Industrinis stilius pasižymi kokybiškomis medžiagomis. Čia persipina net kelios skirtingos medžiagos: medis, metalas, betonas, stiklas. Pavyzdžiui, metalinės spintelės arba odiniai minkštieji baldai su metalo akcentais leis sukurti unikalų įvaizdį. Dairykitės baldų ant kojelių, integruotos garso aparatūros ar USB jungčių – tokios smulkmenos įneš daugiau funkcionalumo. Norint dizainui suteikti jaukumo, jį galima papildyti natūralių medžiagų aksesuarais: lino užuolaidomis ar mediniu kavos staliuku.

Vintažiniai dekoro elementai

Vintažinės dekoracijos yra ne tik unikalus, bet ir ekologiškas namų puošybos sprendimas. Vintažiniai dekoro elementai gali pagyvinti patalpas ar net suteikti šioms eklektikos prieskonį. Išskirtinės rankų darbo vazos ar statulėlės ne tik sukurs ypatingą, žaismingą aplinką, bet ir leis išreikšti individualų stilių.

Daugiafunkciniai, minimalistinio dizaino baldai

Kaip ir bet kuriuose namuose, industrinio stiliaus svetainė neįsivaizduojama be esminių baldų. Čia dominuoja žemi, masyvūs, ryškiomis tekstūromis ir švariomis linijomis pasižymintys baldai. Pavyzdžiui, jeigu norite užpildyti svetainės erdvę, verta dairytis didesnių, erdvių sofų, fotelių ar minkštų kampų.

Svarbu paminėti, jog kiekvienas baldas turi atlikti tam tikrą funkciją. Maksimaliai išnaudoti erdves padeda kokybiški daugiafunkciniai baldai. Transformuojamas kavos staliukas, minkšti baldai su miegojimo ir daiktų saugojimo funkcijomis – visuomet sumanus pasirinkimas.

Atsižvelgę į minėtuosius industrinio stiliaus elementus, galėsite džiaugtis unikalia svetainės zona. Industrinio stiliaus namai neatsiejami nuo savitų detalių ir, žinoma, funkcionalių, minimalistinio dizaino baldų. Domina kokybiški minkšti kampai? Juos galite rasti paspaudę ant šios nuorodos: https://www.magresbaldai.lt/baldai/minksti-kampai/.

„Google“ atsižvelgia į svetainės naudotojo patirtį, kitaip žinomą kaip UX (angl. User Experience), reitinguodama ją paieškos rezultatuose. Taigi kuo geresnę UX užtikrinsite, tuo aukštesnes pozicijas galėsite pasiekti. Remiantis internetinės matomumo valdymo ir turinio rinkodaros kompanijos „SEMrush“ tyrimu, pagrindiniai reitingavimo veiksniai yra apsilankymai svetainėje, joje praleidžiamas laikas, puslapiai per seansą ir atmetimo rodiklis.

Visi jie tiesiogiai susiję su naudotojo patirtimi. Tam, kad ši būtų kuo geresnė, užtikrinkite, kad svetainę būtų lengva ir malonu naudoti, joje būtų galima rasti vertingos informacijos. Taip pritrauksite daugiau lankytojų, kurie ilgiau pasiliks jūsų svetainėje ir aplankys daugiau puslapių. Na, o tai padės pagerinti reitingus „Google“ paieškoje.

Didesnio svetainės greičio užtikrinimas

Svetainės greitis turi daug įtakos naudotojo patirčiai. Netgi 79 proc. internetu perkančių žmonių teigia, kad negrįžtų į svetainę, kurioje susidurtų su greičio problemomis. Lėtos svetainės yra tiesiog neefektyvios. Dėl to „Google“ automatiškai skiria aukštesnį reitingą greitesnėms, geriau vartotojų poreikius atitinkančioms svetainėms.

Siekiant pagerinti savo svetainės greitį, o tuo pačiu ir pozicijas „Google“ paieškos rezultatuose, svarbus patikimas svetainių talpinimas, kitaip web hostingas. Rinkdamiesi šią paslaugą atidžiai įvertinkite savo poreikius ir pagal tai nuspręskite, kiek resursų reikės. Jei nesate tikri, visuomet galite pasikonsultuoti su specialistais. Spauskite ant aukščiau pateiktos nuorodos ir užsisakykite norimą hostingo planą vos per kelias akimirkas.

Tiesa, norint pagerinti savo svetainės greitį patariama atlikti ir kitus veiksmus: minimizuoti HTTPS užklausų kiekį, optimizuoti paveikslėlius, sumažinti failus, naudotis CDN (angl. Content Delivery Network, liet. turinio pristatymo tinklo) paslauga.

Turinio optimizavimas

Dar vienas dalykas, leidžiantis padidinti lankytojų srautą ir pagerinti paieškos reitingą, yra aukštos kokybės turinys. Taigi stenkitės kurti būtent tokį. Pačios „Google“ teigimu, reitinguojant svetinę jos turinys netgi svarbesnis nei naudotojo patirtis. Taigi įsitikinkite, kad jūsų svetainėje esantis turinys yra be klaidų, optimizuotas raktiniams žodžiams ir parašytas taip, kad atitiktų konkrečius tikslinės auditorijos poreikius. Taip pat nepamirškite į jį įtraukti vertingų nuorodų į papildomą vidinį bei išorinį turinį.

Pasinaudokite šiame straipsnyje pateiktais patarimais ir pagerinkite savo pozicijas „Google“ paieškos rezultatuose. Tokiu būdu jūsų svetainė taps labiau matoma ir lankoma, o prekių ženklas – geriau atpažįstamas.

Prieškambaris yra pirma ir paskutinė vieta, kurioje būname prieš išeidami ar jau sugrįžę namo. Todėl susikurti patogų ir akį džiuginantį kambarį yra labai svarbu. Visų pirma, reikėtų įvertinti, kiek žmonių gyvena namuose, ar dažnai sulaukiate svečių. Pagal tai bus paprasčiau nuspręsti, kokio dydžio ir kiek baldų reikės šiame kambaryje.

Jeigu namuose gyventojų vos keli, o svečiai užsuka retai – galima rinktis mažesnius prieškambario baldus. Tuomet patalpa bus erdvesnė. Jei gyventojų yra daugiau – verta pagalvoti apie baldus, kuriuose telpa daugiau drabužių ir pageidaujamas kiekis avalynės. Didesniam kiekiui lauko drabužių pakabinti puikiai tiktų papildoma kabykla, o avalynei – batų dėžė arba suoliukas. Juk nėra patogu laviruoti tarp aplink išmėtytų batų porų, stengiantis nenukristi.  

Viskas viename

O ką rinktis, jeigu nenorite atskirų baldų, suoliukų, bet siekiate patogumo? Puiki išeitis – prieškambario komplektai. Tai idealus pasirinkimas, kuomet norisi visko viename. Nuo drabužių kabyklos, stalčių smulkiems daiktams susidėti iki patogios vietos atsisėsti, kai norime apsiauti batus. Taip pat patogu pasirinkti komplektą, kuris turi ne tik uždarą, bet ir atvirą kabinimo sistemą. Ši ypač praverčia, kai skubame.

Na, o jeigu pasirinksite baldą su jau įmontuotu veidrodžiu, papildomai sukursite didesnės erdvės pojūtį. Taip pat svarbu nepamiršti, kad prieškambaris nėra atskira namų dalis. Norint, kad džiugintų ne tik patogumas, reikėtų nepamiršti ir bendro interjero. Tokiu būdu sukursite vientisą dizainą, kurį bus malonu pamatyti kiekvieną kartą įžengus į namus.

Nepamirškite šviesos

Grįžus namo norisi jaukumo ir šviesos. Pirmasis kambarys, kuris leidžia tai pajausti – prieškambaris. Jis turi būti šviesus. Ar galvojate, kad užteks vieno didesnio šviestuvo? Galbūt verta vietoj jo pasirinkti kelis mažus. Tokiu būdu šviesa bus geriau paskirstyta patalpoje, o ne sufokusuota tik tam tikroje vietoje.

Gerai apšviestas prieškambaris yra ne tik jaukesnis, bet ir patogesnis. Geriau matote save veidrodyje, tampa paprasčiau rasti smulkesnius daiktus prieškambario baldų stalčiuose. Dėl sprendimo vietoj vieno šviestuvo pasirinkti keletą padėkosite sau rudens ir žiemos laikotarpiu, kai viskas, ko norisi – daugiau šviesos.

Pasinaudokite šiais patarimais ir sukurkite jaukų prieškambarį. Tegul jame vyrauja tvarka ir harmonija, o grįžti į namus būna visada gera.

Nušalimas – odos audinių pažeidimas, sukeliantis kraujagyslių spazmus, dėl kurių sutrinka audinių mityba. 

„Sušalus negalima laikyti nušalusios kūno dalies arti atviros ugnies, nes būdama nejautri ji gali nudegti, šildyti nušalusios kūno dalies masažuojant, stipriai trinant, nes galima mechaniškai sužaloti pažeistą odą. Taip pat negalima tepti šildančiu tepalu, duoti gerti alkoholio, nes alkoholis dar labiau mažina kūno atsparumą šalčiui, trinti pažeistą vietą sniegu ar mirkyti šaltame vandenyje“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė. 

Pirmoji pagalba nušalus

Pasak vaistininkės, jei įtariamas nušalimas, reikia nedelsiant eiti į šiltą patalpą, nusiimti  papuošalus, nusirengti įšalusius drabužius ir apsikloti šiltu apklotu. Nušalusią kūno dalį ji siūlo pamerkti į kambario temperatūros vandenį, palaipsniui vandenį keičiant šiltesniu, keliant jo temperatūrą iki kūno temperatūros. Po vonelės odą reikia švelniai nusausinti. 

„Siūlau gerti karštą arbatą ar kavą, o nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstytą galūnę laikyti pakeltą – tai palengvina skausmą. Jeigu pastebite, kad nušalimas yra giluminis, nedelsdami vykite į gydymo įstaigą“, – pabrėžia ji. 

Bendrą kūno atšalimą, kai žmogaus kūno temperatūra nukrenta 1–2 laipsniais žemiau normalios kūno temperatūros, rodo atsiradęs drebulys, kalbos, judesių, koordinacijos sutrikimai, suretėjęs pulsas. Žmogus ima skųstis, kad nejaučia nušalusių galūnių, nušalusi oda pabąla, sukietėja, patinsta, ant jos atsiranda pūslės.  

„Skausmas, niežėjimas, deginimas lyg badytų adatėlėmis nušalusioje vietoje – atsigaunančios kraujotakos požymiai. Sunerimti ir pagalbos į medikus kreiptis reikia tada, kai žmogus nejaučia liečiant nušalusias vietas“, – sako R. Janulytė. 

Šalčio pasekmės sveikatai

Didelis šaltis ir ilgas buvimas jame neigiamai veikia žmogaus organizmą. Labai žema temperatūra neigiamai veikia kraujotaką ir širdies darbą – širdis turi daugiau kartų ir stipriau susitraukti, kad užtikrintų tinkamą kraujo cirkuliaciją, todėl jei žmogus turi širdies ar kraujagyslių ligų, padidėja miokardo infarkto rizika.

„Šaltas oras yra labai sausas, todėl „traukia“ drėgmę iš odos ir gleivinių. Oda ne tik tampa sausa, plona, jautri, paūmėja uždegiminės odos ligos – dermatitas, šalčio dilgėlinė, egzema, bet gali ir trūkinėti, įplyšti, atsirasti žaizdos. Gleivinės taip pat išsausėja – akys dažnai ir stipriai ašaroja, kamuoja pakaitomis tai išburkusi, tai bėganti nosis“, – vardija vaistininkė.

Esant šaltam ir sausam orui, lengviau plinta viršutinių kvėpavimo takų ligas sukeliantys virusai ir bakterijos, todėl žiemą ypač padaugėja sergančių peršalimo ligomis. Be to, šaltis pažeidžia smulkiausias kraujagysles – kapiliarus, todėl dažnai ir ilgai būnant šaltyje, net stipriai nenušalus odos, vėliau galima pastebėti, kad rankos rausta, mėlsta, oda tampa šiurkšti, išryškėja kapiliarų tinklas. 

Pasiruošimas prieš einant į lauką

Svarbiausia, anot R. Janulytės, yra šiltai ir patogiai apsirengti. Ir suaugusieji, ir vaikai turėtų mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką, o šis turi dengti burną. Geriau dėvėti kumštines pirštines, drabužius iš natūralių medžiagų, ypač vilnos. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. 

„Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną – tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neikite į lauką ką tik nusiprausę. Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva, jokiu būdu nespausti. Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines. Geriausia – dvi poras: medvilnines arba vilnones. Į lauką eikite tik pasitepę veidą ir rankas kremu, kurio sudėtyje nėra vandens“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė. 

Jei tenka dirbti šaltyje, vaistininkė rekomenduoja valgyti didesnio kaloringumo maistą, daryti reguliarias pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, vartoti daug šiltų skysčių. Taip pat reikėtų negerti alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Stengtis kuo daugiau judėti, nesėdėti, ypač ant šaltų, apsnigtų ar apledėjusių paviršių.

„Didesnis pavojus sušalti kyla žmonėms, turintiems mažą kūno masę ir tuo pačiu mažą poodinį riebalinį sluoksnį, netekusiems skysčių. Taip pat daug greičiau sušąla žmonės, sergantys diabetu, širdies, kraujagyslių ligomis. Didesnė grėsmė kyla turintiems pažeistą, sausą bei jautrią odą – sergantiems dermatitu, egzema, psoriaze“, – teigia R. Janulytė. 

,,Gintarinės vaistinės" inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Kino teatruose rodomi ar televizijos filmai ir laidos žymimi indeksais pagal žiūrovo amžių. Vertinant atsižvelgiama į daug aplinkybių, todėl tai gali būti ir puiki rekomendacija, ir kartu apsauga žiūrovui. Visgi internete lengviau prieinamas įvairus turinys, nebūtinai pats tinkamiausias žiūrovo amžiui ar vertybėms formuoti.

„Paaugliai yra labai jautrūs gaunamai informacijai, jie vis dar tyrinėja ir mokosi pažinti mūsų pasaulį. Kartais jiems gali būti sunku atpažinti, koks elgesys yra priimtinas, o kas gali kelti pavojų. Mūsų, suaugusiųjų, pareiga yra padėti savo vaikams pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Ne išimtis yra ir kino filmai – atsirinkti tinkamiausius vaikui gali padėti ne tik tėvai, bet ir ekspertų rekomendacijos. Tad kviečiame atrasti kino pasaulį kartu, tai gali tapti labai gražia šeimos tradicija“, – kalba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Kaip filmai mus veikia ir kokią įtaką jie gali padaryti paauglystės amžiuje, padės atsakyti psichologo įžvalgos.

Kinas daro įtaką mūsų elgesiui

Paauglystėje formuojasi žmogaus identitetas, moralinės vertybės. Reikia išmokti palaikyti santykius su aplinkiniais, bendraamžiais. Save bandantiems identifikuoti jaunuoliams, Tarnybos psichologė Giedrė Starkevičiūtė pataria rinktis filmus tuo metu jiems svarbiomis temomis. Naudingiausi bus tarsi iš šono padedantys pamatyti savo rūpesčius, o herojų sprendimai pateiks atsakymus ar net parodys kelią.

„Ypač dažnai ankstyvoje paauglystėje su personažu susitapatinama. Todėl, jeigu kartojasi konfliktai su bendraamžiais, pravartu bus pamatyti istorijas apie gražią draugystę, pagarbą vienas kitam. Kai jaunuolis blaškosi negalėdamas priimti svarbaus sprendimo, mėgstamo herojaus ryžtas bus tai, kas ir patį galimai paskatins permainoms“, – paaiškina psichologė.

Pašnekovė įsitikinusi, kad filmas tikrai gali daug ko išmokyti: puoselėti draugystę, vertinti meilę, net ryžtis pokyčiams. Gera kino juosta per savo herojus įkvėps siekti tikslo ar parodys tarpasmeninių santykių pavyzdį, gal mokys atjautos arba stiprins teigimas nuostatas apie save ir pasaulį.

Šiame amžiaus tarpsnyje labai vertintini filmai apie nuoširdų žmogiškąjį ryšį, juk būtent paaugliai jaučiasi mažiausiai priimami, vieniši ir nesuprasti. Tokie filmai teikia viltį, jog visi išgyvenimai laikini ir jų laukia dar daug nuostabių dalykų. Idealu, jeigu žiūrovo vidiniam pasauliui, vertybėms kinas bus artimas.

Mokomės nekartoti skausmingų scenų

Nors paauglys greičiausiai jaučiasi pakankamai suaugęs, kad gebėtų pasirinkti filmą, tačiau tiek pats, tiek ir tėveliai turėtų žinoti, kad būtina iš anksto pasidomėti žanru ir galimomis scenomis. Dažnai žiūrimas tam tikras turinys, gali suformuoti žalojančius elgesio modelius ir netinkamas nuostatas.

„Smurtinės scenos filmuose, patyčių epizodai, skatina šį elgesį atkartoti. Turime sutikti, kad prie gajos patyčių kultūros tarp nepilnamečių, prisideda ir jų matomi netinkami vaizdai iš ekrano, – pabrėžia psichologė. – O smurtinių scenų gerbėjai neretai patys jau yra arba ilgainiui tampa mažiau jautrūs agresijai“.

Specialistė kalba, kad ypač svarbu būti dėmesingiems, jeigu nepilnametis jau turi polinkį į smurtinį elgesį ir nukreipti jį pagalbos.

„Kažin, ar turime siekti savo vaikams būti filtru nuo visų negerovių. Paaugliai neišvengiamai praeis savo atradimų kelią, jie ieškos naujų potyrių, ryškių emocijų, o gal bandys paneigti visuomenės standartus. Natūraliai teks susidurti ir su skausmingomis smurto, savižudybės, diskriminacijos temomis. Tačiau čia mes, suaugusieji, visada galime būti aktyvūs ir akcentuoti šių reiškinių prevenciją“, – pataria psichologė.

Svarbios asmeninės žiūrovo savybės

Psichologė įsitikinusi, kad filmas turės daugiau teigiamo poveikio, jeigu atlieps ir individualias žiūrinčiojo savybes, poreikius. Intravertiškam paaugliui tiks istorijos, kuriose mažiau veiksmo, garso efektų, tačiau paliekama daugiau erdvės apmąstymui. Ekstraversijos bruožų turintis nelabai domėsis ramiu filmu, o rinksis emocijas, jaudinantį veiksmą ar būseną. Ir vienu, ir kitu atveju žiūrovas patenkins tam tikrus poreikius.

Specialistė pataria paaugliams nepataikauti kitų pasirinkimams. Štai iš prigimties jautresniam žiūrovui ypač pavojingi bus sukrečiantys vaizdai, jie paliks ne tik emocines, bet ir fiziologines pasekmes. Paauglystės amžiuje ir taip susiduriama su galybe iššūkių: savo kūno pokyčių priėmimu, atsiskyrimu nuo tėvų, šie pokyčiai kelia daugybę prieštaringų jausmų. Papildomi intensyvūs potyriai gali sustiprinti sunkius išgyvenimus ir peržengti psichikos ir kūno toleruojamas ribas: be trumpalaikių miego sutrikimų, gali rastis įvairios baimės, nerimastingumas, net savidestruktyvus elgesys.

Taip pat verta įsidėmėti, kad laisvalaikiui praleisti pasirinktas filmas gali ugdyti teigiamas jaunojo kinomano savybes ir susilpninti mažiau pageidaujamas. Tam ypač tinka turintys ugdomąjį poveikį filmai.

Mezgam ryšį per kino intrigas

Suaugusiam žiūrovui skirtas turinys dažniausiai domins nepilnametį. Bet suaugusiajam skirti vaizdai jaunesnio žiūrovo, be kita ko, gali būti netinkamai interpretuojami. Pasak G. Starkevičiūtės, tokiai informacijai teisingai priimti reikia tam tikros gyvenimiškos patirties ir perspektyvos matymo.

G. Starkevičiūtė sako, kad tėvai neturėtų likti nuošalyje ne tik pasidomint, kokį filmą žiūrės sūnus ar dukra, bet ir skiriant laiko jį pažiūrėti kartu. Tai gali būti abipusiai naudinga. Tėvai matys, kas domina jų vaiką ir galės tam tikras scenas aptarti kartu padedant pastebėti, kas tame filme vertintina, o kas ir nelabai, pamatyti, kad ne visi teigiamų herojų veiksmai yra herojiški, ir ne visi neigiamų poelgiai ar būdo savybės – nepriimtini.

„Raskite būdą kartu su į suaugusiųjų pasaulį žengiančiu savo vaiku pažiūrėti filmą, – siūlo pašnekovė. – Jums tikrai pavyks. Tokiu būdu suprasite, kas jaunam žmogui imponuoja, kokia formuojasi jo pasaulėžiūra, kritiškumas, galėsite apie tai kalbėtis. Išnaudokite šią progą“.

Nuotraukos – freepik.com

Aktyvus įvairių „MC Battle“ kovų dalyvis, rap, freestyle, grime, drill muzikos stilių atlikėjas KRP (Evaldas R. 33m.) - scenoje visus stebina savo energija ir žodžių, ištartų per minutę, kiekiu. Krapshtuko slapyvardžiu daug kam geriau pažįstamas atlikėjas yra ne kartą pripažintas stipriausiu MC. KRP koncertavo įvairiuose muzikos renginiuose, bendradarbiavo su žinomais, sunkiasvoriais Lietuvos atlikėjais, atliko gyvus pasirodymus radijo stotyse. Artimiau susipažinus su niekada nenutrūkusia šio, iš Jonavos kilusio, šiuo metu Londone (UK) gyvenančio atlikėjo kūryba ir veikla -  įspūdį palieką ir nesuskaičiuojama daugybė teigiamų atsiliepimų apie jo muzikinius darbus. Tiek tautiečių, tiek kitataučių melomanų palaikymas yra nenupirktas ir akivaizdus. Šiandien Lietuvos publikai KRP pristato naujausią savo kūrybos vaisių – energingą, house ir garage muzikos stilių kūrinį ir vaizdo klipą - „Beast on the Bass“. 

Istorijos pradžia

Kurti eiliuotus tekstus KRP pradėjo dar būdamas 13-os metų. Jau paauglystėje, gimtajame mieste, Jonavoje, priklausė muzikos grupei “Mirazh Squad” (2002m.). Grupės pavadinimas buvo šifruojamas kaip “metaforų ir rimų auklėjami žodžiai” ir savaime nurodė, jog savo dainose ši grupė kalbėjo apie aktualiausias, socialines visuomenės problemas, jaunimo gyvenimą. Gyva instrumentuotė ir talentingas jaunimas, beriantis žodžius dvejomis, lietuvių ir rusų kalbomis, nepaliko abejingų to meto rap, hip-hop kultūros mylėtojų tarpe. 

2007m. šalyje pakilus emigracijos vėjams, atlikėjas išvyko gyventi ir dirbti į Londoną (UK), kur pasikeitęs gyvenimo ritmas ir atstumas visiškai atskyrė ji nuo lietuviškos muzikos scenos. Kiekvieną kartą viešėdamas Lietuvoje nepraleisdavo nei vienos progos dalyvauti renginiuose ir koncertuose visoje šalyje.

„Grįždavau į kasmetines reperių kovas „MC Battle“, nes tai buvo mano stiprioji pusė, daugiausia žmonių apie mane sužinojo iš šių kovų, labai daug jų esu dalyvavęs ir keletą laimėjau. Bet tai buvo freestyle - laisvas stilius, o asmeninė kūryba buvo sustojusi. 2018 vėl pradėjau daugiau kurti, įrašinėti garso įrašų studijose, filmuoti vaizdo klipus, ir tai mane gražino į vėžias, kadangi buvau labai pasiilges lietuviškos scenos.“ – pasakojo atlikėjas.  

2018 metų pabaigoje KRP kilo mintis Londone organizuoti kasmetinį Lietuvos reperių jungtinių koncertų ciklą pavadinimu „Lithuanian Flaiva“. Pasirodyti Londono naktiniuose klubuose buvo kviečiami repo, hip-hop, kitų artimų stilių atlikėjai iš Lietuvos. 

Lietuviškos eilės svetur

Vietoje nesėdintis KRP greitai įsiliejo į judrų Londono hip-hop kultūros gyvenimą. Aktyvus, energingas, organiškas atlikėjas neliko nepastebėtas aplinkinių ir greitai KRP tapo kviečiamas dalyvauti vis daugiau renginių ir vakarėlių, pasirodyti koncertuose kartu su vietiniais atlikėjais. „Atvirą mikrofoną“ (angl. - open mic) griebdavo į rankas gavęs tam bet kokią progą, net ir tiesiog gatvėje tarp minios praeivių. KRP niekada nebandė prisitaikyti ir tarp kitataučių repuoja tik lietuvių kalba, ypač visuose open mic pasirodymuose. KRP yra vis dažniau kviečiamas koncertuoti ir pristatyti savo kūrybą ne lietuvių auditorijoms visame Londone. Daugelis užsienio klausytojų, nors ir nebūtinai supranta jo dainų tekstus, tačiau atvirai žavisi KRP atlikimu, natūralia ekspresija ir sutinka jį labai šiltai.

„Anksčiau maniau, kad jeigu aš nerepuosiu angliškai, tai perspektyvos muzikoje bus kur kas mažesnės, bet dabar esu ganėtinai nustebęs, jog galiu būti tuo, kas esu, originaliai repuoti savo gimtąja kalba ir rodyti tai užsieniečiams. Kuo stipriau laikausi šio sprendimo, tuo labiau sekasi ir kiti muzikiniai dalykai. Neseniai teko apsilankyti „Wiley records“ garso įrašų studijoje ir susipažinti su jos savininku, legendiniu grime muzikos stiliaus krikštatėviu laikomu reperiu Wiley. Jam labai patiko lietuviškas repas ir palaikymas iš jo pusės tikrai buvo stebinantis. Aš užaugau klausydamas jo muzikos, o dabar aš su juo esu vienojestudijoje ir esu kviečiamas į privačius jo vakarėlius“. – mintimis dalijosi KRP. 

Atlikėjas taip pat yra sulaukęs ne vieno pasiūlymo išbandyti save filmavimo aikštelėje: jis jau nusifilmavo UK repo atlikėjų Ocean Wisdom, sbk, Nemy, Rinsa Malone, Mufasah, Damanski vaizdo klipuose, o taip pat pasirodė viename ekrane kartu su JAV repo muzikos legenda Method Man iš „Wu-Tang Clan“.

Užsienio klausytojams pseudonimas Krapshtukas buvo per sudėtingas ištarti. Taigi Krapshtukas tapo KRP arba Karšta Repo Patranka, kas dar tiksliau apibūdina tą galingą energiją, kurią šis atlikėjas demonstruoja savo pasirodymuose. Aštriais ir tiesmukais tekstais kūryboje kalbantis KRP, savo vaizdo klipams renkasi įspūdingas filmavimo vietas, bei ryškius ir rinktinius aktorius, kuriais dažniausiai tampa geri bičiuliai, draugai bei kiti atlikėjai. Žinomesni KRP kūriniai -  „Kas yra?“, „Nes taip reikėjo“, „Dead end“, „Neskubėk“. 

Beast on the Bass. Premjera. 

Šiandien Lietuvos publikai oficialiai pristatomas pats naujausias KRP kūrinys - „Beast On the Bass“. Jame atlikėjas stebina ir netgi šokiruoja lietuvių ir anglų kalbomis atliekamu tekstu ir nuo pat pirmojo smūgio sočiai pulsuojančiu boso linijos rifu. Vaizdo klipe gausu akinančiai spalvingų vaizdų iš naktinio klubo ir pačioje Londono centro širdyje, Piccadilly Circus, nufilmuotų triukšmingų, masinių scenų. 

Oi, ta Eglė, Žalčių karalienė, matyt taip jau užbūrė, jog nepraėjus nei dviems mėnesiams po pirmojo viešo „Beast on the Bass“ patalpinimo „Youtube“ platformoje -  šio vaizdo klipo organinių peržiūrų skaičius jau perkopė 78 000 ir nesustodamas auga toliau. 

„Pradėjus lankytis skirtingos muzikos vakarėliuose ir renginiuose, ten išgirsti ritmai įtakojo paskutinį kūrinį. Jis stipriai skiriasi nuo visos kitos klausytojams įprastos KRP kūrybos. „Beast on the Bass“ skirtas atsipalaiduoti nuo visų gilių tekstų ir temų, kuriuos įprastai nagrinėju, su šypsena pažvelgti į dalykus ir tiesiog smagiai praleisti laiką su draugais. Dabartinė aplinka pakeitė mano kūrybą ir mane patį. Jau ketverius metus gyvenu kitaip, nei bet kada anksčiau, dabar nepraleidžiu nei vienos galimybės apsilankyti koncerte ar vakarėlyje. I graduated that Old School, now it‘s time for the New School!”-  garsiai sako KRP ir linki visiems malonaus klausymo!

Naujausią kūrinį galite paklausyti čia.

Parengta pagal ,,Muzika visada" pranešimą.

Gamintojai ir importuotojai į vidaus rinką kasmet pateikia daugiau kaip 21 tūkst. tonų alyvos, tačiau šios atliekos surinkimo ir perdirbimo rodiklis jau daug metų išlieka itin mažas – oficialiai jos sutvarkoma mažiau nei ketvirtadalis. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 metais šalyje buvo perdirbta 27,4 proc. panaudoto tepalo, 2017-aisiais – 24 proc., 2018-aisiais – 24,5 proc., o 2019-aisiais – 23,1 procento. 

„Didžiausią dalį, daugiau kaip 70 proc., sudaro būtent variklinės alyvos atliekos, kurias galima surinkti ir perdirbti. Kadangi Lietuvoje perdirbama tik ketvirtadalis panaudoto tepalo, alyvos atliekomis atsikratoma kitais neteisėtais būdais: ją sudeginant, išpilant, panaudojant darbo įrankių tepimui ar patalpų šildymui. Tokiu būdu šių atliekų turėtojai sutaupo lėšų, nes nemoka už panaudoto tepalo pridavimą atliekų tvarkytojams“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Pasak jos, kasmet naudotų tepalų kiekį išaugina ir kartu su importuojamais naudotais automobiliais patenkanti alyva, kurią taip pat būtina sutvarkyti. 

„Alyvos atliekų tvarkymo tendencijos Lietuvoje nesikeičia metų metus, o ši problema ypač išryškėja atėjus šaltajam metų sezonui. Su vėsesniu klimatu pastebimai mažėja ir alyvos atliekų pridavimas. Šį sezoną iki rekordinių aukštumų pakilusios energijos kainos taip pat atsiliepė panaudoto tepalo pridavimo kiekiams. Deja, bet turime pripažinti, kad ne visi rinkos dalyviai laikosi teisės aktų ir tinkamai pasirūpina,  kad panaudota automobilių alyva būtų tinkamai sutvarkyta“, – teigia pavojingų atliekų surinkimo ir perdirbimo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras'“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

Atliekos pridavimas kainuoja

Daugiausia automobilių atliekų susidaro transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėse. Naudota alyva, kaip ir kitos automobilių atliekos, kaip padangos, plastikas, stiklas, kilimėliai, sėdynės ir kitos, rinkoje turi neigiamą vertę ir jų sutvarkymas kainuoja. Pavyzdžiui, autoservisui už vienos variklio, pavarų dėžės ir tepamosios naudotos alyvos tonos perdavimą atliekų tvarkytojui gali tekti mokėti nuo maždaug 130 iki 230 eurų. 

Veiklos nedeklaruojantys ir nelinkę teisės aktų laikytis automobilių remonto ūkio subjektai netvarko neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų. Dėl to šios atliekos ne tik kad sudeginamos, bet ir šalinamos nuošalesnėse vietose, miškuose ar pakelėse ir tokiu būdu teršia mus supančią aplinką.

Teigiamą rinkoje turinčios atliekos, kaip akumuliatoriai, filtrai ar amortizatoriai, nesimėto bet kur, nes už jų pridavimą atliekų tvarkytojams mokamas atlygis. 

Taisyklės, kurių būtina laikytis

Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė primena pagrindines automobilių atliekų pridavimo taisykles.

Pirma taisyklė. Kiekvienas automobilių atliekų, įskaitant panaudoto tepalo, turėtojas (gyventojas, įmonė, servisas) turėtų šias atliekas perduoti licencijas turintiems atliekų tvarkytojams. 

Antra taisyklė. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys privalo nemokamai priimti alyvos ir kitas automobilių atliekas iš asmenų, kuriems teikia savo paslaugas. 

Trečia taisyklė. Kai gyventojas keičia automobilio tepalus ar kitas detales namuose, atliekomis taip pat būtina tinkamai pasirūpinti. Naudotą automobilių alyvą galima tiesiogiai nuvežti į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt) arba pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Kiek alyvos atliekų priima savivaldybės atliekų surinkimo aikštelė ar kiek už tai reikia mokėti atliekų tvarkytojui, galima rasti informaciją www.atliekos.lt. Šioje gyventojams skirtoje svetainėje taip pat yra autoservisų, registruotų Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) ir galimai tinkamai besirūpinančių visomis atliekomis, sąrašas.

Servisai gali kaupti jų veikloje susidarančias alyvos atliekas ir jas laikyti tik pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Draudžiama maišyti alyvos atliekas su kitomis atliekomis ar medžiagomis.

Keliamas pavojus

Dėl alyvos atliekų deginimo į aplinką patenka kenksmingos medžiagos, kurios kelia pavojų žmogaus ir gyvūnų  sveikatai. Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą tokius sunkiuosius metalus kaip kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, varis, cinkas ar azotas. 

Alyvos atliekų regeneravimas leidžia sutaupyti gamtos išteklius ir saugoti aplinką. Naudotas tepalas iš Lietuvos eksportuojamas perdirbimui į Lenkiją, Vokietiją, Suomiją.

Naudota automobilių alyva teršia aplinką ne tik dėl jame esančių teršalų: į gruntą išpiltas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens.

Gamintojų ir importuotojų asociacija visus metus vykdo aplinkosauginius projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Jų metu skatina autoservisus rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas, jų nešalinti su kitomis atliekomis, šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą ir draugišką aplinkai veiklą. 

Nacionalinis transplantacijos biuras praneša, kad praėjusiais metais buvo registruoti 52 efektyvūs donorai – trimis daugiau negu 2020 m. Atlikta 200 organų ir ragenų transplantacijų, kurios padėjo į gyvenimą sugrįžti dviem šimtams sunkių ligonių.

Medikų pasiekimai išties įspūdingi: pirmą kartą pasaulyje transplantuoti Covid-19 sirgusio donoro organai, inkstų transplantacijos atliktos penkiems vaikams, vienam recipientui inkstas buvo persodintas jau penktą kartą, pirmą kartą atlikta kasos salelių implantacija, sėkmingai vystoma neplakančios širdies donorystės programa.

Iššūkių netrūko

Lietuvoje organų transplantacijos atliekamos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. 

Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos ir Organų donorystės programos vadovas Tomas Tamošuitis džiaugiasi, kad 2021-ieji Kauno klinikų medikams ir pacientams buvo sėkmingiausi nuo transplantacijų centro Kaune įkūrimo pradžios. 

„Galima sakyti įvyko kokybinis lūžis šios paslaugos teikime. Ir tai nutiko tebesitęsiant Covid-19 pandemijai, kai daug transplantacijos centrų visame pasaulyje dėl šios priežasties lėtino tempus. 

Labiausiai džiugina, kad transplantuotų pacientų gydymo rezultatai vis geresni, nes tai svarbiausias rodiklis. Manau, kad vis didesnę reikšmę įgyja ir 2020 m. vienintelė Lietuvoje Kauno klinikose įkurta donorų koordinatorių komanda, kurios dėka kokybiškai paruošiama daugiau nei pusė visų šalies donorų, tai leidžia recipientams gauti geriausią įmanomą ir tinkamiausią organą ar audinį“, – įsitikinęs T. Tamošuitis.

Sėkmingais 2021-uosius vadina ir Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė Aistė Kielaitė-Gulla.

„Transplantacijų operacijos, jų inovacijos ir mokslo sklaida išlieka prioritetinėmis Santaros klinikų veiklos sritimis. Nors ir išliekant sudėtingai pandeminei situacijai stiprios komandos dėka tranplantacijų kiekis nesumažėjo, sėkmingai įdiegtos naujos transplantologijos technologijos, moksliniais atradimais ir patirtimi pasidalinta su tarptautine medicinos bendruomene“, – praėjusių metų pasiekimus vardija A. Kielaitė-Gulla.

Ypatinga metų pradžia

2021-ieji prasidėjo net dvejomis neeilinėmis transplantacijomis. Sausio 6 d. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje buvo registruotas išskirtinis organų donoras, sukėlęs daug klausimų medicinos ekspertams, mat vos prieš mėnesį buvo persirgęs Covid-19 virusu. 

Po ilgų diskusijų, kuriose dalyvavo geriausi Lietuvos medicinos ekspertai, Kauno klinikų chirurgai nusprendė panaudoti donoro inkstus ir transplantuoti juos laukiantiems recipientams. Prieš operacijas pacientai buvo supažindinti su padėtimi ir sutiko gauti neeilinę, bet itin svarbią dovaną.

Nepraėjus nė dviem savaitėms Santaros klinikų medikams teko spręsti dar vieną dilemą – ar persodinti Covid-19 infekcija vis dar sirgusio donoro organus. Medikai ryžosi atlikti išskirtines transplantacijas: Covid-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklės mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem pacientams, anksčiau persirgusiems koronaviruso infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.

„Domėjomės, ar buvo kur nors pasaulyje atlikta panaši transplantacija ir šiandien galime teigti, jog vis dėlto buvome pirmieji“, – tuomet sakė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė. 

Praėjus savaitei po unikalios transplantacijos pacientai jautėsi gerai, koronaviruso infekciją sukeliančio viruso nenustatyta, abiejų recipientų persodinti inkstai veikė. Vyras ir moteris džiaugėsi, kad nebereikės varginančių dializių, jie galės grįžti pas savo vaikus ir gyventi įprastą gyvenimą.

Pirmą kartą implantuotos kasos salelės

Lapkričio mėnesį Santaros klinikose atlikta dar viena unikali procedūra – pirmą kartą Baltijos šalyse implantuotos kasos salelės. Tai procedūra, kurios metu iš mirusio donoro kasos išskirtos salelės sulašinamos per kateterį į kepenų vartų veną.

„Mano manymu, tai – didžiausias 2021 metų pasiekimas. Kasos salelės buvo implantuotos diabetu sergančiam pacientui, kuriam dėl diabetinės inkstų ligos anksčiau jau transplantuotas inkstas. Labai simboliška, kad Lietuvoje šis gydymo metodas pirmą kartą pritaikytas praėjus lygiai 100 metų po insulino atradimo.
 
Santaros klinikų gydytojų ir slaugytojų daugiadalykė komanda užtikrino, kad pacientas insuliną gautų kitu būdu – nuolatos, be injekcijų, iš mirusio donoro kasos salelių. Praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po kasos salelių implantacijos, paciento insulino dozė sumažėjo dvigubai, nebebūna naktinių hipoglikemijų. 

Tikimės, kad geresnė gliukozės kontrolė pasitarnaus ir tam, kad transplantuotas inkstas veiktų kuo ilgiau“, – sakė Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas Marius Miglinas.

Šią unikalią procedūrą stebėjo ir dėl jos eigos Santaros klinikų medikus konsultavo kolegos iš Švedijos Upsalos bei Karolinskos universitetų. 

Ypatingai jautrūs pacientai

Nemažai iššūkių medikams kėlė ir pacientų po transplantacijų priežiūra. Tokie pacientai turi vartoti imunitetą slopinančius vaistus, todėl jiems apsiginti nuo aplinkui siautėjančio Covid-19 viruso buvo labai sunku.

„Reikėjo ypatingo atidumo ir pastangų ankstyvajame periode po transplantacijos apsaugoti pacientus nuo koronaviruso. Dar sudėtingiau buvo saugotis pacientams išėjus iš ligoninės, grįžus į visuomenę. 

Labai džiaugėmės, kai transplantuotiems pacientams buvo suteikta pirmumo teisė vakcinacijai, ir nuliūdome, kai tyrimai parodė, jog tik apie 30 proc. pacientų susidarė imunitetas po dviejų vakcinų. Reikėjo trečiosios sustiprinančiosios dozės“, – apie kilusius iššūkius pasakojo Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė.

Rekordiniai metai

Praėjusiais metais iš viso buvo atliktos 102 inkstų transplantacijos, iš kurių 8 – gyvo donoro inkstų transplantacijos, 22 kepenų, 6 širdies, 62 ragenų transplantacijos bei po vieną itin sudėtingomis laikomą plaučių bei kasos ir inksto komplekso transplantaciją.

Rekordiniais praėjusius metus vadina Kauno klinikų Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas Tomas Vanagas.

„2021 m. tikrai buvo rezultatyvūs. Metų pradžioje dėl pandemijos buvo daug neaiškumų, ar nepritrūksime žmogiškųjų resursų, ar nepritrūks intensyvios terapijos lovų. Tačiau prieš kiekvieną transplantaciją objektyviai vertindami esamą situaciją ir degdami entuziazmu kiekvieną kartą startuodavome. 
Vėliau situacija lengvėjo. Galutinis metų rezultatas tikrai geras – 16 kepenų transplantacijų mūsų gydymo įstaigoje. Tai – didžiausias kepenų transplantacijų, atliktų vienoje gydymo įstaigoje, kiekis per metus. 

Tokį gerą 2021 m. rezultatą, manau, sąlygojo 2 veiksniai: jauna, iniciatyvi, darniai dirbanti komanda bei Kauno klinikose pakeista donorinių organų koordinavimo sistema“, – įsitikinęs T. Vanagas.

Džiuginanti statistika

Vienu svarbiausių praėjusių metų pasiekimų Nacionalinio transplantacijos biuro vadovas Artūras Bagotyrius vadina sumažėjusį artimųjų prieštaravimų donorystei skaičių. 2020 metais artimųjų prieštaravimo donorystei procentas siekė 34 proc. visų atvejų, o praėjusiais metais šis skaičius sumažėjo iki 26,55 proc. Tai – vienas geriausių rodiklių per visą donorystės istoriją Lietuvoje.

„Noriu padėkoti kiekvienai šeimai, kiekvienam žmogui, prisidėjusiam prie donorystės. Jūsų ištartas „taip“ organų donorystei yra tarsi gyvybės pergalė prieš mirtį, jūsų kilnus sprendimas yra viltis sunkiai sergantiems žmonėms ir visai visuomenei. Nė vienas nesame apsaugotas nuo ligų, nė vienas nežinome, kada mums ar mūsų mylimiesiems prireiks to nepažįstamo žmogaus ištarto „taip“. Jūsų gerumas niekada nebus pamirštas, nes kažkam jūs padovanojote brangiausią dovaną – gyvenimą“, – donorų artimiesiems dėkojo A. Bagotyrius.

Itin džiugina ir išaugęs Donoro kortelių turėtojų skaičius. Praėjusiais metais prašymą po mirties tapti organų donorais užpildė 4774 žmonės, tai yra dvigubai daugiau nei 2020 metais, kai prašymus užpildė 2339 Lietuvos gyventojai. Šiuo metu Donoro korteles turi daugiau kaip 39 tūkst. žmonių.
Visi norintys prisidėti prie donorystės ir įsigyti Donoro kortelę gali užpildyti prašymą internetu – ntb.lt svetainėje, taip pat visose gydymo įstaigose ir „Eurovaistinės“ vaistinėse.

„Mes, vaiko teisių gynėjai, pastebime, kad nuo COVID-19 pandemijos pradžios pasitvirtinusių smurto atvejų prieš vaikus sumažėjo. Deja, bet taip yra ne todėl, kad vaikai mažiau kenčia, o veikiau dėl to, kad mes, suaugusieji, neidentifikuojame smurto ir apie jį nepranešame. Esame sunerimę, kad atliktas tyrimas ne tik patvirtino mūsų prielaidas, bet ir atskleidė, jog daugeliu atvejų esame linkę smurtą prieš vaikus pateisinti“, – sako Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.  

Didžioji visuomenės dalis sutinka, kad vaikystėje patirtas smurtas palieka pėdsakus visam gyvenimui – apklausos vertinimo vidurkis, skalėje nuo 1 (tikrai nepalieka) iki 10 (tikrai palieka) siekia 7,67 balus. Tam, kad vaikystėje patirtas smurtas palieka padarinius vaikui, labiau linkusios pritarti moterys, vaikų turintys apklaustieji, didžiųjų miestų gyventojai. 

Šiandien žmonės jau geriau žino, kokios yra dažniausiai pasitaikančios smurto formos. Tyrimo dalyviai smurtu prieš vaikus dažniausiai įvardija fizinį smurtą (47 proc.), psichologinį smurtą (41 proc.), nepriežiūrą, patyčias, užgauliojimą (po 12 proc.), žeminimą (7 proc.), žodinį smurtą arba rėkimą ant vaiko (6 proc.), seksualinę prievartą, priekabiavimą, neatsižvelgimą į vaiko poreikius (visišką laisvės ribojimą) (po 4 proc.).  

„Tai, kad žmonės pradeda suprasti, kas yra fizinis ir psichologinis smurtas, jau yra žingsnis saugesnio gyvenimo mūsų vaikams link. Vis tik smurtas prieš vaiką yra kur kas platesnis dalykas, pavyzdžiui, nepriežiūra gali vaiko gyvenime palikti ne ką mažesnius neigiamus padarinius nei fizinis smurtas, o ją sunkiai dar atpažįstame“, – teigia Tarnybos direktorė.   

Deja, bet tyrimo dalyviams uždavus klausimus apie konkrečias situacijas ir paprašius jų įvertinti, ar situacija yra smurtinė, tai padaryti galėjo tikrai ne visi tyrimo dalyviai.  

Paklausus, ar už nepaklusnumą, pavyzdžiui, laiku nesutvarkytą kambarį, užsukti vaikui ausį yra smurtas, tik apie pusė respondentų (53 proc.) atsakė, kad tai yra smurtas. Taip dažniau mano moterys, žmonės su aukštuoju išsilavinimu, gaunantys didesnes pajamas, vaikų turintys respondentai, didmiesčių gyventojai. Tačiau net 29 proc. skausmo sukėlimo vaikui nelaiko smurtu, o 19 proc. nėra apsisprendę.   

Paklausus, ar neleidimas vaikui karantino metu prisijungti prie nuotolinių pamokų yra smurtas, 68 proc. patvirtino, kad tai yra smurtinė situacija, net 17 proc. žmonių nemano, kad drausti vaikui mokytis yra smurtas, o 15 proc. nėra apsisprendę.  

Panašiai rezultatai pasiskirstė ir klausiant, ar draudimas vaikui matytis su atskirai gyvenančiu tėčiu ar mama yra smurtas. Taip mano 68 proc. respondentų, 13 proc. draudimo matytis nelaiko smurtu, o 19 proc. nėra apsisprendę.  

Pasak I. Skuodienės, nors daugelis žmonių jau supranta, kad vaikui reikia abiejų tėvų, vis tik nemaža dalis dar yra linkę apriboti galimybes vaikui matytis su atskirai gyvenančiu tėčiu ar mama. Ši problema tapo itin aktuali, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas ir tapo vienu iš dažnai pasitaikančių vaiko teisių pažeidimų.  

Respondentai klausiami, ar fizinių bausmių taikymas yra smurtas prieš vaiką, ar auklėjimo priemonė, dažniausiai teigia, kad nėra vienareikšmio atsakymo ir tai priklauso nuo situacijos (50 proc.). 41 proc. mano, kad tai vis tik yra smurtas, 9 proc. respondentų nuomone – vaikų auklėjimo priemonė. Taip pat tyrimo metu respondentų buvo paklausta, ar jie praneštų pastebėję galimą vaiko teisių pažeidimą. Tik 23 proc. respondentų teigė, kad tikrai praneštų apie netinkamą elgesį su vaiku, 6 proc. – tikrai nepraneštų.  

„Galime daryti prielaidą, kad vaiko teisių gynėjai apie daugelį smurto prieš vaikus atvejų taip ir nesužino, nes žmonės jo arba tiesiog neatpažįsta, arba nenori padėti vaikui ir pranešti. Per 2021 m. pirmą pusmetį užfiksuoti 1 370 smurto prieš vaikus atvejai, tačiau realiai, jeigu žmonės atpažintų ir aktyviau praneštų, šis skaičius galėtų būti ženkliai didesnis“, – teigia Tarnybos direktorė.  

Apibendrinant galima teigti, kad smurtas prieš vaikus dažniausiai siejamas su fiziniu ir psichologiniu smurtu. Neramu, tačiau fizinių bausmių taikymas visuomenėje vertinamas nevienareikšmiškai – pusė šalies gyventojų  fizines bausmes vaikams tam tikrose situacijose vis dar linkę pateisinti. Remiantis tyrimo išvadomis, apie kenčiantį vaiką dažniau praneštų moterys.  

Tarnybos direktorė I. Skuodienė apibendrindama pabrėžė, kad tyrimo atskleistas Lietuvos žmonių požiūris į smurtą prieš vaiką turėtų skatinti įvairių sričių vaiko gerovės specialistus veikti dar intensyviau, šviesti visuomenę dar aktyviau, kad mūsų šalyje visuomenės nepakantumas smurtui augtų ir neliktų nei vieno kenčiančio ir nepastebėto vaiko.  

Nepamirškime, jog kiekvienas galime sustabdyti smurtą prieš vaikus.  Kilus įtarimams, kad prieš vaiką gali būti smurtaujama bet kokia forma, praneškite vaiko teisių gynėjams skambindami į artimiausią Vaiko teisių apsaugos skyrių arba bendruoju pagalbos telefonu 112.  

"Aplinkybės, kodėl laiškai buvo paslėpti, deja, nėra žinomi. Jie buvo praplėšti, atskirti nuo vokų, todėl tikėtina, kad buvo tikrinti", - pasakoja Lietuvos pašto Klientų patirčių valdymo departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Šachtoje buvo rasta apie 18 laiškų. Nors vokai buvo suglamžyti ir gulėjo atskirti nuo laiškų, daugumą jų pavyko sugrupuoti pagal rašyseną. Tuomet Lietuvos pašto atstovai ėmėsi laiškų adresatų paieškos.

„Užduotis nebuvo lengva – kadangi, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, keitėsi gatvių pavadinimai, žmonių pavardės, šeimos keitė gyvenamąsias vietas, atsekti pavyko 4 adresatus. Nors praėjo daug laiko, norėjome, kad laiškai vis dėlto juos pasiektų. Tame matome ne tik savo, kaip pašto, pareigą, bet ir sentimentalią vertę žmonėms, kuriems laiškai buvo skirti“, – sako D. Žebrauskaitė.

Motiejaus Karašos laiškas grąžintas sūnui

Vienas iš rastų laiškų iškeliavo į Ameriką, kur šiuo metu gyvena laiško autoriaus Motiejaus Karašos sūnus. Motiejus Karaša – iškili Lietuvos istorijos asmenybė, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, Šaulių sąjungos narys, aktyviai veikė Lietuvos ugniagesių sąjungoje ir jai pirmininkavo, už visuomeniškumą apdovanotas Vytauto Didžiojo V laipsnio ordinu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu, Baltijos ugniagesių sąjungos medaliu.

Antrojo pasaulinio karo metu Karašų giminė iš Lietuvos išsisklaidė po visą pasaulį. Motiejus Karaša 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1951 m. persikėlė į JAV, Baltimorę, kur ir toliau aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.

Alvydas Karaša – Motiejaus Karašos sūnus, prieš Antrą pasaulinį karą gimęs Kaune. Sužinojęs apie Lietuvoje rastą tėvo rašytą laišką, jis papasakojo, kad laiškas yra adresuotas jo tetai.  

„Žinojom, kad mūsų laiškai į Lietuvą sovietmečiu būdavo tikrinami ir kartais adresatų nepasiekė. Tikrai nepaprasta, kad minėtas laiškas atsirado“, – įspūdžiais dalinosi Alvydas Karaša.

Pasako jo, sovietinės okupacijos laikotarpiu laiškai buvo vienintelis būdas palaikyti ryšį su Lietuvoje likusiais giminaičiais. Laiškuose buvo dalinamasi kasdienio gyvenimo realijomis, asmeninėmis naujienomis. Motiejus Karaša vienintelis palaikė ryšį su Lietuvoje gyvenančia teta, o pats Alvydas daug metų susirašinėjo su tėvynėje gyvenusiu pusbroliu.

„Daugumą jo laiškų išsaugojau, kadangi jis gana smulkiai aprašė sovietmečio laikų gyvenimą ir kas pasikeitė po 1990-tų metų. Taigi, jo laiškai man buvo istorinio pobūdžio žinios“, – pasakojo Alvydas Karaša.

Atgautas laiškas nukėlė į vaikystę

Vilniuje gyvenanti gydytoja ponia Genoefa atgavo laišką, jai siųstą vaikystės susirašinėjimo draugės iš Lenkijos.

„Mano vaikystės laikais buvo labai madinga laiškais susirašinėti su vaikais iš socialistinių šalių. Bendravau su vaikais iš Čekijos, Lenkijos ir daugelio kitų Tarybų sąjungos respublikų. Iš dalies tai buvo padiktuota pionierijos bei komjaunimo, skatinant tautų draugystę. Netgi laikraščiuose buvo specialios skiltys, skirtos vaikams, norintiems susirašinėti“, – prisimena Genoefa.

Genoefai ir jos kartos vaikams laiškai buvo pagrindinis langas į pasaulį. Susirašinėjimas su kitų šalių vaikais padėjo plėsti geografijos ir kultūros žinias, lavinti kalbą, minčių raišką. Laiškuose buvo pasakojama apie mėgstamas veiklas, renkamas kolekcijas (buvo madinga kolekcionuoti pašto ženklus, degtukų dėžutes, atvirutes, aktorių nuotraukas), kalbama apie perskaitytas knygas, retkarčiais – apie filmus, kurių prieš beveik penkis dešimtmečius būdavo nedaug. Kartasi vaikai netgi siųsdavo siuntinius, dalindavosi nuotraukų iškarpomis, lėlių drabužėliais. Neretai buvo prašoma dalintis kontaktais su kitais vaikais, tokiu būdu plečiant susirašinėjimo ratą.

Ryšį su kai kuriais vaikystės susirašinėjimo draugais Genoefa palaiko ir šiandien. Per laiškus ne tik užsimegzdavo ilgalaikės draugystės, bet ir susikurdavo šeimos.

„Turiu draugę, kuri susirašinėjo su bulgaru ir  už jo ištekėjo. Laiškais jie bendravo ilgai, nuo pat vaikystės, o 1988-ais metais susitiko gyvai, įsimylėjo, susituokė ir išvyko gyventi į Bulgariją“, – pasakoja Genoefa.

Priminė ir kitas istorijas

Kalbėdama apie vaikystės laiškus, Genoefa prisiminė apie nepaprastą radinį, kurį neseniai aptiko savo močiutės sodyboje.

„Šiuo metu darome sodybos remontą ir ant vienos iš sienų, nuplėšę senus tapetus, radome prie sienos prikaltus laiškus”, – pasakoja Genoefa.

Laiškai buvo nuo Genoefos močiutės sesers, kuri su visa šeima – vyru ir trimis vaikais – 1946 metais buvo išvežti į Sibirą, kur labai sunkiomis sąlygomis prabuvo net septynerius metus.

„Ant tos sienos anksčiau kabojo kilimas, kuriame buvo nupiešti elniai. Vaikystėje, atvykę pas močiutė, mėgdavome į jį žiūrėti. Manėme, kad kilimas čia kabo dėl šilumos ir grožio. Pasirodo, po juo buvo slepiami laiškai iš Sibiro. Kadangi buvo tremiami tautos priešais laikyti žmonės, reikėjo slėpti bet kokius bendravimo pėdsakus”, – prisimena pašnekovė.

Dalis laiškų buvo apdegę ir kitaip apgadinti, tačiau išsaugoję sudėtingą šeimos istoriją. Genoefa papasakojo, kad močiutės sesers šeima po 7-erių metų tremties galiausiai sėkmingai išvyko gyventi į Lenkiją, o laiškai padėjo išsaugoti šeimos ryšį iki šios dienos.

Susisiekimo ministerijos inf. 

Siekiama paskatinti keliauti šaltuoju metų laiku

Pasak „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertės Neringos Sutkaitytės, žemėlapis kurtas siekiant ne tik pasidalinti žiemos kelionių idėjomis, bet ir paskatinti lietuvius keliauti po šalį ir žiemos sezonu.

„Šaltasis metų laikas Lietuvoje kelionių atžvilgiu nėra itin populiarus. Nors iš turimų 2019–2021 m. statistinių duomenų matome ir teigiamų pokyčių, sezoniškumo problema šalyje vis dar išlieka. Pagrindinė to priežastis – kelionėms nepalankus klimatas ir, žinoma, idėjų, veiklų stoka. Būtent todėl savo veiklomis kas kartą stengiamės kiek įmanoma sumažinti tą atotrūkį nuo vasaros sezono ir šis žemėlapis, gimęs žiemą – ne išimtis“, – sako N. Sutkaitytė.

Lankytinos vietos, kuriose – net iki 80°C karščio

„Orų žemėlapyje“ – 30 vietų šalies regionuose, kuriose galima akimirksniu nusikelti į vasarą. Lankytinos vietos suskirstytos į skirtingas kategorijas pagal Celsijaus laipsnius.

• Saldumu kvepiančios vietos (30-80°C)

Saldžiai lygu karštai? Tą patvirtintų šokoladu kvepiantis „Rūtos“ muziejus, kuris Šiauliuose siūlo šaltą žiemos popietę užsukti į muziejaus kavinę ir paragauti karšto šokolado gėrimo, kurio temperatūra siekia net 80 laipsnių karščio! O ar girdėjote apie edukacijas, į kurias geriau eiti apsirengus iki pusės? Taip juokauja saldaus šakočio kepimo edukatoriai, mat Senųjų amatų-edukacijų centre Užugirio krašto muziejiniame komplekse mokantis kepti tradicinį raguotą pyragą temperatūra šokteli iki +30°C!

• Karšto smėlio terapija (40°C)

Sušilti ir persikelti prie jūros su nuostabiu smėlio paplūdimiu kviečia Alytuje įsikūrę „Kristalų namai“ psamoterapijos metu. Taip dar kitaip vadinama karšto smėlio terapija, arba gydymas karštu smėliu. Teigiama, kad ši procedūra ne tik gydo sąnarių ligas, malšina raumenų skausmus, bet ir atpalaiduoja, gerina nervų sistemos veiklą, slopina įtampą. Karšto smėlio voniose temperatūra gali pakilti net iki +40°C, tad tai puikus būdas pagerinti savo sveikatą šaltu sezonu.

• Karštos Tibetiškos „maudynės“ (37°C)

Apie 37 laipsnių šilumą galite pajusti gongų garsų terapijos metu, Gamtos SPA „Odorata“ centre Anykščiuose. Pasirodo „maudynės“ grojančių Tibeto dubenų garsuose ne tik šildo kūną iš vidaus, bet ir mažina stresą, atpalaiduoja. O grojančių dubenų vibracijai sklindant po visą kūną vyksta subtilus vidinis visų kūno ląstelių masažas.

• Karšto stiklo dirbtuvės (30°C)

Meninio stiklo studija Panevėžyje „Glasremis“ kviečia patirti „Stiklo pragarą“. Taip stiklo apdirbimo patalpas vadina patys „Glasremio“ darbuotojai. Į jas galima patekti užsisakius ekskursiją su karšto stiklo edukacija. Jos metu susitiksite su stiklo pūtikais ir patys pasigaminsite stiklo dirbinį.

• Vakarienė tarp palmių (22-27°C)

Lietuvoje, pasirodo, galima atrasti ir Meksiką. Restoranas „Raudondvario oranžerija“ Kauno rajone siūlo prie 22 laipsnių šilumos pietauti egzotinių augalų ir gyvūnų apsuptyje. Pasirodo, į italų architekto statytą oranžeriją grafas Tiškevičius iš kelionių vis atgabendavo įmantresnių augalų ar gyvūnų, pavyzdžiui, beždžionių, aligatorių. Dabar čia svečiams nusilenkia ir su jais pasisveikina ryškiaspalvė papūga, tarp restorano staliukų keroja palmės ir kita tropinė augmenija. Kita egzotinė vieta įsikūrusi Vilniuje – šeimos restoranas „Panama Food Garden“, kuris siūlo padegustuoti ne tik gurmaniškus patiekalus, bet tą padaryti jaukiai įkurtame šiltnamyje. Čia lankytojus sutinka 27 laipsnių šiluma.

• Tarp vėžlių, lemūrų ir ryklių (21-25°C)

Į šilumos paieškas – ten, kur gyvena egzotiniai gyviai. Štai zoologijos sode „Zoopark“ Vilniuje – nuo Nykštukinių marmozečių, lemūrų, surikatų, vėžlių iki chameleonų ir afrikinių ežių. Keliautojai, ieškantys kur praleisti laiką su visa šeima zooparke gali susipažinti su beveik 100 rūšių gyvūnų iš šiltų kraštų. Apie juos čia galima sužinoti įdomių faktų ar net pavaišinti nektaru spalvotąsias papūgas loriketas. Kita vieta, alsuojanti šiluma ir egzotika – Vidos Žilinskienės jūrų muziejus Zarasų rajone. Tarp muziejaus eksponatų – koralų, kriauklių, fosilijų  kolekcijos ar net džiovintas ryklys.

• Giros virimo procese (23°C)

Istoriškai seniausioje Lietuvoje alaus darykloje „Gubernija“ verdama ir gira. Tai, kad „Gubernijos“ bravoras jau priima lankytojus ir organizuoja pažintines programas, atskleidžiančias, kaip atsiranda duonos gira, yra karščiausia Šiaulių turistinė naujiena. Gamybinėse patalpose temperatūra įprastai pakyla iki 23 laipsnių šilumos.

Atsisiųsti „Orų žemėlapį“ ir daugiau karštų lankytinų taškų Lietuvoje atrasti galima ČIA.

Viena produktų grupė – ypatinga

Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D nauda, jo reikia įsisavinti pakankamai.

„Net ir vasarą, nekalbant jau apie žiemą, vitamino D nuolatos stokojame. Šis stygius gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus, taigi pravartu ieškoti kitų šaltinių. Vienas iš jų – maistas. Vitamino D galime įsisavinti valgydami jūros gėrybes: riebią žuvį, midijas, taip pat dumblius, kitus vandens augalus. Pastariesiems mokslas skiria vis daugiau dėmesio ir vadina puikiu vitamino D šaltiniu. Tačiau sunku įsivaizduoti, kad dauguma dumblius valgytų kasdien. Tokiu atveju verta rinktis riebesnį pieną, kiaušinius, raudoną mėsą. Tik šie maisto produktai neturi tokio gausaus vitamino D kiekio kaip minėtos jūros gėrybės“, – pabrėžia V. Morozovas.

Tai, kad tautiečiai pastarąsias vertina, pastebi ir lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Todėl ji sveikina šalies gyventojų norą gyventi kuo sveikiau.

„Šviežia žuvis yra vis dažnesnis žmonių mitybos pasirinkimas. Populiariausia jų – lašiša. Šios šviežios žuvies mūsų parduotuvėse kasdien vidutiniškai nuperkama virš 3 tonų. Tačiau pirkėjai noriai renkasi ir kitus jūros gėrybių produktus: pavyzdžiui, sūdytą ir marinuotą silkę bei jos filė. Taip pat – karštai rūkytą mėlynąją, sūdytą ir marinuotą bei vytintą raudonąją žuvis. Be to, į pirkėjų krepšelius neretai keliauja ir labiau egzotiški vitamino D šaltiniai – midijos, austrės, jūros dumbliai, kurių galima rasti didesnėse parduotuvėse“, – vardija E. Dapkienė.

Ji priduria – matant lietuvių susidomėjimą šviežia žuvimi bei jūros gėrybėmis, „Maxima“ taip pat nuolatos skiria ypatingą dėmesį ir šių prekių asortimento kokybei bei įvairovei. „Nuolatos glaudžiai bendradarbiaujame su tiekėjais bei siekiame praplėsti mūsų partnerių ratą. Taip savo parduotuvių lentynose galime pasiūlyti tik aukščiausios kokybės ir pačius šviežiausius žuvies, jūros gėrybių produktus. Be to, savo veiklą vykdome tvariai ir atsakingai, rūpinamės gyvūnų gerove. Todėl dar pernai visame prekybos tinkle atsisakėme gyvos žuvies akvariumų“, – kalba E. Dapkienė.

Aktualus kovai su koronavirusu

Savo ruožtu „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojas V. Morozovas nepataria susitelkti tik į vitamino D įsisavinimą ir pamiršti visas kitas organizmui būtinas naudingąsias medžiagas. Todėl, mediko teigimu, kasdienė mityba turėtų būti kuo sveikesnė, įvairesnė bei labiau subalansuota. Tuo metu valgant jūros gėrybes, tikina sveikatos specialistas, organizmą galima praturtinti ir vitaminu D, ir ląsteliena, mineralais, ypač reikalingu jodu.

„Vartodami kuo įvairesnį maistą, gausime skirtingų bei geresnę savijautą padedančių užtikrinti medžiagų. Tai ypač aktualu šiuo laikotarpiu, kai siaučia koronavirusas. Mat pastebėta, kad pakankamas vitamino D kiekis gali sumažinti COVID-19 komplikacijas. Žinoma, tai – ne panacėja. Vitaminas D tikrai nėra pagrindinė koronaviruso gydymo priemonė ir jis negarantuoja, kad šios ligos išvengti pavyks. Tačiau organizme turėdami pakankamą tokios medžiagos kiekį, padėti sau galime“, – kalba medikas.

Kad tai daryti būtų kuo lengviau, „Maximos“ maisto meistrai dalijasi išskirtinių salotų su lašiša ir jūros dumbliais receptu. Šis patiekalas, anot ekspertų, yra ne tik gardus, bet ir tikras vitamino D šaltinis.

Vitamino D užtaisas: salotos su lašiša ir jūros dumbliais

Reikės: 50 g jūros dumblių, 100 g pjaustytos ir sūdytos lašišos filė, valgomojo šaukšto sojos padažo, 2 valgomųjų šaukštų sezamų aliejaus, tokio pat šaukšto ryžių acto, 2 šaukštų vandens, griežinėlio šviežio imbiero, skiltelės česnako, šaukšto sezamo sėklų, saujos susmulkintų svogūnų laiškų.

Jūros dumblius (galite naudoti ir džiovintus lakštus) sudėkite į dubenį. Tuomet sumaišykite sojos padažą, sezamų aliejų, actą, vandenį, sutrintą imbierą bei išspaustą skiltelę česnako. Pasigamintą padažą supilkite ant jūros dumblių, leiskite padažui įsigerti, švelniai maišykite porą minučių. Į dubenį sudėkite lašišą, ant viršaus užberkite sezamo sėklų ir svogūno laiškų. Skanaus!

Kaip pasiruošti paauglystei 

Anot psichologės, pasiruošti reikia visai šeimai. Pažvelgus iš fiziologinės pusės, paauglystė prasideda apie 10-tus, 12-tus vaiko gyvenimo metus. ,,Tėvai susiduria su paauglių pasipriešinimu, nes gali būti per griežta kontrolė. Tėvai, pajutę vaikų maištą, turi atkreipti dėmesį, kas vyksta šeimoje. Gal tai jų pačių elgesys, nebeatitinkantis pasikeitusio vaiko amžiaus? Paauglių maištavimas gali būti nulemtas ir fizinių pokyčių. Prasideda brendimas, išsiskiria lytiniai hormonai, kurie sąlygoja ir kūno formų pasikeitimą. Tai turi įtakos paauglio psichologinei būsenai. Kita priežastis – paauglių  noras būti savarankišku. Jų siekis susitapatinti su bendraamžiais yra normalus. Problema kyla, kai tėvai supainioja paauglių nepaklusnumą su noru būti savarankišku. Daug paauglių tikisi, kad galės patys nuspręsti, kada geriausia eiti miegoti, klausytis muzikos ir t.t. Jie taip pat gali imtis domėtis tuo, kuo nesidomima šeimoje“, – sako psichologė.  

Anot pašnekovės, paauglystei būdingi emociniai šuoliai, sprendimų kraštutinumai, negebėjimas įvertinti įvairių rizikų – nuo bandymų mesti mokyklą, užsidirbti pinigų, protestų dėl tėvų bandymų kontroliuoti elgesį iki ankstyvos motinystės bei pritapimo prie nusikalstančių grupių. 

Kiekviena šeima individuali 

Psichologė svarsto, kad vieniems tėvams padės prisiminimai, kaip jie patys elgėsi paauglystėje ir kaip pasimokė iš savo klaidų.  Kitiems padės kryptinga literatūra, dar kitiems – empatija, pokalbiai su vaiku, su psichologais, vaiko teisių gynėjais, šeimos gydytojais. 

 ,,Nepadės tik konfliktų gilinimas, geležinė drausmė, kompromisų nebuvimas. Pastebėjus vaiko elgesio pokyčius būtina aptarti besikeičiančias ribas: kada grįžti namo ir kodėl, kur negalima eiti ir kodėl. Teks susitaikyti, kad paauglys norės turėti savų pinigų, gal net bandys užsidirbti. Tėvams teks ne tik akylai stebėti, kad vis savarankiškesniu tampantis paauglys nebūtų apgautas, bet ir mokytis pasitikėti vaiku, pervesti jam sutartą sumą pinigų ir pan.“, – sako psichologė. 

Anot pašnekovės, nauji paauglių draugai, o ypač meilė – graži, bet itin sunki paauglystės dovana. Geriausia, kai tėvai sugeba įgyti pasitikėjimą, tuomet mažėja įtampa ir vaikui nereikia slapstytis. Geriausia, kai tėvai randa vietą ir laiką, kuomet leidžia paaugliams pasikviesti draugų. ,,Žinau šeimą, kuri į šeimos šventes sodyboje kvietė ir vaikų draugus. Taip be klausimų matė, kas ir kokie jie. Jeigu tėvai kritikuos draugus, atsiras noras slėptis, o kai galima su vaiku kalbėtis, problemos darosi ne tokios gilios“, – sako psichologė ir pataria: ,,niekada nekritikuokite vaiko meilės. Pirmoji meilė apakina, o kritika ir draudimas tik įneš į šeimą pykčių. Leiskit įsimylėjusiems kartu eiti į kiną, kartu ruošti pamokas, gamintis valgį. Neprošal pasikalbėti su draugų tėvais. Ir pasiruoškite kad, greičiausiai, teks išgyventi nusivylimą – ne visada paauglių meilė perauga į brandų jausmą“. 

Domėkitės paauglių gyvenimu 

 Psichologė sako, kad šį pasitikėjimą reikės užsiauginti, nes dažnai paaugliai turi tradicinius atsakymus: ,,normaliai“, ,,tu nesuprasi“. Tai rodo vaiko užsidarymą ir reikia empatijos, kad tėvai būtų įsileisti į vaiko gyvenimą. Psichologė akcentuoja, kad teisingas būdas klausyti ir girdėti. Tai reikėtų daryti taikant veiksmingą dialogą ir aktyvų klausymąsi. Veiksmingas dialogas atkleidžia tai, ką bendro turi abi pokalbyje dalyvaujančios pusės. Psichologė siūlo prisiminti lakią citatą: „Tėvai  turi išmokti kalbėtis su paaugliu, o ne paaugliui“ (G. Čapmenas).  

Kaip pradėti veiksmingą dialogą?  • Aš jaučiu, kad... • Aš manau, kad...• Aš džiaugiuosi girdėdamas, kad... • Tai pažadino manyje... Ar tu jauti tą patį?  • Man liūdna girdėti... 

Efektyvus bendravimas su paaugliais: 

1. Būkite pasiekiami: Tai aiškus rodymas, kad mes prieinami ir pasiruošę išklausyti. 
2. Išmokite klausytis: Elkitės su jais kaip su jaunais suaugusiais, o ne vaikais. Atidžiai įsiklausykite į jų požiūrį ir jausmus; planus, požiūrį į alkoholį ir pan. 
3. Skirkite visą dėmesį: Atpažinkite svarbiausius momentus, kai jie leidžiasi būti išklausyti. Paklauskite, kuo jie domisi, girdėkite atsakymus. Elkitės su jais kaip su unikaliais, turinčiais nuomonę ir savitą skonį. 
4. Stenkitės nepertraukinėti: Vidutiniškai asmuo klausosi tik 17 sekundžių. Atsispirkite norui kritikuoti, įsiterpti, pataisyti. 
5. Atsiliepkite į tai, ką jie pasakė: Atsiliepkite į tai, ką jie bando išreikšti, ypač į jausmus. 
6. Tinkamai atsakykite: Patarkite ir nuraminkite juos, greičiausiai prisimins mūsų žodžius. 
7. Žvelkite su perspektyva: Kartais atrodo, kad bet koks prasmingas pokalbis su paaugliu yra tikra kova. Jeigu nerimaujate, ieškokite profesionalios pagalbos. 

Išvadas darykite kartu 

Anot pašnekovės, nėra gėda apie savo vaiką pasikalbėti su jo draugų tėvais, mokytojais. Jie kalbės kitaip, nei jūs, bet gal būt tai bus raktas į ieškomą atsakymą. Nėra blogai kiek daugiau laisvės, jeigu tėvai įvertina, kad paauglys pajėgs susidoroti su naujais iššūkiais. Žinoma, nereikia išbandymų, kai paauglys mes mokyklą, bet darbas vasarą ir net po pamokų – puiki gyvenimo mokykla. 

,,Teko matyti paauglį, kuris uždarbiavo po pamokų ir manė, kad kelios dešimtys eurų per savaitę suteikia laisvę – užteko kinui, dovanai draugei ir jaunuolis ėmė kritikuoti mokslus. Padėjo pokalbis su tėvais – pasiūlyta kelis mėnesius paaugliui pabūti savarankišku, t.y. trijų asmenų šeimai supirkti maistą, sumokėti už butą ir neprašyti pinigų iš tėvų. Neįpusėjus susitarimui paauglys suprato, kad pervertino savo jėgas ir kalbos, kaip mes gimnaziją baigėsi“, – patirtimis dalijasi psichologė. 

Psichologė pabrėžia, kad tėvų investicija į kantrybę bendraujant su paaugliu, geranoriškumas, pozityvios tėvystės įgūdžiai visada duos gerų rezultatų. Svarbiausia tikslas – kad paauglys taptų brandus. Namai – vieta, kur saugu, įgyjamos vertybės. Svarbu, kad paaugliai jaustųsi mylimi ir pripažinti. Šeimoje reikėtų nusistatyti taisykles, kurios atitiktų vaiko amžių bei raidos tarpsnio poreikius. ,,Paauglys turėtų žinoti, kas jo laukia nusižengus taisyklėms. Svarbu numatyti tinkamus drausminimo būdus ir iš anksto paauglį su jais supažindinti. Taisyklių turėtų būtų laikomasi nuosekliai, kitaip, tai – be naudos. Bendraujant su vaiku svarbiausias dalykas tėvams – neprarasti kantrybės ir nepasielgti taip, dėl ko vėliau reikėtų patiems gailėtis. Kiekvienas konfliktas, netinkamai išsakyta kritika, psichologinis smurtas, sumažina paauglio pasitikėjimą tėvais. Vėliau atkurti ryšį gali būti per daug sudėtinga“, –  sako psichologė Neringa Jankauskaitė. 

Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyrius, komunikacija@vaikoteises.lt

–  Kas yra STEAM ir kodėl J. Ralio gimnazija prisijungė prie šių mokyklų tinklo Lietuvoje?

– Po nuotolinio mokymosi į mokyklas mokiniai ir mokytojai grįžo kitokie. Šio mokymosi patirtis ne tik tapo iššūkiu gimnazijos bendruomenei, bet ir atvėrė naują požiūrį į šiuolaikiškos gimnazijos kūrimą. Todėl pagrindiniu mūsų strategijos tikslu tapo kelias į kitokią mokyklą. 
STEAM ugdymas yra integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos kontekste.

Į STEAM ugdymą pastaraisiais metais atsisuko daug pasaulio valstybių, nes profesijos, susijusios su gamtos, inžineriniais mokslais yra netolimos ateities profesijos – kalbant apie klimato kaitą, aplinką, kurioje gyvename, akivaizdu, jog šių specialybių poreikis augs. Tačiau kol kas nedaug Lietuvos abiturientų renkasi tiksliųjų, gamtos, technologinių ir inžinerinių mokslų specialybes. Viena iš priežasčių – šie dalykai dėstomi formaliai ir beveik be gyvenimiškų pavyzdžių, patyriminio mokymosi. 

– Kas konkrečiai keisis J. Ralio gimnazijoje?

– Naujausiomis technologijomis bus atnaujinti fizikos, chemijos, biologijos, matematikos kabinetai, įrengsime biologijos laboratoriją, netradicines ugdymo erdves, integruosime tarpdalykinius ir tarpinstitucinius projektus. 

Netradicine ugdymo erdve taps net mokyklos koridoriai, nes kas pasakė, kad mokinys žinias gilinti turi, tik sėdėdamas mokykliniame suole? 

Džiaugiuosi, kad gautas finansavimas leidžia mums tapti kitokiais, labiau atliepti mokinių poreikius. Gimnazija išties taps neatpažįstama – gerąja prasme. Čia bus daug patirčių, daug patyriminio mokymosi, daug kūrybiškumo. O tikslas vienintelis – kad pagerėtų mokinių mokymosi rezultatai, dalyvaujant  šiuolaikiškose pamokose. 

Į projektą įsitraukia ir tėvai – yra įkurtas J. Ralio gimnazijos tėvų forumas. Taip pat esame įkūrę ir Alumnų klubą. Atvirose pamokose buvusius mūsų abiturientus kviesime dalintis patirtimi. 
Labai kviečiame tiek mokinius, kurie dar nepasirinko ugdymo įstaigos, tiek jų tėvelius apsilankyti pas mus ir iš arčiau susipažinti su gimnazijos veikla, vizija, planais. Tikrai neabejoju, kad rasime bendrą kalbą. 

– Šiuolaikinė pamoka, matyt, neatskiriama nuo technologijų. Tačiau koks yra šiuolaikinis mokinys?     

 – Smalsus, kūrybiškas ir mokymosi procese ieškantis kokybės. Ne tik užduodantis daugiau klausimų, tačiau ir pats ieškantis atsakymų. Norintis pažinti pasaulį ne tik iš vadovėlio. Šiuolaikiniam mokiniui neužtenka vadovėlio. 

Jis analizuoja Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius procesus, yra neabejingas aplinkai, kurioje gyvename.  

Mokinys iš mokytojo reikalauja kokybiškos pamokos, patyriminės veiklos ir tas žinias, kurias gauna per pamoką, nori panaudoti praktiškai. Jam reikia komunikacijos, bendravimo su institutais, su universitetais, studentais. 

Džiaugiuosi, kad mūsų mokiniai tokie ir yra. Jie reiklūs ir sau, ir mums. Būtent šiuolaikiniai mokiniai skatina tobulėti ir mus.  

Nuo 2022 m. sausio 3 dienos priimami mokinių, norinčių mokytis Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos I-IV klasėse, ir suaugusiųjų, norinčių mokytis I-IV klasėse pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (I-II kl.) ir suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą (III-IV kl.), prašymai. Daugiau informacijos www.jralio.lt.

Telefonai pasiteirauti:

Direktoriaus pavaduotojas ugdymui 8 349 51200
Raštinės administratorius 8 349 69075.

„Daugelis jau žino, kad planuodami įsirengti saulės elektrines ar įsigyti jas iš elektrinių parko bei už tai gauti finansinę paramą turi išsiaiškinti, ar tam tinkamas namo stogas, ar pakankamas jo plotas bei namo elektros įvado galia. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį ir į formaliąją pusę, patį paraiškos pildymą. Tokios, atrodytų, smulkmenos kaip netiksli kontaktinė informacija ar neteisingai nurodytas objekto unikalus numeris gali sukelti nereikalingų sunkumų“, – sako bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovė Domantė Navarskaitė.

Nurodyti ne elektros gaminimo, bet vartojimo vietą

Pildant paraišką gyventojų prašoma pasirinkti, kokio įrenginio kompensaciją norima gauti – saulės elektrinės ar saulės parko dalies. Specialistė atkreipia dėmesį, kad fizinis asmuo vienam kvietimui gali pateikti vieną registracijos formą. Tai reiškia, kad vienu metu negalima gauti kompensacijos už dvi individualias saulės elektrines, įrengtas ant dviejų tam pačiam asmeniui priklausančių namų stogų. Tačiau pretenduoti į paramą vienai saulės elektrinei ant namo stogo ir elektrinei nuotoliniame saulės parke vienu metu galima.

„Paraiškos formoje prašoma nurodyti unikalų objekto numerį, todėl rekomenduojame nemokamai jį pasitikrinti Registrų centre. Tai palengvins paraiškos pildymą. Taip pat vartotojai dažnai susipainioja, kokio objekto unikalų numerį reikia nurodyti. Turi būti nurodytas objekto, kuriam bus tiekiama saulės energija, numeris. Pavyzdžiui, jei įsirenginėjate elektrinę ant sodo namelio stogo ar sau priklausančiame žemės sklype, o elektrą vartosit kitame name ar bute, kuriame gyvenate, pastarojo unikalų numerį ir turite nurodyti pildydami paraišką“, – aiškina pašnekovė.

Ji primena, kad šis paramos kvietimas skirtas fiziniams asmenims, kurie nuosavybės teise valdo gyvenamosios paskirties vieno buto pastatą, gyvenamosios paskirties butą arba sodų paskirties pastatą – sodo namą. Todėl rekomenduojama pasitikrinti, ar šis turtas yra įregistruotas Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, nes kitu atveju parama nebus suteikiama.

Ne mažiau svarbu peržiūrėti ir atnaujinti savo kaip paraiškos teikėjo kontaktinę informaciją, įrašant teisingą ir naudojamą telefono numerį bei el. pašto adresą. Tai užtikrins, kad gyventojas bus laiku informuotas apie paraiškos būseną bei jos pasikeitimus.

Svarbi reali įrengtos elektrinės galia

Pasak „Elektrum Lietuva“ atstovės, labai svarbu iš karto įsivertinti, kokio dydžio elektrinė ar nuotolinio parko dalis bus reikalinga, nes pildant paraišką reikia įvesti kilovatų (kW) kiekį, kuris bus kompensuojamas. Jei bus nurodytas mažesnis kiekis, o pagal faktą reikės didesnės galios elektrinės, kompensuojama suma nebus padidinta. Analogiška situacija ir su paraiškoje nurodyta didesne elektrinės galia, nei pagal faktą įrengtas projektas – kompensacija bus išmokama pagal faktinę įrengtąją galią.

„Didesnė saulės elektrinės galia, nei realiai gali tilpti ant stogo ar reikalinga pagal elektros suvartojimą, yra viena iš dažniausiai daromų klaidų pildant paraišką paramai. Taip pat dažnai paraiškoje nurodoma mažesnė saulės elektrinės galia nei yra reikalinga ir tokiu atveju parama suteikiama mažesnei saulės elektrinei, nepatenkinančiai realių poreikių“, – komentuoja ji.

Ekspertė nurodo, kad vidutiniškai 1000 kWh per metus sunaudojamos elektros energijos reikia 1 kW galios saulės elektrinės, tad pagal tai galima apytiksliai pasiskaičiuoti individualius poreikius. Tačiau tam, kad klaidos tikimybė būtų eliminuota, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais.

Prieš teikiant paraiškas gyventojams taip pat patariama kreiptis į Energijos skirstymo operatorių (ESO) dėl elektros tinklo pajėgumo. D. Navarskaitė sako, kad yra buvę atvejų, kai įrengta saulės elektrinė negalėjo būti prijungta prie skirstomojo elektros tinklo, nes neužteko objekto, kuriame vartojama saulės elektrinės pagaminta energija, įvado pajėgumo priimti generuojamą elektrą.

Pirmajam 2022 m. kvietimui iš Europos Sąjungos paramos lėšų ketinama skirti 5,3 mln. eurų – 4,1 mln. eurų saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose bei 1,2 mln. eurų elektrinių įsigijimui iš nuotolinių parkų. Paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai galima teikti iki vasario 11 d.

Finansavimas bus skiriamas saulės elektrinėms, kurių galia sieks iki 10 kW. Suma, kurią galima susigrąžinti pasinaudojus parama, yra 323 eurų už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios. Tačiau elektros kainoms nuolat kylant, o elektros pasaugojimo bei mokesčio pagal galią tarifams mažėjant, saulės elektrinė tampa puikia alternatyva net ir be papildomos paramos.

Saulės jėgainių savininkų Lietuvoje nuolat daugėja – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, per pastaruosius metus gaminančių vartotojų skaičius stipriai augo ir šiuo metu viršija 14 tūkst. Rekordiškai aukštos elektros kainos biržoje bei tvarumo aspektas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių gyventojai pasirenka tapti gaminančiais vartotojais.

Apie bendrovę:

„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, net 50 proc. „Latvenergo“ pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 10000 įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko jau 40 tūkst. namų ūkių, įmonė tiekia dujas beveik 500 bendrovių, yra įrengusi virš 600 saulės elektrinių bei 1,5 megavatų (MW) galingumo 1 mln. eurų vertės saulės parką pajūryje. Vystomi dar keturi nauji saulės parkai, kurių bendra galia viršys 20 MW.

„Bet kokio stiprumo trauminės patirtys daliai vaikų vėliau gali pasireikšti nerimo, elgesio, valgymo ir kitais sveikatos sutrikimais. Dėl jų paauglys gali pradėti svaigintis arba net žalotis. Todėl tėvams, globėjams svarbu žinoti, kad tokios patirtys vaikams savaime nepraeina, net jei tą dieną ar trumpą laiką nematome akivaizdžių pasekmių“, – kalba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė, sveikatos psichologė Neringa Martišienė. Specialistė atskleidžia, kaip atpažinti nerimą keliančio elgesio priežastis ir jas įveikti.

Skausmingus įvykius suvokia jau kūdikis

Sveikatos psichologė pabrėžia, kad paauglio netinkamo elgesio priežasčių dažnai reikia ieškoti vaikystėje. Ji sako, kad stipriausiai sužeidžia ankstyvosios patirtys, nes kuo mažesnis vaikas, tuo jis stipriau priklausomas nuo aplinkinių. Tai reiškia, kad patekęs į jam netinkamas situacijas, turi mažiau galimybių jas kontroliuoti arba joms pasipriešinti.

Pasak N. Martišienės, nors gali atrodyti, kad kūdikis nesupranta įvykių prasmės jo dar mažame pasaulėlyje, tačiau tai nėra tiesa. Vis plačiau kalbama apie kūdikių depresiją ir kitus sutrikimus vis jaunesniame amžiuje.

„Ypač kūdikį žeidžia neigiamos patirtys su jam reikšmingiausiu asmeniu – mama. Tik vėliau, augdamas ir pažindamas save, tyrinėdamas savo rankytes, kojytes, jis pradeda save identifikuoti kaip atskirą. Iš pradžių save ir mamą suvokia kaip vienį, – paaiškina pašnekovė. – Tad tik galime įsivaizduoti, kas dedasi kūdikio galvytėje, kai tenka patirti, kad tavo dalys neveikia vieningai, t. y. mama neatliepia saugumo, artumo ir kitų poreikių“.

Vaiko teisių gynėja atkreipia dėmesį, kad traumuojantys įvykiai šeimoje vaiko psichikai vienareikšmiškai stipresni nei patirti iš išorės. Nes veiksmais ar neveikimu žeidžia patys artimiausi – mama, tėtis. Be to, šios patirtys dažnai tęstinės arba pasikartoja. 

Besąlygiškai priimamas vaikas savęs nekaltins

Specialistė primena apie atvirumo ir pasitikėjimo šeimoje puoselėjimą nuo mažens ir sako, kad saugūs santykiai kritinius momentus padės kur kas lengviau įveikti. Jeigu vaikas žinos, kad tėvai jį besąlygiškai palaikys ir dėl nieko nekaltins, bet kokia neigiama patirtimi pirmiausiai pasidalys su jais.

„Juk nukentėti jaunas žmogus gali ir už šeimos ribų. Jeigu su visu tuo pasiliks vienas, tai bus blogiausia, kas jam gali nutikti“, – tvirtina sveikatos psichologė.

Vaiko teisių gynėjai neseniai aiškinosi Kauno regione gyvenančios septyniolikmetės dažno bėgimo iš namų priežastis. Sunerimusi paauglės mama tuomet pasakojo, kad prieš du metus per trumpą laiką dukrą tarsi kas pakeitę: iki tol atvira mergaitė staiga užsisklendė, pradėjo vartoti psichotropines medžiagas. Teikiant pagalbą paaiškėjo tikroji destruktyvaus elgesio priežastis: viename paauglių vakarėlyje, tuomet dar penkiolikmetė, ji patyrė prievartą. Niekam nepranešė, kaltino save.

„Bet kokie vaiko elgesio pasikeitimai jau yra signalas, kad jo gyvenime kažkas vyksta. Užsisklendimas, atsiribojimas, liūdesys, kiti nuotaikos pokyčiai, padidėjęs jautrumas, prabudimai naktį dėl košmariškų sapnų ir panašūs požymiai rodo, kad jūsų vaikui šiuo metu sunku“, – vaiko artimųjų dėmesį atkreipti turinčius ženklus vardija N. Martišienė.

Sužeista vaiko širdis savaime neužgyja

Paauglys tapo piktesnis, pradėjo vartoti psichotropines medžiagas, reikalauja perdėto dėmesio? O gal agresija nukreipta į save ir pastebėjote savižalos požymius? Psichologė pataria nenurašyti šito paaugliškam maištui ar „sunkiam“ amžiui: „Toks elgesys yra aiškus ženklas ir pagalbos šauksmas, kad jauno žmogus psichika nesusitvarko su jį užklupusiais jausmais, o kitais būdais šito parodyti jis nemoka ar negali“.

Pasak N. Martišienės, lygiai vienodai svarbu neužsimerkti prieš matomus elgesio pokyčius ir tuo pačiu nesureikšminti situacijos. „Kad ir kaip sunku priimti, kad kažkas nemalonaus nutiko su mūsų vaiku, mūsų šeima, stenkitės neprarasti kontrolės vaiko akyse. Vaikas turi žinoti, kad tėvai geba susitvarkyti su ištikusia problema ir tinkamai juo pasirūpins. Taip vaikas gauna žinią, kad situacija yra kontroliuojama“, – pataria sveikatos psichologė.

Tėvams, globėjams svarbu žinoti, kad bet kokia trauminė patirtis savaime nepraeina, net jei tą dieną ar trumpą laiką nematome akivaizdžių jos pasekmių. „Štai pernai turėjome nustatyti dviejų mergaičių naują gyvenamąją vietą, kai netikėtai mirė viena jas auginusi mama. Tokiais atvejais keliame sau dvi užduotis: rasti vaikui geriausiai jo poreikius atliepiančią aplinką pas artimiausius šeimai žmones ir iš karto inicijuojame vaikams reikalingą psichologinę pagalbą“, – praktiniais pavyzdžiais dalijasi vaiko teisių gynėja.

Vertingiausia – laiku suteikta pagalba

N. Martišienė sako, kad kai vaiko elgesys pastebimai pasikeitė, bet jis pats priežasties įvardinti ar atskleisti negali, labai svarbūs jo artimosios aplinkos (šeimos narių) ar auklėtojų, šeimos gydytojų, kaimynų ir kitų asmenų pastebėjimai. Tai svarbu tada, kai traumuojančios patirtys yra tęstinės ir pasikartojančios ir būtina apsaugoti nuo jų.

Kitais atvejais, pasak specialistės, prioritetas tenka skubiai pagalbai, nes reikia veikti čia ir dabar, kad šios patirtys ilgalaikėje perspektyvoje taptų kuo mažiau traumuojančiomis. Dėl ilgalaikio ar stipraus streso daliai vaikų gali išsivystyti potrauminio streso sutrikimas. Ši diagnozė patvirtinama tik nustačius vaiką traumavusį įvykį, aplinkybes ir tam tikrą simptomatiką.

Vaiko teisių gynėja pastebi, kad šiuo metu egzistuoja daugybė pagalbos būdų ir metodų, o daug iniciatyvų yra nemokamos, prieinamos visiems. Todėl labai reikšminga jų sklaida ir asmeninė tėvų iniciatyva pagalbos ieškant. Prioritetas šioje srityje tenka psichikos sveikatos specialistams, nes trauminė patirtis pirmiausiai paveikia vaiko psichiką, simptomatika atsiranda tada, kai su šiomis patirtimis nepavyksta susidoroti laiku ir tinkamais būdais.

Nuotrauka pixabay.com

KLASIKINIS VIŠTIENOS KEPENĖLIŲ PAŠTETAS

Jums reikės:

Bemielės duonos su grūdais;

150 g sviesto;

1 svogūno galvos;

2 česnako skiltelių;

250 g vištos kepenėlių;

1 šaukštelio šviežių čiobrelių (arba ½ šaukštelio džiovintų);

Maltų juodųjų pipirų pagal skonį;

2-3 šaukštų grietinėlės;

2 šaukštų brendžio.

Svogūnus smulkiai supjaustykite, česnako skilteles sutrinkite. Prikaistuvyje ištirpinkite sviestą, suberkite supjaustytą svogūną ir sutrintą česnaką, pakepinkite kol suminkštės. Sudėkite kepenėles ir pamaišydami kepkite apie 10 minučių. Nukaiskite, įmaišykite čiobrelius, pipirus, grietinėlę, brendį. Mišinį sudėkite į trintuvą ir apdorokite, kol masė taps vientisa.

„Supilkite į indus ir laikykite šaldytuve per naktį. Prieš patiekiant patartina anksčiau išimti iš šaldytuvo, kad patiekiant paštetas būtų kambario temperatūros. Patiekti siūlau su savo mėgstama duona su grūdais. Tam puikiai tiks bemielė duona „Domipan“, – dalijasi D. Anelauskas.

KARAMELIZUOTŲ BUROKĖLIŲ UŽTEPĖLĖ

Jums reikės:

400 g burokėlių tyrės;

30 g rudojo cukraus;

40 g balzamiko acto;

40 g šviežiai spaustų apelsinų sulčių;

200 g sviesto;

Žiupsnelio peletrūno;

Duonos traškučių su linų sėmenimis ir saulėgrąžomis.

Puode ištirpinkite cukrų, supilkite sultis ir actą. Nugarinkite, kol sutirštės. Įdėkite į tyrę ir žiupsnelį peletrūno, pakaitinkite. Sudėkite į maisto trintuvą ir trinkite kol gausis vientisa masė. Plakimo metu įdėkite gabaliuką sviesto. Patiekite su duonos traškučiais.

AVINŽIRNIŲ IR VIŠTIENOS UŽTEPĖLĖ

Jums reikės:

400 g konservuotų avinžirnių;

200 keptos vištienos;

1 š citrinos sulčių;

1 skiltelė česnako;

2 v.š. sezamų aliejaus;

2 š šviežios kalendros;

„Mantingo“ šaldytos itališkos duonos čiabata;

druskos, pipirų.

„Šis receptas itin paprasta. Viską susmulkinkite maisto trintuvu. Supjaustykite pačių orkaitėje iškeptą čiabatą, kuri skonio bei maistinėmis savybėmis nesiskiria nuo nešaldytos produkcijos. Tik nepamirškite laikytis visų ant pakuotės nurodytų instrukcijų. Ant keptos čiabatos riekelių tepkite užtepėlę. Papuošimui galite naudoti perpus perpjautus slyvinius pomidorus bei pabarstyti kalendra“, – receptu dalijasi „Mantingos“ ekspertas D. Anelauskas.

Tortui – net bazilikas

Kaip pastebi „Maximos“ Maisto gamybos departamento direktorė Brigita Baratinskaitė, želė tortas – kone idealus variantas naujametiniam stalui. Juk Naujųjų metų sutikimas išties išskirtinė proga, tad per ją norisi paskanauti kažko ypatingo, bet nenorima užtrukti virtuvėje.

„Dažniausiai kepinių gamyba užima nemažai laiko, jų receptai yra itin griežti, lydimi streso, kad viskas pavyktų. O želė tortas ne tik leidžia improvizuoti, naudoti mėgstamiausius savo vaisius, koreguoti storį, aukštį, saldumą, bet ir neverčia prakaituoti virtuvėje – šį desertą galima pagaminti vos per pusvalandį“, – privalumus vardija kulinarijos ekspertė.

Ji taip pat akcentuoja, kad želė tortas – išties sveikas pasirinkimas: jo gamyboje gali būti naudojami įvairūs vaisiai, jogurtas ir sultys, o skonį galima praturtinti šalavijo sėklomis, mėtomis ar netgi baziliku. Kitaip sakant, šiame deserte gausu natūralių produktų, bet mažai pridėtinio cukraus.

„Svarbu ir tai, kad šiais laikais labai didelį, net egzotinių produktų asortimentą galime rasti parduotuvių lentynose. Šiam patiekalui puikiai tinka ir greitai užšaldyti produktai, pavyzdžiui, savo naudingąsias savybes išsaugoję vaisiai ar vasarą primenančios uogos“, – pastebi pašnekovė.

Ne per karštai ir ne per šaltai

B. Baratinskaitė taip pat akcentuoja, kad torto spalvos išgavimui galima naudoti natūralios kilmės dažiklius ir palankias sveikatai tirštinimo medžiagas. Svarbu ir tai, kad želė tortas – nekaloringas ir skrandžio neapsunkinantis desertas. Visgi, kad namiškiai ar svečiai tinkamai įvertintų kulinarinius sugebėjimus, o tortas praskaidrintų vieną gražiausių metuose švenčių, būtina atkreipti dėmesį ir į keletą niuansų.

„Torto skoniu reikėtų rūpintis nuo pat jo gamybos pradžios – ragauti dar tik ruošiamą želatinos tirpalą, jo skonį reguliuoti pridedant cukraus ar citrinos sulčių. Taip pat svarbu nepamiršti, kad skysta želė yra kiek saldesnė nei sustingusi. Gaminant želė tortą būtina atkreipti dėmesį ir į temperatūrų svyravimus – želatiną užvirinus, suprastėja jos skonis, o sušaldžius šaldiklyje želė tiesiog subyrės“, – įspėja „Maximos“ atstovė.

Ji pataria negailėti želatinos – kiekvienam litrui tirpalo jos galima pridėti net penktadaliu daugiau. Tai naudinga gaminant tiek mažesnį, tiek didesnį tortą – tuomet jis geriau išlaiko savo svorį, yra tvirtesnis ir greičiau stingsta.

Jei želė tortas gaminamas formoje, svarbu nepamiršti, kad jį teks apversti – patiekiant deserto apačia taps viršumi. O norint sužavėti namiškius, B. Baratinskaitė dalijasi paprastu ir itin skaniu želė torto receptu, kurį galima koreguoti pagal savo fantaziją.

Jogurtinis ir įvairiaspalvis želė tortas

Reikės: 1 litro vaisinio jogurto, 0,2 litro vandens, 3 šaukštų želatinos, 2 pakelių želė, 1 šaukštelio vanilinio cukraus, paprasto cukraus ir uogų pagal skonį.

Nors prie šio skanėsto gamybos iš viso užtruksite vos pusvalandį, tačiau kai ką pasiruošti verta dar iš vakaro. Šiuo atveju tortui reikės ne tik baltos, pagamintos jogurto pagrindu, bet ir spalvotos želė. Būtent pastarąją reikėtų paruošti ir leisti sustingti kuo anksčiau – ją tiesiog užpilkite vandeniu, pridėkite uogų ir ramiai palikite pastovėti. O vėliau šiai sustengus – supjaustykite kubeliais. Taupant laiką, iš vakaro vertėtų pasiruošti ir želatiną, kurią reikia užpilti 200 ml vandens.

Vėliau į jogurtą suberkite vanilinį cukrų, šiek tiek paprasto cukraus ir viską išplakite plaktuvu. Vietoj cukraus galima naudoti kiek kitokio skonio suteikiantį medų ar klevų sirupą. Svarbiausia nepamiršti, kad priedo kiekis priklauso nuo naudojamo jogurto – kuo jis labiau vaisinis, tuo mažiau reikės kitų saldžių priedų. Išbrinkusią želatiną pašildykite, kol ištirps. Tuomet į ją pilkite jogurto mišinį ir nuolat maišykite. Gautą mišinį pamažu pilkite į formą, į ją dėkite spalvotus želė gabaliukus ir galiausiai leiskite sutvirtėti šaldytuve ar balkone, jei lauke nespaudžia didelis šaltukas.

„Panašiai, atskirai paruošiant ir atšaldant skirtingų spalvų bei skonių žėlė, galime ruošti ir kelių sluoksnių įvairiaspalvį tortą. Vietoje vaisinio jogurto naudoti saldintą kondensuotą pieną. Taip pat įnešti naujų skonių galima pridedant įvairių vaisių ar uogų. Jei neturite laiko, ant stalo puikiai atrodys spalvotoje žėlė „sustingę“ vaisiai ir uogos. Svarbiausia neriboti savo fantazijos, tik tuomet naujametinė naktis bus kur kas įsimintinesnė“, – pataria „Maximos“ atstovė.

Pavojingos situacijos internete

„Šalia visų reikalingų ir smagių dalykų, kuriais galime naudotis internete, čia daug ir pavojų – netinkamos ar žalingos informacijos, kontaktai su nepažįstamais žmonėmis, asmeninių duomenų nutekėjimas. Be to, nemalonūs susidūrimai ar patekimas į pavojingas situacijas internete gali įvykti greičiau nei realiame gyvenime ir tai nepriklauso nuo vaiko amžiaus. Ikimokyklinukas gali lengvai susidurti su ta pačia informacija, kurią randa paauglys ar suaugęs”, – pabrėžia Paramos vaikams centro programos „Vaikystė be smurto“ vadovė, psichologė Ieva Daniūnaitė. 

Itin dažnai kyla rizika, kad vaikai ir paaugliai atskleis asmeninę informaciją ar duomenis: vardą, pavardę, namų adresą, prisijungimų slaptažodžius, nes jiems gali būti sunku suprasti realaus ir virtualaus pasaulio skirtumus, taip pat kitų žmonių ketinimus. Tad labai svarbu su vaikais labai konkrečiai aptarti, kokia informacija galima dalintis, o kokia ne, pasikalbėti apie įvairias situacijas,  pavyzdžiui, kaip jie reaguotų, jeigu kas nors prašytų vieno ar kito dalyko.

„Informacijos ir asmeninių duomenų dažniausiai prašo nepažįstami žmonės, tačiau reikėtų ne tik drausti bendrauti su jais, bet ir aptarti situacijas, kuriose nepažįstami gali kalbinti ir kaip tada geriausia reaguoti. Dažnai vaikai atsako į nepažįstamųjų žinutes, nes stengiasi elgtis mandagiai arba nežino, ką tokiu atveju daryti. Su nepažįstamais dažniau bendrauja vieniši, draugų ir palaikymo neturintys paaugliai“, – atkreipia dėmesį vaikus, paauglius ir tėvus konsultuojanti psichologė. 

Dar keli dalykai, su kuriais vaikai ir paaugliai gali susidurti – tai prašymas atsiųsti nuogo kūno nuotraukų, taip pat pornografinis turinys, patyčios ir smurtas prieš patį vaiką ar kitą žmogų.

Kaip atpažinti, kad elgesys internete nederamas? 

Susidūrimas su amžiaus neatitinkančia informacija, seksualiu turiniu ar smurtu, gali vaikus ir paauglius paveikti taip pat kaip susidūrimas su grėsmėmis realiame gyvenime. Pasak I.Daniūnaitės, tai gali labai sutrikdyti, sukelti didelį nerimą, baimę, gėdą, pasišlykštėjimą. Šie jausmai gali skatinti vaikus užsisklęsti, jie gali nedrįsti papasakoti apie pavojingą situaciją suaugusiems. 

„Vaikas gali bijoti, kad juo nusivils ar išbars. Tad labai svarbu, kad tėvų ir kitų besirūpinančių suaugusiųjų elgesys būtų padrąsinantis vaiką papasakoti apie savo patyrimą. Taip pat svarbu, kad suaugusieji būtų atidūs vaiko savijautai ir pastebėtų, jei vaikas tapo neramus, užsisklendęs ar prislėgtas, nes tai gali rodyti, kad jis susidūrė su smurtu ar kita skaudžia situacija“, – sako Paramos vaikams centro psichologė. 

Dažnai vaikams ir paaugliams sunku atpažinti, kad tam tikras elgesys yra nederamas, todėl reikėtų juos mokyti pasitikėti ir remtis savo jausmais bei pojūčiais – jeigu vaikas jaučiasi nemaloniai, vadinasi, kito žmogaus siunčiama informacija ar prašymai yra netinkami. 

Taip pat tėvai turėtų nuolat domėtis, ką vaikas veikia internete – kas jam patinka, sekasi, kas įdomu, ką naujo sužinojo, su kuo bendravo, kokiuose puslapiuose lankėsi. Tai turėtų būti nuoširdus domėjimasis, o ne tardymas. Jeigu vaikas galvoja, kad tėvams nerūpi ar nepatinka, kad jis naudojasi internetu, ar kad vis tiek bus išbartas, gali vengti pasakoti, ką veikia prie ekranų. 

Apie netinkamą elgesį svarbu pranešti

Svarbu prisiminti, kad suaugusiojo elgesys yra vaikui pavyzdys. „Turime stebėti, kaip mes patys elgiamės internetinėje erdvėje – kokias nuotraukas keliame, kokius komentarus rašome, kiek ir kam atskleidžiame savo duomenis, ar pranešame apie pastebėtą netinkamą turinį. Ypatingai svarbi ir techninė pusė. Vaiko ir paauglio naudojamuose įrenginiuose turi būti įdiegtos saugumo ir turinio kontrolės programos. Programėlės turi būti įdiegiamos su vaiko žinia, paaiškinant kodėl jos reikalingos“, – rekomenduoja I.Daniūnaitė. 

Kitas svarbus dalykas, kurio kalbantis su vaikais ir paaugliais derėtų nepamiršti – padrąsinti vaiką kreiptis pagalbos, kai jis pastebi nemalonių dalykų ar susiduria su netinkamu elgesiu internete. O suaugusiems sužinojus apie netinkamą turinį ar smurtą prieš vaiką, reikėtų pasitarti su patikimu artimuoju, mokyklos ar darželio specialistais, su psichologu „Tėvų linijoje“ (nemokamas numeris 8 800 900 12). Apie netinkamą elgesį internete galima informuoti puslapiuose www.draugiskasinternetas.lt arba www.svarusinternetas.lt.  

Paramos vaikams centras nuolat teikia psichologinę pagalbą smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms. Pagalbos teikimą remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aktyvių piliečių fondas, Europos komisija. 

„Paties gaisrų piko sulaukiama vykstant intensyviausiam kūrenimui, kai oro temperatūra smarkiai nukrenta žemyn, taip pat šildymo sezonui artėjant į pabaigą – tuo metu kai kurie kaminai bei dūmtraukiai jau būna užsikišę, nes nėra  valomi. Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad katilai ir dūmtraukiai turi būti tinkamai izoliuoti, įrengti laikantis įstatymuose numatytų atstumų iki kitų statinio konstrukcijų“, – komentuoja BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Dažniausiai gaisrai kyla dėl netvarkingų šildymo sistemų, užsikišusių kaminų ir kitų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nepaisymo. Gaisrą sukelti gali ir šildymas elektra – be priežiūros palikti ar ne pagal gamintojo instrukciją naudojami tepaliniai, elektriniai ir panašūs šildytuvai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, maždaug ketvirtadalis visų gaisrų kyla gyvenamuosiuose būstuose.

„Būsto draudimas kainuoja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Vidutinė išmoka, įvykus gaisrui, siekia apie 10 tūkst. eurų, tačiau didelių gaisrų atveju išmoka gali siekti ir ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Per ilgą darbinę praktiką turime ne vieną pamokančią istoriją, kai tik draudimas padėjo šeimoms atsitiesti netekus vienintelio būsto“, – sako A. Žiukelis.

Pasak ugniagesių, gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų detektorių rekomenduojama įrengti ir kiekvienoje atskiroje patalpoje.

Taip pat labai svarbu, kad židinių kuras, malkos ar kitos degiosios medžiagos būtų laikomos saugiu atstumu nuo krosnių – ne arčiau nei pusė metro.

„Svarbu laikytis visų reikalavimų, kuriuos ugniagesiai suformulavo remdamiesi ilgamete patirtimi.  Tiek mes, tiek ugniagesiai kasmet kalbame, informuojame visuomenę apie priešgaisrinę saugą, primename reikalavimus. Draudimas bus greitas ir efektyvus pagalbininkas, tik jei bus laikomasi taisyklių. Pačios nelaimės nesirenka nei žmonių, nei vietos. Draudimas išvengti nenumatytų situacijų galbūt nepadės, tačiau, įvykus nelaimei, sumažins materialinę naštą“, – primena A. Žiukelis.

BTA draudimas priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. 2020 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 58 mln. eurų žalų.

Tęsdama sėkmingą praktiką kalbėtis su verslininkais, siekiant išvengti vis dažniau pasitaikančių vartotojų teisių pažeidimų, VVTAT organizavo diskusiją ir su baldų pardavėjais. Susitikimo metu aptarta vartojimo ginčų nagrinėjimo dėl baldų kokybės problematika, praktiniai baldų trūkumų vertinimo kriterijai, pristatyti baldų pardavimo internete reikalavimai.

Detaliau aptarta baldų pristatymo su mechaniniais pažeidimais problema. Vartotojai dažnai nepasinaudoja savo teise apžiūrėti prekę prieš ją perimant. Tokiu atveju, vartotojas prisiima riziką, susijusią su prekės trūkumais, kurie pagal savo pobūdį dažniausiai yra mechaniniai pažeidimai ir, kurių atsiradimo priežastis nustatyti dažnai nėra galimybės.

Renginyje taip pat išskirtos ir vartotojams kylančios problemos nuotolinėje srityje. VVTAT pastebėjo, kad vartotojai dažnai kreipiasi dėl gautų ne tos spalvos, komplektacijos ar modelio baldų (pvz., kedžių, lovų ir pan.). Pažymėta, jog kai kurie baldus nuotoliniu būdu parduodantys verslininkai, vartotojams išsirinkus prekę iš siūlomo asortimento (t. y. pasirinkus pardavėjo elektroninėje parduotuvėje esantį prekės modelį, pasirinkus prekės spalvą iš pardavėjo siūlomos spalvų paletės), dažnai nurodo, kad prekė yra pritaikyta pagal individualius vartotojo poreikius. Atkreiptas verslo atstovų dėmesys, jog vartotojui išsirinkus prekę iš pardavėjo siūlomo asortimento, negali būti laikoma pagal specialius vartotojo nurodymus pagaminta preke.

Išskirtos ir dažniausiai pasitaikančios verslininkų klaidos nuotolinėje prekyboje baldais:

• Negaliojančių teisės aktų nuostatų pateikimas.
• Nepateikiami (arba ne pilnai pateikiami) duomenys apie verslininką ar jo kontaktiniai duomenys, kuriais vartotojai gali susisiekti.
• Dažnais atvejais išsami informacija apie pagrindinius sutarties elementus vartotojui pateikiama tik prieš pat atsiskaitant už prekes, pilnai suformavus pirkinių krepšelį.
• Pateikiami tikrovės neatitinkantys pristatymo terminai.
• Pateikiama informacija apie vartotojui pereinamą riziką patikrinus ir pasirašius pristatytos siuntos važtaraštyje,tokiu būdu ribojant vartotojų teisę į prekių kokybės, kiekio ir kitų kriterijų atitikimą.
• Kai kuriuose tinklalapiuose pateikiami terminai atsisakyti nuotoliniu būdu ar ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties numatyti teisės aktuose galiojusiuose iki 2014-06-17.
• Nuotoliniu būdu prekybą vykdantys verslininkai vadovaujasi teisės aktų nuostatomis, skirtomis reglamentuoti tradicinę (fizinę) prekybą.
• Nėra pateikiama informacija apie garantiją pagal įstatymą, arba ji pateikiama klaidingai (pasitaiko situacijų, kai verslininkai painioja įstatyminės 2 metų garantijos terminą dėl prekės išryškėjusių gamyklinių trūkumų (CK 6.363 straipsnis) ir vartotojo teisę grąžinti lūkesčių netenkinusią prekę nenurodant priežasties per 14 dienų (CK 6.22810 straipsnio 1 dalis)).
• Nepateikiama informacija, kad vartotojas atsisakydamas nuotoliniu būdu sudarytos sutarties per 14 dienų, turės atlyginti verslininkui grąžinimo išlaidas (taip jas prisiimdamas sau): CK 6.22811 straipsnio 6 dalis.
• Teikiama vartotojus klaidinanti informacija, kad vartotojui nutraukus nuotolinę sutartį, vartotojas turės atlyginti ir prekės pristatymo išlaidas (pažeidžiama CK 6.22811 straipsnio 2 dalis).
• Pateikiama neaktuali ar negaliojanti informacija apie atsiskaitymo valiutą, pristatymo būdus ir pan.
• Prekių aprašymai (o kartais ir Lietuvoje registruoto komercinę veiklą vykdančio subjekto tinklalapis) pateikiami ne valstybine lietuvių kalba.
• Nepateikiama informacija apie neteisminio ginčo nagrinėjimo subjektą bei nepateikiama nuoroda į Elektroninio vartotojų ginčų sprendimo platformą.

Diskusijos metu nagrinėti klausimai ir pasiūlymai paskatino tolimesnį institucijų bei verslo atstovų bendradarbiavimą.

Renginio metu pateiktos rekomendacijos verslo subjektams:

• Įvertinti siūlomos prekės kokybę prieš jos pardavimą vartotojui;
• Vartotojui kreipusis į verslininką, pateikti informaciją bei atsakymą laiku;
• Ieškoti galimų taikaus ginčo sprendimo variantų;
• Bendradarbiauti ir teikti prašomą informaciją su ginčą nagrinėjančia institucija.

Nuotolinėje prekyboje:

• Pasikeitus teisės aktams ar esant poreikiui, atnaujinti vartotojams pateikiamą informaciją;
• Vartotojui su pardavėju sudarius nuotolinę sutartį, informaciją apie sutarties metu galiojančias sutarties sudarymo taisykles pateikti patvarioje laikmenoje;
• Negalint pristatyti vartotojui prekių, iš karto raštu informuoti vartotoją ir, vartotojui sutikus laukti, kuo operatyviau, per nurodytą papildomą terminą, pristatyti prekes. Neturint galimybių prekės pristatyti, pasiūlyti vartotojui alternatyvas, o vartotojui nesutikus su siūlomomis alternatyvomis, kuo greičiau grąžinti pinigus;
• Pateikiamoje informacijoje aiškiai nurodyti vartotojo atsakomybę priimant prekes ir taip pat aiškiai atskirti, kada pardavėjas pagal sutartį atsako už bet kokį kiekio ir kokybės neatitikimą, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau;
• Numatant pristatymo terminus, atsižvelgti į visas galinčias iškilti kliūtis (pvz., tiekėjų prekių pristatymo vėlavimus, kurjerių darbo apkrovas ir pan.);
• Visa informacija skelbiama vartotojams turi būti aiški, tiksli, atitikti siūlomos įsigyti prekės charakteristikas ar technines savybes bei pateikiama valstybine lietuvių kalba.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

„Lidl“ – tai vienas prekybos centrų, kuris informaciją apie taikomas nuolaidas pateikia kassavaitiniame ypatingų pasiūlymų leidinyje, todėl pirkėjai turi galimybę iš anksto pasidomėti įvairių produktų kainomis ir paprasčiau sudaryti pirkinių sąrašą. Tarp ypatingų pasiūlymų galima rasti ne vien tik kasdien naudojamų produktų, bet taip pat ir produkcijos ypatingoms progoms, smulkios buitinės technikos, gyvūnams skirtų prekių, ir t.t.

Informacija ieškantiems išskirtinių pasiūlymų

Jei ieškote išskirtinių pasiūlymų, „Lidl“ prekybos tinklas jūsų tikrai nenuvils: „Lidl“ parduotuvėse galima rasti  prekių itin palankiomis kainomis bei tokių gaminių, kurių nerasite nė viename kitame prekybos centre.  Ypatingų pasiūlymų paieškai jums tereikės paskirti vos kelias minutes: dažniausiai tiek laiko sugaištama informacinio leidinio peržiūrai. Lidl akcijos visada yra orientuotos į tai, kas tuo laikotarpiu yra aktualu: pavyzdžiui, pavasarį galima rasti įvairių sodininkystei skirtų prekių, žiemą – slidinėjimo drabužių, ir t.t.

Kokybė dar mažesne kaina

„Lidl“ prekybos tinklo produkcija stebina ne vien tik žemomis kainomis, bet taip pat ir ypatingai gera kokybe, todėl galite net neabejoti, kad įsigytais gaminiais jums neteks nusivilti. Vis dėlto, jei prekės nepateisintų jūsų lūkesčių, jas galėsite grąžinti arba pakeisti kitomis: grąžinimo arba prekių keitimo procesas visuomet yra labai paprastas ir sklandus.

Susidaryti pirkinių sąrašą tapo dar paprasčiau

Jei esate įpratę dar iš anksto susidaryti būtiniausių prekių sąrašą, informaciniame leidinyje skelbiamos Lidl akcijos tą padės atlikti dar paprasčiau. Nors apsipirkimas vis dar gana dažnai yra planuojamas tiesiog sudarant pirkinių sąrašą ant popieriaus lapo, tačiau taip pat galima naudotis ir išmaniesiems telefonams pritaikytomis programėlėmis, kurių pasirinkimas tikrai nėra siauras.

Norite nudžiuginti savo artimuosius?

Jei svarstote, ką įteikti gimtadienio ar kita proga, „Lidl“ kortelės tikrai gali būti vienas palankiausių pasirinkimų. Pirkėjai turi galimybę pasirinkti pageidaujamo nominalo dovanų kortelę, o už ją atsiskaičius kasoje iš karto bus galima įteikti dovanos gavėjui. Tokia dovana yra labai praktiška, tad galite net neabejoti, kad solenizantas ją įvertins tikrai palankiai.

Apsipirkę „Lidl“ prekybos centre turėsite galimybę išreikšti savo nuomonę ir pasidalinti apsipirkimo patirtimi. Prekybos tinklo internetinėje svetainėje galėsite užpildyti anketą ir papasakoti, kaip jums sekėsi apsipirkti (ar viskas vyko sklandžiai, ar radote visas pageidaujamas prekes, ar kasoje neteko stovėti pernelyg ilgai, ir t.t.) Užpildę tokią anketą ne tik padėsite tobulėti, bet taip pat turėsite progą laimėti dovanų kortelę.

Iš ko gaminama arbata?

Nors arbatą daugelis įpratę tiesiog vadinti karštu gėrimu, kuris gaminamas užplikius įvairias žoleles ar augalus, vis tik tikroji arbata yra ruošiama iš vienos rūšies augalo – Kininio arbatmedžio (Camellia sinensis). Dažniausiai naudojamos dvi šio augalo veislės, Camellia sinensis var. Assamica ir Camellia sinensis var. sinensis. Vienos svarbiausių arbatos auginimo šalių yra Kinija, Indija, Indonezija, Kenija ir Šri Lanka.

Priklausomai nuo arbatmedžio lapelių apdorojimo būdo, galima pagaminti įvairių rūšių arbatų – juodąją, žaliąją, oolong ir kt., tačiau jos visos iš to paties augalo Camellia sinensis. Augalo lapeliai yra vytinami, susukami, fermentuojami, o vėliau džiovinami, rūšiuojami ir taip gaunama juodoji arbata. Gaminant žaliąją arbatą, lapeliai nefermentuojami, gamybos procesas apima lapelių terminį apdorojimą garais arba kaitinimą / skrudinimą, susukimą, džiovinimą. Oolong arbata yra iš dalies fermentuota, fermentacijos procesas žymiai trumpesnis nei juodosios arbatos. Baltosios arbatos technologinį gamybos procesą sudaro tik vytinimas / džiovinimas.

Arbatoje – daug biologiškai aktyvių medžiagų

Arbatoje gausu įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, kurios nulemia arbatos skonines ir aromatines savybes: alkaloidų (kofeino, teofilino, teobromino), katechinų ir kitų polifenolių. Arbatmedžio lapuose randama ir mineralinių medžiagų, kaip kalis, kalcis, fosforas, magnis bei vitaminų – P, C, B1, B2, B5, K, folio r. Biologiškai aktyvių medžiagų kiekis arbatoje priklauso nuo jos apdorojimo būdo, derliaus nuėmimo laiko, taip pat sudėtyje esančių augalo dalių ir pan.

Tinkamas arbatos laikymo būdas

Norint mėgautis kokybiška arbata, labai svarbus tinkamas arbatos laikymas. Arbatos kokybė ir sauga priklauso nuo drėgmės, šviesos, temperatūros. Pavyzdžiui, tinkamai apdorotos arbatos drėgmė siekia 3–6 %, o esant 12–13 % drėgmei jau sudaromos palankios sąlygos formuotis pėlesiui. Be to, arbata pasižymi higroskopiškumu, todėl aukštai jos kokybei užtikrinti rekomenduojama arbatą laikyti sandariame (hermetiškame) inde, atskirai nuo greitai gendančių ir stiprų kvapą turinčių produktų. Taip pat arbata turi būti apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, laikoma ne aukštesnėje nei 25 ⁰C temperatūroje ir esant ne didesnei kaip 70 % santykinei oro drėgmei.

Kaip tinkamai paruošti arbatą?

Visos arbatos skoninės savybės atsiskleis tik laikantis tam tikrų paruošimo taisyklių. Rekomenduojama vandens temperatūra juodajai arbatai gaminti – apie 90–97 ⁰C, žaliajai, baltajai, oolong ir kitoms arbatos rūšims dar žemesnė – 80–85 ⁰C. Per aukšta vandens temperatūra plikant arbatą gali suteikti kartumo poskonį, inaktyvuoti biologiškai aktyvias medžiagas, per žema – neužtikrins tinkamų aromatinių ir skoninių savybių. Optimaliausia arbatos plikymo trukmė – 3–5 min. Įprastai arbatos plikomos kartą, tačiau tam tikrų rūšių arbata, pavyzdžiui, oolong, gali būti plikoma ir kelis kartus. Arbatų gamintojai įprastai pateikia rekomendacijas dėl arbatos vartojimo ypatybių, jos laikymo sąlygų, tinkamumo vartoti termino, todėl prieš perkant patariama į tai atkreipti dėmesį ir laikytis gamintojų rekomendacijų.

Reikalavimai arbatos saugai

Rinkai tiekiamos arbatos turi būti saugios ir turi atitikti joms keliamus kokybės reikalavimus. Nors arbata ir įvairūs augalai (žolelės) užpilams gaminti nėra priskiriami rizikingų produktų grupei, tačiau siekiant įvertinti ir užtikrinti į rinką tiekiamų šių produktų saugą, VMVT nuolat vykdo augalinio maisto taršos stebėseną, o atsakingi arbatų gamintojai atlieka savikontrolės procedūrose nustatytus veiksmus. Arbatos bei įvairių žolelių mėginius VMVT inspektoriai atrenka tiek vykdomos importo kontrolės, tiek ir vidaus rinkos kontrolės metu, daugiausiai tiriama juodoji ir žalioji arbata. Taip pat apie ketvirtadalį visų tiriamų valstybinių arbatos mėginių sudaro ekologiška produkcija. Mėginiai tiriami VMVT priklausančioje Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijoje dėl cheminės, mikrobiologinės ir kt. taršos nustatymo. Per metus vidutiniškai ištiriama 70 arbatos ir žolelių mėginių, didžioji dalis dėl pesticidų likučių nustatymo. VMVT kontrolės duomenimis, pavienių neatitikimų atvejų yra nustatoma, daugiausiai jie susiję su leistinų pesticidų likučių kiekio viršijimu. Tokiais atvejais taikoma nesaugaus produkto atšaukimo iš rinkos procedūra, nesaugus produktas sunaikinamas.

Taip pat valstybinės kontrolės metu vertinamas ir informacijos apie produktą vartotojams pateikimas, maisto produktų tvarkymo sąlygos. Vienas dažniausiai pasitaikančių ženklinimo neatitikimų yra susijęs su netinkamu sveikatingumo teiginių naudojimu, kai pateikiama informacija apie arbatų gydomąsias savybes, poveikį kūno svoriui ir pan.

Šiuo metu VMVT yra registruoti 37 arbatos gamybos (apdorojimo ir perdirbimo) veiklą vykdantys subjektai, 68 proc. iš jų užsiima gamyba mažais kiekiais.

„Randantis vis daugiau iniciatyvų, kurioms rūpi tvarumas, populiarėjant lėtojo keliavimo filosofijai, autentiškumas tampa naująja prabanga. Todėl šiais metais, siūlydami kur nukeliauti Kalėdiniu laikotarpiu, norime pakviesti ne tik aplankyti tam tikrus šalies regionus, bet ir praleisti ten laiką. Sudalyvauti ekskursijose, edukacijose, kurias veda patys vietiniai ir sukurti dovaną ar atsiminimą iš molio, vaško, druskos ar šiaudo – prisiminti  šventinius papročius, kurie keliauja iš kartos į kartą“, – sako vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.

Kalėdinės kelionės po šalį ne tik suburia, bet ir užburia – tam, kad pramogų šventiniu laikotarpiu nepritrūktų ir šventės būtų ne tik veiklios, bet ir stebuklingos, „Keliauk Lietuvoje“ parengė sąrašą veiklų, kurios paskirstytos pagal 9 senuosius Kalėdinius burtus. Populiariausi magiški ritualai ir idėjos veikloms – žemiau.

Šiaudo burtas

,,... Buvo paprotys, pavalgius Kūčias, traukti iš po staltiesės šieno šiaudelį. Iš vienos pusės, ilgesnis šiaudelis sietas su tam asmeniui lemiamu ilgesniu gyvenimu, bet iš kitos, ypač merginoms ir moterims,— su jų daliai pasėtų linų derlumu...“

Kur galima prisiliesti prie magiško šiaudo?

Šiaudinio žaislo ar šiaudinio sodo pynimas

Vladislavo Sirokomlės muziejuje (Vilniaus r.) ištisus metus organizuojami edukaciniai užsiėmimai, kurių metu dalyviai sužino, kaip paruošti šiaudų pluoštą, išmoksta gaminti šiaudinius žaislus ar šiaudinius sodus. Savarankiškai padaryti šiaudiniai dirbiniai puikiai pasitarnauja tiek kaip šventinė dekoracija, tiek kaip dovana.

Šiaudinė Kalėdų žvaigždė

Dzūkijos kraštas nuo seno garsėja amatais, darbščiais, draugiškais ir vaišingais žmonėmis, todėl kaimo turizmo sodyba „Šilas“ (Varėnos r.) kviečią žmonių svetingumą pažinti užsukant į įvairias edukacijas. Šiais metais, prieš pat Kalėdas, sodybos šeimininkai kviečia pasigaminti šiaudinę Kalėdų žvaigždę. Užsiėmimas tinkamas ir suaugusiems, ir vaikams.

Šiaudinis žaisliukas iš Mažosios Lietuvos

Nors įvairiose prekybos vietose apstu įvairių formų žaisliukų, tenka pripažinti, kad savo rankomis kruopščiai ir su meile pagamintas žaisliukas niekuomet neatstos pirktinio. Būtent tokį – sau ir artimiesiems siūlo pasigaminti bei susipažinti su eglutės puošimo tradicijomis, istorija, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus.

Švaros burtas

„...Per Kūčias visi būtinai prausdavosi prišildyto vandens kubiluose. Tai irgi šventinis ritualas... Prieš miegą nusipraususios merginos veido nešluosto - laukia, kol išrinktasis sapne nušluostys. Kitos prie lovos palikdavo tą patį vandenį, kuriame pačios prausėsi, ir savo rankšluostį, kitos — dar nevartotą muilo gabalą...“

Kur galima prisiliesti prie švaros burto ir muilo gamybos? 

Kaip proseneliai: ekologiško muilo virimas

Tradicinių amatų centras Houvalto dvare (Vilniaus r.), nuo Vilniaus nutolusiame 25 kilometrus, kviečia išbandyti įsikūrusį tradicinių amatų centrą ir išsivirti muilo. Gaminimo procesas taps ne tik puikia atsipalaidavimo priemone, tačiau leis patirti, kaip kadaise muilą gamindavosi mūsų proseneliai. Iš gamybos sugrįžę galėsite džiaugtis savo rankomis pagamintu ekologišku produktu arba nustebinti artimuosius jaukia dovana.

Skaidraus muiliuko gamyba su gėlių inkliuzais ir kristaliukais viduje

Gėlių inkliuzai, Lietuvos laukų ir miškų gėlės, augalai – mūsų šalies brangakmenis. Studija ,,Kvapnūs papuošalai" (Prienai) siūlo jais išpuošti savo gamybos muilą. Edukacijos metu šeimininkai pakviečia ir levandų sirupo degustacijai. Į užsiėmimą priimamos grupės iki 15 žmonių, todėl paskirti kelionę į Prienus ir pasimatymą savo šeimai – tai tobula vieta. 

Molio burtas

„...Padėdavo ant stalo rožančių, rūtos šakutę, duonos ir žiedų, ir kiekvieną užvoždavo lėkšte. Paskui nežiūrėdamos liesdavo lėkštę. Jei pasitaikė žiedas — greit ištekės, rožančius — liks netekėjusi, duona — teks ubagais išeiti, rūta — ištekės, bet dar negreit...“

Kur galima prisiliesti prie molio burto ir pasigaminti savą molinuką? 

Molinukas, išdegtas archajiška raugo technika

Prisilietimas prie molio – visuomet būna magiškas. Sakoma, kad tai atstoja meditaciją, grąžina ramybę, o molį lipdant šeimoms – pasitikėjimą vienas kitu. Tokį užsiėmimą, pasivaikščiojus po Anykščių apylinkes, siūlo tradicinės keramikos dirbtuvė „Amatų kalnelis“ (Anykščių r.). Vedamose pamokose mokoma pasigaminti dubenėlį, puoduką, ąsotį, puodynę ar Kalėdinį žaisliuką. Vėliau – darbai išdegami archajiškąja raugo technika ir grąžinami autoriams.

Puodelio dekoravimas baltų simboliais

Tiems, kurie turi mažiau laiko, o molio lipdymas – ne prie širdies, Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka (Šiaulių r.) kviečia į puodelio dekoravimo dirbtuves. Čia, kitaip nei įprastai, mokoma dekoruoti baltų simboliais. Šis užsiėmimas puikiai tiks keliaujantiems su vaikais.

Taškavimo terapija ant puodelių pas Mūšos tyrelio Laumę

Mūšos tyrelio Laumė ištisus metus kviečia į įvairias kelionių terapijas Laumės sodyboje (Joniškio r.), todėl šventinis ar žiemos laikotarpis – ne išimtis. Magiškiausiu metų laiku Laumė kviečia į Taškavimo terapiją ant puodelių, į kurią galėsite pasinerti po pasivaikščiojimo Mūšos tyrelio pažintiniu taku.

Pilno sąrašo burtų ir veiklų keliaujant Lietuvoje šventiniu laikotarpiu ieškokite ČIA. Tiesa, per Kalėdas žiemos magija nesibaigia – smagiai ir jaukiai praleisti laiką daugumoje paminėtų vietų galite net ir dovanų maratonui pasibaigus. 

Informacija parengta pagal VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrų medžiagą. Tekste panaudotos citatos iš Juozo Kudirkos knygos „Kūčių naktis“ ir „Lietuvių kalendorinės šventės“.

„Šildymo arba šaldymo kompresus galima naudoti esant sumušimams, traumoms, lėtiniams sąnarių ar raumenų, galvos, menstruaciniams, neuralginiams skausmams, šlapimo takų infekcijos metu spazminiam skausmui lengvinti, sergant artritu ar podagra, įkandus vabzdžiui ar pasireiškus alerginei reakcijai – niežėjimui“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė. 

Anot jos, vaistinėje dažnai užduodamas klausimas, kurį tepalą geriau naudoti – šildantį ar šaldantį. Pasitaiko atvejų, kad pacientai skundžiasi, jog tepalas nepadėjo. Paklausus, kiek kartų ir dienų tepalą naudojo, jie atsako, kad pasitepė vieną kartą, tą kartą gal geriau pasijuto, bet skausmas visiškai nepraėjo, todėl nusprendė, jog tepalas nepadeda. 

„Teptis tepalais reikia ne vieną kartą, o dažnai ir daugiau nei vieną dieną. Jei trauma ar skausmas yra stipresnis, gali prireikti ir geriamų vaistų nuo skausmo bei uždegimo. Pasitaiko atvejų, kai pacientas užsideda spiritinį kompresą ant sąnario, ant viršaus vilnonį audeklą ir papildomai polietileninį maišelį. Susidaręs šilumos perteklius negali pasišalinti, todėl nudegina odą. Ji parausta ir tampa skausminga, jautri. Todėl labai svarbu, užsitepus šildančiu tepalu ar kompresu, nevynioti į maišelius. Skaudamoje vietoje turi būti maloniai šilta, bet neturi skausmingai deginti“, – pavyzdžiais dalijasi G. Tautkevičienė.

Šaldyti ar šildyti? 

Šaldymas tinka, kai gresia tinimas, uždegimas, kraujavimas, pvz., traumos metu – nutrūkus ar įplyšus raiščiams būdingas patinimas. Šaltis prilėtina kraujotaką toje vietoje, kraujagyslės susiaurėja, audiniai mažiau plečiasi ir jaučiamas skausmas tampa mažesnis. 

„Šaltis veikia kaip anestetikas, lėtina skausmo perdavimo signalą. Vėsūs kompresai tinka niežuliui, sukeltam alergijos ar įkandimo, mažinti, vėsūs akių kompresai ramina ir mažina paburkimą. Taip pat šaldymas gali sumažinti galvos skausmą, patinimą ir skausmą sergant podagra“, – sako vaistininkė. 

Šildymas naudojamas siekiant atpalaiduoti, gerinti kraujotaką – tai gali būti pertempti raumenys nuo darbo ar treniruotės, sustingę sąnariai, užsitęsę lėtiniai raumenų, neuralginiai bei menstruaciniai skausmai.   

„Pagerėjus kraujo cirkuliacijai, greičiau pašalinama susidariusi pieno rūgštis po intensyvios fizinės veiklos. Šilti kompresai tinka spazminiam skausmui lengvinti. Šiluma veikia atpalaiduojančiai. Tepamoje vietoje atpalaiduojamos kraujagyslės ir audiniai, į juos patenka daugiau kraujo. Deginantis, „lyg elektra nukrečiantis“ skausmas – dažnai raumens užspaustas nervas. Atpalaidavus raumenį, nervas atlaisvėja ir skausmas sumažėja“, – aiškina G. Tautkevičienė.

Jei oda nejautri – geriau nedaryti nieko

Vaistininkės teigimu, šaldyti negalima, jei skausmas trunka ilgiau nei 6 savaites, efektyvesnis gydymas bus pagerinti kraujotaką šildant. Pasireiškus mėšlungiui, šaldymas papildomai skatina raumens susitraukimą – skausmas stiprėja. Šaldyti taip pat negalima, jei ta vieta nutirpusi, oda pūslėta. Prieš treniruotes ar aktyvią fizinę veiklą šaldymas tik padidins traumos tikimybę. Esant prastai kraujotakai, papildomas šaldymas taip pat pablogins situaciją. 

„Šildyti negalima, jei oda yra karšta, paraudusi ar nudegusi. Esant dermatitui, stipriai progresavusiai venų trombozei – šildymas gali išprovokuoti paūmėjimą. Po traumos pirmą dieną – skatinti tinimą. Esant atvirai žaizdai šildymas tik paskatins kraujavimą“, – atkreipia dėmesį ji.

Jei oda yra nejautri, nerekomenduojama nei šildyti, nei šaldyti. Nes nejaučiant galima stipriai nudeginti ar nušaldyti ir taip pažeistą vietą. Be to, niekada nereikia naudoti stipraus karščio ir nedėti ledo tiesiai ant odos – ledas turi būti įvyniotas į audeklą. Jei šildant ar šaldant skausmas ar diskomforto jausmas didėja – procedūrą būtina nedelsiant nutraukti. 

Kas vyksta organizme?

Šaldomoje vietoje lėtėja kraujo tekėjimas, tokiu būdu mažinamas uždegimo ir patinimo sukeliantis skausmas. Šaltis laikinai sumažina nervinio signalo perdavimą, todėl skausmas slopsta – smegenys vietoje „skauda“ gauna impulsą „šalta“. 

„Naudojant šiltus kompresus, toje vietoje dėl padidėjusios temperatūros pagerėja  kraujotaka. Nežymiai padidinus skaudamos vietos temperatūrą, galima numalšinti skausmą ir padidinti raumenų lankstumą. Šiluma gali atpalaiduoti raumenis ir skatinti pažeistų audinių gijimą“, – pažymi G. Tautkevičienė.

Šaldyti rekomenduojama kuo greičiau įvykus traumai. Šaldymas trunka 10-15 min., daroma pertrauka ir vėl kartojama. Taip siekiama apsaugoti nervus, audinius ar odą nuo galimo pažeidimo. Esant galvos skausmui, šaltus kompresus galima dėti ant kaktos, kaklo nugarinės dalies ar skaudamos vietos. 

„Šaldantys tepalai naudojami po traumos, pasitempimo, kai skausmą lygi patinimas ar uždegimas. Juos galima naudoti įgėlus vabzdžiams – mažėja tinimas, niežulys. Šildantys tepalai tinka užsitęsusiems sąnarių, raumenų skausmams, jaučiant raumens ar sąnario sąstingį, neuralginius skausmus, po ar prieš intensyvią fizinę veiklą“, – rekomenduoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Ji priduria, kad yra iš pradžių vėsinančių, o po to šildančių tepalų – jie dažniausiai naudojami traumų, pasitempimų metu, nes pradžioje gerai šaldyti, o po to rekomenduojama gerinti kraujotaką šildant. Jie taip pat gali būti naudojami artrito sukeltam ar neuralginiam, radikulitiniam skausmui malšinti. 

„Ne paslaptis, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, yra nuolat veikiami aplinkos veiksnių, galinčių turėti neigiamos įtakos jų imunitetui, o šiam susilpnėjus visi tampa pažeidžiami ir imlūs ligoms. Mūsų imuninės sistemos panašios, todėl ir jų stiprinimas yra panašus. Kartu svarbu nepamiršti ir veiksnių, silpninančių gyvūnų imunitetą: pirminio imunodeficito, navikų, virusinių infekcijų, streso, alergijų, operacijų, vakcinų ir vaistų poveikio, amžius, prastos miego kokybės, judėjimo trūkumo bei žarnyno problemų. Sumažinę jų poveikį, nesunkiai pakeitę savo kasdienius įpročius ir skyrę laiko organizmo stiprinimui būsime stipresni ir atsparesni bei galėsime smagiai mėgautis laiku drauge su savo gyvūnais“, – ragina VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Mockevičienė.

VMVT atstovė primena, kad imunitetas – organizmo apsaugos būdas apginti nuo visko, kas jam genetiškai svetima: bakterijų, virusų, parazitų, persodintų audinių ar organų, baltymų kiekio. Gyvūnų augintinių imuninė sistema turi specia¬lias apsaugines reakcijas, su kurių pagalba atpažįsta „savą“ ir „svetimą“, taip pat šalina mirusias ir pakitusias organizmo ląsteles. Taip susiformuoja atmintis, kuri padeda organizmui susidoroti su antigenu šiam patekus į organizmą antrą kartą.

„Gyvūnų imuninė sistema lemia jo išgyvenimą. Suaugusių gyvūnų imunitetas saugo ne tik nuo užkrečiamųjų ligų, bet ir nuo uždegiminių bei auglių, autoimuninių ligų. Tinkamas rūpinimasis gyvūno sveika mityba, reguliaria mankšta ir saugia aplinka užtikrina stiprų imunitetą, ilgą bei sveiką augintinio gyvenimą“, – tvirtina VMVT specialistė.

Natūraliai sustiprinti gyvūno augintinio imuninę sistemą galima vadovaujantis šiais patarimais:

1. Skatinti fizinį aktyvumą vedžiojant ir žaidžiant; 
   2. Maitinti augintinį subalansuotai ir sveikai, taikyti biologinei rūšiai tinkama mityba kiekviename gyvenimo etape;
   3. Reguliariai girdyti šviežiu vandeniu iš švaraus dubens;
   4. Papildyti įprastą augintinio maisto racioną papildais (dėl pasirinkimo naudinga pasitarti su veterinaru). Sparčiausiai organizmo imuninę sistemą stiprina vitaminas C, vitaminas E, Omega-3 riebalų rūgštys ir probiotikai. Augintinio imuninei sistemai stiprinti siūlomi ežiuolės preparatai ar produktai.
   5. Valdyti stresines situacijas, išsiaiškinti, kokie veiksniai kelia stresą Jūsų gyvūnui augintiniui, vengti jų;
   6. Užtikrinti gyvūno kūno higieną tinkamai prižiūrėti kailį, akis, ausis, dantis, letenas, nagus;
   7. Dažniau glostyti ir kasyti savo gyvūno kailį, tai puikus atsipalaidavimo šaltinis augintiniui, gerina kraujotaką, stimuliuoja raumenis, teigiamai veikia gyvūno savijautą. Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad masažo terapija gyvūnams mažina depresiją, baimę ir nerimą, skausmą bei stresą. Augintiniai, kuriems taikoma ši praktika pasižymi pagerėjusia nuotaika, motyvacija ir elgesiu;
   8. Reguliariai lankytis pas veterinarą

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Saulėgrąžų sėklos daugeliui puikiai pažįstamos, todėl tinka pirmai pažinčiai su valgomų sėklų įvairove. Saulėgrąžose daug baltymų bei augalinių riebalų ir juose tirpstančių vitaminų –  A, D ir E, o taip pat ir įvairių mikroelementų.

Švelnaus skonio saulėgrąžos puikiai dera skirtinguose patiekaluose – nuo naminės duonos iki pesto padažo. Žiupsnelis saulėgrąžų sėklų paįvairins mėgstamus kepinius bei jų tekstūrai suteiks malonaus traškumo. Lengvai pakepinus subtilus riešutinis sėklų skonis dar labiau išryškėja. Tokios saulėgrąžos papuoš ir paįvairins trintas sriubas bei troškinius.

Moliūgų sėklos

Moliūgų sėklų maistinė vertė nekelia abejonių – šiose sėklose gausu raumenų masės palaikymui itin svarbių baltymų. Jos yra puikus kalcio, geležies, magnio ir daugelio kitų naudingų maistinių medžiagų šaltinis.

Moliūgų sėklų dydis bei maistinės savybės leidžia jas rinktis kaip sotų ir sveikatai palankų užkandį. Švelnus sėklų skonis puikiai dera su įvairiais kepiniais, kuriuose norisi riešutinio traškumo. Švelniai pakepintos moliūgo sėklos papildys mėgstamos moliūgų sriubos skonį. Sėklų pabarstykite ir ant kitų trintų sriubų – tai maistingas ir gardus papuošimas. Dėl savo kaloringumo bei subtilaus skonio moliūgų sėklos praturtins įvairias salotas bei suteiks daugiau sotumo jausmo.

Linų sėmenys

Atgimstantis susidomėjimas linų sėmenimis yra puikus įrodymas, kad tradicinės kultūros išlieka svarbios ir vertingos net keičiantis gyvenimo būdui. Linų sėmenyse daug skaidulinių medžiagų, todėl jie pasižymi dideliu kiekiu Omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios svarbios palaikant normalų cholesterolio kiekį kraujyje. Verta prisiminti, kad riebalų rūgščių pasisavinimas yra geresnis iš susmulkintų sėmenų nei iš sunkiau virškinamų nesmulkintų linų sėklų.

Sėmenys puikiai tinka dėti į duoną, pyragus, sausainius bei kitus kepinius, taip galima berti į sausus pusryčius, kokteilius ar kitus patiekalus. Auksiniai smulkinti sėmenys pasižymi kiek švelnesniu skoniu nei įprastų linų. Juos rinkitės saldesnių patiekalų gardinimui – jogurtui ar varškei praturtinti. Nedidelis žiupsnelis smulkintų sėmenų paįvairins sumuštinių ar virtų bulvių skonį.

Kanapės

Kanapės yra dar viena tradicinė kultūra, kuri pelnytai susilaukia vis daugiau dėmesio. Kanapių sėklose yra daug baltymų, skaidulinių medžiagų. Jos puikus Omega-3 ir Omega-6 riebiųjų rūgščių šaltinis. Kanapių sėklose taip pat yra daug vitamino K, geležies, magnio, cinko. 

Sparčiai didėjančioje kanapių sėklų bei jų produktų pasiūloje lengva išsirinkti labiausiai tinkantį variantą. Nelukštentos kanapių sėklos ne visiems patinka dėl traškios, tačiau ganėtinai tvirtos luobelės. Kita vertus, kitiems būtent ši savybė kanapių sėklas padaro mėgstamiausiu sumuštinių ar bulvių pabarstuku. Beje, kanapių skonis taps išraiškingesnis jas keletą minučių paskrudinus sausoje keptuvėje. Dar platesnės bei įvairesnės lukštentų kanapių sėklų panaudojimo galimybės. Jos, kaip  ir kanapių baltymų milteliai, puikiai tinka kokteilių, glotnučių, salotų ir kitų patiekalų skaninimui. 

Sezamo sėklos

Sezamo sėklytės yra smulkios, tačiau aromatingos ir malonaus skonio. Šios sėklos turi daug skaidulinių medžiagų, vitaminų B1, B3, B6, E, kalcio ir magnio.

Sezamų sėklos maistui suteikia riešutų skonio ir prideda subtilaus traškumo. Dėl subtilaus skonio jos puikiai dera tiek desertuose, tiek nesaldžiuose patiekaluose. Sezamo sėklos puikiai tinka duonos, pyragų, bandelių ir kitų kepinių bei įvairių saldumynų gardinimui. Žiupsnelis sezamo sėklų papuoš ir paįvairins Azijos virtuvės patiekalų skonį. Berkite jų į garnyrus, daržovių ir grūdų patiekalus. 

Sėklos yra labai koncentruotas maistas, todėl svarbu jų skanauti saikingai. Visada pirmenybę teikite aukštos kokybės, ekologiškuose ūkiuose užaugintoms sėkloms, kurios pasižymės geresnėmis maistinėmis savybėmis bei sodresniu skoniu. Tokių sėklų galite nusipirkti internetu.

Idėja įrengti kavinę 13-kos metrų jūriniame konteineryje Monikai kilo bežiūrint įvairias laidas ,,YouTube“ kanale, kuriose žmonės „zero waste“ pricipu įsirengia būstus būtent jūriniuose konteineriuose. Jos teigimu, tinkamo konteinerio bei žemės sklypo paieškos truko daugiau nei pusę metų, o jo remontas - dar tiek pat. Beveik visus remonto darbus kartu su vyru ir artimaisiais atlikusi M. Bendoraitienė tikisi, kad ,,Kiemaičiui“ jaukumo suteiks ir tai, kad dauguma baldų yra prikelti antram gyvenimui iš sendaikčių parduotuvių.

Dėl visko kaltas - karantinas

Kavinės įkūrėja teigia, kad pirmojo karantino metu netekusi darbo ir nesėkmingai ieškodama naujojo, suprato, kad geresnės progos įkurti savo verslą, nebebus. Pirmyn ją vedė vyro palaikymas, didelis noras dirbti bei sukurti mylimą darbo vietą sau ir kitiems. Paklausta kodėl būtent pasirinko įkurti kavinę, Monika sako buvusi įkvėpta posakio ,,pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nereikės nė vienos dienos dirbti“. ,,Man patinka rūpintis žmonėmis, su jais bendrauti, jausti bei girdėti atgalinį ryšį. Visą tai gali turėti kurdamas kavinę bei dirbdamas joje“ - šypsosi Monika.

,,Kiemaitis“ - naujas gyventojas Jonavoje

Pavadinimą Monika teigia galvojusi ilgai, ieškojusi idėjų žodyne, internete, kadangi norėjosi prasmingo bei gerai skambančio žodžio ar žodžių derinio. Kadangi jūrinis konteineris yra pastatytas seno pastato kieme, didelėje erdvėje, geriausias atitikmuo buvo kiemelis. Norėdama suteikti išskirtinumo, kavinę nusprendė pavadinti ,,Kiemaičiu“ - tarsi tai būtų asmuo ar persona, kuris gyvena čia. Kitas svarbus ,,Kiemaičio“ akcentas – logotipas. Jame, Monikos teigimu, atsispindi šalia esantis senas namas, šilta ir jauki atmosfera. ,,Su vyru juokaujame, kad logotipe pavaizduotas medelis, mūsų atveju, yra pušelė - vienintelė pušis, kuri prigijo iš 8 pasodintų sklype“.

,,Kiemaitis“ Jonavoje įsikūrė neatsitiktinai

Monika, gimusi ir užaugusi Jonavoje, savo verslą pasirinko įkurti gimtajame krašte. Kaip ji pati sako - visur gerai, bet namuose geriausia. ,,Jonavai bei čia gyvenantiems žmonėms noriu pasiūlyti šiek tiek naujovių. Mano tikslas sukurti ne tik kavinę, bet ir erdvę, kurioje planuojame organizuoti įvairius edukacinius, pramoginius bei muzikinius renginius. Ir nors daugiausiai žmonių galėsime priimti šiltojo sezono metu, kadangi turime didelį kiemą, šaltuoju laikotarpiu klientų lauksime jaukioje ,,Kiemaičio“ erdvėje, įrengtoje jūriniame konteineryje“.

Meniu orientuotas į kokybę

Ir nors ,,Kiemaitis“ specializuosis burgerių gaminimo srityje, tačiau kavinės meniu norimą patiekalą galės atrasti kiekvienas. ,,Šiuo metu mūsų meniu bus vieno puslapio, neperkrautas ir orientuotas į keletą skirtingų burgerių su šviežiai keptomis brioche bandelėmis. Taip pat, stengsimės patikti ir kiaulienos šonkauliukų mėgėjams. Tuo pačiu nepamiršome ir vegetarų - jiems paruošėme specialų vegetarišką burgerį bei falafelius“. Monikos teigimu, ,,Kiemaityje“ gaminami padažai patiekalams suteiks kitokį, dar niekur neragautą skonį. ,,Kelių savaičių bėgyje planuojame startuoti ir su maisto pristatymo į namus paslauga, todėl galėsite mūsų meniu paragauti net neišėję iš namų“.

,,Kiemaitis“ savo duris atveria jau šį šeštadienį, gruodžio 4 d., 12 val. Kviečiame visus atvykti į Basanavičiaus g. 8, Jonavoje!

,,Kiemačio“ naujienas galite sekti Facebook bei Instagram puslapyje.

Pirmiausia, ko merginoms nebūna per daug – tai joms skiriamo dėmesio ir meilės. Paskui būtina prisiminti, jog merginos kiekviena atskira proga kvepinasi skirtingais kvepalais. Todėl jos tikrai nesupyks jei kalėdinių švenčių proga joms nupirksit išskirtinio aromato kvepalų. Dovanų sąraše vietos yra ir kvapniems vonios rinkiniams, kad mergina galėtų, neišvykdama iš namų, pasilepinti kūnui maloniomis procedūromis.

Merginoms taip pat nebūna per daug drabužių ir batų, nes iš žilos senovės yra žinoma tiesa, jog merginos ir moterys amžinai neturi kuo apsirengti ir apsiauti. Aišku, vaikinas, prieš pirkdamas merginai drabužius arba avalynę, turi žinoti, koks turi būti jų dydis, kad paskui nekiltų nesusipratimų.

Ką padovanoti merginai – virtuvės karalienei?

Jeigu mergina virtuvėje jaučiasi tikra valdove, nieko prasto nenutiks, jei vaikinas jai padovanos reikmenis, kurie gali praversti kulinarijos pasaulyje. Tai gali būti ne tik nauji buitiniai prietaisai, išvaizdūs indai ar patogūs puodai, bet ir įmantrūs egzotinių šalių prieskonių rinkiniai, daržovių ir vaisių trintuvai, indai kokteiliams gaminti ir pan.

Ką padovanoti romantiškos natūros merginoms?

Jeigu mergina romantiško prigimties, jai galima dovanoti įvairius mielus, jausmus pakutenančius niekučius. Tai gali būti ir pliušiniai žaislai, ir dekupažo technika dekoruotos dėžutės, įspūdingi pakabukai. O jeigu merginai prie širdies romantiškos kelionės, jai į dovanas tiks turistiniai reikmenys arba išpirktos kelionės į kurią nors jų svajonių šalį.

Romantikėms širdį prieš Kalėdas gali sušildyti ir išvaizdūs juvelyriniai dirbiniai. Tokios merginos tikriausiai savo gražiausių dienų neįsivaizduoja be auskarų, žiedų, apyrankių, kulonų, auskarų, plaukų sagių. Juvelyrikos dovanas labiausiai tinka įteikti sudėtas į spalvingą papuošalų dėžutę.

Šventinę atmosferą kurs kone 100 skirtingų maisto, mados ir grožio prekių ženklų atstovų, susibursiančių po vienu stogu.

Didžioji dalis kalėdinės mugės Jonavoje dalyvių – lietuvių kūrėjai ir autoriai, ypatingą dėmesį skiriantys aukštai prekių kokybei užtikrinti. Tad mugės lankytojai turės progą mėgautis ne tik itin gausiu prekių asortimentu, bet ir išskirtine jo kokybe. 

Lankytojus pasitiks ir gausus tiek tradicinių, tiek gurmaniškų maisto produktų asortimentas. Jame: natūralūs aliejai, prieskoniai ir pagardai, naminė duona, pyragai, sūriai, rūkyti bei vytinti mėsos gaminiai, imunitetą stiprinantys medaus bei šaltalankių produktai. Taip pat - rūšinė kava, arbata bei skanėstai vaikams.

Į Jonavą atvykstantys prekybininkai pristatys ir graikiškus, gruziniškus maisto produktus, paįvairinsiančius šventinį stalą.

„Didžioji kalėdinė Jonavos mugė“ vyks gruodžio 5 d., sekmadienį, nuo 10 iki 16 val. Įėjimas į mugę – nemokamas!

Mugės organizatoriai primena, jog vykdant Vyriausybės sprendimą dėl COVID-19 situacijos valdymo šalyje, uždarose patalpose organizuojamuose renginiuose dalyvaujantys asmenys privalo turėti Galimybių pasą. Tad lankytojus ragina nepamiršti jo turėti drauge su savimi.

Jeigu jaučiate bet kokius su COVID-19 susijusius negalavimus, prašome į mugę nevykti. Saugokime vieni kitus!

Mes šio reiškinio pasekmes itin skaudžiai pajutome dabar. Ateityje šis trūkumas gali kelti vis daugiau pasekmių, todėl priemonių reikia imtis jau dabar. Neseniai patvirtinome trūkstamų profesijų sąrašą. Žvelgiant į tai, ko ieško verslas, tampa akivaizdu, kad deficitas didėja. Šiemet tą sąrašą papildė daugiau nei 80 naujų profesijų. Sukirpėjas, kokybės kontrolierius, troleibuso vairuotojas, bokštinio krano operatorius ir daugybė kitų. Dar pernai jų ten nebuvo ir, žvelgiant į perspektyvą, jis nėra ir negali būti baigtinis.

Darbuotojų trūkumą vis aiškiau jaučia ne tik verslas, bet ir valstybės valdomos įmonės, viešasis sektorius. Į valstybės tarnautojų konkursus, kuriuos tam tikros įstaigos skelbia po penkis ar šešis kartus, neatsiranda ne tik kad tinkamų pretendentų. Būna taip, kad į konkursus neateina nė vienas žmogus, kurį domintų valstybės tarnyba ar kiti sektoriaus siūlomi darbai. Jaučiame nuolat augantį statutinių pareigūnų trūkumą.

Viena vertus, šis sektorius turėtų būti optimizuotas. Taip, tiek etatų kai kur gal ir nereikia. Tačiau, kad tai atsitiktų ir visi procesai vyktų sklandžiai su mažesniu darbuotojų kiekiu ar apskritai be jų, valstybė turi atlikti labai didelius ir svarbius namų darbus. Peržiūrėti, sisteminti, skaitmenizuoti procesus, sujungti duomenų sistemas, dalintis jais tarpusavyje. Jau dabar dirbama ta kryptimi, bus dedama vis daugiau pastangų, nes tai – neišvengiama. Tik paslaugas reikia užtikrinti čia ir dabar.

Privatus verslas šioje vietoje turi kitą galimybę ir kitokius mechanizmus situacijos valdymui. Vienas dažniausiai pasirenkamų būdų – įsivežti darbo jėgos iš kitų šalių. 2021 metais Užimtumo tarnyba išdavė rekordinius kiekius leidimų dirbti užsienio piliečiams, tačiau įvairiems sektoriams jų vis tiek trūksta. Aiški ir dar viena tendencija: dalis darbuotojų nepasiliko dirbti Lietuvoje arba net nepradėjo darbo pagal išduotus leidimus.

Akivaizdu, kad tai nėra patikimiausias būdas spręsti šią problemą. Užsieniečiai gauna leidimus, atvyksta, padirbėja, išvyksta. Vėliau grįžta, paskui vėl išvyksta. Tvarumo šiose darbo vietose nebuvo anksčiau, nėra jo ir dabar. Leidimas išduodamas metams, sprendimas priimamas dvejiems, tačiau žmogus negali įsitvirtinti nuolatiniam gyvenimui, kurti pridėtinę vertę, augti kartu su jį laikinai įdarbinusia įmone.

Žinoma, neretai tai susiję ir su mažesniu darbo užmokesčiu. Su tuo susiduria ir kitos Europos Sąjungos šalys, Lietuvoje tai taip pat nėra jokia paslaptis. Darbus, kurie neypatingai patrauklūs vietiniams gyventojams, atlieka atvykusieji. Tos darbo vietos taip ir lieka rinkoje mažiausiai apmokamos.

Akivaizdu, kad dalis verslo vis dar nemoka ar nenori išnaudoti būdų, kuriuos suteikia ir didele dalimi finansuoja valstybė. O juk yra visos galimybės pasiruošti sau darbuotoją. Žinoma, tai tinkama ne kiekvienam verslui, yra sričių, kur neįmanoma žmogaus apmokyti per palyginti trumpą laiką, būtinas aukštasis išsilavinimas, atitinkama kvalifikacija ir praktiniai įgūdžiai. Tačiau gamybos, pramonės sektoriuje būtina išnaudoti tai, kas jau sukurta ir puikiai veikia kitose šalyse. Tai – pameistrystė.

Kiekviena įmonė gali dalyvauti mokymų procese nuo pat jo pradžios, suderinti poreikius su konkrečiu mokymo paslaugų teikėju: koks turi būti teorinis parengimas, kokie bus praktiniai uždaviniai ir kiti terminai. Kai kurios įmonės tai daro pačios, nes puikiai žino, kiek ir kokių darbuotojų reikės vienam ar kitam projektui, plėtros etapui. Jos turi viską, ko reikia naujokui apmokyti: darbo vietą, meistrą, o svarbiausia – supratimą, kad tai yra efektyvu ir naudinga abiem pusėms. Tačiau tai veikiau yra išimtys.

Vokietijoje, į kurios darbuotojų atlyginimus, darbo rinką ir socialinę sistemą jau seniai dairosi Lietuva, pameistrystės programos yra savaime suprantamas reiškinys, apie kurių naudą darbdaviams nereikia aiškinti. Skirtingai nei Lietuvoje, kur didžiąją dalį mokymo ir kitų išlaidų dengia valstybė, ten kur kas labiau prisideda ir darbdaviai. Tačiau jiems tai atrodo suprantama ir priimtina, nes darbo deficitas ten yra toks didelis, kad jokie atsivežtiniai darbuotojai (o jų ten irgi labai daug) neišspręs šios problemos. Darbo jėgos būtina ieškotis pas save, būtina investuoti į būsimo darbuotojo parengimą.

Lygiai tie patys dėsniai galioja ir pas mus, tačiau vis dar susiduriame su mąstymo stereotipais, o kartais – tiesiog nenoru pabandyti kažko naujo. Vienas tų mitų – esą apmokius pas save būsimą darbuotoją, vėliau jį nuvilios konkurentai, todėl teks viską pradėti iš naujo. Tačiau kaip rodo Vokietijos ir kitų labiau šioje srityje pažengusių šalių patirtys, tokie būgštavimai yra nepagrįsti. Net jei taip ir atsitiktų, o darbuotojas pasirinktų kitą įmonę, sektoriuje būtų vienu gerai paruoštu specialistu daugiau, o ar jis grįš ten, kur viskas prasidėjo – jau darbdavio noro ir pastangų reikalas.

Vis dėlto Lietuvoje kol kas galima kalbėti tik apie pameistrystę pradinėje stadijoje. Daugiausiai dėmesio ši priemonė sulaukė 2018 metais, kai į ją įsitraukė 362 žmonės. Pandemija viską gerokai pristabdė. Šiemet per 10 mėnesių pameistrystės forma mokytis pradėjo 102 asmenys. Mokymo programose daugiausiai dalyvauja tie, kurie ketina baigę mokymus dirbti pardavimų vadybininkais, draudimo produktų pardavėjais, reklamos kūrėjais, buhalterinės apskaitos specialistais. Tik ar tai tikrosios pameistrystės sritys? Gamyba, pramonė ir toliau lieka nuošalyje.

Pameistrystė – labai perspektyvi ir kol kas menkai išnaudota galimybė susirasti, apmokyti ir turėti darbuotojų. Didėjant darbo jėgos deficitui, ji gali ir turi tapti vienu kertinių įrankių darbdaviams. Laimės tie, kurie įsitrauks anksčiausiai. Ir kuo anksčiau tai bus suprasta ir įvertinta, tuo lengviau mums visiems seksis prisitaikyti prie darbo rinkos transformacijų ir naujų iššūkių.

Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė

Tarnybos mobilios komandos specialistė, dirbanti su priklausomybę ar priklausomybių sutrikimų simptomų turinčiais asmenimis Renata Karpovienė pastebi: dažnai tėvai, globėjai nežino, kad vaikas turi žalingų įpročių, nesupranta, kaip gali jam padėti ir kodėl vaikui artima priklausomybes toleruojanti socialinė aplinka. 

Viską išbandyti per save

Psichoaktyviosios medžiagos (tabakas, alkoholis, narkotikai, psichiką veikiantys vaistai) dažniausiai išbandomos paauglystėje.

„Paauglystė, toks amžius, kai norisi viską išbandyti per save. Norisi laužyti nusistovėjusius standartus, tvarką, taisykles. Tai tyrinėjimų ir ieškojimo amžius, kai viena koja jau žengiama į suaugusiųjų pasaulį“, – sako A. Svetikienė.

Anot jos, bręstančiai asmenybei noras būti „kietu“ ir suaugusiu neretai asocijuojasi su priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu ir yra suprantamas, kaip atsipalaidavimo, bendravimo būdas.

„Jeigu tėvai rūko, linkę vartoti alkoholį, vaikams jis tampa lengviau prieinamas. Toks gali būti susiformavęs ir šeimos modelis“, – sako Tarnybos psichologė.

Kada vaikai ieško neleistinų atsipalaidavimo būdų?

Tarnybos priklausomybės ligų specialistė R. Karpovienė pažymi, kad svaigintis labiau linkę tie vaikai, kuriems trūksta tėvų dėmesio, supratimo, kurių šeimose dažni konfliktai, keliami per griežti reikalavimai vaikui, šeimoje ar giminėje yra buvę priklausomybės atvejų.

Priklausomybę sukeliančios medžiagos dažnai išbandomos dėl nepasitikėjimo savimi, savivertės stokos, užimtumo nebuvimo, noro priešintis suaugusiųjų nurodymams, atkartoti autoritetų elgesį, atkreipti dėmesį į save, negebėjimo atsisakyti.

Su priklausomybę ar priklausomybių sutrikimų simptomų turinčiais suaugusiaisiais ir vaikais dirbanti specialistė sako, kad daugelis atsakymų, kada ir kodėl vaikas ieško neleistinų atsipalaidavimo būdų, slypi šeimoje ir vaiko santykiuose su tėvais.

„Paauglystės metas sunkus tiek pačiam vaikui, tiek tėvams – konfliktų, nesusipratimų daugėja, paauglio noras maištauti iššaukia griežtesnius tėvų reikalavimus ir dažnesnius priekaištus, o tai atveria prarają tarpusavio santykiuose. Jeigu vaikas namuose negali būti savimi, negali atsipalaiduoti, laisvai reikšti minčių, jis ieško suprantančių ir palaikančių draugų, būna dar labiau linkęs laužyti taisykles, ieškoti atsipalaidavimo būdų“, – pasakoja R. Karpovienė.

Grupėje randa supratimą ir palaikymą

Tarnybos psichologė Aura Svetikienė, papildydama kolegę sako, kad palaikymo iš tėvų nesulaukiantis vaikas ieško aplinkos, kuri jį priima.

„Tokie vaikai pradeda ieškoti supratimo draugų rate, nori būti lyderiais ir galvoja, kad kaip ir suaugę gali priimti sprendimus patys. Ieško draugų, kuriais visiškai pasitiki“, – teigia psichologė ir priduria, kad tame gali tykoti įvairūs pavojai. 

Noras pritapti bendraamžių grupėje, priimti jos taisykles gali lemti  prastus vaiko mokymosi rezultatus, socialinių įgūdžių stoką ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.

„Vienas pats užsirūkyti ar išbandyti kitas psichiką veikiančias medžiagas sugalvoja tikrai retas vaikas. Tą dažniausiai įtakoja draugai, bendraamžiai. Ypatingai lengvai kitų įtakai pasiduoda užsidarę, nepritampantys, socialinę atskirtį patiriantys vaikai. Norėdami pritapti prie grupės jie sutinka su joje galiojančiomis taisyklėmis, o nauji potyriai, grupės palaikymas ir paskatinimas jam suteikia pasitikėjimo savimi, pripažinimo jausmą“, – sako A. Svetikienė.

Psichologė pažymi, kad net ir turėdamas savo nuomonę apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, tačiau norėdamas pritapti grupėje paauglys linkęs besąlygiškai sutikti su joje galiojančiomis taisyklėmis.

Priklausomybė traukia vis gilyn

Bandymas maištauti ir pritapti ilgainiui perauga į priklausomybę, o vaikai klimpsta vis gilyn ir situacija gali tapti nevaldoma.

„Esame susidūrę su atveju, kai pagalbos reikėjo šeimai, kurios vaikui buvo išsivysčiusi priklausomybė. Tėvai nežinodami kaip padėti, užrakino paauglį kambaryje, tačiau jo tai nesulaikė. Vaikinas iššoko pro antro aukšto langą ir vis tiek išėjo pas draugus, o namo negrįžo net kelias paras. Nepilnametis tai darė ne tik todėl, kad jį buvo užvaldžiusi priklausomybė, bet ir dėl to, kad bijojo neiti, palikti grupę.  Toks vaikas tampa priklausomas nuo grupės, tampa lyderių rankomis ir kojomis“, – pasakoja su priklausomybių turinčiais žmonėmis dirbanti R. Karpovienė.

Su priklausomybėmis atsiranda problemų visuma – poreikis svaigintis iššaukia poreikį turėti pinigų, o šis – jų prasimanyti kartais ir nelegaliais būdais.

Suaugusiųjų pavyzdys skatina norą išbandyti

A.Svetikienė primena: priklausomybę sukeliančių medžiagų griebiamasi ne tik dėl bendraamžių skatinimo, silpnų socialinių įgūdžių, bet ir dėl to, kad jos vartojamos namuose.

„Pirmiausia, vaikai visuomet kopijuoja tėvus, suaugusiuosius. Kai vaikas mato, kad suaugusiųjų bendravimas vyksta prie vyno taurės, su cigarete rankose, kad filmuose visi „kieti“ vyrukai  rūko, tai supranta, kaip tam tikrą bendravimo lygį, stilių ir sąmoningai ar nesąmoningai tai kopijuoja“, – sako Tarnybos psichologė A. Svetikienė.

Pasak jos, jau darželyje galima stebėti, kokie bendravimo įpročiai vaikams priimtini.

„Būna, kad vaikai iš kaladėlių pasistato butelius, kiloja taures, o pieštukai burnose simbolizuoja cigaretę. Vaikai kopijuoja šeimos gyvenimą ir tai priima kaip normą, suaugusiųjų pasaulio atributus“, – tėvų įtakos vaiko elgesiui svarbą pabrėžia psichologė.

Priklausomybės ligų specialistė pasakoja atvejį, kai konsultuoti teko gerai besimokantį, tvarkingą vaiką ir jo mamą. „Paauglys pardavinėjo elektronines cigaretes mokykloje ir pats rūkė. Pokalbio su mama metu paauglys atvirai išsakė – tu rūkai ir aš rūkysiu. Tai buvo pagrindinis vaiko argumentas“, – prisimena R. Karpovienė. 

Kaip pastebėti, kad vaikas turi priklausomybę?

Vaikui augant jo santykiai su šeima, mokykla ar bendraamžiais kinta, todėl tėvų pareiga stebėti vaiko elgesį, domėtis kokie draugai jį supa, kokioje aplinkoje vaikas leidžia laiką, stebėti mokymosi rezultatus.

„Pirmieji ženklai liudijantys, kad vaikas galimai turi priklausomybę, tai pasikeitusi emocinė vaiko būsena – irzlus, nerimastingas, uždaras, išgyvenantis nuotaikų kaitas. Melagystės, miego, valgymo sutrikimai, papilkėjusi oda, patamsėję paakiai“, – priklausomybės ligų požymius vardina R. Karpovienė ir pažymi, kad iš namų dingstantys pinigai, brangūs daiktai ir polinkis negrįžti namo taip pat turėtų kelti rimtų įtarimų tėvams.

Specialistė sako, kad dažnu atveju – dėl išsivysčiusių priklausomybių – tėvai linkę kaltinti vaiką, o savo klaidų matyti nenori. Nors tėvai yra atsakingi formuoti neigiamą požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, jie privalo šeimoje nustatyti taisykles ir priimtinas elgesio normas, reikalauti jų laikytis, numatydami pasekmes už taisyklių sulaužymą.

Svarbu suprasti ir padėti

„Natūraliai reikia priimti tai, kad tokie pabandymai gali būti, tačiau svarbu užbėgti įvykiams už akių ir paaiškinti vaikui galimas pasekmes. Kalbėkitės, diskutuokite, analizuokite patirtis, neignoruokite ir nekaltinkite“, – pataria psichologė A. Svetikienė.

Vaikas gali suklupti, tačiau jis visuomet turi jausti tėvų palaikymą ir pasitikėjimą. Specialistai taip pat akcentuoja, kad svarbu laiku pastebėti vaikų ir paauglių elgesio pasikeitimus ir nedelsiant kreiptis pagalbos.

„Palaikyti morališkai, bet jokiu būdu iš fizinių kančių negelbėti dar viena doze. Tokias bėdas tėvams sunku ir gėda pripažinti, o dar sunkiau, kai vaikas atsisako pagalbos. Dažniausiai vaikai yra priešiški ir kategoriški, nenori pagalbos, nesutinka gydytis. Atrodo, užmezgi santykį, kontaktą, sutari, užregistruoji gydymui, o jie neatvyksta, pabėga net iš namų, kai reikia važiuoti. Tačiau be kompleksinės specialistų pagalbos padėti vaikui bus tikrai labai sunku“, – pastebi R. Karpovienė.

Apie priklausomybes, psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir žalą reiktų pradėti kalbėtis jau su šešiamečiais. Ir labai svarbu vaikus mokyti pasakyti „ne“ svaigalams ir gebėti savo požiūrį atstovėti bendraamžių grupėje.

„Galimybė identifikuoti gyvūną ir jo savininką yra vienas svarbiausių įrankių, kuris ilgainiui padės užtikrinti geresnę gyvūnų padėtį Lietuvoje. Sykiu privalomasis ženklinimas verčia darsyk pergalvoti, įsisąmoninti gyvūno savininkui tenkančią atsakomybę, mat prisiimame ją ir už savo elgesį su gyvūnu, ir už paties gyvūno veiksmus bei galimą jo padarytą žalą“, – sako Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGĮ) vadovė.

Daugiausia nelaimių – dėl palaidų šunų

Pagal Lietuvos civilinį kodeksą, gyvūnas yra laikomas daiktu, kitaip – turtu, gyvuoju turtu. Bet kokio turto turėjimas įpareigoja savininką juo rūpintis ir už jį atsakyti. Gyvūną laikantis asmuo turi užtikrinti ne tik paties gyvūno, kaip gyvos ir jaučiančios būtybės, gerovę, bet ir aplinkinių asmenų ir jų turto saugumą. T. y. jei gyvūnas padarė žalos žmonių sveikatai ar jų turtui, už tai atsakingas gyvūno savininkas.

VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė teigia, jog bene daugiausia žalos pridaro neprižiūrimi, prie namų palaidi ir neaptvertose teritorijose laikomi ar be pavadžio vedžiojami šunys: „Tokie gyvūnai apkandžioja suaugusius, vaikus ar kitus gyvūnus, taip pat išbėga į gatvę ir tampa eismo įvykių, iš kurių kai kurie pasibaigia tragiškai, priežastimi. Tačiau iki kol tokia nelaimė neįvyksta, iki lemtingo pirmojo karto, dažnas gyvūnų augintojas nė nesusimąsto apie tokį scenarijų, sulig kuriuo gresia administracinė ar, žmonių žūties atveju, baudžiamoji atsakomybė. Todėl privalomas gyvūnų ženklinimas, labai aiškiai susiejantis gyvūną su jo savininku, taps dar viena priežastimi su savo gyvūnais ir supančia aplinka elgtis atsakingai“.

Sėkmingai išnagrinėtų bylų bus daugiau

Advokatė Evelina Nevulienė pastebi, kad privalomas gyvūnų ženklinimasis – aiškus, patikimas gyvūno ir jo savininko identifikavimas – bus itin pravartus nuo gyvūnų nukentėjusiems ir teismuose teisybės ieškantiems žmonėms: „Kol gyvūnų ženklinimas buvo tik kiekvieno asmeninis pasirinkimas, įrodyti, kad konkretus augintinis priklauso konkrečiam asmeniui, būdavo labai sudėtinga ar net praktiškai neįmanoma. Tačiau dabar, atsiradus patikimam identifikavimo būdui, bus daugiau sėkmingai išnagrinėjamų bylų – tiek nukentėjusių konkrečių žmonių naudai, tiek ir viešojo intereso gynimo atvejais, kuomet bylos pasiekia teismus dėl netinkamo elgesio su gyvūnais“.

Pasak E. Nevulienės, dažniausiai bylose, kuomet kreipiamasi dėl gyvūno padarytos žalos, teisiamasi siekiant gauti piniginę kompensaciją.

„Mano praktikoje didžiausia prisiteista neturtinė žala siekė 800 eurų. Moteriai į ranką įkando šuo ir jo šeimininkas gavo atlyginti nukentėjusiajai ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir patirtą neturtinę žalą. Tokie atvejai ir yra dažniausi: palaidas gyvūnas apkandžioja žmogų ir tuomet keliama civilinė byla dėl gydymo išlaidų, sugadintų drabužių ar moralinės žalos, pavyzdžiui, išgąsčio, ir prisiteisiamos tam tikros sumos.

Tai tokios bylos yra dažnos ir ženklinimas jose – labai svarbu, nes jei nėra aiškaus šeimininko, nėra nei kaip savo teises apginti, nei kam pareikšti pretenzijas“, – pabrėžia advokatė.

Atsakomybė tenka ne gyvūnui, o savininkui

Advokatė atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos civilinį kodeksą žalos atveju baudžiamas ne gyvūnas, kuris mūsų teisinėje sistemoje yra traktuojamas kaip daiktas, o jo savininkas, kuris atsako už savo „daiktą“ – turtą.

„Suvokti kartu su įsigyjamu gyvūnu tenkančią atsakomybę ir imtis veiksmų saugumui užtikrinti – būtina. Nors tokio atvejo mano praktikoje nėra buvę, tačiau teoriškai, dėl sunkaus kūno sužalojimo ar net mirties gyvūno savininkas galėtų būti tiesiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą, t. y. gali būti nuteistas kalėti.

Greičiausiai, pavyzdžiui, jei dėl į kelią išbėgusio gyvūno kaltės įvyktų sunkiu sužalojimu ar mirtimi pasibaigęs eismo įvykis, būtų keliama byla dėl netyčinio sužalojimo ar neatsargus gyvybės atėmimo. Nes savininkas neužtikrino saugumo, nesiėmė priemonių, kad toks įvykis neįvyktų, t. y. gyvūnas nebuvo vedamas už pavadėlio, laikomas voljere ar aptvertoje teritorijoje“, – sako advokatė.

Jei nelaimės metu gyvūną vedžiojo ne pats savininkas, atsakomybė tenka ir vedžiojusiam asmeniui, kuris neužtikrino saugumo, ir savininkui, kuris patikėjo gyvūną nepatikimam asmeniui. Jei gyvūnus vedžioja vaikai, už gyvūnų padarytą žalą atsako suaugusieji.

Atsakyti už savo gyvūną – nieko naujo

„Dažnai išgirstame teiginių, neva teisinė atsakomybė, sulig privalomuoju gyvūnų ženklinimu aiškiai priskiriama konkrečiam asmeniui, bus dar viena priežastis gyvūnų neženklinti. Bet būtent apie atsakomybę, kurią prisiimame nusprendę įsigyti gyvūną, ir turime kalbėti.

O jei ieškosime būdų kaip pateisinti nenorą prisiimti atsakomybės ir dėl to neženklinti gyvūno, tai ir toliau nuo to kentės ir žmonės, ir patys gyvūnai“, – sako GATO vadovė. 

Tuo tarpu GGI vadovė primena, jog atsakomybė už savo gyvūną – jokia naujiena: „Juk yra bendražmogiškai normalu, kad šeimininkas atsako už savo gyvūną ir jo padarytą žalą, nepriklausomai nuo to, ženklintas jis ar ne.

Visgi itin dažnu atveju komplektas yra toks: neženklintas ir neprižiūrėtas gyvūnas, kurio savininkas, dėl šuns nutikus nelaimei, tiesiog neprisipažįsta, kad yra gyvūno savininkas. Jei norime išgyvendinti tokius atvejus, kviečiu visus atsakingus ir sąmoningus žmones palaikyti visuotinį naminių augintinių ženklinimą ir daryti tai kuo aktyviau. Ne ženklinimas, o to nedarymas turėtų kelti nuostabą“.

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – jaunikliai turi būti paženklinami mikroschemomis perduodant gyvūnus kitiems savininkams, pavyzdžiui, juos parduodant ar dovanojant, arba, jei išveistas gyvūnas pasiliekamas sau, vėliausiai iki 4 mėnesių amžiaus. Visi Lietuvos teritorijoje gyvenantys suaugę šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti iki 2022 m. gegužės 1 dienos.

Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Paklusnumo santykis keičiasi į lygiavertį bendravimą

„Paaugliai dažnai tėvams prieštarauja, atsikalbinėja ar nesikalba, nes šiame etape jiems ypatingai svarbus savarankiškumo poreikis, priklausymas grupei, savo tapatybės atradimas ir vertybių išsigryninimas. Tam, kad galėtų žengti į savarankišką suaugusiojo gyvenimą ir rasti savo kelią, paauglys turi atsiskirti nuo tėvų, o tai vyksta demonstruojant kitokią nuomonę, eksperimentuojant su drabužiais ar pan., – sako Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė. – Nepaisant to, paaugliui tėvai labai reikalingi, jam svarbu jausti palaikymą, padrąsinimą, būti išgirstam ir suprastam.“

Pasak „Tėvų linijos“ ir programos „Big Brothers Big Sisters“ vadovės, tėvai autoritetais savo vaikams (nepriklausomai nuo jų amžiaus) išlieka visą laiką. Nors paaugliai ne visuomet sutinka su tėvų nuomone, nenori paklusti, kartais atrodo net negirdi, tačiau jie, kaip ir mažesni vaikai, saugiai jaučiasi, kai žino aiškias taisykles, o į jų nuomonę yra atsižvelgiama. 

Paauglystėje įprastas paklusnumo santykis (suaugęs pasako ir vaikas daro) turėtų pasikeisti į bendravimą, kai yra tariamasi, derinamasi, diskutuojama ir išklausoma vienas kito nuomonė.  Norint, kad paaugliai su tėvais būtų atviresni ir praleistų daugiau laiko, reikėtų atkreipti dėmesį, kaip yra bendraujama tarpusavyje ir pereiti į lygiavertiškesnį santykį, būdingą suaugusiems. 

Nori žinoti, kad tai, ką daro tėvams tinka ir patinka

„Labai svarbu, kad paauglys šeimoje jaustųsi lygiavertis, galintis pasirūpinti, pavyzdžiui, pirkiniais, pagaminti vakarienę, suorganizuoti savaitgalio išvyką, rasti tinkamiausią kelionės maršrutą ir kt. Galimybė imtis iniciatyvos labai padeda įsitraukti į bendras šeimos veiklas – kai žinai, kad tavo indėlis svarbus, norisi būti kartu“, – atkreipia dėmesį J.Baltuškienė. 

Įtraukti paauglius į pokalbius ir išgirsti jų nuomonę lengviau, kai pamokymai, moralai ar nurodymai keičiami diskusijomis, klausiant, pavyzdžiui, „Ką tu apie tai galvoji?“, „Kaip toje situacijoje būtum tu pasielgęs?“. 

Tuo tarpu nuolat girdėdami kritiką, klausimų laviną, tarsi apklausoje, ar moralizavimą paaugliai dažniausiai užsisklendžia, atsakinėja vienu žodžiu ir stengiasi kuo greičiau užsidaryti savo kambaryje. „Jie tikrai nenori girdėti nuolatinių priekaištų, kaip viską blogai daro, nieko nepasieks ir pan. Paaugliai nori žinoti, kad tai, ką daro tėvams tinka ir patinka. Todėl labai svarbu kuo dažniau įvertinti tai, kas vaikui pavyko – pirmiausia pastebėti ne dvi klaidas, bet aštuonias teisingai atliktas užduotis, kad šiandien nesusipyko su broliu, neragintas išnešė šiukšles,“ – pabrėžia Paramos vaikams centro psichologė. 

Reikia nuoširdaus dėmesio

Norint, kad paaugliai kalbėtųsi, labai svarbu parodyti, kad suaugę juos supranta. Aiškinimus, kad, pavyzdžiui, būtina mokytis, elgtis vienaip ar kitaip, naudinga pakeisti klausimais: „Kodėl nenori mokytis?“, „Kodėl nematai prasmės lankyti būrelį?“, „Kas sunku ir nesiseka?“. Tokiu būdu paauglys jaus, kad jis tėvams rūpi ir kad yra svarbus. 

„Konsultuodami vaikus ir paauglius, dalyvaujančius programoje „Big Brothers Big Sisters“, pastebime, kad visiems labai reikia nuoširdaus dėmesio, dažniausiai jie tik nori būti išklausyti. Tad primename tėvams, kaip svarbu rasti laiko ir atsitraukus nuo visų reikalų įdėmiai klausyti, ką sako paauglys. Nepertraukinėkite pokalbio skambučiais, kitų šeimos narių ar darbo reikalais, o paauglio žodžių – su savo nuomone ar pamokymais. Pakanka priminti, kad girdite, ką jis sako ir pabrėžti, kad jums rūpi. Plačiau pasitarti su psichologu dėl asmeninės situacijos galima „Tėvų linijoje“ (8 800 900 12)“, – rekomenduoja J.Baltuškienė. 

Mokinių per 20 metų sumažėjo beveik perpus

Lietuvos mokyklose 2000 metais mokėsi daugiau kaip 600 tūkstančių mokinių, veikė daugiau kaip 2300 bendrojo lavinimo mokyklų. 2010 metais mokėsi jau 415 tūkst. mokinių ir veikė 1321 bendrojo ugdymo mokyklos. 2020 metais 324 tūkst. mokinių mokėsi 977 bendrojo ugdymo mokyklose. Vien nuo 2016 iki 2020 metų mokyklų skaičius sumažėjo dar 176-iomis.

Šių mokslo metų pradžioje šalyje mokėsi 327 tūkst. mokinių ir veikė 954 mokyklos. Šiemet mokinių padaugėjo 3 tūkst., tačiau augimas susijęs labiausiai su Vilniaus miesto plėtra ir nežymiu gyventojų skaičiaus augimu maždaug dešimtyje savivaldybių. 

Padaugėjo gimnazijų, atsirado progimnazijos

Mokyklų skaičiaus kaitai įtakos turėjo ir mokyklų tinklo pokyčiai. 1990 metais Lietuvoje veikė beveik 1600 kaimo mokyklų, po 15 metų liko tik 515 mokyklų, vėliau jų dar labiau mažėjo, dauguma virto didesnių mokyklų skyriais. Nuo 2005 iki 2014 metų, įgyvendinant bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, pakito šalies pradinių ir pagrindinių mokyklų skaičius, padaugėjo gimnazijų ir atsirado progimnazijos.

Šiuo metu veikia beveik tūkstantis mokyklų, iš jų 250 mokyklose mokinių skaičius nesiekia šimto, 89-iose mokyklose ir 50-yje pagrindinio ugdymo skyrių mokosi tik 60 ir mažiau mokinių.

Daugelis specialistų sutaria: labai svarbu, kad pradinė mokykla būtų kuo arčiau namų. Tačiau vėlesnėse klasėse, norint užtikrinti vaikams ugdymo kokybę, galimybę naudotis šiuolaikiškomis priemonėmis ir laboratorijomis, įvairiems poreikiams pritaikytą infrastruktūrą ir neformalių veiklų pasirinkimą,   vaikams gali tekti keliauti į didesnę ir geriau aprūpintą mokyklą, kad ir toliau nuo namų. Mažose, menkai aprūpintose mokyklose sunku užtikrinti modernią infrastruktūrą, mokytojams sudaryti pilną darbo krūvį ir patrauklią  darbo vietą.

„Vaikams ir mokytojams geresnės galimybės atsiveria didesnėse mokyklų bendruomenėse, nes čia yra daugiau galimybių mokinių pasirinkimams,  neformaliajam ugdymui, mokytojai dirba didesne etato dalimi.

2018 – 2020 m. apibendrintas valstybinių brandos egzaminų rodiklis bent 1,5 karto buvo geresnis mokyklose, turinčiose 400 ir daugiau mokinių nei mokyklose, kuriose mokosi 100-199 mokiniai.

Šis rodiklis yra tuo aukštesnis, kuo daugiau mokyklos mokinių laiko brandos egzaminą ir geriau juos išlaiko. Tai rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys. Svarbu, kad visi vaikai turėtų vienodas ugdymo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Mažose mokyklose – mažiau galimybių

Ministrė atkreipia dėmesį, kad problema nėra mokyklos dydis savaime, o mokyklos infrastruktūra, pradedant sporto sale ir baigiant informacinių technologijų įranga, taip pat ugdymo priemonės, įvairių specialistų mokykloje skaičius.

Šiuo metu galiojančiose taisyklėse yra nustatyta, kad mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje: 1–10 klasėse – 8 mokiniai klasėje, 11–12 klasėse – 12 mokinių. Šalyje turime daugiau kaip 430 klasių komplektų kuriose mokosi iki 8 mokinių. Lietuvoje turime ir ne vieną atvejį, kuomet savivaldybė mokyklai papildomai skiria savo lėšų mokymui tiek, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje.

„Logiška būtų galvoti, kad mažesnėje mokykloje, kurioje klasėse mokosi mažiau mokinių, kiekvienam mokiniui yra daugiau galimybių skirti individualų dėmesį, tačiau neretai nutinka kitaip.

Trūkstant mokinių, mokyklos būna priverstos mažinti ugdymo plano valandas, kurios turėtų būti panaudotos mokinių individualiems poreikiams užtikrinti, mokytojams dažnai nesusidaro pilnas etatas, mažinamos lėšos vadovėliams pirkti ir mokytojų kvalifikacijai tobulinti, o tai turi tiesioginį ryšį su mokinių ugdymosi rezultatais. Sunku rasti specialistus, kurie galėtų vesti muzikos gamtos mokslų ar meninio ugdymo pamokas, todėl dažnai tai daro kito dalyko mokytojai“, - sako ministrė.  

EBPO: mokyklų dydis ir ugdymo kokybė susiję  

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai nuolat pabrėžiama, kad mokyklų dydis ir pasiekimai susiję. Taip pat teigiama, kad mokyklas pertvarkius taip, kad jose mažiausias mokinių skaičius siektų 200, bendras testų rezultatas pakiltų 9 proc.

EBPO 2020 metų apžvalgoje sakoma, kad mokyklų dydžio ir testų rezultatų sąsaja stipriausia kaimo mokyklose, kur 10 proc. didesnė mokykla lemia 3 procentais geresnius testų rezultatus.

Ryškūs ir regioniniai lėšų, tenkančių vienam besimokančiajam, skirtumai. 2019 m. vienam mažųjų ir žiedinių savivaldybių bei valstybinių mokyklų bendrojo ugdymo mokiniui per metus teko daugiausia lėšų, miestų savivaldybių bendrojo ugdymo mokiniui – mažiausiai. Šiuos skirtumus dažniausiai lemia mokyklos vietovė, mokomoji kalba, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis.

Tačiau jei savivaldybėje mokyklų tinklas nėra sutvarkytas ir veikia mokyklos, turinčios labai mažai mokinių, vienam besimokančiajam tenka skirti didesnę lėšų sumą. Miestų savivaldybių vidurkis yra 2319 eurų vienam mokiniui, mažųjų savivaldybių vidurkis - 3041 euras vienam mokiniui.

ŠMSM inf.

Kad iš daugybės fotelių išsirinkti būtų lengviau, pirmiausia reikėtų atsakingai įvertinti, kokioje patalpoje stovės naujasis pirkinys. Dėmesį verta atkreipti į tai, kad, jei šį baldą planuojate statyti prieškambaryje ar miegamajame, kad būtų galima trumpam prisėsti, pirmenybę derėtų teikti kompaktiškam ir lengvam foteliukui. Tačiau, jei foteliai bus įkurdinami svetainėje, kur  laukia ilgi pasisėdėjimai ar skaitymo kambaryje, kuriame šiam užsiėmimui planuojate skirti tikrai ne vieną valandą, pirmenybė turėtų būti masyviems, dideliems foteliams, su plačiomis atramomis rankoms bei nugarai, o taip pat – turintiems ir papildomus atlošus  kaklui bei galvai. Na, o, jei planuojate dažnai perkelti fotelį iš vienos vietos į kitą, pirmenybę teikite baldui su ratukais – transportuoti jį bus ypač patogu.

Ar tikrai foteliai savo spalva turi derėtų prie kitų minkštųjų baldų?

Foteliai šiandien gaminami ypač įvairių spalvų, todėl natūraliai kyla klausimas: ar iš tiesų šis baldas savo spalva turi derėtų prie kitų patalpoje esančių minkštųjų baldų? Viskas priklauso nuo jūsų pageidavimų: jei norite, kad patalpoje būtų išlaikyta spalvinė harmonija, tai derėtų rinktis tokios pat spalvos, kaip ir kiti minkštieji baldai, fotelį, Tačiau, jei norite, kad fotelis taptų išskirtiniu patalpos akcentu, rinkitės kitokios, nei kitų patalpoje esančių minkštųjų baldų, spalvos fotelį. Na, o, Deinavos baldai – puikus pasirinkimas, jei planuojate pirkinius savo namams.

Prakaito liaukos nenustoja veikti miego metu, o po poros valandų po vakarinių vandens procedūrų pažastyse (šilčiausioje ir drėgniausioje vietoje) esančios bakterijos pradeda daugintis, sukeldamos nemalonų kvapą. Todėl nusiprausti po dušu ryte yra taip pat būtina, kaip ir vakare. Be to, tai padeda pažadinti visą kūną ir suteikia energijos naujai dienai.

Vakare prausdamiesi po dušu išvalysite odą nuo per dieną susikaupusių nešvarumų: dulkių, riebalų, prakaito ir kosmetikos. Švari oda lengviau kvėpuoja, jos priežiūros priemonių aktyvieji komponentai geriau prasiskverbia į giliuosius epidermio sluoksnius. Gulėti vonioje galima 1-2 kartus per savaitę, bet ne ilgiau kaip 20 min. Ilgas ir dažnas karšto vandens poveikis pagreitina odos senėjimo procesus, taip pat padidina neigiamo poveikio širdžiai ir kraujagyslėms tikimybę. Į vandenį galima įpilti vonios putų, jos ne tik ramina nervų sistemą, bet ir drėkina odą.

Vanduo turi būti komfortabilios temperatūros, tačiau ne per karštas. Karštas vanduo išdžiovina odą, taip pat gali turėti įtakos kraujospūdžiui ir širdies bei kraujagyslių veiklai. Geriausia, jei vandens temperatūra neviršija 38-40 ° C.

Šveitimas

Kūno odą derėtų atnaujinti kartą per savaitę. Ši procedūra leis jums išlyginti odos tekstūrą pašalinant pleiskanojimą ar hiperkeratozę (raguotų ląstelių sluoksnį, kurį palietus gali jaustis šiurkštumas), išlyginti odos spalvą, paruošti ją tolesnėms priežiūros priemonėms. Taip pat šveitimo procedūra pagreitina natūralų odos atsinaujinimo ciklą, o tai padeda sulėtinti senėjimo procesus.

Šiai procedūrai atlikti rinkitės mėgstamą šveitiklį (abrazyvinį, mechaninį šveitiklį) arba fermento ar vaisių rūgšties pagrindu pagamintą kūno pilingą (neabrazyvinį šveitiklį). Šveitikliui pirmenybė teikite tuo atveju, jei jūsų oda yra pakankamai tvirta ir atspari mechaninei trinčiai. Iš šveitiklių galite pasirinkti aktyvesnius, pavyzdžiui, pagamintus iš jūros druskos ar riešutų lukštų, ir subtilesnius, pagamintus iš cukraus ar sintetinių granulių.

Jei jūsų oda yra plonesnė ir jautresnė, verčiau vengti mechaninės trinties. Šiuo atveju, jums labiau tiks vaisinių rūgščių (citrinų, migdolų, obuolių, vyno, pieno ir pan.) ir fermentų (ryžių fermentų, papaino, bromelaino) komplekso pilingai. Kartais šiuos šveičiamuosius ingredientus galima rasti tiesiogiai kūno kremuose. Tokiu atveju, galite juos naudoti dažniau nei kartą per savaitę. Svarbu pasirinkti jums tinkamą formatą, kad nepersistengtumėte ir neprovokuotumėte odos dirginimo. Vieniems tokias priemones tikslinga naudoti kasdien, jautresnės odos savininkėms – kas antrą dieną arba 2-3 kartus per savaitę.

Drėkinimas

Kad oda būtų švelni, lygi ir elastinga, ji turi būti drėkinama ir maitinama. Norėdami tai padaryti, kiekvieną kartą po vandens procedūrų naudokite pienelį, losjoną ar sviestą. Pienelis ir losjonai puikiai tinka kasdieniniam naudojimui, pavyzdžiui, po rytinio dušo. Jie yra lengvos tekstūros, gerai drėkina ir greitai susigeria nepalikdami lipnumo ant odos. Sviestas yra tankios tekstūros, todėl maitina ir drėkina intensyviau. Geriau juos naudoti vakare, 40 minučių prieš miegą, kad medžiagos turėtų laiko visiškai įsisavinti. Rekomenduojama prieš tepant bet kurį iš šių produktų pašildyti (patrinti į delnus), kad padidėtų jo skvarbioji galia.

Socialinių įgūdžių vaikas mokosi šeimoje

„Vaiko, kaip asmenybės raidai, nepaprastai svarbi yra aplinka, kurioje jis auga, bręsta, įgyja įgūdžių, mato formuojamas tradicijas, tarpusavio santykius. Teigiamai asmenybės raidai būtinas dėmesys, laikas kartu, atviri pokalbiai ir, žinoma, tinkamas tėvų, suaugusiųjų pavyzdys visose gyvenimiškose situacijose“, – sako R. Bložienė.

Šeimoje vaikai kaupia patirtį – išmoksta ir perima šeimos modelį, elgesio normas, vertybes. Teigiamos ir neigiamos tėvų vaikystės patirtys perkeliamos į naują šeimą ir taip perduodamos iš kartos į kartą.

„Dirbome su šeima, kai po mamos mirties jau ūgtelėję vaikai buvo apgyvendinti pas budinčius globotojus. Nešvara, netvarka, aplink tik juoda ir pilkos spalvos – iš tokios tamsumos vaikai pateko į kitokį pasaulį. Mergaitė sakė niekada negalvojusi, kad kiti gyvena kitaip. Globotojai vaikus mokė ne tik, kaip šluotą laikyti, bet ir asmens higienos. Pasitaiko, kad vaikai pabuvę kitokioj socialinėj aplinkoj sugrįžti į savąją net nenori, o būna, kad grįžę namo įgytus įgūdžius bando pritaikyti savo kasdienybėje“, – sako Tarnybos socialinė darbuotoja ir pabrėžia, kad pagrindinis socialinių įgūdžių mokytojas – šeima. 

Taisyklės ir pareigos ugdo asmenybę

Pasak R. Bložienės, socialinė aplinka tai ne tik švarūs drabužiai, tvarkinga buitis, tai apima gerokai daugiau, o bene svarbiausia – bendravimas ir vaiko ugdymas.

„Nuo mažų dienų būtina ugdyti vaiko savarankiškumą, bendravimo įgūdžius, reikalauti laikytis tvarkos, higienos, užbaigti pradėtą darbą – taip ugdoma atsakomybė, nuoseklaus darbo įgūdžiai“, – sako specialistė. Ji taip pat pažymi, kad namuose turi būti nustatytos ir tam tikros taisyklės,  ribos, kurios ugdo vaiko elgesį, moko elgesio, emocijų valdymo. Deja, anot pašnekovės, socialinių įgūdžių formavimą dažnai tėvai pamina, stengdamiesi įtikti vaikui. Ypač tai išryškėja skyrybas išgyvenančiose šeimose.

„Vaikų palankumą norintys pelnyti tėvai dažnai pamiršta, kad vaikai turi ne tik teises, bet ir pareigas, pavyzdžiui, padėti tvarkyti namus. Žinoma, vaikas mieliau renkasi augti su tuo iš tėvų, kuris nuolaidžiauja, lepina, nekelia didelių reikalavimų. Tačiau per pareigas ugdomi vaiko socialiniai gebėjimai, formuojasi asmenybė, o toks tėvų elgesys tėra manipuliacija“, – pabrėžia vaiko teisių gynėja.

Socialinis prisitaikymas tampa iššūkiu

Socialinių įgūdžių stokojantiems vaikam iššūkiu tampa ir socialinis prisitaikymas – gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.

„Nepaprastai svarbūs vaikui elementarūs pokalbiai, domėjimasis jo kasdiene veikla. Vaikai, kuriems tėvai skiria nepakankamai dėmesio, dažnai būna atsiskyrę, nepasitikintys savimi, trūksta gebėjimų prisitaikyti prie naujų situacijų, užmegzti ir palaikyti ryšį su bendraamžiais. Dėl negebėjimo prisitaikyti, tokie vaikai patiria emocinių ir elgesio sunkumų, dažnai linkę elgtis netinkamai, laužyti taisykles. Paauglystės laikotarpiu elgesio sunkumai gali stiprėti“, – pažymi Tarnybos socialinė darbuotoja.

Anot R. Bložienės, vaiko gebėjimui prisitaikyti socialinėje erdvėje didelę įtaką daro ne tik bendravimas šeimoje, bet ir bendraamžių grupėje, tai padeda užmegzti ir plėtoti asmeninius santykius, mokytis spręsti konfliktus. Tad, įgūdžių formavimui svarbus ugdymo procesas, popamokinė veikla.

„Vaikai lankantys būrelius, dienos centrus ar įsitraukiantys į visuomeninę veiklą, būna savarankiškesni, vystosi atsakomybės jausmas, ugdoma kantrybė ir gebėjimas valdyti emocijas. Tokie vaikai patenkina pažinimo, lavinimosi, saviraiškos bei išradingumo poreikius. Įgauna pasitikėjimo savimi, savo jėgomis, adekvačiai priima pastabas ir kritiką, geba dirbti komandoje“, – sako specialistė.

Jei namuose ir už jų ribų patenkinamas vaiko poreikis bendrauti, būti išklausytam, toks vaikas lengviau įveikia sunkumus, lengviau priima sprendimus, geba reikšti mintis.  Bendravimas suteikia ir saugumo jausmą.

Asmens higiena taip pat svarbi

Asmens higiena nėra tik prausimasis ar plaukų šukavimas, tai ir drabužių, avalinės priežiūra, higieninio elgesio įgūdžiai ir įpročiai. Vaiko higienos pradmenys formuojasi šeimoje ir čia vėl nepaprastai svarbus tėvų pavyzdys, keliami reikalavimai vaikui.

„Vaikų, ypač mažiausių, netvarka ir nešvara netrikdo. Deja, neformuojami higienos įpročiai gali ilgainiui virsti rimta asmenybės problema – vaikai nemėgsta praustis, jiems nesvarbi apranga. Taip savaime didėja vaiko atsiskyrimas nuo bendraamžių, o nemalonus prakaito kvapas ir nešvari apranga neretai tampa ir patyčių priežastimi‘, – akcentuoja R. Bložienė.

Asmens higienos įgūdžių stokojantiems vaikams priimtina ir netvarka namuose – netvarkinga,  nešvari aplinka, krūvos nešvarių drabužių, maisto likučiai kambariuose.

„Jei tėvai neugdo asmens higienos įgūdžių, tai ir dantų valymas tampa iššūkiu. Vaikai linkę laužyti ribas ir taisykles, o kai jų nėra, tai tam tikrų įgūdžių jie net nepasigenda“, – tikina specialistė.

Pastebėkite socialinę atskirtį patiriantį vaiką

„Nuolatinis bendravimas, domėjimaisi, kaip vaikui sekasi, vakarienė prie bendro stalo, laisvalaikis kartu – dalykai, kurie ypatingai svarbūs vaikui, jo asmenybės formavimuisi“, – apibendrindama socialinių įgūdžių svarbą vaiko raidai, sako Tarnybos socialinė darbuotoja.

Anot jos, svarbu ne tik tinkamai auklėti savo, bet ir pastebėti šalia esantį, dėmesio ir rūpesčio stokojantį vaiką. Atkreipti dėmesį, jeigu buvęs draugiškas, bendraujantis vaikas staiga užsisklendžia, jį nuolat lydi nuovargis, tampa piktas ir irzlus, tai gali būti ženklai, kad ne viskas tvarkoje vaiko namuose, šeimoje.

„Pokalbis visagalis, todėl jeigu kyla įtarimų, kad vaikas patiria socialinę atskirtį, turi problemų namuose – kalbėkite su vaiku, informuokite apie tai pedagogus, socialinį darbuotoją ar psichologą, vaiko teisių gynėjus. Kompetentingi specialistai pasiruošę padėti ne tik vaikui, bet ir jo šeimai“, – sako R. Bložienė.

Gyvenimas ugnies fronte 

Dar iki tampant vaiko teisių gynėja, Enriką sukrėsdavo vaikų nepriežiūros, smurto šeimoje atvejai. Kartą sau pasižadėjo: darys viską, kad to būtų išvengta, kad vaikams būtų saugu. ,,Noriu, kad būtų daugiau laimingų vaikų, noriu prisidėti prie to, kad Lietuvoje mūsų mažiesiems piliečiams taptų maloniau, geriau gyventi, kad sumažėtų smurto“, – pasak Enrikos, visos Tarnybos, jos skyrių, kiekvieno specialisto darbas kasdien atneša po kruopelę gėrio.  

Optimistiškai ją nuteikia oficialioji statistika, kad smurto prieš vaikus Lietuvoje po truputį mažėja. Tačiau siekiamybė, primena vaiko teisių gynėja – kad tokio smurto visiškai neliktų. 

„Jeigu tėvai girtauja ar turi kitų žalingų priklausomybių, stokoja socialinių įgūdžių, – tokioje aplinkoje vaikas gyvena lyg ugnies fronte, kur išgyvenimas tampa savotišku iššūkiu. Nepriežiūra – baisi smurto forma. Nesikalbėjimas su vaiku, jo jausmų ir norų menkinimas, emocinių poreikių ignoravimas vaiką luošina ne mažiau nei fizinis smurtas. Tokiai šeimai reikalinga didelė pagalba. Jei suaugusieji bandytų įsijausti į vaiko padėtį, į jo emocinę būseną, suprastų, kokį košmarą kartais kuria savo sūnui ar dukrai, kaip žaloja juos ir tuo pačiu save... Juk kaip atgal sugrįžta atiduota meilė, taip sugrįžta ir nemeilė“, – mintimis dalinasi padėti šeimoms vykstanti Enrika. 

Karai, kur nėra laimėtojų 

Enrikai tenka gelbėti ne tik fiziškai skriaudžiamus vaikus. „Kai matau, kad šeimoje, kur viskas švyti prabanga, vaikas jaučiasi nelaimingas, tarp tų prabangių blizgučių nebėra nei kruopelės meilės vaikui, kai jis pats kreipiasi į specialistus pagalbos ir prašo surasti jam globėjus, kyla daug klausimų. Tuomet klausiu savęs – kas nutiko šiems žmonėms ir kaip geriausiai padėti tokiai šeimai?“ – sako Enrika.  

Vaiko teisių gynėja pabrėžia, kad dažna vaikų psichologinių kančių priežastis yra tėvų skyrybos: ,,Vaikas galvoja, kad jis tapo blogas abiem tėvams, kad ,,neišpildo“ jų norų, kai tėvai dalinasi turtą ir... vaikus. O kur dar visas tuntas giminių, kurie įsisuka į skyrybų verpetą ir vaiką tempia kiekvienas į savo pusę ar tampa ,,nepakeičiamais patarėjais“. Tokiuose karuose laimėtojų nėra, o labiausiai kenčia emociškai sužeistas tarp dviejų besiskiriančių suaugusiųjų ,,tampomas“ vaikas. Su tėvais kalbamės, kad toje sumaištyje jie būtinai pastebėtų vaiką ir atsižvelgtų į jo išgyvenimus. Jis gyvens su potyriais, kurie gali jį sužaloti ilgam. Skiriasi tik tėvai, bet vaikas nesiskiria nei su mama, nei su tėčiu. Jis turi teisę lygiavertiškai bendrauti su abiem“. 

Kiekvienas šeima – lyg žiburys 

Dirbdama su šeimomis Enrika stengiasi suprasti jų individualų gebėjimą priimti pagalbą, suvokti problemos gylį ir padėti šeimai eiti požiūrio ar minčių keitimo link. ,,Vos pagavusi mažytę viltį, kad žmogus gali atsisakyti priklausomybės, ištariu: ,,Tu gali įsikibti į šį vilties blyksnį, į savo blaivias mintis, į kitokio, pilnavertiškesnio gyvenimo džiaugsmus, kur tu save atrasi talentingą, mylimą ir mylintį. Ir tai bus ne pasaka iš knygos, o tavo gyvenimas. Neapžįstu žmonių, kurie gyvenime neklydo, bet reikia remtis išmintimi ir nelikti klaidoje, kuri yra lyg juodas raištis ant akių. Geriau ją paversti gyvenimo pamoka, priežastimi keistis ir atsispyrus į dugną kilti“, – išgyvenimais dalinasi Enrika. 

Enrika teigia, kad ne kartą į šeimą yra tekę vykti tamsiu metu, duobėtu keliu į kažkur  priešaky stūksantį namelį, kurį išduoda tolumoje namo lange spindinti šviesa. Kiekvienoje šeimoje yra šviesa, tik ją reikia uždegti ir neleisti užgesti. ,,Šviesiausias šeimos spindulys – vaikai. Ir jautriausias spindulys neglobojamas blėsta, o mes dirbame, kad juodų debesų šeimos padangėje būtų kuo mažiau. Ir mums sekasi. Matome, kad vis daugiau šeimų mus pasitinka ne kaip baudėjus ar priešus, o kaip pagalbininkus. Atvykstu kartu su kolega padėti šeimai pasveikti. Esu dirbusi medicinoje, slaugytoja. Teko gydyti fizines žaizdas. Žinojau, kad kiekviena žaizda gali atsinaujinti, jei tinkamai jos neprižiūrėsi, o ir skausmo priežastis dažniausiai ne tik tame taške, kurį nurodo žmogus. Dabar, kai esu vaiko teisių gynėja, matau, kad ir šeimų skausmuose – tas pats. Iš pirmo žvilgsnio, lyg problema mažytė, o kai giliniesi, pamatai, kad tai tik ledkalnio viršūnė. Daug išmokau gyvenime įvairiose darbinėse veiklose, visos reikalingos patirtys dabar sugrįžta kitiems, jomis dalinuosi ir džiaugiuosi, kai matau, kad šeimai galėjau padėti, kad siūloma pagalba buvo išgirsta ir priimta, kad šeimos nariai tampa laimingesni, kad keičiasi tėvų ir vaikų santykis, sujaudina, kai  sulaukiu šeimų dėkingumo“, –  sako Tarnybos Telšių Vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtoja Enrika.  

Mintyse – apybraižų knyga 

Enrika – tikra žemaitė: tvirto charakterio, nebijanti iššūkių, darbo, neslepianti savo talentų. O jų turi nemažai: rašo poeziją, prozą, kuria dainas ir dainuoja pati. 

Dabar telšiškės mintyse bręsta sumanymas – sukurti apybraižų rinkinį, kaip ignoruojami vaikų poreikiai, jausmai šeimose, su kokiais išgyvenimais jie susiduria, kai suaugusieji pasineria tik į save. 

Anksčiau dirbdama aplinkosaugos srityje Enrika rašė straipsnius apie gamtą, kuri ir dabar išlieka jos didžioji meilė ir išminties šaltinis. 

Kelionės, knygos, tapyba, liaudies dainos, dainuojamoji poezija – dar keletas Enrikos aistrų. Kažkada kelionėje į Prancūziją susipažinusi su savo vyru šios šalies piliečiu dabar į keliones ji leidžiasi su juo ir judviejų vaikais – studente dukra ir dvyliktoku sūnumi.  

„Vaikai dabar daug ko semiasi iš manęs, o aš atiduodama vis turtėju“, – pastebi pašnekovė.  

Enrika ne kartą yra dalyvavusi autorinės muzikos festivaliuose, kuriuose pritardama gitara atlieka savo kūrybos dainas. „Savo vaikus auginau su pasakomis ir lopšinėmis, dažnai dainuodavau ir tas, kurias man dainuodavo mama. Pamenu, mano mažyliai akeles užmerkdavo vos tik pradėjus dainuoti senovinę, mylimą lopšinę. Dalinuosi jausmais – vaikas saldžiai miega tik tada, kai jaučiasi mylimas, saugus. Mylėkim savo vaikus, sekim jiems pasakas, dainuokim lopšines, tiesiog būkim su jais, žaiskim ir juokimės kartu, pažiūrėdami į akis pritariamai linktelėkim, girdėkim ir išklausykim savo vaikus. Tai nieko nekainuoja, bet sukuria didelius artumo ir dvasios turtus“, –  šypsosi vaiko teisių gynėja ir uždainuoja liaudies dainą.

Pagrindinės žinutės

„Vaikas ir paauglys dažniausiai elgiasi taip, kaip tuo metu jaučiasi.Gali būti mažo, vidutinio intensyvumo jausmas arba labai stiprus ir tada sunkiau suvaldomas. Stiprūs jausmai kyla dėl įvairiausių priežasčių, tačiau – dažniausiai dėl nepatenkintų arba nepakankamai patenkintų vaiko poreikių, kurie skirtingais amžiaus tarpsniais yra skirtingi. Todėl svarbu nereaguoti tik į vaiko ar paauglio elgesį, o žiūrėti giliau ir reaguoti į jo jausmus ir poreikius. Tėvai pastebi, kad jau išbandyti ir buvę veiksmingi būdai, būna nebepadeda arba vieną kartą suveikia, o kitą kartą  – ne. Taip nutinka, nes tas pats elgesys gali turėtų daug reikšmių ir žinučių“, – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje paskaitoje „Probleminis vaiko ir paauglio elgesys: kokią žinią jis siunčia“ pabrėžė Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė. 

„Tėvų linijos“ ir programos „Big Brothers Big Sisters“ vadovė išskyrė pagrindines žinutes, ką problemiškai elgdamasis vaikas ir paauglys nori pasakyti. Gali būti, kad jis tokiu būdu praneša, jog nesuvaldė jausmų, auga ir norėtų kitokio bendravimo, jam nesaugu santykyje, „miršta“ iš alkio, troškulio, nuovargio ar nuobodulio. 

„Kai vaiką ar paauglį užplūsta labai stiprūs, intensyvūs jausmai, kurių jis dar nemoka saugiai suvaldyti, matome elgesį, kuris mus, suaugusius, gali neraminti, erzinti ar gąsdinti. Vaikas gali nesuvaldyti stipraus pykčio, nerimo, liūdesio, pavydo, kaltės, pasibjaurėjimo, net džiaugsmo ar kitų jausmų ir išreikšti juos nevaldomu elgesiu“, – projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vilniaus mieste“ paskaitoje sakė J. Baltuškienė.

Vaikams augant, labai svarbu peržiūrėti savo elgesį su jais

Kita žinutė, kurią netinkamu elgesiu vaikas ir paauglys nesąmoningai praneša – „Aš augu“. „Vaikui augant, keičiasi jo poreikiai ir jeigu jie nėra patenkinami, niekur nedingsta – vaikas siekia jam svarbių poreikių patenkinimo bet kokiais būdais. Kūdikiai turi poreikį būti saugūs ir saugomi, bet dvimečiams-trimečiams šis poreikis pasitraukia į antrą planą – jie jau siekia savarankiškumo, nepriklausomybės, tyrinėjimo poreikių patenkinimo. Keturmečiui-šešiamečiui irgi svarbūs saugumo ir savarankiškumo poreikiai, bet taip pat jiems svarbūs ir iniciatyvumo, savo gebėjimų ir galių atradimo poreikiai. Toliau augant vaikui, matome, kad pradinėse klasėse jam ypač svarbu jaustis priimtu ir sugebančiu, patirtį sėkmę, sulaukti svarbių suaugusiųjų pripažinimo ir palaikymo. O paauglystėje, prasidėjus keliui link suaugusiojo gyvenimo, ypač stiprūs vidiniai poreikiai tampa: savo tapatybės atradimas, savarankiškumas, priklausymas grupei, vertybių išsigryninimas, atsiskyrimas nuo tėvų. Kuo labiau bus ignoruojami vaiko ar paauglio amžiui svarbūs poreikiai, tuo atkakliau bus siekiama jų patenkinimo“, – paaiškino psichologė. 

Pasak J.Baltuškienės, vaikams augant ir žengiant į kitą etapą, labai svarbu peržiūrėti savo elgesį su jais: praplėtis ribas, keisti taisykles, suteikti vis daugiau savarankiškumo. Svarbu suprasti, kad kiekvienam vaikui perėjimas į kitą amžiaus tarpsnį irgi yra iššūkis ir nepaprastas etapas – vyksta pokyčiai jo viduje, atsiranda naujų pojūčių, poreikių, jausmų ir minčių, kurios gali kelti daug sumaišties. Tad norint vaikams palengvinti perėjimą iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą, nederėtų pulti į kraštutinimus. 

„Nereikėtų tarsi užliūliuoti mažumu, nuo visko saugoti ir daryti tai, ką jau pats tikrai gali. Tuo lyg siunčiant vaikui žinutę: „Tu ir neauk, nereikia. Tik su mama ar tėčiu tau bus geriausia ir saugiausia“. Kita vertus, nereikėtų ir per aktyviai raginti eiti ir tik pačiam viską pasidaryti, nes jau yra didelis. Tai vaikui gali sukelti vienišumo jausmą, taip pat kad per anksti su savo problemomis liko vienas. Tinkamiausias reagavimas būtų kažkur per vidurį: „Suprantu, kaip jautiesi, bet tu gali pats, pabandyk“. Toks vaiko jausmų priėmimas ir parodytas pasitikėjimas įkvepia vaikus“, – sakė J.Baltuškienė. 

Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad normalu taip jaustis

 „Tėvų linijos“, kurioje nemokamai telefonu su profesionaliu psichologu galima pasitarti visais vaikų auklėjimo klausimais, vadovė taip pat pastebi, kad vaikai ir paaugliai gali problemiškai elgtis, kai jaučiasi nesaugūs santykyje su tėvais. Jaučiasi nepamatyti, nesulaukia nuoširdaus domėjimosi,  kai bendraujama atidėjus visus rūpesčius bei darbus į šalį ir žiūrint vaikui į akis. Kai girdi nuolatinius priekaištus ar kritiką, kai bijo suklysti ir tokiu būdu nuvilti tėvus, tuomet vaikų pasąmoninė reakcija gali būti bandymai saugumą santykyje atstatyti, taip kaip jie moka, tačiau jiems to nepavyks padaryti, nes tai suaugusiojo atsakomybė.

Probleminį elgesį taip pat gali sukelti nepatenkinti baziniai poreikiai: alkis, troškulys, nuovargis, nuobodulys, prasta savijauta dėl ligos. Tokiu atveju pakanka pailsėti ar pavalgyti ir elgesys pasikeičia. 

Vis dėlto visuomet, nepriklausomai nuo to, kokia yra probleminio elgesio priežastis, J.Baltuškienė rekomenduoja pirmiausia vaikui ar paaugliui pasakyti, kad normalu taip jaustis ir padėti nusiraminti. Gali padėti vaiko dėmesio nukreipimas, gilus pakvėpavimas, apkabinimas, erdvės suteikimas pabūti vienam. O nusiraminus labai svarbu grįžti prie tos situacijos, pasikalbėti, susitaikyti, atstatyti saugumą santykyje ir jeigu reikia, aptarti, koks vaiko elgesys buvo nepriimtinas ir kokio elgesio tikėtumėmės kitą kartą. Pavyzdžiui, „Suprantu, kad supykai, kai nebeleidau tau žaisti kompiuteriu, bet net supykęs negali spirti kitam. Kitą kartą labai stipriai patrepsėk, kad visas pyktis per kojas išeitų“. Vyresnio vaiko ir paauglio galima paties paklausti, kaip kitą kartą saugiu būdu jis norėtų parodyti, kad pyksta.

Užkirsti kelią probleminiam elgesiui ir mažinti konfliktinių situacijų labai padeda kuriamas ir nuolat puoselėjamas ryšys su vaiku ir paaugliu, emocinis saugumas santykiuose, nuoseklios ir aiškios ribos, vienodas mamos ir tėčio požiūris į auklėjimą, taip pat poreikių, jausmų, elgesio matymas ir supratimas. 

Visais rūpimais klausimais apie vaikų elgesį ir savijautą galima pasitarti su psichologu Paramos vaikams centro „Tėvų linijoje“, paskambinus nemokamu numeriu 8 800 900 12.

Net jei galvojate, kad jau seniai rinkoje atsiradę prietaisai yra nuvalkiotas pasirinkimas dovanai, vertėtų permąstyti šią idėją. Iš tiesų, žmogui, kuris nėra išbandęs belaidžių ausinukų, tai būtų vienas puikiausių atradimų, kuris dar ir atsieitų šiek tiek pigiau nei investicija į ausines. Tuo atveju, jeigu Jūsų artimas žmogus labai daug keliauja, skuba, bet ir nori praleisti savo laiką turiningai išnaudodamas technologijas ir įvairias medijas, rinkitės šį variantą. Su kokybiškais ausinukais bus įmanoma tiek stebėti įvairius socialinių tinklų platybėse atsirandančius video, tiek klausytis įkvepiančių tinklalaidžių. 

Telefonų dėklai

Tai - paprastas, bet užtikrintas pasirinkimas. Telefonų dėklai išpildo savo praktinį tikslą - apsaugoti išmanųjį nuo dužimo ir įbrėžimų. Nesvarbu, ar tai dėklai nugarėlės ar atverčiamieji vienetai, abu turi savo pliusų. Jei galvojate, jog draugui reikia daugiau išmaniųjų funkcijų ir papildomos apsaugos, rinkitės antrąjį variantą. Kita vertus, paprasto dėkliuko tikrai turėtų pakakti. Vertėtų atsižvelgti ir į medžiagą. Pavyzdžiui, telefonų dėklai, kurie yra pagaminti iš silikono yra vienas dažniausių pasirinkimų dėl malonios tekstūros ir lengvumo. Galite savo pažįstamą nustebinti ir su turbūt negirdėta inovacija - išrinkite aksesuarą atsparų vandeniui. Tai be galo praktiškas pasirinkimas, mėgstantiems vandens sportą ar žvejybą. Kalbant apie dizainą atsižvelkite į sukaktuvininko asmenybę - juk vieniems labiau patinka minimalistiniai balti aksesuarai, kurie dera prie visko, o kitiems aktualu gauti spalvingą ir ryškų aksesuarą, kuris išsiskirs iš minios.

Telefono laikikliai

Nors didelė dalis mūsų kai kurių inovacijų prisibijo dėl prie jų “prikabintų etikečių”, nereikėtų jomis vadovautis, kol pats nepabandei tos naujovės. Šiuo atveju, telefono laikikliai neretai asocijuojasi su nesibaigiančių asmenukių darymu visur ir visada. Žinoma, šis telefono priedas iš esmės ir yra tam skirtas, tačiau tai nėra vienintelis įžvelgiamas privalumas. Telefono laikiklis patiks tiek tiems, kuriems norisi stabilesnio išmaniojo fotografuojantis, tiek tiems, kurie nori patogiai ir ramiai paskaityti naujienas ar net pažiūrėti serialus kelionių metu. Būtent telefono laikiklis, kuris daugumai patampa kaip saugumo garantas, jog išmanusis yra šalia, yra puiki dovana suteikianti visapusį komfortą.

Išorinės baterijos

Tiems, kurie dienos metu socialiniuose tinkluose praleidžia nemažai laiko, telefoną krauti reikia tikrai gana dažnai. Beskubant ar išvykus į trumpą išvyką pravartu su savimi turėti išorinę bateriją, kuri padės išvengti nepatogumų ir leis toliau naršyti. Tai - labai praktiška dovana, kuria nudžiuginsite jos neturinčius draugus.

Daugiau informacijos apie telefonų dėklus, platų jų asortimentą bei įvairius telefono priedus rasite užsukę internetu TavoTel.lt.

Svarbu girdėti, ką vaikas ,,transliuoja“  

,,Jeigu vaikas, atrodytų, ,,nieko neveikia“, tėvai skuba jį pamokyti: užsiimk kuo nors, neslampinėk, susitvarkyk, jeigu neturi ką veikti, išvesk šunį. Ar vaikui tai poilsis? Reikėtų paklausti, kaip jis nori ilsėtis. Vienam poilsis yra pagulinėjimas, spalvinimas – veikla, kuri nereikalauja protinio ir fizinio įsitempimo. Pasiūlymas išvesti šunį – jei vaikas taip atitrūks nuo ,,darbinių“ minčių, tai poilsis, bet jeigu jis po kūno kultūros pamokos – vargu, ar pasivaikščiojimas su šuniuku bus poilsis“, – svarsto psichologė. 

Pasak jos, suaugusieji gali matyti „nieko neveikimą“, o vaikui „panirimas“ į save leidžia pailsėti psichikai. Negalima ignoruoti vaiko sakymo, kad pavargo. Blogiausia atsakyti: ,,nuo ko pavargai, juk tik trys pamokos buvo, ir tai ne matematika“. ,,Taip vaikas sumenkinamas. Gal jis pavargo klausydamas mokytojos,  nesuprato, kas dėstyta. Kiekvienas vaikas savaip pakelia fizinį, protinį ir emocinį krūvį. Kas suaugusiam lengva, vaikui gali būti sunku – net pramogų vietose matome ,,besispyriojančius“ net paaugusius vaikus, informacijos gausa vaiką vargina“, – pastebi J. Marcinkevičienė. 

Anot pašnekovės, mažesni vaikai, darželinukai, nemoka žodžiais išsakyti nuovargio ir jo priežasčių. Darželyje juk taip pat vyksta intensyvus ugdymo procesas, nesvarbu, kad tai vyksta per žaidimą. Vaikas mokomas raidžių, mintinai mokosi eilėraščių, sportuoja, visą dieną leidžia bendraamžių būryje, kur nuolat reikia prisitaikyti ir bendrauti, o mažyliui tai yra darbas.  

,,Mažylį reikia stebėti – kodėl irzlus ar mieguistas, ir iš to daryti išvadas: gal vaiką panešioti ar leisti pabūti vienam, o ne po darželio skubinti į anglų kalbos pamokėlę ar baseiną. Vyresni vaikai moka išsakyti nuovargį, pasirinkti poilsio būdą: pagulinėti, panaršyti internete, gal pasigaminti mėgstamą patiekalą, t.y. užsiimti tuo, kas nereikalauja įtampos“, – sako psichologė. 

Ar būreliai – tai poilsis?  

Psichologė pabrėžia, kad būreliai vaikui ne visada yra poilsis, nes čia irgi tenka mokytis, įtempti protą ir fizines jėgas. ,,Būreliai – veiklos keitimas, čia nėra namų darbų (ne visada), nėra vertinimų (taip pat ne visada). Yra intensyvios popamokinės veiklos: muzikos pamokos, šokiai, sportas, kur reikia rezultatų. Tai vertinčiau kaip aktyvų laisvalaikį. Jeigu vaikas patenkintas, ,,pravėdina“ galvą, vadinčiau poilsiu nuo kitos veiklos, pvz. mokyklos, bet reikia atsižvelgti, ar vaikui ši veikla pareiga, ar malonumas. Negalima jo versti ,,ilsėtis“, kaip jam nemalonu. Ypač blogai, kai tėvai taip realizuoja save: vaikas nori šokti, o tėvas verčia lankyti boksą. Taip tėvai turi lūkesčių, ignoruodami vaiko savitumą, jis to būrelio lankymą mato kaip pareigą, bijo nuvilti tėvus. Tėvai turi matyti vaiko savastį, pvz. judriam vaikui didesnį malonumą teiks sportas, galimybė „išsikrauti“ fiziškai nei piešimas“, – užsimena J. Marcinkevičienė.  

Iš nuobodžiavimo kyla kūrybiškumas 

Psichologė siūlo kūrybiškai žvelgti į vaiko nuobodžiavimą, kai jo nedomina būreliai, kai mažesnieji vaikai ignoruoja, tėvų manymu, net itin gerus žaislus. Iš nuobodulio kyla kūrybiškumas. ,,Suaugęs žmogus pasakojo apie vaikystę kaime pas senelius, kur buvo nuobodu, nes su vaiku užsiimti jie neturėjo laiko. Vaiką jie tik daug kur vesdavosi kartu, t.y. užtikrino jam fizinį saugumą, bet ne edukacijas. Taip dešimtmetis berniukas iš medžio žievių susigalvojo daryti laivelius, juos plukdė veršelių girdykloje, pastatė tvorelę prie serbentų, kad šie nelinktų. Nuobodžiaujantis vaikas pasirausė senoje dėžėje ir rado senelio laikų knygą su neregėtu užrašu ,,Elementorius“, dar įdomiau buvo jį paskaityti. Taip iš nuobodumo atsirado daug veiklos“, – pasak psichologės, panašiai yra ir su dabartiniais vaikais: mergaitė, ignoruodama brangių lėlių lentyną, iš šaliko kuria skrybėlę, berniukas iš dirželio daro trasą mašinėlei.  

Vaikų kūrybiškumas sprendžiant, kaip jiems ilsėtis – beribis, tereikia netrukdyti. Kiek kitaip yra su paaugliais. „Pastebima, kad vos nereikia atlikti jokios pareigos, jie ,,lenda“ į internetą. Tai nei gerai, nei blogai, žiūrint, kaip tai veikia vaiką – jeigu tai laiko ,,stūmimas“ rašinėjant žinutes ,,ką tu?“, tai gali virsti įpročiu ,,užmušti laiką“, bet kryptingas skatinimas iš to gali užauginti IT specialistą, žurnalistą, interneto svetainių administratorių. Jei vaikas klausia „ką veikti?“, reikėtų susilaikyti nuo siūlymų. Taip vaikas pats galvos, kuo užsiimti. Nuolat sulaukiantis siūlymų, tikėtina, ir ateityje nerodys iniciatyvos generuoti savo idėjas“, – pastebi J. Marcinkevičienė.  

Ar leisti vaikui ilsėtis su draugais?  

Į šį klausimą psichologė atsako: „taip, leisti“. Tik tėvai turi prisiimti atsakomybę už tokio poilsio kokybę ir poveikį vaikui. Penkiametis, stebimas suaugusiųjų, pailsi žaisdamas su draugais, bet paauglio savarankišką poilsį būtina kontroliuoti: reikėtų išmokyti jį saikingai priimti draugų nuomonę, kad poilsis su jais netaptų pagunda įklimpti į priklausomybes ar net nusikaltimus. ,,Matykite, ar paauglys moka draugams sakyti ,,ne“, ar jis per stipriai neįtakotas grupės lyderio, o gal pats linkęs diktuoti bendraamžiams ne visai tinkamas taisykles. Tėvams būtina išlaikyti artimą ryšį su vaikais, domėtis jų laisvalaikiu, pomėgiais, draugais, sunkumais, įvertinti jo pasiekimus bei pastangas“, – pataria psichologė.  

O gal vaikas pailsi tik miegodamas?  

J. Marcinkevičienė pabrėžia, kad miegas yra būtinas poilsio procesui. Jeigu net ir paaugęs vaikas nori pamiegoti dieną, reiškia, jo toks organizmas ir tuomet dienos miego nereikėtų keisti kažkokia veikla, net ir žaidybine. ,,Ne tik miegas yra poilsio forma. Kad vaikas nepervargtų, reikia jį išmokyti laikytis dienos režimo, skatinti sveikai maitintis, išmokyti sau pačiam atsakyti, kas jį vargina ir kas teikia atsipalaidavimą. Pervargimas gali silpninti vaiko imunitetą, iššaukti kai kurias ligas, kurioms, atrodytų, nėra paaiškinimo: vaikas gali skųstis pilvo, galvos skausmais. Prisiminkim: kas suaugusiam yra poilsis, vaikui gali būti darbas. Pvz. giminių šventės, kur reikia vykti pasipuošus, mandagiai elgtis, saugotis neištepti puošnių rūbų,laikytis stalo etiketo, suaugusius džiugina, o bet kokio amžiaus vaiką gali išvarginti. Reikia rasti aukso vidurį, tarp vaiko pareigų namie (išplauti grindis, prižiūrėti mažesniuosius, pasirūpinti augintiniais) ir vaiko poilsio“,  – sako psichologė. 

„Puiki pokyčių iliustracija būtų praktiniai pavyzdžiai – vien šiais metais iš Vilniaus apygardos administracinio teismo išėjo 12 teisėjų padėjėjų, 4 jų perėjo dirbti į aukštesnės instancijos teismus. O nuo 2018 m. šias pareigas paliko net 37 teisėjų padėjėjai“, – sako Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) pirmininkė Jolanta Malijauskienė.

Panaši situacija yra ir kituose Lietuvos teismuose, o ypač ši problema ryški didžiuosiuose miestuose, čia trūksta teisėjo padėjėjų arba finansuojamų jų vietų. Didžiausiame Lietuvos teisme – Vilniaus miesto apylinkės teisme – per pastaruosius kelerius metus iš darbo dažniausiai dėl per mažo darbo užmokesčio išėjo daugiau nei 100 teisėjų padėjėjų.

Pasak pirmininkės, didžioji dalis išeinančiųjų neslepia, jog netenkina gaunamas darbo užmokestis, todėl jie nesunkiai randa darbą advokatų kontorose, notarų biuruose, įsidarbina privačiais teisininkais, pereina dirbti į aukštesnės pakopos teismus arba kitas valstybės institucijas, kurios moka konkurencingesnį atlyginimą. O pats teismas pasiūlyti didesnio atlyginimo negali dėl nuolat trūkstamo finansavimo valstybės tarnautojams bei dirbantiems pagal darbo sutartį.

Akivaizdu, kad artimiausiu metu reikia ieškoti būdų, kaip spręsti šią problemą, nes, žvelgiant retrospektyviai, matyti, kad šios profesijos patrauklumas sumažėjęs.

„2002 metais buvo įsteigta teisėjo padėjėjo pareigybė, siekiant  padėti rinkti teisėjui reikalingus teisės aktus, juos analizuoti, sekti teismų praktiką, rengti sprendimų projektus. Konkursai tuo metu buvo neįtikėtini: į vieną vietą pretenduodavo 5–9 asmenys, o kartais ir daugiau. Jų tikslas buvo įgijus patirties teisme siekti teisėjo karjeros. Ne vienas tuomet pradėjęs dirbti teisėjo padėjėjas tapo teisėju ar yra teismo vadovas, sėkmingai darbuojasi ir savo prasmingais darbais prisideda prie teismų sistemos stiprinimo. Seniau ši pareigybė iš tiesų buvo labai vertinama“, – teigia J. Malijauskienė.

Teismuose dirbantys padėjėjai turi išmanyti teisę plačiąja prasme, teisės šaką, kurioje dirba, dirbti su informacine teismų sistemoje „Liteko“, daug kitų procesinių ir materialiosios teisės klausimų, o  administraciniuose teismuose teisėjų padėjėjai turi mokėti taikyti dar ir Europos Sąjungos teisę, domėtis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Taigi akivaizdu, kad teisėjo padėjėjo pareigybei keliami ypač aukšti reikalavimai.

Pasak teismo pirmininkės, jaunas ir gabus teisininkas puikiu teisėjo padėjėju tampa tik po kelerių metų darbo ir labai gaila, kai jis nusprendžia atsisveikinti su teismu. Šiuo metu galime teismą vadinti kvalifikuotų teisininkų ruošimo kalve. Patirties įgiję teisėjų padėjėjai viliojami kitų institucijų arba patys ieško geresnio pragyvenimo šaltinio, siekdami užsitikrinti oresnes gyvenimo sąlygas. „Nežinau, kaip yra kitų miestų teismuose, manau, kad panašiai, o jei šiuo metu dar kas ir neturi šios problemos, tai ji greitu metu prisivys visą teismų sistemą, tačiau Vilniuje mes esame absoliučiai nekonkurencingi darbo užmokesčio prasme ieškantiems darbo jauniems perspektyviems teisininkams. Todėl labai vertiname keliolika metų teisme dirbančius patyrusius padėjėjus, tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar jie ir toliau vertins šį darbą, atsižvelgdami į besiklostančią situaciją darbo rinkoje“, – sako teismo pirmininkė.

Vidutinis teisėjo padėjėjo pareiginės algos koeficientas Vilniaus apygardos administraciniame teisme – 8,57. Taigi atskaičiavus mokesčius jis gauna apie 950 eurų. Akivaizdu, kad sostinėje gyventi už tokį atlyginimą nėra lengva. Gyvename ir norime gyventi teisinėje valstybėje, todėl kvalifikuoto jaunimo įtikinimas ir motyvavimas dirbti valstybės tarnyboje bet kurios profesijos, taip pat ir teisės,  srityse yra ypač aktualus ir svarbus.

„Žinoma, teisės aktai leidžia teisėjų padėjėjui mokėti ir didesnį atlyginimą, tačiau dėl nepakankamo teismų sistemos finansavimo realiai padidinti atlyginimų neįmanoma, teismai skatina darbuotojus visomis kitomis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytomis skatinimo  priemonėmis, bet to nepakanka. Mažų atlyginimų klausimą tiek Teisėjų taryba, tiek Nacionalinė teismų administracija nuolat kelia vykdomajai valdžiai, savarankiškai šios problemos teismai spręsti neturi galimybių, todėl labai tikimės, kad būsime išgirsti“, – sako VAAT pirmininkė J. Malijauskienė.

VAAT inf. ir nuotr. 

Nevados vardu pavadintą čiau čiau į šias varžybas lydėjo kartu su mama ,,Lietuvos liūto" šunimis besirūpinanti jonavietė  Urtė Tamaševičiūtė. 

Tai - ne pirmas Nevados laimėjimas: be paskutiniojo, jis yra pelnęs Čekijos, Lietuvos, Estijos bei Baltijos jaunimo čempiono titulus.

,,Lietuvos liūtas" savo veiklą pradėjo prieš daugiau nei trisdešimt metų. Per tą laiką šio veislyno šunys yra pavergę ne tik lietuvių, bet ir vietnamiečių, amerikiečių bei kitų šalių gyvūnų mylėtojų širdis.

Plačiau apie tai kviečiame skaityti jau anksčiau skelbtame straipsnyje, kurį rasite paspaudę čia.

„Džiaugiuosi, kad mūsų pirkėjai neliko abejingi ir vėl svariai prisidėjo prie šios akcijos. Gaila, kad dėl situacijos šalyje šios akcijos mastas buvo mažesnis, tačiau akcijoje vis tiek dalyvavo daugiau nei 26 tūkstančiai mūsų pirkėjų. Tikiu, jog tokios akcijos ne tik stiprina visuomenės solidarumą, bendruomeniškumo jausmą, bet ir skatina atsakingą maisto vartojimą“, – sako „Maximos“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė.

„Maxima“ savaitgalį pirkėjus prisidėti prie kilnios akcijos kvietė 118 lietuviško prekybos tinklo parduotuvių. Dosniausiai aukojo didžiosiose Vilniaus ir Kauno „Maximose“ – keturiose šių miestų parduotuvėse paaukota daugiausiai vienetų maisto produktų. Šiais metais maloniai nustebino Radviliškio „Maxima X“, kuri, pagal paaukotą kiekį maisto, aplenkė kur kas didesnes parduotuves visoje Lietuvoje.

„Savaitgalį vykusioje „Maisto banko“ akcijoje nepasiturintiems pagalbos ranką tiesė ne tik prekybos tinklo lankytojai, akcijos savanoriai, bet ir parduotuvių darbuotojai. Šiuo sudėtingu laikotarpiu toks susitelkimas svarbus kaip niekada. Daugiau nei 300 nevyriausybinių organizacijų ir jų globojamų žmonių vardu nuoširdžiai dėkoju kiekvienam prisidėjusiam. Tik geros valios žmonių dėka ant daugybės stalų šiandien gali garuoti šiltas maistas“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Akcijos metu surinkti maisto produktai bus išskirstyti po daugiau nei 300 ne pelno siekiančių organizacijų, kurios rūpinasi įvairiomis socialiai pažeidžiamomis gyventojų grupėmis: daugiavaikėmis šeimomis, mažas pajamas gaunančiais neįgaliaisiais, senoliais, bedarbiais, vienišomis motinomis, socialinėje krizėje atsidūrusiems asmenimis.

Ši „Maisto banko“ akcija vyko jau 31-ąjį kartą. Aukojama buvo 71 šalies mieste, o prie jos prisidėjo net 304 įvairios organizacijos.

„Maxima“ su „Maisto banku“ kartu jau 18-tus metus iš eilės. Kiekvieną mėnesį „Maisto banko“ globojamiems žmonėms prekybos tinklas skiria maisto produktų už daugiau nei 40 tūkst. eurų. Taip sunkiai gyvenančius žmones kelis kartus per savaitę pasiekia įvairūs maisto produktai: duonos gaminiai, bakalėjos prekės ir kita.

,,Maxima" inf.

Aplinka pozityvumu „įkvėpė“ mažai

Kalbant su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) viršininku, kokie, visgi, buvo tie pirmieji metai, stojus vadovauti Kauno apskrities policijai, ir ko tikėjosi jis, pastarasis paatviravo: „Daugelis aplinkinių dvejojo ir bandė nuteikti, kad man, atėjusiam iš mažos apskrities, čia bus labai sunku. Taip, neneigsiu, lengva tikrai nebuvo, tačiau tikėdamasis blogiau, atėjęs supratau, kad yra kur kas geriau.“. Apibendrinant, kaip sekėsi šiais pirmaisiais metais, vadovas išlieka lakoniškas: „Vertinant tai, kokie tais metais iššūkiai buvo apskritai, manau, kad sekėsi gerai. Žinoma, visada norisi geriau, tad tikrai dar turiu ką kartu su kolektyvu nuveikti“. 

Kelia aukštus tikslus ir uždavinius tiek sau, tiek kolektyvui

Kiekvienos policijos įstaigos vadovui pats svarbiausias ir pagrindinis tikslas – turimais resursais įgyvendinti policijos uždavinius, kurie įvardinti Policijos įstatyme.

„Todėl mano, kaip naujo vadovo, pagrindiniai tikslai, siekiant įgyvendinti nustatytus uždavinius, buvo, visų pirma, išanalizuoti esamą padėtį Kauno apskrityje, čia esančias bei kylančias grėsmes ir pagal tai nustatyti prioritetus tiek metams, tiek ir ilgesniam laikotarpiui“. Pasak vadovo, pačioje pradžioje buvo svarbu veiklos planavimą, valdymą ir atsiskaitymą už rezultatus padaryti suprantamą kiekvienam, nes tik taip ateityje, jo nuomone, galima įsivardinti, kas nesiseka ir laiku pasitaisyti.

„Apskritai darbe stengiuosi vadovautis sisteminiu mąstymu – problemas sprendžiu ir sprendimus priimu ne momentiškai, ne pavieniui, o į visa tai žvelgiu sistemiškai, apžvelgdamas visumą. Natūralu, to tikiuosi ir iš komandos.“, - pripažindamas, kad tai pavyksta ne visada. 

Prioritetinių sričių nemažai

Praėjus nepilnai trims mėnesiams nuo pirmosios darbo dienos, naujajam vadovui teko itin atsakinga užduotis – nustatyti Kauno apskrities policijos prioritetines darbo sritis.

„Policijos pareigūnams svarbios visos sritys, norisi užkardyti kuo daugiau nusikalstamų veikų, kad mūsų gyventojai išties jaustųsi saugiai. Tačiau, natūralu, kažkurioms nusikalstamoms veikos turime skirti didesnį dėmesį, telkti jų užkardymui ir išaiškinamumui didesnes pajėgas.“, - aiškina M. Baršys. Šiais metais tarp prioritetinių Kauno apskrities policijos pareigūnų vykdomų sričių – sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimo gerinimas, narkotinių medžiagų platinimo taškų aiškinimasis, vagysčių iš/nuo automobilių mažinimas ir tokių nusikalstamų veikų išaiškinamumo didinimas, kompleksinių priemonių eismo saugumo didinimui diegimas, siekiant mažinti žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių,  ekonomikos reiškinių kontrolė, korupcijos rizikų suvaldymas ir aktyvi prevencinė veikla.

„Darbų ir tikslų, kuriant saugesnę aplinką tikrai daug. Daugelyje sričių žvelgiame ir dirbame kompleksiškai – deriname ne tik prevencinius veiksmus, darbą karštais pėdsakais, bet ir darbą su asmenimis, kurie vykdo įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, bei darbą tose vietose, kuriose gauname daugiausiai pranešimų iš pačių gyventojų, kad ateityje situacija galėtų kisti.“, - apie intensyvų kasdienį pareigūnų darbą kalba vadovas. 

Nusikalstamumas Kaune hiperbolizuojamas

Kalbant apie tai, ar Kaunas saugus miestas, metus šiai apskričiai vadovaujantis M. Baršys šypteli: „Mitų, nuomonių bei įsitikinimų girdėjau ir girdžiu tikrai visokių. Tačiau dauguma jų – hiperbolizuoti. Kaunas, sakyčiau, niekuo neišsiskiria iš kitų didmiesčių, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų skaičių, teritorijos dydį ir gyventojų tankumą“. Išties šiais metais Kauno apskrityje stebimas užregistruotų veikų mažėjimas, per 9 šių metų mėnesius jų registruota ko ne penktadaliu mažiau. Nusikalstamų veikų išaiškinimas, nors ir neženkliai, tačiau taip pat auga.

„Analizuodami ir vertindami nusikalstamų veikų rūšis, pastebime, kad mūsų apskrityje šiuo metu ketvirtadaliu sumažėjo turto sunaikinimo ar sugadinimo atvejų bei vagysčių, penktadaliu mažiau įvykdyta vagysčių iš/nuo automobilių, beveik trečdaliu sumažėjo vagysčių įsibraunant į gyvenamąsias patalpas ir nežymių sveikatos sutrikdymų, perpus mažiau fiksuota plėšimo atvejų. Taip pat mažėja sukčiavimo atvejų bei atvejų, kuomet transporto priemones vairuoja neblaivus (virš 1,5 prom.) asmuo. Deja, tačiau pastebime ir kai kurių nusikalstamų veikų augimą. Ypač išaugo neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atvejų skaičius, tiek turint tikslą jas platinti, tiek ir be tikslo jas platinti. Tai ypatingai latentinė nusikalstama veika, kurios atvejų skaičiaus augimas rodo tai, kad skirtas didesnis dėmesys duoda rezultatų ir policijos darbas šioje srityje gerėja.“, - ramina policijos viršininkas, pridurdamas, kad tarp augančių nusikalstamų veikų skaičiaus fiksuojamos ir kitos veikos, kurioms šiais metais skiriama daugiau dėmesio – apgaulingas apskaitos tvarkymas, svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas ar neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimas, laikymas bei gabenimas.

„Daugėja ir tokių nusikalstamų veikų, kurių anksčiau būta tik pavienių atvejų. Tai viešosios tvarkos pažeidimai, kuomet santykius gatvėje aiškinasi vairuotojai, taip pat atsiranda ir naujų sukčiavimo formų, kai gyventojams siūloma investuoti turimus pinigus. Tad ir mes turime turime eiti tik pirmyn – toliau telksime pajėgas, strateguosime, ieškosime būtų ir, žinoma, kviesime ir pačius gyventojus prisidėti kuriant saugesnę aplinką.“, - teigia M. Baršys, apeliuodamas į tai, koks svarbus ir gyventojų indėlis informuojant policijos pareigūnus ir padedant užkardyti nusikalstamas veikas. 

Pandemija nesutrukdė kurti santykį tiek su darbuotojais, tiek su savivaldomis ar kitais socialiniais partneriais

Užėmus naujas pareigas šalį kaustė pandemija, kuri, rodos, turėjo turėti didelę įtaką, blogąja prasme, mezgant santykį ir su kolektyvu, ir su savivalda, ir su kitais socialiniais partneriais.

„Situacija išties buvo sudėtinga, tačiau norint, viskas įmanoma. Naujas kasdienio gyvenimo virsmas parodė, kad turime ieškoti ir galime naudotis įvairiomis formomis, kuriant santykį ir ryšį. Savo dienotvarkėje skyriau daug laiko darbui kartu su kitais, problemų sprendimo ieškojimui, betarpiškam įvykių tyrimui, taip pat lankantis ar nuotoliu, vaizdo konferencijos pagalba, geriant kavą ir padėkojant už darbą.“, - pirmuosius mėnesius pamena M. Baršys.

Skirtingai nei su kolektyvu, su savivaldų atstovais bei socialiniais partneriais susitikimai vyko kiek kitokiu intensyvumu, tačiau, pasak vadovo, jie buvo produktyvūs, džiuginantys ir padėję atrasti ryšį.

„Tokio savivaldų vadovų požiūrio į saugumą ir jo užtikrinimą, koks jis yra Kauno apskrityje, tikriausiai, galėtų pavydėti ne vienas. Esame lygiaverčiai partneriai gvildenant idėjas ir sprendžiant problemas.“, - bendrais darbais ir naujais projektais su savivaldybėmis džiaugiasi vadovas. Gerą santykį konstruktyviam bendradarbiavimui pavyko užmegzti ir su kitų Kaune esančių teisėsaugos institucijų, profesinių sąjungų vadovais. 

Naujos tradicijos bei vizijos

Stojęs už Kauno apskr. VPK vairo M. Baršys į kasdienę komunikaciją įnešė ir naujų vėjų – kaip ir minėjo, jis vyksta padirbėti, skirdamas tam visą dieną, nutolusiuose komisariatuose, už darbus ir pasižymėjimus kviečia kartu išgerti kavos, bendruomenė kiekvieną mėnesį nauja forma sulaukia ir aktualiausių žinių, galėdama skaityti naujienlaiškį. Kalbant apie tai, ko kadencijos eigoje iš savo vadovo dar gali tikėtis darbuotojai, jis nedvejoja, jog nuoseklumo ir pastovumo.

„Visos šios formos be galo svarbios, norisi to betarpiško ryšio – išgirsti jų problemas ir pasiūlymus, tam organizuojame ir papildomus susitikimus su profesinių sąjungų atstovais, bei galėti parodyti, koks jų darbas svarbus, matomas, reikalingas ir ko tikimasi iš jų. Todėl ir toliau tobulinsiu veiklos planavimą ir valdymą, kad mūsų bendri tikslai būtų ambicingi, tačiau įgyvendinami“, - apie tolimesnes vizijas užsimena M. Baršys.

Kauno apskr. VPK informacija

Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose montuojami katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai (angl. Diesel Particulate Filter, DPF) naudojami išmetamųjų dujų kiekiui ir toksiškų medžiagų patekimui į aplinką sumažinti. Kai kurie vairuotojai, siekdami sumažinti degalų sąnaudas ir prailginti variklio bei turbinos ilgaamžiškumą, kietųjų dalelių filtrus netgi šalina arba išjungia. Dar kiti atitarnavusių filtrų ir katalizatorių nepakeičia naujais.

„Kietųjų dalelių filtrai ir katalizatoriai yra pakankamai brangi atlieka, nes joje yra daug vertingų tauriųjų metalų, kaip platina, rodis, paladis ar auksas. Šių metalų kaina ir paklausa, ypač pastaruoju metu, sparčiai augo. Nauji filtrai ir katalizatoriai daug kainuoja, todėl taupantys ir neatsakingi vairuotojai naudoja transporto priemones be šių taršą mažinančių dalių ir negalvoja apie aplinkai daromą žalą“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovės Astos Pakštaitė-Marcinkienės teigimu, katalizatoriai gali būti išpjaunami ir nepakeičiami naujais ir nelegaliuose autoservisuose, ypač mažesniuose. Tokie autoservisai nėra registravę savo veiklos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS), nevykdo atliekų apskaitos, o automobilių atliekas priduoda atliekų tvarkytojams kaip fizinis asmuo.

Lietuvoje dar dažni ir atvejai, kai katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai neteisėtai išpjaunami iš kiemuose stovinčių automobilių – dėl to pastaruoju metu itin nukenčia, pavyzdžiui, „Toyota Prius“ savininkai. Nors Lietuvos policija pripažįsta, kad katalizatorių vagysčių būna, tačiau atskirai duomenų, kiek jų išpjaunama iš automobilių, nerenka.

Taršos mastas 

Specialistai techninės apžiūros metu neturi teisės ardyti automobilio ar atskirų jo agregatų. Dėl to išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įranga patikros metu apžiūrimi tik vizualiai. 

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ teigimu, šiuo metu nėra sukurta jokios kitos metodikos ar diagnostinės įrangos, kuri leistų fiksuoti katalizatoriaus ar kietųjų dalelių filtro pašalinimo atvejus. Net prisijungus prie automobilio kompiuterio per OBD jungtį to padaryti neįmanoma, jei šį nusikaltimą (išpjovę katalizatorių ar kietųjų dalelių filtrą) atlikę asmenys stengėsi užmaskuoti intervencijos pėdsakus ar sumontavo atitinkamus klaidinančius signalus generuojančią įrangą. 

„Transekstos“ duomenimis, 2020 metais privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu buvo identifikuotas tik 0,1 proc. automobilių, kuriems minėtos išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įrangos dalys buvo akivaizdžiai pašalintos ar sugadintos.

Techninės apžiūros įmonių pateikta praėjusių metų statistika taip pat liudija, kad su netvarkinga ir nesandaria išmetimo sistema į patikrą buvo atvykę 6,41 proc. visų tikrintų M1 (lengvasis automobilis) ir N1 (lengvasis krovininis automobilis) klasių transporto priemonių. Per didelis dūmingumas buvo nustatytas 6,26 proc. dyzelinius variklius turintiems automobiliams, o dėl per didelio išmetamųjų dujų kiekio teigiamos techninės apžiūros išvados negavo 3,37 proc. benzininių automobilių. Šie rodikliai buvo šiek tiek prastesni nei fiksuoti 2019 metais, kai tokių automobilių buvo atitinkamai 6,04 proc., 6,11 proc. ir 3,28 procento.

Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu automobilių katalizatoriai griežčiau pradėti tikrinti nuo 2013 metų kovo 1 dienos, įsigaliojus atitinkamiems ES teisės aktams.

„Atlikęs vizualią automobilio išmetimo sistemos apžiūrą techninės apžiūros kontrolierius pastabų dėl katalizatoriaus neturės dviem atvejais: jei transporto priemonė buvo pagaminta be jo arba pirmą kartą įregistruota iki 2004 metų sausio 1 dienos, taip pat, jei Lietuvoje automobiliui pirmą kartą privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta iki 2013-ųjų kovo 1 dienos. Visais kitais atvejais automobiliai su išpjautais katalizatoriais arba katalizatoriais, turinčiais bakelio pjovimo, jį gaubiančio elemento virinimo žymių ar panašių konstrukcijos pakeitimų, bus laikomi turinčiais didelių trūkumų. Nustačius, kad katalizatorius neveiksmingas ar pažeistas, jis turi būti pakeistas per išmetimo sistemos išardomųjų sujungimų vietas, nes šiam elementui remontas nėra numatytas“, – teigia bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius. 

Specialistas atkreipia dėmesį, kad visais atvejais automobilis privalo atitikti atitinkamas leistinos taršos normas. 

Vertingos žaliavos

Automobilių katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai yra vertinga antrinė žaliava dėl juose esančių brangiųjų metalų, todėl už jų pridavimą atliekų tvarkytojams gaunamas atlygis. Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose – plastmasės ir filtruojančios medžiagos. Metalą galima daug kartų perdirbti, nes jo pagrindinės savybės nekinta, ir tokiu būdu taupyti senkančius gamtos išteklius. Panaudoti automobilių katalizatoriai ir filtrai, jei netinkamai tvarkomi, kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.

Katalizatorių, filtrų, kaip ir kitų automobilių atliekų, kaip akumuliatorius, amortizatorius, padangos, alyva, stiklas ar plastikas daugiausia susikaupia autoservisuose transporto priemonių remonto metu. Gyventojai gali perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui. Naudojantis autoservisų paslaugomis, visos automobilių atliekos lieka autoservise. Jei transporto priemonė remontuojama namuose, susidariusias atliekas galima nuvežti ir į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles. Daugiau informacijos, kokias atliekas ir kokiomis sąlygomis jas priima atliekų tvarkytojai ir savivaldybių atliekų aikštelės, galima rasti www.atliekos.lt.

„Aviva Lietuva“ klientė Rūta Subačienė, gyvenanti Kaišiadoryse, šį rudenį kraujo aukoja jau net dešimtą kartą. Paklausta, kodėl ji taip aktyviai dalyvauja kraujo donorystėje, moteris teigia, kad jai akis atvėrė darbas medicinos įstaigoje.

„Prieš aštuonerius metus dirbau medicinos įstaigoje ir būtent ten įsitikinau, jog kraujo perpylimas ligoninėse yra taikomas daug dažniau nei galima įsivaizduoti. Susidūriau su labai daug jautrių situacijų, kraujo prireikia labai įvairiems žmonėms, tiek jauniems, tiek seniems, net gimdyvėms. Skubiai prireikus kraujo donoro, savo kraujo aukoja net medicinos personalas, jeigu tik yra praėjęs pakankamas laiko tarpas nuo ankstesnės donorystės. Manau taip neturėtų būti. Pakankamu kraujo kiekiu turime pasirūpinti mes visi, iš anksto“, – pasakoja Rūta.

Moteris prie šios veiklos prisijungti paskatino net kelis žmones, savo vyrą Robertą, brolį, draugę, draugės vyrą. Anot jos, į „Aviva Lietuva“ organizuojamas kraujo donorystės akcijas dažnai kraujo paaukoti eina visi drauge ir tai tapo netgi maža jų tradicija.

„Aviva Lietuva“ kraujo donorystės akcija Jonavoje.

„Manau niekas taip gerai nepaskatins žmonių dalyvauti tokiose iniciatyvose kaip tik jiems artimi žmonės, kurie jau aukoja kraujo. Natūralu, kad kyla įvairių klausimų apie donorystę, tačiau, nors informacijos pilna internete, naudingiausia, kai žmogus viską išgirsta iš jam patikimo žmogaus“, – teigia Rūta.

Sunkiausia prisiruošti sudalyvauti pirmą kartą

Kraujo aukojimo motyvai gali būti įvairūs. Tikriausiai bene visi duotų kraujo, jeigu jo prireiktų artimajam, pavyzdžiui, pakliuvus į nelaimę. Kiti jaučia moralinį pasitenkinimą, jog aukodami kraujo gali padėti kitiems. Nemažiau paskatina šeimos narių ir draugų rodomas pavyzdys bei darbovietės ar mokslo įstaigos paskatinimas. Dalis žmonių būtent tokiu būdu pamėginę duoti kraujo, tęsia šį gerą darbą visą gyvenimą.

„Kraujo aukoju jau daug metų, tačiau mano, kaip kraujo donorės, kelionė prasidėjo nuo „Aviva Lietuva“ organizuojamos donorystės. Draudimo bendrovė atvirai kalbėjo apie donorystės svarbą, o tai neabejotinai sutapo su mano mintimis ir noru padėti kitiems. Manau, kad gyvenime niekada nežinome, ko mums patiems gali prireikti, todėl turime dalintis tuo, kuo galime, su kitais“, – mintimis dalijasi Elektrėnuose gyvenanti Renata Afoninienė.

Moteris teigia, kad geri darbai įkvepia, svarbiausia reikia pradėti nuo savęs. Paskatinta draudimo bendrovės ir pradėjusi aktyviai dalyvauti kraujo donorystėje, Renata gerą pavyzdį parodė abiem savo sūnums, kurie taip pat pradėjo aukoti kraujo. Moteris pastebi, kad sūnums neabejotiną įtaką daro ir tai, kad kraujo donorystės akcijose jie sutinka ir nemažai savo autoritetų, visuomenėje gerbiamų žmonių.

Milžiniška galia organizacijų rankose

16-tus metus įvairiuose Lietuvos miestuose kraujo donorystės akcijas organizuojančios draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ vadovė Asta Grabinskė pastebi, kad svarbu nepamiršti, kokią didelę galią savo rankose turi įmonės. Anot jos, būtent verslas gali įkvėpti bei paskatinti žmones kilniems tikslams.

„Organizacijos galia yra milžiniška, būdami jos dalimi galime efektyviau susivienyti geriems darbams ir daryti realią naudą visuomenei. Ar tai būtų šiukšlių rinkimas, ar parama senjorams pandemijos metu, ar rūpinimasis, kad šalies ligoninės nepritrūktų kraujo pacientams. Vienam žmogui kartais gali būti nedrąsu imtis iniciatyvos arba paprasčiausiai gali pritrūkti patikimos informacijos. Manau, kad būtent darbovietės gali būti tos iniciatorės, kurios suburia žmones, paskatina, padrąsina. Netgi kalbant apie vakcinaciją nuo COVID-19, galbūt pasirūpinti savimi bei kitais galime paskatinti ne tik įmonės darbuotojus, bet ir aplinkinius? “, – pasakoja A. Grabinskė.

Grabinskė pastebi, kad verslui derėtų nebijoti išlysti iš už savo biuro sienų ir į gerus darbus įtraukti ne tik darbuotojus. „Aviva Lietuva“ donorystės akcijas vykdo šešiolikoje Lietuvos miestų ir paaukoti kraujo kviečia ne tik savo komandos narius, bet ir jų šeimas, draugus bei kitus gyventojus – taip siekiama kilniam tikslui suburti kuo daugiau žmonių.