Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Joninių valgiaraštis – įkvėptas tradicijų: trys lengvai paruošiami grilio patiekalai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/joniniu-valgiarastis-ikveptas-tradiciju-trys-lengvai-paruosiami-grilio-patiekalai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/joniniu-valgiarastis-ikveptas-tradiciju-trys-lengvai-paruosiami-grilio-patiekalai Viena laukiamiausių vidurvasario švenčių Joninės – jau čia. Trumpiausia naktis ir ilgiausia diena metuose turtinga savo papročiais ir paslaptingais burtais. Joninių tradicijos asocijuojasi ne tik su žaidimais ir burtais, bet ir maisto gaminimu. Tiek senovėje, tiek dabar Joninės – neįsivaizduojamos be gardaus, ant laužo kepto maisto. Ekspertai dalijasi patarimais ir tradicijomis įkvėptais grilio receptais. 

Kaip ir anksčiau, taip ir dabar daugelis patiekalų Joninių metu yra gaminami gamtoje. Senovėje maistas buvo kepamas ant laužo, šiandien galime džiaugtis kiek paprastesniu būdu maistui gaminti – kepimu grilyje. Joninės buvo neįsivaizduojamos be pelenuose keptų bulvių, prie laužo spirginamų lašinių bei įvairių sūrių. Populiariausiu patiekalu laikytos – keptos bulvės su rūgpieniu.

Vaizdų peržiūra

„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad lietuvių maisto įpročiai ne tiek daug nutolę nuo protėvių laikų. 

„Bulvė – jau eilę metų yra populiariausia ir perkamiausia daržovė, mūsų klientai kiekvieną dieną nuperka daugiau nei 40 tonų bulvių. Iš jos gaminami patiekalai lietuviams asocijuojasi ne tik su iš kartos į kartą perduotais receptais, bet ir tradicijomis, kaip antai bulvės kepamos Joninių lauže. Bulvė – neatsiejama kulinarijos dalis, tobulinami protėvių receptai moderniuose pavidaluose puošia mūsų stalus ir šiandien“, – pasakoja E. Dapkienė. 

Joninių meniu – remiantis tradicijomis 

„Maxima“ Maisto departamento gamybos direktorė B. Baratinskaitė teigia, kad norint mėgautis gardžiomis grilyje keptomis bulvėmis galioja keli paruošimo būdai. Pirmas – bulves apvirti ir perkelti ant grotelių, taip jos iškeps greičiau bei išorėje bus traškesnės. Kitas būdas – bulves kepti ant grotelių neapvirtas, tačiau tai užtruks kur kas daugiau laiko. Maisto ekspertė pastebi, kad trečias būdas artimiausias senovės tradicijoms.

„Bulvės ant žarijų kepamos ir šiomis dienomis, tačiau ne laužo, o kepsninės liepsnoje. Šis būdas paprastas ir nereikalaujantis didelės priežiūros. Bulves reikėtų nuplaukti, o lupeną palikti, peiliu įpjauti pusiau ir į vidų dėti sviestą bei mėgstamas žoleles. Tuomet bulves reikėtų susukti į aliuminio foliją ir žarijų kaitroje kepti 20–40 minučių“, – pataria ekspertė.

Ruošdami Joninių stalą lietuviai nepamiršdavo ir tradicinio varškės sūrio. „Šis sūris yra unikalus, kadangi tinkamas tiek sūriam, tiek saldžiam valgymui. Norint deserto, varškės sūrio riekelę skanauti galima su medumi, jeigu prie širdies sūresnis maistas – mėgstamais prieskoniais marinuotą sūrį galima kepti grilyje“, –  patarimais dalinasi maisto ekspertė.

 Sūris grilyje kepamas maždaug 10-15 minučių, atsižvelgiant į rūšį. Jį galima kepti keliais skirtingais būdais. „Jeigu norite, kad sūrio plutelė būtų traški, o vidus kreminis ir tįstantis, kepkite didesnėje kaitroje ir aukštesnėje temperatūroje. Kepant žemesnėje temperatūroje, sūrio konsistencija, kartu su plutele, bus minkšta“, – pataria maisto ekspertė.

Grilyje kepant tiek sūrį, tiek mėsą svarbu kontroliuoti kepimo trukmę – jeigu kepsite per ilgai, maistas išdžius. Mėsos kepimo trukmė priklauso nuo jos dydžio ir supjaustymo. 

„Jeigu kepate smulkiai supjaustytą mėsą, be abejo, jai kepti reikės mažiau laiko, nei storiems mėsos gabalams. Įsitikinkite, kad mėsa iškepusi šakute durdami kraštinius, toliausiai nuo ugnies esančius gabalėlius. Norint gauti gardų ir sultingą rezultatą, mėsą šaldytuve reikėtų marinuoti per naktį“, – pataria B. Baratinskaitė ir kviečia išbandyti tris senovės tradicijų įkvėptus receptus, kuriais galėsite pradžiuginti savo kompaniją ne tik per Jonines, bet ir viso grilio sezono metu. 

Ant grilio keptas varškės sūris 

Reikės: varškės sūrio, 4 česnakų skiltelių, žiupsnelio druskos, žiupsnelio pipirų,  1 a. š. kmynų, pusės a. š. džiovinto čiobrelio, 2 šaukštų alyvuogių aliejaus, žiupsnelio aštrių čili miltelių. 

Gaminame: susmulkinkite česnaką smulkiais gabalėliais, dėkite juos į dubenėlį. Į dubenį berkite likusius prieskonius, pilkite alyvuogių aliejų. Gautu mišiniu įtrinkite sūrį. Paruoštą sūrį dėkite į grilių ir kepkite, kol lengvai paruduos. 

Keptos bulvės su karštai rūkyta šonine 

Reikės:  8 bulvių (didesnių), 150 g karštai rūkytos šoninės, 100 g kietojo sūrio, 3 skiltelių česnakų, 3 svogūnų laiškų, trupučio šviežių petražolių, druskos, pipirų, grietinėlės. 

Gaminame: nuplaukite bulves (galite palikti su lupenomis) ir išvirkite jas. Nupjaukite vieną bulvės šoną ir išskobkite jų vidų. Išskobtų bulvių turinį sumaišykite su prieskoniais ir grietinėle. Šoninę smulkiai supjaustykite ir apkepkite su česnaku, ant viršaus berkite smulkintus svogūnų laiškus ir petražoles. Apkeptą šoninę dėkite į sutrintų bulvių masę. Paruoštą bulvių masę dėkite į išskobtas bulves ir ant viršaus berkite kietąjį sūrį. Tokias bulves dėkite į grilių ir kepkite, kol lengvai apskrus.  

Kepta šoninė medaus ir garstyčių marinate

 Vaizdų peržiūra

Reikės: 0,5 kg šoninės, 2 šaukštų medaus, 6 šaukštų grūdėtų garstyčių, pusės citrinos sulčių, žiupsnio druskos ir pipirų, 1 a. š. maltos kalendros, 1 a. š. mairūno, kietojo tarkuoto sūrio pagal skonį. 

Gaminame: išmaišykite medų, garstyčias ir prieskonius. Gautu mišiniu ištrinkite šoninę, palikite mėsą marinuotis šaldytuve bent 2-3 val. Paruoštą mėsą dėkite ant grilio ir kepkite tol, kol ši iškeps. Iškeptą mėsą galite pagardinti tarkuotu sūriu. Skanaus!

Joninių valgiaraštis – įkvėptas tradicijų: trys lengvai paruošiami grilio patiekalai

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 15:10:24 +0300
<![CDATA[Specialistai perspėja: pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/specialistai-perspeja-pernelyg-auksta-aplinkos-temperatura-yra-zalinga https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/specialistai-perspeja-pernelyg-auksta-aplinkos-temperatura-yra-zalinga Atkreipiant dėmesį į artimiausių orų prognozes Lietuvoje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie SAM Kauno departamento specialistai įspėja: pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai.

Per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti žmogų. Aplinkos temperatūra iki +30ºC yra sąlyginai komfortabili, daugiau nei +34ºC - ekstremali, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42ºC siekianti aplinkos temperatūra yra pavojinga.

Veikiant karščiui ir saulei galimas nudegimas, perkaitimas, šilumos smūgis.

Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.). Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, tam kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti.

 Didžiausią riziką susirgti, turi kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų amžiaus; senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys; antsvorį turintys asmenys; asmenys, kurie pervargsta dirbdami ar sportuodami; sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, epilepsija, psichinėmis ligomis ir kt.

Siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė rekomenduoja:

- Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais (rekomenduojama iš natūralaus pluošto – linas, medvilnė ir kt.), gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės.

- Gerkite daug skysčių. Sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2-4 stiklines per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat negerkite alkoholio, nes dar daugiau neteksite skysčių.

- Papildykite prarastas druskas ir mineralus (jų netenkama gausiai prakaituojant). Prarastą kiekį galima atstatyti specialios dietos pagalba bei geriant sultis ir mineralinį vandenį.

- Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Maistas (pavyzdžiui, mėsa), kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

- Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Odos apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF skaičius nurodo, kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.

- Nepalikite vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių bei savo augintinių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri). Valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.

- Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas, bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento specialistai taip pat nerimauja, kad atšilus orams pagausės iškylautojų gamtoje, dėl to kyla grėsmė per maistą plintančių žarnyno infekcijų atsiradimui ir išplitimui.

 Specialistai pataria iškyloms atsargiai rinktis maisto produktus, neplauti rankų, vaisių, daržovių, stalo inventoriaus bei indų atvirame vandens telkinyje. Reikėtų nepamiršti, kad paplūdimių maudyklose draudžiama plauti autotransporto priemones, maudyti gyvūnus. Iškylaujant vandens užterštumas didžiąja dalimi priklauso ir nuo pačių besimaudančiųjų. Pasirenkant iškylai vietą patartina įvertinti stovyklavietę bei maudynių vietą, nes neprižiūrimuose vandens telkiniuose gali būti patogeninių mikroorganizmų, virusų, kirmėlių, kurie patekę į žmogaus organizmą gali susargdinti žarnyno užkrečiamosiomis ligomis.

 

NVSC Kauno departamento inf.

 

 

 

 

 

 

 

Specialistai perspėja: pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 14:35:14 +0300
<![CDATA[Pluoštinėse kanapėse randamas CBD: vaistininkas atsakė, kodėl šis produktas sulaukia tiek simpatijų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pluostinese-kanapese-randamas-cbd-vaistininkas-atsake-kodel-sis-produktas-sulaukia-tiek-simpatiju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pluostinese-kanapese-randamas-cbd-vaistininkas-atsake-kodel-sis-produktas-sulaukia-tiek-simpatiju Sveikatos ir grožio pasaulis tik neseniai atrado naudingąsias pluoštinių kanapių ekstraktų savybes. Trys magiškos raidės – CBD – vis dažniau minimos kalbant apie pagalbą kovojantiems su nerimu, stresu, nemiga. 

„MANO vaistinės“ vaistininkas Tautvydas Endriukaitis pasidalijo naudingais patarimais, kaip teisingai naudoti CBD produktus ir kas tai yra.

 Kas yra CBD? 

– CBD arba kanabidiolis yra viena efektyviausių veikliųjų medžiagų, randamų pluoštinėse kanapėse. Svarbu CBD nepainioti su kita kanapėse randama medžiaga – THC arba tetrahidrokanabinoliu. THC yra psichoaktyvi medžiaga, sukelianti svaiginamąjį poveikį, šiuo metu ji yra draudžiama. Kanapėse randamos abi medžiagos, tačiau pluoštinės kanapės rūšyse THC kiekis itin mažas. 

Susidomėjimas pluoštinių kanapių lapuose aptinkamu CBD auga. Ši medžiaga vis aktyviau tyrinėjama dėl galimo teigiamo poveikio nervų sistemai.

 Kaip teisingai naudoti CBD produktus? 

– Rekomenduojame CBD vartoti 2–3 kartus per dieną. 

Jei tik neseniai pradėjote vartoti CBD preparatus, efektas gali pasireikšti ne iš karto. Palaukite bent kelias dienas, kol receptoriai prisitaikys prie fitokanabinoidų.

Dienos CBD dozė priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip jūsų būsena ar vartojamo produkto CBD koncentracija. 

Vertėtų pradėti nuo mažos dozės, esant poreikiui galima didinti pagal gamintojų rekomendacijas. Kiekvienu atveju reikėtų remtis instrukcijomis, pateiktomis ant produkto pakuotės.

 Ką patariate tiems, kurie nori pradėti naudoti CBD preparatus? 

– Stebėkite, ką naudojate. Prieš pirkdami būtinai įsitikinkite, kad produktas yra legalus, atitinka leistinas THC (tetrahidrokanabinolio) ribas ir pagamintas iš jūsų pageidaujamos žaliavos. 

CBD produktų priekinėje etiketės pusėje gamintojas beveik visais atvejais nurodo CBD koncentraciją miligramais ar procentais.

Tačiau net ir įsigydami „teisingą“ produktą, būtinai atkreipkite dėmesį į veikliųjų medžiagų koncentracijos lygį – jis įprastai svyruoja nuo 1 iki 30 proc. CBD arba nuo 100 mg iki 6000 mg CBD.

Lietuvos vartotojai produktų su CBD komponentu gali įsigyti iš juos teisę platinti turinčių įmonių, atlikusių specialų notifikavimą, kurio metu įsitikinta, kad produktuose nėra aptinkamų psichoaktyviosios THC medžiagos likučių.

Svarbu paminėti, kad CBD nėra psichoaktyvus ir nesukelia priklausomybių.

 Kam CBD yra rekomenduojamas ir kam prieš vartojimą reikėtų pasitarti su gydytoju? 

– Lėtinių ligų turintys žmonės turėtų būti atsargesni, nes CBD aliejus gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, pavyzdžiui, su daugeliu prieštraukulinių vaistų ir kraujo krešumą veikiančiais vaistais. Vartojantiems vaistus ar besilaukiančioms moterims patariama pirmiausia pasitarti su gydytoju.

 Ar yra atlikta mokslinių tyrimų, patvirtinančių CBD produktų naudą? 

– Yra sukurti ir patvirtinti CBD savo sudėtyje turintys preparatai epilepsijai, išsėtinei sklerozei gydyti.

Atliktos atskiros studijos nurodo galimą efektyvumą kovojant su nerimu, stresu, nemiga.

 Kiek skirtingų produktų šiuo metu galima įsigyti ir kokia jų kilmė?

– Šiuo metu galima įsigyti platų skirtingų kanapių aliejų pasirinkimą. Tarp skirtingų produktų galima rasti įvairių koncentracijų CBD aliejų, taip pat ir CBG aliejų. Visi produktai yra notifikuoti ir atitinka nustatytus reikalavimus.

Pluoštinėse kanapėse randamas CBD: vaistininkas atsakė, kodėl šis produktas sulaukia tiek simpatijų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 10:26:16 +0300
<![CDATA[Keičiasi reikalavimai maisto produktams, kurių sudėtyje yra monakolinų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keiciasi-reikalavimai-maisto-produktams-kuriu-sudetyje-yra-monakolinu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keiciasi-reikalavimai-maisto-produktams-kuriu-sudetyje-yra-monakolinu Nuo birželio 21 d. Europos Sąjungoje (ES) keitėsi reikalavimai (Komisijos Reglamentas (ES) 2022/860) maisto produktams, kurių sudėtyje yra monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių. Tokiu būdu gauta sudedamoji dalis dažniausiai naudojama maisto papildų gamybai. Monakolinai pasižymi savybe, padedančia palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). 

Europos Komisija tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslines išvadas, kuriose teigiama, kad monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, nepageidaujamas poveikis kaulams, raumenims, odai ir poodiniam audiniui, taip pat kepenų, nervų, virškinamojo trakto sistemoms gali pasireikšti per parą suvartojant 10 mg šios medžiagos. Mokslininkų vertinimu, žalingo poveikio galima išvengti mažinant šios veikliosios medžiagos suvartojimo kiekį – per parą suvartojamoje vienoje produkto porcijoje turi būti mažiau nei 3 mg monakolinų.

Taigi, ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra monakolinų, privaloma pateikti papildomą informaciją, nurodant per parą leidžiamų suvartoti produkto porcijų skaičių ir pateikiant perspėjimą, kad per parą suvartojamas monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, kiekis turi būti mažesnis nei 3 mg, taip pat nurodomas šios medžiagos kiekis vienoje produkto porcijoje.

Ženklinimo etiketėje taip pat privaloma pateikti šiuos perspėjimus – „Neturėtų vartoti nėščios moterys ar žindyvės, jaunesni nei 18 metų vaikai ir vyresni nei 70 metų suaugusieji“; „Jei jums pasireiškė sveikatos problemų, dėl šio produkto vartojimo pasitarkite su gydytoju“; „Neturėtumėte vartoti, jei vartojate cholesterolio kiekį kraujyje mažinančius vaistus“; „Neturėtumėte vartoti, jei jau vartojate kitus produktus, kurių sudėtyje yra raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių“.

Lietuvoje šiuo metu notifikuotų maisto papildų sąraše yra per 30 maisto papildų, kurių sudėtyje yra ši veiklioji medžiaga. Tai daugiausia ES gamintojų produktai, tačiau yra keletas ir Lietuvos gamintojų.

Naujoji tvarka nenumato pereinamojo laikotarpio, todėl maisto papildų tiekėjai privalo užtikrinti, kad Lietuvos rinkai būtų tiekiami tik naująjį teisinį reglamentavimą atitinkantys maisto papildai.

VMVT inf. 

Keičiasi reikalavimai maisto produktams, kurių sudėtyje yra monakolinų

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 09:49:26 +0300
<![CDATA[ULAC: Reikšmingai padidėjo vaikų skiepijimai nuo meningokokinės infekcijos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ulac-reiksmingai-padidejo-vaiku-skiepijimai-nuo-meningokokines-infekcijos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ulac-reiksmingai-padidejo-vaiku-skiepijimai-nuo-meningokokines-infekcijos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pastaruosius ketverius (2018-2021) metus pilnai nuo meningokokinės infekcijos paskiepytų vaikų skiepijimų aprėptys padidėjo 33 kartus - atitinkamai 2018 m. buvo paskiepyta 2,3 proc., o 2021 m. – 76,1 procentas vaikų.
Pagal apskritis, 2021 m. didžiausias  pilnai paskiepytų vaikų (gavusių tris meningokokinės vakcinos dozes) skaičius buvo pasiektas Alytaus (83,2 proc.), Utenos (80,4 proc.) ir Vilniaus (80 proc.),  mažiausias - Klaipėdos (68,4 proc.) apskrityse.

Nemokamai nuo B tipo meningokokinės infekcijos pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai Lietuvoje pradėti skiepyti 2018 m. rugsėjo 1 - ąja pagal trijų dozių schemą: pirmoji dozė - įskiepijama 3 mėn. amžiaus kūdikiams, antroji – 5 mėn., trečioji – 12-15 mėn. amžiaus vaikams.
 
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijų nešiotoju. Šios infekcijos sukėlėjai yra plačiai paplitę visuomenėje, t.y. 5 - 10 proc. asmenų gali nešioti meningokokus be jokių klinikinių požymių.
 
Meningokokinė infekcija – klastinga liga, kurios pradžioje nebūna jokių specifinių požymių, ji prasideda staiga ir primena įprastą peršalimo ligą.
 
Efektyviausia apsisaugojimo nuo meningokokinės infekcijos priemonė – skiepai. 
 
Daugiau informacijos apie meningokokinę infekciją galima rasti ČIA



Informaciją parengė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai.

ULAC: Reikšmingai padidėjo vaikų skiepijimai nuo meningokokinės infekcijos

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 11:59:01 +0300
<![CDATA[5 mitybos taisyklės sportuojantiems vasarą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/5-mitybos-taisykles-sportuojantiems-vasara https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/5-mitybos-taisykles-sportuojantiems-vasara Vasarą vis daugiau žmonių pajunta motyvaciją sportuoti – ar dailinant kūno linijas sporto salėje, ar bėgiojant gryname ore. Nors sportuojančių bei fiziškai aktyvių žmonių mitybos rekomendacijos yra gana panašios visų sezonų metu, vasarą verta atminti keletą taisyklių, sako Lietuvos sporto universiteto (LSU) biomedicinos mokslų daktaras, mitybos specialistas Artūras Sujeta. 

Vasaros laikotarpiu, staiga atėjus karšto oro bangai, kai organizmas dar nespėjo adaptuotis, verta vartoti maisto, turinčio daugiau kalio, magnio, kitų mineralinių medžiagų ir B grupės vitaminų.

„Adaptacija vyksta palaipsniui ir gali užtrukti iki 14 dienų, tad teisingai maitindamiesi galite sau padėti efektyviau adaptuotis prie karščio. Palyginimui – rudenį prioritetą teikiame vitaminams C ir D. O dabar daug dėmesio skirkime šviežioms lietuviškoms daržovėms, vaisiams ir uogoms, kurios šiuo metu skirtingai nei žiemą prikaupę žymiai daugiau maistingųjų medžiagų – vitaminų, mineralų, polifenolių ir kt.“, – pabrėžia A. Sujeta.

Pasak Ernestos Dapkienės, prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės, būtent todėl toks laukiamas yra šviežias vaisių, uogų ir daržovių derlius.

„Esame pastebėję, kad jeigu tik yra galimybė, klientai pirmenybę teikia ir renkasi Lietuvoje užaugintas daržo gėrybes, nes produktų šviežumas tampa vis didesne vertybe. Jau sulaukėme pirmojo lietuviškos derliaus daržovių ir uogų. Vietos ūkininkų užauginto derliaus kelias į parduotuvių lentynas yra gerokai trumpesnis, tad klientai gali rinktis daržoves bei uogas praktiškai tiesiai iš daržo“, – sako E. Dapkienė.

Ji pažymi, kad šiuo metu „Maxima“ parduotuves jau yra pasiekę šviežias lietuviškų agurkų, pomidorų, bulvių, smidrų, rabarbarų, braškių ir kitų daržo gėrybių derlius. Šviežiais žalumynais užaugintais moderniuose Lietuvos šiltnamių ūkiuose prekiaujama nepriklausomai nuo sezono ištisus metus.

Maitinkitės reguliariai

Vasarą daug kam pasitaiko dienų, kai nuo ryto iki vakaro būnama lauke ir nelieka laiko dorai pavalgyti, tačiau mitybos specialistas primena: jei sportuodami norite pasiekti savo tikslų, svarbu valgyti reguliariai ir rinktis visavertį maistą.

„Turi būti 3–5 valgymai per dieną, kuriais žmogus gautų visaverčių baltymų (visų amino rūgščių) ir angliavandenių. Svarbu pavalgyti  sočius pusryčius, o jei turite šaltkrepšį – susiruošę ilgai būti lauke, galite įprasto maisto pasiimti su savimi. Jeigu šio daikto neturite, rinkitės mažiau gendančius produktus – vaisius, daržovių salotas, augalinio pieno ir baltymų kokteilius.  Pasirūpinkite sočia ir visaverte vakariene, tačiau ją valgyti reikia likus bent 2 valandoms iki miego – tai idealus intervalas norint neapsunkti organizmo naktį ir tinkamai pailsėti“, – pataria A. Sujeta.

Gaukite reikiamą baltymų ir angliavandenių kiekį

Mitybos specialistas primena, kad reikiamas baltymų kiekis vienoje maisto porcijoje turėtų būti 20–40 gramų.

„Nesvarbu, ar bėgiojate, ar darote atsispaudimus lauke, baltymų reikia. Jų vartojimas padeda atsistatyti mūsų raumeniniam audiniui ir jį palaikyti. Žinoma, bėgikams labiau akcentuotini angliavandeniai, kurie yra pagrindinis glikogeno raumenyse ir kepenyse šaltinis“, – pažymi A. Sujeta.

Anot jo, bėgiojančiam žmogui per dieną gali prireikti 7–8 g angliavandenių vienam kūno masės kilogramui, o kartais net ir 10 ar daugiau gramų. Todėl, kaip sako A. Sujeta, prieš bėgimą avižų košė ir vienas kiaušinio baltymas būtų daug protingesnis pasirinkimas nei kiaušinienė su lašiša.

Sportuodami verčiau neužkandžiaukite

Ilgų distancijų bėgikai bėgdami turi pasipildyti kalorijų išteklius, tačiau paprastai per treniruotes užkąsti nerekomenduojama – net jei pajuntamas alkis.

„Nepatariu užkandžiauti sporto metu – dažniausiai galite pajusti, kad po to trinka jūsų virškinimas, gali supykinti ir sportas baigsis labai greitai. Verčiau tokiais atvejais, kai nespėjote prieš treniruotę tinkamai pavalgyti, rinkitės vandenį su 3–6 % gliukozės ir maltodekstrino tirpalu“, – pataria mitybos specialistas.

Pasak jo, kartais pabūti nepavalgius nėra taip blogai – jei žmogus nėra profesionalus bėgikas ar ištvermės reikalaujančios sporto šakos atstovas.

Nepiktnaudžiaukite papildais

Dažnai pradėję intensyviau sportuoti žmones skuba pirkti ir vartoti maisto papildus, specialius gėrimus, tačiau A. Sujeta, nemažai savo laiko skiriantis papildų analizėms, tyrimams ir bendravimui su sportininkais, sako, kad Lietuvoje žmonių raštingumas kalbant apie paprasčiausius vitaminus yra dar gana menkas.

„Vartojant daug papildų didėja rizika, kad besidubliuojančios maistinės medžiagos gali intoksikuoti organizmą. Žmonės dažnai nežino ar pamiršta, kad net ir puikiai žinomo maisto papildo veiksmingumas priklauso nuo vartojimo dozės, trukmės ir vartojimo rekomendacijų. Ką jau kalbėti apie maisto papildus, kurie, tarkime, skirti svorio kontrolei. Jei žinote, kas yra kofeinas, bet nežinote kitų 5 veikliųjų medžiagų, esančių papilduose, kuriuos rekomendavo draugė ar draugas, – šis papildas ne jums“, – teigia biomedicinos mokslų daktaras.   

Pasak jo, dabar sparčiai populiarėjantys izotoniniai gėrimai irgi nėra panacėja. Trumpuoju laikotarpiu jie gali būti geras pasirinkimas, pavyzdžiui, tik prasidėjus karščiams. Tačiau jie tikrai nėra būtini žmogui, kuris bėgioja trumpas distancijas.

„Esminiai elektrolitai: natris, kalis, chloridas, kalcis, magnis ir kt. yra gaunami iš maisto bei vandens ar mineralizuoto vandens. Žinoma, tokie gėrimai aukšto meistriškumo sportininkams dažnu atveju yra būtini“, – sako A. Sujeta.

Vanduo, vanduo, vanduo!

Natūralu, kad kai karšta – prakaituojama daugiau, o jei dar ir sportuojate, kūno skysčius papildyti reikia dar daugiau. A. Sujeta sako, kad dažnai, ypač vasarą, svarstyklės gali mus apgauti – jei po treniruotės svoris nukrito, reikia turėti omeny, kad tai vyksta vandens sąskaita. Pavyzdžiui, jeigu kūno svoris sumažėjo 1–2 proc., reiškia, kad buvo prarasta apie 1–1,5 l skysčių ir šiek tiek glikogeno.

„Nieko blogo tokiu atveju nenutiks, bet jeigu neteksite 6 proc. skysčių ir daugiau, galima atsidurti ligoninėje su lašeline“, – pažymi mitybos specialistas.

Pasak jo, gerti iki sporto privalu likus bent valandai tiek, kiek norisi, likus 15–20 min., vandens kiekis turėtų būti apie 200 ml, tuo tarpu sportuojant, pavyzdžiui, per fitneso treniruotę, vienu metu reikėtų išgerti apie 100–300 ml vandens, tik to nereiktų daryti prieš keliant didelį svorį.

5 mitybos taisyklės sportuojantiems vasarą

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 10:08:45 +0300
<![CDATA[Agurkai puikiai tinka ir sriuboms: išbandykite 3 gaivius receptus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/agurkai-puikiai-tinka-ir-sriuboms-isbandykite-3-gaivius-receptus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/agurkai-puikiai-tinka-ir-sriuboms-isbandykite-3-gaivius-receptus Švieži ir gaivūs agurkai – viena mėgstamiausių vasaros daržovių. Agurkai – puikus ingredientas salotoms, įvairiausiems padažams, pavyzdžiui, gaiviajam graikiškam tzadzikiui. Visgi, agurkai – puikus priedas ir įvairiausioms vasariškoms sriuboms, kurias pasigaminti dar ir labai nesudėtinga. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad tiek trumpavaisiai, tiek ilgavaisiai agurkai tarp lietuvių itin populiarūs.

Ir į salotas, ir sriubas

„Agurkus pirkėjai mėgsta. O tai rodo ir pardavimų duomenys – agurkai, nepriklausomai nuo sezono, patenka į populiariausių daržovių penketuką. Būtent dėl šios priežasties esame paruošę gausų agurkų asortimentą, pradedant lietuviškais trumpavaisiais ir baigiant ilgavaisiais agurkais, kuriuos itin mėgsta ir pirkėjai“, – teigia V. Budrienė.

Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių skyriaus darbuotoja, sako, kad pasaulyje auginama beveik 100 agurkų veislių.

„Agurkų būna pačių įvairiausių – ilgesnių, trumpesnių, storesnių ar plonesnių. Visgi, viena mėgstamiausių pasaulyje agurkų rūšių – ilgavaisiai. Jie itin vertinami Šiaurės Amerikoje. Šių agurkų veislė pasižymi itin subtiliu, gaiviu skoniu, dažniausiai neturi kartumo, todėl ilgavaisių agurkų odelių, prieš juos valgant lupti nereikia. Be to, šios rūšies agurkuose nebūna sėklų“, –  pasakoja J. Sabaitienė.

Trumpavaisiai agurkai – puikiai tinka marinuoti, o ilgavaisiai dažniausiai naudojami įvairiausių sumuštinių gamyboje, jais gardinamos salotos, padažai, salsos, netgi sriubos, pradedant tradiciniais šaltibarščiais ir baigiant ispaniška gaspačio sriuba. Dažniausiai agurkai sriubose naudojami supjaustyti mažais kvadratėliais, taip jie sriuboms suteikia ne tik gaivumo, bet ir traškumo. Tačiau karštą dieną, kai norite dar gaivesnės sriubos – J. Sabaitienė rekomenduoja agurkus sutrinti. Tai įvairiausios sriubos įgaus švelnios ir vientisos tekstūros.

Mėgstami ir Anglijoje, ir Rytuose

Agurkai – mėgstamas ingredientas ir Anglijoje. Pavyzdžiui, tai – vienas pagrindinių tradicinių angliškų sumuštinių ingredientas. Jie gaminami baltą duoną sutepus sviestu arba kreminiu sūriu, ant viršus sudėliojus ypač plonai pjaustytus agurkus, viską pagardinus citrinpipiriais ir ant viršaus uždedant antrą riekelę duonos. Šiais sumuštiniais dažnai gardžiuojamasi priešpiečių metu, juos derinant su juoda angliška arbata.

Ši daržovė mėgstama ir Artimųjų Rytų šalyse. Agurkai dažnai maišomi su kuskusu, fetos sūriu, svogūnais, mėtomis. Dar vienos rytiečių mėgstamos salotos – agurkų ir natūralaus jogurto. Agurkai sumaišomi su dideliu kiekiu jogurto, viskas pagardinama druska, pipirais, česnaku, mėtomis.

J. Sabaitienė sako, kad jeigu ilgavaisių agurkų norite pasimarinuoti – tai galima padaryti labai paprastai. Tiesa, skirtingai nei trumpavaisius, ilgavaisius agurkus, prieš marinuojant, reikėtų supjaustyti juostelėmis arba griežinėliais. Tuomet susmulkinti česnaką ir šviežius krapus. Galiausiai viską sudėti į maišelį, įdėti druskos ir gerai sukratyti. Agurkus su visu maišelių patalpinti į šaldytuvą ir valgyti po kelių valandų.

J. Sabaitienė patiekalų su agurkais siūlo pasigaminti ir namuose bei dalijasi net trimis, gaivių sriubų receptais.

Gaspačio sriuba su agurkais

Jums reikės:

800 g pomidorų

100 g svogūnų

2 česnako skiltelių

100 g ilgavaisių agurkų

200 g šviežių raudonųjų paprikų

2 v. š. citrinų sulčių

2 v. š. obuolių sidro acto

1 a. š.  druskos

1⁄4 a. š. maltų pipirų

1 a. š. maltų kmynų

200 ml vandens

50 ml alyvuogių aliejaus

Garnyrui:

100 g smulkiais kubeliais supjaustytų ilgavaisių agurkų

1 a. š.  džiovintų raudonėlių

200 g saujos bazilikų lapelių

skrudintos duonos

Gaminame:

Daržoves nuplaukite, pasmulkinkite ir kartu su visais kitais ingredientais suberkite į elektrinį trintuvą. Išpilstykite sriubą į dubenėlius, papuoškite agurkų kubeliais, raudonėliais ir baziliko lapeliais. Patiekite su skrudinta duona.

Žalioji sriuba su agurkais

Jums reikės:

1 l pasukų

2 saujų svogūnų laiškų

2 saujų špinatų

400 g varškės

Ilgavaisio agurko

žiupsnelio druskos

saujelės krapų

Gaminame:

Varškę ir pasukas sutrinkite trintuvėje arba gerai išmaišykite šakute. Smulkiai supjaustykite agurką, špinatus ir svogūnų laiškus. Gautą masę ir žalumynus supilkite į vieną indą ir išmaišykite. Jei norite švelnios ir vientisos tekstūros sriubos – susmulkinkite viską trintuve. Pagal skonį paberkite druskos ir pagardinkite krapais.

Šalta agurkų sriuba

Jums reikės:

200 g šviežių ilgavaisių agurkų

100 g avokadų

1 skiltelės česnako

300 ml geriamo jogurto

1 saujos mėtų lapelių

2 v. š. smulkintų petražolių

1 citrinos sulčių

žiupsnelio druskos

Gaminame:

Supjaustykite agurką griežinėliais. Kelis agurko griežinėlius ir mėtos lapelius pasilikite papuošimams. Avokadus, agurkus, česnakus, petražoles ir mėtas sudėkite į trintuvą. Supilkite jogurtą ir citrinos sultis, įberkite žiupsnelį druskos ir viską sutrinkite iki vientisos masės. Gautą masę supilkite į dubenėlius, papuoškite agurko griežinėliais ir mėtos lapeliais. Sriubą tiekite gerai atvėsintą.

Agurkai puikiai tinka ir sriuboms: išbandykite 3 gaivius receptus

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 10:03:29 +0300
<![CDATA[Prostatos vėžys: vaistininkas atskleidžia, kokių vitaminų ir maisto produktų vyrai turėtų vartoti daugiau]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prostatos-vezys-vaistininkas-atskleidzia-kokiu-vitaminu-ir-maisto-produktu-vyrai-turetu-vartoti-daugiau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prostatos-vezys-vaistininkas-atskleidzia-kokiu-vitaminu-ir-maisto-produktu-vyrai-turetu-vartoti-daugiau Genai ir amžius – vieni pagrindinių veiksnių, lemiančių prostatos vėžio atsiradimą. „Eurovaistinės“ farmacininkas Eimantas Skalandis teigia, kad taikydamas profilaktines priemones vyras gali nesusirgti ar ilgam atitolinti šios ligos grėsmę. Pradėti rūpintis savimi galima nuo prostatos vėžiui prevencinį poveikį turinčių vitaminų ir veikliųjų medžiagų vartojimo.

Omega 3

Valgykite mažiau transriebalų ir sočiųjų riebalų, pataria vaistininkas. Geriau sutelkite dėmesį į sveikuosius riebalus, tokius kaip žuvų taukai. Taip pat į mitybą patariama įtraukti daugiau sėklų, avokadų ir riešutų.

Selenas

„Mikroelementas selenas gali sumažinti prostatos vėžio riziką. Jo gausu tokiuose maisto produktuose kaip baltos žuvys, lašiša, austrės, kvietiniai miltai, perlinės kruopos. Taip pat galite vartoti multivitaminus, kurių sudėtyje yra seleno. Tik svarbu žinoti – atskirai jo vieno vartoti nepatartina, nes tokiu atveju gali išaugti cukrinio diabeto rizika“, – pataria E. Skalandis.

Vitaminas E

Prostatos vėžio išsivystymo riziką gali sumažinti ir vartojamas vitaminas E, pasakoja farmacininkas. Norint įsisavinti šį vitaminą, galima arba gerti jį atskirai, arba į maisto racioną įtraukti lazdynų riešutus ir migdolus, kurie yra puikus vitamino E šaltinis. Nusprendus rinktis pastarąjį variantą, rekomenduojama į dieną suvalgyti po vieną saują kurių nors iš šių riešutų.

Sojų produktai

„Prevencinį poveikį nuo prostatos vėžio gali turėti ne tik vitaminai, bet ir konkretūs maisto produktai. Vieni iš jų – sojos produktai. Pavyzdžiui, edamame pupelės, sojų varškė ir pienas savyje turi daug augalų hormonų izoflavonų, kurie mažina testosterono kiekį. O kuo jo mažiau mūsų organizme, tuo mažesnė tampa ir vėžinių ląstelių augimo tikimybė“, – pasakoja E. Skalandis.

Citrusiniai vaisiai

Suvalgykite nors pusę greipfruto kiekvieną dieną, pataria E. Skalandis. Jo teigimu, citrusiniuose vaisiuose galima rasti pektino, kuris naikina vėžines prostatos ląsteles. Taip pat jis yra svarbi tirpiųjų skaidulų forma, tarsi „surišanti“ tokius hormonus kaip testosteronas, kurio kiekiui sumažėjus kraujyje, sulėtėja ir vėžinių prostatos ląstelių augimas.  

Žalioji arbata

Vaistininkas pasakoja, kad žaliojoje arbatoje yra gausu stipraus antioksidanto EGCG, kuris saugo prostatos ląsteles nuo vėžį sukeliančių biologinių pažeidimų. Todėl patariama savo mityboje atrasti kur kas svarbesnę vietą nors ir paprasčiausiai žaliajai arbatai.

Profilaktinė patikra – visų svarbiausia

Net ir gyvenant sveiką gyvenimo būdą svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, sako vaistininkas. Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa rekomenduojama vyrams nuo 50 iki 69 metų, o tiems, kurių broliai ar tėvai sirgo šia liga, reguliariai sveikatą reikėtų tikrintis nuo 45 metų.

„Net jeigu esate jaunesnis arba savo šeimoje neturėjote prostatos ligų atvejų, labai raginu vos pajutus bet kokį šlapinimosi diskomfortą neignoruoti jo ir nedelsiant kreiptis į savo gydytoją. Laiku atliktas tyrimas gali jums padėti rasti prostatos vėžį dar ankstyvoje stadijoje ir taip padidinti sėkmingo gydymo tikimybę“, – pataria E. Skalandis.

Prostatos vėžys: vaistininkas atskleidžia, kokių vitaminų ir maisto produktų vyrai turėtų vartoti daugiau

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 20 Jun 2022 14:52:52 +0300
<![CDATA[Nuo liepos – pacientams palankesnės kineziterapijos paslaugos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-liepos-pacientams-palankesnes-kineziterapijos-paslaugos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-liepos-pacientams-palankesnes-kineziterapijos-paslaugos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino kineziterapijos paslaugų teikimo reikalavimų aprašą. Dokumento, parengto kartu su Lietuvos kineziterapeutų draugija ir gydytojais, nauda bus abipusė: pacientams bus lengviau gauti kineziterapeuto paslaugas, o gydytojams – greičiau ir efektyviau užtikrinti pacientų sveikatos pagerėjimą.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliosiančio kineziterapijos paslaugų teikimo apraše nustatyti esminiai reikalavimai gydymo įstaigoms ir sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems kineziterapijos paslaugas šeimos gydytojo komandoje, geriatrijos dienos stacionare, ambulatorines slaugas paslaugas gaunančio paciento namuose, sporto treniruotėse, varžybose ar kituose renginiuose.

Įtvirtinta, kad pacientams kineziterapija turi būti paskirta iš karto po medicininės reabilitacijos (tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės). Tai yra itin svarbu, nes pabaigus reabilitacinį gydymą, toliau taisyklingai mankštintis rekomenduojama ir namuose. Kineziterapeuto teikiamos paslaugos leis užtikrinti reabilitacijos tęstinumą.

Tuo tarpu gydytojams teks mažesnis krūvis stacionare, nes paciento, kuris yra apmokytas tinkamai atlikti jam parinktus fizinius pratimus, sveikatos būklė gerėja greičiau ir stabiliau, mažėja pakartotinio patekimo į ligoninę tikimybė. Be to, tinkamai atliekama kineziterapija leidžia sumažinti pacientui skiriamų vaistų kiekį.

Apraše nustatytas kineziterapeuto darbo krūvis, tam tikri reikalavimai kineziterapijos patalpoms ir priemonėms bei kaip turi būti organizuojama kineziterapija paciento namuose.

Kadangi šio specialisto veiklos spektras yra platus, dokumente taip pat aptarti reikalavimai teikiant kineziterapijos paslaugas sporto treniruotėse, varžybose ar kituose sporto renginiuose.

Primename, jog esant poreikiui, pacientui kineziterapijos paslaugą paskiria šeimos arba gydantis gydytojas. Jei kineziterapijos paslaugos yra teikiamos šeimos gydytojo komandoje, tai pacientas gali gauti kompleksines paslaugas – jis detaliai ištiriamas, jam sudaroma kineziterapijos programa, reguliariai vertinamas kineziterapijos poveikis, teikiamos konsultacijos, esant reikalui, parenkamos techninės pagalbos priemonės ir pan.

Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliosiantį kineziterapijos paslaugų teikimo aprašą galima rasti ČIA.

Atkreipiame dėmesį, kad šiame apraše nėra reglamentuojamos kineziterapijos paslaugos, teikiamos kaip medicininės reabilitacijos dalis.

SAM Spaudos tarnyba 

Nuo liepos – pacientams palankesnės kineziterapijos paslaugos

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 20 Jun 2022 09:13:24 +0300
<![CDATA[NVSC: Erkių platinamomis ligomis užsikrėsti galima ir vasarą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-erkiu-platinamomis-ligomis-uzsikresti-galima-ir-vasara https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-erkiu-platinamomis-ligomis-uzsikresti-galima-ir-vasara Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad įsivyravę drėgni ir šilti orai puiki terpė erkėms išgyventi ir daugintis. Daugiamečiai erkių gausos stebėjimo duomenys rodo, kad gegužės-birželio mėn. erkių gausos rodikliai padidėja 2-3 kartus, lyginant su kovo-balandžio mėn., tad ir užsikrėtimo erkių platinamomis ligomis rizika ypač išauga. Vykdant entomologinio darbo funkciją, praeitą savaitę vieno apsilankymo Kleboniškio miške metu, surinktos 65 erkės, kurios perduotos Nacionalinei visuomenės sveikatos laboratorijai ištyrimui dėl Laimo ligos ir erkinio encefalito viruso nustatymo.

Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose. Dažniausiai erkės gyvena tose teritorijose, kur daug laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų. Jų galima sutikti miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose – juose vešli žolė, daug perpuvusių augalų ir šakų. Nemažai erkių galima aptikti ir miško kirtimuose, kur daug senų kelmų bei šakų.

Žmogus erkių platinamomis ligomis (Laimo liga, erkiniu encefalitu, babezioze ir kt.) dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.

Nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugos skiepai. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3-5 metams. Skiepijantis įprasta schema - pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai priklausomai nuo vakcinos gamintojo skiriasi, bet dažniausiai trečioji vakcinos dozė įskiepijama 5-12 mėn. po antrosios. Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama 3 m. po trečios erkinio encefalito dozės. Skiepijantis „pagreitinta“ schema nuo erkinio encefalito priklausomai nuo vakcinos gamintojo pirmosios dvi dozės įskiepijamos 7-14 d. intervale, vėliau trečioji 21 d. arba 5-12 mėn. po antrosios dozės įskiepijimo. Pasiskiepijus „pagreitinta“ schema pirmoji sustiprinamoji erkinio encefalito dozė turi būti įskiepijama 12-18 mėn. arba po 3 m. priklausomai nuo vakcinos gamintojo.

Labai svarbu nepamiršti, kad erkinio encefalito įgytas imunitetas pasiskiepijus bet kuria schema su laiku linkęs išblėsti, todėl reikia jį nuolat palaikyti ir toliau skiepijantis imunitetą sustiprinančiomis erkinio encefalito vakcinos dozėmis. Priklausomai nuo amžiaus pasiskiepyti reikėtų kas 3-5 m.

Nuo Laimo ligos, babeziozės ir kt. erkių platinamų ligų Lietuvoje vakcinos nėra – belieka saugotis erkės įsisiurbimo.

NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė pataria, kaip išvengti erkės įsisiurbimo: vykdami į gamtą tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės įkištos į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes.

Periodiškai apžiūrėkite drabužius ir kūną – ar jais neropoja erkė. Ypač atkreipkite dėmesį į pažastų, kirkšnies sritis, kojas, liemenį, kaklą, galvą.

Poilsiui ir apžiūrėjimui pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje nušienauta žolė. Erkės dažniausiai įsisiurbia poilsiaujant, nes judant raumenims joms sunkiau tai padaryti. Todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.

Ką daryti, jei erkė jau įsisiurbė?

Jei erkė įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite. Kuo ilgiau užsikrėtusi erkė bus įsisiurbusi, tuo daugiau ligos sukėlėjų yra tikimybė, kad paklius į organizmą. Aptiktą įsisiurbusią erkę reikia suimti pincetu kuo arčiau odos ir staigiu, tiesiu judesiu ištraukti, išvengiant erkės suspaudimo, sukiojimo, tampymo. Po to įkandimo vietą dezinfekuokite – nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu.

Nepamirškite apie žolėje tykančius pavojus ir keliaudami į kitas šalis – erkės paplitusios visame pasaulyje, taigi ligą galima parsivežti ir iš svetur. 

 

NVSC Kauno departamento inf.

NVSC: Erkių platinamomis ligomis užsikrėsti galima ir vasarą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 20 Jun 2022 08:48:54 +0300
<![CDATA[Socialinė kampanija #GamtaiVaistųNereikia skatins pasibaigusio galiojimo vaistus ne išmesti, o atnešti į vaistines ir atiduoti sunaikinti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialine-kampanija-gamtai-vaistu-nereikia-skatins-pasibaigusio-galiojimo-vaistus-ne-ismesti-o-atnesti-i-vaistines-ir-atiduoti-sunaikinti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialine-kampanija-gamtai-vaistu-nereikia-skatins-pasibaigusio-galiojimo-vaistus-ne-ismesti-o-atnesti-i-vaistines-ir-atiduoti-sunaikinti Po kelias dešimtis tonų – tiek paskutiniaisiais metais vaistinėse iš gyventojų surenkama pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Iš vienos pusės tokie skaičiai išties džiugina, mat jie rodo, kad Lietuvos gyventojai atsakingiau rūšiuoja atliekas, kita vertus, kyla klausimas, ar tikrai visi žmonės racionaliai įsigyja vaistus, jei jų tiek išmetama, ir ar tikrai visi žino, kad pasenę ir nereikalingi vaistai turi būti atnešami į vaistines ir priduodami sunaikinti, o ne išmetami kartu su šiukšlėmis ar nuleidžiami į unitazą?

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kartu su partneriais mokslininkais, aplinkos apsaugos ekspertais ir kitais specialistais iš Latvijos Aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro, Kuržemės planavimo regiono, Latvijos valstybinės vaistų agentūros, Klaipėdos universiteto, tinklalaidės „Išpakuota“, taip pat Daugpilio universiteto agentūros „Latvijos Hidroekologijos Instituto“ dalyvauja socialinėje kampanijoje #GamtaiVaistųNereikia. Jos metu Lietuvos ir Latvijos gyventojams bus pristatyta informacija, paaiškinanti, kaip vaistai patenka į aplinką, koks jų poveikis ir ką reikėtų daryti su nebereikalingais ar pasibaigusio galiojimo vaistais, jeigu tokių susikaupia. 

Remiantis tarptautinių mokslinių tyrimų duomenimis, pasibaigusio galiojimo vaistams patekus į komunalinių atliekų srautą farmacinės veikliosios medžiagos po kelerių metų patenka į atliekų sąvartynų gruntinius vandeninius. Tiek sąvartynų filtrato valymo įrenginiai,  tiek ir komunalinių nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs nuotekas visiškai išvalyti nuo farmacinių veiklių medžiagų, tad tam tikri šių cheminių teršalų kiekiai patenka į upes, ežerus.


Socialinė kampanija #GamtaiVaistųNereikia – tai projekto „MEDWwater - Farmacinės medžiagos nuotekose – kiekiai, poveikiai ir mažinimas” dalis. Tirdami vaistų veikliųjų medžiagų kiekius nuotekose, taip pat Latvijos ir Lietuvos upėse bei vandens telkiniuose, mokslininkai padarė išvadą, kad daugelyje vietų jų koncentracijos siekia arba viršija nustatytas aplinkai pavojingas vertes.


Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos bei Latvijos valstybinės vaistų agentūros duomenimis, vaistų pardavimo apimtys turi didėjimo tendencijas. Pavyzdžiui, 2021 metais Lietuvoje buvo parduota daugiau nei 78 milijonai vaistinių preparatų pakuočių. Tuo tarpu 2019 metais šis skaičius siekė beveik 78 milijonus, o 2017 metais – 73 milijonus. 

Interreg V-A Latvijos – Lietuvos programos 2014 – 2020 metų projektas „Farmacinės medžiagos nuotekose – kiekiai, poveikiai ir mažinimas“ (MEDWwater LLI-527) įgyvendinamas nuo 2021 metų vasario mėnesio iki šių metų pabaigos. Jo bendras biudžetas yra beveik 700 tūkstančiai eurų. Projekto bendrasis finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo yra šiek tiek daugiau nei 572 tūkstančiai eurų.


Ši publikacija finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Už šios publikacijos turinį visapusiškai atsako Kuržemės planavimo regionas ir MEDWwater projekto partneriai ir ji jokiu būdu nėra laikoma Europos Sąjungos oficialia pozicija.

Socialinė kampanija #GamtaiVaistųNereikia skatins pasibaigusio galiojimo vaistus ne išmesti, o atnešti į vaistines ir atiduoti sunaikinti

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 16 Jun 2022 12:37:10 +0300
<![CDATA[Mikroplastikas ir nanoplastikas patenka į augalus ir žmonių kraują]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mikroplastikas-ir-nanoplastikas-patenka-i-augalus-ir-zmoniu-krauja https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mikroplastikas-ir-nanoplastikas-patenka-i-augalus-ir-zmoniu-krauja Žaliuojanti miško oazė ir joje vešintys uogienojai šiandien nebeturėtų atrodyti tokie ekologiški, kaip anksčiau. Tyrimai patvirtina: ypač mažos plastiko dalelės prasiskverbia tiek į augalų šaknis, tiek į antžeminę dalį. Ne kitaip ir su žmonėmis: mokslininkai išsiaiškino, kad mikroplastikas patenka į žmonių kraują. Všį Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė atkreipia dėmesį: jei ir toliau šiukšlinsime miškus, tai gamta mus gali skaudžiai nubausti.

Vaizdų peržiūra

 PTO viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė 

Vėjas išnešioja po visą pasaulį 

„Tam, kad patirtum neigiamą plastiko taršos poveikį, nebūtina gyventi šiukšlyne. Ne vietoje išmestų plastiko atliekų irimo metu susidariusias mikroplastiko ar nanoplastiko daleles vėjas nešioja po visą pasaulį. Jos pasiekia ir žmonių negyvenamas vietas – aukštus kalnus, tolimas jūras, amžino įšalo kaustomus plotus. Ne išimtis – mūsų šalies miškai“, – sako E. Razbadauskaitė. 

Ji taip pat primena naujausius pasaulyje mokslininkų atliktus tyrimus, kurie patvirtina, kad ypač mažos plastiko dalelės patenka ten, kur nepageidautų nė vienas. Mikroplastiko dalelės yra 0,1 μm−5 mm, tuo tarpu nanoplastiko dalelių dydis pagal susitarimą yra vos 0.001–0.1 μm dydžio. Būdami ypač maži, jie keliauja ir visur patenka be kliūčių. 

Skaičiuojama, kad plastikinis maišelis suyra per 10–20 metų, plastikinis šiaudelis – per 200 metų, o plastikinis butelis – per 450 metų. Laikui bėgant jie skaidosi į vis mažesnes daleles. Šiuo metu linkstama manyti, kad nanoplastiko dalelės ypač pavojingos gyviems organizmams. Dalelės kaupiasi gyvuose audiniuose ir yra duomenų, kad jos gali sukelti lėtinį uždegimą. 

Pavyzdžiui, atlikus tyrimą su svogūnais paaiškėjo, kad nanoplastikas gali pažeisti šaknų ląsteles ir taip slopinti šaknų augimą. Panašiai nutiko, atliekant bandymus su eglės, beržo ir ąžuolo sodinukais. Pastarąjį mokslinį darbą atliko Šveicarijos federalinis miškų, sniego ir kraštovaizdžio tyrimų institutas WSL. Panašias tyrimo išvadas yra pateikę plastiko nanodalelių poveikį augalams tyrinėję Masačusetso universiteto Amherst ir kolegos iš Kinijos. Jie gavo tiesioginių įrodymų, kad nanoplastikas gali kauptis augaluose. 

Mikroplastiko aptikta žmonių kraujyje 

Neseniai mikroplastiko tarša pirmą kartą aptikta ir žmonių kraujyje. Šį tyrimą atliko Nyderlandų nacionalinė sveikatos tyrimų ir plėtros organizacija ir socialinė įmonė „Common Seas“. Mokslininkai rado mažytes plastiko daleles beveik 80 proc. tirtų žmonių. Tyrimo rezultatai rodo, kad dalelės gali keliauti po kūną ir patekti į organus. Poveikis sveikatai kol kas nežinomas, tai reikalauja papildomų tyrimų. Kol kas dar nėra atsakymų į klausimus ar į organizmą patekusios mažos plastiko dalelės ten ir lieka, ar jos yra pernešamos kitus organus ir ar tai ligas. 

„Pastarieji tyrimai kelia nerimą, juo labiau, kad kaip teigia rinkos žinovai, iki 2040 m. plastiko gamyba padvigubės, o nemažai mūsų vis neišmokstame efektyviai rūšiuoti ir tinkamai šalinti plastiko pakuotes, o didelė jų dalis netgi nėra perdirbamos“, – atkreipia dėmesį PTO atstovė E. Razbadauskaitė, kuri atkreipia dėmesį į miškų taršą, kuri ypač krinta į akis šiltuoju sezonu. 

Miškuose kasmet surenkama po 1000 tonų šiukšlių 

VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, miškininkai kasmet surenka vidutiniškai apie 200 tonų padangų ir apie 700–800 tonų kitų šiukšlių. Urėdijos komunikacijos vadovės Sandros Trinkūnaitės-Rimkienės teigimu, šie kasmet randami šiukšlių kalnai, deja, nemažėja. 

„Didžiausią rūpestį kelia nelegalūs šiukšlių vežėjai. Žmonės dažnai pasamdo įmones pagal skelbimus, kur žadama tvarkingai išvežti šiukšles, tačiau vežėjai, paėmę pinigus, šiukšlių atsikrato artimiausiame miške. Per keletą pastarųjų metų bent kelis kartus sumažėjo tik stiklinės ir plastikinės taros, už kurią renkamas depozitas, šiukšlių skaičius“, – sako S. Trinkūnaitė-Rimkienė.   

Anot jos, šiukšlės dažnai tampa taršos bei gaisrų židiniais Lietuvos miškuose. Pavyzdžiui, neatsakingai išmestos padangos dūla ir išskiria sveikatai pavojingas medžiagas bei sunkiuosius metalus. Esant karštiems orams kyla nemenkas gaisrų pavojus, o deganti guma skleidžia itin toksiškus dūmus. Tokie gaisrai yra sunkiai gesinami ir gali užsitęsti net iki kelių savaičių. Be to, padangos gamtoje yra net 120–140 metų. 

Nuo švietimo ir talkų iki sekimo kameromis ir baudų 

VĮ Valstybinių miškų urėdijos atstovės teigimu, viena svarbiausių priemonių yra visuomenės švietimas apie tvarų ir atsakingą elgesį gamtoje, skatinimas prisidėti prie tokių pilietiškų akcijų kaip „Miško kuopa“, kurios metu gamtai neabejingi žmonės vienijasi dėl bendro tikslo – kad mūsų miškai būtų švaresni. Be to, šalies miškuose įrengiamos ir prevenciškai kilnojamos vaizdo stebėjimo kameros, kurios gali padėti užfiksuoti pažeidimus. Identifikavus teršėjus, jiems skiriamos baudos. Praėjusiais metais Seime priimtas naujas įstatymas, kad, užfiksavus miško teršėją, gali būti konfiskuojamas jo automobilis. Tikimasi, kad tokios priemonės padės sulaikyti asmenis nuo pažeidimų. 

PTO atstovė E. Razbadauskaitė primena, kad Lietuvoje yra sudarytos geros sąlygos mažinti neigiamą plastiko poveikį aplinkai. Veikia patogi ir motyvuojanti plastiko pakuočių atliekų surinkimo sistema, už tokių rūšiuotų atliekų išvežimą gyventojams mokėti nereikia. 

„Kuo daugiau išrūšiuoji plastiko pakuočių, popieriaus, tekstilės, elektronikos atliekų, tuo mažiau jų lieka po rūšiavimo likusių atliekų konteineriuose, kurių išvežimas gyventojams tik brangsta. Pakuočių atliekų konteinerių išvežimas gyventojams nekainuoja. Be to, rūšiuodami atliekas saugome gamtą, planetą ir save pačius“, – pabrėžia E. Razbadauskaitė. 

Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją 

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant  įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.

Mikroplastikas ir nanoplastikas patenka į augalus ir žmonių kraują

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 15 Jun 2022 10:17:39 +0300
<![CDATA[Vaistininkė atskleidė, kaip teisingai skaityti kosmetikos gaminių sudėtį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-atskleide-kaip-teisingai-skaityti-kosmetikos-gaminiu-sudeti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-atskleide-kaip-teisingai-skaityti-kosmetikos-gaminiu-sudeti Maisto produktų etiketes skaityt jau moka daugelis – žinome kokių priedų, pažymėtų E raide, ten ieškoti. Tačiau visai kas kita su kosmetikos gaminiais. Vaistininkė pataria, kokių raktinių žodžių ieškoti kosmetikos produktų etiketėse.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Vaičaitienė pirmiausia patikina, kad ne turguje, o vaistinėje ar kosmetikos parduotuvėje perkant kosmetikos produktą jame draudžiamų medžiagų tikrai nebus, mat Europos Sąjungoje galioja griežti reikalavimai šiems gaminiams.

„Tarptautinė kosmetikos ingredientų nomenklatūra (INCI) yra naudojama visoje Europoje ir didžiojoje dalyje pasaulio. Ji užtikrina, kad visa kosmetikos gaminio sudėtis turi būti surašyta ant jo etiketės, o medžiagų pavadinimai atitiktų reikalavimus“, – sako ji.

Vaistininkė įsitikinusi, kad maisto produktų etiketes skaityti mokame, o kosmetikos – nelabai, ir pataria žmonėms tai išmokti, mat ne visada turime galimybę gauti išsamią konsultaciją.

Kuo medžiagos daugiau – tuo ji aukščiau

Pasak K. Vaičaitienės, pagrindinis sudėties užrašymo reikalavimas – pirmiausiai nurodoma medžiaga, kurios produkte yra daugiausiai.

„Dažniausiai tai yra vanduo arba hidrolatai, jei produktai yra natūralūs. Visos kitos medžiagos toliau eina mažėjimo tvarka. Paskutiniai dažniausiai būna konservantai, mat kosmetikos gaminyje jų būna ne daugiau kaip vienas procentas. Jeigu kosmetikos produktų sudėtis užsibaigia konservantais – tai teigiamas ženklas, reiškiantis, jog tai patikimas gaminys. Kitu atveju po konservantų dar rikiuotųsi cheminės medžiagos, dažikliai, kvapikliai ir tirpikliai. Didesnė tikimybė, kad toks produktas alergizuos odą“, – aiškina ji. 

Medžiagų, kurios sudėtyje įrašytos po konservantų, yra mažiau negu vienas procentas, o tai reiškia, kad jos jokio ryškesnio poveikio ir naudos kosmetikos gaminiui neduoda.

„Gali būti išvardinti labai brangūs ingredientai, bet jų yra labai maži kiekiai – tai daroma daugiau marketingo ir komercijos tikslais“, – atskleidžia K. Vaičaitienė.

Vaizdų peržiūra

Vaistininkė Kristina Vaičaitienė

Konservantai yra skirstomi į cheminius ir naudojamus natūralioje kosmetikoje. Būtent cheminių visgi reikėtų vengti perkant kosmetikos gaminius. Tai yra Essenthial oils, Parabens, Phenoxyethanol, Triclosan.

„Natūralioje kosmetikoje naudojami konservantai: Benzoic Acid, Potassium sorbate, Sodium benzoate“, – vardija vaistininkė.

Alkoholiui kosmetikoje – ne

Anot K. Vaičaitienės, taip pat reikėtų vengti tokios kosmetikos, kurios sudėtyje yra alkoholio: Alcohol, Ethanol, Isopropyl ir Propanol.

„Tai alkoholiai, kurie sausina ir dirgina odą. Jie dedami į kosmetikos gaminius tik kaip tirpikliai, konservavimui, dėl geresnio pojūčio, o pačiai odai naudos iš jų nėra. Tačiau riebalų alkoholiai yra visai kas kita, tad reikėtų nesumaišyti. Tinkami riebalų alkoholiai: Cetylalcohol, Stearylalcohol, Cetearylalcohol. Jie nedirgina odos, priešingai – ją drėkina, kremas geriau įsisavinamas“, – atkreipia dėmesį ji.

Etiketėje patartina ieškoti kuo daugiau lotyniškų pavadinimų, natūralių medžiagų, pavyzdžiui, extract, oil, flower water.

„Kosmetikoje dar yra naudojami ir įvairūs emulsiniai vaškai: Cera flava, Cetearyl olivate, Sorbitan olivate, Glyceryl stearate. Ieškokite pavadinimų, kurių šaknyse yra olive, cocos – natūralią kilmę reiškiantys žodžiai“, – pabrėžia K. Vaičaitienė.

Pasak jos, gaminant kremus, naudojamos dvi pagrindinės fazės. Viena yra vandeninė fazė – hidrolatai ar vanduo, o kita bazinių aliejų – tai įvairių riešutų, medvilnės, kokosų aliejai. Jiems „surišti“ ir reikalingi vaškai. Natūralioje kosmetikoje naudojami alyvuogių ir kviečių gemalų vaškai. Šias žaliavas sumaišius – gaunamas kremas.  

„Kosmetikos gamyboje dar naudojami ir kvapai, į kuriuos taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, mat jie gali išprovokuoti alergines reakcijas. Jei kvapai natūralūs, jie išgaunami iš eterinių aliejų. Jei kosmetikos gamintojo formulė užslaptinta komercijos sumetimais ar produkte yra daug eterinių aliejų, kartais rašoma tiesiog parfum arba aroma“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Norintiems išvengti nemalonios alerginės reakcijos K. Vaičaitienė rekomenduoja pasidaryti iš mėginukų greitą testą prieš įsigyjant produktą.

„Kadangi geriausia kraujotaka riešo vidinėje pusėje, ten reikėtų pasitepti gaminio ir palaukti 20 minučių. Jei reakcijos nėra, tai galima manyti, kad gaminys žmogui yra tinkamas, o pasitikrinti verta, nes kai kada ir natūralūs produktai sukelia alerginę reakciją“, – sako ji.

Vaistininkė atskleidė, kaip teisingai skaityti kosmetikos gaminių sudėtį

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 15 Jun 2022 08:46:02 +0300
<![CDATA[Kraujo donorai padėjo išsaugoti Aurimo gyvybę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kraujo-donorai-padejo-issaugoti-aurimo-gyvybe https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kraujo-donorai-padejo-issaugoti-aurimo-gyvybe Beveik prieš dvejus metus Aurimas pajuto stiprų nuovargį, kuris kamavo net ir gerai išsimiegojus. Iš pradžių vyras į jį nekreipė daug dėmesio. „Vėliau atsirado tuštinimosi problemų, praplyšo žarna ir ilgai negijo. Pakilus temperatūrai, supratau, kad šių simptomų ignoruoti negaliu, todėl nusprendžiau apsilankyti pas gydytoją“, – pasakoja Kauno klinikų pacientas.

Apsilankius gydymo įstaigoje, vyrui atlikti kraujo tyrimai. Prabėgus savaitei, vidutiniškai sunkios būklės ir varginamas užsitęsusio karščiavimo Aurimas atvyko į Kauno klinikas. Čia jam diagnozuota ūminė leukemija. Kaip teigia Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja hematologė, transfuziologė dr. Rūta Dambrauskienė, ši liga – piktybinė kaulų čiulpų liga, kuria susirgti turi didesnę riziką vyresnio amžiaus žmonės. „Taip pat tie žmonės, kurie jau gydyti chemoterapija dėl kitos ligos, paveikti radiacijos ar tam tikrų chemikalų, pavyzdžiui, benzeno, – aiškina daktarė. – Tačiau ne visi pacientai, turėję šiuos rizikos veiksnius, suserga ūmine leukemija. Be to, ligos atsiradimui įtakos turi ir genetinės mutacijos, įvykusios kamieninėje kraujodaros ląstelėje.“

dr. Rūta Dambrauskienė

Įvertinus Aurimo būklę, jam skirta didelės dozės chemoterapija, o vėliau atlikta kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Taip pat vyrui perpilta kraujo komponentų, paruoštų iš beveik 100 donorų kraujo. Kraujo komponentų perpylimas jam buvo reikalingas, nes sergant šia liga sutrinka eritrocitų ir trombocitų ląstelių gamyba. „Chemoterapija prislopina ne tik piktybinių, bet ir sveikų kraujo ląstelių gamybą, todėl pradėjus gydymą reikalingas kraujo perpylimas, – pažymi dr. R. Dambrauskienė. – Kraujo perpylimas šiam pacientui leido užtikrinti kraujavimo rizikos kontrolę, sumažėjo dusulys ir stiprus širdies plakimas, varginantis dėl atsiradusios anemijos.“

Šiuo metu vyras jaučiasi gerai. „Jaučiuosi dėkingas gydytojai dr. R. Dambrauskienei ir visam Kauno klinikų personalui už profesionalų darbą ir priežiūrą. Taip pat dėkoju kraujo donorams, kurie savo kilniu darbu prisidėjo prie mano gydymo“, – teigia Aurimas.

Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė pastebi, kad Aurimo istorija – puikus pavyzdys, kaip kraujo donorai gali prisidėti prie pacientų gydymo. „Visi kraujo paaukoję žmonės prisideda prie kilnios misijos – gelbėja pacientų gyvybes, – sako dr. D. Remeikienė. – Donorų kraujo reikia nuolatos ir nedelsiant ligoninės pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu; gimdyvėms, naujagimiams, sergantiesiems onkologinėmis bei kitomis sunkiomis ligomis.“

dr. Diana Remeikienė

Birželio 14 dieną minima Pasaulinė kraujo donoro diena. Kauno klinikų medikai ir pacientai dėkoja kraujo donorams už kilnų darbą ir pagalbą, gelbėjant pacientų gyvybes, bei ragina nebijoti ir atvykti į Kauno klinikų Kraujo centrą paaukoti kraujo.

Kraujo donoru gali būti kiekvienas sveikas 18-65 metų amžiaus asmuo, kurio kūno masė yra ne mažesnė nei 50 kg, pateikęs galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kraujo donorams parkavimas prie Kauno klinikų Kraujo centro yra nemokamas. Pageidaujantiems atvykti iki Kraujo centro automobiliu, prašome apie tai pranešti tel.nr.: +37037326856, +37037787372, +37037326500 arba nurodyti registruojantis čia.

Kauno klinikų informacija

Kraujo donorai padėjo išsaugoti Aurimo gyvybę

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 14 Jun 2022 09:17:43 +0300
<![CDATA[Kabinkite juos šaukštais: naminiai ledai vos iš kelių ingredientų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kabinkite-juos-saukstais-naminiai-ledai-vos-is-keliu-ingredientu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kabinkite-juos-saukstais-naminiai-ledai-vos-is-keliu-ingredientu Ledai yra vasaros sinonimas, nes temperatūrai kylant aukštyn nereikia jokios kitos progos, kai norisi jų paskanauti. Manoma, kad prieš kelis tūkstančius metų ledais mėgavosi jau Persijos imperijos gyventojai – koncentruotas vynuogių sultis užpildavo ant sniego. Tiesa, karališkajai šeimai gaminami ledai buvo gerokai prabangesni: iš rožių vandens, šafrano, įvairių egzotinių vaisių. 

Modernių ledų tėčiu vadinamas XIX a. JAV gyvenęs Augustas Džeksonas – Baltųjų rūmų virtuvės šefas. Jis pagamino pirmuosius ledus be tuo metu jiems įprasto ingrediento – kiaušinių bei pagardino juos druska. Iš dabartinės perspektyvos stebint ledų istoriją, akivaizdu, kokį ilgą kelią jų receptas ir technologija turėjo nukeliauti, kad mes galėtume bet kada jų įsigyti nuėję į parduotuvę. Dar daugiau – turėdami šaldytuvus jų galime ir patys pasigaminti namuose. Prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertė pasidalijo trimis ledų receptais. 

Populiariausi skoniai nesikeičia 

Ledai Lietuvoje perkami visais metų laikais, tačiau vasarą jų pardavimai ženkliai padidėja. Pasak „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, natūralu, kad prie išaugusio ledų noro smarkiausiai prisideda kylanti temperatūra. 

„Kad vasarą lyja ledais, geriausiai iliustruoja skaičiai. 2021 metais mūsų tinkle buvo parduota daugiau nei 38 mln. porcijų ledų, iš kurių 21 mln. porcijų buvo suvalgyta vasarą, t.y. vos per tris metų mėnesius. Karščiausiomis metų savaitėmis ledų pardavimai išaugdavo net apie 50 proc. Ne vienerius metus pastebime, kad pirkėjų favoritai nesikeičia – populiariausi kakavos ir vanilės skonio ledai“, sako E. Dapkienė. 

Be to, prekybos tinklo „Maxima“ atstovė išskiria dar vieną kryptį: „Pastaraisiais metais klientai vis dažniau dairosi ir alternatyvų – ledų iš augalinių produktų, t.y. be pieno. Dėl to tiek gamintojai, tiek mes plečiami šių produktų asortimentą.“ 

Tobula naminių ledų konsistencija 

Pasak Brigitos Baratinskaitės, prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos departamento vadovės, ledus kiekvienas gali pasigaminti namuose – tam nereikia specialaus aparato. Gerai atrinkti produktai ir keli gamybos triukai leis mėgautis geru skoniu ir tobula ledų konsistencija. 

„Klasikiniuose ledų receptuose dažniausiai naudojama grietinėlė, grietinė ir kiti pieno produktai, kurie suteikia kreminę konsistenciją. Trinti šaldyti bananai – puiki alternatyva gaminant veganiškus ledus. Nors dauguma šaldytų vaisių trintuvėje tampa skysta mase, bananai yra išimtis. Juose gausu cukraus, tad suplakus jie virsta „riebia“ mase, kuri itin primena pieniškus ledus. Norint išgauti tinkamą konsistenciją, svarbus ne tik produktų pasirinkimas, bet ir gamyba. Ledams naudojamus produktus reikia kruopščiai sutrinti iki vientisos masės, prieš dedant į šaldiklį, uždengti plastikine plėvele, kad nesusidarytų nepageidaujami ledo kristalai,” – sako B. Baratinskaitė. 

Maisto ekspertė pataria ledus gardinti mėgstamais vaisiais bei uogomis, kurių šiuo metu gausu parduotuvėse – būtent jie ledams suteiks ypatingo gaivumo. 

„Į jau pagamintą ledų masę galima įmaišyti braškių, sunokusio banano gabalėlių ar kubeliais pjaustyto mango. Naminius ledus puikiai pagardins ir šokolado gabalėliai, sausainiai, mėtų lapeliai ar riešutai. Pasirinkus mėgstamus ingredientus, ledai gausis tokie skanūs, kad ilgai neužsilaikys šaldiklyje”, – teigia maisto ekspertė ir kviečia šią vasarą išbandyti tris naminių ledų receptus. 

Avokado ir bananų ledai 

Reikės: keturių gerai prinokusių bananų, dviejų gerai prinokusių avokadų ir dviejų šaukštų citrinos sulčių. 

Gaminame: bananus supjaustykite griežinėliais ir paskleiskite ant kepimo popieriumi išklotos lėkštės arba skardos. Užšaldykite kameroje, geriausia per naktį, kad bananai taptų tvirti. Elektriniu trintuvu arba šakute sutrinkite avokadus kartu su citrinų sultimis iki vientisos masės. Vėliau į dubenį su avokadų mase sudėkite šaldytus bananus ir trinkite, kol ledai taps kreminės tekstūros. 

Ledus gardinkite mėgstamais priedais – šokolado gabaliukais, pistacijomis ar vaisiais. 

Kai norisi įdomiau – saldžių bulvių ledai 

Reikės: vienos didelės saldžios bulvės, pusės puodelio klevų sirupo, dviejų puodelių nesaldinto avižų pieno, vieno šaukštelio vanilės ekstrakto ir vieno šaukštelio moliūgų pyrago prieskonių. Šį prieskonių mišinį galite pasigaminti patys: sumaišykite po du šaukštelius malto cinamono bei muskato ir po vieną šaukštelį imbiero miltelių bei maltų gvazdikėlių. 

Gaminame: saldžią bulvę švariai nuplaukite, subadykite šakute, užpilkite klevų sirupą ir susukite į foliją. Kepkite iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį, kol bulvė suminkštės. 

Į elektrinį plaktuvą dėkite atvėsintą ir susmulkintą saldžiąją bulvę, supilkite avižų pieną, vanilės ekstraktą ir suberkite moliūgų pyrago prieskonius. Ingredientus išmaišykite iki vientisos tirštos masės, perdėkite į indą ir palikite šaldytuve bent 6 valandoms. Prieš ragaujant, ant ledų galite užpilti klevų sirupo. 

Kavos ledai su šokolado gabaliukais 

Reikės: 300 ml riebios grietinėlės, vieno indelio saldaus sutirštinto pieno, dviejų arbatinių šaukštelių tirpios kavos miltelių, 50 g. pieniško šokolado ir pusės puodelio kapotų, kepintų lazdyno riešutų. 

Gaminame: į didelį dubenį sudėkite visus produktus, išskyrus šokoladą ir lazdyno riešutus, viską išplakite iki vientisos, standžios masės. Šokoladą susmulkinkite mažais gabalėliais ir įmaišykite į ledų masę. Supilkite paruoštą masę į sandarų indą. Paviršių apibarstykite kepintais kapotais lazdyno riešutais ir uždengtą indą dėkite į šaldiklį. Po 6 valandų galite ragauti.

Kabinkite juos šaukštais: naminiai ledai vos iš kelių ingredientų

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 13 Jun 2022 14:09:22 +0300
<![CDATA[Eugenijus Laurinaitis. Balanso formulė: ką ir kaip galiu pakeisti, kad jausčiausi geriau gyvenime]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eugenijus-laurinaitis-balanso-formule-ka-ir-kaip-galiu-pakeisti-kad-jausciausi-geriau-gyvenime https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eugenijus-laurinaitis-balanso-formule-ka-ir-kaip-galiu-pakeisti-kad-jausciausi-geriau-gyvenime Gydytojas psichiatras–psichoterapeutas, profesorius Eugenijus Laurinaitis neseniai visuomenei pristatytą „Daugiau balanso“ formulę vadina galimybe pamatyti save veidrodyje.

„Darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulė leidžia pamatyti skirtumus tarp to, ko aš noriu ir apie ką svajoju bei to, ką iš tikrųjų darau“, – teigia platformoje „Daugiau balanso“ pateikiamą formulę įvertinęs E. Laurinaitis. (www.daugiaubalanso.lt/formule/)

Psichoterapeutas pabrėžia, kad tikrieji žmogaus motyvai atsiskleidžia ne kalbėjime, ne rašyme ar svajonėse, o tik veiksmuose.

„Ir čia kyla problema. Jeigu norime savo laiką leisti vienaip, o iš tikrųjų gyvename kitaip, ir mums tai nepatinka, vadinasi, reikia kažką keisti. O kai reikia keistis, dažnai pradedama ieškoti priežasčių, kodėl aš to padaryti negaliu.  Kas nori – ieško galimybių, kas nenori – ieško priežasčių. Todėl ši balanso formulė yra gera proga pamatyti save veidrodyje“, – sako E. Laurinaitis.

„Kad sukurčiau pokytį, man būtina įsivardinti kriterijus: ką ir kaip galėčiau pakeisti, kad jausčiausi geriau gyvenime. Šia prasme balanso formulė yra puikus įrankis: remdamasis 11 formulėje išvardintų komponentų, aš galiu priimti sprendimą, ką keisiu“, – tęsia E. Laurinaitis ir nusišypso sakydamas, kad gyvenimo balansas yra ne baigtinis procesas, o kelias.

Nauja balanso formulė

Nauja darbo ir asmeninio gyvenimo formulė gimė atsižvelgiant į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos su partneriais atliktus visuomenės tyrimus, parodžiusius, kad daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų negali pasakyti gyvenantys subalansuotą gyvenimą. Platformos „Daugiaubalanso.lt“ autoriai sudėliojo interaktyvų įrankį – formulę – galintį padėti žmonėms asmeniniame lygmenyje rasto laiko visoms gyvenimo sritims.

Formulę sudaro 11 sričių: darbas, šeima, emocinė sveikata, intelektualinė veikla, dvasingumas ir religingumas, sveikata ir fizinė forma, buitis / namai, asmeninis laikas, bendruomenė ir socialiniai ryšiai, miegas ir iššvaistytas arba užpildytas laikas. Kiekvienas žmogus šią formulę pritaiko sau asmeniškai: sužymi faktinį laiką, skiriamą kiekvienai gyvenimo sričiai, ir „idealų laiką“ – kiek jo norėtų skirti. Šiedu atsakymai sugretinami ir pateikiamas rezultatas su patarimais, kaip sumažinti skirtumą tarp dabartinės ir norimos situacijos.

Laikas – asmeninė sąvoka

E. Laurinaitis pripažįsta, kad rasti laiko visoms išvardintoms 11-kai gyvenimo sričių gali būti nelengva. Todėl svarbu kiekviename gyvenimo etape sąmoningai pasirinkti prioritetą.

„Jeigu noriu susikoncentruoti į karjerą, turiu suvokti kainą, kurią man teks sumokėti. Ar aš pasiryžęs sumokėti tą kainą? Ar būsima nauda to verta? Nes nieko nėra nemokamo. Jeigu nusprendžiau daryti karjerą, turiu iškart pasiskaičiuoti – kas nebetilps mano gyvenime. Ši balanso formulė tai puikiai parodo, nes laiko turime po 168 valandas per savaitę“, – komentuoja E. Laurinaitis.

Psichoterapeutas ragina laiką suvokti kaip visiškai asmeninį dalyką, o ne abstrakčią sąvoką. Ir kviečia planuoti ne laiką, o savo veiksmus: kiek laiko skirsime kuriai veiklai.

Kokia veikla mane pratęsia?

Pirmieji visuomenei pristatytos „Daugiau balanso“ formulės rezultatai rodo, kad daugiausiai laiko žmonės skiria darbui, nors norėtų skirti mažiau. Taip pat, ypač moterys, norėtų mažiau laiko skirti buičiai ir namų ruošos darbams.

„Kai norime daugiau laiko skirti mums iš tiesų svarbioms sritims, labai padeda pagalvoti – kai aš išeisiu, kas po manęs liks? Kas mane pratęsia – ar mano vaikai ir anūkai, ar mano darbai, ar galbūt aktyvi visuomeninė veikla?“, – pataria E. Laurinaitis.

Beveik 50 metų profesinę patirtį sukaupęs E. Laurinaitis sako, kad dažnai žmonės praranda balansą susidūrę su dideliais pokyčiais gyvenime, pavyzdžiui, susituokę, susilaukę vaikų ar pasukę nauju karjeros keliu.

„Kai ruošiamasi dideliems pokyčiams gyvenime – svarbu pasikalbėti ir aptarti, ko mes iš to tikimės, kas nuo šiol bus kitaip ir kaip mes stengsimės vienas kitą palaikyti“, – patirtimi dalinasi E. Laurinaitis.

Kalbėdamas apie daug laiko atimančius namų ruošos darbus, profesorius pritaria, kad bet kokia pagalba buityje žmonėms yra vertinga – tada galima daugiau laiko skirti kokybiškam bendravimui ir kitoms svarbioms gyvenimo sritims.

Pasak E. Laurinaičio, pasitikrinti savo darbo ir asmeninio gyvenimo balansą verta reguliariai, nes žmonės keičiasi, o pagrindinis signalas, kad galbūt šiuo metu praradome norimą balansą – dingusi energija, irzlumas, prapuolęs susidomėjimas profesine veikla. Tai pajutus, verta iš naujo peržvelgti, kiek laiko skiriame visiems savo gyvenimo komponentams.

Projekto "Daugiau balanso" inf. 

Eugenijus Laurinaitis. Balanso formulė: ką ir kaip galiu pakeisti, kad jausčiausi geriau gyvenime

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 13 Jun 2022 11:11:34 +0300
<![CDATA[Pasunkėjęs ir skausmingas šlapinimasis vyrams: neišsigąskite – tai nebūtinai prostatos vėžys]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasunkejes-ir-skausmingas-slapinimasis-vyrams-neissigaskite-tai-nebutinai-prostatos-vezys https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasunkejes-ir-skausmingas-slapinimasis-vyrams-neissigaskite-tai-nebutinai-prostatos-vezys Dažnas, pasunkėjęs ir skausmą sukeliantis šlapinimasis – iš pirmo žvilgsnio šie simptomai gali priminti prostatos vėžį. Juos pajutus vertėtų iš karto kreiptis į šeimos gydytoją. Visgi tai ne visada signalizuoja apie šią pavojingą ligą, – vyrus ir jų artimuosius nuramina „Eurovaistinės“ farmacininkas Eimantas Skalandis bei supažindina su kitomis, lengviau pagydomomis prostatos ligomis.

Gerybinė prostatos hiperplazija

Gerybinė prostatos hiperplazija – šio prostatos padidėjimo pavyksta išvengti tik retam vyrui, pasakoja „Eurovaistinės“ farmacininkas Eimantas Skalandis. Anot jo, ši gerybinė prostatos hiperplazija nėra vėžinės ligos pasekmė.

„Pagrindiniai gerybinės prostatos hiperplazijos požymiai yra padažnėjęs ir pasunkėjęs šlapinimasis, staigus poreikis šlapintis ir kartkartėmis bėdos, norint sulaikyti šlapimą bei susilpnėjusi jo srovė. Šie simptomai ne visada būna stiprūs, tačiau vis tiek vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Kartais jis pradžioje gali rekomenduoti ne imtis gydymo, o tik vengti alkoholinių gėrimų ir kofeino, negerti skysčių vėlai vakarais, į mitybos racioną įtraukti daugiau vaisių ir skaidulinių maisto produktų“, – pasakoja E. Skalandis.

Vaistininkas priduria, kad jeigu laikantis šių patarimų simptomai tik dar labiau ūmėja, tuomet būna skiriamas medikamentinis gydymas. Dažniausiu atveju jis greitai nuima skausmus ir išsprendžia pačią sveikatos problemą. Tik labai retais atvejais liga gali komplikuotis, tuomet prireikia ir specialaus chirurginio gydymo.

Prostatitas

Prostatitas – tai ūminis prostatos liaukos uždegimas, itin dažnai pasitaikantis vyrams. Vaistininkas pasakoja, kad laiku pastebėjus ir atsakingai įvertinus prostatito simptomus, jį galima nesudėtingai išgydyti.

„Pasireiškęs prostatitas neretu atveju primena gerybinės prostatos hiperplaziją. Atsiranda dažnesnis poreikis šlapintis, o šlapinimosi metu kamuoja skausmas, susilpnėja šlapimo srovė. Todėl konkrečiai prostatitą galima atskirti iš šių simptomų – skausmų dubens srityje, kirkšnyse, apatinėje nugaros dalyje ar netgi sėklidėse. Kadangi tai uždegimas, šalia gali pasireikšti karščiavimas ir šaltkrėtis“, – pasakoja E. Skalandis.

Dažniausiu atveju prostatitas yra sukeliamas bakterijų, pasakoja vaistininkas. Todėl jis nesudėtingai pagydomas antibiotikais. Tik svarbu žinoti, kad pilnas gydymas yra ilgesnis nei įprasta – gali trukti nuo 4 iki 12 savaičių.

Pajutus diskomfortą – nedelskite

Gerybinė prostatos hiperplazija ar prostatitas – abiejų ligų simptomai išties labai panašūs į prostatos vėžį, todėl vaistininkas pataria, pajutus bet kokį įtarimą keliantį diskomfortą ar skausmą kreiptis į šeimos gydytoją.

„Pajutus net menkiausią diskomfortą, labai svarbu jo neignoruoti. Nepamirškite, atliekamas kraujo tyrimai nebūtinai parodys nelaukiamiausią prostatos vėžio diagnozę – jie taip pat gali nustatyti kitas ligas, kurias galėsite greitai išgydyti vaistų ar kito paprasto gydymo pagalba. Lygiai taip pat neuždelstas tyrimas gali jums padėti aptikti prostatos vėžį dar ankstyvoje stadijoje ir taip padidinti sėkmingo gydymo tikimybę. Tad bet kuriuo atveju greitas reagavimas į pasireiškusius simptomus gali padėti greičiau pasveikti nuo nemalonių prostatos ligų“, – pataria E. Skalandis.

Pasunkėjęs ir skausmingas šlapinimasis vyrams: neišsigąskite – tai nebūtinai prostatos vėžys

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 13 Jun 2022 10:57:07 +0300
<![CDATA[Karštai dienai – salotos su arbūzais: išbandykite 3 vegetariškus receptus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karstai-dienai-salotos-su-arbuzais-isbandykite-3-vegetariskus-receptus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karstai-dienai-salotos-su-arbuzais-isbandykite-3-vegetariskus-receptus

Švieži ir gaivūs arbūzai – vienas iš didžiausių vasaros malonumų. Arbūzai ne tik karštą dieną aprūpina organizmą skysčiais, bet ir yra gausūs antioksidantų bei vitaminų. Be to, arbūzus lengvai panaudosite ir gamindami įvairiausias salotas, jie dera tiek su vaisiais, uogomis, tiek su įvairiausiais sūriais.  Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad arbūzai – mėgstami tarp pirkėjų, o ypač jų pardavimai išauga karštomis dienomis.

Daugiau nei 50 rūšių

„Arbūzai vasarą – neatsiejami nuo kasdienio pirkinių krepšelio. Nors arbūzai tarp pirkėjų populiarūs išlieka iki pat rudens, pardavimų piką jie pasiekia liepos mėnesį. Norėdami pirkėjams pasiūlyti kuo gausesnį pasirinkimą, siūlome net kelių rūšių arbūzų: nuo tradicinių iki besėklių“, – teigia V. Budrienė.

Prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė sako, kad pasaulyje egzistuoja apie 50 skirtingų rūšių arbūzų.

„Kad būtų lengviau klasifikuoti, arbūzai paprastai skirstomi į keturias pagrindines kategorijas: su sėklomis, be sėklų, geltonus ir oranžinius. Viena iš populiariausių veislių – tai sėkliniai arbūzai su tamsiai raudonu, saldžiu minkštimu. Tarp neįprastesnių – arbūzai, kurių žievė sunokusi tampa geltona, o minkštimas yra kreminės spalvos“, – teigia J. Sabaitienė.

Arbūzas, ypač karštą dieną, yra puikus užkandis. Mat net 92 proc. arbūzo sudaro vanduo, todėl jis – puikus pasirinkimas norint organizme palaikyti tinkamą skysčių kiekį. Be to, per dieną suvalgius bent dubenėlį arbūzo, organizmas įsisavins daugybę naudingų medžiagų, tokių kaip vitaminai A ir C, kalcis, magnis, kalis, natris.

Ne tik užkandis

Pasak J. Sabaitienės, nors daugelis nežino, tačiau valgomas ne tik arbūzų minkštimas, bet ir žievė.

„Kinijoje arbūzo žievė yra kepama arba troškinama, o pietiniuose kraštuose jas net mėgstama marinuoti. Tuo tarpu Artimuosiuose Rytuose valgomos ne tik žievelės, bet ir sėklos, kurios yra džiovinamos, skrudinamos ir, panašiai kaip ir moliūgų, valgomos kaip lengvas užkandis“, – sako J. Sabaitienė.

Lietuvoje įprasta arbūzus valgyti vienus, kaip užkandį. Vis dėlto, „Iki“ atstovė rekomenduoja paimprovizuoti virtuvėje ir arbūzais paįvairinti įvairiausius patiekalus: salotas, šaltas sriubas. Įvairiausius gėrimus: kokteilius, glotnučius, netgi naminius limonadus.

„Vienas populiariausių patiekalų, prie kurių derinami arbūzai, – salotos. Joms pasigaminti užtenka to, ką turite šaldytuve. Prie arbūzų puikiai dera įvairiausios rūšies sūriai, uogos, avokadai, raudonieji svogūnai, netgi mėsa ar žuvis. Dar vienas puikus salotų priedas – skrudintos arbūzų sėklytės. Jas tereikia išsirinkti iš arbūzo, šiek tiek paskrudinti sausoje keptuvėje ir užberti ant salotų“, – pataria J. Sabaitienė ir dalijasi trimis salotų su arbūzais receptais.

Arbūzų, bazilikų ir fetos sūrio salotos

Jums reikės:

½ arbūzo be sėklų

150 g fetos sūrio

1 žiupsnelio baziliko lapų

2-4 šaukštų kreminio balzaminio acto

Gaminimas:

Supjaustykite arbūzą nedidelio dydžio kubeliais ir susmulkinkite baziliko lapelius. Didelėje lėkštėje išdėliokite arbūzus. Ant arbūzo pabarstykite trupintą fetos sūrį. Galiausiai salotas pagražinkite bazilikais. Ant salotų užpilkite balzaminio acto.

Arbūzų ir uogų salotos

Jums reikės:

3 puodelių kubeliais supjaustyto arbūzo

2 puodelių griežinėliais supjaustytų braškių

1 puodelio griežinėliais supjaustytų trešnių be kauliukų

1 puodelio aviečių

1 puodelio šilauogių

1 šaukštelio agavų sirupo

Kelių smulkintų mėtų lapelių papuošimui

Šalavijo sėklų papuošimui

Šlakelio žaliųjų citrinų sulčių

Gaminame:

Dideliame dubenyje sumaišykite arbūzą, braškes, trešnes, avietes bei šilauoges. Atskirame dubenėlyje sumaišykite citrinos sultis ir agavų sirupą bei užpilkite ant vaisių. Galiausiai pabarstykite šalavijo sėklomis ir mėtų lapeliais.

Persikų ir arbūzų salotos

Jums reikės:

3 persikų

Pusės nedidelio arbūzo

1 vidutinio dydžio agurko

Padažui:

2 šaukštų alyvuogių aliejaus

3 šaukštų klevų sirupo

2 šaukštų citrinos sulčių

1 puodelio bazilikų lapelių

½ puodelio mėtų lapelių

½ šaukštelio druskos

½ šaukštelio juodųjų pipirų

Gaminame:

Persikus, agurką ir arbūzą supjaustykite kubeliais ir sudėkite juos į didelę lėkštę ar dubenį. Tuomet visus padažui skirtus ingredientus sutrinkite trintuvu. Užpilkite padažą ant vaisių ir išmaišykite. Skanaus!

Karštai dienai – salotos su arbūzais: išbandykite 3 vegetariškus receptus

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 10 Jun 2022 09:44:23 +0300
<![CDATA[Vaistininkai: kaukių dėvėjimas vėl tapo išimtimi iš taisyklės – saugosi tik mažuma]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkai-kaukiu-devejimas-vel-tapo-isimtimi-is-taisykles-saugosi-tik-mazuma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkai-kaukiu-devejimas-vel-tapo-isimtimi-is-taisykles-saugosi-tik-mazuma COVID-19 infekcijos grėsmei atsitraukus, tiek vienkartinių, tiek daugkartinių kaukių dėvėjimas vėl tapo išimtimi iš taisyklės, sako vaistininkai. Panaikinus kaukių dėvėjimo reikalavimus, jų pardavimai vaistinėse balandį, palyginti su kovu, sumažėjo daugiau nei 2 kartus, o gegužę – beveik 4. Tačiau į priešpandeminį lygį irgi negrįžo.  

 

Nors reikalavimas dėvėti kaukes visose uždarose patalpose buvo oficialiai panaikintas tik kovo 31-ąją, kaukių pardavimai vaistinėse krito dar iki šios datos. Vaistinių tinklo „Gintarinės vaistinės“ duomenimis, sausį gyventojai nupirko beveik 13 tūkst. kaukių, kovą šis skaičius jau buvo mažesnis ir siekė 10,6 tūkstančio. Vėliau jau fiksuotas drastiškas kaukių pardavimų smukimas: balandį vaistinių tinklo klientai įsigijo 4,2 tūkst., o gegužę – 2,8 tūkst. kaukių. 

 

„Nepaisant rekomendacijų dėl kaukių dėvėjimo viešajame transporte, parduotuvėse ar vaistinėse, taip pat masinėse susibūrimo vietose, daugelis jų nesilaiko. Nors visai be reikalo, nes kaukės saugo ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo kitų oro būdu plintančių virusų. Pavyzdžiui, būtent gegužę fiksavome itin didelį susirgimų peršalimo ligomis skaičių, pacientai šlavė preparatus nuo slogos, gerklės skausmo bei imunitetui stiprinti“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Zita Janušauskienė.  

 

Pasak jos, nors kaukių nupirkta mažiau, negalima teigti, kad pardavimai grįžo į priešpandeminius laikus. Palyginti su ikipandeminiu lygiu, balandį kaukių pardavimai visgi išliko 20 kartų didesni. 2019 metų balandžio ir gegužės mėnesiais buvo parduota per  300 kaukių, o šiemet tuo pačiu laikotarpiu – daugiau nei 7 tūkst. Šiuos duomenis galima paaiškinti tuo, kad gydymo, taip pat slaugos ir globos įstaigose reikalavimas dėvėti burną bei nosį dengiančias kaukes vis dar galioja. 

 

„Be to, nedidelė žmonių dalis visgi išmoko pandemijos padiktuotas pamokas bei įsiklausė į rekomendacijas ir dažniau dėvi kaukes uždarose erdvėse, kur nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo, bloga ventiliacija ar didesnis žmonių susibūrimas. Nors negalime lygintis su Kinija ar Japonija, bet kaip ir šiose šalyse, taip ir Lietuvoje vis dažniau išvysime kaukes dėvinčius gyventojus net ir nesant pandemijos sukeltai ekstremaliai situacijai. Tačiau tokių sąmoningų žmonių skaičius vis dar yra labai nedidelis – jie labiau išimtis iš bendros taisyklės“, – aiškina Z. Janušauskienė.  

 

Vaistininkės teigimu, reikėtų ne tik neišmesti visų namuose turimų kaukių, bet ir nepamiršti kitų sveikatos prevencijos priemonių – rankų higienos, fizinio atstumo, vengimo liesti veidą, kvėpavimo etiketo bei tinkamo vėdinimo patalpose. 

,,Gintarinės vaistinės" inf.

Vaistininkai: kaukių dėvėjimas vėl tapo išimtimi iš taisyklės – saugosi tik mažuma

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 09 Jun 2022 10:40:44 +0300
<![CDATA[Ar tikrai perkame saugias prekes?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-tikrai-perkame-saugias-prekes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-tikrai-perkame-saugias-prekes Gyvename vartotojiškoje visuomenėje, tad neišvengiamai kasdien ką nors perkame, tiek gyvai lankydamiesi parduotuvėse, tiek interneto platformose. Prekių gausa ir perkamoji galia laikoma žmogaus gyvenimo gerovės ir visuomeninės pažangos svarbiausiais rodikliais.

Įsigydami patinkančią, dažnu atveju, finansiškai patrauklią prekę, retas kuris susimąstome – ar įgytas daiktas saugus mums ir mus supančiai aplinkai. Į rinką visgi patenka produktai, kurie, yra pavojingi žmonių sveikatai ir aplinkai, pavyzdžiui, dėl savo cheminės sudėties ar smulkių, pavojingų detalių, kurios gali sužeisti.

Būdami atsakingi vartotojai, turime žinoti, kur galima patikrinti įsigytos ar dar tik planuojamos įsigyti prekės saugumą. O galimybių tą padaryti – ne viena.

Europos Sąjungoje siekiama maksimaliai užtikrinti vartotojų saugumą, todėl sukurta skubaus įspėjimo apie pavojingus ne maisto produktus sistema – „Safety Gate“. Naudojantis šios sistemos duomenimis, kiekvienas ES vartotojas gali pasitikrinti, ar jo įsigytas produktas nėra iš rinkos pašalintų produktų sąraše. „Safety Gate“ leidžia greitai keistis informacija tarp ES valstybių narių ir Europos Komisijos apie nesaugius ne maisto produktus, keliančius pavojų aplinkai, vartotojų sveikatai ir saugai. Potencialiai pavojingų sąrašą rasite čia.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba interneto svetainėje nuolat atnaujina Pavojingų produktų sąrašą. Sveitainėje galite atlikti paiešką 9 prekių kategorijose. Potencialiai pavojingų ne maisto produktų sąrašą rasite čia.

Pastebėję, kad rinkoje esantis produktas gali kelti pavojų aplinkai, vartotojų sveikatai ir saugai, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (el. paštu tarnyba@vvtat.lt), kuri atliks tyrimą bei imsis priemonių vartotojų saugai užtikrinti.

Aplinkos apsaugos agentūros inf. ir nuotr. 

Ar tikrai perkame saugias prekes?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 08 Jun 2022 14:40:04 +0300
<![CDATA[Psichologė atvirai apie didžiausią onkologinių pacientų daromą klaidą: nestokite prieš ligą vieni]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-atvirai-apie-didziausia-onkologiniu-pacientu-daroma-klaida-nestokite-pries-liga-vieni https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-atvirai-apie-didziausia-onkologiniu-pacientu-daroma-klaida-nestokite-pries-liga-vieni Pasak psichologų, vis dar vyrauja stereotipas, kad sirgti onkologine liga yra gėdinga, todėl pacientams kartais sunku pripažinti savo diagnozę net artimiesiems – liga yra slepiama nuo aplinkinių. Psichologiškai ši diagnozė labai išbalansuoja, todėl pirmiausiai reikia apie ją kalbėtis, o kartu ir priimti pagalbą iš artimųjų.

„Bandymas slėptis ir meluoti sergantįjį onkologine liga tarsi paverčia atskirtuoju. Tada nuo vienatvės jam dar labiau ima blogėti. Pirmas dalykas, ką reikia padaryti susidūrus su šia diagnoze – ar patiems, ar artimiesiems – reikia apie tai kalbėtis. Kartais baisu artimiesiems pasisakyti dėl to, kad jie neišsigąstų dar labiau nei patys pacientai. Būna, kad sergantysis nuslepia diagnozę tam, kad artimieji jo neužkrautų savo emocijomis“, – komentuoja psichologė Rosita Pipirienė.

Psichologė Rosita Pipirienė

Kalbėti, kalbėti, kalbėti

Visgi ji atkreipia dėmesį, kad negalima šios diagnozės nutylėti ir pasilikti tik sau. Jei žmogus nenori kalbėtis su artimaisiais arba jų neturi – psichologas yra išeitis.

„Gerai būtų, kad psichologai būtų privalomi, nes dabar tik nedaugelis kreipiasi į specialistus išgirdę sergantys vėžiu. Jeigu žmogus iki diagnozės niekada nesikreipė į psichologą – jis ir po to nesikreips, nes jam tai neįprasta, ypač, jei liga diagnozuojama vyresniame amžiuje. Būtų naudinga apsilankyti nors vienoje konsultacijoje – bent jau „išventiliuoti“ savo jausmus. Tačiau ir psichologas, pas kurį eina pacientas, privalo turėti patirties su onkologiniais ligoniais“, – pažymi R. Pipirienė.

Pradžioje onkologinis ligonis patiria šoką ir atmetimo reakciją, vėlesnėje stadijoje ateina liūdesys ir depresija, o vėliau – pykčio fazė. Kalbėdama apie tai, kaip reaguoti į artimojo diagnozę, ji pataria nepanikuoti ir adekvačiai priimti žinią.

„Artimieji patys būna šokiruoti žinios apie diagnozę, tačiau esminė užduotis – nepulti patarinėti, neguosti, neaikčioti, reaguoti ramiai ir klausyti apie diagnozę prisipažinusio žmogaus. Kai bandome kalbėtis su ligoniu, mes dažnai nemokame jo klausyti. Kaip tai padaryti? Paprastais palaikančiais klausimais: kaip tau su tuo dabar, ką tu dabar veiki? Tada žmogus pats pradės atvirauti. Klausytojas, ypač artimasis, labai nori patarti, už tą žmogų pagyventi. Iš streso ir desperacijos mes savo sergantį artimąjį tarsi užspaudžiame, norime padaryti jį linksmą ir laimingą, kad mums patiems būtų ramiau, mat jam verkiant – išbūti kartu kur kas sunku“, – kalba psichologė.

Leisti pacientui rinktis

Pasak R. Pipirienės, reikėtų leisti žmogui pasirinkti, kokios jis pagalbos tikisi iš artimųjų – ar tai maisto gaminimas, galbūt medicininės paskirties gėrimų onkologinių pacientų mitybai papildyti atvežimas, o gal pagalba buityje ir pan.

„Tokioje situacijoje pacientą tikrai reikėtų palepinti – pagloboti tarsi kūdikį. Bet žmogus turi pasakyti, ko jis nori, o mes turime tai išgirsti. Kartais pacientams reikia leisti pasijusti silpniems, kas daugeliui yra labai baisu. Jei tik būsime kantrūs ir paskatinsime – vėžiu sergantis artimasis galiausiai pasipasakos, kaip jaučiasi. Dėl to labai praverčia vizitas pas psichologą, kuris konsultacijos metu išklausia apie žmogaus pagrindinius norus ir poreikius – tada ligonis visa tai susivokęs grįžta namo ir daug aiškiau pasako artimiesiems. Pavyzdžiui, „baikite manęs gailėtis, nes man nuo to bloga“. „Gal galite man atnešti pusryčius ar ką nors paskaityti“ – poreikiai dažnai būna elementarūs“, – atkreipia dėmesį ji.

Visus ligos etapus kartu su sergančiuoju praeiti yra nelengva. Dėl šios priežasties kartais patys artimieji ateina konsultacijai pas psichologą su tikslu gauti patarimų, kaip padėti sergančiam šeimos nariui.

„Aš sakau – būtinai ateikit, bet pirmiausiai paklauskite, kaip sau padėti, kad vėliau galėtumėte geriau padėti sergančiajam. Tada žmogus jau pasakoja apie savo kančią, kad jam baisu prarasti mylimą žmogų, kaip jis pats jautriai reaguoja, gal verkia naktimis, bet nenori parodyti savo ašarų, o kartais reikėtų“, – dalijasi įžvalgomis R. Pipirienė.

Ji tęsia sakydama, kad gydymo sėkmei turi įtakos ir paties ligonio nuostatos. Paciento nuostata neprivalo skambėti taip: „su šita liga aš bandysiu kovoti ir būsiu laimingas“. Toks nusistatymas paverčia žmogų robotu ir neleidžia išjausti emocijų. Nuostata turėtų skambėti taip: „kas bebūtų, aš tikiu, kad tai bus geriausias variantas“.

„Pacientas netgi gali žinoti, jog yra paskutinėje vėžio stadijoje, bet gyvendamas su tinkama nuostata jis net paskutinius savo mėnesius praleis laimingiau. Yra tam tikri tyrimai, įrodantys, kad taip mąstantys žmonės net geriau ištveria fizinius skausmus. Nereikia savęs palaidoti dar būnant gyvu – tokiems pacientams ir lengviau padėti“, – įsitikinusi R. Pipirienė.  

Psichologė atvirai apie didžiausią onkologinių pacientų daromą klaidą: nestokite prieš ligą vieni

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 08 Jun 2022 09:12:32 +0300
<![CDATA[Uodo įkandimas – ne tik erzinantis, bet ir pavojingas: gali grėsti rimti sutrikimai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uodo-ikandimas-ne-tik-erzinantis-bet-ir-pavojingas-gali-gresti-rimti-sutrikimai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uodo-ikandimas-ne-tik-erzinantis-bet-ir-pavojingas-gali-gresti-rimti-sutrikimai Vos atšilus orams, žmones pradeda kankinti vieni labiausiai erzinančių vabzdžių – uodai. Iš pirmo žvilgsnio, uodo įkandimas, nors ir yra pakankamai nemalonus, gali pasirodyti nekeliantis didelės grėsmės. BENU vaistinės ekspertė Laura Mockutė įspėja, kad visgi šie kenkėjai gali ne tik sukelti rimtas alergines reakcijas, bet ir kitus sveikatos sutrikimus. 

Kas slypi už uodo įkandimo? 

Uodai gausiausiai veisiasi orui įšilus iki 20–25 laipsnių, jų daugiau aptikti galima drėgnesnėse vietose, prie vandens telkinių, miškingose teritorijose. Šie kraujasiurbiai dažniau taikosi į tuos žmones, kurių organizmai išskiria daugiau šilumos, prakaito bei anglies dvideginio, tad ne kiekvienas po iškylos gamtoje į namus grįš nusėtas niežtinčių įkandimų.

L. Mockutė pasakoja, jog žmonių bei gyvūnų krauju maitinasi uodų patelės, kurioms reikia kraujyje esančių baltymų kiaušinėlių formavimui. Ant odos nutūpęs ir įkandęs uodas savo kūną pripildo aukos krauju, o atgal įšvirkščia savo seilių baltymų, kurie ir sukelia niežėjimą bei odos patinimą. 

„Uodų įkandimai visų pirma išsiskiria erzinančiai niežtinčiu rausvu arba balsvu patinimu, atsirandančiu vos kelios minutės po paties kontakto su uodu. Vieniems įkandus uodui susidaro tamsios dėmės, panašios į mėlynes, dar kitiems – mažos pūslelės. Vis dėlto, nealergiškiems žmonėms šie simptomai praeina savaime, vos po kelių dienų“, – aiškina vaistininkė. 

Ji sako, jog įkandus uodui labai svarbu tinkamai prižiūrėti pažeistą vietą, stengtis nesikasyti, nedraskyti, nes lengvai galima užkrėsti įvairiomis infekcijomis. Rekomenduojama įkandimo vietą patepti specialiais pieštukais ar balzamais, kurie sumažins niežėjimą ir patinimą. 

Alerginės reakcijos 

Anot vaistinės ekspertės L. Mockutės, kai kuriems žmonėms uodų įkandimus įveikti yra kur kas sudėtingiau. Pasireiškusios alerginės reakcijos gali priversti kreiptis ir dėl greitosios medicininės pagalbos. 

„Jei oda aplinkui įkandimą parausta didesniame plote, pernelyg daug ištinsta, žmogui pakyla temperatūra, skauda galvą, raumenis, atsiranda papildomi išbėrimai, ištinsta limfmazgiai – tikėtina, kad išsivystė alerginė reakcija. Tokiu metu, reikėtų išgerti antihistamininių preparatų bei kreiptis į medikus. Kai kuriems gali pasireikšti ir anafilaksinis šokas – tokiu atveju skubiai reikia adrenalino injekcijos bei nedelsiant vykti į skubios pagalbos skyrių, nes rizikuojama ne tik sveikata, bet ir gyvybe“, – patarimais dalijasi L. Mockutė. 

Ji pažymi, jog sunkios reakcijos į uodo nuodus dažniausiai pasireiškia mažamečiams bei tiems, kurie skundžiasi įvairiais imuninės sistemos sutrikimais. Tačiau svarbu nepamiršti, kad alergijos nebūtinai atsiranda vaikystėje. Bet kuriuo gyvenimo periodu žmogui gali išsivystyti alergija maisto produktams, dulkėms, augalams ir kitiems kasdieniams alergenams – šiuo atveju niekuo neišsiskiria ir uodai. 

Kaip apsisaugoti? 

Anot vaistininkės, yra keletas būdų, kurie padės sumažinti uodų keliamą diskomfortą ir įkandimų skaičių. Visų pirma, prieš vykstant į gamtą, reikėtų rinktis drabužius ilgomis rankovėmis ir klešnėmis, dėvėti skrybėlę ar kepuraitę. Antra, tiek prekybos centruose, tiek vaistinėse galima įsigyti repelentų. 

„Vykstant stovyklauti ar užsiimant pramogomis lauke, patartina naudoti repelentus. Jų galima rasti įvairiomis formomis – tepalų, purškalų, taip pat specialių apyrankių. Visgi, jei naudojamas purškiamas ar tepamas repelentas, po kiekvienų maudynių būna jį reaplikuoti, taip pat atsižvelgti į aplikacijos veikimo laiką – dažniausiai jis vyrauja nuo 4 iki 8 valandų. Jei naudojamos apyrankės, jas patartina dėti tiek ant rankų, tiek ant kojų, taip padidinant apsaugą“, – sako L. Mockutė. 

Ji taip pat pažymi, kad galima įsigyti ir kitokio pobūdžio purškalus nuo uodų – pastaruosius reikia purkšti ant šalia stovyklavietės ar būvimo vietos esančių krūmų, kad uodai būriuotųsi būtent ten, o ne prie žmonių. Taip pat veiksmingos yra specialios mašalus ir uodus atbaidančios žvakės, citrusiniai eteriniai aliejai. Visa tai padės sušvelninti nemalonią uodų keliamą situaciją ir išvengti galimų nesėkmių. 

„Alergiškiems žmonėms svarbu nepamiršti su savimi turėti antihistamininių vaistų bei adrenalino, kurį paskiria šeimos gydytojas. Jis padeda sumažinti anafilaksinio šoko padarinius bei išvengti lemtingomis galinčių tapti pasekmių“, – priduria vaistininkė.

Uodo įkandimas – ne tik erzinantis, bet ir pavojingas: gali grėsti rimti sutrikimai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 07 Jun 2022 12:13:39 +0300
<![CDATA[Skausmas menstruacijų metu gali virsti tikru iššūkiu: kaip su tuo kovoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skausmas-menstruaciju-metu-gali-virsti-tikru-issukiu-kaip-su-tuo-kovoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skausmas-menstruaciju-metu-gali-virsti-tikru-issukiu-kaip-su-tuo-kovoti Įprastai moteris kartą per mėnesį vargina nuo 4 iki 8 dienų trunkančios menstruacijos. Vienoms šis laikotarpis, nors ir sutrikdo planus, tačiau neapsunkina kasdienybės, o kitoms – menstruacijos asocijuojasi su bene nepakeliamu skausmu ir itin prasta savijauta. BENU vaistinės ekspertė Laura Mockutė paaiškina, jog už itin skausmingų menstruacijų gali slypėti rimtos problemos ir dalijasi patarimais, kaip jų išvengti. 

80 proc. moterų jaučia skausmą

Reguliarios menstruacijos yra ženklas, kad moters ciklas yra normalus, o kūnas savu ruožtu ruošiasi galimam nėštumui. Visgi, net ir reguliarios menstruacijos gali labai sutrikdyti kasdienę rutiną, ypač jei be kraujavimo patiriami ir kiti nemalonūs simptomai. 

„Jautrios, padidėjusios krūtys, irzlumas, nuovargis, pasikeitęs apetitas, sutrikęs virškinimas, nugaros, galvos bei apatinės pilvo dalies skausmai – visa tai gali tapti kiekvienų menstruacijų palydovais. Šie simptomai gali varijuoti ir keistis, priklausomai nuo paties organizmo subtilybių, tačiau bent dalį jų patiria visos moterys nuo pat menstruacijų pradžios – 11–14 metų iki pabaigos – 50–53 metų“, – pasakoja vaistininkė. 

Naujausi organizacijos „Women‘s Health Concern“ atlikti tyrimai rodo, jog per 80 proc. moterų menstruacijų metu bent kartą patiria skausmą, tačiau nuo 5 iki 10 proc. moterų jaučiamas skausmas yra toks ūmus, kad sutrikdo jų įprastą gyvenimo ritmą. 

„Menstruacijų spazmai, jaučiami apatinėje pilvo dalyje, juosmens srityje ar net šlaunyse, dažnai būna buki ir intensyvūs. Dažniausiai šie skausmai kartojasi pirmąsias tris menstruacijų dienas. Kai kurios moterys taip pat jaučia ir pykinimą, tuštinimosi pokyčius, aštrius galvos skausmus ar svaigimą“, – kalba L. Mockutė. 

Kaip išvengti nemalonių pojūčių?

Anot vaistinės ekspertės, ištverti skausmus menstruacijų metu gali padėti nereceptiniai vaistai nuo skausmo, sudėtyje turinys ibuprofeno, deksketoprofeno ar paracetamolio. Visų jų galima įsigyti įvairiomis formomis: nuo kapsulių iki vandenyje ištirpstančių tablečių. Tačiau prieš išbandant vaistus, galima suteikti šansą ir pojūčių palengvinimui namų sąlygomis.

„Šalia vaistų nuo skausmo galima išbandyti ir tradicinius, kraujo cirkuliaciją organizme pagerinančius metodus, tokius kaip poilsį karštoje vonioje, karšto vandens pūslę ar butelį, nugaros ar pilvo masažus. Nuo skausmo pagelbėti galėtų ir lengvi, kūną atpalaiduojantys tempimo pratimai. Menstruacijų metu taip pat patartina nedėvėti aptemptų drabužių, o rinktis laisvus ir patogius – taip kraujagyslių sistema veiks netrukdomai“, – patarimais dalijasi L. Mockutė. 

Ji pažymi, jog menstruacijų metu kankinančius skausmus palengvinti gali ir subalansuota mityba, sveikesnio gyvenimo būdo pasirinkimas: reikėtų vengti alkoholio bei rūkymo, riboti suvartojamą cukraus ir druskos kiekį, palaikyti vitaminų B komplekso balansą organizme. 

„Kadangi ciklo metu ir taip sumažėja krešėjimo faktorius, kitaip tariant, kraujas būna skystesnis, nerekomenduojama vartoti dar labiau kraują skystinančių preparatų, tokių, kaip aspirinas, analginas. Taip pat, svarbu paminėti, kad menstruacijų metu atsiranda geležies, baltymų, folio rūgšties trūkumas, tad jei menstruacijos yra gausios, rekomenduojama kartais vartoti geležies preparatus. Patartina vengti didesne vitamino E koncentracija pasižyminčių maisto papildų, mat vitaminas E taip pat skystina kraują“, –rekomenduoja vaistininkė. 

Gali grėsti rimtos problemos

Jei minėti skausmo mažinimo būdai negelbsti ar simptomai sunkėja, vaistininkė primena, kad visada reikėtų pasitarti su vaistininku ar šeimos gydytoju. Gausų kraujavimą ir itin stiprius jį lydinčius skausmus gali sukelti ir organizme tūnančios ligos, tokios kaip endometriozė, miomos, cistos, įvairios infekcijos ir kiti susirgimai. 

„Štai sergant endometrioze, kada gimdos gleivinės audinys išvešėja už pačios gimdos sienelių, galima pakenkti šalia gimdos esantiems organams, taip pat gali kilti iššūkių pastojant. Tokiu atveju, kai įtariama, jog gimdoje yra miomų, polipų ar cistų, taip pat reikėtų pasikalbėti su ginekologu, kad šis atliktų reikalingus tyrimus, paskirtų medikamentinį gydymą ar darinio pašalinimą chirurginiu būdu“, – pažymi L. Mockutė. 

Anot jos, neatliekant reguliarių tyrimų ir toliau kenčiant skausmą, galima laiku nepastebėti sveikatos sutrikimo ir taip nebeišvengti galimų komplikacijų. Jei bus delsiama pasitarti su specialistais, nesirūpinama savo ginekologine bei viso organizmo sveikata, gresia sulaukti išties skaudžių pasekmių. 

Skausmas menstruacijų metu gali virsti tikru iššūkiu: kaip su tuo kovoti?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 06 Jun 2022 08:08:24 +0300
<![CDATA[Kas padeda apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kas-padeda-apsisaugoti-nuo-erkiu-plat-inamu-ligu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kas-padeda-apsisaugoti-nuo-erkiu-plat-inamu-ligu Vasarą, vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – gamtoje ar miestų parkuose. Kokias vietas pasirinkti, kad nesutiktume erkių? O galbūt turėtume rinktis laiką, kai erkės nekelia pavojaus ir tik tuomet leistis į pasivaikščiojimus? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad erkių galime sutikti visoje Lietuvoje, o saugaus paros laiko jų aktyvumo sezonu, deja, nėra. Todėl labai svarbu žinoti, kaip saugotis, kad šie pavojingas ligas platinantys voragyviai nekeltų pavojaus sveikatai.

Erkės aktyvios visą parą

Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kurie vyrauja vidurio Lietuvoje, tačiau jų galima rasti ir pušynuose, miestų parkuose, soduose, kitose žaliosiose zonose.

Paprastai erkės savo aukos tyko ant žolės, neaukštų augalų. Jos ropoja augalais iki 1–1,5 metro virš žemės paviršiaus ir mums einant pro šalį prikimba prie drabužių. Tuomet patenka ant kūno ir suradusios tinkamą vietą įsisiurbia.  

Erkių aktyvumas prasideda pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia 5–7 °C laipsnius šilumos, o vasarą galima vadinti pačiu erkių darbymečiu, kai susidaro visos sąlygos joms gyvuoti. „Vasarą erkėms tinka ir oro temperatūra, ir suvešėjusi žolė bei lapija. Be to, vis dažniau galima sutikti žmonių, kurie ir yra erkių tikslas – joms reikia įsisiurbti ir pasimaitinti. Labai svarbu žinoti, kad turime išlikti budrūs ir dieną, ir naktį, nes erkių aktyvumo sezono metu nėra „saugaus“ laiko – jos  aktyvios visą parą“, – įspėja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai

Specialistai primena, kad erkės pavojingos tuo, kad platina ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Pirmoji – ypač klastinga, galinti sukelti sunkius liekamuosius reiškinius, liga, kuri prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Šie požymiai dažniausiai atsiranda po 7–14 d. nuo užsikrėtimo, tačiau stebėti sveikatos būklę reikėtų iki 30 d. Po to būklė pagerėja, bet po kurio laiko dažniausiai būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą.

Tuo tarpu Laimo ligos atveju erkės įkandimo vietoje po 1–4 savaičių atsiranda raudona dėmė, galinti keisti savo formą ir dydį. Gali skaudėti sąnarius, raumenis, kartais pažeidžiama centrinė nervų sistema, sutrinka miegas, atmintis, svaigsta galva ir kt.

Nuo erkinio encefalito efektyviausiai apsaugo skiepai. Pasiskiepyti rekomenduojama visiems Lietuvos gyventojams ir atvykstantiems turistams. Vakcinacija ypač rekomenduojama žmonėms, kurie gyvena, dirba arba dažnai lankosi miškuose, parkuose, pievose. Medicinos entomologė Milda Žygutienė primena, kad skiepų nuo Laimo ligos nėra, todėl šiuo atveju apsaugo tik bendrosios profilaktinės priemonės.

Kas padeda apsisaugoti nuo erkių?

  • Venkite pamiškių ir aukštų žolių pievų (pasivaikščioti rinkitės švarius, nušienautus takelius).
  • Pasirūpinkite augintinių apsauga nuo erkių.
  • Tinkamai apsirenkite. Dėvėkite šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, nes taip lengviau pastebėsite ropojančią erkę. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
  • Naudokite repelentus (erkes atbaidančias priemones, kurias būtina naudoti taip, kaip nurodo gamintojas).
  • Apžiūrėkite visą kūną. Grįžus iš lauko būtina nedelsiant apžiūrėti visą kūną, ypač paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, kojų ar rankų lenkimo linkius, kadangi erkės dažniausiai įsisiurbia šiose vietose.
  • Nusiprauskite po dušu, išsišukuokite plaukus.
  • Persirenkite kitais rūbais, o vilkėtus drabužius išskalbkite ar pakabinkite saulėtoje vietoje, nes sausame ore erkės išgyvena trumpai.
  • Pamatę įsisiurbusią erkę, staigiu judesiu kuo skubiau ją pašalinkite pincetu ar kitomis priemonėmis.

Pastaraisiais metais daugiausiai erkių platinamų ligų atvejų užregistruojama Vilniaus, Kauno, Utenos ir Panevėžio apskrityse. NVSC duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais užregistruoti 365 erkinio encefalito ir 1 780 Laimo ligos atvejų. Šiais metais, sausio–balandžio mėn., šalyje buvo užfiksuoti 3 erkinio encefalito (Vilniaus apskrityje – 2 atv., Kauno apskrityje – 1 atv.) ir 158 Laimo ligos atvejai (daugiausia: Vilniaus apskrityje – 61 atv., Kauno apskrityje – 37 atv., Utenos apskrityje – 14 atv.).

NVSC inf.

Kas padeda apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 03 Jun 2022 11:23:11 +0300
<![CDATA[Vargina erekcijos sutrikimai? Neužsiimkite savigyda – urologas pataria, kada vertėtų kreiptis į specialistą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vargina-erekcijos-sutrikimai-neuzsiimkite-savigyda-urologas-pataria-kada-vertetu-kreiptis-i-specialista https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vargina-erekcijos-sutrikimai-neuzsiimkite-savigyda-urologas-pataria-kada-vertetu-kreiptis-i-specialista „Jei jums pasireiškia pavieniai erekcijos sutrikimo atvejai, tikėtina, kad tai nėra liga, veikiau laikina būklė, susidariusi dėl patirto streso ar nuovargio. Tačiau jei erekcijos sutrikimas pasireiškia nuolat, ilgiau nei 3 mėnesius ir tai trukdo atlikti visavertį lytinį aktą, rekomenduojame kreiptis pagalbos“, – apie tai, kada vertėtų nedelsti, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro urologas Arūnas Jaškevičius. 

Skaičiuojama, kad pasaulyje erekcijos disfunkcijos paplitimas tarp 40–70 metų vyrų siekia net 50 proc. Lengvo laipsnio sutrikimas nustatomas 17,2 proc. vyrų, vidutinio sunkumo – 26,2 proc., sunkus – 9,6 proc.  

Simptomatika 

Sutrikusi erekcija laikoma, kai: 

  • varpa visiškai nesustandėja; 
  • varpa nesustandėja pakankamai, kad būtų galima įvesti į makštį; 
  • erekcija dingsta įvedant varpą į makštį; 
  • erekcija išnyksta nebaigus lytinio akto; 
  • per ilgas lytinis aktas; 
  • varpos skausmas. 

Dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje 

„Su erekcijos sutrikimais dažniausiai susiduria vyrai nuo keturiasdešimties metų. Žinoma, pasitaiko ir jaunesniame amžiuje, tačiau tai pavieniai atvejai, – pasakoja A. Jaškevičius. – Priežasčių, lemiančių šį sutrikimą, yra įvairių, tad kreipiantis į gydytoją svarbu identifikuoti, dėl ko kyla problema.“  

Nors gyvename XXI amžiuje, šia tema garsiai nekalbama. Vyrai nėra linkę dalintis savo sveikatos problemomis, o neretai yra įsitikinę, kad su amžiumi prastėja ir erekcija. Visgi taip neturėtų būti. 

„Lietuvoje susiformavęs stereotipas, kad vyrai neturi erekcijos sutrikimų. Tuomet patenkame į uždarą ratą: neturi problemų, nėra ko domėtis, kaip tai galima gydyti ir iš kur kyla šios problemos. Nepamirškime ir psichologinių aspektų: vyrai uždaresni, linkę slėpti savo jausmus ir emocijas, nesidalina išgyvenimais. Bet kokia pagalba gali būti suteikiama tik kalbant apie patiriamas problemas. Jei nedrąsu ar nesinori apie erekcijos sutrikimus kalbėti su savo šeimos gydytoju, galima iškart kreiptis į urologą“, – sako urologas. 

Priežastys, lemiančios erekcijos sutrikimus: 

  • UROLOGINĖS LIGOS 

Prostatos liga ar operacija, AŠT infekcija, lytinių organų trauma, Peirono liga. 

  • NEUROLOGINĖS LIGOS 

Stuburo smegenų pažeidimas, periferinė neuropatija (cukrinio diabeto neuropatija), insultas dėl smegenų kraujagyslių patologijos. 

  • KARDIOLOGINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI 

Arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, rūkymas, dislipidemija, nejudrus gyvenimo būdas, nutukimas, širdies nepakankamumas. 

  • KITOS LIGOS 

Kepenų disfunkcija, inkstų disfunkcija ir hemodializė, endokrininės ligos, pjautuvinė anemija, leukemija. 

  • PSICHOLOGINIAI VEIKSNIAI 

Sunki depresija, nerimo sutrikimai ir kt. 

  • VAISTŲ IR NARKOTIKŲ POVEIKIS 

Erekcijos sutrikimai gali parodyti kitas ligas 

Pasak urologo Arūno Jaškevičiaus, erekcijos sutrikimai gali signalizuoti ir apie kitas organizme tūnančias ligas. Pavyzdžiui, sergant besimptome širdies vainikinių kraujagyslių liga, pirmasis požymis gali būti būtent erekcijos problemos. O štai sergant cukriniu diabetu, erekcijos sutrikimai yra ligą lydinti komplikacija. 

Svarbu iškart kreiptis į specialistą, kuris galės įvertinti sutrikimo priežastis ir laipsnį. Kuo anksčiau bus išsiaiškintos ir koreguojamos atsiradimo priežastys, tuo greičiau bus sugrąžinta normali ir natūrali organizmo funkcija. Gali būti, kad medikamentinio ar intervencinio gydymo net neprireiks. 

„Mes, gydytojai urologai, nerekomenduojame užsiimti savigyda ir gydytis liaudiškomis priemonėmis arba vaistais, pavyzdžiui, „Viagra“. Vos pajutus simptomus geriausia iškart kreiptis į specialistus – kitu atveju situaciją galite tik dar labiau pabloginti. Viskas būna gerai, jei vaistus parenka specialistas, o ne pats pacientas“, – tikina A. Jaškevičius. 

Inovatyvus ir neskausmingas gydymas 

Erekcijos sutrikimų (disfunkcijos, impotencijos) gydymas padeda pagerinti susilpnėjusią arba atkurti dingusią erekciją, kartu atsikratyti psichologinio ir fiziologinio diskomforto, sukelto ligos padarinių. Pasaulyje jau kelis dešimtmečius taikomas neinvazyvus metodas – žemo dažnio smūginė bangų terapija. 

„Žemo dažnio smūginė bangų terapija suaktyvina kamienines ląsteles ir skatina naujų kraujagyslių susidarymą bei esamų išsiplėtimą. Taip pagerėja varpos aprūpinimas krauju, sėkmingai atkuriama ir suintensyvinama kraujotaka, kuri ir užtikrina tinkamą erekciją, priteka daugiau kraujo, būna geresnė erekcija, – apie gydymą pasakoja urologas A. Jaškevičius. – Džiugu, kad šį gydymą jau galime pasiūlyti ir Medicinos diagnostikos ir gydymo centre. Procedūra neskausminga, nereikalinga nejautra, trunka apie 20 min. Po intervencijos pacientas grįžta į kasdienę veiklą. Gydymo kursą sudaro 6 procedūros, kurios atliekamos kas savaitę. Gydymo efektyvumas įprastai siekia 80–90 proc. Poveikis jaučiamas palaipsniui, vertinamas praėjus mėnesiui po paskutinės procedūros.“ 

 

 

Vargina erekcijos sutrikimai? Neužsiimkite savigyda – urologas pataria, kada vertėtų kreiptis į specialistą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 02 Jun 2022 08:47:51 +0300
<![CDATA[Vilniuje registruotas 19 organų donoras šiais metais: jo organai naują gyvenimą suteiks keturiems žmonėms]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vilniuje-registruotas-19-organu-donoras-siais-metais-jo-organai-nauja-gyvenima-suteiks-keturiems-zmonems https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vilniuje-registruotas-19-organu-donoras-siais-metais-jo-organai-nauja-gyvenima-suteiks-keturiems-zmonems Paskutinę pavasario dieną Vilniuje registruotas organų donoras, kuris į normalų gyvenimą sugrąžins net keturis žmones.

Antradienį, gegužės 31 d., Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo užregistruotas potencialus donoras. Mirusiojo šeima pasikalbėjusi su gydytojais nusprendė, kad artimojo organai būtų transplantuojami jų laukiantiems recipientams. Tai jau 19 efektyvus organų donoras šiais metais Lietuvoje.  

Įvertinus organų būklę nustatyta, kad transplantacijai tinka donoro inkstai, kepenys ir ragenos. Šie organai padės net keturiems jų laukiantiems žmonėms.

Transplantacijos sėkmingai atliktos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

„VULSK multidisciplininė komanda sėkmingai atliko transplantacijas panaudojant visas aukščiausias technologijas ir ilgametę patirtį bei yra pasiruošus užtikrinti sėkmingą pacientų gijimo procesą”, – džiaugiasi Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė-abdominalinės chirurgijos gydytoja Dr. Aistė Kielaitė-Gulla.

Svarbiausias sprendimas – artimųjų rankose

NTB primena, kad galimybė padovanoti mirusiojo organus jų laukiantiems žmonėms yra pradedama svarstyti tik tuomet, kai reanimacijoje konstatuojama smegenų mirtis arba sustojus širdžiai. Konstatavus smegenų mirtį, kitų organų veikimas palaikomas medicinos aparatūra ir vaistais.

Transplantacijų koordinatoriams mirusįjį užregistravus kaip potencialių donorą – yra atliekami įvairūs kraujo tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti kurie donoro organai ir audiniai yra tinkami transplantacijai.

Vis dėlto pats svarbiausias etapas – artimųjų sutikimas paaukoti mirusiojo organus donorystei, nes be jo transplantacija įvykti negali.  Šiuo metu Lietuvoje artimųjų prieštaravimai sudaro apie 22 proc.

Artimiesiems sutikus padovanoti organus ir gavus kraujo tyrimų rezultatus – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinka.

Recipientai laukia įvairių organų transplantacijų

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 323 žmonės: 82 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 35 širdies, 5 plaučių, 5 širdies-plaučių komplekso, 42 kepenų, 153 ragenų transplantacijos. Iš jų – 3 vaikai.

Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.

Dabar Lietuvoje veikia informuoto sutikimo donorystės modelis, t. y. kuomet norintieji po mirties paaukoti savo organus sergantiems žmonėms, užpildo prašymą ir gauna Donoro kortelę, tačiau žmogaus mirties atveju reikalingas ir artimųjų sutikimas. Tokio tipo organų donorystės modelis yra taikomas dar 7-iose Europos valstybėse. Didžiojoje dalyje Europos valstybių taikomas numanomo sutikimo organų donorystės modelis. Tokio modelio atveju, žmogus laikomas pritariančiu organų donorystei, jeigu nėra raštu pareiškęs kitaip.

Bet kokiu atveju, svarbiausiais galutinio sprendimo priėmimo dalyviais yra mirusiojo artimieji, tad šį jų sprendimą galima palengvinti iš anksto išreiškiant savo valią.

Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.

NTB inf. 

 

Vilniuje registruotas 19 organų donoras šiais metais: jo organai naują gyvenimą suteiks keturiems žmonėms

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 02 Jun 2022 08:06:07 +0300
<![CDATA[Kaip pasirūpinti vaiko imunitetu?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-pasirupinti-vaiko-imunitetu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-pasirupinti-vaiko-imunitetu Dažnai, pasak medicinos specialistų, nuo tėvų pasiryžimo ir kantrybės, priklauso, ar vaiką kamuos ligos. Nuo ko pradėti ir kaip po truputį stiprinti vaiko imunitetą norint sulaukti ilgalaikio rezultato – stiprios sveikatos? 

 

Atrodo, visi žinome įprastas grūdinimosi ir imuniteto stiprinimo taisykles, tačiau tik nedaugelis iš mūsų geba jų laikytis. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė sako, kad norėdami sustiprinti vaiko imunitetą tėvai turėtų pradėti keisti požiūrį į ligą, sveikatą ir vaiko grūdinimą: „Bėda ta, kad tėvai tiesiog to nedaro, o vaikui susirgus ieško greičiausių būdų nuslopinti simptomus.“ 

 

Gydytojos teigimu, nereikėtų duoti vaikui temperatūrą mažinančių vaistų ar antibiotikų, kol ji nėra aukštesne nei 38,5 laipsnio (jie veikia bakterijas, o vadinamąsias peršalimo ligas paprastai sukelia virusai). Vaikui karščiuojant, būtina atskirti virusą nuo bakterijos. Tam gali būti atliekami ir kraujo tyrimai. Tik gydytojui nustačius bakterinį uždegimą, turėtų būti skiriama antibiotikų. Priešingu atveju reikia leisti vaiko organizmui pačiam kovoti su įsibrovėliu. 

 

Kada ir kaip susiformuoja imunitetas? 

 

Imunitetas – tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo mikrobų, virusų, parazitų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų. Pasak gydytojos V. Kirtiklienės, imuninė sistema susiformuoja per tam tikrą laiką. Vos gimęs kūdikis turi tik įgimtą imunitetą (pagrindines organizmo gynybines funkcijas), jį palaiko per placentą ir su mamos pienu gautos medžiagos. Vėliau, susidūręs su įvairiais virusais, bakterijomis ir kt., vaiko organizmas pamažu išmoksta su jais kovoti. Taip vystosi įgytas imunitetas. 

 

Darželyje vaikai susiduria su įvairiais ligų sukėlėjais, o imunitetas būna dar nevisiškai susiformavęs. Imuninės sistemos „duobė“ yra nuo 6 mėnesių iki 3 metų, ypač apie antruosius metus – tuomet mažylis itin pažeidžiamas. Pagal už imunitetą atsakingų imunoglobulinų skaičių vaikai iki 3 metų yra silpnesni ir priklauso didžiausiai rizikos susirgti peršalimo ligomis grupei. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5–7 metai. Tuomet jie išgyvena pirmąjį greito augimo periodą – imuninė sistema artėja prie suaugusio žmogaus, bet būklė labai priklauso nuo to, kaip užgrūdintas organizmas. 

 

Ką daryti, kad vaiko imunitetas sustiprėtų? 

 

  1. Užtikrinti kokybišką miegą. Toks yra nuo 21.30 iki 1–2 val. nakties. Tuo metu aktyvūs augimo hormonai, melatoninas (miego hormonas) ir kitos biologiškai svarbios medžiagos vaiko normaliam augimui, vystymuisi bei imuniteto formavimuisi. 
  1. Rūpintis visaverte mityba. Rekomenduojama vengti cukraus, miltinių patiekalų, į racioną įtraukti kuo daugiau vaisių ir daržovių, gerti pakankamai skysčių, ypač vandens, vaistažolių arbatų. Kuo maisto produktai mažiau apdorojami, tuo jie vertingesni. Naudingiausia, iki pasirodant pirmosioms sodų gėrybėms, vaikams valgyti obuolius – patartina bent 1–2 šviežius vaisius per dieną. 
  1. Grūdinti vaiką pamažu, naudojant žaidimo elementus, nesukeliant streso. 
  1. Bent dvi valandas per dieną būti su vaiku gryname ore: važinėti dviračiu, žaisti judrius žaidimus, eiti pasivaikščioti. 
  1. Bendrauti su vaiku, kalbėtis, domėtis, kaip jis jaučiasi. Juk stresas – vienas didžiausių imuniteto priešų. 
  1. Formuoti tinkamus higienos įpročius. Skatinti vaiką plautis rankas, nesinaudoti tomis pačiomis gertuvėlėmis, nevalgyti to paties sumuštinio su kitais vaikais. 
  1. Neaprengti per šiltai. Viena dažnai daromų klaidų – vaiko rengimas per šiltai. Tuomet jis suprakaituoja, susidaro didesnis skirtumas tarp aplinkos ir kūno temperatūros, tad pūstelėjus vėjeliui, greit peršąla. 

 

Nuo ko pradėti grūdinimą? 

 

„Jei vaikas susirgo, žinoma, pirmiausia reikia jį išgydyti, būtinai palaukti bent savaitę, kol visiškai pasveiks, ir tik tuomet pradėti stiprinti imunitetą – grūdinti“, – pataria gydytoja V. Kirtiklienė. Grūdinimo procedūras reikėtų bandyti atlikti tuo pačiu metu ir būtinai kasdien. Tik kasdienis grūdinimas duoda rezultatų. 

 

  • Oro vonios. Patariama pradėti nuo mažylio migdymo lauke, gerai išvėdintame kambaryje. Rekomenduojama leisti pabūti vaikui kambaryje neaprengtam. 

 

  • Grūdinti vandens procedūromis pradedama pamažu. Tai daryti reikia kiekvieną dieną panašiu metu, mažinant vandens temperatūrą 1–2 laipsniais kas kelios dienos. Kūdikį grūdinti vandeniu reikėtų pradėti iš pradžių įtrinant švelniu, gerai išgręžtu 35–36 laipsnių šilumos rankšluosčiu ir mažinant temperatūrą kas keletą dienų. 

 

  • Didesnius vaikus galima grūdinti ir kontrastiniu dušu, mažinant temperatūrą, atlikti kojų kontrastines voneles, apipilti keliais laipsniais žemesnės temperatūros vandeniu ar leisti įlipti į žemesnės temperatūros vandenį. 

 

  • Vaikščiojimas basomis rekomenduojamas bet kokio amžiaus vaikams. Žmogaus pėdoje yra daugiau nei 30 įvairių refleksogeninių zonų, susijusių su įvairių organų veikla. Be to, lakstyti basomis naudinga ir plokščiapadžiams vaikams. 

 

  • Pirtis yra labai paplitęs vaikų grūdinimo būdas Suomijoje, kur vaikai yra vieni sveikiausių pasaulyje. Viena priežasčių, manoma, yra ta, kad jie lankosi pirtyje net nuo 1 mėnesio amžiaus. Pirtyje yra buvę net 70 procentų mažylių iki 1 metų. 

 

  • Grūdinami vaikai yra aktyvesni, žvalesni, stabilesnės psichikos, geriau auga, miega, vystosi, yra mažiau priklausomi nuo oro permainų, atsparesni šalčiui ir karščiui, geriau prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų. Taip yra todėl, kad organizmas neišeikvoja energijos kovai su ligomis. 

 

Kada rekomenduojami papildomi tyrimai? 

 

„Jei net ir pradėjus grūdinti vaiką, stiprinti imunitetą jis vis dėlto serga 8–10 ir daugiau kartų per metus arba ligos užsitęsia su bakterinėmis komplikacijomis, būtina ieškoti dažno sirgimo priežasties. Rekomenduojama ištirti imunitetą (imunoglobulinus), skydliaukės funkciją. Galbūt vaikas serga mažakraujyste ar jo imunitetą alina alergija. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre yra visos galimybės atlikti išsamius tyrimus ir skirti gydymą, taikyti reabilitacijos priemones, – pasakoja specialistė. – Reabilitacija – tai pirmiausia nemedikamentinis gydymas šalia šeimos gydytojo paskirtų medikamentų, taikant įvairias fizioterapijos procedūras, inhaliacijas, UV spindulių, poliarizuotos šviesos terapiją, parafino, ozokerito aplikacijas, masažą, kineziterapiją, kt. Reabilitacijos priemonės taip pat padeda stiprinti imunitetą ir organizmui atgauti jėgas po ligos. Sveikatinimo ir reabilitacijos kompleksas turi būti sudarytas individualiai“. 

 

Efektyvus ir masažas, ypač derinant su kitomis reabilitacijos priemonėmis. Atliekant masažą ir mankštą kūdikiams pirmaisiais gyvenimo metais, buvo pastebėta, kad jie tris kartus rečiau sirgo virusinėmis infekcijomis, penkis kartus – bakterinėmis. 

 

„Masažas yra puiki priemonė, gerinanti atsikosėjimą, padedanti organizmui išsivalyti nuo skreplių (vibracinis krūtinės ląstos masažas, forsuotas iškvėpimas). Masažas taikomas ne tik kvėpavimo, bet ir kitoms ligoms gydyti bei profilaktikai“, – komentuoja gydytoja Virginija Kirtiklienė. 

 

Vaikų sveikata – mūsų, tėvų, rankose. Kasdieniai grūdinimo ritualai ne tik suartins šeimą, bet ir sustiprins mažųjų sveikatą. Tereikia kantrybės ir noro.  

 

 

Kaip pasirūpinti vaiko imunitetu?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 01 Jun 2022 10:02:50 +0300
<![CDATA[Patarimai, kaip apsisaugoti nuo uodų: padės ir natūralios priemonės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patarimai-kaip-apsisaugoti-nuo-uodu-pades-ir-naturalios-priemones https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patarimai-kaip-apsisaugoti-nuo-uodu-pades-ir-naturalios-priemones Prasidėjus vasarai kuo daugiau laiko stengiamės praleisti gryname ore. Visgi, išvykos į gamtą dažnai asocijuojasi ne tik su plaukimo baidarėmis malonumais ar miegojimu po žvaigždėmis, bet ir su įkyriais uodais bei nemaloniais jų įgėlimais. Nors priemonių ir būdų apsisaugoti nuo uodų yra įvairių, tačiau išsirinkti, kurios iš tiesų yra veiksmingos, gali būti sunku, todėl prieš ruošiantis pramogauti atvirame ore, svarbu tuo pasidomėti. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad prasidėjus šiltajam sezonui pirkėjai dažnai ieško įvairiausių priemonių, apsaugančių nuo uodų ir kitų vabzdžių.

„Vasarą lietuviai stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Norėdami, kad stovyklaudami, piknikaudami ar tiesiog ilsėdamiesi žmonės jaustųsi kuo patogiau, paruošėme įvairiausių tam skirtų prekių asortimentą, kurios sulaukia didelio susidomėjimo ir tarp tinklo pirkėjų: nuo palapinių, miegmaišių, oro gultų iki hamakų, kepsninių, ir, žinoma, įvairiausių priemonių nuo uodų, kurios atsiduria ir pirkėjų krepšeliuose“, – teigia V. Budrienė.

Tam, kad išvykus į gamtą uodai kankintų mažiau, reikėtų ne tik tinkamai pasirinkti stovyklavimo vietą, bet ir aprangą. Be to, egzistuoja ir įvairiausi natūralūs nuo uodų apsaugantys būdai. Pavyzdžiui, sakoma, ruošiantis į gamtą svarbu neprisikvepinti. Mat bet kokie kvepalai, kūno losjonai, dezodorantai, kremai ar muilas savo maloniu kvapu gali pritraukti vabzdžius. Itin reikėtų vengti priemonių turinčių stiprų gėlių kvapą– jį uodai ypač mėgsta.„Iki“ dalijasi ir dar keliais patarimais, padėsiančiais apsisaugoti nuo uodų.

Dėvėkite tankiai austus, šviesius drabužius. Uodai negali prasiskverbti pro drabužius, kurių audinys yra labai tankus, todėl medvilniniai ir lininiai rūbai paprastai nėra geriausia apsauga nuo sugėlimo. O, daugelis sintetinių pluoštų, ypač sportiniai rūbai – puikus pasirinkimas. Be to, manoma, kad norint išvengti uodų įkandimų reikėtų rengtis šviesiai. Mat tamsūs rūbai jiems labiau išsiskiria aplinkoje ir kelia didesnį susidomėjimą.

Venkite stovinčio vandens. Uodai deda kiaušinėlius stovinčiame vandenyje, nesvarbu, ar tai būtų pripučiamas baseinas, ar gėlių vazonas, ar kita vandens terpė, todėl prieš įrengdami stovyklavietę apsidairykite, įsitikinkite, kad aplink nėra talpos su vandeniu. Palapinę statyti taip pat reikėtų toliau nuo vandens telkinio.

Naudokite tinklelį nuo uodų. Vienas paprasčiausių būdų apsisaugoti nuo uodų – įsigyti specialų tinklelį. Tinklelį ištiesti galite ir leidžiant laiką pavėsinėje, tačiau svarbiausia jo nepamiršti tuomet, kai planuojate gamtoje praleisti visą naktį. Geriausia yra rinktis kompaktišką, baltą, stačiakampio formos tinklelį nuo uodų, kurį būtų galima pakišti po čiužiniu ar miegmaišiu. Kad tinklelis veiktų dar efektyviau jį galima apipurkšti permetrinu, kuris padeda atbaidyti ne tik uodus, bet ir kitus vabzdžius.

Įsigykite uodus atbaidančias rites ir lazdeles. Specialios ritės ir lazdelės – dar vienas būdas apsisaugoti nuo uodų. Uždegtos ritės smilksta ir skleidžia citronelės ir (arba) sandalmedžio aromatą, kuris padeda atbaidyti uodus ir kitus vabzdžius. Taip pat galima rinktis ir sandalmedžio smilkalų lazdeles. Jos atbaido net iki 70 proc. aplink skraidančių uodų.

Lašinkite eterinį aliejų. Jei šiltą vakarą leidžiate prie laužo, tikėtina, kad aplink jus pradės skraidyti uodai, todėl norėdami išvengti šių vabzdžių kompanijos, į ugnį įlašinkite kelis lašus eterinio aliejaus. Tam puikiai tinka ir bazilikų, gvazdikėlių, anyžių ar eukaliptų aliejus. Jeigu eterinių aliejų po ranka neturite – į laužą galite įmesti kelias kadagio šakeles.

Nepamirškite repelentų. Repelentai – viena iš veiksmingiausių priemonių apsaugančių nuo uodų.  Jie gali būti gaminami iš cheminių medžiagų arba augalinės kilmės ingredientų. Kuo stipresnė cheminių medžiagų koncentracija repelentuose, tuo ilgiau jie išlieka veiksmingi. Visgi, naudojant šias priemones reikėtų nepamiršti repelentų nepurkšti tiesiai ant drabužių. Repelentais nepamirškite įsitrinti rankų, alkūnių, riešų, kulkšnių ir visų kitų vietų, kur jūsų oda yra itin plona. Taip pat galite išbandyti ir natūralios sudėties repelentus, kurių sudėtyje yra baziliko, mėtos, medetkos, citrinmedžio, nimbamedžio, citronelos, baziliko, levandos, katžolės – šių augalų kvapo uodai itin nemėgsta.

Naudokite elektrinį fumigatorių. Jei iškylaujate vietoje, kurioje yra pavėsinė su elektros tiekimu, būtinai įsigykite elektrinį skystų insekticidų garintuvą, kuris šviesa privilioja vabzdžius. Įjungtas įrenginys į aplinką skleidžia veikliąsias medžiagas, kurios atbaido ir aplink skraidančius uodus.

Patarimai, kaip apsisaugoti nuo uodų: padės ir natūralios priemonės

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 31 May 2022 14:27:43 +0300
<![CDATA[Paskutinę pavasario dieną minima pasaulinė diena be tabako]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/paskutine-pavasario-diena-minima-pasauline-diena-be-tabako https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/paskutine-pavasario-diena-minima-pasauline-diena-be-tabako Bendrosios populiacijos tyrimo duomenimis, Lietuvoje  nemažėja tabako cigarečių rūkymas. Susirūpinimą kelia taip pat elektroninių cigarečių ir kaitinamųjų gaminių vartojimas, nes didėja dalis mokinių, kurie pirmąją elektroninę cigaretę vartojo 13 metų ar jaunesni – pastebi Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas Evelina Pridotkienė.

Šiandien, gegužės 31 d. minima Pasaulinė diena be tabako. Ši kasmetinė diena informuoja visuomenę apie nikotino vartojimo keliamus pavojus, kas yra daroma kovojant su tabako epidemija ir ką žmonės visame pasaulyje gali padaryti, kad užtikrintų savo teisę į sveikatą ir sveiką gyvenseną bei apsaugotų ateities kartas.

Siekiant mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio paklausą, pasiūlą bei žalą asmeniui ir visuomenei, Nacionalinės darbotvarkės projekte narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir su narkotikais susijusios žalos klausimais iki 2035 metų numatyti ilgalaikiai subalansuotos valstybės politikos tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo kryptys. Jas nuosekliai darniu sutarimu įgyvendins daugiau nei 20 institucijų. Tikslas - daugiau nei du kartus sumažėjusi rūkiusiųjų per paskutinį mėnesį 15–64 m. gyventojų dalis.

,,Įdomus faktas, kad pirmą kartą nuo 1995 metų susilygino rūkiusių cigaretes bent kartą gyvenime merginų ir vaikinų skaičius, iki šiol rūkiusių bent kartą gyvenime 15–16 metų amžiaus vaikinų dalis būdavo didesnė negu merginų“ - atkreipė dėmesį E. Pridotkienė.

Siekiant paskatinti gyventojus, o ypač jaunimą, atsisakyti šio žalingo įpročio, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas gegužės mėnesį pakvietė prisidėti prie prevencinės akcijos „Ženk nerūkęs“ tam, kad vietoje žalingo tabako vartojimo įpročio rinktis sveikatai naudingą veiklą – ėjimą. Galime pasidžiaugti šios akcijos sėkmę, nes ji pritraukė daugiau kaip 11 000 dalyvių.

2022 m. Pasaulinės dienos be tabako tema – Tabakas: grėsmė mūsų aplinkai. Pasaulio sveikatos organizacijos atstovės Lietuvoje Ingridos Zurlytės teigimu, žalingas tabako pramonės poveikis aplinkai yra didžiulis ir prideda nereikalingą krūvį ir taip trapiai mūsų planetos ekosistemai. Tabakas kasmet nužudo daugiau nei 8 milijonus žmonių ir naikina mūsų aplinką, dar labiau kenkdamas žmonių sveikatai dėl auginimo, gamybos, platinimo, vartojimo atliekų: cigarečių gamybai nukertama 600 milijonas medžių, sunaudojama 22 milijardų tonų vandens, į aplinką išskiriama 84 0 milijonų tonų CO2.

Šiandien, gegužės 31 d. Pasaulinės dienos be tabako proga Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas surengė nuotolinę spaudos konferencijoje, kurioje pristatė tabako vartojimo situaciją Lietuvoje, ypač tarp jaunimo.

Minėkime Pasaulinę dieną be tabako kartu!

Paskutinę pavasario dieną minima pasaulinė diena be tabako

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 31 May 2022 12:37:08 +0300
<![CDATA[NVSC ragina nepavėluoti apsaugoti savo vaiką nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-ragina-nepaveluoti-apsaugoti-savo-vaika-nuo-zmogaus-papilomos-viruso-infekcijos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-ragina-nepaveluoti-apsaugoti-savo-vaika-nuo-zmogaus-papilomos-viruso-infekcijos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai primena, kad žmogaus papilomos viruso  (toliau – ŽPV) infekcijos vakcina yra viena iš efektyviausių gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonių. Nuo 2016 metų Lietuvoje pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių nemokamai ŽPV vakcina skiepijamos 11 metų mergaitės.

Gimdos kaklelio vėžys yra antras pagal dažnumą vėžys po krūties vėžio, kuriuo Europos sąjungos šalyse serga 15–44 metų amžiaus moterys. Kiekvienais metais yra užfiksuojama 33 tūkst. naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir 15 tūkst. mirčių.  Iki 75 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų galima išvengti skiepijant ŽPV infekcijos vakcinomis. Didžiausias vakcinos efektyvumas pasiekiamas, jei skiepijamos mergaitės, dar neturėjusios kontakto su ŽPV (t. y. neturėjusios lytinių santykių).

Lietuvoje pagal vaikų profilaktinio skiepijimo programą mergaitės yra skiepijamos dvivalente Cervarix vakcina, kuri apsaugo nuo 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipų, kurie lemia apie 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Vakcinacijos schemą sudaro dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėnesių pertrauka. Dėl nemokamos 11 metų mergaitėms ŽPV infekcijos vakcinos reikia kreiptis į vaiko šeimos gydytoją. Jei mergaitė dėl įvairių priežasčių nebuvo paskiepyta laiku ŽPV vakcina, tokiu atveju gydytojas sudaro individualų skiepijimų planą, siekiant pasivyti Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje numatytus skiepijimus.  Nuo 15 metų mergaitėms ŽPV vakcinos skiepijimo schemą sudaro trys vakcinos dozės, iš kurių – dvi dozės atliekamos valstybės lėšomis, o trečioji vakcinos dozė turės būti apmokama paciento lėšomis. Valstybės lėšomis ŽPV vakcina gali skiepytis tik tos mergaitės, kurioms 11 metų suėjo ne anksčiau, kaip 2016 m. rugsėjo 1 d. (t. y. nuo ŽPV vakcinos įtraukimo datos į profilaktinių skiepijimų kalendorių) arba 11 metų sukanka vėliau.

Per savo gyvenimą 4 iš 5 lytiškai aktyvių žmonių kažkuriuo savo gyvenimo etapu tampa užkrėsti ŽPV. Nors didžioji dalis užkrėstųjų šiuo virusu per pora metų pasveiksta savaime be jokio gydymo, tikimybė užsikrėsti vėl tuo pačiu ar kitu virusu išlieka visą gyvenimą. Jei žmogaus organizmas viruso neįveikia ir jis lieka ląstelėse ilgai (žmogus tampa viruso nešiotojas), didėja rizika susirgti gimdos kaklelio, makšties, vulvos, išangės, varpos, burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies ar net seilių liaukų bei tonzilių vėžiu. Ilgai išliekanti mažos rizikos ŽPV infekcija sukelia minėtų organų karpas. Susirgti gimdos kaklelio vėžiu gali kiekviena moteris, nepriklausomai nuo amžiaus ar paveldimumo. Tačiau išvengti ligos gali kiekviena mergaitė pasiskiepijusi ŽPV vakcina.

Vasaros sezonas – vaikų profilaktinių sveikatos tikrinimų metas, tuo pačiu puiki proga paskiepyti vaikus pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikų sveikatos tikrinimo metu rekomenduojama su šeimos gydytoju aptarti kylančius klausimus dėl kitų skiepais valdomų užkrečiamųjų ligų, tolesnio skiepijimo plano, o jei reikia ir pasiskiepyti.

 

 

 

NVSC Kauno departamento inf.

 

 

NVSC ragina nepavėluoti apsaugoti savo vaiką nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 31 May 2022 11:31:35 +0300
<![CDATA[Vaistininkė pataria, kaip taisyklingai prižiūrėti kontaktinius lęšius: padės išvengti infekcijų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-pataria-kaip-taisyklingai-priziureti-kontaktinius-lesius-pades-isvengti-infekciju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-pataria-kaip-taisyklingai-priziureti-kontaktinius-lesius-pades-isvengti-infekciju Vasarą infekcijos dažnesnės

Siekdami išvengti netolygaus veido įdegio, dėl patogumo užsiimant aktyviomis veiklomis ar galimybės nešioti akinius nuo saulės, regėjimo sutrikimų turintys žmonės vasarą dažniau renkasi kontaktinius lęšius. Vaistininkė I. Norkienė paaiškina, kad kontaktinius lęšius vasarą naudojantys žmonės dažniausiai skundžiasi sausomis, perštinčiomis akimis, taip pat įvairiomis alerginėmis reakcijomis, niežėjimu, raudonumu bei kitais kasdienybę trikdančiais simptomais.

„Karštas oras, saulė, paplūdimio smėlis, telkinių vanduo ir vėjas gali erzinti akis. Tiems, kurie nešioja kontaktinius lęšius, ir taip gana dažnai tenka susidurti su akių išsausėjimu, tačiau vasarą ši problema tampa dar opesnė. Šiuo sezonu taip pat neretai pasireiškia konjuktyvitas, miežiai, mat įkaitęs oras leidžia lengviau plisti įvairioms bakterijoms“, – dėmesį atkreipia vaistinės ekspertė.

Anot jos, atostogų sezonu net ir nešiojantys kontaktinius lęšius nevengia nardyti po vandeniu ežeruose, jūroje ar kituose vandens telkiniuose. Taip pat, ne visuomet prisimena nešioti akinius nuo saulės, nevengia trinti akių, prieš tai nenusiplovus ar nenusidezinfekavus rankų. Vaistininkė primena, kad netinkama akių higiena ir neteisinga kontaktinių lęšių priežiūra gali baigtis įvairiomis infekcijomis.

Pamiršta lęšius išsiimti

I. Norkienė įvardija, kad siekiant palaikyti akių švarą ir drėgmę, itin svarbus kontaktinių lęšių pasirinkimas. Vasaros sezonu patartina naudoti vienadienius lęšius – tai sumažins alergijų ir chroniško akių sausumo tikimybę.

Jei visgi pasirenkama naudoti ilgalaikius kontaktinius lęšius, reikėtų nepamiršti jų išsiimti prieš einant miegoti ir palikti lęšius specialiame konteineryje, pripildytame švariu, ką tik įpiltu lęšių priežiūrai skirtu tirpalu, kuriame idealiu atveju būtų haliurono rūgšties. Jis pašalins susikaupusias bakterijas ir atstatys lęšių drėgmę.

„Tie, kurie nejaučia jokio diskomforto nešiojant kontaktinius lęšius, dažnai netgi pamiršta juos išsiimti prieš naktį ir taip be jokių pertraukų lęšius nešioja mėnesį ar net keletą. Taip pat, kartais pamirštama pasikeisti lęšius į naujus, kai baigiasi jų galiojimo laikas. Tai yra natūraliai įvykstančios, tačiau rimtos klaidos, dėl kurių akys sausėja, įsitempia, didėja infekcijų tikimybė, o ir regėjimas tampa ne toks kokybiškas, koks būtų su švariais kontaktiniais lęšiais“, – sako I. Norkienė ir pažymi, jog optometrijos centruose galima įsigyti specialių lęšių su UV filtru, kuris apsaugos akis nuo žalingos spinduliuotės.

Neapdairumas gali pakenkti

Chloruotas baseino vanduo, druskinga jūra ar kiti vandens telkiniai – tikras priešas naudojantiems kontaktinius lęšius. Į akį patekęs vanduo gali sudirginti akies gleivinę ar net iš akies išstumti patį lęšį.

„Maudytis vandens telkiniuose reikėtų atsakingai ir prižiūrėti, kad į akis nepatektų bakterijų, druskų, chloro, smėlio. Jei nusprendžiama nardyti, geriausiai tai daryti dėvint specialius nardymo akinius, kurie apsaugos akis nuo vandens ir jame slypinčių pavojų. Jei visgi nardoma su lęšiais, po maudynių būtų tikslingiausia juos pakeisti arba keletą valandų palaikyti konteineryje su kontaktinių lęšių tirpalu“, – aiškina vaistinės ekspertė.

Ji taip pat įvardija, jog akiniai nuo saulės – vienas būtiniausių vasaros atributų, kurio reikėtų nepamiršti saulėtą dieną, tačiau svarbu išsirinkti tokius, kurie turėtų filtrą nuo UV spindulių. Jie apsaugo nuo saulės daromos žalos akims, blizgių paviršių atspindžių, vėjo, galimo smėlio ir vabzdžių patekimo į akis. Dėvint akinius nuo saulės, akys mažiau pavargs, nebus įsitempusios, sumažės bakterijų patekimo į akis tikimybė. Jei išsirenkami saulės akiniai be UV filtro, akims daroma daug didesnė žala.

Akys turi pailsėti nuo kontaktinių lęšių

I. Norkienė paaiškina, jog drėgmė akims yra labai svarbus aspektas, siekiant nejausti nemalonių dirginimo pojūčių. Norint, kad akys neišsausėtų, patartina reguliariai naudoti specialius drėkinančius akių lašus ar dirbtines ašaras. Jų dėka bus galima ilgiau džiaugtis saulėtu oru, nejaučiant išsausėjimo keliamo diskomforto.

„Vaistinėse vyrauja platus spektras įvairių akių lašų, tačiau ne visus juos galima lašinti tiesiai į akį, kurioje yra kontaktinis lęšis. Prieš įsigyjant dirbtines ašaras ar drėkinančius akių lašus, visuomet patartina pasikalbėti su vaistininku, kuris patars, koks preparatas tinkamiausias naudojamiems kontaktiniams lęšiams ir paaiškins akių drėkinimo rutiną“, – rekomenduoja vaistinės ekspertė.

Pasak jos, siekiant suteikti akims kuo daugiau drėgmės, patartina atsižvelgti į dar vieną aspektą – duoti akims pailsėti nuo kontaktinių lęšių. Kartais vietoje lęšių reikėtų nešioti korekcinius akinius, ypač jei akyse yra jaučiamas sausumas, dirglumas. Taip pat, susidūrus su infekcija ar svetimkūniu, reikėtų kurį laiką lęšius iškeisti į akinius, taip palengvinant akių darbą atstatant drėgmės balansą.

Vaistininkė pataria, kaip taisyklingai prižiūrėti kontaktinius lęšius: padės išvengti infekcijų

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 May 2022 14:36:28 +0300
<![CDATA[SAM: Kepenų transplantacijos perspektyvos Lietuvoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sam-kepenu-transplantacijos-perspektyvos-lietuvoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sam-kepenu-transplantacijos-perspektyvos-lietuvoje Šiuo metu Lietuvoje kepenų transplantacijos laukia 100 žmonių, iš jų – 13 vaikų. Kasmet donorų paaukoti organai išgelbsti 15–20 žmonių gyvybes, o operacijų poreikis nuolat auga. Koks ateities kelias yra tinkamiausias Lietuvai įgyvendinant donorystės ir transplantacijos programą, šiandien Birštone diskutuoja ir gerąja praktika dalijasi Lietuvos ir užsienio šalių kepenų transplantacijos specialistai. 

Sveikindama Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugijos organizuojamos tarptautinės konferencijos „New developments and challenges in liver transplantation: Master course“ dalyvius, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pasidžiaugė svariu Lietuvos transplantacijos profesionalų indėliu. 

„Jūsų dėka organų donorystė ir transplantacija tampa mūsų šiuolaikinės medicinos sistemos dalimi. O neretai – visuomenės vertybiniu matu, nes kuo brandesnė ir sąmoningesnė visuomenė, tuo mažiau kyla klausimų, kodėl organų donorystė tokia svarbi ir reikalinga, o transplantacijos galimybės atveria visai kitus medicinos klodus“, – sakė D. Jankauskienė. 

Viceministrė išreiškė viltį, kad konferencijos metu užgims ne viena svarbi ar lemtinga įžvalga ar idėja, kurios realizavimas padės gelbėti dešimtis, šimtus ar net tūkstančius gyvybių. 

Kepenų transplantacijos Lietuvoje daromos jau daugiau nei 20 metų. Pirmąją operaciją atliko profesorius Balys Dainys 2000-aisiais. Šiuo metu tokios operacijos atliekamos Santaros klinikose ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Jų poreikis nuolat auga: šio organo 2007 metais laukė 28, o 2021-aisiais – jau daugiau nei 100 pacientų. Šiemet kepenys persodintos jau 11 žmonių: 4 operacijos atliktos Vilniuje ir 7 – Kaune. Pernai iš viso atliktos 22 tokios operacijos – septyniskart daugiau nei, pavyzdžiui, 2006 metais. 

Dėl mažo recipientų skaičiaus Lietuvoje neatliekamos kepenų transplantacijos vaikams – jais pasirūpina Lenkijos ir Vokietijos medikai. Nuo 2005 metų Lietuvos vaikams užsienyje atliktos 23 kepenų transplantacijos. Vaikams dažniausiai persodinama dalis donoro kepenų, o donorais dažniausiai tampa jų mamos ar tėčiai. 

Transplantacija ir organų donorystė – gyvybes išsaugantis stebuklas, dėl šiuolaikinės medicinos galimybių tampantis realybe. Kviečiame visus geros valios Lietuvos gyventojus, norinčius ir galinčius padėti išsaugoti kitų gyvybes, įsigyti Donoro kortelę ir tapti organų donoru. Informaciją, kaip tai padaryti rasite čia.

 

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Spaudos tarnyba

SAM: Kepenų transplantacijos perspektyvos Lietuvoje

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 May 2022 14:18:34 +0300
<![CDATA[5 patarimai, kaip tvarkant namus panaudoti citriną]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/5-patarimai-kaip-tvarkant-namus-panaudoti-citrina https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/5-patarimai-kaip-tvarkant-namus-panaudoti-citrina

Citrina plačiai panaudojama ne tik gaminant įvairiausius patiekalus, bet ir valant namus. Citriną buityje panaudoti labai paprasta – tai natūralus valiklis, puikiai tinkantis valyti tiek įvairiausius paviršius, tiek pašalinti nemalonius kvapus šaldytuve. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad švaros prekių paklausa pavasarį išauga.

Pasigaminti labai paprasta

„Atšilus orams dažnas imasi generalinio namų tvarkymosi. Populiariausios švaros prekės tarp pirkėjų yra skalbimo priemonės, tokios kaip milteliai, skysčiai, kapsulės. Antroje vietoje yra tualetų valikliai, gaivikliai, pakabinami muiliukai, treti pagal populiarumą – indų plovikliai, toliau rikiuojasi indaplovių priežiūros bei automatinėms skalbimo mašinoms skirtos priemonės ir galiausiai skalbinių minkštikliai“, –  teigia V. Budrienė.

Visgi, namus išvalyti galima naudojant ir natūralias priemones. Pavyzdžiui, citriną. Ją valant namus panaudoti labai paprasta. Citrinos sultyse yra daug rūgšties bei antibakterinių savybių, todėl tai yra vienas veiksmingiausių natūralių valiklių. Be to, citrinos sultys dar ir gaiviai kvepia. Naminio natūralaus valiklio pasigaminti namuose labai nesudėtinga. Tereikia karštame vandenyje sumaišyti sodą, šlakelį acto, įspausti citrinos sulčių ir sudėti citrinos žievelę. Tuomet viską perkošti per sietelį ir supilti į purškimui skirtą buteliuką. Jeigu norite ryškesnio kvapo – į šį valiklį dar galite įlašinti kelis lašus eterinio aliejaus. Toks valiklis yra universalus, juo valyti galite pačius įvairiausius paviršius. „Iki“ dalijasi ir dar keliais patarimais, kaip išradingai panaudoti citriną.

Dar kelios idėjos, kaip panaudoti citriną

Medinėms pjaustymo lentelėms. Medinę pjaustymo lentą galite lengvai išvalyti su puse citrinos ir trupučiu druskos. Tereikia perpjauti citriną per pusę ir druska pabarstyti pjaustymo lentą. Tuomet perpjauta citrina tiesiog nuvalykite pjaustymo lentelės paviršių ir palikite pastovėti maždaug 15 minučių. Galiausiai viską nuplaukite šiltu vandeniu.

Kvapiklis šaldytuvui. Kartais iš šaldytuvo pradeda sklisti nemalonus kvapas, ypač jeigu jame esate palikę gendančių produktų. Jeigu norite, kad šaldytuvas visada kvepėtų gaiva, paprasčiausiai perpjaukite citriną pusiau, uždarykite dureles ir palikite pastovėti apie 30 minučių.

Mikrobangų krosnelei. Tam, kad švariai išvalytumėte mikrobangų krosnelę, taip pat pravers citrina. Į indą su vandeniu pripjaustykite citrinos griežinėlių, dubenį įdėkite į mikrobangų krosnelę ir įjunkite, kad ši veiktų ant aukštos temperatūros. Kai mikrobangų krosnelė išsijungs, durelių neatidarykite. Palikite dubenį su citrina pastovėti apie 15 minučių ir galiausiai šluoste lengvai nuvalykite susikaupusius  nešvarumus ir riebalus.

Dėmėms valyti. Citrinos sultys – puiki priemonė drabužių dėmėms valyti. Tiesiog padenkite dėmę citrinos sulčių ir druskos pasta. Palikite šį mišinį apie pusvalandį įsigerti ir tuomet viską nuplaukite acto ir šilto vandens mišiniu.

Blizginkite metalą. Metalų blizginimas – dar vienas darbas, kuriame pasitarnaus šis nepaprastas vaisius. Citriną perpjaukite per pusę ir pamerkite į druską. Tuomet druskuota citrina įtrinkite metalinius paviršius ir viską švariai nuplaukite vandeniu. Šį metodą galite naudoti valydami žalvarį, varį, bronzą, alavą, nerūdijantį plieną.

5 patarimai, kaip tvarkant namus panaudoti citriną

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 May 2022 14:07:34 +0300
<![CDATA[Saldumu išsiskiriantys plokštieji persikai: skanauti šviežius ar kepti ant grilio?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/saldumu-issiskiriantys-plokstieji-persikai-skanauti-sviezius-ar-kepti-ant-grilio https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/saldumu-issiskiriantys-plokstieji-persikai-skanauti-sviezius-ar-kepti-ant-grilio Šiltuoju metų laikotarpiu parduotuvių lentynose galima rasti daug šviežių ir sezoninių vaisių, tarp jų ir plokščiųjų persikų. Šiuose vaisiuose gausu vitaminų ir antioksidantų, jie suteikia energijos bei organizmą papildo vandeniu. Be to, persikais gardinti galima pačius įvairiausius patiekalus – nuo desertų iki salotų, netgi juos kepti ant grilio. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad atšilus orams vaisiai, taip pat ir šviežio derliaus persikai, sulaukia daug pirkėjų dėmesio.

Saldesni nei tradiciniai

„Šiltuoju metų laikotarpiu lietuviai ieško gaivesnio ir šviežesnio maisto. Pastebime, kad pirkėjai gausiai renkasi ir kaulavaisius, ypač persikus. Daugiausiai šių vaisių parduodama liepos mėnesį. Norėdami, kad pirkėjai rastų kuo įvairesnį vaisių asortimentą, mūsų parduotuvėse siūlomos dvi persikų rūšys: klasikiniai ir plokštieji persikai“, – teigia V. Budrienė.

Prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė sako, kad plokštieji persikai yra sveikatai naudingi vaisiai.

„Plokščiuosiuose persikuose gausu vitamino C, skaidulų, vitamino A ir beta karotino. Šios rūšies persikuose taip pat randama ir kalio, fluoro bei geležies, jie pasižymi antioksidantų gausa, todėl juos verta įtraukti į kasdienį racioną“, – sako J. Sabaitienė.

Plokštieji persikai taip vadinami ne veltui. Nuo tradicinių persikų jie skiriasi savo neįprasta, kiek suplota forma. Dėl išskirtinės savo išvaizdos šie persikai dažnai jaukiai įvardijami kaip „spurgos“. Be to, lyginant su tradiciniais persikais, jie išsiskiria ir savo skoniu.

„Plokštieji persikai pasižymi saldesniu nei tradiciniai bei migdolų prieskonį turinčiu skoniu ir baltos spalvos minkštimu. Kadangi šie vaisiai yra pakankamai saldūs, dažniausiai jais gardinami įvairiausi desertai. Visgi, tinkamai subalansavus skonius, plokštieji persikai puikiai tiks ir salotoms, ir prie mėsos ar žuvies patiekalų“, – sako J. Sabaitienė.

Valgyti šviežius ar kepti ant grilio?

Plokštieji persikai – visai ne naujiena. Šie vaisiai egzistavo dar senovės Kinijoje. XIX amžiuje jie buvo atgabenti ir į Ameriką. Šiuo metu pasaulyje egzistuoja apie 20 plokščiųjų persikų rūšių. Jų augimo pikas šiltuosiuose kraštuose paprastai būna liepą ir baigiasi rugpjūtį.

Pasak J. Sabaitienės, plokščiuosius persikus geriausia valgyti šviežius, tačiau tikrai nesuklysite ir nenusivilsite, jei išbandysite juos gaminti ir ant grilio. Kepant plokščiuosius persikus ant grilio  išryškėja jų natūralus sultingumas, netgi sustiprėja saldumas. Ant grotelių keptų plokščiųjų persikų išorė tampa lengvai apskrudusi ir traški, o vidus išlieka lengvas ir purus. Be to, jie įgauna įmantraus dūmo aromato. 

Prieš grilinant persikus reikėtų perpjauti per pusę, tuomet pabarstyti cukrumi, citrinų sultimis, jeigu mėgstate aštriau, raudonųjų paprikų dribsniais. Geriausia juos kepti po kelias minutes, iš kiekvienos pusės arba tol, kol ant jų esantis cukrus gražiai karamelizuosis. Taip paruoštus persikus galite valgyti su ledais, grietinėle, jais gardinti salotas ar patiekti kaip garnyrą, prie įvairiausių mėsos ar žuvies patiekalų. Be to, kepti persikai puikiai dera su įvairiausios rūšies sūriais.

„Dėl didelio karščio kepami vaisiai gali išskirti daug sulčių. Žinoma, dalis jų išlašės pro groteles. Tačiau tam, kad sulčių neišvaistytumėte, galite po grotelėmis padėti skardą ar kitą indą, į kurį išsiskyrusios sultys subėgs. Sultimis galėsite pašlakstyti iškepusius vaisius arba jas panaudoti įvairiausiems desertams, gaiviems vaisiniams kokteiliams ar ruošdami padažus salotoms“, – pataria „Iki“ atstovė.

J. Sabaitienė patiekalus su šiais vaisiais siūlo išbandyti namuose ir dalijasi keliais receptais.

Keptų persikų salotos su vištiena

Jums reikės:

500 g šviežios viščiukų broilerių filė

100 g mažųjų špinatų

5 plokščiųjų persikų

125 g šilauogių

1 raudonojo svogūno

100 g ožkų sūrio

1 v. š. medaus

2 a. š. garstyčių

20 ml alyvuogių aliejaus

Žiupsnelio druskos

Žiupsnelio pipirų

Gaminame:

Vištienos filė apibarstykite druska bei pipirais ir iškepkite ant grotelių – svarbu neperkepti, kad mėsa neišsausėtų, tad kiekvieną pusę kepkite apie 5 minutes. Į didelį dubenį sudėkite špinatus, plonais griežinėliais supjaustytą svogūną ir šilauoges. Atskirame dubenėlyje sumaišykite medų, garstyčias ir alyvuogių aliejų. Mėsai beveik iškepus, šalia ant grotelių sudėkite persikų skilteles. Kepti persikai ir patys bus nepaprastai skanūs, ir pagardins vištieną, kepdami greta. Galiausiai vištieną susmulkinkite nedideliais gabalėliais ir kartu su keptais persikais sudėkite į žalumynų dubenį. Viską apliekite medaus ir garstyčių padažu, pagardinkite ožkų sūriu ir skanaukite!

Plokštieji persikai su ledais

Jums reikės:

2 didelių ir prinokusių plokščiųjų persikų

2 valg. šaukštų aliejaus

1 valg. šaukšto cinamono

Medaus

4 kaušelių vanilinių ledų

Gaminimas:

Įkaitinkite kepsninę iki vidutinio karščio. Pjaustytų plokščiųjų persikų vidų patepkite aliejumi, tada sudėkite juos pjautine puse žemyn ant grotelių ir uždenkite dangtį. Kepkite ant grotelių 3-4 minutes, kol ant vaisiaus atsiras grilio žymių, tuomet apverskite ir kepkite dar 3-4 minutes. Išimkite vaisius iš kepsninės ir apibarstykite cinamonu, tada apšlakstykite medumi. Ant kiekvienos puselės uždėkite po kaušelį ledų ir iš karto patiekite.

Plokštieji persikai su medaus ir balzamiko glazūra

Jums reikės:

6 vidutinio dydžio plokščiųjų persikų

1/2 puodelio balzamiko acto

1/2 puodelio medaus

Žiupsnelio druskos

Gaminame:

Nedideliame puode sumaišykite balzamiko actą, medų ir druską. Puodą užvirkite ant silpnos ugnies ir pavirkite kelias minutes. Vaisius apšlakstykite gautu balzamiko mišiniu. Kepimo groteles sutepkite aliejumi ir įkaitinkite iki vidutinės ugnies. Dėkite juos ant ugnies ir kepkite tol, kol šie gražiai karamelizuosis. Patiekite su ledais, naudokite kaip garnyrą prie įvairiausių patiekalų arba pagardinkite salotas. Skanaus!

Saldumu išsiskiriantys plokštieji persikai: skanauti šviežius ar kepti ant grilio?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 May 2022 09:28:41 +0300
<![CDATA[Vaistinės apsirūpino kalio jodido atsargomis, gyventojus ir toliau kviečia nepanikuoti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistines-apsirupino-kalio-jodido-atsargomis-gyventojus-ir-toliau-kviecia-nepanikuoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistines-apsirupino-kalio-jodido-atsargomis-gyventojus-ir-toliau-kviecia-nepanikuoti „Nuo karo Ukrainoje pradžios realizavome 17,5 tūkst. pakuočių kalio jodido. Didžiausia jų paklausa buvo nuo kovo pradžios iki balandžio vidurio, kai per savaitę pirkėjai įsigydavo maždaug 2,5 tūkstančio kalio jodido pakuočių – 3 kartus daugiau nei šiuo metu. Atsižvelgdami į pacientų poreikius, balandį pradėjome kalio jodido tablečių gamybą savo gamybinėse vaistinėse, tad šiuo metu vien mūsų tinkle yra per 12 tūkst. šių preparatų pakuočių atsargų“, – sako vieno didžiausių vaistinių tinklų „Gintarinė vaistinė“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė.

Pasak jos, kovo mėnesį kilęs ažiotažas visiškai suprantamas, jį paskatino gyventojų baimė dėl galimo branduolinio ginklo panaudojimo karo Ukrainoje metu ir avarijų atominėse elektrinėse tikimybės. Panikos ženklų buvo juntama visoje Lietuvoje, ne tik Vilniuje, nerimą didino ir tai, jog ne visos vaistinės tuo metu galėjo pasiūlyti šių preparatų.

„Kalio jodido gamybos procesas nėra sudėtingas, kadangi gamybinėse vaistinėse nuolat gaminame vaistus pagal individualius užsakymus, tačiau didžiausias iššūkis buvo staiga užgriuvęs didžiulis šio preparato poreikis – teko perorganizuoti darbus ir suburti kolektyvą. Šiuo metu iš daugiau nei 17 tūkst. parduotų kalio jodido pakuočių 11 tūkst. pagaminome mes patys“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

Ji priduria, kad pastaraisiais mėnesiais išaugo ne tik kalio jodido tablečių, bet ir kitų jodo turinčių preparatų bei maisto papildų paklausa.

Vaistininkė pastebi, kad gyventojai dažnai nežino, jog kalio jodidas ir mikroelementas jodas yra skirtingos medžiagos, turinčios skirtingą poveikį, jų negalima vartoti savarankiškai nepasitarus su vaistininku. Branduolinės avarijos atveju skydliaukės nuo radioaktyvaus jodo nesaugo nei jodo purškalai, nei maisto papildai su jodu.

„Tuo tarpu kalio jodido tabletes skydliaukės apsaugai galima vartoti tik aplinkoje pasklidus radioaktyviojo jodo dalelėms ir tik po oficialaus Sveikatos apsaugos ministerijos kreipimosi. Šias tabletes rekomenduojama vartoti likus mažiau nei 24 val. iki galimo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu. Taip pat blokuoti skydliaukę kalio jodidu yra veiksminga ir praėjus 2 valandoms nuo susidūrimo su kenksminga medžiaga, tačiau ne vėliau nei praėjus 8 valandoms. Neatsakingas vartojimas gali sukelti daug žalos organizmui – pavyzdžiui, sutrikdyti skydliaukės veiklą“, – atkreipia dėmesį ji.

Radiacinės saugos centras nuolat stebi radiacinį foną Lietuvoje, todėl jei šalies gyventojams grėstų pavojus, susijęs su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu, centras nedelsiant apie tai informuotų atsakingas institucijas ir gyventojus.

Vaistinės apsirūpino kalio jodido atsargomis, gyventojus ir toliau kviečia nepanikuoti

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 May 2022 09:22:15 +0300
<![CDATA[D. Razmuvienė: užkrečiamųjų ligų sugrįžimas – tai gresia, jei nepasikeis skiepijimo apimtys]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/d-razmuviene-uzkreciamuju-ligu-sugrizimas-tai-gresia-jei-nepasikeis-skiepijimo-apimtys https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/d-razmuviene-uzkreciamuju-ligu-sugrizimas-tai-gresia-jei-nepasikeis-skiepijimo-apimtys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, palyginti 2020 m. ir 2021 m., vienerių metų skiepijimo nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo apimtys nukrito nuo 91,35 iki 90,05 procentų. Paskiepytų nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės dvimečių sumažėjo nuo 90,11 iki 88,41 proc., o septynmečių – nuo 90,53 iki 88,37 proc. Mažiau paskiepyta naujagimių nuo hepatito B – nuo 95,22 iki 92,52 proc. Pakilimas fiksuotas tik paskiepytų nuo meningokokinės B infekcijos (1 m.) gretose – nuo 74,97 iki 76,09 proc.

 „Viena iš šios neigiamos tendencijos priežasčių – mažėjantis pasitikėjimas skiepais, atitinkamai ir patikimos informacijos stoka. Viešojoje erdvėje yra gausu kontrastingos informacijos apie skiepus bei klaidinančios informacijos kurstomų ginčų apie vakcinų saugumą, kas ypatingai trikdo visuomenę ir sukelia nepagrįstas abejones dėl skiepijimosi naudos“, – komentuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

 Anot jos, vakcinacijos apimtys pirmiausiai ėmė mažėti dėl pandemijos – tėvai nebevedė vaikų skiepytis pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, mat baiminosi užsikrėsti COVID-19. Taip pat trūko informacijos dėl galimybės tęsti rutininius skiepus karantino metu, o dėl koronavirusu sergančių medikų bei apsunkintos galimybės patekti pas šeimos gydytojus sutriko sveikatos priežiūros paslaugos.

 Kyla grėsmė grįžti užkrečiamosioms ligoms

 NVSC duomenimis, 2020 metais kokliušu sirgo 67 žmonės, iš kurių 52 vaikai, 2021 m. susirgimų šia infekcija nefiksuota. Užpernai tymais sirgo 2 gyventojai, pernai užsikrėtusiųjų nebuvo. Epideminiu parotitu 2020 m. sirgo 9-i, iš kurių 7 – vaikai, 2021 m. – 2 suaugusieji ir 1 vaikas. 2020 metais hepatitu B susirgo 10 gyventojų, iš kurių 1 – vaikas, o 2021 m. – 9 suaugusieji. Užpernai meningokokine infekcija užsikrėtė 12 žmonių, iš kurių 7 – vaikai, o pernai – 11 gyventojų, iš kurių 4 – vaikai. Galiausiai užpernai sirgusiųjų stablige nebuvo, bet pernai fiksuotas vienas ligos atvejis.  

 „Kol kas augimo užkrečiamosiomis ligomis nefiksuojame, tačiau tai nereiškia, jog tai negresia artimiausioje ateityje. Kaip žinia, priemonės, naudotos sustabdyti COVID-19 pandemijos plitimą, sustabdė ir kitų infekcijų cirkuliaciją visuomenėje. Tačiau atsisakius šių priemonių ir toliau negrįžtant prie rutininių skiepų, kyla grėsmė išaugti sergamumui užkrečiamomis ligomis, kurios valdomos skiepais. Mažėjant skiepijimo apimtimis, mažėja ir kolektyvinis imunitetas visuomenėje“, – aiškina D. Razmuvienė.

 Pasak ekspertės, profilaktinių skiepijimų atidėjimas ir pertrūkiai gali sukelti užkrečiamųjų ligų protrūkius, sunkius ligų atvejus bei komplikacijas, to rezultatas – padidėjusi našta sveikatos priežiūros sistemai. Negana to, išaugęs antibiotikų poreikis gydant užkrečiamąsias ligas spartina visuomenės atsparumą antibiotikams.

 „Užkrečiamųjų ligų kontrolės tikslas – mažinti naštą sveikatos sistemai ir visuomenei. Privalome visomis išgalėmis mažinti sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, jų paplitimą, sukeliamą neįgalumą bei mirtingumą“, – pažymi D. Razmuvienė.

 Vakcinacijos nuo stabligės apimtys – nepakankamos

 Epidemiologė ragina atkreipti dėmesį į 1-erių, 6-7-erių, 15-16-ikos metų nepaskiepytųjų nuo kokliušo, difterijos ir stabligės vaikų grupes, mat skiepijimo apimtys yra nepakankamos.

 „Nors valstybė finansuoja vakciną nuo difterijos ir stabligės, vis mažiau žmonių tuo pasinaudoja. Dar mažiau yra žinančių, kad nuo šių infekcijų reikia revakcinuotis kas 10 metų. Nepaisant to, kad gydymas nuo stabligės yra, efektyviausia priemonė nuo šios infekcijos vienareikšmiškai yra skiepai. Ši vakcina sumažina tikimybę susirgti stablige net iki 95 proc., net jei sukėlėjas ir patenka į audinius“, – pabrėžia ji.

 D.Razmuvienė primena, kad stablige galima užsikrėsti per žemėmis užterštas žaizdas, nes šios ligos sukėlėjo sporos gali išbūti dirvoje iki 3 metų, jos yra atsparios temperatūros ir ultravioletinių spindulių poveikiui. Stablige susergama sukėlėjui patekus į žaizdą, o šia infekcija gali susirgti visi nepasiskiepijusieji, sunkiausiai serga vyresnio amžiaus žmonės.

 „Didžiausia grėsmė užsikrėsti kyla dirbantiems žemės ūkio darbus, soduose prie namų, todėl stabligės atvejai dažniausiai fiksuojami šiltuoju metų laiku. Pagrindinis stabligės simptomas yra raumenų spazmai, o jei tai kvėpavimo raumenys – pacientui gresia mirtis“, – sako ji.

D. Razmuvienė: užkrečiamųjų ligų sugrįžimas – tai gresia, jei nepasikeis skiepijimo apimtys

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 24 May 2022 09:11:34 +0300
<![CDATA[Lietuvoje baigėsi gripo sezonas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-baigesi-gripo-sezonas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-baigesi-gripo-sezonas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad paskutiniąją 2021–2022 m. gripo sezono savaitę (gegužės 16–22 d.) sergamumo gripu ir  ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis nukrito iki 45 atvejų 10 tūkst. gyventojų (gegužės 9–15 d. siekė 46 atvejus 10 tūkst. gyventojų). Ligoninėse dėl gripo gulėjo mažiau asmenų.

Didžiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę užregistruotas Kauno apskrityje, mažiausias – Telšių apskrityje.

Gegužės 16–22 d. gripas diagnozuotas 111 asmenų, gegužės 9–15 d. gripu sirgo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų – 203.

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę šalies ligoninėse dėl gripo gydėsi 4 asmenys, iš jų 3 vaikai, priklausantys 0–17 metų amžiaus grupei. Gegužės 9–15 d. ligoninėse gulėjo 14 vaikų, priklausančių 0–17 metų amžiaus grupei.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:

Administracinės teritorijos

(apskritys)

19 sav. (2022 m. gegužės  9–15 d.)

20 sav. (2022 m. gegužės  16–22 d.)

Gripo atvejų skaičius

Gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius

Rodiklis

(gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius 10 tūkst. gyventojų)

Gripo atvejų skaičius

Gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius

Rodiklis

(gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius 10 tūkst. gyventojų)

Alytaus

15

762

56,2

12

686

50,6

Kauno

23

2672

47,0

22

2990

52,6

Klaipėdos

35

1425

44,2

10

1445

44,9

Marijampolės

9

561

41,2

2

512

37,6

Panevėžio

18

1000

47,1

10

913

43,0

Šiaulių

10

1084

41,9

1

994

38,4

Tauragės

6

454

49,8

5

404

44,3

Telšių

4

470

35,8

5

485

36,9

Utenos

5

550

43,9

1

493

39,3

Vilniaus

78

3877

47,6

43

3662

45,0

Iš viso Lietuvoje

203

12855

46,0

111

12584

45,0

Paskutinę 2020–2021 m. gripo sezono savaitę bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis siekė 22,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų, 2021–2022 m. gripo sezono 20-ąją savaitę – 45 atvejus10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, 2022 m. 19 savaitę buvo gautas 1 ėminys gripo virusui nustatyti, kuriame buvo rastas A(H3) tipo virusas.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2018 m.:

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 19 metų savaitę iš 37 537 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 1 831 buvo teigiamas, iš jų 97 proc. mėginių nustatytas A tipo gripo virusas ir 3 proc. mėginių – B tipo gripo virusas.

Europos savaitiniai duomenys apie 2021–2022 m. sezonu nustatytus gripo viruso tipus:

Informacija pasiekiama adresu https://flunewseurope.org/VirusCharacteristics 

NVSC specialistų vertinimu, ką tik pasibaigęs gripo sezonas sergamumu buvo panašus į iki pandemijos buvusius sezonus. Šiuo metu yra rengiama išsami šio gripo sezono apžvalga, kurioje bus galima pamatyti praėjusio ir ankstesnių sezonų palyginimą. Apžvalga bus paskelbta NVSC interneto svetainėje.

 

NVSC informacija

Lietuvoje baigėsi gripo sezonas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 24 May 2022 08:31:40 +0300
<![CDATA[Skinkite ir plakite: žaliųjų glotnučių receptai iš vaisių ir pievų žolių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skinkite-ir-plakite-zaliuju-glotnuciu-receptai-is-vaisiu-ir-pievu-zoliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skinkite-ir-plakite-zaliuju-glotnuciu-receptai-is-vaisiu-ir-pievu-zoliu

Švieži, termiškai neapdoroti vaisiai ir daržovės yra sveikos mitybos pagrindas – mūsų organizmui jų reikia kasdien. Tiesa, ne visos sveikos gamtos gėrybės vienodai skanios, tačiau su trupučiu fantazijos, maisto žinovų patarimais, kiekvienas ras sau tobulą skonio ir naudos derinį. Šiek tiek žalumynų iš daržo ar pievos, šiek tiek egzotiškų vaisių ar šviežio derliaus daržovių iš parduotuvės – ir visa vitaminų puokštė jūsų stiklinėje.

„Šiandien šviežių vaisių, daržovių ir žalėsių asortimentas toks platus, kad daugelis jų nustojo būti egzotiškais. Pavyzdžiui, tik šiltose šalyse augantys bananai jau seniai yra įprastas ir pats perkamiausias vaisius „Maximos“ tinkle. Klientų mėgstamiausių vaisių penketuke, greta obuolių bei kriaušių, rikiuojasi mandarinai ir apelsinai. Šviežių vaisių, daržovių asortimentą klientams formuojame iš įvairių pasaulio šalių, o įpusėjus pavasariui, lentynas pradedame pildyti šviežio lietuviško derliaus gėrybėmis, – sako Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.

Kiaulpienės ir dilgėlės – vertinga kokteilio dalis

Žaliųjų kokteilių žavesys yra ruošimo paprastumas bei kūrybos laisvė – nėra taisyklių, ką su kuo maišyti. Vis dėlto, keletas naudingų patarimų padės greičiau atrasti džiuginantį skonį ir malonią konsistenciją.

„Pavyzdžiu, bananai padeda išgauti tirštą, vientisą gėrimo tekstūrą ir suteikia natūralaus saldumo, kuris gerai dera su špinatais ar kitomis lapinėmis daržovėmis. Beje, norint praturtinti kokteilį geležies doze, į glotnutį galima dėti šviežių dilgėlių lapelių – prieš tai juos reikėtų nuplikyti. Lygiai taip pat galima eksperimentuoti su kitomis jaunomis laukinėmis žolėmis – garšvomis, balandomis, kiaulpienėmis. Pastaroji žolė kartoka – šio kartumo reikia organizmui, o glotnutyje su bananu jo beveik nesijaus“, – pasakoja Brigita Baratinskaitė, prekybos tinklo „Maxima“ Maisto departamento gamybos direktorė.

Pasak jos, gaminant nesaldų kokteilį, banano funkciją gali pakeisti prinokęs avokadas. Norint atskiesti sutrintų vaisių tyrę, paprasčiausia naudoti vandenį, bet galima leistis į eksperimentus su įvairiomis sultimis ar augaliniu pienu – migdolų, avižų, sojų, kokosų, ryžių.

„Glotnučius galima praturtinti baltymais įmetus saują mėgstamų riešutų, papildomą kiekį skaidulų užtikrins linų ar kanapių sėklos“, – teigia B. Baratinskaitė ir  kviečia išbandyti keletą skirtingų glotnučių receptų.

Dilgėlių, obuolių ir medaus glotnutis

Reikės: saujos 3 min. virtų dilgėlių lapų, 2 vidutinio dydžio obuolių – be sėklų ir supjaustytų kubeliais, pusės puodelio ledukų, pusės puodelio vandens, keleto didelių šauktų skysto medaus, žiupsnelio cinamono.

Žaliasis vitaminų užtaisas

Reikės: banano, kelių ledukų, saujelės šviežių špinatų, šakelės petražolių, 5 kiaulpienės žiedų, stiklinės mėgstamo augalinio pieno, kelių šaukštų klevų sirupo arba išlydyto medaus.

Vitamino C šaltinis

Reikės: banano, nulupo ir nusėklinto apelsino, saujelės jaunų garšvos lapelių, saujelės šviežių rūgštynių lapų, saujelės ledukų, pasirinkto augalinio pieno. Jeigu trūksta saldumo – pridėkite kelias džiovintas datules be kauliukų arba ištirpinto medaus.

Mėlynasis kokteilis

Reikės: saujelės šilauogių, saujelės gervuogių, kelių didesnių braškių, banano, saujelės ledukų, kelių šaukštų šviežių granato sulčių, kelių šaukštų klevų sirupo, pusės puodelio vandens. Pikantiško skonio ir papildomą vitamino C dozę suteiks kelios kekės juodųjų serbentų žiedų. 

Skinkite ir plakite: žaliųjų glotnučių receptai iš vaisių ir pievų žolių

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 23 May 2022 13:59:48 +0300
<![CDATA[ŽŪM: Ką manote apie vaisių ir daržovių bei pieno produktų vartojimo skatinimą ugdymo įstaigose?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zum-ka-manote-apie-vaisiu-ir-darzoviu-bei-pieno-produktu-vartojimo-skatinima-ugdymo-istaigose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zum-ka-manote-apie-vaisiu-ir-darzoviu-bei-pieno-produktu-vartojimo-skatinima-ugdymo-istaigose Kaip praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Europos Komisija (EK) kviečia pateikti savo nuomonę ir vertinimus apie Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą. Tai iki liepos 28 d. gali padaryti visi besidomintys – klausimyną lietuvių kalba galima rasti čia.

Pagal ES Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą, kuri taikoma nuo 2017-2018 mokslo metų, yra remiamas vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų tiekimas vaikų ugdymo įstaigas lankantiems vaikams.

Pagal šią programą taip pat remiama švietimo veikla, kuria siekiama didinti šių produktų vartojimą ir ugdyti sveikos mitybos įpročius.

Komisija pradėjo ES mokykloms skirtos programos peržiūrą, siekdama skatinti rinktis sveiką ir tvarią mitybą, todėl prašo visų besidominčių ar su programa susijusių asmenų dalyvauti apklausoje ir išsakyti savo nuomonę. Dalyvauti apklausoje kviečiami:

  • moksleiviai ir jų tėvai arba globėjai;
  • švietimo įstaigos (nuo ankstyvojo ugdymo ir priežiūros iki vidurinio ugdymo) ir jų asociacijos;
  • įmonės ir jų asociacijos, veikiančios visuose maisto tiekimo grandinės etapuose, visų pirma, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ);
  • nevyriausybinės organizacijos, veikiančios žemės ūkio, maisto, sveikatos priežiūros, mitybos, vartotojų apsaugos, aplinkos, švietimo ir vaikų teisių sektoriuose;
  • valdžios institucijos, atsakingos už žemės ūkį, maistą, sveikatą, mitybą, vartotojų apsaugą, aplinką, švietimą ir vaikų teises;
  • mokslinių tyrimų institutai, universitetai ir akademinė bendruomenė.

Apie vaisių ir daržovių bei pieno produktų programą

Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą Žemės ūkio ministerija įgyvendina nuo 2017 m.

Ši programa yra inicijuota Europos Sąjungos ir iš ES biudžeto jai įgyvendinti yra skiriama apie 2 mln. Eur. 2021-2022 m. m. bendras programos biudžetas yra per 5 mln. Eur.

Praėjusiais mokslo metais programoje dalyvavo 1428 vaikų ugdymo įstaigos (programa apima apie 90 proc. visų ugdymo įstaigų), kuriuose buvo ugdoma per 222 tūkst. vaikų.

Pagal programos įgyvendinimo taisykles, dėl produktų dalijimo į administruojančią instituciją – VĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą gali kreiptis produktų tiekėjas arba švietimo įstaiga.

 

ŽŪM: Ką manote apie vaisių ir daržovių bei pieno produktų vartojimo skatinimą ugdymo įstaigose?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 12:19:30 +0300
<![CDATA[Panikos ataka – minučių reikalas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/panikos-ataka-minuciu-reikalas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/panikos-ataka-minuciu-reikalas „Galvojau, kad išprotėjau“, – taip kalba susidūrusieji su panikos ataka, kuri dar yra vadinama šio amžiaus jaunų žmonių liga. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net ketvirtadalis europiečių kenčia nuo nerimo sutrikimų, o kiek dar yra patiriančių vienkartinių panikos atakų. Tik daliai jų nustatomas panikos sutrikimas.

Kviečia greitąją pagalbą

Panikos ataka, remiantis specialistės žodžiais, – tai staigios ir dažniausiai intensyvios baimės būsena.

„Dažnai būna mirties arba išprotėjimo baimė. Būsena tokia neraminanti ir sunkiai toleruojama, kad daugelis žmonių kreipiasi į GMP ar skubios pagalbos skyrių ir nustemba, sužinoję, kad yra „sveiki“, na, bent jau fizine prasme“, – sako LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė.

Simptomai, kuriuos patiria žmogus, gali būti įvairūs. Dažniausiai pasitaiko kardiologiniai ar kvėpavimo sistemos. Kartais stebimi depersonalizacijos-derealizacijos simptomai.

„Depersonalizacija – tai savo pasikeitimo jutimas, o derealizacija – tai aplinkos pasikeitimo jutimas. Šios būsenos yra tokios keistos, kad žmonės nežino, kaip jas apibūdinti. Vengia apie tai kalbėti, nes bijo, kad bus palaikyti „bepročiais“. Jei panikos atakos kartojasi, nustatome panikos sutrikimą“, – pasakoja R. Mazaliauskienė, kurios darbo kabinete lankosi ne vienas tokius simptomus patiriantis pacientas.

Nuo panikos sutrikimo dažnai kenčia 30-44 metų amžiaus žmonės. Būtent tuomet, kai gyvenime yra intensyvaus darbinio streso laikotarpis, be to, daugelis žmonių tuo metu augina vaikus.

Moterims dvigubai dažniau

Paklausta, ar gydytojai psichiatrai stebi augančius panikos atakų skaičius, R.Mazaliauskienė tvirtina, jog pažvelgus į procentinę išraišką, ji gal nėra didelė: 1-3 proc., tačiau jei visa tai įvertinsime realiais skaičiais, problema padidėja.

„Kiekvienais metais nemažai asmenų patiria panikos atakas. Beje, moterys dvigubai dažniau negu vyrai. Manoma, kad net 5 procentai gyventojų patirs panikos ataką per savo gyvenimą. Tačiau panikos sutrikimas yra tik vienas nerimo sutrikimų, todėl norisi akcentuoti, kad kai kurie asmenys gali patirti ne panikos sutrikimą, o, pavyzdžiui, generalizuoto nerimo sutrikimą ar socialinę fobiją. Tai irgi slegiančios būsenos, tačiau panikos ataka turi tam tikrą staigumą, „aštrumą“, kas daro ją labai bauginančia ir sunkiai pernešama“, – palygina R.Mazaliauskienė.

Gydytojai tenka girdėti įvairių pacientų, kurie panikos atakas patiria jau kuris laikas ir, atrodytų, gerai jas pažįsta, istorijų. Sako, net ir galvojant, kad vėl prasidėjo panikos ataka, pati būsena būna tokia nemaloni ir bauginanti, jog eilinį kartą kviečiama GMP ir vykstama į priėmimo-skubios pagalbos skyrių, nes pasireiškę simptomai palaikomi ne panikos ataka, o širdies veiklos sutrikimu.

Panikos atakų skaičiaus augimui įtakos galėjo turėti ir pandemija, ypač jos pradžia, kuri stipriai padidino gyventojų nerimo lygį. Tokios sąlygos palankios panikos atakos ir panikos sutrikimo formavimuisi. Be to, pandemijos pradžia buvo susijusi su didesniu dėmesiu sveikatai: žmonės su tam tikru nerimu ėmė stebėti save, o atsiradus COVID-19 simptomams itin bijojo ligos komplikacijų.

Minučių reikalas

Panikos ataka vidutiniškai gali trukti iki pusvalandžio. „Dėl individualių svyravimų kai kurie žmonės įvardija tik kelias minutes trunkančią būseną, o kiti aiškina, kad tai trunka valandomis ar net dienomis. Tačiau dažniausiai, kaip ir minėjau, tai minučių reikalas“, – akcentuoja gydytoja.

Tenka girdėti nė vieną istoriją, kuomet besikartojančios panikos atakos neigiamai paveikia žmonių socialinį gyvenimą, santykius su šeimos nariais.

„Panikos būsenos iš tiesų apriboja žmonių gyvenimus, įskaitant santykius, laisvalaikį, darbus, įsipareigojimus. Pradedama vengti situacijų, kurios vertinamos, kaip galinčios provokuoti panikos būsenas. Vengiama vietų, kur bijoma, kad nebus suteikta pagalba. Kartais netgi bijoma vienam likti namuose. Taigi, panikos atakos sukelia nemenką diskomfortą pačiam žmogui ir aplinkiniams. Be to, ir aplinkiniai nesupranta, kas vyksta su žmogumi, nes nemato jokios „realios ligos“. O laikydamiesi mūsuose gajos nuomonės, kad su psichikos sutrikimais reikia „susitvarkyti pačiam“, duoda netinkamus patarimus, taip tarsi paneigdami žmogaus problemą ir blogindami santykius“, – apie pacientų sunkumus pasakoja gydytoja.

Paklausta, kas gali išprovokuoti panikos ataką, medikė sako, jog reikia vertinti daugybę jos atsiradimą sąlygojančių veiksnių. Panikos debiutas dažnai būna jauname amžiuje.

„Vaikystė yra svarbi viso to dalis. Mano manymu, labai svarbu ir artimieji, jų panikos atakos ar tiesiog padidintas nerimas. Žmonės kartais galvoja, kad „tokia genetika“, tačiau kartais paveldimi tiesiog tam tikri elgesio modeliai, būdingi tam tikrai šeimai. Kartais tenka girdėti, kad „mūsų šeimoje visos moterys patiria nerimo būsenas“. Tokiu atveju, esant nerimastingai mamai, vaikas irgi gali augti turėdamas padidėjusį nerimo lygį, o prisidėjus kokiems nors papildomiems veiksniams – brendimui, stresui ir t.t. – gali vystytis panikos ataka. Todėl rekomenduočiau į viską žiūrėti kompleksiškai ir kiekvieną žmogų atidžiai vertinti būtent jo gyvenimo kontekste“, – sako R.Mazaliauskienė.

Tenka girdėti apie pirmosios panikos atakos atsiradimą po alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

Pagalbos ratas – platus

Visgi gydytoja psichiatrė R.Mazaliauskienė nuramina, jog panikos atakos šiuo metu yra pakankamai efektyviai gydomos, ypač taikant psichoterapijos ir medikamentų derinį.

„Psichoterapija yra ilgalaikis procesas, trunkantis mėnesius ir metus. Taigi rezultatai pasiekiami negreitai. Medikamentinis gydymas duota greitesnį rezultatą, o psichoterapija padeda tuos rezultatus išlaikyti ir tada, kai medikamentinis gydymas nutraukiamas“, – paaiškina medikė.

Tiesa, jei panikos mechanizmą sąlygojęs veiksnys išsisprendžia, šis nemalonus žmogaus gyvenimą stipriai apsunkinantis sutrikimas gali praeiti ir savaime.

„Dažnai žmonės, sužinoję, kad jiems yra panikos atakos, padaro svarbius žingsnius, tvarkydami darbo ir poilsio režimą, miego klausimus, mitybos bei psichoaktyviųjų medžiagų, įskaitant ir alkoholį vartojimo klausimus bei sprendžia santykių problemas. Tikriausiai viso to negalime vadinti „gydymu“, tačiau kai kuriais atvejais tai veikia neblogai“, – pabrėžia R.Mazaliauskienė.

Specialistei sunku duoti vieną patarimą, kaip elgtis, ištikus panikos atakai. Pasak jos, pagalbos priemonių spektras – platus, tad kiekvienam reikia rasti savąjį variantą. Pirmiausiai, sako ji, – padaryti ką nors, kas sumažintų nerimo lygį.

„Kartais tenka girdėti iš paciento, kad tik atvažiavus GMP ir dar nepradėjus teikti pagalbos, panikos ataka „išsikvepia“. Kodėl taip atsitinka? Tiesiog padidėja saugumo jausmas, o tai sumažina nerimą – panikos ataka gesta. Kai kurie žmonės moka „nukreipti“ dėmesį į kitus dalykus. Teko girdėti apie sėkmingus ar nelabai sėkmingus bandymus įverti siūlą į adatą ar panašius dalykus“, – pasakoja R.Mazaliauskienė, pridurdama, jog dažnai psichoterapijos eigoje mokomasi įvairių būdų, kaip tvarkytis su savo panikos ataka. Šiuo atveju gali būti naudingi ir kvėpavimo pratimai.

Kaip atpažinti panikos priepuolį?

Aštrus ar badantis skausmas krūtinės plote, dažniausiai per vidurį

Padažnėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas

Dusulio jausmas ir sunkumas įkvėpti

Galvos svaigimas ir koordinacijos sutrikimai

Drebulys, prakaitavimas ir pykinimas/šleikštulys

Galūnių tirpimas ar skausmas

Mirties baimė, baimė išprotėti

Panikos ataka – minučių reikalas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 10:29:20 +0300
<![CDATA[Gegužės 19-oji – Pasaulinė hepatito C diena]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/geguzes-19-oji-pasauline-hepatito-c-diena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/geguzes-19-oji-pasauline-hepatito-c-diena Pasaulio sveikatos organizacijos įverčiai rodo, kad visame pasaulyje lėtiniu hepatitu C serga 58 milijonai ir kasmet užsikrečia dar apie 1,5 milijono žmonių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai, minėdami Pasaulinę hepatito C dieną, gegužės 19-ąją, primena apie klastingą ligą, „tyliai“ žudančią kepenis.

Virusinio hepatito C atvejų mažėja

Virusinio hepatito C (HCV) sukėlėjas atrastas 1989 m., o Lietuvoje ūminiai susirgimai registruojami nuo 1993-ųjų. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje stebima ryški susirgimų ūminiu HCV atvejų mažėjimo tendencija: nuo 59 atvejų (sergamumo rodiklis 0,2 atvejo 10 000 gyv.) 2013 m. iki 2 atvejų (sergamumo rodiklis 0,007 atvejo 10 000 gyv.) 2021 m.

Kauno apskrityje, nuo 20 atvejų (sergamumo rodiklis 0,3 atvejo 10 000 gyv.) 2013 m. ir nei vieno nustatyto atvejo 2021 m.

Didžiausias sergamumas HCV registruojamas 25 -34 m. amžiaus grupėje, mažiausias – vyresniems nei 75 m. žmonėms.

Nuo 2019 m. Lietuvoje pradėti registruoti ne tik ūminiai, bet ir lėtiniai virusiniai hepatitai

Lietuvoje 2019 m. užregistruoti 169 lėtiniai HCV atvejai (sergamumo rodiklis 0,6 atvejo 10 000 gyv.), 2020 m. – 65 atvejai (sergamumo rodiklis 0,23 atvejo 10 000 gyv.), 2021 m.– 57 atvejai (sergamumo rodiklis 0,2 atvejo 10 000 gyv.).

Kauno apskrityje 2019 m. užregistruotas 31 lėtinis HCV atvejis (sergamumo rodiklis 0,54 atvejo 10 000 gyv.), 2020 m. – 6 atvejai (sergamumo rodiklis 0,1 atvejo 10 000 gyv.), 2021 m. – 8 atvejai (sergamumo rodiklis 0,14 atvejo 10 000 gyv.).

NVSC duomenimis, Lietuvoje daugiau virusinio hepatito C atvejų nustatoma jau lėtinėje ligos stadijoje nei ūminėje, kai galimai užsikrėtusiojo kepenų pakenkimas didesnis. Lėtinės ir besimptomės ūminės infekcijos formos yra pagrindinis infekcijos rezervuaras, todėl labai svarbu ankstyvas minėtos ligos išaiškinimas ir gydymas. Dauguma (apie 60–80 proc.) užsikrėtusių HCV asmenų ilgą laiką gali nejausti jokių klinikinių simptomų bei platinti šios infekcinės ligos sukėlėją.

VHC ir jo simptomai

VHC – tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę, pirminį kepenų vėžį. VHC infekcijos šaltinis – sergantis besimptome ir kliniškai ryškia ūmine bei lėtine HCV liga žmogus.

VHC klinika dažniausiai pasireiškia praėjus vidutiniškai 7–8 savaitėms nuo užsikrėtimo, ji gali būti besimptomė arba simptominė: asmuo gali jausti bendrą organizmo silpnumą, sumažėjusį apetitą, pykinimą, vėmimą, skausmą dešiniajame šone, sąnarių skausmus. Vėliau padidėja kepenys ir blužnis, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos.

Persirgus HCV galima susirgti pakartotinai

Apie 80 % užsikrėtusiųjų HCV vystosi lėtinis kepenų uždegimas. Tuo metu žmogus gali nejausti jokių ligos simptomų, tačiau hepatito C virusas slaptai ardo kepenų ląsteles, sukeldamas jose uždegimą ir randėjimą. Po 10–20 metų nuo užsikrėtimo hepatitu C 20–30 % ligonių susiformuoja kepenų cirozė, 1–4 % pacientų diagnozuojamas pirminis kepenų vėžys.

Skiepų nėra, svarbiausia – profilaktika

  • nevartoti švirkščiamųjų narkotikų, o juos vartojantiems nesidalinti adatomis ir švirkštais, narkotinių medžiagų ruošimo indais;
  • prieš atliekant grožio procedūras, reikia įsitikinti, ar asmuo, atliekantis šias paslaugas, naudoja sterilias adatas bei instrumentus, ar laikosi higienos reikalavimų;
  • nesinaudoti kitų asmenų higienos priemonėmis (dantų šepetukais, skustuvais, peiliukais);
  • lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus.                 

Asmenims, turėjusiems riziką užsikrėsti bei jaučiantiems minėtai ligai būdingus simptomus, rekomenduojama išsitirti dėl HCV nešiojimo ar ūmios šios ligos, kreipiantis į savo šeimos ar infekcinių ligų gydytoją.

Gegužės 19-oji – Pasaulinė hepatito C diena

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 08:46:44 +0300
<![CDATA[Diagnostiniai testai – tai ne žaidimai, o svarbi profilaktikos priemonė]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/diagnostiniai-testai-tai-ne-zaidimai-o-svarbi-profilaktikos-priemone https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/diagnostiniai-testai-tai-ne-zaidimai-o-svarbi-profilaktikos-priemone Šiomis dienomis vaistinėje galima rasti testų, skirtų pačioms įvairiausioms reikmėms: nuo ŽIV ar storosios žarnos vėžio diagnostikos iki narkotikų ar gastritą sukeliančių bakterijų nustatymo. Vaistininkė atsako, kokie testai yra populiariausi ir ką daryti išvydus teigiamą rezultatą.  

 

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, storosios žarnos testo dažniausiai teiraujamasi po vizito pas gydytoją, kai šis rekomenduoja profilaktiškai atlikti tyrimą namie. Taip pat jei artimoje aplinkoje diagnozuojamas šis onkologinis susirgimas, susirūpinę savo sveikata ar paskatinti artimųjų klientai yra linkę įsigyti tokį testą. 

„Ovuliacijos testus dažnai perka šeimos, planuojančios pastoti, ypač kurios baiminasi sunkumų. Ovuliacijos testas parodo hormono, atsakingo už pastojimą, padidėjimą šlapime. Jei testas yra teigiamas, didžiausia tikimybė pastoti yra per 12-36 val. Su narkotinių medžiagų nustatymo testų pardavimais man tenka susidurti mažai, bet juos perkantys žmonės būna itin sunerimę dėl savo artimųjų“, – sako ji. 

 

Būna atvejų, kai klientai grįžta į vaistinę su skundu, kad testas neveikia, ar sumišę dėl prastų jo rezultatų. Tokiais atvejais paaiškėja, kad prieš atliekant testą pacientas neskaitė informacinio lapelio ir testą atliko ne taip, kaip reikėjo. Bet kuriuo atveju tokie testai yra skirti tik profilaktiniam patikrinimui. Jei bent jau vienas rodmuo, nors ir neryškus, bet rodo galimą susirgimą, tai testą reikia kartoti jau gydymo įstaigoje.  

 

„Namuose atliktas testas nebus toks tikslus kaip gydymo įstaigoje, o anksti nustatytas susirgimas gali išgelbėti gyvybę ir dažnu atveju ženkliai sutrumpinti gydymo laiką. Todėl profilaktiniai sveikatos patikrinimai yra itin svarbūs, ypač dabar, kuomet daugelio ligų amžius jaunėja“, – komentuoja vaistininkė.  

Tarp svarbiausių – storosios žarnos, H. Pylori ir prostatos testai 

 

Storosios žarnos vėžio diagnostikos testas, anot G. Tautkevičienės, yra labai svarbus – jį turėtų atlikti visi sulaukę 50-ies. Tačiau jei šeimos istorijoje buvo nustatytas susirgimas, testą reikėtų atlikti anksčiau.  

 

„Jei rezultatas yra teigiamas, būtina registruotis pas gydytoją, kad būtų atliekami tolesni tyrimai. Tačiau teigiamas rezultatas dar nereiškia, kad pacientas serga onkologine liga. Kraujavimas išmatose gali atsirasti taip pat dėl išsiplėtusių hemoroidų, įvairių uždegimų, polipų. Tai įvertinti gali tik gydytojas“, – pabrėžia ji.  

 

Ne mažiau svarbus yra H. Pylori – bakterijos, kuri sukelia gastritą ir skrandžio gleivinės opaligę – testas, ypač tiems, kurie jaučia deginimo skausmą, gniužulą gerklėje ar sotumo jausmą visą dieną, nemalonų skrandžio skausmą.  

 

„Dažniausiai pajutus pirmus diskomforto simptomus ieškoma pagalbos vaistinėse, tačiau jei po savaitės gydymo simptomai nepagerėja, būtina kreiptis į gydytojus. Antraip būklė gali blogėti, stiprėti skrandžio uždegimas – gastritas, atsiverti žaizda – opa, prasidėti kraujavimas iš skrandžio ar dvylikapirštės žarnos. Atlikus namie šį testą ir gavus teigiamą rezultatą, dėl gydymo svarbu susisiekti su gydytoju“, – aiškina G. Tautkevičienė.  

 

Ji priduria, kad H. Pylori testas yra populiariausias pavasarį ir rudenį, kai pacientams paūmėja rūgštingumo problema. Šis testas yra dviejų tipų: vienas – kai gastroenterologas atlieka tyrimą paimdamas skrandžio mėginį, o kitas – atliekamas iš kraujo mėginio namuose. 

„Prostatos vėžio diagnostikos testas – taip pat vertingas, ypač jei vyras labai vengia pasirodyti pas urologą. Testas nustato padidėjusio prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje. Šis antigenas padidėja sergant piktybinėmis ir gerybinėmis prostatos ligomis. Tyrimo rezultatas gali būti paskata registruotis vizitui“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.  

 

Testų įvairovė vaistinių lentynose 

 

Skirtingų testų tikslumas, anot G. Tautkevičienės, gali skirtis – jie siekia maždaug 87-95 proc. Tačiau labai svarbu, kad atliekant testą būtų tiksliai vadovaujamasi nurodytomis instrukcijomis. 

 

„CRB (C-reaktyvinio baltymo) testas skirtas nustatyti, ar infekcija yra virusinės, ar bakterinės kilmės. Bakterinės infekcijos atveju nustatoma didelė CRB koncentracija kraujyje. Šis rodiklis svarbus sprendžiant, ar gydymui skirti antibiotikus. Jis dažniausiai atliekamas gydymo įstaigose“, – teigia ji.  

 

Vaistinėse taip pat galima rasti diagnostinių testų juostelių, skirtų sausų akių sindromui iš ašarų nustatyti. Testas atliekamas, kai jaučiamas nuolatinis perštėjimas, ašarojimas ir akių sudirginimas. Pasak G. Tautkevičienės, diagnostinių juostelių testo pagalba galima įvertinti kraujo krešėjimo sistemos būklę – krešumas nustatomas įvertinant kraujo krešėjimo rodiklius. 

 

Diagnostinių juostelių testas cukraus kiekiui kraujyje nustatyti yra svarbus sergantiems cukriniu diabetu ar žmonėms, kurių cukraus rodikliai yra ties aukštutine riba. Jo pagalba namų sąlygomis galima stebėti cukraus kiekį nevalgius ar praėjus 2 val. po valgio.  

 

„Turime ir testą skydliaukės stimuliuojančiam hormono (TTH) koncentracijai nustatyti. Pagal TTH hormoną nustatoma skydliaukės funkcija. Sutrikusio menstruacijų ciklo, širdies permušimų, nuolatinio nuovargio jausmo, nenormalus svorio augimo priežastis gali būti sutrikusi skydliaukės veikla“, – akcentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.  

 

ŽIV diagnostinis testas skirtas ŽIV antikūniams nustatyti namų sąlygomis. Žmogaus imunodeficito viruso antikūnai organizme randami 3-4 savaites po užsikrėtimo, o kartais ir vėliau. 

 

„Vaistinėje galima įsigyti ir DNR tėvystės testą. Namų sąlygomis atlikus testą, mėginiai užklijuotame voke siunčiami nurodytu adresu ir per 7-10 dienų gaunami rezultatai“, – pažymėjo G. Tautkevičienė.  

Diagnostiniai testai – tai ne žaidimai, o svarbi profilaktikos priemonė

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 May 2022 08:26:20 +0300
<![CDATA[Barzdą irgi reikia prižiūrėti: kokias taisykles pravartu žinoti kiekvienam barzdočiui?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/barzda-irgi-reikia-priziureti-kokias-taisykles-pravartu-zinoti-kiekvienam-barzdociui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/barzda-irgi-reikia-priziureti-kokias-taisykles-pravartu-zinoti-kiekvienam-barzdociui Skaitmeninėje erdvėje gausų moteriškas ir vyriškas grožio priemones lyginti bandančių nuotraukų: ji grožio priemonių turi daugiau nei galėtų suskaičiuoti, jam kasdien pakanka tik muilo ir vandens. Tačiau realybėje, kiekvieno vyro kosmetinėje produktų turėtų būti ir daugiau, o pavyzdžiui, barzdos priežiūros priemonėms galėtų būti rezervuota net atskira lentyna, pasakoja prekybos tinklas „Lidl“.

Svarbiausi iš svarbiausių – ar naudojate visus?

Jau išsiaiškinome, kad kasdienei vyrų kūno odos ir plaukų priežiūrai vien tik muilo ir vandens neužteks, tačiau daugelis vyrų galbūt nežino, kokiais produktais ir priemonėmis reikėtų papildyti savo grožio bei geros savijautos rutiną. Tačiau nuo ko pradėti? Pradžiai išsiaiškinkite, jog skirtingi produktai kiekvienas turi savo paskirtį – pagal tai juos ir naudokite.

Pavyzdžiui, šampūną ir kondicionierių naudokite plaukų priežiūrai, o šį neatskiriamą duetą papildykite ir plaukų aliejumi, kuris drėkins skalpo odą bei apsaugos plaukus nuo iškritimo. Kūno priežiūrai „Lidl“ rekomenduoja rinktis mėgstamo aromato dušo želę, dezodorantą ir antiperspirantą, kad visuomet jaustumėtės pasitikintis savimi.

Be to, čia pravers ir kūno losjonas išsausėjusiai odai bei įvairios priemonės nuo saulės. Pirmasis sulėtins odos senėjimą, suteiks jai jaunatvišką glotnumą ir neleis išsausėti, o kremai ar purškikliai nuo pavojingų saulės spindulių padės vasarai bei visam laikui pamiršti sudirgusią, perštinčią ir saulėje nudegusią odą.

Galėtume lažintis, jog daugelio vyrų grožio priemonių sąrašas ties čia ir baigiasi. „Lidl“ pataria visuomet kartu su savimi turėti ir lūpų pieštuką ar balzamą, o sąrašą būtinai pratęskite ir kitomis natūralų grožį praturtinančiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, rinkitės veido odos kremą, prausiklį bei šveitiklį, jeigu turite tam tikrų odos problemų ir dėl to nesijaučiate jaukiai, išbandykite ir maskuoklį – tai ne tik moterims skirta kosmetikos priemonė.

(Ne)lengva barzdos priežiūros rutina

Jeigu realybėje vyrai praranda entuziazmą vos tik kalba pasisuka apie jų kūno grožį, tai pašnekesiai apie barzdą iškart jiems suteikia daugiau energijos. Barzda yra puikiausias daugelio vyrų aksesuaras, tačiau norint džiaugtis šia grožybe, reikia ją tinkamai prižiūrėti.

„Lidl“ pasakoja, kad barzdos priežiūra turėtų prasidėti nuo reguliaraus jos išplovimo. Taip pačiai kaip ir plaukuose, barzdos plaukeliuose kaupiasi dulkės, pleiskanos bei įvairūs maisto ir gėrimų likučiai, dėl to naudokite barzdai skirtą šampūną ir barzdą plaukite kas dvi arba tris dienas. Po plovimo barzdą gerai išsausinkite rankšluosčiu, naudokite švelnius judesius, kad nepažeistumėte plaukelių.

Tam, kad jūsų barzda trauktų praeivių dėmesį bei užtikrintų jūsų kaip vikingo įvaizdį, reguliariai ją formuokite. Kiekvieną savaitę apsilankykite profesionaliame barzdaskučių salone arba pats į rankas paimkite elektrinę skutimosi mašinėlę bei žirkles. „Lidl“ pataria kartu naudoti ir sumanius barzdos formos šablonus, kurie užtikrins tolygų skruostų plaukelių suformavimą.

Dar vienas vešlios barzdos garantas – tai aliejus, kuris praturtina barzdos odą ir plaukelius apsaugančiomis ir augimą skatinančiomis medžiagomis. Naudojant aliejų taip pat džiaugsitės švelnesniais barzdos plaukeliais, juos bus lengviau prižiūrėti, o kvapnūs aliejai dar ir užtikrins malonų aromatą. Barzda visuomet atrodys geriausios formos ir tuomet, jeigu kiekvieną rytą ją palepinsite natūraliu barzdos balzamu – jis sukuria nematomą apsauginį sluoksnį bei apsaugo nuo išsausėjimo bei lūžinėjimo.

„Lidl“ parduotuvėse tęsiasi Grožio festivalis. Jo metu visose prekybos tinklo „Lidl“ vietose rasite specialius pasiūlymus įvairioms vyrų grožio priemonėms: šampūnams, dušo želėms, purškiamiems dezodorantams, rutuliniams antiperspirantams, balzamui ir losjonui po skutimosi, skutimosi geliui ir putoms bei daugeliui kitų prekių.

Daugybę kasdien naudojamų dekoratyvinės kosmetikos produktų, kūno, plaukų, veido priežiūros priemonių „Lidl“ siūlo ir moterims. Užsukę į artimiausią tinklo parduotuvę, Grožio festivalio lentynose ieškokite to, ko reikia labiausiai, pavyzdžiui, čia atrasite įvairių prekių ženklų šampūnus ir kondicionierius, kaukes ir eliksyrus, o 50 proc. nuolaidos galioja ir plaukų dažams, akių makiažo valikliams, paakių kaukėms, veido kremams, dušo želėms ir dar daugeliui kitų prekių – visas net išvardinti sunku!

 

Barzdą irgi reikia prižiūrėti: kokias taisykles pravartu žinoti kiekvienam barzdočiui?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 May 2022 10:38:03 +0300
<![CDATA[Mano artimasis ruošiasi operacijai – kaip jam padėti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mano-artimasis-ruosiasi-operacijai-kaip-jam-padeti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mano-artimasis-ruosiasi-operacijai-kaip-jam-padeti „Nesvarbu, kokia operacija laukia, ar operuojama dėl onkologinės kilmės ar bendrosios chirurgijos patologijos kaip pilvo sienos išvaržos, svarbiausia yra komanda, kurią sudaro pacientas, gydytojas ir paciento šeima. Jei prieš operaciją pacientas yra prašomas laikytis tam tikros dietos, fizinio aktyvumo režimo, atsisakyti žalingų įpročių, ligoniui tai kur kas geriau sekasi daryti turint palaikymą iš šeimos. Vertinga gydytojo rekomendacijų laikytis drauge, motyvuojant vienas kitą“, – komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas Justas Žilinskas.

Prieš operaciją – visavertė mityba ir fizinis aktyvumas

Pasak pilvo chirurgo, prieš operaciją labai svarbu pacientams būti fiziškai aktyvesniems –  tris kartus per savaitę turėti kiek didesnį aktyvumą, pusvalandžio trukmės, ir, žinoma, nepamiršti nueiti rekomenduojamą žingsnių normą per dieną, t. y. 10 tūkst.

„Paskatinti pacientą pajudėti gali šeimos nariai kartu su juo vaikščiodami ar užsiimdami kita veikla, kurią leidžia jo sveikatos būklė. Taip pat šeimos nariai gali pasirūpinti sergančiojo visaverte mityba, į kuria įeitų visos reikiamos maistinės medžiagos. O esant poreikiui, kai pacientas nesuvalgo pakankamo maisto kiekio ir jam įtariamas ar nustatomas mitybos nepakankamumas, mitybą reikėtų praturtinti medicininės paskirties gėrimais, kuriuose yra baltymų, angliavandenių, riebalų, omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų, skaidulinių ir mineralinių medžiagų. Būtent baltymų – statybinės medžiagos – labiausiai reikia šiuo laikotarpiu“, – pataria chirurgas J. Žilinskas.

Subalansuota mityba ypač svarbi esant mitybos nepakankamumui, kai pacientas dėl ligos suvartoja nepakankamą maisto kiekį. Mitybos nepakankamumą parodo normos ribos nesiekiantis kūno masės indeksas (KMI) ir kūno svorio sumažėjimas per trumpą laikotarpį.

„Priešoperacinio pasiruošimo tikslas – sklandus pooperacinis laikotarpis, kuris pacientui leistų sparčiau grįžti į normalų gyvenimą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad tiek pacientas, tiek jo artimieji žinotų, dėl kokios operacijos atvyksta, kiek laiko bus operuojama, kiek laiko gulės ligoninėje, ar operuos tą pačią, ar kitą dieną. Visa tai svarbu, kad nebūtų nereikalingo susijaudinimo tiek iš šeimos pusės, tiek iš paciento. Kai žino, ko tikėtis, tada pacientai patiria mažiau streso, o mažesnis jo lygis irgi prisideda prie to, kad jis greičiau ir geriau sveiksta“, – atkreipia dėmesį pilvo chirurgas.   

Tarp didžiausių klaidų – badavimas

Pasak chirurgo J. Žilinsko, tarp klaidingų įsitikinimų, atėjusių iš senų laikų – įsitikinimas, kad prieš operaciją reikia nevalgyti kelias dienas ir tokiu būdu išsivalyti žarnyną.

„Jeigu chirurgas mano, kad reikės valyti žarnyną, tuomet jis pacientą į ligoninę paguldo iš vakaro prieš operaciją ir paruošia žarnyną. Pačiam pacientui savavališkai badauti tikrai nereikia, nes badavimas prieš operaciją yra netgi žalingas. Atvirkščiai – yra linkstama prie to, kad reikia stengtis, jog pacientas nebūtų išsekęs, tinkamai maitintųsi pagal savo sveikatos būklę“, – pažymi jis. 

Pilvo chirurgas tęsia sakydamas, kad likus dviem valandom iki operacijos ryte pacientui įprastai skiriamas specialus gėrimas, praturtintas angliavandeniais tam, kad organizmas nebadautų ir nepatirtų streso.

„Jei operacija numatoma 8 val. ryto, tokius gėrimus skiriame išgerti vakare prieš operaciją, 22 val., ir ryte 5-6 val., nes iki operacijos dvi valandas nebegalima vartoti skysčių. Jei operacija numatyta popiet, visada pacientui rekomenduoju prieš atvykstant į ligoninę ryte išgerti bent arbatos su cukrumi, kad organizmas patirtų kuo mažiau streso“, – aiškina chirurgas J. Žilinskas.

Anot jo, tos pačios taisyklės galioja ir po operacijos – reikia kuo anksčiau atsistoti ir pajudėti bei išgerti vandens. Tiesa, viskas priklauso nuo operacijos pobūdžio ir chirurgo rekomendacijų konkrečiam atvejui.  

Mano artimasis ruošiasi operacijai – kaip jam padėti?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 May 2022 09:43:12 +0300
<![CDATA[Vasaros iškylų klasika naujai: trys keptų bulvių ant laužo receptai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vasaros-iskylu-klasika-naujai-trys-keptu-bulviu-ant-lauzo-receptai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vasaros-iskylu-klasika-naujai-trys-keptu-bulviu-ant-lauzo-receptai Iš pradžių tik dekoratyvinis augalas 

Bulvė – visame pasaulyje gerai žinoma daržovė, pradėta auginti Pietų Amerikoje dar prieš kelis tūkstančius metų. Europą ši kultūra pasiekė tik XVI amžiaus viduryje, o jo pabaigoje pateko į botanikos sodą Nyderlanduose. Jame – auginama ir platinama kaip dekoratyvinis augalas tam, kad jos žiedais būtų puošiami drabužiai ir šukuosenos. Prireikė laiko, kad žmonės suprastų, jog bulvė ne tik padeda sukurti grožį, bet yra maistinga ir pasižyminti geru skoniu, todėl puikiai tinka mitybos raciono papildymui. 

Kaip įprasta tam metui – pirmieji šia delikatesine naujove mėgavosi kilmingieji: 1616 m. bulvė buvo patiekta ant Prancūzijos karaliaus stalo. Nuo minėtos datos buvo pradėta kurti šios valgomos daržovės tradicija, kuri galiausiai pasiekė ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę bei tapo „antrąja lietuvių duona“. 

Praturtina reikiamomis medžiagomis ir gydo

Šiandien pasaulyje yra apie 85 bulvių rūšių ir beveik 3000 jų veislių. Nors šias daržoves skiria jų formos, dydis ir spalva, tačiau vienija maistinių medžiagų kuriama nauda organizmui. Bulvių sudėtyje yra organizmui itin svarbių vitaminų A, B, C ir K bei mikroelementų – fosforo, amino rūgščių, kalio, cinko ir geležies. 

Verta išskirti ir gydomąsias bulvių savybes: jos slopina organizme kilusius uždegimus, greitina žaizdų gijimo procesą, skatina šlapimo išsiskyrimą ir saugo nuo skrandžio spazmų. Šios daržovės taip pat gali padėti gydantis virškinamojo trakto ligas, reguliuoja organizmo šarmų ir rūgščių pusiausvyrą bei aprūpina ląsteles, kaulus, dantis ir kraują biologiškai aktyviomis medžiagomis.

Laužo ir bulvių derinys: dūmais alsuojanti skonių magija 

Bulvių gaminimo būdų, kaip ir jų veislių – šimtai, tačiau vienas populiariausių ir paprasčiausių: ant įkaitusių žarijų. Be to, šis bulvių gaminimo būdas pasižymi ir keliais papildomais privalumais, lyginant jį su kitais. Pirma, kepimas ant laužo geriausiai išaugo bulvių maistingumą ir naudingas savybes, antra – kepimui nereikia naudoti aliejaus, o trečia – laužo dūmų ir medžio anglių aromatas praturtina bulves ypatingu skoniu. 

Prekybos tinklas „Lidl: kviečia išmėginti tris keptų ant laužo bulvių receptus su skirtingais pagardais, kurie pakylės šių daržovių kuriamą skonį į naujas aukštumas. Visus receptams reikalingus ingredientus galite įsigyti artimiausioje „Lidl“ parduotuvėje. Be to, apsilankę prekybos tinkle „Lidl“ galėsite išsirinkti ir kepimui reikalingas priemones iš siūlomo plataus jų asortimento: nuo folijos, termometro iki degaus skysčio, dujinių degiklių, medžio anglies briketų ir specialių grilio keptuvių ar vienkartinių kepsninių. 

Keptų bulvių armonikos

Jums reikės: 500 g bulvių, 70 g šaltai rūkyto kumpio, saliamio ar vytintos dešros – rinkitės tą ingredientą, kuris labiausiai patinka, šiek tiek druskos, maltų juodųjų pipirų, petražolių ir kalendros. Pasirinktinai: keli svogūnai.

Vaizdų peržiūra 

Gaminimo eiga:
bulves švariai nuplaukite, nuskuskite ir įpjaukite (tik ne iki galo) kas 3-5 mm. Į kas antrą pjūvį dėkite savo pasirinktą mėsos pagardą. Taip paruoštą kiekvieną bulvę įdėkite į foliją, apibarstykite ją druska, pipirais ir prieskoninėmis žolelėmis. Jeigu norite, po bulve, į folijos centrą galite dėti plonai supjaustytus svogūnų žiedus. Folijos kraštus pakelkite į viršų ir susukite. Taip paruoštas bulves galite mesti į žarijas, o po pusvalandžio ištraukite vieną jų ir atidarę folijos kraštą patikrinkite, ar bulvė iškepusi. Jeigu laužo kaitra per maža, bulves gali tekti pakepti šiek tiek ilgiau. Likus kelioms minutėms iki kepimo galite šiek tiek praverti folijos kraštus, kad mėsa paskrustų, o joms praėjus patiekti bulves ant stalo. 

Ant iešmo keptos bulvės su sviestu ir sūriu 

Jums reikės: 15 nedidelių bulvių, 70 g. sviesto, kelių saujų jūsų krapų, rozmarinų, raudonėlių, laiškinių česnakų arba bet kokių kitų jūsų mėgstamų prieskoninių žolelių, 6 česnako skiltelių, kmynų, druskos ir pelėsinio sūrio.

 Vaizdų peržiūra

Gaminimo eiga: bulves švariai nuplaukite, sumaukite jas ant iešmų ir padėkite ant folijos. Tada dosniai apibarstykite smulkintomis prieskoninėmis žolelėmis, kmynais, česnakais ir druska. Šalia kiekvienos bulvės padėkite ir sviesto gabalėlį. Iešmus įvyniokite į foliją ir gerai užspauskite, kad kepimo metu vartant iešmus neišbėgtų sviestas ir žolelės. Sūrį taip pat įvyniokite į foliją, geriausia – dvigubą jos sluoksnį. Bulves kepkite apie 30-40 minučių, o likus 5-10 minučių iki bulvių kepimo pabaigos į grilį ar vienkartinę kepsninę įdėkite sūrį. Pasibaigus kepimo laikui išvyniokite bulves iš folijos ir šalia patiekite keptą sūrį. 

Ant grotelių keptos saldžios bulvės su medumi 

Jums reikės: 6 saldžių bulvių, 150 g tirpinto sviesto, 90 g skysto medaus ir kelių arbatinių šaukštelių kario ir kitų jūsų mėgstamų prieskonių.

Vaizdų peržiūra
Gaminimo eiga:
bulves švariai nuplaukite ir supjaustykite plonais griežinėliais ar skiltelėmis. Ištirpinkite sviestą ir jį sumaišykite su medumi bei kario prieskoniais. Pasirinktą bulvių pusę ištepkite medaus, sviesto ir kario mišiniu ir ja dėkite bulves ant įkaitintos kepsninės grotelių. Viršutinę bulvių pusę pagardinkite jūsų mėgstamais prieskoniais. Kepsninę uždenkite dangčiu arba folija ir kepkite apie 20 minučių, retkarčiais bulves apversdami, kad jos nesudegtų. Praėjus šiam laikui, galite bulves patiekti ant stalo.

Vasaros iškylų klasika naujai: trys keptų bulvių ant laužo receptai

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 May 2022 09:45:50 +0300
<![CDATA[Jonavos VSB: Kas slepiasi už psichologo kabineto durų? Mitai apie psichologinę pagalbą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-vsb-kas-slepiasi-uz-psichologo-kabineto-duru-mitai-apie-psichologine-pagalba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-vsb-kas-slepiasi-uz-psichologo-kabineto-duru-mitai-apie-psichologine-pagalba Vyraujantys mitai apie psichologinę pagalbą

1. Mitai: psichologas diagnozuoja, skiria vaistus, skaito mintis ir vertina išvaizdą. Diagnozuoja ir gydymą skiria psichiatras (gydytojas). Psichologas to nedaro. Psichologas yra specialistas, padedantis žmogui (turinčiam arba neturinčiam psichikos sutrikimų) pokalbiu ir tam tikromis nemedikamentinėmis metodikomis jaustis geriau.

Minčių skaitymą palikime mistikams, psichologo profesija remiasi mokslu. Žmogaus veidas, kūno kalba psichologui suteikia informacijos, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, ir jei tik ja remtumėmės, galime padaryti klaidingas išvadas apie žmogaus išgyvenimus. Tai iš esmės sutrikdytų konsultavimosi procesą, nes neleistų pamatyti žmogaus kaip visumos. O žmogus yra labai gilus ir platus. Konsultavimo procesas paremtas pasitikėjimu, pagarba, priėmimu ir lygiaverčiu santykiu.

Taigi, psichologas nediagnozuoja, neskiria vaistų, nevertina tik išvaizdos ir neskaito minčių.

2. Mitas: psichologo nereikia, jei turiu draugų. Kartais pokalbis su artimuoju gali padėti išspręsti sunkumus. Tačiau psichologo konsultacija skiriasi nuo pokalbio su draugu. Draugai turi suformuotą nuomonę, kuri trukdo būti objektyviu jūsų atžvilgiu. Kartais net ir artimiausi žmonės negali padėti, nes tiesiog neturi įgūdžių įsigilinti į žmogaus vidų, duodami patarimai ne visada būna tai, ko jums iš ties reikia ir pan. Tuo tarpu specialistas turi specifinių žinių apie psichologiją, yra objektyvus ir nešališkas kliento atžvilgiu. Mokslas ir praktika rodo, jog psichologo konsultacijos padeda, tad greta pokalbio su draugu pravartu pasitarti ir su psichologu.

3. Mitas: psichologas mano problemų neišspęs. Tai iš esmės neteisingas teiginys, slepiantis nerealistiškus lūkesčius. Už problemą atsakingas jos turėtojas – neįmanoma gyventi gyvenimo už kitą žmogų. Psichologo funkcija padėti žmogui visapusiškai suprasti kylančius sunkumus, jų priežastis, kartu ieškoti sprendimo būtų. Įprasminti patirtį, padėti iš situacijos išeiti stipresniam. Psichologas lyg ginklanešys kovoje būna kartu, pateikia sprendimui reikalingus įrankius ir padeda jaustis saugiau, drąsiau įveikiant sunkumus.

4. Mitas: jei kreipsiuosi į psichologą, tai man pakenks ateityje (negalėsiu turėti teisių, dirbti valstybės tarnyboje ar pan.). Jonavos visuomenės sveikatos biure (VSB) psichologo konsultacijos teikiamos konfidencialiai ir anonimiškai. Klienų apsilankymai nėra niekaip fiksuojami, jog galėtų turėti įtakos žmogaus veiklai. Gydytojo siuntimo konsultacijoms taip pat nereikia. Konsultacijos nemokamos (finansuojamos valstybės).

5. Mitas: kreipiasi tik tam tikro amžiaus, išsilavinimo, finansinės ar socialinės padėties žmonės. Tai netiesa. Visiems tam tikrais gyvenimo etapais naudinga psichologiškai save pastiprinti. Jonavos VSB konsultacijos teikiamos Jonavos miesto ir rajono gyventojams nuo 14 metų.

6. Mitas: kreiptis pagalbos į psichologą yra silpnumo ženklas. Pažvelkime kitu kampu: ar žmogus, siekiantis gyventi laimingą gyvenimą, yra silpnas? Turbūt ne. Nėra lengva pažvelgti problemai tiesiai į akis, ją spręsti ir laiku suprasti, kad pagalbos reikia. Prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, ieškoti būdų spręsti iškilusius sunkumus yra brandos ir drąsos ženklas.

7. Mitas: į psichologą naudinga kreiptis tik tada, jei turi rimtų sunkumų. Psichologija apima ne tik „blogų dalykų taisymą“, bet ir geriausios gyvenimo kokybės siekimą.

Psichologo paslaugos gali veikti ir prevenciškai stiprinant psichologinį atsparumą (pvz., mokantis valdyti stresą, nerimą ir pan.). Psichologinis atsparumas veikia lyg imunitetas. Stiprus kūno imunitetas padeda atsilaikyti prieš virusus ar lengviau persirgti susirgus. Taip pat veikia ir psichologinis atsparumas – tampame sunkiau paveikiami stresorių, o susidūrę su sudėtingomis situacijomis lengviau jas įveikiame ir net sustiprėjame.

Asmeninio augimo temos individualioms konsultacijoms ar grupiniams užsiėmimas gali būti įvairios, pavyzdžiui: noriu stiprinti savivertę, noriu išsikelti asmeninio tobulėjimo tikslus, noriu priimti visapusiškai apgalvotą sprendimą (pvz. renkuosi tarp darbo pasiūlymų/studijų), noriu išmokti naujų būdų kaip pasirūpinti savo psichikos sveikata, noriu rasti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, noriu sąmoningumo savo gyvenime – suprasti ką jaučiu, ką galvoju ir kaip tai mane veikia, noriu tapti geresniu draugu/partneriu/mama ir t.t.

Taigi, Jonavos VSB psichologo konsultacijos gali būti naudingos tiek sprendžiant sunkumus, tiek keliant asmeninio tobulėjimo tikslus.

Kokia būna pirma konsultacija, ko tikėtis?

Visų pirma, tikėtis bent šiek tiek nerimauti, jaudintis - tai normali reakcija. Konsultavimo procese nerimo ir įtampos palaipsniui mažėja.

Pirminė konsultacija vadinama įvadine. Joje žmogus susipažįsta su tvarka, su psichologu. Aptariamas sunkumas/tema, konsultavimosi tikslas, lūkesčiai. Būna, jog vienos konsultacijos neužtenka tikslui išsikelti, jei problema kompleksinė, paini. Tuomet gali prireikti daugiau konsultacijų tikslo išsigryninimui. Bet kuriuo atveju, konsultacijos gale apibendrinama ir nusprendžiama, kas bus daroma toliau – konsultavimas tęsiamas ar žmogus nukreipiamas kitam specialistui.

Ką dar svarbu žinoti kreipiantis į psichologą?

Neretai žmonės atsineša sąrašą problemų ir viliasi, kad po vieno pokalbio jų gyvenimas pasikeis. Deja, fiziškai neįmanoma per vieną pokalbį visko aptarti. Taip pat neįmanoma per porą susitikimų pakeisti to, kas buvo auginta, formuota mėnesius, metus ar dešimtmečius. Kad procesas būtų sklandesnis, svarbi besikreipiančio motyvacija, atsakomybė, atvirumas sau ir psichologui (o tinkamo ryšio užmezgimui taip pat reikia laiko). Taigi, kreipiantis į psichologą svarbu sau suteikti tiek laiko, kiek pokyčiui reikės.

Jei konsultavimo procese jaučiama, kad „kažkas ne taip“ – labai svarbu tai atvirai aptarti su psichologu. Nepasitarus su psichologu nutraukti konsultavimo procesą ne visada geriausia išeitis. Neretai įvardinus konsultavimo barjerus terapinis ryšys tik sustiprėja ir konsultavimo efektyvumas padidėja.

Kyla daugiau klausimų apie psichologo paslaugas, o gal svarstote užsiregistruoti konsultacijai?

Apsilankykite svetainėje www.jonavavsb.lt/individualios-psichologo-konsultacijos/, kur sužinosite daugiau apie Jonavos VSB teikiamas psichologo paslaugas, galėsite užsiregistruoti konsultacijai ar užduoti jums rūpimą klausimą – atsidarius svetainę jos apačioje rasite laukelį, kuriame galite anonimiškai užduoti klausimą ir gauti psichologo atsakymą el. paštu.

Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (VSB) inf. 

Jonavos VSB: Kas slepiasi už psichologo kabineto durų? Mitai apie psichologinę pagalbą

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 13 May 2022 09:19:08 +0300
<![CDATA[Atgaivinantys burbuliukai: keturi kokteilių receptai lietuvių meilės dienai paminėti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atgaivinantys-burbuliukai-keturi-kokteiliu-receptai-lietuviu-meiles-dienai-pamineti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atgaivinantys-burbuliukai-keturi-kokteiliu-receptai-lietuviu-meiles-dienai-pamineti Tiesa, tam, kad galėtumėte pasimėgauti gaiviais kokteilių burbuliukais, eiti į barą ar kavinę neprireiks. „Lidl“ kviečia apsilankyti artimiausioje prekybos tinklo parduotuvėje, mat čia galite įsigyti visų kokteiliams gaminti reikiamų ingredientų – nuo šviežių ir šaldytų vaisių, iki įvairiausių gėrimų ir ledo kubelių. O meilės deivės Mildos šventei praėjus, net keturiais skirtingais kokteiliais bus galima mėgautis ir visą vasarą.

Braškių Daiquiri, be alkoholio (4 porcijos)

Jums reikės: 340 g šaldytų braškių, 60 ml medaus (galite naudoti ir cukraus sirupą), 2 žaliųjų citrinų, 250 ml toniko arba limonado, pusė puodelio vandens, ledo kubelių.

Vaizdų peržiūra

Kokteilio gaminimo eiga: į virtuvinį maišytuvą suberkite šaldytas braškes, supilkite sirupą arba medų, toniką arba limonadą, išspauskite ir supilkite kelis šaukštus žaliųjų citrinų sulčių – viską plakite tol, kol mišinys savo tekstūra primins tirštą košę. Tuomet po truputį pilkite vandenį ir vėl plakite, kokteilis turi būti jūsų mėgstamos konsistencijos. Kokteilį supilkite į plačias taures ir papuoškite braškėmis bei žaliųjų citrinų griežinėliais.

Piña Coladas, be alkoholio (3-4 kokteiliai)

Jums reikės: 2 stiklinių apelsinų sulčių, 4 stiklinių ledukų, maždaug 170 ml kokosų kremo, kokteilinių vyšnių ir ananasų riekelių papuošimui.

Vaizdų peržiūra

Kokteilio gaminimo eiga: apelsinų sultis ir kokosų kremą supilkite į virtuvinį maišytuve, įdėkite ledo ir plakite tol, kol kokteilio tekstūra taps vientisa. Gautą kokteilį supilkite į paruoštas stiklines ir papuoškite kokteilinėmis vyšniomis bei ananasų riekelėmis.

Spritz, be alkoholio (4 kokteiliai)

Jums reikės: 500 ml apelsinų sulčių, 350 ml limonado arba toniko, ledo kubelių, apelsinų griežinėlių papuošimui.

Vaizdų peržiūra

Kokteilio gaminimo eiga: pasiruoškite keturias dideles vynui skirtas taures, pripildykite jas ledo – į kiekvieną įdėkite po 4-5 ledo kubelius. Gėrimams supilti galite naudoti matavimui skirtus indelius arba laikytis tokio gėrimų santykio – dvi dalys apelsinų sulčių ir dvi dalys limonado arba toniko vienai kokteilio porcijai. Tuomet viską gerai išmaišykite bei taures papuoškite apelsinų griežinėliais arba žievelėmis.

Mojitos, be alkoholio (2 kokteiliai)

Jums reikės: 350 ml mineralinio vandens arba limonado, 2 žaliųjų citrinų, 50 g medaus (galite naudoti ir cukraus sirupą), didelio gniužulo šviežių mėtos lapelių kokteiliui ir jo papuošimui.

Vaizdų peržiūra

Kokteilio gaminimo eiga: žaliąsias citrinas supjaustykite skiltelėmis, dvi skilteles atidėkite į šalį, kadangi jas naudosime kokteilių serviravimui, kitas skilteles padalinkite į dvi lygias dalis ir sudėkite vienodas stiklines. Į stiklines taip pat supilkite medų arba sirupą ir sutrinkite, kad išsiskirtų sultys. Tuomet suplėšykite ir į stiklines sudėkite mėtos lapelius, vėl sutrinkite. Į stiklines supilkite mineralinį vandenį arba limonadą ir įdėkite kelis ledukus, gerai išmaišykite.

Atgaivinantys burbuliukai: keturi kokteilių receptai lietuvių meilės dienai paminėti

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 13 May 2022 09:05:31 +0300
<![CDATA[Vyriausybė pritarė į žmogų orientuotos psichoaktyviųjų medžiagų politikos įgyvendinimui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyriausybe-pritare-i-zmogu-orientuotos-psichoaktyviuju-medziagu-politikos-igyvendinimui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyriausybe-pritare-i-zmogu-orientuotos-psichoaktyviuju-medziagu-politikos-igyvendinimui Trečiadienį Vyriausybė pritarė Nacionalinei darbotvarkei narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų, kuria siekiama kurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę, mažinant psichoaktyviųjų medžiagų daromą žalą.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) parengta Nacionalinė darbotvarkė apima lygiaverčiai svarbias ir viena kitą papildančias sritis: prevenciją, gydymą, reabilitaciją bei socialinę integraciją, alkoholio, tabako ir su juo susijusių gaminių pasiūlos mažinimą, narkotikų pasiūlos mažinimą, žalos mažinimo klausimus.

Šio svarbaus ir ilgalaikio strateginio dokumento įgyvendinimas suformuos pagrindą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės politikai iki 2035-ųjų. Įgyvendinus Darbotvarkę, numatoma sumažinti suvartojamo alkoholio kiekį, tenkantį 15 metų ir vyresniems gyventojams; daugiau nei du kartus sumažinti rūkiusiųjų per paskutinį mėnesį 15–64 m. gyventojų dalį; išlaikyti dvigubai mažesnį nei Europos Sąjungos šalių vidurkis narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimą tarp 15-64 m. gyventojų; didinti pagalbos (gydymo, psichosocialinės reabilitacijos), o taip pat pakaitinio gydymo paslaugų prieinamumą; sumažinti mirtingumą dėl su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis susijusių priežasčių.

Darbotvarkės įgyvendinimas remsis priemonėmis, grįstomis naujausiais moksliniais įrodymais ir duomenimis, kartu atsižvelgiant į galimus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijų pokyčius ateityje ir, esant poreikiui, taikant naujas valdymo priemones. Darbotvarkė sudarys sąlygas tyrimais paremtam ir lanksčiam atsakui į kintantį socialinį kontekstą bei iššūkius psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės, prevencijos ir žalos mažinimo srityse. 

Nacionalinės darbotvarkės projekto rengime dalyvavo valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės srityje, akademinė bendruomenė. Darbotvarkės prioritetai ir veiklos kryptys suformuluotos po konsultacijų su visuomene (vykdant viešąją konsultaciją), diskusijų ekspertinėse darbo grupėse.

lrv.lt inf. 

Vyriausybė pritarė į žmogų orientuotos psichoaktyviųjų medžiagų politikos įgyvendinimui

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 11 May 2022 16:33:58 +0300
<![CDATA[Vaistininkas rekomenduoja imunitetui naudingą žaidimą: kuo daugiau ragaukite]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkas-rekomenduoja-imunitetui-naudinga-zaidima-kuo-daugiau-ragaukite https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkas-rekomenduoja-imunitetui-naudinga-zaidima-kuo-daugiau-ragaukite „Visavertė ir subalansuota mityba – stipraus imuniteto pagrindas, tačiau šiuolaikiniam žmogui retai pavyksta pasirūpinti, kad lėkštėje atsidurtų pakankamai ir įvairių šviežių vaisių bei daržovių, mėsos ir žuvies produktų. Deja, bet tyrimai rodo, kad net ir vasarą sunku sutikti tų, kurių mityba yra be priekaištų“, – sako internetinės „Mano vaistinės“ vaistininkas Tautvydas Endriukaitis.

Iš tiesų, šiltasis sezonas neretai kupinas iššūkių mūsų imuninei sistemai – daugiau judame, prakaituojame, o kartu ir netenkame svarbių mineralų, kurie atsakingi už normalios organizmo veiklos palaikymą. Dažniausiai tai – kalis, palaikantis raumenų, nervų sistemos veiklą ir kraujospūdį, magnis, padedantis palaikyti normalią elektrolitų pusiausvyrą, energijos apykaitą, raumenų veiklą ir kalcis, reikalingas normaliai kaulų būklei ir raumenų veiklai palaikyti.

Pasak vaistininko, dažno organizmui gali trūkti ir tirpių vandenyje vitaminų, kurie nėra kaupiami organizme, pavyzdžiui, vitamino C, P, B grupės vitaminų, biotino. „Jų ne tik nekaupiame, bet taip pat perteklių greitai pašaliname, todėl rekomenduojamą paros normą svarbu pasiekti kiekvieną dieną. Jie gali būti svarbūs įprastai organizmo veiklai, pavyzdžiui, vitaminas C ne tik palaiko imunitetą, bet ir padeda įsisavinti geležį, taip pat yra stiprus antioksidantas, padedantis kovoti su laisvaisiais radikalais“, – naudas įvardija specialistas.

Jau minėta geležis taip pat yra dažna medžiaga, kurios pakankamai negauname su maistu. Ypač atkreipti dėmesį turėtų valgantys mažai raudonos mėsos, tokiu atveju rekomenduojama profilaktiškai ją vartoti papildomai. Vaistininkas rekomenduoja rinktis inovatyvius geležies papildus, pavyzdžiui, mikrogranuliuotą geležį, kuri dėl savo unikalios technologijos atsipalaiduoja palaipsniui, yra efektyviai pasisavinama ir nedirgina virškinimo sistemos, todėl tokio papildo nebūtina derinti su valgymo įpročiais, jį galima vartoti nevalgius.

Vasaros tikslas – ragauti kuo daugiau

Neretai galvojama, kad vaikams vasarą nepritrūksta vitaminų, tačiau vaistininkas įspėja: atkreipkite dėmesį, ką jie valgo – ledus ar braškes.

„Vitaminų, esančių daržovėse ir vaisiuose gauname tada, kai juos valgome. Tyrimai rodo, kad lietuviai nesuvalgo rekomenduojamos daržovių normos, o ypač vaikai, kurie vietoj vaisių ar daržovių, mieliau renkasi saldainius, ledus ar kitus skanėstus. Vis daugiau vaikų nemėgsta ir mėsos, todėl jie ištisus metus negauna gyvūninės kilmės maiste esančių vitaminų“, – paaiškina T. Endriukaitis.

Nors vaikai ypač mėgsta įvairius guminukų pavidalo vitaminus, vaistininkas įspėja atkreipti dėmesį ne tik į skonį, kvapą ir patrauklią formą, bet ir kokybišką sudėtį. Apie vitaminus galite pasikonsultuoti su „Mano vaistinės“ farmacijos specialistais telefonu, jie padės įvertinti ar pasirinktuose maisto papilduose dažiklių, skonio stipriklių ir kvapiklių nėra daugiau už naudingas medžiagas.

Vaistininkas T. Endriukaitis sako, kad norintys papildyti organizmą įvairiais vitaminais ir mineralais per vasarą turėtų paragauti kuo įvairesnių sezoninių gėrybių. Tai galite paversti netgi smagiu žaidimu – kartu su šeimos nariais pasižymėkite, kokių skirtingų vaisių ir daržovių ragavote ir nugalėtojui įsteikite simbolinį prizą – tai motyvuos vaikus neatsisakyti to, ką įprastai palikdavo lėkštėje, o kartu galbūt padės atrasti naujų mėgstamų vaisių ir daržovių.

Vaistininkas dalinasi pagrindinių vitaminų ir mineralų šaltiniais:

  • Vitaminas A – morkos, saldžiosios bulvės, lapinės žaliosios daržovės (špinatai, kopūstai, gražgarstės).

  • Vitamino E – kopūstai, augaliniai aliejai, riešutai, tamsūs lapiniai žalumynai, moliūgai.

  • Kalis – citrusiniai vaisiai, moliūgai, bulvės, burokėliai, ropės, pastarnokai, lapiniai kopūstai, pankoliai.

  • Vitaminas C – saldžiosios paprikos, juodieji serbentai, lapiniai kopūstai, brokoliai, kiviai, apelsinai, citrinos, braškės.

  • Vitaminas K – lapinės daržovės, brokoliai, pienas, kiaušiniai.

  • Magnis – špinatai, brokoliai, įvairios sėklos.

Vaistininkas rekomenduoja imunitetui naudingą žaidimą: kuo daugiau ragaukite

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 11 May 2022 16:31:33 +0300
<![CDATA[Vaistininkė apie kremų nuo saulės matematiką, soliariumą prieš atostogas ir odos apsaugą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-apie-kremu-nuo-saules-matematika-soliariuma-pries-atostogas-ir-odos-apsauga https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-apie-kremu-nuo-saules-matematika-soliariuma-pries-atostogas-ir-odos-apsauga „Net ir pusvalandis saulės atokaitoje be apsauginio kremo nuo saulės sukelia stiprius odos nudegimus. Odos nudegimus sukelia ultravioletiniai UVB spinduliai, bet už juos yra pavojingesni UVA spinduliai, kurie prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius sukeldami vėžinius susirgimus, skatindami odos pigmentaciją bei priešlaikinį senėjimą. Apsauginio kremo nuo saulės nereiktų pamiršti ne tik vykstant atostogauti į šiltuosius kraštus, bet ir poilsiaujant Lietuvoje“, – atkreipia dėmesį „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

Vaizdų peržiūra

Ji taip pat primena, kad vartojant kai kuriuos vaistus nerekomenduojama degintis saulėje, mat gali atsirasti alerginiai bėrimai. 

„Jei žmogus skausmui malšinti naudoja tepalą su ketoprofenu, tuomet ta vieta nuo saulės turi būti apsaugota drabužiais. Nerekomenduojama būti saulėje vartojant jonažolės arbatą ar preparatus, kai kuriuos antibiotikus, hormoninius vaistus bei diuretikus“, – vardija K. Šnirpūnienė. 

Kremas nuo saulės – su cheminiais ar mineraliniais filtrais? 

Visus kremus nuo saulės galima suskirstyti į dvi grupes – su cheminiais ir mineraliniais filtrais. Pirmosios grupės kremuose esančios cheminės medžiagos prasiskverbia į odą ir ten neutralizuoja saulės spindulių kenksmingą poveikį. Tam reikia laiko, todėl apsauginį kremą reikia tepti 30 minučių prieš einant iš namų. 

„Šių kremų privalumas – jie nėra brangūs, juos lengva rasti ne tik vaistinėse, bet ir paprastose parduotuvėse, užtepti jie lengvai susigeria ir nepalieka ant odos balkšvų dėmių. Tačiau jie silpnai apsaugo nuo UVA spindulių, netinka vaikams, nes jų oda jautresnė cheminėms medžiagoms, kurios gali alergizuoti vaiką ar sukelti sisteminį nepageidaujamą poveikį“, –  tvirtina vaistininkė. 

Mineralinių kremų nuo saulės sudėtyje yra cinko arba titano oksido. Šios medžiagos tiesiog atspindi abiejų rūšių žalingus saulės spindulius – jos puikiai tinka vaikams. Tačiau šie kremai paprastai būna brangesni. 

„Nors ir yra kremų su užrašais, kad jie tinka kūdikiams nuo gimimo, vis tik kūdikius iki 6 mėnesių nerekomenduoju tepti šiais kremais. Dėl perkaitimo, dehidratacijos pavojaus, jautrios odos, geriau kūdikius saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių uždangomis, nebūti lauke ilgai, kai temperatūra aukšta, eiti į lauką anksti ryte ar pavakary“, – pabrėžia K. Šnirpūnienė. 

Saulės matematika 

Dalis žmonių klaidingai galvoja, kad kuo kremo SPF didesnis, tuo apsauga nuo saulės spindulių stipresnė. Anot vaistininkės, iš tiesų skirtumai yra nedideli. Pavyzdžiui, kremas su SPF 20 apsaugo nuo maždaug 90 proc. UVB spindulių, SPF 30 – 96 proc., o SPF 50 – 98 proc. 

„Jei kremas tepamas vaikui, jei žmogus alergiškas saulės spinduliams, jei neseniai atliktos procedūros odai – šveitimas, balinimas, lazerinės procedūros – reiktų rinktis kremą su SPF 50. Kitu atveju užtenka ir SPF 30 ar mažesnio. Tačiau kuo SPF mažesnis, tuo dažniau kremu reikia teptis. Pavyzdžiui, jei SPF 30, tai žmogus, kuris nenaudodamas kremo įdega per 10 min, su kremu gaus apsaugą nuo UVB 300-ams min., o apsauga nuo UVA spindulių bus tris kartus trumpesnė – tik 100 min. Taigi saulėje bus galima saugiai būti apie 1,5-2 valandas“, – aiškina K. Šnirpūnienė. 

Ji priduria, kad vandens ar prakaito lašeliai silpnina apsauginės priemonės veikimą, todėl po maudynių ar suprakaitavus, reikia odą nusausinti, o jei kremas neatsparus vandeniui – jį reikia tepti po kiekvienų maudynių. 

„Kremo stiprumą taip pat žymi PPD rodiklis, kuris parodo, kiek kartų sumažėja odos sugeriama UVA spinduliuotė. Didžiausias PPD yra 42, tai reiškia, kad apsaugą nuo UVA spinduliuotės kremas padidina 42-iem proc.“, – pažymi vaistininkė. 

Ar galima soliariume „paruošti“ odą? 

Renkantis apsaugines priemones nuo saulės, reikia atkreipti dėmesį į odos tipą. Sausai odai tinka priemonės su mineraliniais aliejais ar papildomomis drėkinančiomis medžiagomis, normaliai odai tinka neriebūs kremai, losjonai, o riebiai odai – kremai vandens pagrindu. Vaikams K. Šnirpūnienė pataria rinktis pienelio tipo apsaugą, mat ji lengvai susigeria, o jei reikia veido apsaugos būnant su makiažu – miglą. 

„Net jei vasaros metu yra debesuota, kremą nuo saulės vis tiek reikėtų naudoti, nes spinduliai prasiskverbia pro debesis ir veikia odą. Rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį mūsų klimate apsauginio kremo prireiks rečiau, nebent diena saulėta ir planuojate daug laiko praleisti lauke, o jūsų oda šviesi ir jautri saulės spinduliams“, – pataria vaistininkė. 

Dalis žmonių prieš vykdami atostogauti mėgsta „paruošti“ savo odą soliariumuose. Deja, net ir su „paruošta“ oda būtina naudoti kremus nuo saulės, mat įdegis suteikia tik gražią išvaizdą, bet ne apsaugą nuo saulės spindulių žalos. 

„Labai svarbu lankantis soliariumuose laikytis kelių taisyklių. Pirmas deginimasis turi užtrukti ne ilgiau kaip 5 min., apskritai degintis galima ne ilgiau kaip 20 min. Deginimosi kursas turėtų būti ne ilgesnis nei 8 seansai, lankantis soliariume kas antrą-trečią dieną. Soliariume būtina nepamiršti naudoti specialius kremus ir akis nuo spindulių apsaugančius akinius. Nesilaikant šių rekomendacijų, žala odai bus tokia pati, kaip ir neatsakingai deginantis saulėje: odos vėžio rizika, pigmentinės dėmės ir odos elastingumo mažėjimas“, – pabrėžia K. Šnirpūnienė.

Vaistininkė apie kremų nuo saulės matematiką, soliariumą prieš atostogas ir odos apsaugą

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 10 May 2022 10:27:42 +0300