Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Kai rūpestis reiškia pagarbą: kaip parinkti sauskelnes-kelnaites žmonėms, sergantiems demencija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kai-rupestis-reiskia-pagarba-kaip-parinkti-sauskelnes-kelnaites-zmonems-sergantiems-demencija-2 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kai-rupestis-reiskia-pagarba-kaip-parinkti-sauskelnes-kelnaites-zmonems-sergantiems-demencija-2 Demencija – tai liga, kuri paliečia ne tik atmintį, bet ir kasdienius žmogaus įgūdžius. Vienas jautriausių iššūkių, su kuriais susiduria tiek patys sergantys asmenys, tiek jų artimieji – šlapimo nelaikymas. Apie tai kalbėti nelengva, tačiau praktika rodo, kad tinkamai parinktos pagalbinės priemonės gali iš esmės pakeisti gyvenimo kokybę. Slaugos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia ne tik apsauga nuo pratekėjimo, bet ir žmogaus orumo, savarankiškumo bei komforto išsaugojimas. Būtent dėl to esant šlapimo nelaikymui vis dažniau rekomenduojamos sugeriamosios kelnaitės.

Kodėl žmonėms, sergantiems demencija, svarbus „įprastumo jausmas“?

Žmogus, sirgdamas demencija, dažnai nebesupranta, kodėl jam siūloma naudoti tradicines sauskelnes. Tradicinės sauskelnės su lipukais neretai sukelia pasipriešinimą, pyktį ar net gėdos jausmą. Užmaunamosios kelnaitės, kurios atrodo kaip įprastas apatinis trikotažas, priimamos kur kas natūraliau. Specialistai pastebi, kad būtent pažįstamumo jausmas šiuo atveju yra svarbiausias. Kai priemonė primena kasdienį drabužį, žmogus jos neatmeta ir dažnai net nesupranta, kad tai yra medicininė pagalbos priemonė.

Patikima apsauga dieną ir ramybė naktį

Demencija sergantys žmonės dažnai praranda gebėjimą laiku atpažinti poreikį nueiti į tualetą. Todėl apsauga turi būti patikima tiek dieną, tiek naktį. Slaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad naktinis pratekėjimas sukelia ne tik papildomą darbą artimiesiems, bet ir trikdo paties žmogaus miegą, gali padidinti nerimą ar dezorientaciją. Tinkamai parinktos sugeriamosios kelnaitės leidžia išvengti šių situacijų.

Galimybė įsigyti kompensuojamas sauskelnes-kelnaites su receptu

Svarbu žinoti, kad esant diagnozuotam šlapimo nelaikymui gydytojas gali išrašyti receptą kompensuojamoms sugeriamosioms priemonėms.

Su receptu SENI Active sauskelnės-kelnaitės yra iš dalies arba visiškai kompensuojamos (pagal galiojančią tvarką ir nustatytą nelaikymo laipsnį). Tai reikšminga pagalba šeimoms, kurios ilgą laiką rūpinasi artimaisiais.

Rūpestis, kuris padeda išsaugoti orumą

Demencija keičia žmogaus gyvenimą, tačiau ji neturėtų atimti orumo. Tinkamai parinktos sugeriamosios kelnaitės leidžia sumažinti stresą tiek sergančiam asmeniui, tiek artimiesiems, taip pat padeda užtikrinti švarą bei komfortą ir išlaikyti savarankiškumą.

Slaugos specialistai vieningai sutaria – kai priemonė atrodo kaip įprastas apatinis trikotažas ir yra patogi dėvėti, žmogus ją priima natūraliai. O tai yra didžiausias žingsnis ramybės link kasdienybėje. Kartais rūpestis slypi paprastuose sprendimuose. Ir būtent tokie sprendimai padeda šeimoms išlaikyti ne tik švarą, bet ir pagarbą žmogui, kuriuo rūpinamasi.

Daugiau informacijos galite sužinoti paskambinę į centrą SIDABRA, ne­mokama linija 0 800 00 226 arba www.sidabra.lt. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

Kai rūpestis reiškia pagarbą: kaip parinkti sauskelnes-kelnaites žmonėms, sergantiems demencija

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 15:58:09 +0200
<![CDATA[Šeimos gydytoja apie eiles: gydytojas yra, bet su siuntimu pas jį nepateksi]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimos-gydytoja-apie-eiles-gydytojas-yra-bet-su-siuntimu-pas-ji-nepateksi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimos-gydytoja-apie-eiles-gydytojas-yra-bet-su-siuntimu-pas-ji-nepateksi Nuo 2027 metų keičiantis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo tvarkai, vienas svarbiausių klausimų – kaip pokyčiai paveiks pacientų galimybes laiku patekti pas gydytojus specialistus. Apie tai turime kalbėti jau dabar, nes problemų dėl specialistų konsultacijų prieinamumo matome ir šiandien.

Esu šeimos gydytoja, todėl šią situaciją matau labai praktiškai – per pacientus, kuriems išrašau siuntimą ir kurie vėliau grįžta sakydami, kad pas reikalingą gydytoją specialistą patekti nepavyko. Eilės sveikatos sistemoje buvo ir bus, o palyginti su dalimi kitų Europos šalių mūsų situacija tikrai nėra pati blogiausia. Tačiau kai kurių specialistų konsultacijų šiandien tenka laukti ilgiau nei anksčiau.

Kiek pacientui teks laukti, labai priklauso nuo gyvenamosios vietos ir to, kokio specialisto konsultacijos jam reikia. Net Kaune, kur gydymo įstaigų ir specialistų pasirinkimas didelis, paslaugos, kurias dar neseniai buvo galima gauti per savaitę ar kelias, kai kuriais atvejais tampa pasiekiamos tik po mėnesio ar kelių. Regionuose laukimas eilėje gali būti dar ilgesnis.

Problema ne visada ta, kad nėra gydytojo, galinčio pacientą konsultuoti. Specialistas gali būti, tačiau gydymo įstaiga negali suteikti daugiau PSDF lėšomis apmokamų konsultacijų, jeigu tam pagal sudarytą su Valstybine ligonių kasa sutartį numatyto finansavimo nepakanka. Todėl atsiranda situacijų, kai mokamai pas tą patį specialistą toje pačioje gydymo įstaigoje galima patekti greičiau, o norint gauti PSDF apmokamą konsultaciją su siuntimu tenka laukti.

Ne kiekvienas gali rinktis mokamą konsultaciją

Kai žmogui konsultacijos reikia greitai, jis pradeda ieškoti kitų kelių. Kas gali sau leisti, renkasi mokamą konsultaciją. Kiti ieško laisvų vietų kitame mieste. Turime pacientų, kurie iš Kauno dėl trumpesnės eilės važiuoja konsultuotis net į Klaipėdą.

Tačiau ne kiekvienas gali už konsultaciją susimokėti ar važiuoti per Lietuvą ieškodamas trumpesnės eilės. Vyresniems, sunkiau judantiems ar mažesnes pajamas gaunantiems pacientams tokios galimybės gerokai ribotesnės. Jie dažniausiai laukia bendroje eilėje.
Jeigu paciento būklė negerėja ar blogėja, jis vėl grįžta pas šeimos gydytoją ir prašo padėti greičiau patekti pas specialistą. Tačiau jei laisvų vietų nėra, šeimos gydytojas neturi galimybės paciento pas specialistą nusiųsti greičiau. 

Kai laukti darosi sunku, pacientai ieško kitų būdų gauti pagalbą. Kai kurie, ypač blogėjant būklei, kreipiasi į skubiosios pagalbos skyrius. Taip neišspręsta planinės konsultacijos problema gali persikelti į kitas sveikatos sistemos grandis.

Vien numatyto finansavimo neužtenka

Kalbant apie nuo kitų metų keičiamą paslaugų finansavimo tvarką, Valstybinė ligonių kasa yra minėjusi atliktus modeliavimus, kuriais vertinamas paslaugų poreikis ir planuojamas jų finansavimas. Tačiau man, kaip šeimos gydytojai, svarbiausias klausimas – ar vertinant būsimą paslaugų poreikį atsižvelgiama ne tik į finansavimą, bet ir į tai, kokioje įstaigoje  realiai yra specialistų ir kiek pacientų jie gali priimti.

Neužtenka numatyti, kiek konkrečioje savivaldybėje reikia vieno ar kito specialisto konsultacijų ir kuriai gydymo įstaigai skirti joms finansavimą. Praktikoje gali susidaryti situacija, kai viena įstaiga turi paskirtą finansavimą, bet neturi pakankamai gydytojų, o kita turi specialistų ir galėtų priimti daugiau pacientų, tačiau tam neturi pakankamo finansavimo.

Todėl modeliuojant paslaugų poreikį svarbu matyti visą vaizdą – kur realiai dirba specialistai, kiek pacientų jie gali priimti ir kokias paslaugų apimtis gydymo įstaigos gali užtikrinti. Jeigu numatoma, kad daugiau paslaugų turės suteikti tam tikros gydymo įstaigos, reikia įvertinti, ar jos tam turi pakankamai specialistų. Finansavimas problemos neišsprendžia, jeigu nėra specialistų, galinčių priimti pacientus.

Pacientas renkasi gydytoją, o ne finansavimo modelį 

Pacientai visada patys aktyviai renkasi. Jie domisi gydytojais ir gydymo įstaigomis, skaito kitų pacientų atsiliepimus, ieško, kur galėtų gauti reikalingą pagalbą. Todėl planuojant paslaugas svarbu matyti ne tik tai, kur nukreipiamas finansavimas, bet ir realų pacientų pasirinkimą bei specialistų pasiskirstymą.

Manau, kad planuojant PSDF lėšomis apmokamų paslaugų apimtis reikia susieti tris dalykus: pacientų poreikį, realiai dirbančius specialistus ir gydymo įstaigų galimybes suteikti paslaugas. Jeigu finansavimas ir specialistai atsiduria skirtingose vietose, pacientui nuo to lengviau netampa.

Šeimos gydytojo kabinete sistemos rezultatas galiausiai matomas labai paprastai. Išrašius siuntimą pacientui svarbu ne tai, kuriai įstaigai ir kiek lėšų numatyta. Jam svarbu, kada jis realiai galės patekti pas reikalingą gydytoją.

Todėl prieš įgyvendinant pokyčius norėtųsi platesnio jų poveikio vertinimo ir diskusijos su medikų bendruomene. Galutinis kriterijus turėtų būti labai paprastas – ar pacientas realiai gauna reikalingą paslaugą tada, kai jos reikia.        

Šeimos gydytoja apie eiles: gydytojas yra, bet su siuntimu pas jį nepateksi

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 12 Nov 2026 10:00:00 +0200
<![CDATA[Atrodo nekaltas grožio ritualas, tačiau pasekmės gali būti skaudžios: ką slepia soliariumai?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atrodo-nekaltas-grozio-ritualas-taciau-pasekmes-gali-buti-skaudzios-ka-slepia-soliariumai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atrodo-nekaltas-grozio-ritualas-taciau-pasekmes-gali-buti-skaudzios-ka-slepia-soliariumai Atvėsus orams ir vis rečiau pasirodant saulei, kai kurie žmonės ieško būdų išsaugoti vasarišką įdegį ir renkasi apsilankymus soliariumuose. Vis dėlto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad dirbtinis įdegis nėra toks nekaltas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Soliariumų skleidžiama ultravioletinė (UV) spinduliuotė gali pažeisti odą ir akis, paspartinti odos senėjimą bei padidinti odos vėžio riziką.

UV spinduliai: kodėl svarbu žinoti jų poveikį?

Saulės šviesa žmogaus organizmui svarbi dėl daugybės priežasčių, viena jų – vitamino D gamyba, kurią skatina UVB spinduliai. Tačiau soliariumų lempų skleidžiamą spinduliuotę daugiausia sudaro UVA spinduliai. Jie prasiskverbia giliau į odą, skatina jos senėjimą, o tiek UVA, tiek UVB spinduliuotė gali pažeisti ląstelių DNR.

Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra ultravioletinę spinduliuotę ir ją skleidžiančius soliariumus dar 2009 m. pripažino neabejotinais vėžio sukėlėjais ir priskyrė aukščiausios kategorijos vėžio rizikos veiksniams – I grupės kancerogenams, kurių ryšys su piktybiniais navikais yra patikimai įrodytas. Nors įdegusi oda dažnai siejama su patrauklia išvaizda, pats įdegis yra apsauginė odos reakcija į UV spinduliuotės sukeltą pažeidimą.

Kam soliariumų reikėtų vengti?

Soliariumas ypač nerekomenduojamas šviesią odą turintiems žmonėms, kurie lengvai nudega saulėje, taip pat asmenims, turintiems daug apgamų, strazdanų ar įtartinų odos darinių. Jo reikėtų vengti ir tiems, kurie anksčiau sirgo odos vėžiu arba kurių artimi šeimos nariai šia liga sirgo. Nėščiosioms ir žmonėms, turintiems širdies stimuliatorius, prieš svarstant apie soliariumą būtina pasitarti su gydytoju. Ypač atsargūs turėtų būti jauni žmonės. Tyrimai rodo, kad ankstyvas ir dažnas soliariumų naudojimas didina melanomos – vienos pavojingiausių odos vėžio formų – riziką. UV spinduliuotė taip pat gali paskatinti kitų odos vėžio formų, įskaitant bazalinių ir plokščialąstelinių ląstelių karcinomas, vystymąsi.

Jeigu pastebite naują ar besikeičiantį apgamą, pakitusį jo dydį, spalvą ar formą, kraujavimą arba negyjančią odos žaizdelę, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą. Ankstyvas odos pakitimų įvertinimas gali būti labai svarbus.

Soliariumų paslaugos Lietuvoje draudžiamos jaunesniems nei 18 metų asmenims. Jei paslaugų teikėjui kyla abejonių dėl kliento amžiaus, jis gali paprašyti amžių patvirtinančio dokumento.

Ką būtina žinoti prieš apsilankymą?

Prieš naudojantis soliariumu rekomenduojama pasitarti su dermatologu arba šeimos gydytoju, ypač jei vartojate vaistus, kurie gali padidinti odos jautrumą UV spinduliams, turite odos ligų ar pastebėjote įtartinų odos pakitimų.

Soliariumų paslaugų teikėjai turi pateikti klientui soliariumo paslaugų teikimo kortelę, kurioje registruojami apsilankymai ir stebimas jų dažnis. Pagal Lietuvos higienos normoje HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytus reikalavimus, degintis nerekomenduojama dažniau kaip du kartus per savaitę, o bendras seansų skaičius neturėtų viršyti 30 kartų per kalendorinius metus. Tarp seansų turi būti daroma bent 48 valandų pertrauka. Vis dėlto šie skaičiai nėra saugaus UV poveikio garantija – sveikatos požiūriu saugiausia soliariumo vengti.

Jeigu žmogus vis tiek nusprendžia naudotis soliariumu, svarbu laikytis visų saugos reikalavimų:

  • prieš seansą nuvalyti odą ir pašalinti kosmetikos priemonių likučius;
  • visada naudoti specialius apsauginius akinius;
  • nesirinkti įdegį skatinančių kosmetikos priemonių, kurios gali paskatinti ilgiau būti veikiamiems UV spinduliuotės;
  • pridengti tatuiruotes, randus ir plaukus, o moterims rekomenduojama pridengti ir krūtis;
  • nedelsiant nutraukti seansą, jei atsiranda skausmas, stiprus karščio pojūtis ar kiti neįprasti simptomai.

Kokios galimos pasekmės?

Soliariumų skleidžiama ultravioletinė spinduliuotė gali turėti tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasekmių sveikatai. Tarp dažniausiai minimų pavojų yra:

  • Odos nudegimai ir reakcijos – gali pasireikšti paraudimas, jautrumas ar fotoalerginės reakcijos.
  • Priešlaikinis odos senėjimas – gali atsirasti pigmentinių dėmių, gilių raukšlių ir sumažėti odos elastingumas.
  • Ikivėžiniai ir vėžiniai odos pakitimai – didėja tam tikrų odos vėžio formų išsivystymo rizika.
  • Melanoma – UV spinduliuotė didina šios agresyvios odos vėžio formos riziką.
  • Akių pažeidimai – galimi ragenos ir junginės uždegimai, taip pat didesnė kataraktos rizika.

Svarbu suprasti, kad nėra visiškai saugaus soliariumo įdegio. Net jei oda po seanso neparausta, tai nereiškia, kad UV spinduliuotė jai nepakenkė.

Soliariumų veikla prižiūrima

Lietuvoje soliariumų veiklą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-517 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinimo“, nustatanti įrangos, patalpų priežiūros ir paslaugų teikimo reikalavimus. Soliariumo paslaugos turi būti teikiamos turint galiojantį leidimą-higienos pasą. Informaciją apie išduotus leidimus galima rasti Licencijų informacinėje sistemoje https://www.licencijavimas.lt/lis-epp-app/public/licenceSearch (jungiantis per asmeninę interneto banko paskyrą).

Prieš renkantis soliariumų paslaugų teikėją, verta atkreipti dėmesį į patalpų švarą, įrangos techninę būklę ir apsauginių priemonių kokybę. Jei soliariumo gultas įskilęs ar pažeistas, nėra UV filtrų, neveikia laikmatis arba apsauginiai akiniai subraižyti, įskilę ar neturi CE ženklo, tokia įranga naudotis nereikėtų. Taip pat svarbu, kad įranga ir paviršiai būtų tinkamai valomi bei dezinfekuojami.

NVSC inf. 

Atrodo nekaltas grožio ritualas, tačiau pasekmės gali būti skaudžios: ką slepia soliariumai?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 11 Nov 2026 16:30:00 +0200
<![CDATA[Jonavos ligoninėje – nauja oftalmologė ir dar viena regėjimą sauganti paslauga arčiau namų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-ligonineje-nauja-oftalmologe-ir-dar-viena-regejima-sauganti-paslauga-arciau-namu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-ligonineje-nauja-oftalmologe-ir-dar-viena-regejima-sauganti-paslauga-arciau-namu Jonavos ligoninės gydytojų komandą papildė nauja specialistė – gydytoja oftalmologė Emilija Staponkienė. Kartu su jos atėjimu ligoninėje pradedama teikti ir nauja paslauga – intravitrealinės injekcijos į stiklakūnį. Tai svarbi galimybė pacientams, sergantiems tam tikromis tinklainės ligomis, laiku gauti regėjimą padedantį išsaugoti gydymą neišvykstant iš Jonavos.

Intravitrealinės injekcijos – tai vaistų suleidimas tiesiai į akies stiklakūnį. Šis gydymo metodas taikomas sergant šlapiosios formos amžine geltonosios dėmės degeneracija, diabetine geltonosios dėmės edema bei esant tinklainės venų trombozės sukeltoms komplikacijoms.

Šios ligos gali reikšmingai pabloginti žmogaus regėjimą ir paveikti kasdienį gyvenimą – apsunkinti skaitymą, vairavimą, veidų atpažinimą, mažinti savarankiškumą. Todėl itin svarbu laiku pradėti gydymą ir nuosekliai jį tęsti.

„Labai džiaugiuosi, kad Jonavoje pradedame teikti intravitrealinių injekcijų į stiklakūnį paslaugą. Man, kaip gydytojai, rūpi ne tik pats gydymo rezultatas, bet ir tai, kiek pastangų žmogui reikia, kad gautų reikiamą pagalbą. Kai gydytis tenka reguliariai, kelionės į kitą miestą ir artimųjų pagalbos derinimas gali tapti nemaža našta. Todėl labai džiugu, kad Jonavos gyventojams šis gydymas bus prieinamas arčiau namų“, - sako gydytoja E. Staponkienė.

Intravitrealinių injekcijų paslauga pacientams kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Svarbu žinoti, kad gydymas skiriamas tik po gydytojo oftalmologo konsultacijos ir įvertinus paciento sveikatos būklę bei gydymo poreikį.

Registracija gydytojo oftalmologo konsultacijai: Jonavos ligoninės konsultacinės poliklinikos registratūros telefonais +370 658 48 366 arba +370 658 49 589.

Jonavos ligoninės inf.

Jonavos ligoninėje – nauja oftalmologė ir dar viena regėjimą sauganti paslauga arčiau namų

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 09 Nov 2026 16:26:29 +0200
<![CDATA[EK ruošiasi uždrausti blakstienų ir antakių augimą skatinančius serumus su tam tikromis medžiagomis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ek-ruosiasi-uzdrausti-blakstienu-ir-antakiu-augima-skatinancius-serumus-su-tam-tikromis-medziagomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ek-ruosiasi-uzdrausti-blakstienu-ir-antakiu-augima-skatinancius-serumus-su-tam-tikromis-medziagomis Europos Komisija patvirtino Vokietijos taikytą laikinąją priemonę dėl blakstienų serumo „Eyelash Serum Gold” (prekių ženklas „Long 4 Lashes“). Taip pat parengtas Komisijos reglamento projektas, kuriuo prostaglandinai ir jų analogai būtų įtraukti į kosmetikos gaminiuose draudžiamų medžiagų sąrašą.

Komisijos sprendimas

2026 m. spalio 5 d. Europos Komisija priėmė sprendimą C(2026) 6940 pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (toliau – Kosmetikos reglamentas) 27 straipsnio 3 dalį. Jame nustatyta, kad Vokietijos taikyta laikinoji priemonė dėl gaminio „4 Long Lashes Eyelash Serum Gold“ yra pagrįsta (plačiau su Sprendimu galima susipažinti čia).

Vokietijos Hanoverio regiono kompetentinga institucija 2025 m. liepos 21 d. laikinai uždraudė tiekti šį gaminį rinkai, kadangi rinkos priežiūros metu atlikus laboratorinius tyrimus, gaminyje rasta
0,026 % bimatoprosto metilamido (MDN).

Europos Komisijos Vartotojų saugos mokslinis komitetas (toliau – Mokslinis komitetas) nustatė, kad šios grupės medžiagos, naudojamos blakstienų ir antakių augimui skatinti, gali kelti pavojų sveikatai. Galimas nepageidaujamas poveikis akims, taip pat negalima atmesti galimo toksinio poveikio reprodukcijai ir vaisiaus vystymuisi.

Atsižvelgusi į Mokslinio komiteto išvadas, Europos Komisija nusprendė, kad Vokietijos taikytas prekybos draudimas yra pagrįstas.

Šio  gaminio tiekimo rinkai  apribojimas galioja tol, kol bus nustatyta saugi MDN koncentracija tokiuose kosmetikos gaminiuose ir įrodyta, kad gaminys ją atitinka.

Svarbu: šis sprendimas taikomas tik konkrečiam gaminiui „4 Long Lashes Eyelash Serum Gold“.

Ką turi daryti kosmetikos tiekėjai?

Dėl gaminio „Long 4 Lashes Eyelash Serum Gold”

Komisija nustatė, kad šis gaminys galėtų kelti rimtą pavojų žmonių sveikatai. Toks gaminys neatitinka Kosmetikos reglamento 3 straipsnyje nustatyto saugos reikalavimo. Todėl:

  • už gaminį atsakingas asmuo turi nedelsdamas imtis taisomųjų veiksmų: nutraukti gaminio tiekimą, išimti jį iš rinkos ar susigrąžinti iš vartotojų. Jeigu gaminys buvo tiekiamas Lietuvos Respublikos rinkai apie atliktus taisomuosius veiksmus jis turėtų informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (toliau – NVSC) (Kosmetikos reglamento 5 straipsnio 2 dalis);
  • platintojai, įskaitant internetines parduotuves, turi netiekti gaminio rinkai, informuoti atsakingą asmenį ir NVSC, jei gaminys buvo tiekiamas Lietuvos Respublikos rinkai bei užtikrinti, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų (Kosmetikos reglamento 6 straipsnis).

NVSC prireikus taikys priemones pagal Kosmetikos reglamento 25straipsnį.

Dėl kitų gaminių su prostaglandinais ar jų analogais

Rekomenduojame:

  • peržiūrėti tokių gaminių saugos vertinimus pagal Kosmetikos reglamento 3 ir 10 straipsnius bei I priedą, atsižvelgiant į Mokslinio komiteto nuomonę SCCS/1680/25;
  • pradėti keisti gaminių sudėtį ir planuoti atsargų valdymą, kad būtų laikomasi pereinamųjų laikotarpių;
  • sekti Kosmetikos reglamento pakeitimus.

Kol draudimas nepradėtas taikyti, už kiekvieno rinkai tiekiamo gaminio saugą ir toliau atsako atsakingas asmuo.

Rekomendacijos vartotojams

  • Jei turite gaminį „Long 4 Lashes Eyelash Serum Gold” (gali būti nurodytas ir kaip „4 Long Lashes”), jo nebenaudokite.
  • Jei naudojate kitą blakstienų ar antakių augimą skatinantį serumą, patikrinkite ingredientų sąrašą. Prostaglandinų analogų pavadinimuose dažnai yra dalis „-prost-“, pvz., Methylamido Dihydro Noralfaprostal, Isopropyl Cloprostenate, Ethyl Tafluprostamide, Bimatoprost.
  • Jei pajutote akių dirginimą, paraudimą, regėjimo pokyčių ar kitą nepageidaujamą poveikį, nustokite naudoti gaminį ir kreipkitės į gydytoją.
  • Apie rimtą nepageidaujamą poveikį praneškite NVSCel. paštu info@nvsc.lt.

Rengiamas draudimas visai prostaglandinų grupei

2026 m. rugsėjo 16 d. valstybės narės Komisijos Kosmetikos gaminių nuolatiniame komitete pritarė Komisijos reglamento projektui, kuriuo dėl tam tikrų medžiagų, įskaitant kancerogenines, mutagenines arba toksiškas reprodukcijai, naudojimo kosmetikos gaminiuose iš dalies keičiamas Kosmetikos reglamentas

Pagal projektą prostaglandinai ir jų analogai įtraukiami į Kosmetikos reglamento  II priedą, t. y. į kosmetikos gaminiuose draudžiamų medžiagų sąrašą. Draudimas apims ne tik Mokslinio komiteto įvertintas medžiagas, bet ir visą prostaglandinų ir jų analogų grupę. Iki šiol Kosmetikos reglamentas šių medžiagų atskirai neribojo. Dažniausiai jų randama blakstienų ir antakių augimą skatinančiuose serumuose.

Nuo kada bus taikomas draudimas

Reglamentas įsigalios 20-ą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pagal projektą:

  • praėjus 12 mėnesių nuo įsigaliojimo gaminių, kurių sudėtyje yra prostaglandinų ar jų analogų, nebebus galima pateikti Europos Sąjungos rinkai (pirmą kartą tiekti rinkai);
  • praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo tokių gaminių nebebus galima tiekti Europos Sąjungos rinkai, t. y. jų nebebus galima parduoti, įskaitant jau esančias atsargas.

Valstybės narės projektui pritarė, tačiau reglamento Komisija dar nėra priėmusi. Pirmiausia projektą tikrina Europos Parlamentas ir Taryba. Konkrečios taikymo datos bus žinomos, kai reglamentas bus paskelbtas. Apie tai informuosime atskirai.

 NVSC inf. 

EK ruošiasi uždrausti blakstienų ir antakių augimą skatinančius serumus su tam tikromis medžiagomis

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 05 Nov 2026 07:32:50 +0200
<![CDATA[Prašo primokėti už gydymą? Pirmiausia užduokite kelis klausimus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/praso-primoketi-uz-gydyma-pirmiausia-uzduokite-kelis-klausimus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/praso-primoketi-uz-gydyma-pirmiausia-uzduokite-kelis-klausimus Gydymo įstaigoje jūsų prašo primokėti už medicinos paslaugą, priemonę ar tyrimą? Specialistai pataria: neskubėkite mokėti – pirmiausia išsiaiškinkite, ar reikiamą paslaugą arba priemonę apmoka ligonių kasa ir už ką tiksliai jūsų prašoma mokėti.

Kada už gydymą mokėti nereikia?

Ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmoka sveikatos priežiūros paslaugas, jei privalomuoju sveikatos draudimu draustas žmogus dėl reikiamos paslaugos eilės tvarka kreipiasi į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa. Kai reikia, pacientas taip pat privalo turėti siuntimą. Tuomet pacientams už gydytojo paskirtą gydymą ir gydymui būtinas priemones negali būti taikoma jokių priemokų nei viešosiose, nei privačiose įstaigose.

„Į ligonių kasos apmokamos paslaugos kainą jau įskaičiuota tai, ko reikia gydymui: ne tik gydytojo konsultacija, bet ir tyrimai, procedūros bei medicinos priemonės. Taigi, pavyzdžiui, jei gydytojas paskyrė kraujo, radiologinį ar kitą tyrimą, kurį apmoka ligonių kasa, už jį nieko papildomai mokėti nereikia“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos (VLK) Įstaigų priežiūros Vilniaus skyriaus patarėja Julija Valienė.

Kada pacientas moka dalį kainos?

Tam tikrais atvejais pacientai gali rinktis medicinos priemonę, kuri yra brangesnė už tą, kuri kompensuojama. Pavyzdžiui, atliekant endoprotezavimo, kataraktos ar kitas operacijas. Tokia pasirinkimo galimybė taikoma tik Vyriausybės patvirtintame sąraše esančioms priemonėms:

  • endoprotezams (kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės, riešo sąnario);
  • intraokuliniams lęšiams;
  • klausos implantams;
  • artroskopinių operacijų metu naudojamiems implantams;
  • robotinės chirurgijos priemonėms;
  • tinkleliams išvaržų operacijoms.

Svarbu tai, kad pacientui pirmiausia būtų pasiūlyta ligonių kasos apmokama priemonė, už kurią jam nereikia primokėti. O savo noru pasirinkęs siūlomą brangesnę alternatyvą, žmogus turi mokėti ne visą kainą, o tik skirtumą tarp kompensuojamos ir pasirinktos priemonės kainų.

„Gydymo įstaiga turi suprantamai žodžiu ir raštu paaiškinti, kuo siūlomos priemonės skiriasi, kokia būtų priemoka, o pacientas turi pasirašyti sutikimą mokėti“, – pabrėžia J. Valienė.

Kada gydymo įstaigoje tenka susimokėti?

Vienvietė palata, individualus maitinimas, artimųjų apgyvendinimas, asmeninis asistentas ar kiti papildomi patogumai įprastai nėra būtini gydymui. Šios nemedicininės komforto paslaugos iš fondo neapmokamos ir jas pasirinkęs pacientas moka visą tokių paslaugų kainą.

Tačiau jeigu vienvietė palata, individualus maitinimas, asistentas ar kitos sąlygos yra būtinos dėl sveikatos būklės ar infekcijų kontrolės, tai – ne paciento pageidaujamas patogumas. Tuomet už šias paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas žmogus neturi mokėti.

Mokėti taip pat reikia už paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą, kaip kosmetinės chirurgijos operacijos ir kosmetologinės procedūros, akupunktūra, sveikatos patikrinimas vairuotojo pažymėjimui gauti ir pan.

Ko paklausti prieš mokant?

Ar yra nemokama alternatyva? Už ką ir kiek konkrečiai turiu mokėti? Šie klausimai gydymo įstaigoje gali padėti išvengti nepagrįstų išlaidų.

Kai atsakymas neaiškus, pacientai neturėtų skubėti pasirašyti sutikimo mokėti. Dar prieš mokėdami jie gali kreiptis į ligonių kasą ir pasitikslinti, ar apmokestinimas yra pagrįstas.

Jei vis dėlto žmogus sumoka ir vėliau suabejoja, ar mokėti reikėjo, pirmiausia jis turėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Kai jos atsakymas netenkina, galima raštu kreiptis į ligonių kasą, pridedant gautą gydymo įstaigos paaiškinimą.

Pacientai neturi spręsti, ar mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, neturėdami visos informacijos – ją suprantamai privalo suteikti gydymo įstaigos.

 

Infografikas 2-3_Kada už sveikatos prie-iūrą mokėti nereikia, o kada gali tekti mokėti_.jpg

VLK inf. 

Prašo primokėti už gydymą? Pirmiausia užduokite kelis klausimus

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 04 Nov 2026 14:30:00 +0200
<![CDATA[NVSC: kol poliomielito virusas cirkuliuoja pasaulyje, skiepai – būtini]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-kol-poliomielito-virusas-cirkuliuoja-pasaulyje-skiepai-butini https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-kol-poliomielito-virusas-cirkuliuoja-pasaulyje-skiepai-butini Spalio 24-ąją minima Pasaulinė poliomielito diena primena, kad nors dėl skiepijimo ši pavojinga infekcinė liga daugelyje pasaulio šalių beveik išnyko, kova su ja dar nėra baigta. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, laukinis poliomielito virusas vis dar plinta Afganistane ir Pakistane. Todėl net ir šalyse, kuriose poliomielito atvejų nenustatoma, svarbu išlaikyti aukštą skiepijimo lygį ir pasirūpinti, kad vaikai būtų laiku paskiepyti.

Dėl visame pasaulyje vykdomų skiepijimo programų laukinio poliomielito atvejų skaičius nuo 1988 m. sumažėjo daugiau kaip 99 proc. Vis dėlto virusas dar nėra visiškai išnaikintas. PSO 2026 m. rugpjūčio 25 d. paskelbtais duomenimis, 2025 m. pasaulyje užregistruoti 52 laukinio poliomielito viruso 1 tipo sukelti atvejai: 21 Afganistane ir 31 Pakistane.

Lietuvoje paskutinis poliomielito atvejis registruotas 1972 m. Tačiau tai, kad šalyje liga nebefiksuojama jau daugiau kaip penkis dešimtmečius, nereiškia, kad jos grėsmė visiškai išnyko. Virusas gali būti įvežtas iš kitų šalių, o tarp nepakankamai paskiepytų žmonių – pradėti plisti.

Užsikrečiama nuo žmogaus žmogui

Poliomielitas – labai užkrečiama virusinė liga, galinti sukelti negrįžtamą paralyžių ir net mirtį. Ja dažniausiai serga jaunesni nei penkerių metų vaikai, tačiau užsikrėsti gali ir neskiepyti vyresni vaikai bei suaugusieji.

Virusas dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu būdu – per užsikrėtusio žmogaus išmatomis užterštas rankas, maistą ar vandenį, ypač vietovėse, kuriose prastos sanitarinės sąlygos. Užsikrėtęs žmogus gali nejausti jokių ligos simptomų, tačiau vis tiek platinti virusą. Daugumai užsikrėtusiųjų simptomai nepasireiškia, o daliai gali pasireikšti karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas ar kiti nespecifiniai negalavimai.

Virusui patekus į centrinę nervų sistemą, gali išsivystyti ūmus vangus paralyžius. PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, paralyžius išsivysto mažiau nei 1 proc. poliovirusu užsikrėtusių žmonių, tačiau jis gali būti negrįžtamas. Pažeidus kvėpavimo raumenis, liga gali baigtis mirtimi.

Skiepai – pagrindinė apsauga nuo poliomielito

Patikimiausia poliomielito prevencijos priemonė – skiepai. Jie apsaugo nuo sunkios ligos formos ir padeda mažinti viruso plitimą bendruomenėje. Kai skiepijimo aprėptys mažėja, susidaro imuniteto spragos, dėl kurių įvežtas virusas gali pradėti plisti tarp nepakankamai paskiepytų žmonių.

Kad Lietuvoje būtų išvengta vietinio poliomielito viruso plitimo, būtina išlaikyti aukštas skiepijimo aprėptis (daugiau nei 90 proc.), laiku paskiepyti vaikus ir užtikrinti, kad reikiamas vakcinos dozes būtų gavę visi pagal skiepijimų kalendorių skiepijami asmenys. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo poliomielito skiepijami 2, 4, 6, 18 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus vaikai. Penkios vakcinos dozės reikalingos patikimai apsaugai užtikrinti. Taip pat svarbu įvertinti į Lietuvą atvykstančių žmonių skiepijimo būklę ir rekomenduoti skiepus keliaujantiems į poliomielito rizikos teritorijas.

NVSC duomenimis, skiepijimo nuo poliomielito (1 metų amžiaus vaikų) lygis kinta nežymiai, tačiau jau daugiau kaip dešimtmetį pastebima mažėjimo tendencija: 2021 m. paskiepyta 90,05 proc., 2022 m. – 90,00 proc., 2023 m. – 90,01 proc., 2024 m. – 88,82 proc., 2025 m. – 88,72 proc. vaikų.

Pasaulinė epidemiologinė situacija primena, kad šios ligos prevencija negali būti laikoma baigta. Kiekvienas laiku paskiepytas vaikas – tai žingsnis siekiant apsaugoti ne tik jį patį, bet ir visą visuomenę.

Daugiau informacijos apie poliomielitą rasite čia.

 NVSC inf. 

NVSC: kol poliomielito virusas cirkuliuoja pasaulyje, skiepai – būtini

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 24 Oct 2026 11:21:41 +0300
<![CDATA[Po krizinio įvykio svarbu pasirūpinti emocine sveikata: nemokama pagalba – telefonu 1815]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-krizinio-ivykio-svarbu-pasirupinti-emocine-sveikata-nemokama-pagalba-telefonu-1815 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-krizinio-ivykio-svarbu-pasirupinti-emocine-sveikata-nemokama-pagalba-telefonu-1815 Netikėta artimojo mirtis, savižudybė, nelaimingas atsitikimas, žmogaus dingimas ar kitas sukrečiantis įvykis gali paveikti ne tik tiesiogiai su juo susidūrusius žmones, bet ir jų šeimas, kolegas ir visą bendruomenę. Higienos institutas kartu su Psichologinių krizių pagalbos centru primena: išgyvenant psichologinę krizę nereikia likti vienam – nemokamu telefonu 1815 galima pasikonsultuoti su specialistais ir sužinoti, kokios pagalbos reikia konkrečioje situacijoje.

Psichologines krizes gali sukelti netikėta netektis, savižudybė ar bandymas žudytis, nelaimingas atsitikimas, smurtinis nusikaltimas, žmogaus dingimas ar kitas traumuojantis įvykis. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro atstovė Toma Jonavičiūtė pabrėžia, kad po krizinio įvykio svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tiesiogiai nukentėjusius žmones.

„Po sukrečiančio įvykio pagalbos gali reikėti ne vien tiems, kurie buvo įvykių epicentre. Žmonės neretai mano, kad jų išgyvenimai nėra pakankamai svarbūs, ypač po skaudžių įvykių, kai atrodo, jog pagalbos labiausiai reikia tiesiogiai nukentėjusiesiems ar artimiesiems. Pavyzdžiui, po netikėtos kolegos mirties ar savižudybės kolegos dažnai jaučiasi neverti pagalbos, nes mano, kad didžiausią netektį patyrė šeima. Tačiau darbe praleidžiame didelę savo gyvenimo dalį, užmezgame artimus ryšius, todėl tokie įvykiai paveikia visą kolektyvą. Darbuotojus gali lydėti liūdesys, nerimas, kaltės jausmas dėl nepastebėtų sunkumų ar nepasakyto žodžio. Todėl pagalba svarbi ne tik artimiesiems, bet ir visai bendruomenei ar organizacijai“, – sako T. Jonavičiūtė.

Požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti

Anot T. Jonavičiūtės, kaip rūpinamės fizine savijauta, taip svarbu atkreipti dėmesį ir į psichikos sveikatą. Užsitęsęs nerimas, liūdesys, miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis, beviltiškumo jausmas, atsiribojimas nuo artimųjų ar sunkumai atliekant kasdienes veiklas gali būti ženklai, kad žmogui reikalingas papildomas palaikymas.

„Psichologinės krizės pasekmės gali pasireikšti skirtingai. Vieni žmonės nori kalbėtis apie įvykį, kiti atsiriboja, vengia aplinkinių ar stengiasi grįžti prie įprastos rutinos. Gali sutrikti miegas, iškilti sunkumų susikaupiant, gali varginti nerimas, įtampa ar kaltės jausmas. Tokios reakcijos po sukrečiančio įvykio yra natūralios. Vis dėlto svarbu stebėti savo savijautą ir nelaukti, kol sunkumai taps nepakeliami“, – teigia Higienos instituto atstovė.

Jei po įvykio sunku nusiraminti, miegoti, susikaupti, bendrauti su artimaisiais arba kyla klausimų, kaip padėti sau ar kitam žmogui, verta pasitarti su specialistu. Kreipimasis pagalbos nereiškia, kad žmogus nesusitvarko. Tai atsakingas žingsnis, rūpinantis savimi ir savo artimaisiais.

Pagalbos gali reikėti ir visai bendruomenei

Po krizinio įvykio svarbu pasirūpinti ne tik atskirais žmonėmis, bet ir aplinka, kurioje jie gyvena, mokosi ar dirba. Savižudybė, netikėta mirtis ar kitas sukrečiantis įvykis gali paveikti šeimą, mokyklos bendruomenę, darbo kolektyvą ar organizaciją.

Tokiais atvejais žmonėms gali kilti klausimų, kaip kalbėtis apie tai, kas įvyko, kaip reaguoti į kolegų ar artimųjų emocijas ir kur kreiptis pagalbos. Ne mažiau svarbu pastebėti tuos, kurie apie savo sunkumus nekalba, tačiau gali išgyventi stiprų emocinį sukrėtimą.

„Tyrimai rodo, kad laiku suteikta psichologinė ir socialinė pagalba gali mažinti ilgalaikio streso, depresijos, potrauminio streso simptomų, sudėtingo gedėjimo ir savižudybės riziką. Svarbu, kad po krizinio įvykio būtų ne tik įvertintas žmonių saugumas ir suteikta pirmoji psichologinė pagalba, bet ir užtikrinta galimybė gauti profesionalų palaikymą tiek, kiek jo reikia. Svarbu nebandyti patiems spręsti, kieno išgyvenimai pakankamai rimti, kad žmogus galėtų kreiptis pagalbos“, – pažymi Psichologinių krizių pagalbos centro specialistai.

Lietuvoje psichologinių krizių valdymo paslaugas teikia Psichologinių krizių pagalbos centras ir mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos. Jų veiklą finansuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Nemokamu telefonu 1815 galima kreiptis patyrus psichologinę krizę, kai savižudybė ar bandymas žudytis, netikėta mirtis, nelaimingas atsitikimas ar kitas sukrečiantis įvykis paveikė žmogų, jo šeimą, organizaciją ar bendruomenę. Telefono konsultacijos metu specialistai padeda įvertinti situaciją ir paaiškina, kokių veiksmų galima imtis.

Jeigu reikia pagalbos vietoje, skambinančiajam sutikus ir suderinus laiką, gali būti organizuojamas mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų atvykimas. Augant profesionalios psichologinės pagalbos poreikiui po krizių, šiemet mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų psichologai gyvai konsultavo ir pagalbą suteikė 641 asmeniui, paveiktam netikėtų ir emociškai sudėtingų įvykių. Profesionalūs psichologai konsultuoja krizę išgyvenančius žmones individualiai ar grupėmis, padeda mažinti emocinę įtampą ir numatyti tolesnius veiksmus. Paslaugos teikiamos visoje Lietuvoje.

Jei jūs ar jūsų aplinkos žmogus išgyvenate psichologinę krizę ir nežinote, kaip elgtis, skambinkite nemokamu telefonu 1815. Jei kyla tiesioginė grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai, skambinkite 112. 

Higienos instituto inf.

Po krizinio įvykio svarbu pasirūpinti emocine sveikata: nemokama pagalba – telefonu 1815

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Oct 2026 15:30:00 +0300
<![CDATA[Jonava - tarp labiausiai sergančių Lietuvos savivaldybių, registruotas ir COVID-19 atvejis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonava-tarp-labiausiai-serganciu-lietuvos-savivaldybiu-registruotas-ir-covid-19-atvejis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonava-tarp-labiausiai-serganciu-lietuvos-savivaldybiu-registruotas-ir-covid-19-atvejis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 12–18 d. (42-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 538,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 42-ąją savaitę išliko Panevėžio apskrityje (411,66 atv./100 tūkst.gyv.), didžiausias – Vilniaus apskrityje (694,49 atv./100 tūkst.gyv.).

Sergamumas Jonavos rajone siekė 686,29 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Registruota, kad Jonavos rajone praėjusią savaitę iš viso sirgo 284 asmenys, iš jų nustatytas vienas susirgimas Covid-19 infekcija. Gripo atvejų nenustatyta, kiti susirgimai - ŪVKTI 283 atvejai.  

Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.

Praėjusią savaitę (42-ąją metų savaitę) visoje Lietuvoje dėl COVID-19 ligos į ligonines pateko 3 asmenys, dėl gripo – nė vienas. Praėjusią savaitę užregistruotas 1 mirties nuo COVID-19 ligos atvejis (iš viso 3 šį sezoną), asmuo priklausė vyresnių nei 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepijęs. Nuo gripo mirties atvejų neužregistruota.

Primename, kad Lietuvos apskričių ir kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius galima rasti NVSC interneto svetainėje (į statistiką įtraukiami tie susirgusieji, kurie į gydymo įstaigą kreipėsi nuo praėjusios savaitės pirmadienio iki sekmadienio).

Parengta pagal NVSC duomenis

Jonava - tarp labiausiai sergančių Lietuvos savivaldybių, registruotas ir COVID-19 atvejis

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Oct 2026 12:26:26 +0300
<![CDATA[Pelės ir žiurkės slepia pavojų: užkratas gali tykoti net jūsų namuose]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/peles-ir-ziurkes-slepia-pavoju-uzkratas-gali-tykoti-net-jusu-namuose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/peles-ir-ziurkes-slepia-pavoju-uzkratas-gali-tykoti-net-jusu-namuose Atvėsus orams pelės ir žiurkės vis dažniau ieško šiltesnių vietų bei maisto, todėl gali įsikurti gyvenamuosiuose namuose, rūsiuose, sandėliuose ir ūkiniuose pastatuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad graužikai ne tik gadina turtą ir užteršia maisto produktus, bet ir gali platinti žmogui pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. Todėl svarbu nelaukti, kol graužikų padaugės, ir iš anksto pasirūpinti saugia aplinka.

Graužikai – užkrečiamųjų ligų platintojai

Pelės ir žiurkės gali būti įvairių infekcijų šaltinis. Žmogus užsikrėsti gali tiesiogiai kontaktuodamas su infekuotais graužikais, jų šlapimu, išmatomis ar kitomis išskyromis, taip pat vartodamas užterštą maistą ar vandenį. Kai kurių infekcijų sukėlėjus gali perduoti ir kraujasiurbiai nariuotakojai, pavyzdžiui, erkės ar blusos, maitinęsi užkrėstų gyvūnų krauju.

„Graužikų keliama grėsmė ne visada akivaizdi – net ir nematydami pačių gyvūnų galime susidurti su jų paliktais infekcijų sukėlėjais. Todėl svarbu ne tik reaguoti pastebėjus peles ar žiurkes, bet ir nuolat palaikyti švarą, saugiai laikyti maistą bei užkirsti kelią graužikams patekti į pastatus“, – pabrėžia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Aušra Valaikienė.

Viena iš graužikų platinamų užkrečiamųjų ligų – jersiniozė. 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 232 šios ligos atvejai, 2024 m. – 277, o 2023 m. – 145. Infekcija dažniausiai pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmais ir viduriavimu, kuris kartais gali būti su kraujo priemaišomis. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems pilvo skausmas gali būti panašus į apendicito sukeliamą skausmą.

Kita graužikų platinama liga – tuliaremija. 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 27 tuliaremijos atvejai, 2024 m. – 25 šios ligos atvejai, 2023 m. – 13. Užsikrėsti galima kontaktuojant su infekuotais gyvūnais, įkandus užkrėstiems kraujasiurbiams nariuotakojams, taip pat per užterštą maistą ar vandenį. Liga dažniausiai prasideda staigiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, silpnumu. Priklausomai nuo užsikrėtimo būdo, gali pasireikšti odos, akių, gerklės ar virškinamojo trakto pažeidimai.

Dar viena graužikų platinama liga – leptospirozė. Nors Lietuvoje ji reta, susirgimų pasitaiko: 2025 m. registruoti 2 atvejai, 2019–2024 m. fiksuoti tik pavieniai susirgimai. Užsikrėsti galima per graužikų šlapimu užterštą vandenį ar dirvožemį, kai bakterijos patenka į organizmą per pažeistą odą ar gleivines. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, o sunkiais atvejais gali pažeisti inkstus ir kepenis.

Kaip apsisaugoti nuo graužikų platinamų ligų?

NVSC specialistai rekomenduoja laikytis šių prevencijos priemonių:

  • Saugokite maistą. Produktus laikykite sandariai uždarytose pakuotėse ar talpose, o maisto gaminimo reikmenis – švariai ir taip, kad jų nepasiektų graužikai.
  • Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves. Nevartokite maisto produktų, kuriuos graužikai galėjo apgraužti ar užteršti savo išskyromis.
  • Venkite nesaugaus vandens. Negerkite vandens iš atvirų vandens telkinių ir nenaudokite buities reikmėms nepatikrinto vandens, jei jis galėjo būti užterštas gyvūnų išskyromis.
  • Užkirskite kelią graužikams patekti į pastatus. Užtaisykite plyšius, angas ir kitas vietas, per kurias pelės ar žiurkės gali patekti į patalpas.
  • Prižiūrėkite aplinką. Nekaupkite šiukšlių, maisto atliekų ar nereikalingų daiktų prie pastatų, reguliariai tvarkykite sandėlius ir ūkines patalpas, pašalinkite augalus, kuriais graužikai galėtų patekti į pastatus.
  • Laikykitės asmens higienos. Po darbų galimai užterštoje aplinkoje kruopščiai nusiplaukite rankas vandeniu ir muilu. Tvarkydami tokias vietas mūvėkite pirštines, o žaizdas ir įbrėžimus uždenkite vandeniui atspariais tvarsčiais.

Graužikų kontrolė – svarbi prevencija

Graužikų kontrolės priemonių svarbu imtis laiku, nelaukiant, kol gyvūnai pradės gausiai veistis. Tai padeda apsaugoti maisto produktus, gyvūnų pašarus, pastatus ir sumažinti užkrečiamųjų ligų plitimo riziką.

Graužikams naikinti rekomenduojama naudoti autorizuotus biocidinius produktus, laikantis jų naudojimo instrukcijų ir saugos reikalavimų. Kai cheminės priemonės netinka, galima naudoti mechanines ar automatines gaudykles ir spąstus. Priemones būtina parinkti atsižvelgiant į patalpų paskirtį, aplinkoje esančius žmones ir gyvūnus bei užkrėtimo mastą.

„Pastebėjus graužikų veiklos požymių, svarbu nedelsti ir įvertinti, kaip jie patenka į patalpas bei kur randa maisto. Jei savarankiškomis priemonėmis problemos išspręsti nepavyksta, verta kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus. Jie įvertins situaciją ir parinks tinkamiausią sprendimą, padėsiantį veiksmingai kontroliuoti graužikus ir sumažinti jų keliamą riziką“, – pataria NVSC atstovė.

NVSC primena: reguliari aplinkos priežiūra, saugus maisto laikymas, pastatų sandarumo užtikrinimas ir laiku taikomos graužikų kontrolės priemonės padeda apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvenamąją aplinką.

NVSC inf. 

Pelės ir žiurkės slepia pavojų: užkratas gali tykoti net jūsų namuose

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 15 Oct 2026 15:30:00 +0300
<![CDATA[Bioskaidūs tvarsčiai – naujos galimybės lėtinių žaizdų gydyme]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bioskaidus-tvarsciai-naujos-galimybes-letiniu-zaizdu-gydyme https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bioskaidus-tvarsciai-naujos-galimybes-letiniu-zaizdu-gydyme Lietuvoje visuomenė sensta ir vis daugiau žmonių serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, todėl vis dažniau atsiranda lėtinių žaizdų. Jos sukelia nuolatinį skausmą, riboja judėjimą, mažina savarankiškumą ir smarkiai veikia gyvenimo kokybę, todėl tai tampa ne tik medicinine, bet ir socialine problema.

Lietuvoje beveik 51,5 % suaugusiųjų serga bent viena lėtine liga, o 31 % susiduria su keliomis lėtinėmis ligomis vienu metu. Ši problema ypač dažna vyresnio amžiaus žmonių grupėse ir tarp moterų (MDPI, 2025). Daugybė lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, veninės kraujotakos sutrikimai ar širdies ir kraujagyslių ligos, tiesiogiai didina lėtinių žaizdų riziką ir apsunkina jų gijimą.

Lėtinės žaizdos – tai žaizdos, kurios neužgyja per įprastą laikotarpį (paprastai 4–6 savaites) ir ilgainiui tampa ilgalaikės priežiūros, infekcijų bei hospitalizacijos priežastimi. Kadangi Lietuvoje vidutinis gyventojų amžius vis auga, ši problema įgauna vis didesnę medicininę ir ekonominę svarbą, o inovatyvūs sprendimai tampa itin reikalingi.

Bioskaidžių tvarsčių technologija

Viena iš modernių priemonių, skirtų efektyvesniam lėtinių žaizdų gydymui užtikrinti – Lenkijos biotechnologijų įmonės TRICOMED S. A. gaminami bioskaidūs tvarsčiai MEDISORB R Ag ir MEDISORB R Powder, kurie Pasaulinėje medicinos inovacijų parodoje „Seoul International Invention Fair“ buvo apdovanoti aukso medaliu. Šie tvarsčiai sukurti iš chitino kopoliesterio (CCPE) – natūralaus polisacharido, išgaunamo iš vėžiagyvių. Chitino kopoliesteris (CCPE) yra biologiškai suderinamas, netoksiškas ir skatinantis audinių gijimą. Organizmas tvarsčius visiškai suskaido, todėl juos uždėjus jų nereikia pašalinti, keisti. Šie tvarsčiai uždedami arba užbarstomi ant žaizdos ir iš lėto ištirpsta. Tvarsčiui ištirpus, tereikia jo vietoje uždėti naują tvarstį ar užbarstyti naują porciją tvarčio miltelių.

Klinikiniai tyrimai ir praktinė patirtis rodo, kad MEDISORB bioskaidūs tvarsčiai išsiskiria įvairiapusiu poveikiu:

  • Spartina žaizdų gijimą – chitino kopoliesteris aktyvina fibroblastų ir keratinocitų veiklą, todėl greičiau formuojasi granuliacinis audinys ir epitelis.
  • Mažina kraujavimą – turi hemostatinį poveikį, skatina krešėjimą, žaizdos nekraujuoja.
  • Užtikrina optimalią drėgmę – palaiko gijimo procesui palankią mikroaplinką, mažina skausmą ir randėjimo riziką.
  • Nesukelia papildomos traumos – tvarsčio nereikia keisti, todėl netraumuojami naujai susidarantys kraujagyslių ir jungiamieji audiniai. Nėra skausmo, kurį sukelia tvarsčių keitimas.
  • Sumažina infekcijų riziką – veikia kaip barjeras ir sugeria eksudatą.
  • Gerai toleruojami – nesukelia alerginių reakcijų, tinka pacientams, kurių jautri oda.

Bendra nauda pacientams, kenčiantiems nuo lėtinių žaizdų – trumpesnis žaizdų gijimo laikas, retesnis tvarsčių keitimo poreikis, mažiau skausmo ir žaizdos traumavimo keičiant tvarstį, komfortiškesnė slauga ir mažesnė komplikacijų tikimybė.

Tokia gydymo priemonė ne tik pagerina fizinę sveikatą, bet ir teikia emocinę naudą – mažėja nerimas, didėja pasitikėjimas gydymo procesu ir atkuriamas gyvenimo komfortas. Atsižvelgiant į demografines tendencijas, inovatyvių, pacientams patogių tvarsčių naudojimas turėtų tapti prioritetu Lietuvos sveikatos sistemoje, nes jie teikia apčiuopiamą naudą tiek žmogui, tiek visuomenei.

Daugiau informacijos sužinosite paskambinę į centrą SIDABRA nemokama linija 0 800 00 226 arba apsilankę www.sidabra.lt. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

 

Bioskaidūs tvarsčiai – naujos galimybės lėtinių žaizdų gydyme

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Oct 2026 15:51:28 +0300
<![CDATA[Dešra arba kumpis su dūmo aromatu: kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/desra-arba-kumpis-su-dumo-aromatu-kas-slypi-po-uzrasu-etiketeje-kvapiosios-rukymo-medziagos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/desra-arba-kumpis-su-dumo-aromatu-kas-slypi-po-uzrasu-etiketeje-kvapiosios-rukymo-medziagos

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami taip vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams. 

Kaip atsiranda „skystas dūmas“?  

Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių junginių virsta skysčiu. Gautas mišinys vėliau kruopščiai valomas ir apdorojamas, o paruošti preparatai įmaišomi į mėsos masę, naudojami sūryme arba paskleidžiami ant gaminio paviršiaus. 

 Gamintojams ši technologija suteikia nemažai privalumų, t. y.: 

  • tolygiau suteikia norimą skonį, kvapą ir spalvą; 
  • kai kuriais atvejais padeda sutrumpinti gamybą; 
  • gali slopinti bakterijų dauginimąsi ir lėtinti riebalų apkartimą (nors tikslus poveikis priklauso nuo konkretaus preparato, jo kiekio ir gaminio). 

 Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), pakartotinai ištyrusi aštuonių kvapiųjų rūkymo preparatų saugos duomenis, šešiuose iš jų nustatė junginių, galinčių pažeisti ląstelių DNR – genetinę informaciją. Tokie pažeidimai teoriškai gali lemti mutacijas ir didinti vėžio riziką. 

 Visgi VMVT atkreipia dėmesį, kad EFSA tyrimų išvados nereiškia, jog suvalgęs gaminį su kvapiosiomis rūkymo medžiagomis žmogus būtinai susirgs. Galimas poveikis sveikatai priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant mitybos įpročius ir individualias organizmo savybes. EFSA neapskaičiavo konkrečios susirgimo tikimybės vartojant tokius gaminius ir nenustatė porcijų ar gramų skaičiaus, nuo kurio ši tikimybė neabejotinai padidėtų. Vartotojams rekomenduojama rinktis įvairią ir subalansuotą mitybą. 

 Kas keičiasi parduotuvių lentynose? 

Remdamasi šiuo moksliniu vertinimu, Europos Komisija nusprendė nepratęsti leidimų aštuoniems konkretiems rūkymo preparatams ir nustatė šiems pokyčiams pereinamąjį laikotarpį: 

  • Gamintojams duotas pereinamasis laikotarpis receptūroms pakeisti – mėsos gaminius su šiais preparatais rinkai leista tiekti iki 2029 m. liepos 1 d. 
  • Vėliau naujų produktų su šiais preparatais gaminti ir tiekti nebebus galima. 
  • Visi produktai, pateikti rinkai iki šio termino, galės būti laisvai išparduodami iki pat jų tinkamumo vartoti pabaigos. 

Be to, svarbu pabrėžti – šis apribojimas taikomas tik šiems konkretiems cheminiams preparatams. Tradicinis mėsos rūkymas dūmais ir toliau lieka visiškai leistinas, jei tik gamintojai laikosi maisto saugos reikalavimų. 

Ką turėtų žinoti pirkėjas? 

Vien įrašas „kvapiosios rūkymo medžiagos“ etiketėje nereiškia, kad gaminys yra nesaugus ar parduodamas pažeidžiant taisykles. Už tai, kad mėsos gaminiai atitiktų visus saugos reikalavimus ir leistinas normas, teisiškai atsako pats gamintojas.  Vartotojams tiesiog patariama atkreipti dėmesį į įprastus dalykus: patikrinti produkto tinkamumo vartoti terminą bei namuose atsakingai laikytis ant pakuotės nurodytų laikymo sąlygų. 

VMVT inf.

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu: kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Oct 2026 15:30:00 +0300
<![CDATA[Klastingas bėrimas vis dar laikomas „vaikų liga“ - specialistai įspėja apie pavojus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/klastingas-berimas-vis-dar-laikomas-vaiku-liga-specialistai-ispeja-apie-pavojus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/klastingas-berimas-vis-dar-laikomas-vaiku-liga-specialistai-ispeja-apie-pavojus Vėjaraupiai yra viena iš labiausiai plintančių užkrečiamųjų ligų, tačiau daugelis vis dar mano, kad tai vaikystėje persergama „lengva vaikų liga“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad vėjaraupiai gali sukelti sunkias komplikacijas, kurių būtų galima išvengti pasiskiepijus.

NVSC specialistų surinkta statistika rodo, jog per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota mažiau vėjaraupių atvejų nei pernai – 5 450, 2025 m. per tą patį laikotarpį atvejų skaičius siekė 14 913. Tačiau norint išvengti šio sergamumo pakilimo, svarbu, kad didžioji dalis vaikų būtų paskiepyti.

Vėjaraupiai – kokia tai liga?

Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Jie plinta oro lašeliniu būdu nuo žmogaus žmogui, tiesioginio kontakto su užsikrėtusiu asmeniu metu arba netiesiogiai per pūslelių išskyromis suteptus daiktus, aplinkos paviršius. Infekcija labai laki ir greitai plintanti, o neturint imuniteto šiai infekcijai, vėjaraupių protrūkiai ugdymo įstaigose – dažnas reiškinys.

NVSC Ukmergės skyriaus specialistai atkreipia dėmesį, kad įprastai persergama lengva vėjaraupių forma, tačiau kartais gali baigtis komplikacijomis. Dažniausios jų – plaučių uždegimas ir bakterinės infekcijos. Persirgusiems vėjaraupiais ir turintiems lėtinių ligų – šios gali paūmėti.

Vėjaraupiai yra ypač pavojingi kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Jų galima išvengti ar palengvinti ligos eigą pasiskiepijus. Ilgalaikę apsaugą užtikrina dvi vakcinos dozės. Dėl galimybės pasiskiepyti nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų, įskaitant skiepus nuo vėjaraupių, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ar pediatrą.

Virusas išlieka organizme

Persirgus vėjaraupiais lieka ne tik ilgalaikis imunitetas, tačiau visam gyvenimui nugaros smegenų mazguose išlieka ir šią užkrečiamąją ligą sukeliantis virusas, galintis pasireikšti juostine pūsleline. Asmenys, kurie nėra sirgę vėjaraupiais ir yra neskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos, glaudaus kontakto su sergančiu juostine pūsleline metu gali užsikrėsti ir susirgti vėjaraupiais.

Profilaktika – skiepas

Rekomenduojama taikyti efektyviausią šios virusinės infekcijos prevenciją – skiepijimą.
Nors nė vieni skiepai negali 100 proc. apsaugoti nuo skiepais valdomų užkrečiamųjų ligų, susirgimų po pilno skiepijimo nuo vėjaraupių pasitaiko ypač retai, įprastai tokiais atvejais simptomai būna lengvesni. Lietuvoje asmenys nuo vėjaraupių skiepijami asmeninėmis lėšomis.

Nuo vėjaraupių rekomenduojama paskiepyti:

  • Visus anksčiau nesirgusius vaikus, vyresnius nei 12 mėnesių amžiaus (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis, imunodeficitais).
  • Suaugusius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais, bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai).
  • Asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).

Svarbu informuoti ugdymo įstaigą

Jei Jūsų vaikas susirgo vėjaraupiais, nedelsdami informuokite ugdymo įstaigą. Liga yra labai greitai plintanti ir informacija apie grupėje ar klasėje nustatytą atvejį padės ugdymo įstaigai laiku imtis visų reikiamų priemonių ligos plitimui suvaldyti.

Būkime sąmoningi ir atsakingi – rūpinkimės savo ir vaikų sveikata. Atsiradus sveikatos negalavimų, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

NVSC inf. 

Klastingas bėrimas vis dar laikomas „vaikų liga“ - specialistai įspėja apie pavojus

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Oct 2026 13:30:00 +0300
<![CDATA[Pagalba išėjus iš ligoninės: ką atskleidė ligonių kasos psichikos sveikatos duomenų analizė]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pagalba-isejus-is-ligonines-ka-atskleide-ligoniu-kasos-psichikos-sveikatos-duomenu-analize https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pagalba-isejus-is-ligonines-ka-atskleide-ligoniu-kasos-psichikos-sveikatos-duomenu-analize Žmogui svarbu sulaukti pagalbos ne tik tada, kai psichikos sveikatos problemos paūmėja, bet ir pasibaigus gydymui ligoninėje. Valstybinės ligonių kasos (VLK) atlikta analizė rodo, kad ryšį su psichikos sveikatos specialistais išlaikantys pacientai rečiau vėl atsiduria ligoninėje.

Analizuoti daugiau nei 112,5 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, kuriems 2022–2024 m. buvo teiktos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, duomenys. Šiuo laikotarpiu užfiksuota per 1,6 mln. pacientų kontaktų su sveikatos priežiūros specialistais. Nors didžioji dauguma apsilankymų buvo ambulatoriniai, beveik ketvirtadalis pacientų bent kartą gydėsi ir ligoninėje.

Analizė parodė, kad ypač svarbios yra pirmosios savaitės po išrašymo iš ligoninės. „Matome aiškią tendenciją: pacientai, kurie netrukus po išrašymo iš ligoninės bent kartą kreipėsi į psichikos sveikatos specialistus, rečiau vėl patekdavo į ligoninę. Tai primena, kad svarbu suteikti pagalbą ne tik ūmiu laikotarpiu, bet ir išlaikyti jos tęstinumą žmogui grįžus į kasdienį gyvenimą“, – sako VLK Duomenų ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Aidukienė.

Vis dėlto per pirmąją savaitę ryšį su psichikos sveikatos specialistais turėjo tik maždaug kas penktas pacientas, o per tris mėnesius – kiek daugiau nei pusė. Tai rodo, kad dalis pacientų ryšį su psichikos sveikatos specialistais po gydymo ligoninėje atnaujina ne iš karto.

Pasak J. Aidukienės, atskiro dėmesio verta pacientų grupė, kuri ambulatorinėmis psichikos sveikatos paslaugomis apskritai nesinaudojo.

„Išryškėjo pacientų grupė, kuri per trejus metus nė karto ambulatoriškai neapsilankė pas psichikos sveikatos specialistus. Šiems žmonėms ligoninė buvo vienintelė vieta, kur jie gavo specializuotą psichikos sveikatos priežiūrą. Tai reiškia, kad dalis žmonių į specialistų akiratį patenka tik tada, kai jų būklė smarkiai pablogėja ir prireikia gydymo ligoninėje“, – teigia VLK specialistė.

Taip pat pastebėti ir vyrų bei moterų naudojimosi psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis skirtumai. Vyrai dažniau patekdavo į ligoninę, o moterys dažniau naudojosi ambulatorinėmis paslaugomis. Viena iš galimų prielaidų – vyrai rečiau kreipiasi pagalbos ankstesnėse ligos stadijose.

Analizės duomenimis, dažni apsilankymai pas psichikos sveikatos specialistus ne visada reiškia geresnę situaciją. Kai kuriais atvejais itin intensyvus naudojimasis ambulatorinėmis paslaugomis prieš hospitalizaciją veikiau atspindi blogėjančią paciento būklę ir didėjantį pagalbos poreikį. Vis dėlto po gydymo ligoninėje net ir vienas apsilankymas pas specialistą yra tiesiogiai susijęs su mažesne tikimybe vėl patekti į ligoninę.

„Pasaulinė psichikos sveikatos diena primena, kad psichikos sveikata yra ne mažiau svarbi nei fizinė. Ši analizė dar kartą patvirtino, kad žmogui svarbu nelikti vienam po gydymo ligoninėje. Laiku atkurtas ryšys su specialistais didina tikimybę išvengti naujos krizės ir pakartotinio gydymosi ligoninėje“, – sako J. Aidukienė.

Lietuvoje jau stiprinamos bendruomenėje teikiamos psichikos sveikatos paslaugos ir diegiamos priemonės, padedančios užtikrinti pagalbos tęstinumą po gydymo ligoninėje. VLK analizė leidžia tiksliau matyti pacientų kelią sveikatos sistemoje ir nustatyti, kur tęstinę priežiūrą galima dar labiau sustiprinti.

VLK inf.

Pagalba išėjus iš ligoninės: ką atskleidė ligonių kasos psichikos sveikatos duomenų analizė

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Oct 2026 10:30:00 +0300
<![CDATA[Nauja PSDF apmokėjimo tvarka kelia nerimą pacientų ir medikų atstovams: įspėja dėl ilgesnių eilių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nauja-psdf-apmokejimo-tvarka-kelia-nerima-pacientu-ir-mediku-atstovams-ispeja-del-ilgesniu-eiliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nauja-psdf-apmokejimo-tvarka-kelia-nerima-pacientu-ir-mediku-atstovams-ispeja-del-ilgesniu-eiliu Nuo 2027 metų keičiantis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų finansavimui, pacientų ir medikų organizacijos ragina užtikrinti, kad nauja tvarka neilgintų pacientų kelio iki reikalingo gydymo. Pagal rengiamą modelį viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms numatomi skirtingi prioritetinių paslaugų sąrašai, todėl nuogąstaujama, kad ne visos galimybės suteikti pacientams reikalingas paslaugas laiku bus išnaudotos.

Pagal numatomą tvarką nuo kitų metų būtų ribojama, kiek PSDF apmokamų paslaugų gali suteikti privačios gydymo įstaigos. Išimtis būtų taikoma prioritetinėms paslaugoms, tačiau Valstybinės ligonių kasos (VLK) projekte jų sąrašas privačioms įstaigoms yra gerokai siauresnis nei viešosioms.

Pacientų ir medikų organizacijų atstovai pabrėžė, kad sprendžiant, kurios paslaugos turi būti prioritetinės, pirmiausia reikėtų vertinti pacientų poreikius, laukimo laiką ir galimas delsimo pasekmes sveikatai. Svarbu išnaudoti tiek viešųjų, tiek privačių gydymo įstaigų galimybes, kad pacientams nereikėtų reikalingų paslaugų laukti dar ilgiau.

Pacientui svarbiausia – kuo trumpesnis kelias iki gydymo

Lietuvos šeimos gydytojų  profesinės asociacijos atstovė Jurga Dūdienė pabrėžė, kad paciento kelias sveikatos sistemoje dažniausiai prasideda nuo šeimos gydytojo, kuris įvertina jo būklę ir prireikus siunčia tolesniam gydymui. Todėl svarbu, kad žmogus kuo greičiau patektų pas reikiamą specialistą, atliktų tyrimą ar gautų reikalingą procedūrą.

„Pacientui svarbiausia, kad reikalingą pagalbą jis gautų laiku. Jeigu vienoje gydymo įstaigoje konsultacijos, tyrimo ar procedūros reikia ilgai laukti, tačiau kitoje ją galima suteikti greičiau, pacientui turėtų būti sudaryta galimybė tuo pasinaudoti. Šeimos gydytojo tikslas – padėti žmogui kuo greičiau pasiekti jam reikalingą gydymą“, – sakė J. Dūdienė.

Pasak šeimos gydytojos, laukimo laikas svarbus ir dėl galimų medicininių pasekmių. Laukiant konsultacijos, tyrimo ar procedūros liga gali progresuoti, o uždelstas gydymas gali lemti sudėtingesnių sveikatos priežiūros paslaugų poreikį.

„Svarbu ne tik tai, kad paslauga pacientui būtų suteikta, bet ir kada jis ją gaus. Viešosios ir privačios gydymo įstaigos gali viena kitą papildyti. Jei viena įstaiga negali suteikti paslaugos laiku, turėtų būti išnaudojamos kitų įstaigų galimybės, kad paciento kelias iki reikalingos pagalbos nebūtų ilginamas“, – atkreipė dėmesį J. Dūdienė.

Lėtinė liga nelaukia laisvos vietos eilėje

Lietuvos diabeto asociacijos vadovė Vida Augustinienė atkreipė dėmesį į lėtinėmis ligomis sergančius žmones, kuriems sveikatos priežiūra nėra vienkartinė konsultacija. Jiems reikalingi reguliarūs tyrimai, specialistų konsultacijos, gydymo koregavimas ir tęstinė priežiūra.
„Lėtine liga sergantis žmogus negali savo sveikatos planuoti pagal tai, kada atsiras laisva vieta eilėje. Diabetu sergantiems pacientams reikalingos reguliarios konsultacijos, tyrimai ir, kai reikia, gydymo koregavimas. Delsimas gali pabloginti ligos kontrolę ir didinti komplikacijų riziką, todėl svarbu turėti galimybę reikalingą paslaugą gauti ten, kur ji prieinama laiku“, – sakė V. Augustinienė.

Pasak jos, keičiant finansavimo tvarką būtina įvertinti ir gydymo tęstinumą. Lėtine liga sergančiam žmogui svarbu ne tik patekti pas specialistą, bet ir nuosekliai gauti jo būklei reikalingą priežiūrą.

„Paciento poreikiai turi būti svarbesni už administracinius finansavimo apribojimus. Jeigu tam tikra paslauga yra svarbi paciento sveikatai ir pripažįstama prioritetine, jos prieinamumas neturėtų priklausyti nuo to, kurioje gydymo įstaigoje ji teikiama. Žmogui svarbiausia reikalingą pagalbą gauti laiku“, – teigė V. Augustinienė.

Kas priims pacientus, jei paslaugų prieinamumas bus ribojamas?

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė į planuojamus pokyčius pažvelgė iš medikų ir visos sveikatos sistemos perspektyvos. Pasak jos, apribojus daliai privačių gydymo įstaigų galimybes teikti PSDF apmokamas paslaugas, pacientų poreikis šioms paslaugoms niekur nedings – dalis pacientų tiesiog persikels į viešąjį sektorių. Todėl prieš keičiant finansavimo tvarką būtina įvertinti, ar viešosios gydymo įstaigos turi pakankamai specialistų, infrastruktūros ir kitų pajėgumų papildomam pacientų srautui.

„Pacientų poreikis nesumažėja vien todėl, kad pasikeičia paslaugų finansavimo taisyklės. Jei žmogus šiandien reikalingą paslaugą gauna vienoje gydymo įstaigoje, o nuo kitų metų tokia galimybė jam bus apribota, tai nereiškia, kad paslaugos jam nebereikės. Jis ieškos kitos vietos, kur galėtų ją gauti. Todėl turime klausti ne tik, kiek paslaugų bus finansuojama, bet ir kas bei kokiais pajėgumais priims papildomą pacientų srautą“, – sakė A. Gerliakienė.

Pasak jos, viešosios gydymo įstaigos taip pat turi ribotus žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius. Papildomi pacientai reiškia didesnį krūvį gydytojams, slaugytojams ir kitam medicinos personalui, o pacientų perkėlimas iš vieno sektoriaus į kitą savaime nepadidina sistemos pajėgumo.

„Gydytojų, slaugytojų, kabinetų ir medicinos įrangos skaičius nėra begalinis. Negalime tikėtis, kad vien administraciniu sprendimu perskirstę pacientų srautus automatiškai išspręsime jų gydymo prieinamumo problemą. Jei pacientų skaičius nesumažėja, turime labai aiškiai žinoti, kokiais pajėgumais jie bus priimti ir kaip tai paveiks laukimo laiką“, – teigė ji.

Medikų sąjūdžio atstovės teigimu, sveikatos sistemos pajėgumai turėtų būti vertinami kaip visuma, o ne atskirai pagal gydymo įstaigos nuosavybės formą. Viešosios ir privačios gydymo įstaigos jau šiandien kartu teikia pacientams reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl sprendžiant, kaip trumpinti eiles, svarbu išnaudoti visus turimus specialistų, infrastruktūros ir medicinos įrangos pajėgumus.

„Pacientui nėra svarbu, kokia nuosavybės forma priklauso gydymo įstaigai. Jam svarbu, kada jis gaus reikalingą paslaugą. Todėl turėtume skaičiuoti ne tai, kiek pacientų gali priimti viena ar kita sistemos dalis, o kiek bendro pajėgumo turime ir kaip jį geriausiai panaudoti pacientų labui“, – pabrėžė A. Gerliakienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę prieš priimant sprendimus įvertinti realų jų poveikį. Pasak jos, turėtų būti aišku, kiek pacientų dėl naujos tvarkos papildomai turės priimti viešosios gydymo įstaigos, ar joms pakaks specialistų ir infrastruktūros bei kaip pasikeistų pacientų laukimo laikas.
„Prieš keičiant sistemą turime atsakyti į labai konkrečius klausimus: kiek papildomų pacientų atsiras viešosiose įstaigose, ar joms pakaks gydytojų ir slaugytojų, kaip pasikeis eilės ir kas nutiks regionuose. Sveikatos sistemos sprendimai turėtų būti grindžiami ne prielaidomis, o realiais duomenimis. Tik tada galime įvertinti, ar pokytis iš tiesų padės pacientui“, – sakė A. Gerliakienė.

Organizacijos siūlo vienodą prioritetinių paslaugų sąrašą

Vienas pagrindinių pacientų ir medikų organizacijų siūlymų – nustatyti vieną prioritetinių paslaugų sąrašą visoms sutartis su VLK turinčioms gydymo įstaigoms, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Jis, organizacijų teigimu, turėtų būti sudaromas pagal pacientų poreikius, realų paslaugų prieinamumą ir medicininę jų svarbą.

Organizacijos taip pat ragina prieš įsigaliojant naujai tvarkai viešai įvertinti jos poveikį pacientų srautams, laukimo laikui, gydymo įstaigų pajėgumams ir paslaugų prieinamumui regionuose bei užtikrinti pacientų ir medikų atstovų dalyvavimą tolesniame sprendimų priėmimo procese.

Pacientų ir medikų asociacijų pranešimas 

Nauja PSDF apmokėjimo tvarka kelia nerimą pacientų ir medikų atstovams: įspėja dėl ilgesnių eilių

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Oct 2026 16:47:42 +0300
<![CDATA[Dingo erekcija. Eiti pas gydytoją ar į vaistinę?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dingo-erekcija-eiti-pas-gydytoja-ar-i-vaistine https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dingo-erekcija-eiti-pas-gydytoja-ar-i-vaistine

Vyrams, turintiems erekcijos sutrikimų, dažnai sunku kreiptis medicininės pagalbos. Tokiu atveju užsiimama savigyda ir įsigyjama vaistinių preparatų, viliojančių gražiais pažadais. Tačiau gydytojai griežti: jeigu vyrui reikalingas erekcijos sutrikimo gydymas, reikėtų rinktis legalius vaistus ar papildus, o ne neaiškios kilmės preparatus.

Kodėl sunku išlaikyti erekciją?

Kaip sako gydytojas urologas-seksologas, dr. Mindaugas Danilevičius, erekcija yra gana sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja kelios mūsų organizmo sistemos: kraujagyslių, nervų, hormoninė ir psichologinė. Todėl jos sutrikimą gali lemti daugybė priežasčių – nuo paprasčiausio nuovargio, streso ar neišsimiegojimo iki kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, hormoninių sutrikimų ar vartojamų vaistų.

Gydytojas nuramina, kad vienkartiniai atvejai, kai nepavyksta pasiekti ar išlaikyti erekcijos, tikrai nereiškia jos sutrikimo. Taip gali nutikti praktiškai kiekvienam vyrui, ypač patiriant stresą, pavartojus daugiau alkoholio, neišsimiegojus ar jaučiant psichologinę įtampą, stresą.

Problema tampa medicininė tada, kai situacija kartojasi nuolat arba didžiąją dalį lytinių santykių, tęsiasi kelis mėnesius ir pradeda trukdyti vyro ar šeimos seksualiniam gyvenimui.

Svarbu žinoti, kad erekcijos sutrikimas kartais gali būti vienas pirmųjų kraujagyslių sistemos problemų požymių. „Todėl naujai atsiradusios ir nuolat besikartojančios erekcijos problemos nereikėtų vertinti vien kaip seksualinio klausimo, kadangi literatūros duomenimis ir iš praktinės pusės galiu pasakyti, jog vidutiniškai po dvejų metų nuo erekcijos sutrikimų pradžios atsiranda ir širdies kraujagyslių problemų. Todėl būtent tokiems savo pacientams visada patariu apsilankyti ir pas kardiologą“, – sako dr. M.Danilevičius.

Ne vien „vyriškumo“ klausimas

Ne visų erekcijos sutrikimų galima išvengti, tačiau mes patys daug ką galime kontroliuoti.

Svarbiausia – reguliarus fizinis aktyvumas, normalus kūno svoris, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas, pakankamas miegas, subalansuota mityba ir streso kontrolė. Taip pat svarbu kontroliuoti kraujospūdį, gliukozės ir cholesterolio kiekį.

Reikėtų suprasti, kad seksualinė sveikata yra glaudžiai susijusi su bendra organizmo sveikata.

„Jeigu vyras anksčiau neturėjo problemų, o sulaukęs 40-50 metų pradeda pastebėti nuolat silpnėjančią erekciją, nereikėtų galvoti tik apie tai, kokią tabletę išgerti. Reikėtų išsiaiškinti, kodėl ši problema atsirado“, – pataria gydytojas urologas-seksologas, dr. Mindaugas Danilevičius.

Ir svarbiausia – nereikia gėdytis kreiptis į gydytoją seksologą. Erekcijos sutrikimas yra dažna medicininė problema, o šiuolaikinė urologija turi daug skirtingų gydymo galimybių. Priklausomai nuo priežasties gali būti taikoma gyvenimo būdo korekcija, medikamentinis gydymas, vakuuminė terapija, smūginės bangos terapija, PRP terapija, tam tikrais atvejais, kai kito kelio nebėra, – varpos protezo implantacija.

Ne viskas, kas natūralu, yra gerai

Dr. M. Danilevičius sako, jog vyrai preparatus, skirtus potencijai gerinti, tikrai vartoja. Jo teigimu, ypač populiarūs produktai, reklamuojami kaip „natūralūs“ arba kaip greitai ir stipriai gerinantys potenciją.

Tačiau renkantis tokius preparatus, pasak pašnekovo, reikėtų prisiminti paprastą taisyklę: „natūralus“ nebūtinai reiškia „saugus“. Kai kurių maisto papildų poveikis erekcijai gali būti nedidelis, o jų sudėtis ir veiksmingumas ne visada yra griežtai kontroliuojami. Ypač atsargiai reikėtų vertinti įvairius internete ar kelionių metu įsigyjamus „natūralius“ potenciją gerinančius preparatus, kapsules, miltelius ar medaus pagrindo produktus, kurie žada greitą ir stiprų poveikį.

Didžiausia rizika atsiranda tada, kai žmogus nežino, ką iš tikrųjų vartoja. Ypač pavojinga, jeigu preparate yra etiketėje nenurodytų vaistinių medžiagų, o vyras vartoja ir kitus vaistus, serga širdies ir kraujagyslių ligomis ar turi kitų sveikatos problemų. Dr. M. Danilevičius nerekomenduoja eksperimentuoti su nežinomos sudėties produktais vien dėl to, kad jie reklamuojami kaip „natūralūs“. „Jeigu vyrui reikalingas erekcijos sutrikimo gydymas, reikėtų rinktis legalius vaistus ar papildus“, – pabrėžia jis.

Išeitis visada yra

Kaip teigia individualiosios (Adlerio) psichologijos analitikas, seksologas, gydytojas psichiatras Viktoras Šapurovas, apie erekcijos sutrikimus dabar yra lengviau kalbėti nei prieš 30 metų. „Vyrai, būna, patys ateina, kitąkart moterys atsiveda sutuoktinius ar partnerius“, – pasakoja jis.

V. Šapurovas akcentuoja, kad pagerinti situaciją galima net ir sudėtingiausiais atvejais. Išeitis visada yra, nesvarbu, ar erekcijos sutrikimas atsiranda asmeniui, priklausomam nuo alkoholio ar narkotikų, ar sergančiam psichine liga, pavyzdžiui, šizofrenija. Padėti galima net paraplegikams, kurie yra patyrę nugaros traumą ar kojų paralyžių.

Susiję su žema saviverte

Jeigu erekcijos sutrikimo priežastis psichologinė V. Šapurovas pataria kreiptis į psichoterapeutą. Psichoterapija gali padėti padidinti savivertę. Kad vyras patirtų erekciją ir galėtų atlikti lytinį aktą, tikrai reikia pasitikėjimo savimi.

Kaip teigia seksologas, šiandien yra nemažai vyrų, kuriuos augino vienos mamos arba kurie augo šeimoje, kur motina buvo dominuojanti. Tokie vyrai dažniausiai būna pasyvūs. Jie laukia iniciatyvos iš moters arba bijo jos, nepasitiki savimi.

Tokiems vyrams erekcijos sutrikimai pasitaiko gana dažnai. „Tada reikia pertvarkyti tokio žmogaus asmenybę, kad jis pradėtų labiau pasitikėti savimi. Tai toli gražu nėra paprastas dalykas, kadangi suaugusio žmogaus savimonė jau yra susiformavusi. Pasiekti, kad suaugęs žmogus pradėtų kitaip mąstyti tikrai yra gana sudėtinga. Tam reikia psichoanalitinių sugebėjimų“, – aiškino jis.

V. Šapurovas akcentuoja, kad įvykdžius asmenybės rekonstrukciją daugiau nei pusei pacientų paprastai prireikia sekso terapijos, kurioje dalyvauja abu partneriai. Pora atlieka tam tikras užduotis namuose ir tokiu būdu įvyksta galutinis pasveikimas.

Žmonės per ilgai kenčia

„Mūsų visuomenėje nemaža dalis žmonių ilgą laiką kenčia nuo nesėkmingo lytinio gyvenimo ir nesikreipia į specialistus. Tačiau yra ir kita dalis žmonių, kurie kreipiasi ir gauna adekvačią pagalbą, bet paskui nutaria, kad jiems paprasčiau yra nieko nedaryti“, – sako individualiosios (Adlerio) psichologijos analitikas, seksologas, gydytojas psichiatras Viktoras Šapurovas, svarstydamas, kad gal žmonės nesitiki, jog gali būti gyvenime ir geriau.

Anot jo, nemaža dalis žmonių nesirūpina net tuo, kad jie patys patirtų pasitenkinimo džiaugsmą, ką jau kalbėti apie abipusį malonumą. Neretai būna, kad moteris skatina kreiptis į specialistus, o vyras atsisako pagalbos. Jį tai vargina, gal reikia laiko ir finansų kelionėms, kasdieniams reikalams, buičiai tvarkyti, nekilnojamam turtui.

„Mūsų visuomenėje nemaža dalis žmonių nepagalvoja, kad džiaugsmas yra svarbus gyvenimui, juo labiau bendram gyvenimui ir šeimos stabilumui. Sėkmingas lytinis gyvenimas, žinoma, ne vienintelė sąlyga, kad šeima būtų stabili, sėkminga ir laiminga, bet ir be jo sėkmingo gyvenimo nelabai būna“, – teigia V. Šapurovas.

UAB „Lietuvos sveikata“ inf.

Dingo erekcija. Eiti pas gydytoją ar į vaistinę?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Oct 2026 10:00:00 +0300
<![CDATA[Europos ir Lietuvos atsakingos institucijos stebi situaciją dėl nežinomos kilmės pneumonijos atvejo Rusijos Federacijoje (žiniasklaidoje įvardijamo kaip plaučių maras)]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/europos-ir-lietuvos-atsakingos-institucijos-stebi-situacija-del-nezinomos-kilmes-pneumonijos-atvejo-rusijos-federacijoje-ziniasklaidoje-ivardijamo-kaip-plauciu-maras https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/europos-ir-lietuvos-atsakingos-institucijos-stebi-situacija-del-nezinomos-kilmes-pneumonijos-atvejo-rusijos-federacijoje-ziniasklaidoje-ivardijamo-kaip-plauciu-maras Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) stebi situaciją dėl Rusijos laboratorijos darbuotojo, kuriam, kaip skelbiama žiniasklaidoje, buvo diagnozuota nežinomos kilmės pneumonija ir kuris vėliau mirė, atvejo. Šiuo metu turima informacija yra ribota, todėl nėra galimybės nepriklausomai patvirtinti, kad darbuotojas buvo užsikrėtęs Yersinia pestis bakterija ir sirgo plaučių maru.

Lietuvos atsakingos institucijos (Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija), kaip ir kitų Europos šalių, taip pat stebi situaciją. Iškilus grėsmei dėl galimo užkrečiamosios ligos plitimo šalys yra pasirengusios koordinuotai reaguoti ES mastu pagal Europos sveikatos sąjungos reglamentuose numatytus mechanizmus.

Šiuo metu nėra duomenų, kad dėl šio įvykio Lietuvos gyventojams kiltų padidėjusi rizika užsikrėsti maru. Taip pat nėra duomenų apie antrinius atvejus ar ilgalaikį ligos plitimą nuo žmogaus žmogui. Todėl Lietuvos gyventojams šiuo metu nereikia imtis jokių papildomų prevencinių priemonių.

Jei būtų gauta naujos informacijos, galinčios keisti rizikos vertinimą, apie tai būtų informuojama papildomai.

Kas yra  plaučių maras?

Maras – reta infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Yersinia pestis.

Plaučių maru  užsikrėsti galima per sergančio žmogaus kvėpavimo takų išskiriamus lašelius, tačiau paprastai tam reikalingas artimas ir ilgesnis kontaktas su simptomus turinčiu ligoniu.  Inkubacinis periodas 1–4 dienos.

Europoje maras nebuvo registruojamas daugiau nei 50 metų. Kitos maro formos, kai užsikrečiama nuo gyvūnų, vis dar pasitaiko Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Lietuvoje maro atvejų nefiksuojama jau daugiau nei 200 metų. 

Kokie simptomai?

Plaučių maras gali pasireikšti karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, kosuliu, krūtinės skausmu ir greitai progresuojančiu kvėpavimo sutrikimu.

Plaučių maras, nors yra sunki liga, bet nėra taip lengvai plintanti kaip kitos kvėpavimo takų užkrečiamosios ligos (pvz., COVID-19), o laiku diagnozuotas yra sėkmingai gydomas įprastais antibiotikais. Gydymui rekomenduojami vaistai yra lengvai prieinami Europoje ir Lietuvoje.

Įtarus ar patvirtinus plaučių marą, sergantis asmuo izoliuojamas, o artimą sąlytį turėję asmenys  nustatomi ir stebimi. Prireikus jiems skiriamas profilaktinis gydymas. Marui patvirtinti reikia atlikti laboratorinius tyrimus, kuriems Lietuva yra pasirengusi. Tyrimai būtų atliekami tik gydytojui įtarus ligą.

NVSC inf.

Europos ir Lietuvos atsakingos institucijos stebi situaciją dėl nežinomos kilmės pneumonijos atvejo Rusijos Federacijoje (žiniasklaidoje įvardijamo kaip plaučių maras)

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 06 Oct 2026 14:58:41 +0300
<![CDATA[Gripo sezonas prasidėjo įprastai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gripo-sezonas-prasidejo-iprastai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gripo-sezonas-prasidejo-iprastai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad praėjusią savaitę (40-ąją metų savaitę) Lietuvoje prasidėjo 2026–2027 m. gripo, COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sustiprintos stebėsenos sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės, 20-osios metų savaitės. Įprastai sergamumo ŪVKTI, kurias sukelia gripo, COVID-19 ir kiti virusai, pakilimas prasideda kiekvienų metų rudenį, tad šie metai nėra išsiskiriantys – bendras sergamumas išlieka panašus į praėjusių sezonų. Lyginant pastaruosius sezonus – registruojamas mažesnis gripo ir COVID-19 ligos atvejų skaičius.

Lietuvoje rugsėjo 28 d. – spalio 4 d. (40-ąją metų savaitę)bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 592,5atvejo 100 tūkst. gyventojų. 39-ąją metų savaitę (rugsėjo 21–27 d.) jis buvo didesnis – 646,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (40-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl COVID-19 ligos į ligonines pateko 3 asmenys, tiek pat – dėl gripo, iš jų 1 buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje. Praėjusią savaitę užregistruotas 1 mirties nuo gripo atvejis (pirmas šį sezoną), asmuo priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, nepasiskiepijęs, ir 1 mirties nuo COVID-19 ligos atvejis (pirmas šį sezoną), asmuo priklausė 60–69 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepijęs.

Lietuvos apskričių ir kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius galima rasti NVSC interneto svetainėje. Atkreipiame dėmesį, kad duomenys atnaujinami kiekvieną pirmadienį, jie atspindi praėjusios savaitės sergamumo situaciją (į statistiką įtraukiami tie susirgusieji, kurie į gydymo įstaigą kreipėsi nuo praėjusios savaitės pirmadienio iki sekmadienio).

Situacija Europoje

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) 39-osios savaitės duomenimis, kai kuriose Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse daugėja žmonių, besikreipiančių į pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros įstaigas dėl kvėpavimo takų ligų, tačiau bendras šio rodiklio lygis visose ES ir EEE šalyse išlieka įprastas. Išimtys – Danija ir Ispanija, kuriose sergamumas didesnis.

Gripo viruso aktyvumas išlieka žemas, kelios šalys praneša apie nustatytus atvejus pirminėse ir antrinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Ligoninėse nustatytų atvejų skaičius, palyginti su praėjusia savaite, šiek tiek padidėjo. Į ligonines dėl gripo dažniau patenka 65 metų ir vyresni žmonės.

Palyginti su ankstesne savaite, COVID-19 ligos aktyvumas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose šiek tiek didėja. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose COVID-19 ligos atvejai daugiausia nustatomi 15 metų ir vyresniems žmonėms, o ligoninėse – vyresniems nei 65 metų asmenims.

Respiracinio sincitinio viruso (RSV) aktyvumas išlieka žemas ir atitinka įprastą tarpsezoninį lygį.

Informacijos šaltinis: https://erviss.org/

Kas padeda apsisaugoti?

Prasidėjus gripo sezonui, svarbu nepamiršti veiksmingiausios apsaugos priemonės – skiepų nuo gripo, COVID-19 ligos ir pneumokokinės infekcijos. Primename, kad gripo vakcinos gydymo įstaigas šiemet turėtų pasiekti lapkričio mėnesį, tačiau nuo COVID-19 ir pneumokokinės infekcijos rekomenduojama pasiskiepyti jau dabar. Tai galima padaryti vieno vizito pas gydytoją metu.

Nuo gripo, COVID-19 ir kitų ŪVKTI padeda apsisaugoti ir įprastos priemonės:

  • dažnai plaukite rankas, nelieskite nešvariomis rankomis akių, nosies ir burnos;
  • kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną, naudokite vienkartines nosinaites;
  • dažnai vėdinkite ir valykite patalpas;
  • pajutę ligos simptomus, likite namuose, venkite susibūrimų, o sunegalavusių vaikų neveskite į ugdymo įstaigas;
  • prireikus kreipkitės į šeimos gydytoją ir laikykitės jo rekomendacijų.

 NVSC inf. 

Gripo sezonas prasidėjo įprastai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 06 Oct 2026 07:50:33 +0300
<![CDATA[Ankstyvos mirties prevencijai – 70 mln. eurų, pasitikrinti gali visi nemokamai 40–60 metų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ankstyvos-mirties-prevencijai-70-mln-euru-pasitikrinti-gali-visi-nemokamai-40-60-metu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ankstyvos-mirties-prevencijai-70-mln-euru-pasitikrinti-gali-visi-nemokamai-40-60-metu Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ir ministrų kabineto nariai ragina gyventojus aktyviau tikrintis sveikatą ir išnaudoti valstybės finansuojamas programas. Vyriausybės nariai ir medikų bendruomenės lyderiai Vyriausybėje surengtoje akcijoje atkreipė dėmesį į aktyvios širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos svarbą, pradedant nuo reguliaraus kraujospūdžio matavimo ir cholesterolio, gliukozės rodiklių kraujyje stebėsenos. 

„Saugi valstybė yra sveika valstybė. Tam svarbi ir paties žmogaus atsakomybė – žinoti savo sveikatos rodiklius, laiku tikrintis ir rūpintis savimi. O valstybės pareiga – sudaryti sąlygas gauti reikalingas prevencines bei gydymo paslaugas. Šis derinys reiškia geresnę gyvenimo kokybę, ilgesnį sveiko gyvenimo laiką ir mažesnį mirtingumą. Prevencija yra vienas veiksmingiausių būdų kurti sveikesnę visuomenę“, – sako M. Sinkevičius.

Kraujotakos sistemos ligos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų mirčių Lietuvoje. Specialistai pabrėžia, kad kraujospūdis, cholesterolis ir gliukozė yra svarbūs sveikatos rodikliai, kurių pokyčių žmogus ilgą laiką gali nejausti.

Siekiant gerinti visuomenės sveikatą ir mažinti mirtingumą, Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa, pagal kurią galima nemokamai pasitikrinti sveikatą. Vien 2025 m. šiai programai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo skirta pusė viso prevencijos programoms numatyto 70 mln. eurų finansavimo. Visiems 40–60 metų žmonėms, norintiems pagal minėtą programą pasitikrinti sveikatą, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

„Svarbu ne tik gydyti ligą, bet ir užkirsti jai kelią. Laiku nustatyti rizikos veiksniai suteikia galimybę imtis veiksmų anksčiau – keisti gyvenseną, stebėti rodiklius, prireikus pradėti gydymą. Kiekvienas laiku atliktas sveikatos patikrinimas yra investicija į sveikesnį žmogaus gyvenimą“, – teigia premjeras.

lrv.lt inf. 

Ankstyvos mirties prevencijai – 70 mln. eurų, pasitikrinti gali visi nemokamai 40–60 metų

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 30 Sep 2026 12:00:00 +0300
<![CDATA[Mityba patiriant stresą: į kokias maistines medžiagas atkreipti dėmesį?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mityba-patiriant-stresa-i-kokias-maistines-medziagas-atkreipti-demesi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mityba-patiriant-stresa-i-kokias-maistines-medziagas-atkreipti-demesi Įtemptomis savaitėmis mityba neretai tampa vienu pirmųjų dalykų, kuriems skiriame mažiau dėmesio. Pusryčius pakeičia kava, pietūs nukeliami iki popietės, o vakare norisi greito ir sotaus maisto. Nors trumpalaikis stresas yra natūrali organizmo reakcija, ilgai trunkanti įtampa gali apsunkinti atsipalaidavimą, miegą ir gebėjimą susikaupti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kalbėdama apie streso valdymą, rekomenduoja laikytis dienos režimo, reguliariai valgyti, gerti pakankamai skysčių ir rinktis subalansuotą mitybą. Tačiau į kokias konkrečias maistines medžiagas verta atkreipti dėmesį tada, kai kasdienybė tampa ypač intensyvi?

Magnis – nervų sistemai ir normaliai psichologinei funkcijai

Magnis dalyvauja daugybėje organizme vykstančių procesų, įskaitant energijos gamybą, nervų ir raumenų veiklą. Jis padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir normalią psichologinę funkciją, taip pat padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. Natūraliai magnio galima gauti iš riešutų, sėklų, ankštinių daržovių, viso grūdo produktų ir žaliųjų lapinių daržovių. Jei įvertinus racioną nusprendžiama jį papildyti maisto papildu, galima atkreipti dėmesį ir į skirtingas magnio formas. Viena tokių – bioaktyvus magnio bisglicinatas, kuris yra magnio ir aminorūgšties glicino junginys.

Nepamirškite B grupės vitaminų ir vitamino C

Intensyviu laikotarpiu verta susitelkti ne į vieną konkrečią maistinę medžiagą, siejamą su streso valdymu, o į bendrą mitybos įvairovę ir subalansuotą racioną. Pavyzdžiui, vitaminas B6 padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir normalią psichologinę funkciją bei mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. Panašiu poveikiu pasižymi ir vitaminas B12, o vitaminas C prisideda prie normalios nervų sistemos veiklos, normalios psichologinės funkcijos bei padeda mažinti nuovargį. B grupės vitaminų šaltinių galima rasti viso grūdo produktuose, ankštinėse daržovėse, mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, o vitamino C gausu vaisiuose ir daržovėse. Todėl kuo įvairesnė kasdienė lėkštė, tuo lengviau su maistu gauti skirtingų organizmui reikalingų medžiagų.

Reguliarumas gali būti svarbesnis už „tobulą“ valgiaraštį

Patiriant stresą nebūtina papildomai apsunkinti savęs siekiu kiekvieną patiekalą paversti idealiu. Kur kas praktiškiau pasirūpinti keliais pagrindais: valgyti reguliariai, nepamiršti vandens ir stengtis, kad racione būtų daržovių bei vaisių, baltymų šaltinių, viso grūdo produktų ir nesočiųjų riebalų. PSO sveikos mitybos principuose taip pat akcentuojami pakankamumas, balansas, saikingumas ir įvairovė. Maisto papildai gali būti naudingi racionui papildyti konkrečiomis maistinėmis medžiagomis, tačiau jie nėra nei visavertės mitybos, nei miego, judėjimo ar poilsio pakaitalas.

Įtemptu gyvenimo laikotarpiu lengva manyti, kad rūpintis savimi pradėsime tada, kai darbų sumažės. Tačiau tas „ramus etapas“ ne visada ateina savaime. Galbūt naudingiau ne laukti tinkamo momento, o pagalvoti, kokį vieną kasdienį pasirinkimą – nuo normalių pietų iki vakaro be darbo – galime išsaugoti net ir pačią intensyviausią savaitę.

Mityba patiriant stresą: į kokias maistines medžiagas atkreipti dėmesį?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 29 Sep 2026 11:05:46 +0300
<![CDATA[Prasideda 2026–2027 metų gripo sezonas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasideda-2026-2027-metu-gripo-sezonas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasideda-2026-2027-metu-gripo-sezonas

Šią savaitę, 40-ąją metų savaitę, Lietuvoje prasideda 2026–2027 m. gripo, COVID-19 ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) ir sustiprintos stebėsenos sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės, 20-osios metų savaitės. Tai laikotarpis, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai intensyviau stebi sergamumą gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI, hospitalizacijos atvejus ir sergamumo pokyčius.

Visą šį sustiprintos gripo, COVID-19 ligos ir ŪVKTI priežiūros laikotarpį NVSC skelbs sergamumo rodiklius, teiks rekomendacijas ir primins svarbiausias prevencijos priemones. Sergamumo duomenis pagal konkrečią Lietuvos vietą – apskritį ar savivaldybę – galima rasti NVSC interneto svetainėje. Duomenys atnaujinami kiekvieną pirmadienį ir atspindi praėjusios savaitės sergamumo situaciją.

Daugėja COVID-19 ligos atvejų

NVSC duomenimis, 2026 m. 39-ąją savaitę bendras suminis sergamumo gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje siekė 646,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Bendras sergamumas ŪVKTI šiuo metu panašus į ankstesnių sezonų tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau stebimas nuoseklus COVID-19 ligos atvejų skaičiaus didėjimas, todėl rizikos grupių asmenys raginami pasirūpinti vakcinacija nuo COVID-19 ligos. Prasidėjus gripo sezonui, taip pat svarbu nepamiršti apsaugos nuo pneumokokinės infekcijos. Pneumokokinė infekcija dažnai sukelia plaučių uždegimą, o pneumonija yra viena dažniausių gripo komplikacijų.

Gripo sergamumo kilimas Lietuvoje dažniausiai registruojamas rudenį, o didžiausias sergamumas – sausio–vasario mėnesiais. Šiemet gripo vakcinos gydymo įstaigas pasieks vėliau nei įprasta – jų tiekimas Lietuvoje numatomas lapkričio mėnesį. NVSC atkreipia dėmesį, kad vėlesnė vakcinacijos pradžia nereiškia, jog žmonės praras galimybę apsisaugoti nuo gripo. Skiepytis rekomenduojama viso gripo sezono metu. Po vakcinacijos imuninė apsauga susiformuoja maždaug per 10–14 dienų, todėl pasiskiepyti lapkričio–gruodžio mėnesiais taip pat yra prasminga, atsižvelgiant į įprastą gripo sergamumo piką.

Situacija Europoje

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) 38-osios savaitės duomenimis, kai kuriose Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse daugėja žmonių, besikreipiančių į pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros įstaigas dėl kvėpavimo takų ligų, tačiau bendras šio rodiklio lygis visose ES ir EEE šalyse išlieka įprastas. Išimtis – Danija, kurioje stebimas nedidelis gripo aktyvumas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.

Gripo viruso aktyvumas Europoje šiuo metu išlieka žemas. Apie nustatytus gripo atvejus praneša kelios šalys, daugumą jų sukelia A tipo gripo virusai. Į ligonines dėl gripo dažniau patenka 65 metų ir vyresni žmonės.

Palyginti su ankstesne savaite, COVID-19 ligos aktyvumas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose šiek tiek didėja, o ligoninėse – šiek tiek mažėja. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose COVID-19 ligos atvejai daugiausia nustatomi 15 metų ir vyresniems žmonėms, o ligoninėse – vyresniems nei 65 metų asmenims.

Respiracinio sincitinio viruso (RSV) aktyvumas išlieka žemas ir atitinka įprastą tarpsezoninį lygį.

Svarbios kitos prevencijos priemonės

Nuo gripo, COVID-19 ligos ir kitų ŪVKTI patariama saugotis ir kitomis nemedicininėmis, gana paprastomis, bet efektyviomis priemonėmis. Svarbu kruopščiai laikytis asmens higienos taisyklių bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną, naudoti vienkartines nosinaites, panaudotas jas reikia nedelsiant išmesti. Patariama kuo dažniau plauti rankas, taip pat labai svarbu neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Rekomenduojama dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas. Pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose (pagal galimybes dirbkite iš namų), nesilankykite žmonių susibūrimuose, neveskite sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir laikykitės jo rekomendacijų.

Vykdomas projektas

Nuo šių metų sausio 1 d. NVSC vykdo projektą LT-SURVEILLANCE „Užkrečiamųjų ligų priežiūros sistemos Lietuvoje stiprinimas“, kuriuo siekiama tobulinti kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinę priežiūrą. Numatomas Projekto rezultatas sustiprinta gripo, COVID-19 ligos ir kitų ŪVKTI epidemiologinė priežiūra, paremta pasirinktine klinikine ir virusologine diagnostika (pasirinktinė priežiūra), kurią vykdo ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos (nuolat didinant dalyvaujančių ASPĮ skaičių) ir sukurta sunkių ūminių kvėpavimo takų infekcijų (SŪKTI, anglų k. SARI) priežiūra ligoninėse.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.

Prasideda 2026–2027 metų gripo sezonas

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 28 Sep 2026 16:45:07 +0300
<![CDATA[Krepšys grybų - ir pavojus, kurio miške galima nepastebėti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/65432 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/65432 Ruduo daugeliui neatsiejamas nuo išvykų į gamtą – žmonės skuba grybauti, uogauti, tvarkyti sodų ar tiesiog pasivaikščioti miške. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad rudenį prasideda antroji erkių aktyvumo banga, todėl išlieka ir jų platinamų ligų rizika.

„Rudeninis erkių aktyvumas susijęs su jų vystymosi ciklu – po pavasarinio maitinimosi erkės pereina į kitą vystymosi stadiją ir vėl ieško galimybės pasimaitinti. Jos išlieka aktyvios, kai vidutinė paros oro temperatūra siekia apie 5–7 °C ir daugiau. Todėl rudenį, kai žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje grybaudami, uogaudami  ar tvarkydami aplinką, svarbu nepamiršti saugotis erkių“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

NVSC duomenimis, 2026 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje užregistruota 380 erkinio encefalito atvejų, iš jų – 4 mirties atvejai. 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo užregistruoti 438 erkinio encefalito atvejai ir 3 mirties atvejai.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 8 164 Laimo ligos atvejai. 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu jų buvo užregistruota 10 017.

Skiepytis galima visus metus

Erkinis encefalitas ir Laimo liga – dvi skirtingos erkių platinamos ligos. Erkinį encefalitą sukelia virusas, galintis pažeisti centrinę nervų sistemą, o Laimo ligą – bakterijos. Nuo erkinio encefalito patikimiausiai apsaugo skiepai. Nuo Laimo ligos vakcinos kol kas nėra, todėl svarbu saugotis erkių įsisiurbimo ir pastebėtą erkę kuo greičiau ištraukti.

Veiksmingiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Pasiskiepyti nuo šios ligos rekomenduojama visiems, o ypatingai tiems, kurie dažnai laiką leidžia gamtoje. Vakcinuojama pagal įprastinę arba pagreitintą schemą. Taikant įprastinę schemą, pirmosios dvi dozės skiriamos 1–3 mėnesių intervalu, o tolesnių dozių intervalai priklauso nuo konkrečios vakcinos gamintojo rekomendacijų. Po trijų dozių susidaro patikima apsauga, kuriai palaikyti vėliau reikalingos sustiprinamosios dozės.

Jei nepamenate, kada paskutinį kartą skiepijotės, informaciją apie skiepus galite pasitikrinti e. sveikatos portale arba kreipdamiesi į gydymo įstaigą.

Rudenį, kai erkės vėl tampa aktyvesnės, dažnai kyla klausimas, ar galima skiepytis, jei erkė jau buvo įsisiurbusi.

„Erkės įsisiurbimas nėra priežastis atidėti ar nutraukti skiepijimą. Jei vakcinacija jau pradėta, ją galima tęsti, o nepasiskiepiję asmenys gali skiepytis ir po erkės įsisiurbimo. Svarbu žinoti, kad vakcina neapsaugos nuo erkinio encefalito, jei užsikrėtimas jau įvyko per šį erkės įsisiurbimą. Tačiau pradėjus skiepytis dabar galima apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo ateityje“, – paaiškina Milda Žygutienė.

Primename, kad valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų amžiaus gyventojai. Kiti gali pasiskiepyti savo lėšomis gydymo ar kitoje skiepijimo paslaugas teikiančioje įstaigoje.

Kaip sumažinti riziką?

Einant į mišką ar būnant gamtoje rekomenduojama dėvėti šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešų, o kelnių klešnių apačia – prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele, užsidėti gerai priglundančią kepurę ar gobtuvą. Taip pat rekomenduojama naudoti repelentus – nariuotakojus atbaidančias medžiagas.

Būnant gamtoje svarbu reguliariai apžiūrėti save ir artimuosius, o ant drabužių ropojančias erkes nedelsiant pašalinti. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti: nespausti erkės kūnelio, suimti ją kuo arčiau odos ir staigiu judesiu traukti į viršų. Įsisiurbusios erkės negalima tepti riebalais ar kitais skysčiais. Pašalinus erkę, įsisiurbimo vietą reikia dezinfekuoti.

Po erkės įsisiurbimo apie vieną mėnesį rekomenduojama stebėti savo sveikatą ir įsisiurbimo vietą. Jei joje atsiranda didėjantis ar plintantis paraudimas, pakyla temperatūra ar pablogėja savijauta, būtina kreiptis į gydytoją.

NVSC inf.

Krepšys grybų - ir pavojus, kurio miške galima nepastebėti

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 24 Sep 2026 13:30:00 +0300
<![CDATA[Stiprinama gripo, COVID-19 ligos ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) stebėsena Lietuvoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/45653 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/45653

Rugsėjo 23 d. įvyko nuotolinis seminaras-mokymai, skirti  aptarti gripo, COVID-19 ligos ir kitų ŪVKTI epidemiologinės priežiūros, paremtos pasirinktine klinikine ir virusologine diagnostika (pasirinktinė priežiūra), organizavimo aspektus šalyje.  

Seminaras-mokymai, kuriuos organizavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) kartu su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, buvo skirti  ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, kurios jau dalyvauja bei kurios planuoja dalyvauti pasirinktinėje priežiūroje. Reginyje dalyvavo per 100 asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) atstovų.

Atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pasirinktinei priežiūrai keliamus reikalavimus, šią  priežiūrą vykdo šeimos gydytojai, pediatrai ir kitų specializacijų gydytojai, kurie sudaro 1–6 proc. šalyje ar regione dirbančių gydytojų. Siekiant užtikrinti dalyvaujančių ASPĮ reprezentatyvumą Lietuvoje, nuolat didinamas dalyvaujančių ASPĮ skaičius. 

Stiprinant pasirinktinę priežiūrą šalyje, didžiausias dėmesys buvo skirtas laboratoriniams tyrimams, akcentuojant PGR tyrimų svarbą, kad būtų užtikrintas rezultatų patikimumas ir aiškumas, kuriant bendrą kvėpavimo takų virusų stebėsenos strategiją šalyje.

Mokymai vyko įgyvendinant Europos sveikatos ir skaitmenizavimo vykdomosios institucijos finansuojamo projekto LT-SURVEILLANCE „Užkrečiamųjų ligų priežiūros sistemos Lietuvoje stiprinimas“ (LT-SURVEILLANCE) veiklas, prieš prasidedant 2026–2027 m. gripo sezonui ir atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus,

Pasirinktinė priežiūra padeda susieti klinikinius ir virusologinius gripo ir COVID-19 ligos duomenis, pasiekti, kad sergamumo šiomis ligomis duomenys atspindėtų situaciją visoje šalies teritorijoje, bei vertinti sergamumą šalyje, atsižvelgiant į klinikinius sergamumo rodiklius bei virusologiškai patvirtintų gripo ir COVID-19 ligos atvejų skaičių.

Daugiau informacijos apie pasirinktinę priežiūrą rasite čia: https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/gripo-covid-19-ligos-ir-kitu-uvkti-epidemiologine-prieziura-paremta-pasirinktine-klinikine-virusologine-diagnostika1, apie Projektą čia: https://nvsc.lrv.lt/lt/projektai/projektas-lt-surveillance-uzkreciamuju-ligu-prieziuros-sistemos/. 

 NVSC inf. 

Stiprinama gripo, COVID-19 ligos ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) stebėsena Lietuvoje

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 24 Sep 2026 11:00:00 +0300
<![CDATA[Nuo insulino pompų iki deguonies aparatų: ką kompensuoja ligonių kasa]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/46774 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/46774 Kai kurias būtinas medicinos priemones pacientai gali išsinuomoti ir naudoti namuose. Valstybinės ligonių kasos specialistai paaiškina, kokių priemonių nuomos išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, kam jos skiriamos ir kur jas galima išsinuomoti.

Gydantis namuose pacientams gali būti nuomojami deguonies ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, paprastosios ar išmaniosios insulino pompos, infuzinės skausmo malšinimo ir enterinio maitinimo pompos bei miego apnėjos aparatai.

„Kiekvieno paciento poreikis konkrečiai medicinos priemonei vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir medicinines indikacijas. Sprendimą dėl priemonės skyrimo priima gydymo įstaigos gydytojų konsiliumas, kuriame, atsižvelgiant į paciento būklę ir reikalingą priemonę, dalyvauja atitinkamos srities gydytojas“, – pabrėžė Valstybinės ligonių kasos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Medicinos priemonę pacientas gali išsinuomoti su Valstybine ligonių kasa (VLK) sutartį sudariusioje įmonėje, kuri taip pat užtikrina jos priežiūrą ir garantinį aptarnavimą. Šios įmonės pacientams medicinos priemones turi išduoti netaikydamos priemokų už jų technologines savybes.

Medicinos priemonių nuomos išlaidos 100 proc. kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Tarp kompensuojamų medicinos priemonių nuomos paslaugų išsiskiria insulino pompos – jų nuomai tenka didžiausia medicinos priemonių nuomai skiriamų fondo lėšų dalis, jomis naudojasi daugiausia pacientų. Per ketverius metus tokių pacientų skaičius išaugo daugiau kaip penkis kartus – nuo 298 iki beveik 1,6 tūkst.

Gydymas insulino pompa – tai nuolatinis insulino tiekimas po oda, užtikrinantis organizmui reikalingą insulino kiekį visą parą. Fondo lėšomis insulino pompos kompensuojamos apdraustiems I tipo cukriniu diabetu sergantiems vaikams ir suaugusiesiems, taip pat nėščiosioms ir planuojančioms pastoti moterims bei pacientams, laukiantiems kasos salelių transplantacijos ir po jos.

Ne vienerius metus ligonių kasa kompensuoja deguonies ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų nuomos išlaidas. Šiuo metu deguonies aparatus naudoja daugiau kaip 900, o dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus – daugiau kaip 1,1 tūkst. pacientų.

Deguonies aparatai skiriami pacientams, kuriems dėl lėtinio kvėpavimo nepakankamumo reikia gydymo deguonimi, o dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai – kai dėl sveikatos būklės reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos.

Prieš porą metų pacientams, kurie dėl ligos ar traumos negali maitintis įprastai ir yra maitinami per specialų zondą ar stomą, pradėtos nuomoti enterinio maitinimo pompos. Jos padeda užtikrinti tolygų ir kontroliuojamą paciento maitinimą.

Onkologiniams pacientams, kuriems pasireiškia stiprus ar nepakeliamas lėtinis skausmas, kurio nepavyksta tinkamai kontroliuoti kitais stipriais vaistais, gali būti kompensuojama skausmo pompos nuoma.

Nuo šių metų liepos pabaigos pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo arba sunkia miego apnėjos forma, gali būti skiriami CPAP arba auto-CPAP aparatai. Jie padeda palaikyti kvėpavimo takus atvirus miego metu ir išvengti kvėpavimo sustojimų.

Miego apnėjos aparatai gali būti skiriami gydymo įstaigose, turinčiose galimybę atlikti polisomnografijos tyrimą ir patvirtinti miego apnėjos diagnozę.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, kompensuojamų medicinos priemonių nuomos poreikis kasmet didėja. Pavyzdžiui, 2022-aisiais medicinos priemones nuomojosi apie tūkstantis pacientų, o šiuo metu tokių pacientų yra beveik keturis kartus daugiau – per 3,6 tūkstančio.

Per pirmąjį šių metų pusmetį medicinos priemonių nuomai panaudota apie 6 mln. eurų fondo lėšų. Šiais metais jų nuomai numatyta apie 10,4 mln. eurų.

Ligonių kasų inf. 

Nuo insulino pompų iki deguonies aparatų: ką kompensuoja ligonių kasa

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 24 Sep 2026 08:30:00 +0300
<![CDATA[NVSC: ko nepamiršti tvarkant aplinką]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/36898 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/36898 Rudenį lauko darbai nesibaigia – tvarkome sodus ir daržus, ruošiame aplinką žiemai, grėbiame lapus ar atliekame kitus darbus sodybose. Tačiau dirbant lauke išlieka rizika susižeisti ir užsikrėsti reta, bet pavojinga liga – stablige. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad patikimiausia apsauga nuo stabligės – skiepai, o suaugusiesiems vakcinaciją svarbu periodiškai atnaujinti.

Stabligė Lietuvoje – reta liga – kasmet užregistruojama vidutiniškai 1–2 ligos atvejai. 2011–2025 m. šalyje užregistruoti 23 stabligės atvejai, iš jų 8 baigėsi mirtimi. Dauguma susirgusiųjų stablige – neskiepyti vyresnio amžiaus asmenys. Pernai stabligės atvejų neužregistruota, o šiemet 2 stabligės atvejai užregistruoti Mažeikių ir Šakių rajonuose. Susirgę asmenys buvo vyresnis nei 80 metų. Jų vakcinacijos statusas ir užsikrėtimo aplinkybės nežinomi.

Skiepytis rekomenduojama kas 10 metų

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami vakcina, kuri apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos ir kokliušo 2, 4, 6, 18 mėnesių, 6–7 metų ir 15–16 metų amžiaus.

Apsauga nuo stabligės svarbi ir suaugusiesiems. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. 25 metų ir vyresni žmonės nuo šių ligų kas 10 metų skiepijami valstybės lėšomis.

NVSC duomenimis, 2025 m. nuo difterijos ir stabligės valstybės lėšomis pasiskiepijo 50 429 asmenys, 2024 m. – 53 688, 2023 m. – 44280 suaugusiųjų. Vis dėlto suaugusieji valstybės lėšomis nuo stabligės profilaktiškai skiepijasi gana vangiai, dažniausiai atliekama poekspozicinė (pvz., dėl gilaus odos ir (ar) gleivinių sužeidimo, nušalimo, nudegimo ir kt.) vakcinacija.

„Nors stabligė Lietuvoje nėra dažna liga, jos pavojingumo nuvertinti nereikėtų. Ypač svarbu, kad apsauga nuo stabligės būtų atnaujinama ir suaugus. Rizika susirgti didėja tuomet, kai žmogus nėra pasiskiepijęs pagal visą skiepijimo schemą arba ilgą laiką nėra gavęs sustiprinamosios vakcinos dozės“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Edita Jegelevičienė.

Susižeidus svarbu įvertinti stabligės riziką

Stabligę sukeliančios bakterijos plačiai paplitusios aplinkoje, jų sporų gali būti dirvožemyje, dulkėse, taip pat gyvūnų ir žmonių žarnyne. Sporos atsparios karščiui, šalčiui, saulės šviesai, o aplinkoje jos gali išsilaikyti keletą metų. Užsikrėsti galima, kai stabligės sporos per pažeistą odą patenka į organizmą. Rizika ypač padidėja susižeidus žemėtais ar nešvariais sodo ir daržo įrankiais, įsidūrus, įsipjovus, taip pat patyrus gilesnes žaizdas, nudegimus ar kitus odos pažeidimus. Svarbu žinoti, kad nuo žmogaus žmogui stabligė neplinta.

„Dirbant sode ar tvarkant aplinką svarbu nepamiršti paprastų atsargumo priemonių – mūvėti apsaugines pirštines, saugotis susižeidimų, o patyrus žaizdą ją tinkamai išvalyti ir prižiūrėti. Tačiau ne mažiau svarbu pasirūpinti apsauga nuo stabligės – pasitikrinti, kada paskutinį kartą buvote skiepyti nuo stabligės ir difterijos. Susižeidus, ypač jei žaizda gilesnė ar užteršta, o skiepijimo istorija nežinoma, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kur, įvertinus situaciją, gali būti taikoma skubi stabligės imunoprofilaktika“, – atkreipia dėmesį NVSC atstovė.

Pirmieji stabligės požymiai dažniausiai atsiranda praėjus maždaug savaitei po užsikrėtimo, tačiau simptomai gali pasireikšti ir po kelių dienų ar vėliau. Liga gali prasidėti raumenų trūkčiojimais ar sustingimu, vėliau atsiranda skausmingi raumenų spazmai, būdingas žandikaulio sustingimas, gali būti sunku ryti, sustingti kaklo ir nugaros raumenys. Sunkiais atvejais gali sutrikti kvėpavimas. Taip pat gali pasireikšti tokios komplikacijos kaip: širdies nepakankamumas, smegenų pažeidimai, plaučių uždegimas, kaulų lūžiai, Negydoma stabligė gali būti mirtina.

NVSC inf.

 

NVSC: ko nepamiršti tvarkant aplinką

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 22 Sep 2026 17:00:00 +0300
<![CDATA[Maisto prekyba internete: ką parodė VMVT stebėsena?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/maisto-prekyba-internete-ka-parode-vmvt-stebesena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/maisto-prekyba-internete-ka-parode-vmvt-stebesena Užsisakyti maisto papildų, namuose gamintų konditerijos gaminių ir užkandžių, mėsos ir žuvies gaminių pagal skelbimus portaluose ar socialiniuose tinkluose šiandien paprasta kaip niekada. Tačiau patraukli nuotrauka ir geri atsiliepimai dar neįrodo, ar maistas gaminamas ir parduodamas laikantis visų nustatytų reikalavimų.

2025 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), stebėdama internetinę prekybą dar intensyviau nei prieš metus, nustatė, kad nelegalios veiklos atvejų šiek tiek sumažėjo.

VMVT specialistai, vykdydami interneto erdvės stebėseną ir skelbimus atrinkdami atsitiktine tvarka arba pagal rizikos vertinimo kriterijus, atrinko 530 su maisto prekyba ar gamyba susijusių skelbimų. Tai kone 2,5 karto daugiau palyginus su 2024 m.

Pagal atrinktus skelbimus atlikti 432 tyrimai (2024 m. – 162): net 318 atvejų (73,6 proc.) nustatyta, kad maisto tvarkymo veikla vykdyta neturint VMVT išduoto leidimo (2024 m. tokie atvejai sudarė 77,8 proc. visų tyrimų). Dar 114 subjektų buvo registruoti VMVT, tačiau skelbimuose nenurodė savo leidimo numerio.

2025 m. dažniausiai fiksuotos nelegalios veiklos – prekyba maisto papildais (48 proc.) bei sezoninė prekyba daržovėmis (18 proc.).  

Internetinei prekybai maistu taikomi tokie pat maisto saugos reikalavimai, kaip ir prekiaujant fizinėse prekybos vietose. Tai reiškia, kad maistą gaminantis ar jį parduodantis asmuo ar įmonė turi būti užregistravę maisto tvarkymo veiklą VMVT, o vartotojui turi būti pateikta visa informacija, pagal kurią galima aiškiai identifikuoti pardavėją – pasitikrinti, ar jis veikia teisėtai.

Be to, vartotojams tiekiamas maistas turi būti gaminamas, tvarkomas, laikomas ir tiekiamas laikantis nustatytų maisto saugos, higienos ir kokybės reikalavimų. 

„Perkant maistą internetu didžioji dalis jo kelio iki vartotojo stalo lieka nematoma, t. y. užsisakantis asmuo nežino, kokiomis sąlygomis maistas pagamintas, kur ir kaip laikytas, kaip bus pristatytas. Todėl vienas paprasčiausių dalykų, kuriuos vartotojas gali ir turi pasitikrinti, – kas šį maistą gamina, parduoda ir ar ši veikla registruota VMVT. Tai nėra tik formalumas – registruota veikla patvirtina, kad pardavėjas yra žinomas VMVT ir jo veiklai taikoma priežiūra“, – sako Gintarė Vadeikienė, VMVT Priežiūros departamento vyriausioji specialistė. 

Anot jos, 2026 m. tęsiama sisteminga interneto erdvės stebėsena siekiant laiku identifikuoti aktualias tendencijas ir galimas rizikas. 

Pažeidimai stabdomi, veiklą skatinama įteisinti 

Stebėdama internetinių parduotuvių skelbimus VMVT ne tik atskleidžia nelegalią veiklą, bet ir skatina ją įteisinti arba nurodo nutraukti. Iš 318 tirtų nelegalios veiklos atvejų 9 subjektai (2,83 proc.) maisto tvarkymo veiklą vėliau įregistravo ir tęsė teisėtai, o 235 subjektai (73,9 proc.) veiklą nutraukė. Dar 50 atvejų (15,7 proc.) po VMVT kreipimosi į skelbimų portalų administratorius skelbimai buvo pašalinti arba užblokuoti. Likusiais atvejais buvo prekiaujama ne maisto produktais, veiklą vykdė užsienio įmonė arba su subjektu nepavyko susisiekti ir pan. 

Nustatę nelegalią veiklą VMVT specialistai pardavėjams paaiškina, kaip ją įregistruoti ir kokių teisės aktų reikalavimų būtina laikytis. 2025 m. vykdant prekybos internetu stebėseną buvo suteikta net 201 konsultacija – tai apie keturis kartus daugiau nei 2024 m. Konsultuojant subjektai taip pat informuojami apie atsakomybę ir galimas sankcijas už nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Sankcijos pritaikytos 4 atvejais ir tai sudarė 1 proc. visų tirtų atvejų. 

Ką patikrinti prieš perkant maistą internetu? 

VMVT rekomenduoja vartotojams prieš perkant maistą internetu patikrinti, ar pardavėjas nurodo savo vardą (ar įmonės pavadinimą), kontaktinius duomenis ir informaciją apie registruotą maisto tvarkymo veiklą. 

Jei kyla abejonių dėl internetu maistą siūlančio pardavėjo, jo registraciją bet kuriuo metu galima patikrinti viešame VMVT Maisto tvarkymo subjektų registre. Apie galimai nelegalią maisto prekybą ar kitus pastebėtus pažeidimus reikia pranešti VMVT. 

Vartotojų pastabumas čia ypač svarbus – patikrinus, iš ko maistas perkamas, lengviau išvengti nepatikimų pardavėjų ir sumažinti riziką įsigyti galimai nesaugų maistą. 
 

Internetine prekyba VMVT.png

 VMVT inf. 

Maisto prekyba internete: ką parodė VMVT stebėsena?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 18 Sep 2026 12:30:00 +0300
<![CDATA[Grožio paslaugų užkulisiai: viena klaida gali kelti pavojų sveikatai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/64356 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/64356

Manikiūras, pedikiūras, plaukų kirpimas, veido procedūros, tatuiruotės, permanentinis makiažas ar auskarų vėrimas – grožio paslaugos tapo įprasta daugelio žmonių kasdienybės dalimi. Rinkdamiesi jas galvojame apie norimą rezultatą, tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kas nematoma: ar paslauga bus suteikta saugiai, laikantis sveikatos saugos reikalavimų. Kad grožio paslaugos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, rūpinasi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai. Jie kasmet tikrina paslaugų teikimo vietas, vertina, ar laikomasi visuomenės sveikatos saugos reikalavimų, konsultuoja paslaugų teikėjus ir padeda jiems rasti tinkamus sprendimus, kad klientams būtų užtikrintos saugios paslaugų teikimo sąlygos. Vien per 2025 m. Lietuvoje atlikti 1 842 grožio paslaugų teikimo vietų patikrinimai.

Kaip užtikrinama paslaugų sauga?

Grožio paslaugų saugą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“. Ši veikla gali būti vykdoma tik turint leidimą-higienos pasą, o paslaugas teikiantys asmenys turi būti nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą, išklausę privalomuosius higienos įgūdžių kursus bei turėti galiojančius sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus. Visa tai skirta sumažinti grėsmę užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis. Paslaugų teikėjai taip pat turi išklausyti ir pirmosios medicinos pagalbos mokymus, jog, prireikus, laiku ir tinkamai galėtų suteikti pirmąją pagalbą.

Higienos normoje nustatyti ir reikalavimai patalpoms, įrangai, instrumentams, jų valymui ir dezinfekcijai. Visi jie skirti tam, kad padėtų apsaugoti tiek paslaugos vartotoją, tiek paslaugos teikėją.

2025 m. daugiausia NVSC patikrinimų atliko plaukų ir nagų priežiūros paslaugų teikimo vietose – atitinkamai 648 ir 595 patikrinimus. Taip pat atlikta 311 veido priežiūros, 142 kūno priežiūros, 72 ilgalaikio (permanentinio) makiažo, 38 tatuiravimo ir 36 papuošalų vėrimo paslaugų teikimo vietų patikrinimai. Reikalavimų pažeidimai nustatyti 17,7 proc. patikrinimų metu. Dažniausiai nustatomi neatitikimai susiję su leidimo-higienos paso neturėjimu, instrumentų valymu ir dezinfekcija, vienkartinių priemonių naudojimu bei kosmetikos gaminių ir specialiosioms paslaugoms naudojamų priemonių atitiktimi nustatytiems reikalavimams. 

Ne visos grožio paslaugos yra vienodos

Grožio paslaugų teikėjai ir vartotojai kasdien susiduria su skirtingomis rizikomis – vienos procedūros yra visiškai neinvazinės, o atliekant kitas pažeidžiama oda ar gleivinė. Todėl higienos ir infekcijų kontrolės reikalavimų laikymasis nėra formalumas. Tai yra viena svarbiausių sąlygų, padedančių apsaugoti tiek paslaugos vartotoją, tiek patį paslaugos teikėją.

Grožio paslaugos skirstomos į A ir B kategorijas pagal jų keliamą užkrečiamųjų ligų riziką. A kategorijai priskiriamos paslaugos, kurių metu gali būti pažeidžiama oda arba gleivinė, o naudojami instrumentai yra ar gali būti užteršti krauju ar kitais kūno skysčiais. Tai, pavyzdžiui, tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų vėrimo, plaukų skutimo, manikiūro ir pedikiūro, kai karpomos nagų odelės, paslaugos. B kategorijai priskiriamos paslaugos, kurių metu oda ir gleivinė nepažeidžiamos, pavyzdžiui, veido ir kūno, plaukų priežiūros, manikiūro ir pedikiūro, kai nagų odelės nekarpomos, plaukų šalinimo vašku ar kitomis panašiomis priemonėmis, dekoratyvinės kosmetikos paslaugos.

Šis paslaugų skirstymas svarbus todėl, kad nuo paslaugos pobūdžio priklauso ir jai taikomi griežtesni saugos reikalavimai. Teikiant A kategorijos paslaugas, kai gali būti pažeista oda ar gleivinė, ypač svarbu tinkamai paruošti naudojamus instrumentus, laikantis infekcijų kontrolės reikalavimų. Todėl vartotojui verta žinoti, kokios kategorijos paslauga jam teikiama, ir atkreipti dėmesį į tai, ar paslaugos teikėjas laikosi būtinų higienos reikalavimų – šią informaciją galima rasti Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“.

Renkantis grožio paslaugų teikėją reikėtų pasidomėti, ar jis turi galiojantį leidimą-higienos pasą konkrečios grožio paslaugos (plaukų priežiūros, veido priežiūros, kūno priežiūros, nagų priežiūros, tatuiravimo, ilgalaikio makiažo ar papuošalų vėrimo) veiklai. Šis dokumentas liudija, kad veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. 

Pastebėjus, kad grožio paslaugos teikėjas teikia nesaugias paslaugas, raginame atkreipti į tai jo dėmesį. Jeigu paslaugos teikėjas nebendradarbiauja, nesuteikia prašomos informacijos ar atsisako koreguoti galimai nesaugią veiklą, galima pranešti NVSC. Informaciją apie kreipimosi būdus rasite NVSC interneto svetainėje https://nvsc.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/asmenu-aptarnavimas/.

NVSC inf.

Grožio paslaugų užkulisiai: viena klaida gali kelti pavojų sveikatai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 18 Sep 2026 09:30:00 +0300
<![CDATA[Vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūra taps nuoseklesnė: nustatytas privalomas sveikatos būklės stebėjimo periodiškumas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/3567 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/3567 Iki šiol atskiro šios grupės pacientų stebėjimo reglamentavimo nebuvo – gydytojai vaikų sveikatos būklę stebėdavo individualiai. Naujasis reglamentavimas pirmą kartą nustato bendras stebėjimo sąlygas, ligų sąrašą ir sveikatos būklės tikrinimo periodiškumą.

Pagal naują tvarką, jaunatviniu artritu arba sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis sergančius vaikus gydytojas vaikų reumatologas turės apžiūrėti kartą per 3–6 mėnesius, jeigu liga yra vidutinio ar didelio aktyvumo arba vaikui taikomas gydymas ligą modifikuojančiais vaistais. Kai liga yra mažai aktyvi ir ligą modifikuojantys vaistai netaikomi, vaiko būklė bus tikrinama kas 6–12 mėnesių.

Vaikų, sergančių jaunatviniu artritu, sveikatos būklę taip pat stebės gydytojas oftalmologas, taikant tokius pačius stebėjimo intervalus.

Atskiras stebėjimas numatytas ir vaikams, sergantiems iridociklitu (akies rainelės ir krumplyno uždegimu) – jų sveikatos būklė oftalmologas tikrins kas 3–6 mėnesius.

Naujosios tvarkos tikslas – užtikrinti nuoseklesnę vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūrą ir padėti laiku pastebėti sveikatos būklės pokyčius. Reguliarus stebėjimas leidžia gydytojams vertinti ligos eigą, o prireikus – laiku koreguoti gydymą. Taip siekiama užkirsti kelią ligos progresavimui ir negrįžtamų komplikacijų išsivystymui.

Naujoji tvarka parengta atsižvelgiant į Vaikų artrito asociacijos siūlymus ir įsigalios nuo lapkričio 1 dienos.

Vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūra taps nuoseklesnė: nustatytas privalomas sveikatos būklės stebėjimo periodiškumas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 17 Sep 2026 16:00:00 +0300
<![CDATA[Priklausomybių srityje dirbanti medicinos psichologė apie alkoholio vartojimą: „normalių“ kiekių nėra]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/57653 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/57653 Daugelis žmonių alkoholio vartojimo savaitgaliais, laisvalaikiu ar per šventes nelaiko problema, neva nedideliais kiekiais vartojamas jis nekenkia ir problemų nesukelia. Vis tik specialistų nuomone jau vien tai, kad alkoholis tampa nuolatine žmogaus gyvenimo dalimi ir dalyvauja visose gyvenimo situacijose, yra priežastis atkreipti dėmesį ir įvertinti savo santykį su juo.

„Gyvename visuomenėje, kur alkoholis yra normalizuojamas ir dažnai tampa įprasta vaišių, švenčių, bendravimo ar atsipalaidavimo dalimi. Dėl to kartais nepastebime, kaip alkoholis iš pasirinkimo pavirsta savaime suprantamu kasdienybės elementu. Tai nebūtinai reiškia priklausomybę, tačiau jau pats poreikis reguliariai vartoti alkoholį ar jausmas, kad be jo sunkiau atsipalaiduoti, mėgautis vakaru ar jaustis gerai, yra signalas sustoti ir sąžiningai įvertinti savo santykį su alkoholiu“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo medicinos psichologė Jovita Karnišauskienė.

Problemą rodo besikeičiantis santykis su alkoholiu

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad nėra visiškai nerizikingo alkoholio kiekio – rizika susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis kyla išgėrus kad ir mažiausią kiekį ir didėja didėjant suvartojimui.

„Alkoholis yra toksiška, psichoaktyvi ir priklausomybę sukeliančia medžiaga. Kartais žmonės domisi, kiek alkoholio išgerti yra „normalu“. Mano nuomone, „normalių“ alkoholio kiekių nėra, kiekvienas vartojimas susijęs su tam tikra rizika sveikatai, o kuo daugiau alkoholio žmogus vartoja, tuo labiau tai jam kenkia“, – sako specialistė.

Jos teigimu, kalbant apie priklausomybės vystymąsi, vien suvartojamas alkoholio kiekis neatsako į klausimą, ar žmogaus santykis su alkoholiu jau tampa problema. Svarbu atkreipti dėmesį ir į vartojimo dažnį, priežastis bei tai, kokį vaidmenį alkoholis užima žmogaus gyvenime.

„Vienas iš svarbių signalų yra pokytis žmogaus vartojimo įpročiuose. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau žmogus alkoholį vartodavo tik socialiai, su draugais, o dabar vis dažniau pradeda gerti vienas, jei anksčiau išgerdavo tik progomis, o dabar atsiranda poreikis išgerti ir įprastą darbo dieną, arba jei alkoholis tampa įprastu būdu nusiraminti po įtemptos dienos, tuomet jau verta į šiuos pokyčius atkreipti dėmesį. Taip pat svarbu stebėti, ar žmogus nepradeda ieškoti vis daugiau progų išgerti, ar nekyla noras gerti didesniais kiekiais, ar neatsiranda minčių apie alkoholį tais atvejais, kai anksčiau apie jį negalvodavo“, – aiškina J. Karnišauskienė.

Kaip vieną iš aiškesnių signalų, rodančių problemą, medicinos psichologė įvardija atvejus, kai alkoholis pradeda neigiamai veikti įvairias žmogaus gyvenimo sritis, tačiau, nepaisydamas šių pasekmių, jis ir toliau vartoja. Pavyzdžiui, prastėja santykiai su artimaisiais, darbingumas, apleidžiamos mėgstamos veiklos, tačiau žmogus nemato poreikio atsisakyti alkoholio.

Sunerimti verta ir tada, kai alkoholis tampa pagrindiniu ar vienu iš pagrindinių būdų reguliuoti emocinę būseną: atsipalaiduoti, nusiraminti, susidoroti su stresu, liūdesiu, kitais sunkiais išgyvenimais.

Pirmiausia pastebi aplinkiniai

Medicinos psichologė atkreipia dėmesį, kad paprastai priklausomybė nesusiformuoja staiga, jos požymiai gali ryškėti palaipsniui, o probleminius vartojimo pokyčius neretai anksčiau pastebi aplinkiniai nei pats vartojantis žmogus. O jei ir pastebi, dažnai nemažai laiko užima to pripažinimas ir noras ieškoti pagalbos.

„Jei žmogus tik pradeda nerimauti dėl didėjančio alkoholio vartojimo ir jam pačiam tampa sunkiau jį

kontroliuoti, verta kuo anksčiau įvertinti savo vartojimą ir ieškoti būdų jį mažinti. Galima pabandyti išbūti be alkoholio ilgesnį laiką ir įsivertinti savo būseną be jo, o prireikus kreiptis į specialistus ir kartu įvertinti, kokia pagalba konkrečiu atveju būtų tinkamiausia. Pagalbos būdai kiekvienam žmogui gali būti skirtingi, priklausomai nuo jo situacijos, turimų rizikos ir apsauginių veiksnių“, – akcentuoja ji.

Specialistė sako, kad svarbu atskirti, kai tiesiog norima keisti savo vartojimo įpročius, nuo situacijos, kai jau yra susiformavusi priklausomybė, nes pastaruoju atveju tikslas yra nebe alkoholio ribojimas ar kiekių mažinimas, o visiška abstinencija. Be to, vien atsisakyti alkoholio esant priklausomybei nepakanka. Ši liga žmogų veikia fiziškai, psichologiškai, yra susijusi su išmoktais elgesio modeliais. Todėl pašalinus alkoholį iš gyvenimo, bet nedirbant su priežastimis ir mechanizmais, kurie palaiko vartojimą, atkryčio rizika išlieka.

Žmogui nutarus vartoti mažiau alkoholio, svarbus ir artimųjų, draugų elgesys, nemenkinantis šio apsisprendimo ir jam nekliudantis. Artimiesiems nereikėtų patiems spręsti, kaip kontroliuoti ar riboti žmogaus vartojimą, nes norėdami padėti jie kartais gali elgtis taip, kad problemą tik sustiprins.

„Apie priklausomybę artimieji dažnai turi nemažai klaidingų įsitikinimų, todėl svarbu, kad pagalbos ieškotų ne tik vartojantis žmogus, bet ir jo šeimos nariai. Jei alkoholį vartojantis žmogus gyvena santykyje su kitais, jo vartojimas neišvengiamai paveikia ir artimuosius, todėl problemą prasminga spręsti kaip komandai. Mano rekomendacija artimiesiems būtų kreiptis į priklausomybių srityje dirbantį specialistą ir pasikonsultuoti, kaip tinkamai reaguoti į žmogaus vartojimą, kaip nustatyti sveikas ribas ir kokią pagalbą iš tiesų galima suteikti, o ne bandyti priklausomybės problemą išspręsti savo jėgomis“, – apibendrina J. Karnišauskienė.

Respublikinio priklausomybės ligų centro inf. 

Priklausomybių srityje dirbanti medicinos psichologė apie alkoholio vartojimą: „normalių“ kiekių nėra

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 16 Sep 2026 14:00:00 +0300
<![CDATA[Juoda spalva, kuri keičia pasitikėjimą: kodėl vis daugiau vyrų renkasi diskretiškus tamsios spalvos įklotus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/juoda-spalva-kuri-keicia-pasitikejima-kodel-vis-daugiau-vyru-renkasi-diskretiskus-tamsios-spalvos-iklotus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/juoda-spalva-kuri-keicia-pasitikejima-kodel-vis-daugiau-vyru-renkasi-diskretiskus-tamsios-spalvos-iklotus Kodėl iš tiesų svarbi spalva?

Atrodytų, tai tik smulkmena. Tačiau būtent ji gali lemti, ar žmogus apskritai ryšis kasdien naudoti įklotą.

Klasikiniai balti įklotai po plonesniais ar tamsiais apatiniais gali būti matomi, sukurti nepageidaujamą kontūrą ar tiesiog priminti apie naudojamą apsaugos priemonę. SENI MAN Extra Black įklotai šią problemą sprendžia paprastai – įklotas yra juodos spalvos, todėl po vyriškais apatiniais išlieka gerokai diskretiškesnis. Judant, lenkiantis ar sportuojant nereikia nuolat galvoti, ar kas nors pastebės, kad naudojate apsaugą.

 

Kai svarbiausia – pasitikėjimas

Diskretiškumas neturi reikšti mažesnio saugumo. Juodi SENI Man įklotai pasižymi geromis sugėrimo savybėmis: skystis labai greitai susigeria į įklotą, o paviršius išlieka sausas.Tai ypač aktualu aktyviems vyrams – sportuojantiems, dirbantiems fizinį darbą, dažnai keliaujantiems ar tiesiog nenorintiems, kad netikėtas epizodas sugadintų dienos planus.

 

Laisvė judėti, o ne būtinybė prisitaikyti prie problemos

Vienas didžiausių psichologinių slenksčių, su kuriais susiduria vyrai, yra jausmas, kad reikia prisitaikyti: rinktis laisvesnius drabužius, vengti tam tikrų situacijų ar nuolat galvoti, jog kas nors pastebės.

SENI MAN Extra Black leidžia pakeisti šią logiką: ne jūs prisitaikote prie įkloto, o įklotas prisitaiko prie jūsų gyvenimo. Patogi, anatomiškai pritaikyta forma nevaržo judesių, todėl galite mankštintis, dirbti, keliauti ar tiesiog gyventi įprastai – nesijaudindami ir nekompleksuodami.

 

Kam tai gali būti aktualu?

Šie įklotai gali būti tinkamas pasirinkimas:

  • vyrams, kurie po operacijų ar dėl sveikatos sutrikimų patiria lengvą ar vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymą;
  • fiziškai aktyviems, sportuojantiems ar dirbantiems vyrams, kuriems reikia patikimos apsaugos visai dienai;
  • tiems, kurie nori grįžti į įprastą aktyvų gyvenimo ritmą nebijodami, kad problema taps pastebima;
  • vyrams, kurie iki šiol vengė įklotų dėl estetinių ar psichologinių priežasčių.

 

Kai apsauga netrukdo gyventi

Šlapimo nelaikymas neturėtų tapti priežastimi keisti savo planus ar atsisakyti įprastos veiklos. Tinkamai pasirinkta apsauga leidžia jaustis patikimiau ir nebesukti galvos dėl to, kas gali nutikti netikėtai.

SENI MAN Extra Black reiškia tai, ko vyrams dažnai reikia labiausiai: patikimą apsaugą, patogumą ir diskretiškumą. O juoda spalva suteikia dar vieną svarbų privalumą – ramybę žinant, kad apsaugos priemonė išlieka nepastebima. Nes kartais tikroji laisvė yra tiesiog galėti gyventi savo dieną apie tai negalvojant.

Daugiau informacijos sužinosite paskambinę į centrą SIDABRA nemokama linija 0 800 00 226 arba apsilankę www.sidabra.lt. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

Juoda spalva, kuri keičia pasitikėjimą:  kodėl vis daugiau vyrų renkasi diskretiškus tamsios spalvos įklotus

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 15 Sep 2026 13:03:06 +0300
<![CDATA[Vyrams svarbi žinia: nuo rugsėjo pasikeitė prostatos vėžio patikros tvarka]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/8545 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/8545 Prieš penkerius metus prostatos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo maždaug kas trečias vyras, kuriam priklausė ši patikra, o pernai – beveik kas antras. Tai dar nepakankamas, bet svarbus ir teigiamas pokytis: prostatos vėžys ilgai gali nesukelti jokių simptomų, todėl laukti, kol jie pasirodys, nėra geriausias pasirinkimas.

„Svarbu ne tik pats pasitikrinimas, bet ir tai, ką suteikia rezultatas. Jei pakitimai nustatomi anksti, gydytojas gali juos stebėti ar prireikus anksčiau pradėti gydymą. Tada jis veiksmingesnis ir mažiau paveikia žmogaus gyvenimą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Jurgita Grigarienė.

Nejaučia poreikio ieškoti ligų

Nuomonė, kad tikrintis sveikatos nereikia, jei jautiesi gerai, yra dažniausia prevencinės patikros vengimo ar atidėjimo priežastis, kurią žmonės įvardija ligonių kasos inicijuojamuose gyventojų nuomonės tyrimuose. Tarp priežasčių jie mini ir laiko stoką, tyrimų ar jų rezultatų baimę.

Vis dėlto pati patikra ilgai netrunka ir yra gerokai paprastesnė, nei kartais įsivaizduojama. Tikrinant pagal prostatos vėžio prevencinę programą atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujo tyrimas.

„Kartais vyrai nesitikrina, nes baiminasi nemalonių procedūrų ar mano, kad blogesnis rezultatas iš karto reiškia vėžį. Tačiau programa prasideda nuo kraujo tyrimo. Net ir padidėjusi prostatos specifinio antigeno koncentracija nėra vėžio diagnozė – tai ženklas, kad reikėtų atidžiau stebėti paciento sveikatą ar atlikti papildomų tyrimų“, – pabrėžia ligonių kasos atstovė.

Nuo rugsėjo – pokyčiai programoje

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. pagal prostatos vėžio prevencinę programą kviečiami tikrintis 50–69 metų (imtinai) vyrai. Kaip ir anksčiau, tikrintis reikia periodiškai, tačiau keičiasi pakartotinės patikros tvarka: daliai vyrų tyrimą reikės kartoti rečiau, daliai pakartotinai tikrintis nebereikės.

Tai reiškia, kad kuo PSA koncentracija mažesnė, tuo rečiau reikia kartoti tyrimą. Pavyzdžiui, 50–59 metų (imtinai) vyrams, kurių PSA koncentracija yra maža, pakartotinė patikra rekomenduojama po penkerių metų. Įprastai maždaug pusei vyrų tyrimu nustatoma, kad šis rodiklis mažas. Jei PSA koncentracija didesnė, bet neviršija nustatytos normos, pasitikrinti pakartotinai rekomenduojama po dvejų metų – to prireikia maždaug kas ketvirtam tikrinamam vyrui. 60–69 metų (imtinai) vyrams, kurių PSA koncentracija labai žema, pakartotinai tikrintis nebereikia.

PSA koncentracija viršija nustatytą normą maždaug 16 proc. pasitikrinusių vyrų. Tačiau ir toks rezultatas dar nėra diagnozė – tik šiuo atveju reikia papildomų tyrimų.

Šiuo metu rengiami pakeitimai, kad nuo kitų metų balandžio kvietimai pasitikrinti pagal šią programą būtų automatizuoti ir siunčiami per e. sveikatos sistemą ir el. paštu, o priminimai – ir SMS žinutėmis ar paštu arba pranešami telefonu. Todėl vyrams bus paprasčiau laiku sužinoti, kada jie turėtų pasitikrinti.

Kada nereikėtų laukti prevencinės programos?

Prevencinė programa skirta vyrams, kurie neturi ligai būdingų simptomų ir yra tam tikro amžiaus, kai padidėja rizika susirgti. Tačiau tai nėra vienintelis būdas pasirūpinti prostatos sveikata.

Jeigu šeimoje yra buvę prostatos vėžio atvejų ir žmogus nerimauja dėl savo rizikos arba bet kurio amžiaus vyras pastebi sveikatos pokyčių, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją nelaukiant, kol ateis laikas planinei prevencinei patikrai. Šeimos gydytojas gali individualiai įvertinti rizikos veiksnius, prireikus paskirti tyrimus ar išrašyti siuntimą pas gydytoją specialistą – urologą.

Prostatos vėžys – viena dažniausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Vėžio registro duomenimis, šią diagnozę kasmet išgirsta daugiau kaip 2 tūkst. vyrų. Todėl specialistai ragina pasitikrinti nelaukiant simptomų ir prevencinį tyrimą vertinti ne kaip priežastį nerimauti, o kaip galimybę daugiau sužinoti apie savo sveikatą ir laiku imtis priemonių jai apsaugoti.

VLK inf. 

Vyrams svarbi žinia: nuo rugsėjo pasikeitė prostatos vėžio patikros tvarka

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 15 Sep 2026 11:24:01 +0300
<![CDATA[Ką verta žinoti apie sveikatai pavojingus augalus vaikų aplinkoje?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-verta-zinoti-apie-sveikatai-pavojingus-augalus-vaiku-aplinkoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-verta-zinoti-apie-sveikatai-pavojingus-augalus-vaiku-aplinkoje

Vaikai aplinką pažįsta smalsiai – liečia augalus, skina jų lapus, domisi ryškiomis uogomis ir vaisiais, o kartais juos net ragauja. Todėl svarbu pasirūpinti, kad aplinka, kurioje vaikai leidžia laiką, būtų kuo saugesnė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento specialistai primena, kad Lietuvos higienos normoje nurodytas konkrečių nuodingų augalų, kurių negalima sodinti ar auginti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų aplinkoje, sąrašas. Nors šie reikalavimai tiesiogiai taikomi ugdymo įstaigoms, higienos normoje pateikta informacija gali būti aktuali ir tėvams.

Nuodingų augalų ugdymo įstaigų aplinkoje neturi būti 

Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, reglamentuojančioje ugdymo įstaigų sveikatos saugos reikalavimus, pateikiamas nuodingų augalų, draudžiamų sodinti įstaigos teritorijoje apželdinimo tikslu, sąrašas.

Į jį įtraukti augalai, kurių visos arba tam tikros dalys – lapai, žiedai, šaknys, sėklos ar uogos – gali būti nuodingos. Tarp jų – paprastasis ricinmedis, paprastasis žalčialunkis, paprastoji durnaropė, paprastoji pakalnutė, rudeninis vėlyvis, vaistinė šunvyšnė, kukmedžiai, kurpelės ir kiti augalai. Kai kurie iš jų vaikams gali būti ypač patrauklūs dėl neįprastos išvaizdos, ryškių žiedų ar spalvingų uogų. Būtent smalsumas ir noras paliesti ar paragauti aplinkoje rastų augalų dažnai tampa papildoma rizika mažiems vaikams. 

Atkreipkite dėmesį ir į populiarius augalus

Vaikams pavojų gali kelti ne tik reti ar akivaizdžiai nuodingi augalai. Kai kurie jų yra gerai pažįstami ir dažnai sutinkami gamtoje, auginami lauke ar laikomi namuose. Pavyzdžiui, rudenį vaikai dažnai žaidžia su paprastojo kaštono vaisiais. Tačiau jie nėra skirti valgyti – suvalgius paprastojo kaštono vaisiaus, jo sudėtyje esančios medžiagos dirgina virškinamąjį traktą, taip pat gali sukelti nerimą, mieguistumą. Apsinuodyti galima ir ąžuolo lapais bei gilėmis.

Dėmesį verta atkreipti ir į įvairius populiarius dekoratyvinius ir sodo augalus. Narcizai, pakalnutės, žalčialunkiai, vėlyviai, durnaropės, šunvyšnios, rododendrai ir kiti augalai gali būti pavojingi vaikams juos suvalgius ar paragavus jų dalių. Apsinuodijimo požymiai gali būti įvairūs – nuo pykinimo, vėmimo, pilvo skausmo ar mieguistumo iki sunkių sveikatos sutrikimų. Poveikis priklauso nuo konkretaus augalo, suvartoto kiekio ir žmogaus organizmo. Toksinis yra ir vanduo, kuriame laikomi nuodingi augalai.

NVSC vertina ugdymo įstaigų aplinkos saugą

Higienos normoje pateiktas nuodingų augalų sąrašas yra vienas iš reikalavimų, į kuriuos NVSC specialistai atsižvelgia vertindami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų aplinkos atitiktį nustatytiems sveikatos saugos reikalavimams.

Tačiau su šia informacija verta susipažinti ir tėvams ar kitiems asmenims, kurių aplinkoje yra vaikų. Sąrašas gali padėti atkreipti dėmesį į augalus, kurie gali kelti pavojų sveikatai, jeigu su jais elgiamasi netinkamai. 

Svarbiausia taisyklė, kurią verta nuo mažens priminti vaikams – nepažįstamų augalų, jų uogų, vaisių ar kitų dalių nereikėtų ragauti.

NVSC inf. 

Ką verta žinoti apie sveikatai pavojingus augalus vaikų aplinkoje?

]]>
jonavoszinios.lt Sun, 13 Sep 2026 13:00:00 +0300
<![CDATA[Konservavimo sezonas įsibėgėja: stiklainis atrodo normaliai, bet pavojus gali būti mirtinas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/655562 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/655562 Pasibaigus vasarai, įsibėgėja derliaus nuėmimo ir konservavimo sezonas –  konservuojamos daržovės, grybai, ruošiami mėsos gaminiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad netinkamai paruoštuose ar laikomuose konservuose gali susidaryti botulino toksinas, sukeliantis retą, tačiau sunkią ligą – botulizmą, todėl  juos ruošiant būtina laikytis maisto ruošimo, konservavimo ir laikymo taisyklių.

Kaip susergama botulizmu?

Žmogus botulizmu suserga apsinuodijęs toksinu, kurį palankiomis sąlygomis gamina besidauginančios bakterijos. Palankios sąlygos šioms bakterijoms daugintis yra deguonies nebuvimas arba mažas jo kiekis, drėgna ir mažo rūgštingumo aplinka. Būtent tokios sąlygos gali susidaryti konservų dėžutėse, stiklainiuose ar polietileno pakuotėse. Jei maistas buvo ruošiamas nesilaikant ruošimo ir laikymo taisyklių ir į jį pateko bakterijų, gali pradėti gamintis botulino toksinas.

„Botulino toksino neįmanoma patikimai atpažinti vien pagal maisto išvaizdą. Užterštas produktas gali atrodyti įprastai ir nekelti įtarimo. Vis dėlto dėl besikaupiančių dujų gali išsipūsti  stiklainio ar skardinės dangtelis – tai įspėjamasis ženklas, kad produktas gali būti nesaugus. Tokiu atveju konservų vartoti negalima“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas, Aušra Valaikienė.

Visi žmonės yra jautrūs botulino toksinui. Jam patekus į organizmą, liga gali išsivystyti bet kuriam žmogui. Vis dėlto ne visi, valgę tą patį užterštą maistą, suserga, nes toksinas maisto produkte gali būti pasiskirstęs netolygiai. Todėl vienas žmogus gali gauti didesnę, kitas – mažesnę toksino dozę, kurios nepakanka ligai sukelti.

Pirmieji botulizmo požymiai

Pirmieji botulizmo požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus 12–36 valandoms po užteršto maisto suvalgymo. Iš pradžių gali pasireikšti stiprus nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas. Vėliau gali sutrikti regėjimas – žmogus gali matyti lyg „pro rūką“, gali dvejintis akyse. Taip pat džiūsta burna, tampa sunku ryti ir kalbėti. Gali pasireikšti žarnyno sutrikimai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo pūtimas. Ligai progresuojant gali sutrikti kvėpavimas, o tai kelia didelį pavojų gyvybei.

„Botulizmo simptomų nereikėtų ignoruoti. Atsiradus būdingiems požymiams, ypač regėjimo, rijimo ar kalbos sutrikimams ir didėjančiam raumenų silpnumui, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus. Laiku suteikta medicinos pagalba yra labai svarbi“, – akcentuoja Aušra Valaikienė.

Persirgus botulizmu atsparumas ligai nesusidaro, todėl žmogus gali susirgti pakartotinai. Botulizmu sergantis žmogus kitų žmonių užkrėsti negali.

Botulizmo atvejai – reti

Botulizmo atvejai registruojami visame pasaulyje. Lietuvoje 2018–2020 m. kasmet buvo užregistruota po vieną botulizmo atvejį, 2021–2022 m. susirgimų nebuvo, 2023 m. užregistruoti 2 atvejai, 2024 m. atvejų neužregistruota, o 2025 m. užregistruoti 2 botulizmo atvejai. Taigi pastaraisiais metais botulizmo atvejų Lietuvoje registruojama retai.

Europoje botulizmas taip pat yra palyginti reta, tačiau sunki liga. Mirtingumas nuo šios ligos net ir gydant šiuolaikinėmis priemonėmis yra 5–10 proc., negydant miršta kas antras ligonis. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Europos Sąjungoje kasmet užregistruojama apie 200 botulizmo atvejų. Dažniausiai ligos atvejai susiję su maistu.  Europoje botulizmo protrūkiai siejami su įvairiais maisto produktais, įskaitant mėsos gaminius, žuvį, aliejuje laikomas ar konservuotas daržoves, nemažai protrūkių kyla dėl namuose netinkamai paruoštų ar konservuotų maisto produktų.

Kaip apsisaugoti?

Skiepų nuo šios ligos nėra, tad viena svarbiausių apsaugos priemonių – saugus maisto ruošimas ir tinkamas jo laikymas:

  • Maistą ruoškite švariomis rankomis.
  • Žaliai mėsai naudokite atskirą pjaustymo lentelę ir įrankius, mėsą gerai išvirkite ar iškepkite.
  • Prieš konservuodami daržoves ir grybus, juos kruopščiai nuplaukite.
  • Konservuodami mėsą, grybus ir daržoves naudokite rūgštį, druską ar cukrų – tai padeda stabdyti bakterijų dauginimąsi.
  • Rinkitės maistui tinkamas konservavimo talpas ir užtikrinkite, kad proceso metu būtų sunaikintos bakterijos ir jų sporos – laikykitės nustatyto terminio apdorojimo laiko, temperatūros ir slėgio.
  • Konservus laikykite vėsiai.
  • Nevalgykite konservų, jei jų dangtelis išsipūtęs arba turinys atrodo įtartinas.
  • Pirkite tik patikimų gamintojų konservus.

Daugiau informacijos apie botulizmą rasite čia.

NVSC inf. 

Konservavimo sezonas įsibėgėja: stiklainis atrodo normaliai, bet pavojus gali būti mirtinas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 11 Sep 2026 15:30:00 +0300
<![CDATA[Jonavos ligoninėje – nauja akių chirurgijos kryptis: jau atliekamos sudėtingos operacijos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/78543 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/78543

Jonavos ligoninėje pradedama nauja paslaugų kryptis – akių chirurgija. Ketvirtadienį simboliškai atidaryta nauja operacinė, kurioje jau atlikta daugiau kaip 30 kataraktos operacijų, taip pat sudėtingų okuloplastinių procedūrų.

Tai reiškia, kad dalį sudėtingų akių chirurgijos paslaugų jonaviečiai nuo šiol gali gauti arčiau namų – savo mieste.

Naujoji operacinė įrengta siekiant Jonavoje sudaryti sąlygas teikti šiuolaikiškas, aukštos kvalifikacijos specialistų atliekamas akių chirurgijos paslaugas.

Jonavoje operuoja patyrusi gydytoja oftalmologė-mikrochirurgė Viktorija Slavinskytė Pušklevič. Pasak jos, naujoji operacinė ir joje esanti įranga suteikia galimybę Jonavoje atlikti sudėtingas procedūras, kurioms būtinas itin didelis tikslumas.

„Jonavos ligoninėje teikiame ir nuosekliai plečiame šiuolaikines oftalmologijos paslaugas. Atliekame kataraktos operacijas, kurių metu pacientams implantuojami tiek valstybės kompensuojami intraokuliniai lęšiai, tiek, pacientui pageidaujant, modernūs premium klasės lęšiai, suteikiantys galimybę siekti geros regėjimo kokybės skirtingais atstumais.

Taip pat atliekame junginės bei akių vokų darinių šalinimo operacijas, įvairias funkcines ir rekonstrukcines vokų bei antakių okuloplastines operacijas, kai dėl anatominių pokyčių ar ligos reikalingas normalios vokų padėties ir funkcijos atkūrimas.

Operuojame vokų ptozę, entropioną, ektropioną, dermatochalazę, antakių nusileidimą bei kitas vokų patologijas, kurioms reikalingas chirurginis gydymas ar rekonstrukcija“, - sako gydytoja V. Slavinskytė Pušklevič.

Investicija, kuri virsta paslauga pacientui

Naujos operacinės atidarymas – ne tik ligoninės infrastruktūros atnaujinimas. Tai naujos Jonavos ligoninės veiklos krypties pradžia, sako ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas.

Pasak ligoninės vadovo, šios krypties atsiradimas yra bendro gydytojų, ligoninės komandos ir rajono savivaldybės darbo rezultatas.

„Dėkoju Jonavos rajono savivaldybės vadovams už pagalbą įrengiant naują operacinę ir priimtus sprendimus, leidusius išplėsti akių chirurgijos paslaugas. Svarbiausia, kad šiandien investicija į infrastruktūrą jau virsta realia paslauga pacientui“, – teigia G. Ramanauskas.

Naujos operacinės atidaryme dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės ir ligoninės atstovai. Simbolinę juostelę kartu su gydytoja V. Slavinskyte Pušklevič perkirpo laikinai Jonavos rajono mero pareigas einantis Valdas Majauskas ir administracijos direktorius Povilas Beišys.

„Jonavos rajono savivaldybė ir toliau skirs dėmesį investicijoms į ligoninę, jos infrastruktūrą, įrangą ir paslaugų plėtrą. Mūsų tikslas – sudaryti kuo geresnes sąlygas medikams dirbti ir užtikrinti, kad jonaviečiai kuo daugiau kokybiškų ir šiuolaikiškų sveikatos priežiūros paslaugų galėtų gauti savo mieste, arčiau namų“, – sako Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius P. Beišys.

Ligoninės kolektyvą su nauja veiklos kryptimi taip pat pasveikino mero patarėja Birutė Gailienė, Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė Birutė Platkauskienė.

Akių chirurgijos pradžia yra platesnės Jonavos ligoninės oftalmologijos paslaugų plėtros dalis. Ligoninėje jau įdiegta pažangi optinės koherentinės tomografijos (OKT) sistema, leidžianti itin tiksliai įvertinti akies struktūras ir anksti nustatyti įvairius akių susirgimus.

Plečiant oftalmologijos paslaugas siekiama sukurti visapusišką paciento kelią vienoje gydymo įstaigoje – nuo išsamios gydytojo oftalmologo konsultacijos ir diagnostinių tyrimų iki chirurginio ar medikamentinio gydymo bei tolesnės paciento priežiūros.

Jonavos ligoninės inf.

Jonavos ligoninėje – nauja akių chirurgijos kryptis: jau atliekamos sudėtingos operacijos

Jonavos ligoninėje – nauja akių chirurgijos kryptis: jau atliekamos sudėtingos operacijos Jonavos ligoninėje – nauja akių chirurgijos kryptis: jau atliekamos sudėtingos operacijos Jonavos ligoninėje – nauja akių chirurgijos kryptis: jau atliekamos sudėtingos operacijos Jonavos ligoninėje – nauja akių chirurgijos kryptis: jau atliekamos sudėtingos operacijos Jonavos ligoninėje – nauja akių chirurgijos kryptis: jau atliekamos sudėtingos operacijos Jonavos ligoninėje – nauja akių chirurgijos kryptis: jau atliekamos sudėtingos operacijos ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 10 Sep 2026 17:18:11 +0300
<![CDATA[Psichikos sveikatos pagalba – ne tik ištikus ūmiai krizei]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichikos-sveikatos-pagalba-ne-tik-istikus-umiai-krizei https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichikos-sveikatos-pagalba-ne-tik-istikus-umiai-krizei Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, ligonių kasa primena, kad psichikos sveikatos pagalba gali būti reikalinga ne tik ištikus ūmiai emocinei krizei ar jau nustačius psichikos sutrikimą. Psichikos sveikatos centruose specialistai gali padėti įvertinti kylančius sunkumus, suteikti reikiamą pagalbą ir prireikus nusiųsti tolesniam gydymui.

„Neretai manoma, kad psichikos sveikatos specialistų pagalbos prireikia tik susidūrus su sunkiais sutrikimais ar gydymu vaistais. Tačiau į psichikos sveikatos centrą verta kreiptis ir tuomet, kai kasdieniai iššūkiai, įtemptos gyvenimo aplinkybės ar užsitęsęs stresas pradeda neigiamai veikti emocinę savijautą. Svarbu kreiptis pagalbos nelaukiant, kol sunkumai taps sunkiai įveikiami, kad būtų lengviau pasirūpinti savo emocine gerove,“ – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Oksana Burokienė.

Pagalba – ne tik gydymas

Psichikos sveikatos centruose teikiama ne tik psichologinė ir psichiatrinė pagalba. Specialistai taip pat skatina sveiką gyvenseną, vykdo psichikos ir elgesio sutrikimų prevenciją bei stiprinimą, atlieka jų vertinimą ir diagnostiką, gydo priklausomybės ligas, rūpinasi pacientų tęstine priežiūra ir padeda organizuoti tolesnį gydymą. Pacientams, dėl somatinės ar psichikos sveikatos būklės negalintiems atvykti į psichikos sveikatos centrą, teikiamos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos namuose.

Jei reikia sudėtingesnės pagalbos, pacientas siunčiamas gauti specializuotų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.

Komandą sudaro įvairūs specialistai

„Kai kalbama apie psichikos sveikatos pagalbą, dažnai įsivaizduojamas vienas specialistas. Tačiau atsižvelgiant į poreikį psichikos sveikatos centruose pacientais rūpinasi visa komanda“, – pažymi ligonių kasos atstovė.

Suaugusiems pacientams paslaugas teikiančią komandą sudaro gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas.

Vaikams ir paaugliams, esant teisės aktuose nustatytam prie įstaigos prirašytam vaikų ir paauglių skaičiui, pirminės psichikos paslaugoms teikti sudaroma atskira komanda, kurioje yra gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, o jos sudėtis gali būti papildoma kitu specialistu, pavyzdžiui, psichikos sveikatos slaugytoju, meno terapeutu, socialiniu darbuotoju ar psichikos sveikatos atvejo vadybininku.

Svarbu tai, kad į pagalbos procesą prireikus gali būti įtraukiami ir artimieji. Specialistai padeda jiems geriau suprasti šeimos nario sveikatos būklę, gydymą, atkryčio prevenciją ir bendravimą su sergančiuoju. Taip pat teikiama emocinė parama savižudybės grėsmę išgyvenančių pacientų artimiesiems ir kitiems žmonėms, lydintiems savižudybės grėsmę patiriantį žmogų.

Pagalba nuotoliniu būdu

Tam tikrais atvejais paslaugos gali būti teikiamos nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, gydytojas psichiatras gali tęsti anksčiau paskirtą gydymą, aptarti tyrimų rezultatus, medicinos psichologai – konsultuoti. Savo kompetencijos klausimais konsultuoja ir socialiniai darbuotojai bei slaugytojai.

Vis dėlto nuotolinė konsultacija yra galima ne visuomet. Tarkime, jei paciento būklę reikia įvertinti pirmą kartą, skirti naujus vaistus, būtina apžiūra gyvai ar kyla grėsmė paciento ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei, pacientas registruojamas į įprastą konsultaciją.

Kaip gauti pagalbą psichikos sveikatos centre?

Norint gauti pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, šeimos gydytojo siuntimo nereikia – gyventojai gali tiesiogiai kreiptis į savo psichikos sveikatos centrą.

Prisirašydamas gydymo įstaigoje, kurioje lankysis pas šeimos gydytoją, žmogus gali pasirinkti ir psichikos sveikatos centrą – veikiantį toje pačioje gydymo įstaigoje arba kitą. Jei pacientas psichikos sveikatos centro nepasirenka, jis priskiriamas tos pačios gydymo įstaigos psichikos sveikatos centrui arba kitai įstaigai, teikiančiai šias paslaugas.

„Psichikos sveikatos centras dažnai tampa pirmu žingsniu ieškant pagalbos. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi, tuo daugiau galimybių laiku įvertinti jo situaciją ir parinkti tinkamiausią pagalbą“, – sako O. Burokienė.

Šiuo metu Lietuvoje skirtingais adresais veikia per 100 psichikos sveikatos centrų, turinčių sutartį su ligonių kasa. Jų sąrašą galima rasti čia.

Pernai šių centrų paslaugomis pasinaudojo beveik 391 tūkst. gyventojų, registruota daugiau kaip 1,45 mln. apsilankymų.

Psichikos sveikatos pagalba – ne tik ištikus ūmiai krizei

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 10 Sep 2026 16:00:00 +0300
<![CDATA[Gripo vakcinos rizikos grupėms vėluos: paaiškėjo, kada jos pasieks Lietuvą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/74268 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/74268 Kiekvienais metais sezoninio gripo vakcinos sudėtis atnaujinama pagal tuo metu cirkuliuojančius ir artėjančiu sezonu tikėtinus gripo viruso tipus. Šiemet vakcinos sudėtis buvo atnaujinta visomis trimis vakcinoje esančiomis gripo viruso padermėmis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2026–2027 m. Šiaurės pusrutulio sezonui rekomendavo naujas A(H1N1), A(H3N2) ir B/Victoria virusų padermes.

Dėl šių pokyčių vakcinų gamintojams teko koreguoti ir iš naujo pritaikyti gamybos procesus. Gamybą taip pat apsunkino tai, kad vėliau identifikuota, jog vakcinai reikalinga B gripo viruso padermė, taip pat kai kurių gamybai reikalingų reagentų vėlavimas ir trūkumas. Dėl tų pačių priežasčių su panašiais tiekimo iššūkiais susiduria visos Europos šalys, įskaitant Lietuvą.

Ministerija dėl susidariusios situacijos bendradarbiauja su tarptautinėmis institucijomis. Šiuo metu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras renka informaciją iš valstybių narių apie vakcinos vėlavimo mastą, kontaktuoja su Europos vaistų agentūra, Europos pasirengimo ir reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas institucija (HERA), bei planuoja pateikti apibendrintą informaciją.

Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad vėlesnė vakcinacijos pradžia nereiškia, jog žmonės praras galimybę apsisaugoti nuo gripo, nes vakcina gali būti skiriama ir prasidėjus sezonui. Dažniausiai sergamumo gripu pakilimas registruojamas rudenį (spalio–lapkričio mėn.), o sergamumo pikas – žiemą (sausio–vasario mėn.). Po vakcinacijos imuninė apsauga susiformuoja maždaug per 10–14 dienų.

Nors vakcinų pristatymo laikas šiemet pasikeitė dėl atnaujintos vakcinos sudėties ir gamybos procesų, tačiau tai nereiškia, kad skiepytis bus per vėlu. Vakcinoms pasiekus gydymo įstaigas, rizikos grupių gyventojai bus kviečiami skiepytis nemokamai.

Kaip ir ankstesniais metais, valstybės lėšomis nuo gripo bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys gyventojai: 2–7 metų amžiaus vaikai ir 65 metų bei vyresni asmenys, nėščiosios, sergantys lėtinėmis ligomis (nepriklausomai nuo amžiaus), gyvenantys slaugos ir globos įstaigose, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir medicinos studentai, kurių studijų programos praktinė dalis vyksta asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Valstybinė ligonių kasa šiam gripo sezonui Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis įsigijo 250 tūkst. trivalentės gripo vakcinos dozių,  t. y. 12 proc. daugiau, nei praėjusį gripo sezoną. Kai vakcinos pasieks Lietuvą, jos bus pristatytos gydymo įstaigoms, o gyventojai, priklausantys rizikos grupėms, galės kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę, dėl skiepijimo.

Rizikos grupėms nepriklausantys gyventojai pasiskiepyti gali savo lėšomis bet kurioje gydymo įstaigoje ar vaistinėje, kuri siūlo tokią paslaugą.

Daugiau informacijos apie gripą, vakcinaciją ir kitas prevencijos priemones galima rasti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro interneto svetainėje.

Gripo vakcinos rizikos grupėms vėluos: paaiškėjo, kada jos pasieks Lietuvą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 09 Sep 2026 15:30:00 +0300
<![CDATA[Kineziterapeutas šeimos gydytojo komandoje – apie tai žino nedaugelis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kineziterapeutas-seimos-gydytojo-komandoje-apie-tai-zino-nedaugelis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kineziterapeutas-seimos-gydytojo-komandoje-apie-tai-zino-nedaugelis Pasaulinę kineziterapijos dieną Valstybinė ligonių kasa primena, kad kineziterapeutas gali padėti ne tik medicininės reabilitacijos metu. Šis specialistas dirba ir šeimos gydytojo komandoje, tačiau tai žino nedaugelis – ligonių kasos inicijuotoje apklausoje kineziterapeutą tarp šeimos gydytojo komandos narių paminėjo tik kas dešimtas apklausos dalyvis.

„Žmonės dažnai mano, kad turint judėjimo sunkumų padėti gali tik medicininė reabilitacija. Tačiau taip yra ne visada. Jeigu dėl ligos, traumos ar paūmėjus lėtinei būklei atsiranda tokių sunkumų, pirmiausia situaciją įvertina šeimos gydytojas. Daliai pacientų reikalingą pagalbą gali suteikti šeimos gydytojo komandos narys kineziterapeutas, todėl ne visais atvejais prireikia medicininės reabilitacijos“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova.

Šeimos gydytojas gali siųsti pacientą pas savo komandoje dirbantį kineziterapeutą, kai įvertina, kad pacientui gali padėti šio specialisto teikiamos kineziterapijos paslaugos. Pavyzdžiui, kai po traumos sunku atgauti įprastą judrumą, po ligos greičiau pavargstama ar dėl kaklo, nugaros, juosmens, kryžmens skausmų, sąnarių skausmo tampa sunku ilgiau vaikščioti, pasilenkti ar atlikti įprastus namų ruošos darbus.

Medicininė reabilitacija skiriama tada, kai vien kineziterapijos nepakanka ir pagal medicinines indikacijas žmogui reikia kompleksinio reabilitacinio gydymo, apimančio ne tik kineziterapiją, bet prireikus ir kitas medicininės reabilitacijos paslaugas. Sprendimą dėl medicininės reabilitacijos poreikio priima fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Pirmojo vizito metu šeimos gydytojo komandos kineziterapeutas įvertina paciento funkcinę būklę – judesių amplitudę, raumenų funkciją, fizinį pajėgumą, skausmą ir kitus su judėjimu susijusius rodiklius. Remdamasis šiuo vertinimu jis sudaro individualų kineziterapijos planą, taiko kineziterapijos priemones, stebi paciento pažangą ir prireikus planą koreguoja.

„Kiekvieno žmogaus judėjimo sunkumų priežastys ir galimybės jas įveikti skiriasi, todėl pirmiausia svarbu įvertinti paciento būklę. Tik tuomet galima parinkti tinkamiausius pratimus, išmokyti juos taisyklingai atlikti ir padėti žmogui greičiau grįžti prie kasdienės ir mylimos veiklos“, – aiškina šeimos gydytojo komandos kineziterapeutė Skirmantė Jusytė.

Šeimos gydytojo komandoje dirbantis kineziterapeutas nustato judesių sutrikimus, taiko kineziterapijos priemones, moko pacientą savarankiškai atlikti pratimus, taip pat konsultuoja fizinio aktyvumo, sveikatos stiprinimo ir judesių sutrikimų profilaktikos klausimais. Svarbu suteikti žmogui žinių ir įgūdžių, kurie padėtų kuo ilgiau išlaikyti judrumą, fizinį aktyvumą ir savarankiškumą kasdieniame gyvenime.

„Kineziterapeutas šeimos gydytojo komandoje sutrumpina paciento kelią iki pagalbos. Tarkime, žmogų vargina nugaros skausmas. Užuot keliavęs nuo šeimos gydytojo iki reabilitologo, tada – iki kineziterapeuto, pacientas iš karto patenka pas šeimos gydytojo komandoje dirbantį kineziterapeutą, kuris gali padėti. Taip žmogus greičiau pasiekia reikiamą specialistą, o tai padeda trumpinti ir laukimo eiles,“ – sako Valstybinės ligonių kasos atstovė D. Prochorova.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams ligonių kasa apmoka šeimos gydytojo komandoje dirbančio kineziterapeuto teikiamas individualias ir grupines kineziterapijos paslaugas, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir poreikius. Šios paslaugos teikiamos tik kontaktiniu būdu.

Ligonių kasos specialistai primena, kad atsiradus judėjimo, fizinio pajėgumo ar kasdienės veiklos sunkumų, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis įvertins sveikatos būklę ir nuspręs, ar pakanka šeimos gydytojo komandoje teikiamų kineziterapijos paslaugų, ar pacientui reikalinga fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija dėl medicininės reabilitacijos poreikio.

VLK inf. 

Kineziterapeutas šeimos gydytojo komandoje – apie tai žino nedaugelis

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 08 Sep 2026 10:42:41 +0300
<![CDATA[Augimo hormonas bus kompensuojamas ir vaikams, kurie gimė per maži pagal savo vystymosi amžių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/784356 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/784356 Nuo rugsėjo 1 d. išplėstos kompensuojamojo gydymo augimo hormonu galimybės. Somatropinas pradėtas kompensuoti naujai indikacijai – vaikams, turintiems augimo sutrikimą ir gimusiems mažais pagal savo gestacinį amžių.

„Kiekvienam vaikui svarbu suteikti galimybes tinkamai augti ir vystytis. Augimo hormono kompensavimo išplėtimas leis gydymą gauti ir vaikams, kurie gimė per maži ir kuriems diagnozuotas augimo sutrikimas. Tai papildoma gydymo galimybė šeimoms, kurioms iki šiol toks gydymas nebuvo kompensuojamas“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Somatropinas – augimo hormono preparatas, skatinantis kaulų ir raumenų augimą bei reguliuojantis medžiagų apykaitą. Iki šiol jis buvo kompensuojamas vaikams, kuriems diagnozuota hipofizės hipofunkcija.

Nuo rugsėjo 1 d. kompensuojamųjų vaistų sąrašą papildžius nauja indikacija, somatropinas bus kompensuojamas ir vaikams, turintiems augimo sutrikimą, kurie gimė maži pagal savo gestacinį amžių.

Gydymą somatropinu skiria gydytojas, įvertinęs vaiko augimą, sveikatos būklę ir gydymo poreikį pagal nustatytas kompensavimo sąlygas.

Sveikatos apsaugos ministerija

Augimo hormonas bus kompensuojamas ir vaikams, kurie gimė per maži pagal savo vystymosi amžių

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 07 Sep 2026 08:00:22 +0300
<![CDATA[Vėžiu sergančioms moterims atveriama daugiau gydymo galimybių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/veziu-sergancioms-moterims-atveriama-daugiau-gydymo-galimybiu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/veziu-sergancioms-moterims-atveriama-daugiau-gydymo-galimybiu Lietuvoje plečiamos kompensuojamojo gydymo galimybės pacientėms, sergančioms kiaušidžių, kiaušintakių, pirminiu pilvaplėvės ar gimdos gleivinės vėžiu. Kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas dviem naujais vaistiniais preparatais nuo vėžio – rukaparibu ir dostarlimabu.

„Kompensuojamojo gydymo galimybių plėtra – tai pirmiausia daugiau pasirinkimų pacientams ir gydytojams tais atvejais, kai ankstesnis gydymas nebuvo pakankamai veiksmingas arba liga atsinaujino. Pakeitimai svarbūs šimtams pacienčių, sergančių kiaušidžių ir gimdos gleivinės vėžiu“, – sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

Palaikomasis gydymas rukaparibu, kuris stabdo naviko augimą, bus kompensuojamas suaugusioms pacientėms, kurioms diagnozuotas progresavęs didelio piktybiškumo laipsnio epitelinis kiaušidžių, kiaušintakių arba pirminis pilvaplėvės vėžys ir kurioms po pirmos eilės chemoterapijos platinos pagrindu pasireiškė visiškas arba dalinis atsakas į gydymą.

Vaistas bus skiriamas pacientėms, kurios buvo gydytos ne daugiau kaip aštuoniais chemoterapijos platinos pagrindu ciklais, o gydymas bevacizumabu buvo taikomas tik chemoterapijos fazės metu. Tai ypač svarbi gydymo galimybė pacientėms, kurioms pirmos eilės gydymas buvo baigtas, tačiau dėl didelės ligos atsinaujinimo rizikos reikalingas tolesnis palaikomasis gydymas.

Kompensuojamųjų vaistų sąrašas taip pat papildytas dostarlimabu – imunoterapiniu vaistu, kuris padeda žmogaus imuninei sistemai atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Jis bus kompensuojamas kartu su chemoterapijai skirtais vaistais karboplatina ir paklitakseliu suaugusioms pacientėms, kurioms diagnozuotas pirminis pažengęs arba atsinaujinęs endometriumo, arba gimdos gleivinės, vėžys.

Šis gydymo derinys suteiks papildomų galimybių pacientėms, kurioms dėl ligos išplitimo ar jos atsinaujinimo reikalingas sisteminis gydymas.

SAM inf.

Vėžiu sergančioms moterims atveriama daugiau gydymo galimybių

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Aug 2026 14:30:00 +0300
<![CDATA[Kai dingsta elektra, svarbus tampa šaltis: kaip įvertinti maisto saugą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kai-dingsta-elektra-svarbus-tampa-saltis-kaip-ivertinti-maisto-sauga https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kai-dingsta-elektra-svarbus-tampa-saltis-kaip-ivertinti-maisto-sauga Galiojimo data nėra vienintelis dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį parduotuvėje renkantis maistą. Jei produktas buvo laikomas netinkamoje temperatūroje, vien data ant pakuotės negarantuoja jo saugumo. Beje, ant maisto pakuotės nurodytas tinkamumo vartoti terminas galioja tik tuomet, kai pakuotė nepažeista (neatidaryta).  Šaldymo temperatūra, šalčio grandinės išlaikymas ir tinkamos laikymo sąlygos – tai nematomi, tačiau esminiai veiksniai, nuo kurių priklauso, ar maistas išliks saugus vartoti.

Parduotuvėje svarbiausia – ne tik galiojimo data

Pirkėjams ypač atidžiai reikėtų vertinti šaldytus ir greitai gendančius produktus. Pastarųjų tinkamumo vartoti terminas nurodomas „Tinka vartoti iki... (data)“.

Renkantis šaldytą maistą:

  • nepirkite produkto, jei pakuotėje matyti didelių ledo sankaupų ar susidaręs vientisas ledo „luitas“;
  • atkreipkite dėmesį, ar produktas nesulipęs į vientisą masę, nėra suminkštėjęs ir ar jo pakuotė  - deformuota ar pažeista;
  • tokie požymiai gali rodyti, kad produktas buvo atšilęs ir vėliau vėl užšaldytas.

Renkantis šaldomas prekes, tokias kaip mėsa, žuvis, pieno gaminiai, paruošti vartoti patiekalai, salotos ar konditerijos gaminiai su kremu, verta pasitikrinti jų laikymo temperatūrą. Jei vitrinoje esantis termometras nerodomas arba kyla abejonių dėl šaldymo sąlygų, vartotojas turi teisę paklausti pardavėjo.

Svarbu ir tai, kad vien išvaizda ar kvapas ne visada leidžia nustatyti, ar maistas saugus. Pavojingos bakterijos gali nesukelti pastebimų produkto skonio, kvapo ar spalvos pokyčių.

„Kvapas geras“ – dar nereiškia, kad maistas saugus. Patarimai vartotojams

Neatidarytas šaldytuvas tinkamą temperatūrą paprastai išlaiko apie 4 valandas. Kol nėra elektros, šaldytuvo ir šaldiklio dureles reikėtų varstyti kuo rečiau. Kuo daugiau šilto oro patenka į vidų, tuo greičiau kyla produktų temperatūra. Pilnas šaldiklis šaltį paprastai išlaiko ilgiau nei pustuštis.

Tačiau 4 valandų laikotarpis nereiškia, kad maisto produktus galima tiek laiko laikyti aukštesnėje, nei nurodė gamintojas, temperatūroje. Tai tik apytikris laikas, kurį neatidarytas šaldytuvas gali išlaikyti šaltį. Maisto saugą lemia faktinė produkto temperatūra ir laikas, kurį ji buvo viršyta.

Moksliniai tyrimai rodo, kad bakterijų dauginimosi greitis priklauso nuo produkto savybių, temperatūros ir laikymo trukmės – kuo temperatūra aukštesnė, tuo leistinas laikas trumpesnis.

Temperatūros pokyčiams ypač jautrūs greitai gendantys gyvūninės kilmės produktai – mėsa, paukštiena, žuvis, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai bei paruoštas maistas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena, jeigu:

  • produkto temperatūra trumpiau kaip 2 valandas buvo aukštesnė už gamintojo nurodytą didžiausią laikymo temperatūrą, produktą reikėtų nedelsiant vėl atšaldyti ir suvartoti kuo greičiau. Žalią mėsą, paukštieną, žuvį ar kiaušinių produktus prieš vartojimą būtina tinkamai termiškai apdoroti;
  • nustatyta laikymo temperatūra buvo viršyta 2 valandas ar ilgiau, greitai gendantį produktą rekomenduojama išmesti. Kai maistas laikomas aplinkoje, kurios temperatūra aukštesnė kaip +32 °C, šis rekomendacinis laikas sutrumpėja iki 1 valandos;
  • nežinoma, kiek laiko buvo viršyta nustatyta temperatūra, saugiausia produkto nevartoti.

Maisto higienos taisyklės numato, kad šalčio grandinė turi būti užtikrinama, tačiau tam tikrais praktiniais atvejais trumpalaikiai temperatūros nukrypimai gali būti toleruojami, jeigu jie nekelia pavojaus sveikatai.

Ar galima maistą pakartotinai užšaldyti?

Atšilusio maisto pakartotinai užšaldyti nereikėtų. Išimtis gali būti taikoma, jeigu produkte dar yra ledo kristalų arba išmatuota jo temperatūra neviršija +4 °C. Tokį produktą galima pakartotinai užšaldyti arba nedelsiant tinkamai termiškai apdoroti, tačiau jo kokybė gali suprastėti. Nerekomenduojama maisto ragauti vien tam, kad būtų nustatyta, ar jis dar tinkamas vartoti. Kilus abejonių, saugiausia produktą išmesti.

Maisto tvarkymo subjektai privalo užtikrinti šalčio grandinę. Trumpalaikiai temperatūros nukrypimai gali būti vertinami tik atsižvelgiant į faktinę produkto temperatūrą, nukrypimo trukmę, produkto savybes ir galimą pavojų vartotojų sveikatai.

Vartotojo teisė – klausti

Jeigu parduotuvėje kyla įtarimų, kad produktai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, vartotojai neturėtų likti abejingi. Galima paprašyti darbuotojo paaiškinti, kaip buvo užtikrintas šaldymo režimas, ir pasitikslinti vitrinos temperatūrą.

Pastebėjus galimai nesaugius maisto produktus ar kitus maisto saugos pažeidimus prekybos vietoje, apie tai galima pranešti VMVT telefonu 1879 arba nemokamu telefonu +370 5 242 0108, taip pat užpildant anketą: https://pranesimai.vmvt.lt/  

Kai dingsta elektra, svarbus tampa šaltis: kaip įvertinti maisto saugą?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 25 Aug 2026 09:13:00 +0300
<![CDATA[Endokrinologo pagalba pacientams, kuriems jos reikia skubiai, taps greičiau prieinama]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/endo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/endo Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino endokrinologijos paslaugų teikimo tvarką ir apibrėžė atvejus, kada pacientui ambulatorinė gydytojo endokrinologo konsultacija turi būti suteikta skubos tvarka – ne vėliau kaip per 14 dienų nuo siuntimo išdavimo. Taip bus užtikrinta savalaikė pagalba pacientams, sergantiems greitai progresuojančiomis hormonų ligomis, ir sudarytos sąlygos greičiau pradėti reikalingą gydymą.

„Pacientams, kuriems dėl ligos pobūdžio reikalinga skubesnė endokrinologo konsultacija, svarbu suteikti prioritetą ir užtikrinti, kad paslaugas jie gautų greičiau. Siuntimą šiai konsultacijai galės išrašyti bet kuris gydytojas specialistas, papildomai nesikreipiant į šeimos gydytoją. Tokiu būdu pagreitinamas pacientų pateikimas pas reikalingą specialistą, tačiau nekuriama papildoma apkrova šeimos gydytojams“, – sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

Numatoma, kad skubos tvarka endokrinologo konsultacija bus teikiama pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka nustatytus kriterijus. Siunčiant pacientą tokiai konsultacijai, jis turi būti hemodinamiškai stabilus, t. y. jo kraujotakos sistema turi veikti gerai, taip pat turi būti atlikti jo būklę parodantys laboratoriniai tyrimai ir neturi būti skubiosios medicinos pagalbos indikacijų.

Tikimasi, kad aiškesni siuntimo kriterijai padės racionaliau paskirstyti šeimos gydytojų ir kitų sričių specialistų darbo krūvį, pacientai greičiau gaus reikalingas ambulatorines paslaugas, taip pat sumažės atvejų, kai dėl endokrinologinės sistemos ligų pacientai kreipiasi į skubiosios pagalbos skyrius, nors tokios pagalbos jiems nereikia.

Endokrininės ligos – dažna sveikatos problema

Endokrininės ligos – tai sutrikimai, susiję su hormonų gamyba ir jų veikimu organizme. Hormonai reguliuoja daugelį svarbių organizmo funkcijų – medžiagų apykaitą, augimą, reprodukcinę sistemą, gliukozės kiekį kraujyje ir kitus procesus. Šios ligos gali būti tiek ūmios, tiek lėtinės ir neretai reikalauja ilgalaikės specialistų priežiūros.

Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis sirgo daugiau kaip 1 mln. žmonių, arba 35 proc. šalies gyventojų. Iš jų daugiau kaip 263 tūkst. žmonių buvo diagnozuoti skydliaukės funkcijos sutrikimai, beveik 174 tūkst. – cukrinis diabetas, 579 tūkst. – lipoproteinų apykaitos sutrikimai ir kitos lipidemijos.

Endokrinologo pagalba pacientams, kuriems jos reikia skubiai, taps greičiau prieinama

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 22 Aug 2026 11:52:44 +0300
<![CDATA[Nematomas kuprinės svoris: kodėl rugsėjį svarbiau ne pažymiai, o vaiko savijauta?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nematomas-kuprines-svoris-kodel-rugseji-svarbiau-ne-pazymiai-o-vaiko-savijauta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nematomas-kuprines-svoris-kodel-rugseji-svarbiau-ne-pazymiai-o-vaiko-savijauta Iki Rugsėjo 1-osios dar kelios savaitės, tačiau kai kurių vaikų mintyse mokslo metai jau prasidėjo. Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė pasakoja, kad pokalbiai apie grįžimą į mokyklą, laukiančius pokyčius ir nežinomybę prasideda dar rugpjūtį, o kartais – net liepos viduryje.

Vienas vaikas žino, kad rudenį grįš į klasę, kurioje nebebus geriausio draugo. Kitas laukia naujo mokytojo, apie kurį jau prisiklausė, kad šis „labai griežtas“. Trečias jaudinasi, ar nepasikartos pernai patirtos patyčios. Dar kitam neramu dėl pažymių ir to, kaip į juos reaguos tėvai.

„Visa ši jausmų įvairovė yra natūrali. Tačiau jei suaugusieji nepadeda pradėti pokalbio, neužduoda klausimų, vaikai apie savo nerimą gali taip ir neprasitarti“, – atkreipia dėmesį J. S. Jasiulionė.

Neretą suaugusiųjų nuostatą šių „vaikiškų“ problemų nesureikšminti psichologė siūlo persvarstyti – net jei į mokyklą išeina ne pirmokas, po ilgų vasaros atostogų tai vis tiek yra didelis pokytis.

„Verta prisiminti ir savo mokyklos metus – net jei šiandien atmintyje likę tik šviesiausi to laiko prisiminimai, beveik neabejotina, kad etapų būta įvairių“, – sako J. S. Jasiulionė.

Panašų jausmą suaugusiesiems gali priminti ir pirmosios dienos naujame darbe – nauji žmonės, nauji lūkesčiai ir nežinia, kaip pavyks pritapti. Vaikui rugsėjis gali turėti nemažai tokio pat neapibrėžtumo, tik mokykla yra kone visas jo kasdienis pasaulis.

Ruošti verta ne tik kuprinę

Todėl ruošiantis naujiems mokslo metams psichologė siūlo rūpintis ne tik kuprine, bet ir vaiko mintimis, lūkesčiais bei nerimu.

Kartais tėvai vengia kalbėti apie mokyklą iki pat vasaros pabaigos, nenorėdami iš anksto apkrauti vaiko mintimis apie rugsėjį. Tačiau, pasak J. S. Jasiulionės, kalbėtis apie tai ir toliau mėgautis atostogomis vienas kitam neprieštarauja.

„Galima ir toliau mėgautis vasaros atostogomis, bet šalia to aptarti dalykus, kurie vaiką neramina. Man atrodo, svarbiausias dalykas, ką tėvai gali padaryti, – pirmiausia tiesiog užklausti: kaip tu jautiesi, ką galvoji apie ateinančius mokslo metus, kokių tau jausmų kyla dėl to, kas bus mokykloje?“ – sako ji.

Pasiruošimas gali būti labai konkretus. Jei pasikeitė klasė ar artimas draugas perėjo į kitą mokyklą, galima dar prieš rugsėjį paskatinti susitikti su kitais klasės draugais. Jei laukia naujas mokymosi etapas, mokytojas ar būreliai – apie tai pasikalbėti, kartu pasidomėti, kas keisis.

Svarbu pamažu sugrįžti ir prie mokslo metų miego bei dienos režimo. „Gerai išsimiegojus, gerai pailsėjus yra tikrai daugiau emocinių jėgų dorotis su emociniais iššūkiais“, – primena J. S. Jasiulionė. Ypač jaunesniems vaikams paskutinėmis vasaros savaitėmis verta po truputį ankstinti miego ir kėlimosi laiką, peržiūrėti ekranų naudojimo įpročius – taip rugsėjo pradžios pokytis nebus toks staigus.

Užuot skubėjus nuraminti verta įsiklausyti

Tėvams natūraliai norisi vaiką nuraminti. Išgirdus „bijau naujos mokytojos“, „nežinau, su kuo draugausiu“ ar „nenoriu grįžti į mokyklą“, ant liežuvio galo gali atsirasti: „Neprisigalvok, viskas bus gerai.“

Tačiau toks skubus nuraminimas kartais užveria prasidedantį pokalbį.

„Mano siūlymas tėvams – ne raminti, o įsiklausyti. Vaikas pasijunta išgirstas, kai jo jausmas priimamas: „Tave girdžiu. Tikrai gali būti neramu.“ Svarbu parodyti, kad tai, ką jis jaučia, yra natūralu ir apie tai galima kalbėtis“, – aiškina J. S. Jasiulionė.

Užuot iš anksto žadėjus, kad viskas susiklostys gerai, ji siūlo kartu su vaiku patyrinėti jo nerimą: kas konkrečiai baugina? Kas padėtų tokioje situacijoje jaustis bent šiek tiek ramiau?

„Svarbu ne patarti ir ne pasakyti, kaip viskas bus, bet kartu tyrinėti ir ieškoti. Jei paliekame atviras duris pokalbiui, po kurio laiko vaikas gali sugrįžti: „Žinai, aš dar pagalvojau...“, – pasakoja J. S. Jasiulionė.

Mokykla – daugiau nei mokslo rezultatai

J. S. Jasiulionė savo patarimus grindžia ir Vaikų linijoje išgirstamomis vaikų istorijomis, kurios rodo, kad su mokykla susiję išgyvenimai toli gražu neapsiriboja pamokomis ar pažymiais.

Vaikai kalba apie santykius, patyčias, mokymosi rezultatus, tėvų lūkesčius, stresą ir nuovargį.

„Kiekvieną dieną mokykloje jaučiuosi vienišas – neturiu draugų, klasiokai dažniausiai mane ignoruoja, lyg būčiau vaiduoklis, arba kalbina tik norėdami pasišaipyti.“

„Mokslo metai dar tik prasidėjo, o aš jau jaučiuosi pavargusi – mokykloje jaučiu spaudimą niekada nesuklysti, būti geriausia, „tobula“, o prie to prisideda ir santykiai su draugais bei įtampa namuose.“

Tai – ištraukos iš vaikų istorijų, kurias girdi Vaikų linijos savanoriai.

„Mes, suaugusieji, susikoncentruojame į mokyklą kaip į pažymių, mokslo rezultatų įvertinimo vietą. Pamirštame, jog žymiai didesnė dalis yra kitas gyvenimas: socialinis gyvenimas, mokymasis sutarti su bendraamžiais, buvimas visą dieną dideliame būryje žmonių, kur dalis patinka, o dalis gali erzinti. Dar reikia prisitaikyti prie dešimties skirtingų suaugusių žmonių“, – komentuoja psichologė.

Todėl ir kasdienis klausimas „Kaip sekėsi mokykloje?“ vaikui gali skambėti gerokai siauriau, nei tikisi tėvai.

Atvirumas kuriamas kasdien

J. S. Jasiulionė nesiūlo stebuklingo klausimo, kuris prakalbintų kiekvieną vaiką. „Tik per bendrą laiką atsiranda erdvė pokalbiui“, – sako ji.

Pokalbiui kartais palankesnis ne specialiai suplanuotas „rimtas pasikalbėjimas“, o vakarienės ruošimas, šuns vedžiojimas ar kelionė automobiliu. „Jeigu nėra tylos pauzių, nėra kada ir kalbėtis“, – pastebi psichologė.

Svarbu atsižvelgti ir į vaiko temperamentą. Vienas grįžęs iš mokyklos iškart viską išpasakos, kitam pirmiausia reikia pabūti vienam ir nurimti. Tokį vaiką iškart apibėrus klausimais greičiausiai teišgirsite „gerai“.

Užuot kasdien kartojus tą patį bendrą klausimą, psichologė siūlo nuoširdžiai domėtis vaiko pasauliu – žinoti jo draugų vardus, prisiminti ankstesnius pasakojimus, paklausti, kas vyko per pertraukas ar kaip sekėsi su konkrečiu draugu. Jei kažkurio draugo vardas dingo iš pasakojimų, tikrai verta pasiteirauti apie priežastis.

Pokalbiai šeimoje neturėtų virsti vien suaugusiojo klausimų ir vaiko atsakymų serija. Svarbus ir pačių tėvų pavyzdys: pasidalyti, kaip sekėsi grįžti į darbą po atostogų, kas tą dieną džiugino ar vargino. Taip vaikui parodoma, kad šeimoje įprasta kalbėti ir apie savijautą.

„Kasdieniai pokalbiai leidžia geriau pažinti įprastą vaiko savijautą ir pastebėti, kai kažkas pasikeičia. Jei kalbėtis įprasta tada, kai viskas gerai, lengviau prabilti ir tada, kai pasidaro sunku“, – pažymi Vaikų linijos psichologė.

Rugsėjį leiskime sau būti netobuliems

Po ilgos vasaros persijungti į mokslo metų ritmą sudėtinga ne tik vaikams. Todėl pirmosiomis rugsėjo savaitėmis psichologė ragina tėvus nekelti tobulumo kartelės nei vaikui, nei sau. Pirmomis savaitėmis gali pasitaikyti vėlavimų, pamirštų daiktų, irzlumo ar nuovargio, todėl verta neperkrauti ir šeimos kasdienybės.

„Svarbu neužsikelti kartelės. Natūralu, kad mokslo metų pradžia yra pereinamasis laikotarpis. Niekas nenori keltis šeštą ryto, jei vasarą galėjo miegoti iki aštuonių“, – sako J. S. Jasiulionė.

Rugsėjo pabaigoje ritmas paprastai tampa ramesnis. Tačiau tai nereiškia, kad galima nustoti domėtis vaiko savijauta.

„Nuslūgus adaptacijos įtampai gali vėl išryškėti ankstesni sunkumai – patyčios, santykių problemos ar įtampa dėl mokslų. Būtent nuolatinis įprotis kalbėtis leidžia greičiau pastebėti tokius pokyčius ir suprasti, kada šeimos palaikymo nebepakanka ir vaikui reikėtų specialistų pagalbos“, – pabrėžia psichologė.

Apie vaikų ir paauglių balsą, emocinės paramos svarbą ir buvimą šalia bus kalbama ir rugsėjo 4 dieną Vilniaus Rotušės aikštėje vyksiančiame Vaikų linijos koncerte „Už vaikus“, kurį tiesiogiai transliuos LNK.

Koncerto metu veiks speciali „Ambasadorių linija“ – paskambinus bus galima pabendrauti su devyniais žinomais Lietuvos žmonėmis: Giedriumi Savicku, Indre Kavaliauskaite, Goda Problema, Rūta Ašvydyte, Lion Ceccah, Silvestru Belt, Orijumi Gasanovu, Justu Pečeliūnu ir Danu Rapšiu.

Taip pat trumpuoju numeriu 1497 bus galima skirti 5 eurų paramą Vaikų linijai. 

Nematomas kuprinės svoris: kodėl rugsėjį svarbiau ne pažymiai, o vaiko savijauta?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 21 Aug 2026 13:30:00 +0300
<![CDATA[Siuntimas į nemokamą gydytojo specialisto konsultaciją: kas ir kada jį išrašo?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siuntimas-i-nemokama-gydytojo-specialisto-konsultacija-kas-ir-kada-ji-israso https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siuntimas-i-nemokama-gydytojo-specialisto-konsultacija-kas-ir-kada-ji-israso Šeimos gydytojas gydo daug sveikatos sutrikimų

Sveikatos priežiūra dažniausiai prasideda nuo šeimos gydytojo – į jį pirmiausia kreipiamės blogai pasijutę sutrikus sveikatai. Šeimos gydytojas įvertina paciento būklę, išklauso nusiskundimus, skiria reikalingus tyrimus, nustato diagnozę ir taiko gydymą. Jis gali diagnozuoti ir gydyti didžiąją dalį dažniausių ligų bei sveikatos sutrikimų, todėl gydytojo specialisto konsultacijos reikia ne visada.

„Pacientas junta simptomus, o šeimos gydytojas vertina visumą – ligos istoriją, tyrimų rezultatus, rizikos veiksnius ir bendrą sveikatos būklę. Iš to jis sprendžia, ar gydytojo specialisto konsultacija yra mediciniškai reikalinga ir koks specialistas galėtų padėti“, – sako šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.

Siuntimas išrašomas tik tuomet, kai šeimos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, nustato medicinines indikacijas specialisto konsultacijai. Jei sveikatos sutrikimą ar ligą diagnozuoti ir gydyti gali šeimos gydytojas ir jo komanda, gydytojo specialisto pagalbos neprireikia.

Pavyzdžiui, galvos skausmai nebūtinai rodo neurologinę ligą – neretai jie susiję su kraujospūdžio svyravimais, stresu ar kitais veiksniais, kuriuos gali gydyti šeimos gydytojas. Nugaros ar sąnarių skausmų atvejais dažnai pirmiausia taikomas konservatyvus gydymas – vaistai, fizinio aktyvumo koregavimas, kineziterapija ar kitos priemonės. Jei tokio gydymo nepakanka arba reikia išsamesnio ištyrimo, šeimos gydytojas siunčia pas gydytoją specialistą.

Gydytojas specialistas gali siųsti pas kitą specialistą

Tam tikrais atvejais siuntimą gali išduoti ir gydytojas specialistas, kai gydymo metu paaiškėja, kad reikalinga kitos srities specialisto konsultacija arba specializuotas tyrimas.

Pavyzdžiui, jei gydant širdies ritmo sutrikimus kardiologui kyla įtarimų, kad jų priežastis gali būti susijusi su hormonų sistemos sutrikimais, jis gali siųsti pacientą pas endokrinologą. Jei ortopedas traumatologas įtaria, kad sąnarių skausmus sukelia uždegiminė liga, pacientas gali būti siunčiamas konsultuotis pas reumatologą.

Tokiais atvejais pacientui nereikia papildomai kreiptis į šeimos gydytoją vien dėl siuntimo – jis gali tiesiogiai registruotis pas siuntime nurodytą specialistą.

Daugiau galimybių išduoti siuntimą kompensuojamai paslaugai

Nuo liepos 1 d. visose sutartį su ligonių kasa turinčiose gydymo įstaigose – tiek viešosiose, tiek privačiose – siuntimą ligonių kasos apmokamai paslaugai gauti gydytojai specialistai gali išrašyti tiek nemokamos, tiek mokamos konsultacijos metu.

Tai reiškia, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam žmogui mokamos konsultacijos metu gydytojas gali išrašyti siuntimą tęstinei ligonių kasos apmokamai paslaugai gauti, jeigu jį išrašo teikdamas konsultaciją, dėl kurios gydymo įstaiga sudariusi sutartį su ligonių kasa. Be to, gydytojas turi nustatyti, kad dėl paciento sveikatos būklės tikslinga jam teikti tolesnes kompensuojamas paslaugas. Vien tai, kad žmogus sumokėjo už konsultaciją, nesuteikia pagrindo gauti siuntimą kompensuojamoms paslaugoms.  

Gydytojas šią informaciją pažymi siuntime, o pacientas gali pasirinkti gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa, kurioje pageidauja gauti siuntime nurodytą paslaugą.

„Ši tvarka ypač aktuali, kai pacientui po vieno gydytojo specialisto konsultacijos prireikia kito specialisto konsultacijos ar kitų kompensuojamųjų paslaugų. Tuomet kelias iki reikiamos paslaugos tampa trumpesnis ir paprastesnis“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Indrė Lyvė.

Sprendimas dėl siuntimo visada priimamas individualiai. Vienais atvejais jis išrašomas iš karto, kitais reikia sulaukti tyrimų rezultatų arba įvertinti gydymo efektyvumą. Neretai gydytojo specialisto konsultacijos neprireikia, nes pacientui reikalingą pagalbą suteikia šeimos gydytojo komanda. Siuntimas nėra atskira paslauga – tai medicininis sprendimas, priimamas atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir gydymo poreikį.

VLK inf.

Siuntimas į nemokamą gydytojo specialisto konsultaciją: kas ir kada jį išrašo?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 21 Aug 2026 11:50:00 +0300
<![CDATA[Pasaulinę uodų dieną NVSC priminimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasauline-uodu-diena-nvsc-priminimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasauline-uodu-diena-nvsc-priminimas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), Pasaulinę uodų dieną, kuri kasmet minima rugpjūčio 20-ąją, primena, kad uodų platinamos ligos, tokios kaip maliarija, dengės karštligė, čikungunija, Zikos virusinė infekcija ir kitos, Lietuvoje registruojamos kaip įvežtinės, t. y. jomis galima užsikrėsti užsienyje, kur šios ligos yra paplitusios. Uodų platinamos ligos kasmet nusineša daugiau nei milijoną gyvybių visame pasaulyje, todėl uodai laikomi mirtiniausiais ligų platintojais. Prieš kelionę svarbu pasidomėti lankomos šalies epidemiologine situacija ir pasirūpinti tinkama apsauga nuo uodų.

Uodų įkandimas – ne tik nemalonumas

Uodų platinamos ligos – infekcijos, perduodamos per užsikrėtusių uodų įkandimus. Maitindamasis užsikrėtusio žmogaus ar gyvūno krauju, uodas gali pasisavinti virusą ar parazitą, o vėliau, įgėlęs kitam žmogui, jį perduoti. Krauju minta uodų patelės – jis joms reikalingas kiaušinėliams subrandinti, todėl būtent maitinimosi metu gali būti perduodami įvairūs ligų sukėlėjai. Priklausomai nuo uodo rūšies ir regiono, jie gali platinti skirtingas infekcijas, pavyzdžiui, dengės karštligę ar maliariją.

Nors uodo įkandimas dažniausiai vertinamas kaip nemalonus, bet nekenksmingas, jo išvaizda ne visada leidžia spręsti apie galimą užsikrėtimo riziką. Užsikrėtusio uodo įkandimo vieta gali atrodyti visiškai įprastai – nepatinti, neniežėti ar nesukelti kitų pastebimų požymių. Todėl po kelionės į uodų platinamų ligų rizikos zoną atsiradus ligos simptomams, ypač staiga pakilus temperatūrai, svarbu nelaukti ir kreiptis į gydytoją.               

Kokias ligas platina uodai?

Uodai gali platinti įvairias virusines ir parazitines infekcijas. Keliaujant į tropinius ir subtropinius regionus,  galima užsikrėsti šiomis ligomis:

  • maliarija – sukelia uodai; būdingi karščiavimo epizodai, šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos ir raumenų skausmai;
  • dengės karštligė – virusinė infekcija, galinti sukelti aukštą temperatūrą, galvos, raumenų ir sąnarių skausmus, bėrimą, pykinimą;
  • čikungunija – dažniausiai pasireiškia karščiavimu ir stipriais sąnarių skausmais;
  • Zikos virusinė infekcija – dažnai būna lengva arba besimptomė, tačiau ypač pavojinga  nėščiosioms (užsikrėtus nėštumo metu gali atsirasti rimtų vaisiaus apsigimimų);
  • Vakarų Nilo virusinė infekcija – dažniausiai nesukelia simptomų arba pasireiškia karščiavimu ir bendru negalavimu, tačiau retais atvejais gali pažeisti nervų sistemą.

Kai kuriuose regionuose  paplitusi geltonoji karštligė, japoniškasis encefalitas ir kitos uodų platinamos ligos.

Kas turėtų būti ypač atsargūs?

Didesnį dėmesį apsaugai nuo uodų turėtų skirti nėščiosios, maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis ar turintys nusilpusį imunitetą. Nėščiosioms ypač svarbi apsauga nuo Zikos viruso, o keliaujant į maliarijos rizikos teritorijas individuali profilaktika turi būti įvertinta dar prieš kelionę. Keliaujantiems į maliarijos rizikos teritorijas būtina iš anksto pasikonsultuoti su gydytoju dėl vaistų profilaktikos. NVSC duomenimis, nepakankama apsauga nuo uodų ir netinkamas profilaktinių vaistų vartojimas yra viena dažniausių Lietuvoje registruojamų įvežtinių maliarijos atvejų priežasčių. Efektyviausią apsaugą užtikrina tik reguliarus vaistų vartojimas prieš kelionę, jos metu ir grįžus bei apsauga nuo uodų įkandimų. Vienkartinis ar nereguliarus preparatų vartojimas nesuteikia patikimos apsaugos.

Kaip apsisaugoti?                                                                                                  

Vienas iš pagrindinių būdų, saugantis uodų platinamų ligų – vengti uodų įkandimų.  Derinant asmenines apsaugos priemones su tinkama aplinkos higiena, galima žymiai sumažinti kontaktą su  uodais.

Keliautojams patariame:

  • Naudokite uodus atbaidančias priemones – repelentus (kremus, purškalus ar pleistrus), ypač auštant ir temstant, kai uodai yra aktyviausi.
  • Dėvėkite uždaresnius drabužius – būdami didesnės rizikos vietovėse rinkitės ilgas rankoves ir ilgas kelnes.
  • Rinkitės nuo uodų apsaugotą būstą (langai ir durys uždengti tinkleliais).
  • Miegodami lauke taip pat naudokite tinklelius nuo uodų, ypač keliaudami į regionus, kuriuose paplitusios uodų platinamos ligos.
  • Neleiskite kauptis stovinčiam vandeniui – reguliariai ištuštinkite ir išvalykite talpas, kuriose gali veistis uodai.

 NVSC inf. 

Pasaulinę uodų dieną NVSC priminimas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 20 Aug 2026 14:30:00 +0300
<![CDATA[Naujas būdas pažinti save: interaktyvi programėlė padės išmokti valdyti emocijas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/valdyk-energija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/valdyk-energija Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas gali lemti apie 58 proc. darbo rezultatų visose profesijose, o net 90 proc. aukščiausio lygio darbuotojų pasižymi aukštu emociniu intelektu. Tad emocinė gerovė ir emocinis intelektas šiandieniniame pasaulyje svarbus ne tik asmeniniam augimui, bet ir profesinei sėkmei bei santykių kokybei.

Todėl šioje srityje vystomi inovatyvūs skaitmeniniai sprendimai, padedantys ugdyti emocinį intelektą. Vienas jų – Kauno technologijos universiteto (KTU) alumno Eimanto Butkaus kartu su kolege Fausta Dambrauskaite kuriama emocinės gerovės programėlė „Gilia“.

„Pirmoji refleksija tampa startu – „Gilia“ iškart ją išanalizuoja, padeda pastebėti pasikartojančias elgsenas, suteikia galimybių mokytis, kaip reaguoti į stimulus konstruktyviau“, – sako vienas iš programėlės kūrėjų E. Butkus.

Ilgainiui naudojantis šiuo dirbtiniu intelektu (DI) pastiprintu, interaktyviu refleksijų įrankiu vartotojas gali matyti besipildantį savo asmenybės žemėlapį, išmoktas pamokas bei gerinti savo emocinio intelekto įgūdžius interaktyviose istorijose.

Būtinas noras gilintis į save

Pasak programėlės kūrėjų, „Gilia“ gali naudotis tiek jau turintys tam tikrą emocinio intelekto žinių lygį, tiek visiškai pradedantys. Svarbu, kad vartotojas norėtų gilintis į save, nes šiek tiek pastangų reikia įdėti ir pačiam besinaudojančiam šiuo įrankiu.

„Prisijungimui reikia tik „Google“ paskyros, o daugiau nėra jokių privalomų duomenų, kuriuos būtina pateikti – žmogus gali dalintis tiek informacijos, kiek jis nori, ir programėlė atitinkamai prisitaikys. Vis dėlto išsamūs pasidalinimai apie dienos įvykius, savijautą, kilusias mintis bei priimtus sprendimus padeda programėlei pažinti vartotoją ir teikti daugiau naudos – geriau pritaikytas refleksijas, gilesnes įžvalgas apie vartotojo asmenybę ir aktualesnes interaktyvias istorijas emocinio intelekto ugdymui“, – teigia E. Butkus.

Pildydami refleksijas vartotojai turi du pasirinkimus – laisva forma pateikti savo mintis arba pasirinkti refleksiją, kurioje jam bus užduodami keli klausimai.

„Esminis refleksijų pritaikymas kyla iš įžvalgų bei gilinančių klausimų, į kuriuos galima gilintis papildomai refleksijos metu (pats vartotojas nusprendžia, ar nori gilintis) bei iš interaktyvių istorijų po refleksijų ir iš jų išmokstamų pamokų. Visas šis turinys yra specifiškai generuojamas pagal tai, ką refleksijoje minėjo pats vartotojas“, – pastebi „Gilia“ bendraįkūrėja F. Dambrauskaitė.

Elgseną galinčios pakeisti įžvalgos

Interaktyviame įrankyje veikia savęs pažinimo žemėlapis, kuriame vartotojas gali matyti pačios programėlės sugeneruotus pastebėjimus, grupuojamus į išsamesnes įžvalgas apie vartotoją iš jo praeitų refleksijų.

„Veikimas nėra sudėtingas: vartotojas atlieka refleksiją, gauna pastebėjimus apie save iš šoninės perspektyvos, pastebėjimai kaupiami, o susidarius pakankamam panašių pastebėjimų skaičiui, savęs pažinimo žemėlapyje atsiranda Įžvalgos. Jos gali būti iš įvairių sričių, tokių kaip stiprybės, silpnybės, vertybės, mąstymo klaidos, įsitikinimai“, – tikina E. Butkus.

Įrankio kūrėjai tikisi, kad jis paskatins vartotojus suprasti, ką toliau su savo ugdymu asmuo norėtų daryti pats.

„Dėl šios priežasties rekomendacijos elgesiui gilia.app randamos tik po interaktyvių istorijų, kuriose galima specifiškai pastebėti daugiau socialinės naudos atnešantį elgesį“, – sako KTU alumnas.

„Gilia“ misija – ugdyti emocinį intelektą, todėl programėlė porą savaičių yra nemokama, o po jų vartotojas gali likti su šiek tiek limituota, nemokama, tačiau vis dar veiksminga programėlės versija arba įsigyti pilną versiją su įvairiomis papildomomis funkcijomis.

Sprendimas konfliktams ir nesusikalbėjimui

Programėlės kūrėjai pasakoja, kad sukurti tokį įrankį paskatino diskusijos apie neteisybę, nesusikalbėjimą ir konfliktus pasaulyje bei kaip būtų galima spręsti šias problemas.

„Po daugybės valandų diskusijų ir to auksinio rakto šioms problemoms spręsti paieškų, priėjome prie išvados – kertinis skirtumas ir įgūdis padedantis išvengti šių problemų yra gebėjimas suprasti save ir gebėti tai ištransliuoti kitam asmeniui konstruktyviu būdu“, – teigia F. Dambrauskaitė.

Sudėdami savo specialybių kryptis (DI produkto vadovo ir psichologijos), bendraįkūrėjai nusprendė kurti įrankį, apjungiantį turimas žinias bei mokslinėje literatūroje patvirtintus savęs pažinimo būdus.

„Emocinio intelekto ugdymas labai vertingas. Turint aukštesnį emocinį intelektą žmonės yra linkę apgalvoti savo sprendimus, turėti daugiau empatijos bei gyventi gyvenimus, kuriuose jaučia daugiau vidinio pasitenkinimo bei kuria gilius ir sveikus santykius su kitais“, – tikina „Gilia“ kūrėjai.

KTU inf. 

Naujas būdas pažinti save: interaktyvi programėlė padės išmokti valdyti emocijas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 18 Aug 2026 10:30:00 +0300
<![CDATA[Vienas iš aktyvių pramogų priešų: kaip išvengti surakinančio skausmo?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vienas-is-aktyviu-pramogu-priesu-kaip-isvengti-surakinancio-skausmo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vienas-is-aktyviu-pramogu-priesu-kaip-isvengti-surakinancio-skausmo Iš kur atsiranda mėšlungis?

Karštos vasaros dienos, aktyvus sportas ar mėgavimasis vandens telkinių teikiamais malonumais gali pasižymėti ne tik smagiomis akimirkomis, bet taip pat ir veriančiu raumenų skausmu – mėšlungiu. Jis gali surakinti šlaunis, blauzdas, pėdas, kaklą, rankas, plaštakas, pilvą ir net raumenis ties šonkauliais. I. Norkienė pažymi, kad tokie raumenų susitraukimai – dažniausiai nėra pavojingi sveikatai, tačiau gali indikuoti kitus sveikatos aspektus, kuriais reikėtų susirūpinti.

„Kad ir koks stiprus būtų mėšlungio sukeliamas skausmas, dažniausiai jis žalos sveikatai nepadaro, tačiau gali slėpti keletą organizmui svarbių sveikatos būklių. Viena dažniausių priežasčių, kodėl tam tikrą žmogaus kūno raumenį sutraukia mėšlungis yra mineralų, tokių kaip magnis, kalcis ar kalis trūkumas. Prakaituojant šių medžiagų netenkame, todėl karštą vasaros dieną, ar intensyviai sportuojant, šalia reikėtų turėti mineralinio vandens, prisotinto šiais elementais, bei reguliariai vartoti papildus“, – pažymi vaistininkė.

Anot jos, ne tik tai gali sukelti raumenų spazmus. Mėšlungio skausmą primenantis pojūtis kojose žmogų gali kankinti ir tada, kai ties stuburu užsispaudžia nervai, taip pat – kada susiaurėja kraujagyslės, tiekiančios kraują ir deguonį kojų raumenims. Raumenų spazmų intensyvumui ir pasikartojimams įtaką gali daryti ir asmens amžius – senstant yra raumenų masė, tad per fizinę veiklą jai sukeliamas papildomas stresas.

Įvairios medicininės būklės, tokios kaip diabetas ar kepenų sutrikimai taip pat gali sąlygoti mėšlungį. Iš šio sąrašo nereikėtų išbraukti ir dehidratacijos – vanduo yra būtinas normaliai raumenų veiklai palaikyti.

Raumenų spazmams – ne

Vaistininkė pataria prieš aktyvias veiklas, tokias kaip sporto treniruotė, ilgas pasivaikščiojimas ar maudynės vandens telkinyje, atlikti raumenų tempimo pratimus – pastarieji paruoš raumenį būsimam krūviui. Taip pat rekomenduojama gerti daug skysčių, valgyti visavertį maistą, o organizmą, ypač vasarą, stiprinti elektrolitais ir mineralais.

„Visgi, kartais mėšlungio išvengti nepavyksta, todėl būtina žinoti, kaip kuo greičiau nuraminti skausmu įsižiebusią kūno vietą. Pirmoji taisyklė – tempti raumenį į kitą pusę, nei mėšlungis jį paveikia. Tarkime, jei sutraukia pėdą, reikėtų pastatyti ją ant žemės ir pasistiebti arba užriesti kojų pirštus į viršų. Tai – pats efektyviausias būdas kovoti su mėšlungiu. Taip pat, jei įmanoma, prie skaudančios vietos galima pridėti ledukų, tačiau to negalima daryti tiesiogiai ant odos – geriau juos įvynioti į ploną rankšluostį“, – pažymi I. Norkienė.

Ji priduria, kad kai mėšlungis sutraukia koją, esant vandenyje, geriausia sau smarkiai žnybti į skaudančią vietą, nes, kitu atveju, raumenų spazmui stiprėjant, galima ir paskęsti. Anot I. Norkienės, kai kurie dažnai vandens telkiniuose ar baseinuose plaukiojantys asmenys prie maudymosi kelnaičių prisisega žiogelį, kad prireikus, galėtų įdurti į mėšlungio sutrauktą raumenį ir taip išgelbėti sau gyvybę.

Vaistininkė I. Norkienė įvardija, kad nors mėšlungio sukeliamas raumens spazmas trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, svarbu pasirūpinti savo organizmu, kad sumažėtų grėsmė iššaukti mėšlungį. Jei geriama pakankamai skysčių, organizmas palepinamas įvairias mineralais ir vitaminais, nepersitempiama užsiimant aktyviu sportu, tačiau mėšlungis vis tiek reguliariai išmuša iš vėžių, būtina atkreipti dėmesį į kitus, šalia pasireiškiančius organizmo ženklus.

„Dažnas raumenų spazmų pasikartojimas, atsiradęs raudonumas, tinimas ar mėlynės, jaučiamas raumenų silpnumas – gali būti pašalines ligas nurodantys simptomai. Tokiu atveju būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, uždavęs specifinius klausimus ir atlikęs reikiamus tyrimus, patars, kaip šią problemą išspręsti“, – priduria vaistininkė.

BENU pranešimas spaudai 

Vienas iš aktyvių pramogų priešų: kaip išvengti surakinančio skausmo?

]]>
jonavoszinios.lt Sun, 16 Aug 2026 12:09:00 +0300
<![CDATA[Po maudynių užgulė ausis? Ne visada praeina savaime]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-maudyniu-uzgule-ausis-ne-visada-praeina-savaime https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-maudyniu-uzgule-ausis-ne-visada-praeina-savaime Kodėl po maudynių gali užgulti ausis?

Anot vaistininkės, trumpam po maudynių užgulusi ausis dažniausiai nesignalizuoja nieko blogo – į ausies landą patekęs vanduo paprastai netrukus pasišalina savaime. Tačiau jei vandeniui nepavyksta išbėgti iš ausies ilgesnį laiką, o ausį dar paveikia vėjas, temperatūros pokyčiai ar kiti išorės veiksniai, vertėtų į tai nenumoti ranka.

„Ilgiau ausies landoje užsilaikanti drėgmė suminkština odą ir išplauna dalį apsauginio ausų sieros sluoksnio. Kadangi siera saugo ausies landą nuo drėgmės ir mikroorganizmų, susilpnėjus šiam apsauginiam barjerui į ausies vidų lengviau patenka ir dauginasi bakterijos. Dėl to gali išsivystyti išorinės ausies uždegimas, dar vadinamas plaukiko ausimi“, – aiškina J. Jankauskienė.

Pasak vaistininkės, didžiausia rizika kyla žmonėms, kurie vasarą dažnai maudosi, nardo, daug laiko praleidžia baseinuose ar atviruose vandens telkiniuose. Taip pat didesnė tikimybė susirgti yra vaikams, žmonėms, jau anksčiau sirgusiems išorinės ausies uždegimu, sergantiems odos ligomis, pavyzdžiui, egzema ar psoriaze, bei tiems, kurie linkę dažnai valyti ausis ausų krapštukais.

Pirmieji simptomai dažnai nežymūs

Anot J. Jankauskienės, pirmieji išorinės ausies uždegimo požymiai dažniausiai būna gana nežymūs, todėl žmonės neretai galvoja, kad ausyje tiesiog užsilaikė vanduo.

„Iš pradžių gali atsirasti užgulimo jausmas, niežėjimas, nežymus diskomfortas ar pojūtis, tarsi ausyje vis dar būtų likę vandens. Būklei progresuojant skausmas stiprėja, ypač liečiant ausies kaušelį ar kramtant, ausies landa gali parausti ir patinti, pablogėja klausa, o kartais atsiranda ir išskyrų“, – vardija „Camelia“ vaistininkė.

Jos teigimu, būtent simptomų stiprėjimas padeda atskirti besivystantį išorinės ausies uždegimą.

Didžiausia klaida – bandymas ausį atkimšti

J. Jankauskienė pastebi, kad daugelis žmonių vos pajutę užgulimą pirmiausia griebiasi ausų krapštukų ir bando jais pašalinti susikaupusį vandenį bei sierą.

„Tai viena dažniausių klaidų. Jais vandens pašalinti beveik nepavyksta, o ausų siera dažnai nustumiama dar giliau. Be to, galima pažeisti jautrią ausies landos odą, pro kurią bakterijoms tampa dar lengviau patekti į giluminius ausies kanalus ir audinius“, – perspėja vaistininkė.

Ji pataria pirmiausia pabandyti leisti vandeniui pasišalinti natūraliai. Kai kuriais atvejais pakanka palenkti galvą į pažeistos ausies pusę, švelniai patraukti ausies kaušelį arba kelis kartus pašokinėti viena koja. Išorinę ausį galima atsargiai nusausinti rankšluosčiu.

Jei tai nepadeda ir po kelių valandų ar kitą dieną vis dar išlieka jausmas, kad ausyje liko vanduo, galima rinktis ausų lašus ar purškalus, kurie padeda išsausinti ausies landą.

„Dažniausiai tam naudojamos priemonės, kurių sudėtyje yra izopropilo alkoholio, glicerolio ar kitų drėgmę padedančių pašalinti komponentų. Jei kartu susikaupė daugiau sieros, gali būti naudingi preparatai su karbamido peroksidu ar jūros vandens tirpalais, kurie padeda suminkštinti sieros kamštį“, – pataria „Camelia“ vaistininkė.

Ji primena, kad žmonėms, kuriems nustatytas ausies būgnelio pažeidimas ar įdėti ventiliaciniai vamzdeliai, bet kokias priemones į ausį reikėtų naudoti tik pasitarus su gydytoju.

Kas nutiks, jei uždegimo negydysime?

Anot J. Jankauskienės, jei jau išsivysto išorinės ausies uždegimas, savaime jis praeina retai, todėl reikėtų nedelsti ir imtis pagalbinių priemonių. Kilus įtarimams dėl ausies uždegimo, nors skausmas dar nėra labai stiprus, vaistininkė rekomenduoja kreiptis į gydytoją arba bent jau pasitarti su vaistininku dėl būklę palengvinti galinčių preparatų naudojimo.

„Negydomas uždegimas gali plisti giliau: skausmas stiprėja, ausies landa dar labiau patinsta, todėl žmogus pradeda ne tik prasčiau girdėti, bet taip pat tampa sunku užmigti, atlikti kasdienius darbus, vargina nuolatinis diskomfortas. Dėl stipraus patinimo kartais tampa sudėtinga net įlašinti reikalingus vaistus. Tokiais atvejais dažniausiai jau prireikia gydytojo paskirto gydymo receptiniais ausų lašais, kurių sudėtyje gali būti antibiotikų, gliukokortikoidų arba šių medžiagų derinių“, – aiškina vaistininkė.

Patarimai, siekiant tausoti ausų sveikatą

Vaistininkė pabrėžia, kad didelės dalies išorinių ausų uždegimų galima išvengti, jei ausys yra gerai prižiūrimos. Pagrindinė profilaktikos priemonė, ypač asmenims, kuriuos dažnai kamuoja lėtiniai ausų uždegimai – vengti maudytis nešvariuose, stovinčio vandens telkiniuose, nes būtent mikrobais užkrėstas vanduo drastiškai padidina infekcijos riziką.

Po maudynių gamtos telkiniuose ar duše visada verta nusausinti ausies išorę paprastu rankšluosčiu, o ausų sierą šalinti tik tada, kai jos iš tiesų susikaupia per daug, tam nenaudojant ausų krapštukų.

„Sieros šalinimo procedūrą galime atlikti naudojant minėtus tirpalus arba gydytojo kabinete, prieš tai įvertinus sveikatos būklę. Jei žmogus dažnai serga išorinės ausies uždegimu arba daug laiko praleidžia vandenyje, gali būti naudingi plaukimui skirti ausų kištukai ar profilaktinės ausų sausinimo priemonės“, – rekomenduoja J. Jankauskienė.

„Camelia“ vaistininkė primena, kad jei ausų užgulimas nepraeina ilgiau nei vieną–dvi dienas, skausmas stiprėja arba atsiranda išskyrų, delsti nereikėtų. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti uždegimo komplikacijų.

 „Camelia“ pranešimas spaudai 

Po maudynių užgulė ausis? Ne visada praeina savaime

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 15 Aug 2026 12:00:00 +0300
<![CDATA[„Be cukrų“, „be glitimo“, „be laktozės“: ką tai reiškia ir kodėl tokie produktai gali kainuoti daugiau?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/cukrus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/cukrus Maisto produktų lentynose gana dažnai rikiuojasi produktai, pažymėti terminais „be cukraus“, „be glitimo“, „be laktozės“. Tokius produktus su „be“ tam tikros sudedamosios dalies renkasi ne tik vartotojai, ribojantys cukraus vartojimą, netoleruojantys glitimo ar laktozės, bet ir tie, kurie ieško tam tikrų savybių turinčio maisto. Neretai pastebima, kad dalis tokių produktų kainuoja daugiau nei įprasti tos pačios kategorijos gaminiai. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad užrašai „be“ nėra tik rinkodaros akcentas – šiems teiginiams teisės aktuose nustatyti konkretūs reikalavimai. Tačiau vartotojams svarbu žinoti ir tai, kad toks užrašas savaime nereiškia, jog produktas yra sveikesnis ar maistingesnis. 

„Be cukrų“ – ne tas pats, kas „nepridėta cukrų“ 

Maisto produktų etiketėse dažnai sutinkami terminai „cukrus“ ir „cukrūs“ reiškia ne tą patį.  

Cukrus – vienaskaita, bendrinis pavadinimas vienam specifiniam cukraus tipui, disacharidui, vadinamam sacharoze arba stalo cukrumi. Tai saldi kristalinė medžiaga, gaunama iš cukranendrių ar cukrinių runkelių.   

Cukrūs – daugiskaita, apima vadinamuosius  paprasčiausios sudėties angliavandenius, t. y. 2 cukraus tipus, tokius kaip: monosacharidai (pavyzdžiui, gliukozė, fruktozė) ir disacharidai (pavyzdžiui, sacharozė, laktozė), išskyrus poliolius. Šie cukrūs gali būti ir natūraliai randami vaisiuose, daržovėse, pieno produktuose ir kituose maisto produktuose, ir išgaunami gamybos būdu ar susintetinami cheminiu būdu. 

Teiginys „be cukrų“ gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei 100 g arba 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 0,5 g cukrų. Į šį kiekį patenka tiek į produktą gamybos metu papildomai pridėti, tiek natūraliai jame esantys cukrūs, kaip antai, vaisiuose esanti natūrali fruktozė, meduje – fruktozė ir gliukozė, ir kt. Todėl užrašas „be cukrų“ paprastai pateikiamas visiškai nesaldžių arba ant saldikliais saldintų maisto produktų, pavyzdžiui gėrimų. Tuo tarpu įvairūs sveikesnės alternatyvos kepiniai, užkandžiai daug dažniau ženklinami užrašais „nepridėta cukrų“.  

Teiginys „nepridėta cukrų“ gali būti naudojamas, kai į produktą nebuvo pridėta monosacharidų ar disacharidų arba kitų maisto produktų, naudojamų dėl jų saldinamųjų savybių, pavyzdžiui, medaus ar sirupų. Tačiau produkte gali būti natūralių cukrų. Tokiu atveju ant ženklinimo turi būti nurodyta, kad „produkto sudėtyje yra „natūralių cukrų“. 

Teiginį „nepridėta cukrų“ ypač svarbu atskirti nuo teiginio „be cukrų“ vartotojams, kurie serga diabetu ar kitomis medžiagų apykaitos sutrikimo ligomis, laikosi dietos, nes teiginys, kad maiste nepridėta cukrų nereiškia, kad jame nėra natūralių cukrų. VMVT primena, kad cukrų kiekį, esantį planuojamame įsigyti maisto produkte, labai paprasta surasti ant maisto produkto pakuotės pateiktoje privalomoje maistingumo deklaracijoje.     

„Be glitimo“ turi atitikti nustatytą ribą 

Teiginys „be glitimo“ gali būti naudojamas tik tada, kai galutiniam vartotojui parduodamame maisto produkte glitimo kiekis neviršija 20 mg/kg. Todėl gamintojui svarbu ne tik parinkti atitinkamą produkto sudėtį, vengiant glitimo turinčių javų (kviečių, rugių, miežių, avižų, speltos, kamuto arba jų sukryžmintų atmainų),  bet ir atsakingai kontroliuoti visą gamybos procesą.  

Šiuo metu praktiškai kiekviename prekybos centre glitimo netoleruojantiems asmenims galima įsigyti ir kviečių be kitų javų gaminių be glitimo, kurie yra pagaminti specialių technologijų dėka.    

„Be laktozės“ – reikalavimai priklauso nuo produkto 

Teiginio „Be laktozės“ naudojimas šiuo metu reglamentuojamas tik pradinio ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniams. Tokiuose produktuose laktozės turi būti ne daugiau kaip 2,5 mg/100 kJ (10 mg/100 kcal). 

Nors kitiems maisto produktams konkreti riba ES lygmeniu nėra nustatyta, tačiau kai kurios valstybės narės turi nacionalines gaires. Pagal Šiaurės šalių modelį, dažniausiai taikomas 100 ppm laktozės standartas (0,01 g laktozės / 100 g ar ml). Šiuo metu EK yra įsipareigojusi parengti bendras taisykles ES lygmeniu. Savanoriškai taikomas teiginys turi neklaidinti vartotojo. 

Kodėl užrašais „be“ ženklinami produktai gali kainuoti daugiau? 

Didesnę tokių produktų kainą kartais gali lemti ne pats užrašas ant pakuotės, o produkto gamybos ypatumai: gamintojams tenka keisti receptūras, ieškoti kitų žaliavų, taikyti papildomas kontrolės priemones bei imtis veiksmų, kad gamybos metu būtų išvengta kryžminės taršos. Tad pakeista sudėtis reikalauja pritaikyti gamybos technologiją arba pasirinkti brangesnes žaliavas. Pavyzdžiui, saldžiuose užkandžiuose, tokiuose kaip javainiuose ar sausainiuose, norint juos paženklinti užrašu „be pridėtinių cukrų“ pigų baltąjį cukrų ar gliukozę tenka pakeisti natūraliai cukrų (fruktozės ir gliukozės) turinčiais džiovintais vaisiais ar uogomis, kurių savikaina yra daug didesnė.  

Užrašai „be cukrų“, „be glitimo“ ar „be laktozės“ vartotojui yra svarbi informacija, tačiau nereikėtų manyti, kad toks produktas dėl to automatiškai yra sveikesnis ar geresnis. Šie teiginiai apibūdina konkrečią produkto savybę, o jų naudojimui taikomi teisės aktų reikalavimai.   

VMVT visada pataria prieš įsigyjant konkretų maisto produktą perskaityti ant pakuotės pateiktą sudedamųjų dalių sąrašą, kuriame mažėjančia pagal kiekį tvarka nurodomos gamyboje naudotos žaliavos, ir įvertinti privalomą maistingumo deklaraciją, kurioje nurodyti ne tik jame esantis cukrų kiekis, bet ir bendras angliavandenių kiekis. Didelis angliavandenių kiekis taip pat reiškia, kad galų gale mūsų organizme jie virs gliukoze, nes virškinimo sistema angliavandenius suskaido būtent į gliukozę (cukrų).  

VMVT primena, kad ženklinimo paskirtis – padėti vartotojui suprasti, ką jis perka. Perskaičius visą etiketę lengviau įvertinti, ar produktas atitinka individualius poreikius. 

„Be cukrų“, „be glitimo“, „be laktozės“: ką tai reiškia ir kodėl tokie produktai gali kainuoti daugiau?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Aug 2026 09:00:00 +0300
<![CDATA[Vaiko pasaulis turi būti ryškus: ligonių kasa primena apie kompensuojamus akinių lęšius]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaiko-pasaulis-turi-buti-ryskus-ligoniu-kasa-primena-apie-kompensuojamus-akiniu-lesius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaiko-pasaulis-turi-buti-ryskus-ligoniu-kasa-primena-apie-kompensuojamus-akiniu-lesius Regėjimo patikra vaikystėje – ne formalumas, o svarbus žingsnis, padedantis laiku pastebėti sutrikimus ir pasirūpinti, kad vaikas aiškiau matytų, saugiai judėtų ir drąsiai pažintų aplinką.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai primena, kad vaikams iki 7 metų akinių lęšiai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojami neatsižvelgiant į regėjimo aštrumą. Tai reiškia, kad tėvai gali kreiptis dėl kompensuojamųjų akinių lęšių ir tada, kai vaiko regos sutrikimas dar nėra sunkus, tačiau gydytojas oftalmologas nustato, kad regos korekcija jau reikalinga.

Kuo anksčiau pastebėta, tuo lengviau padėti

Vaiko regėjimas formuojasi palaipsniui, todėl labai svarbu sutrikimus pastebėti kuo anksčiau.

„Maži vaikai ne visada pasako, kad mato prasčiau. Jie gali prisimerkti, sėdėti arčiau ekrano, vengti smulkių užduočių ar dažniau skųstis galvos skausmu. Norėtume paraginti tėvus atkreipti dėmesį į vaiko elgsenos pakitimus, žiūrėti į tai atidžiai ir neatidėlioti regėjimo patikros“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas. Jis priduria, kad akiniai vaikui nėra tik patogesnio matymo priemonė, nes tinkama regos korekcija gali turėti įtakos jo raidai, mokymuisi, judėjimo saugumui ir kasdieniam pasitikėjimui savimi.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką visiems vaikams iki 7 metų gali būti kompensuojama 70 proc. akinių lęšių bazinės kainos. Jei gydytojas oftalmologas nustato sunkesnį regos sutrikimą, kai geriau reginčios akies regos aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,5, kompensuojama visa akinių lęšių bazinė kaina.

Nuo 2024 m. balandžio mėnesio, kai pradėta taikyti platesnė kompensavimo tvarka, šia galimybe jau pasinaudojo tūkstančiai šeimų. VLK duomenimis, 2025 metais kompensuojamieji akinių lęšiai buvo išduoti 2 278 vaikams iki 7 metų, o 2026 metais – dar 1 166 tokio amžiaus vaikams.

Kaip gauti kompensuojamus akinių lęšius

Jeigu tėvai pastebi, kad vaiko rega suprastėjo, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

„Prireikus šeimos gydytojas išrašys siuntimą oftalmologo konsultacijai gauti. Jeigu akių gydytojas vaikui nustatys regos sutrikimą ir nuspręs, kad būtina skirti kompensuojamuosius akinių lęšius, jis išduos elektroninį receptą, su kuriuo tėvai galės kreiptis į vieną iš optikų, sudariusių sutartį su ligonių kasa“, – sako G. Baranauskas.

Su elektroniniu receptu tėvams reikia kreiptis į optiką, kuri yra sudariusi sutartį su VLK ir teikia akinių lęšius, kompensuojamus fondo lėšomis. Šių optikų sąrašą galima rasti ligonių kasos svetainėje.

Kas kompensuojama

Vaikams akinių lęšiai kompensuojami pagal gydytojo išrašytą elektroninį receptą ne dažniau kaip kartą per metus. Kompensuojamoji suma priklauso nuo lęšių sudėtingumo: už paprastuosius akinių lęšius ji siekia 95 eurus, už sudėtinguosius – 148 eurus. Paprastaisiais laikomi lęšiai, kurių laužiamoji galia yra mažesnė arba lygi 6,0 sferinėms dioptrijoms ir (arba) mažesnė arba lygi 2,0 cilindrinėms dioptrijoms, sudėtingaisiais – kai šie rodikliai yra didesni.

Kompensuojamieji akinių lęšiai gali būti skiriami dėl įvairių regėjimą pažeidžiančių būklių ir ligų, pavyzdžiui, refrakcijos, akomodacijos, akių raumenų sutrikimų, lęšiuko, tinklainės, regos nervo ar kitų akių ligų.

Ligonių kasa atkreipia dėmesį, kad kompensuojami tik akinių lęšiai – rėmelius reikės įsigyti patiems. Daugiau informacijos apie akinių lęšių kompensavimą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje.

Ligonių kasų inf. 

Vaiko pasaulis turi būti ryškus: ligonių kasa primena apie kompensuojamus akinių lęšius

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 11 Aug 2026 09:14:30 +0300
<![CDATA[Pacientams bus kompensuojami nauji vaistai vėžiui, padidėjusiam cholesteroliui ir vaikų augimo sutrikimams gydyti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pacientams-bus-kompensuojami-nauji-vaistai-veziui-padidejusiam-cholesteroliui-ir-vaiku-augimo-sutrikimams-gydyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pacientams-bus-kompensuojami-nauji-vaistai-veziui-padidejusiam-cholesteroliui-ir-vaiku-augimo-sutrikimams-gydyti Nuo šių metų rugsėjo pacientams taps prieinami nauji Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojami vaistai. Jie bus skirti įvairioms onkologinėms ligoms gydyti, taip pat pacientams, kuriems nepavyksta sumažinti „blogojo“ (MTL) cholesterolio kitais vaistais, bei vaikams, turintiems augimo sutrikimų.

„Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą perkeliami visi vaistai, kurie iki 2026 m. liepos pabaigos buvo rezerviniame sąraše ir laukė finansavimo. Tai gera žinia šimtams pacientų, kuriems šie naujoviški ir efektyvūs vaistai padės veiksmingiau gydyti onkologines ligas, geriau kontroliuoti cholesterolio kiekį, pagerins gyvenimo kokybę, o daliai pacientų suteiks ir daugiau galimybių visiškai pasveikti“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija siūlo nuo rugsėjo 1 d. pradėti kompensuoti devynis naujus vaistus įvairių formų vėžiui gydyti, du vaistus pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei turintiems lipoproteinų apykaitos sutrikimų, vieną vaistą paveldėtam padidėjusiam cholesteroliui gydyti ir vieną vaistą vaikų augimo sutrikimams gydyti.

Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą bus įtraukti vaistai, skirti gydyti:

  • vaikų augimo sutrikimus (somatropinas);
  • gimdos kūno vėžį (durvalumabas, dostarlimabas);
  • gimdos kaklelio vėžį (pembrolizumabas);
  • kiaušidžių, kiaušintakių ir pirminės pilvaplėvės vėžį (rukaparibas);
  • plaučių vėžį (alektinibas, durvalumabas, osimertinibas, amivantamabas ir lazertinibas);
  • šlapimo pūslės vėžį (durvalumabas);
  • odos melanomą (nivolumabas ir ipilimumabas);
  • lėtinę mieloidinę leukemiją (asciminibas);
  • paveldėtą padidėjusį cholesterolį (evolokumabas);
  • lipoproteinų apykaitos sutrikimus pacientams, persirgusiems miokardo infarktu, išeminiu insultu ar sergantiems kitomis sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis (evolokumabas ir inklisiranas).

Nauji vaistai pacientams bus pradėti kompensuoti, kai jų gamintojai pasirašys sutartis su Valstybine ligonių kasa, o vaistai bus įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir kainyną.

Skaičiuojama, kad šių metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais šių vaistų kompensavimui iš PSDF biudžeto prireiks apie 13,3 mln. eurų.

Nuo lapkričio 1 d. Centralizuotai apmokamų vaistų sąrašas taip pat bus papildytas vaistu liutecio (177Lu) oksodotreotidu (Lutathera), skirtu tam tikrų plonosios žarnos, storosios žarnos ir kasos neuroendokrininių navikų gydymui. Šiam vaistui kompensuoti šiemet planuojama skirti apie 150 tūkst. eurų.

SAM inf.

Pacientams bus kompensuojami nauji vaistai vėžiui, padidėjusiam cholesteroliui ir vaikų augimo sutrikimams gydyti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 10 Aug 2026 13:00:00 +0300