Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Evelinos Šeibokaitės, egzotiniai vaisiai gali tapti vertinga kasdienės mitybos dalimi, jei yra vartojami tinkamai.

„Mango vaisiuose gausu vitaminų A ir C – jie stiprina imunitetą, gerina odos būklę. Ananasai išsiskiria bromelainu – fermentu, palengvinančiu baltymų virškinimą ir mažinančiu uždegimus. Kiviai – tikri vitamino C čempionai, be to, jų sudėtyje yra ląstelienos, skatinančios virškinimą. Papajos turi fermento papaino – jis padeda valyti žarnyną. Avokadai, nors dažnai laikomi daržove, iš tiesų yra vaisiai – juose yra sveikųjų riebalų, naudingų širdžiai, smegenims ir hormonų pusiausvyrai“, – vardija ji.

Sąveika su vaistais

Vis dėlto ne visi egzotiniai vaisiai yra tinkami visiems. Kai kurių jų sąveika su vaistais gali tapti grėsme sveikatai.

„Vienas pavojingiausių pavyzdžių – greipfrutai. Jie veikia kepenų fermentus, todėl kai kurie vaistai – pavyzdžiui, skirti kraujospūdžio ar cholesterolio reguliavimui – gali išlikti organizme ilgiau nei reikia ir turėti pernelyg stiprų poveikį. Panašiai veikia ir pomelai – jie priklauso tai pačiai vaisių grupei kaip greipfrutai, tad ir jų poveikis vaistų apykaitai yra panašus“, – teigia E. Šeibokaitė.

Vaistininkė taip pat įvardija ir granatus – nors jie minimi rečiau, gali turėti įtakos vartojamiems kraujospūdžio ar kraujo krešėjimą reguliuojantiems vaistams.

Alergija paragavus kivio

Egzotiniai vaisiai gali tapti ir alergijos priežastimi. Kiviai, mangai, papajos ar ličiai kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas – jų sudėtyje esančios medžiagos dirgina jautresnį organizmą.

„Simptomai dažniausiai pasireiškia greitai – tai niežulys burnoje ar gerklėje, paraudimas, bėrimas ar net dusulys. Pastebėjus tokią reakciją, būtina nedelsiant nustoti valgius vaisių, išsiskalauti burną ir prireikus išgerti antihistamininių vaistų. Jei reakcija stipri – atsiranda dusulys, lūpų ar veido tinimas – būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus ar kviesti greitąją pagalbą. Norint išvengti alergijos, egzotinius vaisius reikėtų ragauti nedideliais kiekiais, ypač pirmą kartą“, – sako vaistininkė.

Vaistininkė prisimena ne vieną atvejį, kai egzotiniai vaisiai sukėlė netikėtų sveikatos sutrikimų. Viena pacientė, grįžusi iš atostogų Zanzibare, pasakojo kasdien valgiusi greipfrutus ir jautusis puikiai. Tačiau grįžusi į Lietuvą ir atnaujinusi cholesterolio kiekį mažinančių vaistų vartojimą, netrukus pradėjo jausti silpnumą, galvos svaigimą.

„Paaiškėjo, kad greipfrutai sustiprino vaistų poveikį. Kitu atveju į vaistinę atėjo moteris su paraudusiu veidu ir niežuliu – simptomai pasireiškė po pirmo kivių paragavimo. Tai buvo lengva alerginė reakcija, apie kurią ji iki tol nežinojo“, – pasakoja E. Šeibokaitė.

Kaip teisingai valgyti?

Egzotinius vaisius rekomenduojama valgyti rytais arba tarp pagrindinių valgymų – tuomet organizmas geriau pasisavina juose esančias naudingas medžiagas, o skrandis patiria mažesnį dirginimą.

„Svarbu jų nevalgyti kartu su sunkiai virškinamu maistu, pavyzdžiui, mėsa ar pieno produktais – taip sumažėja virškinimo sutrikimų rizika. Egzotiniai vaisiai geriausiai įsisavinami, kai vartojami atskirai arba su lengvais produktais, tokiais kaip jogurtas ar avižos. Taip pat būtina nepamiršti saiko – net ir sveiki vaisiai gali paskatinti cukraus kiekio kraujyje svyravimus ar sukelti virškinimo problemų, jei jų valgoma per dažnai ar per daug“, – akcentuoja E. Šeibokaitė.

Kam reikėtų vengti?

Vaistininkė pabrėžia – kai kuriais atvejais net nedidelis vaisiaus kiekis gali išprovokuoti rimtas sveikatos problemas.

„Sergant gastritu ar turint padidėjusį skrandžio rūgštingumą, reikėtų vengti rūgštesnių egzotinių vaisių, tokių kaip ananasai, kiviai ar citrinos – jie gali dirginti skrandžio gleivinę ir sustiprinti nemalonius pojūčius. Diabetu sergantiems žmonėms taip pat būtina atsargiai rinktis – kai kurie vaisiai, pavyzdžiui, mangai ar bananai, turi daug natūralaus cukraus, kuris gali sukelti gliukozės šuolius kraujyje. Tuo metu džiovinti vaisiai ar vaisių sultys dažnai slepia koncentruoto cukraus perteklių“, – pažymi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Pasak jos, riziką gali kelti ir nesunokę egzotiniai vaisiai – kai kurie jų turi natūralių toksinų ar stiprių fermentų, galinčių dirginti gleivinę, sukelti pykinimą ar net apsinuodijimą. Įvežtiniai vaisiai dažnai būna apdoroti cheminėmis medžiagomis, todėl būtina juos kruopščiai nuplauti arba nulupti žievę.

„Egzotiniai vaisiai gali būti puikus sveikatos šaltinis, tačiau kartu – ir iššūkis organizmui, ypač tiems, kurie vartoja vaistus ar serga lėtinėmis ligomis. Todėl prieš įtraukiant juos į kasdienį racioną, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Net ir atrodytinai „nekaltas“ vaisius gali turėti netikėtą poveikį“, – įspėja E. Šeibokaitė.

BNS spaudos centras

Dantų protezavimas

Tam tikroms gyventojų grupėms, tarp kurių ir senatvės pensijos amžiaus žmonės, ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuoja dantų protezavimo išlaidas. Pernai iš beveik 76 tūkstančių gyventojų, kurie šia galimybe naudojosi, 83 proc. sudarė senjorai.

„Norėdami pasinaudoti kompensuojamuoju dantų protezavimu, gyventojai turėtų kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje prisirašę, gydytoją odontologą arba su jo siuntimu į kitos gydymo įstaigos, kuri turi sutartį su ligonių kasa dėl odontologinės priežiūros, gydytoją odontologą ar gydytoją odontologą specialistą. Gydytojas nustato, ar pacientas turi teisę į kompensuojamąjį dantų protezavimą, įvertina dantų ir burnos būklę. Jeigu žmogus tokią teisę turi, gydytojas odontologas registruoja jį sistemoje – pačiam pacientui nereikia tvarkyti jokių dokumentų“, – tvarką paaiškina Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Rasa Savičiūtė. Užregistruotas gyventojas turi kreiptis į pasirinktą gydymo įstaigą, su kuria ligonių kasa turi sutartį dėl dantų protezavimo, ir per 3 metus susiprotezuoti dantis. Pakartotinai gauti šias paslaugas galima po 3 metų nuo protezavimo išlaidų kompensavimo dienos.

Svarbu tai, kad ligonių kasa paslaugas suteikusiai gydymo įstaigai apmoka faktines dantų protezavimo išlaidas, bet ne daugiau negu nustatyta kompensuojamoji suma. Priklausomai nuo dantų būklės, senatvės pensijos amžiaus gyventojams ši suma gali siekti iki 670,39 euro arba iki 2 062,70 euro sudėtingesniais atvejais, kuriuos nustato gydytojų konsiliumas. Jei dantų protezavimo kaina didesnė, likusią dalį pacientas susimoka.

Dantų protezavimo išlaidoms kompensuoti pernai iš fondo skirta beveik 52 mln., šiemet – apie 56 mln. eurų.

Kompensuojamieji vaistai

Praeitais metais kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) naudojo beveik 1,3 milijono gyventojų, iš kurių pusė – 65 metų ir vyresni žmonės. Taigi vaistų ir MPP išlaidų kompensavimas – taip pat svarbi garantija vyresnio amžiaus gyventojams.

Įvairioms ligoms gydyti skirti kompensuojamieji vaistai ir MPP yra įtraukti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus sąrašus. Į šiuos sąrašus įtrauktų vaistų ar MPP kompensuojamosios kainos gali siekti 100 procentų, t. y. pirkdami pagal receptą už juos pacientai įprastai moka tik priemoką. Tačiau daliai gyventojų nereikia mokėti ir jos.

„Valstybės biudžeto lėšomis ligonių kasa vaistinėms padengia paciento priemoką už kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kuriuos pagal receptus įsigyja socialiai jautresnės visuomenės grupės. Tarp jų – ir 75 metų bei vyresni žmonės, taip pat senatvės pensijos amžiaus gyventojai, kurie

per mėnesį gauna mažiau nei 450 eurų draudžiamųjų pajamų. Tokiais atvejais šiems gyventojams primokėti iš viso nereikia“, – paaiškina VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Miglė Domeikienė.

Be to, įsigydami kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka, visi gyventojai automatiškai kaupia vaistų priemokų krepšelį. Nuo kalendorinių metų pradžios iki jų pabaigos paciento sumokėtos priemokos sumuojamos. Kai ši suma pasiekia 59,04 euro, įsigyjant kitų kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka, iki metų pabaigos jos mokėti nebereikia.

Pernai daugiau kaip pusei milijono pacientų iš valstybės biudžeto buvo padengtos paciento priemokos: 442 tūkst. pacientų – dėl amžiaus lengvatos ir mažų pajamų, beveik 97 tūkst. – sukaupus priemokų krepšelį. Tam prireikė daugiau nei 35 mln. eurų. Nuo 2020 m., kai pradėtos taikyti šios priemonės, iš valstybės biudžeto dengiamų priemokų suma išaugo net 5 kartus.

Patikra pagal tris prevencines programas

Tam tikro amžiaus žmonės nustatytu periodiškumu kviečiami tikrintis pagal penkias ligų prevencijos programas. Senjorai gali pasitikrinti pagal tris iš jų – dėl krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio. Norint nemokamai pasitikrinti, reikia kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje žmogus prisirašęs.

2024 m. pagal prevencines programas pasitikrino per 156 tūkst. 65 metų ir vyresnių gyventojų, tai sudaro 27 proc. visų pernai pagal jas pasitikrinusių žmonių. Šiemet ligonių kasa sveikatos prevencinėms programoms vykdyti iš fondo skyrė 70 mln. eurų, t. y. per 3 mln. eurų daugiau nei pernai.

Ligonių kasa primena, kad prevencinės programos yra skirtos žmonėms, kurie yra tokio amžiaus, kai rizika susirgti yra didžiausia. Tačiau jaučiantis blogai visiems reikėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Nemokami skiepai

„Sezoninis gripas garbaus amžiaus žmonėms kelia didesnę riziką. Jiems ši liga gali sukelti sunkesnių komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, širdies ar kvėpavimo sistemos susirgimų paūmėjimas. Didėja tikimybė, kad žmogų teks gydyti ligoninėje. Todėl rizikos grupei yra priskiriami 65 metų bei vyresni gyventojai ir jie gali nemokamai pasiskiepyti nuo gripo“, – sako VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

Praėjusio gripo sezono metu pasiskiepijo bemaž 138 tūkst. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Šiemet VLK sudarė sutartį dėl 223 tūkst. gripo vakcinos dozių už beveik 770 tūkst. eurų fondo lėšų. Jos skirtos 2025–2026 metų sezonui.

Rizikos grupės pacientai (žmonės, kuriems atliekama dializė, sergantieji onkologinėmis, reumatinėmis ligomis, kt.) ir 75 metų bei vyresni gyventojai nemokamai skiepijami pneumokokine vakcina. Rizikos grupės gyventojai, tarp kurių 65 metų bei vyresni asmenys, gali nemokamai pasiskiepyti nuo COVID-19. Dėl kompensuojamųjų skiepų pacientai turi kreiptis į savo gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę. Infografikus galite atsisiųsti čia.

Ligonių kasos kviečia:

· Skaityti svarbiausias naujienas Facebook: https://goo.gl/ML8SqJ

· Sekti mūsų įstaigos veiklą LinkedIn: https://tinyurl.com/2sxfh66j

· Pamatyti naujausias nuotraukas Instagram: https://goo.gl/tXvpXr

· Žiūrėti vaizdo įrašus Youtube: https://goo.gl/BPBep2

· Sekti išskirtinius infografikus Flickr: https://goo.gl/bGtZg2

· Rūpimus klausimus pateikti info@vlk.lt arba +370 5 232 2222.

„Galimybė gyvybiškai svarbiomis medicinos priemonėmis naudotis namuose, o ne ligoninėje, sunkiai sergantiems žmonėms labai pagerina gyvenimo kokybę. Todėl jeigu ligoninės gydytojų konsiliumas nustato, kad pacientui šios brangios priemonės yra būtinos sveikatos priežiūrai namuose, jų nuomos išlaidas ligonių kasa kompensuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Šiemet tam numatyta skirti daugiau kaip 10 milijonų eurų fondo lėšų“, – sako Valstybinės ligonių kasos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas. Šiuo metu daugiau kaip 3 tūkstančiai žmonių namuose naudojasi medicinos priemonėmis, kurių nuomos išlaidas kompensuoja ligonių kasa. Beveik 60 proc. jų naudoja deguonies ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus. Pacientams, kuriems diagnozuotas lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, šie aparatai padeda palaikyti kvėpavimo funkciją. Taigi šiems žmonėms nereikia gulėti ligoninėje – jie gali gyventi namuose.

Arti 1 300 pacientų, iš kurių beveik 600 yra vaikai, šiuo metu naudoja ligonių kasos apmokamas insulino pompas. Jos išrašomos I tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, nėščiosioms ir planuojančioms pastoti moterims ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui, kai cukrinis diabetas yra nekontroliuojamas, taip pat į laukiančiųjų kasos salelių transplantacijos sąrašą įtrauktiems ligoniams. Nuolatinė insulino poodinė injekcija šiems pacientams padeda išvengti staigių gliukozės kiekio svyravimų.

Onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms, kurie patiria stiprų ar nepakeliamą lėtinį skausmą, kai įprastomis priemonėmis nepavyksta jo suvaldyti, skiriamos infuzinės (skausmo) pompos. Jomis nuolat ir tiksliai tiekiami vaistai, galima veiksmingai kontroliuoti skausmą. Pacientams, kurie dėl ligos ar traumos negali maitintis įprastai ir maistas tiekiamas per specialų zondą ar stomą, skiriamos enterinio maitinimo pompos. Jos padeda saugiai ir tolygiai tiekti maistą. Visų šių pompų nuomos išlaidas taip pat gali apmokėti ligonių kasa.

„Gydytojų konsiliumo skirtų medicinos priemonių nuomos kompensuojamąją kainą ligonių kasa apmoka 100 procentų. Kai reikalingas dirbtinės plaučių ventiliacijos ir deguonies aparatas, konsiliume turi dalyvauti gydytojas pulmonologas, jeigu būtina insulino pompa – gydytojas endokrinologas“, – paaiškina G. Baranauskas.

Pacientams, kurie turi gydytojų konsiliumo išvadą, kad priemonė būtina, reikėtų kreiptis į šias priemones nuomojančias įmones, sudariusias sutartį su ligonių kasa. Pasirinkta įmonė su pacientu pasirašo sutartį dėl priemonės išdavimo, garantinio aptarnavimo, nuolatinės priežiūros ir keičiamųjų dalių tiekimo. Sutartį su ligonių kasa turinčios įmonės gyventojus turi aprūpinti medicinos priemonėmis netaikydamos priemokų dėl technologinių savybių. Šių įmonių sąrašus galima rasti čia.

Medicinos priemonių nuomos išlaidoms kompensuoti kasmet skiriama vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Per ketverius metus šiam tikslui panaudota suma išaugo dvigubai: nuo 3,3 mln. eurų 2021-aisiais iki 6,6 mln. eurų pernai.

Valstybinės ligonių kasa informacija

Iššūkiai plaukams vasarą.

„Kad ir kaip malonu vasarą maudytis jūroje, šis vanduo plaukams nėra palankus. Jame esanti druska ištraukia drėgmę tiek iš plauko paviršiaus, tiek iš vidaus, todėl plaukai tampa sausi, šiurkštūs ir linkę lūžinėti. Gėlas vanduo – ežerai ir upės – taip pat gali paveikti plaukų būklę, ypač jei jame daug dumblo ar mineralų, kurie kaupiasi ant plauko paviršiaus“, – pasakoja vaistininkė G. Nienė.

Anot jos, UV spinduliai taip pat veikia plaukus – naikina keratiną, silpnina pigmentą, todėl plaukai blunka, tampa trapūs ir išsausėja.

Kaip atgaivinti nualintus plaukus?

„Jei pajutote, kad po laiko prie jūros plaukai tapo sausesni ar šiurkštesni, skirkite jiems daugiau dėmesio. Rinkitės priemones, kurių sudėtyje yra keratino – baltymo, padedančio atkurti pažeistą plauko struktūrą. Taip pat naudingos sudedamosios dalys – hialurono rūgštis, pantenolis, argano ar kokosų aliejus – jos drėkina, maitina ir stiprina plaukus“, – sako vaistininkė G. Nienė.

Pasak vaistininkės, labai svarbu ne tik naudoti tinkamas priemones, bet ir naudoti jas teisingai:

„Naudojant šampūną, juo trinkite tik galvos odą, o ne visus plaukus iki galiukų. Priešingu atveju dar labiau sausinsite plauką. Tuo tarpu kondicionierių ar kaukių nenaudokite nuo pat šaknų – geriau paskirstykite jas per plaukų ilgį ir galiukus. Reguliariai naudokite drėkinamąsias ir maitinamąsias kaukes – 1–2 kartus per savaitę. Po jų galima papildomai naudoti nenuplaunamą kondicionierių ar serumą su apsauga nuo karščio ir UV spindulių”, – sako G. Nienė.

Pasirūpinkite plaukais iš anksto.

Vaistininkė primena, kad dažnu atveju paprasti kasdieniai įpročiai gali padėti išvengti plaukų išsausėjimo:

„Prieš maudantis jūroje ar baseine, sudrėkinkite plaukus švariu vandeniu – taip jie mažiau sugers druską ar chlorą. Taip pat naudokite specialius aliejus ar purškiklius su SPF apsauga plaukams. Pabandykite į savo stilių įtraukti galvos apdangalus – skareles, skrybėles ar kepure. Jos gali padėti apsaugoti ne tik plaukus, bet ir galvos odą“, – sako vaistininkė G. Nienė.

Ji priduria, kad po maudynių plaukus reikėtų kuo greičiau išskalauti švariu vandeniu ir naudoti drėkinamąsias priemones.

„Plaukų būklė glaudžiai susijusi su viso organizmo vidine pusiausvyra. Todėl rekomenduojama įtraukti į mitybą baltymų, omega-3 rūgščių, cinko, biotino, vitaminų A, C ir E. Visus juos galima gauti tiek su maistu, tiek maisto papildų pavidalu“, – sako vaistininkė G. Nienė.

UAB ,,Lietuvos sveikata" inf.

Kas tai per liga?

Čikungunija – tai liga, kurią sukelia čikungunijos virusas (priklauso Togaviridae šeimos Alphavirus genčiai). Jis žmonėms perduodamas per užsikrėtusių uodų įkandimus. Nors daugeliui ligonių simptomai praeina per savaitę, kai kuriems sąnarių skausmai išlieka kelis mėnesius ar net metus. Sunkesnė eiga dažnesnė kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems gretutinių ligų.

Ar yra vakcina?

2024 m. birželio 28 d. Europos Komisija patvirtino pirmąją pasaulyje vakciną nuo čikungunijos – „Ixchiq“. Ji skirta suaugusiesiems (nuo 18 m.) ir sudėtyje turi susilpninto viruso. Lietuvoje ši vakcina registruota nuo pernai birželio 27 d., tačiau kol kas netiekiama.

Kaip apsisaugoti?

Rekomenduojamos apsaugos priemonės asmenims, gyvenantiems arba keliaujantiems į endemines šalis:

• Dėvėti šviesius drabužius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes – tai sumažina odos plotą, prie kurio gali prieiti uodai.
• Naudoti chemines priemones nuo uodų (repelentus), smilkalus ar kitas atbaidančias priemones:
  • lovą apgaubti insekticidais apdorotu tinklu,
  • naktį deginti pyretroidu impregnuotą spiralę,
  • išpurkšti insekticidais tamsias patalpų vietas ir pan.
• Jei įmanoma, miegoti po insekticidais apdorotu tinklu – tai ypač svarbu, jei nėra oro kondicionieriaus ar langų tinklelių.
• Naudoti langų ir durų tinklelius – pasirūpinti, kad jie būtų tvarkingi ir sandarūs, kad uodai nepatektų į patalpas.
• Sumažinti uodų veisimosi vietas – pašalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir aplinkoje.
• Ligos paveiktose teritorijose – naikinti uodus purškiant insekticidais.
• Jei per 1–12 dienų po kelionės atsiranda karščiavimas, sąnarių, raumenų ar galvos skausmas, kraujavimas ar kiti įtartini simptomai – nedelsti kreiptis į gydytoją ir informuoti apie kelionę.

NVSC inf. 

Vibrio rūšies bakterijos dažnai aptinkamos Baltijos jūroje vasaros metu, nes ši jūra, dėl mažesnės druskos koncentracijos, sudaro ypač palankias sąlygas bakterijoms daugintis. ELPKC sudarytame žemėlapyje galima matyti Vibrio infekcijų riziką Europos vandens telkinių pakrantėse. Žemėlapį (anglų k.) galima rasti adresu https://geoportal.ecdc.europa.eu/vibriomapviewer/

Kaip užsikrečiama vibrioze?

Vibriozės simptomai priklauso nuo to, kaip buvo užsikrėsta infekcija. Kai vibriozė perduodama suvalgant žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių (moliuskų ir kt.), gurkštelėjus jūros vandens, simptomai dažniausiai panašūs į žarnyno infekciją, apima vandeningą viduriavimą, pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, karščiavimą ir šaltkrėtį. Infekcija taip pat gali išsivystyti maudantis vandenyje, kuriame gausu Vibrio bakterijų – tai gali sukelti ausų uždegimą, o bakterijoms patekus į atviras žaizdas – odos simptomus, tokius kaip paraudimas, tinimas bei skausmas aplink pažeistą vietą ir pūliavimas. „Negydomos žaizdų infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujo užkrėtimas ar net galūnių amputacija – ypač tarp asmenų, turinčių gretutinių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, sergančių lėtinėmis kepenų ligomis ar susilpnėjusia imunine sistema“, – akcentuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė.

Kaip apsisaugoti?

Norint išvengti Vibrio bakterijų sukeliamų infekcijų, rekomenduojama nevartoti žalių (ypač austrių) ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių. Jas ruošiant reikėtų mūvėti apsaugines pirštines, o po sąlyčio – kruopščiai nusiplauti rankas muilu ir šiltu vandeniu. Taip pat būtina saugotis kryžminės taršos – išvirtos jūros gėrybės neturi liestis su žaliais vėžiagyviais ar jų sultimis, o naudojami įrankiai turi būti švarūs.

Dar didesnio atsargumo reikalauja situacijos, kai ant kūno yra odos pažeidimų – net ir nedidelės žaizdelės, įbrėžimai ar įpjovimai gali tapti vartais bakterijoms patekti į organizmą. Didžiausia rizika – žmonėms su atviromis žaizdomis ar nusilpusiu imunitetu, nes Vibrio bakterijos tokiu atveju gali sukelti net gyvybei pavojingas komplikacijas.

„Jei neseniai atlikote operaciją, darėtės tatuiruotę ar vėrėtės auskarus, rekomenduojama vengti maudynių jūroje ar žiotyse, kur upės susilieja su jūra. Nusprendus maudytis, žaizdas būtina apsaugoti vandeniui atspariu tvarsčiu, o vėliau jas kruopščiai nuplauti muilu ir vandeniu“, – pataria NVSC atstovė.

NVSC inf. 

VLK pranešimas spaudai

NKC duomenimis, 2022 m. Europos vaistų gamintojams buvo parduota 25 tūkst., 2023 m. – 12 tūkst., o 2024 m. – 28 tūkst. litrų kraujo plazmos.

VVKT skaičiuoja, kad 2024 m. vaistinėms ir gydymo įstaigoms Lietuvoje iš viso perduota 65 581, 2023 m. – 61 346, o 2022 m. – 59 411 pakuočių vaistinių preparatų, pagamintų iš kraujo plazmos.
Kaip aiškina NKC direktorius Daumantas Gutauskas, likusi ir gydymui nepanaudota plazma kasmet parduodama per atvirą konkursą, kuriame dalyvauja Europos vaistų gamintojai.

Pasak D. Gutausko, platus iš donorų kraujo atskirtos plazmos panaudojimas – tiek pacientų gydymui ligoninėse, tiek vaistų gamyboje – yra itin svarbus ir efektyvus, nes padeda gelbėti žmonių gyvybes.
„Esame be galo dėkingi visiems kraujo donorams už jų aktyvumą bei kviečiame nesustoti dalintis gerumu – reguliariai apsilankyti kraujo donorystės centruose ir paskatinti tai daryti savo artimuosius ar draugus. Iš kraujo plazmos gaminami vaistai yra būtini retoms kraujo ligoms, tokioms kaip hemofilija ar įgimtas imunoglobulinų deficitas, gydyti. Be to, šie vaistai vis dažniau gelbsti ir ką tik gimusių kūdikių gyvybes, kai jų kraujo rezus faktorius nesutampa su motinos. Tokiais atvejais gydymas tampa būtinas. Tad verta susimąstyti – galbūt vieną dieną šių vaistų gali prireikti mūsų vaikams, tėvams ir kitiems artimiesiems. Na, o jei šiandien padėsi Tu – rytoj kažkas padės ir Tau“, – pabrėžia D. Gutauskas.

Vaistų, kurie yra pagaminti iš farmacinės žaliavos – kraujo plazmos, poreikį puikiai pagrindžia statistika.
Pasaulinės hemofilijos federacijos (WFH) duomenimis, surinktais iš 119 pasaulio šalių, 2023 m. hemofilija sergančiųjų buvo fiksuojama beveik 220 tūkst. Tiesa, organizacijos vertinimu, tik apie 35 proc. visų sergančiųjų yra oficialiai diagnozuoti ir įtraukti į sveikatos priežiūros sistemą – didelė dalis lieka nežinomi dėl ribotų išteklių, informacijos stokos ar silpnos sveikatos infrastruktūros.

„Didelis retomis, genetinėmis, sunkiomis ligomis sergančiųjų skaičius tik patvirtina, kodėl būtina skatinti kraujo donorystę ir efektyviai panaudoti kraujo plazmą. Tik mūsų visų bendrystė ir supratimas gali padėti įveikti šiuos iššūkius“, – pabrėžia D. Gutauskas.

NKC primena, kad kraują gali aukoti visi sveiki 18–65 metų gyventojai: vyrai – iki 6 kartų per metus, moterys – iki 4. Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kitomis sunkiomis lėtinėmis, pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis. Priešingu atveju kyla pavojus pacientui užsikrėsti.

NKC duomenimis, 2024 m. kraują dovanojo 41,2 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 76,9 tūkst., o 2023 m. sulaukta 40,1 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 72,3 tūkst.

ELPKC duomenimis, nuo 2023 m. sausio Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje (ES/EEE) užregistruoti 234 difterijos atvejai. Dalis jų fiksuota tarp žmonių, priklausančių labiau pažeidžiamoms grupėms – benamiai, migrantai, asmenys, gyvenantys ar dirbantys laikino apgyvendinimo centruose, taip pat narkotikus vartojantys asmenys. Iki 2020 m. ES / EEE šalyse per metus vidutiniškai būdavo užregistruojama apie 21 difterijos atvejį. 2022 m. šis skaičius išaugo iki 320, daugiausia tarp neseniai atvykusių migrantų. 

Nors ECDC vertinimu rizika Europos visuomenei išlieka labai maža dėl aukšto skiepijimo lygio daugumoje ES / EEE šalių, pažeidžiamiems asmenims ji yra didesnė ir įvardijama kaip vidutinė.

Jei neskiepyti asmenys užsikrečia difterija, jiems gali pasireikšti odos infekcijos arba kvėpavimo takų difterija, pastaroji baigiasi mirtimi  5–10 proc. atvejų. Aukštas skiepijimo apimtis išlaikančiose populiacijose   daugeliu atveju užsikrėtus šia liga simptomai nepasireiškia arba būna lengvi.  Visiškai paskiepyti (gavę visas reikiamas vakcinos dozes) žmonės užsikrečia labai retai. 

Pagrindinė apsaugos priemonė – skiepai 
Vakcina nuo difterijos įtraukta į nacionalines vaikų skiepijimo programas visoje Europoje. Lietuvoje skiepijimo nuo difterijos apimtys pastaraisiais metais nesiekia rekomenduojamo lygio (90–95 proc.). Iki 2024 m. buvo paskiepijama 90 proc. vaikų, tačiau pernai šis lygis nebuvo pasiektas – paskiepyta tik 88,8 proc. 1 metų vaikų. Lietuvoje šios ligos atvejų neregistruojama jau 14 metų (paskutinis atvejis buvo užregistruotas 2011 m., o mirties atvejis – 2008 m.). 

Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, sveikstančio ligonio ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus – kosint, čiaudint, kalbant (oro lašiniu būdu) ar su odos opų išskyromis. Difterija sergantis ligonis yra užkrečiamas 2 savaites, retais atvejais – virš 4 savaičių.  Rečiau difterija užsikrečiama naudojantis asmeniniais sergančiojo daiktais, indais ar fizinio kontakto metu, per užkrėstus maisto produktus.  

Liga prasideda ūmiai per 2–5 dienas nuo užsikrėtimo (gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų). Pradžioje difterijos simptomai panašūs į kitų bakterinių nosiaryklės ligų: pakyla temperatūra, skauda gerklę, ypač ryjant, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina gali būti jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos. Gali būti sunku kvėpuoti, patinsta kaklo limfmazgiai, vargina sausas kosulys. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio. Ligos komplikacijas sukelia  toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. 

NVSC pranešimas spaudai

Tieskime tiltus gyvenimui kartu.

Nacionalinio transplantacijos biuro pranešimas spaudai

informuojame, kad II įstaigos aukšte vykdomas pasiruošimas remonto darbams, dėl to keičiasi darbo organizavimas. Pateikiame informaciją, kuri palengvins Jūsų apsilankymą.

Kraujo tyrimai, skiepai

Laboratoriniai kraujo tyrimai, skiepai atliekami 106 kab. iki 19.00 val.
Pacientai kviečiami bendra eile. Be eilės priimami: nėščiosios, gydytojo paskyrimu skubūs kraujo tyrimai ir gliukozės tolerancijos mėginys.

Kardiograma, spirograma, akispūdis atliekami 108 kab. iki 16 val. nuo 16.00 val. 106 kab.

Šeimos gydytojai dirbs:

Gyd. A.Paulauskienė 120B kab.
Gyd. A. Kmitienė 120A kab
Gyd. L. Sprainaitienė 114 kab.
Gyd. G. R. Užkurnienė 107 kab.
Gyd. V. Šakalienė  iki 07.25 d. 104 kab.
Gyd. S. Stačkus 112 kab.
Gydytojų konsultacinė komisija 101 kab.

Kiti specialistai

Gyvensenos medicinos specialistė, širdies kraujagyslių ligų prevencinės programos apylinkės administratorė, kineziterapeutai dirbs Psichikos dienos stacionare, II aukšte (pastatas įstaigos teritorijoje).
Atsiprašome dėl laikinų nepatogumų.

Visą informaciją įstaigoje Jums suteiks registratūros darbuotojai. Jeigu turite papildomų klausimų, susisiekite registratūros telefonu: 0 349 690 15.

Jonavos PSPC inf.

Kaip šios ligos pasireiškia ir kuo jos pavojingos?

Užsikrėtus keliautojams būdingomis ligomis, simptomai gali būti nuo lengvų iki gyvybei pavojingų. Dažniausiai pasitaikančios – virškinamojo trakto infekcijos pasireiškia viduriavimu, vėmimu, pykinimu, pilvo skausmais. Nors jos dažnai praeina savaime, sunkesniais atvejais gali sukelti dehidrataciją ar ilgalaikius virškinimo sutrikimus. Virusinis hepatitas A suaugusiems pasireiškia nuovargiu, karščiavimu, pykinimu, o sunkesniais atvejais gali sukelti kepenų nepakankamumą.

Tropinėse šalyse užsikrėtus uodų platinamomis ligomis – maliarija ar Dengės karštlige, rizikuojama rimtomis komplikacijomis. Maliarija gali sukelti smegenų pažeidimą, inkstų nepakankamumą, stiprią anemiją, o susirgus sunkia Dengės karštligės forma – gali kilti vidinis kraujavimas, šoko būsena, ištikti gyvybei pavojingi organų pažeidimai. Dauguma vakarų Nilo karštligės atvejų yra besimptomiai, kitais atvejais gali pakilti temperatūra, varginti galvos skausmas, nuovargis, raumenų skausmas, kartais bėrimas. Retais atvejais, ypač vyresnio amžiaus arba imunodeficitinės būklės asmenims gali išsivystyti neurologiniai pažeidimai (encefalitas, meningitas, ūminis vangus paralyžius). Todėl svarbu ne tik atpažinti simptomus (karščiavimą, galvos skausmą, vėmimą, bendrą silpnumą), bet ir pasirūpinti tinkama prevencija dar prieš išvykstant.

Pagrindinė prevencija – tinkamas pasiruošimas

Užkrečiamųjų ligų kelionėse galima išvengti laikantis kelių svarbiausių rekomendacijų:

Pasikonsultuokite su gydytoju. Ne vėliau kaip 4–6 savaitės prieš kelionę kreipkitės į gydytoją – jis įvertins jūsų kelionės maršrutą, sveikatos būklę ir paskirs reikiamus skiepus, antimaliarinius vaistus bei kitas profilaktines priemones.
Rūpinkitės maisto ir vandens sauga. Vartokite tik fasuotą arba virintą vandenį, rinkitės gėrimus  be ledukų. Valgykite tik ką tik termiškai apdorotą maistą, venkite žalios mėsos, neplautų vaisių ir daržovių bei gatvės maisto, jei kyla abejonių dėl higienos.
Saugokitės vabzdžių įkandimų. Naudokite repelentus, dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, langus denkite tinkleliais nuo uodų. Svarbu saugotis ir stovinčio vandens, kuriame veisiasi uodai.
Laikykitės higienos. Reguliariai plaukite rankas, jei nėra galimybės nusiplauti  po tekančiu vandeniu, naudokite dezinfekcinį skystį, ypač prieš valgį ir pasinaudoję tualetu.
Svarbu. Pakilus temperatūrai arba atsiradus gripą primenantiems simptomams kelionės metu ar grįžus iš maliarijos, Dengės karštinės ar Vakarų Nilo karštligės endeminių vietovių, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą ir informuoti gydytoją, kokiose šalyse lankėtės – net jei naudojote rekomenduojamas profilaktines priemones.
Pasidomėkite apie šalies epidemiologinę situaciją. Informaciją apie tai, kokios ligos paplitusios įvairiose pasaulio šalyse ir kokios priemonės taikomos, galima rasti NVSC interneto svetainėje adresu  https://nvsc.lrv.lt/lt/skiepai-keliautojams/ . 

Papildomas dėmesys – b raupams

Nuo 2022 m. pasaulyje registruojama vis daugiau b raupų atvejų. Nuo 2022 m. iki šių metų gegužės pabaigos užregistruota virš 140 tūkst. b raupų atvejų 137 šalyse. Europoje per minėtą laikotarpį užregistruota virš 30 tūkst. atvejų. Lietuvoje užregistruoti penki  b raupų atvejai 2022 m. bei vienas II-ojo tipo atmainos atvejis 2024 m. 
Primename, kad saugantis šios ligos patariama vengti artimo fizinio kontakto su asmenimis, kuriems pasireiškė simptomai, vengti atsitiktinių lytinių santykių ir laikytis tinkamos rankų higienos. Rizikos grupei priklausantiems asmenims (t. y. vyresniems nei 18 metų amžiaus vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais) rekomenduojama pasiskiepyti. 

NVSC pranešimas spaudai

Kremas nuo saulės – ne tik paplūdimyje

Saugoti nuo saulės reikia visas atviras kūno vietas – ne tik veidą. Reikėtų nepamiršti ištepti ir ausų, kaklo (ir sprando), lūpų (naudoti SPF turintį lūpų balzamą), pėdų viršaus, plaukų sklastymo. Kasdienai pakanka SPF 30, tačiau esant aktyviai saulei – prie jūros, kalnuose, sportuojant ar dirbant lauke – rekomenduojamas SPF 50+.

Renkantis kremą, atkreipkite dėmesį į:
•    SPF rodiklį: SPF 30 blokuoja apie 97 % UVB spindulių, SPF 50 – apie 98 %.
•    Plataus spektro apsaugą: tiek nuo UVB spindulių, sukeliančių nudegimus, tiek nuo UVA – odos senėjimą skatinančių spindulių.
•    Atsparumą vandeniui: kad apsauga būtų užtikrinta maudantis ar prakaituojant.
•    Formą: kremai yra patikimesni, nes geriau padengia odą, purškiamos priemonės – patogesnės greitam naudojimui.

Svarbu – kremą reikia tepti bent 15–30 minučių prieš einant į lauką, ir reguliariai atnaujinti pagal etiketės rekomendacijas– ypač po maudynių ar gausaus prakaitavimo. 

Akiniai nuo saulės, rūbai, avalynė

Esant lauke, galvą būtina saugoti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, idealu būtų su plačiais bryliais ir ventiliacinėmis angomis, kad galva kuo mažiau prakaituotų. Taip pat, akis saugokite akiniais nuo saulės.

Rekomenduojama rengtis šviesiais, laisvais, natūralaus audinio drabužiais. Reikėtų vengti drabužių iš sintetinių audinių. Esant karščiams, organizmas gausiai prakaituoja, todėl galima turėti pakaitinių rūbų. Avalynė turėtų būti atvira, geriausia iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, odos.

Saulės ir šilumos smūgiai – pavojingi sveikatai

Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas dėl lokalinio perkaitimo ilgą laiką tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą ar neapsaugotą galvą, sprandą, kai įkaista smegenų dangalų kraujo indai ir pakyla galvos smegenų temperatūra.

Šilumos smūgis arba perkaitimas – tai pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, susikaupia šilumos perteklius organizme, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra. 

Dažniausiai perkaistama esant aukštai aplinkos oro temperatūrai (dažniausiai 30 ir daugiau laipsnių), didelei santykinei oro drėgmei, intensyviam saulės aktyvumui, vartojant mažai skysčių, ilgai ir sunkiai dirbant ar intensyviai judant saulės atokaitoje ar karštoje nevėdinamoje patalpoje. 

Šilumos smūgio simptomai: kūno temperatūra pakyla iki 40-41 °C, oda parausta, skauda galvą, ji svaigsta, sutrinka koordinacija ir orientacija, gali kamuoti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nerimas, mieguistumas, vangumas, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, sąmonės pritemimas ar netekimas. 

Saulės smūgio simptomai: pradeda skaudėti ir svaigti galva, žmogų apima bendras silpnumas, pasireiškia pykinimas, vėmimas, pradeda zvimbti ausyse, mirgėti akyse, išbąla veidas, išpila šaltas prakaitas, galima netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų edemos (paburkimo). 

Labai dažnai šilumos ir saulės smūgiai ištinka kartu, o simptomai panašūs. Saulės smūgis gali pasireikšti ir pavėluotai, praėjus net 6-8 valandoms po buvimo saulėje, todėl kartais sunku atsekti prastos savijautos priežastį.

Jeigu nepavyko išvengti šilumos smūgio ir nukentėjusysis yra sąmoningas, pirmiausia reikia jį:
1.    nuvesti į pavėsį, paguldyti ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius (taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka);
2.    apkloti šaltu vandeniu sudrėkinta paklode ar rankšluosčiu ir nuolat jį drėkinti;
3.    veidą vilgyti vėsiu vandeniu arba uždėti vėsų kompresą;
4.    kūno temperatūrai nukritus iki 37,5 laipsnių, drėgną paklodę ar rankšluostį pakeisti sausu;
5.    duoti atsigerti vėsaus, bet ne ledinio, vandens.
Jeigu nepavyko išvengti saulės smūgio, reikia išvesti nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią patalpą, paguldyti truputį pakelta galva arba pasodinti, atsagstyti ir atlaisvinti drabužius, vėdinti vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone, apipurkšti ar suvilgyti veidą vandeniu, ant galvos uždėti šaltą kompresą. Duoti atsigerti vėsesnio vandens. Jei nukentėjusįjį pykina, duoti išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis).

Jeigu nukentėjusysis nuo šilumos ir/ar saulės smūgių neteko sąmonės, reikia guldyti jį ant šono, vėdinti, niekuo negirdyti bei skubiai kviesti greitąją pagalbą numeriu 112 arba patiems gabenti į artimiausios gydymo įstaigos priimamąjį.

Higienos institutas liepos mėnesį vykdo socialinių tinklų kampaniją „SOS! Vasara“, kuri kviečia mėgautis vasara saugiai. Kiekvieną savaitę gyventojai sulauks trumpų, aiškių ir praktiškų patarimų, kaip išvengti dažniausių šiltojo sezono pavojų – nuo saugaus elgesio prie vandens iki apsaugos nuo saulės, vabzdžių ar karščio.

Higienos instituto pranešimas spaudai

„Turbūt mažiausiai, kuo norėtųsi rūpintis atostogų metu, yra vaistai. Tad, jeigu poilsiaujate kaime, sodyboje, ar vietovėje, kurioje yra nutolusi vaistinė, ir staiga prisiminėte, kad vartojami vaistai baigiasi, visai nebūtina dėl to grįžti namo arba vykti iki artimiausios vaistinės. Pagal išrašytą E. receptą vaistus Lietuvoje galima įsigyti ir nuotoliniu būdu. Tereikia per savo E. sveikatos paskyrą užsisakyti vaistus ir pasirinkti pristatymą jūsų nurodytu adresu“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento Farmacinės veiklos skyriaus patarėja Kristina Povilaitienė.

Pasak ministerijos atstovės, pirkdami receptinius vaistus internetu gyventojai gali ne tik pasirinkti jiems patogų pristatymo arba atsiėmimo būdą, bet ir palyginti skirtingų vaistinių siūlomas kainas bei pasirinkti geriausią.

Turėdami atstovavimo teisę, kurią nesudėtinga patiems susikurti E. sveikatos paskyroje, gyventojai gali internetu įsigyti receptinius vaistus ne tik sau, bet ir artimiesiems.

Nuotolinė prekyba populiarėja, tačiau svarbu būti budriems

Nors absoliuti dauguma gyventojų įsigyti receptinių vaistų eina į fizines vaistines, nuotolinės prekybos privalumais pacientai naudojasi vis dažniau. Per metus receptinių vaistų nuotolinių pirkimų skaičius išaugo beveik dvigubai: praėjusių metų birželį buvo fiksuota 1780 išdavimo (pardavimo) dokumentų, o šiemet – beveik dvigubai daugiau (3367).

Receptinių vaistų nuotolinis pirkimas vyksta per E. sveikatos sistemą, kurioje E. receptai susieti su paciento duomenimis, todėl neįmanoma įsigyti vaistų nelegaliai ar be recepto. Jei žmogus atsitiktinėje svetainėje įveda receptinio vaisto pavadinimą ir mato pasiūlymą jį nusipirkti, didelė tikimybė, kad tai nelegali prekyba. Todėl svarbu žinoti, jog visos oficialios internetinės vaistinės turi turėti specialų patvirtinimo ženkliuką. Jis turi būti aktyvus – paspaudus jį turi atsirasti sąrašas vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tam tikras išimtis – nuotoliniu būdu negalima įsigyti narkotinių ir psichotropinių vaistų, vardinių vaistų bei ekstemporaliųjų vaistų, kurie yra gaminami vaistinėse pagal individualų receptą konkrečiam pacientui, taip pat vaistų, kurių laikymui ir logistikai numatytos specialios sąlygos, kaip, pavyzdžiui, temperatūra, nes vaistinės gali neturėti galimybės juos pristatyti į namus.

Atsiimti vaistus pagal Lietuvoje išrašytą E. receptą jau galima aštuonių ES šalių vaistinėse

Atostogaujantiems užsienyje gali praversti galimybė įsigyti Lietuvoje gydytojo išrašytus vaistus kitose ES šalyse. Turint E. receptą, tai jau galima padaryti aštuoniose valstybėse: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Čekijoje ir Suomijoje. Šių šalių vaistinėse pacientui iš Lietuvos tereikia pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o šių valstybių piliečiai, atitinkamai, su savo šalies E. receptu gali įsigyti vaistus Lietuvoje.

Kitose ES/EEE ar trečiosiose šalyse pacientai gali atsiimti receptinius vaistus pateikę popierinį receptą – tokiu atveju dar prieš išvykstant iš Lietuvos reikėtų kreiptis į gydantį gydytoją, kad šis išrašytų vaistą popierinio recepto blanke.

Minėtose aštuoniose šalyse, kurios dalyvauja E. receptų mainuose, galima įsigyti visus kompensuojamuosius ir nekompensuojamuosius receptinius vaistus, išskyrus narkotinius, ekstemporaliuosius ir vardinius vaistus. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra galimybės pasinaudoti tęstiniu e. receptu (su žyma „gydymui tęsti“), jeigu vaisto išdavimas jau buvo pradėtas Lietuvoje.

Taip, pat iki 2027 m. sausio mėn. 4 d. negalima bus įsigyti vaistų, kurių farmacinė forma – įkvepiamieji vaistiniai preparatai, milteliai, milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui ar skystos ir minkštos farmacinės formos vaistiniai preparatai (tepalai, sirupai ir pan). Minėtų farmacinių formų vaistams, taip pat kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonėms, kaip ir iki šiol, turi būti išrašomi popieriniai receptai, kurie yra pripažįstami ir kitose ES valstybėse. 

Jeigu pacientas žino, kad vaistą norės įsigyti ES valstybėje, kurioje vyksta e. recepto duomenų mainai, sveikatos priežiūros specialistas papildomai norimą informaciją (rekomenduojama anglų kalba) gali pateikti farmacijos specialistui skirtame pastabų lauke.

Jeigu Lietuvos Respublikos apdraustasis asmuo laikino buvimo kitoje ES šalyje metu savo lėšomis įsigijo vaistą, kuris Lietuvoje yra kompensuojamas PSDF lėšomis, grįžęs į Lietuvą jis turėtų kreiptis į Valstybinę ligonių kasą dėl jo patirtų išlaidų kompensacijos.

Daugiau informacijos apie tarpvalstybines elektronines sveikatos paslaugas galima rasti ČIA.

Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Europos Sąjungoje įsigalios tiesiogiai taikomas 2025 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentas (ES) 2025/877 , kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009. Naujuoju reglamentu į II priedą įtraukiama 21 cheminė medžiaga, kurios naudojimas kosmetikos gaminiuose bus draudžiamas dėl kancerogeninių, mutageninių ar toksiškų reprodukcijai savybių.

Didžiausio susirūpinimo tarp ūkio subjektų sulaukė draudimas naudoti cheminę medžiagą difenil (2,4,6-trimetilbenzoil) fosfino oksidą (CAS Nr. 75980-60-8), kurios INCI pavadinimas – Trimethylbenzoyl Diphenylphosphine Oxide (trumpinamas kaip TPO). Ši medžiaga plačiai naudojama kaip fotoiniciatorius geliniuose nagų lakuose, nes, veikiama UV spindulių ar LED lempų skleidžiamos šviesos, spartina net ir daug pigmentų savo sudėtyje turinčių nagų gelių kietėjimą. 

•    Gelinių nagų lakų gamintojai prašomi nedelsiant peržiūrėti visų gaminių sudėtis, ypač UV / LED poveikyje kietėjančių gelinių nagų lakų receptūras ir nutraukti TPO naudojimą visų tipų kosmetikos gaminiuose, skirtuose ES rinkai. Esant poreikiui koreguoti gaminių formules, pasirenkant  alternatyvias saugias medžiagas. Labai svarbu, kad gelinių nagų lakų tiekimo grandinės dalyviai būtų informuoti apie atliktus pokyčius ir atnaujintą gaminių sudėtį.  
•    Gelinių nagų lakų importuotojai raginami itin atidžiai vertinti gaminių sudėtį ir atsakingai rinktis gelinius nagų lakus, importuojamus iš  ES nepriklausančių šalių. 
•    Gelinių nagų lakų platintojai privalo patikrinti visų turimų ir planuojamų platinti gelinių lakų sudėtį. Likusių atsargų realizavimas po šios datos bus neteisėtas, todėl rekomenduojama imtis veiksmų jau dabar – atsisakyti TPO turinčių gaminių ir susisiekti su tiekėjais dėl galimybių įsigyti ir platinti atnaujintos sudėties gaminius.
•    Nagų priežiūros paslaugų teikėjai  kviečiami peržiūrėti turimas priemones ir iki 2025 m. rugsėjo 1 d. pasiruošti nebenaudoti gelinių nagų lakų, kurių sudėtyje yra TPO – net jei šie gaminiai buvo įsigyti anksčiau. Nuo šios datos tokie gaminiai nebegali būti naudojami, parduodami grožio paslaugoms teikti ar laikomi paslaugos teikimo vietoje.

Iškilus klausimų, galima kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą el. paštu info@nvsc.lt ar tel. Nr. +370 5 264 9676 

Kontaktai žiniasklaidai: https://nvsc.lrv.lt/lt/kontaktai-ziniasklaidai/

Šio tyrimo rezultatai svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Europai, nes juos įvertinus, bus teikiami siūlymai Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų leidėjams, kaip mažinti kenksmingų medžiagų paplitimą žmonių organizmuose per pramonės produkciją – kosmetiką, maistą, automobilių pramonę, aprangą, avalynę, namų apyvokos reikmenis. Taip pat rekomendacijos gyventojams, kaip gerinti sveikatą, saugoti save ir artimuosius, norint sumažinti galimą cheminių medžiagų poveikį organizmui.

NVSPL atkreipia dėmesį, kad kiekvienas atvykęs tirtis gyventojas turės paaukoti kraujo ir atsinešti šlapimo, nes bus tiriamos gyventojų kraujyje ir šlapime esančių pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos. Pavyzdžiui, bisfenolių, perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų, pesticidų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, polichlorintų bifenilų, metalų, skydliaukės hormonų ir kraujo lipidų kiekiai.  

Į tiriamųjų grupę atsitiktinės atrankos būdu iš viso kasmet bus kviečiama po 600 reprodukcinio amžiaus šalies gyventojų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus bei šių miestų rajonų. Daugiausia – 303 – Vilniuje bei Vilniaus rajone. Per trejus metus planuojama ištirti 1800 gyventojų. 

Laboratoriniam ištyrimui iš vieno tiriamojo bus paimta iki 50 ml kraujo ir iki 70 ml pirmo rytinio šlapimo ėminio. Taip pat bus renkama informacija apie gyvenamąją ir darbo aplinką, gyvensenos ir mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, persirgtas ligas, vartojamus vaistus.

Tyrimą koordinuojančios Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrės Laimutės Vaidelienės teigimu, mūsų šalyje startuojantis epidemiologinis žmogaus biologinės stebėsenos ir sveikatos tyrimas prisideda prie  tarptautinio, EK koordinuojamo tyrimo. Jis atliekamas 22 Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, kaimyninėje Lenkijoje bei Estijoje.

„Cheminių medžiagų – nematomų, nejuntamų, bet esančių mūsų aplinkoje, ore bei maiste įtaka žmogaus sveikatai yra be galo svarbi. Nauji genetiniai tyrimai yra patvirtinę aplinkos poveikio svarbą mūsų genų pasireiškimo reguliavimui (epigenetikai). Biomonitoringas yra vienas iš tiksliausių metodų, leidžiančių įvertinti kenksmingų medžiagų iš aplinkos paplitimą žmogaus organizme mastą. O tai padeda mokslininkams numatyti rizikos grupes ir stebėti tendencijas, atsakingiems asmenims priimti reikiamus sprendimus dėl pavojingų cheminių medžiagų kontrolės, apribojimo ar uždraudimo. Labai svarbu, turint tikslius duomenis, juos tinkamai interpretuoti, nes tai padeda nuo cheminės taršos aplinkoje pavojaus apsaugoti visus gyventojus, o ypač labiau pažeidžiamas gyventojų grupes“, - sako viceministrė L. Vaidelienė.

Kaip pastebi šiam projektui vadovaujanti NVSPL direktorės pavaduotoja Rosita Marija Balčienė, dažniausiai žmonių organizmuose aptinkamos cheminės medžiagos bei sunkieji metalai: bisfenolis, pesticidai, arsenas, gyvsidabris, kadmis, chromas, švinas ir pan., kurios yra pavojingos. Moksliniai tyrimai rodo, kad aplinkos veiksniai nulemia apie 20 proc., o gyvensenos veiksniai – apie  50 proc.  žmogaus sveikatos. Dauguma cheminių medžiagų yra endokrininę ir reprodukcinę sistemą žalojančios, vėžį bei kitus ilgalaikius, lėtinius sveikatos sutrikimus sukeliančios medžiagos.

„Šių medžiagų poveikis sveikatai dažniausiai būna tylus ir ilgalaikis, todėl labai svarbu laiku nustatyti jų paplitimo lygį ir galimą įtaką žmogaus organizmui. Tokie tyrimai yra geriausias būdas apsisaugoti nuo itin neigiamų padarinių sveikatai ateityje. Turint konkrečius duomenis apie pavojingas chemines medžiagas žmonių organizmuose, galima imtis priemonių, kaip stabdyti jų plitimą. Pavyzdžiui, per maistą, pramonės produkciją, teikti pasiūlymus įstatymų leidėjams, rekomendacijas žmonės, kaip koreguoti kasdieninius įpročius. Norint išvengti arba sumažinti cheminių medžiagų kiekį organizme, deja, neužtenka tik sveikai gyventi, maitintis, sportuoti“, –  pabrėžia R. Balčienė.

Pasak R. Balčienės, šalies gyventojų dalyvavimas šiame tyrime – ne tik atsakomybė prieš save ir artimuosius, bet ir reikšmingas indėlis į mokslu grįstus sprendimus, padėsiančius ateityje sumažinti pavojingų cheminių medžiagų kiekį mūsų kasdienėje aplinkoje.

„Tikimės, kad tyrimui atrinkti gyventojai neliks abejingi ir atvyks išsitirti. Kiekvieno iš jų dalyvavimas yra labai svarbus, nes gali padėti ir jiems, ir Lietuvai, ir Europos šalims kuriant švaresnę, saugesnę ir sveikesnę aplinką. Rekomenduojame pakviestiems gyventojams susiplanuoti laiką tyrimui apie 2-3 valandas, į mūsų partnerio Nacionalinio kraujo centro (NKC) – padalinius atvykti nevalgius, negėrus saldintos arbatos, kavos mažiausiai 2 val. iki kvietime nurodyto laiko“, - sako NVSPL direktoriaus pavaduotoja.

NVSPL šį epidemiologinį tyrimą atlieka glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais bei  partneriu – Nacionaliniu kraujo centru (NKC), kurio patalpose Lietuvos miestuose bus imamas kraujas iš gyventojų.

Gydytojas toksikologas Robertas Badaras tvirtina, kad sparčiai besikeičiant mūsų kasdieninės aplinkos cheminiam fonui, labai svarbu žinoti tikrąsias pagrindinių lėtinius apsinuodijimus sukeliančių medžiagų vertes. Tai leistų prognozuoti ir įvertinti tiek asmens, tiek visuomenės sveikatos galimas cheminių medžiagų sukeliamas rizikas.

„Būtų smagu, kad tyrimas apimtų ne tik iki lėtinio toksiškumo biomonitoringą, bet ir padėtų diagnozuoti ūminius apsinuodijimus. Specialistai, dirbantys su vaikais ir suaugusiais pacientais ypač pasigenda savalaikės profesionalios diagnostikos apsinuodijus psichoaktyviosiomis medžiagomis. Tikiu, kad šis projektas bus tik pradžia, gerinant kokybinę ir kiekybinę ūminių ir lėtinių apsinuodijimų diagnostiką“, - sako R. Badaras.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

Vasarą gera pabėgti nuo miesto šurmulio ir daugiau laiko praleisti arčiau gamtos – tam dažnai pasirenkamos sodybos, kuriose yra vandens šuliniai ar gręžiniai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad šulinių vandenį gerti ir vartoti maistui reikėtų tik įsitikinus, kad jis saugus, t. y. atlikus tyrimus. 

Nėščiosioms ir šeimoms, auginančioms kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, kurių maistui naudojamas vanduo iš individualaus šachtinio šulinio ar seklesnio negu 50 m gylio gręžinio, vandens tyrimai nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti atliekami valstybės lėšomis. Kviečiame kreiptis į NVSC departamentą ar jo skyrių, kurio teritorijoje yra šachtinis šulinys ar gręžinys, ir pateikti  prašymą.

Prašymą NVSC dėl vandens tyrimų užsakymo galima pateikti įvairiais būdais: elektroniniu paštu, paštu, atvykus į NVSC teritorinį padalinį ar per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo informacinę sistemą (e. pristatymas). Atkreipime dėmesį, kai prašymas teikiamas elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Daugiau informacijos, kaip pateikti prašymą, galite rasti čia.

Nėščioji ar asmuo, auginantis kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, ar jų įgaliotas asmuo NVSC turi pateikti prašymą ir šiuos dokumentus:

1) gręžinio paso kopiją (jeigu gręžinys registruotas Žemės gelmių registre). Jeigu paso nerandate, galite pateikti jo tikslią vietą. Jeigu jis įregistruotas Žemės gelmių registre, NVSC specialistai susipažins su jame pateikta reikalinga informacija.

2) nėščiosios / asmens, auginančio kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, įgaliojimo pateikti šį prašymą ir gauti visą informaciją, susijusią su geriamojo vandens nitritų ir nitratų tyrimais, kopiją (jei teikia įgaliotas asmuo);

3) dokumento, patvirtinančio nėštumą / kūdikio tapatybę ir amžių, kopiją;

4) pareiškėjo tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (jeigu prašymas teikiamas paštu).

NVSC specialistai per tris darbo dienas susisieks su pareiškėju ir suderins vandens ėminio paėmimo laiką bei šachtinio šulinio ar gręžinio aplinkos įvertinimą. Geriamojo vandens tyrimas turės būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Jeigu tyrimo metu nustatytas nitritų ir nitratų kiekis viršys leistinas normas, NVSC nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuos apie tai pareiškėją. Ne vėliau kaip per dvi darbo dienas pareiškėjui bus pateikti išsamūs tyrimo rezultatai bei informacija apie:

• riziką žmonių sveikatai, susijusią su nitritais ir nitratais užteršto geriamojo vandens vartojimu;
• veiksmus, kurių pareiškėjas gali imtis apsaugodamas sveikatą nuo neigiamo poveikio, susijusio su šachtinio šulinio ar gręžinio geriamojo vandens vartojimu;
• šachtinio šulinio ar gręžinio priežiūrą.

Primename, kad geriamajame vandenyje leidžiama nitratų norma yra 50 mg/l, nitritų – 0,50 mg/l. Svarbu žinoti, kad nitratais ar nitritais užterštas geriamasis vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, tačiau patekęs į žmogaus organizmą, gali sutrikdyti kraujo deguonies pernešimą ir sukelti vidinį deguonies stygių. Tokia būklė yra ypač pavojinga nėštumo metu, kai padidėja vaisiaus deguonies poreikis, ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. Šios cheminės medžiagos nepašalinamos nei filtruojant buitiniais vandens filtrais, nei virinant. Priešingai – virinant sumažėjus vandens kiekiui, nitratų koncentracija dar labiau padidėja. Todėl nustačius, kad geriamasis vanduo užterštas, reikia rinktis fasuotą geriamąjį vandenį iš parduotuvių ar ieškoti galimybių jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens sistemų.

Visi kiti gyventojai šulinių ir gręžinių vandens tyrimus gali atlikti savo lėšomis kreipdamiesi į laboratorijas, atliekančias vandens tyrimus.

Šulinių vandenį tirti rekomenduojama pagal poreikį – jeigu pakito vandens spalva, kvapas, skonis, vandens lygis. Jeigu pavasarį laukus užlieja polydžio vanduo ar patvinusios upės, kiti vandens telkiniai, ypač, jeigu netoliese vykdoma žemės ūkio veikla, šulinio vandens tyrimus taip pat rekomenduojama atlikti.

NVSC inf.

Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad darbuotojams vis svarbiau, kokiose patalpose jie dirba. Kalba eina ne tik apie biuro lokaciją, bet ir apie tai, ar biuras yra tvarus, modernus, ar patalpose yra komforto elementų kaip kondicionierius, vėsinimo įranga bei poilsio erdvės ar net dušai. Beveik kas penktam ieškančiajam darbo yra svarbi biuro ergonomija. Per pastaruosius metus šis skaičius padidėjo beveik dvigubai.

„Darbas jau kurį laiką siejasi ne tik su atlyginimu ir karjeros galimybėmis. Pastebime, kad vis daugiau žmonių kreipia dėmesį į tai, kur dirba, kokia aplinka juos supa. Darbuotojai biuruose praleidžia daug laiko, todėl svarbu, kad juos supanti aplinka leistų jaustis saugiai. Vėsinimo ir vėdinimo sprendimai yra vieni iš elementų, padedančių ne tik maloniai jaustis, bet ir mažinantys alergijų atsiradimo riziką. Tačiau čia vertėtų nepamiršti ir kito svarbaus elemento – paviršių valymo ir patalpų švaros. Į tai nuosekliai investuojame, o praėjusiais metais 9 iš 10 klientų mūsų patalpų švarą įvertino aukščiausiais balais“, – pažymi Turto banko Turto valdymo departamento direktorė Modesta Acutė.

Blogas oras mažina darbo našumą

Higienos instituto Aplinkos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko patvirtina, kad oro kokybė patalpose tiesiogiai veikia mūsų sveikatą, darbingumą ir savijautą, o prastas oras gali sukelti arba paaštrinti kvėpavimo takų ligas (pvz., astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą), galvos skausmus, nuovargį, alergines reakcijas. Ilgalaikis poveikis gali būti susijęs net su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Specialistė taip pat pažymi, kad netinkamai vėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, pelėsis, dulkių erkutės bei lakiosios cheminės medžiagos, kurios išsiskiria iš baldų, dažų, grindų dangų.

„Ypač svarbu užtikrinti gerą oro kokybę mokyklose ir biuruose – tyrimai rodo, kad deguonies stoka ir padidėjęs anglies dioksido (CO₂) kiekis blogina koncentraciją, gebėjimą priimti informaciją, mažina darbo našumą“, – sako J. Rybalko.

Pasak jos, neužtenka vien tinkamos patalpų priežiūros, patys žmonės turėtų daugiau laiko praleisti gryname ore, vedinti patalpas, palaikyti švarą.

„Natūralus vėdinimas (atveriant langus) – paprasčiausias būdas atnaujinti orą. Rekomenduojama vėdinti bent 2–3 kartus per dieną po 5–10 minučių, o geriausia – vėdinti kryžminiu būdu (atveriant langus priešingose sienose)“, – pataria specialistė.

Tuo metu jei patalpose yra rekuperacinė sistema, ji užtikrina pastovų šviežio oro tiekimą be reikšmingų šilumos nuostolių. Tai ypač aktualu sandariuose, moderniai renovuotuose pastatuose, kur natūrali oro apykaita yra ribota. Rekuperacijos sistema padeda sumažinti CO₂ koncentraciją, palaiko optimalų drėgmės lygį, filtruoja dulkes ir alergenus.

J. Rybalko taip pat atkreipia dėmesį, kad patalpose turėtų būti palaikomas optimalus, 40–60 proc. oro drėgnumas. Per sausas arba per drėgnas oras gali dirginti kvėpavimo takus, skatinti pelėsio augimą. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į vidaus taršos šaltinius, vengti perteklinio kvapiklių, smilkalų, žvakių naudojimo, reguliariai valyti dulkes.

Alergijų sezonai ilgėja

Higienos instituto Aplinkos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Burkauskienė sako, kad alergijos sezonai intensyvėja, prasideda anksčiau ir trunka ilgiau. Tam įtakos turi klimato kaita. Ją iš dalies skatina kylanti temperatūra ir švelnios žiemos, todėl žiedadulkes išskiriantys medžiai ir žolės pradeda žydėti anksčiau. Dėl pailgėjusio vegetacijos sezono padidėja ore esančių alergenų kiekis.

Bene dažniausiai žmonės būna alergiški žiedadulkėms. Lietuvoje alergines reakcijas gali sukelti beržo, kiečio, lazdyno, alksnio, skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio, ambrozijos ir miglinių, kiparisinių šeimų augalų oru sklindančios žiedadulkės.

„Augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastis – atsiranda vandeningų ir gleivingų išskyrų iš nosies, čiaudulys, kosulys, užgula nosį, peršti akis, gali atsirasti dilgėlinė ant odos, silpnumas, nuovargis. Alergenai gali sukelti tokias ligas kaip astma ir alerginis rinitas, taip pat gali lemti konjunktyvitą ir dermatitą“, – dėmesį atkreipia I. Burkauskienė.

Specialistės primena, kad pasireiškus stipresniems alerginiams simptomams, jų nederėtų ignoruoti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Tam, kad būtų sumažinta alergijų rizika, derėtų nepamiršti vėdinti patalpas, užtikrinti patalpų švarą, po pasivaikščiojimo lauke nusiplauti rankas.

Kadangi patalpose praleidžiame didžiąją gyvenimo dalį, svarbu žinoti pagrindinius elementus, kurie gali daryti neigiamą įtaiką sveikatai ir mažinti koncentraciją būnant uždarose patalpose. Tinkama patalpų priežiūra ir atsakingas darbuotojų požiūris į tvarką bei sveikatą gali užtikrinti komfortiškas darbo sąlygas.

Apie Turto banką

Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra didinti statinių tvarumą, investuoti į atsinaujinančią energiją, mažinti energijos sąnaudas ir CO2 emisiją.

VĮ Turto bankas

Jau šių metų trečiąjį ketvirtį sportiniai protezai taps prieinami tiems vaikams, kuriems jie reikalingi norint visavertiškai dalyvauti fizinėje veikloje.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie realios pagalbos vaikams, kurie, nepaisydami fizinių iššūkių, aktyviai gyvena, sportuoja ir dalyvauja bendruomenės veiklose. Iki šiol sportui pritaikyti protezai vaikams Lietuvoje nebuvo kompensuojami, o jų įsigijimo kaina dažnai viršydavo šeimų finansines galimybes. Šis sprendimas ne tik leis vaikams laisviau judėti, bet ir padės geriau integruotis fizinio lavinimo pamokose ir aktyviau leisti laisvalaikį“, – neabejoja Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Į fondo lėšomis kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių sąrašą bus įtraukti du nauji kojų protezai vaikams: šlaunies protezas su kelio sąnariu ir aktyvia pėda ir blauzdos protezas su aktyvia pėda. Šie protezai yra pritaikyti sportuojantiems vaikams ir gaminami iš medžiagų, užtikrinančių didesnį judėjimo laisvumą bei tvirtumą. Numatoma, kad per metus tokių blauzdos ir šlaunies protezų gali prireikti apie 12 vaikų, kuriems nustatytas aukštas mobilumo lygis, t. y. jie aktyviai juda ir yra savarankiški.

Sportui pritaikyto šlaunies protezo kompensuojamoji kaina siekia daugiau nei 16 tūkst. eurų., o blauzdos protezo – per 9,5 tūkst. eurų. Naujieji protezai vaikams bus kompensuojami 100 proc. Skaičiuojama, kad metinės išlaidos šių protezų gamybos ir pritaikymo išlaidoms kompensuoti sudarys apie 127 tūkst. eurų. Šiemet tam iš fondo jau numatyta 60 tūkst. eurų.

Tam, kad protezai pasiektų tik tuos vaikus, kuriems jie iš tikrųjų reikalingi, taikomos kelios papildomos protezų skyrimo sąlygos. Vaikiškus sportinius protezus galės skirti tretinio lygio gydymo įstaigų gydytojų konsiliumas, kuriame turės būti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas bei gydytojas ortopedas traumatologas. Taip pat reikės ortopedo technologo rekomendacijos, dokumento iš ugdymo ar neformaliojo ugdymo įstaigos, patvirtinančio, kad vaikas dalyvauja fizinėje veikloje, bei vieno iš tėvų pasižadėjimo sudaryti vaikui tinkamas sąlygas užsiimti sportine veikla ir skatinti vaiko aktyvumą.

Šiais metais ortopedijos techninėms priemonėms kompensuoti skirta beveik 18 mln. eurų, iš jų galūnių protezams – 6,6 mln. eurų fondo lėšų. 

VLK inf. 

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje tymų situacija kol kas išlieka stabilesnė – per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 6 tymų atvejai (pernai per tą patį laikotarpį jų buvo 26). Tačiau vakcinacijos apimtys šalyje taip pat mažėja: 2024 m. viena MMR vakcinos doze paskiepyta 86,17 proc. vienmečių vaikų (2023 m. – 87,08 proc.), o septynmečių paskiepytų antrąja doze sumažėjo iki 84,57 proc. (2023 m. – 85,72 proc.).

„MMR vakcina yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: pirmoji dozė skiriama 15–16 mėn. kūdikiams, antroji – sulaukus 6–7 metų. Jei vaikas nebuvo paskiepytas laiku, skiepytis galima taikant individualią skiepijimo schemą – tam reikia kreiptis į šeimos gydytoją arba pediatrą“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.

Keliaujant tiek po Europą, tiek už jos ribų, būtina būti budriems ir įvertinti asmeninę riziką, ypač, jeigu jūs pats ar jūsų vaikai nėra paskiepyti nuo tymų. Kylant abejonių dėl vakcinacijos statuso ne tik nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito, bet ir nuo kitų vakcinomis valdomų ligų, geriausia kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą, kuris galėtų patikslinti, kokias vakcinas esate gavę ir kurie skiepai jūsų laukia ateityje.

Daugiau informacijos apie vaikų skiepijimą – https://nvsc.lrv.lt/lt/vaikai/ 
Daugiau informacijos apie tymus – https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/tymai/ 

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

Pasak psichologės Gertrūdos Klimavičiūtės-Dvilevič, pasakos ne tik jungia žmogų su kultūrine tradicija ir kolektyvine patirtimi, bet jose slypi gilūs archetipai ir metaforos, kurie rezonuoja su suaugusio žmogaus vidiniu pasauliu ir emocijomis,  todėl pasakų poreikis išlieka aktualus visą gyvenimą. „Poreikis pasakoms taip pat atsispindi per pomėgį fantastiniam literatūros žanrui, mitams ir legendoms. Kadangi pasakų terapija nėra savarankiškas, atskirai nuo asmeninės psichoterapijos veikiantis metodas, galima teigti, kad ji nėra plačiai taikoma kaip atskira praktika onkologiniams pacientams. Visgi individualių terapinių procesų metu, ypač analitinės psichoterapijos kontekste, psichoterapeutai gali naudoti pasakų terapijos elementus kaip papildomą priemonę, pritaikytą konkretaus paciento poreikiams. Todėl pasakų terapija dažniau taikoma integruotai ir individualiai, o ne kaip atskira terapijos forma. Svarbu nepainioti pasakų terapijos su biblioterapija”, – sako G. Klimavičiūtė-Dvilevič.

Pasakų terapija apjungia meną ir psichoterapiją

Psichologė įvardija pasakų terapiją, kaip gilų psichoterapijos metodą, kuris naudoja pasakas, mitus ir simbolines istorijas kaip priemones, padedančias žmogui suprasti ir spręsti savo emocines, psichologines bei socialines problemas. „Remiantis Jungo analitinės psichologijos tradicija, kurioje itin reikšmingą indėlį padarė Marie-Louise von Franz, pasakos yra laikomos „švariausia“ ir „paprasčiausia“ kolektyvinio nesąmoningo išraiška. Jos atspindi archetipinius psichikos aspektus, kurie padeda atskleisti vidinius konfliktus ir ieškoti jų sprendimų. Pasakų terapija yra neatsiejama asmeninės terapijos dalis, kuri leidžia rasti naujus požiūrius bei sprendimo būdus. Šis metodas neapsiriboja vien tik vaikais – jis naudingas ir suaugusiems, padedantis ugdyti emocinį intelektą, psichologinį atsparumą bei geriau pažinti save. Terapijos metu psichoterapeutas gali pasakoti ar skaityti specialiai parinktas pasakas, atitinkančias kliento situaciją, arba skatinti patį klientą kurti pasaką. Vėliau kartu analizuojami pasakos simboliai, veikėjų sprendimai ir jausmai, siekiant atpažinti vidinius konfliktus ir skatinti jų sprendimą. Dažnai taikomi kūrybiniai metodai, tokie, kaip piešimas, rašymas ar vaidinimas, kurie padeda giliau įsijausti į pasakos temą.Taigi, pasakų terapija – tai meno ir psichologijos sintezė, kuri padeda asmeniui per archetipinius vaizdinius ir simbolius pažinti savo vidinį pasaulį, augti ir transformuotis“, – sako psichologė.

Pasakų terapija sergant vėžiu

Ne paslaptis, jog sergant onkologine liga, dažnai susiduriama ne tik su fiziniu skausmu, bet ir su daugybe jausmų – baime, liūdesiu, pykčiu, vienatve. „Kartais sunku apie tai kalbėti su artimaisiais ar net suprasti, kas vyksta viduje. Tokiais atvejais gali padėti pasakų terapija – tai vienas iš būdų psichologiškai sustiprėti. Psichologas kartu su pacientu naudoja senas istorijas, kuriose veikėjai įveikia išbandymus, kovoja su drakonais, keliauja per pavojus, kaip veidrodį – per jas galima pažvelgti į savo jausmus ir sunkumus. Pavyzdžiui, žmogus gali įsivaizduoti savo ligą kaip drakoną – gąsdinantį, stiprų, bet nugalimą. O save – kaip pasakos herojų, kuris, nors ir bijo, vis tiek eina pirmyn. Patirtys iš pasakų gali padėti ir realiame gyvenime rasti praėjimo kelius susidūrus su gyvenimo iššūkiais, įveikti sunkumus bei patikėti savimi savo vidine jėga.

Tradicinėse pasakose dažnai susiduriama su gėrio ir blogio kova – herojai įveikia įvairius iššūkius, išmoksta svarbių pamokų. Neigiami išgyvenimai pasakose leidžia mums saugiai susidurti su sunkumais ir įveikti juos simboliškai. Tai tarsi treniruotė mūsų vidiniam aš“, – aiškina G. Klimavičiūtė-Dvilevič. 

Mažėja nerimas, grįžta vidinė ramybė

Tyrimai rodo, kad pasakų terapija padeda žmonėms sumažinti nerimą, geriau suprasti save, susigrąžinti vidinę ramybę ir net viltį. „Vienas iš tyrimų parodė, kad pacientai, dalyvavę pasakų terapijos užsiėmimuose, po kelių susitikimų jautėsi ramesni, drąsiau kalbėjo apie savo ligą ir sakė, jog atrado naują stiprybę savyje. Ši terapija nėra sudėtinga – jos metu gali būti skaitoma pasaka, kuri primena tai, ką išgyvena pacientas. Kartais žmogus pats sukuria savo istoriją arba ją nupiešia. Svarbiausia tai, kad šios pasakos padeda saugiai kalbėti apie dalykus, kuriuos sunku įvardyti tiesiai, o pasakų terapija gali būti veiksminga priemonė onkologiniams pacientams, padedanti jiems įveikti baimes ir rasti vidinę stiprybę kovojant su liga", – sako psichologė.

Psichologas padeda pamatyti ir spręsti savo problemas

Pasakų terapijoje dažnai remiamasi psichoanalizės principais, ypač Karl Gustav Jung analitine psichologija. Pasakų terapija naudoja pasakas kaip simbolines istorijas, kurios padeda atskleisti ir suprasti pasąmoninius jausmus, konfliktus bei vidines problemas. Per pasaką žmogus mokosi pažinti save, atpažinti ir identifikuoti savo jausmus. Psichologas padeda pažvelgti į pasaką kitaip – užduoda klausimus, skatina pamąstyti, ką pasakos veikėjų patirtys reiškia asmeniškai.

„Taip galima pamatyti savo problemas iš naujos perspektyvos, suprasti jas giliau ir atrasti naujus sprendimus. Taip vyksta vidinis augimas – lyg mokymasis gyventi su sunkumais, o ne juos slėpti. Per pasaką galima įgyti drąsos, pasitikėjimo savimi ir rasti vidinę ramybę, kurios kartais gyvenime taip reikia. Todėl pasakų skaitymas kartu su psichologu – tai ne tik istorija, bet ir kelias į geresnį supratimą apie save ir gyvenimą“, – sako psichologė.

Skaitydami ar klausydamiesi pasakų, apmąstydami jų prasmę, žmonės gali patys atrasti daug naudingų dalykų apie save, bet gali sutrukdyti gynybos mechanizmai, kitaip  tariant psichikos saugikliai, kurie bus kliūtis tam tikriems atradimams. „Norint gauti tikrai gilų ir saugų emocinį poveikį, labai rekomenduojama dirbti su specialistu.  Specialistas padeda geriau suprasti, ką pasakos simboliai reiškia konkrečioje situacijoje, užduoda svarbius klausimus ir palaiko žmogų sunkiose emocijose. Taigi, nors savarankiškas pasakų skaitymas yra gera pradžia, darbas su specialistu leidžia pasiekti daug giliau ir rasti tikrai veiksmingus sprendimus“, – sako psichologė G. Klimavičiūtė-Dvilevič.

Miško terapijos nauda: sveikiems ir pacientams

Miško terapija arba miško maudynės – tai gamta paremta intervencija, kurios metu pasineriama į miško aplinką, patiriant gamtą per visus penkis pojūčius. Miško terapijos metu žmogaus organizmas yra veikiamas miško skleidžiamais kvapais, garsais, vaizdais ir miško oru. Tai yra lėtas buvimas miške, siekiant pagerinti fizinę, emocinę ir psichologinę žmogaus savijautą. Apie miško terapiją pasakoja gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė:

„Miško terapija gali būti asmeniškai atliekama veikla arba gali būti specialisto lydimas terapinis pasivaikščiojimas, miško aplinkoje atliekant fizinių ir psichologinių pratimų derinį. Dabar tarptautiniu mastu prieita nuomonės, kad miško terapija, kaip metodas apima profesionalų vedamas intervencijas miške su lėto ėjimo, aplinkos įsisąmoninimo elementais, siekiant išnaudoti atkuriamąsias natūralios aplinkos savybes.  

Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad miško terapija padidina natūraliųjų žudikių (NK) ląstelių aktyvumą, jų kiekį ir priešvėžinių baltymų lygį limfocituose. Miško terapija turi įtakos gydant psichologinius simptomus, tokius kaip nerimas, depresija, nuotaikos sutrikimai, stresas.  Tyrimai rodo, kad miško terapija yra labai efektyvus būdas gydyti su vėžiu susijusį nuovargį. 

Užsiėmimas paprastai trunka nuo dviejų iki keturių valandų. Jį sudaro veiklos pagal standartinį modelį. Miško terapijos gidai nenurodo, ką dalyviai turi jausti, kadangi ryšys su gamta yra kiekvieno žmogaus prigimtyje. Miško terapijos gidai nėra terapeutai, gydo pati gamta. Gidai tik padeda užmegzti gilesnį ryšį su gamta, jie tarsi įveda į gamtą per malonius ir atpalaiduojančius būdus. Taip asmenys pagilina savo ryšį su mišku. Šis ryšys pirmiausiai ir duoda terapinę naudą. Dabar tarptautiniu mastu prieita nuomonės, kad miško terapija, kaip metodas, apima profesionalų vedamas intervencijas miške su lėto ėjimo, aplinkos įsisąmoninimo elementais, siekiant išnaudoti atkuriamąsias natūralios aplinkos savybes.

Reikia pažymėti, kad miško terapijai plėtojantis, trūksta standartizuotų metodikų, skiriasi užsiėmimų trukmė, atliekama veikla ir specifinės naudojamos natūralios aplinkos savybės. Kai kada vykdomos struktūruotos programos, kurių metu gidai vadovauja sąmoningumo pratimams, o kartais tai nestruktūruotas buvimas miško aplinkoje, tiesiog ėjimas ratu miško aplinkoje. Išryškėjo poreikis kurti standartizuotus protokolus, apibrėžiančius optimalią veiklą, trukmę bei sesijų dažnumą.

Kiek žinau, Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, skirtų miško terapijos poveikiui Lietuvos populiacijai, onkologiniams pacientams.  Kadangi tarptautinių tyrimų duomenys rodo, kad miško terapija gali būti veiksmingas papildomas gydymo būdas onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai galėtų įtraukti struktūrines miško terapijos programas į gydymo planus, taip padidindami pacientų įsitraukimą ir skatindami jų didesnį savarankiškumo ir ryšio su gamta jausmą.  Būsimi tyrimai galėtų sustiprinti įrodymų bazę ir dar plačiau išaiškinti miško terapijos vaidmenį psichosocialinėje priežiūroje. 

Lietuvoje miško terapija priskiriama PASP (Papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiūra) paslaugų grupei, kaip fitoterapija, hirudoterapija, apiterapija ar endobiogenika.

Miško terapijos specialistus Lietuvoje šiuo metu ruošia LSMU Podiplominių studijų centras.“

Nacionalinis vėžio institutas

Nesupranta, kad žeidžia

Kaip pastebi asociacijos „Demencija Lietuvoje“ pirmininkė Ieva Petkutė, visuomenė dažnu atveju nepagarbiai kalba apie demencija sergančius pacientus ir apie šią ligą. Anot jos, kai kurie žmonės vartoja tokius žodžius tiesiog nežinodami, kad tai žeidžia. Vis dėlto mūsų aplinkoje, žiniasklaidoje dominuoja tam tikras suformuotas įvaizdis apie sergančiuosius demencija.

„Jei paieškos laukelyje įvestumėte raktinius žodžius „demencija“ ir pažiūrėtumėte, kokius vaizdus išmeta sistema, pamatytumėte, kad dominuoja liūdni veidai, išnykstantys vaizdai, temos pateikimas ypač niūrus. Visas diskursas ir žodynas yra sukurtas ne tų, kurie šią būklę turi, bet suformuotas aplinkos. Aplinka demencija sergančius žmones atstumia piešdama atskirtį – „mes“ ir „kiti“. Grupės atribojimas suformuoja apie juos neigiamą žodyną“, – aiškina pašnekovė.

Pasak jos, norint pakeisti visuomenės požiūrį į demenciją sergančius žmones, laukia ilgas procesas – reikalingas tikrojo ligos veido pateikimas, tikros pacientų istorijos.

„Jie yra tokie patys žmonės kaip visi kiti. Tai supratę išstumsime neigiamą žodyną, kuris dažnai skamba neetiškai, nepagarbiai, stigmatizuojamai“, – pastebi I.Petkutė.

Tiesa, sergantieji demencija neretai apibūdinami kaip agresyvūs. Anot specialistės, tai neatleidžia nuo pagarbos kitam. Svarbiausia – įsijausti ir suprasti kitą.

„Visur, nepriklausomai nuo patologijos, reikalingas susikalbėjimas. Jo kokybė priklauso nuo to, ar kalbame viena kalba, ar randame joje vienas kitą. Pavyzdžiui, jei pakliūname į užsienio kalba, kurios nesuprantame, kalbančią aplinką, jaučiamės nepatogiai. Net ir lietuvių apsuptyje patekę į kolektyvą, kur vartojama specifinė terminija, jaučiame diskomfortą, nes ko nors nesuprantame, negalime diskutuoti, jaučiamės neišmanantys. Kai kalbame apie asmenis, turinčius pažintinių funkcijų sutrikimą, derėtų suprasti, kad ir jie kalba savo kalba, o mes, norėdami juos suprasti, turime ją išmokti. Naujos kalbos mokymasis yra visuomenės atsakomybė“, – įsitikinusi I.Petkutė.

Anot pašnekovės, žmonės su negalia po truputį tampa vis jautresni vadinamajam emociniam užkrečiamumui. „Kalifornijos San Francisko universitete, kuriame veikia vienas žymiausių pasaulyje atminties ir senėjimo tyrimų centrų, yra atliktas tyrimas, parodęs, jog emocinis užkrečiamumas yra itin sustiprėjęs asmenims, kurie turi lengvą pažintinį funkcijų sutrikimą ir serga Alzheimerio liga“, – argumentuoja ji.

Emocinis užkrečiamumas yra pastebimas ir tarp vaikų. I.Petkutė pateikia pavyzdį: jei vienas verkia, kiti, esantys šalia, irgi ims verkti. Gyvūnijos pasaulyje vienam paukščiui nuskridus paskui pakils visas būrys. Tai – natūralūs procesai.

Tuo tarpu amžėjant emocinis užkrečiamumas praranda jautrumą, o dėl ligos silpnėjant pažintinėms funkcijoms – vėl sustiprėja. Tai padeda žmogui geriau suprasti aplinką ir joje tvyrančias emocijas.

Kalba kūnas

„Menkiau suprasdamas emocijas žmogus jas bando kopijuoti iš aplinkos. Kokią emociją atnešame bendraudami, ką spinduliuojame į aplinką, tą demencija sergantys asmenys ir perima. Jei ateisime geros nuotaikos, bendrausime su šypsena ir parodysime dėmesį, jis tą perims. Tas pats galioja ir neigiamai nuotaikai“, – aiškina specialistė.

Anot jos, bendraujant didelį vaidmenį atlieka daugiajutimiškumas: prisilietimai, vaizdinės informacijos pasitelkimas, judesys.

Vesdama užsiėmimus demencija sergantiems asmenims muziejuje I.Petkutė dalinasi patirtimi:

„Kalbame apie meno kūrinius. Kai kartu ateina jų globėjai ar socialiniai darbuotojai, negali patikėti, kad vyksta tokie turiningi pokalbiai. Jų paslaptis – emocijos įnešimas ir kalbėjimas jų kalba: viename sakinyje reiškiama viena mintis, naudojama mažiau dviprasmybių, pasitelkiamos vaizdinės užuominos. Siekiant demencija sergantiems asmenims sukurti bendravimui palankią aplinką rekomenduoju pasitelkti reprodukcijas, kas paskatina kalbėti ne tik apie dabartį, kaip jie jaučiasi dabar, bet ir apie praeitį, vaikystę. Kai kalbėti yra sunkiau, vaizdas gali būti atspindys, padedantis papasakoti apie save. Taip žmogus gali ne tik reikšti emocijas, bet ir pasakyti apie fiziologinius poreikius – parodyti, kai nori į tualetą, atsigerti, įvardinti, ką skauda. Demencija sergantys asmenys dažnai nesupranta, kad jiems skauda, negali to įvardinti, nors skausmą jaučia“, – aiškina pašnekovė.

Anot jos, vienos kalbos visiems nėra. Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl kiekvieno kalbą reikia suprasti ir išmokti.

Kai kalboje užkoduota neapykantos žinutė

Kalba gali tapti ir neapykantos raiškos įrankiu, kurį svarstyti tenka net ir baudžiamųjų ir civilinių bylų teisėjams. Neapykantos kalbos ekspertė, Vilniaus universiteto doc. dr. Indrė Isokaitė–Valužė teigia, kad neapykantos kalba įprasta laikyti bet kuria saviraiškos laisvės forma (komentaro internete, teiginio knygoje, politiko pareiškimo, šūkių protestuose, meno kūrinio, plakato, reklamos) viešoje erdvėje paskleistą informaciją, kuria kurstoma, skatinama, reiškiama ar pateisinama neapykanta asmenų grupei ir jai priklausančiam asmeniui dėl kilmės, tautybės, rasės, kalbos, religijos, lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus, socialinės padėties, neįgalumo, įsitikinimų ar pažiūrų.

„Kitaip tariant, tai peržengtos saviraiškos laisvės ribos, kai kalboje užkoduota neapykantos žinutė. Ji neleistina, nes kelia pavojų kitų žmonių teisėms ir laisvėms, asmenų lygiateisiškumui, demokratijai, todėl negali būti palikta tik pasmerkimui pagal moralės ar etikos normas. Siekdamos nustatyti tą raudonąją liniją, dirba teisėsaugos institucijos, teismai, Europos Žmogaus Teisių Teismas, tyrimuose ir bylose gali būti pasitelkiami specialistai – istorikai, psichologai, lingvistai“, – tikina specialistė.

Be to, anot doc. dr. I.Isokaitės-Valužės, neapykantos kalba yra ne tik teisės sąvoka, bet ir sudėtingas socialinis, psichologinis reiškinys, kuris kinta priklausomai nuo besivystančio politinio, istorinio, kultūrinio ir visuomenės raidos konteksto.

„Jungtinių Tautų teigimu, per pastaruosius kelerius metus COVID-19 pandemija sukėlė naują neapykantos ir diskriminacijos bangą, o Mianmare neapykantos kalba išaugo į ginkluotus veiksmus ir lėmė šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad neapykantos kalba dažnai susijusi su klaidingos informacijos pateikimu“, – pavyzdžius vardijo specialistė.

Vis dėlto kaip atskirti neapykantos kalbą nuo nepagarbos ar įžeidimo? Doc. dr. I.Isokaitė–Valužė sako, kad teisine prasme neapykantos kalba yra tada, kai patenka į vieną iš LR baudžiamojo kodekso sudėčių, kitu atveju gali būti ieškinys civiline tvarka.

„Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, kurie žemina jo garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės, bei reikalauti žalos atlyginimo. Už šmeižimą – tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, – kyla baudžiamoji atsakomybė“, – aiškina pašnekovė.

Grįžtant prie įprastų neapykantos kalbos sudėčių, pasak specialistės, teisiniu požiūriu teiginio kvalifikavimas priklauso nuo kiekvieno iš šių aspektų: kalbos turinio ir formos, ekonominio, socialinio, politinio konteksto (įskaitant vietovę), teiginio autoriaus pozicijos ir statuso bei auditorijos, kuriai kalba skirta, ką ir kiek kalba pasiekia, kalbos tikslų – pavyzdžiui, tik pašiepti ar niekinant skatinti susidoroti. Visa tai reikia įvertinti.

 „Lietuvos sveikata“ inf. 

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado).   

Higienos instituto ir Ekstremalių sveikatai situacijų centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai rekomenduoja, kaip apsisaugoti nuo karščio keliamų grėsmių:  

• stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC. 

• Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. 

• Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą. 

• Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. 

• Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius. 

• Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką. 

• Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. 

• Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų. 

• Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val. 

• Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia. 

• Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi. 

• Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio. 

• Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje. 

• Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“. 

• Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės. 

• Skubiai kreiptis medicinos pagalbos: 

• esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams); 

• kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai; 

• radus sumišusį ar be sąmonės žmogų. 

Higienos instituto inf. 

„Nemanyčiau, kad šį sprendimą reikėtų kvestionuoti – SAM negali priimti gerai nepamatuotų sprendimų. Rekomendacijos grindžiamos tarptautinių institucijų, daugelį metų stebinčių gripo viruso pokyčius Šiaurės pusrutulyje, sergamumą gripu bei vertinančių gripo vakcinos efektyvumą, duomenimis“, – teigia profesorė. 

B/Yamagata virusas – nebeaptinkamas penkerius metus 

B/Yamagata linijos gripo viruso pasaulinėse stebėsenos sistemose – GISAID, FluNet – nebeaptinkama jau nuo 2020 m., todėl ekspertai rekomenduoja šį komponentą šiemet išbraukti iš vakcinos sudėties. 

„Ilgą laiką naudojome trivalentę vakciną, bet pastebėjus, kad skirtingų B gripo virusų linijos cirkuliuoja pakaitomis, buvo pereita prie keturvalentės. Tačiau remiantis pastarųjų penkerių metų stebėsena, vienos iš B gripo linijos virusų nebepasitaiko, tad natūralu, kad šis komponentas laikinai iš vakcinos išimamas. Tai nereiškia, kad sprendimas negrįžtamas – jei virusas ims vėl plisti, jo antigenai ir vėl bus įtraukti į vakcinos sudėtį“, – sako L. Jančorienė. 

Vakcinos veiksmingumas nepriklauso nuo komponentų skaičiaus, o nuo jų atitikimo realiai cirkuliuojančioms virusų atmainoms. 

„Jei tam tikra viruso atmaina nebepastebima, nėra pagrindo į vakciną įtraukti jos antigeną. Toks principas – ne naujiena, jis taikomas ir kuriant kitus imunologinius produktus“, – aiškina gydytoja. 

Praėjusių metų sezonas – vienas sunkiausių 

Praėjęs sezonas buvo vienas sudėtingiausių per dešimtmetį – vien Lietuvoje registruoti 75 mirties atvejai nuo gripo. Sergamumo pikas pasiektas sausio pabaigoje. Remiantis PSO ir ECDC rekomendacijomis, Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programos ekspertai kartu su koordinavimo taryba rekomendavo šiemet pereiti prie trivalenčių vakcinų naudojimo. 

Valstybės lėšomis nemokamai pasiskiepyti galės 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, sergantys lėtinėmis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, kuriems dėl darbo pobūdžio kyla didžiausia rizika užsikrėsti, bei 2-7 metų vaikai. 

„Gripo virusai nuolat kinta – bet kada gali atsirasti naujų atmainų. Galbūt ateityje turėsime net ir dar platesnio spektro vakciną, bet šiuo metu orientuojamasi į realią situaciją. Kasmet vasario pabaigoje ar kovo pradžioje PSO paskelbia tikslią būsimojo gripo sezono vakcinos sudėtį, pagal 

kurią visi gripo vakcinos gamintojai Šiaurės pusrutulyje gamina gripo vakciną“, – pažymi L. Jančorienė. 

Skiepytis – kasmet 

Profesorė primena, kad gripo virusas greitai mutuoja, todėl net ir persirgus gripu ar pasiskiepijus ankstesniais metais, apsauga nuo naujų padermių išlieka tik ribotą laiką. Todėl kasmetinė vakcinacija išlieka pagrindine gripo prevencijos priemone. 

Imunitetas po skiepijimo susiformuoja per 10–14 dienų ir paprastai trunka apie pusmetį. Vyresniems, sergantiems lėtinėmis ligomis ar vaikams šis laikotarpis gali būti trumpesnis, todėl šios grupės laikomos prioritetinėmis. 

PSO duomenimis, vakcinacija visame pasaulyje kasmet padeda išvengti 3,5–5 milijonų mirčių nuo gripo, tymų, kokliušo, stabligės ir kitų infekcinių ligų. 

Projektas bus įgyvendinamas trijose savivaldybėse - Jonavos, Kauno ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse. Viena didžiausių sveikatos problemų yra onkologinės ligos. Lietuvoje onkologinių susirgimų dažnis didėja.

Manoma, kad apie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti, jei būtų nuosekliai įgyvendinamos vėžio profilaktikos priemonės. 2024-2029 m. Kauno regiono funkcinės zonos strategijoje identifikuotai problemai - nepakankamai išnaudojamo mobilių paslaugų potencialo ligų prevencijos srityje spręsti inicijuotas projektas, kurio įgyvendinimas leistų efektyviai teikti viešąsias paslaugas ir sėkmingai įgyvendinti krūties vėžio prevencinę programą arti gyvenamosios vietos bei prisidėti prie Kauno regiono funkcinės zonos strategijos uždavinio „Padidinti krūties vėžio prevencinės programos prieinamumą“. Todėl sprendžiant šią problemą bei panaudojus Jonavos rajono savivaldybės turimus žmogiškuosius išteklius, reikalingus krūties vėžio prevencinei programai vykdyti, ir išplėtojus infrastruktūrą, t.y. įsigijus mobilų mamografą, reikalingą krūties vėžio prevencinei programai arčiau gyvenamosios vietos vykdyti, būtų sudarytos sąlygos Jonavos, Kauno bei Kaišiadorių rajonų tikslinei grupei padidinti paslaugų prieinamumą arčiau gyvenamosios vietos, kas sudarytų prielaidas padidinti tikslinės grupės dalies dalyvavimą krūties vėžio prevencinėje programoje.

Projekto metu Jonavos rajono savivaldybės administracija planuoja įsigyti mobilų mamografą, kuriuo projekto Partneris VšĮ Jonavos ligoninė (Žeimių g. 19, Jonava) vykdys krūties piktybinio naviko ankstyvąją diagnostikos programą ir bus atsakingas už mamografo priežiūrą ir eksploatavimą.

Projekto tikslas - asmens sveikatos stiprinimas bei ligų prevencijos skatinimas Jonavos, Kauno ir Kaišiadorių rajono savivaldybėse. Įgyvendinamu projektu siekiamas kokybinis pokytis – siekiama padidinti Jonavos, Kauno ir Kaišiadorių rajono savivaldybių tikslinės grupės dalies dalyvavimą krūties vėžio prevencinėje programoje.

Projekto veiklos:

Krūties vėžio prevencinės programos prieinamumo didinimas Jonavos, Kauno ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse

Projekto rezultatas – padidinti Jonavos, Kauno ir Kaišiadorių rajono savivaldybių tikslinės grupės dalies dalyvavimą krūties vėžio prevencinėje programoje.

Projekto tikslinė grupė yra Jonavos, Kauno ir Kaišiadorių rajono gyventojai.

Projekto vertė: 392 799,53 €, iš jų ES fondų lėšos – 297 500,00 €, Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšos – 95 299,53 €.

Investicijų ir inovacijų skyriaus informacija

„Visi pavargstame nuo kasdienių užsiėmimų, darbų, mokslų ir norime pailsėti. Klausimas – kokį būdą renkamės. Yra natūralūs aktyvaus ar pasyvaus fizinio ir emocinio poilsio būdai: daug miegoti, skaityti knygas, sportuoti, keliauti ir panašiai. Tačiau yra ir įvairios cheminės medžiagos, kuriose kartais ieškoma atsipalaidavimo. Labiausiai paplitusi yra alkoholis. Jis veikia centrinę nervų sistemą, mažina jos aktyvumą, sukelia jausmą, kad atsipalaiduojama ir nuovargis mažėja. Iš tiesų nuovargis niekur nedingsta, tik alkoholio pavartojęs žmogus laikinai mažiau jį jaučia“, – aiškina Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis.

Ženklai, kad vartojama per daug

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad labai svarbu atskirti mažiau žalingą alkoholio vartojimą nuo žalingo, o kuo daugiau alkoholio vartojama, tuo didesnė žala sveikatai.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose nurodoma, kad mažiau rizikingo vartojimo grupei priskiriamos moterys, kurių suvartojamas alkoholio kiekis per savaitę neviršija 11 standartinių alkoholio vienetų, ir vyrai, suvartojantys ne daugiau nei 16,8 alkoholio vienetų. Standartiniu vienetu vadinama 10 g grynojo alkoholio. Pavyzdžiui, 500 ml 5% alaus ar 200 ml 13% vyno sudaro po 2 alkoholio vienetus, o 50 ml 40% stiprumo gėrimo – 1,6 alkoholio vieneto.

Taip pat rekomenduojama bent 2 dienas per savaitę visai nevartoti alkoholio, o nepilnamečiams, nėščiosioms ir asmenims, turintiems tam tikrų ligų ar psichikos sveikatos sutrikimų, jo visai atsisakyti.

„Jeigu žmogus neviršija PSO rekomenduojamų alkoholio vienetų, tai viena. Bet jei jis pradeda vis dažniau ir gausiau vartoti alkoholį, tada iš pradžių galima kalbėti apie rizikingą, po to – žalingą vartojimą, o vėliau – ir apie besiformuojančią priklausomybę“, – sako A. Slatvickis.

Kad asmuo alkoholio vartoja per daug, gali rodyti tokie požymiai kaip vartojimas netinkamu laiku ar netinkamoje vietoje, sunkiai valdomas ir didėjantis išgeriamo alkoholio kiekis, nekontroliuojamas elgesys pavartojus alkoholio, nevykdomi įsipareigojimai ar pažadai.

Vasarą į pajūrį bei įvairius muzikos festivalius atvažiuoja ir jaunų žmonių, vyresnių klasių moksleivių, kurie taip pat gali jausti norą pabūti suaugusiais ir pavartoti, pvz., alkoholio. A. Slatvickio nuomone, nors dažnai manoma, kad jaunimas vartoja alkoholį dėl noro išbandyti, kas neleidžiama, bet priežastys yra ir kitos.  

„Viena iš jų – tėvų ir senelių pavyzdys. Jei šeimoje yra vartojamas alkoholis, vaikai bei paaugliai tai mato ir mėgdžioja. Kitas faktorius – paauglys nori jaustis suaugęs ir jam klaidingai atrodo, kad alkoholio vartojimas rodo jo suaugumą. Trečias – noras atrodyti „kietesniu“ ir pritapti prie bendraamžių bei draugų“, – vardija RPLC gydytojas psichiatras.

Jo teigimu, nors psichoaktyviųjų medžiagų pabandymas gali būti priskiriamas eksperimentavimui ir nebūtinai tampa žalingu vartojimu ar priklausomybe, tačiau tokia rizika išlieka, ypač jei yra tam įtakos turinčių faktorių, tokių kaip šeimos istorija ir genetinė predispozicija, amžius ir lytis, socialinė aplinka, žmogaus vidiniai resursai ir kitų.

Rizika yra visada

Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys, su profesionalų komanda ir edukacine iniciatyva „Saugi erdvė“ (angl. Be Safe Lab) devintus metus važinėjantis po muzikos festivalius, sako, kad psichoaktyviąsias medžiagas – tiek legalias, tiek nelegalias – žmonės renkasi ir kaip būdą atsipalaiduoti, ir kaip laikiną užsimiršimą ar pabėgimą nuo skaudžios realybės.

„Atvejų yra įvairių. Įsiminė vienas, kuomet į mūsų palapinę užėjo psichoaktyviųjų medžiagų pavartojęs jaunuolis. Iš pradžių jis buvo nusiteikęs agresyvokai, bet besikalbėdamas nusiramino ir prisipažino, kad jo tėtis turi priklausomybę nuo alkoholio, ir jis nežino, ką daryti, kaip gyventi tokioje šeimoje. Psichologai su juo pasikalbėjo, davėme jam specialistų kontaktus, kad galėtų pasikonsultuoti daugiau. Jei nebūtų atėjęs, greičiausiai ir toliau būtų nežinojęs, kaip elgtis, o pabėgimo galbūt ieškojęs psichoaktyviosiose medžiagose“, – dalijasi G. Duoblys.

Pašnekovas pastebi, kad festivalių dalyviai pastaraisiais metais jaunėja, bet ir pamažu sąmoningėja. Jie neretai būna pasidomėję psichoaktyviųjų medžiagų žala ir rizikomis, o į savanorius kreipiasi, norėdami sužinoti dar daugiau.

„Atėjusiųjų niekada nemoralizuojame, nesmerkiame ir negąsdiname, nes norime ne tik mažinti su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusias rizikas, kad žmonės nepakenktų savo sveikatai, bet ir kurti ryšį su renginių dalyviais, kad jie žinotų, jog prireikus sulauks paramos. Dirba psichologų, psichiatrų, skubiosios medicinos pagalbos gydytojų, socialinių darbuotojų komanda, teikianti emocinę ir kitą pagalbą žmonėms, kurie ateina“, – kalba jis.

G. Duoblys primena, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas – tiek festivaliuose ar klubuose, tiek gamtoje ar namų aplinkoje – visada yra rizikingas, nes jų sudėtis gali būti neaiški (ypač nelegalių), todėl neaiškus ir galimas poveikis fizinei bei psichinei sveikatai.

„Būna, kad žmonės maišo skirtingas psichoaktyvias medžiagas, o kadangi ne visuomet ir patys žino, kokia tų medžiagų sudėtis, toks vartojimas kelia didelį pavojų, gresia apsinuodijimai, komplikacijos, perdozavimai“, – sako jis.

Sutrikus savijautai ar pastebėjus kitą blogai besijaučiantį žmogų, įtariant apsinuodijimą psichoaktyviosiomis medžiagomis, negalima ignoruoti ir laukti, kad galbūt viskas praeis savaime, nes tai gali būti sveikatai bei gydybei pavojinga būklė. Visais atvejais reikėtų būtinai ieškoti pagalbos, kreipiantis į medikus arba skambinant skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.

Respublikinis priklausomybės ligų centras

Kaip vaikų nutukimas susijęs su arterine hipertenzija?

Nutukimas ir arterinė hipertenzija vaikystėje yra labai glaudžiai susiję, ir tai vyksta per kelis fiziologinius mechanizmus. Nutukimu segantys vaikai turi didesnę riziką susirgti arterine hipertenzija – pavyzdžiui, jeigu vaikas turi antsvorio, tai rizika padidėja du kartus, jeigu serga nutukimu – jau tris kartus, o jei kūno masės indeksas viršija 40, tai yra itin ryškus nutukimas – rizika išauga net penkis kartus. Kodėl taip atsitinka? Nutukimu sergančio vaiko organizme padidėja pilvinio riebalinio audinio kiekis, riebalai kaupiasi ir aplink vidaus organus, ypač aplink inkstus. Ir kai inkstai yra mechaniškai spaudžiami, padidėja spaudimas juose, lėtėja kraujo tėkmė, aktyvuojama simpatinė nervų sistema, kuri didina kraujospūdį. Suaktyvėjusi simpatinė nervų sistema sukelia kraujagyslių spazmus ir dar labiau didina spaudimą. Nutukimas keičia visą medžiagų apykaitą: didėja atsparumas insulinui, organizme prasideda uždegiminiai procesai, kurie irgi prisideda prie kraujospūdžio kilimo. Tad viskas susiję – tiek hormoniniai, tiek mechaniniai, tiek metaboliniai pokyčiai vaikų organizme dėl nutukimo labai aiškiai didina arterinės hipertenzijos riziką.

Kodėl tai kelia ypatingą nerimą vaikystėje?

Nors vaikams kol kas retos tokios „suaugusiųjų ligos“ kaip infarktas ar insultas, tačiau padidėjęs kraujospūdis vaikystėje yra tarsi pamatas visam likusiam gyvenimui: jeigu vaikystėje nustatomas aukštas kraujospūdis, dažniausiai jis išlieka ir suaugus. O kartu su nutukimu jis ypač didina kardiovaskulinių ligų riziką ateityje. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos vis dar yra pagrindinė mirštamumo priežastis, tad vaikų kraujospūdžio kontrolė tampa itin svarbi. Pastebima tendencija, kad pirminės arterinės hipertenzijos atvejų tarp vaikų vis daugėja, ypač dėl nutukimo. Anksčiau dažniausiai buvo diagnozuojama antrinė hipertenzija, kurią sukeldavo inkstų ar endokrininės ligos, o dabar vis dažniau nustatome pirminę hipertenziją, ir neretai – net dešimtmečiams ar dar jaunesniems vaikams.

Sergantis vaikas, kuris turi aukštą kraujospūdį, dažnai susiduria ne tik su fizinėmis, bet ir emocinėmis problemomis: vaikas jaučiasi kitaip nei bendraamžiai, kartais gali pradėti save laikyti ligoniu. O kai žmogus įsikalba, kad jis ligonis, tuomet savijauta dar labiau pablogėja. Todėl labai svarbu, kad vaikas nesijaustų ligoniu, o suvoktų, jog tai yra būklė, kurią galima keisti, valdyti, ir kad jis pats gali prisidėti prie savo geresnės sveikatos. Be to, mes dar mažai kalbėjome apie tą psichologinį foną – juk visais gyvenimo etapais yra savų įtampų, savų stresų. Toks jau tas gyvenimas, jis niekada nebus vien tik ramus, nuolatinis vaikščiojimas žydinčia pieva, neskubant ir nesusiduriant su rūpesčiais. Todėl svarbu mokyti vaikus atpažinti stresą, tvarkytis su juo, ieškoti būdų atsipalaiduoti ir nepamiršti, kad net ir turint tam tikrų sveikatos iššūkių, galima gyventi visavertį gyvenimą.

Kaip tėvai gali pastebėti ir įtarti, kad vaikui kyla kraujospūdis?

Vaikų kraujospūdžio padidėjimą pastebėti nėra taip paprasta, nes dažnai jis neturi jokių specifinių simptomų, kaip būna suaugusiesiems. Svarbiausia, jog būtų vaikams matuojamas kraujospūdis. Bet yra tam tikrų požymių, kuriuos tėvai gali pastebėti ir kurie gali kelti įtarimą: kraujavimas iš nosies, galvos skausmas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu vaikas tampa vangus, greitai pavargsta, sako, kad jam sunku sportuoti ar bėgioti su bendraamžiais. Kartais pasitaiko ir regos sutrikimų, svaigimo, net pykinimo epizodų. Žinoma, šie požymiai nėra labai specifiniai, todėl svarbiausias dalykas – kraujospūdį reikia matuoti profilaktiškai, nes vien pagal pojūčius dažnai nieko nepavyksta nustatyti. Tėvai kartais galvoja, kad tai vaikų pervargimas dėl mokyklos, bet gali būti, kad priežastis – jau padidėjęs spaudimas. Todėl labai svarbu, kad šeimos ar vaikų ligų gydytojai matuotų vaikams kraujospūdį bent kartą per metus profilaktiškai ir tai būtina daryti reguliariai nuo 3 metų amžiaus. Ar taip daroma? Taip pat svarbu, jog tai būtų atliekama teisingai, o kraujospūdžio rodmenys būtų vertinami kitaip nei suaugusiems.

Kaip galima valdyti vaikų hipertenziją, susijusią su nutukimu?

Pirmiausia svarbiausia – nemedikamentinės priemonės: keisti mitybą, mažinti druskos kiekį maiste, vengti perdirbtų, konservuotų produktų. Antras labai svarbus žingsnis – didinti fizinį aktyvumą, kad krūvis būtų tinkamas pagal vaiko galimybes, individualizuotas, o ne standartinis visiems. Reikia nuosekliai siekti mažinti svorį, bet svarbiausia – keisti visos šeimos įpročius, nes vaikas vienas nieko nepakeis. Tokios priemonės gali būti taikomos iki 6 mėn. O jeigu kraujospūdis labai aukštas, arba jei nemedikamentinės priemonės neveiksmingos, arba yra gretutinių ligų ar hipertenzinės krizės grėsmė, tuomet iš karto skiriami vaistai. Dažniausiai vartojami hipertenzijai gydyti yra angiotenzino receptorių blokatoriai.

Ką reikėtų daryti Lietuvoje?

Šiuo metu mūsų šalies vaikų kraujospūdis matuojamas nepakankamai, ypač mažesniems. Tai, deja,  įrodė mūsų atlikti tyrimai. Trūksta edukacijos apie rizikas ir ilgalaikes pasekmes, kurias sukelia nutukimas ir padidėjęs kraujospūdis. Labai svarbu laikytis tarptautinių rekomendacijų ir vaikams reguliariai matuoti kraujospūdį su jam tinkamo dydžio manžete, pailsėjusiam, patikrintais kraujospūdžio matavimo aparatais matuoti kelis kartus. Taip pat reikėtų didinti visuomenės, tėvų ir specialistų sąmoningumą apie nutukimu sergančių vaikų ir hipertenzijos ryšį. Tik taip galime laiku atpažinti problemą ir būti pasirengę užauginti sveikesnius vaikus ir suaugusius. 

Paciento istorija: naktimis bėgantis kraujas iš nosies pranešė apie rimtą ligą

„Sūnui buvo septyneri, kai pirmą kartą pastebėjome, kad kažkas negerai – naktimis, be aiškios priežasties, pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Kraujavimai vis stiprėjo, pradėjome ieškoti pagalbos: gydytoja pamatuodama kraujo spaudimą nustatė, kad jis mažam vaikui gerokai per aukštas“, – apie sūnaus ligos pirmuosius požymius pasakoja berniuko mama.

Ji neslepia, kad kraujas visuomet gąsdina, tačiau kitų ryškių simptomų nebuvo. Vaikas buvo judrus, o dėl retų galvos skausmų ar užmigimo pietų miego niekas per daug nesusimąstė. „Kai gydytoja, į kurią kreipėmės pagal gyvenamąją vietą, išmatavo aukštą kraujospūdį, labai greitai sureagavo – sūnui visai parai uždėjo spaudimo matavimo aparatą, kad tiksliai įvertintų būklę ir išrašė siuntimą į Santaros klinikas. Po savaitės jau buvome ligoninėje, atliko nuodugnius tyrimus ir paskyrė gydymą. Viskas vyko labai greitai, atsakingai ir rūpestingai. Vos pradėjus gydymą, kraujavimas iš nosies liovėsi, o sūnaus savijauta pastebimai pagerėjo“, – džiaugiasi mama.

Dabar berniukas kasdien vartoja vaistus, o šeimai tenka rūpintis mityba ir fiziniu aktyvumu. „Vaistus vartoti jam sekasi puikiai – jis pats žino, kada reikia juos išgerti. Tačiau keisti mitybos įpročius ar skatinti daugiau judėti – daug sunkiau. Šiuolaikinei ekranų visuomenei tai tampa nemenku iššūkiu. Bet svarbiausia – daug kalbėtis, būti kartu ir nei vienai šeimai nenuleisti rankų. Reikės visiems kantrybės, nusiteikti, kad nebus lengva, tačiau kito kelio nėra“, – atvirai patirtimi dalijasi moteris. 

VUL Santaros klinikų inf. 

2024 m. užfiksuotas aukščiausias ligotumo rodiklis per visą analizuojamą dešimtmetį – 493 tūkst. sergančiųjų, arba 1707,1 atvejis 10 000 gyventojų.  

Kaip teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Butkutė, didėjantys ligotumo rodikliai virškinimo sistemos ligomis – tai aiškus signalas, kad privalome daugiau dėmesio skirti sveikos gyvensenos skatinimui ir žalingų įpročių mažinimui: „Duomenys pabrėžia augančią virškinimo sistemos ligų reikšmę visuomenės sveikatai ir būtinybę stiprinti prevenciją, ankstyvąją diagnostiką bei efektyvų gydymą.“  

Analizuojant ligotumo virškinimo sistemos ligomis tendencijas 2015–2024 m. Lietuvoje, išskirtos trys pagrindinės virškinimo sistemos ligos / ligų grupės, kuriomis 2024 m. buvo sergama dažniausiai: stemplės ligos, gastritas ir duodenitas,  dispepsija ir kt. skrandžio ligos bei dvylikapirštės žarnos ligos.  

Lyginant ligotumo rodiklius pagal lytį, matyti, kad kasmet virškinimo sistemos ligomis dažniau sirgo moterys nei vyrai. Daugiausia susirgimų užfiksuota 2024 m. – sirgo 207,6 tūkst. vyrų ir 285,4 tūkst. moterų. Nuo 2015 m. abiejų lyčių suaugusiųjų sergančiųjų skaičius nuolat augo.  

Darbingo amžiaus gyventojų ligotumas padidėjo 42,1 proc., o senjorų – 35 proc.  Tuo tarpu vaikų ligotumas virškinimo sistemos ligomis 2015–2024 m. sumažėjo 26 proc.  

Vertinant mirtingumo priežastis, virškinimo sistemos ligos 2024 m. užėmė ketvirtąją vietą tarp dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Lyginant 2015 m. ir 2024 m. duomenis, mirtingumo rodiklis nuo šių ligų padidėjo 2,5 proc., nors bendros tendencijos išlieka svyruojančios.  

Tarp pagrindinių 2024 m. mirties priežasčių nuo virškinimo sistemos ligų išskiriamos trys diagnozių grupės: 

• Kepenų cirozė ir fibrozė (K74) – mirtingumas per dešimtmetį padidėjo 10,1 proc. ir 2024 m. siekė 16,3 atvejo 100 000 gyventojų. 

• Alkoholinė kepenų liga (K70) – mirtingumo rodiklis išaugo 11,8 proc. ir pasiekė 12,3 atvejo 100 000 gyventojų. 

• Kitos žarnyno ligos (K55–K63) – vienintelė grupė, kurioje mirtingumo rodiklis sumažėjo 10,7 proc., iki 12,5 atvejo 100 000 gyventojų.  

Higienos institutas nuosekliai renka, analizuoja ir skelbia statistinius duomenis apie gyventojų sveikatą, užtikrina patikimą informaciją, leidžiančią stebėti sveikatos tendencijas, vertinti pokyčius bei grįsti sprendimus visuomenės sveikatos politikoje. 

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, infekcinių ligų gydytoja profesorė Ligita Jančorienė pabrėžia, kad sprendimas paremtas pasaulinių gripo stebėsenos sistemų duomenimis. 

„Nemanyčiau, kad šį sprendimą reikėtų kvestionuoti – SAM negali priimti gerai nepamatuotų sprendimų. Rekomendacijos grindžiamos tarptautinių institucijų, daugelį metų stebinčių gripo viruso pokyčius Šiaurės pusrutulyje, sergamumą gripu bei vertinančių gripo vakcinos efektyvumą, duomenimis“, – teigia profesorė. 

B/Yamagata virusas – nebeaptinkamas penkerius metus 

B/Yamagata linijos gripo viruso pasaulinėse stebėsenos sistemose – GISAID, FluNet – nebeaptinkama jau nuo 2020 m., todėl ekspertai rekomenduoja šį komponentą šiemet išbraukti iš vakcinos sudėties. 

„Ilgą laiką naudojome trivalentę vakciną, bet pastebėjus, kad skirtingų B gripo virusų linijos cirkuliuoja pakaitomis, buvo pereita prie keturvalentės. Tačiau remiantis pastarųjų penkerių metų stebėsena, vienos iš B gripo linijos virusų nebepasitaiko, tad natūralu, kad šis komponentas laikinai iš vakcinos išimamas. Tai nereiškia, kad sprendimas negrįžtamas – jei virusas ims vėl plisti, jo antigenai ir vėl bus įtraukti į vakcinos sudėtį“, – sako L. Jančorienė. 

Vakcinos veiksmingumas nepriklauso nuo komponentų skaičiaus, o nuo jų atitikimo realiai cirkuliuojančioms virusų atmainoms. 

„Jei tam tikra viruso atmaina nebepastebima, nėra pagrindo į vakciną įtraukti jos antigeną. Toks principas – ne naujiena, jis taikomas ir kuriant kitus imunologinius produktus“, – aiškina gydytoja. 

Praėjusių metų sezonas – vienas sunkiausių 

Praėjęs sezonas buvo vienas sudėtingiausių per dešimtmetį – vien Lietuvoje registruoti 75 mirties atvejai nuo gripo. Sergamumo pikas pasiektas sausio pabaigoje. Remiantis PSO ir ECDC rekomendacijomis, Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programos ekspertai kartu su koordinavimo taryba rekomendavo šiemet pereiti prie trivalenčių vakcinų naudojimo. 

Valstybės lėšomis nemokamai pasiskiepyti galės vyresni nei 65 metų gyventojai, nėščiosios, žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, globos įstaigų gyventojai ir sveikatos priežiūros darbuotojai. 

„Gripo virusai nuolat kinta – bet kada gali atsirasti naujų atmainų. Galbūt ateityje turėsime net ir dar platesnio spektro vakciną, bet šiuo metu orientuojamasi į realią situaciją. Kasmet vasario pabaigoje ar kovo pradžioje PSO paskelbia tikslią būsimojo gripo sezono vakcinos sudėtį, pagal kurią visi gripo vakcinos gamintojai Šiaurės pusrutulyje galima gripo vakciną“, – pažymi L. Jančorienė. 

Skiepytis – kasmet 

Profesorė primena, kad gripo virusas greitai mutuoja, todėl net ir persirgus gripu ar pasiskiepijus ankstesniais metais, apsauga nuo naujų padermių išlieka tik ribotą laiką. Todėl kasmetinė vakcinacija išlieka pagrindine gripo prevencijos priemone. 

Imunitetas po skiepijimo susiformuoja per 10–14 dienų ir paprastai trunka apie pusmetį. Vyresniems, sergantiems lėtinėmis ligomis ar vaikams šis laikotarpis gali būti trumpesnis, todėl šios grupės laikomos prioritetinėmis. 

PSO duomenimis, vakcinacija visame pasaulyje kasmet padeda išvengti 3,5–5 milijonų mirčių nuo gripo, tymų, kokliušo, stabligės ir kitų infekcinių ligų. 

Nors hepatitas A – ūminis kepenų uždegimas, dar vadinamas „nešvarių rankų liga“, Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį mažėja, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras praneša, kad šiemet sausio–gegužės mėnesiais Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje užfiksuota daugiau hepatito A atvejų nei įprastai. Dauguma užsikrėtusiųjų yra suaugusieji, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, vartojantys narkotikus arba gyvenantys blogomis higienos sąlygomis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje kasmet vidutiniškai registruojama iki 19 virusinio hepatito A atvejų, o sergamumo rodiklis siekia apie 0,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai Lietuvoje iš viso užregistruota 18, 2023 m. – 10, 2022 m. – 24 virusinio hepatito A atvejai. 2024 m. didžiausias sergamumo rodiklis fiksuotas 18–24 metų amžiaus grupėje (2,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų).Pernai net 72,2 proc. visų atvejų (13 iš 18) buvo susiję su kelionėmis į užsienio šalis, užsikrėtusių per artimą kontaktą susirgimų nebuvo užfiksuota. Šiemet sausio–gegužės mėn. šalyje užregistruota 12 virusinio hepatito A atvejų.

Kaip plinta?

Primename, kad hepatitas A yra viena iš per maistą, vandenį ir aplinką plintančių infekcijų. Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nepasiskiepijusio žmogaus organizmą su užterštu maistu ar vandeniu, taip pat ir per glaudų fizinį kontaktą užsikrėtusiais asmenimis. Į maistą ar vandenį infekciją sukeliantis virusas patenka su užsikrėtusiojo žmogaus išmatomis, jei tinkamai nesilaiko asmens higienos pasinaudojęs tualetu.

„Hepatitas A dažniausiai plinta dėl prastų higienos įgūdžių. Rankų higiena – viena svarbiausių priemonių, padedanti apsisaugoti nuo daugelio užkrečiamųjų ligų. Atrodo paprasta, bet šis įprotis gali išgelbėti net gyvybę. Taip pat labai svarbu pasiskiepyti, ypač tiems, kurie daug keliauja ar dėl savo darbo pobūdžio susiduria su didesne rizika užsikrėsti“, – pabrėžia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė. 

Vakcinacija – efektyviausia apsauga

Hepatito A vakcina rekomenduojama keliaujantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis, taip pat vaikams, prieš jiems pradedant lankyti darželį ar mokyklą, bei žmonėms, kurių darbo specifika kelia riziką užsikrėsti, t. y. medikams, taip pat dirbantiems maisto tvarkymo įmonėse, nuotekų valymo darbuotojams. Dėl skiepų reikėtų konsultuotis su savo šeimos gydytoju.

Paplitęs visame pasaulyje

Virusinis hepatitas A paplitęs visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet užregistruojama apie 1,5 mln. virusinio hepatito A atvejų. Europoje, remiantis 2018–2022 m. duomenimis, kasmet vidutiniškai užregistruojama apie 7,7 tūkst. virusinio hepatito A atvejų. 2022 m. 30 Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių pranešė apie 4 548 virusinio hepatito A atvejus, sergamumo rodiklis siekė 1,0 atvejo 100 tūkst. gyv. Didžiausi sergamumo rodikliai fiksuoti Vengrijoje (5,5 atvejo 100 tūkst. gyv.), Kroatijoje (5,3 atvejo 100 tūkst. gyv.), Rumunijoje (4,8 atvejo 100 tūkst. gyv.) ir Bulgarijoje (4,4 atvejo 100 tūkst. gyv.). Infekcija plinta tarp įvairaus amžiaus žmonių šeimose, kolektyvuose, bendruomenėse.

„Įvairiose pasaulio šalyse kilę hepatito A protrūkiai dažniausiai siejami su maistu, kuris tinkamai termiškai neapdorotas, todėl raginame keliautojus visuomet įsitikinti, ar vartojamas vanduo ir maistas yra saugus. Kelionių metu rekomenduojama vengti žalių jūros gėrybių, gerti tik virintą arba fasuotą vandenį, taip pat nevartoti ledo gabaliukų, jei nėra aišku, kad jie pagaminti iš švaraus vandens“, – pataria NVSC atstovė.

SVARBU: nepasiskiepijusiems asmenims, keliaujantiems į šalis, kuriose yra reali rizika užsikrėsti virusiniu hepatitu A, patariama laikytis šių atsargumo priemonių:

• Kuo dažniau plauti rankas, nesant galimybei – naudoti specialias rankų dezinfekavimo priemones arba spiritines servetėles.
• Vengti nepasterizuotų pieno produktų.
• Vengti žalios ir nepakankamai termiškai apdorotos žuvies ar jūros produktų.
• Vengti pjaustytų vaisių, kadangi jie gali būti plauti užterštu vandeniu. Vaisius ir daržoves patariama valgyti prieš tai nulupus odelę.
• Nepirkti maisto iš gatvės prekeivių.
• Gerti į butelius supilstytą, fasuotą vandenį. Dantų valymui taip pat naudoti fasuotą vandenį.
• Nenaudoti ledo gabalėlių gėrimams atšaldyti, nes jie gali būti paruošti iš užkrėsto virusais vandens.

Prieš kelionę kviečiame apsilankyti NVSC interneto svetainėje, kur rasite aktualią informaciją apie skiepus ir kitas rekomendacijas keliautojams:
https://nvsc.lrv.lt/skiepai-keliautojams

Pozityvūs pokyčiai matomi ir kalbant apie mirčių nuo insulto skaičių: darbingo amžiaus vyrų grupėje jis sumažėjo nuo 320 (2015 m.) iki 193 (2024 m.), o moterų – nuo 168 iki 86 tuo pačiu laikotarpiu. 2024-aisiais, palyginti su 2015 m., vien nuo šių dviejų ligų buvo išsaugota net 783 darbingo amžiaus žmonių gyvybė, ir tai reikšmingas pasiekimas. 

Prof. J. Plisienės teigimu, skaičiai išties džiuginantys, ypač turint omenyje, kad Lietuva daug metų pirmavo Europoje pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Anot specialistės, šie pokyčiai neatsirado savaime. 

„Prie pagerėjusios situacijos neabejotinai prisidėjo aktyviai veikiančios, nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos prevencinės programos, kurios padeda užkirsti kelią rimtesnėms ligoms išsivystyti. Vis daugiau žmonių supranta, kad verta tikrintis profilaktiškai, o klaidingi mitai apie statinus – vaistus cholesteroliui mažinti – po truputį silpnėja, gyventojai tampa sąmoningesni, mažiau pasitiki nepagrįsta informacija internete ir labiau klauso gydytojų rekomendacijų. Taip pat pagerėjo vaistų prieinamumas, prie kurio smarkiai prisidėjo statinų kompensavimas, įsigaliojęs 2015 m.“, – sako ji.   

Kodėl širdies ligos dažniau pasiglemžia vyrus? 

2024 m. Higienos instituto duomenys rodo, kad darbingo amžiaus vyrų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje išlieka gerokai didesnis nei moterų – nuo išeminės širdies ligos 2015 m. mirė 4,2 karto daugiau vyrų nei moterų (1 404 ir 334), o 2024 m. – beveik penkis kartus daugiau (965 ir 199). Panašios tendencijos matomos ir kalbant apie insultus – vyrų mirčių skaičius nuo šios ligos kone dvigubai didesnis. 

Kardiologė šį ryškų lyčių skirtumą pirmiausia aiškina fiziologiniais ypatumais: „Moterys iki klimakterinio amžiaus yra apsaugotos estrogenų, kurie teigiamai veikia širdį ir kraujagysles. Tačiau artėjant menopauzei, per ją ar po jos estrogenų kiekis organizme sumažėja. O tuomet ta moterų ir vyrų mirštamumo kreivė išsiskiria – pradeda didėti moterų sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Hormoniniai skirtumai lemia tai, kad būdami darbingo amžiaus dažniau miršta vyrai, o sulaukusios vyresnio amžiaus – moterys.“ 

Ji taip pat atkreipia dėmesį į psichologinius aspektus – moterys dažniau profilaktiškai tikrinasi, aktyviau domisi savo sveikata ir yra linkusios anksčiau kreiptis į gydytojus, o vyrai į savo sveikatą vis dar linkę žiūrėti kiek atmestinai. „Šioje vietoje vis dar veikia stereotipai – tarsi būtų nevyriška skųstis ar eiti pas gydytojus profilaktiškai. Kartais tikrai pasitaiko situacijų, kai vyrai atvyksta ne savo noru, o atvesti artimųjų“, – teigia J. Plisienė. 

Svarbu ugdyti sąmoningumą, šviesti apie sveiką gyvenseną 

Statistika rodo, kad einame teisinga kryptimi, o dar geresnių rezultatų, gydytojos nuomone, pasiektume, jei apie sveiką gyvenseną pradėtume kalbėti dar vaikystėje. Anot jos, vaikai jau mokykloje ar darželyje turėtų žinoti, ką reiškia sveika mityba, kokia fizinio aktyvumo svarba ir kokie yra rizikos veiksniai. 

„Kai sveikos gyvensenos principai ugdomi nuo pat mažens, natūralu, kad užaugę žmonės tampa sąmoningesni, o tai atspindi ir gerėjantys sveikatos rodikliai. Jau dabar matome pozityvių pokyčių – jaunimas vis labiau rūpinasi savo sveikata: nerūko, sportuoja, geba valdyti stresą. Tai tampa ne tik norma, bet ir mada. Šie pokyčiai labai džiugina ir leidžia tikėti, kad ateityje mūsų rezultatai dar labiau gerės, o Lietuva ilgainiui nebepirmaus pagal mirštamumą širdies ir kraujagyslių ligų statistikoje. Ankstyvas sveikos gyvensenos mokymas ir ligų prevencija turėtų būti prioritetinės sritys“, – akcentuoja ji. 

„Žmonės turi suprasti, kad sveikata – tai viskas, o be jos mes – niekas. Turime išmokti rūpintis savo sveikata ir pasinaudoti galimybėmis, kurias mums suteikia sistema. Kartais viskas, ko reikia, – tai tiesiog ateiti ir pasitikrinti. Labai kviečiu naudotis ir širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa, skirta visiems sveikiems, šiomis ligomis nesergantiems žmonėms nuo 40 iki 60 metų – galbūt ji išgelbės gyvybę jums ar jūsų artimajam“, – ragina J. Plisienė. 

Pasaulyje vis aktyviau pripažįstama, kad vyrai susiduria su unikaliais emocinės ir psichikos sveikatos iššūkiais. Daugelyje šalių (Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Skandinavijoje) daug metų veikia įvairios specializuotos pagalbos vyrams linijos. Pavyzdžiui,  Australijoje veikia specializuota nemokama linija vyrams „MensLine Australia“ - tai visą parą veikianti nemokama ir konfidenciali pagalbos linija vyrams, teikianti emocinę ir psichologinę paramą telefonu bei internetu. Paslaugos apima krizės intervenciją, konsultacijas dėl santykių, tėvystės, streso, pykčio valdymo, priklausomybių, pagalbą patiriantiems smurtą ar jį naudojantiems, vaizdo ir pokalbių internetu konsultacijas, informacijos ir savipagalbos resursus vyrams. Ši linija skirta vyrams, ieškantiems paramos bet kokiu asmeniniu ar emociniu klausimu – tiek esantiems krizėje, tiek siekiantiems ilgalaikio pokyčio.

Lietuvoje šiuo keliu bando eiti dvi 2020 m. rudenį pradėjusios veikti linijos -  Kauno apskrities vyrų krizių centro iniciatyva sukurta „Vyrų linija“ ir Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro sukurta linija “Nelik vienas”. Nuo 2020 m. rudens bet kuris vyras gali paskambinti ir gauti profesionalią psichologo, psichoterapeuto ar teisininko pagalbą. Vyrams taip pat teikiama emocinė savanorių parama telefonu ir elektroniniais laiškais. Nuo linijų įkūrimo konsultuota jau šimtai vyrų iš visos Lietuvos – ne tik didmiesčių, bet ir mažų miestelių. Finansavimą šioms paslaugoms skiria LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Nors vyrų linijos savo veiklą pradėjo prieš beveik 5 metus, tai – tik pradžia. Kol kas linijų teikiamos pagalbos laikas yra ribotas - savanoriai budi ir specialistai konsultuoja tik devynias valandas per parą, taip pat stokojama įvairesnių paslaugų. Tai priklauso nuo finansavimo dydžio, todėl toli gražu ne kiekvienas Lietuvos vyras gali prisiskambinti ir gauti jam reikalingą pagalbą tuo metu, kai jis yra pasiruošęs apie tai kalbėti. 

Kai vyras slepia savo emocinį skausmą, jis dažnai pasireiškia kitomis formomis: dirglumu, atšiaurumu, emociniu atsitraukimu ar net agresija. Tokios reakcijos skaudžiai paliečia jo artimuosius – partnerius, vaikus, draugus. Šeimose užsisuka užburtas ratas – vyras atsitraukia, o artimieji jaučiasi atstumti, nesuprasti, nevertinami. Vaikai, augantys su emociškai užsidariusiu tėvu, dažnai patys išmoksta slopinti emocijas, netenka saugumo ir pavyzdžio, kaip kalbėti apie jausmus. Tylus skausmas perauga į platesnius visuomenės reiškinius: išauga priklausomybių, smurto, savižudybių, nedarbo lygis. Vyrų izoliacija kenkia bendruomeniškumui – kuo daugiau vyrų jaučiasi vieniši, tuo mažiau ryšių, empatijos, socialinio įsitraukimo. Valstybei tai reiškia didesnes išlaidas sveikatos, socialinės apsaugos, teisėsaugos srityse. Tačiau svarbiausia – prarandamas potencialas: neišgirsti vyrai negali visapusiškai dalyvauti gyvenime – nei kaip tėvai, nei kaip partneriai, nei kaip pilnaverčiai bendruomenių nariai.

Emocinė ir psichologinė parama vyrams – tai ne vien pagalba asmeniui. Tai investicija į visuomenės sveikatą, saugumą ir ateitį.

Pagalbos vyrams linijos Lietuvoje:

“Vyrų linija” – telefonas +370 67000027 , I-V 10-14 val. konsultuoja psichologai, psichoterapeutai, teisininkas. 

“Nelik vienas” – telefonas +370 60411119,  I-VII 17-22 val. Konsultuoja savanoriai.

Daugiau informacijos www.nelikvienas.lt  

Lietuva yra endeminė erkių platinamų ligų šalis,  jomis galima užsikrėsti tiek mieste, tiek kaime. Šiltojo sezono metu daugelis gyventojų aktyvų laisvalaikį leidžia gamtoje, miške, prie atvirų vandens telkinių, todėl padidėja erkių įsisiurbimo tikimybė. Dėl šios priežasties poilsiautojams svarbu nepamiršti pasirūpinti savo apsauga – pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.

NVSC duomenimis, šiemet sausio–gegužės mėn. Lietuvoje užregistruoti 88 erkinio encefalito atvejai (16 – vaikų, 72– suaugę asmenys). 2024 m. Lietuvoje nustatyti 807 erkinio encefalito atvejai (66 – vaikai, 741 – suaugę asmenys).  92,6  proc. susirgusiųjų buvo neskiepyti, o daugelis paskiepytų asmenų nesilaikė skiepijimo schemos intervalų.

Nuo erkinio encefalito galima skiepytis visus metus

Erkinio encefalito vakcina galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus bei suaugusiuosius. Norintiems pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito pirmosios dvi dozės skiriamos 1–3 mėn. intervalu. Trečioji dozė įprastai skiriama po 5–12 mėn. Vėliau imunitetą būtina stiprinti, pirmoji sustiprinančioji dozė skiriama po 3 metų, o vėliau kas 5 metus. Vyresniems nei 60 m. amžiaus gyventojams imunitetą stiprinti rekomenduojama kas 3 metus. Taip pat svarbu nepamiršti, kad nuo pernai metų rugsėjo mėn. 50–55 m. amžiaus grupei priklausantiems asmenims skiepai nuo erkinio encefalito yra nemokami, skiepijant tiek pagal pirminę skiepijimo schemą, tiek sustiprinančiąja doze.

Deja, tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra, todėl siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką, reikėtų vengti aukštos žolės ir krūmų, tinkamai apsirengti (šviesūs drabužiai, viršutiniai drabužiai ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnės prigludusios prie kūno, sukištos į batus), naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus), nuolat apžiūrėti save ir kartu keliaujančius asmenis.

Skiepus nuo stabligės būtina periodiškai atnaujinti

Šiltuoju metų laiku vis daugiau laiko praleidžiame ne tik poilsiaudami, bet ir dirbdami gamtoje, todėl dažniau kyla grėsmė susižeisti – įsipjauti, įsidurti. Net lengvas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu įrankiu ar daiktu gali tapti stabligės  priežastimi.

Šiais metais stabligės atvejų Lietuvoje neregistruota. 2024 m. diagnozuoti trys atvejai, iš jų du – Kauno apskrityje. Vienas ligos atvejis baigėsi mirtimi (Jurbarko r.). Susirgusieji buvo neskiepyti.

Primename, kad pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programą Lietuvoje rekomenduojama suaugusiųjų asmenų nuo 25 m. amžiaus vakcinacija difterijos ir stabligės vakcina kas 10 m. Ši dvivalentė vakcina įsigyjama valstybės biudžeto lėšomis, todėl pacientams už ją mokėti nereikia.

Dėl skiepijimų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

NVSC inf. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad lytine sveikata būtina rūpintis nuolatos, o vasarą, kai padaugėja kelionių, renginių, o tuo pačiu ir socialinių kontaktų, ypač svarbu nepamiršti saugaus lytinio elgesio. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras įspėja, kad lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI) sparčiai plinta visoje Europoje, todėl taip pat ragina visus atkreipti dėmesį į saugaus lytinio elgesio svarbą. Kokios ligos plinta lytiniu keliu, kokią riziką jos kelia sveikatai ir kas padeda nuo jų apsisaugoti patiems bei apsaugoti savo partnerius – apie tai išsamiau šiame pranešime.

LPI – tai infekcijos, kuriomis užsikrečiama bet kokių lytinių santykių metu nuo  užsikrėtusio asmens. Dažniausios iš jų yra sifilis, gonorėja, chlamidiozė. Lietuvoje šių ligų atvejų skaičius kasmet išlieka panašus. Daugiausia LPI atvejų užregistruojama tarp 25–34 metų amžiaus asmenų, daugiau – vyrų populiacijoje.   

Lytiniu keliu plintančios ligos sukelia tokius negalavimus, kaip niežulys, skausmas, pakitusios išskyros, kraujavimas, bėrimas ir kitus. Negydomos jos gali sukelti sunkias komplikacijas – mažojo dubens uždegimą, nevaisingumą (gonorėja ir chlamidiozė), vidaus organų pažeidimus (sifilis). Sifilis ypač pavojingas nėščiosioms, nes gali sukelti persileidimą arba lemti sunkius kūdikio  sveikatos sutrikimus, tokius kaip  mažesnis svoris, kvėpavimo sutrikimai, smegenų pakitimai ir kiti.   

Lytinių santykių metu taip pat gali plisti ir b raupai (beždžionių raupai). Nuo 2022 metų, kai pradėti registruoti beždžionių raupų atvejai, iki 2025 metų gegužės vidurio Europos žemyne užregistruota virš 24 tūkst. b raupų atvejų, dauguma – II b tipo. 2023 metų pabaigoje pradėjo plisti b raupų I-ojo tipo virusas. Pernai,  rugpjūčio mėn., Švedija pirmoji Europos žemyne informavo apie I b tipo b raupų atvejį, o iki šių metų gegužės vidurio užregistruotas 21 I b tipo raupų atvejis Europoje. Be to, minėto b raupų tipo atvejai užregistruoti Tailande, Indijoje, JAV, Kanadoje, Pakistane, Kinijoje, Brazilijoje, Australijoje – t. y. šalyse už Afrikos ribų. Visi užsikrėtusieji turėjo artimą  kontaktą su sergančiaisiais. Epidemiologiniais duomenimis, dauguma užsikrėtusiųjų yra vyrai, o užsikrėtimo pobūdis – lytiniai santykiai.

Lietuvoje b raupų atvejis (II tipo) buvo užregistruotas 2024 metų rugsėjį. Per visą registravimo laikotarpį nuo 2022 metų šalyje užregistruoti 6 b raupų atvejai.

Primename, kad b raupai nėra lengvai plintanti liga, bet užsikrėsti galima esant artimam fiziniam sąlyčiui su asmeniu, kuriam pasireiškia ligos simptomai, per kūno skysčius (pūlius ar kraują) nuo odos pažeidimų ar šašų, per kvėpavimo takų lašelius, ilgesnį laiką bendraujant su sergančiu asmeniu, taip pat seksualinio kontakto metu (bučinius, lietimą, lytinius santykius). Užsikrėsti šia liga galima ir per patalynę, rankšluosčius, drabužius ir kitus aplinkos daiktus, kuriais naudojasi sergantis asmuo.

Kaip apsisaugoti patiems ir apsaugoti kitus?

Sveikatos specialistai primena, apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių ligų ir užkirsti kelią jų plitimui padeda saugus lytinis elgesys gali. Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti apsaugos priemones (prezervatyvus), ypač turint lytinių santykių su atsitiktiniais partneriais. Be to, gyvenant aktyvų lytinį gyvenimą, rekomenduojama reguliariai pasitikrinti sveikatą, nes LPI būdinga besimptomė ligos eiga, todėl užsikrėtus ir nediagnozavus išlieka rizika užkrėsti kitus, net patiems to nežinant. Be to ir vieni nesaugūs lytiniai santykiai gali būti rizika užsikrėsti bet kuria lytiškai plintančia liga  ar ŽIV.

Apsisaugoti nuo b raupų padeda ir vakcina. Lietuvoje profilaktiškai nuo b  raupų gali pasiskiepyti rizikos grupei priklausantys asmenys, t. y. vyresni nei 18 metų amžiaus vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais. Šia vakcina taip pat skiepijami asmenys, kurie turėjo didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju ir yra vyresni nei 18 metų amžiaus. Tokius asmenis identifikuoja NVSC specialistai, apklausdami b raupais susirgusį pacientą.

Daugiau informacijos apie b raupus galima rasti čia:

https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/bezdzioniu-raupai/ 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pabrėžia, kad turėdami pakankamai informacijos apie šias ligas, teikdami pirmenybę prevencijai  ir palaikydami atvirą bendravimą su partneriais bei sveikatos specialistais,  mes ne tik apsaugome save ir savo partnerius, tačiau prisidedame prie LPI, ŽIV, b raupų, ir kitų lytiniu keliu  plintančių ligų  (lytinių organų herpesvirusinės infekcijos, virusinio hepatito B, žmogaus papilomos viruso ir kt.) plitimo mažinimo ir kuriame sveikesnę visuomenę.

Daugiau informacijos apie LPI galima rasti:

https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/ligu-aprasai-pagal-abecele/l-1/lytiskai-plintancios-infekcijos/

Pasitikrinti dėl LPI, ŽIV, hepatito B galima sveikatos priežiūros įstaigose arba atliekant savikontrolės testus namuose. Anonimiškai ir nemokamai atlikti atrankinius greituosius testus bei pasikonsultuoti galima kai kuriose nevyriausybinėse organizacijose:

https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/pasauline/istyrimas-del-ziv/kur-pasitikrinti/

NVSC inf. 

Atsižvelgdama į augantį susidomėjimą mobiliais maitinimo verslais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) parengė metodines rekomendacijas viešojo maitinimo įmonėms, ketinančioms vykdyti veiklą mobiliuose maisto tvarkymo įrenginiuose – furgonuose, priekabose ar laikino pobūdžio prekyvietėse.

Rekomendacijų rinkinyje išsamiai apžvelgiami pagrindiniai higienos ir maisto saugos reikalavimai bei pateikiami praktiniai patarimai, kaip įsirengti mobilią maisto tvarkymo vietą, užtikrinant atitiktį reikalavimams ir saugius maisto gamybos bei prekybos procesus.

Rekomendacijose aptariami ir kiti šio verslo atstovams svarbūs aspektai, tokie kaip: vandens tiekimo sprendimai, paviršių priežiūra, vėdinimas, tinkamos maisto laikymo sąlygos ir kt.

„Vasaros sezonui įsibėgėjant ir suaktyvėjus renginiams, mugėms, lauko prekybai, mobilūs maitinimo įrenginiai tampa vis populiaresni. Atsižvelgdami į šias tendencijas parengėme rekomendacijas, kurios padės maitinimo verslui geriau suprasti teisinį reglamentavimą ir išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų. Jos ypač vertingos tiems, kurie dar tik pradeda veiklą, tačiau bus aktualios ir patirties turinčioms įmonėms, siekiančioms tobulinti ar plėsti savo paslaugas mobiliuose maitinimo įrenginiuose“, – sako Laura Ivanauskienė, VMVT Maisto ir veterinarijos politikos departamento Maisto skyriaus vyriausioji specialistė. 

Tikimasi, kad šios praktinės rekomendacijos taps naudingu vadovu viešojo maitinimo verslui ir padės išvengti nenumatytų rizikų, susijusių su maisto sauga, patalpų įrengimu bei veiklos registracijos procedūromis.

Daugiau informacijos ir rekomendacijas rasite VMVT interneto svetainėje.

VMVT primena, kad dėl mobilių maisto tvarkymo patalpų įrengimo ar kitų aktualių maisto tvarkymo veiklos klausimų pasitarti arba pasikonsultuoti galima kreiptis el. paštu klausimai@vmvt.lt arba skambinti trumpuoju telefonu 1879.

Kadangi simptomai staiga atsiranda ir taip pat greit išnyksta, daugelis juos priskiria nuovargiui ar stresui. Išsėtinė sklerozė yra lėtinė neurologinė liga, kuria dažniausiai suserga jauni žmonės – paprastai tarp 20 ir 40 metų. Vis dėlto laiku atpažinti požymiai ir ankstyva diagnozė gali lemti geresnę gyvenimo kokybę.

Sergančiųjų daugėja

Lietuvoje išsėtine skleroze serga apie 3,5 tūkst. žmonių. Mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, paskutiniais dešimtmečiais sergančių daugėja. Priežasčių ne viena: atnaujinti diagnostikos kriterijai, geresnis prieinamumas, didesnis visuomenės informuotumas. Šiemet Rygoje vykusiame Baltijos šalių gydytojų neurologų kongrese daug dėmesio skirta IS diagnostikai ir gydymo naujovėms. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Išsėtinės sklerozės koordinacinio centro gydytojos neurologės doc. dr. Rasos Kizlaitienės, tai – nestebina, nes sergančiųjų skaičius auga, o liga vis dažniau nustatoma jaunesniems žmonėms.

Vienas pagrindinių kongrese aptartų klausimų – šiuo metu atnaujinti tarptautiniai IS McDonald diagnostikos kriterijai. Šių pokyčių tikslas – užtikrinti kuo ankstyvesnį ligos nustatymą tam, kad galima būtų kuo anksčiau pradėti gydymą. „Kuo anksčiau diagnozuojame išsėtinę sklerozę, tuo geresnės galimybės pristabdyti ligos aktyvumą ir progresavimą“, – pabrėžia gydytoja neurologė.

Pasak jos, vienas didžiausių iššūkių – ankstyvųjų simptomų neatpažinimas. Pacientai neretai vengia kreiptis į šeimos gydytojus, o šie – ne visada įtaria autoimuninę ligą. Net ir tada, kai jiems įtarimų kyla, pacientai vengia ateiti pas gydytoją neurologą. 

Gydymo problemos

Lietuvoje, pasak doc. dr. R. Kizlaitienės, yra prieinami ir kompensuojami visi pagrindiniai ligos eigą modifikuojantys vaistai. Vis dėlto požiūris į gydymo taktiką pasaulyje keičiasi.

„Anksčiau gydymas dažnai buvo pradedamas nuo vidutinio efektyvumo vaistų, o stipresni skiriami tik po besikartojančių ligos atkryčių. Šiandien vis daugiau kalbama apie tai, kad aktyviai ligos eigai būtina taikyti maksimaliai efektyvius vaistus nuo pat pradžių – tai gali būti preparatai, kurie pasižymi imunorekonstitucinėmis savybėmis (tai vaistai, kurie perkrauna imuninę sistemą taip, kad sumažėtų jos autoimuninis aktyvumas, poveikis išlieka ilgai), ar monokloniniai antikūnai (vaistai, kurie užblokuoja arba sunaikina dalį limfocitų, tuomet jų mažiau patenka į centrinę nervų sistemą ir sumažėja ligos aktyvumas). Pastarieji veikia tam tikras limfocitų populiacijas, moduliuoja imuninį atsaką ir labai efektyviai stabdo ligos paūmėjimų kartojimąsi, atitolina nuolatinį negalios progresavimą“, – aiškina specialistė.

Tyrimai rodo, kad anksti pradėtas gydymas padeda išlaikyti stabilesnę ligos eigą, mažina atkryčių dažnį, lėtina negalios progresavimą, tačiau Lietuvoje vis dar ribotos galimybės iš karto skirti intensyvius gydymo metodus pacientams, kurių liga numatoma bus nepalanki ar nuo pat pradžių pasireiškia aktyvia forma.

Gydytoja pabrėžia, kad kuo anksčiau pacientui skiriamas veiksmingas gydymas, tuo geresnės jo ilgalaikės prognozės.

 „Efektyvus gydymas turėtų būti kompensuojamas jau pradinėje ligos stadijoje. Skaičiavimai rodo, kad bendros gydymo išlaidos ilgainiui nesikeistų, jei būtų atsižvelgta į kaštus, susijusius su negalios progresavimu, dažnesnėmis hospitalizacijomis ar prarastu darbingumu“, – sako doc. dr. R. Kizlaitienė ir priduria, kad džiugina tai, jog Lietuvoje jau yra išsėtinės sklerozės gydyme besispecializuojančių gydytojų neurologų ir slaugytojų, kurios padeda tiek gydytojui, tiek pacientui: išmoko leistis vaistus, paaiškina apie vaistų dozavimą ir pan.

Nepakeičiama grandis gydyme

Kauno klinikų bendrosios praktikos slaugytoja Auksė Simonaitienė klinikų įsteigtame Išsėtinės sklerozės centre dirba jau 19 metų. Čia kreipiasi daugiau nei 600 įvairaus amžiaus pacientų, sergančių IS ir gaunančių taip reikalingą valstybės kompensuojamą gydymą ligą modifikuojančiais vaistais (LMV). A. Simonaitienė džiaugiasi, kad gali visapusiškai padėti savo pacientams: „Pacientams būtų tikrai sunku, jei nebūtų mūsų, slaugytojų, pagalbos. Man jie gali skambinti telefonu bet kuriuo paros metu. Tai tikrai didelė jiems pagalba. Pavyzdžiui, vieni skambina, kai kažkur skauda, kiti – kai baigiasi vaistai, treti – kai nepavyksta užsiregistruoti pas gydytojus ir pan.“ Per daugelį darbo metų su IS pacientais slaugytoja sako pastebėjusi, kad daugelis skambina telefonu ne tik norėdami konkrečios pagalbos, bet ir pasikalbėti apie buitinius dalykus, mitybą ar tiesiog gyvenimą. Kalbėdama apie IS pacientų priežiūrą ir iššūkius, A. Simonaitienė tikisi, kad ateityje jiems bus daugiau galimybių konsultuotis su reabilitologais, psichologais ir kitais specialistais.

Pasak Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos (LISS) generalinės sekretorės Aldonos Droseikienės, stipri slaugos grandis yra būtina norint užtikrinti kokybišką ir tęstinę pagalbą sergantiesiems. Tai suprantama visoje Europoje. Jau nuspręsta, kad kitais metais kasmetiniame Europos išsėtinės sklerozės platformos (angl. The European Multiple Sclerosis Platform (EMSP)) renginyje pagrindinė tema bus slaugytojai ir jų vaidmuo sergančiojo IS gyvenime. „Manau, kad prie to prisidėjo ir LISS, išleidome specializuotą leidinį slaugytojams, kurie dirba su IS, jį pristatėme Europai, manau, kad tai inspiravo kitų metų tarptautinio renginio temą“, – sako A. Droseikienė.  

Planuojamas renginių ciklas

Neseniai visame pasaulyje buvo minima Pasaulinės išsėtinės sklerozės diena. Lietuvoje sergantieji ją paminėjo Vilniuje įsikūrusiame Išsėtinės sklerozės terapijos centre. Birželio viduryje sostinėje pacientams iš visos Lietuvos organizuojama informacinė, švietėjiška konferencija, o vasaros pabaigoje – tradicinė stovykla Palangoje. Paprastai tai būna pirmasis renginys, į kurį kviečiami atvykti naujokai, nes joje skiriama laiko ne tik informacijai apie ligą, bet ir įvairiems žaidimams, kultūrinei programai. „Stovykloje tikrai kiekvienas gauna naudingos informacijos, atsižvelgiant į savo asmeninius poreikius“, – įsitikinusi A. Droseikienė ir priduria, kad rudenį vėl planuoja organizuoti seminarus sergantiesiems IS aktualiomis temomis.

Lyginant su kitomis ligomis sergančiais pacientais, žmonėms, sergantiems išsėtine skleroze, pas gydytoją neurologą pavyksta patekti pakankamai greitai, o ir vaistai yra prieinami. Vis dėlto kitų iššūkių ir problemų šiems pacientams netrūksta. Pavyzdžiui, daug neaiškumų sergantiesiems kyla dėl dalyvumo lygio nustatymo, gatvių ir pastatų infrastruktūra nepritaikyta žmonėms, kurie naudojasi neįgaliojo vežimėliais, trūksta socialinių paslaugų, asistentų pagalbos prieinamumo, ypač vakarais.

Asociacija Onkologija.lt

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vilniaus filialo Vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja dr. Giedrė Misiūnienė sako, kad vienas iš paauglystės fenomenų yra eksperimentavimas, todėl paauglio gyvenime gali atsirasti nikotinas, alkoholis, kitos psichoaktyviosios medžiagos.

„Tėvams, kurie mano, kad jų vaikas psichoaktyvias medžiagas vartoja rizikingai ar žalingai, reikėtų pasidalinti įtarimais su vaiko ar šeimos gydytoju, nes kuo greičiau atkreipiamas dėmesys į problemą, tuo jai įveikti reikės mažiau laiko ir resursų. Taip pat vertėtų žinoti visas galimybes ir įrankius, kaip spręsti situaciją. Labai dažnai norima greito rezultato, tačiau tik per santykio, pasitikėjimo ir ryšio kūrimą galima pasiekti teigiamą ilgalaikį efektą. Kartais tėvai sako, kad santykis su vaikais būna peraugęs į nuolatinę kovą. Tačiau gąsdinimai, baudimai, draudimai, jei ir duos efektą, tai tik trumpalaikį, didesnė tikimybė, kad paauglys tik labiau atsiribos“, – sako dr. G. Misiūnienė.

Pasak VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėjos Virginijos Karalienės, psichoaktyviąsias medžiagas vartojantys paaugliai į sveikatos specialistų akiratį dažniausiai ir patenka susirūpinusių šeimos narių dėka.

„Šeimos narių ar kitų lydinčių asmenų suteikiama informacija apie paauglio elgsenos ir savijautos pokyčius ir surinkti anamnestiniai duomenys gali padėti nuspėti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Svarbu, kad šeimos ar vaikų ligų gydytojai ir kiti specialistai, susiduriantys su nepilnamečiais praktikoje, gebėtų atpažinti vartojimo požymius bei nukreiptų pagalbai“, – teigia V. Karalienė.

Ilgalaikį efektą lemia santykio kūrimas

Kalbėdama apie paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, dr. G. Misiūnienė pastebi, kad pastaruoju metu paaugliai dažniau vartoja skirtingas medžiagas – tiek legalias, tokias kaip alkoholis, tiek nelegalias, jas maišo ir tai kelia riziką jų sveikatai.

„Šiuo metu yra daug naujų, neaiškios kilmės ir sudėties psichoaktyviųjų medžiagų. Atsiranda naujų sintetinių raminamųjų vaistų, papildų, arbatų – ką galima įsigyti ir legaliai. Vaikai paprastai nelabai ir supranta, ką vartoja. Nesupranta ir tėvai, nes medžiagos naujos, netyrinėtos, jų poveikis elgesiui ir sveikatai nėra aiškus, todėl jos kelia aukštą riziką, gali per pakankamai trumpą laiką lemti neigiamas pasekmes“, – akcentuoja ji.

Susidūrus su paauglio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu tėvų pareiga yra aiškiai ištransliuoti vaikui, kad šis jiems rūpi, jie yra už jį atsakingi ir todėl priims sprendimus, kurie bus reikalingi ir padės.

„Turim išgirsti, ką sako ir ko nori paauglys, bet tai nereiškia, kad reikia su viskuo sutikti. Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo žalingo vartojimo ar priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl svarbu, kad šeimos nariai tinkamai reaguotų, paskatintų ieškoti išeities priimant pagalbą“, – kalba RPLC atstovė.

Vaikui svarbu įskiepyti įgūdžius, kurie padėtų atsispirti, išmokyti pasakyti „ne“, kaip elgtis rizikingose situacijose, ko vengti, taip stiprinant galimybių paieškos ir apsisaugojimo nuo grėsmių režimus vaiko smegenyse, ugdant psichologinį atsparumą.

Tėvams reikėtų atvirai, ramiai ir be įtampos pasikalbėti su vaikais apie psichoaktyvias medžiagas, nemoralizuoti ir pernelyg negąsdinti. Abejojantys, ar sugebės tinkamai kalbėtis su vaiku, gali pasitelkti į pagalbą RPLC kartu su Sveikatos apsaugos ministerija sukurtus dešimt videofilmų, kuriuose aiškinama, kodėl vaikai pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, ką daryti tai pastebėjus, kaip kalbėtis su vaikais ir panašiai.

Ženklai, kad reikia pagalbos

Anot Karoliniškių poliklinikos atstovės V. Karalienės, pirminės pagalbos galima sulaukti ir iš šeimos ar vaikų ligų gydytojo, nes bet kurios specializacijos gydytojas ar kitas medicinos darbuotojas gali inicijuoti nepilnamečio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo lygmens įvertinimą.

„Jį rekomenduojama atlikti pasitelkiant CRAFFT (angl. car, relax, alone, forget, friends, trouble) klausimyną. Galimi trys vartojimo lygmenys: eksperimentavimas su psichoaktyviosiomis medžiagomis, rizikingas ar žalingas vartojimas ir priklausomybė nuo šių medžiagų. Tolesnė pagalbos taktika planuojama atsižvelgiant į konkrečiu atveju nustatomą lygį“, – sako ji.

Pirmines konsultacijas, kai matoma, kad trinka vaiko dienos ritmas, rutina, teikia ir mokyklų švietimo pagalbos specialistai, gyvenamojoje teritorijoje esantys visuomenės sveikatos biurai, psichikos sveikatos centrai.

Dr. G. Misiūnienė pastebi, kad į RPLC specialistus tėvai paprastai kreipiasi, kai vaiko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tampa nebekontroliuojamas, jis nuolat ieško, kaip gauti šių medžiagų, taip pat kai sutrinka ne tik jo socialinis gyvenimas, bet ir kognityvinės funkcijos: dėmesys, atmintis, mąstymas.

„Dar vienas kriterijus – kritęs pažangumas, kai vaikas nebesidomi mokslu, atsiriboja nuo tėvų, mokytojų, nebejaučia ryšio su savo aplinka. Nerimą tėvams turėtų sukelti ir augantis konfliktiškas tarpusavio bendravimas, tyčinis vaiko kenkėjiškas elgesys, namuose atsirandančios keistos, nematytos medžiagos, gaunamos siuntos ir slepiamas jų turinys. Tai ženklai, kad vaikas gali žalingai vartoti psicho-aktyviąsias medžiagas“, – teigia pašnekovė.

Visos situacijos skirtingos, rizikos veiksnių spektras platus, todėl kiekvienam vaikui, įvertinus jo būklę, sudaroma individuali psichosocialinė gydymo programa. Nepriklausimai nuo problemų sunkumo, dauguma tėvų taip pat jaučiasi įstrigę ir bejėgiai. Jiems rekomenduojama RPLC taikoma CRAFT programa, kuri efektyviai padeda ne tik vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, bet ir jų artimiausiems žmonėms, leisdama atrasti būdus, kaip motyvuoti priimti pagalbą, skatinti tinkamą elgesį, komunikuoti sudėtingose situacijose.

„Svarbu suprasti, kad paauglystės etape psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra problema, į kurią reikia reaguoti laiku. Yra daug efektyvių, moksliškai pagrįstų pagalbos ir gydymo galimybių, tik tėvai turėtų nedelsti, nelaukti, kol galbūt viskas praeis savaime, ir kreiptis į kvalifikuotus specialistus“, – apibendrina dr. G. Misiūnienė.

RPLC pranešimas spaudai 

„Anafilaksija – tai ne tik stipri alergija. Tai – gyvybei pavojinga būklė, kurioje kiekviena pradelsta minutė gali būti lemtinga. Mūsų tikslas – ne tik gydyti alergijas, bet ir edukuoti visuomenę, kad kiekvienas žinotų, kaip atpažinti ir reaguoti į šią grėsmę“, – pabrėžia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centro gydytoja, vaikų alergologė Rūta Požerskytė, kasdien susidurianti su įvairaus amžiaus pacientų alerginėmis reakcijomis.

Kai organizmas tampa priešu pats sau

Alerginė reakcija iš esmės yra paradoksalus mūsų imuninės sistemos atsakas. Vietoj to, kad gintų nuo tikrų pavojų, ji pradeda atakuoti aplinkoje esančias, daugeliui visiškai nekenksmingas medžiagas – alergenus. Tai tarsi klaidingas pavojaus signalas, sukeliantis kaskadinę (grandininę, savaime stiprėjančią imuninės sistemos) reakciją organizme.

Anafilaksija – tai šios klaidingos reakcijos kulminacija. Anafilaksinis šokas yra žaibiškai besivystanti, sisteminė alerginė reakcija, kurios metu per kelias minutes gali būti pažeista ne viena gyvybiškai svarbi organų sistema. Be skubios medicininės pagalbos tokia reakcija  gali baigtis mirtimi.

„Anafilaksija nėra tik nemalonus pojūtis ar stiprus diskomfortas. Tai – reali, grėsminga būklė, kurioje akimirksniu sprendžiasi žmogaus likimas“, – konstatuoja gydytoja R. Požerskytė.

Maždaug vienam iš 300 žmonių gyvenime gali pasireikšti bent viena anafilaksinė reakcija

Skaičiai kalba patys už save: maždaug vienam iš 300 žmonių gyvenime gali pasireikšti bent viena anafilaksinė reakcija. Ir ši būklė, deja, dažnėja – pastaraisiais metais stebimas stabilus 5–7 proc. metinis hospitalizacijų dėl anafilaksijos augimas. Nors Lietuvoje išsamių duomenų apie šios būklės paplitimą dar nėra, Europos anafilaksijos registras atskleidžia, kad net 10–20 proc. visų sunkių alerginių reakcijų ištinka vaikus. Mirtinos baigtys yra palyginti retos, tačiau labai realios – kai kuriose šalyse fiksuojama iki penkių mirčių nuo anafilaksijos vienam milijonui gyventojų.

Kas sukelia audrą organizme?

Anafilaksiją gali išprovokuoti daugybė įvairių medžiagų. Kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausi „kaltininkai" yra karvės pienas, kiaušiniai ir soja. Vyresni vaikai ir paaugliai dažniau reaguoja į riešutus, žuvį, sezamą. Suaugusiesiems didžiausią pavojų kelia tam tikri vaistai, ypač antibiotikai ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vabzdžių (pavyzdžiui bičių, vapsvų) įgėlimai.

Įdomu tai, kad kartais organizmo reakciją gali sustiprinti netikėti veiksniai, pavyzdžiui, fizinis krūvis (net jei alergenas buvo suvartotas prieš kelias valandas), infekcijos, menstruacijos, alkoholio vartojimas ar kai kurių vaistų (pavyzdžiui, beta-blokatorių) vartojimas. Žmonės, sergantys astma, yra ypač pažeidžiami, nes jų anafilaksinės reakcijos dažnai būna sunkesnės eigos.

„Tai prasidėjo nuo riešutinio batonėlio..“

Vilnius miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centro pacientės  14-metės Gabrielės istorija – tai realus priminimas, kaip greitai ir netikėtai gali įvykti anafilaksija.

„Tai buvo visiškai paprasta diena mokykloje. Suvalgiau riešutinį batonėlį, kurį buvau valgiusi daugybę kartų. Bet tąkart užteko vos kelių kąsnių – staiga pradėjau dusti, baisiai niežėjo rankos, burnoje atsirado keistas, deginantis jausmas, akyse viskas aptemo... To baimės jausmo niekada nepamiršiu. Tąkart mane išgelbėjo budri mokytoja, kuri nedelsdama iškvietė pagalbą.“

Šiandien Gabrielė visuomet su savimi nešiojasi adrenalino autoinjektorių – savo „gyvybės draugą" – ir kruopščiai tikrina kiekvieno maisto produkto sudėtį.

Simptomai – greiti, pavojingi ir klastingi

„Anafilaksijos simptomai gali būti labai įvairūs ir kartais klaidinti. Dažniausiai pirmieji pasireiškia odos požymiai – staigus paraudimas, intensyvus niežulys, dilgėlinis bėrimas, įvairūs tinimai. Kvėpavimo sistema reaguoja dusuliu, švokštimu, balsas gali tapti užkimęs. Dažnai staiga krenta kraujospūdis, žmogus jaučia stiprų silpnumą, svaigsta galva, gali netekti sąmonės. Neretai pasireiškia ir virškinimo sistemos sutrikimai – pykinimas, vėmimas, stiprus pilvo skausmas. Vaikams, ypač kūdikiams, simptomai gali būti mažiau specifiniai – neįprastas nerimas, vangumas, nepaaiškinamas verksmingumas, įvairūs odos bėrimai ar pamėlynavusios lūpos. Tėvai turi būti itin atidūs ir nedelsti, jei pastebi bent kelis iš šių požymių po galimo kontakto su alergenu“, – detaliai simptomus vardina vaikų alergologė R. Požerskytė.

Mažieji pacientai, kuriems reikia ypatingo budrumo

Kūdikiams ir mažiems vaikams atpažinti anafilaksijos simptomus gali būti tikras iššūkis, nes juos reikia atskirti nuo įprastų fiziologinių būklių ar kitų vaikų ligų.

„Maži vaikai dar neturi gebėjimo aiškiai nusakyti savo pojūčių, todėl tėvų ir globėjų intuicija bei budrumas tampa gyvybiškai svarbūs. Staigus, nepaaiškinamas vaiko būklės pasikeitimas, ypač kartu su odos ar kvėpavimo problemomis, turėtų būti nedelsiant vertinamas kaip rimtas signalas kreiptis medicininės pagalbos“, – akcentuoja vaikų alergologė.

Būdingi anafilaksijos simptomai šioje amžiaus grupėje dažnai pasireiškia kaip neįprasti elgesio pokyčiai: staigus, neperstojantis verkimas be akivaizdžios priežasties, neįprastas neramumas, irzlumas ar net išgąstis. Gali atsirasti odos ir gleivinės simptomų: dilgėlinis bėrimas, intensyvus kasymasis, odos nukasymo žymės, veido, liežuvio ar gerklų patinimas.

„Jei mažylis staiga tampa neįprastai vangus, ima mėlynuoti lūpos, kvėpavimas pasidaro triukšmingas, švilpiantis ar apsunkintas – nė akimirkos nedvejokite. Nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu 112“, – griežtai nurodo gydytoja Rūta Požerskytė.

Žinojimas – tai gyvybės garantas

Liūdna, tačiau tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis žmonių, patyrusių anafilaksiją, anksčiau neturėjo diagnozuotos alergijos. Tai reiškia, kad ši gyvybei pavojinga reakcija gali ištikti visiškai netikėtai  net ir tuos, kurie save laikė visiškai sveikais. Štai kodėl kiekvienam iš mūsų yra gyvybiškai svarbu žinoti, kaip atpažinti grėsmę ir kaip teisingai reaguoti.

Pirmasis žingsnis – įtarti anafilaksiją, jei žmogus staiga pradeda dusti, tinsta veidas ar liežuvis, netenka sąmonės ar jo odą išberia iškart po kontakto su galimu alergenu. Kitas, ne mažiau svarbus žingsnis – kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei žmogus žino apie savo alergiją ir turi vaistų nuo alergijos ar adrenalino autoinjektorių (populiariai vadinamą „EpiPen"), svarbu nedelsiant jį panaudoti, nes tai dažniausiai yra vienintelis efektyvus pirmosios pagalbos būdas iki atvyksta medikai. Po adrenalino injekcijos žmogų reikia paguldyti ant nugaros, pakelti kojas (jei jis sąmoningas), nuraminti ir nuolat stebėti jo kvėpavimą bei bendrą būklę.

Anafilaksija – tai gyvybei pavojinga alerginė reakcija, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos. Ūmios būklės metu specifiniai alergologiniai tyrimai neatliekami, nes svarbiausia – kuo greičiau stabilizuoti paciento gyvybines funkcijas. „Ūmios reakcijos metu mūsų pagrindinis tikslas yra kuo greičiau stabilizuoti paciento būklę. Tik tuomet, kai pavojus praeina, galime pradėti ieškoti tikrosios priežasties“, – sako Alergologijos centro gydytoja.

Kai paciento būklė stabilizuojasi, jis planine tvarka siunčiamas konsultacijai pas gydytoją alergologą. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centre atliekamas išsamus alergologinis ištyrimas, padedantis nustatyti anafilaksijos priežastis, galimą alergeną ar kitą anafilaksiją sukėlusį veiksnį bei suplanuoti individualią tolimesnę profilaktiką ir gydymo strategiją. Svarbu žinoti, kad toks ištyrimas paprastai atliekamas ne anksčiau kaip praėjus 4–6 savaitėms po įvykusios reakcijos.

Visuomenės budrumas  gali padėti išgelbėti gyvybę

Europos anafilaksijos registro duomenys atskleidžia, kad analizuojant jaunesnių nei 18 metų asmenų, patyrusių anafilaksiją, duomenis, net 46 proc. šių reakcijų įvyko namuose, apie 10 proc. – mokyklose, apie 13 proc. – parkuose ar soduose, apie 5 proc. – restoranuose ir tik 9 proc. – gydymo įstaigose. Ši statistika aiškiai parodo, kad anafilaksija dažniausiai įvyksta ne medicinos įstaigose, o ten, kur žmonės gyvena, mokosi, sportuoja, keliauja. Todėl visuomenė tampa pirmąja ir itin svarbia grandimi pagalbos grandinėje.

Žinodami, ką daryti ištikus anafilaksijai, kiekvienas iš mūsų galime tapti tais, kurie išgelbsti gyvybę. Gydytoja Rūta Požerskytė dar kartą pabrėžia, kad žinios apie alergijos simptomus ir gebėjimas veikti kritinėje situacijoje gali būti skirtumas tarp gyvenimo ir mirties.

„Kiekvienas iš mūsų turime būti informuoti ir pasiruošę padėti. Tai nėra vien tik medicinos personalo atsakomybė, o mūsų visų bendras rūpestis. Būkime budrūs, mokykimės ir veikime greitai, nes kiekviena pradelsta minutė anafilaksijos atveju iš tiesų gali būti lemtinga“, – apibendrina gydytoja vaikų alergologė Rūta Požerskytė.

VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pranešimas spaudai 

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams, gydymo įstaigose, kuriose jie yra prisirašę ir kurios turi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl šeimos medicinos paslaugų, šeimos gydytojo pagal jo kompetenciją ir medicinines indikacijas skiriami tyrimai apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Už juos pacientams mokėti ar primokėti nereikia, nes šie tyrimai įtraukti į šeimos gydytojo paslaugos kainą. Vis dėlto į kai ką reikėtų atkreipti dėmesį.

„Šeimos gydytojas skiria tyrimus, kurie reikalingi tik jo kompetencijai priskiriamoms ligoms, būklėms, sveikatos sutrikimams diagnozuoti, jų eigai nustatyti, gydymui pakoreguoti,  veiksmingumui įvertinti. Tokiais atvejais tyrimai gali būti paskirti tiek kartų, kiek reikia. Tam tikrus tyrimus pagal nustatytus algoritmus gali skirti ir kiti šeimos gydytojo komandos nariai. Pavyzdžiui, akušeris ginekologas – privalomus laboratorinius tyrimus nėščiosioms, o išplėstinės ir bendrosios praktikos slaugytojai – laboratorinius tyrimus pagal savo kompetenciją“, – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus patarėja Vaida Bernotienė.

Jeigu reikia tyrimų, kurie viršija šeimos gydytojo kompetenciją, šeimos gydytojas gali išduoti siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai gauti arba, jei pacientas pageidauja tyrimą atlikti iškart ir be siuntimo, skirti mokamą tyrimą. Gydytojo specialisto konsultacijos metu paskirti tyrimai yra sudedamoji gydytojo specialisto konsultacijos dalis. Šių tyrimų išlaidos yra įskaičiuotos į gydytojo specialisto konsultacijos kainą ir apmokamos iš fondo lėšų. Todėl, jeigu gydytojas specialistas bekonsultuodamas pacientą pagal savo kompetenciją paskirs atlikti tyrimą, už tyrimo atlikimą taip pat mokėti nereikės.

Šeimos gydytojo skiriami tyrimai

Pasak ligonių kasos atstovės, esant indikacijų šeimos gydytojas gali skirti bendrą ir biocheminius kraujo tyrimus (lipidogramą, kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, kreatinkinazės, gama glutamiltransferazės, bendro baltymo, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties), bendrąjį šlapimo, albumino ir kreatinino santykio šlapime tyrimus, prireikus – uždegimo rodiklių tyrimus, tokius kaip C reaktyvinio baltymo (CRB), eritrocitų nusėdimo greičio (ENG), skydliaukės funkcijos (TTH), gliukozės tolerancijos testą.

Gali būti skiriamas prostatos specifinio antigeno tyrimas pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo, taip pat prireikus – koprogramą, ginekologinį tepinėlį iš makšties ir gimdos kaklelio, enterobiozės tyrimą, elektrokardiografiją, spirometriją, pulsoksimetriją, kt. 

Taip pat šeimos gydytojas, esant viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiams, prireikus gali skirti tyrimą dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), gripo ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) testus.

Energiniai milteliai, kurių sudėtyje yra kofeino ir kitų centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų, taip pat angliavandenių, vitaminų, amino rūgščių ar maisto priedų (tokie produktai kaip „SniffUp“, „Sniffy“, „Want a BUMP“), buvo uždrausti po išsamaus patikrinimo.

Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, šios medžiagos, patekusios į organizmą įkvepiant, gali sukelti centrinės nervų sistemos sujaudinimą, jautrinimą ir dirginimą. Tai gali tapti įvairių sveikatos sutrikimų, įskaitant alergines reakcijas ir nepageidaujamą farmakologinį poveikį, priežastimi.

Nuspręsta, kad gaminys neatitinka 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2023/988 dėl bendros gaminių saugos, kuris apibrėžia saugų gaminį ir bendruosius saugos reikalavimus.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Rinkos priežiūros koordinavimo skyrius 2025 m. birželio 28 d. sprendimu įpareigojo pašalinti pavojingą gaminį iš rinkos, susigrąžinti jį iš vartotojų, sunaikinti laikantis atliekų tvarkymo reikalavimų ir įspėti vartotojus apie su juo susijusią riziką.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį, tačiau kreipimasis į teismą nesustabdo sprendimo vykdymo, nebent teismas nusprendžia kitaip.

Vasara – ne tik atostogų metas, bet ir palankus laikotarpis kirmėlinėms ligoms plisti. Žemės ūkio darbai, dažnas buvimas gamtoje, neplautos uogos ar daržovės – visa tai gali tapti askaridozės, echinokokozės, toksokarozės ar kitų parazitinių ligų priežastimi. Dažniausiai šiomis ligomis užsikrečia ir serga ikimokyklinio bei jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, taip pat vyresni nei 65 metų asmenys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kaip apsisaugoti ir išvengti vienos dažniausių parazitinių ligų – askaridozės.

Kaip užsikrečiama?

Ligą sukelia apvaliosios kirmėlės Ascaris lumbricoides. Askaridozė pasireiškia įvairiais simptomais – nuo plaučių iki žarnyno sutrikimų, gali sukelti bendrą negalavimą, alerginius bėrimus, karščiavimą.

Askaridžių kiaušinėliai išsiskiria su išmatomis, subręsta dirvožemyje ir gali išlikti pavojingi net kelerius metus. Užsikrėtimas įvyksta prarijus subrendusių kiaušinėlių – dažniausiai per neplautas daržoves, vaisius, uogas, nešvarias rankas ar užterštą vandenį. Kiaušinėlių gali patekti į burną ir su dulkėmis, juos gali pernešti musės ar tarakonai. Nuo žmogaus žmogui askaridozė neplinta – žmogaus organizme kiaušinėliai dar būna nesubrendę.

„Užsikrėsti galima visus metus, tačiau daugiausia atvejų registruojama vasarą ir rudenį, kai dirvožemyje susikaupia daug kiaušinėlių, o ir daugiau laiko praleidžiama lauke, dirbama sode ar darže. Ypač rizikinga, jei dirvožemis tręšiamas žmonių išmatomis“, – akcentuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Pastaraisiais metais Lietuvoje matomas askaridozės atvejų augimas – 2024 m. rodiklis išaugo iki 16,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Per dešimtmetį sergamumo rodiklis svyravo: 2015–2019 m. jis siekė 6,3–7,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2020–2022 m., COVID-19 pandemijos ir popandeminiu laikotarpiu, sumažėjo iki 4,3–5,4 atvejo.

Kaip apsisaugoti?

• Visus užsikrėtusius asmenis reikia gydyti, nes negydomi ligoniai platina sukėlėjus ir kelia pavojų kitiems. 
• Būtina taisyklingai įrengti lauko tualetus, juos reguliariai ištuštinti, kad perpildytos duobės turinys neištekėtų į aplinką. Po tualetu turi būti įrengtas sandarus rezervuaras (duobės apačia turi būti betonuota), kad į duobę patekę teršalai su gruntiniu vandeniu nepatektų į šulinius.
• Tualeto duobėje susikaupusių fekalijų negalima išpilti daržuose ir laukuose. Jeigu tualetai nėra prijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, reikėtų rinktis biotualetus arba tualetus patikėti ištuštinti specialioms įmonėms.
• Negalima tręšti daržų ar sodų šviežiomis žmonių išmatomis. Tręšti dirvožemį tik kompostuotu mėšlu ar cheminėmis trąšomis. Tualeto turinį rekomenduojama kompostuoti ne trumpiau kaip dvejus metus, užtikrinant tinkamą temperatūrą, drėgmę ir oro patekimą. Kompostuojant žmonių išmatas, svarbu žinoti rizikas ir laikytis patikrintų sanitarinių rekomendacijų, kad būtų užtikrintas patogenų sunaikinimas.
• Būtina plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu po naudojimosi tualetu, po darbo sode ar darže, prieš valgant ar ruošiant maistą. Labai svarbu vaikams nuolat aiškinti apie rankų plovimo svarbą ir mokyti juos tai daryti taisyklingai.
• Svarbu maistui naudoti tik nuplautus vaisius, uogas ir daržoves, ypač jeigu jos auginamos dirvožemyje, kuris tręšiamas mėšlu. Daržoves, vaisius ir uogas reikia plauti po tekančiu vandentiekio vandeniu. Braškes, salotas, svogūnų laiškus ir žalumynus reikia plauti ypač kruopščiai. Kai nėra vandentiekio vandens, perpilti vandeniu iš šulinio ar fasuotu geriamuoju vandeniu.
• Negalima gerti vandens iš atvirų vandens telkinių. Poilsiaujant gamtoje patariama naudoti  fasuotą geriamąjį vandenį.

NVSC inf. 

„Džiaugiamės, kad nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliosiančiame kompensuojamųjų vaistų kainyne yra rekordinis vaistų skaičius, net 2 160 vaistų pozicijų. Taip pat džiugina ir didėjantis vaistų grupių skaičius, kuris reiškia geresnes gydymo galimybes pacientams. Šis kainynas yra nuoseklus žingsnis į priekį siekiant įgyvendinti Vyriausybės programos vieną iš tikslų – gerinti būtinų bei inovatyvių kompensuojamųjų vaistų prieinamumą pacientams“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Anželika Oraitė.

Į naująjį kainyną įtraukta net 2 160 vaistų, iš jų – 236 lygiagretaus importo vaistai ir 132 vardiniai. Lyginant su pirmuoju šių metų pusmečiu, vaistų padaugėjo 126, o vaistų grupių skaičius išaugo nuo 868 iki 889. Taip pat šio pusmečio kainyne gerokai padaugėjo lygiagrečiai importuojamų vaistų – nuo 198 iki 236.

Pažymėtina, kad net 582 vaistų bazinė kaina sumažėjo, o 377 vaistams tiekėjai pritaikė papildomų nuolaidų. Tokie sprendimai leidžia užtikrinti didesnį vaistų prieinamumą pacientams, ypač tiems, kurie turi vartoti vaistus nuolat.

„Norime, kad pacientai gautų efektyvius ir saugius vaistus už prieinamą kainą. Į kainyną įtraukus daugiau vaistų, ypač generinių ir lygiagretaus importo, padidėja konkurencija tarp tiekėjų, o tai leidžia sumažinti vaistų kainas ir sutaupyti“, – pabrėžia Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Preliminariais skaičiavimais, šių metų antrąjį pusmetį PSDF biudžetas sutaupys apie 5,7 mln. eurų. Sutaupytos lėšos bus naudojamos naujų vaistų įtraukimui arba jau kompensuojamų vaistų skyrimo sąlygų plėtimui.

SAM Komunikacijos skyrius

„Egzistuojanti tvarka yra netoleruotina, nes ji iškreipia visą sveikatos sistemą. Deja, dažnai pacientai su siuntimu kreipiasi į privačią gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su Valstybine ligonių kasa, bet už paslaugą vis tiek turi mokėti papildomai. Skaičiuojama, kad per metus pacientai tokiems mokėjimams išleidžia ne mažiau 40 mln. eurų. Priėmus įstatymo pataisas tokios galimybės gauti dvigubą apmokėjimą už paslaugą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir paties paciento neliks“, – teigia sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. 
 
Įstatymų pataisomis planuojama panaikinti galiojančią nuostatą, kuri numato galimybę pacientui už papildomą mokestį pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras, ir įtvirtinti, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra teikiama nemokamai, o už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio.

Priemokų naikinimas padės spręsti ir eilių problemą, nes šiuo metu priemokos imamos ir už tai, kad pacientas greičiau patektų pas specialistą, tuomet kitiems vizito laukiantiems pacientams eilė dar labiau pailgėja. Priėmus įstatymo pataisas galimybės apeiti eiles nebeliks.

„Ne klinikinė būklė lemia, kada tu gauni paslaugą, ne klinikinė rizika apibrėžia paslaugos gavimo greitį, o tavo pajamos. Socialinės atskirties mažinimo požiūriu tai nėra teisinga“, – pristatydama įstatymo pataisas kalbėjo M.Jakubauskienė.

Dažniausiai įvairių sveikatos priežiūros paslaugų kreipiasi vyresni asmenys. O Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 metais didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje (36,9 proc.).  Draudžiant papildomus mokėjimus siekiama mažinti pacientų atskirtį gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas nepriklausomai nuo turimų pajamų.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės M. Jakubauskienės, teiginiai, kad pacientui PSDF lėšomis apmokamas tik bazinis (pigiausias) paslaugos paketas, neatitinka tiesos. Paslauga pacientui yra parenkama atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir nustatytas medicinines indikacijas. Iš viso už suteiktas paslaugas viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms per metus sumokama maždaug 4 milijardai eurų.

Priėmus įstatymų pakeitimus, imti mokestį iš paciento bus galima tik už tas paslaugas, kurios nėra apmokamos PSDF lėšomis: kai pacientas nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kai paslaugą pacientas pasirenka savo iniciatyva, be medicininių indikacijų, už nebūtinuosius tyrimus, grožio paslaugas ir pan.

Ministerija papildomų mokėjimų uždraudimą įvardija kaip pirmąjį žingsnį stiprinant viešąjį sveikatos sektorių. Jau yra parengtos ir pateiktos derinti Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, kad, pasirašant sutartis su Valstybine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo, būtų suteiktas prioritetas viešosioms gydymo įstaigoms. Taip pat planuojama per kelerius metus padidinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už valstybės draudžiamus asmenis.

Seimas po pateikimo pritarė Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Toliau jis bus svarstomas Seimo sveikatos reikalų komitete.

SAM Komunikacijos skyrius

Šiuo metu Lietuva susiduria su rimta problema: kasmet nuo staigaus širdies sustojimo miršta apie 3–4 tūkst. žmonių, o net 70 proc. tokių atvejų įvyksta liudininkų akivaizdoje. Tai reiškia, kad turint pirmosios pagalbos žinių ir tinkamų priemonių, būtų galima išgelbėti daugiau nei 2 tūkst. gyvybių kasmet. 

Esama situacija ir siūlomas sprendimas 

Dabar viešai prieinamų defibriliatorių Lietuvoje tėra apie pusė tūkstančio, ir jų tinklas nėra centralizuotas. Defibriliatoriai įrengiami pavienių įstaigų iniciatyva, dažnai nėra greitai pasiekiami ar prieinami bet kuriuo paros metu. 

Atsižvelgiant į sėkmingą užsienio šalių praktiką, siūloma, kad visoje Lietuvoje turėtų būti įrengta ne mažiau kaip 2 tūkst. defibriliatorių. Ministerija siūlo, kad žmonių gausiai lankomose vietose, tokiose kaip oro uostai, traukinių stotys, mokyklos, universitetai, prekybos centrai ir sporto arenos, defibriliatorius būtų pasiekiamas greitu žingsniu per dvi minutes. 

Taip pat siūloma, kad visi įrengti defibriliatoriai būtų sujungti į bendrą sistemą su GMP tarnybos dispečerinėmis. Tokia centralizuota sistema leistų efektyviau reaguoti į staigaus širdies sustojimo atvejus ir koordinuoti pagalbos teikimą. 

Automatinio išorinio defibriliatoriaus (AID) svarba 

Automatinis išorinis defibriliatorius (AID) yra viena svarbiausių pirmosios pagalbos priemonių staigios klinikinės mirties atveju. Tai prietaisas, kuris analizuoja širdies ritmą ir, prireikus, siunčia elektros impulsą širdžiai, siekiant atstatyti normalų jos darbą. 

Svarbu pabrėžti, kad AID yra sukurtas taip, kad juo galėtų naudotis net ir medicininio išsilavinimo neturintys žmonės, nes jis pateikia aiškius garso ir vaizdo nurodymus kiekvienam žingsniui. Net ir neturint specialių gaivinimo įgūdžių, tinkamai atlikti defibriliaciją telefonu visuomet padės Greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečeris, kol atvyks medikų brigade. 

Laikas yra gyvybė 

Statistika rodo, kad jeigu staigiai sustojus širdžiai per pirmąsias 3–5 minutes atliekama defibriliacija, tikimybė išgyventi siekia 70 proc. Be defibriliacijos išgyvenamumas ne ligoninėje tesiekia vos 5–10 proc.  

Lietuvoje, miesto teritorijoje, vidutinis GMP atvykimo laikas gyvybei grėsmingais atvejais yra 9–10 minučių. Todėl defibriliatorių prieinamumas viešose vietose ir liudininkų atliekami gaivinimo veiksmai yra itin svarbūs siekiant padidinti išgyvenamumo galimybes.  

AID Jonavos mieste 

Jonavoje yra įrengti 5 defibriliatoriai: Jonavos sporto arenoje (Žeimių g. 17), Jonavos autobusų stotyje (Turgaus g. 1), Jonavos kultūros centre (Žeimių g. 15), Jonavos kūno kultūros ir sporto centre (Vasario 16-osios g. 1A) ir Jonavos socialinių paslaugų centre (Chemikų g. 136). 

Pagal SAM ir jonava.lt duomenis parengė Miglė Sadauskaitė

Šiuo metu pacientui paskyrus psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, gydytojas turi pateikti ne tik siuntimą, bet ir papildomą pažymą, kurią būtina derinti su teritorinėmis ligonių kasomis. Toks procesas reikalauja laiko ir žmogiškųjų resursų, todėl perteklinių dokumentų rengimo bei ligonių kasų derinimo atsisakoma.

„Įsigaliojus pokyčiams, gydytojai galės daugiau laiko skirti pacientams, o pacientai – greičiau gauti jiems reikalingas psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, nes neliks papildomų dokumentų derinimo etapų su teritorinėmis ligonių kasomis. Gydymo įstaigoms nebereikės rengti perteklinių pažymų ir laukti sprendimų dėl paslaugų kompensavimo, todėl gerokai sumažės administracinis krūvis medicinos personalui“, – įsitikinęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėjas Gediminas Toleikis.

Gydytojų patogumui VLK įdiegė galimybę sveikatos priežiūros įstaigoms elektroninėje sistemoje „Sveidra“ patikrinti, kiek paslaugų pacientas jau gavo einamaisiais metais. Tai leidžia skaidriai valdyti ribotą psichosocialinės reabilitacijos paslaugų skaičių ir užtikrina efektyvų jų paskirstymą. 

Taip pat nuo liepos 1-osios informacija apie laisvas vietas reabilitacijos paslaugoms nebebus skelbiama VLK interneto svetainėje – šie duomenys jau yra prieinami per modernizuotą Išankstinės pacientų registracijos sistemą, kuri leidžia tiksliau ir operatyviau valdyti informaciją. 

Ligonių kasų inf.