Prieš 10 metų Lietuva pagal mirtingumą nuo išeminės širdies ligos pirmavo Europoje ir Europos vidurkį pralenkė 4,4 karto. O 2023 m. pagal mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų Europoje Lietuva – jau 4-oje vietoje: ją lenkia Bulgarija, Rumunija ir Latvija, kuriose mirtingumo nuo šių ligų rodikliai yra didesni. Prof. Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė 2020–2023 m., dabartines standartizuoto mirtingumo nuo kardiovaskulinių ligų mažėjimo tendencijas vertina optimistiškai – mano, kad rodikliai ir toliau gerės, dėl to sulauksime reikšmingo proveržio širdies ir kraujagyslių ligų kontrolės srityje.

2023 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 19 263 asmenys, tai 3 240 mažiau nei 2022 metais. Didžiausią jų dalį (59,9 proc.) sudarė mirtys nuo išeminės širdies ligos, tačiau jų skaičius kasmet vis mažėja. Prof. J. Čelutkienė išskiria tikėtinas priežastis, lėmusias mirtingumo nuo išeminių širdies ligų mažėjimą.  

„Pirmiausia, tai širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kuri Lietuvoje vykdoma nuo 2006 m. Būtent ši programa daugiausia prisidėjo prie mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, daugiausia – aterosklerozinės ligos – mažėjimo. Per ilgą laiką, kol ši programa veikia, matomas akivaizdus teigiamas poveikis visuomenės sveikatai“, – pabrėžia ji.  

Profesorės nuomone, gerus rezultatus lėmė veiksmingas prevencinės programos organizavimas ir patrauklūs prevencinių paslaugų įkainiai, kurie skatina platų programos taikymą.

„Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos aktyviai kviečia gyventojus dalyvauti prevencinėje širdies ir kraujagyslių ligų programoje, o tai užtikrina programos efektyvumą. Prevencinė programa apima plačią tikslinę grupę ir yra nuosekliai taikoma, todėl jos rezultatai pranoksta tai, ko būtų galima tikėtis vien tik dėl gyventojų sąmoningumo. Žinoma, svarbu, kad rizikos grupei priklausantys asmenys ne tik pradėtų vartoti reikiamus vaistus, bet ir toliau laikytųsi gydytojo įvardytų prevencinių priemonių bei tęstų vaistų vartojimą“, – akcentuoja J. Čelutkienė.

Anot profesorės, kita priežastis, lėmusi mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimą, yra 2016 m. smarkiai pagerėjęs lipidus veikiančių vaistų prieinamumas.

„Tai buvo susiję su labai pagerėjusiomis antilipidinių vaistų kompensavimo sąlygomis, todėl stipriai išaugo pirmos eilės antilipidinių vaistų – statinų, ir antros eilės – ezetimibo – vartojimas, taip pat kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas. Antilipidinių vaistų vartojimas Lietuvoje didėja iki šiol. Nors Lietuva pagal statinų vartojimą vis dar atsilieka nuo Šiaurės Europos šalių, jau pralenkė Latviją ir Estiją“, – teigia specialistė.  

2015 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atlikto tyrimo duomenimis, statinų vartojimo rodiklis buvo 21 vaisto dozė per parą 1 tūkst. šalies gyventojų. Higienos instituto ataskaitoje matoma, kad 2023 m. lipidus modifikuojančių vaistų vartojimo rodiklis išaugo iki 140 dozių per parą 1 tūkst. gyventojų. „Lyginant šį rodiklį su Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuva statinų vartojimo rodikliu jau pasiekė Europos vidurkį, kuris 2021 m. buvo 129 dozės per parą 1 tūkst. gyventojų“, – pabrėžia profesorė.

Kiti svarbūs veiksniai, lėmę mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimą, yra anksčiau pradedamas hipertenzijos ir nutukimo gydymas. „Dabar turime ir nutukimo gydymui skirtų vaistinių preparatų. Taip pat svarbu diabeto gydymas, tačiau prioritetas turėtų būti nutukimo valdymas dar prieš atsirandant diabetui. Tam užtikrinti svarbus sveikas gyvenimo būdas“, – akcentuoja ji.

Anot specialistės, sumažėjęs mirusiųjų dėl širdies ir kraujagyslių ligų skaičius turėjo didelę reikšmę gydymo ar prevencinėmis priemonėmis išvengiamo mirtingumo sumažėjimui ir sveiko gyvenimo trukmės ilgėjimui.  

Higienos instituto duomenimis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo iki 77,43 metų (2022 m. – 75,3 metų), tačiau skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės išlieka didelis ir sudaro 8,9 metų. 2023 m. duomenimis, Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 72,86 m. ir išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje (mažesnė tik Bulgarijoje ir Latvijoje).

„Išvengiamas mirtingumas Lietuvoje taip pat rodo teigiamas tendencijas. Šalyje gerėjo onkologinių ir plaučių ligų rodikliai, sumažėjo traumų keliuose ir savižudybių skaičius. Nors pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje vis dar išlieka kraujotakos sistemos ligos, tarp kurių yra didelis skaičius išvengiamų mirčių, pasibaigus pandemijai aiškiai matyti, kad širdies ir kraujagyslių ligos tapo pagrindine išvengiamų mirčių priežastimi, prisidedančia prie šių mirčių mažėjimo, o tai rodo gerėjančią situaciją“, – teigia J. Čelutkienė.

Higienos instituto duomenimis, standartizuotas vyrų mirtingumo rodiklis 2023 m. buvo 1,8 karto didesnis negu moterų. Skirtumai stebimi tarp miesto ir kaimo gyventojų: nors sergančių miestiečių yra daugiau, jų mirtingumo rodikliai yra mažesni.  

Ateityje tikimasi dar geresnių rezultatų

Buvusi Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė teigia, kad ateityje galime tikėtis dar geresnių sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis rezultatų dėl prevencinės programos suaktyvėjimo ir jos rodiklių stebėsenos sistemos atsiradimo: laukiama ir prevencinės programos rezultatų skaitmenizacijos.

„2023 m. prevencinėje programoje pasitikrino apie 400 tūkst. asmenų, o tai sudaro daugiau nei pusę tikslinės populiacijos. Būtų idealu, jei programos įtrauktis dar labiau išaugtų. Be to, lapkričio mėnesį patvirtintas dislipidemijos diagnostikos ir gydymo vaistais tvarkos aprašas suteikė daugiau aiškumo šeimos gydytojams ir specialistams dėl cholesterolio kontrolės tikslų. Apskritai turime labai gerą prieinamumą prie pirmos ir antros eilės antilipidinių vaistų, tačiau vis dar stokojame trečios eilės lipidus mažinančių vaistų ir šį trūkumą siekiame spręsti“, – kalba sveikatos specialistė.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad, norint dar labiau sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, būtina imtis strateginių priemonių nacionaliniu mastu.

„Europos kardiologų draugija ir daugelis kitų organizacijų kalba apie būtinybę priimti nacionalinį širdies sveikatos planą. Europoje jau kelerius metus vyksta „Europe’s Beating Cancer Plan“ programa, skirta kovai su onkologinėmis ligomis, kuri gauna atskirą finansavimą ir dėmesį. Deja, širdies ir kraujagyslių sveikatai tokio dėmesio trūksta. Todėl siekiame, kad „Širdies sveikatos planas“ atsirastų europiniu mastu. Toks planas apimtų tiek prevenciją, tiek labiausiai paplitusių širdies ligų gydymo finansavimą ir geresnį organizavimą“, – teigia ji.

„Rūkymo priklausomybės sprendimui kaip visuomenė skiriame mažiau dėmesio nei alkoholio ar narkotikų keliamoms problemoms. O tabako žala, nors ir mažiau pastebima, kelia didelių iššūkių žmonių gerovei, visuomenės sveikatai ir sveikatos apsaugos sistemos išlaidoms. Nors priklausomybių nuo narkotikų, tabako ir alkoholio 2024-2026 metais prevencijai ir žalos mažinimui numatyta skirti 47,3 mln. eurų, yra abejonių dėl tinkamiausio ir efektyvaus šių lėšų panaudojimo“, – į problemą dėmesį atkreipė UAB „Lietuvos sveikata“ generalinė direktorė Jolanta Babiliūtė.

Ekspertai akcentavo, kad trūksta apčiuopiamų uždavinių, o siekis per trumpą laiką trečdalius sumažinti rūkančiųjų skaičių nėra realistiškas. Čia taip pat reikėtų visų galinčių prisidėti šalių įsitraukimo, bet priiminėjant Nacionalinę priklausomybių darbotvarkę į priklausomybių ir sveikatos ekspertų siūlymus atsižvelgta nebuvo.

Lietuvos Vyriausybė šiemet patvirtino Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035-iųjų įgyvendinimo 2024–2026 m. planą. Kokių konkrečių veiksmų reikėtų imtis ir kaip užtikrinti, kad milijoninės investicijos duotų realių rezultatų?

Skirtingos priemonės skirtingoms grupėms

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, socialdemokratas dr. Saulius Čaplinskas pritarė, kad priklausomybių darbotvarkę verta peržiūrėti: „Ji turėtų būti kuriama tariantis multidisciplininei specialistų komandai. Į tokį procesą reikia įtraukti įvairių sričių specialistus – nuo psichologų, medikų iki ekonomistų. Kaip ir su kelių eismo taisyklėmis – jos negali būti kuriamos atsižvelgiant tik į vienos grupės interesus.“

„Šiuo metu strategijoje labiausiai trūksta diferencijuoto požiūrio. Apie 10 procentų pradėjusių rūkyti žmonių tampa priklausomi, ir jiems reikia visiškai kitokios pagalbos nei tiems, kurie dar tik eksperimentuoja“, – kalbėjo priklausomybių psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius.

Kardiologas prof. Pranas Šerpytis pritarė, kad pagalbos poreikis skirtingoms gyventojų grupėms skiriasi: „Daliai priklausomų rūkalių visiškai mesti nepavyksta net po infarkto. Kaip tokiems žmonėms padėti mesti rūkyti? Šiai grupei turime pasiūlyti mažiau žalingų alternatyvų, kurių sveikatai keliamas pavojus yra žymiai mažesnis. Nors svarbiausias tikslas – nerūkyti, tačiau turime galvoti ir apie būdus padėti tiems, kurie niekaip negali mesti rūkyti“, – sakė jis.

„Naudojamos prevencijos priemonės nėra aktualios jau rūkantiems, ir nerealu tikėtis visuomenės be jokių priklausomybių, ypač šiuolaikiniame pasaulyje, kai žmonės patiria daug nerimo, gyvenimo tempas yra kosminis, konkuruojama su dirbtiniu intelektu, – pabrėžė L.V.Sinkevičius. – Vis dėlto svarbu ne siekti utopinių tikslų, bet protingai reguliuoti situaciją.“

Siūlo atsigręžti į mokslą

Psichologas pabrėžė, kad nepanaudojame kitų šalių gerosios praktikos ir mokslinių tyrimų rezultatų.

„Lietuvos visuomenė išsilavinusi ir reikalauja rimtų mokslu pagrįstų išvadų. Tiesa, tyrimų apie rūkymą yra mažiau, nes rūkymas žmonės nesukelia tokių rimtų socialinių pasekmių, kokias sukelia kitos priklausomybės. Tačiau užsienyje tokių tyrimų – gausu. Daug jų atlieka JAV Nacionalinis priklausomybių tyrimų institutas, o Amerikos priklausomybių medicinos draugija yra išleidusi gaires, kuriose aiškiai išskiriamos dvi grupės – norintys mesti rūkyti ir nenorintys. Nemetantiems siūlomas motyvacinis interviu ir mažiau sveikatai žalingos priemonės.“

„Čia yra vienas „bet“, – įsiterpė dr. S.Čaplinskas. – Žalos mažinimo priemonės neturi daryti daugiau žalos už tą žalą, kurią mes tomis priemonėmis bandome sumažinti. Svarbiausia yra nepasiųsti neteisingos žinutės jaunimui, neva rūkyti yra nieko tokio. Noriu pabrėžti, kad bet koks rūkymas yra kenksmingas sveikatai.“

Akcentavo prevencijos bei užimtumo svarbą

Prevencija turi būti finansuojama prioritetine tvarka, kalbėjo ekspertai.

„Nuo labai anksti reikia formuoti sveikatai palankias priklausomybes - nuo sporto iki muzikos. Kai jaunuolis užimtas, jis turi mažiau galimybių įgyti žalingų įpročių“, – teigė Seimo narys dr. S.Čaplinskas, priminęs gerąją Islandijos praktiką.

Jam pritarė ir prof. P.Šerpytis: „Svarbi visa mus supanti aplinka: pakankamai vaikų darželių šalia namų, išsilavinusios auklėtojos, sporto aikštynai, nerūkantys ir psichologiškai paruošti treneriai”.

Psichologas L.V.Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad problemą šalyje gilina pernelyg didelė socialinė atskirtis.

„Pirmiausiai reikia sukurti normalias gyvenimo sąlygas, tada galėsime kalbėti apie priklausomybių mažinimą, – teigė jis. – Dirbdamas su skirtingomis šeimomis supratau – kai specialistas iš „gražaus kabineto“ ateina ir aiškina apie gydymąsi ir sveiką gyvenimo būdą, o žmogui reikia grįžti į „baraką“ ar savo lūšną, pasiekti gerų rezultatų beveik neįmanoma.“

Diskusijos dalyviams pozityviai įvertinus kilusių klausimų aktualumą ir sutarus dėl būtinybės tęsti rūkymo mažinimo sprendimų paieška, J.Babiliūtė išreiškė viltį, kad į problemos sprendimą visuomenė bus įtraukiama ir įsitrauks aktyviau.

„Lietuvos sveikata“ inf.

Kūrybai reikalingi įrankiai ir medžiagos

Kompozicijos pagrindui tinka visi indai, išskyrus stiklo ir keramikos, kad būtų išvengta suskilimų kūrybinio proceso metu. Indo forma, spalva ir stilius gali būti įvairūs. Pagrindiniai reikmenys – akumuliatorinis suktuvas-gręžtuvas, 1 mm storio techninė vielutė, dekoratyvinė vielutė, klijai, įvairios gamtinės medžiagos (pušies spygliai, šakelių likučiai, kankorėžiai ir kt.), kalėdiniai žaisliukai ir leputės.

Pirmiausia, indo paviršiuje išgręžiamos skylutės. Tuomet į jas susmaigstomos ir tvirtinamos (klijų pagalba) techninės vielutės. Kol klijai džiūsta, pradedama gaminti girlianda, naudojant dekoratyvinę vielutę ir gamtines medžiagas. Atstumas tarp dekoratyvinių elementų turi būti apie 5-7 cm. Prieš vyniojant girliandą, floristė aplink vielutes dar apsuka kalėdines lemputes, kad suteiktų kompozicijai šventinės šviesos. Apvyniojus girliandą, reiktų patrumpinti vielutes ir jų viršūnes padekoruoti žaisliukais arba gamtinėmis medžiagomis. Dubenį dar galima papuošti pušies spygliais, kuriuos galima smaigstyti į kompoziciją be griežtos tvarkos ir pritvirtinti lipalo pagalba. Nereikia bijoti, kad baltas lipalas pritvirtinus matysis, nes išdžiūvęs jis taps bespalviu.

„Tvarios dekoracijos niekada neišeina iš mados. Jos ne tik džiugina akį savo natūralumu ir jaukumu, bet ir skatina kūrybiškumą, leidžiantį išvengti perteklinio vartojimo“, – sako floristės Evelina ir video pamokoje pažingsniui demonstruoja tvarios kompozicijos kūrimo etapus. Kviečiame mokytis!

Mažiausias sergamumas vis dar išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas Vilniaus miesto savivaldybėje, t. y. peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

Jonavos rajone 46-ąją metų savaitę sirgo 505 asmenys, 47-ąją metų savaitę, lapkričio 18-24 dienomis, iš viso serga 618 asmenų:  iš jų fiksuoti 9 gripo atveji, ŪVKT infekcijomis serga 604 asmenys, koronaviruso infekcija nustatyta penkiems asmenims. Jonavoje sergamumas yra 1489.52 atv. / 100 tūkst. gyv. 

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko tiek pat asmenų kaip ir prieš savaitę –12 asmenų. Dėl COVID-19 ligos į ligonines buvo paguldyti 62 asmenys, prieš savaitę – daugiau – 73. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuje buvo gydomas 1 asmuo. Užregistruotas pirmas šį sezoną mirties nuo gripo atvejis. Asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 3 mirties atvejai. Visi asmenys priklausė vyresnių nei 80 metų amžiaus asmenų grupei.

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ECDC) 46-osios savaitės duomenimis, bendras sergamumas ŪVKTI didėja. Sergamumas gripu išlieka panašus kaip ir praeitą sezoną. COVID-19 aktyvumas mažėja, tačiau ir toliau daugiausiai serga 65 metų ir vyresni žmonės. Kvėpavimo takų sincitinio viruso (RSV) aktyvumas ženkliai padidėjo, ypač tarp 0–4 metų amžiaus vaikų. Prasidėjo sezoninė RSV epidemija, todėl visos šalys turėtų būti pasirengusios, kad artimiausiomis savaitėmis RSV aktyvumas didės.

Informacijos šaltinis: https://erviss.org/

Skiepytis dar ne vėlu

Primename, kad COVID-19 vakcinomis gyventojai gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje. Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys asmenys ir tik toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę.

Itin rekomenduojame pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims (65 m. ir vyresniems; socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams; asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis; asmenims, kurių imunitetas nusilpęs; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams; nėščiosioms; 2–7 metų amžiaus vaikams).

Gydymo įstaigų, kurios yra užsakiusios COVID-19 vakcinų, sąrašas skelbiamas čia.

Saugantis gripo ir kitų peršalimo ligų NVSC specialistai ragina laikytis higienos taisyklių: kosint ir čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis (galima užsidengti skepetaite ar sulenkta alkūne); reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus; stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis; dažnai drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas. Pajutę į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Daugiau informacijos apie COVID-19 ir gripą rasite čia.

Parengta pagal NVSC duomenis 

Kaip jų išvengti, kas žiemą turėtų būti ypač atsargūs bei kokius simptomus po patirtos traumos pajutus reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus, dalinasi Kauno kolegijos lektorė, greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistė, instruktorė Virginija Gutienė.

Daugelio traumų galima išvengti

V. Gutienė atskleidžia, kad paspaudus šaltukui tarp dažniausiai patiriamų traumų rikiuojasi rankų ir kojų lūžiai – paslydus dažniausiai nukenčia rankos (dilbio ir riešo kaulai) ir kojos (blauzdos ir čiurnos kaulai).

„Krisdami žmonės instinktyviai bando pasiremdami rankomis sušvelninti smūgį, tačiau taip dažnai susilaužo dilbio kaulus ir riešus“, – sako greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistė.

Jos teigimu, žiemą taip pat padaugėja galvos traumų, kadangi kritimas ant slidaus kelio gali baigtis galvos sumušimu, smegenų sutrenkimu ar netgi kaukolės lūžiu. Šaltuoju metų laiku, pasak specialistės, taip pat daugėja raumenų ir sąnarių patempimų – juos gali sukelti staigūs judesiai ant slidžių paviršių.

„Žinoma, termometrų stulpeliams krentant žemyn, fiksuojami pirštų, kojų, nosies ir ausų nušalimai“, – dalinasi V. Gutienė.

Vis dėlto, pažymi ji, esant pakankamai atsargiems ir imantis prevencinių priemonių, daugelio traumų galima išvengti arba sušvelninti jų pasekmes. V. Gutienė atkreipia dėmesį, kad žiemos metu svarbu pasirinkti avalynę grublėtu padu, kuri neslysta ant ledo. Ne mažiau svarbus ir atsargus vaikščiojimas.

„Jei jaučiate, kad paviršius yra slidus, eikite lėčiau, venkite staigių judesių ir didelių žingsnių, o esant dideliam plikledžiui, jei turite galimybę, geriau visai neikite į lauką. Pastaruoju atveju ypač pasisaugoti turėtų senjorai. Lipdami laiptais taip pat darykite tai atsargiai, laikydamiesi už turėklų“, – akcentuoja V. Gutienė ir priduria, kad sušalimo ir sužeidimų išvengti padės neperšlampama, šilta apranga.

Specialistė primena, kad žiemą vėlai švinta ir anksti temsta, todėl siekiant išvengti traumų būtina tamsiuoju paros metu naudoti šviesą atspindinčius elementus.

Vyresnio amžiaus žmones V. Gutienė ragina naudotis pagalbiniais įrankiais, tokiais kaip vaikštynės ar lazdos, kurie taip pat padės išvengti traumų ar sušvelnins jų pasekmes.

Priklausantys šioms grupėms turėtų būti ypač atsargūs

Greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistė kaip pavojingiausias sveikatai traumas išskiria galvos, nugaros traumas, atvirus lūžius, nušalimus ir hipotermiją.

„Galvos traumos, tokios kaip smegenų sutrenkimas, kraujavimas į smegenis, kaukolės lūžiai gali sukelti rimtas neurologines problemas, komą, o kartais – ir mirtį. Ne mažiau pavojingos nugaros traumos, galinčios sukelti nugaros raumenų patempimus, stuburo slankstelių lūžius, disko išvaržas arba kitus nuolatinius negalią sukeliančius pažeidimus“, – perspėja Kauno kolegijos lektorė.

Tuo tarpu atvirų lūžių metu, kai pažeidžiama oda ir matomi kaulai, gali būti pažeistos ir stambios kraujagyslės – jas pažeidus žmogus gali greitai nukraujuoti. V. Gutienė pažymi, kad atviri lūžiai taip pat kelia didelę infekcijos riziką.

„Sunkūs nušalimai gali sukelti audinių nekrozę, netgi gali prireikti galūnių amputacijos. Hipotermijos atveju, kūno temperatūrai nukritus iki žemesnės nei reikia palaikyti organizmo metabolizmą ir veiklą, gali sutrikti gyvybiškai svarbių organų veikla, o pasekmės kartais gali būti mirtinos“, – dalinasi V. Gutienė.

Nors atšalus orams pasirūpinti savo sveikata specialistė ragina visus, vis dėlto ypatingai saugotis turėtų kelios žmonių grupės. Tarp jų patenka vyresnio amžiaus žmonės, sergantys osteoporoze, turintys lėtesnį reakcijos laiką ir prastesnę pusiausvyrą – jiems kyla didesnė rizika paslysti ir susižeisti.

Žiemą atsargesni turėtų būti ir žmonės, turintys sąnarių problemų, kadangi artritas, osteoartritas ir kitos sąnarių ligos gali apriboti judrumą ir padidinti kritimo riziką. Tuo tarpu nėščios moterys, dėl pasikeitusio kūno centro ir padidėjusio svorio yra labiau linkusios paslysti ir susižeisti.

„Vaikai dažnai būna aktyvūs ir ne visada įvertina galimus pavojus, todėl, siekiant išvengti traumų, žiemą jiems reikia ypatingos priežiūros. Į rizikos grupę taip pat patenka žmonės, vartojantys vaistus, galinčius sukelti šalutinį poveikį, tokį kaip galvos svaigimas ar mieguistumas, o tai padidina kritimo riziką“, – vardija V. Gutienė.

Pajutus šiuos simptomus būtina kreiptis į medikus

Net patyrus nedidelę traumą, greitosios medicinos slaugos specialistė ragina ją vertinti rimtai. Nors ne kiekviena trauma reikalauja kreipimosi į gydymo įstaigą, V. Gutienė išskiria simptomus, kuriuos pajutus svarbu kreiptis į medikus.

„Nedelsdami kreipkitės pagalbos į gydymo įstaigą, jei po patirtos traumos negalite pilnai pajudinti rankos ar kojos, jaučiate didelį skausmą, pastebite deformaciją, kai galūnė atrodo neįprastai išlinkusi, patinusi, skausminga“, – perspėja V. Gutienė.

Nieko nelaukus kreiptis į gydytojus taip pat reikėtų atsiradus sunkumų įkvėpti ar iškvėpti, jaučiant dusulį, esant giliai, gausiai kraujuojančiai žaizdai, pajutus stiprų galvos svaigimą, pykinimą, vėmimą. Pastarieji simptomai gali signalizuoti apie patirtą galvos traumą.  

„Net jei trauma atrodo nedidelė, visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju, kad išvengtumėte komplikacijų. Jis įvertins jūsų būklę, paskirs reikiamą gydymą ir pateiks rekomendacijas, kaip prižiūrėti pažeistą vietą“, – akcentuoja greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistė V. Gutienė.

Kauno kolegijos pranešimas spaudai 

Toks sprendimas priimtas įgyvendinant Europos Komisijos rekomendaciją „Naujas ES požiūris į vėžio atrankinę patikrą“ ir pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai. Nauja tikslinė populiacija – daugiau kaip 149 tūkst. moterų, draustų privalomuoju sveikatos draudimu – leis užtikrinti dar platesnę sveikatos patikros aprėptį. Planuojama, kad amžiaus ribų praplėtimas, papildomai pareikalaus apie 3,5 mln. eurų per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, Lietuvoje vykdoma nuo 2005 metų liepos, iki 2024 m. gruodžio 31 d. skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Nuo 2025 m. sausio 1 d. ši programa bus taikoma moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus bus atliekamas mamografinis tyrimas ir jo vertinimas. Šios programos paslaugos finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, skirtomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms moterims. 

Profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio pacientes kviečia šeimos gydytojai, tačiau kai kuriose gydymo įstaigose jau išbandomas naujas centralizuotas programos organizavimo ir vykdymo modelis, kai pacientų atranka atliekama ir asmeniniai kvietimai pacientams yra siunčiami centralizuotu būdu. Nuo 2026 m. pradžios toks modelis bus pradėtas taikyti visoje šalyje. Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Lietuvoje onkologinės ligos yra antra dažniausia mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų, o didžiausias mirtingumas dėl vėžio fiksuojamas darbingo 45–64 m. amžiaus žmonių grupėje. Kasmet šalyje nustatoma apie 1500 krūties ir storosios žarnos vėžio bei apie 400–500 gimdos kaklelio vėžio atvejų. Pastaraisiais metais stebimas susirgimų onkologinėmis ligomis didėjimas vis jaunesnių žmonių amžiaus grupėje.

Ministerija primena, kad Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos (priešinės liaukos) vėžio, storosios žarnos vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų. Plačiau apie galimybes išsitirti pagal šias programas skaitykite ČIA.

SAM Komunikacijos skyrius

Kiekvienais metais trečiąjį lapkričio ketvirtadienį minima Tarptautinė nerūkymo diena yra gera proga atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybes atsisakyti rūkymo savo ir savo artimųjų sveikatos labui. Šiais metais ši diena yra šiandien, lapkričio 21 d.

2024 m. NTAKD užsakymu vykdytos 18-74 m. Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 23 proc. gyventojų kasdien rūko tabako cigaretes, cigarus ar pypkę (29 proc. rūkė bent kartą per paskutines 30 dienų). 7 proc. gyventojų kasdien vartoja kaitinamojo tabako gaminius (11 proc. vartojo bent kartą per paskutines 30 dienų). 4 proc. gyventojų kasdien vartoja elektronines cigaretes (10 proc. vartojo bent kartą per paskutines 30 dienų). 1 proc. apklaustų gyventojų per paskutines 30 dienų vartojo nikotino pagalvėles (kada nors gyvenime nikotino pagalvėles vartojo 4 proc. gyventojų). 1 proc. apklaustų gyventojų per paskutines 30 dienų vartojo uostomą ar kramtomą tabaką („snusą“, „snufą“) (kada nors gyvenime – 5 proc. gyventojų).

Pastebima, kad per pastarąjį dešimtmetį tabako cigarečių rūkymas per paskutines 30 d. išliko gana stabilus, o elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako gaminių (pastarieji vertinti tik nuo 2020 m.) vartojimas didėjo. Tabako cigarečių rūkymas per paskutines 30 d. buvo didžiausias tarp vidutinio amžiaus respondentų, o kaitinamojo tabako gaminių ir elektroninių cigarečių, atvirkščiai, didžiausias vartojimas buvo tarp jaunimo. Tarp vyresnio amžiaus gyventojų (50-74 m.) dominuoja rūkymas, kitus gaminius vartoja tik 0,5-2 proc. Kasdien dažniau rūko vyrai (34 proc.) nei moterys (12 proc.).

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) oficialiu raštu kreipiasi į Lietuvos savivaldybių administracijas atkreipdamas dėmesį į 2024 m. rugsėjo 17 d. Europos Komisijos patikslintas rekomendacijos dėl aplinkos be dūmų ir aerozolių, kurios skirtos skatinti plėsti nerūkymo zonas siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti pasyvaus rūkymo pavojus ir užtikrinti sveiką aplinką visiems piliečiams.

Nerūkymo zonų kūrimas ir plėtra yra svarbūs visuomenės sveikatai, nes padeda gerinti gyvenimo kokybę ir kurti sveikesnę aplinką visiems piliečiams. Šios zonos ypač reikšmingos dėl jų poveikio pažeidžiamų grupių, tokių kaip vaikai, nėščios moterys ir sveikatos problemų turintys asmenys, apsaugai nuo pasyvaus rūkymo sukeliamų pavojų. Be to, draudimai rūkyti viešose erdvėse gali paskatinti rūkančius asmenis mažinti tabako ir elektroninių cigarečių vartojimą. Siekiant šių tikslų, svarbu užtikrinti, kad nerūkymo vietos būtų aiškiai pažymėtos, kad visuomenė galėtų saugiai ir informuotai naudotis laisvalaikio erdvėmis.

2024 m. Departamento atliktos apklausos duomenimis, 53 Lietuvos savivaldybėse buvo įsteigtos nerūkymo zonos, apimančios draudimus rūkyti aikštėse, parkuose, aplink ugdymo įstaigų teritorijas ir kitose viešosiose vietose. Iš jų 39 savivaldybės buvo nustačiusios aikštes kaip nerūkymo zonas, 36 – parkus ir skverus, o 27 – teritorijas aplink ugdymo įstaigas. Paminėtina, kad  2012 m. tik 26 savivaldybės pasinaudojo teise kurti nerūkymo zonas, todėl šiai dienai stebimos teigiamos tendencijos, plečiant nerūkymo zonas.

Departamentas rekomenduoja savivaldybėms:

1.      Įtraukti viešąsias vietas, kuriose lankosi vaikai (žaidimų aikšteles, pramogų parkus, zoologijos sodus ir kt.), į nerūkymo zonų sąrašą.

2.      Į nerūkymo zonas įtraukti viešųjų įstaigų lauko erdves: terasas, restoranų, kavinių ir kitų vietų balkonus ar verandas, kad ir šiose vietose būtų užtikrinta aplinka be dūmų.

3.      Užtikrinti nerūkymo zonų plėtrą viešojo transporto stotelių vietose apsaugant laukiančius žmones nuo pasyvaus rūkymo poveikio.

4.      Skirti ypatingą dėmesį švietimo įstaigoms, įskaitant ikimokyklinio ir aukštojo mokslo įstaigas, kad jų aplinka būtų be dūmų.

5.      Įvertinti galimybę įtraukti papildomas viešąsias zonas, kuriose lankosi visuomenė – renginių vietas, žiūrovų zonas viešosiose šventėse, taip pat vietas, kuriose tikėtinas didelis pėsčiųjų srautas.

Departamentas rekomenduoja nerūkymo zonas paženklinti, draudžiamuosius  ženklus išdėstyti matomose vietose, kad rūkantieji suvoktų tiek tabako, tiek elektroninių cigarečių dūmų pavojų aplinkiniams. Visos nerūkymo zonos turėtų būti aiškiai pažymėtos ryškiais, lengvai pastebimais ženklais, kad informacija būtų suprantama ir lengvai prieinama kiekvienam gyventojui.

Taip pat patariama savivaldybėms sudaryti ir nuolat atnaujinti savivaldybėje esančių nerūkymo zonų sąrašą, viešai skelbiamą savivaldybių interneto svetainėse.

Primename, kad norint atsikratyti priklausomybės nuo nikotino, galima skambinti nemokama telefono linija 1819.

Kodėl svarbu skiepyti vaikus?

Skiepijimas yra esminė priemonė, kuri apsaugo tiek kiekvieną vaiką, tiek visuomenę nuo užkrečiamų ligų ir jų keliamų pavojų. Paskiepijus didelę dalį visuomenės, susidaro kolektyvinis imunitetas, kuris ne tik saugo paskiepytus asmenis, bet ir tuos, kurie dėl sveikatos problemų negali skiepytis, pavyzdžiui, mažus vaikus ar kitus asmenis su susilpnėjusia imunine sistema. Be to, skiepijimas padeda užkirsti kelią ligų atsiradimui ar net protrūkiams. Skiepai taip pat padeda išvengti pavojingų ligų, kurios gali sukelti komplikacijas (plaučių uždegimą, klausos praradimą, smegenų uždegimą ir kt.). 

Prioritetas – didinti vakcinacijos aprėptis

Kad ligos, kurių išvengiama skiepijant, neplistų visuomenėje, būtina užtikrinti joje skiepijimo apimtis. Jos vertinamos pagal tam tikrų amžiaus grupių paskiepytų vaikų procentinę išraišką. Svarbiausi rodikliai yra 1 ir 2 metų amžiaus vaikų skiepijimo aprėptys nuo difterijos, kokliušo, poliomielito ir tymų, nes tai ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) naudojami kriterijai, rodantys pirminę imunizaciją. PSO duomenimis, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų. Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje 2024–2028 metams numatyti siekiami rezultatai – didinti skiepijimo aprėptis ir užtikrinti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo aprėptis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnes kaip 95 proc.

Skiepijant pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių iki 2009 m. buvo pasiektos pakankamai aukštos skiepijimų aprėptys (94–99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, kurioms yra sukurti skiepai. Tačiau nuo 2010 m. Lietuvoje skiepijimo nuo visų šių ligų aprėptys mažėja.

Laikytis PSO rekomendacijų

Mažėjant skiepijimo aprėptims, formuojasi pažeidžiamų asmenų grupės ir kyla reali grėsmė, kad pamirštos užkrečiamosios ligos (tymai, raudonukė, kokliušas, difterija ir kt.) vėl gali sugrįžti. Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius (Skiepų kalendorius) atitinka visas PSO rekomendacijas dėl imunizacijos programų vykdymo bei maksimaliai priartintas prie kitose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (ES / EEE) šalyse naudojamų vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Lietuvoje pagal Skiepų kalendorių naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami valstybės lėšomis nuo 14 infekcijų. Labai svarbu vakcinuoti visomis Skiepų kalendoriuje numatytomis vakcinomis.

Raginame tėvus sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimti atsakingai, iškilus klausimų ar abejonių – tartis su šeimos gydytojais, kurie suteiks mokslu grįstos informacijos.

Būkime atsakingi už savo vaikų ir visos visuomenės sveikatą.

Daugiau informacijos apie skiepus vaikams rasite čia: https://nvsc.lrv.lt/lt/vaikai/

NVSC inf. 

Mokslininkai teigia, kad sotumo jausmas dažnai priklauso nuo valgomo maisto kompozicijos, bet šiuolaikinis požiūris į maistą neapsiriboja vien tik produktais ir jų komponentais, nes būtina atsižvelgti ir į psichologinius bei socialinius valgymo kultūros aspektus.  

Sotumą lemia sudėtinga fiziologinių ir psichologinių veiksnių sąveika. Didžiausią įtaką tam daro baltymų, skaidulinių medžiagų, riebalų ir angliavandenių kilmė bei kiekis porcijoje.   

Lėtesnis virškinimas suteikia sotumo jausmą 

Pasak mokslininkų, baltymai yra pagrindinis sotumo elementas, nes jie skatina hormonų, signalizuojančių apie sotumą, išsiskyrimą ir yra lėtai virškinami, todėl ilgiau išlieka sotumo jausmas. Skaidulos, kurios yra nevirškinami angliavandeniai, suteikia maistui masės, lėtina virškinimą ir didina sotumą.  

„Svarbu žinoti, kad maiste yra du skirtingi skaidulų tipai – tirpios ir netirpios, kurios yra svarbios sveikatai, virškinimui ir ligų prevencijai. Tirpios skaidulos skrandyje sudaro į gelį panašią medžiagą, padedančią ilgiau išlaikyti sotumo jausmą. Jų randama avižų sėlenose, miežiuose, riešutuose, sėklose ir pupelėse, lęšiuose, žirniuose bei kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse. Taip pat jos yra balkšvojo gysločio sėklose, naudojamose skaidulinių medžiagų maisto papilduose.  

Kai kurios tirpios skaidulos gali padėti sumažinti širdies ligų riziką, bet jų trūksta apdorotame maiste. Netirpios skaidulos, esančios kviečių sėlenose, daržovėse ir neskaldytuose grūduose, didina išmatų tūrį ir pagreitina virškinimą. Nors riebalai dažnai kritikuojami, jie prisideda prie sotumo, lėtindami skrandžio tuštinimąsi, tik vertėtų neužmiršti, kad per didelis jų kiekis gali pakenkti sveikatai“, – sako A. Zabulionė. 

Renkantis patiekalus rekomenduoja atkreipti dėmesį į angliavandenių rūšį, nes sudėtiniai angliavandeniai iš pilnų grūdų turi mažesnį glikemijos indeksą, todėl energija išlieka ilgiau. Tuo tarpu cukringi patiekalai gali sukelti staigų alkio jausmą ir energijos sumažėjimą. Taip pat svarbus yra maisto tankis, nes vaisiai ir daržovės suteikia sotumo be perteklinių kalorijų, o įtraukus daugiau daržovių, maistas lėčiau virškinamas ir sotumas išlieka ilgiau. 

Mokslininkai akcentuoja, kad svarbus yra ne tik maisto pasirinkimas, bet ir valgymo įpročiai. Sąmoningas valgymas be trikdžių, tokių kaip telefonas ar televizorius, padeda geriau jausti sotumą.  

Suprantant veiksnius, lemiančius sotumą ir sąmoningai renkantis maistą, galima geriau valdyti apetitą ir savijautą. Įvairūs patiekalo skoniai taip pat padeda greičiau pasisotinti, nes suaktyvina daugiau skonio receptorių. Įtaką sotumui gali lemti ir tai, su kuo kartu valgome, kaip jaučiamės valgydami bei kiek dėmesio tam skiriame.  

Kavinėse – skanus maistas ir potyriai 

Kavinių ar restoranų lankymas ne tik suteikia galimybę pasimėgauti gardžiais patiekalais, bet neretai tampa iššūkiu tiems, kurie siekia išlaikyti subalansuotą mitybą. Nors tokios maitinimo įstaigos siūlo sotų ir sveiką maistą, dažniausiai jų pagrindinis tikslas yra suteikti malonumą ir patirtį, o ne užtikrinti subalansuotą mitybą.  

Kadangi dauguma kavinių ir restoranų neteikia išsamios informacijos apie patiekalų maistingumą, vartotojai turėtų atsakingai rinktis, atsižvelgdami į savo poreikius ir turimas žinias apie maistą. 

„Namų gamybos patiekalai laikomi sveikesniais, nes patys kontroliuojame ingredientus ir gaminimo būdą. Pavyzdžiui, namie dažniau kepame bulvytes orkaitėje, kad sumažintume riebalų kiekį, o restoranuose patiekiamas maistas dažnai yra skanesnis dėl didesnio riebalų naudojimo.  

Restoranai daugiausia orientuojasi į skonį ir malonumą, o namuose siekiame sveikatai palankaus maisto, įtraukdami daugiau daržovių ir grūdų. Taipogi restoranų meniu dažnai trūksta tokių sveikų garnyrų kaip grikiai ar lęšiai, kurie dažniausiai sutinkami namų virtuvėje. Svarbu nepamiršti, kad tokios maitinimo įstaigos nėra blogis – jie tiesiog siūlo skanų maistą, kuris dažniausiai valgomas retai ir nėra kasdienės mitybos dalis“, – teigia A. Zabulionė.  

Mokslininkė pabrėžia, kad sotumui įtaką daro ir patiekalo gaminimo būdas. Pavyzdžiui, trintas maistas suteikia trumpesnį sotumo jausmą nei nesmulkintas, todėl geriau rinktis vaisius vietoj kokteilių ar salotas vietoj trintos sriubos. 

Minkšti ar pervirti produktai mažiau sotina, o traškūs elementai padidina sotumo jausmą. Šiltas maistas taip pat dažnai didina sotumo jausmą, nes yra valgomas lėčiau, aromatingesnis ir suteikia psichologinį komfortą. 

Skysčiai ir riebalai maiste 

Skysčių vartojimas taip pat turi įtakos sotumui, bet mokslininkų nuomonės šiuo klausimu neretai išsiskiria dėl tokių veiksnių, kaip valgomas maistas ir individualūs įpročiai. Geriant vandenį ar mažai kaloringus gėrimus prieš valgį, sotumo jausmas gali padidėti ir sumažinti suvartojamo maisto kiekį.  

Vartojant tokius gėrimus valgio metu sotumo jausmas gali sumažėti dėl skrandžio turinio suminkštėjimo, bet yra tyrimų, įrodančių, kad tai palengvina virškinimą ir padeda labiau jausti sotumą. Tad vieningos nuomonės šiuo klausimu vis dar nėra. Manoma, kad saldūs gėrimai gali trukdyti jausti sotumą, didindami kalorijų kiekį, o skysčiai po valgio sotumo reikšmingai irgi nedidina. Akcentuojama, kad būtina atsižvelgti į bendrai savijautai svarbią hidrataciją. 

Pasak A. Zabulionės, sklando mitas, kad didelis riebalų kiekis maiste garantuoja sotumą, bet tai nėra visiška tiesa, nes riebus maistas dažnai lėtai virškinamas, jame trūksta baltymų bei skaidulų, todėl organizmas neretai reikalauja papildomo maisto, kad gautų reikalingas medžiagas ir pasisotintų. Panašiai veikia ir priedai maiste. 

„Greitojo maisto kavinės dažnai naudoja skonio stipriklius, kurie didina maisto patrauklumą, bet jų poveikis sotumui yra gana sudėtingas. Nors skonio stiprikliai, kaip druska ar E621, gali skatinti apetitą ir malonumą, sotumui didelio poveikio jie neturi“, – yra įsitikinusi A. Zabulionė. 

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad mityboje yra svarbiausias balansas, o sveikas maistas taipogi gali būti labai skanus, jei yra tinkamai paruoštas. Ji mano, kad bendro patiekalo sudėtis – baltymai, skaidulos ir tūris – yra svarbesnė už bet kokius skonio stipriklius. 

KTU pranešimas spaudai 

Iki šiol psoriazės gydymas moderniais vaistais galėjo būti skiriamas, keičiamas arba nutraukiamas tik tretinio lygio dermatovenerologijos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo dermatovenerologo sprendimu. Dabar pacientai gydymą galės tęsti arčiau namų esančioje ambulatorines antrinio lygio dermatovenerologijos paslaugas teikiančioje įstaigoje (su ligonių kasomis sudariusių įstaigų sąrašas skelbiamas VLK interneto svetainėje).

Šis pakeitimas turėtų pagerinti gydytojų dermatovenerologų paslaugų prieinamumą ir sumažinti pacientų laukimo eiles, ypač ambulatorinėms tretinio lygio dermatovenerologijos paslaugoms.

Pakeitimus inicijavo Lietuvos dermatovenerologų draugija, pateikusi pasiūlymus SAM.

Psoriazė, dar vadinama žvyneline, yra lėtinė atsikartojanti uždegiminė odos liga, kurios pasireiškimą ir eigą lemia genetiniai bei aplinkos veiksniai. Ji dažniausiai pasireiškia odos bei nagų pažeidimu, tačiau net trečdaliui pacientų būdingi ir sąnarių pažeidimai (psoriazinis artritas), bei kitos būdingos gretutinės ligos: uždegiminės žarnyno, širdies ir kraujagyslių ligos, metaboliniai sutrikimai – nutukimas, cukrinis diabetas.

Kad išvengtų šių komplikacijų, pacientai, pastebėję šiai ligai būdingus simptomus, turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją dermatovenerologą, kurio konsultacijai galima registruotis be siuntimo.

„Sergant žvyneline, dėl įvairių aplinkos veiksnių, klaidingai aktyvuotos imuninės ląstelės skatina greitą odos paviršiaus ląstelių dauginimąsi, jos nespėja subręsti ir kaupiasi odos paviršiuje. Dėl to odoje susiformuoja iškilusios, paraudusios, padengtos pilkšvomis ar balkšvomis stambiomis pleiskanomis (panašiomis į žvynus), aiškių ribų, įvairaus dydžio plokštelės, kurios dažniausiai lokalizuojasi alkūnių, kelių, juosmens srityse, tačiau gali atsirasti ir kitur. Galvos plaukuotosios dalies žvynelinės plokštelės dažnai sukelia niežėjimą, sunki forma gali sukelti plaukų iškritimą. Rankų ir kojų naguose gali atsirasti taškinių įdubimų, gelsvų dėmių, nago plokštelės atšoka nuo guolio, sustorėja, pageltonuoja“, – paaiškina Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas Tadas Raudonis.

Pasak specialisto, žvynelinė nėra užkrečiama liga ir nėra išgydoma, tačiau taikant kompleksinį gydymą galima kontroliuoti ligos eigą, pasiekti jos remisiją – pilną bėrimų išnykimą. Žvynelinės gydymas yra ilgalaikis, ir neretai tenka išbandyti įvairius gydymo būdus ar jų derinius, atsižvelgiant į ligos stadiją, pažeidimų išplitimą, paciento amžių, gretutines ligas ir kitus faktorius.

Lengvos žvynelinės gydymas pradedamas tepamais priešuždegiminiais vaistais, kartu gali būti taikoma fototerapija. Esant vidutinio sunkumo ar sunkiai žvynelinės formai bei esant nepakankamam efektui taikant prieš tai minėtus būdus, gali būti skiriamas sisteminis žvynelinės gydymas geriamais arba leidžiamais vaistais. Pradedama nuo tradicinių cheminių vaistų, o jei jie neefektyvūs – skiriama biologinė terapija. Biologinė terapija yra sąlyginai naujas ir pažangus bei itin saugus ir gerai toleruojamas žvynelinės gydymo būdas, kuris teikia naujas žvynelinės gydymo perspektyvas – daugiau nei 80 proc. pacientų pavyksta pasiekti visišką ligos kontrolę. Lietuvoje šiuo metu prieinami beveik visi naujausi ir pažangiausi biologiniai preparatai žvynelinei gydyti.

SAM Komunikacijos skyrius

Diagnozuojama, kai liga jau pažengusi

ŽIV infekcijai, LPI ir virusiniams hepatitams B ir C yra būdinga besimptomė ligos eiga, todėl užsikrėtus ir nediagnozavus šių infekcijų, ligos progresuoja, išsivysto komplikacijos bei išlieka rizika užkrėsti kitus, net patiems to nežinant. Gyventojams, įvertinus užsikrėtimo riziką, rekomenduojama išsitirti, o nustačius infekciją –  kreiptis pas gydytoją specialistą dėl ligos gydymo. Šių infekcijų ištyrimas yra svarbus tiek ligų nustatymui ankstyvose stadijose, tiek prevencijai.

Nors ŽIV infekcija šiuo metu nėra išgydoma, nuoseklus ir tinkamas vaistų vartojimas gali žymiai sulėtinti ligos progresavimą, užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms – tokioms kaip AIDS – ir užtikrinti gerą savijautą bei išlaikyti darbingumą. Be to, tinkamas gydymas ne tik gerina paciento gyvenimo kokybę, bet ir sumažina užsikrėtimo riziką aplinkiniams, nes gali žymiai sumažinti viruso kiekį kraujyje ir taip apsaugoti nuo tolesnio plitimo. Lietuvoje ŽIV gydymas yra kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (PSDF), todėl asmenys, sergantys ŽIV, gali gauti reikalingą terapiją ir užtikrinti savo sveikatos priežiūrą be didelių finansinių sunkumų.

Nuo virusinio hepatito B galima apsisaugoti pasiskiepijus – vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nors skiepų nuo virusinio hepatito C nėra, tačiau šiuo metu egzistuoja efektyvus gydymas, kuris leidžia visiškai pasveikti nuo šios infekcijos. Hepatito C gydymas Lietuvoje taip pat kompensuojamas iš PSDF lėšų. Pirmiausia atliekamas atrankinis hepatito C žymenų laboratorinis tyrimas, o vėliau, pagal poreikį, gali būti atliekami kiti patvirtinamieji tyrimai.

Dažniausiai pasitaikančios LPI (sifilis, gonorėja, chlamidiozė) ne visada pasireiškia ligos simptomais, ypač ankstyvose ligos stadijose, todėl profilaktinis pasitikrinimas, nors nesant simptomams yra rekomenduotinas. Kartais simptomai pasireiškia po savaitės, mėnesio ar pusmečio. Kartais ligos požymių visai nebūna. Ankstyva diagnostika leidžia išvengti komplikacijų dėl minėtų infekcijų (pvz., negydoma gonorėja ir chlamidiozė sukelia nevaisingumą), o užkrėsti kitus galima net ir tada, jei nėra jokių ligos požymių. Diagnozavus LPI,  – rekomenduojama išsitirti ir lytiniams partneriams.

Kur ir kaip galima pasitikrinti?

Pasitikrinti dėl ŽIV, LPI, hepatito B ir C galima sveikatos priežiūros įstaigose arba atliekant savikontrolės testus namuose. Anonimiškai ir nemokamai atlikti atrankinius greituosius savikontrolės testus bei pasikonsultuoti galima nevyriausybinėse organizacijose.  Greituoju atrankiniu ar savikontrolės testu gautą teigiamą rezultatą privaloma patvirtinti laboratoriškai, todėl būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Išsamią informaciją apie tai, kam rekomenduojama išsitirti dėl ŽIV, ir vietas, kur galima tai padaryti, rasite čia.

Atkreipiame dėmesį, kad šiais metais sąrašas asmenų, kuriems rekomenduojama atlikti ŽIV tyrimą, yra papildytas. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti ankstyvesnį ŽIV infekcijos diagnozavimą bei gydymą, ir mažinti  apie užsikrėtimą nežinančių asmenų dalį.

Daugiau apie ŽIV, LPI, virusinius hepatitus B ir C galite sužinoti NVSC svetainėje adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/ligu-aprasai-pagal-abecele/

Daugiau informacijos apie Europos testavimo savaitę rasite:

• https://www.testingweek.eu/
• https://www.facebook.com/EuroTestWeek  #EuroTestWeek#TestTreatPrevent#HIV#hepatitis#STIs

Šiaulių teritorinėje ligonių kasoje veikiantis nacionalinis Racionalaus vaistų vartojimo skatinimo komitetas atlikęs per pirmąjį šių metų pusmetį ambulatoriniam gydymui išrašytų kompensuojamųjų antimikrobinių vaistų analizę, pastebėjo, kad dalis receptų išrašyti nesilaikant Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąraše (A sąrašas) nustatytų antimikrobinių vaistų skyrimo sąlygų ir Nacionalinių racionalaus antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijų. 

Analizuojant per pirmus šešis šių metų mėnesius išrašytų 103,9 tūkst. receptų kompensuojamiesiems antimikrobiniams vaistams duomenis, nustatyta, kad 43 proc. kompensuojamųjų antimikrobinių vaistų receptų išrašymas neatitiko A sąraše nurodytų jų skyrimo sąlygų. Apie 44 tūkst. receptų nurodyta ligos diagnozė nėra įtraukta į A sąrašą arba nurodytas antimikrobinis vaistas nekompensuojamas konkrečiai ligai gydyti.

Atkreiptas dėmesys, kad įvairių gydymo įstaigų gydytojai netinkamai išrašė plataus antimikrobinio veikimo vaistų receptus. Tos gydymo įstaigos buvo informuotos apie rastas neatitiktis ir įpareigotos atidžiau skirti kompensuojamuosius antimikrobinius vaistus.

„Girdime apie įvairius atvejus, žinome, kad kartais ir pacientai spaudžia gydytojus skirti vieną ar kitą vaistą. Tačiau sprendimas skirti vaistą turi būti pagrįstas mediciniškai. Tai padaryti padeda greiti, patikimi ir vis labiau prieinami diagnostiniai tyrimai, finansuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo“, – sako Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja, Vaistų komiteto pirmininko pavaduotoja Dalia Ozolienė.

Pasak jos, šiemet įsigaliojo itin svarbi naujovė nustatant antibiotikų poreikį pacientui. Dabar A grupės beta hemolizinio streptokoko greitąjį testą šeimos gydytojas gali nemokamai atlikti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, sergantiems viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Šis greitasis testas leidžia suprasti, kokių konkrečių antibiotikų reikia. 

Toks tyrimas atliekamas pacientui, susirgusiam ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcine liga (tonzilitu, faringitu), kai turi būti priimamas sprendimas, ar reikia skirti antibakterinį gydymą. Nustačius streptokoką, tikslinga skirti riboto veikimo spektro peniciliną. O atskirti, ar infekcija yra virusinė ar bakterinė, padeda C reaktyvinio baltymo tyrimas (CRB), kurį taip pat nemokamai pacientui gali skirti šeimos gydytojas. 

Specialistė primena, kad pats vaistas turi būti parenkamas tinkamas, pavyzdžiui, antibiotikai negydo virusinių ligų, todėl neturėtų būti skiriami ir vartojami sergant gripu ar kitomis virusinėmis ligomis. Todėl medikai turėtų skirti vaistus tik atlikę tyrimus. Taip pat labai svarbu, kad gydytojas pacientui skirdamas vaistą suteiktų tikslią ir aiškią informacija apie jo būklę. 

„Vaistininkai yra įpareigoti paklausti pacientų, ar šie žino, kaip vartoti vieną ar kitą vaistą. Tačiau dažnas žmogus palinksi žinąs ir tuo konsultacija pasibaigia. Ragintume ne klausti, o dar kartą akcentuoti, kaip ir kokiu periodiškumu vaistas turi būti vartojamas, kokie produktai ar gėrimai nedera kartu. Šią informaciją reikėtų užrašyti pacientui ant dėžutės ar lapelio“, – sako specialistė.

Lotynų kalbos žodis rationalis reiškia „protingas, apgalvotas“. Kaip tvirtina D. Ozolienė, vadovaudamiesi šiuo principu gydytojai ir turėtų skirti pacientams vaistus, o šie – juos vartoti. Racionalus vaistų vartojimas – tai saugus, efektyvus vartojimas. Taip siekiama, kad vaistas visų pirma nepakenktų pacientui, kuo labiau jam tiktų ir kuo efektyviau gydytų jo ligą. Čia atsakingos yra trys šalys: pacientai, vaistus skiriantys medikai ir vaistininkai.

Ligonių kasų inf. 

Įgyvendinant bandomąjį projektą bus tęsiamas centralizuotas kvietimų siuntimas dalyvauti Krūties piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programoje, skirtoje 50–69 metų (iki 2024 m. gruodžio 31 d.), o nuo 2025 m. sausio 1 d. – 45–74 metų amžiaus moterims, ir Gimdos kaklelio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programoje, skirtoje 25–59 metų amžiaus moterims.

Bandomajame projekte, kuris prasidėjo 2023 m. lapkritį, dalyvauja du koordinavimo centrai – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – ir kelios dešimtys gydymo įstaigų, kurių sąrašas patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Šių įstaigų pacientams iki 2024 m. pabaigos koordinavimo centrai planuoja išsiųsti dar apie 16  tūkst. kvietimų, taip pat rengiamas gydymo įstaigų įtraukimo į bandomąją veiklą plėtros planas 2025 metams. Bandomojo projekto pabaiga – 2025 m. gruodžio 31 d. Planuojama, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. šis modelis pradės veikti visos šalies mastu. 

Tikslas – vienodos galimybės dalyvauti prevencijos programose

„Norėtume paraginti gyventojus aktyviau įsitraukti į vėžio prevencijos programas ir gavus kvietimą būtinai pasitikrinti. Šiuo metu prevencijos programose dalyvauja mažiau nei pusė gyventojų, kurie priklauso tikslinėms grupėms ir kuriems padidėja onkologinių susirgimų tikimybė. Šiuo bandomuoju projektu siekiame suformuoti vieningą profilaktikos programų organizavimo tvarką šalyje, kuri užtikrintų vienodą programų paslaugų prieinamumą gyventojams, nepriklausomai nuo gydymo įstaigos, prie kurios jie yra prisirašę, ir padėtų mažinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo netolygumus“, – teigia Vidurio ir Vakarų Lietuvos onkologinių ligų patikros programų koordinavimo centro vadovė doc. dr. Rugilė Ivanauskienė.

Iki šiol gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos piktybinių navikų ankstyvosios diagnostikos programose gyventojai dalyvavo šeimos gydytojo siūlymu arba savo iniciatyva, o tai mažino programų efektyvumą, nebuvo užtikrinamos tolygios galimybės gyventojams gauti efektyvią prevencinę paslaugą, profilaktinius tyrimus atliko nepakankama populiacijos dalis. Tyrimus dažnai atlikdavo tie patys asmenys, prisirašę prie aktyviai prevencijos srityje veikiančių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

Naujasis modelis, šiuo metu išbandomas Lietuvoje, suteikia galimybę koordinavimo centrams – Santaros klinikoms ir Kauno klinikoms – centralizuotai vykdyti tikslinės populiacijos identifikavimą, atranką, informavimą ir kvietimų siuntimą dalyvauti prevencinėse programose. Tokiu būdu gydymo įstaigos bus atleistos nuo šių administracinių darbų ir galės sutelkti visą dėmesį į tyrimų atlikimą bei jų vertinimą, taip užtikrinant kokybišką ir savalaikę pagalbą pacientams.

„Tokiu centralizuotu būdu, siunčiant kvietimus, koordinavimo centrai siekia, kad dalyvauti programoje būtų pakviestas kiekvienas programos tikslinei populiacijai priklausantis žmogus, kad būtų sudaromos vienodos sąlygos dalyvauti programoje visiems tikslinei populiacijai priklausiantiems asmenims. Stebima, ar pakviestas asmuo atvyko pasitikrinti, o jam neatvykus, siunčiamas pakartotinis kvietimas – priminimas. Tai yra labai svarbu, nes laiku diagnozavus onkologinius susirgimus, ženkliai padidėja tikimybė suvaldyti ligą, sustabdyti jos progresavimą ir netgi visiškai išgydyti“, – teigia Rytų regiono prevencijos programų koordinacinio centro vadovė Asta Nenartavičienė.

Vėžys – antra dažniausia mirties priežastis

Lietuvoje onkologinės ligos yra antra dažniausia mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų, o didžiausias mirtingumas dėl vėžio fiksuojamas darbingo 45–64 m. amžiaus žmonių grupėje. Kasmet šalyje nustatoma apie 1500 krūties ir storosios žarnos vėžio bei apie 400–500 gimdos kaklelio vėžio atvejų. Pastaraisiais metais stebimas susirgimų onkologinėmis ligomis didėjimas vis jaunesnių žmonių amžiaus grupėje.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad šias problemas galima spręsti efektyviai vykdant Europos Sąjungos rekomenduojamas onkologinių ligų profilaktines patikros programas. Efektyviam ankstyvos diagnostikos ir prevencinių programų vykdymui rekomenduojama patikrinti ne mažiau kaip 70 proc. tikslinės populiacijos. Skandinavijos šalyse, kur organizuotos patikros programos vykdomos jau nuo 1970 m., mirtingumą nuo krūties ir gimdos kaklelio vėžio pavyko sumažinti atitinkamai 40 ir 80 proc.

Ministerija primena, kad Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos (priešinės liaukos) vėžio, storosios žarnos vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų. Plačiau apie galimybes išsitirti pagal šias programas skaitykite ČIA.

SAM Komunikacijos skyrius

Cukrinis diabetas arba cukraligė – sutrikęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę. Tai lėtinė liga, kuria susergama, kai sutrinka insulino gamyba kasoje (1 tipo) arba šio hormono veikimas audiniuose (2 tipo). Cukrinį diabetą sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą – hiperglikemiją. 

Higienos instituto duomenimis, praeitais metais net 161,4 tūkst. šalies gyventojų sirgo 1 arba 2 tipo cukriniu diabetu. Tai maždaug 4 proc. daugiau nei 2022 metais. 627 sirgusieji šia liga mirė. Nekontroliuojamas cukrinis diabetas gali sukelti kraujagyslių ligas, polineuropatiją, inkstų ir kitų organų pažeidimus, aklumą ir kitas ligas. 

Tyrimą skiria šeimos gydytojas

Gydant šią ligą būtina stebėti, kiek veiksmingos ligai valdyti naudojamos priemonės, vartojami vaistai. Rūpinimasis mityba, gyvensena, emocine būsena yra svarbus siekiant išvengti cukrinio diabeto komplikacijų. Ne mažiau svarbus ir  teisingas vaistų vartojimas, jei jų reikia. 

Norint stebėti naudojamų priemonių ir vaistų veiksmingumą, reikalingas glikozilinto hemoglobino tyrimas, kurį gali skirti šeimos gydytojas. Tyrimas parodo gliukozės koncentracijos kraujyje pokyčius per pastaruosius 3 mėnesius, pagal kuriuos prireikus koreguojamas gydymas. Toks tyrimas turėtų būti atliekamas 4 kartus per metus. 

Šeimos gydytojas, matydamas, kad vystosi komplikacijos, diabetu sergantį pacientą gali siųsti konsultuotis pas gydytojus specialistus – oftalmologą, neurologą, nefrologą, endokrinologą.  Širdies ir kraujagyslių ligų rizikai įvertinti šiems pacientams atliekami lipidų, kraujo krešėjimo tyrimai, matuojamas kraujospūdis. Diabetinei nefropatijai nustatyti tiriamas albumino / kreatinino santykis šlapime, lėtinės inkstų ligos stadijai įvertinti skaičiuojamas glomerulų filtracijos greitis. 

Insulino pompų nuoma pacientams nekainuoja

Sergantiesiems 1 tipo diabetu gyvybiškai būtinos yra nuolatinės insulino injekcijos. Reikiamą insulino kiekį organizme visą parą garantuoja insulino pompos. Pompos nuoma ir vienkartinių keičiamųjų dalių rinkinys insulinui į poodį suleisti apmokami iš PSDF tiems sergantiesiems 1 tipo cukriniu diabetu, pagal skyrimo sąlygas. Pavyzdžiui, vaikams iki 12 metų, kai gydymas insulino injekcijomis laikomas netinkamu ar nepatogiu; moterims nėštumo metu ar planuojančioms pastoti ir kt. 

Per mėnesį išrašomas vienas insulino pompų, naudojamų ambulatoriškai gydyti nuolatine poodine insulino injekcija, keičiamųjų dalių komplektas. Kompensuojamoji komplekto kaina – 87 eurai per mėnesį.

Gydymą insulino pompa skiria tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsiliumas, kuriame dalyvauja gydytojai endokrinologai ar gydytojai vaikų endokrinologai. Skiriant insulino pompą, tretinio lygio gydymo įstaigoje pacientams suteikiami ne mažiau kaip 3 mokymai skirtingomis dienomis, kaip naudotis insulino pompa ir (ar) nuolatinio gliukozės matavimo jutikliu. Įstaigoje turi būti galimybė išsaugoti pompos ir (ar) jutiklio rodmenų duomenis ir atlikti duomenų analizę kiekvieno vizito metu. 

Pacientas, kuriam skirtas toks gydymas, turi kreiptis į įmonę, su ligonių kasa turinčią sutartį dėl insulino pompų nuomos išlaidų kompensavimo. Įmonė pasirašo sutartį su pacientu dėl prietaiso išdavimo, garantinės bei nuolatinės priežiūros ir keičiamųjų dalių tiekimo. Insulino pompas nuomojančių įmonių sąrašas skelbiamas čia. 

Šįmet insulino pompų nuomos išlaidos jau kompensuotos daugiau nei 1 100 pacientų. Tam panaudota PSDF lėšų suma siekia apie 3,3 mln. eurų.

Priemokų krepšelis padeda sutaupyti 

Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms ligonių kasos apmoka kasdienei sveikatos priežiūrai reikalingus vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Šiuo metu cukriniam diabetui gydyti kompensuojama 30 skirtingų vaistų veikliųjų medžiagų ar jų derinių.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šiais metais iki lapkričio mėnesio gydymą nuo cukrinio diabeto kompensuojamaisiais vaistais ir kompensuojamosiomis medicinos pagalbos priemonėmis gavo daugiau nei 153 tūkst. pacientų. Šių pacientų gydymo vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis išlaidoms kompensuoti prireikė 44 mln. eurų PSDF lėšų. Per 10 šių metų mėnesių tai sudarė 9 proc. visų fondo išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.

Kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka įsigyjantiems pacientams kaupiasi priemokų krepšelis, kurį viršijus iš valstybės biudžeto padengiamos tolesnės pacientų išlaidos vaistams su mažiausia priemoka iki metų pabaigos. Iki šių metų galo mokėti nereikia tiems, kurių sukaupta priemokų suma pasiekusi 48,33 euro. Diabetu sergantiems pacientams pagal šią tvarką padengta priemokų suma nuo 2023 metų liepos iki šių metų lapkričio siekia per 907 tūkst. eurų. 

Kokios medicinos pagalbos priemonės kompensuojamos?

Cukriniu diabetu sergantiems pacientams taip pat kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės. 1 tipo diabetu sergantiems vaikams ir kitiems pacientams iki 24 metų gali būti apmokama iki 1 800 juostelių, nuo 24 metų – iki 1 200 diagnostinių juostelių per metus. Pavyzdžiui, kai pacientas naudoja tik diagnostines juosteles ir jam nekompensuojamos insulino pompos su integruotais nuolatinio gliukozės kiekio matavimo jutikliais ar nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema. Pacientams, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, kompensuojamos nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemos, jeigu nėra kompensuojamas kitas gliukozės matavimo būdas. Šią stebėjimo sistemą gali išrašyti gydytojas endokrinologas, gydytojas vaikų endokrinologas, vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas ar šeimos gydytojas. Sistemą galima įsigyti vaistinėse. 

Vaikams ir jaunuoliams iki 24 metų, sergantiems 2 tipo CD ir vartojantiems insuliną, gali būti kompensuojama iki 900 juostelių per metus, o tokiems vaikams ir jaunuoliams, vartojantiems geriamuosius gliukozės kiekį kraujyje mažinančius vaistus, išskyrus insulino preparatus, – iki 450 juostelių per metus. 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems ir insuliną vartojantiems suaugusiesiems nuo 24 metų kompensuojama iki 600 juostelių per metus, o šiems suaugusiesiems, vartojantiems geriamuosius vaistus, – 150 juostelių per metus. 600 juostelių nėštumo laikotarpiu kompensuojama ir nėščiosioms, sergančioms bet kurio tipo diabetu. Yra ir kitų diagnostinių juostelių skyrimo atvejų.

Adatos insulino švirkštikliams kompensuojamos jau ir suaugusiems pacientams, sergantiems abiejų tipų diabetu ir naudojantiems specialų švirkštiklį insulinui suleisti. Kompensuojama 1 insulino švirkštiklio adata per parą. Vaikams, sergantiems 1 tipo diabetu ir naudojantiems specialų švirkštiklį, išrašoma iki 2 insulino adatų per parą.

Regos patikra ir akinių lęšiai 

Kadangi cukrinis diabetas per ilgą laiką gali pažeisti akis, šia liga sergantiems suaugusiesiems 1 kartą per metus gali būti paskirtas regėjimo aštrumo, tinklainės kraujagyslių pažeidimo įvertinimo tyrimas. Taip pat visiems diabetu sergantiems pacientams kompensuojami akinių lęšiai, jei reginčiosios akies geriausiai koreguotas aštrumas neviršija 0,5 regėjimo aštrumo vienetų. Akinių lęšių, kurių reginčiosios akies geriausiai koreguotas aštrumas neviršija 0,5 regėjimo aštrumo vienetų bazinė kaina kompensuojama 100 proc. Vaikams iki 7 metų akinių lęšiai kompensuojami neatsižvelgiant į jų regėjimo aštrumą 70 proc. lęšių bazinės kainos (išskyrus vaikus, kurių koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5). 

Paprastų akinių lęšių kompensuojamoji suma yra 95 eurai, sudėtingų – 148 eurai. Vaikams su gydytojo siuntimu akinių lęšiai kompensuojami 1 kartą per metus, suaugusiesiems – kartą per 2 metus. 

Norint gauti PSDF lėšomis kompensuojamus lęšius, reikia kreiptis į akių gydytoją, kuris išrašys siuntimą. Su siuntimu vykstama į vieną iš optikų, sudariusių sutartį su Valstybine ligonių kasa. Optikų sąrašą galima rasti čia. 

Pasitarnauja ortopedijos techninės priemonės 

Jei cukrinis diabetas komplikuojasi pėdų, kulkšnių, kojų tinimu ir pėdų opomis 2 kartus per metus pacientams kompensuojama ortopedinė avalynė ir batų įdėklai. Dėl diabetinės pėdos pažeidimo (Šarko sąnario) apmokamas kulkšnies-pėdos įtvaras. Šias priemones skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, ortopedas traumatologas arba chirurgas. 

Dėl sunkių diabeto komplikacijų praradus dalį galūnės, gydytojų konsiliumas gali skirti iš PSDF apmokamus blauzdos protezus su silikonine mova. Sergantiesiems diabetu ortopedinė avalynė ir galūnių protezai kompensuojami 100 proc. bazinės kainos. Įmonių, gaminančių kompensuojamą ortopedinę avalynę, sąrašą rasite čia. Įmonių, sudariusių sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo galūnių protezais, sąrašas čia.

Diabetinės pėdos profilaktikai iš PSDF apmokama ne daugiau kaip 4 gydomojo pedikiūro paslaugos per metus, o esant diabetinei pėdai – ne daugiau kaip 24 diabetinės pėdos priežiūros paslaugos.

Slaugos paslaugos sergantiesiems diabetu teikiamos turint šeimos gydytojo, jo komandoje dirbančio slaugytojo ar gydytojo endokrinologo arba vaikų endokrinologo išduotą siuntimą pas slaugytoją diabetologą.

Skiriama ambulatorinė arba stacionarinė reabilitacija 

Pacientui atsiradus funkcinių sutrikimų, gali būti skiriamos pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugos, kurių metų skiriama iki 25 reabilitacijos procedūrų (kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos, masažo). 

Diagnozavus lėtines cukrinio diabeto komplikacijas, po gydymo stacionare suaugusiesiems gali būti skiriama ambulatorinė medicininė reabilitacija. Stacionarinė reabilitacija taip pat gali būti skiriama dėl tam tikrų su diabetu susijusių komplikacijų, pavyzdžiui, po gydymo stacionare diabetinės pėdos sindromo atveju esant ortopedinių priemonių poreikiui. 

Cukriniu diabetu sergantiems vaikams gali būti skiriama ambulatorinė medicininė reabilitacija, taip pat stacionarinė reabilitacija, kai ilgiau nei 2 savaites užsitęsia glikemijos nestabilumas arba svyruoja insulino poreikis, arba glikozilinto hemoglobino rodiklis yra daugiau nei 6,5 proc. 

Dėl medicininės reabilitacijos poreikio pirmiausia sprendžia šeimos ar gydantis gydytojas ir jei reikia išduoda siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai gauti. Gydytojas įvertina paciento funkcinę būklę ir sprendžia dėl reabilitacijos paslaugų skyrimo. 

Pacientams, turintiems siuntimą reabilitacijos paslaugoms gauti, reikia pasirinkti pageidaujamą gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasomis. Sutartis dėl reabilitacijos paslaugų su ligonių kasomis turinčių įstaigų sąrašą galima rasti čia. 

Ligonių kasų inf. 

Temperatūrų skirtumų įtaka aknei

„Dideli temperatūrų skirtumai, ypač šaltas lauko oras ir sausas šildomų patalpų oras, gali iššaukti odos dehidrataciją bei taip paskatinti didesnį sebumo išsiskyrimą. Sebumas – tai riebalinių liaukų gaminamas aliejus, kuris natūraliai drėkina ir palaiko odos elastingumą. Kai jo pagaminama per daug, gali užsikimšti poros ir atsirasti daugiau spuogų“, – pasakoja vaistininkė E. Mockė.

Anot vaistininkės, taip susidaro tarsi užburtas ratas – oda išsausėja, pradeda gaminti daugiau sebumo ir taip paskatina intensyvesnius aknės bėrimus.

Aknės simptomai – ne tik bėrimas

Vaistininkė pasakoja, kad dehidratuota, į aknę linkusi oda pasižymi keliais specifiniais požymiais, kurie gali skirtis nuo įprastų riebios odos aknės simptomų.

„Jautrumas ir tempimas – tai vieni pirmųjų simptomų, išduodančių apie dehidratuotą odą. Oda gali jaustis ne tik sausa, bet ir jaučiamas tempimas, ypač po prausimosi. Galite jausti „tempimą“ aplink smakrą, nosį ar skuostus. Dėl tokio išsausėjimo oda pradeda gaminti daugiau sebumo. Perteklinis sebumo kiekis gali užkimšti poras ir sukelti bėrimus, tiek kamedogeninius, tiek papules ir pustules“, – pasakoja vaistininkė E. Mockė.

Aplink atsiradusius spuogus gali išsausėti oda ir pasireikšti šerpetojimas. Pasak vaistininkės, tokios sausos dėmės rodo, kad odai trūksta drėgmės ir, kad jos natūralus barjeras yra pažeistas.

„Negana to, dehidratuota oda neretai praranda gyvybingą spalvą, atrodo blanki ir papilkėjusi. Lygiai taip pat sumažėjęs odos elastingumas gali būti ženklas, jog odoje trūksta drėgmės. Šiuos simptomus gali lydėti atsiradusios smulkios raukšlelės, ypač aplink akis ir burną. Dar vieni nemalonūs simptomai – perštėjimas ir niežulys aplink pažeistas vietas, kai naudojamos tam tikros priemonės su alkoholiu ar kvapiosiomis medžiagomis“, – teigia vaistininkė E. Mockė.

Kokias klaidas darome dažniausiai?

Jau daugelis žino, kad savarankiškai spaudant spuogus, galima dar labiau padidinti odos uždegimus. Visgi, vaistininkė teigia, kad yra kur kas daugiau klaidų, kurias žmonės daro prižiūrėdami aknės nualintą odą.

„Kartais tenka išgirsti iš klientų, kad, jų manymu, dažnesnis veido prausimas gali padėti sumažinti sebumo perteklių. Visgi, tai ne tiesa. Prausdami veidą daugiau nei du kartus per dieną, galime dar labiau pažeisti odos barjerą. Tuo tarpu kiti žmonės netgi bijo papildomai drėkinti aknės odą, dėl to naudoja „per lengvas“ priemones, kurios neleidžia odos barjerui atsistatyti“, – pasakoja vaistininkė E. Mockė.

Vaistininkė pastebi, kad iki šiol nemažai klaidų padaroma naudojant rūgštines odos priežiūros priemones. Ji pabrėžia, kad esant pažeistam odos barjerui, toliau naudojamos agresyvios ir odą sausinančios rūgštinės priemonės tik dar labiau ją įjautrina. Todėl šių priemonių naudojimą reikėtų pristabdyti, kol bus atstatytas pažeistas odos barjeras.

Atskleidžia, kaip turi atrodyti odos priežiūros rutina

„Norint tinkamai pasirūpinti savo aknės oda, pirmiausia reikėtų užtikrinti teisingą bazinę rutiną. Kai oda yra įjautrinta, sumažinkite naudojamų priemonių kiekį, kad šis taptų labiau minimalistinis, o ingredientai – ne tokie agresyvūs. Venkite maitinamųjų kremų su aliejais, kurie gali dar labiau užkimšti odą. Vietoje to rinkitės odos barjerą atkuriančius kremus, kurių sudėtyje būtų keramidų, alantoino, glicerino, niacinamido“, – pataria vaistininkė E. Mockė.

Jeigu aknės gydymui yra paskirti receptiniai vaistai, vaistininkė pataria, kaip šalia jų papildomai galima pasirūpinti odos barjero atstatymu:

„Jeigu naudojate gydytojo paskirtą receptinį vaistą aknės gydymui, jo vartojimo jokiu būdu nenutraukite. Visgi, norėdami atstatyti odos barjerą, pirmiausia ant pažeistos odos tepkite barjerinį kremą, tuomet – vaistą, o ant viršaus – vėl barjerinį kremą. Toks „sumuštinio“ efektas leis užtikrinti, kad oda dar labiau nesujautrės, o vaistas veiks taip pat veiksmingai“, – sako E. Mockė.

Nepamirškite prevencinių priemonių

Norint užkirsti kelią aknės paūmėjimui, svarbu skirti dėmesį odos drėkinimui bei naudoti prevencines priemones. Pirmiausia vaistininkė pataria išbandyti namų drėkintuvą, taip pat 2-3 kartus per savaitę naudoti intensyviai odą drėkinančias veido kaukes.

„Veido odą svarbu prižiūrėti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Todėl vertėtų subalansuoti savo mitybą ir ją papildyti keletu svarbiausių medžiagų – žuvų taukais, cinku, resveratroliu bei vitaminu D. Vartojant juos galima sumažinti odos uždegimus, taip pat papildomai drėkinti odą“, – pataria vaistininkė E. Mockė.

Ir, visgi, jeigu susiduriate su iššūkiais stengiantis įsivertinti savo odos būklę, nepabijokite kreiptis į farmacijos specialistą, kuris padės sudėti jums tinkamą odos priežiūros rutiną. O jeigu jus kankina papulės ir pustulės – kreipkitės į dermatovenerologą.

,,Eurovaistinės" pranešimas spaudai

Pneumokokinės infekcijos atvejų skaičius šalyje auga. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2022 metais registruoti 88 pneumokokinės infekcijos atvejai, 2023 metais – 137, per šių metų 8 mėnesius – 164.

Tokias ligas, kaip plaučių uždegimas, sinusitas, ausų uždegimas ar net kraujo užkrėtimas (sepsis), neretai sukelia pneumokoku vadinama Streptococcus pneumoniae bakterija, kuri randama ir sveikų žmonių nosiaryklėje bei plinta oro lašeliais. Tačiau šios bakterijos sukeliamo plaučių uždegimo ir sunkių bei kartais lemtingų jo komplikacijų, taip pat kitų ligų, kurios ypač pavojingos įvairaus amžiaus lėtinėmis ligomis sergantiems ir pagyvenusiems žmonėms, galima išvengti pasiskiepijus pneumokokine vakcina. 

„Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis perkama pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijama bemaž dešimtmetį. Rugsėjo mėnesį Valstybinė ligonių kasa įsigijo vakcinos su didesniu skirtingų pneumokokų serotipų skaičiumi. Naujoji didesnės apsaugos 20-valentė vakcina kainavo daugiau kaip 2 milijonus eurų. Nupirkto jos kiekio turėtų pakakti trejiems metams“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė. 

Pasak jos, vieną kartą gyvenime pneumokokinės infekcijos vakcina nemokamai skiepijami žmonės, kuriems yra didžiausia grėsmė ja susirgti ir turėti komplikacijų. Vieni iš jų – sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantys vaikai nuo 2 metų ir suaugusieji, įrašyti į rizikos grupių sąrašą. Pavyzdžiui, dializuojami ligoniai, sergantieji onkologinėmis, reumatinėmis ligomis, kiti – 75 metų ir vyresni gyventojai. 

„Svarbu įsidėmėti, kad naująja 20-valente vakcina nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami tie rizikos grupės žmonės, kurie dar nebuvo pasiskiepiję kitokio valentingumo vakcina nemokamai. Pavyzdžiui, jeigu gyventojas anksčiau skiepijosi 13-valente vakcina savo lėšomis ir šiuo metu priklauso bent vienai iš rizikos grupių – jis gali būti paskiepytas 20-valente vakcina nemokamai. Pasiskiepijus viena pneumokokinės infekcijos vakcina, imunitetas susidaro visam gyvenimui nuo tų pneumokokokų sukėlėjų, nuo kurių buvo paskiepyti, tad revakcinacija nėra reikalinga“, – paaiškina A. Grušeckienė.

Dėl nemokamo skiepo nuo pneumokokinės infekcijos rizikos grupių žmonės turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Ne rizikos grupių gyventojai gali pasiskiepyti savo lėšomis. 

Šalyje jau plinta gripas, sergamumas kuriuo piką įprastai pasiekia gruodžio–vasario mėnesiais, o plaučių uždegimas yra ir dažna gripo komplikacija. Todėl rizikos grupių žmonės raginami kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl galimybės nemokamai pasiskiepyti ir nuo gripo. Dėl tinkamiausio skiepų plano būtina pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Ligonių kasų inf. 

Artėjant žiemos sezonui, skubame pasirūpinti šiltais drabužiais, striukėmis ir paltais, o kepurės dažnai lieka dulkėti spintos kampe. Vis dėlto vaistininkė Vilmantė Mostautienė tikina, kad kepurės dėvėjimas tiesiogiai padeda išvengti sezoninio plaukų slinkimo ir galvos odos pleiskanojimo.  

„Šaltyje galvos odos kraujagyslės susiaurėja, tad plaukai nepakankamai aprūpinami gyvybiškai svarbiomis medžiagomis. Kartu neigiamai galvos odą šaltuoju metų laiku veikia ir sausas patalpų oras, kuris pastebimas prasidėjus šildymui. Tokioje aplinkoje galvos oda netenka riebiųjų medžiagų, išsausėja ir ima pleiskanoti. Be to, dėl šių veiksnių gali sutrikti ir plaukų mityba – tokiu atveju plaukai gali pradėti slinkti, skilinėti ir prarasti žvilgesį“, – teigia V. Mostautienė.

Kepurę pataria rinktis ne vien pagal grožį

Pasak vaistininkės, kepurė apsaugo nuo trijų pagrindinių galvos odą ir plaukus veikiančių faktorių: šalčio, vėjo ir lietaus. Vis dėlto, tinkamą apsaugą užtikrina ne bet kuri kepurė – svarbu išsirinkti tinkamo audinio, ne per stipriai galvą spaudžiantį variantą. „Idealu, jeigu skrybėlė ar kepurė yra su šilkiniu ar atlasiniu pamušalu, nes vilna, medvilnė ir kiti audiniai taip pat gali neigiamai paveikti plaukus“, – pataria V. Mostautienė.

Anot jos, dėvint netinkamą kepurę galima dar labiau pakenkti galvos odai ir plaukams. Jei audinys prastas ar kepurė per daug spaudžia galvą, gali sutrikti galvos kraujotaka, o plaukų folikulai – mažiau apsirūpinti deguonimi ir maisto medžiagomis, dėl to plaukai gali pradėti slinkti ar lūžinėti.  

„Svarbiausia, kad audinys būtų pralaidus, padedantis galvos odai tinkamai reaguoti į temperatūros pokyčius“, – pabrėžia vaistininkė.

Nederėtų pamiršti tinkamu galvos apdangalu aprūpinti ir vaikus. Neretai tėvai, norėdami apsaugoti vaiko sveikatą, parenka per storą, sezono neatitinkančią kepurę. Tokiu būdu atnešama daugiau žalos nei naudos: vaikas žaisdamas lauke sušyla, galvos oda prakaituoja, o vėliau papūtus atšiauriam vėjui lengva peršalti.

Plaukams – ypatingas dėmesys šaltuoju periodu

Pasak V. Mostautienės, kepurė – ne vienintelis būdas apsaugoti galvą ir plaukus nuo šalčio. Šaltuoju metų laiku specialistė pataria naudoti maitinančias ir stiprinančias priemones plaukams, kurias galima pasigaminti ir patiems.  

„Kartu su drėkinančioms priemonėmis naudokite ir maitinančias: reguliariai puoselėkite plaukus balzamu ar kondicionieriumi, lepinkite juos kaukėmis bei turtingais aliejais“, – pataria V. Mostautienė.

Norintiems išbandyti „namines“ priemones, rekomenduojama pirmiausia pasitikrinti lentynų turinį. Pavyzdžiui, kokosų aliejus gali padėti suteikti plaukams švelnumo ir žvilgesio bei palengvinti šukavimą: pakanka porą kartų per savaitę nedidelį jo kiekį įtrinti į plaukus, palaikyti 10 minučių ir išskalauti.  

Išsausėjusiems plaukams puikiai tinka ir bananų bei alyvuogių aliejaus duetas, padedantis sureguliuoti galvos odos pH ir taip sustiprinti natūralią plauko apsaugą. Norint palepinti plaukus šiomis priemonėmis, galima greitai ir paprastai pagaminti plaukų kaukę: jai prireiks vieno sunokusio banano ir šaukšto alyvuogių aliejaus. Bananą sutrinkite, kad jis pavirstų į tirštą, vientisą tyrę, o tuomet į ją įpilkite šaukštą alyvuogių aliejaus ir gerai išmaišykite. Taip gausite kremo konsistencijos kaukę, kurią rekomenduojama paskirstyti ant plaukų ir palaikyti 10–15 minučių, o po to – nuskalauti.

Vaistininkė taip pat primena apie maistingus kiaušinių trynius, kuriuose gausu vitaminų, didinančių plaukų atsparumą žalingam šalčio poveikiui.  

„Vitaminai A ir E, biotinas, folio rūgštis – tai vos keletas maisto medžiagų, siejamų su greitesniu plaukų augimu ir optimalia jų būkle. Jais turtingus kiaušinių trynius itin paprasta naudoti kaip plaukų kaukę: išplaktą kiaušinio trynį tepkite tiesiai ant švarios ir sausos galvos odos, kad plaukų šaknys galėtų pasisavinti kuo daugiau naudingų medžiagų. Kartu nepamirškite ir plaukų galiukų. Palaukite pusvalandį, kad pasiektumėte geriausią rezultatą, ir nuskalaukite kaukę vėsiu vandeniu“, – rekomenduoja vaistininkė.

Padėti galvos odai gali ir vitaminai

Rudens ir žiemos sezono metu verta pasirūpinti ne tik plaukų, bet ir galvos odos priežiūra. Vaistininkė išskiria kelis svarbiausius vitaminus, kurie padės galvos odai „atsilaikyti“ žvarbiuoju metų laiku.  

„Biotinas yra B grupės vitaminas, kuris skatina sveiką plaukų augimą ir gali padėti išvengti plaukų retėjimo bei slinkimo, o vitaminas D būtinas sveikiems plaukų folikulams. Būtent šio vitamino trūkumas gali sukelti plaukų retėjimą ir slinkimą. Labai svarbi ir geležis, kuri reikalinga raudoniesiems kraujo kūneliams, atsakingiems už deguonies ir maistingųjų medžiagų pernešimą į galvos odą. Dėl jos trūkumo gali slinkti plaukai. Cinkas yra dar viena medžiaga, būtina galvos odos sveikatai palaikyti ir sveikų plaukų augimui skatinti“, – teigia V. Mostautienė.

 „Gintarinės vaistinės“  pranešimas spaudai 

Pacientu rūpinasi gydytojų ir specialistų komanda

Pacientams gali būti teikiamos tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugos. Šias paslaugas skiria gydytojas socialinis pediatras. Siuntimą šio gydytojo konsultacijai gauti gali išduoti šeimos gydytojas, vaikų ligų gydytojas ar kitas gydytojas specialistas, pacientui nustatęs raidos sutrikimo riziką ar raidos sutrikimą.

Visas reikalingas paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas socialinis pediatras, kineziterapeutas, ergoterapeutas, klinikinis logopedas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, slaugytojas, taip pat gali dirbti meno terapeutas ir specialusis pedagogas.

„Specialistų komanda sudaro ir vykdo reabilitacijos programą, kurios metu tėvai taip pat privalo dalyvauti. Svarbu žinoti, kad individualią programą specialistai sudaro atsižvelgdami į vaiko sveikatos problemas ir poreikius“, – sako Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Sonata Leščinskienė.

Ambulatorinė pagalba vaikui

Ambulatoriškai gali būti skiriamos vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos specialistų komandos konsultacijos ir dienos stacionaro paslaugos.

Gydytojas socialinis pediatras, skirdamas specialistų komandos konsultaciją, pats sudaro reikiamą komandą, atsižvelgdamas į vaiko raidos sutrikimų pobūdį. Šios konsultacijos metu specialistai dalį laiko dirba atskirai, taikydami skirtingus diagnostikos ir gydymo metodus, o dalį laiko skiria bendriems pasitarimams, raidai vertinti, diagnozei nustatyti, ankstyvosios reabilitacijos planui sudaryti ir rekomendacijoms šeimai teikti. 

Sudėtingesniais atvejais vaikas gali būti siunčiamas į išplėstinę specialistų komandos konsultaciją, kuri teikiama regioniniuose ankstyvosios reabilitacijos centruose.

Dienos stacionaro paslaugos yra trijų rūšių. „Vaiko raida A“ – tai paslaugos skiriamos vaikams, turintiems lengvų vienos funkcinės srities raidos sutrikimų, „vaiko raida B“ – vaikams, turintiems kelių funkcinių sričių raidos sutrikimų, „vaiko raida C“ – vaikams, kuriems nustatytas kompleksinis raidos sutrikimas, kurio eigą sunkina gretutiniai psichikos, regos, klausos bei fiziniai sutrikimai. 

Teikiant „vaiko raida A“ ir vaiko raida B“ dienos stacionaro paslaugas suteikiamos ne mažiau kaip dviejų, o teikiant vaiko raidą C – ne mažiau kaip keturių specialistų paslaugos per dieną. Dienos stacionaro paslauga „vaiko raida C“ teikiama tik universitetų ankstyvosios reabilitacijos centruose, pacientas prižiūrimas ir stebimas dienos stacionare iki 8 valandų per dieną.

Kada skiriamos stacionarinės paslaugos?

Stacionarinės paslaugos skiriamos, kai vaikui yra nustatytas kompleksinis raidos sutrikimas, kurio eigą sunkina gretutiniai psichikos, regos, klausos bei fiziniai sutrikimai. Taip pat, jei yra sunkus įgimtas ar įgytas galvos ar nugaros smegenų pažeidimas bei kai dėl medicininių ar socialinių priežasčių nėra galimybės ambulatoriškai taikyti reikiamų vertinimo ar gydymo metodų.

Kiek paslaugų kompensuojama?

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų per vienerius kalendorinius metus vienam vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas gaunančiam pacientui apmokama:

• iki dviejų konsultacijų, suteiktų specialistų komandos;
• iki dviejų išplėstinių konsultacijų, suteiktų specialistų komandos; 
• dienos stacionaro „vaiko raida A“ – 20 paslaugų; 
• „vaiko raida B“ – 40 paslaugų (prireikus gydytojų konsiliumo sprendimu šių paslaugų gali būti skiriama iki 60);
• „vaiko raida C“ – 20 paslaugų. 

Vaikai, turintys kompleksinių raidos sutrikimų, gali gauti ir „vaiko raida B“, ir „vaiko raida C“ dienos stacionaro paslaugas.

Prireikus kalbos korekcijos 

Kalbos korekcijos paslaugas teikia klinikinis logopedas. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. siuntimą kalbos korekcijos paslaugoms gali išduoti ir šeimos gydytojas ar bet kuris gydytojas specialistas, įtaręs vaiko kalbėjimo, kalbos, rijimo ir komunikacijos sutrikimus.

Jei tėvai patys pastebi savo vaiko kalbos sutrikimus, tai jiems kartu su savo atžala rekomenduojama pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris esant poreikiui siųs pasikonsultuoti su reikiamu specialistu.

„Ar pacientui reikia kalbos korekcijos, ankstyvosios reabilitacijos ar kitų paslaugų, sprendimą priims šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas, konsultacijos metu įvertinęs pacientui nustatytą diagnozę ir kitus svarbius duomenis“, – pabrėžia S. Leščinskienė.

Per kalendorinius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojama iki 20 kalbos korekcijos paslaugų.

Ligonių kasų inf. 

Aplinkos apsaugos agentūra koordinuoja ECHA Forumo užduočių vykdymą Lietuvoje ir bendradarbiaudama su nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo institucijomis siekia apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą nuo cheminių medžiagų keliamo rizikos.

Buvo siekiama patikrinti, ar kosmetikos gaminiuose galima atrasti tokių medžiagų kaip perfluoroktano rūgštis (PFOA), ilgos grandinės perfluorkarboksirūgštis (PFCA) ir su šiomis rūgštimis susijusių medžiagų, taip pat - siloksanų (D4 ir D5). Šių medžiagų naudojimas yra draudžiamos ir ribojamos.  

Projekte kartu su Lietuva dalyvavo dar 12 EEE šalių. Lietuvoje patikrinimus atliko Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. balandžio mėnesio nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos patikrino daugiau nei 4 500 kosmetikos gaminių, daugiausia - pagal sudedamųjų dalių sąrašą. Buvo tikrinamos įmonės, kurios importuoja arba gamina kosmetikos gaminius, skirtus parduoti EEE, bei kosmetikos gaminių platintojai.  

Buvo tikrinama ne tik plačiajai visuomenei, bet ir profesionaliam naudojimui skirtų kosmetikos gaminių sudėtis.

Nustatyta, kad apie 6 proc. tikrintų kosmetikos gaminių sudėtyje buvo pavojingųjų medžiagų, kurių naudojimas šiuose gaminiuose yra uždraustas. Kosmetikos gaminiuose buvo rasta šių medžiagų:

• Perfluoronildimetikono;
• Perfluoroktiletiltrietoksisilano;
• Perfluoroniletilkarboksidecil PEG-10 dimetikono;
• Siloksanų: ciklopentasiloksano (D5), ciklometikono (D4, D5 ir D6 mišinys), ciklotetrasiloksano (D4).

Šių medžiagų naudojimas kosmetikos gaminiuose draudžiamas dėl jų patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų savybių. Pavyzdžiui, perfluoronildimetikonas skyla į PFOA ir ilgagrandes perfluorkarboksirūgštis. PFOA ir siloksanai (D4 ir D5) lėtai skaidosi aplinkoje ir kaupiasi žmonių ir kitų rūšių organizmuose. PFOA yra ne tik patvari aplinkoje, bet ir toksiška reprodukcijai ir įtariama, kad sukelia vėžį. D4 susijusi su toksiniu poveikiu reprodukcijai, gali pakenkti vaisingumui bei sukelti ilgalaikį žalingą poveikį vandens gyvūnijai.

Perfluoronildimetikono daugiausia rasta akių, lūpų kontūravimo priemonėse, D4 ir D5 - plaukų kondicionieriuose ir kaukėse.

Vartotojams patariama prieš perkant kosmetikos gaminius patikrinti sudedamųjų dalių sąrašą produktų etiketėse. Atkreipti dėmesį reikėtų į perfluoronildimetikoną ir ciklopentasiloksaną (D5) nuplaunamuose kosmetikos gaminiuose, kadangi projekto rezultatai parodė, kad, šių medžiagų kosmetikos gaminiuose aptikta daugiausia.

Aplinkos apsaugos agentūra

„Tarp onkologinių vyrų ligų prostatos vėžys užima reikšmingą vietą – ji mūsų šalyje diagnozuojama dažniausiai, – pokalbį pradeda urologas prof. M. Jievaltas. – Išgyvenamumas, kaip paprastai būna sergant onkologine liga, priklauso nuo stadijos: kuo ji ankstesnė, tuo geresnių gydymo rezultatų galima pasiekti. Tam įtakos, pasak gydytojo, turi specifinis gydymas, užtikrinantis ilgesnį gyvenimą be ligos progresavimo, su mažesniais, geriau kontroliuojamais skausmais arba visai be jų. Pagrindinė geroji žinia yra ta, kad įvyko didelis užleistų ligos formų gydymo progresas."

Kaip rodo statistiniai duomenys, sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje yra vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Pasak pašnekovo, tai yra ankstyvosios diagnostikos programos rezultatas. Kasmet, vykdant prevencinę prostatos vėžio programą, nustatoma per 3 000 naujų susirgimų ir tai sudaro net 30 proc. visų naujų vėžio atvejų vyrams. Tačiau pagal mirštamumo rodiklius Europoje esame vidutiniokai.

Nauja pacientų karta, bet mitų atsikrato sunkiai

Daugiau nei 26 metus urologijos srityje dirbantis gydytojas pasakoja, kad pacientai per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė. „Juk užaugo nauja karta: labiau išsilavinusi, imlesnė ir smalsesnė, – sako urologas. – Skaitmeninis amžius padarė savo. Neretas pas gydytoją atėjęs pacientas jau būna pasiskaitęs apie ligą, dirbtinio intelekto paklausęs kryptingų klausimų ir gavęs visai tikslių atsakymų.“

Nors naujoji pacientų karta labiau apsiskaičiusi ir drąsesnė, o gydymo būdai modernesni, vis dar sunku atsikratyti klaidingų įsitikinimų. Pasak urologo, dažnas vyras, kuris jaučiasi neblogai, neina pas gydytoją ir „neieško ligų“. Tačiau šią problemą palengva sprendžia visuomenės informavimas apie prostatos vėžio prevencinę programą ir skatinimas laiku pasitikrinti sveikatą.

Kita problema, kurią žino ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos urologai, yra pacientų baimė dėl digitalinio rektalinio tyrimo. „Palengva judama link to, kad diagnostikai būtų naudojamos elektroninės, radiologinės priemonės, genetiniai testai ir pan. Tikėtina, kad ateityje galėsime išvengti tokio tyrimo, bet tikrai ne dabar, nes net kas penktas prostatos vėžys nustatomas apčiuopos būdu. O tai yra gana svarus skaičius.“

Pasak urologo, vis dar nemažai vyrų įsitikinę, kad prostatos vėžio gydymas visada baigiasi erekcijos sutrikimais. „Tiesa ta, kad šį šalutinį reiškinį gali sukelti tik chirurginis gydymas, – pasakoja prof. M. Jievaltas. – Dviem trečdaliams pacientų po operacijos erekcija suprastėja, tačiau šią problemą galima spręsti medikamentais. Jei reikia, atliekamos protezavimo operacijos, padedančios išsaugoti lytinį gyvenimą.“

Tą patį galima pasakyti ir apie šlapimo nelaikymą. „Ši problema pasitaiko maždaug 15 proc. operuotų vyrų. Jei reikia, taikomos papildomos intervencijos, po kurių savijauta labai pagerėja“, – aiškina gydytojas ir priduria, kad pirmiausia kiekvienas specialistas kelia tikslą išgydyti ligą ir tik tada – koreguoti atsiradusius liekamuosius reiškinius.

Liga neskausminga, simptomų nėra

Daugelis žino, kad prostatos vėžys neturi specifinių simptomų, o šlapinimosi problemos paprastai kyla dėl prostatos dydžio, nepraeinamumo, bet ne dėl šios onkologinės ligos.

Dažniausiai vyrams diagnozuojamas lokalizuotas prostatos vėžys. Net 40–50 proc. pacientų vėžys būna menkai pažengęs, tokiais atvejais tereikia pacientą aktyviai stebėti.

 „Užleisto prostatos vėžio simptomas – kaulų skausmai. Pažengusi stadija nustatoma 7–8 proc. visų šios onkologinės ligos atvejų. Norėtume, kad jų būtų mažiau“, – sako gydytojas.

Paklaustas apie rizikos veiksnius, lemiančius prostatos vėžį, urologas pabrėžia, kad visų pirma tai susiję su vyresniu amžiumi. Ne mažiau reikšmingi ir genetiniai veiksniai. „Įtakos kaip ir bet kuriai kitai onkologinei ligai turi aplinka, kurioje gyvename, maistas, kurį kasdien vartojame, – sako gydytojas. – Vis dėlto nėra patikimų tyrimų, kokia dieta padėtų sumažinti tikimybę susirgti prostatos vėžiu. Taip pat nėra mokslinių įrodymų, kad vieni ar kiti maisto papildai gali efektyviai mažinti sergamumą šia onkologine liga.“ 

Pasak prof. M. Jievalto, nereikėtų ieškoti stebuklingų vitaminų ar tikėti mitais, kad prostatos vėžio išvengti padės kas vakarą išgerta taurė raudonojo vyno ar kuo didesnis ejakuliacijų skaičius per gyvenimą. „Kalbant apie visas onkologines ligas, reikėtų pasakyti, kad joms atsirasti įtakos turi rūkymas, skaidulinių medžiagų trūkumas maiste ir sėslus gyvenimo būdas“, – tris didžiausius rizikos veiksnius išvardija gydytojas.

Pasitarnavo prevencinė programa 

Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa Lietuvoje pradėta vykdyti 2006 metais. „Kai ji buvo kuriama, buvau vienas iš šalininkų, tuo metu nieko panašaus Europoje nebuvo, – pasakoja prof. M. Jievaltas. – Tokių prevencinių programų tikslas yra sumažinti pacientų mirštamumą. Tokį kėlėme ir mes. Ir kaip rodo moksliniai tyrimai, po 15 prostatos vėžio prevencinės programos vykdymo metų mirštamumo nuo šios ligos rodikliai pradėjo mažėti.“

Prostatos vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai anksčiau sirgo šia onkologine liga. Pakartotinio patikrinimo datą numato šeimos gydytojas, įvertinęs prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimo rezultatus. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.

Ligonių kasos atkreipia dėmesį, kad jeigu vyras nėra programoje nustatyto amžiaus, bet nerimauja dėl savo sveikatos, gali drąsiai kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs paciento būklę, jis skirs nemokamus tyrimus ir prireikus išrašys siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai gauti.

Kauno teritorinės ligoninių kasos informacija

Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per praėjusį gripo sezoną dėl sunkių ligos komplikacijų Lietuvoje mirė 27 žmonės. Didžioji dalis mirusiųjų – daugiau nei 85 proc. – buvo nepasiskiepiję sezonine gripo vakcina. Vaistinių tinklo vaistininkas Faustas Bertulis pasakoja, kaip pastebėti pirmuosius gripą išduodančius simptomus ir apsisaugoti nuo galimų komplikacijų.

Įprastai gripo sezonas trunka nuo spalio iki pavasario vidurio, per šį laikotarpį Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 30 tūkst. infekcijos atvejų. Dalis pacientų būna ne tik hospitalizuojami, bet ir gydomi intensyvios terapijos skyriuose. Vaistininkas tikina, kad tai, kaip stipriai jausime gripo simptomatiką ir ar susidursime su komplikacijomis priklauso nuo bendros žmogaus organizmo būklės, šalutinių ligų ir konkrečiai viruso atmainai turimų antikūnų.

Staigi ligos pradžia

Anot F. Bertulio, užsikrėtus gripu, įprastai pirmųjų simptomų ilgai laukti nereikia – jie pasireiškia per vieną ar keletą dienų, tačiau gali pasireikšti ir per porą valandų nuo užsikrėtimo.

„Ligos eiga dažniausiai prasideda nuo lengvos slogos ir gerklės perštėjimo, tačiau simptomai pamažu intensyvėja: gali atsirasti kosulys, nosies užgulimas, imti skaudėti akis, galvą, raumenis ir sąnarius, kankinti nuovargis ir gerokai pakilusi kūno temperatūra, siekianti 38 laipsnius ar daugiau. Kai kuriems žmonėms taip pat pasireiškia ir virškinimo sutrikimai, viduriuojama ar vemiama“, – simptomus vardija vaistininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad lengva gripo forma įprastai tęsiasi iki savaitės, o pasiskiepijus simptomai jaučiami vos keletą dienų, tačiau sunki ligos forma gali trukti ir ilgiau. Labai svarbu stebėti savo simptomus ir jei jie yra sunkūs, nedelsti kreiptis į medikus, ypač jei priklausote rizikos grupei.

F. Bertulis pabrėžia, kad nors nemaža visuomenės dalis vis dar klaidingai mano, jog ligos eigą gali palengvinti antibiotikai, labai svarbu nesuklysti ir neimti vartoti namuose užsilikusių antibiotikų – pastarieji yra neveiksmingi prieš virusus. Tačiau esant sunkesniems simptomams ar komplikacijų rizikoms, medikai skiria pacientams specialius antivirusinius vaistus, kuriuos reikia pradėti vartoti praėjus ne daugiau kaip 48 val. po pirmųjų simptomų.

Kas privalo skirti daugiau dėmesio apsisaugojimui?

Vaistininkas F. Bertulis taip pat įvardija, kad net ir ligos atveju gydytojų skiriami antivirusiniai vaistai nepakečia gripo vakcinos suteikiamos apsaugos. Jei vakcinos komponentai gerai atitinka tuo metu plintančią gripo atmainą, skiepų efektyvumas gali siekti net 90 proc. Jis primena, kad mokslininkai kasmet atlieka sergamumo gripu analizę ir pagal gautus duomenis nustato labiausiai tikėtinas viruso formas. Būtent pagal jas parenkami komponentai Lietuvoje ir Europoje naudojamų vakcinų gamybai. 

2024–2025 metų gripo sezono vakcinos skirtos apsaugoti nuo keturių skirtingų gripo atmainų šių gripo virusų – A Victoria, A Thailand, B Austria ir B Phuket tipų. Nors pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendaciją, norint šį sezoną išvengti galimų ligos komplikacijų, pakanka pasiskiepyti trivalente gripo vakcina, tačiau pacientams yra pasiekiama ir keturvalentė.

„Pasiskiepyti nuo šios infekcijos labai svarbu sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip astma ar LOPL, turintiems kepenų ar inkstų funkcijų sutrikimų, diabetą, silpną imuninę sistemą, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų. Vakcinuotis patariama ir vyresniems nei 65 metų asmenims, mažiems vaikams, besilaukiančioms moterims. Šios asmenų grupės yra lengviausiai pažeidžiamos, o simptomų sunkumo bei ligos komplikacijų rizika nepasiskiepijus išlieka didelė.

Galimos gripo komplikacijos nesustoja ties ausies uždegimu ar sinusitu, nepasiskiepijus kyla grėsmė susirgti ir plaučių uždegimu, bronchitu, net encefalitu – smegenų dangalų uždegimu, taip pat įvairiomis nervų sistemos ir kraujotakos sistemos ligomis. Pasiskiepyti sezonine gripo vakcina galima ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir vaistinėse. Aš, kaip išplėstinės praktikos vaistininkas, spalį jau stebiu augančius norinčiųjų pasiskiepyti srautus“, – paaiškina F. Bertulis.

Visgi pakankamas antikūnų kiekis organizme susidaro per maždaug dvi savaites nuo vakcinacijos, todėl šį laikotarpį vis dar reikia įprastai saugotis: laikytis kosėjimo etiketo, dažnai muilu plauti ar dezinfekuoti rankas, sezono metu vengti viešų susibūrimo vietų, stiprinti organizmą įvairiais vitaminais ir mineralais.

Organizmo stiprinimas – papildoma nauda

Vaistinių tinklo atstovas priduria, jog prasidėjus gripo sezonui patariama ne tik pasiskiepyti, bet ir išlaikyti stiprų organizmą – kuo tvirtesnė žmogaus imuninė sistema, tuo mažesnė ne tik gripo, bet ir kitų virusių ligų komplikacijų rizika bei trumpesnė pati ligos eiga. F. Bertulis pataria į kasdienį valgiaraštį įtraukti vitaminų C, D, omega-3 riebiųjų rūgščių bei cinko turinčių produktų.

„Sveikas žmogus vitamino C per parą turėtų gauti apie 1000 mg, tačiau susirgus kartais galima vartoti ir dvigubą dozę. Vitamino D įprasta kasdienė dozė yra 1000–2000 TV, tačiau sergant lėtinėmis ligomis gydytojai dozę gali ir padidinti. Cinkas yra reikalingas imuninei funkcijai palaikyti, padeda mažinti uždegiminius procesus organizme – sergant jo patariama vartoti yra 30–40 mg per parą. Jei pasirenkamas maisto papildų vartojimo kelias, prieš tai būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku“, – vardija farmacijos specialistas.

Anot jo, svarbu nepamiršti ir omega-3 riebiųjų rūgščių teikiamos naudos, tokios kaip lėtinių uždegimų slopinimas, smegenų ir kraujotakos funkcijų gerinimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad kruopštus omega-3 vartojimas sumažina įvairių infekcijų komplikacijų riziką, pavyzdžiui, užsikrėtus gripo virusu, gali sumažėti plaučių uždegimo tikimybė.

 „Camelia“ pranešimas spaudai 

PSDF lėšomis bus pradėti kompensuoti naviko molekulinės genetikos tyrimas DNR sekoskaitos metodu, naviko molekulinio kariotipavimo tyrimas ir naviko genomo metilinimo tyrimas, kuriuos skirti galės šešiose onkologinių ligų klasteriui priklausančiose gydymo įstaigose dirbantys gydytojai – gydytojas onkologas chemoterapeutas (suaugusiems), gydytojas vaikų onkohematologas (vaikams) arba kitos profesinės kvalifikacijos gydytojas specialistas (daugiadalykės gydytojų specialistų komandos narys), gydantis pacientą dėl įtariamos arba patvirtintos onkologinės ligos.

Naujiems tyrimams iš PSDF biudžeto per metus numatoma skirti apie 1,9 mln. eurų.

„Onkologinės ligos yra antra dažniausia mirties priežastis Lietuvoje, todėl valstybė skiria didelį dėmesį jų prevencijai, diagnostikai ir gydymui. Parenkant efektyviausią gydymą, labai svarbus yra tyrimų tikslumas, kuris ženkliai padidina tikimybę ilgiau gyventi kokybišką gyvenimą arba visiškai pasveikti. Todėl Lietuvos pacientams siekiame suteikti pažangiausius tyrimus, kuriuos gali pasiūlyti šiuolaikinis medicinos mokslas“, – teigia SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Zelbienė.

Šiuo metu PSDF lėšomis yra kompensuojami išplėstiniai genetiniai kraujo navikų naujos kartos sekoskaitos tyrimai, kurių pagalba gydytojai hematologai pacientams parenka individualų gydymą. Naviko molekulinės genetikos tyrimas DNR sekoskaitos metodu suteiks galimybę detaliai ištirti ir solidinių navikų genetinę sudėtį. Skirtingai nei šiuo metu šalyje taikomi solidinių navikų genetiniai tyrimai, kuriais yra tiriami tik vienas ar keli konkretūs genų pokyčiai, molekulinės genetikos tyrimas DNR sekoskaitos metodu leis ištirti dešimtis genų vienu metu. Šis tyrimas padės jautriai ir specifiškai aptikti genetinius taikinius bei kiekvienam pacientui parinkti tikslinį efektyvesnį gydymą, mažinti šalutinių poveikių riziką.

Naviko molekulinio kariotipavimo bei naviko genomo metilinimo tyrimai yra ypatingai svarbūs tiksliai centrinės navikų sistemos onkologinių ligų diagnostikai, ligos prognozės nustatymui bei tikslinio gydymo parinkimui. 

Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams yra prieinami ir kiti brangūs tyrimai, tokie kaip kompiuterines tomografijos tyrimas, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, pozitronų emisijos tomografijos tyrimas su fluorodeoksigliukoze ir kt.

SAM Komunikacijos skyrius

Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas teigia, kad plečiant slaugytojų atsakomybių ribas nuosekliai didinamas pasitikėjimas slaugytojais ir jų kompetencijomis.

„Profesijos svorio auginimas neįmanomas be atsakomybių didinimo – per porą pastarųjų metų slaugytojai įgavo kaip niekad daug teisių priimti gydymui reikalingus sprendimus. Tai atitinka jų akademinį ir profesinį pasirengimą. Tikiu, kad toks pasirinktas kelias, artinantis slaugytojų padėtį prie vakarietiškų sveikatos sistemų, padidins profesijos prestižą ir svorį, taip skatinant jaunuolius rinktis šią taip reikalingą profesiją“, – sako ministras A. Pečkauskas.

Iki šiol visi pacientai, siekdami gauti vaistų receptą lėtinių ligų gydymui, privalėjo registruotis vizitui pas šeimos gydytoją. Dėl to didėjo eilės šeimos gydytojo paslaugai gauti, buvo apsunkinamas šeimos gydytojo paslaugų prieinamumas kitiems pacientams, didinama administracinė našta šeimos gydytojams.

Bendrosios praktikos slaugytojai receptą lėtinių ligų gydymui reikalingiems vaistams įsigyti galės tik įsitikinę, kad paciento sveikatos būklė yra stabili, o gydytojo paskirtą vaistą žmogus naudoja ne mažiau kaip 3 mėnesius, bei šią informaciją įrašę paciento elektroniniuose medicinos dokumentuose.

Šios funkcijos yra sudedamoji ambulatorinių slaugytojo konsultacijų, kurias bendrosios praktikos slaugytojas teikia dirbdamas šeimos gydytojo komandoje, dalis.

Tokia teisė bendrosios praktikos slaugytojams buvo suteikta ir anksčiau – esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir galiojant ypatingoms sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygoms.

Registrų centro pateiktais duomenimis, tuo laikotarpiu, kai galiojo valstybės lygio ekstremalioji situacija, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis buvo apmokėta 95 proc. receptų vaistiniams preparatams, kuriuos išrašė bendrosios praktikos slaugytojai tęstiniam gydymui pagal gydytojo paskirtą gydymą receptiniais vaistiniais preparatais.

SAM, įvertinusi, kad dauguma bendrosios praktikos slaugytojų teisingai ir be klaidų išrašytų receptų buvo apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, inicijavo Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimus.

SAM Komunikacijos skyrius

Jonavos rajono savivaldybėje 42-ąją metų savaitę iš viso sirgo 600 asmenų iš kurių: 15 Covid atvejų, vienas gripo atvejis, 584 ŪVKTI.  Suminis rodiklis rajone (gripo, ŪVKTI ir COVID-19) 100 tūkst. gyventojų per savaitę yra 1446,13 atvejų.

Mirties nuo gripo atvejų neregistruota, nuo COVID-19 ligos – 1 mirties atvejis (vyresnis nei 65 m. amžiaus asmuo). Į ligonines dėl gripo paguldyti 4 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 84 asmenys, iš kurių 1 intensyviosios terapijos skyriuje.

Šaltuoju metų laikotarpiu uždarose patalpose praleidžiame didžiąją dalį paros laiko. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad patalpų oro kokybė žmonėms yra ypatingai svarbi, mat jei patalpų ore gausu virusų, bakterijų, grybelių, įvairių teršalų – rizikuojame susirgti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad patalpas būtina vėdinti ištisus metus, tačiau šaltuoju sezonu – tai ypač svarbu. Kaip tai daryti tinkamai bei kaip patiems nepabloginti oro kokybės – išsamiai apie tai šiame pranešime.

Vėdinti galima įvairiai

Tinkamai vėdindami patalpas, ne tik geriau jausimės, būsime darbingesni, bet ir apsisaugosime nuo kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas, COVID-19 infekcija ir kitų. Taip pat užkirsime kelią drėgmės kaupimuisi ir pelėsio atsiradimui, įleisime daugiau deguonies, todėl būsime darbingesni, mažiau rizikuosime susirgti dėl patalpų oro užterštumo, geriau miegosime.

Vėdinimo tikslas – patalpos orą pakeisti šviežiu lauko oru, kitaip tariant – patalpų orą turime išleisti į išorę, o iš lauko turime įleisti šviežio oro.

Vėdinti galima tiek natūraliomis priemonėmis (atidarant langus), tiek mechaninėmis (mechaninis oro tiekimas) arba taikyti abu šiuos būdus kartu. Svarbiausia, kad oras namuose keistųsi reguliariai. Patariama vengti namus vėdinti, kai ypač padidėja aplinkos oro užterštumas dėl gaisrų, pramonės avarijų ar kitų priežasčių.

Drėgmės – nei per daug, nei per mažai

Labai svarbu palaikyti tinkamą patalpų oro drėgmę. Prasidėjus šildymo sezonui, dažnas reiškinys yra sausas patalpų oras. Specialistai pabrėžia, kad dėl sauso patalpų oro džiūsta akių ir nosies gleivinės, tokioje gleivinėje susidaro palanki terpė mikroorganizmams daugintis.

Visgi pernelyg didelė drėgmė yra palanki pelėsiui atsirasti. Pelėsiai namų aplinkoje ne tik gadina buitinę techniką, baldus, bet, svarbiausia, gali būti viena iš alergijų, bronchinės astmos ar kitų ligų priežasčių.

Oro kokybę galime pabloginti ir patys

Dėl žmogaus fiziologinės veiklos produktų, išsiskiriančių kvėpuojant, prakaituojant, į patalpų orą patenka anglies dvideginis, amoniakas. Esant per didelei anglies dvideginio koncentracijai, jaučiamas silpnumas, mieguistumas, gali įsiskaudėti galva, mažėja darbingumas.

Cheminės medžiagos į patalpų orą patenka iš patalpų apdailos medžiagų, baldų, naudojamų cheminių valymo priemonių, oro gaiviklių. Cheminių medžiagų poveikis sveikatai gali būti skirtingas, priklausomai nuo konkrečios cheminės medžiagos.

Atkreiptinas dėmesys, kad naudodami įvairius smilkalus, degindami žvakes oro kokybę taip pat bloginame. Smilkstant smilkalams, degant žvakėms į aplinką išsiskiria kietosios dalelės.

Laikykimės oro kokybės užtikrinimo principų

NVSC specialistai primena patalpų vėdinimo svarbą bei svarbiausius patalpų oro kokybės užtikrinimo principus, kurie ypač aktualūs šaltuoju sezonu:
1.    Patartina kambarius vėdinti nors du kartus per dieną – ryte ir vakare.
2.    Natūraliai vėdinti reikėtų plačiai atvėrus langą (nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros).
3.    Ypač gerai reikia vėdinti sanitarinius mazgus, virtuvę, palėpę.
4.    Gyvenamosiose patalpose nepatariama džiovinti skalbinių.
5.    Patalpose ir šaltuoju metų laiku reikėtų palaikyti 35–60 proc. drėgmę, o temperatūrą – 18–22 °C.

NVSC inf.

„Kaip galiu greičiau pasveikti?“, – tai vienas dažniausių klausimų, kurio iš pacientų sulaukia vaistininkas. Jis neslepia, kad tenka išgirsti ir nemažai klaidingų savigydos būdų.

„Natūralu, kad apsirgę žmonės nori kuo greičiau pasijusti geriau, tačiau įvairūs darbai ir planai neturėtų kainuoti mūsų sveikatos. Dažnai tenka girdėti, kad žmonės net su aukšta temperatūra ar kitais peršalimo simptomais nusprendžia toliau dirbti, tik kad lovoje iš namų. O kiti vos pajutę artėjančią ligą skuba vartoti namuose užsilikusius antibiotikus, nors jų ir taip paprastai neturėtų būti niekeno vaistinėlėse“, – sako M. Rutalė.

Vaistininkas akcentuoja, kad neatsakingas antibiotikų vartojimas gali pakišti koją tada, kai žmogui iš tiesų reikės gydymo, bet jo organizmas jau bus atsparus antibiotikams. Taip pat jis priduria, kad neleisdami sau pasveikti ilsintis arba vartojant antibiotikus, kol palengvėja simptomai, galime prisišaukti greitai sugrįžtančias ir netgi paūmėjusias ligas.

Kodėl sirgdami jaučiame nuovargį?

Sveikatos priežiūros specialistų patarimas sergantiesiems skirti daugiau laiko miegui ir poilsiui nėra sakomas veltui, teigia vaistininkas. Anot jo, būtent miegas yra vienas svarbiausių veiksnių, padėsiančių kūnui greičiau įveikti peršalimo ligas.

„Kai sergame, atrodo, kad visą dieną galėtume snūduriuoti lovoje ir nieko daugiau nedaryti. Mūsų organizmo kova su liga atima daug energijos, todėl mes galime jaustis pavargę, neturintys jėgų. Iš tiesų reikėtų paklausyti savo kūno ir skirti jam reikalingo poilsio. Būtent miego metu mūsų organizme vyksta imuniniai procesai, padedantys nusilpusiam kūnui kovoti su ligos simptomais“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.

Atsako, kaip mus gydo miegas

Poilsis ir ypatingai miegas atlieka ne vieną pagalbinę funkciją, padedančia imuninei sistemai kovoti su ligomis. Vaistininkas išskiria dvi pačias svarbiausias:

„Visų pirma, miego metu mūsų organizme aktyviau išsiskiria baltymai citokinai, kurie yra atsakingi už imuninių ląstelių gamybą bei mūsų imuninės sistemos atsaką ligoms. Kita paskata ilsėtis susirgus – tai, jog mūsų kūnas miego metu kur kas lengviau perneša karščiavimą. O svarbiausia, miegas leidžia visą likusią organizmo energiją sukoncertuoti į kovą prieš ligą – t. y. jeigu mes esame prabudę ir, tarkime, sirgdami darbuojamės prie kompiuterio – mūsų kūnas nesiilsi ir taip sunkiau bei ilgiau kovoja su liga“, – paaiškina M. Rutalė.

Patarimai, kaip kokybiškai išsimiegoti sergant

Net ir jaučiant stiprų nuovargį, kartais liga gali neleisti kokybiškai išsimiegoti. Anot vaistininko, dažniausiai trukdo tokie simptomai – kaip užgulusi nosis, kosėjimas, karščiavimas ir neramios mintys. Jis dalinasi praktiniais patarimais, kurie padės ilgesnį laiką išmiegoti be trukdžių.

Galvą laikykite šiek tiek aukščiau. Jeigu jūsų nosis yra užgulusi, pabandykite eidami miegoti laikyti galvą šiek tiek aukščiau – pavyzdžiui ant didesnės pagalvės ar galbūt papildomai naudokite kelioninę pagalvėlę ant kaklo. Tai palengvins slogos pratekėjimą nosies kanalams. Tik nekelkite galvos per aukštai, kad vėliau nesusidurtumėte su sprando skausmais.

Karštas dušas arba vonia. Jeigu kankina neramios mintys, o nosis užsikimšusi – išbandykite prieš einant miegoti karštą dušą arba vonią. Jie tiek padės atsipalaiduoti, tiek suskaidys gleives nosies ertmėje, jog galėtumėte lengviau kvėpuoti.

Ramunėlių arbata. Tam kad labiau atsipalaiduotumėte ir šiek tiek numalšintumėte gerklės skausmą, išgerkite puodelį ramunėlių arbatos su citrina ir medumi. Tik mėgaukitės arbata ne mažiau nei likus valandai iki miego, jog vėliau jo nedrumstų vaikščiojimas į tualetą.

Melatoninas. Jeigu naktį itin daug prabudinėjate ir dėl ligos skundžiatės negiliu ir neramiu miegu, išbandykite melatoniną. Šis maisto papildas gali sutrumpinti užmigimo laiką bei pagerinti pačią miego kokybę.

Prabudus – jokių išmaniųjų. Jeigu prabudote iš gilaus miego, kuo greičiau pašalinkite jį sutrikdžiusius veiksnius – išsipūskite nosį, atsigerkite vandens ar nueikite į tualetą. Tik jokiu būdu netikrinkite išmanaus įrenginio – kiek valandų ir ar kas nors jums parašė, nes taip tik išsibudinsite ir sunkiau užmigsite iš naujo.

Miego nebus per daug. Vaistininkas nuramina, kad jeigu pirmosiomis dienomis viskas, ką darote – miegate, dėl to jaudintis nereikėtų, kadangi taip jūsų organizmas kovoja su ligomis. Jis pataria visą šį laiką išnaudoti sąžiningam poilsiui, nes tai yra geriausias rūpestis savimi.

VGA inf. 

„Poliklinika, medicinos centras ar klinika, kurioje yra prisirašoma, svarbi todėl, kad joje galima gauti nemokamas šeimos gydytojo arba gydytojų komandos, t. y. vidaus ligų gydytojo, vaikų ligų gydytojo, akušerio ginekologo ir chirurgo, paslaugas. Be to, gydymo įstaigoje, kurioje pacientas prisirašęs, teikiama ligonių kasų apmokama pirminė ambulatorinė odontologinė pagalba: dantų ėduonies, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, kitos paslaugos. Galima gauti ir nemokamą psichikos sveikatos priežiūrą, kurią teikia psichiatras,  psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas“, – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus patarėja Justina Izotovė. 

Kai jaunuolio studijų miestas yra toli nuo gimtojo miesto ir nuvykti ten nėra patogu, o kartais dėl įtempto mokslų tvarkaraščio sudėtinga, šią medicinos pagalbą gali būti patogiau gauti studijų mieste. Kita vertus, studijuojant arti gimtojo miesto gali būti patogu likti prisirašius jame esančioje savo poliklinikoje ir prireikus vykti ten gauti šeimos gydytojo bei kitų paslaugų. Tokiu atveju jaunuoliams studijų mieste nemokamai teikiama būtinoji medicinos pagalba, su siuntimu – gydytojų specialistų paslaugos gydymo įstaigose, dėl reikiamų paslaugų turinčiose sutartį su ligonių kasa.  

Kaip prisirašyti?

Jeigu jaunuolis nusprendžia prisirašyti gydymo įstaigoje studijų mieste, visų pirma šiame mieste jis turi pasirinkti bet kurią viešąją arba privačią šeimos medicinos paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasa. Tokių gydymo įstaigų gausu: šiuo metu Vilniuje jų yra 101, Kaune – 69, Klaipėdoje – 46, Šiauliuose – 20, Panevėžyje – 24. Įprastai patogiausia, kai gydymo įstaiga yra lengvai pasiekiama, netoli nuo gyvenamosios ar studijų vietos.

„Pasirinktai gydymo įstaigai reikia pateikti užpildytą prašymą leisti joje gydytis. Prašyme pacientas nurodo pageidaujamą šeimos gydytoją, taip pat psichikos sveikatos centrą, kuriame be siuntimo jam galėtų būti teikiamos ligonių kasų apmokamos psichikos sveikatos paslaugos, jeigu jų reikėtų. Galima rinktis įstaigos, kurioje prisirašoma, psichikos sveikatos centrą arba kitą. Svarbiausia, kad jis būtų tos pačios teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje, kurioje pasirinktas ir šeimos gydytojas, taip pat kad turėtų sutartį su ligonių kasa“, – aiškina J. Izotovė.

Užpildytą prašymą leisti gydytis pasirinktoje gydymo įstaigoje galima pateikti:

• elektroniniu būdu – prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų platformos arba gydymo įstaigos informacine sistema, jei ji tokią turi; 
• gydymo įstaigos nurodytu elektroniniu paštu, pasirašius elektroniniu kvalifikuotu parašu; 
• atvykus į gydymo įstaigos registratūrą – tada būtina pateikti ir asmens tapatybės dokumentą; 
• paštu arba per pasiuntinį, pridedant ir asmens tapatybės dokumento kopiją (prašymo formos reikėtų teirautis gydymo įstaigoje). 

Gydymo įstaigai priėmus prašymą, žmogus iš karto išregistruojamas iš ankstesnės gydymo įstaigos ir šeimos medicinos paslaugos pradedamos teikti naujojoje. Pačiam pacientui daugiau nieko daryti nereikia – medicinos dokumentus viena kitai perduoda gydymo įstaigos.

Kiek kainuoja?

Profesinių mokyklų moksleiviai bei aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, studijų laikotarpiu prisirašantys kitoje gydymo įstaigoje ar ją keičiantys, moka 0,29 euro mokestį už prirašymo dokumentų tvarkymą ir medicinos dokumentų perdavimą. Kitais atvejais apdraustieji moka 2,90 euro, jeigu gydymo įstaigą keičia anksčiau nei po 6 mėnesių.

Ligonių kasų inf. 

Padeda įveikti negalavimus

„Dažniausiai nėščiosios skundžiasi nugaros skausmais, mat dėl didėjančio svorio kinta stuburo ašis. Taip pat dažnai tinsta kojos, kankina bendras nuovargis. Nėštumo metu keičiasi moters kūno forma, o tai gali sukelti tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą, pusiausvyros problemas“, – dažniausiai moterims pasitaikančius nepatogumus nėštumo metu vardija kineziterapeutė Jurgita Zakarauskienė.

Mankštos, anot pašnekovės, padeda visų šių nepatogumų atsikratyti. „Tai – geriausia investicija į geresnę savijautą. Mankšta nėščiosioms padeda stiprinti raumenis, palaikyti jų tonusą. Be to, reguliarus fizinis aktyvumas mažina nugaros skausmus ir gerina bendrą savijautą. Mankšta padeda kontroliuoti nėščiosios svorį, mažėja nėščiųjų cukrinio diabeto rizika. Sportuodamos moterys kartu ruošiasi ir gimdymui. Pastebime, kad nėštumo metu besimankštinančių moterų gimdymas būna sklandesnis, lengvesnis“, – sako kineziterapeutė.

Specialių nėščiųjų treniruočių metu daugiausiai dėmesio skiriama nugaros ir pilvo raumenims, atliekami kryžkaulio, klubo sąnario darbą gerinantys pratimai. Didelis dėmesys skiriamas taisyklingo kvėpavimo technikoms.

Naudinga ir kūdikiui

Reguliarus fizinis aktyvumas nėštumo metu teikia naudą ne tik būsimai mamai, bet ir kūdikiui. „Jeigu gerėja mamos būklė, gerėja viso moters organizmo, o drauge ir placentos kraujotaka. Vadinasi, kūdikis gauna daugiau maistinių medžiagų ir deguonies, kas yra svarbu jo vystymuisi“, – aiškina J.Zakarauskienė.

„Literatūroje rašoma, kad besimankštinančioms mamoms gimsta truputį mažesnio svorio, didesnę raumenų masę, mažiau riebalinio audinio turintys naujagimiai, – priduria specialistė. – Tai gali turėti teigiamos įtakos vaiko sveikatai ateityje.“

Specialistė pabrėžia ir psichologinę mankštos naudą. „Reguliari fizinė veikla padeda mažinti nėščiosios stresą ir nerimą, gerina miego kokybę. Visa tai teigiamai veikia ne tik mamos, bet ir kūdikio savijautą.“

Baseine maža traumų rizika

Nors fizinis aktyvumas – sveikintinas pasirinkimas, kineziterapeutė sportinę veiklą rekomenduoja rinktis atsargiai: vengti kontaktinio sporto, pratimų, reikalaujančių pusiausvyros ar gulėti ant nugaros – ypač vėlesniais nėštumo mėnesiais. Geriausia, kai mankštos atliekamos salėje arba baseine, prižiūrint kineziterapijos specialistams.

„Vanduo pasižymi plūdrumo savybe, jis automatiškai kelia kūną į viršų ir taip nėščioji jaučiasi lengvesnė, – mankštos vandenyje privalumus dėsto su nėščiosiomis baseine dirbanti kineziterapeutė Agnė Žebrauskienė. – Tas pojūtis tikrai kur kas malonesnis, negu atliekant tuos pačius pratimus įprastomis sąlygomis salėje.“

Natūralus vandens teikiamas pasipriešinimas, anot specialistės, veikia kaip svoriai. „Vanduo leidžia efektyviai treniruotis be papildomos įrangos ir rizikos persitempti“, – sako A.Žebrauskienė.

Maža to, vanduo padeda spręsti įvairias nėščiosioms aktualias problemas. „Nėščiosios dažnai susiduria su patinimais pėdose, čiurnose, blauzdose, o hidrostatinis slėgis padeda juos sumažinti, stabilizuoja kūną, – pasakoja kineziterapeutė. – Vandens poveikis ypač naudingas vėlesniais nėštumo mėnesiais, kai patinimai tampa vis labiau pastebimi.“

Specialistė atkreipia dėmesį, kad mankšta baseine – pati saugiausia. „Baseino aplinka sumažina traumų riziką: nėra staigių judesių ar kritimų pavojaus. Be to, šiltas vanduo atpalaiduoja raumenis, mažina įtampą visame kūne“, – sako ji.

Pataria klausytis kūno

Kolegės sutinka, kad sportuoti saugiausia pasibaigus pirmajam nėštumo trimestrui. „Pasibaigus rizikingiausiam ir jautriausiam laikotarpiui – trims mėnesiams po pastojimo, moterys dažniausiai pasijunta geriau, nustoja pykinti. Pasitarus su prižiūrinčiais ginekologais, nėščiosioms jau galima pradėti lankyti mankštos užsiėmimus“, – aiškina A.Žebrauskienė.

Didžiausią naudą mankštos teikia, kai sportuojama reguliariai, bent du tris kartus per savaitę.

„Apskritai mankštintis nėščiajai rekomenduojama apie 150 minučių per savaitę. Tai yra po pusvalandį kasdien, – priduria J.Zakarauskienė. – Tai gali būti ir įprastas aktyvumas, aerobiniai pratimai, netgi paprasčiausias pasivaikščiojimas gamtoje.“

Anot kineziterapeučių, itin svarbu klausytis kūno ir nepersistengti. „Jei jaučiate nuovargį ar diskomfortą, sumažinkite krūvį, tarkitės su specialistais“, – pataria J.Zakarauskienė.

Po gimdymo pataria nesustoti

Sveikatos ekspertės pabrėžia, kad mankštas reikėtų tęsti ir po gimdymo. „Suprantama, mankšta ir fizinis aktyvumas turėtų būti planuojamas atsižvelgiant į tai, koks buvo gimdymas. Tačiau daugeliu atveju grįžti mankštintis galima jau pirmąją parą po gimdymo. Pėdų judinimas, kojų sulenkimas, ištiesimas, rankų pakėlimas, nuleidimas, gilesni kvėpavimo pratimai – visa tai galima atlikti ir gulint lovoje“, – sako J.Zakarauskienė.

Iškart pagimdžius patariama atlikti ir makšties raumenis stiprinančius Kėgelio pratimus. „Sutraukdamos ir atpalaiduodamos makšties raumenis, gimdyvės treniruoja dubens dugną. Tai spartina makšties audinių gijimą, stiprina raumenis, padeda išvengti šlapimo nelaikymo problemų ateityje“, – aiškina J.Zakarauskienė.

Prie didesnio fizinio aktyvumo A.Žebrauskienė pataria grįžti palengva. „Pradėkite nuo lengvų pasivaikščiojimų ir pamažu didinkite krūvį. Baseinas taip pat gali būti puiki vieta pradėti ar tęsti fizinę veiklą po gimdymo, nes vanduo suteikia papildomą atramą, sumažina spaudimą sąnariams, – sako kineziterapeutė. – Nesvarbu ar salėje, ar baseine, mankšta yra puikus būdas palaikyti gerą fizinę ir psichologinę savijautą, greičiau atsigauti po gimdymo.“

Tarp kitko

2019 metais žurnale „Birth“ publikuotame tyrime buvo analizuojami dvylikos anksčiau atliktų tyrimų duomenys. Rezultatai parodė, kad moterys, kurios reguliariai mankštinosi nėštumo metu, turėjo mažesnę riziką susirgti pogimdyvine depresija.

2018 metais Norvegijoje atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 39 tūkst. moterų, metu nustatyta, kad moterys, kurios mankštinosi bent tris kartus per savaitę nėštumo metu, turėjo 15 proc. mažesnę tikimybę turėti planinį cezario pjūvį, lyginant su moterimis, kurios nesimankštino.

UAB ,,Lietuvos sveikata" pranešimas

,,Jonavos ligoninėje pradėjo dirbti nauji specialistai, kurių pagalba įstaiga tikisi padidinti teikiamų konsultacijų kiekius, pagerinti paslaugų kokybę ir pradėti teikti papildomas paslaugas.
Pirmame I terapijos skyriuje (vidaus ligų profilis) vedėjos ir vidaus ligų gydytojos pareigas pradėjo eiti gydytoja Roberta Liekienė, turinti patirties Universiteto lygmens ligoninėse, skaičiusi pranešimus tarptautinėse konferencijose bei stažavusi medicinos centruose Europoje.
Gydytoja specializuojasi plaučių, širdies bei virškinimo trakto ligų diagnostikoje bei gydyme." - rašoma VšĮ Jonavos ligoninės ,,Facebook" paskyroje. 

„Baigusi studijas pasirinkau dirbti rajoninėje II lygio daugiaprofilinėje įstaigoje. Esu komunikabili, atsakinga bei reikli sau ir komandai, su kuria dirbu. Domiuosi naujovėmis ir siekiu užtikrinti kokybiškas, savalaikes ir prieinamas paslaugas visiems pacientams“, - sako R. Liekienė, konsultuojanti ir gydanti pacientus I terapijos skyriuje.

VšĮ ,,Jonavos ligoninė" džiaugiasi, kad naujovių yra ir konsultacinėje poliklinikoje - čia širdies echoskopijas atlieka vidaus ligų gydytoja biomedicinos mokslų daktarė Dalia Gervienė. Gydytoja teikia širdies echoskopines konsultacijas, kurių metu įvertinama širdies funkcija, atliekama įvairių širdies būklių diferencinė diagnostika, priimami gydymo sprendimai.

Gydytoja D. Gervienė yra dėsčiusi užsienio studentams, dalyvavusi ilgalaikėse išvykose, konferencijose užsienyje, lengvai prisitaiko daugiakultūrėje aplinkoje ir sugeba bendrauti su įvairiais žmonėmis.

Gyd. D. Gervienė. VšĮ ,,Jonavos ligoninė" nuotr. 

Lietuvoje gripo sezonas įprastai prasideda spalį, o sergamumo piką pasiekia gruodžio-vasario mėnesiais. Pasiskiepijus gripo vakcina, imunitetas susiformuoja maždaug per dvi savaites, o didžiausias antikūnų kiekis susidaro 4–6 savaitę po injekcijos, todėl nuo gripo skiepytis reikėtų nieko nelaukiant. 

Ruošdamasi būsimam peršalimo ligų sezonui, keturvalentę gripo vakciną VLK nupirko dar vasarį. Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) pirkinys atsiėjo kiek daugiau nei 900 tūkst. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, vienos dozės kaina sumažėjo net 28 proc.

„Sezoninė gripo vakcina yra itin svarbi siekiant apsaugoti visuomenę nuo sunkių gripo formų, hospitalizacijos ir komplikacijų. Šis skiepas ypač aktualus rizikos grupių asmenims, kuriems gripas gali būti labai pavojingas ar net mirtinas. Todėl raginame gyventojus suskubti ir dėl vakcinacijos kreiptis į savo gydymo įstaigą, prie kurios jie yra prisirašę“, – sako VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

PSDF lėšomis įsigyta vakcina kaip ir kasmet, taip ir šiais metais skiepijami rizikos grupių žmonės: 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, patiriantys didžiausią tiesioginę riziką užsikrėsti gripu, bendraudami su sergančiais žmonėmis. Be to, šiais metais įsigaliojo naujovė – kompensuojamąja gripo vakcina skiepijami ir 2-7 metų (imtinai) vaikai.

Norintys pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantys gyventojai, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vieno vizito metu galima pasiskiepyti ir gripo vakcina, ir nuo COVID-19 infekcijos. Prieš skiepijantis rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl pacientui tinkamiausio skiepų plano.

VLK primena, kad kiekvienam gripo sezonui vakcina yra gaminama iš naujo, o gydymo įstaigoms paskirstoma pagal iš anksto nurodytą poreikį. Šiemet Lietuvos gydymo įstaigoms buvo pristatyta daugiau nei 223 tūkst. gripo vakcinos dozių.

Ligonių kasų pranešimas spaudai 

 „Į vaistinę užėjusios vyresnės moterys neretai prašo patarimo, kaip pagerinti savo savijautą ir išspręsti sveikatos problemas, kylančias dėl organizme vykstančių pokyčių. Neseniai viena 50-metė klientė taip ir įvardino, kad iki menopauzės jautėsi sveika, o šiai prasidėjus pasijuto visiška ligone. Po profilaktinio sveikatos patikrinimo paaiškėjo, kad ir cholesterolio, ir gliukozės lygis kraujyje yra per didelis. Pasidarė sunku kontroliuoti kraujospūdį, kuris tai pakildavo iki 200 mmHg, tai nukrisdavo iki 110 mmHg. Nuolatinis prakaitavimas ir karščio bangos trukdė dirbti, miegoti. Nors ir stengėsi laikytis dietos, svoris vis tiek augo, prastėjo nuotaika“, – pasakoja vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

 Pasak jos, už premenopauzės metu vykstančius pokyčius moters organizme atsakingas „moteriškas“ hormonas estrogenas – šiam pradėjus mažėti, prasideda įvairūs negalavimai.

 „Estrogenas atsakingas ne tik už moters lytinių organų sveikatą, bet ir turi didžiulę įtaką visam moters organizmui: reguliuoja baltymų sintezę ir raumenų masę, aktyvina riebalų apykaitą ir reguliuoja kūno svorį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Estrogeno pagalba didėja kaulų masė, pagerėja kalcio rezorbcija žarnyne, plečiasi periferinės kraujagyslės, gerėja jų elastingumas. Taip pat estrogenas palaiko smegenų veiklą, odos drėgnumą, jis normalizuoja makšties gleivinę ir dalyvauja gaminant kolageną“, – vardina K. Šnirpūnienė.

 Svarbus fizinis ir protinis aktyvumas

 Menopauzės simptomai gali būti labai individualūs: vienoms moterims pasireiškia tik dalis negalavimų, kitos jaučiasi puikiai. Kad organizme prasidedančius pokyčius būtų lengviau išgyventi, vaistininkė pataria skirti daugiau dėmesio savo sveikatai.

 „Kaip moteris jaučiasi artėjant menopauzei, labai priklauso ir nuo gyvenimo būdo – mitybos, fizinės veiklos. Reguliarus sportas, ne mažiau kaip tris kartus per savaitę, ne tik padeda palaikyti kūno svorį, bet ir deginti riebalinį sluoksnį, padidinti raumenų masę. Be to, moksliškai įrodyta, kad aktyviai sportuojant smegenyse išsiskiria daugiau „laimės“ hormonų, todėl gerėja nuotaika ir miego kokybė“, – sako K. Šnirpūnienė ir primena, kad moterims reikėtų nepamiršti ir Kėgelio pratimų, kurie stiprina dubens raumenis ir apsaugo nuo galimo šlapimo nelaikymo.

 Žengiant į menopauzę svarbi ir tinkama mityba: maistas neturėtų būti riebus, rekomenduojama valgyti daugiau baltyminio maisto – pupelių, lęšių, avinžirnių. Taip pat patariama į mitybą įtraukti daugiau žuvies, kurioje gausu Omega 3 riebiųjų rūgščių ir vitamino D: lašišos, menkės, skumbrės, silkės, sardinių.

 „Šiuo laikotarpiu moterims reikėtų atsisakyti saldumynų ir užkandžių su dideliu kiekiu cukraus, hidrintais riebalais. Subalansuota mityba neleis vystytis cukriniam diabetui, didėti „blogąjam“ cholesteroliui. Itin svarbu kasdien vartoti daug vandens, nes pakankamas jo kiekis organizme neleidžia sausėti odai ir gleivinėms, sumažina šlapimo pūslės ir šlapimtakių infekcijų riziką“, – sako vaistininkė.

 Rūkančioms moterims patariama šio žalingo įpročio atsisakyti – dėl rūkymo prastėja kraujagyslių būklė, mažėja jų elastingumas, didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, moksliškai įrodyta, kad rūkymas priartina menopauzę 2-3 metais.

 K.Šnirpūnienė atkreipia dėmesį, kad artėjant menopauzei svarbu skirti pakankamai laiko miegui, nes tinkamas poilsis padeda ne tik smegenų veiklai, atminčiai pagerinti, bet ir normaliam kūno svoriui palaikyti.

 „Nereikia galvoti, kad sulaukus menopauzės gyvenimas baigiasi. Patariu moterims toliau mėgautis joms patinkančia veikla, mokytis naujų dalykų – šokti, sportuoti, naujų užsienio kalbų, dalyvauti protmūšiuose, spręsti kryžiažodžius. Aktyvi protinė veikla padeda palaikyti smegenų veiklą ir prisideda prie geresnės savijautos bei nuotaikos“, – sako ji.

 Simptomams lengvinti – maisto papildai

 Premenopauziniame laikotarpyje reiktų skirti daugiau dėmesio ir profilaktiniams sveikatos tyrimams. Šalia nemokamų cholesterolio, cukraus, hemoglobino tyrimų, reikėtų papildomai atlikti skydliaukės, vitamino D ir kaulų tankio tyrimus. Laiku pastebėta ligos pradžia palengvina ir pagreitina gydymą. Į menopauzę žengiančioms moterims galima vartoti ir specialius maisto papildus menopauzės simptomams lengvinti.

 „Karščio bangas“ sušvelnina fitoestrogenai (izoflavonai ir lignanai), išskirti iš tokių augalų, kaip raudonasis dobilas, kekinė blakėžudė, soja, linų sėmenys, kininis skudutis. Dažnai šie maisto papildai būna sudėtiniai, tad vaistinėje reikėtų drąsiai įvardinti visus nusiskundimus – taip bus lengviau parinkti jums tinkamiausius maisto papildus. Juos reikėtų vartoti reguliariai, tiksliomis valandomis ir dozėmis, ne trumpiau kaip 3 mėnesius“, – sako K. Šnirpūnienė.

 Vaistininkė pataria nesigėdyti ir menopauzės metu kylančių intymių problemų – jas galima išspręsti įvairiomis drėkinančiomis bei natūralią mikroflorą atkuriančiomis žvakutėmis. Jei jos nepadeda, gydytojai skiria vietinio poveikio žvakutes su estrogenu. Geriamas, sisteminio poveikio estrogenas skiriamas tik tokiu atveju, kai moters savijauta būna ypač prasta, be to, gydymas estrogenu įprastai taikoma neilgai, kad nepadidėtų krūties vėžio rizika.

„Gintarinės vaistinės“ pranešimas spaudai 

Svarbus pokytis – galimybė viršsutartines paslaugas apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo lėšų, kai nepakanka įprastai naudojamų ligonių kasų nepaskirstytų lėšų. Tai leis apmokėti daugiau gydymo įstaigų suteiktų viršsutartinių paslaugų.

„Mūsų tikslas yra, kad kiekviena pacientui teikiama paslauga būtų apmokama laiku ir skaidriai, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos būtų naudojamos optimaliai ir atsakingai. Patobulintas viršsutartinių paslaugų apmokėjimo modelis leis operatyviau reaguoti į sutartimis su gydymo įstaigomis apibrėžtų paslaugų nuokrypį bei efektyviai panaudoti sveikatos priežiūros sistemai skirtas lėšas“, – sako Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.

Kaip ir anksčiau, apmokėti paslaugas, kurių suteikta daugiau, nei numatyta įstaigų sutartyse su ligonių kasomis, galima bus tik atsižvelgiant į finansines galimybes. Net ir panaudojus rezervo lėšas, visų viršsutartinių paslaugų apmokėjimas nėra garantuojamas, todėl išlieka apmokėjimo prioritetai. Viršsutartinės paslaugos tiek pasibaigus kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui, tiek pasibaigus kalendoriniams metams, bus apmokamos tokia prioriteto tvarka: 

• prioritetinės gydytojų specialistų konsultacijos, t. y. vaikų ir suaugusiųjų kardiologo, neurologo, endokrinologo, hematologo, onkologo radioterapeuto ir onkologo chemoterapeuto konsultacijos;
• kitų gydytojų specialistų išplėstinės ir išsamaus ištyrimo konsultacijos, skubiosios medicinos pagalbos, dienos stacionaro, stebėjimo, dienos chirurgijos ir ambulatorinės chirurgijos paslaugos, slaugos ir stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos; 
• kitos gydytojų specialistų konsultacijos.

Taip pat kas ketvirtį esant finansinių galimybių pirmiausia bus apmokamos prioritetinės stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, tuomet ambulatorinės, psichosocialinės, pradinės ambulatorinės ir kitos stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos.

Ligonių kasų pranešimas spaudai 

Jonavos rajono savivaldybėje 42-ąją metų savaitę iš viso serga 600 asmenų iš kurių: 15 Covid susirgimo atvejų, vienas gripo atvejis, 584 ŪVKTI.  Suminis rodiklis rajone (gripo, ŪVKTI ir COVID-19) 100 tūkst. gyventojų per savaitę yra 1446,13 atvejų.

Lyginant šių metų 42-osios savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 3 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 86 asmenys, iš kurių 4 gydėsi intensyviosios terapijos skyriuose. Nuo gripo mirties atvejų nebuvo užregistruota, nuo COVID-19 ligos – 10 mirties atvejų. Visi asmenys – vyresni nei 77 metų amžiaus.

Lietuvos apskričių ir kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius galima rasti NVSC interneto svetainėje.

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ECDC) 41-osios savaitės duomenimis, bendras sergamumas ŪVKTI išlieka panašus kaip ir pernai tuo pačiu metu. COVID-19 aktyvumas mažėja, tačiau ir toliau daugiausiai serga 65 metų ir vyresni žmonės, kuriems tikimybė atsidurti ligoninėje yra didesnė, taip pat sunkesnės ir komplikacijos dėl COVID-19 ligos. Sezoninio gripo aktyvumas ES / EEE šalyse išliko stabilus ir nedidelis. Kvėpavimo takų sincitinio viruso (RSV) aktyvumas taip pat išliko nedidelis, tačiau, atsižvelgiant į ankstesnius sezonus, šalys turėtų ruoštis RSV aktyvumo padidėjimui artimiausiomis savaitėmis.

Daugiau informacijos apie COVID-19 ir gripą rasite čia.

Parengta pagal NVSC duomenis