Ilgalaikis stebėjimas, vadinamoji dispanserizacija, yra reguliarus paciento, sergančio lėtine liga, sveikatos būklės stebėjimas:  nustatytu periodiškumu  gydytojas specialistas pagal poreikį skiria pacientui tyrimus, gydymą ir teikia išvadas bei rekomendacijas šeimos gydytojui dėl tolesnės paciento sveikatos priežiūros. Ilgalaikis paciento sveikatos būklės stebėjimas skiriamas po aktyvaus gydymo.

Ilgalaikis specialistų stebėjimas gali būti skiriamas  pacientams, sergantiems onkologinėmis, nervų, kraujotakos ligomis, endokrininės ar kvėpavimo sistemų sutrikimais, alerginėmis ir imuniteto ligomis, tuberkulioze. Ligų sąrašas, kuriomis sergantiems pacientams gali būti taikomas ilgalaikis stebėjimas, taip pat pagal ligas numatyta stebėjimo trukmė, lankymosi pas specialistus periodiškumas nustatytas ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašo prieduose.

„Ar lėtine liga sergančiam pacientui reikia  ilgalaikio stebėjimo, sprendžia šeimos gydytojas ar kitas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas arba gydytojas specialistas. Pirmą kartą pas gydytoją specialistą einantis pacientas privalo gauti siuntimą iš šeimos gydytojo. Jeigu gydytojas specialistas įtraukia pacientą į ilgalaikio stebėjimo pacientų sąrašus, kitiems vizitams siuntimo nebereikia“, – sako Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė.

Pacientas dėl tos pačios lėtinės ligos nustatytu periodiškumu turi lankytis pas tą patį gydytoją specialistą, kurį pasirinko kreipdamasis pirmą kartą. Jei pacientas nori pradėti lankytis pas kitą gydytoją specialistą, jis turi apie tai pranešti savo šeimos gydytojui ir nurodyti tokio sprendimo priežastis – galbūt pacientas pakeitė  gyvenamąją  vietą,  ar gydytojas specialistas, pas kurį lankėsi, išvyko  dirbti kitur, ar kita.

Pacientui norint pradėti lankytis pas kitą gydytoją specialistą, šeimos gydytojas išduoda specialią formą, kurioje įrašytai informacija apie ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo trukmę, diagnozę, atliktus tyrimus, paskirtą gydymą ir kita gydytojui specialistui, į kurį pacientas kreipsis dėl tolesnio ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo, aktuali informacija.

Yra ir daugiau atvejų, kai pacientas gali patekti pas gydytoją specialistą be siuntimo. Siuntimas neprivalomas, kai pacientas atvyksta pas gydytoją specialistą dėl būtinosios pagalbos, kai pacientas lankosi dėl tos pačios priežasties pas tą patį specialistą. Be siuntimo galima kreiptis ir dėl gydytojo dermatovenerologo konsultacijos.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos informacija

„Demencija sergančių asmenų skaičius Lietuvoje ir visame pasaulyje didėja, todėl turime ruošti sveikatos priežiūros sistemą naujiems iššūkiams per tikslines investicijas, specialistų kompetencijų didinimą ir stiprindami prevenciją. Šios problemos yra įvardytos ir joms spręsti numatyti kompleksiniai veiksmai bei finansavimas pagrindiniuose šalies strateginiuose dokumentuose – plėtros programose, jų įgyvendinimo priemonėse. Taip pat tam vykdomos šešios sveikatos reformos: visuomenės sveikatos įstaigų tinklo, greitosios pagalbos, asmens sveikatos priežiūros tinklo, psichikos sveikatos, pavėžėjimo ir ilgalaikės priežiūros. Tiek daug dėmesio psichikos sveikatos ir neurodegeneracinių susirgimų prevencijai, gydymui ir slaugai Lietuvoje dar nebuvo, todėl būtina visiems susitelkti tam, kad pasiektume numatytus tikslus“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad rizikos veiksnių mažinimas prevencinėmis priemonėmis gali sumažinti ar pavėlinti demencijos pasireiškimo tikimybę iki 40 proc. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija rūpinasi tuo, kad prevencijos programos, tokios kaip fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos skatinimas, traumų prevencijos užsiėmimai, pagalba esant klausos sutrikimų, būtų prieinamos visiems Lietuvos gyventojams. Taip pat plečiamos galimybės demencija sergantiems pacientams gauti gydymo ir slaugos paslaugas, o pacientų artimiesiems siekiama sudaryti galimybę gauti psichologinę pagalbą“, – teigia SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas ir Demencinių sutrikimų konsultacinės darbo grupės vadovas Ignas Rubikas.

Antradienį vykusio konsultacinės darbo grupės posėdžio metu buvo pristatyta valstybės demencijos politikos apžvalga ir išklausyti darbo grupės narių pasiūlymai bei pastabos dėl tolesnių reikalingų veiksmų. Be kita ko, siūlyta užtikrinti veiksmingą diferencinę diagnostiką naudojant naujai adaptuojamą ACE-III įrankį, mažinti demencija sergančių asmenų socialinę atskirtį ir stigmą, šviesti visuomenę, pripažinti demenciją visų pirma kaip neurodegeneracinį, o ne psichikos ir elgesio sutrikimą, tobulinti specialistų kompetencijas ir trumpinti paciento kelią.

2022 m. Lietuvoje demencija sirgo 40,3 tūkst. žmonių. Demencijos rizikos veiksnių (tokių kaip fizinis nejudrumas, antsvoris, diabetas, padidėjęs kraujospūdis, depresija, alkoholio ir tabako vartojimas ir kitų) mažinimo programas teikia visuomenės sveikatos biurai, kurie veikia 49-iose šalies savivaldybėse. Be minėtų prevencinio pobūdžio programų, jie taip pat teikia psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas, apimančias psichologo individualius ir grupinius užsiėmimus, skatina gyventojų psichikos sveikatos raštingumą ir ankstyvąjį ligų atpažinimą.

Reti socialiniai kontaktai, vienišumas taip pat yra demencijos rizikos veiksniai. Socialinio recepto programa, kuri šiuo metu vykdoma keturiose savivaldybėse, o kitais metais bus plečiama naujose savivaldybėse, įtraukia senatvės pensijos amžiaus sulaukusius asmenis į nemokamas kultūros, sveikatingumo, neformaliojo švietimo bei kitas bendruomenėje ir savivaldybėje prieinamas veiklas. Dalyvavimas veiklose, kurių metu kuriami socialiniai ryšiai, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo, nerimo slopinimo, lėtinių ligų valdymo, geresnės psichologinės būklės, psichikos sveikatos ir negalios stigmos mažinimo.

Pirminės psichikos sveikatos priežiūros centruose demencija sergantiems pacientams pagalbą teikia  specialistų komanda: suaugusiųjų, vaikų ir paauglių psichiatrai, medicinos psichologai, psichikos sveikatos slaugytojai bei socialiniai darbuotojai. Kai ambulatorinio gydymo nepakanka, gali būti skiriamas gydymas psichiatrijos dienos stacionaruose – jų teikiamų paslaugų skaičių iki 2027 m. planuojama padidinti 50 proc., taip pat planuojama padidinti jų prieinamumą regionuose. Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė planuoja teikti tikslines psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas senyvo amžiaus asmenims.

Sunkiausi pacientai, kuriems pasireiškia smarkiai pablogėjusi socialinė adaptacija, rezistencija ambulatoriniam gydymui, kai asmuo tampa pavojingas sau arba aplinkiniams, išgyvena psichozę, išsivysto antriniai asmenybės pakitimai ir dezadaptacija, guldomi į ligoninę stacionariniam gydymui. Taip pat į ligoninę demenciją sergantys pacientai guldomi ir dėl gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip delyras ar nuotaikos sutrikimai.

Jeigu būklė ne tokia sunki ir pacientas gali gyventi namuose, tačiau išlieka slaugos paslaugų poreikis, jam gali būti skirtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN). Jos, priklausomai nuo nustatyto slaugos paslaugų poreikio, gali būti teikiamos kiekvieną dieną, taip pat ir savaitgaliais bei švenčių dienomis. ASPN paslaugomis šiandien jau naudojasi apie 50 tūkst. Lietuvos gyventojų, tarp jų – ir demencija sergantys pacientai.

Toliau didinti slaugos paslaugų prieinamumą planuojama įgyvendinant ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą tiek ambulatorinėje grandyje (aktualu paslaugas namuose gaunantiems pacientams), tiek slaugos stacionaruose. 30 mln. eurų bus skirta stacionarinių slaugos paslaugų, skirtų Alzheimeriu ir senatvine demencija sergantiems žmonėms, bei paliatyviosios pagalbos paslaugų infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui.

Demencija yra lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, kuris pažeidžia smegenų ląsteles. Dėl šių pažeidimų suprastėja ryšys tarp skirtingų smegenų dalių, kurios yra atsakingos už kalbą, atmintį, judėjimą, orientaciją, suvokimą, skaičiavimo įgūdžius, gebėjimą mokytis, dėl ko dažnai pakinta emocijų kontrolė, socialinis elgesys, motyvacija. Pablogėja socialinė adaptacija, labai sutrinka profesinė veikla, asmuo tampa visiškai priklausomas nuo artimųjų.

2022 m. gegužę sveikatos apsaugos ministro įsakymu suformuota Demencinių sutrikimų konsultacinė darbo grupė svarsto ir sprendžia šios ligos prevencijos, diagnozavimo, gydymo, slaugos ir kitus susijusius klausimus, konsultuoja rengiant strateginius dokumentus demencinių sutrikimų klausimais.

SAM info.

Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, majonezas – ne kasdienio vartojimo produktas. Tačiau kartais (per šventes ar kitomis progomis), saikingai skanauti patiekalų, kurių gamyboje buvo naudotas majonezas, tikrai galima.

„Majonezas – tai gana kaloringas pagardas: viename valgomajame šaukšte yra apie 90–100 kalorijų. Didžiąją jų dalį sudaro riebalai, kurių kiekis svyruoja nuo 10 iki 11 gramų viename valgomajame šaukšte, todėl jie yra vienas pagrindinių šio produkto energijos šaltinių. Be to, majoneze paprastai vyrauja mononesotieji ir polinesotieji riebalai, kurie laikomi sveikatai palankesniais. Jie, vartojami saikingai, gali turėti teigiamą poveikį širdies sveikatai. Vis dėlto, nors dauguma majonezo riebalų yra palankūs širdies sveikatai, jame yra šiek tiek sočiųjų riebalų ir cholesterolio, todėl bet kuriuo atveju šis maisto produktas turėtų būti vartojamas saikingai“, – perspėja gydytoja dietologė.

Anot dr. E. Gavelienės, majoneze nėra daug angliavandenių ir baltymų, tačiau jame gali būti gana daug natrio – maždaug 70–130 miligramų viename valgomajame šaukšte: „Natris yra labai svarbi maistinė medžiaga, tačiau per didelis jo kiekis gali padidinti kraujospūdį.“

Geriau ieškoti majonezo su mažiau natrio

Gydytoja dietologė akcentuoja, kad norintys į savo mitybos racioną įtraukti majonezą, turėtų prisiminti pagrindinius sveikatai palankios mitybos principus: porcijų kontrolę ir bendrą mitybos balansą.

„Reikėtų nepamiršti, kad vienas svarbiausių sveikatai palankios mitybos principų – porcijų kontrolė. Tikrai retkarčiais galima vartoti majonezo saikingai, pavyzdžiui, tepant ant sumuštinių plonu sluoksniu ar naudojant nedidelį jo kiekį salotų užpilui. Taip pat majonezą vertėtų derinti su kitais,  maistingųjų medžiagų turtingais, produktais: jį galima sumaišyti su trintu avokadu ir taip bus išgauta kreminė užtepėlė, turinti sveikųjų riebalų ir papildomų vitaminų. Be to, renkantis majonezą parduotuvėje, būtinai reikėtų atkreipti dėmesį į etiketes, ant kurių nurodytas produkto maistingumas. Rinktis reikėtų tokį majonezą, kuriame mažiau sočiųjų riebalų ir natrio. Žinoma, majonezo galima pasigaminti ir namų sąlygomis, tokiu būdu visiškai kontroliuojant jo ingredientus“, – pataria dr. E. Gavelienė.

Taip pat specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kurie asmenys turėtų ypač atsargiai vartoti majonezą, todėl nusprendžiant jį įtraukti į savo mitybos racioną, reikėtų atsižvelgti ir į sveikatos būklę: ar nėra alergijos kiaušiniams, kitų sveikatos sutrikimų, kai organizmas jautriai reaguoja į tokius ingredientus kaip actas, garstyčios ar laktozė.

„Alergiški kiaušiniams asmenys turėtų vengti tradicinio majonezo, nes jis paprastai gaminamas iš kiaušinių trynių. Kai kurie žmonės gali būti jautrūs tokioms sudedamosioms dalims, kaip actas, garstyčios ar kiti majonezo sudėtyje esantys prieskoniai. Tokiu atveju reikėtų patikrinti ar etiketėje nėra šių ingredientų arba rinktis majonezo alternatyvas, kuriose jų nėra. Dar kai kurių majonezo rūšių sudėtyje gali būti nedidelis kiekis pieno ingredientų, todėl laktozės netoleruojantys asmenys turėtų atidžiai skaityti etiketes ir įsitikinti, kad pasirinktame majoneze jos nėra“, – pabrėžia gydytoja dietologė.

Reikėtų laikyti šaldytuve

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pabrėžia, kad įsigijus kokybiško majonezo, svarbu tinkamai jį laikyti namų sąlygomis: jis visada turi būti šaldytuve, net jei indelis dar neatidarytas.

„Majonezą laikykite nuolatinėje 4 °C arba žemesnėje temperatūroje. Nepalikite jo kambario temperatūroje ilgesnį laiką, ypač karštą dieną. Jei šis produktas per ilgai laikomas ne šaldytuve, gali daugintis kenksmingos bakterijos, todėl padidėja rizika susirgti per maistą plintančiomis ligomis. Taip pat užtikrinkite, kad stiklainis su majonezu būtų sandariai uždarytas. Tai padeda išvengti drėgmės praradimo ir neleidžia jam sugerti kvapų iš kitų šaldytuve esančių produktų. Žinoma, prieš pirkdami šį produktą visada patikrinkite galiojimo laiką arba tinkamumo vartoti terminą, nurodytą ant indelio. Įsitikinkite, kad turite pakankamai laiko jį sunaudoti iki galiojimo pabaigos“, – pasakoja ekspertė.

Komercijos operacijų vadovė pažymi, kad kiekvieno žmogaus skonis yra subjektyvus, todėl verta išbandyti įvairių prekės ženklų majonezą, kad būtų galima atrasti sau tinkamiausią: vieni mėgsta kreminį, aštresnio skonio majonezą, kiti – švelnesnio. 

„Atkreipkite dėmesį ir į majonezo tekstūrą: ji turėtų būti švelnios ir kreminės konsistencijos, be jokio grūdėtumo. Pirkėjai, norintys natūralesnio majonezo, gali rinktis ekologišką ar be konservantų – ši informacija nurodoma prie pavadinimo. Veganiškos mitybos besilaikantys žmonės prekybos centruose jau gali rasti ir 100 proc. veganiško bei sojų majonezo, – primena O. Suchočeva ir priduria, kad šią savaitę majonezo galima įsigyti pigiau. – Apsiperkant „Rimi“ parduotuvėse rugsėjo 21–24 d. ir aktyvavus specialų nuolaidos kuponą, 500 ml „HELLMAN‘S ORIGINAL“ majonezo bus galima įsigyti net su 58 proc. nuolaida.“

Kviečiame papuošti šeimos ar draugų susibūrimo stalą ryškiaspalviu užkandžiu, kuriame puikiai dera kreminė majonezo tekstūra ir gaivus bei sultingas šviežių agurkų bei pomidorų duetas.

RECEPTAS

Agurkais įdaryti vyšniniai pomidorai

Užkandžiui reikės:

24 vyšninių pomidorų;

85 g kreminio sūrio;

30 ml majonezo;

60 g smulkiai supjaustyto nulupto agurko;

15 g smulkiai supjaustytų svogūno laiškų;

10 g smulkintų šviežių krapų.

Gaminimo eiga:

- Nuo kiekvieno pomidoro viršaus nupjaukite ploną griežinėlį. Išskobkite minkštimą ir sudėkite pomidorus ant popierinio rankšluosčio, kad nusausėtų.

- Nedideliame dubenėlyje sumaišykite kreminį sūrį ir majonezą iki vientisos masės. Tada įmaišykite agurkus, svogūnus ir krapus. Šaukštu gautą įdarą sudėkite į pomidorus. Palaikykite šaldytuve iki patiekimo.

Skanaus!

Tabletės trynimas – nebūtinai gali tapti išeitimi

„Vaistinėje tenka sulaukti žmonių, kurie atvirauja, kad nors patys suvokia, jog vaistai ir vitaminai yra svarbūs jų sveikatai, jie vis tiek niekaip negali prisiversti nuryti tabletės arba kapsulės. Kai kurie iš jų renkasi iš pirmo žvilgsnio paprasčiausią būdą – sutrumpinti tabletę arba išardyti kapsulę. Visgi, svarbu pabrėžti, kad ne visas jas galima taip paprastai išardyti. Kartais tai gali turėti ir neigiamą poveikį“, – pasakoja vaistininkė J. Aleknienė.

Anot jos, vaistus ir maisto papildus reikia saugoti nuo pažeidimų. Jeigu tabletė ar kapsulė buvo pažeista – sutrinta arba sutrumpinta – jos vartoti nederėtų.

„Tikėtina, kad pažeistas vaistas ar maisto papildas bus nebeveiksmingas ir nesuteiks žmogui reikiamo poveikio. Prieš trinant tabletę reikia atsižvelgti, ar vaisto gamintojas pakuotės lapelyje yra nurodęs tokią galimybę –  tabletę tirpinti, sutrinti arba laužti. Jeigu tokios rekomendacijos nėra, vadinasi vaistas arba maisto papildas turi būti vartojamas nepažeista forma“, – pabrėžia vaistininkė J. Aleknienė.

Būdai, kaip lengviau nuryti tabletę

Vaistininkė pasakoja, kad yra pora lengvų būdų, kurie padėti lengviau nuryti tabletę:

„Įdėkite tabletę į burną, pridėkite prie lūpų vandens buteliuką, atloškite galvą į viršų ir tuomet greitai pro lūpas įsiurbkite gurkšnį vandens. Gali būti, kad nespėsite pajusti, kaip su vandeniu nurysite ir tabletę. O kitas būdas yra skirtas vartojant kapsules. Jos yra lengvesnės už vandenį, todėl jas nuryti gali būti paprasčiau. Įsidėkite vieną į burną, užgerkite vandeniu ir kol dar visko nenurijote – palenkite galvą žemyn, arčiau krūtinės ir tik tada viską nurykite. Taip turėtumėte kapsulę nuryti pirmiau už vandenį“, – pataria J. Aleknienė.

Visgi, jeigu vartojate vitaminus ir maisto papildus, vaistininkė pataria nedaryti sau spaudimo ryjant tabletes arba kapsules. Anot jos, yra daug kitų vitaminų ar netgi vaistų formų, kurie padės išvengti diskomforto ir kartais netgi suveiks greičiau.

Šnypščiosios tabletės

Vis dar tenka susidurti su mitu, jog šnypščiųjų vitaminų tabletės nėra veiksmingos, pastebi vaistininkė. Anot jos, šių vitaminų poveikis išties gali nustebinti.

„Iš tiesų, tokius vitaminus mūsų organizmas pasisavina kur kas greičiau nei geriamąsias kapsules ar tabletes. O jeigu reikėtų įvardinti dar vieną šnypščiųjų tablečių privalumą, tai vienareikšmiškai būtų jų skonis. Ne kartą teko sulaukti vaistinėse apsilankiusių žmonių komentarų, jog jie tokius vitaminus vartoja vietoj gaiviųjų gėrimų ar net mineralinio vandens. Tik vertėtų nepamiršti, kad juos svarbu vartoti taip, kaip parašyta ant pakuotės – ne daugiau“, – pataria vaistininkė J. Aleknienė.  

Purškiami vitaminai

Vaistininkė pastebi, kad purškiamus vitaminus dažniausiai renkasi nuolatiniame skubėjime gyvenantys žmonės, kurie dažnai pamiršta laiku išgerti vitaminų kapsules.

 „Purškiami vitaminai išties yra efektyvūs, o ir juos galima naudoti visur, taip pat nebūtina turėti vandens, jog šiuos užsigertumėte. Tačiau nors jų vartojimas atrodo itin paprastas, svarbu vadovautis viena auksine taisykle – tokius vitaminus reikėtų įsipurkšti ne tiesiog į burną, o būtent po liežuviu. Priežastis paprasta – kadangi po juo yra daug kraujagyslių, vitaminai būna greičiau įsisavinami“, – pataria J. Aleknienė.

Guminukų formos vitaminai

„Šią vitaminų formą labiausiai mėgsta mažieji. Jie yra lengvai sukramtomi, o ir dažniausiai gardinami natūralių vaisių sultimis ir dėl to yra skanūs. Kai kurie tėvai gali pabijoti, kad vitaminuose-guminukuose labai daug cukrų, dėl to svarbu skaityti tokių vitaminų sudėtį. Pastaruoju metu galima rasti vis daugiau vitaminų-guminukų, į kurių sudėtį įeina natūralūs saldikliai ksilitolis ir sorbitoliai, o jie yra sveikesni už sintetinius cukrus“, – pasakoja vaistininkė J. Aleknienė.

,,Eurovaistinės" info.

Psichologės Sonatos Vizgaudienės teigimu, žmogų, kuris išgirsta, kad teks įveikti vėžį, pirmiausiai ištinka šokas ir didelė jausmų audra: darosi sunku suvokti, kas atsitiko, ypač, jeigu nebuvo jokių signalų, kurie galėjo išduoti ligą.

„Supratęs, kad reikės gydyti onkologinę ligą, žmogus pereina penkias stadijas. Pirmoji stadija būna neigimas, kuomet netikima tuo, ką sako gydytojai. Kai kurie neigime gali užstrigti ilgiau negu įprastai, tai galima pastebėti, jeigu sergantysis vengia gydyti ligą ar apie ją kalbėti ir apsimeta lyg jos nebūtų arba lankosi kitose gydymo įstaigose, kad dar ir dar kartą įsitikintų, jog gydytojai neklysta“, – sako ji.

Kita stadija būna pyktis, kai pacientas pradeda kaltinti save dėl to, kad nesveikai gyveno, per daug dirbo, buvo piktas ir dėl to susirgo. Pykčio išraiškų gali būti įvairių, jis gali būti nukreipiamas ir į aplinką, pavyzdžiui, išsiliejant ant artimųjų, vyro ar žmonos, o kartais net ir suaugusių vaikų, ypatingai, jeigu atžalų gyvenimas stipriai neigiamai veikia tėvus, verčia juos itin nerimauti, pavyzdžiui, dėl turimų priklausomybių.

„Kartais visa tai būna nukreipta ir į pasaulį, pradedama samprotauti – juk nieko blogo nepadariau, kodėl susirgti turėjau būtent aš? Reikia suprasti, kad liga savo aukų nesirenka, juk būna tokių atvejų, kuomet žmonės nerūko, nevartoja alkoholio, sportuoja, bet vis tiek suserga onkologinėmis ligomis“, – pasakoja pašnekovė.

Vėliau ateinama į derybų stadiją. Jos metu žmogus nori dalinti pažadus, pasakoja, kad atsisakys tam tikrų dalykų, bus pavyzdingas, aukos pinigus, jeigu tik pasveiks.

„Po jos prasideda depresijos periodas. Depresija yra labai pavojinga, nes į šį liūdesio liūną galima įklimpti ilgam. Prasta nuotaika dėl susiklosčiusios situacijos yra normali ir būtina reakcija, bet užsitęsęs liūdesys pradeda kelti pavojų bendrai gerovei“, – teigia psichologė.

Paskutinė stadija – priėmimas ir susitaikymas. Tie, kurie šią stadiją pasiekia ir neužstringa minėtose, vėliau byloja apie pozityvius išgyvenimus bei asmenybės augimą.

„Šis asmenybės augimas daro teigiamą įtaką žmogui pasveikus, nes taip labiau pradedama suprasti rūpinimosi savimi ir pokyčių svarbą. Liga dažniausiai būna tarsi organizmo ženklas žmogui, leidžiantis suprasti, kad reikia kažką keisti“, – dalinasi specialistė.

Pabrėžia mitybos svarbą

Anot S. Vizgaudienės, onkologinė liga žmogui gali tapatintis su kažkokia defekto žyme, todėl susirgęs žmogus pradeda jaustis pažeistu, brokuotu.

„Kartais pacientai pradeda save kaltinti, menkinti, o kartais net ir nustoja valgyti – svarbu suvokti, kad tuo jie sau niekaip nepadės. Priešingai, šiuos ženklus reikėtų suprasti kaip kūno bylojimą ir prašymą atsigręžti į save. Onkologinė liga kartais gali visiškai neturėti jokio ryšio su žmogaus gyvenimo būdu. Jeigu žmogus susirgo vėžiu ir jam kyla mintys apie tai, kad reikėtų save nubausti, reikėtų suprasti, kad liga jau kalba garsiai, o į tai reaguoti derėtų priešingai – kaip tik skirti kuo daugiau dėmesio sau“, – sako ji.

Gydytojai dietologai pabrėžia mitybos svarbą – jeigu susiduriama su nenoru valgyti arba mitybos nepakankamumu, rekomenduojama vartoti medicininės paskirties gėrimus, kuriuose gausu baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių.

„Pastebėjus save žeminantį elgesį derėtų elgtis taip, kad sergantysis suprastų, jog jo artimieji bus šalia tiek, kiek reikės, ir visuomet jį palaikys. Geriausia, ką tokiu atveju galima padaryti – išklausyti žmogaus nuogąstavimus apie tai, kaip jis nesirūpino, nemylėjo ir nesidomėjo savimi. Išklausius nereikia iš karto pulti prieštarauti, svarbu, kad pacientas suprastų, jog jo klauso“, – pataria specialistė.

Tuomet pašnekovė rekomenduoja švelniai pasikalbėti apie padarytą pažangą, pasidalinti pozityviomis istorijomis, bet jokiu būdu nedaryti to piktai ar priekaištaujant. Internete galima rasti labai daug pasakojimų apie patiriamus išgyvenimus sergant, žmonės, nugalėję šias ligas, dalinasi savo patirtimis, parašo knygas. Jeigu sergantis žmogus stokoja pozityvumo, galima pasiūlyti paskaityti šias istorijas.

„Jokiais būdais negalima ignoruoti paciento ir šaipytis iš jo išgyvenimų ar jausmų. Jeigu artimieji supranta, kad patiems nepavyks perkalbėti sergančio žmogaus, galima pabandyti pasiūlyti specialisto pagalbą, tačiau niekada to negalima daryti per prievartą“, – teigia pašnekovė.

Artimiesiems pataria rodyti dėmesį

Paklausta, kaip pirmosiomis dienomis turėtų elgtis artimieji, psichologė atsako, kad derėtų susitvarkyti su patiriamais jausmais savarankiškai ir nekelti papildomų neigiamų emocijų sergančiajam, tačiau tai daryti nelengva, nes tokią diagnozę išgirsti sunku tiek pačiam žmogui, tiek jo giminaičiams.

„Neretai artimieji išgyvena anksčiau minėtas penkias jausmų stadijas. Sergančiam žmogui labai svarbu žinoti, kad jis yra ne vienas. Onkologinių ligų pacientai nori turėti į ką atsiremti – ne tik dėl pagalbos kažkur nuvežant, bet ir pasitariant, pasikalbant ir panašiai. Pacientui galima siūlyti konkrečią pagalbą, ramiai reaguoti į bet kokius emocinius bangavimus, būti pasiekiamu, jeigu sergantysis norėtų paskambinti. Nepaisant to, labai svarbu nepamiršti, kad gyvenimas nesustoja ir vyksta toliau“, – pataria ji.

S. Vizgaudienė sako, kad susiklosčius tokiai situacijai, labai svarbu nehiperbolizuoti diagnozės iki tragedijos lygio – liga yra sunki, tačiau medicina ir psichologija yra tiek pažengusios, jog vėžio diagnozė nebėra mirties nuosprendis.

„Žmonės, kurie linkę dramatizuoti, gali susidariusią situaciją išpūsti, o tai gali sergantį žmogų dar labiau sugniuždyti. Svarbu valdyti savo emocijas, vengti tokių frazių kaip: „Aš juk tau sakiau“, jokiu būdu negalima susikaupusio pykčio išlieti ant paciento. Be to, nederėtų visiems pasakoti apie šią ligą, galbūt ją įveikti bandantis žmogus nenori tuo dalintis“, – teigia pašnekovė.

Anot specialistės, žmonės, kurie linkę vadovauti, gali nejausdami pradėti patarinėti, ką galima ir ko negalima valgyti, į kokį daktarą reikėtų kreiptis ir panašiai. Visa tai reikėtų palikti spręsti specialistams ir atsiminti, kad toks elgesys žemina pacientą bei verčia jį jaustis kontroliuojamu.

„Pyktis, dramatizavimas, grįžimas į praeitį jokiais būdais nepadės išgydyti ligos, o tuo labiau nepadės pacientui jaustis geriau. Tiesa, labai svarbu neapleisti savęs ir nesijausti kaltu prieš sergantįjį. Pavyzdžiui, jeigu žmogus turi bilietus į koncertą ir atsisako į jį eiti vardan sergančio artimojo, tai reiškia, kad žmogus ne tik stabdo savo paties gyvenimą, bet ir kelią kaltės jausmą pacientui.

Sergantysis pradeda galvoti, kad per jį kiti žmonės nebegali linksmintis arba įgyvendinti savo planų“, – pataria S. Vizgaudienė.

ŽIV – kas tai?

ŽIV infekcija silpnina žmogaus imuninę sistemą. Užsikrėtęs šiuo virusu žmogus tampa neatsparus kitoms ligoms (tuberkuliozei, vėžiui ir kt.). Paskutinė ŽIV ligos stadija – AIDS, kuris nustatomas, kai ŽIV užsikrėtusiam asmeniui diagnozuojama viena iš AIDS indikacinių ligų (Kapoši sarkoma, ŽIV išsekimo sindromas, stemplės kandidozė ir kt.). Jungtinių tautų ir AIDS programos (UNAIDS) duomenimis, 2022 m. nuo AIDS sukeltų ligų mirė 630 tūkst. žmonių.

Svarbu pažymėti, kad ŽIV užsikrėtę žmonės, vartojantys antiretrovirusinius vaistus, sumažina riziką perduoti ŽIV savo lytiniams partneriams, nes yra slopinamas viruso dauginimasis organizme. Todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs ne tik siekiant pagerinti ŽIV užsikrėtusių žmonių sveikatą, bet ir užkirsti kelią ŽIV plitimui.      

Kaip plinta ŽIV?

Infekcijos šaltinis yra ŽIV užsikrėtęs žmogus. ŽIV plinta lytinių santykių metu, per kraują, taip pat jį gali perduoti motina vaikui nėštumo ir gimdymo metu. Šiuo virusu neužsikrečiama kosint, čiaudint,  apsikabinant, spaudžiant ranką ar dalinantis asmeniniais daiktais.

Apie ŽIV tyrimus

Dėl ŽIV nemokamai galima pasitikrinti atlikus atrankinį greitąjį ŽIV testą nevyriausybinėse organizacijose ir žemo slenksčio paslaugų kabinetuose. Greitąjį savikontrolės testą galima įsigyti vaistinėse ir internetinėse parduotuvėse.

Įstaigų, kur galima pasitikrinti dėl ŽIV, sąrašą rasite čia.

 NVSC info. 

Kai manai, kad esi nenugalimas

„Būdamas 40-ies, ruošiausi planinei veido operacijai, – pasakojimą pradeda A. Jakimavičius. – Prieš ją, padarę tyrimus, gydytojai pasakė, kad operuoti negalima, nes kraujospūdis per aukštas. Šiandien manau, kad tai buvo pirmasis prostatos vėžio simptomas, tačiau į jį nekreipiau dėmesio, nes laikiau save labai sveiku. Kraujospūdį tada su gydytojais sureguliavome vaistais, veido operacija man buvo atlikta ir toliau ramiai gyvenau. Tačiau po devynerių metų dėl  tebevarginančio aukšto kraujospūdžio kreipiausi į šeimos gydytoją. Ji mane nusiuntė išsitirti dėl prostatos vėžio pagal prevencinę programą.“ 

Prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimo, atliekamo iš kraujo, rezultatai nebuvo patys geriausi – PSA didesnis nei 4 ng/ml. Tačiau tada nuspręsta jokio gydymo netaikyti – tiesiog reguliariai, kas porą mėnesių, tikrintis ir stebėti, kaip šie rodmenys kinta. „Kadangi PSA vis kilo, šeimos gydytoja išrašė siuntimą pas urologą. Apsilankymas pas specialistą nebuvo džiuginantis, nes jis iš karto pasiūlė radikaliausią prostatos vėžio gydymo būdą – operaciją, – prisiminimais dalijasi A. Jakimavičius. – Nusprendžiau paieškoti kitos nuomonės. Kreipiausi į dar vieną gydytoją urologą. Buvo atlikta biopsija. Ji vėžio neparodė, todėl nuspręsta dar laukti. Tačiau PSA vis kilo. Kai pasiekė beveik 20 ng/ml, biopsija buvo padaryta dar kartą. Tada ir diagnozuotas trečios stadijos prostatos vėžys.“

Laukti, anot pašnekovo, jau nebuvo kada, taigi praeitų metų balandį atlikta prostatos šalinimo operacija. 

Lietuva rūpinasi savo žmonėmis 

Vyras džiaugiasi, kad šiame ilgame kelyje jam teko susidurti tik su pačiais geriausiais ir profesionaliausiais medicinos srities atstovais: pradedant šeimos gydytoja ir baigiant chirurgais, slaugytojomis, reabilitacijos centro darbuotojais. O visa mūsų šalies gydymo sistema, jo manymu, tikrai yra palanki Lietuvos gyventojams. „Labai pasitarnavo visos lengvatos, taikomos žmonėms, sergantiems vėžiu. Taip pat džiugu, kad nereikia pirkti medicinos pagalbos priemonių – jos yra kompensuojamos ligonių kasų. Kai negali dirbti, visos kompensacijos ir valstybės parama labai praverčia. Apskritai man atrodo, kad Lietuvos medicinos sistema daug geresnė nei kur nors kitur. Pavyzdžiui, pirmoji mano žmona trisdešimt vienus metus gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, turėjo geriausią sveikatos draudimą, bet mirė nuo žarnyno vėžio. Aptiktas jis buvo per vėlai, nes ten nėra jokių prevencinių programų, niekas nekviečia prevenciškai pasitikrinti sveikatos, bandyti užbėgti ligai už akių ar pan. Manau, kad jei būtų gyvenusi Lietuvoje, viskas būtų pasisukę kitaip“, – pasakoja A. Jakimavičius ir priduria reguliariai dalyvaujantis ir storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje. 

Nepalūžti padėjo psichologinė pagalba

Prostatos vėžys, pašnekovo teigimu, yra giminės rykštė: šia liga serga ne tik jis, bet ir pusbrolis, o dėdė nuo jos mirė. „Man džiaugtis dar anksti. Sakoma, kad gydymas sėkmingas, kai liga neatsinaujina bent ketverius metus. Na, o patys rizikingiausi yra pirmi dveji metai“, – sako A. Jakimavičius.

Tačiau vyras tiki mokslo pažanga ir pasitiki medikais. Be to, nuolatos girdi begalę sėkmės istorijų, kai ligą pavyksta įveikti ir visavertiškai gyventi ne vieną dešimtmetį. O nepalūžti sužinojus diagnozę ir vėliau sveikstant po sudėtingos operacijos padėjo tokiems ligoniams taikoma nemokama psichologinė pagalba ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA). 

„Atsimenu, po operacijos buvo rekomenduota kuo daugiau vaikščioti. Taigi žingsniuoju koridoriumi pirmyn ir atgal, nuobodu, todėl stabtelėjęs imu skaityti visus ant lentos kabančius skelbimus. Ir ten randu vieną tokį kuklų, paprastą – jame pristatoma organizacija POLA. Iš karto į ją įsiregistravau. Tai buvo vienas geriausių mano sprendimų, labai juo džiaugiuosi. Kai žmonės dėl visko piktinasi, POLA tyliai daro puikų, gerą darbą. Tai nepaprastai svarbi ir reikšminga organizacija, kurios nariai rūpinasi sergančiais žmonėmis.“

Paklaustas, kodėl nusprendė duoti interviu apie kelią, kuriuo tenka eiti stengiantis įveikti prostatos vėžį, Algirdas nė nesusimąsto: „Juk tai akivaizdu. Aš kalbu todėl, kad tikiuosi pagelbėti kitiems. Mano patirtis, klaidos ir žinios gali kam nors praversti. Žinoma, nesitikiu, kad visi vyrai po šio interviu puls dalyvauti prevencinėje programoje, keliaus pas šeimos gydytojus, bet tai nereiškia, jog nereikia bandyti. Kiekvienas vyras turėtų suprasti, kad nėra gudresnis už kitus. Negalima būti abejingiems prevencinėms programoms – jei gydytojas pasiūlo, reikia jose dalyvauti.“

Gyvenimas duotas tik vienas

Pasak Algirdo, iki diagnozės jis gyveno taip, kaip dauguma. Be to, itin stengdavosi dėl šeimos narių, draugų, pažįstamų. „Po operacijos daug kas pasikeitė. Paprastai tariant, tapau savanaudis. Supratau, kad gyvenimas duotas tik vienas ir nežinia, kiek dar liko laiko. Taigi išmokau pasakyti „ne“, – šypsosi pašnekovas. 

Paklaustas apie gyvenimo būdo pokyčius, A. Jakimavičius pasakoja dabar daugiau vaikštantis. „Kai žmona paprašo nuvažiuoti ir nupirkti maisto savaitei, aš nueinu ir parnešu tiek, kiek galiu. Kai ko nors pritrūks, vėl nueisiu. Vaikščioti naudinga. Vėžys juk ir atsiranda, kai nesirūpini savimi. Jei skirtum sau daugiau dėmesio, ši liga galbūt aplenktų“, – svarsto Algirdas.

Mityba, pasak pašnekovo, taip pat pakito: „Po operacijos gulėdamas reabilitacijos klinikoje supratau, kad valgyti galima gerokai mažiau ir jaustis geriau. Dabar visada pagalvoju, ar verta dėti dar vieną kąsnį į burną, ar jau gana.“

Vyras pasakoja, kad, susidūręs su onkologine liga, pradėjo kitaip žvelgti į gyvenimą. „Anksčiau niekada negalvodavau, kad reikia būtinai pasinaudoti pasitaikiusia proga, nes kitos gali nebūti. Dabar gyvenimą semiu saujomis: yra proga nuvažiuoti į Kaukazą – važiuoju, kviečia susitikti draugai – vykstu, atsirado galimybė susipažinti su naujais žmonėmis – ja pasinaudoju, mokytis vokiečių kalbos – būtinai, – apie įvykusius pokyčius pasakoja A. Jakimavičius. – Psichologinės pagalbos seansuose įsisąmoninau, kad visi mes esame mirtingi, susitaikiau su realybe, perdėliojau prioritetus. Gyvenu su liga, tikiuosi geriausio ir taškas.“

Užčiuopti ligą galima labai anksti

Remiantis Nacionalinio vėžio instituto skelbiama informacija, prostatos vėžys Lietuvoje yra dažniausia vyrų onkologinė liga – sudaro apie 30 proc. visų vėžinių susirgimų. Sergamumo ja rodikliai mūsų šalyje yra vieni didžiausių pasaulyje. Kaip rodo Higienos instituto duomenys, pernai prostatos vėžiu sirgo daugiau nei 22 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šie skaičiai būtų mažesni, jei vyrai aktyviau dalyvautų prostatos vėžio prevencinėje programoje. 

Ligonių kasų rodikliai patvirtina, kad dėl prostatos vėžio vyrai Lietuvoje tiriasi vangiai, tačiau aktyvumas kasmet palengva auga ir artėja prie ikipandeminio lygio. Pavyzdžiui, pernai iš 395 tūkst. tikslinės amžiaus grupės vyrų prostatos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo kas penktas. 

Ligonių kasos primena, kad prostatos vėžio prevencinė programa yra skirta vyrams nuo 50 iki 69 m. (imtinai) bei tiems pacientams nuo 45 m., kurių šeimose šia liga sirgo tėvas ar brolis. Tačiau žmogus, nepapuolantis į šias kategorijas, bet pajutęs nerimą keliančių simptomų ir sveikatos sutrikimų, turėtų kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis, įvertinęs paciento būklę, paskirs reikiamus tyrimus ir prireikus nusiųs pas gydytoją specialistą. 

Lietuvos vyrai taip pat kviečiami nemokamai dalyvauti storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėse programose.

Žmogaus imuniteto stiprumas priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių, pavyzdžiui: miego trukmės ir kokybės, gebėjimo valdyti stresą, fizinio aktyvumo, mitybos ir kt. Visos šios kasdienybės dalys turėtų būti kontroliuojamos ir prižiūrimos nuolat, o ne tik tada, kai pasireiškia negalavimai. Deja, dažnas žmogus visavertiškai maitintis ar pakankamai ilsėtis pradeda susirgęs.

„Gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas dažniausiai prasideda 40-tą metų savaitę ir tęsiasi iki pavasario vidurio. Žvelgiant į pernykščius NVSC duomenis, 40-tąją metų savaitę šiomis ligomis sirgo jau beveik 25 tūkst. Lietuvos gyventojų, o per visą sezoną – net daugiau nei 821 tūkst.“, – įvardija vaistininkas.

Pasak jo, dar prieš paskelbiant ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų bei gripo sezono pradžią, būtina rūpintis savo sveikata ir kaip įmanoma daugiau laiko skirti imuniteto stiprinimui. Vienas iš labiausiai visuomenėje paplitusių organizmo apsaugos procesų skatinimo būdų yra atitinkamų maisto papildų vartojimas.

Žuvų taukų nauda

Žuvų taukuose apstu polinesočiųjų riebalų rūgščių, geriau atpažįstamų kaip omega-3, kurių organizmas pats nepasigamina. Šios riebalų rūgštys anksčiau buvo žinomos kaip tikros širdies ir kraujagyslių pagalbininkės, mat savo gerosiomis savybėmis sumažina „blogąjį“ cholesterolį kraujyje ir ant kraujagyslių sienelių, stabdo kraujo krešėjimą. Visgi, atlikus daugybę tyrimų paaiškėjo, kad minėtos rūgštys teikia nepamatuojamą naudą ir organizmo imuninei sistemai.

„Dar tada, kai žuvų taukus vaistinėse buvo galima rasti tik geriamuoju pavidalu, žmonės juto šio maisto papildo naudą kūnui ir savijautai. Profilaktiškai ir reguliariai vartojant vos 1 g omega-3 riebiųjų rūgščių, galima padėti sau išvengti įvairių lėtinių ligų, depresijos, atitolinti sąnarių problemas, sustiprinti akis ir gauti daugybę kitų naudų“, – sako vaistininkas R. Blynas.

Negana to, žuvų takuose yra ir riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, kurie taip pat prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo. Pavyzdžiui, vitaminas A organizme virsta retinolio rūgštimi, kosmetikos pramonėje laikoma tikru jaunystės eliksyru. Jis taip pat padeda išsaugoti gleivinės ir odos drėgmės balansą bei gerą būklę. Vitaminas D daugeliui žinomas kaip emocinę gerovę saugantis maisto papildas, tačiau jis taip pat nemenkai prisideda prie augimo, tinkamos genų funkcijos, raumenų ir imuninės sistemos stiprinimo.

„Kalbant apie vitaminą E, svarbu atkreipti dėmesį, kad jis – vienas organizmui reikšmingiausių antioksidantų, ne tik mažinantis žalingą aplinkos ir saulės spindulių poveikį, bet ir prisidedantis prie greitesnio žaizdų gijimo ir senėjimo procesų atitolinimo“, – pažymi R. Blynas.

Kaip išsirinkti?

Anot vaistininko, prieš įsigyjant žuvų taukus, būtina atidžiai perskaityti sudėties etiketę ir įsivertinti, kiek maisto papildo kapsulėje iš tiesų yra tikrų žuvų taukų. Rekomenduojama dozė kasdieniam vartojimui neturėtų būti mažesnė nei 500 mg. Taip pat svarbu, kad visas maisto papildo sudedamųjų dalių sąrašas būtų aiškiai išdėstytas, pavyzdžiui, patikslinta, kiek omega-3 riebiosiose rūgštyse yra EPA ir DHA rūgščių. Patartina žuvų taukus rinktis be dažiklių, papildomų skonių ar nežinomų priemaišų.

Visokeriopa salierų nauda sveikatai

Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, įtraukti salierus į kasdienės mitybos racioną vertėtų dėl jų visokeriopos naudos žmogaus organizmui. 

„Salieruose yra mažai kalorijų ir angliavandenių, todėl jie yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori kontroliuoti savo svorį arba suvartojamų angliavandenių kiekį. Taip pat juose gausu maistinių skaidulų, kurios palaiko virškinimo sistemos sveikatą, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir skatina sotumo jausmą. Pirmiausia, visos salierų dalys vertinamos dėl antioksidantų gausos: vitaminų, flavanoidų. Tai ypatingai svarbu mažinant oksidacinį stresą bei lėtinį uždegimą organizme. Cukrinis diabetas, širdies, kraujagyslių ligos, vėžys – sveikatos sutrikimai, kurių prevencijai verta įtraukti salierą į valgiaraštį“, – pasakoja gydytoja dietologė E. Gavelienė.

Mitybos ekspertė atkreipia dėmesį, kad salieruose gausu ir įvairių vitaminų bei mineralų: „Salieruose yra vitamino K, kuris svarbus kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai, folio rūgšties – svarbios baltymų sintezei. Juose taip pat yra vitamino C, kuris palaiko imuninę sistemą ir kolageno gamybą, ir vitamino A, kuris naudingas regėjimui bei odos sveikatai. Dar šiose daržovėse yra nemažai mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, kalcio, magnio ar kalio, mikroelementų, tokių kaip selenas, geležis ar varis, kurie padeda palaikyti įvairias organizmo funkcijas.“

Reikėtų stebėti savo organizmo reakciją

Gydytoja dietologė taip pat pažymi, jog salieruose esančios skaidulos palaiko sveiką virškinimą: „Skaidulos skatina reguliarų tuštinimąsi ir užkerta kelią vidurių užkietėjimui. Dar šiose daržovėse yra nemažai junginių, kurie yra susiję su kraujospūdžio mažinimu – jie gali padėti atpalaiduoti kraujagysles ir skatinti kraujotaką. Jei nusprendžiame įtraukti salierus į savo mitybos racioną, tikrai padarome nemažą paslaugą gerai širdies veiklai.“

Vis dėlto, kai kurie asmenys gali būti jautrūs tam tikriems salieruose esantiems junginiams ir pajusti tokius simptomus kaip niežulys, patinimas ar kvėpavimo pasunkėjimas. „Tai būtų alergijos salierams išraiška, nors reikėtų turėti mintyje, kad ji pasitaiko palyginti retai. Be to, salieruose yra skaidulų, kurios gali būti naudingos daugelio žmonių virškinimo veiklai. Tačiau kai kurie jautrią virškinimo sistemą turintys asmenys, vartodami daug skaidulų turinčius produktus kaip salierus, gali jausti diskomfortą ar pilvo pūtimą. Jei turite tokį jautrumą, salierus patartina vartoti saikingai“, – atkreipia dėmesį dr. E. Gavelienė.

Kaip ilgiau salierus išlaikyti šviežius?

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, kad norint ilgiau išlaikyti salierus šviežius, namuose reikėtų užtikrinti kelias jų laikymo sąlygas.

„Prieš dėdami salierus į šaldytuvą, nupjaukite jų stiebų apačią, kad pašalintumėte sausas ar pažeistas daržovės dalis. Paskui kruopščiai nuplaukite salierų stiebus po šaltu tekančiu vandeniu, kad pašalintumėte nešvarumus. Nusausinkite juos virtuviniu arba popieriniu rankšluosčiu ir suvyniokite į aliuminio foliją. Taip išvengsite drėgmės praradimo ir salierai išliks traškūs, – pataria O. Suchočeva ir siūlo sudėti salierus į daržovių skyrių šaldytuve. – Ideali jų laikymo temperatūra yra apie 0–2 °C, o oro drėgnumas turėtų būti gana aukštas.“

Be to, šios daržovės ekspertė nerekomenduoja šaldyti: „Salieruose yra didelis vandens kiekis, todėl užšaldžius jie gali suminkštėti ir prarasti savo traškumą. Salierus geriausia sunaudoti per savaitę nuo įsigijimo, mat laikui bėgant šios daržovės praranda ne tik dalį savo traškumo, bet ir skonio. Taip pat vertėtų prisiminti, kad jei salierai šiek tiek suglemba, galite juos atgaivinti įdėję į dubenį su lediniu vandeniu maždaug 30 minučių.“

Kaip išsirinkti kokybiškiausius salierus?

Pasak O. Suchočevos, salierų paklausa išlieka stabili visais metų laikais. Pavasarį prekiaujama stiebais iš Ispanijos, vasarą galima nusipirkti ir išaugintų Lietuvoje. Renkantis salierus prekybos centre, visuomet vertėtų atsižvelgti į jų kokybės požymius. 

„Geriausios kokybės salierai turi ryškiai žalius stiebus ir lapus, todėl vertėtų vengti tokių, kurie yra su nuvytusiomis, pageltusiomis ar parudavusiomis dalimis. Taip pat galite įvertinti jų traškumą švelniai suspausdami daržovės stiebus. Kokybiški salierai turi būti tvirti ir lengvai lūžinėti, kai yra sulenkiami. Nors šiuolaikinių veislių salierai yra mažiau stangrūs nei senesnių, vis tiek galite patikrinti, ar išilgai stiebų nėra matomų gijų. Rinkitės salierus su minimaliomis matomomis gijomis arba be jų. Reikėtų atsižvelgti ir į daržovės drėgmę: ieškokite tokių, kurie būtų drėgni, bet ne šlapi, nes dėl drėgmės pertekliaus salierai gali sugesti. Žinoma, visada atsižvelkite ir į tai, ar ant šių daržovių nėra pažeistų, parudavusių vietų, nes dėl jų gali pagreitėti gedimo procesas“, – patarimais dalijasi komercijos operacijų vadovė.

Taip pat ji primena, kad norintys įtraukti salierus į kasdienę mitybą bei sutaupyti, gali tą daryti iš anksto planuodami pirkinius ir pasinaudodami akcijų pasiūlymais bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos.

Kulinarijos technologai kviečia pasigaminti egzotišką salierų šaknų karį su kardamono ryžiais.

RECEPTAS

Salierų šaknų karis su kardamono ryžiais

Kariui reikės:

500 ml kokosų pieno;

1 vnt. svogūno;

2 skiltelių česnako;

25 g imbierų šaknų;

1 vnt. salierų šaknų;

2 vnt. pomidorų;

3 šaukštų aliejaus;

1 šaukštelio kario;

1 šaukštelio geltonojo kario pastos;

1 vnt. raudonosios paprikos;

150 g ryžių „BASMATI“;

1 žiupsnelio malto kardamono;

Druskos ir pipirų pagal skonį.

Gaminimo eiga:

1. Ryžius išvirkite, kaip nurodyta ant pakuotės esančioje instrukcijoje. Virimo metu įberkite kardamono.
2. Svogūną, česnaką ir imbierą nulupkite ir labai smulkiai susmulkinkite. Saliero šaknį nulupkite, nuplaukite ir susmulkinkite.
3. Pomidorus smulkiai supjaustykite.
4. Įkaitinkite gilią keptuvę su 2 šaukštais aliejaus, sudėkite kario pastą, suberkite susmulkintus svogūnus, česnaką ir imbierą. Viską išmaišykite ir pakepkite apie 3 minutes. Sudėkite supjaustytus pomidorus, susmulkintą saliero šaknį, papriką, patroškinkite kelias minutes. Supilkite kokosų pieną, įberkite kario miltelių, druskos ir pipirų. Patroškinkite apie 20 minučių.
5. Salierų šaknų karį patiekite su kardamoniniais ryžiais.

Skanaus!

,,Rimi" info.

Tokias universalias daržoves kaip morkos, galima panaudoti gausybei patiekalų – salotoms, sriuboms, troškiniams, patiekti kaip garnyrą, jų tarkius berti į blynelių ar pyrago tešlą. Tačiau gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad tai dar ir puikus užkandis priešpiečių ar pavakarių dėžutėms – tereikia supjaustyti jas lazdelėmis ir įdėti į mokyklą vaikams ar neštis į darbą.

„Morkos, kaip ir kitos oranžinės spalvos daržovės, yra nepamainomas vitamino K ir beta karoteno – vitamino A pirmtako – šaltinis. Pastaroji medžiaga ypač svarbi žmogaus regai. Morkose taip pat gausu skaidulų ir įvairių mikroelementų – kalio, kalcio bei antioksidantų. Taip pat morkose esantys karotinoidai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, taip pat pasižymi priešvėžiniu poveikiu, nes karotinoidai neutralizuoja laisvuosius radikalus, galinčius sukelti rimtų sveikatos bėdų. Be to, morkose gausu skaidulų, kurios palengvina virškinimo procesus, padeda sumažinti cholesterolio kiekį“, –morkų naudą pabrėžia gydytoja dietologė.

Kadangi morkose gausu riebaluose tirpių vitaminų, dažnai manoma, jog ruošiant jų salotas būtina jas šiek tiek apšlakstyti alyvuogių aliejumi, kad būtų geriau pasisavinti morkose esantys vitaminai.

Gydytoja dietologė su šiuo teiginiu nesutinka. „Mitas, kad į morkų salotas ar sultis būtina įpilti šiek tiek aliejaus. Viena vertus, yra ir dalis tiesos, nes tam, kad būtų įsisavinti riebaluose tirpūs vitaminai, reikia riebalų. Kita vertus – dieną mes ir taip valgome maistą, kuriame yra riebalų, tad reikiamą jų kiekį, kuris padeda įsisavinti ir morkose esančius vitaminus, natūraliai gauname su kitais maisto produktais. Todėl papildomai pilti aliejaus į morkų sultis išties nėra būtinybės. Na o šlakelis kokybiško alyvuogių aliejaus morkų salotoms tikrai puikiai tiks“, – sako E. Gavelienė.

Laikyti geriausia rūsyje arba šaldytuve

Kaip ir daugelį daržovių, morkas geriausia laikyti sausoje, tamsesnėje ir vėsesnėje vietoje. „Kambario temperatūroje jos gali daug greičiau prarasti savo traškumą ir suvysti. Tad jei neturite rūsio, laikykite morkas šaldytuve, daržovėms skirtame stalčiuje, sudėkite jas į celofaninį maišelį arba sviestinį popierių neplautas, stipriai neapspausdami. Taip jos išlaikys drėgmę ir neišsausės, išliks šviežios net iki 3 ar 4 savaičių. Morkas taip pat galima užšaldyti, taip jomis mėgautis galėsite dar ilgiau: tada jas reikėtų nuplauti, susmulkinti norimo dydžio gabalėliais ir sudėti į dėžutes arba maišelius, skirtus šaldymui“, – patarimais dalijasi prekybos tinklo atstovė Olga Suchočeva.

Ji pataria rinktis sezonines Lietuvos ūkininkų daržoves, nes sezonui įsibėgėjus jos būna pigesnės ir šviežesnės dėl transportavimo išlaidų bei laiko. Taip pat primena, kad norintys sutaupyti prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvėse visoje Lietuvoje gali rasti daugiau kaip 600 prekių, kurių įprastos kainos yra bene žemiausios rinkoje, tad renkantis daržoves, galima rasti pigiausių jų variantų.

„Rimi“ kulinarijos technologai siūlo trintoms sriuboms panaudoti gausybę lietuviško derliaus daržovių ir išbandyti pačius įvairiausius jų derinius.

Morkų ir apelsinų sriuba*

RECEPTAS

Sriubai reikės:

500 g morkų – lietuviškos plautos morkos 1,29 €/ 1kg.

1 apelsino (išspaustų sulčių ir ½ žievelės) – apelsinai „Navel“ 2,49 €/1 kg;

1 litro daržovių sultinio;

25 g sviesto;

1 vnt.svogūno;

Druskos, pipirų pagal skonį.

Kaip gaminti:

Didelėje keptuvėje ar puode įkaitinkite sviestą, suberkite smulkiai supjaustytą svogūną, kepkite 10 minučių, kol suminkštės.

Sudėkite supjaustytas morkas ir nutarkuotą apelsino žievelę ir maišydami troškinkite 3–4 minutes, tada supilkite sultinį ir užvirinkite. Sumažinkite kaitrą ir dar patroškinkite 20–25 min. arba kol morkos visiškai suminkštės. Sriubą pertrinkite, tada įmaišykite apelsinų sultis. Paragaukite ir pagardinkite pipirais bei druska. Jei mėgstate, galite patiekti su grietinėle.

Skanaus!

*Šios produktų kainos užfiksuotos rugsėjo 11 d. e. parduotuvėje „Rimi.lt“

Savo įžvalgomis apie vaikų ir tėvų emocinius išgyvenimus lapkričio 18–19 dienomis vyksiančioje konferencijoje-parodoje „Ateitis – ryšys su vaikais“ besidalysiantis psichoterapeutas tvirtina, kad vaikai mokosi ir ima pavyzdį iš savo tėvų, kopijuoja jų elgesį sprendžiant emocines problemas.

„Pavyzdžiui, jei vienas iš tėvų nuolat nerimauja, dėl visko išgyvena, vaikas mokosi, kad pasaulis yra nesaugus, viską reikia daryti labai atsargiai, o gal netgi apskritai nesiimti jokių veiksmų. Kitas pavyzdys, kai namuose yra priklausomybių turinčių arba depresija sergančių tėvų, tada vaikas prisiima atsakomybę už jų sveikatą ir gerą būseną. Anglų kalboje net yra terminas, apibūdinantis tokį santykį, – „parentification“. Jis reiškia buvimą tėvu / mama savo tėvams, teikiant jiems emocinę ir kitokią paramą“, – teigia D. Jakučionis.

Jo teigimu, priemonių ir įrankių, lengvinančių emocinį stresą, kylantį daugeliui tėvų auginant vaikus, būtų galima išvardyti daugybę. Visgi pagrindiniai jų – laiko sau paieškos, pareigų šeimoje pasidalijimas ir supratimas, kad tam tikru metu abiem partneriams gali būti žvėriškai sunku. Tuomet svarbu nepamiršti, kad milžiniškos ištvermės reikalaujantis periodas kada nors baigsis ir nebus amžinai.

D. Jakučionis taip pat akcentuoja ir bendravimo su vaiku svarbą – tiek klausimo, tiek klausymosi reikšmę.

„Turime stengtis pamatyti vaiko poreikį jo elgesyje. Jei jo elgesys mums atrodo netinkamas, privalome klausti, koks jo poreikis nepatenkintas. Dažniausiai, uždavę klausimą, tikrai gausime atsakymą. Ne mažiau svarbu klausyti savo vaikų, kai jie pasakoja apie sunkumus, ir nesistengti visko išspręsti čia ir dabar. Tada, kai jau vaikai išsipasakoja, tiesiog paklauskime, kaip jie patys norėtų elgtis, ir kartu pagalvoti, atsargiai pasiūlyti, bet nepiršti savo nuomonės. Žinoma, kartais reikia imtis ir aktyvesnių priemonių, pavyzdžiui, spręsti klausimus mokykloje, jei egzistuoja patyčių problema, galbūt reikia keisti mokyklą. Bet jei tai yra paprastesni atvejai, pirmiausia reikia leisti vaikui išsikalbėti“, – sako psichoterapeutas.

Anot jo, be vaikų klausymosi, svarbus yra ir savo problemų išsakymas, jų iškomunikavimas. Tai darant, D. Jakučionio teigimu, reikia pasistengti išlaikyti ramybę, šaltą protą ir nepasiduoti kaltinimo bei gėlimo pagundai.

„Jei tik atsiras priekaištavimas arba prikaišiojimas, tada mažesni vaikai, kurie dar nelabai supranta ir pažįsta gyvenimo, ims jausti kaltę. O juk jie nekalti dėl tėvų savijautos. Tėvams svarbu suvokti, kad jie negali perkelti atsakomybės už savo gyvenimą ant vaikų pečių. Jie yra suaugę ir jie turi susitvarkyti su savo gyvenimu, nors kartais būna ir labai sunku. Tame nėra nieko bloga, jei apie savo sunkumus kalbamės su vaikais, tik reikia pasverti, koks jų amžius, ir kalbėti būtent tam amžiui suprantamais terminais ir nepalikti ko nors neišsakyta“, – aiškina specialistas.

Jo tvirtinimu, vertinant asmeninę emocinę būseną privalu identifikuoti ir akcentuoti blogos savijautos ar užgimusios problemos priežastį. Jeigu ji – paties vaiko elgesys, tai irgi reikia paminėti. Tiesa, neuždedant dėmės ant paties vaiko kaip asmens, o tik ant atskirų neigiamą emociją provokuojančių jo elgesio akcentų.

„Jei sakome, kad jaučiamės pavargę ar suirzę, iš karto turime pasakyti ir to priežastį, o jei prie to prisidėjo vaiko elgesys, tai apie elgesį ir pasakyti, o ne apie patį vaiką“, – sako D. Jakučionis.

Psichoterapeuto įsitikinimu, skaidrus ir tiesus kalbėjimasis su vaikais jiems suprantamu žodynu bei atsižvelgiant į jų amžių gali padėti tėvams spręsti iškilusią psichologinę krizę. Tiesa, specialistas įžvelgia gają ir nemalonią tendenciją – apskritai tylėti apie problemas, vaizduojant, kad jų nėra arba jos nereikšmingos.

„Blogiausia – apskritai nekalbėti apie sunkumus ir apsimesti, kad jų nėra, nors visi mato juos; kaltinti vaikus dėl savo būsenos; perkelti jiems atsakomybę už savo emocines ir praktines problemas bei tikėtis, kad vaikai suteiks paramos“, – akcentavo D. Jakučionis.

Anot jo, tėvams, bijantiems, kad prasta jų psichologinė būsena gali padaryti neigiamą įtaką ir sukelti ilgalaikės žalos vaikams, derėtų nepamiršti ir profesionalios pagalbos bei neužkardyti sau galimybės ją gauti, tikintis, kad viską pavyks išspręsti patiems.

„Reikia suprasti savo galimybių ribotumą ir nebijoti kreiptis profesionalios emocinės pagalbos. Niekas neturi kentėti vienas. Juk pagrindinė laimingų vaikų sąlyga – laimingi tėvai“, – pabrėžė psichoterapeutas.

Kokie dar metodai ir elgsenos būdai galėtų būti pasitelkti tėvams susiduriant su šiomis jautriomis problemomis, psichoterapeutas pasidalys jau lapkričio 18–19 dienomis LITEXPO vyksiančioje parodoje-konferencijoje „Ateitis – ryšys su vaikais“.

Be D. Jakučionio, konferencijoje-parodoje pranešimus taip pat skaitys Paramos vaikams centro steigėja, vaikų psichologė Aušra Kurienė, kuri kalbės apie traumas šeimose ir kaip jų išvengti ir jas atliepti, mokytojas ir švietimo konsultantas Lukas Benevičius, „Tėvai Ryšyje“ autorė Renata Cikanaitė, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, edukologė ir knygų autorė Renata Lazdin bei daugelis kitų.

Rugpjūčio mėnesį taip pat buvo atliktos ir pirmosios 2 šiais metais gyvosios inkstų transplantacijos, kuomet savo sergančiam artimajam buvo dovanojamas inkstas.  

Šią vasarą siekiant kuo greičiau pargabenti donorų organus laukiantiems recipientams net 3 kartus buvo pasitelktos Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos, kuomet buvo parskraidinami donoriniai organai. Donoro organų pergabenimas yra viena iš Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių. 

Taip pat skaičiuojama, kad per šiuos metus į Lietuvą iš užsienio buvo atgabenti 3 inkstai ir 2 kepenys. Lietuvoje neradus tinkamų recipientų 2 donoriniai plaučiai, 2 kepenys ir 2 širdys buvo pasiūlyti kitų šalių recipientams. 

Pokalbis su artimaisiais gali išgelbėti 7 gyvybes

Žinoma, kad vienas efektyvus donoras galėtų padėti daugiau kaip 7 žmonėms. Inksto ir kasos- inksto komplekso transplantacija recipientams reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – galimybę regėti. O širdies, kepenų ar plaučių laukiantiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi. 

Pasak Nacionalinio Transplantacijos biuro vadovės, nors Lietuvoje turime daugiau kaip 45 tūkstančius žmonių, išreiškusių pritarimą organų ir audinių donorystei ir užpildžiusių prašymą Donoro kortelei, tačiau tam turi pritarti ir mūsų artimieji. „Todėl labai svarbu, kad artimieji žinotų apie jūsų apsisprendimą dėl organų ir audinių donorystės – skirkime laiko šiam pokalbiui, kuris galbūt kažkam išgelbės gyvybę ar pagerins gyvenimo kokybę.“  

Laukia daugiau kaip 300

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos Lietuvoje laukia 311 žmonių: 85 – inksto, 33 širdies, 5 plaučių, 2 širdies-plaučių komplekso, 38 kepenų, 148 ragenų transplantacijos. Iš jų – 8 vaikai. Šių žmonių likimas priklauso nuo donoro artimųjų gerumo ir gyvųjų pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties. 

---

Per šiuos metus Lietuvoje iš viso atlikta 118 organų ir audinių transplantacijų, kurios dovanojo viltį gyventi, pasveikti ir sugrįžti į pilnavertį gyvenimą daugybei sunkiai sirgusių žmonių. Už tai Nacionalinio transplantacijos biuro komanda dėkoja visiems donorystės ir transplantacijos proceso dalyviams: gydytojams anesteziologams reanimatologams, transplantacijų chirurgams, slaugytojoms, laboratorijų specialistams, greitosios pagalbos automobilių vairuotojams, Lietuvos policijos pareigūnams, Lietuvos kariuomenei, Lietuvos Karinėms oro pajėgoms bei Valstybės sienos apsaugos tarnybai. 

Ypatinga padėka mirusių donorų artimiesiems - negali būti nieko kilniau, nei netekus savo artimojo, gelbėti sunkiai sergančiųjų gyvybes. 

Nacionalinis transplantacijos biuras

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, rugsėjį vaistinių pacientai vis dažniau teiraujasi, ką daryti, kad rudeniniai susirgimai peršalimo ligomis būtų retesni ir nesikomplikuotų. Šis klausimas ypač aktualus tėvams, išleidžiantiems vaikus į darželius ir mokyklas.

„Kiekvienas iš mūsų, vaikai taip pat, turime skirtingas imunines sistemas. Yra vaikų, kurie sėkmingai lanko mokyklą retkarčiais lengvai pasirgdami, o sloga jiems ne liga. O yra ir tokių, kurie serga nuolatos, ir jokiomis priemonėmis jiems nepavyksta padėti. Dažnai šiai grupei priklauso alergiški, turintys lėtinių ligų, labai jautrūs vaikai, taip pat tie, kurių tėvai irgi pakankamai dažnai serga. Bet kokiu atveju svarbu žinoti, kaip elgtis, kad organizmo atsparumas peršalimo ligoms padidėtų ir tai, jog retkarčiais susirgti nėra nieko blogo – susirūpinti vertėtų tuomet, jei sergama itin dažnai“, – sako K. Šnirpūnienė.

Vaistininkės teigimu, normalu, jei pradinukas nesunkiai serga 6-8 kartus per metus. Kuo vaikas vyresnis, tuo susirgimai turėtų būti retesni. Imuninė sistema baigia formuotis sulaukus 18 metų, bet net ir tarp suaugusių žmonių pasitaiko virusinėmis ligomis sergančių 2-3 kartus per metus, ir tai dar nėra įrodymas, kad kažkas blogai su imunine sistema.

Gyvenimo būdas atlieka svarbų vaidmenį

Norint įgyti atsparumą virusinėms peršalimo ligoms, pirmiausia būtina peržiūrėti savo ir šeimos gyvenimo būdo įpročius. Pavyzdžiui, mokyklinio amžiaus vaikams labai svarbu sudaryti tinkamą dienotvarkę, kad jie nepervargtų, pakankamai išsimiegotų, taip pat jų mityba būtų visavertė ir subalansuota. Visa tai daro nemenką įtaką imunitetui.

Tėvai taip pat turėtų pasirūpinti, kad vaikas daug laiko praleistų lauke, o vidaus patalpos būtų reguliariai vėdinamos, reikalui esant ir drėkinamos. To reikia, kad nesausėtų nosies gleivinė.

„Išsausėjus nosies gleivinei, atsiranda užgulimo pojūtis ir vaikas ima kvėpuoti per burną – jos apsauginės funkcijos yra žymiai silpnesnės nei nosies ir virusams lengviau patekti į organizmą. Jei natūralaus oro drėkinimo neįmanoma užtikrinti, nosies gleivinę galima drėkinti kasdien atliekant inhaliacijas elektriniu inhaliatoriumi su paprastu vandeniu. Ši priemonė efektyvi ir ligos metu“, – pataria pašnekovė.

Taip pat labai svarbu dažnai plauti rankas, įprasti be reikalo neliesti jomis veido, rečiau liestis prie įvairių bendro naudojimo paviršių.

Pasak K. Šnirpūnienės, gali būti naudingas ir grūdinimasis, tačiau grūdinti vaiką reikia iš lėto, pradėti nuo paprastų dalykų, pvz., šaltu vandeniu plauti rankas ar rytais nusiprausti veidą, bėgioti po namus basomis ne tik vasarą, bet ir žiemą. Be to, grūdinimas turėtų tapti ne trumpalaike priemone, o gyvenimo būdu, tik tada jis duos naudą.

„Norėčiau akcentuoti ir tai, kad labai svarbu neleisti sau ar vaikui įsisirgti – reikėtų imtis priemonių vos pajutus net pačius menkiausius galimo susirgimo simptomus: čiaudėjimą, nosies užgulimą, gerklės išsausėjimą ar perštėjimą. Galima pasitelkti į pagalbą vaistažolių arbatas, inhaliacijas su arbatmedžių, eukaliptų, pušų, čiobrelių, kėnių, propolio eteriniais aliejais, kojų kaitinimą karštame vandenyje su druska nakčiai, miegoti su vilnonėmis kojinėmis ir vilnoniu šaliku, garstyčių trauklapius, natūralų medų perštint gerklei, nosies praplovimą jūros vandeniu ar inhaliacinį pieštuką su eteriniais aliejais“, – vardija ji.

Dėl vitaminų vertėtų pasitarti

Vaistinėse gausu maisto papildų, skirtų imunitetui stiprinti, tačiau K. Šnirpūnienė sako, kad stiprinant

imuninę sistemą reikia nepersistengti, neišprovokuoti alergijų, nevartoti maisto papildų visų vienu metu, daryti pertraukas, o juos renkantis visada pasitarti su vaistininku.

„Daug tyrimų atlikta dėl vitamino D reikšmės imunitetui. Iš tiesų, jei jo trūksta, imuninė sistema silpnėja, tačiau jei trūkumo nėra, kaip tik kils grėsmė perdozuoti. Vitamino D dienos norma ikimokyklinio amžiaus vaikams yra 400 IU, mokyklinio amžiaus vaikams – 800 IU, paaugliams – 1000 IU, šios dozės didinamos, jei kraujo tyrimas rodo vitamino D trūkumą. Vietoje sintetinio vitamino D galima vartoti žuvų taukus, kurie turi ir kitų naudingų medžiagų, pvz., omega-3 riebiųjų rūgščių“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Dėl vitamino C mokslininkų nuomonės išsiskiria. Vieni teigia, kad be reikalo išgertas šis vitaminas tiesiog pasišalina su šlapimu, kiti – kad tai stiprus antioksidantas, padedantis organizmui kovoti su ligomis ir galintis sutrumpinti virusinės ligos trukmę.

Vitamino C veikimą sustiprina bioflavanoidai – biologiškai aktyvios medžiagos, randamos citrusinių vaisių žievėje, česnakuose, jų turi šeivamedžių, šaltalankių bei kitos uogos. Bioflavanoidai taip pat pasižymi priešuždegiminėmis, priešvirusinėmis savybėmis, stiprina kapiliarų sieneles, per kurias virusui tampa sunkiau patekti į kraujotaką.

„Labai daug tyrimų atlikta su ežiuole. Šios vaistažolės veikliosios medžiagos naikina virusus ir bakterijas, skatina leukocitų gamybą. Tačiau ne tik vaikams, bet ir suaugusiems rekomenduojama šią vaistažolę vartoti ne ilgiau kaip mėnesį, po to daryti kelių mėnesių pertrauką. Vartojant ežiuolės preparatus ilgiau ir didesnėmis dozėmis imuninė sistema bus slopinama. Geriausia rinktis vandeninį jos ekstraktą, kurio dozavimas bus tikslesnis, nei geriant arbatą“, – patarė K. Šnirpūnienė.

Kovoje su virusais galima vartoti ir betagliukaną, kuris vaistinėse parduodamas geriama arba nosies purškalo forma. Betagliukanas yra natūrali medžiaga, randama gamtoje, pvz., avižose, kituose javuose. Ji aktyvina tam tikras ląsteles – makrofagus, kurių pagrindinė funkcija yra atpažinti ir sunaikinti patogenus: virusus, bakterijas, navikines ląsteles.

Gintarinės vaistinės info. 

Pigiausi konservavimo būdai – džiovinimas ir laikymas kaupuose

Pasak profesoriaus Rimvydo Laužiko, iš istorinių šaltinių žinome, kad džiovinimo būdu mūsų protėviai konservuodavo ne tik vaisius, bet ir žuvį, grybus, barščių lapus, sūrius, duoną, meduolius: „Rauginimui, sūdymui, rūkymui reikėdavo druskos, ji buvo  atvežama iš kitur ir brangi, tad paprasčiau ir pigiau buvo atsargas džiovinti. Bene seniausią konservavimo džiovinant įrodymą yra radusi archeologė Rimutė Rimantienė, kasinėdama Nidos neolito gyvenvietę. Tai – džiovinti miškinės obels vaisiai, kuriems daugiau kaip 4500 metų.“ 

Dar vienas pigus konservavimo būdas buvo užkasimas į žemę arba laikymas kaupuose, apkrovus šiaudais ir užpylus žeme. Taip per žiemą lietuviai išlaikydavo šakniavaisius, o kartais ir obuolius. „Turtingesnieji atsargas laikydavo rūsiuose, kurių būdavo tik mūriniuose pastatuose. Kitas populiarus senovinis konservavimo būdas buvo rauginimas. Raugdavo grybus, barščių lapus, batvinius, burokus, kopūstus, agurkus. Kai kada – viską kartu. Tokį rauginimą 1613 metais aprašė lenkų botanikas Simonas Syrenijus: „Lietuvoje (baltuosius burokus) raugina kartu su ropėmis, su česnakais, su svogūnais, su kopūstais, su grūzdais, klodami sluoksniais ir vadiną šį valgį kvašenina“, – pasakoja prof. R. Laužikas. 

Sūdyti lašiniai paminėti jau XIV amžiuje

Sūdytų ar rūkytų lašinių rastume daugumos lietuvių šaldytuvuose, be jų neišsiversdavo tėvai ir seneliai, o prof. R. Laužikas sako, kad būtent sūdymo kontekste į rašytinius šaltinius pakliuvo vienas pirmųjų lietuviškų gaminių pavadinimų: „1394 m. balandžio 14 d. Jogailos dvaro sąskaitos rašoma, kad „5 grivnos duotos skerdikui, kuris nudūrė 12 meitelių ir paruošė lašinius (originale „sloninę“), vadinamą  loszijna, skirtus pačiam Jo Didenybei karaliui.“ Sūdymas mėsai galėjęs būti pagrindinis konservavimo būdas arba proceso, prieš rūkant, dalis, nes Lietuva garsėjo rūkytais mėsos gaminiais.“

Tačiau nemažą dalį senųjų maisto konservavimo technologijų išstūmė šaldytuvas ir šaldiklis. „Išnykęs toks konservavimo būdas kaip statinėse sūdyta mėsa – pekenfleišas. Baigiantis ganiavos sezonui reikėdavo apsispręsti, kurie gyvuliai bus paliekami per žiemą, o kuriuos – pjauti, nes reikėjo taupyti pašarus. Pekenfleišo kokybė, pirmiausia, priklausė nuo mėsos – ji turėjo būti riebi. Populiariausia sūdyta mėsa – jautiena, bet sūdyta ir kiauliena, aviena bei kitos mėsos rūšys. Bene egzotiškiausią pekenfleišą aprašė Janas Szyttleris 1839 m. „Medžiotojo vadove“. Anot jo, rinktinis pekenfleišas gaminamas iš meškos mėsos, o Janas Dąbkiewiczius 1838 m. knygoje „Spiżarnia wiejska“ gyrė avienos pekenfleišą, sūdomą lapkritį ir išliekantį gerą iki pat kitų metų gegužės. Gaminio skonis priklausė nuo mėsos rūšies, druskos kiekio, naudotų prieskonių rinkinių, valgomosios salietros naudojimo (ar nenaudojimo), suslėgimo lygio bei sūdymo laiko“, – įdomius istorinius faktus atskleidžia prof. R. Laužikas. 

Per dvarus plito konservavimo naujovės

Kadangi anksčiau druska ir cukrus buvo brangūs, tikrai ne visi galėjo virti uogienes ar sūdyti mėsą. „Jei mažiau turtinguose namuose XVIII amžiuje rasime džiovintų grybų, raugintų burokų ar batvinių, sūdytos ar rūkytos kiaulienos lašinių, gal šiek tiek riešutų, tai dvare bus ir kiaulienos kumpių, dešrų, skilandžių, ir pusžąsių, jautienos, sviesto. Žinoma, skirtingi ir konservuotų produktų kiekiai.“

Taip pat svarbus dalykas buvo konservavimo technologijos: per dvarus, jų samdomus virtuvės profesionalus, plito naujovės. Pavyzdžiui, XVIII amžiuje Radvilos savo Palenkės Bialos dvare kiekvienai vasarai ir rudeniui samdydavo labai specifinį virtuvės profesionalą – konfitiūrininką, kurio darbas būdavo paruošti uogų ir vaisių atsargas žiemai: konfitiūrus, sultis, uogienes.

„Žinoma, konservavimo situacija gerokai pasikeitė tarpukariu, kai ženkliai pagerėjo gyvenimo lygs, druska atpigo ir tapo visuotinai vartojamu produktu, o cukrus tapo pasiekiamas kur kas didesnei visuomenės daliai. Kitą vertus, tarpukariu plito naujos konservavimo technologijos, tokios kaip konservavimas hermetiniuose induose (pagal tuo metu populiarią „Veck“ įmonę vadintas „vekavimu“)“, – pastebi gastronominio paveldo tyrinėtojas. 

Senoviniai šaldytuvai – šuliniai, šaltiniai, vandens telkiniai

Mūsų žiemos gana ilgos ir pakankamai šaltos, ypač seniau. Prof. R. Laužikas sako, kad XV–XIX amžiais Europoje, taip vadinamo Mažojo ledynmečio metu, vidutinė temperatūra Vilniuje buvo panaši kaip šių laikų Helsinkyje, o Klaipėdos uostas užšaldavo: „Ne veltui laikotarpis tarp Kalėdų ir Užgavėnių kaime vadintas mėsiedu. Tuo metu pjaudavo kiaules, valgydavo daug mėsos. Lietuviškos žiemos sąlygomis mėsą būdavo galima tvarkyti be didžiulės skubos, ilgiau jos turėti šviežios.“ 

Kitas senovinis šaldytuvas buvo šuliniai, šaltiniai ir vandens telkiniai, kurių gilumoje net vasarą temperatūra tesiekia apie kelis laipsnius šilumos. Įdomus buvo raugintų agurkų laikymas nardinant statinę vandens telkinyje, o pieno šaldymą šuliniuose atsimena turbūt dar ne vienas iš mūsų. „XIX amžiuje dvarai maisto laikymui turėdavo atskirus pastatus – ledaines. Tai pastatėlis su giliu rūsiu į kurį žiemą prikraudavo upėje ar ežere išpjauto ledo. Toks ledas, užpiltas šiaudais ar durpėmis, išlikdavo per visus metus, sukurdamas patalpoje šiuolaikiniam šaldytuvui artimą temperatūrą ir leisdamas išlaikyti maisto produktus ilgesnį laiką“, – apie mūsų šaldytuvų pirmtakus pasakoja mokslininkas. 

Mėgstami konservuoti agurkai, ieškoma ir egzotiškesnių konservų

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad šaltuoju laikotarpiu pirkėjai vis dažniau į prekių krepšelius įsideda stiklainius ar skardines su tradicinėmis konservuotomis daržovėmis – agurkais, burokėliais, žirneliais, pomidorais.

„Nors agurkų pasiraugti namuose nėra sunku, tie, kas neruošia atsargų žiemai, garnyrui prie įvairių patiekalų, mišrainėms, salotoms ieško įprastų lietuviškų marinuotų daržovių parduotuvėse. Dažnas retkarčiais nori paįvairinti savo racioną egzotiškesniais produktais, tad jiems siūlome marinuotų ir keptų konservuotų artišokų, kaparėlių, mažų svogūnėlių, netgi vynuogių lapų, kuriuos galima panaudoti vietoje kopūstlapių, ruošiant balandėlius – toks patiekalas, vadinamas dolma, populiarus Artimųjų Rytų virtuvėse. Skubantys gali įsigyti įvairių konservuotų užtepėlių, daržovių salotų ir taip sutaupyti laiko virtuvėje“, – sako O. Suchočeva.

Ekspertė primena, kad norint apsipirkti pigiau, reikėtų atkreipti dėmesį į privačia „Rimi“ etikete pažymėtus konservus: „Kasmet plečiame privačios etiketės asortimentą, o jį formuojant didelis dėmesys skiriamas lokalumui ir tvarumui, kokybės bei kainos balansui. Be to, mūsų parduotuvėse visoje Lietuvoje galima rasti daugiau kaip 600 prekių, kurių įprastos kainos yra bene žemiausios rinkoje.“

Profesorius Rimvydas Laužikas dalinasi senoviniu slyvų marinavimo receptu iš garsaus Vilniaus kuchmistro Jano Szyttlerio 1841 metais išleistos knygos „Pakankamai ir apdairiai aprūpintas sandėliukas“ („Spiżarnia dostatecznie i przezornie urządzona“), kurioje pateikta daug ir įvairių senųjų mėsos, vaisių, uogų, grybų, daržovių konservavimo idėjų.

RECEPTAS

Marinuotos slyvos salotoms 

Jums reikės:

Slyvų;

Cukraus (apie 400 g);

Acto (apie 0,7-0,9 l).

Paruošimas:

„...Ima prinokusių geros veislės slyvų, vengrinių ar kokių kitų ir nenuskabant kotelių sudeda į stiklainius iki viršaus. Po to užpila actu, jau anksčiau pavirintu su cukrumi, taip, kad visas slyvas apsemtų...“. 

Tolesniame tekste Szyttleris mini, kad marinatui vienai kvortai (apie 0,7-0,9 l) acto imama vienas svaras (apie 400 g) geriausio cukraus. Kai kaitiname acte cukrus ištirpsta, marinatas pagardinamas cinamonu, gvazdikėliais, kvapniaisiais pipirais, lauro lapais ir dar kelias minutes paverdamas. Prieš pilant ant vaisių, jis ataušinamas. Po to stiklainiai uždaromi ir laikomi žiemai. 

,,Rimi" info. 

Morkos jau daugiau kaip 2000 metų soduose ir laukuose auginamos daržovės. Tai – vienas universaliausių produktų, tinkantis tiek salotoms, tiek sriuboms ar troškiniams, tiek įvairiems desertams ruošti. Morkos nėra brangios, o prekybos centruose jų galima rasti ištisus metus. Rudeniui prasidėjus parduotuves jau pasiekė ir šviežias lietuviškų morkų derlius.

Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, mitybos specialistai morkas labiausiai vertina dėl šių daržovių maistinių savybių. Morkose gausu beta karoteno, previtamino A bei kitų organizmui reikalingų elementų.

„Morkos būna įvairių dydžių, formų ir spalvų. Šių šakniavaisinių daržovių galima rasti visame pasaulyje. O jei nuspręsite jas įtraukti į receptus, galite virti, troškinti, kepti orkaitėje arba ant grotelių bei vartoti žalias, termiškai neapdorotas, pavyzdžiui, sulčių ar šviežių salotų pavidalu. Tačiau svarbiausia ne tai, kaip įvairiai šią daržovę galime panaudoti virtuvėje, bet kokią maistinę naudą ji turi. Morkos, kaip ir kitos oranžinės spalvos daržovės, yra nepamainomas vitamino K ir beta karoteno – vitamino A pirmtako – šaltinis. Pastaroji medžiaga ypač svarbi žmogaus regai. Jose taip pat gausu skaidulų ir įvairių mikroelementų – kalio, kalcio bei antioksidantų“, – morkų naudą vardija dr. E. Gavelienė. 

Gydytoja dietologė pažymi, kad į mitybos racioną šiuos šakniavaisius svarbu įtraukti tiek suaugusiems, tiek vaikams, pavyzdžiui, juostelėmis pjaustytas morkas išalkus galima valgyti kaip greitą ir maistingą užkandį. Vis dėlto, svarbu šių daržovių nepersivalgyti. „Valgant per daug morkų, oda, ypač delnai ar padai, gali nusidažyti oranžine spalva. Šis reiškinys vadinamas karotenemija“, – įspėja gydytoja. 

Kaip atpažinti tinkamas?

Manoma, kad senovėje morkos buvo auginamos daugiausia dėl aromatingų lapų bei sėklų, o ne dėl šakniavaisių. Pavyzdžiui, keltai ir romėnai morkų sėklas naudojo vaistams. Tuo tarpu morkų šaknų vartojimo pėdsakų randama tik I amžiuje.

Kaip teigia „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva, atpažinti tinkamas morkas padės jų odelė, todėl svarbu, kad ji būtų lygi: „Geriausios morkos bus tos, kurios vienodai susiaurėjusios ir be išsikišusių šoninių šaknų, tai rodys, kad jos optimaliai augo. Taip pat vertėtų patikrinti ar ant morkų galiuko nėra žalių dėmių, nes dėl to jos įgauna kartų skonį.“

Kartais jau po kelių dienų iš prekybos centro parsineštos morkos apvysta, tad tam, kad jos kuo ilgiau išliktų traškios, morkas reikėtų sudėti į sandarų vakuuminį maišelį ir laikyti šaldytuve – taip saugomos daržovės neišsausės, liks šviežios ir tinkamos vartoti iki 3 ar net 4 savaičių. Tiesa, kasdienių patiekalų gamybai neverta pirkti didesnio kiekio. „Visus metus „Rimi“ parduotuvių  lentynose gali rasti tiek mažų traškių morkyčių, kurias labai mėgsta vaikai, tiek ir įprastų fasuotų ar ekologiškų plautų lietuviškų morkų“, – atkreipia dėmesį O. Suchočeva.

Ji taip pat primena, jog sutaupyti perkant morkas ir kitus produktus padės tikslus pirkinių krepšelio planavimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos: „Visus sutaupyti padedančius „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse.“

Kviečiame namuose pasigaminti greitą, gardų ir maistingą patiekalą – morkų ryžius. Šis patiekalas puikiai tiks sočiai vakarienei ar pietų dėžutei. 

RECEPTAS

Morkų ryžiai

Patiekalui reikės:

2 vnt. didelių morkų;  

150 g ryžių;     

1 vnt. didelio svogūno;           

0.25 šaukštelio ciberžolės;      

0.25 šaukštelio paprikos miltelių;       

100 g keptų žemės riešutų;     

Druskos pagal skonį;

0.5 šaukštelio kumino;            

1 vnt. raudonosios aitriosios paprikos .

Gaminimo eiga:

Ryžius išvirkite ir padėkite į šoną. 
Įkaitinkite keptuvę su aliejumi, suberkite kuminus ir sukapotą aitriąją papriką.
Pakepinkite. Suberkite kubeliais supjaustytą svogūną ir kepkite, kol jis suminkštės.
Sudėkite tarkuotas morkas. Pabarstykite druska, ciberžolėmis. Viską pamaišykite. 
Suberkite virtus ryžius ir riešutus į keptuvę. Viską maišydami pakepkite kelias minutes.
Patarimas. Ruošdami pietų dėžutę su morkų ryžiais, įdėkite mandarinų, riešutų, figų, „Gourmet“ bananų.

Skanaus!

„Apsinuodijus alkoholiu organizmas pradeda kovoti su toksinų pertekliumi, stengdamasis juos pašalinti. Mums reikėtų padėti organizmui ir pasireiškus tokiems simptomams kaip vėmimas, nepulti jų malšinti tą pačią akimirką. Jeigu vemti pradėjęs žmogus iškart išgers vėmimą malšinančius vaistus, jis tarsi užrakins organizme nuodinguosius toksinus“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.

Dėl to vaistininkė pataria bent pirmąsias apsinuodijimo maistu valandas leisti organizmui išsivalyti ir papildomai gerti skysčius – geriausia vanduo ir elektrolitų gėrimai. Taip pat pašalinti toksinus iš organizmo gali padėti aktyvinta anglis.

Apsinuodijus netenkame daug mineralų

„Apsinuodijus alkoholiu, mes netenkame daug mineralų, dėl to reikėtų papildomai vartoti elektrolitų tirpalus. Taip pat lygiagrečiai vartokite ir gliukozės tirpalus, kurie padeda greičiau išskaidyti alkoholį organizme. Neretu atveju galima rasti preparatų, kuriuose iškart yra ir elektrolitų, ir gliukozės“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.

Jeigu namuose neturite elektrolitų ir gliukozės tirpalų, vaistininkė pataria elektrolitus keisti mineraliniu vandeniu, o gliukozę – puodeliu arbatos su cukrumi arba medumi.

Gali praversti ir vitaminas C

Vaistininkė pasakoja, kad vitaminas C daugumai yra gerai atpažįstamas kaip pagalbininkas stiprinant imuninę sistemą. Anot jos, šis vitaminas atlieka ir kitą svarbią funkciją – kovoja su laisvaisiais radikalais, kuriuos gali sukelti ir alkoholis.

„Vitaminas C turi antioksidacinių savybių, kurios padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso sukeltos žalos. Visgi, vien vitaminas C nepadės – geriausia jį vartoti kartu su elektrolitais ir B grupės vitaminais. Toks derinys gali padėti organizmui greičiau atsistatyti ir palengvinti silpnumą, galvos skausmą, pykinimą, padažnėjusį širdies plakimą. O jei namuose neturite vitamino C, pabandykite suvalgyti citrusinių vaisių, kurie irgi gali pasitarnauti tokioje situacijoje“, – sako vaistininkė T. Gečienė.

Venkite šalto dušo

„Kartais tenka išgirsti istorijų, kaip alkoholiu apsinuodiję žmonės galvoja, jog jėgas atgaus nusiprausę šaltame duše. Iš tiesų, tai didelė klaida. Šaltas dušas apsinuodijus ne tik nepadės greičiau intoksikuotis organizmui, bet gali netgi iššaukti sąmonės praradimą. Dėl tos pačios priežasties venkite itin karšto dušo, pirčių“, – sako vaistininkė.

Vietoje kavos – vaistažolių arbatos

Apsinuodijus alkoholiu žmogus gali jausti silpnumą ir nuovargį. Visgi, vaistininkė įspėja, kad kavos puodelis tokioje situacija nepadės atgauti energijos.

„Apsinuodijus venkite kavos ir kitų tonizuojančių gėrimų, kadangi jie gali tik dar labiau sudirginti skrandį ir žarnyną. Vietoje to geriau išgerkite puodelį švelnios vaistažolių arbatos – pavyzdžiui, mėtų arba imbiero. Retas žino, kad imbieras yra veiksminga priemonė, slopinanti vėmimą ir pykinimą“, – sako vaistininkė T. Gečienė.

„Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė akcentuoja, kad lapiniai kopūstai turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, būtinų gerai žmogaus savijautai.

„Šiuose kopūstuose gausu vitaminų A, C ir K, kurie palaiko odos gyvybingumą, imuninės sistemos veiklą ir kaulų sveikatą. Taip pat juose esantys mineralai, įskaitant kalcį, magnį ir kalį, padeda palaikyti širdies sveikatą, raumenų funkciją. Vienas iš išskirtinių šių kopūstų bruožų – įspūdinga antioksidantų gausa: juose randama beta karoteno, flavonoidų ir kvercetino, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir lėtiniu uždegimu. Tai savo ruožtu gali turėti įtakos lėtinių ligų (įskaitant tam tikrų rūšių vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas) rizikos mažinimui“, – sako E. Gavelienė.

Lapiniai kopūstai yra ir puikus maistinių skaidulų šaltinis. „Šios medžiagos skatina žarnyno sveikatą, palaikydamos jame naudingas bakterijas. Taip pat suteikiamas ilgesnis sotumo jausmas, todėl šių kopūstų įtraukimas į sveikatai palankią mitybą gali padėti žmonėms, kontroliuojantiems kūno masę. Dar reikėtų nepamiršti, kad didelis liuteino ir zeaksantino kiekis, esantis lapiniuose kopūstuose, gali padėti išsaugoti regėjimą senstant, nes šie junginiai siejami su mažesne geltonosios dėmės degeneracijos rizika“, – teigia gydytoja dietologė.

Kulinarijoje galima naudoti įvairiai, bet tinka ne visiems

Gydytoja dietologė E. Gavelienė sako, kad nors lapinius kopūstus kulinarijoje galima panaudoti įvairiai, pavyzdžiui, salotų, glotnučių ar troškinių gamyboje, vis dėlto, reikėtų atsižvelgti į savo sveikatos poreikius. 

„Verta žinoti, kad didelis vitamino K kiekis lapiniuose kopūstuose gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, ypač kraują skystinančiais. Sergantiems inkstų ligomis, lapinių kopūstų reiktų saikingiau vartoti dėl juose esančio didelio mineralo kalio kiekio, bei oksalatų. Reikėtų turėti mintyje, kad lapiniuose kopūstuose, kaip ir kitose kryžmažiedžių daržovėse, pavyzdžiui, brokoliuose ir briuseliniuose kopūstuose, yra junginių, vadinamų goitrogenais. Šie junginiai gali trikdyti skydliaukės veiklą, nes slopina jodo pasisavinimą. Nors kopūstų virimas gali sumažinti goitrogenų kiekį, sergantiems skydliaukės sutrikimais, ypač hipotireoze, vertėtų juos vartoti saikingai“, – primena gydytoja.

Kai kurie žmonės, valgantys daug kryžmažiedžių daržovių, gali jausti ir pilvo pūtimą ar kitus virškinimo sistemos diskomfortus. „Taip gali nutikti dėl šiose daržovėse esančių skaidulų. Jei žmogus serga dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) ar jaučia kitus virškinimo jautrumo požymius, tai reikėtų pradėti vartoti nedidelį kiekį kopūstų ir stebėti savo organizmo reakciją. Beje, nors ir retai, kai kuriems asmenims gali pasireikšti alerginės reakcijos dėl kopūstų ar kitų kryžmažiedžių daržovių. Jei pajaučiami tokie simptomai kaip niežulys, patinimas ar pasunkėjęs kvėpavimas, reikėtų kreiptis į gydytoją“, – perspėja dr. E. Gavelienė.

Kaip išlaikyti šviežiausius lapinius kopūstus namuose?

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, kad norint įsigyti aukšto kokybės lapinių kopūstų, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į jų išvaizdą apsiperkant: „Ieškokite sodriai žalių lapų, kurie nebūtų nuvytę ar pageltę. Kai parsinešite kopūstus namo, nuimkite visas gumytes ar raištelius aplink gūžę. Jei neketinate jų naudoti iškart, neplaukite, nes dėl drėgmės pertekliaus kopūstai gali greičiau sugesti. Kai būsite pasiruošę naudoti kopūstus, kruopščiai nuplaukite jų lapus po šaltu vandeniu. Nusausinimui galite naudoti salotų suktuvą arba švarų virtuvinį rankšluostį.“

Sausus lapinių kopūstų lapus specialistė rekomenduoja sudėti į orui pralaidų indą arba suvynioti į šiek tiek drėgną popierinį rankšluostį ir įdėti į maišelį. „Jį laikykite daržovių stalčiuje šiek tiek pravirą, kad jame cirkuliuotų oras. Taip kopūstai paprastai išlieka švieži maždaug 3–5 dienas. O jei norite prailginti jų laikymo laiką, galite šias daržoves užšaldyti. Tik prieš šaldymą kopūstus blanširuokite, kad išsilaikytų jų spalva, tekstūra ir maistingosios medžiagos. Po blanširavimo kopūstų lapus nusausinkite ir sudėkite į sandarius šaldymo maišelius arba indelius“, – rekomenduoja O. Suchočeva.

Užšaldyti lapiniai kopūstai vėliau puikiai tiks pagardinti įvairias sriubas, troškinius ar kokteilius. Komercijos operacijų vadovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad šios rūšies kopūstai itin jautrūs etileno dujoms, kuras išskiria kai kurie vaisiai, pavyzdžiui, obuoliai ir bananai. Todėl šaldytuve lapinius kopūstus reikėtų laikyti toliau nuo šių vaisių, kad netaptų kartūs ir nepagelstų.

„Norintys išmėginti įvairius receptus ir lapinių kopūstų panaudojimo būdus bei sutaupyti, gali tą daryti iš anksto planuodami pirkinius ir pasinaudodami „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos“, – primena „Rimi“ komercijos operacijų vadovė O. Suchočeva.

Kviečiame dažniau skanauti lapinių kopūstų ir iš jų pasigaminti nuostabaus skonio vegetarišką lazaniją.

RECEPTAS

Vegetariška lazanija

Lazanijai reikės:

300 g lapinių kopūstų, jau su pašalintais sumedėjusiais stiebais ir susmulkintais lapais;

1 v. š. alyvuogių aliejaus – alyvuogių išspaudų aliejus „RIMI BASIC“ 5,79 € / 1 l;

400 g porų, perpjautų išilgai per pusę, nuplautų ir supjaustytų;

1 skiltelės česnako, susmulkintos;

350 g rikotos sūrio – rikotos sūris „FORMAGIA“ 1,89 € / 250 g;

150 ml daržovių sultinio;

1 v. š. pesto padažo – krapų PESTO padažas „SELECTION BY RIMI“ 1,69 € / 130 g;

250 g šviežios lazanijos makaronų (apie 8 vnt. lakštų) – lazanijos lakštai „FAZION“ 1,89 € 250 g;

30 g smulkiai sutarkuoto parmezano sūrio – sūris „Selection by Rimi Parmigiano Reggiano“ 5,69 € / 200 g.

Gaminimo eiga:

Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C. 
Įmeskite lapinius kopūstus į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite 5 minutes. Išvirus kopūstams, juos gerai nusausinkite. 
Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir suberkite porus su žiupsneliu druskos. Kepkite 8–10 minučių arba kol porai suminkštės.
Į porus suberkite česnaką ir pakepinkite 2 minutes. 4 valgomuosius šaukštus rikotos atidėkite, o likusią dalį įmaišykite į porus su kopūstais. Viską gerai išmaišykite, tada įpilkite tiek daržovių sultinio, kad būtų šiek tiek padažo, bet ne per daug skysčio. Nukelkite keptuvę nuo ugnies.
Į aliejumi ištepto maždaug 18 x 25 cm dydžio kepimo indo dugną supilkite 1/4 padažo.
Ant viršaus uždėkite 1 valgomąjį šaukštą pesto ir 2 lazanijos lakštus. Pakartokite sluoksniavimą 3 kartus.
Sumaišykite likusią rikotą su dar vienu šlakeliu daržovių sultinio ir užtepkite ant viršutinio sluoksnio.
Pabarstykite parmezano ir kepkite 20 minučių, kol paviršius apskrus.

Skanaus!

Teikite pirmenybę maistingiems produktams

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pabrėžia, kad renkantis maistą, kuris bus dedamas į pietų dėžutę, reikėtų vadovautis pagrindiniais sveikatai palankios mitybos principais: „Tai galėtų būti tokie produktai kaip grūdai, liesibaltymai, vaisiai, daržovės ir sveikatai naudingi riebalai. Šie darbo dienos metu suteiks ilgalaikės energijos ir palaikysbendrą gerą savijautą. Į pietų dėžutę galite įtraukit tokių baltymų turinčių produktų kaip vištiena, kalakutiena, tofu, ankštinės daržovės ar žuvis. Iš riebalų turinčių produktų į racioną galite įtraukti avokadų, riešutų, sėklų. Jei renkatės grūdus, tai geriausia rinktis grikius, ruduosius ryžius, bolivinę balandą, viso grūdo duoną ar viso grūdo makaronus, nes juose yra skaidulų, kurios palengvina virškinimą. Be to, būnant darbe svarbu planuoti ne tik pietus, bet ir užkandžius, kurie taip pat turėtų būti palankūs sveikatai. Tokių užkandžių pavyzdžiai galėtų būti švieži vaisiai, riešutai, graikiškas jogurtas ar iš anksto susipjaustytos daržovės.“ 

Be abejonės, dietologė primena nepamiršti ir daržovių, kurios organizmui suteiks būtinų vitaminų, mineralų beiskaidulinių medžiagų.

„Žinoma, reikėtų atkreipti dėmesį ir į porcijų dydį, kad išvengtumėte persivalgymo. Pietų dėžutei rinkitės atinkamas kiekvienos maisto grupės porcijas, kad visas patiekalas būtų sotus, bet be per didelio kalorijų kiekio.Taip pat venkite itin apdorotų maisto produktų, kuriuose paprastai būna daug pridėtinio cukraus, natrio ir sveikatai nepalankių riebalų. Kai tik įmanoma, rinkitės minimaliai apdorotus produktus. Be to, nereikėtų pamiršti gerti vandens“, – rekomenduoja mitybos specialistė. 

Valgyti reikėtų sąmoningai 

Anot dr. E. Gavelienės, viena pagrindinių klaidų, kurią darome pietaudami biure – tai neatidus ir skubotas valgymas: „Skirkite laiko pasimėgauti maistu: jei įmanoma, venkite valgyti prie darbo stalo. Taip pat atkreipkite dėmesį į alkio ir sotumo signalus. Valgykite, kai esate alkani ir sustokite, kai pasisotinsite. Be to, reikėtų valgyti kaip įmanoma įvairesnį maistą.“

Sąmoningam valgymui padės tyli ir rami vieta, kur galėsite mėgautis maistu be nuolatinių trukdžių – tai gali būti biuro poilsio kambarys ar netoliese esantis parkas. Valgydami padėkite į šalį telefoną, kompiuterį ir kitus elektroninius prietaisus. „Sumažinus ekrano naudojimo laiką, galėsite susitelkti tik į valgį. Taip pat rekomenduotina prieš pradedant valgyti skirti laiko ir pastebėti maisto spalvas, tekstūrą, kvapus, nes juslių įjungimas pagerina valgymo patirtį. Valgykite mažais kąsneliais ir kiekvieną kąsnį kramtykite lėtai – tai ne tiks palengvins virškinimą, bet ir galėsite labiau mėgautis skoniais. Pietų pertrauka turėtų būti skirta poilsiui ir dėmesingam valgymui, suteiksiančiam jėgų likusiai darbo dienai“, – pabrėžia gydytoja dietologė.

Platus asortimentas skubantiems į biurą

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad prekybos centruose galima rinktis iš įvairių sveikatai palankių produktų, kurie padės išlikti energingiems bei dėmesingiems darbo dienos metu: „Skubantys ir nespėję papusryčiauti, gali su savimi pasiimti užpilamas, greitai paruošiamas avižinių, grikių ar kitų dribsnių košes. Taip pat į pietų dėžutę mėgstantys dėtis sumuštinius, gali rinktis pilno grūdo duoną, o užkandžiui prigriebti graikiško jogurto, kuris praturtins dienos racioną baltymais bei kalciu. Dar vienas patogus bei nebrangus variantas – šaldytos daržovės, kurios tiks įvairių pietų dėžučių patiekalų garnyrams ar troškiniams gaminti.

Verta rinktis sveikatai palankesnius pilnagrūdžius makaronus, o net labai skubantys gali įsigyti iš anksto paruoštų salotų (lęšių, burokėlių, marokietiškų kuskuso, kopūstų, aštrių morkų ir kt.) pažymėtų „Mano dienai“ ir „Rinkis sveikiau“ ženklu bei kitų patiekalų kaip sušiai ar plovas. Taip pat reikia nepamiršti į pietų dežutę įsidėti vaisių bei uogų sveikesnėms pertraukėlėms: tiks maži pomidoriukai, morkytės, įvairių spalvų paprikos bei uogos.“ 

O. Suchočeva priduria, kad visi, besiruošiantys pietų dėžutes valgymui biure, gali sutaupyti iš anksto planuodami pirkinius ir pasinaudodami „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos.

Maisto technologai kviečia grįžtančius į biurą pasigaminti lengvai paruošiamų, bet maistingų patiekalų, puikiai tiksiančių įsidėti į pietų dėžutę, ir dalijasi trimis receptais. 

RECEPTAI

Viduržemio jūros regiono avinžirnių salotos 

Salotoms reikės:

1 skardinės nusausintų ir nuplautų avinžirnių;

1/2 agurko, supjaustyto kubeliais;

1 puodelio vyšninių pomidorų, perpjautų per pusę;

1/4 raudonojo svogūno, supjaustyto kubeliais;

1/4 puodelio smulkintų šviežių petražolių;

1/4 puodelio smulkinto fetos sūrio;

2 v. š. alyvuogių aliejaus;

1 v. š. citrinos sulčių;

1/2 a. š. džiovinto raudonėlio;

Druskos ir pipirų pagal skonį.

Gaminimo eiga:

Sumaišykite konservuotus avinžirnius, kubeliais pjaustytus agurkus, vyšninius pomidorus, kubeliais pjaustytą raudonąjį svogūną, kapotas šviežias petražoles ir trupintą fetos sūrį.

Apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir citrinos sultimis. Pagardinkite druska, pipirais ir žiupsneliu džiovinto raudonėlio.

Patiekite su pilno grūdo pitos duona arba kaip atskiras salotas.

Graikinio jogurto ir daržovių suktinukas 

Suktinukui reikės:

1 vnt. pilno grūdo tortilijos;

60 g graikinio jogurto;

1 vnt. trumpavaisio agurko, supjaustyto griežinėliais;

1 vnt. raudonosios paprikos, supjaustytos griežinėliais;

1 vnt. morkos, susmulkintos;

Šiek tiek špinatų lapų.

Gaminimo eiga: 

Ant tortilijos ar užtepkite graikinio jogurto.

Sudėkite griežinėliais pjaustytą agurką, papriką, smulkintą morką ir špinatus.
Susukite vyniotinį ir perpjaukite per pusę.

Vištienos ir avokadų salotos

Salotoms reikės:

Vištienos krūtinėlės, virtos arba keptos ir supjaustytos griežinėliais;

Salotų mišinio;

Saujos vyšninių pomidorų, perpjautų per pusę;

1/2 avokado, supjaustyto griežinėliais.

Šiek tiek alyvuogių aliejaus;

Šiek tiek citrinos sulčių; 

Gaminimo eiga: 

Į pietų dėžutės indą sudėkite salotų mišinį.

Ant viršaus uždėkite griežinėliais pjaustytą vištieną, vyšninius pomidorus ir avokado skilteles.

Prieš uždarydami indą apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir citrinos sultimis.

Skanaus!

Opuncijų gimtinė – Meksika. Šios rūšies kaktusai yra valgomi, o dar actekai jį naudojo natūralioje medicinoje, garbino ir laikė šventu. Šiuo metu iki 5 metrų aukščio užaugantis augalas auginama beveik visame pasaulyje, šilto klimato šalyse. Vertingiausia kaktuso dalis yra jo geltoni, oranžiniai ar net raudoni vaisiai.

„Kaktusinės figos yra tikras vertingų medžiagų šaltinis, tad nusprendėme jų pasiūlyti ir lietuviams. Juolab, kad pirkėjai yra pamėgę egzotinius vaisius – noriai perkamos figos, pasiflorai, granatai, dumplainiai ar tamarindai. O tokie anksčiau egzotiniais vadinti vaisiai kaip mangai ar kiviai jau yra tapę įprastu kasdieniu pasirinkimu. Būtent su kivių skoniu kartais būna palyginamos ir parduotuvių lentynose jau laukiančios pirkėjų kaktusinės figos – jos gaivios ir saldžios, todėl tikrai atras savo gerbėjų“, – sako Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė.

Naudingos širdžiai, imunitetui ir nervų sistemai

Kodėl verta įtraukti šių vaisių į savo racioną? Ne be reikalo jie vadinami supermaistu, mat stiprina organizmą įvairiais aspektais.

„Visų pirma, kaktusinėse figose yra daug vitamino C – vieno stipriausių antioksidantų. Dėl to jų vartojimas stiprina imunitetą ir skatina imuninę sistemą kovoti su infekcijomis. Vitaminas C apsaugo organizmą ir nuo laisvųjų radikalų, kurie sukelia ląstelių pažeidimus ir senėjimą, taip pat stiprina kraujagyslių sieneles“, – sako J. Sabaitienė.

Savo ruožtu opuncijų vaisiuose esantis kalis mažina kraujospūdį, o geležis saugo nuo mažakraujystės. Itin vertingos širdies ligų profilaktikai yra ir tirpiosios skaidulos, kurios reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, saugo nuo aterosklerozės ir kitų pavojingų ligų. Be to, skaidulos gerina žarnyno veiklą, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo ir greitina medžiagų apykaitą. Jos taip pat suteikia ilgesnį sotumo jausmą po valgio, o tai labai naudinga lieknėjant.

„Šiuose vaisiuose taip pat yra vitamino A, kuris padeda regėjimui, gerina odos išvaizdą ir būklę, stiprina imunitetą ir net padeda saugotis nuo vėžio. O kaktusinėse figose slypintys B grupės vitaminai atsakingi už tinkamą nervų sistemos veiklą – jie stimuliuoja smegenis, gerina atmintį ir koncentraciją, palengvina užmigimą, padeda kovoti su stresu ir nuovargiu. Vaisiuose taip pat yra kalcio ir fosforo, kurie svarbūs norint džiaugtis gera kaulų ir dantų būkle“, – pasakoja J. Sabaitienė.

Kaip jas valgyti? Tereikės nulupti

Kaktusinės figos – saldžios ir gaivios, kai kam jų poskonis net primena kramtomąją gumą. Priklausomai nuo išnokimo jų saldumas gali būti nuo lengvo iki kone sirupinio, lyg įprastų figų.

„Šie vaisiai gali būti valgomi žali, tačiau prieš tai reikia juos nulupti. Tą padaryti visai paprasta, tik reikia pasisaugoti ant žievės esančių spyglių, kurių vienas kitas gali būti likęs, taip pat šerelių. Jeigu kaktusines figas perkate prekybos centre, jie jau būna pašalinti. Tuomet tereikia nupjauti abu vaisiaus galus, ir vaisius išsineria kaip iš kojinės“, – sako J. Sabaitienė.

Kai žievelė jau nulupta, opuncijos vaisių pjaustykite griežinėliais ir valgykite. Jis turi mažas kietas sėkleles, kurias gal sunku bus perkąsti, tačiau jos saugios – jas galima nuryti. Arba, jeigu nepatinka, išspjauti. Taip pat galite panaudoti sulčiaspaudę ir išspausti vaisiaus sultis, o sėklas nukošti.

Valgykite ne tik žalią – išbandykite du gardžius patiekalus

Šį vaisių galima valgyti ne tik vieną – meksikietiškoje virtuvėje jie atranda vietą tiek saldžiuose, tiek pikantiškuose patiekaluose, kuriems norisi suteikti daugiau skonio ryškumo. Pasak „Iki“ kulinarijos technologės Gailės Urbonavičiūtės, iš kaktusinių vaisių dažnai spaudžiamos sultys, gaminami kokteiliai ir glotnučiai, taip pat sirupai. Saldūs vaisiai, be abejo, tinka ir džemų, uogienių gamybai, puikiai dera vaisių salotose.

Kulinarijos technologė pataria išbandyti du paprastus patiekalus, kurie sužavės savo netradiciniais skonių deriniais.

Kaktusinės figos su ožkos sūriu

Reikės: 1 kaktusinės figos, 2 šaukštų kedro riešutų, 6 Lollo Rosso arba kitų salotų lapų, 6 griežinėlių ožkos sūrio, 2 šaukštų medaus, pipirų.

Gaminame:

Įkaitinkite sausą keptuvę ir pakepkite kedro riešutus ant vidutinės ugnies apie 3 minutes, kol jie įgaus auksinę spalvą. Atvėsinkite juos lėkštėje.
Kaktusines figas supjaustykite į 6 skilteles.

Salotų lapus išdėliokite lėkštėje. Ant viršaus išdėliokite ožkos sūrį ir kaktusines figas. Pabarstykite kedro riešutais ir apšlakstykite medumi. Pagardinkite pipirais.

Kiaulienos nugarinė su kaktusinių figų padažu

Reikės: 600 gramų kiaulienos nugarinės (supjaustytos 4 vienodais gabalėliais), 2 šaukštų sviesto, 2 šaukštų aliejaus, druskos ir pipirų pagal skonį, 2 kaktusinių figų, ¼ raudonosios aitriosios paprikos, 2 šaukštų cukraus, 1 šaukšto obuolių sidro acto, 1 lauro lapo (susmulkinto), 80 ml vandens.

Gaminame:

Į keptuvę sudėkite sviestą ir aliejų ir leiskite jiems įkaisti. Pabarstykite nugarinę druska ir pipirais, dėkite į keptuvę ir kepkite ant didelės ugnies, kol iš abiejų pusių gražiai paruduos.
Sumažinkite ugnį iki mažesnės ir leiskite kepti 12-15 minučių.
Išimkite iš keptuvės ir suvyniokite nugarinę į aliuminio foliją.
Tuo tarpu pasigaminkite kaktusinių figų padažą. Vaisius nulupkite ir supjaustykite mažais gabalėliais. Sudėkite jas į keptuvę su lauro lapu, pipirais, cukrumi, obuolių actu, druska ir vandeniu. Užvirinkite ir leiskite užvirti, kad liktų maždaug ⅓ skysčio.
Patiekite kiaulieną su padažu.

Miltai – tūkstančius metų skaičiuojantis produktas. Auginant grūdines kultūras, atrasta, kad jas galima malti, o iš gautos masės gaminti įvairiausius patiekalus. Pirmiausia gaminta duona, bet bėgant amžiams atrasta ir kitų receptų. Viduramžiais miltai tapo vienu iš pagrindinių įvairių kepinių, desertų bei kitų patiekalų ingredientu.

Tarpukariu prasidėjęs susirūpinimas žmonių sveikata lėmė, kad žiniasklaidoje pasirodydavo vis daugiau straipsnių įvairiomis sveikatinimo temomis. Juose pabrėžta įvairių produktų nauda, skatinta vartoti sveikesnes jų alternatyvas. Pro tuomečių žurnalistų akis neprasprūdo ir miltai, dažnai rašyta apie sveikiausias jų rūšis bei naudą organizmui. Štai, pavyzdžiui, Katalikų moterų draugijos leistas leidinys „Moteris“ paskyrė visą straipsnį miltų naudai ir sveikatai. Jame rašoma, kad vartojant rupius miltus pirmajame pasauliniame kare kariavusių karių dantų ir bendroji sveikata pasitaisė. Taip argumentuota už viso grūdo miltų vartojimą ir skatinta atsisakyti kiek mažiau sveikų, aukščiausios rūšies miltų.

Miltai sveikos mitybos racione – būtinybė 

Šiais laikais dažnai miltai tampa tuo produktu, kurio pirmiausia atsisakoma pradėjus maitintis sveikatai palankiai ar siekiant numesti papildomo svorio. Argumentuojama, kad tai kalorijas auginantis ir jokių teigiamų medžiagų organizmui neduodantis produktais. Kartu su miltais iš raciono dažnai pašalinami įvairūs jų patiekalai: makaronai, blynai, įvairūs pyragai ar kepiniai. Tačiau „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad toks miltų radikalizavimas yra tikrai perdėtas, o prieš juos vartojant svarbiausia atsirinkti tinkamiausius.

„Sveikam organizmui miltų atsisakyti nederėtų, kadangi iš jų pagaminti patiekalai yra tikras energijos šaltinis. Kalbant apie maistinių medžiagų kiekius, tai kompleksiniais angliavandeniais turtingi gaminiai, o jei tinkamai pasirenkami miltai, tai tokie gaminiai dar gali būti ir skaidulų, mikroelementų bei vitaminų šaltinis. Svarbiausia, parduotuvėje renkantis miltus atkreipti dėmesį, kad jie būtų viso grūdo. Taip užtikrinsite, jog jūsų organizmą pasieks geriausios kokybės medžiagos“, – viso grūdo miltų maistinę vertę pažymi E. Gavelienė. 

Gydytoja dietologė atkreipia dėmesį, kad nors aukščiausios rūšies nušlifuoto grūdo miltų maistingumas, dėl pašalintos luobelės, yra mažesnis, neturėtume bijoti ir jų: „Kartu su išorine grūdo dalimi pašalinama daug naudingų medžiagų: skaidulos, eilė vitaminų. Lieka tik augalinės kilmės baltymai, angliavandeniai bei labai nedidelis kiekis riebalų. Aukščiausios rūšies miltų gaminiai – šventiniai patiekalai, tad ir turėti būti taip traktuojami bei valgomi retų švenčių proga.“

Laikymui svarbu pasirinkti tamsią, vėsią vietą 

Nors miltai virtuvėje naudojami kone kasdien, apie tinkamas sąlygas jų laikymui žino ne visi. Įvairūs parazitai, per šiltas oras ar pavieniai saulės spinduliai gali produktą sugadinti ir padaryti jį netinkamu vartojimui dar iki jo galiojimo laiko pabaigos. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva dalijasi miltų laikymo patarimais, kuriuos įsiminti turėtų kiekvienas. 

„Parsinešus miltus iš parduotuvės rekomenduojama juos perpilti į atskirą, laikymui skirtą dėžę, pagamintą iš stiklo, plastiko ar metalo. Norint išlaikyti šį produktą aukščiausios kokybės, svarbu, kad jis neturėtų sąlyčio su oru, drėgme ar nelaukiamais parazitais. Todėl prieš jį sandėliuodami pasirinkite tam gerą vietą. Svarbu, kad ji būtų vėsi, sausa ir tamsi. Jei tokios vietos neturite,  miltus saugokite nuo saulės spindulių, taip juos išlaikysite šviežius ilgesnį laiką“, – pažymi O. Suchočeva.

Siekiant kulinarinių rezultatų svarbu miltus tinkamai pasverti ir žinoti, kiek jų naudoti viename ar kitame recepte. Didesnis ar mažesnis šio produkto kiekis gali lengvai pakeisti patiekalo struktūrą ir skonį. Dėl šios priežasties ekspertė rekomenduoja visada naudoti matavimo indelį.

„Miltai savo tikrąjį skonį atskleidžia ne tik virtuvės šefo, bet ir bet kurio kulinaro rankose. Nuo makaronų ar koldūnų iki įvairiausių pyragų – jie suteikia patiekalui esmines struktūros savybes, kurios nesumaišomos su niekuo kitu. Dėl šios priežasties reikia tinkamai žinoti, kiek jų naudoti receptuose, kad gautume patiekalą tokį, apie kokį svajojome“, – teigia „Rimi“ komercijos operacijų vadovė.

Rugsėjo 1 d. proga prekybos tinklo kulinarai kviečia pasigaminti šventinius blynus, nustebinsiančius vaikus prieš pirmąją mokslo metų dieną. 

RECEPTAS

Avižinių miltų blynai su pienu

Jums reikės:

300 g. avižinių miltų;

2 vnt. kiaušinių;

750 ml. pieno;

2 šaukštų aliejaus;

1 šaukšto klevų sirupo arba medaus;

1 šaukštelio kepimo miltelių.

Patiekimui reikės: 

Šviežių uogų;

Medaus arba klevų sirupo;

Natūralaus jogurto. 

Gaminimo eiga:

Dubenyje išplakite kiaušinius su klevų sirupu. Suberkite miltus, kepimo miltelius, supilkite pusę pieno, gerai išmaišykite. Taip išvengsite gumuliukų. Supilkite likusį pieną, išmaišykite. Stebėkite tešlą, nes avižiniai miltai labai greitai išbrinksta, todėl likusį pieno kiekį reguliuokite patys. Tešla turi būti kaip įprastų miltų tešla lietiniams. Supilkite aliejų ir viską gerai išmaišykite;

Įkaitinkite keptuvę, patepkite aliejumi ir kepkite lietinius;

Avižinius blynus patiekite su šviežiomis uogomis, jogurtu arba medumi, klevų sirupu. 

Skanaus! 

NVSC nuolat stebi bendrą sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ŪVKTI dinamiką. Matoma, kad  bendroje sergamumo struktūroje fiksuojami didesni COVID-19 ligos atvejų skaičiai (31 savaitę – 136 atvejai; 32 savaitę – 164 atvejai; 33 savaitę – 257 atvejai; 34 savaitę – 407 atvejai).

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis (ELPKC), daugiau nei pusėje Europos Sąjungos šalių (įskaitant ir Lietuvą) COVID-19 ligos atvejų daugėja, tačiau kol kas nerimą keliančių ženklų (sunkesnių ligos atvejų, hospitalizacijos ir mirties atvejų didėjimo) nėra.  (https://www.ecdc.europa.eu/en/covid-19/country-overviews).

Šiuo metu Europoje užfiksuoti COVID-19 atvejai  siejami  su SARS-CoV-2 nauju subvariantu / atmaina (Eris / Omicron EG.5.1) (https://www.ecdc.europa.eu/en/covid-19/variants-concern). ELPKC duomenimis, naujas subvariantas / atmaina nėra grėsmingesnis nei kiti šiuo metu cirkuliuojantys viruso variantai. 33 savaitės duomenimis, Europoje  54,5 proc. sudaro XBB.1.5 atmaina, 38,4 proc. – XBB.1.5+F456L (įskaitant EG.5.1) atmaina, 2,6 proc. – BA.2.75 atmaina, 1,1 proc. –  XBB atmaina. Praėjusią savaitę (34-ąją) į stebimų atmainų sąrašą įtraukta dar viena nauja atmaina BA.2.86, kurios plitimas registruotas kol kas penkiose šalyse.

Nuo pandemijos pradžios sergamumo COVID-19 liga situacija nuolat stebima ir vertinama. Lietuvoje SARS-CoV-2 sekoskaitą vykdo ir tendencijas stebi bei skelbia Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (https://nvspl.lt/covid-19/sekoskaitos-tyrimai). Pastarosios duomenimis (2023 m. 1–11 sav. duomenys), Lietuvoje dominuoja BA.2.75 ir BQ.1 atmainos. Situacija panaši, kaip kitose Europos šalyse. Taip pat kiekvieną savaitę vykdomi nuotekų tyrimai, tyrimų rezultatai skelbiami čia.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad registruojamas ir oficialiai skelbiamas sergamumas visomis ŪVKTI (tarp jų gripu ir COVID-19) priklauso nuo besikreipiančių asmenų skaičiaus, t. y. oficiali statistika atspindi tik tuos ligos atvejus, kai žmonės kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir kai gydytojų sprendimu buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti ligos sukėlėją.

Kas laukia šaltojo sezono metu?

Išlieka ta pati tvarka, kaip ir praėjusį sezoną.

Testavimas – kaip ir iki šiol, simptomus jaučiantiems pacientams gydytojo sprendimu bus atliekami tyrimai. Taip pat ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomus jaučiantiems gyventojams rekomenduojama atlikti savikontrolės testus.

Skiepijimas – į Lietuvą bus pristatyta atnaujinta COVID-19 vakcina, labiausiai rekomenduojama bus skiepytis rizikos grupėms priklausantiems asmenims vieno vizito pas gydytoją metu gripo ir COVID-19 vakcinomis. Naujausia vakcinacijos strategija bus pristatyta netrukus.

Ugdymas – organizuojamas įprastai su galimybe skelbti infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR) – laikiną visos ar dalies švietimo įstaigos veiklos apribojimą, kai dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės užtikrinti saugų kasdienį (kontaktinį) mokymo proceso organizavimą taikant kitas infekcijų plitimą ribojančias priemones. IPRR gali būti skelbiamas gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemijos laikotarpiu ir ne epidemijos laikotarpiu, kuomet vertinama epidemiologinė situacija apskrityje, savivaldybėje, konkrečioje įstaigoje. IPRR gali būti skelbiamas epidemijos metu ugdymo įstaigos vadovo sprendimu, ne epidemijos metu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu gavus ugdymo įstaigos vadovo prašymą ir NVSC teikimą.

Epidemijų skelbimas – gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemija šalyje ir / ar savivaldybėje galės būti skelbiama, kai suminis sergamumo gripu, COVID-19 ligos ir ŪVKTI rodiklis atitiks nustatytus kriterijus, bei atsižvelgiant į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką bei kitus epidemiologinius ypatumus.  Dažniausiai epidemijos Lietuvoje skelbiamos žiemos mėnesiais. Praėjusį sezoną epidemijų nebuvo skelbta.

Primename, kad COVID-19 ligos statistinė informacija pateikiama Valstybės duomenų agentūros interneto informacijos šaltiniuose:

Paros ataskaitoje

Interaktyviose švieslentėse

Atvirų duomenų rinkiniuose

 Apžvalgų ir analizių rinkiniuose

Dažniausiai užduodamuose klausimuose

Duomenų analitikų facebook paskyroje

NVSC inf. 

Gausios rytinės traiškanos – įspėjimas

BENU vaistininkės Gretos Vaitoškaitės teigimu, klientų, kurie skundžiasi patiriamu diskomfortu akyse, sulaukiama dažnai – daugiausia skundžiamasi akių sausumu ir dėl to atsirandančiomis problemomis: jautrumu, smėlio pojūčiu akyse, ašarojimu, paraudimu. Anot jos, paradoksalu, jog būtent išsausėjusios akys ašaroja, tad joms reikia papildomo drėkinimo.

„Dažnai sulaukiame ir sergančiųjų konjunktyvitu – akių junginės uždegimu. To priežastys gali būti įvairios, tačiau dažnai konjunktyvitas būna virusinės kilmės. Jam būdingas akių paraudimas, vandeningas sekretas iš akių. Kartais gali būti padidėję limfmazgiai, nes šio tipo konjunktyvitai dažniausiai atsiranda sergant adenovirusų ar kitų virusinių infekcijų ligomis“, – vardija specialistė.

Jos teigimu, dažni lydintys simptomai – sloga, gerklės skausmas, uždegimas, nedidelis karščiavimas. Konjunktyvitas gali būti ir bakterinės kilmės – jį galima atskirti iš gausių, pūlingų išskyrų iš akių, rytais užlipusių traiškanomis. Bakteriniu konjunktyvitu galima užsikrėsti nuo kito sergančiojo ar nuo pačio žmogaus odos mikrofloros bei kvėpavimo takuose esančiai bakterijai patekus į akis.

„Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens ypač suaktyvėja alerginis konjunktyvitas, kuris dažnu atveju tampa bronchinę astmą, šienligę ar kitas alergines ligas lydinčiu simptomu. Alerginiam konjunktyvitui būdingas akių perštėjimas, ašarojimas, gleivingos, tąsios, lipnios išskyros iš akių. Gali būti reakcinis konjunktyvitas, kuomet žmogus yra jautrus išoriniams dirgikliams – chemikalams, dūmams, chloruotam vandeniui, vėjui. Tokiu atveju dažniausiai nebūna pakitusių išskyrų, jaučiamas tik ašarojimas, sudirgimas, paraudimas“, – sako G. Vaitoškaitė.

Pataria vengti tradicinių metodų

Jos teigimu, dažnai akių sausumo problemą galima išspręsti vaistinėje. Žmogui parenkamos natūralios akių ašaros ar jų pakaitalai su hipromelioze, o dar intensyvesniam drėkinimui – produktai su hialurono rūgštimi. Ji taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį, jog akių lašai neturėtų konservantų, pavyzdžiui – benzalkonio hidrochlorido.

„Ilgai naudojant akių lašus juose esantys konservantai gali kenkti akių gleivinei ir netgi dar labiau sausinti akis. Taip pat dažnu atveju vaistinėje galime padėti atsiradus virusiniam ar reakciniam konjunktyvitui. Tuomet akis reikia dažnai plauti akių lašais su hialuronu, akišveite, propoliu, medetkomis, ramunėlėmis. Šie komponentai turi raminamąjį, drėkinantį poveikį ir yra veiksmingi gydant virusinį konjunktyvitą. Esant alerginiam konjunktyvitui, vaistinėje galima įsigyti lašų su natrio kromoglikatu, azelastino hidrochloridu“, – pataria vaistinės atstovė.

Susidūrus su akių infekcinėmis ligomis, G. Vaitoškaitė rekomenduoja traiškanas ir išskyras nuvalyti švaria servetėle, sudrėkinta virintu vandeniu arba specialia antiseptine servetėle akių vokams valyti.

„Tačiau nerekomenduojama naudoti namų sąlygomis gaminamos, anksčiau populiarios priemonės – ramunėlių nuoviro. Jo koncentracija gali būti netinkama, o namų sąlygomis pagamintas skystis nėra sterilus. Esant bakteriniam konjunktyvitui rekomenduojama kreiptis į gydytoją oftalmologą, kuris nuspręs, ar reikalingas antibakterinis gydymas antibiotikais“, – rekomenduoja specialistė.

Reguliarių patikrų svarba

Akių klinikos „Lirema“ gydytoja oftalmologė Urtė Skirmantaitė-Borutienė pasakoja, jog konjunktyvito gydymas visada priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Pavyzdžiui, bakteriniam konjunktyvitui gydyti paprastai yra skiriami antibiotikų lašai bei dirbtinės ašaros ir toks konjunktyvitas paprastai praeina per 5–7 dienas.

„Tuo tarpu virusinis adenovirusinis konjunktyvitas dažnai praeina savaime per 2–3 savaites. Simptomams palengvinti skiriami drėkinantys akių lašai, kartais gali būti skiriami uždegimą slopinantys vaistai. Alerginis konjunktyvitas yra gydomas specifiniais antialerginiais lašais, mažinančiais alerginės reakcijos intensyvumą, o kartais papildomai skiriamas ir sisteminis gydymas tabletėmis. Alerginis konjunktyvitas įprastai praeina per 2–4 savaites nuo gydymo pradžios, retesniais atvejais gydymas gali užtrukti ir ilgiau – iki kelių mėnesių“, – įspėja gydytoja.

Anot gydytojos, gyventojams nerekomenduojama naudoti arbatžolių (ramunėlių, medetkų, juodosios arbatos ir kt.) kompresų ant akių, nes jos gali sukelti alerginę reakciją, vokų paburkimą. Taip pat, esant bet kurios kilmės konjunktyvitui, kaip ir kitų akių uždegimų atvejais, negalima dėvėti kontaktinių lęšių.

Gydytoja, paklausta apie profilaktinio akių tikrinimo rekomendacijas, aiškina, jog jos skiriasi priklausomai nuo paciento amžiaus, anksčiau nustatytų akių ligų bei paciento darbui ar kitoms veikloms keliamų reikalavimų.

„Įprastai sveikiems suaugusiesiems, nesergantiems akių ligomis ir neturintiems nusiskundimų, profilaktiškai akis pasitikrinti rekomenduojama kartą per 2–3 metus. Vyresniame amžiuje, nuo 60 metų, dėl savalaikės, su amžiumi susijusių ligų diagnostikos ir gydymo, rekomenduojama profilaktinė akių gydytojo apžiūra kartą per metus. Vaikai profilaktiškai yra tiriami 1 metų amžiaus, vėliau – 3–4 metų amžiaus, prieš mokyklą – 6–7 metų amžiaus bei paauglystėje – 15–16 metų amžiaus“, – vardija U. Skirmantaitė-Borutienė.

Akių klinikos atstovė priduria, jog esant nustatytiems regos sutrikimams, paskyrus nešioti akinius, esant nustatytoms ar įtariamoms lėtinėms akių ligoms, profilaktiškai akis tikrintis reikėtų bent kartą per metus arba dažniau, pagal gydytojo nurodymus. Atsiradus naujiems nusiskundimams, jaučiant akių diskomfortą, pablogėjus matymui ar atsiradus kitiems neįprastiems simptomams, vertėtų nelaukti ir į specialistus kreiptis nedelsiant.

„Tamro Baltics“ yra viena iš pirmaujančių farmacijos mažmeninės prekybos įmonių Baltijos regione, vykdanti veiklą per beveik 440 BENU vaistinių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. BENU vaistinių klientai gali rinktis iš plataus nuosavo prekių ženklo produktų asortimento, taip pat pasinaudoti plačiu papildomų vaistinės teikiamų paslaugų spektru. BENU dirbantys specialistai savo lankytojus aptarnauja rūpestingai ir kvalifikuotai, teikia profesionalias konsultacijas sveikatos klausimais. DIVE slaptojo pirkėjo tyrimuose 2022 metais BENU buvo paskelbta geriausiai aptarnaujančia vaistine Lietuvoje.

,,Benu" info. 

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pasakoja, kad nors ir nereikėtų piktnaudžiauti nektarinais dėl jame esančios fruktozės, šie vaisiai pasižymi daugeliu gerųjų savybių, todėl verta juos įtraukti į subalansuotą mitybą, vadovaujantis saiko principu. „Reguliuojantiems savo svorį, vertėtų žinoti, kad vidutinio dydžio nektarine yra apie 62 kcal, iš kurių didžiąją dalį sudaro angliavandeniai – apie 15 g viename vaisiuje. Šis angliavandenių kiekis daugiausia yra natūralių cukrų, pavyzdžiui, fruktozės, pavidalu, kurie yra greitas energijos šaltinis. Be to, nektarinuose yra apie 2,4 g maistinių skaidulų, kurios padeda užtikrinti sveiką virškinimą ir sotumo jausmą“, – vardija specialistė.

Sveikatai palankios mitybos konsultantės teigimu, šiuose vaisiuose gausu kalio, vitamino C bei kitų antioksidantų: „Nektarinai yra puikus vitamino C šaltinis, kuris veikia kaip stiprus antioksidantas, palaikantis imuninę sistemą, padedantis gyti žaizdoms bei puoselėjantis sveiką odą. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio nektarine yra apie 8 proc. rekomenduojamos paros normos vitamino C. Be to, šiuose vaisiuose yra beta karotino, vitamino A pirmtako, kuris būtinas regėjimui, imuninei sistemai, sveikai odai ir gleivinėms palaikyti. Nektarinuose taip pat randama ir liuteino bei zeaksantino. Šie karotinoidai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso ir mažina uždegiminius procesus organizme. Dar viena ypatinga šio vaisiaus savybė, kad jame gausu mineralinės medžiagos – kalio. Šis elektrolitas padeda reguliuoti skysčių pusiausvyrą, palaiko tinkamą raumenų funkciją ir padeda palaikyti sveiką kraujospūdį.“

Kas turėtų atsargiau vartoti nektarinus?

Nors nektarinai pasižymi daugeliu gerųjų savybių, anot dr. E. Gavelienės, kai kurie žmonės turėtų riboti jų suvartojamą kiekį: „Nektarinai priklauso tai pačiai botaninei šeimai, kaip ir persikai, todėl gali sukelti alergines reakcijas asmenims, kurie bendrai yra alergiški kaulavaisiams. Šios reakcijos gali pasireikšti nuo lengvo burnos alergijos sindromo, sukeliančio burnos niežulį ar patinimą, iki sunkesnių simptomų, tokių kaip dilgėlinė, pasunkėjęs kvėpavimas ar anafilaksija. Taip pat kai kuriems žmonėms gali būti sunku virškinti fruktozę – natūralų cukrų, esantį nektarinuose. Jei suvalgę nektarinų ar kitų vaisių jaučiate tokius simptomus kaip pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ar viduriavimas, gali būti, kad blogiau toleruojate mono ir disacharidus, taip pat – ir fruktozę. Sumažinus daug fruktozės turinčių vaisių vartojimą, simptomai gali palengvėti.“

Be to, verta atkreipti dėmesį, kad nors šie vaisiai gali būti subalansuotos diabetu sergančių asmenų mitybos dalis, jiems vis tiek svarbu stebėti angliavandenių suvartojimą. „Nektarinuose yra natūralių cukrų, kurie gali turėti įtakos ir bendram cukraus kiekiui kraujyje, todėl cukriniu diabetu sergantys asmenys turėtų įtraukti juos į savo mitybos planą atitinkamomis porcijomis. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad nektarinuose gausu kalio, o asmenims, turintiems inkstų problemų arba dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų besilaikantiems mažo kalio kiekio dietos, gali tekti riboti daug šios mineralinės medžiagos turinčių maisto produktų suvartojimą“, – perspėja gydytoja dietologė.

Kaip tinkamai laikyti nektarinus namų sąlygomis?

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad daugelis kaulavaisių į mūsų šalį atkeliauja iš pietų regionų, kur būna nuskinami dar iki galo neprinokę, kad transportavimo bei sandėliavimo metu išlaikytų savo kokybę.

„Parduotuvių vaisių skyrius pasiekia tik atrinkti kaulavaisiai, kurių prinokimo lygis turi atitikti griežus reikalavimus – visi vaisiai turi būti pakankamai subrendę ir pasiekę nustatytą išnokimo stadiją. Pirkdami nektarinus, rinkitės tokius, kurie yra šiek tiek kieti, bet pasiduoda švelniam spaudimui. Parsinešę dar iki galo nesubrendusių nektarinų į namus, galite juos palikti kambario temperatūroje, kad sunoktų: tiesiog sudėkite vienu sluoksniu į dubenį arba ant virtuvės stalviršio, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Kai nektarinai pasiekia norimą prinokimo lygį, galite juos perkelti į šaldytuvą. Šalta temperatūra sulėtina nokimo procesą ir prailgina nektarinų galiojimo laiką. Šiuos vaisius laikykite vaisių arba daržovių stalčiuje, kur paprastai galima reguliuoti drėgmę ir temperatūrą“, – dalijasi patarimais ekspertė.

Nektarinus šaldytuve vertėtų laikyti atskirai nuo kitų maisto produktų, nes kitaip šie vaisiai gali greičiau sugesti. Be to, vertėtų vengti ir pernelyg didelės drėgmės, kuri gali paskatinti pelijimo procesą. „Reikėtų turėti mintyje, kad palyginti su kai kuriais kitais vaisiais, nektarinų galiojimo laikas yra palyginti trumpas, tad stenkitės juos sunaudoti per savaitę nuo įdėjimo į šaldytuvą. O jei turite daugiau nektarinų, nei galite sunaudoti, apsvarstykite galimybę juos užšaldyti: nulupkite ir supjaustykite nektarinus griežinėliais, sudėkite juos ant kepimo skardos, kad užšaltų pavienės skiltelės, o tada perkelkite į šaldymui tinkamą indą. Užšaldytus nektarinus galima naudoti kokteiliams, kepiniams arba atšildyti ir užkandžiauti. Ne tik šaldytus, bet ir šviežius nektarinus galite panaudoti pusryčių patiekalams, pavyzdžiui, įmaišant juos į jogurtą ar avižinę košę“, – rekomenduoja O. Suchočeva.

Ekspertė primena, kad norintys suspėti pasimėgauti sultingiausiais vasariškais nektarinais bei sutaupyti, gali tą daryti iš anksto planuodami pirkinius ir pasinaudodami „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos. 

Maisto technologai kviečia išmėginti tradicinių itališkų salotų „Panzanella“ su nektarinais receptą, idealiai tiksiančių vėlyviesiems vasaros pietums.

RECEPTAS 

„Panzanella“ su nektarinais*

Jums reikės:

700 g batono, supjaustyto kubeliais – duona skrudinimui „Rimi“ 1,03 €/ 500g;

500 g vyšninių pomidorų – vyšniniai pomidorai „Rimi“ 1,49 € / 250g;

300 g salotų mišinio – plautų salotų mišinys „Fit&Easy family“ 0,99 € / 150g;

100 g mocarelos – suris „Rimi Mozzarella“ 45 % rieb. 1,05 € / 125g;

1 vnt. nektarino;

60 ml alyvuogių aliejaus;

1 vnt. agurko;

1/2 vnt. raudonojo svogūno;

5 g druskos;

15 ml raudonojo vyno acto.

Gaminimo eiga:

Įkaitinkite orkaitę iki 150 °C temperatūros. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi.

Supjaustykite batoną 5 x 5 cm dydžio kubeliais ir sudėkite juos ant kepimo skardos.

Apšlakstykite 15 ml (1 valgomuoju šaukštu) alyvuogių aliejaus ir sumaišykite. Kepkite apie 20 minučių. 

Kol batonas skrudinamas, nuplaukite visus produktus. Vyšninius pomidorus perpjaukite per pusę. Agurką supjaustykite 1 cm storio ketvirčiais. Nektariną supjaustykite 1 cm storio griežinėliais. Raudonąjį svogūną supjaustykite 0,5 cm storio pusmėnuliais.

Kai batonas iškeps, išimkite jį iš orkaitės ir leiskite atvėsti.

Sudėkite paskrudintą batoną į didelį dubenį ir ant viršaus užberkite salotų. Ant žalumynų sudėkite pomidorus, nektarinus, agurkus, raudonuosius svogūnus ir mocarelą.

Į nedidelį stiklainį ar kitą indą sandariu dangteliu įpilkite likusio alyvuogių aliejaus, acto ir druskos. Uždarykite dangtelį ir suplakite aliejų su actu, kol susimaišys. Pilkite ant salotų. Išmaišykite, kad salotos pasidengtų užpilu.

Palikite salotas pastovėti bent valandą, kad batonas įsigertų padažo. 
Skanaus! 

*Šios produktų kainos užfiksuotos rugpjūčio 28 d. e. parduotuvėje „Rimi.lt“.

2023 m. pirmą pusmetį Kauno apskrityje nustatytas vienas raudonukės atvejis, 2023 m. liepos mėnesį – dar vienas.  Abu vaikai – neskiepyti Kauno miesto gyventojai, kurie nebuvo išvykę iš Lietuvos, kontakto su užsienyje gyvenančiais asmenimis neturėjo. Daugiau raudonukės atvejų šiemet Lietuvoje neužfiksuota. 2022 m. Vilniaus apskrityje raudonukė diagnozuota nėščiai moteriai. Šie pavieniai atvejai rodo, kad virusas cirkuliuoja mūsų šalyje.

Primename, kad raudonukė – ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu bei limfmazgių padidėjimu (limfadenopatija). Užsikrečiama oro lašeliniu būdu bei per sąlytį su užsikrėtusio asmens nosiaryklės išskyromis. Raudonuke sergantis asmuo gali užkrėsti kitus savaitę iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas nuo bėrimo pradžios. Dažiausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir imlūs (t. y. neturintys imuniteto) suaugusieji. Liga ypač pavojinga nėščiosioms, kadangi gali sukelti sunkius vaisiaus apsigimimus.

Raudonukės galima išvengti pasiskiepijus tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijant 15–16 mėn. ir 6–7 m. amžiaus vaikus.

Raudonukės viruso cirkuliavimo stabdymui reikalingos aukštos (95 proc.) skiepijimo dviem MMR vakcinos dozėmis apimtys. Deja, bet Kauno apskrityje paskiepijama nepakankamai vaikų. 2022 m. 2 metų amžiaus vaikų grupėje skiepijimų apimtys siekė 87,6 proc., 7 m. amžiaus grupėje – 82,3 proc.

Specialistai pabrėžia, kad labai svarbu paskiepyti vaikus prieš jiems pradedant lankyti mokyklą, kadangi į kolektyvą susirenka vaikai, galintys nešioti skirtingų infekcijų sukėlėjus, be to, mokykloje yra palankios sąlygos infekcijai išplisti.

NVSC inf. 

Veganiškas grilis: nepamirškite svarbaus žingsnio

Be to, kad veganiški grilio receptai yra draugiškesni aplinkai, jie turi daug privalumų ir žmogaus sveikatai, tad juos įtraukti į savo meniu vertėtų dažniau. Augalinės kilmės ingredientai natūraliai turi mažai riebalų ir kalorijų, todėl yra puikus pasirinkimas žmonėms, kurie stebi savo svorį.

Veganiški receptai taip pat yra geras baltymų, skaidulų ir svarbių vitaminų bei mineralų šaltinis. O veganiškus patiekalus pagaminti paprastai netrunka daug laiko, dėl to jie mėgstami ir užimtų žmonių.

„Produktus be gyvulinės kilmės ingredientų perka toli gražu ne tik veganai. Pastaraisiais metais žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata, todėl bet kurio mitybos plano šalininkai stengiasi valgyti daugiau sveikatai palankesnių produktų. Veganiškai, vegetariškai dietai tinkančius produktus į pirkinių krepšelius dedasi vis daugiau žmonių. O augant paklausai didėja ir pasiūla – tai pirkėjams reiškia tiek besiplečiantį asortimentą, tiek ir geras, konkurencingas kainas“, – sako V. Budrienė.

Mėsos grilintojai žino, kad raktas į sėkmę – tinkamai parinktas marinatas. Tačiau dažnai pamirštama, kad tai galioja ir kitiems produktams: daržovėms, tofu ir mėsos pakaitalams.

„Baklažanus ar didesnius grybus galima apdoroti taip pat, kaip ir mėsą – paruošti jiems skanų marinatą ir leisti jiems sugerti kvapnias ir gardžias jo savybės. Marinatai ir padažai suteiks ryškesnio skonio ir drėgmės, o patiekalą padarys patrauklesnį net ir mėsavalgiams. Paprastai marinatuose naudojama alyvuogių aliejus, česnakas, sojų padažas, actas ir prieskoniai, itin mėgstama yra rūkyta paprika, kuri suteikia dūminių natų“, – sako prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė.

Daržovių iešmeliai, kokių dar nebandėte – su kriaušėmis ir riešutais

„Iešmeliai – absoliuti klasika, grilio vakarėlį pagyvinanti spalvomis ir kvapniais daržovių aromatais. Ant jų galite verti mėgstamas gėrybes: paprikas, grybus, svogūnus, cukinijas, bulves, pomidoriukus ir kt. Nepamirškite ir saldžiųjų kukurūzų burbuolių! Supjaustykite daržoves kubeliais arba griežinėliais, pamarinuokite ir suverkite jas ant iešmo. Jeigu naudojate medinius iešmelius, svarbu juos prieš tai pamirkyti vandenyje, kad ant griliaus jie nesudegtų“, – primena J. Sabaitienė.

Išbandykite ir netradicinį variantą – kriaušes su burokėliais ir gardžiu riešutų padažu.

Reikės: 2 prinokusių kriaušių, 4 nedidelių virtų burokėlių, 1 ryšulėlio petražolių, 100 g graikinių riešutų, 2 šaukštų klevų sirupo, 2 šauktų sojų padažo.

Gaminame: Kriaušes nuplaukite, supjaustykite į keturias pailgas dalis (jeigu jos didesnės – tuomet į aštuonias) ir išpjaukite viduriukus. Burokėlius supjaustykite kvadratėliais arba storesnėmis riekelėmis. Ant iešmelių pakaitomis verkite tai kriaušes, tai burokėlius. Dubenėlyje sumaišykite klevų sirupą ir sojų padažą, juo aptepkite iešmelius. Likusį marinatą atidėkite vėlesniam laikui. Kepkite iešmelius su kriauše ir burokėliais, kol viena pusė karamelizuosis. Apverskite iešmelius ir aptepkite marinatu. Maždaug po 15 minučių kepimo nuimkite juos nuo grotelių. Likusį marinatą sumaišykite su smulkintais riešutais ir petražolėmis, juo aptepkite iešmelius. Patiekite dar šiltus!

Ryškūs skoniu bei spalva burokėlių ir grikių burgeriai

„Burgeriai – puikus sotus pasirinkimas, kuriuo gali mėgautis ir veganai. Galima nusipirkti vegetariškų paplotėlių, bet nėra sunku jų pasigaminti patiems iš įvairių daržovių. Receptuose dažniausiai naudojami lęšiai, pupelės, avinžirniai. Galite rinktis ir veganišką grilinimui skirtą sūrį arba tiesiog iškepti pamarinuotą portobelo grybą“, – pataria „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė.

Ji siūlo išbandyti paprastą veganiškų burgerių su burokėliais receptą. Juos paruošti lengva, o ingredientai nebrangūs. Bus skanu, aromatinga ir sveika!

Reikės: 2 vidutinio dydžio burokėlių, 100 g grikių kruopų (jas galite keisti tokiu pat kiekiu konservuotų smulkintų avinžirnių arba sorų kruopomis), 90 g sorų miltų, 1 raudonojo svogūno, 2-3 skiltelių česnako, 2 šaukštų aliejaus, 2 šaukštų smulkintų krapų, 1 šaukšto Dižono garstyčių, druskos, pipirų.

Gaminame: išvirkite grikius arba soras pagal ant pakuotės pateiktus nurodymus. Susmulkinkite svogūną ir česnaką. Nulupkite burokėlius ir sutarkuokite juos smulkia tarka. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir jame pakepinkite svogūną, kol taps permatomas. Sudėkite česnaką ir kepkite dar minutę, dažnai maišydami. Į išvirtas kruopas sudėkite pakepintą svogūną su česnaku ir tarkuotus burokėlius. Suberkite sorų miltus ir krapus. Įdėkite garstyčių ir pagardinkite druska bei pipirais, kruopščiai išmaišykite. Iš burokėlių masės suformuokite apvalius paplotėlius ir dėkite ant grilio. Apkepkite iš abiejų pusių, bet stenkitės apversti tik vieną kartą. Bandelėje jie puikiai derės su gvakamole, pomidorų padažu, salotomis, avokadu ir pomidoru.

Garstyčių ir alaus tofu

Šis veganiškas sūris puikiai tinka kepti ant iešmelių, gali tapti burgerių ingredientu, jį taip pat galima pateikti kaip kepsnį – su traškiomis salotomis.

„Tofu yra tiesiog privalu marinuoti, mat pats savaime jis yra blankaus skonio. Paprasčiausias marinatas – sojų ir čili padažų mišinys, bet nebijokite eksperimentuoti. Į marinatą įmaišykite BBQ padažo, imbiero, rozmarino arba pikantiškų prieskonių. Išbandykite ir ryškesnių skonių derinį: garstyčių, alaus ir klevų sirupo“, – siūlo G. Urbonavičiūtė.

Reikės: tofu sūrio, garstyčių, tamsaus alaus, aliejaus, klevų sirupo, sojų padažo, druskos ir svogūno.

Gaminame: nusausinkite tofu nuo sūrymo ir padarykite kelis įpjovimus – „groteles“. Dubenyje sumaišykite visus marinatui skirtus ingredientus ir sudėkite į jį tofu. Dubenį galite uždengti ir padėti į šaldytuvą per naktį. Kitą dieną tofu kepkite ant grotelių, vis patepant marinatu. Galite kepti tofu visą, galite ir supjaustyti jį kubeliais bei suversti ant iešmelių. Galiausiai pagal skonį pabarstykite jį juodaisiais pipirais.

Pasižymi priešvėžinėmis savybėmis

Avietės – savo savybėmis ir skoniu ypatingos uogos, išsiskiriančios sodria spalva. Jas galima valgyti natūralias, džiovintas arba šaldytas. Be to, iš šių uogų lapų galima pasigaminti įvairių gydomųjų savybių turinčios arbatos. Šimtmečius laukinės avietės buvo renkamos ne maistui, o medicininiais tikslais, o nuo XV a. pradėtos sistemingai auginti, kad išaugtų didesnės bei sultingesnės. 

Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, avietėse gausu naudingųjų medžiagų, kurios gali praturtinti žmogaus organizmą. Todėl jas sveika valgyti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Rekomenduojama natūralių aviečių porcija per dieną yra 1 puodelis, kurį galima valgyti kaip užkandį arba desertą pietums ar vakarienei. Tuo tarpu džiovintų uogų atveju, maistingosios medžiagos yra daug labiau koncentruotos, todėl jų porcija turėtų būti mažesnė, dienos norma – vienas ketvirtadalis puodelio. 

„Avietėse yra daug skaidulų, taip pat gausu organizmui naudingų mineralų: geležies, kalio, vario, vitamino C, B grupės vitaminų ir liuteino, tad labai svarbu vasarą jas įtraukti į kasdienį mitybos racioną. Be to, šios uogos itin naudingos akių sveikatai bei rekomenduojamos vėžio prevencijai“, – sako gydytoja dietologė.

Itin lepios uogos

Nors avietes atpažįstame pagal sodriai rausvą ir geltoną spalvas, galima rasti net oranžinių ir baltų aviečių. Vasarą jos auga daržuose bei laukiniuose miškuose, o visus metus jų galima nusipirkti prekybos centruose. Tačiau, kad ir kokios gardžios būtų avietės, tai lepios ir greitai gendančios uogos, todėl „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva rekomenduoja jas laikyti šaldytuve: „Šaltas oras padės uogas ilgiau išlaikyti šviežias.“

Avietes galima skanauti natūralias, šaldytas, džiovintas arba arbatos pavidalu. Kadangi šių uogų galiojimo laikas yra labai trumpas, geras būdas jas užsišaldyti arba pirkti jau užšaldytas prekybos centruose. „Tiesiog atskirkite avietes vieną nuo kitos ir įdėkite į šaldiklį. Atsitirpinę galėsite naudoti įvairiems patiekalams ar desertams gardinti“, – pataria specialistė. 

Tinka tiek sūriems, tiek saldiems patiekalams

Pasak O. Suchočevos, avietės yra labai universalios uogos, kuriomis galima gardinti tiek sūresnius, tiek saldesnius patiekalus. Pavyzdžiui, jos itin  skanios tartaletėse su grietinėle, taip pat puikiai dera su šokoladu ar gaminant naminius ledus, tačiau dažnai naudojamos ir prie mėsos patiekalų, pavyzdžiui, žvėrienos arba antienos.

„Jei avietės nėra purvinos, patariama jų neplauti, nes šios uogos linkusios sugerti daug vandens, greitai suminkštėja ir lengvai praranda skonį. Tačiau jei ant uogų yra nešvarumų, jas reikėtų plauti nedideliu kiekiu vandens, labai švelniai, prieš pat vartojimą ir nepanardinant po tiesiogine vandens srove“, – pataria specialistė. 

Komercijos operacijų vadovė siūlo dažniau skanauti avietes, o šiltomis dienomis atsigaivinti galima iš jų pasigamintu naminiu šerbetu. O. Suchočeva primena, jog sutaupyti perkant šias uogas ir kitus produktus naminių ledų gamybai padės tikslus pirkinių krepšelio planavimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos: „Visus sutaupyti padedančius „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse.“

Kviečiame atsigaivinti ir namuose pasigaminti gardų aviečių šerbetą, kuris nepaliks abejingų.

RECEPTAS 

Aviečių šerbetas 

Šerbetui reikės:

500 g  šaldytų aviečių;

100 ml medaus;         

150 ml vandens;         

100 g cukraus;

50 ml citrinų sulčių;    

1 vnt. kiaušinio baltymo.            

Papuošimui reikės:

Šviežių aviečių.         

Gaminimo eiga:

Užvirinkite avietes, medų (arba klevų sirupą, jei gaminate veganišką variantą), vandenį ir cukrų. Išmaišykite iki lygios masės (nukoškite, jei norite vientiso šerbeto). Palikite atvėsti.
Aviečių tyrę sumaišykite su išspaustomis citrinos sultimis.
Kiaušinio baltymą išplakite iki baltų putų ir įmaišykite į aviečių masę. Jei gaminate veganišką variantą, naudokite avinžirnių skystį iš vienos pakuotės virtų, konservuotų avinžirnių (380 g).
Sumaišykite ledų gaminimo aparate ir padėkite į šaldiklį.
Papuošimui: patiekite šerbetą su šviežiomis avietėmis.

Skanaus!

Jei norite saldumynų, jums gali trukti chromo

„Jeigu dažnai norime suvalgyti ką nors saldaus, tai gali būti vienas iš požymių, kad mums trūksta chromo. Jo trūkumas nulemia gliukozės pasisavinimo sutrikimus mūsų organizme. Ilgainiui tai gali priminti uždarą ratą – mums trūksta chromo, dėl to mus pradeda traukti saldumynai. Kai juos valgome, mūsų organizme pakyla cukraus lygis ir išsiskiria daugiau insulino. Insulinas sumažina cukraus kiekį kraujyje, ir tuomet mes vėl norime ko nors saldaus“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.

Dėl to, anot vaistininko, saldumynų vartojimas nepadės pasisavinti chromo. Kad žmogus išeitų iš šio uždaro rato, jam svarbu papildomai vartoti chromą, kuris subalansuoja gliukozės ir insulino kiekį organizme.

„Visgi, prieš pradedant vartoti chromą, visada pirmiausia reikėtų pasidaryti vitaminų ir mikroelementų tyrimą, kuris parodytų, ar mums tikrai trūksta šio mineralo. Tokius tyrimus galima paprastai pasidaryti tiek pas gydytojus, tiek vaistinėse. Tyrimai gali parodyti, kad galbūt padidėjusio potraukio saldumynams priežastis slypi visai kitur bei padėti ją greičiau išspręsti, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.

Vaistininkas priduria, kad chromo pasisavinti galima paprasčiausiai į mitybos racioną įtraukiant daugiau jo turinčių maisto produktų. Tai gali būti jautiena, vištiena, kepenėlės, bulvės, brokoliai, viso grūdo produktai ir kiaušiniai“

Kai nori šokolado – trūksta magnio

„Saldumynas saldumynui nelygus. Todėl pajutus ilgai besitęsiantį potraukį išskirtinai šokoladui, tai gali signalizuoti, kad mūsų organizmui trūksta ne chromo, magnio. Taip yra dėl to, kad kakava yra vienas iš tų maisto produktų, kurių viename grame magnio kiekis yra didžiausias. Tik, žinoma, vertėtų rinktis ne pieniško šokolado plytelę su daug pridėtinio cukraus, bet būtent juodąjį šokoladą, kurio sudėtyje būtų kuo daugiau kakavos – bent 70 proc.“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.

Magnio galima rasti ir kituose maisto produktuose kaip riešutai ir sėklos, itin daug magnio yra moliūgų sėklose, taip pat žaliose lapinėse daržovėse, pupelėse ir lęšiuose.

Jei norite mėsos – gali trūkti geležies

„Pagal pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas mėsą reikėtų vartoti ne daugiau kaip du kartus per savaitę. Ir, visgi, sumažinti suvartojamo mėsos kiekio nepakanka, nes labai svarbu teisingai subalansuoti savo mitybą. Tad jeigu pastaruoju metu labai norite mėsos, tai gali signalizuoti, kad su organizmu gaunate nepakankamai geležies“, – sako M. Rutalė.

Vaistininkas priduria, kad mėsa tikrai nėra vienintelis maisto produktas, kuriame gausu geležies. Pakankamai jos galima pasisavinti iš tokių žuvų kaip tunas, skumbrė ir sardinės, taip pat geležies gausu ankštinėse daržovėse – pupelėse, lęšiuose.

„Potraukis saldžiam arba sūriam maistui gali signalizuoti apie įvairių vitaminų ir mineralų trūkumą. Pajutus bent vieną tokį simptomą ar netgi nelaukiant, kol jie išryškės, geriau profilaktiškai patariama pasidaryti vitaminų ir mikroelementų tyrimus, kuriuos galima išbandyti ir mūsų vaistinėse. Tai gali ne tik padėti pasijusti geriau, bet ir užkirsti kelią niekeno nelaukiamoms ligoms“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkas.

,,Eurovaistinės" info. 

Kiek kartų per dieną turi valgyti vaikas?

Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, maitinimosi įpročius šeimoje vaikui reikėtų ugdyti nuo mažens: pasistengti, kad per parą jis išgertų bent litrą vandens, valgytų kuo įvairesnį maistą – kasdien, nepriklausomai nuo sezono: sodo ir daržo gėrybes, pieno produktus, viso grūdo gaminius ir bent porą kartų per savaitę liesą mėsą ar žuvį. Taip pat nereikėtų pamiršti ir ankštinių daržovių.

„Vaikas turi valgyti tris pagrindinius patiekalus ir du arba tris užkandžius. Pusryčiai ir vakarienė turi sudaryti 20-25 proc. dienos kalorijų normos, pietūs – 30-35 proc., o užkandžiai – po 10 proc. Reikėtų nepamiršti, kad vaisiai, kuriuos vaikai dažniausiai noriai valgo, neatstoja daržovių – pratinti ragauti jas, kuo įvairesnes, vertėtų nuo mažens. Be to, labai svarbu ugdyti valgymo režimą, tad nereikėtų praleisti pusryčių namuose ar mokykloje, nors dažnai vaikai linkę jų atsisakyti.Pirmasis dienos valgymas yra labai svarbus, jis turėtų būti sudarytas iš kompleksinių angliavandenių, kurie suteiks energijos, ir baltymų, kurie bus kaip statybinė medžiaga bei truputėlį sulėtins virškinimo procesą, ilgiau palaikys sotumą. Pusryčiams puikiai tinka viso grūdo košė, kiaušinis su viso grūdo duona arba varškė“, – sako gydytoja dietologė. 

Pusryčių dėžutė – be bandelių 

Nors daugelis tėvų stengiasi vaikams į mokyklą įdėti sveikatai naudingesnius užkandžius, kai kurie teisinasi, kad geriau dėti tai, ką vaikas tikrai suvalgys, pavyzdžiui, kelias bandeles ar sumuštinį su rūkyta dešra.

„Jei įdėsime bandelę, vaikas gal ir apsidžiaugs, bet ją suvalgius kils ankstyvas alkio jausmas, o naudingų maistinių medžiagų jis negaus – tik lengvai įsisavinamų angliavandenių, kurie nėra būtinasis komponentas vaiko racione. Tad priešpiečiams puikiai tiks įvairios daržovių lazdelės, kurias patogu įsidėti į indelį ir suvalgyti, taip pat – uogos, vaisiai, viso grūdo duonos riekelė su varškės sūriu, kietojo sūrio gabaliukai.  Visgi, dedant maistą, svarbiausia pagalvoti, kiek jame bus naudingų medžiagų“, – pataria sveikatai palankios mitybos konsultantė.

Sveikatai naudingi užkandžiai suteiks sotumo

Norint, kad vaiko priešpiečiai būtų maistingi, reikėtų atsisakyti sveikatai nepalankių maisto produktų. „Tokioje dėžutėje turi būti kuo daugiau grynų maisto produktų, turinčių angliavandenių, riebalų, baltymų ir vitaminų, skaidulinių ir mineralinių medžiagų. Reikėtų vengti rūkytų, sūdytų, konservuotų, konditerinių gaminių, saldainių, bulvių ir kukurūzų traškučių, saldintų gėrimų, taip pat riebaluose skrudintų, gruzdintų gaminių ar maisto, kuriame gausu saldiklių, konservantų, dažiklių. Be to, jei vaiko tėvų valgomas  maistas nepriskiriamas sveikatai palankaus maisto kategorijai, sunku tikėtis kitokio pasirinkimo iš jų atžalų. Dažnai vaikai mokyklose patiekiamą maistą, kad ir visavertį, valgo nenoriai, kai kurių produktų atsisako, tad svarbu, kaip jie maitinasi namuose vakare ir savaitgaliais, taip pat, kokius užkandžius nešasi į mokyklą“, – pastebi dr. E. Gavelienė.

Dietologė dalijasi trimis idėjomis moksleivio priešpiečių dėžutei:

I variantas:

1. Viso grūdo duonelės sumuštiniai su salotomis, pomidorais ir mocarela;
2. Keli kietojo sūrio gabaliukai;
3. Morkų lazdelės;
4. Saujelė vynuogių su keliais džiovintais vaisiais ir riešutais.

II variantas:

1. Kelios riekelės viso grūdo duonos, plonai užteptos medumi, su varškės sūriu;
2. Pjaustytų paprikų ir morkų lazdelės;
3. Kriaušė ir obuolys. 

III variantas: 

1. Viso grūdo duonos sumuštiniai su salotomis ir kepta arba virta vištiena;
2. Agurkų lazdelės, vyšniniai pomidoriukai;
3. Namuose keptas bananų ir datulių keksiukas.

Mėgstami vaikų užkandžiai 

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva priešpiečių dėžutes siūlo papildyti trumpavaisiais agurkėliais, vyšniniais ar slyviniais pomidoriukais, traškiomis mažomis morkytėmis, įvairiaspalvėmis paprikomis: „Vaikams patinka mažos ar lazdelėmis supjaustytos didesnės daržovės. Rudens pradžioje džiugina ir vaisių įvairovė – vaikai juos visada noriai valgo, tad verta paragauti ir rečiau skanaujamų. Turime platų riešutų ir džiovintų vaisių, jų mišinių asortimentą – jie paįvairins priešpiečių racioną.“

Ekspertė pataria tėvams stabtelti ir prie lietuviškų ūkininkų produktų skyriaus „Vikio“ lentynų, įsidėti į krepšelį ekologiškų linų sėmenų trapučių, avinžirnių trapučių su daržovėmis ar spirulina, obuolių sūrio, daržovių ir vaisių traškučių, becukrių kukurūzų lazdelių su burokėliais ar morkomis: „Į mokinuko priešpiečių dėžutę gali keliauti ir linų sėmenų duonelės su bananais ar krekeriai su daržovėmis.“

Ji taip primena, kad norintys sutaupyti prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvėse visoje Lietuvoje gali rasti daugiau kaip 600 prekių, kurių įprastos kainos yra bene žemiausios rinkoje, tad renkantis sveikatai palankius užkandžius vaikams galima rasti pigiausių jų variantų.

Kulinarijos technolgai siūlo kartu su vaikais išsikepti sveikatai palankesnių bananų ir datulių keksiukų su džiovintais abrikosais.

RECEPTAS

Bananų ir datulių keksiukai 

Reikės:

3 bananų;

150 g datulių;

200 g jogurto;

1 šaukštelio sodos;

50 ml agavų sirupo;

2 kiaušinių;

200 g kukurūzų miltų;

200 g smulkintų, mirkytų džiovintų abrikosų;

1 šaukštelio vanilės ekstrakto. 

Kaip gaminti:

1. Jogurtą sumaišykite su soda, supilkite į smulkintuvą, sudėkite trintus bananus, datules, kiaušinius, agavų sirupą, vanilės ekstraktą ir išplakite iki vientisos masės.
2. Mirkytus abrikosus nusausinkite, apvoliokite kukurūzų miltuose. Išplaktą masę sumaišykite su miltais ir apvoliotais abrikosais. Kepkite 180ºC temperatūroje 25 min.

 Skanaus!

,,Rimi" info.

Norima užkirsti kelią diskomfortui ir komplikacijoms

HSV-1 viruso sukeliama lūpų pūslelinės infekcija vis dar yra neišgydoma, todėl atvejų skaičius didėja proporcingai amžiui. Nuolatos pasikartojantys simptomai – žaizdos veido srityje – kelia tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Negydoma ir išplitusi lūpų pūslelinė tam tikrais atvejais gali komplikuotis ir sukelti meningoencefalitą, kaklo, sprando srities, pakaušio nervų uždegimus, raumenų skausmus.

Šiuo metu nėra vaistų, visam laikui išgydančių HSV-1 sukeliamas infekcijas, todėl viskas, ką galima padaryti, yra efektyvus simptomų valdymas. Lekt. Mindaugo Marksos, dr. Justės Baranauskaitės-Ortasoz ir prof. dr. Liudo Ivanausko sukurtas produktas suteikia galimybę tai daryti natūraliai – propolio pagrindo gelis slopina lūpų pūslelinės sukeltą perštėjimą, niežulį ir deginimą bei sutrumpina gijimo procesą nuo 10 iki 7 dienų.

Pirmasis natūralios sudėties gelis nuo pūslelinės

Šiuo metu pasaulinėje rinkoje jau yra daugybė produktų, lengvinančių HSV-1 viruso sukeltos pūslelinės simptomus ir greitinančių gijimą. Nuo „Herpezzz“ jie skiriasi savo sudėtimi – dauguma jų yra cheminiai. Tarp pagrindinių veikliųjų ingredientų dažniausiai pasitaiko acikloviro, valacikloviro arba famcikloviro preparatai, kurie pasižymi tik priešvirusiniu poveikiu.

LSMU mokslininkų komandos sukurto gelio poveikį lemia natūralios kilmės bioaktyvūs junginiai. Pagrindinė veiklioji medžiaga – natūralus propolio ekstraktas, kaip ir cheminiai preparatai, pasižymintis reikšmingu priešvirusiniu bioaktyvumu, veikiančiu prieš HSV-1 virusą.

Pasitelkta ypatinga technologija

Modeliuodami preparatą, idėjos autoriai panaudojo inovatyvią in situ gelio gamybos technologiją. Jos tikslas suformuoti biopolimerinę plėvelę. Tokiu būdu  yra padidinamas atsparumas aplinkos veiksniams bei sumažinama oksidacija. Kitaip tariant, ant pažeistos vietos užteptas klampus skystis per keliolika sekundžių virsta plona nematoma plėvele, kuri ne tik sudaro barjerą tarp pažeistų audinių ir kenksmingų aplinkos veiksnių, bet ir riboja esamos virusinės infekcijos plitimą.

Pasak idėjos autorių, pasirinkta gamybos technologija sprendžia kelias problemas iškart. Vartotojas gauna ne tik modernų produktą, kuris yra itin patogus naudoti, bet ir pasirenka natūralesnį simptomų valdymo būdą,  leidžiantį efektyviai pasiekti teigiamų gydymo rezultatų.

Planuose – klinikiniai taikomieji tyrimai

Šiuo metu jau yra sukurtas „Herpezzz“ gelio prototipas bei pakuotė, komanda taip pat yra atlikusi stabilumo ir neformalius klinikinius tyrimus. Visgi siekiant toliau vystyti produktą komerciniams tikslams, turės būti atlikti klinikiniai tyrimai, įrodantys MTEP rezultato poveikį.

Parengta pagal projektą ,,Lietuvos sveikatos mokslų universiteto žinių komercinimo ir technologijų perdavimo plėtra (LSMU-TTO2)“, Projekto Nr. 13.1.1-CPVA-K-703-04-0010.

Skaičiuojama, kad apie penktadalis 65 metų ir vyresnių Europos šalyse gyvenančių, funkcinių sutrikimų turinčių, senjorų gauna ilgalaikę priežiūrą medicinos įstaigose, o apie 30 proc. – oficialią priežiūrą namuose. Liūdnoji statistikos pusė, kad likę 50 proc. garbaus amžiaus žmonių, turinčių sveikatos sutrikimų, negauna jokios oficialios priežiūros. Prognozuojama, kad per ateinančius kelis dešimtmečius žmonių, kuriems reikalinga slauga, skaičius išaugs daugiau nei dvigubai.

Artimojo slauga apima platų spektrą atsakomybių. Dažnai rūpinamasi ne tik fizine stiprybe, maitinimu, higiena, bet ir ir dvasinės gerovės palaikymu. Vaistininkė G. Ivanavičienė įvardija, kad neturint slaugymo patirties, susiduriama su gausybe įvairių iššūkių: atsiranda sunkumų keičiant patalynę ar sauskelnes lovoje gulinčiam žmogui, sunku ir nepatogu jį vartyti, tinkamu laiku paduoti vaistus bei vykdyti kitus gydytojų nurodymus.

Anot vaistininkės, šiandien jau galima atrasti ir nemažai priemonių, palengvinančių artimųjų slaugą namuose: funkcines lovas, specialius čiužinius pragulų profilaktikai, ligonio pozicionavimo pagalves, alkūnių, kulnų apsaugas, vaikštynes, įvairias dušo, tualeto kėdes bei higienos priemones (šampūno kepures, drėgnas servetėles, prausiamuosius kremus ar putas, kurių nereikia nuplauti vandeniu ir kt.).

Dažniausia problema – pragulos

Bene dažniausias iššūkis, kylantis slaugant sunkiai judančius artimuosius, – pragulos. G. Ivanavičienė sako, kad pagrindine jų prevencijos priemone išlieka kūno padėties keitimas: gulintį ligonį būtina vartyti bent kas 2 val., sėdinčiam – keisti padėtį kas 15–20 min. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į slaugomo ligonio patalynę ir drabužius – audinys turėtų būti natūralaus pluošto, minkštas, puikiai praleidžiantis orą bei sugeriantis prakaitą.

„Siekiant išvengti pragulų, svarbu užtikrinti ir tinkamą asmens higieną. Tiek patalynę, tiek sauskelnes ar įklotus privaloma dažnai keisti. Sausos ligonio odos priežiūrai rekomenduoju naudoti emolientus, intensyviai drėkinančius kūno kremus, padedančius atkurti odos barjerinę funkciją, iššutimams – cinko tepalus arba pataisų sporų miltelius. Pragulų profilaktikai gali būti naudingi ir specialūs apsauginiai, kraujotaką aktyvinantys kremai arba poliuretano putų, silikoniniai tvarsčiai, atliekantys apsauginę ir amortizacinę funkciją“, – sako vaistininkė.

Kraujotaką taip pat aktyvina ir masažai, juos rekomenduojama atlikti naudojant masažinius aliejus. Manoma, kad pragulos greičiau atsiranda tiems žmonėms, kurių organizme trūksta vitamino C ir cinko, todėl labai svarbu pasirūpinti subalansuota slaugomo žmogaus mityba arba pasitarti su gydytoju dėl papildomų vitaminų ir mikroelementų vartojimo.

Namuose ir sienos gydo

Net ir nusilpę žmonės dažnai nenori palikti savo namų, nes juose jaučiasi saugiausiai. Prie geresnės savijautos nemenkai prisideda ir pažįstama aplinka, todėl jos, siekiant išsaugoti gerą emocinę būklę, nereikėtų paversti ligonine. Vaistininkė primena, kad tiek slaugomiems ligoniams, tiek juos prižiūrintiems asmenims namuose svarbu jaustis ne tik patogiai, bet ir emociškai gerai, todėl reikėtų puoselėti jaukumą, neapkrauti erdvės, pašalinti visus galimus dirgiklius.

„Geriausiu variantu, ligoniui turėtų būti skirtas atskiras kambarys, tačiau ne visi žmonės gali sau tai leisti. Šią erdvę būtina kasdien drėgnai valyti panaudojant dezinfekuojančias priemones, reguliariai vėdinti ir palaikyti optimalią 18–20 laipsnių temperatūrą, vengti skersvėjų“, – pataria „Camelia“ vaistininkė G. Ivanavičienė.

Jeigu namų oras yra sausas, jį svarbu drėkinti specialiais tam skirtais prietaisais arba paprasčiausiai kambaryje pastačius indus su vandeniu, ant radiatorių palikus drėgnus rankšluosčius. Tiek į oro drėkintuvą, tiek į naudojamą vandens indą ar ant rankšluosčių galima įlašinti kelis lašus arbatmedžio aliejaus, kuris dezinfekuoja patalpų orą, padeda imuninei sistemai bei saugo nuo virusų ir bakterijų.

„Atsižvelgiant į slaugomo ligonio būklę, vertėtų pasirūpinti ir jo mėgstama veikla. Jei slaugomas žmogus mėgsta skaityti – palikite prie jo lovos knygų, laikraščių ar žurnalų, įjunkite radiją, televizorių, kalbėkitės. Taip pat galite pasirūpinti ir keliais jam mielais, teigiamas emocijas keliančiais daiktais – nuotraukomis, atvirukais, gėlėmis. Prie lovos vertėtų nepamiršti palikti telefono, skambančio varpelio ar švilpuko, kad esant reikalui ligonis galėtų jus pakviesti“, – rekomendacijomis dalijasi vaistininkė.

Būtina rūpintis ir savimi

Artimojo slauga dažnai gali tapti pagrindine žmogaus veikla, kuri reikalauja labai daug švelnumo, jautrumo, kantrybės, jėgų, ištvermės. Tačiau atiduodant tiek daug emocijų ir rūpesčio, vaistininkė ragina nepamiršti ir asmeninių poreikių: tik patys jausdamiesi gerai, galėsite pasirūpinti brangiu žmogumi.

„Rekomenduočiau nebijoti prašyti artimųjų pagalbos ir bent porai valandų per savaitę išeiti pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu, paskaityti knygą, pažiūrėti mėgstamą serialą ar ramiai išgerti arbatos su seniai matytu draugu. Nuo jūsų psichinės būsenos labai priklauso slaugomo žmogaus nuotaika, ramybė, pasitikėjimas. Juk kiekvienas neatsargiai ištartas žodis ar grubesnis veiksmas gali paskatinti neigiamas ligonio emocijas, o tai – nepadeda ir fizinei sveikatai“, – sako G. Ivanavičienė.

Pradedant ligonį slaugyti namuose, naudinga apsvarstyti, kam galėsite paskambinti, kai jums reikės pagalbos, norėsite išvykti ar paprasčiausiai pailsėti. Pasak vaistininkės, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl prisiimant atsakomybę rūpintis sunkiai sergančiu artimuoju, svarbu pasiruošti įvairiems galimiems scenarijams, įvertinti, ar turite pakankamai žinių, įgūdžių ir fizinių jėgų.

Apie lengvatas, taikomas slaugant ligonį namuose, galite sužinoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto puslapyje, o sveikatos klausimais galite pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba vaistininku.

,,Camelia" info. 

Vanduo gaivina, bet būkime budrūs

Ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, taip pat ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje), gali kilti perkaitimo rizika. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros kenčia visi, bet ypač sunku mažiems vaikams, kurių termoreguliacija nėra pakankamai gerai išvystyta, taip pat kitiems asmenims, kurių termoreguliacija sutrikusi dėl ligų ar kitų priežasčių.

Esant itin aukštai oro temperatūrai, patariama nedirbti fizinių darbų lauke, geriau juos atlikti anksti ryte arba atidėti vėlesniam vakarui, riboti sporto ar kitą fizinę veiklą lauke. Karštą dieną negalima palikti vaikų vienų automobilyje net trumpam – pataria NVSC specialistai.

Specialistai taip pat įspėja, kad karštomis dienomis, turėtume būti itin atsargūs ir leisdami laiką prie vandens telkinių. Bet būkime budrūs ir atsargūs, ypač, kai labai karštu oru šokame į šaltą  vandenį. Pasinerti į bet kokios temperatūros šaltą vandenį tampa pavojinga, jei nesate pasiruošę tam. 

Kai įkaitęs kūnas patenka į šaltą vandenį, „šalčio šokas“ gali sukelti kvėpavimo, širdies susitraukimų dažnio ir kraujospūdžio pokyčius, gali atsirasti dusulys ir greitas kvėpavimas, sutrinka gebėjimas mąstyti ir veikti, tai kelia riziką nuskęsti net ir gerai mokantiems plaukti.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje per karščius yra fiksuojama daugiau skendimo atvejų ir traumų, susijusių su buvimu prie vandens. Viena iš priežasčių yra maudymasis apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų.

Didžiausias pavojus – šilumos smūgis  

Kai dėl per didelio karščio sutrinka organizmo temperatūros reguliavimo sistema, žmogus nepakankamai prakaituoja, jo kūno temperatūra tampa pavojingai aukšta, žmogų ištinka šilumos smūgis.

Vienas iš šilumos smūgio simptomų – sausa, įkaitusi arba dėmėta (dėl sutrikusio prakaitavimo) oda. Prilietus žmogaus kūną, jaučiama, kad jis yra akivaizdžiai karštas (kūno temperatūra gali pakilti daugiau nei 40 °C), asmuo sunkiai orientuojasi aplinkoje, gali kliedėti ir visiškai arba iš dalies prarasti sąmonę. Šilumos smūgio ištiktam žmogui padažnėja ir sustiprėja pulsas, gali atsirasti labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas.

NVSC specialistai įspėja, kad pastebėjus šilumos smūgiui būdingus simptomus, būtina nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą. Kol atvyks medikai, nukentėjusįjį reikia perkelti į pavėsį, purkšti ar apipilti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį. Jei žmogus sąmoningas, svarbu kuo greičiau atkurti prarastus organizmo skysčius (duoti atsigerti vėsaus vandens ar arbatos).  

Svarbiausia – prevencija

• Karštomis vasaros dienomis gerkite daugiau skysčių, valgykite daugiau vaisių ir daržovių.
• Stenkitės kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, išeidami į lauką karštą dieną pasiimkite su savimi vandens atsigerti ir apsišlakstyti.
• Daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose, kuriose oras yra kondicionuojamas.
• Per karščius ribokite fizinį aktyvumą.
• Nepalikite vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose (net ir tuomet, jei visi langai atviri).
• Eidami į lauką užsidėkite galvos apdangalą, renkitės laisvais, natūralios medžiagos, šviesiais drabužiais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
• Atviras kūno vietas, lūpas tepkite apsauginiais kremais nuo saulės (pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę), nešiokite akinius nuo saulės.

Naudojant kondicionavimo sistemas žinotina, kad labai didelis temperatūrų skirtumas tarp aplinkos oro temperatūros ir oro temperatūros patalpoje, gali sukelti peršalimo ligas. Reikėtų laikytis techninėje kondicionavimo sistemos dokumentacijoje nurodytų rekomendacijų. Taip pat reikėtų vengti gerti šaltus skysčius, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus. 

Daugelio tiesiog refliuksu vadinama gastroezofaginio refliukso liga yra būklė, kai apatinis stemplės raukas (sfinkteris) tinkamai neužsiveria ir skrandžio turinys patenka atgal į stemplę. Kaip paaiškina vaistininkas D. Auškalnis, refliuksas gali atsirasti dėl anatominių ar gyvenimo būdo veiksnių.

„Ligą gali lemti įvairios priežastys, pavyzdžiui, apatinis stemplės rauko nepakankamumas arba diafragmos stemplinės angos skrandžio išvarža – tai anatominiai veiksniai. Visgi dažnai refliuksas atsiranda dėl netinkamų paties žmogaus įpročių, tokių kaip nesubalansuota mityba, alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas, antsvoris, vėlyvas valgymas. Šis sutrikimas gali išryškėti ir nėštumo metu“, – vardija vaistininkas.

Svarbu žinoti, kad refliukso atsiradimą gali paskatinti ir tam tikri maisto produktai: citrusiniai vaisiai, mėta, pomidorai, keptas, rūkytas, riebus ir aštrus maistas, saldumynai, šokoladas, svogūnai, gazuoti gėrimai, kava.

Kosulys gali išduoti ne tik peršalimą

Pasak D. Auškalnio, neretai į vaistinę užsukę pacientai mano, kad refliukso simptomai yra tik rėmuo ir rūgštus skrandžio turinio atpylimas. Vis dėlto, gali kilti ir netipinių ligos požymių, tokių kaip lėtinis sausas kosulys, pilvo pūtimas, užkimimas, krenkštimas, gerklės skausmas ir perštėjimas. Kai kurie žmonės jaučia ir sunkumą viršutinės pilvo dalies srityje, pasunkėjusį ar skausmingą rijimą, pasireiškia ir blogas burnos kvapas.

Pajutus pirmuosius refliukso simptomus, vaistininkas ragina koreguoti savo mitybą: valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, rinktis visavertį, tačiau skrandžio neerzinantį maistą, riboti arba visai atsisakyti kitų refliuksą skatinančių veiksnių (negulėti po valgio, pavalgius nesilenkti), taip pat valdyti stresą.

„Jeigu simptomai kartojasi ar tampa sunkesni, rekomenduojama konsultuotis su gastroenterologu. Gydymo trukmė bei medikamentų dozės yra individualios. Gydymas priklauso nuo simptomų pobūdžio, intensyvumo, bendros pacientų fizinės būklės, pakitimų stemplėje. Lengviems simptomams gydyti yra skiriami nereceptiniai antacidiniai vaistai, kurie veiksmingai neutralizuoja skrandžio rūgštį“, – patikslina D. Auškalnis.

Antacidiniuose vaistuose nuo refliukso gamintojai tarpusavyje sumaišo dažniausiai dvi ar daugiau metalo druskų, pavyzdžiui, aliuminio, magnio ir kalcio druskas. Pastarųjų poveikis yra ilgesnis, o natrio bikarbonato – greitesnis. Stipresniuose vaistuose yra protonų siurblių inhibitoriai – veikliosios medžiagos (omeprazolis, pantoprazolis, esomeprazolis, lansoprazolis, dekslansoprazolis), slopinančios skrandžio rūgšties jonų pernašos sistemos – siurblio – aktyvumą.

Kaip sau padėti?

Kovojant su refliuksu naudinga rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje yra  magnio alginato – natūraliai iš jūros dumblių išgaunamo elemento. Jis, patekęs į skrandį, sukuria ilgalaikį, fizinį barjerą ir saugo stemplę nuo diskomfortą žmogui sukeliančių simptomų. Stemplės-skrandžio gleivinei naudingas maisto papilduose randamas chondroitino sulfatas, kuris prilimpa prie skrandžio sienelių ir taip jas apsaugo izoliuodamas nuo skrandžio sulčių poveikio.

„Išgirdus refliukso diagnozę, naudingu gali tapti ir alavijas, pasižymintis skrandį apsaugančiomis savybėmis. Alavijas turi mukopolisacharidų – į želė panašios medžiagos, įeinančios į tarpląstelinį jungiamąjį audinį, kurį sudaro plėvelė, sauganti nuo rūgščių ar dirginančių medžiagų. Taip pat teigiamai veikti gali vaistinių ožragių sėklos, kurios turi rūgščią skrandžio terpę palaikančių savybių“, – priduria D. Auškalnis.

Anot jo, labai svarbu suprasti ir tai, kad, kad maisto papildai neatstos subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo – būtent tam pirmiausiai ir ragina skirti dėmesio vaistininkas, sužinojus apie refliuksą.

Įpročiai, kuriuos naudinga puoselėti:

1. Valgykite neskubėdami, skirkite tam laiko.
2. Venkite refliuksą paskatinti galinčių maisto produktų (citrusinių vaisių, mėtų, pomidorų, kepto, rūkyto, riebaus ir aštraus maisto, saldumynų, šokolado, svogūnų, gėrimų su kofeinu).
3. Stenkitės neprigulti po maisto.
4. Venkite didelio fizinio aktyvumo bent pora valandų po maisto.
5. Stenkitės miegoti ant aukštesnės pagalvės.
6. Meskite rūkyti.
7. Valgykite reguliariai ir mažesnėmis porcijomis.
8. Savarankiškai nekoreguokite gydytojo paskirtų vaistų dozių ar vartojimo dažnio.
9. Stenkitės vakarienę valgyti anksčiau.
10. Saikingai vartokite gazuotus bei kofeino turinčius gėrimus, citrusinių vaisių sultis.

,,Camelia" info. 

Makšties uždegimai vasarą dažnesni

Maudymasis vandens telkiniuose ir netgi baseinuose neretu atveju gali padidinti makšties uždegimo ar infekcijų riziką. Vaistininkė Gabija Kruopytė pabrėžia, kad tokių uždegimų priežastimi tampa per ilgai moterų dėvimas drėgnas maudymosi kostiumėlis.

„Maudymosi kostiumėliai dažniausiai būna pagaminti iš orui nepraleidžiamos medžiagos. Tokiose maudymosi kelnaitėse kaupiasi drėgmė ir šiluma, o tai sudaro palankią terpę plisti bakterijoms ir grybeliams. Didžiausią pavojų gali sukelti jūros arba baseino vanduo, nes jie išbalansuoja makšties mikroflorą, o tai reiškia, kad susilpnėja jos apsauginės funkcijos, pažeidžiamas pH ir gleivinės lipų sluoksnis“, – pasakoja vaistininkė G. Kruopytė.

Simptomai išryškėja greitai po maudynių

Vaistininkė pasakoja, kad ilgai netrunka po maudynių pajusti makšties uždegimo simptomus. Jie gali atsirasti ir per pirmąją parą.

„Vienas pagrindinių makšties uždegimo simptomų – tai perštėjimas, „deginimo“ pojūtis makštyje. Taip pat gali atsirasti gausesnės gelsvos arba žalsvos išskyros, o kai kuriais atvejais neišvengiama nedidelių opų ir pūlinukų makšties gleivinėje“, – teigia vaistininkė G. Kruopytė.

Anot jos, pajutus šiuos simptomus svarbu kuo greičiau pradėti gydymą, dėl to reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai svarbu, nes įvertinęs būklę, dažnu atveju jis gali išrašyti antibakterinį poveikį turinčias žvakutes, o kartais netgi antibiotikus.

Kaip pasirūpinti intymia higiena?

Vasarą ypatingai svarbu pasirūpinti savo intymia higiena, kuri padėtų palaikyti normalią makšties mikroflorą bei taip užkirsti kelią uždegimams ir infekcijoms. Vaistininkė G. Kruopytė pataria, ko svarbiausia reikėtų nepamiršti rūpinantis intymia higiena.

Intymios higienos prausiklis

Išvengti infekcijų gali padėti kasdien naudojami intymios higienos prausikliai, pasakoja vaistininkė. Jie palaiko tinkamą pH terpę lytinių organų srityje.

„Paprastas muilas turi daug šarmų, kurių reikėtų vengti, nes jie gali sausinti gleivinę. Dėl to moteris vėliau gali justi įvairių sausumo problemų, niežulį, perštėjimą, paraudimą. Tuo tarpu intymios higienos prausikliai padeda palaikyti normalų pH lygį – tarp 4 ir 5. Tai padeda išvengti bakterinių ir grybelinių infekcijų“, – pasakoja G. Kruopytė.

Pieno rūgštis

Jei nusilpo imunitetas, turite polinkį sirgti grybelinėmis ar bakterinėmis ligomis, tuomet vaistininkė siūlo naudoti specialius prausiklius, turinčius pieno rūgšties.

„Pieno rūgštis padeda palaikyti tinkamą terpę gerosioms bakterijoms, t. y. kad gerųjų bakterijų būtų daugiau nei blogųjų. Blogųjų bakterijų visada turim, bet turi būti tinkamas balansas, kad laimėtų būtent gerosios. Šitoks prausiklis padeda ypač vasarą, kuomet atsiranda perštėjimo jausmas, niežulys, deginimo jausmas“, – pataria vaistininkė G. Kruopytė.

Drėgnos servetėlės

„Jeigu stovyklaujate gamtoje, rekomenduojama pasirūpinti intymios higienos drėgnomis servetėlėmis, kurios porą dienų gali padėti palaikyti intymią higieną, kadangi dažnai turi pieno rūgšties, pantenolio. Tačiau ir tokiomis servetėlėmis nereiktų piktnaudžiauti“ – pasakoja vaistininkė.

Ovulės

Jaučiančioms stipresnius simptomus ir jau seniau sirgusioms bet kokia bakterine ar grybeline infekcija, vaistininkė pataria naudoti specialias ovules. Anot jos, jų sudėtyje yra boro rūgšties, pieno rūgšties, o tai padeda sugrąžinti pH į normalų lygį ir greitai numalšinti nemalonius pojūčius.

,,Eurovaistinės" info.

Gydymo įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos (TLK) sudaro sutartis dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų finansavimo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama metinėmis bazinėmis kainomis, mokamomis už prirašytus gyventojus. Šeimos gydytojo paslaugas teikianti gydymo įstaiga prie jos prirašytiems pacientams privalo užtikrinti visapusišką nemokamą pirminę sveikatos prižiūrą, taip pat ir tyrimų, priskirtų šeimos gydytojo kompetencijai, atlikimą.

Šeimos gydytojai skiria tyrimus, norėdami pagrįsti diagnozę, nustatyti ligos eigą, pakoreguoti pradėtą gydymą, įvertinti jo efektyvumą.

„Skirdamas tyrimus šeimos gydytojas privalo vadovautis Šeimos gydytojo medicinos norma ir užtikrinti, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams būtų suteiktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos paslaugos bei už jas nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio“, – pabrėžia Šiaulių TLK Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė.

Tyrimai, kuriuos gali skirti šeimos gydytojas:

• bendras kraujo tyrimas suaugusiems pacientams profilaktiškai atliekamas vieną kartą per 2 metus;
• gliukozės kiekio kraujyje nustatymo ir bendras šlapimo tyrimas profilaktiškai suaugusiesiems atliekami vieną kartą per 2 metus, o nuo 65 m. – vieną kartą per metus;
• cholesterolio kiekio kraujyje nustatymo tyrimas suaugusiems žmonėms profilaktiškai atliekamas vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;
• elektrokardiograma (EKG) profilaktiškai suaugusiems pacientams atliekama vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų; 
• albumino / kreatinino santykis šlapime;
• C reaktyvinis baltymas ir eritrocitų nusėdimo greitis (uždegimo rodikliai);
• biocheminiai kraujo tyrimai: lipidograma, kreatinino, kalio, natrio, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, šlapimo rūgšties;
• skydliaukės funkcijos tyrimas (TTH);
• gliukozės tolerancijos testas;
• prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo;
• pulsoksimetrija, spirometrija;
• koprograma, enterobiozės tyrimas;
• ginekologinis tepinėlis iš makšties ir gimdos kaklelio;
• tyrimai dėl COVID-19 ligos, kai atliekamas greitasis SARS-CoV-2 antigeno testas ir įvertinami testo rezultatai;
• natriuretinio peptido tyrimas.

Be to, tam tikrais atvejais šeimos gydytojas gali skirti sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu, tyrimus dėl virusinio hepatito B, šlapimo pasėlį, žmogaus imunodeficito viruso testą, A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą, tuberkulino mėginį ir kt. 

„Pacientams, kuriems paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum), siekiant išvengti komplikacijų, 12 kartų per metus ligonių kasos apmoka kraujo krešumo tyrimą. Sergantiesiems cukriniu diabetu 4 kartus per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas glikozilinto hemoglobino tyrimas, kuris, siekiant išvengti komplikacijų, turėtų būti atliekamas kas tris mėnesius“, – dėmesį atkreipia D. Ozolienė.

„Prieš operaciją atliekamas kraujo krešumo tyrimas ir nustatoma kraujo grupė. Už visus šiuos tyrimus PSDF lėšomis apmoka ligonių kasos“, – primena D. Ozolienė. Kraujo tyrimai, atliekami prieš planinę operaciją – protrombino laiko (PL) ir tarptautinio normalizacijos santykio (TNS) nustatymas, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas, kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus priklausomybės faktoriaus nustatymas.

Šeimos gydytojas vykdo ir nemokamą patikrą dėl hepatito C viruso infekcijos, atlikdamas anti-HCV testą asmenims, gimusiems 1945–1994 m. ir nepriskiriamiems rizikos grupei, taip pat šis testas atliekamas asmenims, priskiriamiems rizikos grupei.

Kartą metuose pacientas gali sveikatą pasitikrinti profilaktiškai. Šiuo atveju gydytojas turi pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, paskirti elektrokardiogramą, atlikti burnos apžiūrą, moterims – krūtų apžiūrą ir apčiuopą. Tuo tarpu anksčiau minėtus profilaktinius tyrimus šeimos gydytojas gali paskirti sveikatos apsaugos ministro tvarkoje nustatytu dažnumu, atsižvelgdamas į paciento amžių.

„Šeimos gydytojas apžiūros metu pacientams turėtų pamatuoti akispūdį, nes padidėjęs akispūdis gali signalizuoti apie glaukomos pradžią. Vaistai nuo glaukomos kompensuojami, o laiku pradėjus gydymą, ligą galima kontroliuoti. Tačiau, jeigu pacientas nesigydo, ilgainiui gali netekti regėjimo“, – įspėja D. Ozolienė. Taip pat patikrinamas regėjimo aštrumas.

Tyrimai skiriami ir tais atvejais, kai pacientai dalyvauja Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamose prevencinėse programose – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

Tik nedėkite ant žaizdos trauklapio

„Vaikystėje buvome išmokę, kad jeigu nusibrozdinai ar įsipjovei – ieškok aplink trauklapio ir dėk jį ant žaizdos. Tačiau patarčiau šios klaidos nedaryti, ypatingai, jeigu ką tik jį nusiskynėte pievoje ir tik lengvai pirštais nubraukėte nuo lapo žemes ir nešvarumus. Toks augalo naudojimas gali padaryti daugiau žalos negu naudos, pavyzdžiui, žaizdą gali užpulti infekcijos. Tokiais atvejais, trauklapis ne paskatins žaizdos gijimą, o tik jį apsunkins“, – pasakoja vaistininkas P. Raudonis.

Jis pataria vengti ir kitų liaudiškų žaizdos gydymo priemonių – kopūstų lapų, spiritinių skysčių, briliantinės žalumos ar žaizdoms neskirto spiritinio jodo. Anot vaistininko, visi jie tik apsunkina žaizdos gijimo procesą, gali dar labiau pažeisti jos audinius, iššaukti infekcijas.

Neplaukite žaizdos vandens telkinyje

„Žinome, kad susižeidus pirmiausia reikia žaizdą nuplauti vandeniu. Visgi, jį rinkitės atsakingai. Venkite žaizdą šlapinti vandens telkinyje, geriau rinkitės geriamą vandenį. Nuplaukite žaizdą po tekančiu jo vandeniu, pildami jį iš buteliuko ar gertuvės. Tada žaizdą švelniai nusausinkite ir dezinfekuokite specialiomis priemonėmis“, – sako vaistininkas P. Raudonis. 

Vaistininkas pabrėžia: tiesiai ant žaizdos pilti dezinfekcines priemones galima tik esant negiliai žaizdai, pavyzdžiui, nubrozdinimui. Esant sunkesniam sužeidimui, reikėtų dezinfekuoti tik žaizdos kraštus, antraip galima suerzinti žaizdą, pažeisti audinius ir gijimas bus tik sunkesnis.

Visada turėkite šalia tvarstį ir pleistrų

Susižeidus, o ypač esant gilesnei žaizdai, svarbu ją sutvarstyti saugiai, užkertant kelią žaizdos infekcijoms ir kitoms komplikacijoms. Dėl to vaistininkas primena, kad tokiems atvejams visada svarbu su savimi turėti tvarstį ir pleistrų.

„Į gamtą visada su savimi vežkitės pirmosios pagalbos vaistinėlę, kurioje būtų galima rasti tvarsčių. Esant gamtoje nepatartina improvizuoti su kitomis priemonėmis, tvarstant žaizdą. Jei žaizda švari, pleistrą arba tvarstį keiskite vieną kartą per parą, o nakčiai leiskite žaizdai pailsėti nuo priemonių ir ją tik pridenkite švariu tvarsčiu. Taip į žaizdą lengviau pateks oras ir ji greičiau gis“, – paaiškina P. Raudonis ir pataria palikti visai neaprištas tik jau apgijusias žaizdas, ant kurių užsidėjęs šašas.

Kaip išvengti komplikacijų?

Vaistininkas pasakoja, kad neatsakingai prižiūrint žaizdą, jos nedezinfekuojant, rečiau nei kartą per parą keičiant tvarsčius ar nesaugant nuo aplinkos poveikio, kyla komplikacijų grėsmė, kurios gali išplisti ir pažeisti gilesnius audinius – raumenis, kaulus ar net užkrėsti kraują.

„Paraudusi žaizda, patinę aplink ją esantys audiniai, baltai gelsvos apnašos ar nemalonus kvapas – pagrindiniai pūliuojančios žaizdos požymiai. O neprižiūrimos pūliuojančios žaizdos gali komplikuotis kraujo užkrėtimu – sepsiu, kuris pasireiškia bendru silpnumu, odos blyškumu, intensyviu širdies plakimu, padažnėjusiu kvėpavimu, taip pat pakilusia kūno temperatūra, nors kartais ji gali būti priešingai – žemesnė nei įprastai“, – įspėja „Eurovaistinės“ vaistininkas ir pataria pamačius bet kokius pakitimus žaizdoje kreiptis į gydytoją.

Paprasčiausias būdas apsisaugoti nuo komplikacijų – prieš liečiantis prie žaizdos, kruopščiai nusiplauti rankas, užtikrinti, kad į ją nepatektų bakterijų, taip pat saugoti nuo šiurkštaus sąlyčio su aplinka.

,,Eurovaistinės" info. 

„Raukšlės atsiranda odai praradus elastingumą ir apimtį. Vis dėlto, nors nemaža dalis visuomenės yra įsitikinusi kitaip, vienas iš pagrindinių raukšlių kaltininkų yra ne amžius, o būtent saulės spinduliai“, – akcentuoja „Camelia“ vaistinių tinklo vaistininkė Jurgita Jankauskienė.

JAV Nacionalinės medicinos bibliotekos paskelbtame tyrime, kurį atliko prancūzų mokslininkai dešimt metų buvo analizuojama 298 moterų oda ir tai, kaip ją veikia saulė. Paaiškėjo, kad net 80 proc. matomų senėjimo požymių atsiranda dėl UV spindulių. Vaistininkė įvardija, kad ilgalaikis saulės spindulių poveikis gali pažeisti odos ląsteles ir sutrikdyti kolageno ir elastino struktūrą – tai lemia mažėjantį elastingumą, raukšlės gali atsirasti ankstyvesniame amžiuje ir būti gilesnės.

Tiesa, nors saulė daro didžiausią įtaką senėjimo procesams, tačiau svarbūs ir kiti išorės veiksniai: stresas, miego trūkumas, nesubalansuota mityba, tabako ir alkoholio vartojimas, oro tarša. Svarbu pasirūpinti, kad odai netrūktų drėgmės, todėl reikėtų gerti pakankamai vandens ir rinktis odą drėkinančias priemones.

Taip pat, anot vaistininkės, svarbu suprasti, kad raukšlės yra normalus ir neišvengiamas procesas, kurį galima atitolinti, tačiau sustabdyti nepavyks. Odos jaunystę gali padėti išsaugoti kosmetikos priemonėse esantis hialuronas, kolagenas ir elastinas – trys svarbiausios medžiagos, kurių rekomenduojama ieškoti kremų nuo raukšlių sudėtyje. Teigiamai veikti gali ir populiarumo viršūnėje šiuo metu esantys retinolio produktai.

Nepasiduokite saulės vonių vilionėms

Nesaikingų saulės vonių palikimas – pigmentacijos žymės: apgamai, strazdanos, dėmės. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad pigmentacija gali būti ir įgimta, pavyzdžiui, šviesios odos savininkai neretai natūraliai turi strazdanų ir tai nėra susiję su saulės spindulių poveikiu.

Didesnė pigmentinių dėmių rizika kyla naudojantiems aktyviųjų ingredientų, ypač stiprių rūgščių,turinčią kosmetiką, pavyzdžiui, skirtą kovoti su akne. Vyresniame amžiuje odos apsauginiai mechanizmai sulėtėja – tai taip pat dažna odos spalvos pokyčių priežastis..

Pasak vaistininkės J. Jankauskienės, kova su pigmentacija nėra greitas procesas – tam kartais gali prireikti net kelerių metų. Norint turėti lygią ir tolygios spalvos odą, svarbu į rutiną įtraukti reguliarų odos šveitimą – jis skatina aktyvesnę ląstelių regeneraciją. Todėl naudinga rinktis priemones, kurių sudėtyje apstu AHA rūgščių – glikolio, pieno, migdolų rūgščių, o jautresnei odai – papaino, bromelaino.

Vasara praeis, bet apsaugos reikės

Net vasarą aktyviai naudojantys SPF apsaugą, atėjus šaltajam sezonui, atsipalaiduoja ir dažniau praleidžia šį grožio rutinos žingsnį, manydami, kad saulė nebekelia pavojaus. Vaistininkė ragina nedaryti šios klaidos ir primena, kad saugotis nuo saulės poveikio reikėtų ir rudenį. Tiesa, tamsiuoju metų laiku apsaugos filtrą galima naudoti ir mažesnį, tačiau jis vis tiek yra reikalingas.

„Dauguma dermatologų veidui pataria naudoti apsaugos priemones, turinčias bent SPF 30. Jei žmogaus oda yra labai šviesi, jautri, linkusi į raudonį, tuo atveju rekomenduojama naudoti SPF 50. Saulėtomis dienomis ar viešint šalyse, kur saulė ypač kaitri, į pagalbą rekomenduojama pasitelkti ir papildomas priemones – skrybėles, skraistes, akinius nuo saulės. Visgi reikėtų prisiminti, kad visos šios priemonės neatstoja SPF filtro“, – priduria J. Jankauskienė.

Siekiant išlaikyti dailią odos būklę ir atitolinti raukšlių susidarymą vaistininkė rekomenduoja pasirūpinti, kad organizmui netrūktų šių naudingų medžiagų:

Antioksidantų. Vitaminas C, E, A beta-karotinas ir cinkas gali padėti apsaugoti odą nuo laisvųjų radikalų poveikio, kurie prisideda prie odos senėjimo.

Omega-3 riebalų rūgščių. Ši medžiaga svarbi odos elastingumui ir drėgmei palaikyti, jos gausu žuvų taukuose arba linų sėmenų aliejuje.

Kolageno. Jo vartojimas gali atstatyti prarastą baltymų, sudarančių odos pagrindą, kiekį organizme.

Biotino (vitamino B7). Tai B grupės vitamino forma, kuri svarbi sveikai odai ir plaukams, jis dalyvauja naujų ląstelių gamybos procese. Esant šios medžiagos trūkumui oda gali išsausėti, kilti uždegiminės reakcijos, didėja egzemos, dermatito rizika.

Vaistininkė J. Jankauskienė primena, kad subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra svarbūs veiksniai stipriai odos sveikatai ir bendrai savijautai palaikyti, todėl reikėtų skirti dėmesio įpročių visumai, o ne tik pavienėms detalėms.

,,Camelia" info.

Pasak gydytojos, alergija bitės, vapsvos arba širšės įgėlimui moksliškai vadinama alergija plėviasparsnių vabzdžių nuodams. Remiantis tyrimų duomenimis, šio tipo alergiją turi apie 3,5 proc. vaikų ir 7 proc. suaugusiųjų. Todėl ir klinikinėje praktikoje pastebima, kad plėviasparsnių vabzdžių sukeltos stiprios alerginės reakcijos suaugusiems žmonėms pasireiškia dvigubai dažniau nei vaikams.

Alergija plėviasparnių vabzdžių nuodams išsivysto ne iš karto

„Svarbu žinoti, kad alerginė reakcija plėviasparnių vabzdžių nuodams nesivysto vabzdžiui įgėlus pirmą kartą. Tam reikalinga ankstesnių įgėlimų istorija, kad imuninė sistema jau būtų susipažinusi su tuo alergenu ir, siekdama nuo jo apsiginti, pradėjusi gaminti specifinius imunoglobulino E antikūnus. Tuomet vėlesnio įgėlimo metu imuninė sistema į tą patį nuodą jau gali reaguoti kaip į alergeną, sukeldama alerginę reakciją“, – atkreipia dėmesį dr. A. Krisiukėnienė.

Specialistės teigimu, įgėlimas yra vabzdžių nuodų suleidimas, todėl normalu, jog jis sukelia tam tikrą mūsų imuninės sistemos reakciją. Ši reakcija ne visada yra alerginė. Daugeliu atveju ji – uždegiminė, t. y. imuninė sistema siekdama neutralizuoti į organizmą patekusius nuodus reaguoja į juos uždegimu – įgėlimo vieta patinsta, ją ima niežėti, jaučiamas skausmas. Tačiau, jeigu patinimas siekia daugiau nei 10 cm, o uždegimo simptomai išsilaiko ilgiau nei parą, jau galima įtarti vietinę alerginę reakciją. Nors ši reakcija nekelia grėsmės gyvybei, siekiant išvengti stipresnių reakcijų ateityje, tkiu atveju vertėtų apsilankyti pas gydytoją alergologą ir aptarti prevencijos veiksmus.

Jeigu įgėlus vabzdžiui atsiranda bėrimas kitose (ne įgėlimo) kūno vietose, vabzdžiui įgėlus ne į veido sritį, patinsta veidas, lūpos, jaučiamas dusulys, svaigimas, krenta kraujospūdis, tai – jau sisteminė alerginė reakcija plėviasparnių vabzdžių nuodams. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją, o vėliau – į gydytoją alergologą-klinikinį imunologą ir aptarti gydymo planą.

„Plėviasparnių vabzdžių (širšių, vapsvų, bičių) nuodai gali sukelti ir anafilaksinį šoką. Tai –gyvybei pavojinga imuninės sistemos reakcija į alergeną, pasireiškianti itin stipriomis, sisteminėmis reakcijomis, apimančiomis kelias organų sistemas: kvėpavimo takų, odos, širdies-kraujagyslių. Plėviasparnių vabzdžių įkandimo sukeltas anafilaksinis šokas dažniausiai pasireiškia staigiu įkandimo vietos, vėliau – ir kvėpavimo takų gleivinių tinimu, bėrimu, kvėpavimo sutrikimu, silpnumu, širdies ritmo, regėjimo sutrikimu, galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu, traukuliais. Laiku nesureagavus, plėviasparnio vabzdžio įgėlimas gali baigtis mirtimi“, – įspėja dr. Algirda Krisiukėnienė.

Ką daryti įgėlus širšei, vapsvai ar bitei

Gydytoja alergologė sako, kad įgėlus bitei, svarbu kuo skubiau pašalinti geluonį, nes iš jo dar kurį laiką išsiskiria nuodai. Vapsvos ir širšės geluonies nepalieka. Įgėlimo vietą  patariama dezinfekuoti, nes kartu su nuodais vabzdžiai suleidžia įvairių teršalų bei mikrobų.

Jeigu žmogus plėviasparnių vabzdžių nuodams nėra alergiškas, įgėlimo vietoje jis tiesiog jaus skausmą, niežėjimą, taip pat galimas nedidelis patinimas. Siekiant sumažinti šiuos simptomus, įgėlimo vietą patariama šaldyti. Vabzdžiui įgėlus į galūnę, jeigu įmanoma, patariama ją šiek tiek pakelti į viršų. Tam, kad išvengti antrinių odos infekcijų, įgėlimo vietos reikėtų stengtis nekasyti.

Jeigu įgėlus vabzdžiui žmogui vystosi vietinė alerginė reakcija, rekomenduojama ta pati rutina – gėluonies pašalinimas, dezinfekcija, įgėlimo vietos šaldymas, galūnės pakėlimas. Taip pat reikėtų išgerti antihistamininių vaistų, kuriuos galima įsigyti vaistinėse. A. Krisiukėnienės teigimu šių priemonių dažniausiai pakanka alerginei reakcijai nuslopinti. Jeigu įkandimo vietoje ilgą laiką išlieka niežėjimas, norint, kad greičiau praeitų uždegimas, galima ją patepti antihistamininiu tepalu. Tokiu atveju taip pat reikėtų suplanuoti vizitą pas gydytoją alergologą.

Jeigu pastebima sisteminė alerginė reakcija ir pacientas neturi parengto plano, ką daryti ir kaip elgtis, reikėtų imtis jau išvardintų veiksmų ir kviesti greitąją pagalbą. Atvykę gydytojai suteiks būtiną pagalbą ir nukreips gydytojo alergologo konsultacijai.

Jeigu vystosi labai sunki sisteminė alerginė reakcija, atsiranda pykinimas, pilvo skausmas, galvos svaigimas, silpnumas, žmogų reikia paguldyti horizontaliai ant grindų arba kito kieto pagrindo, pakelti jo kojas. Jeigu nukentėjęs žmogus su savimi turi epinefrino (adrenalino) injektorių, vaistus reikia sušvirkšti į šlaunies ar peties raumenis ir kviesti greitąją pagalbą. Jeigu adrenalino injektoriaus neturite, kol laukiate medikų, nukentėjusiajam reikėtų duoti išgerti bent antihistamininių vaistų.

Kaip išvengti pavojaus gyvybei

Dr. Algirda Krisiukėnienė sako, kad pastebėjus neįprastus plėviasparnių vabzdžių nuodų ar tam tikrų maisto produktų sukeliamus simptomus ir norint išvengti anafilaksinio šoko, būtina laiku kreiptis į gydytoją alergologą. Tik atlikus tam tikrus tyrimus, galima įvertinti riziką žmogui ateityje patirti šią gyvybei pavojingą būklę. Pasak specialistės, tam ypač praverčia molekulinės diagnostikos tyrimai, leidžiantys anafilaksinio šoko riziką įvertinti itin tiksliai.

Jeigu ši rizika aukšta, pacientui išrašomas kompensuojamas epinefrino (adrenalino) autoinjektorius, paaiškinama, kaip atpažinti pavojingą būklę ir kaip šiuo injektoriumi naudotis, kad prireikus, jis ar jo artimieji galėtų suteikti reikalingą pagalbą. Gydytojos teigimu, adrenalinas yra vienintelė priemonė, padedanti suvaldyti anafilaksinę reakciją ir galinti išgelbėti ją patyrusio žmogaus gyvybę. Tuo tarpu geriamieji vaistai nuo alergijos tokiu atveju gali būti neefektyvūs.

Turintiems padidintą anafilaksinio šoko riziką taip pat rekomenduojamas plėviasparnių vabzdžių alergijos gydymas specifine imunoterapija. Šis gydymas siūlomas ir tiems žmonėms, kuriems po vabzdžio įgėlimo pasireiškė vietinė alerginė reakcija, tačiau jų darbo specifika ar gyvenimo sąlygos kelia didesnę vabzdžių įgėlimo riziką.

Atlikus kraujo tyrimus ir patikslinus, kokio vabzdžio nuodams žmogus yra alergiškas, terapijos metu į paodį leidžiamas labai nedidelės koncentracijos tuose nuoduose esančių baltymų ekstraktas. Injekcijos atliekamos sistemiškai, tam tikru gydymo režimu, gydymas trunka nuo 3 iki 5 metų. Gydymo metu ekstrakto dozės pamažu didinamos tol, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema pradeda į jį nebereaguoti, t.y. išsivysto tolerancija. Šios terapijos efektyvumas siekia iki 97 proc., taigi, baigus gydymą, vabzdžio įgėlimo metu pacientui nebesivysto alerginės reakcijos.

Mėgaujantis vasaros malonumais, būtinas atsargumas

Baigdama pokalbį gydytoja pataria, kad norint sumažinti vabzdžių įgėlimo riziką, būnant gamtoje reikėtų vengti pasivaikščiojimo basomis po žydinčią pievą, dėvėti labai ryškius, gėlėtus drabužius, kvėpintis, nes tai taip pat pritraukia vabzdžius. Itin atsargiems reikėtų būti geriant ar užkandžiaujant. Pasak specialistės, daugumai žmonių, kuriems vystosi sisteminės alerginės reakcijos, vabzdžiai būna įgėlę į burnos sritį, vabzdžiui ten patekus su maistu ar gėrimu. Vabzdžio įgėlimas į burną ar ryklę gali būti pavojingas net nealergiškam žmogui – vietinės reakcijos metu atsiradęs patinimas gali užblokuoti kvėpavimo takus ir jis gali pradėti dusti. Todėl gerti atvirame ore reikėtų tik iš gertuvės ar buteliuko, o atsigėrus – būtinai jį užsukti, Valgant reikėtų atidžiai stebėti, ar ant maisto nenutūpė širšė, vapsva ar bitė, kad kartu su maistu neįsidėtumėte vabzdžio į burną.

„Itin atsargiems būnant gamtoje būtina būti turintiems aukštą anafilaksinio šoko riziką žmonėms. Jeigu žinote, kad esate alergiškas plėviasparnių vabzdžių įkandimui, su savimi visada privalote turėti epinefrino autoinjektorių“, –  atkreipia dėmesį dr. Algirda Krisiukėnienė.

Dažno lietuvio virtuvėje grybai vis dar yra delikatesas, be kurio neįsivaizduojama vasaros pabaiga ir ruduo. Tiesa, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė pastebi, jog kartais pamirštama apie šių skanėstų keliamus iššūkius virškinimo sistemai ir apsinuodijimo riziką.

„Grybai yra puikus fosforo, cinko, magnio, geležies bei B grupės vitaminų šaltinis. Juose gausu baltymų, skaidulinių medžiagų, taip pat mažai riebalų. Kai kuriuose grybuose taip pat randama angliavandenio chitino, kurio ypač daug yra taip mėgstamose voveraitėse. Tačiau vertėtų atsiminti, kad chitino turintys maisto produktai – sunkiai virškinami“, – įspėja vaistininkė.

Lyg virškinimo sistemai būtų maža, lietuviškoje virtuvėje neretai mėgstama grybų patiekalus pagardinti grietinėle, riebiu padažu ar spirgučiais. Deja, V. Bečelytė įspėja, kad šis riebalų ir baltymų duetas turėtų būti tabu dėl itin apsunkinamos viršinamojo trakto veiklos. O jeigu šalia dar didesnių problemų.

Valgoma ar nevalgoma?

Lietuvoje auga apie 400 rūšių grybų, o nuodingos iš jų – 40. Visgi pavojų sveikatai kelia ne tik kenksmingi, bet ir netinkamai apdorojami bei gaminami grybai. Vaistininkė pataria rinkti tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįstate ir žinote, kaip tinkamai paruošti.

„Nepaisant to, koks smagus užsiėmimas yra grybavimas, turint tam tikrų sveikatos problemų, pavyzdžiui, regos sutrikimų, vertėtų į kompaniją pasikviesti grybus galintį patikrinti artimąjį. Jeigu bent truputį abejojate ar grybas valgomas, ar nežinote, kaip jį apdoroti – geriau iš viso jo nerinkti. Grybaujant rekomenduočiau grįžti tuštesniu krepšeliu, tačiau tik su saugiais valgyti grybais“, – sako vaistininkė.

Nusprendus įsigyti grybų turguje, vertėtų taip pat išlikti atidiems. Rekomenduojama šias miško gėrybes pirkti tik iš patikimų asmenų, prieš tai įsitikinus, kad jos surinktos atsakingai, nėra nuodingos ar pasenusios.

„Svarbu pastebėti, kad grybus į savo mitybos racioną įtraukti rekomenduojama taip pat ne visiems – virškinimo sutrikimų dažniau gali kilti vyresnio amžiaus žmonėms. Grybus ir jų patiekalus rekomenduojama valgyti pirmoje dienos pusėje, šalia nevengiant daržovių, tačiau atsisakant riebių, skrandį apsunkinančių padažų. Kai kuriuose moksliniuose šaltiniuose įvardijama, kad vaikams iki 7 metų apskritai nerekomenduojama valgyti grybų. Jie netinkami ir tiems, kurie turi kasos ar kepenų problemų, virškinimo sutrikimų, sveiksta po tulžies operacijų“, – įspėjimu dalijasi V. Bečelytė.

Pastebėjus, kad suvalgius grybų sutriko virškinimas, vaistininkė pataria gerti daugiau skysčių, vartoti virškinimo fermentų ar natūralių maisto papildų, skirtų virškinimo procesui paspartinti, teigiamą poveikį gali padaryti ir aktyvioji anglis.

O jeigu apsinuodijau?

Nors vis dar pasitaiko atvejų, kai suvalgomas nuodingas grybas, klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė atkreipia dėmesį, kad ir geri grybai gali tapti nuodu, jeigu parsinešus iš miško yra laikomi netinkamai. „Kai grybus paliekame šiltoje aplinkoje, pradeda daugintis toksinus išskiriančios bakterijos, o tai gali sukelti apsinuodijimą. Dažniausiai organizmo intoksikaciją išduoda vėmimas ir viduriavimas – šio organizmo atsako nereikėtų išsigąsti, nes tai natūrali reakcija į toksinus“, – sako ji.

Apsinuodijus rekomenduojama mažais gurkšneliais gerti vandenį, kad dar labiau nedirgintumėte skrandžio. Jeigu nesate tikras, ar visi suvalgyti grybai tikrai nebuvo nuodingi, kreipkitės į toksikologus – verčiau apsidrausti ir pasitikrinti. Apsinuodijus ir nesulaukus pagalbos, gali prasidėti ir sunkesni simptomai, tokie kaip mėšlungis, kliedesiai, haliucinacijos.

Su toksikologais galima pasikonsultuoti ne tik gydymo įstaigose, bet ir telefonu. Jeigu reikalinga informacija, tiek pacientai ir jų artimieji, tiek medicinos darbuotojai gali 24 valandas per parą kreiptis pagalbos į Farmokologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrius  prie VVKT  telefonais 8687 53378 ir 852 362 052.

„Camelia“ info.

Dažniausios klaidos stiprinant plaukus

„Dauguma žino, kad norint užtikrinti plauko sveikatą, nepakanka jo puoselėti tik iš išorės“, – teigia vaistininkė G. Kruopytė. Anot jos, lygiai taip pat svarbu stiprinti plauką iš vidaus, vartojant vitaminus, kuriuos ne visada gali būti taip paprasta išsirinkti.

„Yra tekę sulaukti pacientės, kuri guodėsi, kad jau mėnesį vartoja biotiną, tačiau plaukai toliau slenka. Kai jos paklausiau, kodėl ji nusprendė vartoti būtent šį vitaminą, ji pasakė, kad tiesiog girdėjo iš draugų, jog jis padeda. Tačiau, kaip mums gali sustiprinti plauką biotinas, jeigu, pavyzdžiui, organizmui trūksta geležies? Kol nepradėsite vartoti konkrečiai jums reikiamo vitamino, tol ir plaukai neatsigaus. O kad teisingai jį išsirinktumėte, visada geriausia pasidaryti vitaminų ir mineralų tyrimą“, – pataria vaistininkė G. Kruopytė bei įvardija, kokių vitaminų trūkumas gali nulemti plaukų slinkimą.

Biotino mums trūksta retai

Vaistininkė G. Kruopytė pasakoja, kad visi B grupės vitaminai yra labai svarbūs mūsų plaukų sveikatai. Vienas svarbiausių – tai biotinas, kurio trūkumas yra siejamas su plaukų slinkimu.

„Visgi, jeigu pradėjo slinkti plaukai, tai nebūtinai gali signalizuoti apie biotino trūkumą mūsų organizme. Jeigu jūsų mityba pakankamai subalansuota, tai maža tikimybė, kad jums trūks šio vitamino. Biotino trūkumas yra retas, kadangi jo pakankamai pasisaviname su įvairiu maistu“, – pasakoja vaistininkė G. Kruopytė.

Anot jos, biotino šaltiniai – mėsa ir jos produktai, žuvis ir jūros gėrybės, grūdai ir kruopos, riešutai, pieno produktai, kiaušinio trynys.

Geležis ir vitaminas C – išvien

„Vitamino C ir geležies trūkumas stipriai prisideda prie plaukų slinkimo. Jie tarpusavyje yra itin susiję, tad kartais gali mūsų organizmui pritrūkti tik vieno iš jų, kad plaukai pradėtų slinkti. Geležis yra svarbi organizmo funkcijoms, tarp jų ir plaukų augimui. Ji padeda raudoniesiems kraujo kūneliams pernešti deguonį į ląsteles, o kai sutrinka ši veikla, gali padidėti mažakraujystės rizika ir pradėti slinkti plaukai. Tuo tarpu vitaminas C atlieka kitą svarbią funkciją – jis padeda žarnyne įsisavinti geležį“, – teigia G. Kruopytė.

Geležies galima pasisavinti iš kepenų, liesos jautienos ir kiaulienos, kiaušinių, grūdų. Tuo tarpu, vitamino C rasite citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, braškėse, spanguolėse, raugintuose kopūstuose.

Iš antioksidantų rinkitės vitaminą A

„Vitaminas A – tai antioksidantas, skatinantis ląstelių dauginimąsi, dėl ko plaukai pradeda augti greičiau. Taip pat šis vitaminas palaiko normalią odos liaukų veiklą. Išsiskiriantys riebalai yra atsakingi už odos drėkinimą ir taip užtikrina plaukų sveikatą“, – pasakoja vaistininkė G. Kruopytė.

Vitamino A pasisavinti galima iš lapinių žalių daržovių – špinatų, kale salotų, taip pat brokolių, morkų, moliūgų ir saldžių bulvių. Dar šio vitamino gausu riebioje žuvyje, menkių kepenėlėse.

Pasitikrinkite sveikatą artėjant rudeniui

Susiduriantiems su plaukų slinkimu ar paprasčiausiai norintiems prieš rudenį sustiprinti savo sveikatą, vaistininkė pataria neskubėti vartoti bet kokių vitaminų, o prieš tai geriau pasitikrinti sveikatą ir įsivertinti, kokių medžiagų iš tiesų organizmui trūksta.

„Plaukų slinkimą, kaip ir kitus nepageidaujamus simptomus, galime sustabdyti tik tada, kai žinome jų priežastį. Taip pat neverta laukti, kol kurio nors vitamino trūkumas pasieks kritinį lygį, geriau stiprinkite organizmą iš anksto. Mūsų vaistinėse apsilankę pacientai gali pasidaryti nemokamą vitaminų ir mineralų tyrimą, kuris atliekamas neinjekciniu būdu bei akimirksniu gali parodyti, kokių vitaminų organizmui trūksta. Nelaukite ligų ir pasitikrinkite savo sveikatą“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė.

 ,,Eurovaistinės" info. 

„Atvykusieji gyvena kitose Europos šalyse. Ten jie yra drausti, bet grįžę į Lietuvą atostogų, nusprendžia gydytis Lietuvoje. Ne vieną besikreipusįjį suklaidina gydymo įstaigose išgirsta informacija ir patarimas eiti į ligonių kasą apsidrausti PSD atostogų mūsų šalyje laikotarpiui. Atvykę žmonės ir nustemba, ir pasipiktina sužinoję, kad tokios galimybės nėra. Kitur gyvenantiems emigrantams priklauso arba būtinoji medicinos pagalba, pateikus gyvenamosios šalies išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę, arba planinės paslaugos, pateikus iš kitos šalies atsivežtą dokumentą S1 arba S2. Dar galima gydytis pasinaudojant tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka“, – pažymi Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė. 

Ligonių kasos dar kartą detaliau primena apie kiekvieną iš šių gydymosi galimybių lietuviams, gyvenantiems ir dirbantiems kitoje Europos Sąjungos šalyje, taip pat Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje arba Jungtinėje Karalystėje (ES šalys), kai jie yra apdrausti socialiniu sveikatos draudimu vienoje iš išvardytų šalių ir planuoja laikinai vykti į kitą Europos šalį, pavyzdžiui, Lietuvą. 

Europos sveikatos draudimo kortelė ir būtinoji pagalba 

Išvykdami iš šalies, kurioje gyvenate, turite pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę arba sertifikatą, laikinai pakeičiantį šią kortelę. Ir kortelę, ir sertifikatą išduoda tos Europos šalies, kurioje žmogus yra apdraustas, atsakingoji įstaiga. Turint vieną iš jų, prireikus būtinosios medicinos pagalbos, išlaidas visiškai arba iš dalies apmokės kortelę ar sertifikatą išdavusi šalis pagal gydymo šalies teisės aktais nustatytą tvarką ir  įkainius. 

Dokumentas S1 ir planinis gydymas

Jei žmogus dirba kitoje ES šalyje, tačiau gyvena Lietuvoje, dėl dokumento S1 turėtų kreiptis į šalies, kurioje dirba ir yra apdraustas socialiniu draudimu, atsakingąją įstaigą, pavyzdžiui, vietos ligonių kasą, socialinio draudimo ar kitą įstaigą. Tik ši įstaiga, vadovaudamasi nacionaliniais teisės aktais, gali priimti sprendimą išduoti dokumentą S1. Gautą dokumentą reikia užregistruoti bet kurioje Lietuvos teritorinėje ligonių kasoje, kad būtų galima nemokamai gydytis mūsų šalyje, o už gydymą sumokėtų dokumentą išdavusios šalies atsakinga įstaiga. S1 naudingas komandiruotiems, taip pat  dirbti į užsienį važinėjantiems darbuotojams, pensininkams, valstybės tarnautojams ir jų išlaikomiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo dokumentu gali naudotis darbuotojų migrantų šeimos nariai, likę gyventi gimtinėje, bet įgiję teisę į sveikatos priežiūrą šalyje, kurioje šiuo metu dirba apdraustas jų šeimos narys (jei jie neturi teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų pagal gyvenamosios šalies teisės aktus). 

Dokumentas S2 ir planinis gydymas

Į ES šalį emigravę lietuviai, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę ir ligos eigą, gali būti siunčiami gauti konkrečių planinio gydymo paslaugų į kitą šalį, pavyzdžiui, Lietuvą, kai negali laiku gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų šalyje, kurioje yra apdrausti arba gyvena. Prieš išvykdami jie turi gauti šalies, kurioje yra drausti, atsakingosios įstaigos leidimą – dokumentą S2.

Pateikusiems šį dokumentą, sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai, o jų išlaidas apmoka leidimą (S2) išdavusi įstaiga pagal gydymo šalies teisės aktais nustatytus įkainius. Pacientas pats turi sumokėti paciento priemokas ar mokesčius, jei tokie yra patvirtinti paslaugas teikiančios šalies teisės aktais.

Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimas

ES šalių apdraustieji turi teisę (tokios teisės neturi tik Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės apdraustieji) gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas kitoje šalyje, pavyzdžiui, Lietuvoje. Pacientai patys gali rinktis sveikatos priežiūros įstaigą (tiek privačią, tiek viešąją), susimokėti už paslaugas ir grįžę kreiptis dėl išlaidų kompensavimo į šalies, kurioje gyvena ir yra apdrausti socialiniu draudimu, atsakingąją įstaigą – vietos ligonių kasą, socialinio draudimo ar kitą įstaigą. Išlaidos kompensuojamos tokia apimtimi ir tvarka, kokia būtų kompensuotos tokių pačių paslaugų išlaidos gyvenamojoje šalyje. Kompensuojamoji suma negali viršyti faktinių apdraustojo išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai.

Šalys yra pasirinkusios skirtingus tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo būdus. Yra šalių, kurios reikalauja, kad prieš išvykdamas gauti sveikatos priežiūros paslaugų į užsienį, apdraustasis gautų savo šalies socialinio draudimo įstaigos leidimą. Dėl šios priežasties kiekvienam planuojančiam vykti gydytis ar tirtis į kitą valstybę, prieš tai pirmiausia reikia pasidomėti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo tvarka toje šalyje, kurioje yra apdraustas.  

Visą informaciją, susijusią su tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo tvarka, galima sužinoti Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionaliniame kontaktiniame centre. 

Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija 

(Freepik nuotr.)

Apsaugo nuo ankstyvo senėjimo

Kaip teigia sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, nektarinai, kaip ir kiti kaulavaisiai, savo sudėtyje turi nemažą kiekį vandens. Dėl šios priežasties jais galima puikiai atsigaivinti, o organizme šie vaisiai padės palaikyti tinkamą skysčių balansą. Vis dėlto, nektarinai palankūs sveikatai ne tik dėl šios ypatybės. 

„Nektarinuose gausu B grupės vitaminų, taip pat vitamino C, E, ir K. Šiuose vaisiuose gausu skaidulų, palaikančių gerą virškinimo sistemos sveikatą, ir organizmui reikalingų mineralų: kalio, kalcio, magnio, šiek tiek geležies. Nektarinuose yra medžiagų pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis ir apsaugančių organizmą nuo ląstelių pažeidimų bei ankstyvo senėjimo. Dėl šių priežasčių nektarinus, kaip ir kitus kaulavaisius, vasaros metu išties vertėtų įtraukti į mitybos racioną ir skanauti dažniau“, – apie nektarinų naudą sveikatai pasakoja E. Gavelienė.

Tiesa, sveikatai palankios mitybos konsultantė primena, kad nepaisant savo gerųjų savybių, nektarinai neturėtų būti vienintelis vasarą skanaujamas vaisius. „Sveikos ir subalansuotos mitybos garantas – skirtingų vaisių, daržovių ir uogų, grūdinių kultūrų bei baltymais turtingų produktų įtraukimas į valgiaraštį. Vasara tam geriausias metas, nes šviežių ir skanių gėrybių gausu tiek namų daržuose ir soduose, tiek parduotuvėse. Kasdien šviežių daržovių, vaisių ir uogų rekomenduojama suvartoti bent 300–400 gramų“, – primena gydytoja dietologė. 

Kaip išsirinkti skaniausius?

Saldieji nektarinai dažniausiai skanaujami švieži, dedami į kepinius, vasariškus gėrimus ar vaisių kokteilius. Jie puikiai dera ir salotose ar kaip garnyras šalia keptos paukštienos patiekalų. Anot prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, šie vaisiai – vieni populiariausių kaulavaisių Lietuvoje.

„Vasaros metu skirtingų rūšių kaulavaisiai išties yra vienas dažniausių vaisių pasirinkimų. Savo asortimente turime plačią jų įvairovę: nuo saldžiųjų nektarinų, persikų ir plokščiųjų persikų, iki skirtingų veislių slyvų, abrikosų ar trešnių. Kiekvienas pasirenka sau skoniu, išvaizda ar kitomis savybėmis artimiausius kaulavaisius, tačiau dabar viena geriausių progų ne tik jais pasimėgauti, bet ir įsigyti pigiau. Kaulavaisių sezonas jau keliauja į pabaigą, todėl rekomenduoju atkreipti dėmesį į specialias akcijas, pasinaudoti asmeniniais lojalumo programos pasiūlymais ar kaupimu nuo išleistos sumos ir šių vaisių įsigyti gerokai sutaupant“, – primena O. Suchočeva. 

Renkantis nektarinus parduotuvėje, specialistė pirmiausia pataria juos įvertinti vizualiai: „Nektarinai turėtų būti sodrios spalvos, nepažeista odele ir minkštimu, be puvimo žymių, ryškių sumušimų, perteklinės drėgmės, susiraukšlėjimų ar pašalinių kvapų.“

Sunokinti paprasta ir namuose

Daugelis kaulavaisių į mūsų šalį atkeliauja iš pietų regionų, kur būna nuskinami dar iki galo neprinokę, kad transportavimo bei sandėliavimo metu išlaikytų savo savybes. Tačiau „Rimi“ ekspertė pabrėžia, kad parduotuvių vaisių skyrius pasiekia tik atrinkti kaulavaisiai, kurių prinokimo lygis turi atitikti griežus reikalavimus – visi vaisiai turi būti pakankamai subrendę ir pasiekę nustatytą išnokimo stadiją. 

Vis dėlto, įsigijus kiek kietesnių, galutinio brandumo dar nepasiekusių kaulavaisių, O. Suchočeva pataria nesibaiminti – pilnai susinokinti juos itin paprasta namuose: „Įsigijus nepilnai sunokusių nektarinų, palaikykite juos keletą dienų kambario temperatūroje, sudėję į popierinį maišelį arba vaisiams skirtą dubenį. Jei nesate tikri, ar nektarinai jau pakankamai subrendę, patikrinkite juos šiuo būdu: švelniai spustelėkite nektariną ir jeigu jie dar bus kieti, vadinasi, kad nesunokę, o jei vaisiuose liks duobutės – nektarinai pernoko. Tik tuo atveju, jei šios duobutės kaip mat išsilygins – vaisiai puikiai sunokę ir tinkami skanauti.“ 

Kiek suminkštėjusius ir sunokusius nektarinus galima perkelti į šaldytuvą – vaisiams skirtą stalčių. Tačiau svarbu atsiminti, kad sunokę kaulavaisiai greitai genda, tad ilgiau laikomi šaldytuve jie gali prarasti savo drėgmę ir susiraukšlėti: „Prieš valgant iš šaldytuvo išimtus vaisius geriausia juos trumpai palaikyti kambario temperatūroje. Taip vaisiai išliks sultingi, malonios tekstūros ir bus ypač kvapnūs.“ 

Vos per 5 minutes kviečiame pasigaminti gaivų ir vasarišką limonadą su šviežiais nektarinais bei mangais.

RECEPTAS

Nektarinų ir mangų limonadas

Gėrimui reikės: 

6 vnt. nektarinų;

2 vnt. mangų;

50 g medaus;

1 vnt. citrinos sulčių;

1 l vandens. 

Gaminimo eiga: 

1. Nektarinus perpjaukite per pusę, išimkite kauliukus.
2. Mangus nulupkite, išimkite kauliukus ir supjaustykite.
3. Vaisius sudėkite į virtuvinį smulkintuvą ir susmulkinkite. Į gautą masę įpilkite vandens ir gerai išmaišykite bei paskaninkite medumi ir citrinos sultimis. Jei norite saldesnio gėrimo, įdėkite daugiau medaus, jei gaivesnio – citrinos.

Skanaus!

,,Rimi" info. 

Neapleiskite miego rutinos laisvadieniais

„Jeigu kiekvieną rytą nuskambėjus žadintuvui galvojate, kad mesite darbą ir atšauksite visos dienos planus, tai gali signalizuoti apie jūsų išsiderinusį cirkadinį ritmą“, – šypsosi farmacijos specialistė E. Ramaškienė. Anot jos, norint sužinoti, kaip veikia asmeninis cirkadinis ritmas, galima pažvelgti į savo nusistovėjusį 24 valandų rėžimą.

„Cirkadinis ritmas – tai kasdienis režimas, kada jūs einate miegoti ir keliatės rytais. Jeigu pagalvoję apie savo režimą, nematote nuoseklumo, tai gali signalizuoti, kad jums sunku keltis dėl to, jog jūsų cirkadinis režimas yra išsibalansavęs. Nusistačius norimą miego grafiką – kėlimosi ir ėjimo miegoti laiką – pabandykite jo laikytis ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais. Pradžia gali būti sunki, bet laikantis šio įpročio bent mėnesį, galėsite pasijusti ryškius pokyčius – nuovargis sumažės, pakils energijos kiekis, pagerės nuotaika“, – teigia E. Ramaškienė.  

Pasimėgaukite natūralia šviesa ryte

Farmacijos specialistė pasakoja, kad mūsų cirkadinis ritmas yra glaudžiai susijęs su per dieną gaunamos natūralios šviesos ir dirbtinio apšvietimo kiekiu.

„Vakare ruošiantis miegoti, šviesa gali prailginti mūsų užmigimo laiką, todėl patariama bent porą valandų namie laikyti neryškų apšvietimą ir nesinaudoti išmaniaisiais įrenginiais, kurie skleidžia mėlyną šviesą. Tai padeda greičiau užmigti. Tuo tarpu ryte rekomenduojama pabūti natūralioje dienos šviesoje, nes ji padeda pasijusti žvalesniais. Geriausia vos prabudus išeiti pasivaikščioti gryname ore, kas itin paprasta auginantiems šunį. Tuo tarpu kitiems gali pakakti ir arbatos puodelio gėrimas prie lango“, – sako E. Ramaškienė.  

Žadintuvą palikite toliau nuo lovos

„Žadintuvo atidėjimas ryte – tai viena didžiausių meškos paslaugų, ką galime sau padaryti rytais. Remiantis naujausiais tyrimais, toks miego suskaidymas rytais tik dar labiau padidina mieguistumą bei mažina mūsų darbingumą visos dienos metu. Jeigu turite didelį įprotį atidėjinėti žadintuvą, pabandykite eidami miegoti palikti jį tokiu atstumu nuo lovos, kad jam suskambus ryte, neturėtumėte kitos išties kaip tik atsistoti ir jį išjungti. O atsistojus į lovą sugrįžti bus sudėtingiau“, – šypsosi farmacijos specialistė.  

Nesiimkite ekstremalių pokyčių

„Tik nedarykite pačios didžiausios klaidos – nesiimkite kardinalių miego režimo pokyčių. Pavyzdžiui, jeigu visada keliatės 7 val. ryto, jūs neprivalote rytojaus rytui žadintuvo užsistatyti 5 valandai. Nenorint organizmui sukelti šoko, prie naujos miego rutinos pratinkitės palaipsniui – t. y. kasdien žadintuvą užstatykite 10-15 minučių anksčiau. Priešingu atveju kardinalus rutinos keitimas jus tik dar labiau atbaidys, negu paskatins pokyčiams kokybiško miego link“, – pataria E. Ramaškienė.  

Žvalaus ryto vitaminas

Farmacijos specialistė pasakoja, kad pradėti rytą žvaliau gali pagelbėti ne tik įvesta miego režimo rutina, bet ir melatoninas. Nors šis vitaminas dažnai siejamas su pagalba užmigti, farmacijos specialistė teigia, kad jis taip pat padeda įveikti rytinį nuovargį, kadangi melatonino dėka mes ne tik greičiau užmiegame, bet ir mūsų miegas būna gilesnis, kokybiškesnis. Tai mums leidžia ryte atsikelti labiau pailsėjusiems.

Vienas geriausias vitaminas energijai

„Jeigu reikėtų išsirinkti vieną vitaminą, kuris suteikia daugiausiai energijos, patarčiau vartoti B12. Nors šis vitaminas nepakels energijos kiekio akimirksniu, reguliariai vartojamas jis išties gali pagelbėti. Vitaminas B12 suteikia organizmui pagalbą, kad šis gebėtų pats pasigamintų energijos. Jeigu organizmas nėra itin nusilpęs, reguliariai vartojamo vitamino B12 rezultatus galima pajusti jau po mėnesio laiko“, – pasakoja E. Ramaškienė ir primena, kad prieš pradedant vartoti vitaminus visada patariama atlikti ir kraujo tyrimus.

,,Eurovaistinės" info.

Kaip hormonų svyravimas veikia moterų organizmą?

Hormonų koncentracija moterų organizme kinta net keturis kartus per mėnesį ir tai daro didelę įtaką mūsų kasdienei veiklai, fiziniam aktyvumui, mitybai bei lytiniam aktyvumui.

Menstruacijos periodu (1–5 d.) hormonai yra žemiausiame lygyje, todėl rekomenduojama skirti laiką atsipalaidavimui, nereikalauti iš savęs padaryti milijoną darbų ar „nuversti kalnus“, galima užsiimti lengva fizine veikla. Svarbu vengti alkoholio, kofeino, riebaus ir sūraus maisto, kuris skatina uždegiminius procesus organizme ir gali padidinti mėnesinių skausmą. Vertėtų valgyti geležimi praturtintus produktus: raudoną mėsą, lapines daržoves, pupeles, riešutus. Lytiniai santykiai gali sumažinti menstruacijų skausmus, tačiau visiškai normalu, jei jų nesinori.

Folikulinės fazės metu (6–14 d.) estrogeno koncentracija organizme didėja, atsiranda noras veikti, todėl tai yra puikus metas išsikelti naujų tikslų. Galima užsiimti lengvos ištvermės treniruotėmis arba eiti į žygius. Gali atsirasti noras valgyti angliavandeniais praturtintus produktus: pilno grūdo makaronus, bulves ir pan. Lytinis potraukis gali būti vis dar mažas, bet fizinio kontakto (prisilietimų, masažo) gali norėtis vis labiau.

Ovuliacinės fazės metu (15–17 d.) pasiekiamas tiek hormonų, tiek energijos pikas – laikoma efektyviausiomis, vaisingiausiomis dienomis visame moters cikle. Galite drąsiai užsiimti didelio intensyvumo treniruotėmis. Rekomenduojama valgyti produktus, kurie praturtinti nesočiosiomis riebalų rūgštimis: riebią žuvį, ispaninio šalavijo (Chia) sėklas ar graikinius riešus. Naudingi ir priešuždegiminiai produktai: vaisiai, daržovės, riešutai. Lytinis potraukis pasiekia piką, šiuo laikotarpiu yra didžiausi šansai pastoti.

Liuteininės fazės metu (18–28 d.) progesterono ir estrogeno koncentracijos kraujyje ima stipriai svyruoti, todėl gali svyruoti ir jūsų nuotaika bei savijauta. Užsiimkite vidutinio intensyvumo treniruotėmis. Taip pat rekomenduojama vartoti produktus, skatinančius serotonino gamybą: lapinės daržovės, bolivinė balanda (kynva), grikiai. Taip pat magnio turinčius produktus: špinatus, bananus, avokadus, moliūgo sėklas, juodąjį šokoladą. Jei patiriate didžiulį potraukį saldumynams arba greitam maistui, užbėkite tam už akių valgydami didesnes sveiko maisto porcijas. Lytinių santykių metu gali būti sunkiau pasiekti malonumą, todėl verta išbandyti naujoves, žaisliukus ir pan.

Kodėl svarbu sekti ciklą?

Mėnesio eigoje, besikeičiant hormonų balansui, keičiasi ir mūsų nuotaika, apetitas bei kitos organizmo savybės. Todėl, geriausia, ką galime padaryti, tai sekti ir pažinti savo ciklą taip išnaudojant hormonų pokyčius savo naudai.

Moterys, kurios domisi savo ciklu ir siekia duoti kūnui tai, ko jam reikia, gali lengviau įgalinti save ir geriau jaustis įvairiose srityse. Tokiu būdu išmokstama sportuoti pagal ciklą ir atpažinti, kada rinktis lengvą fizinę veiklą (jogą, pasivaikščiojimus), o kada tinka didesnio intensyvumo treniruotės (CrossFit, aerobika). Taip pat stebint ciklą lengviau reguliuoti mitybą ir pagal hormonų pokyčius rinktis tinkamą maistą geresnei savijautai užtikrinti bei planuoti darbinius, romantinius pasimatymus.

Nuo šiol galima atsikratyti užrašų knygelių, kalendorių ar papildomų programėlių. Technologijų gigantė „Samsung“ pristatė „Galaxy Watch5” ir „Galaxy Watch6“ serijų išmaniesiems laikrodžiams skirtą atnaujinimą – galimybę stebėti menstruacinį ciklą pagal kūno temperatūros kaitą. Išmaniojo laikrodžio jutiklis reaguoja tik į žmogaus kūno temperatūrą, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros pokyčių, todėl gaunami duomenys yra itin tikslūs.

Anksčiau manyta, kad sutrikęs ciklas – tik suaugusiųjų problema. Ar hormonų svyravimai būdingi ir jaunesnėms merginoms?

Mėnesinių ciklo trukmė kiekvieną mėnesį gali skirtis ir varijuoti nuo 21 iki 35 dienų. Sutrikęs ciklas gali būti tiek jaunų, tiek vyresnių moterų problema. Nuo pirmųjų mėnesinių atsiradimo, mėnesinių ciklas turėtų tapti reguliarus per 2 metus.

Žinoma, menstruacijos gali sutrikti dėl gyvenimo būdo pokyčių (griežtos dietos, streso, didelio fizinio krūvio), ligų (skydliaukės sutrikimų, endometriozės, policistinių kiaušidžių sindromo), amžiaus ar tam tikrų vaistų vartojimo. Jei mėnesinių skausmas trukdo kasdienei veiklai ir nepadeda įprastiniai vaistai nuo skausmo – kentėti nereikėtų, verčiau reikėtų kreiptis į gydytoją ginekologą.

Kodėl PMS metu norisi valgyti viską iš eilės?

Norisi šokolado? Mėsainio? Ledų? O gal tiesiog skrudintų bulvyčių? Tam yra svarus pagrindas – dėl hormonų pokyčių krinta gliukozės kiekis kraujyje, todėl jaučiamas didesnis alkis. Įprastai moterys nori valgyti daugiau angliavandenių ir cukraus, kurie papildo organizmą greita energija.

Taip pat, valgant aukšto glikeminio indekso angliavandenius, išsiskiria serotoninas, kuris pagerina nuotaiką, o jaučiant PMS simptomus, to labai reikia. Šokolade yra kofeino (įprastai apie 10 mikrogramų kofeino), todėl jo ypatingai norisi, kai trūksta energijos. Svarbiausia sekti savo kūną ir jei greitą maistą valgote ne kasdien, normalu, kad pagal ciklą jūsų organizmas prašo daugiau kalorijų – negailėkite jų.

Visais atvejais žmonėms, besikreipiantiems dėl magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimo, reikia turėti gydytojo specialisto siuntimą. Šį siuntimą gali išrašyti gydytojas specialistas, teikiantis antrinio ir tretinio lygio specializuotas ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

„Neretai pasitaiko situacijų, kai gydymo įstaigose, nors ir sudariusiose sutartis su ligonių kasomis, primygtinai siūloma papildomų paslaugų, kurių pacientui gali nė neprireikti. Pavyzdžiui, siūloma įrašyti radiologinio tyrimo vaizdų kopijas. Todėl verta  įsidėmėti – jei tyrimo vaizdų kopijos bus reikalingos, siunčiantis gydytojas tai nurodys siuntime. Be to, jeigu atliekant tyrimą  reikės specialių vienkartinių drabužių, gydymo įstaiga jais pasirūpins pati. Už visa tai gydymo įstaigos neturi reikalauti iš pacientų papildomo apmokėjimo“, – pabrėžia Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėja Sonata Leščinskienė.

Pasak specialistės, jei siunčiantis gydytojas nusprendžia, kad reikia radiologinio tyrimo vaizdų kopijų, jos kartu su radiologinio tyrimo aprašymu pateikiamos siuntusiam gydytojui. Pacientui nereikia už jas mokėti. Tačiau, jei žmogus pats pageidauja tyrimo vaizdų kopijų, tokiu atveju už šią paslaugą turės susimokėti savarankiškai.

Ambulatoriškai gydomas pacientas gydymą gali gauti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje. Tačiau tam, kad paslauga būtų kompensuojama, svarbu, jog pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose suteikta daugiau nei 202 tūkst. MRT paslaugų, už jas iš PSDF sumokėta beveik 27 mln. eurų.  

Ligonių kasų specialistai pataria prieš pasirenkant medicinos įstaigą, kur galima atlikti MRT turint siuntimą, peržiūrėti sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, sąrašus čia.

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Domantės Viliūnaitės, nemalonūs kvapai šioje kūno srityje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – prakaito, bakterijų pertekliaus, prastos higienos, šlapimo ir išmatų, menstruacijų bei tam tikrų maisto produktų.

„Kaip ir kitose kūno dalyse, lytinių organų srityje yra prakaito liaukų. Šiltu oru, o ypač fizinio aktyvumo metu, gausiai prakaituojama, todėl prakaitas kaupiasi ir taip gali kilti dirginantis kvapas. Tiesa, nemalonus kvapas gali atsirasti ir dėl netinkamos higienos – nepakankamas arba nedažnas lytinių organų prausimas gali sukelti ne tik prakaito, bet ir bakterijų kaupimąsi“, – teigia vaistininkė.

Anot pašnekovės, genitalijų srityje natūraliai yra bakterijų, kurios padeda išlaikyti sveiką pusiausvyrą, tačiau kai kurių bakterijų, tokių kaip Gardnerella vaginalis, dauginimasis moterims gali ne tik sukelti juntamą kvapą, bet ir gali būti ankstyvas bakterinės vaginozės simptomas. Be to, ryškų kvapą moterų lytinių organų srityje gali sukelti ir menstruacijų metu išsiskyręs kraujas, kuris gali susimaišyti su makšties išskyromis. Norint to išvengti patariama reguliariai keisti menstruacijoms skirtas higienos priemones.

„Kvapą sukelti gali ir netinkamas šlapimo arba išmatų nuvalymas pasituštinus. Šlapimas su išmatomis gali patekti į lytinių organų sritį ir sukelti šlapimo takų infekciją, todėl norint sumažinti užteršimo riziką, labai svarbu laikytis tinkamos valymo technikos – iš priekio į galą“, – pabrėžia D. Viliūnaitė.

Specialistė sako, kad stiprų aromatą turintys maisto produktai, tokie kaip šparagai ar česnakai, gali sukelti trumpalaikius kūno kvapo pokyčius, įskaitant ir lytinių organų sritį. Be to, tam tikrų vaistų ar papildų šalutinis poveikis taip pat gali lemti kūno kvapo pakitimus.

„Svarbu atsiminti, kad nors švelniai juntamas kvapas yra normalus reiškinys, bet koks staigus, ilgiau besitęsiantis ar labai stiprus kvapas kartu su niežulio, dirginimo ar neįprastų išskyrų simptomais gali indikuoti esamą problemą“, – perspėja pašnekovė.

Nemalonus kvapas ir dirginimas – ankstyvas infekcijos simptomas?

Vaistininkė tikina, kad nemalonus kvapas nėra vienintelis netinkamos higienos padarinys. Dėl prastos kūno priežiūros taip pat gali būti jaučiamas dirginimas, o kai kuriais atvejais kyla padidėjusi rizika odos infekcijoms.

„Dėl nepakankamos higienos lytinių organų srityje gali būti prakaito, bakterijų, šlapimo arba išmatų likučių. Tai žmogui kelia dirginimą ir niežulį bei padidina odos sutrikimų, tokių kaip plaukų folikulų infekcijos arba odos raukšlių uždegimo, riziką“, – perspėja ji.

Prasta kūno priežiūra gali privesti ir prie didesnio dėmesio reikalaujančių sutrikimų ir infekcijų, viena iš jų – bakterinė vaginozė.

„Bakterinė vaginozė yra natūralių makšties bakterijų pusiausvyros sutrikimas, dėl kurio atsiranda tokių simptomų kaip specifinis kvapas, neįprastos makšties išskyros, niežulys ir dirginimas. Šios infekcijos gydymas paprastai apima receptinius antibiotikus, tokius kaip metronidazolas arba klindamicinas, kurie yra geriamųjų arba makšties ovulių formų, tačiau visada reikia pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirs tinkamą gydymą“, – pataria D. Viliūnaitė.

Dėl netinkamos higienos taip pat gali padidėti pavojus kentėti ir nuo kandidozės infekcijos. Ji moterims gali sukelti niežulį, deginimą, paraudimą ir tirštas baltas makšties išskyras. Šios infekcijos įprastai gydomos priešgrybeliniais vaistais, vietiniais kremais ar geriamosiomis tabletėmis.

„Vienas iš dažniausiai pasitaikančių negalavimų, su kuriais susiduriu dirbdama vaistinėje, tai Candida sukeliamos infekcijos. Dažnai iš moterų apibūdinamų simptomų suprantu, kad jas kamuoja būtent ši infekcija,

ir rekomenduoju nereceptinį vaistą, kurį būtina sunaudoti pilnai, nepaisant to, kad situacija pagerėjo. Taip pat prie vaistų papildomai rekomenduoju ir lytinių organų prausiklius, kurie atstato pH ir atkuria gleivinę. Devynioms iš dešimt moterų, kurios grįžta į vaistinę, rekomenduotas gydymas ir vaistai padeda“, – pasakoja pašnekovė.

Nemalonius pojūčius gali sukelti ir dėl netinkamos higienos į šlapimo takus patekusios bakterijos – tiek vyrus, tiek moteris gali varginti tokie simptomai kaip dažnas šlapinimasis, skausmas ar deginimas šlapinimosi metu, drumstas arba kruvinas šlapimas ir stiprus kvapas. Tai yra pirmieji šlapimo takų infekcijos simptomai. Ši infekcija gydoma antibiotikais, kuriuos paskiria sveikatos priežiūros specialistas, todėl norint pasveikti, privaloma užbaigti visą antibiotikų kursą.

„Svarbu pažymėti, kad simptomų buvimas nebūtinai reiškia, kad pagrindinė priežastis yra prasta higiena. Daugelis sutrikimų ir infekcijų turi daugybę priežasčių, įskaitant tokius veiksnius kaip seksualinis aktyvumas, hormoniniai pokyčiai, susilpnėjusi imuninė sistema arba genetinis polinkis, tačiau pastebėjus bet kurį iš šių simptomų, reikėtų nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Rekomenduoja laikytis bendrų higienos taisyklių

Pašnekovė teigia, kad norint apsisaugoti nuo genitalijų srities sutrikimų arba infekcijų svarbu laikytis bendrų higienos taisyklių, tokių kaip kasdienis apsiprausimas. Lytinių organų sritį rekomenduojama kasdien plauti švelniu, bekvapiu muilu ir šiltu vandeniu bei švelniai išvalyti išorinius lytinius organus. Nerekomenduojama naudoti šiurkščių, itin kvepiančių muilų, nes jie gali sutrikdyti natūralų pH balansą ir sukelti dirginimą.

„Nors reguliarus apsiprausimas yra būtinas, per dažnas plovimas gali pašalinti naudingas bakterijas, kurios padeda palaikyti sveiką lytinių organų aplinką. Rekomenduojama laikytis švelnaus plovimo ir tai atlikti vieną ar du kartus per dieną“ – komentuoja D. Viliūnaitė.

Kalbėdama apie tinkamą apatinių pasirinkimą, pašnekovė pamini, kad reikia dėvėti švarius, orui pralaidžius medvilninius apatinius, kurie sugeria drėgmę. Rekomenduojama vengti aptemptų apatinių drabužių arba sintetinių medžiagų, kurios gali sudaryti palankią aplinką bakterijoms ar grybeliams daugintis.

„Kalbant apie asmeninius daiktus, reikėtų vengti dalintis rankšluosčiais, apatiniais drabužiais ar skustuvais, nes bendras jų naudojimas gali perduoti bakterijas arba infekcijas“, – perspėja ji.

Vaistininkė pamini, kad jeigu žmogus yra seksualiai aktyvus, jam patariama naudoti barjerinius metodus, pavyzdžiui, prezervatyvus, kad būtų išvengta lytiniu keliu plintančių infekcijų.

„Tiek vyrai, tiek moterys turėtų apsvarstyti galimybę reguliariai lankytis pas sveikatos priežiūros specialistą, kad jis galėtų atlikti įprastinius sveikatos patikrinimus ir aptartų bendrą lytinių organų sveikatą“ – pataria D. Viliūnaitė.

,,Gintarinės vaistinės" info. 

Avietės naudingos įvairaus amžiaus žmonėms 

Avietės – ryškiai rožinės spalvos uogos, kasmet nudažančios sodus, daržus ir pamiškes. Jos išsiskiria iš kitų uogų ne tik savo išvaizda, bet ir skoniu, struktūra ir naudingosiomis savybėmis.   Pasak gydytojos dr. Editos Gavelienės, ypač jos naudingos tiems, kurie nori kontroliuoti savo svorį. „Avietės priskiriamos prie uogų, kurios daro įtaką medžiagų apykaitos pagreitėjimui. Be to, jos itin naudingos akių sveikatai, taip pat rekomenduojamos vėžio prevencijai. O žmonėms, kurie yra nuolat varginami įvairių infekcijų, taip pat verta aviečių skanauti dažniau“, – pataria gydytoja dietologė.

Avietėse gausu naudingųjų medžiagų, kurios gali praturtinti žmogaus organizmą. Pasak dietologės dr. E. Gavelienės, jas sveika valgyti visiems: tiek vaikams, tiek suaugusiems. „Avietėse yra daug skaidulų, be to, jose gausu organizmui naudingų mineralų: geležies, kalio, vario, vitamino C, B grupės vitaminų ir liuteino, tad labai svarbu vasarą jas įtraukti į kasdienį mitybos racioną“, – pataria specialistė.

Kasmet Lietuvoje pražįsta daugybė įvairiausių uogų krūmų ir medžių. Nuo puikiai pažįstamų vyšnių iki naujai prigyjančių šilauogių. Norint išlaikyti sveiką gyvenseną ir gauti kuo įmanoma daugiau naudingųjų medžiagų, pasak dr. E. Gavelienės, reikia nesibodėti ir valgyti visas Lietuvoje augančias uogas. 

 „Pagal biologiškai aktyvių medžiagų kiekį naudingiausios yra erškėtinių šeimos uogos: braškės, avietės, gervuogės. Nuo jų neatsilieka ir erikinių šeimos uogos: mėlynės, bruknės, spanguolės. Šviežiomis avietėmis galima skaninti košes, pieno produktus, salotas ir įvairiausius desertus“, – pažymi gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė.

Šias uogas rekomenduojama laikyti šaldytuve 

Vasarą šviežios avietės daugeliui tampa gardžiu užkandžiu ar išraiškingo skonio desertu. „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad renkantis avietes reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į šių uogų kilmės šalį, bet ir į jų kokybę.

„Avietės yra labai transportavimui ir krovimui jautrios uogos, tad prieš jas įsigyjant derėtų apžiūrėti ar dėžutėje nėra pažeistų uogų. Jei tokių uogų jau yra dėžutėje, vertėtų pasirinkti kitą įpakavimą su nepažeistomis uogomis. Namo nusipirktas avietes derėtų transportuoti atsargiai, saugant jas nuo suspaudimo bei uogų pažeidimo. Labai svarbu, kad uogos dėžutėje nebūtų perkrautos, nes tai gali lemti greitesnį jų sugedimą. Parvežus namo jas geriausia perdėti į kitą, kiek didesnę dėžutę, kurioje jos nespaustų viena kitos. Prieš jas perdedant, į naująją dėžutę būtina įdėti popierinių rankšluosčių, kad jie sugertų galimą drėgmę“, – patarimais dalijasi O. Suchočeva.

Nors augančios avietės mėgsta šilumą, nuskynus jos pasidaro jautrios temperatūros pokyčiams. Dėl šios priežasties, vos parsivežus namo, avietes derėtų perdėti į šaldytuvą. „Šaltas oras prietaise padės jas ilgiau išlaikyti šviežias. Tiesa, uogų dėžutės nereikėtų dėti į šalčiausią šaldytuvo vietą, nes tai gali lemti, kad avietės greičiau sušals ir suges. Jei matote, kad nespėsite šviežių aviečių suvalgyti – jas užsišaldyti ypač paprasta. Reikia atskirti uogas vieną nuo kitos, kad nesukibtų ir įdėti į šaldiklį. Atsitirpinę šaldytas uogas jas galėsite naudoti įvairiems patiekalams ar desertams gardinti“, – patarimais dalijasi ekspertė. 

Avietės paplitusios visame pasaulyje 

Avietes įvairiai galima panaudoti gaminant daugybę desertų ir kitų patiekalų. Kolonizacijos laikotarpiu tarp skirtingų kultūrų tarpusavyje besikeičiant augalams, avietės gana smarkiai išplito visame pasaulyje, todėl jų pėdsakų galime rasti įvairiose kultūrose. Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės O. Suchočevos nuo Australijos iki JAV – kiekvienoje šalyje rasime skirtingą aviečių panaudojimą.

„Iš aviečių pagaminti patiekalai savo vietą rado beveik kiekvienoje kultūroje, skiriasi tik jų panaudojimas. Pavyzdžiui, Italijoje galime rasti populiarų aviečių Tiramisu desertą, kuriame šios uogos puikiai panaudojamos kartu su puikiai žinomais Maskarponės sūrio ir pirštelių sausainių motyvais. Tuo tarpu Indijoje iš šių uogų yra gaminamas visoje šalyje žinomas Čatnis, kurį vietiniai gyventojai naudoja kartu su įvairiais aštriais kariais. Rytų šalyse geriausiai žinomas aviečių kompotas, kuris geriamas per visas šventes ir yra mėgstamas tiek vaikų, tiek suaugusiųjų“, – apie aviečių panaudojimo tradicijas visame pasaulyje pasakoja „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva. 

Kviečiame pasigaminti vasarišką „Tiramisu“ variantą – su uogomis.

RECEPTAS

Jums reikės:

600g sausainių (damų pirštelių);

400g kreminio sūrio;

1kg uogų (pasirinktinai);

4vnt. žaliųjų citrinų;

4 šaukštai cukraus;

1 saujos pipirmėčių;

100ml vandens;

500ml grietinėlės;

200g cukraus pudros;

500g maskarponės sūrio.

Gaminimo eiga:

1. Išspauskite citrinų sultis. Dubenyje sumaišykite uogas su vandeniu, cukrumi, pipirmėtėmis ir puse turimų sulčių. Palikite 10 minučių.
2. Kitame dubenyje sudėkite grietinėlę, cukraus pudrą, maskarponės sūrį ir likusias sultis. Viską kruopščiai išmaišykite.
3. Susidariusį sirupą iš sumaišytų uogų, vandens, cukraus, pipirmėčių ir žaliųjų citrinų sulčių supilkite į atskirą indą, kuriame bus patogu mirkyti sausainius.
4. Pamerkite sausainius į sirupą ir suformuokite pirmąjį torto sluoksnį. Antras sluoksnis – sūrio kremas, kurį apibarstykite uogomis.
5. Pakartokite kelis sluoksnius tokia pačia eiga, kad viršuje liktų sūrio kremas.
6. Tortą nakčiai palikite šaldytuve.
7. Papuoškite migdolų drožlėmis, pirpirmėtėmis ir uogomis. 

Skanaus!

Prisegti failai: