Kodėl prakaituojame?

Prakaitavimas, kaip nurodo profesorė, yra normali organizmo reakcija, kurios pagrindinė užduotis – termoreguliacija, bet kartu atliekamos ir kitos funkcijos: nežymi detoksikacija (šalinamas šlapalas, pieno rūgštis, mikroelementų perteklius), odos barjero ir mikrobiotos palaikymas (prakaitas turi antimikrobinių peptidų), elektrolitų, skysčių pusiausvyros palaikymas, cheminė komunikacija“ – kai išskiriamos medžiagos veikia kaip feromonai, turintys įtakos socialinei sąveikai, seksualinei traukai.

Prakaituojame visi ne vienodai: prakaito intensyvumą ir kvapą pirmiausia lemia mūsų genetika ir mikrobiota, tai pat įtakos turi aplinkos veiksniai, dėvimų rūbų medžiagos sudėtis (šiuo atveju derėtų vengti sintetinių rūbų, ypač apatinio trikotažo), mūsų mityba (pvz. alkoholio vartojimas, česnako, svogūnų, kitų aštrių prieskonių vartojimas), poilsio ir darbo režimas. 

„Prakaito liaukų mūsų organizme yra keli milijonai ir jos būna kelių rūšių. Vienos liaukos išsidėsčiusios visame kūne ir labiausiai atsakingos už termoreguliaciją. Šių liaukų prakaitas sudarytas iš vandens, elektrolitų ir dažniausiai yra bekvapis, prakaitavimas suintensyvėja esant karštai aplinkai arba intensyviau sportuojant, kad organizmas greičiau atvėstų, neperkaistumėme. Šių liaukų išskiriamas prakaitas įgauna kvapą, kai prakaitas susimaišo su žmogaus odos mikroflora, kuri yra individuali kiekvienam žmogui arba jei prakaitas išsiskiria mažai ventiliuojamose vietose (pvz. pažastys, įvairios kūno raukšlės, esant nutukimui).

Kitos prakaito liaukos lokalizuojasi tik tam tikrose vietose – pvz. kirkšnyse, pažastyse, veide, ant lytinių organų ir jų išskiriamo prakaito sudėtis nebėra tik vanduo ir tam tikri elektrolitai, bet dažniausiai kartu būna išskiriamos tam tikros medžiagos, tokios kaip lipidai, baltymai. Ir vėl – kai prakaitą veikia ant žmogaus kūno esantys mikroorganizmai, kurie skaido išskiriamas medžiagas, prakaitas gali įgauti tam tikrą specifinį kvapą“, – komentavo prof. D.Veličkienė. Kartu ji pridūrė, kad šių liaukų veikimui įtakos turi lytiniai hormonai, emociniai dirgikliai, bet ne aplinkos temperatūra.

Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė prof. Džilda Veličkienė atkreipė dėmesį, kad padidėjęs prakaitavimas gali būti juntamas ne visame kūne, bet konkrečiose jo vietose. Pavyzdžiui, lokalus prakaitavimas, kuris pasireiškia tik rankų srityje, delnuose, dažniausiai yra susijęs su žmogaus emocijomis, reakcija į stresą. Tokia organizmo reakcija susiformavo evoliucijos eigoje ir buvo palanki saugantis pavojų, nes drėgnesni delnai gali duoti geresnį sukibimą su aplinkoje esančiais daiktais.

Visgi toks prakaitavimas nėra endokrininės ligos išdava, o daugiau susijęs su asmens psichoemocine sveikata. Tad jei toks prakaitavimas trukdo gyvenimo kokybei, reikėtų pagalbos kreiptis į psichoterapeutą. Padėti galėtų meditacija, požiūrio į stresines situacijas keitimas, visi kiti psichoterapijos būdai.

Gydytoja įspėjo, kad sunerimti reikėtų, jeigu staiga pakinta prakaito intensyvumas, atsiranda naktinis prakaitavimas ar pasikeičia prakaito kvapas ir šie simptomai kurį laiką tęsiasi. Tai gali būti pirmasis ženklas, kad sutriko hormonų balansas, galbūt vyksta rimti pokyčiai kažkurioje organų sistemoje arba tai gali būti ir beprasidedančios onkologinės ligos simptomas. Bet kuriuo atveju būtina skubiai kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas reikiamą gydytoją specialistą.

Ilgas ligų sąrašas

Pasak prof. D.Veličkienės, į endokrinologus neretai kreipiamasi dėl padidėjusio prakaitavimo. Nors tikslios statistikos nėra, profesorės tikinimu, tai galėtų būti apie 5-10 procentų visų besikreipiančių pacientų.

„Pasikeitęs prakaitavimo pobūdis gali būti daugelio endokrininių ligų požymis. Aišku, tai gali rodyti ir kitas ligas, ne tik endokrinines, pavyzdžiui, toks simptomas gali būti būdingas tuberkuliozei ar kitai infekcinei ligai. Gali būti pirmasis kraujo ligų, tokių kaip limfomos ar leukemijos simptomas  Gali būti toli pažengusių kepenų, inkstų, neurologinių ligų (pavyzdžiui, Parkinsono ligos) simptomas. Kartais didesnį prakaitavimą lemia tam tikrų (pvz. psichiatrinių) medikamentų vartojimas.

Iš endokrininių ligų padidėjęs prakaitavimas dažniausiai leidžia įtarti skydliaukės veiklos sutrikimus, rečiau pasitaiko tokios ligos kaip feochromocitoma, akromegalija, neuroendokrininiai navikai, sergantiems  cukriniu diabetu - hipoglikemija. Greta minėtų ligų padidėjusiu  prakaitavimu dažniausiai skundžiasi moterys perimenopauzės ar menopauzės metu bei nutukimu sergantys asmenys. Vyrai, jeigu turi vieną iš mano minėtų endokrininių ligų arba turi per didelį kūno svorį, taip pat gali susidurti su padidėjusio prakaitavimo problemomis“, – tikino Kauno klinikų gydytoja endokrinologė.

Į klausimą, ar visi besikreipiantys dėl per didelio prakaitavimo asmenys tiriami dėl visų šių ligų, profesorė atsako, kad ne. „Mes vertiname simptomų visumą, tai reiškia, kad vertiname ir kitus kartu su padidėjusiu prakaitavimu esančius simptomus ir pagal tai matome, kuri liga labiausiai tikėtina. Į tai atsižvelgdami atliekame reikalingus tyrimus ligos diagnostikai. Dažnai pacientai prašo ištirti kortizolio koncentraciją, nes jie patiria stresą, bet ir taip yra žinoma, kad patiriant lėtinį stresą arba esant labai dideliam nerviniam jautrumui, kortizolio kiekis bus didesnis.  Mes, jeigu neįtariame endokrininės ligos, streso hormonų lygio netiriame. Mes tyrimus atliekame šita linkme tik tada, jeigu yra įtarimas, kad, nepriklausomai nuo streso lygmens, organizmas gamina per daug vienokio ar kitokio hormono, tarp jų ir kortizolio, tai tada mes atliekame specifinius tyrimus, kad tas ligas atmestume“, – pabrėžė prof. D.Veličkienė.

Galimi gydymo būdai

Šeimos gydytojas, greičiausiai bus pirmasis, kuris įvertins, kuria kryptimi reikia toliau tirti, atlikęs pagrindinius kraujo tyrimus ir įvertinęs prakaitavimą lydinčius simptomus.  Pavyzdžiui, jei greta prakaitavimo yra ir svorio mažėjimas, širdies plakimas, nervingumas, akių simptomai, gūžys arba padidėjęs epizodinis prakaitavimas lydimas ir didesnio kraujospūdžio ar veido bruožų pasikeitimo – greičiausiai būsite nukreiptas endokrinologo konsultacijai, jei iš kraujo tyrimų būtų matoma, kad yra pakitę kepenų rodmenys – būsite nukreiptas gastroenterologo konsultacijai, jei pakitę bendro kraujo rodikliai ar yra padidėję limfmazgiai – toliau bus tikslingas onkohematologo ištyrimas“, – vardijo Kauno klinikų gydytoja endokrinologė.

Iš tyrimų rezultatų aptikus, kurios organų sistemos sutrikimas nulėmė simptomus, pagal tai skiriami detalesni tyrimai ir parenkamas gydymas. Jeigu padidėjęs prakaitavimas pasireiškė dėl konkrečios ligos – būtent ši ir yra gydoma: ar tai būtų infekcija, ar endokrininė liga – pritaikius tinkamą gydymą ir prakaitavimas normalizuojasi.

Atskirais atvejais, kai pirminė hiperhidrozė (padidėjęs prakaitavimas, nesant kitų priežasčių), kuri nulemta genetiškai, prasideda jaunystėje (jaunesniems nei 25 metų amžiaus žmonėms) ir kuomet labiausiai prakaituoja delnai, pėdos, pažastys ypač stresinėse situacijose bei blogina gyvenimo kokybę, galima taikytis vietinį gydymą botulino injekcijomis į atitinkamas sritis. Gydymo botulino injekcijomis efekto trukmė svyruoja nuo 4 iki 6 mėnesių, vėliau procedūras reikia kartoti.  Jeigu yra profuzinis – neįprastai gausus daugelio kūno vietų prakaitavimas, – botulino injekcijos greičiausiai problemų neišspręs arba išspręs tik iš dalies.

„Todėl aš vis tiek būčiau linkusi kalbėti apie tai, kad jeigu prakaitavimas yra konkrečios ligos simptomas, didžiausią dėmesį reikėtų skirti būtent tos ligos gydymui. O botulino injekcijos labiau gali būti taikomos kai yra fiziologinis, įprastas prakaitavimas, bet žmogus jaučia, kad tas prakaitavimas jam yra per intensyvus“, – patarė profesorė.

Padidėjusio prakaitavimo, pasak gydytojos endokrinologės, nereikėtų ignoruoti jokiame amžiuje, ypač, jei simptomas suintensyvėja naktį. Jeigu prasidėjus menopauzei moterį vargina karščio bangos bei jas lydi dar ir kiti simptomai – taip pat delsti nereikėtų. „Visais atvejais reikėtų į tai kreipti dėmesį ir pagalvoti, kad tai gali būti ir kitos ligos, rimtos ligos pirmas signalas“, – dėmesį atkreipė Kauno klinikų profesorė.

Galiausiai, pasak jos, joks gydymas neduos siekiamų rezultatų, jei nekeisime savo gyvensenos: neatsigręšime į sveiką mitybą, nevaldysime streso, naudosime netinkamas higienos priemones, rinksimės sinetinių audinių rūbus ir nesilaikysime higienos reikalavimų. „Labai svarbu, kokį maistą valgome. Jei valgomas aštrus maistas, vartojamas alkoholis, mažai išgeriama vandens – visa tai taip pat gali prisidėti prie blogesnio prakaito kvapo, kas gali būti klaidingai palaikoma ligos simptomu. Kartu svarbu atkreipti dėmesį ir į tinkamą darbo bei poilsio režimą, nes tai taip pat turi įtakos medžiagų apykaitai bei prakaito reguliavimui, kaip vienas iš lėtinio streso, nerimo, perdegimo predisponuojančių veiksnių. Tai šiuos dalykus reikėtų įsivertinti“, – patarė prof. D.Veličkienė.

UAB „Lietuvos sveikata“ inf.

Autorė: Laura Adomavičienė

Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė tikina, kad maisto netoleravimo testų populiarumas išaugo dėl lengvos komercinės prieigos, agresyvios rinkodaros, vilties greitai rasti lėtinių, neaiškios kilmės simptomų (pvz., pilvo pūtimas, nuovargis) priežastį ir didelio susidomėjimo personalizuota mityba.

„Nors pilnavertė mityba tikrai svariai prisideda prie sveikatos išsaugojimo ir lėtinių ligų valdymo, tačiau šiuolaikinis skubantis žmogus dažnai neturi resursų iš esmės gilintis į tikrąsias prastos savijautos priežastis ir sprendimus, todėl vis patraukliau atrodo „piliulė“ – kone stebuklingas testas, po kurio gauni sąrašą, kas galima ir kas ne, plius pažadą, kad staiga išsispręs problemos“, – pastebi A. Zabulionė.

Testų rezultatai interpretuojami klaidingai

Maisto netoleravimas, pasak KTU mokslininkės, atsiranda tada, kai žmogaus organizmas negali tinkamai virškinti ar įsisavinti maisto, todėl paprastai atsiranda įvairių, su virškinimo sistema susijusių simptomų.

„Pavyzdžiui, laktozės netoleravimas yra tada, kai organizme trūksta laktazės fermento arba jo nepakanka pieno produktuose esančiam laktozės kiekiui suvirškinti, todėl atsiranda virškinimo trakto diskomfortas, viduriavimas ir (arba) pilvo pūtimas“, – teigia A. Zabulionė.

Dažniausiai siūlomi specifinio IgG antikūno nustatymo testai, kurie matuoja imunoglobulino G kiekį kraujyje, reaguojant į įvairius maisto baltymus. Teigiama, kad didelis IgG kiekis rodo „jautrumą“ ar „netoleravimą“ tam maistui.

„Šis testas, kurį siūlo įvairios įmonės, nustato IgG lygį keliems maisto produktams (dažniausiai net 100 ar daugiau maisto produktų su vienu testu). Teigiama, kad maisto produktų, kuriuose yra didelis IgG kiekis, pašalinimas gali panaikinti daugelį nepageidaujamų simptomų“, – sako A. Zabulionė.

Visgi KTU mokslininkė atkreipia dėmesį, kad IgG antikūnai rodo tik tai, kad žmogus vartojo tą maistą (imuninė atmintis) ir kad jo virškinimo sistema veikė, bet ne maisto netoleravimą ar alergiją.

„Klaidingai interpretuojama, kad padidėjęs IgG yra ligos priežastis ar indikatorius. Aukštas IgG kiekis paprastai yra normalus, sveiką toleranciją rodantis atsakas į neseniai valgytą maistą. Po testo susidaro klaidingas įspūdis, nes atsakymuose dažniausiai kaip „netoleruojamus“ produktus matote tai, ką valgėte paskiausiai ir peršasi klaidinga išvada, kad būtent pastaruoju metu valgytas maistas ir sukėlė blogą savijautą“, – tikina A. Zabulionė.

Dėl to atlikę testus žmonės be reikalo pašalina iš mitybos maisto produktus, kurie iš tikro nedaro jokios žalos organizmui.

Galima prisidaryti dar daugiau žalos

KTU mokslininkė pastebi, kad atliekant maisto netoleravimo testus tiriamųjų produktų sąraše dažniausiai būna visiškai normalūs maisto produktai – įvairios kruopos, mėsos rūšys, daržovės, vaisiai, žuvis ir jūros gėrybės ir pan.

„Būtent tai ir turi sudaryti pilnavertės mitybos pagrindą. O štai žiūrint iš loginės pusės, sunkiai virškinami ir ilgai vartojant virškinimo sistemai daugiausiai žalos atnešantys yra būtent ne paminėti maisto produktai, o stipriai perdirbtas maistas. Jau nuo pat pradžių šis tyrimas nelogiškas: priešina žmogų su natūraliu, įprastu maistu, o tai netiesiogiai gali paskatinti didesnį ir perteklinį stipriai perdirbto maisto vartojimą“, – sako KTU mokslininkė.

Dažnai iš testus atliekančių įmonių pusės dalinami labai tikrovės neatitinkantys pažadai – pagerėjusi odos būklė, geresnis virškinimas, padidėjęs energijos lygis, migrenos, lėtinio nuovargio sindromo gydymas ir pan.

A. Zabulionės nuomone, turint bent vieną minėtą simptomą, žmogui reikalinga reali gydytojo pagalba, nes tai gali būti rimto sveikatos sutrikimo padariniai. Tad bandant spręsti tokias problemas pagal testo atsakymą, galima prisidaryti dar daugiau žalos – vėluoti nustatyti tikrąją sveikatos problemos priežastį (pvz., lėtinę ligą) ir be reikalo save alinti, nuskurdinant maisto racioną.

„Pastebėjau, kad tokie testai siūlomi ir vaikams, o jiems tai labai pavojinga – labai ir nepagrįstai apribojus vaiko mitybą kyla rimta rizika neužtikrinti visų augančiam organizmui reikalingų maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų ir tokiu būdu neigiamai paveikti vaiko vystymąsi“, – teigia KTU mokslininkė.

Pataria vesti mitybos dienoraštį

Tokios organizacijos kaip Europos alergijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos akademija (ACAAI) ir Pasaulio alergijos organizacija (WAO) nerekomenduoja IgG testų maisto alergijai ar netoleravimui diagnozuoti.

„Pseudomokslu paremti maisto netoleravimo testai populiarėja, nes siūlo greitus, paprastus ir tariamai asmeninius atsakymus į sudėtingas sveikatos problemas, kurioms medicinos specialistai dažnai negali rasti vieno greito sprendimo. Prie to prisideda ir socialinė medija bei tikėjimas „alternatyviais“ metodais. Įspūdžius dažnai sustiprina ir išaukštinamos vieno ar kito asmens „stebuklingo“ pasveikimo istorijos“, – sako A. Zabulionė.

Vietoj brangių testų įtariantiems maisto netoleravimą žmonėms KTU mokslininkė pataria vesti mitybos dienoraštį, kruopščiai fiksuojant suvartotą maistą ir simptomus, o vėliau kreiptis į šeimos gydytoją arba dietologą, kad būtų suteikta pagalba atliekant eliminacinę dietą kontroliuojamomis sąlygomis.

„Stebėjimą reikėtų atlikti bent porą mėnesių ir labai atidžiai skaityti etiketes bei analizuoti, kas buvo suvartotame produkte. Ypač kalbant apie jau pagamintus produktus ar patiekalus: žmonės net nustemba, kad pyrage ar porcijoje keksiukų gali būti daugiau kiaušinių nei tipinėje „brančo“ porcijoje. Būkite labai atidūs ir kritiški“, – pataria KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė A. Zabulionė.

Tinkamai diagnostikai žmogus turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali nukreipti pas alergologą-klinikinį imunologą (dėl alergijų), gastroenterologą (dėl virškinimo ligų, įskaitant celiakiją ir netoleravimą) ar gydytoją dietologą dėl individualios mitybos korekcijos.

Kauno technologijos universitetas

Ieškodami sveikesnių alternatyvų, neretai pasikliauname įvairiais ženklais: „Ekologiška“, „Draugiška vaikams“, „Tvaru“ ir pan. Tačiau ką šie teiginiai iš tikrųjų reiškia – ar jie pagrįsti, ar tai tik gražios etiketės?  

„Draugiška“ etiketė – nereiškia kad saugu 

Pirkdami baldus gana neretai galime pamatyti ženklą „Draugiška vaikams“, „Draugiška gyvūnams“ ar pan. Tačiau ar visuomet šie ženklai reiškia, kad gaminys yra sveikas? 

Pavyzdžiui ženklas „Draugiškas gyvūnams“ dažniausiai reiškia ne kad tas baldas yra saugus gyvūnams ar aplinkai, o tai, kad jis turi tam tikras funkcines savybes, patogias augintinių šeimininkams – audinys yra atsparesnis įbrėžimams, lengviau valomas paviršius ir pan. O kartais tai gali reikšti, kad paviršius yra impregnuotas apsaugine danga, kad neįsigertų skysčiai ar purvas. 

„Svarbu suprasti, kad tokie teiginiai nieko nepasako apie cheminę sudėtį ir negarantuoja, jog baldas yra saugus jūsų ar gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Netgi priešingai – reikėtų suklusti, jei audinys ar paviršius buvo chemiškai apdorotas, pvz., vandenį ir riebalus atstumiančiomis medžiagomis ar dėmių atsparumą didinančiomis dangomis. Tokiam poveikiui dažnai naudojamos PFAS grupės cheminės medžiagos – itin patvarios, aplinkoje besikaupiančios ir siejamos su neigiamu poveikiu žmonių ir gyvūnų sveikatai. Paradoksalu, bet tai reiškia, kad „draugiškas augintiniams“ baldas nebūtinai yra draugiškas pačiam augintiniui.“ – sako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius. 

Kas yra aplinkosauginiai teiginiai? 

Aplinkosauginiai teiginiai naudojami parodyti produktų aplinkosauginius privalumus ir yra skirstomi į tris kategorijas. I tipo ekologiniai ženklai – tai specialūs simboliai, pateikiami ant produktų pakuočių ar aprašymuose, kurie nurodo, kad šie gaminiai atitinka tam tikrus standartus apimančius įvairius aspektus: cheminių medžiagų turinį, išteklių naudojimo efektyvumą, mažesnį poveikį klimatui ar natūralių ekosistemų apsaugą. Ši atitiktis patvirtinta nepriklausomų trečiųjų šalių. II tipo aplinkosauginiai teiginiai – tai gamintojo savarankiškai deklaruojami produkto aplinkosauginiai privalumai, kurie nėra sertifikuoti trečiųjų šalių, bet gan dažnai naudojami gamintojų ženklinant produktus. III tipo aplinkosauginiai teiginiai – tai produkto aplinkosauginės deklaracijos, kurias pateikia gamintojas. 

„Aplinkosauginiai teiginiai padeda mums pasirinkti gaminius, kurie mažiau kenkia gamtai ir žmogui. Tai svarbu, nes rinkoje gausu produktų, kurių gamyba ar naudojimas gali neigiamai paveikti aplinką, o pirkėjui rasti informaciją apie įvairius gaminius ir sprendimą priimti savarankiškai gali būti labai sudėtinga“ – komentuoja cheminių medžiagų ekspertas. 

Svarbu domėtis, ką kiekvienas ženklas reiškia 

Kai kurie gamintojai priskiria gaminiui aplinkosauginius teiginius ar ženklina juos savo pačių sukurtomis aplinkosauginėmis etiketėmis (II tipo ženklinimas) – kaip jau minėtas teiginys „Draugiškas gyvūnams“. Ne visais atvejais už tokio ženklinimo ar teiginių yra aiškūs kriterijai, pagal kuriuos atliekamas vertinimas ir dažniausiai tokie teiginiai nėra patvirtinti nepriklausomų trečiųjų šalių, tad kiekvieną atvejį reikia tikrinti atskirai, ar jis yra pagrįstas. 

Verčiau rinktis gaminius, paženklintus I tipo ekologiniais ženklais, nes jie sertifikuoti pagal aiškius viešai prieinamus aplinkosauginius kriterijus. Tai gali būti, pavyzdžiui, Europos sąjungos ekologinis ženklas („EU Ecolabel“), Šiaurės šalių gulbės ženklas („Nordic Swan“) ar Vokietijos mėlynojo angelo ženklas („Blue Angel“). 

„Pasitaiko atvejų, kai gaminiui suteikiami nepagrįsti ar net klaidinantys aplinkosauginiai teiginiai siekiant pagerinti produkto įvaizdį. Tai vadinama „žaliuoju smegenų plovimu“ (angl. greenwashing). Tai klaidina vartotojus – jie mano, jog renkasi sveikus bei aplinką tausojančius produktus, nors taip nėra.“ – sako G. Jegelevičius. 

Vartotojai turi teisę žinoti apie pavojingas medžiagas gaminiuose 

Europos Sąjungoje (ES) galioja REACH reikalavimai. Tai – ES reglamentas, kuris nustato taisykles, susijusias su cheminių medžiagų gamyba, importu, tiekimu ir naudojimu. Šis reglamentas yra vienas griežčiausių cheminių medžiagų reguliavimo aktų pasaulyje ir siekia užtikrinti aukštą žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį, tačiau teisinis cheminių medžiagų reguliavimas yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Tikrai ne visos pavojingos cheminės medžiagos jau yra uždraustos. Didžioji dalis dar tik tiriamos, ištyrus gali būti įtraukiamos į labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašą. „Pagal šio reglamento 33 straipsnį, bet kuris gyventojas, abejojantis gaminio sveikumu ir tvarumu, gali teikti užklausą, ir visi tiekėjai, gamintojai ar importuotojai, gavę užklausą iš pirkėjo, privalo per 45 dienas pateikti informaciją apie gaminio sudėtyje esančias didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas.“ 

Kurkime sveikus namus 

Jei norite daugiau sužinoti, kaip statyti ar atnaujinti namus, kad jie būtų sveiki jums ir mažiau kenktų aplinkai, kviečiame atsisiųsti nemokamą leidinį „Kaip susikurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?“. Jame rasite praktiškų patarimų, kaip rinktis medžiagas, planuoti darbus ir mažinti atliekų kiekį.  

Baltijos aplinkos forumo inf. 

„Nauji E. sveikatos sprendimai diegiami, kad pacientai gautų saugesnę, kokybiškesnę ir tęstinę priežiūrą, taip pat mažinant administracinę naštą gydytojams. Šie pokyčiai nėra skirti riboti ar stigmatizuoti pacientus. Priešingai – stengiamasi nuosekliai mažinti teisės aktų, kurie nepagrįstai riboja psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų teises“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėja Ieva Vaskelienė.

Pirmuoju etapu, iki 2026 m. liepos 1 d., psichikos sveikatos duomenis E. sveikatos sistemoje tvarkys tik gydytojai psichiatrai bei gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrai. Šis pereinamasis laikotarpis skirtas sklandžiam sistemos įdiegimui, praktiniam išbandymui ir administracinės naštos mažinimui. Vėlesniais etapais, be gydytojų psichiatrų, duomenis pradės tvarkyti ir kiti psichikos sveikatos priežiūros specialistai, pavyzdžiui, medicinos psichologai ir psichikos sveikatos slaugytojai.

Pradėjus tvarkyti psichikos sveikatos duomenis E. sveikatos sistemoje, šalia įprasto gydytojo pildomo apsilankymo dokumento formos atsiras specialus laukas jautriai informacijai: anamnezė, nusiskundimai, ligos istorija ir pan. Šie duomenys bus pildomi specialioje formoje, o tai užtikrins šių duomenų ribotą matomumą. 

Ką svarbu žinoti pacientams

Į E. sveikatos sistemą bus įrašoma pagrindinė su gydymu susijusi informacija: nusiskundimai, diagnozė, trumpa ligos ir gydymo istorija (anamnezė), gydymo planas, gydymo rekomendacijos, epikrizė. Istoriniai psichikos sveikatos duomenys apie ankstesnius apsilankymus į sistemą nebus perkeliami – informacija bus kaupiama tik nuo naujų apsilankymų pradžios.

Išsamius psichikos sveikatos duomenis matys tik tie specialistai, kuriems tai būtina gydymui ar skubiai pagalbai suteikti. Kiti sveikatos priežiūros specialistai šių duomenų nematys, tačiau diagnozė bus matoma visiems specialistams tais atvejais, kai ji susijusi su gydymu ar vaistų skyrimu. Tokia praktika taikoma ir šiuo metu.

Atsiras galimybė pacientams E. sveikatoje patiems matyti savo psichikos sveikatos istoriją, kuri bus pildoma nuo naujų apsilankymų.

Pereinamuoju laikotarpiu gydytojai turės galimybę dokumentuoti apsilankymus lanksčiai – išsamios psichiatrinės informacijos (išskyrus diagnozę, jei ji susijusi su medikamentų skyrimu) teikti į E. sveikatą dar neprivalės, tačiau tokia galimybė bus sudaryta.

Ką svarbu žinoti sveikatos priežiūros specialistams

Pereinamuoju laikotarpiu, iki 2026 m. liepos 1 d., numatytas lankstesnis dokumentavimo reikalavimų taikymas (E030 formą pildyti neprivalu, bet tokia galimybė sudaryta), bus teikiama metodinė pagalba ir nuoseklus sprendimų koregavimas, atsižvelgiant į realią praktiką.
Tikslas – subalansuoti klinikinius poreikius, administracinę naštą ir specialistų teisinį saugumą. 

Pereinamuoju laikotarpiu pagal identifikuotus gydytojų poreikius bus organizuojami papildomi ir atnaujinti mokymai, rengiamos vizualinės, praktinės instrukcijos, suteikiama galimybė gauti atsakymus į užduotus klausimus. 

Techninių E. sveikatos sistemos sutrikimų atvejais gydytojams ir toliau išliks galimybė išrašyti popierinius receptus. Tokiais atvejais prioritetas teikiamas pacientų paslaugų nepertraukiamumui, o formalių dokumentavimo neatitikimų vertinimas pereinamuoju laikotarpiu nebus taikomas.

SAM Komunikacijos skyrius
 

Tyrimų plėtra šeimos gydytojams ne tik suteiks galimybę greičiau nustatyti pacientų negalavimų priežastis ir pradėti gydymą, sumažins būtinybę kreiptis į gydytojus specialistus ar vykti gydytis į ligoninę, bet ir leis racionaliau naudoti sveikatos sistemos finansinius išteklius.

Į šeimos gydytojo komandos tyrimų sąrašą įtraukti tiek dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, tiek lėtinių būklių diagnostikai svarbūs tyrimai:

• vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai, kurie padeda nustatyti mažakraujystės priežastį ir paskirti tinkamą gydymą;
• vitamino D tyrimas svarbus dėl osteoporozės gydomiems pacientams, gydymo saugumui užtikrinti;
• skydliaukės funkcijos tyrimai (laisvo tiroksino, ATPO), atliekami skydliaukės funkcijai įvertinti, o tai svarbu skydliaukės ligų diagnostikai;
• Helicobacter pylori antigeno testas, padedantis greičiau išsiaiškinti virškinamojo trakto nusiskundimų kilmę;
• greitieji rota, adeno ir noro virusų testai, padedantys diagnozuoti vaikams ūmių virškinamojo trakto sutrikimų priežastį ir paskirti reikiamą gydymą;
• mikrobiologiniai pasėliai iš išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų išskyrų, padedantys tiksliai nustatyti infekcijas ir parinkti tinkamą gydymą.

Šeimos gydytojai galės plačiau taikyti ir natriuretinio peptido tyrimą. Anksčiau jis buvo skiriamas tik įtariant širdies nepakankamumą, dabar tyrimą galės atlikti ir jau sergantys šia liga pacientai. Taip gydytojai galės nuosekliau kontroliuoti paskirtą gydymą.

„Dėl platesnių diagnostikos galimybių pacientai greičiau sulauks aiškaus atsakymo dėl savo sveikatos būklės, o gydymo procesas taps nuoseklesnis. Tai ypač svarbu lėtinių ligų kontrolei, kai reguliarus stebėjimas ir savalaikiai sprendimai lemia geresnę paciento savijautą ir mažina komplikacijų riziką“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vedėja Žydrūnė Baigienė.

Nuo kitų metų plečiamas ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetuose atliekamų tyrimų sąrašas. Tai reiškia, kad žmonės, kurie dėl staiga pablogėjusios sveikatos kreipiasi poilsio ar švenčių dienomis, galės būti ištirti greičiau. Šių kabinetų gydytojai galės skirti daugiau tyrimų, padedančių nustatyti įvairių ūmių infekcijų priežastis ir paskirti tinkamą gydymą – pavyzdžiui, greituosius rota, adeno ar noro virusų testus, taip pat mikrobiologinius pasėlius.

Preliminariais ligonių kasos skaičiavimais, visiems naujiems tyrimams ir tiems, kurių skyrimo sąlygos praplečiamos, per metus prireiks per 7 mln. eurų fondo lėšų.

Ligonių kasų inf. 

Artėjant didžiosioms metų šventėms, daugelio namų virtuvės pakvimpa kepama antimi, sultingu kalakutu ar klasikine višta. Šventinis stalas dažnai asocijuojasi su jaukumu ir bendryste. Vis dėlto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena – norint, kad patiekalai būtų ne tik gardūs, bet ir saugūs, būtina laikytis kelių svarbių higienos taisyklių.

Ruošiantis Kalėdoms ir pilnėjant pirkinių krepšiams, paukštienos pasirinkimo vieta – viena iš tų, kur verta ilgiau stabtelėti, neskubėti. Specialistai rekomenduoja paukštieną į pirkinių krepšelį dėti pačioje visų pirkimų pabaigoje, kad ji kuo trumpiau būtų laikoma ne šaldytuvo temperatūroje.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis mėsą?

• Pakuotė: ji turi būti sandari, sausa ir švari. Pažeistoje pakuotėje – palanki terpė bakterijoms daugintis.
• Temperatūra: tiek parduotuvėje, tiek namuose šviežia paukštiena turi būti laikoma ne aukštesnėje nei 4 °C temperatūroje.
• Gamintojas: rinkitės tik registruotų įmonių produkciją – ant pakuotės ieškokite identifikavimo numerio.
• Išvaizda: venkite mėsos su kraujosruvomis, nemaloniu kvapu ar skysčių pertekliumi pakuotėje.

Didžiausia klaida virtuvėje – paukštienos plovimas

Nors daugeliui vis dar kyla noras nuplauti šviežią paukštieną po tekančiu vandeniu, to daryti nereikėtų. Plaunant vandens lašeliai su bakterijomis (pavyzdžiui, salmonelėmis ar kampilobakterijomis) gali pasklisti ant kriauklės, stalviršių, indų ar net drabužių. Kepimo metu aukšta temperatūra sunaikina bakterijas, todėl plovimas yra ne tik nereikalingas, bet ir pavojingas dėl kryžminės taršos rizikos.

Kryžminė tarša įvyksta tada, kai bakterijos nuo žalios mėsos patenka ant produktų, kurie nebebus termiškai apdorojami (pvz., salotų ar duonos).

Higiena – saugios virtuvės pagrindas:

• Rankų higiena: rankas su muilu plaukite  bent 30 sekundžių prieš ir po kontakto su žalia paukštiena.
• Įrankiai: naudokite atskiras pjaustymo lenteles ir peilius mėsai ir daržovėms. Po naudojimo juos kruopščiai nuplaukite karštu vandeniu.
• Šluostės: vietoj virtuvinių kempinių, kurios dažnai tampa bakterijų židiniais, rinkitės vienkartinius popierinius rankšluosčius. Daugkartines šluostes dienos pabaigoje rekomenduojama sterilizuoti verdančiame vandenyje. Kad paukštiena būtų saugi vartoti, ją būtina tinkamai termiškai apdoroti – storiausioje mėsos vietoje temperatūra turi siekti ne mažiau kaip 75 °C. Neturint maisto termometro, rekomenduojama įpjauti storiausią paukščio vietą: ištekėjusios sultys turi būti visiškai skaidrios, be rausvo atspalvio, o pati mėsa – pilnai iškepusi ir nebetampri.

Šventėms įsigijus šaldytą kalakutą ar antį, svarbu iš anksto suplanuoti jų atitirpinimą. Saugiausias būdas – atitirpinti paukštieną šaldytuve vengiant kambario temperatūros. Didesnio dydžio kalakutas gali tirpti parą ar net ilgiau, todėl šiam procesui reikėtų numatyti pakankamai laiko.

Atsakingas produktų pasirinkimas ir kruopštus jų paruošimas padeda ne tik išsaugoti šventinių patiekalų kokybę bei skonį, bet ir užtikrinti, kad šventės namuose praeitų saugiai ir be nemalonių netikėtumų.

VMVT 

Nuo kitų metų bus kompensuojamas rekordinis vaistų kiekis – 2212 preparatai, iš jų – 306 lygiagrečiai importuojami vaistai. Tai net 70 lygiagrečiai importuojamų preparatų daugiau, nei yra šiuo metu galiojančiame kainyne. 

Į 2026 m. pirmojo pusmečio kainyną įtraukti kompensuojamieji vaistai priklauso net 901 vaistų grupei. Šių metų antro pusmečio kainyne tokių grupių yra 889, tai reiškia, kad kainynas papildytas 12 naujų vaistų grupių. 

Preliminariais skaičiavimais, kitų metų pirmąjį pusmetį PSDF biudžetas sutaupys apie 5,5 mln. eurų. Lėšos taupomos, nes mažėja kai kurių originalių vaistų (pvz. trastuzumabo derukstekano, pertuzumabo / trastuzumabo, akalabrutinibo, vismodegibo) kainos, taip pat generinių vaistų (pvz. ustekinumabo, tikagreloro) kainos, į rinką patenka nauji generiniai vaistai (pvz., edoksabanas, denozumabas). Sutaupytos lėšos bus skiriamos naujų vaistų įtraukimui arba jau kompensuojamų vaistų skyrimo sąlygų plėtimui.

„Į kiekvieną kainyną stengiamės įtraukti kuo daugiau pacientams reikalingų pigesnių vaistų, kad gydymo galimybės būtų platesnės, o priemokos – kuo mažesnės. Sutaupytos lėšos į kompensavimo sistemą leis įtraukti daugiau naujų vaistų“, – sako Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Pacientams, kalendoriniais metais sukaupusiems priemokų krepšelį, kompensuojamųjų vaistų priemoka, jei įsigyjami vaistai su mažiausia priemoka, iki metų galo dengiama valstybės biudžeto lėšomis. 2025 m. krepšelio dydis – 59,04 Eur.  Nuo kiekvienų metų pradžios kaupiamas kompensuojamųjų vaistų krepšelis skaičiuojamas visiems gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Geriausias būdas patikrinti, kiek priemokų jau sukaupta krepšelyje – pažiūrėti asmeninėje E. sveikatos paskyroje.

Siekiant užtikrinti geresnį vaistinių preparatų prieinamumą ir sudaryti geresnes gydymo galimybes, kompensuojamųjų vaistų kainynas atnaujinamas du kartus per metus.

SAM Komunikacijos skyrius
 

Ne diagnozė

Mediciniškai šlapi sapnai vadinami nocturnal emissions arba nocturnal orgasms – tai nevalinga ejakuliacija ar orgazmas miego metu. Urologas M. Stanionis skuba raminti – tai nėra nei liga, nei sutrikimas. „Naktinė ejakuliacija yra natūralus fiziologinis procesas, kuris gali pasireikšti bet kuriuo gyvenimo etapu po brendimo pradžios“, – sako gydytojas.

Šlapi sapnai dažniausiai aplanko REM – greitųjų akių judesių – miego fazėje, kai smegenys yra itin aktyvios, tačiau sąmoninga kontrolė nuslopinta. Šios fazės metu suaktyvėja autonominė nervų sistema, valdanti nevalingus refleksus, įskaitant erekciją ir ejakuliaciją. Dėl to ejakuliacija gali įvykti net ir be aiškaus erotinio sapno turinio arba tuomet, kai žmogus sapno visai neprisimena.

Naktį taip pat natūraliai pakyla testosterono lygis kraujyje. Šis hormoninis svyravimas sustiprina lytinių organų kraujotaką ir jautrumą, todėl miego metu lengviau formuojasi spontaninė erekcija, tam tikromis aplinkybėmis galinti pasibaigti ejakuliacija. Kartais tai įvyksta visiškai be seksualinių fantazijų – vien dėl fiziologinių procesų.

„Tai kūno būdas palaikyti natūralų seksualinės funkcijos ritmą“, – aiškina M. Stanionis.

Su metais rimsta

Anot specialisto, paauglystėje naktinės ejakuliacijos dažnesnės dėl intensyvių hormoninių pokyčių ir bręstančio seksualumo. Brendimo laikotarpiu testosterono gamyba staigiai išauga, pradedama aktyviai gaminti sperma, todėl organizmas dažniau „reaguoja“ miego metu.

Pirmasis šlapias sapnas dažniausiai įvyksta 12-16 metų amžiuje, praėjus 1-2 metams po brendimo pradžios. Tyrimai rodo, kad iki 17 metų didžioji dalis vaikinų jau yra patyrę naktinę ejakuliaciją, o daliai jų tai tampa ir pirmąja ejakuliacija gyvenime.

„Suaugusiems vyrams šlapi sapnai paprastai būna retesni, nes ejakuliacija dažniau vyksta sąmoningai – per lytinius santykius ar masturbaciją. Vis dėlto ir suaugusiame amžiuje naktinė ejakuliacija išlieka visiškai normali ir sveika“, – pabrėžia gydytojas urologas Martynas Stanionis.

Jis atkreipia dėmesį, kad šlapi sapnai nėra išskirtinai paauglių reiškinys – jie gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, net ir po ilgos pertraukos.

Dažnis skiriasi

Kaip dažnai vyrai patiria šlapius sapnus? „Medicininės normos čia nėra. Normalus gali būti bet koks dažnis – nuo kelių kartų per mėnesį iki visiško nebuvimo“, – sako M. Stanionis.

Dažnis priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, hormonų lygio, seksualinio aktyvumo, streso, miego kokybės. Medicinos apžvalgos rodo, kad vyrai, kurie rečiau ejakuliuoja dienos metu, gali dažniau patirti naktines ejakuliacijas, tačiau šis ryšys nėra absoliutus.

„Svarbu suprasti, kad ir visiškas šlapių sapnų nebuvimas suaugusiame amžiuje yra normalu. Nerimauti reikėtų tik tuomet, jei kartu atsiranda skausmas, kraujas spermoje, šlapinimosi pokyčiai, erekcijos sutrikimai, libido sumažėjimas ar kiti galimi hormonų disbalanso požymiai“, – pabrėžia urologas.

Stresas ir miego sutrikimai taip pat gali turėti įtakos. Kai kuriems vyrams naktinės ejakuliacijos retėja, kitiems – pasireiškia epizodiškai dėl chaotiškesnio miego ir hormoninių svyravimų.

Ragina pamiršti mitus

Vienas labiausiai paplitusių mitų – kad šlapi sapnai silpnina organizmą, mažina imunitetą ar spermos kiekį. Medicinos mokslas šių įsitikinimų nepatvirtina. Kai kuriose kultūrose egzistuoja „semen loss anxiety“ (Dhat sindromas) – įsitikinimas, kad spermos netekimas per šlapius sapnus ar masturbaciją gali sukelti nuovargį, silpnumą ar sveikatos sutrikimus. Tiesa ta, kad organizmas nuolat gamina naują spermą, todėl nei naktinė ejakuliacija, nei masturbacija neturi neigiamo ilgalaikio poveikio vaisingumui ar bendrai sveikatai.

Kitas mitas – kad šlapi sapnai rodo seksualinį nepasitenkinimą ar moralinės kontrolės trūkumą. „Tai nevalinga fiziologinė reakcija, valdoma autonominės nervų sistemos, o ne sąmoningų sprendimų“, – pabrėžia M. Stanionis. Ejakuliacija gali įvykti net ir be jokio erotinio sapno – vien dėl hormoninių ir nervinių procesų miego metu.

Tą patvirtina ir neurologai: šlapi sapnai yra visiškai natūralus smegenų ir hormonų procesas. Miego metu mažas smegenų centras, vadinamas hipotalamu, skatina lytinių hormonų išsiskyrimą, o dalis smegenų, atsakinga už sąmoningą kontrolę, tuo metu mažiau aktyvi – todėl sapnai gali būti ryškūs ir kupini seksualinės įtampos. Dopaminas, cheminė medžiaga, kuri sukelia malonumo pojūtį, didina kūno reakciją, todėl ejakuliacija ar orgazmas gali įvykti be sąmoningos kontrolės.

Nerimauja ne tik vyrai

Psichoterapeutė Tracie Zinman-Ibrahim, dirbanti su obsesinį-kompulsinį sutrikimą turinčiais pacientais, platformoje NOCD atkreipia dėmesį, kad žmonėms, kuriems svarbios griežtos religinės ar moralinės normos, šlapi sapnai gali tapti stipraus nerimo šaltiniu. „Jei nuolat apie tai galvojate, bijote ir bandote kaip nors to išvengti – tai gali būti susiję su OKS“, – sako specialistė. Tokiais atvejais, kai nerimas tampa stiprus ir trikdo kasdienį gyvenimą, rekomenduojama kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Tiesa, kartais šlapi sapnai neramina ne tiek patį vyrą, kiek jo partnerę. „Tai normalu, ir dauguma žmonių tai patiria skirtingais gyvenimo etapais. Kritikuoti natūralius kūno procesus nėra naudinga“, – „The Guardian“ teigė psichoterapeutė Pamela Stephenson Connolly.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad šlapi sapnai vyrams dažniau pasitaiko sumažėjus seksualiniam aktyvumui – o tai gali lemti stresas darbe ar nuovargis. „Galbūt jo kūnas pats taip nusimeta įtampą – už tai vertėtų būti dėkingam, o ne priešintis“, – sako ji.

Tema – tabu

Nors naktinė ejakuliacija yra visiškai normalus fiziologinis reiškinys, daugelis vyrų – tiek paauglių, tiek suaugusiųjų – vis dar jaučia gėdą. Tokia reakcija kyla dėl visuomenėje vyraujančios tylos seksualinės sveikatos tema.

Paaugliams ypač svarbu apie šlapius sapnus sužinoti anksti, dar prieš jiems įvykstant. Tėvai ar globėjai, kalbėdami apie brendimo pokyčius, kaip normalią kūno funkciją turėtų paminėti ir naktinę ejakuliaciją. Tai padėtų išvengti baimės, gėdos ir klaidingų išvadų.

„Kuo daugiau aiškios, moksliškai pagrįstos informacijos apie seksualinę sveikatą, tuo mažiau vietos lieka mitams, gėdai ir nesusipratimams“, – tikina urologas M. Stanionis.

Tai įdomu

Nors šlapi sapnai dažniausiai siejami su paauglių ir suaugusių vyrų ejakuliacija, moterys taip pat gali patirti naktinius orgazmus, dažniausiai lydimus vaginalinės lubrikacijos. Tyrimai rodo, kad apie 70 proc. moterų iki 45 metų amžiaus gyvenime bent kartą turėjo seksualinį sapną, o maždaug 37 proc. – sapną, kuris baigėsi orgazmu.

UAB „Lietuvos sveikata“ inf.

Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė

„Nuo kitų metų pradžios kompensuojamųjų vaistų kainynas pasipildo daugiau nei pusšimčiu naujų vaistų, todėl galime pasidžiaugti rekordiniu vaistų skaičiumi. Didėja ir vaistų grupių skaičius, o tai reiškia geresnes gydymo galimybes pacientams. Šis kainynas yra nuoseklus žingsnis siekiant įgyvendinti Vyriausybės programos vieną iš tikslų – gerinti būtinų bei inovatyvių kompensuojamųjų vaistų prieinamumą pacientams“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento direktorė Anželika Oraitė.

Nuo kitų metų bus kompensuojamas rekordinis vaistų kiekis – 2212 preparatai, iš jų – 306 lygiagrečiai importuojami vaistai. Tai net 70 lygiagrečiai importuojamų preparatų daugiau, nei yra šiuo metu galiojančiame kainyne. 

Į 2026 m. pirmojo pusmečio kainyną įtraukti kompensuojamieji vaistai priklauso net 901 vaistų grupei. Šių metų antro pusmečio kainyne tokių grupių yra 889, tai reiškia, kad kainynas papildytas 12 naujų vaistų grupių. 

Preliminariais skaičiavimais, kitų metų pirmąjį pusmetį PSDF biudžetas sutaupys apie 5,5 mln. eurų. Lėšos taupomos, nes mažėja kai kurių originalių vaistų (pvz. trastuzumabo derukstekano, pertuzumabo / trastuzumabo, akalabrutinibo, vismodegibo) kainos, taip pat generinių vaistų (pvz. ustekinumabo, tikagreloro) kainos, į rinką patenka nauji generiniai vaistai (pvz., edoksabanas, denozumabas). Sutaupytos lėšos bus skiriamos naujų vaistų įtraukimui arba jau kompensuojamų vaistų skyrimo sąlygų plėtimui.

„Į kiekvieną kainyną stengiamės įtraukti kuo daugiau pacientams reikalingų pigesnių vaistų, kad gydymo galimybės būtų platesnės, o priemokos – kuo mažesnės. Sutaupytos lėšos į kompensavimo sistemą leis įtraukti daugiau naujų vaistų“, – sako Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Pacientams, kalendoriniais metais sukaupusiems priemokų krepšelį, kompensuojamųjų vaistų priemoka, jei įsigyjami vaistai su mažiausia priemoka, iki metų galo dengiama valstybės biudžeto lėšomis. 2025 m. krepšelio dydis – 59,04 Eur.  Nuo kiekvienų metų pradžios kaupiamas kompensuojamųjų vaistų krepšelis skaičiuojamas visiems gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Geriausias būdas patikrinti, kiek priemokų jau sukaupta krepšelyje – pažiūrėti asmeninėje E. sveikatos paskyroje.

Siekiant užtikrinti geresnį vaistinių preparatų prieinamumą ir sudaryti geresnes gydymo galimybes, kompensuojamųjų vaistų kainynas atnaujinamas du kartus per metus.

SAM Komunikacijos skyrius

„Gydymo įstaigos savo pacientams turėtų suteikti aiškią informaciją, kur švenčių dienomis ir savaitgaliais galima kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, pavyzdžiui, esant aukštai temperatūrai, stipriam skausmui ar nekontroliuojamam kraujospūdžiui. Svarbu, kad prie gydymo įstaigos prisirašę gyventojai šia informacija pasidomėtų iš anksto, tuomet prireikus pagalbos jiems nereikėtų gaišti laiko paieškoms ir patirti papildomų rūpesčių“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova. 

Ši informacija teikiama keliais būdais: 

paciento poliklinikos interneto svetainėje, socialinio tinklo paskyroje;

gydymo įstaigos skelbimų lentoje;

elektroniniu būdu, pavyzdžiui, el. paštu, SMS; 

autoatsakikliu, kai skambinama į gydymo įstaigą;

iš anksto pasiteiravus savo poliklinikos registratūroje ar šeimos gydytojo; 

VLK interneto svetainės skiltyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“. 

Kada teikiama skubioji pagalba?

„Skubioji ambulatorinė medicinos pagalba teikiama esant stipriam skausmui, traumoms, ūmioms alerginėms reakcijoms, pykinimui ar pasikartojančiam vėmimui. Ji taip pat teikiama, kai suaugusiesiems temperatūra viršija 38°C ir laikosi ilgiau nei 72 valandas, o vaikams – kai temperatūra aukštesnė nei 37,8°C ir tęsiasi ilgiau nei parą, taip pat, jei atsiranda bėrimas, skausmas, žaizdų ar kitų sunkiai pakeliamų simptomų“, – primena D. Prochorova. 

Skubiąją ambulatorinę medicinos pagalbą šeimos medicinos įstaigų ne darbo laiku, t. y. poilsio ir švenčių dienomis, teikia skubiosios medicinos pagalbos kabinetai (pavyzdžiui, Vilniuje, Šiauliuose), o kur jų nėra – ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyriai.

Į ligoninę – prireikus būtinosios pagalbos

Į ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyrių reikia vykti tada, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, t. y. – kai kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei. Pavyzdžiui, patyrus sunkią traumą, nesustabdant gausaus kraujavimo, smarkiai nudegus, sutrikus širdies veiklai, praradus koordinaciją ir pan.

Dėl būtinosios medicinos pagalbos gali kreiptis tiek privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti, tiek neapdrausti Lietuvos gyventojai. Jiems suteikta pagalba apmokama fondo lėšomis. Vis dėlto už sveikatos priežiūros paslaugas gali tekti susimokėti, jeigu paaiškėja, kad pagalba nėra skubi. Jeigu pacientą apžiūrėjęs gydytojas nustato, kad atvejis – neskubus, jam rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jeigu pacientas nenori laukti ir pageidauja gauti konsultaciją, pacientui gali būti teikiamos mokamos paslaugos.

Pagalba telefonu 

Jei žmogaus sveikatos būklė yra sunki, reikėtų nedelsiant skambinti Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu 112 arba vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Nedelsiant greitąją medicinos pagalbą šiuo numeriu reikia kviesti prireikus skubios medicinos pagalbos, kai kyla pavojus paciento gyvybei arba gresia sunkios komplikacijos, pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų atvejais. Pagalba taip pat būtina, jei žmogaus būklė yra pavojinga, kritinė ir kyla pavojus jo gyvybei, pavyzdžiui, insulto ar infarkto atveju, netekus sąmonės. 

Kai reikalinga tik medicininė konsultacija, t. y. situacija nekelia pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, galima skambinti trumpuoju medicininių konsultacijų telefono numeriu 113, skirtu neskubios medicininės informacijos ir konsultacijų teikimui. Šiuo numeriu besikreipiantis žmogus per pokalbį gauna profesionalią informaciją, o jei dispečeris nustato, kad reikalinga greitosios medicinos pagalbos brigada, jis pats ją iškviečia. 

VLK inf.

Kokias operacijas dažniausiai atliekas burnos ir žandikaulių chirurgas?

Didžiausią burnos ir žandikaulių chirurgijos darbo dalį sudaro dantų šalinimas ir implantacija, tačiau nemaža pacientų dalis kreipiasi dėl veido traumų – viršutinio ar apatinio žandikaulio, skruostikaulio, nosikaulio ar kompleksinių veido kaulų lūžių.

Svarbi sritis – seilių liaukų patologijos ir infekciniai susirgimai, tai yra pūlingos infekcijos, kurios plinta nuo dantų, pažandės, burnos dugno ar kaklo srityse. Nors jų skaičius mažėja, bet pacientų srautas vis tiek išlieka gana didelis. Taip pat vis dažniau atliekamos rekonstrukcinės operacijos po onkologinių susirgimų, kai būtina atkurti kaulinius ir minkštuosius audinius bei pagrindines burnos funkcijas,veido simetriją. Tai labai susiję su paciento gyvenimo kokybe ir jo socialiniu gyvenimu.

Kodėl kartais, gydant burnos ir veido srities ligas ar traumas, prireikia labai radikalių operacijų – pašalinti dalį žandikaulio ir aplinkinių audinių? Kaip gydote tokius pacientus, kokias technologijas taikote?

Burnos ir veido srityje kraujotaka itin intensyvi, todėl navikai gali augti labai greitai. Dėl šios priežasties onkologinis gydymas dažnai reikalauja radikalių sprendimų – kartais tenka šalinti dalį žandikaulio, liežuvio ar burnos dugno, kad būtų užtikrintos saugios ribos. Tai būtina net ir tada, kai vizualiai atrodo, kad pažeidimas yra nedidelis. Operacijos metu siekiame ne tik pašalinti naviką, bet ir iškart atlikti rekonstrukciją, kad pacientas kuo greičiau galėtų grįžti į visavertį gyvenimą. Tokie sprendimai planuojami su daugiadalyke komanda, dalyvaujant skirtingų sričių specialistams.

Per pastaruosius 15–20 metų gydymo metodai labai pasikeitė. Anksčiau buvo taikomi gana konservatyvūs metodai – radikalus audinių šalinimas, o rekonstrukcija būdavo atliekama vėliau. 

Traumų atvejais stengiamės lūžius fiksuoti per burnos gleivinę ar per akies junginę, kad išorinių randų būtų kuo mažiau. Iš esmės einame minimaliai invazinės chirurgijos keliu. Tai svarbu ne tik estetiniam vaizdui, bet ir psichologinei savijautai.

Visi veido pažeidimai – ar tai būtų trauminiai, ar infekciniai, ar onkologiniai – pacientams yra labai jautrūs. Veidas yra žmogaus tapatybė, todėl psichologinis krūvis yra didelis. Pacientai dažnai nori greito rezultato, bet biologinių procesų paspartinti negalime – nei dirbtiniu intelektu, nei robotais.

Audinių gijimas užtrunka. Mes galime maksimaliai saugoti audinius, mažinti infekcijos riziką, taikyti plastines randų korekcijas, įvairius audinių lopus, kad randėjimas būtų kuo mažesnis, bet gijimo laikotarpis dažnai trunka metus ar net ilgiau. Jeigu atsiranda komplikacijų, gydymas gali tęstis ir dvejus, ir trejus metus.

Veido traumas patyrę pacientai sudaro apie 30 proc. visų pacientų. Dažniausiai šios traumos įvyksta naktimis ar savaitgaliais – per eismo įvykius, paspirtukų ar dviračių avarijas.

Gera žinia – sunkių, kompleksinių veido lūžių pastaraisiais metais mažėja, tikėtina, dėl didesnio visuomenės sąmoningumo ir apsaugos priemonių naudojimo. Tačiau šios traumos išlieka reikšminga gydytojų darbo dalis.

Yra pacientų grupių, kuriems net dantų šalinimas gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, sergant osteoporoze. Kodėl jie yra išskirtiniai?

Osteoporoze sergančių pacientų dantų gydymas – didelis iššūkis visame pasaulyje. Gydymo algoritmai nuolat keičiasi, ieškoma mažiau radikalių sprendimų, o pats gydymas dažnai trunka ilgiau.

Negydomos osteoporozės atveju kaulas būna trapus, todėl danties šalinimas gali baigtis net žandikaulio lūžiu. Didžioji dalis pacientų yra gydomi bisfosfonatais. Šie vaistai sutrikdo kaulo atsinaujinimą, todėl po danties šalinimo gijimo procesas gali užtrukti, vystytis plintanti kaulo nekrozė.

Osteoporoze sergantiems pacientams implantacija jau yra įmanoma, nors anksčiau tai buvo laikoma kontraindikacija. Taikomi įvairūs metodai, individualiai pagal anatomiją gaminami implantai, kurie modeliuojami remiantis kompiuterinės tomografijos duomenimis.

Gydymas yra ilgas, dažnai pasikeičia ir žmogaus išvaizda. Kaip apie tai kalbatės su pacientais?

Su pacientais visada kalbu labai atvirai. Aš pirmiausia nupiešiu blogiausią galimą scenarijų, paaiškinu galimas rizikas, o tada – geriausią. Pacientas turi žinoti, kas jo gali laukti. Psichologinė būsena yra labai svarbi, net veido mimika turi įtakos randų formavimuisi, todėl pirmasis pokalbis yra itin svarbus.Kartais pacientui reikia daugiau laiko – jis į gydymo įstaigą kartais sugrįžta po savaitės ar po mėnesio. Labai svarbu, kad sprendimai būtų grindžiami moksline informacija, o ne atsitiktiniais atsiliepimais internete.

Apie naujas „madas“: kokią įtaką burnos ir veido sveikatai turi narkotinės medžiagos ir elektroninės cigaretės?

Anksčiau dominavo traumos dėl alkoholio poveikio, pastaraisiais metais gydytojai vis dažniau susiduria su sunkiomis traumomis, susijusiomis su narkotinių medžiagų vartojimu, daugėja burnos ir veido patologijų, siejamų su elektroninių cigarečių rūkymu.

Narkotinės medžiagos dažnai sukelia labai sunkias traumas: kokainas ardo nosies pertvarą, susiformuoja netgi skylė, o elektroninės cigaretės ir „veipai“ sukelia burnos gleivinės sausėjimą, opas ir priešvėžines būkles. Todėl pacientų, kuriems reikalingas gydymas, skaičius didėja.

VUL Santaros klinikos inf.

Atsparumas antibiotikams, dar vadinamas antimikrobiniu atsparumu, dažniausiai stiprėja, kai šie vaistai vartojami netinkamai. Tai gali nutikti tiek nepritaikius tinkamo gydymo plano, tiek neįsitikinus, ar antibiotikų apskritai reikia, o kartais – ir visai nesikonsultuojant su gydytoju. Tokiais atvejais antibiotikai ne tik nebepadeda, bet ir trikdo natūralią žmogaus mikroflorą, sudarydami palankias sąlygas atsparių mikroorganizmų plitimui ir įsitvirtinimui.

Reaguodama į šią grėsmę, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Higienos institutu nacionaliniu mastu inicijavo pilotinį projektą, skirtą sustiprinti antimikrobinio atsparumo valdymą Lietuvoje. Diegiant vieną iš šio pilotinio projekto dalių – antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo modelį stacionarinėse gydymo įstaigose, dalyvauja Vilniaus miesto klinikinė ligoninė. 

Kaip teigia VMKL direktorė dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė, aktyvus šalies gydymo įstaigų įsitraukimas yra būtinas, norint pasiekti realių pokyčių antimikrobinio atsparumo valdymo srityje, o toks projektas kritiškai svarbus siekiant užtikrinti, kad antibiotikai būtų skiriami pagrįstai ir atsakingai.

„Antimikrobinis atsparumas neatsirado per dieną, todėl ir sprendimai negali būti pavieniai. Jei nesiimsime veiksmų dabar, ateityje susidursime su situacija, kai net įprastos infekcijos taps sunkiai gydomos. Nacionalinis projektas leidžia peržiūrėti praktikas, identifikuoti rizikas ir užtikrinti, kad kiekvienas paskirtas vaistas būtų mediciniškai pagrįstas. Tai investicija į pacientų saugumą ir į ateitį, kurioje šie vaistai išliks veiksmingi“, – sako dr. A. Motiejūnienė Bilotienė. 

Tiksli diagnostika – svarbus pagrindas racionaliam antibiotikų vartojimui

VMKL Laboratorinės medicinos centro Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėja dr. Jolanta Miciulevičienė teigia, kad šiuo metu yra įgyvendintos kelios inovacijos, ženkliai pagerinusios infekcijų diagnostikos tikslumą.

VMKL pradėti taikyti molekuliniai kvėpavimo takų infekcijų tyrimai, kurie per itin trumpą laiką nustato, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija. Tai ypač svarbu šiandien, kai didelė dalis pacientų į ligoninę patenka dėl virusinių infekcijų, o antibiotikai jiems nebūtų veiksmingi. Taip pat įdiegtas dviejų antibiotikų – gentamicino ir vankomicino – koncentracijos monitoravimas pacientų kraujyje, leidžiantis gydytojams tiksliau koreguoti dozes ir sumažinti šalutinio poveikio riziką.

Pasak dr. J. Miciulevičienės, šie tyrimai aiškiai parodė, kaip dažnai pacientams nereikia antibiotikų – problemą tam tikrais atvejais sukelia ne bakterijos, o virusai. Greita ir tiksli diagnostika leidžia iš karto pasirinkti tinkamą gydymo taktiką ir išvengti perteklinio plataus spektro antibiotikų skyrimo, kuris lemia spartų atsparių bakterijų plitimą. Ji pabrėžia, kad tikslūs tyrimai yra tik viena platesnio pokyčių paketo dalis – kartu atliekami auditai, diegiamos intervencijos ir vykdomi medikų mokymai, siekiant gerinti racionalų antibiotikų skyrimą ir mažinti bakterijų mutacijų riziką.

„Mums per vieną dieną teko atlikti 21 kvėpavimo takų infekcijų tyrimą ir net 18 pacientų nustatėme virusą, todėl antibiotikai jiems buvo visiškai nereikalingi. Tokie rezultatai labai aiškiai parodo, kad diagnostika yra vienas svarbiausių įrankių mažinant antimikrobinį atsparumą. Tik žinodami tikslų sukėlėją galime parinkti teisingą gydymą ir išvengti nereikalingo antibiotikų vartojimo“, – teigia dr. J. Miciulevičienė.

Infekcijų kontrolė – būtina sąlyga valdant atsparumą

Atsparių bakterijų plitimas gydymo įstaigose daro didžiulį poveikį pacientams ir visai sveikatos sistemai. Kiekvienas tokios infekcijos atvejis reiškia sudėtingesnį gydymą, ilgesnę hospitalizaciją ir didesnę komplikacijų riziką. Tad infekcijų prevencija ligoninėse tampa vienu svarbiausių veiksnių siekiant suvaldyti antimikrobinį atsparumą.

VMKL vyriausiosios infekcijų kontrolės specialistės Kristinos Klimaikienės teigimu, infekcijų kontrolės specialistų vaidmuo šiame procese yra kur kas svarbesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jie kasdien vertina pacientų srautus ir diagnozes, nustato atsparių mikroorganizmų riziką ir nedelsiant taiko izoliavimo priemones, kad infekcijos neplistų į kitus skyrius.

„Jei ligoninėje laiku netaikomos tinkamos prevencinės priemonės, atsparūs mikroorganizmai gali labai greitai išplisti ir sukelti sunkiai gydomas infekcijas. Tad infekcijų kontrolės veiksmai – paciento izoliavimas, personalo mokymas ir aiškios procedūros – yra būtini kiekvieną dieną. Infekcijų kontrolė yra būtina norint sustabdyti atsparių bakterijų plitimą“, – sako K. Klimaikienė.

Pasak jos, infekcijų kontrolės sėkmę lemia nuolatiniai prevenciniai veiksmai: darbuotojų mokymai, aiškios procedūros ir griežtas asmens apsaugos priemonių laikymasis. 

Be kasdienių prevencinių veiksmų, infekcijų kontrolės specialistams tenka valdyti ir sudėtingus atsparių mikroorganizmų atvejus, kuriems reikia gerokai daugiau resursų. Pacientai izoliuojami vienvietėse palatose, personalas naudoja specialią apsaugančią aprangą, o po išrašymo atliekama patalpų dezinfekcija.

Specialistai vieningai sutaria: antimikrobinis atsparumas – tai ilgai brendusi, šiandien sparčiai auganti grėsmė, kurios nebegalima ignoruoti. Tik nuosekliai gerindami antibiotikų vartojimo praktiką, stiprindami diagnostiką ir infekcijų prevenciją, galime sustabdyti atsparių bakterijų plitimą. 

 VMKL inf.

Jų vizitas žymi strateginį etapą, kuriant savarankišką PET vaizdinimo ekosistemą šalyje – nuo doktorantų rengimo iki modernių radiofarmacinių preparatų kūrimo ir klinikinio taikymo.

Mokslininkų žinutė visuomenei: radiologiniai tyrimai saugūs

Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad radioaktyvūs diagnostiniai preparatai – pavojingi. Ekspertai sako, kad šie nuogąstavimai – be pagrindo.  
„Žmonių nerimas suprantamas, vis dėlto medicinoje naudojami radioaktyvių medžiagų kiekiai – itin maži ir visiškai saugūs. Kai kuriais atvejais net kompiuterinė tomografija suteikia didesnę spinduliuotės dozę nei PET tyrimas“, – šypsodamasis pastebėjo prof. A. D. Windhorstas.

„Šimtai tūkstančių pacientų pasaulyje gauna radiofarmacinių preparatų ir nepajunta jokio neigiamo poveikio. Tai mažiau invazinis, labai tikslus metodas“, – papildė prof. V. Pichler.

Pokalbis su mokslininkais vyksta jų laikinojoje „darbo vietoje“ – vieninteliame Baltijos šalyse tokio lygio Branduolinės medicinos tyrimų centre (BMTC). Čia esantis ciklotronas ir radiochemijos laboratorija leidžia vietoje gaminti radiofarmacinius preparatus, reikalingus ankstyvajai onkologinių, neurologinių ir kardiologinių ligų diagnostikai. 

Užsienio ekspertai įvertino: BMTC infrastruktūra prilygsta moderniausiems pasaulio medicinos centrams. Pasak prof. A. D. Windhorsto, LSMU ciklotrono infrastruktūra suteikia unikalią galimybę kurti ir tiekti radiofarmacinius preparatus vietoje ir stiprina Lietuvos nepriklausomumą PET srityje.

Radiochemija: kaip veikia ir kodėl ši kryptis itin svarbi?

Radiochemija leidžia molekules pažymėti radioaktyviais izotopais, kurie yra saugūs ir PET kameroms suteikia itin tikslų vaizdą. Pasak prof. V. Pichler,  maždaug 95 prof. PET tyrimų atliekama su FDG – radioaktyviai pažymėta gliukoze. Tai paprasta, organizmui atpažįstama molekulė, kuri suteikia daug informacijos apie metabolizmą ir ligos procesus. 

„Sušvirkštus preparatą, PET kamera tiksliai parodo, kur jis keliauja organizme. Matome ligos židinius, metastazes, terapijos efektyvumą“, – paaiškino prof. A. D. Windhorstas.

FDG  LSMU Branduolinių medicinos tyrimų centras jau gamina – tačiau ciklotronas gali daug daugiau: jis atveria galimybių kurti sudėtingesnius preparatus. 

Tai – vienas į LSMU atvykusių ekspertų vizito tikslų: prisidėti, kad BMTC būtų pradėtas gaminti žymuo PiB, skirtas Alzheimerio ligai diagnozuoti. Pasak prof. A. D. Windhorsto, jo vadovaujamoje laboratorijoje šis žymuo gaminamas jau 23 metus, dabar patirtimi bus pasidalyta su Kaunu. Prof. V. Pichler  patirtis – darbas su 11C izotopu, kurio pusėjimo trukmė vos 20 minučių. Tai – aukščiausio sudėtingumo radiochemija, reikalaujanti ir greičio, ir labai tiksliai veikiančios įrangos.

Doktrorantų karta – branduolinės medicinos ateitis Lietuvoje

Abu mokslininkai sutaria – Lietuva turi milžinišką potencialą. 

Assoc. prof. V. Pichler vertinimu, branduolinės medicinos mokslo sritis Lietuvoje dar jauna, bet joje šiuo metu dirbantys doktorantai – itin motyvuoti ir atsakingi. „Jie ne tik mokosi – jie realiai gamina preparatus pacientams. Tai – neįkainojama patirtis“,  – pabrėžė ekspertė.

Užsienio specialistų teigimu, naujos radiofarmacinių preparatų gamybos perspektyvos atveria galimybių pacientams anksčiau diagnozuoti onkologines ir neurodegeneracines ligas, tiksliau parinkti individualizuotą gydymą ir atlikti mažiau invazinius tyrimus. Mokslui ir medicinos bendruomenei tai suteikia terpę kurti naujus radiofarmacinius preparatus, rengti doktorantus pagal tarptautinius standartus ir plėsti bendrus mokslinių tyrimų projektus su pasaulinio lygio laboratorijomis. 

Valstybei šis žingsnis reiškia savarankiškos PET diagnostikos infrastruktūros kūrimą, mažesnę priklausomybę nuo kitų šalių tiekimo ir stiprėjančią nacionalinę mokslo bei inovacijų ekosistemą.

Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovas prof. Donatas Vajauskas pabrėžė: ciklotrono infrastruktūra suteikia galimybę žengti į visiškai naują mokslinių tyrimų lygį – nuo fundamentinių eksperimentų, kuriuose laboratorijoje kuriami ir testuojami nauji radiofarmaciniai junginiai, iki tyrimų su gyvūniniais modeliais ir galiausiai – iki klinikinių sprendimų, kuriuos realiai pajus pacientai. 

„Branduolinės medicinos tyrimų centras tampa platforma, leidžiančia ne tik kurti modernius radiofarmacinius preparatus, bet ir auginti ilgalaikę kompetencijų bazę Lietuvoje. Šią misiją įgyvendiname per transliacinės medicinos principus – nuo laboratorinio stalo iki paciento lovos. Turime kuo didžiuotis: šiuo metu LSMU doktorantūroje studijuoja dvi doktorantės, atliekančios mokslinius tyrimus radiochemijos srityje, ir jos yra pirmosios šios srities doktorantės Lietuvoje“,  – kalbėjo centro vadovas. 

Doktorantės Agnės Lisauskaitės teigimu, dirbdama šioje infrastruktūroje ji kasdien mato, kaip teorinės žinios virsta realiais eksperimentais, o laboratorijoje gimę sprendimai gali tapti technologijomis, kurios ateityje padės pacientams. 

„Kiekvienas atliktas sintezės bandymas, kiekviena patobulinta metodika ar išanalizuotas tyrimo rezultatas tampa ne tik mano asmeninės mokslinės brandos dalimi, bet ir indėliu į platesnę Lietuvos radiochemijos ir branduolinės medicinos bendruomenę. Todėl doktorantūra man – galimybė realiai prisidėti prie naujų radiofarmacinių preparatų kūrimo, stiprinti šalies mokslinį potencialą ir parodyti, kad Lietuvoje galime vykdyti aukščiausio lygio, klinikines perspektyvas atveriančius tyrimus“,  – kalbėjo doktorantė. 

Doktorantė Eglė Balčiūnaitytė papildo:  ciklotrono infrastruktūra ir radiochemijos laboratorija yra vieta, kur kasdien mokomasi ne tik taikyti sudėtingas technologijas, bet ir kurti naujas idėjas, kurios galėtų prisidėti prie ateities diagnostikos metodų. 

„Kiekvienas eksperimentas – tai mažas žingsnis į ateitį, kurioje diagnostika bus greitesnė ir tikslesnė. Mane žavi mintis, kad šiame procese jungiasi ne tik mokslo žinios, bet ir žmonių viltis. Tai suteikia tikslą ir prasmę – jausti, kad mūsų pastangos padės žmonėms, galbūt – net gelbės gyvybes“, – pabrėžė jaunoji tyrėja. 

Bendradarbiavimas su užsienio ekspertais jau teikia realių rezultatų: nuo PiB gamybos iki naujų PET žymenų ir planuojamų klinikinių tyrimų. Pasak prof. A. D. Windhorsto, radiochemijos ateitis – labai įdomi. Investicijos į šią sritį auga, o pirmosios specialistų kartos Lietuvoje sudarys pagrindą naujai branduolinės medicinos erai.

LSMU inf.

Gruodžio 2 d. pasirašius finansavimo sutartį, visuose Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialuose pradedamas įgyvendinti projektas „Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) taikymas vaikams, turintiems psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeltų reikšmingų elgesio problemų“. RPLC direktorės dr. Aušros Širvinskienės teigimu, šis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamas projektas sukurs dar daugiau efektyvių, mokslu grįstų sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų vaikams ir paaugliams iki 18 metų, ir padidins jų prieinamumą.

„Vaikų sudėtingo elgesio ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemos niekada nėra individualios – jos paliečia visą šeimą ir visą artimąją aplinką. Pradėdami teikti multidimensinės šeimos terapiją, galime pasiūlyti įrodymais grįstą pagalbą, kuri stiprina šeimas ir padeda vaikams saugiai grįžti į mokymosi, augimo ir sveikų santykių kelią. Multidimensinė šeimos terapija yra viena efektyviausių programų sudėtingo elgesio ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikai mažinti, todėl jos diegimas RPLC filialuose yra svarbus žingsnis kuriant stipresnę ir sveikesnę visuomenę. Ši paslauga padeda vaikams keistis, o šeimoms – atgauti stiprybę ir tikėjimą, kad pokyčiai įmanomi“, − pažymi RPLC vadovė.

RPLC diegs Lietuvoje jau išbandytą ir adaptuotą multidimensinės šeimos terapiją, kurią nuo 2020 m. sėkmingai pradėjo teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. MDFT paslaugos efektyvumą rodo ir užsienio tyrimai – 2014 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) atliktame tyrime pastebimas mažesnis kanapių priklausomybės paplitimas tarp jaunimo, dalyvaujančio MDFT programoje, palyginti su individualia psichoterapija (atitinkamai 38 proc. ir 52 proc.).

Nauja MDFT paslauga, skirta 11–17 m. vaikams, paaugliams bei jų šeimos nariams, bus nemoka ir teikiama RPLC Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių filialuose įprastine tvarka, t. y. turint šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro siuntimą dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo sukeltų elgesio sutrikimų. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras pirminės konsultacijos metuįvertins sveikatos būklę bei galimas kontraindikacijasdėl MDFT paslaugos skyrimo. Paaugliai nuo 16 metų dėl multidimensinės šeimos terapijos gali kreiptis savarankiškai.

Projekto ypač laukia RPLC Šiaulių filialas, kuriame iki šiol nebuvo galimybės teikti paslaugų vaikams ir paaugliams. Pasak filialo direktorės Justinos Šimanauskaitės, įgyvendinant projektą filiale bus įdarbinti 3 nauji MDFT specialistai, kurie dirbs ne tik su nepilnamečiais, bet ir su jų šeimomis bei artima aplinka.

„Tėvų ar globėjų ir kitų artimųjų įtraukimo aspektas yra labai svarbus – dažnu atveju artimieji, susiduriantys su kardinaliai pasikeitusiu vaiko elgesiu, pastebėję polinkį vartoti psichotropines medžiagas ar kitus elgesio sunkumus, būna pasimetę ir nežino, kaip elgtis, kaip padėti tokiam vaikui. O jei ir turi žinių ar informacijos, gali nemokėti tinkamai jų taikyti praktikoje. Šis projektas leis į problemą pažvelgti ir ją spręsti visapusiškai. Į mus dažnai kreipiasi Šiaulių miesto bei rajono nepilnamečių tėvai ar globėjai, institucijų darbuotojai, ieškodami pagalbos. Džiugu, kad dabar jų nebereikės nukreipti į kituose miestuose esančius RPLC filialus, o galėsime paslaugas siūlyti savo mieste“, – sako J. Šimanauskaitė.

MDFT programa – tai įrodymais grįsta, visapusiška, į šeimą orientuota elgesio keitimo programa vaikams ir jauniems žmonėms, kuriems būdingos kompleksinės elgesio problemos, tokios kaip bėgimas iš namų, dideli sunkumai mokykloje, agresyvus, smurtinis elgesys, polinkis vartoti psichoaktyvias medžiagas ir pan. MDFT programa padeda vaikui keisti rizikingą elgesį, taip skatinant jo integraciją į bendruomenę, prisideda prie sveikų santykių tarp vaiko ir jo tėvų (globėjų) kūrimo, stiprina tėvų (globėjų) gebėjimą atliepti vaiko poreikius.

Respublikinis priklausomybės ligų centras

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė siūlymui į kompensuojamųjų medicinos priemonių sąrašą įtraukti poodinę kraujotaką gerinančius kompresinius drabužius. Pacientai, kuriems reikalinga limfedemos ar kitos edemos gydymo bei profilaktikos pagalba, galės šias priemones gauti be papildomų išlaidų – jų kainą padengs Privalomojo sveikatos draudimo fondas.

Į kompensuojamųjų priemonių sąrašą bus įtrauktos trys kompresinių drabužių rūšys: rankovė su bepiršte pirštine, kojinė iki šlaunies viršaus ir šortai. Šie drabužiai padeda sumažinti audinių tinimą, gerina kraujo ir limfos apytaką, mažina skausmą bei uždegimą, todėl yra neatsiejama kompleksinio gydymo dalis po onkologinių ligų ar operacijų, kai sutrinka limfinės ar veninės sistemos veikla.

„Kompresiniai drabužiai reikšmingai gerina pacientų gyvenimo kokybę – padeda išvengti ligos progresavimo, palengvina kasdienius judesius ir leidžia greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Tai labai svarbi pagalba žmonėms, kurie patiria lėtinį tinimą ar pooperacines komplikacijas“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pasak jo, šių priemonių kompensavimas padės užtikrinti, kad reabilitacijos procesas būtų visavertis ir tęstinis. Iki šiol ne vienam pacientui tekdavo kompresinius drabužius įsigyti savo lėšomis, nors tai būtina gydymo dalis. Dabar šią finansinę naštą perims valstybė, todėl daugiau žmonių galės gauti visapusišką pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia.

Numatyta, kad vaikams kompresiniai drabužiai bus kompensuojami ne dažniau kaip kartą per metus, o suaugusiesiems – kartą per dvejus metus. Jei paciento būklė keičiasi, pavyzdžiui, sumažėja ar padidėja tinimo apimtis, priemonė galės būti skiriama anksčiau, nes laiku parinktas tinkamas spaudimo laipsnis yra labai svarbus gydymo efektyvumui pasiekti.

Nustatytos šių priemonių kompensuojamosios kainos, priklausomai nuo rūšies, svyruos nuo 157 iki  243 eurų. Prognozuojama, kad per metus kompensuojamais kompresiniais drabužiais pasinaudos apie 830 pacientų, o metinės fondo išlaidos sieks arti 540 tūkst. eurų.

Poodinę cirkuliaciją skatinantys kompresiniai drabužiai bus pradėti kompensuoti sveikatos apsaugos ministrei pasirašius įsakymą.

(Canva nuotr.)

Ligonių kasų inf. 

NKC duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta 0-, A- ir A+ grupių kraujo. 

NKC vadovas Daumantas Gutauskas sako, jog prasidėjus žiemai ir išaugus sergančiųjų skaičiui, NKC ragina gyventojus rūpintis savo sveikata ir, esant galimybei, atvykti paaukoti kraujo, nes stabilias kraujo atsargas, norint sėkmingai gydyti pacientus, būtina palaikyti nuolat. 

„Norime padėkoti visiems kraujo donorams, kurie nepaisant metų laiko, mėnesio ar dienos, supančių darbų ir kitų reikalų atvyksta paaukoti kraujo. Jūsų pasiryžimas dalintis gerumu yra neįkainojamas. Raginame ir toliau nelikti abejingais – nors šiuo metu situacija ir nėra pati blogiausia, žiemos metu, dėl padidėjusio sergamumo donorų srautai bet kada gali staigiai sumažėti. Norint sėkmingai gydyti pacientus, būtina palaikyti stabilias kraujo atsargas, tad atraskite laiko dažniau užsukti į artimiausią donorystės centrą ir paskatinkite tai padaryti savo artimuosius“, – sako D. Gutauskas. 

NKC direktorius taip pat kviečia gyventojus šaltuoju metų laiku nepamiršti skirti dėmesio savo sveikatai – rūpintis imuniteto stiprinimu. Primena, kad kraujo duoti po karščiavimo, gripo ar kitų virusinių ligų leidžiama tik praėjus dviem savaitėms po pasveikimo.  
 
„Dvi savaites iki donorystės reikėtų skaičiuoti nuo tada, kai esate pilnai pasveikę ir nebejaučiate jokių liekamųjų ligos reiškinių. Tad šaltuoju sezonu raginame skirti daugiau dėmesio savo sveikatai – visomis įmanomomis priemonėmis stiprinti imunitetą, rūpintis ir savo artimųjų gerove. Nepamirškite, kad tiek esant sveikiems, tiek persirgus ir pilnai pasveikus, kraujo donorystės centrai visada laukia jūsų apsilankymo. Pacientams ligoninėse kraujo reikia kasdien – nepriklausomai nuo aplinkybių. Kraujo donorystė yra nuostabus kilniaširdiškumo pavyzdys“, – teigia D. Gutauskas. 

NKC primena, kad kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktos operacijos.   

Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo būtina būti sveikam – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. 

NKC inf. 

„Kiekviena minutė, kai žmogui sustoja širdis, lemia jo gyvenimą. Greita defibriliacija yra efektyviausia gaivinimo priemonė, o viešai prieinami defibriliatoriai yra tas tiltas tarp kritinės būklės ir profesionalios medikų pagalbos. Sukurti tankų ir lengvai pasiekiamą AID tinklą – mūsų pareiga ir būtinybė siekiant išsaugoti gyvybes“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Staigus širdies sustojimas – viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Kasmet už ligoninės ribų dėl jo miršta apie 3000–4000 žmonių, o išgelbėti gyvybę dažniausiai gali tik skubi defibriliacija. Jei AID panaudojamas per 3–5 minutes, išgyvenamumas siekia iki 70 proc., tačiau Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos atvykimas gyvybei pavojingais atvejais vidutiniškai trunka 9–10 minučių. Todėl kritinėje situacijoje lemiama tampa aplinkinių reakcija ir galimybė greitai pasiekti artimiausią defibriliatorių.

Automatiniai defibriliatoriai yra sukurti taip, kad jais galėtų naudotis kiekvienas žmogus – įrenginiai duoda aiškias garsines komandas, padedančias atlikti pradinio gaivinimo veiksmus iki atvykstant medikams.

Šiuo metu Lietuvoje nėra centralizuoto AID tinklo, dauguma prietaisų įrengti pavienių įstaigų iniciatyva ir dažnai nėra prieinami visą parą. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos duomenimis, Lietuvoje žinoma tik apie 1069 AID, iš kurių dalis pasiekiami tik darbo metu. Tuo tarpu tarptautinė praktika rodo, kad efektyvi AID aprėptis turėtų užtikrinti, jog prietaisą galima būtų pasiekti pėsčiomis per 3–5 minutes.

Pagal siūlomą įstatymo pakeitimą, AID taptų privalomi sveikatos priežiūros įstaigose ir vaistinėse, mokyklose ir kitose švietimo įstaigose, sporto bazėse, sporto klubuose, transporto mazguose (oro uostuose, geležinkelio ir autobusų stotyse, traukiniuose, lėktuvuose), kultūros ir viešosiose įstaigose, prekybos centruose ir vietose, kur lankosi dideli žmonių srautai, masiniuose renginiuose, kuriuose dalyvauja nustatytas žmonių skaičius.

Apskaičiuota, kad Lietuvoje iš viso turėtų veikti apie 10 tūkst. AID. Šiuo metu trūksta apie 9400 prietaisų, kuriuos turėtų įsigyti atitinkamus kriterijus atitinkančios įstaigos ir įmonės. Tai būtų investicija į visuomenės saugumą bei efektyviausią galimą pagalbos suteikimą.

SAM Komunikacijos skyrius

„Klausos negalia kasdien daro įtaką žmogaus savijautai, bendravimui ir galimybei aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Norime, kad kiekvienas, susidūręs su klausos sutrikimais, laiku gautų reikalingą pagalbą – nuo aiškaus ištyrimo iki tinkamiausios medicinos priemonės parinkimo. Klausos aparatai, implantai žmonėms padeda ne tik geriau girdėti, bet ir grįžti į visavertį gyvenimą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Kur kreiptis pirmiausia?

Klausos praradimą ar girdėjimo sutrikimus gali sukelti daugybė veiksnių. Vieniems klausos sutrikimai perduodama genetiškai, kitiems jie – stipraus aplinkos triukšmo, infekcinių ar kitų ligų sukelta pasekmė. Bet kuriuo atveju, klausos negalia nėra nuosprendis, todėl pastebėjus, kad klausa prastėja, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis įvertina klausos sutrikimo lygį, sudaro gydymo planą ir prireikus gali išduoti siuntimą gydytojo otorinolaringologo konsultacijai gauti. Šis gydytojas įvertina paciento sveikatą, klausos sutrikimo laipsnį ir nusprendžia, ar jam reikalingas klausos aparatas.

Nustačius poreikį klausos aparatui, gydytojas otorinolaringologas išrašo specialų siuntimą (medicinos dokumentų išrašą). Gavęs siuntimą, pacientas per 180 dienų gali kreiptis į pasirinktą įmonę, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų aprūpinimo klausos aparatais. Pasirinktoje įmonėje dirbantys  specialistai pakonsultuoja ir pagal pacientui nustatytą klausos sutrikimo laipsnį padeda išsirinkti tinkamiausią klausos aparato modelį. Įmonių sąrašą pacientui pateikia gydytojas, jis skelbiamas ir ligonių kasos interneto svetainėje.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams klausos aparatai kompensuojami 100 proc., todėl, pasak G. Baranausko, už taip skirtus klausos aparatus sutartį su ligonių kasa turinčios įmonės negali taikyti priemokų, išskyrus priemokas dėl technologinių ypatumų: „Priemoka yra galima tik tuo atveju, jeigu pacientas raštu patvirtina, kad yra informuotas apie galimybę gauti kompensuojamą priemonę, bet renkasi tą, kuri pagaminta iš brangesnių medžiagų ar taikant modernesnes technologijas“.

Kiek klausos aparatų kompensuojama?

Šiuo metu vaikams ir jaunuoliams iki 24 metų, kurie mokosi specialiosiose, profesinėse ir aukštosiose mokyklose, gali būti pritaikomi 4 tipų, suaugusiesiems – 5 tipų kompensuojamieji klausos aparatai. 

Be to, jie gali būti išduodami pakartotinai. Vaikams iki 7 metų vieną kartą per 3 metus gali būti išduodami du aparatai abiem ausims, o vyresniems vaikams ir suaugusiems tokios sąlygos taikomos vieną kartą per 5 metus.

Jei suaugusiam pacientui pirmiausia buvo kompensuotas aparatas vienai ausiai, antras išduodamas tik pasibaigus pirmojo aparato naudojimo terminui – paprastai po 5 metų. Tačiau išskirtiniais atvejais yra taikomos išimtys: jei klausa smarkiai pablogėja arba aparatas prarandamas dėl vagystės, gaisro, stichinės nelaimės – tada antrąjį aparatą galima gauti anksčiau, pateikus praradimą patvirtinančius dokumentus. Šios sąlygos negalioja vaikams iki 7 metų – jiems klausos aparatai yra itin svarbūs kalbos ir vystymosi procesui, todėl atsiradus klausos sutrikimams, visada kompensuojami ir išduodami abu aparatai iš karto.

Tiems gyventojams, kuriems reikia individualių ausies įdėklų, taikomos kitos sąlygos. Įdėklai vaikams iki 7 metų skiriami 1 kartą per metus, o vaikams nuo 7 metų ir suaugusiesiems – 1 kartą per 5 metus.

Sunkesniems atvejams – klausos implantai

Nors kompensuojamaisiais klausos aparatais naudojasi tūkstančiai žmonių, susidūrusių su klausos sutrikimais, deja, jie padeda ne visiems. Dažniausiai tai žmonės, kurių klausa yra sunkiai pažeista, todėl įprasti klausos aparatai negali padėti. Tokiais atvejais, fondo lėšomis yra kompensuojami klausos implantai, kurie gali būti skiriami vaikams ir abiem ausimis klausos netekusiems suaugusiesiems.

Šiems pacientams kiekvienai ausiai ligonių kasa gali kompensuoti kochlearinius klausos implantus,  BAHA įsriegiamuosius kaulinius implantus arba vidurinės ausies klausos sistemas. Kartu su šiais klausos implantais yra kompensuojami ir atsarginiai šių medicinos pagalbos priemonių procesoriai, kurių išlaidos padengiamos kas penkerius metus.

Jeigu dėl medicininių priežasčių tenka pašalinti jau turimą klausos implantą, tokiu atveju, galima skirti kompensaciją kitos ausies klausos implantui. Iš viso pacientui gali būti skiriami ne daugiau kaip 2 klausos implantai. 

Prireikia milijonų

Praėjusiais metais daugiau nei 13 tūkst. pacientų buvo kompensuota 24 tūkst. vienetų klausos aparatų ir implantų. Tam prireikė 9,5 mln. eurų fondo lėšų. Šiais metais iki lapkričio klausos aparatų ir implantų kompensavimui iš fondo panaudota 7,6 mln. eurų. Už šią sumą jau 11 tūkst. klausos sutrikimų turinčių pacientų gavo jiems būtinas medicinos priemones.

VLK inf. 

„Tomografo pagalba atliksime neinvazinius lazerinius akių tyrimus, kurie leidžia itin tiksliai įvertinti vidinę akies struktūrą. Tai suteikia galimybę anksti pastebėti akių ligas, kurios laiku nediagnozuotos gali lemti regėjimo pablogėjimą ar net aklumą. 

Gautas OKT yra su labai aktualia tinklainei funkcija – angiografija, kai be jokio kontrastavimo matome mikrokraujagyslinius pažeidimus tinklainės sluoksniuose ir galime pradėti kuo anksčiau gydyti“, - sako Jonavos ligoninės gydytoja oftalmologė-mikrochirurgė Viktorija Slavinskytė Pušklevič.

Pasak specialistės, OKT tyrimas dažniausiai atliekamas žmonėms, sergantiems glaukoma arba kai ši liga įtariama, taip pat nustatant amžinės geltonosios dėmės degeneraciją ir kitas regėjimo sutrikimų priežastis.

Daugeliu atvejų tyrimas gali būti atliktas be medikamentinio akies vyzdžio išplėtimo, todėl pacientas iš karto po procedūros gali vairuoti ar grįžti prie įprastos veiklos.

Svarbu pabrėžti, kad OKT tyrimai Jonavos ligoninėje finansuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), todėl pacientams jie yra nemokami.

Moderniomis funkcijomis pasižymintis tomografas leis jonaviečiams atlikti tyrimus arčiau namų – iki šiol tokios paslaugos buvo prieinamos tik trečio lygio universitetinėse klinikose.

Jonavos ligoninės inf. 

„Džiaugiamės, kad netrukus žmonės, netekę rankos aukščiau alkūnės, galės pasinaudoti pažangiausiais technologiniais sprendimais. Mioelektriniai protezai padeda atkurti prarastas rankos funkcijas, suteikia daugiau savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir galimybę grįžti į aktyvų gyvenimą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pasak jo, mioelektrinis žastikaulio protezas veikia žmogaus raumenų elektrinių signalų pagalba – pacientas gali valdyti protezą tiesiog įtempdamas tam tikrus raumenis. Toks valdymo būdas leidžia atlikti tikslius, natūralius judesius, todėl šie protezai laikomi vienais moderniausių ir funkcionaliausių. Pacientai gali jaustis visaverčiais visuomenės nariais – dirbti, mokytis, dalyvauti kasdieniame gyvenime be apribojimų.

Protezą pacientams galės skirti tretinio lygio gydymo įstaigų gydytojų konsiliumas, kuriame turi būti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas bei ortopedas traumatologas. Taip pat protezo pritaikymui būtina ortopedo technologo rekomendacija.

Šis protezas bus kompensuojamas vaikams ir suaugusiesiems, kurių fizinė būklė leidžia juo naudotis – įvertinus raumenų tonusą ir jėgą, elektrinį potencialą ir sąnarių judesių amplitudę. Suaugusiesiems protezas galės būti skiriamas ir ne darbinei rankai, kai būtinos abiejų rankų funkcijos. Be to, pacientas ar jo tėvai (globėjai) įsipareigos, kad protezu bus aktyviai naudojamasi.

Ligonių kasos skaičiavimais, vidutiniškai per metus Lietuvoje kompensuojama apie 27 žastikaulio protezus, o įtraukus mioelektrinį variantą, metinės fondo išlaidos galėtų siekti beveik 800 tūkst. eurų. Nustatyta šio protezo kompensuojamoji kaina siekia arti 33,6 tūkst. eurų.

VLK primena, kad nuo 2021 m. vidurio fondo lėšomis jau kompensuojami mioelektriniai dilbio (žemiau alkūnės) protezai, kurie sulaukė itin palankaus pacientų įvertinimo. Naujovė išplečia galimybes ir tiems žmonėms, kurie neteko rankos virš alkūnės.

Naujieji protezai bus pradėti kompensuoti jau netrukus, sveikatos apsaugos ministrei pasirašius įsakymą.

VLK inf. 

Mažai kas susimąsto, kad stresas tiesiogiai veikia šlapimo sistemą ir vyrų potenciją. Anot gydytojo urologo Igno (InnMed klinika), šios dvi sritys yra glaudžiai susijusios, o ilgalaikis stresas gali sukelti rimtų sutrikimų net ir fiziškai sveikam vyrui.

„Kūnas viską jaučia - ir protas, ir šlapimo pūslė“

Pasak urologo, stresas veikia visą organizmą: nuo hormoninės sistemos iki nervinių signalų, kurie kontroliuoja šlapinimosi ir erekcijos funkcijas. „Kai žmogus patiria stresą, organizmas įsijungia į vadinamąjį kovos arba bėgimo režimą. Šiuo metu kraujas nukreipiamas į gyvybiškai svarbius organus, o kiti procesai, pavyzdžiui, šlapimo pūslės kontrolė ar lytinė funkcija, tampa antraeiliais,“ - aiškina Ignas.

Dėl šios priežasties dalis žmonių, ypač vyrų, patiria dažnesnį šlapinimąsi, naktinį šlapinimąsi ar net staigų šlapimo pūslės jautrumą. Kiti - susiduria su laikinais potencijos sutrikimais, kai erekcija tampa silpnesnė ar nestabili.

„Tai nėra vien psichologinė problema, tai fiziologinė reakcija į stresą. Kūnas tiesiog bando prisitaikyti prie nuolatinės įtampos, bet jei ši būklė tęsiasi mėnesiais ar metais, pasekmės tampa rimtos,“ - sako gydytojas.

Ką rodo tyrimai ir Lietuvos statistika?

Remiantis Europos urologų asociacijos (EAU) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 60 % vyrų, patiriančių lėtinį stresą, bent kartą gyvenime susiduria su laikinais erekcijos sutrikimais. Lietuvoje šią tendenciją patvirtina Higienos instituto statistika. Vizitų dėl vyrų reprodukcinės sveikatos problemų skaičius 2018-2023 m. išaugo beveik 28 %.

„Dauguma šių pacientų neturi nei hormoninių, nei kraujotakos problemų. Pagrindinis veiksnys - stresas. Ir kuo labiau žmogus jaudinasi dėl situacijos, tuo stipriau problema pasireiškia. Tai užburtas ratas, iš kurio sunku ištrūkti be pagalbos,“ - pastebi Ignas.

Pasak jo, ypač dažnai stresas paveikia vyrų šlapimo sistemą darbo įtampos ar asmeninių išgyvenimų metu. „Nerimas, įtampa, miego trūkumas - visa tai tiesiogiai veikia inkstus, šlapimo pūslę ir net prostatos veiklą. Stresinis hormonas kortizolis ilgainiui išbalansuoja visą sistemą.“

Streso pasekmės: nuo diskomforto iki realių ligų

Urologas Vilniuje pabrėžia, kad ilgametis stresas ne tik sutrikdo funkcijas, bet ir gali tapti ligų priežastimi. Jis lemia prostatos uždegimus, šlapimo pūslės dirglumą, lėtinį nuovargį ir net hormonų disbalansą, kuris mažina testosterono kiekį kraujyje.

„Kai sumažėja testosterono lygis, vyras jaučiasi pavargęs, praranda energiją, silpsta potraukis. Dažnai tai klaidingai priskiriama amžiui, bet iš tiesų priežastis - stresas,“ - sako Ignas.

Be to, ilgalaikis stresas gali paskatinti uždegiminių procesų vystymąsi. Tyrimai rodo, kad vyrai, gyvenantys nuolatinėje įtampoje, 2-3 kartus dažniau susiduria su prostatitu ar lėtiniu dubens skausmo sindromu.

Kada būtina kreiptis į urologą?

Anot gydytojo, daugelis vyrų linkę viską nurašyti stresui, tačiau tai pavojinga klaida. „Jei atsiranda dažnas šlapinimasis, skausmas, pakitusi srovė ar silpnesnė erekcija - reikia ne spėlioti, o tikrintis. Mes galime nustatyti, ar priežastis tikrai stresas, ar jau prasidėję fiziologiniai pokyčiai,“ - aiškina Ignas.

Urologo teigimu, svarbiausia - nelaukti, kol problema taps nuolatine. „Kartais užtenka vos kelių konsultacijų, mitybos ir miego korekcijos, kad viskas susitvarkytų be vaistų. Tačiau jei žmogus metų metus gyvena nuolatinėje įtampoje - pasekmės neišvengiamos.“

Kaip padėti kūnui atsigauti?

Norint išvengti šlapimo ir potencijos sutrikimų, gydytojas rekomenduoja paprastus, bet veiksmingus sprendimus: pakankamai miego, fizinį aktyvumą, riboti kofeino ir alkoholio vartojimą bei bent kartą per metus apsilankyti pas urologą profilaktinei apžiūrai.

„Labai svarbu išmokti atpažinti, kada kūnas sako STOP. Jeigu žmogus nuolat pavargęs, dažniau šlapinasi ar jaučia lytinės funkcijos pokyčius - tai ne tik stresas, tai signalas. Ir kuo anksčiau sureaguojame, tuo lengviau viską sutvarkyti,“ - pabrėžia Ignas.

Stresas neišvengiamas, bet jo pasekmės - valdomos. Vyrai dažnai linkę kentėti tyliai, tačiau šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti daugybę būdų atkurti pusiausvyrą tiek fiziškai, tiek emociškai.

„Nėra tokio paciento, kuriam negalėtume padėti. Bet pirmas žingsnis visada tas pats - pripažinti, kad problema egzistuoja, ir ateiti pasikalbėti. Kartais vien nuo to palengvėja pusė bėdos,“ - šypsosi Ignas.

Vienas patikimiausių sprendimų šioje srityje – „SENI Care“ linijos gaminiai. Jie leidžia švelniai, bet veiksmingai rūpintis oda, pašalina nešvarumus ir suteikia gaivumo pojūtį net be vandens. Šios priemonės palengvina kasdienę slaugą, padeda išvengti odos problemų ir išlaiko žmogaus orumą bei gerą savijautą.

Šampūno putos – švelnus galvos odos ir plaukų trinkimas nenaudojant vandens

Labai praktiškas ir patogus sprendimas, kai nėra galimybės plauti plaukų vandeniu, yra „SENI Care“ šampūno putos. Jas naudoti paprasta: tereikia paskirstyti ant plaukų ir galvos odos, švelniai pamasažuoti ir nusausinti rankšluosčiu. Vandens nereikia. Putos švelniai, bet veiksmingai pašalina nešvarumus ir riebalus, suteikia plaukams gaivos, o odai – švaros ir lengvumo pojūtį. Sudėtyje esančios drėkinamosios medžiagos padeda išvengti odos išsausėjimo, o švelnus kvapas suteikia malonų švaros įspūdį. Šampūno putos ypač tinka tiems, kuriuos sunku išprausti įprastu būdu – senyvo amžiaus žmonėms, nejudantiems pacientams ar sergantiesiems demencija. Dėl patogumo ir švelnios sudėties jos plačiai naudojamos ne tik slaugos įstaigose ar po operacijų, bet ir namuose, taip pat kelionėse, kai galimybės naudotis vandeniu yra ribotos.

Drėgnos servetėlės viso kūno priežiūrai

Didelio dydžio, minkštos „SENI Care“ drėgnos servetėlės leidžia švelniai nuvalyti visą kūną be vandens. Šiose servetėlėse yra drėkinančių ir raminančių ingredientų, todėl jos ne tik valo, bet ir padeda išvengti odos išsausėjimo. Servetėlės puikiai tinka kasdienei slaugai, kelionėse ar tada, kai nėra galimybės nusiprausti įprastai. Jos suteikia švaros ir gaivumo pojūtį vos per kelias minutes.

Kūno valomosios putos ir kremas – priemonės, padedančios palaikyti kūno švarą be vandens

Kai įprastinis prausimasis vandeniu neįmanomas ar nerekomenduojamas, gelbsti specialios sudėties valomosios putos ir valomasis kremas. „SENI Care“ valomosios putos efektyviai pašalina nešvarumus, prakaitą ir nemalonius kvapus, nepažeisdamos natūralaus odos apsauginio sluoksnio. Jos tinka viso kūno priežiūrai, odos nešvarumams valyti, nesausina odos ir nepalieka lipnumo pojūčio, todėl puikiai tinka naudoti kasdien.

O „SENI Care“ valomasis kremas skirtas odai, kuriai reikia papildomos priežiūros. Jis ne tik valo, bet ir, giliai drėkindamas ir maitindamas odą, padeda atkurti jos pusiausvyrą. Kreme esantys minkštinamieji komponentai – pantenolis ir alantoinas – ramina sudirgusią odą, mažina paraudimą ir padeda atkurti odos apsauginį barjerą. Ant odos susidarantis apsauginis sluoksnis saugo ją nuo drėgmės, šlapimo ar kitų dirgiklių, todėl ši priemonė ypač rekomenduojama gulintiems ir sauskelnes dėvintiems žmonėms.

Naudojant „SENI Care“ priemones, net ir be vandens galima užtikrinti tinkamą kūno švarą, gaivumą ir komfortą. Tai palengvina slaugą tiek artimiesiems, tiek profesionaliems slaugytojams, o svarbiausia – leidžia žmogui jaustis švariai, patogiai ir oriai, nepaisant jo sveikatos būklės net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.

Daugiau informacijos galite sužinoti paskambinę į slaugos konsultacijų centrą SIDABRA, nemokama linija 0 800 00 226 arba www.sidabra.lt. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

Higienos instituto duomenys rodo, kad praeitais metais netekome daugiau nei 18 tūkst. įvairaus amžiaus vyrų. Pagrindinė mirties priežastis, kaip ir kasmet, kraujotakos sistemos ligos (44,6 proc.), o antroje vietoje – piktybiniai navikai (23,9 proc.). Dėl onkologinių ligų pernai Lietuvoje mirė daugiau nei 4 tūkst. vyrų, iš kurių net 520 – nuo prostatos vėžio.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Grigarienės teigimu, šią statistiką vyrai gali pagerinti, rūpindamiesi savimi ir periodiškai tikrindamiesi sveikatą: „Prostatos vėžys – viena dažniausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Nuolat primename, kad ankstyva vėžio diagnostika gali ne tik išsaugoti kasdienio gyvenimo kokybę bei darbingumą, bet ir pagerinti gydymosi rezultatus ar net išgelbėti gyvybę. Vis dėlto matome, kad daugelis vyrų delsia pasinaudoti galimybe nemokamai pasitikrinti pagal prostatos vėžio prevencinę programą“.

Ši programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu. Jiems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje. Jei šio antigeno kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia gydytojo urologo konsultacijai gauti, o šis prireikus atlieka biopsiją.

Šių metų liepą VLK užsakymu buvo atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, kurio metu respondentų klausta, ar jie dalyvautų ligų prevencijos programose, jei gautų kvietimą. Tyrimas parodė, kad dalis apklaustųjų atsisakytų atvykti dėl šių priežasčių: 34 proc. teigė esą sveiki, 33 proc. sakė, kad jiems šios programos yra neaktualios ir nedomina, o 18 proc. prisipažino bijantys sužinoti blogus rezultatus. Dar 15 proc. respondentų į savo gydymo įstaigą dėl prevencijos programų nesikreipia, nes mano, kad reikės ilgai laukti, kol pateks pas gydytoją, o 11 proc. teigia, jog apskritai tam neturi laiko.

„Kaip automobiliui būtina reguliari techninė priežiūra, taip ir žmogui labai svarbu profilaktiškai tikrinti sveikatą. Lengvai randame laiko pasirūpinti transporto priemone, bet savo sveikatą paliekame nuošalyje. Atėjus tikrintis pagal prostatos vėžio prevencijos programą atliekamas tik paprastas kraujo tyrimas – jis neatima daug laiko. Tad verta skirti minutę savo dienotvarkėje ir užsiregistruoti vizitui“, – ragina J. Grigarienė. 

Specialistė primena, kad turėdami siuntimą gydytojo urologo konsultacijai, pacientai gali registruotis bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su ligonių kasa ir vykti ten, kur pas gydytoją urologą eilė trumpiausia.

Gydytojo specialisto konsultacijai gauti galima užsiregistruoti keliais būdais:

• Dar neišėjus iš šeimos gydytojo kabineto. Tokiu atveju pacientui nereikės niekuo rūpintis, jį pas gydytoją specialistą užregistruos šeimos gydytojas ar jo komandoje dirbantis slaugytojas. Pacientui beliks atvykti paskirtu laiku.
• Kitas būdas – pasirinkti gydymo įstaigą ir pacientui užsiregistruoti pačiam. Pasirinkti tinkamą apsilankymo laiką patogu Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS). Registruojantis būtina atkreipti dėmesį į prierašą, kas turės apmokėti paslaugą – ligonių kasa ar pacientas.

Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamos penkios ligų prevencijos programos, iš jų vyrai gali pasinaudoti trimis: prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Nors visos jos turi nustatytas amžiaus ribas, ligonių kasa ragina nedelsti ir tuos vyrus, kurie į jas nepatenka – jeigu žmogus jaučiasi blogai, reikia kuo skubiau kreiptis į savo gydymo įstaigą, užsiregistruoti vizitui ir atlikti būtinus tyrimus.

VLK inf. 

Į kompensuojamųjų priemonių sąrašą įtraukiami trys pirminiai ortodontiniai aparatai: neaktyvi stabilizuojanti plokštelė, vienpusis vietą išlaikantis žiedo ir kilpos aparatas bei vienpusis liežuvinis ar gomurinis lankas. Šie aparatai yra skirti dantų lanko deformacijų, netaisyklingo sąkandžio bei dantų padėties sutrikimų korekcijai ankstyvuoju gydymo etapu. Jie padeda užkirsti kelią sudėtingesniems ortodontiniams sutrikimams ir dažnai leidžia išvengti brangesnio, ilgesnio gydymo ateityje.

„Ankstyvas ortodontinių problemų sprendimas padeda išsaugoti sveikus dantis, užtikrinti, kad žandikaulis augtų taisyklingai, o kramtymo funkcija būtų visavertė. Tai labai reikšmingas žingsnis gerinant pacientų galimybes laiku gauti reikalingą ortodontinį gydymą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pasak jo, kompensuojamų ortodontinių aparatų prieinamumas ypač svarbus vaikams ir paaugliams, kuriems šios priemonės dažniausiai skiriamos pirmą kartą. Kompensavus šiuos aparatus, tėvams nebereikės patiems dengti gydymo priemonių kainos. Tai leis ortodontams laiku pradėti gydymą, o pacientams –išvengti komplikacijų, kurioms vėliau prireiktų sudėtingesnio ir brangesnio gydymo – pavyzdžiui, sudėtingo sąkandžio koregavimo ar protezavimo.

Pirminius ortodontinius aparatus pacientams galės skirti ortodontai, odontologai-ortopedai, endodontologai, vaikų odontologai, periodontologai ir burnos chirurgai.

Įvertinus gamybos ir pritaikymo sąnaudas, nustatytos kompensuojamosios šių priemonių kainos: neaktyvios stabilizuojančios plokštelės – 113 eurų, žiedo ir kilpos aparato – 129 eurai, o liežuvinio ar gomurinio lanko – 205 eurai. Prognozuojama, kad per metus vienas iš minėtų aparatų bus paskirtas maždaug 500 pacientų, o fondo išlaidos jiems kompensuoti sieks apie 222 tūkst. eurų per metus.

VLK pabrėžia, kad šis sprendimas padės užtikrinti lygias galimybes visiems pacientams gauti reikalingą ortodontinį gydymą nepriklausomai nuo finansinės padėties. „Siekiame, kad kompensuojamos medicinos priemonės vis labiau atitiktų pacientų poreikius ir kad prevencinės priemonės būtų prieinamos visiems, kam jų reikia. Šių aparatų kompensavimas yra ne tik finansinė pagalba šeimoms, bet ir investicija į vaikų burnos sveikatą“, – teigia G. Baranauskas.

Ligonių kasa primena, kad fondo lėšomis pacientams taip pat yra kompensuojamos ortodontinės plokštelės, abiejų žandikaulių funkciniai aparatai, ortodontiniai treineriai, greitojo plėtimo aparatai, viršutinio žandikaulio distalinio tempimo aparatai, viršutinio žandikaulio veido kaukės, skeletinei atramai skirti ortodontiniai sraigtai bei breketų sistemos.

Pirminiai ortodontiniai aparatai bus pradėti kompensuoti sveikatos apsaugos ministrei pasirašius įsakymą.

VLK inf. 

Ligonių kasos kompensuojamųjų vaistų stebėsena atskleidė, kad pastaraisiais metais vis mažiau vaikų vartoja antimikrobinius vaistus. 2022 m. juos vartojo arti 124 tūkst. vaikų, 2023 m. – 111 tūkst., o pernai – 98 tūkst. Tai reiškia, kad antibiotikų vartojimas tarp vaikų per pastaruosius dvejus metus sumažėjo beveik 21 proc. Specialistų teigimu, šį pokytį lėmė geresnė antibiotikų skyrimo kontrolė, atsakingesnis jų vartojimas ir kryptingas gydytojų švietimas.  

„Po COVID-19 pandemijos Lietuvoje buvo fiksuojamas ryškus bakterinių susirgimų skaičiaus padidėjimas, todėl daugiau vaikų gavo gydymą antimikrobiniais vaistais. Šiuo metu stebima grįžtanti pusiausvyra – antibiotikai vaikams skiriami tikslingiau“, – pastebi VLK Racionalaus vaistų vartojimo skyriaus vedėjos funkcijas laikinai einanti Lina Škiudaitė.

Tačiau ligonių kasos duomenys atskleidžia ir regioninius skirtumus – 14 savivaldybių daugiau nei ketvirtadalis vaikų vis dar gydomi antibiotikais, o 26 savivaldybėse antimikrobinių vaistų vartojimas netgi išaugo. Tai rodo, kad kai kuriose šalies teritorijose vis dar egzistuoja perteklinio antibiotikų skyrimo rizika ir nevienoda gydymo praktika, todėl kai kuriuose regionuose išlieka būtinos tikslingos priemonės – gydytojų mokymai, racionalaus vaistų skyrimo stebėsena ir gyventojų informavimas apie teisingą antibiotikų vartojimą.

„Mažėjantis antimikrobinių vaistų vartojimas Lietuvoje rodo, kad judame tinkama kryptimi, tačiau turime išlikti budrūs. Būtina tęsti švietimą, ypač regionuose, kur rodikliai išlieka aukšti. Antibiotikai turi būti skiriami tik tada, kai jų tikrai reikia, nes kiekvienas nepagrįstai išrašytas antibiotikas – tai žingsnis link didesnio atsparumo bakterijoms ir sunkiau gydomų infekcijų“, – sako L. Škiudaitė.

Nuo praeitų metų antimikrobiniai vaistai įtraukti į kompensuojamųjų vaistų A sąrašą, todėl gydytojai gali skirti kompensuojamuosius antibiotikus visiems pacientams pagal nustatytas diagnozes. Pasak L. Škiudaitės, tai padeda užtikrinti gydymo prieinamumą, bet kartu reikalauja dar didesnės atsakomybės už racionalų jų vartojimą: „Antimikrobiniai vaistai yra gyvybiškai svarbūs gydant bakterines infekcijas, tačiau jų neteisingas vartojimas – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių bakterijos tampa atsparios gydymui“.

2023 m. Europos Sąjungoje nustatytas tikslas iki 2030 m. sumažinti ambulatoriškai ir stacionare vartojamų antibiotikų kiekį 20 proc., lyginant su 2019 m. rodikliais. Šis tikslas svarbus visoms valstybėms narėms, įskaitant Lietuvą, nes padeda mažinti atsparių bakterijų plitimą ir išsaugoti šių vaistų veiksmingumą ateities kartoms.

Antibiotikai negydo virusinių infekcijų, tokių kaip peršalimas, gripas ar dauguma kvėpavimo takų ligų. Vis dėlto jie vis dar neretai skiriami net ir tais atvejais, kai jų vartojimas nėra pagrįstas – pavyzdžiui, siekiant „profilaktiškai“ gydyti virusines infekcijas ar pacientui spaudžiant gydytoją. Tokie atvejai ne tik nepadeda pasveikti, bet ir didina riziką, kad ateityje antibiotikai taps neveiksmingi.

Kaip pabrėžia VLK specialistai, atsakingas antibiotikų vartojimas yra visos visuomenės atsakomybė. Tai reiškia, kad antibiotikus galima vartoti tik gydytojui paskyrus, taip pat reikia laikytis nurodytos dozės ir gydymo trukmės, o nepanaudotų vaistų nesaugoti atsargai ar dalintis su kitais.

VLK inf. 

Įstaigos atstovai atsiprašo už laikinus nepatogumus ir prašo pacientų supratingumo, pabrėždami, kad atnaujinimo rezultatai džiugins visus. „PSPC tvarkosi!“ – skelbia centras.

Odontologinė pagalba nenutrūks

Nors pagrindinis skyrius bus uždarytas, odontologijos paslaugos pacientams ir toliau bus teikiamos – tik kitose Jonavos PSPC ambulatorijose:

Šveicarijos ambulatorija – Vilties g. 4, Šveicarijos k., Jonavos r.

Žeimių ambulatorija – Kauno g. 34A, Žeimių mstl., Jonavos r.

Ruklos ambulatorija – Laumės g. 2-1B, Rukla, Jonavos r.

Bukonių ambulatorija – Jaunystės g. 2, Bukonių k., Jonavos r.

Upninkų ambulatorija – Jaunystės g. 7, Upninkų k., Jonavos r.

Registracija – įprasta

Pacientai ir toliau gali registruotis jiems patogiu būdu:

internetu per www.esveikata.lt,

telefonu +370 349 69015,

atvykę į įstaigos registratūrą.

Skubiais atvejais – budintis odontologas

Ypatingai skubiems atvejams PSPC užtikrins budinčio odontologo kabinetą. Registracija – tuo pačiu telefonu +370 349 69015 arba vietoje, registratūroje.

Jonavos PSPC primena, kad pokyčiai yra laikini, o atnaujinimo darbai atliekami siekiant pagerinti paslaugų kokybę ir pacientų patogumą.

„Valstybė nuosekliai investuoja į efektyviausius ir mokslo įrodymais pagrįstus gydymo būdus. Nauji kompensuojami vaistai rodo, kad kryptingai stipriname onkologinių ir retų ligų gydymą, siekdami, kad inovacijos pasiektų kiekvieną pacientą“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija priėmė sprendimus iš Rezervinio vaistų sąrašo į kompensuojamųjų vaistų A sąrašą perkelti pembrolizumabą, ibrutinibą, olaparibą, fedratinibą, ivosidenibą, budezinidą, nivolumabą, kanabidiolį, cemiplimabą. Šie vaistai skirti pacientams, sergantiems plaučių vėžiu, storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu, lėtine limfocitine leukemija, kiaušidžių, kiaušintakių, pirminiu pilvaplėvės vėžiu, inkstų ląstelių vėžiu, mielofibroze, ūmine mieloidine leukemija, pirmine imunoglobulino A (IgA) nefropatija, skrandžio, skrandžio ir stemplės jungties ar stemplės adenokarcinoma, traukuliais susijusiais su tuberozinės sklerozės kompleksu arba su Lennox-Gastaut sindromu arba su Dravet sindromu, gimdos kaklelio vėžiu.

Nuo lapkričio 14 d. pacientams vaistinėse jau bus galima įsigyti vaistus pembrolizumabą, skirtą plaučių vėžiui, storosios ir tiesiosios žarnos vėžiui bei inkstų ląstelių vėžiui gydyti ir olaparibą, skirą kiaušidžių, kiaušintakių arba pirminiam pilvaplėvės vėžiui gydyti; nuo gruodžio 1 d. – vaistinį preparatą cemiplimabą, skirtą gimdos kaklelio vėžiui gydyti.

Kiti likę vaistai bus pradėti kompensuoti, kai tik jų tiekėjai pasirašys sutartis su Valstybine ligonių kasa ir vaistai bus įtraukti į kompensuojamųjų vaistų kainyną.

Taip pat į Centralizuotai apmokamų vaistų sąrašą įrašytas ir nuo lapkričio 12 d. pacientams prieinamas kompensuojamasis vaistas tekliksimabas dauginei mielomai gydyti. Šiam vaistui kompensuoti 2025 m. bus skirta apie 0,8 mln. eurų, 2026 m. – apie 4,8 mln. eurų.

SAM Komunikacijos skyrius

Ligonių kasa privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, kompensuoja diagnostines juosteles gliukozės kiekiui nustatyti, vienkartines adatas švirkštikliams, nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemas, insulino pompų keičiamųjų dalių komplektus, apmokama insulino pompų nuoma.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vien pernai šioms priemonėms kompensuoti prireikė 11,6 mln. eurų fondo lėšų, o per pirmą šių metų pusmetį – dar apie 6,2 mln. eurų.

„Tai reikšminga investicija į žmonių sveikatą, padedanti kasdien valdyti ligą, išvengti komplikacijų ir gyventi visavertį gyvenimą. Šios priemonės labai palengvina sergančiųjų kasdienybę – jos leidžia lengviau stebėti gliukozės kiekį, laiku pastebėti pokyčius ir tinkamai sureguliuoti insulino dozes. Taip pacientai gali jaustis saugiau, išvengti pavojingų cukraus kiekio svyravimų ir gyventi aktyvų, mažiau nuo ligos priklausomą gyvenimą“, – sako Giedrius Baranauskas, VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas.

Pasak jo, medicinos pagalbos priemones naudojančių pacientų skaičius nuolat auga: 2022 m. jas naudojo 120 tūkst., 2023 m. – beveik 124 tūkst., o pernai – 127,5 tūkst. pacientų, sergančiųjų cukriniu diabetu.

Didžiausios išlaidos praeitais metais – per 7 mln. eurų – teko nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemoms, kurias sudaro keičiamieji jutikliai ir siųstuvai. Pernai jas naudojo apie 5,5 tūkst. pacientų. Pirmojo šių metų pusmečio VLK duomenys rodo, kad šias priemones naudojančių pacientų skaičius auga, o fondo išlaidos siekia arti 4 mln. eurų.

„Šios sistemos leidžia patogiai ir tiksliai stebėti gliukozės kiekį kraujyje, naudojant jutiklius ir siųstuvus, kurie duomenis perduoda į išmanųjį įrenginį. Jos skiriamos tiems 1-ojo tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems fondo lėšomis nepadengiamos insulino pompos su integruotais nuolatinio gliukozės kiekio matavimo jutikliais nuomos išlaidos“, – paaiškina G. Baranauskas.

Dar 4 mln. eurų pernai prireikė kompensuoti diagnostinėms juostelėms, skirtoms gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti. Jas naudojo apie 122 tūkst. pacientų.

Vis daugiau pacientų Lietuvoje naudoja insulino pompas, kurių nuomos išlaidos kompensuojamos fondo lėšomis. Pompas naudoja arti 1 300 pacientų, iš jų beveik 600 – vaikai. Šios pompos visą parą užtikrina reikiamą insulino kiekį organizme. Per pirmąjį šių metų pusmetį insulino pompų nuomai iš fondo išleista daugiau nei 2 mln. eurų, pernai – per 4 mln. eurų.

Ligonių kasa primena, kad visus klausimus dėl kompensuojamų priemonių galima aptarti su šeimos ar gydančiu gydytoju, o jas skirti ir išrašyti receptą gali ir slaugytojai.

VLK inf. 

Sveikatos hakatone dalyvavusios komandos skyrė dėmesį prevencijai stiprinti, didinti informuotumui apie ligas, mažinti eiles ir perteklines konsultacijas. Dalyviai ieškojo idėjų, kaip priartinti pacientams palankius sprendimus, spartinti diagnostiką, integruoti inovacijas į sveikatos priežiūros procesus ir sumažinti naštą sveikatos priežiūros sistemai.

Nugalėtojas pasiūlė sprendimą sukurtą siekiant optimizuoti pacientų srautą ir sutrumpinti laukimo laiką pas oftalmologus. Jo esmė – suteikti įrankį šeimos gydytojui, kuris, įvertinęs paciento nusiskundimus dėl regėjimo pablogėjimo, gali objektyviai nustatyti, kokio lygio specialisto (II ar III) konsultacijos reikia konkrečiam pacientui. Taip pat pasiūlytas sprendimas turi įvertinti, per kokį laiką pacientas turi patekti pas oftalmologą, kad būtų išvengta komplikacijų ar regėjimo pažaidos. Nugalėjusios komandos sprendimas praktikoje užtikrintų, kad skubią pagalbą gautų tie, kuriems pagal klinikinę būklę to labiausiai reikia, o mažesnės rizikos pacientai būtų nukreipiami planine tvarka.

Idėjos nugalėtojos autorius Yonas Safi, studijuojantis LSMU Medicinos fakultete, jau dabar džiaugiasi, kad idėjos įgyvendinimas pasistūmėjo į priekį. „Pasidalinęs savo laimėjimu „LinkedIn“, sulaukiau žinutės iš JAV įsikūrusios įmonės generalinio direktoriaus, dirbančio panašioje srityje, turėsime virtualų susitikimą idėjoms pasikeisti. Nuo to laiko buvau pakviestas į kelis bendradarbiavimo ir tyrimų pokalbius iš įvairių pasaulio vietų“, – įspūdžiais dalijasi jis.

Inovacijų reikšme neabejojanti renginio organizatorė LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro projektų vadovė Inga Kanapeckienė sako, kad hakatono tema „Mission-Vision“ leido dalyviams atskleisti ne tik technologines ar medicinines žinias, bet ir parodyti, kad turime stiprią, veiklią bendruomenę, siekiančią pokyčių. „Dalyvių sprendimai įrodo, koks stiprus yra mūsų inovatorių bendruomenės potencialas. Vos per 48 valandas sukurtos idėjos tampa atspirties tašku tolimesnei veiklai ir skatina inovacijų pažangą sveikatos srityje“, – sako I. Kanapeckienė.

Tarpdisciplinė problema

Nors apie regos sutrikimus įprasta galvoti kaip apie sveikatos problemą, visi ekspertai vienbalsiai sutaria, kad sprendimams reikėjo gerokai kompleksiškesnio požiūrio. „Roche“ tarptautinių oftalmologijos pacientų partnerysčių vadovė Iris Van den Brande sakė, kad daugelis dalyvių suprato šį problemos daugiasluoksniškumą ir pažvelgė ne tik kaip į medicininį, bet ir kaip į socialinį bei emocinį iššūkį. „Komandos sujungė įvairias disciplinas, nuo dirbtinio intelekto iki dizaino, nuo duomenų mokslo iki psichologijos, kad sukurtų įtraukius, praktiškus ir į žmogų orientuotus sprendimus. Atvirumas bendradarbiavimui ir empatija, išreikšta jų idėjose, tikrai atspindėjo permąstymo, pertvarkymo ir rehumanizavimo dvasią“, – įspūdžiais dalijosi iš Belgijos atvykusi ekspertė.

Anot jos, regos praradimas daugiau nei sveikatos iššūkis ir turi įtakos žmonių gyvenimui, darbui, bendravimui ir dalyvavimui visuomenėje. Norint spręsti šią problemą, reikalingas tarpdisciplininis technologų, klinikų, politikų, pacientų organizacijų, teisininkų ir dizainerių bendradarbiavimas.

„Šiandien visame pasaulyje vieni didžiausių iššūkių yra vėlyva diagnostika, nevienodas prieinamumas prie sveikatos priežiūros paslaugų ir ribotas supratimas apie ankstyvuosius akių sveikatos sutrikimų požymius. Daugeliui žmonių, ypač kaimiškose ar nepakankamai aptarnaujamose vietovėse, vis dar sunku dalyvauti profilaktiniuose patikrinimuose ar reabilitacijos programose. Be medicininių aspektų, nereikėtų pamiršti ir emocinio poveikio, nepriklausomybės praradimo, nerimo dėl ateities ir prieinamos informacijos ar paramos tinklų trūkumo. Sprendžiant šiuos iššūkius reikia efektyvių sistemų, integruojančių prevenciją, ankstyvojo aptikimo, gydymo ir socialinės įtraukties priemones, kūrimą“, – pagrindinius iššūkius vardija ekspertė.

Ekspertė I. Van den Brande įsitikinusi, kad regos sveikatos ateitį formuos pažangios ir empatiškos technologijos, taip pat galėsime stebėti platesnį AI naudojimą atrankoje ir diagnostikoje, teleoftalmologiją, kuri atneš žinias į atokias vietoves, ir skaitmenines priemones, padedančias žmonėms stebėti savo regėjimą kasdieniame gyvenime. „Tikrosios naujovės atsiras iš to, kaip šios priemonės bus kuriamos ir naudojamos su žmonėmis. Kitas žingsnis yra ne tik geresnė technologija, bet ir geresnis ryšys: prieinami, teisingi ir tikrai orientuoti į žmonių orumą, nepriklausomybę ir gyvenimo kokybę sprendimai“, – pabrėžia ji.

Tai jau septintasis LSMU organizuojamas sveikatos hakatonas „Hospiton“.

Pneumokokinę infekciją sukelia Streptococcus pneumoniae bakterija, kuri gali būti randama ir sveikų žmonių nosiaryklėje bei plinta oro lašeliais – dažniausiai kosėjant ar čiaudint. Kai kuriais atvejais ši bakterija žmogui gali būti visiškai nepavojinga, tačiau esant silpnesnei imuninei sistemai ji ima kelti grėsmę sveikatai. Dažniausiai pneumokokinė infekcija sukelia plaučių uždegimą, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti ir sinusitą, ausų uždegimą ar net kraujo užkrėtimą (sepsį).

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pneumokokinės ligos yra viena iš pagrindinių sergamumo ir mirties priežasčių nuo užkrečiamųjų ligų Europoje bei visame pasaulyje. Šis susirgimas neaplenkia ir Lietuvos. Statistika rodo, kad pneumokokinės infekcijos atvejų skaičius kasmet auga, pavyzdžiui, per devynis šių metų mėnesius, pneumokokine infekcija sirgo beveik 59 proc. daugiau žmonių nei pernai per visus metus.

Pažeidžiamiausiems vakcina nekainuoja

Streptococcus pneumoniae bakterija atakuoja silpną imuninę sistemą, todėl kūdikiams ir mažiems vaikams kelia grėsmę dėl dar galutinai nesusiformavusio imuniteto, o vyresnio amžiaus žmonėms – dėl amžėjant nusilpusios imuninės sistemos. Riziką didina ir lėtinės ligos, tokios kaip širdies, onkologinės, kvėpavimo takų ligos, cukrinis diabetas ir kt.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė primena, kad nuo pneumokokinės infekcijos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis skiepijamos dvi gyventojų grupės.

Pirmiausia – visi vaikai, kurie pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra skiepijami nuo pneumokoko 15-valente vakcina ir rizikos grupėms priklausantys gyventojai, skiepijami 20-valente vakcina.

„Vieną kartą gyvenime fondo lėšomis nemokamai skiepijami sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantys vaikai nuo 2 metų, suaugusieji, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, bei visi 75 metų ir vyresni gyventojai“, – sako A. Grušeckienė.

Apsauga visam gyvenimui

Skiepai yra efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos. Lietuvoje šia vakcina skiepijama jau dešimtmetį. Ligonių kasos specialistė primena, kad dar praeitais metais VLK įsigijo vakcinos su didesniu skirtingų pneumokokų serotipų skaičiumi: „Prieš metus buvo pakeistas vakcinos valentingumas ir dabar rizikos grupėms priklausantys žmonės skiepijami vienkartine 20-valente pneumokokinės vakcinos doze. Vakcinoje esantis didesnis skirtingų serotipų skaičius suteikia platesnę apsaugą nuo susirgimo pneumokokine infekcija. Anksčiau gyventojai buvo skiepijami 13-valente vakcina“, – paaiškina A. Grušeckienė.

Svarbu įsidėmėti, kad 20-valente vakcina nuo pneumokokinės infekcijos pasiskiepyti gali tik tie rizikos grupei priklausantys žmonės, kurie nebuvo pasinaudoję valstybės kompensacija ir pasiskiepiję kitokio valentingumo vakcina. Jeigu gyventojas anksčiau skiepijosi 13-valente vakcina savo lėšomis ir šiuo metu priklauso bent vienai iš rizikos grupių – jis gali būti paskiepytas 20-valente vakcina nemokamai.

Pasak A. Grušeckienės, pakanka pasiskiepyti viena pneumokokinės infekcijos vakcina, kad imunitetas susidarytų visam gyvenimui, todėl revakcinacija nėra reikalinga.

Kur pasiskiepyti?

Norėdami nemokamai pasiskiepyti rizikos grupei priklausantys žmonės turi kreiptis į savo gydymo įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos galimybę turi ir rizikos grupėms nepriklausantys gyventojai, tačiau tai padaryti jiems teks savo lėšomis.

VLK inf.

Diagnozė nelygu neveiksnumas

Vis dar galima išgirsti klaidingų teiginių, esą nustačius psichikos sveikatos diagnozę žmogus gali būti „uždaromas“ ar automatiškai priskiriamas globai. Tai – mitas.

Psichikos sveikatos sutrikimas savaime nėra pagrindas riboti žmogaus teisių. Teismo sprendimai dėl veiksnumo ribojimo priimami tik išimtiniais atvejais, konkrečiose srityse (pavyzdžiui, sprendžiant finansinius klausimus), įvertinus individualią situaciją ir taikymo būtinumą.

Lietuvoje jau kurį laiką veikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros veiksnumo apribojimo prevencijos specialistai, kurie padeda žmonėms ir jų artimiesiems rasti sprendimus be kraštutinių priemonių: sudarant pagalbos priimant sprendimus sutartis, užtikrinant bendruomeninę pagalbą, įtraukiant artimuosius.

Stigma ir mitai vis dar atbaido žmones nuo pagalbos. Dalis jų mano, kad diagnozė „sugriaus gyvenimą“, todėl vengia psichologo ar psichiatro kabineto. Delsimas kainuoja brangiai: būklė gali pablogėti tiek, kad gali prireikti stacionarinio gydymo ar globos.

„Diagnozė nėra teisinė mirties bausmė. Tai signalas, kad žmogui reikia paramos – psichologinės, medicininės, socialinės. Ir kuo anksčiau ji suteikiama, tuo daugiau teisių ir orumo žmogus išsaugo,“ – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė, teisininkė Dovilė Juodkaitė.

Teismai turi išklausyti

Teisėsauga ir žmogaus teisių institucijos vis aiškiau akcentuoja: net tada, kai sprendžiama dėl priverstinės hospitalizacijos ar gydymo, asmuo turi būti išklausytas. Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė yra pabrėžusi, kad neveiksniais pripažinti asmenys taip pat turi balsą, o teismai privalo užtikrinti, kad jų nuomonė būtų išgirsta ir svarstoma.

Šie principai dera su Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo, įsipareigodama užtikrinti, kad sprendimų dėl žmogaus gyvybės, sveikatos ir turto niekas nepriimtų be jo dalyvavimo.

Kaip griauti mitus?

Mitai apie „neveiksnumą“ ar atimtą gyvenimą“ mažina tikimybę, kad žmogus kreipsis pagalbos laiku. Todėl būtina keisti kalbėjimo toną: nuo stigmos prie informuotumo. Kuo labiau suprasime, kad psichikos sveikata – ne teisinė kategorija, o žmogaus būklė, kurią galima gerinti, tuo mažiau žmonių bus palikti vieni su savo sunkumais.

Apie tai bus kalbama „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos renginyje 2025 m. lapkričio 12 d., kur pranešimą apie teisių ribojimų mitus ir realybę skaitys Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė, teisininkė Dovilė Juodkaitė, o realia patirtimi dalysis „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadoriai. Ambasadoriai – tai asmenys, kurie patys (ar jų artimieji) turi psichikos sveikatos sunkumų patirties ir apie ją drąsiai kalba visiems, kad visuomenėje mažėtų klaidingų įsitikinimų ir baimių, susijusių su psichikos sveikata.

Daugiau informacijos apie renginį ir transliacijos nuorodą rasite „Žvelk giliau“ Facebook paskyroje.

Plėtojant personalizuotos medicinos paslaugas Nacionalinio vėžio centro Onkourologijos skyriuje šiais metais pradėta taikyti nauja metodika: atliekamos Fusion (radiologinių vaizdų suliejimo) „laisvos rankos“ prostatos biopsijos, kurios galimos ne tik bendrinėje nejautroje, bet ir vietinės nejautros sąlygomis. Ši metodika kasdieniniame urologo ir radiologo darbe palengvina prostatos vėžio diagnostiką, taip pat ir paciento priežiūrą po prostatos biopsijos. Lietuvoje ši technologija taikoma tik NVC Onkourologijos skyriuje.

NVC Onkourologijos skyriaus gydytojas urologas doc. dr. Aušvydas Patašius, „laisvos rankos“ biopsijos paėmimo metodo pradininkas Lietuvoje, išvardijo naujojo metodo pranašumus. „Pirmas privalumas – „laisvos rankos“ metodas  leidžia greičiau atlikti prostatos biopsijas. Jos yra tikslesnės – tai yra svarbiausia diagnozuojant prostatos vėžį. Be to, kadangi sparčiau atliekamos, didėja ir šios paslaugos preinamumas. O šitie faktoriai yra vieni reikšmingiausių mūsų šalyje, kurioje nacionaliniu lygmeniu vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa“, – sako doc. dr. A. Patašius.

Biopsija atliekama vietinėje ar bendrinėje nejautroje, priklausomai nuo to, kiek reikia paimti bioptatų. „Prostatos magnetinio rezonanso vaizduose apibrėžiamos prostatos ir įtariamo piktybinio židinio ribos, todėl atliekant „laisvos rankos“ biopsiją galima tiksliai pataikyti į židinį, kuriame, kaip  įtariama, yra piktybiniai pakitimai. „Laisvos rankos“ technika leidžia pasiekti sunkiausiai prieinamas prostatos zonas, esančias šalia svarbių struktūrų – šlaplės, tiesiosios žarnos“, – sako doc. dr. A. Patašius.

Lyginant vietinės ir bendrinės nejautros sąlygas, kyla klausimų. Kaip patogiau dirbti urologui?  Ar komfortiškai jaučiasi pacientas vietinės nejautros situacijoje?

„Vienareikšmiškai gydytojui „laisvos rankos“ biopsiją patogiau atlikti bendrinėje nejautroje, nes urologas, neribojamas paciento judesių, turi laisvę atlikti biopsiją net į sunkiausiai prieinamą židinį. Tačiau šiuo metu, remdamiesi ekspertų rekomendacijomis, atliekame prostatos biopsiją tik iš židinio, matomo prostatos magnetinio rezonanso tyrimo vaizduose, ir zonose aplink jį, biopsija vietinėje nejautroje tapo saugiu būdu greitai diagnozuoti ligą“, – aiškina gydytojas urologas.

Kokį biopsijos paėmimo metodą reikėtų taikyti, iš pradžių sprendžia gydantis gydytojas urologas, tačiau kiekvienas pacientas individualiai aptariamas daugiadalykėje specialistų komandoje, kur paskiriama tinkamiausia prostatos biopsijos technika.

Pasak doc. dr. A. Patašiaus, „laisvos rankos“ biopsija palyginti su transrektaline biopsija yra ženkliai saugesnė galimų komplikacijų rizikos atžvilgiu. O paciento priežiūra po  „laisvos rankos“ prostatos biopsijos niekuo nesiskiria nuo standartinės transperinealinės biopsijos.

Nacionalinio vėžio centro Onkourologijos skyriaus vedėjo dr. Alvydo Vėželio paklausėme, kaip vyksta Lietuvoje  prostatos vėžio profilaktika? Nuo kada vyrams rekomenduojama pasirūpinti prostatos sveikata?

Nuo 2006 m. vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai anksčiau sirgo šia onkologine liga. Pasitikrinti labai paprasta ir neskausminga. Šeimos gydytojas rekomenduoja atlikti kraujo tyrimą, parodantį prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA neviršija normos, daugiau tyrimų atlikti nereikia, pacientas kviečiamas dalyvauti programoje po 2 ar 5 metų, priklausomai nuo amžiaus bei PSA tyrimo rezultato.

PSA tyrimas yra greitas, neskausmingas kraujo tyrimas, kuris gali atskleisti ankstyvus prostatos pakitimus, dar nesukeliančius simptomų.

Jei PSA kiekis viršija normą (daugiau arba lygu 3,0 ng/ml), šeimos gydytojas siunčia pacientą urologo konsultacijai gauti, o šis atlieka rektalinį priešinės liaukos tyrimą ir biopsiją ligos diagnozei patvirtinti arba paneigti.

Kaip elgtis, jei šeimoje yra / būta prostatos vėžio atvejų? Kodėl svarbu žinoti šeimos, giminės ligų istoriją?

Kaip jau minėjau, jeigu šeimoje artimi giminės: tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, reikia anksčiau pradėti tikrintis profilaktiškai. Jei vyro giminaičiui, pavyzdžiui, tėvui arba broliui, buvo diagnozuotas priešinės liaukos vėžys, jam irgi gresia didesnė rizika susirgti šia liga. Be to, jei šeimos moterims buvo nustatyta didesnė krūtų ir kiaušidžių vėžio rizika – BRCA ir (ar) BRCA2 genų mutacijos, vyrams taip pat gali būti didesnė rizika susirgti prostatos vėžiu.

Jei paciento šeimoje yra buvę prostatos, krūties, gaubtinės žarnos, kiaušidžių ar kasos vėžio atvejų arba jei buvo diagnozuotas metastazavęs prostatos vėžys, pacientui gali būti pasiūlyta išsitirti dėl tam tikrų genų mutacijų. Genetiniai tyrimai svarbūs tam, kad kai kurios mutacijos  (pavyzdžiui, BRCA1 ir BRCA2 geno mutacijos) gali parodyti, kokio agresyvumo yra vėžys ir koks gydymas pacientui būtų tinkamiausias, gali būti parinkti tam tikros grupės vaistai.

Vyresnis amžius yra taip pat vienas iš prostatos vėžio rizikos veiksnių. Senstant, rizika susirgti prostatos vėžiu didėja.

Labai raginčiau visus vyrus atsisakyti ne tik prostatos vėžio riziką galinčių padidinti, bet ir bendrai sveikatą žalojančių veiksnių. Priminsiu, jog tai:

• Rūkymas. Tyrimai rodo, kad rūkaliams tikimybė susirgti prostatos vėžiu gali padvigubėti. Rūkymas taip pat susijęs su didesne rizika mirti nuo vėžio. Tačiau metus rūkyti, per 10 metų tikimybė susirgti sumažėja iki būdingos to amžiaus vyrams.
• Nutukimas. Nutukę vyrai gali turėti didesnę riziką susirgti prostatos vėžiu ne tie, kurių kūno svoris yra normalus. Be to, nutukę žmonės serga agresyvesne ir dažniau po pradinio gydymo atsinaujinančia vėžio forma.

Kaip diagnozuojamas prostatos vėžys?

Nacionalinis vėžio centras yra svarbiausias prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo centras Lietuvoje, turintis Europos urologų asociacijos (EAU) ir Europos urologų tarybos (EBU) suteiktą kompetencijos centro sertifikatą. Čia naudojama moderni diagnostikos aparatūra, atliekami genetiniai tyrimai, vykdomi moksliniai tyrimai, o kiekvieno paciento gydymo taktika nustatoma daugiadalykėje gydytojų komisijoje – bendradarbiaujant urologams, onkologams, radiologams, patologams. Tačiau, norint skirti individualų gydymą, reikalinga tikslingai diagnozuoti priešinės liaukos vėžį tiek radiologiškai, tiek ir morfologiškai, ir nustatyti  kliniškai reikšmingą prostatos vėžį.

NVC Onkourologijos skyriuje daugiau nei 20 metų atliekamos priešinės liaukos sisteminės transrektalinės (per išeinamąją žarną) prostatos biopsijos, o nuo 2013 m. biopsijos buvo pradėtos atlikinėti transperinealiai (per tarpvietės odą). Jų specifiškumas diagnozuojant kliniškai reikšmingą priešinės liaukos vėžį išaugo iki 80–90 proc.

Nuo 2019 m., įsigijus Fusion (radiologinių vaizdų suliejimo) technologiją, galimybės identifikuoti  kliniškai reikšmingą vėžį išaugo iki 95-99 proc. Į diagnostikos procesą yra įtrauktas ir magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kuris padeda tiksliau nustatyti įtariamo kliniškai reikšmingo priešinės liaukos vėžio lokalizaciją. Suliejančios technologijos pagalba procedūros metu sutapatinami MRT ir ultragarsinio tyrimo vaizdai, kai yra atliekama pritaikomoji biopsija į židinį, kai įtariamas kliniškai reikšmingas priešinės liaukos vėžys. Patvirtinus jį morfologiškai, urologui yra lengviau parinkti individualų, radikalų gydymą pacientui. Jei pacientui diagnozuojamas kliniškai nereikšmingas prostatos vėžys, tokį pacientą galima aktyviai stebėti.

Aktyvus stebėjimas – tai atidi vėžio stebėsena, netaikant jokio skubaus gydymo. Aktyvaus stebėjimo tikslas – išvengti nereikalingo gydymo, kuris gali sukelti šalutinių poveikių, taip išsaugant gyvenimo kokybę. Aktyvus stebėjimas yra rekomenduojamas mažos arba tam tikros vidutinės rizikos pacientų grupei, kuriems nustatytas lokalus prostatos vėžys. Aktyvaus stebėjimo metu gydytojai pataria reguliariai tikrinti PSA, kartoti MRT ir prostatos pritaikomąsias biopsijas, esant papildomam židiniui arba didėjant esamam patologiniam židiniui priešinėje liaukoje. Jei nustatomi vėžio progresavimo požymiai, gydytojas rekomenduos radikalius gydymo metodus.

Nacionalinis vėžio institutas

Gyventojų informuotumo bei įsitraukimo į ligų prevencijos programas tyrimas, kurį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“, atskleidė, kad net 71 proc. respondentų apie ligų prevencijos programas sužinojo iš šeimos gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto, 42 proc. – iš žiniasklaidos, 25 proc. – iš socialinių tinklų, o 24 proc. – iš šeimos narių, draugų ar kaimynų.

„Šeimos gydytojas gyventojams yra patikimiausias informacijos šaltinis, todėl natūralu, kad daugiausia žmonių apie prevencines programas sužino būtent jo kabinete. Tyrimo rezultatai rodo, kad aktyvus gydytojų įsitraukimas tiesiogiai prisideda prie didesnio dalyvavimo programose, o tai reiškia – prie ankstyvesnio ligų nustatymo ir geresnės pacientų sveikatos,“ – sako VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus specialistė Jurgita Grigarienė.

Apklausa parodė, kad gyventojai ne tik žino apie ligų prevencijos programas, bet ir jose dalyvauja. Be to, dalyvaujama aktyviau nei 2023 metais. Daugiau nei trečdalis (37 proc.) respondenčių dalyvavo gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje. 34 proc. apklaustųjų – širdies ir kraujagyslių ligų, 24 proc. – krūties, 21 proc. – storosios žarnos vėžio programose. Dar 13 proc. tyrimo dalyvių dalyvavo prostatos vėžio prevencijos programoje. Vis dėlto net 36 proc. gyventojų nė vienoje iš šių programų nėra dalyvavę.

Absoliuti dauguma (91 proc.) gyventojų sutiktų pasinaudoti prevencine programa, jei būtent šeimos gydytojas pakviestų joje dalyvauti. Tačiau po trečdalį apklaustųjų atsisakytų šeimos gydytojo pasiūlymo dėl įsitikinimo, jog yra sveiki (34 proc.) arba jiems tai nėra aktualu (33 proc.). 18 proc. prevencine programa nepasinaudotų, nes nuogąstauja sužinoti blogus rezultatus, 15 proc. nurodo ilgas eiles, sudėtingumą patekti pas gydytoją, o dar 11 proc. tikina neturintys tam laiko.

Taip pat dauguma (73 proc.) respondentų teigia, kad apie ligų prevencijos programas turėtų informuoti ir kviesti šeimos gydytojas poliklinikoje ar šeimos medicinos centre. 23 proc. informaciją ir kvietimą norėtų gauti per E. sveikatos portalą, prisijungę prie savo paskyros.

Ligonių kasa primena, kad apie visas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamas prevencines programas bei dalyvavimą jose galima sužinoti ligonių kasos interneto svetainėje.

Visą VLK užsakymu atliktą tyrimą galima rasti čia.

VLK inf. 

Pradėsiu nuo mito – miego arterija su miegu visiškai nesusijusi, tiesiog taip istoriškai į lietuvių kalbą išverstas terminas „carotid artery“, reiškiantis šią arteriją. Žmogus turi dvi miego arterijas – stambias kraujagysles kairėje ir dešinėje kaklo pusėje. Šios kraujagyslės aprūpina krauju smegenis ir visą galvos sritį. Kartu su dviem slankstelinėmis arterijomis jos sudaro pagrindinę smegenų kraujotakos sistemą. Miego arterijos yra ypač svarbios, nes bet koks jų susiaurėjimas ar užsikimšimas gali sutrikdyti smegenų aprūpinimą krauju ir deguonimi.

- Kokias pagrindines miego arterijų susiaurėjimo priežastis galite išskirti?

Arterijų susiaurėjimas dažniausiai atsiranda dėl aterosklerozės – sisteminės kraujagyslių sienelės ligos, kai kraujagyslės viduje formuojasi riebalinių medžiagų, kalcio ir jungiamojo audinio sankaupos, vadinamos aterosklerozinėmis plokštelėmis. Aterosklerozė yra generalizuota liga ir gali pažeisti įvairias arterijas: širdies, miego arterijas, kojų kraujagysles bei sukelti skirtingus negalavimus. Miego arterijos susiaurėjimas lemia net apie 20 proc. visų insultų.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje sukelia apie 50 proc. visų mirčių, bet antroji šios priežasties dalis – „kraujagyslių ligos“ – dažnai būna pamiršta. Todėl turbūt neperdėsiu sakydamas, kad pagrindinis kraujagyslių chirurgų darbas – kovoti su ateroskleroze.

- Sakoma, kad miego arterija yra tarsi organizmo veidrodis. Ar tai tiesa?

Pagal miego arterijų būklę, galima spręsti apie viso organizmo aterosklerozės išplitimą. Jei turime didelio laipsnio stenozes kakle, tuomet yra iki 35 proc. tikimybė, kad rasime susiaurėjimus ir širdies kraujagyslėse. Ir atvirkščiai – jei susiaurėjimas diagnozuojamas širdies kraujagyslėse, tai didelė tikimybė, kad bus ateroskleroziniai pakitimai ir miego arterijose.

- Kas vyksta su kraujagyslėmis, kai žmogus serga ateroskleroze?

Aterosklerozinės plokštelės palaipsniui siaurina arteriją ir trukdo normaliam kraujo tekėjimui. Kai aterosklerozinė plokštelė auga ir tampa nestabili, jos paviršius gali įplyšti. Tuomet nuo jos atskyla smulkūs gabaliukai, vadinami embolais, kurie gali nukeliauti į smegenis, užkimšti smulkesnes smegenų kraujagysles ir sukelti insultą. Svarbu pabrėžti, kad aterosklerozės procesas dažniausiai vyksta ne vienerius metus, o žmogus nejaučia jokių simptomų. Deja, pirmasis aterosklerozės simptomas gali būti insultas.

- Kodėl taip yra?

Smegenys nėra tokia kūno dalis kaip koja ar ranka – jei kojai trūksta kraujo, ji siunčia signalą, skausmą. Bet jei embolas pataiko į nebylią smegenų zoną, gali nebūti visiškai jokios simptomatikos ir tik atlikus MRT tyrimą galima pamatyti, kad smegenyse jau yra pažeidimų.

- Koks tyrimas reikalingas norint diagnozuoti aterosklerozę?

Pagrindinis tyrimas yra echoskopija – dvigubas kraujagyslių skenavimas ultragarsu. Tai yra pažangus neinvazinis tyrimas, leidžiantis labai greitai įvertinti arterijų būklę. Kadangi liga besimptomė, labai dažnai ji būna diagnozuota atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų sveikatos sutrikimų.

- Kokie yra aterosklerozės gydymo būdai?

Gydymas priklauso nuo to, kiek yra susiaurėjusi arterija. Esant mažo (iki 50 proc.) ar vidutinio (50–70 proc.) laipsnio arterijos susiaurėjimui, skiriamas medikamentinis gydymas – kontroliuojamas spaudimas ir cholesterolis, skiriami kraują skystinantys vaistai, atliekamas reguliarus arterijų stebėjimas. Ligonis kas pusę metų, o jei situacija stabili – kas metus, turi lankytis pas gydytoją. Jei aterosklerozės kontrolė yra sėkminga ir situacija išlieka stabili, ir toliau lieka stebėjimas. Jei liga progresuoja, tada reikia planuoti operaciją.

Operacijos gali būti dviejų tipų – atviros ir minimaliai invazinės (endovaskulinės). Atviros operacijos metu kraujagyslių chirurgas atveria kraujagyslę ir pašalina susiaurėjimą sukėlusias aterosklerozines plokšteles. Trumpai tariant – arterija „išvaloma“ iš vidaus, kad kraujas vėl galėtų laisvai tekėti į smegenis ir sumažėtų insulto rizika. Operuojant endovaskuliniu būdu per punkciją kirkšnyje specialiais prietaisais įvedamas stentas, praplatinama arterija ir aterosklerozinė plokštelė išjungiama iš kraujotakos.

RVUL Kraujagyslių chirurgijos skyriaus gydytojai, bendradarbiaudami su gydytojais intervenciniais radiologais, sprendžia ir kiekvienam pacientui parenka būtent jam tinkamiausią operacinį gydymo būdą. Operacinės technikos pasirinkimas priklauso nuo žmogaus anatominių ypatumų, funkcinės būklės ir gretutinės patologijos, tad iš esmės parenkamas individualiai. Galime pasidžiaugti, kad esame ypač patyrę šioje srityje ir atliekame didžiausią kiekį miego arterijų operacijų Lietuvoje – apie 100 atvirų ir 50 endovaskulinių operacijų per metus.

- Ar tai sudėtinga operacija ir kiek trunka atsigavimas po jos?

Įprastai atvira operacija trunka apie 1,5–2 valandas, kartais ir trumpiau. Operuojama bendrinėje nejautroje. Po operacijos pacientas apie parą praleidžia Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje nuolat stebimas, kad būtų galima saugiai ir efektyviai kontroliuoti jo kraujospūdį. Tai yra ypatingai svarbu pacientams, kurie jau buvo patyrę išeminį smegenų insultą.

Kitą dieną pacientas grįžta į skyrių, o trečią dieną jį išleidžiame namo. Į pilnavertį gyvenimą žmogus sugrįžta per keletą savaičių. Po operacijos yra skiriami kraują skystinantys vaistai bei statinai, kuriuos rekomenduojame vartoti nuolat, nes, kaip ir minėjau anksčiau, šie vaistai mažina aterosklerozės progresavimo ir pakartotinio insulto riziką bei apsaugo nuo kitų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.

- Kokie yra aterosklerozės rizikos veiksniai ir ar įmanoma sumažinti tikimybę šia liga susirgti?

Vieni rizikos veiksniai priklauso nuo žmonių įpročių ir gyvenimo būdo, kiti – nuo amžiaus ar paveldimumo. Svarbiausi kontroliuojami rizikos veiksniai yra padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nesubalansuota mityba, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas, stresas ir miego trūkumas. Taigi, pirmiausiai pats žmogus, pasirinkdamas sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą, gali

ženkliai sumažinti aterosklerozės ir insulto riziką. Ligą gali sąlygoti ir tokie nekontroliuojami rizikos veiksniai kaip amžius ir paveldimumas, pavyzdžiui, kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad kraujagyslių sienelės bus pažeistos.

Lietuvoje veikia Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų, kurie gali nemokamai periodiškai tikrintis dėl šių ligų. Tačiau mes pastebime, kad mūsų pacientai yra vyresni nei programos amžiaus rėžis, ir tik mažam skaičiui 40–50 metų amžiaus pacientų nustatoma miego arterijos patologija.

- Kaip apskritai vertintumėte Lietuvos gyventojų kraujagyslių sveikatą – ji gerėja ar blogėja?

Neseniai grįžau iš konferencijos Turkijoje ir galiu pasidžiaugti, kad mūsų šalyje žmonės rūko žymiai mažiau – rūkymas yra tarsi įžeidimas kraujagyslių chirurgui. Kartais tarpusavyje net pajuokaujame, kad mažėjant rūkančių žmonių mums nebeliks darbo. Visgi tai tik juokas, nes realybėje kol kas aterosklerozės atvejų yra daug, tai lemia visuomenės senėjimas ir gyvenimo būdas. Be to, pasikeitus rūkymo įpročiams ir atsiradus elektroninėms cigaretėms ir panašiems prietaisams, dar nėra iki galo aišku, kaip tai ateityje paveiks kraujagyslių ir širdies ligas.

Kalbant apskritai apie kraujagyslių ligas, nors statistiniai rodikliai šiek tiek gerėja, bet širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. Taip pat pastebime pacientų amžiaus mažėjimą – į mus kreipiasi vis jaunesni pacientai. Taip nutiko dėl šiuolaikinio sėslaus gyvenimo būdo, suvartojamo maisto kiekio, kuriame gausu angliavandenių ir lipidų.

Tačiau dirbdamas gydytoju vis dažniau įsitikinu, kad amžius – tik skaičius, o galimybė padėti žmogui ir sugrąžinti jam gyvenimo kokybę visada suteikia vilties bei prasmės tiek pacientui, tiek gydytojui. Kartą teko susidurti su 85 metų pacientu, kurį jau buvo ištikęs insultas, todėl nutarėme atlikti planinę profilaktinę operaciją. Atvėręs arteriją prie arterosklerozinės plokštelės aptikau du naujus embolus, kurie galėjo bet kada atitrūkti, nukeliauti į smegenis ir dar kartą užkimšti smegenų kraujagyslę. Operaciją atlikome sėkmingai, pacientas pasveiko. Taip dar kartą įsitikinome, kad nors medicina atrodo kaip matematika ir remiasi skaičiais – taip nėra, medicina yra įdomi, nes ji yra menas.

- Minėjote, kad RVUL Kraujagyslių chirurgijos skyrius pirmauja Lietuvoje pagal miegos arterijos chirurgijos skaičių. Kas tai lemia?

Atsakant į šį klausimą reikėtų grįžti prie pačios ligoninės ir Neuroangiochirurgijos centro įkūrimo 1991 m. Pirmasis centro vadovas buvo profesorius Egidijus Vytautas Barkauskas, būtent jis pirmas Lietuvoje ir atliko miego arterijos operaciją – endarterektomiją, taip pat kitas chirurgines kraujagyslių intervencijas.

Be to, prie sėkmingos kraujagyslių chirurgijos prisidėjo ir tai, kad iš pradžių egzistavo vienas jungtinis neurologijos ir kraujagyslių chirurgijos skyrius. Tai gydytojams davė daug naudos – kraujagyslių chirurgai patobulėjo neurologijoje, neurologai – kraujagyslių chirurgijoje, nes abi sritys yra glaudžiai susijusios.

Nors dabar skyriai yra atskiri, glaudus bendradarbiavimas tarp neurologų ir kraujagyslių chirurgų tęsiasi iki šiol. Dėl to didžiausią naudą jaučia pacientai, gaunantys multidisciplininį individualizuotą gydymą.

SAM ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės inf. 

Jonavos rajono savivaldybėje suminis sergamumo rodiklis yra beveik 1253 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Iš viso serga 521 jonavietis, iš kurių nustatyti 2 gripo atvejai, 15 koronaviruso susirgimų, ŪVKTI serga 504 jonaviečiai.   
 
Lyginant 44-osios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius visoje Lietuvoje su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad gripo atvejų skaičius padidėjo, o COVID-19 liga ir ŪVKTI – sumažėjo. Praėjusį sezoną tuo pačiu metu sergamumas buvo panašus (878,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų).   
 
Praėjusią (44-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 10 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 68. Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 2 mirties atvejai. Asmenys priklausė vyresnių nei 65 metų amžiaus grupei, buvo neskiepyti, turėjo lėtinių ligų.  

Parengta pagal NVSC duomenis ČIA. 

Šiemet VLK nupirko 223 tūkst. dozių „Vaxigrip“ vakcinos, skirtos rizikos grupių gyventojams, už beveik 770 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Vakcina jau paskirstyta 543 gydymo įstaigoms visoje šalyje pagal jų iš anksto pateiktą poreikį.

Gripo sezonas Lietuvoje įprastai prasideda spalį, o sergamumo pikas fiksuojamas sausio–vasario mėnesiais. Gydymo įstaigoms jau gavus vakcinas, svarbu skiepytis ilgai nelaukiant, nes imunitetui susiformuoti reikia laiko, o ankstyva vakcinacija padeda apsaugoti save, artimuosius ir prisidėti prie mažesnio sergamumo visuomenėje.

„Kiekvienais metais pasiskiepijusių nuo gripo gyventojų skaičius auga, tačiau vis dar yra žmonių, kurie rizikuoja savo sveikata. Skiepai išlieka veiksmingiausiu būdu išvengti sunkių gripo formų, hospitalizacijos ar net mirtinų komplikacijų. Ypač svarbu, kad nemokamai pasiskiepyti gali visi rizikos grupėms priklausantys gyventojai, kuriems ši liga pavojingiausia. Kviečiame ilgai nedelsti ir pasiskiepyti, nes gripo virusas greitai išplinta, o imunitetui susiformuoti prireikia maždaug dviejų savaičių“, – sako VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

Rizikos grupių gyventojai kviečiami nemokamai pasiskiepyti nuo gripo. Skiepai padeda pasiruošti galimam gripo sezonui – imunitetas susiformuoja per maždaug dvi savaites.

Šią vasarą ligonių kasos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 22 proc. gyventojų šį sezoną ketina pasiskiepyti nuo gripo, 40 proc. dar nėra apsisprendę, o 38 proc. tvirtino visai nesiruošiantys skiepytis. Šie duomenys rodo, kad informacijos apie skiepų naudą vis dar trūksta, todėl VLK specialistai ragina gyventojus neignoruoti rizikos ir laiku pasirūpinti savo sveikata.

Kaip ir kasmet, fondo lėšomis įsigyta vakcina skirta rizikos grupių gyventojams: 2–7 metų vaikams, nėščiosioms, 65 metų ir vyresniems žmonėms, globos ir slaugos įstaigų gyventojams, sergantiesiems lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.), taip pat sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kurie dėl savo darbo pobūdžio susiduria su didžiausia užsikrėtimo rizika. Be to, nuo šio gripo sezono nemokamai skiepijami ir sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose.

Norintys pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantys gyventojai turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę. Pasitarus su gydytoju, vieno vizito metu galima pasiskiepyti ir nuo gripo, ir nuo COVID-19 infekcijos.

VLK primena, kad kiekvienam sezonui vakcina gaminama naujai, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas. Šiemet pristatyta trivalentė vakcina užtikrina apsaugą nuo aktualiausių, šiuo metu cirkuliuojančių gripo viruso padermių.

VLK inf. 

Sertifikatas suteikia tokias pačias teises į būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kaip ir kortelė. Tai reiškia, kad kelionėje ūmiai susirgus, patyrus traumą, patekus į eismo įvykį ir pan., bus suteikta būtinoji medicinos pagalba, kurios išlaidas visiškai arba iš dalies apmokės Valstybinė ligonių kasa (VLK).

„Svarbu prisiminti, kad sertifikatas galioja trumpiau nei kortelė – tik iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Todėl jei kitoje šalyje esate ilgiau, praėjus mėnesiui, sertifikatą turėsite susiformuoti iš naujo“, – pabrėžia VLK Gyventojų aptarnavimo departamento direktorė Dalia Miniauskienė.

Pasak jos, pasitaiko, kad viešint Europos šalyje apdraustajam gali prireikti būtinosios medicinos pagalbos, bet jis neturi nei Europos sveikatos draudimo kortelės, nei galimybės susiformuoti ją pakeičiančio sertifikato. Tokiu atveju išlaidas už suteiktas medicinos paslaugas žmogui reikės padengti savo lėšomis. Bet grįžęs į Lietuvą ir turėdamas medicinos dokumentus, patvirtinančius, kad paslaugos buvo suteiktos ir apmokėtos užsienyje, jis galės kreiptis į ligonių kasą dėl būtinosios medicinos pagalbos išlaidų kompensavimo.

Šiemet VLK jau išdavė arti 29 tūkst. sertifikatų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems žmonėms, iš kurių daugiau nei 27 tūkst. gyventojų juos susiformavo savarankiškai.

Kviečiame susipažinti su dažniausiai užduodamais klausimais apie sertifikatą, pakeičiantį kortelę.

Kaip jį susiformuoti?

• Prisijunkite prie interneto ir patvirtinkite savo tapatybę per Elektroninių valdžios vartų portalą. Prisijunkite prie ligonių kasos informacinės sistemos.
• Sertifikatas suformuojamas iškart su galimybe jį atsisiųsti į savo mobilųjį telefoną ar kitą įrenginį.
• Jei prisijungti prie informacinės sistemos nėra galimybės, dėl sertifikato užsakymo galite kreiptis į šalies, kurioje viešite, valstybinio sveikatos draudimo įstaigą arba Europos šalies gydymo įstaigą, jums teikiančią būtinąją medicinos pagalbą. Prireikus, ši įstaiga kreipsis į VLK su prašymu atsiųsti kortelę pakeičiantį sertifikatą.

Ką jis garantuoja?

• Garantuoja, kad ES šalyse, taip pat Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje bei Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje patirtas būtinosios medicinos pagalbos išlaidas visiškai arba iš dalies apmokės ligonių kasa tos šalies nustatyta tvarka ir įkainiais.

Ko negarantuoja?

• Nepadengia sveikatos priežiūros paslaugų, kurios suteiktos tos šalies valstybinei sveikatos apsaugos sistemai nepriklausančiose gydymo įstaigose.
• Nepadengia papildomų mokesčių, pavyzdžiui, transportavimo, maitinimo, komforto (atskira palata ar kt.), paciento pageidavimu atliktų papildomų tyrimų.

Kas gali juo naudotis?

• Gali naudotis visi gyventojai, kurie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Pasitikrinti, ar esate draustas, galima paspaudus šią nuorodą.

Ar už sertifikatą reikia mokėti?

• Nereikia. Sertifikatą susiformavęs apdraustas žmogus, jį į savo mobilųjį renginį atsisiunčia nemokamai.

Kiek laiko galioja?

• Sertifikato galiojimo laikas kitoks, nei kortelės. Sertifikatas galioja tik iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, todėl kitą mėnesį jį reikia susiformuoti iš naujo.
• Sertifikato galiojimas susijęs su žmogaus draudimu. Jeigu jūsų draudimas galioja ne visą kalendorinį mėnesį, sertifikatas galios tiek pat laiko.
• Jeigu nesate draustas privalomuoju sveikatos draudimu, sertifikatu naudotis nebegalite. Tokiu atveju išduotas sertifikatas nebegalios, o jeigu reikės pačiam jį susiformuoti, informacinė sistema to padaryti neleis.

VLK inf. 

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, vaikų ligų gydytoja dr. I. Ivaškevičienė pabrėžia, kad gripas – tai ne paprastas peršalimas, o rimta virusinė infekcija, kuri kai kuriais atvejais gali komplikuotis net ir visiškai sveikiems vaikams. 

„Net ir visiškai sveikam vaikui gali pasireikšti sunkesnės gripo formos – plaučių uždegimas, širdies ar nervų sistemos pažeidimai. Tokios komplikacijos reti, bet realūs atvejai. Svarbu suprasti, kad vaikas – ne tiesiog mažas suaugęs žmogus. Jo organizmas dar tik vystosi, todėl yra jautresnis virusų poveikiui. Geriausia nelaukti, kol liga pasibels į namus, o iš anksto pasirūpinti apsauga – skiepais“, – sako dr. I. Ivaškevičienė. 

Gydytojos teigimu, gripas vaikams dažnai pasireiškia galvos, raumenų skausmais, kosuliu bei sloga, itin aukšta temperatūra, kurią sunku sumažinti įprastomis priemonėmis. Dėl ilgai trunkančio karščiavimo vaikai netenka daug skysčių, ir kai kuriais atvejais gydymas turi būti tęsiamas ligoninėje. Svarbu pabrėžti, kad mažieji pacientai (vaikai iki 3 m.) gana dažnai skundžiasi pykinimu, vėmimu, viduriavimu, jiems kur kas dažniau gali būti ir karščiavimo sukelti traukuliai.  

Imunitetas susiformuoja ne iš karto  

Skiepytis nuo gripo rekomenduojama dar rudenį, kol infekcija dar nespėjo išplisti, nes po vakcinacijos organizmui reikia maždaug dviejų savaičių, kad susiformuotų pakankamas imunitetas.  

„Gripo pikas dažniausiai pasiekiamas vasario–kovo mėnesiais, tačiau neretai jis prasideda ir gruodį - sausį. Šiemet, lyginant su buvusiais gripo sezonais, pirmieji gripo atvejai pradėti registruoti neįprastai anksti – spalio pabaigoje. Tikėtina, kad šių atvejų nebus daug ir sergamumas savo piką pasieks vėliau, tačiau svarbiausia yra tai, kad fiksuojami laboratoriškai patvirtinto gripo atvejai, yra vaikų, kurie jau dabar gydomi ligoninėje, todėl svarbu nedelsti ir skiepytis dabar“, – pataria dr. I. Ivaškevičienė. 

Gripo vakcina rekomenduojama visiems vaikams nuo 6 mėnesių. Tiems, kurie skiepijami pirmą kartą, dažnai prireikia dviejų dozių, kad imuninė sistema tinkamai sureaguotų. Gripu jau persirgusiems vaikams paprastai pakanka vienos dozės. 

Šiemet – trivalentė vakcina rizikos grupėms 

Šiam gripo sezonui rizikos grupėms – tarp jų ir vaikams – Lietuvoje skiriama trivalentė vakcina. Toks sprendimas priimtas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos ekspertų rekomendacijomis, atsižvelgiant į pasikeitusią epidemiologinę situaciją: pastaraisiais metais cirkuliacijoje nebebuvo fiksuotas vienas iš gripo B tipų. 

Nuo praėjusių metų sezoninė vakcina Lietuvoje nemokamai skiriama ir 2–7 metų vaikams – tėvams tereikia kreiptis į šeimos gydytoją ar polikliniką. 

„Maži vaikai dažnai tampa pirmuoju viruso platintoju šeimoje – jie patys užsikrečia darželyje ar mokykloje, o susirgę, namuose užkrečia kitus  šeimos narius, ypač pavojinga, jei artimieji yra iš rizikos grupių (pvz. mažylio besilaukianti mama, seneliai, ar sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis, vartojantys imunosupresinius vaistus) . Skiepai padeda apsaugoti ne tik patį vaiką, bet ir jo artimuosius “, – pabrėžia dr. I. Ivaškevičienė. 

Skaudžios pasekmės  

Gydytoja primena, kad vaikai patys negali priimti sprendimų dėl skiepų – tai atsakomybė, kurią turi prisiimti suaugusieji. 

„Norime auginti vaikus saugioje visuomenėje, o tam reikia sąmoningų sprendimų. Skiepai – viena iš priemonių, padedančių tai pasiekti. Jie yra veiksmingi, saugūs ir padeda išvengti rimtų pasekmių“, – sako dr. I. Ivaškevičienė. 

Gripas – nenuspėjamas, todėl niekas negali numatyti, kaip liga paveiks konkretų vaiką. Pastaraisiais dviem sezonais vaikų mirčių nuo gripo Lietuvoje nefiksuota, tačiau 2022–2023 metų laikotarpiu gripas pareikalavo dviejų vaikų gyvybių. 

„Tai – skaudūs priminimai, kad laukti rizikinga. Kai turime galimybę apsaugoti vaiką – tiek nuo ligos, tiek nuo galimų komplikacijų – būtų neatsakinga šios galimybės neišnaudoti“, – apibendrina dr. I. Ivaškevičienė. 

„Daug tėvų atostogas supranta tik kaip fizinį poilsį ar naujus įspūdžius, tačiau vaikui dar svarbesnis yra emocinis atokvėpis – galimybė būti savimi, žaisti, klysti, kurti, mėgautis laisve. Būtent tokios akimirkos padeda formuotis stipresniam vaiko pasitikėjimui savimi ir ryšiui su šeima“, – sako vaikų psichologė, dviejų vaikų mama Agnė Tarbejevaitė.  

Pasak jos, kiekvienas vaikas skirtingas, todėl tėvų užduotis – padėti atrasti tinkamą pusiausvyrą tarp aktyvumo ir poilsio. Suprantama, jog ne visuomet įmanoma visą atostogų laiką praleisti kartu su vaiku, tačiau galbūt  šiuo metu verta pasvarstyti, kaip darbus suplanuoti taip, kad bent vakarai būtų skirti bendram laikui.  

Psichologiškai stiprinančios veiklos rudens atostogoms 

1. Kasdienis buvimas gryname ore – natūrali emocinio balanso terapija.

Net ir trumpi pasivaikščiojimai lauke ar žaidimai kieme padeda vaikams nusiraminti, gerina nuotaiką ir dėmesio koncentraciją. Gamtos garsai ir judėjimas veikia raminamai, o pasivaikščiojimai su tėvais – puikus metas nuoširdžiam pokalbiui. Tokios akimirkos leidžia vaikui atsiriboti nuo ekranų, netrukdomai reikšti mintis ir emocijas, dalytis įspūdžiais, o svarbiausia – kurti artumą.  

2. Ribokite naudojimąsi telefonu bei kompiuteriu.

Po kelių mėnesių mokymosi ir didelio informacijos srauto vaikams svarbu pailsėti nuo skaitmeninio pasaulio. Ilgas buvimas prie ekranų siejamas su prastesne emocine savijauta ir dėmesio koncentracija. Pakeiskite ekranų laiką bendromis veiklomis – stalo žaidimais, šeimos išvyka ar tiesiog pokalbiu. Vaikai mielai keičia laiką prie ekranų į turiningą veiklą: šeimos žygius, stalo ar judriuosius žaidimus, vakaro pokalbius su artimaisiais. Svarbiausia – suaugusiųjų iniciatyva ir palaikymas, padedant atrasti tikrą ryšį, buvimą kartu ir gyvenimo džiaugsmą už ekrano ribų.  

3. Išlaikykite nuoseklumą ir rutiną.

Nors atostogos skirtos poilsiui, visiškas režimo praradimas gali apsunkinti grįžimą į mokyklą. Pasistenkite išlaikyti pastovų miego, valgymo ir dienos ritmo tvarkaraštį – taip vaikui bus lengviau grįžti į įprastą režimą po poilsio savaitės. 

4. Skatinkite vaikus užmegzti bei palaikyti socialinius ryšius.

Rudens atostogos – tinkamas metas pasikviesti draugus, apsilankyti pas senelius ar dalyvauti bendruomenės veiklose. Tokie susitikimai stiprina vaiko savivertę, empatiją ir gebėjimą kurti ryšius. Įsitraukimas į naujus santykius, pažintis svarbus tuo, kad vaikas save gali pažinti naujai, pamatyti naujas savo savybes, naujus vaidmenis, sustiprinti savivertės jausmą. Ypatingai tai svarbu vaikams, kurie mažiau pasitiki savimi, kuriems mokykloje, klasėje ar darželyje klijuojamos „etiketės“. Šie vaikai turi galimybę naujoje aplinkoje save pristatyti kitaip, parodyti savo stiprybes ir tai gali būti svarbus etapas jų savivertės stiprinimo kelyje.  

5. Padėkite vaikui atrasti ir stiprinti savo gebėjimus.

Kartu išbandykite kūrybines ar raminančias veiklas – piešimą, muziką, gaminimą ar pasivaikščiojimus gamtoje. Vertinkite pastangas, o ne rezultatus – tai padeda vaikui pasitikėti savimi ir suvokti, kad jis priimamas toks, koks yra. Kartu su vaiku pasvarstykite, kaip jam patinkančias veiklas būtų galima tęsti toliau – ypač jei jos padeda atsipalaiduoti, išreikšti save ar stiprina pasitikėjimą savimi bei savo jėgomis.  

6. Išgirskite vaiko poreikius.

Ne visiems vaikams atostogos reiškia pramogas ar stovyklas. Kai kuriems labiau reikia ramybės, buvimo namuose ar tiesiog laiko su tėvais. Atviri pokalbiai apie vaiko jausmus padeda išvengti įtampos ir pervargimo – tai ne tik padeda suprasti vaiko jausmus, bet ir parodo, kad jo nuomonė ir patirtys yra svarbios. Tai stiprina pasitikėjimą ir mažina emocinę įtampą. Atostogos turėtų padėti vaikui ne tik patirti naujus įspūdžius, bet ir atgauti jėgas, sustiprėti emociškai bei susikurti ilgalaikius prisiminimus ramioje aplinkoje.  

„Net ir trumpas poilsis gali tapti prasmingas, jei jame yra ryšio, supratimo ir dėmesio. Vaikui nereikia „super atostogų“ – jam reikia kokybiško laiko su šeima, kai jis jaučiasi svarbus ir išgirstas“, – sako psichologė A. Tarbejevaitė. Ji taip pat primena tėvams, kad svarbu pasirūpinti ir savo emocine būsena: „Tik pailsėję ir emociškai stabilūs tėvai gali suteikti vaikams saugumo jausmą. Todėl nepamirškite pasirūpinti savimi.“  

Daugiau informacijos apie vaikų ir paauglių psichikos sveikatą bei jai kylančius iššūkius rasite svetainėje www.pagalbasau.lt.  

„Sveiki dantys – tai ne tik graži šypsena, bet ir galimybė nevaržomai džiaugtis kasdieniu gyvenimu: valgyti mėgstamą maistą, bendrauti be diskomforto. Senjorai turi teisę susigrąžinti gyvenimo kokybę pasinaudodami kompensuojamu dantų protezavimu, ir šiai paslaugai gauti nereikia papildomų prašymų ar vizitų į ligonių kasą“, – sako VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Dantų protezavimo kompensavimo procesas paprastas – pirmiausia reikia kreiptis į savo odontologą gydymo įstaigoje, prie kurios pacientas yra prisirašęs. Jei nustatomas dantų protezavimo poreikis, gydytojas odontologas įrašo pacientą į dantų protezavimo sąrašą. Tuomet belieka pasirinkti gydymo įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa dėl dantų protezavimo, ir per trejus metus susiprotezuoti dantis. Gydymo įstaiga gali būti tiek viešoji, tiek privati, jų sąrašą galima rasti VLK interneto svetainėje. 

Prieš pradedant protezuoti dantis, gydytojas turi sudaryti išsamų dantų protezavimo planą ir aptarti jį su pacientu. Tai leidžia aiškiai suprasti, kokia paslaugų dalis bus apmokėta ligonių kasos, o už ką gali tekti primokėti papildomai.

Dantų protezavimo išlaidas ligonių kasa padengia gydymo įstaigai, kuri suteikė dantų protezavimo paslaugą, tačiau ne daugiau nei nustatyta kompensuojamoji suma. Priklausomai nuo individualios situacijos, ji gali siekti iki 670,39 euro, o sudėtingesniais atvejais – iki 2 062,70 euro. Jei dantų protezavimo kaina viršija kompensuojamą sumą, kainų skirtumą padengia pats pacientas.

Pakartotinai kompensuojamą dantų protezavimą pacientai gali gauti tik po trejų metų nuo ankstesnių šių paslaugų išlaidų apmokėjimo dienos, o ne nuo protezavimo pabaigos dienos. Kada tiksliai sueina šis terminas, kokia suma buvo kompensuota ir kokios paslaugos suteiktos, suaugusieji gali pasitikrinti ligonių kasos interneto svetainės elektroninių paslaugų skiltyje arba Viešųjų elektroninių paslaugų portale, pasirinkę „Mano gydymas ir vaistai“.

VLK duomenimis, vien pernai kompensuojamu dantų protezavimu pasinaudojo beveik 76 tūkst. gyventojų, iš kurių net 83 proc. sudarė senjorai. Iš fondo šiai paslaugai buvo skirta arti 52 mln. eurų, o šiemet – apie 56 mln.

Primenama, kad fondo lėšomis apmokamu dantų protezavimu gali pasinaudoti ne tik senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės, bet ir vaikai iki 18 metų, taip pat gyventojai, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, bei tie žmonės, kuriems taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos. 

VLK inf. 

Paskutinį spalio savaitgalį – iš šeštadienio į sekmadienį – suksime laikrodžius viena valanda atgal. Nors teigiama, kad rudenį laiko sukimas yra lengvesnis negu pavasarį, visgi žmonėms tokios pasekmės kaip sutrikęs miegas, nuovargis ir dirglumas gali justis ir savaitę, o jautresniems – netgi tris savaites. Vaistininkė Toma Gečienė dalijasi patarimais, kaip pasirūpinti savo savijauta ateinančiomis dienomis.

Kokios laikrodžio sukimo pasekmės sveikatai?

Vos viena valanda pasukto laikrodžio pasekmes žmonės gali justi iki savaitės laiko. Vaistininkė Toma Gečienė išskiria, kad dažniausiai iš pradžių pajuntami miego sutrikimai. 

„Įprastai vakarais mūsų organizme reguliariu metu pradeda gamintis melatoninas, kuris paskatina mus eiti miegoti. Visgi, atsukus valandą atgal, išsiderina melatonino gamybos procesas – ji prasideda vėliau nei įprastai, dėl ko vakare mums sunkiau užmigti. O užmigę vėliau nei esame įpratę, sekantį rytą prabusime nepailsėję. Nuovargį po to gali lydėti nerimas, padidėjęs streso lygis, išsiblaškymas, suprastėjęs darbingumas“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.

Dėl to, anot vaistininkės T. Gečienės, pereinamasis laikotarpis bus sunkesnis tiems, kurie yra įpratę keltis itin anksti rytais. Ji priduria, kad su iššūkiais taip pat gali susidurti širdies ir neurologinių sveikatos problemų turintys žmonės bei kenčiantys nuo depresijos.

Pataria, kaip iš anksto ruoštis laiko sukimui

1. Melatoninas. Žmonėms, kurie itin jautrūs laiko pokyčiams, jau patariama vartoti melatoniną likus valandai iki miego. Reguliariai jį vartokite kasdien ir dar bent 2 dienas po laiko persukimo. Tai paskatins melatonino gamybą organizme ir įpratins jį anksčiau užmigti.

2. Vaistažolių arbatos. Vakare, likus ne mažiau nei porai valandų iki miego, išgerkite puodelį vaistažolių arbatos – tai gali būti melisos, suktažolės, pipirmėtės. Išgerkite nedidelį kiekį arbatos, ypač jeigu esate linkę naktį keltis į tualetą, kad tai nesutrukdytų jūsų miego.

3. Daugiau fizinės veiklos gryname ore. Ateinančiomis dienomis skirkite daugiau laiko fizinėms veikloms – tai gali būti paprasčiausias pasivaikščiojimas lauke.

4. Pasirūpinkite širdies veikla. Laiko persukimas gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimui. Pasirūpinkite ne tik savo, bet ir vyresnio amžiaus artimųjų vaistinėle, kad joje būtų vaistų nuo spaudimo ir širdies lašų.

5. Jeigu galite – pailsėkite sekmadienį. Kadangi laikrodis bus sukamas naktį iš šeštadienio į sekmadienį, patariama paskutinę savaitės dieną praleisti ramiai. Tad namų ruošos darbus ar didesnius planus, esant galimybei, nukelkite kitai dienai, o vietoje to pailsėkite šią dieną ir nepervarkite prieš pirmadienį.

 „Eurovaistinės“ pranešimas spaudai 

Kalbėti apie tai, kas paliečia tūkstančius Lietuvos moterų – apie krūties vėžį – yra jautru, svarbu ir būtina. Tai diagnozė, kuri akimirkai sustabdo visą gyvenimą, pakeičia ne tik moters kasdienybę, bet ir visos šeimos pasaulį. Krūties vėžys neturi amžiaus ribų – jis pasiekia tiek jaunas mamas, tiek moteris, kurios mano, kad pavojus jau praeityje. Tai iššūkis gydytojams, bet kartu ir mūsų, kaip visuomenės, atsakomybė.

Šiandien Lietuvoje su šia diagnoze gyvena daugiau nei 21 tūkstantis moterų. Kasmet nustatoma apie 1700 naujų atvejų, o apie 500 moterų nuo šios ligos miršta. Tai nėra tik skaičiai – tai gyvenimai, šeimos, jų istorijos. Nors nuo 2005 m. Lietuvoje veikia krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, joje dalyvauja vos kas antra moteris.

Diskusijoje Seime – apie žmogų, o ne tik apie ligą

Spalio 20 d. Seime surengta apvalaus stalo diskusija „Krūties vėžio žinomumo mėnuo: personalizuotas požiūris, inovatyvūs sprendimai, kokybiškas gyvenimas“, kurią inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) drauge su Seimo nariu prof. Sauliumi Čaplinsku ir kurioje savo įžvalgomis dalinosi Nacionalinio vėžio centro, LSMU Kauno klinikų, Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojai onkologai, pirminės sveikatos priežiūros centrų, Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientų ir gydytojų organizacijų atstovai.

„Diskusijos tikslas – kalbėti ne tik apie medicininius aspektus, bet ir apie žmogų: kaip laiku atpažinti ligą, kaip padėti ją įveikti ir kaip padėti sugrįžti į visavertį gyvenimą gydymui pasibaigus. Krūties vėžys – tai liga, kuri statistiškai kiekvieną darbo dieną Lietuvoje nusineša dviejų moterų gyvybes. Tai yra tikrai per daug, o kadangi krūties vėžys yra liga, kurios pasekmes reguliariai tikrinantis galima žymiai palengvinti ir išvengti mirčių, prevencija yra ypatingai svarbi. Juk 9-ioms iš 10 moterų nustačius ligą anksti, ją pagydo,“ – sakė Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas. Renginyje ne kartą pabrėžta individualizuoto požiūrio svarba, būtinybė užtikrinti sklandų paciento kelią, realų paciento įtraukimą priimant sprendimus dėl gydymo, akcentuota klinikinių tyrimų prieinamumo ir visuomenės informuotumo svarba.

„Kalbėti Seime apie krūties vėžio problematiką, kai drauge diskutuoja visos suinteresuotos pusės, o ypač pacientų draugijos, asociacijos, yra labai svarbu. Sprendimų priėmėjams svarbu išgirsti lūkesčius, vizijas, ką būtų galima dar pagerinti sveikatos sistemoje,“ – kalbėjo renginyje dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Mitai, kurie stabdo nuo patikros

Nors informacijos apie krūties vėžį atrodo daug, gydytojai pastebi, kad daugelis moterų vis dar vadovaujasi klaidingais įsitikinimais, tokiais kaip „mano šeimoje niekas nesirgo“, „aš dar jauna“, „gyvenu sveikai, todėl nesusirgsiu“. Tačiau tyrimai rodo, kad paveldimas krūties vėžys sudaro tik 5–10 proc. visų atvejų, o net 1 iš 5 moterų krūties vėžys diagnozuojamas iki 50 metų amžiaus. Vis dažniau liga nustatoma 30–40 metų pacientėms.

Nepaisant to, dalis moterų vengia patikrų dėl mitų apie mamografijos žalą ar dėl baimės sužinoti diagnozę. Gydytojai primena – mamografijos metu gaunama apšvita yra itin maža, o procedūros metu krūties suspaudimas leidžia tiksliau atlikti tyrimą.

Kaip pažymi POLA direktorė Neringa Čiakienė, yra trys dalykai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas žmogus – pirma – kad vėžiu susirgti gali kiekvienas, nepaisant jo amžiaus lyties ar socialinio statuso, tad kai gauname kvietimą pasitikrinti, sutikti reiktų iš karto, nieko nelaukiant, o jei žmogus jaučia, kad kažkas su sveikata yra kitaip, ieškoti priežasties ir kreiptis pas gydytoją. Antra – svarbu pasitikėti sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje: kiekvienas turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir specialistą, tačiau pasirinkus, svarbu pasitikėti ir būti atviriems, neslėpti savo pasirinkimų, pasitarti dėl įvairių papildomų priemonių naudojimo ar vartojimo, jei vis tik kažką renkasi. Trečia – būti aktyviems savo sveikatos kelyje, o tai reiškia – daryti viską, kas nuo paciento priklauso – domėtis savo ligos aspektais, gydymo galimybėmis, kad suprastų, ką gydytojai jam siūlo, ką reiškia vienas ar kitas gydymo būdas ir aktyviai dalyvauti priimant sprendimus esminiais klausimais.

Svarbios naujienos – platesnė prevencijos aprėptis

Nuo 2025 m. sausio 1 d. krūties vėžio prevencinė programa priklauso 45–74 metų moterims (anksčiau – nuo 50 iki 69 metų). Pagal programą mamografijos tyrimas atliekamas kas dvejus metus.

Šiuo metu vykdomas naujo modelio pilotinis projektas, optimizuojantis kvietimų siuntimo, atsakymų ir informavimo procesus, o šalyje įsteigti prevencinių programų koordinavimo centrai, kurie, tikimasi, padės geriau pasiekti moteris regionuose.

Gyvenimas po gydymo – stebėsena ir emocinė sveikata

Po aktyvaus krūties vėžio gydymo pacientės dar bent penkerius metus lankosi onkologijos centruose vykdant ilgalaikę stebėseną. Kai kurios lankosi dešimt ar net penkiolika metų. Diskusijoje kalbėta, kad augant išgyvenamumui ir nemažėjant naujų krūties atvejų skaičiui, reikia ieškoti būdų, kaip subalansuoti naštą sveikatos priežiūros sistemai, prioritetą skiriant didžiausią riziką turinčioms moterims, lygiagrečiai aiškinant ir edukuojant, kad ne visi tyrimai būtini tam, kad būtų galima gyventi be alinančios baimės, kad liga sugrįš laiku nepastebėta. Ne kartą pabrėžta, kokia didelė bendruomeniškumo, socialinių ryšių svarba palaikant gerą emocinę būklę, kaip svarbu nebijoti kreiptis pagalbos į šios srities profesionalus (psichologus, psichiatrus) bei laikytis sveiko gyvenimo principų – fizinio aktyvumo, tikslinės savityros, emocinės pusiausvyros.

Paliatyvioji pagalba – ne pabaiga, o kokybiško gyvenimo dalis

Diegiant personalizuotą požiūrį į gydymą, vis dažniau kalbama apie ankstyvą paliatyviosios pagalbos įtraukimą. Paliatyvioji pagalba gali ir turi būti teikiama lygiagrečiai vykstant aktyviam gydymui – laiku pradėta ji pagerina  gyvenimo kokybę, padeda suvaldyti simptomus, suteikia emocinę bei dvasinę paramą ir padeda sergančiam išlikti oriam. Šiuo metu dedama daug pastangų, kad individualizuota paliatyvios medicinos pagalba būtų užtikrinama Lietuvos onkologijos centruose: poreikis didelis, tačiau trūksta sisteminių instrumentų,  specialistų bei supratimo apie tokios pagalbos kompleksinį poveikį konkrečiam žmogui ir sveikatos priežiūros sistemai.

Kartu galime pakeisti statistiką

Rožinis spalis primena – krūties vėžio prevencija ir ankstyvas ligos nustatymas išgelbsti gyvybes. Kiekviena moteris, atėjusi pasitikrinti, – tai žingsnis link mažesnio sergamumo ir didesnio išgijimo. Laiku atliktas tyrimas gali išgelbėti ne tik gyvenimą, bet ir visą šeimą.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA primena, kad prevencija – tai ne tik medicininis veiksmas, bet ir rūpestis savimi, drąsa pasirūpinti savo ateitimi. Pagal programą mamografijos tyrimas atliekamas kartą per dvejus metus moterims nuo 45 iki 74 metų amžiaus imtinai. Svarbu pažymėti, kad moteris, kuri nepatenka į prevencinės programos patikros amžiaus tarpsnį, tačiau jaučia neraminančius simptomus, tokius kaip pakitusi krūtų forma, dydis, odos ar spenelių išvaizda (įdubimas, „apelsino žievelės“ oda, išskyros), atsiradęs gumbelis, turi nedelsti ir apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus ir nukreips specialistų tolesniam ištyrimui.

Kiekvienas apsilankymas pas gydytoją, kiekvienas pokalbis apie sveikatą, kiekvienas priminimas draugei ar mamai pasitikrinti – tai maži, bet labai svarbūs žingsniai, galintys pakeisti situaciją visos šalies mastu. Kuo daugiau moterų reguliariai tikrinsis, tuo daugiau jų ligos nustatymo atveju sulauks ankstyvos pagalbos, o aptikta ankstyvos stadijos liga bus lengviau gydoma. Tai reiškia daugiau išsaugotų gyvybių, mažiau skausmo šeimose ir stipresnę visuomenę, kurioje sveikata – bendras visų rūpestis. Rožinis spalis – tai ne tik simbolis, bet ir kvietimas veikti: ne laukti, o imtis atsakomybės už save ir padrąsinti kitus daryti tą patį.

Apvalaus stalo diskusija – POLA vykdomos 2025 m. informacinės kampanijos „Po TO“, skirtos vėžio prevencijai ir vėžio stigmos mažinimui, dalis.

***

POLA – praktinė pagalba, ekspertų patarimai, palaikanti bendruomenė, vienijanti daugiau nei 63 tūkstančius onkologinių pacientų. POLA misija – siekti proveržio ir gerinti onkologinių pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę vėžio išgyvenamumo, gydymo ir gyvenimo su onkologine liga srityse. Plačiau: www.pola.lt ir www.priesvezi.lt

Jonavos rajone 42-ąją metų savaitę bendras sergamumas pasiekė beveik 1484 atvejus 100 tūkstančių gyventojų. Jonavos rajone serga 617 asmenų. Fiksuotas 1 gripo atvejis, registruoti 34 koronaviruso susirgimai, kiti susirgimai – 582 ŪVKTI. 

Lyginant šių metų 42-osios savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad  gripo atvejų skaičius padidėjo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos – sumažėjo, tačiau bendras sergamumas išlieka panašus į praėjusių sezonų. 2024 m. 42-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1252,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 

Praėjusią (42-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti  3 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 104 asmenys. Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 2 mirties atvejai. Abu asmenys priklausė 80–89 amžiaus grupei, abu neskiepyti ir turėjo lėtinių ligų.

Saugantis gripo, COVID-19 ir kitų ŪVKTI NVSC specialistai ragina laikytis higienos taisyklių: kosint ir čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis (galima užsidengti skepetaite ar sulenkta alkūne); reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus; stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis; dažnai drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas. Pajutę į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) 41-osios savaitės duomenimis,  Europos Sąjungos / Europos ekonominės erdvės šalyse sergamumas COVID-19 liga mažėja. Respiracinio sincitinio viruso (RSV) ir gripo paplitimas išlieka žemas.

Į sveikatos priežiūros įstaigas dėl ŪVKTI besikreipiančių asmenų skaičius išlieka žemas, tačiau daugumoje šalių jis didėja, kaip ir įprasta šiuo metų laiku. Lyginant su ankstesniais sezonais, sergančiųjų sunkia COVID-19 ligos forma, kuri dažniausiai pasireiškia 65 metų ir vyresniems žmonėms, skaičius išlieka žemas.

Lietuvos apskričių ir kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius bei kitą aktualią sezono informaciją galima rasti NVSC interneto svetainėje.

Jonavos klinikos „Medicinos namai“ odontologų komanda:

                   
Atliekame:

• Dantų terapines paslaugas
• Profilaktines apžiūras
• Burnos higieną
• Dantų implantaciją (atliekame su TLK kompensacija)
• Dantų protezavimą (atliekame su TLK kompensacija)
• Dantų šalinimus

Registracija odontologijos procedūroms - atvira visiems!

Į konsultacijas dėl odontologijos procedūrų kviečiame visus – tiek prisirašiusius, tiek neprisirašiusius prie mūsų klinikos pacientus. Konsultacijos metu gydytojai odontologai įvertins Jūsų burnos sveikatą, parengs individualų gydymo planą, o esant teisei į TLK kompensaciją – padės sutvarkyti visus dokumentus. Kviečiame registruotis konsultacijai!

„Medicinos namai“ klinikos taip pat veikia Anykščiuose, Biržuose, Baisogaloje, Jurbarke, Kupiškyje, Kaune, Kaltinėnuose, Kėdainiuose, Lauksargiuose, Pasvalyje,  Pagėgiuose, Tauragėje, Subačiuje, Skaudvilėje, Šiauliuose, Šlienavoje, Vilniuje.

Daugiau informacijos apie kliniką galite rasti interneto puslapyje www.medicinosnamai.lt

Klinikos naujienos skelbiamos facebook‘o paskyroje – Jonavos klinika „Medicinos namai“

Mus rasite: Jonalaukio k. 1, Jonavos sen., Jonavos raj. Klinikos telefonai: +370 66292726

Paklausti apie vaistinių pareigą užtikrinti, kad pirkėjai nepermokėtų už kompensuojamuosius vaistus, gyventojai dažniausiai teigė žinantys, jog vaistininkas privalo kompiuterio ekrane parodyti visus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų vaistus – tai nurodė 26 proc. apklaustųjų. Beveik tiek pat (23 proc.) pažymėjo, kad vaistininkas pirmiausia turi pasiūlyti tą vaistą, kuriam taikoma mažiausia priemoka. Tik nedidelė dalis respondentų (6 proc.) žinojo, kad jeigu tą dieną vaistinėje nėra mažiausios priemokos vaisto, jis turi būti užsakytas ir pristatytas į vaistinę. Vos 22 proc. apklaustųjų turėjo pakankamai žinių, kad tinka visi šie atsakymai, o net 33 proc. nežinojo nė vieno iš jų. Tai rodo, kad net trečdalis gyventojų gali permokėti už gydymą vien dėl informacijos stokos.

Dar ryškesnė informacijos spraga atsiskleidė kalbant apie kasmet kaupiamą kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelį. Tik 13 proc. respondentų teigė žinantys, kad sumokėjus 59,04 euro už kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka, vėliau iki metų pabaigos už juos mokėti nebereikia, dar 22 proc. sakė, kad apie tai yra kažką girdėję. Tačiau net 65 proc. apklaustųjų apie tokią galimybę nieko nežinojo. Ši priemonė sukurta tam, kad apsaugotų žmones nuo didelių išlaidų vaistams, tačiau ji negali veikti efektyviai, jei du trečdaliai gyventojų nežino apie savo teises.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa taip pat parodė, kad žmonėms nėra aišku, kam paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus yra visiškai padengiamos valstybės. 11 proc. respondentų manė, jog ši pagalba taikoma 75 metų ir vyresniems apdraustiesiems, 7 proc. – neįgaliesiems, gaunantiems mažai draudžiamųjų pajamų, 6 proc. – senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Tik penktadalis (20 proc.) apklaustųjų žinojo, kad visoms šioms gyventojų grupėms priemokų mokėti nereikia, o net 59 proc. prisipažino apskritai nežinantys atsakymo. Tai reiškia, kad net ir tie gyventojai, kuriems priklauso valstybės pagalba, dažnai stokoja informacijos apie galimybes ja pasinaudoti.

VLK atstovai pabrėžia, kad tyrimo rezultatai yra svarbus signalas dėl tolesnio informavimo poreikio. Jei gyventojai nežino apie paciento priemokų kompensavimą ar krepšelio kaupimą, jie rizikuoja už vaistus permokėti. „Tik žinodami savo teises žmonės gali išvengti permokėjimo ir pasinaudoti visomis valstybės teikiamomis garantijomis. Mūsų pareiga – ne tik užtikrinti kompensavimo mechanizmus, bet ir pasirūpinti, kad žmonės apie juos žinotų. Tuomet ši sistema veiks efektyviai ir užtikrins realią pagalbą pacientams“, – teigia VLK Komunikacijos skyriaus vedėja Jolanta Normantienė.

Visą VLK užsakymu atliktą Šalies gyventojų tyrimą dėl kompensuojamųjų vaistų prieinamumo galima pamatyti čia.

VLK inf.

Svarbiausia žinia rajono gyventojams – šios operacijos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), todėl pacientams jos nemokamos. 

Apie pirmuosius darbus Jonavoje ir planus ateičiai – pokalbis su gydytoja Viktorija Slavinskyte Pušklevič. 

- Kokia operacija pirmoji buvo atlikta Jonavos ligoninėje? 

- Pirmoji operacija buvo tikrai sudėtinga. Pacientas atvyko negalėdamas 19 metų atmerkti voko. Atlikome sudėtingą okuloplastinę operaciją – iš kaktos raumens suformavome lopelį ir jį pritaikėme prie pačio voko. Pacientas po operacijos apsidžiaugė: sako, 19 metų nemačiau, o dabar matau daug ryškiau nei anksčiau.  

Tai buvo mūsų pirmoji ir labai sudėtinga operacija. Toliau planuojame atlikti įvairias vokų operacijas, daugiausia dirbsime su pacientais, kuriems paslaugos kompensuojamos ligonių kasų. Aišku, reikės atlikti išsamius tyrimus ir nustatyti, ar pacientai atitinka kriterijus. Jei ne – pasiūlysime kitus sprendimus, įskaitant estetinę chirurgiją. Visa tai įmanoma ir Jonavos ligoninėje. 

- Galima sakyti, kad Jonavos ligoninė žengia dar vieną žingsnį pirmyn – link respublikinės medicinos lygmens, net plastinės chirurgijos paslaugų? 

- Tikrai taip. Dažniausiai pas mane kreipiasi pacientai su rimtomis problemomis, kai daugiau nei pusė vyzdžio uždengiama nukritusiu voku. Tokios operacijos – tai didelis žingsnis į priekį Jonavos ligoninei. 

- Kada buvo atliktos pirmosios operacijos? 

- Pirmoji – spalio 6-ąją dieną. O spalio 20-ąją atliktos net penkios operacijos.  

- Girdėjome, kad ateityje planuojama teikti paslaugas ir vaikams? 

- Taip, džiaugiuosi, kad galėsime suteikti pagalbą ir vaikams – su anestezija, jei tai bus, pavyzdžiui, miežiai ar kitos vokų patologijos. Be to, ateityje tikimės plėstis ir toliau – galbūt bus atliekamos ir žvairumo operacijos.  

- Kada žmogus turėtų susirūpinti ir kreiptis į jus? Kaip vyksta visa procedūra? 

- Dažniausiai pirmieji apie problemas išgirsta šeimos gydytojai. Pacientai skundžiasi, kad sunku matyti, tenka įtempti kaktos raumenis, kilnoti antakius. Ypač dažnai tai pastebi vairuotojai – sako, kad šonuose visiškai nebemato ir tenka net sukti galvą. 

Tuomet atliekame regėjimo lauko tyrimą – jis parodo, ar skundai realūs. Jeigu matome defektus, susijusius su nukritusiais vokais, rekomenduojame operaciją. Delsimas tik blogina regėjimo būklę, todėl geriau problemą spręsti iš karto.  

- Ar dažniau į jus kreipiasi moterys, ar vyrai? 

- Nors atrodo, kad tai moterų rūpestis, statistiškai nukritusius vokus dažniau turi vyrai. Jų kaktos audiniai ir raumenys sunkesni, todėl laikui bėgant antakiai pasmunka žemyn. 

Kartais pas vyrus tie antakiai būna taip nusileidę, kad vien vokų operacijos nebeužtenka – reikia kelti ir antakius. Kai kuriais atvejais atliekame abu veiksmus vienu metu. 

Moterys paprastai kreipiasi greičiau – jos galbūt labiau rūpinasi savo sveikata ir išvaizda. 

- Kaip vyksta pati operacija? Ar ji skausminga? 

- Pacientams visada sakau: viskas labai panašu į apsilankymą pas odontologą. Nuskausminame, pacientas atsipalaiduoja, kalbamės – daug psichologijos. 

Dažnai po visko žmonės sako: Kodėl aš bijojau? Buvo visai nebaisu, net panašu į apsilankymą pas kosmetologą. Žinoma, jautresniems pacientams galime taikyti ir bendrinę anesteziją. Kiekvieną atvejį deriname individualiai su anesteziologu.  

- Tai reiškia, kad pacientai gali pasirinkti anestezijos būdą? 

- Taip, Jonavos ligoninėje turime visas tam reikalingas galimybes. Paslaugos oftalmologijos srityje čia tikrai sparčiai plečiasi.  

- O nuo kelių metų vaikai gali būti operuojami Jonavoje? 

- Vaikučiams, kuriems reikia, galime suteikti anesteziją ir atlikti smulkias operacijas – pavyzdžiui, šalinant miežius ar kitus darinius. Paprastai tai darome nuo 5–6 metų amžiaus. Mažesnius vaikus, žinoma, nukreipiame į Kauno klinikas. Be to, ateityje tikimės plėstis ir toliau – galbūt Jonavoje bus atliekamos ir žvairumo operacijos. 

Bet tai vis tiek didelis žingsnis – dabar ir Jonavos ligoninė turi šią galimybę. Džiugu, nes tėvai dažnai klausia, kur kreiptis su vyresniais vaikais, o čia galime jiems padėti vietoje.  

- Ir dar kartą pasitikslinkime: šios paslaugos – finansuojamos? 

Taip, pacientams mokėti nereikia – operacijos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tad kviečiame žmones drąsiai kreiptis – juk kalbame ne tik apie grožį, bet ir apie regėjimo kokybę.

- Dėkojame už pokalbį.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, viešojo sektoriaus prioritetizavimas, sudarant sutartis su Ligonių kasomis leistų reikšmingai prisidėti prie Vyriausybės tikslų įgyvendinimo.

„Tai esminis svarbus žingsnis link viešojo sektoriaus stiprinimo ir sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimo visiems Lietuvos gyventojams nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir ekonominių galimybių. Suteikiant prioritetą viešosioms įstaigoms teikti sveikatos paslaugas sprendžiami netolygumų ir eilių gauti gydymo paslaugas klausimai“, – teigia M. Jakubauskienė. 

Po pritarimo Vyriausybėje Sveikatos draudimo įstatymo pataisos keliaus į Seimą. Jas priėmus keistųsi Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principai. Projektu siūloma paslaugų mastą pirmiausia paskirstyti valstybės, savivaldybių viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms. Su privačiomis įstaigomis VLK sutartis sudarytų dėl tos dalies paslaugų, kurių negali užtikrinti valstybės ir savivaldybių viešosios ir biudžetinės įstaigos.

Šie principai nebūtų taikomi pirminei sveikatos priežiūrai, nes čia nenustatomas paslaugų teikimo mastas. Pacientai ir toliau galės rinktis jiems labiausiai priimtiną, viešąją ar privačią pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.

Tokie pokyčiai kaip priemokų naikinimas, viešojo sektoriaus stiprinimas prisideda prie strateginių Vyriausybės tikslų – didinti skaidrumą sveikatos sistemoje, paslaugų prieinamumą, valdyti eiles gydymo įstaigose, gerinti medikų savijautą, mažinti pacientų atskirtį – įgyvendinimo, tvirtina ministrė.

Įstatymų pakeitimai rengiami įgyvendinant XX Vyriausybės programos nuostatą: užtikrinti efektyvios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pagrindą sudarančių viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, skirti ilgalaikes ir pakankamas investicijas į jų infrastruktūrą. 

SAM Komunikacijos skyrius

Pastaraisiais dešimtmečiais žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo – vis dėlto paskutiniuosius 9–10 gyvenimo metų žmogus dažnai praleidžia sirgdamas lėtinėmis ligomis arba turėdamas negalią. Todėl vis dažniau kalbama apie sveiko gyvenimo trukmės rodiklį ir apie sveiką senėjimą (angl. healthy aging), kai senstantis žmogus išlaiko funkcinį pajėgumą, gyvenimo kokybę, savarankiškumą bei gebėjimą dalyvauti visuomenės gyvenime. 

Judėjimas stiprina sveikatą

Fizinis aktyvumas teigiamai veikia beveik visas organizmo sistemas: stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą: gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį ir širdies ligų riziką, didina kvėpavimo sistemos pajėgumą.

Tinkamai parinktas fizinis aktyvumas padeda išlaikyti raumenų jėgą, kaulų tankį, sulėtina sarkopenijos (raumenų masės mažėjimo) procesus, o pagerėjusi pusiausvyra ir koordinacija mažina senatvinių griuvimų riziką. Reguliarus judėjimas taip pat teigiamai veikia medžiagų apykaitą – padeda kontroliuoti kūno svorį, gliukozės ir lipidų apykaitą, mažina cukrinio diabeto bei metabolinio sindromo tikimybę. 

Fizinis aktyvumas teigiamai veikia pažintines funkcijas, slopindamas uždegiminius procesus, gerindamas smegenų ir kraujotakos sistemos veiklą, skatindamas nervinių impulsų perdavimą bei neurogenezę, taip lėtinant bendrą smegenų senėjimo procesą. Be to, fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, mažina stresą ir depresijos simptomus, stiprina imuninę sistemą.

LSMU Sporto medicinos klinikos dėstytojos doc. dr. Algė Daunoravičienė, lektorė Ernesta Gurskienė, doc. dr. Vilma Tamulionytė pateikė esminių fizinio aktyvumo gairių vyresnio amžiaus žmonėms. 

Rekomendacijos: fizinis aktyvumas – kasdien

Jei asmuo tam tikrą laiką arba didžiąją gyvenimo dalį buvo fiziškai pasyvus arba turi sveikatos sutrikimų, pirmiausia reikėtų pasitarti su specialistu: šeimos gydytoju, sporto medicinos gydytoju, kineziterapeutu ar gyvensenos medicinos specialistu.

Tai padėtų sumažinti traumų ir sužeidimų riziką bei galimų sveikatos sutrikimų dėl fizinio krūvio. Fiziniai pratimai turėtų būti parenkami atsižvelgiant į sveikatos būklę, o fizinis krūvis didinamas laipsniškai. Reikėtų siekti būti fiziškai aktyviais kiekvieną dieną. Net trumpas 10–15 minučių pasivaikščiojimas gali suteikti naudos sveikatai. 

Per savaitę rekomenduojama bent 150 minučių skirti vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai, kurios metu įprastai padidėja širdies susitraukimų dažnis, padažnėja kvėpavimas, sušylama, nesunku palaikyti pokalbį.

Tai galėtų būti ėjimas, šokiai, šiaurietiškas ėjimas. Arba bent 75 minutes per savaitę užsiimti didelio intensyvumo aerobine fizine veikla, kurios metu sušylama, suprakaituojama, širdies susitraukimų dažnis gerokai padidėja, sunku palaikyti pokalbį. Tokios veiklos pavyzdžiai galėtų būti spartus ėjimas, bėgimas, plaukimas. 

Galima šias abi veiklas derinti tarpusavyje – ir netgi dvigubai ilginti laiką. Bet kokia aerobinio pobūdžio veikla turėtų trukti ne mažiau kaip 10 minučių.

Bent 100 žingsnių per minutę

Bene labiausiai prieinama ir populiariausia fizinio aktyvumo forma tarp vyresnio amžiaus žmonių – ėjimas. Reguliarus ėjimas didina širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos pajėgumą, stiprina apatinių galūnių raumenis, gerina pusiausvyrą bei psichologinę būklę, mažina metabolinio sindromo riziką. Rekomenduojama vaikščioti bent 100 žingsnių per minutę tempu.

Vyresniems nei 65 metų žmonėms rekomenduojamas žingsnių skaičius labai priklauso nuo bendros sveikatos būklės, fizinio pajėgumo ir judėjimo galimybių. Sveikiems vyresnio amžiaus asmenims, kurių fizinis pajėgumas yra geras, 7 tūkst.–10 tūkst. žingsnių per dieną gali būti optimalu, turintiems sveikatos problemų ar fizinių apribojimų, naudinga ir 4 tūkst.– 6 tūkst. žingsnių per dieną.

Pastebėta, kad sulaukus 60 metų ėjimo  greitis per metus sumažėja 1 proc. Tokius pokyčius sąlygoja trumpesnis žingsnio ilgis, didesnis jo plotis, pasikeitęs dubens pasvirimo kampas, sumažėjusi kojų raumenų jėga, šlaunies tiesimo, pėdos lenkimo amplitudė, sutrikusi pusiausvyra.

Rekomenduojama ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę skirti dėmesio raumenų jėgai lavinti, atliekant pratimus pagrindinėms raumenų grupėms. Kasdien arba bent tris kartus per savaitę svarbu atlikti pusiausvyrą, judesių koordinaciją, mobilumą didinančius pratimus. 

Šios bendro pobūdžio fizinio aktyvumo rekomendacijos tinka visiems sveikiems vyresniems nei 65 metų žmonėms. Jos taip pat gali būti pritaikytos asmenims, sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis – pavyzdžiui, pirmine arterine hipertenzija, antrojo tipo cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Vis dėlto labai svarbu atsižvelgti į individualias organizmo reakcijas, pojūčius ir konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais.

LSMU Sporto medicinos klinikos specialistės pabrėžė: fizinis aktyvumas – neabejotinai gera investicija į savarankiškumą ir gerą savijautą. Niekada nevėlu pradėti judėti – svarbiausia tai daryti reguliariai ir su malonumu.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pranešimas spaudai 

„ChatGPT“ tekusi užduotis – sukurti visavertį rudens valgiaraštį, atsižvelgiant į mūsų regione prieinamus sezoninius produktus. Kaip pavyzdys pateiktas 30 metų moters paveikslas – sėdimas darbas, keli kartai per savaitę lengvo sporto, per dieną valgomi trys patiekalai ir keli užkandžiai, o visam šiam maistui pagaminti – vos viena valanda per dieną.  

Sezoniškumas yra, bet šabloniškas  

Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė teigia, jog nors su šia užduotimi „ChatGPT“ susitvarkė pakankamai gerai, taisytinų sugeneruoto valgiaraščio aspektų – yra. Visų pirma, ji teigia, į akis krenta įvairovės stoka, ypač kalbant apie siūlomus vakarienės ar užkandžių pasirinkimus. 

„Vakarienėje pasigedau įvairovės, nes net 4 iš 7 kartų yra siūloma varškė. Nors ji patiekiama skirtingais pavidalais, tačiau maistine prasme tai yra vis tiek ta pati varškė. Taip pat 3 iš 7 vakarienių yra siūlomi kiaušiniai, kas vėlgi kartojasi gerokai per dažnai. Nors antradienio obuolių, burokėlių ir kiaušinių salotos šiek tiek skiriasi nuo penktadienį siūlomų burokėlių, kopūstų ir kiaušinių salotų, skonine ir maistine prasme, tai beveik tas pats“, – pastebi A. Zabulionė. 

Užkandžių pasirinkimai taip pat gana riboti. Nors, mokslininkė teigia, džiugina, jog daugeliu atvejų siūloma rinktis neperdirbtus produktus (pavyzdžiui natūralius riešutus, o ne riešutų sviestą), visgi net 5 kartus iš 7 kaip užkandis siūlomas jogurtas ar kiti pieno produktai (kefyras), o kai kuriais atvejais užkandžiai kone identiškai atkartoja pusryčiams siūlomą patiekalą. 

„Pavyzdžiui trečiadienio pusryčiams siūlomi sumuštiniai – dvi riekės duonos, virtas kiaušinis ir ketvirtadalis avokado. Pagalvojus, juk tiek nedaug iš tikrųjų yra vienas kiaušinis ir ketvirtis avokado. Toks sumuštinis tikrai neatrodytų nei sočiai, nei patraukliai – o juk pasitenkinimas maistu ateina ir per vaizdą. Panaši situacija ir su antradienio užkandžiu – dvi duonos riekės, 15 gramų riešutų sviesto (kas yra vienas nepilnas valgomas šaukštas) ir viena kriaušė. Kadangi riešutų sviestas yra itin tankus produktas, iš esmės kaip užkandį valgytume duoną su kriauše ir riešutų sviesto prieskoniu. Vėlgi – abejotinas sotumas, o ir malonumo, pasitenkinimo maistu prasme neskamba gerai“, – pabrėžia A. Zabulionė.  

Tiesa, teigiamai mokslininkė vertina siūlomos mėsos racioną – jos įtraukta saikingai ir įvairios (jautiena, višitena, kalakutiena). Visgi garnyrų pasirinkimas, pastebi ji, galėtų būti žymiai platesnis. 

„Daug kartų kartojasi moliūgas, bulvės ir morkos. O juk ruduo ne tik tai! Čia tik savaitė, bet valgome kasdien, tad norėtųsi matyti ir kitas rudens gėrybes – burokėlius, pastarnokus, ropes, griežčius, įvairiausių rūšių kopūstus (nuo įprastų baltagūžių ir raudongūžių iki vėlyvųjų brokolių, žiedinių kopūstų ir lapinių kopūstų (angl. kale), vėlyvuosius žirnius, pupas, aguročius, grybus ir net rudenines uogas“, – vardija A. Zabulionė. 

Žiupsnis druskos dar niekam nepakenkė 

Kaip bebūtų, teigia mokslininkė, visi išvardinti sugeneruoto valgiaraščio trūkumai, žinant į ką reikėtų atkreipti dėmesį, gali būti ištaisyti patikslinus užklausą ir skyrus daugiau laiko eksperimentams su šio dirbtinio intelekto (DI) įrankio atsakymais, siekiant optimaliausio rezultato. 

„Manau, kad neleidžiant logikai ir kritiniam mąstymui „išeiti atostogų“ DI tikrai gali pasitarnauti ne tik sudarant įdomų valgiaraštį, bet ir pirkinių sąrašą, pavyzdžiui, kai norime sutilpti į tam tikrą biudžetą“, – sako A. Zabulionė. Ji priduria, jog tokie įrankiai gali būti naudingi ir tuomet, kai tenka laikytis specifinės mitybos įpročių, pavyzdžiui nustačius celiakiją (negydoma būklė, dėl kurios tenka vengti bet kokio kontakto su glitimu ar jo pėdsakais, nes šis pažeidžia plonojo žarnyno sieneles). 

„Ilgainiui celiakiją turintys žmonės gyvena ir maitinasi visavertiškai, tačiau pradžioje gali kilti daug klausimų, ką galima valgyti, o ko ne. Tokiais atvejais, kai tenka iš esmės keisti mitybą prisitaikant prie pasikeitusių poreikių, DI gali tapti labai geru patarėju – tiek mokantis gyventi ir maitintis pagal naujas taisykles, tiek ieškant įkvėpimo, ką naujo būtų galima pagaminti“, – teigia KTU Maisto instituto tyrėja.  

Visgi ir šiuo, ir visais kitais klausimais konsultuojantis tiek su „ChatGPT“, tiek ieškant informacijos internete, būtina kritiškai pasverti viską, kas pakliūva į mūsų akiratį. Internete, primena mokslininkė, patarimais dalijasi toli gražu ne tik kompetentingi specialistai, tačiau ir tie, kurie dedasi esą „paslapčių žinovai“ ir, žūtbūt siekdami savo klientams padėti pasiekti trokštamų rezultatų, ilguoju laikotarpiu jų sveikatai neretai atneša tik dar daugiau žalos. Mokslininkė ragina nepasikliauti ir skambiais pavadinimais, tokiais kaip „desertas be cukraus“, o savarankiškai įvertinti tokių patiekalų sudėtį – neretai po viliojančiomis etiketėmis slepiasi ne kas kita kaip manipuliavimas vartotojais. 

„Visai neseniai teko susidurti su vienos populiarios dietistės publikacija, kurioje ji išdidžiai pristatė savo kurtą pyragą „be cukraus“. Tiesa ta, jog šiame pyrage buvo naudotas ženklus kiekis agavų sirupo, o pastarąjį sudaro apie 70 % cukrų. Tad toks pyrago pozicionavimas tebuvo dar vienas bandymas apgauti tiek save, tiek ir skaitytoją“, – dalijasi KTU mokslininkė. 

Auksinė mitybos taisyklė net skubantiems 

Didžiausia rizika konsultuojantis su DI mitybos klausimais, pabrėžia A. Zabulionė, yra atsakymų subjektyvumas. Internetas pilnas žalingo dietinio mąstymo klišių, tad stokojant patirties ar pateikus gana abstrakčią užklausą, sugeneruoti atsakymai gali nuvesti į ribojančią ir mokslu nepagrįstomis idėjomis paremtą dietą. Mokslininkė pabrėžia, jog visais atvejais, net ir skubant, svarbu prisiminti vieną taisyklę: jei nėra įvairovės, ilgainiui jokia mityba nebus palanki sveikatai. Ir tai pagrįsta evoliuciškai. 

„Manau, labai svarbu suvokti valgomo maisto sąsają su dopamino – malonumo ir motyvacijos hormono – gamyba žmogaus organizme. Kai valgome, ypač mums patinkantį maistą (dažnai saldų, riebų, kaloringą), mūsų smegenyse būtent ir išsiskiria šis hormonas, tarsi signalizuodamas, jog „tai buvo gerai. Daryk tai vėl“, – aiškina A. Zabulionė. – Šis mechanizmas yra natūralus ir evoliuciškai naudingas, nes būtent jis skatino mūsų protėvius ieškoti maistingo maisto, su kuriuo jie gautų kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų ir taip užtikrintų rūšies išlikimą.“ 

Tačiau šiandien, pabrėžia mokslininkė, kai turime kone neribotą prieigą prie įvairiausių maisto produktų – neretai papildytų skonio stiprikliais ar įvairiais kitais juslinę maisto patirtį keičiančiais priedais – šis išlikimo instinktas mus gali nuvesti ir į žalingus mitybos įpročius, mat ilgainiui, valgant nuobodų ar vienodą maistą (pavyzdžiui, laikantis griežto, labai riboto ir vienodo mitybos plano), šio hormono mūsų organizme išsiskiria vis mažiau, o didesnius jo šuolius skatina ne kas kita kaip cukraus, druskos ir riebalų gausūs produktai. 

Gali tapti pagalbininku 

„Tai šiuolaikiniam žmogui ilgainiui gali skatinti persivalgymą ar mažai vertingo maisto vartojimą tik tam, kad jis pajaustų reikiamą malonumo ir motyvacijos kiekį. Ilgalaikis maisto ribojimas ar monotoniška mityba gali sumažinti dopamino lygį ir padidinti depresijos išsivystymo riziką, nes maistinių medžiagų trūkumas gali pakenkti smegenų funkcijoms ir neurotransmiterių gamybai. Be to, prasta mityba, ypač tokia, kurioje daug perdirbtų maisto produktų, yra nuolat siejama su didesne depresijos ir nerimo rizika.“, – atkreipia dėmesį A. Zabulionė.  

Gera žinia ta, jog subalansuotas maistas taip pat skatina dopamino išsiskyrimą mūsų organizme – tik šis yra stabilesnis. Pasiryžus investuoti pastangų į savo mitybos subalansavimą, ypač svarbu užtikrinti tinkamą suvartojamų baltymų, skaidulų, sveikųjų riebalų ir mikroelementų – cinko, B grupės vitaminų – kiekį, mat jie visi prisideda prie hormonų gamybos, pabrėžia A. Zabulionė. O pristigus idėjų, kaip pasiekti šią maistinę įvairovę, „ChatGPT“ gali tapti vertingu pagalbininku.   

„Asmeniškai, „ChatGPT“ ne tik naudočiau, bet ir naudoju šiam tikslui. Neretai jo paprašau surasti man patinkančio patiekalo analogą, tačiau su kitais ingredientais. Žinoma, ne visada gaunu tai, ko noriu, ir ne visi jo pasiūlymai realybėje būna skanūs, tačiau tai, bent kol kas, man yra pramoga ir būdas atrasti kažką naujo, pernelyg nenutolstant nuo to, ką tikrai mėgstu“, – dalijasi KTU tyrėja. 

KTU pranešimas spaudai 

Lietuvoje krūties vėžys išlieka dažniausia onkologinė moterų liga. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 700 naujų atvejų, o pernai šalyje gyveno daugiau kaip 21 tūkst. moterų, turinčių šią diagnozę. Vis dar per daug nustatoma vėlyvos stadijos atvejų, todėl liga kasmet nusineša šimtus gyvybių. Vien praėjusiais metais dėl krūties vėžio netekome daugiau nei pusės tūkstančio moterų.

„Nors skaičiai atrodo niūrūs, medikai pabrėžia, kad ligos baigtis labai priklauso nuo to, kada ji nustatoma – kuo anksčiau diagnozuojama, tuo daugiau galimybių pasveikti ir sugrįžti į įprastą gyvenimą. Tam ir skirta jau dvidešimt metų vykdoma krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Nuo šių metų pradžios krūties vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti dar daugiau moterų – išplėsta tikslinė amžiaus grupė, todėl prie programos prisidėjo apie 150 tūkst. naujų dalyvių. Dabar nemokamai pasitikrinti pagal šią prevencinę programą kas dvejus metus gali 45–74 metų (imtinai) moterys, t. y. apie 615 tūkst. mūsų šalies gyventojų.

„Nors programos finansavimui skirtos lėšos kasmet auga, ir žinomumas didelis, daug moterų vis dar neskuba tikrintis – pernai mamografiją atliko kas trečia tikslinės grupės moteris. Vienos atidėlioja vizitus arba mano, kad tyrimai nėra būtini, kol nejaučia simptomų, kitos bijo patikros rezultatų. Tačiau reguliariai pasitikrinti turi tapti kiekvienos moters įpročiu. Ankstyva diagnostika leidžia laiku pastebėti pakitimus, juos įvertinti ir, jei reikia, paskirti gydymą“, – pabrėžia J. Grigarienė.

Pasak ligonių kasos specialistės, daugeliu atvejų prevencinių patikrų metu nustatoma nepavojingų pakitimų. Pernai dėl krūties vėžio pasitikrino daugiau kaip 131 tūkst. moterų. Daugiau nei 60 tūkst. moterų mamogramų rezultatai buvo geri, daugiau nei 63 tūkst. moterų mamogramose buvo nustatyta gerybinių pakitimų. Beveik 5 tūkst. atvejų prireikė papildomo ištyrimo, siekiant patvirtinti arba atmesti diagnozę, o daugiau nei 200 moterų buvo diagnozuotas krūties vėžys.

Svarbiausia – nebijoti tirtis. Medikai pastebi, kad dažnai moterys, kurios kartą atliko mamografiją ir sulaukė gerų rezultatų, vėliau tikrinasi reguliariai, o bijančios ar atidėliojančios neretai apsisprendžia tik išgirdusios artimųjų patirtis.

Norinčios pasitikrinti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos moterys turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą mamografijai atlikti. Jei tyrimo rezultatai geri, moteris kviečiama tikrintis kas dvejus metus. Nustačius pakitimų – skiriamas tolesnis ištyrimas ir, jei reikia, gydymas.

Pasaulinės krūties dienos proga ligonių kasa kviečia kiekvieną moterį stabtelėti ir pagalvoti: kada paskutinį kartą pasirūpinote savo sveikata? Galbūt būtent šiandien – tam tinkamiausia diena.

VLK inf.