Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Spalio 16-ąją minėsime Pasaulinę maisto dieną]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/spalio-16-taja-minesime-pasauline-maisto-diena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/spalio-16-taja-minesime-pasauline-maisto-diena Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) minėdamas Pasaulinę maisto dieną, primena, kad nesaugus maisto tvarkymas yra dažniausia žarnyno infekcijų protrūkių priežastis.
 
ULAC duomenimis, mūsų šalyje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis – dažniausiai serga vaikai  iki 5 metų. Apie 70 proc. susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis asmenų Lietuvoje užsikrečia namų aplinkoje.

ULAC specialistai pataria:

  • Plauti rankas. Dažnas ir tinkamas rankų plovimas yra paprasčiausias ir saugiausias būdas pašalinti nuo jų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus ir  taip sumažinti riziką užsikrėsti ne tik per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis, bet ir virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis.
  • Būti atidiems perkant maisto produktus, atkreipti dėmesį į gamintojų nurodytą galiojimo ar suvartojimo laiką.
  • Paisyti gamintojų nurodytų maisto laikymo sąlygų.
  • Saugiai gaminti maistą - tinkamai apdoroti karščiu, neužteršti vartojimui paruošto maisto, paisyti maisto ruošimo ir rankų higienos.

Taip pat ir  maisto gamintojai turėtų atkreipti dėmesį į tinkamą maisto tvarkymą, kad vartotoją pasiektų ne tik skanus, bet ir saugus maistas.
 
Daugiau informacijos apie per maistą plintančias infekcines ligas ir patarimus, kaip saugiai tvarkyti maistą namuose, rasite www.ulac.lt


ULAC inf. 

Spalio 16-ąją minėsime Pasaulinę maisto dieną

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Oct 2021 14:52:05 +0300
<![CDATA[Grožio specialistė apie 10 dažnų gudrybių vengiant raukšlių. Tiesa ar mitas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/grozio-specialiste-apie-10-daznu-gudrybiu-vengiant-rauksliu-tiesa-ar-mitas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/grozio-specialiste-apie-10-daznu-gudrybiu-vengiant-rauksliu-tiesa-ar-mitas Amžinos jaunystės receptą atrasti norėtų daugelis. Nepaisant mokslo ir medicinos progreso vis dar dažnai vadovaujamasi iš kartos į kartą perduodamomis namuose atrastomis gudrybėmis. Ar jos tikrai veikia? „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė patvirtina arba paneigia gudrybes, kuriomis dalijamasi socialiniuose tinkluose.

1. Veido odą tepti kefyru, palaukti kol jis nudžius ir nuplauti.

Tepant veidą kefyru, tikriausiai nieko blogo nenutiks, tačiau taip pat nereikėtų tikėtis, kad tokia procedūra padės išlyginti raukšles. Užteptas kefyras liks ant veido paviršiaus ir efektas nebus matomas. Be to ant odos naudodami maisto produktus visada rizikuojame alergija.

2. Vengti šypsotis.

Jeigu visą gyvenimą nesišypsotume, tikriausiai tai padėtų išvengti papildomų raukšlių, bet jokiu būdu to nerekomenduoju. Niekas nesuteikia tiek laimės kitiems žmonėms, kaip šypsena, o  maža raukšlelės lūpų srityje suteiks tik džiaugsmą ne tik pačiam žmogui, bet ir aplinkiniams. Tiesa, visą gyvenimą nesišypsodami apsaugotume veidą nuo papildomų raukšlių, tačiau, ar tikrai norėtumėte gyventi apsupti žmonių, kurių oda tobula, bet niekas nesišypso?

3. Braškių veido kaukė skaistina odą ir apsaugo nuo raukšlių.

Šios veido kaukės naudoti nerekomenduoju, nes tai, ko gero, dažniausiai sukelianti alergijas kaukė. Braškės yra daug alergenų turintis maisto produktas.

4. Miegoti ant šilkinės pagalvės.

Miegas ant šilkinės pagalvės padės išvengti vadinamųjų miego raukšlių, bet tikrai tai nėra ta priemonė, kuri padės išnykti jau esamoms raukšlėms. Raukšleles padeda mažinti tik į odą įsigeriančios priemonės.

5. Miegoti tik ant nugaros.

Juokaujama, kad Kleopatrai ši gudrybė padėdavo, tačiau tai tikrai nėra patvirtinta. Manoma, kad tai naudinga tiems žmonėms, kurie susiduria su veido dribimu, tačiau efektas labai laikinas. Vis dėlto jeigu ši miego poza jums nėra patogi ir kiekvieną rytą nubusite nepailsėję, verčiau prioritetą skirkite kokybiškam miegui.

6. Profesionali kosmetika veikia efektyviau nei namuose gamintos priemonės.

Tiesa. Tokios priemonės veikia ne tik efektyviau, bet ir lengviau prognozuoti jų efektą, nes jos yra ištirtos ir saugios naudoti. Namuose pasigamintos priemonės irgi gali būti naudingos, tačiau kasdieniam naudojimui rekomenduoju rinktis specialistų patvirtintas ir saugias priemones, tačiau labai svarbu pasirinkti jas tinkamai. Renkantis veido odos priežiūros priemones rekomenduoju pasikonsultuoti su specialistais. „Eurovaistinėje“ taip pat atliekami veido odos tyrimai, kurie padeda įvertinti odos būklę ir parinkti priemones, kurios būtų efektyvios.

7. Vietoj kremo naudoti sviestą.

Mitas. Sviestas nėra pritaikytas veido odai, aliejinės maisto medžiagos skatina odos dehidratavimą, jos nemaitina odos, o priešingai – ištraukia drėgmę. Naudodami sviestą vietoj kremo galite tik pakenkti veido odai.

8. Valgyti prieš veidrodį ir stebėti, kad kramtant nepersikreiptų lūpos.

Jeigu tikėtume tokia gudrybe, tikriausiai apskritai reikėtų rinktis maistą, kurio nereikėtų kramtyti, kad nejudėtų žandikaulis. Šį gudrybė yra mitas. Mūsų veido priežiūra neturėtų trukdyti mėgautis gyvenimui, reikėtų rinktis priemones, kurios teiktų malonumą ir būtų patogios.

9. Jeigu raukote antakius, naudokite lipnią juostą.

Galbūt tai ir padėtų atkreipti dėmesį į mimikos raukšles, tačiau rekomenduoju tiesiog labiau kontroliuoti savo kaktos mimikas ir stengtis laikyti maksimaliai ištemptus kaktos raumenis, nesiraukyti. Jeigu turite gilių raukšlių ant kaktos, tam galite naudoti lokalias priemones.

10. Naudinga atlikti veido masažą.

Tiesa. Veido masažas, savimasažas, aparatinis masažas, masažiniai įrankiai – naudinga, nes padeda mažinti raukšles, stimuliuoja ne tik kolageno sintezę, bet ir kraujo pritekėjimą į odos paviršių, dėl to mažėja odos problemų, atitolinamas senėjimas. Vis dėlto prieš atliekant pirmąjį masažą rekomenduojama plačiau tuo pasidomėti arba pirmiausiai išbandyti profesionaliai atliekamą masažą, pasikonsultuoti apie jo atlikimą.

Grožio specialistė apie 10 dažnų gudrybių vengiant raukšlių. Tiesa ar mitas?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 12:56:49 +0300
<![CDATA[Vaistininkė atsako: kodėl ir kur dingsta apetitas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-atsako-kodel-ir-kur-dingsta-apetitas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-atsako-kodel-ir-kur-dingsta-apetitas Mityba yra vienas iš kertinių žmogaus gyvenimo poreikių, lemiantis ne tik fizinės, bet ir psichologinės sveikatos kokybę. Tačiau kartais žmonės susiduria su apetito stoka. Kodėl taip nutinka ir kaip susigrąžinti norą valgyti – atsako vaistininkė.

„Apetito netekimas nėra pirminė būklė, o kito organizmo sutrikimo simptomas, kurį gali sukelti ne tik įvairios fizinės, bet ir psichologinės priežastys. Nenorą valgyti gali lemti ir trumpalaikis virškinimo sutrikimas, apsinuodijimas, bakterinė ar virusinė infekcija, tačiau kartais tai gali signalizuoti apie rimtą susirgimą ir gydymo poreikį“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Krutulytė.

Ji sako, kad svarbiausia – laiku kreiptis į gydytoją, kuris padės surasti sumažėjusio apetito psichologinę ar fizinę priežastį. Keliauti į gydymo įstaigą reikia tuomet, jei nepavyksta susitvarkyti su sumažėjusiu apetitu arba jis trunka ilgesnį laiką, jei svoris krinta savaime ir atsiranda maistinių medžiagų trūkumo simptomai: nuovargis, silpnumas, plaukų slinkimas, galvos svaigimas, raumeninės masės sumažėjimas. 

Priežastys: nuo ligų iki vaistų vartojimo

Priežasčių apetito stokai gali būti labai daug. Psichologinio pobūdžio – stresas, nerimas, depresija – valgymo sutrikimai, virškinamojo trakto sutrikimai – opaligė, gastroezofaginis refliuksas, opinis kolitas, hepatitas. Lėtinės ligos: cistinė fibrozė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, Parkinsono liga, lėtinės kepenų ligos, demencija. Taip pat inkstų ar širdies nepakankamumas, skydliaukės sutrikimai, anemija, hormoniniai pokyčiai, lėtinės infekcijos. Įtakos apetito stokai turi vyresnis amžius ir sulėtėjęs metabolizmas, tam tikrų vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimas ir aktyvumo sumažėjimas.  

„Kai kurių vaistų šalutinis poveikis yra apetito stoka, tai – chemoterapiniai vaistai, analgetikai, tam tikri antidepresantai, vaistai podagrai ar Parkinsono ligai gydyti, kai kurie diuretikai, antibiotikai. Vitamino B1, B3, biotino, B12, mikroelemento cinko trūkumas taip pat gali mažinti norą valgyti, jį taip pat lemia tiek vitamino D trūkumas, tiek jo perteklius“, – vardija vaistininkė. 

Apetitas keičiantis temperatūrai

Pasak G. Krutulytės, nukritus temperatūrai lauke, organizmas bando prisitaikyti ir reikalauja kaloringesnio maisto. Šaltas oras verčia organizmą įjungti savo „tausojimo režimą“. Tuomet maisto suvartojama daugiau ir jis suvalgomas greičiau – taip sukuriamas šilumos ir jaukumo pojūtis. Skaičiuojama, jog rudens-žiemos periodu žmogus kasdien gali suvartoti apie 86-200 kalorijų daugiau palyginti su šiltuoju laikotarpiu. Remiantis kita teorija – apetitas šaltuoju sezonu didėja, nes žmogus yra šviesai jautrus organizmas, todėl kuo trumpesnės ir tamsesnės sezono dienos, tuo daugiau ir greičiau valgoma.

„Apetito sumažėjimas vasaros sezonu siejamas su didesniu fiziniu aktyvumu, geresniu oru, aukštesne aplinkos temperatūra, įvairesniu šviežių daržovių ir vaisių pasirinkimu. Esant aukštesnei temperatūrai organizmas gali reikalauti lengvesnio, atgaivinančio ir neapsunkinančio maisto bei mažesnių jo porcijų. Tai susiję ir su žmogaus organizmo termoreguliacija. Maisto virškinimo metu išskiriama šiluma ir nežymiai pakyla kūno temperatūra, todėl vasaros metu žmogus gali neturėti tokio gero apetito kaip rudenį ar žiemą“, – aiškina ji.

Kaip sužadinti apetitą?

Tam tikri gyvensenos pokyčiai ir tinkamos aplinkos pasirinkimas gali padėti padidinti norą valgyti, pavyzdžiui, reguliarus fizinis aktyvumas leidžia išnaudoti daugiau energijos bei didina maisto poreikį. 

„Rinkitės visavertį maistą, kurį mėgstate ir kuriuo mėgaujatės, patartina stebėti savo mitybą norint pasiekti pakankamą dienos kalorijų kiekį. Bandykite dažniau valgyti su šeima ir draugais ar stebėdami savo mėgstamiausią laidą. Jeigu sunku suvalgyti 3 pagrindinius patiekalus – tuomet galima juos skelti į keletą smulkesnių, bet dažnesnių valgymų“, – pataria G. Krutulytė.

Norintiems padidinti apetitą ji rekomenduoja nepraleisti valgymų. Derėtų rinktis daugiau baltymų ir sveikųjų riebalų, mažiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto. Svarbu šalia pagrindinių valgymų pridėti sveikų užkandžių ar gėrimų. Taip pat reikėtų apriboti skysčių vartojimą valgio metu, nes tai mažina apetitą. Streso mažinimas, kokybiškas miegas ir pakankamas vandens kiekis gali turėti įtakos apetito pagerinimui.

„Augalai bei vaistažolės, gerinančios apetitą: kmynas, kiaulpienė, kartusis kietis arba pelynas, ramunėlė, pankolis, pupalaiškis, trūkažolė, kraujažolė, pipirmėtė, mėta, kalendra, imbieras, cinamonas“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Vartojant tam tikrus vitaminus arba preparatus taip pat įmanoma padidinti apetitą. Jeigu trūksta cinko ar vitamino B1, gali sumažėti apetitas ir kristi svoris – tokiu atveju rekomenduojama vartoti šių medžiagų preparatus. 

„Tikslų vitaminų ar mikroelementų trūkumą galima nustatyti tik atlikus laboratorinius kraujo tyrimus. Papildomas žuvų taukų vartojimas gali didinti apetitą ir sumažinti pilnumo jausmą po valgymo. Ežiuolės preparatai stimuliuoja ne tik imuninės sistemos veiklą, bet ir apetitą. Bičių žiedadulkių preparatai taip pat padeda gerinti apetitą. Tačiau sveikam žmogui ežiuolės ir bičių preparatų galima naudoti ribotą laiką“, – perspėja G. Krutulytė.

Vaistininkė atsako: kodėl ir kur dingsta apetitas?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 12 Oct 2021 08:35:25 +0300
<![CDATA[Slenkantys plaukai – padažnėjęs nusiskundimas rudenį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/slenkantys-plaukai-padaznejes-nusiskundimas-rudeni https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/slenkantys-plaukai-padaznejes-nusiskundimas-rudeni Rudenį krinta ne tik lapai, bet ir plaukai. Anot BENU vaistininkės Ingos Norkienės, šiuo metu padaugėjo žmonių, kurie į vaistinę ateina ieškoti priemonių, stabdančių suintensyvėjusį plaukų slinkimą.

Kasdienis plaukų slinkimas yra natūralus procesas ir normalu per parą netekti 50–150 plaukų. Tačiau farmacininkė sako, kad suintensyvėjęs sezoninis plaukų slinkimas dažnu atveju irgi yra įprastas reiškinys.

„Žiemą ir vasarą daugiau plaukų nustoja augti ir pereina į poilsio fazę, kurios pabaigoje iškrenta. Įprastai plaukas auga 2–6 metus, o poilsio fazėje būna apie 2–3 mėnesius. Manoma, kad vasarą daugiau plaukų lieka ramybės fazėje tam, kad apsaugotų galvos odą nuo ultravioletinių saulės spindulių, o žiemą – nuo šalčio. Rudenį ir kiek mažiau pavasarį, šie ilgiau užsibuvę plaukai išslenka“, – sako I. Norkienė.

Svarbu nepamiršti, kad plaukų slinkimą gali sukelti ir daugybė įvairių odos ar vidaus ligų, todėl prieš diagnozuojant sezoninį plaukų slinkimą, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Taip pat užtikrinkite, kad su maistu ar maisto papildais gaunate pakankamai mikroelementų, stiprinančių plaukus.

„Selenas būtinas daugelio baltymų sintezei, todėl jo trūkumas gali lemti plaukų slinkimą, pigmento išnykimą. Seleno gausu mėsoje, daržovėse, riešutuose. Normalų plauko ciklą palaiko ir varis bei cinkas, pastarasis svarbus plauko folikulo atsinaujinimui bei stabdo jo nykimą, o varis svarbus folikulų formavimuisi. Ypač svarbus vitaminas B7, kuris reikalingas keratino sintezei, todėl į mitybos racioną svarbu įtraukti ir B grupės vitaminų turinčio maisto – riešutų, pilno grūdo produktų, ankštinių daržovių, kiaušinio trynio“, – sako I. Norkienė.

Slenkantiems plaukams skirtų šampūnų veikliosios medžiagos taip pat skatina naujų plaukų augimą, stiprina nusilpusias plaukų šaknis. Patartina plaunat galvą šampūnu, pamasažuoti galvos odą – taip suaktyvinama kraujotaka, pagerėja plauko šaknies aprūpinimas maistinėmis medžiagomis.

O ką daryti jeigu po vasaros saulės, karšto oro ar sūraus jūros vandens plaukai atrodo labiau pažeisti – išsausėję, ima lūžinėti, galiukai išsišakoja? Vaistininkė rekomenduojat pirmiausia gerai plauką sudrėkinti ir pamaitinti atstatančiomis plaukų kaukėmis, balzamais ar kondicionieriais. Taip pat patartina sumažinti plaukų alinimą karštais plaukų džiovintuvais, formavimo priemonėmis – dažniau leiskite plaukams išdžiūti natūraliai.

I. Norkienė pataria intensyviai plaukus drėkinti iki didesnių šalčių, vėliau derėtų rinktis plaukų priežiūros priemones, kurios nuosaikiau drėkina ir daugiau maitina. Taip pat svarbu žiemos metu plaukus saugoti nuo šalčio dėvint kepures. Tačiau jos taip pat gali skatinti ir plaukų lūžinėjimą dėl plaukų trinties tarpusavyje ar į kepurės audinį, taigi rinkitės patogius galvos apdangalus. 

Slenkantys plaukai – padažnėjęs nusiskundimas rudenį

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 11 Oct 2021 12:26:28 +0300
<![CDATA[Prof. Pranas Šerpytis: „Gydytojas nėra kalėjimo prižiūrėtojas, kiekvienas žmogus laisvas pasirinkti“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prof-pranas-serpytis-gydytojas-nera-kalejimo-priziuretojas-kiekvienas-zmogus-laisvas-pasirinkti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prof-pranas-serpytis-gydytojas-nera-kalejimo-priziuretojas-kiekvienas-zmogus-laisvas-pasirinkti Vilniaus universiteto profesorius, gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis yra vienas didžiausią patirtį kardiologijos srityje sukaupusių specialistų mūsų šalyje. Kalbėdamas apie rūkančius savo pacientus, profesorius nevynioja žodžių į vatą ir atvirai sako — jeigu nieko nedarys, kad įveiktų šią priklausomybę, kitą kartą gali ir nebeatvažiuoti.

Rūkymas yra vienas iš pagrindinių kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių greta padidėjusio arterinio kraujospūdžio, cholesterolio ir cukrinio diabeto. Rūkant rizika susirgti koronarine širdies liga arba insultu padidėja nuo dviejų iki keturių kartų.

Pasak prof. P. Šerpyčio, jaunimas šiais laikais labiau rūpinasi sveikata, bet aiškios statistikos, kad žmonės rūkytų mažiau, nėra. Rūkymas yra labai stipri priklausomybė, todėl ją turintys žmonės, metę rūkyti, netrunka vėl grįžta prie cigaretės.

Gąsdinimų žmonės negirdi

Ne paslaptis, kad pas profesorių patenka labai sunkių ligonių, ištiktų infarkto ir kitų sunkių širdies ligų. Deja, gydytojo patarimo, kaip mesti rūkyti, jie neklausia. Bet ar klauso?

„Jeigu tiesiai sakau „nerūkyk“, žmonės nebegirdi. Pagąsdinimai apie rūkymo žalą veikia tik nedaugelį pacientų. Aš dažnai kaip tik stengiuosi provokuoti, priversti išgirsti ir susimąstyti. Bet sprendimą priima pats pacientas. Aš nesu kalėjimo prižiūrėtojas, negaliu uždrausti rūkyti, kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti. Mano, kaip gydytojo, pareiga — pasakyti apie rūkymo žalą, o nepajėgiančius mesti rūkyti pacientus informuoti apie visas įmanomas medikamentines priemones, kurios sumažina priklausomybę nuo nikotino, bei apie mažiau žalingas rūkymo alternatyvas“, — sako prof. P. Šerpytis.

Nerūkyti yra geriausia, bet į ligonines patenka nemažai žmonių, kurie labai stipriai priklausomi nuo nikotino ir nerūkyti nebegali. Tai nebe įprotis, o liga, kurią gydyti reikia ne gąsdinimais.

Specialistams trūksta žinių ir laiko

Profesoriaus teigimu, mūsų visuomenė labai inertiška, todėl apie mažiau žalingas alternatyvas kol kas drįsta kalbėti nedaugelis gydytojų.

„Kai kuriose srityse, tokiose kaip informacinės technologijos, esame gana spartūs ir pažengę, bet dalis mūsų visuomenės yra labai konservatyvi ir nepriimanti naujovių. Tokių nemažai ir tarp gydytojų, kurie galbūt nesidomi arba netiki moksliniais tyrimais ir nesidalina informacija su savo pacientais“, — kalba prof. P. Šerpytis.

Kita vertus, gydytojams, ypač šeimos gydytojams, esantiems arčiausiai pacientų, patiems trūksta ir žinių, ir laiko. Pagalbos metant rūkyti srityje reikia ir psichologų, ir specialiai pasiruošusių specialistų, kurie dirbtų su priklausomybių žalos mažinimu. Pasak profesoriaus, vien tik draudimais apie žalos mažinimą kalbėti negalima.

„Pasakymas „ne“ kalbant apie priklausomybę neveikia. Kad padėtume žmonėms su ja dorotis, reikia pasitelkti daug priemonių. Tam tikras procentas žmonių nieko nesiims, jie rūkė ir rūkys, ir tai jų pačių pasirinkimas. Bet jeigu yra mažiau žalingų priemonių ir pakankamai tai patvirtinančių mokslinių įrodymų, reikia jas naudoti“, — kalba prof. P. Šerpytis. Jis primena metadono programą, kuri prieš kurį laiką taip pat labai sunkiai skynėsi kelią, bet įgyvendinta davė teigiamų rezultatų.

„Pacientas turi jausti, kad mes galime jam padėti norint atsikratyti šio žalingo įpročio arba sumažinti žalą ir žinome apie alternatyvius produktus“, — kalba profesorius.

Pasak jo, tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Japonija ar Naujoji Zelandija kalba apie alternatyvių tabako priemonių naudojimą mažinant žalą rūkančiojo organizmui.

„Po žodžiais „elektroninės cigaretės“ telpa ne vienas produktas, tarp kurių nereikia dėti lygybės ženklo, taip pat ir kaitinamasis tabakas ar kiti alternatyvūs produktai, prie kurio perėjęs priklausomybę nikotinui turintis žmogus gauna nikotino, bet išvengia dervų ir kitų kenksmingų medžiagų. FDA (Amerikos maisto ir vaistų administracija) po 3 metų nuoseklių mokslinių duomenų vertinimo 2020 metais pripažino vieną kaitinamąją sistemą kaip mažiau žalojančią visuomenės sveikatą. Mokslas ir technologijos vystosi, ir tai leidžia kitaip pažvelgti į rūkymo žalos mažinimą ir prevenciją“, — sako prof. P. Šerpytis.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Prof. Pranas Šerpytis: „Gydytojas nėra kalėjimo prižiūrėtojas, kiekvienas žmogus laisvas pasirinkti“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Oct 2021 13:09:24 +0300
<![CDATA[Vaistininkai perspėja dėl svorio metimui vartojamų laisvinamųjų preparatų: jie gali pažeisti kepenis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkai-perspeja-del-svorio-metimui-vartojamu-laisvinamuju-preparatu-jie-gali-pazeisti-kepenis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkai-perspeja-del-svorio-metimui-vartojamu-laisvinamuju-preparatu-jie-gali-pazeisti-kepenis Noras sureguliuoti svorį skatina imtis net ir neįtikėtinų priemonių – vieni apie liekną figūrą svajojantys žmonės ryžtasi vartoti laisvinamuosius preparatus, kiti be saiko vartoja maisto papildus, tikėdamiesi atrasti stebuklingas piliules. Sveikatos specialistai tikina, kad nei vienas, nei kitas kelias nėra teisingi.


Vaistininkai pastebi, jog bendra tendencija yra tokia, kad noras sulieknėti aktualus vien moterims – „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė sako savo darbo praktikoje neturėjusi atvejų, kad patarimų svorio metimo klausimu ieškotų vyrai.


„Antsvorį turinčios moterys paprastai prašo vitaminų, padėsiančių numesti svorį. Pasikalbėjus paaiškėja, kad daug kas jau bandyta ir, pasak pacienčių, niekas nepadeda. Tai rodo, kad ieškoma stebuklingos priemonės, bet nelabai norima stengtis pačiam. Kita grupė yra jaunos ir lieknos moterys, bijančios priaugti svorio ar norinčios skubiai numesti keletą kilogramų. Tokie jų pageidavimai skamba pavojingai, nes vizualiai vertinant kūno sudėjimą ir girdint, kaip jos apibūdina savo svorį, kyla minčių apie galimus valgymo sutrikimus“, – sako G. Tautkevičienė.


Ne krenta svoris, o netenkama skysčių


Kaip šiuo metu populiariausias vaistininkė įvardija greitas ir agresyvias priemones, kurios iš pradžių duoda norimą, bet labai trumpalaikį rezultatą – tai vidurius laisvinančiu poveikiu pasižyminčios arbatos ar tabletės.  


„Šių preparatų paskirtis nėra mažinti svorį, jie reikalingi kovojant su vidurių užkietėjimu ir gali būti vartojami trumpą laiką, kad nesukeltų nepageidaujamų reakcijų, tokių kaip dehidratacija, elektrolitų disbalansas ar net kepenų ar inkstų funkcijos pažeidimai. Be to, jų vartojimas gali sukelti ir kitokias neigiamas pasekmes – Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. moterų, buvo nustatyta, kad vidurius laisvinančius vaistus svorio netekimui vartojusios dalyvės turėjo 6 kartus didesnę riziką susirgti valgymo sutrikimu“, – teigia G. Tautkevičienė.


Vartojančios vidurius laisvinančius preparatus moterys kartais vaistinėse pasiskundžia, kad vos nutraukus vartojimą svoris ir vėl didėja. Tai įvyksta dėl to, kad preparatai skatina viduriavimą, o viduriuojant organizmas netenka skysčių, todėl svoris mažėja, bet tai nėra tikras svorio metimas. 
Ne mažiau žalingu už besaikį laisvinamųjų tablečių ar lašų vartojimą vaistininkė vadina ir įvairių šlapimą varančių ar tuštinimąsi skatinančių arbatų gėrimą. „Žmogui gali atrodyti, kad arbata ar augalinės kilmės tabletės pakenkti negali, bet tai nėra visiškai tiesa. Besaikis augalinių preparatų vartojimas taip pat gali sukelti nepageidaujamų poveikių, be to, jie gali turėti sąveikų su jau vartojamais vaistais, pvz., senos lapų arbata daro poveikį kraują skystinantiems, širdies ritmą reguliuojantiems vaistams ir diuretikams“, – pasakoja ji. 


Vaistininkė sako teigiamai žiūrinti į medžiagų apykaitą aktyvinančių maisto papildų vartojimą, nes  juos saugu vartoti ilgesnį laiką, jie nėra agresyvūs. Tokių preparatų sudėtyje esantis chromas padeda sumažinti nenumaldomą potraukį saldumynams, akacijų skaidulos bei gliukomananas sukuria sotumo jausmą, todėl suvalgoma mažiau. Vis tik ji akcentuoja, kad vien papildų neužtenka, nes jie nėra stebuklingi, reikia dar ir koreguoti mitybą, didinti fizinį aktyvumą, o ir papildų geriau nesirinkti savarankiškai, verčiau pasikonsultuoti su vaistininku. 


Rizikuojama susigadinti sveikatą


Ilgai vartojant vidurius laisvinančius preparatus atsirandantis elektrolitų disbalansas pasireiškia troškuliu, galvos skausmu, širdies permušimais, nuovargiu, silpnumu ir raumenų skausmu. Gali atsirasti virškinimo trakto, kasos funkcijų pažeidimai, pasitaiko atvejų, kai nustatomi kepenų ir inkstų funkcijos pažeidimai. Kepenis galima pažeisti ir ilgai vartojant senos lapų arbatas.


„Preparatai, skatinantys tuštinimąsi, ilgainiui gali sukelti dehidrataciją, kadangi iš organizmo pašalina labai daug skysčių. Jei skysčių kiekis neatstatomas, gali atsirasti edemų (patinimų) – taip organizmas siunčia signalą, kad trūksta vandens. Retais atvejais be saiko vartojant laisvinamuosius preparatus gali išsivystyti rabdomiolizė – skersaruožių skeleto raumenų ląstelių irimas, dėl kurio greitai yra raumenų audinys, o į kraują patenka kenksmingi, organizmui toksiški baltymai“, – perspėja G. Tautkevičienė.


Norint apsisaugoti nuo tokių neigiamų ir pavojingų pasekmių, vaistininkė rekomenduoja nevartoti laisvinamųjų preparatų svorio metimo tikslais, o rinktis sveikatai nekenkiančias alternatyvas. Jei vartojant kokius nors preparatus pasireiškia nepageidaujami šalutiniai reiškiniai, pirmiausiai būtina nutraukti jų vartojimą, kuo skubiau atstatyti skysčių ir mikroelementų pusiausvyrą.  


Atsiradus valgymo sutrikimo požymiams, tokiems kaip stipri baimė priaugti svorio ar sustorėti, jautimasis apkūniu, nors svorio akivaizdžiai trūksta, reikėtų nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus. Jei pats asmuo neigia galimą valgymo sutrikimą, įsikišti turėtų jo artimieji. 


Kaip lieknėti sveikai?


Vaistininkė sako, kad lieknėti reikia tik tada, kai tokį poreikį rodo objektyvūs duomenys. Galima išskirti kelis kriterijus, kada rekomenduotina atkreipti dėmesį į kūno svorį. 


„Pirmasis – kūno masės indeksas (KMI). Jei jis yra didesnis nei 30 kg/m2, laikoma, kad jau yra padidėjusi rizika atsirasti lėtinėms ligoms – cukriniam diabetui, širdies ir kraujagyslių ligoms. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad KMI netaikomas sportuojantiems ir raumeningiems asmenims, nes raumenų masė sveria daugiau nei riebalų, bei vyresniems nei 75 metai. Vertinant svorį visada svarbu dar ir matuoti kūno apimtis.


Kita svarbi priežastis – jei jaučiamas diskomfortas dėl svorio, vargina užsiimti anksčiau patikusia veikla, svoris kelia stiprų nepatogumo jausmą. Svarbus ir artimųjų dėmesys, nes pačiam žmogui gali atrodyti, kad jis stambus, nors duomenys rodo priešingai“, – tikina vaistininkė. 


Vienas svarbiausių dalykų siekiant lieknėti sveikai, jos teigimu, yra atpažinimas, kodėl valgoma: ar žmogus tikrai alkanas, o gal pavargęs ar nuobodžiauja? Dažnai valgymas būna susijęs ne su alkiu, o su kitomis, daugeliu atvejų psichologinėmis priežastimis. 


Valgyti visada rekomenduojama tomis pačiomis valandomis, nes taip skrandis „išmokomas“ vienodu laiku išskirti sultis, todėl pagerėja virškinimas ir medžiagų įsisavinimas. Derėtų nepamiršti, kad sotumo jausmas ateina lėčiau, todėl reikia neskubėti valgyti, gerai sukramtyti maistą. Rekomenduojama valgyti iš mažesnių lėkščių, tai padeda sumažinti ir porcijos dydį, ir sustabdyti save valgant, nes vizualiai atrodo, kad suvalgoma daug. 


„Pacientams visada patariu valgyti sočius pietus – taip mažiau norisi valgyti vakare. Taip pat riboti cukraus kiekį, vartoti daugiau daržovių, skaidulinių produktų, gerti žaliąją arbatą, gerinančią medžiagų apykaitą. Būtina gerti daug vandens, nes smegenys vandens trūkumą ir alkį supranta labai panašiai, todėl kartais skysčių trūkumas gali pasireikšti alkio jausmu. Vandens stiklinė prieš maistą suteikia pilnumo jausmą ir mažiau suvalgoma“, – aiškina G. Tautkevičienė. 


Jos teigimu, už tinkamą mitybą ne mažiau svarbus pakankamas fizinis aktyvumas ir miegas. Daugiau judant sudeginama daugiau kalorijų, tad lengviau kontroliuoti svorį, o pakankamai miegant rečiau pasitaiko jėgų nuosmukis ir rečiau vartojami greitieji angliavandeniai. 


„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė įsitikinusi, kad kūno svorį gali optimizuoti kiekvienas, tik vieniems reikia daugiau pastangų dėl gretutinių ligų, genetikos, suformuotų įpročių, kūno sandaros, kitiems – mažiau, tad norimo rezultato pasiekimas kiekvienam gali užtrukti skirtingai.

Gintarinės vaistinės inf.

Vaistininkai perspėja dėl svorio metimui vartojamų laisvinamųjų preparatų: jie gali pažeisti kepenis

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Oct 2021 09:14:59 +0300
<![CDATA[Kardiologė: Širdies infarktą paankstina pokyčiai, kurie nesukelia skausmo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kardiologe-sirdies-infarkta-paankstina-pokyciai-kurie-nesukelia-skausmo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kardiologe-sirdies-infarkta-paankstina-pokyciai-kurie-nesukelia-skausmo Saugojosi koronaviruso, bet neapsigynė nuo infarkto.  Širdies ir kraujagyslių ligos tebėra pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvoje miršta žmonės. Pandemija dar kartą įrodė, kaip svarbu laiku pasitikrinti sveikatą ir vengti rizikos veiksnių, nes širdies ir kraujagyslių ligų prevencija gali išgelbėti nuo ankstyvos mirties.

Gydytoja kardiologė Milda Kovaitė apgailestavo, kad dėl pandemijos žmonės linkę kreiptis pagalbos gerokai vėliau, o konsultuojant nuotoliniu būdu neįmanoma nustatyti visų rizikos veiksnių.

- Kaip dažnai infarktas būna koronarinės ligos pirmas simptomas?

- Infarktas – tai negrįžtamas širdies raumens dalies pažeidimas, kurio priežastis yra sutrikusi kraujotaka. Spaudimo, deginimo jausmas krūtinėje, skausmas už krūtinkaulio, dusulys, vėmimas, prakaitavimas, mirties baimė  – yra ne vienas požymis, keliantis įtarimą dėl infarkto.

Miokardo infarktas neretai būna pirmas simptomas, pranešantis apie reikšmingus pokyčius kraujagyslėse, tuomet dažnai jau tenka  gelbėti nukentėjusiojo gyvybę.

Problema yra tai, kad daugeliu atvejų pradiniai kraujagyslių pakitimai nejuntami ir nepasireiškia jokiais simptomais. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad  net iki 60 procentų vyrų  miokardo infarktas yra pirmas širdies kraujagyslių ligos požymis. Vadinasi, daugiau nei pusė nuo infarkto nukentėjusių vyrų tai, kad serga, sužino tik atsidūrę ligoninėje.

Koronarinė širdies liga nepasigaili ir moterų, tačiau miokardo infarktas kaip pirmas signalas moterims būna rečiau – apie 40 procentų.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra  siejamos su neracionalia mityba, antsvoriu, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu.

Neretai pakilus kraujospūdžiui, žmogus neįtaria, kad serga. Padidėjęs „blogojo“ cholesterolio ar  didesnis gliukozės kiekis kraujyje  taip pat aptinkamas tik atlikus laboratorinį tyrimą

Nuo 2005-ųjų Lietuvoje taikoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Nors tai puiki galimybė laiku išaiškinti gresiantį pavojų sirgti lėtinėmis ligomis, tačiau pandemija gerokai apsunkino sveikatos patikrą.

Sveiku save laikantis keturiasdešimtmetis nebūtinai yra sveikas. Padidėjęs blogojo cholesterolio, taip pat cukraus kiekis kraujyje, padidėjęs kraujospūdis, antsvoris – apie tai jis neretai sužino tik ištikus miokardo infarktui, insultui ar nustačius širdies nepakankamumą.

Kadangi dėl šių pokyčių nieko neskauda, žmogus gali net neįtarti, kad jam gresia širdies ir kraujagyslių ligos.

Pandemija atskleidė ir dar vieną tendenciją – bendraujant su nukentėjusiais neretai paaiškėja, kad  ne vienas jų prastai jautėsi, bet  ilgai delsė kreiptis į medikus. Laiku patekęs pas gydytoją žmogus galbūt būtų išvengęs infarkto.

Neabejoju, kad gali padaugėti „praleistų“ infarktų, nes blogėjant epidemiologinei situacijai žmonės neįvertina pavojaus gyvybei ir delsia kreiptis į medikus.

- Ar dėl pandemijos galėjo atsirasti daugiau infarktų?

- Karantinas ir jo suvaržymai neprisidėjo prie kraujagyslių sveikatos. Antsvoris,  nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas, sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas, psichologinis stresas ir nerimas dėl ateities – pandemija sustiprino šių rizikos veiksnių poveikį.

Neseniai  vykusiame Europos kardiologų kongrese buvo apie tai daug diskutuota. Išvados mažai guodžiančios, nors per karantiną žmonės turėjo kur kas daugiau laisvo laiko, bet tai neprisidėjo prie geresnės sveikatos.

Tik mažai daliai gyventojų pavyko peržiūrėti savo įpročius ir juos pakeisti į sveikesnius, o didžiosios dalies gyventojų gyvensena ir įpročiai pasikeitė į blogąją pusę –  kaip atsisėsdavo prie nuotolinio darbo, taip ir nesugebėdavo pakilti nuo kėdės iki išnaktų.

Dažni užkandžiavimai, riebus ir sotus maistas, pagunda išlenkti stiklą vyno ar dar ko nors stipresnio – tai lėmė papildomus kilogramus, kurių sunku atsikratyti. Yra žmonių, kurie per pandemiją priaugo po 3-5 kilogramus, o kai kas – net 10 kilogramų.

Nors daug kas skundėsi, kad per karantiną buvome uždaryti, neveikė sporto klubai, bet dažnai pacientams primenu, kad „lauko“ niekas neuždarė. Galėjome eiti  sportuoti gryname ore be apribojimų - juk laukų, miškų, pievų mums niekas nebuvo uždaręs, tik buvo patariama vengti susibūrimų.

- Ar žmogus gali įtarti, kada kyla pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis?

- Dar niekam nepavyko konsultuojant telefonu pasakyti, koks yra paciento kraujospūdis, gliukozės kiekis kraujyje, koks jo „blogasis“ cholesterolis.

Būtų neblogai, jei kiekvienoje šeimoje atsirastų kraujospūdžio matavimo aparatas. Nustačius arterinę hipertenziją, Europos kardiologų draugija rekomenduoja įteikti pacientui ir receptą įsigyti tokiam aparatui. Bet tai tik pasiūlymai, o realybėje kol kas kraujospūdžio matavimo aparatų niekas nekompensuoja.

Tačiau kai kurių rizikos veiksnių nereikia matuoti – žmogus galėtų pats mesti rūkyti, mažinti patiekalų porcijas ir tokiu būdu reguliuoti kūno svorį, stengtis maitintis sveikiau. Kai kuriais atvejais ištiesti pagalbos ranką turi ir specialistai, patariantys, kaip ugdyti naujus įpročius.

Daugiau judėti ragina ir kardiologai. Europos kardiologų draugijos rekomendacija - tai 150-300 minučių per savaitę reguliaraus vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, tai galėtų būti greitas pasivaikščiojimas kasdien bent po 30-60 minučių. Taip pat patariama bent dukart per savaitę treniruoti kūno raumenis.

- Kiek mityba gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sveikatos?

- Mityba yra svarbus veiksnys, įtakojantis širdies ir kraujagyslių sveikatą. Nors mityba turi mažai įtakos padidėjusiai blogojo cholesterolio koncentracijai kraujyje, tačiau laikantis sveikos mitybos principų galima gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, taip pat sureguliuoti sutrikusią medžiagų apykaitą, dėl kurios sutrikimų atsiranda nutukimas, cukrinis diabetas.

Būtina riboti druską. Didelės apimties mokslinė studija įrodė, kad druskos vartojimas yra susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir didesniu bendruoju mirtingumu.  Tai reiškia, kad su maistu gaunamas mažesnis kiekis druskos lemia didesnį išgyvenamumą ir sukelia mažesnį sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

Reikėtų vengti gyvūninės kilmės riebalų (grietinės, sviesto, taukų, riebių pieno produktų, nenaudoti majonezo) ir keisti juos augalinės kilmės aliejais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi.

Europos kardiologai ne veltui rekomenduoja Viduržemio jūros regiono dietą. Joje gausu alyvuogių aliejaus, turinčio vieną stipriausių antioksidantų – hidroksitirozolį.

Moksliškai įrodytą teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai turi ir kitos augalinės medžiagos, pasižyminčios stipriu antioksidaciniu poveikiu, tai   kraujotaką gerinantis plikasis viršūklis, kraujagyslių sieneles  stiprinantis lauramedžio lapų ekstraktas.

- Daugelis žmonių nenori vartoti vaistų. Ar yra natūralių priemonių, apsaugančių širdį ir kraujagysles?

- Jei norime turėti sveiką širdį, turime praturtinti ir tam tikrų biologiškai aktyvių medžiagų atsargas organizme. Bet rinkimės profilaktines priemones, kurių veiksmingumas yra moksliškai įrodytas.

Trombų susidarymo pavojų gali mažinti natūralūs fermentai. Nuo infarkto gelbsti tokios augalinės medžiagos, kurių yra gausu tradicinėje japonų mityboje, pavyzdžiui, natokinazė, kuri aptinkama specialiu būdu fermentuotose sojų pupelėse.

Atlikta daug mokslinių tyrimų, kurių išvados rodo – natokinazė ne tik tirpdo susidariusius „senus“ krešulius, bet ir  padeda pačiam organizmui geriau tirpdyti krešulius, nes  aktyvuoja trombus tirpdančią sistemą ir neleidžia susidaryti naujiems trombams.

Vartojant statinus (vaistus nuo padidėjusios cholesterolio) yra naudinga kartu vartoti natokinazę kaip papildomą profilaktinę priemonę nuo trombų.

Jei cholesterolio rodiklis yra padidėjęs, o žmogus neserga cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų funcijos nepakankamumu ar arterosklerozinės kilmės širdies ir kraujagyslių liga, gali pakakti ir natokinazės derinio su monakolinu K, kuris gaunamas iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių.

Šis biologiškai aktyvus junginys gali iki 20 procentų  sumažinti blogojo cholesterolio koncentraciją.

Monakolino K veikimas panašus kaip vaistų statinų, tik jo mažesnė koncentracija, todėl mažiau šalutinių poveikių. Ši augalinė medžiaga vertinama kaip tarpinė grandis tarp vaistų ir maisto papildų. Natokinazės ir monakolino K  derinys gali būti papildytas širdies veiklai svarbiu kofermentu Q10 bei augaliniais ekstraktais, kurie naudingi kraujotakai ir kraujagyslėms.

Yra vilties, kad laiku susigriebus galima keleriems metams, o gal net dešimtmečiui atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas. Nors savo biologinio amžiaus negalime pakeisti, bet įmanoma išsaugoti sveikas kraujagysles iki senatvės. Nors laiko suvaldyti negalime, tačiau kraujotakos ir cholesterolio kontrolė didžiąja dalimi priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo pasirinkimų. Vadinasi, atėjo metas veikti.

Kardiologė: Širdies infarktą paankstina pokyčiai, kurie nesukelia skausmo

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 05 Oct 2021 12:03:44 +0300
<![CDATA[Pasaulinė širdies diena 2021 m. rugsėjo 29 d. – tegu širdis sujungia!]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasauline-sirdies-diena-2021-m-rugsejo-29-d-tegu-sirdis-sujungia https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasauline-sirdies-diena-2021-m-rugsejo-29-d-tegu-sirdis-sujungia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, jog rugsėjo 29-ąją Pasaulinės širdies federacijos iniciatyva minima Pasaulinė širdies diena. 2021 metų šūkis – „Tegu širdis sujungia!“ (angl. #UseHeart).

Pasaulinė širdies diena, inicijuota Pasaulinės širdies asociacijos, neša žinią, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis, kasmet pasaulyje nusinešanti 18,6 milijono gyvybių, ir pabrėžia svarbą veiksmų, kurių gali imtis kiekvienas žmogus, kad išvengtų ir kontroliuotų širdies ir kraujagyslių ligas. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi: dominuoja trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2020 m. nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė daugiau nei pusė, t. y. 52,7 proc., visų mirusiųjų, iš viso 22940 žmonių, arba 820,8 asmens 100 tūkst. gyventojų.

Širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių yra daug: nuo rūkymo, cukrinio diabeto, padidėjusio arterinio kraujo spaudimo ir nutukimo iki oro taršos ir mažiau paplitusių priežasčių, tokių kaip paveldėjimas, infekcinės ar kitos ligos. COVID-19 pandemijos metu širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai patiria dvigubą grėsmę. Jie ne tik turi didesnę riziką sirgti sunkesne ligos forma, bet ir dažnai vengia kreiptis profesionalios medicininės pagalbos dėl savo širdies sveikatos.

Pasaulinė širdies diena yra pasaulinė kampanija, kurios metu pavieniai žmonės, šeimos, bendruomenės ir vyriausybės visame pasaulyje dalyvauja įvairiose veiklose, skatinančiose prisiimti atsakomybę už savo ir aplinkinių širdies sveikatą. Šios kampanijos metu Pasaulinė širdies asociacija suvienija įvairius žmones iš visų šalių kovojančius su širdies ir kraujagyslių ligų našta, įkvepia bei skatina tarptautinius veiksmus, propaguojančius širdžiai sveikos gyvensenos pasirinkimą. Pasaulinė širdies asociacija ir jos nariai vadovaujasi nuostata, kad sveika širdis – pamatinė kiekvieno žmogaus teisė ir esminis pasaulinio teisingumo sveikatos srityje elementas.

Šios dienos minėjimo tikslas yra mokyti žmones, kad kontroliuodami rizikos veiksnius, tokius, kaip tabako vartojimas, nesveika mityba ir fizinis pasyvumas, galėtume išvengti apie 80 proc. priešlaikinių mirčių dėl širdies ligų ir insulto.

Lietuvos širdies asociacija kviečia dalyvauti Pasaulinę širdies dienos renginiuose ir ta proga ne tik tradiciškai rūpintis savo širdimi, laikantis sveikos gyvensenos principų, bet ir pasitelkti šiuolaikines skaitmenines technologijas, kurios leidžia pajusti savo širdies darbą bei sujungti ne tik sveikas, bet ir sergančias širdis. Šios dienos paminėjimo organizatoriai parengė informacinę medžiagą su rekomendacijomis (lankstuką) visuomenei (1 psl., 2. psl.) širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos tema.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kviečia visus pasirūpinti savo širdies sveikata, pasidomėti ir užsiregistruoti į Sveikatos stiprinimo programą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai. Programa skirta suaugusiems asmenims, kuriems nustatyta širdies ir kraujagyslių ligų ir (arba) cukrinio diabeto rizika, taip pat savanoriškai besikreipiantiems dėl dalyvavimo programoje. Suaugusieji, norintys dalyvauti programoje, pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba savo savivaldybės visuomenės sveikatos biurą. Programos metu organizuojami teoriniai ir praktiniai sveikos gyvensenos užsiėmimai, skirti mažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto riziką. Gyventojams dalyvavimas programoje yra nemokamas.

 

Aida Laukaitienė,

Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė,

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Pasaulinė širdies diena 2021 m. rugsėjo 29 d. – tegu širdis sujungia!

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 29 Sep 2021 12:09:09 +0300
<![CDATA[Nepagrįstos spindulinės diagnostikos procedūros lemia papildomą gyventojų apšvitą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepagristos-spindulines-diagnostikos-proceduros-lemia-papildoma-gyventoju-apsvita https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepagristos-spindulines-diagnostikos-proceduros-lemia-papildoma-gyventoju-apsvita

Radiacinės saugos centras kartu su Lietuvos radiologų asociacija šeimos gydytojams organizavo nuotolinį seminarą, skirtą aktualiems klausimams, susijusiems su spindulinės diagnostikos procedūrų pagrįstumu, aptarti ir pristatyti teisės aktų reikalavimus, susijusius su pagrįstumo užtikrinimu. 

Pasauliniai tyrimai rodo, kad atliekant įvairias spindulinės diagnostikos procedūras, nepagrįstai atliekama nuo 30 iki 70 proc. šių procedūrų. Viena dažniausių nepagrįstai atliekamų procedūrų priežasčių – siuntimai atlikti nereikalingus spindulinės diagnostikos tyrimus. Radiacinės saugos centras, atsižvelgdamas į šių tyrimų rezultatus ir siekdamas apsaugoti Lietuvos žmones nuo nepagrįstos apšvitos, bendradarbiauja su šeimos gydytojais, skiriančiais pacientams spindulinės diagnostikos procedūras, siekdamas juos supažindinti su nepagrįstai atliekamų tokių procedūrų problema, priminti  spindulinės diagnostikos procedūrų pagrįstumo aspektus,  galimus šios problemos sprendimo būdus bei, siekdamas gerinti šeimos gydytojų, skiriančių pacientams spindulinės diagnostikos procedūras, ir gydytojų radiologų bendradarbiavimą,  užtikrinant pacientų radiacinę saugą. 

Tokius seminarus planuojama rengti ir toliau, siekiant, kad spindulinės diagnostikos procedūros Lietuvoje būtų atliekamos pagrįstai.

Radiacinės saugos centro inf. 

Nepagrįstos spindulinės diagnostikos procedūros lemia papildomą gyventojų apšvitą

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 24 Sep 2021 14:33:32 +0300
<![CDATA[Inovatyviam kraujo vėžio gydymui kelią užkerta biurokratija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/inovatyviam-kraujo-vezio-gydymui-kelia-uzkerta-biurokratija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/inovatyviam-kraujo-vezio-gydymui-kelia-uzkerta-biurokratija Kiekvieną rugsėjį visame pasaulyje yra minimas kraujo vėžio žinomumo mėnuo, kuriuo siekiama skleisti žinią apie onkohematologines ligas, medicinos mokslo pasiekimus ir ieškoti sprendimų, kaip pagerinti šių pacientų gydymą. Lietuvoje kasmet daugiau nei tūkstantis pacientų išgirsta onkologinės kraujo ligos diagnozę, tačiau vis dar ne visi pacientai turi galimybę gauti jiems tinkamą pažangiausią gydymą. Ekspertų nuomone, kol žmogaus gyvybė netaps valdžios prioritetu, tol inovatyvių vaistų prieinamumo situacija nepagerės.

Onkohematologija apima tris pagrindines ligų grupes – leukemijas, limfomas ir mieloproliferacinius susirgimus. Pasak Mildos Rudžianskienės, Kauno klinikų hematologės, šių ligų diagnostika ir gydymas dažnai skiriasi pagal kiekvieno paciento būklę, tačiau žiūrint bendrą situaciją, Lietuvoje diagnostikos galimybės yra pakankamai geros.

„Jeigu pacientas į mus kreipiasi, kraujo vėžį galime nustatyti laiku, kadangi turime visus reikalingus tyrimus tiek ligos diagnozavimui, tiek stadijų įvertinimui. Pagal klinikinę ligos eigą, vienas ligas galima diagnozuoti labai anksti, kitas vėliau. Pavyzdžiui, limfomos atveju, jeigu limfmazgiai pradeda didėti tokiose vietose, kur žmogus lengvai pastebi – kaklo srityje ar pažastyse – ligą galime diagnozuoti ganėtinai anksti. O jeigu limfoma lokalizuojasi tokioje srityse, kaip pilvas, kurį paprastai tiriame rečiau, dažniausiai ligą diagnozuosime vėliau. Apskritai, kada pasireikš ir bus pastebėti tam tikri simptomai, leidžiantys aptikti ligą, priklauso nuo pačios kraujo ligos ir klinikinės eigos“, - pasakoja gydytoja.

Onkohematologinėms ligoms nėra būdingų specialių rizikos veiksnių, tačiau medikai pastebi, kad šios ligos dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje, o kai kurioms ligoms įtakos turi bendri rizikos veiksniai – įvairios cheminės medžiagos, darbas su radioaktyviomis medžiagomis, rūkymas, alkoholio vartojimas ar nutukimas.

Svarbiausia turi būti gyvybės, o ne vaisto kaina

Kraujo vėžio gydymas Lietuvoje vertinamas nevienareikšmiškai, medikės teigimu, tai irgi labai priklauso nuo ligos ir individualios paciento situacijos.

„Vienų ligų gydymo situacija yra geresnė, kitų – daug prastesnė. Pavyzdžiui, lėtinės mieloleukemijos gydymo prieinamumas yra tikrai geras. Negalime sakyti, kad nėra gydymo ir mielominei ligai, tačiau jeigu žiūrėtume į pasaulinį kontekstą, mūsų pacientai, sergantys mielomine liga, yra nuskriausti, nes ne visas gydymas yra prieinamas, tokiu atveju jis skiriasi ir nuo europinių gydymo standartų. Žinoma, yra daug šalių, kuriose kraujo vėžio gydymo situacija geresnė, nei mūsų, tačiau yra ir tokių, kur ji gerokai skurdesnė, pavyzdžiui, Latvijoje ar Ukrainoje“, - sako M. Rudžianskienė.

Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria tiek medikai, tiek pacientai, yra nepakankamas inovatyvių vaistų kompensavimas Lietuvoje. Tiek gydytojai, tiek asociacijos „Kraujas“ atstovai pažymi, jog savalaikį inovatyvių vaistų kompensavimą riboja biurokratinės kliūtys.

„Jau daug metų kalbame apie didžiausią kraujo vėžio gydymo spragą – vaistų prieinamumą kompensavimo prasme. Mes labai atsiliekame nuo kitų šalių, kai kuriais atvejais tai siekia net ne vienerius ar dvejus metus, o daug ilgesnį laikotarpį. Net ir pasikeitus vaistų vertinimo sistemai Lietuvoje, matome, kad naujų vaistų paraiškos yra vilkinamos, nevertinamos, o nuo to prastėja galimybių pasirinkimas, gydytojai negali taikyti pažangiausių gydymo metodų ir dėl to kalti ne jie, o biurokratija. Visi skambiai skaičiuoja išlaidas, kiek kainuoja vienas ar kitas vaistas, tačiau svarbesnis klausimas, kiek kainuoja žmogaus gyvybė, jo fizinė galia, visos šeimos gyvenimo pasikeitimas?“, - sako Ieva Drėgvienė, asociacijos „Kraujas“ pirmininkė.

Pasak Agnės Gaižauskienės, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės, šiuo metu apskritai yra susidariusi daugiau nei 50 inovatyvių vaistų paraiškų eilė, kuri turi praeiti sudėtingą lietuvišką vertinimo ir sprendimų priėmimo sistemą.

„Jeigu mūsų šalies pacientas serga onkologine ar sunkia lėtine liga ir laukia naujo vaistinio preparato, galinčio reikšmingai pakeisti ligos eigą – prailginti išgyvenamumą ar pagerinti gyvenimo kokybę –  dėl sudėtingos ir ilgai trunkančios vaistų vertinimo tvarkos jis gali naujo gydymo nesulaukti arba sulaukti per vėlai. Juk liga nelauks daugiau nei 700 dienų, kol mūsų šalies procesai pagreitės ir gydymas taps prieinamu. Nuo 2016 iki 2019 metų Europos vaistų agentūra patvirtino net 41 naują preparatą, skirtą būtent sergantiems onkologinėmis ligomis, tačiau Lietuvos pacientams buvo prieinami vos 10 preparatų. Nei vienas 2019 m. naujai patvirtintas vaistas nuo vėžio šiuo metu nėra prieinamas Lietuvos onkologiniams pacientams“, - sako A. Gaižauskienė.

Pagalbos ranką tiesia nevyriausybinės organizacijos

Kasmet į Lietuvoje veikiančią asociaciją „Kraujas“ kreipiasi daugiau nei 600 kraujo vėžio pacientų ar jų artimųjų. Asociacijos pirmininkės I. Drėgvienės teigimu, daugiausiai tai yra naujai susirgę pacientai, kurie ieško informacijos apie ligą, nori pabendrauti su  žmonėmis, išgyvenusiais tą patį, taip pat tie, kuriems reikalinga psichologo pagalba arba susidūrė su gydymo iššūkiais.

„Neretai pasitaiko, kad pacientams gydymo metu kažkokie vaistai yra nekompensuojami, neprieinami, tada žmonės kreipiasi į mus, teiraujasi dėl klinikinių tyrimų. Kai yra išsemtos gydymo galimybės, pacientai kartais prašo ir finansinės pagalbos, kad asociacija padėtų įsigyti tuos vaistus“, - pasakoja I. Drėgvienė.

Asociacijos pirmininkės teigimu, kraujo vėžiu sergantys pacientai nuolat susiduria su įvairiausiais kasdieniais iššūkiais. Pasikeitusi sveikatos būklė iš esmės pakeičia ne tik pacientų, bet ir jų artimųjų gyvenimas. Tačiau svarbiausia, jos teigimu, išgirdus diagnozę klausyti gydytojo nurodymų ir kreiptis pagalbos, jeigu ji reikalinga.

„Išgirsti kraujo vėžio diagnozę yra baisu, todėl labai svarbu klausyti gydytojo ir laikytis paskirto gydymo režimo, tinkamai vartoti vaistus. Apie šias ligas yra daug informacijos, todėl būtina atskirti šaltinius, remtis mokslų grįsta medicina, neieškoti alternatyvių gydymo būdu ir kalbėtis su gydytoju. Svarbu ir kad sergančiojo artimieji būtų visada šalia, o jei jų nėra, visada galima kreiptis pagalbos į nevyriausybines organizacijas, kur suteikiama tiek psichologinė, tiek buitinė pagalba, jeigu ji reikalinga“, - tikina I. Drėgvienė.

Pagrindinėje asmeninio archyvo nuotraukoje -  M. Rudžianskienė

Inovatyviam kraujo vėžio gydymui kelią užkerta biurokratija

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 24 Sep 2021 14:20:19 +0300
<![CDATA[Vaistininkai įspėja apie klaidas naudojant skutimosi peiliukus: tai tiesus kelias į sudirgusią odą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkai-ispeja-apie-klaidas-naudojant-skutimosi-peiliukus-tai-tiesus-kelias-i-sudirgusia-oda https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkai-ispeja-apie-klaidas-naudojant-skutimosi-peiliukus-tai-tiesus-kelias-i-sudirgusia-oda „Nors odos sudirgimų priežastys po skutimo gali būti įvairios, visgi kaip dažniausią išskirčiau neteisingą peiliuko naudojimą – jis naudojamas net atšipęs, o vienkartiniai peiliukai naudojami daug kartų. Labai dažnai į vaistinę kreipiasi žmonės, kuriems atsiranda pūlingi bėrimai dėl įaugusių plaukelių po depiliacijos. Kreipiasi ir vyrai, kuriuos kamuoja odos jautrumas ar sudirgimai, atsiradę kasdien skutant veidą“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.

Vienkartinis – tik vienam kartui 

Pagrindinė taisyklė, siekiant apsisaugoti nuo odos pažeidimų – naudoti švarius ir aštrius peiliukus. Dažniausiai nepageidaujami reiškiniai (bėrimas, įaugę plaukeliai, odos sudirginimas, pūliuojantys spuogai) atsiranda, kai pakartotinai naudojamas skutimosi peiliukas, kurio ašmenys yra atšipę – tuomet stipriau spaudžiamas peiliukas sudirgina odą, ar pasidengę apnašomis – negyvos odos ląstelių ir plaukų likučiais.

„Pastebiu, kad žmonės ignoruoja užrašą ant pakuotės, nurodantį, kiek kartų juos galima naudoti. Jei gamintojo nurodyta, kad tai vienkartiniai skutimosi peiliukai, tai juos ir naudoti reikėtų vieną kartą – jie greičiau atšimpa ir kelia odos sudirgimų riziką. Daugkartiniai peiliukai taip pat naudotini ne amžinai – ne daugiau 5-7 kartų, o po kiekvieno panaudojimo juos reikia gerai nuplauti po tekančiu vandeniu, palikti džiūti, o po to uždengti dangteliu, jei toks yra, kad ašmenys nerūdytų ir būtų švarūs“, – komentuoja vaistininkė.

Kai kurie peiliukai gaminami su odą drėkinančiomis ir slydimą gerinančiomis juostelėmis, kurios irgi gali tapti odos sudirgimų priežastimi jautriems arba alergiškiems žmonėms. 

Pasak R. Janulytės, nors šios juostelės iš tiesų palengvina skutimąsi, tačiau jų sudėtyje paprastai būna ir galinčių pakenkti medžiagų. Pagrindinė – polietileno glikolis (PEG), kuris yra naftos produktas, plačiai naudojamas grožio ir kosmetikos pramonėje kaip tirpiklis, minkštiklis ar drėgmę surišanti sudėtinė dalis. Nors pats jis nėra kenksmingas, tačiau jį gaminant išsiskiria etileno oksidas ir 1,4- etileno dioksidas, kurie turi kancerogeninių savybių (sukelia vėžinius susirgimus), tai jei galutinis produktas (PEG) nėra pilnai išvalytas, šios medžiagos gali būti randamos ir ant apsauginių skutimosi peiliukų juostelių. 

Naudojantis skutimosi peiliukais, kurių apsauginių juostelių sudėtyje yra sojos produktų, stipri alerginė reakcija (bėrimas, paraudimas, niežulys) gali kilti žmonėms, alergiškiems sojos baltymams. Jei peiliukų apsauginių juostelių sudėtyje yra aliuminio druskų, jos gali „prikibti“ prie odos porų, jas užkimšti ir sutrikdyti prakaito liaukų veiklą, todėl skutantis tokiais peiliukais gali dažniau įaugti plaukeliai, formuotis pūliniai.

Kada peiliukai netinka?

Pasak vaistininkės, norint peiliukais sėkmingai pašalinti plaukelius, svarbu žinoti kelis dalykus. Pirmiausia – prieš skutant odą reikia sudrėkinti šiltu vandeniu arba skustis iš karto po dušo, tuomet plaukeliai būna suminkštėję ir juos lengviau pašalinti. Taip pat rekomenduojama naudoti specialias putas, kurios suminkština tiek plaukelius, tiek odą, palengvina skutimąsi ir apsaugo nuo odos sudirginimo. Skutant svarbu peiliuko nespausti ir vengti tą pačią vietą skusti kelis kartus. Jei nepavyksta pašalinti plaukų vienu judesiu – tai ženklas, kad laikas keisti peiliuką. Po skutimosi būtinai reikia naudoti odą drėkinančias priemones.

„Taip pat svarbu nepamiršti, kad skustis nereikėtų netrukus po ar prieš pat įvairias procedūras – kūno šveitimo, deginimosi saulėje ar soliariume, lazerinio gydymo. Tai daryti reikėtų praėjus ar likus bent 10-12 val. iki procedūrų, kad oda būtų kuo mažiau dirginama“, – pataria ji. 

R. Janulytės teigimu, nėra vieno idealaus būdo pašalinti plaukus – ar juos skusti, ar šalinti vašku, ar lazeriu, priklauso nuo individualių poreikių ir plaukuotumo. Jei plaukuotumas didelis, plaukai ypač stori ir greitai augantys, tuomet peiliukai nelabai tiks. Geriau rinktis depiliacijos metodus, kuomet kartu pašalinamas ir plauko svogūnėlis – depiliaciją vašku ar lazeriu. Jei kūno plaukai nėra tamsūs, kieti ir greitai augantys, tuomet puikiai tinka ir peiliukai, tik tokių silpnesnių plaukelių vaistininkė nepataria skusti kasdien, nes kasdienis skutimas stipriai dirgina odą, didėja tikimybė, kad plaukai įaugs ir formuosis pūliniai.

Apie alternatyvius depiliacijos būdus turėtų pasvarstyti tie žmonės, kuriuos po skutimosi peiliukais dažnai beria ar labai įauginėja plaukai.

Kaip padėti jau suerzintai odai?

Odos sudirgimas po skutimosi dažniausiai pasireiškia deginimo pojūčiu, skausmu, paraudimu, taip pat nemalonu odą liesti, dėvėti aptemtus rūbus. Tokiose situacijose padeda šaltas kompresas ar specialios priemonės po depiliacijos su alavijų ekstraktu, migdolų aliejumi, kokosų aliejumi, kurios minkština, drėkina ir ramina odą.

Jei atsiranda bėrimas, niežulys, pūliniai, susiformavę įaugus plaukeliams, ar skutantis odą ji įpjaunama, tuomet galima naudoti kremus ir tepalus su dekspantenoliu – jie ne tik ramina sudirgintą odą, bet ir padeda greičiau sugyti įpjovimams. Pasak R. Janulytės, arbatmedžių eterinis aliejus praverčia tada, kai po depiliacijos atsiranda spuogelių – jis veikia antiseptiškai, džiovina spuogelius ir apsaugo nuo naujų atsiradimo.

„Jei bėrimas, niežulys ar raudonis labai stiprus, galima trumpą laiką naudoti nereceptinius vaistus su gliukokortikoidais (hidrokortizonu), kurie malšina odos uždegiminę ir alerginę reakciją. Tačiau jais galima tepti tik nedidelius, iki pusės delno dydžio plotus, naudojant juos reikia vengti ir ultravioletinių spindulių – negalima degintis nei saulėje, nei soliariume“, – tikina ji.

Pūlinukus „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pataria tepti ir salicilo rūgšties spiritu, kuris džiovina ir dezinfekuoja, tinka ir Višnevskio ar ichtiolo tepalai. Pašnekovė pabrėžia, jog jokiais būdais negalima tokių pūlinių krapštyti, spausti ar mėginti pradurti, ką žmonės dažnai daro, nes rizikuojama užkrėsti gilesnius odos sluoksnius ir „užsidirbti“ ilgai negyjančias žaizdas.

Vaistininkai įspėja apie klaidas naudojant skutimosi peiliukus: tai tiesus kelias į sudirgusią odą

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 17 Sep 2021 08:57:44 +0300
<![CDATA[Ką reikėtų žinoti artėjant 2021-2022 metų gripo sezonui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-reiketu-zinoti-artejant-2021-2022-metu-gripo-sezonui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-reiketu-zinoti-artejant-2021-2022-metu-gripo-sezonui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento duomenimis, 2020–2021 m. gripo sezono metu Kauno apskrityje sezonine gripo vakcina pasiskiepijo 48 133 tūkst. asmenys. Lyginant su 2019–2020 metais, skiepijimas išaugo 22 procentais.

Nuo 2020 m. lapkričio 7 d. įsigaliojus nutarimui dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo, oficiali statistika sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) tapo ženkliai mažesnė. Didelę įtaką sergamumo gripu ir ŪVKTI atvejų sumažėjimui turėjo taikytos SARS-Cov-2 viruso plitimą ribojančios priemonės karantino metu: kaukės, atstumų laikymasis, bendravimo ribojimas, rankų higiena ir kt. Dalis žmonių dėl karantino ir baimės užsikrėsti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) virusu tiesiog nesikreipė į gydymo įstaigas, ne tik dėl gripo, bet ir dėl kitų sveikatos problemų. Taip pat 2020–2021 m. gripo sezonu buvo vykdomas aktyvus skiepijimas gripo vakcina.

Ruošiantis 2021–2022 metų gripo sezonui, gydymo įstaigos sezoninio gripo vakcinos poreikį nurodė 2020 m. pabaigoje. Atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją ir išaugusį poreikį skiepytis nuo gripo Lietuvoje, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos šiemet nupirko beveik 5 proc. daugiau – 257 tūkst. keturvalentės vakcinos dozių. Pirmoji sezoninio gripo vakcinos siunta – 100 tūkst. dozių pradėta išvežioti po gydymo įstaigas jau rugsėjo pradžioje.

NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Muraveckienė primena, kad netrukus prasidės šaltasis metų periodas, todėl pats laikas pagalvoti apie artėjančią sezono ligą – gripą. Gripo sezonas – periodas, įprastai trunkantis nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Sunku prognozuoti, koks šiemet bus gripo sezonas, paskutinė gripo pandemija fiksuota 2009 m. Pagal pasaulinę statistiką yra dėsningas sergamumo gripu svyravimas kas 10–15 metų.

Veiksmingiausia gripo ir jo pasekmių kontrolės priemonė – skiepijimasis. Koronaviruso ir gripo infekcijos yra dvi skirtingos kvėpavimo takų infekcijos, nuo kurių galima apsisaugoti pasiskiepijus. Svarbu žinoti, kad tarp šių dviejų vakcinų būtina išlaikyti 2 savaičių intervalą.

Primename, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų įsigyta vakcina nemokamai skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose,  sergantieji onkologinėmis, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais. Taip pat kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus Vyresnio amžiaus asmenims, kurių daugiausia tarp priklausančiųjų rizikos grupei, patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais. Skiepytis nuo sezoninio gripo yra tikslinga net iki gripo viruso cirkuliacijos pabaigos, nes taip galima apsisaugoti nuo sunkios ligos formos, galimų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių.

Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

NVSC inf. 

 

 

 

Ką reikėtų žinoti artėjant 2021-2022 metų gripo sezonui

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 16 Sep 2021 07:36:46 +0300
<![CDATA[Vyrai kviečiami nemokamai išsitirti dėl prostatos vėžio]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyrai-kvieciami-nemokamai-issitirti-del-prostatos-vezio https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyrai-kvieciami-nemokamai-issitirti-del-prostatos-vezio Minint Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną ligonių kasos ragina vyrus pasirūpinti savo sveikata ir aktyviau dalyvauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamoje prostatos vėžio prevencinėje programoje.

Prevencinės prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos, kaip ir kitų prevencinių programų, tikslas – užbėgti ligai už akių. Kuo anksčiau diagnozuojama ši klastingas susirgimas, tuo daugiau yra galimybių ją išgydyti. Norint išsitirti pagal šią programą reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išsamiai supažindins su programa ir paskirs reikiamus tyrimus.

Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai anksčiau sirgo šia onkologine liga. Pakartotinio patikrinimo datą numatys šeimos gydytojas, įvertinęs prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimo rezultatus. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.

Ligonių kasos atkreipia dėmesį, kad jeigu vyras nėra programoje nustatyto amžiaus, bet nerimauja dėl savo sveikatos, jis gali drąsiai kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs paciento būklę, jis skirs nemokamus tyrimus ir, prireikus, išrašys siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai.

Daugiau informacijos apie programos vykdymą galima rasti ligonių kasų svetainėje.

Lietuvos gyventojų aktyvumas dalyvaujant prevencinėse programose ne mažesnis nei kaimyninėse šalyse ar senosiose Europos Sąjungos valstybėse. Šių metų liepą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad net 8 iš 10 Lietuvos gyventojų (arba 83 proc.) yra girdėję apie ligonių kasų finansuojamas prevencines programas, pusė apklaustųjų kurioje nors iš jų yra dalyvavę.

Geriausiai žinomos yra gimdos kaklelio ir krūties vėžio prevencinės programos (žino 65 proc. apklaustųjų). Po 60 proc. respondentų teigė girdėję apie širdies ir kraujagyslių ligų, 59 proc. – priešinės liaukos (prostatos) vėžio, 58 proc. – storosios žarnos vėžio prevencinę programą.

Vyrai kviečiami nemokamai išsitirti dėl prostatos vėžio

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 15 Sep 2021 11:16:13 +0300
<![CDATA[Ligonių kasos ragina drąsiai kreiptis nemokamos psichikos pagalbos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-ragina-drasiai-kreiptis-nemokamos-psichikos-pagalbos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-ragina-drasiai-kreiptis-nemokamos-psichikos-pagalbos Pastaruoju metu ligonių kasos sulaukia nemažai gyventojų klausimų dėl pirminės psichikos sveikatos paslaugų ir emocinės pagalbos. Žmonės teiraujasi, kur tokias paslaugas galima gauti, kaip jos apmokamos.

Pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Todėl ligonių kasų specialistai ragina žmones neskubėti ieškoti  mokamų psichologų paslaugų, o kviečia naudotis psichikos sveikatos centruose teikiama pagalba, kuri kompensuojama iš PSDF.

Ligonių kasų specialistai atkreipia dėmesį, kad pirminė psichikos sveikatos priežiūra apmokama skiriant metinę bazinę kainą. Ji mokama sveikatos priežiūros įstaigai už kiekvieną prirašytą gyventoją kas mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar jis lankosi sveikatos priežiūros įstaigoje, ar ne. Iš įstaigos gaunamų PSDF lėšų prirašytam gyventojui  teikiama visapusiška, kompleksinė psichikos sveikatos priežiūra.

Norėdamas gauti psichikos sveikatos priežiūros specialistų paslaugas, gyventojas turi kreiptis į tą sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje yra prisirašęs.

Pasak specialistų, gyventojai iš anksto turėtų pasidomėti savo teisėmis ir galimybe, kur pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas gali gauti nemokamai. Jeigu asmuo nežino, kur galėtų kreiptis dėl psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, patariame pirmiausia kreiptis į įstaigą, kurioje dirba jo šeimos gydytojas.

Kartu pabrėžiama, kad visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai turi galimybę pasirinkti ne tik šeimos gydytojo paslaugas teikiančią įstaigą, bet ir psichikos sveikatos centrą. Taigi žmonės, kuriems yra reikalinga psichikos sveikatos priežiūros specialistų pagalba, gali drąsiai jos ieškoti ne tik telefonu, internetu, bet ir atvykę pas psichikos sveikatos specialistus. Už gydymo įstaigoje jiems suteiktas psichikos sveikatos priežiūros specialistų paslaugas mokėti nereikia, jeigu gyventojas kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje yra prisirašęs.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad dėl psichikos sveikatos priežiūros galima kreiptis į pasirinktą psichikos sveikatos centrą, kuriame galima prisirašyti iš anksto arba tada, kai prireikia. Šias paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų sąrašą žmogui turėtų pateikti įstaiga, kurioje jis prisirašęs pas šeimos gydytoją – poliklinika, šeimos gydytojų centras, kabinetas ar kt.

Prisirašyti psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje nėra sunku, tai galima padaryti atvykus į pasirinktą įstaigą (į įstaigą, kurioje dirba jo šeimos gydytoją, psichikos sveikatos priežiūros centrą) arba elektroniniu būdu. Prašymus turėtų pildyti tik naujai prie sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios šeimos gydytojo komandos paslaugas, prisirašantys ar norintys pakeisti įstaigą asmenys.

Pakeisti šeimos gydytojo paslaugas teikiančią įstaigą ar Psichikos sveikatos centrą galima pateikus prašymą kitai pasirinktai gydymo įstaigai. Tokio prašymo pagrindu asmuo įtraukiamas į naujai pasirinktos įstaigos aptarnaujamų gyventojų sąrašą, jo asmens sveikatos istorija (ambulatorinė kortelė) perduodama naujai pasirinktai įstaigai per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Pakeitus gydymo įstaigą anksčiau nei po 6 mėn., už prisirašymo dokumentų tvarkymą ir medicinos dokumentų persiuntimą pasirinktai įstaigai mokamas 2,90 euro mokestis. Mokėti nereikia asmenims, atvykusiems mokytis į stacionarinę mokymosi įstaigą arba grįžusiems į nuolatinę gyvenamąją vietą baigus mokslus.

Kur ir kaip gyventojams Lietuvoje galima kreiptis emocinės (psichologinės) pagalbos, galima rasti ligonių kasų interneto svetainėje.

Ligonių kasos ragina drąsiai kreiptis nemokamos psichikos pagalbos

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 13 Sep 2021 09:02:40 +0300
<![CDATA[Sveikatos draudimo garantijos – kiekvienam draustam]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sveikatos-draudimo-garantijos-kiekvienam-draustam https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sveikatos-draudimo-garantijos-kiekvienam-draustam Visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti asmenys turi teisę Lietuvoje gauti gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas be papildomų mokesčių. Ši teisė įgyjama mainais į nenutrūkstamai kas mėnesį mokamas nustatyto dydžio PSD įmokas. Už gyventojus, kurie priklauso socialiai jautrioms gyventojų grupėms, PSD įmokas sumoka valstybė.

Ką, tvarkingai mokėdamas PSD arba įmokas už jį mokant valstybei, kiekvienas Lietuvos gyventojas gali gauti? Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) primena esminius dalykus.

PSD mūsų šalyje garantuoja:

  • šeimos gydytojo paslaugas ir ligų prevenciją;
  • odontologinę pagalbą;
  • gydytojų specialistų paslaugas;
  • greitąją medicinos pagalbą;
  • gydymą ligoninėje;
  • medicininę reabilitaciją;
  • slaugos paslaugas;
  • brangiuosius tyrimus ir procedūras;
  • kompensuojamuosius vaistus ir medicinos priemones;
  • privalumus vykstant į užsienį.

Kai asmuo, apdraustas PSD, suserga, jis pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytoją toje poliklinikoje ar šeimos klinikoje, prie kurios yra prisirašęs. Jei reikalinga emocinė pagalba, kreipiasi į psichikos sveikatos centrą, prie kurio taip pat turi prisirašyti. Šeimos gydytojas prisirašiusiems pacientams gali skirti tuos tyrimus, kurie priklauso jo kompetencijai (plačiau žr. 6-8 punktus). Kiekvienu atveju gydytojas pagal paciento sveikatos būklę įvertina (ne pacientas pageidauja), kokius tyrimus skirti,  siųsti pacientą į ligoninę ar į specialisto konsultaciją. Šeimos gydytojas tam tikrų amžiaus grupių sveikiems pacientams skiria tyrimus, atliekamus pagal prevencines programas – gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Dėl PSDF lėšomis apmokamų skiepų (plačiau žr. 10-11 punktus), skiriamų vaikams ir tam tikroms suaugusių asmenų grupėms, pacientai taip pat turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Atskira sritis – odontologinė pagalba. Ligonių kasos sumoka už gydytojo darbą, o pacientui reikia mokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas. Išimtis taikoma vaikams, dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose besimokantiems asmenims, kol jiems sukanka 24 m., ir socialiai remtiniems asmenims, pateikus atitinkamą savivaldybės pažymą. Kompensuojamas pirminio lygio odontologo paslaugas apdraustiesiems teikia tų poliklinikų ar šeimos klinikų, prie kurių gyventojai yra prisirašę, gydytojai odontologai arba šias paslaugas privaloma užtikrinti kitoje gydymo įstaigoje. Senatvės pensininkai, vaikai, nedarbingi ar iš dalies darbingi asmenys ir pacientai, kuriems taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, turi teisę į dantų protezavimą (plačiau žr. 4-7 punktus), kompensuojamą iš PSDF biudžeto. Vaikai iki 14 m. – į dantų silantavimą (plačiau žr. 3 punktą).

Pacientai, turėdami siuntimą į gydytojo specialisto (kardiologo, endokrinologo, oftalmologo ar kt.) konsultaciją,  gali pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje pageidauja gauti siuntime nurodytas paslaugas. Gavus siuntimą, užsiregistruoti reikia per 30 kalendorinių dienų (esant paskelbtai ekstremaliai situacijai ir (ar) karantinui – per 60 d.) Kai kuriais atvejais siuntimas nėra reikalingas (plačiau žr. 3 punktą).

Atkreipiame dėmesį, kad greitoji medicinos pagalba yra teikiama ir apsidraudusiems PSD, ir juo nedraustiems asmenims. Ji teikiama visą parą, sutartyje su TLK nustatytoje teritorijoje ūmiai susirgus, įvykus nelaimingam atsitikimui.

PSD drausti gyventojai gali nemokamai gydytis ligoninėse. Be pagrindinių stacionaro paslaugų, ligoninėse jiems gali būti atliekamos sąnarių endoprotezavimo operacijos (plačiau žr. 5 punktą) kompensuojamaisiais sąnariais, akies lęšiuko keitimo operacijos (plačiau žr. 5 punktą), kurių metu drumstas akies lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu, apmokamu iš PSDF, ir įvairios kitos sudėtingos operacijos.

Labai svarbu, kad siekiant atkurti sutrikusias paciento biopsichosocialines funkcijas arba esant negrįžtamiems organizmo pakitimams, apsidraudusieji sveikatą gali nemokamai gauti medicininę reabilitaciją, o tie, kurie serga lėtinėmis ligomis, taip pat neįgalieji ir kiti pacientai, kai yra aiški ligos diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas bei negalima reabilitacija, gauti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, paliatyviąją pagalbą ar slaugos paslaugas namuose.

Kas mėnesį nenutrūkstamai mokamos sveikatos draudimo įmokos gyventojams suteikia teisę į PSDF lėšomis apmokamą kompiuterinę ar magnetinio rezonanso, pozitronų emisijos tomografijas, hemodializę ir kt. brangiuosius tyrimus bei procedūras. Siuntimus jiems gali išrašyti tik gydytojas specialistas (ne šeimos gydytojas).

PSD juo apsidraudusiems gyventojams garantuoja kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (plačiau žr. 1-3 punktus): vaistus įvairioms ligoms gydyti, vaistus, skiriamus tam tikrų socialinių grupių asmenims, slaugos priemones, įvairias diagnostines juosteles, specialios medicininės paskirties maisto produktus ir kt. Iš PSDF biudžeto kompensuojamos ir ortopedijos techninės priemonės (plačiau žr. 4 punktą), kochleriniai implantai (plačiau žr. 5 punktą), suteikiantys galimybę girdėti, medicinos priemonių/prietaisų (plačiau žr. 6 punktą) – dirbtinės plaučių ventiliacijos bei deguonies aparatų, insulino ir skausmo pompų – nuoma.

Be visų šių svarbių sveikatos dalykų, dar apdraustieji Lietuvoje gali nemokamai gauti Europos sveikatos draudimo kortelę ar sertifikatą, pakeičiantį šią kortelę, patvirtinančius apdraustojo teisę gauti iš PSDF apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo kitoje ES šalyje metu, pacientai tam tikromis sąlygomis gali rinktis sveikatos priežiūros paslaugų teikėją kitoje ES šalyje, gauti įvairias paslaugas užsienyje (plačiau žr. 2-3 punktus).

Kur kas išsamiau apie visas išvardytas PSD garantijas galite rasti čia ar ligonių kasų interneto svetainėje www.ligoniukasa.lrv.lt

Sveikatos draudimo garantijos – kiekvienam draustam

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 13 Sep 2021 08:58:33 +0300
<![CDATA[33 metų sūnaus netekusio tėvo sprendimas donoro laukusiems žmonėms taps tiltu į gyvenimą ir sveikatą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/33-metu-sunaus-netekusio-tevo-sprendimas-donoro-laukusiems-zmonems-taps-tiltu-i-gyvenima-ir-sveikata https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/33-metu-sunaus-netekusio-tevo-sprendimas-donoro-laukusiems-zmonems-taps-tiltu-i-gyvenima-ir-sveikata Rugsėjo 8 d. vakare Vilniaus universiteto ligoninėje (VUL) Santaros klinikose registruotas 33 m. donoras. Kiekvieno, ypač jauno, žmogaus išėjimas artimiesiems yra didžiulė netektis. Vis dėlto ir neapsakomo skausmo akimirka gali tapti tiltu į gyvenimą – mirusiojo organai gali išgelbėti ne vieno žmogaus gyvybę.

Po pokalbių su gydytojais sutikimą transplantuoti sūnaus organus pasirašė mirusiojo tėtis. Recipientai ir jų artimieji jam bus dėkingi visą gyvenimą.

Medikai po kruopščių tyrimų nustatė, kad transplantuoti tinkami donoro inkstai, kepenys, ragenos ir kaulinis audinys.

Inkstai dar šiandien VUL Santaros klinikose bus persodinti dviem tinkamiausiems recipientams. Ragenos ir kaulinis audinys kol kas bus saugomi Audinių banke. Bus paimta ir kaulinio audinio

Donoro kepenų transplantacija bus atliekama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikose. Medikai padarys viską, kad būtų išgelbėta 60 m. amžiaus recipientės gyvybė.

Gelbėja gyvybes

Kepenų transplantacijos Lietuvoje atliekamos jau daugiau nei 20 metų ir yra viena iš prioritetinių  LSMUL Kauno klinikų ir VUL Santaros klinikų veiklos sričių. Transplantacijų proceso nenutraukė ir COVID-19 pandemija.

Pasak Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovo prof. Juozo Kupčinsko, kepenys transplantuojamos nustačius jose negrįžtamus pakitimus arba sergant kepenų vėžiu, tad tokia operacija dažnai yra vienintelis gyvybę gelbstintis gydymo metodas.

Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas doc. Tomas Vanagas pabrėžia, kad kepenų transplantacijos – vienos sudėtingiausių pilvo operacijų.

„Svarbi ne vien procedūra, bet ir paciento paruošimas prieš operaciją, jo būklės stebėjimas operacijos ir anestezijos metu ir paciento pooperacinis gydymas. Visi šie procesai – sudėtingi ir reikalauja ypatingo gydytojų profesionalumo“, – sako doc. T. Vanagas.

Darnaus medikų komandos darbo rezultatas

Sėkminga kepenų transplantacija – daugiadalykės komandos darbo rezultatas. Šioje komandoje dirba abdominalinės chirurgijos gydytojai, kraujagyslių chirurgai, anesteziologai reanimatologai, po operacijos ligoniu rūpinasi intensyviosios terapijos gydytojai ir gastroenterologai.

Prie transplantacijos proceso sėkmės prisideda organų donorų ir transplantacijų koordinatoriai, dirbantys Kauno ir Santaros klinikose bei Nacionaliniame transplantacijos biure (NTB) prie Sveikatos ministerijos.

Šiais metais Lietuvoje atlikta jau 16 kepenų transplantacijų, 12 iš jų – Kauno klinikose, 4 – Santaros klinikose.

Kepenų persodinimo šiuo metu laukia yra 34 aktyvūs recipientai, iš jų – 2 vaikai.

Transplantacijos neįmanomos be donorystei pritariančių žmonių. Palaikyti donorystės idėją kviečiame kiekvieną pilnametystės sulaukusį Lietuvos gyventoją. Tai padaryti galite pasirašę sutikimą Donoro kortelei gauti internetu ntb.lt, taip pat gydymo įstaigose ir „Eurovaistinės“ vaistinėse.

 

NTB informacija

Kauno klinikų archyvo nuotr.

33 metų sūnaus netekusio tėvo sprendimas donoro laukusiems žmonėms taps tiltu į gyvenimą ir sveikatą

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 10 Sep 2021 13:36:32 +0300
<![CDATA[Odos priežiūra rudenėjant: kaip išlaikyti skaisčią ir stangrią veido oda?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/odos-prieziura-rudenejant-kaip-islaikyti-skaiscia-ir-stangria-veido-oda https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/odos-prieziura-rudenejant-kaip-islaikyti-skaiscia-ir-stangria-veido-oda Ant kosmetikos produktų pakuočių galime pamatyti užrašus BHA ar AHA. Taip žymimos organinės rūgštys: vandenyje tirpios alfa hidroksinės rūgštys (AHA) ir riebaluose tirpios beta hidroksinės rūgštys (BHA).

Svarbu prisiminti, kad visais atvejais naudojant rūgštis, reikia nepamiršti ir apsaugos nuo ultravioletinių (UV) saulės spindulių, nes dėl rūgščių poveikio oda tampa kur kas jautresnė saulės spinduliams: gali lengviau nudegti, greičiau atsirasti strazdanų ar pigmentinių dėmių. Todėl vasaros laikotarpiu neretai kosmetikos lentynėlėse produktai su organinėmis rūgštimis nustumiami giliau, o atėjus rudeniui vėl tampa populiarūs.

AHA tipo rūgštys. Jos gerina kolageno gamybą ir didina odos gebėjimą išlaikyti drėgmę, mažina odos spalvos netolygumus, skaistinti odą ir skatinti jos regeneraciją, turi priešuždegiminių savybių. Anot R. Uosienės, AHA rūgštys, priešingai nei BHA grupės rūgštys, veikia odos paviršiuje, lengvai pašalina negyvų ląstelių sluoksnį ir ištirpdamos vandenyje pasišalina nuo odos. Todėl jos labiausiai tinka normaliai, sausai, saulės pažeistai odai, brandesnei odai.

AHA dar vadinamos vaisių rūgštimis, nes natūraliai randamos ir daugybėje vaisių bei gėlių. Kosmetikoje dažniausiai naudojamos sintetinės jų formos, nes yra veiksmingesnės ir lengviau stabilizuojamos.Populiariausios rūgštys:

  • Glikolio rūgštis. Tai viena aktyviausių rūgščių, nes jos mažos molekulės prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius ir skatina odos ląstelių regeneraciją. Tinka brandžiai odai, kurios ląstelių atsinaujinimo procesas yra sulėtėjęs.
  • Pieno rūgštis. Jeigu šios rūgšties koncentracija kosmetikos produkte sudaro 2, pasireiškia odos drėkinimo efektas, o jeigu koncentracija siekia 5–10 proc., gali būti naudojama cheminiam odos šveitimui.
  • Migdolinė rūgštis. Ji, kaip ir glikolio rūgštis, veikia prieš odos senėjimą – ypač fotosenėjimą, t. y. priešlaikinį senėjimą, kuris atsiranda dėl UV spindulių poveikio odai, taip pat gydo hiperpigmentacijas, uždegiminę aknę. Migdolinės rūgšties molekulinė masė yra daug didesnė nei kitų AHA rūgščių, todėl ji aktyvi odos paviršiuje. Dėl šios savybės ją galima naudoti ir jautriai odai.

„Prieš pradedant naudoti rūgštinius produktus, reikėtų pasitarti su odos priežiūros specialistu, įsivertinti savo odos tipą ir būklę – ar oda nėra jautri, alergiška. Odą patartina pratinant pamažu: pradėkite nuo vieno karto per savaitę, paskui po truputį didinkite dažnį iki kelių kartų per savaitę, – sako kosmetikos konsultantė ir priduria, kad pradžiai geriausia rinktis produktus su žema rūgščių koncentracija. – Jei naudosite tinkamas šių rūgščių kombinacijas ir koncentracijas, galite tikėtis akivaizdaus poveikio – pagerėjusios odos struktūros ir spalvos,gero odos drėkinimo efekto.“

BHA tipo rūgštys. Jos yra tirpios riebaluose ir gali prasiskverbti į giluminius odos sluoksnius. BHA rūgštys valo užsikimšusias veido poras, mažina riebalų išsiskyrimą, skatina odos ląstelių atsinaujinimą, pasižymi antibakterinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis.

  • Salicilio rūgštis. Tai priešuždegiminių savybių turinti rūgštis, kuri puikiai tinka riebios odos problemoms spręsti. Ji ypatinga tuo, kad yra labai skvarbi ir geba ištirpdyti giliai poroje susikaupusias negyvas odos ląsteles, riebalų ir nešvarumų sankaupas. Taip pat turi lengvą antibakterinį ir priešuždegiminį poveikį, nes gaunama iš aspirino ir išlaiko šio vaisto priešuždegimines savybes.

Salicilio rūgštis gali suaktyvinti odos jautrumą saulei, todėl reikia naudoti tik vakare, o ryte nepamiršti pasitepti kremu nuo saulės. Taip pat svarbu, kad saugi salicilio rūgšties koncentracija nenuplaunamuose kosmetikos produktuose neviršytų 2 proc.

Anot R. Uosienės, AHA ir BHA rūgštis galima naudoti po vieną arba abi iš karto: „Gelis ar emulsija su BHA rūgštimi puikiai tiks, jeigu turite normalią riebią odą su lengvo ar vidutinio sunkumo bėrimais, jei turite labai riebią odą su vidutinio sunkumo ar sunkia akne, reikėtų kombinuoti BHA su AHA ir kitais gydymo būdais“, – sako kosmetikos konsultantė.

Odos priežiūra rudenėjant: kaip išlaikyti skaisčią ir stangrią veido oda?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 08 Sep 2021 09:34:42 +0300
<![CDATA[ULAC pristato naują vaizdinę priemonę apie lytiškai plintančias infekcijas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ulac-pristato-nauja-vaizdine-priemone-apie-lytiskai-plintancias-infekcijas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ulac-pristato-nauja-vaizdine-priemone-apie-lytiskai-plintancias-infekcijas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai parengė naują vaizdinę, metodinę priemonę visuomenei apie lytiškai plintančių infekcijų sukeliamus pažeidimus organizme. Plakate galima rasti lytiniu keliu (vaginaliniais, oraliniais ir analiniais santykiais) perduodamų susirgimų sukėlėjus ir sužinoti, kokius organus ir sistemas pažeidžia jų sukeliamos infekcijos.

ULAC primena, kad lytiškai plintančios infekcijos (LPI) – dažnai net nepastebimi susirgimai, turintys ilgalaikių pasekmių abiejų lytinių partnerių sveikatai. Šiltasis metų laikotarpis neatsitiktinai siejamas su rizikingais lytiniais kontaktais – pasibaigus vasarai diagnozuojama daugiau LPI.

Kaip sužinoti ar nesate užsikrėtę LPI?


LPI ištyrimas – vienintelis būdas sužinoti, ar nesate užsikrėtę viena ar net keliomis lytiškai plintančiomis infekcijomis. Šiuolaikiniai molekuliniai tyrimai leidžia identifikuoti virš dešimt sukėlėjų iš vieno mėginio – lytinių takų ir kitų vietų tepinėlio arba šlapimo (neinvazinio tyrimo vyrams).

Ištyrimo ir gydymo bei saugesnės lytinės elgsenos klausimais konsultuotis rekomenduojama kreiptis į gydytoją specialistą dermatovenerologą. Šios srities specialisto konsultacijai šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas.

Pasitikrinti dėl LPI rekomenduojama bent kartą per metus visiems lytiškai aktyviems asmenims, po nesaugių lytinių santykių, taip pat pakeitus lytinį partnerį (-ę). Atsiradus LPI požymių arba nustačius LPI lytiniam partneriui (-ei) – pasitikrinti būtina nedelsiant.

Kaip sumažinti riziką užsikrėsti LPI?
  • Vengti atsitiktinių lytinių santykių. Užsikrėtimo riziką sumažina vienas, ištikimas ir LPI neužsikrėtęs lytinis partneris (monogaminiai lytiniai santykiai).
  • Visada ir taisyklingai naudotis apsaugos priemonėmis (prezervatyvais). Reikia nepamiršti, kad prezervatyvai nesuteikia 100 proc. apsaugos nuo LPI, tačiau nuolatinis ir taisyklingas šių barjerinių priemonių naudojimas ženkliai sumažina užsikrėtimo riziką.
Naują vaizdinę priemonę apie LPI sukeliamą žalą organizmui rasite čia

Daugiau informacijos, kodėl būtina pasitikrinti dėl LPI, ieškokite čia

Patikimos informacijos apie LPI rasite čia
ULAC inf.
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

ULAC pristato naują vaizdinę priemonę apie lytiškai plintančias infekcijas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 31 Aug 2021 09:27:22 +0300
<![CDATA[Specialistai atkreipia dėmesį: dantų plombavimui vis dar naudojamą gyvsidabrį būtina keisti sveikesnėmis alternatyvomis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/specialistai-atkreipia-demesi-dantu-plombavimui-vis-dar-naudojama-gyvsidabri-butina-keisti-sveikesnemis-alternatyvomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/specialistai-atkreipia-demesi-dantu-plombavimui-vis-dar-naudojama-gyvsidabri-butina-keisti-sveikesnemis-alternatyvomis Daugelis žmonių žino, jog gyvsidabris yra toksiškas elementas, keliantis didelį pavojų tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai, tačiau tik retas – kad Europos Sąjungoje (ES) didžioji dalis gyvsidabrio į aplinką patenka su dantų amalgamomis, t. y. dantų plombavimui skirtomis medžiagomis, kurių apie 50 proc. sudaro gyvsidabris.

Jau daugiau nei trejus metus (nuo 2018 metų liepos) dantų amalgamas draudžiama naudoti gydant pieninius dantis, taip pat jaunesnių nei 15 metų vaikų ir nėščiųjų arba krūtimi maitinančių moterų dantims gydyti, nebent būtų specialių medicininių poreikių.

Savo ruožtu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai primena, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, laipsniškai siekiama išvis atsisakyti tokių praeityje itin populiarių dantų plombų su gyvsidabriu naudojimo.

„Labai svarbu, kad gydytojai odontologai tinkamai informuotų pacientus apie siūlomus dantų gydymo metodus ir medžiagas, o pacientai rinktųsi tik aplinkai draugiškus dantų užpildus. Laipsniškai atsisakant dantų amalgamos naudojimo, galiausiai mažėtų į aplinką išmetamo gyvsidabrio kiekiai, o tai neabejotinai turėtų vis didesnę teigiamą įtaką aplinkai ir sveikatai“, – pabrėžia NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.

Pasak jos, naudojant dantų amalgamą, į orą, vandenį ir dirvožemį patenka dideli gyvsidabrio kiekiai. Ore esantis gyvsidabris nusėda ant žemės ir nuplaunamas į vandens telkinius, kur jį akumuliuoja žuvys ir jūrų gėrybės. Į nuotekas patekęs gyvsidabris tiesiogiai teršia vandens telkinius. Tuo metu, į žmogaus organizmą daugiausia gyvsidabrio patenka su užterštuose vandenyse sužvejotomis žuvimis ir jūrų gėrybėmis.

Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2018 metais ES valstybėse narėse užtaisyta apie 372 mln. dantų, iš kurių apie 10-19 proc. atvejų buvo naudojama dantų amalgama. Tuo metu, Lietuvoje tokių plombų buvo naudojama apie 20 proc. atvejų. Nors, lyginant su kitais dantų užpildais, dantų amalgamos naudojimas nėra didelis, bet jose esantis gyvsidabrio kiekis 2018 metais  sudarė 27–58 tonas (Lietuvoje – apie 700 kilogramų gyvsidabrio) ir vertintinas kaip labai didelis.

Gyvsidabris yra stiprus neurotoksinas arba, paprastai tariant, nuodas, veikiantis nervų sistemos ląsteles, kuris suaugusiesiems sukelia ilgalaikius galvos smegenų ir inkstų pažeidimus ir kenkia vaisiaus bei mažų vaikų raidai.

ES siekia mažinti ko gyvsidabrio naudojimą ir kur įmanoma jo atsisakyti. Numatoma, kad dantų amalgamos naudojimas turi būti nutrauktas iki 2030 metų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Specialistai atkreipia dėmesį: dantų plombavimui vis dar naudojamą gyvsidabrį būtina keisti sveikesnėmis alternatyvomis

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Aug 2021 14:24:00 +0300
<![CDATA[Intymi higiena menstruacijų metų: ar nežinojimas gali pakenkti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/intymi-higiena-menstruaciju-metu-ar-nezinojimas-gali-pakenkti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/intymi-higiena-menstruaciju-metu-ar-nezinojimas-gali-pakenkti BENU Sveikos odos instituto ekspertė Donata Švarcaitė atskleidžia kokių svarbiausių higienos taisyklių laikytis menstruacijų metu ir ragina moteris nesidrovėti. „Vaistinėje galime padėti išsirinkti tinkamiausias higienos priemones – pradedant nuo prausiklio, įklotų, baigiant tuo, ką naudoti pasireiškus nepageidaujamiems simptomams“, – sako ji.

Kaip išsirinkti tinkamą prausiklį?

Perkant intymios higienos prausiklius – vertėtų atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Etiketėje galima ieškoti pieno rūgšties ar ratanijos ekstrakto – jie normalizuoja šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.

„Moters lytiniams organams reikalinga rūgštinė terpė (pH 3,8–4,5), kuri stabdo patogeninių bakterijų dauginimąsi, todėl įprastas kūno prausiklis netinka intymiai moters higienai, nes jo pH pusiausvyra yra neutrali arba šarminė. Taip pat renkantis prausiklį, dėmesį atkreipkite ir į natūralius komponentus, pavyzdžiui, ramunėlių ar medetkų ekstraktą, kurie mažina perštėjimą ir skatina greitesnį gleivinės gijimą. Šalavijo ir alijošiaus ekstraktas ramina ir drėkina odą bei turi priešuždegiminį poveikį“, – pataria D. Švarcaitė.

Jeigu susiduriate su tam tikromis problemomis, pavyzdžiui, išsausėjusia gleivine, pienlige, bakterinę vaginozę, rinkitės konkrečiai situacijai tinkamiausius prausiklius. Vieni palaiko makšties drėgnumą, kiti atkuria natūralią bakterijų ekosistemą ar pH pusiausvyrą. Taip pat venkite dirbtinių dažiklių, kvapiklių ar putojimą skatinančių agresyvių medžiagų.

Pasak BENU konsultantės, higiena menstruacijų metu yra itin svarbi, nes menstruacijų kraujas yra palanki terpė daugintis bakterijoms ir atsirasti infekcijoms. Tačiau vertėtų viską daryti su saiku. Pagrindinis intymios higienos tikslas – palaikyti normalią makšties mikrofloros rūgštinę terpę. Dėl to reikėtų praustis ne per daug ir ne per mažai, naudojant tik specialiai tam skirtas priemones.

Įklotai, tamponai ar menstruacinė taurelė?

Dažnai moteriai kyla klausimas, ką geriausia ir sveikiausia naudoti menstruacijų metu. Įklotai, tamponai, neseniai išpopuliarėjusios menstruacijų taurelės – pasirinkimas nemažas. Anot D. Švarcaitės, šioje vietoje, jeigu nėra jokių medicininių indikacijų, taip pat reikėtų remtis individualumu, atsižvelgus į komfortą ir kūno reakciją. Tačiau pirmenybę teiktų įklotams – jie leidžia kraujui laisvai ir natūraliai tekėti iš makšties. Taip pat jie sugeria daugiau skysčio, o laiku juos keičiant, pratekėjimo galimybė mažesnė nei su tamponais.

„Įklotus būtina keisti ne rečiau kaip kas 4 valandas, nes dėl bakterijų dauginimuisi palankios terpės, kyla uždegimo rizika. Kuo ilgiau naudojamas įklotas – tuo didesnė rizika“, –  sako D. Švarcaitė.

Dar viena alternatyva menstruacijų metu – taurelės. Lietuvoje menstruacinės taurelės pasirodė jau prieš kurį laiką, tačiau dar ir šiandien dažna moteris į jas žiūri kaip į naujieną. Paprastai menstruacines taureles renkasi dėl tvarumo ar didesnio komforto.

„Skirtingai nuo tamponų ar higieninių paketų, menstruacinė taurelė kraują surenka, o ne sugeria. Svarbiausia ją reguliariai ištuštinti ir turėti galimybę išplauti“, –  sako BENU specialistė. Jei kraujavimas gausus, taurelę reikėtų ištuštinti kas 2–3 valandas.

Svarbiausia – saikas

Kruopštus rūpestis intymia higiena yra būtinas ne tik mėnesinių dienomis, bet ir kasdien. Tačiau kaip ir gyvenime, čia viską reikėtų daryti su saiku. Anot D. Švarcaitės, normaliomis sąlygomis sveikai moters higienai užtenka kasdienio prausimosi ryte ir vakare, o menstruacijų laikotarpiu derėtų praustis dažniau, idealiu atveju – po kiekvieno higieninio paketo ar tampono pakeitimo.

Specialistė primena, kad labai svarbu taisyklinga apsiplovimo bei šluostymosi higiena, nes dėl moters anatomijos, braukti reikia nugaros link, o ne atvirkščiai, kad nepageidaujamos bakterijos nepatektų ant lytinių organų. Menstruacijų metu praustis reikėtų duše, o ne gulint vonioje.

Taip pat svarbu, kad plauti reikia tik išorinius lytinius organus, o makštis išsivalo pati. Plauti makštį gali prireikti tik esant tam tikriems nusiskundimams ir tik patarus gydytojui ar vaistininkui. 

Šiandien gyvenimo tempas didelis ir ne visada pavyksta apsiprausti po kiekvieno higieninio paketo ar tampono pasikeitimo, todėl kosmetikos konsultantė tokiais atvejais pataria naudoti drėgnas intymios higienos servetėles. Jos turėtų būti be alkoholio, praturtintos arbatmedžio arba kitu antiseptiniu aliejumi, alavijų lapų ekstraktu, D-pantenoliu, kuris švelniai valo ir nedirgina odos.

Intymi higiena menstruacijų metų: ar nežinojimas gali pakenkti?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Aug 2021 15:43:37 +0300
<![CDATA[Apie 80 proc. žmonių turi iškrypusią nosies pertvarą: kada gali prireikti operacijos?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/apie-80-proc-zmoniu-turi-iskrypusia-nosies-pertvara-kada-gali-prireikti-operacijos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/apie-80-proc-zmoniu-turi-iskrypusia-nosies-pertvara-kada-gali-prireikti-operacijos Nuo užgultos nosies iki galvos skausmo

Pasak gydytojos otorinolaringologės Bernadetos Zykienės, į ją žmonės, turintys iškrypusią nosies pertvarą, dažniausiai kreipiasi dėl pasunkėjusio kvėpavimo pro nosį, dažnos slogos, galvos skausmų, sinusito.

„Nedaug iškrypusi pertvara gali nesukelti jokių negalavimų, bet jei nuokrypis didesnis, daliai žmonių tampa sunkiau kvėpuoti pro nosį, dažnai užgula vieną arba abi šnerves. Tokius žmones gali varginti dažna sloga. Užgulimas sustiprėja atsigulus, tad tampa sunkiau užmigti. Žmogus ryte nubunda išdžiūvusia burna, nes miegodamas pro ją kvėpavo. Dėl pasunkėjusio kvėpavimo pro nosį gali pasireikšti galvos skausmas“, – nusiskundimus vardija B. Zykienė.

Gydytojos teigimu, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar tikrai nusiskundimų priežastys slypi iškrypusioje nosies pertvaroje: „Pasunkėjusį kvėpavimą pro nosį gali lemti ne tik iškrypusi nosies pertvara, pavyzdžiui, sunkiau gali būti kvėpuoti dėl padidėjusių apatinių nosies kriauklių ar nosies landose esančių polipų, taip pat dėl išsausėjusios nosies gleivinės. Kartais atvyksta pacientų, įsitikinusių, kad dėl patiriamų simptomų kalta nosies pertvara, bet po apžiūros paaiškėja, kad ji iškrypusi nežymiai, o dėl simptomų kalta kita liga.“

Tenka operuoti

B. Zykienė pasakoja, kad esant tam tikroms nosies ligoms, pavyzdžiui, padidėjusioms nosies kriauklėms, galima taikyti medikamentinį gydymą, bet norint atstatyti nosies pertvarą be chirurginio gydymo neapsieinama.

„Tai dažnai atliekama operacija, kuri vyksta taikant bendrinę nejautrą. Pjūvis daromas tik nosies viduje, tad išorėje nematyti pjūvio vietos. Kitaip nei nosikaulių lūžių atveju, gipsas nededamas, mėlynių po akimis nebūna. Vis dėlto po operacijos reikalinga speciali nosies priežiūra – teks kelis kartus apsilankyti pas gydytoją. Taip pat dvi savaites reikia vengti fizinio krūvio, buvimo labai žemoje ar aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, pirtyje, negalima būti aplinkoje, kurioje daug dulkių“, – pasakoja LSMU Kauno ligoninės gydytoja.

Nosies kaulai formuojasi iki 18 metų

Gydytoja teigia, kad pertvara gali iškrypti kūdikiui gimdymo metu, dažnai ji atsiranda po vaikystėje patirtų traumų, bet operacijos atliekamos tik suaugusiems žmonėms: „Nosies pertvaros kaulėjimo procesas vyksta maždaug iki 18 metų, tad operacijos jaunesniems žmonėms neatliekamos, nes nėra visiškai suaugę nosies kaulai.“

Ar reikia operacijos, gydytoja pataria spręsti pačiam pacientui atsakius į paprastą klausimą.

„Kai pacientas svarsto, ar daryti operaciją, pirmiausia paklausiu, ar iškrypusi nosies pertvara kenkia jo gyvenimo kokybei. Gali būti nemažas pertvaros iškrypimas, bet jei žmogui jis netrukdo, kam daryti operaciją? Jei žmogų dėl iškrypusios pertvaros daug metų vargina nuolatinė sloga, galvos skausmai, pasunkėjęs kvėpavimas ir šiuos simptomus galima sumažinti ar pašalinti atlikus operaciją, tuomet siūlau jai ryžtis“, – teigia B. Zykienė.

 

LSMU Kauno ligoninės inf. 

 

Apie 80 proc. žmonių turi iškrypusią nosies pertvarą: kada gali prireikti operacijos?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Aug 2021 10:51:10 +0300
<![CDATA[Kaip sumažinti skrandžio skausmą: kada vaistai padeda, o kada kenkia?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-sumazinti-skrandzio-skausma-kada-vaistai-padeda-o-kada-kenkia https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-sumazinti-skrandzio-skausma-kada-vaistai-padeda-o-kada-kenkia „Kadangi nėra konkretaus vaisto nuo skrandžio skausmo, mat pastarasis yra ne liga, o tik simptomas, suskaudus skrandžiui – nesvarbu, stipriai ar nelabai – geriau neužsiiminėti savigyda ir kreiptis į gydytoją ar vaistininką. Vien jau tam, kad pacientas netyčia nepradėtų gydytis nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo – ibuprofenu, paracetamoliu ar kitais, mat tai gali dar labiau pabloginti situaciją“, – akcentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė. 

Vaistai nuo skrandžio skausmo – tik išsiaiškinus priežastį 

Dažniausiai skrandžio skausmas atsiranda dėl dispepsijos – jausmo, kai nevirškina. Šis jausmas gali atsirasti persivalgius arba dažnai vartojant sunkiai virškinamus maisto produktus, pavyzdžiui, skrudintus, riebius ar turinčius daug skaidulų. 

„Pacientus taip pat dažnai kamuoja deginantis skausmas duobutėje po šonkauliais – tai rodo padidėjusį skandžio rūgštingumą, rūgštis gali kilti ir aukštyn stemple – tai jau gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) požymis. Streso ir nervinės įtampos sukelti skrandžio skausmai būna spazminiai, juos neretai lydi pykinimas ar net vėmimas“, – sako R. Janulytė. 

Vaistininkė priduria, kad skausmo kilmė yra svarbus veiksnys norint teisingai parinkti vaistinį preparatą, nes vaistai nuo skausmo nėra vartojami skrandžio skausmui malšinti, o gydymas, kad ir simptominis, skiriamas pagal galimą priežastį ir pobūdį.  

Skrandžio uždegimas – nebedelsti, jei simptomai trunka savaitę 

Gastritas – tai ūminis ar lėtinis skrandžio gleivinės uždegimas, kai pažeista gleivinė parausta, paburksta, sunkesniais atvejais susidaro erozijos, t.y. gleivinės išopėjimas. Gastrito simptomai, pasak vaistininkės, yra apetito stoka, pilnumo pojūtis skrandyje, pykinimas, vėmimas, nemalonus skonis burnoje, pilvo skausmas viršutinėje pilvo dalyje. 

„Jei simptomai trunka ilgiau nei savaitę, nepriklausomai nuo to, ar anksčiau žmogus skundėsi virškinamojo trakto ligomis, ar ne, reikia kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus – endoskopiją, bakterijų H. pylori tyrimą, kitų organų echoskopiją – nustatyti gastrito priežastį ir paskirti gydymą“, – rekomenduoja R. Janulytė. 

Ūmus skrandžio uždegimas dažniausiai pasireiškia dėl specifinio maisto ar jo kiekio, nesaikingo alkoholio vartojimo. Tokiu atveju vaistininkė rekomenduoja dietą bei preparatus simptomams lengvinti: virškinimo fermentus, rūgštingumą mažinančius vaistus, spazmolitikus – vaistus, slopinančius spazmus. 

Kaip sumažinti skrandžio skausmą ir pamiršti liaudiškus metodus? 

Jei staiga prasidėjo stiprus skrandžio skausmas, R. Janulytė pataria vengti horizontalios padėties, mažais gurkšniais gurkšnoti kambario temperatūros vandenį, o jei skausmas spazminis – galima uždėti šildantį kompresą ant skaudamos vietos. Vietoje vandens taip pat tinka gurkšnoti silpnas žolelių arbatas – ramunėlių, medetkų, melisos. Mėtų arbata tinka tik tuo atveju, jei pacientas nesiskundžia padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Galima vartoti ir negazuotą mineralinį vandenį. 

„Jei skrandį skaudėti pradėjo pavalgius – galima išgerti kasos virškinimo fermentų, kurie palengvins virškinimą, jei skausmą lydi pykinimas – aktyvintos anglies. 1 anglies tabletės pakanka 10-iai kilogramų paciento kūno svorio. Neretai tokiais atvejais pacientai pasitelkia įvairius liaudiškus gydymo metodus. Tačiau būtina žinoti, kad, pavyzdžiui, sodos arba acto tirpalo gėrimas ne tik kad nepadeda esant gastritui, bet dažniausiai dar labiau pažeidžia ir taip jautrią skrandžio gleivinę“, – konstatuoja ji. 

Jei be skausmo dar pakyla ir temperatūra, svaigsta galva, pacientas ima vemti, jam darosi silpna, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. 

Ką valgyti, kai skauda skrandį?

Dažnai pacientai nežino, ką valgyti, kai skauda skrandį, o gal išvis atsisakyti maisto šiuo laikotarpiu. Vaistininkės teigimu, svarbiausia yra vengti aštraus, rūgštaus, sūraus ir riebaus maisto, taip pat valgyti nedidelėmis porcijos, tačiau dažnai – 5–6 kartus per dieną.

„Reikėtų atsisakyti žalingų įpročių – rūkymo ir alkoholio vartojimo. Derėtų ir atsargiau rinktis vaistus, jei įmanoma, vengti nebūtino ilgalaikio vaistų vartojimo. Maistas susirgus turėtų būti lengvai virškinamas, nedirginantis skrandžio gleivinės, o valgyti reikėtų tuo pačiu metu. Patarčiau pasakyti ne miltinės tešlos kepiniams ir rūkytiems produktams. Nors vaisiai ir daržovės yra rekomenduotini sveikam žmogui, „skrandininkams“ juos reikėtų valgyti tik termiškai apdorotus, geriausiai garintus, jei yra žievė – nuluptus“, – vardija R. Janulytė.

Kaip sumažinti skrandžio skausmą: kada vaistai padeda, o kada kenkia?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Aug 2021 09:21:14 +0300
<![CDATA[Kardiologė apie cholesterolį: liekni ir sveikai gyvenantys žmonės taip pat neapsaugoti nuo jo padidėjimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kardiologe-apie-cholesteroli-liekni-ir-sveikai-gyvenantys-zmones-taip-pat-neapsaugoti-nuo-jo-padidejimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kardiologe-apie-cholesteroli-liekni-ir-sveikai-gyvenantys-zmones-taip-pat-neapsaugoti-nuo-jo-padidejimo „Daugelis mano, kad liekno, sveiką gyvenseną propaguojančio žmogus cholesterolio kiekis negali būti padidėjęs. Vis dėlto, tai netiesa – dislipidemiją – kraujo lipidų koncentracijos pokyčius – gali sukelti daugelis veiksnių, tarp kurių – net tik riebus maistas, nutukimas ar rūkymas, bet ir paveldimumas. Todėl net ir liekniems bei sveikai besijaučiantiems žmonėms rekomenduotina reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir sužinoti cholesterolio koncentraciją“, – sako gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė.

Padidėjusi mažo tankio (MTL) cholesterolio koncentracija kraujyje yra vienas pagrindinių aterosklerozės ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, todėl pirmiausia, anot gydytojos, būtina diagnozuoti sutrikimą, o esant indikacijoms – tinkamai jį gydyti.

Polinkis gali būti paveldėtas

Lipidų pagausėjimas kraujyje nemalonių pojūčių paprastai nesukelia. Padidėjusį cholesterolį gali išduoti odos pakitimai, tokie kaip ksantomos ar ksanteliazmos. Gydytoja sako, kad kartais vien pažiūrėjus pacientui į akis, galima įtarti, kad cholesterolio kiekis padidėjęs – matomas taip vadinamas ragenos lankas, dažnai nustatomas vyresnio amžiaus pacientams.

„Esant labai padidėjusiai kraujo riebalų – trigliceridų – koncentracijai (hipertrigliceridemijai), būna odos išbėrimų, dažniausiai alkūnių, sėdmenų, nugaros srityse. Gali pasireikšti pakitimai akių tinklainėje – trigliceridai čia nusėda ir sukelia tinklainės lipemiją. Hipertrigliceridemija gali skatinti ūminį pankreatitą, todėl ir gastroenterologai savo pacientams galėtų dažniau paskirti atlikti kraujo lipidų tyrimą – lipidogramą – gal ji parodys, kad būtent aukšti trigliceridai tapo ūminio pankreatito priežastimi“, – komentuoja J. Jurgaitytė.

Cholesterolio didėjimo priežastys gali būti įgimtos arba įgytos. Įgimta (pirminė) dislipidemija, dažniausiai sukeliama genetinių pokyčių ir įvardijama kaip paveldima. Tyrimų duomenys rodo, kad įgimtą dislipidemiją turi apie 80 proc. pacientų, sergančių ankstyva aterosklerozine liga, kurios esminis rizikos veiksnys ir yra padidėjusi kraujo lipidų koncentracija.

„Čia reikėtų paneigti nuomonę, jog lieknam, jaunam ir sveikam žmogui negresia padidėjęs cholesterolis. Jei didėjimas yra paveldėtas, jis pradeda reikštis jau ankstyvame amžiuje, nors žmogus to nejaučia ar net neįtaria. Neretai jauniems, 30-40 m. amžiaus, pacientams, kurie niekuo nesiskundžia, neturi antsvorio, atlikus kraujo tyrimus nustatoma dislipidemija. Todėl svarbu pasidomėti pirmos eilės giminaičių sveikatos istorija, jų turimomis širdies ar kraujagyslių ligomis. Jei šeimoje buvę kardiovaskulinių įvykių, galima įtarti, kad asmuo gali turėti paveldėjimo riziką. Domėjimasis padės laiku pasitikrinti ir išvengti sudėtingų pasekmių“, – akcentuoja kardiologė.

Ryšys su širdies ligomis

Dislipidemija dažnai išsivysto ir dėl įvairių rizikos veiksnių: cukrinio diabeto, inkstų ar autoimuninių ligų, vaistų vartojimo – gliukokortikoidų, estrogenų, psichotropinių preparatų, gausaus angliavandenių ar alkoholio vartojimo, nutukimo, netinkamos mitybos, mažo fizinio aktyvumo, streso, uždegiminių procesų organizme.

Dislipidemija lemia aterosklerozinių plokštelių susidarymą aortoje, miego arterijoje, apatinių galūnių arterijose, smulkiosiose širdies kraujagyslėse. Vėliau, tai sukelia kitus sindromus – ūminį išeminį sindromą, stabilią krūtinės anginą, smegenų kraujotakos sutrikimus. Rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis dar didesnė tuomet, kai kartu su dislipidemija diagnozuojama arterinė hipertenzija, o tokie atvejai Lietuvoje itin dažni.

Nustačius rizikos veiksnių sukeltą dislipidemiją, pirmiausia būtina koreguoti gyvenseną ir šalinti minėtus veiksnius, kad būtų sulėtintas ar sustabdytas cholesterolio rodiklių augimas bei  aterosklerozės procesas.  

„Vyraujant rizikos veiksniams, pirmiausia reikėtų juos ir šalinti. Tik svarbu, kad gyvenimo būdą pacientas būtų pasiryžęs keisti iš esmės, nepakanka tik atsisakyti riebaus maisto, bet toliau rūkyti. Tokiais atvejais atsiranda taip vadinama liekamoji rizika, yra tikimybė, jog problema po kurio laiko vėl atsinaujins“, – aiškina medikė.

Jei vien gyvensenos pokyčiais sureguliuoti cholesterolio koncentracijos nesiseka, taikomas medikamentinis gydymas statinais, o jei pacientas turi ir gretutinių ligų, tokių kaip arterinė hipertenzija, gelbsti politabletės, kuriose sujungti abi ligas koreguojantys vaistiniai preparatai.

Vaistai – ne nuosprendis visam gyvenimui

Pasak kardiologės, geriems rezultatams pasiekti kartais pakanka pakeisti gyvenseną, ypač mažos rizikos pacientams, o neretai prireikia ir medikamentinio gydymo, kuris taip pat apipintas mitais.

„Pacientai baiminasi, kad dislipidemijai gydyti skirti statinai pakenks jų kepenims, kad pradėjus vartoti vaistus teks juos gerti visą gyvenimą. Su pacientais būtina kalbėtis, drąsinti, paaiškinti vaistų naudą  – šalutinis statinų poveikis pasireškia itin retai,“ – sako ji.

Kardiologė tikina, jog dažnai šalutinį poveikį net ir sukelia ne vaistas, o paties poveikio baimė. Tai įrodė ir Londono imperatoriškajame koledže atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo pacientai, savavališkai nutraukę statinų vartojimą dėl pasireiškusių šalutinių reiškinių. Tyrimas truko vienerius metus, jo dalyviai gavo 12 buteliukų, skirtų 12 mėn., ir juos vartojo atsitiktine tvarka. Keturiuose buteliukuose buvo statino tabletės, kituose keturiuose – placebo tabletės, tačiau tyrimo dalyviai nežinojo, kas kokiame buteliuke yra. Likę keturi buteliukai buvo tušti ir pacientas tuo metu nieko neturėjo vartoti. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pacientai šalutinio poveikio nejautė tada, kai nevartojo jokių tablečių. Bet kai vartojo statino tabletes arba placebo tabletes, šalutinį poveikį jautė vienodai. Šis faktas leido patiems pacientams įsitikinti, kad ne statinas kaltas dėl to, ką jie jaučia, o tabletės išgėrimo veiksmas ir neigiamo poveikio tikėjimasis.

J. Jurgaitytė sako pastebėjusi, kad kai pacientai dėl baimių nenori vartoti statinų, o šeimos gydytojai vengia juos skirti, gelbėja politabletė. Savo sudėtyje vaistus nuo aukšto kraujospūdžio ir dislipidemijos turinti viena politabletė pacientams atrodo patrauklesnis variantas nei dvi atskiros tabletės. Taip yra todėl, kad pasirinkus vartoti politabletę yra vartojama mažiau tablečių.

Žmonės kartais nutraukia gydymą statinais ir todėl, kad nejaučia jų vartojimo efekto. Gydytoja sako, kad kaip cholesterolio padidėjimas nesukelia neigiamų pojūčių, taip ir statinų veiksmingumas yra nejaučiamas, tačiau matomas atlikus kraujo tyrimus. Paprastai cholesterolio rodiklių korekcija pastebima statinų pavartojus vos 6–8 savaites.

„Kalbantis su pacientais stengiuosi akcentuoti, kad skiriamų vaistų tikslas yra sumažinti ne tik cholesterolio koncentraciją iki tikslinės, bet ir taip sumažinti paciento riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Dešimtmečius atliekami tyrimai rodo, kad statinai gelbsti gyvybes, o tai turėtų būti pagrindinis šių vaistų pasirinkimo veiksnys. Reikėtų dar didesnio visuomenės sąmoningumo ir švietimo, kad būtų tikima ne nepatikrinta informacija, o medikų rekomendacijomis, kurios remiasi mokslinių tyrimų rezultatais“, – įsitikinusi kardiologė.

Kardiologė apie cholesterolį: liekni ir sveikai gyvenantys žmonės taip pat neapsaugoti nuo jo padidėjimo

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 24 Aug 2021 09:32:17 +0300
<![CDATA[Ligonių kasos ragina nepamiršti ir planinių skiepų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-ragina-nepamirsti-ir-planiniu-skiepu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-ragina-nepamirsti-ir-planiniu-skiepu Lietuvoje centralizuotai perkamos tos vakcinos, kurios numatytos Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2019-2023 metų programoje, teigia ligonių kasų specialistai. Privalomuoju sveikatos draudimu  (PSD) apdraustiems asmenims šios vakcinos skiriamos nemokamai.

Lietuvoje vaikai skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Mokėti už šiuos skiepus nereikia – už juos sumokama PSDF lėšomis. Vaikai nemokamai skiepijami nuo 14 infekcinių ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, Haemophilus influenzae, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijų vakcinomis.

„Pavyzdžiui, į profilaktinių skiepų kalendorių įtraukus kompensuojamus skiepus nuo rotavirusinės infekcijos, vien per 2020 metus buvo paskiepyta 29 tūkst. vaikų. Be to, ženkliai – ketvirtadaliu  sumažėjo kasmet dėl šios infekcijos į ligoninę guldomų ligonių skaičius“,  – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Dmitrijevaitė. Pasak jos, prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvai arba globėjai turi būti informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, o dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti būtina pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje. A. Dmitrijevaitės teigimu, paslaugos gydymo įstaigose, tarp jų ir skiepijimo, yra teikiamos laikantis visų epidemiologinių rekomendacijų ir yra saugios. Taigi atidėlioti vizito pas medikus net ir karantino metu nėra jokio reikalo.

Rizikos grupėms priskiriami suaugusieji, apdrausti PSD, nemokamai skiepijami nuo gripo, pneumokokinės infekcijos.

Nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.), nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis.

Beje,  2021- 2022 m. gripo sezonui VLK jau nupirko 257 tūkst. keturvalentės  vakcinos. dozių. Tai – beveik 5 proc. daugiau nei pernai. PSDF biudžetui pirkinys atsiėjo kiek daugiau nei 2,2 mln. eurų.

Pneumokoko vakcina skiepijami žmonės, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, kurį įsakymu yra patvirtinęs sveikatos apsaugos ministras. Tai, pavyzdžiui, gali būti asmenys, sergantys onkologinėmis ligomis, širdies nepakankamumu ir kt.

Taip pat suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo stabligės ir difterijos. Pasak specialistų, revakcinacija (ankstesnio skiepijimo sustiprinimas) nuo šių ligų rekomenduojama kartą per 5–10 metų.

Prireikus suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo pasiutligės – įkandus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs situaciją, skirs pasiutligės vakcinacijos kursą.

Dėl ligonių kasų kompensuojamų skiepų pacientai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, toje gydymo įstaigoje, kur yra prisirašę.

Ligonių kasos inf. 

Ligonių kasos ragina nepamiršti ir planinių skiepų

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 23 Aug 2021 14:20:47 +0300
<![CDATA[Juoduogis šeivamedis: gydantis, saugantis, puošiantis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/juoduogis-seivamedis-gydantis-saugantis-puosiantis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/juoduogis-seivamedis-gydantis-saugantis-puosiantis Koronaviruso COVID-19 pandemijos metu pasaulyje ir Lietuvoje vykdant priešvirusinių ir sveikatą gerinančių priemonių paiešką, įdėmaus tyrėjų žvilgsnio sulaukė vaistinis, maistinis, dažinis, insekticidinis, dekoratyvinis augalas – juoduogis šeivamedis, dar vadinamas juoduoju bezdu, kiaurmedžiu, sambe, štruku. Pastaruoju metu vykdomi juodųjų šeivamedžių vaisių biologiškai veikliųjų junginių įvairovės cheminių savybių tyrimai, taikant modernias biotechnologijas ir sukuriant naujus augalinius preparatus, maisto papildus, funkcinius ingredientus. Juoduogių šeivamedžių žiedai pripažinti kaip kokybiška, saugi ir efektyvi vaistinė augalinė žaliava, naudojama augalinių vaistinių preparatų gamybai. Tiesa, patiems eksperimentuoti su juoduogiais šeivamedžiais pavojinga: šio augalo lapuose, stiebuose, žievėje, sėklose ir nesubrendusiuose vaisiuose kaupiasi nuodingi cianidino glikozidai.

Natūralizavosi ir išplito Lietuvoje

Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra L.) priklauso putininių (Viburnaceae Raf.) šeimai, paplitęs Europoje, Kryme, Kaukaze. Tai vienas seniausiai Lietuvoje auginamų krūmų, dabar jau savaime plintantis miškuose, pamiškėse, pakrūmėse, dykvietėse, prie gyvenviečių, kaip natūralizavęsis svetimžemis augalas.

Šis daugiametis 2-6 m aukščio krūmas kartais išauga ir kaip medis, iki 8 m. Jo šakutės pilkai žalsvos, plikos ar kiek plaukuotos, nusėtos didelėmis tamsiomis karputėmis. Senesnių augalų šakų žievė sueižėjusi, pilkai ruda. Šerdis minkšta, puri, stora, balta. Lapai stambūs, sudėtiniai, neporomis plunksniški, sudaryti iš 5 arba 7 lapelių, nemalonaus kvapo. Žiedai smulkūs, balti arba gelsvi, susitelkę šakučių viršūnėse skėtiškuose tankiuose žiedynuose, stipraus specifinio kvapo. Vaisiai – juodi, blizgantys, apvalūs, uogos pavidalo kaulavaisiai su raudonai violetiniu minkštimu.

Augalai žydi gegužės–birželio mėnesiais, vaisiai sunoksta rugpjūtį–rugsėjį. Juoduogių  šeivamedžių vaisiai mėgstami paukščių, kurie juos ir išplatina.

Naudojami žiedai ir vaisiai

Pagal Europos farmakopėją, vaistinei augalinei žaliavai ruošiami juoduogių šeivamedžių žiedai (Sambuci nigrae flos) augalų žydėjimo laikotarpiu. Žiedai džiovinami gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Iš 10 kg šviežių žiedynų gaunama 2,3–2,5 kg orasausės žaliavos.

Juoduogių šeivamedžių vaisiai (Sambuci nigrae fructus) skinami pilnos brandos laikotarpiu (rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo viduryje). Jie iš pradžių apvytinami ir baigiami džiovinti 70ºC–80ºC temperatūroje. Iš 10 kg šviežių vaisių gaunama 1,5–1,9 kg orasausės žaliavos.

Naudojimas ir indikacijos

Kaip vaistinis augalas, naudojamas medicininiams tikslams, juoduogis šeivamedis buvo pirmą kartą paminėtas 1550 m. pr. Kr. Hipokratas aprašė šio augalo skausmą mažinantį, opas gydantį ir diurezę skatinantį poveikį. Juoduogis šeivamedis pripažintas šventu augalu, jam buvo priskiriamos magiškos galios. Nuo senų senovės indėnų gentys naudojo juoduogių šeivamedžių žiedų arbatą kaip prakaitavimą skatinančią, o jų žiedų, vaisių ir žievės mišinį – vėmimą iššaukiančią bei vidurius laisvinančią priemonę.

Lietuvoje juoduogis šeivamedis pradėtas auginti ir naudoti gydymo tikslais apie XVI–XVII a. Dabar juoduogių šeivamedžių žiedų preparatai oficialioje medicinoje naudojami ankstyvųjų peršalimo simptomų lengvinimui, prakaitavimo skatinimui, karščiavimo mažinimui ir toksinų šalinimui iš organizmo. Dėl šių savybių šeivamedžių preparatai tinka peršalimo ligoms ir gripui gydyti. 

Sambucus nigra „Laciniata” (Jolantos Sabūnaitės nuotr.)

Nustatytas šeivamedžių žiedų preparatų šlapimo skyrimąsi skatinantis, priešvirusinis poveikis:  slopina Herpes simplex, A ir B tipų gripą sukeliančių virusų dauginimąsi. Klinikiniais tyrimais patvirtinta, kad šeivamedžių preparatai veiksmingai slopina įvairių padermių gripo virusų veiklą: preparatus pradėjus vartoti infekcijos pradžioje, nuo šios ligos greičiau pasveikstama.

Šeivamedžių vaisių preparatai veikia kaip švelnūs laisvinamieji.

Šeivamedžių žiedų nuoviras naudojamas skalavimams, gydant burnos gleivinės, dantenų ir gerklės uždegimus, peršalimo ligoms, podagrai gydyti;  karšti kompresai – sąnarių uždegimų atvejais.

Juoduogių šeivamedžių žiedų ekstraktai naudojami kosmetikos praktikoje tepalų, kremų, losjonų, šampūnų gamyboje, be to, jų žiedai ir vaisiai plačiai taikomi maisto pramonėje kaip natūralūs dažikliai vynams, sultims, uogienėms gaminti.

Pastaruoju metu tiriamos šeivamedžių šaknų preparatų panaudojimo utėlių naikinimui galimybės: pastebėta, kad barsukai, norėdami atsikratyti utėlių ir blusų, išsirausia urvus po šeivamedžiais ir į jų šaknis trina kailį. Augalų skleidžiamas specifinis kvapas atbaido vabzdžius ir graužikus, tad manoma, kad augalas turi ir insekticidinių savybių.

Sambucus nigra „Laciniata” (Astos Malakauskienės nuotr.)

Šeivamedžių žiedynai yra prakaitavimą skatinančių vaistažolių mišinių sudedamoji dalis.

Tradicinėje įvairių šalių medicinoje susmulkinti šeivamedžių lapai, apvirti meduje, vartojami sergant inkstų ir šlapimo pūslės uždegimais bei užkietėjus viduriams. Piene apvirti šeivamedžių lapai dedami ant nudegimų, furunkulų.

Džiovintų šeivamedžių vaisių nuoviras geriamas sergant geltlige, jis skatina tulžies ir šlapimo, prakaito išsiskyrimą.

Įvairių šalių liaudies medicina įrodė, kad gripą ir peršalimo ligas galima sėkmingai įveikti gydant simptomatiškai natūraliais (nespecifiniais) vaistais iš šeivamedžių ir liepų žiedų mišinio.

DĖMESIO! Prieš pradedant gydytis šeivamedžių preparatais, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Juoduogių šeivamedžių preparatų nerekomenduojama vartoti:

– nėščiosioms ir maitinančioms motinoms dėl duomenų trūkumo apie šių preparatų toksiškumą, sukeliamus apsigimimus;

– esant padidėjusiam jautrumui biologiškai veikliosioms medžiagoms, kurios susikaupusios šio augalo antžeminėje ir požeminėje dalyse.

Reikėtų nepamiršti, kad juoduogių šeivamedžių lapuose, stiebuose, žievėje, sėklose ir nesubrendusiuose vaisiuose kaupiasi cianidino glikozidai, kurie yra nuodingi. Žiedų preparatų perteklinis vartojimas sukelia pykinimą, viduriavimą ir poliuriją. O vartojant juos ilgą laiko tarpą ir dideliais kiekiais, dėl diuretinio poveikio gali sumažėti kalio kiekis organizme.

Sambucus nigra „Laciniata” (Jolantos Sabūnaitės nuotr.)

Maistas, dažas, puošmena ir apsauga nuo kenkėjų

Juoduogis šeivamedis – ne tik vaistinis, bet ir maistinis, dekoratyvinis bei dažų gamybai tinkamas augalas.

Prinokę šeivamedžių vaisiai (uogos) gali būti valgomos šviežios arba džiovinamos. Iš šviežių vaisių verdama uogienė ir džemas, gaminamas sirupas ir vynas, spaudžiamos sultys.  Šeivamedžių vaisių tyrė naudojama kisieliams virti, putėsiams gaminti, saldainių ir pyragų įdarams ruošti.

Šeivamedžių vaisių nuoviru dažomi audiniai, žiedai naudojami kosmetikoje ir parfumerijoje, šakučių šerdis pasitelkiama laboratorijose mikroskopiniams preparatams ruošti.

Juoduogis šeivamedis ir sukurtos naujos jo veislės gelsvais, margais, karpytais lapais – tai dekoratyvūs krūmai, kuriais  apželdinami derlingi šlaitai, vandens telkinių pakrantės.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja

prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė

Juoduogis šeivamedis: gydantis, saugantis, puošiantis

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Aug 2021 08:41:58 +0300
<![CDATA[Suskaičiavo, ką vaistinėse pirko pirmąjį metų pusmetį: lieknėjimo ir grožio bumas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/suskaiciavo-ka-vaistinese-pirko-pirmaji-metu-pusmeti-lieknejimo-ir-grozio-bumas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/suskaiciavo-ka-vaistinese-pirko-pirmaji-metu-pusmeti-lieknejimo-ir-grozio-bumas Šių metų sausio-birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, gyventojai iš vaistinių lentynų šlavė dukart daugiau liekninančio maisto prekių ir saulės kosmetikos. Vieno didžiausių vaistinių tinklo Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ atstovų teigimu, to priežastis – vakcinacija, mat skiepai leido žmonėms ir vėl iš dalies grįžti į normalų gyvenimą, o tai privertė susirūpinti savo išvaizda.

Vaistinių tinklo duomenimis, dėl laisvesnio karantino ir judėjimo apribojimų nebuvimo net 92 proc. išaugo saulės kosmetikos pardavimai. 

„Vakcinacija nuo COVID-19 infekcijos leido žmonėms grįžti į maždaug įprastą gyvenimą – planuoti išvykas tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Daugelis to buvo labai išsiilgę po metų be kelionių, tad natūralu, kad daugelis traukė į šalis, kuriose kaitina pietų saulė, o tam reikėjo pasirūpinti odos apsauga“, – aiškina vaistinių tinklo generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.   

Lieknėjimo ir grožio bumas

Nors liekninančio maisto prekių grupė nėra itin didelė, vis dėlto šios kategorijos prekių pardavimai išaugo net dukart (100 proc.), o lieknėjimui skirtų preparatų šiemet parduota 64 proc. daugiau nei pernai. Taip pat išaugo ir grožiui skirtų maisto papildų populiarumas – jų gyventojai pirmąjį metų pusmetį nupirko 56 proc. daugiau.

„Nors pandemija net ir pasiskiepijus nemažai daliai visuomenės niekur nedingo, supratome, kad amžinai namie, pasislėpę už kompiuterių ekranų, nesėdėsime. Dėl šios priežasties tarp populiariausių prekių šiemet – su grožiu ir lieknėjimu susiję preparatai. Po metų ant sofos neretas gyventojas susidūrė su keliais papildomais kilogramais, kurie dažnai pašaipiai vadinami karantininiais – žmonės net ėmė konsultuotis su vaistininkais apie tai, kas be sporto pagreitintų svorio metimą“, – komentuoja R. Bagdonavičienė.

Po lieknėjimo – probiotikai 

„Gintarinė vaistinė“ taip pat suskaičiavo, kad šiemet probiotikų nupirkta 41 proc. daugiau nei pernai, o preparatų nuo rėmens ir padidėjusio rūgštingumo pardavimai padidėjo trečdaliu (35 proc.).

„Viena priežasčių, kodėl šios prekių kategorijos pardavimai šoktelėjo – tai prasta ir nereguliari mityba. Ši galėjo suprastėti dėl persikėlimo dirbti namuose, kur neretai valgoma prie kompiuterio bedirbant, išvis praleidžiami pietūs arba nuolat užkandžiaujama nevertingu maistu. Tačiau tai taip pat gali būti ir lieknėjimo kulto pasekmė – tai juodoji grožio pusė, kai dėl įvairių dietų ar netinkamai vartojamų lieknėjimo preparatų sutrinka virškinimo sistema. Vėliau viską tenka lopyti refliukso priepuolius slopinančiais vaistais ar žarnynui virškinti padedančiomis gerosiomis bakterijomis“, – akcentuoja vaistinių tinklo vadovė.

Mažiau peršalimo susirgimų, daugiau nerimo

Net 42 proc. sumažėjo maisto papildų ir preparatų nuo peršalimo pardavimai. Taip pat ketvirtadaliu (26 proc.) krito paracetamolio pardavimai.

„Šie duomenys tikriausiai jau nieko nestebina. Natūralu, kad saugodamiesi nuo COVID-19 infekcijos apsisaugojome ir nuo kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Todėl reikėjo kur kas rečiau kovoti su peršalimu ar mušti pakilusią kūno temperatūrą. O įprastus maisto papildus paprasčiausiai pranoko papildai, skirti grožiui“, – teigia R. Bagdonavičienė. 

Ketvirtadaliu (26 proc.) daugiau nupirkta sausoms akims skirtų priemonių. Maisto papildų nervų sistemai pardavimai padidėjo 6 proc., o preparatų širdžiai – 7 proc.

„Dėl karantino suvaržymų daugiau laiko praleidome prie ekranų – televizorių, kompiuterių, mobiliųjų telefonų. Ypatingai šaltuoju metų laiku. Todėl akys pavargo ir išsausėjo – joms prireikė drėkinančių priemonių. Visai nepavojingai skambantis sausų akių sindromas gali peraugti į rimtesnius sutrikimus, todėl svarbu tam užkirsti kelią kuo anksčiau. 

Kalbant apie preparatus nervų sistemai ir širdies veiklai gerinti, pakilimas šiemet nebėra toks ryškus, kaip kad buvo pernai, vos prasidėjus pandemijai. Tačiau noriu pabrėžti, kad nors situacija dėl vakcinų iš dalies pagerėjo, mes vis tiek gyvename įtampą keliančiomis sąlygomis – iš esmės patiriame lėtinį stresą, kuris ne mažiau žalingas mūsų organizmui nei kokia ūminė infekcija“, – konstatuoja vaistinių tinklo vadovė.

Suskaičiavo, ką vaistinėse pirko pirmąjį metų pusmetį: lieknėjimo ir grožio bumas?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 12 Aug 2021 09:20:02 +0300
<![CDATA[Delta atmaina kelia naujus klausimus: gyventojai nerimauja, ar vis dar saugu mėgautis įprastomis veiklomis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/delta-atmaina-kelia-naujus-klausimus-gyventojai-nerimauja-ar-vis-dar-saugu-megautis-iprastomis-veiklomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/delta-atmaina-kelia-naujus-klausimus-gyventojai-nerimauja-ar-vis-dar-saugu-megautis-iprastomis-veiklomis Nors šalyje vis auga vakcinuotų asmenų skaičius, vaistininkai sako, kad plintančios naujos atmainos kelia gyventojams daug naujų klausimų apie tai, kaip drąsiai jie gali sugrįžti prie įprastų veiklų. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė dalijasi atsakymais į dažnai kylančius klausimus.

– Kaip atpažinti delta atmainą?

– Delta atmaina jau tampa dominuojanti ir Lietuvoje. Jos simptomai gali būti įvairūs, dažnai netgi labai panašūs į įprasto peršalimo simptomus, todėl ją tikrai lengva supainioti. Pasijutus prasčiau, rekomenduoju nenumoti ranka ir pasitikrinti bei izoliuotis, kol imsite jaustis geriau ar turėsite testo atsakymą.

– Ar pasiskiepijęs turėčiau nerimauti dėl delta atmainos?

– Jokia vakcina nėra 100 proc. apsauga, tačiau ji padeda sumažinti užsikrėtimo riziką. Įvairūs tyrimai rodo, kad COVID-19 vakcina yra efektyvi ir sauganti nuo delta atmainos. Tad, nors ir nepanaikina rizikos užsikrėsti, tačiau stipriai ją sumažina, o užsikrėtus padeda išvengti sunkių ligos formų ar hospitalizacijos. Statistika rodo, kad dauguma tų, kurie užsikrėtė delta atmaina ir atsidūrė ligoninėje yra nepasiskiepiję.

– Ar vis dar turiu dėvėti kaukę, jeigu pasiskiepijau?

– Kaukes vis dar svarbu dėvėti viešose žmonių susibūrimo vietose, kai esate patalpų viduje su nepažįstamais žmonėmis, netgi ir lauke, jeigu tikrai nepavyksta laikytis saugaus atstumo ir vienoje vietoje esate kurį laiką. Visada patariu turėti kaukę ir ją užsidėti, jeigu imate jaustis nesaugiai, net jeigu ir toje vietoje nėra reikalavimo dėvėti kaukę. Be to kaukė yra fizinis barjeras, kuris padeda apsaugoti, kad veido neliestume nešvariomis rankomis.

– Ar galiu susitikti su artimaisiais, kurie yra pasiskiepiję?

– Taip, galite susitikti su pasiskiepijusiais ar persirgusiais artimaisiais, tačiau jeigu tik turite galimybę visada pirmenybę teikite veikloms lauke. Taip pat dėl saugumo geriau susitikti mažesnėmis grupėmis. Susitikdami su artimaisiais namuose, pasirūpinkite tinkamu patalpų vėdinimu.

– Ar saugu valgyti kavinėse ir restoranuose?

– Laikantis visų rekomendacijų, restoranuose tikrai galime jaustis saugiai. Kaip ir leidžiant laiką su artimaisiais, kol tik galime, rekomenduoju rinktis lauko staliukus, įvertinti, ar pasirinkta vieta nėra per daug perpildyti. Taip pat restorane pasirūpinkite tinkama rankų dezinfekcija. Renkantis valgyti restorano viduje, didesnės rizikos grupės asmenims ar neturintiems imuniteto, pavyzdžiui, vaikams ir sergantiems lėtinėmis ligomis, rekomenduoju įvertinti, ar ten jaučiatės saugiai ir abejojant rinktis maistą išsinešti.

– Ar saugu keliauti į užsienį?

– Prieš vykstant į užsienį labai svarbu įvertinti epidemiologinę tos šalies padėtį, būti apsvarsčius, ką darytumėte, jeigu užsikrėstumėte, ar turėtumėte galimybę izoliuotis, jeigu dvejojate ar ypač nerimaujate, tada verčiau kol kas kelionę atidėkite. Vis dėlto, jeigu turite imunitetą ir vykstate į šalį, kurioje yra gera epidemiologinė padėtis, keliauti saugu, svarbu tik atostogaujant nepamiršti saugumo priemonių, susipažinti su toje šalyje galiojančiomis taisyklėmis. Kelionės lėktuvu yra gana saugios, nes jų metu užtikrinamas tinkamas vėdinimas, tačiau jeigu skrydis neilgas, rekomenduoju atsisakyti užkandžiavimo ir visos skrydžio metu likti su kauke, ypač, jeigu šalia sėdi nepažįstami žmonės.

– Ar galiu apkabinti, būti šalia senjorų ir imuniteto neturinčių vaikų?

– Nors tikrai vadovaujamasi taisykle, kad pasiskiepiję žmonės gali bendraudami jausti saugiai, vis dėlto šalia didesnėje rizikoje esančių žmonių, siūlyčiau vis tiek privengti labai artimo kontakto, ypač jeigu lankėtės vietose, kur buvo daug žmonių. Vaikai, nors ir dažniausiai serga lengva forma, gali nešioti virusą, tad įvertinkite šią riziką kartu su šeima vykdami pas senelius, ypač prasidėjus mokslo metams.

Delta atmaina kelia naujus klausimus: gyventojai nerimauja, ar vis dar saugu mėgautis įprastomis veiklomis

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 09 Aug 2021 14:34:30 +0300
<![CDATA[Vaistininkas: kodėl žmonės noriu sūriai, saldžiai, rūgščiai – kokių medžiagų trūkumą gali rodyti šie potraukiai?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkas-kodel-zmones-noriu-suriai-saldziai-rugsciai-kokiu-medziagu-trukuma-gali-rodyti-sie-potraukiai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininkas-kodel-zmones-noriu-suriai-saldziai-rugsciai-kokiu-medziagu-trukuma-gali-rodyti-sie-potraukiai Tam tikro maisto produkto užsimanymas nebūtinai reiškia tai, kad norima konkrečiai to produkto. Tai gali būti ir signalas, kad organizmui trūksta tam tikrų vitaminų ar mikroelementų. 

„Gintarinės vaistinės“ vaistininko Tado Labanausko teigimu, visi esame pripratę jausti alkį ar troškulį. Jei nebūtų šių jausmų, tai greičiausiai mirtume vien dėl to, kad pamirštumėme laiku pavalgyti. 

„Alkis ir troškulys gali būti labai stiprūs, bet organizmas, jausdamas kitų medžiagų trūkumą, gali skleisti ir ne tokius ryškius signalus, kurių mes galime nejausti ar nekreipti į juos dėmesio. Galų gale net nesusimąstyti, kad tai galbūt yra organizmo pagalbos šauksmas. Keisti norai gali reikšti tam tikrus pakitimus mūsų kūne, galbūt mums kažko trūksta, o galbūt tai jau ligos ženklas“, – sako jis.

Dažniausiai kalbama apie netikėtus nėščiųjų potraukius maistui – vienos užsimano tokių produktų, kurių gyvenime neliesdavo, o kitos kaip tik atsisako savo mėgstamiausio maisto. 

„Nėštumas – ne liga, tačiau jo metu vyksta daugybė pokyčių moters kūne, labai išauga kai kurių mineralų ir vitaminų poreikis. Tai akivaizdus pavyzdys, kaip kūnas geba versti mus ieškoti jam tuo metu trūkstamų medžiagų“, – pastebi T. Labanauskas.  

Negalėjo gyventi be citrinų

Rūgštaus maisto norėjimas gali reikšti, kad yra sutrikusi virškinimo sistema, kamuoja skrandžio rūgštingumo problemos. Tokiu atveju derėtų pagalvoti apie sveikesnę mitybą, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, pasitikrinti dėl Helicobacter Pylori bakterijos. 

„Viena klientė pasiguodė, kad negali gyventi be citrinų, net važiuodama į kokią kelionę turi vežtis citrinų ir suvalgyti bent po vieną per dieną, vėliau paaiškėjo, kad jai mažakraujystė.
Jeigu jums labai norisi mėsos, nors anksčiau tai nebuvo būtinas patiekalas, gali būti, kad jums trūksta B grupės vitaminų, ypač B12, arba taip pat gresia mažakraujystė, nes organizmas prašosi geležies“, – savo darbo patirtimi dalijasi vaistininkas. 

Tarp dažniausių troškimų – saldumynai 

Anot T. Labanausko, dažniausiai pacientai skundžiasi nenumalšinamu saldumynų noru. Tikėtina, kad tai rodo, jog žmonės yra pripratę prie cukraus. Visa, kas saldu, suteikia energijos, laikinai pagerina nuotaiką, padeda nukreipti mintis, bet kartu duoda ir labai daug nereikalingų kalorijų, išaugina ligų riziką bei sukelia dar didesnį pripratimą prie cukraus. 

„Reiktų stengtis mažinti gryno cukraus turinčių produktų vartojimą, keisti juos lėtai pasisavinamais angliavandeniais ar vaisiais, nors pastarieji taip pat turi daug cukrų, bet tuo pačiu ir kitų naudingų medžiagų. Didelė bėda yra dirbtinių saldiklių naudojimas. Kadangi jie žymiai saldesni už cukrų, ilgainiui mes priprantame prie saldesnio maisto ir cukraus reikia vis daugiau, kad pajaustume jo skonį maiste ar gėrimuose“, – akcentuoja jis.  

Saldaus maisto galima užsinorėti, jei jaučiamas stresas, miego trūkumas, žmogui yra paprasčiausiai nuobodu. Tokio cukraus vartojimo išvengti padeda trumpas pasivaikščiojimas ar pogulis. Jei jaučiamas alkis ir norisi kažko saldaus, patartina suvalgyti baltymingo maisto, kuris nuslopins alkį kur kas greičiau.

„Jei nepavyksta ištverti, kaip norisi kažko saldaus, verčiau patarčiau rinktis vaisius, uogas ar juodą šokoladą. Juodasis šokoladas, turintis virš 70 proc. kakavos, yra geresnė alternatyva. Šokoladas taip pat pagerina nuotaiką, sumažina stresą, o jame esantys polifenoliai veikia kaip antioksidantai. Deja, šokoladas taip pat nepadeda išvengti nereikalingų kalorijų“, – pataria T. Labanauskas. 

Noriu sūriai – tiesiog nuobodu ar sutrikęs virškinimas?

Kitas dažnas potraukis – sūriam maistui. Druskos ir mikroelementai organizmui yra ne mažiau svarbūs nei vanduo ir vitaminai. 

„Labai svarbu atskirti, kad maistinė druska, natrio chloridas – tai ne tas pats kaip kalio, magnio ar kalcio druskos, tad jei mes naudosime vien maistinę druską, ji gali ir nenumalšinti organizmo poreikių kitiems elementams. Pats sūrumo pojūtis taip pat labai svarbus, be druskos maistas prėskas, nes esame pripratę naudoti daug druskos. Dietologai sako, kad atsisakę didelio jos kiekio maiste, tik po dviejų savaičių pradėsime priprasti prie naujo maisto skonio ir tik ilgainiui organizmas maistą be druskos pripažins kaip skanų“, – pabrėžia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas. 

Norėjimas kažko sūraus yra labai svarbus organizmui, kai kamuoja vasariški karščiai. Prakaituodamas žmogus netenka ne tik vandens, todėl geriant vien jį, nepatenkinamas prarastų druskų poreikis. Tačiau šiek tiek pasūdytas valgomąja druska vanduo taip pat nėra išeitis. Per karščius geriausiai troškulį malšina vidutinio druskingumo natūralus mineralinis vanduo arba specialių elektrolitų mišinys, kurį galima rasti vaistinėse. 

„Jei šalia troškulio jus pradėjo kankinti ir noras suvalgyti kažką sūraus, ypač jei kartais naktį užpuola mėšlungis ar netikėtai pajutote neįprastą širdies plakimą, tai jau ženklai, kad jūsų racioną reikia paįvairinti daugiau makroelementų – tokių kaip kalcis, magnis ir kalis – turinčiu maistu, mineraliniu vandeniu ar specialiais maisto papildais. Jei nerimaujate dėl savo sveikatos, visada galite pasitarti su savo šeimos gydytoju ar vaistininku“, – rekomenduoja T. Labanauskas. 

Kai žmogui nuobodu, jis jaučia stresą ar nėra išsimiegojęs, jis taip pat gali norėti sūrių užkandžių, mat valgymas ramina ir guodžia. Nepaisant to, pasak vaistininko, jei užsinorima sūraus maisto neįprastai greitai ar jo trokštama ilgai, vertėtų sunerimti – tai gali būti ir ligos simptomas. Druskos potraukis gali reikšti, kad pacientui – mažakraujystė, sutrikęs hormonų balansas arba problemos su inkstais bei virškinimo traktu.

Vaistininkas: kodėl žmonės noriu sūriai, saldžiai, rūgščiai – kokių medžiagų trūkumą gali rodyti šie potraukiai?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 05 Aug 2021 09:54:52 +0300
<![CDATA[Gyvenimas su donoro širdimi: „Dabar jau esu laiminga“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyvenimas-su-donoro-sirdimi-dabar-jau-esu-laiminga https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyvenimas-su-donoro-sirdimi-dabar-jau-esu-laiminga Viso pokalbio metu nuo Ingos Kripaitės veido nedingo šypsena. Jauna mergina – laiminga. O jos laimė daug reiškia ir artimiesiems, ypač tėvams. Juk buvo metas, kai jų gyvenimas buvo virtęs tikru košmaru, kai buvo beužgęstanti viltis, kad dukra apskritai galės gyventi. Inga – viena iš tų žmonių, kurių krūtinėje plaka kito žmogaus širdis. Plungės rajone esančiuose Šateikiuose įsikūrusi Kripų šeima kaip niekas kitas žino, koks trapus gali būti gyvenimas ir ką reiškia turėti viltį ir tikėjimą, kad kas nors ryšis tau dovanoti antrą galimybę.


Ingos mama Ilona Kripienė, net ir praėjus trylikai metų po lemtingo įvykio, ramiai kalbėti apie jų šeimai tekusius išgyvenimus nelabai gali. Mamos širdis atlaikė sunkiai pakeliamą skausmą – vaiko ligą, grasinusią tragiška baigtimi. Balansavimas tarp gyvenimo ir mirties, nežinia ne tik dėl tolesnės ateities, bet ir dėl rytojaus tuo metu lydėjo kiekvieną dieną. „Prisiminti tų išgyvenimų nelabai ir norisi…“ – neslėpė moteris, nes pernelyg daug skausmo patirta, ašarų išverkta.


Gripo komplikacija?


Kodėl tada dar keturiolikmetei Ingai sunegalavo širdis, ir šiandien šimtaprocentinio atsakymo Kripų šeima neturi. Pasak gydytojų, labiausiai tikėtina priežastis – gripo komplikacija. 


„Visą mėnesį Ingai nesisekė išgyti. Rodos, nebėra temperatūros, po keleto dienų vėl prasideda karščiavimas, kosulys. Šeimos gydytojas nieko blogo neįtarė, tyrimai buvo geri, tačiau vėliau atsidūrėme Plungės ligoninėje. Iš ten greit buvome išsiųstos į Klaipėdą, nes, kaip tada sakė gydytojai, Ingos širdis jau buvo nenormaliai išsiplėtusi. Nuo tada ir prasidėjo mūsų kelionė po ligonines“, – prisiminė Ilona.


Apmaudu mamai dabar prisiminti, jog sunkiu metu teko patirti ir kai kurių gydytojų nejautrumą, kai sakyta, jog vilties išgyti nėra, nes iš pradžių buvo įtarta, kad ne tik Ingos širdelė nebenori pati plakti, bet yra problemų ir su plaučiais – įtarta plaučių hipertenzija. O sulaukti kompleksinės transplantacijos, kaip tvirtino Klaipėdos medikai, tikimybė tikrai nebuvo didelė.


„Po metų gydymo pagerėjimo nebuvo, Inga jautėsi vis blogiau. Buvome tiesiog išsiųstos namo“, – sakė Ilona. Tačiau mama rankų nenuleido, o ir sulaukė paraginimo ir patarimų iš šalies, kad būtina susisiekti su Santariškių klinikomis Vilniuje, su gydytoju Vytautu Sirvydžiu.


I. Kripienė neslėpė, kad ir sostinėje medikai optimizmu nedegė. „Pasakė, kad reikia jungti dirbtinę širdį ir kad šios operacijos sėkmė 50 ir 50, pasiseks arba ne. Reikėjo sutikti, nes kito pasirinkimo tiesiog nebuvo, Ingos būklė blogėjo. 2007 metų birželio 18 dieną prijungė dirbtinę širdį“, – lyg iš rašto kiekvieną išgyventą momentą dėstė Ilona.


Operacija pasisekė, tačiau po poros savaičių Inga paniro į komą… Iš jos prabudo lyg kūdikis, kuris nepažino nei mamos, nei tėčio. Teko mokyti visko iš naujo. Negana to, atsirado dar viena sveikatos bėda – epilepsija.


Donoro širdis Ingai buvo transplantuota praėjus lygiai metams po dirbtinės širdies prijungimo operacijos. Pačiu laiku, nes būklė ir su dirbtiniu aparatu prastėjo, triko širdies ritmas. Savo gelbėtoją Inga matė, žino jo istoriją. „Jis gulėjo ligoninėje kartu su manimi, už stiklinės pertvaros…“ – užsiminė ji.


Tiek Inga, tiek jos mama dėkingos mirusio jaunuolio šeimai už sunkiu momentu priimtą sprendimą. Moterys mano, jog donorystė yra verta didžiausios pagarbos, nes būtent ji suteikia galimybę kitiems žmonėms gyventi kokybišką gyvenimą, atgauti sveikatą. Inga ne tik susigrąžino sveikatą, ji susigrąžino gyvenimą, o su juo kartu ir svajones.
„Anksčiau buvau prieš donorystę, bet šiandien pati turiu donoro kortelę. Taip jau būna gyvenime: kol pats nesusiduri su bėda, kol neišgyveni asmeniškai, tol viską vertini skeptiškai. Inga iš Santariškių buvo išrašyta tik po dvejų metų gydymo. Visus tuos ligos metus mus Dievas mylėjo, tikiuosi, kad taip bus ir toliau“, – jau su šypsena tarė Ilona.
Išskleidė sparnus į savarankišką gyvenimą.


Šypsena šiandien nedingsta ir nuo Ingos veido. Priežasčių būti laiminga ji turi. Tiesa, iki to, ką turi ir kaip gyvena šiandien, jai dar teko pakovoti. Tik šįkart stabdė ne sveikatos būklė, o tėvai, ypač mama.


Po transplantacijos Inga sugebėjo užbaigti mokslus, tačiau studijų nesirinko, nes nesijautė pakankamai tam pasiruošusi ir sustiprėjusi. Tad laiką leido namuose, savanoriavo Šateikių bibliotekoje, vadovavo čia įkurtam vaikų klubui „Mozaika“, vis dėlto veiklos, bendravimo su kitais žmonėmis trūko. Neslepia, kad dėl to ir liūdesys dažnai lankydavo, ir depresija apimdavo.


Tokiais momentais Inga į rankas imdavo teptuką. „Piešti visada mėgau, ir būdama ligoninėje esu daugybę piešinių sukūrusi“, – sakė mūsų pašnekovė.
Jaunoji dailininkė prieš keletą metų buvo netgi surengusi savo darbų parodą. Iš pradžių Šateikių bibliotekoje, paskui Plungėje, kituose aplinkiniuose miestuose. Būtent dailė suteikė jai drąsos keisti ir savo gyvenimą – mergina išvyko gyventi ir mokytis piešimo paslapčių į Klaipėdą.


„Kiek buvo pykčio, barnių, nenorėjau jos išleisti“, – prisipažino Ilona. Mamos nerimas suprantamas ir pateisinamas. Juk tiek išgyventa, tiek būta kartų akistatoje su mirtimi! Kas geriau, jei ne mama, užtikrins, kad būtų nepamiršti ir laiku išgerti vaistai, kuriuos būtina vartoti kasdien, kas geriau, jei ne artimieji, pasirūpins užėjus epilepsijos priepuoliui ir pan. Tačiau Inga išvyko ir štai jau keletą metų gyvena uostamiestyje. Klaipėda – jos meilės miestas!


Pėsčiomis – į Palangą


Savarankiškas gyvenimas Ingai prasidėjo ne tik studijomis privačioje dailės mokykloje, bet ir dar labai rimtu dalyku. „Susiradau darbą. Tėvai vėlgi labai išgyveno, tačiau galiausiai nusprendė, jog, jei tik mano sveikata leidžia, tai kodėl neturėčiau dirbti“, – kalbėjo mergina. Ir šiandien ji dirba, o piešimas liko tik laisvalaikio užsiėmimas.


Džiugu šiandien matyti Ingą tokią laimingą. Greta jos, kaip pati užsiminė, jos angelas sargas – gyvenimo draugas Silvestras. Susipažinę Klaipėdoje jiedu mėgaujasi meile vienas kitam. Dabar abu linksmai pasijuokia iš to, kaip per pirmąjį pasimatymą Ingą ištiko epilepsijos priepuolis. Vaikinas neišsigandęs ir merginos nepalikęs. O Ingai tai buvęs tarsi įrodymas, kad šis jaunuolis skirtas jai. 


„Sunku rasti žmogų, kuris tave mylėtų tokį, koks esi. Silvestras dabar perėmė iš mamos visus rūpesčius, susijusius su manimi“, – pajuokavo ji. 


Tuo metu jaunas vyras žėrė komplimentus savo merginai: „Inga – ne iš šios žemės. Klaipėdoje moterys kitokios, o ji tokia šeimyniška. Bendraudamas su ja supratau, kad tai žmogus, kuriuo aš galiu pasitikėti, kuris niekada neišduos.“


Savo draugui Inga yra dėkinga už begalinį optimizmą, kuriuo jis ją užkrečia, už palaikymą. Juk būtent jis paskatino merginą sportuoti, jis domisi informacija, kuria galėtų palengvinti jos sveikatos būklę. Taip Ingos gyvenime atsirado meditacija, vegetarizmas. Žinant merginos sveikatos istoriją turbūt sunku būtų patikėti, kad ji geba ir pėsčiomis iš Palangos į Klaipėdą parkeliauti! „Kartą sugedo dviratis, tad teko pėstute grįžti namo“, – juokėsi ji.


„Ne tas žodis, kokia esu dabar laiminga! Turiu draugų, turiu veiklos, abu turime planų, – nusišypsojo Inga ir parodė jos pirštą puošiantį sužadėtuvių žiedelį. – Gyvenu sveiko žmogaus gyvenimą. Meilė, mityba ir sportas – tai, kas mane gydo. Ir gydytojai, pamatę mano tyrimus, stebisi – kaip taip gali jaustis žmogus su persodinta širdimi? Pasirodo, įmanoma.“


I. Kripaitė pridūrė, jog savo patirtimi mielai dalijasi su kitais „širdukais“. Juk suteikti kažkam vilties ir tikėjimo, kad viskas bus gerai, – be proto gera. Anksčiau jai pačiai to reikėjo.


Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad Donoro kortelę galima gauti užregistravus prašymą ntb.lt, taip pat visose gydymo įstaigose ir „Eurovaistinės“ vaistinėse.


NTB informacija (straipsnio autorė – Daiva Gerikienė, laikraštis „Plungė“)

Gyvenimas su donoro širdimi: „Dabar jau esu laiminga“

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Jul 2021 14:59:40 +0300
<![CDATA[„Tyliaisiais žudikais“ praminti virusiniai hepatitai: ką būtina žinoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tyliaisiais-zudikais-praminti-virusiniai-hepatitai-ka-butina-zinoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tyliaisiais-zudikais-praminti-virusiniai-hepatitai-ka-butina-zinoti Dažnai nepasireiškia jokie simptomai, todėl diagnozuojami per vėlai, kai liga jau būna svariai pažengusi – taip 21-ojo amžiaus „tyliaisiais žudikais“ pramintus virusinius hepatitus apibūdina specialistai. Todėl, pasak jų, prevenciškai pasitikrinti būtina tiems, kurie, vertinama, turi didesnę riziką susirgti.

„Šiandien, liepos 28-ąją, minėdami Pasaulinę hepatito dieną, kviečiame tuos žmones, kurių rizika susirgti virusiniais hepatitais yra didesnė, nedvejoti ir pasitikrinti. Lėtinės virusinių hepatitų formos gali nesukelti jokių simptomų, tad daugelis sergančiųjų net nežino, kad yra užsikrėtę. Kaip rodo praktika, šios infekcijos dažniausiai nustatomos visiškai atsitiktinai, kai neretai jau būna per vėlu padėti žmogui, nes nuo užsikrėtimo iki susirgimo kepenų ciroze, vėžiu gali praeiti ir kelios dešimtys metų“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai.

Virusiniais hepatitais B ir C, kurie lemia susirgimą kepenų ciroze ir kepenų vėžiu, visame pasaulyje, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, yra užsikrėtę apie 325 mln. gyventojų, o kiekvienais metais jie nusineša apie 1,4 mln. gyvybių.  

Kas yra virusiniai hepatitai?

Virusiniai hepatitai – A, B, C, D, E virusų sukelti uždegiminiai kepenų pažeidimai. Virusinių hepatitų plitimo būdas, inkubacinis periodas, ligos vystymasis yra skirtingi.

Virusiniai hepatitai gali būti ūminiai ir pasireikšti įvairiais simptomais (gelta, pykinimas) bei lėtiniai, kai liga trunka ilgiau nei 6 mėnesius, arba pasireikšti besimptome forma.

Kaip užsikrečiama?

Virusiniu hepatitu A  galima užsikrėsti per maistą (neapdorotą termiškai, neplautus egzotinius vaisius, jūros gėrybes) bei nešvarų vandenį.

Virusiniais hepatitais B ir C, užsikrečiama per kraują (vartojant švirkščiamuosius narkotikus, dalijantis užkrėstais švirkštais, darant tatuiruotes, veriant auskarus ar atliekant kitas procedūras, kurių metu naudojami nesterilūs įrankiai), taip pat nesaugius lytinius santykius (nenaudojant prezervatyvo).

Kiti hepatitai (D ir E) yra reti, dažniausiai gali būti diagnozuojami su kitais virusiniais hepatitais (B ir C).

Skiepai – veiksmingiausia profilaktikos priemonė

Kai kurių hepatito rūšių galima išvengti skiepijant. PSO tyrimas parodė, kad apytiksliai 4,5 mln. priešlaikinių mirčių mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse iki 2030 m. būtų galima išvengti atliekant skiepijimą, diagnostinius tyrimus, tiekiant vaistus ir šviečiant visuomenę.

Pati efektyviausia apsauga nuo virusinių hepatitų A ir B yra skiepai, o siekiant apsisaugoti nuo kitų virusinių hepatitų, labai svarbu mažinti rizikos veiksnius, kurie didina tikimybę susirgti, o jei jų nepavyksta išvengti – reguliariai tikrintis sveikatą.  

Kur galima pasitikrinti dėl virusinių hepatitų?

Jei norite atlikti tyrimą dėl  hepatitų, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ar atlikti tyrimą laboratorijoje. Taip pat greituosius testus galima įsigyti vaistinėse ir juos atlikti savarankiškai.

NVSC Vilniaus departamentas, siekdamas prisidėti prie hepatitų eliminavimo, vykdo gyventojų informavimą apie hepatitų profilaktiką ir tyrimų svarbą, taip pat atlieka hepatitų židinių epidemiologinę diagnostiką ir kontrolę, kad užkirstų kelią hepatitų plitimui ir apsaugotų gyventojus nuo galimo užsikrėtimo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

„Tyliaisiais žudikais“ praminti virusiniai hepatitai: ką būtina žinoti?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Jul 2021 11:23:49 +0300
<![CDATA[Vaistai nuo skausmo visada kenkia skrandžiui: tiesa ar mitas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistai-nuo-skausmo-visada-kenkia-skrandziui-tiesa-ar-mitas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistai-nuo-skausmo-visada-kenkia-skrandziui-tiesa-ar-mitas Pilvo skausmas yra vienas dažniausių daugelį bent kartą kamavusių negalavimų. Nors visi nemalonūs pojūčiai pilvo srityje paprastai įvardijami kaip pilvo skausmas, sveikatos specialistai teigia, jog svarbu atpažinti, kurią konkrečiai pilvo dalį skauda. Nuo to priklausys, kas padės geriausiai – vaistai nuo pilvo skausmo, papildai virškinimui ar mitybos korekcija.


Neretai vaistinėse apsilankę pacientai įsitikinę, kad esant bet kokiems virškinimo sutrikimams, rėmens graužimui ar kitiems nemaloniems pojūčiams padės vaistai nuo pilvo skausmo. „Gintarinė vaistinė“ vaistininkė Roberta Janulytė sako, kad yra ir tokių atvejų, kai pacientas geriau pasiryžęs kentėti skausmą, nei vartoti vaistus, nes mano, kad jie kenkia skrandžiui.


„Pilvo skausmas gali būti virškinamojo trakto sutrikimo, kasos veiklos sutrikimo, rėmens, skrandžio bėdų, žarnyno ar kepenų problemų ženklas. Tinkamai parinkti medikamentai gali numalšinti skausmą, o maisto papildai virškinimui – sureguliuoti virškinimo problemas. Pacientams visada patariu nepiktnaudžiauti vaistais nuo skausmo, bet ir nebijoti jų vartoti – kad visi jie kenkia skrandžiui, yra mitas. Svarbu laikytis vaistininko ar gydytojo nurodymų ir vaistus vartoti tiksliai taip ir tokius, kokie paskirti“, – aiškina R. Janulytė.


Vaistai nuo skausmo – nebūtinai nuskausminamieji


Pirmiausia vaistininkė pataria atkreipti dėmesį, koks yra jaučiamo pilvo skausmo pobūdis ir jo lokacija. Jos teigimu, skrandžio skausmai gali signalizuoti apie padidėjusį rūgštingumą, gastritą, GERL. Pacientai tuomet dažniausiai skundžiasi skausmu saulės rezginyje – duobutėje centre po šonkauliais, skausmas gali plisti už krūtinkaulio aukštyn. Kai skrandis tuščias, gali kamuoti alkio skausmai, kurie pavalgius palengvėja. 
Kasos veiklos sutrikimams būdingas skausmas prasideda viršutinėje pilvo dalyje ir plinta lanku, tarsi juosdamas, pablogėja pavalgius ar atsigėrus, judant, kartu gali kamuoti bendras silpnumas, pykinimas, viduriavimas. Apie kepenų ar tulžies pūslės veiklos sutrikimus pranešantis skausmas jaučiamas dešiniame šone, dažniausiai po šonkaulių lanku. Žarnyno skausmų atveju pacientas negali nurodyti tikslios skaudamos vietos, lydintys simptomai – išsipūtęs pilvas, tuštinimosi sutrikimai, spazmai.


„Preparatai nuo pilvo skausmo parenkami atsižvelgiant būtent į jaučiamą skausmo pobūdį ir kitus simptomus. Labai svarbu žinoti, kad nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo, tokie kaip paracetamolis, ibuprofenas, naproksenas ir kiti, niekada nevartojami virškinamojo trakto skausmų malšinimui. Tam skirti spazmolitikai (drotaverinas), virškinimą gerinantys preparatai (kasos virškinimo fermentai, augaliniai ekstraktai), papildai virškinimui, skrandžio rūgšties sekreciją mažinantys vaistai, dujų kaupimąsi žarnyne mažinantys vaistai“, – vardija vaistininkė.


Į pagalbą – kitos vaisto formos


R. Janulytės teigimu, ne visuomet galima išvengti vaistų nuo skausmo ir uždegimo vartojimo. Lūžiai, traumos, laikas po chirurginių procedūrų, ūmūs uždegiminiai susirgimai, pavyzdžiui, radikulitas – tik keli atvejai, kai vaistai skiriami ne tik skausmui malšinti, bet ir gydyti uždegimą. 


„Tiems, kas bijo nepageidaujamo vaistų poveikio skrandžiui, priklausomai nuo individualios situacijos galima parinkti kitą vaisto formą – tepalą ar pleistrą, kurie veikia vietiškai ir nepatenka į sisteminę kraujotaką, todėl neturi neigiamo poveikio skrandžio gleivinei. Jei uždegimas ir skausmas labai stiprus, gydytojas gali paskirti ir injekcinę vaisto formą“, – pasakoja R. Janulytė.  


Jei vaistai nuo skausmo ir uždegimo gydytojo paskyrimu vartojami ilgai, kartu galima vartoti protonų pompos inhibitorius – omeprazolį, pantoprazolį, esomeprazolį. Tai vaistai, kurie mažina skrandžio rūgšties sekreciją ir apsaugo skrandžio gleivinę nuo nepageidaujamo vaistų nuo skausmo ir uždegimo poveikio. 


Kaip vaistų vartojimas veikia skrandį 


R. Janulytė sako, kad teigti, jog visi vaistai neigiamai veikia skrandžio gleivinę, negalima. Tiesa, tam įtakos gali turėti ir neteisingas paskirto vaisto vartojimas. „Paskirtus vaistus būtina vartoti taip, kaip nurodė gydytojas, vaistininkas ar parašyta informaciniame lapelyje. Labai svarbus vaistų derinimas su maistu. Maistas ne tik mažina kai kurių vaistinių medžiagų veikimą ir pasisavinimą, bet ir gali turėti neigiamų tarpusavio sąveikų, todėl jei nurodyta vaistą vartoti prieš ar tarp valgių, gerti vaistą su maistu ar iš karto pavalgius negalima“, – tvirtina vaistininkė.  


Pasak jos, yra tokių vaistų nuo skausmo, kurie neveikia skrandžio gleivinės. Tai receptiniai preparatai, vadinamieji selektyvūs COX-2 inhibitoriai, kurie gali būti skiriami gydytojo, kuomet negalima apsieiti be nuskausminamųjų, bet kartu pacientą vargina ir skrandžio ligos.

Vaistininkė sako, kad kartais pacientai teiraujasi, ar galima nepageidaujamo vaistų poveikio skrandžiui malšinimui vartoti kitus vaistinius preparatus. „Jei būtina vartoti vaistus nuo skausmo ir uždegimo, kurie sukelia nepatogius jausmus, geriau yra keisti vaisto vartojimo būdą ar formą, o ne griebtis papildomų preparatų. Tai nėra racionalu – taip didėja nepageidaujamų tarpusavio sąveikų rizika, ypač jei žmogus vartoja kelis vaistus skirtingoms ligoms gydyti“, – teigia ji. 


Maistas padeda išvengti skrandžio jautrumo 


Neretai padidintą skrandžio jautrumą ir jį lydinčius skausmus gali sukelti netinkama mityba ir dėl to sutrikęs virškinimas, todėl vaistininkė atkreipia dėmesį, ką valgyti sutrikus virškinimui, o kokių maisto produktų geriau vengti.


Kasdieniame maisto racione turėtų būti pakankamas kiekis vandens, žolelių arbata, natūralios ne citrusinių vaisių sultys,  alyvuogių ir linų sėmenų aliejus, troškinta, virta ar kepta folijoje neriebi mėsa, vištiena, kalakutiena, neriebi balta žuvis, liesas pienas, natūralus jogurtas be vaisių gabaliukų, balta, juoda be priedų (saulėgrąžų, sėlenų) duona, makaronai, ryžiai, kukurūzai, virti vaisiai, vaisių tyrė, bananai, virtos daržovės (bulvės, špinatai, morkos, žirneliai, šparaginės pupelės, cukinijos, brokoliai). 


R. Janulytės teigimu, skrandžio jautrumą gali didinti putojantys ir alkoholiniai gėrimai, citrusiniai vaisiai ir jų sultys, juoda kava, sviestas, taukai, majonezas, skrudinta, kepta, rūkyta ar konservuota mėsa, žuvies konservai, marinuota žuvis, kalmarai, midijos, aštrūs sūriai, fermentinis sūris, nenugriebtas pienas, grietinėlė, riebi grietinė, avižų kruopos, šviežia duona, šokoladas, pipirmėtės, česnakai, svogūnai, pomidorai, pipirai, pupelės, kopūstai, agurkai, raugintos ir marinuotos daržovės, keptos bulvės. 


„Į vaistinę užsukę pacientai neretai teiraujasi, kaip pagerinti sutrikusį virškinimą. Visada patariu atkreipti dėmesį ne tik į tai kuo, bet ir kaip maitinamasi. Valgyti reikėtų nedidelėmis porcijomis ir dažnai, 5-7 kartus per dieną, stengtis valgyti tuo pačiu metu. Rekomenduojama nevartoti labai karšto arba labai šalto maisto, o skysčius gerti tarp valgių arba likus ne mažiau nei 30 min. iki valgymo“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Vaistai nuo skausmo visada kenkia skrandžiui: tiesa ar mitas?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Jul 2021 09:01:17 +0300
<![CDATA[Cigarečių dūmai gali įsigerti ir per odą: kaip apsaugoti vaikus nuo pasyvaus rūkymo?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/cigareciu-dumai-gali-isigerti-ir-per-oda-kaip-apsaugoti-vaikus-nuo-pasyvaus-rukymo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/cigareciu-dumai-gali-isigerti-ir-per-oda-kaip-apsaugoti-vaikus-nuo-pasyvaus-rukymo Vasarą neretai tenka pamatyti lauko kavinėse ar paplūdimiuose šalia vaikų rūkančius tėvus. Suaugusieji gali pasirinkti nebūti rūkančiųjų aplinkoje arba bent jau paprašyti aplinkinių nerūkyti, tuo tarpu vaikai dažniausiai to padaryti negali.

„Mano šeimos klinikos“ šeimos gydytoja Jūratė Ivanauskienė priminė ekspertų skaičiavimus, kad viena valanda buvimo prirūkytoje patalpoje prilygsta vienai surūkytai cigaretei. Pasyvus rūkymas kasmet pasiglemžia apie pusę milijono gyvybių.

Kenksmingos medžiagos patenka ir per odą

J. Ivanauskienė sako, kad ir suaugęs žmogus, ilgą laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje ar šalia rūkančio asmens, gali jausti intoksikacijos požymius — galvos svaigimą, skausmą, pykinimą, taip pat pasyvus rūkymas gali sudirginti akis, sukelti čiaudulį, slogą ar kosulį. Dažnai būnant prirūkytose patalpose, didėja rizika susirgti vėžiu, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Vaikai, būdami šalia rūkančiųjų, cigarečių dūmų ne tik įkvepia. Kadangi vaikų oda plona, kenksmingos medžiagos lengvai per ją patenka į kraują. Yra duomenų, kad net 70 proc. vaikų dėl pasyvaus rūkymo susiduria su sveikatos sutrikimais, o vaikams, kurie dažnai būna prirūkytose patalpose, tikimybė susirgti plaučių ligomis išauga net 50 proc. Tėvai gali nė nepagalvoti, kad jų vaikas astma, bronchitu, plaučių uždegimu, įvairiomis kvėpavimo takų ir infekcinėmis ligomis ar net vidurinės ausies uždegimu serga dėl to, kad aplinkoje rūkoma“, — kalba J. Ivanauskienė.

Itin pažeidžiami yra kūdikiai, kurių aplinkoje apskritai neturėtų būti rūkoma. Pasyvus rūkymas gali būti net staigios kūdikių mirties sindromo priežastimi, nes nikotinas, patekęs į kūdikio kvėpavimo takus, gali sukelti ūmų kvėpavimo takų nepakankamumą.

Vaikas blogai mokosi? „Kaltas“ gali būti pasyvus rūkymas

Pasak šeimos gydytojos, esama patvirtintų duomenų, kad pasyvus rūkymas turi neigiamos įtakos vaikų pažinimo funkcijų vystymuisi, nes cigarečių dūmuose esančios medžiagos veikia nervines ląsteles. Dėl cigarečių dūmuose esančių smalkių bei kitų toksinų poveikio vaikams trūksta deguonies, tai veikia vaikų gebėjimą susikaupti, darbingumą ir mokymosi rezultatus.

„Tikriausiai vienas baisiausių vaizdų — matyti besilaukiančią moterį su cigarete. Jau labai seniai įrodyta, kad pasyvus rūkymas didina riziką pagimdyti negyvą kūdikį ar kūdikį su negalia. Tokį neigiamą poveikį gali sukelti buvimas šalia rūkančiųjų tris ar keturias valandas per parą“, — sako J. Ivanauskienė.

Kodėl nereiktų rūkyti automobiliuose?

Svarbiausias dalykas, kurį rūkantys tėvai gali padaryti — mesti rūkyti. Turintiems rūkymo priklausomybę ir norintiems, bet negalintiems mesti rūkyti iš karto, kaip mažiau kenksmingas rūkymo būdas kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JK ar JAV, rekomenduojami kaitinamojo tabako ir kiti bedūmiai tabako gaminiai, kuriuose „išjungiamas“ degimo procesas. Pasak gydytojos, galbūt jie mažiau kenksmingi, tačiau jų poveikis kol kas dar nėra iki galo ištirtas.

Gydytoja pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais iš savo pacientų girdi, kad jaunesni žmonės į šią problemą žiūri kur kas atsakingiau ir vaikų aplinkoje tiek namuose, tiek viešose vietose stengiasi nerūkyti.

Tačiau, kalbant apie pasyvų rūkymą, vis dažniau minimas ne tik antrinis, bet ir tretinis jo poveikis, kai cigarečių teršalų įkvepiama ne tiesiogiai rūkymo metu ar būnant šalia rūkančiojo, bet rūkalų dūmams įsigėrus į baldus, kilimus ar drabužius bei vėl patekus į orą. Dėl to gydytoja įspėja nerūkyti ne tik šalia vaikų, jų aplinkoje, bet ir automobiliuose, net jeigu tuo metu važiuojama be keleivių.

„Su pasyvaus rūkymo problema vaikai dažnai susiduria automobilyje, jeigu jame yra rūkoma net ir atsidarius langą. Rūkydami automobilyje žmonės mano, kad dūmai greit išsivėdins, tačiau toksiškos medžiagos susigeria į minkštus paviršius — sėdynes, kilimėlius, ir juose išlieka dar kurį laiką. Tretinis rūkymas yra palyginti silpniausias teršalų šaltinis, bet jis gali būti reikšmingas jautresnės sveikatos žmonėms, ypač vaikams“, — primena gydytoja J. Ivanauskienė.

Cigarečių dūmai gali įsigerti ir per odą: kaip apsaugoti vaikus nuo pasyvaus rūkymo?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 28 Jul 2021 11:08:05 +0300
<![CDATA[Netinkamai prižiūrimi lęšiai gali tapti akių bakterijoms daugintis palankiu „šiltnamiu“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/netinkamai-priziurimi-lesiai-gali-tapti-akiu-bakterijoms-daugintis-palankiu-siltnamiu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/netinkamai-priziurimi-lesiai-gali-tapti-akiu-bakterijoms-daugintis-palankiu-siltnamiu Vasara neatsiejama nuo maudynių vandens telkiniuose, pramogų gamtoje, o visa tai gali tapti iššūkiu nešiojantiems kontaktinius lęšius. „Eurovaistinės“ vaistininkai sako, kad klientams tenka priminti lęšių nešiojimo taisykles. Gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė perspėja, kad jų nesilaikant, galima susidurti su rimtomis problemomis.

Kontaktiniai lęšiai gali itin palengvinti žmogaus gyvenimą, tačiau tik tuomet, kai jais tinkamai pasirūpinama. Kai kuriais atvejais specialistai net rekomenduoja geriau lęšių nenešioti nei daryti tai netinkamai.

 „Gydytojai oftalmologai dažnai įspėja pacientus dėl netinkamo kontaktinių lęšių nešiojimo. Dažnai su jais yra patogu, tačiau tik tol, kol viskas gerai, bet jei atsiranda problemų – jos būna itin sudėtingos. Prasta lęšių nešiojimo higiena gali tapti priežastimi kilti įvairioms komplikacijoms, dėl kurių netgi gali tekti atsigulti į ligoninę“, – perspėja gydytoja D. Montvilaitė.

Kontaktiniai lęšiai sukuria didelį patogumą, nes jei žmogus juos toleruoja, tuomet jis puikiai mato, jam nebereikia akinių, kurie spaudžia, rasoja, sukelia kitus nepatogumus. Pasak gydytojos, dėl to jie „įsimyli“ lęšius ir visai pamiršta akinius, o kartu ir lęšių nešiojimo taisykles.

Pirmas dalykas, kurį, anot oftalmologės D. Montvilaitės, daug pacientų daro netinkamai, – miega su lęšiais. Nors yra kontaktinių lęšių, kurie reklamuojami kaip saugūs miegoti, tačiau gydytoja net ir šiais rekomenduoja nepasitikėti. Ji miegojimą su lęšiais prilygina miegojimui su makiažu. „Vieną kartą užmigus, tikrai nieko tokio nenutiks, tačiau svarbu nepaversti to įpročiu“, – sako ji.

Kita dažna lęšių higienos klaida – maudymasis atviruose vandens telkiniuose nešiojant lęšius. „Žmonėms reiktų prisiminti, kad tai yra tie patys akiniai tik kitu pavidalu“, – sako D. Montvilaitė. Tiems, kuriems reikia mažos dioptrijos lęšių, rekomenduojama einant maudytis nesidėti lęšių, o žmonėms, kurių regėjimas silpnas ir reikalauja didesnių dioptrijų – keisti lęšius iškart po maudynių. Kontaktiniai lęšiai yra palanki terpė mikroorganizmams daugintis, todėl specialistai nerekomenduoja su jais maudytis.

Važiuojant atostogų rekomenduojama įsigyti vienadienius kontaktinius lęšius. Tokiu būdu sumažėja pagunda lęšius taupyti, nešioti per ilgai ir jie pasikeičiami laikui. Anot gydytojos, norėtųsi, kad tokių atvejų, kai pacientai nešioja vienadienius lęšius dvi ar tris paras, neatsirastų, lęšių išsiėmimas tinkamu laiku yra elementarios higienos dalis.

Nešiojant lęšius svarbu pasirūpinti ir tinkamu akių drėkinimu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė pataria tam turėti akis drėkinančių lašų. Pajutus pirmuosius akių sausėjimo požymius rekomenduojama susirūpinti nedelsiant ir nelaukti, kol akys pradės raudonuoti kiekvieną dieną. Pirmuosius simptomus įveikti gali padėti vaistininkas, kuris padės išsirinkti lašelius, drėkinančius gleivinę.

Tokius lašelius pagal poreikį rekomenduojama lašinti 3–4 kartus per dieną, o prireikus ir dažniau.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad akių lašai dažniausiai galioja iki pusės metų. Vaistininkė įspėja, kad senesnių lašelių vartoti negalima, nes jie bus praradę sterilumą ir dėl to gali kilti dar didesnis akių uždegimas. Išskyrus specialias vienadozes talpyklas, kurios galioja ilgiau.

 „Lašeliai yra pirmas išsausėjusių akių būklę gerinantis žingsnis. Vaistinėse yra daugybė skirtingų lašelių, kurie yra ne vaistai, o tik pagalba akims, todėl galima savarankiškai pasirinkti lašelius ir juos lašinti. O jeigu akys yra raudonos kiekvieną rytą, pradeda pūliuoti, atsiranda geltonos išskyros, tuomet reikia būtinai kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir greičiausiai bus taip pat paskirti vaistiniai lašai“, – sako vaistininkė.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Netinkamai prižiūrimi lęšiai gali tapti akių bakterijoms daugintis palankiu „šiltnamiu“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 28 Jul 2021 11:04:56 +0300
<![CDATA[Bus pažymima Pasaulinė hepatitų diena]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bus-pazymima-pasauline-hepatitu-diena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bus-pazymima-pasauline-hepatitu-diena Kiekvienais metais liepos 28 - ąja minima Pasaulinė hepatitų diena, skirta informuoti visuomenę apie virusinius hepatitus, t.y. kepenų uždegimą, galintį sukelti sunkią kepenų ligą ir kepenų ląstelių vėžį. Kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), šių metų pasaulinės kampanijos tema - „Hepatitai negali laukti“ ir tai, pasauliniu mastu reikštų, jog iki 2030 m. siekiama kuo skubiau eliminuoti hepatitus kaip grėsmę visuomenės sveikatai.

Pažymint Pasaulinę hepatitų dieną PSO siunčia hepatitų prevencijos žinutes - visuomenei, sprendimų priėmėjams ir nacionaliniams lyderiams.
 
"Hepatitai negali laukti" - PSO žinutės visuomenei:
  • Žmonės, gyvenantys su hepatitu, negali laukti gyvybę gelbstinčio gydymo.
  • Tyrimai ir gydymas dėl hepatito B nėščiosiom negali laukti. Prevencijos priemonėmis galima užkirsti kelią hepatito B viruso infekcijos perdavimui iš užsikrėtusių motinų jų kūdikiams.
  • Naujagimiai negali laukti savo skiepo nuo hepatito B.
  •  Žmonės, paveikti hepatito, negali laukti kol bus apsaugoti nuo stigmos ir diskriminacijos.
  • Bendruomenės organizacijos negali laukti didesnių investicijų.
  • Sprendimų priėmėjai negali laukti ir turi veikti dabar, kad hepatitų eliminavimas taptų realybe per politinę valią ir finansavimą.
 
"Hepatitai negali laukti" - PSO žinutės sprendimų priėmėjams:
  • Virusinių hepatitų eliminavimo integravimas su kitomis sveikatos priežiūros paslaugomis negali laukti.
  • Hepatitų priežiūros finansavimas negali laukti.
  • Trijų infekcijų - ŽIV, hepatito B ir sifilio - perdavimo iš motinos vaikui eliminavimas negali laukti.
  • Įrodymais pagrįstos hepatitų eliminavimo priemonės  šalyse negali laukti.
  • Visuotinos sveikatos paslaugos visiems gyvenantiems su hepatitu negali laukti. Pradėti veikti dabar - reiškia gelbėti gyvybes.
 
"Hepatitai negali laukti" - PSO žinutės nacionaliniams lyderiams:
  • Negalima laukti nustatant nacionalinius hepatitų eliminavimo tikslus. Pasaulis be virusinių hepatitų iki 2030 m. prasideda nuo jūsų šalies.
  • Rūpinimasis labiausiai pažeidžiamais hepatitais sergančiais žmonėmis negali laukti. Visų gyvybės yra svarbios - ar tai būtų maži vaikai, ar žmonės, kurie švirkščiasi narkotikus ir susiduria su didesne rizika užsikrėsti hepatitais.
  • Nuolatinis svarbiausių hepatitų priežiūros paslaugų plėtojimas negali laukti.
  • Bendruomenių įtraukimas į hepatitų paslaugų teikimą negali laukti.
  • Sprendimų priėmėjai negali laukti ir turi veikti dabar, kad hepatitų eliminavimas taptų realybe per politinę valią ir finansavimą.
 
Hepatitas - kepenų uždegimas, kurį gali sukelti virusai (hepatito) bei neinfekciniai veiksniai (alkoholis, medikamentai ir pan.). PSO duomenimis, dažniausiai lėtinius hepatitus sukelia hepatito B ir C virusai. Lėtiniai B ir C hepatitai yra dažniausi kepenų cirozės, kepenų vėžio ir su jais susijusių mirčių priežastis. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje kas 30 sekundžių miršta žmogus  nuo su hepatitu susijusių ligų. Iš viso nuo hepatitų B ir C kasmet per metus pasaulyje miršta 1,1 milijonas žmonių bei kasmet užregistruojama 3 milijonai naujų atvejų. Pasauliniu mastu hepatitai - tai antroji mirties nuo infekcinių ligų priežastis po tuberkuliozės.
 
Pasaulinėje hepatito strategijoje, kuriai pritarė visos PSO valstybės narės, nuo 2016 m.  iki 2030 m. siekiama 90 proc. sumažinti naujų hepatito infekcijos atvejų bei 65 proc. sumažinti mirčių skaičių.
 
Ilgametė sergamumo hepatitais dinamika Lietuvoje rodo, kad  sergamumas ūmiais hepatitais B ir C turi mažėjimo tendenciją, tačiau Lietuvoje išlieka itin aktualūs lėtinių virusinių hepatitų geresnio išaiškinamumo klausimai.
Hepatitus sukelia penkios pagrindinės hepatito viruso padermės - A, B, C, D ir E.  Nuo hepatitų A, B yra skiepai. C hepatitas yra pagydoma virusinė liga.
 
Daugiau patikimos informacijos, skirtos Pasaulinei hepatitų dienai, galima rasti ULAC interneto svetainėje ČIA
 
Pranešimą parengė ŽIV/AIDS, lytiškai plintančių ir hepatitų epidemiologinės priežiūros skyriaus medikai.

Bus pažymima Pasaulinė hepatitų diena

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 27 Jul 2021 13:38:46 +0300
<![CDATA[Sąnariai traška ir vyresniems, ir jauniems – kada kreiptis į medikus, o kada pakanka vizito pas vaistininką?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sanariai-traska-ir-vyresniems-ir-jauniems-kada-kreiptis-i-medikus-o-kada-pakanka-vizito-pas-vaistininka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sanariai-traska-ir-vyresniems-ir-jauniems-kada-kreiptis-i-medikus-o-kada-pakanka-vizito-pas-vaistininka Pagal ligų paplitimą pasaulyje sąnarių ligos užima trečią vietą. Nors pavojaus gyvybei jos nesukelia, ilgalaikiai lėtiniai sąnarių skausmai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę, o vaistų skausmui malšinti vartojimas tampa kasdienybe. Dėl šios priežasties labai svarbu laiku pastebėti pirmuosius sąnarių ligų simptomus ir užkirsti kelią šių ligų progresavimui.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės teigimu, dažniau į vaistininkus ir pas gydytoją kreipiasi žmonės, kuriems diagnozuojamas osteoartritas. Paprastai šios grupės ligos neprasideda staiga, o į  pradinius simptomus žmonės nekreipia dėmesio. 
„Ne kartą esu sulaukusi klausimo, ar sąnarių traškėjimas gali būti pirmasis osteoartrito simptomas. Dažniausiai skundžiamasi kelių sąnarių traškėjimu lipant laiptais, atsitupiant.

Jei kartu su šiuo nusiskundimu jaučiami ir tokie simptomai, kaip skausmas fizinio krūvio metu ar iš karto po jo, nežymus ir praeinantis rytinis sąnarių sustingimas, tikrai verta kreiptis pas gydytoją, nes tai gali būti artrozės pradžia. Ligai progresuojant, sąnarius skauda nuolat“, – akcentuoja ji.


K. Šnirpūnienė pataria ypatingai atkreipti dėmesį tuo atveju, kai žmogus yra vyresnio amžiaus, turi antsvorio, mažai juda, yra turėjęs sąnarių traumų, taip pat rizikos grupei priskiriami sportininkai, sunkų fizinį darbą dirbantys žmonės, kurių sąnariams tenka didelė apkrova.
Kodėl traška sąnariai?
Pasak „Sporto klinikos“ sporto medicinos gydytojos Miglės Baranauskaitės, sąnariai gali traškėti dėl daugybės priežasčių. Vienos jų yra gerybinės, nesukeliančios rimtų sveikatos problemų, o kitos gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.  
„Gerybinis sąnarių traškėjimas yra neskausmingas, nesukeliantis diskomforto, netrukdantis judėti. Sąnario traškėjimas, kuris sukelia skausmą, trukdo judėti, sukelia sąnario strigimą gali rodyti ir rimtesnį susirgimą. Gerybinį sąnarių traškėjimus reikėtų stebėti, kad jie netaptų patologiniais. Gerybinio sąnario traškėjimo priežastys dažniausiai yra nulemtos neteisingo kaulų judėjimo vienas kito atžvilgiu. Patologinio traškėjimo priežastys gali būti ir sąnarinės kremzlės pažeidimas, kitų sąnarinių struktūrų, raiščių pakitimai“, – aiškina medikė. 


Sąnariai gali traškėti tiek jauniems, tiek ir vyresniems žmonėms. Jauniems žmonėms sąnario traškėjimas dažniausiai būna gerybinis ir nesignalizuoja apie rimtesnę patologiją, tai dažnai atsiranda spartaus augimo metu. Jei traškėjimas skausmingas ar trukdo judėti, reikėtų kreiptis į gydytoją pagalbos. Jeigu jaunuolis aktyviai sportuoja ir jaučia sąnarių traškėjimą – dažniausiai tai būna kelio sąnarys – derėtų pasikonsultuoti su specialistu, kad pavyktų skausmui užbėgti už akių. 


„Kiekvienas sąnario traškėjimas skirtingas, todėl kiekvienas pacientas vertinamas individualiai. Jeigu neramina sąnario traškėjimas, visada yra geriau pasikonsultuoti su specialistu, kuris gali paskirti tinkamą gydymą ar nuraminti, kad nieko daryti nereikia“, – pataria M. Baranauskaitė. 


Kaip sau padėti?


Vaistininkė sako, kad visas sąnarių ligas galima suskirstyti į dvi dideles grupes: artritai – uždegiminės sąnarių ligos ir artrozės (osteoartritas) – sąnarių paviršius dengiančios kremzlės degeneraciniai pažeidimai.

„Pagrindiniai artrito simptomai: sąnarių skausmas, patinimas, paraudimas, šiomis ligomis gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, net vaikai. Šio tipo ligas sukelia paveldimi, autoimuniniai susirgimai, medžiagų apykaitos sutrikimai, darbas šaltose, drėgnose patalpose, dažnos, iki galo neišgydytos infekcijos“, – vardija K. Šnirpūnienė. 

Jei sąnarių traškėjimas nėra lydimas kitų simptomų, tai dar nėra liga, tačiau pakankamas signalas, kad sąnariams reikalingas didesnis dėmesys ir pagalba. Traškėjimas gali atsirasti, kai sąnaryje sumažėja sąnario skysčio kiekio, jis tampa tirštesnis, taip pat dėl slėgių skirtumų sąnario išorėje bei viduje. 

„Kuo mažiau judame, tuo labiau mažėja sąnario skysčio kiekis, kol jo nebelieka ir dėl trinties pradeda dėvėtis sąnario kremzlė, prasideda artrozė. Todėl pirma pagalba traškant sąnariams yra mankšta. Labai tinka plaukimas, važiavimas dviračiu lygia vietove, vaikščiojimas, kasdien 15 min. atliekami tempimo pratimai. Tokios mankštos metu stiprinami raumenys, o sąnariai nepatiria krūvio. Netinka bėgimas, pritūpimai. Sąnarių traškėjimu gali skųstis ir paaugliai, būna nusiskundimų, kad traška kaklas. Tai taip pat rodo, kad būtina mankšta stuburui ir nugaros raumenų stiprinimas“, – rekomenduoja vaistininkė. 

Anot jos, vaistinėse yra labai daug maisto papildų, skirtų sąnariams: gliukozaminas, chondroitinas, įvairių tipų kolagenai, hialurono rūgštis. Šios veikliosios medžiagos dalyvauja sąnario kremzlinio paviršiaus atsinaujinime, sąnario skysčio gamyboje. 

„Aktyviai sportuojantiems, greitai augantiems paaugliams naudinga reguliariai vartoti kalcio, magnio, vitamino D preparatus, ypač jei dar papildomai jaučiami raumenų skausmai, mėšlungis. Vis tik ne visada ir ne visiems maisto papildai padeda, todėl šalia papildomai visada rekomenduoju subalansuoti mitybą, mažinti antsvorį, neapkrauti sąnarių per dideliais krūviais, kasdien mankštintis. Taip pat būtų gerai pasikonsultuoti su gydytoju, kuris atliks papildomus tyrimus ir jei reikės, nukreips pas reabilitologą ar fizioterapeutą “, – patarė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė K. Šnirpūnienė.

Gerybinis ir patologinis traškėjimas 


Anot sporto medicinos gydytojos M. Baranauskaitės, jei tai gerybinis traškėjimas, dažnai užtenka įvertinti kaulų – raumenų būklę, bei skirti specialius fizinius pratimus rastiems sutrikimams koreguoti. Patologiniams traškėjimams taip pat dažnu atveju užtenka ir fizinių pratimų, tačiau kartais gali prireikti ir traumatologo konsultacijos.


„Kartą konsultacijai kreipėsi jaunas, aktyviai sportuojantis vaikinas, kuris skundėsi kelio sąnario traškėjimu. Traškėjimas buvo neskausmingas, nesukeliantis diskomforto, netrukdantis judėti. Įvertinus kaulų – raumenų sistemos būklę, buvo surasta problema bei paskirti specialūs pratimai rastiems pakitimams koreguoti. Jeigu vaikinas aktyviai nesportuotų, galbūt jam išvis nieko nereikėtų daryti“, – konstatuoja ji. 


Patologinio sąnario traškėjimo pavyzdys – vyresnio amžiaus moteris skundėsi kelio traškėjimu, negalėjo pilnai sulenkti kelio, kartais jis strigdavo. 


„Atlikus klinikinį ištyrimą, paskyrus reikalingus instrumentinius tyrimus, buvo nustatytas sąnario vidinių struktūrų pakenkimas, buvo paskirti specialūs fiziniai pratimai, jeigu jie būtų neveiksmingi, reikalinga traumatologo konsultacija“, – istorija dalijasi „Sporto klinikos“ sporto medicinos gydytoja M. Baranauskaitė.

Sąnariai traška ir vyresniems, ir jauniems – kada kreiptis į medikus, o kada pakanka vizito pas vaistininką?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Jul 2021 08:36:10 +0300
<![CDATA[Sarkoma – grėsminga liga, kurią įveikti padeda ankstyva diagnostika]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sarkoma-gresminga-liga-kuria-iveikti-padeda-ankstyva-diagnostika https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sarkoma-gresminga-liga-kuria-iveikti-padeda-ankstyva-diagnostika Kasmet Lietuvoje diagnozuojama 150 sarkomos atvejų. Tai piktybinis navikas, kylantis iš jungiamojo audinio – kaulų, kremzlių, riebalų, kraujagyslių, kraujodaros organų, – todėl gali išsivystyti beveik bet kur organizme. Visgi, pasak Nacionalinio vėžio instituto abdominalinės chirurgijos gydytojo dr. Rimanto Baušio, ankstyva diagnozė yra svarbus raktas padedantis įveikti šią ligą. Liepa – sarkomos žinomumo mėnuo, todėl „Eurovaistinė“ bendradarbiaudama su Nacionaliniu vėžio institutu siekia supažindinti su šia liga.

Jungiamųjų audinių žmogaus organizme yra itin daug, todėl yra ir įvairių sarkomos rūšių. Gydytojas atkreipia dėmesį į dvi pagrindines sarkomų grupės – minkštųjų audinių sarkomos ir kaulų sarkomos.

Dažniausiai sarkomos yra vadinamos pagal tai, į kokį audinį navikas yra panašus. „Jei navikas yra panašus į kaulinį audinį, tuomet vadinamas osteosarkoma, jei į riebalinį audinį – liposarkoma. Dažnesnė, be abejo, minkštųjų audinių sarkoma, nes gali vystytis bet kuriame organe, o kaulinė sarkoma sudaro tik apie 10 procentų visų sarkomos atvejų“, – pasakoja dr. R. Baušys.

Sarkoma gali vystytis beveik visur

Gydytojas paaiškina, kad vienos iš dažniausių vietų navikų vystymuisi yra minkštieji audiniai – rankos ir kojos. Šiuose audiniuose yra diagnozuojama apie pusė sarkomų. Kiek rečiau sarkomos vystosi liemenyje, krūtinėje, o ypač retai – galvoje ir kakle. Daugiau nei pusė navikų gali vystytis vidaus organuose, kuo didesnė navikų įvairovė – tuo sunkesnė diagnostika ir gydymas.

Anot specialisto, sarkomų vystymuisi yra nustatyti aiškūs rizikos veiksniai – sarkomai atsirasti įtakos gali turėti taikomas spindulinis gydymas, sutrikusi limfos apytaka (dar vadinama dramblialige) ir įvairios cheminės medžiagos tokios kaip vinilo chloridas bei arsenas. Taip pat didelė rizika kyla žmonėms turintiems paveldimumo tikimybę, šie žmonės turėtų būti stebimi atidžiau, konsultuojami genetikos specialisto.

Gydytojas dr. R. Baušys sako, kad dažnai pirmas problemą gali aptikti pats žmogus. „Pacientas užsičiuopia guzelį, bet viskas priklauso nuo to, ką jis daro toliau, ar jis kreipiasi į gydytoją, ar ne. Yra daug žmonių, kurie galvoja, kad praeis, kad reikia palaukti, galbūt tai tik sumušimas ir kreipiasi į gydytojus tik kuomet žirnio dydžio guzelis tampa kumščio dydžio“, – perspėja gydytojas.

„Eurovaistinės“ vaistininkai ragina pastebėjus neįprastus guzelius kreiptis į gydytoją ar pasikonsultuoti su vaistininku, kuris dažnai padrąsina kreiptis į specialistus ir taip anksčiau nustatyti įvairius susirgimus.

Ankstyva diagnostika ir gydymas

Pasak  dr. R. Baušio, minkštųjų audinių sarkomų yra daugiau negu 50 rūšių, kuo daugiau rūšių tuo ankstyva diagnostika ir gydymas yra sudėtingesnis. Todėl kreipiantis į gydytoją yra atliekami tyrimai, leidžiantys nustatyti pirminio naviko kilmę, lokalizaciją, dydį, išplitimą. Tokiu atveju taikomas ir magnetinis branduolių rezonanso tyrimas, kuris parodo net pirminio naviko lokalizaciją, dydį, leidžia identifikuoti struktūras, kurios yra šalia naviko, kas ypač svarbu planuojant chirurginį gydymą.

Sarkoma gali plisti vietiškai ir peraugti į gyvybiškai svarbius organus, plisti į regioninius limfinius mazgus. Dažnai plinta į plaučius ar kepenis.

Išgijimo tikimybę padidina ankstyva diagnostika. „Bendra sarkomą turinčių žmonių išgyvenimo daugiau nei 5 metus tikimybė siekia 65 procentus, tačiau nustačius ligą pirmoje stadijoje, ji siekia net 95 procentus. Nustačius ligą antrojoje stadijoje šį laikotarpį išgyvena apie 80 procentų žmonių, o nustačius ketvirtąją stadiją – tik 15 procentų“, – perspėja gydytojas ir ragina nedelsti kreiptis į specialistus.

Dažniausiai nustatomos pirmos ir antro stadijos arkomos, jos sudaro 30 procentų visų atvejų. Lietuvoje yra diagnozuojama apie 150 naujų sarkomos atvejų kasmet. Susirgimas yra pakankamai retas ir sudaro mažiau nei vieną procentą visų piktybinių susirgimų, todėl jo diagnostika bei gydymas yra sudėtingesnis, nors su kiekvienais metais tobulėjama.

„Sarkomos gydymas yra ypač individualus, jis turi būti aptartas daugiadalykėje specialistų komandoje, Nacionalinis vėžio institutas tokią komandą turi, ji vadinasi retų ligų, sarkoma priskiriama šiai ligų kategorijai. Sarkomos gydymas neapsiriboja vienu gydymo metodu, tai yra kompleksinis gydymas, į kurį įeina chirurgija, radioterapija, chemoterapija, audinių terapija, įvairūs šiuolaikiniai lokalūs gydymo metodai, ir visa tai leidžia pasiekti maksimaliai gerų rezultatų“, – sako gydytojas dr. R. Baušys.

Sarkoma – grėsminga liga, kurią įveikti padeda ankstyva diagnostika

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 13:03:28 +0300
<![CDATA[Karščio bangos lemia prastą oro kokybę: ką daryti, kad apsaugotume savo sveikatą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karscio-bangos-lemia-prasta-oro-kokybe-ka-daryti-kad-apsaugotume-savo-sveikata https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karscio-bangos-lemia-prasta-oro-kokybe-ka-daryti-kad-apsaugotume-savo-sveikata Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad pastarosiomis dienomis kai kuriuose Lietuvos miestuose užfiksuota padidėjusi oro tarša. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, liepos 12 d. kietųjų dalelių (KD10) koncentracija Kėdainiuose viršijo nustatytą paros ribinę vertę, o Kaune užfiksuotas ozono (O3) koncentracijos ribinės vertės viršijimas. Liepos 13 d. ozono koncentracijos ribinės vertės viršijimas užfiksuotas Jonavoje ir Panevėžyje.

Tarša sietina su besitęsiančia kaitra, transporto intensyvumu bei dulkėmis. Artimiausiomis dienomis vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui, tikėtina, kad jų koncentracijos aplinkos ore viršys ribinę vertę. NVSC specialistai pataria, kaip derėtų elgtis šiomis dienomis, kad nepakenktume savo sveikatai.

Karščio bangos kelia grėsmę sveikatai

Vyraujant karštiems orams išauga oro kondicionierių naudojimo poreikis. Šiuo metu ypač aktyviai vėsinamos patalpos, automobiliai. Dėl šio papildomo energijos naudojimo į aplinką išmetama daugiau oro teršalų. Kiti kaitros sukelti padariniai (pvz., miškų gaisrai) taip pat gali smarkiai padidinti oro taršą kietosiomis dalelėmis. Tokia tarša gali būti atnešta iš kitų regionų ar šalių, kadangi oras beveik visada juda.
Karščio bangos ir prasta oro kokybė dažnas užsitęsusio aukšto atmosferos slėgio reiškinys, kurio metu vyrauja nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui. Tokiu atveju miestuose teršalų tankis didėja ir koncentracijos viršija norminius dydžius.
Esant prastai oro kokybei žmonėms gali pablogėti sveikata – atsirasti dusulys, kosulys, jausmas, kad negali atsikvėpti, paūmėti bronchito simptomai.

Karščio bangos sukelia ozono ir kietųjų dalelių koncentracijų šuolius

Vasaromis ir ypač karščio bangų metu ozonas dažnai pasiekia pavojingą lygį miestuose. Saulės šviesa (ultravioletinė spinduliuotė) ir aukšta temperatūra sukelia chemines reakcijas tarp deguonies ir pirminių oro teršalų (pvz., azoto oksidų, NOx), kurių metu susidaro antriniai oro teršalai – ozonas. Kuo karštesnė diena ir kuo intensyvesnė saulė, tuo daugiau susidaro ozono. Pagrindinis azoto oksidų šaltinis yra kelių transportas, todėl didžiausios NOx koncentracijos susidaro miestuose, kur eismo intensyvumas didžiausias.

Ozonas yra labai aktyvus oksidatorius, kuris paaštrina plaučių ligas, tokias kaip astma, ir gali sukelti kvėpavimo sunkumų ir plaučių pažeidimus net sveikiems žmonėms. Ilgalaikis ozono poveikis didina priešlaikinių mirčių nuo širdies ar plaučių ligų riziką. Kvėpavimo takai tampa jautresni infekcijoms.

Tuo pačiu metu šiluma ir saulė kietąsias daleles (KD10) transformuoja į smulkesnės daleles (KD2,5), kurių dydis ore yra mažesnis nei 2,5 μm. Kuo smulkesnės dalelės tuo didesnis neigiamas poveikis žmogaus sveikatai.

Įkvėpus KD2,5 gali patekti giliai į kvėpavimo takus ir netgi prasiskverbti į kraują. Šios dalelės patekusios į organizmą gali sukelti uždegimus ir pabloginti žmonių, sergančių širdies ar plaučių ligomis, būklę. Pažeidus apsauginį plaučių audinį ligų sukėlėjai (virusai, bakterijos) gali lengviau patekti į apatinius kvėpavimo takus ir sukelti infekcijas (pvz., COVID-19). Tarša kietosiomis dalelėmis yra susijusi su daugeliu sveikatos problemų, įskaitant astmos ir širdies priepuolius, insultus ir net priešlaikines mirtis.

Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitais teršalais ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.

Ką daryti, kad apsaugotume savo sveikatą:

•    Venkite veiklos (pvz., sportas), kuri priverčia kvėpuoti greičiau ar giliau. Trumpinkite ir darykite daugiau pertraukėlių užsiimdami šia veikla lauke.
•    Jei galite, suplanuokite veiklą kitai dienai, kai oro kokybė bus geresnė.
•    Soduose, priemiesčiuose nedeginkite žolės, šiukšlių, plastiko ar gumos.
•    Atsisakykite kelionių automobiliu: naudokite viešąjį transportą, važiuokite dviračiu ar eikite pėsčiomis.
•    Likę namuose neatidarinėkite orlaidžių, langų ir durų, kai oro kokybė pagerės, atidarykite langus ir išvėdinkite namus ar biurą.
•    Šlapias patalpų valymas gali padėti sumažinti dulkių kiekį.
•    Jei per karšta likti viduje uždarius langus, arba jei priklausote  rizikos grupei, eikite kur nors toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų kuriose jaučiamas specifinis kvapas).
•    Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (kurių techniniuose reikalavimuose nurodyta, kiek galima būti aplinkoje, atsižvelgiant į oro teršalų koncentraciją).
•    Turintiems sveikatos sutrikimų asmenims (sergantieji astma, lėtine obstrukcine plaučių liga ar emfizemą) siūlome nedėvėti kaukių lauke, dėvėdami kaukę labiau apsunkinate kvėpavimą, atsiranda perkaitimo (hipertermija) rizika.
•    Vertinkite savo sveikatos būklę, pasijutę prastai (atsiradus simptomams) nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Oro kokybės tyrimų duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, informacija atnaujinama kiekvieną darbo dieną (https://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=da104ef9-650c-474a-bac5-684b3b6f0fae).

 

Nacionalinio visuomenės sveikatoc centro informacija

 

Karščio bangos lemia prastą oro kokybę: ką daryti, kad apsaugotume savo sveikatą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 15 Jul 2021 10:59:37 +0300
<![CDATA[Vaistininkė moteris perspėja dėl maudymosi ežeruose ir jūroje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-moteris-perspeja-del-maudymosi-ezeruose-ir-juroje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-moteris-perspeja-del-maudymosi-ezeruose-ir-juroje Intymi moters higiena ypač aktuali tampa vasarą, nes maudantis atviruose vandens telkiniuose padidėja rizika užsikrėsti. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė rekomenduoja moterims iš karto po maudynių persirengti drabužius.  

„Norėčiau pabrėžti taisykles, kuriomis reikėtų vadovautis vasarą, bet ir žiemą jos yra svarbios, tiesiog ne tokios aktualios“, - „Eurovaistinės“ rengiamo seminaro metu kalba vaistininkė.

Pasak jos, pirmoji taisyklė – dėvėti natūralios medžiagos apatinius ir neaptemptus drabužius. „Oda turi kvėpuoti. Rekomenduoju vengti aptemptų džinsų, maudymosi kostiumėlio nedėvėti per ilgai. Visą dieną būnant su aptemptu maudomu ir dar aptemptais džinsiniais šortais intymi higiena tuo periodu labai suprastėja“, - teigia „Eurovaistinės atstovė“.

Paklausta, ar tai reiškia, kad negalima naudytis, vaistininkė teigia, kad tokiais atvejais reikia tinkamai pasirūpinti higiena. „Nebus taip, kad visą laiką būsite su linine suknele ir medvilniniais apatiniais, bet jei žinote, kad vyksite maudytis, degintis, būsite visą dieną su maudomu, aptemptais šortais, tiesiog prisiminkite, kad būtina naudoti intymios higienos prausiklius, tam, kad palaikytumėte gerą pH lytinių organų srityje“, - sako J. Juodsnukytė.

Intymios higienos prausiklį pasak vaistininkės reiktų naudoti kiekvieną dieną. Specialių prausiklių šiuo metu yra tinkamų net per menstruacijas. Prausikliai padeda palaikyti pH lygį tarp 4 – 5. Intymiai higienai rekomenduojama turėti specialų prausiklį, nes paprastas muilas turi daug šarmų ir tai netinka, nes gali sausinti gleivinę, dėl ko moteris gali justi įvairių sausumo problemų, niežulį, perštėjimą, paraudimą.

„Kuomet yra palaikomas normalus ph lygis (keturi su trupučiu), tuomet nekimba bakterijos ir grybeliai“, - patikslina sveikatos priežiūros specialistė.

Pasak jos, maudymosi kostiumėlis yra skirtas maudytis, o ne būti su juo visada, nes tai dažniausiai yra sintetinė medžiaga. „Jeigu jūs retais atvejais praleisite visą dieną prie jūros su maudymosi kostiumėliu – nieko blogo neatsitiks“, - ramina pašnekovė.

Jei nudegėte, nusilpo imunitetas, turite polinkį sirgti grybelinėmis ir bakterinėmis ligomis, tuomet siūloma naudoti specialius prausiklius, turinčius pieno rūgšties, kuri padeda palaikyti gerą mikroflorą, t. y. kad  gerųjų bakterijų būtų daugiau nei blogųjų.

„Blogųjų bakterijų visada turim, bet turi būti geras balansas, kad blogosios nelaimėtų. Šitoks prausiklis padeda ypač vasarą, kuomet atsiranda perštėjimo jausmas, niežulys, lyg deginimo jausmas. Tokiems pirmiems simptomams puikiai tinka prausiklis“, - sako vaistininkė.

Taip pat, jeigu jaučiate stipresnius simptomus ir jau esate sirgę bet kokia bakterine ar grybeline infekcija, pasak vaistininkės galima panaudoti specialias žvakutes. Jos dažnai yra be medikamentų, bet turi boro rūgšties, pieno rūgšties, o tai padeda sugrąžinti pH į normalų lygį.

„Jeigu esate gamtoje ir neturite dušo, stovyklaujate palapinių miestelyje ar panašiai, tuomet rekomenduoju pasirūpinti intymios higienos drėgnomis servetėlėmis, kurios porą dienų gali padėti palaikyti gerą intymią higieną, kadangi dažnai turi pieno rūgšties, pantenolio. Tačiau tokiomis servetėlėmis nereiktų piktnaudžiauti“, - pasakoja J. Juodsnukytė.

Vaistininkės teigimu, jeigu niekad nesate sirgę panašiomis ligomis ir pajutote pirmuosius simptomus, rekomenduojama kreiptis į gydytoją arba vaistininką, nes reikėtų identifikuoti problemą.

„Jeigu jaučiate perštėjimą, niežėjimą, tuomet greičiausiai bus grybelinė infekcija. Jeigu yra nemalonaus neįprasto kvapo išskyros, tuomet greičiausiai bus bakterinė infekcija. Tokiais atvejais rekomenduojama ateiti į vaistinę, vaistininkas gali rekomenduoti nereceptinių vaistų arba medicinos priemonių, kuriomis galime padėti jums nugalėti pirmus simptomus, jeigu tai nepadeda, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją“, - rekomenduoja „Eurovaistinės“ farmacininkė.

Pasak jos, svarbiausia yra nebijoti paklausti, nes vaistinėje nėra nepatogių temų.

Intymia higiena rekomenduojama pradėti rūpintis nuo mažumės, vaistinėse yra specialių produktų skirtų mergaitėms iki pirmųjų menstruacijų. Tai jautriai, itin švelniai odai ir gleivinei skirti prausikliai, dažnai jie turi ramunėlių ekstrakto, drėkinančių medžiagų. Jas naudoti nėra būtina, nebent mergaitė turi tam tikrų problemų. Pasak vaistininkės, rūpintis intymia higiena reikia pradėti nuo pirmųjų menstruacijų.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Vaistininkė moteris perspėja dėl maudymosi ežeruose ir jūroje

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 15 Jul 2021 09:52:18 +0300
<![CDATA[Ragina prieš mokslų metų pradžią patikrinti savo atžalų dantis (paskelbė sąrašą)]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ragina-pries-mokslu-metu-pradzia-patikrinti-savo-atzalu-dantis-paskelbe-sarasa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ragina-pries-mokslu-metu-pradzia-patikrinti-savo-atzalu-dantis-paskelbe-sarasa Artėjant mokslo metų pradžiai, Ligonių kasos primena tėveliams, kad jie gali nuvesti savo vaikus pas gydytojus odontologus arba burnos higienistus, kurie, įvertins atžalų dantų būklę ir jei bus būtinybė padengs specialia apsauga nuo ėduonies – silantinėmis medžiagomis bei užtikrins vaiko burnos ir dantų sveikatą.

Ligonių kasos atkreipia dėmesį, kad vaikų dantų dengimas silantais yra ne tik efektyvi, saugi, greita, tačiau ir visiškai neskausminga procedūra, kovai su itin tarp vaikų paplitusia liga – dantų ėduonimi. Pabrėžtina tai, kad laiku padengus vaikų dantis silantinėmis medžiagomis, galima išvengti apie 80 proc. mažiau dantų ėduonies atvejų, tad rekomenduojame, kuo dažniau vesti vaikus pasitikrinti dantis, tai padės išvengti žymiai brangesnių ir sudėtingesnių kitų dantų gydymo būdų.

„Tėveliai, turintys vaikų iki 14 metų ir norintys savo atžaloms nuolatinius krūminius dantis padengti silantais, šią paslaugą gali gauti nemokamai. Atsižvelgiant į tai, raginame tėvelius nedelsti ir aktyviai naudotis šia galimybe prieš prasidedant mokslo metams", – sako Klaipėdos TLK Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Leščinskienė.

Pasak specialistės, norint, kad šis dantų ėduonies profilaktikos metodas vaikams būtų atliktas nemokamai, pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios vaikas yra prirašytas arba į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurios yra sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Jei odontologo paslaugos bus teikiamos gydymo įstaigoje, kurioje vaikas nėra prirašytas arba įstaiga nėra sudariusi sutarties su ligonių kasomis, už dantų gydymą reikės mokėti įstaigos nustatytomis kainomis.

Ligonių kasos primena, kad už vaikų burnos ir dantų sveikatą bei teisingo burnos valymo įgūdžių įdiegimą vaikui yra atsakingi tėvai. Tad, kad mažųjų dantys būtų sveiki, rekomenduojame vadovautis specialistų rekomendacijomis ir vaikų dantukus tikrinti bent vieną kartą per pusę metų.

Sveikatos priežiūros įstaigas, kurios yra sudarusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl minėtų paslaugų teikimo visoje Lietuvoje, galite rasti čia.

Ragina prieš mokslų metų pradžią patikrinti savo atžalų dantis (paskelbė sąrašą)

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 14 Jul 2021 09:42:40 +0300
<![CDATA[4 patarimai, kaip išvengti blogo burnos kvapo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/4-patarimai-kaip-isvengti-blogo-burnos-kvapo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/4-patarimai-kaip-isvengti-blogo-burnos-kvapo Mokslininkai vardija daugybę bučinių privalumų — jie skatina laimės hormonų išsiskyrimą, mažina stresą, plečia kraujagysles ir taip padeda sumažinti kraujospūdį, stiprina imuninę sistemą ir net padeda deginti kalorijas bei gerina savivertę.

Deja, blogas burnos kvapas gali sugadinti net ir porų santykius. Kad burnos kvapas būtų gaivus, vien kramtomosios gumos neužteks — tuo reiktų pasirūpinti iš anksto.

Gydytoja odontologė: svarbiausia — išsigydyti dantis

Blogas burnos kvapas atsiranda dėl dviejų pagrindinių priežasčių – dantų ligų ir virškinamojo trakto ligų, sako Šv. Kristoforo odontologijos klinikos gydytoja odontologė Giedrė Gumbelevičienė.

„Pirma ir dažniausia blogo burnos kvapo priežastis yra dantų ligos. Blogas burnos kvapas pirmiausia signalizuoja, kad dantys nėra sveiki. Problema gali būti apnašas, ėduonis, lėtinės periodonto ligos ar senos šaknys, kurias reikia rauti. Sugydžius kariesą, nuvalius dantų akmenis ar išrovus supuvusias šaknis, blogas burnos kvapas išnyksta. Kartais užtenka tik profesionalios burnos higienos, tačiau tai įvertinti turi gydytojas odontologas“, — kalba G. Gumbelevičienė.

Pasak gydytojos, genai dantų ligoms taip pat turi įtakos, tačiau svarbiausia — individuali burnos higiena. Galime būti paveldėję puikius genus, tačiau tai nereiškia, kad galime nevalyti dantų.

„Geriant mažai skysčių, gali sumažėti burnos seilėtekis, todėl dantys apsivalo mažiau, lieka daugiau apnašo. Dėl sausos burnos prastas burnos kvapas gali pastiprėti, tačiau tai nėra pirminė priežastis. Laikinai gali pagelbėti kramtomoji guma, kuri paskatina seilėtekį burnoje, tačiau tai nesprendžia pagrindinės problemos. Jei jaučiate, kad net ir išsivalius dantis blogas burnos kvapas nepraeina, būtinai kreipkitės  į gydytoją odontologą“, - sako G. Gumbelevičienė.

Rūkymas blogina burnos kvapą ne tik dėl dervų, jis taip pat turi įtakos turi periodonto ligų atsiradimui, o pastarosios dažnai būna prasto burnos kvapo priežastimi.

Dar viena blogo dantų kvapo priežastis yra viršinamojo trakto susirgimai. Jeigu gydytojas odontologas, įvertinęs dantų būklę, nustatys, kad blogo burnos kvapo priežastis yra ne dantų ligos, jis patars kreiptis į šeimos gydytoją. Reguliarus apsilankymas pas odontologą gali užkirsti kelią ėduoniui ir kitoms dantų ligoms, o profesionali dantų higiena pašalina apnašas ir dantų akmenis.

Jeigu dantys yra sveiki, dar trys patarimai gali padėti išvengti blogo burnos kvapo.

Pasirūpinkite, kad burna nedžiūtų

Burnos džiūvimą sukelia daug įvairių priežasčių. Kai kurie žmonės miega išsižioję, kiti negali prakvėpuoti per nosį. Seilėtekį mažina ir tam tikri vaistai. Paprasčiausias pakankamas skysčių vartojimas gali padėti išsausėjus burnai, o tai savo ruožtu pagerina blogą burnos kvapą ir apsaugos nuo dantų ėduonies bei dantenų ligų.

Tačiau užuot gėrus gazuotus gėrimus, saldžias sultis, kavą ar arbatą, verčiau rinktis vandenį ir visada turėti jo gertuvę su savimi. Burną išsausina ir alkoholis, todėl patartina ne tik vartoti mažiau alkoholinių gėrimų, bet ir burnos skalavimo skystį rinktis be alkoholio. Jeigu nėra galimybės atsigerti, seilių išsiskyrimą paskatina pastilės ar kramtomoji guma.

Meskite rūkyti

Rūkymas ir cigaretės yra viena iš blogo burnos kvapo priežasčių. Tabako dūmai smirda, o patys rūkalai  sukelia burnos džiūvimą ir dantenų ligas. Sergant rūkymo priklausomybe ir negalint iš karto mesti rūkyti kai kurie specialistai siūlo cigaretes pakeisti alternatyviomis mažiau žalingomis tabako priemonėmis, tokiomis kaip elektroninės cigaretės ar kaitinamo tabako įrenginiai. Juose nesudaro įprastų cigarečių dūmų ir dervų, kurios yra pagrindinis nuosėdų šaltinis.

Išmokite taisyklingai valyti dantis

Vienas iš pirmųjų žingsnių, kurį reikia atlikti, jei kenčiate nuo blogo burnos kvapo, yra dantų priežiūros įpročių peržiūra. Dantis patariama valytis po dvi minutes du kartus per dieną, ir bent kartą per dieną tarpdančius išvalyti siūlus. Dvi minutės trunka kur kas ilgiau nei mano dauguma žmonių. Valant dantis, laiką galima pasitikrinti telefonu arba virtuvės laikmačiu.

Dantų siūlą geriausia naudoti vakare, pašalinant dienos metu tarpdančiuose susikaupusius maisto likučius. Kai kas naudoja dar ir liežuvio grandiklį, tačiau pakaktų bent jau, baigus valyti dantis, kelias sekundes liežuvį pavalyti dantų šepetėliu.

Burnos kvapą gali atgaivinti ir burnos skalavimo skystis, tačiau įsitikinkite, kad jame nėra alkoholio.

 Asociatyvi pixabay.com nuotr.

4 patarimai, kaip išvengti blogo burnos kvapo

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Jul 2021 10:04:01 +0300
<![CDATA[Nemokamos sveikatos patikros – ketvirtadalis jų išvis nežino, beveik pusė nesinaudoja]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nemokamos-sveikatos-patikros-ketvirtadalis-ju-isvis-nezino-beveik-puse-nesinaudoja https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nemokamos-sveikatos-patikros-ketvirtadalis-ju-isvis-nezino-beveik-puse-nesinaudoja Daugiau nei pusė suaugusių gyventojų teigia pasitikrinantys sveikatą pagal nemokamas širdies ir kraujagyslių ligų ir onkologinių susirgimų programas. Tačiau daugiau nei ketvirtadalis apskritai nežino apie tokių programų egzistavimą, nors būtent kraujotakos sistemos ir onkologinės ligos lemia per 70 proc. mirčių Lietuvoje. 

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 59 proc. gyventojų tikrinasi sveikatą pagal širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ir onkologinių susirgimų programas, likusieji to nedaro dėl kelių priežasčių: nežino, kad tokios programos egzistuoja, vengia apsilankymų pas gydytojus arba mano, kad jų sveikatos būklė yra puiki. 

„Prevencijos programos yra esminė priemonė siekiant išvengti ligų. Kviečiame pasitikrinti dar nesergančius žmones, net ir tuos, kurie neturi jokių skundų, tad geras savo sveikatos būklės vertinimas nėra priežastis nesitikrinti. ŠKL prevencijos programos tikslinė grupė yra tie vidutinio amžiaus žmonės – vyrai nuo 40 iki 55 metų, moterys nuo 50 iki 65 metų – kurie dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Jie į šeimos gydytojus kreipiasi dėl visai kitų priežasčių arba iš viso nesilanko, ar net nežino, kas jų šeimos gydytojas bei kur jų poliklinika“, – sako Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) Vilniaus skyriaus vadovė, Santaros klinikų gydytoja kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė.

Nežino, bet serga 

26 proc. apklaustųjų nė nežino, kokiomis nemokamomis sveikatos prevencijos programomis gali naudotis, o 42 proc. yra apie tai girdėję, tačiau tiksliai nežino. 

„Mūsų visų tikslas, kad žmonės žinotų, jog tokios programos yra. Visi šeimos gydytojai, šeimos centrai tokią paslaugą teikia, tačiau reikia, kad ir patys gyventojai aktyviai ateitų pasitikrinti. Jei žmogus net nežino, kas jo gydytojas, jo pritraukti neįmanoma. Siekiame amžiaus grupę, kuriai skirta programa, patikrinti 100 proc., nes patikros metu aptinkame labai didžiulį rizikos veiksnių paplitimą – dažnas žmogus turi po keletą veiksnių. O jei šeimoje buvo infarktų, insultų, širdinių mirčių – rizika susirgti 2-3 kartus didesnė“, – aiškina prof. Ž. Petrulionienė. 


Pasak kardiologės, patikros metu pusei gyventojų nustatoma arterinė hipertenzija arba aukštas kraujospūdis, 30-iai proc. nustatomas metabolinis sindromas, lemiantis nutukimą, 10-11-ai proc. – cukrinis diabetas, 90-iai proc. – dislipidemija (cholesterolio nuokrypiai), tačiau į statistiką patenka net ir pačios lengviausios jos formos. 


Gydytojos radiologės, Nacionalinio vėžio instituto prevencinių programų koordinatorės dr. Rūtos Briedienės teigimu, programose turi dalyvauti sveiki asmenys, kurie net neturi minčių apie vėžį. Jeigu jau jaučiami simptomai, tuomet metas pas specialistą, o ne į prevencinę programą. 


„Testai ne visada yra komfortiški – pavyzdžiui, gimdos kaklelio tepinėlis, mamograma. Tačiau jie būtini, žmogus turi tvarkingai kas du metus ateiti tirtis ir taip daryti 10-20 metų. Tai darydamas reguliariai jis užkirs keliai vėlyvai ligai, o tai reiškia, jog mažės mirtingumas nuo šių ligų. Pavyzdžiui, patikrinę 1000 moterų dėl krūties vėžio, iš jų vidutiniškai nustatomi 5-6 krūties vėžio atvejai. Viena vertus, tai mažas skaičius, 995 moterų tikrinosi tam, kad surastume tas penkias. Bet pastarosioms tai gyvybės ir mirties klausimas“, – akcentuoja dr. R. Briedienė. 


Ligos jaunėja


Pasak gydytojos radiologės, jos gydomų pacientų amžius jaunėja – anksčiau onkologiniai ligoniai būdavo 50-60-ties metų, dabar pas ją lankosi 25-30-ties metų gyventojai.
„Vėžys tikrai jaunėja, galbūt tai susiję ir su aplinkos veiksniais, žalingais įpročiais, kasdiene mūsų mityba. Maistui skirtų gyvūnų auginimui naudojami hormonai, kiti preparatai, taip pat vaisių ir daržovių tarša nitratais, pesticidais. Įtakos turi ir ilgalaikis kontraceptikų naudojimas, partnerių kaita. Išsivysčiusiose šalyse sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio žymiai mažesnis nei Lietuvoje – tam neabejotiną įtaką turi vakcinacija nuo ŽPV bei organizuotai veikiančios prevencinės patikros programos“, – konstatuoja ji. 


Prevencijos programos leidžia ligą nustatyti anksti, o kiekvienos onkologinės ligos gydymo garantas yra ankstyva diagnostika. Gimdo kaklelio vėžio atveju galima nustatyti netgi iki vėžinius pakitimus, o tai reiškia, kad mažinamas ne tik mirtingumas, bet ir sergamumas šia liga. Storosios žarnos programoje galima nustatyti gerybinius auglius, kuriuos pašalinus sumažėja tikimybė išsivystyti vėžiui, prostatos vėžį taip pat galima sustabdyti anksti. Prostatos, storosios žarnos, krūties vėžio programose kviečiami tikrintis gyventojai nuo 50-ties metų, o gimdos kaklelio – nuo 25-ių.  


„Moterys labai dažnai bijo tyrimų dėl to, kad skaudės, bus nemalonu, taip pat vengia  blogo atsakymo, o jei net ir kažką užčiuopia, galvoja gal praeis. Tačiau kai nieko blogo nerandame, pacientėms taip palengvėja, sako prieš tai būna du mėnesius nemiegojusios ir gailisi, kad taip ilgai delsė. Natūralu, kad niekas nenori išgirsti blogų žinių. Bet kuo ilgiau gyveni su liga, ji įsisenėja ir duoda apie save žinoti piktesne forma“, – teigia dr. R. Briedienė. 


Rizikos veiksniai nebylūs 


Anot Ž. Petrulionienės, kur kas svarbesnė yra pirminė prevencija nei antrinė, kuri pradedama jau susirgus  širdies ir kraujagyslių liga. Pirminės prevencijos programos tikslas – nustatyti asmenis, kurie turi rizikos veiksnius, ir juos sumažinti tam, kad pacientas būtų apsaugotas nuo pirmojo infarkto, insulto, operacijų, procedūrų ar neįgalumo. Mirčių nuo ŠKL Lietuvoje fiksuojama daugiausiai – 56 proc.


„Rizikos veiksniai – tai padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio ir gliukozės kiekis, rūkymas, padidėjusi kūno masė, liemens apimtis, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba. Dažnai žmonės kalba – buvo sveikas ir staiga ištiko infarktas. Jis nebuvo sveikas. Jis turėjo aterosklerozę, visą rizikos veiksnių rinkinį, bet gyveno intensyvų gyvenimą ir nekreipė dėmesio į organizmo siunčiamus signalus. Nejautė padidėjusio kraujospūdžio, toliau rūkė, neatkreipė dėmesio į nutukimą, nejudėjo, netinkamai valgė. Prevencijos programa skirta tam, kad dar nesergantiems žmonėms suteiktume informaciją apie minėtus veiksnius“, – vardija kardiologė. 


Ji priduria, kad būtina profilaktiškai sekti savo sveikatos rodiklius. „Kiekvienas turi žinoti savo kraujospūdį, kurį galima pasimatuoti nebūtinai namie. Kūno masės indeksą galima lengvai apskaičiuoti pagal formulę, taip pat nesudėtinga išsimatuoti liemens apimtį. Derėtų pagalvoti apie savo fizinį aktyvumą – pažiūrėti, kiek žingsnių per dieną nueinama. Mityba – kertinis akmuo, apie pagrindinius jos principus galima pasiskaityti. Ko žmogus negali namie pasidaryti – tai kraujo tyrimas, kurį atlieka šeimos gydytojas pagal programą rizikos veiksniams nustatyti“, – rekomenduoja Ž. Petrulionienė. 


Daugiau nei 700 šalies vaistinių, priklausančių Lietuvos vaistinių asociacijai, įvairiomis priemonėmis skatina gyventojai registruotis pas gydytojus prevencinėms sveikatos patikroms.


„Kadangi viena didžiausių problemų yra tai, jog gyventojams trūksta informacijos apie nemokamą sveikatos patikrą, į šalies vaistines užsukusiems ir pasidomėjusiems tokiomis prevencijos programomis gyventojams vaistininkai visada suteiks reikiamą informaciją. Vaistininkai išsamiai atsako tiek į sveikatos prevencijos, aktyvaus gyvenimo būdo ir sveikos mitybos klausimus – esminiai sveiko gyvenimo akcentai, tačiau dėl ligų prevencijos pirmiausia reikia kreiptis į gydytojus“, – sako Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Asociatyvi pixabay.co nuotr.

Nemokamos sveikatos patikros – ketvirtadalis jų išvis nežino, beveik pusė nesinaudoja

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Jul 2021 09:24:08 +0300
<![CDATA[Akių gydytojai nerimauja – daugėja alergiškų žmonių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/akiu-gydytojai-nerimauja-daugeja-alergisku-zmoniu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/akiu-gydytojai-nerimauja-daugeja-alergisku-zmoniu Nors įprasta manyti, kad alergijos ryškiausiai pastebimos pavasarį, oftalmologai sako pastebintys, jog ir vasarą daug žmonių jaučia jos simptomus. Gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė paaiškina, kada simptomus galime bandyti įveikti patys, o kada jau reikėtų kreiptis į specialistus.

„Alergija – XXI a. rykštė“, – „Eurovaistinės“ inicijuotame seminare sako gydytoja. Vis daugiau žmonių, kurie niekada nebuvo alergiški susiduria su įvairiais simptomais. Dažniausiai jie pastebimi šiltuoju metų laiku – pavasarį ir vasarą. Alergijų atsiradimui įtakos turi mūsų gyvenamoji aplinka, tai, jog kasdien susiduriame su daugybe įvairių cheminių medžiagų.

Vasarą akių būklei įtakos gali turėti žydintys augalai. Klaidinga galvoti, kad viskas jau nužydėjo pavasarį – dalis alergijas sukeliančių augalų žydi ir vasarą. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad alergijos paūmėja, kai ore tvyro daug žiedadulkių, ilgai nebūna lietaus, neigiamą akių būklę tomis dienomis gali sustiprinti ir ilgas darbas prie kompiuterio, viduje leidžiamas laikas, nuolat dėvimos apsauginės kaukės.

Nereikėtų nustebti, net jeigu šių simptomų niekada nejutote ir šį sezoną jie pasireiškė pirmą kartą – alergija gali kilti bet kuriuo metu.

Prasidėjus alergijos simptomams pirmiausia reikėtų pradėti naudoti nereceptinius priešalerginius vaistus, kurie drėkina ir padeda palengvinti simptomus, tačiau jeigu savijauta negerėja per savaitę ar dvi, reikėtų kreiptis į gydytoją. Sudėtingesniais atvejais gali prireikti ir receptinių vaistų.

Vis dėlto svarbu prisiminti, kad oftalmologas neturi galimybės pasakyti, kam jūs esate alergiški, dėlto reikėtų pasikonsultuoti su alergologu. Alergiją dažnai išduoda niežėjimas, perštėjimas, akys parausta ir būna vandeningos.

Pasak specialistės, į alergiją nereikėtų žvelgti pro pirštus, šie simptomai dažniausiai anksčiau ar vėliau žmonės atveda pas gydytoją. Vienais metais alergija gali pasireikšti stipriau, kitais silpniau, tačiau svarbu žinoti, kam reikia pasiruošti.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Karolina Kudzinskienė pritaria, kad žmonėms yra svarbu išsitirti alergijas, nes iš klientų patirties matoma, kad dažnai jiems gali būti tiesiog sausų akių sindromas.

„Išsityrus ir pasikonsultavus su specialistais būtų paskirtas tinkamas gydymas, žmonėms nebereikėtų gydytis patiems, dažnai net pasenusiais preparatais. Netinkamas vaistų vartojimas geriausiu atveju gali neduoti norimo efekto, o blogiausiu – pakenkti“, – perspėja vaistininkė.

Specialistė pasakoja, kad pasitaiko, kai klientams pasireiškia ūmios akių alergijos po kosmetinių procedūrų. „Dažniausiai sualergizuoja nuo priaugintų blakstienų ar permanentinių dažų. Tokios pacientės dažniausiai kreipiasi į vaistininką išsigandusios rezultato. Čia pat randame sprendimą ir padedame parinkdami reikiamus preparatus“, – pasakoja „Eurovaistinės“ atstovė.

 „Gaila bet kol yra nesunkūs akių alergijos simptomai, gyventojai retai kreipiasi ir ieško sprendimų. Itin svarbu pažinti ligą, jos simptomus ir tinkamai su ja kovoti“, - sako K. Kudzinskienė.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Akių gydytojai nerimauja – daugėja alergiškų žmonių

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Jul 2021 08:05:03 +0300
<![CDATA[Hepatitas. Sergamumas Jonavoje per pastaruosius metus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/hepatitas-sergamumas-jonavoje-per-pastaruosius-metus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/hepatitas-sergamumas-jonavoje-per-pastaruosius-metus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Jonavos skyrius informuoja, kad pernai Jonavoje buvo nustatyti 2 asmenys sergantys virusiniu hepatitu ir vienas virusinio hepatito nešiotojas. Šiais metais susirgimų šia liga nenustatyta.


Virusiniai hepatitai tai įvairių virusų sukelti kepenų uždegiminiai pokyčiai, kurie pasireiškia medžiagų apykaitos sutrikimais. Nuo šios ligos ar jos komplikacijų kasmet miršta milijonai žmonių. 


Bendri hepatito simptomai: Lengvas karščiavimas; Pykinimas; Vėmimas; Viduriavimas; Bendras kūno silpnumas; Gali lengvai skaudėti pilvo sritį; Raumenų arba sąnarių skausmas; Apetito stoka; Taip pat gali kristi svoris.


Ligai progresuojant simptomai stiprėja, taip pat pasireiškia tokie požymiai kaip patamsėjęs šlapimas, padidėjusios kepenys, galvos skausmas, niežėjimas, pašviesėjusios išmatos, (gali būti su pūliais), pageltusi oda, dilgėlinė. Hepatito viruso gydymas priklauso nuo to kokia jo forma susirgote.


Dažniausiai sergama A, B ir C virusų sukeltais hepatitais.


Hepatitas A yra ūminis kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV). Tai infekcinė liga, kuri gali pasireikšti besimptome, lengva ar sunkia forma ir tęstis nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Retais atvejais HAV gali sukelti sunkius kepenų pažeidimus ir mirtį.

 Virusinis hepatitas A (VHA) priskiriamas ligų grupei, kuriomis užsikrečiama per maistą, vandenį ir aplinką (fekaliniu – oraliniu būdu). Vakcinacija, rankų higiena - efektyviausia VHA profilaktikos priemonė.


Virusinis hepatitas B (VHB) tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Virusinis hepatitas B yra užkrečiamoji (arba infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas, hepatito B virusas, pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Hepatito B virusas nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. Patikima apsaugos nuo VHB infekcijos priemonė yra vakcinacija (skiepai).


Virusinis hepatitas C (VHC) tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas. Virusinis hepatitas C yra užkrečiamoji (infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas, hepatito C virusas, pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Hepatito C virusu negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis. Labiausiai rizikuoja užsikrėsti HCV infekcija asmenys, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, stomatologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai); hemofilija sergantys asmenys ir hemodializuojami pacientai. Kol kas skiepai nuo hepatito C nėra sukurti. Užsikrėtus hepatito C virusu, nedidelė dalis 15–20 % ligonių pasveiksta savaime, tačiau 50–85 % suaugusiųjų suserga lėtiniu virusiniu hepatitu C arba lieka viruso nešiotojais.    

Hepatitas. Sergamumas Jonavoje per pastaruosius metus

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Jul 2021 10:50:10 +0300
<![CDATA[Nuo tuberkuliozės saugo ir kosėjimo bei čiaudėjimo higiena]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-tuberkuliozes-saugo-ir-kosejimo-bei-ciaudejimo-higiena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-tuberkuliozes-saugo-ir-kosejimo-bei-ciaudejimo-higiena Nors Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tuberkuliozė yra viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad šios ligos galima išvengti. Tam būtina laiku pasiskiepyti, be to, svarbu nepamiršti visų infekcijos prevencijos priemonių bei reguliarios sveikatos patikros.

Vėlyvas ligos diagnozavimas ir nekokybiškas gydymas – dvi pagrindinės sergamumo tuberkulioze augimo priežastys, dominuojančios ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. „Ligoniai, besigydantys pagal gydytojo rekomendacijas, tuberkuliozę įveikia per šešis mėnesius. Tačiau dažniausiai žmonės į gydymo įstaigas kreipiasi pavėluotai, kai liga būna pažengusi ir pažeidusi gyvybiškai svarbius organus. Tam, kad galimybės ligą įveikti būtų žymiai didesnės, būtina neatidėlioti sveikatos patikrinimo“, – savo sveikata reguliariai rūpintis ragina NVSC specialistai.

Nors per pastarąjį dešimtmetį sergamumas tuberkulioze Vilniaus apskrityje mažėjo, mirtingumas išliko toks pats.

NVSC Vilniaus departamento specialistai pastebi, jog pastaruosius dešimt metų sergamumas kvėpavimo organų tuberkulioze mažėjo – Vilniaus apskrityje vidutiniškai 5,19 proc., Lietuvoje – 3,93 proc. kasmet.

2010-2020 metais vidutinis metinis sergamumo kvėpavimo organų tuberkulioze rodiklis Vilniaus apskrityje buvo 24,86 atv./100 tūkst. gyventojų (vidutiniškai kasmet užregistruojamas 201 atvejis), Lietuvoje – 30,62 atv./ 100 tūkst. gyventojų (vidutiniškai kasmet užregistruoti 895 atvejai). Sergamumas Vilniaus apskrityje kasmet nesiekė Lietuvos rodiklio.

Didžiausias sergamumas Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje buvo registruotas 2013 m. (Lietuvoje – 35,06 atv./ 100 tūkst. gyventojų, Vilniaus apskrityje – 29,77 atv./ 100 tūkst. gyventojų, mažiausias – 2020 m. (Lietuvoje – 17,86 atv. 100 tūkst. gyventojų, Vilniaus apskrityje – 12,92 atv./ 100 tūkst. gyventojų).

Lyginant vyrų ir moterų sergamumą kvėpavimo organų tuberkulioze 2010-2020 m., nustatyta, kad didesnis sergamumas Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje būdingas vyrams.

Stebint mirtingumo dinamiką 2010-2020 m., nenustatyta statistiškai reikšmingo šio rodiklio mažėjimo.
2010-2020 m. laikotarpiu Vilniaus apskrityje vidutinis mirtingumo rodiklis buvo 2,22 atv./ 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje – 1,40 atv. / 100 tūkst. gyventojų. Vilniaus apskrityje nuo kvėpavimo organų tuberkuliozės kasmet mirė vidutiniškai 8,90 proc. šia liga sirgusių žmonių, Lietuvoje – 4,65 proc.

Kas yra tuberkuliozė?
Tai infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus. Tinkamai negydant, gali išsivystyti aktyvi tuberkuliozės forma, kuria susirgus mirtingumas siekia apie 50 proc.
Kaip ši infekcija plinta?
Tuberkuliozės sukėlėjai plinta oro lašeliniu būdu. Kai sergantis plaučių tuberkulioze žmogus kalba, čiaudi, kosti, jis išskiria tuberkuliozės mikobakterijų, kurios ore gali išlikti net kelias valandas.
Kokie šios ligos simptomai?
Specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į savo sveikatą, jei žmogus jaučia bendrą silpnumą, greičiau pavargsta, skundžiasi sumažėjusiu apetitu ir svorio kritimu, jaučia nuotaikų kaitą. Taip pat, jei jo kūno temperatūra yra padidėjusi, gausiau prakaituoja, skundžiasi dažnai besikartojančiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei plaučių uždegimu.
Kokios yra tuberkuliozės rizikos grupės?
2019 m. Lietuvoje buvo nustatyti 1058 tuberkuliozės atvejai ir sergamumo rodiklis siekė 37,9 atv. / 100 tūkst. gyventojų. Lyginant sergamumą šia liga skirtingose gyventojų grupėse, matoma, kad didesnis sergamumas mūsų šalyje yra būdingas 35-44 m. ir 45-54 m. vyrams, gyvenantiems kaimo vietovėse. Rečiau liga yra diagnozuojama vaikams iki 17 m.

Rizikos grupei priskiriami žmonės:
•    neskiepyti nuo tuberkuliozės;
•    bendraujantys su sergančiais tuberkulioze;
•    dažnai sergantys viršutinių kvėpavimo takų ligomis;
•    sergantys lėtinėmis ligomis;
•    gydomi kortikosteroidais asmenys;
•    infekuoti žmogaus imunodeficito virusu arba esant kitoms imunodeficitinėms būklėms;
•    vaikai iš socialinės rizikos šeimų;
•    gyvenantys sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaikų globos namuose, internatuose, pensionatuose;    
•    migrantai.

Kaip išvengti susirgimo tuberkulioze?
•    Skiepytis – pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, Lietuvoje nuo tuberkuliozės skiepijami naujagimiai 2-3 dieną po gimimo.
•    Profilaktiškai tikrintis sveikatą.
•    Atlikti tuberkulino testą (vaikams iki 7 m. amžiaus ir rizikos grupėms priklausantiems vaikams.
•    Nuolat vėdinti patalpas ir palaikyti švarą jose.
•    Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos.
•    Ankstyva tuberkuliozės diagnostika – viena pagrindinių infekcijos plitimo valdymo priemonių.
Taip pat svarbu nepamiršti bendrųjų apsisaugojimo nuo tuberkuliozės priemonių, stiprinančių imunitetą, t. y. visavertės mitybos, grūdinimosi, buvimo gryname ore, darbo ir poilsio režimo užtikrinimo, palankios psichologinės aplinkos ir pan.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Nuo tuberkuliozės saugo ir kosėjimo bei čiaudėjimo higiena

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Jul 2021 08:19:05 +0300
<![CDATA[Vaistininkė: nematoma kondicionierių grėsmė – pavojingesnė už peršalimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-nematoma-kondicionieriu-gresme-pavojingesne-uz-persalima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-nematoma-kondicionieriu-gresme-pavojingesne-uz-persalima „Prakalbus apie kondicionierius, vyrauja prieštaringos nuomonės, gal net ir mitai. Nauda ar žala tai organizmui? Vieną atsakymą rasti labai sunku. Tačiau į vaistinę ateinančių žmonių, kurie kaltina kondicionierius dėl atsiradusių peršalimo simptomų, vasaromis sulaukiame išties daug. Dažniausiai jie skundžiasi perštinčia gerkle ir sloga, o paklausus, kaip tai galėjo nutikti, paaiškėja, kad kontrastai tarp vidaus ir lauko temperatūros buvo itin drastiški“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė.

Dėl peršalimo kalti patys gyventojai 

Pasak vaistininkės, dažniausiai kondicionierių sukeliama žala organizmui – peršalimo ligos. Kad ir kaip kartais gyventojams norėtųsi kažką apkaltinti dėl atsiradusios slogos ar perštinčios gerklės, dažniausiai kalti yra jie patys. 

„Šie nemalonūs simptomai dažniausiai atsiranda dėl neteisingo kondicionieriaus naudojimo. Norint išvengti varvančios nosies ar skaudančios gerklės, naudojant kondicionierių, pirmiausia, reikia nejausti tiesioginių jo oro gūsių. Be to, temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko turi būti ne didesnis nei 8 °C, kad ir kaip kartais norėtųsi vėsesnės patalpos ar automobilio. Vasaros metu sveika organizmui temperatūra laikoma 23-25 laipsniai Celsijaus“, – teigia R. Truncė. 

Nematoma grėsmė – mikroorganizmai ir grybelinės sporos 

Rečiausiai įvardijamas kondicionierių pavojus, tačiau pats grėsmingiausias – jame ir jo filtruose besikaupiantys mikroorganizmai bei grybelinės sporos. Vaistininkės teigimu, viso to priežastis yra netinkama kondicionieriaus priežiūra bei naudojimas. 

„Mikroorganizmai bei grybelinės sporos gali būti alerginių ligų sukėlėjai, tokių kaip sausas kosulys, čiaudulys, varvanti nosis. Sunkesniais atvejais gali atsirasti pakitimų ir plaučiuose. Pasitaiko ir galvos bei sąnarių skausmų. Tokiu atveju gali laukti ilga diagnostika bei gydymas – kol paaiškės, kad negalavimų sukėlėjas yra kondicionierius, liga gali ir paūmėti. Todėl nusprendus įsigyti kondicionierių namie, gerai apsvarstykite jo priežiūros galimybes“, – atkreipia dėmesį R. Truncė. 

Be įvardintų minusų kondicionieriai taip pat turi ir teigiamų savybių. Esant žemesnei aplinkos temperatūrai, mažėja perkaitimo bei širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, didėja darbingumas, dėmesio koncentracija. 

„Vokiečių ekspertai net įrodė, kad pakilus temperatūrai virš 27 °C avaringumas išauga apie 11 proc., tad kondicionieriai net gali išsaugoti gyvybę. Kitas jų privalumas – tinkamai prižiūrint kondicionierius, jie į aplinką tiekia švarų ir išvalytą orą, o ne dulkes ar išmetamąsias dujas, kuriomis tektų kvėpuoti atsidarius automobilio langą“, – akcentuoja vaistininkė. 

Oro drėkintuvų pataria nepamiršti ir vasarą 

Anot jos, gerai savijautai įtakos turi ir santykinis oro drėgnumas. Žmogus geriausiai jaučiasi, kai oro drėgnumas patalpose siekia 40-60 proc. 

„Oro drėkintuvus dažniau atsimename prasidėjus šildymo sezonui, tačiau reiktų neužmiršti, kad esant karštai ir sausai vasarai taip pat gali reikėti papildomo drėkinimo namuose. Dėl mažos santykinės oro drėgmės sausėja oda, džiūsta gleivinės, dėl to atsiranda žaizdelės, gali paūmėti alerginės reakcijos“, – vardija R. Truncė. 

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė priduria, jog oro drėkintuvams, kondicionieriams taip pat ir rekuperacinei sistemai reikalingas valymas tam, kad juose nesikauptų organizmui žalingi mikroorganizmai. 

„Nepaisant visų naudojamų pagalbinių priemonių oro temperatūros bei drėgmės reguliavimui, patariama nepamiršti praverti keletą kartų per dieną langus nors 5 minutėms, ypač miegamuosiuose prieš miegą. Natūrali oro kaita pašalina daugelį virusų ir mikroorganizmų, o tai prisideda prie geresnės sveikatos“, – rekomenduoja vaistininkė.

Vaistininkė: nematoma kondicionierių grėsmė – pavojingesnė už peršalimą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Jul 2021 08:55:16 +0300
<![CDATA[Ligų prevencijos programos: lengviau pasitikrinti nei sirgti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligu-prevencijos-programos-lengviau-pasitikrinti-nei-sirgti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligu-prevencijos-programos-lengviau-pasitikrinti-nei-sirgti Nors sąlygos užkirsti kelią šioms sunkioms ligoms sudarytos, ligonių kasų duomenimis, įprastai ligų prevencijos programomis pasinaudoja tik apie trečdalį galinčių pagal jas pasitikrinti šalies gyventojų. 2020 m. iš dalies dėl mažesnio paslaugų prieinamumo ar baimės gydymo įstaigoje užsikrėsti COVID-19 kai kurių prevencinių programų paslaugų suteikta net per 40 proc. mažiau, palyginti su 2019 m. Dabar situacija vėl palanki – pandemijos atoslūgis, žmonės turi daugiau laisvo laiko, todėl gyventojai raginami dalyvauti jiems skirtose programose kreipiantis į šeimos gydytoją.

„Ligų prevencijos programos skirtos sveikiems žmonėms, tiksliau – tiems, kuriems dar nėra nustatyta liga ir kurie dar jaučiasi gerai. Mat valstybės lėšomis finansuojamų prevencinių programų tikslas – nustatyti ligos užuomazgas ir prireikus skubiai imtis veiksmų, kad neateitų diena, kai padėti žmogui sunku arba nebeįmanoma. Priešingai nei mano nemaža dalis visuomenės, dėl lemtingų ligų reikia tikrintis ne tik vidutinio ar vyresnio amžiaus, bet ir jauniems žmonėms. Be to, liga gali prasidėti net be juntamų simptomų, todėl patikros turi būti reguliarios – jei pasitikrinus viskas gerai, po nustatyto laiko patikrą reikia kartoti. Juolab kad pirminė patikra yra paprasta ir už ligų prevencijos programų paslaugas mokėti nereikia“, – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė.

Pasak L. Vitkauskienės, minėtomis ligomis dažniausiai susergama sulaukus tam tikro amžiaus, todėl pagal jį žmonės priskiriami rizikos grupėms. Viena šių grupių apima visiškai jaunas moteris – tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra didelė jau nuo 25 iki 59 m. (imtinai) net tais atvejais, kai šeimai ši liga nebūdinga. Todėl tokio amžiaus moterys kas 3 metus turėtų atlikti prevencinę patikrą dėl gimdos kaklelio vėžio, kurios metu greitai ir neskausmingai paimamas citologinio tepinėlio mėginys ikivėžiniams pakitimams nustatyti. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus vėliau gali būti atliekama biopsija diagnozei patvirtinti ar paneigti.

Ypač suklusti turėtų 40–50 m. gyventojai – tai amžius, nuo kurio išauga net kelių ligų tikimybė. Apie vieną iš jų – dažniausią onkologinę ligą krūties vėžį – viešai daug kalbama ir rašoma, bet tikrintis vengiama. Pagal krūties vėžio prevencinę programą pasitikrinti, ar nėra ikivėžinių ir vėžinių pakitimų, kas 2 metus gali ir turi moterys nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Programos dalyvėms su šeimos gydytojo siuntimu atliekamas mamografinis tyrimas, kuris leidžia nustatyti visai mažus, dar neužčiuopiamus pakitimus, po kurio laiko galinčius tapti realia grėsme jų gyvybei. Rizikuoti tikrai nevertėtų, juk nustatytas pirmos stadijos krūties vėžys gali būti visiškai išgydomas.
 
Ne veltui daug viešai kalbama ir apie prostatos vėžį – ligą, paprastai irgi neturinčią juntamų pirmųjų simptomų, taigi jų esant liga dažniausiai jau yra pažengusi ir gydyti sunku. Todėl net nesant jokių ligos požymių pagal prostatos vėžio prevencinę programą turėtų tikrintis vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo šia liga. Tikrinant atliekamas kraujo tyrimas dėl prostatos specifinio antigeno (PSA), parodantis, ar pacientą siųsti į urologo konsultaciją, toliau tirti ir gydyti. Jei viskas gerai, patikra kartojama po 2 arba po 5 metų – tai nustato gydytojas.

Nuo 50 metų išauga tikimybė susirgti ir kita klastinga liga – storosios žarnos vėžiu. Ši liga chirurginėmis ar kitoms priemonėmis gana gerai pasiduoda gydymui, tačiau bėda ta, kad dažnai ji nustatoma per vėlai. Todėl labai svarbu, kad vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų (imtinai) kas 2 metus pasitikrintų pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą. Tikrinant atliekamas slapto kraujavimo testas, o gavus teigiamą rezultatą šeimos gydytojas diagnozei nustatyti siunčia pas gydytoją specialistą kolonoskopijos ir prireikus biopsijos.

Nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiau kaip pusė visų mirusių šalies gyventojų (Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys). Tai gana apmaudus ir sukrusti ypač skatinantis faktas, nes šios ligos sietinos su netinkama gyvensena, todėl ją koreguojant galima pašalinti ir nemenką dalį ligos atsiradimo priežasčių. Dėl didelės rizikos pagal širdies ir kraujagyslių prevencinę programą kasmet turėtų pasitikrinti vyrai nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterys nuo 50 iki 64 metų (imtinai). Per patikrą siekiama atrinkti tuos, kuriems kyla grėsmė per artimiausius 10 metų susirgti sunkia kraujagyslių ar širdies liga (krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, arterijų tromboze). Tad užuot vieną dieną netikėtai patekus į reanimaciją, geriau kreiptis į šeimos gydytoją pagal programą, kad būtų nustatyti rizikos veiksniai, prireikus sudarytas prevencijos planas arba siunčiama išsamiau išsitirti ir gydytis.

Norint pasitikrinti pagal ligų prevencijos programas kreiptis reikia ne kur nors kitur, o į savo šeimos gydytoją medicinos įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs. Įprastai patikrą bei visus reikiamus pirminius tyrimus ir atlieka šeimos gydytojas. Jeigu šie tyrimai parodo ligos tikimybę ir prireikia gydytojo specialisto konsultacijos ar gilesnių tyrimų, pacientui išduodamas siuntimas gauti šių paslaugų.

Su šeimos gydytojo išduotu siuntimu ligų prevencijos programų paslaugas galima gauti savo gydymo įstaigoje arba, jei joje reikiamo gydytojo nėra ar specifiniai tyrimai neatliekami, kitoje įstaigoje, turinčioje sutartį su TLK. Nė vienoje iš jų pacientai, tikrindamiesi pagal prevencines programas, neturi mokėti nei už tyrimus, nei už gydytojų darbą, nei už sunaudotas medžiagas.

Ligų prevencijos programos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos savo pacientams siunčia pranešimus, kada ateina laikas pasitikrinti pagal jiems priklausančias programas. Gavus tokį pranešimą reikėtų neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją, pranešimo nepastebėjus ar negavus –  patiems teirautis, ką reikia pasitikrinti prevenciškai.

Vilniaus TLK pabrėžia, kad svarbiausia – kreiptis į gydytoją tada, kai sveikatos problemų dar nėra arba bent jau kai imamos justi jų užuomazgos. Paprastais, neskausmingais tyrimais ir nemokamai galima užkirsti kelią sunkioms, bet išgydomoms arba kontroliuojamoms ligoms, o gerų rezultatų atveju – gyventi be baimės, kad šešėlyje tūno liga.

Ligų prevencijos programos: lengviau pasitikrinti nei sirgti

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Jul 2021 07:26:36 +0300
<![CDATA[Akių priežiūra vasarą – galvodami tik apie grožį ir patogumą, galime turėti rimtų problemų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/akiu-prieziura-vasara-galvodami-tik-apie-grozi-ir-patoguma-galime-tureti-rimtu-problemu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/akiu-prieziura-vasara-galvodami-tik-apie-grozi-ir-patoguma-galime-tureti-rimtu-problemu Vėjas, smėlis, saulė – stipriai akis veikiantys dirgikliai, kurie gali sukelti nemalonumų. Pasak gydytojos D. Montvilaitės, šiltuoju metų laiku skrybėlės, kepuraitės ar akinių nereikėtų pamiršti ne tik dėl grožio, bet ir rūpinantis akimis. „Visi šie faktoriai jautrina akis ir tai gali padaryti žalos. Saulės spinduliai yra skirtingi, jie gali veikti akies paviršių, akies viduje esantį lęšiuką, lygiai taip pat jie gali paveikti mūsų tinklainę. Ir ši taisyklė galioja tiek vaikams, tiek senjorams“, – dėmesį atkreipia oftalmologė.

Mėgautis saule svarbu nepamiršti, kokį poveikį ji daro, todėl būtina pasirūpinti apsaugos priemonėmis. Renkantis akinius svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jų grožį, bet ir apsaugą nuo ultravioletinių spindulių. Kiekviename optikos salone galite pasitikrinti, kaip akiniai saugo nuo ultravioletinių spindulių.

Renkantis akinius gydytoja rekomenduoja įvertinti, kaip su jais jaučiatės lauke, paprašykite konsultantų, kad leistų įvertinti, kaip akiniai naikina atspindžius. Taip pat svarbu įvertinti ir jų tamsumą, svarbu rinktis tuos, kurių tamsinimas jums būtų komfortiškas, nes kai kurie žmonės netoleruoja stipriai tamsintų akinių. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į akinių apsaugos lygį. Gydytoja rekomenduoja rinktis akinius specializuotoje parduotuvėje, kur galite pasitikėti jų saugumu.

Farmacininkai pastebi, kad vasarą klientai vaistinėje dažnai ieško priemonių, kurios padėtų įveikti akių sausumą. „Eurovaistinės“ vaistininkė J. Juodsnukytė paaiškina, kad ši problema kyla, nes daug laiko praleidžiame saulėje, paplūdimyje, maudomės ežere ar jūroje ir visa tai gali sausinti akis.

„Būtent dėl to naudinga vartoti ne tik vitaminus, kurie pagelbėtų mūsų akims ir pagerintų regėjimą, bet taip pat turėti ir lašelių, kurių sudėtyje yra vitaminų, propolio, ramunėlių. Jie ne tik padeda atstatyti akis, bet ir puikiai jas drėkina, apsaugo nuo smėlio, vandens, įvairių šiukšlių, kurios patenka į akis, aktyviai leidžiant laiką gamtoje“, – sako vaistininkė.

Būti dėmesingiems

Dar viena dažna vasaros problemų priežastis – netinkamai naudojami kontaktiniai lęšiai. D. Montvilaitė sako, kad lęšius nešiojantys žmonės dažnai vaikšto plona riba ir pamiršta taisykles, nes tai yra labai patogu ir priverčia užsimiršti. „Blogiausia yra likti su lęšiais per naktį. Visada paklausiu pas tokius pacientus: ar jie namuose miega dėvėdami kojines? Jie nustemba ir sako, kad ne, tai lygiai taip pat ir su lęšiais. Jeigu užmigsime vieną kartą – tikrai nieko nenutiks, tačiau tikrai nepaverskite to įpročiu“, – sako ji.

Gydytoja oftalmologė pataria per atostogas turėti vienadienius lęšius, taip tikrai nepamiršite jų išsiimti, pavyks išvengti nemalonumų. Pasak D. Montvilaitės, lęšiai yra įvairiems mikroorganizmams daugintis labai palanki terpė, todėl jokiu būdu jų nereikėtų taupyti ir nepamiršti vartojimo rekomendacijų, jeigu jie skirti nešioti vieną dieną – taip ir daryti.

Gerai akių būklei svarbu, kad organizmui netrūktų ir būtinų medžiagų. Vaistininkė rekomenduoja vartoti žuvų taukus, jie padeda palaikyti gerą regėjimą, taip pat turi priešuždegiminių savybių, todėl yra ypač naudingi tiems, kuriems kyla uždegimai ar jų akys yra linkusios į raudonumą

Akių priežiūra vasarą – galvodami tik apie grožį ir patogumą, galime turėti rimtų problemų

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Jul 2021 09:56:06 +0300
<![CDATA[Atmintinė pradedantiems sportuoti: šie patarimai padės išvengti traumų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atmintine-pradedantiems-sportuoti-sie-patarimai-pades-isvengti-traumu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atmintine-pradedantiems-sportuoti-sie-patarimai-pades-isvengti-traumu Fizinis aktyvumas yra itin svarbi gyvenimo dalis, kuri daro teigiamą įtaką ne tik kūnui, bet ir psichologinei sveikatai. Prasidėjus pasaulinei pandemijai, nuobodžiaujantys ir iš biuro į namus persikėlę žmonės atrado save sporte. Tačiau daugėjant savamokslių sportininkų, didėja ir traumų skaičius. BENU vaistinės farmacininkė ir kūno rengybos sportininkė Jūratė Vaičiūnienė pasidalijo naudingais patarimais pradedantiesiems sportininkams. Šie patarimai padės išvengti traumų ir pasiekti geresnių rezultatų.

Venkite treniruotis savarankiškai

Pasak vaistininkės, svarbiausia yra įvertinti savo kūno ribas ir aplinkos veiksnius. „Dažniausiai traumos ištinka, kai žmonės pervertina savo galimybes – svarbiausia klausytis savo kūno“, – sako vaistininkė J. Vaičiūnienė. Visiems naujokams patartina susirasti kompetentingą trenerį. Neturintiems tokios galimybės rekomenduojama pradėti nuo paprastesnės veiklos, tokios kaip vaikščiojimas ar važinėjimas dviračiu. Dažniausiai traumos ištinka, kai nepatyręs žmogus sportuoja netaisyklingai arba pervertina savo galimybes. Farmacijos specialistė teigia, kad sportas yra rimtas ir ne kiekvienam iškart įkandamas mokslas.

Tobulėjančių technologijų dėka, šiandien aktyvių treniruočių metu galime fiksuoti savo širdies ritmą. Visuomenėje sklando klaidinga nuomonė, jog pulsą fiksuoja tik patyrę sportininkai, tačiau BENU vaistininkė ją paneigė. Sekdami savo pulsą ir stebėdami savo kūno reakciją į krūvį, galime pasirinkti tinkamą fizinio aktyvumo lygį. Ypač svarbu pulsą sekti pradedantiesiems sportuoti, sergantiems lėtinėmis ligomis ar nėščiosioms. Širdies dūžiai gali išduoti tam tikras nežinomas ligas ir nubrėžti galimybių ribas. Pasak farmacininkės, pulso sekimas padeda stebėti ir progresą. 

„Matydami kaip širdis reaguoja į krūvį, žmonės susikuria tam tikrą saugumo jausmą ir žino kada sustoti“, – teigia BENU vaistininkė J. Vaičiūnienė. Sporto pradinukams širdis šokinėja itin neproporcingai, tačiau farmacijos specialistė ramina ir teigia, kad tai yra normalu. „Kūnui reikia laiko prisitaikyti prie kintančių veiksnių organizme. Tačiau kartais padažnėjusį pulsą lemia ir kitos pasislėpusios sveikatos problemos, todėl prieš pradedant sportuoti verta pasitarti su gydytoju.“

Būtina kelti sau iššūkius

Anot BENU vaistininkės, nutarus keisti gyvenimo būdą ir pradėjus sportuoti – nepakaks vien nusipirkti nepriekaištingą sportinę aprangą ir sporto klubo abonementą. Teks apsišarvuoti geležine kantrybe. Pradedantiesiems sportininkams reikia ypač įdėmiai stebėti savo kūną ir sveikatą, nes dažna trauma sporto metu ištinka būtent per nepatyrimą. Pirmąjį mėnesį farmacijos specialistė rekomenduoja išlaikyti stabilų krūvį ir stebėti kūno reakcijas. Po mėnesio vertėtų didinti atstumą arba tempą, tuo pačiu sekti širdies pulsą ir stebėti sveikatą. 

„Sportuojant didinti krūvį ir kelti iššūkius yra būtina – tai neatsiejama sporto ir sveikos gyvensenos dalis. Reguliariai ir intensyviai sportuojant, bet nekeliant krūvio – naudos nebus, nes kūnas tiesiog prisitaikys. Krūvio didinimas sporte sukelia emocinį pasitenkinimą bei stiprina imunitetą, tai būtina norint tobulėti“, – teigia specialistė. 

Sporto metu traumas patiria ir mėgėjai, ir profesionalai. Dažniausiai jos priklauso nuo sportuojančio pasirengimo ir fizinės formos. Tačiau kartais traumos ištinka ir netikėtai, ypač komandinėse sporto šakose. Patempus raumenį, nikstelėjus čiurną ar kitos traumos atveju, vaistininkė pataria nedelsiant nutraukti treniruotę. Pirmąją dieną būtina šaldyti sužeistą kūno dalį ir naudoti uždegimą mažinančius tepalus. Sužeistą kūno vietą reikėtų pakelti aukščiau. Jeigu skausmas nepraeina, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją traumatologą. 

Fizinį aktyvumą lygina su dantų valymu

Kita neatskiriama sveiko kūno ir sporto dalis – subalansuota mityba. Vaistininkės teigimu, maisto papildai sportuojantiems yra nebūtini, tačiau pastiprinti organizmą vitaminais vertėtų.

Be subalansuotos mitybos nebus ir rezultatų, „teisingas maistas“ gerina sveikatą ir suteikia energijos. Reguliariai sportuojant, bet nevalgant visaverčio maisto – gali užklupti ligos, silpnėti imunitetas ir ypač dažnėti traumos. Vaistininkė rekomenduoja valgyti nuo trijų iki penkių kartų per dieną. 

Sporto metu mes prakaituojame ir iš organizmo išvarome toksinus. J. Vaičiūnienė rekomenduoja gerti vandenį vėliausiai pusvalandį prieš treniruotę, kitu atveju kyla galimybė apsunkti ir padaryti treniruotę sudėtingesne. 

„Tačiau yra ir kita pusė – prakaituodami mes netenkame elektrolitų, kai kuriems siūloma gerti juos po treniruotės. Nereikėtų to daryti nepasitarus su šeimos gydytoju ar profesionaliu treneriu. Reikėtų pasidaryti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti, ko trūksta būtent jūsų organizmui“, – teigia BENU vaistininkė.

J. Vaičiūnienė sportą vadina kasdieniu ritualu ir neatskiriama gyvenimo dalimi: „Kaip kasdien valomės dantis – taip turime ir sportuoti, judėti.“ Kiekvienas turėtų atrasti sau patinkančią sporto šaką ar aktyvią veiklą. Nebūtina nubėgti maratonų, tačiau kasdienis pasivaikščiojimas parke gerokai pagerins sveikatos būklę – tiek fizinę, tiek emocinę.

 

Atmintinė pradedantiems sportuoti: šie patarimai padės išvengti traumų

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 29 Jun 2021 11:51:05 +0300
<![CDATA[Kodėl skilinėja kulnai: 3 priežastys ir būdai, kaip to išvengti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kodel-skilineja-kulnai-3-priezastys-ir-budai-kaip-to-isvengti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kodel-skilineja-kulnai-3-priezastys-ir-budai-kaip-to-isvengti „Vasarą gana dažnai sulaukiame klausimų, ką daryti norint atsikratyti kulnų skilinėjimo. Nors dažniausiai tuo skundžiasi moterys, vyrus ši bėda irgi kamuoja. Pastebime, kad visi siekia kuo greitesnio rezultato, tačiau dėmesio ir laiko tam skirti nori mažai. Daugelis galvoja, kad porą kartų pasiteps kremu ir to pakaks, bet, deja, taip nėra. Su pacientu pirmiausia aptariame problemą ir kartu ieškome priežasties, kuri būna viena iš trijų: išsausėjusi oda, išoriniai veiksniai arba rimtesnė – įvairios ligos“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Jančiukienė.

Dažniausia priežastis – išsausėjusi oda

Pagrindinė suskeldėjusių kulnų priežastis – išsausėjusi oda. Odos sausėjimui įtaką daro drėgmės trūkumas, žiemą namuose įjungtas šildymas, nepakankama priežiūra.

„Geriausias gydymas yra sausos odos profilaktika, todėl drėkinamasis pėdų kremas turi tapti kasdienio kūno priežiūros ritualo dalimi. Pėdas kremu reikėtų tepti bent 2 kartus per dieną. Tinka ir specialūs pėdų priežiūros kremai su keratolitinėmis medžiagomis, kurios tirpdo sustorėjusį odos raginį sluoksnį, pvz., salicilo rūgštimi, šlapalu, vaisių rūgštimis ir pan. Ypač efektyvūs yra sudėtyje turintys šlapalo, kuris veikia kaip natūralus drėkiklis, sulaiko vandenį raginiame sluoksnyje ir pašalina negyvybingas odos ląsteles“, – aiškina vaistininkė.

 

Jos teigimu, apsisaugoti nuo kulnų suragėjimo bei suskeldėjimo ir to atsikratyti gali padėti ir liaudies medicinos priemonės. Kaip kulnų odos šveitiklį arba naktinę kaukę galima naudoti medų, kuris dar ir turi antibakterinių bei dezinfekuojančių savybių. Sausėti ir trūkinėti linkusius kulnus nakčiai galima sutepti kokosų aliejumi – jis drėkina, veikia antimikrobiškai, mažina uždegimą.

Suskeldėjusiems kulnams labai efektyvi avižinių dribsnių ir alyvuogių aliejaus kaukė. K. Jančiukienė pataria sumaišyti 1 valgomąjį šaukštą avižinių dribsnių ir kelis šlakelius alyvuogių aliejaus. Gautą masę tolygiai paskirstyti ant probleminių vietų, palikti bent 30 min., o po to nuplauti drungnu vandeniu. Procedūrą galima kartoti kas antrą dieną, kol sugis įtrūkimai.

Pradėjusiai ragėti ar skilinėti kulnų odai reikia daugiau dėmesio. Pirmiausia ją būtina suminkštinti, kad lengviau nusišveistų. Tam padeda vonelės. Viena jų – valgomosios sodos, kuriai paruošti reikia šiltame vandenyje ištirpinti 3 valgomuosius šaukštus sodos, o gautame mišinyje kojas mirkyti 10-15 min. Tokią vonelę galima kartoti 2 kartus per savaitę. „Vonelėms galima naudoti ir obuolių sidro actą. Į indą įpilkite apie 200 ml obuolių sidro acto ir tiek šilto vandens, kad apsemtų pėdas. Jas mirkykite 15 min., po to patrinkite pemza, nuskalaukite. Voneles su actu galima kartoti kas antrą dieną“, – rekomenduoja K. Jančiukienė.

Jei kulnai labai suskeldėję, yra atpleišėjusių odelių, jas po kojų mirkymo reikėtų nukarpyti paprastomis žirklutėmis ar žnyplutėmis. Kitas žingsnis – padų odos šveitimas. Pasak vaistininkės, dažnai ši procedūra atliekama klaidingai.

„Daugelis mano, kad padų ir kulnų odą galima šveisti bet kaip. Iš tiesų šveisti reikia laikantis vienos krypties, o ne brūžinant pirmyn atgal. Pėdą reikia pastatyti ant pirštų, sutrūkinėjusius užkulnius šveisti iš viršaus į apačią, o ne į šonus, nes paprastai įtrūkimai yra vertikalūs, o ne horizontalūs. Reikia atkreipti dėmesį į odelę – ji šiaušiasi ar gražiai gula. Jei šiaušiasi, vadinasi, jūsų pasirinktas šveitimo kampas negeras“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Po šveitimo pėdas būtina patepti maitinamuoju arba sutrūkinėjusiai odai skirtu kremu. Kad jis gerai susigertų, patariama apsimauti kojines. Visą procedūrą su mirkymu ir šveitimu atlikti reikėtų bent kartą per savaitę, vakare prieš einant miegoti.

Kai skilinėjimą lemia ligos

Vaistininkė pabrėžia, kad jei kulnai giliai įskilę, kraujuoja, yra paraudę ir šlapiuoja, tai gali būti jau ne kosmetinė problema, tad būtina apsilankyti pas specialistą. Jos teigimu, suskilinėję kulnai gali reikšti ir įvairias ligas, tačiau žmonės apie tai nepagalvoja ir tikisi visas bėdas išspręsti kremų pagalba.

„Kai kulnai iš tiesų stipriai suskeldėję, net pabalę, tai signalizuoja apie vitaminų, mineralų stoką. Odai ypatingai svarbus vitaminas A. Dėl vitaminų trūkumo kenčia visa oda, tačiau kulnai tai parodo ypač akivaizdžiai.

Įtrūkimai paduose gali atsirasti dėl grybelinių ligos. Grybelis iš pradžių suardo viršutinį odos sluoksnį, su laiku skverbdamasis giliau. Oda prie įtrūkimų gali pabalti ar pažaliuoti. Tokiu atveju būtina teisinga diagnozė ir gydymas“, – pasakoja K. Jančiukienė.

Diabetu sergančių ir tinkamai nesigydančių žmonių pėdų oda taip pat gali labai išsausėti – ji tampa panaši į nuo sausros sutrūkinėjusią žemę, įtrūkimai dažniausiai būna gilūs. Beveik nepastebimi įtrūkimai ant kulnų gali rodyti gastritą. Juos žmonės dažnai palaiko paprastu odos sausumu, tad vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į kitus, lydinčius simptomus: įtrūkimus lūpų kampučiuose,  sausumą burnoje bei rėmenį.

Kulnai skilinėja ir esant inkstų nepakankamumui, taip pat užslėptam varikoziniam venų išsiplėtimui. K. Jančiukienė sako, kad jeigu įtrūkimai atsirado dėl ligos, reikia pradėti gydymą, nes kosmetinės procedūros nepadės. Jei net ir sąžiningai atliekant šveitimo bei drėkinimo procedūras kulnų skilinėjimas nepraeina, geriausia pasikonsultuoti su mediku.

Riziką padidina netinkama avalynė ir amžius

Net ir rūpinantis savo oda bei nesergant jokiomis ligomis, kulnų oda gali pradėti kelti problemų. Vaistininkė sako, kad tai gali lemti ir nuo žmogaus priklausantys arba nepriklausantys išorės veiksniai.

„Pavyzdžiui, netinkami batai. Su jais esame linkę sieti nuospaudas, bet netinkama avalynė lygiai taip pat gali išsausinti pėdų odą. Negalima nuolat avėti labai aptemptos, nepatogios, žemos kokybės avalynės.

Kitas veiksnys yra veikla, kuria užsiimama. Jei žmonėms tenka ilgai stovėti, o dar ir avalynė pasirenkama nelabai patogi, tuomet gali atsirasti pėdų odos problemų. Kulnų skilinėjimą gali lemti ir dideles apkrovas kojoms sukeliantis antsvoris“, – tikina K. Jančiukienė.

Jos teigimu, svarbus ir amžiaus faktorius. Nors jo pakeisti negalime, bet turime žinoti, kad vyresniame amžiuje pėdoms reikia daugiau priežiūros. Kulnų sausėjimo problema aštrėja su amžiumi, nes bėgant laikui oda yra linkusi natūraliai sausėti. Sulaukus 40-ties ima lėtėti medžiagų apykaita, epidermis gauna mažiau naudingų medžiagų, tad pasidaro sausesnis ir pradeda lengviau trūkinėti.

Kodėl skilinėja kulnai: 3 priežastys ir būdai, kaip to išvengti

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 29 Jun 2021 08:54:33 +0300
<![CDATA[Raminamųjų bei migdomųjų vaistų vartojimo grėsmės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/raminamuju-bei-migdomuju-vaistu-vartojimo-gresmes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/raminamuju-bei-migdomuju-vaistu-vartojimo-gresmes Anot Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos dr. Rugilės Pilvinienės, benzodiazepinų grupės vaistus būtina skirti ir vartoti labai atsakingai, mat netinkamas jų vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos padarinių. „Benzodiazepinai turėtų būti skiriami vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimui gydyti, trumpalaikiam panikos sutrikimui gydyti, taip pat prieš diagnostines ar chirurgines procedūras (vadinamajai premedikacijai), trumpalaikei nemigai gydyti, tam tikrose situacijose sergant epilepsija. Problemos dėl benzodiazepinų vartojimo yra susijusios su jų vartojimu per ilgai ir tais atvejais, kai gydymui geriau tiktų vartoti kitų grupių vaistų“, - tvirtina dr. R. Pilvinienė.

Pasak dr. R. Pilvinienės, ilgai benzodiazepinų yra linkę vartoti senyvi žmonės (65 metų ir vyresni), kuriuos vargina nemiga. Kalbant su tokiais pacientais, paaiškėja, kad nemigai gydyti benzodiazepinų jie vartoja metų metais, išrašius šeimos gydytojui. „Senyvi pacientai teisinasi, kad jei nustotų vartoti benzodiazepinų, tai visai neužmigtų ar nemiegotų. Vis tik senyviems žmonėms benzodiazepinai kelia tam tikrų pavojų. Vartojant šių vaistų ilgą laiko tarpą, gali pablogėti kai kurios pažintinės funkcijos. Vartodami benzodiazepinų, senyvi žmonės dažniau griūna, o griūdami patiria kaulų lūžių. Benzodiazepinų vartojimas taip pat gali sutrikdyti atmintį, sumažinti budrumą, sukelti nuovargį ir apsnūdimą dienos metu. Senyviems žmonėms turėtų būti skiriamos mažesnės benzodiazepinų dozės, ypač, jei asmuo serga lėtiniu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, mat benzodiazepinai gali slopinti kvėpavimo centrą“, -  teigia VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja.

Dalis jaunesnių asmenų benzodiazepinų vartoja, kad palengvintų įtampą dėl šeimoje ar darbo aplinkoje kylančių problemų. Iš tiesų kai kurie benzodiazepinai sukelia nerimą malšinantį poveikį, nesukeldami stipraus migdomojo poveikio, ir tai gali palengvinti sergančiųjų nerimo sutrikimu būklę. Tačiau benzodiazepinų turėtų būti vartojama tik tada, kai yra patologinis nerimas, t. y., kai nerimas nesusijęs su jokia gyvenimiška situacija, o būklė labai vargina pacientą ir riboja jo kasdienę veiklą. Tokiais atvejais vaisto turi būti vartojama ribotą laiką ir prižiūrint gydytojui, turinčiam patirties gydant nerimo sutrikimą.

Svarbu atminti, jog benzodiazepinų vartojimas gali būti pavojingas tam tikrų profesijų žmonėms. Centrinės nervų sistemos slopinamasis poveikis ir gebėjimo susikaupti pablogėjimas gali pabloginti gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus. Jei pavartojęs benzodiazepinų pacientas miega per mažai, budrumo sumažėjimo rizika gali padidėti. Tyrimai rodo, kad benzodiazepinų vartojimas reikšmingai didina eismo įvykių riziką. Nustatyta, kad benzodiazepinų vartojimo ir eismo įvykių ryšys buvo žymesnis jauniems vairuotojams. Reikšminga tai, kad eismo įvykių rizika smarkiai didėja benzodiazepinų vartojant kartu su alkoholiu. Tai – suprantama, nes benzodiazepinų vartojant kartu su alkoholiu, stiprėja slopinantis benzodiazepinų poveikis.   

Dr. R. Pilvinienė pabrėžia, kad raminamųjų ar migdomųjų vaistų  rekomenduojama vartoti trumpai. Gydymo trukmė priklauso nuo sutrikimo, kuris gydomas. Nemigos atveju benzodiazepinų vartojimo trukmė gali svyruoti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Nerimo sutrikimui gydyti benzodiazepinai gali būti vartojami ilgiau – 8-12 savaičių. „Atkreiptinas dėmesys, kad benzodiazepinų vartojimas yra nutraukiamas laipsniškai mažinant jų dozę. Staiga nutraukus benzodiazepinių vartojimą, gali pasireikšti atoveiksmio simptomai. Tai reiškia, kad pacientui gali pasikartoti dar stipresni nei buvo anksčiau simptomai, dėl kurių ir buvo paskirti benzodiazepinai, pvz., labai stiprus nerimas.  Todėl benzodiazepinus paskyręs gydytojas turėtų jau gydymo pradžioje informuoti pacientą, kad gydymo benzodiazepinais kursas bus ribotas ir išsamiai  paaiškinti, kaip bus palaipsniui mažinama dozė. Beje, dozės mažinimo laikotarpis taip pat įsiskaito į bendrą gydymo benzodiazepinais trukmę“, - aiškina pašnekovė.

Dėl ilgalaikio benzodiazepinų vartojimo gali pasireikšti fizinė bei psichinė priklausomybė. Kuo didesnė dozė ir kuo ilgesnį laiką ji vartojama, tuo didesnė yra priklausomybės rizika. Be to, didesnė rizika yra pacientams, kurie anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, narkotikais ar vaistiniais preparatais. Fizinės priklausomybės rizika padidėja vartojant kelių benzodiazepinų grupės vaistų derinį, nepaisant ar tai nerimą malšinantis ar  migdantis vaistas. Fizinės priklausomybės atveju, nutraukus gydymą, atsiranda nutraukimo simptomų. Nutraukimo simptomai gali būti galvos skausmas, raumenų skausmas, didelis nerimas ir įtampa, miego sutrikimai, neramumas, sumišimas ir dirglumas. Sunkiais atvejais gali pasireikšti psichikos sutrikimų, pvz., savo asmenybės fizinio ir psichinio realumo nesuvokimas, haliucinacijos. Taip pat gali padidėti klausos aštrumas, atsirasti sustingimas ir dilgčiojimas galūnėse, padidėti jautrumas šviesai, garsui ir lytėjimui, kilti traukulių. Nutraukimo simptomų gali atsirasti per keletą dienų po vaisto vartojimo nutraukimo.

Dr. R. Pilvinienė pažymi, jog benzodiazepinų grupės vaistai, turėtų būti išrašomi ir vartojami labai atsakingai. Gydytojai turėtų išrašyti pacientui mažiausią veiksmingą vaisto dozę, būtiną simptomų kontrolei, ir mažiausią prieinamą vaisto pakuotę, skirtą trumpalaikiam vartojimui. Tai reikalinga tam, kad nebūtų galimybės vaisto vartoti ilgiau ar didesne doze nei būtina ir kad pacientai nekauptų benzodiazepinų namų vaistinėlėse. Pacientai turėtų laikytis gydytojo rekomendacijų dėl dozės ir vartojimo trukmės. 

VVKT inf. 

Raminamųjų bei migdomųjų vaistų vartojimo grėsmės

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 28 Jun 2021 12:24:33 +0300