos procesas būtų visavertis ir tęstinis. Iki šiol ne vienam pacientui tekdavo kompresinius drabužius įsigyti savo lėšomis, nors tai būtina gydymo dalis. Dabar šią finansinę naštą perims valstybė, todėl daugiau žmonių galės gauti visapusišką pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia.

Numatyta, kad vaikams kompresiniai drabužiai bus kompensuojami ne dažniau kaip kartą per metus, o suaugusiesiems – kartą per dvejus metus. Jei paciento būklė keičiasi, pavyzdžiui, sumažėja ar padidėja tinimo apimtis, priemonė galės būti skiriama anksčiau, nes laiku parinktas tinkamas spaudimo laipsnis yra labai svarbus gydymo efektyvumui pasiekti.

Nustatytos šių priemonių kompensuojamosios kainos, priklausomai nuo rūšies, svyruos nuo 157 iki  243 eurų. Prognozuojama, kad per metus kompensuojamais kompresiniais drabužiais pasinaudos apie 830 pacientų, o metinės fondo išlaidos sieks arti 540 tūkst. eurų.

Poodinę cirkuliaciją skatinantys kompresiniai drabužiai bus pradėti kompensuoti sveikatos apsaugos ministrei pasirašius įsakymą.

(Canva nuotr.)

Ligonių kasų inf. 

NKC duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta 0-, A- ir A+ grupių kraujo. 

NKC vadovas Daumantas Gutauskas sako, jog prasidėjus žiemai ir išaugus sergančiųjų skaičiui, NKC ragina gyventojus rūpintis savo sveikata ir, esant galimybei, atvykti paaukoti kraujo, nes stabilias kraujo atsargas, norint sėkmingai gydyti pacientus, būtina palaikyti nuolat. 

„Norime padėkoti visiems kraujo donorams, kurie nepaisant metų laiko, mėnesio ar dienos, supančių darbų ir kitų reikalų atvyksta paaukoti kraujo. Jūsų pasiryžimas dalintis gerumu yra neįkainojamas. Raginame ir toliau nelikti abejingais – nors šiuo metu situacija ir nėra pati blogiausia, žiemos metu, dėl padidėjusio sergamumo donorų srautai bet kada gali staigiai sumažėti. Norint sėkmingai gydyti pacientus, būtina palaikyti stabilias kraujo atsargas, tad atraskite laiko dažniau užsukti į artimiausią donorystės centrą ir paskatinkite tai padaryti savo artimuosius“, – sako D. Gutauskas. 

NKC direktorius taip pat kviečia gyventojus šaltuoju metų laiku nepamiršti skirti dėmesio savo sveikatai – rūpintis imuniteto stiprinimu. Primena, kad kraujo duoti po karščiavimo, gripo ar kitų virusinių ligų leidžiama tik praėjus dviem savaitėms po pasveikimo.  
 
„Dvi savaites iki donorystės reikėtų skaičiuoti nuo tada, kai esate pilnai pasveikę ir nebejaučiate jokių liekamųjų ligos reiškinių. Tad šaltuoju sezonu raginame skirti daugiau dėmesio savo sveikatai – visomis įmanomomis priemonėmis stiprinti imunitetą, rūpintis ir savo artimųjų gerove. Nepamirškite, kad tiek esant sveikiems, tiek persirgus ir pilnai pasveikus, kraujo donorystės centrai visada laukia jūsų apsilankymo. Pacientams ligoninėse kraujo reikia kasdien – nepriklausomai nuo aplinkybių. Kraujo donorystė yra nuostabus kilniaširdiškumo pavyzdys“, – teigia D. Gutauskas. 

NKC primena, kad kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktos operacijos.   

Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo būtina būti sveikam – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. 

NKC inf. 

„Kiekviena minutė, kai žmogui sustoja širdis, lemia jo gyvenimą. Greita defibriliacija yra efektyviausia gaivinimo priemonė, o viešai prieinami defibriliatoriai yra tas tiltas tarp kritinės būklės ir profesionalios medikų pagalbos. Sukurti tankų ir lengvai pasiekiamą AID tinklą – mūsų pareiga ir būtinybė siekiant išsaugoti gyvybes“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Staigus širdies sustojimas – viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Kasmet už ligoninės ribų dėl jo miršta apie 3000–4000 žmonių, o išgelbėti gyvybę dažniausiai gali tik skubi defibriliacija. Jei AID panaudojamas per 3–5 minutes, išgyvenamumas siekia iki 70 proc., tačiau Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos atvykimas gyvybei pavojingais atvejais vidutiniškai trunka 9–10 minučių. Todėl kritinėje situacijoje lemiama tampa aplinkinių reakcija ir galimybė greitai pasiekti artimiausią defibriliatorių.

Automatiniai defibriliatoriai yra sukurti taip, kad jais galėtų naudotis kiekvienas žmogus – įrenginiai duoda aiškias garsines komandas, padedančias atlikti pradinio gaivinimo veiksmus iki atvykstant medikams.

Šiuo metu Lietuvoje nėra centralizuoto AID tinklo, dauguma prietaisų įrengti pavienių įstaigų iniciatyva ir dažnai nėra prieinami visą parą. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos duomenimis, Lietuvoje žinoma tik apie 1069 AID, iš kurių dalis pasiekiami tik darbo metu. Tuo tarpu tarptautinė praktika rodo, kad efektyvi AID aprėptis turėtų užtikrinti, jog prietaisą galima būtų pasiekti pėsčiomis per 3–5 minutes.

Pagal siūlomą įstatymo pakeitimą, AID taptų privalomi sveikatos priežiūros įstaigose ir vaistinėse, mokyklose ir kitose švietimo įstaigose, sporto bazėse, sporto klubuose, transporto mazguose (oro uostuose, geležinkelio ir autobusų stotyse, traukiniuose, lėktuvuose), kultūros ir viešosiose įstaigose, prekybos centruose ir vietose, kur lankosi dideli žmonių srautai, masiniuose renginiuose, kuriuose dalyvauja nustatytas žmonių skaičius.

Apskaičiuota, kad Lietuvoje iš viso turėtų veikti apie 10 tūkst. AID. Šiuo metu trūksta apie 9400 prietaisų, kuriuos turėtų įsigyti atitinkamus kriterijus atitinkančios įstaigos ir įmonės. Tai būtų investicija į visuomenės saugumą bei efektyviausią galimą pagalbos suteikimą.

SAM Komunikacijos skyrius

„Klausos negalia kasdien daro įtaką žmogaus savijautai, bendravimui ir galimybei aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Norime, kad kiekvienas, susidūręs su klausos sutrikimais, laiku gautų reikalingą pagalbą – nuo aiškaus ištyrimo iki tinkamiausios medicinos priemonės parinkimo. Klausos aparatai, implantai žmonėms padeda ne tik geriau girdėti, bet ir grįžti į visavertį gyvenimą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Kur kreiptis pirmiausia?

Klausos praradimą ar girdėjimo sutrikimus gali sukelti daugybė veiksnių. Vieniems klausos sutrikimai perduodama genetiškai, kitiems jie – stipraus aplinkos triukšmo, infekcinių ar kitų ligų sukelta pasekmė. Bet kuriuo atveju, klausos negalia nėra nuosprendis, todėl pastebėjus, kad klausa prastėja, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis įvertina klausos sutrikimo lygį, sudaro gydymo planą ir prireikus gali išduoti siuntimą gydytojo otorinolaringologo konsultacijai gauti. Šis gydytojas įvertina paciento sveikatą, klausos sutrikimo laipsnį ir nusprendžia, ar jam reikalingas klausos aparatas.

Nustačius poreikį klausos aparatui, gydytojas otorinolaringologas išrašo specialų siuntimą (medicinos dokumentų išrašą). Gavęs siuntimą, pacientas per 180 dienų gali kreiptis į pasirinktą įmonę, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų aprūpinimo klausos aparatais. Pasirinktoje įmonėje dirbantys  specialistai pakonsultuoja ir pagal pacientui nustatytą klausos sutrikimo laipsnį padeda išsirinkti tinkamiausią klausos aparato modelį. Įmonių sąrašą pacientui pateikia gydytojas, jis skelbiamas ir ligonių kasos interneto svetainėje.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams klausos aparatai kompensuojami 100 proc., todėl, pasak G. Baranausko, už taip skirtus klausos aparatus sutartį su ligonių kasa turinčios įmonės negali taikyti priemokų, išskyrus priemokas dėl technologinių ypatumų: „Priemoka yra galima tik tuo atveju, jeigu pacientas raštu patvirtina, kad yra informuotas apie galimybę gauti kompensuojamą priemonę, bet renkasi tą, kuri pagaminta iš brangesnių medžiagų ar taikant modernesnes technologijas“.

Kiek klausos aparatų kompensuojama?

Šiuo metu vaikams ir jaunuoliams iki 24 metų, kurie mokosi specialiosiose, profesinėse ir aukštosiose mokyklose, gali būti pritaikomi 4 tipų, suaugusiesiems – 5 tipų kompensuojamieji klausos aparatai. 

Be to, jie gali būti išduodami pakartotinai. Vaikams iki 7 metų vieną kartą per 3 metus gali būti išduodami du aparatai abiem ausims, o vyresniems vaikams ir suaugusiems tokios sąlygos taikomos vieną kartą per 5 metus.

Jei suaugusiam pacientui pirmiausia buvo kompensuotas aparatas vienai ausiai, antras išduodamas tik pasibaigus pirmojo aparato naudojimo terminui – paprastai po 5 metų. Tačiau išskirtiniais atvejais yra taikomos išimtys: jei klausa smarkiai pablogėja arba aparatas prarandamas dėl vagystės, gaisro, stichinės nelaimės – tada antrąjį aparatą galima gauti anksčiau, pateikus praradimą patvirtinančius dokumentus. Šios sąlygos negalioja vaikams iki 7 metų – jiems klausos aparatai yra itin svarbūs kalbos ir vystymosi procesui, todėl atsiradus klausos sutrikimams, visada kompensuojami ir išduodami abu aparatai iš karto.

Tiems gyventojams, kuriems reikia individualių ausies įdėklų, taikomos kitos sąlygos. Įdėklai vaikams iki 7 metų skiriami 1 kartą per metus, o vaikams nuo 7 metų ir suaugusiesiems – 1 kartą per 5 metus.

Sunkesniems atvejams – klausos implantai

Nors kompensuojamaisiais klausos aparatais naudojasi tūkstančiai žmonių, susidūrusių su klausos sutrikimais, deja, jie padeda ne visiems. Dažniausiai tai žmonės, kurių klausa yra sunkiai pažeista, todėl įprasti klausos aparatai negali padėti. Tokiais atvejais, fondo lėšomis yra kompensuojami klausos implantai, kurie gali būti skiriami vaikams ir abiem ausimis klausos netekusiems suaugusiesiems.

Šiems pacientams kiekvienai ausiai ligonių kasa gali kompensuoti kochlearinius klausos implantus,  BAHA įsriegiamuosius kaulinius implantus arba vidurinės ausies klausos sistemas. Kartu su šiais klausos implantais yra kompensuojami ir atsarginiai šių medicinos pagalbos priemonių procesoriai, kurių išlaidos padengiamos kas penkerius metus.

Jeigu dėl medicininių priežasčių tenka pašalinti jau turimą klausos implantą, tokiu atveju, galima skirti kompensaciją kitos ausies klausos implantui. Iš viso pacientui gali būti skiriami ne daugiau kaip 2 klausos implantai. 

Prireikia milijonų

Praėjusiais metais daugiau nei 13 tūkst. pacientų buvo kompensuota 24 tūkst. vienetų klausos aparatų ir implantų. Tam prireikė 9,5 mln. eurų fondo lėšų. Šiais metais iki lapkričio klausos aparatų ir implantų kompensavimui iš fondo panaudota 7,6 mln. eurų. Už šią sumą jau 11 tūkst. klausos sutrikimų turinčių pacientų gavo jiems būtinas medicinos priemones.

VLK inf. 

„Tomografo pagalba atliksime neinvazinius lazerinius akių tyrimus, kurie leidžia itin tiksliai įvertinti vidinę akies struktūrą. Tai suteikia galimybę anksti pastebėti akių ligas, kurios laiku nediagnozuotos gali lemti regėjimo pablogėjimą ar net aklumą. 

Gautas OKT yra su labai aktualia tinklainei funkcija – angiografija, kai be jokio kontrastavimo matome mikrokraujagyslinius pažeidimus tinklainės sluoksniuose ir galime pradėti kuo anksčiau gydyti“, - sako Jonavos ligoninės gydytoja oftalmologė-mikrochirurgė Viktorija Slavinskytė Pušklevič.

Pasak specialistės, OKT tyrimas dažniausiai atliekamas žmonėms, sergantiems glaukoma arba kai ši liga įtariama, taip pat nustatant amžinės geltonosios dėmės degeneraciją ir kitas regėjimo sutrikimų priežastis.

Daugeliu atvejų tyrimas gali būti atliktas be medikamentinio akies vyzdžio išplėtimo, todėl pacientas iš karto po procedūros gali vairuoti ar grįžti prie įprastos veiklos.

Svarbu pabrėžti, kad OKT tyrimai Jonavos ligoninėje finansuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), todėl pacientams jie yra nemokami.

Moderniomis funkcijomis pasižymintis tomografas leis jonaviečiams atlikti tyrimus arčiau namų – iki šiol tokios paslaugos buvo prieinamos tik trečio lygio universitetinėse klinikose.

Jonavos ligoninės inf. 

„Džiaugiamės, kad netrukus žmonės, netekę rankos aukščiau alkūnės, galės pasinaudoti pažangiausiais technologiniais sprendimais. Mioelektriniai protezai padeda atkurti prarastas rankos funkcijas, suteikia daugiau savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir galimybę grįžti į aktyvų gyvenimą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pasak jo, mioelektrinis žastikaulio protezas veikia žmogaus raumenų elektrinių signalų pagalba – pacientas gali valdyti protezą tiesiog įtempdamas tam tikrus raumenis. Toks valdymo būdas leidžia atlikti tikslius, natūralius judesius, todėl šie protezai laikomi vienais moderniausių ir funkcionaliausių. Pacientai gali jaustis visaverčiais visuomenės nariais – dirbti, mokytis, dalyvauti kasdieniame gyvenime be apribojimų.

Protezą pacientams galės skirti tretinio lygio gydymo įstaigų gydytojų konsiliumas, kuriame turi būti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas bei ortopedas traumatologas. Taip pat protezo pritaikymui būtina ortopedo technologo rekomendacija.

Šis protezas bus kompensuojamas vaikams ir suaugusiesiems, kurių fizinė būklė leidžia juo naudotis – įvertinus raumenų tonusą ir jėgą, elektrinį potencialą ir sąnarių judesių amplitudę. Suaugusiesiems protezas galės būti skiriamas ir ne darbinei rankai, kai būtinos abiejų rankų funkcijos. Be to, pacientas ar jo tėvai (globėjai) įsipareigos, kad protezu bus aktyviai naudojamasi.

Ligonių kasos skaičiavimais, vidutiniškai per metus Lietuvoje kompensuojama apie 27 žastikaulio protezus, o įtraukus mioelektrinį variantą, metinės fondo išlaidos galėtų siekti beveik 800 tūkst. eurų. Nustatyta šio protezo kompensuojamoji kaina siekia arti 33,6 tūkst. eurų.

VLK primena, kad nuo 2021 m. vidurio fondo lėšomis jau kompensuojami mioelektriniai dilbio (žemiau alkūnės) protezai, kurie sulaukė itin palankaus pacientų įvertinimo. Naujovė išplečia galimybes ir tiems žmonėms, kurie neteko rankos virš alkūnės.

Naujieji protezai bus pradėti kompensuoti jau netrukus, sveikatos apsaugos ministrei pasirašius įsakymą.

VLK inf. 

Mažai kas susimąsto, kad stresas tiesiogiai veikia šlapimo sistemą ir vyrų potenciją. Anot gydytojo urologo Igno (InnMed klinika), šios dvi sritys yra glaudžiai susijusios, o ilgalaikis stresas gali sukelti rimtų sutrikimų net ir fiziškai sveikam vyrui.

„Kūnas viską jaučia - ir protas, ir šlapimo pūslė“

Pasak urologo, stresas veikia visą organizmą: nuo hormoninės sistemos iki nervinių signalų, kurie kontroliuoja šlapinimosi ir erekcijos funkcijas. „Kai žmogus patiria stresą, organizmas įsijungia į vadinamąjį kovos arba bėgimo režimą. Šiuo metu kraujas nukreipiamas į gyvybiškai svarbius organus, o kiti procesai, pavyzdžiui, šlapimo pūslės kontrolė ar lytinė funkcija, tampa antraeiliais,“ - aiškina Ignas.

Dėl šios priežasties dalis žmonių, ypač vyrų, patiria dažnesnį šlapinimąsi, naktinį šlapinimąsi ar net staigų šlapimo pūslės jautrumą. Kiti - susiduria su laikinais potencijos sutrikimais, kai erekcija tampa silpnesnė ar nestabili.

„Tai nėra vien psichologinė problema, tai fiziologinė reakcija į stresą. Kūnas tiesiog bando prisitaikyti prie nuolatinės įtampos, bet jei ši būklė tęsiasi mėnesiais ar metais, pasekmės tampa rimtos,“ - sako gydytojas.

Ką rodo tyrimai ir Lietuvos statistika?

Remiantis Europos urologų asociacijos (EAU) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 60 % vyrų, patiriančių lėtinį stresą, bent kartą gyvenime susiduria su laikinais erekcijos sutrikimais. Lietuvoje šią tendenciją patvirtina Higienos instituto statistika. Vizitų dėl vyrų reprodukcinės sveikatos problemų skaičius 2018-2023 m. išaugo beveik 28 %.

„Dauguma šių pacientų neturi nei hormoninių, nei kraujotakos problemų. Pagrindinis veiksnys - stresas. Ir kuo labiau žmogus jaudinasi dėl situacijos, tuo stipriau problema pasireiškia. Tai užburtas ratas, iš kurio sunku ištrūkti be pagalbos,“ - pastebi Ignas.

Pasak jo, ypač dažnai stresas paveikia vyrų šlapimo sistemą darbo įtampos ar asmeninių išgyvenimų metu. „Nerimas, įtampa, miego trūkumas - visa tai tiesiogiai veikia inkstus, šlapimo pūslę ir net prostatos veiklą. Stresinis hormonas kortizolis ilgainiui išbalansuoja visą sistemą.“

Streso pasekmės: nuo diskomforto iki realių ligų

Urologas Vilniuje pabrėžia, kad ilgametis stresas ne tik sutrikdo funkcijas, bet ir gali tapti ligų priežastimi. Jis lemia prostatos uždegimus, šlapimo pūslės dirglumą, lėtinį nuovargį ir net hormonų disbalansą, kuris mažina testosterono kiekį kraujyje.

„Kai sumažėja testosterono lygis, vyras jaučiasi pavargęs, praranda energiją, silpsta potraukis. Dažnai tai klaidingai priskiriama amžiui, bet iš tiesų priežastis - stresas,“ - sako Ignas.

Be to, ilgalaikis stresas gali paskatinti uždegiminių procesų vystymąsi. Tyrimai rodo, kad vyrai, gyvenantys nuolatinėje įtampoje, 2-3 kartus dažniau susiduria su prostatitu ar lėtiniu dubens skausmo sindromu.

Kada būtina kreiptis į urologą?

Anot gydytojo, daugelis vyrų linkę viską nurašyti stresui, tačiau tai pavojinga klaida. „Jei atsiranda dažnas šlapinimasis, skausmas, pakitusi srovė ar silpnesnė erekcija - reikia ne spėlioti, o tikrintis. Mes galime nustatyti, ar priežastis tikrai stresas, ar jau prasidėję fiziologiniai pokyčiai,“ - aiškina Ignas.

Urologo teigimu, svarbiausia - nelaukti, kol problema taps nuolatine. „Kartais užtenka vos kelių konsultacijų, mitybos ir miego korekcijos, kad viskas susitvarkytų be vaistų. Tačiau jei žmogus metų metus gyvena nuolatinėje įtampoje - pasekmės neišvengiamos.“

Kaip padėti kūnui atsigauti?

Norint išvengti šlapimo ir potencijos sutrikimų, gydytojas rekomenduoja paprastus, bet veiksmingus sprendimus: pakankamai miego, fizinį aktyvumą, riboti kofeino ir alkoholio vartojimą bei bent kartą per metus apsilankyti pas urologą profilaktinei apžiūrai.

„Labai svarbu išmokti atpažinti, kada kūnas sako STOP. Jeigu žmogus nuolat pavargęs, dažniau šlapinasi ar jaučia lytinės funkcijos pokyčius - tai ne tik stresas, tai signalas. Ir kuo anksčiau sureaguojame, tuo lengviau viską sutvarkyti,“ - pabrėžia Ignas.

Stresas neišvengiamas, bet jo pasekmės - valdomos. Vyrai dažnai linkę kentėti tyliai, tačiau šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti daugybę būdų atkurti pusiausvyrą tiek fiziškai, tiek emociškai.

„Nėra tokio paciento, kuriam negalėtume padėti. Bet pirmas žingsnis visada tas pats - pripažinti, kad problema egzistuoja, ir ateiti pasikalbėti. Kartais vien nuo to palengvėja pusė bėdos,“ - šypsosi Ignas.

Vienas patikimiausių sprendimų šioje srityje – „SENI Care“ linijos gaminiai. Jie leidžia švelniai, bet veiksmingai rūpintis oda, pašalina nešvarumus ir suteikia gaivumo pojūtį net be vandens. Šios priemonės palengvina kasdienę slaugą, padeda išvengti odos problemų ir išlaiko žmogaus orumą bei gerą savijautą.

Šampūno putos – švelnus galvos odos ir plaukų trinkimas nenaudojant vandens

Labai praktiškas ir patogus sprendimas, kai nėra galimybės plauti plaukų vandeniu, yra „SENI Care“ šampūno putos. Jas naudoti paprasta: tereikia paskirstyti ant plaukų ir galvos odos, švelniai pamasažuoti ir nusausinti rankšluosčiu. Vandens nereikia. Putos švelniai, bet veiksmingai pašalina nešvarumus ir riebalus, suteikia plaukams gaivos, o odai – švaros ir lengvumo pojūtį. Sudėtyje esančios drėkinamosios medžiagos padeda išvengti odos išsausėjimo, o švelnus kvapas suteikia malonų švaros įspūdį. Šampūno putos ypač tinka tiems, kuriuos sunku išprausti įprastu būdu – senyvo amžiaus žmonėms, nejudantiems pacientams ar sergantiesiems demencija. Dėl patogumo ir švelnios sudėties jos plačiai naudojamos ne tik slaugos įstaigose ar po operacijų, bet ir namuose, taip pat kelionėse, kai galimybės naudotis vandeniu yra ribotos.

Drėgnos servetėlės viso kūno priežiūrai

Didelio dydžio, minkštos „SENI Care“ drėgnos servetėlės leidžia švelniai nuvalyti visą kūną be vandens. Šiose servetėlėse yra drėkinančių ir raminančių ingredientų, todėl jos ne tik valo, bet ir padeda išvengti odos išsausėjimo. Servetėlės puikiai tinka kasdienei slaugai, kelionėse ar tada, kai nėra galimybės nusiprausti įprastai. Jos suteikia švaros ir gaivumo pojūtį vos per kelias minutes.

Kūno valomosios putos ir kremas – priemonės, padedančios palaikyti kūno švarą be vandens

Kai įprastinis prausimasis vandeniu neįmanomas ar nerekomenduojamas, gelbsti specialios sudėties valomosios putos ir valomasis kremas. „SENI Care“ valomosios putos efektyviai pašalina nešvarumus, prakaitą ir nemalonius kvapus, nepažeisdamos natūralaus odos apsauginio sluoksnio. Jos tinka viso kūno priežiūrai, odos nešvarumams valyti, nesausina odos ir nepalieka lipnumo pojūčio, todėl puikiai tinka naudoti kasdien.

O „SENI Care“ valomasis kremas skirtas odai, kuriai reikia papildomos priežiūros. Jis ne tik valo, bet ir, giliai drėkindamas ir maitindamas odą, padeda atkurti jos pusiausvyrą. Kreme esantys minkštinamieji komponentai – pantenolis ir alantoinas – ramina sudirgusią odą, mažina paraudimą ir padeda atkurti odos apsauginį barjerą. Ant odos susidarantis apsauginis sluoksnis saugo ją nuo drėgmės, šlapimo ar kitų dirgiklių, todėl ši priemonė ypač rekomenduojama gulintiems ir sauskelnes dėvintiems žmonėms.

Naudojant „SENI Care“ priemones, net ir be vandens galima užtikrinti tinkamą kūno švarą, gaivumą ir komfortą. Tai palengvina slaugą tiek artimiesiems, tiek profesionaliems slaugytojams, o svarbiausia – leidžia žmogui jaustis švariai, patogiai ir oriai, nepaisant jo sveikatos būklės net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.

Daugiau informacijos galite sužinoti paskambinę į slaugos konsultacijų centrą SIDABRA, nemokama linija 0 800 00 226 arba www.sidabra.lt. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

Higienos instituto duomenys rodo, kad praeitais metais netekome daugiau nei 18 tūkst. įvairaus amžiaus vyrų. Pagrindinė mirties priežastis, kaip ir kasmet, kraujotakos sistemos ligos (44,6 proc.), o antroje vietoje – piktybiniai navikai (23,9 proc.). Dėl onkologinių ligų pernai Lietuvoje mirė daugiau nei 4 tūkst. vyrų, iš kurių net 520 – nuo prostatos vėžio.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Grigarienės teigimu, šią statistiką vyrai gali pagerinti, rūpindamiesi savimi ir periodiškai tikrindamiesi sveikatą: „Prostatos vėžys – viena dažniausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Nuolat primename, kad ankstyva vėžio diagnostika gali ne tik išsaugoti kasdienio gyvenimo kokybę bei darbingumą, bet ir pagerinti gydymosi rezultatus ar net išgelbėti gyvybę. Vis dėlto matome, kad daugelis vyrų delsia pasinaudoti galimybe nemokamai pasitikrinti pagal prostatos vėžio prevencinę programą“.

Ši programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu. Jiems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje. Jei šio antigeno kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia gydytojo urologo konsultacijai gauti, o šis prireikus atlieka biopsiją.

Šių metų liepą VLK užsakymu buvo atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, kurio metu respondentų klausta, ar jie dalyvautų ligų prevencijos programose, jei gautų kvietimą. Tyrimas parodė, kad dalis apklaustųjų atsisakytų atvykti dėl šių priežasčių: 34 proc. teigė esą sveiki, 33 proc. sakė, kad jiems šios programos yra neaktualios ir nedomina, o 18 proc. prisipažino bijantys sužinoti blogus rezultatus. Dar 15 proc. respondentų į savo gydymo įstaigą dėl prevencijos programų nesikreipia, nes mano, kad reikės ilgai laukti, kol pateks pas gydytoją, o 11 proc. teigia, jog apskritai tam neturi laiko.

„Kaip automobiliui būtina reguliari techninė priežiūra, taip ir žmogui labai svarbu profilaktiškai tikrinti sveikatą. Lengvai randame laiko pasirūpinti transporto priemone, bet savo sveikatą paliekame nuošalyje. Atėjus tikrintis pagal prostatos vėžio prevencijos programą atliekamas tik paprastas kraujo tyrimas – jis neatima daug laiko. Tad verta skirti minutę savo dienotvarkėje ir užsiregistruoti vizitui“, – ragina J. Grigarienė. 

Specialistė primena, kad turėdami siuntimą gydytojo urologo konsultacijai, pacientai gali registruotis bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su ligonių kasa ir vykti ten, kur pas gydytoją urologą eilė trumpiausia.

Gydytojo specialisto konsultacijai gauti galima užsiregistruoti keliais būdais:

• Dar neišėjus iš šeimos gydytojo kabineto. Tokiu atveju pacientui nereikės niekuo rūpintis, jį pas gydytoją specialistą užregistruos šeimos gydytojas ar jo komandoje dirbantis slaugytojas. Pacientui beliks atvykti paskirtu laiku.
• Kitas būdas – pasirinkti gydymo įstaigą ir pacientui užsiregistruoti pačiam. Pasirinkti tinkamą apsilankymo laiką patogu Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS). Registruojantis būtina atkreipti dėmesį į prierašą, kas turės apmokėti paslaugą – ligonių kasa ar pacientas.

Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamos penkios ligų prevencijos programos, iš jų vyrai gali pasinaudoti trimis: prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Nors visos jos turi nustatytas amžiaus ribas, ligonių kasa ragina nedelsti ir tuos vyrus, kurie į jas nepatenka – jeigu žmogus jaučiasi blogai, reikia kuo skubiau kreiptis į savo gydymo įstaigą, užsiregistruoti vizitui ir atlikti būtinus tyrimus.

VLK inf. 

Į kompensuojamųjų priemonių sąrašą įtraukiami trys pirminiai ortodontiniai aparatai: neaktyvi stabilizuojanti plokštelė, vienpusis vietą išlaikantis žiedo ir kilpos aparatas bei vienpusis liežuvinis ar gomurinis lankas. Šie aparatai yra skirti dantų lanko deformacijų, netaisyklingo sąkandžio bei dantų padėties sutrikimų korekcijai ankstyvuoju gydymo etapu. Jie padeda užkirsti kelią sudėtingesniems ortodontiniams sutrikimams ir dažnai leidžia išvengti brangesnio, ilgesnio gydymo ateityje.

„Ankstyvas ortodontinių problemų sprendimas padeda išsaugoti sveikus dantis, užtikrinti, kad žandikaulis augtų taisyklingai, o kramtymo funkcija būtų visavertė. Tai labai reikšmingas žingsnis gerinant pacientų galimybes laiku gauti reikalingą ortodontinį gydymą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pasak jo, kompensuojamų ortodontinių aparatų prieinamumas ypač svarbus vaikams ir paaugliams, kuriems šios priemonės dažniausiai skiriamos pirmą kartą. Kompensavus šiuos aparatus, tėvams nebereikės patiems dengti gydymo priemonių kainos. Tai leis ortodontams laiku pradėti gydymą, o pacientams –išvengti komplikacijų, kurioms vėliau prireiktų sudėtingesnio ir brangesnio gydymo – pavyzdžiui, sudėtingo sąkandžio koregavimo ar protezavimo.

Pirminius ortodontinius aparatus pacientams galės skirti ortodontai, odontologai-ortopedai, endodontologai, vaikų odontologai, periodontologai ir burnos chirurgai.

Įvertinus gamybos ir pritaikymo sąnaudas, nustatytos kompensuojamosios šių priemonių kainos: neaktyvios stabilizuojančios plokštelės – 113 eurų, žiedo ir kilpos aparato – 129 eurai, o liežuvinio ar gomurinio lanko – 205 eurai. Prognozuojama, kad per metus vienas iš minėtų aparatų bus paskirtas maždaug 500 pacientų, o fondo išlaidos jiems kompensuoti sieks apie 222 tūkst. eurų per metus.

VLK pabrėžia, kad šis sprendimas padės užtikrinti lygias galimybes visiems pacientams gauti reikalingą ortodontinį gydymą nepriklausomai nuo finansinės padėties. „Siekiame, kad kompensuojamos medicinos priemonės vis labiau atitiktų pacientų poreikius ir kad prevencinės priemonės būtų prieinamos visiems, kam jų reikia. Šių aparatų kompensavimas yra ne tik finansinė pagalba šeimoms, bet ir investicija į vaikų burnos sveikatą“, – teigia G. Baranauskas.

Ligonių kasa primena, kad fondo lėšomis pacientams taip pat yra kompensuojamos ortodontinės plokštelės, abiejų žandikaulių funkciniai aparatai, ortodontiniai treineriai, greitojo plėtimo aparatai, viršutinio žandikaulio distalinio tempimo aparatai, viršutinio žandikaulio veido kaukės, skeletinei atramai skirti ortodontiniai sraigtai bei breketų sistemos.

Pirminiai ortodontiniai aparatai bus pradėti kompensuoti sveikatos apsaugos ministrei pasirašius įsakymą.

VLK inf. 

Ligonių kasos kompensuojamųjų vaistų stebėsena atskleidė, kad pastaraisiais metais vis mažiau vaikų vartoja antimikrobinius vaistus. 2022 m. juos vartojo arti 124 tūkst. vaikų, 2023 m. – 111 tūkst., o pernai – 98 tūkst. Tai reiškia, kad antibiotikų vartojimas tarp vaikų per pastaruosius dvejus metus sumažėjo beveik 21 proc. Specialistų teigimu, šį pokytį lėmė geresnė antibiotikų skyrimo kontrolė, atsakingesnis jų vartojimas ir kryptingas gydytojų švietimas.  

„Po COVID-19 pandemijos Lietuvoje buvo fiksuojamas ryškus bakterinių susirgimų skaičiaus padidėjimas, todėl daugiau vaikų gavo gydymą antimikrobiniais vaistais. Šiuo metu stebima grįžtanti pusiausvyra – antibiotikai vaikams skiriami tikslingiau“, – pastebi VLK Racionalaus vaistų vartojimo skyriaus vedėjos funkcijas laikinai einanti Lina Škiudaitė.

Tačiau ligonių kasos duomenys atskleidžia ir regioninius skirtumus – 14 savivaldybių daugiau nei ketvirtadalis vaikų vis dar gydomi antibiotikais, o 26 savivaldybėse antimikrobinių vaistų vartojimas netgi išaugo. Tai rodo, kad kai kuriose šalies teritorijose vis dar egzistuoja perteklinio antibiotikų skyrimo rizika ir nevienoda gydymo praktika, todėl kai kuriuose regionuose išlieka būtinos tikslingos priemonės – gydytojų mokymai, racionalaus vaistų skyrimo stebėsena ir gyventojų informavimas apie teisingą antibiotikų vartojimą.

„Mažėjantis antimikrobinių vaistų vartojimas Lietuvoje rodo, kad judame tinkama kryptimi, tačiau turime išlikti budrūs. Būtina tęsti švietimą, ypač regionuose, kur rodikliai išlieka aukšti. Antibiotikai turi būti skiriami tik tada, kai jų tikrai reikia, nes kiekvienas nepagrįstai išrašytas antibiotikas – tai žingsnis link didesnio atsparumo bakterijoms ir sunkiau gydomų infekcijų“, – sako L. Škiudaitė.

Nuo praeitų metų antimikrobiniai vaistai įtraukti į kompensuojamųjų vaistų A sąrašą, todėl gydytojai gali skirti kompensuojamuosius antibiotikus visiems pacientams pagal nustatytas diagnozes. Pasak L. Škiudaitės, tai padeda užtikrinti gydymo prieinamumą, bet kartu reikalauja dar didesnės atsakomybės už racionalų jų vartojimą: „Antimikrobiniai vaistai yra gyvybiškai svarbūs gydant bakterines infekcijas, tačiau jų neteisingas vartojimas – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių bakterijos tampa atsparios gydymui“.

2023 m. Europos Sąjungoje nustatytas tikslas iki 2030 m. sumažinti ambulatoriškai ir stacionare vartojamų antibiotikų kiekį 20 proc., lyginant su 2019 m. rodikliais. Šis tikslas svarbus visoms valstybėms narėms, įskaitant Lietuvą, nes padeda mažinti atsparių bakterijų plitimą ir išsaugoti šių vaistų veiksmingumą ateities kartoms.

Antibiotikai negydo virusinių infekcijų, tokių kaip peršalimas, gripas ar dauguma kvėpavimo takų ligų. Vis dėlto jie vis dar neretai skiriami net ir tais atvejais, kai jų vartojimas nėra pagrįstas – pavyzdžiui, siekiant „profilaktiškai“ gydyti virusines infekcijas ar pacientui spaudžiant gydytoją. Tokie atvejai ne tik nepadeda pasveikti, bet ir didina riziką, kad ateityje antibiotikai taps neveiksmingi.

Kaip pabrėžia VLK specialistai, atsakingas antibiotikų vartojimas yra visos visuomenės atsakomybė. Tai reiškia, kad antibiotikus galima vartoti tik gydytojui paskyrus, taip pat reikia laikytis nurodytos dozės ir gydymo trukmės, o nepanaudotų vaistų nesaugoti atsargai ar dalintis su kitais.

VLK inf. 

Įstaigos atstovai atsiprašo už laikinus nepatogumus ir prašo pacientų supratingumo, pabrėždami, kad atnaujinimo rezultatai džiugins visus. „PSPC tvarkosi!“ – skelbia centras.

Odontologinė pagalba nenutrūks

Nors pagrindinis skyrius bus uždarytas, odontologijos paslaugos pacientams ir toliau bus teikiamos – tik kitose Jonavos PSPC ambulatorijose:

Šveicarijos ambulatorija – Vilties g. 4, Šveicarijos k., Jonavos r.

Žeimių ambulatorija – Kauno g. 34A, Žeimių mstl., Jonavos r.

Ruklos ambulatorija – Laumės g. 2-1B, Rukla, Jonavos r.

Bukonių ambulatorija – Jaunystės g. 2, Bukonių k., Jonavos r.

Upninkų ambulatorija – Jaunystės g. 7, Upninkų k., Jonavos r.

Registracija – įprasta

Pacientai ir toliau gali registruotis jiems patogiu būdu:

internetu per www.esveikata.lt,

telefonu +370 349 69015,

atvykę į įstaigos registratūrą.

Skubiais atvejais – budintis odontologas

Ypatingai skubiems atvejams PSPC užtikrins budinčio odontologo kabinetą. Registracija – tuo pačiu telefonu +370 349 69015 arba vietoje, registratūroje.

Jonavos PSPC primena, kad pokyčiai yra laikini, o atnaujinimo darbai atliekami siekiant pagerinti paslaugų kokybę ir pacientų patogumą.

„Valstybė nuosekliai investuoja į efektyviausius ir mokslo įrodymais pagrįstus gydymo būdus. Nauji kompensuojami vaistai rodo, kad kryptingai stipriname onkologinių ir retų ligų gydymą, siekdami, kad inovacijos pasiektų kiekvieną pacientą“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija priėmė sprendimus iš Rezervinio vaistų sąrašo į kompensuojamųjų vaistų A sąrašą perkelti pembrolizumabą, ibrutinibą, olaparibą, fedratinibą, ivosidenibą, budezinidą, nivolumabą, kanabidiolį, cemiplimabą. Šie vaistai skirti pacientams, sergantiems plaučių vėžiu, storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu, lėtine limfocitine leukemija, kiaušidžių, kiaušintakių, pirminiu pilvaplėvės vėžiu, inkstų ląstelių vėžiu, mielofibroze, ūmine mieloidine leukemija, pirmine imunoglobulino A (IgA) nefropatija, skrandžio, skrandžio ir stemplės jungties ar stemplės adenokarcinoma, traukuliais susijusiais su tuberozinės sklerozės kompleksu arba su Lennox-Gastaut sindromu arba su Dravet sindromu, gimdos kaklelio vėžiu.

Nuo lapkričio 14 d. pacientams vaistinėse jau bus galima įsigyti vaistus pembrolizumabą, skirtą plaučių vėžiui, storosios ir tiesiosios žarnos vėžiui bei inkstų ląstelių vėžiui gydyti ir olaparibą, skirą kiaušidžių, kiaušintakių arba pirminiam pilvaplėvės vėžiui gydyti; nuo gruodžio 1 d. – vaistinį preparatą cemiplimabą, skirtą gimdos kaklelio vėžiui gydyti.

Kiti likę vaistai bus pradėti kompensuoti, kai tik jų tiekėjai pasirašys sutartis su Valstybine ligonių kasa ir vaistai bus įtraukti į kompensuojamųjų vaistų kainyną.

Taip pat į Centralizuotai apmokamų vaistų sąrašą įrašytas ir nuo lapkričio 12 d. pacientams prieinamas kompensuojamasis vaistas tekliksimabas dauginei mielomai gydyti. Šiam vaistui kompensuoti 2025 m. bus skirta apie 0,8 mln. eurų, 2026 m. – apie 4,8 mln. eurų.

SAM Komunikacijos skyrius

Ligonių kasa privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, kompensuoja diagnostines juosteles gliukozės kiekiui nustatyti, vienkartines adatas švirkštikliams, nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemas, insulino pompų keičiamųjų dalių komplektus, apmokama insulino pompų nuoma.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vien pernai šioms priemonėms kompensuoti prireikė 11,6 mln. eurų fondo lėšų, o per pirmą šių metų pusmetį – dar apie 6,2 mln. eurų.

„Tai reikšminga investicija į žmonių sveikatą, padedanti kasdien valdyti ligą, išvengti komplikacijų ir gyventi visavertį gyvenimą. Šios priemonės labai palengvina sergančiųjų kasdienybę – jos leidžia lengviau stebėti gliukozės kiekį, laiku pastebėti pokyčius ir tinkamai sureguliuoti insulino dozes. Taip pacientai gali jaustis saugiau, išvengti pavojingų cukraus kiekio svyravimų ir gyventi aktyvų, mažiau nuo ligos priklausomą gyvenimą“, – sako Giedrius Baranauskas, VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas.

Pasak jo, medicinos pagalbos priemones naudojančių pacientų skaičius nuolat auga: 2022 m. jas naudojo 120 tūkst., 2023 m. – beveik 124 tūkst., o pernai – 127,5 tūkst. pacientų, sergančiųjų cukriniu diabetu.

Didžiausios išlaidos praeitais metais – per 7 mln. eurų – teko nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemoms, kurias sudaro keičiamieji jutikliai ir siųstuvai. Pernai jas naudojo apie 5,5 tūkst. pacientų. Pirmojo šių metų pusmečio VLK duomenys rodo, kad šias priemones naudojančių pacientų skaičius auga, o fondo išlaidos siekia arti 4 mln. eurų.

„Šios sistemos leidžia patogiai ir tiksliai stebėti gliukozės kiekį kraujyje, naudojant jutiklius ir siųstuvus, kurie duomenis perduoda į išmanųjį įrenginį. Jos skiriamos tiems 1-ojo tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems fondo lėšomis nepadengiamos insulino pompos su integruotais nuolatinio gliukozės kiekio matavimo jutikliais nuomos išlaidos“, – paaiškina G. Baranauskas.

Dar 4 mln. eurų pernai prireikė kompensuoti diagnostinėms juostelėms, skirtoms gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti. Jas naudojo apie 122 tūkst. pacientų.

Vis daugiau pacientų Lietuvoje naudoja insulino pompas, kurių nuomos išlaidos kompensuojamos fondo lėšomis. Pompas naudoja arti 1 300 pacientų, iš jų beveik 600 – vaikai. Šios pompos visą parą užtikrina reikiamą insulino kiekį organizme. Per pirmąjį šių metų pusmetį insulino pompų nuomai iš fondo išleista daugiau nei 2 mln. eurų, pernai – per 4 mln. eurų.

Ligonių kasa primena, kad visus klausimus dėl kompensuojamų priemonių galima aptarti su šeimos ar gydančiu gydytoju, o jas skirti ir išrašyti receptą gali ir slaugytojai.

VLK inf. 

Sveikatos hakatone dalyvavusios komandos skyrė dėmesį prevencijai stiprinti, didinti informuotumui apie ligas, mažinti eiles ir perteklines konsultacijas. Dalyviai ieškojo idėjų, kaip priartinti pacientams palankius sprendimus, spartinti diagnostiką, integruoti inovacijas į sveikatos priežiūros procesus ir sumažinti naštą sveikatos priežiūros sistemai.

Nugalėtojas pasiūlė sprendimą sukurtą siekiant optimizuoti pacientų srautą ir sutrumpinti laukimo laiką pas oftalmologus. Jo esmė – suteikti įrankį šeimos gydytojui, kuris, įvertinęs paciento nusiskundimus dėl regėjimo pablogėjimo, gali objektyviai nustatyti, kokio lygio specialisto (II ar III) konsultacijos reikia konkrečiam pacientui. Taip pat pasiūlytas sprendimas turi įvertinti, per kokį laiką pacientas turi patekti pas oftalmologą, kad būtų išvengta komplikacijų ar regėjimo pažaidos. Nugalėjusios komandos sprendimas praktikoje užtikrintų, kad skubią pagalbą gautų tie, kuriems pagal klinikinę būklę to labiausiai reikia, o mažesnės rizikos pacientai būtų nukreipiami planine tvarka.

Idėjos nugalėtojos autorius Yonas Safi, studijuojantis LSMU Medicinos fakultete, jau dabar džiaugiasi, kad idėjos įgyvendinimas pasistūmėjo į priekį. „Pasidalinęs savo laimėjimu „LinkedIn“, sulaukiau žinutės iš JAV įsikūrusios įmonės generalinio direktoriaus, dirbančio panašioje srityje, turėsime virtualų susitikimą idėjoms pasikeisti. Nuo to laiko buvau pakviestas į kelis bendradarbiavimo ir tyrimų pokalbius iš įvairių pasaulio vietų“, – įspūdžiais dalijasi jis.

Inovacijų reikšme neabejojanti renginio organizatorė LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro projektų vadovė Inga Kanapeckienė sako, kad hakatono tema „Mission-Vision“ leido dalyviams atskleisti ne tik technologines ar medicinines žinias, bet ir parodyti, kad turime stiprią, veiklią bendruomenę, siekiančią pokyčių. „Dalyvių sprendimai įrodo, koks stiprus yra mūsų inovatorių bendruomenės potencialas. Vos per 48 valandas sukurtos idėjos tampa atspirties tašku tolimesnei veiklai ir skatina inovacijų pažangą sveikatos srityje“, – sako I. Kanapeckienė.

Tarpdisciplinė problema

Nors apie regos sutrikimus įprasta galvoti kaip apie sveikatos problemą, visi ekspertai vienbalsiai sutaria, kad sprendimams reikėjo gerokai kompleksiškesnio požiūrio. „Roche“ tarptautinių oftalmologijos pacientų partnerysčių vadovė Iris Van den Brande sakė, kad daugelis dalyvių suprato šį problemos daugiasluoksniškumą ir pažvelgė ne tik kaip į medicininį, bet ir kaip į socialinį bei emocinį iššūkį. „Komandos sujungė įvairias disciplinas, nuo dirbtinio intelekto iki dizaino, nuo duomenų mokslo iki psichologijos, kad sukurtų įtraukius, praktiškus ir į žmogų orientuotus sprendimus. Atvirumas bendradarbiavimui ir empatija, išreikšta jų idėjose, tikrai atspindėjo permąstymo, pertvarkymo ir rehumanizavimo dvasią“, – įspūdžiais dalijosi iš Belgijos atvykusi ekspertė.

Anot jos, regos praradimas daugiau nei sveikatos iššūkis ir turi įtakos žmonių gyvenimui, darbui, bendravimui ir dalyvavimui visuomenėje. Norint spręsti šią problemą, reikalingas tarpdisciplininis technologų, klinikų, politikų, pacientų organizacijų, teisininkų ir dizainerių bendradarbiavimas.

„Šiandien visame pasaulyje vieni didžiausių iššūkių yra vėlyva diagnostika, nevienodas prieinamumas prie sveikatos priežiūros paslaugų ir ribotas supratimas apie ankstyvuosius akių sveikatos sutrikimų požymius. Daugeliui žmonių, ypač kaimiškose ar nepakankamai aptarnaujamose vietovėse, vis dar sunku dalyvauti profilaktiniuose patikrinimuose ar reabilitacijos programose. Be medicininių aspektų, nereikėtų pamiršti ir emocinio poveikio, nepriklausomybės praradimo, nerimo dėl ateities ir prieinamos informacijos ar paramos tinklų trūkumo. Sprendžiant šiuos iššūkius reikia efektyvių sistemų, integruojančių prevenciją, ankstyvojo aptikimo, gydymo ir socialinės įtraukties priemones, kūrimą“, – pagrindinius iššūkius vardija ekspertė.

Ekspertė I. Van den Brande įsitikinusi, kad regos sveikatos ateitį formuos pažangios ir empatiškos technologijos, taip pat galėsime stebėti platesnį AI naudojimą atrankoje ir diagnostikoje, teleoftalmologiją, kuri atneš žinias į atokias vietoves, ir skaitmenines priemones, padedančias žmonėms stebėti savo regėjimą kasdieniame gyvenime. „Tikrosios naujovės atsiras iš to, kaip šios priemonės bus kuriamos ir naudojamos su žmonėmis. Kitas žingsnis yra ne tik geresnė technologija, bet ir geresnis ryšys: prieinami, teisingi ir tikrai orientuoti į žmonių orumą, nepriklausomybę ir gyvenimo kokybę sprendimai“, – pabrėžia ji.

Tai jau septintasis LSMU organizuojamas sveikatos hakatonas „Hospiton“.

Pneumokokinę infekciją sukelia Streptococcus pneumoniae bakterija, kuri gali būti randama ir sveikų žmonių nosiaryklėje bei plinta oro lašeliais – dažniausiai kosėjant ar čiaudint. Kai kuriais atvejais ši bakterija žmogui gali būti visiškai nepavojinga, tačiau esant silpnesnei imuninei sistemai ji ima kelti grėsmę sveikatai. Dažniausiai pneumokokinė infekcija sukelia plaučių uždegimą, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti ir sinusitą, ausų uždegimą ar net kraujo užkrėtimą (sepsį).

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pneumokokinės ligos yra viena iš pagrindinių sergamumo ir mirties priežasčių nuo užkrečiamųjų ligų Europoje bei visame pasaulyje. Šis susirgimas neaplenkia ir Lietuvos. Statistika rodo, kad pneumokokinės infekcijos atvejų skaičius kasmet auga, pavyzdžiui, per devynis šių metų mėnesius, pneumokokine infekcija sirgo beveik 59 proc. daugiau žmonių nei pernai per visus metus.

Pažeidžiamiausiems vakcina nekainuoja

Streptococcus pneumoniae bakterija atakuoja silpną imuninę sistemą, todėl kūdikiams ir mažiems vaikams kelia grėsmę dėl dar galutinai nesusiformavusio imuniteto, o vyresnio amžiaus žmonėms – dėl amžėjant nusilpusios imuninės sistemos. Riziką didina ir lėtinės ligos, tokios kaip širdies, onkologinės, kvėpavimo takų ligos, cukrinis diabetas ir kt.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė primena, kad nuo pneumokokinės infekcijos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis skiepijamos dvi gyventojų grupės.

Pirmiausia – visi vaikai, kurie pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra skiepijami nuo pneumokoko 15-valente vakcina ir rizikos grupėms priklausantys gyventojai, skiepijami 20-valente vakcina.

„Vieną kartą gyvenime fondo lėšomis nemokamai skiepijami sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantys vaikai nuo 2 metų, suaugusieji, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, bei visi 75 metų ir vyresni gyventojai“, – sako A. Grušeckienė.

Apsauga visam gyvenimui

Skiepai yra efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos. Lietuvoje šia vakcina skiepijama jau dešimtmetį. Ligonių kasos specialistė primena, kad dar praeitais metais VLK įsigijo vakcinos su didesniu skirtingų pneumokokų serotipų skaičiumi: „Prieš metus buvo pakeistas vakcinos valentingumas ir dabar rizikos grupėms priklausantys žmonės skiepijami vienkartine 20-valente pneumokokinės vakcinos doze. Vakcinoje esantis didesnis skirtingų serotipų skaičius suteikia platesnę apsaugą nuo susirgimo pneumokokine infekcija. Anksčiau gyventojai buvo skiepijami 13-valente vakcina“, – paaiškina A. Grušeckienė.

Svarbu įsidėmėti, kad 20-valente vakcina nuo pneumokokinės infekcijos pasiskiepyti gali tik tie rizikos grupei priklausantys žmonės, kurie nebuvo pasinaudoję valstybės kompensacija ir pasiskiepiję kitokio valentingumo vakcina. Jeigu gyventojas anksčiau skiepijosi 13-valente vakcina savo lėšomis ir šiuo metu priklauso bent vienai iš rizikos grupių – jis gali būti paskiepytas 20-valente vakcina nemokamai.

Pasak A. Grušeckienės, pakanka pasiskiepyti viena pneumokokinės infekcijos vakcina, kad imunitetas susidarytų visam gyvenimui, todėl revakcinacija nėra reikalinga.

Kur pasiskiepyti?

Norėdami nemokamai pasiskiepyti rizikos grupei priklausantys žmonės turi kreiptis į savo gydymo įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos galimybę turi ir rizikos grupėms nepriklausantys gyventojai, tačiau tai padaryti jiems teks savo lėšomis.

VLK inf.

Diagnozė nelygu neveiksnumas

Vis dar galima išgirsti klaidingų teiginių, esą nustačius psichikos sveikatos diagnozę žmogus gali būti „uždaromas“ ar automatiškai priskiriamas globai. Tai – mitas.

Psichikos sveikatos sutrikimas savaime nėra pagrindas riboti žmogaus teisių. Teismo sprendimai dėl veiksnumo ribojimo priimami tik išimtiniais atvejais, konkrečiose srityse (pavyzdžiui, sprendžiant finansinius klausimus), įvertinus individualią situaciją ir taikymo būtinumą.

Lietuvoje jau kurį laiką veikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros veiksnumo apribojimo prevencijos specialistai, kurie padeda žmonėms ir jų artimiesiems rasti sprendimus be kraštutinių priemonių: sudarant pagalbos priimant sprendimus sutartis, užtikrinant bendruomeninę pagalbą, įtraukiant artimuosius.

Stigma ir mitai vis dar atbaido žmones nuo pagalbos. Dalis jų mano, kad diagnozė „sugriaus gyvenimą“, todėl vengia psichologo ar psichiatro kabineto. Delsimas kainuoja brangiai: būklė gali pablogėti tiek, kad gali prireikti stacionarinio gydymo ar globos.

„Diagnozė nėra teisinė mirties bausmė. Tai signalas, kad žmogui reikia paramos – psichologinės, medicininės, socialinės. Ir kuo anksčiau ji suteikiama, tuo daugiau teisių ir orumo žmogus išsaugo,“ – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė, teisininkė Dovilė Juodkaitė.

Teismai turi išklausyti

Teisėsauga ir žmogaus teisių institucijos vis aiškiau akcentuoja: net tada, kai sprendžiama dėl priverstinės hospitalizacijos ar gydymo, asmuo turi būti išklausytas. Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė yra pabrėžusi, kad neveiksniais pripažinti asmenys taip pat turi balsą, o teismai privalo užtikrinti, kad jų nuomonė būtų išgirsta ir svarstoma.

Šie principai dera su Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo, įsipareigodama užtikrinti, kad sprendimų dėl žmogaus gyvybės, sveikatos ir turto niekas nepriimtų be jo dalyvavimo.

Kaip griauti mitus?

Mitai apie „neveiksnumą“ ar atimtą gyvenimą“ mažina tikimybę, kad žmogus kreipsis pagalbos laiku. Todėl būtina keisti kalbėjimo toną: nuo stigmos prie informuotumo. Kuo labiau suprasime, kad psichikos sveikata – ne teisinė kategorija, o žmogaus būklė, kurią galima gerinti, tuo mažiau žmonių bus palikti vieni su savo sunkumais.

Apie tai bus kalbama „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos renginyje 2025 m. lapkričio 12 d., kur pranešimą apie teisių ribojimų mitus ir realybę skaitys Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė, teisininkė Dovilė Juodkaitė, o realia patirtimi dalysis „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadoriai. Ambasadoriai – tai asmenys, kurie patys (ar jų artimieji) turi psichikos sveikatos sunkumų patirties ir apie ją drąsiai kalba visiems, kad visuomenėje mažėtų klaidingų įsitikinimų ir baimių, susijusių su psichikos sveikata.

Daugiau informacijos apie renginį ir transliacijos nuorodą rasite „Žvelk giliau“ Facebook paskyroje.

Plėtojant personalizuotos medicinos paslaugas Nacionalinio vėžio centro Onkourologijos skyriuje šiais metais pradėta taikyti nauja metodika: atliekamos Fusion (radiologinių vaizdų suliejimo) „laisvos rankos“ prostatos biopsijos, kurios galimos ne tik bendrinėje nejautroje, bet ir vietinės nejautros sąlygomis. Ši metodika kasdieniniame urologo ir radiologo darbe palengvina prostatos vėžio diagnostiką, taip pat ir paciento priežiūrą po prostatos biopsijos. Lietuvoje ši technologija taikoma tik NVC Onkourologijos skyriuje.

NVC Onkourologijos skyriaus gydytojas urologas doc. dr. Aušvydas Patašius, „laisvos rankos“ biopsijos paėmimo metodo pradininkas Lietuvoje, išvardijo naujojo metodo pranašumus. „Pirmas privalumas – „laisvos rankos“ metodas  leidžia greičiau atlikti prostatos biopsijas. Jos yra tikslesnės – tai yra svarbiausia diagnozuojant prostatos vėžį. Be to, kadangi sparčiau atliekamos, didėja ir šios paslaugos preinamumas. O šitie faktoriai yra vieni reikšmingiausių mūsų šalyje, kurioje nacionaliniu lygmeniu vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa“, – sako doc. dr. A. Patašius.

Biopsija atliekama vietinėje ar bendrinėje nejautroje, priklausomai nuo to, kiek reikia paimti bioptatų. „Prostatos magnetinio rezonanso vaizduose apibrėžiamos prostatos ir įtariamo piktybinio židinio ribos, todėl atliekant „laisvos rankos“ biopsiją galima tiksliai pataikyti į židinį, kuriame, kaip  įtariama, yra piktybiniai pakitimai. „Laisvos rankos“ technika leidžia pasiekti sunkiausiai prieinamas prostatos zonas, esančias šalia svarbių struktūrų – šlaplės, tiesiosios žarnos“, – sako doc. dr. A. Patašius.

Lyginant vietinės ir bendrinės nejautros sąlygas, kyla klausimų. Kaip patogiau dirbti urologui?  Ar komfortiškai jaučiasi pacientas vietinės nejautros situacijoje?

„Vienareikšmiškai gydytojui „laisvos rankos“ biopsiją patogiau atlikti bendrinėje nejautroje, nes urologas, neribojamas paciento judesių, turi laisvę atlikti biopsiją net į sunkiausiai prieinamą židinį. Tačiau šiuo metu, remdamiesi ekspertų rekomendacijomis, atliekame prostatos biopsiją tik iš židinio, matomo prostatos magnetinio rezonanso tyrimo vaizduose, ir zonose aplink jį, biopsija vietinėje nejautroje tapo saugiu būdu greitai diagnozuoti ligą“, – aiškina gydytojas urologas.

Kokį biopsijos paėmimo metodą reikėtų taikyti, iš pradžių sprendžia gydantis gydytojas urologas, tačiau kiekvienas pacientas individualiai aptariamas daugiadalykėje specialistų komandoje, kur paskiriama tinkamiausia prostatos biopsijos technika.

Pasak doc. dr. A. Patašiaus, „laisvos rankos“ biopsija palyginti su transrektaline biopsija yra ženkliai saugesnė galimų komplikacijų rizikos atžvilgiu. O paciento priežiūra po  „laisvos rankos“ prostatos biopsijos niekuo nesiskiria nuo standartinės transperinealinės biopsijos.

Nacionalinio vėžio centro Onkourologijos skyriaus vedėjo dr. Alvydo Vėželio paklausėme, kaip vyksta Lietuvoje  prostatos vėžio profilaktika? Nuo kada vyrams rekomenduojama pasirūpinti prostatos sveikata?

Nuo 2006 m. vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai anksčiau sirgo šia onkologine liga. Pasitikrinti labai paprasta ir neskausminga. Šeimos gydytojas rekomenduoja atlikti kraujo tyrimą, parodantį prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA neviršija normos, daugiau tyrimų atlikti nereikia, pacientas kviečiamas dalyvauti programoje po 2 ar 5 metų, priklausomai nuo amžiaus bei PSA tyrimo rezultato.

PSA tyrimas yra greitas, neskausmingas kraujo tyrimas, kuris gali atskleisti ankstyvus prostatos pakitimus, dar nesukeliančius simptomų.

Jei PSA kiekis viršija normą (daugiau arba lygu 3,0 ng/ml), šeimos gydytojas siunčia pacientą urologo konsultacijai gauti, o šis atlieka rektalinį priešinės liaukos tyrimą ir biopsiją ligos diagnozei patvirtinti arba paneigti.

Kaip elgtis, jei šeimoje yra / būta prostatos vėžio atvejų? Kodėl svarbu žinoti šeimos, giminės ligų istoriją?

Kaip jau minėjau, jeigu šeimoje artimi giminės: tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, reikia anksčiau pradėti tikrintis profilaktiškai. Jei vyro giminaičiui, pavyzdžiui, tėvui arba broliui, buvo diagnozuotas priešinės liaukos vėžys, jam irgi gresia didesnė rizika susirgti šia liga. Be to, jei šeimos moterims buvo nustatyta didesnė krūtų ir kiaušidžių vėžio rizika – BRCA ir (ar) BRCA2 genų mutacijos, vyrams taip pat gali būti didesnė rizika susirgti prostatos vėžiu.

Jei paciento šeimoje yra buvę prostatos, krūties, gaubtinės žarnos, kiaušidžių ar kasos vėžio atvejų arba jei buvo diagnozuotas metastazavęs prostatos vėžys, pacientui gali būti pasiūlyta išsitirti dėl tam tikrų genų mutacijų. Genetiniai tyrimai svarbūs tam, kad kai kurios mutacijos  (pavyzdžiui, BRCA1 ir BRCA2 geno mutacijos) gali parodyti, kokio agresyvumo yra vėžys ir koks gydymas pacientui būtų tinkamiausias, gali būti parinkti tam tikros grupės vaistai.

Vyresnis amžius yra taip pat vienas iš prostatos vėžio rizikos veiksnių. Senstant, rizika susirgti prostatos vėžiu didėja.

Labai raginčiau visus vyrus atsisakyti ne tik prostatos vėžio riziką galinčių padidinti, bet ir bendrai sveikatą žalojančių veiksnių. Priminsiu, jog tai:

• Rūkymas. Tyrimai rodo, kad rūkaliams tikimybė susirgti prostatos vėžiu gali padvigubėti. Rūkymas taip pat susijęs su didesne rizika mirti nuo vėžio. Tačiau metus rūkyti, per 10 metų tikimybė susirgti sumažėja iki būdingos to amžiaus vyrams.
• Nutukimas. Nutukę vyrai gali turėti didesnę riziką susirgti prostatos vėžiu ne tie, kurių kūno svoris yra normalus. Be to, nutukę žmonės serga agresyvesne ir dažniau po pradinio gydymo atsinaujinančia vėžio forma.

Kaip diagnozuojamas prostatos vėžys?

Nacionalinis vėžio centras yra svarbiausias prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo centras Lietuvoje, turintis Europos urologų asociacijos (EAU) ir Europos urologų tarybos (EBU) suteiktą kompetencijos centro sertifikatą. Čia naudojama moderni diagnostikos aparatūra, atliekami genetiniai tyrimai, vykdomi moksliniai tyrimai, o kiekvieno paciento gydymo taktika nustatoma daugiadalykėje gydytojų komisijoje – bendradarbiaujant urologams, onkologams, radiologams, patologams. Tačiau, norint skirti individualų gydymą, reikalinga tikslingai diagnozuoti priešinės liaukos vėžį tiek radiologiškai, tiek ir morfologiškai, ir nustatyti  kliniškai reikšmingą prostatos vėžį.

NVC Onkourologijos skyriuje daugiau nei 20 metų atliekamos priešinės liaukos sisteminės transrektalinės (per išeinamąją žarną) prostatos biopsijos, o nuo 2013 m. biopsijos buvo pradėtos atlikinėti transperinealiai (per tarpvietės odą). Jų specifiškumas diagnozuojant kliniškai reikšmingą priešinės liaukos vėžį išaugo iki 80–90 proc.

Nuo 2019 m., įsigijus Fusion (radiologinių vaizdų suliejimo) technologiją, galimybės identifikuoti  kliniškai reikšmingą vėžį išaugo iki 95-99 proc. Į diagnostikos procesą yra įtrauktas ir magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kuris padeda tiksliau nustatyti įtariamo kliniškai reikšmingo priešinės liaukos vėžio lokalizaciją. Suliejančios technologijos pagalba procedūros metu sutapatinami MRT ir ultragarsinio tyrimo vaizdai, kai yra atliekama pritaikomoji biopsija į židinį, kai įtariamas kliniškai reikšmingas priešinės liaukos vėžys. Patvirtinus jį morfologiškai, urologui yra lengviau parinkti individualų, radikalų gydymą pacientui. Jei pacientui diagnozuojamas kliniškai nereikšmingas prostatos vėžys, tokį pacientą galima aktyviai stebėti.

Aktyvus stebėjimas – tai atidi vėžio stebėsena, netaikant jokio skubaus gydymo. Aktyvaus stebėjimo tikslas – išvengti nereikalingo gydymo, kuris gali sukelti šalutinių poveikių, taip išsaugant gyvenimo kokybę. Aktyvus stebėjimas yra rekomenduojamas mažos arba tam tikros vidutinės rizikos pacientų grupei, kuriems nustatytas lokalus prostatos vėžys. Aktyvaus stebėjimo metu gydytojai pataria reguliariai tikrinti PSA, kartoti MRT ir prostatos pritaikomąsias biopsijas, esant papildomam židiniui arba didėjant esamam patologiniam židiniui priešinėje liaukoje. Jei nustatomi vėžio progresavimo požymiai, gydytojas rekomenduos radikalius gydymo metodus.

Nacionalinis vėžio institutas

Gyventojų informuotumo bei įsitraukimo į ligų prevencijos programas tyrimas, kurį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“, atskleidė, kad net 71 proc. respondentų apie ligų prevencijos programas sužinojo iš šeimos gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto, 42 proc. – iš žiniasklaidos, 25 proc. – iš socialinių tinklų, o 24 proc. – iš šeimos narių, draugų ar kaimynų.

„Šeimos gydytojas gyventojams yra patikimiausias informacijos šaltinis, todėl natūralu, kad daugiausia žmonių apie prevencines programas sužino būtent jo kabinete. Tyrimo rezultatai rodo, kad aktyvus gydytojų įsitraukimas tiesiogiai prisideda prie didesnio dalyvavimo programose, o tai reiškia – prie ankstyvesnio ligų nustatymo ir geresnės pacientų sveikatos,“ – sako VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus specialistė Jurgita Grigarienė.

Apklausa parodė, kad gyventojai ne tik žino apie ligų prevencijos programas, bet ir jose dalyvauja. Be to, dalyvaujama aktyviau nei 2023 metais. Daugiau nei trečdalis (37 proc.) respondenčių dalyvavo gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje. 34 proc. apklaustųjų – širdies ir kraujagyslių ligų, 24 proc. – krūties, 21 proc. – storosios žarnos vėžio programose. Dar 13 proc. tyrimo dalyvių dalyvavo prostatos vėžio prevencijos programoje. Vis dėlto net 36 proc. gyventojų nė vienoje iš šių programų nėra dalyvavę.

Absoliuti dauguma (91 proc.) gyventojų sutiktų pasinaudoti prevencine programa, jei būtent šeimos gydytojas pakviestų joje dalyvauti. Tačiau po trečdalį apklaustųjų atsisakytų šeimos gydytojo pasiūlymo dėl įsitikinimo, jog yra sveiki (34 proc.) arba jiems tai nėra aktualu (33 proc.). 18 proc. prevencine programa nepasinaudotų, nes nuogąstauja sužinoti blogus rezultatus, 15 proc. nurodo ilgas eiles, sudėtingumą patekti pas gydytoją, o dar 11 proc. tikina neturintys tam laiko.

Taip pat dauguma (73 proc.) respondentų teigia, kad apie ligų prevencijos programas turėtų informuoti ir kviesti šeimos gydytojas poliklinikoje ar šeimos medicinos centre. 23 proc. informaciją ir kvietimą norėtų gauti per E. sveikatos portalą, prisijungę prie savo paskyros.

Ligonių kasa primena, kad apie visas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamas prevencines programas bei dalyvavimą jose galima sužinoti ligonių kasos interneto svetainėje.

Visą VLK užsakymu atliktą tyrimą galima rasti čia.

VLK inf. 

Pradėsiu nuo mito – miego arterija su miegu visiškai nesusijusi, tiesiog taip istoriškai į lietuvių kalbą išverstas terminas „carotid artery“, reiškiantis šią arteriją. Žmogus turi dvi miego arterijas – stambias kraujagysles kairėje ir dešinėje kaklo pusėje. Šios kraujagyslės aprūpina krauju smegenis ir visą galvos sritį. Kartu su dviem slankstelinėmis arterijomis jos sudaro pagrindinę smegenų kraujotakos sistemą. Miego arterijos yra ypač svarbios, nes bet koks jų susiaurėjimas ar užsikimšimas gali sutrikdyti smegenų aprūpinimą krauju ir deguonimi.

- Kokias pagrindines miego arterijų susiaurėjimo priežastis galite išskirti?

Arterijų susiaurėjimas dažniausiai atsiranda dėl aterosklerozės – sisteminės kraujagyslių sienelės ligos, kai kraujagyslės viduje formuojasi riebalinių medžiagų, kalcio ir jungiamojo audinio sankaupos, vadinamos aterosklerozinėmis plokštelėmis. Aterosklerozė yra generalizuota liga ir gali pažeisti įvairias arterijas: širdies, miego arterijas, kojų kraujagysles bei sukelti skirtingus negalavimus. Miego arterijos susiaurėjimas lemia net apie 20 proc. visų insultų.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje sukelia apie 50 proc. visų mirčių, bet antroji šios priežasties dalis – „kraujagyslių ligos“ – dažnai būna pamiršta. Todėl turbūt neperdėsiu sakydamas, kad pagrindinis kraujagyslių chirurgų darbas – kovoti su ateroskleroze.

- Sakoma, kad miego arterija yra tarsi organizmo veidrodis. Ar tai tiesa?

Pagal miego arterijų būklę, galima spręsti apie viso organizmo aterosklerozės išplitimą. Jei turime didelio laipsnio stenozes kakle, tuomet yra iki 35 proc. tikimybė, kad rasime susiaurėjimus ir širdies kraujagyslėse. Ir atvirkščiai – jei susiaurėjimas diagnozuojamas širdies kraujagyslėse, tai didelė tikimybė, kad bus ateroskleroziniai pakitimai ir miego arterijose.

- Kas vyksta su kraujagyslėmis, kai žmogus serga ateroskleroze?

Aterosklerozinės plokštelės palaipsniui siaurina arteriją ir trukdo normaliam kraujo tekėjimui. Kai aterosklerozinė plokštelė auga ir tampa nestabili, jos paviršius gali įplyšti. Tuomet nuo jos atskyla smulkūs gabaliukai, vadinami embolais, kurie gali nukeliauti į smegenis, užkimšti smulkesnes smegenų kraujagysles ir sukelti insultą. Svarbu pabrėžti, kad aterosklerozės procesas dažniausiai vyksta ne vienerius metus, o žmogus nejaučia jokių simptomų. Deja, pirmasis aterosklerozės simptomas gali būti insultas.

- Kodėl taip yra?

Smegenys nėra tokia kūno dalis kaip koja ar ranka – jei kojai trūksta kraujo, ji siunčia signalą, skausmą. Bet jei embolas pataiko į nebylią smegenų zoną, gali nebūti visiškai jokios simptomatikos ir tik atlikus MRT tyrimą galima pamatyti, kad smegenyse jau yra pažeidimų.

- Koks tyrimas reikalingas norint diagnozuoti aterosklerozę?

Pagrindinis tyrimas yra echoskopija – dvigubas kraujagyslių skenavimas ultragarsu. Tai yra pažangus neinvazinis tyrimas, leidžiantis labai greitai įvertinti arterijų būklę. Kadangi liga besimptomė, labai dažnai ji būna diagnozuota atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų sveikatos sutrikimų.

- Kokie yra aterosklerozės gydymo būdai?

Gydymas priklauso nuo to, kiek yra susiaurėjusi arterija. Esant mažo (iki 50 proc.) ar vidutinio (50–70 proc.) laipsnio arterijos susiaurėjimui, skiriamas medikamentinis gydymas – kontroliuojamas spaudimas ir cholesterolis, skiriami kraują skystinantys vaistai, atliekamas reguliarus arterijų stebėjimas. Ligonis kas pusę metų, o jei situacija stabili – kas metus, turi lankytis pas gydytoją. Jei aterosklerozės kontrolė yra sėkminga ir situacija išlieka stabili, ir toliau lieka stebėjimas. Jei liga progresuoja, tada reikia planuoti operaciją.

Operacijos gali būti dviejų tipų – atviros ir minimaliai invazinės (endovaskulinės). Atviros operacijos metu kraujagyslių chirurgas atveria kraujagyslę ir pašalina susiaurėjimą sukėlusias aterosklerozines plokšteles. Trumpai tariant – arterija „išvaloma“ iš vidaus, kad kraujas vėl galėtų laisvai tekėti į smegenis ir sumažėtų insulto rizika. Operuojant endovaskuliniu būdu per punkciją kirkšnyje specialiais prietaisais įvedamas stentas, praplatinama arterija ir aterosklerozinė plokštelė išjungiama iš kraujotakos.

RVUL Kraujagyslių chirurgijos skyriaus gydytojai, bendradarbiaudami su gydytojais intervenciniais radiologais, sprendžia ir kiekvienam pacientui parenka būtent jam tinkamiausią operacinį gydymo būdą. Operacinės technikos pasirinkimas priklauso nuo žmogaus anatominių ypatumų, funkcinės būklės ir gretutinės patologijos, tad iš esmės parenkamas individualiai. Galime pasidžiaugti, kad esame ypač patyrę šioje srityje ir atliekame didžiausią kiekį miego arterijų operacijų Lietuvoje – apie 100 atvirų ir 50 endovaskulinių operacijų per metus.

- Ar tai sudėtinga operacija ir kiek trunka atsigavimas po jos?

Įprastai atvira operacija trunka apie 1,5–2 valandas, kartais ir trumpiau. Operuojama bendrinėje nejautroje. Po operacijos pacientas apie parą praleidžia Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje nuolat stebimas, kad būtų galima saugiai ir efektyviai kontroliuoti jo kraujospūdį. Tai yra ypatingai svarbu pacientams, kurie jau buvo patyrę išeminį smegenų insultą.

Kitą dieną pacientas grįžta į skyrių, o trečią dieną jį išleidžiame namo. Į pilnavertį gyvenimą žmogus sugrįžta per keletą savaičių. Po operacijos yra skiriami kraują skystinantys vaistai bei statinai, kuriuos rekomenduojame vartoti nuolat, nes, kaip ir minėjau anksčiau, šie vaistai mažina aterosklerozės progresavimo ir pakartotinio insulto riziką bei apsaugo nuo kitų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.

- Kokie yra aterosklerozės rizikos veiksniai ir ar įmanoma sumažinti tikimybę šia liga susirgti?

Vieni rizikos veiksniai priklauso nuo žmonių įpročių ir gyvenimo būdo, kiti – nuo amžiaus ar paveldimumo. Svarbiausi kontroliuojami rizikos veiksniai yra padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nesubalansuota mityba, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas, stresas ir miego trūkumas. Taigi, pirmiausiai pats žmogus, pasirinkdamas sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą, gali

ženkliai sumažinti aterosklerozės ir insulto riziką. Ligą gali sąlygoti ir tokie nekontroliuojami rizikos veiksniai kaip amžius ir paveldimumas, pavyzdžiui, kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad kraujagyslių sienelės bus pažeistos.

Lietuvoje veikia Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų, kurie gali nemokamai periodiškai tikrintis dėl šių ligų. Tačiau mes pastebime, kad mūsų pacientai yra vyresni nei programos amžiaus rėžis, ir tik mažam skaičiui 40–50 metų amžiaus pacientų nustatoma miego arterijos patologija.

- Kaip apskritai vertintumėte Lietuvos gyventojų kraujagyslių sveikatą – ji gerėja ar blogėja?

Neseniai grįžau iš konferencijos Turkijoje ir galiu pasidžiaugti, kad mūsų šalyje žmonės rūko žymiai mažiau – rūkymas yra tarsi įžeidimas kraujagyslių chirurgui. Kartais tarpusavyje net pajuokaujame, kad mažėjant rūkančių žmonių mums nebeliks darbo. Visgi tai tik juokas, nes realybėje kol kas aterosklerozės atvejų yra daug, tai lemia visuomenės senėjimas ir gyvenimo būdas. Be to, pasikeitus rūkymo įpročiams ir atsiradus elektroninėms cigaretėms ir panašiems prietaisams, dar nėra iki galo aišku, kaip tai ateityje paveiks kraujagyslių ir širdies ligas.

Kalbant apskritai apie kraujagyslių ligas, nors statistiniai rodikliai šiek tiek gerėja, bet širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. Taip pat pastebime pacientų amžiaus mažėjimą – į mus kreipiasi vis jaunesni pacientai. Taip nutiko dėl šiuolaikinio sėslaus gyvenimo būdo, suvartojamo maisto kiekio, kuriame gausu angliavandenių ir lipidų.

Tačiau dirbdamas gydytoju vis dažniau įsitikinu, kad amžius – tik skaičius, o galimybė padėti žmogui ir sugrąžinti jam gyvenimo kokybę visada suteikia vilties bei prasmės tiek pacientui, tiek gydytojui. Kartą teko susidurti su 85 metų pacientu, kurį jau buvo ištikęs insultas, todėl nutarėme atlikti planinę profilaktinę operaciją. Atvėręs arteriją prie arterosklerozinės plokštelės aptikau du naujus embolus, kurie galėjo bet kada atitrūkti, nukeliauti į smegenis ir dar kartą užkimšti smegenų kraujagyslę. Operaciją atlikome sėkmingai, pacientas pasveiko. Taip dar kartą įsitikinome, kad nors medicina atrodo kaip matematika ir remiasi skaičiais – taip nėra, medicina yra įdomi, nes ji yra menas.

- Minėjote, kad RVUL Kraujagyslių chirurgijos skyrius pirmauja Lietuvoje pagal miegos arterijos chirurgijos skaičių. Kas tai lemia?

Atsakant į šį klausimą reikėtų grįžti prie pačios ligoninės ir Neuroangiochirurgijos centro įkūrimo 1991 m. Pirmasis centro vadovas buvo profesorius Egidijus Vytautas Barkauskas, būtent jis pirmas Lietuvoje ir atliko miego arterijos operaciją – endarterektomiją, taip pat kitas chirurgines kraujagyslių intervencijas.

Be to, prie sėkmingos kraujagyslių chirurgijos prisidėjo ir tai, kad iš pradžių egzistavo vienas jungtinis neurologijos ir kraujagyslių chirurgijos skyrius. Tai gydytojams davė daug naudos – kraujagyslių chirurgai patobulėjo neurologijoje, neurologai – kraujagyslių chirurgijoje, nes abi sritys yra glaudžiai susijusios.

Nors dabar skyriai yra atskiri, glaudus bendradarbiavimas tarp neurologų ir kraujagyslių chirurgų tęsiasi iki šiol. Dėl to didžiausią naudą jaučia pacientai, gaunantys multidisciplininį individualizuotą gydymą.

SAM ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės inf. 

Jonavos rajono savivaldybėje suminis sergamumo rodiklis yra beveik 1253 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Iš viso serga 521 jonavietis, iš kurių nustatyti 2 gripo atvejai, 15 koronaviruso susirgimų, ŪVKTI serga 504 jonaviečiai.   
 
Lyginant 44-osios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius visoje Lietuvoje su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad gripo atvejų skaičius padidėjo, o COVID-19 liga ir ŪVKTI – sumažėjo. Praėjusį sezoną tuo pačiu metu sergamumas buvo panašus (878,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų).   
 
Praėjusią (44-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 10 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 68. Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 2 mirties atvejai. Asmenys priklausė vyresnių nei 65 metų amžiaus grupei, buvo neskiepyti, turėjo lėtinių ligų.  

Parengta pagal NVSC duomenis ČIA.