Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug trečdalis vaikų Europoje yra jautrūs kvapikliams ir kitiems valiklių ingredientams, o nemaža dalis suaugusiųjų patiria kosulį, dusulį ar kitus kvėpavimo takų simptomus, tiesiogiai susijusius su namuose naudojamais buitinės chemijos valikliais.

„Buitinė chemija – neatsiejama kasdienybės dalis, tačiau jos pasirinkimas dažnai grindžiamas įpročiais, reklama ar paviršutiniškais teiginiais ant pakuotės, o ne realiu poveikio sveikatai ir aplinkai vertinimu“, – pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorė dr. Violeta Kaunelienė.

Pasak jos, atsakingas požiūris į valymo priemones šiandien yra ne tik rekomendacija, bet ir būtinybė, ypač turint omenyje didėjantį jautrumą cheminėms medžiagoms, alergijų paplitimą ir aplinkosauginius iššūkius.

Ragina atkreipti dėmesį į ženklinimą

Buitinė chemija tiesiogiai veikia žmogų – per odą, kvėpavimo takus, o naudojimo metu patenka ir į patalpų orą. Vėliau dalis šių medžiagų per nuotekas patenka į aplinką, kur gali kauptis ir daryti ilgalaikį poveikį ekosistemoms.

„Nors pavienis produktas gali atrodyti nereikšmingas, bendras vartojimo mastas yra didelis, todėl net nedideli vartotojų pasirinkimų pokyčiai turi realią reikšmę“, – tikina V. Kaunelienė.

Kalbant apie „ekologišką“ buitinę chemiją, būtina atskirti rinkodaros teiginius nuo realiai pagrįstų standartų.

„Tokie žodžiai kaip „eko“, „bio“, „natūralus“ ar „organinis“ ant pakuotės savaime neturi aiškios teisinės ar mokslinės reikšmės buitinės chemijos kontekste. Jie gali būti naudojami kaip rinkodaros priemonė, ne visada atspindinti produkto sudėties ar poveikio skirtumus“, – sako KTU profesorė.

Dėl šios priežasties, pašnekovės teigimu, daug patikimesnis orientyras vartotojui – nepriklausomas ekologinis ženklinimas. „Tokie ženklai (pavyzdžiui, ES ekologinis ženklas ar kiti tarptautiniai sertifikatai – EU Ecolabel ir Nordic Swan Ecolabel) reiškia, kad produktas buvo įvertintas pagal aiškius kriterijus: nuo žaliavų kilmės ir biologinio skaidumo iki toksiškumo vandens organizmams ir pakuotės poveikio aplinkai. Svarbu suprasti, kad net ir sertifikuoti produktai nėra visiškai „nekalti“, tačiau jie paprastai daro mažesnį neigiamą poveikį nei įprasti analogai“, – pažymi V. Kaunelienė.

Būtina laikytis instrukcijų

Dažnai manoma, kad ekologiškos ar „natūralios“ priemonės yra mažiau veiksmingos, tačiau šiandien tai vis rečiau atitinka realybę. Pasak KTU profesorės, technologijos leidžia sukurti efektyvias, bet švelnesnio poveikio formules.

„Vis dėlto kai kuriais atvejais gali prireikti daugiau laiko ar tinkamo naudojimo, todėl būtina laikytis instrukcijų ir neperdozuoti produkto tikintis geresnio rezultato“, – sako V. Kaunelienė.

Ji pabrėžia, kad ekologiniu ženklu pažymėti buitinės chemijos produktai nebūtinai yra ženkliai brangesni už įprastus – praktikoje dažnai galima rasti panašios kainos alternatyvų toje pačioje kategorijoje, todėl tvaresnis pasirinkimas nebūtinai reiškia didesnes išlaidas.

„Dar vienas paplitęs mitas – kad natūralūs ingredientai visada yra saugesni už sintetinius. Iš tikrųjų saugumas priklauso ne nuo kilmės, o nuo medžiagos savybių ir koncentracijos. Pavyzdžiui, eteriniai aliejai ar stiprios natūralios rūgštys gali dirginti odą ar sukelti alergines reakcijas. Namų gamybos priemonės, tokios kaip actas ar soda, gali būti tinkamos paprastam valymui, tačiau jos ne visada užtikrina pakankamą higieną ar dezinfekciją“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Priemonių negalima padauginti ir maišyti

Ypatingą dėmesį, KTU profesorės nuomone, verta skirti kvapikliams. Daugelis vartotojų malonų kvapą sieja su švara, tačiau būtent kvapiosios medžiagos yra viena dažniausių jautrumo ir alergijų priežasčių.

„Kvapikliai gali sudaryti sudėtingus cheminių junginių mišinius, kurie ne visada pilnai atskleidžiami etiketėje, nes gali būti žymimi bendriniu terminu, pavyzdžiui, „parfum“ ar „fragrance“. Kai kurios iš šių medžiagų gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti galvos skausmus ar paūminti astmos simptomus“, – teigia V. Kaunelienė.

Anot jos, rekomenduojama rinktis bekvapes arba aiškiai deklaruotas sudėties priemones, ypač jautresniems žmonėms, šeimoms su mažais vaikais ar alergiškiems asmenims.

„Ne mažiau svarbus yra ir saugus naudojimas. Viena didžiausių klaidų – skirtingų valymo priemonių maišymas. Tam tikrų medžiagų deriniai gali išskirti pavojingas dujas, kurios dirgina kvėpavimo takus ar net kelia rimtą pavojų sveikatai. Taip pat dažnai naudojama per didelė produkto dozė, tikintis geresnio efekto, nors tai ne tik nepadidina veiksmingumo, bet ir sustiprina neigiamą poveikį sveikatai bei aplinkai“, – tikina KTU profesorė.

V. Kaunelienė pabrėžia, kad renkantis buitinę chemiją, svarbiausia vadovautis ne emociniu įspūdžiu, o informacija.

„Etiketė yra pagrindinis informacijos šaltinis, kuriame nurodoma sudėtis, pavojingumo ženklai ir naudojimo rekomendacijos. Reikėtų vengti produktų su intensyviais kvapais, pertekliniais dažikliais ar neaiškiai įvardytomis sudedamosiomis dalimis, ypač jei produktas bus naudojamas dažnai ar uždarose patalpose. Būtent vartotojų pasirinkimai formuoja rinką, todėl sąmoningesnis požiūris skatina ir saugesnių, tvaresnių produktų kūrimą“, – sako KTU CTF profesorė.

KTU pranešimas spaudai 

Europos ligų prevencijos ir kontrolės institucijos šiuo metu vykdo tarptautinį epidemiologinį tyrimą dėl Salmonella enterica serotipas Stanley (S. Stanley) sukeltos salmoneliozės protrūkio. Pirmieji su protrūkiu susiję susirgimo atvejai buvo nustatyti Danijoje, tačiau vėliau epidemiologiškai susiję atvejai užregistruoti ir kitose šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Nyderlanduose bei Lietuvoje.

2026 m. sausio–balandžio mėn. Europoje užregistruoti 75 susirgimo atvejų. Didžiąją dalį susirgusiųjų sudaro vaikai ir jauno amžiaus asmenys. Šiuo metu protrūkio šaltinis dar nėra nustatytas, todėl epidemiologinis ir laboratorinis tyrimas tęsiamas, siekiant identifikuoti galimą infekcijos šaltinį ir užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje 2026 m. nuo sausio iki gegužės užregistruotas 21 S. Stanley sukeltos infekcijos atvejis. Taikant viso genomo sekoskaitos (WGS) metodą nustatyta, kad dalis iš klinikinių ėminių Lietuvoje išskirtų S. Stanley padermių yra genetiškai artimos bakterijoms, sukėlusioms protrūkį kitose Europos šalyse. Tai rodo galimą šių atvejų sąsają su tarptautiniu protrūkiu ir leidžia įtarti bendrą infekcijos šaltinį.

Lietuvos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai bendradarbiauja su kitų Europos šalių visuomenės sveikatos, maisto saugos ir laboratorijų institucijomis, siekdami nustatyti infekcijos šaltinį ir užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui. Informacija apie protrūkį ir nustatytus atvejus keičiamasi per tarptautines ankstyvojo perspėjimo ir stebėsenos sistemas.

Kas yra Salmonella enterica serotipas Stanley?

S. Stanley yra viena iš daugelio Salmonella enterica bakterijos serotipų, galinti sukelti ūminę žarnyno infekciją – salmoneliozę. Dažniausi simptomai yra viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, tačiau kai kuriems žmonėms infekcijos simptomų gali nepasireikšti. Didžiausia,  sunkių ligos formų rizika kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Kaip užsikrečiama salmonelioze?

Salmonelioze dažniausiai užsikrečiama per užterštą maistą. Šių bakterijų gali būti randama įvairiuose maisto produktuose, dažniausiai paukštienoje ir jos gaminiuose. Salmoneliozės riziką kelia termiškai neapdorotos ar nepakankamai apdorotos mėsos, kiaušinių, nepasterizuoto pieno ir jo gaminių, tinkamai nenuplautų vaisių ir daržovių vartojimas.

Užsikrėtimą gali lemti kryžminė tarša, kuomet bakterijos nuo užteršto maisto produkto ar paviršiaus pernešamos ant švaraus, tokiu būdu jį užteršiant. Bakterijos gali būti pernešamos per neplautas rankas, taip pat virtuvės įrankius, indus ar paviršius, kurie turėjo kontaktą su užterštu maisto produktu.

Kaip apsisaugoti?

• Vartokite tik tinkamai paruoštą paukštieną ir kitą mėsą.
• Venkite vartoti termiškai neapdorotus kiaušinius.
• Venkite vartoti nepasterizuotą pieną ar jo gaminius.
• Venkite kryžminės taršos virtuvėje.
• Plaukite rankas po žalios mėsos tvarkymo.
• Kruopščiai nuplaukite vaisius, daržoves, žoleles.   

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informacija

Šis atvejis susijęs su įmone Nyderlanduose, dėl kurios jautienos žaliavos, Nyderlandų kompetentingos institucijos š. m. gegužės 4 d. pateikė pranešimą per nesaugių maisto produktus ir pašarų sistemą (RASFF). Minimos įmonės produkcija pripažinta nesaugia, kadangi vykdant Nyderlandų įmonės-skerdyklos kontrolę buvo nustatyta, kad joje nebuvo laikomasi skerdimo higienos reikalavimų, neužtikrintas produkcijos atsekamumas. 

Nyderlandų institucijos, taikydamos prevencinį atsargumo principą, pradiniame pranešime galvijų spongiforminę encefalopatiją (kempinligę) įvardino kaip vieną iš galimų rizikų. Vis dėlto šios ligos sukelėjas nebuvo nustatytas.  

VMVT, atlikusi tyrimą ir produktų atsekamumą Lietuvoje, prevenciniais tikslais uždraudė tiekti rinkai nesaugią produkciją, kuriai gaminti buvo naudojama Nyderlandų įmonės žaliava.

VMVT inf.

„Teleoftalmologija leis pacientams reikalingus tyrimus atlikti arčiau namų – šeimos gydytojo kabinete, o gydytojams oftalmologams padės greičiau įvertinti rizikas ir nukreipti pacientus tolimesniam gydymui. Tai svarbus žingsnis stiprinant prevenciją ir ankstyvą diagnostiką“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Nuo lapkričio 1 d. gydymo įstaigos galės teikti pirminės teleoftalmologijos paslaugas cukriniu diabetu sergantiems suaugusiems pacientams, kurie per pastaruosius metus nebuvo konsultuoti gydytojo oftalmologo dėl diabetinės retinopatijos. Paslaugą pacientas galės gauti apsilankęs pas savo šeimos gydytoją, kuris atliks akies dugno nuotrauką ir nuotoliniu būdu ją perduos gydytojui oftalmologui įvertinti. Laiku nustačius ligą ir paskyrus gydymą, ženkliai sumažės komplikacijų rizika, tarp jų – ir regėjimo netekimo.

SAM duomenimis, Lietuvoje 2024 m. cukriniu diabetu sirgo beveik 168 tūkst. žmonių, tačiau tik trečdalis jų buvo konsultuoti gydytojo oftalmologo. Nors diabetu sergantiems pacientams akių patikra rekomenduojama bent kartą per metus, dalis žmonių į akių ligų gydytojus nesikreipia, nes komplikacijos ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais simptomais.

Tyrimai rodo, kad vertinant diabetinės retinopatijos riziką teleoftalmologija yra tokia pat efektyvi kaip tiesioginės konsultacijos su gydytoju oftalmologu. Tikimasi, kad naujoji paslauga bus ypač naudinga regionuose gyvenantiems pacientams – ji padės sumažinti kelionių poreikį ir leis greičiau gauti reikalingą įvertinimą.

Paslauga bus vykdoma centralizuotai per E. sveikatos sistemą, kurioje diegiami reikalingi skaitmeniniai sprendimai. Kad teleoftalmologijos konsultacijos vyktų sklandžiau ir greičiau, šioms paslaugoms teikti buvo sukurti skaitmenizuoti standartizuoti klausimynai, kurie bus pridedami prie elektroninio siuntimo.

Diagnozuojama, kai liga jau pažengusi

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didelė dalis žmonių, gyvenančių su virusiniais hepatitais B ir C, nežino apie savo infekciją. PSO pabrėžia, kad nepakankamas ištyrimas ir vėlyva diagnostika išlieka viena svarbiausių kliūčių veiksmingai šių infekcijų kontrolei. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) 2024 m. duomenimis, pusė ŽIV infekcijos atvejų Europos regione nustatomi pavėluotai, kai imuninė sistema jau būna pažeista. Vertinama, kad 65 proc. hepatito B ir 59 proc. hepatito C atvejų vis dar lieka nediagnozuoti. Tuo pačiu metu stebimas ryškus lytiškai plintančių infekcijų augimas: 2015 – 2023 m. sifilio atvejų skaičius padidėjo 86 proc., o gonorėjos atvejų skaičius išaugo 300 proc. 

ŽIV infekcijai, lytiškai plintančioms infekcijoms bei virusiniams hepatitams B ir C būdinga besimptomė ligos eiga. Todėl užsikrėtus ir laiku nenustačius šių infekcijų, ligos gali progresuoti, išsivystyti komplikacijos, o infekcijos perdavimo rizika kitiems išlieka net žmogui apie tai nežinant. Dėl šios priežasties reguliarus profilaktinis pasitikrinimas yra svarbus tiek ankstyvai diagnostikai, tiek infekcijų plitimo prevencijai. Gyventojams, įvertinus galimą užsikrėtimo riziką, rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti, o nustačius infekciją – konsultuotis su gydytojais specialistais dėl tinkamo gydymo.

Nors ŽIV infekcija šiuo metu nėra išgydoma, nuoseklus antiretrovirusinių vaistų vartojimas leidžia veiksmingai kontroliuoti ligą: sulėtina jos progresavimą, padeda išvengti AIDS stadijos, išsaugoti gerą savijautą ir darbingumą. Be to, veiksmingas gydymas sumažina infekcijos perdavimo riziką kitiems asmenims. Lietuvoje ŽIV gydymas kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Nuo virusinio hepatito B galima apsisaugoti skiepais – vaikai Lietuvoje skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nors vakcinos nuo hepatito C nėra, šiuolaikinis gydymas, kompensuojamas PSDF lėšomis, leidžia visiškai pasveikti nuo šios ligos. Ištyrimas dėl hepatito C pradedamas atrankiniu laboratoriniu kraujo tyrimu (anti-HCV testu), o prireikus atliekami papildomi patvirtinamieji tyrimai.

Primename, kad nemokamai pasitikrinti dėl hepatito C gali visi Lietuvos gyventojai, gimę 1945–1994 m. ir nepriskiriami rizikos grupėms, taip pat rizikos grupėms priskiriami asmenys. Dėl išsamesnės informacijos apie nemokamą hepatito C tyrimą rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Kur ir kaip galima pasitikrinti?

Pasitikrinti dėl ŽIV, LPI, hepatito B ir C galima sveikatos priežiūros įstaigose arba atliekant savikontrolės testus namuose. Anonimiškai ir nemokamai atlikti atrankinius greituosius testus bei pasikonsultuoti galima nevyriausybinėse organizacijose.  Išsamią informaciją apie ištyrimą ir vietas, kur galima pasitikrinti dėl ŽIV rasite čia:  https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/pasauline/istyrimas-del-ziv/ arba https://www.testfinder.info/?country=Lithuania&city=

NVSC specialistai pažymi, kad greituoju atrankiniu ar savikontrolės testu gautą teigiamą rezultatą privaloma patvirtinti laboratoriškai, todėl būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. 

Daugiau apie ŽIV, LPI, hepatitus B ir C galite sužinoti apsilankę NVSC svetainėje adresu  https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/ligu-aprasai-pagal-abecele/

„Europos testavimo savaitę“ inicijuoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras kartu su kitomis šalimis nuo 2013 metų du kartus per metus – pavasarį ir rudenį.

Daugiau informacijos apie Europos testavimo savaitę rasite čia: https://www.testingweek.eu/

NVSC inf. 

„Dažnai sveikatos patikros paliekamos paskutinei minutei, tačiau vasarą gydymo įstaigose keičiasi darbo ritmas, o rudenį įprastai padaugėja norinčiųjų tikrintis. Todėl raginame tėvus vizitus pas šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą susiplanuoti iš anksto – taip paprasčiau rasti tinkamą laiką. Jei patogu, abu apsilankymus galima suderinti tą pačią dieną“, – sako Diana Prochorova, Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Kasmetiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, mokinių iki 18 metų, taip pat pilnamečių moksleivių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos patikrinimai atliekami nemokamai toje gydymo įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs, jei ši įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasa. Pas šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą reikia registruotis įprasta tvarka – iš anksto.

Profilaktinis sveikatos patikrinimas yra svarbi kasmetinė rutina, kuri leidžia išsamiai įvertinti vaiko ir pilnamečio mokinio sveikatą, laiku pastebėti galimas problemas, pateikti išvadas bei rekomendacijas. Mokinio sveikatos pažymėjime taip pat nurodomos pirmosios pagalbos priemonės, jei jų prireiktų ugdymo įstaigoje, pavyzdžiui, esant alergijai ar sergant lėtinėmis ligomis.

Atliekant sveikatos patikrinimą įvertinama vaiko psichomotorinė raida (iki 4 metų), regėjimas, klausa, atramos ir judamasis aparatas, psichikos sveikatos būklė, mitybos ir higienos įgūdžiai, burnos sveikata, pamatuojamas ūgis, svoris, arterinis kraujospūdis, prireikus atliekami ir kiti reikalingi tyrimai. Nustačius pakitimų, pacientui išduodamas siuntimas gydytojo specialisto konsultacijai gauti ar papildomiems tyrimams atlikti.

Taip pat mokiniams reikalinga ir gydytojo odontologo apžiūra. Jos metu profilaktiškai įvertinama dantų ir žandikaulių būklė, prireikus skiriamas gydymas, mokoma taisyklingos burnos priežiūros. Odontologas taip pat gali atlikti profesionalią burnos higieną, dantis padengti fluoridų preparatais, o vaikams iki 14 metų sveikus nuolatinius krūminius dantis – silantais.

Mokinio sveikatos pažymėjimas pildomas elektroniniu būdu ir išduodamas vieneriems metams. Atlikus ugdymo įstaigą lankančio vaiko ar pilnamečio mokinio profilaktinį sveikatos patikrinimą, tėvai ar globėjai informaciją gali matyti prisijungę prie Elektroninių valdžios vartų sistemos asmeninės paskyros.

2025 m. sveikatos pažymas ugdymo įstaigoms gavo beveik 463 tūkst. vaikų – ligonių kasa už privalomą profilaktinę sveikatos patikrą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėjo 5,8 mln. eurų. 

Ligonių kasų inf. 

Anot ekspertės, tinkamai pasirinkta duona padeda ilgiau išlikti sotiems, mažinti užkandžiavimą ir net palengvinti svorio kontrolę.

Svarbiausia – ne spalva, o sudėtis

„Dažnai žmonės vertina duoną pagal spalvą – juoda ar balta. Tačiau svarbiausia yra ne spalva, o sudėtis. Net tamsi duona gali turėti daug cukrų, o vertingą produktą išduoda visai kiti rodikliai“, – sako V. Kurpienė.

Pasak V.Kurpienės, renkantis duoną pirmiausia verta atkreipti dėmesį į skaidulų kiekį.

Žiūrėti kiek turi skaidulų ir cukrų

„Skaidulos padeda ilgiau išlaikyti sotumą, reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, palaiko žarnyno mikrobiotą ir mažina poreikį užkandžiauti. Rekomenduoju rinktis tokią duoną, kurioje 100 gramų būtų bent 4 gramai skaidulų“, – aiškina specialistė. Tiesa, skaidulas maistinėje vertėje neprivaloma nurodyti, tačiau kai kurie duonos gamintojai šią informaciją pateikia savo svetainėse, tad internete lengva rasti. 

Ne mažiau svarbūs ir baltymai. Anot jos, geriau rinktis duoną, kurioje yra apie 10 gramų baltymų 100 gramų produkto. Tiek pat turi daugelis dešrelių. Netikėta, nes paklausus, kuris produktas yra baltymingesnis – duona ar dešrelės – daugelis greičiausiai nedvejodami pasirinktų dešreles. 

Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į cukrų kiekį. Idealiu atveju, jų turėtų būti iki 2 gramų 100 gramų produkto.

„Net ir viso grūdo ar tamsi duona kartais gali turėti labai daug cukrų. Jei cukrų daugiau nei dešimtadalis – tai jau pyragas, o ne duona. Todėl svarbiausia skaityti etiketes, o ne pasikliauti vien produkto spalva ar išvaizda“, – sako V. Kurpienė.

Specialistė pabrėžia, kad viso grūdo kvietinė speltų arba ruginė bei avižinė duona dažniausiai suteikia ilgesnį sotumo jausmą nei stipriai perdirbti gaminiai.

Derinti su baltymų ir sveikų riebalų šaltiniais

Pasak V. Kurpienės, sumuštinis gali arba padėti palaikyti stabilią energiją, arba priešingai – skatinti nuolatinį alkį ir persivalgymą.

„Kai prie viso grūdo duonos, kuri turtinga skaidulų bei maitina mūsų mikrobiotą, pridedame baltymų ir kokybiškų riebalų, ilgiau jaučiamas sotumas ir sumažėja poreikis užkandžiauti“, – aiškina ekspertė.

Ji rekomenduoja vietoje itin perdirbtų mėsos gaminių dažniau rinktis riebias žuvis, pieno produktus ar augalinius baltymų šaltinius, pavyzdžiui, avinžirnių užtepėles.

„Sumuštinis su dešra ar kumpiu dažnai tik sukuria baltymų iliuziją. Tokiuose gaminiuose gali būti daug menkaverčių riebalų, druskos ir sveikatai nepalankių priedų“, – sako dietistė.

Tarp geresnių pasirinkimų ji mini silkę, skumbrę, sardines, varškę, fetos ar fermentinius sūrius, humusą, pupelių užtepėles, tofu bei avokadą.

Penkios subalansuotų sumuštinių idėjos

Ekspertė pasidalino ir keliomis subalansuotų sumuštinių idėjomis. 

V. Kurpienė rekomenduoja rinktis pilno grūdo bemielę duoną ir ją derinti su baltymais, daržovėmis bei kokybiškais riebalais.

1. Pilno grūdo duona su humusu ir daržovėmis

Pilno grūdo bemielę duoną siūloma aptepti humusu (avinžirnių užtepėle), pagardinti paprikos skiltelėmis ir apibarstyti žalumynais arba daigais.

2. Duona su avokadu ir silke

Dar vienas variantas – pilno grūdo bemielė duona su sviestu arba trintu avokadu, salotų lapais, prieskoninėmis žolelėmis, šaldytos jaunos silkės filė (daug omega-3) bei šviežiomis daržovėmis: ridikėliais, paprika ar pomidorais.

„Toks sumuštinis tinka ne tik pusryčiams, bet ir kaip sotus užkandis dienos metu“, – sako V. Kurpienė.

3. Skumbrė – vertingas pasirinkimas

Mitybos specialistė išskiria ir riebią žuvį – ypač skumbrę.

„Viena nedidelė skumbrės filė gali suteikti net apie 71 proc. rekomenduojamos seleno normos. Šis mikroelementas svarbus skydliaukės veiklai, imunitetui, DNR gamybai bei organizmo antioksidacinei sistemai“, – aiškina ekspertė.

Skumbrę su citrinpipiriais iškepame orkaitėje. Susmulkiname skumbrę, avokadą ir saldžiąją papriką. Visus ingredientus dėliojame ant duonos.

4. Daugiau kokybiškų riebalų

Pasak specialistės, verta dažniau rinktis kokybiškus riebalus – alyvuogių aliejų, avokadą, sėklas, riešutus ar alyvuogių užtepėles.

„Alyvuogių aliejuje gausu omega-9 riebalų rūgščių ir polifenolių, todėl toks maistas gali būti palankus ne tik sotumui, bet ir bendrai sveikatai“, – sako V. Kurpienė.

Duonos riekes patepame pesto padažu. Vyšninius pomidorus perpjauname pusiau ir sudedame ant duonos.

5. Grūdėta varškė – daugiau sotumo

Dar vienas rekomenduojamas pasirinkimas – grūdėta varškė.

Pasak V. Kurpienės, joje daug baltymų, nepridėta cukrų ir dažnai yra mažiau kaloringa nei įprasta varškė. Duonos riekę patepame sutrintu avokadu, uždedame grūdėtos varškės, pagardiname prieskonių mišiniu. 

Svarbiausia taisyklė – saikas

Dietistė pabrėžia, kad net ir vertingesnė duona neturėtų būti valgoma be ribų ar nesilaikant įvairovės.

„Duona gali būti sveikatai palankios mitybos dalis. Svarbiausia – skaityti etiketes, rinktis daugiau skaidulų ir baltymų turinčią duoną bei derinti ją su visaverčiais produktais“, – sako V. Kurpienė.

Vaistus galima įsigyti dalimis

Pacientas turi galimybę kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (MPP) įsigyti dalimis pagal savo poreikius, finansines galimybes bei vaistų ar priemonių likutį vaistinėje. Jeigu vaistinė neturi viso reikiamo vaistų ar MPP kiekio, pacientas gali atsiimti tik tuo metu jų turimą kiekį. Likusi vaistų dalis gali būti išduodama vėliau toje pačioje arba kitoje vaistinėje, kol galioja receptas. Recepto galiojimas baigiasi tada, kai pacientas atsiima visą paskirtą kiekį arba baigiasi recepto terminas. Toks vaistų išdavimo būdas leidžia pacientams tęsti gydymą net jei vaistinėje tuo metu nėra viso reikalingo kiekio.

Sutrikus sudėtinių vaistų – vaistų, kurie sudaryti iš daugiau nei vienos veikliosios medžiagos, išrašytų elektroniniuose receptuose, tiekimui, jie gali būti išduodami atskiromis veikliosiomis medžiagomis vienoje vaistinėje. Tai leidžia tęsti gydymą be naujo recepto ar jo tikslinimo vien dėl trūkstamo kiekio ar tiekimo sutrikimų.

Ką daryti, kai vaistai baigėsi, o vizito pas gydytoją dar reikia palaukti?

Jei nuolat vartojami kompensuojamieji vaistai ar MPP baigėsi, o pas mediką patekti dar nepavyksta, yra išeitis.

Tam tikrais atvejais farmacijos specialistas gali išduoti vaistus ar MPP ir be naujo recepto, remdamasis ankstesniais receptų bei išdavimų duomenimis. Tokiu atveju išlaidos gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tačiau tai daroma laikantis tam tikrų sąlygų ir apribojimų, pavyzdžiui, tokiais atvejais negali būti išduodami narkotiniai ir psichotropiniai vaistai. Be to, vaistai pagal paskutinį receptą gali būti išduoti tik kartą ne ilgesniam nei 30 dienų kursui, išskyrus atvejus, kai pakuotė neardoma.

Receptas „Esant poreikiui“: kada jis išrašomas?

Tam tikrais atvejais, kai liga yra linkusi kartotis, sveikatos priežiūros specialistas gali išrašyti receptą su žyma „Esant poreikiui“. Tokie receptai gali būti išrašomi tuomet, kai recepte nurodyti vaistai vartojami ar naudojami tik atsiradus tam tikriems simptomams ar būklėms, pavyzdžiui, skausmui, migrenai ar alerginėms reakcijoms. Toks receptas galioja iki pusės metų ir gali būti panaudotas bet kuriuo metu, kai pacientui vėl pasireiškia simptomai, net jei vaistas nebuvo įsigytas per 30 dienų nuo recepto įsigaliojimo dienos.

Tai ypač patogu pacientams, kuriems svarbu gydymą pradėti kuo greičiau – vos pajutus pirmuosius ligos požymius. Tokiu atveju nereikia kiekvieną kartą kreiptis į gydytoją dėl naujo recepto ar iš anksto kaupti didelių vaistų atsargų namuose.

Vis dėlto receptas „Esant poreikiui“ išrašomas ne visais atvejais. Sprendimą dėl jo priima gydytojas ar kitas receptus galintis išrašyti sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, ligos pobūdį ir gydymo saugumą. Vaistus svarbu vartoti tik taip, kaip nurodė medikas, o simptomams stiprėjant ar pasikeitus – kreiptis į gydymo įstaigą.

Daugiau informacijos apie vaistų ir MPP išdavimą rasite čia.

Kokiam laikotarpiui galima išrašyti vaistus?

Pirmą kartą skirdamas kompensuojamąjį vaistą, gydytojas gali išrašyti vaistų 10-čiai dienų, jei liga yra ūmi, o kitais atvejais – vieno mėnesio gydymo kursui. Tik įsitikinus, kad vaistas tinkamas ir saugus, pacientui gali būti išrašomas receptas ilgesniam gydymo laikotarpiui – iki 3 ar 6 mėnesių.

Kiek išleidžiame kompensuojamiesiems vaistams?

Kompensuojamuosius vaistus ir MPP vartoja beveik kas antras Lietuvos gyventojas. Per pastaruosius penkerius metus jų vartotojų skaičius išaugo 14 procentų. Tai rodo, kad šios priemonės yra svarbi kasdienio gydymo dalis.

Vaistams ir MPP kompensuoti kasmet skiriama reikšminga Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto suma – pernai tam išleista 702,6 mln. eurų. Dar 39,4 mln. eurų išleista iš valstybės biudžeto vaistų priemokoms padengti.

Ligonių kasų inf.

2026 m. balandžio 28 d. paskelbtu Komisijos reglamentu (ES) 2026/909 keičiamos kosmetikos gaminiuose leidžiamų medžiagų naudojimo taisyklės. Nauji reikalavimai palies dalį dezodorantų, plaukų dažų, kvapiųjų medžiagų, UV filtrų ir burnos priežiūros priemonių.

Pokyčiai parengti remiantis naujausiomis Vartotojų saugos mokslinio komiteto išvadomis apie galimą šių medžiagų poveikį žmonių sveikatai.

Kas keičiasi?

Uždraudžiama medžiaga, galinti veikti hormonų sistemą.

Kosmetikoje bus draudžiama naudoti trifenilfosfatą (Triphenyl Phosphate). Specialistai nurodo, kad ši medžiaga gali trikdyti endokrininę sistemą.

Griežtesnės taisyklės dezodorantams ir pudroms

Sidabro cinko ceolitas bus leidžiamas tik ribotomis koncentracijomis purškiamuose dezodorantuose ir makiažo pagrindo pudrose.

Nustatyta, kad medžiagos koncentracija negalės viršyti 1 proc.; sidabro kiekis joje negalės būti didesnis nei 2,5 proc.

Ribojamos kai kurios kvapiosios medžiagos

Nauji ribojimai taikomi Benzyl Salicylate bei citraliui (Citral, Geranial, Neral). Šios medžiagos siejamos su galimu hormonų sistemos trikdymu arba alergizuojančiu poveikiu.

Kosmetikos gamintojai turės laikytis griežtesnių leistinų koncentracijų ribų.

Griežtesni reikalavimai aliuminio junginiams

Europos Komisija taip pat nustatė naujas ribas kosmetikos gaminiuose naudojamiems aliuminio junginiams.

Pasak ekspertų, jie laikomi saugiais tik neviršijant nustatytų koncentracijų purškiamuose ir kituose kosmetikos gaminiuose.

Pokyčiai burnos priežiūros priemonėms

Nauji apribojimai taikomi ir kai kurioms vandenyje tirpioms cinko druskoms, naudojamoms burnos priežiūros produktuose.

Mokslininkai įspėja, kad per didelės šių medžiagų koncentracijos gali kelti pavojų žmonių sveikatai.

Nauji ribojimai plaukų dažams

Keturiems plaukų dažų ingredientams nustatomos naujos maksimalios leidžiamos koncentracijos.

Pokyčiai taikomi tiek oksidaciniams, tiek neoksidaciniams plaukų dažams.

Griežtesnės taisyklės UV filtrams

Nauji reikalavimai palies ir UV filtrą DHHB (Diethylamino Hydroxybenzoyl Hexyl Benzoate).

Reglamentas numato riboti galimai pavojingos priemaišos kiekį bei nustato, kad DHHB koncentracija galutiniame kosmetikos gaminyje negalės viršyti 10 proc.

Kada įsigalios pokyčiai?

Dalis pakeitimų dėl plaukų dažų ir konservantų įsigalioja nedelsiant. Kitiems ribojimams numatyti pereinamieji laikotarpiai:

reikalavimų neatitinkančių gaminių pateikimas rinkai bus draudžiamas nuo 2027 m. sausio 1 d.;

tokių gaminių tiekimas rinkai - nuo 2028 m. liepos arba rugpjūčio mėnesio, priklausomai nuo konkrečios medžiagos.

Su Komisijos reglamento (ES) 2026/909 tekstu galima susipažinti čia:
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:L_202600909

Dėl šių pokyčių įgyvendinimo konsultacijas teikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kviečiama kreiptis: el. paštu: info@nvsc.lt  arba tel. +370 5 264 9676.

„Naujoji tvarka sudaro galimybes savivaldybių sveikatos centruose pacientams užtikrinti pulmonologijos ir ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų taikymą. Tai priklauso nuo savivaldybės  dydžio ir galimybių: jos gali būti teikiamos arba savivaldybės gydymo įstaigoje, arba sudaryti  bendradarbiavimo sutartis su artimiausiomis sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios tokias paslaugas teikia greta esančiose savivaldybėse. Šių paslaugų plėtra gerins paslaugų prieinamumą regionuose“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Sveikatos apsaugos ministrės pasirašytu įsakymo „Dėl Sveikatos centrui priskiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimu atsisakoma nuostatos, įpareigojančios žiedinės savivaldybės sveikatos centrą užtikrinti dienos chirurgijos paslaugas pačios savivaldybės teritorijoje. Paslaugos galės būti teikiamos pagal sudarytą rašytinę bendradarbiavimo sutartį su  besiribojančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaiga. 

Savivaldybės sveikatos centro tikslas – užtikrinti, kad savivaldybių gyventojai sveikatos priežiūros paslaugas, finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto bei valstybės biudžeto lėšomis, gautų kuo arčiau gyvenamosios vietos.

SAM inf. 

Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programoje numatyta pasiekti ne mažesnes kaip 95 proc. skiepijimo nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito (MMR) apimtis. 2025 m. Lietuvoje 2 m. amžiaus vaikų grupėje skiepijimo apimtys pirmąja MMR vakcinos doze siekė 85,8 proc., 7 m. amžiaus grupėje antrąja – 84,5 proc.

Esant bėrimui ir karščiavimui – atliekami tyrimai dėl tymų ir raudonukės

Tymai ir raudonukė – ūmios, virusinės užkrečiamosios ligos, kurioms būdingas karščiavimas, kosulys ir sloga, tačiau šie simptomai pasireiškia daugeliui viršutinių kvėpavimo takų susirgimų ir tik vėliau išryškėja tymams ar raudonukei būdingas bėrimas, t. y. raudonos, plokščios dėmės ir iškilūs mazgeliai. Norint nustatyti tikslią ligos diagnozę, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.

Jei vaikui ar suaugusiam asmeniui pasireiškia karščiavimas ir bėrimas, panašus į tymų ar raudonukės,  siekiant išsiaiškinti ligos sukėlėją bei saugant kitus visuomenės narius, būtina kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Primename, kad užsikrėtus tymais,  gali išsivystyti komplikacijos, iš kurų dažniausios yra: vidurinės ausies, plaučių uždegimas, viduriavimas. Vienu iš 1000 tymų atvejų išsivysto ūmus encefalitas, kuris dažnai sukelia negrįžtamą smegenų pažeidimą. Didžiausia tymų komplikacijų  rizika kyla  kūdikiams ir vaikams iki 5 m. amžiaus, nėščiosioms, vyresniems nei 20 m. asmenims bei imunosupresinės būklės asmenims. Susirgus raudonuke irgi gali grėsti encefalitas, taip pat – poliartritas. Minėti virusai yra ypač pavojingi nėščiosioms.

Efektyviausia priemonė – skiepai

Primename, kad pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės biudžeto lėšomis nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito skiepijami 15–16 mėn. ir 6–7 m. amžiaus vaikai. Pavėlavus pasiskiepyti nurodytais terminais, vaikams sudaromas individualus skiepijimo planas.

Darbuotojai, kurių profesija ar  pareigos, susijusios su žmonių sveikatos priežiūros veikla,  turėtų būti skiepijami darbdavio lėšomis.

Vyresni nei 38 m. asmenys, kurie galėjo būti paskiepyti tik viena vakcinos doze, pagal anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, norintys pasiskiepyti antrąja tymų vakcinos doze ir sustiprinti bei įgyti ilgalaikį imunitetą tymams – skiepijami asmeninėmis lėšomis.

Sąlytį su įtariamu ar patvirtintu tymais sergančiu asmeniu turėję imlūs asmenys kuo skubiau, ne vėliau kaip per 72 val. nuo pirmojo artimo sąlyčio skiepijami valstybės biudžeto lėšomis. Nespėjus pasiskiepyti per 72 val., būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

Dėl skiepijimo ar individualaus vaiko skiepijimo plano sudarymo reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Daugiau informacijos apie skiepus skaitykite čia.

NVSC inf. 

Mažiausias sergamumas užregistruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (19-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldytas 1 asmuo, dėl COVID-19 ligos – 3. Dėl šių ligų nė vienas asmuo nebuvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuose. Mirties nei nuo gripo, nei nuo COVID-19 ligos atvejų neužregistruota. Iš viso šį sezoną nuo gripo mirė 86 asmenys, nuo COVID-19 ligos – 47.

Situacija Jonavos rajone 

Sergamumas visoje Kauno apskrityje siekia 553.69 atv. 100 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu Jonavos rajono savivaldybėje registruotas sergamumas didžiausias iš visos apskrities ir siekia  593.82 atv. 100 tūkst. gyventojų. Iš viso 19-ąją metų savaitę Jonavos rajone ŪVKTI sirgo 247 asmenys, nei COVID-19, nei gripo atvejų neregistruota. 

Kiekvienos Lietuvos savivaldybės sergamumo duomenis galima rasti NVSC interneto svetainėje.

Kas padeda apsisaugoti?

Primename, kad gripo sezonas skaičiuoja paskutines dienas, ši savaitė, t. y. 20-oji metų savaitė, yra paskutinė 2025–2026 m. gripo sezono, kuris prasidėjo praėjusių metų spalį (40-ąją metų savaitę), savaitė, tačiau net ir jam pasibaigus ir toliau rekomenduojame nepamiršti kruopščiai laikytis rankų higienos taisyklių, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle, nuolat vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas. Pajutus ligos simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą, slogą ir kt.), kreiptis į savo gydytoją.

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) 18 savaitės duomenimis,  Europos Sąjungos (ES) / Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse kvėpavimo takų virusų paplitimas pasiekė įprastą lygį – registruojamas žemas sergamumas. Respiracinio sincitinio viruso (RSV) paplitimas mažėja, nors mažėjimo tempas, palyginti su pastarosiomis savaitėmis, sulėtėjo.

Sergamumas gripu beveik visose šalyse pasiekė tarpsezoninį lygį. Visose amžiaus grupėse registruojami nedideli sergamumo ir ligoninėse gydomų asmenų skaičiai.

Sergamumas COVID-19 liga ir ligoninėse gydomų asmenų skaičius visose amžiaus grupėse išlieka labai žemas.

Parengta pagal NVSC duomenis

Įsivaizduokite, jūs išsiruošiate pietų pertraukai. Išeinate iš vėsaus, prieblandoje skendinčio biuro į saulėtą gatvę. Kol pasisveikinate su kolega, jūsų „Transitions Gen S“ lęšiai jau tapo tamsūs kaip stilingi saulės akiniai.

O kai grįžtate atgal į patalpą? Jie nepalieka jūsų „aklo“ koridoriuje – pašviesėja taip greitai, kad net nepajusite pereinamojo laikotarpio, kai viskas atrodo per tamsiai. Tai idealu skubantiems, aktyviems žmonėms, kurių diena susideda iš nuolatinio „pirmyn–atgal“.

Jūsų asmeninė apsauga: ne tik nuo saulės, bet ir nuo ekranų

Dauguma mūsų galvoja, kad akinius nuo saulės reikia nešioti tik tam, kad nereikėtų prisimerkti. Tačiau tiesa yra gilesnė. Šie lęšiai veikia kaip aukščiausios kokybės apsauginis kremas jūsų akims, saugantis nuo 100 % UV spindulių. Bet tai dar ne viskas.

Situacija: Jūs visą dieną dirbate prie kompiuterio, o vakare dar naršote telefone. Jaučiate, akys lyg smėlio pilnos, skauda galvą. Tai mėlynosios šviesos darbas. „Transitions“ lęšiai patalpoje blokuoja apie 32 %, o lauke – net iki 85 % šios šviesos. Tai reiškia, kad vakare jūsų akys bus ne tokios pavargusios, o organizmas lengviau gamins miego hormoną melatoniną. Rezultatas? Geresnis miegas ir žvalesnis rytas.

Vairuotojų džiaugsmas

Daugelis vairuotojų nusivilia įprastais tamsėjančiais akiniais, nes automobilio priekinis stiklas blokuoja UV spindulius, todėl akiniai mašinoje tiesiog netamsėja. Čia į sceną žengia „Transitions XTRActive“.

Pavyzdys: Vairuojate prieš saulę, o asfalto danga po lietaus blizga taip stipriai, kad sunku įžiūrėti kelio ženklinimą. „XTRActive“ lęšiai automobilyje patamsėja net ir be tiesioginių UV spindulių. O jei pasirinksite „Polarized“ versiją – įvyks magija: tie erzinantys atspindžiai nuo balų ar kitų automobilių stiklų tiesiog išnyks. Matysite vaizdą tokį ryškų, tarsi žiūrėtumėte didelės raiškos televizorių. Tai ne tik patogu, tai – Jūsų saugumas kelyje.

Stilius, kuris prisitaiko prie jūsų, o ne atvirkščiai

Seniai praėjo tie laikai, kai fotochrominiai akinių lęšiai buvo tik nuobodžiai rudi. Šiandien „Vizija Optika“ salonuose galite rinktis net iš 8 spalvų: nuo klasikinės pilkos iki madingos safyro, smaragdo ar gintaro.

Idėja įvaizdžiui: Galbūt jūsų rėmeliai yra ryškūs, modernūs? Priderinkite prie jų safyro spalvos lęšius, kurie saulėje atrodys neįtikėtinai stilingai. O jei norite paslaptingumo, rinkitės „Flash to Mirror“ dangą – patamsėję akiniai įgaus veidrodinį efektą, todėl niekas nematys jūsų akių, o jūs matysite viską puikiai. Tai puikus būdas pabrėžti savo asmenybę nesiaukojant dėl regėjimo kokybės.

Kodėl vaikai privalo saugoti akis?

Vaikai lauke praleidžia daug daugiau laiko nei suaugusieji, o jų akių lęšiukai yra skaidresni, todėl praleidžia daugiau žalingų spindulių. Tačiau priversti vaiką nešioti saulės akinius – misija (beveik) neįmanoma: jie pasimeta, sulūžta arba tiesiog lieka kuprinėje.

Kasdienybė: Jūsų vaikas išbėga į kiemą žaisti krepšinio ar gaudynių. Jam nereikia prisiminti apie saulės akinius – jo kasdieniai akiniai patys prisitaiko prie šviesos. Jūs galite būti ramūs, kad kol jis dūksta su draugais, jo akys yra saugomos 100 %. Tai investicija į vaiko regėjimo sveikatą ateityje, kuri nereikalauja jokių papildomų pastangų iš mažojo nešiotojo.

Ar jie amžini?

Svarbu žinoti, kad fotochrominė technologija bėgant metams (maždaug po 2–3 metų) gali šiek tiek „pavargti“ – lęšiai gali tamsėti lėčiau arba patalpoje nebebūti tokie idealiai skaidrūs. Tačiau, kaip rodo „Vizija Optika“ specialistų patirtis, dažniausiai klientai grįžta naujų akinių ne todėl, kad lęšiai sugedo, o todėl, kad pasikeitė jų regėjimas arba tiesiog norisi naujo rėmelio.

Jūsų regėjimas – mūsų 30-ies metų patirtis

Mes žinome, kad išsirinkti akinius yra atsakingas žingsnis. Todėl „Vizija Optika“ salonuose mes ne tik matuojame dioptrijas – mes klausomės jūsų istorijų. Ar jūs daug vairuojate? Ar dirbate biure su kondicionieriumi? O gal jūsų hobis – žvejyba ar bėgimas?

Ateikite pas mus pasitarti. Mes padėsime rasti tą vienintelį rėmelį, kuris su „Transitions“ lęšiais taps ištikimiausiu palydovu bet kokiu oru.

Artimiausią „Vizija Optika“ saloną rasite čia: www.optikavizija.lt/salonai

Per pirmuosius keturis šių mokslo metų mėnesius – nuo 2025 m. spalio iki šių metų sausio pabaigos – ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 klasių mokiniams jau išdalinta 433 tūkst. litrų pieno, 168 tūkst. kilogramų jogurto, 292 tonos obuolių ir 132 tonos morkų.  

„Vaizdžiai kalbant, vos per keturis mėnesius vaikai nemokamai išgėrė maždaug 17 cisternų pieno ir dar 7 cisternas jogurto, suvalgė tiek obuolių, kad jais standartinę krepšinio aikštelę būtų galima užpilti didesniu nei metro sluoksniu, o morkų – tiek, kad jas sudėjus vieną prie kitos, jų eilė nusidriektų beveik 200 kilometrų“, – pasakoja Žemės ūkio agentūros (ŽŪA) prie Žemės ūkio ministerijos Komunikacijos ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Aistė Kanevičienė.  

Programoje šiemet dalyvaujantiems 221 394 vaikams taip pat nemokamai išdalinta 9 tonos brandinto sūrio, 4 tonos šviežių sūrio lazdelių, 2 tonos kriaušių ir apie 6 tonas sulčių.  

„Vienas didžiausių šios programos privalumų – kad nemokamus pieno produktus bei vaisius ir daržoves vaikai gauna reguliariai. O reguliarumas ugdo bei formuoja ilgalaikius mitybos įpročius, kurie, tikėtina, išliks visą gyvenimą“, – įsitikinusi A. Kanevičienė.  

Šiai nuostatai pritaria ir sveikatos specialistai, teigiantys, ankstyvame amžiuje susiformavę sveikos mitybos įpročiai dažnai išlaikomi ir suaugus. Pasak ekspertų, reguliarus vaisių, daržovių ir pieno produktų vartojimas gali prisidėti prie bendro energijos lygio palaikymo, geresnės dėmesio koncentracijos ir stipresnės imuninės sistemos, o obuolys ar morka visuomet bus geresnis ir sveikesnis pasirinkimas nei greitas maistas ar daugybę cukraus turintis šokoladukas.  

„Nors kartais gali atrodyti, kad vaikai visuomet teikia pirmenybę būtent greitam ir nesveikam maistui, iš tiesų jie labai greitai pripranta ir prie morkų, ir prie pieno produktų – svarbu, kad juos gautų reguliariai. Būtent tai ši programa ir garantuoja. Po tam tikro laikotarpio užkandžiui rinktis šviežią obuolį vaikui tampa norma ir savaime suprantama kasdienybės dalimi“, – teigia A. Kanevičienė.  

Nauda ir ūkininkams  

ŽŪA specialistė taip pat primena, kad Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programoje vaikams dalijama tik vietinė, Lietuvos ūkininkų auginama ir gaminama kokybiška produkcija. Negana to, kad kiekvienais metais vykstanti programa yra ir edukacinis įrankis.  

„Vaikams ne tik dalijami vietiniai vaisiai ar pieno produktai – jiems taip pat pasakojama šių produktų kilmės istorija, organizuojamos įvairios viktorinos, interaktyvios pamokos ir ekskursijos į ūkius. Visa tai padeda ugdyti vaikų supratimą apie lietuviškos produkcijos naudą, kilmę ir bendrą supratimą, kaip ir iš kur atsiranda maistas“, – pasakoja A. Kanevičienė.  

Nuolat atnaujinama informacija apie programą skelbiama specialiai sukurtoje interneto svetainėje www.pienasvaisiai.lt. Čia tėvai gali lengvai patikrinti, ar jų vaiko lankoma ugdymo įstaiga dalyvauja programoje, kokie produktai ir kokiais kiekiais yra dalijami, taip pat susipažinti, kokie ūkininkai ir bendrovės tiekia konkrečius produktus.  

Per šią svetainę gali kreiptis ir mokymo įstaigos, dar nedalyvaujančios programoje, bet norinčios prie jos prisijungti ir prisidėti prie sveikesnės vaikų ateities kūrimo.  

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką vienam vaikui skiriama viena pieno ar pieno produkto porcija: apie 125–150 ml pieno, 125 g jogurto arba 40 g sūrio. Šiais mokslo metais pieno produktų vaikai gauna keturis kartus per mėnesį, jogurto arba sūrio – du kartus. 

Vaikas taip pat gali gauti obuolį ar kriaušę iki 150 g, 80–100 g pjaustytų morkų arba stiklinę vaisių ar daržovių sulčių. Morkos šiais mokslo metais tiekiamos du kartus, obuoliai – tris kartus per mėnesį.  

Vaisius ir daržoves mokymo įstaigoms šiuo metu tiekia 25 lietuviškos bendrovės, pieno produktus – septynios.  

Žemės ūkio agentūros inf. 

Kas yra kreatinas?

Kreatinas – tai natūraliai organizme esantis azoto turintis junginys, susidarantis iš aminorūgščių arginino, glicino ir metionino. Didžioji jo dalis kaupiasi raumenyse, tačiau nedideli kiekiai aptinkami ir kituose audiniuose. Organizmas pats sintetina dalį kreatino kepenyse, inkstuose ir kasoje, o kita dalis gaunama su maistu – daugiausia iš raudonos mėsos ir žuvies.

Maisto papildų rinkoje kreatinas dažniausiai siūlomas miltelių, kapsulių ar tablečių pavidalu. Populiariausia ir plačiausiai naudojama forma yra kreatino monohidratas, tačiau taip pat galima rasti ir kitų formų, tokių kaip kreatino hidrochloridas, citratas ar buferinis kreatinas. Skirtingos formos gali skirtis tirpumu ar sudėtimi, tačiau jų pagrindinė veiklioji medžiaga išlieka ta pati.

Kaip veikia kreatinas?

Kreatinas dalyvauja organizmo energijos apykaitoje, ypač procesuose, susijusiuose su trumpalaikiu ir didelio intensyvumo fiziniu krūviu. Raumenyse jis virsta fosfokreatinu, kuris padeda atkurti adenozintrifosfatą (ATP) – pagrindinį energijos šaltinį ląstelėse. ATP atsargos organizme yra ribotos, todėl jų greitas atstatymas yra svarbus intensyvaus krūvio metu.

Padidinus kreatino kiekį raumenyse, padidėja ir fosfokreatino atsargos, o tai leidžia efektyviau palaikyti energijos tiekimą ląstelėms. Šis mechanizmas vyksta nepriklausomai nuo vartojimo laiko, nes kreatinas kaupiasi audiniuose ir veikia per ilgalaikį prisotinimą.

Kokia kreatino nauda?

Kreatinas prisideda prie fizinio pajėgumo didinimo atliekant trumpalaikį, didelio intensyvumo ir pasikartojantį fizinį krūvį. Šis poveikis siejamas su padidėjusiomis fosfokreatino atsargomis raumenyse, kurios padeda greičiau atkurti energijos šaltinį – adenozintrifosfatą (ATP). Reguliarus papildo vartojimas gali padidinti raumenų jėgą, t. y., gali padėti didinti jėgą ir ištvermę atliekant trumpalaikius, intensyvius pratimus (teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 3 g kreatino).

Kaip vartoti kreatiną?

Dažniausiai rekomenduojama kreatino dozė yra 3–5 g per parą. Šio kiekio paprastai pakanka palaikyti padidintas kreatino atsargas raumenyse. Kreatino papildai gali būti vartojami kasdien, nepriklausomai nuo to, ar tą dieną vyksta treniruotė, nes svarbiausias veiksnys yra reguliarumas.

Papildas dažniausiai vartojamas užsigeriant vandeniu arba maišant su maistu ar baltyminiu kokteiliu. Svarbu laikytis gamintojo nurodytų rekomendacijų ir neviršyti nustatytos paros normos. Taip pat rekomenduojama užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, ypač aktyviai sportuojant. Jei turite lėtinių sveikatos sutrikimų ar vartojate vaistus, prieš pradėdami vartojimą, pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku.

Kreatinas siejamas su padidėjusiu fiziniu pajėgumu atliekant trumpalaikį, intensyvų. Vis dėlto svarbu suprasti jo paskirtį, veikimo principą ir laikytis rekomenduojamų vartojimo normų. Atsakingas ir nuoseklus vartojimas leidžia maksimaliai išnaudoti kreatino potencialą.

Šis straipsnis buvo paruoštas UAB „Azeta vaistinė“ užsakymu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad nuo šių metų gegužės 1 d. įsigalioja naujas teisinis reglamentavimas, kuriuo siekiama eliminuoti nepagrįstą pacientų apmokestinimą už valstybės lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Šis pokytis įpareigoja visas gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasomis, užtikrinti, kad privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims, turintiems galiojantį gydytojo siuntimą, paslaugos būtų teikiamos be jokių papildomų mokėjimų. Naująja tvarka siekiama didinti sistemos skaidrumą ir užkirsti kelią situacijoms, kuriose pasitaikydavo klaidinimų dėl paslaugų apmokėjimo pobūdžio ar pasirinkimo laisvės.

Įsigaliojus šiems pakeitimams, gydymo įstaigos nuo šiol prisiima didesnę atsakomybę už tinkamą asmenų informavimą apie jų teises į valstybės lėšomis apmokamą gydymą. Nuo šiol įstaigos privalo viešai matomose vietose ir savo interneto svetainėse publikuoti informaciją apie valstybės apmokamas paslaugas ir taikomus medicinos priemonių įkainius.

Pokyčiai numato aiškų atskyrimą tarp būtinojo gydymo ir pasirenkamų nemedicininių paslaugų. Pacientams išlieka galimybė laisvanoriškai rinktis mokėti už papildomas komforto paslaugas (pvz., individualaus maitinimo ar apgyvendinimo), kurios neturi įtakos gydymo kokybei. Taip pat bus galima rinktis ir mokėti kainų skirtumą už brangesnes nei valstybės kompensuojamos medicinos priemones iš Vyriausybės patvirtino sąrašo, tačiau tik po to, kai gydymo įstaiga įgyvendins paciento teisę į išsamų informavimą apie alternatyvas.

Šiame etape siekiama suformuoti vieningą praktiką visame sveikatos sektoriuje ir suteikti pacientams daugiau saugumo ir aiškumo dėl jiems valstybės kompensuojamų sveikatos paslaugų. Kilus pagrįstoms abejonėms dėl reikalavimo primokėti, asmenys raginami pirmiausia kreiptis į įstaigos administraciją, o nepavykus rasti sprendimo – į Valstybinę ligonių kasą.

Svarbu pažymėti, kad gegužės mėnuo yra pereinamasis laikotarpis, per kurį gydymo įstaigos pradeda taikyti naująją tvarką praktikoje. Dėl to pradžioje gali kilti neaiškumų ar skirtingų interpretacijų, ne visos įstaigos gali spėti pilnai prisitaikyti prie naujos tvarkos nuo pirmosios dienos. Prašome pacientų supratingumo ir kantrybės, kol sistema stabilizuosis ir nauji reikalavimai bus nuosekliai įgyvendinami visose gydymo įstaigose.

VIENLAPIS APIE POKYČIUS NUO GEGUŽĖS 1 D.

„Rožinis autobusas“ – tai Lietuvoje veikianti iniciatyva, kuri padeda regionuose gyvenančioms moterims nuvažiuoti į diagnostikos centrus, pirmiausia mamografijos tyrimams, taip pat skatina dalyvauti prevencinėse programose ir rūpintis savo sveikata. Taip siekiama mažinti kliūtis, su kuriomis dažnai susiduria mažesnių miestų ir kaimiškų vietovių gyventojos: transporto trūkumą, didelius atstumus, informacijos stoką ar ilgą laukimą.

„Kiekviena laiku atlikta patikra gali reikšti išsaugotą gyvybę, šeimai sugrąžintą ramybę ir viltį. Turime padaryti viską, kad moters galimybė pasirūpinti sveikata nepriklausytų nuo jos gyvenamosios vietos. Tikiu, kad ši iniciatyva ne tik padės Lietuvos moterims laiku pasitikrinti, bet ir paskatins visą mūsų visuomenę daugiau dėmesio skirti sveikatai ir rūpintis vieni kitais“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

„Rožinio autobuso“  komanda tikisi, kad Ministrės Pirmininkės globa paskatins dar platesnį savivaldybių, gydymo įstaigų, bendruomenių ir socialinių partnerių įsitraukimą, kad kuo daugiau moterų visoje Lietuvoje galėtų laiku pasirūpinti savo sveikata.

Per ketverius veiklos metus „Rožinis autobusas“ aplankė 21 Lietuvos savivaldybę ir sudarė galimybę daugiau kaip 2800 moterų pasiekti reikalingus tyrimus bei konsultacijas. Tai šimtai istorijų, kai laiku atlikus tyrimą buvo anksti nustatyta liga arba įsitikinta, kad sveikata yra gera.

lrv.lt inf.

Druskų kambariai, kuriuose vyksta haloterapija, yra specialiai sukurti, kad užtikrintų patogią aplinką. Pacientai gali patirti teigiamą poveikį savo sveikatai be skausmo ar diskomforto. Ši procedūra tinka daugeliui žmonių ir gali būti naudinga gydant arba profilaktiškai prižiūrint įvairias sveikatos problemas.

Vis dažniau garsėjanti haloterapija siūlo alternatyvą tradiciniams gydymo metodams ir gali būti puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško natūralių sprendimų savo sveikatos gerinimui.

Haloterapijos esmė ir druskų kambario terapija

Haloterapija, arba druskų terapija, yra gydymo metodas, kuris naudoja druskos dalelių poveikį organizmui. Tai vyksta specialiai įrengtame druskų kambaryje, kur palaikomas druskų mikroklimatas. Procedūra padeda gerinti kvėpavimo takų sveikatą ir bendrą gyvenimo kokybę.

Haloterapijos veikimo principai ir druskos dalelių poveikis

Haloterapija veikia per druskos dalelių poveikį organizmui. Kambaryje, padengtame Himalajų druska, šios dalelės skleidžia neigiamus jonus, kurie yra naudingi saúdei. Kai pacientai kvėpuoja druskingu oru, dalelės patenka į kvėpavimo takus ir odą. Jos gali padėti:

• Stiprinti imunitetą: Druskos dalelės skatina organizmo atsparumą.
• Mažinti uždegimą: Druskingas oras turi priešuždegiminių savybių, kurios gali palengvinti simptomus sergant kvėpavimo takų ligomis.
• Pagerinti bendrą savijautą: Dėl druskos poveikio galima pajusti energijos padidėjimą.

Druskų kambario mikroklimatas ir saugumo klausimai

Druskų kambario mikroklimatas yra sukurtas siekiant imituoti druskų kasyklų aplinką. Kambaryje palaikoma:

• Temperatūra: Apie 20 °C.
• Drėgmė: Optimali drėgmės lygi, kad būtų užtikrintas komfortas.

Šis mikroklimatas leidžia pacientams jaustis patogiai. Svarbu pažymėti, kad haloterapija yra saugi daugumai žmonių, tačiau ji netinka tiems, kurie turi tam tikrų medicininių problemų, tokias kaip širdies ritmo sutrikimai arba infekcinės ligos. Prieš pradedant gydymą, būtina pasitarti su gydytoju.

Druskų terapijos pritaikymo sritys

Druskų terapija gali būti naudinga įvairiose srityse. Dažniausiai ji rekomenduojama:

• Kvėpavimo takų ligoms: Astma, bronchitas ar alergijos.
• Odai: Psoriazė, egzema ir kitos odos problemos.
• Streso mažinimui: Haloterapija padeda atsipalaiduoti ir sumažinti nervinę įtampą.

Šio tipo terapija gali būti pritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms ir yra saugi daugumai. Druskų kambarys suteikia nuolatinę galimybę pagerinti gyvenimo kokybę tiems, kurie ieško natūralaus gydymo būdo.

Reabilitacijos paslaugos

Nefridos reabilitacijos centras teikia platų reabilitacijos paslaugų spektrą. Pacientams siūlomos įvairios terapijos ir gydymo sprendimai, kurie padeda gerinti gyvenimo kokybę. Svarbu, kad kiekviena paslauga prisitaiko prie individualių paciento poreikių.

Gydymo ir reabilitacijos sprendimų įvairovė

Nefridos reabilitacija siūlo įvairius gydymo ir reabilitacijos sprendimus. Tai apima medicinines procedūras, kineziterapiją, haloterapiją ir psichologinę pagalbą. Kiekviena paslauga yra skirta konkretiems sveikatos sutrikimams ir paciento gerovei.

Pavyzdžiui, haloterapija padeda kvėpavimo takų sveikatai, o kineziterapija skirta raumenų ir sąnarių funkcijos atkūrimui. Tokios paslaugos kaip fizinė terapija ir masažai padeda atkurti judėjimo laisvę, o psichologinė pagalba suteikia emocinę paramą.

Kineziterapija ir suaugusiųjų kineziterapijos nauda

Kineziterapija – tai svarbi reabilitacijos dalis, ypač suaugusiems. Ši terapija skirta gerinti judėjimo funkcijas, stiprinti raumenis ir mažinti skausmą. Nefridos reabilitacijoje kineziterapija taikoma individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę.

Suaugusiųjų kineziterapijos nauda yra didelė. Reguliarios kineziterapijos sesijos gali pagerinti judėjimą, padidinti ištvermę ir sumažinti diskomfortą. Kineziterapeutai ekspertai naudoja įvairias technikas, kad užtikrintų reikalingą gydymą.

Ultragarso terapijos galimybės

Ultragarso terapija – modernaus gydymo metodas, naudojamas Nefridos reabilitacijoje. Ši procedūra remiasi garso bangų naudojimu, kad būtų pasiekti gilesni audiniai. Ultragarso terapija yra efektyvi mažinant skausmą ir uždegimą.

Ultragarso seansai trunka apie 10-20 minučių. Jie gali būti skiriami raumenų, sąnarių ir audinių atstatymui. Ši terapija pagerina kraujotaką, skatina gijimo procesus ir padeda pacientams atkurti judėjimo funkcijas.

Kiekvienas pacientas gali gauti jam reikalingą ultragarso terapiją pagal individualius poreikius.

Skiepijimo mastai svyruoja

Tyrimo duomenimis, 59 proc. gyventojų skiepų programą vertina palankiai, tačiau tik 45 proc. iš jų iš tiesų skiepijasi. Kiti 14 proc. programą vertina teigiamai, tačiau skiepų vengia.

Tuo metu 18 proc. respondentų programą vertina nepalankiai – 9 proc. iš jų vis tiek skiepijasi, kiti 9 proc. – ne.

Šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) valdybos narė Jurga Dūdienė teigia, kad šie rezultatai atspindi realią situaciją.

„Tyrimo rezultatai stipriai koreliuoja su tuo, ką matome kasdienėje praktikoje. Skiepijimosi mastai nėra stabilūs – jie svyruoja. Negalėtume sakyti, kad jie nuosekliai mažėja, tačiau banguojantis pokytis tikrai jaučiamas“, – teigia ji ir priduria, kad tai yra aiškus signalas, jog būtina įvertinti dabartinės imunizacijos politikos veiksmingumą.

Pasak J. Dūdienės, viena svarbiausių tokio skiepijimosi mastų svyravimo priežasčių – tai, kad daugelio užkrečiamųjų ligų šiandien tiesiog nebematome, todėl susidaro įspūdis, jog nuo jų skiepytis nebereikia.

„Vakcinos veikia taip gerai, kad ligos išnyksta iš mūsų akiračio, ir žmonėms pradeda atrodyti, kad jų nebėra. Dėl to atsiranda klaidingas saugumo jausmas ir mažėja motyvacija skiepytis“, – pastebi šeimos gydytoja.

Kita jos įvardijama priežastis – informacinis triukšmas.

„Žmonės gauna labai daug prieštaringos, dažnai mokslu ar tyrimais nepagrįstos informacijos. Tais atvejais, kai kyla abejonės, jie dažnai pasirenka paprasčiausią kelią – nieko nedaryti, šiuo atveju – nesiskiepyti“, – priduria J. Dūdienė.

Dalis gyventojų apie programą nežino

Tyrimas taip pat atskleidė, kad 23 proc. Lietuvos gyventojų nežino apie Lietuvoje patvirtintą skiepų programą. Pasak J. Dūdienės, tai gali lemti keli veiksniai.

„Viena vertus, galbūt nepakankamai pasiekiame tas auditorijas, kurios naudojasi kitokiais informacijos kanalais. Kita vertus, tai rodo ir tam tikrą visuomenės pasyvumą – žmonės dažnai pradeda domėtis savo sveikata tik susirgę, o prevencija reikalauja aktyvaus įsitraukimo“, – teigia ji.

Gydytoja atkreipia dėmesį ir į komunikacijos problemą. Anot jos, valstybinės informacinės kampanijos neretai būna sausos, biurokratinės ir nepasiekia žmogaus emociniu lygmeniu. Todėl ji pabrėžia, kad reikėtų kalbėti paprasčiau, aiškiau ir arčiau žmogaus.

Požiūrį lemia pasitikėjimas

Tyrimas rodo ir aiškias socialines tendencijas: skiepų programą palankiau vertina ir dažniau skiepijasi moterys, aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas turintys gyventojai. Tuo tarpu vyrai dažniau linkę programą vertinti teigiamai, tačiau skiepų vengti.

Nepalankiai skiepų programą vertinantys, tačiau vis tiek besiskiepijantys dažniau yra vidurinio išsilavinimo gyventojai, o mažiausiai palankiai skiepų klausimu nusiteikę – žemiausio išsilavinimo respondentai.

Pasak J. Dūdienės, svarbiausias veiksnys čia – pasitikėjimas.

„Jei žmogus turi pasitikėjimu grįstą ryšį su savo šeimos gydytoju, jis dažniau priima teigiamą sprendimą dėl skiepų. Tačiau šiandien gydytojai yra labai apkrauti ir dažnai neturi pakankamai laiko išsamiai atsakyti į visus pacientų klausimus“, – sako ji.

Vis dėlto ji pabrėžia, kad pacientai taip pat turėtų aktyviau įsitraukti. Jei kyla klausimų, svarbu juos užduoti gydytojui ir remtis patikimais, oficialiais informacijos šaltiniais.

Didžiausias iššūkis – mitai

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad visuomenėje vis dar gajūs mitai apie skiepus, kurie daro tiesioginę įtaką sprendimams skiepytis.

„Nuo seniai paneigtų teorijų apie autizmą iki naujesnių baimių dėl vaisingumo ar teiginių, kad vakcinos kuriamos iš embrionų. Dažniausiai šios baimės kyla iš nežinojimo – žmonėms ne visada aišku, kaip vakcinos kuriamos ir kaip jos veikia, todėl atsiranda erdvė dezinformacijai“, – sako J. Dūdienė.

Ji pabrėžia, kad ypač jautri tema išlieka vaikų skiepijimas.

„Tėvai nori geriausio savo vaikui, todėl natūraliai išsigąsta galimų šalutinių poveikių. Tačiau dažnai pamirštama palyginti skiepo riziką su pačios ligos keliamu pavojumi, kuris yra nepalyginamai didesnis“, – pažymi ji.

Prevencija – strateginė investicija

Ekspertai pabrėžia, kad skiepijimas yra ne tik sveikatos, bet ir ekonominis bei strateginis klausimas. Senėjant visuomenei, augant lėtinių ligų paplitimui ir didėjant spaudimui sveikatos sistemai, prevencija tampa vienu svarbiausių atsparumo veiksnių.

Skiepai padeda mažinti infekcijų plitimą, o kartu – ir antibiotikų vartojimą bei antimikrobinio atsparumo (AMR) riziką. Be to, jie prisideda prie kitų ligų prevencijos – pavyzdžiui, tam tikros vakcinos gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų ar net kai kurių vėžio formų riziką.

Ekonominiu požiūriu prevencija taip pat atsiperka – tyrimai rodo, kad kiekvienas euras, investuotas į skiepijimą, gali sukurti daugkartinę grąžą dėl išvengtų gydymo išlaidų ir išsaugoto produktyvumo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos atkreipia dėmesį, kad gimdos kaklelio vėžys išlieka viena dažniausių moterų sveikatos problemų Lietuvoje, nors šios ligos galima išvengti. Kasmet šalyje nustatoma apie 400 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Specialistai pabrėžia, kad pagrindinė šios ligos priežastis yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), o patikimiausia apsaugos priemonė – skiepai.

ŽPV yra itin paplitusi virusinė infekcija, kuria gali užsikrėsti tiek moterys, tiek vyrai. Dažniausiai virusas plinta lytinių santykių metu ar per glaudų odos ir gleivinių kontaktą. Daugeliu atvejų virusas nesukelia jokių simptomų, tačiau asmuo gali būti viruso nešiotojas ir perduoti jį kitiems. Nors apie 90 proc. atvejų virusas per kelerius metus  iš organizmo išnyksta savaime, kai kuriais atvejais jis gali sukelti ikivėžinius pakitimus ar vėžinius susirgimus. Nustatyta, kad net 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su ŽPV infekcija.

Skiepai – veiksmingi

NVSC pabrėžia, kad veiksmingiausia apsauga nuo pavojingiausių ŽPV tipų yra vakcinacija. Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. šia vakcina nemokamai pradėtos skiepyti 11 metų mergaitės, o nuo 2023 metų – visi 11 metų sulaukę vaikai.  

NVSC duomenimis, skiepijimo apimtys Lietuvoje pamažu didėja, tačiau vis dar nepasiekia rekomenduojamo lygio. 2025 metais paskiepyta 60,45 proc. vienuolikmečių ir 73,66 proc. dvylikmečių vaikų. 2024 metais šie rodikliai buvo mažesni – paskiepyta 59,37 proc. vienuolikmečių ir 70,73 proc. dvylikmečių, o 2023 metais dar mažesni – 56,10 proc. vienuolikmečių ir 62,74 proc. dvylikmečių vaikų.

„Skiepai nuo žmogaus papilomos viruso yra saugūs, veiksmingi ir moksliškai pagrįsti. Pasiskiepijus dar iki galimo kontakto su virusu galima patikimai sumažinti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu ir kitomis su ŽPV susijusiomis ligomis. Labai svarbu suprasti, kad ši infekcija dažnai plinta nepastebimai, todėl skiepai yra ne tik asmens apsauga, bet ir atsakingas sprendimas siekiant apsaugoti kitus“, – pabrėžia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ina Venslovienė.

ŽPV pavojinga abiem lytim

Primename, kad ŽPV infekcija pavojinga ne tik moterims, bet ir vyrams. Pastariesiems virusas gali sukelti lytinių organų karpas, taip pat išangės, varpos, burnos, ryklės ar gerklų vėžinius susirgimus. Kadangi vyrams Lietuvoje nėra vykdomos ŽPV sukeltų ligų patikros programos, skiepai išlieka vienintelė patikima apsaugos priemonė.

„Svarbu, kad tėvai sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimtų remdamiesi patikima, mokslo įrodymais pagrįsta informacija. Skiepijimas pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra viena efektyviausių priemonių apsaugoti vaikus nuo užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų, todėl raginame neatidėlioti ir pasirūpinti vaikų skiepais laiku“, – pažymi NVSC atstovė.

Daugiau informacijos apie skiepus nuo ŽPV rasite čia.

Vaikų skiepų kalendorių, atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus ir kitą informaciją apie skiepijimą rasite čia.

NVSC inf.

Žiedais saulę ir pavasarį pasveikinusios tulpės – ženklas, kad artėja svarbiausias metų renginys, gegužės 9 dieną vyksiantis Burbiškio dvaro festivalis „Tulpių žydėjimo šventė“.

Šiuo metu Burbiškio dvare žydi maždaug penkiolika ankstyvųjų tulpių veislių. Gėlynas kasdien nusidažo vis daugiau spalvų, žiedų kilimas plečiasi. Pačios pirmosios žiedais nudžiugino smulkutės daugiažiedės tulpės ‘Turkestanica’, savo grožį išskleidė ir ‘Heart's Delight’, ‘Giuseppe Verdi’, ‘Scarlet Baby’, ‘Concerto’, ‘Corona’, ‘Princess Household’, ‘Quebec’, ‘Turkestanica’, ‘Partitura’ bei kitos.

Vidutinio ankstyvumo veislės jau sukrovė arba dar krauna žiedus – netrukus laukiama ir jų žydėjimo. Kaip ir kasmet, žydėjimo šventę vainikuos vėlyvųjų veislių tulpių žiedai – šiuo metu jos dar tik auga.

Artėjant šventei, Burbiškio dvaro gėlyne ir parke šimtai tūkstančių žiedų sužydės labai plačia palete: balta, geltona, rožine, raudona, burgundine, violetine spalvomis bei įvairiais atspalviais. Jau dabar spalvingumu bei kvapais neatsilieka ir kiti pavasario žiedai – ima žydėti narcizai, svaiginančiai kvapnūs hiacintai, našlaitės, o parką nuklojo plukių kilimai.

Burbiškio dvaro gėlyne ir parke šiuo metu auginama 573 veislių tulpių kolekcija. Dvaro kolekcija renkama ir puoselėjama nuo 1995 metų – daugiau nei tris dešimtmečius.

Muziejuje auga 16 skirtingų porūšių tulpės: paprastosios ankstyvosios, pilnavidurės ankstyvosios, triumfo, Darvino hibridinės, paprastosios vėlyvosios, lelijažiedės, šerkšnotosios, žaliažiedės, Rembrandto, bijūninės, papūginės, Kaufmano, Fosterio, daugiažiedės, kalninės-siauralapės tulpės. Visi šie porūšiai pasižymi spalvine gama nuo labai šviesių iki beveik juodų spalvų spektro.

Gėlynas Burbiškio dvare atkurtas ten, kur ir puoselėtas dvaro savininko Mykolo Baženskio. Tulpės gėlyne susodintos pagal XX a. pr. tradiciją – augalus tuo metu sodindavo klombose ir lysvėse. Dvare tulpės buvo auginamos ir XX a. pr. oranžerijoje vazonėliuose. Anksti pavasarį vazonėliai su tulpėmis puošdavo rūmų kambarius ir sales.

Šiandien Burbiškio dvaras – naujam gyvenimui atgimęs paveldo objektas, atspindintis dvaro kūrėjų pasaulėjautą, pasižymintis ypatinga kūrybiška nuotaika, architektūra ir gamtos darna. XIX a. pabaigos – XX a. I pusės atmosfera čia susilieja su šiandienos muziejaus kultūrinėmis misijomis ir kuria natūralų gražių tradicijų tęstinumą. Burbiškio dvaro festivalis „Tulpių žydėjimo šventė“ šiemet vyks jau 25-ą kartą – kasmet šventė lankytojų laukia antrą gegužės šeštadienį. Naujos dvaro tradicijos sumanytojas – buvęs ilgametis muziejaus direktorius Egidijus Prascevičius.

Jubiliejinė šventė gegužės 9 dieną prasidės 12 valandą, atidarymas vyks 13 valandą. Lankytojų lauks gausybė žiedų, atgijęs dvaro gyvenimas su praeitį ir šiuolaikines pramogas sujungiančia programa.

Pagrindinėje festivalio scenoje koncertuos Egidijus Bavikinas, Evelina Sašenko ir pučiamųjų sekstetas „Brass Bravo“ su koncertine programa „Auksinės Stasio Povilaičio dainos“, grupė „Biplan“, Justinas Jarutis su grupe ir GJan su grupe. Festivalio vedėjas – Leonardas Pobedonoscevas.

Visą festivalio dieną, nuo 12 iki 18 valandos, šventės lankytojus lydės praėjusių šimtmečių atgarsiai, kultūros ir istorijos atspindžiai.

Gros Panevėžio pučiamųjų orkestras „Garsas“, veiks Senosios fotografijos ateljė, šaržus pieš dailininkai, atgis garsios praeities asmenybės ir Klaipėdos pilies teatro spektaklių personažai. Istorinių šokių šokėjai, senieji instrumentai nukels į skirtingas epochas – nuo baroko ir renesanso iki lengvesnių XIX a. pramogų. Parke veiks senovinių automobilių paroda, dvaro verandoje bus eksponuojamos kolekcininko Klemento Sakalausko muzikinės dėžutės ir gramofonai.

Vaikštinės kojūkininkai, edukatoriai siūlys išbandyti įvairiausius žaidimus, veiks lauko kavinės, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė. Ir tai – tik dalis jubiliejinės šventės programos.

Daugiau informacijos: www.daugyvenesmuziejus.lt.

Tulpių žiedais muziejus kviečia grožėtis visą žydėjimo laiką, o lankytojų lauks ir daugiau renginių. Šventė tęsis gegužės 10 dieną 14 valandą – Burbiškio dvaro parke skambės atlikėjos Alinos Orlovos ir violončelės koncertinė programa, veiks muzikinių dėžučių ir gramofonų, muziejaus istorijos ir kitos parodos.

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio informacija

„Šeimos gydytojas šiandien nėra vienas – jį supa profesionali komanda, kurios kiekvienas narys prisideda prie paciento sveikatos pagal aiškiai apibrėžtas kompetencijas ir bendradarbiavimo principus. Tai leidžia užtikrinti ne tik gydymą, bet ir ligų prevenciją, ankstyvą diagnostiką bei nuoseklią vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūrą“, – sako Diana Prochorova, Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Šeimos gydytojas išlieka pagrindinis paciento sveikatos priežiūros koordinatorius – jis tiria, diagnozuoja, skiria gydymą, sudaro gydymo planus, stebi jų įgyvendinimą, išrašo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptus, rūpinasi ligų prevencija. Prireikus jis siunčia pacientą pas gydytojus specialistus, taip užtikrindamas nuoseklų ir tikslingą gydymo procesą.

Ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka slaugytojai. Jie ne tik vykdo gydytojo paskyrimus, bet ir savarankiškai konsultuoja pacientus, vertina sveikatos būklę, skiepija, vykdo ligų prevencines programas, gali skirti diagnostinius laboratorinius tyrimus ar išrašyti vaistus gydymui tęsti, medicinos pagalbos priemones. Šie specialistai vis dažniau yra pirmieji, su kuriais susisiekia pacientas, todėl jų indėlis į prieinamą ir operatyvią pagalbą yra itin svarbus.

Komandoje dirbantis akušeris rūpinasi moterų sveikata įvairiais gyvenimo etapais – nuo visų moters amžiaus tarpsnių ligų profilaktikos iki nėštumo priežiūros ir naujagimių stebėsenos. Kineziterapeutas vertina paciento fizinę būklę, padeda atkurti ar pagerinti judėjimo funkcijas, parinkti ir pritaikyti technines pagalbos priemones, sudaro prevencinių priemonių, fizinio aktyvumo programas.

Gyvensenos medicinos specialistas padeda pacientams keisti įpročius, sudaro sveikatos stiprinimo planus ir skatina ilgalaikius pokyčius, kurie mažina lėtinių ligų riziką. Socialinis darbuotojas padeda spręsti su sveikata susijusias socialines problemas, bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir rūpinasi, kad pacientas gautų reikiamą pagalbą ne tik gydymo įstaigoje, bet ir kasdieniame gyvenime.

Svarbi grandis yra ir atvejo vadybininkas, kuris koordinuoja sudėtingesnių pacientų – pavyzdžiui, sergančių lėtinėmis ar onkologinėmis ligomis – priežiūrą. Jis padeda suderinti skirtingas paslaugas, atsižvelgia į paciento ir jo šeimos narių poreikius ir užtikrina, kad pagalba būtų teikiama nuosekliai. Tuo metu apylinkės administratorius rūpinasi administraciniais procesais – pacientų registracija, dokumentais, paslaugų organizavimu, taip prisidėdamas prie sklandaus visos sistemos veikimo.

Pasak D. Prochorovos, toks komandinis darbas leidžia ne tik efektyviau paskirstyti atsakomybes, bet ir užtikrinti, kad pacientas gautų visapusišką priežiūrą – nuo profilaktikos iki gydymo ir ilgalaikio sveikatos stiprinimo. Kiekvienas komandos narys prisideda prie bendro tikslo – geresnės paciento savijautos ir sveikatos.

Ligonių kasų inf. 

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) gavo pranešimą apie Lietuvoje patvirtintą b raupų (beždžionių raupų) atvejį. Tai pirmasis patvirtintas atvejis Lietuvoje šiais metais ir iš viso 7-tas atvejis nuo 2022 m., kai Europoje kilo šios ligos protrūkis. Atliktas epidemiologinis tyrimas, kurio metu nustatyti sąlytį turėję asmenys, jiems sudaryta galimybė pasiskiepyti ir stebima jų sveikatos būklė.

B raupai yra užkrečiamoji liga, kurią sukelia b raupų virusas. Tai nėra lengvai plintanti liga, ja užsikrėsti galima esant artimam fiziniam kontaktui su asmeniu, kuriam yra išsivystę ligos simptomai. 

Ligos simptomai
Ligos simptomai  dažniausiai yra lengvi arba vidutinio sunkumo. B  raupams būdinga:
•    veido, plaštakų, pėdų, akių, burnos ir (arba) lytinių organų ir tarpvietės  bėrimas su pūslelėmis;
•    karščiavimas;
•    padidėję limfmazgiai;
•    galvos skausmas;
•    gerklės skausmas;
•    raumenų, nugaros skausmai;
•    energijos stoka.

Kam kyla didžiausia rizika užsikrėsti ir kaip saugotis?
Didžiausia rizika užsikrėsti kyla kontaktuojant su sergančiu asmeniu. Asmenims, kurie įtaria, kad galėjo turėti kontaktą su b  raupais sergančiu asmeniu ir kuriems pasireiškė bent vienas iš simptomų,  patariama kreiptis tiesiai į dermatovenerologą arba į ligoninės, kuriame yra infekcinių ligų centras / skyrius, priėmimo skyrių.

Primename, kad siuntimas kreiptis į dermatovenerologą nereikalingas.

Užsikrečiama šiais būdais:
•    per kūno skysčius (pūlius ar kraują)  nuo odos pažeidimų;
•    per kvėpavimo takų  lašelius  ilgesnį laiką bendraujant veidas į veidą su sergančiu asmeniu;
•    per patalynę, rankšluosčius, drabužius ir kitus aplinkos daiktus, kuriais naudojasi  sergantis asmuo;
•    lytinių santykių metu. 

B  raupais sergantys asmenys kitus gali užkrėsti nuo simptomų atsiradimo pradžios iki tol, kol yra išnyks ligos simptomai, t. y. kol bėrimai visiškai užgis ir susiformuos šviežias odos sluoksnis (dažniausiai 2–4 savaites).

Kaip išvengti? 
Norint išvengti užsikrėtimo b  raupais, reikėtų vadovautis šiais  patarimais:
•    vengti tiesioginio sąlyčio (oda su oda, veidas  į veidą)  su asmenimis, kuriems pasireiškia ligos simptomai;
•    vengti nesaugių lytinių santykių;
•    laikytis tinkamos rankų higienos, ypač prieš sąlytį ir po turėto sąlyčio su simptomų turinčiu asmeniu bei jam priklausančiais reikmenimis;
•    dėvėti medicinines kaukes, vienkartines pirštines, slaugant sergantį asmenį.

Profilaktinis skiepijimas nuo b raupų 
Lietuvoje profilaktiškai nuo b  raupų gali pasiskiepyti rizikos grupei priklausantys asmenys, t. y. vyresni nei 18 metų amžiaus vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.

Norint profilaktiškai pasiskiepyti šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas. Pasiskiepyti galima Centro poliklinikoje, Vilniuje, skiepijimo paslaugai registruojantis per Išankstinę pacientų registracijos informacinę sistemą (sistemoje pažymėjus Vilniaus miesto savivaldybę, Centro polikliniką, ir pasirinkus „BR skiepai vyrams“ paslaugą).

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Europos Sąjungos šalyse nuo 2022 m., kuomet prasidėjo b  raupų protrūkis, iki 2026 m. kovo 12 d. iš viso užregistruoti  26 398 b  raupų atvejai. 

Daugiau informacijos apie b  raupus rasite čia.

NVSC inf.

Austrijos sveikatos ir maisto saugos agentūra (AGES) praneša apie tiriamą pavojingą incidentą, kai kūdikių maisto stiklainyje „HiPP“ morkų ir bulvių tyrelėje, 190 g buvo nustatyta žiurkių nuodų medžiaga. Kaip skelbia AGES, įtariama, kad produktas galėjo būti tyčia užterštas. 

Šiuo metu VMVT nėra  gavusi informacijos, kad galimai užteršti produktai būtų patekę į šalies rinką. Taip pat nėra gauta pranešimų apie panašius atvejus Lietuvoje. 

Vis dėlto, atsižvelgiant į situacijos pobūdį, gyventojai raginami išlikti budrūs ir prieš vartojant kūdikių maistą atidžiai įvertinti produktų būklę. Taip pat nuolat sekti informaciją VMVT esančioje pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus švieslentėje. 

Austrijos atsakinga institucija AGES rekomenduoja prieš vartojant „HiPP“ produktus stiklainiuose įsitikinti:  

• ar stiklainio dangtelis nėra pažeistas ar jau atidarytas; 

• ar atidarant girdimas įprastas „spragtelėjimas“; 

• ar nėra papildomų, neįprastų lipdukų ant pakuotės; 

• ar produktas neturi neįprasto kvapo ar išvaizdos; 

• jei kūdikiui ar vaikui suvalgius produktą pastebite neįprastus simptomus ar pablogėjusią savijautą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. 

Tokio pobūdžio atvejai yra itin reti, tačiau atsargumas ir dėmesingumas gali padėti užtikrinti vaikų saugumą. Pastebėjus įtartinus požymius, produkto nevartokite bei nedelsiant informuokite VMVT. Paaiškėjus naujai informacijai VMVT ją atnaujins.  

VMVT inf.

Kada sveikatos priežiūros paslaugos kompensuojamos?

Pacientai turi teisę gauti kokybiškas, profesionaliai ir pagarbiai teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją. Svarbu žinoti ir pagrindines sąlygas: norint gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamas paslaugas, reikia būti apsidraudus privalomuoju sveikatos draudimu, turėti galiojantį siuntimą (kai jis reikalingas) ir kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa. 

Apie ką pacientus turi informuoti gydymo įstaiga?

Paciento teisė pasirinkti gydymo įstaigą gali būti tinkamai įgyvendinama turint pakankamai informacijos apie teikiamas paslaugas. „Gydymo įstaigose pacientai turi sužinoti, kokios paslaugos kompensuojamos ir kokia jų teikimo tvarka, kad galėtų priimti jiems tinkamiausius sprendimus, susijusius su sveikata ir gydymu“, – primena Valstybinės ligonių kasos Įstaigų priežiūros Vilniaus skyriaus patarėja Julija Valienė.

Pacientai turi būti aiškiai informuojami apie paslaugų kainas, iš gydytojų sužinoti apie sveikatos būklę, gydymo eigą, prognozes ir galimas rizikas. Ši informacija turi būti suprantama pacientui, o jei tai riboja jo amžius ar sveikatos būklė, informaciją turi gauti paciento teisėti atstovai. 

Be to, gydymo įstaigos, sudariusios sutartį su ligonių kasa, turi pacientams matomoje vietoje ir interneto svetainėse skelbti, kokias paslaugas apmoka ligonių kasa, kokiais atvejais gali būti siūlomos gydymo priemonės su paciento priemoka.

Kas keisis artimiausiu metu?

Tai ypač aktualu šiuo metu, nes nuo gegužės 1 d. visose gydymo įstaigose – tiek valstybinėse, tiek privačiose – iš fondo apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos pacientams turės būti teikiamos be jokių priemokų. Tai reiškia, kad jei paslaugą kompensuoja ligonių kasa, pacientas už ją neturi primokėti. 

Kartu įsigalios galimų papildomų medicinos priemonių sąrašas. Jei pacientas pageidaus, jis galės iš sąrašo pasirinkti brangesnę priemonę nei ta, už kurią sumoka ligonių kasa. Tuomet žmogus mokės ne visą pasirinktos priemonės kainą, o kainų skirtumą. Gydytojas turės suprantamai paaiškinti, kokios yra kompensuojamos priemonės, už kurias nereikia mokėti, kuo jos skiriasi nuo brangesnių alternatyvų. Šią informaciją pacientas turės gauti raštu ir savo pasirinkimą patvirtinti parašu.

Į galimų brangesnių priemonių sąrašą įtraukti, pavyzdžiui, endoprotezai (kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės, riešo sąnarių), intraokuliniai lęšiai, klausos implantai, artroskopinių operacijų metu naudojamos priemonės, robotinės chirurgijos priemonių komplektai, tinkleliai išvaržų operacijoms.

Ką daryti, jei kyla klausimų?

„Jei pacientams kyla klausimų dėl paslaugų teikimo ar priemonių apmokestinimo, pirmiausia rekomenduojama pasiaiškinti gydymo įstaigoje – registratūroje ar su gydančiu gydytoju. Jei to nepakanka, reikėtų raštu kreiptis į įstaigos administraciją“, – pabrėžia J. Valienė. 

Jeigu gautas paaiškinimas netenkina, galima kreiptis į konkrečius klausimus nagrinėjančias institucijas, o su privalomuoju sveikatos draudimu susijusiais klausimais – į ligonių kasą. 

Valstybinės ligonių kasos specialistai ragina gyventojus kilus abejonių pasitarti dar prieš gaunant paslaugas. Konsultacijos teikiamos telefonu, elektroniniu paštu ir socialiniais tinklais.

VLK inf.

Didėjant susirūpinimu sveika gyvensena, vis didesnę rinkos dalį užima maisto papildų pasiūlymai. Specialistai stebėdami šią tendenciją įvardija, kad šiandien vartotojas gali jaustis tarsi jūroje maisto papildų pasiūlymų - jų gausu tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internetinėje erdvėje ir vis rečiau kritiškai vertina jį pasiekiančią informaciją.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vykdydama rinkos kontrolę, nustato atvejus kai maisto papildai neatitinka saugos ar informacijos pateikimo vartotojams reikalavimų - juose randama neleistinų medžiagų, nustatomi sudėties ir ženklinimo neatitikimai, nelegali prekyba ar kiti pažeidimai. Didėjant  šių produktų pasirinkimui, svarbu nepamiršti, kad maisto papildai nėra paprastas ar visiškai „nekaltas“ produktas, todėl juos rinktis ir vartoti reikia atsakingai bei stebėti VMVT svetainėje esančią pranešimų apie nesaugius produktus švieslentę.

Todėl specialistai pabrėžia – svarbu ne tik atsakingai rinktis, bet ir suprasti, kas iš tiesų yra maisto papildas. Maisto papildas nėra „stebuklinga” priemonė, kuri gali atstoti įprastą maistą. Tai įprastam racionui papildyti skirtas maisto produktas, kuris yra koncentruotas vienos arba kelių maistinių arba kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Toks produktas yra skirtas tik normalioms organizmo funkcijoms palaikyti.  Nepaisant reklamoje dažnai pasitaikančių pažadų, jie negali išgydyti ligų ar užtikrinti greitų lieknėjimo rezultatų. Tokie teiginiai klaidina vartotojus ir neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Be viso to, svarbu suprasti, kad net ir įprastai vartojamos medžiagos - vitaminai ar mineralai - gali būti žalingos, jei vartojamos netinkamai. Per dideli jų kiekiai gali turėti neigiamą poveikį organizmui, todėl maisto papildus reikėtų vartoti tik įvertinus poreikį ir vadovautis gamintojo pateiktais nurodymais.

VMVT ragina vartotojus prieš įsigyjant maisto papildus:

• įvertinti, ar produktas iš tiesų yra reikalingas,
• nepasitikėti reklama, žadančia „stebuklingus“ rezultatus,
• rinktis tik patikimus pardavėjus ir vengti neaiškių internetinių svetainių,
• pasitikrinti, ar produktas yra įtrauktas į VMVT notifikuotų maisto papildų sąrašą,
• prieš vartojimą pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

VMVT primena - rūpinantis sveikata svarbiausia yra subalansuota mityba, o maisto papildai turėtų būti tik papildoma, o ne pagrindinė priemonė.

_________________________________________

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), 2026 m. balandžio 29 d. Vilniuje organizuoja tarptautinę konferenciją „Tik tiek, kiek reikia. Tik tada, kada reikia“, skirtą iš esmės persvarstyti maisto papildų vartojimo kultūrą, saugą ir teisinį reguliavimą.Tai pirmas kartas, kai už maisto saugą atsakingos institucijos, mokslininkai ir medikai susiburia bendrai, moksliškai pagrįstai diskusijai apie sritį, kurioje iki šiol viešojoje erdvėje trūko koncentruoto, gilaus ir vieningo ekspertų požiūrio. Konferencija bus transliuojama viešai.

VMVT inf.

Vienas iš didžiausių klaidingų įsivaizdavimų – kad šampūnai atlieka vieną funkciją. Iš tiesų kokybiškas produktas vienu metu turi:

• pašalinti riebalus ir nešvarumus, 
• nepažeisti galvos odos, 
• neperdžiovinti plaukų, 
• kartais net gydyti (pvz., nuo pleiskanų). 

Kaip iš tikrųjų gaminami šampūnai

Profesionalūs šampūnai plaukams kuriami laboratorijose, kur dirba chemikai ir kosmetologai. Kūrimo procesas apima kelis etapus:

• Formulės kūrimas – parenkami aktyvūs ingredientai (paviršiaus aktyvios medžiagos, drėkikliai, baltymai, aliejai). 
• Testavimas – tikrinama, kaip produktas veikia skirtingų tipų plaukus ir odą. 
• Stabilumo analizė – vertinama, ar šampūnas nesugenda laikui bėgant. 
• Saugumo vertinimas – atliekami dermatologiniai testai. 

Svarbiausia dalis – vadinamosios paviršiaus aktyvios medžiagos. Būtent jos sukuria putas ir pašalina nešvarumus, tačiau jų kiekis turi būti tiksliai subalansuotas: jei jų per daug – plaukai išsausės, jei per mažai – produktas neveiks. Be to, į šampūnus dedama:

• konservantų (kad produktas negestų), 
• pH reguliatorių (kad tiktų galvos odai), 
• kondicionuojančių ingredientų (kad plaukai būtų švelnūs). 

Vieno ingrediento pakeitimas gali destabilizuoti visą formulę – tai paaiškina, kodėl profesionalūs produktai kuriami mėnesius, o kartais ir ilgiau.

Ar galima pasigaminti šampūną namuose?

Trumpas atsakymas – namų sąlygomis neįmanoma pasiekti tokio rezultato, kokį užtikrina profesionaliai sukurtas produktas.

Internete gausu receptų su soda, actu, kiaušiniais ar aliejais. Tačiau namų sąlygomis sunku:

• tiksliai sureguliuoti pH,
• užtikrinti tinkamą konservaciją,
• patikrinti, kaip ingredientai reaguoja tarpusavyje,
• garantuoti saugumą galvos odai. 

Rezultatas dažnai būna priešingas norimam: plaukų šampūnai, pagaminti namuose, nepasiekia reikiamo efekto – plaukai tampa sausi arba riebaluojasi greičiau, atsiranda sudirgimas, ilgainiui gali būti pažeista plaukų struktūra.

Kodėl kokybė čia svarbi

Profesionalūs šampūnai plaukams – tai produktai, kuriuose kiekvienas ingredientas yra apgalvotas ir ištestuotas. Kelios pagrindinės išvados:

• šampūnai yra profesionali kosmetika, o ne virtuvės eksperimentas,
• jų kūrimas grindžiamas mokslu, o ne intuicija,
• „natūralu" nebūtinai reiškia „geriau“ ar „saugiau“.

Renkantis plaukų šampūnus verta vadovautis plaukų tipu ir sudėties kokybe, o ne vien ženklo atpažįstamumu ar kaina. Kartais noras sutaupyti gali kainuoti daugiau – ypač kai kalbama apie ilgalaikę plaukų sveikatą.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) sukurta inovatyvi dermakosmetikos produktų linija, pagrįsta pažangiomis dermokapsulių ir sferulitų technologijomis. Produktai išsiskiria tuo, kad veikliosios medžiagos juose išlieka stabilios ir aktyvuojamos tik naudojimo metu – kapsulėms mechaniškai suyrant ant odos.

Naująją liniją sudaro trys tarpusavyje derantys produktai, skirti kasdienei odos priežiūrai: valymui, apsaugai ir regeneracijai. Kiekviename jų naudojami moksliškai pagrįsti aktyviųjų medžiagų deriniai – nuo augalinių ekstraktų iki peptidų ir ceramidų, kurie veikia sinergiškai.

Pasak LSMU Farmacijos fakulteto profesorės Jurgos Bernatonienės, kapsuliavimo technologija leidžia išsaugoti veikliųjų medžiagų efektyvumą ir užtikrina tikslinį jų veikimą. Tokie sprendimai pasaulyje laikomi pažangiais, tačiau masinėje kosmetikoje dar nėra plačiai taikomi.

Produktų linijos idėjos autorė – penktojo kurso farmacijos studentė Urtė Bernatonytė, kuri didžiąją dalį kūrimo proceso įgyvendino kartu su LSMU mokslininkais. Galutinio produkto sukūrimas užtruko apie dvejus metus ir pareikalavo spręsti sudėtingus technologinius iššūkius.

Produktų technologija perduota LSMU vaistinei, gaminiai notifikuoti ir atitinka visus saugumo bei kokybės reikalavimus. Šiuo metu vyksta paskutiniai įvedimo į rinką etapai – artimiausiu metu naujuosius gaminius bus galima įsigyti LSMU vaistinėje.

Latvijos nacionalinės valdžios institucijos šio tymų protrūkio tolesnio plitimo riziką vertina kaip vidutinę arba didelę, ypač tarp imuniteto  tymams neturinčių asmenų ir dėl sunkumų identifikuojant visus kontaktus. Dėl šio protrūkio ELPKC prognozuoja, kad tymų atvejų Europos Sąjungos (ES) / Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ateinančiais mėnesiais toliau daugės dėl nepakankamų vakcinacijos aprėpčių MMR vakcina daugelyje ES / EEE šalių.

Rizika yra vertinama atsižvelgiant į gyventojų grupes: gyventojams, kurie turi specifinį imunitetą, rizika yra labai maža dėl didelės apsaugos, kurią suteikia dviejų dozių vakcinacijos schema; vidutinė rizika kyla kūdikiams iki 12 mėnesių, mažiems vaikams ir asmenims, kurių imuninė sistema susilpnėjusi; maža / vidutinė rizika – vyresnio amžiaus neskiepytiems asmenims.

„Tymų protrūkis kaimyninėje šalyje rodo, kad virusas lengvai kerta valstybių sienas, todėl net ir šalyse, kuriose šiuo metu tymų atvejų nefiksuojama, išlieka reali įvežtinės tymų infekcijos rizika. 2026 m. Lietuvoje tymų atvejų kol kas neužregistruota, tačiau rizika išlieka. NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje registruota mažiau tymų atvejų nei 2024 m., tačiau dauguma jų  buvo įvežtiniai ir susiję su kelionėmis“, – pažymi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.

Itin užkrečiama liga

Tymai yra viena užkrečiamiausių virusinių ligų pasaulyje. Virusas plinta oro lašeliniu būdu, o uždarose patalpose gali išlikti ore net kelias valandas. Neskiepytiems asmenims užsikrėtimo tikimybė po kontakto su sergančiuoju siekia apie 90 proc., o vienas ligonis gali užkrėsti net 12–18 imlių žmonių. Didžiausias sergamumas paprastai fiksuojamas žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį, dažniausiai serga vaikai iki penkerių metų amžiaus, tačiau liga gali paveikti visų amžiaus grupių žmones.

Pirmieji tymų simptomai dažnai primena peršalimą – pakyla aukšta temperatūra, atsiranda kosulys, sloga, akių gleivinės uždegimas. Vėliau burnoje pasirodo baltos dėmelės, o dar po kelių dienų išberia odą – bėrimas prasideda už ausų, plinta į veidą, kaklą ir palaipsniui apima visą kūną. Tymų infekcija gali sukelti sunkias komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas, encefalitas (galvos smegenų uždegimas) ar net mirtis.

Veiksmingiausia apsauga – skiepai

Primename, kad efektyviausia apsauga nuo tymų yra skiepai. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, bent 95 proc. gyventojų turėtų būti paskiepyti dviem tymų, pideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcinos dozėmis. Svarbu žinoti, kad specifinis imunitetas susiformuoja ne iš karto, todėl planuojant keliones į užsienį rekomenduojama iš anksto pasitikrinti savo ir vaikų skiepijimo statusą bei įsitikinti, kad vaikai paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nepasiskiepijus laiku yra sudaromas individualus skiepijimo grafikas.

Valstybės lėšomis skiepijami ir sąlytį su sergančiuoju  turėję asmenys (ne vėliau kaip per 72 val. po turėto kontakto).

Pažymėtina, kad darbdavio lėšomis skiepijami visų pareigybių ir profesijų asmenys, kurių veikla susijusi su žmonių sveikatos priežiūra, taip pat su kita veikla, kurios metu yra tikimybė užsikrėsti bei susirgti šia užkrečiamąja liga.

„Kiekvienas neskiepytas žmogus yra potenciali grandis tymų virusui plisti, todėl laiku atlikta vakcinacija ne tik apsaugo patį asmenį, bet ir padeda sukurti kolektyvinį imunitetą visuomenėje“, – pabrėžia NVSC atstovė.

Didžiausia rizika susirgti kyla kūdikiams iki 12 mėnesių, mažiems vaikams ir asmenims, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi. Vyresnio amžiaus neskiepytiems asmenims taip pat išlieka padidėjusi rizika.

Daugiau informacijos apie vaikų skiepijimą rasite čia.

 NVSC inf. 

Kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelis nuo kiekvienų kalendorinių metų pradžios iki jų pabaigos yra nuolat kaupiamas visiems apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu. Tai reiškia, kad visus metus yra sumuojamos priemokos, kurias apdraustas žmogus moka įsigydamas kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka. Pasiekus nustatytą krepšelio ribą, iki metų pabaigos priemokos už tokius vaistus padengiamos valstybės lėšomis. Šiemet nustatyta kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelio riba – 70,02 euro.

„Galimybė kaupti vaistų priemokų krepšelį ir sukaupus nemokėti priemokos yra ypač svarbi pacientams, kurie turi nuolat vartoti kelis kompensuojamuosius vaistus. Pavyzdžiui tada, kai serga sunkia arba lėtine liga ir dėl to turi didesnių išlaidų vaistams. Tuomet ir keli eurai už vaistus kas mėnesį gali susidėti į reikšmingą per metus sutaupytą sumą“, – sako Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Praėjusiais metais 105 tūkst. žmonių vaistų priemokos buvo padengtos sukaupus krepšelį. Iš viso tam prireikė apie 5,6 mln. eurų. Taigi maždaug kas dvyliktam kompensuojamuosius vaistus vartojančiam šalies gyventojui priemokų krepšelis tapo realia finansine pagalba.

Vaistų priemokų krepšelio dydis kinta. Pasibaigus kalendoriniams metams gyventojo krepšelis anuliuojamas ir pradedamas skaičiuoti iš naujo. Jame sukauptą sumą žmonės gali matyti savo e. sveikatos paskyroje, o neturint galimybių naudotis elektroninėmis priemonėmis – pasiteirauti vaistinėje arba kreiptis į ligonių kasą.

Svarbu žinoti, kad medicinos pagalbos priemonėms priemokų krepšelio kaupimo tvarka nėra taikoma. Tačiau, be priemokų krepšelio, galioja ir kita priemonė – socialiai jautrioms gyventojų grupėms valstybė padengia priemokas tiek už vaistus, tiek už medicinos pagalbos priemones.

Priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, įtrauktų į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus sąrašus, nemoka 75 metų ir vyresni gyventojai, taip pat mažas draudžiamąsias pajamas – mažiau nei 468 eurus per mėnesį – gaunantys asmenys su negalia bei tokias pajamas gaunantys senatvės pensijos amžiaus žmonės.

Pernai tokiu pagrindu priemokos apmokėtos beveik 400 tūkst. šios grupės pacientų, o bendra priemokų suma sudarė arti 40 mln. eurų.

Ligonių kasų inf. 

„Didžioji dalis žmonių kasdien jaučia įvairias emocijas, nuotaikų svyravimus, tam tikras įtampas. Pavartojus alkoholio ar kitų, nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų smegenyse kyla įvairios cheminės reakcijos, paveikiama jų sritis, atsakinga už sprendimų priėmimą. Tuomet sutrinka sprendimų priėmimo kelias, atsiranda atsipalaidavimas ir terpė pasireikšti tam tikroms asmenybės dalims, kyla neapsvarstyti, impulsyvūs veiksmai: vieni žmonės tampa laisvesni kalbėti, gali pasakyt kažką gero ar blogo, ko blaivūs neišdrįstų pasakyti, kiti gali susikaupusį pyktį, emocijas išlieti ant kito žmogaus ar veiksmais tam tikroje situacijoje, treti sėda už vairo ir panašiai“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė Paulina Kiškytė.

Gali rodyti gilesnes problemas

Kaip žmogus elgsis išgėręs alkoholio, priklauso nuo kelių aspektų – esamos emocinės būsenos, asmenybės tipo bei dabartinių jo gyvenimo aplinkybių.

„Visi esame skirtingi, buvome suformuoti mus supančios aplinkos, artimų žmonių, todėl turime skirtingų asmenybės bruožų. Esamos gyvenimo aplinkybės taip pat skiriasi ir keičiasi. Visi šie komponentai ir lemia, kokia asmenybės pusė atsiskleis pavartojus alkoholio – vieną kartą tas pats žmogus gali tapti itin linksmas, vakarėlio siela, o kitą kartą į paviršių gali iškilti pyktis ar nepasitenkinimas. Taip pat alkoholio poveikis organizmui priklauso ir nuo to, ar žmogus pavalgęs, išsimiegojęs, nuo hormonų ciklų, tad tikrai ne visada reakcija bus vienoda“, – kalba P. Kiškytė.

Jos teigimu, praėjus alkoholio poveikiui vieniems žmonėms gali būti gėda dėl to, kaip jie elgėsi pavartoję, ko prikalbėjo, o kitiems tai būna nė motais, jie ir toliau elgiasi taip pat. Pastarasis elgesys gali rodyti gilesnę problemą – kad alkoholio vartojimas jau gali būti žalingo vartojimo stadijoje.

„Yra svarbu, ar po tokių atvejų žmogus supranta, kaip alkoholis jį veikia, ir ar geba padaryti išvadas. Pavyzdžiui, vartojimo eigoje pajautus apgirtimą ir pasikeitusią būseną daugiau nebegerti bei to sprendimo laikytis. Jei taip, tuomet vartojimas laikomas mažai rizikingu. Žalingu jis tampa, kai žmogus pradeda nebekontroliuoti alkoholio kiekio ir vartojimo dažnio, nors ir žino, kad tai gali lemti jo neprognozuojamą elgesį. Jei tai kartojasi, vertėtų pasikonsultuoti su specialistais, nes ilgainiui tai gali tapti priklausomybe nuo alkoholio“, – atkreipia dėmesį gydytoja psichiatrė.

Paprastai tokios situacijos, kai alkoholio pavartojęs žmogus ima elgtis neadekvačiai, nėra malonios jo artimiesiems, tačiau gydytoja psichiatrė primena svarbią taisyklę – su neblaiviu žmogumi nereikia nieko aiškintis. Pokalbiui reikėtų susėsti kitą ar net dar kitą dieną, kai žmogus blaivus ir nebelikę jokių abstinencijos reiškinių. Vertėtų aptarti, kokia buvo situacija, kaip ją matė artimieji ir pats žmogus, pasidalinti savo emocijomis, paklausti, kaip jis ar ji jautėsi.

„Tuo visas artimųjų vaidmuo ir baigiasi – pasakymu, kad jie bus šalia, jei prireiktų pagalbos, palaikymo, patarimo. Nes priimti sprendimą, kad problema galbūt išties yra ir reikia pagalbos, gali tik pats žmogus. Artimieji gali pasiūlyti nueiti pasikalbėti pas specialistą, išgirsti nuomonę, motyvuodami, kad pats žmogus nėra specialistas. Kartais būna, kad pats žmogus „užkimba“ už šio pasiūlymo, galvodamas, kad specialistas patvirtins, jog jokios problemos nėra, bet iš esmės patys viduje norėtų suprasti, ar viskas gerai, nes jų elgesys gali kelti nerimą jiems patiems“, – sako ji.

Derybos su savimi

Žalingo alkoholio vartojimo etape būna daug neigimo – žmogus pastebi ritualus ir tendencijas, bet sau neigia, kad tai yra problema. Atsiranda pasiteisinimai „sustosiu, kada norėsiu“, „niekas manęs nesupranta“, „čia tik šįkart taip nutiko“ ir panašūs.

„Vis dėlto žmogus nėra aklas, jis mato, kad atsirado dėsningumai, kad kyla sunkumų kontroliuoti alkoholio kiekį, vartojimo dažnį ir tai kelia įvairių gyvenimiškų problemų. Tuomet paprastai prasideda vidiniai pokalbiai su savimi, pavyzdžiui, pažadai nebegerti mėnesį ar kažkiek laiko. Kai tai nepavyksta ir nesiseka pačiam susitvarkyti, gali kilti noras ignoruoti realybę, bėgti nuo jos. Jeigu visi save „pagautų“ ir kreiptųsi pagalbos dar žalingo vartojimo etape, sergančiųjų priklausomybe nuo alkoholio skaičiai būtų žymiai mažesni“, – teigia pašnekovė.

Pacientams, kuriems nustatomas žalingas vartojimas, ar tiems žmonėms, kurie įtaria esantys tokiame etape, gydytoja psichiatrė siūlo atlikti eksperimentą – pusmetį bet koks alkoholio vartojimas turi būti tik socialus, pavyzdžiui, šventėje, ir galima išgerti tik po tam tikrą nedidelį kiekį. Jokiomis aplinkybėmis alkoholio nevartoti vienam, pavyzdžiui, grįžus namo po darbo, norint atsipalaiduoti.

„Reikia žymėti alkoholio vartojimo progas bei kiekius ir stebėti, ar pavyksta išlaikyti užsibrėžtą vartojimo modelį, sau nemeluojant. Beveik visi pacientai, kuriems uždaviau šiuos namų darbus, po pusmečio nebegrįžo. Turbūt todėl, kad jiems nepavyko ir buvo sunku tai pripažinti, nes pripažinimas, kad turi problemą ir reikia ją spręsti, yra sunkioji sveikimo nuo priklausomybės dalis“, – sako P. Kiškytė.

Ilgalaikio vartojimo žalą ištaisyti sudėtinga

Pasak gydytojos psichiatrės, galvoti, kad žalingas alkoholio vartojimas praeis savaime, nėra teisinga, nes dažniausiai būna atvirkščiai – žmogus suserga priklausomybe, kuri ilgainiui daro vis didesnę žalą ir neigiamą poveikį asmenybei.

Vienas ryškiausių bruožų – žmogus ima vis dažniau meluoti, išsisukinėti, ignoruoti realybę, visada randa pasiteisinimų, kodėl jis negali kreiptis pagalbos, kad kiti žmonės bei artimieji jo nesupranta, kaltina. Bendravime gali atsirasti vis daugiau neadekvatumo, grubumo, priekabiavimo, asocialaus elgesio ir panašiai.

P. Kiškytė sako, kad ilgainiui, žmogui nesikreipiant pagalbos bei tęsiantis gausiam alkoholio vartojimui, palaipsniui vyksta asmenybės degradacija. Žmogus izoliuojasi nuo sociumo, nebejaučia poreikio save realizuoti, dirbti, kurti santykių, užsiimti bet kokia veikla, o vartojimas tampa iš esmės vieninteliu poreikiu. Žmogui tampa nebesvarbu, kaip jis atrodo, kur gyvena, ką veikia, ir jis net nesuvokia, kad galima gyventi kitaip.

„Taip paprastai nutinka po daugiau nei 10-15 metų gausaus ir kone nuolatinio alkoholio vartojimo. Esu mačiusi pacientų, kurių vienintelis tikslas buvo vartoti, ir buvo akivaizdu, kad jokiais būdais nebepavyksta pasiekti žmogaus, to asmens, kuris dar norėtų sveikti ir kažką keisti gyvenime. Retais atvejais „prisibelsti“ padeda situacijos, kai žmonėms iškyla rimtų sveikatos problemų ar jie atsiduria mirties akivaizdoje. Tačiau tokia kaina per didelė, todėl mano patarimas būtų neignoruoti galimos problemos, neleisti jai įsisenėti ir nebijoti konsultuotis su specialistais“, – apibendrina gydytoja psichiatrė.

Respublikinio priklausomybės ligų centro inf. 

Jonavoje – nė vieno gripo ar COVID atvejo

Nors praėjusią savaitę gripo, COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, tačiau didžioji dalis į ligonines patekusių asmenų išlieka rizikos grupių asmenys – vyresni nei 65 m. amžiaus. Mažiausias sergamumas registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. 

Kauno apskrityje sergamumas siekia 657.18 atv. 100 tūkst gyventojų. Jonavos rajono savivaldybėje sergamumas ženkliai sumažėjęs ir siekia 375.05 atv. 100 tūkst gyventojų: ŪVKTI iš viso sirgoa 156 jonaviečiai, nei gripo, nei Covid virusų nenustatyta.  

Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Onkologinių ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programos Lietuvoje yra plačiai prieinamos, tačiau jomis aktyviai naudojasi tik dalis gyventojų. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad reguliariai savo sveikatą pagal prevencines programas tikrinasi 36 proc. šalies gyventojų, dar tiek pat tai daro tik retkarčiais, o 13 proc. – apie šią galimybę žino, bet ja nepasinaudoja.

Net 37 proc. respondentų, nedalyvaujančių prevencijos programose, nors apie jas žinančių, taip pat besitikrinančiųjų tik retkarčiais, teigia nematantys poreikio „ieškoti ligų“, jei jaučiasi gerai. Dar 31 proc. nurodo laiko stoką, 20 proc. – motyvacijos ar paskatinimo trūkumą. Be to, 16 proc. gyventojų vengia tikrintis, nes bijo sulaukti neigiamų patikros rezultatų.

„Vis dar gajus požiūris, kad tikrintis verta tik pajutus simptomus, yra klaidingas – ankstyvosiose ligos stadijose žmogus dažniausiai nejaučia jokių požymių. Todėl labai svarbu neatidėlioti ir pasinaudoti galimybe pasitikrinti net ir jaučiantis gerai. Reguliari patikra leidžia ne tik sumažinti sudėtingo gydymo riziką, jei jo prireiks, bet ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę. Prevencija prasideda nuo atsakingo sprendimo rūpintis savo sveikata šiandien“, – sako Jurgita Grigarienė, VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja.

Vis dėlto tyrimas atskleidžia aiškius veiksnius, galinčius paskatinti didesnį gyventojų įsitraukimą. Didžiausią įtaką daro šeimos gydytojo rekomendacija ar priminimas – tai nurodė 57 proc. apklaustųjų, nedalyvaujančių programose bei dalyvaujančių jose nereguliariai. Taip pat svarbus asmeninis kvietimas pasitikrinti (41 proc.), artimųjų paskatinimas (18 proc.). Reikšmingu motyvu tampa ir artimųjų patirtys – liga (12 proc.) ar netektis dėl ligos (10 proc.).

„Šis tyrimas patvirtina, kad kalbant apie prevenciją, svarbiausias žmogus šalia paciento yra šeimos gydytojas. Būtent jo rekomendacija ar paprastas priminimas dažniausiai tampa tuo postūmiu, kuris paskatina žmones pasirūpinti savo sveikata. Nors įtakos turi ir kitos priemonės, šeimos gydytojo žodis išlieka patikimiausias ir veiksmingiausias. Tai rodo, kad stiprus, pasitikėjimu grįstas ryšys tarp gydytojo ir paciento yra viena svarbiausių sąlygų, skatinančių laiku tikrintis sveikatą ir dalyvauti prevencinėse programose“, – sako J. Grigarienė.

Gyventojai taip pat įvardijo sąlygas, kurios padėtų jaustis ramiau, atliekant profilaktinius tyrimus. Beveik pusė respondentų (48 proc.) pabrėžė aiškaus ir paprasto tyrimų bei galimų rezultatų paaiškinimo svarbą. 45 proc. teigia, kad juos ramina žinojimas apie ankstyvos diagnostikos naudą – galimybę išvengti ligos arba ją lengviau gydyti. Svarbūs ir praktiniai aspektai: trumpas tyrimų rezultatų laukimo laikas (31 proc.) bei medicinos personalo, ypač šeimos gydytojo ar jo komandos, palaikymas ir nuraminimas (24 proc.).

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių įgyvendinimo išlaidas kompensuoja ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Pagal šias programas privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali nustatytu dažnumu nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, taip pat dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Norėdami pasitikrinti, gyventojai turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Kvietimo pasitikrinti žmonės gali sulaukti ir iš koordinacinio centro, kuris kviečia dalyvauti ligų prevencijos programose.

Daugiau apie visas fondo lėšomis finansuojamas prevencines programas bei dalyvavimą jose galima sužinoti ligonių kasos interneto svetainėje.

Visą VLK užsakymu atliktą tyrimą galima rasti čia.

VLK inf. 

Vitaminų trūkumas – ne tik apie mitybą

Dažnai manoma, kad vitaminų trūkumas atsiranda tik dėl netinkamos mitybos, tačiau net ir valgant „pakankamai sveikai“, organizmas ne visada pasisavina visas reikalingas medžiagas. Įtakos turi stresas, virškinimo sistemos veikla, miego kokybė, net ir gyvenimo tempas. Ilgainiui organizmas pradeda veikti su mažesniais resursais, o tai tiesiogiai veikia savijautą.

„Pacientai dažnai nustemba sužinoję, kad jų nuovargio ar silpnumo priežastis yra ne per didelis krūvis, o paprasčiausias vitaminų trūkumas“, – sako šeimos gydytoja iš „Drops Clinic“.

Nuovargis – dažniausias, bet labiausiai nuvertinamas signalas

Vienas pirmųjų simptomų, rodančių galimą vitaminų trūkumą, yra nuovargis. Jis dažnai tampa nuolatiniu palydovu, tačiau retai laikomas rimta problema. „Žmonės pripranta jaustis pavargę ir net nebesusimąsto, kad tai gali būti susiję su organizmo disbalansu. Tai vienas dažniausių, bet labiausiai ignoruojamų signalų“, – pabrėžia gydytoja.

Šis nuovargis gali būti susijęs su vitamino D, B grupės vitaminų ar geležies trūkumu, kurie tiesiogiai veikia energijos gamybą organizme.

Subtilūs simptomai, kurie dažnai lieka nepastebėti

Vitaminų trūkumas ne visada pasireiškia aiškiai. Dažnai tai būna smulkūs pokyčiai, kurie atrodo nereikšmingi. Gali atsirasti dirglumas, sunkesnė koncentracija, prastesnis miegas ar net dažnesni peršalimai. Kai kuriems žmonėms pasireiškia odos ar plaukų pokyčiai.

„Problema ta, kad šie simptomai dažnai nesiejami su sveikata. Jie tampa kasdienybės dalimi, kol savijauta pradeda ženkliai blogėti“, – aiškina „Drops Clinic“ šeimos gydytoja.

Kodėl svarbu žinoti, ko trūksta būtent jums?

Didžiausia klaida yra bandyti spręsti problemą atsitiktinai vartojant papildus. Nors tai gali atrodyti kaip paprastas sprendimas, jis ne visada yra efektyvus. Kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, todėl ir trūkumai skiriasi. Vienam gali trūkti vitamino D, kitam – magnio ar geležies.

„Svarbiausia ne vartoti daugiau, o vartoti tik tai, ko iš tikrųjų trūksta. Tam reikalingas tikslus įvertinimas“, – pabrėžia gydytoja.

Tokį įvertinimą gali atlikti šeimos gydytojas, kuris, remdamasis tyrimais ir simptomais, parenka tinkamiausią sprendimą.

Kada verta pasitikrinti?

Dažnai žmonės laukia, kol simptomai taps akivaizdūs, tačiau vitaminų trūkumas gali būti nustatytas dar ankstyvoje stadijoje, kai savijauta dar nėra stipriai pablogėjusi. Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, sunkiau susikaupiate, dažniau sergate ar pastebite, kad organizmas lėčiau atsistato – tai jau pakankamas signalas pasitikrinti.

Ką galite padaryti jau dabar?

Pirmas žingsnis – atkreipti dėmesį į savo savijautą. Net ir nedideli pokyčiai gali būti svarbūs. Svarbu ne ignoruoti signalus, o juos suprasti. Kartais užtenka paprastų sprendimų, kad savijauta ženkliai pagerėtų.

Sveikata prasideda nuo supratimo

Vitaminų trūkumas nėra reta problema, tačiau dažniausiai jis lieka nepastebėtas, kol nepradeda stipriai veikti gyvenimo kokybės. Kuo anksčiau suprasite, kas vyksta jūsų organizme, tuo lengviau bus tai išspręsti. Ir kartais atsakymas būna paprastesnis, nei tikėjotės – organizmui tiesiog trūksta to, kas jam būtina.

Salmonella bakterija gali būti randama tiek ant kiaušinio lukšto, tiek, retais atvejais, ir jo viduje. Dėl šios priežasties itin svarbu laikytis higienos visame kiaušinio „kelyje“ – nuo įsigijimo iki patiekimo ant stalo. 

Lietuvoje salmoneliozės atvejai vis dar registruojami kasmet, o jų skaičiai rodo augimo tendenciją. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2024 metais Lietuvoje užfiksuoti 418 salmoneliozės atvejai, kai 2023 m. jų buvo 346, o 2022 m. – 240. Nors nėra tiksliai nustatoma, kiek susirgimų susiję būtent su kiaušiniais, tačiau žinoma, kad dažniausi infekcijos šaltiniai yra gyvūninės kilmės produktai, ypač kiaušiniai ir paukštiena. 

Didžiausią riziką kelia ne patys kiaušiniai, o netinkamas jų laikymas ir paruošimas. VMVT Gyvūninių produktų skyriaus vedėjas Deividas Kalinauskas teigia, kad, norint užtikrinti saugų Velykų stalą, svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių: kiaušinius laikyti šaldytuve, vengti temperatūros svyravimų, prieš vartojimą juos gerai išvirti ar iškepti. Taip pat ypač svarbu vaikams, senjorams ir nėščiosioms vengti patiekalų su žaliais kiaušiniais. Po sąlyčio su jų lukštais plauti rankas, o pačius lukštus laikyti atokiau nuo kitų maisto produktų. 

Ne mažiau svarbi ir virtuvės higiena – siekiant išvengti kryžminės taršos, rekomenduojama naudoti atskirus įrankius ar paviršius. 

Velykų laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas kiaušinių dažymui. Rekomenduojama naudoti tik maistinius arba natūralius dažus, tokius kaip svogūnų lukštai, burokėliai ar ciberžolė. Ne maistui skirti dažai gali būti pavojingi sveikatai. Prieš dažymą kiaušinius patariama nuplauti, o po dažymo – laikyti šaldytuve. Taip pat nereikėtų vartoti kiaušinių su pažeistu ar įtrūkusiu lukštu. 

Įdomu tai, kad kiaušinių lukšto spalva – balta, ruda, o kartais net melsva ar žalsva – neturi jokios įtakos jų maistinei vertei ar saugai. Spalvą lemia tik vištos veislė, todėl tai yra tik išvaizdos skirtumas, o ne kokybės rodiklis. Tuo tarpu trynio spalva gali skirtis nuo šviesiai geltonos iki sodriai oranžinės. Ji priklauso nuo vištų lesalo – kuo daugiau natūralių pigmentų (pavyzdžiui, karotinoidų), tuo trynys būna ryškesnis, tačiau spalva nebūtinai reiškia didesnę maistinę vertę ar geresnę kokybę. 

Kiaušiniai yra saugus maisto produktas, jei laikomasi pagrindinių higienos ir laikymo taisyklių. Tik atsakingai laikantis higienos bei termiškai apdorojus kiaušinius galima išvengti sveikatos sutrikimų. Pasirūpinkite, kad Velykų stalas būtų ne tik spalvingas, bet ir saugus visai šeimai. 

Epideminio sergamumo lygio praėjusią savaitę nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atv. 100 tūkst. gyventojų riba). Sergamumas Kauno apskrityje siekė 869,09 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Jonavoje šis rodiklis didesnis – 1021,76 atv. 100 tūkst. gyventojų. Iš viso mūsų rajone sirgo 425 asmenys: iš jų nustatyti 3 gripo atvejai, 2 COVID-19 susirgimai ir 420 ŪVKTI.  

Anot NVSC, tai galima sieti su šiuo metu intensyviai cirkuliuojančiu respiraciniu sincitiniu virusu. 
 
Dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 20 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 14 asmenų. Registruoti 2 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 86). Nuo COVID-19 ligos registruotas 1 mirties atvejis (iš viso šį sezoną 44).   

Svarbios profilaktikos priemonės

ŪVKTI vis dar aktyviai plinta, todėl raginame neprarasti budrumo ir toliau laikytis asmens higienos. 
Rankas plaukite kuo dažniau, jei tokios galimybės nėra – naudokite dezinfekavimo priemones. Stenkitės neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, reguliariai vėdinkite patalpas ir valykite jas drėgnu būdu. Taip pat nepamirškite kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – burną ir nosį prisidenkite vienkartine servetėle. 
 
Pajutus peršalimui būdingus simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą, slogą ir kt.), rekomenduojama likti namuose, nesilankyti susibūrimo vietose, nelankyti rizikos grupei priklausančių asmenų,  dirbti nuotoliniu būdu ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Ankstyva gydytojo konsultacija padeda greičiau pradėti gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką. 
 
Susirgus ar slaugant sergantį asmenį patariame dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių – tai padeda sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint ir apsaugoti save bei aplinkinius. 

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) 12 savaitės duomenimis,  ES/EEE šalyse per pastarąsias savaites į sveikatos priežiūros įstaigas dėl ŪVKTI besikreipiančių asmenų skaičius sumažėjo ir grįžo į įprastinį lygį, o tai rodo, kad kvėpavimo takų virusų paplitimas didžiojoje ES ir EEE dalyje sumažėjo.  
 
Sergamumas COVID-19 liga ir ligoninėse gydomų asmenų skaičius visose amžiaus grupėse išlieka žemas. Sergamumas gripu ir ligoninėse gydomų asmenų skaičiai toliau mažėja visose amžiaus grupėse. Toliau vyrauja gripas A(H3) ir A(H1)pdm09. 

Respiracinio sincitinio viruso (RSV) paplitimas išlieka didelis. Didžiąją ligoninėse gydomų pacientų dalį sudaro vaikai iki 5 metų amžiaus. 

Parengta pagal NVSC duomenis 

„Pasiruošimas gripo sezonui pradedamas gerokai iš anksto, dar žiemą. Dėl tokios praktikos vakcinų gamintojai gali sklandžiau planuoti gamybą, o šalys – užsitikrinti reikiamą vakcinų kiekį ir pasiekti palankesnes įsigijimo sąlygas. Šiemet įsigytos vakcinos vienos dozės kaina, palyginti su praeitų metų pirkimu, sumažėjo beveik 14 procentų. Tai reiškia, kad dar daugiau gyventojų galės būti paskiepyti nuo gripo efektyviau naudojant fondo lėšas“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

Kaip ir numatyta Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje, naujam sezonui nupirkta trivalentė gripo vakcina. Kiekvienais metais ji gaminama iš naujo pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą antigeninę sudėtį, atsižvelgiant į prognozuojamas viruso atmainas. Skiepų efektyvumas ir saugumas yra patvirtinamas vakcinos registracijos procedūrų metu.

Planuojama, kad gripo vakcinos gydymo įstaigas pasieks rudenį, prieš prasidedant aktyviam gripo sezonui. Į įstaigas kaip ir kasmet bus pristatomas toks vakcinų kiekis, kokį poreikį jos pateikė iš anksto. Tokia tvarka garantuoja sklandų vakcinų paskirstymą ir prieinamumą pacientams visoje Lietuvoje. 

A. Grušeckienė atkreipia dėmesį, kad kasmetinė vakcinacija yra svarbi ne tik individualiai apsaugai, bet ir visos visuomenės sveikatai. Lietuvoje didžiąją dalį registruojamų užkrečiamųjų ligų sudaro per orą plintančios infekcijos, tarp kurių vyrauja sezoninis gripas ir ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Skiepijimas nuo gripo išlieka viena efektyviausių priemonių, padedančių sumažinti sunkių ligos formų, komplikacijų ir hospitalizacijų skaičių.

Skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant gripo sezonui, ypač rizikos grupių žmonėms. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis sezonine gripo vakcina nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys gyventojai: 65 metų ir vyresni žmonės, 2-7 metų vaikai, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, sergantieji lėtinėmis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai bei sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose. 

VLK primena, kad dėl fondo lėšomis kompensuojamų skiepų gyventojams reikia kreiptis į savo gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę.

Įvairios prekybos vietose siūlomos akcijos dažnai skatina pirkti daugiau nei iš tiesų reikia. Svarbu nepasiduoti spontaniškiems sprendimams ar pasiūlymo pagundai, o kritiškai įvertinti, ar tikrai produktas bus sunaudotas.

Kad išvengtumėte perteklinio apsipirkimo, pirmiausia verta suplanuoti šventinį meniu ir įvertinti, kiek maisto iš tiesų reikės. Prieš keliaujant į parduotuvę pravartu patikrinti, ką jau turite namuose ir pasiruošti trūkstamų produktų sąrašą – taip išvengsite nebūtinų pirkinių.

Ypatingą dėmesį skirkite greitai gendantiems produktams – mėsai, žuviai, pieno produktams. Juos reikėtų pirkti saikingai ir laikyti tinkamomis sąlygomis, kaip nurodo gamintojas ant pakuočių. Be to, būtina stebėti produktų galiojimo terminus. Atkreipkite dėmesį: jei pasibaigus tinkamumo vartoti terminui (pažymėtam užrašu „Geriausias iki ...“ arba „Geriausias iki ... pabaigos“) produkto pakuotė nėra pažeista, produkto išvaizda nepakitusi ir kvapas būdingas konkrečiam maisto produktui – jis dar gali būti saugiai panaudojamas ruošiant maistą namuose.

VMVT primena – atsakingas pirkimas ir vartojimas ne tik padeda išvengti maisto švaistymo, bet ir saugo sveikatą, padeda išvengti persivalgymo. Per šventes svarbu ne tik gausus, bet ir apgalvotas, saugus velykinių vaišių stalas.

Stabligės atvejai nėra dažni, kasmet jų nustatoma vidutiniškai po 1–2, tačiau liga išlieka pavojinga, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Dažniausiai rizika užsikrėsti kyla vasaros mėnesiais, tačiau Lietuvoje stabligės atvejų užfiksuojama ir šaltuoju metų laiku. Pernai šalyje neužregistruotas nė vienas atvejis, 2024 m. užregistruoti 3 atvejai, iš jų 1 mirties (asmuo priklausė vyresnių nei 80 metų amžiaus grupei). Kiti du susirgusieji priklausė 25–64 m. amžiaus grupei.

Šiemet vasario mėn. pirmas stabligės atvejis buvo užregistruotas Šakių rajone. Asmuo priklausė vyresnių nei 80 metų asmenų grupei (vakcinacijos statusas ir užsikrėtimo aplinkybės nežinomos).

Skiepus būtina periodiškai atnaujinti

Nuo šios ligos apsaugo skiepai. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių stabligės, kokliušo ir difterijos vakcina vaikai pradedami skiepyti nuo 2 mėn. (vėliau pakartotinai skiepijami 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 m. ir 15–16 m.).

Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus reikia kartoti kas 10 metų. Lietuvoje 25 metų ir vyresni asmenys kas dešimtmetį skiepijami nemokamai. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Atkreipiame dėmesį, kad persirgus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai yra vienintelė apsisaugojimo priemonė. Visiems norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą.

Didesnė rizika susirgti stablige yra asmenims, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo šios ligos, taip pat tiems, kurie buvo skiepyti, bet negavo viso skiepų kurso ir sustiprinamosiomis vakcinos dozėmis nepaskiepytiems asmenims. Vakcina nuo stabligės yra saugi ir efektyvi, ja galima skiepytis bet kokio amžiaus žmonėms, tarp jų nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi.

Pasireiškia raumenų spazmais

Stabligę sukelia per atvirą žaizdą į organizmą patekusios stabligės bakterijų sporos, kurios atsparios karščiui, šalčiui, saulės šviesai ir aplinkoje gali išgyventi keletą metų. Stabligės sporos aptinkamos daugelio žinduolių ir žmonių žarnyne. Per išmatas sporos gali patekti į dirvožemį ir plisti toliau. Patekusios per atvirą žaizdą, jos aktyvuojasi, sukeldamos ligą.

Pirmieji stabligės simptomai pasireiškia trumpalaikiais raumenų trūkčiojimais užkrato patekimo vietoje, kurie gali trukti net kelias savaites. Vėliau liga sukelia įvairaus stiprumo raumenų spazmus. Jie gali būti itin skausmingi ir trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vėliau spazmų priepuoliai tampa dažnesni, ilgesni ir intensyvesni. Negydoma stabligė gali sukelti pavojų gyvybei. Taip pat gali pasireikšti tokios komplikacijos kaip: širdies nepakankamumas, smegenų pažeidimai, plaučių uždegimas, sunkus kvėpavimas, kaulų lūžiai ir kt.

NVSC 

Artėjant šv. Velykoms ir moksleivių pavasario atostogoms, daugelis gyventojų planuoja trumpas išvykas ar ilgesnes keliones po Europą. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena – ruošiantis kelionei svarbu ne tik įsigyti bilietus ir susikrauti lagaminą, bet ir pasirūpinti savo sveikatos saugumu. Europos sveikatos draudimo kortelė gali tapti itin svarbia netikėtose situacijose.

Ši kortelė suteikia teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą Europos Sąjungos šalyse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems Lietuvos gyventojams šios paslaugos teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies gyventojams, o jų išlaidos visiškai arba iš dalies apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

„Planuodami kelionę dažniausiai daug dėmesio skiriame maršrutui, apgyvendinimui ar laisvalaikiui, tačiau ne mažiau svarbu iš anksto pasirūpinti ir savo sveikatos saugumu. Net ir trumpų išvykų metu gali nutikti nenumatytų situacijų – prireikti medikų pagalbos staiga susirgus, patyrus traumą ar paūmėjus lėtinei ligai. Tokiais atvejais Europos sveikatos draudimo kortelė garantuoja, kad būtinoji medicinos pagalba keliautojui bus suteikta sklandžiai ir be finansinių nuostolių“, – sako Dalia Miniauskienė, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Gyventojų aptarnavimo departamento direktorė.

Pasak jos, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas užsienyje gali skirtis priklausomai nuo šalies sveikatos sistemos. Kai kurios paslaugos, kurios Lietuvoje būtų teikiamos nemokamai, kitur gali būti apmokestintos. Europos sveikatos draudimo kortelė galioja tik kreipiantis į nacionalinei sveikatos sistemai priklausančias gydymo įstaigas. Be to, ji nepadengia planinių gydymo paslaugų, paciento priemokų ar papildomų paslaugų, tokių kaip patogesnės sąlygos gydymo įstaigoje ar maitinimas. Nekompensuojamos ir transportavimo į Lietuvą išlaidos ar kitos paslaugos, kurios konkrečioje šalyje nėra finansuojamos valstybės lėšomis. Todėl keliautojams rekomenduojama ne tik turėti galiojančią kortelę, bet ir prieš išvykstant pasidomėti, kur reikėtų kreiptis prireikus būtinosios medicinos pagalbos bei kokios taisyklės taikomos konkrečioje valstybėje.

Europos sveikatos draudimo kortelė išduodama 5 metų laikotarpiui. Tačiau ji galioja tik privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam gyventojui. Jei draudimas nutrūksta, kortelė tampa negaliojančia ir žmogus ja naudotis nebegali. Todėl labai svarbu dar prieš kelionę įsitikinti, kad esate apdraustas.

Kortelė išduodama nemokamai visiems Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Tėvai gali ją užsakyti ir savo nepilnamečiams vaikams nuo pat gimimo.

Europos sveikatos draudimo kortelę galima užsisakyti keliais būdais: internetu per VLK informacinę sistemą, el. paštu vlk@vlk.lt ar paštu atsiuntus užpildytą prašymą. Atvykus į ligonių kasos gyventojų aptarnavimo skyrių, ji išduodama iš karto, o pasirinkus pristatymą – gali būti atsiųsta į paštomatą.

Net jei kortelės prieš išvykstant nespėjote pasigaminti ar kelionės metu ją pametėte, situacija nėra be išeities. Tokiais atvejais galima greitai pasirūpinti ją pakeičiančiu dokumentu – prisijungus prie VLK informacinės sistemos į savo mobilųjį telefoną ar kitą įrenginį atsisiųsti laikinai Europos sveikatos draudimo kortelę pakeičiantį sertifikatą. Jis suteikia tokias pačias teises gauti būtinąją medicinos pagalbą užsienyje kaip ir kortelė.

Per praėjusius metus ligonių kasa gyventojams išdavė beveik 230 tūkst. Europos sveikatos draudimo kortelių ir arti 33 tūkst. sertifikatų.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, nuo gegužės mėnesio įsigaliojantys įstatymo pakeitimai įtvirtina reikalavimą, kad gyventojai gaudami sveikatos paslaugas tiek viešosiose, tiek ir privačiose gydymo įstaigose, jei jos yra apmokėtos PSDF lėšomis, jos turės būti teikiamos be jokių papildomų priemokų.

„Atsižvelgdama į pacientų, gydytojų, gydymo įstaigų prašymus, ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa, viešųjų ir privačių gydymo įstaigų atstovais parengė papildomų medicinos priemonių sąrašą, kurį ir patvirtino Vyriausybė. Tokiu būdu pacientui paliekama kelios galimybės: ar rinktis PSDF lėšomis apmokėtą priemonę ir nieko nemokėti, ar pasirinkti brangesnę priemonę iš patvirtinto sąrašo ir primokėti kainų skirtumą“, – sako sveikatos apsaugos ministrė.

Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimais įtvirtinta, kad pacientas, gaunantis PSDF lėšomis apmokėtą sveikatos priežiūros paslaugą, gali pageidauti, kad būtų naudojama brangiau kainuojanti priemonė negu priemonė, kurios išlaidos, teikiant šią paslaugą, yra kompensuojamos valstybės. Tokiu atveju jis turi sumokėti valstybės kompensuojamos ir brangiau kainuojančios priemonės kainų skirtumą. Pacientas turi raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės kompensuojamos priemonės, ir išreikšti pageidavimą gauti brangiau kainuojančią priemonę. 

Į Vyriausybės patvirtintą priemonių, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami pacientų lėšomis, tipų sąrašą įtraukti endoprotezai (kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės, riešo sąnarių), intraokuliniai lęšiai, klausos implantai, artroskopinių operacijų metu naudojamos priemonės, robotinės chirurgijos priemonių komplektai, tinkleliai išvaržų operacijoms.

Priemonių apraše numatyta, kad prieš pacientui pasirenkant brangiau kainuojančią priemonę, gydytojas privalo pacientui aiškiai ir suprantamai paaiškinti, kad gydymo įstaiga teikia paslaugas naudodama kompensuojamas priemones, kurios pacientui yra kokybiškos ir nemokamos; nurodyti konkrečiai atliekamai paslaugai pacientui tinkamas brangiau kainuojančias priemones, jų vieneto kainas, reikalingą preliminarų kiekį; pateikti pacientui informaciją raštu ir esant paciento pageidavimui žodžiu apie brangiau kainuojančios priemonės medicininį pagrįstumą, funkcines savybes, privalumus ir galimus trūkumus, lyginant su kompensuojama priemone. Priemonių aprašas turi būti skelbiamas pacientams prieinamoje vietoje kiekvienoje paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje ir (ar) jos interneto svetainėje.

Gegužės mėnesį įsigaliosiantys įstatymo pakeitimai ir patvirtintas priemonių sąrašas suteiks naudos visiems šalies gyventojams: prisidės prie eilių mažinimo, didins paslaugų prieinamumą, nes PSDF apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų gyventojai galės kreiptis tiek į viešąsias, tiek ir į privačias gydymo įstaigas, būdami ramūs, kad nereikės mokėti papildomai.

SAM komunikacijos skyrius

Mažėjimas nebe toks ryškus

Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo šių ligų būtų paskiepyta 90–95 proc. visuomenės. Keletą pastarųjų metų skiepijimo nuo daugelio ligų rodikliai nesiekia šio tikslo, tačiau dedamos visos pastangos, kad pokyčius pamatytume jau netolimoje ateityje.

NVSC duomenimis, 2025 m. ir toliau daugėjo vaikų, paskiepytų nuo žmogaus papilomos viruso (2024 m. paskiepyta 59,27 proc. vienuolikamečių vaikų, pernai – 60,45 proc.; skiepijant dvylikos metų vaikus antrąja doze pokytis didesnis: 2024 m. – 70,73 proc., 2025 m. – 73,66 proc.). Skiepijimo  tuberkuliozės vakcina ir difterijos, stabligės, kokliušo vakcina apimtys išliko tokios pačios kaip pernai ir, nors nesiekia rekomenduojamo lygio, tačiau išliko stabilios ir nesumažėjo.

Naujagimių skiepijimo nuo hepatito B ir 2 metų vaikų skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės lygis išliko beveik stabilus – sumažėjimas yra labai nežymus, pavyzdžiui, skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės lygis pakito nuo 86,17 proc. iki 85,79 proc.

Mažėjimas užfiksuotas skiepijant nuo pneumokokinės infekcijos – nuo 81,47 proc. (2024 m.) iki 79,46 proc. (2025 m.), rotavirusinės – infekcijos nuo 77,09 proc. (2024 m.) iki 75,8 (2025 m.) ir meningokokinės infekcijos – nuo 76,74 proc. (2024 m.) iki 75,5 proc. (2025 m.).

„Dedame daug pastangų, kad kasmet  vaikų skiepijimo apimtys didėtų, visgi sugrįžimas prie ankstesnių aukštų rodiklių, nebus greitas. Norisi tikėti, kad tendencijos, kurias užfiksavome išanalizavę 2025 m. duomenis, teikia vilčių ir netolimoje ateityje pamatysime, kaip kreivė kyla aukštyn“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.

Donorystė galima asmenims, sergantiems lengva šienlige ar kitomis lengvomis maisto ar aplinkos alergijomis, jei donorystės dieną jie jaučiasi gerai. 

Po steroidinių vaistų vartojimo (peroralinio ar injekcinio) turi būti praėjusios ne mažiau kaip 7 dienos. Tuo tarpu asmenims, kurie dėl sunkios alergijos priversti reguliariai vartoti steroidinius vaistus, donorystė nėra leidžiama. 

NKC direktorius Daumantas Gutauskas atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų pavasarį dėl alerginių reakcijų, tokių kaip šienligė, linkę atsisakyti donorystės vien dėl abejonių ar informacijos stokos, nors reali sveikatos būklė tai leistų ir grėsmės recipientams nekeltų.  

Būtent todėl ypač svarbu, kad žmonės žinotų, kada donorystė yra saugi, atsakingai įvertintų savo sveikatos būklę ir neatsisakytų galimybės prisidėti gelbstint gyvybes. 

„Prasidėjus pavasariui kiekvienais metais sulaukiame daugiau užklausų iš gyventojų, kurie domisi, kada alergija gali tapti kliūtimi atvykti paaukoti kraujo. Visų pirma norime padėkoti žmonėms už jų sąmoningumą – tai rodo, kad donorystė jiems yra svarbi. Lengvi sezoninės alergijos simptomai dažniausiai nėra priežastis atsisakyti donorystės.  

Visgi, esant prastesnei savijautai ar vartojant steroidinius vaistus, visuomet reikėtų pasirinkti saugesnį laiką ir donorystę atidėti. Prieš aukojant kraują ir kylant klausimams dėl vaistų vartojimo bei donorystės, rekomenduojame paskambinti į NKC ir pasikonsultuoti su mūsų gydytojais, kurie tinkamai įvertins ar galite dovanoti kraują“, – sako jis. 

D. Gutauskas taip pat priduria, kad kraujo poreikis gydymo įstaigose išlieka nuolatinis visais metų laikais, nepriklausomai nuo sezoninių ligų ar alergijų. Tad net ir nedidelis donorų aktyvumo sumažėjimas gali turėti realių pasekmių pacientams gydymo įstaigose.

„Dėkojame visiems esamiems kraujo donorams, o gyventojus, kurie dar nėra aukoję kraujo, kviečiame prisijungti prie kraujo donorų bendruomenės. Reikia tik užsukti į artimiausią Nacionalinio kraujo centro padalinį. Kraujo komponentai šalies ligoninėse reikalingi nuolat – jie padeda pacientams po sudėtingų operacijų, traumų, sergant onkologinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis. Vieno donoro paaukotas kraujas gali padėti net trims pacientams, todėl net ir trumpalaikis donorų sumažėjimas gydymo įstaigoms visada kelia papildomų iššūkių“, – sako D. Gutauskas. 

NKC taip pat primena, kad kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus kraujo gali duoti šešis kartus, moterys – keturis. Kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija ar kitomis sunkiomis lėtinėmis arba pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis. 

NKC inf. 

Nors vafliai daugeliui asocijuojasi su paprastu kepiniu, jų tekstūra ir skonis priklauso nuo kelių esminių detalių. Viena svarbiausių – sviestas, kuris ne tik suteikia sodrumo, bet ir padeda išgauti traškią išorę bei minkštą vidų.

„Vafliai yra vienas universaliausių kepinių – juos galima pritaikyti tiek pusryčiams, tiek desertui ar net lengvai vakarienei. Svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti su priedais. Be to, šią savaitę „Rimi“ parduotuvėse saldžios grietinėlės sviestą galima įsigyti net su 54% nuolaida, vos už 1,39 eur. Tai puiki proga išbandyti įvairius vaflių receptus namuose“, – sako „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.

Pasak jos, vis daugiau žmonių ieško ne tik greitų, bet ir universalių patiekalų, kuriuos būtų galima lengvai pritaikyti skirtingoms progoms – būtent tokie yra ir vafliai.

Sūrūs vafliai su varškės kremu, sūdyta lašiša ir špinatais

Jums reikės:

Vafliams:

2 kiaušinių;

200 ml „RIMI“ pieno;

120 g miltų;

50 g sviesto;

žiupsnelio druskos.

Varškės kremui:

150 g varškės;

2–3 šaukštų graikiško jogurto;

1 skiltelės česnako;

saujos smulkintų krapų arba kitų žolelių;

druskos, pipirų;

Patiekimui:

100 g sūdytos lašišos;

saujos šviežių špinatų;

šlakelio citrinos sulčių.

Gaminame. Kiaušinius išplakite su pienu, įmaišykite ištirpintą sviestą, suberkite miltus ir druską. Išmaišykite iki vientisos tešlos. Kepkite įkaitintoje vaflinėje, kol vafliai taps auksiniai ir traškūs. Varškę sumaišykite su graikišku jogurtu, smulkintu česnaku ir žolelėmis, pagardinkite druska bei pipirais. Ant dar šiltų vaflių tepkite varškės kremą, dėkite lašišą, špinatus ir lengvai apšlakstykite citrinos sultimis.

Saldūs vafliai su braškėmis ir šokoladu

Jums reikės:

2 kiaušinių;

200 ml „RIMI“ pieno;

120 g miltų;

50 g sviesto;

2 šaukštų cukraus;

žiupsnelio vanilės;

Patiekimui:

saujos šviežių braškių;

50–70 g juodojo arba pieninio šokolado;

(nebūtina) plakamosios grietinėlės arba jogurto.

Gaminame. Kiaušinius išplakite su cukrumi ir vanile. Įpilkite pieną, įmaišykite ištirpintą sviestą, suberkite miltus ir išmaišykite iki vientisos masės. Kepkite vaflinėje, kol vafliai taps traškūs. Šokoladą ištirpinkite vandens vonelėje arba mikrobangų krosnelėje. Vaflius patiekite su šviežiomis braškėmis, apšlakstykite šokoladu ir, jei norisi, papildykite plakta grietinėle ar jogurtu.

„Rimi“ pranešimas žiniasklaidai

Kasmet kovo 24 d. minima Pasaulinė tuberkuliozės (TB) diena, kurios tikslas – didinti informuotumą apie TB ir viešinti pastangas sustabdyti pasaulinę epidemiją. Dar 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) iškėlė ambicingą strateginį tikslą – sustabdyti tuberkuliozės epidemiją iki 2035 m.: 90 proc. sumažinant naujų atvejų skaičių, 95 proc. – mirčių nuo TB skaičių, lyginant su 2015 m. rodikliais.

Sergamumas TB pasaulyje ir Lietuvoje

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, TB yra pagrindinė mirties nuo infekcinių ligų priežastis ir viena iš 10 pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. Nepaisant to, kad ligos galima išvengti ir ji yra išgydoma, pasaulyje TB kasmet suserga daugiau nei 10 mln. žmonių, daugiau nei 1 mln. žmonių miršta. Skelbiama, kad pasaulinės pastangos kovojant su TB nuo 2000 m. išgelbėjo 83 milijonus gyvybių.

NVSC duomenimis, pastarąjį dešimtmetį sergamumas tuberkulioze kasmet palengva mažėja. 2025 m. šalyje užfiksuoti 634 nauji TB atvejai (sergamumo rodiklis – 21,93 atvejo 100 tūkst. gyventojų), iš jų 20 vaikų, 2024 m. – 716 naujų atvejų (sergamumo rodiklis 24,81 atvejo 100 tūkst. gyventojų), iš jų 20 vaikų. Tuberkuliozės valstybinės informacinės sistemos (TVIS) duomenimis, nuo 2015 m. iki 2025 m. TB atvejų skaičius Lietuvoje sumažėjo 58,5 proc.

Ne visi užsikrėtę suserga

Svarbu priminti, kad kartais žmonės gali būti užsikrėtę TB mikobakterijomis, bet nesirgti. Tokiais atvejais bakterijos nėra aktyvios organizme, jos nesidaugina, asmenims nepasireiškia ligai būdingi simptomai (ilgai trunkantis kosulys, skausmas krūtinėje, gausus naktinis prakaitavimas ir kt.) ir liga nėra platinama, todėl jie  nėra pavojingi aplinkiniams. PSO teigimu, TB bakterijomis yra užsikrėtę maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų. Nustatyta, kad tik 5–10 proc. asmenų, užsikrėtusių TB bakterijomis, per gyvenimą suserga TB. Svarbiausi rizikos veiksniai susirgti atvira TB yra  užsikrėtimas ŽIV, cukrinis diabetas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinis inkstų nepakankamumas, alkoholio vartojimas, rūkymas, nepilnavertė mityba, mažas kūno svoris, ir kitos įvairios kilmės imuniteto nepakankamumo būklės. 

TB profilaktika ir gydymas

Kaip jau buvo minėta, sergamumas TB Lietuvoje mažėja, vis dėlto tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje didelė problema išlieka vaistams atspari tuberkuliozė.  Tai itin sunkios formos tuberkuliozė, kai nustatoma rifampicinui (pagrindiniam tuberkuliozės gydymo vaistui) ar daugeliui vaistų atspari TB infekcija. 2025 m. tokių atvejų Lietuvoje buvo nustatyta 102, t. y. apie 16 proc. visų diagnozuotų tuberkuliozės atvejų. Ši ligos forma ypač sunkiai pagydoma ir dažniau sukelia mirtį. Todėl ypatinga reikšmę turi profilaktikos priemonės.

Pagrindinės specifinės TB prevencijos priemonės yra:

• skiepai – Lietuvoje BCG (Bacilles Calmette Guerin) vakcina skiepijami naujagimiai 2–3 dieną po gimimo. Ši vakcina skirta apsaugoti nuo susirgimo sunkiomis ligos formomis (pvz., tuberkulioziniu meningitu, miliarine tuberkulioze ir kt.) bei sumažina galimų komplikacijų riziką;
• tuberkulino mėginiai, atliekami vaikams prieš pradedant lankyti mokyklą (6 ir / ar 7 metų) ir nustatytų rizikos grupių bet kurio amžiaus vaikams;
• profilaktiniai sveikatos patikrinimai – tam tikriems darbuotojams leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau kasmet besitikrinant, ar neserga TB;
• sąlytį su atvira TB sergančiuoju turėjusių asmenų ištyrimas dėl TB;
• profilaktinis gydymas, skirtas užsikrėtusiems TB.

Taip pat taikomos ir nespecifinės TB profilaktikos priemonės: patalpų  vėdinimas ir valymas; kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas (kosėjant ir čiaudint būtina prisidengti burną ir nosį); kvėpavimo takų asmens apsaugos priemonių (medicininių kaukių, respiratorių) naudojimas; pilnavertė mityba, tinkamas darbo ir poilsio rėžimas.

Daugeliu atvejų TB yra išgydoma, ypač jeigu gydymas pradedamas anksti. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė tikimybė susirgti sunkesne forma ar užkrėsti kitus. Ypatingai svarbu, kad pacientas griežtai laikytųsi gydymo režimo ir baigtų visą gydymo kursą, priešingu atveju jis nepasveiks ir platins infekciją toliau. Be to, per anksti nutraukus paskirtą gydymą, vystosi atspari vaistams TB, kurią išgydyti ypač sunku ir gydymas trunka keletą metų.

Šiek tiek istorijos

Nors apie TB sukeliančios bakterijos Mycobacterium tuberculosis atradimą daktaras Robertas Kochas paskelbė palyginti neseniai – 1882 m. kovo 24-ąją (būtent todėl ši diena pasirinkta minėti Pasaulinę tuberkuliozės dieną), – ši liga  žmoniją vargina jau daug tūkstantmečių. Archeologai aptinka tuberkuliozei būdingų kaulų pakitimų 2400–3400 m. pr. m. e. datuojamose Egipto mumijose. Senovės Graikijos gydytojas Hipokratas (apie 400 m. pr. m. e.) aprašė ligą, vadinamą phthisis (džiova), kuri pasireikšdavo kosuliu, karščiavimu ir kūno išsekimu. XVIII amžiuje Vakarų Europoje tuberkuliozė išplito kaip epidemija, kurios mirtingumas siekė net 900 mirčių 100 000 gyventojų per metus, ypatingai daug mirdavo jaunų žmonių. Dėl šios priežasties tuberkuliozė pavadinta „jaunimo plėšiku“.

Kultivuojama mėsa – tai iš gyvūnų ląstelių laboratorijoje arba bioreaktoriuose išauginta mėsa, neauginant viso gyvūno. Šis procesas vyksta keliais etapais: pirmiausia paimamos gyvūno raumenų ląstelės, vėliau jos dauginamos maistinėje terpėje, kur jos auga ir formuoja raumeninį audinį. Galutinis produktas biologiškai atitinka gyvūnų raumenų audinį, tačiau yra pagamintas kitu būdu.

Galimybė kontroliuoti produkto maistinę vertę

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Maisto mokslo ir technologijos katedros vedėja, docentė dr. Dalia Čižeikienė pasakoja, kad alternatyvų mėsai tema išryškėjo dėl kelių aiškių tendencijų: didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus, aplinkosauginių iššūkių, poreikio efektyviau naudoti išteklius ir kintančio vartotojų požiūrio.

„Vis daugiau žmonių domisi gyvūnų gerove, tvaresniu maistu ir technologiniais maisto gamybos sprendimais. Dėl šių priežasčių daug investuojama į alternatyvių baltymų technologijas, o kartu vis labiau išryškėja maisto technologijų specialistų svarba. Ši sritis jungia biologiją, chemiją ir inžineriją, siekiant kurti inovatyvius, saugius ir tvarius maisto produktus, tokius kaip augaliniai mėsos pakaitalai, fermentacijos būdu gaminami baltymai ar kultivuota mėsa“, – sako ji.

KTU mokslininkė pastebi, kad kultivuojama mėsa laikoma perspektyvia technologija, nes teoriškai gali užtikrinti efektyvesnį išteklių naudojimą. Ji taip pat padeda spręsti gyvūnų gerovės klausimus, kadangi mėsos gamybai nereikia auginti ir skersti gyvūnų. Be to, gamyba bioreaktoriuose leidžia tiksliau kontroliuoti mikrobiologinę saugą, riebalų sudėtį ir bendrąją produkto maistinę vertę. Tokiu būdu atsiranda galimybė kurti naujus produktus, pavyzdžiui, mėsą su optimizuotu riebalų profiliu.

„Augaliniai mėsos pakaitalai gaminami iš augalinių baltymų (pavyzdžiui, sojų, žirnių ir kt.), kurie po technologinio perdirbimo imituoja mėsos skonį ir tekstūrą. Tačiau jie neturi gyvūninio audinio struktūros. Tuo tarpu kultivuojama mėsa gaminama iš gyvūninių ląstelių ir biologiniu požiūriu yra tikra mėsa, turinti raumenų ląstelių“, – pažymi ji.

Gali būti panaši į tradicinę mėsą

Pasak D. Čižeikienės, apie kultivuojamą mėsą vis dar sklando nemažai mitų. Vienas dažniausių – teiginys, kad tai dirbtinė arba sintetinė mėsa. Iš tikrųjų ji nėra sintetinė, nes gaminama iš tikrų gyvūninių ląstelių, kurios natūraliai auga, tik ne gyvūno kūne.

„Kitas mitas – kad joje yra daug chemikalų. Tačiau ląstelėms augti reikalingos tos pačios maistinės medžiagos kaip ir gyvame organizme: aminorūgštys, cukrūs ir mineralai, todėl kultivuojama mėsa nėra cheminė mėsa“, – aiškina KTU mokslininkė.

Taip pat manoma, kad ji susijusi su genetine modifikacija, tačiau kultivuojamos mėsos gamyba nebūtinai ją apima – dauguma projektų naudoja natūralias gyvūnų ląsteles.

„Dar vienas paplitęs įsitikinimas – kad tokia mėsa niekada nebus panaši į tikrą mėsą. Vis dėlto, kadangi ji sudaryta iš tų pačių raumenų ląstelių, teoriškai jos struktūra ir maistinė vertė gali būti labai panašios į tradicinę mėsą“, – pabrėžia ji.

Kultivuojama mėsa jau gali atkartoti kai kuriuos audinio struktūros elementus, tačiau visiškai identiškos natūraliai mėsai sudėtingos audinio struktūros – ypač viso gabalo mėsos, pavyzdžiui, kepsnio – atkūrimas vis dar yra vienas didžiausių technologinių iššūkių.

Auga kaip natūraliame raumenyje

KTU CTF mokslininkas dr. Darius Čiužas dalijasi, kad įgyvendinant projektą CULTIMEAT kartu su partneriais – Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centru – siekiama sukurti valgomus pluoštinius karkasus, atitinkančius maisto saugos reikalavimus. Mokslininkai siekia kontroliuoti jų struktūrą – skaidulų kryptį, porėtumą ir mechaninį tvirtumą, – kad ląstelės galėtų lengvai prisitvirtinti prie šių karkasų ir augti.

Dirbtiniai karkasai (angl. scaffold) – tai trimatės (3D) struktūros, pagamintos iš biomedžiagų, prie kurių ląstelės gali prisitvirtinti, daugintis ir formuoti audinį. Kultivuojamos mėsos kontekste tokie karkasai veikia kaip valgomos ekstraląstelinės matricos (ECM) pakaitalas: jie suteikia ląstelėms atraminį paviršių ir erdvinę struktūrą. 

„Vien tik užauginta ląstelių masė dažniausiai primena ląstelių pastą. Nors biologiškai tai gali būti raumenų ląstelės, toks produktas nebus panašus į mėsą, nes jam trūks trimatės struktūros ir kryptingo skaidulų išsidėstymo. Tikra mėsa yra organizuotas audinys, kuriame raumenų skaidulos išsidėsto tam tikra kryptimi. Pluoštiniai karkasai leidžia suformuoti skaidulų išsidėstymą, artimą natūraliai raumens struktūrai, ir padeda audiniui įgyti tūrinę formą, mechaninį tvirtumą bei struktūrinį vientisumą“, – pažymi jis.

Pasak D. Čiužo, pluoštiniai karkasai suteikia ląstelėms tinkamą mikroaplinką, panašią į tą, kurią jos natūraliai patiria organizme. Raumenų satelitinės ląstelės lengvai prisitvirtina prie paviršių, todėl jų augimui būtina tinkama atrama. Karkaso paviršiaus struktūra ir skaidulų kryptis sudaro sąlygas ląstelėms elgtis panašiai kaip natūraliame raumenyje: išlygiuotos pluoštinės struktūros skatina jas išsidėstyti viena kryptimi, susilieti į miotūbus ir formuoti raumeninį audinį.

Biologiškai aktyvūs karkasai perduoda ląstelėms signalus, kurie padeda joms geriau prisitvirtinti, augti, kryptingai išsidėstyti ir formuoti raumenų skaidulas. Projekto metu karkaso paviršius papildomai modifikuojamas RGD peptidais – molekulėmis, kurios sukuria ląstelėms specifinius prisitvirtinimo taškus ir skatina jų virtimą raumenų ląstelėmis.

Praturtina mėsą augaliniais baltymais

KTU mokslininko teigimu, kultivuojamos mėsos tyrimuose pasaulyje naudojami įvairių tipų karkasai – mikronešikliai, porėtos trimatės struktūros, hidrogeliai, pluoštiniai karkasai, nuląstelinti augaliniai audiniai ir kiti sprendimai. Tačiau kiekviena iš šių sistemų turi tam tikrų apribojimų. Pavyzdžiui, mikronešiklius vėliau reikia atskirti nuo ląstelių, o hidrogeliai dažnai būna per minkšti ir neturi pakankamai vietų ląstelėms prisitvirtinti.

Įgyvendinant šį projektą pluoštiniai karkasai iš valgomų augalinių baltymų kuriami naudojant elektroverpimo technologiją.

„Valgomas karkasas reiškia, kad tai yra maistui tinkama sudedamoji dalis, kurios po dirbtinės mėsos kultivavimo nereikia pašalinti – ji lieka galutiniame produkte kaip struktūrinė baltyminės matricos dalis. Toks karkasas ne tik suteikia mėsai būdingą struktūrą, pluoštiškumą ir vientisumą, bet ir praturtina produktą augaliniais baltymais, taip didindamas jo maistinę vertę ir formuodamas galutinę tekstūrą“, – sako jis.

Augaliniai baltymai yra valgomi, atitinka maisto saugos reikalavimus ir leidžia kurti funkcionalius, mechaniškai tvirtus pluoštinius karkasus. Žirnių, sojos, kukurūzų ar lęšių baltymai lengvai prieinami, plačiai naudojami maisto pramonėje ir technologiškai tinkami apdoroti elektroverpimo būdu.

„Jei valgomi, biologiškai aktyvūs ir didesnio masto gamybai pritaikomi pluoštiniai karkasai pasiteisintų, jie leistų kurti struktūruotą raumeninį audinį be gyvūninės ar sintetinės kilmės komponentų, pagerintų kultivuojamos mėsos tekstūrą ir bendrą produkto kokybę. Tokie sprendimai supaprastintų gamybos procesus, būtų lengviau integruojami į bioreaktorius ir padėtų greičiau atitikti Europos Sąjungos naujų maisto produktų (angl. novel food) reikalavimus“, – papildo D. Čiužas.

Kauno technologijos universitetas

Kodėl žmonėms, sergantiems demencija, svarbus „įprastumo jausmas“?

Žmogus, sirgdamas demencija, dažnai nebesupranta, kodėl jam siūloma naudoti tradicines sauskelnes. Tradicinės sauskelnės su lipukais neretai sukelia pasipriešinimą, pyktį ar net gėdos jausmą. Užmaunamosios kelnaitės, kurios atrodo kaip įprastas apatinis trikotažas, priimamos kur kas natūraliau. Specialistai pastebi, kad būtent pažįstamumo jausmas šiuo atveju yra svarbiausias. Kai priemonė primena kasdienį drabužį, žmogus jos neatmeta ir dažnai net nesupranta, kad tai yra medicininė pagalbos priemonė.

Patikima apsauga dieną ir ramybė naktį

Demencija sergantys žmonės dažnai praranda gebėjimą laiku atpažinti poreikį nueiti į tualetą. Todėl apsauga turi būti patikima tiek dieną, tiek naktį. Slaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad naktinis pratekėjimas sukelia ne tik papildomą darbą artimiesiems, bet ir trikdo paties žmogaus miegą, gali padidinti nerimą ar dezorientaciją. Tinkamai parinktos sugeriamosios kelnaitės leidžia išvengti šių situacijų.

Galimybė įsigyti kompensuojamas sauskelnes-kelnaites su receptu

Svarbu žinoti, kad esant diagnozuotam šlapimo nelaikymui gydytojas gali išrašyti receptą kompensuojamoms sugeriamosioms priemonėms.

Su receptu SENI Active sauskelnės-kelnaitės yra iš dalies arba visiškai kompensuojamos (pagal galiojančią tvarką ir nustatytą nelaikymo laipsnį). Tai reikšminga pagalba šeimoms, kurios ilgą laiką rūpinasi artimaisiais.

Rūpestis, kuris padeda išsaugoti orumą

Demencija keičia žmogaus gyvenimą, tačiau ji neturėtų atimti orumo. Tinkamai parinktos sugeriamosios kelnaitės leidžia sumažinti stresą tiek sergančiam asmeniui, tiek artimiesiems, taip pat padeda užtikrinti švarą bei komfortą ir išlaikyti savarankiškumą.

Slaugos specialistai vieningai sutaria – kai priemonė atrodo kaip įprastas apatinis trikotažas ir yra patogi dėvėti, žmogus ją priima natūraliai. O tai yra didžiausias žingsnis ramybės link kasdienybėje. Kartais rūpestis slypi paprastuose sprendimuose. Ir būtent tokie sprendimai padeda šeimoms išlaikyti ne tik švarą, bet ir pagarbą žmogui, kuriuo rūpinamasi.Daugiau informacijos galite sužinoti paskambinę į centrą SIDABRA, ne­mokama linija 0 800 00 226 arba www.sidabra.lt. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.