Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Mažai aptariama tema – vyresnio amžiaus žmonių psichikos problemos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mazai-aptariama-tema-vyresnio-amziaus-zmoniu-psichikos-problemos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mazai-aptariama-tema-vyresnio-amziaus-zmoniu-psichikos-problemos Spalio 1-ąją minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. 2021 m. Lietuvoje gyveno beveik 770 000 vyresnių nei 60 m. amžiaus asmenų. Tokio amžiaus žmonės susiduria su daugybe iššūkių. Ne išimtis ir psichikos sveikatos problemos. Kasdien LSMU Kauno ligoninės Ūmios gerontopsichiatrijos skyriuje gydoma daugiau nei dvi dešimtys pacientų. Kalbėti apie vyresnio amžiaus žmonių psichikos ligas nėra populiaru, tad visuomenėje trūksta žinių, kada reikėtų atkreipti dėmesį į senjorų psichikos sveikatą. 

Kitokia sutrikimų kilmė 

Pasak Ūmios gerontopsichiatrijos skyriaus vedėjos gydytojos psichiatrės Neringos Petraitienės, skyriuje gydomi pacientai nuo 65 m. dėl demencijos, depresijos, šizofrenijos ir kitų psichikos sutrikimų 

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kartais mus maišo su geriatrijos skyriumi, bet mes negydome paprastos demencijos ar Alzheimerio ligos. Visgi, jei šias ligas lydi tokie simptomai kaip haliucinacijos, miego sutrikimai, elgesio sutrikimai, depresija, žmogus patenka į mūsų skyrių.“ 

LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė, aiškindama skirtumus tarp sutrikimų, pasitelkia depresijos pavyzdį: „Organinė depresija – tai depresija, kurios priežastis tam tikri organiniai smegenyse vykstantys pakitimai. Tokios depresijos priežastimi gali tapti smegenų kraujagyslių aterosklerozė, dėl kurios sutrinka kraujotaka.  

Žmogus gali jausti galvos skausmą, svaigimą, atminties prastėjimą, o kartais šis sutrikimas tampa ir depresijos priežastimi. Tuomet reikia gydyti tiek pačią depresiją, tiek tą susirgimą, kuris sukėlė smegenų pakenkimą. Jeigu tai yra kraujotakos sutrikimai, gerinama smegenų mityba, kraujotaka, jei problemų kilo dėl galvos traumos, taikomas atstatomasis gydymas, kad smegenys galėtų geriau funkcionuoti.“ 

„Žaibiška“ demencija 

Specialistės atkreipia dėmesį, kad dažnai pagalbos kreipiasi ne pats pacientas, bet jo artimieji, o būklė būna uždelsta. 

„Deja, pacientai pas mus neretai atvyksta, kai demencija jau būna gerokai pažengusi. Juokaujame, kad yra labai paplitusi „žaibiška demencija“. Iš tikrųjų „žaibiškos“ demencijos nebūna – ji atsiranda palaipsniui“, – sako N. Petraitienė. 

  1. R. Mazaliauskienė mano, kad būtent dėl lėto demencijos vystymosi kartu gyvenantiems artimiesiems ją sunku pastebėti: „Tiek depresija, tiek demencija vystosi labai pamažu ir visą laiką būnant su žmogumi sunku fiksuoti pokyčius. Taip praleidžiama ankstyvoji ligos fazė.

Kita problema yra senoliai, kurie, nors ir patys pastebi atminties blogėjimą, užmaršumą, dėmesio ar orientacijos nesukaupimą, šias problemas slepia ir jas sprendžia, pavyzdžiui, viską užsirašinėdami. Jie, net ir pastebėję problemas, dažnai nenori kreiptis į specialistus, priešinasi bet kokiems įkalbinėjimams ir atvažiuoja tik tada, kai situacija tampa nevaldoma.“ 

Norint kuo anksčiau atpažinti ligų simptomus Ūmios gerontopsichiatrijos skyriaus vedėja pataria daugiau kalbėtis: „Jei su vyresniais artimaisiais dažnai nesusitinkate, sutrikimus pastebėti lengviau, tik reikia skirti senoliams pakankamai dėmesio. Kartais pokalbiai su vyresniu žmogumi būna paviršutiniški: trumpi klausimai, trumpi atsakymai. Tokiu atveju sutrikimus pamatyti sunku. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kaip senolis ar senolė tvarkosi buityje, ar neblogėja maitinimasis, orientacija aplinkoje, higienos bei socialiniai įgūdžiai.“ 

 

  1. Mazaliauskienė pastebi, kad vyresnio žmonių psichikos ligoms įtakos turi senatvėje kylantys iššūkiai.

„Senoliai dažnai skausmingai išgyvena dėl vykstančių biologinių, fiziologinių pokyčių, kintančio socialinio statuso visuomenėje, šeimoje. Netektis – dažna vyresnio amžiaus žmonių kasdienybės tema. Visgi liūdna nuotaika ir depresija yra du skirtingi dalykai. 

Depresijos simptomus galima atpažinti iš elgesio pakitimų, pavyzdžiui, jei žmogus visą laiką ėjo pasivaikščioti ir staiga nustojo tai daryti. Žinoma, tai gali būti kojos ar stuburo skausmo apraiška, bet taip pat gali būti ir depresijos ženklas. Depresijos gali pasireikšti slogia nuotaika, sumažėjusiu noru bendrauti, depresiški žmonės dažniau skundžiasi fiziniais sutrikimais.  

Apie psichikos sutrikimus taip pat signalizuoja išsakomi akivaizdžiai keisti dalykai, tarkime, nusiskundimai, kad užuodžia kažkokius dūmus, pučiamus per rozetę, kaltinimas, kad kaimynai išvogė maistą iš šaldytuvo. 

Pastebėjus tokių simptomų, reikia į juos atkreipti dėmesį, argumentuoti, kodėl reikia kreiptis pagalbos, išsiaiškinti lūkesčius. Jeigu artimasis bijo, nuraminti ir stengtis rasti, kas motyvuotų pasikonsultuoti su specialistu“, – teigia psichiatrė. 

Teikiama daugialypė pagalba 

Specialistės pabrėžia, kad Ūmios gerontopsichiatrijos skyriuje pacientų sveikata rūpinasi ne tik psichiatras, terapeutas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, patyrę slaugos specialistai, bet, esant reikalui, konsultuoja ir kitų sričių specialistai – neurologas, psichologas ir kt. Tame pačiame skyriuje dirba vidaus ligų gydytojas, kuris prižiūri somatinių sutrikimų gydymą, nes tokio amžiaus žmonės labai dažnai turi įvairių gretutinių ligų. Su pacientais dirba ergoterapeutas, užimtumo specialistas.  

„Pacientams galime atlikti bendrus klinikinius tyrimus, atminties ir pažinimo funkcijų psichologinius tyrimus, esant reikalui, galvos kompiuterinę tomografiją. Taip pat taikomas medikamentinis gydymas, kuris yra dvigubas: gydomas tiek psichikos sutrikimas, tiek jį sukėlęs organinis pakitimas“, – pasakoja N. Petraitienė. 

Skyriaus vedėja teigia, jog gydymo prognozės priklauso nuo individualaus atvejo. 

„Daug ką lemia tai, kiek yra pažengusi liga. Jei pasireiškia tokie psichikos sutrikimai kaip sujaudinimas, nemiga ar aktyvi psichoprodukcija, pvz., haliucinacijos, kliedesiai, šiuos dalykus ir gydome – pageriname miegą, pašaliname aktyvią psichoprodukciją. Agresyvūs, priešiški, neramūs, sujaudinti pacientai tampa ramesni – geriau jaučiasi pats žmogus ir lengviau jo artimiesiems. Taip pat padedame suderinti vaistus, nes vyresniam žmogui reikia atidžiau juos skirti, greičiau atsiranda pašalinių poveikių“, – pabrėžia specialistė. 

Kauno ligoninės info.

Mažai aptariama tema – vyresnio amžiaus žmonių psichikos problemos

Mažai aptariama tema – vyresnio amžiaus žmonių psichikos problemos Mažai aptariama tema – vyresnio amžiaus žmonių psichikos problemos ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 12:19:25 +0300
<![CDATA[Kokių grožio procedūrų namie verčiau nedaryti? Perspėja vaistininkė]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kokiu-grozio-proceduru-namie-verciau-nedaryti-perspeja-vaistininke https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kokiu-grozio-proceduru-namie-verciau-nedaryti-perspeja-vaistininke Vadinamieji namų grožio salonai kartais gali pridaryti ir neplanuotos žalos grožiui bei sveikatai. Apie tai, kas nutinka po nesėkmingų grožio receptų ir kokių procedūrų namie geriau nekartoti, atsako vaistininkė.   

 

Kalbėdama apie odos priežiūrą, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė tvirtai sako, kad mažiau yra daugiau. Sugalvojusiems pradėti rūpintis savo oda savarankiškai namuose ji pirmiausiai pataria pradėti nuo visų turimų kosmetikos priemonių peržiūros – patikrinti jų galiojimo laiką ir netinkamus odai produktus išmesti.  

 

„Patikrinkite, jei kurioje nors pakuotės vietoje yra pavaizduotas atidarytas indelis su skaičiumi – ši kosmetikos priemonė tiek laiko nuo jos atidarymo ir galioja. Be to, jei grožio priemonės nėra tinkamai išvalytos, jos gali turėti daugybę bakterijų. Nešvarių šepečių, šukų ar kempinių naudojimas gali sudaryti terpę atsirasti spuogams ar sudirginti odą“, – komentuoja ji. 

 

Tarp pavojų – alergijos ir spuogai 

 

Apkraunant veido odą kosmetikos produktais arba naudojant netinkamas priemones gali išsivystyti kontaktinis dermatitas, alergija, nudegimai, odos sudirgimas arba spuogai.  

 

„Dažniausias kaltininkas yra netinkamas kompleksas, sudarytas pagal principą „pasidaryk pats“, naudojant priemones, kurių sudėtyje yra alkoholis, stiprūs žolelių ekstraktai ir rūgštys. Iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodantys ingredientai gali padaryti nemažai žalos, mat tokias medžiagas pakankamai ilgai palaikius ant veido galima sukelti odos nudegimus“, – aiškina L. Vanagaitė.  

 

Ji tęsia sakydama, kad žalos taip pat gali pridaryti įvairios vaisių rūgštys, tokios kaip citrinų sultys – jos gali sukelti reakciją, vadinamą fitofotodermatitu. Jis atsiranda tada, kai augalinis produktas sąveikauja su UV saulės spinduliais ir sukelia dermatitą arba odos uždegimą.  

 

„Dažniausiai ant odos atsiranda pūslių, raudonos ar rudos spalvos dėmelių. Bet visada yra galimybė iš anksto pasitikrinti, ar naudojama priemonė tiks. Nedidelį kiekį produkto trumpam uždėkite ant mažo odos lopinėlio – ant vidinės riešo odos arba už ausų, nes tai yra ploniausios ir jautriausios odos vietos. Jei atsiranda nemaloni reakcija – vadinasi, ši priemonė nėra tinkama“, – sako vaistininkė.  

 

Receptai pagal vaistininkę 

 

Nealergiškiems medui žmonėms vaistininkė turi receptą – sumalti avižas, įpilti truputį vandens ir įdėti šaukštą medaus.  

 

„Tai puiki priemonė namuose palepinti ir sudrėkinti veido odą. Tokia kaukė ypač tinka po kaitrios saulės, nes nuramina odą ir atstato drėgmę. Taip pat rekomenduoju į kiaušinio baltymą įlašinti šviežio alavijo sulčių ir palaikyti kelias minutes ant veido – toks derinys suteiks veido odai stangrumo pojūtį“, – pataria L. Vanagaitė.  

 

Dar vienas paprastas receptas –pamirkyti žaliosios arbatos pakelius ir suvilgyti paakius. Tai sumažina paburkimą ir pašviesina patamsėjusius ratilus aplink akis, suteikia žvalumo pojūtį. 

 

„Prisižaidžia“ su plaukais ir dantimis 

 

Anot vaistininkės, šiuo metu ypač populiarios plaukų priežiūros priemonės, tokios kaip plaukus tiesinančios keratino procedūros ar specialios banguojančios priemonės – gali kilti pagunda tokias procedūras atlikti namuose.  

 

„Tačiau tai jau yra cheminė reakcija, kuri gali sukelti ilgalaikių pasekmių, tokių kaip galvos odos nudegimas ir plaukų slinkimas iki tokio lygio, kad plaukai nustos augti. Tenka sulaukti nemažai klienčių, kurios skundžiasi dėl pablogėjusios plaukų būsenos naudojant netinkamas priemones“, – atkreipia dėmesį L. Vanagaitė.  

 

Pasak jos, kai kuriais atvejais pacientėms padėti galima rekomendavus tinkamus vitaminų kompleksus plaukams ir atstatomąsias giliai drėkinančias plaukų priemones. Tačiau svarbiausia tokias procedūras atlikti su specialisto pagalba ir taip išlaikyti sveikus plaukus kuo ilgiau.  

 

„Dar viena iš „namų grožio salono“ procedūrų – tai dantų balinimas. Labai dažnai dėl žinių trūkumo ar nežinojimo žmonės dalijasi įvairiais patarimais ar receptais, kurie nėra tinkamai įvertinti ir saugūs. Todėl turime nemažai nutikimų, kai naudojant balinančiąsias priemones, turinčias didelę vandenilio peroksido koncentraciją, ilgainiui sukeliamas nervų pažeidimas, dantys praranda skaidrumą, tampa pilkšvos spalvos, o dantenos pabalusios. Visa tai gali sukelti ir dantų jautrumą, kurio lengvai ir greitai nenumalšinsi“, – pavyzdžiais dalijasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.  

,,Gintarinės vaistinės" info.

Kokių grožio procedūrų namie verčiau nedaryti? Perspėja vaistininkė

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 09:07:26 +0300
<![CDATA[Pasaulinę širdies dieną vaistininkas įspėja, kokius 5 jos siunčiamus signalus svarbu pastebėti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasauline-sirdies-diena-vaistininkas-ispeja-kokius-5-jos-siunciamus-signalus-svarbu-pastebeti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasauline-sirdies-diena-vaistininkas-ispeja-kokius-5-jos-siunciamus-signalus-svarbu-pastebeti Kraujotakos sistemos ligos jau daug metų išlieka dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje. 2021 m. nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė beveik pusė, 48,2 proc. visų mirusiųjų (0,4 proc. daugiau negu 2020 metais). Kaip pastebi internetinės „MANO vaistinės“ vaistininkas Tautvydas Endriukaitis, daugybės šių mirčių būtų galima išvengti, užsiimant dėmesingesne ligų prevencija. „Tikrai ne kartą bendraujant su klientu teko paraginti jį apsilankyti pas gydytoją ir atlikti svarbius tyrimus. Širdies siunčiami signalai iš pradžių gali būti labai subtilūs ir nepastebimi ankstyvose stadijose, tačiau įspėjantys apie rimtas sveikatos problemas“, – sako vaistininkas ir pasidalija širdies ligų simptomais, kurių nevalia ignoruoti.

Krūtinės skausmas

Pasikartojantis krūtinės skausmas – simptomas, kurį pajutus vertėtų suklusti. Esant infarktui krūtinės srityje dažnai jaučiamas ypač stiprus skausmas, kartais gali atrodyti, kad jis juntamas skrandyje. Supainiojus tai iššvaistomas brangus laikas, per kurį reikėtų kreiptis į greitąją pagalbą. 

Galimi miokardo infarkto simptomai taip pat gali būti pykinimas, mirties baimė, pylimas šaltu prakaitu, vėmimas, silpnumas, skausmas pereinantis į kaklą, žandikaulį, kairę ranką ar apalpimas.   

Vaistininkas primena, kad kiekvienas turėtų būti pasiruošęs suteikti pirmąją pagalbą ištikus infarktui. „Rekomenduoju atkreipti dėmesį į viešose vietose esančius defibriliatoriaus aparatus, internete galite pasižiūrėti vaizdo įrašų, kuriuose išsamiai paaiškinama, kaip tokiais atvejais reikėtų suteikti pirmąją. Nutikus nelaimei galite skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir prašyti, kad jums padėtų greitosios pagalbos specialistas, tačiau visuomet raginu ir patiems atidžiai išklausyti pirmosios pagalbos mokymus. Minutės, kol sulauksite pagalbos yra auksinės“, – sako vaistininkas T. Endriukaitis.

Dusinimas

Apie sutrikusią širdies veiklą gali įspėti ir padidėjęs oro trūkumas. Pasak vaistininko, pastebėjus, kad atliekant įprastą kasdienę veiklą, pritrūksta oro, jaučiate dusinimą, naudinga pasikonsultuoti su gydytoju, įvertinti, ar seniai atlikote profilaktinius tyrimus.

Rūpinantis širdies sveikata, svarbu palaikyti reguliarų fizinį aktyvumą. Kaip pastebi vaistininkas, tam puikiai tinka ir neintensyvūs pasivaikščiojimai. „Judėjimas yra labai svarbus, norint pasirūpinti sklandžia širdies veikla“,  – akcentuoja „MANO vaistinės“ specialistas.

Sutrikęs širdies ritmas

„Jeigu ramiai leidžiate laiką namuose, ilsitės, tačiau nei iš šio, nei iš to širdis pradeda stipriai plakti, informuokite apie tai savo gydytoją“, – ragina vaistininkas T. Endriukaitis.

Sutrikęs ritmas gali būti apie širdies ligas įspėjantis signalas, todėl svarbu į jį atkreipti dėmesį, reguliariai pasitikrinti pulsą ir kraujospūdį.

Pasak vaistininko, širdį neigiamai veikia patiriamas stresas, nuovargis, todėl labai svarbu vengti nerimą skatinančių situacijų, atrasti veiklų, kurios  padeda nurimti.

Padidėjęs cholesterolis

Apie išaugusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką įspėja ir padidėjęs cholesterolis, vadinamasis tylusis žudikas. Vaistininkas pasakoja, kad didėjančių cholesterolio rodiklių galima netgi nejausti, todėl naudingi reguliariai atliekami tyrimai. Dėl blogojo cholesterolio pertekliaus pradeda vystytis aterosklerozė ir koronarinė širdies liga.

 „Padidėjęs cholesterolis gali būti paveldimas, tačiau dažnai šią ligą lemia ir netinkami kasdieniai įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio vartojimas, žemas fizinis aktyvumas, nevisavertis maistas, nutukimas. Rekomenduoju neatidėlioti šių tyrimų, ypač, jeigu esate rizikos grupėje“, – pataria farmacininkas.

Vaistininkas įspėja, kad tais atvejais, kai cholesterolį siekiama kontroliuoti vartojant vaistus, labai svarbu tai daryti tik pagal gydytojo rekomendacijas. Sergant širdies ligomis ir turint aukštą cholesterolio rodiklį, gali būti taikomas gydymas vaistais statinais, kurie turėtų būti vartojami tik juos paskyrus gydytojui. 

Vis dėlto, jei ūmios ligos ir nėra, tačiau žinote, kad priklausote rizikos grupei – aukštą cholesterolį turi artimi giminės, turite antsvorio, esate jau brandaus amžiaus ar dirbate sėdimą darbą ir mažai judate, vaistininkas įspėja, jog verta skirti daugiau dėmesio savo mitybai, o tais atvejais, kai nepavyksta pasirūpinti, kad organizmas gautų visų pakankamų medžiagų, pasirinkti tam skirtus maisto papildus. Taip pat svarbu nepamiršti fizinės veiklos, kuri atitolina ligas ir padeda geriau jaustis kasdien.

Vaistinėse galima rasti širdžiai subalansuotų papildų su omega-3, česnakų ekstraktu, kofermentu Q10, antioksidantais, vitaminais ir mineralais. Toks subalansuotas ir pagal aukštus farmacinės, kokybės standartus pagamintas kompleksas papildo mitybą gausiu spektru širdžiai naudingų medžiagų ir kas labai svarbu – kompleksinį papildą labai patogu vartoti – pakanka tik vienos tabletės per dieną.

Tinstančios galūnės

Vaistininkas atkreipia dėmesį, kad apie širdies ir kraujotakos sutrikimus taip pat gali įspėti tinstančios galūnės. „Pastebėję, kad be pagrįstos priežasties jums tinsta rankos, kojos, informuokite apie tai savo gydytoją. Šis simptomas gali įspėti apie sutrikusią kraujotaką“, – pataria farmacininkas.

Vaistininkas ragina skirti dėmesio savo sveikatai net ir dar neišgirdus ligos diagnozės. „Noriu priminti, kad Lietuvoje veikia puiki širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programa – vyrai ir moterys sulaukę tam tikro amžiaus gali kiekvienais metais savo gydymo įstaigoje nemokamai išsitirti ir pasitikrinti sveikatos būklę. Kodėl gi nepasinaudojus ir šia galimybe, labai kviečiu paraginti tai padaryti ir savo artimuosius“, – primena vaistininkas T. Endriukaitis

Pasaulinę širdies dieną vaistininkas įspėja, kokius 5 jos siunčiamus signalus svarbu pastebėti

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 08:15:05 +0300
<![CDATA[Maistas širdžiai: dietistė V. Kurpienė atskleidė, kaip mityba stiprina širdį ir kraujagysles]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/maistas-sirdziai-dietiste-v-kurpiene-atskleide-kaip-mityba-stiprina-sirdi-ir-kraujagysles https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/maistas-sirdziai-dietiste-v-kurpiene-atskleide-kaip-mityba-stiprina-sirdi-ir-kraujagysles Ernesta Dapkienė, „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, įsitikinusi, kad šiandien kiekvienas turi galimybes sveikai maitintis ir susikurti tikslines dietas, išpildančias individualius sveikatos tikslus.  

„Tinkamai pasirinktas maistas yra viena iš pamatinių geros savijautos sąlygų bei daugelio ligų prevencijos priemonė. Šiandien parduotuvėse turime didžiulį maisto pasirinkimą, užtikrinantį pilnavertę mitybą atsižvelgiant į pačius įvairiausius žmonių poreikius bei įnorius – šviežių daržovių bei vaisių ištisus metus, šviežios mėsos, įvairių rūšių žuvies, kruopų, ekologiškų alternatyvų daugeliui maisto produktų, mažiau sočiųjų riebalų turinčių pieno produktų ir itin platų kokybiškų aliejų asortimentą. Ar maitinamės pilnavertiškai ir sveikai, turėdami tokį gausų pasirinkimą, priklauso nuo kiekvieno mūsų žinių ir disciplinos“, – kalba „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. 

Cholesterolis – didžiausias priešas 

Anot V. Kurpienės, kartu su maistu žmogaus organizmas vidutiniškai gauna tik apie 15–20 proc. cholesterolio – didžiąją dalį jo pagamina mūsų pačių kepenys. Todėl tam, kad sumažintume gaunamo ir pagaminamo cholesterolio kiekį, būtina atkreipti dėmesį į tai, ką dedamės į lėkštę. 

„Daugiausiai cholesterolio turi gyvulinės kilmės maisto produktai, tad svarbu į savo valgiaraštį įtraukti daugiau grūdinės kultūros produktų, ankštinių daržovių bei produktų, kurie turi daug skaidulų, pavyzdžiui, avokadą. Dienos meniu turėtų būti daugiausia augalinių produktų ir būti mažiau maisto, kuriame yra didelis kiekis cholesterolio, tačiau į visiškai augalinę mitybą pereiti nerekomenduoju – baltymai ir kitos medžiagos, esančios gyvūniniuose produktuose organizmui yra svarbūs ir gerai pasisavinami“, – sako dietistė.  

Ji pataria ryte mėgautis nepervirta grūdų, tačiau ne dribsnių koše – kurią dar būtų galima šiek tiek pakramtyti, priešpiečiams rinktis mėgstamą vaisių, bet ne sultis ir ne džiovintus vaisius, pietums rekomenduoja liesą mėsą, žuvį, varškę, kiaušinius ar pupeles su puse lėkštės šviežių daržovių. Čia puikiai tinka kopūstai, morkos, kaliaropės ridikai, ir kitos daržovės. Vakarienę galima pasigaminti panašią į pietus, o pavakariams paragauti nekepintų sėklų ar saikingą porciją riešutų. Taip pat per savaitę būtinai kelis kartus reikėtų suvalgyti riebios žuvies. Anot V. Kurpienės, tokiu atveju savo kraujagyslėms suteiksime viską, ko reikia – nuo didelio kiekio vitamino C, skaidulų iki Omega-3 – gerųjų riebalų, kurių mūsų organizmas negamina.  

„Stengiantis palaikyti stiprią širdį ir kraujagysles, venkite įvairių rūkytų gaminių bei saldumynų ir miltinių produktų. Nors daug kam atrodo, kad saldumynai kenkia tik talijai, svarbu nesuklysti – kai kraujyje pernelyg pakyla gliukozės kiekis, pradeda vykti uždegiminiai procesai. Jų metu labai stipria nukenčia kapiliarai ir kraujagyslės, gaminamas didelis kiekis cholesterolio. Saldumynus keisti į džiovintus vaisius taip pat reikėtų atsakingai, paisyti saiko net ir valgant naminius, nes džiovinti vaisiai – natūralių cukrų koncentratas“, – pasakoja V. Kurpienė. 

Vitamino C nauda 

V. Kurpienė paaiškina, kad širdžiai bei kraujagyslėms labai svarbus vitaminas C. Jis skatina kolageno gamybą, taip prisidėdamas prie kraujagyslių sienelių stiprinimo. Anot dietistės, vitamino C simboliu laikoma citrina, savo nauda visgi nusileidžia brokoliui bei paprikai.  

„Vitamino C dienos norma vyrams yra 90 mg, o moterims – 75 mg. Paprikos pasižymi itin dideliu šio vitamino kiekiu, tačiau iš jų išsiskiria geltonoji paprika – vien 100 g geltonosios paprikos yra 183 mg vitamino C. Brokolis – taip pat puikus vitamino C šaltinis, 100 g brokolio yra apie 65 mg šio vitamino. Palyginimui, toks pat kiekis citrinos turi tik 53 mg vitamino C“, – paaiškina V. Kurpienė.  

Žuvies vaidmuo mityboje 

Ekspertė įvardija, kad širdžiai bei kraujagyslėms būtina ir kita maisto produktų grupė, turtinga Omega-3 riebalų rūgštimis. Pastarosios padeda mažinti trigliceridų koncentraciją kraujyje ir padidinti gerojo cholesterolio kiekį. Daugiausiai Omega-3 galima rasti riebiose jūrinėse žuvyse: silkėje, skumbrėje, lašišoje. Anot V. Kurpienės, silkė – vienas dažniausių ir parankiausių pasirinkimų, mat yra lengvai paruošiama ir palyginti nebrangi.  

„Dar daugiau Omega-3 nei tradicinė silkė turi jaunos silkutės, geriau atpažįstamos kaip „Matje“ – pastarosiose gali būti net iki 30 proc. daugiau Omega-3. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dar daugiau šios naudingos medžiagos randama laukinėse žuvyse. Patarčiau atsiminti, kad didžioji dalis riebios žuvies yra sūdyta, todėl vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, reikėtų vengti ją valgyti vakarais. Mat kitą dieną kraujospūdžio matuoklis gali parodyti aukštesnius, nei tikimasi, skaičius. Kitas variantas – sūdytą žuvį numirkyti šaltame vandenyje, kelis kartus jį keičiant, kad didesnis druskos kiekis pasišalintų“, – pataria V. Kurpienė.  

Pasak jos, maisto apdorojimas taip pat turi didelę reikšmę sveikatai. Net ir gaminant tokį patiekalą kaip žuvis, svarbu atkreipti dėmesį, kad ji nebūtų prikepusi, suskrudusi, vengti kepti riebaluose, nes toks gaminimo būdas nubrauks gaunamą naudą. Dietistė pabrėžia, jog skrudėsiai padidina uždegimų riziką ir pablogina bendrą organizmo veiklą.  

V. Kurpienė priduria, kad nė vienas maisto produktas nėra lygus medikamentams ir nuo esančių širdies bei kraujagyslių ligų neišgydys. Tačiau tikslinga ir subalansuota mityba yra patikima prevencijos priemonė, gali padėti kovoti su šiomis ligomis ir prisidėti prie geresnės savijautos: „Iš praktikos galiu pasakyti, kad pakoregavus mitybą vos per du mėnesius galima pasiekti puikių cholesterolio rodiklių pasikeitimų. Mes negalime pakeisti savo genetikos, bet galime keisti mitybą.“

Maistas širdžiai: dietistė V. Kurpienė atskleidė, kaip mityba stiprina širdį ir kraujagysles

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 28 Sep 2022 14:35:39 +0300
<![CDATA[Spuogai: ar priežastis tikrai odoje?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/spuogai-ar-priezastis-tikrai-odoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/spuogai-ar-priezastis-tikrai-odoje Gražus veidas, lygi oda – ko gero visi norime šių dalykų. Tačiau labai dažnai atsiranda spuogų – ne tik paaugliams, tačiau ir brandesnio amžiaus žmonėms. Kai kam spuogai nuolat gadina gyvenimą. Tada keliaujame pas dermatologus, konsultuojamės su kosmetologėmis.

„Žmonės dažnai mano, kad spuogai yra odos problema. Jie kreipiasi pas dermatologus, šie skiria antibiotikus - neva prieš bakterijas odoje. Tačiau blogų bakterijų perteklius iš tikrųjų yra žarnyne. Tad gal verta pirmiausia užsiimti juo“, - sako žinoma mitybos specialistė, natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje, gydytoja Jelena Tulčina.

Pasak jos, valgant maistą, kuris netinka organizmui, jis nesuvirškinamas. Užteršiamas žarnynas, o plonoji žarna apskritai dehermetizuojasi. Į kraują patenka nesuvirškinto maisto molekulės. Kraujyje atsiranda toksinių medžiagų perteklius.

„Jei maistas netinka, jis kokybiškai nesuvirškinamas skrandyje – ten vyksta rūgimas, puvimas. Ta nesuvirškinta masė keliauja į plonąją žarną, kuri išklota gaureliais. Tai tokios ataugos, pro kurias pasisavinamos maisto medžiagos. Toksiška masė tarsi nupliko tuos gaurelius, atsiranda mikroskylutės. Per jas į kraują patenka kenksmingos medžiagos, kai kada net parazitai“, - aiškina gydytoja.

Kraujas valosi per kepenis, per inkstus. Kai šių filtrų nepakanka, anot J. Tulčinos, į pagalbą ateina oda. Pūlingi spuogeliai yra limfos ir kraujo valymas per odą. Tada ten būna didelė blogųjų bakterijų sankaupa.

„Kai „geras“ daktaras duoda antibiotikų, jie užmuša tas blogąsias bakterijas. Kuriam laikui padėtis pagerėja, tačiau problema grįžta, nes priežastis nepašalinama. Tada vėl skiriama antibiotikų. Kai kurie žmonės po pusantrų metų vartoja antibiotikus nuo spuogų“, - sako gydytoja.

Savo ruožtu sutvarkius maitinimą, žinant, koks maistas tinka, koks ne, spuogų priežastis pašalinama.  Išvaloma storoji žarna, per ją drenuojama limfa. Žarnynas tampa švarus – ne sterilus jokiu būdu, nes jame egzistuoja būtina organizmui geroji mikroflora.

„Tada gerosios bakterijos ima greitai daugintis, imuninė sistema stiprėja, nes pagaminama daugiau leukocitų ir jie nežūva kovodami su netinkamu maistu ir toksinais. Inkstams ir kepenims tada nereikia odos pagalbos“, - aiškina J. Tulčina.

Dažnai spuogai laikomi paauglystės atributu. Pasak daugiau nei 30 metų žmonėms susitvarkyti mitybą padedanti J. Tulčina teigia, kad daug įtakos tam turi nuolatinis stresas.

„Paauglystė – pereinamasis laikotarpis, kai siautėja hormonai. Organizme atsiranda nauja tvarka. Jaunasis žmogus tuo metu būna ypač emocionalus, nuolat patiria stresą. Ir, pavyzdžiui, kemša bandeles su varške. Imuninei sistemai tai nepatinka. Dažnai tiriami hormonai, kalbama apie per didelį testosterono kiekį. Tačiau visi hormonai priklauso nuo kasos. O ji – ne tik virškinimo, bet ir endokrininis organas. Tad mityba šiuo atveju taip pat labai svarbus veiksnys“, - sako J. Tulčina.

Spuogai: ar priežastis tikrai odoje?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 27 Sep 2022 10:28:13 +0300
<![CDATA[Niujorką užkariavęs užkandis gimė mūsų krašte: ko dar galima išmokti iš litvakų virtuvės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/niujorka-uzkariaves-uzkandis-gime-musu-kraste-ko-dar-galima-ismokti-is-litvaku-virtuves https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/niujorka-uzkariaves-uzkandis-gime-musu-kraste-ko-dar-galima-ismokti-is-litvaku-virtuves Lietuvos žydų virtuvė gali tapti puikiu įkvėpimu ieškantiems, kaip paįvairinti savo racioną, mano lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Patogu tai, kad tradiciniai žydiški valgiai dažniausiai gaminami iš nebrangių, lengvai gaunamų ir puikiai pažįstamų produktų: bulvių, morkų, kopūstų, česnakų, svogūnų. Būtent dabar yra pats šių lietuviškų daržovių derliaus pikas, parduotuvėse siūlomas plačiausias asortimentas, tad tai gera proga iš gerai žinomų produktų pasigaminti kažką naujo“, - sako E. Dapkienė.

Simbolinė patiekalų prasmė

Maistas yra neatsiejamas žydų švenčių elementas, turintis ir savą simboliką. Sekmadienį, per žydų Naujuosius metus, kiekvienas ant stalo atsidursiantis patiekalas turės gilesnę prasmę.

„Per Roš ha-Šaną patiekiame ne įprastos pailgos, o apvalios formos chalą – baltos duonos pynę, simbolizuojančią cikliškumą. Visame pasaulyje priimta tądien valgyti saldžiai, vienas kitam linkint gerų ir saldžių metų, tad ir chalą, ir obuolius mirkome į medų. Visada papjaustome ir morkų, kad riekutės atrodytų kaip pinigėliai – kad kiti metai būtų turtingi“, - vardija Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) pirmininkė.

Būtinas akcentas ant šventinio stalo – kepta žuvis su galva. Roš ha-Šana hebrajų kalba reiškia „Metų galva“ (metų pradžia), todėl valgant žuvį artimieji vieni kitiems linki kitais metais pirmauti ir būti sėkmingiems, o kitaip tariant, būti žuvies galva, o ne uodega.

Pasak Fainos Kukliansky, judėjų religijoje, Aukščiausiasis kiekvienais metais rašo naują metų knygą. Tai laikas žydams susikaupti, pagalvoti apie nuveiktus gerus darbus, prisiminti suklydimus, atgailauti už klaidas, pasiruošti ateinantiesiems metams, prašant taikos, sutarimo, sveikatos. Išvakarėse visų, kuriuos per metus galėjo nuskriausti, prašoma atleidimo ir stengiamasi atleidimą suteikti visiems, kurie jo prašo. Ypatingas dėmesys yra skiriamas labdarai, lankomi artimųjų kapai. Visa tai yra tarsi pasiruošimas Naujiesiems Metams. Tikėjimas tuo, kad Visagalis kiekvienam linki gėrio ir sėkmės, šią dieną paverčia švente.

Netikėti skonių deriniai – litvakų virtuvės bruožas

„Žydiškos tradicijos gražios tuo, kad po visus pasaulio kampelius išsibarsčiusi diaspora jas papildo būtent tos vietos ypatumais. Tai galioja ir kulinarijai, tad Lietuvos žydų virtuvė skiriasi nuo Izraelio, Prancūzijos ar Brazilijos – skirtingose šalyse gyvenantys žydai naudoja vietinius produktus, pasisemia vietinio kolorito“ - sako F. Kukliansky.

Tiesa, netrūksta ir visame pasaulyje pamėgtų patiekalų, kurių receptūra mažai kinta: pavyzdžiui, farširuota žuvis gefilte fiš, bulviniai blynai latkės, chala, beigeliai. Humuso sudėtinės dalys gali varijuoti priklausomai nuo regiono, tačiau šį gardų užtepą taip pat atrasite bene visur. Kaip ir šakšuką, kuri yra izraelietiška kiaušinienė. 

Dažnuose namuose nuolat verdamas vištienos sultinys yra taip pat žinomas kaip „žydiškas penicilinas“. Būtent žydai dar XII a. pastebėjo, kad vištienos sriubą naudinga valgyti pajutus peršalimo simptomus.

Įdomu tai, kad kone Niujorko maisto sinonimu tapę beigeliai, pastaraisiais metais išpopuliarėję ir Lietuvoje, iš tiesų apsuko istorijos ratą. Gastronomijos istorijos tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas yra aprašęs, kad pirmąkart į juos panašūs kepiniai mūsų regione paminėti dar XIV a., o kepami litvakų jie tapo būtinomis lauktuvėmis iš mugių.

Svarbiausia litvakų gastronominio pasaulio ypatybė, pasak F. Kukliansky, – sugebėjimas suderinti saldžius produktus su rūgščiais ar karčiais. Ji juokauja, kad dėl to gali kilti ir ginčų – pavyzdžiui, jų šeimoje dėl skonių skirtumų nebekepami bulviniai blynai.

Nors žydų ir lietuvių namuose gaminamų blynų receptas tas pats, tačiau jie valgomi kitaip. F. Kukliansky mamos pusės giminė Šiaulių krašte juos valgydavo su cukrumi ir grietine, tėčio giminaičiai Dzūkijoje – su mėlynių uogiene. Tuo tarpu jos vyrui žemaičiui tokie pasirinkimai atrodo nesusipratimas.

„O kur jūs kitur matėte, kad derėtų silkė ir cukrus? Gamindami foršmaką – silkės kapotinį – mes dedame ir cukraus, ir cinamono, ir skonis būna puikus. Tuo tarpu jautienos troškinį floimen cimes su bulvėmis ir slyvomis būtinai skaniname medumi“, - pasakoja bendruomenės pirmininkė.

Nemažai lietuvių nustemba ir išgirdę apie jos šeimoje mėgtą pienišką sriubą su voveraitėmis ar tai, kad lyną verta ne kepti keptuvėje, o virti piene.

„Mes taip pat savo patiekaluose labai mėgstame naudoti daug česnako, kuris ne tik pagerina skonį, bet yra ir sveika. Pavyzdžiui, išmokinau draugus į jau į išvirtą veršienos šaltieną įdėti gabalėlį žalio česnako. Išbandykit – skonis bus visai kitoks“, - pataria F. Kukliansky.

Išbandykite – litvakiško beigelio receptas

Reikės (10-čiai didelių beigelių): 1 kg miltų, 0,5 stiklinės aliejaus, 0,5 stiklinės vandens, žiupsnelio druskos, 1 a. š. cukraus, 1 kiaušinio baltymo, 0,25 g mielių

Mieles užpilkite cukrumi ir palaikykite šiltai, kol šios iškils. Miltus sumaišykite su druska ir šiltu vandeniu, supilkite pakilusias mieles, aliejų. Gerai suminkius tešlą, leiskite jai pakilti, vėliau formuokite kumščio dydžio beigelius su skyle. Tuomet leiskite jiems dar pakilti apie 30 minučių.

Prieš kepimą beigelius kelias sekundes pavirinkite verdančiame vandenyje, patepkite plaktu kiaušinio baltymu ir papuoškite norimais priedais (aguonomis, sezamų sėklomis, smulkintais riešutais). Dėkite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 20 min.

Iškepusius beigelius dar šiltus pjaukite skersai ir gardinkite mėgstamais pagardais.

Niujorką užkariavęs užkandis gimė mūsų krašte: ko dar galima išmokti iš litvakų virtuvės

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 24 Sep 2022 08:24:19 +0300
<![CDATA[Ligonių kasos primena, kada už dantų gydymą mokėti nereikia]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-primena-kada-uz-dantu-gydyma-moketi-nereikia https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-primena-kada-uz-dantu-gydyma-moketi-nereikia Teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pirmines odontologines sveikatos priežiūros paslaugas apmoka ligonių kasos. Svarbu, kad būtų kreipiamasi į sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartį su TLK dėl šių paslaugų teikimo. Antraip už suteiktas paslaugas reikės mokėti įstaigos nustatytomis kainomis.

Žinotina, kad vaikams ir asmenims iki 24 metų, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose bei socialiai remtiniems asmenims, gydantis dantis poliklinikoje, kurioje jie yra prisirašę, mokėti nereikia nei už pirmines odontologines paslaugas, nei už plombines ar kitas odontologines medžiagas. 

Tuo tarpu vyresniems nei 24 metų apdraustiesiems, gydantis dantis poliklinikoje, kurioje jie yra prisirašę, ligonių kasos sumoka tik už gydytojo darbą. Už vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, sunaudotas odontologinės priežiūros paslaugoms teikti, vienkartines priemones reikia susimokėti patiems, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas. 

Tais atvejais, jei pacientai, turintys teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva ar gydytojo parekomenduoti pasirinks brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, jų faktinių kainų ir bazinių kainų skirtumą turės apmokėti patys.

Sveikatos priežiūros įstaigas, kurios yra sudariusios sutartis su TLK dėl minėtų paslaugų teikimo visoje Lietuvoje, galite rasti čia.

TLK inf. 

Ligonių kasos primena, kada už dantų gydymą mokėti nereikia

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 24 Sep 2022 08:15:30 +0300
<![CDATA[Įsibėgėjus rudeniniam lietuviškų bulvių derliui specialistė pataria, kaip jį sandėliuoti ir ką pasigaminti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isibegejus-rudeniniam-lietuvisku-bulviu-derliui-specialiste-pataria-kaip-ji-sandeliuoti-ir-ka-pasigaminti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isibegejus-rudeniniam-lietuvisku-bulviu-derliui-specialiste-pataria-kaip-ji-sandeliuoti-ir-ka-pasigaminti Nors lietuviški patiekalai iš bulvių vis dar populiarus pasirinkimas, dėl angliavandenių baimės jų stengiamasi valgyti vis mažiau. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pastebi, kad bulvės visai be reikalo demonizuojamos: ar tai bus sveikatai naudingas patiekalas, priklauso tik nuo jo gaminimo būdo bei suvartoto kiekio. Prekybos tinklo „Rimi“ produktų vadovė Mariana Markevičienė primena, kad bulvės yra ne tik populiariausia, bet ir viena iš pigiausių daržovių, todėl išradingai gaminant patiekalus iš įvairių jų veislių, galima gerokai sutaupyti.

Naudingosios bulvių savybės

Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, nors bulvėse iš tiesų yra apie 18 proc. angliavandenių, jie yra kompleksiniai, o šioje daržovėje esantis krakmolas puikiai virškinamas bei suteikia reikalingos energijos. „Saikingai vartojamos bulvės teikia nemažai naudos mūsų organizmui. Jose yra įvairių mineralinių medžiagų – kalio, fosforo, kalcio, geležies, taip pat skirtingų vitaminų, skaidulų. Įdomu tai, kad 100 g bulvių yra net 15 mg vitamino C“, – bulvių naudą vardija E. Gavelienė. 

Kaip ir vartojant daugelį produktų, taip ir valgant bulves gydytoja dietologė primena nepamiršti saiko bei mitybos raciono įvairovės. Anot E. Gavelienės, bulvės turėtų užimti ne daugiau nei ketvirtadalį lėkštės tūrio, o šalia jų galima patiekti kitų daržovių, šviežių salotų, žuvies ar liesos mėsos. Be to, svarbu ir tinkamai paruošti šią daržovę – geriausia valgyti virtas arba orkaitėje, be papildomų riebalų, keptas bulves. Taip paruoštų bulvių per dieną galima suvartoti 100–200 gramų. 

„Išvirtas ar orkaitėje be riebalų keptas bulves galima valgyti ir per pietus, ir vakare, bet jei tai yra bulvių košė, plokštainis ar cepelinai, gaminami su papildomais, dažniausiai itin riebiais ingredientais, tokie patiekalai sulėtina virškinimo procesą, prailgina sotumo jausmą – jie netinkami vakariniam valgymui, – sako E. Gavelienė ir priduria, kad vertinant bulvių maistinę vertę, jose sveikatai nepalankių medžiagų nėra. – Tiesa, jei bulvės išaugina daigelius ar yra netinkamai laikomos, jose gali atsirasti solanino, kuris nepalankiai veikia sveikatą. Taigi, jei nuskutus bulvę matomi pažaliavimai arba bulvė yra pradėjusi dygti – jos valgyti nereikėtų. 

Skirtingiems patiekalams – skirtingos bulvių veislės

Anot prekybos tinklo „Rimi“ produktų vadovės Marianos Markevičienės, kartais bulvių patiekalas gali nepavykti ne dėl įgūdžių stokos virtuvėje, bet dėl to, kad patiekalui pasirinkome netinkamą bulvių rūšį. Namuose ruošiantis gaminti tam tikrus patiekalus iš šios daržovės specialistė pataria rinktis skirtingas bulvių veisles. 

„Rimi“ asortimente turime įvairių bulvių veislių, kurios skiriasi tiek savo išvaizda ar skoniu, tiek daržovėje esančiu krakmolo kiekiu. Turime bulvių rūšių, kurios puikiai tinka gaminti lietuviškus patiekalus – cepelinus, bulvinius blynus ar bulvių plokštainį, mat jos yra daug krakmolingesnės. Taip pat turime bulvių veislių, skirtų salotoms arba mišrainėms. Pjaustant šios bulvės geriau išlaiko savo formą ir taip greitai nesubyra. Tam, kad pirkėjams būtų lengviau atskirti, kokiam patiekalui geriausiai tiks bulvės – pažymime informaciją ant produkto pakuotės. Be to, fasuotose bulvių maišeliuose naudojame ir skirtingų spalvų žymėjimą: lietuviškiems patiekalams naudojame žalios spalvos juosteles, o salotoms ir mišrainėms – švelniai violetines“, – sako M. Markevičienė.

Produktų vadovė pasakoja, kad tarp pirkėjų sparčiai populiarėja ir iš JAV atkeliavusios saldžiosios bulvės – batatai: „Nors batatai gerokai skiriasi nuo mums įprasto bulvių skonio ir išvaizdos, tačiau šia bulvių rūšimi daugelis pirkėjų vis dažniau paįvairina savo mitybos racioną. Taip pat turime gourmet bulvių, pažymėtų privačia „Rimi“ etikete, kurios tinka kepimui orkaitėje ir grilyje. Noriai perkamos ir fasuotos, plautos, virtos bei skirtingai pjaustytos šaldytos bulvės.“

Lietuviško derliaus tikrai nepritrūks

Specialistė pasakoja, kad kai kurie pirkėjai rudenį nusiperka didesnį kiekį bulvių, kurį vėliau sandėliuoja. Tačiau taip elgtis patartina tik tiems, kurie turi pakankamai vietos bei tinkamas sąlygas laikyti bulves namuose. „Bulvių laikymui netinka daugiabučių rūsiai, nes ten tiesiog per šilta. Tam, kad bulvės neleistų daigų ir nepažaliuotų, rūsio, kuriame jos laikomos, temperatūra turėtų būti ne aukštesnė nei 10 laipsnių šilumos. Be to, bulvės labai nemėgsta temperatūros pokyčių ir didelių svyravimų“, – įspėja M. Markevičienė.

Pasak „Rimi“ produktų vadovės, lietuviškų bulvių šiais metais dar nepritrūko: „Kai pavasarį ėmė baigtis seno derliaus bulvės, greitai atsirado šviežių, kurios džiugino visą vasarą. Lietuviškų ankstyvų bulvių pirmas etapas prasidėjo dar gegužės mėnesį, o dabar, rugsėjį, kasamos vėlyvųjų veislių bulvės. Jos visada būna didesnės už ankstyvąsias. Pirkėjai rudenį visuomet dairosi akcijų nefasuotoms lietuviškoms bulvėms, kurios yra pačios populiariausios. Taigi, neturintys sąlygų laikyti didesnio bulvių kiekio namuose, gali būti ramūs – bulvių prekybos centruose tikrai nepritrūks iki pavasario“, – tikina ekspertė.

RECEPTAS

„Rimi“ siūlo išsikepti saldžiųjų bulvių blynų: rudenėjančiomis dienomis norėsis sotesnių patiekalų.

Blyneliams reikės: 

2 didesnių saldžiųjų bulvių;

1vnt. svogūno; 

2 vnt. kiaušinių;

2 šaukštų miltų; 

2 šaukštelių druskos;

Žiupsnelio juodųjų pipirų;

1 šaukšto bazilikų; 

1 šaukštelio aitriosios paprikos miltelių; 

1 šaukštelio česnako miltelių. 

Patiekimui reikės:  

2 šaukštų graikiško jogurto; 

Svogūnų laiškų.

Gaminimo eiga: 

- Saldžiąsias bulves nulupkite ir sutarkuokite.
- Suberkite smulkiai tarkuotą svogūną.
- Įmuškite kiaušinį, berkite miltus ir visus prieskonius, gerai išmaišykite.
- Į keptuvę supilkite aliejų, kad jis tolygiai padengtų visa dugną. Šaukštu suformuokite nedidelius blynelius. Kepkite iš abiejų pusių apie 2 minutes. Patiekite su graikišku jogurtu ir svogūnais. 

Skanaus!

Įsibėgėjus rudeniniam lietuviškų bulvių derliui specialistė pataria, kaip jį sandėliuoti ir ką pasigaminti

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Sep 2022 11:38:09 +0300
<![CDATA[Palengvins sąlygas skirti skausmo pompas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/palengvins-salygas-skirti-skausmo-pompas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/palengvins-salygas-skirti-skausmo-pompas Gerėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nuomojamų medicinos prietaisų prieinamumas pacientams, kuriems jie būtini sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti. Netrukus infuzines pompas pacientai galės išsinuomoti kur kas paprasčiau, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK).

Pagal anksčiau galiojusią tvarką infuzines (vadinamąsias – skausmo) pompas onkologinėmis ligomis sergančių pacientų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti galėjo skirti tik tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos gydytojų konsiliumas. Tik tokiu atveju šių medicinos prietaisų nuomos išlaidos sunkiai pakeliamą skausmą kasdien patiriantiems pacientams buvo padengiamos PSDF lėšomis. Tačiau šiems pacientams, kuriems reikalinga infuzinė pompa, į tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias gydymo įstaigas patekti pavykdavo retai ir jiems skausmo pompų nuoma buvo sunkiai prieinama.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė naujai infuzinių pompų skyrimo tvarkai. Ja nustatoma, kad ambulatorinį gydymą infuzine pompa onkologiniams ligoniams gali skirti specializuotas skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugas teikiančios gydymo įstaigos arba stacionarines ir ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos gydytojų konsiliumas. Jo sudėtyje turi būti bent vienas iš šių gydytojų: gydytojas onkologas arba gydytojas vaikų onkologas, gydytojas anesteziologas reanimatologas, gydytojas onkologas radioterapeutas, gydytojas vaikų onkohematologas, gydytojas onkologas chemoterapeutas ir paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiantis gydytojas.

„Džiaugiamės, kad nepakeliamą skausmą kenčiantiems pacientams bus kur kas lengviau išsinuomoti infuzines pompas ir naudotis jomis namuose. Be to, tai ir finansinė parama onkologinių ligonių šeimoms, nes šių prietaisų nuomos išlaidos PSDF lėšomis kompensuojamos 100 procentų“, – pabrėžia VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus patarėja Eglė Valiulytė. 

Ligonių kasos primena, kad gydymas namuose skausmo pompa ilgalaikei opioidinių analgetikų infuzijai atlikti skiriamas pacientams, kuriems yra diagnozuoti navikai, nuolatinei stipraus ar nepakeliamo lėtinio skausmo kontrolei užtikrinti, kai injekciniais ar kitais stipriais opioidiniais analgetikais nepavyksta jo numalšinti.

Preliminariais VLK skaičiavimais, infuzinių pompų nuomos išlaidos galėtų būti kompensuojamos apie 140 pacientų per metus. Prognozuojama, kad PSDF išlaidos infuzinių pompų nuomai kompensuoti per metus sudarys apie 200 tūkst., su gydytojų konsiliumo išvada reikia kreiptis į įmones, turinčias sutartį su VLK dėl medicinos eurų. 

Pacientams, norintiems išsinuomoti infuzinę pompą prietaisų, būtinų sveikatos priežiūrai namuose, nuomos išlaidų kompensavimo. Pasirinkta įmonė su pacientu pasirašys sutartį dėl prietaiso išdavimo, garantinio aptarnavimo, nuolatinės priežiūros ir keičiamųjų dalių tiekimo.

Naujoji infuzinių pompų skyrimo tvarka įsigalios jau netrukus, sveikatos apsaugos ministrui pasirašius įsakymą dėl medicinos priemonių (prietaisų), būtinų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos bazinių kainų nustatymo, nuomos išlaidų kompensavimo ir sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo. 

(Pexels nuotr.)

VLK info.

Palengvins sąlygas skirti skausmo pompas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Sep 2022 10:44:27 +0300
<![CDATA[Kovą su pagrindine Lietuvos gyventojų mirtingumo priežastimi medikai prilygina karui Ukrainoje: turėdami ginklų, pasiektume pergalę ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kova-su-pagrindine-lietuvos-gyventoju-mirtingumo-priezastimi-medikai-prilygina-karui-ukrainoje-turedami-ginklu-pasiektume-pergale https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kova-su-pagrindine-lietuvos-gyventoju-mirtingumo-priezastimi-medikai-prilygina-karui-ukrainoje-turedami-ginklu-pasiektume-pergale Tinka daugeliui 

Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje. Jo koncentracijai kraujyje viršijant nustatytas normas, vystosi aterosklerozė. Tai – kraujagyslių uždegimas ir susiaurėjimas, kurį ir nulemia padidėję cholesterolio rodikliai. 

Apie tai kalbantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kardiologas, Lietuvos kardiologų draugijos širdies ligų Prevencijos darbo grupės pirmininkas prof. Rimvydas Šlapikas akcentuoja, kad priemonių šiam negalavimui įveikti yra. Mediko teigimu, nustačius didesnę cholesterolio koncentraciją, privalu mažinti mažo tankio lipoproteinų (MTL), arba vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekį kraujyje. 

„Kartais tai galima padaryti pakoregavus mitybą ar pasirinkus sveikesnį gyvenimo būdą. Tačiau dažniausiai tokiems pacientams būtina skirti vaistus. Antraip didesnė cholesterolio koncentracija gali lemti sunkias širdies ir kraujagyslių ligas ir ūminius išeminius įvykius, pavyzdžiui, insultą ar miokardo infarktą. Tai neretai baigiasi mirtimi. Norėdami išvengti tokių siaubingų komplikacijų, pacientams galime kartu su statinu skirti ezetimibą. Šis vaistas slopina cholesterolio, su maistu ar tulžimi patekusio į plonąjį žarnyną, įsiurbimą į kraujotaką“, – pasakoja prof. R. Šlapikas.

Vaizdų peržiūra

 Kauno klinikų kardiologas, Lietuvos kardiologų draugijos širdies ligų Prevencijos darbo grupės pirmininkas prof. Rimvydas Šlapikas

Anot jo, svarbu pabrėžti, kad ezetimibo sukeliamas šalutinis poveikis yra labai retas ir nesunkus, o sąveika su kitais vaistais taip pat labai reta. Šis medikamentas, kaip pabrėžia prof. R. Šlapikas, blogąjį cholesterolį mažina silpniau nei statinai. Todėl ezetimibą medikas siūlo vartoti kaip statinų poveikį stiprinantį preparatą. Taip pat jį galima skirti statinų netoleruojantiems pacientams. 

„Ezetimibą gydytojas, atsižvelgdamas į medicinines indikacijas, gali išrašyti bet kuriam pacientui. Šis vaistas yra labai svarbus, nes derinamas su statinais leidžia sumažinti cholesterolio koncentraciją iki reikiamo lygio didelei daliai žmonių“, – sako ekspertas. 

Rankos – surištos 

Mediko žodžius apie ezetimibo ir statinų derinio poveikį Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė prof. Jelena Čelutkienė grindžia moksliniais tyrimais. Jos teigimu, šiuos vaistus sergantiems ateroskleroze privaloma vartoti kartu, nes tik tada galima pasiekti norimą rezultatą. 

„Tyrimai rodo, kad statinai cholesterolio koncentracjią sumažina 30–50 proc. Tačiau, prie šių vaistų pridėjus ezetimibą, blogojo cholesterolio lygis kraujyje nukrinta iki 65 proc. Todėl akivaizdu, kad pacientams privalome derinti minėtus preparatus, bet to padaryti visiems negalime. Ezetimibas Lietuvoje kompensuojamas tik tiems žmonėms, kuriems jau atliktos širdies stentavimo arba šuntavimo operacijos. Visgi yra nemažai pacientų, esančių aukštos rizikos grupėje, tačiau jiems intervencinės procedūros dar neatliktos. Vien su statinais šiems žmonėms padėti nepavyksta. Negalime sumažinti rizikų, cholesterolio iki reikiamo lygio, o skirti kompensuojamo ezetimibo irgi neturime galimybių“, – pabrėžia medikė.

 Vaizdų peržiūra

Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė prof. Jelena Čelutkienė 

Todėl, priduria prof. J. Čelutkienė, tokiu atveju brangiai kainuojantį vaistą pacientai turi pirkti patys. Taip žmonės, išvengę širdies operacijų, lieka nuskriausti. Be to, anot jos, rizikos grupėje yra ir jaunesni pacientai, turintys genetines aukšto cholesterolio priežastis. 

„Juos išgelbėti pavyktų dar anksčiau, nes prevencija yra pati efektyviausia gydymo priemonė. Tačiau vėlgi – šiems pacientams taip pat negalime skirti kompensuojamo ezetimibo. Nors vadovaujamės naujausia nuostata – anksčiau, stipriau, ilgiau mažiname cholesterolio kiekį, tokiam gydymui mūsų rankos surištos. Negalime užkirsti kelio širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti anksčiau laiko“, – apgailestauja prof. J. Čelutkienė. 

Priemonės yra, reikia pokyčių 

Siekdama keisti ezetimibo skyrimo tvarką, Lietuvos kardiologų draugija ne kartą kreipėsi į Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisiją. Medikai ragino rasti lėšų šiems vaistams kompensuoti. Tačiau, anot prof. J. Čelutkienės, pastangos iki šiol nedavė rezultato. 

„Norime, kad visi reikalingi vaistai svarbiausioms pacientų grupėms būtų prieinami. Ne kartą siūlėme konkretų kompensavimo sąlygų praplėtimą, ragindami komisiją priimti reikiamą sprendimą. Cholesterolio korekcija pastebimai sumažina pacientų mirtingumo rodiklius, o Vyriausybė savo programoje išsikėlė tikslą keisti išvengiamų mirčių skaičių, kuris Lietuvoje, palyginti su kitoms Europos Sąjungos šalimis, yra milžiniškas. Todėl mūsų siekis – pagerinti cholesteroliui gydyti skirtų vaistų prieinamumą“, – teigia ekspertė. 

Tokiai nuomonei pritaria ir prof. R. Šlapikas. Jis viliasi, kad pokyčiams bus pasiryžta ir medikų bei pacientų prašymus kompensavimo tvarką sprendžiantieji išgirs. 

„Šiandien daug kalbama apie karą Ukrainoje. Tačiau pergalei pasiekti ginklai teikiami lėtai, kova tęsiasi, o aukų skaičius – didelis. Jei mūsų „ginklai“ cholesteroliui naikinti būtų lengviau prieinami, vaistai – geriau kompensuojami, neabejoju, kad mes savo karą su aterosklerozine širdies liga laimėtume greičiau“, – reziumuoja prof. R. Šlapikas.

Kovą su pagrindine Lietuvos gyventojų mirtingumo priežastimi medikai prilygina karui Ukrainoje: turėdami ginklų, pasiektume pergalę 

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Sep 2022 10:15:05 +0300
<![CDATA[Pokovidinį sindromą jaučiantys asmenys kviečiami sugrįžti į ritmą ir sportuoti namuose pagal specialiai jiems sukurtą programą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pokovidini-sindroma-jauciantys-asmenys-kvieciami-sugrizti-i-ritma-ir-sportuoti-namuose-pagal-specialiai-jiems-sukurta-programa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pokovidini-sindroma-jauciantys-asmenys-kvieciami-sugrizti-i-ritma-ir-sportuoti-namuose-pagal-specialiai-jiems-sukurta-programa Kviečiame registruotis į fizinio aktyvumo ir sveikatos stiprinimo programą, skirtą padėti visiems, norintiems įveikti persirgtos Covid-19 ligos pasekmes. 30 dienų trukmės fizinio aktyvumo programa „Sugrįžk į ritmą“ skirta vaikams, suaugusiesiems, senjorams, atitinkamai pritaikant pratimus ir fizinį krūvį. Įgyvendinant programą pasitelkiamos ir išmaniosios technologijos. Vietų skaičius ribotas.

Lietuvoje COVID-19 infekcija persirgo daugiau kaip 1,1 mln. žmonių. Nemaža jų dalis jaučia pokovidinio sindromo simptomus.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vidutiniškai 10–20 proc. COVID-19 virusu persirgusių asmenų patiria įvairaus sudėtingumo vidutinės arba ilgos trukmės poveikį sveikatai. Šis poveikis vadinamas pokovidiniu sindromu, kuriam dažniausiai būdingi keletas arba dauguma šių simptomų: 
•    apsunkintas kvėpavimas, nuovargis, atminties sutrikimai,
•    padidėjęs nerimas,
•    skonio ir uoslės praradimas,
•    besitęsiantys krūtinės srities arba raumenų skausmai. 

Programoje naudojama mobilioji aplikacija, kuri padeda sekti savo pasiekimus. Be to, naudojama interaktyvi balansinė lenta, kad sporto užsiėmimai būtų nuotaikingesni ir labiau motyvuojantys. Į pagalbą dalyviams pateikiami ir pratimų filmukai, kad būtų aišku, kaip juos atlikti.

Programą „Sugrįžk į ritmą“ sudaro fizinio aktyvumo bei pusiausvyros pratimai ir kvėpavimo mankšta. Pirmąją programos dalį sudaro 6–7 aktyvūs pratimai, lavinantys pusiausvyros reakcijas, didinantys ištvermę ir raumenų jėgą viršutinėse bei apatinėse galūnėse, gerinantys liemens kontrolę. Antroji dalis susideda iš 4 kvėpavimo pratimų. 

Programą rengė fizinio rengimo ir kineziterapijos specialistų komanda. Programa yra suplanuota 30-čiai dienų, fizinis krūvis didinamas palaipsniui, todėl dalyviai gali stebėti ir džiaugtis savo pažanga. Trijų amžiaus grupių pratimai dera tarpusavyje, todėl galima sportuoti kartu su šeima arba draugais, jeigu jiems svarbu palengvinti pokovidinio sindromo simptomus ar tiesiog pasimankštinti.

Kaip registruotis į programą?
Programoje kviečiami dalyvauti ir registruotis persirgusieji COVID–19 ir jaučiančius pokovidinio sindromo simptomus asmenys – vaikai nuo 12 metų amžiaus bei suaugusieji.  
 
Registruotiems programos dalyviams bus suteikiama:
•    išsami 30 dienų fizinio aktyvumo programa parengta pagal skirtingas amžiaus grupes,
•  nemokama interaktyvi balansinė lenta registruotiems programos dalyviams (90 asmenų), skirta asmeniniam naudojimui įgyvendinant programą,
•    programos įgyvendinimo stebėsenos įrankis (mobiliojoje aplikacijoje),
•    įvadinis renginys programos dalyviams (nuotoliniu būdu),
•    konsultacijos įgyvendinant programą.

Registracija į programą vykdoma svetainėje nuo 2022 m. rugsėjo 14 d.  iki rugsėjo 20 d. arba kol bus pasiektas dalyvių skaičiaus limitas. 

Programa parengta vykdant projektą „Interaktyvus sportas namuose – pokovidinio sindromo simptomams lengvinti“, bendrai finansuojamą Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo. Programą įgyvendina VšĮ „Švietimo pagalbos projektai“.

VšĮ „Švietimo pagalbos projektai“ informacija

Pokovidinį sindromą jaučiantys asmenys kviečiami sugrįžti į ritmą ir sportuoti namuose pagal specialiai jiems sukurtą programą

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 16 Sep 2022 08:04:08 +0300
<![CDATA[NVSC: Kovai su prostatos vėžiu reikalinga ir moterų vadyba]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-kovai-su-prostatos-veziu-reikalinga-ir-moteru-vadyba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-kovai-su-prostatos-veziu-reikalinga-ir-moteru-vadyba Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Ši liga – vienas dažniausių vyrų navikinių susirgimų Lietuvoje. Ligonių kasos dalijasi paciento, sergančio prostatos vėžiu (jo sutikimu), ir gydytojo urologo pastebėjimais. Taip pat atkreipia dėmesį, ką apie prostatos vėžį būtina žinoti bei primena, kaip galima ligai užbėgti už akių.

Panevėžietis Audrius Skačkauskas žinią, kad jam pažengusios stadijos prostatos vėžys, išgirdo būdamas 50-ies, kai šeimos gydytoja pasiūlė atlikti kraujo tyrimus ir dėl viso pikto pasitikrinti dėl šios ligos pagal prevencinę programą. 

„Nejaučiau simptomų. Galvoju, pasiūlė, tai nueisiu, jokių problemų. Buvau įsitikinęs, kad ligos neras. Bet rezultatas buvo netikėtas“, – prisimena patirtį prieš kelerius metus vyras, kai jam buvo nustatyta ši liga.

Praėjęs įprastas sergančiojo onkologine liga psichologines stadijas, pašnekovas, kalbėdamas apie savo ligą viešai, dabar stengiasi padėti kitiems suvokti, kaip svarbu kuo anksčiau pasitikrinti, nes aptikus ligą nulinės ar I stadijos, galima sėkmingai išgyti. Jo manymu, prevencinė programa turėtų būti skiriama netgi nuo 40 metų be išimčių, nes visos ligos dabar jaunėja: kai Audriui pirmą kartą buvo taikytas gydymas, dauguma kitų pacientų buvo vyresni. Kai vyko gydymo kartoti antrą kartą, aplinkui save pastebėjo daugiausia jaunesnius veidus.

Audrius pastebi, kad daug vyrų bijo tikrintis dėl prostatos vėžio prevenciškai, nes baiminasi, kad dėl gydymo gali nebelikti vyrais, gali atsirasti šlapimo nelaikymas. Kitaip tariant, vyrai bijo ligos pasekmių, todėl dažnai sako: „Ai, kaip bus, taip bus, nesitikrinsiu“. 

Tokiems vyrams panevėžietis teigia galintis atsakyti paprastai: bijokite pažengusios ligos stadijos, kai gali atsirasti ir šlapimo nelaikymas, ir lytinio gyvenimo sutrikimas. Galima bijoti chemijos, švitinimo (nors jis nėra toks baisus) ar kitokio gydymo. Bet nereikia bijoti ankstyvo ligos aptikimo. Kai vėžys nustatomas dar nepažengęs arba nustatoma ikivėžinė stadija, gydymas, anot pašnekovo, dažniausiai būna nesudėtingas ir žmogus vėl gali džiaugtis gyvenimu. O pažengusi liga sukelia kur kas rimtesnių problemų: šlapimo nelaikymo problema dažniausiai išsisprendžia, bet dėl lytinio gyvenimo sutrikimo, kuris priklauso nuo vėžio stadijos, gali tekti išmokti mylėti platoniškai.

Taigi, reziumuoja panevėžietis, vyrai gali rinktis: nugalėti baimę ir tikrintis kuo anksčiau arba priimti pavėluoto tikrinimosi pasekmes. Šioje srityje gali padėti ir moterys. Būtent jos, kaip pastebi pašnekovas, dažnai yra savo vyrų sveikatos vadybininkės, domisi prostatos vėžiu, gražiuoju ar piktuoju priverčia vyrus tikrintis. 

Kad tikrintis prevenciškai vyrams nėra pagrindo bijoti, patikina ir Respublikinės Panevėžio ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas Andrius Preidis. Pasak jo, kai aptinkamas I ar II stadijos prostatos vėžys, 50 proc. atvejų užtenka 1 gydymo metodo ir vyrai pasveiksta. Vėžio diagnozė tikrai šiais laikais nebėra nuosprendis, jei vėžys nustatomas pradinėse stadijose. Taip pat ir padidėjęs prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimo rodmuo nebūtinai reiškia vėžį arba normalus šio žymens rodmuo nepaneigia vėžio diagnozės. Gydytojas taip pat ramina pacientus, kurie labai jaudinasi dėl gydymo pasekmių. Jei atsiranda sunkus šlapimo nelaikymas ar erekcijos sutrikimų, esama priemonių, galinčių atstatyti atitinkamas funkcijas ir visavertį gyvenimą. Daugelį reikiamų priemonių kompensuoja ligonių kasos. 

Po Covid-19 pandemijos Urologijos skyriaus vedėjas sako pastebėjęs, kad padaugėjo užleisto prostatos vėžio atvejų, kai pirmąkart liga nustatoma jau su metastazėmis. Pavyzdžiui, vienam neseniai apsilankiusiam pacientui prieš 3 metus buvo daryta biopsija ir vėžys nenustatytas. Kai šis žmogus atvyko po koronaviruso pandemijos, aptikta jau metastazavusi liga. Metastazavusios ligos išgydyti jau nepavyks, tačiau galima ją sustabdyti ir padovanoti pacientui nemažai kokybiško gyvenimo metų.

Jei liga yra gydoma, statistiškai, mediko teigimu, ji duoda neblogus gydymo rezultatus. Penkių metų išgyvenamumas siekia apie 90 procentų. Juk gali būti taikomos operacijos, spindulinis gydymas, įvairūs hormoniniai vaistai, chemoterapija, radioaktyvūs preparatai ar kt. Kadangi ankstyvose stadijose prostatos vėžys dažniausiai simptomų neturi, todėl vykdoma prevencinė programa, padedanti išaiškinti tokius atvejus. Dėl to visiems 50 metų perkopusiems vyrams, A. Preidžio įsitikinimu, būtina bent kartą apsilankyti pas urologą net ir esant normaliam PSA tyrimui.        

Ligonių kasos primena, kad Lietuvoje vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, yra skirta prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa. Šių grupių vyrams periodiškai (kas 2 arba 5 metus) gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis PSA koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją. 

Prostatos vėžio prevencinė programa apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Kasmet šiai programai įgyvendinti Lietuvoje skiriama apie 2 mln. eurų. Deja, programoje dalyvavusių vyrų dalis nuo prirašytų prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tikslinio amžiaus vyrų skaičiaus nesiekė nė 30 proc., o 2020–2021 metais – nė 20 proc. Pavyzdžiui, 2021 metais programoje galėjo dalyvauti 384 tūkst. vyrų, bet joje dalyvavo apie 72 tūkst. (19 proc.). Pernai net apie 54 proc. vyrų atlikus biopsiją, buvo rasta adenokarcinoma. 

Pasak specialistų, pandeminis laikotarpis turėjo didelės įtakos prevencinių programų vykdymo mažėjimui, o pasikeitusi pandeminė situacija dabar verčia sunerimti, jog kai kuriuose rajonuose gyventojų tikrinimas sunkiai grįžta į ankstesnes vėžes, nors būtina, kad jis didėtų. Gyventojai iš tikrųjų turėtų nedelsti bei tikrintis, kol dar jaučiasi sveiki. 

Daugiau apie prevencijos programas rasite čia, jų vykdymo rezultatus – čia.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir Valstybinės ligonių kasos informacija 

NVSC: Kovai su prostatos vėžiu reikalinga ir moterų vadyba

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 15 Sep 2022 11:05:36 +0300
<![CDATA[Elektroninės cigaretės: būdas mesti rūkyti ar nauja grėsmė?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/elektronines-cigaretes-budas-mesti-rukyti-ar-nauja-gresme https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/elektronines-cigaretes-budas-mesti-rukyti-ar-nauja-gresme

Pastaruoju metu vis dažniau pasirodo informacija visuomenės informavimo priemonėse apie tabako žalos mažinimą. Tabako žalos mažinimo koncepcijos šalininkai siūlo pakeisti žalingą rūkymą į taip pat sveikatai žalingų nikotino turinčių elektroninių cigarečių, bedūmių ar kaitinamųjų tabako gaminių vartojimą. Reikia pabrėžti, kad ši koncepcija nėra pagrįsta nepriklausomais moksliniais tyrimais.

Iš tiesų žalos mažinimas pirmiausia yra siejamas su narkotikų vartojimu. Bent jau Europoje ši koncepcija pirmiausia atsirado miestų lygmeniu ir išpopuliarėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje, dešimtojo pradžioje dėl „epideminio“ heroino vartojimo, mirtinų perdozavimų bangos, taip pat ŽIV / AIDS „krizės“. Žalos mažinimo paslaugomis siekiama sukurti palankias sąlygas narkotikus vartojantiems asmenims įgyvendinti teisę į sveikatą ir sumažinti sveikatos, socialines ir ekonomines narkotikų vartojimo pasekmes vartotojams, bendruomenėms ir visuomenei. Žalos mažinimas yra svarbi grandis, jungianti švirkščiamųjų narkotikų vartotojus (ŠNV) su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigomis, mažinanti rizikingą elgseną, susijusią su narkotikų vartojimu, infekcinių ligų plitimą, perdozavimą.

Tyrimai atskleidžia, kad 60-80 proc. elektroninių cigarečių vartotojų ir toliau vartoja įprastas cigaretes. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad nėra pakankamai įrodymų, kad naujoviški bedūmiai kaitinamojo tabako gaminiai padeda atsisakyti rūkymo. Todėl teiginiai apie tai neturėtų būti reiškiami.

Jei elektroninių cigarečių pardavėjai nori padėti žmonėms mesti rūkyti, tuomet jie turi atlikti klinikinius tyrimus ir toksiškumo analizes bei laikytis tinkamos teisinės reguliavimo sistemos reikalavimų. O kol kas faktas toks, kad Lietuvoje elektroninių cigarečių vartojimas stipriai išaugo paauglių tarpe, daugelis jų – anksčiau visiškai nerūkę - ir yra vienas didžiausių Europoje. 2019 m. vykdyto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo duomenimis, Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą gyvenime bandė vartoti 65 proc. 15-16 m. mokinių, o tabako cigaretes buvo rūkę 54 proc. šio amžiaus mokinių. Mokinių elektroninių cigarečių vartojimas bent kartą gyvenime padidėjo nuo 46 proc. 2015 metais iki 65 proc. 2019 metais. Taip pat padidėjo dalis mokinių, kurie pirmąją elektroninę cigaretę vartojo iki 13 metų amžiaus (2015 m. – 7 proc., 2019 m. – 19,5 proc.; ESPAD šalių vidurkis – 11 proc.).

Jauni vartotojai teigia, kad skoniai yra pagrindinė priežastis, kodėl jie rūko elektronines cigaretes. Kvapiosios medžiagos užmaskuoja neigiamą nikotino poveikį, palengvindamos tolesnį jo vartojimą, vedantį į priklausomybę.

Moksliniai tyrimai rodo, jog elektroninių cigarečių sudėtyje yra gausu įvairių termiškai neatsparių organinių dalelių, kurios kaitinant skyla į įvairias toksines medžiagas, kaip: acetaldehidas, akroleinas, ir formaldehidas, kurie yra stiprūs kvėpavimo takų dirgikliai ir žinomi kancerogenai. Jau dabar yra įrodymu, kad šių gaminių vartojimas tarp jaunimo yra susijęs su padidėjusiu astmos paplitimu bei paūmėjimu, švokštimu, lėtine obstrukcine plaučių liga, taip pat yra bronchektazių vystymosi. Taip pat neabejotina, kad elektroninės cigaretės neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, sukeldamos ankstyvus kraujagyslių sienelės pokyčius, tokius kaip: kraujagyslių standumo, endotelio funkcijos pažeidimus, lemiančius kraujospūdžio didėjimą – kas padidina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.

2019 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose stebėti nauji elektroninių cigarečių paaugliams sukeliami ūmūs ir grėsmingi plaučių pažeidimo atvejai (angl. EVALI), kuomet progresuojantis dusulys, kosulys, dusulys fizinio krūvio metu, krūtinės skausmas buvo lydimi kitų organų pakenkimų: ūminiu pilvo ir krūtinės skausmais, pykinimu, vėmimu, karščiavimu, nuovargiu, kūno svorio netekimu. Įtarta, kad šių būklių atsiradimą galimai nulėmė elektroninių cigarečių vartojimas.

Nors nerimaujama dėl trumpalaikio elektroninių cigarečių poveikio paaugliams, ypač atsižvelgiant į sunkias ligas ar net mirtis, kurias sukelia EVALI, taip pat yra pagrindo susirūpinti dėl galimo ilgalaikio jų poveikio sveikatai.

Viena iš svarbiausių Departamento funkcijų yra siekti mažinti visuomenės psichoaktyvių medžiagų vartojimą, suteikiant pakankamai moksliškai pagrįstų žinių apie naudojimų medžiagų žalą žmogaus organizmui.

Departamento ateities veiklos kryptys - pagalba mesti/metant rūkyti – pradedant nuo užnorinimo tai padaryti, bei paslaugų norintiems mesti plėtros:

  • Planuojamas– telefoninės linijos (angl. ,,Quitline“) įsteigimas. Vilniaus Univesiteto atlikto tyrimo „Ekonominio poveikio priemonės rūkymo prevencijoje“ rezultatais, pagal 2020 m. reprezentatyvią apklausą, skirtą įvertinti Lietuvos gyventojų požiūrį siekiant sumažinti rūkymo paplitimą visuomenėje, 70 proc. rūkančiųjų ir 75 proc. nerūkančiųjų, kaip pirmajai pasirinkimo pagal dažnį priemonei pritarė nemokamai telefono linijos metantiems rūkyti priemonei. Pažymėtina, kad labiausiai šiai priemonei taip pat pritarė ir jauni, 15-25 m. amžiaus respondentai.
  • nerukysiu.lt svetainės palaikymas ir planuojamas atnaujinimas, kur yra pateikta informacija apie metimo rūkyti paslaugas ir galimybes. Dalis savivaldybių visuomenės sveikatos biurų taip pat teikia pagalbą norintiems mesti rūkyti. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto ir rajono gyventojai gali kreiptis į visuomenės sveikatos biurą, kurie turi metimo rūkyti programą. Taip pat priklausomybės gydymo pasaugas teikia priklausomybių ligų centrai, tačiau šia paslauga naudojasi mažai gyventojų.
  • Ankstyvosios intervencijos programų plėtra, siūlant pagalbos priemones eksperimentuojantiems labai jauno amžiaus žmonėms - kurie eksperimentuoja vartodami psichoaktyviąsias medžiagas (bet dar neturi priklausomybės požymių). Tyrimų išvadomis pagrįsta jaunų žmonių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo patirtis rodo, kad reikia plėsti ir skatinti ankstyvosios intervencijos paslaugas.
  • Socialinė kampanija ir dienos be tabako minėjimas, kasmet primenant visuomenei apie problemos mastą ir aktualumą.

NTAKD vykdoma prevencija orientuota ne tik į metimą rūkyti, bet į vaikų ir jaunimo neigiamų nuostatų rūkymo klausimu formavimą bei informavimą apie šio įpročio žalą. Didelis dėmesys skiriamas galimybei pasirinkti alternatyvias veiklas – pvz., akcija ,,Ženk Nerūkęs“.

NTAKD inf. 

Elektroninės cigaretės: būdas mesti rūkyti ar nauja grėsmė?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 15 Sep 2022 10:59:08 +0300
<![CDATA[Miokardo infarktas: žinant, kaip suteikti pirmąją pagalbą, yra vilties išsigelbėti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/miokardo-infarktas-zinant-kaip-suteikti-pirmaja-pagalba-yra-vilties-issigelbeti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/miokardo-infarktas-zinant-kaip-suteikti-pirmaja-pagalba-yra-vilties-issigelbeti Skaičiai šokiruojantys – per metus dėl širdies ir kraujagyslių ligų netenkame net 23 tūkst. šalies gyventojų. Daugiau nei trečdalį mirčių sukelia miokardo infarktas. Kaip jį atpažinti ir prireikus suteikti pirmąją pagalbą pataria Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė. 

 

Miokardo infarktas arba kitaip vadinamas širdies smūgis apibūdinamas kaip staigi širdies raumens tam tikro ploto žūtis arba jo negrįžtamas pakenkimas. 

 

Per dieną mūsų širdis atlieka 100 tūkst. dūžių ir nutekina 5 litrus deguonies prisotinto kraujo per kraujagyslių sistemą. Tačiau vis dažniau netaisyklingai maitindamiesi, turėdami žalingų įpročių ar mažai sportuodami, patys apkrauname savo širdį dar sudėtingesniu darbu. 

 

Supainioja su kitomis ligomis 

 

Svarbiausia – laiku pastebėti savo kūno siunčiamus ženklus. 

 

„Paprastai miokardo infarktas pasireiškia stipriu skausmu už krūtinkaulio, kuris būna veržiančio ir plėšiančio pobūdžio. Tokį skausmą lydi pykinimas, vėmimas ir mirties baimė. Jis gali trukti dvidešimt minučių ir ilgiau, plisti į kaklą ar apatinį žandikaulį. Gali būti ir kitų simptomų“, – komentuoja gydytoja G. Radauskaitė. 

 

Neretai žmonės miokardo infarktą supainioja su įvairiausiomis kitomis ligomis ir laiku nesugeba savimi tinkamai pasirūpinti. 

 

„Jis gali būti painiojamas su skrandžio uždegimu arba gastritu, nes skausmas gali atsirasti skrandžio srityje. Dėl prasidėjusio pykinimo ir vėmimo žmonės pradeda galvoti, kad apsinuodijo maistu. Tokiais atvejais jie geria anglies tabletes ar kitus skrandį veikiančius vaistus. Neretai šią ligą galima supainioti ir su smegenų kraujotakos sutrikimu, nes įvykus širdies ritmo sutrikimams, pacientas gali netekti sąmonės“. 

 

Namuose turėti aspirino ir nitroglicerino 

 

Gydytoja sako, kad miokardo infarktas dažniau ištinka vyrus nei moteris. Tačiau bet kokiu atveju, svarbu suteikti tinkamą pirmąją pagalbą. Itin svarbu pacientą kuo greičiau nugabenti į gydymo įstaigą. 

 

„Į ligoninę pacientui nepatariame vykti pačiam. Gali įvykti mirtina aritmija ar sąmonės netekimas. Pati paprasčiausia pagalbos priemonė yra senas geras aspirinas. Jį galima duoti sučiulpti arba sukramtyti ir kuo greičiau nuryti. Jeigu turite šalia, galima duoti ir nitroglicerino tabletę arba papurkšti jį po liežuviu“. 

 

Išvengti miokardo infarkto žmonėms sekasi gana sunkiai dėl netinkamo gyvenimo ritmo ar nekoreguojamų rizikos veiksnių. Kardiologė pataria prižiūrėti savo gyvenimo būdą ir tokiu būdu atitolinti ligą. 

 

„Svarbu taisyklingai maitintis, vengti riebalų, mažinti druskos kiekį maiste, nerūkyti ir gyventi aktyviai. Taip pat reikia gydyti lėtines ligas, tokias kaip cukrinis diabetas ar arterinė hipertenzija“. 

 Medicinos diagnostikos ir gydymo centro info.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Miokardo infarktas: žinant, kaip suteikti pirmąją pagalbą, yra vilties išsigelbėti

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Sep 2022 08:23:18 +0300
<![CDATA[Bulvės kitaip: vos 3 eurus kainuojantis gratino receptas praturtins racioną, bet neištuštins piniginės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bulves-kitaip-vos-3-eurus-kainuojantis-gratino-receptas-praturtins-raciona-bet-neistustins-pinigines https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bulves-kitaip-vos-3-eurus-kainuojantis-gratino-receptas-praturtins-raciona-bet-neistustins-pinigines Gerosios bulvių savybės 

Nors dažnas suabejotų, ar bulves galima priskirti prie sveikatai palankių produktų, gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė teigia, kad svarbiausia, kaip jos ruošiamos: kepamos riebaluose ar ne bei kiek jų suvalgoma. Sakingai vartojamos bulvės teikia nemažai naudos mūsų organizmui.

„Bulvės turi daug naudingų savybių, jose yra nemažai mineralinių medžiagų – kalio, fosforo, kalcio, geležies, taip pat įvairių vitaminų,  skaidulų. Įdomu tai, kad vitamino C 100 g bulvių yra net 15 mg. Pagrindinė priežastis, kodėl bulvės laikomos sveikatai nepalankiu produktu, yra išpopuliarėjusi angliavandenių baimė. Nors bulves iš tiesų sudaro apie 18 proc. angliavandenių, jie yra kompleksiniai. Pavyzdžiui, bulvėse esantis krakmolas puikiai virškinamas ir suteikia reikalingos energijos“, – teigia gydytoja dietologė.

Pasak E. Gavelienės, geriausiai valgyti virtas arba orkaitėje be papildomų riebalų keptas bulves. Taip paruoštų bulvių per dieną galima suvartoti apie 100-200 gramų. Patariama vengti bulvių patiekalų, skaninamų riebiais padažais, turinčiais sočiųjų riebalų rūgščių, pavyzdžiui, spirgučiais, sviestu, grietine. Taip pat nereikėtų dažnai valgyti gruzdintų bulvių – jose gali būti transriebalų rūgščių, akrilamidų.

Ir garnyras, ir pagrindinis patiekalas

Pasak „Rimi“ produktų vadovės M. Markevičienės, bulvė yra tas produktas, kuris istoriškai visada padėjo išgyventi taupantiems žmonėms, pavyzdžiui, bulviniuose patiekaluose išradingai mėsą keičiant daržovėmis.  

„Mūsų parduotuvėse gausu skirtingų veislių bulvių, o pačios populiariausios – lietuviškos nefasuotos bulvės, jų turime visus metus: ir ankstyvųjų veislių derliaus, kuris prasideda gegužės mėnesį, ir vėlyvųjų, kasamų rugsėjį. Pastebime, kad pirkėjai įprato rinktis bulves pagal jose esantį krakmolo kiekį, tad turime krakmolingų bulvių, skirtų lietuviškiems patiekalams, ir mažai krakmolingų – salotoms. Jos fasuojamos į maišelius ar tinklelius su skirtingų spalvų juostelėmis, kad būtų lengva atskirti ne tik pagal užrašus. Įvairiais metų laikais mėgstamos ir specialios bulvės, pažymėtos privačia „Rimi“ etikete, skirtos kepimui orkaitėje arba grilyje“, – pasakoja specialistė.

Tuo tarpu „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė sako, kad nors bulvių gratinas dažnai ruošiamas kaip garnyras, jis gali būti ir pagrindinis patiekalas, kurio variacijų – daugybė. Vietoje cukinijos galima dėti vištienos ar kiaulienosgabaliukus, o norintiems sutaupyti reikėtų mėsą keisti daržovėmis ar papildomai pridėti morkų, pastarnokų arba kaliaropių griežinėlių. Taip pat verta ingredientams rinktis privačios etiketės „Rimi Basic“ produktus, kurių kaina yra žemiausia.

„Rimi“ technologai kviečia namuose pasigaminti bulvių ir cukinijų gratiną vos už 3 eurus.

Patiekalui reikės:  

500 g bulvių – šviežios lietuviškos bulvės 0,74 eu / 1kg;

250 g cukinijų – žaliosios cuknijos  1,29 eu / 1kg; 

300 g pieno – „Rimi Basic 2,5%“ pienas 0,69 eu / 0,9l;

30 g sviesto (82 %) – „Rimi Basic“ sviestas 1.39 eu / 180g;

50g fermentinio sūrio – „Rimi Basic Tilsit 45%”  sūris 1,37 eu / 250g;

25 g miltų – „Rimi Basic“ miltai 1, 25 eu / 2kg;

1 skiltelė česnako – lietuviški česnakai 0,99 eu / 2vnt.;

Aliejaus (kepimo indo patepimui patepimui); 

Druskos, pipirų ar kitų mėgstamų prieskonių. 

Gaminimo eiga:  

- Bulves nulupame, jas ir cukiniją supjaustome riekelėmis.

- Sviestą ištirpiname ant vidutinės kaitros, dedame mitus ir lengvai maišydami pakepiname. Tada pilame pieną, maišome ir kaitiname, kol padažas sutirštės.

- Bulves ir cukinijas padruskiname, papipiriname ir pabarstytome spaustu  česnaku, gerai išmaišome, kad prieskoniai pasiskirstytų. Viską sumaišome su padažu. Kepimo indą (nedidelio diametro, bet aukštais kraštais) ištepame aliejumi. Bulvių ir cukinijų masę reikia sudėti labai glaustai, kad liktų kuo mažiau oro tarpų. Viską uždengti folija, kad folija nesiliestų prie bulvių, nes gali prilipti.

- Kepame iki 160C įkaitintoje orkaitėje 1 valandą, tuomet nuimame foliją, pabarstome sūriu  ir kepame dar 30 min . Jeigu bulvės bus negalutinai iškepusios, kepkime dar 15 - 20 min. Valgyti skanu su grietine, jogurtu ir kitu mėgstamu padažu.

Skanaus!

Bulvės kitaip: vos 3 eurus kainuojantis gratino receptas praturtins racioną, bet neištuštins piniginės

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Sep 2022 12:38:01 +0300
<![CDATA[Rugsėjį miškuose randasi pirmieji baravykai: tiks ir sriubai, ir kreminiam rizotui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rugseji-miskuose-randasi-pirmieji-baravykai-tiks-ir-sriubai-ir-kreminiam-rizotui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rugseji-miskuose-randasi-pirmieji-baravykai-tiks-ir-sriubai-ir-kreminiam-rizotui Rugsėjis – grybų mėgėjų laukiamas mėnuo, juk po truputį miškuose randasi kvapnių ir maistingų baravykų. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, 100 gramų šių rūšies grybų baltymų yra kur kas daugiau nei daržovėse ar vaisiuose, todėl neretai baravykai dar vadinami augaline mėsa. Iš kitos pusės, baravykai vertingi ir dėl juose esančių antioksidantų, virškinimą gerinančių skaidulų bei skirtingų mikroelementų, todėl sezono metu baravykai galėtų papildyti kiekvieno valgiaraštį. Tuo tarpu „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė įsitikinusi, kad baravykai paskanins ne tik sriubas, troškinius ar padažus, bet ir kreminį rizotą. Džiovintų grybų šiam patiekalui prireiks vos poros saujų, bet patiekalo skonis bus išties išraiškingas. 

Baravykai – vieni vertingiausių miško grybų

Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, baravykai – vieni vertingiausių miškuose randamų grybų. Juose gausu ląstelienos, mineralinių medžiagų, skaidulų, antioksidantų ir vertingų baltymų. Kaip bebūtų, grybaujant svarbu neužmiršti, kad šios miško gėrybės gali kaupti ne tik vertingas, bet ir nuodingas medžiagas. Nepatariama baravykų rinkti nuo pakelių, arti judrių kelių ar geležinkelio bėgių.

„Grybai – puikus baltymų šaltinis. Skaičiuojama, kad 100 gramų baravykų yra panašus kiekis baltymų, kaip kai kuriose ankštinėse daržovėse, o 100 gramų džiovintų šių grybų baltymų yra net daugiau nei mėsoje ar žuvyje, todėl į mitybos racioną juos vertėtų įtraukti tiek visavalgiams, tiek gyvūninės kilmės produktų atsisakiusiems žmonėms. Baravykuose, kaip ir kitos rūšies grybuose, yra daug vertingų medžiagų – skaidulų ir skirtingų mikroelementų. Pavyzdžiui, vitamino D ir E, B grupės vitaminų ir beta karoteno, o taip pat visa eilė mineralų: geležies, kalcio, kalio, magnio, vario, cinko, seleno, fosforo. Be to, baravykai – mažai kalorijų turintys, skanūs ir aromatingi grybai“, – sako E. Gavelienė.

Nors baravykai yra mažai kaloringi, tačiau gydytoja dietologė primena, kad tai priklauso ir nuo patiekale su jais naudojamo riebalų kiekio: „Baravykų nerekomenduojama ruošti su dideliu kiekiu aliejaus, spirgučių, riebios grietinės ar grietinėlės padažais. Taip paruošti grybai tampa itin kaloringu patiekalu, todėl skanaujant juos vertėtų nepamiršti saiko.“

Svarbu tinkamai apdoroti

Anot „Rimi“ kulinarijos technologės Linos Barčaitės, miškuose prisirinktų baravykų namuose nereikėtų ilgai laikyti, tad termiškai apdoroti juos patariama kuo greičiau. Šviežius baravykus ji rekomenduoja konservuoti, džiovinti ar naudoti sumaltus, taip vėliau jais skaninant mėgstamus patiekalus.

„Baravykai, ypač pastovėję šiltoje vietoje, ima greitai gesti. Todėl parsinešus grybus namo reikėtų juos apdoroti kuo greičiau. Pirmiausia, baravykus kruopščiai nuvalykite – nuo jų nuimkite prilipusius lapelius, smilgas ar kitus nešvarumus, nuplaukite ir pašalinkite sukirmijusias ar suminkštėjusias grybo dalis. Nuvalytus ir nuplautus baravykus galima konservuoti, džiovinti ar valgyti šviežius, kiek pakepus juos keptuvėje su sviestu, smulkiai pjaustytais svogūnais, trupučiu česnako bei šviežių prieskoninių žolelių“, – rekomenduoja L. Barčaitė.

Patarimai, kaip džiovinti baravykus

Besiruošiantiems baravykus džiovinti namuose, „Rimi“ kulinarijos technologė turi ir vertingų patarimų. „Prieš džiovinant grybus reikėtų kruopščiai nuvalyti, nuplauti ir gerai nusausinti. Vėliau juos supjaustyti vienodo dydžio gabalėliais (tai padės grybams tolygiai džiūti). Baravykus galima džiovinti saulėje, orkaitėje ar įsigijus tam skirtą prietaisą. Džiovinant orkaitėje ant skardos būtinai užtieskite kepimo popieriaus. Dar viena svarbi detalė – tinkama džiovinimo temperatūra, kad būtų užtikrinamas kuo greitesnis produkte esančios drėgmės pašalinimas. Temperatūra turi būti tokia, jog nebūtų stipriai paveikiamas grybų skonis, tekstūra ar spalva. Verta atkreipti dėmesį, kad džiovinant grybus orkaitės durelės turėtų būti kiek pravertos, taip juos pavyks išdžiovinti kokybiškai, grybai netrupės ir bus tinkamos tekstūros“, – patarimais dalijasi L. Barčaitė.

Džiovintus grybus reikėtų laikyti sandariai uždarytuose (geriausia stikliniuose) indeliuose, kad juose neatsirastų maistinių kandžių, o grybai neprisigertų drėgmės. „Džiovintus baravykus sunaudokite iki sekančio sezono. Džiovinti baravykai tikrai praturtins daugelį patiekalų. Be to, kulinarijoje galima naudoti ir iš džiovintų baravykų sumaltus miltus – jie suteiks sodraus skonio ir malonaus aromato košėms, padažams, troškiniams bei sriuboms“, – pasakoja kulinarijos technologė Lina Barčaitė ir priduria, kad neturintys laiko, nemėgstantys grybauti ar norintys sutaupyti džiovintų baravykų gali įsigyti ir „Rimi“ parduotuvėse.

„Rimi“ kulinarijos technologė L. Barčaitė kviečia ragauti baravykus ir namuose iš jų pasigaminti kvapnų, kreminį rizotą. Šiam patiekalui prireiks vos poros saujelių džiovintų baravykų, bet rezultatas bus nepakartojamas!

Rizotas su vištiena, baravykais ir čiobreliais

Patiekalui reikės:

300 g ryžių, skirtų rizotui (geriausia „Arborio“ rūšies);

500 g vištienos šlaunelių mėsos be kaulo;

2 šaukštų alyvuogių aliejaus;

2 vnt. svogūnų „Shallot“;

2 skiltelių česnako;

100 g džiovintų baravykų;

125 ml baltojo sausojo vyno;

1 l vištienos arba daržovių sultinio;

Šviežių čiobrelių;

50 g tarkuoto parmezano sūrio;

Druskos ir pipirų pagal skonį. 

Gaminimas:

  • Pirmiausia džiovintus baravykus užpilkite vandeniu ir išmirkykite apie 1–2 val.
  • Susmulkinkite svogūnus ir česnaką. Vištieną supjaustykite vieno kąsnio gabalėliais. Supjaustykite išmirkytus baravykus. Čiobrelių lapelius nuskabykite nuo stiebelių.
  • Dideliame puode pakaitinkite alyvuogių aliejų. Sudėkite svogūną ir pakepinkite 1 min., tada sudėkite supjaustytą vištieną su žiupsneliu druskos ir kaitinkite ant vidutinės kaitros atidengtą.
  • Suverskite supjaustytus baravykus ir kepkite maišydami dar 2–3 min.
  • Suberkite susmulkintą česnaką ir viską gerai išmaišykite.
  • Suberkite ryžius ir kepkite maišydami apie 1 min., kol visi ryžiai pasidengs alyvuogių aliejumi.
  • Įpilkite baltojo vyno ir troškinkite ant mažos kaitros 2–3 min. Įpilkite 100 ml sultinio, suberkite čiobrelius, išmaišykite. Leiskite pavirti keletą minučių ant vidutinės kaitros. Sultinys neturėtų apsemti ryžių, į jį vis įpilkite maždaug po 100 ml ir palaukite, kol išgaruos, tada vėl įpilkite 100 ml sultinio. Kartokite, kol visas sultinys išgaruos, o ryžiai išvirs.
  • Kai rizotas bus kreminės konsistencijos, suberkite tarkuotą parmezaną ir maišykite, kol sūris ištirps, paskaninkite druska ir pipirais. Uždenkite patiekalą ir leiskite jam pastovėti dar 5 min.
  • Patiekite užbarstę tarkuoto parmezano ir juodųjų pipirų. 

Skanaus 

Rugsėjį miškuose randasi pirmieji baravykai: tiks ir sriubai, ir kreminiam rizotui

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Sep 2022 13:43:21 +0300
<![CDATA[Plečiamas naujagimių tikrinimas dėl įgimtų ligų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pleciamas-naujagimiu-tikrinimas-del-igimtu-ligu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pleciamas-naujagimiu-tikrinimas-del-igimtu-ligu Ankstyvas įgimtų ligų diagnozavimas padeda užtikrinti veiksmingą gydymą ir išvengti sunkių padarinių vaiko sveikatai. Tai skatina plėsti naujagimių tikrinimą įtraukiant naujus nemokamus tyrimus. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta tvarka nuo 2023 m. sausio 1 d. naujagimiai galės būti tikrinami dėl dar aštuonių ligų.

Šiuo metu naujagimiai nemokamai tiriami dėl keturių įgimtų medžiagų apykaitos ligų – fenilketonurijos, įgimtos hipotirozės, įgimtos antinksčių hiperplazijos ir galaktozemijos, taip pat dėl regos ir klausos sutrikimų bei širdies ydų.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. naujagimiai galės būti nemokamai tikrinami dėl dar šešių medžiagų apykaitos ligų (vidutinio ilgio riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stokos, metilmalono acidemijos, I tipo gliutaro acidurijos, karnitino nešiklio stokos, ilgų grandinių riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stokos ir klevų sirupo šlapime ligos), taip pat dėl cistinės fibrozės ir 5q spinalinės raumenų atrofijos.

Tyrimai atliekami ne vėliau kaip penktą dieną po gimimo, jiems paprastai užtenka vieno kraujo ėminio.

Naujai įtrauktiems tyrimams kompensuoti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete papildomai numatoma 1 mln. eurų.

Naujagimių tikrinimas dėl įgimtų ligų leidžia anksti nustatyti genetines ligas ir pradėti gydymą bei gyvenimo būdo korekciją dar iki klinikinių simptomų pasireiškimo, o kartu – užkirsti kelią ligos komplikacijoms.

SAM Spaudos tarnyba

Plečiamas naujagimių tikrinimas dėl įgimtų ligų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Sep 2022 10:31:57 +0300
<![CDATA[Ką turėtume žinoti apie galvines utėles: kaip užsikrečiama ir kaip su jomis kovoti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-turetume-zinoti-apie-galvines-uteles-kaip-uzsikreciama-ir-kaip-su-jomis-kovoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-turetume-zinoti-apie-galvines-uteles-kaip-uzsikreciama-ir-kaip-su-jomis-kovoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Tauragės departamento specialistai primena, kad galvine utėle gali užsikrėsti visų socialinių grupių asmenys, jų invazijai neturi įtakos nei plaukų ilgis, nei plaukų šukavimo ar plovimo dažnis. Artėjant naujiems mokslo metams ir siekiant išvengti pedikuliozės (utėlėtumo) išplitimo, tėvai ir globėjai turėtų žinoti, kad po vasaros atostogų, vaikams grįžtant į mokyklas ir darželius, tikslinga juos patikrinti dėl užsikrėtimo utėlėmis. NVSC specialistai visose ugdymo įstaigose rekomenduoja imtis pedikuliozės profilaktikos priemonių. 

Pedikulioze (utėlėtumu) dažniausiai užsikrečia 3–12 metų amžiaus vaikai

Utėlės – kraujasiurbiai vabzdžiai, specifiniai žmogaus parazitai, kurie maitinasi tik žmogaus krauju, gyvena ir dauginasi plaukuotoje galvos dalyje, kiaušinius deda, dažniausiai, smilkinio, pakaušio, kaktos plaukų srityje. Pagrindinis utėlių plitimo būdas – iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui, arba per šukas, plaukų šepečius, keičiantis galvos apdangalais bei juos laikant kartu.

Kaip galima išvengti užsikrėtimo?

Nuo užsikrėtimo neapsaugo asmeninė ar namų ūkio švara, šampūno naudojimas ar plaukų ilgis. Visi asmenys, turėję glaudų kontaktą su utėlių turinčiu asmeniu, gali užsikrėsti. Kontaktiniai asmenys turi būti patikrinti, bet gydomi tik tie, kurių galvoje ir plaukuose aptinkama gyvų utėlių ar glindų. Šeimos nariai taip pat turėtų būti gydomi, kurių galvose rasta gyvų utėlių. Gydymas  atliekamas visiems tuo pačiu metu. Gydyti asmenys turėtų būti tikrinami ne rečiau kaip kas dvi savaites, kad būtų įsitikinta, jog utėlės ir glindos išnyko.

Ar medikamentinės priemonės nuo pedikuliozės sunaikina glindas?

Nė vienas medikamentas negarantuoja, kad sunaikins visas glindas. Utėlės naikinamos tėvų / globėjų arba kitų šeimos narių pastangomis. Labai svarbu, kad galvos plaukai būtų tikrinami kas 2–3 dienas gydymo metu. Dauguma galvos utėlių naikinimo priemonių nenužudo visų kiaušinių, todėl rekomenduojamas pakartotinis gydymas po 7–10 dienų nuo pirmojo gydymo, siekiant sunaikinti naujai iš kiaušinių išsiritusias utėles. Šiam tikslui skirtus medikamentus reikia pirkti vaistinėje ir naudoti griežtai laikantis medikamento vartojimo aprašymo, pateikto informaciniame lapelyje. Jei panaudojus medikamentą galvos plaukuose pastebima gyvų utėlių, procesą būtina kartoti, pasirenkant kitą medikamentą, pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

Mechaninis utėlių naikinimo būdas

Mechaninį naikinimo būdą rekomenduojama taikyti vaikams iki 5 metų, nėščioms ir maitinančioms motinoms, alergiškiems asmenims bei turintiems odos pažeidimų (įdrėskimų, sergantiems dermatitu). Plaukus reikia sudrėkinti 4–5 proc. acto tirpalu ir šukuoti tankiomis šukomis apie 30 min., kol bus pašalintos gyvos utėlės. Šukuoti dvi savaites kas 3–4 dienas. Iššukuotas utėlės sunaikinti.

Aplinkos ir ligonio naudojamų rūbų bei daiktų priežiūra:

  • galvos apdangalus, lovos skalbinius, pagalves (jei skalbiamos) reikia kruopščiai išskalbti karštesniame nei 60 °C vandenyje;
  • šukas ir kitus plaukų priežiūros reikmenis išplauti karštu vandeniu, išvalyti ir pamirkyti 4–5 proc. acto tirpale 30 min.

Veiksmai mokykloje aptikus utėlėtą asmenį:

  • Mokyklos administracijai rekomenduojama suformuoti utėlėtumo profilaktikos tvarką, kurioje būtų numatytas patikrinimo dažnumas (rekomenduojama patikrinimus atlikti po rudens, žiemos ir pavasario atostogų ir tuomet, kai kyla įtarimų dėl užsikrėtimo).
  • Patikrinimą atliekantis sveikatos priežiūros specialistas turi elgtis korektiškai ir kvalifikuotai.
  •  Mokinys, kurio galvos plaukuose rasta utėlių, neturi būti tuoj pat atskirtas nuo kitų mokinių, jis gali likti mokykloje iki dienos pabaigos.
  • Baigus patikrinimą, būtina nedelsti ir informuoti mokinio tėvus ar globėjus telefonu ar tiesiogiai.
  • Mokyklos administracija švietimo įstaigos bendruomenei gali išdalyti laiškus, kuriais rekomenduojama patikrinti savo vaikų galvas dėl galimo užsikrėtimo utėlėmis bei suteikti informaciją apie utėlėtumo profilaktiką.

 NVSC info.

Ką turėtume žinoti apie galvines utėles: kaip užsikrečiama ir kaip su jomis kovoti

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Sep 2022 08:32:07 +0300
<![CDATA[Gyvenimas po širdies smūgio: nepamirškite fizinės veiklos, palaikykite elektrolitų kiekį ir gerkite žuvų taukus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyvenimas-po-sirdies-smugio-nepamirskite-fizines-veiklos-palaikykite-elektrolitu-kieki-ir-gerkite-zuvu-taukus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyvenimas-po-sirdies-smugio-nepamirskite-fizines-veiklos-palaikykite-elektrolitu-kieki-ir-gerkite-zuvu-taukus

Reguliarūs kardio pratimai gali sustiprinti jūsų širdį

Fizinė veikla yra kone esminis širdies stiprinimo elementas po miokardo infarkto, pasakoja „Eurovaistinės“ farmacininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, tai gali būti bėgimas, dviračio mynimas, plaukiojimas ar paprasčiausias vaikščiojimas.

„Tenka išgirsti atvejų, kai žmonės po širdies smūgio nerimauja, kad jų širdis „neatlaikys“ aktyvesnės veiklos. Žinoma, kiekviena situacija yra individuali, todėl visada reikėtų pasitarti su savo gydytoju, tačiau retas iš jų patartų visiškai atsakyti fizinio aktyvumo. Kardio pratimai padeda širdžiai pumpuoti kraują ir tiekti deguonį jūsų organizmui. Tai stiprina mūsų širdies raumenį, todėl net ir paprasčiausi pasivaikščiojimai vakarais gali ne tik ją sustiprinti, bet ir užkirsti kelią širdies darbo sutrikimams ateityje“, – pasakoja J. Aleknienė.

Palaikykite elektrolitų kiekį

Vaistininkė pasakoja, kad užsiimant aktyvia veikla išprakaituojama daugiau mineralų, ypač magnio ir kalio. Todėl ji pataria vartoti papildomai gerti tirpius papildų gėrimus,  turinčius didesnį elektrolitų kiekį.

„Tai gelbsti užsiimant įvairiomis sporto šakomis – bėgiojant, važiuojant dviračiu ir tiesiog išėjus ilgesniam pasivaikščiojimui. Papildomai vartojant šias medžiagas, širdies raumuo greičiau ir lengviau atsigauna nuo didelės apkrovos“, – pasakoja J. Aleknienė.

Nepamirškite žuvų taukų

Dauguma yra gerai susipažinę su įvairiausiomis žuvų taukų naudomis, tačiau vaistininkė teigia, omega-3 rūgštys turi ir daugiau privalumų:

„Kalbant apie širdies kraujagyslių ligų prevenciją, omega 3 papildus atsimena retas žmogus. Iš tikrųjų, vartodami žuvų taukus galite sumažinti kraujo lipidų kiekį ir kraujospūdį, negana to jie teigiamai veikia širdies ritmą“, – teigia J. Aleknienė.

Stebėkite kraujospūdį ir cholesterolio kiekį

Didelis cholesterolio kiekis ir aukštas kraujospūdis sukelia stresą širdžiai bei kraujagyslėms, pasakoja vaistininkė:

„Tiek kraujospūdžio, tiek cholesterolio reguliavimui galima pasitelkti tokias kasdienes ir nieko nekainuojančias priemones kaip lengva mankšta, mažai druskos turinti mityba. Taip pat patariama sąžiningai ir atsakingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus kraujospūdžio ir cholesterolio kontroliavimui. Čia ypač svarbus reguliarumas, todėl vos pajutus pagerėjimą nereikėtų lengva ranka numoti į vaistus“, – pasakoja J. Aleknienė.

Venkite sočiųjų riebalų ir transriebalų

„Mityba, kurioje yra daug sočiųjų riebalų ir transriebalų, gali sukelti apnašų kaupimąsi arterijose. Tai laikui bėgant sulėtina kraujo tekėjimą į širdį – toks arterijų blokavimas gali sukelti širdies priepuolį. Todėl ypač po širdies priepuolio į savo mitybą įtraukite daugiau vaisių ir daržovių, o vietoje raudonos mėsos rinkitės paukštieną arba žuvį. Sumažinkite pieno produktų, greito maisto, druskos ir cukraus vartojimą“, – pataria J. Aleknienė.

Gyvenimas po širdies smūgio: nepamirškite fizinės veiklos, palaikykite elektrolitų kiekį ir gerkite žuvų taukus

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Sep 2022 10:34:38 +0300
<![CDATA[NVSC: seksualinę sveikatą ypač pablogina lytiškai plintančios infekcijos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-seksualine-sveikata-ypac-pablogina-lytiskai-plintancios-infekcijos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-seksualine-sveikata-ypac-pablogina-lytiskai-plintancios-infekcijos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) atkreipia dėmesį į lytiškai plintančias infekcijas (LPI). Negydomos LPI (pvz., chlamidinė infekcija (chlamidiozė) ir gonokokinė infekcija (gonorėja)) ilgainiui pažeidžia reprodukcinę sistemą bei gali sukelti nevaisingumą, todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti dėl LPI.

Susirgti LPI gali kiekvienas lytiškai aktyvus asmuo

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasdien LPI pasaulyje užsikrečia daugiau nei 1 mln. žmonių, kurių dauguma yra besimptomiai. Kiekvienais metais pasaulyje nustatoma apie 374 mln. susirgimų LPI (sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir trichomonoze). Sergamumas LPI įvairiose Europos Sąjungos (ES) šalyse labai skirtingas. Dažniausiai ES šalyse registruojama lytiškai plintanti infekcija – chlamidiozė. Europoje kasmet diagnozuojama apie 250 000 susirgimų šia liga.

NVSC duomenimis, 2021 m. buvo užregistruoti 228 chlamidiozės atvejai.

Kaip plinta chlamidiozė?

Chlamidiozę sukelia Chlamydia trachomatis bakterija, kuri gali būti perduodama vaginalinių, analinių ir oralinių lytinių santykių metu.

„Ši infekcija pavojinga netgi naujagimiams, kadangi motina šią infekciją gali perduoti gimdymo metu. Buitiniu keliu, laikantis asmens higienos, chlamidioze neužsikrečiama“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Gabriela Wiktoria Hartwig.

Chlamidiozės simptomai

Moterims chlamidijų sukelta infekcija dažniausiai pasireiškia gleivingomis ar pūlingomis išskyromis iš makšties, šlapinimasis tampa skausmingas, po lytinių santykių  ir laikotarpiu tarp menstruacijų kraujuojama, menstruacijos pagausėja, skauda apatinę pilvo dalį. Infekcijai prasiskverbus giliau, atsiranda galimybė susirgti mažojo dubens uždegimu.

Vyrams chlamidiozė dažniausiai pasireiškia baltomis ar skaidriomis išskyromis iš šlaplės, deginančiu jausmu šlapinantis, kartais vyrai jaučia pasunkėjusį šlapinimąsi. Chlamidiozės sukėlėjams patekus į vyro vidinius šlapimo ir lyties organus gali išsivystyti sėklidės prielipo uždegimas, pasireiškiantis kapšelio skausmu, jo patinimu. Užsikrėtusiems per analinius lytinius santykius gali išsivystyti išeinamosios angos uždegimas. Prasidėjus prostatos uždegimui atsiranda skausmai kryžkaulio, tarpvietės, kirkšnių, sėklidžių, šlaplės srityse, padažnėja šlapinimasis, ypač naktį, susilpnėja lytinis pajėgumas.

„Chlamidijų sukelta infekcija gali būti nevaisingumo, negimdinio nėštumo ir Reiterio sindromo (sąnarių, akių gleivinės bei šlaplės uždegimai) priežastis. Atsiradus bet kuriems lytinių takų infekcijos požymiams, būtina kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti ligos komplikacijų“,– pamini specialistė.

Didesnė rizika užsikrėsti chlamidioze – jauniems asmenims

Jauni asmenys (15–24 metų amžiaus) priskiriami didesnę užsikrėtimo riziką turinčių asmenų grupei dėl lytinės elgsenos ypatumų, nes, turėdami mažesnę patirtį, jie sunkiau atskiria partnerius, galinčius sirgti LPI. Taip pat 15–24 metų amžiaus asmenys dažniau keičia lytinius partnerius, mažiau linkę naudotis kontraceptinėmis priemonėmis, kurios apsaugo net tik nuo visų LPI, bet ir nuo nepageidaujamo nėštumo. Paaugliai turi mažai žinių apie LPI, jų simptomus ir apsisaugojimo nuo jų būdus. Jaunų moterų (iki 25 metų) rizika užsikrėsti yra didžiausia, kadangi jų gimdos kaklelis dar nėra visiškai subrendęs ir yra jautrus infekcijos sukėlėjui, dėl to joms vieną kartą per metus rekomenduojama pasitikrinti dėl chlamidiozės.

Kada rekomenduojama pasitikrinti dėl chlamidiozės?

Dėl chlamidiozės rekomenduojama pasitikrinti, jei Jums ar Jūsų partneriui atsirado chlamidiozės simptomų, partneriui buvo diagnozuota LPI, po atsitiktinių lytinių santykių ar dažnai keičiantiems lytinius partnerius. Taip pat svarbu pasitikrinti prieš invazines gimdos kaklelio ar dirbtinio apvaisinimo procedūras, nėščiosioms (siekiant apsaugoti naujagimius nuo užsikrėtimo), asmenims, patyrusiems prievartą. Tikrintis turėtų rizikos grupėms priklausantys asmenys: seksualinių paslaugų už atlygį teikėjai ir jų klientai, vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.

„Patikimiausias būdas išvengti LPI – tai susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas. Riziką užsikrėsti LPI taip pat sumažina prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu“, – kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo pataria NVSC specialistė.

NVSC info.

NVSC: seksualinę sveikatą ypač pablogina lytiškai plintančios infekcijos

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 06 Sep 2022 09:46:02 +0300
<![CDATA[Specialistai sako, kad nemiga gali būti susijusi ir sėdimu darbu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/specialistai-sako-kad-nemiga-gali-buti-susijusi-ir-sedimu-darbu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/specialistai-sako-kad-nemiga-gali-buti-susijusi-ir-sedimu-darbu Sėdimą darbą šiandien dirba vis daugiau žmonių. Dažnas net ir pietų pertrauką praleidžia sėdėdamas, o atsistoja tik prisiminęs, kad visą dieną nebuvo išėjęs pakvėpuoti grynu oru. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė pažymi, kad ilgas kasdienis sėdėjimas gali pakenkti daugeliui žmogaus kūno organų ir sistemų, tad dirbančius tokio pobūdžio darbą ragina ieškoti kuo daugiau progų pajudėti. 

 

Nuo nugaros skausmų iki trombų kraujagyslėse 

 

Specialistė teigia, kad žmogus yra sutvertas judėti, o štai sėdėjimas – viena blogiausių ir nenatūraliausių mūsų kūno padėčių. Nepaisant to, daugybė žmonių šiandien didelę dienos dalį praleidžia būtent sėdėdami ir ne tik biure. Tai lemia vis dažniau fiziškai pasyvus ir sėdimas darbo pobūdis bei aktyvaus laisvalaikio trūkumas. 

 

„Vienas dažniausių gyventojų nusiskundimų šiandien yra nugaros skausmai ir daugeliu atvejų jie yra susiję su sėdimu darbu. Ilgai sėdint, nugaros raumenys įsitempia ir pavargsta, praranda tonusą, raiščiai persitempia, – sako naujojo Reabilitacijos ir sporto medicinos centro gydytoja V. Kirtiklienė. – Taip formuojasi netaisyklinga laikysena, gali iškrypti stuburas. Be to, pamažu atsiranda ir stuburo sąnarių pakitimai, diskų išvaržos.“ 

 

Gydytojos teigimu, ilgos valandos praleidžiamos vienoje padėtyje turi neigiamos įtakos ir vidaus organams. Sėdint spaudžiami plaučiai, skrandis ir kitos gyvybiškai svarbios kūno dalys, keičiasi natūrali jų padėtis, sutrinka kraujotaka ir veikla. Be to, dėl sėdėjimo sulėtėjusi kraujotaka didina trombų susiformavimo kraujagyslėse, kojų venų ligų riziką. Įrodyta, kad ilgai sėdint taip pat didėja tikimybė susirgti gaubtinės žarnos, gimdos, kiaušidžių ir krūties vėžiu, vystosi hemorojus, vyrams gali kilti nevaisingumo problemų. 

 

Ilgas sėdėjimas – galima depresijos ir nemigos priežastis 

 

„Paradoksalu, tačiau dirbant sėdimą darbą pavargstama greičiau negu judant, užsiimant fizine veikla. Taip yra todėl, kad į susitraukusius nejudančius raumenis ir audinius patenka mažiau kraujo bei deguonies. Dieną dėl to gali apimti mieguistumas, suprastėti nuotaika, o naktį tikėtina nemiga. Nejudrumas, sėdėjimas ilgą laiką taip pat gali lemti depresiją ir kitas psichikos ligas, galvos skausmus, organizmui tampa sunkiau kovoti su stresu“, – sako V. Kirtiklienė. 

 

Anot Reabilitacijos ir sporto medicinos centro specialistės, nuolatinis sėdėjimas gali tapti širdies kraujagyslių sistemos, cukrinio diabeto, nutukimo, celiulito, osteoporozės ir kitų rimtų ligų priežastimi. Žmonių, kurie daugiausia laiko praleidžia sėdėdami, gyvenimo trukmės vidurkis yra gerokai mažesnis, o ankstyvos mirties rizika – didesnė. 

 

Net ir dirbant biure – svarbu stengtis judėti 

 

Nenumokite ranka į trumpą, tačiau reguliarų atokvėpį darbo metu. Specialistė sako, kad svarbu reguliariai daryti pertraukas, pailsėti. Pravartu pasirąžyti, pagniaužyti kumščius ar guminį rutuliuką, atlikti kaklo, nugaros, kojų raumenų, sėdmenų, rankų tempimo pratimus, pajudinti kojas, atsistoti, pasivaikščioti. 5-10 minučių pertraukėlės turėtų būti daromos kas 30-50 minučių ar dažniau. 

 

Be to, svarbu kasdien mankštintis ir bent jau du-tris kartus per savaitę sportuoti. Gydytoja V. Kirtiklienė pažymi, darbo vietoje ne ką mažiau svarbu ir teisingas sėdėjimas. Sėdėti ir galvą laikyti reikėtų tiesiai, o apatinę nugaros dalį lenkti šiek tiek į vidų. Šlaunys ir blauzdos turi sudaryti statų kampą, o padai tvirtai remtis į grindis. Sėdint pečiai turėtų būti nuleisti, o sprando raumenys atpalaiduoti. Esant galimybei verta rinktis darbo stalus, prie kurių galima dirbti ir sėdint, ir atsistojus. 

Specialistai sako, kad nemiga gali būti susijusi ir sėdimu darbu

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 06 Sep 2022 09:44:09 +0300
<![CDATA[Mokytoja Meilė organų donorystės idėją perduoda mokiniams: „Jie labai gerai atskiria tikrovę ir mitus“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokytoja-meile-organu-donorystes-ideja-perduoda-mokiniams-jie-labai-gerai-atskiria-tikrove-ir-mitus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokytoja-meile-organu-donorystes-ideja-perduoda-mokiniams-jie-labai-gerai-atskiria-tikrove-ir-mitus Mokytoja Meilė Platūkienė prieš 12 metų nusprendė su mokiniais pasikalbėti tema, apie kurią tuo metu buvo kalbama nedaug – organų donorystę. Mokytoja stebėjo, kaip keičiasi moksleivių požiūris, ir sako, kad jaunoji karta nebetiki mitais susijusiais su organų donoryste.

Meilė Platūkienė – mokytoja iš Alytaus, kuri jau daugiau nei dešimtmetį jaunajai kartai perduoda organų donorystės idėją. Iš tikrųjų pati Meilė organų donorystės tema susidomėjo atsitiktinai – 2009 metais ją pakvietė prisidėti prie steigiamos Alytaus krašto donorų asociacijos.

„Iš pradžių galvojau, ką aš čia veikiu, nes temos aktualumas buvo lyg ir ne man. Tuo metu labai rimtai apie kraujo donorystę kalbėjo Darius Tumšys, Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas, bet Žilvinas Neliubšys, nuolat aukojantis kraują, visai kitaip apie tai papasakojo ir mane tai „užkabino“.

Tuo metu susitikime dalyvavo ir Vida Bieliūnaitė, kuri buvo Alytaus apskrities ligonių, susijusių su organų transplantacija, visuomeninės organizacijos „Dalia“ vadovė. Ji papasakojo apie dializėmis gydomus ir transplantaciją patyrusius organizacijos narius.  Ir tada pagalvojau, o kodėl mokykloje mes apie tai nekalbame ir kodėl apskritai tiek mažai žinome?“, – pasakoja mokytoja.

Meilė pažino vis daugiau žmonių, kuriuos išgelbėjo organų transplantacija, sužinojo, kokios problemos juos kamuodavo anksčiau, kaip jie gyvena dabar. Tuo pačiu suprato, kad apie tai reikia kalbėti drąsiai ir garsiai.

„Sovietmečiu žmonės bijodavo kalbėti, bijodavo pripažinti, kad juos užklupo liga. Dabar jau žmonės kalba drąsiau. Gali atrodyti, kad donorystė yra savaime suprantama, nes informacijos yra ir televizijoje, ir internete, bet apie ją vis tiek reikia kalbėti, nuolat priminti.

Iš tikrųjų kuo anksčiau apie tai pradedama kalbėti, tuo geriau. Nemanau, kad per anksti kalbėti apie donorystę net ir vaikų darželyje. Labai svarbu, kad kuo mažesni vaikai suprastų, jog aplink juos gyvena visokie žmonės. Dabar jau 12 metų šia tema kalbuosi su mokiniais ir visoje Lietuvoje jau įsitraukė nemažai mokytojų, kurie taip pat dalyvauja šioje veikloje“, – sako ji.

Praėjusiais metais mokytoja Meilė gavo apdovanojimą už nuoširdų darbą perduodant donorystės idėją jaunajai kartai. Ji apie organų donorystę kalba ne tik pamokose, tačiau šia tema organizuoja ir moksleiviams skirtus renginius bei konkursus.

Mokiniai atviri donorystei

Mokytoja Meilė šypsosi, kad šiuolaikiniai mokiniai organų donorystės idėjas priima atvira širdimi, nes nėra prisiklausę ir prisiskaitę mitų.

„Daugiausia mitais tiki tėvai, kurie gimę dar tais laikais, kai niekas apie tai iš tikrųjų ir nekalbėjo. Patys vaikai labai gerai atskiria tikrovę ir mitus. Net jeigu jie ir mato filmuose mitus susijusius su organų donoryste, vaikai  supranta, kad tai tiesiog fantazijos. Vaikai tikrai žino, kad Lietuvoje niekas organų nepardavinėja. Gal kartais pajuokauja, bet supranta, kad Europos šalyse tai nevyksta.

Jeigu į pamokas ar renginius yra galimybė atsivesti žmogų, kuriam buvo atlikta organo transplantacija ir jeigu dar tas žmogus yra panašaus amžiaus, vaikams išvis labai įdomu klausytis tokios patirties. Nors žinoma, jiems gaila, kad žmogus susirgo ir jam teko transplantuoti organą. Dabar vaikų požiūris tikrai visiškai kitoks nei prieš 13 metų, kai sakydavo, kad dėl organų juos gali pagrobti, supjaustyti. Dabar žmonės labiau išprusę“, – sako mokytoja.

Pasak Meilės, Alytaus gimnazijų, kuriose dirba, moksleiviai ir patys yra neabejingi donorystei – sulaukę pilnametystės aukoja kraują, išreiškia pritarimą organų donorystei ar norą dovanoti kaulų čiulpus (kamienines kraujodaros ląsteles).

„Mokiniams organų donorystė atrodo tarsi savaime suprantamas dalykas. Donorų korteles, žinau, kad įsigijo tikrai ne vienas buvęs mokinys. Mūsų mokiniai dažnai dalijasi, kad jie dovanoja kraują, kad užsiregistruoja kamieninių ląstelių donorystei“, – pasakoja mokytoja.

Organų donorystė – gyvybė

Paklausius, o ką jai pačiai reiškia organų donorystė, Meilė nesvarstydama atsako, kad gyvybę.

„Man pačiai organų donorystė yra gyvybė. Negaliu sakyti, kad tai net antra galimybė, nes man atrodo, kad paprasčiausiai tai yra gyvybė. <...> Tikiuosi, kad ateityje bus priimtas ir numanomo sutikimo organų donorystės modelis, nes tai gerokai palengvintų žmonių ateitį“, – tvirtina ji.

Lietuvoje, kaip ir Kipre, Vokietijoje, Rumunijoje, Estijoje, Šveicarijoje, Danijoje ir Airijoje, šiuo metu galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai kiekvienas 18 metų sulaukęs asmuo, vedamas geranoriškumo gali pasirašyti sutikimą ir įsigyti Donoro kortelę.

Tai reiškia, kad po mirties jis taptų potencialiu organų donoru. Tačiau galutinį sprendimą turėtų priimti artimieji, kurie gali ir nežinoti apie tai, kad mylimas žmogus buvo išreiškęs pritarimą organų donorystei. Šiuo metu organų donorystei nepritaria maždaug 28 proc. artimųjų.

Didžiojoje dalyje Europos valstybių taikomas numanomo sutikimo organų donorystės modelis. Tokio organų donorystės modelio atveju, žmogus laikomas pritariančiu organų donorystei po mirties, jeigu jis  nėra raštu išreiškęs nepritarimo. Tačiau paskutinis sprendimas dėl organų donorystės vis tiek priklauso artimiesiems.

Manoma, kad taikant šį organų donorystės modelį artimiesiems yra lengviau apsispręsti dėl organų dovanojimo, nes tuomet jie aiškiai žino, ar žmogus prieš mirtį nebuvo išreiškęs nepritarimo.

Vienas efektyvus organų ir (ar) audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inkstų laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – vėl leistų praregėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 321 žmogus: 74 laukia inksto, 35 širdies, 8 plaučių, 5 širdies-plaučių komplekso, 51 kepenų, 148 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.

Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.

Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) inf. ir nuotr. 

Mokytoja Meilė organų donorystės idėją perduoda mokiniams: „Jie labai gerai atskiria tikrovę ir mitus“

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 05 Sep 2022 09:10:43 +0300
<![CDATA[Farmakologas: „Naujai rekomenduotos vakcinos skirtos COVID-19 atmainoms, kurių beveik nebeliko?“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/farmakologas-naujai-rekomenduotos-vakcinos-skirtos-covid-19-atmainoms-kuriu-beveik-nebeliko https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/farmakologas-naujai-rekomenduotos-vakcinos-skirtos-covid-19-atmainoms-kuriu-beveik-nebeliko CHMP rekomendavo registruoti dvi vakcinas, pritaikytas platesnei apsaugai nuo COVID-19.

Šios vakcinos yra originalių vakcinų Comirnaty (Pfizer/BioNTech) ir Spikevax (Moderna) adaptuotos versijos, skirtos ne tik pradinei SARS-CoV-2 atmainai, bet ir subvariantui Omicron BA.1. Jomis gali būti skiepijama praėjus ne mažiau kaip 3 mėnesiams po paskutinės COVID-19 vakcinos dozės.

Paraiškos vakcinoms prieš kitas atmainas, pavyzdžiui, Omicron BA.4 ir BA.5 subvariantus, šiuo metu nagrinėjamos arba bus pateiktos netrukus.

ES valstybių nacionalinėms institucijoms paliekama apsispręsti, kam ir kada pasiūlyti šias vakcinas, atsižvelgiant į infekcijos ir hospitalizacijos rodiklius, riziką pažeidžiamoms grupėms, skiepijimo apimtis ir vakcinų prieinamumą.

CHMP nuomonė dėl Comirnaty Original/Omicron BA.1 pagrįsta dviem tyrimais.

Viename dalyvavo vyresni nei 55 metų suaugusieji, anksčiau gavę tris Comirnaty dozes. Šis tyrimas parodė, kad antikūnų prieš Omicron BA.1 kiekis po antrosios Comirnaty Original/Omicron BA.1 stiprinančiosios dozės buvo didesnis negu po antrosios Comirnaty stiprinančiosios dozės. Antikūnų prieš originalią SARS-CoV-2 atmainą kiekis buvo panašus. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 1 800 žmonių, iš kurių apie 300 gavo naująją Comirnaty Original/Omicron BA.1 vakciną.

Kitame tyrime dalyvavo daugiau kaip 600 žmonių nuo 18 iki 55 metų, anksčiau gavusių tris Comirnaty vakcinos dozes. Jo duomenys yra panašūs.

Spikevax (Moderna) tyrime dalyvavo daugiau kaip 800 nuo 18 metų amžiaus žmonių, duomenys taip pat panašūs.

Farmakologas, Sveikatos teisės instituto direktorius dr. Rimas Jankūnas pastebi, kad paskelbti tik imunologinio (antikūnų) atsako duomenys. „Atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu netirta, ar šie preparatai sukelia apsaugą nuo simptominės ligos, sunkios ligos ir mirties. Taip pat nėra aišku, ar ketvirtosios dozės saugumas panašus kaip pirmųjų trijų. Kitaip sakant, turimi duomenys rikiuojasi įrodymais pagrįstos medicinos hierarchijos apačioje “, – teigia R. Jankūnas. 

R. Jankūno teigimu, svarbu ir tai, kad šių preparatų naudos ir rizikos santykio vertinimas negali būti atliekamas taip pat kaip prieš dvejus metus, kadangi jų nauda yra mažesnė (virusas mažiau pavojingas), o dauguma žmonių jau imunizuoti dėl natūralaus persirgimo.

Pažymėtina, kad Europos vaistų agentūros išvados skiriasi nuo JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA), kuri prieš kelias dienas įregistravo dviejų komponentų Pfizer ir Moderna stiprinančiąsias dozes, remdamasi vien tyrimų su gyvūnais duomenimis. Vienas FDA užregistruotų vakcinų komponentas yra toks pats (pirminės SARS-CoV-2 atmainos), o kitas – kitoks (SARS-CoV-2 Omicron BA.4 ir BA.5 subvariantų, o ne BA.1).

„Žinant, kad pradėjus masinę vakcinaciją perteklinių mirčių nesumažėjo, o vaikų ir jaunimo mirčių net padaugėjo, kviečiu Sveikatos apsaugos ministeriją itin kruopščiai įvertinti tolesnės vakcinacijos nuo COVID-19 tikslingumą suprantant savo atsakomybę už galimas pasekmes.

Svarbu ir tai, kad dar 2022 m. birželio 13 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pranešė, jog daugumoje ES šalių padaugėjo SARS-CoV-2 BA.4 ir BA.5 atmainų. Portugalijoje, kuri yra labiausiai vakcinuota ES, jau tada dominavo BA.5. 2022 m. birželio 13 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras prognozavo, kad dėl didesnio užkrečiamumo BA.4 ir BA.5 taps dominuojančiais Europos Sąjungoje, todėl artimiausiomis savaitėmis turėtų padaugėti COVID-19 atvejų. Dabar jau praėję keli mėnesiai, todėl akivaizdu, kad taip ir atsitiko. Pavyzdžiui, Lietuvoje didžiausias vasaros atvejų skaičius fiksuotas rugpjūtį (dabar jis mažėja). Žinoma, reikia sekoskaitos tyrimų, tačiau labai tikėtina, kad Europos vaistų agentūros naujai rekomenduojami preparatai yra skirti atmainoms, kurių beveik nebeliko“, – teigia R. Jankūnas. 

SVEIKATOS TEISĖS INSTITUTAS

Farmakologas: „Naujai rekomenduotos vakcinos skirtos COVID-19 atmainoms, kurių beveik nebeliko?“

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 03 Sep 2022 10:06:44 +0300
<![CDATA[Naujausios mitybos tendencijos arba kodėl reikėtų rinktis Viduržemio jūros dietą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naujausios-mitybos-tendencijos-arba-kodel-reiketu-rinktis-vidurzemio-juros-dieta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naujausios-mitybos-tendencijos-arba-kodel-reiketu-rinktis-vidurzemio-juros-dieta Viduržemio jūros dietos pagrindą sudaro daugiausia augalinės kilmės produktai (nekrakmolingos daržovės, ankštiniai, vaisiai, riešutai), alyvuogių aliejus, todėl mityboje, paremtoje Viduržemio jūros dietos principais gausu antioksidantų, turinčių priešuždegiminį ir antimikrobinį poveikį bei stiprinančių imuninę sistemą.
Tokie mitybos principai padeda sumažinti riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis ir užkrečiamomis ligomis. Tarp gyvulinės kilmės produktų pirmenybė teikiama žuviai ir jūros gėrybėms, paukštienai. Vengiama raudonos mėsos, perdirbtos mėsos gaminių, gyvulinės kilmės riebalų, saldžiųjų gazuotų gėrimų ir kepinių.
Dėl tokios elementarios kompozijos ir globalizacijos proceso, padedančio tapti prieinamu mitybos pasirinkimu visus metus daugelyje pasaulio regionų, Viduržemio jūros dieta lengvai pritaikoma bet kurioje geografinėje zonoje.


Vis dėlto Viduržemio jūros dieta iš tiesų apima ne tik maisto produktų kompoziją. Natūralu, kad Viduržemio jūros regione vietiniai maistu prie stalo dalijasi kartu su kitais – šeima, draugais, kolegomis. Ne tik geru maistu, bet ir taure vyno, kuris yra sudedamoji Viduržemio jūros dietos dalis, todėl, kai keldami taurę vyno vienas kitam linkime „Į sveikatą!“, anot Viduržemio jūros dietą nagrinėjančių mokslininkų, prie sveikatos ir prisidedame.


Žinoma, vyno vartojimas turi būti saikingas ir neviršyti daugiau nei vienos taurės per dieną ribos. Bendri pietūs ar vakarienė šeimos rate Viduržemio jūros regione laikomi socialinio palaikymo ir psichologinio distreso sumažinimo šaltiniais. Mažiau žinomas, bet ne mažiau svarbus Viduržemio jūros dietos aspektas yra bendruomeniškumas, bendrumas, bendravimas, t.y. socialinio kapitalo kūrimas ir palaikymas.


Mokslininkai sutinka su bendra išvada, kad Viduržemio jūros dieta ir tiesų yra Viduržemio jūros gyvensena, kai sveika mityba dera su harmoninga asmens vidine būsena, gerų emocijų dalijimusi su kitais, tarpusavio supratimu ir pagalba bendruomenėje.


Viduržemio jūros dieta yra neatsiejama nuo judėjimo ir fizinio aktyvumo, kuris yra ne tik sveikatos, bet ir gyvybės pagrindas. Ne mažiau kaip pusvalandis per dieną suaugusiems ir valanda vaikams tokių fizinių veiklų, kurių metu sušylama, suprakaituojama, padažnėja kvėpavimas ir pulsas, ženkliai sumažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis. Greitas, vaikščiojimas, bėgiojimas ristele, važiavimas dviračiu, judrieji žaidimai ir kitokios fizinės veiklos turėtų tapti neatsiejama kasdienybės dalimi.


Be naudos asmens fizinei ir psichologinei sveikatai, Viduržemio jūros mitybos principai taip pat dera su aplinkos tvarumo filosofija. Pavyzdžiui, gyvūninės kilmės produktai (pienas, kiaušiniai, mėsa ir žuvis) sudaro daugiau nei pusę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Jų gamybos procesas reikalauja didelių energijos resursų.


Mėsos produktų gamyba labiausiai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, gėlo vandens suvartojimo, o pieno produktų gamyba susijusi su dideliu energijos suvartojimu. Tuo tarpu augalinės kilmės produktų, kurie sudaro Viduržemio dietos pagrindą, net ir perdirbtų, gamyba lyginant su gyvūninės kilmės produktų gamyba, susijusi su mažesne šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija ir mažesniu gėlo vandens suvartojimu, o tai padeda saugoti ir žmonių, ir aplinkos sveikatą. 
Įdomius faktus atskleidė naujausias Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkės Brigitos Miežienės mokslinis tyrimas, atliktas Lietuvos jaunų žmonių (18-36 metų) grupėje, finansuotas Europos socialinio fondo, analizuojantis mitybos ypatumus ir jos sąsajas su sociodemografiniais, psichologiniais, tarpasmeniniais ir su kitais sveikatai palankios elgsenos veiksniais.


Pirmiausiai, apie 60 proc. jaunų žmonių suvartoja pakankamai, t.y. apie 400 gr/dieną, daržovių, vos 27 proc. jaunų žmonių suvalgo bent 3 rekomenduojamus vaisius per dieną ar išgeria šviežiai spaustų vaisių sulčių. Tik apie trečdalį jaunų žmonių naudoja alyvuogių aliejų ir tik kas dešimtas bent triskart per savaitę valgo žuvį ar jūros gėrybes.


Mėsos vartojimo atžvilgiu, 74 proc. pirmenybę teikia paukštienai, taip prisidėdami prie sveikesnės mitybos. Tačiau 56 proc. renkasi perdirbtos mėsos gaminius ir greitą maistą, tiek pat jaunų žmonių išgeria saldžiųjų gazuotų gėrimų dažniau nei kartą per savaitę.


Iš 76 proc. apskritai vartojančių alkoholį, vos 30 proc. geria vyną, kuris yra Viduržemio jūros dietos sudedamoji dalis. Net 10 proc. jaunų Lietuvos žmonių alkoholį vartoja keldami riziką savo sveikatai. Dažniau vyną geria moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą ir geriau vertinantys savo finansinę padėtį. Bendrai, vos 2-jų proc. jaunų žmonių mityba atitinka sveikos mitybos rekomendacijas, o prastai pagal jas maitinasi net 60 proc. jaunų žmonių.
Nustatyta, kad tie, kurie sveikiau maitinasi taip pat yra fiziškai aktyvesni ir nerūko. Nerūkantys sudaro 77 proc. jaunų žmonių populiacijos, o pakankamai fiziškai aktyvūs – 56 proc. Tikimybę maitintis nesveikai didina patiriamas psichologinis distresas, kurį patiria net 44 proc. jaunų Lietuvos žmonių, ir mažina suvoktas šeimos palaikymas ir dalyvavimas įvairiose veiklose kartu su kitais žmonėmis.
Apskritai, didesnis jaunų žmonių socialinis kapitalas – šeimos palaikymas, socialinis pasitikėjimas, bendravimas, bendradarbiavimas, dalyvavimas socialinėse veiklose –  prisideda prie sveikatai palankesnės mitybos ir netiesiogiai, o būtent per psichologinio distreso mažinimą.
Savo mitybos atitikimą Viduržemio jūros dietos rekomendacijoms galite pasitikrinti  žemiau:

Alyvuogių aliejus ≥4 šaukštai per dieną

Daržovės, įskaitant užkandžius ir garnyrą  ≥400 gr. per dieną.

Vaisiai (ir/arba natūralios vaisių sultys (stiklinėmis)) ≥3 vnt. per dieną.

Raudona mėsa ar perdirbti mėsos produktai (kumpis, dešra ar kt.) - ne daugiau 100 gr. per dieną.

Sviestas, margarinas ar grietinėlė <12 gr. per dieną.

Saldieji ir gazuoti gėrimai - ne daugiau 1 gėrimas per dieną.

Vynas  - 1 taurė (150 gr.) per dieną (bet ne daugiau).

Ankštinės daržovės ≥450 gr. per savaitę.

Žuvis arba jūros gėrybės - 300-450 gr. žuvies ar jūros gėrybių per savaitę.

Konditeriniai gaminiai (tortai, pyragaičiai, sausainiai) <3 kartus per savaitę.

Riešutai ≥90 gr. per savaitę.

Pirmenybė vištienai, kalakutienai, triušienai, o ne kiaulienai, jautienai ar perdirbtos mėsos gaminiams.

Naujausios mitybos tendencijos arba kodėl reikėtų rinktis Viduržemio jūros dietą?

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 03 Sep 2022 09:04:35 +0300
<![CDATA[Hepatitas B – liga, pažeidžianti kepenis: apsaugoti gali skiepai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/hepatitas-b-liga-pazeidzianti-kepenis-apsaugoti-gali-skiepai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/hepatitas-b-liga-pazeidzianti-kepenis-apsaugoti-gali-skiepai Pusė užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų, bet gali užkrėsti kitus – tuo pasižymi „tyliuoju žudiku“ pramintas virusinis hepatitas B, galintis sukelti kepenų cirozę ar net jų vėžį. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, kovojant su šia infekcine liga sunkiausia yra tai, kad nuo užsikrėtimo iki diagnozės gali praeiti ir 15 ar 20 metų.

„Tai reiškia, kad žmogus gali „nešioti“ šį virusą ir nejausti kažkokių specifinių klinikinių simptomų, kitaip tariant – nežinoti, jog serga. Nepaisant, kad simptomai neišsivysto, žmogus gali užkrėsti kitus. Tai ir yra pagrindinis šios ligos pavojus“, – pabrėžia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistai.

Anot jų, prieš daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje nuo hepatito B infekcijos pradėjus skiepyti naujagimius ir kūdikius, sergamumo rodikliai svariai pagerėjo. Pavyzdžiui, 1998 m. Lietuvos gyventojų sergamumo hepatitu B rodiklis siekė 12,6 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o 2017 m. – 0,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Vis dėlto, pastarųjų kelerių metų skiepijimo tendencijos specialistams kelia susirūpinimą. Duomenys rodo, jog vaikų iki vienerių metų, paskiepytų trimis dozėmis, sumažėjo: 2005 m. skiepijimo aprėptys buvo 95,1 proc., 2010 m. – 94,5 proc., 2015 m. – 93,8 proc., o 2020 m. sumenko iki 91,4 proc.

Tad, savo ruožtu, specialistai ragina tėvus atsakingai vertinti rizikas ir pasinaudoti galimybe apsaugoti vaikus nuo hepatito B keliamo pavojaus. Tyrimų duomenimis, įskiepijus pilną vakcinos kursą, t. y. tris dozes, užtikrinama apsauga mažiausiai 15 metų, o kai kuriais atvejais – ir visą likusį gyvenimą.

Pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, valstybės lėšomis, nuo hepatito B pirma doze skiepijami naujagimiai per pirmąją parą po gimimo, taip pat 1 mėnesio bei 6 mėnesių amžiaus.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad virusiniu hepatitu B užsikrečiama per kraują (vartojant švirkščiamuosius narkotikus, dalijantis užkrėstais švirkštais, darant tatuiruotes, veriant auskarus ar atliekant kitas procedūras, kurių metu naudojami nesterilūs įrankiai), taip pat nesaugius lytinius santykius (nenaudojant prezervatyvo). Norint sužinoti, ar žmogus užsikrėtęs virusinio hepatito B infekcija, reikia atlikti kraujo tyrimą, kuriame ieškoti jo serologinių žymenų.

Pernai Lietuvoje iš viso buvo registruoti devyni ūminio ir 18 lėtinio virusinio hepatito B atvejų, iš kurių dauguma – Vilniaus apskrityje: devyni ūminio ir 14 lėtinio virusinio hepatito B atvejų.

NVSC inf. 

Hepatitas B – liga, pažeidžianti kepenis: apsaugoti gali skiepai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 02 Sep 2022 13:23:51 +0300
<![CDATA[Sveikatos priežiūros ekspertai: svarbiausia – ligų prevencija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sveikatos-prieziuros-ekspertai-svarbiausia-ligu-prevencija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sveikatos-prieziuros-ekspertai-svarbiausia-ligu-prevencija

Sveikatos priežiūros specialistų inicijuota edukacinė kampanija „Būk savo sveikatos dirigentas“ kviečia šalies gyventojus pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata, dalyvaujant nemokamose prevencinėse sveikatos patikros programose, nes onkologinių susirgimų statistika ir žmonių nuostatos dėl profilaktikos kelia nerimą.

 2021 m. šalyje piktybiniais navikais sergančių moterų skaičius pasiekė 76 tūkst. – tai 25 tūkst. asmenų daugiau nei vyrų atveju, todėl moterims galimybė nemokamai tirtis sveikatą pagal ligų prevencijos programas tampa būtinybe.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėjos Ievos Vincerževskienės, krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Didžiausi sergamumo rodikliai stebimi vakarietiško gyvenimo būdo aukšto pragyvenimo lygio šalyse. Lietuvoje sergamumo krūties vėžiu rodikliai yra vieni žemiausių Europoje ir kas metai nustatoma daugiau nei 1600 naujų šios onkologinės ligos atvejų.  Yra stebimas nuolatinis sergamumo krūties vėžiu rodiklių didėjimas.

Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė

 “Nors Lietuvoje jau nuo 2005 m. yra vykdoma antrankinės mamografinės patikros programa, kurios tikslas yra sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio jį nustatant ankstyvose stadijose, tačiau ankstyvose stadijose (I ir II stadijoje) yra nustatoma tik apie 70 proc. visų krūties vėžio atvejų. O juk kuo ankstyvesnėje stadijoje nustatomas vėžys, tuo geresni gydymo rezultatai ir tuo geresni išgyvenamumo rodikliai.  Lietuvoje, jei krūties vėžys buvo nustatytas I stadijoje, 5-erių metų išgyvenamumas yra 98 proc., t.y. 98 proc. moterų su I stadijos krūties vėžiu išgyvena mažiausiai 5-erius metus ir gyvenimo kokybė, taip anksti diagnozavus vėžį, po gydymo dažniausiai išlieka nepakitusi. Tuo tarpu, krūties  vėžį nustačius IV stadijoje, 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis tėra 31 proc.”, – teigia I. Vincerževskienė.

 „Nustačius krūties vėžį anksti, liga dažniausiai pagydoma. Tai turbūt svarbiausia žinia moterims, kuria norėčiau pasidalinti, – sako gydytoja radiologė Rūta Briedienė. – Kol krūties vėžys mažas, jis nesukelia jokių simptomų, o geriausiai pastebimas radiologiniais diagnostikos metodais – mamografija, ultragarsu, magnetiniu rezonansu. Todėl labai svarbu nuosekliai tikrintis profilaktiškai. Rekomenduojama kartą metuose atlikti krūtų ultragarsinį ištyrimą visoms moterims, o vėliau, nuo 50 metų amžiaus – pasinaudoti prevencinės mamografijos galimybe“.

 Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai krūties vėžio prevencinėje programoje sudalyvavo daugiau nei 119 tūkst. moterų. Iš jų beveik 800-ams pacienčių mamografijos tyrimas padėjo nustatyti arba leido įtarti piktybinio pobūdžio pakitimus.

 Didinamas finansavimas prevencijai

Nedžiugina ir gimdos kaklelio vėžio statistiniai duomenys. „Kiekvienais metais Lietuvoje apie 400 moterų suserga ir apie 210 moterų miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Tai yra mirtys, kurių galėtume išvengti, jei laiku pastebėtume audinių pakitimus gimdos kaklelyje dar iki tol, kol jie tampa piktybiniais. Kitų šalių patirtis rodo, kad tinkamai vykdant atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programą galima ženkliai sumažinti tiek sergamumą šios lokalizacijos vėžiu, tiek mirtingumą nuo jo, t.y. turime galimybę pakitimus nustatyti dar tada, kai jie nekelia pavojaus moters gyvybei ir yra lengvai išgydomi. Būtina paminėti ir tai, kad gimdos kalelio vėžys yra antras dažniausias onkologinis susirgimas 15-54 metų amžiaus moterų grupėje. Tad užkirsdami kelią ligai mes išsaugosime ir šių jaunų, darbingo amžiaus, turinčių mažų vaikų ar planuojančių jų susilaukti, moterų sveikatą ir gyvybę“, – sako I. Vincerževskienė.

 Onkologė tikisi, kad ateityje situacija pasikeis, tam vilčių teikia ir vakcinacijos žmogaus papilomos viruso vakcina programa, kuri pradėta Lietuvoje 2016 m.  „Pagrindinis veiksnys išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Lietuvoje didelės rizikos tipų ŽPV (t.y. tie, kurie siejami su gimdos kaklelio vėžio atsiradimu) paplitimas didesnis nei kitose Europos šalyse, todėl tikimės, kad mergaičių vakcinacija taip pat prisidės prie teigiamos rodiklių dinamikos ateityje“, – sako I. Vincerževskienė.

 „Iš 2021 m. gimdos kaklelio prevencinėje programoje dalyvavusių 127 tūkst. moterų 135 atvejais nustatyta patologija, kuri ateityje gali progresuoti į gimdos kaklelio vėžį. Vien šių dviejų programų dėka pernai pavyko išgelbėti daugiau nei 900 moterų“, – skaičiuoja dr. R. Briedienė.

Gydytoja radiologė Rūta Briedienė

Nuo šių metų gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa papildyta naujomis paslaugomis – žmogaus papilomos viruso ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystoje terpėje tyrimais nustatyto amžiaus moterims. Dėl to programai skirta 3,3 mln. eurų daugiau. Taip pat puse milijono eurų šiemet padidėjo ir krūties vėžio prevencinės programos finansavimas. Kasmet VLK skiria vis daugiau lėšų prevencinių programų vykdymui. Šiemet tam suplanuota 30,8 mln. eurų – 6 mln. eurų daugiau nei pernai.

 „Veiksmingiausių rezultatų gydant onkologinius susirgimus pasiekiama diagnozavus ligą ankstyvojoje stadijoje ir pradėjus gydymą kuo anksčiau. Chirurginiam vėžio gydymui vėluojant 4 mėnesiams, mirtingumas išauga 6-8 proc., o tokiam pat terminui atidėjus radioterapiją ar sisteminį gydymą – 10 proc. Todėl visus gyventojus, kurie įtraukti į rizikos grupes ir gali nemokamai dalyvauti įvairiose vėžio diagnostikos programose, raginame tai padaryti“, – pabrėžia NVI gydytoja radiologė.

 Sveikata – pacientų rankose

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), kaip ir NVI, prisijungė  prie informacinės kampanijos iniciatyvos „Būk savo sveikatos dirigentas“. POLA direktorės Neringos Čiakienės teigimu, pacientai savo rankose turi kur kas daugiau galių, nei gali įsivaizduoti. Net 50 proc. sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo, tik 20 proc. lemia genai, aplinka – taip pat 20 proc., o vos 10 proc. – medicinos bei sveikatos apsaugos kokybė.

POLA direktorė Neringa Čiakienė

„Reguliarus sveikatos tikrinimas sumažina riziką susirgti, prailgina gyvenimo trukmę, padeda anksti diagnozuoti gyvybei grėsmę keliančias ligas bei pagerina gyvenimo kokybę. Tikėtina, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs 1 iš 3-jų asmenų. Ši diagnozė Lietuvoje kasdien ateina į 50-ies šeimų gyvenimus. Visgi, šiandien vėžys – vis geriau valdoma liga, Lietuvoje su ja gyvena daugiau nei 127 tūkst. žmonių“, – aiškina ji.

 N.Čiakienė tęsia sakydama, kad ligos gydymo rezultatai reikšmingai priklauso ir nuo paciento – kuo jis labiau įsitrauks ir domėsis, bendradarbiaus su gydytoju bei kitais specialistais, tuo rezultatai bus geresni.

„Visi mes, kaip pacientai, esame sveikatos priežiūros proceso dalyviai, tik ne visi aktyviai naudojamės esamomis galimybėmis. Jau daugiau nei 10 metų veikianti POLA teikia visokeriopą pagalbą susidūrusiems su onkologine liga, todėl girdi bendruomenės narių istorijas, kad vėžys nustatomas vėlyvose stadijose ir sveikti tampa daug sunkiau. Klastingos ligos, tokios kaip vėžys, pradžioje neišsiduoda jokiais ypatingais simptomais, o jau pajutus skausmą ar neraminančius pokyčius, neretai būna aptinkamas vėlyvoje stadijoje. Būtent dėl to eilinis vizitas pas gydytoją gali tapti geriausia dovana, išgelbėjusia gyvybę. Vienas svarbiausių įpročių turėtų būti reguliarus profilaktinis sveikatos pasitikrinimas“, – tvirtina POLA direktorė.

 Ji ragina sveikatos priežiūros įstaigose lankytis ne tik susirgus ar pajutus tam tikrus negalavimus, bet periodiškai, geriausia – kartą per metus, o ateiti – pasiruošus gydytojui užduoti visus rūpimus klausimus.

„Nenumokite ranka į užsitęsusius, iš pirmo žvilgsnio „nekaltus“ simptomus, tokius kaip silpnumas, svorio kritimas, karščiavimas, judėjimo sutrikimas, pilvo skausmas, patinimas, gumbelis, balso užkimimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, pilnumo jausmas skrandyje, pakitęs tuštinimasis, mat tai gali būti onkologinės ligos simptomai“, – akcentuoja N. Čiakienė.

 Rugsėjo 12 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje įvyksiantis koncertas „Šventasis šydas“ taps edukacinės kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ startu. Tokiu būdu Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga kviečia šalies gyventojus pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata, dalyvauti prevencinėse sveikatos patikros programose. POLA ir NVI – kampanijos partneriai.

Sveikatos priežiūros ekspertai: svarbiausia – ligų prevencija

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 02 Sep 2022 12:51:30 +0300
<![CDATA[Grįžimas į mokyklą lygus užsikrėtimui utėlėmis? Vaistininkė atskleidžia, kad šis metas rizikingiausias 3–12 metų vaikams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/grizimas-i-mokykla-lygus-uzsikretimui-utelemis-vaistininke-atskleidzia-kad-sis-metas-rizikingiausias-3-12-metu-vaikams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/grizimas-i-mokykla-lygus-uzsikretimui-utelemis-vaistininke-atskleidzia-kad-sis-metas-rizikingiausias-3-12-metu-vaikams Stebėkite 3–12 metų vaikus

Tikslaus utėlių sezono nėra, tačiau dėl šios problemos daugiausiai žmonių apsilanko būtent rugsėjį arba sausį, kai vaikai po ilgesnių atostogų sugrįžta į mokyklas ir darželius, pasakoja „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė.

Farmacininkė Elvyra Ramaškienė

„Jei reikėtų įvardinti, kokia amžiaus grupė dažniausiai užsikrečia utėlėmis, būtų galima išskirti vaikus nuo 3 iki 12 metų. Šio amžiaus vaikai linkę itin artimai bendrauti tiek darželiuose, tiek mokyklose. Ne veltui ir utėlių perdavimas vyksta artimu tiesioginio sąlyčio kontaktu, pavyzdžiui – apsikabinant, žaidimų metu, nakvynės metu per patalynę, taip pat mainantis šepečiais, plaukų aksesuarais, kepurėmis ar netgi ausinukais“, – pasakoja E. Ramaškienė.

2–4 savaitės iki pirmųjų simptomų

Vaistininkė pastebi, kad galvos odos niežėjimas jau daugumai atpažįstamas kaip vienas pirmųjų užsikrėtimo utėlėmis simptomų. Visgi ji pabrėžia, kad užsikrėtus utėlėmis niežulį galima pajusti ne sekančią dieną, bet netgi po 2–4 savaičių.

„Tiek laiko simptomų nejuntantys žmonės gali būti nešiotojai, dėl to ypač vaikui grįžus po ilgų atostogų į mokyklą, vertėtų profilaktiškai patikrinti jo plaukus. Geriausia tikrinti plaukuose už ausų bei aplink pakaušį, padarius sklastymą ir padalinus plaukus į dvi dalis. Tuomet ieškokite utėlių kiaušinių, dar kitaip vadinamų glindomis. Jie gali būti panašūs į pleiskanas, tačiau yra vienas svarbus skirtumas – jeigu pleiskanas nuo plauko pašalinti paprasta, tai glindų taip lengvai neištrauksi“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Vaistininkė teigia, kad geriausias būdas užkirsti kelią užsikrėtimui utėlėmis – tai paraginti atžalą, jog jis nesidalintų šukomis, plaukų šepečiais, galvos apdangalais su draugais. Taip pat rekomenduojama atėjus į mokyklą ar darželį kepures laikyti lauko apdaro kišenėje arba rankovėje.

Kaip atsikratyti utėlių?

Vazelinas, alyvuogių aliejus ar majonezas – tai tikrai ne išeitis, nors tenka išgirsti, kad žmonės tai naudoja, pasakoja vaistininkė. Anot jos, tokie produktai gali sulėtinti utėlių judėjimą bei palengvinti jų iššukavimą, tačiau tai jų neišnaikins.

„Verčiau iš karto imtis veiksmingų priemonių, kurių rasite kiekvienoje vaistinėje – tai gali būti šampūnai, geliai ar losjonai nuo utėlių ir glindų. Po daugumos iš jų panaudojimo iškart žūsta visos utėlės. Tik labai svarbu priemones naudoti atsakingai pagal instrukciją. Vėliau apie porą savaičių kas 3–4 dienas patariama skalauti plaukus 4–5 proc. acto tirpalu ir iššukuoti plaukus tankiomis šukomis, kol pašalinsite likusias glindas bei apsisaugosite nuo naujo užsikrėtimo“, – pataria vaistininkė.

Pasirūpinti tik utėlėmis plaukuose nepakanka

Vaistininkė dalinasi patarimais, ką dar vertėtų padaryti namuose, sužinojus, kad artimas šeimos narys užsikrėtė utėlėmis:

Į pagalbą – siurblys. Kruopščiai išsiurbkite kilimėlius, baldus, čiužinius ir automobilių sėdynes. Po naudojimo išmeskite vakuuminį maišelį.
 

Skalbkite aukštoje temperatūroje. Asmeninius daiktus, drabužius ir patalynę skalbkite karštame vandenyje ir džiovinkite karščiausiu džiovyklės rėžimu mažiausiai 20 minučių.
 

Verdantis vanduo šukoms. 10 minučių pamirkykite šukas, šepečius ir plaukų segtukus verdančiame vandenyje.
 

Izoliuokite neskalbiamus daiktus. Viskas, ko negalima skalbti, pavyzdžiui, lovatiesės, ar pliušiniai žaislai, gali būti supakuoti į šiukšlių maišą dviem savaitėms.
 

Profilaktinės plaukų priemonės. Naudokite profilaktines priemones nuo glindų ir utėlių, skirtas užkirsti jų kelią jų atsiradimui.

Grįžimas į mokyklą lygus užsikrėtimui utėlėmis? Vaistininkė atskleidžia, kad šis metas rizikingiausias 3–12 metų vaikams

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 02 Sep 2022 08:51:10 +0300
<![CDATA[Daržovių likučių puota: ekspertų patarimai, kaip juos sunaudoti iki paskutinio kąsnio]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/darzoviu-likuciu-puota-ekspertu-patarimai-kaip-juos-sunaudoti-iki-paskutinio-kasnio https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/darzoviu-likuciu-puota-ekspertu-patarimai-kaip-juos-sunaudoti-iki-paskutinio-kasnio Įtraukdami daržoves į kasdienį racioną, užsitikriname gausų mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų, karotinų ir ląstelienos kiekį. Vis dėlto neretai pasitaiko, jog daržoves kaip ir kitus produktus laikome ir naudojame neatsakingai: paliekame prapjautas, leidžiame apvysti, naudojame tik tam tikras jų dalis. Labai dažnai tokių likučių kelionė baigiasi šiukšlinėje, tačiau taip elgdamiesi ne tik prisidedame prie maisto švaistymo, bet ir nuskriaudžiame save, atsisakydami vitaminų porcijos bei išleisdami daugiau pinigų. 

Svarbi visa tiekimo grandinė

Kaip teigia „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, maisto švaistymo problema pasaulyje itin aktuali – vien Lietuvoje vienas gyventojas statistiškai atsikrato daugiau kaip 60 kg maisto per metus, o daržovės sudaro apie trečdalį šio kiekio. Siekiant pažaboti maisto švaistymą, atsakomybė tenka ne tik vartotojams, bet ir visiems maisto tiekimo grandinės dalyviams.

E. Dapkienė pažymi, kad parduotuvių tinklas itin atsakingai vertina maisto švaistymo problemą, o ją spręsdamas pasitelkia moderniausias technologijas bei metodus.

„Siekdami mažinti maisto atliekų kiekius, nuosekliai didiname prekių tiekimo ir sandėliavimo procesų efektyvumą, naudojame išmaniąsias sistemas, padedančias tiksliau numatyti ir užsakyti reikiamus produktų kiekius. Svarbu, kad visa tiekimo grandinė veiktų be trukdžių. Reikšmingas ne tik sandėliavimas, bet ir gabenimas, laikymo sąlygos parduotuvių vitrinose, – vardija E. Dapkienė. – Taip pat nuolat įgyvendiname iniciatyvą „Nešvaistau – moku mažiau“:  produktams, kurių galiojimo laikas yra trumpesnis, taikome nuolaidas, kad pirkėjai juos pastebėtų ir įsigytų, kol yra tinkami naudoti.“ 

Jau ne vienerius metus prekybos tinklas „Maisto bankui“ atiduoda vartojimui tinkamų maisto produktų už pusę milijono eurų. 2021 m. šis paramos dydis sudarė beveik 600 tūkst. eurų.  „Perduodami maisto minėtai organizacijai ne tik kovojame su maisto švaistymu, bet ir prisidedame prie socialinių iššūkių sprendimo, paremdami sunkiau gyvenančius“, – pabrėžia E. Dapkienė.

Ji pasakoja, kad dalį nebetinkamų vartoti maisto produktų – daržovių, vaisių, duonos – visoje Lietuvoje susirenka ūkininkai, kurie nebetinkamais žmonių maistui produktais šeria gyvūnus, paukščius ar daro kompostą. 

Likusius nebetinkamus vartoti maisto produktus „Maxima“ prekybos tinkle surenka įmonė „Horeca sprendimai“. Įmonė šiuos produktus perdirba ir išgauna biodujas, iš kurių gaminama elektros ir šilumos energija. Biodujos, pasak E. Dapkienės, yra puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, kai maisto atliekos virsta tvariu atsinaujinančios energijos šaltiniu, taip prisidedant prie neigiamo poveikio aplinkai bei klimatui mažinimo.

Pasitelkite sumanumą: naudokite kotus ir lapus 

Atkreipdama dėmesį į maisto, o ypač daržovių švaistymą, „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė pataria laikytis tam tikrų taisyklių. 

Anot jos, pirmoji puiki išeitis – maisto likučių šaldymas. Pavyzdžiui, nuo įprastos gamybos atlikę svogūnų, porų, morkų, ropių ir imbiero galiukai ar net jų lupenos ir lukštai gali būti šaldomi drauge, o vėliau panaudojami sultiniui virti. Taip pat kartu galima šaldyti salierų, pomidorų ir česnakų galiukus, o atskirai – visas ankštines daržoves. Iš jų, pasak B. Baratinskaitės, vėliau galima gaminti nuostabius padažus. Į šaldiklį ji pataria keliauti ir kiek pavytusioms arba savo patiekalo taip ir nesuradusioms prieskoninėms žolelėms: krapams, bazilikams, mėtoms, petražolėms ir kitoms. Susmulkintas jas galima šaldyti ledukų formose su vandeniu arba aliejumi, o vėliau šiais kubeliais  patogu gardinti įvairius patiekalus ar žaliuosius kokteilius. 

„Pastebime ir tai, jog dalis žmonių nežino visų daržovių savybių ir yra įpratę naudoti tik „paradines“ jų puses, o štai kotelius, lapelius ar stiebus negailestingai meta lauk. Išmesti būtina tik spalvą jau pakeitusias, pavandenijusias, sutežusias daržoves ir jų dalis, kitu atveju – net ir ne pačios išvaizdžiausios daržovės gali dar pasitarnauti. Pavyzdžiui, brokolis yra puikiai valgomas nuo pat žiedyno iki koto. Pastarąjį galima drąsiai dėti į tyrsriubę, mat ilgiau pavirus, jis ne tik paskleis aromatą, bet ir pridės skonio bei tekstūros. Tas pats pasakytina ir apie burokėlius – valgomos yra visos jų dalys: pati šaknis, stiebai ir lapai. Būtent stiebai ir lapai puikiai tinka sriuboms, salotoms, žaliesiems kokteiliams skaninti ir papildyti juos vitaminais“, – pataria „Maxima“ atstovė. 

Šįsyk B. Baratinskaitė rekomenduoja išbandyti keletą receptų, kurių gamybai galite panaudoti atlikusias daržoves, jų dalis, galiukus ar mažiau estetiškai atrodančias daržo gėrybes. 

Kvapnus daržovių sultinys 

Reikės: geltonųjų ir ypač mėlynųjų svogūnų lukštų, moliūgų, morkų ir (ar) pastarnokų žievių, porų kotelių, petražolių šaknų, salierų gumbų, kalafiorų ir (ar) brokolių kotų, apvytusių prieskoninių žolelių*, vandens. 

*Tikslių proporcijų nėra – tinka tiek ir tokių daržovių, kiek turite atliekamų. Galima maišyti šaldytus ir šviežius daržovių likučius. 

Gaminame: didesniame puode daugmaž 1/3 tūrio daržovių užpilkite 2/3 tūrio vandens ir užvirinkite. Vėliau sumažinkite kaitrą ir virkite apie 30 – 50 min. Po to sultinį nukoškite. Galima pagardinti druska, pipirais ir mėgstamomis prieskoninėmis džiovintomis žolelėmis. Taip paruoštą sultinį galite naudoti kaip pagrindą įvairioms sriuboms, padažams, taip pat šaldyti. Skanaus! 

Burokėlių lapų pesto padažas 

Jeigu šaldytuve atradote nesunaudotų jaunų burokėlių lapų, pasigaminkite pestą, kuriuo gardinti galite beveik viską – nuo sumuštinių iki žuvies kepsnių. Jeigu neturite burokėlių, bet radote špinatų, petražolių ar krapų, iš jų taip pat pavyks puikus pesto padažas”, – sako B. Baratinskaitė. 

Reikės: maždaug 3 saujų smulkintų jaunų burokėlių lapų, 3 šaukštų skrudintų moliūgų sėklų, šlakelio moliūgų sėklų aliejaus, pusės citrinos sulčių, 50 g kietojo sūrio, žiupsnelio druskos ir pipirų. 

Gaminame: smulkintuvo pagalba sutrinkite burokėlių lapus, tarkuotą sūrį, moliūgų sėklas. Įpilkite truputį aliejaus, berkite druskos, pagardinkite pipirais, įpilkite citrinos sulčių ir darsyk viską pertrinkite iki vientisos masės. Jei norėsis skystesnio padažo, įpilkite dar aliejaus. Šis pesto padažas puikiai tinka žuvies, makaronų, paukštienos ir salotų patiekalams gardinti, taip pat jį drąsiai galima šaldyti. Išbandykite! 

Morkų išspaudų pyragas 

Reikės: 1,5 stiklinės morkų išspaudų (atlikusių po sulčių spaudimo), 80 ml aliejaus, 3 šaukštų skysto medaus, 2 kiaušinių, 150 g pilno grūdo miltų, 1 šaukštelio kepimo miltelių, 1 šaukštelio cinamono, 100 g graikinių riešutų, 100 g džiovintų slyvų. 

Gaminame: kiaušinius išplakite drauge su medumi ir aliejumi iki vientisos masės. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir cinamonu, persijokite, supilkite į paruoštą kiaušinių, medaus ir aliejaus masę. Ten pat sudėkite morkų išspaudas, smulkintus riešutus, pjaustytas slyvas, gerai išmaišykite. Kepimo skardą patepkite aliejumi, supilkite paruoštą tešlą ir pašaukite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepkite apie 40 min., kol pyragas gražiai pagels. Skanaukite!

Daržovių likučių puota: ekspertų patarimai, kaip juos sunaudoti iki paskutinio kąsnio

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 30 Aug 2022 16:46:45 +0300
<![CDATA[Grožio specialistė apie 10 dažnų gudrybių vengiant raukšlių. Tiesa ar mitas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/grozio-specialiste-apie-10-daznu-gudrybiu-vengiant-rauksliu-tiesa-ar-mitas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/grozio-specialiste-apie-10-daznu-gudrybiu-vengiant-rauksliu-tiesa-ar-mitas Amžinos jaunystės receptą atrasti norėtų daugelis. Nepaisant mokslo ir medicinos progreso vis dar dažnai vadovaujamasi iš kartos į kartą perduodamomis namuose atrastomis gudrybėmis. Ar jos tikrai veikia? „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė patvirtina arba paneigia gudrybes, kuriomis dalijamasi socialiniuose tinkluose.

Veido odą tepti kefyru, palaukti kol jis nudžius ir nuplauti.

Tepant veidą kefyru, tikriausiai nieko blogo nenutiks, tačiau taip pat nereikėtų tikėtis, kad tokia procedūra padės išlyginti raukšles. „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė pasakoja, kad užteptas kefyras liks ant veido paviršiaus ir efektas nebus matomas. Be to ant odos naudodami maisto produktus visada rizikuojama alergija.

Vengti šypsotis.

„Jeigu visą gyvenimą nesišypsotume, tikriausiai tai padėtų išvengti papildomų raukšlių, bet jokiu būdu to nerekomenduoju. Niekas nesuteikia tiek laimės kitiems žmonėms, kaip šypsena, o maža raukšlelė lūpų srityje suteiks tik džiaugsmą ne tik pačiam žmogui, bet ir aplinkiniams. Tiesa, visą gyvenimą nesišypsodami apsaugotume veidą nuo papildomų raukšlių, tačiau, ar tikrai norėtumėte gyventi apsupti žmonių, kurių oda tobula, bet niekas nesišypso?”, – sako A. Vareikienė.

Braškių veido kaukė skaistina odą ir apsaugo nuo raukšlių.

Grožio specialistė nerekomenduoja naudoti šios veido kaukės, nes tai, anot jos, ko gero, dažniausiai sukelianti alergijas kaukė. Braškės yra daug alergenų turintis maisto produktas.

Miegoti ant šilkinės pagalvės.

Miegas ant šilkinės pagalvės padės išvengti vadinamųjų miego raukšlių, bet tikrai tai nėra ta priemonė, kuri padės išnykti jau esamoms raukšlėms. Raukšleles padeda mažinti tik į odą įsigeriančios priemonės.

Miegoti tik ant nugaros.

„Juokaujama, kad Kleopatrai ši gudrybė padėdavo, tačiau tai tikrai nėra patvirtinta. Manoma, kad tai naudinga tiems žmonėms, kurie susiduria su veido dribimu, tačiau efektas labai laikinas. Vis dėlto jeigu ši miego poza jums nėra patogi ir kiekvieną rytą nubusite nepailsėję, verčiau prioritetą skirkite kokybiškam miegui“, – pataria A. Vareikienė.

Profesionali kosmetika veikia efektyviau nei namuose gamintos priemonės.

Grožio specialistė teigia, kad tai tiesa. Tokios priemonės veikia ne tik efektyviau, bet ir lengviau prognozuoti jų efektą, nes jos yra ištirtos ir saugios naudoti. Namuose pasigamintos priemonės irgi gali būti naudingos, tačiau kasdieniam naudojimui rekomenduojama rinktis specialistų patvirtintas ir saugias priemones, tačiau labai svarbu pasirinkti jas tinkamai.

Vietoj kremo naudoti sviestą.

Mitas, – teigia grožio specialistė. Sviestas nėra pritaikytas veido odai, aliejinės maisto medžiagos skatina odos dehidratavimą, jos nemaitina odos, o priešingai – ištraukia drėgmę. Naudojant sviestą vietoj kremo galima tik pakenkti veido odai.

Valgyti prieš veidrodį ir stebėti, kad kramtant nepersikreiptų lūpos.

„Jeigu tikėtume tokia gudrybe, tikriausiai apskritai reikėtų rinktis maistą, kurio nereikėtų kramtyti, kad nejudėtų žandikaulis. Ši gudrybė yra mitas. Mūsų veido priežiūra neturėtų trukdyti mėgautis gyvenimui, reikėtų rinktis priemones, kurios teiktų malonumą ir būtų patogios“, – pasakoja A. Vareikienė.

Jeigu raukote antakius, naudokite lipnią juostą.

Galbūt tai ir padėtų atkreipti dėmesį į mimikos raukšles, tačiau grožio specialistė geriau rekomenduoja tiesiog labiau kontroliuoti savo kaktos mimikas ir stengtis laikyti maksimaliai ištemptus kaktos raumenis, nesiraukyti. Jeigu turite gilių raukšlių ant kaktos, tam galite naudoti lokalias priemones.

Naudinga atlikti veido masažą.

„Tiesa. Veido masažas, savimasažas, aparatinis masažas, masažiniai įrankiai – naudinga, nes padeda mažinti raukšles, stimuliuoja ne tik kolageno sintezę, bet ir kraujo pritekėjimą į odos paviršių, dėl to mažėja odos problemų, atitolinamas senėjimas. Vis dėlto prieš atliekant pirmąjį masažą rekomenduojama plačiau tuo pasidomėti arba pirmiausiai išbandyti profesionaliai atliekamą masažą, pasikonsultuoti apie jo atlikimą“, – pasakoja „Eurovaistinės“ grožio specialistė.

Grožio specialistė apie 10 dažnų gudrybių vengiant raukšlių. Tiesa ar mitas?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 30 Aug 2022 12:57:53 +0300
<![CDATA[Psichologė: kai namie gyvena hipochondrikas, kenčia visi]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-kai-namie-gyvena-hipochondrikas-kencia-visi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-kai-namie-gyvena-hipochondrikas-kencia-visi Žmogaus emocijos daro didelę įtaką jo savijautai. Kartais neįsisąmoninti jausmai perauga į nerimo sutrikimus, kurių vienas – hipochondrija. Tai nepagrįsta baimė susirgti sunkia, mirtina liga arba įsitikinimas, kad ja jau sergama. Vaistininkė ir psichologė atsako, kaip atpažinti šį sutrikimą ir kas už jo slypi. 

„Yra tekę vaistinėje konsultuoti ne vieną jauną žmogų, kuris skundėsi skausmu krūtinėje, dusuliu, dažnu pulsu, tačiau kardiologiniai tyrimai nieko blogo nerodė. Pasikalbėjus paaiškėdavo, kad tokią savijautą nulėmė stresas darbe, įtampa dėl egzaminų, persidirbimas. Kartą teko konsultuoti jauną moterį, kuri skundėsi lėtiniu vidurių užkietėjimu, kuris išsivystė dėl nuolatinės įtampos darbe ir negalėjimo prireikus nueiti į tualetą. Tačiau visais šiais atvejais žmonės suprato, kad jų blogos savijautos priežastys – emocinės“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė. 

Visai kita situacija, pasak jos, yra su žmonėmis, kurie turi hipochondriją. Šiuo atveju žmogus gali skųstis įvairiais skausmais, dusuliu, nuovargiu, širdies plakimo priepuoliais, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, tačiau jis nesupranta ir nenori pripažinti, kad jo blogos savijautos priežastys – psichosomatinės, ir ligos nėra. 

„Dažnai tokie žmonės daug žino apie įvairias ligas, labai domisi medicininiais straipsniais, kurie tampa ne informacijos, o ligos baimės šaltiniu. Toks sutrikimas gali išsivystyti po stipraus streso, pvz., po ilgai ir sunkiai sirgusios artimo žmogaus mirties, dėl nepakankamo arba perdėto rūpinimosi vaikystėje, vyresniems žmonėms gali atsirasti kaip nesąmoningas siekis artimųjų dėmesio“, – pastebi vaistininkė.  

Hipochondrikai būna jautrios asmenybės, kurių santykiai su aplinkiniais žmonėmis yra netvirti, komplikuoti, o skundai, pasakojimai apie savo ligas tampa priemone gauti užuojautos ir dėmesio, galimybe išvengti nemalonių pareigų. 

Nukreipti pas psichologą 

Psichologės Rositos Pipirienės teigimu, esminė problema Lietuvoje yra tai, kad medikai nelinkę tokių žmonių nukreipti pas psichologus – būtų geriau, jei jie tai darytų kur kas drąsiau ir dažniau. 

„Paaiškinti žmogui, kad jis yra hipochondrikas – išties sudėtinga, mat jis iškart ima gintis, ieškoti kontrargumentų. Kai žmogus prisipažįsta turintis problemą – jis jau yra kelyje į sveikimą. Tam tikra hipochondrijos reakcija yra panikos atakos, kurias hipochondrikas gali palaikyti insultu ar infarktu. Kai žmogus su tokiais nusiskundimais į priėmimo skyrių atvyksta jau nebe pirmą kartą ir nieko nerandama, dažnu atveju jam jau pasiūloma kreiptis į psichologą“, – aiškina ji. 

Psichologė tęsia sakydama, kad didžiausia hipochondrijos kamuojamo žmogaus kančia yra būtent problemos nesuvokimas bei aplinkinių elgesys su juo. 

„Aplinkiniai dažniausiai ne visai teisingai elgiasi – ramina hipochondriką sakydami, kad jis niekuo neserga, tačiau tai netinka, mat žmogus jaučiasi nepriimtas, galvoja, kad aplinkiniai nesupranta jo dvasinio ir fizinio skausmo. Pykti ant jo ir nuvertinti jį – taip pat negalima. Reikia jį priimti. Kai aš tokį žmogų sutinku, aš priimu tai, kad jam skauda, su juo nekonfrontuoju, nesijuokiu iš jo, nevadinu jo psichiniu ligoniu. Tada jiems pasidaro ramiau – tokie žmonės dažnai nori pasijusti globojami“, – tvirtina R. Pipirienė. 

Hipochondrija kyla iš nepriimtų jausmų, kurie nėra susiję su fiziniais negalavimais – žmogus neigia, neprisileidžia ir nepripažįsta savo emocijų, kurios vėliau pasireškia fiziniais simptomais arba įsivaizduojama simptomatika. 

„Psichoterapijoje kartais tenka labai ilgai laukti, kol žmogus suveda sąsajas tarp jausmų ir fizinių simptomų. Kad jam pradeda skaudėti gerklę susipykus su artimaisiais būtent neišsakius savo jausmų. Arba gali būti jaučiamas nedidelis gerklės perštėjimas, o žmogus tai jau sieja su onkologine gerklės liga. Tokiu atveju vertėtų sau užduoti klausimą – ką man reiškia ta vieta, kurią noriu gydyti? Per metaforą prieiname prie jausmų. Tą patį klausimą galima sau užduoti ir namie, nebūtinai reikia psichologo šalia“, – komentuoja R. Pipirienė. 

Diagnozuoti hipochondriją 

Diagnozuoti šią problemą gydytojui ar juo labiau vaistininkui yra labai sudėtinga, nes žmogus ne meluoja apie savo blogą savijautą, o iš tikrųjų taip jaučiasi, jis realiai išgyvena kančią. 

„Šiuo metu itin daug kalbama ir rašoma apie pokovidinį sindromą, kuris apima daug įvairių simptomų. Neabejoju, kad tarp tų žmonių, kuriems diagnozuotas šis sindromas, yra dalis nenustatytų hipochondrijos atvejų. Kitą vertus, visada kyla rizika viską nurašyti „nervams“ ir nepastebėti ligų, kurios sunkiai diagnozuojamos ar pasireiškia įvairių simptomų gausa. Todėl gydytojas, prieš siųsdamas pacientą pas psichologą, turi atlikti daug tyrimų, kurie patvirtintų, kad nusiskundimai yra nefiziologiniai ir nėra susiję su konkrečia liga. Taip žmogus stebimas mažiausiai 6 mėnesius, vertinami jo asmenybės bruožai, bendras elgesys“, – kalba K. Šnirpūnienė. 

Anot jos, kita problema – tokie žmonės nepasitiki gydytojais ir tyrimų rezultatais. Net jei ir pavyksta įtikinti, kad jie yra sveiki, netrukus atsiranda vėl koks nors nusiskundimas ir ligos paieškų ratas sukasi iš naujo. 

„Vaistininkui padėti tokiems žmonėms yra labai sudėtinga, nes pasiūlymas kreiptis į psichologą bus sutiktas priešiškai, o pokalbis apie ligas tik provokuos tolesnį sutrikimo vystymąsi. Šiek tiek padeda žmogaus išklausymas, parodymas, kad jo išgyvenimai yra svarbūs, bandymas nukreipti jo dėmesį nuo „ligų“ ir blogos savijautos į malonius gyvenimo momentus“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė. 

Ji atkreipia dėmesį, kad hipochondrikai nėra psichiniai ligoniai ar sąmoningi manipuliatoriai, jiems tiesiog reikia pagalbos susivokti savyje, atrasti kitokią gyvenimo prasmę ir džiaugsmus. Todėl hipochondrijos sutrikimas gydomas psichoterapija, kartais skiriami antidepresantai, raminamieji. 

„Nerimui dėl sveikatos sumažinti galima vartoti ir vaistažoles, turinčias raminantį poveikį – melisą, valerijoną, mėtą“, – pataria K. Šnirpūnienė.

Psichologė: kai namie gyvena hipochondrikas, kenčia visi

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 30 Aug 2022 10:30:02 +0300
<![CDATA[Miškuose raudonuoja superuogos – bruknės: dietologė pataria valgyti neapdorotas ir dalijasi patarimais]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/miskuose-raudonuoja-superuogos-bruknes-dietologe-pataria-valgyti-neapdorotas-ir-dalijasi-patarimais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/miskuose-raudonuoja-superuogos-bruknes-dietologe-pataria-valgyti-neapdorotas-ir-dalijasi-patarimais Sveikatai palankiausios – neapdorotos bruknės

Bruknių karoliukai miškuose pradeda raudonuoti baigiantis vasarai. Rūgštokos uogos nėra iš tų, kurios valgomos saujomis – dažniausiai jos verdamos, maišant su kitais vaisiais. Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, renkantis uogas pirmenybė turėtų būti teikiama mūsų kraštuose augančioms uogoms. 

„Pagal biologiškai aktyvių medžiagų kiekį naudingiausios yra erškėtinių šeimos uogos: braškės, avietės, gervuogės. Nuo jų neatsilieka ir erikinių šeimos uogos: mėlynės, bruknės, spanguolės. Šviežiomis bruknėmis galima skaninti košes, pieno produktus, salotas, įvairiausius desertus. Mūsų kraštuose bruknės ir spanguolės nėra itin populiarios, nors bruknės – vitaminų A, C, E, polifenolių šaltinis, ne veltui jos įvardijamos kaip supermaistas“, – sako gydytoja dietologė.

Iš bruknių tradiciškai verdamos uogienės, kompotai, sirupai. Pasak ekspertės, polifenolių ir oksidacinių medžiagų kiekiai bruknėse mažėja tiek jas termiškai apdorojant, tiek spaudžiant jų sultis. „Be to, maistinėms savybėms reikšmės turi ir tai, kur uogos auga. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daug daugiau polinefolių turėjo Aliaskoje prisirpusios bruknės, lyginant jas su augusiomis Lenkijoje ar JAV. Nepaisant to, bet kur pasaulyje užaugusių šių uogų nauda sveikatai neginčijama ir artėjant bruknių sezonui tikrai verta jomis paskaninti košę ar varškę, užsišaldyti, susitrinti su medumi ar kitaip įtraukti į savo mitybos racioną“, – pataria gydytoja dietologė. 

Miško uogas veikia klimato pokyčiai 

Pasak prekybos tinklo „Rimi“ kategorijos vadovės Rūtos Genienės, bruknės dėl savo karstelėjusio skonio dažniausiai vartojamos termiškai apdorotos – padažams, uogienėms, kurios tinka prie mėsos patiekalų. „Bruknės, kaip ir spanguolės – vėlyvos uogos, kurios atsiranda jau baigiantis vasarai, antroje rugpjūčio pusėje. Bruknių krūmeliams reikia daug drėgmės, todėl jos auga drėgnuose miškuose, netoli pelkynų, ežerų. Tiesa, bruknių augavietėms įtaką daro klimato pokyčiai: keičiasi mūsų miškai, pelkynai sausėja. Laimei, bent jau ši vasara gamtai palanki – užtenka drėgmės, ilgai nevargina karščiai, tad uogų derlius turėtų būti nemenkas“, – prognozuoja asortimento ekspertė. 

„Pernai „Rimi“ prekybos tinkle turėjome fasuotų bruknių, jomis tikimės lentynas nuo spalio papildyti ir šįmet, jeigu bus tam tinkamos oro sąlygos. Šviežių bruknių pardavimai nėra dideli, nes dažniausiai namie bruknių uogienes verda patys uogautojai. Tiesa, didžioji dalis lietuvių vis tik pirmenybę teikia prekybos centruose parduodamoms uogienėms, džemams ir padažams su bruknėmis, kurių pas mus galima rasti visus metus“, – teigia R.Genienė.

„Rimi“ siūlo išbandyti sveikatai palankesnius avinžirnių ir žiedinių kopūstų blynus su bruknėmis bei obuolių salotomis. 

RECEPTAS 

Blynams reikės:  

380 g virtų avinžirnių; 

250 g kvietinių miltų; 

3 vnt. kiaušinių; 

1 šaukštelio druskos;

600 ml pieno;

250 g žiedinių kopūstų ryžių;

3 šaukštų sviesto. 

Salotoms reikės: 

1 vnt. raudono obuolio; 

100 g trintų bruknių.

Patiekimui reikės:

200 g šoninės;

1 šaukštelio rapsų aliejaus.

Gaminimo eiga: 

Nukoškite avinžirnius siete, gerai nuplaukite šaltame vandenyje ir nuvarvinkite.

Sutrinkite avinžirnius šakute dubenyje ir išplakite su miltais, kiaušiniu, druska ir puse pieno kiekio. Plakite toliau ir supilkite likusį pieną plona srovele. Sudėkite žiedinių kopūstų ryžius.

Išimkite sėklas iš obuolio ir supjaustykite jį centimetro dydžio gabaliukais. Sumaišykite su trintomis bruknėmis.

Kepkite šoninę aliejuje karštoje keptuvėje ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.

Iškepkite blynus svieste keptuvėje. Patiekite juos su bruknių ir obuolių salotomis ir šonine.

Skanaus!

Miškuose raudonuoja superuogos – bruknės: dietologė pataria valgyti neapdorotas ir dalijasi patarimais

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 25 Aug 2022 12:27:24 +0300
<![CDATA[EVA Skubios pagalbos darbo grupė pateikė savo nuomonę dėl vakcinos nuo beždžionių raupų „Imvanex“ vartojimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eva-skubios-pagalbos-darbo-grupe-pateike-savo-nuomone-del-vakcinos-nuo-bezdzioniu-raupu-imvanex-vartojimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eva-skubios-pagalbos-darbo-grupe-pateike-savo-nuomone-del-vakcinos-nuo-bezdzioniu-raupu-imvanex-vartojimo EVA Skubios pagalbos darbo grupė (ETF) peržiūrėjo duomenis apie vakciną nuo beždžionių raupų „Imvanex“.

Vakciną leidžiama švirkšti tik po oda. Tačiau švirkščiant į odą, galima naudoti mažesnę vakcinos dozę. Atsižvelgiant į šiuo metu ribotą vakcinos pasiūlą, tai reiškia, kad galima paskiepyti daugiau žmonių.

ETF peržiūrėjo klinikinio tyrimo duomenis, kuriame dalyvavo apie 500 suaugusiųjų. Tyrimo metu buvo lyginama vakcina: ji buvo švirkščiama į odą arba po oda 2 dozių kursu su 4 savaičių intervalu tarp kiekvienos dozės. Žmonės, kuriems vakcina buvo švirkščiami į odą, gavo penktadalį (0,1 ml) poodinės dozės (0,5 ml), tačiau jų antikūnų kiekis buvo panašus į tų, kurie gavo didesnę poodinę vakcinos dozę.

Daugiau informacijos žr. čia.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inf. 

EVA Skubios pagalbos darbo grupė pateikė savo nuomonę dėl vakcinos nuo beždžionių raupų „Imvanex“ vartojimo

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 24 Aug 2022 11:13:21 +0300
<![CDATA[Vaistininkai: kaip išprašyti nekviestus svečius – žarnyno parazitus?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkai-kaip-isprasyti-nekviestus-svecius-zarnyno-parazitus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkai-kaip-isprasyti-nekviestus-svecius-zarnyno-parazitus Nors dažnai manoma, kad žarnyno parazitais užsikrečiama tik netinkamai laikantis higienos, sveikatos specialistai primena – nekviestų svečių žarnyne galima sulaukti ir po kontaktų su naminiais gyvūnais ar valgant mažiau apdorotą maistą. Vaistininkė pataria, kaip išprašyti žarnyno parazitus iš savo organizmo, kuriuos galima suskirstyti į dvi dideles grupes: kirmėles – kaspinuočiai, askaridės, siurbikės, spalinės, ir pirmuonis – amebos, giardijos, toksoplazmos. 

 

Į žmogaus organizmą parazitai patenka keliais būdais. Vienas jų – su užterštu maistu ar vandeniu, pvz., suvalgius nenuplautų vaisių, daržovių ar valgant užterštą mėsą ir žuvį, kuri yra nepakankamai termiškai apdorota, taip pat nesilaikant rankų higienos. Tuo tarpu spalinėmis galima užsikrėsti ir per bendrą patalynę, rankšluosčius, nes jos perduodamos žmogus žmogui, o amebomis galima užsikrėsti net analinių lytinių santykių metu“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.  

 

Didžiausia rizika vaikams   

 

Didžiausią riziką užsikrėsti parazitais turi vaikai, mat šie neretai pamiršta nusiplauti rankas ne tik prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko, bet ir paglosčius katiną ar šunį – gyvūnai gali patys nesirgti, bet parazitų kiaušinėlių parnešti iš lauko ant savo kailio, o nuo rankų šie gali patekti ant žaislų, o su jais bežaidžiant ir į burną. Vaistininkės teigimu, tarp vaikų dažniausiai pasitaikančių spalinių kiaušinėlius po namus kartu su dulkėmis išnešioja vabzdžiai, todėl vaikai paprasčiausiai užsikrečia per nešvarias rankas ar daiktus. 

 

„Taip pat nemažą riziką turi keliautojai po kraštus, kuriuose higienos lygis nėra aukštas. Suvalgytas sušis su užkrėsta žuvimi, nepilnai iškeptos mėsos kepsnys ar sultys iš neplautų vaisių gali tapti užkrato parazitais šaltiniu. Vykstantiems į keliones visada rekomenduoju turėti dezinfekcinių servetėlių ar dezinfekcinį rankų skystį tais atvejais, kai nebus galimybės rankų nusiplauti su muilu ir vandeniu. Rizikos grupei galima priskirti ir tuos, kurie augina katiną ar šunį, ypač jei augintinis dalį laiko būna namie, o dalį – lauke. Pvz., toksoplazmomis gali užkrėsti katės“, – aiškina K. Šnirpūnienė.  

 

Simptomai – sunkiai atskiriami  

  

Patekę į žarnyną parazitai minta maistingomis medžiagomis, trukdo įsisavinti maistą, išskiriamais toksinais teršia kraują. Be to, iš žarnyno dalis parazitų rūšių gali skverbtis pro žarnų sieneles į kraujotaką ir apsigyventi kituose organizmo vietose. Pvz., siurbikės randamos kepenyse, tulžies pūslėje, askaridės – kraujagyslėse, plaučiuose, pirmuonys – kepenyse, inkstuose, net smegenyse ar akyse. Tokiais atvejais yra sutrikdoma veikla to organo, kuriame gyvena parazitai.  

 

„Simptomai gali būti patys įvairiausi: pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, svorio mažėjimas, apetitas gali dingti arba atvirkščiai – jaučiamas nuolatinis alkis, mažakraujystė, nusilpęs imunitetas, silpnumas, sutrikęs miegas. Tarp simptomų rikiuojasi ir alerginės reakcijos, bėrimai, įvairių kūno vietų niežėjimas – spalinėms būdingas išangės niežėjimas, ypač naktį. Tuo tarpu gelta būdinga siurbikėms, naktinis dantų griežimas – askaridėms, o limfmazgių padidėjimas, karščiavimas, raumenų, gerklės skausmas – toksoplazmozei“, – akcentuoja K. Šnirpūnienė.  

 

Vaistininkė tęsia sakydama, kad simptomai nėra specifiniai, gali būti visai kitų susirgimų išraiška, todėl jei nusiskundimo priežasties nepavyksta rasti, jei jaučiamas ne vienas, o net keli iš paminėtų simptomų, tikrai verta pasitikrinti, ar organizmo neužpuolė parazitai.  

 

„Pagrindinis tyrimas – laboratorinis išmatų, spalinėms – išangės nuograndų, bet gali būti atliekami ir kiti papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo, echoskopijos ar rentgeno. Esminė problema – jei parazitų yra nedaug, tai vienkartinio išmatų tyrimo metu galima jų ir neaptikti. Be to, tikrai nemaža dalis žmonių nejaučia jokių simptomų, o apie žarnyno „gyventojus“ sužino tik pamatę juos išmatose“, – pažymi ji.  

 

Dėl šios priežasties dalis gydytojų laikosi nuomonės, kad visiems vaikams ir suaugusiems, kurie priklauso rizikos grupėms, reikia gerti vaistus nuo žarnyno kirmėlių profilaktiškai 1-2 kartus per metus.  

 

„Apsikrėtus toksoplazmomis, imuninė sistema sugeba apsaugoti organizmą nuo ligos vystymosi. Tačiau nėštumo metu šis parazitas gali prasiskverbti iki vaisiaus ir sukelti komplikacijas, todėl nėščiosioms yra rekomenduojamas kraujo tyrimas dėl toksoplazmozės. Kai kurie parazitai, pvz., spalinės, gali būti lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui, todėl, jei šeimoje kas nors užsikrečia, rekomenduojama ir kitiems šeimos nariams profilaktiškai išgerti vaistų nuo kirmėlių, taip pat duoti vaistų ir augintiniui – galbūt jis yra užkrato šaltinis“, – pataria K. Šnirpūnienė.  

 

Profilaktika ir gydymas  

  

Anot vaistininkės, tiek gydymui, tiek profilaktikai naudojami tie patys vaistai: populiariausias nereceptinis – pirantelis, receptiniai levamizolis, mebendazolas, o pirmuonims gydyti – receptiniai metranidazolis, tinidazolis, antibiotikai ir kt.  

 

„Gydytojas parenka vaistus priklausomai nuo paciento amžiaus ir parazitų rūšies. Pirantelio negalima duoti vaikams iki 2 metų, nors išskirtiniais atvejais gydytojas gali padaryti išimtį pakoregavęs dozę. Kirmėlių profilaktikai užtenka vienkartinio vartojimo – mebendazolio atveju kartais skiriamas ir 3 dienų kursas. Gydantis labai svarbu po 2-3 savaičių pakartoti vaistus, nes taip bus sunaikintos naujai iš kiaušinėlių išsiritusios kirmėlės, kurių vaistas nesunaikino per pirmą kursą“, – pažymi K. Šnirpūnienė. 

 

Ji priduria, kad liaudies medicinoje parazitų profilaktikai ir gydymui rekomenduojama 2-3 savaites gerti pelynų (karčiojo kiečio) arbatą, kasdien suvalgyti po 20-30 moliūgų sėklų, valgyti susmulkintą česnaką, taip pat vartoti maisto papildą su juoduoju riešutmedžiu. 

 

„Prisimenu atvejį, kai vėlyvą sekmadienio vakarą šeima, pamačiusi vaiko išmatose kirmėles, labai išsigando. Tėtis iškart išvažiavo pirkti vaistų į budinčią vaistinę, bet kaip tyčia ten nereceptinių vaistų nebuvo, o vaistininkė receptinių nepardavė. Šeima išgyveno streso kupiną naktį ir 7 ryto jau buvo poliklinikoje, kur primygtinai prašė skubios gydytojo konsultacijos. Galų gale poliklinikos vaistinėje vaistai buvo nupirkti ir sugirdyti vaikui. Ką noriu tuo pasakyti? Dažniausiai susirgimas vystosi lėtai ir yra išgydomas vaistais, todėl nereikėtų labai jaudintis“, – ramina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

,,Gintarinės vaistinės" info.  

Vaistininkai: kaip išprašyti nekviestus svečius – žarnyno parazitus?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 24 Aug 2022 09:32:45 +0300
<![CDATA[Jonavoje vis dar fiksuojamas padidėjęs kietųjų dalelių kiekis ore: būkite atokiau nuo judrių gatvių ar kitų aplinkos oro taršos šaltinių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-vis-dar-fiksuojamas-padidejes-kietuju-daleliu-kiekis-ore-bukite-atokiau-nuo-judriu-gatviu-ar-kitu-aplinkos-oro-tarsos-saltiniu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-vis-dar-fiksuojamas-padidejes-kietuju-daleliu-kiekis-ore-bukite-atokiau-nuo-judriu-gatviu-ar-kitu-aplinkos-oro-tarsos-saltiniu Nuo rugpjūčio 16 - osios Jonavos oro kokybės stotis fiksuoja vidutinį oro užterštumo lygį ir šie rodikliai nekinta iki šiol.

Oro kokybės informaciniame puslapyje patikrinus rugpjūčio 23 dienos duomenis, situacija nepakito - Jonavoje vis dar fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas Kietosiomis dalelėmis (KD10), o jų koncentracija ore didėja. Rugpjūčio 18-ąją KD10 koncentracija buvo 31,30 µg/m3, šiuo metu (rugpjūčio 23 d., 14 val.) KD10 koncentracija siekia  48,49 µg/m3.  (Labai žemas užterštumas fiksuojamas tuomet, kai KD10 koncentracija aplinkos ore neviršija 0-15  µg/m3).

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) skelbia, kokios yra oro užterštumo priežastys: oro teršalų pernaša iš rytų, pietryčių; vidutiniškai palankios ir/ar nepalankios meteorologinės sąlygos (tęsiasi sausų dienų periodas); judančio transporto sukelta pakeltoji tarša (ypač keliuose ir gatvėse, kurios neturi kietos dangos) bei užmiestyje intensyviai vykstanti javapjūtė; vykdomi įvairūs statybų darbai.

Artimiausios dienos bus karštos. Vakaruose karštį slopins trumpos liūtys. Šiandien, rugpjūčio 23 d., Lietuvoje mažai debesuota. Vakariniuose rajonuose kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas rytų, pietryčių, nestiprus. Rugpjūčio 24 d. kai kur vakariniuose rajonuose trumpi lietūs, vietomis su perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, naktį silpnas, dieną – nestiprus.

Rugpjūčio 23-24 d. vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui; kietųjų dalelių koncentracija miestų aplinkos ore kaip ir paros ribinės vertės viršijimo tikimybė išliks padidėjusi.

AAA rekomenduoja: savivaldybėms – atlikti gatvių valymą ir laistymą tam skiriant didesnes pajėgas ir praplečiant valomų gatvių tinklą; drėkinti statybos vietų paviršius. Gyventojams – būti atokiau nuo judrių gatvių ar kitų aplinkos oro taršos šaltinių; atsargiai elgtis miškuose, nenaudoti ugnies: dėl besitęsiančio sauso laikotarpio miškuose sausa, todėl miškų gaisrų pavojus irgi didėja.

Stebėti oro kokybę realiu laiku galite čia.

Jonavoje vis dar fiksuojamas padidėjęs kietųjų dalelių kiekis ore: būkite atokiau nuo judrių gatvių ar kitų aplinkos oro taršos šaltinių

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 23 Aug 2022 14:03:12 +0300
<![CDATA[Prasidėjo didysis jurginų kolekcijos žydėjimas VDU Botanikos sode]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasidejo-didysis-jurginu-kolekcijos-zydejimas-vdu-botanikos-sode https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasidejo-didysis-jurginu-kolekcijos-zydejimas-vdu-botanikos-sode Nors pavienės jurginų veislės sužydo jau gerokai anksčiau, tačiau šiuo metu prasidėjo gausiausias – didysis jurginų kolekcijos žydėjimas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune. Vienoje didžiausių Lietuvos kolekcijų lankytojai gali pamatyti apie pusantro tūkstančio veislių šių įspūdingų gėlių, žiedais džiuginančių nuo vasaros vidurio iki vėsių spalio dienų.

Kolekcija susodinta trijuose Botanikos sodo plotuose, jurginus suskirstant pagal kilmę bei grupes.

Jurginas 'Barbarry Ball'

Šalia Šimtakojo skroblų gyvatvorės dominuoja užsienietiškos veislės, kurių sode yra apie 900. Veislių kilmės geografija itin plati: galima apžiūrėti jurginus, išvestus įvairiuose kraštuose ir žemynuose – nuo Pietų Afrikos, JAV ir Kanados iki Japonijos, Didžiosios Britanijos ar Vokietijos. Šiame plote jurginai susodinti eilėmis pagal grupes: kiekvienoje eilėje lankytojai gali susipažinti su tam tikros grupės ar kelių grupių įvairiomis jurginų veislėmis.

Antrajame plote – šalia Aukštosios Fredos dvaro arklidžių, susodinti Lietuvoje išvestų veislių jurginai – iš viso jų yra apie 70. Dalis lietuviškų jurginų veislių išvesta ir pačiame VDU Botanikos sode. Ne atsitiktinai nemažą kolekcijos dalį sudaro selekciniai sėjinukai, kurie yra auginami, atrenkami, stebimi ir vėliau registruojami kaip naujos veislės.

 Jurginas 'Bambino'

Būtent šių, selekcinių sėjinukų, galima nemažai išvysti trečiajame jurginų plote – anapus Mažojo princo planetos pievos, pagrindiniame sodo masyve už tvenkinių. Čia taip pat susodinta dalis užsienietiškų ir lietuviškų veislių.

Jurginų ekspozicijose galima susipažinti ne tik su Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąraše esančiomis lietuviškomis jurginų veislėmis, bet ir su rūšiniais jurginais, kuriuos panaudojus selekcijoje, buvo sukurta visa šių gėlių dydžių, formų ir spalvų įvairovė – iš viso pasaulyje priskaičiuojama net keliasdešimt tūkstančių jurginų veislių.

VDU Kauno botanikos sodo inf. ir nuotr. 

Prasidėjo didysis jurginų kolekcijos žydėjimas VDU Botanikos sode

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 23 Aug 2022 13:30:41 +0300
<![CDATA[Neserga diabetu, bet savaitę stebėjo savo gliukozę – rezultatai nustebino]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neserga-diabetu-bet-savaite-stebejo-savo-gliukoze-rezultatai-nustebino https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neserga-diabetu-bet-savaite-stebejo-savo-gliukoze-rezultatai-nustebino Diabetu neserganti vaistininkė, kurį laiką jutusi silpnumą, galvos skausmą ir pakitusį virškinimą, nusprendė ne tik pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, bet ir stebėti jį 10 dienų. Ji išbandė liepos mėnesį Lietuvos vaistinėse atsiradusį modernų gliukozės kiekio kraujyje matuoklį. Šiandien vaistininkė ne tik dalinasi savo įspūdžiais, bet ir įvardija svarbiausias priežastis, dėl ko nuolatinis gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas yra naudingas nesergantiems diabetu.

Kodėl verta stebėti gliukozės kiekį kraujyje?

Cukrinis diabetas gali išsivystyti ir su amžiumi, todėl „Eurovaistinės“ farmacininkė Jovita Aleknienė pataria kiekvienam, net ir neturinčiam šios ligos rizikos, profilaktiškai pasitikrinti. Anot jos, geriausia gliukozės kiekį kraujyje stebėti ilgesnį laiką – apie porą savaičių.

„Tai gali padėti atpažinti prediabetą, kada gliukozė kiekis kraujyje yra šiek tiek aukštesnis nei norma. Iš šios ligos ilgainiui gali išsivystyti ir cukrinis diabetas. Priešinga situacija, jei kasdien gliukozės kiekis kraujyje yra žemesnis nei norma– nesiimant prevencijos, gali išsivystyti hipoglikemija, kada gliukozės kiekis staiga nukrenta iki labai žemo skaičiaus. Taigi toks stebėjimas gali užkirsti kelią nelaukiamoms, pavojingoms ligoms“, – pasakoja J. Aleknienė.

Kaip stebime širdies ritmą, taip ir gliukozę

Vaistininkė pasakoja, kad atsiranda vis daugiau naujų prietaisų, kurie lengvai pasitarnauja ne tik sergantiems cukriniu diabetu, bet ir visai sveikiems žmonėms. Pati cukriniu diabetu neserganti vaistininkė išbandė nuolatinio gliukozės stebėjimo sistemą.

„Bėgdami žmonės prietaisų pagalba stebi savo širdies ritmą, kiti skaičiuoja per dieną surinktus žingsnius. Tik retas susimąsto, kad taip pat galima stebėti, kaip į valgomą maistą reaguoja mūsų organizmas. Tam irgi yra skirti inovatyvūs prietaisai, vadinami nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemomis. Prie rankos arba pilvo pritvirtintas jutiklis matuoja gliukozės kiekį, o visa informacija siųstuvu persiunčiama į telefoną arba kitą išmanųjį įrenginį, kuriame galima matyti visą informaciją apie gliukozės pokyčius.“, – pasakoja J. Aleknienė.

Vaistininkės patirtis

Dešimt dienų prabuvusi su į ranką įvestu gliukozės kiekio matavimo aparatu vaistininkė šiandien sako, kad jau per pirmas dienas pamiršo jį turinti – ji galėjo drąsiai maudytis duše, vandens telkiniuose, laisvai judėti, sportuoti.

„Kas labiausiai nustebino, jog aparatą labai lengvai ir be skausmo įsivedžiau pati sau, be niekieno pagalbos. Praėjus 24 valandoms jau galėjau telefono ekrane matyti, kaip po kiekvieno valgymo keičiasi gliukozės kiekis kraujyje. Pirmąkart jam pradėjus kilti patarčiau neišsigąsti. Tai yra normalus organizmo procesas, o praėjus kiek laiko skaičius vėl nukrinta. Sunerimti reikėtų tik tuo atveju, jei pernelyg pakilęs ar nukritęs gliukozės kiekis laikytųsi stabiliai“, – pasakoja J. Aleknienė bei priduria, kad šį aparatą taip pat galima įsivesti į pilvą arba virš sėdmenų.

Gali būti įdomu pažiūrėti, kaip skirtingas maistas veikia mūsų organizmą, pasakoja vaistininkė.  Tai padėjo jai įsivertinti, kokius produktus reikėtų valgyti kaip įmanoma rečiau, o kurių išvis geriau atsisakyti.

„Šios dešimt dienų su gliukozės kiekio stebėjimo matuokliu privertė mane pačią ne kartą nusišypsoti. Visų pirma, net ir mėgstant greitą maistą, jutau, kaip stebint savo gliukozės kiekį kraujyje atsiranda motyvacija rinktis sveikesnes maisto alternatyvas. Visgi įdomumo dėlei pabandžiau suvalgyti ir picos gabalėlį, kuris per visą šį laiką pralenkė visus mano gliukozės kiekio kraujyje rezultatus. Panaši situacija buvo suvalgius ir mangą, nuo kurio gliukozės kiekis užkilo labiau nei nuo deserto gabalėlio“, – šypsosi J. Aleknienė.

Aparatas išties jautriai sureaguoja ir į patiriamą stresą ir nerimą, pasakoja vaistininkė. Ji primena, kad stresas gali iššaukti gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą, kadangi tuo metu kepenys išskiria daugiau gliukozės, norint palaikyti energiją.

„Kartais būna sunku patikėti, kad visos ligos prasideda nuo ilgalaikio streso. Tačiau matant, kaip tam tikros situacijos gali iššaukti gliukozės kiekio pokyčius išties stebina. Atrodo, porą dienų patyriau daugiau streso ir tai iškart atsiliepė mano gliukozės kiekio padidėjimui kraujyje. Man šis matuoklis padėjo asmeniškai pajusti, kokia mūsų emocinė sveikata yra neatsiejama fizinės“, – pasakoja J. Aleknienė.

Neserga diabetu, bet savaitę stebėjo savo gliukozę – rezultatai nustebino

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 23 Aug 2022 09:46:33 +0300
<![CDATA[PASYFO programėlė – prevencinė priemonė nuo žiedadulkių neigiamo poveikio]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasyfo-programele-prevencine-priemone-nuo-ziedadulkiu-neigiamo-poveikio https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasyfo-programele-prevencine-priemone-nuo-ziedadulkiu-neigiamo-poveikio Tarptautinė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos, Latvijos universiteto, Vienos medicinos universiteto ir Suomijos meteorologijos instituto mokslininkų ir specialistų komanda, dirbanti aerobiologijos srityje ir jau daugiau nei 10 metų tirianti bei analizuojanti oro alergenų (daugiausia žiedadulkių) sklaidą ir poveikį sveikatai, sukūrė unikalią personalizuotą alergijos simptomų prognozės sistemą (angl. Personal Alergy Symptoms Forecasting System (PASYFO) (www.pasyfo.lt). Ši sistema įtraukta į Koperniko atmosferos stebėjimo tarnybos (CAMS) paslaugas.

Specialistai pataria nuolat ar bent periodiškai naudotis mobiliąja programėle PASYFO, kuria galima įvertinti žiedadulkių poveikį savo sveikatai. Programėlė yra nemokama. Ja gali naudotis vartotojai, kurių mobiliuosiuose įrenginiuose įdiegtos operacinės sistemos „Android“ ir „iOS“. 

Bendroji ir personalizuota alergijos rizikos prognozė. Integruotas žiedadulkių dienoraštis

Platforma siūlo dvi galimybes: bendrąją ir personalizuotą alergijos rizikos prognozę. Pirmuoju atveju užtenka įdiegti programėlę mobiliajame įrenginyje. O norintieji gauti asmeniškai sugeneruotą informaciją, turėtų ne tik parsisiųsti programėlę, bet ir užsiregistruoti integruotame žiedadulkių dienoraštyje (https://www.pollendiary.com/Phd/lt/start). Jį sukūrė mokslininkai, siekdami padėti asmenims, kurie jautrūs įvairiems augalų žiedadulkių alergenams, stebėti savo savijautą. Dienoraštis patogus, nes savo alergijos požymius galima susieti su oru plintančių žiedadulkių kiekiu bet kurią norimą dieną. Pildant žiedadulkių dienoraštį gaunama ne tik informacija apie žiedadulkių kiekį, bet ir personalizuota alergijos simptomų prognozė. Žiedadulkių dienoraštis gali būti naudingas keliaujant po Europą: žinosite šalies, kurioje tuo metu esate, žiedadulkių poveikį sveikatai. Nauda akivaizdi, nes nuolatos stebint savo savijautą galima pasikoreguoti dienos ar net savaitės planus ir taip išvengti nemalonių pojūčių. Aplikacija išsiskiria tuo, kad informacija pateikiama moksliniais tyrimais pagrįstais duomenimis, originaliais matavimais ir unikaliu simptomų prognozės modeliu. Joje taip pat yra informacija apie labiausiai alergizuojančius augalus.

PASYFO veiklai užtikrinti reikalingas alergijos pažeistų asmenų savanoriškas dalyvavimas. Tai puiki galimybė kiekvienam prisidėti prie mokslinių tyrimų ir dalyvauti vystant inovatyvius mokslo produktus. Norėdami prisijungti rašykite elektroniniu paštu pasyfo@sa.vu.lt

Žiedadulkės ir jų poveikis sveikatai mūsų šalyje

Lietuvoje žiedadulkių kiekis ore nuolatos stebimas Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos aerobiologų. Tyrimo stotys aprūpintos specializuotomis naujausiomis žiedadulkių gaudyklėmis. O tyrimo metodai standartizuoti pagal Tarptautinės aerobiologų asociacijos nustatytus reikalavimus. Žiedadulkių kiekis ore analizuojamas mokslo ir oro alergeninės situacijos pateikimo tikslais. 

Nors vasara jau eina link pabaigos ir dauguma augalų jau sužydėję, gausios žiedadulkių koncentracijos, žydint kai kuriems augalams, keliamos problemos žmogaus sveikatai išlieka aktualios. Pagrindinis išorinis aeroalergenas – oru plintančios žiedadulkės. Tai augalo dalis, kurios pirminė paskirtis – padėti augalams plisti ir įsitvirtinti žemės paviršiuje. Žiedadulkės žinomos kaip sveikatą stiprinanti priemonė, o iš jų pagaminti preparatai ir dabar naudojami žmogaus mityboje ir medicinoje. Ilgą laiką žiedadulkės buvo siejamos tik su sveikatos stiprinimu, tačiau tobulėjant medicinai ir gilinantis į alerginių ligų eigą pastebėta, kad šios augalų dalelės gali turėti ir neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Tai susiję su žiedadulkėse esančių baltymų struktūra ir netipiška žmogaus organizmo reakcija į įvairius žiedadulkėse esančius baltymus.

Žmonių įsijautrinimas žiedadulkėms priklauso nuo augalų rūšies bei žiedadulkių koncentracijos ore. Stipriausia reakcija fiksuojama esant didžiausiai augalo žiedadulkių koncentracijai. Lietuvoje alergines reakcijas gali sukelti beržo (Betula), kiečio (Artemisia), lazdyno (Corylus), alksnio (Alnus), skroblo (Carpinus), uosio (Fraxinus), ąžuolo (Quercus), gluosnio (Salix), ambrozijos (Ambrosia) ir miglinių (Poaceae) ir kiparisinių (Cupresaceae) šeimų augalų oru sklindančios žiedadulkės.

Žiedadulkių koncentracija ore rugpjūčio mėnesį išauga dėl gausaus kiečių žydėjimo. Kiečiai, pradėję žydėti liepos viduryje, rugpjūtį intensyviai žydi visur. Jų žiedadulkės pasižymi aukštu alergeniškumu, o koncentracija ore yra nemaža.

Mūsų šalyje žmonės dažniausiai jaučia negalavimus vegetacijos metu, kontaktuodami su beržų, kiečių ir miglinių augalų žiedadulkėmis. Negalavimų pobūdis ir stiprumas dažnai priklauso nuo alergenų kiekio žiedadulkėse. Augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastimi – atsiranda vandeningos ir gleivingos išskyros iš nosies, čiaudulys, užgula nosį, peršti akis ir kiti simptomai. Alergenai gali sukelti tokias ligas kaip astma ir alerginis rinitas, taip pat konjunktyvitas ir dermatitas. 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Burkauskienė mob. 8 658 86 748 ir el. p. ilona.burkauskiene@smlpc.lt.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro inf. 

PASYFO programėlė – prevencinė priemonė nuo žiedadulkių neigiamo poveikio

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 22 Aug 2022 16:29:46 +0300
<![CDATA[Jonavos rajone pedikuliozės atvejų neregistruota, tačiau tikrosios situacijos tai neatspindi]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-pedikuliozes-atveju-neregistruota-taciau-tikrosios-situacijos-tai-neatspindi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-pedikuliozes-atveju-neregistruota-taciau-tikrosios-situacijos-tai-neatspindi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Jonavos skyriaus specialistai informuoja, kad 2022 m. kaip ir  2021 m. Jonavos rajone pedikuliozės atvejų neregistruota, tačiau tikrosios situacijos tai neatspindi.

Primename, kad epidemiologinę pedikuliozės (utėlėtumo) priežiūrą vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys vaikų ugdymo įstaigose. Profilaktinį mokinių tikrinimą dėl utėlių rekomenduojama atlikti po rudens, žiemos ir pavasario atostogų ir tuomet, kai kyla įtarimų dėl užsikrėtimo.

Utelės – maži, neskraidantys parazitiniai vabzdžiai, kurie minta žmogaus krauju, plinta per artimą kontaktą su užsikrėtusiais. Galvos utelės ir jų kiaušinėliai matomi ant galvos plaukų ir odos, kaklo, už ausų. Skiriami keli utelių tipai - galvos, kūno ir gaktos utelės. Galvos utelių atsiranda ant plaukuotos galvos odos, kūno utelės gyvena drabužiuose ar patalynėje, o gaktos utelės plinta plaukuotoje gaktos dalyje, bet jų gali atsirasti kitose kūno vietose (antakiuose, ant plaukuotos krūtinės dalies). Utėlės nešokinėja, bet greitai šliaužioja. Niežulys yra dažniausias utėlėtumo simptomas, sukeltas alerginės reakcijos. Utelių seilės sukelia alergiją ir niežėjimą. Niežulys gali atsirasti ne iš karto, tai priklauso nuo žmogaus jautrumo. Nuolat kasant galvą, oda pažeidžiama, susidaro žaizdelės, kurios gali infekuotis, padidėja limfmazgiai už ausų ir kakle.

Kaip išvengti pedikuliozės?

Asmens higiena: kasdienei higienai pakanka prausimosi po dušu ryte ir vakare. Geriausiai tinka 35–37 0 C temperatūros vanduo, o baigiant – galima apsipilti vėsesniu vandeniu. Pagrindinė higienos priemonė - muilas, galvos plaukams - šampūnas. Labai svarbu gerai išskalauti šampūno likučius. Rekomenduojama nesikeisti šukomis, kepurėmis, drabužiais, patalyne norint išvengti utėlėtumo.

Kaip vaiko į ikimokyklinę įstaigą negalima vesti su temperatūra, taip ir užsikrėtusio utėlėmis. Kadangi galvos utėlėmis dažniausiai užsikrečia vaikai, profilaktika turėtų būti orientuota į mokyklas ir panašias įstaigas. Anksti diagnozuoti utėlėtumą bei palengvinti gydymą ir sumažinti apsikrėtimo galimybę padeda reguliarus vaikų galvos odos apžiūrėjimas.

 

 

NVSC Kauno departamento Jonavos skyriaus inf. 

Jonavos rajone pedikuliozės atvejų neregistruota, tačiau tikrosios situacijos tai neatspindi

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 22 Aug 2022 11:14:35 +0300
<![CDATA[Kraujasiurbiai vabzdžiai platina tuliaremijos ligą: kaip apsisaugoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kraujasiurbiai-vabzdziai-platina-tuliaremijos-liga-kaip-apsisaugoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kraujasiurbiai-vabzdziai-platina-tuliaremijos-liga-kaip-apsisaugoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad šiemet Kauno mieste ir rajone diagnozuota keturi retos ligos – tuliaremijos atvejai. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad asmenys šia liga užsikrėtė galimai įkandus infekuotam tuliaremijos sukėlėju kraujasiurbiui vabzdžiui.  Per septynis šių metų mėnesius likusioje Lietuvos dalyje registruoti du susirgimai šia retai šalyje diagnozuojama infekcine liga. 

Per pastaruosius penkerius metus šalyje buvo diagnozuoti 23 tuliaremijos atvejai, iš jų pernai – 7 atvejai.  

 

Žmogus nuo žmogaus tuliaremija neužsikrečia 

 

Tuliaremija – tai gyvūnų ir žmonių bakterinė zoonozė. Ligą sukelia Francisella tularensis bakterijos, paplitusios šiauriniame žemės pusrutulyje. Ligos sukėlėjas parazituoja daugelio stuburinių ir bestuburių laukinių (kiškiai, voverės, ondatros, bebrai, elniai, žiurkės) ir naminių (šunys, katės, avys) gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt.). Bakterijas platina erkės ir uodai. Taip susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai, dažniausiai upių deltose, slėniuose, balotose vietose, plačialapiuose miškuose. Žmogus nuo kito žmogaus neužsikrečia. 

Ligos sukėlėjas, F. tularensis, į žmogaus organizmą gali patekti per odą (net per nepakenktą) ar gleivines (ypač akių), tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, surenkant nugaišusius graužikus, besimaudant infekuotame vandenyje ir kt. Taip pat užsikrečiama suvalgius užkrėstų maisto produktų, įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolių, užkrėstų graužikų išskyromis. Dažnai užsikrečiama įgėlus nariuotakojams (uodams, erkėms ir kt.). 

 
Ligos požymiai priklauso nuo užsikrėtimo būdo 

   

 Inkubacinis tuliaremijos periodas vidutiniškai trunka 3–7 dienas, rečiau  2–3 savaites. Dažniausiai susirgimas prasideda ūmiai: krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 38–40 ºC, skauda galvą, raumenis, nugarą, juosmens sritį, sutrinka miegas, sumažėja apetitas, vargina gausus prakaitavimas, silpnumas. Ligos požymius lemia užsikrėtimo būdas: jei žmogus užsikrėtė per pažeistą odą ar gleivines, pažeidimo vietoje atsiranda sunkiai gyjanti opelė, padidėja sritiniai limfmazgiai; jei sukėlėjai pakliuvo per kvėpavimo takus – ligonį vargins dusulys, kosulys, krūtinės skausmas; jei užkratas pakliuvo su maistu ar vandeniu – vargins gerklės skausmas, pasireikš ūmaus viduriavimo požymiai. Maždaug penktadaliui susirgusiųjų gali atsirasti bėrimų, kurie po 8–12 dienų pradeda pleiskanoti, palikdami hiperpigmentuotos odos plotelius. Tuliaremija gali komplikuotis kaulų čiulpų, minkštųjų smegenų dangalų, širdiplėvės, pilvaplėvės, plaučių uždegimu. 

Siekiant išvengti susirgimų tuliaremija, NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė pataria: 

  • tinkamai prižiūrėti aplinką (nušienauti, neprišiukšlinti); 
  • gyvenamoje aplinkoje naikinti graužikus ir nariuotakojus (deratizacija, dezinsekcija); 
  • naudoti repelentus nariuotakojams atbaidyti dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų; 
  • naudoti asmenines apsaugos priemones (mūvėti gumines pirštines ir kt.) lupant sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių) kailius ir dorojant skerdieną; 
  • Kruopščiai plauti rankas po bet kokio sąlyčio su galimai užterštais  daiktais, aplinkos paviršiais, graužikų ekskretais; 
  • nevartoti maistui vandens iš atvirų vandens telkinių. 
  • leidžiant laisvalaikį gamtoje vilkėti šviesių spalvų drabužius, marškinius ilgomis rankovėmis ir mūvėti ilgas kelnes; 
  • tinkamai prižiūrėti žaizdas, jas nuplaunant ir dezinfekuojant. 

NVSC inf.

Kraujasiurbiai vabzdžiai platina tuliaremijos ligą: kaip apsisaugoti?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 22 Aug 2022 09:41:01 +0300
<![CDATA[Artėjant savaitgaliui vaistininkė perspėja moteris dėl maudymosi ežeruose ir jūroje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artejant-savaitgaliui-vaistininke-perspeja-moteris-del-maudymosi-ezeruose-ir-juroje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artejant-savaitgaliui-vaistininke-perspeja-moteris-del-maudymosi-ezeruose-ir-juroje Savaitgalis ir karšti vasaros orai – puikus metas pasimėgauti maudynėmis atviruose vandens telkiniuose. Visgi „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pataria moterims nepamiršti pasirūpinti savo intymia higiena. Anot jos, yra 5 taisyklės, kurios gali padėti išvengti nemalonių ligų po pasiplaukiojimo ežere ar jūroje.

Natūralios medžiagos apatiniai

Vaistininkė pataria rinktis natūralios medžiagos apatinius ir neaptemptus drabužius. Anot jos, tai padeda kvėpuoti odai.

„Svarbiausia, nedėvėkite maudymosi kostiumėlio per ilgai. Jo medžiaga dažniausiai yra sintetinė, todėl jis skirtas ne nuolatiniam dėvėjimui, o trumpesniam laikui. Žinoma, jeigu jūs retais atvejais praleisite visą dieną prie jūros su maudymosi kostiumėliu – nieko blogo neatsitiks. Tačiau svarbu nepamiršti, kad ilgą laiką dėvimas maudymosi kostiumėlis bei dėvimi aptempti drabužiai gali sukelti papildomų iššūkių jūsų intymiai higienai“, – pasakoja M. Kazakevičienė.

Intymios higienos prausiklis

Išvengti infekcijų gali padėti ir kasdien naudojami intymios higienos prausikliai, pasakoja vaistininkė. Jie palaiko tinkamą pH terpę lytinių organų srityje.

„Paprastas muilas turi daug šarmų, kurių reikėtų vengti, nes jie gali sausinti gleivinę. Dėl to moteris vėliau gali justi įvairių sausumo problemų, niežulį, perštėjimą, paraudimą. Tuo tarpu intymios higienos prausikliai padeda palaikyti normalų pH lygį – tarp 4 ir 5. Tai padeda išvengti bakterinių ir grybelinių infekcijų“, – pasakoja M. Kazakevičienė.

Pieno rūgštis

Jei nusilpo imunitetas, turite polinkį sirgti grybelinėmis ar bakterinėmis ligomis, tuomet vaistininkė siūlo naudoti specialius prausiklius, turinčius pieno rūgšties.

„Pieno rūgštis padeda palaikyti tinkamą terpę gerosioms bakterijoms, t. y. kad gerųjų bakterijų būtų daugiau nei blogųjų. Blogųjų bakterijų visada turim, bet turi būti tinkamas balansas, kad laimėtų būtent gerosios. Šitoks prausiklis padeda ypač vasarą, kuomet atsiranda perštėjimo jausmas, niežulys, deginimo jausmas“, – pataria vaistininkė.

Drėgnos servetėlės

„Jeigu stovyklaujate gamtoje, rekomenduojama pasirūpinti intymios higienos drėgnomis servetėlėmis, kurios porą dienų gali padėti palaikyti intymią higieną, kadangi dažnai turi pieno rūgšties, pantenolio. Tačiau ir tokiomis servetėlėmis nereiktų piktnaudžiauti“ – pasakoja M. Kazakevičienė.

Ovulės

Jaučiančioms stipresnius simptomus ir jau seniau sirgusioms bet kokia bakterine ar grybeline infekcija, vaistininkė pataria naudoti specialias ovules. Anot jos, jų sudėtyje yra boro rūgšties, pieno rūgšties, o tai padeda sugrąžinti pH į normalų lygį ir greitai numalšinti nemalonius pojūčius.

,,Eurovaistinės" info.

Artėjant savaitgaliui vaistininkė perspėja moteris dėl maudymosi ežeruose ir jūroje

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 19 Aug 2022 11:34:21 +0300
<![CDATA[Dietologė įvardijo uogas, kurios stabdo senėjimo procesus ir pasižymi priešvėžinėmis savybėmis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dietologe-ivardijo-uogas-kurios-stabdo-senejimo-procesus-ir-pasizymi-priesvezinemis-savybemis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dietologe-ivardijo-uogas-kurios-stabdo-senejimo-procesus-ir-pasizymi-priesvezinemis-savybemis Be serbentų ar agrastų lietuvių soduose tradiciškai auginamos avietės, šilauogės, braškės, tačiau gervuogės čia kol kas dar retenybė. Prekybos tinklo „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, lygindama gervuoges su avietėmis, sako, kad nors jos panašios forma ir priklauso tai pačiai erškėtinių šeimai, gervuogėse yra daugiau kalcio ir geležies, tad vasarą jas svarbu įtraukti į savo mitybos racioną. Tiesa, „Rimi“ kategorijos vadovė Rūta Genienė įspėja, kad  gervuogės yra lepios ir greitai vystančios uogos, tad rekomenduoja jas laikyti šaldytuve arba suvartoti tą pačią dieną.

 Neįvertintas vitaminų šaltinis 

Dekoratyvios gervuogių uogos ne tik desertų puošmena – sunokusios jos itin gardžios. Ir nors dauguma miško uogų yra skanesnės laukinės, o ne sukultūrintos, gervuogėms ši taisyklė negalioja. Jose itin gausu vitaminų, jos tinka sultims, kokteiliams, džemams, uogienėms, pyragams, o iš džiovintų uogų ir iš gervuogių lapų galima užsiplikyti puikios arbatos. Miško gervuogių galima rasti drėgnuose miškuose, upių, ežerų pakrantėse, pakelėse.

Tad kokios uogos vis tik naudingesnės – miško ar sukultūrintos? „Kiekviena uoga turi šiek tiek skirtingų sudėtinių dalių, o miško uogos ypatingos tuo, kad jose yra daug antioksidacinių medžiagų, taip pat fenolinių komponentų – tai jų pranašumas. Tačiau daug priklauso ir nuo vietos, kur jos augo. Tikrai nėra taip, kad miško uogos yra vertingesnės už sukultūrintas ar atvirkščiai. Svarbiausia, kad kažkurias jų įtrauktume į savo meniu“, – sako sveikatai palankios mitybos konsultantė dr. E. Gavelienė. 

Specialistė pasakoja, jog gervuogėse, palyginti su avietėmis, yra mažiau kalio, todėl jos rekomenduotinos sergantiems inkstų ligomis: „Abiejose uogose yra panašūs natrio, cinko, mangano ir vario kiekiai, tačiau gervuogės pasižymi flavanoidų, fenolinių junginių, antocianinų gausa. Todėl antioksidacinėmis, priešvėžinėmis ir senėjimą pristabdančiomis medžiagomis jos yra kur kas turtingesnės už avietes.“

Gervuogės dažniau perkamos papuošimui

Soduose gervuogės nėra tokios populiarios kaip avietės ar šilauogės, jų retai pamatysi net turguose. Visus metus fasuotomis uogomis prekiaujančio prekybos tinklo „Rimi“ kategorijos vadovė Rūta Genienė pasakoja, kad gervuogės importuojamos iš Nyderlandų ir Portugalijos: „Tai egzotinės uogos, dažniau perkamos ne masiniam vartojimui, o kepinių ar desertų papuošimui. Mes įpratę uogas, pavyzdžiui, braškes ar šilauoges, valgyti saujomis, vartoti ir kaip desertą, ir kaip priedą, trinti su cukrumi, virti uogienes, o šilauogės – kiek kitokios. Pirmiausia jos kietesnės už avietes, nes nusiskina kartu su kietu viduriuku, kuris, skinant avietę, lieka ant krūmo.“

Tačiau nors ir atrodo, kad šios uogos kietos, šilumoje laikomos turėtų būti suvartotos tą pačią dieną, o jei norite išlaikyti ilgiau – dėkite jas į šaldytuvą ir laikykime neatplėštoje pakuotėje. „Ilgesniam laikymui labiausiai tinka šilauogės, jų kieta odelė, o gervuogės ima vysti. Jei jau išėmėte uogas iš šaldytuvo, reikėtų jas greičiau suvartoti, nes nuo šalto oro šilumoje pradės gamintis kondensatas, kuris vėliau virs į pelėsį“, – pataria specialistė.  

„Rimi“ besibaigiančios vasaros savaitgalių šventėms siūlo pasigaminti gardų maskarponės tortą su citrininiu kremu ir gervuogėmis. 

Maskarponės tortas su citrininiu kremu ir gervuogėmis 

Tortui reikės: 

1 klasikinio biskvito;

125 g gervuogių; 

Mėtų papuošimui. 

Uogoms meduje reikės:  

100 g šilauogių ir gervuogių;

1šaukšto medaus;

1 šaukšto vanilinio cukraus.

Maskarponės kremui reikės:  

4 šaukštų cukraus; 

500 g maskarponės sūrio;

370 ml plakamosios grietinėlės; 

1 vnt, citrinos živelės.

Citrininiam kremui reikės: 

0,5 vnt. citrinos sulčių ir žievelės; 

2 vnt. kiaušinių trynių;

1 vnt. kiaušinio; 

80 g cukraus;

40 g sviesto.

Gaminimo eiga:  

Pasigaminkite uogas meduje. Į puodą suberkite uogas, vanilinį cukrų ir medų. Kelias minutes pakaitinkite. Atvėsinkite. 

Pasigaminkite citrininį kremą. Užvirkite puode vandenį. Ant puodo uždėkite dubenį su kiaušinio tryniais ir kiaušiniu, cukrumi, citrinos žievelėmis, citrinos sultimis. Viską nuolat maišykite. Plakite šluotele kaitindami kremą apie 7–10 minučių. Įdėkite sviesto į kremą ir maišykite, kol ištirps.

Paruoštą kremą uždenkite maistine plėvele ir padėkite šaltai, kad atvėstų.

 
Pasigaminkite maskarponės kremą. Į dubenį suberkite cukrų, sudėkite maskarponės sūrį, supilkite citrinos sultis ir išmaišykite. Išplakite grietinėlę su elektriniu plakikliu iki standumo. Į paruoštą maskarponės kremą atsargiai supilkite išplaktą grietinėlę ir su mentele išmaišykite.

Biskvitą perpjaukite į 2 arba 3 dalis. Ant vienos biskvito pusės tepkite citrininio kremo ploną sluoksnį, maskarponės kremą, dėkite uogas ir vėl biskvitą. Tortą užbaikite maskarponės kremu. Iš konditerinio maišelio gražiai išspauskite maskarponės kremą palei torto kraštą, o per vidurį paskleiskite citrininį kremą. Tortą papuoškite uogomis ir mėtomis. 


Skanaus!

Dietologė įvardijo uogas, kurios stabdo senėjimo procesus ir pasižymi priešvėžinėmis savybėmis

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 19 Aug 2022 09:32:19 +0300
<![CDATA[Karštą dieną atgaivins – didelis ąsotis su šaltu vandeniu ir žiupsnelis vaizduotės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karsta-diena-atgaivins-didelis-asotis-su-saltu-vandeniu-ir-ziupsnelis-vaizduotes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karsta-diena-atgaivins-didelis-asotis-su-saltu-vandeniu-ir-ziupsnelis-vaizduotes „Analizuodami pardavimų duomenis matome, kad temperatūrai kylant pirkėjai ieško produktų, kurie padeda atsigaivinti. Karštomis dienomis išauga įvairių gaiviųjų gėrimų, vandens pardavimai. Taip pat saugodamiesi nuo perkaitimo pirkėjai renkasi ledus, šaldytus desertus, ledukus. Būtent dėl šios priežasties esame paruošę platų kiekvieno skoniui tinkamą asortimentą – turime didelę vaisvandenių, gaiviųjų gėrimų, įvairių rūšių ledų pasiūlą“, – sako V. Budrienė.

 Naujas būdas atsigaivinti

Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė teigia, kad karštą dieną atsigaivinti ir atkurti skysčių pusiausvyrą organizme geriausiai padeda geriamasis vanduo. Tačiau norint, kad vanduo nepabostų, vertėtų jį paskaninti įvairiais gaiviais priedais.

„Gali būti, kad daugeliui ne visada pavyksta įveikti rekomenduojamą vandens dienos normą, o tai ypač svarbu per karščius. Vis dėlto su žaisminga gėrimo versija privalomos 8 stiklinės, kurios taip reikalingos karštą vasaros dieną, taps nesunkiai įveikiamos. Natūraliu vaisių saldumu paskanintas vanduo suteiks malonią vėsą kūnui. Viskas, ko reikia puikiam gėrimui – didelis ąsotis su šaltu vandeniu ir žiupsnelis vaizduotės, derinant sezoninių vaisių ir daržovių skonius. Naudodami paprastus ingredientus: citrusinius vaisius, bazilikus, rozmarinus, čiobrelius, įvairiausias uogas ar agurką, lengvai galėsite patys pasigaminti sveiką vaisinių gėrimų pakaitalą“, – sako V. Juodkazienė.

 Visgi, V. Juodkazienė pabrėžia, kad ingredientus reikėtų normuoti saikingai. Pavyzdžiui, prieskoninės žolelės turi stiprų aromatą, todėl geriausia iš pradžių į vandenį įdėti vos kelis lapelius, tada paragauti ir įdėti daugiau, kol gausite idealų skonio balansą. Gaivinantį vandenį su ypatingomis skoninėmis savybėmis ji pataria laikyti šaldytuve – taip jis išliks gaivinantis visą dieną. Be to, kokybiški vaisiai ir daržovės ne tik paskanins vandenį, tačiau suteiks papildomos energijos kūnui.

„Skirkite laiko kruopščiai susmulkinti pasirinktus ingredientus, nes kuo smulkiau juos supjaustysite, tuo ryškesnis mėgstamo vaisiaus aromatas atsiskleis vandens stiklinėje“, – sako „Iki“ atstovė.

Kaip paruošti

 Nesvarbu, ar naudosite filtruotą vandenį, ar iš čiaupo, svarbiausia, kad jis būtų šaltas. Paruošimui geriausiai tinka ąsotis su sieteliu, bet puikiai tiks ir paprastas. Sudėjus vaisius į vandenį, V. Juodkazienė rekomenduoja ąsotį palaikyti šaldytuve bent pusvalandį, o kartais ir iki 4 valandų, priklausomai nuo vaisių sudėties.

Jei išgersite gėrimą per pirmą dieną, vėl pripildykite jį vandeniu, ir, jeigu ingredientai dar bus pakankamai švieži, to pakaks kad paskanintų vandenį dar kartą. Mat, kai kurie vaisiai išlieka švieži gana ilgai, net iki 3 dienų. Į šią kategoriją įeina žaliosios ir geltonosios citrinos, apelsinai, taip pat agurkai, kurie puikiai dera su citrusais bei mėtų lapeliais. Uogos šviežios išlieka kiek trumpiau – 1-2 dienas.

V. Juodkazienė dalijasi ir patarimais, kaip pasiruošti gaivinantį gėrimą.

Jums reikės: 

  • 1 agurko, pjaustyto plonais griežinėliais + 7 smulkintų mėtų lapelių
  • 300 g plonai pjaustyto arbūzo be žievės + 10 smulkintų šviežio baziliko lapelių
  • 15 stambių braškių + 1 griežinėliais pjaustytos citrinos su žievele
  • 200 g mėlynių + 2 griežinėliais pjaustytų apelsinų su žievele
  • 250 g šviežio ananaso kubelių +1 plonai pjaustyto mango be odelės 

Gaminame:

 Į 2 litrų talpos ąsotį sudėkite pasirinktus ingredientų derinius ir švelniai išmaišykite. Po to palikite šaldytuve 4 valandoms.

Karštą dieną atgaivins – didelis ąsotis su šaltu vandeniu ir žiupsnelis vaizduotės

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 17 Aug 2022 16:27:34 +0300
<![CDATA[Rudenį gali būti per vėlu: 5 vaistininkės patarimai, kaip stiprinti imunitetą jau dabar]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rudeni-gali-buti-per-velu-5-vaistininkes-patarimai-kaip-stiprinti-imuniteta-jau-dabar https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rudeni-gali-buti-per-velu-5-vaistininkes-patarimai-kaip-stiprinti-imuniteta-jau-dabar Kaip ruošiant roges žiemai, taip ir su imuniteto stiprinimu vasarą – kuo anksčiau pradėsime, tuo ramesni galėsime jaustis pasitikdami peršalimų sezoną. Specialistai įspėja, kad stiprinti imunitetą rudenį – gali būti per vėlu. „Imunitetas per naktį nesustiprės, tad jeigu susirūpinsite jau dabar, sumažės rimtesnių susirgimų šaltuoju sezonu rizika“, – teigia „Eurovaistinė internete“ vaistininkė Dovilė Tervydė ir dalijasi imuniteto stiprinimo patarimais.

Nors už lango vis dar lepina maloni šiluma, ruduo – jau ant nosies. O kartu su juo ir visa puokštė peršalimo ligų, kurios dažnai užklumpa nepasiruošus.

„Pastebime, kad kiekvieną rudenį internetu besikonsultuojančių klientų skaičius išauga. Taip nutinka dėl to, kad didelė dalis gyventojų imuniteto stiprinimu susirūpina tik tada, kai jau pajunta negalavimus. Tačiau pradėjus juo rūpintis jau dabar, šaltąjį sezoną galime pasitikti stipresni ir atsparesni“, – sako vaistininkė.

Kaip natūraliai paruošti imunitetą rudeniui?

Nuolat kamuojantis nuovargis, silpnumas, raumenų skausmas, nesklandus virškinimas ar dažnos infekcijos – tai pirmieji ženklai, kurie gali signalizuoti apie nusilpusią imuninę sistemą. Norint jų išvengti, pravartu vadovautis keliomis taisyklėmis, kurios padės pasitikti rudenį kur kas labiau pasiruošus.

  1. Valdykite kūno patiriamą stresą

Prasidedantis rudens sezonas, pasikeitęs oras ir gyvenimo ritmas, grįžimas į darbą ar mokyklą – tai pokyčiai, kurie mūsų organizmui sukelia stresą.

„Stresas veikia jūsų organizmo imuninį atsaką. Jis išskiria streso hormoną – kortizolį, kuris gali slopinti imuninę sistemą. Tad streso mažinimo metodai ne tik atpalaiduoja protą, bet ir gali padėti sustiprinti imuninę sistemą“, – teigia „Eurovaistinė internete“ vaistininkė.

Vienas geriausių būdų kovoti su įtampa ir stresu – judėjimas. Vasarą įprastai judame daugiau, tad nereikėtų šio įpročio pamiršti ir prasidėjus darbų bei mokslų sezonui. Pradėkite nuo paprastų dalykų – keliones automobiliu keiskite pasivaikščiojimais pėstute, dviračiu leiskitės nepažintais miesto takais arba išmėginkite tokias atpalaiduojančias judėjimo rūšis kaip joga.

  1. Nepamirškite vitamino D

Imunitetas gali nusilpti dėl vitamino D trūkumo organizme, kuris yra susijęs su padidėjusiu jautrumu infekcijoms ir ligoms.

„Nors vasarą mus džiugino saulėtos dienos, tai nebūtinai reiškia, kad pasikrovėme pakankamai vitamino D. Vieni mažiau laiko praleidome lauke, kitiems organizmas jį sunkiau pasisavina. Todėl rekomenduojama prieš rudens sezoną atlikti vitamino D kraujo tyrimą. Esant jo trūkumui, turėtumėte daugiau laiko vitamino D balansą atstatyti dar iki šaltojo sezono pradžios“, – sako D. Tervydė.

Vitaminas D – ne vienintelis svarbus elementas. Subalansuota mityba, kurioje yra pakankamai maistinių medžiagų, padeda sustiprinti imuninių ląstelių apsauginę funkciją. Todėl D. Tervydė atkreipia dėmesį, kad jūsų mityboje turėtų netrūkti tokių medžiagų kaip vitaminas C, kofermentas Q10, cinkas, omega rūgštys. Jų gausu paprikose, ankštinėse daržovėse, riebioje žuvyje, jūros gėrybėse. Tiesa, pakankamą kiekį stipriam imunitetui reikalingų medžiagų vien su maistu gauti sunku, todėl esant jų trūkumui organizme papildomai galima vartoti specialius maisto papildus.

  1. Gerkite pakankamai vandens

Palaikydami kūno drėgmės balansą, leidžiate jam natūraliai pašalinti bakterijas ir toksinus, kurie sukelia infekcijas. Vandens pagalba deguonis ir maistinės medžiagos pasiskirsto visame kūne, o nereikalingos medžiagos išplaunamos iš organizmo.

„Kai kūno ląstelės gauna nepakankamai vandens, mes dehidratuojame, todėl organizme lengviau kaupiasi kenksmingos medžiagos. Dėl to gali sutrikti ne tik imuninė, bet ir kitos organizmo funkcijos. Todėl rekomenduojama kasdien gerti pakankamai vandens. Taip pat galite vandenį pagardinti citrinos sultimis. Tai ne tik suteiks papildomą vitamino C dozę, bet ir padės išvalyti ​​kepenis, pagerins virškinimą“, – teigia vaistininkė.

  1. Atkreipkite dėmesį į miego kokybę

Nors ilgos vasaros naktys anksti miegoti nekviečia, tinkamu miego rėžimu ir kokybe vertėtų pradėti rūpintis jau dabar. Ilgalaikis miego trūkumas ar jo rėžimo nebuvimas gali pabloginti kūno apsaugą nuo infekcijų, susilpninti imuninę funkciją. 

„Rutina yra vienas iš svarbiausių kokybiško nakties miego elementų. Tikėtina, kad vasarą einame miegoti vėliau, dažnai pavakarojame. Todėl tikslinga jau dabar po truputį pratintis prie rudenį pasikeisiančio miego rėžimo, kad kūnas spėtų adaptuotis“, – teigia specialistė.

  1. Papildykite organizmą gerosiomis bakterijomis

Teigiama, kad net iki 70 procentų mūsų imuniteto sistemos yra žarnyne. D. Tervydė atkreipia dėmesį, kad vienas svarbiausių sveiko žarnyno elementų – gerosios bakterijos.

„Probiotikai arba gerosios bakterijos palaiko normalią žmogaus imuninės sistemos būklę. Todėl jeigu žarnyne bus išlaikoma naudingų bakterijų ir kitų organizmų pusiausvyra, ligos gali būti mažiau grėsmingos“, – sako internetu konsultuojanti vaistininkė.

Anot D. Tervydės, gerųjų bakterijų kiekį organizme galite papildyti valgydami natūraliai fermentuotą maistą – raugintus kopūstus, varškę, jogurtą. Tačiau dažnai šių produktų nepakanka, todėl papildomai galite vartoti ir maisto papildus, kurių sudėtyje yra gerųjų bakterijų ir joms skirto maisto – prebiotikų. Jeigu dvejojate, kokie  maisto papildai jums tiktų labiausiai ar norite individualiai gauti profesionalių patarimų apie imuniteto stiprinimą,  galite nemokamai pasikonsultuoti su „Eurovaistinė internete“ vaistininkais nuotoliniu būdu – internetu ar telefonu.

,,Eurovaistinės" inf.

Rudenį gali būti per vėlu: 5 vaistininkės patarimai, kaip stiprinti imunitetą jau dabar

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 16 Aug 2022 09:24:21 +0300
<![CDATA[Teisingo judėjimo ekspertė: kaip atsikratyti nugaros skausmų ir net išvengti nevaisingumo?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teisingo-judejimo-eksperte-kaip-atsikratyti-nugaros-skausmu-ir-net-isvengti-nevaisingumo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teisingo-judejimo-eksperte-kaip-atsikratyti-nugaros-skausmu-ir-net-isvengti-nevaisingumo Pasak sveikatos specialistų, kas antras 30-50 metų amžiaus žmogus šiandien gydosi nugaros skausmus, o atlikus magnetinį rezonansą – 85 proc. 40-ties ir daugiau metų žmonėms aptinkamos stuburo išvaržos, kurios dažniausiai ir yra nugaros skausmo priežastis. Teisingo judėjimo ekspertė atsako, kaip išvengti ar atsikratyti nugaros problemų.

Teisingo judėjimo specialistės Renatos Ložienės teigimu, pacientai metų metus ieško problemos sprendimo, dirba su kineziterapeutais, masažuotojais, sporto medicinos meistrais ir treneriais, tačiau neretai nugaros skausmas taip ir nedingsta.

„Savo darbe su pacientais pritaikiau kantienikos (angl. cantienica) metodą. Tai gana nauja mankštos sistema, grįsta anatominiu požiūriu, akcentuojanti kūno giliųjų raumenų ir dubens dugno giliųjų raumenų lavinimo svarbą. Iš esmės tai įgimta taisyklinga laikysena ir teisingas judėjimas, naudojant giliuosius kūno raumenis“, – komentuoja šio metodo instruktorė.

Anot jos, ši metodika padeda įveikti nugaros, sprando, pėdų, kaklo ir galvos skausmą, rankų tirpimą, skoliozę, kifozę, stuburo išvaržas, klubų sąnarių iškrypimus, kelių sąnarių skausmus, miego sutrikimus, hemorojų, erekcijos sutrikimus, prostatos problemas, šlapimo nelaikymą.

„Mankštinantis pakeliami nusileidę vidaus organai, pagerėja lytinė potencija ir net padvigubėja tikimybė pastoti. Lengviau išnešioti kūdikį – tai veikia ir kaip prevencija priešlaikiniam gimdymui. Padeda pasiruošti natūraliam gimdymui ir sureguliuoti svorį po gimdymo“, – pažymi R. Ložienė.

Vaizdų peržiūra

Teisingo judėjimo specialistė Renata Ložienė

Kaip suderinti išsiderinusią sistemą?

Stuburas veikia kaip sudėtinga svertų visuma – kai jos veikla išsiderina, organizmas apie tai praneša nugaros skausmu. Jei norima pasveikti, stuburas privalo būti tiesus.

„Stuburą sudaro 26 slanksteliai, o tarp jų yra išsiraizgiusios nugaros smegenų kraujagyslės bei nervų šaknelės, kurios maitina visą kūną. Kai nepatogiai sėdime, kūprinamės ar ilgai išbūname prie kompiuterio, slanksteliai spaudžia kraujagysles bei nervų šakneles – panašiai kaip suspaudžiama žarna, pro kurią teka vanduo – ir mūsų organai bei audiniai ima kęsti badą. Tradiciškai netaisyklinga laikysena pasižymi žmonės, dirbantys sėdimą darbą, mat žmogaus kūnas nėra pritaikytas pasyviam gyvenimo būdui“, – aiškina sveikatos specialistė.

Ji pataria įsivaizduoti žmogaus kūną kaip daugiaaukštį pastatą: gerai ištreniruotas dubens dugnas yra svarbiausias šio pastato aukštas. Stuburas yra ištempiamas nuo dubens dugno aukštyn padedant maždaug 200 smulkiųjų stuburo raumenų, kurie palaiko ir apsaugo slankstelius, apgaubdami juos ir sujungdami su visais kitais aplinkiniais raumenimis.

„Kiekvienas kantienikos pratimas mankština visą kūną nuo rankų iki kojų pirštų galiukų ir viršugalvio. Puiki laikysena ir fizinė harmonija pasiekiama atliekant trijų matmenų judesius. Šiuos pratimus žmonės atlieka, vedini pačių įvairiausių priežasčių: norėdami sustiprinti nugarą, atpalaiduoti pečius, patobulinti rankų formą ar svajodami apie plokštesnį pilvą“, – aiškina R. Ložienė.

Nevaisingumo prevencija

Lietuvoje nevaisingumas yra didžiulė problema – ji paliečia maždaug kas trečią vaiko susilaukti bandančią porą. Pasak R. Ložienės, dažniausiai nevaisingumas yra moterų ligų pasekmė, tačiau daugėja ir vyrų ligų atvejų. Pasitelkiant kantienikos metodiką, galima prisidėti prie vaisingumo išsaugojimo ir lytinės potencijos išlaikymo.

„Dubens dugno giliųjų raumenų pagalba formuojamas teisingo judėjimo refleksas. Dubuo pastatomas į tinkamą padėtį atskaitos taško atžvilgiu, o stuburas palaikomas nuolat ištemptas. Įvaldžius šią metodiką, kūnas, kaip judantis mechanizmas, ima funkcionuoti teisingai, tuomet niekas niekur neužsispaudžia, vidaus organai turi erdvės. Tai reiškia, kad išlaikomas kiaušidžių gyvybingumas, nesiformuoja prostata. Lytiniai organai nuolat maitinami deguonimi, kas ir palaiko gyvybingumą“, – pažymi ji.

Nuo ko pradėti?

Norintiems pagerinti savo stuburo padėtį judėjimo ekspertė pataria pradėti nuo slankstelių ištiesinimo pratimo stovint, gulint ant grindų arba sėdint. Efektyviausia tai daryti sėdint ant kietos kėdės, padėjus delnus ant šlaunų.

„Mintis koncentruokite į stuburą. Kelti stuburą pradėkite nuo uodegikaulio. Fizinį kilimą stiprinkite ir mintimis. Įsivaizduokite, kaip kiekvienas slankstelis atskirai kyla stačiai į viršų. Mėgaukitės ir džiaukitės išsitiesusiu stuburu. Pajuskite į jus plūstančią energiją. Tai atlikite kaip galima daugiau kartų per dieną – nuo 50 iki 100 kartų“, – rekomenduoja ji.

R. Ložienė priduria, kad atliekant bet kurį pratimą, viršugalvis nuolatos tempiamas į viršų, o uodegikaulis – žemyn, bambą traukiant prie stuburo, atsispyrus į kulnus. Visi kaulai yra ištempiami ir išdėstomi pagal pirminę žmogaus kūno anatominę struktūrą taip, kad organizmo raumenys, jungtys ir raiščiai įgytų tonusą bei tamprumą.

„Bent jau pabandykite sėdėti taisyklingai: atsisėskite tik ant sėdmenų kaulų, kad šlaunys butu laisvos. Pėdas padėkite V raidės forma ir sėdėkite sudarydami 90 laipsnių kampą. Spausdami kulnus į grindis, spauskite ir stumkite sėdmenis žemyn ir atgal, tuo pat metu viršugalvį tempdami aukštyn bambą spauskite prie kryžkaulio. Turite jausti pakabinto kūno jausmą – išorėje atsipalaidavę, viduje pasitempę. Jei jaučiate diskomfortą, vadinasi, jūsų laikysena netaisyklinga“, – atkreipia dėmesį ji.

Su amžiumi žmogaus ūgis neturi sumažėti – kai išsaugomas ūgis, lieka ir sveikata. Atstačius jau suaugusio žmogaus kaulų struktūrą, stuburo išvaržos dingsta, o naujos nesiformuoja.

„Vieną kartą iš esmės „sutvarkius“ kūną, galima pamiršti stuburo išvaržas, radikulitus ir kitus nugaros skausmus visam laikui. Bet svarbu, kad taisyklingas judėjimas ir laikysena taptų įpročiu“, – reziumuoja kantienikos metodo instruktorė.

Teisingo judėjimo ekspertė: kaip atsikratyti nugaros skausmų ir net išvengti nevaisingumo?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 16 Aug 2022 08:51:06 +0300
<![CDATA[Planuojantiems Žolinę švęsti gamtoje: ką daryti, jei įgėlė vabzdys, o vaistinėlę palikot namie?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/planuojantiems-zoline-svesti-gamtoje-ka-daryti-jei-igele-vabzdys-o-vaistinele-palikot-namie https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/planuojantiems-zoline-svesti-gamtoje-ka-daryti-jei-igele-vabzdys-o-vaistinele-palikot-namie Ilgasis savaitgalis žada gerus orus, kurie daugumą paskatins Žolinę atšvęsti gamtoje. Išvengti vabzdžių tokiu metu sudėtinga, tačiau ką daryti, jei vienam iš jų įgėlus supratote, kad vaistinėlė liko namuose? „Eurovaistinės“ farmacininkas Eimantas Skalandis tikina, kad neturintiems stiprių alergijų vabzdžių įgėlimams gali pagelbėti ir natūralios priemonės.

Antihistamininiai vaistai – tai veiksmingiausia priemonė įkandus vabzdžiui. Visgi kartais skubant kuo greičiau palikti miestą ir keliauti į gamtą, pamirštama pasiimti vaistinėlę, pasakoja vaistininkas. Jis nuramina, kad tokiais atvejais įgėlus vabzdžiui ir neturint stipresnių alergijų, galima paprastais būdais palengvinti įgėlimo sukeltą niežėjimą ir patinimą.

Šaltis

Šaltis – viena veiksmingiausių natūralių priemonių niežuliui ir patinimui malšinti, pasakoja vaistininkas. Anot jo, pakanka ant įgėlimo vietos palaikyti stipriau įšalusį daiktą:

„Tai gali būti ledo kubelis, šaltas kompresas ar paprasčiausiai šaldyto maisto pakuotė iš šaldiklio. Šaltis puikiai pasiteisina įkandus uodui. Visgi jeigu įgėlė bitė, pirmiau ištraukite geluonį, nespausdami jo pirštais ar pincetu bei jį nubraukite kortele arba bukuoju peilio geležtės kraštu – tai padės išvengti dar didesnio nuodų išsiskyrimo į organizmą. Vėliau dezinfekuokite įkandimo vietą ir jau tuomet atšaldykite ją bent 10 minučių“, – pataria E. Skalandis.

Vaistininkas priduria, kad bitės įgėlimo vietos šaldymas ne tik malšina skausmą ar tinimą, bet ir priverčia susitraukti kraujagysles, taip sulėtinant nuodų išsiskyrimą po organizmą.

Ramunėlių kompresai

Ramunėlių kompresai – tai dar viena gelbstinti priemonė gamtoje, kai šalia neturima vaistinių preparatų, pasakoja vaistininkas.

„Ramunėlės pasižymi antiseptiniu ir raminamuoju poveikiu, todėl jos gali numalšinti uodų įkandimų sukeltus odos sudirgimus – niežėjimą ir paraudimą. Galite išbandyti atvėsintos ramunėlių arbatos kompresus arba stipresne ramunėlių arbata patrinti įkastą vietą, taip pat joje galite pamirkyti vatos diskelį ir šį dėti ant įkandimo vietos “, – dalinasi patarimais E. Skalandis.

Atsargumo priemonės, kurias pravartu žinoti leidžiant laiką gamtoje:

  • Išlikite ramūs. Jei aplink skraido vapsvos, bitės ar širšės, išlikite ramūs, lėtai pasitraukite ir nemojuokite rankomis. 
  • Tinkama apranga. Vilkėkite drabužius su ilgomis rankovėmis ir aukšta apykakle, rinkitės ilgas kelnes, taip pat vaikštant po pievą avėkite batus. 
  • Venkite stiprių kvapų. Prieš vykstant į gamtą, nenaudokite stiprų aromatą turinčių kvepalų, muilų, šampūnų ir dezodorantų – jie gali pritraukti vabzdžius. 
  • Būkite atidūs. Būkite atsargūs šalia žydinčių augalų, komposto, stovinčio vandens ir lauko vietose, kur patiekiamas maistas. 
  • Nepamirškite repelento. Tai pats veiksmingiausias apsisaugojimo būdas norint išvengti vabzdžių įgėlimo, todėl visuomet patariama vykstant į gamtą juos turėti su savimi.

,,Eurovaistinės" inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr. 

Planuojantiems Žolinę švęsti gamtoje: ką daryti, jei įgėlė vabzdys, o vaistinėlę palikot namie?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 12 Aug 2022 08:20:47 +0300
<![CDATA[Artėja nauji mokslo metai: ar spėjote pasirūpinti ne tik nauja vaiko kuprine, bet ir jo sveikata?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/arteja-nauji-mokslo-metai-ar-spejote-pasirupinti-ne-tik-nauja-vaiko-kuprine-bet-ir-jo-sveikata https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/arteja-nauji-mokslo-metai-ar-spejote-pasirupinti-ne-tik-nauja-vaiko-kuprine-bet-ir-jo-sveikata Įsibėgėjantis rugpjūtis primena tėvams apie nenumaldomai artėjančius mokslo metus. Visgi tėvai pritars – už visas kuprines ar kanceliarines kuprines rudenį yra svarbiau vaiko sveikata. „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė pataria, kokius vitaminus verta pradėti vartoti jau rugpjūtį, kad rudeniop tėvai galėtų džiaugtis visapuse atžalos sveikata.

Vitaminai ir mineralai – tai vieni pagrindinių vaikų sveikatos ir energijos šaltinių, pasakoja „Eurovaistinės“ farmacininkė E. Ramaškienė. Anot jos, nuolatinis vitaminų vartojimas jaunam organizmui itin svarbus dėl greitesnio jo vystymosi.

„Augančio vaiko organizmas tiesiog prašosi daug energijos, todėl visos sukauptos vitaminų atsargos gali išsekti kur kas greičiau nei suaugusiajam. Vitaminai svarbūs ir vasarą – nors šiuo laikotarpiu mus džiugina šviežios, ekologiškos daržo ir sodo gėrybės, iš jų vaikui ne visuomet pakanka naudingų medžiagų. O juk laukiant mokslo metų pradžios, lygiai taip pat svarbu papildomai pasirūpinti ir nervine vaikų sistema“, – pasakoja E. Ramaškienė bei atskleidžia, kokie vitaminai svarbiausi augančiam vaikui.

Vitaminas C

Pasak vaistininkės, linkusiems dažniau sirgti vaikams naudinga papildomai vartoti vitaminą C. Jis reguliuoja imuninės ir nervų sistemos veiklą, palaiko normalią energijos apykaitą, mažina nuovargį ir turi įtakos vaiko pscihikai. Be to, jis saugo nuo laisvųjų radikalų ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Taip pat padeda įsisavinti geležį, skatina žaizdų gijimą, stiprina dantis, kaulus ir kapiliarų sieneles.

Vitaminas D

„Ne veltui jis vadinamas laimės vitaminu. Iš tiesų jis ne tik atsakingas už nervinę sistemą, bet ir gerina bendrą vaiko sveikatą. Palaiko smegenų sistemos darbą, stiprina imuninę sistemą, yra būtinas normaliai kaulų ir raumenų funkcijoms. Negana to vitaminas D leidžia geriau įsisavinti, kalciui, cinkui ir fosforui  tai užtikrina normalų kaulų ir dantų augimą, jų vystymąsi“, – pasakoja E. Ramaškienė.

B grupės vitaminai

B grupės vitaminus vaistininkė išskiria kaip vienus svarbiausių augančiam organizmui. Ji atskleidžia kiekvieno vitamino svarbą:

„Vitaminai B6, B12 padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, taip pat mažina nuovargį. Ypač artėjant mokslo metams gelbsti pantoteno rūgštis, kuri yra būtina energijos metabolizmui ir palaiko normalią protinę veiklą. O tokie vitaminai kaip B2 ir biotinas palaiko normalią odos ir plaukų būklę“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Kalcis

Greitai augančiam organizmui reikalingas kalcis, pabrėžia vaistininkė. Jis palaiko normalią vaikų  kaulų ir dantų būklę, taip pat yra atsakingas už raumenų ir nervų veiklą, kraujo krešėjimą, energijos apykaitą bei virškinimo fermentų veikimą.

Magnis

„Vyresniems vaikams organizmo atsargas reikėtų papildyti ir magnio preparatais, kadangi priešingu atveju juos gali užklupti mėšlungis bei atsirasti dirglumas. Šis mikroelementas ne tik palaikys jūsų vaiko normalią raumenų funkciją, bet ir sustiprins nervų sistemos veiklą, kas artėjant atsiskaitymams galės padėti atžalai lengviau nusiraminti ir priimti iššūkį“, – šypsosi E. Ramaškienė.

Žuvų taukai

Žuvų taukai puikiai žinomi kaip imuninės sistemos sergėtojai, pasakoja vaistininkė. Tačiau lygiai taip pat jie stiprina vaikų nervinę sistemą, palaiko normalią smegenų funkciją, yra atsakingi už regėjimą, normalią širdies veiklą. Visgi ji pastebi, kad įprastų žuvų taukų vaiki nenori vartoti dėl skonio, tačiau ir tam jau spėjo atsirasti alternatyvų:

„Jeigu nepavyksta prisijaukinti vitaminų, galima išbandyti ir kitų formų preparatus – pavyzdžiui, purškiamus ar guminukus, kurie yra ypač mėgstami vaikų. Nerimaujančius, kad tokiuose vitaminuose-guminukuose yra cukraus, galima nuraminti – jo kiekis labai mažas, tačiau jeigu vaikai visiškai nevartoja cukraus, galima rasti guminukų, kuriuose yra tik natūralių cukrų“, – pataria „Eurovaistinės“ farmacininkė.

,,Eurovaistinės" inf.

Artėja nauji mokslo metai: ar spėjote pasirūpinti ne tik nauja vaiko kuprine, bet ir jo sveikata?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 11 Aug 2022 08:28:00 +0300
<![CDATA[Vasarą stengiatės „atsivalgyti“ uogų už visus metus? Vaistininkė atskleidžia jų dienos normą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vasara-stengiates-atsivalgyti-uogu-uz-visus-metus-vaistininke-atskleidzia-ju-dienos-norma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vasara-stengiates-atsivalgyti-uogu-uz-visus-metus-vaistininke-atskleidzia-ju-dienos-norma Braškės, šilauogės, mėlynės ir trešnės džiugina mus kone visą vasarą. Ypač šiuo laikotarpiu neretai norisi šokolado gabalėlį iškeisti į šviežias uogas. Tai patvirtina ir lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ statistika – žmonės išties aktyviai dairosi šviežių uogų. Tokį sveikuolišką elgesį sveikina „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė. Visgi, anot vaistininkės, svarbu nepamiršti, kad uogos savyje turi cukraus, todėl ji pateikia keletą taisyklių, kaip teisingai vartoti šias uogas bei pasisavinti visas naudingiausias jų savybes.

Žmonių dėmesio centre – šviežios uogos

Šiltėjant orams visi pradeda laukti šviežio vaisių ir uogų derliaus, o jam pasirodžius skuba juo mėgautis, pasakoja „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė:

„Nuo liepos mėnesio populiariausios uogos yra braškės ir šilauogės, taip pat trešnės, kurios netgi atsirado tarp populiariausių vasaros vaisių – liepą jos pasivijo pirmą ir antrą vietą besidalijančius arbūzą ir bananą. Lietuvoje užaugintų šių uogų galėsime pasiūlyti iki rugsėjo mėnesio. Liepą taip pat išaugo žmonių susidomėjimas šviežiomis slyvomis, kurių pikas – rugpjūtį. Pastebime, kad dažniausiai jie renkasi labiau tradicines mėlynas slyvas“, – teigia E. Dapkienė.

Šviežių uogų sezonas ne toks ilgas kaip daugumai norėtųsi, neslepia „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė. Anot jos, tai kartais gali paskatinti persivalgymą bei stipriai padidėjusį gliukozės kiekio kraujyje skaičių.

„Tiek vaisiai, tiek perdirbti produktai savyje turi cukraus, o pats organizmas neatskirs – kuris iš jų natūralus, o kuris perdirbtas. Abiem atvejais taip pat gali pakilti gliukozės kiekis kraujyje. Todėl patariama vienam žmogui per dieną suvalgyti ne daugiau 400 g braškių,  vyšnių arba trešnių. Mėlynių dienos norma turėtų siekti vieną stiklinę – 250 ml, o štai šilauogės už visas pastarąsias uogas dvigubai vertingesnės, todėl jų pakanka vos 250 g per dieną“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Uogų sauja – vietoje saldumyno

Nors organizmas vienodai priima cukrų iš uogų ir perdirbtų produktų, vaistininkė teigia, kad yra keletas svarbių skirtumų.

„Uogose yra gausybė mūsų sveikatai naudingų vitaminų, antioksidantų ir skaidulų – vitaminų A, C, E, K, P taip pat B grupės vitaminų, geležies, beta karoteno ir kitų mineralų. Jų pavalgius ilgiau džiaugsimės energija negu po saldumyno, o taip pat ilgesnį laiką jusime sotumą bei išvengsime persivalgymo jausmo. Visgi nepamirškite, netgi vasarą norint aprūpinti savo organizmą naudingosiomis medžiagomis, ne visada pakanka vien šviežių vaisių, uogų ar daržovių, todėl ypač artėjant rudeniui pasirūpinkite maisto papildais“, – pataria vaistininkė.

,,Eurovaistinės" inf.

Vasarą stengiatės „atsivalgyti“ uogų už visus metus? Vaistininkė atskleidžia jų dienos normą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 10 Aug 2022 08:58:13 +0300
<![CDATA[Vitaminai ne tik sveikatai, bet ir grožiui: kurie iš jų veiksmingiausi?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vitaminai-ne-tik-sveikatai-bet-ir-groziui-kurie-is-ju-veiksmingiausi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vitaminai-ne-tik-sveikatai-bet-ir-groziui-kurie-is-ju-veiksmingiausi Lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai ir išsausėjusi oda – tai pirmieji ženklai, išduodantys, kad mūsų organizmui trūksta antioksidantų, dar kitaip vadinamų grožio šaltiniu. Norint pasirūpinti plaukų, nagų ir odos sveikata nepakanka tik išorinio naudojimo priemonių, todėl „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė atskleidžia, kokie antioksidantai ir mikroelementai puoselėja ne tik mūsų sveikatą, bet ir grožį.

Vitaminai A, C, E

Vitaminai A, C, E – tai svarbiausi antioksidantai, apsaugantys organizmą nuo laisvųjų radikalų, pasakoja „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Anot jos, būtent pastarieji atakuoja mūsų ląsteles ir sukelia oksidacinę pažaidą, dėl kurios silpnėja imunitetas, organizmas pradeda greičiau senti bei tampa imlesnis ligoms.

„Šie trys antioksidantai svarbūs ne tik grožiui, bet visoms mūsų organizmo sistemoms. Pavyzdžiui, vitaminas A padeda palaikyti normalią odos ir gleivinės būklę bei dalyvauja odos ląstelių regeneracijos procesuose. Tuo metu vitaminas C yra naudingas kolageno gamybai, geležies įsisavinimui ir kraujodarai, o vitaminas E – svarbus odos drėkinimui“, – pasakoja M. Kazakevičienė.

Cinkas, selenas ir geležis

Šie trys mikroelementai taip pat atlieka antioksidantų funkcijas bei visapusiškai rūpinasi mūsų sveikata ir grožiu, pasakoja vaistininkė. Anot jos, cinkas ir selenas yra naudingi normaliai plaukų ir nagų būklei palaikyti, o geležis turi ir dar daugiau privalumų:

„Geležis yra be galo svarbi moterims, kadangi įeina į hemoglobino sudėtį, kuris perneša deguonį mūsų organizme. Kai pritrūksta geležies, sutrinka odos ląstelių aprūpinimas deguonimi, taip pat kenčia nagai ir plaukai. Greta naudinga vartoti ir B grupės vitaminus – ypač vitaminus B6, B12 ir folio rūgštį, kadangi jie irgi svarbūs kraujodarai bei eritrocito gamybai“, – pasakoja M. Kazakevičienė.

Kolagenas ir hialuronas

Vaistininkė pasakoja, kad kolagenas – struktūrinis baltymas. Jis ne tik suteikia stangrumo ir drėgmės odai, bet ir yra naudingas visam jungiamajam audiniui – tai ragena, dantenos, sausgyslės, raiščiai ir burnos gleivinė.

„Jau nuo 25 metų žmogaus organizme pradeda mažėti kolageno, dėl to patariama jį pradėti vartoti papildomai. Tik svarbu žinoti, kaip teisingai tai daryti. Tam, kad kolageną pasisavintų organizmas, jis turi būti hidrolizuotas. Kadangi vienos dienos suvartojimo dozė yra 10 g, kur kas patogiau jį vartoti skystoje formoje. Drauge su kolagenu galite vartoti vitaminą C, cinką ir seleną“, – pasakoja M. Kazakevičienė.

Vaistininkė pataria nepamiršti ir daugumos pamėgto hialurono. Pritraukdamas vandens molekules jis padeda sudrėkinti ir sustangrinti odą, taip pat yra naudojamas odos raukšlių prevencijai.

,,Eurovaistinės" info. 

Vitaminai ne tik sveikatai, bet ir grožiui: kurie iš jų veiksmingiausi?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 09 Aug 2022 09:57:17 +0300
<![CDATA[Ligonių kasos kompensuos naują itin brangų tyrimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-kompensuos-nauja-itin-brangu-tyrima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-kompensuos-nauja-itin-brangu-tyrima Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pozitronų emisijos tomografijos tyrimo (PET / KT), kai naudojamas radioaktyvusis galis, kompensavimui Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Naujasis tyrimas medikams leis efektyviau diagnozuoti kai kurių formų onkologinius susirgimus bei parinkti pacientui tinkamiausią gydymą.

Europos sveikatos ekspertų teigimu, pacientams, sergantiems neuroendokrininiais navikais pirminio naviko ir metastazių nustatymui bei lokalizavimui turi būti taikomas PET / KT tyrimas, naudojant radioaktyvųjį galį. Šis tyrimas leidžia kur kas tiksliau nustatyti pacientų, sergančių neuroendokrininiais navikais, ligos mastą ir priimti sprendimą taikyti ar netaikyti operacinį gydymą.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų apskaičiuota PET / KT tyrimo, kai naudojamas radioaktyvusis galis, bazinė kaina siekia įspūdingą sumą – arti 2 000 eurų. Tai vienas brangiausių PSDF lėšomis kompensuojamų tyrimų Lietuvoje.

Naujoji ligonių kasų kompensuojama paslauga bus teikiama tik branduolinės medicinos skyriuose, kuriuose atliekami pozitronų emisijos tomografijos tyrimai. Tokie skyriai yra dviejose Lietuvos gydymo įstaigose: Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Šių tyrimų atlikimui reikalingas atskiras pasiruošimas, tad gydymo įstaigos planuoja pradėti teikti paslaugas kitų metų pradžioje.

Preliminariais ligonių kasų duomenimis, PET / KT tyrimo, naudojant radioaktyvųjį galį, per metus gali prireikti apie 300 pacientų. Tokiu atveju metinis PSDF lėšų poreikis šioms paslaugoms apmokėti siektų beveik 590 tūkst. eurų.

Sveikatos apsaugos ministrui pasirašius įsakymus, naujasis tyrimas bus įtrauktas į PSDF lėšomis apmokamų brangiųjų tyrimų ir procedūrų sąrašą

Ligonių kasos nuolat gerina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, į kompensavimą įtraukdamos vis naujų, modernių, sergantiesiems itin reikalingų brangių tyrimų. Šiemet PSDF lėšomis buvo pradėtas kompensuoti ProsignaTM genetinis krūties vėžio molekulinių žymenų tyrimas, leidžiantis nustatyti ilgalaikę vėžio atsikartojimo rizikos prognozę ir taikyti reikiamą gydymą. Taip pat šiais metais į kompensavimą įtrauktas tikslesnis tyrimas vaikų tuberkuliozei nustatyti – kraujo limfocitų atsako į stimuliaciją Mycobacterium tuberculosis antigenais įvertinimas pagal gama interferono išskyrimą.

Ligonių kasų inf.

Ligonių kasos kompensuos naują itin brangų tyrimą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 04 Aug 2022 10:36:19 +0300
<![CDATA[Vaistininkė apie lieknėjimui skirtus maisto papildus: kad bandymas numesti svorio netaptų ligų maratonu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-apie-lieknejimui-skirtus-maisto-papildus-kad-bandymas-numesti-svorio-netaptu-ligu-maratonu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-apie-lieknejimui-skirtus-maisto-papildus-kad-bandymas-numesti-svorio-netaptu-ligu-maratonu Vaistinėse yra labai didelis pasirinkimas kūno svoriui mažinti skirtų maisto papildų. Apsisprendimą kurį iš jų pirkti dažnai nulemia vaistininko ar draugų rekomendacija, reklama ar asmeninė patirtis. Tačiau tai, kas tinka vienam, ne visada tinka kitam. Kaip išsirinkti teisingai ir nepakenkti sveikatai? Atsako vaistininkė. 

 

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, nusprendus mesti svorį, pirmiausia reikia identifikuoti priežastį, kodėl jis pradėjo didėti.  

 

„Didelė klaida būtų gerti maisto papildus, jei antsvorio priežastis yra liga. Svoris gali didėti dėl skydliaukės problemų – hipotirozės, hormoninių sutrikimų – kiaušidžių policistozės, Kušingo sindromo. Jei be svorio augimo yra ir kitų nusiskundimų, verta apsilankyti pas gydytoją, kad laiku būtų diagnozuoti susirgimai. Taip pat nėra tikslinga gerti maisto papildus, jei svorio didėjimas yra susijęs su vaistų šalutiniu poveikiu. Dažniausiai tokį poveikį turi antidepresantai, ilgai vartojami steroidai. Tokiu atveju reikia kalbėti su gydytoju dėl vaisto pakeitimo“, – komentuoja ji. 

 

5 maisto papildų rūšys – kaip išsirinkti? 

 

Jei vis tik svorio didėjimas susijęs su neteisinga mityba, maisto papildo pasirinkimas priklauso nuo to, kur yra didžiausia problema. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kaip maisto papildą vartoti – prieš ar po valgio, kaip ilgai jį galima vartoti ir kokias gretutines virškinimo trakto problemas pacientas turi. 

 

„Vieni papildai yra skirti apetitui mažinti. Į jų sudėtį įeina įvairios skaidulinės medžiagos: gysločių sėklų luobelės, linų sėmenys, obuolių pektinas, inulinas, skaidulos, gautos iš avižų, ciberžolių. Šie maisto papildai yra saugiausi ir dažniausiai rekomenduojami gydytojų. Jie geriami prieš valgį, užgeriant stikline ar net daugiau vandens, kurio dėka skaidulinės medžiagos brinksta skrandyje, jį užpildydamos ir suteikdamos sotumo pojūtį, dėl ko suvalgoma mažiau maisto“, – aiškina K. Šnirpūnienė. 

 

Ji priduria, kad į žarnyną patekusios skaidulinės medžiagos jį lengvai stimuliuoja, gerina jo veiklą, turi lengvą laisvinantį poveikį, neleisdamos maistui ten užsistovėti. Jei tokie papildai visgi iššauktų kasdienį viduriavimą, vietoje jų gaminant maistą galima naudoti sėlenas, valgyti daugiau žalių daržovių, kurios irgi turi daug skaidulų.  

 

„Antra maisto papildų grupė – mažinantys potraukį saldumynams. Jie reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Tai chromas, cinkas, cinamonas, šilkmedis, mėlynių lapų ekstraktas. Vartojimo laikas nėra svarbus. Tačiau, jei žmogus papildomai vartoja gydytojo paskirtus vaistus cukriniam diabetui gydyti, gali tekti koreguoti šių vaistų dozes. Todėl pradėjus vartoti tokio tipo maisto papildus, reikia dažniau pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.  

 

Treti maisto papildai „degina“ riebalus ir greitina medžiagų apykaitą. Į jų sudėtį įeina obuolių actas, garcinijos ekstraktas, imbieras, paprika, kiaulpienė, artišokas, juodgrūdė.  

 

„Prieskoniniai augalai skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, tulžies rūgšties, kuri svarbi riebalų skaidymui žarnyne, gamybą, obuolių actas gerina ir žarnyno peristaltiką. Ne tik greitėja ir gerėja virškinimas, bet ir mažėja kepenų suriebėjimas, susidaro mažiau „blogojo“ cholesterolio. Šie maisto papildai geriami po valgio ar valgio metu. Atsargiau juos vartoti turėtų žmonės, turintys padidintą skrandžio rūgštingumą ar opaligę, tulžies pūslės diskineziją, kai tulžies į žarnyną patenka per daug, dirglų žarnyną, mat šios ligos gali paūmėti“, – perspėja K. Šnirpūnienė 

 

Ketvirtoji maisto papildų rūšis varo skysčius. Į jų sudėtį įeina beržų lapų ar dilgėlių ekstraktas, vingiorykštė. Ilgai vartojant šiuos papildus, gali pradėti trūkti kalio ir magnio. Be to, jei organizme kaupiasi skysčiai – derėtų išsiaiškinti priežastis, kodėl taip yra, atlikti šlapimo tyrimą, inkstų echoskopiją ir kardiogramą. 

 

„Galiausiai turime laisvinančius maisto papildus ir arbatas, į kurių sudėtį dažnai įeina senos lapų ar šaltekšnio žievės ekstraktai. Ši grupė pati pavojingiausia ir labiau tinkama ne svoriui mesti, o trumpalaikiam vidurių užkietėjimui gydyti, todėl galima vartoti ne ilgiau 10 dienų. Šie papildai padės lengvai numesti porą kilogramų, tačiau nieko vėliau nedarant, svoris sugrįš dvigubai. Dėl viduriavimo organizmas negaus reikalingų maisto medžiagų, neteks skysčių, dėl ko atsiras nuovargis ir bloga savijauta. Ilgiau juos vartojant, žarnyno judesiai lėtėja, prasideda lėtinis vidurių užkietėjimas“, – tvirtina vaistininkė.  

 

Gėrė maisto papildus, kurių nereikėjo 

 

Maisto papildų, į kurių sudėtį įeina tam tikrus organus, pavyzdžiui, kasą, kepenis, tulžies pūslę stimuliuojančios veikliosios medžiagos, K. Šnirpūnienė nerekomenduotų vartoti be pertraukos ilgą laiką. Užtektų 2-3 mėnesių kurso su tiek pat laiko trunkančiomis pertraukomis. 

 

„Kartą į vaistinę kreipėsi moteris, kuriai pasireiškė šalutinis poveikis nereceptinio vaisto, skirto svoriui mesti – orlistato. Ji skundėsi, kad visada išgėrusi vaistą jaučia pykinimą, nedidelį pilvo skausmą. Paaiškėjo, kad moteris laikėsi griežtos dietos ir visiškai atsisakė riebalų. O šio vaisto veikimas pagrįstas tuo, kad jis neleidžia suvartotiems riebalams rezorbuotis – jie pasišalina su išmatomis. Toks vaistas moters atveju buvo visiškai netinkamas, dėl to jai ir pasireiškė nepageidaujamas jo poveikis“, – „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pabrėžia apie būtinybę maisto papildus rinktis atsakingai.  

 

Anot jos, metant svorį, svarbu nepamiršti, kad vien maisto papildo neužteks. Taip pat būtina peržiūrėti savo mitybą, galbūt net kreiptis pas gydytoją dietologą, padidinti fizinį aktyvumą, ne valgymu, o kitais būdais malšinti stresą, keisti kai kuriuos gyvenimo įpročius. 

 

„Svarbiausia – neprarasti motyvacijos, nes svorio reguliavimas yra ilgalaikis procesas“, – reziumuoja K. Šnirpūnienė 

,,Gintarinės vaistinės" inf.

Vaistininkė apie lieknėjimui skirtus maisto papildus: kad bandymas numesti svorio netaptų ligų maratonu

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 03 Aug 2022 09:39:44 +0300