„Lietuvoje patyčių mokyklose ir internete mastas išlieka vienas didžiausių Europoje – patyčias patiria apie 20–30 proc. mokinių, jų mastas nevienodas įvairiose amžiaus grupėse. Nepaisant daugybės pastangų kovoti su patyčiomis, ši tema Lietuvos mokyklose išlieka skaudi. Per du dešimtmečius nemažai įvyko pokyčių šioje srityje, tačiau jie nėra pakankami. Pastaraisiais metais patyčių mažėjimas sulėtėjo, o patyčių internete mastas padidėjo“, – teigė Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Jekaterina Rojaka.

Posėdyje išklausyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, mokyklų vadovų asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų informacija dėl patyčių prevencijos mokyklose ir iššūkių šioje srityje. Paminėta, kad mokyklose patyčių prevencijos klausimai yra socialinio emocinio ugdymo dalis, integruota į Gyvenimo įgūdžių programą. Kai kuriose ugdymo įstaigose yra įgyvendinamos patyčių prevencijos programos ir iniciatyvos, pasitelkiant visuomenės sveikatos biurus ir nevyriausybines organizacijas. 

Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje nacionaliniu lygiu nėra vykdoma patyčių prevencijos stebėsena, kuri leistų sistemiškai vertinti ir kryptingai siekti efektyvių pokyčių, mažinant patyčias skirtingo amžiaus mokinių ir kitose visuomenės grupėse.

„Tikslinga sutelkti institucijų bei organizacijų pastangas ir apsvarstyti galimybes Lietuvoje pritaikyti užsienio valstybių, kuriose veikia nacionalinis partnerystės tinklas prieš patyčias, vienijantis valstybines institucijas ir nevyriausybines organizacijas. Toks tinklas galėtų koordinuoti bendrą valstybės, savivaldos, mokyklų, darželių, tėvų ir vaikų organizacijų veikimą, mažinant patyčias ir stiprinant saugią emocinę aplinką ugdymo įstaigose, ir leistų reguliariai stebėti situaciją bei fiksuoti progresą. Šis modelis galėtų būti laikomas ilgalaikiu ir sisteminiu valstybinio lygmens atsaku į patyčias, nes kiekviena įstaiga turėtų aiškią prevencijos strategiją, reaguotų nedelsiant, o pagalba vaikui būtų prieinama laiku“, – teigė Seimo komisijos pirmininkė J. Rojaka. 

Dar vienas itin svarbus aspektas – tėvų ir kitų visuomenės grupių švietimas apie patyčias, jų priežastis ir pasekmes jaunajai kartai. Komisija siūlo šioje srityje institucijoms ir nevyriausybinėms  organizacijoms bendromis pastangomis nacionaliniu lygiu organizuoti šviečiamojo pobūdžio socialines kampanijas.

Posėdyje taip pat atkreiptas dėmesys į būtinybę skatinti visas su vaikais dirbančias įstaigas bei organizacijas pasirengti ir įsipareigoti įgyvendinti vaiko apsaugos politiką. Tai yra vienas iš  „Vaikui saugios aplinkos standartų“, kuriuos 2025 m. parengė viešoji įstaiga „Paramos vaikams centras“ kartu su partneriais. Siekiat minėtų standartų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu, būtini kompleksiniai  sprendimai ir glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

„Itin opi problema – vaikų ir jaunimo patyčios internete. Nors skaitmeninė erdvė suteikia kūrybos, mokymosi ir bendravimo galimybes, tačiau ji kelia ir naujas rizikas – nuo patyčių ir privatumo pažeidimų iki psichologinio spaudimo bei manipuliacijų algoritmų. Todėl šioje srityje būtina užtikrinti sisteminį teisinių, administracinių ir prevencinių priemonių įgyvendinimą“, – teigė Seimo narė J. Rojaka. 

Posėdyje pristatytos vaikų ir jaunimo patyčių kibernetinėje erdvėje (e. patyčių), kitos nepilnamečiams žalingo turinio sklaidos internete prevencijos priemonės, šioje srityje įgyvendinami ir planuojami projektai. Vienas iš jų – Saugesnio interneto centras Lietuvoje (plačiau žinomas „Draugiško interneto“ pavadinimu), kurį koordinuoja Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba, asociacija „Langas į ateitį“ ir viešąja įstaiga „Vaikų linija“. Paminėta, kad 2024 m. įsigaliojo Skaitmeninių paslaugų aktas, tačiau realiems pokyčiams pamatyti prireiks tam tikro laiko. Dėl nepilnamečių teisių ir interesų apsaugos kibernetinėje erdvėje interneto platformos turi pasirūpinti aiškiu turinio suskirstymu į atitinkamas kategorijas, nepilnamečiams užkardančias prieigą prie žalingos informacijos. Nepilnamečiai turi gauti tik tokią informaciją, kuri jiems yra tinkama. Skaitmeninių paslaugų aktas taip pat numato socialiniams tinklams tam tikras aktyvias pareigas kovoje su neteisėtu turiniu, ypač kai galimi pažeidimai yra susiję su nepilnamečiais. 

Komisija atkreipė dėmesį, kad būtina šviesti ir raginti mokyklas, tėvus ir kitas visuomenės grupes apie pareigą pranešti institucijoms apie e. patyčias ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją. Anonimiškai pranešti apie tai galima Ryšių reguliavimo tarnybos interneto karštąja linija „Švarus internetas“.

Komisija išklausė Ryšių reguliavimo tarnybos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovų pasisakymus apie stebimas tendencijas dėl nepilnamečiams žalingo turinio sklaidos internete, taip pat tarnyboms kylančius iššūkius. 

Atkreiptas dėmesys, kad būtina peržiūrėti baudžiamosios atsakomybės už Švietimo įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su e. patyčiomis ir kita draudžiama ar ribojama skleisti viešąja informacija, pažeidimus taikymo tendencijas.

Mokyklų vadovų asociacijų atstovai atkreipė dėmesį, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtos rekomendacijos dėl mokinių asmeninių mobiliųjų įrenginių naudojimo ugdymo įstaigose yra nepakankamos. Akcentuota, kad siekiant mažinti vaikų ir jaunimo e. patyčias ir prieinamumą prie žalingo turinio internete, būtina, kad Seimas nustatytų aiškią asmeninių mobiliųjų įrenginių naudojimo ugdymo įstaigose ribojimo pagal mokinių amžiaus grupes (klases) tvarką.

„Komisija teigiamai vertina institucijų, įstaigų ir organizacijų pastangas, siekiant spręsti patyčių plitimo mokyklose ir kibernetinėje erdvėje problemą. Labai svarbu pripažinti, kad vien teisinės priemonės šių iššūkių neišspręs. Siekiant efektyvios patyčių mokyklose ir e. patyčių prevencijos, būtinas tėvų, mokyklų ir bendruomenių įsitraukimas“, – apibendrino Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė J. Rojaka.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos inf. 

„Siekiame, kad šis projektas būtų artimas kiekvienam Lietuvos miestui ir krepšinio aistruoliams, todėl kiekvieno miesto, kurio komanda žaidžia LKL, paštomatus apklijavome specialiais dizainais. Juose yra vaizduojami visų LKL komandų kapitonai, akcentą skiriant būtent to miesto, kuriame veikia paštomatas, komandos atstovui“, – sako Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“ pardavimų ir marketingo direktorius Baltijos šalims.

Specialiai „DPD Lietuva“ ir LKL partnerystei atrinkti paštomatai stovės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Gargžduose, Jonavoje, Kėdainiuose bei Utenoje.

Projektu siekiama ne tik vizualiai atnaujinti paštomatus, bet ir suteikti sirgaliams naujų patirčių. Siuntų atsiėmimas ir siuntimas taps dar malonesniu ir artimesniu, o sezono metu dalyje paštomatų bus slepiami prizai – sirgalių lauks interaktyvi „lobių medžioklė“, apie kurią gerbėjai bus informuoti socialiniuose tinkluose. Šio projekto tikslas – kad dėmesio sulauktų ne tik didžiosios, bet ir regioninės komandos, taip stiprinant ryšį su skirtingų miestų bendruomenėmis.

Partnerystė tarp „DPD Lietuva“ ir LKL – pirmoji tokio pobūdžio bendrovės inciatyva profesionalaus sporto srityje. „DPD Lietuva“ tampa vienu didžiausiu LKL partnerių, prisijungdama prie rėmėjų, kurie prisideda prie aukščiausio lygio krepšinio turnyro šalyje sėkmės.

Tik mažuma Lietuvos mokytojų jaučia, kad jų nuomonę ir profesiją vertina politikai, visuomenė ar žiniasklaida, rodo naujausias tarptautinis mokytojų darbo sąlygų tyrimas. Tokias tendencijas galima sieti su tuo, kaip Lietuvos mokytojai matomi šalies viešojoje erdvėje. 

Rudenį paskelbtas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas TALIS 2024 atskleidė, kad tik 11 proc. Lietuvos mokytojų jaučia, jog jų nuomonę vertina politikos formuotojai. Tai septintas žemiausias rezultatas tarp visų tirtų EBPO šalių. Šio rodiklio EBPO vidurkis siekė 16 proc.  

„Tuo metu Suomijoje, garsėjančioje stipria švietimo kultūra, politikų išgirstais jaučiasi 27 proc. mokytojų. Įdomu, kad Estijoje, laikomoje švietimo kokybės lydere, situacija beveik identiška kaip ir Lietuvoje – tik 10 proc. pedagogų mano, kad jų balsas pasiekia politikus“, – sako organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.  

Taip pat, TALIS duomenimis, vos penktadalis apklaustų Lietuvos mokytojų mano, kad jų profesija vertinama bendrai visuomenėje. Lietuvos rodiklis artimas EBPO vidurkiui (22 proc.) ir yra toks pat kaip Estijoje. Suomijoje, kur mokytojams suteikiama didelė autonomija, profesijos vertinimą jaučia net 48 proc. pedagogų. Kitoje skalės pusėje – Prancūzija, kur visuomenės vertinamais jaučiasi vos 4 proc. mokytojų. 

Labiausiai girdimi – žiniasklaidos 

Didžiausia dalis Lietuvos mokytojų įvardijo, kad juos vertina ne politikai, ne visuomenė, o žiniasklaida – taip manė 25 proc. apklaustųjų. Tai daugiau nei EBPO vidurkis (20 proc.), tačiau mažiau nei Estijoje (33 proc.) ar Suomijoje (47 proc.). 

„Tai įdomu, nes švietimo temos sudaro tik apie 5 proc. viso viešojo diskurso, rodo mūsų užsakymu žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ šiemet atlikta analizė. Be to, mokytojai tik mažoje dalyje – 4 proc. – naujienų, susijusių su pedagogais, pristatomi kaip savo srities ekspertai. O net 40 proc. naujienų, kuriose minimi mokytojai, yra susijusios su politinėmis temomis“, – pažymi L. Masiliauskaitė. 

Žemas vertinimas siejasi su pasitikėjimo stoka 

Pasak „Švietimas #1” vadovės, tokia mokytojų savijauta ir informacinis fonas susiję su prastu švietimo įvaizdžiu ir žemu visuomenės pasitikėjimu. „Vilmorus“ duomenimis, per pastaruosius penkerius metus švietimu vidutiniškai pasitikėjo tik 46 proc. Lietuvos gyventojų. 

„Daugiau mokytojų jaustųsi vertinami, jei dažniau girdėtume jų ekspertinį balsą. Dabar jie dažniausiai rodomi neigiamų naujienų kontekste – kai kalbama apie streikus ar krizes. Kol švietimo istorijos pasakojamos daugiausia per problemas, visuomenė nemato mokytojų kaip pokyčio kūrėjų“, – teigia L. Masiliauskaitė. 

Kodėl tai svarbu 

Kitų profesijų patirtis rodo, kad kai jų atstovai matomi kaip kompetentingi ekspertai, didėja visuomenės pasitikėjimas ir visos sistemos atsparumas. 

„Kai visuomenė labiau pasitiki mokytojais, o pastarieji jaučiasi labiau vertinami, švietimo sritis tampa patrauklesnė naujiems, talentingiems žmonėms, kuriuos dabar dažnai prarandame konkurencingoje darbo rinkoje. Be to, stipri ekspertinė komunikacija skatina pačius mokytojus tobulėti, drąsiau kalbėti viešai ir burti bendruomenes“, – sako ji. 

Pasak L. Masiliauskaitės, girdimas mokytojų balsas lemia ir politinių sprendimų kokybę: „Kai mokytojų balsas tampa girdimas, o jų įvaizdis – profesionalus ir patikimas, politikai bei sprendimų priėmėjai labiau įsiklauso į švietimo bendruomenės argumentus.“ 

Kaip keisti situaciją 

Pasak „Švietimas #1“ vadovės, atsakomybė už tai, kad mokytojų balsas būtų girdimas, negali būti palikta tik jiems patiems. 

„Valstybinės ir vietos institucijos gali kurti aiškias komunikacijos gaires, kurios įgalina mokyklas ir mokytojus kalbėti viešai. Mokyklos – suteikti mokytojams erdvės, laiko ir pripažinimo už komunikaciją. Žiniasklaida – dažniau kreiptis į mokytojus kaip į ekspertus“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Ji priduria, kad svarbus vaidmuo tenka ir nevyriausybinėms organizacijoms: „Mes ir kitos švietimo NVO jau padedame ir galime dar daugiau padėti mokytojams komunikuoti – siūlyti žiniasklaidai temas ir ekspertus, užtikrinti, kad jų istorijos pasiektų auditoriją. Tokia ekosistema mažina krūvio ir institucinių ribojimų poveikį bei kuria realias galimybes mokytojams tapti girdimais švietimo ekspertais.“  

Apie „Švietimas #1” 

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.  

Kodėl prekės ženklas Vichy yra vertas pasitikėjimo?

Reguliari veido odos priežiūros rutina yra būtina, nes epidermis yra pagrindinė apsauga nuo išorinių veiksnių poveikio. Todėl jo priežiūra grindžiama veiksmingumu ir saugumu. Šiuos kriterijus atitinka kosmetika „Vichy“. Prekės ženklas naudoja naujausius pasiekimus biochemijos, dermatologijos, kosmetologijos srityse, kad galėtų pasiūlyti geriausius priežiūros produktus iš patikrintų ingredientų. Prancūzijos kompanijos kosmetikos produktus išskirtiniais daro:

• Pagrindinis produkto ingredientas –Vichy terminis vanduo. Dėl vulkaninės kilmės jis turi daug makro- ir mikroelementų. Todėl jį galima naudoti keliems tikslams – nuo uždegimų mažinimo iki odos pH atkūrimo ir jos apsauginio sluoksnio sutvirtinimo.
• Hipoalerginės formulės be kenksmingų komponentų, todėl kosmetika gali būti naudojama odos, linkusios į išbėrimus ir sudirginimus, priežiūrai.
• Naudojami ingredientai, kurie pagreitina natūralią epidermio ląstelių regeneraciją. Priemonės užtikrina ilgalaikį poveikį, grąžindamos veidui sveiką išvaizdą.

Produktai su aukštos kokybės Vichy ingredientais – tai būtent tai, ko reikia kasdienei odos priežiūrai. Serumas, kremai, tonikai, valymo geliai visada gali būti įsigyti internetinėje parduotuvėje MAKEUP už palankias kainas.

Kelias į nepriekaištingą veidą

Naudingos medžiagos, kuriomis yra prisotinti šiuolaikiniai produktai, daro įvairiapusį poveikį odai. Tačiau maksimalus efektas garantuojamas laikantis nuoseklios priežiūros. Ji apima paprastus, bet svarbius žingsnius grožio ir jaunystės išsaugojimui.

Švelnus valymas

Jis turi būti kruopštus ir tuo pačiu švelnus, kad nesutriktų epidermio pH. Odos higieną puikiai palaiko putos Vichy Pureté Thermale Cleansing Foam Radiance Revealer su niacinamidu.Jos kovoja su uždegimais, pašalina perteklinį sebumą, be to, pakeičia makiažo valymo pienelį. Linkusią į spuogus odą nuramins lengvas gelis Normaderm Intensive Purifying Cleanser.

Odos atkūrimas ir drėkinimas

Norint palaikyti normalią epidermio pH vertę, reikia tonizuoti odą, kad ji būtų paruošta kitoms kosmetikos priemonėms. Geriausią veido odos priežiūrą užtikrina lengvas gelis-boosteris Mineral 89 Fortifying and Plumping Daily Booster, kuris intensyviai drėkina odą. Vichy priemonė puikiai padeda dėl padidinto terminio vandens kiekio sudėtyje.

Pakankamas odos maitinimas

Maistingas produktas padės „užfiksuoti“ naudingas serumo medžiagas. Jo pasirinkimas priklauso nuo odos tipo ir poreikių:

• Sausai odai naudingi kremai su jojobos aliejumi, šiu aliejumi, keramidais, kurie atkuria lipidų barjerą.
• Riebi ir mišriai odai tinka fluidai arba emulsijos, kurios paslepia trūkumus.
• Brandžiai odai reikalingi anti-aging priemonės iš „Liftactiv“ arba „Neovadiol“ serijų. Kovojant su raukšlėmis veiksmingas yra „Anti-Wrinkle Firming Night Cream“ kremas su BHA rūgštimis.

Delikatiška priežiūra yra svarbi odai aplink akis. Vichy Mineral 89 Repairing Eye Fortifier pašalina tamsius ratilus, o Neovadiol Eyes&Lips priemonė gerai išlygina smulkias raukšleles.

Patikima apsauga nuo saulės

Priešlaikinį senėjimą ir pigmentaciją sukelia UV spinduliai. Norint sumažinti jų poveikį, prieš išeinant į lauką geriausia tepti saulės apsaugos priemonę iš Capital Soleil serijos. Galima pasirinkti lengvą fluidą, purškiklį arba tepti matuojantį kremą. Nuo saulės veiksminga Dry Touch Face Fluid emulsija su SPF50, po kurios ant veido nelieka riebios blizgesio.

Prekės ženklo populiarumo paslaptis slypi kokybiškų priemonių, skirtų konkrečiam odos tipui, gamyboje. Vichy kosmetika kasdieninei priežiūrai susideda iš komponentų, skirtų valyti, drėkinti, kovoti su spuogais ir pigmentinėmis dėmėmis. Todėl namuose lengva surinkti individualią grožio „aptekę“.

Mūsų įprastos kasdienybės įpročiai slepia pavojus. Elektromobilio vairuotojas atvyksta prie įkrovimo stotelės, nuskenuoja QR kodą, sumoka ir ramiai laukia, kol automobilis bus įkrautas. Viskas paprasta ir įprasta. Tačiau būtent tuo paprastumu ir naudojasi sukčiai.

Vis daugiau Europos šalių kalba apie plintantį sukčiavimo būdą – klastojamus QR kodus, plačiai naudojamus viešojo įkrovimo tinkluose, kaip vienas iš atsiskaitymo būdų. Ant oficialaus operatoriaus lipduko, vedančio į apmokėjimo puslapį, sukčiai užklijuoja beveik identišką ar bent jau panašų savo. Nukreipę vairuotoją į netikrą svetainę, jie išvilioja kortelės duomenis, o kai kuriais atvejais pinigai iš karto nukeliauja į sukčių sąskaitas.

„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis sako, kad neteisėtai praturtėti siekiančių asmenų išradingumas – ne naujiena ir Lietuvoje. Tikėtina, jog šis sukčiavimo būdas netrukus taps aktualus ir čia, mat dalis operatorių vis dar taiko atsiskaitymą nuskenavus QR kodą.

„Dar visai neseniai kovojome su pasipelnyti karpant elektromobilių įkrovimo laidus nusprendusiais asmenimis. Situacija privertė ieškoti papildomų saugumo priemonių. Dabar Europoje plintantį sukčiavimo būdą įgyvendinti itin paprasta, o žmonės dar nėra įpratę įtariai vertinti QR kodų. Nors kol kas tokių atvejų Lietuvoje nefiksuojame, bet, žinant, kaip greitai sklinda idėjos internete, tai tik laiko klausimas, kada lipdukai su netikrais kodais atsiras ir pas mus“, – sako jis.

Anot jo, nors „Enefit“ tinkle QR kodai, kaip atsiskaitymo būdas, nenaudojami. Net ir netaikant šio atsiskaitymo metodo, sukčiai vis tiek gali testuoti žmonių akylumą, tad kiekvienas QR kodas ant stotelių turėtų kelti įtarimų.

Kaip neapsigauti ir ką daryti, jei patekote į spąstus

Iš pirmo žvilgsnio apgaulę pastebėti sunku. Sukčiai stengiasi, kad jų QR kodai atrodytų nepriekaištingai – ta pati spalva, tas pats šriftas, netgi tie patys žodžiai. Vis dėlto tiesa slypi detalėse. Jei kodas atrodo įtartinai, yra užklijuotas ant kito lipduko ar jo dizainas kiek skiriasi – geriau neskenuokite. Net jei pats QR kodas abejonių nesukėlė, jas gali sukelti puslapis, į kurį būsite nukreipti.

Sukčiavimo metodus analizuojantys specialistai pataria pirmiausia atkreipti dėmesį į svetainės adresą. Oficialūs puslapiai visada turi aiškų, pažįstamą domeną, tvarkingai pateiktą informaciją ir kontaktinius duomenis. Jei adresas trumpintas, svetainė atrodo neįprastai ar joje yra rašybos klaidų – verčiau sustoti ir papildomų veiksmų neatlikti. Tokiu atveju visada galima kreiptis į klientų aptarnavimo centrą ir pasitikslinti.

T. Žilionis rekomenduoja rinktis alternatyvius atsiskaitymo būdus, kurie yra patikimesni ir saugesni.

„Nors atsiskaitymas QR kodu patogus ir paprastas, „Enefit“ tinkle jis nėra naudojamas. Nuolat ieško alternatyvų, kad patirtis įkraunant elektromobilį viešosiose stotelėse būtų kuo sklandesnė, o atsiskaitymo būdai – kuo saugesni, patogesni. Mūsų tinkle klientams siūlome atsiskaityti įvairiais būdais: programėle, RFID kortele, atidėto mokėjimo būdu ar banko kortele, tiesiog prilietus ją prie skaitytuvo“, – pataria T. Žilionis.

Jei vis dėlto patekote į sukčių pinkles ir supratote, kad įvedėte duomenis ne ten, kur reikia – nedelskite. Susisiekite su banku, užblokuokite kortelę ir praneškite apie apgaulingą mokėjimą. Apie įvykį praneškite ir policijai bei elektromobilių įkrovimo stotelės operatoriui.

„Stotelių ir mūsų klientų apsaugai skiriame didelį dėmesį. „Enefit“ stotelės visą parą stebimos vaizdo kameromis. Gavę klientų pranešimus apie įtartinus atvejus, juos tikriname nedelsdami, kad išvengtume bet kokių galimų nuostolių“, – sako bendrovės viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas.

Enefit pranešimas spaudai 

Sprendimai tvarumo skatinimui  

42 proc. apklaustųjų teigė, kad pagrindinė jų transporto priemonė yra dyzelinu arba benzinu varomas automobilis, 20 proc. važiuoja viešuoju transportu, 14 proc. eina, o 12 proc. renkasi dviratį.  

Viena iš tyrimo autorių, Greta Šimeliūnaitė, teigia, kad siekiant paskatinti gyventojus rinktis tvaresnius keliavimo būdus, verta pradėti nuo „žemai kabančių vaisių“. Apie 80 proc. respondentų teigė, kad jų namuose yra bent vienas naudojimui tinkamas dviratis, du trečdaliai teigia, jog dviračiu važinėja retkarčiais, nuolat šį susiekimo būdą renkasi vos dešimtadalis apklaustųjų.  

„Nors apklausa nėra reprezentatyvi, ji leido apžvelgti naujausias tendencijas ir gyventojų poreikius. Pavyzdžiui, jei išplėstume dviračių takų tinklą, pagerintume apšvietimą ir jų priežiūrą šaltuoju metu laiku, dalis nereguliarių dviratininkų galėtų tapti reguliariais“, – sako G. Šimeliūnaitė.  

Jai pritaria ir Kimberly Kreiss, Susisiekimo ministerijoje kartu įgyvendinusi projektą „Darnaus judumo indekso kūrimas“. „1 iš 4 vairuotojų automobiliu keliauja mažiau nei 5 km. Vadinasi, tikimybė, jog esant palankesnėms sąlygoms jie rinktųsi viešąjį transportą, yra tikrai didelė“, – pabrėžia K. Kreiss.  

Nepatogu, bet saugu  

Apklausa taip pat atskleidė, kad 45 proc. respondentų vengia viešojo transporto, nes tokia kelionė užtrunka per daug laiko. 34 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad autobusai ir troleibusai yra perpildyti, todėl jais keliauti nėra patogu. 26 proc. respondentų teigia, jog stotelės yra per toli nuo jų namų.  

Taip pat pastebėta, kad vilniečiai ir kauniečiai automobiliais keliauja rečiau nei kitų savivaldybių gyventojai (35 proc. ir 53 proc. apklaustųjų). Regionų gyventojai dažniau minėjo, kad viešasis transportas yra nepatogus, dviračių takai nėra saugūs, vaikščiojimą riboja prastas apšvietimas ir intensyvus mašinų eismas.  

Visgi, tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai viešajame transporte jaučiasi gana saugiai (60 proc. prieštarauja teiginiui, kad jaučiasi nesaugiai), 75 proc. nesutinka su tuo, kad vaikščiojimą stabdo oro tarša ar triukšmas.  

Minėta apklausa, vykusi nuo 2025 birželio 18 d. iki liepos 28 d., atlikta internetu, joje dalyvavo 2262 respondentai iš skirtingų Lietuvos vietų. Ši Lietuvos gyventojų apklausa nėra reprezentatyvi, tačiau šie duomenys bus naudojami Susisiekimo ministerijai kuriant Darnaus judumo indeksą. G. Šimeliūnaitė ir K. Kreiss, įgyvendinusios „Kurk Lietuvai“ projektą šioje ministerijoje, taip pat sukūrė galimą indekso metodologiją. 

„Kurk Lietuvai“ inf. 

Ši akcija, gimusi prieš dešimtmetį kaip solidarumo ženklas, šiemet mini jubiliejų ir tęsis dvi savaites – nuo lapkričio 20 iki gruodžio 3 dienos. Nemokamą konsultaciją gausiančių registracija jau vyksta Caritas centruose. 

Dešimt metų kartu – tai daugiau nei tradicija

Per dešimtmetį ši iniciatyva tapo ne tik kasmetine švenčių dovana, bet ir tikru teisingumo tiltu tarp teisės profesionalų ir pažeidžiamų žmonių. Nuo 2015-ųjų advokatai ir jų padėjėjai suteikė tūkstančius konsultacijų, apimančių nuo skyrybų ir skolų iki paveldėjimo bei vaikų teisių klausimus.

Kaip rodo ankstesnių metų statistika, kasmet besikreipiančiųjų skaičius auga, o dalyvių – iš visų Lietuvos regionų – gretos didėja, atspindėdamos augantį bendruomeniškumą. Jubiliejiniai metai ypač pabrėžia akcijos poveikį: ji ne tik sprendžia konkrečias problemas, bet ir stiprina teisinį raštingumą, padėdama išvengti klaidų, kurios galėtų įklampinti į dar didesnes bėdas.

Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis pabrėžia akcijos ilgalaikę vertę: „Per dešimt metų ši akcija ne tik suteikė žinių, bet ir pademonstravo, kad teisė gali būti žmogiškumo įrankis. Ji skatina advokatų bendruomenę augti ir dovanoti savo žinias – šiemet norinčių prisijungti yra daugiau nei bet kada, o tai reiškia, kad solidarumas tampa mūsų profesijos šerdimi, padedančia kurti visuomenę, kur niekas nėra paliktas vienas su teisiniais labirintais.“

Caritas: „Kai žmogus išgirstamas – keičiasi daugiau nei jo situacija“

Lietuvos Caritas, kaip akcijos partneris nuo pat pradžių, mato, kaip konsultacijos tampa permainų pradžia. Dažnai žmonės ateina su paprastu dokumentu, bet išsineša drąsą ir žinias, kurios keičia gyvenimą.

„Ši dešimtmečio akcija – tai dovana ne tik gavėjams, bet ir mums visiems: ji stiprina teisinį raštingumą ir mažina atskirtį, padėdama žmonėms išvengti skolų spąstų ar išnaudojimo pasekmių. Dėkojame advokatams už jų laiką ir širdį – tai tikras socialinės atsakomybės pavyzdys, kuris primena: prieš priimant sprendimus, geriau pasitarti, nei vėliau kovoti su pasekmėmis.

Kartais žmogus ateina tik pasitarti dėl dokumento, o išsineša tikėjimą, kad jo balsas svarbus. Kai žmogus išgirstamas ir sulaukia profesionalaus patarimo, keičiasi ne tik jo teisinė situacija – keičiasi ir jis pats. Ši akcija mums visiems primena, kad už kiekvieno klausimo slypi gyvas žmogus, kuriam reikia ne tik atsakymo, bet ir supratimo“, – teigė Lietuvos Caritas generalinė sekretorė Milita Žičkutė-Lindžienė.

Pagalba – ten, kur jos labiausiai reikia

Šių metų akcijoje dalyvaus ne vienas šimtas advokatų ir jų padėjėjų iš visos Lietuvos – nuo didmiesčių iki regionų. Konsultacijos vyks gyvai arba nuotoliniu būdu, užtikrinant prieigą net toliausiai gyvenantiems.

Ypatingas dėmesys – finansinių sunkumų patiriantiems, šeimoms, smurto aukoms, vienišiems tėvams, vyresnio amžiaus žmonėms bei išnaudojimo aukoms.

Registracija ir kontaktai

Žemiau pateikiami kontaktai registracijai į nemokamas teisines konsultacijas. Kreiptis galima į artimiausią Caritas centrą pagal gyvenamąją vietą:

Konsultacijos vyks nuo lapkričio 20 iki gruodžio 3 dienos tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Žmonės gali registruotis daugiau nei vienai konsultacijai, jei to prireiktų.

Papildoma informacija: Lietuvos advokatūra, tel. 0 5 262 4546, el. p. la@advokatura.lt, Lietuvos Caritas, tel. 0 674 66 042, el. p. caritas@caritas.lt

Lietuvos advokatūros inf. 

Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, Helovinas (angl. Halloween – iš All Hallows’ Eve, Visų Šventųjų išvakarės) kildinamas iš keltų šventės Samhaino – mirties dievo pagerbimo dienos, žyminčios tamsos ir šalčio laikotarpio pradžią. Keltai tikėjo, kad šią naktį mirusiųjų sielos gali grįžti į namus, todėl žmonės gesindavo židinius, aukodavo dievams ir vilkėdavo kaukes, kad apsisaugotų nuo piktųjų dvasių. Vėliau Romos imperijos ir krikščionybės įtakoje ši šventė įgavo naujų formų – joje susipynė pagoniški ir religiniai papročiai.

Kaip nurodoma Vikipedijoje, Helovinas ilgainiui tapo linksma liaudiška švente, labiausiai išpopuliarėjusia Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur vaikai iki šiol vaikšto po kaimynystę šūkaudami „Pokštas ar saldainis!“. Tradicinės Helovino spalvos – oranžinė ir juoda, o pagrindinis simbolis – išskobtas moliūgas su žvakute viduje. Maistas taip pat turi savo ritualinį atspalvį: nuo karamelinių obuolių iki airiško barmbrako – pyrago su paslėpta moneta ar žiedu, simbolizuojančiu laimę ar meilę ateinančiais metais.

Vis dėlto, Lietuvoje spalio pabaiga – ne tik kaukių ir moliūgų metas. Po Helovino iškart seka dvi ramybės ir šviesos dienos – Visų Šventųjų ir Vėlinės, kai žmonės lanko kapus, uždega žvakes, prisimena mirusiuosius. Būtent šių dienų prasmę priminė ir Kauno arkivyskupijos surengto vakaro „Tarp kaukių ir vilties“ dalyviai.

Kaip kalbėjo kunigas Liutauras Vilėniškis, Helovynas nėra tik paviršutiniška pramoga: „Bažnyčiai rūpi, kad atmintume šventuosius, nes tai – žmonės, jau pasiekę tikslą, į kurį visi einame. Helovynas, nors dažnai atrodo kaip žaidimas su tamsa, vis tiek atskleidžia žmogaus troškimą kalbėti apie tai, kas po mirties.“

Tad gal šių švenčių nereikėtų supriešinti? Už moliūgo šypsenos slypi ne tik smagus pokštas, bet ir ilgametė žmogaus pastanga nugalėti baimę, pažvelgti į mirtį su ironija ir viltimi. O Visų Šventųjų ir Vėlinių rimtis kviečia tą viltį įprasminti – žvakių šviesoje, maldoje ir atminime.

Taigi, švęsti ar nešvęsti Heloviną?

Atsakymas turbūt priklauso nuo to, ką kiekvienas iš mūsų šią naktį nori pamatyti – tamsą ar šviesą, kaukę ar veidą, pokštą ar prasmę.

O jūs – ar švęsite Heloviną šiemet?

Lietuvos banko inf. 

Šiame straipsnyje skaitykite:

• Kaip mažėjant butų plotams Vilniuje keičiasi lietuvių požiūris į nuosavybę ir daiktus.
• Kodėl sandėliukų nuoma tampa vis populiaresnė tarp miesto gyventojų.
• Kaip racionalus daiktų laikymas už buto ribų padeda išlaikyti tvarką ir laisvės pojūtį.
• Ką rodo naujausi tyrimai apie jaunų žmonių santykį su daiktais.
• Kaip sandėliukai padeda sukurti emocinę pusiausvyrą ir mažina stresą.
• Kodėl šiuolaikiniai miestiečiai renkasi minimalizmą ir tvarumą vietoj pertekliaus.
• Kaip sandėliukai formuoja naują miestietišką gyvenimo kultūrą.

Mažėjantys butai – auganti realybė

Pagal Ober-Haus analizę, 2023 m. naujai statomų butų vidutinis plotas Vilniuje buvo 49,9 m² – pirmą kartą istorijoje žemiau 50 m². Tai reiškia, kad kiekvienas kvadratinis metras šiandien yra svarbus: jis kainuoja, jį reikia prižiūrėti ir išnaudoti efektyviai.

Mažėjant erdvei – senasis „turėjimo“ modelis tampa tiesiog nepraktiškas. Dabar miesto gyventojas renkasi tik tai, kas iš tiesų reikalinga, o viską kitą – sezoninius daiktus, sporto įrangą, prisiminimus – perkelia į sandėliuką.

Šis pokytis nėra tik ekonominis. Jis atspindi platesnį kultūrinį virsmą: iš „noriu turėti“ į „noriu tvarkos ir patogumo“.

Naujas santykis su daiktais

Šiuolaikinis miestietis daiktus vertina kitaip nei ankstesnės kartos. Jei anksčiau daiktai simbolizavo statusą ir stabilumą, dabar jie tampa laikinumo, funkcionalumo ir pasirinkimo dalimi.

Tyrimas (publikuotas Journal of Consumer Research (2023)) atskleidžia, kad jaunesni žmonės daiktus linkę vertinti pagal jų funkciją ir emocinę vertę, o ne kainą ar kiekį. Tai paaiškina, kodėl jaunimas nebesaugo senų baldų rūsiuose, bet mieliau pasirenka modernų, švarų sandėliuką, kur daiktai – tvarkingi, prieinami ir išsaugoti.

Šis požiūris keičia pačią daiktų prasmę: jie nebėra našta, o resursas, kurį galima laikyti, naudoti ir, prireikus, perleisti kitiems.

Sandėliukas – nauja prailginta namų erdvė

Jauni vilniečiai nebenori gyventi apsikrovę. Jie siekia tvarkos, lengvumo ir laisvės, bet kartu nenori atsisakyti visko, kas turi vertę. Tarp šių dviejų kraštutinumų atsiranda kompromisas – racionalus daiktų laikymas už buto ribų. Modernus sandėliukas šiandien atlieka daugiau funkcijų nei kada nors anksčiau. Tai ne tik vieta dviračiui ar kalėdinėms girliandoms. Tai – tarpinė erdvė tarp namų ir laiko, kur daiktai gali saugiai „pailsėti“, kol jų prireiks.

Vilniuje tokios paslaugos kaip City Storage sandėliukai suteikia galimybę pasirinkti įvairių dydžių, apšviestus, ventiliuojamus, 24/7 pasiekiamus sandėliukus, kurie yra pritaikyti skirtingiems poreikiams. Vieniems tai – būdas išlaikyti minimalizmą, kitiems – tvarką ir struktūrą, o kai kam – tiesiog protingas sprendimas taupyti vietą.

Dažniausiai sandėliukus nuomojasi:

• Jaunos šeimos, gyvenančios naujos statybos butuose be rūsio.
• Freelanceriai ar smulkūs verslai, laikantys darbo įrangą, archyvus ar prekes.
• Sporto mėgėjai, turintys sezoniškai naudojamą inventorių.
• Vyresnio amžiaus žmonės, kurie nenori išmesti sentimentalių daiktų, bet siekia tvarkos namuose.

Tokia įvairovė rodo, kad sandėliukas nebėra prabangos ženklas. Tai miesto gyvenimo standartas.

Tvarka – naujas komfortas

Psichologai vis dažniau pabrėžia, kad fizinė tvarka daro tiesioginę įtaką mūsų emocinei būsenai. Tyrimas, publikuotas Personality and Social Psychology Bulletin (2022), atskleidė, kad netvarkinga aplinka gali padidinti streso lygį iki 25 %, o vizualiai švari erdvė pagerina koncentraciją ir emocinę savijautą.

Kai butas išsilaisvina nuo pertekliaus – atsiranda ne tik daugiau vietos daiktams, bet ir erdvės mintims, kūrybai bei poilsiui. Sandėliukas šiuo atveju tampa ne vien praktiniu sprendimu, o psichologinės tvarkos pratęsimu.

Kelios priežastys, kurios tvarka teigiamai veikia mūsų savijautą, pateiktos žemiau.

• Vizualiai švari aplinka padeda sumažinti „protinį triukšmą“. Kai akys nefiksuoja perteklinių objektų, smegenys ilsisi ir geba geriau susikoncentruoti.
• Kai žinai, kur viskas yra, mažėja kasdienio streso ir sprendimų nuovargio. Net maža struktūra aplinkoje leidžia jaustis stabiliau.
• Gyvenamoji erdvė skirta poilsiui ir gyvenimui, o sandėliukas – saugojimui. Toks atskyrimas padeda palaikyti tvarką be įtampos, nes daiktai turi vietą, bet neužima gyvenimo.
• Kai nereikia kasdien matyti visko, ką turi, atsiranda pojūtis, kad gyvenimas tapo lengvesnis – tiek fiziškai, tiek emociškai.

Tai ir yra miestietiško komforto esmė: gyventi mažiau, bet geriau; turėti viską, bet tik tiek, kiek reikia; o svarbiausia – jaustis laisvai savo pačioje erdvėje.

Tvarumo dimensija

Kintantis požiūris į daiktus susijęs ir su tvarumo samprata, ypač tarp jaunų miestiečių.
Užuot išmetę senus daiktus, jie juos saugo, taiso, perkuria ar perleidžia. Sandėliukas leidžia šį procesą padaryti paprastesniu – suteikia vietos, kur daiktai laukia savo antrojo gyvenimo.

Pagal Europos Komisijos duomenis (2023), jei miestų gyventojai rinktųsi daiktus laikyti ir naudoti pakartotinai, atliekų kiekis sumažėtų trečdaliu, o CO₂ emisijos – beveik 20 %.

Taigi net toks paprastas sprendimas kaip sandėliuko nuoma prisideda prie cirkuliarios ekonomikos principų: kai vartojama sąmoningai, o daiktai tarnauja ilgiau.

Nuo pertekliaus prie laisvės

Per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė ne tik mūsų gyvenimo tempas, bet ir santykis su daiktais. Tai, kas anksčiau simbolizavo stabilumą ir saugumą, šiandien vis dažniau suvokiama kaip našta. Didelis kiekis daiktų nebeįkvepia – jis vargina.

Laisvė – naujas statuso ženklas

Anksčiau „geras gyvenimas“ buvo matuojamas daiktais: nuosavu būstu, automobiliu, baldų kiekiu, net knygų lentynų dydžiu. Dabar statusą apibrėžia erdvė, švara ir tvarka.

Mažiau daiktų reiškia daugiau pasirinkimo, daugiau kvėpavimo vietos, daugiau aiškumo galvoje.

Toks požiūris ypač ryškus tarp jaunų vilniečių, kurie nebesiekia turėti visko – jiems svarbiau gyventi lanksčiai, minimalistiniu, bet prasmingu būdu. Tai atspindi platesnį globalų judėjimą, vadinamą new minimalism, kuris siekia ne išsižadėjimo, o sąmoningo pasirinkimo – ką verta pasilikti, o ką paleisti.

Sandėliukas – tiltas tarp emocijos ir racionalumo

Daiktai, ypač tie, kurie primena svarbias gyvenimo akimirkas, turi emocinę vertę, tačiau kai jų per daug, jie pradeda trukdyti.

Būtent čia sandėliukas tampa psichologiniu tiltu tarp „nenoriu išmesti“ ir „nenoriu gyventi apsikrovęs“.

Jis suteikia galimybę išsaugoti sentimentalius daiktus be kaltės jausmo, svarbiausia, kartu išlaikant tvarką namuose. Tai tarsi praktinis kompromisas tarp racionalaus mąstymo ir emocinio prisirišimo – vieta, kur prisimeni, bet neapsunkini savęs.

Kai mažiau daiktų reiškia daugiau gyvenimo

Psichologai pabrėžia, kad fizinė erdvė daro tiesioginę įtaką emocinei būsenai. Tyrimai rodo, jog netvarkinga aplinka didina nerimą, mažina produktyvumą ir gali net sutrikdyti miegą. Kai namuose lieka tik reikalingi daiktai, o visa kita saugiai laikoma sandėliuke – žmogus patiria psichologinį palengvėjimą. Tai vadinama „vizualinės tylos“ efektu. Erdvė, kurioje mažiau dirgiklių, suteikia daugiau ramybės, koncentracijos ir energijos.

Miestietiškas požiūris į laisvę

Vilniuje laisvė vis dažniau matuojama ne kvadratiniais metrais, o gyvenimo kokybe. Mažesni butai, bet išmanūs sprendimai – tokia yra naujos kartos formulė.

Sandėliukas čia tampa miestietiškos laisvės pratęsimu – leidžia turėti, bet neturėti pertekliaus. Tai ne tik apie daiktus. Tai apie mentalitetą. Kai kiekvienas daiktas turi savo vietą, o kiekvienas sprendimas  prasmę – gyvenimas tampa švaresnis, paprastesnis ir lengvesnis.

Kai tvarka tampa emocine investicija

Tvarka šiuolaikiniame mieste nėra vien estetinis klausimas. Tai – investicija į ramybę, dėmesį ir emocinę pusiausvyrą. Sandėliukai padeda pasiekti šią pusiausvyrą ne verčiant atsisakyti daiktų, o suteikiant jiems vietą.

Tai subtilus, bet reikšmingas pokytis: nuo materialaus kaupimo prie emocinės tvarkos ir sąmoningumo.
Ir galbūt būtent šioje tyloje (kai bute tvarka, o mintyse šviesu) – slypi tikroji laisvės nuo pertekliaus esmė.

Sandėliukai – nauja urbanistinė realybė

Vilnius juda pirmyn ir kartu su juo juda mūsų požiūris į erdvę. Sandėliukai, kurie dar prieš kelerius metus buvo laikomi prabangos detale, dabar tampa natūralia miesto infrastruktūros dalimi. Jie leidžia išnaudoti mažesnius butus maksimaliai, išlaikyti tvarką ir kartu gyventi tvariai.

Tai ne tik paslauga – tai nauja miestiečių kultūra. Kultūra, kurioje daiktai turi vietą, bet nevaldo mūsų gyvenimo. Kurioje mažesnis butas nereiškia mažesnio komforto. Ir kur tvarka tampa ne tik fizine, bet ir gyvenimo filosofija.

Į aikštę paimti peticijos atėjo Ministrės pirmininkės patarėjas ryšių su Seimu klausimais Tadas Vinokur ir patarėja kultūros klausimais Ingrida Kutkienė. Peticija nuo kultūros bendruomenės perduota su 71444 oficialiai patvirtintais parašais, tarp kurių ir 277 kultūros, meno ir pilietinės visuomenės organizacijos – valstybiniai teatrai, muziejai, bibliotekos, leidyklos, festivalių organizatoriai, meno sąjungos, kūrėjų asociacijos, švietimo įstaigos, kultūros iniciatyvos ir nevyriausybinės organizacijos.   

Rugsėjo 22 d. Kultūros ministerijos perdavus partijai „Nemuno aušra“, kultūros lauko atstovai – menininkai, kuratoriai, rašytojai, dizaineriai, architektai, muzikantai, aktoriai, kritikai, muziejininkai, prodiuseriai, NVO ir festivalių vadovai – išreiškė gilų susirūpinimą dėl sprendimo „išmainyti Kultūros ministeriją kaip politinių derybų objektą“. Jie išreiškė susirūpinimą, kad partija „Nemuno aušra“ niekada nerodė reikalingų kompetencijų šiai valstybės sričiai valdyti ir nėra įsipareigojusi saugoti kultūros autonomiją.  

Dešimčių tūkstančių piliečių pasirašyta peticija tapo ne tik kultūros bendruomenės, bet ir visuomenės brandos ženklu – pilietišku reagavimu į situaciją, kai kyla pavojus pamatinėms vertybėms – tiesai ir laisvei. Akcija „Mes esame kultūra: peticijos vardų skaitymas“ – tai ir simbolinė padėka kiekvienam iš pasirašiusiųjų.   

Peticijos pabaigoje išreikštas pažadas – „Mes patvirtiname, kad kultūros bendruomenė nebus tyli, kai pažeidžiami demokratiniai principai ir keliamas pavojus mūsų kultūros institucijoms. Kultūra nėra prekė. Kultūra yra laisvos ir demokratinės tautos šerdis“ – nuosekliai tęsiamas. Protestas tapo jungiančiu reiškiniu, apėmusiu skirtingus miestus, institucijas ir profesijas – nuo didžiųjų scenų iki regioninių kultūros centrų, palaikymą išreiškia ir kiti sektoriai. Vieningai siekiama bendro tikslo – apsaugoti kultūrą nuo prorusiškų, antisemitinių, demokratines vertybes paminančių politinių jėgų.  

Socialdemokratams toliau vengiant aiškiai atsakyti, ar „Nemuno aušros” atstovai dalyvaus Kultūros ministerijos valdyme, vilkinant ministro skyrimą ir tik imituojant dialogą su bendruomene, Kultūros asamblėjos iniciatyvinė grupė pakvietė jungtis į visą mėnesį truksiantį protestą „Mes esame kultūra“. Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose kultūros bendruomenės vykdo akciją „Aš (at)stovėsiu iki galo. O Tu?“. Visuomenė ir skirtingos įstaigos bei organizacijos aktyviai įsitraukė į solidarumo su Ukraina akciją „Nubausk ir mane“. Protesto mėnesis baigsis lapkričio 21 dieną finaline akcija Vilniuje, prie kurios palaikyti kultūros bendruomenės jungsis ir kitų sektorių atstovai.  

Tėvų atsakomybė – priminti vaikui, kad jo jausmai yra svarbūs, o namai – tai vieta, kur galima pasipasakoti ir būti suprastam. Net jei iš pradžių vaikas nekalba daug, nuoseklus dėmesys ir pagarba jo jausmams padeda megzti pasitikėjimu grįstą ryšį.

Vaiko teisių gynėjai tėvams ir globėjams pataria, kad svarbiausia – žengti pirmuosius žingsnius link didesnio pasitikėjimo.

Visų pirma, skirkite laiko kasdieniams pokalbiams. Net ir nedideli pokalbiai apie kasdienybę vaikui siunčia žinią, kad jo gyvenimas jums rūpi. Iš tokių kasdieninių pokalbių gimsta pasitikėjimas, kuris vėliau leidžia vaikui dalintis ir sudėtingesniais išgyvenimais.

Antra, kalbėtis ateikite ramiai, be išankstinių nusistatymų ir priekaištų. Jaunam žmogui prabilti apie tai, kas skauda, yra didelis žingsnis. Jis gali jaustis įsitempęs, nerimauti.  Tad suaugęs žmogus, kuris geba išklausyti, nesmerkia ir rodo supratingumą, atjautą, tampa tikra paskata drąsiau kalbėti ir atsiverti.

Galiausiai, priimkite visokias emocijas. Net ir kasdienėse situacijose svarbu priminti vaikui, kad visos jo emocijos yra natūralios. Juk nėra „netinkamų“ jausmų – visi jie turi savo vietą. Tačiau itin svarbu mokytis tinkamai jausmus atpažinti ir iškomunikuoti. Tad pokalbio metu tėvams verta užduoti atvirus klausimus, pavyzdžiui: „Kaip tu jauteisi?“ arba „Kas tau buvo sunkiausia?“ – tokie klausimai padeda vaikui išreikšti save ir skatina kalbėti daugiau.

„Jei suaugusieji švelniai ir empatiškai bendrauja su vaiku, domisi jo pasauliu ir išklauso, vaikas mokosi pasitikėti ir drąsiai kalbėti apie savo jausmus. Tai – sveikos emocinės vaiko būsenos pagrindas“, - pastebi vaiko teisių gynėjai.  

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Naujausios kartos šilumos siurbliai pasižymi ypač aukštu energijos efektyvumu ir gali užtikrinti karšto vandens ruošimą net iki +75°C, kas labai tinka net ir tiems, kurie šildosi tik radiatoriais. Taigi, šilumos siurbliai tampa itin efektyvūs ir populiarūs ne tik naujos, bet ir senesnės statybos namuose ar renovuotose patalpose.

Viskuo pasirūpina Ecoenergija.lt komanda

„Daugelis mūsų klientų sako, jog net nepagalvoję, kad šildytis gali būti taip paprasta, – teigia Ecoenergija.lt vadovė Živilė Lapkuvienė. – Jie džiaugiasi, kad vasarą nereikia rūpintis malkomis, valyti kaminų, o šildantis nėra pelenų, malkų ar briketų įkrovų, temperatūrų šuolių, vos keliais mygtukais galima įjungti ir išjungti šildymą ar reguliuoti norimą temperatūrą, nustatyti pastovią šilumą. Ypač džiaugiasi klientai įrangą įsigiję išsimokėtinai, nes moka nedideles įmokas, o naudojasi moderniu šildymu jau kelis sezonus“.

Anot jos, įmonė stengiasi, kad išmanus šildymas būtų prieinamas visiems, tad nuolat derina sąlygas su savo lizingo partneriais, kurie padeda įsigyti prekes geriausiomis išsimokėjimo sąlygomis. Naujas išsimokėjimo būdas leidžia 1000 eurų sumokėti dalimis per 10 mėnesių po 100 eurų be jokio pabrangimo. Klientui nereikia rūpintis, nes Ecoenergija.lt komanda padeda atlikti vertinimą ir lydi klientą viso proceso metu iki pat kompensacijos išmokos gavimo.

„Primename, kad paraiškas kompensacijai gauti gali teikti fiziniai asmenys, norintys keisti katilus, kurie naudoja malkas, granules, durpių ar pjuvenų briketus, gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį ar kitą taršų kurą, į šilumos siurblius oras–vanduo. Paramą šilumos siurbliams gali gauti nuosavybės teise valdantys gyvenamąjį namą, sodo namą ar gyvenamosios paskirties butą dviejų butų name. Naujas privalumas, kad nėra privaloma atsisakyti savo senojo katilo. Tokiu būdu galima turėti alternatyvų šildymą ir derinti su šildymu oras-vanduo“, – atkreipia dėmesį Ecoenergija.lt vadovė.

Kaip ir kodėl rinktis šilumos siurblius oras-vanduo?

Renkantis šilumos siurblį reikia atkreipti dėmesį į jo savybes, pvz., našumą vertinant tam tikrus rodiklius, kurie rodo, kiek šilumos perduoda įrenginys naudodamas tą patį elektros energijos kiekį.

Norint pasiekti maksimalų šilumos siurblio efektyvumą, svarbi pastato izoliacija –  gerai apšiltintas būstas padidins šildymo efektyvumą. Taip pat patartina naudoti išmaniąsias valdymo sistemas, kurios leis tiksliai

reguliuoti temperatūrą. Svarbus ir techninis aptarnavimas –  reikalinga periodiškai valyti filtrus ir tikrinti sistemą, geriausiai tai patikėti tik specialistams.

„Verta ir labai svarbu rinktis įmonę, kuri suteikia pilną paslaugų paketą: nuo konsultacijos iki šilumos siurblio montavimo ir dokumentų sutvarkymo bei garantinio ir pogarantinio aptarnavimo“, – priduria Ecoenergija.lt vadovė.“

Kur kreiptis?

„Ilgametė patirtis rodo, kad gyventojams kyla daug klausimų, susijusių su šilumos siurblių oras- vanduo įsigijimu ir paramos įsisavinimu.  Todėl norintiems laiku pasiruošti šildymo sezonui jau dabar kviečiame registruotis konsultacijai telefonu +370 670 26903 arba el. paštu info@ecoenergija.lt, kad gyvos konsultacijos metu individualiai galėtume suteikti patarimų pasirenkant šilumos siurblį ir padėtume susitvarkyti reikalingus dokumentus kompensacijai gauti“, – pataria „Ecoenergija.lt“ vadovė Živilė Lapkuvienė.

Sutaupykite net 90 % šilumos siurblio kainos – registruokitės jau dabar!

Daugelis žmonių svetainę traktuoja kaip „antrąjį gyvenamąjį kambarį“, todėl investicija į kokybiškus baldus – tai investicija į komfortą, vizualinį malonumą ir praktiškumą. Šiame straipsnyje pristatome penkis baldus, kurie gali iš esmės pakeisti jūsų svetainę, paversti ją modernesne, patogesne ir stilingesne. Tai ne tik daiktai, bet ir sprendimai, kurie formuoja jūsų kasdienę patirtį namuose.

1. Modulinė sofa – lankstumas ir stilius

Modernios svetainės dažnai remiasi viena svarbiausių baldų kategorija – sofa. Tačiau tradicinė, statinė sofa jau nebėra vienintelis pasirinkimas. Modulinės sofos suteikia galimybę pritaikyti baldą pagal erdvę ir poreikius.

Pavyzdžiui, jei dažnai kviečiate draugus ar šeimą, galite pridėti papildomą modulį, kuris pavers sofą plačia lova ar papildomu sėdėjimo plotu. Jei erdvė ribota, moduliai leidžia sukurti kampinę arba tiesią konfigūraciją, neapsunkinant kambario.

Estetiškai modulari sofa tampa ir stiliaus akcentu: pasirinkus ryškią spalvą ar tekstūrą, ji gali tapti pagrindiniu kambario elementu, aplink kurį formuojamas visas interjeras. Šiuolaikiniai modeliai dažnai turi slepiamas talpas daiktams, todėl funkcionalumas čia susipina su komfortu.

2. Funkcionalus kavos staliukas – daugiau nei tik paviršius

Kavos staliukas tradiciškai laikomas mažai svarbiu baldų elementu, tačiau šiandieninis dizainas siūlo gerokai daugiau nei tik vietą puodeliui ar knygai. Funkcionalūs kavos staliukai gali turėti įmontuotas lentynas, stalčius ar net reguliuojamą aukštį, todėl jie tampa daugiafunkciniai.

Pavyzdžiui, staliukas su kėlimo mechanizmu gali virsti pietų stalu, kai norisi valgyti svetainėje. Staliukai su talpomis leidžia paslėpti nuotolinius valdiklius, žurnalus ar net žaislus vaikams. Tokie sprendimai ne tik taupo vietą, bet ir padeda išlaikyti tvarką – o tvarkingas kambarys visuomet atrodo erdvesnis ir stilingesnis.

3. Dizainerių fotelis – asmenybės akcentas

Net jei jūsų sofa yra pagrindinis sėdėjimo vietos objektas, vienas ar keli foteliai gali visiškai pakeisti kambario nuotaiką. Šiuolaikiniai dizainerių foteliai pasižymi ne tik komfortu, bet ir išskirtine forma bei medžiagų pasirinkimu.

Pavyzdžiui, aksominis fotelis ryškios spalvos ne tik suteikia spalvinį akcentą, bet ir kviečia prisėsti bei atsipalaiduoti. Natūralios medienos konstrukcijos ar metalinės kojos gali sukurti modernų, minimalistinį efektą. Jei norite, kad jūsų svetainė atrodytų kaip iš interjero žurnalo, fotelis gali tapti pagrindiniu akcentu, aplink kurį kuriamos kitos dekoro detalės.

4. Talpinimo sprendimai – spintos, lentynos ir moduliniai blokai

Tvarka svetainėje priklauso nuo talpinimo sprendimų. Lentynos, spintos ar moduliniai blokai ne tik suteikia erdvės daiktams, bet ir formuoja kambario vizualinę struktūrą.

Modernūs moduliniai blokai gali būti derinami pagal aukštį, spalvą ir funkciją: vienas modulis skirtas knygoms, kitas – meno kūriniams ar elektronikai. Tokie sprendimai leidžia sukurti dinamišką interjerą, kur baldai tampa ne tik funkcionalūs, bet ir dekoratyvūs.

Svarbiausia – pasirinkti baldus, kurie atitinka jūsų gyvenimo ritmą. Jei turite daug daiktų, investicija į talpią spintą ar lentynų sistemą padės išlaikyti tvarką, o tai tiesiogiai veikia kambario estetiką.

5. Komfortiški pufai – mažos detalės, didelis efektas

Dažnai pamirštamas, tačiau itin vertingas baldų tipas – pufai. Jie yra lengvai perstatomi, gali būti naudojami kaip papildoma sėdimoji vieta, pėdų atrama ar net nedidelis staliukas.

Pufai gali būti įvairių formų, spalvų ir tekstūrų. Tinkamai parinkti jie ne tik papildo svetainės stilių, bet ir suteikia jausmą, kad kambarys yra „gyvas“ ir pritaikytas kasdieniam naudojimui. Įvairios tekstūros, pavyzdžiui, aksomas ar kita kokybiška medžiaga, ne tik patrauklios akiai, bet ir malonios liesti, suteikdamos papildomą komforto sluoksnį. Tokie baldai leidžia eksperimentuoti su spalvų akcentais ir kurti jaukią atmosferą.

Baigiamoji mintis: kaip baldai formuoja jūsų svetainę

Svetainės transformacija neprivalo būti sudėtinga ar brangi. Tinkamai parinkti baldai gali pakeisti kambario nuotaiką, padidinti komfortą ir paversti erdvę funkcionalesne. Tačiau svarbiausia – suprasti, kad baldai nėra vien tik „daiktai“, jie yra patirties kūrimo priemonė.

Investuojant į kokybiškus, stilingus ir funkcionalius sprendimus, net keli nauji baldai gali kardinaliai pakeisti kambario įspūdį. Modulari sofa suteiks lankstumo, kavos staliukas taps daugiafunkciniu sprendimu, dizainerių fotelis pritrauks dėmesį, talpinimo sprendimai padės išlaikyti tvarką, o pufai papildys jaukumo sluoksnį.

Galiausiai, svetainė tampa ne tik vieta susitikimams, bet ir erdve, kurioje kiekviena detalė turi prasmę. Baldai, tokie kaip Comfi pufai ar modulari sofa, suteikia komfortą, funkcionalumą ir stilių vienu metu. Pasirinkę tinkamus baldus, jūs ne tik pagerinsite kambario estetiką, bet ir sukursite erdvę, kurioje norisi būti, atsipalaiduoti ir mėgautis kiekviena akimirka.

Situacijos mastą iliustruoja ir tarptautiniai tyrimai. IBM 2025 m. „Duomenų pažeidimo kainos ataskaitoje“ nustatyta, kad net 20 proc. tirtų organizacijų patyrė saugumo pažeidimų dėl to, jog darbuotojai užduotis atlikdami fone naudojo šešėlinį DI kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ir kitus. Saugumo platformos ISMS.online (IO) ataskaita taip pat atskleidžia, jog daugiau nei trečdalis (34 proc.) apklaustų organizacijų nerimauja dėl galimo piktnaudžiavimo generatyvinio DI įrankiais įmonių viduje. 

Kai paslaptys išplaukia į debesį 

Anot skaitmeninės transformacijos vadovo, prieš porą metų pagarsėjo incidentas, kai bent trys vieno išmaniųjų įrenginių gamintojo inžinieriai panaudojo „ChatGPT“ su jautriais vidiniais kodais. Po to bendrovė uždraudė darbuotojams naudoti generatyvinio DI įrankius, tokius kaip „ChatGPT“. Tas pats gamintojas taip pat uždėjo limitą, kokį duomenų „svorį“ galima pateikti DI užklausose. Tuomet darbuotojai įkelti PDF ar kito formato dokumentų su įmonės informacija iš viso negali. 

„Šiuo konkrečiu atveju programuotojai įkėlė unikalų operacinės sistemos kodą, kuris buvo intelektinė nuosavybė. Darbuotojai norėjo jį patobulinti, pataisyti klaidas, optimizuoti. Iš esmės intencija buvo gera, tiesiog žmonės tam pasirinko netinkamą būdą. Kai vadovai apie tai sužinojo ir paprašė DI modelio savininkų kodą ištrinti, šie atsakė, kad to padaryti nebegali. Nebuvo aišku, ar kodas jau buvo panaudotas modeliui apmokyti ir kaip. Taip įmonė atsidūrė aklavietėje – patys kalti, kad įkėlė duomenis, bet nebegali jų atgauti“, – pavyzdžiu dalinasi V. Domarkas. 

„Pilkoji zona“ ir „juodosios dėžės“ principas 

Didelė dalis įmonių vis dar gyvena nežinioje, nes neturi įrankių, kurie leidžia stebėti, kokia informacija „išeina“ už organizacijos ribų. Pasak V. Domarko, tokia situacija sukuria „pilkąją zoną“, kur faktas apie nutekintus duomenis išliks nepastebėtas ilgą laiko tarpą.  

„Dažniausiai problema išaiškėja tada, kai yra užfiksuojamas incidentas. Praktiškai, kol tie duomenys nepasirodė kito žmogaus susirašinėjimo lange, tol duomenų nutekėjimo galima ir nepastebėti. Pavyzdžiui, jeigu bendrovė turi komercinę paslaptį, ji gali būti atskleista neaišku kam, neaišku kada, bet faktas, kad jos teisių įmonė jau nebeturės“, – sako ekspertas. 

Viena iš priežasčių, kodėl įmonės griežtai draudžia kelti vidinius duomenis į išorinius DI modelius, yra „juodosios dėžės“ principas. „Dirbtinis intelektas yra tam tikra juodoji dėžė, kur nėra aišku, kurie duomenys bus panaudoti mokymosi tikslais. DI įrankiai savo algoritmų neatskleidžia, nes tai jau jų vidinė konkurencinė paslaptis ir pranašumas, tad prognozuoti, kaip ta informacija bus panaudojama, labai sunku. Vis dėlto, pasak jo, šias rizikas galima suvaldyti.Tai priklauso nuo įmonės vidinės apsaugos ir priemonių. Tie, kas turi tinkamus įrankius, apsisaugoti gali“, – pabrėžia V. Domarkas. 

Tai kaip apsisaugoti?  

Užuot draudus DI, ekspertas ragina įmones sukurti aiškią sistemą, kuri leistų darbuotojams išvengti šešėlinio DI spąstų. Svarbiausia yra suderinti spartų DI diegimo tempą versle su patikima valdymo sistema, kuri apsaugotų įmonės ir jos klientų duomenis.  

„Kibernetinio saugumo specialistas turi laikas nuo laiko pasitikrinti, ar žmonės naudoja įmonės duotus įrankius, ar vis tiktais naudoja ir savus. Reikia atvirai kalbėti su darbuotojais ir kelis kartus pasižiūrėti, ar tuose įrankiuose yra numatyta, kad duomenys bus nuasmeninti ir ar įkeliama informacija nebus naudojama mokymosi tikslais. Įmonėms, kurios neturi tam skirtų vidinių resursų, gali padėti ir išorės partneriai. Pavyzdžiui, „Telia“ ekspertai verslui siūlo Saugumo operacijų centro (angl. SOC) paslaugas, kurios padeda verslui įsivertinti bendrą saugumo lygį, pateikia konkrečių sprendimų. Taip nereikia ieškoti spragų tarsi adatos šieno kupetoje patiems“, – pataria V. Domarkas. 

Pasak jo, rinkoje jau yra sprendimų, kurie leidžia panašias rizikas numatyti iš anksto. Suteikdamos darbuotojams oficialius, saugius ir efektyvius DI pagalbininkus, įmonės sumažina poreikį ieškoti nepatvirtintų alternatyvų ir paverčia darbą su DI saugiu.  

„Viskas kyla iš natūralaus siekio dirbti efektyviau, tačiau problema dažniausiai atsiranda ne dėl piktos valios, o dėl nežinojimo ar aplaidumo. Todėl sprendimas nėra stabdyti inovacijas, o ugdyti nuolatinio sąmoningumo kultūrą. Apie rizikas su darbuotojais būtina kalbėti nuolat, nes kinta tiek technologijos, tiek komandos. Būtent nuoseklus darbuotojų,  ypač naujų ,švietimas padeda išvengti klaidų, kurioms išlindus į paviršių, gali būti labai skaudu“, – apibendrina „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas. 

Telia Lietuva pranešimas spaudai 

Kodėl verta rinktis kokybišką patalynę?

Miegas – vienas svarbiausių mūsų geros savijautos veiksnių. Nuo patalynės komplekto priklauso ne tik komfortas, bet ir tai, ar oda kvėpuoja, ar nebus per karšta vasarą ir per šalta žiemą. Natūrali medvilnės patalynė – geriausias pasirinkimas tiems, kurie vertina švelnumą, patvarumą ir natūralumą.

Ypač populiari šiandien yra satino patalynė. Ji paprastai gaminama iš 100% medvilnės, tačiau audžiama ypatingu būdu, kuris suteikia audiniui prabangų žvilgesį ir šilkinį švelnumą. Patalynė iš satino ne tik atrodo elegantiškai, bet ir yra itin maloni odai – puikus pasirinkimas tiek vasarai, tiek žiemai.

Patalynės komplektų pasirinkimas pagal sezoną

Vasarai labiausiai tinka lengvi, kvėpuojantys audiniai – tokie kaip satino patalynė ar bambuko pluoštas.

Žiemai verta rinktis tankesnius audinius – flanelę ar medvilninį satino audinį, kuris išlaiko šilumą, bet vis tiek leidžia kūnui kvėpuoti.

Tinkamas audinys padės išvengti prakaitavimo, alergijų ir pagerins miego kokybę. Svarbu atsižvelgti, kad jis būtų pagamintas iš natūralių audinių, be poliesterio priemaišų.

Patalynės komplektai pagal poreikius

Renkantis patalynės komplektą, verta atkreipti dėmesį į dydžius ir individualius poreikius. SaulesPatalyne.lt siuva tiek standartinius, tiek individualius išmatavimus pagal jūsų lovos dydį. Tai itin svarbu, jei turite nestandartinio dydžio čiužinį ar antklodę.

Vaikiška patalynė – mažiesiems miego karaliams

Vaikų miegas turi būti švelnus ir saugus. Vaikiška patalynė gaminama iš natūralių, orui pralaidžių audinių, kurie nedirgina odos ir užtikrina ramią naktį. Renkantis, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į dizainą, bet ir į kokybę – vaiko oda yra itin jautri.

Spalvos ir raštai – jūsų miegamojo charakteris

Patalynės komplektai šiandien tampa ne tik praktišku, bet ir interjero akcentu. Ramios pastelinės spalvos – smėlio, pilka, mėtų ar levandų – kuria jaukumą, o ryškesnės, tokios kaip bordo ar turkio, suteikia kambariui energijos ir išskirtinumo.

Jei norite švaros ir prabangos įspūdžio – rinkitės balto satino patalynę. Norintiems natūralesnio, šiltesnio vaizdo – puikiai tiks patalynė iš medvilnės su subtiliais raštais.

Kaip prižiūrėti patalynę, kad tarnautų ilgiau

Kad jūsų patalynės komplektas išliktų švelnus ir neprarastų spalvų, svarbu laikytis kelių taisyklių:

• skalbkite ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje;
• nenaudokite stiprių baliklių;
• džiovinkite natūraliai, vengiant tiesioginių saulės spindulių.

Tinkamai prižiūrima satino patalynė išlieka kaip nauja net po daugybės skalbimų – jos paviršius nesusiglamžo ir išlaiko prabangų žvilgesį.

Tinkamai pasirinktas patalynės komplektas – tai ne tik gražus interjero akcentas, bet ir raktas į ramų, kokybišką miegą. Nesvarbu, ar rinksitės satino patalynę suaugusiems, ar drobės audinio vaikišką patalynę, visada svarbiausia – kokybė, natūralumas ir švelnumas jūsų odai.

Nors daugelis jau yra susidūrę su elektroniniu parašu, ne visi žino, kad galima rinktis iš kelių skirtingų sprendimų. Kiekvienas jų turi savų privalumų, tad svarbu pasirinkti tą, kuris labiausiai atitinka jūsų gyvenimo būdą ir dokumentų pasirašymo įpročius.

Kokie yra pagrindiniai elektroninio parašo tipai?

Lietuvoje ir ES šalyse labiausiai paplitę šie elektroninio parašo tipai:

1. Mobilusis parašas – veikia per specialią SIM kortelę, kurią išduoda mobiliojo ryšio operatoriai. Ypatingai patogu pasirašyti išmaniajame telefone, nereikia jokių papildomų įrenginių. Pasirašoma įvedant PIN kodą telefone.
2. Smart-ID – veikia per specialią programėlę, kurią įdiegiate savo išmaniajame telefone. Patogus kasdieniams veiksmams, ypač bankininkystei ir paslaugoms internetu. Nereikalauja specialios SIM kortelės.
3. USB raktas arba ID kortelės parašas – fizinis įrenginys, kuriame saugomi jūsų parašo duomenys. Ypač tinka instituciniam naudojimui, kai svarbus aukščiausias saugumo lygis. Reikalingas kortelių skaitytuvas arba USB prievadas.

Svarbu žinoti, kad visi šie parašo tipai gali būti kvalifikuoti, jei atitinka ES eIDAS reglamentą – tai reiškia, kad jie turi tokią pačią teisinę galią kaip ir ranka rašytas parašas.

Kaip pasirinkti tinkamą variantą pagal poreikius?

Sprendimą, kurį e. parašo tipą pasirinkti, lemia keletas faktorių:

• Patogumas: Jei dažnai pasirašote kelyje ar skirtinguose įrenginiuose – mobilusis parašas ar Smart-ID bus geriausias pasirinkimas. Abu veikia telefono pagalba, tad dokumentus galėsite pasirašyti bet kur ir bet kada.
• Institucinis naudojimas: Jei dirbate su valstybinėmis institucijomis ar tvarkote daug oficialių dokumentų – USB raktas ar ID kortelės parašas gali būti tinkamesni dėl platesnio suderinamumo su skirtingomis sistemomis.
• Tarptautiniai poreikiai: Jeigu pasirašote dokumentus, skirtus užsienio partneriams – įsitikinkite, kad jūsų pasirinktas parašo tipas atitinka eIDAS standartus ir bus pripažįstamas kitose šalyse.
• Saugumas: Nepriklausomai nuo pasirinkto tipo, visada naudokitės tik sertifikuotų tiekėjų paslaugomis, užtikrinančiomis aukščiausią saugumo lygį.

Kur pasirašyti ir patikrinti e. parašą?

Patogiausia naudoti sertifikuotas pasirašymo platformas, kurios palaiko visus minėtus e. parašo tipus vienoje vietoje. Tai leidžia lanksčiai rinktis tinkamiausią parašo būdą pagal situaciją, keisti skirtingus pasirašymo metodus ir patikrinti dokumentus. Sertifikuotos platformos užtikrina saugų bendradarbiauvimą su kitais asmenimis, nepriklausomai nuo to, kokį parašo tipą jie naudoja.

Svarbiausia nepamiršti, kad elektroninis parašas turi būti kvalifikuotas – tai užtikrins maksimalų teisinį saugumą jūsų pasirašomiems dokumentams.

Performanso autorė dalinasi įkvėpimu: „Pradėjus galvoti streiko akcijos idėją, iš karto atėjo mintis - koks absurdas, kad Lietuvos kultūra atsidūrė pavojuje. Absurdas būtų ir laidoti kultūrą anksčiau laiko, gedėti jos. Reikia veikti, reikia pakovoti už ją". Dėl šios priežasties šokio atspirties tašku pasirinktas spektaklis ,,Lutto”.

Kamilė Valvonytė džiaugiasi sėkmingu meniniu pasirodymu, jonaviečių palaikymu ir buvimu kartu, tačiau neslepia nusivylimo: „Man labai gaila, kad scena, kurioje užaugau, tokią sunkią kultūrai akimirką yra užverta. Nuo savo pirmųjų šokio dienų Santarvės aikšte eidavau į Jonavos kultūros centrą repetuoti. Ar ne absurdiška, kad dabar šioje aikštėje tenka šokti ir įrodinėti, jog Jonavos žmonėms kultūra rūpi".

Tačiau šokėja kviečia nenuleisti rankų ir palaikyti Lietuvos kultūros bendruomenės keliamus tikslus: „Kultūros ministerijos ateitis liečia ne tik menininkus, ji liečia mus visus. Kalbą, literatūrą, muziką, kurios klausome, vaikų būrelius, koncertus - mūsų kasdienybę. Neleiskime, kad Lietuvos kultūra taptų politiniu įrankiu. Mūsų tikslas aiškus - ,,Nemuno aušrai” NE. Tai gali būti paskutinis kartas, kai kovojame už laisvę kultūrai. Kviečiu visus, ne tik kultūros sektoriaus atstovus, prisidėti prie vykdomų streiko akcijų".

Choreografija ir atlikimas: Kamilė Valvonytė
Muzika: Marco Righetto
Nuotraukos: NT media
Garsas: KDLegacy šokių studija

Kultūringa Jonava inf. 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pristato 2024 m. ESCAPE projekto (angl. European Syringe Collection and Analysis Project Enterprise) rezultatus. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje švirkščiamuoju būdu vartojami itin stiprūs sintetiniai opioidai. Panaudotuose švirkštuose, kuriuos į Vilniaus ir Klaipėdos žemo slenksčio paslaugų kabinetus atneša švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, dažniausiai aptinkama karfentanilio ir difenhidramino kombinacija.

Pagrindinės įžvalgos:

2024 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad karfentanilis išlieka dominuojantis sintetinis opioidas Lietuvoje – jis buvo aptiktas 70 proc. mėginių. Labai dažnai karfentanilis yra vartojamas kartu su difenhidraminu, antihistamininiu vaistu, kuris sustiprina slopinantį poveikį ir dar labiau padidina perdozavimo riziką. Tyrimo Klaipėdoje rezultatai parodė ir naują tendenciją – pirmą kartą nustatyta, kad tarp žemo slenksčio paslaugų lankytojų vartojami nauji sintetiniai opioidai, tokie kaip protonitazenas ir etonitazenas.

„Šios stiprių opioidų vartojimo tendencijos yra siejamos su mirčių nuo perdozavimo statistika. Tokių mirčių skaičiaus padidėjimas Lietuvoje stebimas nuo 2021 m., o toksikologinių tyrimų duomenys rodo, kad opioidų vartojimas 2024 m. sukėlė 76 proc. visų mirčių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdozavimo. Taigi, opioidų vartojimas, ypač maišant juos su kitomis medžiagomis, tokiomis kaip alkoholis, vaistai ar kiti opioidai, kelia rimtą riziką vartotojų sveikatai ir gyvybei“, – teigia NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus patarėja Brigita Rašimaitė.

Vertinant ilgesnes tendencijas, matyti, kad tarp žemo slenksčio paslaugų lankytojų Vilniuje sumažėjo metadono vartojimas, nebeaptinkama heroino ir kokaino. Klaipėdoje ESCAPE tyrimas atliekamas tik paskutinius kelerius metus, bet 2024 m. rezultatai parodė heroino ir morfino vartojimo sumažėjimą.

Papildoma informacija:

ESCAPE projektas padeda identifikuoti naujas medžiagų vartojimo tendencijas, taip pat papildo toksikologinių tyrimų ir narkotikų sulaikymų duomenis. Projektą finansuoja ir koordinuoja Europos Sąjungos narkotikų agentūra.

Daugiau informacijos apie tyrimą: https://ntakd.lrv.lt/lt/naujienos/ka-atskleidzia-medziagu-likuciu-panaudotuose-svirkstuose-tyrimas/

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

Visapusiška automobilio priežiūra vienoje vietoje

Į naująjį „Melga“ autoservisą galima užsukti nepriklausomai nuo to, ar nerimą kelia neįprasti iš automobilio sklindantys garsai, ar reikia atlikti periodinį aptarnavimą, ar, pavyzdžiui, norisi įsigyti naujas padangas. Šiame padalinyje teikiamos automobilių diagnostikos ir remonto paslaugos Audi, BWM, Opel, Volkswagen, Volvo, Mercedes–Benz ir įvairių kitų markių automobiliams.

Autoservise atliekamos stabdžių, važiuoklės, išmetimo sistemos remonto, kondicionieriaus pildymo, tepalų, filtrų keitimo, ratų suvedimo paslaugos. Akumuliatoriaus patikra, ratlankių lyginimas ir virinimas, padangų remontas – dar kelios, tačiau tikrai ne vienintelės paslaugos, kurias gali pasiūlyti „Melga“ autoservisas.

Patiems tikrai nebūtina identifikuoti gedimo – jei jis neaiškus, serviso meistrai pasiūlys kompiuterinės diagnostikos paslaugas ir iš karto galės suremontuoti nustatytus gedimus. Kaip ir visuose kituose, naujajame „Melga“ autoservise naudojama tik šiuolaikiška, moderni įranga, kuri padeda patyrusiems profesionalams savo darbą atlikti dar efektyviau. Šiuose autoservisuose savo automobilį galite palikti drąsiai: juo bus pasirūpinta visapusiškai.

Ypatingas dėmesys klientams ir jų poreikiams

Vienas iš „Melga“ siekių – užtikrinti, kad klientai norėtų pas juos sugrįžti. Dėl to daug dėmesio skiriama ilgalaikių santykių su klientais puoselėjimui. Rūpinamasi, kad kiekvienas automobilio savininkas gautų profesionalias paslaugas, išskirtinį aptarnavimą ir galėtų būti tikras dėl atliekamų darbų kokybės. 

Pagalvota ir apie klientų komfortą laukiant, kol automobilis bus remontuojamas – visuomet yra galimybė apsilankyti jaukioje poilsio zonoje. Čia klientai kviečiami išgerti kavos, atsipalaiduoti su knyga ar pratęsti darbus kompiuteriu, kad automobilio remonto laikas neprailgtų.

Surasti vizitui tinkamą laiką taip pat nebus sunku, kadangi „Melga“ autoservisai dirba ir šeštadieniais, nuo 9 iki 14 valandos. Darbo dienomis klientai laukiami nuo 8 iki 18 valandos. Be Jonavos g.106 neseniai atsidariusio padalinio, kauniečiai ir jonaviškiai taip pat kviečiami apsilankyti kituose „Melga“ autoservisuose Kaune – juos rasite Mituvos g.7, Taikos pr. 127D ir Veiverių g. 144D.  

Galimybė padangų sezoną pasitikti be rūpesčių

Artėjant lapkričio mėnesiui, vis daugiau vairuotojų pradeda rūpintis padangų keitimu: kokybiškos žieminės padangos ženkliai prisideda prie kelionių saugumo esant nepalankiems orams. Padangas patogiai galima įsigyti bet kuriame „Melga“ autoservise – čia rasite platų padangų pasirinkimą įvairiems poreikiams ir biudžetui. Rečiau vairuojantys ir mažiau reiklūs klientai renkasi ekonomines, ieškantys optimalaus kainos ir kokybės santykio apžiūri vidutinės klasės, o norintys pažangiausių savybių, renkasi PREMIUM klasės padangas.

„Melga“ taip pat siūlo skirtingus žieminių padangų tipus, tokius kaip kieto, minkšto mišinio ar dygliuotos padangos. Jei patiems išsirinkti tinkamus modelius sunku, autoservisų darbuotojai visuomet pasiruošę padėti: jie įsigilins į jūsų poreikius, atsižvelgs į biudžetą, dažniausiai įveikiamus maršrutus ir pagal tai pasiūlys tinkamiausias žiemines padangas. Visas padangas galima įsigyti internetu „Melga“ elektroninėje parduotuvėje.

Geriausia dalis ta, jog išsirinkus naujas padangas, autoservise iš karto bus atliktas ir padangų montavimas bei ratų balansavimas, tad užsukus į servisą, vienu kartu bus galima pasiruošti visiems žiemos iššūkiams. Jei iki šiol naudotos vasarinės padangos bus nebetinkamos naudojimui, darbuotojai jas utilizuos, o jeigu klientai neturės, kur sandėliuoti dar tinkamų naudoti vasarinių padangų, autoservisuose bus galima pasinaudoti padangų saugojimo paslauga.

„Melga“ autoservisuose bet kokie automobilių rūpesčiai bus išspręsti be jokio papildomo streso. Viskas, ką reikia padaryti – rezervuoti vizitą internetu ar paskambinus į artimiausią padalinį.

Pasaulį užtvindžius pigiems ir nekokybiškiems „Temu“ bei „Shein“ gaminiams, dėvėtos tekstilės paklausa smarkiai sumenko. Jos nebenori ne tik Afrikos rinkos, tokios kaip Kenija ar Nigerija, bet ir Azijos milžinės Indija bei Pakistanas.

Nors pavienės mūsų žemyno šalys jau imasi sprendimų, ekspertai pabrėžia – be koordinuotų ir skubių priemonių visos Europos mastu tekstilės atliekų krizės suvaldyti nepavyks.

Perdirbama vos 1 proc. 

Skaičiuojama, kad iki 2030 m. surenkamos tekstilės atliekų kiekis Europoje išaugs beveik dvigubai – nuo 2,7 mln. tonų iki 5,5 mln. tonų per metus. Šį šuolį lems įsigaliojusi nauja tvarka – nuo šių metų visose Europos Sąjungos (ES) šalyse privaloma rinkti ne tik dėvėti tinkamus, bet ir suplyšusius ar sugadintus tekstilės gaminius. 

„Dar nėra aišku, ar prognozuojami skaičiai taps realybe, tačiau akivaizdu, kad tokiems kiekiams suvaldyti Europai trūksta rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumų. Jei vartojimo tempai nesikeis, o perdirbimo galimybės greitu metu nebus padidintos, pasaulis paskęs išmestų tekstilės gaminių sraute. Neturint pramoninio masto perdirbimo pajėgumų, pakartotiniam naudojimui netinkama tekstilė, deja, yra pasmerkta sudeginti arba išvežti į sąvartynus. Panašu, kad ateityje tai dar  labiau gilins aplinkosaugos krizę“, – prognozuoja Europos perdirbimo įmones vienijančios „EuRIC“ tekstilės skyriaus prezidentė Mariska Boer.

Anot jos, šiuo metu visame pasaulyje perdirbama mažiau nei 1 proc. naudotos tekstilės. Viena pagrindinių priežasčių – dar tik kuriamos pažangios tekstilės perdirbimo technologijos. Tai užtruks, nes tekstilė yra viena sudėtingiausių atliekų rūšių – gaminiai sudaryti iš skirtingų pluoštų, dažomi įvairiais cheminiais dažais, papildomi sagomis, užtrauktukais ar kitomis detalėmis, kurios apsunkina perdirbimo procesą.

Greitoji mada užtvindė rinką 

Iki šiol apie 30 proc. dėvėtų drabužių iš Europos buvo eksportuojami į trečiąsias šalis – juos supirkdavo vietos didmenininkai ir perparduodavo gyventojams kaip kokybišką, bet prieinamą prekę. Tačiau ši rinka sparčiai traukiasi – dėvėtų drabužių realizacija tampa vis sudėtingesnė.

„Shein“ ir „Temu“ kasdien išsiunčia tiek prekių, kiek sutalpintų 88 „Boeing 777“ krovininiai lėktuvai. Agresyvi šių platformų plėtra pakeitė tekstilės rinkos taisykles – jos pasiūlė itin pigios, tačiau prastos kokybės produkciją su nemokamu ir greitu pristatymu.

„Nuo 2023 m. pabaigos tai sukėlė precedento neturinčią krizę. Čia svarbūs keli aspektai. Pirma – kiniški gaminiai kainuoja pigiau nei kokybiški dėvėti drabužiai. Antra – į tekstilės atliekų konteinerius vis dažniau patenka drabužiai, įsigyti būtent šiose platformose. Jų kokybė per prasta, kad būtų dėvimi pakartotinai, o perdirbti tinkamos pramonės dar nėra“, – teigia „Ecoservice“ Inovacijų projektų vadovė Laura Zukė.

Skaičiuojama, kad apie 20 proc. surenkamos tekstilės Europoje jau sudaro produkcija iš Kinijos e. prekybos platformų. Tai, anot ekspertų, yra daug, turint omenyje tai, kad prieš ketverius metus tokios produkcijos rinkoje apskritai nebuvo.

Perdirbta žaliava – brangesnė už pirminę

Į tekstilės atliekų konteinerius patekę drabužiai keliauja į specializuotus rūšiavimo centrus, kur jie atrenkami toliau naudoti arba perdirbti. Lietuvoje net 75 proc. tekstilės suteikiamas antras gyvenimas – ji parduodama dėvėti dar kartą. Apie 5 proc. – visiškai sudėvėta, suplyšusi ar purvina – perdirbama į pramonines šluostes, dažniausiai naudojamas autoservisuose ar gamyklose. Likę 20 proc. sudeginama, taip išgaunama šilumos energija.

Europos mastu perdirbimui ar šluosčių gamybai nukreipiama šiek tiek daugiau – apie 30 proc. Lietuvoje kol kas nėra technologijų, leidžiančių tikrąjį tekstilės perdirbimą. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad net ir tose šalyse, kur tokios galimybės egzistuoja, perdirbta žaliava rinkoje nėra populiari. Gamintojams kur kas labiau apsimoka pirkti pirminę žaliavą, kuri yra pigesnė, be to, nėra nustatyta prievolė gamyboje naudoti perdirbtą tekstilę.

Papildomos painiavos kelia ir klaidinanti informacija etiketėse. „Kai nurodoma, kad drabužyje yra, pavyzdžiui, 30 proc. perdirbto poliesterio, dažniausiai kalbama apie poliesterį iš PET butelių, o ne iš senos tekstilės. Tokia praktika tik ramina vartotojų sąžinę, tačiau realios problemos nesprendžia“, – sako „EuRIC“ ekspertė Mariska Boer.

Sėkmingos iniciatyvos – pavienės 

Kol Europa vis dar ieško sprendimų, kaip suvaldyti sparčiai augančius tekstilės atliekų srautus, kelios šalys jau yra pritaikiusios konkrečias priemones. Nyderlandai, Prancūzija, Latvija ir Vengrija jau taiko išplėstinės gamintojo atsakomybės (EPR) sistemą tekstilei – gamintojai privalo finansiškai prisidėti prie surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo.

Prancūzija žengė dar toliau – šalis įvedė papildomą mokestį mažoms siuntoms iš e. prekybos platformų, tokių kaip „Shein“ ar „Temu“. Taip siekiama pristabdyti pigių, žemos kokybės drabužių importą, kuris iškreipia rinką ir daro tiesioginę žalą tiek vietos gamintojams, tiek rūšiavimo bei perdirbimo sektoriui.

Švedija pasuko kitu keliu – siūlo mažinti pridėtinės vertės mokestį dėvėtiems drabužiams. Tokia priemonė turėtų paskatinti vartotojus rinktis antrinę rinką, ilginti drabužių gyvavimo ciklą ir mažinti naujos tekstilės poreikį.

Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad pavienės nacionalinės iniciatyvos problemos neišspręs. Pirmiausia siūloma galvoti apie mažų siuntų iš Kinijos apmokestinimą visoje ES. Šiuo metu apmokestinamos tik tos, kurių kaina didesnė nei 150 Eur. 

„Jei Europa nesiims koordinuotų veiksmų, tekstilės krizė taps nevaldoma. Reikia daugiau bendrų priemonių visos ES mastu, ir greitai“, – akcentuoja „Ecoservice“ Inovacijų projektų vadovė L. Zukė.

„Ecoservice“ pranešimas spaudai 

Grožis dažnai siejamas su blizgančiais, stipriais ir prižiūrėtais plaukais. Tačiau neretai, siekdami tobulos šukuosenos ar norimo atspalvio, paaukojame plaukų sveikatą – dažnas formavimas karščiu, plaukų dažymas, cheminės procedūros ar netinkamų priemonių naudojimas gali palikti ilgalaikių pasekmių. Tad kaip atrasti tikrą balansą tarp išvaizdos ir plaukų sveikatos, kuomet grožis nereiškia kompromiso?

Plaukų sveikata – grožio pamatas

Gražūs plaukai prasideda nuo jų sveikatos. Jei plaukai sausi, lūžinėjantys ar pažeisti, net brangiausias formavimas ar dažymas neatrodys taip įspūdingai. Todėl pirmasis žingsnis yra pasirūpinti kasdiene plaukų priežiūra: švelniai juos plauti, naudoti tinkamą kondicionierių bei reguliariai maitinančias kaukes.

Be to, svarbu nepamiršti, kad plaukų grožis priklauso ne tik nuo išorinių priemonių. Subalansuota mityba, pakankamas skysčių kiekis bei vitaminai, ypač B grupės, cinkas ir biotinas, yra būtini sveikam plaukų augimui.

Tinkamų priemonių pasirinkimas

Rinkoje gausu produktų, žadančių stebuklus, tačiau ne viskas tinka kiekvienam. Renkantis plaukų priežiūros priemones, būtina atkreipti dėmesį į jų sudėtį bei individualius poreikius. Natūraliais ingredientais praturtinti šampūnai ir kondicionieriai gali padėti atkurti plaukų struktūrą bei suteikti ilgalaikį efektą.

Puikus pasirinkimas – Milk_Shake šampūnai ir kondicionieriai, kurių sudėtyje gausu pieno baltymų, vaisių ekstraktų bei natūralių aliejų. Šios priemonės ne tik drėkina ir stiprina plaukus, bet ir padeda išlaikyti jų natūralų žvilgesį bei gyvybingumą.

Grožio ir sveikatos derinimas kasdienybėje

Balansas tarp grožio ir sveikatos reiškia sąmoningą sprendimų priėmimą. Jei naudojate karštus formavimo įrankius, būtinai apsaugokite plaukus priemonėmis nuo karščio. Jei dažote, rinkitės švelnesnius dažus be amoniako arba reguliariai naudokite atstatomuosius produktus. Net ir paprasti įpročiai, tokie kaip plaukų džiovinimas vėsesniu režimu ar švelnus šukavimas, gali ženkliai sumažinti jų pažeidimus.

Be to, verta plaukams suteikti „poilsio dienų“, kai jie nėra formuojami ar veikiami jokių cheminių priemonių. Tokiu būdu plaukai turi galimybę atsigauti ir sustiprėti.

Kodėl verta investuoti į kokybę?

Kokybiškos priemonės dažnai kainuoja kiek daugiau, tačiau jos suteikia ilgalaikį rezultatą. Naudodami tinkamus produktus ne tik pagerinsite plaukų išvaizdą, bet ir išvengsite brangiai kainuojančių atstatymo procedūrų ateityje.

Tikras balansas tarp grožio ir plaukų sveikatos pasiekiamas tada, kai grožio ritualai eina išvien su sveika priežiūra. Subalansuota mityba, sąmoningi įpročiai ir kokybiškos priemonės padės išlaikyti plaukus ne tik gražius, bet ir sveikus.

Vienas patikimų būdų pradėti rūpintis plaukų grožiu ir sveikata – rinktis kokybiškas, plaukus puoselėjančias priemones. Jeigu ieškote patikimų ir profesionalių sprendimų plaukų priežiūrai, apsilankykite Belamu grožio priemonių internetinėje parduotuvėje.

Mauricijaus kraštovaizdis taip pat nepalieka abejingų: nuo sniego baltumo paplūdimių ir koralinių rifų iki žaliuojančių kalvų, cukranendrių laukų ir įspūdingų krioklių. Net ir prabėgus laikui, ši sala išlieka ryškiausiuose prisiminimuose kaip vieta, kurioje susipina egzotika, komfortas ir nuotykių dvasia.

Kodėl verta rinktis Mauricijų kaip kelionės kryptį?

Ši sala dažnai vadinama rojumi, ir ne be priežasties. Mauricijus traukia ne tik egzotiškais paplūdimiais. Vos per vieną kelionę galima patirti labai daug: nuo ramybės jūros pakrantėje iki aktyvių žygių gamtoje bei spalvingų festivalių. 

Be to, Mauricijus yra saugi ir draugiška kryptis poroms, šeimoms su vaikais ir pavieniams keliautojams, todėl pirmoji pažintis su sala tampa paprasta ir įsimintina. Jei jums svarbi atostogų kokybė, ši kryptis – itin patrauklus pasirinkimas.

Kad pirmoji pažintis su sala būtų išties ypatinga, dalinamės patarimais, kurie padės užtikrinti, kad kelionė į Mauricijų atskleistų pačias gražiausias savo spalvas ir ilgam išliktų atmintyje:

1. Pasiruoškite lėtam ritmui

Mauricijus – ne ta vieta, kur viskas sukasi greitai. Čia laikas teka lėčiau, o vietiniai gyventojai gyvena pagal savo ritmą. Nereikia stengtis pamatyti visko iš karto. Geriau rinkitės kelias patirtis, kurios tikrai įstrigs atmintyje: rytą su šviežių vaisių sultimis paplūdimyje, popietę tyrinėjant arbatų plantacijas ir vakarą klausantis muzikos. Toks lėtas atostogų tempas leis pasimėgauti, o ne tik pažymėti vietas kelionių sąraše.

2. Paplūdimiai – ne vienintelė vertybė

Daugelis renkasi poilsinę kelionę į Mauricijų dėl baltų paplūdimių, bet sala gali pasiūlyti kur kas daugiau. Vidinė dalis slepia krioklius, kalnus ir nuostabius nacionalinius parkus. Nepraleiskite progos pasivaikščioti po Juodosios upės tarpeklių nacionalinį parką – prieš jūsų akis atsivers beribė žalumos jūra, kurioje išgirsite paukščių giesmes, nepalyginamas su jokiais kitais garsais pasaulyje. 

O jei trokštate adrenalino – užkopkite į Lemorn Brabanto pusiasalyje esančią vaizdingą, net 556 m aukščio uolą, nuo kurios viršūnės atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai.

3. Skonių kelionė

Mauricijus – sala, kurioje susilieja indų, kinų, afrikietiškos ir prancūziškos virtuvės tradicijos. Neapsiribokite viešbučio restoranu – aplankykite vietinius turgelius ar mažas užeigas. Ten rasite aštrių daržovių troškinių, šviežios žuvies patiekalų, burnoje tirpstančių tešlos pyragėlių su įdarais, o desertams – gaivių tropinių vaisių. Juk geriausia kelionės dalis dažnai slypi paprastuose atradimuose, kurių iš anksto nesuplanuosi.

4. Kada keliauti?

Vienas iš dažniausių klausimų – kada geriausia vykti į Mauricijų. Kiekvienas sezonas turi savo žavesio. Nuo gegužės iki spalio čia vyrauja sausasis laikotarpis, puikiai tinkantis kelionėms ir aktyviems atradimams. Lapkritis–balandis – šiltesnis ir drėgnesnis, bet vis tiek puikus metas tiems, kurie nori grožėtis gamta ir mėgautis poilsiu paplūdimiuose.

5. Atostogų organizavimas

Kad kelionė būtų sklandi, verta iš anksto pasirūpinti logistika – nuo pervežimų oro uoste iki ekskursijų. Jei nemėgstate gaišti laiko detalėms, atostogų organizavimas su patikimu partneriu, pavyzdžiui, „Novaturas“, taps geriausiu sprendimu. Tuomet jums belieka tik pasinerti į patirtis: ryte nardyti su spalvingomis žuvimis, o vakare stebėti saulėlydį, dažantį dangų rožiniais atspalviais.

Papildomas patarimas: bendraukite su vietiniais!

Mauricijaus gyventojai garsėja savo svetingumu. Pasikalbėkite su taksi vairuotoju, paklauskite rekomendacijų iš vietinio pardavėjo ar pabandykite kelių kreolų kalbos žodžių. Tokios smulkmenos atveria duris į salos kasdienybę ir sukuria autentišką ryšį.

Pirmoji pažintinė ar poilsinė kelionė į Mauricijų daugeliui būna tarsi pažintis su draugu, kuris kiekvieną kartą gali nustebinti iš naujo. Svarbiausia – neskubėti, priimti salos ritmą ir leisti jai atskleisti save palaipsniui.

Individualumas ir autentiškas dizainas

Tradiciniai auksiniai žiedai vis dar išlieka klasika, tačiau vis daugiau porų renkasi juos suasmeninti – graviravimais, netradicinėmis tekstūromis ar nestandartinėmis formomis. Ypač populiarūs tampa rankų darbo žiedai, kuriuos galima pritaikyti pagal poros istoriją ar vertybes. Klientai ieško ne tik gražaus papuošalo, bet ir simbolinės prasmės.

Geltonasis auksas vis dar karaliauja

Nors vestuvinių žiedų madoje vis daugiau dėmesio sulaukia ir tokios medžiagos kaip baltasis auksas ar titanas, geltonasis auksas išlieka vienu populiariausių pasirinkimų. Jo šilto atspalvio elegancija ir ilgaamžiškumas vilioja poras, ieškančias klasikinio ir tuo pačiu prabangaus varianto. Geltonas auksas puikiai dera su įvairiais odos tonais, lengvai derinamas su kitais papuošalais ir gali būti pritaikytas tiek tradiciniam, tiek moderniam dizainui. Be to, jis ypač vertinamas dėl simbolinės reikšmės – tai tarsi ryšys su senosiomis vestuvių tradicijomis.

Minimalizmas ir subtilumas

Jei anksčiau būdavo populiaru rinktis žiedus su dideliais deimantais ar ryškiais akcentais, šiandien vis daugiau porų renkasi minimalistinius, švarių linijų žiedus. Subtilus blizgesys, nedidelis brangakmenis ar švelni matinė apdaila – tai detalės, kurios šiuo metu laikomos stilingomis ir laikui nepavaldžiomis.

Ką renkasi šiuolaikinės poros?

Šiuolaikinės poros ieško žiedų, kurie ne tik gražiai atrodytų, bet ir atspindėtų jų asmenybes. Štai keletas tendencijų, kurios šiuo metu ypač populiarios:

• Tvarūs sprendimai – perdirbtas auksas ir kitos aplinkai draugiškos medžiagos.
• Rankų darbo žiedai – kiekvienas žiedas tampa unikaliu meno kūriniu.
• Derantys, bet ne identiški žiedai – poros renkasi skirtingus, tačiau stilistiškai susijusius variantus.
• Žiedai be akmenų – švari forma ir minimalistinis stilius tampa vis populiaresni.

Tvarumas – ne tik mada, bet ir vertybė

Augantis susidomėjimas tvarumu vestuvinių žiedų rinkoje atspindi platesnę visuomenės tendenciją – vartoti atsakingai. Vis daugiau prekės ženklų naudoja perdirbtą metalą ar siūlo atnaujinti paveldėtus šeimos žiedus. Tai sprendimai, kurie ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet ir suteikia žiedui papildomos prasmės.

Vestuviniai žiedai – tai daugiau nei tik papuošalai. Jie pasakoja poros istoriją, vertybes ir požiūrį į gyvenimą. Populiariausi šiandien yra tie, kurie ne tik stilingi, bet ir asmeniškai svarbūs.

Rankinių tipai: kada ką rinktis?

Kiek rankinių verta turėti? Optimalus variantas – bent trejas: vieną kasdienai, vieną laisvalaikiui ir vieną ypatingoms progoms. Tokia kolekcija leidžia lengvai prisitaikyti prie skirtingų situacijų.

• Kasdienai ir darbui. Ieškant rankinės kasdienai, ypač svarbu įvertinti rankinės talpumą ir patogumą. Šiuo metu ypatingai vertinamos struktūruotos moteriškos rankinės, kuriose telpa tiek darbo dokumentai, tiek kompiuteris ar planšetė. Prigesintos, neutralios spalvos, pavyzdžiui, juoda, bordo, smėlinė ar pilka, padeda sukurti profesionalų įvaizdį.
• Laisvalaikiui ir pasimatymams. Neįpareigojančiam arba romantiškam vakarui mieste verta derinti eleganciją ir žaismingumą. Maži rankinukai moterims – puikus aprangos akcentas. Nešiojami ant peties arba per petį, jie atrodo stilingai, suteikia įvaizdžiui lengvumo, išlieka patogūs ir praktiški.
• Išskirtinėms progoms. Laukia vestuvės, prabangus gimtadienio vakarėlis ar kita ypatinga proga? Prie šventinio įvaizdžio dera elegantiškos delninės. Jos gali būti dekoruotos subtiliais metalo elementais, akmenukais ar kitais unikaliais akcentais.

Spalvų ir medžiagų tendencijos

Mėgstate neutralius tonus ar ryškesnius atspalvius? Šį sezoną galite atrodyti stilingai pasirinkę tiek vieną, tiek kitą variantą. Štai ką verta žinoti:

Neutralūs tonai – visada madingi. Juoda, smėlio, pilka ir balta visada išlieka saugus pasirinkimas. Tokios rankinės moterims dera su visomis spintos spalvomis ir tampa pagrindiniu aksesuaru, kurį galima derinti ištisus metus.

Ryškesnės spalvos – norinčioms išsiskirti. Jei norite savo rudens-žiemos stiliui suteikti daugiau spalvų, verta rinktis burgundišką raudonumą, sodriai žalią ar mėlyną atspalvius. Šios spalvos padeda kurti drąsesnį įvaizdį, bet kartu išlieka elegantiškos.

Medžiagų įvairovė. Nors klasikinės moteriškos odinės rankinės visada populiarios (tai –  investicija, kuri pasižymi ilgaamžiškumu), mados ekspertai siūlo atkreipti dėmesį ir į kitus audinius. Tarp jų – veliūras, dirbtinis kailis bei kiti veganiški audiniai. Tvarumo aspektas pastaraisiais metais tapo itin svarbus – moterys ieško ne tik gražių, bet ir atsakingai pagamintų aksesuarų.

Top-5 mados tendencijos rudens–žiemos sezonui

Šių metų rudens–žiemos sezonas žada daug įdomių akcentų.

1. Oversized rankinės. Didelės, talpios ir itin patogios – jos madingos jau ne vieną sezoną. Šio tipo moteriškos rankinės leidžia turėti viską po ranka, todėl jas ypač mėgsta aktyvų gyvenimo būdą gyvenančios moterys.
2. Delninės. Maži, elegantiški rankinukai idealiai dera tiek vakarėliams, tiek oficialioms progoms.
3. Struktūruotos formos ir geometrija. Nesuklysite rankinės dizainui pasirinkę aiškias linijas ir minimalizmą: atrodo solidžiai ir puikiai dera prie šiuolaikinio miesto įvaizdžio.
4. Retro ir vintage įkvėpimas. Pastaruoju metu grįžta 7-ojo ir 9-ojo dešimtmečio siluetai – nuo mini rankinukų iki klasikinio „doctor bag“ tipo. Jei norite rinktis iš itin plačios rankinių dydžių ir stilių pasiūlos, rekomenduojame pasidairyti „Soulz“ asortimente.
5. Gyvūnų rašto imitacija. Šį sezoną madingos rankinės su gyvatės odos bei krokodilo odos rašto imitacija. Jos tinka kasdieniam ir šventiniam įvaizdžiui, o tokią rankinę galite derinti prie modernaus ir klasikinio stiliaus.

Praktiniai patarimai rankinių ilgaamžiškumui

Kokybiška rankinė – tai investicija, kuria svarbu rūpintis.

Kaip prižiūrėti rankines? Odinius modelius reikėtų reguliariai valyti specialiomis priemonėmis ir saugoti nuo drėgmės. Tekstilines ar veliūro rankines verta laikyti specialiuose maišeliuose, kad nesusidarytų dulkių.

Investicija į klasikinį modelį ar mados eksperimentai? Geriausia derinti abu variantus. Viena kokybiška klasikinė rankinė (pvz., klasikinio stiliaus, odinė juodos spalvos) tarnaus daugelį metų, tačiau šalia jos verta turėti ir keletą madingų modelių, kurie atnaujins įvaizdį.

Kodėl judrumo atstatymas yra toks svarbus?

Po traumos natūraliai atsiranda judesių ribotumas – dėl skausmo, patinimo ar pažeistų raumenų žmogus vengia judėti. Tai gali lemti raumenų silpnėjimą ir net ilgalaikę negalią. Kineziterapijos tikslas – ne tik sumažinti skausmą, bet ir sugrąžinti funkcionalumą, kad žmogus galėtų saugiai atlikti kasdienes užduotis.

Kineziterapijos metodai po traumų

Atsigavimui naudojami individualiai pritaikyti pratimai, raumenų stiprinimo, tempimo bei pusiausvyros lavinimo programos. Specialistas stebi progresą ir koreguoja planą pagal paciento būklę. Tokia kryptinga priežiūra leidžia užtikrinti, kad judesiai bus grąžinami palaipsniui, be papildomų pažeidimų rizikos. Tiems, kurie ieško profesionalų pagalbos, gali būti aktuali kineziterapija Kaune​, kur siūlomos modernios reabilitacijos paslaugos.

Patarimai greitesniam atsigavimui

Kineziterapija efektyviausia tada, kai pacientas aktyviai įsitraukia į procesą. Svarbu laikytis specialisto rekomendacijų, pratimų nepertraukti vos pajutus pirmą pagerėjimą ir nepamiršti poilsio. Taip pat verta dėmesį skirti mitybai bei pakankamam skysčių kiekiui – tai pagreitina audinių atsistatymą.

Grįžti prie pilno judrumo po traumos gali atrodyti ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau kineziterapija suteikia tam tvirtą pagrindą. Galbūt verta pagalvoti, kad kiekvienas atkurtas judesys nėra tik fizinis pasiekimas – tai ir nauja pradžia, leidžianti įvertinti savo kūną bei judėjimo dovaną.

Kvėpavimo sistemos komplikacijos

Daugeliu tuberkuliozės atvejų pažeidžiami plaučiai, todėl dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra tiesiogiai susijusios su kvėpavimo sistema. Viena iš pavojingiausių – plaučių fibrozė, kai dėl ilgalaikio uždegimo plaučių audinys surandėja ir praranda elastingumą. Tai gali lemti lėtinį dusulį, nuolatinį kosulį bei sumažėjusį fizinį pajėgumą. Dar viena grėsminga komplikacija – bronchektazės, kuomet išsiplečia bronchai ir kaupiasi pūliai, didėja infekcijų rizika. Tuberkuliozė gali sukelti ir hemoptizę (kraujavimą iš kvėpavimo takų), o sunkiausiais atvejais – kvėpavimo nepakankamumą. Pajutus šiuos simptomus, būtina nedelsti – laiku suteikta infektologo konsultacija Kaune, Vilniuje ar kitame mieste gali išgelbėti nuo ilgalaikių padarinių ar net mirtinų komplikacijų.

Tuberkuliozės plitimas už plaučių ribų

Nors dažniausiai tuberkuliozė paveikia plaučius, bakterijos gali patekti ir į kitus organus – tai vadinama ekstrapulmonine tuberkulioze. Dažnos komplikacijos – tuberkuliozinis meningitas (galvos smegenų dangalų uždegimas), kaulų ir sąnarių tuberkuliozė, limfmazgių ar inkstų pažeidimai. Šios formos dažnai diagnozuojamos pavėluotai, nes simptomai gali būti neryškūs ir priminti kitas ligas: ilgalaikis karščiavimas, stiprus silpnumas, nepaaiškinamas svorio kritimas, skausmas konkrečioje kūno vietoje. Todėl ypač svarbu būti budriems, o pastebėjus nerimą keliančius simptomus – kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Gydymo komplikacijos ir vaistams atsparios tuberkuliozės pavojai

Šiuolaikinė tuberkuliozės terapija yra efektyvi, tačiau ją lydi ir iššūkiai – tai gydymo šalutinis poveikis ir vaistams atsparios tuberkuliozės formos. Ilgalaikis vaistų vartojimas gali sukelti kepenų, inkstų, virškinimo trakto pažeidimus, alergines reakcijas. Kai kuriais atvejais tuberkuliozės bakterijos tampa atsparios įprastiems vaistams – išsivysto vadinamoji daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė. Ši ligos forma reikalauja dar ilgesnio, sudėtingesnio gydymo ir nuolatinės gydytojų priežiūros, todėl savarankiškas gydymo nutraukimas ar taisyklių nesilaikymas gali turėti itin liūdnų pasekmių.

Tuberkuliozės komplikacijų rizika lieka aktuali kiekvienam, susidūrusiam su šia diagnoze ar artimojo liga. Atsakingas požiūris į savo sveikatą, laiku atliekami tyrimai ir sąžiningas gydymo laikymasis gali tapti ne tik geresnės savijautos, bet ir visos visuomenės saugumo pagrindu. Galbūt šiandien būtent jūsų sprendimas gali nulemti, ar tuberkuliozė liks praeities grėsme, ar ir toliau bus aktuali šiuolaikinės visuomenės problema.

Gamtos prieglobstyje

Lietuvoje turime ypatingų vietų, kur gamta ir ramybė susipina į tobulą harmoniją. Viena tokių vietų, išsiskiriančių savo unikalumu ir gydančia galia, yra Nemuną juosianti oazė – Birštonas. Miestelis, nuo seno garsėjantis savo mineraliniais šaltiniais ir gydomuoju purvu, šiandien yra tapęs tikra sveikatingumo sostine, į kurią atvyksta žmonės iš visos Lietuvos ir užsienio.

Poilsis Birštone – tai daugiau nei tiesiog atokvėpis nuo miesto šurmulio. Tai galimybė pasinerti į gydančių mineralinių vandenų, švelnius pušynų kvapus ir ramų kurorto gyvenimo ritmą. Šis nedidelis, jaukus miestelis siūlo viską, ko reikia tikram atsipalaidavimui ir atsinaujinimui. Vos kelios dienos šiame ramiame kampelyte gali atstoti savaitę atostogų egzotiškame kurorte.

Apsuptas vaizdingų Nemuno kilpų, Birštonas apdovanoja lankytojus nuostabiomis panoramomis ir kvapą gniaužiančiais vaizdais. Pasivaikščiojimai pakrantės takais, dviračių maršrutai, ar tiesiog ramus sėdėjimas ant suoliuko stebint tekantį vandenį – visa tai sukuria nepakartojamą ramybės ir harmonijos jausmą.

Atsipalaiduoti ir atgauti jėgas

Visapusiškas poilsis apima ne tik fizinį, bet ir dvasinį atsinaujinimą. Profesionalios procedūros, nuo klasikinių masažų iki modernių spa terapijų, padeda išlaisvinti įtampą, sumažinti stresą ir sugrąžinti kūno lengvumą. Mineralinio vandens vonios, skirtingų temperatūrų baseinai, aromaterapija, įvairūs įvyniojimai – visa tai ne tik malonumas, bet ir reali nauda organizmui.

Įsivaizduokite: šilta mineralinio vandens vonia, tylūs gamtos garsai, profesionalių rankų prisilietimai ir absoliutus dėmesys tik jums. Tokios akimirkos – neįkainojama dovana sau, kuri ilgam išlieka atmintyje ir sustiprina imunitetą kasdienybės iššūkiams. Sveikatingumo procedūros, atliekamos patyrusių specialistų rankose, tampa ne tik kūno, bet ir minčių atgaiva.

Po intensyvios darbo savaitės, kai jaučiate, kad jėgos senka, o įkvėpimas blėsta, kartais užtenka tiesiog pakeisti aplinką. Išvykimas į ramų kurortą, toli nuo įprastų maršrutų ir kasdienių pareigų, tampa tarsi mažu stebuklingu ritualu, leidžiančiu vėl atrasti džiaugsmą paprastuose dalykuose.

Ištrūkti iš rutinos

Kartais pakanka vos kelių dienų, kad pažvelgtume į pasaulį kitomis akimis. Trumpas savaitgalio pabėgimas suteikia galimybę atsiplėšti nuo kasdienių rūpesčių ir atrasti naujų potyrių. Iš tiesų, psichologai patvirtina – reguliarūs poilsio pertraukimai, net ir trumpi, yra būtini psichinei sveikatai palaikyti.

Ramus pasivaikščiojimas pušyne, energijos suteikiančios vandens procedūros, gurmaniškas maistas su vietiniais produktais – visa tai kuria autentišką poilsio patirtį, kuri padeda iš naujo atrasti vidinę ramybę ir energiją. Birštono aplinka sukurta taip, kad kiekviena detalė prisidėtų prie jūsų poilsio kokybės – nuo paukščių čiulbesio ryte iki žvaigždėto dangaus nakties tyloje.

Kurorto atmosfera, persmelkta ramybės, skatina mus sulėtinti tempą ir atkreipti dėmesį į smulkmenas, kurių paprastai nepastebime: lietaus lašelius ant lapo, saulės spindulį, prasiskverbiantį pro medžių šakas, ar tiesiog kvėpavimo ritmą. Šis buvimas "čia ir dabar" yra vienas vertingiausių dalykų, kuriuos galime sau dovanoti šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje.

Investicija į save

Kokybiškas poilsis – tai investicija į savo sveikatą ir gerovę. Tyrimai rodo, kad reguliarūs atsipalaidavimo periodai mažina širdies ligų riziką, gerina miego kokybę, didina produktyvumą ir bendrai pagerina gyvenimo kokybę. Ilgalaikėje perspektyvoje šios "pertraukėlės" nuo kasdienybės gali tapti svarbiausiu jūsų sveikatos palaikymo elementu.

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad mūsų organizmas turi natūralų gebėjimą atsinaujinti, tačiau jam reikia tinkamų sąlygų. Stresas, užterštas miesto oras, nereguliarūs maitinimosi įpročiai ir nuolatinis skubėjimas trukdo šiems natūraliems procesams. Tačiau atvykus į ramią vietą, apsuptą gamtos, organizmas pradeda aktyvuoti savireguliacijos mechanizmus.

Todėl niekada neatidėliokite laiko sau. Kartais net trumpas pabėgimas į ramią oazę gali suteikti jėgų ir įkvėpimo mėnesiams į priekį. Tai nėra egoizmas – tai būtina sąlyga, kad galėtume tinkamai rūpintis kitais ir kokybiškai atlikti savo pareigas.

Metų laikas – nesvarbu

Birštonas žavi visais metų laikais. Pavasarį žaliuojantys parkai ir sodai, vasarą – vėsus upės glėbys, rudenį – auksiniai lapų takai, o žiemą – apsnigti pušynai ir jaukūs, šilti kambariai su vaizdu į žiemos pasaką. Kiekvienas sezonas turi savo unikalų žavesį ir siūlo skirtingus poilsio malonumus.

Pavasarį Birštonas pasitinka su atgimstančia gamta – pirmieji žiedai, grįžtančių paukščių čiulbesys ir vis šiltėjantys saulės spinduliai kuria ypatingą nuotaiką. Vasarą galite mėgautis vandens pramogomis, ilgais pasivaikščiojimais ar tiesiog gulėti ant žolės stebėdami plaukiančius debesis. Ruduo žavi spalvų gama ir ramybe, kai turistų srautai sumažėja. O žiema – tai ypatingas metas, kai mineralinio vandens vonios kontrastuoja su balto sniego peizažu už lango.

Individualus poilsio planas

Šiuolaikinėje sveikatingumo filosofijoje vis daugiau dėmesio skiriama individualizuotam požiūriui. Tai, kas tinka vienam, nebūtinai bus naudinga kitam. Todėl kokybiškos poilsio vietos siūlo galimybę susikurti asmeninį atsipalaidavimo planą, pritaikytą būtent jūsų poreikiams ir prioritetams.

Vieni ieško aktyvaus poilsio, kiti – visiškos ramybės. Vieniems svarbu prabangios procedūros, kitiems – natūralūs gamtos elementai. Įsiklausymas į save ir savo kūno poreikius yra pirmasis žingsnis tikro poilsio link. O Birštono kurortas, su savo įvairialype pasiūla, suteikia galimybę kiekvienam rasti tai, ko labiausiai reikia.

Poilsis kaip gyvenimo būdas

Atsitraukimas nuo kasdienybės, savęs lepinimas ir dėmesys savo kūnui bei sielai nėra prabanga – tai būtinybė šiuolaikiniam žmogui. Todėl nebelaukite "tinkamo momento" – sukurkite jį patys, dovanodami sau laiko atgaivai ir atsinaujinimui. Galbūt tai taps ne tik vienkartine išvyka, bet ir reguliaria praktika, padedančia išlaikyti vidinę pusiausvyrą nuolat besikeičiančiame pasaulyje.

Prisiminkime, kad kokybiškas poilsis – tai ne tinginystė, o sąmoninga investicija į savo fizinę ir emocinę gerovę. Ir kartais mažas žingsnis, pavyzdžiui, savaitgalis ramybės oazėje, gali tapti didžiuliu šuoliu gyvenimo kokybės link.

1. Apsipirkite visai savaitei

Viena efektyviausių taupymo būdų – planuoti pirkinius visai savaitei. Tokiu būdu į parduotuvę užsuksite rečiau, todėl sumažinsite spontaniškų pirkinių tikimybę. Be to, vienu kartu įsigysite visus būtinus produktus, o savaitės eigoje šaldytuvą tereikės papildyti šviežių vaisių, daržovių ar pieno atsargomis. Tai leidžia ne tik taupyti pinigus, bet ir efektyviau valdyti laiką.

2. Planuokite valgiaraštį

Valgiaraščio sudarymas padeda ne tik apsipirkti racionaliau, bet ir užtikrinti, kad kasdien valgysite įvairų bei subalansuotą maistą. Susirašę patiekalus visai savaitei, lengvai sudarysite pirkinių sąrašą. Tokiu būdu parduotuvėje pasirinksite tik tai, kas iš tiesų reikalinga, o tai reiškia mažiau išlaidų ir mažiau maisto švaistymo. Be to, aiškus planas padės atpažinti, kurios akcijos labiausiai priverčia jūsų meniu, todėl pavyks įsigyti dažniausiai perkamų produktų už mažesnę kainą. Dar vienas privalumas – nebereikės kiekvieną dieną svarstyti „o ką valgysime šiandien?“, nes atsakymas jau bus jūsų savaitės plane.

3. Peržiūrėkite turimas atsargas

Valgiaraščio planavimas prasideda nuo paprasto žingsnio – patikrinkite, ką jau turite namuose. Spintelėse dažnai slepiasi makaronai, kruopos ar konservai, o šaldiklyje – mėsa ar daržovės. Įtraukdami šiuos produktus į savaitės meniu, išvengsite bereikalingų pirkinių ir sunaudosite tai, ką turite. Toks įprotis leidžia sutaupyti ir lengviau pastebėti, kokių prekių išties trūksta. Tuo pačiu verta atkreipti dėmesį ir į buities prekes – pavyzdžiui, jei šią savaitę taikomos akcijos muilui ar indaplovės kapsulėms, galite pasipildyti jų atsargas iš anksto. Taip pasirūpinsite tiek maisto, tiek kasdien reikalingų produktų krepšeliu ir nepermokėsite.

4. Neikite į parduotuvę išalkę

Atrodo smulkmena, tačiau sotus žmogus priima racionalesnius sprendimus. Eidami į parduotuvę pavalgę, išvengsite pagundos į krepšelį įsidėti nereikalingų produktų, kurie dažnai taip ir lieka nesuvartoti.

5. Stebėkite ilgai galiojančių produktų akcijas

Ilgiau galiojančios prekės – puiki proga sutaupyti, ypač kai joms taikomos patrauklios akcijos. Tai gali būti kava, arbata, kruopos, konservai ar pusryčių dribsniai – produktai, kuriuos dažniausiai naudojate ir kurie nesuges per trumpą laiką. Įsigiję jų didesnį kiekį, pasirūpinsite atsargomis ateičiai ir sumažinsite išlaidas būsimam apsipirkimui. Vis dėlto, svarbu nepamiršti planavimo: jei žinote, kad tam tikro produkto vartojate retai, verčiau nepasiduokite nuolaidai. Taip užtikrinsite, kad pirkinių krepšelyje atsiras tik tai, ką tikrai sunaudosite, o taupymas bus išmintingas ir tvarus.

Atraskite idėjas, kurios padės sutaupyti ir gyventi sumaniau. Įkvėpimo rekomenduojame semtis „Iki“ „Maisto kultūra“ skiltyje – čia rasite originalių receptų, naudingų patarimų ir kasdienį apsipirkimą palengvinančių sprendimų.

Kuo žavi stiklinė terasa?
Stiklinė terasa – tai komforto ir estetikos derinys. Ji leidžia naudotis terasa ištisus metus, išlaikant ryšį su gamta, bet apsaugant nuo jos kaprizų.
Privalumai:
●    naudojama 3–4 sezonus per metus;
●    apsauga nuo lietaus, vėjo, žiedadulkių, vabzdžių;
●    galima įsirengti žiemos sodą, valgymo zoną ar net mini-ofisą;
●    baldai ir grindys ilgiau išlieka kaip nauji;
●    su berėmiu stiklinimu išlaikomas vizualinis lengvumas.
Trūkumai:
●    aukštesnė pradinė kaina;
●    gali prireikti papildomo vėdinimo ar užuolaidų nuo saulės;
●    ne visada leidžiama stiklinti be savivaldybės derinimo (ypač kotedžuose ar sodo bendrijose).
„Stiklinimas – tai sprendimas žmonėms, kurie nori gyventi lėčiau. Čia atsiranda galimybė skaityti per lietų, dirbti iš terasos net lapkričio mėnesį ar auginti prieskoninius augalus ištisus metus“, – teigia dizainerė Jurgita.
Kaip pasirinkti?
Jei esi gamtos žmogus, kuriam terasa – tik vasaros priedas, atvira terasa gali būti geriausias sprendimas. Bet jei nori naudotis ja bet kokiu oru – terasų stiklinimas tampa funkcionalia investicija.
Jei terasa yra šalia triukšmingos gatvės, stiklas taps ir garso izoliacija, ir privatumo siena. Jei terasa pietinėje pusėje – reikės galvoti apie saulės kontrolę. Šiaurinėje – apie šilumos kaupimą.
Atvira terasa pigesnė, bet reikalauja daugiau priežiūros. Stiklinė terasa brangesnė, bet suteikia daugiau vertės gyvenimo kokybei ir net nekilnojamojo turto vertei.
Ar tavo terasa tuščia nuo rugsėjo iki gegužės? Tuomet stiklinimas padės ją „atgaivinti“.
Pasirinkimas tarp laisvės ir galimybės naudoti
Tiek atvira, tiek stiklinė terasa turi savo žavesį. Atvira terasa traukia tuo nesuvaidintu santykiu su gamta – kai vėjas kedena užuolaidas, kai saulė glosto grindis, o iš terasos žingsniu pereini į sodą basomis kojomis. Tačiau tokios akimirkos dažnai priklauso nuo idealaus oro prognozės. Vos tik dangus apsiniaukia ar pučia stipresnis vėjas – terasa lieka tuščia, užmiršta iki kito šilto savaitgalio.
Ir tada iškyla klausimas: ar terasa, kurią įsirengėme su meile, tikrai tarnauja savo paskirčiai, jei realiai naudojame ją vos porą mėnesių per metus? Jei šeima į ją užeina tik tada, kai saulė ne per stipri, kai nėra uodų ir kai nepučia vėjas – galbūt metas pagalvoti apie kitą sprendimą?
Stiklinė terasa šiandien nebėra prabanga. Ji – gyvenimo būdo pasirinkimas. Tai būdas įtraukti terasą į kasdienę rutiną: rytinę kavą, darbą iš namų, vakarinį skaitymą ar pasisėdėjimą su vaikais net žiemą. Tai sprendimas tiems, kurie nori ne tik erdvės, bet ir galimybės būti joje bet kada, nežiūrint į prognozes.

Natūraliai kyla klausimas – kiek kainuoja pristatomas kaminas ir nuo ko priklauso jo galutinė kaina? Atsakymas nėra vienareikšmis, nes į bendrą sumą įeina ne tik pats gaminys, bet ir montavimas, papildomi elementai bei kitos paslaugos.

Kodėl svarbu žinoti kainą iš anksto?

Kaminas – ne tik šildymo sistemos dalis, bet ir konstrukcija, kuri turi įtakos namo saugumui. Netinkamai parinktas ar sumontuotas kaminas gali sukelti rimtų problemų: prastą trauką, šilumos nuostolius ar net gaisro riziką, todėl klaidinga manyti, kad pigiausias variantas bus geriausias.

Suprasdami, kiek kainuoja pristatomas kaminas, galite geriau planuoti biudžetą, išvengti nenumatytų išlaidų ir užtikrinti, kad pasirinktas sprendimas tarnaus ilgus metus. Be to, tinkamai įvertinta kaina leidžia palyginti pasiūlymus iš kelių tiekėjų ir pasirinkti optimalų variantą.

Kas sudaro pristatomo kamino kainą?

Neretai žmonės mano, kad kaminas – tai tik viena metalinė vamzdžių sistema, tačiau galutinę kainą lemia daug daugiau detalių. Kiekvienas veiksnys svarbus, todėl prieš perkant verta gerai suprasti už ką mokama.

Ilgis ir diametras

Kiekvienas papildomas kaminui reikalingas metras kainuoja papildomai. Kuo aukštesnis kaminas, tuo daugiau vamzdžių segmentų, laikiklių ir kitų konstrukcijų reikia. Tai gali padidinti ne tik medžiagų, bet ir montavimo darbų kainą, nes ilgesnį kaminą sudėtingiau įrengti.

Diametras taip pat svarbus. Kuo didesnė anga dūmams, tuo storesnio metalo arba sudėtingesnės konstrukcijos prireikia, o tai reiškia aukštesnę kainą. Pavyzdžiui, 120 mm diametro vamzdis kainuos ženkliai mažiau nei 200 mm, o skirtumas gali siekti keliasdešimt eurų už vieną segmentą.

Medžiagos tipas

Nors rinkoje pasitaiko pigesnių sprendimų, populiariausias pasirinkimas yra nerūdijančio plieno pristatomi kaminai. Jie nebijo korozijos, ilgai tarnauja ir yra sertifikuoti naudoti įvairiems šildymo įrenginiams.

Svarbu atminti, kad yra skirtingos konstrukcijos: vienasieniai kaminai dažniausiai naudojami patalpose arba kaip įdėklai į seną mūrinį kaminą, o dvisieniai – montuojami lauke, ant pastato fasado. Dvisieniai variantai kainuoja brangiau, tačiau jie užtikrina geresnę šilumos izoliaciją ir ilgaamžiškumą.

Izoliacija

Izoliacija yra vienas svarbiausių kainos veiksnių. Dvisieniuose kaminuose tarp vidinės ir išorinės sienelės naudojama mineralinė vata arba kita termoizoliacinė medžiaga. Ji apsaugo kaminą nuo per didelio atvėsimo, sumažina kondensato susidarymą ir padeda palaikyti tinkamą trauką. Tokie kaminai tarnauja ilgiau ir yra saugesni, ypač jei montuojami lauke. Tiesa, izoliacija padidina gamybos sąnaudas, todėl tokie modeliai kainuoja 20–40 % brangiau nei vienasieniai.

Papildomi elementai

Kaminui reikalingi įvairūs priedai: alkūnės leidžia pakeisti kamino kryptį, trišakiai suteikia galimybę prijungti kelis šildymo įrenginius, lietaus kepurėlės saugo nuo kritulių, laikikliai užtikrina stabilumą, o sandarinimo detalės apsaugo nuo dūmų ir kondensato prasiskverbimo. Visi šie elementai paprastai parduodami atskirai ir gali sudaryti nemažą bendros kainos dalį. Pavyzdžiui, vien lietaus kepurėlė kainuoja apie 30–50 eurų, o komplektas laikiklių – dar keliasdešimt.

Montavimas

Galiausiai, labai svarbi yra montavimo kaina. Ji priklauso nuo daugybės aspektų: pastato aukščio, stogo dangos tipo, sienų konstrukcijos, kamino ilgio ir net darbo sudėtingumo. Paprastam vieno aukšto namui montavimas gali kainuoti tik kelias dešimtis eurų, tačiau sudėtingesniuose projektuose, kur reikia gręžti storas sienas, naudoti specialius laikiklius ar dirbti aukštyje, suma gali išaugti kelis kartus. Be to, profesionalai dažnai suteikia garantiją savo darbams, tad verta rinktis patikimus montuotojus, net jei jų kaina šiek tiek didesnė.

Kiek kainuoja pristatomas kaminas Lietuvoje?

Lietuvos rinkoje kainų diapazonas yra gana platus. Paprasčiausi pristatomi kaminai kainuoja nuo maždaug 70–100 eurų už vieną modulį. Visos sistemos kaina, priklausomai nuo aukščio ir komplektacijos, gali siekti kelis šimtus eurų.

• Vieno metro kaina. Vidutiniškai 100–300 eurų, priklausomai nuo diametro ir konstrukcijos tipo.
• Viso kamino komplektas. Standartinis 4 metrų ilgio dvisienis kaminas su montavimu gali kainuoti apie 500–700 eurų.
• Montavimo darbai. Paprastas sumontavimas gali kainuoti nuo 20 iki 50 eurų, tačiau sudėtingesni darbai, kurie reikalauja specialios technikos ar papildomų priedų, gali būti brangesni.

Svarbu nepamiršti, kad galutinė suma labai priklauso nuo konkrečių poreikių: ar kaminas bus montuojamas naujame name, ar jau stovinčiame pastate, ar reikės papildomų konstrukcijų bei izoliacijos.

Kaip formuojasi kaina?

Kaina visada susideda iš kelių sluoksnių.

1. Medžiagos. Nerūdijantis plienas yra brangesnis už paprastą metalą, tačiau jis ženkliai ilgaamžiškesnis.
2. Aukštis. Kiekvienas papildomas metras kainuoja papildomai, todėl reikia tiksliai žinoti, kokio aukščio kaminas reikalingas pagal katilą ar krosnį.
3. Izoliacija. Dvisieniai kaminai su termoizoliacija kainuoja brangiau, bet jie yra būtini, jei kaminas montuojamas lauke.
4. Darbo sąnaudos. Kuo daugiau reikės pjovimų, jungčių ar specialių konstrukcijų, tuo montavimo kaina bus aukštesnė.
5. Garantija ir sertifikatai. Sertifikuoti gaminiai paprastai kainuoja daugiau, bet užtikrina saugumą ir atitinka priešgaisrinius reikalavimus.

Taigi, klausimas, kiek kainuoja pristatomas kaminas, negali būti atsakytas viena suma. Tai investicija, kurios dydis priklauso nuo daugelio faktorių.

Patarimai renkantis pristatomą kaminą

Norint priimti teisingą sprendimą, verta laikytis kelių rekomendacijų.

• Palyginkite kelis pasiūlymus. Skirtingi gamintojai ir montuotojai gali siūlyti skirtingas kainas už tą patį sprendimą.
• Nepirkite vien pagal kainą. Pigiausias sprendimas gali būti trumpalaikis, todėl geriau rinktis vidutinės ar aukštesnės kokybės variantą.
• Įvertinkite eksploataciją. Dvisieniai kaminai su izoliacija ilgainiui sutaupo, nes geriau išlaiko šilumą ir mažina kondensato kiekį.
• Pasidomėkite garantija. Patikimi tiekėjai suteikia ilgametę garantiją, o tai rodo jų pasitikėjimą savo gaminiu.
• Planuokite biudžetą. Į bendrą sumą įtraukite ne tik gaminį, bet ir montavimą bei priedus.

Ką daryti toliau?

Jeigu šiuo metu galvojate apie šildymo sistemos atnaujinimą ar naujo namo statybas, verta iš anksto išsiaiškinti – kiek kainuoja pristatomas kaminas būtent jūsų atveju. Susisiekite su keliais tiekėjais, paprašykite individualaus pasiūlymo ir palyginkite ne tik kainą, bet ir siūlomas sąlygas, garantijas bei naudojamas medžiagas.

Pristatomas kaminas yra ne tik šildymo elementas, bet ir investicija į saugumą bei komfortą. Vidutinės kainos Lietuvoje svyruoja nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio eurų.

Kada tėvams verta sunerimti?

Vaikai ne visada moka ar geba išreikšti, kad kažkas su jų regėjimu ne taip. Jie gali pradėti trinti akis, laikyti ekraną neįprastai arti, dažnai mirksėti ar skųstis galvos skausmu, ypač po pamokų ar žaidimų prie kompiuterio. Kai kurie požymiai būna subtilūs – pavyzdžiui, sumažėjęs dėmesio išlaikymas, nenoras skaityti ar susikaupimo sunkumai. Tai gali būti pirmieji ženklai, kad akys pavargsta ir reikalauja pertraukų ar optinio koregavimo. Kuo anksčiau tokie požymiai atpažįstami, tuo didesnė tikimybė, kad regėjimo funkciją pavyks apsaugoti be didesnių intervencijų. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į bet kokį regėjimo pokytį, net jei vaikas tiesiog dažniau prisimerkia, žiūrėdamas į tolį.

Profilaktika ir tinkami įpročiai – sėkmingo vystymosi pagrindas

Norint apsaugoti vaikų akis nuo ilgalaikės žalos, svarbu ne tik riboti laiką prie ekranų, bet ir ugdyti sveikus regėjimo įpročius nuo pat mažens. Vienas iš pagrindinių žingsnių – reguliarūs pertraukimai, kurie leidžia akims pailsėti ir persifokusuoti į skirtingus atstumus. Taip pat būtina užtikrinti tinkamą apšvietimą, sėdėseną ir atstumą tarp akių bei ekrano. Svarbus vaidmuo tenka ir mitybai – vitaminai A, C, E bei omega-3 riebalų rūgštys stiprina akių audinius ir padeda išlaikyti jų funkcionalumą. Žaidimai lauke, kontaktas su natūralia šviesa ir fizinis aktyvumas taip pat prisideda prie sveikos akių raidos. Ugdant šiuos įpročius, galima reikšmingai sumažinti regėjimo apkrovą net ir neišvengiant skaitmeninio turinio.

Kuo gali padėti specialistai?

Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas oftalmologą yra viena iš svarbiausių investicijų į vaiko regėjimo sveikatą. Net jei vaikui nepasireiškia jokių akivaizdžių nusiskundimų, profesionalus akių patikrinimas padeda laiku nustatyti refrakcijos sutrikimus, žvairumą ar kitus vystymosi ypatumus, kurie gali turėti įtakos ne tik regėjimui, bet ir bendram mokymosi bei savijautos procesui. Vilniuje veikiantis Regos Centras, žinomas kaip viena moderniausių akių klinikų, teikia ne tik profesionalią diagnostiką, bet ir individualizuotas rekomendacijas vaikams, atsižvelgiant į jų amžių, poreikius ir kasdienės veiklos ypatumus. Tėvams tai – patikima vieta, kur galima rasti ne tik gydymą, bet ir ilgalaikį sprendimą visai šeimai, rūpinantis tuo, kas svarbiausia – vaiko regėjimo ateitimi.

Nuo ko prasideda kova su raukšlėmis? Žingsnis po žingsnio

Ne visos raukšlės yra vienodos – ir ne visos reaguoja į priežiūrą taip pat. Dermatologijoje išskiriami du pagrindiniai tipai: mimikos raukšlės ir statinės raukšlės. Pirmosios atsiranda dėl ilgalaikių, pasikartojančių veido raumenų susitraukimų – dažniausiai ant kaktos, aplink akis („žąsies kojelės“) ir lūpas. Tuo tarpu statinės raukšlės susidaro dėl progresuojančio kolageno, elastino ir hialurono rūgšties praradimo, kas lemia odos stangrumo ir tankio sumažėjimą.

Todėl veiksminga odos priežiūra turi būti tiksliai pritaikyta raukšlių tipui. Mimikos raukšlių priežiūrai verta įtraukti retinolį, švelnų veido masažą ir pratimus, gerinančius mikrocirkuliaciją. Statinėms raukšlėms itin svarbus intensyvus odos drėkinimas – ypač naudojant priemones, kuriose yra mažos molekulinės masės hialurono rūgšties, prasiskverbiančios į gilesnius odos sluoksnius ir skatinančios fibroblastus gaminti kolageną.

Nepriklausomai nuo raukšlių tipo, odos priežiūra turi būti sisteminga ir ilgalaikė. Net geriausias kremas nuo raukšlių nesuveiks per naktį – tačiau nuosekliai naudojant, jis gali realiai pagerinti odos išvaizdą ir sulėtinti senėjimo procesus.

Hialurono rūgšties paslaptys: kaip ir kodėl ji veikia?

Hialurono rūgštis jau daugelį metų laikoma viena veiksmingiausių medžiagų senstančios odos priežiūrai – ir ne be priežasties. Tai natūraliai organizme randamas polisacharidas, kurio pagrindinė funkcija – sulaikyti vandenį ir palaikyti tinkamą odos drėgmės lygį. Deja, su amžiumi hialurono rūgšties kiekis odoje žymiai sumažėja, dėl to mažėja odos stangrumas, atsiranda raukšlės ir prarandamas elastingumas.

Kosmetikoje dažniausiai naudojamos dvi šio ingrediento formos: didelės molekulinės masės hialurono rūgštis veikia paviršiuje – sukuria ant odos apsauginį sluoksnį, kuris efektyviai drėkina ir apsaugo nuo vandens praradimo. Tuo tarpu mažos molekulinės masės hialurono rūgštis gali prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius, kur skatina fibroblastus gaminti kolageną ir gerina odos išvaizdą iš vidaus.

5 žingsniai į jaunatviškesnę odą

Odos senėjimo procesas prasideda anksčiau, nei daugelis mano – jau po 25 metų organizmas palaipsniui praranda gebėjimą sintezuoti kolageną ir hialurono rūgštį. Po trisdešimties metų atsiranda pirmosios raukšlės, pigmentinės dėmės ir sumažėja odos stangrumas, o apie 45 metus oda jau laikoma subrendusia.

Optimali odos priežiūros rutina susideda iš penkių pagrindinių žingsnių:

1. Valymas – švelnūs prausikliai ar putos pašalina nešvarumus ir paruošia odą tolesniems priežiūros etapams.
2. Tonizavimas – atkuria tinkamą odos pH, didindamas serumų ir kremų veiksmingumą.
3. Serumas – koncentruotos formulės su hialurono rūgštimi, vitaminu C ar retinoliu giliai aprūpina odą aktyviosiomis medžiagomis, intensyviai ją drėkina ir lygina.
4. Paakių kremas – plona ir jautri šios srities oda reikalauja specialių priemonių, dažnai praturtintų peptidais, kurie stangrina odą ir mažina vadinamąsias „žąsies kojeles“.
5. Apsauga nuo saulės (SPF 30–50) – būtina kiekvienos rytinės rutinos dalis; saugo odą nuo UV spindulių, spartinančių senėjimo procesą.

Verta rinktis kompleksinio poveikio kremus ir serumus nuo raukšlių. Pavyzdžiui, Eucerin Hyaluron-Filler linija jungia mažos ir didelės molekulinės masės hialurono rūgštį, saponiną (pasižymintį antioksidaciniu poveikiu) ir enoksoloną, kuris lėtina hialurono rūgšties skilimą odoje. Dėl šios formulės Eucerin produktai veiksmingai drėkina odą, veikia raukšles ir gerina odos elastingumą, palaikydami jos natūralią regeneraciją.

Toks ritualas ir jo nuoseklus taikymas yra geriausia investicija į odos sveikatą ir jaunatvišką išvaizdą – šiandien, rytoj ir ateityje.

Kaip derinti retinolį ir hialurono rūgštį, kad išvengtumėte dirginimo?

Derinant retinolį ir hialurono rūgštį odos priežiūroje galima pasiekti puikių rezultatų, jei laikomasi kelių taisyklių. Retinolis skatina ląstelių atsinaujinimą ir mažina raukšles, tačiau jo intensyvus poveikis gali sukelti dirginimą, ypač jautriai odai. Todėl verta jį įtraukti palaipsniui – 1–2 kartus per savaitę – ir visada pirmiausia naudoti hialurono rūgštį. Didelės molekulinės masės hialurono rūgštis sukuria ant odos apsauginį barjerą ir iš karto drėkina, o mažos molekulinės masės prasiskverbia į gilesnius sluoksnius, malšindama galimus dirginimus.

Siekiant sustiprinti antioksidacinį poveikį ir pagerinti odos spalvą, verta ryte naudoti vitaminą C, o retinolį palikti vakaro rutinai. Toks savaitinis ritmas leidžia odai priprasti prie aktyviųjų medžiagų ir sumažina paraudimo riziką.

Odos tipui pritaikyta priežiūra

Veiksminga odos priežiūra turi atitikti odos tipą ir jos individualius poreikius. Sausa oda geriausiai reaguoja į sodrius kremus su keramidais ir aliejais, kurie atkuria lipidinį barjerą ir saugo nuo drėgmės praradimo. Mišriai odai verta naudoti lengvus gelius ar serumus T zonoje bei turtingesnes formules skruostų srityje. Riebiai odai reikalingi lengvi, be aliejų (oil-free) kremai su ingredientais, reguliuojančiais sebumo išsiskyrimą, tokiais kaip salicilo rūgštis ar niacinamidas.

Nepriklausomai nuo odos tipo, peptidais ir antioksidantais praturtintos formulės skatina kolageno gamybą ir išlygina odos atspalvį, o reguliarus SPF naudojimas apsaugo nuo pigmentinių dėmių bei spartesnio senėjimo, kurį sukelia UV spinduliuotė.

Gyvenimo būdas - veiksmingos odos priežiūros pagrindas

Net ir geriausias kremas nuo raukšlių ar pažangus serumas neduos maksimalaus efekto, jei nepaisysime kasdienių įpročių, turinčių įtakos odos senėjimo procesams. Ypač svarbi yra antioksidantais, tokiais kaip vitaminai C ir E, praturtinta mityba – jie neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo odos ląsteles nuo oksidacinio streso. Ne mažiau svarbus ir tinkamas organizmo drėkinimas bei bent 7–8 valandos miego, kurio metu vyksta intensyvi audinių regeneracija. Reguliari fizinė veikla gerina mikrocirkuliaciją ir aprūpina odą deguonimi, o tai teigiamai atsiliepia jos išvaizdai.

Nepakeičiamas kasdienės apsaugos elementas – SPF filtrai, saugantys nuo žalingos UV spinduliuotės, atsakingos už fotosenėjimą ir pigmentines dėmes. Vengiant rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo, dar labiau sustiprinami kasdienės priežiūros rezultatai, todėl gyvenimo būdas tampa svarbiausiu sąjungininku kovoje dėl jaunatviškos ir sveikos odos išvaizdos.

Lengva vakarienė iš restoranų – sprendimas be streso

Kai gaminti nesinori, bet norisi šilto, gardaus patiekalo – verta pasidairyti, ką siūlo picerijos Jonavoje. Pica – tai vienas universaliausių pasirinkimų: soti, šviežia, dažnai turinti galimybę rinktis vegetarišką, su mėsa ar net jūros gėrybių variantą. Daug picerijų siūlo greitą pristatymą ar patogų atsiėmimą, tad skanus vakaras gali prasidėti be jokių pastangų.

Gaivūs užkandžiai, kuriems nereikia viryklės

Vasara – puikus metas eksperimentuoti su šaltais patiekalais. Vynuogės su sūriu, arbūzų ir fetos salotos, humusas su šviežiomis daržovėmis – tai ne tik skanu, bet ir maistinga. Tokie užkandžiai paruošiami greitai ir suteikia galimybę valgyti lengvai, bet visavertiškai.

Suplanuoti patiekalai – paprasta ir greita

Jei norisi visą savaitę negrįžti prie klausimo „ką valgyti?“, padeda paprasta taktika: pasiruošti keletą universalių ingredientų – keptos vištienos gabalėlių, bolivinės balandos ar keptų daržovių – kuriuos galima lengvai transformuoti į salotas, tortilijas.

Kai lauke +30, o šaldytuvas vilioja vėsa, virtuvės šiluma tikrai nėra patraukli. Tačiau valgyti skaniai be pastangų – įmanoma. Galbūt šis sezonas yra puiki proga ne tik pailsėti nuo puodų, bet ir atrasti naujus, paprastus maisto džiaugsmus.

KTU pranešimas spaudai

Žemės ūkis Lietuvoje

Lietuva išlieka viena agrariškiausių Europos šalių, kur žemės ūkis ne tik formuoja kaimo kraštovaizdį, bet ir realiai prisideda prie ekonomikos augimo. Natūralu, kad traktoriai čia itin paklausūs. 2023 m. žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė sudarė 3,5 % šalies BVP, o tai reikšminga dalis, turint omenyje spartų paslaugų sektoriaus augimą.

Šalyje veikia daugiau nei 120 tūkstančių ūkininkų ūkių, tačiau net 81 % jų – tai nedideli, iki 30 hektarų valdantys šeimos ūkiai. Būtent šie ūkiai yra tikroji žemės ūkio sistemos šerdis, kur sprendimai priimami greitai, technika dalijasi broliai, o dirva pažįstama iki smulkiausios akmens dulkės.

Pasiūla yra didelė

Įdomu tai, kad nors Lietuvoje registruota daugiau nei 150 tūkstančių traktorių, naujų įsigijimų skaičius pastaraisiais metais mažėja. Pagrindinė priežastis – augančios kainos. Vietoje galingų ir brangių modelių ūkininkai vis dažniau renkasi naudotus arba mažesnio galingumo, bet ekonomiškai efektyvius traktorius.

 Ši tendencija aiškiai rodo, kad rinkoje dominuoja mažieji ir vidutiniai ūkiai, kuriems svarbiau universalumas, paprastas aptarnavimas ir nedidelės eksploatavimo sąnaudos nei maksimalus našumas. Štai todėl būtent kompaktiškų traktorių klasė šiandien tampa svarbiausia. Tai ne prestižas, o realus, kasdienis „darbo arklys“.

Ką reiškia „galingas traktorius“?

Technikos gamintojai dažnai reklamuoja traktoriaus variklio galią, nurodydami arklio galias (AG), tačiau tai tėra tik vienas iš daugelio techninių parametrų. Realiame darbe kur kas svarbesnis yra traktoriaus svorio ir galios santykis – jis nulemia traukos efektyvumą ir darbo našumą. Ne mažiau svarbi ir pati traukos jėga arba sukimo momentas (torque), kuris dažnai lemia, kaip efektyviai traktorius gali judėti su apkrova ar dirbti sunkiomis sąlygomis.

Pavarų perdavimų sistema, ar tai būtų mechaninė, CVT ar powershift, taip pat daro didelę įtaką tiek degalų sąnaudoms, tiek patogumui. Kalbant apie kuro sąnaudas, ne mažiau svarbu žinoti ne teorinius skaičius, o realius rodiklius lauko sąlygomis. Ir galiausiai, nevalia pamiršti kabinos ergonomiko, nes  vairuotojo patogumas darbo metu tiesiogiai lemia produktyvumą, nuovargio lygį ir net saugumą.

Kaip sako specialistas Arūnas: „Du traktoriai su tomis pačiomis arklio galiomis dirbs labai skirtingai, jei vienas sveria dvi tonas daugiau arba turi kitokią transmisiją. Neretai silpnesnis traktorius efektyviau atlieka darbą vien dėl savo suderinamumo su padargais ir lauko sąlygomis“.

Kada mažesnė galia – privalumas?

Mažesnio galingumo traktoriai (nuo 40 iki 90 AG) yra idealūs šiose situacijose:

• Mažuose ūkiuose, kur dirbama ribotuose laukuose ar šiltnamiuose.
• Gyvulininkystės ūkiuose, kur traktorius daugiausia naudojamas fermose, pašarų maišymui, mėšlo tvarkymui.
• Transportavimui mažais atstumais.
• Miesto ar kraštovaizdžio priežiūros darbuose – savivaldybėms, aplinkotvarkai.
• Kai ieškoma mažesnių kuro sąnaudų ir eksploatacinių kaštų.

Pagal „Eurostat“ duomenis 2023 m. Europoje registruotų žemės ūkio traktorių galingumas vidutiniškai didėjo (tai rodo tendenciją link galingesnių mašinų), tuo tarpu Lietuvoje ūkininkai linkę rinktis kuklesnius, ekonomiškesnius modelius. Maždaug 60 traktorių registrų tenka 1 000 gyventojų, tuo tarpu ES vidurkis siekia apie 78 traktorius. Tai rodo, kad mūsų šalies ūkininkai dažniau renkasi mažesnės galios traktorius, tinkamus kasdieniams darbams.

Ar galingas traktorius visada apsimoka?

Ne. Galingesni traktoriai yra ne tik brangesni, bet ir kur kas brangiau išlaikomi. Pirmiausia – kuro sąnaudos. Pavyzdžiui, 150 arklio galių traktorius dirbdamas gali sunaudoti net iki 15–20 litrų per valandą, kai tuo tarpu 90 AG traktorius apsiriboja 6–9 litrais. Techninis aptarnavimas taip pat atsieina daugiau – didesni agregatai, sudėtingesni techniniai mazgai reiškia daugiau darbo ir brangesnes detales.

Be to, su galingesniu traktoriumi reikalingi ir didesni, brangesni padargai, o tai dar labiau didina bendrą eksploatacijos kainą. Net tokie elementai kaip draudimas, techninė priežiūra ar registracija išauga proporcingai traktoriaus galiai. 2023 m. „Agrokoncerno technikos“ duomenys rodo, kad mažesni nei 100 AG traktoriai sudarė beveik pusę visų naujų pirkimų Lietuvoje, o jų paklausa nuosekliai auga jau ketvirtus metus. Tai aiškiai rodo – ne visada daugiau reiškia geriau.

Ką renkasi šiuolaikinis ūkininkas?

Vis daugiau ūkininkų žiūri ne į traktoriaus „raumenis“, o į jo atsiperkamumą. Kaip rodo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos apklausa, net 72 % smulkiųjų ūkininkų teigia, kad pirmenybę teikia degalų sąnaudoms ir universalumui, o ne galiai.

Be to, populiarėja moduliniai sprendimai, kai prie mažesnio traktoriaus pritaikomi įvairūs padargai, taupant išlaidas ir užtikrinant didesnį sezonišką panaudojimą.

Specialistas Arūnas apibendrina: „Kartais geriau turėti du mažesnius traktorius skirtingoms funkcijoms nei vieną didelį – brangų, sunkų ir dažnai stovintį. Šiuolaikinis ūkininkas skaičiuoja, o ne demonstruoja“.

Mažesnis, bet išmanesnis

Šiuolaikiniai kompaktiški traktoriai jau turi tai, kas prieš 10 metų buvo tik didžiųjų modelių privalumas:

• GPS navigacija.
• Autonominis vairavimas.
• ISOBUS suderinamumas su padargais.
• Telemetrijos sistemos – degalų kontrolė, darbinio laiko sekimas.

Tai reiškia, kad net mažesnio galingumo traktorius gali būti itin pažangus ir taupus, ypač jei dirbama tiksliąja žemdirbyste.

Galingumas traktoriuje – ne visada laimėjimo formulė. Daug svarbiau, kaip tas traktorius atlieka konkrečius darbus, kiek kainuoja jo išlaikymas ir ar jis tinka ūkiui realiomis sąlygomis.

Kaip sako specialistas Arūnas: „Technika turi dirbti, o ne stovėti. Jei traktorius per didelis ir per galingas tavo laukams – tai ne investicija, o išlaidos“.

Lietuvoje, kur dominuoja smulkieji ir vidutiniai ūkiai, mažesni, universalesni traktoriai dažnai yra protingiausias pasirinkimas.

Kodėl verslai vis dar renkasi Excel’į?

Excel – patogus, visiems pažįstamas ir greitai pasiekiamas įrankis. Dėl to jis tapęs de facto standartu smulkiajam verslui, ypač kai reikia greitai suskaičiuoti sąnaudas, sukurti paprastą grafiką ar sekti atsargas. Visgi, bėda ta, kad Excel turi ir labai aiškias ribas.

Dažniausiai pasitaikančios problemos:

• Prarandami arba pasikartojantys duomenys.
• Viskas priklauso nuo vieno žmogaus. Jei jis išeina, sistema žlunga.
• Nėra integracijos su buhalterija, el. prekyba, sandėliu.
• Kiekvienas naujas procesas reikalauja dar vienos lentelės – o tai painioja.
• Labai ribotas komandinis darbas realiu laiku.

„Excel labai geras įrankis, kol darai vieną dalyką. Bet verslas – tai ne vienas veiksmas, o šimtai procesų. Čia ir prasideda problemos“, – aiškina Tomas.

Ką keičia verslo valdymo sistema?

Verslo valdymo sistema (VVS) – tai universali programinė įranga, kuri apjungia svarbiausias įmonės veiklos sritis į vieną bendrą platformą. Ji leidžia valdyti pardavimus, sąskaitas, sandėlio atsargas, klientų informaciją, personalo apskaitą, projektų eigą ir kitus procesus iš vienos vietos, realiuoju laiku. Toks centralizuotas sprendimas leidžia įmonei ne tik veikti efektyviau, bet ir greičiau reaguoti į pokyčius, išvengti pasikartojančių klaidų bei sumažinti rankinio darbo kiekį.

Pavyzdžiui, jei įmonė turi el. parduotuvę, VVS tampa nepakeičiamu pagalbininku kasdienėje veikloje.

• Klientų užsakymai automatiškai matomi sistemoje – jiems nebereikia būti perrašinėjami iš el. pašto ar interneto platformų, mažėja žmogiškų klaidų rizika.
• Sąskaitos išrašomos automatiškai – kai tik patvirtinamas užsakymas, sistema sugeneruoja visus reikiamus dokumentus be papildomų veiksmų.
• Atsargos sandėlyje atnaujinamos realiuoju laiku – kiekvienas pardavimas iškart sumažina likutį, o tai padeda išvengti nepatogumų dėl prekių, kurių jau nėra.
• Informacija perduodama buhalterijai – visi duomenys susiejami, tad buhalteris ar apskaitos sistema gauna viską, ko reikia be papildomo „duomenų rankiojimo“.

Kaip pažymi verslo skaitmenizavimo specialistas Tomas: „Vienintelis duomenų šaltinis ir automatinė integracija taupo dešimtis valandų per mėnesį. Ir dar daugiau – sumažina klaidų skaičių“. Tai reiškia, kad vietoje to, jog darbuotojai gaištų laiką pildydami lenteles, ieškodami informacijos ar tikrindami duomenų tikslumą, jie gali skirti dėmesį tam, kas kuria vertę – klientų aptarnavimui, pardavimų plėtrai, produkto tobulinimui.

Trumpai tariant, VVS ne tik supaprastina procesus, bet ir leidžia verslui augti tvariai – su mažiau chaoso, daugiau kontrolės ir aiškesne informacijos tėkme. Tai sprendimas, kuris tinka ne tik didelėms įmonėms, bet ir kiekvienam verslui, kuris nori dirbti ne daugiau, o protingiau.

Pasak specialisto, dauguma įmonių po VVS diegimo pirmiausia pajunta laiko valdymo pokyčius. „Klientai dažnai sako: aš nenoriu būti administratorius, aš noriu dirbti. VVS tai ir leidžia – dirbti, o ne administruoti“, – sako Tomas.

Ar kiekvienam verslui reikia VVS?

Specialistas teigia, kad verslo valdymo sistema (VVS) gali būti naudinga bet kokio dydžio verslui, tačiau svarbiausia pasirinkti tinkamą sistemą pagal įmonės veiklos lygį ir konkrečius poreikius. Nėra vienos „universalios“ sistemos, kuri vienodai tiktų tiek smulkiam verslui, tiek stambiausiai gamybos įmonei. Pritaikomumas ir galimybė eskaluoti funkcionalumą atsižvelgiant į augimo poreikius, o tai esminiai faktoriai, lemiančius, ar VVS taps vertingu įrankiu, ar brangia našta.

Kokie Jūsų poreikiai?

Pradedančiam verslui dažnai visiškai pakanka paprasto sprendimo, kuris leidžia išrašyti sąskaitas, matyti klientų duomenis ir fiksuoti pagrindinius užsakymus. Toks modulis kainuoja nedaug, lengvai įsisavinamas ir padeda įvesti pirmąją tvarką dar be didelių procesų.

Kai verslas pradeda augti – atsiranda daugiau klientų, užsakymų, darbuotojų, o kartu ir daugiau rizikos kažką pamiršti ar prarasti efektyvumą. Tada tampa būtina integracija su sandėliu, el. parduotuve, darbuotojų grafiku, kad visi veiksmai būtų susieti ir informacija sklandžiai tekėtų tarp skirtingų padalinių ar funkcijų.

O kai verslas pasiekia dar aukštesnį lygį – išauga poreikis matyti ne tik, kas vyksta, bet ir kodėl tai vyksta. Tuomet reikalingi gilesni analizės įrankiai, procesų automatizavimas, savikainos ir pelningumo skaičiavimas realiuoju laiku. Tik tokios funkcijos leidžia priimti duomenimis grįstus sprendimus ir valdyti verslą strategiškai.

Ko reikia Jūsų verslui?

VVS neturėtų būti vertinama kaip viena didelė sistema, kurią reikia „turėti iš karto“, o kaip įrankių rinkinys, kuris auga kartu su įmone. Pradedama nuo paprastų dalykų, o toliau – plečiama tiek, kiek reikia. Toks požiūris leidžia išvengti nereikalingų kaštų ir kartu sukuria pagrindą efektyviam, struktūruotam augimui.

„Net vienas žmogus, dirbantis individualia veikla, gali turėti VVS. Tai ne „didelių verslų žaislas“. Tai darbo įrankis, kuris duoda laisvę augti“, – sako Tomas.

Excel – geras pradžiai, bet verslo augimui reikia stipresnių sprendimų. Verslo valdymo sistema leidžia išvengti chaoso, taupyti laiką, išvengti klaidų ir žinoti realius skaičius. Kai sistema veikia – verslas auga. Kai viskas daroma rankomis – auga tik nuovargis. „Kiekviena nauja įmonė ateina su klausimu „ar man to reikia?“ Po pusmečio jie klausia – kodėl mes to nepadarėm anksčiau“, – šypsosi Tomas.

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos inf. 

Parengta pagal Auksės Kontrimienės straipsnį „Lietaus vaikai“ žurnale

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas patvirtino, kad šalia 15-mečio buvo rastas garinimo įrenginys. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį: didžiausia grėsmė dažnai slypi ne pačiuose įrenginiuose, o jų turinyje.  

„Elektroninė cigaretė pati savaime nėra pagrindinis blogis. Pavojingiausia – tai, kas pilama į jos vidų, ypač jei skystis perkamas nelegaliai ar maišomas pačių vaikų“, – sako Roberta Avramenko, SOS vaikų kaimai Lietuva Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos vadovė. 

Anot jos, paaugliai eksperimentuoja – tai natūrali jų raidos dalis. Tačiau būtent šis smalsumas, derinamas su lengva prieiga prie nežinomų cheminių medžiagų, gali baigtis tragiškai. 

„Jaunuoliai dažnai net nesupranta, ką garina. Jie nori stipresnio efekto, todėl maišo skysčius savarankiškai. Labiausiai neramina tai, kad tokių atvejų daugėja tarp labai jaunų – vos 12–14 metų vaikų“, – priduria R. Avramenko. 

Prevencija – ne moralizavimas, o pokalbis 

Specialistė pabrėžia, kad tėvai turi kuo anksčiau pradėti kalbėtis su vaikais apie žalingų medžiagų poveikį – nebaudžiant, o klausiant. Būtent nuo to prasideda prevencija. 

„Svarbiausia – ne moralizuoti, o domėtis: ką vaikas žino, ką girdėjo, ar yra bandęs. Jeigu tėvai reaguoja su pykčiu, jie išmoko vaiką meluoti ir slėptis. Reikia parodyti, kad vaikas gali saugiai kalbėti apie tai, ką išgyvena“, – tvirtina ji. 

Pasak jos, daugelis jaunuolių, atvykstančių į terapiją, jau yra bent kartą vartoję psichoaktyvių medžiagų. Elektroninės cigaretės – kone kiekvienas.  

„Jeigu kalbėti iš savo asmeninės patirties darbe, elektronines cigaretes, turbūt vartoja kas antras į terapiją atėjęs jaunuolis, o išbandęs yra kone kiekvienas. Jaunuoliai teigia, kad perka per internetines parduotuves, bet skysčius gali pirkti nelegaliai ar net gamintis patys. Čia ir atsiranda didžiausias pavojus – perkant iš neaiškių šaltinių. Pas mus jaunuoliai ateina su įvairiais iššūkiais – žalingas vartojimas vienas iš jų“, – teigė SOS vaikų kaimų (MDFT) programos vadovė. 

Pasak R. Avramenko, jaunimo priklausomybės dažniausiai kyla ne dėl pačių žalingų įpročių patrauklumo, bet dėl gilesnių priežasčių – noro pritapti, būti suaugusiais ar pabėgti nuo sudėtingos realybės. Darbo su priklausomais paaugliais praktikoje, specialistė teigia, pirmiausia siekianti užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį – pradėti nuo kalbų apie tai, kas jaunuoliui malonu, ir tik vėliau gilintis į priklausomybių problematiką. 

Didelį vaidmenį, anot jos, turi ir tėvų įsitraukimas. Avramenko atkreipia dėmesį, kad dalis tėvų, siekdami apsaugoti vaikus, pasirenka netinkamus būdus – pavyzdžiui, dovanoja elektronines cigaretes arba netgi rūko kartu su paaugliu. 

„Vartojimas yra pasekmė, o ne priežastis. Priežastys gali būti įvairios, nuo norėjimo tapti suaugusiu iki draugų spaudimo ar sunkaus gyvenimo. Pradžioje mes visada kuriame santykį, kalbame apie jaunuoliui malonius dalykus, o vėliau pradedame dirbti priklausomybėmis.  

Labai svarbu įtraukti tėvus ir suprasti jų požiūrį ir vertybes. Esu ne karta susidūrusi su tėvais, kurie nuperka dovanų elektroninę cigaretę, manydami, jog taip apsaugos vaiką nuo paprastų cigarečių rūkymo. Esu dirbusi su tėvais, kurie  ruko kartu su paaugliu. Tokių tėvų nereikia pulti ir moralizuoti, abu atvejai rodo rūpestį, tik pasirenkamos netinkamos priemonės“, – sako MDFT programos vadovė. 

Šiuo metu policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams. Tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų. 

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija

Kiek kainuoja kokybiškas vežimėlis šiemet?

2025 metais kainų rėžiai išliko labai platūs ir tai priklauso nuo vežimėlio paskirties, dydžio, komplektacijos bei gamintojo. Paprasčiausi modeliai, kurie yra skirti nedidelėms dirbtuvėms ar buičiai, kainuoja nuo 100–200 eurų. Tokie variantai dažniausiai turi kelis stalčius, silpnesnę konstrukciją ir netinka dideliam svoriui.

Vidutinės klasės įrankių vežimėliai su 5–7 stalčiais, ratukais su stabdžiais, metaliniu korpusu ir kartais jau sukomplektuoti su pagrindiniais įrankiais – kainuoja apie 400–800 eurų. Tai populiariausias pasirinkimas autoservisams ar profesionaliems meistrams.

Aukščiausios klasės įrankių vežimėliai, kurie yra pagaminti iš tvirto plieno, su papildomomis funkcijomis (pvz., stalčių užraktai, amortizuojantys bėgeliai, modulinių įrankių sistema) – gali kainuoti 1000–3000 eurų. Jie naudojami profesionaliose autosporto komandose, didelėse serviso bazėse arba ten, kur darbas vyksta intensyviai ir įrankiai „nuolat juda“.

Kodėl svarbu rinktis kokybę, o ne tik kainą?

Pirmiausia – dėl ilgaamžiškumo. Pigus plastikinis ar plonametalis vežimėlis gali deformuotis vos po kelių mėnesių naudojimo, ypač jei į jį dedami sunkūs raktai ar elektriniai įrankiai. Dažniausiai tokie modeliai neturi fiksuojamų stalčių, kurie užsidaro tvarkingai, todėl dirbtuvėje kyla netvarka, o stalčiai atsiveria net riedant.

Antra – mobilumas. Geri ratukai, stabdžių sistema ir ergonomiškos rankenos leidžia vežimėlį lengvai perstumti, svarbiausia, nepažeidžiant grindų ir neapkraunant nugaros. Kai vežimėlis naudojamas kiekvieną dieną – tokios smulkmenos tampa labai svarbios.

Trečia – saugumas. Aukštesnės klasės modeliai turi centrinius užraktus, kurie padeda užrakinti visus stalčius vienu judesiu. Tai ypač aktualu dirbant su brangiais įrankiais, kuriuos reikia apsaugoti nuo dingimo ar netyčinio sugadinimo.

Ir galiausiai – tvarka. Kokybiškai sukomplektuoti vežimėliai su aiškiai išdėstytais įrankių lizdais taupo laiką ir net mažina streso lygį darbe. Vienas žvilgsnis – ir viskas savo vietoje.

Ką pasirinkti 2025-aisiais?

Šiemet vis populiaresni tampa moduliai vežimėliai, tokie, kuriuos galima derinti su papildomais priedais, pritaikyti prie individualių poreikių. Gaminamos specialios įrankių formos pagal stalčiaus dydį, o kai kurios įmonės leidžia net užsisakyti individualų išdėstymą. Tai leidžia susikurti darbo sistemą, kuri tinka būtent konkrečiam meistrui ar komandai.

Vertinant kainą – geras vežimėlis dažnai kainuoja tiek pat, kiek pora kokybiškų elektrinių įrankių, tačiau jo naudą galima pajusti kiekvieną darbo dieną – nuo darbo pradžios iki pabaigos. Dėl to taupyti šioje vietoje neapsimoka.

Atminkite, kad įrankių vežimėlis – tai ne priedas, o investicija į darbo efektyvumą, tvarką ir saugumą. 2025 metais „geras sprendimas“ kainuoja nuo 400 eurų, tačiau tai suma, kuri atsiperka labai greitai. Tinkamai pasirinktas vežimėlis ne tik palengvina kasdienybę, bet ir leidžia dirbti greičiau, saugiau ir su mažiau streso. O tai – jau ne tik piniginė, bet ir žmogiška vertė.

Kaip veikia ši sąveika?

Įrengus saulės elektrinę ant namo stogo – dienos metu gaminama elektra gali būti naudojama ne tik šaldytuvui ar skalbimo mašinai, bet ir elektromobilio baterijai. Kai kuriuose išmaniuose sprendimuose, ypač naudojant hibridinius inverterius, galima netgi automatiškai nukreipti perteklinę saulės energiją tiesiai į automobilį, kai jis prijungtas prie stotelės. Tokiu atveju elektra net nebepatenka į tinklą – ji sunaudojama čia ir dabar. Tai vadinama maksimaliu savivartos padidinimu.

Jeigu jūsų automobilis dažniausiai stovi prie namų dieną, pavyzdžiui, dirbate nuotoliniu būdu – sistema atsiperka dar greičiau, nes krovimas vyksta tiesiogiai iš saulės. Tuo tarpu jei automobilis kraunamas vakare arba naktį – verta svarstyti saulės baterijos (kaupiklio) įrengimą. Tokiu atveju perteklinė energija, sukaupta dieną, gali būti perduodama elektromobiliui tada, kai labiausiai reikia.

O kaip dėl kainos?

Pačios elektromobilių krovimo stotelės šiandien kainuoja apie 700–1500 €. Priklausomai nuo galingumo, gamintojo ir funkcijų. Įrengimas – dar apie 300–600 €, jei yra paruošta infrastruktūra. Tai reiškia, kad bendra investicija dažniausiai siekia 1000–2000 €. Kai kurių gamintojų stotelės jau turi integruotą „solar charging“ funkciją, kuri padeda dinamiškai valdyti, kada ir kiek krauti pagal saulės elektrinės generaciją.

Pridėkime saulės elektrinės kainą, pavyzdžiui, 5–10 kW galingumo sistema atsieina apie 6000–9000 €, bet su APVA parama ši suma sumažėja net iki 30 %. Tad kartu su parama ir tikslingai pasirinkta sistema – elektromobilio krovimas namuose su savo elektra tampa ne tik logiškas, bet ir ekonomiškai pagrįstas pasirinkimas.

Ką rodo skaičiavimai?

Jeigu elektromobilio baterijos talpa – 60 kWh, o jūsų automobilis per savaitę nuvažiuoja apie 300 km, jums reikia apie 40 kWh energijos per 7 dienas. Jei saulės elektrinė kasdien pagamina apie 20–25 kWh – vidutinį vasaros mėnesį jūs teoriškai galite beveik visą elektromobilio energiją padengti savo elektrine. Net jei tik 50 % šios energijos bus tiesiogiai panaudota automobiliui, tai vis tiek leis per mėnesį sutaupyti 30–50 € kuro ar viešo krovimo išlaidų. Per metus – daugiau nei 500 €.

Be to, elektra iš tinklo brangsta, o akivaizdžiausias efektas matomas tada, kai sistema veikia kaip visuma – saulės elektrinė, baterija, krovimo stotelė ir išmanus valdymas. Tokiu būdu jūs ne tik taupote, bet ir išvengiate didžiųjų tinklo apkrovų, dirbate sinchroniškai su gamta ir įgyjate energetinį savarankiškumą.

Ar tai ateities standartas?

Vakarų Europoje jau dabar nauji gyvenamieji kvartalai statomi taip, kad kiekvienas namas turėtų saulės elektrinę ir elektromobilio krovimo stotelę. Tai nebe prabanga ar išskirtinumas – tai planavimo norma. Lietuvoje šios tendencijos taip pat stiprėja. Vis daugiau gyventojų, net jei šiuo metu dar neturi elektromobilio, montuoja stotelę jau dabar, kad ateityje nereikėtų permontuoti laidų ar keisti elektros skydelio.

Taigi, atsakymas paprastas. Jeigu svarstote saulės elektrinę ir turite ar planuojate elektromobilį – stotelės įrengimas yra vienas iš protingiausių sprendimų, kurį galima priimti. Net jei stotelė bus nenaudojama metus ar du – ji taps neatsiejama jūsų energijos ekosistemos dalimi, kai to labiausiai prireiks.

„Yra žmonių, siekiančių tobulėti, o yra tiesiog genijų, kuriems Dievo duota palikti žinią pasauliui. Jie nesiekia tobulėti, jie vykdo misiją klausydami savo vidinio balso“, – sako jau rytoj Palangoje prasidėsiančio XIII tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio direktorė, pianistė Aleksandra Žvirblytė, paklausta apie jos, kaip atlikėjos, santykį su Čiurlionio kūryba.

Antrąjį gyvavimo dešimtmetį skaičiuojantis, rytoj Mūzos Rubackytės koncertu „Nuo Baltijos iki Adrijos“ prasidedantis, festivalis nesiliauja džiuginti klausytojų profesionaliomis programomis. Per 13 Čiurlionį pagerbiančio festivalio metų jau pristatyta daugiau nei 150 įsimintinų projektų, kuriuose dalyvavo pasaulinio garso atlikėjai iš Lietuvos ir daugiau kaip 10 užsienio valstybių. Duodama interviu festivalio vadovė dalinasi planais apsilankyti programos „Čiurlioniui 150“ renginiuose, pasakoja apie jos vadovaujamo festivalio programą ir teigia, kad šiemet, švenčiant 150-ąjį Čiurlionio jubiliejų, susidomėjimas festivaliu – itin didelis.

2025-aisiais švenčiame 150-ąjį Čiurlionio jubiliejų – visa Lietuva ir pasaulis pilnas menininko kūrybos ir idėjų įkvėptų iniciatyvų. Gal šiais metais susidomėjimas Jūsų organizuojamu XIII Tarptautiniu M. K. Čiurlionio muzikos festivaliu didesnis? Kokie klausytojai dažniausiai lankosi festivalio koncertuose?

Taip, jaučiame tikrai didelį susidomėjimą šių metų festivaliu. Visuomet stengiamės pristatyti klausytojams įdomias ir kokybiškas programas, o šiemet, švenčiant M. K. Čiurlionio jubiliejų, programą sudarinėjome ypač atsakingai. Norėjome pritraukti kuo platesnę publiką, taigi pasiūlysime tikrai didelę programos įvairovę.

Čiurlionio kūrinius girdėsime absoliučiai visuose festivalio koncertuose, ir paletė bus pati įvairiausia: nuo originalių M. K. Čiurlionio kūrinių vakaro, kurį pristatys mūsų genijaus proanūkis Rokas Zubovas, iki aranžuočių bei improvizacijų Čiurlionio kūrinių motyvais.

Pati savo repertuare turite Čiurlionio kūrinių. Koks jausmas juos atliekant? Gal apibūdintumėte, kuo skiriasi (jei skirtumas yra) groti Čiurlionio ir kokio nors kito Lietuvos ar užsienio klasiko kūrybą?

Čiurlionio kūrinius groju nuo pat vaikystės, visuomet įtraukiu į savo koncertų programas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Groju ne tik originalius Čiurlionio kūrinius, bet ir improvizuojame drauge su Petru Vyšniausku mūsų projekte „Kosminis Čiurlionis“.

Manau, Čiurlionio muzikoje yra ypatingi kodai, kurie palieka daug erdvės atlikėjo fantazijai: kiekvieną kartą grodama Čiurlionį atrandu jame vis ką nors naujo. Jo muzika kaip reta puikiai pasiduoda transformacijai bei inspiruoja naujų idėjų, formų gimimą – jokio kito autoriaus temomis man nėra taip gera improvizuoti.

Čiurlionis paliko tiek nebaigtų muzikos kūrinių, ir piešė, ir rašė, ir domėjosi mokslu... Atrodo, daugelyje sričių paliko ryškų pėdsaką. Kaip tą pėdsaką vertinti? Juk paprastai išsklaidydamas savo pastangas į kelias sritis žmogus niekur negali pasiekti tobulybės. Ką manote apie Čiurlionio palikimą, kiek jame siekio būti geriausiu, tobulėti?

Yra žmonių, siekiančių tobulėti, o yra tiesiog genijų, kuriems Dievo duota palikti žinią pasauliui. Jie nesiekia tobulėti, jie vykdo misiją, klausydami savo vidinio balso. Kai kurie koncentruojasi tik į vieną sritį, kiti turi poreikį aprėpti platesnį lauką. Čiurlionis – kompozitorius, girdėjęs spalvomis ir tapęs garsais – tai unikalu ir nepakartojama!

Ką manote apie šių metų jubiliejinę programą „Čiurlioniui 150“? Ar jaučiate didesnę Čiurlioniui dedikuotų renginių gausą? Lankotės juose? Gal pasidalintumėte savo įspūdžiais ar rekomendacijomis, ką vertėtų išgirsti ar pamatyti iš Jūsų  jau lankytų renginių? O gal kur nors dar planuojate eiti?

Džiaugiuosi, kad Čiurlionis skamba itin plačiai, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, keliauja po miestus ir miestelius. Renginių tikrai daug, jie įdomūs ir kokybiški. Jei galėčiau, keliaučiau po Lietuvą ir klausyčiau Čiurlionio pačiose įvairiausiose erdvėse...

Nemažai tenka skambinti pačiai ir Lietuvoje, ir užsienyje: šiemet pristačiau Čiurlionio muziką Lenkijoje, Taivane. O kaip klausytoja esu nusimačiusi apsilankyti ciklo „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina Čiurlionį“ renginiuose – laukiu susitikimo su puikiais muzikais, be galo įdomu, kaip jie perskaitys Čiurlionį.

Kaip Čiurlionį priėmė Lenkijos ar tolimojo Taivano auditorijos? Galima numanyti, kad Lenkijoje Čiurlionis plačiau žinomas nei Taivane, tad įdomu, ar pastebėjote kokių nors skirtumų. 

Lenkijoje buvo koncertas LR Ambasadoje, ten visi susirinkusieji puikiai žinojo, kas yra Čiurlionis. O Taivane situacija buvo kitokia: tenykštei publikai Čiurlionis dar tebėra neatrasta žemė. Tiesa, ten vykęs koncertas nebuvo skirtas Čiurlioniui – aš tiesiog pridėjau jo kūrinius prie programos. Po koncerto sulaukiau nemažai kausimų apie Čiurlionį, norėčiau ateityje jiems Čiurlionio kūrybą pristatyti plačiau. 

Ką manote apie Čiurlionio kūrybos sklaidą užsienyje šiemet ir neproginiais metais? Ar ji pakankama?

Mūsų menininkų kūrybos sklaida užsienyje turėtų būti vienas prioritetų – per juos esame identifikuojami kaip tauta. Menininkai neretai vadinami kultūros Ambasadoriais, nešančiais pasauliui žinią apie Lietuvą. Manau, mūsų visų tikslas ir yra parodyti pasauliui, kad esame maža tauta, tačiau turinti stiprią ir turtingą dvasią. 

Grįžkime prie festivalio. Susidomėjusiems skaitytojams plačiau papasakokite apie šių metų festivalį, kokius renginius būtinai rekomenduotumėte aplankyti?

Čiurlionis skambės duetų, trio, kvarterų repertuare. Pastarieji bus net trys: styginių kvartetai „Mettis“, „Nota Bene“ (Ukraina) bei Baltijos gitarų kvartetas. Publika turės progos pasimėgauti ir dviem improvizuojančiais duetais – Liudo Mockūno ir Petro Geniušo bei Petro Vyšniausko ir mano muzikinėmis fantazijomis, inspiruotomis Čiurlionio kūrybos bei jo asmenybės.

Džiugu, kad ryškiausio mūsų menininko kūrinius atliks ir Ukrainos, Lenkijos, Estijos muzikai, o greta skambės ir kitų didžiųjų to laikmečio, Čiurlionio pirmtakų bei jo kūrybos inspiruotų kompozitorių kūriniai.

Didžiausias šių metų festivalio akcentas – Jono Jurkūno šokio operos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera, kuriai savo pajėgas suvienys legendinis saksofonininkas Petras Vyšniauskas, sopranas Gunta Gelgotė ir mecosopranas Nora Petročenko, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis, aš, Aleksandra Žvirblytė, taip pat – Lietuvos kamerinis orkestras, baleto artistai ir choreografas bei režisierius Martynas Rimeikis. Tai kūrinys, kuriame susilies muzika, inspiruota Čiurlionio paveikslų, šokis ir „Angelų takų“ komandos kurtos vizualizacijos.

2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Jubiliejinę metų programą „Čiurlioniui 150“ (šokio spektaklis „Jūra“ – šios programos dalis) kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti. Daugiau informacijos rasite svetainėje ciurlioniui150.lt.

Išvyka į gamta – daugiau nei piknikas

Vasarą išties dažnai išvykstame pasimėgauti grynu oru, gamtos teikiama ramybe. Tai tobula vieta ne tik bičiulių kompanijoms, bet ir poroms. Kai kuriems išvyka prie ežero, laikas miško stovyklavietėje ar kempinge gali pasirodyti gana banali idėja, tačiau viskas priklauso nuo jūsų fantazijos ir noro paįvairinti laiką drauge.

Pasiimkite stalo žaidimų, garso kolonėlę, jei liksite nakvoti nepamirškite ir planšetės ar kompiuterio vakaro filmui bei palapinės, kurioje tilps ne tik gardūs užkandžiai, miegmaišiai, bet ir šiek tiek artumo. Paprastai gamta veikia itin atpalaiduojančiai, tad tai gali būti puiki proga pokalbiams, dar geresniam vienas kito pažinimui, meilės žaidimams. Todėl planuodami tokią išvyką pasirūpinkite ir naujais žaisliukais jūsų intymiems nuotykiams. Puikus pasirinkimas skirtingiems poreikiams laukia www.fantazijos.lt.

Keturios namų sienos – ne visada nuobodu

Jei nenorite į gamtą ir mieliau renkatės likti namuose, laikas čia irgi gali būti nenuobodus, toli gražu. Štai kelios idėjos jaukiems ir romantiškiems vasaros vakarams:

• išbandykite drauge naują receptą;
• žaiskite stalo žaidimus balkone ir palydėkite saulę;
• pažiūrėkite savo vaikystės filmą;
• parašykite vienas kitam po meilės laišką;
• žaiskite kortelių žaidimus, skirtus poroms;
• pasidarykite kokteilių vakarą;
• suorganizuokite SPA namuose.

Neabejojame, kad šį sąrašą papildysite ir patys, atsižvelgdami į savo pomėgius.

Pajūris – romantika ir artumas

Pajūris visada turi kažką magiško, tiesa? Būnant čia apgaubia nenusakoma ramybė, noras prisiglausti prie brangaus žmogaus, drauge stebėti lūžtančias bangas ir palydėti saulę. Tad laikas pajūryje turėtų būti įtrauktas į jūsų poros vasaros planus.

O pajūris žada tiek daug smagių veiklų ir nepamirštamo laiko judviem!.. Ragaukite vaikystę primenančius ledus, leiskitės į žvejybą, važiuokite dviračiais, išbandykite vandens pramogas, palydėkite saulę, surenkite pikniką pajūryje.

Vasara – atostogų, gero laiko metas. Naujos patirtys, naujos vietos, vienas kitas intymus aksesuaras gali padėti susigrąžinti ar atrasti tai, kas pradingo rutinoje.

Smagios, atradimų ir intymumo kupinos vasaros!

Gyvenimo būdas

Įvertinkite, kaip mėgstate leisti laiką terasoje, nes baldai turi atitikti jūsų gyvenimo būdą ir laisvalaikio pomėgius. Pavyzdžiui, jei dievinate grilinimą, reikės didelio stalo, prie kurio tilps visa šeima. Jei mėgstate ramų laiką su knyga – susikurkite jaukumu alsuojantį kampelį. Mėgstate terasoje atsipalaiduoti? Rinkitės patogius baldus, ant kurių galėsite ir sėdėti, ir prigulti, patogiai ištiesti kojas.

Kiek ploto turite

Nepriklausomai nuo to, ar baldus renkate terasai, ar balkonui, svarbu tiksliai išmatuoti turimą plotą. Kiek paprasčiau tiems, kurie turi erdvias terasas – čia tilps ir poilsio zona, ir valgomojo stalas, užteks vietos ir gultui. Tačiau jei plotas ribotas, įvertinkite, kas jums svarbiausia, kiek asmenų paprastai ilsisi terasoje. Baldai turi tilpti palikdami pakankamai vietos patogiam judėjimui.

Iš ko pagaminti?

Nuo lauko baldų medžiagų priklauso ne tik jų išvaizda, bet ir priežiūros ypatumai, ilgaamžiškumas. Populiariausių medžiagų privalumai ir trūkumai:

• baldai iš sintetinio ratano – ilgaamžiai, lengvai prižiūrimi, atrodo estetiškai, atsparūs išorės poveikiui;
• plastikiniai baldai – žema kaina, lengva priežiūra, tačiau tokie baldai imlūs išorės poveikiui;
• mediniai lauko baldai – estetiški, labai tvirti, ilgaamžiai, tačiau reikalauja priežiūros ir apsaugos nuo lietaus, sniego, saulės;
• baldai iš aliuminio – lengvi, atsparūs išorės poveikiui, tačiau šalti, todėl reikia minkštųjų dalių.

Lengva priežiūra – daugiau laiko poilsiui

Prioritetą teikite tiems lauko baldams, kurie nereikalaus ypatingos priežiūros. Juk nenorite visą šiltąjį sezoną tarnauti baldams, nuolat juos valyti ir saugoti? Svarbiausia – kuo daugiau komforto ir malonaus laiko šioje poilsio zonoje. Daugiau dėmesio reikalaus mediniai baltai, o mažai priežiūros reikės aliumininiams, taip pat baldams iš sintetinio ratano. Jei lauko baldai turės minkštas dalis, įvertinkite, kad audinys būtų atsparus išorės poveikiui, lengvai valomas, nuimamas ir skalbiamas.

Estetikos ir praktiškumo dermė

Galite rasti labai gražius lauko baldus, tačiau jei jie bus nepatogūs ar neatitiks jūsų poreikių, ilgalaikėje perspektyvoje jais tikrai nesidžiaugsite. Todėl derinkite estetiką ir praktinius aspektus.

Mažai erdvei, pavyzdžiui, balkonui, rinkitės sulankstomus baldus – nenaudojami jie beveik neužims vietos, o prireikus išskleisite ir turėsite patogius krėslus, staliuką.

Papildomo jaukumo poilsio zonai gali suteikti supamasis krėslas, hamakas. Pastarieji papildys terasą romantika, jaukumu, suteiks žavesio. Jei norite spalvų, rinkitės klasikinių, visada madingų spalvų baldus, jų minkštąsias dalis (rudus, pilkus, kreminės, smėlio spalvos), o kaip kontrastą jiems naudokite ryškias pledus, pagalvėles, kilimėlius.

Svarbus ir bendras erdvės dizainas

Kad ir kokie balkone ar terasoje svarbūs yra lauko baldai, vis tik ne mažiau reikšmės reikėtų skirti ir bendram erdvės įvaizdžiui. Tad verta pasirūpinti mielais, stilingais aksesuarais, poilsio zonai suteikiančiais romantikos, elegancijos, bohemiškumo, estetikos. O aksesuarų pasirinkimas labai platus: kilimai, pledai, pagalvėlės, dirbtiniai ar gyvi augalai, žvakės, lemputės, tiulio užuolaidos, sėdmaišiai, stalo padėkliukai, sodo lempos, kėdžių pagalvėlės ir dar daug visko. Pasisemkite minčių ir išsirinkite kokybiškus aksesuarus savo terasai www.formadore.lt. Beje, terasa yra tobula erdvė įgyvendinti ir DIY projektus.

„Labai svarbu vairuojant, o ypač, kelyje pasitaikius netipinei situacijai, išlaikyti ramybę ir būti mandagiam, atlaidžiam. Visuomet galite padėkoti kitam vairuotojui ir nusišypsoti ar pakelti ranką, galime užleisti vietą besirikiuojančiam vairuotojui. Mandagus elgesys padeda išvengti pavojingų situacijų, o taip pat formuoja teigiamą kultūrą keliuose”, – teigia T. Damašauskas ir dalinasi 5 patarimais, kaip geranoriškumo dėka galima išvengti net ir konfliktinių situacijų.  

1. Laikykitės atstumo 

T. Damašauskas pabrėžia, kad, nepriklausomai nuo to ar esi prie vairo, dalyvauji eisme kaip dviratininkas ar pėsčiasis, taisyklė galioja ta pati – pagarba asmeninei erdvei. Juk tikrai nebus malonu, jei, pavyzdžiui, parduotuvės eilėje už nugaros stovintis pirkėjas lips ant kojos arba prisiartins per daug arti. Tai galioja ir eisme, tik čia  prisideda pats svarbiausias – saugumo – aspektas.  

Statant automobilį aikštelėje reikėtų laikytis atstumo – leisti žmonėms ramiai ir be streso atlikti pradėtą manevrą ir tik tada judėti. Važiuojant gatve patariama laikytis saugaus atstumo ne tik dėl to, kad spėtumėte sustabdyti automobilį, kai priekyje esanti transporto priemonė staigiai stabdo, bet ir tam, kad kitas vairuotojai nesijaustų įspraustas į kampą ir galėtų lengvai manevruoti.  

2. Saugumas – pirmiausia 

Pasitaiko tokių situacijų, kai net ir turint pirmumo teisę, kartais mandagiau ir saugiau praleisti kitą eismo dalyvį. Anot T. Damašausko, tai rodo vairuotojo brandą ir atsakomybę. Kelyje būna daug situacijų, kurios nėra aprašytos teoriškai, kur reikia priimti sprendimą, geriausią būtent tą akimirką. Pavyzdžiui, užleisti kitą vairuotoją, kuris jau pradėjo manevrą. Tokios situacijos dažnai pasitaiko miegamųjų miesto rajonų kiemuose, kai susikerta vienodos reikšmės keliai arba kai kelyje vyksta remontas.  

„Patyrę vairuotojai taip pat dažniau nei kiti judrioje gatvėje pristabdo ir leidžia iš šalutinės gatvės išvažiuoti kitiems eismo dalyviams, praleidžia autobusų, troleibusų vairuotojus. Jei visi eisme vadovautumėmės sąmoningumu ir mandagumu tikrai turėtume mažesnes spūstis ir mažiau incidentų“, – pabrėžia ekspertas.  

3. Užtrauktuko principas 

Atrodytų, visi vairuotojai žino, kad siaurėjant keliui iš dviejų eismo juostų į vieną, reikia vienas kitą įleisti vadovaujantis  vadinamu „užtrauktuko principu“ – po vieną automobilį iš kiekvienos juostos. Tokios situacijos susidaro miestuose piko metu arba net ir greitkelyje, vykstant kelio remonto darbams. Deja, vis dar pasitaiko arba nežinančių šio principo, arba labai skubančių ir nepaisančių šios taisyklės.  

„Kadangi kelyje „kamštis“, vis tiek niekur nenuskubėsite, tad visada geriau rinkitės mandagumą. Šitaip ir sau nesugadinsite nuotaikos, ir kitą vairuotoją gerbsite. Juk rami ir gera nuotaika prie vairo yra saugumo garantas“, – įsitikinęs „Regitros“ atstovas.  

4. Platesnė parkavimo vieta yra būtinybė, o ne privilegija  

„Labai gaila, bet vis dar reikia priminti vairuotojams, kad statydami automobilį neužimtų vietų, skirtų žmonėms su negalia ar šeimoms su mažais vaikais. Be to, atminkime, kad ne kiekviena negalia yra matoma. Reikėtų susilaikyti nuo vertinimo ir kritikos pamačius, kaip kažkas iš pirmo žvilgsnio užima neįgaliojo vietą be reikalo“, – teigia T. Damašauskas.  

Šios stovėjimo vietos specialiai padarytos platesnės ir arčiau objekto įėjimo, tam kad palengvintų tam tikrų žmonių logistiką. Papildoma erdvė reikalinga iš automobilio iškeliant vaikišką kėdutę ar neįgaliojo vežimėlį.  

5. Ugdykite kantrybę  

Pasak T. Damašausko, teisė vairuoti – dar ne viskas. Kelyje svarbi patirtis, o ji atsiranda bėgant laikui, daug kartų atliekant tam tikrus veiksmus. Štai, kad ir parkavimas. Gali atrodyti – paprasta, bet netinkamai pastatytas automobilis trukdys kitų transporto priemonių judėjimui, mažins matomumą ir net kels pavojų.  

„Manevruodami neskubėkite, įvertinkite ar tilpsite, ar jums pavyks lengvai išlipti iš automobilio, ar neužstatėte kito vairuotojo durelių bei pravažiavimo. Palikite tiek vietos, kad atstumas iki šone stovinčios transporto priemonės būtų 50 centimetrų, bet ne daugiau nei 1 metras“, – dalija patarimus T. Damašauskas.  

O svarbiausia – ekspertas pataria būti kantriems. Tyrimai rodo, jog žmonės, linkę į impulsyvumą ir nekantrumą, dažniau patenka į eismo įvykius. Kantrybė padeda išvengti nereikalingo streso, sumažina avarijų riziką ir kuria draugiškesnę eismo kultūrą. 

,,Regitra" 

Visų pirma, siūloma galimybė lėšas iš antrosios pakopos atsiimti be gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pritaikymo kelia klausimų dėl mokestinio teisingumo – kodėl iš valstybės subsidijuotų įmokų gauta investicinė grąža neturėtų būti apmokestinama, kai kiti piliečiai už savo investicijas GPM sumoka? Šio siūlymo įteisinimas įteisintų ir mokestinę nelygybę, iškraipytų mokesčių sistemą bei sukurtų pavojingą precedentą.  

Mūsų universiteto mokslininkai taip pat daro logišką prielaidą, kad dėl siūlomų pakeitimų iš pensijų kaupimo sistemos daugiausiai pasitrauks tie jos dalyviai, kurie gauna mažesnes nei vidutines pajamas. Paradoksalu, bet būtent šiai grupei dalyvavimas papildomo kaupimo sistemoje yra finansiškai naudingiausias, nes dėl valstybės subsidijų jie gauna daugiau nei sumoka patys.  

Ilgalaikės tokio gausaus pasitraukimo pasekmės būtų labai rimtos. Sumažėtų ne tik pačių pasitraukusiųjų būsimos pensijos (kai kuriais atvejais pensijos pakeitimo norma gali kristi net iki 15–20 proc.), bet ir didėtų grėsmė visos valstybinės socialinio draudimo sistemos tvarumui – ypač turint omenyje demografines tendencijas.  

Jau šiandien žinome, kad nuo 2032 m. pirmajai „Sodros“ pakopai reikės daugiau lėšų, nei bus surenkama įmokų. Jei dabartiniai siūlymai bus priimti, jų poveikis jau po nepilno dešimtmečio bus triuškinantis, nes virš 50 proc. pensijos sistemos dalyvių tikėsis palankesnės pakeitimo normos – bent jau siekiančios 58 proc. ES vidurkį – o „Sodra“ daugiausiai galės užtikrinti vos 30 proc. Norint bent jau palaikyti dabartinį lygmenį, teks stipriai didinti įmokas, mažinti pensijas arba imtis skolinimosi, o tai lems dar didesnę fiskalinę naštą ateities kartoms.  

Antroje pakopoje vietoje automatinio įtraukimo perėjus prie kvietimo modelio, ji iš esmės nebesiskirtų nuo trečiosios pakopos. Stebint ir analizuojant šiuo metu trečioje pakopoje dalyvaujančių gyventojų statistiką, skaičiai, švelniai tariant, nedžiugina. Išvada – kad turėdami pasirinkimo laisvę, gyventojai savarankiškai atsidėti lėšų pensijai neprisiverčia. O tai reiškia, kad patvirtinus dabartinius pakeitimus, socialiai pažeidžiamų gyventojų skaičius augtų – potencialiai nuo dabartinių 20-ies proc. iki 35-40 proc.  

Tokios tendencijos neigiamai veiktų ne tik pensininkų, bet ir visų dirbančiųjų nuotaikas, nes mokant vienus didesnių mokesčių visoje ES, šalies piliečiai tikisi būti socialiai saugūs – ypač vyresniame amžiuje.  

Nemažą žalą padarytų ir perėjimas prie kvietimo (angl. „opt-in“) modelio bei leidimas dalyviams bet kada pasitraukti iš antrosios pakopos, įskaitant galimybę atsiimti sukauptas lėšas ir visą investicinę grąžą. Tai reikštų, kad pensijų kaupimo sistema iš privalomo dalyvavimo modelio virstų visiškai savanorišku, panaikindama esminę šiuolaikinės pensijų sistemos prielaidą – automatizmą, paremtą elgsenos ekonomikos principais, padedančiais piliečiams priimti ilguoju laikotarpiu naudingus sprendimus.  

Istoriniai Estijos ar Čekijos pavyzdžiai rodo, kad įteisinus panašų pensijų sistemos „lankstumą“, šalyse didėjo trumpalaikis vartojimas, augo infliacija, mažėjo perkamoji galia bei didėjo socialinė atskirtis – ypač tarp žmonių, gaunančių mažesnes pajamas. Lietuvoje tai taip pat gilintų nelygybę ir blogintų pažeidžiamiausių gyventojų grupių padėtį. Dar labiau mažės pasitikėjimas pensijų sistema, kurį vėl atkurti užtruks dešimtmečius.  

Dabartiniai SADM siūlymai ne tik stipriai lenkia Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. išaiškinimą dėl galimybės nutraukti dalyvavimą antrojoje pensijų sistemos pakopoje, bet ir gerokai peržengia adekvataus proporcingumo ribas. Jei bus priimti, jie iš esmės pakeis pačią pensijų sistemos prigimtį, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti pakankamą finansinę apsaugą senatvėje. O tai jau kertasi su Konstitucijos 52 straipsnio dvasia ir konstituciniu socialinės darnos principu.  

Galiausiai, siūlomi pokyčiai neatitinka ir tarptautinių organizacijų bei ekspertų rekomendacijų. Papildomas kaupimas visoje Europoje yra stiprinamas, grindžiamas automatinio dalyvavimo principais ir orientuotas į ilgalaikį gyventojų finansinį saugumą. Lietuva tuo metu rizikuoja tapti ryškiu neigiamu pavyzdžiu, kaip destabilizuoti vieną svarbiausių socialinės apsaugos sistemų per trumpalaikius, neapskaičiuotus sprendimus.  

Todėl, vertinant tiek iš ekspertinės, tiek iš konstitucinės, tiek iš socialinės perspektyvos, dabartiniai siūlymai reformuoti pensijų kaupimo sistemą yra žalingi, neproporcingi ir keliantys pavojų tiek valstybės finansams, tiek kiekvieno gyventojo saugumui senatvėje. Deja, viešojoje erdvėje formuojama nuomonė dažnai paremta emocijomis, socialinių tinklų burbulais ir tikslingai nukreipta dezinformacija, o ne objektyvia analize ar patikimais tyrimais.  

Prof. dr. Audrius Kabašinskas, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius, KTU Taikomosios matematikos magistrantūros studijų programos vadovas bei Europos Industrines Matematikos Konsorciumo tarybos narys