„Pagrindinis šio renginio tikslas – parodyti, kad net ir didžiausių išgyvenimų metu, žmogus nėra vienas“, – dalindamasis įžvalgomis pabrėžia iniciatyvos įkūrėjas Dalius Stankevičius. Lietuvai vis dar pirmaujant pagal savižudybių skaičių, viešoji įstaiga ir gausus specialistų būrys renginyje kalbės apie tai, kaip pamatyti pirmuosius psichikos sveikatos nusilpimo ženklus ir kodėl svarbu nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos laiku. D. Stankevičius pabrėžia renginio misiją: „Savižudybių prevencija turi prasidėti ne nuo smerkimo, interpretacijų, o nuo supratimo. Tą renginyje ir bandysime daryti, pirmiausia – įsigilinti, suprasti, o tuomet išsiaiškinti, ką galime daryti kitaip tiek dėl savęs, tiek dėl kitų“.

Gegužės 28 d. nuo 14.00 val. vyksiantis renginys prasidės nuo sveikatingumo mugės šurmulio. Joje atvykusieji galės išvysti „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Krizių įveikimo centras“, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, „Kauno apskrities vyrų krizių centras“, Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą „Žvelk giliau“, meno terapijos ir socializacijos instituto „Vyta“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus bei „Baltic Shamans“ stendus. Visų organizacijų komandos pažada atsakyti į kylančius klausimus, supažindinti su jų kasdiene veikla, įtraukti į edukacines, interaktyvias viktorinas ar net simuliacinius žaidimus.

Kaip numatyta renginio programoje, nuo 14.30 val. atsidarys pokalbių erdvė, kurioje pašnekesius moderuos iniciatyvos įkūrėjas D. Stankevičius. Pirmasis pokalbis – „Nerimas – signalas ar vaizduotė?“ gvildens daugeliui pažįstamą jausmą, kurio metu sunku kontroliuoti ne tik mintis, bet ir fizinius pojūčius. Renginio metu apie gyvenimą su nerimu ir kitomis profesionaliomis įžvalgomis pasidalins Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja, psichologė Vaiva Klimaitė.

Nuo 15.00 val. susirinkusiųjų lauks antrasis pokalbis – „Perdegimas: kiek kainuoja noras turėti viską?“ su psichiatru prof. Eugenijumi Laurinaičiu ir „ACC Distribution“ valdybos pirmininku Regimantu Buožiumi. Bus stengiamasi išsiaiškinti, kaip pastebėti pirmuosius perdegimo požymius, ką daryti juos pastebėjus, kaip atskirti asmeninį ir profesinį gyvenimą bei teisingai valdyti laiką.

16.00 val. prasidės pranešimas tema – „Tu esi ne vienas“, kurio metu SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Laura Masiulienė ir Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja Gustė Kalanavičiūtė pasidalins ir papasakos apie

valstybės institucijų plėtojamą savižudybių prevencijos iniciatyvą „Tu Esi“ bei projektą skirtą emocinei sveikatai gerinti „Pagalba sau“.

16.30 val. renginio svečiai turės galimybę pasiklausyti asmeninės patirties. „Mano istorija. Tamsoje visuomet spindi šviesa“ pranešimo metu psichikos sveikatos ambasadorė, psichoterapeutė Inga Juodkūnė pasidalins motyvuojančia ir itin atvira savo istorija, o kartu dalyvaujanti lektorė Viktorija Andreikėnaitė pasidalins naujai kuriamo psichikos sveikatos ambasadorių projekto galimybėmis.

Ryškiausias renginio momentas – VšĮ „Skirtingos Spalvos“ įkūrėjo Daliaus Stankevičiaus dialogas su Juste Arlauskaite. 17.30 val. žinoma atlikėja pasidalins meilės ir atradimų gyvenimui istorijomis, gražiausiomis ir sunkiausiomis akimirkomis bei papasakos su kokiais psichikos sveikatos iššūkiais jai teko susidurti. Svarbi šio pokalbio tema ir kilnus tikslas kvies ne tik pasisemti motyvacijos, bet ir ragins palaikyti tuos, kurie yra susidūrę su savižudybe artimoje aplinkoje.

Organizatoriai „Skirtingos Spalvos“ kviečia gegužės 28 d. atvykti į renginį, pasipuošus žaliai mėlynos bei violetinės spalvos akcentais ir taip palaikyti su savižudybe artimoje aplinkoje susidūrusius asmenis. Daugiau informacijos apie „Skirtingų Spalvų“ iniciatyvą ir vyksiantį renginį: https://www.facebook.com/events/540706348184754

VšĮ „Skirtingos Spalvos” info.

Tik kelios pelėdų rūšys yra dažnos ir jas galima sutikti beveik visoje šalies teritorijoje. Net septynios pelėdų rūšys yra įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą, iš jų penkios yra saugomos ES Paukščių direktyvos, kur yra įtrauktos į pirmąjį priedą. Šiame priede išvardintoms paukščių rūšims yra steigiamos Natura 2000 teritorijos, kuriose siekiama užtikrinti palankias sąlygas rūšims gyvuoti. Tokia apsauga nustatyta ir Natura 2000 teritorijos Lietuvoje steigiamos šioms pelėdų rūšims – didžiajam apuokui, uralinei pelėdai, žvirblinei pelėdai, lututei ir balinei pelėdai.

Ornitologės teigimu, pelėdos labai išskirtiniai paukščiai, jautrūs aplinkos pokyčiams ir jų apsauga yra sudėtinga. Didžiausią grėsmę jiems kelia miškų kirtimas ir šlapynių sausinimas. Taip pat įtaką daro klimato kaita, grobio pokyčiai, trikdymas, invaziniai plėšrūnai ir kt.
„Paukščiai yra prisitaikę, kad būtent išsirita jaunikliai tada, kai aplinkoje būna daugiausiai grobio. Bet klimatas šiltėja, pelės pradeda veistis anksčiau ir daug grobio aplinkoje būna ne tada, kai auga jaunikliai, o daug anksčiau. O tada, kai jaunikliai auga, jau jo nebūna,“ – pateikė pavyzdį dr. G. Grašytė.

Mokslininkė išskyrė „Natura 2000“ tinklo teritorijas jau minėtoms penkioms pelėdų rūšims, kuriose vykdomos pelėdų apskaitos, stengiamasi užtikrinti palankias sąlygas, kad jos išliktų. Daugiausiai tokių teritorijų yra įsteigtų žvirblinei pelėdai – aštuonios teritorijos visoje Lietuvoje, nuo Kamanų pelkės iki Labanoro. Didžiajam apuokui ir balinei pelėdai Lietuvoje įsteigta tik viena saugoma teritorija Nemuno Deltoje. Uralinė pelėda yra paplitusi tik šiaurės ir rytų Lietuvoje, ji saugoma dvejose teritorijose – Biržų girioje ir Adutiškio-Guntauninkų miškuose. Lututė saugoma penkiose teritorijose – Aukštaitijos nacionaliniame parke, Labanoro, Rūdninkų, Dainavos giriose ir Čepkelių pelkėje.

„Pabandykite įsivaizduoti, kad tų paukščių turime tik dešimt ar tik šimtą porų ir greitai galime jų visai nebeturėti“ – miško kirtimų ribojimo pelėdų veisimosi vietose svarbą pabrėžė dr. G. Grašytė. Mokslininkės teigimu, „Ne mažiau svarbu užtikrinti ir ramybę veisimosi metu, nesausinti dar išlikusių šlapynių ar atkurti nunykusias, riboti invazinių plėšrūnų gausą. Ir Lietuvos miškuose bei pelkėse toliau galėsime klausytis šių saugomų rūšių ūbavimų“.

Ūbavimų pasiklausyti kviečiame žiūrint filmuotą medžiagą

Parengta pagal projekto „Naturalit” informaciją

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos info.

Kaip paaiškino  VSTT projekto „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas” vyr, specialistas R. Papšys, Jonavos rajone, Girelės girioje stumbrai atrado laikiną prieglobstį viename iš miško masyvų, tarp Juljenavos,Vanagiškių, Naujasodžio ir Barsukynės kaimų.

,,Retkarčiais paryčiais, stumbrai išeina į pamiškes ant žemės ūkio pasėlių, bet ten neužsilaiko, ir kaip matosi iš GPS siunčiamų signalų apie jų judėjimą, didžiąją paros dalį, o dažnai ir visą parą stumbrai praleidžia miške.

Stumbrams čia visko pakanka, vandens griovyje pilna, žolinės augmenijos daug, o  kirtavietėse bei savaiminiuose jaunuolynuose apstu ir šakelinio pašaro. Miške šiuo metu pakankamai ramu",- paaiškino specialistas.

Anot jo, šiuo metų laiku "sulindimas į mišką" būdingas reiškinys visioms stumbrų bandoms.

R.Barausko nuotr.

Remiantis praėjusiais metais atliktomis apklausomis, dalis žmonių vis dar nesutinka su tos pačios lyties porų teise sudaryti civilinę sąjungą, tačiau dauguma palaiko šias sąjungas tarp skirtingų lyčių. Dėl partnerystės reikalinga politinė valia, tačiau kol kas Lietuvoje jos trūksta, teigia LGBTQ+ teisių aktyvistas.

– Kokia yra visuomenės nuomonė apie LGBTQ+ bendruomenę?

– Praėjusių metų lapkritį „Delfi“ atlikta apklausa parodė, kad civilinę sąjungą tarp tos pačios lyties asmenų porų palaiko beveik 50 proc. gyventojų, nepritaria trečdalis, o tarp skirtingų lyčių civilinę sąjungą palaikytų iki 70 proc. piliečių. Ką tai rodo? Tas 20 proc. skirtumas man sako, kad žmonės vis dar skirsto santykius į tuos, kuriuos asmenys gali įteisinti, ir tuos, kuriuos reikia laikyti tarsi paslėpus, neapsaugotus, teisiškai neapibrėžtus. Tai dalis respondentų, mano nuomone, neįsigilinę į vieną pagrindinių konstitucinių apibrėžimų, kad žmogaus teisių negalima varžyti dėl jo tapatybės. O prieš įstatymą visi lygūs. Juk Civilinės sąjungos įstatymas negali diskriminuoti asmenų dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės ir net, sakyčiau, ne tai kad turi, bet jeigu jau yra pasirašomas, tai privalo užtikrinti vienodas sąlygas visiems – ir tos pačios, ir skirtingų lyčių poroms.

Apskritai jeigu paklaustume tų žmonių, to trečdalio, kurie nepritaria civilinei sąjungai tarp tos pačios lyties porų, klausimo, ar jie draugiški, ar gerbia žmogaus teises, ar visi žmonės turi būti lygūs, jie, ko gero, būtų linkę atsakyti teigiamai. Bet kai prasideda klausimai apie konkrečias asmenų grupes – ne tik tos pačios lyties poras, bet, tarkime, ir apie romus, žydus, kitos rasės ar kilmės asmenis – tai ta vertybinė pozicija keičiasi.

– Sakote, kad daug ką lemia tai, kaip žmogaus klausiama?

–Žinoma, yra ir kitų apklausų, pavyzdžiui, toks vadinamasis Laisvos visuomenės institutas 2022 metais paskelbė apklausos rezultatus, kurių išvados tokios – didžioji dauguma nenori, kad būtų priimta civilinė sąjunga. Tačiau atkreipčiau dėmesį, kad klausimo formuluotės šiuo atveju buvo neetiškos, t.y. respondentams sufleruojami atsakymai. Pavyzdžiui, kai žmogaus klausiame „ar pritariate Partnerystės svarstymui, kai vyksta karas Ukrainoje“, tai tarsi supriešinamos dvi atskiros temos – karas ir LGBTQ+ teisės. Ir tuomet žmogui sufleruojama rinktis, kas jam svarbiau. Nors tos temos nesusijusios. Ir staiga rezultatas toks, kad pritariančiųjų – tik daugiau nei 3 proc., visiškai nepritariančiųjų beveik 45 proc. Taip

pat vienas klausimų buvo klaidinantis – buvo respondentų klausiama, ar jie pritaria Partnerystės įstatymui, kuris esą įteisintų tos pačios lyties šeimas, pakeistų šeimos sampratą. Tas įstatymas ir taip jau buvo kritikuotas, kad pasirinkta labai atsargi formuluotė dėl partnerių apibrėžimo, ir tas Partnerystės įstatymas šeimos sąvokos konstitucine prasme nebūtų niekaip pakeitęs. Bet apklausiamiems respondetams buvo sufleruojama kitaip. Ir štai čia matome rezultatus tokius, kokius matome.

Tad ta visuomenės nuomonė susijusi ir su tuo, kaip klausiama. Jeigu klausimai sufleruoja atsakymą – gauname tokius rezultatus, kokių nori apklausos užsakovai. Jeigu nesufleruoja, matome tikrąsias nuotaikas.

Tai tikrosios nuotaikos pozityvesnės nei nori pateikti tam tikros organizacijos, sakančios, kad gina tradicines vertybes.

– Trečiadienį minima Tarptautinė diena prieš trafobiją, bifobiją ir homofobiją. Kaip mums sekasi užtikrinti LGBTQ+ asmenų lygybę?

– Deja, judame sunkiai, pernai pateiktas Civilinės sąjungos įstatymas yra nežinia kur, kol kas Seimo salės vėl niekaip šis klausimas nepasiekia, iš Prezidentūros tyla, premjerė Ingrida Šimonytė vaizdžiai feisbuke pareiškė, kad savo frakcijos kolegoms rankų dėl civilinės sąjungos nesukios, nors ji pati praėjusiais metais Tarptautinę šeimos dieną pareiškė, kad jai nemalonu, jog iki šiol nepavyko apibrėžti, kad LGBTQ+ poros yra šeima. Štai jos citata: „Vadinasi kažko dar esu nepadariusi, kažko turbūt esame nepadarę ir mes visi“. Tai tikrai, matyt, trūksta koalicijoje to darymo. Gal tas rankas ir reikėtų pasukioti, kai kalba eina apie pagrindines žmogaus teises, tokias kaip teisė į šeimą.

– Ar situacija gerėja?

– Tarptautinė LGBTQ+ teisių organizacija „ILGA-Europe“, vertinanti 49 šalių padėtį, kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais metais Lietuvai skyrė 24 proc. (palyginimui - Ispanija surinko 74 proc., Islandija – 71 proc., daugiausia procentų surinko Malta - 89). Tačiau mūsų šalies pozicija nukrito. Tai rodo, kad iš esmės per metus Lietuvoje LGBTQ+ asmenų teisinė padėtis nei pagerėjo, nei pablogėjo, tačiau situacija gerėjo kitose valstybėse, dėl ko mes tarp 49 valstybių užimame vis žemesnę vietą.

– Kokie didžiausi iššūkiai kyla?

– Viena iš svarbiausių problemų išlieka tos pačios lyties porų santykių nereglamentavimas. Kol tai nebus padaryta, visuomenėje ir toliau vyraus stigma, kad kažkas yra už įstatymo ribų, kad žmonės turi mažiau teisių. Jeigu bus priimtas Civilinės sąjungos įstatymas, visuomenei bus aiškiai pasakyta – šie žmonės nusipelnė tokių pačių teisių kaip ir visi kiti. Kol kas tokios politinės valios nėra. Tai ir padėties nematome ypatingai gerėjančios.

„ILGA-Europe“ ataskaitoje taip pat minima, kad prasta LGBTQ+ migrantų padėtis, jie susiduria su institucine homofobija, keliems migrantams atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą, nors jų gimtosiose šalyse jiems gresia pavojus, be to, policija atlieka tyrimą dėl galimos seksualinės prievartos prieš Užsieniečių registracijos centre gyvenusį asmenį, priklausiusį LGBTQ+.

Taip pat minima, kad tiek politinių, tiek religinių lyderių kalbos prieš LGBTQ+ asmenis, neapykantos kurstymas išlieka rimta problema. Ir štai čia man norisi paminėti ugningą Aukščiausiosios tarybos deputatės Zitos Šličytės kalbą per praėjusių metų kovo 11-ąją, kai ponia pasipiktino tariama „Lietuvos homoseksualizacija“, vartojo ir žodį, neminėsiu, bet kuris puikiai žinomas tautoje kaip toks, kuris nukreiptas prieš homoseksualios orientacijos asmenis. Pareigūnai ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo nutraukė.

Kita vertus, ataskaitoje pabrėžiamas ir teigiamas teisėsaugos institucijų atsakas – pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas nuteisė buvusį kandidatą į Seimą Pranciškų Valicką ir pagal nuosprendžį jis turės sumokėti 5 tūkst. eurų baudą už neapykantos kurstymą. Priminsiu, kad šis ponas rinkiminių debatų metu pareiškė, jog LGBTQ+ asmenys, suprask, yra iškrypėliai, kankins vaikus. Tai teisėsauga čia pademonstravo ryžtą ir asmeniui parodė, kad neapykantos kurstyti negalima, žodžio laisvė nėra absoliuti, kai kalba eina apie kito asmens teises, o tai vertinčiau teigiamai. Deja, to ryžto kartais ir pritrūksta, pavyzdžiui, Nacionalinės LGBT+ teisių organizacijos LGL biuro darbuotojams susidorojimu dalgiu grasinęs vyras nebuvo nubaustas, nes esą pritrūko grasinimo realumo. Tai ta teisėsaugos reakcija tokia dviprasmiška.

Praėjusiais metais, gegužę, buvo pradėtas tyrimas dėl parlamentaro Petro Gražulis pasisakymų, kai jis LGBTQ+ žmones pavadino išsigimėliais. Tai įvyko Seime pateikus Civilinės sąjungos įstatymą, kai Seimo narys leido sau prieiti prie LGBTQ+ aktyvistų, tuo metu buvusių Seime, juos iškoneveikė. Tyrimas tęsiamas jau kurį laiką ir manau teisėsauga šiuo atveju šiek tiek rodo delsimą priimti atitinkamus sprendimus. Nes labai svarbu tokiose bylose yra efektyvumas. O efektyvumas tiesiogiai susijęs su laiko tarpu, per kurį tokios bylos yra ištiriamos. Tai tyrimas tęsiamas jau ne vieną mėnesį ir belieka tik spėlioti, kodėl įtarimai kol kas P. Gražuliui nėra pareikšti, kodėl Generalinė prokuratūra bijo inicijuoti teisinio imuniteto panaikinimą Seimo nariui. Juk prieš įstatymą lygūs visi. Net ir Seimo nariai.

– Visuomenėje vis dar kartais klausiama, ko jūs demonstruojatės. Kaip jūs atsakytumėte į šį klausimą?

– Man neįsivaizduojamas toks klausimas, pavyzdžiui, moterims arba dirbantiems medikams, apie švietimo sistemos problemas kalbantiems mokytojams, neįgaliesiems, kurie dalijasi, kokių poreikių jiems reikia. Tas nuolatinis pasakymas „nelįskit į akis“ skatina žmones dingti iš viešojo diskurso ir jų problemos staiga taptų nematomos. Kažkas mitinguoja dėl geresnių darbo sąlygų. Kažkas – dėl prieinamesnių visuomeninių paslaugų. Ir jie visi turi teisę būti matomi.

– Esu girdėjęs tokį pasakymą: „Kas iš jūsų tas teises atima?“.

– Lygiai to paties norėčiau paklausti šeimų maršų dalyvių, kurie yra prieš LGBTQ+ asmenis, prieš Civilinės sąjungos įstatymą, prieš Stambulo konvenciją. Ką šie teisės aktai iš jūsų atims? Susituokti uždraus, nebeleis vaikų auginti? Nieko panašaus mano paminėti teisės aktai nepadarys. Dangus nesugrius. Kalbant apie teises, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija numato teisę tuoktis ir kurti šeimą. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad šeima – neutrali lyties pagrindu. Reiškia žmogus turi teisę kurti šeimą. Šiuo metu jis Lietuvoje to padaryti negali, nes nėra priimti atitinkami teisės aktai. 

Tolerantiško Jaunimo Asociacijos info.

Itin svarbu matuoti kraujo spaudimą

Pasak profesoriaus M. Miglino, arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) yra labai dažna, tačiau valdoma liga.

„Norint pastebėti hipertenziją anksti, kol dar neišsivystė komplikacijos, būtina reguliariai matuoti kraujo spaudimą. Tai galima daryti tiek namuose, tiek vaistinėje, pas šeimos gydytoją ar vizito pas bet kurį kitą specialistą metu. Dažniausiai būtent tokiu būdu hipertenzija ir nustatoma, nes vystantis šiai ligai įprastai nejaučiami jokie simptomai. 40 proc. suaugusiųjų Lietuvoje yra padidėjęs kraujospūdis ir daugiau nei pusė to nė nežino, nes jo nesimatuoja“, – atkreipia dėmesį profesorius.

Pasak jo, yra dvi hipertenzijos rūšys – pirminė ir antrinė hipertenzija. Pirmosios išsivystymo priežastys iki šiol nėra tiksliai žinomos, tačiau ja serga kur kas daugiau žmonių negu kitos formos hipertenzija. Manoma, kad šią nepagydomą ligą sukelia įvairūs genetiniai ir aplinkos veiksniai. O antrinę hipertenziją sukelia konkrečios priežastys, pavyzdžiui, endokrininis susirgimas, inkstų arterijų susiaurėjimas ir kitos ligos. Šią hipertenziją galima pagydyti pašalinus ją sukėlusią priežastį.

„Nors hipertenzijai išsivystyti svarbi ir genetika, dar svarbiau – mūsų aplinka ir gyvenimo būdas, taip pat prevencija. Nuo šių metų gegužės 1-osios startavo atnaujinta širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kurioje gali dalyvauti žmonės nuo 40 iki 60 metų. Manau, tai nuostabi galimybė išsitirti sveikatą ir užkirsti kelią kardiovaskulinėms ligoms, įskaitant ir hipertenziją. Ši programa stipriai prisideda prie hipertenzijos atvejų skaičiaus mažėjimo ir geresnio šios būklės valdymo“, – teigia specialistas.

Profesorius dalijasi 8 taisyklėmis, kaip išvengti hipertenzijos arba ją suvaldyti

1. Reguliariai užsiimkite fizine veikla. Rekomenduojama bent 5 dienas per savaitę ne mažiau nei po 30 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla, tokia kaip greitas ėjimas, šiaurietiškas vaikščiojimas ar plaukimas. Pasak prof. M. Miglino, tokios fizinės veiklos poveikis prilyginamas vaistams.

2. Mažinkite suvalgomos druskos kiekį. Profesoriaus teigimu, Lietuvoje buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad šalies gyventojai vartoja dvigubai daugiau druskos, negu rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. „Lietuviai kasdien suvartoja vidutiniškai po 10 gramų druskos, o rekomenduojama norma yra 5 gramai. Labai svarbu ne tik naudoti mažiau druskos gaminant

namuose, bet ir skaityti maisto produktų etiketes – trys ketvirtadaliai druskos suvartojama su parduotuvėje įsigytais produktais“, – atkreipia dėmesį M. Miglinas.

3. Jeigu paskirti vaistai, vartokite juos pagal gydytojo nurodymus. Profesorius pabrėžia, kad vaistai turi būti vartojami būtent taip, kaip nurodyta gydytojo – negalima patiems koreguoti vaisto dozių ar nutraukti jų vartojimo.

4. Jeigu turite antsvorio – mažinkite kūno svorį. Antsvoris ir padidėjęs kraujo spaudimas yra tiesiogiai susiję.

5. Valdykite stresą. Nors streso neišvengsime, svarbu rasti būdų atsipalaiduoti.

6. Maitinkitės subalansuotai – svarbu užtikrinti pakankamą kiekį skaidulų ir kalio.

7. Mažinkite alkoholio vartojimą – alkoholis didina kraujo spaudimą.

8. Reguliariai matuokitės kraujo spaudimą, o pastebėję padidėjusį kraujospūdį kreipkitės į gydytoją.

Negydant – rimtos komplikacijos

Profesoriaus teigimu, optimalus nesergančio žmogaus kraujo spaudimas turėtų būti 120 ir 80.

„140 ir 90 jau laikoma padidėjusiu kraujo spaudimu, o sergant, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, padidėjusiu kraujo spaudimu gali būti laikomas ir dar mažesnis skaičius, pavyzdžiui, 130 ir 80“, – teigia prof. M. Miglinas.

Pasak jo, dažnai būna taip, kad pacientams būna ir padidėjęs kraujo spaudimas, ir aukštas cholesterolio kiekis. Tokiu atveju skiriami statinai, kurie ne tik mažina cholesterolį, bet ir saugo nuo pažaidos vidinius organus, tokius kaip smegenys ir inkstai.

„Na, o hipertenzijai pažengus gali būti jaučiami galvos skausmai, karščio bangos, taip pat nekontroliuojama hipertenzija skatina aterosklerozės vystymąsi, gali sukelti organų taikinių pažeidimus. Ši liga veikia ir galvos smegenis – gali sukelti insultą, smegenų išemijos priepuolius. Noriu atkreipti dėmesį, kad net tuomet, jeigu neišsivysto grėsmingi smegenų kraujotakos sutrikimai, padidėjęs kraujo spaudimas siejamas su prastesnėmis pažintinėmis funkcijomis ir demencija senatvėje. Tad labai svarbu rūpintis savimi jaunystėje, kad senatvėje būtų galima džiaugtis geresne sveikata“, – apie ligos padarinius kalba prof. M. Miglinas.

Hipertenzija taip pat gali sukelti infarktą, širdies kraujagyslių pažeidimus, dėl akių dugno kraujagyslių pokyčių gali sutrikti ir regėjimas. Liga gali paveikti ir galūnes, pavyzdžiui, kojų kraujotaką – tokiu atveju gali netgi prireikti amputacijos dėl periferinių kraujagyslių užakimo.

Pasak Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininko, statistika išties nedžiugina – Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europoje, kurioje kasmet nustatoma daugybė širdies kraujagyslių pažeidimų atvejų. Šalyje daugėja ir inkstų pažeidimų atvejų, kurie yra labai grėsmingi, ne tik sutrikdo gyvenimo kokybę, bet ir sumažina jo trukmę. „Todėl raginu rūpintis savo sveikata – juk tos aštuonios taisyklės nėra jau tokios sudėtingos, o jų laikydamiesi atnešime savo sveikatai didelę naudą“, – pataria prof. M. Miglinas.

Tad kaip pakeisti požiūrį į paaugliškus iššūkius, atsikratyti stigmatizuojančių nuostatų apie paauglius, išmokti atpažinti jų sunkumus ir padėti jiems, kokia laiku suteiktos pagalbos vertė, šiandien savo įžvalgomis vaiko teisių gynėjų surengtoje konferencijoje su gausia auditorija dalijasi mokslininkai ir praktikai. Pristatyti antrus metus vaiko teisių gynėjų vykdomo Multidimensinės šeimos terapijos – pagalbos paauglius auginančioms šeimoms per terapinius pokalbius metodo rezultatai.

„Didžiuojuosi, kad Lietuvoje atsiranda naujos ir pažangios priemonės, teikiant paslaugas šeimoms ir vaikams. Multidimensinės šeimos terapijos metodas kaip tik yra tokia paslauga – sunkumus išgyvenantiems paaugliams ir šeimoms įveikiant iššūkius. Šiandien jau turime nemažai sėkmės istorijų ir neabejoju, kad ateityje jų tik daugės“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nuo paklydimų paauglį saugo geri santykiai šeimoje 

Vaiko teisių gynėjai sako, kad labai svarbu suprasti, jog paauglio elgesys didele dalimi priklauso nuo santykių šeimoje. Tad norint padėti su sunkumais susidūrusiam savo vaikui paauglystėje, būtina aiškiai įsivardyti šių sunkumų kilmę ir keistis visai šeimai.

Tokį unikalų metodą, kai į pokytį įtraukiamas ne tik vaikas, bet ir artimiausia jo aplinka (tėvai, mokyklos bendruomenė, draugai), siūlo vaiko teisių gynėjų vykdoma Multidimensinės šeimos terapijos programa.

„Džiaugiamės atvėrę kelią į šiuolaikišką pagalbą paauglius auginančioms šeimos. Darbui Olandijos profesionalų parengti mūsų specialistai, kartu su paaugliais ir jų tėvais per pusę metų intensyvaus darbo sukuria  tikrą stebuklą – ne vienai šeimai padėjo patikėti, kad pokytis įmanomas net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose“, – kalba Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Pasak I. Skuodienės, paauglystė išties kupinas  iššūkių metas vaikui, tėvams, mokytojams. Tačiau tai gali būti ir visus auginantis metas – supratus, kad vaiko sunkumai dažnu atveju byloja apie keistinus suaugusiojo santykius su vaiku, būna kur kas lengviau rasti pozityvius sprendimus.

Jau pavyko padėti daugiau nei 70-čiai šeimų. Šiuo metu dirbama dar su 53-imis į krizę patekusiomis paauglių šeimomis. 

Konferencijoje dalintasi konkrečių šeimų istorijomis. Jos iliustruoja, kaip per susitikimus su šeimos terapijos specialistu keitėsi santykis šeimoje, atsistatė ryšys tarp vaiko ir tėvų, tėvai išmoko girdėti ir suprasti vaiką, gerbti ir įsiklausyti. Terapijos padėjo spręsti sudėtingas paauglio elgesio problemas – tokias, kaip mokyklos nelankymas, priklausomybės, o smurtinį elgesį keisti pozityviomis emocijų išraiškomis.

Suprasti paauglį ir jam padėti – visada tinkamas laikas

Kalbėdama apie paauglio elgesio sunkumų kilmę, Liudovika Pakalkaitė, traumai jautrių metodų praktikė atkreipia dėmesį į ankstyvosios vaikystės patirčių įtaką. Kalbėtojos nuomone, vaikystėje patirtos traumos paauglystėje aktyvuojasi, jei iki tol vaikui nebuvo padėta jas įveikti. Trauma tiesiog nulemia, kaip į bet kurį dalyką vėliau reaguojame, priimame ir elgiamės.

Raida, ypač emocinė, gali vėluoti perpus. Saugaus ryšio trūkumas dažnu atveju yra patenkinamas santykyje su bendraamžiais, priimant bet kokį ryšį – paaugliui svarbiausia būti reikalingam, pripažintam ir priklausyti kam nors. Toks būtinas besiformuojančiai asmenybei artumo poreikis veda į ankstyvus lytinius santykius, priklausomybes ir pan. Elgesys yra ženklas, išraiška visko, ką esame patyrę.

Lektorė sako, kad trauma yra ne tai, kas vaikui nutinka, bet tai, kas nutinka vaiko kūne jos metu. Meilės, dėmesio stoką vaikas įveikia lengviau, jeigu gauna tinkamą pagalbą. Kur kas gilesnes žaizdas palieka smurtiniai patyrimai. Tačiau L. Pakalkaitė optimistiškai žvelgia į paauglystės iššūkius, kokie sudėtingi jie būtų.

Ji primena, kad žmogaus smegenys išlieka plastiškos net iki 25–27 m. Jos nuomone, bet kada galime perkeisti paauglio patirtis, suteikti jam naujų ir pozityvių patyrimų. Galime kompensuoti tai, ko vaikas negavo ir pakeisti paauglio elgesį bei reakciją į aplinką.

Paaugliški nusižengimai pernelyg sureikšminami

Statistika rodo, kad pernai 558 šalies paaugliai nuo 13 iki 17 m. įtarti nusikalstamų veikų padarymu, itin sunkiais nusikaltimais kaltintų paauglių – 267.  Per dešimt metų tokių nusikaltimų sumažėjo tris kartus, tačiau bent kartą gyvenime iš parduotuvės ką nors pavogė kas dešimtas nepilnametis. 

Apie ugdymo įstaigose tarp vaikų kylančias patyčias, psichologinio ar fizinio smurto atvejus vaiko teisių gynėjai pranešimų gauna vis daugiau. 2020 m. iš ugdymo įstaigų buvo gauti 928 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, 2021 m. – 1139, 2022 m. – 1455. Per šių metų pirmąjį ketvirtį gauti 595 pranešimai.  

Tačiau Jungtinių Tautų Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos gairės skelbia, kad jaunuolių elgesys, neatitinkantis visuotinių socialinių normų ir vertybių, dažnai yra sudedamoji brendimo ir augimo dalis ir daugelis žmonių jį savaime išauga.

Vilniaus universiteto atstovas Gintautas Sakalauskas teigia, kad kai reaguojama į vaiko nukrypstantį nuo normos elgesį siekiant jį kontroliuoti, bet nesigilinant į šio elgesio priežastis ir pagalbos poreikį, vaikas susiduria su izoliacija arba yra baudžiamas.  Tai nesprendžia problemos.

Pripažinimo ir integravimo strategija besivadovaujantys profesionalai laikosi nuostatos, kad nukrypstantis nuo normos elgesys yra simptomas, signalizuojantis apie gilesnius vaiko pagalbos poreikius, kuriuos profesionalai siekia atliepti, o pagrindinis tikslas turi būti pagerėjimas konkrečiu momentu ir vaiko tolimesnio gyvenimo pokytis.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

VTAT info.

Cementas yra naudojamas ne tik skiedinio, kuris reikalingas mūrijimo ir tinkavimo darbams, jis pasitarnauja ir kaip kietas apsauginis viršutinis sluoksnis toms struktūroms, kurias reikia apsaugoti nuo gamtinių oro sąlygų ir galimos cheminės erozijos. Jis yra būtinas kelių, tiltų, tunelių, užtvankų, pralaidų statybos darbuose.

Kaip gaminamas betonas?

Betono gamyboje šalia cemento dar yra reikalingas užpildas, kuriam naudojamas žvyras, smėlis ir grūsto akmens skalda. Gaminant betoną cementas atlieka rišamąjį vaidmenį. Jo dalis bendrame betono mišinyje sudaro iki penkiolikos procentų. Užpildas ir sausas cementas kruopščiai sumaišomi, o paskui pilamas vanduo. Tada cheminės reakcijos dėka esamas mišinys ima stingti. Prieš galutinį jo sustingimą skystoji betono masė pilama į reikiamą specialią formą, kad joje įgautų pageidaujamą pavidalą. Betono masės stingimo laikas priklauso nuo joje panaudoto gipso kiekio. Šį procesą galima paspartinti į mišinį įdėjus kalcio chlorido.

Kokie yra žinomi betono mišiniai?

Betono mišiniai klasifikuojami pagal tankį, pagal užpildų stambumą ir paskirtį. Pagal tankį jie yra skirstomi į sunkiuosius, normaliuosius, lengvuosius ir itin lengvus. Pagal užpilą jie skirstomi į smulkiagrūdžius, kurių grūdeliai siekia iki 10 milimetrų, ir stambiagrūdžius, kuriuos sudaro dalelės siekiančios iki 150 milimetrų. Pagal paskirtį betono mišiniai skirstomi į konstrukcinius, konstrukcinius-termoizoliacinius, termoizoliacinius, hidrotechninius, dekoratyvinius, atsparius karščiui ir cheminių medžiagų poveikiui be skirtus kelių tiesimui. Mišiniai taip pat būna atsparūs šalčiui, nepralaidūs vandeniui ir pan.

Kas garantuoja betono mišinių kokybiškumą?

Betono mišinių kokybiškumą garantuoja šiuolaikinėmis technologijomis paremta gamybinė įranga, kuri garantuoja aukščiausią šios rūšies gaminių kokybę, atitinkančią visus europinius standartus. Betono mišinių sudėtinės dalys yra labai tiksliai sudedamos pagal reikiamas normas, o paties mišinio sumaišymas pasižymi stabilumu ir greitumu.

Adrianai likimas išbandymų nepagaili nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Mergaitė gimė su įgimta tulžies latakų atrezija, kai dėl neišsivysčiusių tulžies latakų tulžis kaupiasi kepenyse ir galiausiai visiškai sutrikdo organo veiklą. Vos dviejų mėnesių kūdikiui buvo atlikta sudėtinga operacija, bet ji nepadėjo, todėl medikai nusprendė, kad ją gali išgelbėti tik kepenų transplantacija. Dalį savo kepenų jai paaukojo mama, kuriai tuo metu buvo vos 19 metų, mergina vis dar mokėsi mokykloje.

„Adrianą vos gimusią iš karto išvežė į Santaros klinikas dėl žemo cukraus kiekio organizme. Santariškėse jai aptiko geltą, kuri užsitęsė, todėl būdama vos dviejų mėnesių Adriana patyrė operaciją. Po operacijos chirurgas pasakė, kad Adriana neišgyvens, jeigu jai nebus atlikta transplantacija. Nuo penkto iki devinto jos gyvenimo mėnesio mes tiesiog gyvenome Santariškių gastroenterologijos skyriuje. Prisiminame su meile ir pagarba visus šio skyriaus darbuotojus, kurie tapo mūsų šeima“, – pasakoja Adrianos mama Sandra.

Pagalbos ranką ištiesė Lietuvos žmonės

Lietuvoje kepenų transplantacijos vaikams neatliekamos, dėl to ligoniai yra siunčiami į transplantacijos centrus užsienyje, kur operacijos kaštus kompensuoja ligonių kasos. Adrianos kepenų transplantacija atlikta Varšuvoje. Nors operacijos išlaidas kompensavo ligonių kasos, šeimai buvo reikalingos lėšos pragyvenimui Varšuvoje. Pagalbos ranką ištiesė Lietuvos žmonės, suteikę paramą per „Išsipildymo akciją“. 

„Aš pati dar buvau mokinė, vyras ką tik buvo pradėjęs dirbti, jokių lėšų mes neturėjome. Todėl iki šiol esu labai dėkinga žmonėms, kurie mums šiuos pinigus paaukojo ir kurie mums visapusiškai padėjo. „Išsipildymo akcijos“ metu mums buvo surinkta 10 tūkst. litų, todėl mes galėjome vykti į Varšuvą atlikti transplantaciją. Po transplantacijos tris mėnesius praleidome Varšuvoje, dar trejus metus praktiškai neišeidavome iš ligoninių Lietuvoje“, – sako Sandra.

Mergaitės motina dėkoja Dievui už tai, kad neteko tarp senelių ieškoti donoro, nes juo tiko būti ji pati.

„Nesudvejojau nė akimirkai – tiesiog žinojau, jog aš turiu padaryti viską, kad mano mergaitė išgyventų. Stiprybės man suteikė pati Adriana – tai mažas stebuklas, kuris žiūri didelėmis akimis ir tiki savo mama. Ir visi gydytojai mums sakydavo, kad Adriana stipri ir nori gyventi. Esu dėkinga ir savo vyrui už didelį palaikymą – jo dėka nepasidaviau rūpesčių naštai, pabaigiau mokslus, nemečiau jų.“

Dar vienas smūgis šeimai – Adriana papuolė į avariją

Vis dėlto prieš penkerius metus šeimos gyvenimą apsunkino dar viena nelaimė – Adrianą partrenkė automobilis. Tuo metu devynerių mergaitė išėjo iš namų link stotelės, kurioje sustoja vaikus į mokyklą vežantis autobusas. Vis dėlto stotelės mergaitė nepasiekė.

„Nuo mūsų namų iki stotelės – maždaug penkios minutės kelio. Ji atsikėlė, pavalgė, pirmą kartą gyvenime pasiprašė eiti palaidais plaukais, aš jai leidau, ir ji laiminga išėjo. Prieš jai išeinant iš namų, jos telefone įjungiau žibintuvėlį – su juo ji jausdavosi saugi, nes eiti reikia kelio šalikelėje. Be to, ir autobuso vairuotojas prašydavo, jog vaikai būtų su žibintuvėliais, kad juos matytų. Adriana man pasakojo, kad ji sustojo šalikelėje norėdama išjungti žibintuvėlį, nes jau buvo pakankamai šviesu, o stotelėje stovėjo vyras su šviesą atspindinčia liemene. Tuo metu ją ir partrenkė mašina.

Apie nelaimę man pranešė iš jos mobiliojo telefono paskambinęs vyras. Labai išsigandau išgirdusi ne Adrianos balsą, aplankė pačios blogiausios mintys. Šokas buvo toks didelis, kad išlėkiau iš namų pamiršusi, jog namie lieka kita dvejų metukų dukrytė. Kai nuvykau, Adriana gulėjo griovyje buvusioje pusnyje, toli nuo važiuojamosios kelio dalies. Aplink stovėjo policijos pareigūnai, klūpėjo moteris ir du vyrai – rajono meras ir jo pavaduotojas, kurie pravažiuodami sutiko padėti. Adriana šaukėsi manęs. Ji buvo be vieno bato, kepurės, striukė buvo suplėšyta, daiktai iš kuprinės išsimėtę aplink. Nė vieno daikto nebuvo važiuojamojoje kelio dalyje“, – pasakoja mergaitės mama Sandra.

Po šios nelaimės policija atliko išsamų tyrimą, o jo rezultatai šeimą šokiravo – tyrėjai nustatė, kad Adriana pati kalta dėl šio incidento. Tyrimas parodė, kad mergaitė, nors ir turėjo žibintuvėlį, pasitraukė iš kelio šalikelės ir buvo partrenkta todėl, nes ėjo tiesiog važiuojamojoje kelio dalyje. 

„Kai ją perkėlė į greitosios pagalbos automobilį, ten buvęs vyras man perdavė jos telefoną. Jame vis dar degė žibintuvėlis – ji net nespėjo jo išjungti. Taip pat nebuvo atidaryta jokia programėlė, nors vėliau ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo nurodyta, kad ji greičiausiai naršė telefone ir nežiūrėjo į kelią. Iš tiesų Adriana niekada taip nepasielgtų“, – prisimena Sandra.

Apie ketverius metus mergaitės motina kovojo dėl teisybės ir ieškojo teisinio kelio kovoti su tyrimo sprendimu. Vis dėlto galiausiai Sandra nusprendė pasiduoti ir bylą nutraukti.

Septintokei Adrianai stiprybės suteikia kiti vaikai

Po avarijos Adrianos sveikata sutriko dar labiau – ji dabar turi ir nugaros problemų, hipertenziją, rankos deformaciją. Mergaitei visą gyvenimą reikės gerti imunosupresantus.

„Labai gaila ir skaudu, kad mano vaiką šioje situacijoje padarė kaltu, o partrenkusi moteris visiškai niekuo nepadėjo ir nekompensavo gydymo išlaidų. Adrianai buvo skirtas namų mokymas, man teko išeiti iš darbo ir būti šalia dukros. Adriana iki pat dabar bijo važiuoti autobusu ir eiti iki stotelės. Į mokyklą ir iš jos mergaitę parvežu aš“, – sako Sandra.

Šiuo metu Adriana eina į septintą klasę. Nors dėl sveikatos problemų ji turi praleisti daug pamokų, pasak jos mamos, mergaitė visada stengiasi pasivyti klasės draugus: „Adriana turi daug draugų, ji yra draugiška ir geraširdė mergaitė. Kiti vaikai tikrai suteikia jai stiprybės.“

Sunkumų nepalaužta Adrianos mama Sandra motinos dienos proga turi palinkėjimą visiems, kurie turi galimybių padėti gyvenimo išbandymus patiriantiems vaikams. Taip pat ir jų tėvams.

„Labai linkiu, kad žmonės nebūtų abejingi, ir jei yra nors menkiausia galimybė išgelbėti žmogų ar padovanoti jam gyvybę, būtinai padarykite tai. O visų sergančių vaikų tėveliams linkiu neprarasti vilties ir tikėti. Mylėkite, gerbkite ir saugokite savo vaikus bet kokia kaina“, – sako Sandra.

Transplantacijų laukia šimtai

Apie galimybę dovanoti organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tada, kai reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje žmogui yra konstatuojama klinikinė smegenų mirtis arba sustojęs kvėpavimas ir nutrūkusi kraujotaka. Svarbu suprasti, kad smegenų mirtis – ne koma. Konstatavus smegenų mirtį žmogus nebepabus, nes jo smegenų veikla nebeatsikurs.

Artimųjų jaučiamas netekties skausmas ir liūdesys apsunkina sprendimo, ar pritarti organų donorystei, priėmimą.

Artimiesiems sutikus padovanoti organus, gavus kraujo tyrimų rezultatus ir gydytojams įvertinus organų būklę – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus, jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinkamas.

Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inksto ir inksto-kasos komplekso laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – galimybę regėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 307 žmonės*: 77 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 33 širdies, 7 plaučių, 3 širdies-plaučių komplekso, 44 kepenų, 142 ragenų transplantacijos. Iš jų – 5 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo ar artimųjų organus po mirties.

Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinė“ arba „Gintarinė vaistinė“ vaistinėje.

*2023 m. kovo 31  d. duomenimis

NTB info.

Asociatyvi pexels.com nuotrauka

Kas yra plaukų šalinimas lazeriu?

Galbūt yra vyrų, kurie dar nežino apie čia naujausią plaukų šalinimo inovaciją, tad trumpai pristatysime: plaukų šalinimas lazeriu – tai procedūra, kurios metu lazerio spindulys nukreipiamas į odą, siekiant pašalinti plaukelius ir neleisti jiems ataugti. Kuomet lazeris patenka į plaukų folikuluose esantį melaniną, jis sukelia reakciją, kuri galiausiai jį sunaikina. Laikui bėgant, atlikus keletą procedūrų – plaukai atauga vis plonesni, kol visai nustoja augti.

Plaukų šalinimo lazeriu privalumai

Kadangi vyrai paprastai turi storesnius, tankesnius ir šiurkštesnius plaukus, nei moterys, jiems plaukų šalinimas lazeriu ilgainiui gali rodyti net ir didesnius rezultatus, tačiau privalumai abiem lytims itin panašūs:

• Procedūra neužtrunka ilgai

Plaukelių šalinimo lazeriu procedūros yra itin greitos, salone, priklausomai nuo pasirinktų plaukų šalinimo vietų, dažniausiai praleisite tik apie 20 – 60 minučių. 

• Ilgainiui sutaupysite pinigų

Atlikdami plaukų šalinimo lazeriu procedūras, atsisakysite begalės skustuvų, skutimosi kremų ir apsilankymų depiliacijos vašku salone. Šiuo metu plaukelių šalinimo lazeriu kaina sumažėjo, o depiliacijos vašku priešingai – išaugo. Dar pagalvokite apie tai, jog renkantis lazerinę depiliaciją po tam tikro laiko užtikrinami ilgalaikiai rezultatai.

• Atsikratysite įaugusių plaukelių

Lazeriniu plaukų šalinimu galite užkirsti kelią įaugusiems plaukeliams, kurie ypač dažna problema naudojantis epiliatoriumi ar net depiliuojant vašku. Taip pat šis lazerinis metodas yra puiki išeitis žmonėms, kurių oda jautri, o kaip žinote, po skutimosi ar depiliacijos vašku ji itin sudirgsta.

• Nereikia auginti plaukelių tarp procedūrų

Skirtingai nei vaško depiliacijos atveju, tarp procedūrų galite naudotis skustuku. Jums nereikia laukti, kol plaukai užaugs.

• Nereikės pergyventi dėl sunkiai pasiekiamų vietų

Kiekvienas, kuris bandė skusti sunkiai pasiekiamą vietą, pavyzdžiui, nugarą, tikrai supranta, kaip patrauklu visą likusį gyvenimą nebekovoti su šiomis vietomis.

Ko tikėtis plaukelių šalinimo lazeriu procedūros metu

Pati procedūra yra gana paprasta ir nesudėtinga, trunkanti nuo poros minučių, kuomet pasirenkamas nedidelis plotas, pavyzdžiui, viršutinė lūpa ir iki valandos ar daugiau, kai atliekamas didesnis plotas, pavyzdžiui, kojų ar nugaros zonos.

Plaukų šalinimas lazeriu vyrams dažniausiai yra šiek tiek skausmingesnė procedūra nei moterims, dėl dažniausiai tamsesnių ir tankesnių plaukelių. Žinoma, skausmo lygis skiriasi priklausomai nuo kiekvieno žmogaus individualiai bei pasirinktos depiliacijos vietos. Tačiau kaip bebūtų, skausmas jaučiamas minimalus, dėl naujausių lazerio technologijų, o reakcijos intensyvumas silpnėja, kuomet seansai kartojami, dėl mažėjančių folikulų dydžio ir storio.

Tiems, kurių skausmo slenkstis itin žemas, galima prieš procedūrą išgerti nereceptinių vaistų nuo skausmo. Taip pat, aleksandrito lazeriu atliekamų procedūrų metu naudojamos papildomos šaldymo sistemos  DCD ir zimmer, kurios maksimaliai sumažina patiriamą diskomfortą. Jeigu vis tiek nerimaujate dėl plaukų šalinimo lazeriu skausmo, būtinai apie tai užsiminkite konsultacijos metu ir, atsižvelgiant į lazerio tipą, gausite geriausius patarimus.

Pirmuosius rezultatus pamatysite po procedūros praėjus kelioms savaitėms, tačiau norint pasiekti geriausią ilgalaikį poveikį, reikės salone apsilankyti šiek tiek daugiau kartų. Priklausomai nuo depiliuojamos srities, gali prireikti 4 – 8 seansų, o po jų gali prireikti palaikomųjų procedūrų kas metus. Procedūros atliekamos 4 – 6 savaičių intervalu, kad plaukeliai pereitų skirtingus augimo etapus. Jei tarp seansų nepaliksite pakankamai savaičių, plaukeliai gydomoje zonoje gali nebūti anageno fazėje ir gydymas gali būti neveiksmingas.

Kaip pasiruošti plaukų šalinimui lazeriu

Rekomenduoja bent savaitę iki vizito vengti aktyviųjų medžiagų, tokių kaip rūgštys ir retinolis, taip pat įsitikinti, kad kelis mėnesius iki procedūros plaukelių neepiliavote ar nešalinote jų vašku ar cukrumi. Be to, labai svarbu – venkite saulės ir įdegusios odos, nes taip galima padidinti nudegimo lazeriu riziką. Prieš plaukelių šalinimą lazeriu neužsiimkite aktyvia fizine veikla, kad nesuprakaituotumėte, nes dėl to kūnas gali sulaikyti šilumą, kuri gali tapti itin jautri lazeriui.

Siekiant užtikrinti veiksmingiausią plaukų šalinimo lazeriu procedūrą, konsultacija su lazerių specialistu prieš procedūrą padės nustatyti, kokio tipo lazeris geriausiai tinka depiliacijos tikslams ir jūsų odos tipui. Jeigu įdomu, nustatyti savo odos tipą galite čia: koks jūsų odos tipas? Taip pat su specialistu būtinai aptarkite šiuos dalykus: bet kokį polinkį į randus ar keloidų susidarymą, neseniai praleistą laiką saulėje, dėl kurio oda galėjo įdegti, jei esate linkęs į opaligę ar herpesą, taip pat praneškite apie bet kokius vaistus, kuriuos vartojate.

Atsargumo priemonės po lazerinės depiliacijos

Svarbiausia atsiminti: venkite saulės, cheminių medžiagų, aptemptų drabužių ir itin didelio karščio. Kelias dienas po plaukų šalinimo lazeriu leiskite odai atsigauti, netrukdant prakaitui ir pernelyg parfumuotoms ar cheminėmis medžiagomis prisotintoms odos priežiūros priemonėms. Žinoma, venkite tiesioginių saulės spindulių ir niekuomet nepamirškite tepti SPF! Daugiau informacijos apie apsaugą nuo saulės galite rasti paspaudę ant nuorodos. Taip pat pirmas dienas geriau atsisakyti baseinų, dėl jame esančio chloro junginių, bei pirčių.  Pasirūpinkite, kad oda būtų gerai vėdinama, ir, jei įmanoma, stenkitės būti patalpoje su reguliuojama temperatūra, o duše prauskitės drungnu arba vėsiu dušu, naudodami švelnias valomąsias priemones.

Taigi, kaip jau įsitikinote plaukelių šalinimas lazeriu gali padėti sutaupyti pinigų, laiko bei suteikti gražų ilgalaikį rezultatą. Svarbu atrasti tikrą savo srities profesionalą, kuris puikiai patars ir atliks procedūrą be jokių priekaištų. Tad nieko nelaukite ir užsirašykite konsultacijai jau dabar! 

Molio storymės gali būti erdvėmis požeminėms saugykloms ir talpykloms įrengti. Be to, jų padėtis gali labai įtakoti geofizinių tyrimų duomenų kokybę ir duomenų interpretaciją, geoterminės energijos gavybą.

Buvo atlikti triaso bei kambro sistemos molingų uolienų storymių tyrimai. Apatinio triaso uolienos paplitusios vakarinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Pietvakarių Lietuvoje jų storis didžiausias ir siekia per 200 metrų, slūgso 250–350 metrų gylyje. Didžiausią, apatinę, triaso pjūvio dalį sudaro molis. Molis tankus, sudarytas iš montmorilonito ir hidrožėručio mineralų. Triaso molis yra eksploatuojamas Šaltiškių molio karjere Akmenės rajone ir naudojamas cemento gamybai.

Apatinio kambro molio vientisa storymė sudaro seniausią apatinio kambro dalį – Baltijos seriją. Ji apie 80–100 metrų storio klodu paplitusi Rytinėje Lietuvoje ir slūgso 300–500 ir daugiau metrų gylyje. Molis tankus, sudarytas iš hidrožėručio, kaolinito ir chlorito mineralų.

Minėtus tyrimus Lietuvos geologijos tarnyba atliko vykdydama Valstybinių geologinių tyrimų 2021–2025 m. veiksmų planą „Klimato kaita ir geologinė aplinka“.

Lietuvos geologijos tarnybos informacija

 Pastebėję pleiskanas ant savo rūbų sunerimstame ir pradedame ieškoti greito problemos sprendimo. Sudirginta oda bei balti odos gabalėliai, byrantys ant drabužių, gali sugadinti nuotaiką bei priversti pasijusti nepatogiai. Dažnai galvos odos išsausėjimo priežastimi tampa stresas, įtampa bei prastai išplaunamos plaukų priežiūros priemonės, o kartais – ir kietas vanduo, kurį naudojame galvos plovimui. Neretai pleiskanų problemą bandoma spręsti su nauju šampūnu, tačiau svarbu rinktis natūralias ir jūsų odos tipui tinkančias priemones. Rūpintis savo galvos oda reikia sistemingai: pleiskanoti linkusi oda yra jautri, tad patariama vengti dirbtinių ingredientų, sulfatų ir parabenų turinčio šampūno. Tarp geriausių priemonių galvos odos būklei gerinti yra natūralūs plaukų šepečiai, masažas bei galvos odos šveitiklis.

Efektyviausi sprendimai

 Vienas iš sprendimų, kaip sumažinti galvos odos jautrumą – natūralūs šepečiai. Natūralūs plaukų šepečio šeriai padeda tinkamai paskirstyti odos išskiriamus riebalus ir taip maitinti plaukus. Šepetys gali būti naudojamas ir galvos masažui, kuris ne tik skatina odos atsinaujinimą, bet ir mažina stresą.

Svarbu ne tik kruopščiai išplauti galvą, bet ir suaktyvinti jos kraujotaką. Tam puikiai tinka galvos odos šveitiklis: ši priemonė skatina mikrocirkuliaciją, pašalina negyvas odos ląsteles bei išvalo plaukų šaknis. Kadangi šveitikliai turi šlifuojančių sudedamųjų dalių, jie yra giliai valantys odą ir privalo būti naudojami ne dažniau nei 2–3 kartus per savaitę, prieš plaunant galvą. Šveitiklį būtina paskirstyti ant galvos odos ir masažuoti kelias minutes. Reaguodamas su vandeniu šveitiklis putoja, taigi jį naudoti yra ganėtinai paprasta. Po procedūros išplauti plaukus galima įprastu būdu. Šveitiklį rekomenduojama rinktis pagal savo galvos odos tipą. Jeigu galvos oda susiriebaluoja per dieną ir plaukai sulimpa šaknų srityje, reiktų rinktis šveitiklį riebiai galvos odai. Jei plauti galvą tenka kas dvi arba tris dienas – oda yra normali, jeigu rečiau – sausa.

Norint atsikratyti pleiskanų, ne mažiau svarbu taisyklingai plauti galvos odą. Siekiant tolygiai paskirstyti šampūną, būtina kruopščiai sudrėkinti visą galvos odą, kitaip didėja rizika priemonių likučiams likti ant odos ir išdžiūti. Kiekvieno plovimo metu patariama šampūną naudoti du kartus, kadangi pirmą kartą nešvarumai yra pakeliami, o antruoju – nuplaunami. Skalaujant plaukus naudinga masažuoti skalpą pirštų galiukais, tokiu būdu tiek negyvos odos ląstelės, tiek plovimo priemonės bus pašalintos. Viena dažniausių plaukų plovimo klaidų yra kondicionieriaus nenaudojimas. Po šampūno būtina naudoti kondicionierių, kad užsivertų plaukų žvyneliai.

Venkite plauti galvos odą karštu vandeniu. Rekomenduojama naudoti kūno temperatūros vandenį bei vengti džiovinimo karštu oru. Specialistų teigimu, svarbu leisti plaukams džiūti natūraliai bent 15–20 minučių, kad šaknys išdžiūtų ir nereikėtų laikyti feno prie pat galvos odos. Odą sausina ne tik karštis ir tiesioginiai saulės spinduliai, bet ir šaltis, tad vasaros metu rekomenduojama naudoti produktus su UV apsauga, o žiemą dėvėti kepures.

Greitas gyvenimo ritmas, stresas bei netinkamai parinktos odos priežiūros priemonės yra tik keli veiksniai, lemiantys galvos odos išsausėjimą. Vos viena papildoma priemonė plaukų priežiūros rutinoje gali akivaizdžiai pakeisti galvos odos būklę ir sumažinti diskomfortą. Tinkamai rūpindamiesi savo galvos oda greitai pastebėsite vis mažiau pleiskanų, o ilgainiui jų visai atsikratysite.

Tamsiai žalios spalvos daržovės – vienos sveikiausių

Šviežios daržovės visuomet palankiausios sveikatai, todėl pavasaris tinkamas metas mėgautis jų įvairove. Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, brokoliai, kaip ir visos tamsiai žalios spalvos daržovės, pasižymi ypatinga nauda žmogaus organizmui. Brokoliuose gausu antioksidantų, pavyzdžiui, vitamino C, vandenyje tirpių ir netirpių skaidulų, daug fitocheminių medžiagų.

„Nors ne visi mėgsta išraiškingą brokolių skonį, tai maistinga, mažai kalorijų turinti ir sveikatai palanki daržovė. Brokoliai turtingi įvairiais mikroelementais: kaliu, fosforu, selenu, geležimi ir C, A, K vitaminais. Juose taip pat yra skaidulų ir folio rūgšties, – maistines savybes vardija dietologė ir priduria, kad ši daržovė pasižymi keliais išskirtinumais. – Brokoliai priklauso vadinamųjų kryžmažiedžių daržovių šeimai, taigi, yra turtingi medžiagomis, prevenciškai apsaugančiomis nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos. Dėl šios priežasties brokoliai turėtų rasti vietą lėkštėje visais metų laikais.“

Rekomenduoja panaudoti ir brokolių stiebus  

Gaminant patiekalus iš brokolių sveikatai palankios mitybos konsultantė rekomenduoja naudoti ne tik žiedinę jų dalį, bet ir stiebą: „Ne visi žino, kad ši daržovės dalis taip pat yra valgoma. Nors brokolio stiebas šiek tiek kietesnis, tačiau jame slypi vertingų medžiagų. Brokolio stiebas puikiai tiks verdant daržovių sultinį ar ruošiant karį, kuskusą ir makaronus. Tuo tarpu daržovės žiedynas paskanins troškinius, salotas, bus puikus ir maistingas garnyras prie žuvies ar liesos mėsos patiekalų. Be to, galima skanauti ir termiškai neapdorotus brokolius – naudoti juos glotnučiams ar tiesiog užkandžiavimui.“ 

Apdorojant brokolius termiškai gydytoja dietologė primena jų neperkepti ir nepervirti, kad daržovėje išliktų kuo daugiau maistinių medžiagų. „Brokolius geriausia kelias minutes apvirti garuose ar nuplikyti karštu vandeniu, kad šiek tiek suminkštėtų. Apskritai, kuo trumpesnis šilumos poveikis produktui – tuo labiau jame išsaugomi vandenyje tirpūs vitaminai“, – sako E. Gavelienė. 

Tiks ir kasdieniams, ir šventiniams patiekalams

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva sako, kad brokolių derlius mūsų šalį dažniausiai pasiekia iš Nyderlandų, o perkant brokolius parduotuvėje geriausias jų pasirinkimo kriterijus – išvaizda. 

„Brokolio žiedynas turėtų būti sodrios, tamsiai žalios spalvos, lapeliai – neapvytę, o stiebas – tvirtas, bet nesumedėjęs. Kuo atviresnis daržovės žiedynas, tuo brokolis yra senesnis ir arčiau žydėjimo. Tiesa, geltonai pražydusį brokolį vis dar galima naudoti ir juo gardinti trintas ar daržovių sriubas. Brokolius galima pakepinti ir ant grilio, su šlakeliu citrinos bei pagardinant mėgstamais prieskoniais. Tai labai populiari daržovė, kurią pirkėjai įsigyja tiek šviežiu, tiek šaldytu pavidalu“, – pasakoja O. Suchočeva.

Komercijos operacijų vadovė taip pat įsitikinusi, kad brokoliai pagardins ne tik kasdienius, bet ir Velykų stalo patiekalus. Ši daržovė pagražins šventinį stalą sodria spalva bei ryškiu skoniu. Norintiems šventėms pasiruošti iš anksto bei produktų įsigyti pigiau, ji pataria pasidairyti akcijų, atkreipti dėmesį į privačios etiketės produktus bei patikrinti asmeninius pasiūlymus „Rimi“ lojalumo kortelių terminale arba mobilioje aplikacijoje: „Daugiausia sutaupyti galima planuojant šventinį meniu ir pasinaudojant „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos. Be to, „Rimi.lt“ programėlėje rasite visą svarbiausią informaciją ir galėsite pasiruošti produktų sąrašą, atsižvelgdami į nuolaidas.“ 

Nors esame įpratę prie tamsiai žalios spalvos brokolių, O. Suchočeva pasakoja, kad yra ir daugiau, egzotiškesnių išvaizda bei skoniu jiems artimų giminaičių, pavyzdžiui, žiedinių kopūstų (kalafiorų) arba „Romanesco“ rūšies kopūstų. Tiesa, šių daržovių laikymo sąlygos namuose nesiskiria. „Brokolius geriausia laikyti šaldytuve, šalia galinės lentynos dalies, suvyniotus į sandarią pakuotę, arba specialiame daržovių stalčiuje. Taip laikomi brokoliai švieži išsilaikys apie savaitę, o jei nespėjate laiku jų suvartoti – užšaldykite“, – siūlo ekspertė.

Velykų stalui „Rimi“ kulinarijos technologai kviečia pasigaminti kiaušinių užkandį, įdarytą brokolių ir fetos duetu.

Kiaušiniai, įdaryti brokoliais ir feta

Patiekalui reikės: 

10 vnt. kiaušinių – kiaušiniai A kl. M kat. „Rimi Basic“ 1,79 eur/10 vnt.;

150 g brokolių – brokolis „Rimi“ 1,19 eur/350 g;

40 g fetos sūrio – sūris salotoms „Rimi“ 2,25 eur/200 g;

1 saujos krapų;

1 šaukšto jogurto;

druskos ir pipirų pagal skonį. 

Gaminimo eiga: 

1. Sudėkite kiaušinius į verdantį vandenį ir virkite 10 minučių.
2. Kiaušinius atvėsinkite, nulupkite, perpjaukite išilgai per pusę.
3. Į dubenį sudėkite kiaušinio trynius, fetą, jogurtą, brokolius, įberkite druskos, pipirų ir sutrinkite su virtuviniu smulkintuvu.
4. Į kiaušinių baltymų puseles dėkite pagaminto įdaro. Papuoškite krapų šakelėmis. 

Skanaus!

Dažymui naudoja briliantinę žalumą

Pastaraisiais metais marmurinių margučių dažymo technika spėjo sulaukti žmonių dėmesio, tačiau vaistininkė Toma Gečienė ragina vengti vienos priemonės – briliantinės žalumos, kuri skirta infekcijų profilaktikai po odos sužeidimų. Anot vaistininkės, kiti ją gali prisiminti kaip seniau naudotą, bet šiandien jau nebetinkamą priemonę vėjaraupiams gydyti.

„Vis dažniau prieš Velykas tenka išgirsti, kad žmonės marmurinių margučių dažymui planuoja naudoti briliantinę žalumą. Nors margučiai atrodo išskirtinai, pirmiausia reikėtų pagalvoti apie savo sveikatą. Briliantinė žaluma yra skirta gydyti odos pažeidimus kaip įdrėskimai ar nubrozdinimai. Ji skirta naudojimui išoriškai. Dažant kiaušinį su šiuo vaistiniu preparatu, nusidažo ir baltymas. Svarbu pabrėžti, kad briliantinės žalumos negalima vartoti per burną, tad jos suvartojus kartu su dažytu kiaušiniu gali atsirasti stemplės uždegimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.

Pavojai ir maistiniuose dažuose

Maistiniai dažai gali tapti tikru išsigelbėjimu per Velykas, kai norima greitai išgauti ryškias spalvas. Tačiau vaistininkė teigia, kad net ir šių sudėtyje galima rasti nemažai pavojingų medžiagų žmogaus sveikatai.

„Kartais laikomasi nuomonės, kad jeigu kiaušinio baltymas nenusidažė – tai šis nepažeistas dažų. Iš tiesų kartais mums nebūtina suvartoti dažiklį, kad jis mums pakenktų. Žalingi gali būti ir paprastai įkvepiami garai, kai dažuose verdame kiaušinius. Dėl to būtina tuo metu atsakingai vėdinti patalpas, ypač jeigu šalia yra vaikų, nėščiųjų ar lėtinėmis ligomis sergančių žmonių. Todėl geriausia iš viso vengti maistinių dažų ir rinktis natūralias dažymo priemones. O jei tam stinga laiko, bent atsakingai perskaitykite dažų etiketes“, – siūlo vaistininkė T. Gečienė bei įvardija, kokių medžiagų reiktų vengti.

Tartrazinas (E-102). Šis dažiklis gali sukelti tokius pašalinius simptomus kaip migrena, neryškus matymas, rinitas, odos niežulys, dilgėlinė. Taip pat šis maisto dažiklis, vartojamas drauge su E210, gali sukelti vaikų hiperaktyvumą.

Saulėlydžio geltonasis (E-110). Skambiai pavadintas dažiklis gali sukelti nosies užgulimą, dilgėlinę, pilvo skausmus, virškinimo sutrikimus, migreną, hormonų pokyčius ir hiperaktyvumą.

Briliantinis mėlynasis FCF. Šis dažiklis geba iššaukti šienligę ir alergines reakcijas turintiems astmą. Taip pat jis dirgina skrandį, todėl jo vertėtų vengti sergantiems dirgliosios žarnos sindromu.

1. Namų ruošos darbai

Nuo namų ruošos niekas nepabėgs, tačiau gyvenimas su kitu asmeniu tai gali palengvinti. Tokiu atveju namų ruošos darbus galima pasiskirstyti ir taip praleisti mažiau laiko tvarkantis arba išvengti veiklų, kurios nėra pačios maloniausios jums, bet galbūt kaip tik patinka jūsų partneriui. Deja, daugelis neskiria tam laiko, todėl neišvengia konfliktų. Vienas gali manyti, kad ne jo eilė plauti indus, tačiau taip pat gali manyti ir kitas, todėl atsiranda priekaištas – kodėl neišplovei indų? Tačiau pasiskirsčius namų ruošos darbus, tokie klausimai gali nebeiškilti arba iškilti rečiau, kadangi kiekvienas žinos, už ką yra atsakingas.

2. Pasimatymai

Gyvenant su antrąja puse praleidžiama daugiau laiko kartu, tačiau pasimatymai tampa retesni. Tai ypatingos progos, kai abu partneriai apsirengia gražius drabužius, pasikvepina ir išeina į miestą pamiršdami kasdienio gyvenimo problemas. Reguliarūs pasimatymai yra ypač svarbūs santykiams, nes jie palaiko kibirkštėlę, neleidžia paskęsti nuobodaus gyvenimo ritme ir primena, kodėl pamilot savo antrąja pusę. Tam, kad įtraukti pasimatymus į savo kasdienybę būtų lengviau, galite iš anksto nutarti tikslią datą ir dažnumą, kiek dienų per mėnesį ar savaitę tam skirsite.

3. Intymūs santykiai

Apsigyvenus su mylimu žmogumi ne tik daugiau laiko praleidžiama kartu, bet ir atsiranda daugiau galimybių intymiai suartėti. Todėl svarbu nutarti, kokias apsisaugojimo priemonės bus naudojamos. Vienas populiariausių pasirinkimų yra prezervatyvai (greitai ir paprastai juos galite įsigyti internetinėje parduotuvėje Romantika). Kad ir kokias priemones nuspręsite naudoti, pokalbis apie tai yra be galo naudingas, nes gali padėti apsisaugoti nuo netikėtumų.

4. Asmeninė erdvė

Vienas didžiausių gyvenimo kartu privalumų yra tas, jog su partneriu galima leisti žymiai daugiau laiko, nei gyvenant atskirai. Tačiau kartais jo gali būti per daug. Žinoma, laikas su mylimu žmogumi yra svarbus, tačiau laikas su savimi ar draugais taip pat reikalingas ir reiktų to nepamiršti. Kartais poroms naudinga išeiti papramogauti atskirai ar skirti vakarą tik sau ir taip pasikrauti vidinės energijos. Be to, tokiu būdu pora gauna galimybę pasiilgti vienas kito. Prisiminkite: pastoviai būnant su vienu žmogumi, gali pradėti erzinti net menkiausi jo veiksmai, tačiau taip gali būti ne dėl to, kad jus tai išties erzina, bet nuo laiko sau trūkumo.

5. Finansai

Mokesčiai, pinigai už būsto nuomą ir kitos išlaidos yra viena iš kasdienio gyvenimo dalių, kuria tenka dalintis su partneriu. Tačiau pasitaiko atvejų, kai abu ar vienas iš partnerių nemėgsta kalbėtis šia tema, todėl finansų klausimas net nebūna iškeliamas. Visgi apsigyvenus kartu labai rekomenduojama jį aptarti, kad nei viena pusė neliktų kažkuo nepatenkinta. Kalbant šia tema, reikėtų išsiaiškinti, kaip bus mokami mokesčiai, nuoma, taip pat kaip bus paskirstomos maisto ar kitos išlaidos. Šiuo atveju nėra vieno teisingo atsakymo. Kiekvienos poros situacija yra skirtinga, todėl piniginius sprendimus reikėtų priimti atsižvelgiant į asmeninius poreikius.

Straipsnyje paminėjome pagrindinius aspektus, kuriuos vertėtų aptarti su antrąja puse prieš apsigyvenant kartu arba jau po to. Tačiau tai tikrai nėra visos temos, kurias vertėtų aptarti su mylimu žmogumi. Vis dėlto pradėti nuo pateiktų aspektų tikrai galima – galbūt taip išsivystys ir kitos svarbios temos.

Uždegimo priežastys

Danties kanalo uždegimas (dar kitaip vadinamas pulpitu) atsiranda tada, kai bakterijos pasiekia danties kanaluose esančią pulpą. Pulpa – tai minkštasis danties audinys, kurį sudaro kraujagyslės, nervai ir limfmazgiai. Uždegimą gali lemti keli veiksniai, pavyzdžiui:

• prasta burnos higiena;
• trauma, kurios metu lūžo ar įskilo dantys;

Uždegimo atsiradimui taip pat įtakos turi ir nekokybiškai atliktas dantų restauravimas. Negydant šaknų kanalų, atsiranda rizika netekti danties ar kelių. Tad norint išvengti didesnių nemalonumų, infekcijai pašalinti atliekamas profesionalus dantų kanalų gydymas mikroskopu. Šio gydymo metodas užtikrina efektyviausius rezultatus, nes mikroskopas leidžia viską atlikti itin tiksliai ir kruopščiai.

Infekcijos simptomai

Tam, kad pavyktų atpažinti infekciją, reikia įvertinti uždegimo siunčiamus signalus ir nedelsiant kreiptis į profesionalią odontologijos kliniką. Priklausomai nuo pulpos pažeidimo laipsnio ir tipo, simptomai gali skirtis. Šiandien pulpitas išskiriamas į 2 tipus:

• grįžtamasis;
• negrįžtamasis.

Pirmuoju atveju pasireiškia lengvas, trumpalaikis skausmas. Skausmas grįžtamojo pulpito atveju atsiranda valgant ką nors saldaus ar šalto. Dažniausiai, pašalinus dirgiklį, skausmas praeina. Šiuo atveju danties minkštoji dalis yra pakankamai sveika ir, laiku pastebėta, gali būti išsaugota.

Antruoju atveju pasireiškia intensyvus skausmas, kurio kartais nenumalšina net nuskausminamieji vaistai. Negrįžtamas pulpitas pasireiškia, kai bakterijos išplinta į nervą, intensyvus skausmas gali net pažadinti miego metu. Tiek vienu, tiek kitu atveju, ignoruojant simptomus, gali pasireikšti karščiavimas, blogas burnos kvapas, nemalonus skonis burnoje ar net skruosto patinimas.

Akivaizdu, pažeisti dantų kanalai sukelia itin nemalonius pojūčius. Svarbiausia neignoruoti organizmo siunčiamų signalų ir vos pajutus bent menkiausius skausmus, patariama nedelsiant kreiptis į odontologus. Patyrę specialistai greitai sureaguos ir kokybiškai įvertins situaciją, todėl padės išvengti didesnių nemalonumų kaip danties netekimo.

1 klaida: netinkami, nefunkcionalūs baldai

Dažna studijos savininkų klaida – netinkamų baldų pasirinkimas. Pasirenkami per dideli ar netinkamos formos gaminiai, pakankamai dėmesio neskiriama daugiafunkciams baldams. Natūralu, kad daugelis šiandien galbūt populiarių baldų tokiame bute paprasčiausiai netiks.

Kaip išvengti netinkamų baldų pasirinkimo? Visų pirma, prieš pirkdami baldus, turėkite aiškų planą, kaip atrodys erdvė ir kur tiksliai stovės visi pagrindiniai baldai (tiek minkšti, tiek korpusiniai). Tuomet, susikoncentruokite ne tik į tai, kaip turėtų atrodyti baldas, bet kokias funkcijas jis turėtų ar galėtų turėti. Įvertinkite savo poreikius.

Pavyzdžiui, idealu, jei sofa turi miegamą mechanizmą, galbūt integruotas USB jungti ir garso kolonėles (taip sutaupysite vietos). Galbūt vietoje paprasto kavos staliuko verta pasirinkti transformuojamą, kurį galėsite prireikus panaudoti kaip valgomojo stalą?

Beje, jeigu dabar ieškote baldų, pritaikytų mažiems būstams, verta pasidairyti po „Magrės baldų“ asortimentą. Gaminių pavyzdžius galite apžiūrėti interneto svetainėje, o tuomet patikusius išbandyti salonuose, artimiausiame ar savo mieste (baldai Kaunas, Vilnius, Klaipėda).

2 klaida: sienos – tik paveikslams

Kita dažna klaida yra ta, kad sienos paliekamos tuščios, tiksliau, tik paveikslams. Neva taip vizualiai padidinama erdvė. Vis dėlto, sumanūs sandėliavimo sprendimai mažuose būstuose yra prioritetas. Niekas taip vizualiai nesumažina erdvės kaip vietos neturintys daiktai, kurių, reikia pripažinti, kiekvienas turime nemažai, o laikui bėgant jų tik daugėja. Taigi, geriau kelios papildomos pakabinamos lentynos ar moderni spinta, nei daiktų „triukšmas“.

3 klaida: neapgalvoti dekoro elementai

Įrengdami būstą, dažnas norime viską nuo A iki Ž įsirengti iškart – baldų ir interjero detalių salonuose iškart dairomės visko, ko galėtų prireikti. Tai kartais baigiasi neapgalvotomis dekoracijomis ir per dideliu jų kiekiu. Neskubėkite, įsigykite pagrindinius baldus, o tuomet pamažu ieškokite dekoro elementų. Vis dėlto, mažame bute svarbu galvoti apie funkcionalumą. Geriau akcentus kurti išskirtiniais apšvietimo sprendimais, kilimais, savitomis detalėmis, kurios atspindi pomėgius, hobius. Puikus pavyzdys – ant sienos pakabinta banglentė.

Įsigiję studijos tipo būstą, skirkite laiko erdvės planavimui (sienų ploto taip pat) ir daugiafunkcių baldų paieškai. Idealu, jei galite pasikonsultuoti ir su interjero dizaineriais, kurie turi patirties įrengiant nedidelio ploto gyvenamąsias patalpas. Galiausiai, neskubėkite, susikoncentruokite į pagrindines detales, o savitos smulkmenos pamažu namus užpildys pačios.

1. Iššūkiai būsto nuomos srityje

Bene pirmasis ir esminis trumpam ar ilgam į užsienį išvykstančiųjų klausimas – kur apsistoti? Šiandien rasti būstą optimalia kaina, patogioje lokacijoje yra nelengva užduotis. Advokatas Londone nekilnojamojo turto nuomos srityje konsultuoja įvairiausiais klausimais, pavyzdžiui, susijusiais su:

• būsto nuomos sutartimis (sąlygos, neatitikimai, pažeidimai ir kt.);
• nuomos užstatu arba depozitu (sąlygos, grąžinimo terminas, negrąžintas depozitas ir kt.);
• nuomojamo būsto sąlygomis (netenkinamos sutarties sąlygos, blogos būsto būklės ieškiniai);
• ir kt.

Rečiau, tačiau lygiai taip pat tenka susidurti su pačiais nuomininkais susijusiais klausimais, kai patys lietuviai nuomoja būstą kitiems (pavieniams asmenims ar įmonėms). Tai gali būti įvairiausios situacijos, susijusios su nekilnojamojo turto ginčais, nuomininkų iškeldinimu ar nuomos mokesčio išieškojimu.

2. Nesusipratimai darbo vietoje

Natūralu, kad kita, ne ką mažiau už gyvenamąją vietą aktuali tema – darbo rinka. Daugelis džiaugiasi lūkesčius išpildančiomis darbo vietomis, tačiau neišvengiama ir nesusipratimų. Nepriklausomai nuo to, kokioje srityje dirbama, iššūkiai gali būti įvairiausi. Pavyzdžiui „Litkraft Solicitors“ advokatų kontora sulaukia užklausų įvairiais su darbo teise susijusiais klausimais. Šie susiję su sąlygomis darbo vietoje – darbo užmokesčiu, nesąžiningu ar neteisėtu atleidimu ar etatų mažinimu.

3. Kompensacijos dėl traumų

Dar viena teisės sritis, su kuria teisininkams tenka susidurti kone kasdien – traumos ir žala sveikatai. Žinoma, į teisininkus dažniausiai kreipiamasi tada, kai susiduriama su vienokiomis ar kitokiomis problemomis. Pavyzdžiui, kai norima pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tai gali būti traumos, susijusios su aplaidžiu požiūriu ir nesugebėjimu užtikrinti saugios aplinkos darbo vietoje, kelyje (pėsčiųjų, dviratininkų, motociklininkų, automobilių incidentai), viešosiose vietose (miesto gatvės, parkai, žaidimų aikštelės, prekybos centrai ir pan.). Kartais tenka teikti ieškinius ir dėl, pavyzdžiui, gydymo įstaigose ar grožio salonuose atliktų procedūrų metu patirtų sužalojimų.

Kaip teigia ir patys teisininkai – pakliuvus į nepavydėtiną situaciją, nesvarbu, tai ginčas dėl būsto nuomos ar nesąžiningų sąlygų darbo vietoje, reikia nebijoti ieškoti atsakymų, konsultuotis su užsienio šalies teisinę sistemą puikiai išmanančiais teisininkais. Su teise nesusijusiems asmenims sunkiai suprantamas subtilybes ir galbūt sudėtingus terminus teisininkai paaiškins suprantamai. O jei yra poreikis – konsultaciją ir rūpimus atsakymus bei pagalbą profesionalai Anglijoje gali suteikti ir gimtąja kalba.

Viena pavojingiausių ligų – leptospirozė

Graužikai yra užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojai bei platintojai. Jie platina tokias  ligas kaip leptospirozę, jersiniozę, listeriozę, pseudotuberkuliozę, trichineliozę, erkinį encefalitą, Laimo ligą ir kt.

„Šiomis ligomis žmogus gali užsikrėsti  tiesiogiai liesdamas graužikus, kontaktuodamas  su jų seilėmis, šlapimu, išmatomis, įkandus ar įdrėskus graužikams (pavyzdžiui, jersiniozė, leptospirozė, pseudotuberkuliozė ir kt.). Netiesiogiai graužikų platinamos ligos žmogui gali būti perduotos per erkes, blusas, uodus ir kitus nariuotakojus, kurie maitinosi infekuotų graužikų krauju ar jų išskyromis (tai erkinis encefalitas, Laimo liga, riketsiozė ir kt.)“, – paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Antanavičius.

Pasak NVSC atstovo, viena iš pavojingiausių graužikų platinamų infekcinių ligų yra leptospirozė. Dažniausiai ją platina įvairių rūšių pelės ir žiurkės. Kasmet Lietuvoje registruojami pavieniai leptospirozės atvejai. Žmonės dažniausiai ja užsikrečia besimaudydami, gerdami ar naudodami buities reikmėms atvirų vandens telkinių vandenį, tiesioginio sąlyčio su infekuotais graužikais, jų šlapimu ar kitais kūno skysčiais metu. Beje, specialistai atkreipia dėmesį, kad šią ligą gali platinti ir naminiai gyvūnai – karvės, kiaulės, avys, šunys, katės, arkliai. Sveikas žmogus nuo sergančio žmogaus leptospiroze neužsikrečia.

Leptospirozė prasideda staiga: iki 39–40 laipsnių pakyla temperatūra, skauda galvą, strėnas, ypač blauzdų raumenis. Kartais prasideda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Kai kuriems ligoniams atsiranda geltos požymių, inkstų pažeidimo bei meningito reiškinių, gali išberti. 5–10 proc. susirgusiųjų išsivysto sunki ligos forma, inkstų ar kepenų nepakankamumas.

Graužikai ne tik platina ligas, bet ir naikina, užkrečia maistą bei daro žalą aplinkai. Norinti nuo jų apsaugoti savo sveikatą ir turtą, reikėtų taikyti šias priemones:

• po žiemos apsilankę negyvenamoje sodyboje ar sodo namelyje, visus paviršius kruopščiai nušluostykite su šiltu muiluotu vandeniu, patalpas išvėdinkite;
• laikykite sandariai uždarytus visus maisto gaminimo reikmenis;
• daržoves ir vaisius kruopščiai plaukite tekančiu vandeniu;
• nevartokite maistui graužikų apgraužtų ar užterštų maisto produktų (vaisių, daržovių, duonos ir kt.);
• negerkite vandens iš atvirų vandens telkinių, nes ramių užutėkių pakrantes mėgsta vandens žiurkės ir ondatros, kurios dažnai serga leptospiroze ir savo išmatomis bei šlapimu gali užteršti vandenį;
• užtaisykite pastatų pamatuose esančius plyšius ir angas;
• tinkamai prižiūrėkite patalpas ir aplinką: nekaupkite maisto atliekų, šiukšlių, reguliariai pjaukite žolę (neleiskite jai užaugti aukštesnei nei 10 cm);
• pašalinkite ant pastatų užsiraizgiusius vijoklinius augalus;
• laikykitės higienos taisyklių, dažnai plaukite rankas su muilu ar dezinfekuokite jas dezinfekantais.

Graužikus būtina nuolatos ir laiku naikinti, kad užtikrintume gyvenamosios aplinkos, maisto produktų apsaugą ir, svarbiausia, užkirstume kelią užkrečiamosioms ligoms atsirasti ir plisti.

Graužikai naikinami autorizuotais biocidiniais produktais. Patalpų viduje, kur negalima panaudoti biocidinių produktų, gali būti naudojami įvairūs mechaniniai, automatiniai spąstai bei kitos necheminės priemonės. Visų šių priemonių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse.  

„Jei pastebėjote, kad namuose užsiveisė graužikai ir lengvai jų nepavyksta išnaikinti, tuomet į pagalbą kvieskite kenkėjų kontrolės įmonių specialistus, turinčius licenciją šiai veiklai. Atsižvelgdami į patalpų pobūdį ir graužikų gausumą, jie parinks tinkamas chemines medžiagas ir išnaikins graužikus“, – pataria NVSC specialistas.

NVSC info.

Namai – jaukumo lizdelis

Visiems žinoma tiesa, jog visur gerai, bet namuose – geriausia. Praėjęs pandeminis laikotarpis pakeitė daugelio gyvenimo ritmą ir vis dažniau tapo įprasta dirbti iš namų. Tad ypač išaugo jaukumo užtikrinimo namie svarba – kaip namus paversti ramybės buveine, kur būtų gera ne tik sugrįžti, bet ir leisti dienas?

Daiva Dmuchovska „Didžioji jaukių namų knyga“

Knygoje „Didžioji jaukių namų knyga“ autorė Daiva Dmuchovska aptaria, kaip susikurti jaukią namų aplinką, atkreipiant dėmesį į nedideles detales. Knygoje patariama, kaip išsirinkti kambarines gėles, kurios sukeltų mažiau problemų jas auginant, kaip sukomplektuoti virtuvę taip, kad viskas atsidurtų po ranka ir tektų kuo mažiau kovoti su netvarka, kaip prižiūrėti porcelianą arba pasigaminti odai ir gamtai saugų namų valiklį.

Tai trumpos ir paprastos istorijos bei praktinės žinios, kurios padės susikurti svajonių namus bei jaukius namų ritualus. Tarp gausybės praktinių patarimų, skaitytojai ras informacijos, kaip išsirinkti puodelius, iš kurių būtų malonu gerti kavą ar arbatą, kad ypatingos šių gėrimų savybės atsiskleistų kuo geriau, kiek optimalu turėti virtuvėje lėkščių ir kaip, laikantis etiketo, rekomenduojama jas serviruoti. Keli šimtai idėjų padės norintiems pasitikti pavasarį su šviežiu požiūriu į namų jaukumą.

Michelle Ogundehin „Laimė būti namuose“

Nesvarbu, ar tai būtų nuomojamas butas, ar nuosavas namas, didelis ar mažas būstas, jis gali virsti ramybės kampeliu. Michelle Ogundehin knyga „Laimė būti namuose“ atskleidžia, kad norint atsipalaiduoti ar atgauti jėgas, reikia pradėti nuo supančios aplinkos.

Išsamus praktinis vadovas išsamiai apžvelgia visas namų erdves ir pataria, kaip išsirinkti patogiausią sofą, kokiu būdu galima į tamsų butą įsileisti daugiau šviesos ir paaiškina, kodėl pietų stalas yra pats svarbiausias namų baldas. Leidinio autorė moko, kaip pasiekti laimingų namų džiaugsmą, pasitelkiant sąmoningumo, spalvų psichologijos ir gero dizaino paslaptis.

Marie Kondo „Tvarkingų namų stebuklas“

Pavasaris daugeliui asocijuojasi su  „generalinės tvarkos“ laikotarpiu. Tai pats tinkamiausias metas, skirtas apsivalyti visus namų kampelius ir pasitikti ilgesnes dienas šviesesniuose ir švaresniuose namuose.

Sąmoningo tvarkymosi guru vadinama Marie Kondo teigia, jog tvarkingi namai – kelias į tvarkingą gyvenimą. Japonų tvarkymosi konsultantė moko, kaip apvalyti savo namus nuo pakampėse besikaupiančių šiukšlių ir kambariuose palikti tik daiktus, kurie teiktų džiaugsmą. Anot jos, jeigu daiktas neatneša džiaugsmo, tuomet jis yra nereikalingas.

Žymioji japonė savo knygoje „Tvarkingų namų stebuklas“ aprašo, kaip įprastai nemalonią, laiką ir energiją suryjančią veiklą paversti efektyviu ir reflektyviu užsiėmimu – savotiška ugdančia meditacija. Pasak M. Kondo, tinkamai perorganizavus namų erdves ir pačiame žmoguje atsiveria daugiau laisvos vietos – tobulėjimui, įkvėpimui kurti ir būti geresniu žmogumi. 

Norintiems meistrauti patiems

Vieni dėl elektros lemputės pakeitimo kviečia meistrus, o kiti kimba į kiekvieną namų ūkyje atsiradusį iššūkį savarankiškai, pasirengę viską padaryti patys. Ką reikia žinoti apie detalų savo būsto įrengimą nuo vandentiekio ir elektros įdiegimo iki grindų išklojimo, patars šios knygos:

Anatolijus Drabatiukas, Mindaugas Lubys, Renata Miliūnė „Elektriko vadovas“

Pasaulis nestovi vietoje ir naujos technologijos atsiranda kiekvieną dieną. Kasdien į rinką atkeliauja vis daugiau naujų elektroninių prietaisų, kurių konstrukciniai sprendimai nuolat keičiasi. Knyga „Elektriko vadovas“ bus naudinga tiek jau dirbantiems šioje srityje, tiek ir žmonėms, ketinantiems savo namuose įsirengti elektros instaliacijas bei modernias sistemas.

Šiame leidinyje autoriai supažindina su pagrindinėmis elektros energijoje vartojamomis sąvokomis, pateikia elektrotechnikos žymėjimų reikšmes, aptaria pagrindinius matavimo vienetus bei formules. Knygoje patariama, kaip tinkamai parinkti bei sumontuoti elektros kabelius, įrengti elektros instaliaciją, nemažai dėmesio skiriama kokybiško ir efektyvaus apšvietimo sistemoms, atsižvelgiant į moderniąsias medžiagas, tačiau nepamirštant ir tradicinių sprendimų.

Alison Jenkins „300 dažymo ir apdailos patarimų, technikų ir amato paslapčių“

Namų apdailos ir dekoravimo darbai gali būti tikras galvos skausmas naujakuriams arba besiruošiantiems remontuoti savo namus. Knygoje „300 dažymo ir apdailos patarimų, technikų ir amato paslapčių“ aprėpiami visi paviršių paruošimo klausimai – nuskutimas, šlifavimas, gruntavimas bei apdirbimas – dažymas, tapetavimas, klijavimas plytelėmis, durų ir langų įstatymas bei daug kitų svarbių temų norintiems būstą susitvarkyti savomis rankomis.

Alfredas Packevičius, Saulius Šalna „Santechniko vadovas“

Viskas nuo A iki Z apie naujausias technologijas, medžiagas ir optimalius sprendimus, taikomus šiuolaikinėje santechnikoje, taip pat šildymo, vandentiekio bei nuotekų sistemose. Leidinyje „Santechniko vadovas“ apžvelgiami inžinerinių sistemų montavimo ir eksploatavimo klausimai, pateikiama išsami informacija apie nuotekų, drenažo ir vandens šalinimo sistemas.

Lietuvių ekspertų knygoje nepraleidžiamas ir tvarumo klausimas – ypatingas dėmesys yra skiriamas ekologijos ir energetinių išteklių taupymo problemoms spręsti, moderniems pastatų šildymo būdams, patalpų temperatūros reguliavimo bei vandens tiekimo inovatyvioms valdymo sistemoms.

Sodininkauti su malonumu

Pasibaigus kalendorinei žiemai, jau pradedama laukti, kada gi atšils žemė ir akys aplink išvys daugiau žalios spalvos. Rankos nejučia siekia kauptuko, o mintys sukasi apie gėlynus ir žolynus, kuriuos šiemet reikės pasodinti. Tačiau nuo ko pradėti tiems, kuriems kapstymasis darže ar sode yra visiška naujiena?

Algirdas Amšiejus „Sodo metai“

Sodas tikram lietuviui – vienas iš svarbiausių namų ūkio akcentų. Biomedicinos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas ir medelyno praktikas Algirdas Amšiejus teigia, kad užsiauginti bent kelis sodinukus galima net tada, kai prie namo tėra tik mažas sklypelis ar gyvenant daugiabutyje, kuriame – tik balkonas su žeme vazonuose.

Knygoje „Sodo metai“ pateikiama daugybė patarimų apie sodo auginimą, skiriant dėmesį kiekvienai detalei – kokio gylio duobę reikia kasti sodinukui, koks dirvožemis yra tinkamiausias, kodėl kartais avietes verta skinti su koteliu ir kaip balkone užsiauginti obuolių.

Pasak knygos autoriaus: „Turtingas yra tas, kas užsiaugina maisto“. A. Amšiejus skatina visus, norinčius valgyti natūralų, savo rankomis užsiaugintą maistą, turėti savo sodelį. Sodas – šeimos susibūrimo, o taip pat ir meditacijos vieta – tą suprato jau senovės lietuviai. „Sodo metai“ kviečia kartu sodinti, auginti ir džiaugtis savo pastangų vaisiais.

Zigmantas Gudžinskas, Irena Burneckienė, Aurelija Malciūtė, Rita Mikaliūnaitė „Sodas, daržas, gėlynas lengvai“

Po ilgų darbo valandų ir savaičių, daugelį sodo darbai atbaido, mat tai atrodo kaip daug pastangų ir darbo reikalaujanti veikla. Leidinyje „Sodas, daržas, gėlynas lengvai“, remdamiesi profesine ir asmenine patirtimi, lietuvių autoriai pasakoja apie malonų užsiėmimą gryname ore, kuris gali atnešti daugiau džiaugsmo negu sunkaus darbo prakaito lašų.

Knygoje ekspertai dalijasi patarimais, kaip galima dirbti ir ilsėtis, kuriant jaukią aplinką sode, darže arba gėlyne. Skaitytojai yra supažindinami su dizaino tendencijomis, tradiciniais ir netradiciniais gėlynų formavimo principais, patarimais, kaip apsiginti nuo kenkėjų ekologiškomis priemonėmis, kokių augalų reikėtų vengti, nenorint pakenkti sau ar aplinkai.

1. Lengvai pritaikoma įvairių formų langams

Plisuotų žaliuzių populiarumą lemia tai, kad šias galima pagaminti pačių įvairiausių geometrinių formų. Dėl to šios langų uždangos itin lengvai pritaikomos tiek trapecijos, trikampio, ovalo formos langams, tiek stoglangiams. Plisuoti langų uždengimai gali būti lengvai montuojami ant bet kokio dydžio lango – nuo itin mažų palėpės stoglangių iki didelių svetainės langų.

Žinoma, priklausomai nuo lango dydžio, formos, skirsis ir plisuotų žaliuzių kainos. Tad rinkdamiesi langų uždangą, pasitarkite su konsultantais, kokia gali būti preliminari langų uždangų kaina. Aišku, prieš tai išmatuokite visus langus, ant kurių norite montuoti plisuotas langų uždangas.

2. Paprastai reguliuojamas uždengimo plotas

Kitas plisuotų uždangų privalumas – paprastai ir lengvai reguliuojamas lango uždengimo plotas. Plisuotas žaliuzes galima stumdyti tiek iš viršaus, tiek apačios arba tiesiog palikti lango viduryje. Tokiu atveju galima sudaryti šešėlį toje vietoje, pro kurią šviečia saulė arba pridengti lango apatinę dalį nuo praeivių žvilgsnių.

3. Patogus valdymas

Priklausomai nuo poreikių, plisuotos žaliuzės gali būti valdomos rankiniu būdu, rankenėle arba virvele bei automatizuotu būdu. Rankenėlę valdomą plisuotą žaliuzę galima stumdyti tiek į apačią, tiek į viršų. Jeigu norite žaliuzę valdyti virvute, tokiu atveju šią galėsite valdyti tik kaip roletą – iš viršaus į apačią. Norintiems didesnio komforto, langų uždangas galima valdyti ir automatizuotu būdu.

4. Lengva priežiūra

Ieškodami langų uždangų savo namams, atsižvelkite į audinį. Rinkitės žaliuzes, kurių audiniai yra impregnuoti. Impregnuoti audiniai neblunka, ilgai išlaiko stabilią formą ir nekaupia dulkių. Visgi, jeigu prisikaupė itin daug dulkių, šias nuvalykite sausa šluoste ar šepetėliu.

Drėgną valymą rekomenduojama rinktis tada, kai langų uždangos itin suteptos. Pripildykite dubenį ar vonelę 30°C vandeniu ir įpilkite nestipraus ploviklio. Nuimkite plisuotą žaliuzę ir šią pamerkite 15 minučių į vandenį. Išskleidę žaliuzę, šią lengvai pasukiokite tirpale. Prieš išimdami žaliuzę, sutraukite ją iki galo ir švelniai spustelėkite, kad nutekėtų vandens perteklius. Nuskalaukite švariu vandenius ir vėl spustelėkite. Leiskite žaliuzei išdžiūti sutrauktoje padėtyje bent 12 valandų.

5. Platus dizaino pasirinkimas

Plisuoti langų uždengimai gali būti ne tik skirtingų formų, dydžių, bet ir spalvų, raštų. Pagal namo interjerą, galima montuoti skirtingų audinio spalvų žaliuzes, kurios leis sukurti žaismingesnį dekorą. Šis variantas dažniausiai pasirenkamas vaikų kambariuose. Be to, galimybė reguliuoti langų uždangas tiek iš viršaus, tiek apačios suteikia dar daugiau dekoro variacijų. Dalinai pakeltas audinys susiklostuoja, todėl subtiliai pakeičia atspalvį.

Taigi, tai vieni iš pagrindinių plisuotų žaliuzių privalumų. Šis universalus langų uždangų pasirinkimas puikiai dera visose namų erdvėse. Rinkdamiesi žaliuzę, svarbiausia atsižvelgti į audinį ir pasirinkti patogiausią valdymo būdą. Tokiu atveju plisuotos žaliuzės papildys kuriamą interjerą ir jomis bus paprasta naudotis.

1. Gerai supraskite procedūrą

 Prieš atliekant bet kokią operaciją, svarbu aiškiai suprasti, ką ji reiškia. Taigi, jei turite kokių nors su operacija susijusių klausimų, drąsiai juos užduokite savo chirurgui. Paprašykite gydytojo paaiškinti planuojamą atlikti procedūrą, galimas rizikas ir naudą. Tai leis jaustis labiau informuotiems ir užtikrintiems dėl operacijos, taip pat padės išsikelti tinkamus lūkesčius.

2. Palaikykite gerą fizinę formą

 Būdami geros fizinės formos galėsite greičiau atsigauti po operacijos. Todėl pasistenkite ją palaikyti, reguliariai mankštindamiesi. Taip pat jūsų gali būti paprašyta likus kelioms savaitėms iki procedūros nustoti rūkyti ar vartoti tam tikrus vaistus. Būtinai atidžiai laikykitės gydytojo nurodymų, nes jie skirti komplikacijų rizikai sumažinti ir geriausiam įmanomam rezultatui užtikrinti.

3. Sveikai maitinkitės

 Sveika mityba yra svarbi bendrai sveikatai ir gali padėti sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką bei greičiau atsigauti po operacijos. Priešingai – dėl baltymų, mineralų ir vitaminų stygiaus gali padidėti infekcijų rizika arba sulėtėti gijimo procesas. Todėl pasiruošimo laikotarpiu rekomenduojama valgyti daug vaisių, daržovių, liesų baltymų ir neskaldytų grūdų. Taip pat svarbu gerti daug vandens, siekiant palaikyti organizmo hidrataciją.

4. Kurį laiką prieš operaciją nustokite valgyti ir gerti

 Likus kelioms valandoms iki operacijos jums gali būti liepta nevalgyti ir negerti. Taip siekiama užtikrinti jūsų saugumą ir išvengti komplikacijų procedūros metu. Todėl turėtumėte atidžiai laikytis šių gydytojo nurodymų. Na, o kilus bet kokiems neaiškumams, būtinai su juo pasikonsultuokite. Bet kuris patikimas chirurgas Kaune, Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste mielai atsakys į jums rūpimus klausimus.

5. Pasiimkite patogius drabužius

 Operacijos metu vilkėsite specialią aprangą, tačiau turėtumėte iš anksto pasirūpinti patogiais drabužiais, kurios vilkėsite po procedūros. Būtinai pasiimkite laisvai krentančius drabužius, kuriuos būtų lengva apsivilkti ir nusivilkti. Siekiant išvengti nepatogaus apsirengimo po operacijos, geriausia rinktis visiškai priekyje atsegamus drabužius.

6. Susipakuokite krepšį

 Vykdami į ligoninę ar chirurgijos centrą, nepamirškite su savimi pasiimti būtiniausių daiktų. Dažniausiai tai asmens higienos reikmenys, drabužiai, akinių arba kontaktinių lęšių dėklas (jei tokius nešiojate) ir kiti daiktai, reikalingi kasdienai arba padedantys jaustis patogiau po operacijos. Susipakuokite krepšį iš anksto, kad vėliau nereikėtų skubėti ir nepamirštumėte kažko svarbaus.

7. Pasiruoškite pooperacinei priežiūrai

 Po operacijos turėsite pailsėti ir atsigauti. Todėl pasirūpinkite, kad kas nors padėtų jums atlikti namų ruošos darbus, pavyzdžiui, gaminti maistą, tvarkytis ir apsipirkti. Jums taip pat gali prireikti, kad kas nors padėtų rūpintis asmenine priežiūra, pavyzdžiui, maudytis ir apsirengti.

 Pasiruošimas laparoskopinei operacijai yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti sėkmingą rezultatą. Laikydamiesi straipsnyje pateiktų patarimų, galite pasirūpinti, kad šis procesas būtų kuo sklandesnis ir nekeltų streso. Būtinai aptarkite su gydytoju visus rūpimus klausimus ir atidžiai laikykitės jo nurodymų, kad užtikrintumėte geriausią įmanomą rezultatą.

Jonavos rajone įsikūrusi dviejų berniukų – 10-mečio Arono ir 6-mečio Roko – mama Sandra Šmigelskienė šypsosi, kad turi du nuostabius sūnus, tik Aronui gyvenimas pametėjo savų iššūkių.

„Aronas yra labai nuostabus vaikas, mūsų džiaugsmas, kad ir turi bėdų. Jis daug visko pasiekė, stengiasi, mokinasi“, – nusišypso mama.

Kova už gyvybę

Aronui diagnozuota reta genetinė liga, Stuve-Wiedemanno sindromas – įgimta skeleto displazija, kuriai būdingas mažas ūgis, ilgųjų kaulų išlinkimas ir kitos skeleto anomalijos. Pirmuosius ligos požymius medikai pastebėjo dar nėštumo metu.

„Penktą nėštumo mėnesį, kai antrą kartą ėjau pasitikrinti pas ginekologę, ji pasakė, kad abi vaisiaus kojytės lūžusios. Tačiau pas gydytoją ėjau jau žinodama, kad kažkas negerai – turėjau labai stiprią nuojautą, kad kažkas ne taip“, – prisimena Sandra.

Vėliau ji pradėjo lankytis pas medikus Kaune, kurie patikino, kad kojos ne lūžusios, o išlinkusios – su šia neraminančia žinia S. Šmigelskienė laukė gimdymo: „Medikai negalėjo pasakyti, kas mūsų laukia, galvojome, kad bėdos bus tik su kojomis. Kai jis gimė, atlikus Cezario pjūvį, jį iškart išnešė į reanimaciją.“

Sandrai fakto, kad sūnus reanimacijoje, medikai nesakė – tai ji sužinojo į palatą užsukusios valytojos.

„Gulėjau palatoje ir laukiau, kol išvysiu sūnų. Matau, kaip kitų mamų vaikus neša ir guldo šalia, o maniškio nėra. Vis galvojau, kur mano Aronas? Jei gerai pamenu, valytoja pasakė, kad jis reanimacijoje. Pradėjau verkti – kaip tai reanimacijoje? Man niekas nieko nepasakė. Paaiškėjo, kad jis pats nekvėpavo“, – prisimena ji.

Liga gyvenimą dėlioja savaip

Pirmąjį gyvenimo mėnesį Aronas praleido reanimacijoje, perkeltas į palatą visą laiką turėjo būti su deguonies aparatu. Visa berniuko kūdikystė prabėgo ligoninėse, į kurias tekdavo sugrįžti kas dvi savaites, nes nuolat kartodavosi plaučių uždegimas.

Tėvai matė, kad išlinkusios berniuko kojos ir rankos, tačiau atlikti genetiniai tyrimai nerodė jokios ligos – vaikas sveikas.

„Kai jis gimė, matėme, kad kažkas negerai, jau žinojome, kad yra genetinė liga, bet nežinojome, kokia. Visi ieškojo diagnozės, tik išsiuntus kraują ištyrimui į Izraelį po pusės metų ji paaiškėjo“, – pasakojo S. Šmigelskienė.

Išgirdus diagnozę, kiek palengvėjo – šeima bent jau žinojo, ko tikėtis, galėjo pasidomėti liga, tačiau ilgą laiką šią žinią apie retą genetinį sindromą pasiliko tik sau.

„Pradžioje visą laiką slėpdavau nuo žmonių, kad Aronas serga, niekada to neminėdavau. Bet dabar jau susitaikiau, drąsiai sakau ligos pavadinimą“, – šypteli Sandra ir priduria, kad kol nekalbėjo apie vaiko ligą, girdėjo visokių spėlionių, kuo serga jos vaikas.

Arono rankos ir kojos išlinkusios, tačiau jo tai nestabdo – jis pradėjo vaikščioti. Deja, sulaukus septynerių, dėl stipraus kojų išlinkimo jos pradėjo lūžti. 2020 m. jau buvo atlikta abiejų kojų operaciją, po kurios viskas, rodos, susitvarkė, vaikščioti buvo lengviau, Aronas pradėjo lankyti mokyklą.

Per dešimt savo gyvenimo metų jis pasiekė itin daug – kai buvo mažas, turėjo būti girdomas per zondą, o dabar atsigeria pats, valgo, skaito, rašo, kalba, yra labai žingeidus. Labai padeda ir apsilankymai pas specialistus – kineziterapeutą ir logopedą, kartą per metus priklauso apsilankymas sanatorijoje, tačiau to nepakanka.

Svajonė, kurią gali išpildyti kiekvienas

Šiuo metu situacija prastėja – Aronui eiti vis sunkiau, todėl nebegali lankyti mokyklos, nes joje nėra lifto, o įveikti daugybę laiptų per sunku. Nuo rugsėjo jis mokosi namuose, tačiau mama nepraranda vilties, kad jis vaikščios.

Tačiau dabar situacija vėl blogėja – Aronas sunkiai paeina, todėl nebegali lankyti mokyklos, nes joje nėra lifto, o įveikti laiptus per sudėtinga. Nuo rugsėjo jis mokosi namuose, tačiau mama nepraranda vilties, kad po operacijų vėl atsistos ant kojų.

Dabar šeima gyvena laukimu – balandžio mėnesį Aronui bus atlikta vienos kojos operacija, o antroji, greičiausiai, tik rudenį. Anksčiau išsioperuoti nepavyks, nes berniukui vasarą pasireiškia hipertermijos epizodai – jis dažnai karščiuoja.

Sandra nepraranda vilties, kad operacijos sūnui padės vėl atsistoti ant kojų, jis dar labiau sustiprės sanatorijoje, į kurią keliaus po operacijų.  

„Kai išsioperuosime abi kojas, norėtume nuvykti į raidos kliniką Kaune, reikia rimtesnių procedūrų, kad vaikas vėl atsistotų ant kojų. Arba į reabilitacijos centrą Slovakijoje, kad jis atsistatytų. Tikimės, kad pavyks surinkti lėšų“, – viltingai sako S. Šmigelskienė.

Apsilankymas reabilitacijos centre padėtų išpildyti didžiausią šeimos svajonę: „Labai noriu, kad vaikas vaikščiotų, galėtų eiti į mokyklą ir bendrauti su savo bendraamžiais, nes to labai trūksta.“

Prie Arono ir jo šeimos svajonių išsipildymo gali prisidėti kiekvienas žemiau nurodytais rekvizitais:

Gavėjas: Labdaros ir paramos fondas Aronas; Banko sąsk. nr.: LT857300010175690261; Bankas: Swedbank.

Prisidėti galite ir skirdami 1,2 proc. GPM, prisijungę prie elektroninio deklaravimo sistemos ir užpildydami formą FR0512: Paramos gavėjo pavadinimas: Labdaros ir paramos fondas Aronas; paramos gavėjo kodas: 306216794.

Teksto autorė Živilė Kairytė

Tekstas publikuotas tv3.lt portale.

Jonaviečio čempiono priešininkas kovojo nestandartiškai

Pirmąją ir antrąją WAKO čempionato dienas, trijose ringo disciplinose kovojo šešių šalių atstovai - Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Moldovos ir Ukrainos. Iš viso čempionate dalyvavo 151 sportininkas, pirmąją čempionato dieną įvyko 50 kikbokso kovų, antrąją finalų dieną – 37 kovos. Kalbėdamas apie iškovotą pergalę, Natas Stupak pripažįsta, kad finalo priešininkas, kurį jam pavyko nugalėti, kovos ringe elgėsi nestandartiškai. 

„Pirmąją čempionato dieną vyko pusfinaliai, taip sutapo, kad patekau į ketvirtfinalį. Pirmą dieną į kovą dėl finalo stojau su jaunu, patirties daug neturinčiu, bet charakterį parodžiusiu kovotoju. Pirmąjį raundą laimėjau, nes po truputį spausdamas varžovą, rinkausi taškus ir neleidau jam pagalvoti apie pergalę. Antrame raunde įjungiau dar didesnį spaudimą, atlikau daug taiklių smūgių ir teisėjas buvo priverstas stabdyti kovą. Apie pirmąją kovą pasakysiu taip: viskas, ką atlikau salėje pirmoje kovoje, daug kas pavyko ir tai leido iškovoti pergalę.

Finale koviausi su labai pajėgiu varžovu, kuris, nors buvo ir tos pačios svorio kategorijos, bet buvo ir aukštesnis, ir stipresnis, agresyvaus charakterio ir paruošęs nepatogią taktiką, labai mane išvarginęs, tačiau man pavyko jį nugalėti. Priešininkas stengėsi mane palaužti smūgiuodamas nestandartiniais smūgiais, iš kelių, kas yra ne mano stilius, tačiau nepasidaviau jam, vadovavausi profesionalios kovos taisyklėmis ir sugebėjau išplėšti pergalę“, - apie iškovotą  Lietuvos kikbokso čempiono titulą pasakojo Natas Stupak.

Čempiono titulas atveria ateities perspektyvas

Pasak jaunojo sportininko N. Stupak, išplėšta sunki čempiono pergalė jam reiškia ateities perspektyvas – dalyvavimas svarbiausiose šiais metais tarptautinėse varžybose: atviruose kitų šalių WAKO kikbokso čempionatuose, WAKO pasaulio taurės varžybose, WAKO Europos vaikų, jaunių ir jaunimo čempionate, kuris vyks Turkijoje ir WAKO pasaulio suaugusiųjų kikbokso čempionate, kuris vyks Portugalijoje.

„Kalbėjom su treneriais, organizatoriais ir aiškėja, kad kelių mėnesių bėgyje bus formuojama visų svorio kategorijų kikbokso nugalėtojų rinktinė, kuri rugpjūčio mėnesį dalyvaus Europos čempionate, o lapkričio mėnesį – Pasaulio čempionate. Manau, kad ši mano pergalė ir tokios ateities perspektyvos džiugina ne tik mane, bet ir mano šeimą, trenerius, draugus, mokytojus. Taip garsinama ne tik ši sporto šaka, bet ir pats mūsų Jonavos miestas, iš kurio esu kilęs“, - džiaugsmo neslėpė sportininkas.

Iškovoti pergalę nėra taip lengva

Natas Stupak neslepia – iškovoti pergalę nėra taip lengva. Įdėta daug pastangų, darbo, išlieta daug prakaito treniruočių salėse.

„Šiam čempionatui intensyviai ruošiausi du mėnesius. Treniravo du treneriai - pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais po porą valandų mokė treneris Ignas Barysas, o antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais ugdė treneris Olegas Šaškovas. Beveik neturėjau laisvo laiko, visą dėmesį skyriau tik mokslams mokykloje ir poilsiui tarp treniruočių.

O treniruočių metu būta visko. Ir ašarų, ir išlietų nervų, ir keiksmų, nenaudingo maisto ribojimo. Tai buvo bene vienas sunkiausių mano pasiruošimų per visą karjerą. Bet ant nugalėtojų pakylos neužmigsiu, skirsiu savaitę poilsiui ir vėl kibsiu į treniruotes, nes balandžio pabaigoje vėl nusimato varžybos“, - pasakoja kikbokso čempionas.

Sportuoja nuo mažumės ir turi didelių planų

„Dar būdamas 10 metų pradėjau sportuoti ir tai, manau, buvo tik pirmieji žingsniai. Nemažai pergalių pasiekiau su sporto klubu „Cunamis“. Tačiau profesionalus sportas, pažengę treneriai ir aukšto lygio varžybos į mano gyvenimą atėjo maždaug prieš pusantrų metų, kai perėjau į sporto klubą  „Fightersland“, - kalbėjo Natas Stupak ir atskleidžia, jog turi nemažų ateities planų.

Pasak sportininko, jo siekis tapti pasaulinės organizacijos kikbokso čempionu ir turėti „Glory“ čempiono diržą.

Jaunasis jonavietis apie būsimas kovas nuolat praneša socialiniuose tinkluose Facebook ir Instagram bei kviečia jonaviečius palaikyti savo krašto sportininką.

Natas Stupak už pasiektas pergales, už nenuilstamą palaikymą dėkoja savo tėvams, draugams ir treneriams Ignui Barysui ir Olegui Šaškovui. 

Jei kelionių kortelėje sukaupėte daugybę kreditinių kortelių premijų ar oro mylių, dabar gali būti pats laikas juos išgryninti. Tas pats pasakytina ir apie sukauptus viešbučio taškus. Ir dėl to, kad nereikės mokėti už tranzitą ir apgyvendinimą, turėsite pasiimti tik maitinimo ir pramogų išlaidas.

Tai yra didžiulė santaupų suma

Jei trokštate aplankyti konkrečią vietą, bet neturite pinigų savo idealiai kelionei, gali tekti sugalvoti keliauti tikrai ne piko metu – pavyzdžiui, sausio mėnesį vykti į Karibus. Karibų jūros regione rugpjūčio–spalio mėnesiais (nors ir su kelionių draudimu kišenėje, nes kyla uraganų pavojus). Jei keliaujate tokiu laiku, kuris nėra ypač geras jūsų paskirties vietai, galite sutaupyti daug pinigų. Ir nors galbūt nepasieksite tradicinės turistinės patirties, vis tiek gausite naudą, kai pamatysite naują vietą ir susipažinsite su kitokia aplinka.

Paskola atostogoms yra asmeninė paskola be užstato, kurią galite naudoti beveik bet kokiam tikslui, įskaitant atostogas ar keliones. Nesvarbu, ar vykstate į artimą šalį, ar skrendate į savo svajonių vietą. Asmeninė paskola be užstato gali būti brangus būdas finansuoti atostogas, todėl prieš skolindamiesi apsvarstykite visas galimybes, įskaitant kelionių atlygio korteles, 0% palūkanų kredito korteles ir – pigiausias pasirinkimas – santaupas. Jei turite skubių kelionių planų ir neturite laiko taupyti, paskola atostogoms gali padėti padaryti jūsų kelionę įmanoma. Atminkite, kad norėdami pasiimti paskolą atostogoms, turite priimti šį sprendimą atsakingai. Palyginkite geriausias atostogų paskolas tarp įmonių, kurios gali pasiūlyti skirtingas sąlygas. Paskolos internetu jums gali palengvinti šią užduotį.

Galvojama apie koaliciją

Meras Mindaugas Sinkevičius prieš atskleisdamas visas kortas, dar kartą dėkoja rinkėjams už išreikštą gausų palaikymą šiuose savivaldos rinkimuose ir kad jonaviečiai patikėjo 4 metų rajono likimą Jonavos socialdemokratams, kurie, yra tikimybė, rajoną valdys ne vieni. 

„Ir rinkimų metų sakiau, ir dabar taip pat galvoju, kad mes paliksim atviras duris tiems, kurie nori kartu su mumis veikti, nors agitacijos laikotarpiu ir buvo kai kurių kandidatų pareiškimų, kad su Sinkevičiumi tikrai nedirbs.

Šiuo metu, atslūgus rinkimų įkarščiui, galvojam apie koaliciją. Aš buvau pakvietęs Kęstutį Macionį (Liberalų sąjūdžio Jonavos sk. pirmininkas) ir Arvydą Gasį (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Jonavos sk. pirmininkas) pokalbiui dėl artimiausių jų planų. Abu neatmetė galimybės dirbti kartu su socialdemokratais. Tą žinodamas aš šiandien organizuoju mūsų išrinktų tarybos narių partinį susirinkimą, kuriame ir aptarsime visas galimybes“, - sako perrinktas meras Mindaugas Sinkevičius.

Socialdemokratas sako, kad kai ir jeigu bus sudaromas koalicijos branduolys, tik tuomet bus sprendžiama dėl kitų pozicijų, derinantis su pasikeitusiu savivaldos įstatymu, kai kad, pavyzdžiui, administracijos direktorių gali pasirinkti pats meras vienašališkai.

„Savivaldos įstatymas pakeistas, kai kuriuos pareigūnus savotiškai eliminavo, kaip, pavyzdžiui, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, jo nebelieka. Tokį etatą teoriškai galima sukurti, bet jis nebėra politinio pasitikėjimo, kaip buvo iki šiol, o tampa konkursinis etatas. Bet valstybė nusprendė, kad reikia turėti daugiau vicemerų.  

Noriu išlaikyti politinį branduolį, tą pačią ankstesnės kadencijos vadovybę  ir mano ketinimai yra toliau kartu dirbti su Valdu Majausku, Birute Gailiene, Lineta Jakimavičiene. Galbūt tai bus kitokios pareigos, bet politinėje vadovybėje, administracijoje – jie tikrai bus“, - sako M. Sinkevičius ir priduria, kad iš karto nereikėtų tikėtis visų pareigūnų paskyrimo.   

Pirmasis naujos kadencijos posėdis

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau paskelbė preliminarias savivaldybių tarybų pirmųjų posėdžių datas visose 60 Lietuvos savivaldybių. Rinkimų kodeksas numato, kad pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio metu savivaldybės nariai ir meras duoda priesaiką ir jiems yra įteikiami savivaldybės tarybos narių pažymėjimai. Pažymėjimus įteiks tos konkrečios savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas.

„Nenustebkite, kai naujos kadencijos pirmojo tarybos posėdžio metu prisieks visi išrinkti socialdemokratai, nei vienas neatsisakys mandato ir tik vėliau spręsime dėl pareigų pasiskirstymo. Nors iš kart po priesaikos galėčiau vienašališkai paskirti administracijos direktorių, bet tai padarysiu vėliau. Nors Seimas pakeitė vietos savivaldos įstatymą, bet nesureguliavo darbo užmokesčio skyrimo, vis dar svarsto ir nežinia, ar pakeis.

Todėl kviesdamas vicemerą ar administracijos direktorių negaliu įvardinti jo būsimo darbo užmokesčio. Tikiuosi, kad balandžio mėnesį šis klausimas bus išspręstas, nors vertinant šio Seimo ne itin kokybišką darbą, nesinori prognozuoti“, - sako meras Mindaugas Sinkevičius ir reziumuoja, kad dėl koalicijos suformavimo tikrai kalbamasi, dėl kitų valdžios pozicijų diskutuojama, tad valdžios formavimas kurį laiką dar užtruks, nes stringa Seimo narių apsisprendimas ir Seimo darbo kokybė toli gražu nuo idealios.   

Jonavoje naujos kadencijos pirmasis tarybos posėdis numatytas balandžio 17 dieną, 11 val.

Ten, kur daugiau saulės

Krokais puošti Jonavos miestą pradėta 2017-aisiais metais, kai šie buvo pasodinti šalia savivaldybės ir Sąjūdžio aikštėje. 2018-aisiais minėtose vietose pasodinta dar daugiau svogūnėlių, o 2019-aisiais Joninių slėnyje pasodintas itin didelis krokų skaičius – 100 000 vienetų.

„Krokai visada sužydi pirmieji, tačiau jų, kaip ir visų kitų svogūninių gėlių žydėjimas, labai priklauso nuo saulės. Patys pirmieji krokai šiais metais sužydėjo centre, Santarvės aikštėje, kai prie savivaldybės, jie dar net neišlindę iš žemės.

Šių gėlių žydėjimo laikotarpis taip pat labai priklausomas nuo oro: jei turėtume vien saulėtas dienas, krokai žydėtų iki dviejų savaičių, jei būtų ir lietingų, ir debesuotų dienų, jų žydėjimas prasitęstų iki mėnesio“, – pasakojo R. Imbrasienė.

_{J. Dvinelytės nuotr.}

Laukia savo eilės

Antroje balandžio mėnesio pusėje turėtume sulaukti ir gausaus narcizų žydėjimo.

„Jonavoje narcizų pasodinta išties nemažai. Jie jau sudygę. Pirmieji turėtų sužydėti Vytauto gatvėje. Kaip ir ankstesniais metais, gausaus narcizų žydėjimo tikimasi centre, gėlynuose šalia veterinarijos gydyklos, Rimkų kalno papėdėje, prie laiptų, tačiau bus ir naujų erdvių, kur galėsime pasigrožėti jais. Kalbu apie naujai Ralio gatvėje įrengtas gėlių saleles. Bus įdomu pamatyti, kaip viskas atrodys. Laukiame to ir patys“, – kalbėjo specialistė.

_{Praėjusiai metais užfiksuotas narcizų žydėjimas.}

Dėmesį perims žydintys česnakai

Kalbant apie naująjį J. Ralio gatvės gėlyną, įrengtą netoli miesto centre stovinčio laikrodžio, jis apsodintas praėjusį rudenį. Be minėtų narcizų, pavasarį čia akis džiuginti pradės ir didieji žydintys česnakai.

„Juos matysime ne tik naujame gėlyne, bet ir palei visą J. Ralio gatvę, J. Ralio parko gėlyne. Apibendrinant galima sakyti, kad česnakais sužydės visas centras“, – sakė R. Imbrasienė.

Ankstyvas pasiruošimas

Tam, kad gėlynai atrodytų gražiai ir tvarkingai, darbus reikėjo pradėti dar žiemą.

„Kiekvienais metais, prieš pavasarį, nukarpome nuo sniego išvirtusias viksvas, kitus augalus, sugriebiame išdžiūvusias šakeles, tačiau šiais metais tai atlikome labai anksti. Kadangi sniego nebuvo, o neapkarpyti gėlynai atrodė neestetiškai, pagrindines erdves sutvarkėme dar sausį“, – teigė pašnekovė.  

Akimirka iš J. Ralio gatvėje įrengto gėlyno įrengimo darbų. UAB ,,Jonavos paslaugos" nuotr.

Dar ne viskas

Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriama jaunų medelių bei krūmų priežiūrai.

„Vyksta jų formavimas. Kaip tik šiandien tokie darbai vyko Prezidento gatvėje.

Žemei sušilus, jau galima galvoti apie pasiruošimą sodinti vienmetes pavasarines gėles. Kaip ir praėjusiais metais, planuojama sodinti našlaites. Kai tik bus palankus metas, imsimės šių darbų. Manau, kad pradėsime pirmoje balandžio pusėje.

Belieka laukti daugiau saulėtų dienų ir augalams malonaus lietaus“, – pokalbio pabaigoje sakė UAB ,,Jonavos paslaugos“ specialistė.

_{Našlaitės Jonavą puošia taip pat ne vienerius metus. Archyvo nuotr.}

Ugniagesiams gelbėtojams neretai tenka dirbti ypač sudėtinguose ir pavojinguose įvykiuose. Į vieną jų jiems teko skubėti šių metų sausio 29 d. Iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog viename iš Raseinių rajone esančių kaimų vykdomas agresyvaus asmens sulaikymas. Asmuo, užsirakinęs name, grasino, jog susprogdins namą. Ugniagesiai, policijos nurodymu, kartu su medikais budėjo atokiau nuo nurodyto namo, kol pilietis buvo sulaikytas.

Kovo 2 d. Klaipėdos AVPK budėtojas pranešė, kad reikia ugniagesių pagalbos norint patekti į butą, kuriame vyrui sutriko sveikata. Du ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnų aprengti neperšaunamomis liemenėmis, bandė laužti medines buto duris, tačiau vyras pats atrakino jas ir įleido policijos pareigūnus.

Kovo 12 d. iš policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad Jonavoje, Žemaitės gatvėje, reikia ugniagesių pagalbos patenkant į butą. Atvykusiems ugniagesiams teko diskiniu pjūklu pjauti duris ir įleisti policijos pareigūnus.

Kovo 20 d. buvo gautas pranešimas iš GMP, kad Šiaulių rajone, Raudėnų seniūnijoje, Rūdėnų kaime, greitosios pagalbos automobilis negali privažiuoti iki nevaikštančio paciento. Iki sodybos 3 km, kelias nepravažiuojamas. Ugniagesiai medikus iki ligonio vežė su gaisrine autocisterna.

Tą pačią dieną Lazdijų rajone, Šventežerio seniūnijoje, Sabinavo kaime, ugniagesiai ištraukė užklimpusį greitosios medicinos pagalbos automobilį. Grandininiu pjūklu ugniagesiai pjovė šakas ir jomis dengė privažiavimą iki ligonio. Nuvykus padėjo ligonį įkelti į automobilį.

Ugniagesiams kartais tenka padėti ir muitininkams. Kovo 21 d. Tverečiaus muitinės posto pareigūnas pranešė, kad Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, Padysnio kaime sulaikytas automobilis, kuriame paslėpta kontrabanda. Ugniagesių buvo paprašyta diskiniu pjūklu išpjauti automobilio „VW Passat“ slenksčius.

Pasak Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kuršėnų komandos viršininko Ričardo Kazlausko, ugniagesiams gelbėtojams gana dažnai tenka skubėti į pagalbą policijai ar medikams. „Dažniausiai mus kviečia, kai pareigūnai ar medikai negali patekti į butą, kai viduje yra miręs žmogus, kai neįsileidžia nusikaltėlis ar smurtautojas. Mūsų specifika – atidaryti duris, kad į vidų galėtų įeiti policijos pareigūnai.“

R. Kazlauskas sako, jog ugniagesiai tokiais atvejais turi ir vieną „psichologinį ginklą“ – tai diskinis pjūklas, kurio garsas eina per visą namą, ir juo pjaunant duris nusikaltėliams nebekyla noras priešintis.

„Jeigu įtariama, kad viduje yra sergantis ar miręs žmogus, tada, norėdami neprižadinti kaimynų, mes naudojame akumuliatorinius įrankius, kurie veikia tyliai“, – sako komandos viršininkas.

Be durų atidarymo, policijos prašymu ugniagesiams neretai tenka ieškoti nusikaltimų įkalčių vandenyje. „Yra tekę šulinyje ieškoti ginklo ir vogtų daiktų, upėje ieškojome vėliavos, kuri buvo nuskandinta. Turime ir narų kostiumus, kuriuos ugniagesiai apsirengia,  ledroges, o jeigu reikia ieškoti nuskendusio žmogaus, kviečiami narai iš Šiaulių“, – pasakojo R. Kazlauskas.

Dažnai ugniagesiai vyksta padėti ir greitosios pagalbos medikams. „Tenka atidaryti duris, kai viduje, pavyzdžiui, yra aplinkoje nesiorientuojantis žmogus. Taip pat buvo atvejis, kai vienai namuose buvusiai moteriai pasidarė silpna, ji nualpo ir griūdama ant durų užvertė prieškambario spintą. Vienu metu dažnai tekdavo vykti vis pas tą patį sunkiasvorį ligonį, kurį reikėdavo nunešti iki greitosios pagalbos automobilio. O kartą, kai keliai buvo užversti sniegu ir buvo neįmanoma privažiuoti iki sodybų, pas medikus vežėme gimdyvę. Ugniagesiams yra tekę ir vyrui nuo piršto nupjauti žiedą. Tų atvejų būna labai įvairių,“ – pasakoja komandos viršininkas.

Pasak R. Kazlausko, neretai medikai juos kviečia, kai tenka gelbėti ir į įvairiausias situacijas patekusius vaikus: „Kartą namuose paliktas penkerių metų vaikas žaidė spintoje ir užmigo joje, todėl negirdėjo nei durų skambučio, nei telefono. Tėvams teko kviesti pagalbą, kad atidarytų duris. Laimei, vaikas buvo rastas sveikas ir gyvas. Kitą kartą traukėme vaiko ranką, įstrigusią radiatoriuje. Ugniagesiams neatrodo, kad tai kažkokie žygdarbiai, bet žmonėms tai svarbu. Kodėl labiausiai pasitikima ugniagesiais gelbėtojais? Todėl, kad jie nepriekaištingai atlieka savo pareigas.“     

VPGT info.

Vaikų tarybos nariai, patariamasis vaiko teisių gynėjų balsas, svarstė, kodėl jau nuo mažų dienų vaikams svarbu ugdyti ir gilinti finansines žinias ir ką šioje srityje dar galėtų nuveikti ugdymo įstaigos bei tėvai.  

Tarybos nariai siūlo mokyklos bendruomenėms į mokyklas pakviesti patirtimi pasidalinti ekspertus, dalintis informacija apie renginius ir informacinius šaltinius apie vaikų finansinį raštingumą, akademijas, būrelius. O tėvams vertėtų labiau įtraukti vaikus į šeimos biudžeto planavimą ir mokyti juos planuoti savo išlaidas.  

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, jog vaikams mokytis ir juos mokyti finansinio raštingumo yra ne ką mažiau svarbu nei išmokti skaityti, rašyti ar skaičiuoti. Šios atsakomybės, pasak jos, turėtų imtis suaugusieji – tėvai, mokytojai. 

„Siekiant ugdyti šiuolaikišką ir intelektualią jaunąją kartą, kuri ateityje mokėtų išmintingai valdyti savo finansus, jau nuo mažų dienų reikėtų atlikti finansinio raštingumo „namų darbus“ tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigose. Tėvams svarbu kalbėtis su savo vaikais apie pinigus, jų vertę, formuoti reikiamus įpročius rodant asmeninį pavyzdį, kaip pinigus galima užsidirbti ir kaip juos prasmingai panaudoti. Darželiuose ir mokyklose tęsiant šeimoje pradėtą darbą, vaikus supažindinant su finansiniais terminais, skiriant dėmesio jų finansinių įgūdžių lavinimui – ilgainiui galima tikėtis, kad vaikai šioje srityje jausis drąsiau ir labiau užtikrintai“, – sako Tarnybos vadovė. 

Jai pritaria ir Vaikų tarybos narė Aurora Degesytė bei atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniams vaikams ypatingai reikia daugiau žinių ir praktinių užsiėmimų, padėsiančių suprasti pinigų vertę ir išmokti asmeninių finansų valdymo.  

„Finansinis raštingumas yra labai svarbus, bet, deja, dar nėra paplitęs vaikų kasdienybėje. Tai labai  aktuali tema, nes vaikai nuo pat mažens turėtų suprasti pinigų vertę, iš kur atsiranda pinigai ir mokėti planuoti savo išlaidas. Mokyklose galėtų būti vykdomos paskaitos apie pinigus ir finansinį raštingumą, būti pristatomos praktinės situacijos, su kuriomis moksleiviai ateityje gali susidurti, bei galimi sprendimo būdai. Tikiuosi, kad ateityje finansinis raštingumas taps dažnesnis mūsų gyvenime“, – sako Vaikų tarybos narė A. Degesytė.  

Vaikų tarybos posėdyje dalyvavęs Vilniaus privačios gimnazijos plėtros vadovas Klaudijus Melys atkreipė dėmesį, kad finansinis raštingumas vaikams auga ir tampa vis reikšmingesnis. Lietuvoje ir pasaulyje vis daugėja finansinio raštingumo iniciatyvų vaikams, tad šalies ugdymo įstaigoms svarbu pritraukti ekspertus, padėsiančius vaikams išmokti planuoti savo finansus. „FinTech plėtros amžiuje finansinis raštingumas Lietuvoje turi būti priskiriamas prie bazinių raštingumo kompetencijų“, – sako K. Melys.  

Kilus klausimams, vaiko teisių gynėjai kviečia žmones pasikonsultuoti skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112. 

Individuali burnos priežiūra prasideda namuose su mūsų puikiai žinomomis burnos priežiūros priemonėmis. Labiausiai naudojamos burnos priežiūros priemonės yra dantų šepetėlis, dantų pasta ir tarpdančių siūlas arba tarpdančių šepetėliai. Svarbu žinoti, jog norint, kad individuali burnos priežiūra teiktų maksimalią naudą reikia naudoti, tik jums tinkančias priemonės.

Bet priemonių pasirinkimas yra labai didelis, kaip teisingai išsirinkti visas priemones?

Prieš renkantis priemones, svarbu, kad pasitartumėte su savo odontologu (-e) arba burnos higienistu (-e). Jie geriausiai žinos Jūsų silpnasias burnos ertmės vietas, su kokiomis problemomis susiduriate ir ką reiktų stiprinti. Štai keletas universalių patarimų:

Ką reikia žinoti apie DANTŲ ŠEPETĖLĮ?

1. Visų žmonių burnos forma ir dydis skiriasi, tad reiktų rinktis atitinkamą šepetėlį, nes netinkamo dydžio šepetėlis (pvz.: per didelis) gali pažeisti dantenas arba nepasiekti visų dantų paviršių.
2. Rinkitės šepetėlius minkštais šereliais, nes stipriai valydami dantis kietus šerelius turinčiais dantų šepetėliais, galite pakenkti dantų emaliui ir dantenoms, kurios gali parausti ir net kraujuoti.
3. Nepamirškite valyti ir liežuvio, nes maisto likučiai ir bakterijos, likusios ant jo, viena iš pagrindinių priežasčių atsirasti blogam burnos kvapui. Liežuvio valiklius galite įsigyti atskirai arba pirkti dantų šepetėlius su kitoje galvutės pusėje esančiu liežuvio valikliu.

Ką reikia žinoti apie DANTŲ PASTĄ?

1. Prieš renkantis dantų pastą, turėtumėte gerai žinoti savo dantų būklę ir esamas problemas. Idealu, jei šiuo klausimu turite galimybe pasikonsultuoti su savo odontologu ar burnos higienistu, nes pastos sudėtyje esančios veikliosios medžiagos gali padėti spręsti skirtingas dantų ir dantenų problemas (padidėjęs dantų jautrumas, trapumas, paraudusios arba kraujuojančios dantenos, blogas burnos kvapas ir kt.).

Ką reikia žinoti apie TARPDANČIŲ SIŪLĄ IR/AR TARPDANČIŲ ŠEPETĖLIUS?

1. Tai priemonės reikalingos maisto likučiams iš tarpdančių išvalyti ir juo naudotis reiktų po kiekvieno valgio arba bent du kartus per dieną (ryte ir vakare, prieš dantų valymą šepetėliu).
2. Valant įprastu dantų šepetėliu, nuvaloma tik 65% paviršiaus, likusias apnašas galite pašalinti naudodami vieno danties šepetėlį, tarpdančių siūlą arba tarpdančių šepetėlius.

Vis dažniau odontologai rekomenduoja dantis prižiūrėti ne tik namuose, bet ir atlikti profesionalią burnos higieną. Kodėl tai svarbu?

Profesionali burnos higiena – tai efektyvi apsauga nuo ėduonies bei periodonto ligų. Šias ligas sukelia maisto likučiuose esančios bakterijos, kurios prisitvirtina prie danties paviršiaus, dantenų vagelėse. Burnoje esančios bakterijos paverčia cukrų ir kitus angliavandenius rūgštimis, kurios ardo danties struktūrą. Ilgainiui dantyse atsiranda skylės, aplinkinių audinių susirgimai, kuriems stipriai progresuojant dantys yra prarandami. Burnos higienos kaina, tai suma, kurią sumokate už ilgalaikę savo dantų sveikatą. Svarbu burnos higienos procedūrai lankytis reguliariai, nes taip užkirsite kelią burnos ertmėms ligoms atsirasti arba pastebėsite jas ankstyvoje stadijoje. Rekomenduojama burnos higiena atlikti ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

Neretai besilaukiančios moterys sako, kad “pararanda dantų sveikatą” – ar tikrai nėštumo metu dantys ir dantenos susilpnėja?

Nėštumo metu vyksta sudėtingi fiziologiniai pokyčiai, kurie gali turėti įtakos ir burnos sveikatai. Dažnai besilaukianti moteris pamiršta rūpintis savo burnos sveikata t.y. individuali burnos higiena yra nepakankama, neretai prisideda ir žinių stoka, netinkami mitybos įpročiai, reti apsilankymai pas odontologą.

Dažniausiai besilaukiančios moterys susiduria su šiomis burnos ertmės problemomis: periodontitu, neščiųjų gingivitu, halitoze, dantų erozija, paprastąja pūsleline, dantų ėduonimi.

Neščiosioms rekomenduojama:

• Apsilankyti pas odontologą prieš planuojant nėštumą.
• Būtina informuoti savo odontologą bei burnos higienistą, kad laukiatės, ir reguliariai
• lankytis burnos apžiūrai ir burnos higienos procedūroms viso nėštumo metu ir po
• Po vėmimo svarbu iš karto nevalyti dantų su dantų šepetėliu ir pasta! Vėmimo metu į burną patenka rūgštys, kurios tirpdo emalį ir iš karto valydami dantis emalį suploninsite. Geriau iš pradžių burną praskalaukite vandeniu, o po maždaug valandos laiko galite išsivalyti dantis.
• Stengtis valytis dantis mažiausiai du kartus per dieną- ryte po valgio ir vakare prieš einant miegoti, nors ir jaučiate pykinimą.
• Naudoti dantų pastą su fluoru, kuris mažina ėduonies atsiradimo riziką;
• Nenaudoti skalavimo skysčių su alkoholiu.
• Reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą arba burnos higienistą profilaktiniam patikrinimui ir profesionaliai burnos higienai;
• Odontologines procedūras geriausia atlikti tarp ketvirto ir šešto nėštumo mėnesių (antrajame trimestre). Maitinančios moterims procedūros yra saugios, tik yra svarbu tai pranešti gydytojui odontologui arba burnos higienistui, jei prireiktų atlikti nuskausminimą.
• Burnos rentgenogramą nėštumo metu galima atlikti tik išskirtiniais atvejais.
• Išklausyti IBH mokymus ir jų laikytis.
• Valgyti gerai subalansuotą, mažai greitai skaidomų angliavandenių turintį maistą.

Jei nerimaujate dėl savo dantų ir dantenų sveikatos, kviečiame registruotis konsultacijai Dentes Decori odontologijos klinikoje +370 685 61879.

Garsas apie geras sąlygas ir puikius specialistus netruko pasklisti, todėl pernai Jonavos ligoninėje pasiektas penkiolikos metų gimdymo rekordas – per metus gimė 418 vaikų.

Saugiai ir patogiai

„Stengiamės, kad moterys pas mus jaustųsi saugiai ir patogiai, todėl kiekviena čia turi atskirą palatą, kurioje užtikrinamas privatumas ir komfortas. Atnaujintose akušerijos skyriaus palatose yra televizija, galimybė naudotis nemokamu wifi ryšiu, aromaterapija, klausytis muzikos, atsipalaiduoti vonioje. Gimdyvėms siūlome subalansuotą maistą, kurį patiekiame moderniuose termo induose“, - pasakoja Jonavos ligoninės akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja Indrė Grušaitė Vanagienė.

Skyriaus vedėja džiaugiasi, kad Jonavos ligoninė pradėjo bendradarbiauti su naujuoju miesto baseinu, todėl gimdyvėms gali pasiūlyti naują paslaugą – nemokamą apsilankymą kūdikių baseine.

„Ne paslaptis, kad mamytės po gimdymo būna išsekintos ir pavargusios, todėl visoms mūsų gimdyvėms esame paruošę dovanų kuponus – kvietimus atgauti jėgas ir atsipalaiduoti Jonavos baseine įrengtoje mamoms su kūdikiais skirtoje erdvėje“, - kviečia I. Grušaitė Vanagienė.

Jonavos baseinas – tai ką tik duris atvėręs, modernus vandens pramogų ir sporto kompleksas. Baseine įrengtos net penkios skirtingos pirtys, kūdikių baseinas, mažasis baseinas vaikų plaukimo pamokoms bei ilgasis – 4 takelių, 25 metrų ilgio plaukimo baseinas.

Rūpinasi meras ir savivaldybė

Jonavos rajono savivaldybė taip pat rūpinasi miesto ligonine ir siekia paskatinti gimdymus Jonavoje. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą skirti gimdyvėms vienkartinę išmoką, kuri šiuo metu siekia 147 eurus. Ši išmoka mokama visiems Jonavos ligoninėje gimusių kūdikių tėvams, nesvarbu, kur jie gyventų ar deklaruotų savo gyvenamąją vietą.

Dėmesį gimdyvėms rodo pats Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, pernai pasveikinęs Jonavos ligoninėje gimusį 300-ąjį kūdikį ir netrukus skubėjęs sveikinti jau 400-ojo.

„Žinoma, tas skaičius pradėjo augti, kai savo akušerijos skyrius uždarė aplinkiniai rajonai, tačiau moterys visada gali rinktis, kur joms gimdyti, todėl aš neabejoju, kad Jonavos ligoninę jos renkasi pirmiausiai dėl gerų atsiliepimų apie čia randamas sąlygas ir puikius mūsų specialistus“, - sako Jonavos meras.

Jonavos ligoninė ir čia dirbantys specialistai laukia gimdyvių iš visos Lietuvos! Maža smulkmena, tačiau ligoninės stovėjimo aikštelėje prie akušerijos skyriaus net septynios stovėjimo vietos – rezervuotos gimdyvėms ir mamoms su kūdikiais.

Žemė visuomenės poreikiams išperkama, kai tam tikra teritorija reikalinga įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projektus.

Bene visada žemės išpirkimas yra viena jautriausių temų žmonėms, ne išimtis – ir „Rail Baltica“ projektas. Praktika rodo, kad dalis gyventojų remiasi klaidingomis žiniomis apie žemės išpirkimą, o tai gali apsunkinti šį procesą. Tad dar net neprasidėjus žemės išpirkimui naujo geležinkelio tiesimui, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Saulius Mocevičius komentuoja dažniausiai šia tema girdimus mitus.

Saulius Mocevičius

1 mitas: žmonėms, iš kurių išperkamas turtas projekto įgyvendinimui, valstybė įsipareigoja surasti naujus namus

Valstybės pareiga – gyventojams už jų žemę išmokėti teisingą piniginį atlygį, bet ne  rasti naujus namus ar verslo atstovams pasiūlyti kitus komercinės paskirties objektus.

Kompensacijos dydis paaiškėja atlikus turto vertinimą. Paimant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma bus apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais – atkuriamąja bei rinkos verte. Gyventojui bus išmokama ta vertė, kuri bus didesnė.

2 mitas: gavus kompensaciją reikia iš karto išsikelti

Tai tikrai mitas. Jeigu gyventojai pageidauja, savo namuose jie gali likti gyventi iki pat statybų leidimo išdavimo – realių projekto įgyvendinimo darbų pradžios. „Rail Baltica“ atveju tereikia kreiptis į Susisiekimo ministeriją ir išreikšti tokį pageidavimą.

Tuo tarpu ūkininkai, pasibaigus žemės paėmimo procedūroms, gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl leidimo dar laikinai – iki statybos darbų pradžios – naudotis visuomenės poreikiams paimta žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.

3 mitas: siūlomos kompensacijos per mažos, už jas sudėtinga įsigyti naujus namus

Valstybė įsipareigoja už paimamą turtą sumokėti teisingą kainą, kuri yra nustatoma įvertinus turto vertę pagal realią rinkos situaciją. Kaip minėta, išperkant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, turto vertinimas atliekamas atkuriamąja bei rinkos verte. Gyventojui bus išmokama ta vertė, kuri bus didesnė.

Išperkamo turto savininkai pirmiausia turėtų susitelkti į patį turto vertinimo procesą.  Už visus objektus, kurie aprašomi ir užfiksuoti turto vertinimo ataskaitoje yra sumokama. Todėl labai svarbu, kad į ataskaitą būtų įtraukiami visi objektai, nurodant jų savybes – pavyzdžiui, tvora sena ar nauja, medinė ar skardinė ir pan.

Visgi jeigu asmuo nesutinka su siūloma kompensacijos suma, nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiam akto – tokiu atveju projektą įgyvendinantį institucija, šiuo atveju, Susisiekimo ministerija, kreipiasi į teismą. Teismas nusprendžia, ar kompensacijos suma yra teisinga, ar ne.

4 mitas: liekantiems gyventi prie geležinkelio numatomos kompensacijos dėl galimo triukšmo

Gyvenantys netoli geležinkelio ar netoli oro uosto dažnai susiduria su triukšmu, todėl urbanizuotose teritorijose dažniausiai būna įrengiamos triukšmo valdymo priemonės, pavyzdžiui, triukšmo slopinimo sienelės.

„Rail Baltica“ geležinkelio atveju triukšmo modeliavimo tyrimai, kurie identifikuoja vietas, kuriose bus diegiamos triukšmo mažinimo priemonės, yra atliekamos jau dabar – rengiant poveikio aplinkai vertinimą. Suprantama, jeigu higienos normų reikalavimai neviršijami, kompensacijos gyventojams, kurie lieka gyventi prie geležinkelio, nėra numatomos, o minimos priemonės neįrengiamos. Tačiau svarbu žinoti ir tai, kad jeigu triukšmo visgi nebus įmanoma suvaldyti triukšmo mažinimo priemonėmis, gyvenamieji pastatai bus išpirkti.

5 mitas: kompensacija mokama tik už išperkamą nekilnojamąjį turtą, bet neatsižvelgiama į papildomus faktorius, tokius kaip tame NT vykdyta ūkinė veikla, vykdytos statybos ar remontai

Kompensuojant už visuomenės poreikiams paimamą turtą, atsižvelgiama į daugelį faktorių, pavyzdžiui, papildomas investicijas į turto atnaujinimą, aplinkos sutvarkymą, sklype esančius sodinius, medynų tūrį, tame žemės sklype vykdytą veiklą, atlyginama net už prarastą verslą.

Vertinant kompensacijas už prarastas komercinės veiklos pajamas, turto vertintojui svarbu pateikti visus būtinus dokumentus verslo vertei nustatyti. Jei visuomenės poreikiams planuojama paimti degalinę, tai savininkas turi ne tik žemės sklypo, bet verslo veiklos duomenis, iš kurių galima nustatyti patirtus nuostolius verslui. Pagal turto ir verslo pagrindų įstatymą apskaičiuojami ne tik fiziniai turtiniai objektai, bet ir nuostoliai verslui, verslo apimčių sumažėjimas, o gali būti ir visiškas verslo praradimas.

6 mitas: galima derėtis ir išsiderėti palankesnes kompensacijų sąlygas

Gyventojams, iš kurių yra paimama žemė visuomenės poreikiams, kyla klausimas, ar galima derėtis dėl sumos ir gauti palankesnes sąlygas. Tačiau remiantis Vyriausybės nutarimu tokios derybos yra negalimos.

Gyventojams, kurių turtas yra paimamas, visų pirma, reiktų galvoti ne apie derybas, bet apie patį turto vertinimo procesą, t.y. kruopščiai įvertinti, ar vertinant turtą nebuvo padaryta klaidų, ar neliko netyčia nepastebėtas kažkoks objektas.

Vertinant turtą visi objektai yra fiksuojami, tačiau suskaičiavus turto vertę nėra organizuojamas aptarimas, kuriame antrosios šalies asmenys galėtų išsakyti savo reakcijas. Todėl jeigu asmuo nesutinka su turto vertinimu, jis pirmiausia turėtų kreiptis į Susisiekimo ministeriją. Tokiu atveju ministerijos atstovai kreipiasi į turto vertintoją su prašymų įvertinti gyventojo nuogąstavimus dėl turto vertinimo.

Jeigu gyventojo išsakyti nuogąstavimai atmetami, bet turto savininkas su tuo vis tiek nesutinka, jis nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiam akto, kaip jau minėta anksčiau, projekto įgyvendintoja – Susisiekimo ministerija – kreipiasi į teismą.

Visgi svarbu turėti omenyje, kad neturint svarių argumentų, kodėl turto vertinimo ataskaita yra neteisinga, turto savininkas bus įpareigotas atlyginti teismo išlaidas. Dėl šios priežasties netikslinga energiją nukreipti į turto vertinimą, o geriau fiksuoti, ar vertinant turtą, visi objektai buvo įvertinti.

„Rail Baltica“ geležinkelio trasa ruože Kaunas–Vilnius

Dvikelio greitojo geležinkelio planuojama trasa eis nuo Vilniaus per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio, šiauriau Kaišiadorių ir pasieks Kauną. Planuojama pagal galimybes jį tiesti šalia esamo 1520 mm vėžės geležinkelio. Rengiant specialųjį planą numatytos jungtys su Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių regioninėmis stotimis, Vilniaus intermodaliniu terminalu, Vilniaus ir Kauno oro uostais. Pagrindinės linijos ilgis sieks 95 km, o bendras ilgis su papildomomis jungtimis – 156 km. Kelionė traukiniu nuo Vilniaus iki Kauno be sustojimų regioninėse stotyse truks iki 40 minučių.

2022 m. lapkritį visuomenei pristačius „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius specialųjį planą, numatantį konkrečias teritorijas, žemės sklypus ir jų dalis, per kurias eis geležinkelio linija šiame ruože, sulaukta itin didelio suinteresuotų šalių įsitraukimo – net 470 pasiūlymų ir klausimų dėl specialiojo plano patikslinimo. Atsižvelgus į tai priimtas sprendimas papildomai įvertinti visus pasiūlymus specialiajam planui atnaujinti.

Atlikus visas specialiojo teritorijų planavimo dokumento projekto korekcijas jis bus pristatomas visuomenei dar kartą, preliminariai – šių metų balandžio mėnesį. Apie patikslinto plano pristatymo datą ir kitus terminus bus informuojama papildomai – žemės savininkams ir kitiems naudotojams bei jų kaimynams bus išsiųsti pranešimai registruotąja pašto siunta.

Dažniausiai užduodamus klausimus apie teritorijų planavimo ir žemės išpirkimo etapus galima adresu https://rail-baltica.lt/projekto-igyvendinimas/kaunas-vilnius/teritoriju-planavimas-ir-poveikio-aplinkai-vertinimas/.

Nebesinori kartotis apie konservatorių vadovaujamos Vyriausybės „skubą“ pateikti savo išvadas dėl įstatymų projektų. Tai yra įsišaknijusi problema, kurią privalu spręsti, nes kol kas Vyriausybė gali visiškai nesilaikyti Seimo statute aiškiai įvardijamų sąlygų, o jokių sankcijų jai už tai nenumatyta. Akivaizdu, kad šis Seimo statutu įtvirtintas Vyriausybės dominavimas nebegali tęstis. Dabar egzistuojantis reguliavimas yra neadekvatus, todėl įregistravau pataisas, kurios leistų nebevilkinti įstatymų projektų svarstymo parlamente ir pagreitintų Vyriausybės išvadų pateikimą. Dėl jų bus apsispręsta artimiausiu metu, nes pokyčiai būtini. Juolab, tokią nenormalią situaciją geriausiai iliustruoja būtent Pelno mokesčio įstatymo pataisos, dėl kurių Vyriausybė delsė oficialiai pasisakyti, taip tiesiog užšaldydama tolimesnį jų svarstymą Seime. 

Vis dėlto pats faktas, kad ministrų kabinetas išvadą pateikė tik po 22 mėnesių, nestebina. Galima net pajuokauti, kad parlamentarai šioje kadencijoje jau priprato prie tokių pateikimo terminų ir didelių lūkesčių neturi. Nuoširdžiai liūdina paties Vyriausybės nutarimo projekto turinys ir ten pateikta argumentacija. Vyriausybė taip ir nesugebėjo įsigilinti į pateikto projekto esmę ir gana padrikais punktais bando išdėstyti  savo nepritarimą pelno mokesčio pataisoms, taip siunčiant aiškią žinią savivaldybėms – jų savarankiškumo stiprinimas atidedamas neribotam laikui. Ir visos kalbos, kad valdančioji dauguma yra už savivaldos finansinio potencialo didinimą ir regionų stiprinimą, lieka tik kalbomis, nes priimami sprendimai rodo visai ką kitą.

Nesutinku su Vyriausybės išvada. Mano įsitikinimu, pelno mokesčio diferencijavimas gali turėti žymų ir teigiamą poveikį mūsų šalies regionams. Praktika, kai pelno mokesčio dalis būtų skiriama savivaldybėms, yra plačiai paplitusi. Tam tikras šio mokesčio dydis yra įskaitomas į savivaldybių biudžetus Europos Sąjungos (ES) šalyse: Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Liuksemburge ir Portugalijoje, taip pat ir kitose pasaulio valstybėse. Todėl sprendžiant dėl dalies pelno mokesčio skyrimo savivaldybėms, buvo galima remtis šių šalių gerąja praktika. Akivaizdu, kad to nenorima ar net nebuvo bandoma daryti.

Vyriausybė taip pat nenori matyti ir to, kad mano siūloma biudžeto perskirstymo sistema gali tapti ta varomąja jėga, kuri pajėgs išjudinti buksuojančius sprendimus dėl savivaldybių.

Šiuo metu visos pajamos iš pelno mokesčio yra įskaitomos tik į valstybės biudžetą, jeigu dalis pelno mokesčio būtų skiriama savivaldybėms, kurių teritorijoje veikia įmonė, savivaldybės būtų labiau įgalintos ir labiau motyvuotos pritraukti investicijas bei skatinti verslumą. Norint pasiekti spartesnį regionų augimą, reikia padėti sustiprėti ekonominiams centrams Lietuvos rajonuose. Reikia aiškiai suprasti vieną paprastą tiesą – tam, kad savivaldybės augtų, būtina priimti drąsesnius įstatyminius pakeitimus – tarp kurių, žinoma, ir mano pateiktos Pelno mokesčio įstatymo pataisos, nes siekdamos pritraukti verslą ir turėdamos aiškias finansines paskatas, savivaldybės turėtų didesnes galimybes pritraukti naujas įmones ir taip užtikrinti pelningų įsidarbinimo galimybių regionuose gyvenantiesiems ir dirbantiesiems. Iš surinkto pelno mokesčio vienos savivaldybės tvarkys infrastruktūrą, kitos – organizuos rinkos poreikius atitinkantį profesinį mokymą ir kitais būdais sieks gerinti investicinę aplinką. Skatindama savo ekonominę plėtrą, ne viena savivaldybė galėtų išjudinti stringančius LEZ ar pramonės parkų projektus.

Minėtus argumentus akcentavau pristatydamas projektą iš Seimo tribūnos, tą patį dar kartą galiu pakartoti ir šiame tekste. Pritraukus privatų kapitalą į savivaldybes, atsirastų daugiau geriau apmokamų darbo vietų, mažėtų nedarbas, ir savivaldybės galėtų pritraukti talentus, augtų mokesčių surinkimas. Pelno mokesčio dalies skyrimas regionams didintų savivaldybių finansinį savarankiškumą, mažintų priklausomybę nuo subsidijų, skatintų ne išlaikytinio statusą, o motyvuotų pačioms didinti nuosavas pajamas.

Toks pakeitimas pasitarnautų net centrinei valdžiai, kuri kiekvienais metais turi sukti galvą, kokį finansavimą skirti Lietuvos savivaldybėms. O pats finansų ministrės išsireiškimas, kad dėl pelno mokesčio perskirstymo biudžetas prarastų daugiau kaip 333 mln. eurų, taip pat prasilenkia su realybe. Ministrė arba tendencingai pamiršdama, arba tikrai nesuprasdama biudžeto priėmimo Seime procedūros, tiesiog klaidina visuomenę. Galima tik priminti, kad nėra jokių atskirų valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų patvirtinimo projektų. Seimas kiekvienų metų pabaigoje tvirtina bendrą konsoliduotą valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Ministrė turėtų suprasti, kad bendras biudžetas nenukentėtų, jis įplaukų neprarastų, keistųsi tik jo pajamų ir išlaidų perdalijimas.

Labai nekonstruktyviai atrodo ir kiti Vyriausybės pasiteisinimai siekiant sužlugdyti bet kokias iniciatyvas dėl esminės visų savivaldybių problemos – finansinio savarankiškumo didinimo. Ministrės teigimu, jeigu nauja tvarka būtų priimta, tai didintų administracinę naštą, o pats pelno mokesčio apskaičiavimas būtų komplikuotas, nes įmonės veikla paprastai peržengia vienos savivaldybės ar net valstybės teritoriją. Tokie valdančiųjų kontrargumentai didesnės pridėtinės vertės neturi, nes tokiais būdais tiesiog bandoma pasiekti pagrindinio tikslo – užblokuoti principinę idėją. Esu įsitikinęs, kad esant pasiryžimui, visas detales galima suderinti. Techniniai mokesčio dalies priskyrimo sprendimai galėtų būti sprendžiami Seimo komitetų svarstymuose, o visi reguliaciniai metodai gali būti nustatyti projekto įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Juolab, minėtose ES valstybėse tai jau daroma, ir jos sugeba susitvarkyti su iškilusiais klausimais.

Pabaigoje vėl tenka prisiminti visų politinių partijų pasirašytą memorandumą dėl savivaldybių savarankiškumo. Ant šio strateginio dokumento savo parašus padėjo ir visų dabartinės valdančiosios koalicijos lyderiai. Akivaizdu, kad jie bent jau šiuo atveju užmiršo pagrindinius susitarimo įsipareigojimus – stiprinti savivaldybes ir finansavimą joms – ir tęsia savo politiką, kurioje regionams vis sunkiau rasti savo vietą. 

LR Seimo narys Eugenijus Sabutis

lrs.lt inf.

Vieni iš svarbiausių niuansų, jei norima kokybiškos ir tvarkingos apdailos – plytelių tarpų glaistymas ir plytelių tarpų valymas. Apdaila bus sėkminga tik tuomet, jei žinosite, koks plytelių siūlių glaistas padės realizuoti jūsų svajonių namų viziją, kaip glaistyti plytelių tarpus bei kaip išvalyti plytelių tarpus.

Kodėl reikia glaistyti plytelių siūles?

Plytelių tarpų glaistymas yra vienas paskutinių plytelių klojimo proceso etapų, kuris atliekamas jau suklijavus plyteles. Kitaip sakant, plytelių siūlių glaistymas pradedamas tuomet, kai visiškai išdžiūsta plytelių klijai ir paruošiamas pagrindas. Tarpai glaistomi tik kruopščiai nuvalius plytelių tarpus ir papildomai perbraukus visą paviršių drėgna kempine.

Deja, dažnai plytelių tarpų glaistymas yra ignoruojamas arba atliekamas netinkamai, o tai gali padaryti didelę įtaką bendram apdailos vaizdui. Todėl, jei norite pasiekti ilgai džiuginantį rezultatą, turėtumėte ne tik žinoti, kaip glaistyti plytelių tarpus, bet ir šiuos darbus atlikti itin kruopščiai.

Jei esate pasirengę plytelių tarpų glaistymui skirti deramą dėmesį, šį darbą galite drąsiai atlikti ir savarankiškai. Visgi, jei savo jėgomis dvejojate – patikėkite jį profesionalams, kurie pasirūpins, kad plytelių siūlių glaistymas būtų atliktas nepriekaištingai, o pačios plytelės žavėtų jus puikia savo išvaizda.

Kaip glaistyti plytelių tarpus?

Jei plytelių tarpus glaistysite savarankiškai, pirmiausia pasirūpinkite reikiamomis priemonėmis: pirštinėmis, glaistu, gumine glaistykle ir / arba nedidele mentele, kempinėle ir, žinoma, vandeniu.

Visų pirma jums bus reikalingas tinkamas plytelių siūlių glaistas. Rinkitės aukštos kokybės glaistą, kuris užtikrintų lengvai atliekamus darbus. Būtinai pagalvokite apie glaisto spalvą – ji gali turėti lemiamos įtakos jūsų pasirinktų plytelių dizainui. Nepamirškite, kad galite rinktis iš visos vaivorykštės spalvų ar net blizgančių glaistų. Išsirinkę plytelių tarpų glaistą, sumaišykite jį pagal gamintojo pateiktus nurodymus ir maišykite, kol konsistencija taps vientisa. Konsistencijai tapus vientisai, luktelėkite maždaug penkias minutes ir glaistą išmaišykite dar kartą.

Toliau seka pats plytelių siūlių glaistymas. Glaistykle arba mentele labai atidžiai užpildykite prieš tai išvalytus tarpus tarp plytelių. Glaistyklę laikykite 45 laipsnių kampu ir braukite įstrižai plytelių briaunai. Glaistui kiek sustingus (po maždaug 20 minučių), plytelių paviršių kelis kartus nuvalykite kempinėle su vandeniu. Siekiant išvengti nepadengtų tarpelių, glaistymo ir valymo žingsnius galima pakartoti. Galiausiai seka džiovinimas – plytelių tarpų glaistas visiškai išdžius maždaug per parą.

Kada ir kaip valyti plytelių tarpus?

Plytelių siūlių valymas – itin svarbus šios apdailos priežiūros elementas. Plytelių siūlės sugeria drėgmę ir todėl yra palanki terpė veistis bakterijoms bei pelėsiui, be to, dėl plytelių tarpuose besikaupiančio purvo jos ima tamsėti. Tad plytelių siūles būtina tinkamai prižiūrėti ir neužmiršti valyti – tai ne tik pagerins plytelių išvaizdą, bet ir išlaikys ją nepriekaištinga. Galima naudoti tiek specialiai valymui skirtas, tiek ir buityje randamas priemones.

Tiesa, jei tarpai itin užleisti, aplipę purvu arba gilūs ir sunkiau prieinami, viena veiksmingiausių priemonių - specialus garinis valymo įrenginys. Jei plytelių tarpe atsiradęs pelėsis ir jis įsiskverbęs labai giliai, gali būti, jog vienintelė išeitis bus plytelių tarpų atnaujinimas, tad siūlome plytelių siūlių neužleisti.

Plytelių tarpų valymas liaudiškomis priemonėmis

Jei plytelių tarpai šaukiasi valymo, o po ranka neturite tam specialiai skirtų priemonių, galite panaudoti paprastas buitines priemones, kurių dažniausiai turime ir namuose. Toks variantas tiks ir tuo atveju, jei vengiate arba nenorite pirkti specialių priemonių – galime užtikrinti, kad laiko patikrintos liaudiškos priemonės veikia taip pat veiksmingai ir tinkamai išvalytos plytelės atrodys nepriekaištingai.

Viena universaliausių buitinių priemonių yra soda. Plytelių tarpų valymui tiks paprasčiausia iš sodos ir vandens pagaminta tiršta košelė, kuria ištepami tarpai (čia puikiai pasitarnaus senas dantų šepetukas). Pasigamintą košelę palaikykite tarpuose, nuplaukite šiltu vandeniu bei nuvalykite sausa šluoste. Galite išbandyti ir kiek patobulintą variantą: užteptą sodos košelę dar papildomai apipurkškite acto ir vandens mišiniu.

Dažniausiai pasitaikančios plytelių valymo ir glaistymo klaidos

Valant plyteles ir jų tarpus, reikėtų vengti plytelių priežiūrai neskirtų priemonių, natūralaus akmens plytelėms reikėtų vengti acto ir kitų rūgštinių priemonių. Saugiausias variantas - naudojamą priemonę pirmiausia išbandykite mažame plote.

Glaistant daugiausia klaidų padaroma renkantis ir ruošiant patį glaistą, taip pat dažnai kruopščiai nenuvalomas paviršius ar glaistant neatsižvelgiama į plytelių ypatumus. Jei abejojate, ar procesas pavyks sklandžiai, pagalbos ir patarimo visada galite kreiptis į profesionalus, pavyzdžiui, salono „Apdailos namai“ specialistus.

Vasario 16-ąją į jūrą paleidę paskutines dvi pernai išgelbėtas ruonių jaunikles Svilą ir Zundą, Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai jau ruošiasi priimti naujuosius „pacientus“.

Įprastai jūros bangų išmesti nusilpę ruoniukai Lietuvos pajūryje randami kovo–balandžio mėnesiais, todėl šiuo laiku vaikštant pajūryje gyventojams reikėtų būti atidesniems. Be to, ne visi žino, kaip teisingai reikėtų elgtis pastebėjus ruonių mažylį.

„Ruonį Lietuvos pajūryje gali išvysti labai retai, todėl nenuostabu, kad pastebėjus ruoniuką žmonės iškart puola su juo fotografuotis, o drąsesni – dar ir bando paglostyti. Reikėtų nepamiršti, kad ruonis vis tik yra laukinis gyvūnas, kuris negana to dar ir smarkiai nusilpęs, išsigandęs, todėl gali reaguoti agresyviai, bandyti gintis ir net įkasti jam padėti bandančiam žmogui“, – pasakoja Arūnas Grušas, Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas.

A. Grušas pažymi, kad prie paplūdimyje pastebėto nusilpusio ruoniuko artintis nederėtų, mat mažylis gali išsigąsti ir pulti atgal į vandenį. Verčiau iškart pamačius mažylį skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir atsiliepusiam operatoriui nurodyti tikslią ruoniuko vietą, būklę bei kitas svarbias detales, pavyzdžiui, matomas žaizdas.

„Tuomet pagalbos centras susisiekia su Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojais, o mes savo ruožtu kreipiamės į Klaipėdos mieste veikiančios gyvūnų prieglaudos „Būk mano draugas“ komandą, kuri padeda pagauti ruoniuką ir atgabena jį mums. Ruoniuką pastebėjusių žmonių taip pat prašome, kad, esant galimybei, liktų netoliese iki gelbėtojams atvykstant, stebėtų ruoniuką ir apsaugotų jį nuo puolančių laukinių gyvūnų ar paukščių bei apie tinkamą elgesį informuotų ir kitus žmones“, – sako biologas.

Randamų ruoniukų skaičius auga

Nors šių metų mažyliai taps pirmąja ruonių jauniklių karta, kurie bus apgyvendinti moderniame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, naujo ruoniukų sezono pradžios laukiama su nerimu.

„Pernai Lietuvos pajūryje radome 22 ruoniukus, iš kurių 3 išgelbėti nepavyko: jie buvo per daug nusilpę, sužeisti ir ligoti. Dėl įvairių priežasčių per anksti į vandenį įvaryti jaunikliai dar nemoka jame išlikti savarankiškai ir leidžiasi plukdomi srovių, o kasmet tokių nelaimėlių skaičius tik didėja“, – pastebi Laura Lupeikaitė, Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė.

L. Lupeikaitė įžvelgia tendenciją, kad didėjančiam gelbstimų ruoniukų skaičiui įtaką daro šiltėjantis klimatas. Ruonėms vedant jauniklius yra svarbu, kiek ledo dangos susidarė Baltijos jūroje. Nors ruonių jaunikliai gali būti vedami tiek sausumoje, tiek ir ant ledo, esant pakankamai ledo dangai ruonių patelėms ne tik nereikia spaustis gulyklose, bet ir ant ledo jaunikliai būna sunkiau pasiekiami sausumos plėšrūnams.

Ruoniukams surinkta jau beveik 100 tūkst. eurų

Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai primena, kad šiemet išgelbėti mažyliai taps pirmąja ruonių jauniklių karta, kurie bus apgyvendinti moderniame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. Praėjusių metų pabaigoje atidarytame centre ruoniukams įrengti šeši vidiniai baseinai, keturi mažieji lauko baseinai ir didysis net 280 kubinių metrų talpos baseinas. Centro komplekse yra ir gyvūnų apžiūrų kabinetas bei operacinė.

Prie Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro paramos ir pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimo prisideda ir „Lidl“ prekybos tinklas bei jo lankytojai.

„Įsigydami daugkartinius maišelius „Duok ruoniukui penkis“, „Lidl“ pirkėjai taip pat remia nykstančios Baltijos jūros pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimą. Kiekvienas nupirktas maišelis tampa 0,05 eurų parama Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos veiklai“, – pažymi „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.

Paramos suma jau artėja prie 100 tūkst. eurų ribos – nuo pat projekto „Duok ruoniukui penkis“ pradžios 2021 m. vasarą surinkta daugiau nei 96 tūkst. eurų. Dalis lėšų buvo panaudota ruoniukų slaugymo priemonėms bei siųstuvams įsigyti. Siųstuvai jūrų biologams suteikia svarbių duomenų apie muziejuje slaugytų ruoniukų savarankišką gyvenimą jūroje – jų lokaciją, plaukimo greitį, gylį, maršrutą ir kt.

Specialius projekto maišelius su ant jų pavaizduotu ruoniuku galima įsigyti visose 68-iose „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje.

 „SimWay ir MFit LT dirba kartu. Du klubai, du specialistai gali dirbti kaip komanda.

 Jonavos VSB finansuojamos treniruotės jaunimui. VSB ir sveikatingumo/sporto klubai gali siekti bendrų tikslų.

Kas yra sveikatinamasis fizinis aktyvumas?

SFA yra fizinis aktyvumas, stiprinantis funkcinį organizmo pajėgumą ir sveikatą nesukeldamas jai pavojaus ar žalos.

Turiu visuomenės sveikatos specialisto ir trenerio išsilavinimą, todėl ši pakraipa neatsiejama mano profesinio ir asmeninio gyvenimo dalis. Pašaukimas. Organizuojant sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą, labai svarbu matyti, girdėti ir jausti savo klientą.

Kodėl sveikatinantis FA?

Sveikata yra žmogaus vertybė ir gyvenimo pagrindas, kuris turi būti pakankamai tvirtas, kad būtų sėkmingai sprendžiami kasdienio gyvenimo klausimai, įveikiami socialiniai ir ekonominiai iššūkiai.

Šiuolaikinis suaugęs žmogus visur skuba, visą laiką įsitempęs, daug sėdi, neturi laiko sportui arba aktyviam laisvalaikiui gamtoje, patiria daug streso, dėl ko daug užkandžiauja arba atvirkščiai - nevalgo. Tai yra sveikatą žalojanti ir rizikinga žmonių elgsena, kuri lemia įvairių ligų atsiradimą. Sveikatą stiprinantis FA nesiciklina prie vienos veiklos ar treniruočių tipo. Svarbu, kad žmogus rastų veiklą, kuri jam tekia malonumą, yra suderinama su jo sveikatos būkle. Mūsų pagrindinis tikslas dirbti taip, kad žmogus išlaikytų funkcinį pajėgumą, sąnarių mobilumą, prevenciškai veiktų ligų ir traumų atžvilgiu. Šie dalykai leidžia išlaikyti socialinį aktyvumą, laimę ir pasitenkinimą.

Sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimas susideda iš informacijos sklaidos, gyventojų mokymo, ugdymo įstaigų tobulinimo ir palankios aplinkos plėtros. Kad būtų galima sukurti efektyvų tikslo siekimo veiklų planą, reikia didelės specialistų komunikacijos, pagarbos, kompetencijų ir motyvacijos.

Laisvalaikio fizinio aktyvumo infrastruktūra vystoma pagal nacionalinius techninius reglamentus, vietos infrastruktūrą ir poreikius bei įvairias tarptautines rekomendacijas ir gerąją patirtį bei dažniausiai savivaldos sprendimu. Mes galime nepaprastai džiaugtis, kad Jonavos miestas jau dabar turi ir nuolatos dirba ties aktyvų laisvalaikį skatinančios infrastruktūros kūrimo.

Išsaugota Juškonių sporto salė. Akimirka iš sporto rėmimo fondo finansuojamo projekto.

Jonavos turizmo informacijos centro duomenimis, mes turime 25 kilometrus pėsčiųjų - dviračių takų, baseiną, diskgolfo parką, kalnų dviračių parką, dailiojo jodinėjimo mokyklą, slidinėjimo centrą, centrinį miesto stadioną, sporto areną, sporto, šokių klubus, sveikatingumo studijas ir kt. Visi šie objektai suteikia galimybę dirbti tiek profesionaliojo sporto atstovams, tiek sveikatos treneriams. Žinant, kad visų pomėgiai, laiko ir finansinės galimybės yra skirtingos, variantų, kaip būti aktyviam, gali rasti visi.

 Nepaprastai svarbu rasti būdų veikti su vaikais. Mes formuojame jų ateities elgseną.

 Pagrindiniai 4 strateginiai tikslai, siekiant didinti fizinį aktyvumą šalyje

Pirmasis tikslas yra aktyvios visuomenės kūrimas (angl., Create active societies), kuriuo
siekiama sukurti teigiamas socialines normas ir nuostatas bei pakeisti visuomenės požiūrį į sveikatą, didinant žinias ir supratimą apie sėdimo elgesio poveikį sveikatai, įvairialypės reguliarios fizinės  veiklos formas, naudą ir vertinimą, atsižvelgiant į gebėjimus ir amžių. Siūloma vykdyti nacionalines ir bendruomenines kampanijas, kurios didintų informuotumą ir supratimą apie socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę fizinio aktyvumo naudą, stiprinti specialistų pirminį parengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, o taip pat įgyvendinti nemokamas reguliarias masinio dalyvavimo iniciatyvas viešosiose erdvėse. Šioje vietoje nuostabiai dirba visuomenės sveikatos biuras, bendruomenės, privatus sektorius.

 Fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietoje. (VSB finansuotos treniruotės Jonavos raj. PK)

Treniruotės, mažinančios nugaros skausmus kaimo bendruomenėje.

Antrasis tikslas yra aktyvios aplinkos kūrimas (angl., Create active environments), kuriuo
siekiama sukurti palankias erdves ir vietas, kurios skatintų ir apsaugotų visų amžiaus grupių ir
gebėjimų žmonių teises, turėti vienodą prieigą prie saugių vietų ir erdvių savo miestuose ir
bendruomenėse, kuriose jie galėtų reguliariai užsiimti fizine veikla. Tikslui pasiekti siūloma stiprinti miestų ir transporto planavimo politikos integravimą, sudaryti sąlygas skatinančias eiti pėsčiomis ir važiuoti nemotorinėmis priemonėmis, rinktis viešąjį transportą, pagerinti pėsčiųjų ir dviračių tinklo infrastruktūros teikiamų paslaugų lygį ir užtikrinti saugumą kelyje. Taip pat gerinti visų amžiaus grupių ir įvairių gebėjimų miesto, priemiesčių ir kaimo bendruomenių prieigą prie geros kokybės viešųjų ir žaliųjų atvirų erdvių, žaliųjų tinklų, poilsio erdvių ir sporto patogumus.

Žygiai ir grupinis pasivaikščiojimas, kuris ne tik skatina žmones būti fiziškai aktyviais, pažįstant vietinę aplinką ir stiprinant asmeninius santykius vietos bendruomenėse. 

Fizinio aktyvumo veiklas specialistė organizuoja visoms amžiaus grupėms.

Trečias tikslas yra aktyvių žmonių kūrimas (angl., Create active people), kuriuo siekiama
įvairaus amžiaus ir gebėjimų žmonėms užsiimti reguliaria fizine veikla per programų ir galimybių
gausą, pavyzdžiui, didinant fizinio ugdymo pamokų kokybę visose ugdymo įstaigose, stiprinant
sveikatą ir fizinį raštingumą bei skatinti mėgavimąsi fizine veikla ir dalyvauti joje pagal pajėgumą ir gebėjimus. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityje tikslinga įdiegti ir stiprinti pacientų vertinimo ir konsultavimo didinant fizinį aktyvumą ir mažinant sėdimą elgesį
sistemas. Didinti daugiau fizinio aktyvumo programų teikimą ir galimybes bei skatinimą parkuose ir kitoje natūralioje aplinkoje, viešosiose darbo vietose, poilsio ir sporto bazėse įvairaus amžiaus
žmonėms, įtraukiant mažiausiai šalyje aktyvias grupes. Skatinant fizinį aktyvumą švietimo įstaigose ir darbo vietose pastebima tendencija siūlyti persėsti iš motorinių transporto priemonių ant dviračio.

Ketvirtas tikslas yra aktyvių sistemų kūrimas (angl., Create active systems), kuriuo siekiama stiprinti sistemas, kad būtų įgyvendinti veiksmingi ir koordinuoti tarptautiniai, nacionaliniai ir subnacionaliniai (angl., subnational) veiksmai didinant fizinį aktyvumą ir mažinant sėdimą elgesį.

Veiksmai šiam tikslui pasiekti yra susiję su valdymu, lyderyste, daugiasektorine partneryste, darbo jėga, propagavimu, informacinėmis sistemomis ir finansavimo mechanizmais visuose panašiuose sektoriuose.

Ką Europa turėtų daryti, kad per ateinantį dešimtmetį pagerėtų visuomenės sveikatą? Į šį klausimą PSO atsako: skatinti fizinį aktyvumą tarp įvairių amžiaus grupių – nuo vaikų iki garbaus amžiaus senjorų. Judėjimas turėtų tapti neatsėjama ne tik mūsų kasdienio gyvenimo, bet ir visos sveikatos apsaugos ir bendros valstybės politikos dalimi. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad mažas gyventojų fizinis aktyvumas nėra vien tik sveikatos specialistų rūpestis. Jis yra glaudžiai susijęs su kitų valstybės ir privataus ūkio sektorių, visuomeninių organizacijų, bendruomenių ir kitų sveikatai neabejingų entuziastų veikla. Tik bendros pastangos puoselėjant fiziškai aktyvų gyvenimo būdą, integruojant jį visose žmogaus veiklos srityse, gali prisidėti prie sveikesnės ir laimingesnės Europos kūrimo.

Fizinis aktyvumas gali atlikti svarbų vaidmenį užkertant kelią fizinės ir psichinės sveikatos problemoms ir sudėtingoms biopsichosocialinėms problemoms ateityje.  https://www.jonavatic.lt/aktyvus-laisvalaikis

Su didžiule ir neišsenkančia meile, Simona

Jonavos rajono savivaldybės taryboje – 25 mandatai. Didžiąją daugumą vietų joje užsigarantavo Lietuvos socialdemokratų partija – 17 mandatų. Analizuojant rinkėjų suteiktus pirmumo balsus aiškėja, kad rajono taryboje matysime:  Birutę Gailienę , Rimantą Sinkevičių, Erlandą Andrejevą, Marijoną Širvelienę, Nerijų Šalūgą, Birutę Platkauskienę, Vijolę Šadauskienę, Valdą Majauską, Povilą Beišį, Eisviną Utyrą, Artūrą Neimontą, Liudą Mediekšą, Birutę Daškevičienę, Alfonsą Meškauską, Karoliną Petrenčiuk-Naujokienę, Elegijų Laimikį, Renatą Mikalauskienę. Taip pat Lietuvos socialdemokratų partijos narys Mindaugas Sinkevičius, pelnęs 72,28 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų, išrinktas Jonavos meru.  

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai rinkėjai suteikė 2 mandatus rajono taryboje - Arūnas Rimkus ir Arvydas Gasys.

Liberalų sąjūdžio atstovai rajono taryboje būtų 2 - Žilvinas Galimovas ir Kęstutis Macionis.

Taip pat du mandatus rinkėjai suteikė Tėvynės sąjungai - Lietuvos krikščioniams demokratams - Dovilei Survilaitei ir Aldonai Balutienei. 

Du mandatus pelnė politinis komitetas "Mūsų Jonava" - Remigijus Osauskas ir Darius Ulkštinas. 

Pakartotinių rinkimų (antro turo) Jonavoje neprireiks. Rinkimai laikomi įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 40 procentų rinkėjų, įrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jonavos rinkėjų aktyvumas viršijo 40 proc. 

VRK galutinius rinkimų rezultatus tvirtins ir oficialiai skelbs Teisės aktų registre 2023 m. kovo 12 d. 

Detaliau su rinkimų rezultatais Jonavos rinkimų apygardoje galite susipažinti ČIA. 

Kandidatų vertybės: jei nežinai, kieno Krymas, Tau ne vieta rinkimuose

Nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ prieš šiuos rinkimus suorganizavo
58 debatus. Jie nevyko tik Šalčininkų rajone ir Kauno mieste.

Šie debatai parodė, kad keliama kartelė kandidatui yra paprasta - turi atsakyti, kam priklauso
Krymas. Atsakymas visiems aiškus. Deja, atsirado kandidatų, kurie vienareikšmiškai
negalėjo atsakyti į šį klausimą. Pilnos salės rinkėjų šiems kandidatams buvo negailestingos.

Taip pat aktualūs buvo ir vertybiniai klausimai: partnerystės, mažo kiekio narkotinių
medžiagų dekriminalizavimo ir kiti. Įdomu tai, kad tarp liberalias arba labiau kairiąsias
partijas atstovaujančių kandidatų į merus atsirado tokių, kurie nepritaria homoseksualių
žmonių partnerystės įteisinimui arba kitoms pamatinėms jų atstovaujamų politinių jėgų
ideologijų nuostatoms.

Be vertybinių klausimų, švietimas, sveikata ir infrastruktūra buvo trys pagrindinės temos,
kurios dažniausiai buvo aptariamos „Žinau, ką renku“ debatuose. Visiems taip pat labai
aktualu naujos investicijos regione, tačiau konkrečių idėjų turėjo retas kandidatas.

Švietimas: mokyklų išsaugojimas ir naujovės

Kandidatai į merus dažnai kalbėdavo apie švietimo gerinimą, dauguma siūlė įgyvendinti
„Tūkstantmečio mokyklų“ konceptą, didinti vietų darželiuose skaičių. Žinoma, debatai
neapsiėjo be klausimo kurias mokyklas uždaryti. Dauguma kandidatų mano, kad net ir mažai
mokinių turinčias mokyklas reikia išlaikyti, nes aplinkinių kaimų ir kaimelių vaikams bus
tolimas kelias į mokyklą, o susisiekimas prastas.

Tam, kad atokiose vietose norėtų dirbti pedagogai, kandidatai užimti mero postą siūlo
nemokamą pavėžėjimą į ir iš darbo. Taip pat lengvatas būsto įsigijimui.

Naujovė šiuose rinkimuose - STEAM centrai ir visos dienos mokyklos.

Verta paminėti ir vieną juokingesnių atvejų, kai kandidatas į merus siūlė ne tik įkurti visos
dienos mokyklą savivaldybėje, bet ir galimybę palikti ten vaikus per naktį, kad tėveliai galėtų
pailsėti.

Ligonines reikia išsaugoti bet kokia kaina

Sveikatos klausimus galima apibendrinti į vieną - išlaikyti vietos ligoninę, ar ne. O šiuo
klausimu kandidatai diskutuodavo, kodėl dauguma savivaldybių gyventojų sveikatos
priežiūros paslaugų gavimui vyksta į didmiesčius.

Kai kurie debatų dalyviai siūlė nemokamą pavėžėjimą iš ir į gydymo įstaigą, specialistų
vykimą atlikti paslaugos į namus, kiti - paslaugų plėtrą didinant savivaldybės finansavimą
sveikatos sričiai.

Dar kiti siūlė plėsti paslaugas diegiant daugiau konsultacijų telefonu ir tokiu būdu sumažinti
medikų trūkumą regionuose.

Daugiau kelių, daugiau pastatų

Nenuostabu, kad šiuose savivaldos rinkimuose, kaip ir ankstesniuose, karaliauja ir
infrastruktūros klausimai. Nors pasiūlymai, ką daryti, tikrai nebuvo vienodi.
Vieni kandidatai siūlė spartinti būsto renovacijas, kiti - renovuoti ugdymo įstaigas, treti -
statyti baseinus.

Taip pat kandidatai, atsižvelgdami į šių dienų aktualijas, siūlė tvarkyti tiltus.

Tarp siūlymų buvo ir susiję su susisiekimu - autobusų stočių renovacija, dviračių takų
tiesimas bei gatvių klojimas arba taisymas.

Deja, bet dauguma kandidatų negalėjo įvardyti, kiek kainuotų jų projektai, o ir finansavimo
šaltiniai kiek migloti.

Ne visi kandidatai atrado laiko debatams pirmame ture, o kaip dėl antro?
Į „Žinau, ką renku“ debatus atėjo 8 iš 10 (apie 85 proc.) kandidatų į merus. Atsisakiusieji
turėjo skirtingus pasiteisinimus: vieni staiga susirgo, kiti - išvyko į komandiruotes ar
atostogas, treti - jautė per didelę konkurenciją ir bijojo su esama mere pasirodyti vienoje
patalpoje, o ketvirti - pajuto pergalės skonį ir nematė prasmės pasirodyti debatuose, nes
„juos ir taip išrinks“.

„Žinau, ką renku“ taip pat organizuos antro turo debatus, tačiau jie įvyks tik tuo atveju jei
sutiks dalyvauti abu kandidatai į merus. Ar vyks Tavo savivaldybėje debatai galėsi pasitikrinti
po kovo 5 d. čia (https://rinkimai.zinaukarenku.lt/) arba „Žinau, ką renku“ feisbuko puslapyje.

Taip pat, jei dar nesugalvojai 3 argumentų, kodėl balsuosi už vieną ar kitą kandidatą, užeik į
https://rinkimai.zinaukarenku.lt/, kur galėsi tiesiogiai užduoti klausimą kandidatui į merus,
peržiūrėti jo arba jos atsakymus į kitus klausimus. Taip pat platformoje galima palyginti
kandidatus pagal kitus rodiklius - deklaruotas pajamas, išsilavinimą, kalbų mokėjimą.

Taigi XXI a. įsibėgėjo ir tiesioginiais IT „tiltais“ mokiniai ir pedagogai bendrauja su įvairių pasaulio šalių atstovais. O kaip su švietimo sistemos problemomis? Keitėsi vyriausybės, švietimo, sporto, mokslo ministrai, tačiau esminės pertvarkos ir proveržio, sakysite, po šitiek reformos metų, nesimato. Neatsiranda švietimo lyderio, kuris perkirstų Gordijaus mazgą. Tačiau objektyviau pažvelgus į šią sritį, negalima nematyti ir teigiamos kaitos. Ko gero, ne viskas juodo liūno klampynėje. Praūžė ir tebesitęsia švietimo įstaigų vidaus ir išorės renovacijos – šiltos, jaukios, modernios erdvės, suremontuoti aikštynai, salės, įrengtos laboratorijos ir amfiteatro klasės atveria didesnes galimybes siekti ugdymo(si) kokybės ir geresnių rezultatų. Didžiulės pinigų sumos skiriamos naujausiems vadovėliams, pratyboms ir pedagogų kvalifikacijai, vykdomoms akcijoms, prevencinėms programoms, tik ,, deja“ naudos procentas ne visada aukštas. Džiugina gabių ir talentingų mokinių pasiekimai tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose. Ir tėvai, rodos, aktyviau įsijungia į švietimo įstaigų bendruomenių veiklą, ir mokinių savivaldos rezultatai akivaizdūs, tačiau grandinė mokiniai – pedagogai – tėvai vis dažniau, kaip pastebiu, trūkinėjanti, nes povandeninių srovių ir problemų kol kas jokia auksinė žuvelė nesuvaldo. Kodėl? Ogi todėl, kad  greičio amžiuje pamintas paprasčiausias žmogiškumo faktorius – po privalomo karantino dar labiau susvetimėjusios ir sumaterialėjusios visuomenės atspindys ugdymo įstaigose neleidžia pakelti nei mokytojo prestižo, nei į mokinį pažvelgti kaip į savo vaiką, o tėvai, dažnai negalėdami patys teigiamai paveikti savo vaikų, ugdymo įstaigos atžvilgiu užima puolimo poziciją. Žinoma, nesmagu, matant užburto rato įvaizdį, bet, kita vertus, juk pripažinta, kad rato forma yra tobuliausia iš visų formų. Na, o kadangi daug metų pačiam teko suktis tame rate, tai galiu teigti, kad gerovės perteklius ne visus ugdytinius veikia teigiamai. Tarp kai kurių mokinių įsigalėjusi nuomonė, kad mažiausiomis  mokymosi pastangomis būtina išsireikalauti jiems palankiausio rezultato, siekiamo įvairiais būdais – ne išimtis ir dalies mokinių provokuojantys veiksmai, filmavimai, garso įrašai, įžeidžiančios replikos per pamokas... Mokinių vėlavimas į pamokas, jų nelankymas tapo įprastu reiškiniu. Vyresniųjų klasių mokiniai dirba kavinėse, teikia kosmetologų paslaugas, lanko vairavimo kursus, ilsisi egzotinėse salose... – ir visa tai vyksta ugdymo metu. Nei mokinių elgesio taisyklės, nei sutarčių pasirašymas, nei įkurtų komisijų posėdžiai neduoda tokio rezultato, kokio tikimasi. Gaila, kad nesiremiama dalies Europos mokyklų pavyzdžiais dėl mokinių vėlavimo, pamokų praleidinėjimo be priežasties, mobiliųjų telefonų (ne)turėjimo tvarkos. Juk pamokos eiga labai dažnai trikdoma ir laikas skiriamas pastaboms dėl netinkamo mokinių elgesio. Pusmečių ir egzaminų rezultatų suvestines išvydę, stebisi ir piktinasi visos švietimo sistemos grandinės atstovai, bet būtent tuomet labiausiai praregi supermamytės ir tėčiai, mokantys greitai suburti aplink save tėvus – bendraminčius ir griebtis kardinalių sprendimų - „nuversti“ mokytoją, „skriaudžiantį“ jų vaikus. Mokyklos vadovai – kaip laidininkai – visas  grandis turi suprasti, nuraminti, paguosti, „užgesinti“ konfliktą, tiesa, apsukriai „šokti viliotinį“ prieš būsimus mokinius ir jaunus pedagogus, žadėdami „aukso kalnus“.        

Reikia pripažinti, kad dar viena svarbi problema – smukęs mokytojo profesijos prestižas. Pedagogo profesija tapo nepopuliari: uždarytos aukštosios mokyklos, kurios ruošė būsimus pedagogus, studijas renkasi itin mažai gabių abiturientų, neturinčių motyvacijos, o ir baigę, dirbti eina į ugdymo įstaigas tik vienetai, kurie po kelerių metų visam laikui užveria mokyklos duris. O vyrai mokykloje – tikra retenybė. Jau kelerius metus mokyklų vadovai, ne tik regionuose, bet ir didmiesčiuose priversti spręsti esamų mokytojų išlaikymo problemą bei ieškoti galimybių, kaip užpildyti trūkstamų mokytojų darbo vietas. Įvairios mokytojų prestižo didinimo ir jaunų pedagogų pritraukimo į ugdymo įstaigas priemonės: savivaldybių biudžeto lėšos, valstybės tikslinės dotacijos ir netgi rėmėjų lėšos nepritraukia naujų specialistų.                                                          

Ugdymo kokybė. Nei mokyklų vidaus auditai, nei ministerijos išorės auditai, nei aktyviųjų metodų ir skaitmeninių mokymo priemonių įvairovė nepagerino pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, valstybinių brandos egzaminų rezultatų, „neblizga“ ir Lietuvos moksleivių rezultatų tarptautinių tyrimų suvestinės.  

Aukštesnės ugdymo kokybės neatnešė ir mokyklų struktūros pertvarka. Taip, mažėjant mokinių skaičiui, ypač kaime, siekiant racionaliau paskirstyti lėšas, uždarytos kaimo mokyklos. Ir miesto vidurinių mokyklų prievartinis vertimas pagrindinėmis mokyklomis ir gimnazijų atskyrimas davė daugiau žalos nei naudos. Ugdymo įstaigose, kuriose mokėsi 5-12 klasių mokiniai, pedagogai jautė didesnę atsakomybę už tarpinius ir galutinius ugdymo(si) rezultatus, neprarasdami kompetencijų. Dabartinė situacija verčia ieškoti kaltų dėl valstybinių egzaminų rezultatų kreivės smukimo žemyn tarp tėvų, pedagogų, NEC, vadovėlių autorių, programų sudarytojų ir kt. Viltinga perspektyva lieka mąstant apie atnaujintų ugdymo programų įgyvendinimą.    

Taigi švietimo problemų nemažai, kurias turėtų spręsti naujos kadencijos išrinkti tarybos nariai. Siūlyčiau papildyti Jonavos rajono savivaldybės mokytojų profesijos patrauklumo didinimo ir jaunų pedagogų pritraukimo programą. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus darbuotojai, formuodami ugdymo įstaigų vadovų metines veiklos užduotis, turėtų numatyti ugdymo kokybės, valstybinių brandos egzaminų, mokinių lankomumo gerinimo siektinus rezultatus. Naudinga būtų sukurti ugdymo įstaigose pavaduojančių pedagogų tinklą. Žinoma, aktualu aktyviau  žiniasklaidoje skleisti švietimo aktualijas, analizuoti problemas, pasiekimus.   

Arūnas Rimkus                                                    

Numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše - 4

Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos

Mere, turbūt nerastume  Jonavoje žmogaus, kuris sakytų, kad Jonava neprogresuoja, stovi vietoje. Net ir aršiausi kritikai negali paneigti akivaizdžių dalykų. Tiesa, kritikuojantys neretai mėgsta kelti retorinį klausimą, esą, kokia gi čia ta mūsų miesto vizija? Vis jos pasigenda. Nors aplinkiniai sako, kad mes jau dabar gyvenam dešimt ar net pora dešimtmečių priekyje kitų rajonų, ar pačiam merui patinka tokia Jonava, kokią ją mato šiandien? Kokia mero Jonavos vizija? 

Jonava ne tik progresuoja, bet, kaip ir teisingai pastebėjote, net didesniems miestams jau yra nušluosčius nosį. Tai neįvyko savaime, tai dėsningas įdėtų pastangų, politinio sutarimo, aiškios koncentracijos į pokyčius ir, žinoma, aiškaus supratimo ko siekiama tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, rezultatas. Gėda klausyti kolegų, ypač kandidatuojančių mero rinkimuose, esą Jonava neturi vizijos. Dar keisčiau, kai padūsavę apie vizijos nebuvimą taip nieko artikuliuotai ir nesugeba pasiūlyt patys. Matyt, kai nėra realių idėjų, tada belieka pūst rinkėjams muilo burbulus. Tokiems kolegoms priminsiu, kad mūsų savivaldybės vizija suformuluota ir įtvirtinta strateginiuose dokumentuose. Juose aiškiai parašyta: Jonava – tai miestas, kuriame patogu gyventi, dirbti, leisti laisvalaikį ir auginti vaikus. Ši formuluotė talpina savyje bent tris elementus – aplinką, kurioje patogu gyventi, darbo ir laisvalaikio galimybes bei šeimos kūrimą.  

Ar per pastaruosius 4 metus nesikeitė mūsų rajonas – daugiabučių kiemai, gatvės, laiptai, mokyklos, darželiai, augmenija ir gėlynai, eismo dalyvių saugumą užtikrinantys sprendimai ir bendrai visa aplinka, kurioje gyvename? Ar neatsirado daugiau prasmingo laisvalaikio galimybių atnaujinus stadioną ir pastačius baseiną, įrengus ne vieną šiuolaikišką žaidimo aikštelę tiek mieste, tiek kaime. Galų gale, sudarėme galimybes net ir nišiniam sportui turėti galimybę treniruotis ar varžytis pritaikytose bazėse mūsų mieste – kalbu apie diskgolfo parką ir kalnų dviračių trasą.  

Pastarąją kadenciją aš su komanda visuomet ėjom į pagalbą verslui net neprašomi. Puikus kooperacijos su verslu pavyzdys - 2022 metais atsidariusi ABC Nordic įmonės gamykla. Investuoti 7.5 mln. eurų ir sukurta 100 naujų darbo vietų.  

Kalbant apie paskutinį vizijos elementą - šeimos kūrimą, vaikų auginimą - reikia taip pat pasakyti, kad tik aktyvus veikimas leido išlaikyti galimybę susilaukti šeimos pagausėjimo ne kažkur Kaune ar Vilniuje, o būtent Jonavoje. Tuo negali pasigirti nei Kėdainiai, nei Ukmergė, nei Kaišiadorys. Tiesa sakant, nemaža dalis šių miestų mamų savo vaikų susilaukia pas mus. Jonavoje galima ne tik saugiai ir ramiai pagimdyti, bet ir leisti atžalas į nepergrūstus darželius, kurių grupės seniai nebeprimena 90-tųjų, o yra atnaujintos ir šiuolaikiškos. Dalis įstaigų jau siūlo išskirtinai ekologišką mitybą mūsų mažiesiems. Aš jau nekalbu apie įvairias neformalaus švietimo, sporto laisvalaikio galimybes mūsų vaikams.  

Ir, nors atrodytų, kad padaryta daug, bet nieks ant laurų neužmigo. Man dar ne tas amžius. O dėl įvairiausių visuomeninių pareigų neblogai suprantu tiek Lietuvos, tiek Europos laukiančius iššūkius. Visą pasaulį purto Rusijos agresija ir pradėtas karas prieš Ukrainą, ekonomikos sulėtėjimo ir infliacijos grėsmės, bet iš Europinės darbotvarkės niekur nedingo žaliojo kurso ir skaitmeninimo temos. Pasaulinis klimato atšilimas intensyvėja, todėl Europa per artimiausius dešimtmečius skirs milžiniškas pastangas ir pinigus tapti klimatui neutraliu žemynu, t.y., tiek pramonė, tiek namų ūkiai turės gan stipriai persitvarkyti. Kaip tai keis mūsų miestų ir savivaldybių kasdienybę? Štai pavyzdžiui, viešasis transportas, Jonavos atveju – autobusai – netolimoje ateityje privalės naudoti tik švarias kuro rūšis. Vis dar gausiai eksploatuojamų „dyzeliukų“ nebeliks. O tie, kurie nesugebės investuoti į savo autobusų parkus ir transformuotis, tiesiog nebegalės veikti.  

Keisis ir šilumos gamyba. Nors UAB „Jonavos šilumos tinklai“ jau dabar žiemos metu daugiau nei 80 proc. centralizuotos šilumos gamina iš biokuro, ateityje bus privalu 100 proc. visą šilumą gamintis iš atsinaujinančių energijos išteklių.  

Neabejoju, dalis reikalavimų palies ir namų ūkius, ypač tuos, kurių statyti nuosavi namai seni ir šildymui naudojamas įvairios formos kietas kuras. Teks pereiti prie šilumos siurblių. Europos sąjunga ir Valstybė, suprantama, padės, bet jau dabar reikia aiškiai,  suvokti, kad laikai kai žiemos metu miestuose matomi kaminai ir iš jų besiverčiančiais dūmai taps praeitimi.  

Skaitmenizavimas - dar viena labai plati tema. Manau daugeliui akivaizdu, kad jau dabar technologijos, internetas, socialiniai tinklai užima didelį dalį mūsų gyvenimų. Kadencijos metu mūsų komandos įgyvendinti sprendimai, tokie, kaip platforma „Moki Jonava“ ir multifunkcinė programėlė Jonava yra įrodymas, kad ir čia siekiame neatsilikti. O ateityje iššūkių laukia dar daugiau.  

Pirmiausia, visos įmanomos skaitmenizuoti viešosios paslaugos gyventojų aptarnavimo patogumui bus skaitmenizuotos. Vis daugiau technologinių sprendimų keliaus į švietimo įstaigas. Jau dabar galėtume sudaryti galimybes mūsų vaikams klausyti mokytojų ir dėstytojų paskaitų iš geriausių mūsų šalies ir užsienio įstaigų. Kaip didelė pažanga dabar atrodanti Jonavos ligoninėje veikianti galimybė roboto pagalba konsultuotis su geriausiais Kauno klinikų profesionalais ilgainiui taps kasdienybe. Tad galvodamas apie Jonavos viziją ir ateitį aš galvoju ne tik apie kreivas plyteles, subyrėjusius laiptus ar dar neišasfaltuotas gatves. Aš projektuoju ateitį, kad būtume tinkamai jai pasiruošę, o ne užklupti netikėtai. Ir toji ateitis, apie kurią čia trumpai papasakojau, nėra tolima. 

Jonava nestokoja vietų aktyvaus laisvalaikio leidimui. Ir vis dėlto - žmonės visuomet alksta naujovių. Ką esate suplanavę pasiūlyti mūsų kraštiečiams naujo ateinančioje kadencijoje?  

Manau, kad jau dabar Jonavoje galime rasti ir kokybiškų pramogų. Daug investuojame ir į kokybišką kultūrą. Atrodytų visi jau susigyveno, kad įvairiausi koncertai, spektakliai, parodos, festivaliai – nemokamai. Bet toli gražu ne visos savivaldybės demonstruoja analogišką patirtį. Bet ties tuo, ką turim, nesustosim. Kaip miesto vadovas seniai ir ne kartą deklaravau, jog noriu, kad Joninių slėnis taptų mūsų kultūrinio, bendruomeninio, sportinio gyvenimo centru. Tą nuosekliai ir darom.  

Pradžioje buvo tik slėnis kaip Joninių šventimo vieta, vėliau įrengta slidinėjimo trasa, Wake vandens pramogų parkas, kalnų dviračių trasa, gretimybėse pastatyta arena, baseinas, rekonstruotas stadionas.  

Girdžiu apklausoje dalyvavusių jonaviečių siūlymą, kad turėtume išnaudoti slidinėjimo kalną ne tik žiemą, bet ir vasarą. Galėtume jame įrengti vasaros rogučių nusileidimo trasą, kuri jau pasiteisino Anykščiuose ir veikia Birštone.  

Pagalvoti verta ir apie kitas pramogų formas. Neries pakrantėje esame susiprojektavę nedidelę prieplauką. Ne, Nerimi laivai kursuot nepradės, bet baidarių maršrutas su išlipimu ar įlipimu Jonavoje patogiai tam įrengtoje vietoje – padaroma. 

 Neabejotinai planuojame plėsti pėsčiųjų takų tinklą. Planuose ir suprojektuota aikštelė riedučių ir riedlenčių sporto mylėtojams. Tad pramogų spektras prie jau dabar esamo dar šiek tiek prasiplės. Mintyse turiu ir daugiau idėjų, susijusių su jonaviečių sveikatinimo paslaugomis, bet kol jos galutinai neišsigrynino, pasilaikysiu šias mintis sau. 

Kiekvienai savivaldybei yra gyvybiškai svarbu , kad kuo daugiau darbingų gyventojų turėtų pajamų šaltinį, t.y., darbo. Kad darbo vieta būtų lengvai prieinama, padoriai apmokama. Juk dalis gyventojų sumokėtų mokesčių atgula į savivaldybės biudžetą. Ar Jonava turi potencialo pritraukti naujų, stambaus kapitalo įmonių, kurios čia vystytų veiklą?  

Žinoma, seniai aišku, jog ne išpuoselėti parkai, takai, arenos ar baseinai žmones sulaiko nuo emigracijos ar išvykimo į kitus miestus. Neabejotinai viso to reikia, bet be darbo, padoraus atlyginimo žmogaus nesulaikysi. Todėl ekonominis savivaldybės gyvybingumas labai svarbu. Manyčiau, tai bene svarbiausias mano kaip mero uždavinys ateinančiai ketverių metų kadencijai. Tam tikrus darbus jau esam nuveikę, kad atsirastų Jonavos pramoninė zona Ruklos kryptimi. Jau suformuotas ir išmiškintas didžiulis 40 ha sklypas. Būsimos kadencijos planuose - įvairiausios inžinerinės infrastruktūros (elektros, vandens, nuotekų) šiame sklype įrengimas ir pats svarbiausiais darbas – jo įveiklinimas.  

Sklypas bus skirtas ne lapėms ir kiškiams veistis, o verslui ir investuotojams steigtis. Kurti gerai apmokamas darbo vietas. Turiu labai aiškų supratimą, kaip viskas turėtų atrodyti 2027 metais. Taip ir bus. Nors šis iššūkis gerokai komplikuotesnis, nei, pavyzdžiui, baseino statybos. Bet jau seniai aišku, kad iššūkiai man nebaisūs. 

Energetinė nepriklausomybė - šiandien tai pirmiausia, ko gero, nacionalinė siekiamybė. Vis dėlto nėra surištos ir savivaldybių rankos. Ar gali ir ką gali padaryti Jonava, kad būtų mažiau priklausoma nuo energijos kainų ateityje?  

Neišvengiamai būtina ne tik valstybei, bet ir savivaldai galvoti apie tai, kaip patiems pasigaminti reikiamos elektros savo kasdienybei. Tam jau dabar išnaudojam savo biudžetinių įstaigų – ligoninės, mokyklų, darželių stogus. Bet, mano galva, būtina galvoti apie savo saulės energijos parką tam, kad kuo mažiau priklausytume nuo elektros rinkos kainų nestabilumo.  

Neišvengiamai privalėsime investuoti į tvarumą tiek miestų, tie miestiečių gyvenimuose. Nors ir dabar ne visi rūšiuoja, bet ateityje galimybės to nedaryti neliks arba ji kainuos brangiai. Netrukus atsiras ir daugiau "kibirėlių" po kriauklėmis ar balkonuose, nes teks pratintis iš visų atliekų atskirti maisto atliekas. Jau netrukus turėsime ir atskirus maisto atliekų konteinerius. 

 Dar daugiau dėmesio bus skiriama oro taršos monitoringui. Tokie dalykai kaip AB „Achema“ "lapės uodega", NAPC perdirbamų naftos produktų smarvė ar net laukus srutomis laistančių ūkininkų savavališkas veikimas taps arba neįmanomas, arba labai brangiai baudžiamas. O dabar tokio kenkėjiško veikimo nepastebinčių „aplinkosaugininkų", ypač vieno, kurį puikiai visi pažįstam, požiūris privalės keistis. 

Kokį pats matote didžiausią kliuvinį numatytiems tikslams įgyvendinti? 

Kliuvinių jokių nėra. Aš nebe pirmi metai už savivaldos vairo. Komanda - taip pat patikrinta laiko. Reikia žmonių pasitikėjimo mandato veikti dar ketverius metus. Ir to mandato reikia ne man vienam kaip merui, man reikia ir kolegų, kurie padėtų, būtų bendraminčiai. Darbas savivaldybės taryboje nėra vienasmenis užsiėmimas. Jeigu nebus kooperacijos, o bus konfrontacija, tai ir rezultatas „ištiks“  atitinkamas. Todėl jonaviečių prašau palaikyti ne tik mane, bet ir mano kolegas partijoje, ir drauge įgyvendinti ateities planus Jonavai. 

Mindaugas SINKEVIČIUS, Jonavos rajono savivaldybės meras 

Kandidatas į merus

1984-06-20 

Numeris sąraše – 1  

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

Lazeris daugeliu aspektų yra pranašesnis už kitus tradicinius plaukų šalinimo metodus – fotoepiliaciją, skutimą, plaukų rovimą vašku, cukraus pasta, pincetu ar depiliacinius kremus. Dauguma šių būdų, išskyrus skutimą ir kremus, yra skausmingi ir kone visi išeikvoja daug laiko. O kai kada netgi palieka alergines reakcijas, įpjovimus, randelius, iškyla infekcijų rizika.

Lazeriai padeda atsikratyti plaukelių efektyviai ir be pasekmių, jei procedūroms pasirenkate kvalifikuotus specialistus. Lazerinė depiliacija sumažina odos uždegimo, įaugusių plaukelų, paraudimo ir sudirginimo tikimybę, kurią sukelia įprasti plaukų šalinimo metodai. Plaukų šalinimas lazerinėje klinikoje yra greita, efektyvi ir komfortiška procedūra.

Tačiau kaip yra skirtingų depiliacijos metodų, taip ir plaukus šalinantys lazeriai yra skirtingi. Dažniausi rinkoje – aleksandrito, diodiniai, Nd:YAG. Visų tikslas yra tas pats – šalinti plaukus nuo odos. Tačiau jie sukurti naudojant skirtingas technologijas, todėl skiriasi jų efektyvumas ir veikimo principai. Sužinokite, kokie yra prabangiojo aleksandrito lazerio privalumai plaukų šalinimo srityje.

Ilgalaikis rezultatas – bene svarbiausias rodiklis, pagal kurį derėtų rinktis lazerį. Būtent aleksandrito lazeris per procedūrų kursą geba sunaikinti iki 95 proc. nepageidaujamų plaukų ant veido ir kūno. O vos po 3 procedūrų sunaikina net 80 proc. plaukelių.

Tai įmanoma dėl tinkamo aleksandrito lazerio bangos ilgio. Skirtingi lazeriai skleidžia skirtingo ilgio bangas. Kad sėkmingai pašalintume plaukus ilgam laikui, reikia juos sunaikinti iš giliai. Aleksandrito lazeris skleidžia 755 nm ilgio bangą, kuri tiksliausiai veikia pigmentą melaniną. Plauko folikuluose esantis melaninas sugeria lazerio šviesą, kad plaukas būtų sunaikintas.

Dėl ypač didelio aleksandrito antgalio (20/22/24 mm) procedūros trukmė yra optimali, nepaisant pasirinktos kūno vietos. Plaukų šalinimas veido srityje truks vos keletą sekundžių, pažastų – apie 3 minutes, kojų – apie pusvalandį.

Galingas lazeris užtikrintam rezultatui. Galingumas taip pat svarbus, jei nenorite gaišti laiko. Įprastai rinkoje naudojamų lazerių galia tėra 1 kW, 2 kW ar 6 kW, todėl jie nesukelia jokio skausmo. Tačiau tik galingas lazeris geba pasiekti plauko folikulo svogūnėlį. Atlikus net ir keliolika procedūrų su silpnu, senos kartos lazeriu, plaukeliai vis tiek ataugs netrukus, nes nebus pašalinti iš giliai. Pasirinkę naujausios kartos galingiausią aleksandrito lazerį maloniai nustebsite akivaizdžiu rezultatu.

Lazerio šviesos pulso trukmė turi įtakos plaukų šalinimo efektyvumui. Jei jis per trumpas, gali pažeisti odą, o jei per ilgas – dėl šilumos trūkumo negali sunaikinti plauko folikulo. Aleksandrito lazerio pulsas trunka vos sekundės dalį, o pulsų trukmė kruopščiai kalibruojama, kad lazerio energiją sugertų plauko folikulas.

Integruota DCD sistema vėsina odą visos procedūros metu. Plaukų šalinimas aleksandrito lazeriu dėl šio privalumo yra komfortiškas. Šalinant plaukus jausite malonų šerkšną ant odos. Taikant plaukų šalinimą aleksandrito lazeriu nėra naudojami jokie geliai ar kiti preparatai, galintys sukelti nemalonių pojūčių arba alerginių reakcijų.

Aleksandrito lazeris užkirs kelią skausmingam plaukelių įaugimui, kuris dažnai neišvengiamas skutantis arba atliekant depiliacijas vašku salone, taip pat netiksliai dirbant pincetu, kai pašalinama tik dalis plauko.

Aleksandrito lazeris ypatingas ir tuo, kad skatina natūralią kolageno sintezę odoje. Kolagenas yra baltymas, atsakingas už odos stangrumą ir jaunatvišką išvaizdą. Tad ne tik pašalinsite plaukus ilgam laikui, bet kartu ir šiek tiek pagerinsite odos tekstūrą.

Saugumas taip pat turėtų būti aktualus renkantis lazerį. Visi originalūs aleksandrito lazeriai yra patvirtinti JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA). Kompetentingo specialisto rankose ši įranga, pagaminta pripažintos pasaulyje kompanijos „Candela Medical“, yra saugi ir patikima.

Aleksandrito lazeriai verti jūsų dėmesio, jei užsibrėžėte tikslingai pasiekti švelnią ir glotnią odą. Užtikrinti rezultatai gaunami tik su naujausios kartos aleksandrito lazeriais, kurie pasižymi tiek galia, tiek turi didelį antgalį atlikti procedūrą greitai, tiek vėsinant.

Stereotipinis požiūris

,,Dalis mūsų visuomenės vis dar vadovaujasi stereotipiniu mąstymu, kad savivaldybės darbuotojai – dažnai įvardijami valdininkais, nieko neveikia: tik sėdi, šnekučiuojasi ir laukia darbo pabaigos. Galiu drąsiai pasakyti, kad tai – netiesa.

Visi matome, jog turime gražų, sutvarkytą miestą, kuriuo rūpinasi ne kas kitas, o būtent savivaldos komanda, sudaryta iš kiek daugiau nei 200 žmonių. Tarybos nariai sprendžia, ką reikia atlikti, tačiau visų politikų priimtų sprendimų realizavimas, įgyvendinimas – savivaldos kompetencijoje“, – pasakojo J. Budriūnas.

Iš ,,Baltųjų rūmų“ – į nuolatinį darbą

Prieš 11 metų savivaldybėje dirbti pradėjęs vyras prisimena, kad iki tol jis pats savivaldą matė kitomis akimis.

,,Kai mokiausi mokykloje, priėjęs prie šio pastato žiūrėdavau į jį kaip į kokius Baltuosius rūmus (juokėsi). Man atrodė, kad savivaldybė yra kažkas labai didelio ir įspūdingo, nutolusio nuo, kaip kiti teigia, paprasto žmogaus.

Kai pradėjau pats čia dirbti, mano požiūris pasikeitė. Iš pradžių buvo šiokių tokių baimių, nes jaučiausi daug ko nežinantis. Įsidarbinus savivaldybėje, adaptacinis periodas nėra pats lengviausias, nes atėjęs į mažą kolektyvą tu gali greitai susidraugauti su juo, susibendrauti ir kartu eiti į priekį, bet tapęs savivaldos dalimi turi perprasti daug specifinių niuansų, tvarkų, sistemų. Savivalda – specifinė sritis. Viskam perprasti užtrukau gal pusę metų... Man labai padėjo tuometinis savivaldybės administracijos direktorius Jonas Klemensas Sungaila. Galima sakyti, kad jis ,,paėmė už parankės“ ir kantriai išaiškino visas savivaldos subtilybes. Tačiau tada savivalda buvo ir kiek kitokia. Dabartinis kolektyvas laisvesnis, lankstesnis, inovatyvesnis, todėl tai sąlygoja geresnę interesantų aptarnavimo kokybę“, – teigė J. Budriūnas.

Lankytojų – mažiau

Kalbėdamas apie į savivaldybę užsukančius gyventojus, J. Budriūnas įžvelgia kelis pastaruosius metus matomą tendenciją – jų mažėja.

,,Įtakos tam turėjo koronaviruso pandemija, bet tokį pokytį siečiau ne tik su ja, bet ir su geru mūsų visų darbu. Mano nuomone, žmogus net neturi ateiti į savivaldybę tam, kad galėtų gauti reikiamas paslaugas, nebent kalba eina apie kokį nors išskirtinį klausimą.

Norėtųsi, jog gyventojas galėtų pats viską susitvarkyti jam patogiu būdu: telefonu, elektroniniu paštu.

Aš įsivaizduoju, kad ateities savivalda ir turėtų atrodyti būtent taip: ji sprendžia žmonių problemas, išduoda leidimus, pažymas, moka kompensacijas, tvarko teritorijų planavimo ir visus kitus, viešąjį gėrį užtikrinančiais klausimais, o gyventojai ramiai sau eina į darbą, nešvaistydami savo brangaus laiko sėdėjimui savivaldybės koridoriuose“, – kalbėjo J. Budriūnas.

Kaip dar vieną būdą, galintį padėti sutaupyti ne tik gyventojų, bet ir savivaldybės darbuotojų laiką, J. Budriūnas mato interaktyvaus rajono problemų žemėlapio sukūrimą.

,,Galėtume įdiegti jį į Jonaviečio programėlę. Kiekvienas jos naudotojas, žemėlapyje pažymėjęs atitinkamą vietą, turėtų galimybę informuoti savivaldą apie rajono problemas: duobes kelyje, nuskilusius šaligatvius, atidengtus šulinius...

Taip savivaldybė iškart žinotų, ką būtina sutvarkyti ir galėtų greičiau imtis darbų“, – teigė liberalas.

Įneš daugiau aiškumo žmonėms

Teisės ir personalo skyriaus vedėjas pastebi ir tai, kad dalis gyventojų iki šiol klaidingai interpretuoja mero bei savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas. Tačiau šios, po ateinančių rinkimų įsigaliojus naujai apibrėžtoms savivaldybės vadovų pareigoms – keisis.

,,Naršant socialiniuose tinkluose galima pastebėti, kad žmonės į merą kreipėsi dėl vienų ar kitų laiptų, takų, duobių sutvarkymo. Pagal dabartinius įstatymus, tai ne mero, o Jonavos miesto ir kitų seniūnijų, savivaldybės administracijos direktoriaus pareigos. Administracijos direktorius – savivaldybės vykdomoji institucija. Visgi, panašu, kad gyventojai nėra linkę gilintis į įstatymus. Jie žino, kad miestui vadovauja meras, jie jį išrinko ir to užtenka, kad meras būtų matomas kaip pagrindinis miesto vadovas, galintis sutvarkyti bet ką. Tačiau dabartinės jo funkcijos apima ne gatvių lopymą, o savivaldybės atstovavimą, tarybos posėdžių vedimą, investuotojų pritraukimą. Bendrai sakant – jis politikas, kuris rūpinasi ne ūkiniais, bet politiniais klausimais.

Vadovaujantis nauju įstatymu, visi ūkiniai klausimai perduodami būtent merui. Todėl jam įsigaliojus, gyventojai, kreipdamiesi į merą dėl konkrečių miesto tvarkymo problemų, jau kreipsis į tinkamą adresatą.

Kalbant apie savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, jos sumenksta. Prie svarbiausių pareigų – administracijos personalo ir administracijai paskirtų biudžeto asignavimų valdymas. Šalia kasdieninių, ūkinių klausimų jo vaidmens nebelieka. Apibendrinant galima pasakyti, kad visos pagrindinės galios oficialiai pereina į mero rankas.

Mano vertinimu, tai įneš daugiau aiškumo žmonėms, nes jie ir dabar matė merą kaip pagrindinį rajono tvarkytoją. Kas liečia pačio mero darbą, jei savivaldybę valdo aktyvus, su gyventojais ryšį palaikantis meras, jam teks dar daugiau varginančio darbo“, – paaiškino J. Budriūnas.

Laiko geru pavyzdžiu

Paklaustas, kiek jo manymu savivalda turi galios prisidėti prie visokeriopo miesto augimo, J. Budriūnas atsako neabejojantis, kad viskas priklauso nuo jos pačios pastangų.

,,Ko negali savivalda, tai paimti ir sutvarkyti konkretaus žmogaus gyvenimo taip, kad jis kardinaliai pasikeistų, bet ji tikrai turi pakankamai įrankių prisidėti prie to, kad mūsų mieste būtų gera augti, dirbti, kurti ir, žinoma, gyventi. Tiesiog reikia to norėti ir siekti“, – sakė pašnekovas.

Justas Budriūnas - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas. Išsilavinimas - VDU viešojo administravimo bakalauras, teisės mokslų bakalauras ir teisės mokslų magistras. Gyvenimo moto ir kredo: jei ne Žmona, būčiau šeimos galva.

Numeris Liberalų sąjūdžio sąraše – 5

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Liberalų sąjūdžio partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr. 10 rinkimų sąskaitos.

Dalis į Jonavos savivaldybę žiūri kaip į politinę instituciją, kuri kuria taisykles ir tvarkas, apribojimus ir užsiima kartais net populistiniais projektais.            

Tuo tarpu kiti Jonavos savivaldybę mato kaip didžiausią rajono darbdavį, kuris užtikrina darbo vietas daugumai miesto ir rajono gyventojų, užtikrindama jonaviečių gerbūvį perskirstant surinktų mokesčių lėšas.  

Nesu profesionalus politikas, vadinu save žmogumi iš verslo. Todėl į mūsų Jonavos savivaldybę žiūriu kaip į įmonę. Netgi kartais ją vadinu UAB‘u - „UAB JONAVA“.

Nuo įprasto UAB‘o savivaldybė skiriasi keliais dalykais:

1. Kiekvienas Jonavos gyventojas yra „UAB JONAVA“ akcininkas, darbuotojas ir klientas. Dažniausiai versluose akcininkai, darbuotojai ir klientai būna skirtingi asmenys, bet savivaldoje – visas šias tris roles turi kiekvienas jonavietis.
2. Antrasis skirtumas yra vadovo rinkimas. Dažnu atveju verslas nekeičia vadovo kas kelis metus, nebent vadovas nepateisina lūkesčių. Tuo atveju sprendimai priimami greičiau.

Apart šių skirtumų – „UAB JONAVA“ labai panaši į bet kokią Lietuvos ar pasaulio įmonę. Jos akcininkai - jonaviečiai - renka „UAB JONAVA“ valdybą ir direktorių, tik vadiname juos mes skirtingais vardais: Valdybą mes vadiname Taryba, o Direktorių – Meru.

Tikriausiai svarstote, kodėl apie tai kalbu ir kodėl supratimas, kas yra Jonavos savivaldybė - yra svarbu? Sprendimo teisę mums suteikia faktas, kad kiekvienas jonavietis yra šio gražaus verslo dalininkas. Bet kaip reikia išsirinkti tuos, kurie tą įmonę valdys? Juk versle, įmonės turi tikslus ir jų vadovai siekia jų. Pagal tai, ar juos pasiekė, nusprendžiama, ar jie turės galimybę tęsti darbus, ar ne. Verslai dažniausiai dirba dėl pelno ir jis yra akivaizdžiai pamatuojamas skaičiais. Deja „UAB JONAVA“ nėra sukurta uždirbti pelną. Ji yra sukurta atliepti klientų poreikius, o tai pamatuoti kiek sudėtingiau.

Kad priimti teisingą sprendimą - siūlau kiekvienam jonaviečiui pažvelgti į „UAB JONAVA“ iš darbuotojo ir kliento perspektyvos. Sakote, kad nedirbate ,,UAB JONAVA“? Drįsiu Jums paprieštarauti. Juk mes visi, jonaviečiai, esame „UAB JONAVA“ darbuotojai. Mes mokame Gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris ir sudaro liūto dalį Jonavos Savivaldybės biudžeto. Tad be kiekvieno iš mūsų – „UAB JONAVA“ negalėtų nieko nuveikti. Kuo didesnį biudžetą turime – tuo daugiau galime nuveikti. Tad vertinant esamų vadovų komandos darbą - pasižiūrėkime kaip jiems sekasi.

Jonava praeityje ir dabar

1996 metais buvo 51,6 tūkst. gyventojų/darbuotojų. Pernai, 2022 metais – 41,2 tūkst. Taigi mūsų visų - darbuotojų - skaičius mažėja. Bet išlaidos nemažėja. Juk turime palaikyti infrastruktūrą, kuri yra pritaikyta ketvirčiu didesniam žmonių skaičiui.  Drįstu teigti, kad tai yra pati didžiausia mūsų savivaldybės problema.

Taip pat galime pasižiūrėti į „UAB JONAVA“ vadovų veiklą iš kliento perspektyvos ir užduoti sau kelis klausimus: „Ar dabartiniai vadovai atliepia mano poreikius?“; „Ar man užtikrinama gera sveikatos apsauga?“; „Ar mano gatvė išasfaltuota ir turi šaligatvius bei gatvės apšvietimą?“; ,,Kaip pas mane vandentiekis ir nuotekų šalinimas?“; „Ar mano vaikai ir anūkai gauna geras Švietimo paslaugas“; „Ar Švietimo įstaigose tinkamos vaikų maitinimo paslaugos?“.  Jei atsakymas yra NE – vadinasi reikia pokyčių.

Galbūt viską apmąstę, sakote, kad nėra taip jau blogai. Deja, bet didžioji dalis mūsų savivaldybės „UAB JONAVA“ projektų buvo įgyvendinami ne iš „UAB JONAVA“ surinktų lėšų, o iš skolintų pinigų. „UAB JONAVA“ yra tiek praskolinta, kad skolintis gali tik ES finansuojamų projektų įgyvendinimui. Kaip mes tas skolas grąžinsime, jei ir toliau darbuotojų skaičius mažės?

Mano akimis, vienintelis ir logiškas sprendimas – visas jėgas kreipti į gyventojų skaičiaus didinimą Jonavos rajono savivaldybėje. Kuo daugiau darbuotojų – tuo mažesnę naštą nešime kiekvienas, išlaikant infrastruktūrą ir tuo daugiau projektų galėsime įgyvendinti.

Žinau, kad tai nėra lengva. Juk konkuruojame su Vilniumi, Kaunu, Klaipėda ir kitais didmiesčiais bei kaimynais.  Jie irgi nesnaudžia - vilioja žmones/darbuotojus gyventi jų savivaldybėse. Tad kaip su jais konkuruoti? Kokios galimybės?

Pirma ir svarbiausia – privalome būti drąsūs ir greitesni už kitus. Privalome pasiūlyti to, ko šiandien nesiūlo jokia kita savivaldybė, o jei ir siūlo – privalome pasiūlyti geriau.

Apie ką kalbu?

Tam yra eilė priemonių ir finansinės paskatos (būstui, sklypui, statybai ir t.t); municipalinio būsto programa (juos pasiūlyti Jonavai trūkstamų profesijų žmonėms); atviras bendradarbiavimas su verslu, savivaldybės įvaizdžio gerinimas (tai turi būti nukreipta už Jonavos ribų, netgi už Lietuvos, parodant kokias galimybes suteikia Jonava). Taip pat tai, kas paliečia mus visus. Sveikatos paslaugų pasiekiamumas (ambulatorijų išlaikymas seniūnijose); vaikų užimtumo programos (mokyklų pradinukams nemokomos pailgintos dienos grupės). Tam svarbu ir čia gyvenančių jonaviečių rūpesčiai. Nuo to priklausys kokią žinią mes nešim visiems, kurie matys savo ateitį mūsų savivaldybėje. Tam turiu tikslą sukurti Jonavos rajono savivaldybės gyventojų problemų žemėlapį ir juo remiantis skirstyti „UAB JONAVA“ biudžetą.

Visi jonaviečiai kviečiami pasidalinti savo rūpesčiais, nes gyventojų problemų žemėlapis jau sudaromas.

Prieš pradėdami naujus investicinius projektus, taisykime klaidas:

- tai gatvės mūsų naujuose rajonuose, kurios neturi ne tik šaligatvių, bet ir šalikelių;

- jeigu manome, kad reikia plėsti dviračių ir pėsčiųjų takus, pirmiausia to reikia pro Meškonių kaimą link Šveicarijos miestelio;

- nuotekų sistemos plėtra kaimiškose vietovėse;

- sodų bendrijų rūpesčiai, nes kai kurios jau tampa miesto dalimi.

Šis sąrašas ilgesnis ir galiu jį tęsti. Lapas būtų pilnas. Bendrai spręsime darbų svarbą, vieni sprendimai yra seniūnijų lygio, kitiems reikia savivaldybės tarybos sprendimo, tretiems reikia kreiptis į respublikines institucijas. Visi rūpesčiai bus išklausyti ir priimami sprendimai. Tai darysim nuosekliai ir nepuldami prieš rinkimus aiškinti, kokie mes šaunūs. Tai skambėtų keistai, nes blogai dirbti negalime. Dirbti galime tik gerai, tam, kad išpildytume Jūsų lūkesčius.

Viskas daroma už jūsų pinigus. Leisime pinigus taip, kad pokyčius pajaustų kiekvienas „UAB JONAVA“ klientas - tai galiu pažadėti, jeigu „UAB JONAVA“ vadovu išrinksite mane.

Gintaras Stašionis, Kandidatas į Jonavos rajono merus – partijos sąraše Nr. 2

Partijos sąrašo numeris 12.

Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos.

E. Mulokas vadovo kėdėje – daugelį metų. Nors UAB „Jonavos paslaugos“ vadovauja aštuntus metus, prieš tai jam teko dirbti UAB „Jonavos autobusai“ vadovu, Šveicarijos seniūnu, kadaise mieste veikusio kino teatro direktoriumi. E. Mulokas du kartus buvo paskirtas mero pavaduotoju, o taip pat yra vadovavęs ir rajono savivaldybės administracijai.

„Daug sukauptos vadybinės patirties man šiandien padeda tvarkytis su kylančiais iššūkiais, o jų, neslėpsiu, niekuomet netrūko, kad ir kokioje įstaigoje dirbčiau. Visur, kur teko imtis vadovo vairo, išsikeldavau aiškius tikslus, suburdavau komandą ir drauge siekdavome rezultato“, - sako pašnekovas, pažymėdamas, kad ypač malonu prisiminti darbą Šveicarijos seniūnijoje, šiltus santykius su vietos bendruomene.

Vienas įsimintinų etapų – darbas UAB „Jonavos autobusai“. „Kai atėjau dirbti, kabinete net stalo nebuvo padoraus – viskas sulūžę. Pats autobusų parkas, transporto priemonės – nugyventos, stoties pastatas – kaip po atominio karo. Pinigų sąskaitose nėra, priešingai - skolos, - prisimena E. Mulokas. – Išsikėliau tikslą atnaujinti parką, per metus nupirkti bent tris autobusus, o galiausiai – visiškai renovuoti pačią stotį. Puikiai žinojau, kad tuoj pat akivaizdus pokytis neįvyks, bet žingsnis po žingsnio ėjau link tikslo ir jis buvo pasiektas“.

Valdiškas požiūris jau „atgyveno“

E. Muloko nuomone, siekiant savivaldybės įmonės sėkmės, labai svarbu keisti pirmiausiai čia dirbančių žmonių požiūrį į atliekamą darbą.

„Yra gajus stereotipas, kad privataus sektoriaus darbuotojas turi būti pasitempęs, atsakingas, gal net yra protingesnis už dirbantį savivaldybės įmonėje ar įstaigoje, geriau nusimano. Po šiuo stereotipu neretai slėpdavosi ir biudžetinių įmonių darbuotojai. Aš visuomet sakydavau ir dabar tą kartoju savo kolektyvui – jei mes esame savivaldybės įmonė, mes turim maksimaliai gerai savo darbu atstovauti rajono vardui. Dirbti ne „valdiškai“, atmestinai, bet dėti pastangų ir rodyti meilės paslaugai, kurią suteikiam. Drauge sau ir savo vadybinei komandai taip pat keliu uždavinį nuolat gerinti darbuotojų darbo sąlygas. Tai nebūtinai bus pakeltas atlyginimas, bet darbuotojas turi jaustis gerbiamas, reikalingas, svarbus, prioritetas įmonei. Negali reikalauti iš jo idealios gatvių švaros, jei patalpos, kur jis gali ateiti persirengti – kaip urvas. Darbuotoją privalu gerbti, nes nepagarbą visi greitai pajunta, ima maištauti, o tai tikrai nepadeda darbo efektyvumui“, - sako E. Mulokas.

Pasak direktoriaus, „valdiškas“ požiūris jau „išeina į pensiją“: „Žmonės jau supranta, kad bet koks darbas, net ir nereikalaujantis didelės kvalifikacijos, turi būti atliktas nepriekaištingai. Pasitaiko, išgirstu kitų biudžetinių įstaigų vadovų replikų, esą, jie negali patobulinti darbuotojų darbo sąlygų ar savo „bazės“ atnaujinti dėl to, kad „savivaldybė neduoda pinigų“. Niekad nesupratau nei tokio sakinio, nei tokio požiūrio. Esi vadovas, tau moka pinigus už tai, kad suktum galvą ir ieškotum sprendimų, galų gale, ne viskas „atsiremia“ į pinigus, nes telkti gerą komandą vien pinigų nepakaks. Čia tikrai ir sumanumo, ir ūkiškumo, o labiausiai – strateginio požiūrio klausimas. Nesiimu kolegų auklėti, bet galiu tik pasikartoti, kad frazė „savivaldybė neduoda pinigų“ neatrodo solidi“.

Vertybinės nuostatos padeda siekti tikslų

Savo vertybinio požiūrio į darbą ir įmonės veiklą Edmundas nuosekliai laikosi, o tai padeda užtikrintai siekti užsibrėžtų tikslų.

„Per tą laiką, kol dirbu UAB „Jonavos paslaugos“, įmonėje įvyko nemažai pokyčių: atnaujinome savo techninę, ūkinę bazę, sutvarkėme patalpas darbuotojams, kur jie gali persirengti, papietauti, pailsėti. Nuolat stipriname kolektyvo tarpusavio ryšį, siekiame būti lyderiu, pavyzdžiu“, - sako E. Mulokas.

Direktorius sako, kad vienas iš jam svarbių uždavinių – siekti, jog miesto aplinka būtų tvarkinga, graži, kad žmogus jaustųsi joje oriai.

„Mūsų miestą be galo puošia estetiški, praktiškai kiekvienam sezonui, išskyrus, žinoma, žiemos, pritaikyti želdynai. Ir įvažiuojant į mūsų miestą, ir centre, ir net Joninių slėnyje apželdinimo sprendimai labai pasiteisino – šiam darbui ieškojome ir žmogiškų resursų, kompetencijų, nes norėjosi, kad tai būtų kokybiškai, reprezentatyviai atliekamas darbas, - pasakoja Edmundas. – Geri pavyzdžiai užkrečiami, ir būtent šiuo pasekė kitos rajono įstaigos, savo prieigoms pradėjusios skirti dėmesį, pagyvinti jas želdynų kompozicijomis. Tariasi dėl to ir su mumis. Džiaugiamės galėdami padėti, patarti ir bendradarbiauti“.

Nuolatinį miesto veido spalvinimą ryškiais ir estetiškais apželdinimo sprendimais Edmundas laiko įmonės vizitinės kortelės dalimi.

Komandos formavimui – išskirtinis dėmesys

Direktoriaus nuomone, sunkiausias iššūkis – komandos formavimas.

„Tai ilgalaikis procesas, jam turi skirti dėmesio. Aš visuomet stengiuosi pastebėti žmogaus savybes, būdą, gebėjimus. Gali būti, kad jis netinka vienoje pozicijoje, bet bus puikus kitoje. Niekad neskubu atsisveikinti su žmogumi, nes tikiu kiekvieno galimybe tobulėti, - sako Edmundas. – Reikia pripažinti, kad ne visi to tobulėjimo siekia, būna, žmogus ateina dirbti ir rodosi labai perspektyvus, bet nededa pastangų, „vegetuoja“. Tenka atsisveikinti. Tai niekada nėra malonus procesas, antra vertus, gal tai kaip tik galimybė tam žmogui rasti savo vietą kitur“.

Edmundas Mulokas šiandieniniam savo kolektyvui yra dėkingas už tai, kad įmonė tarp analogiškų Lietuvoje yra matoma, sektinas pavyzdys, o taip yra dėl to, kad demonstruojami darbo rezultatai – pastebimi. Be to, inovatoriumi neretai pavadinimas E. Mulokas įvardina dar vieną priežastį, kodėl šiandien Jonavos įmonės neaplenkia delegacijos iš kitų miestų, nuolat atvyksta semtis patirties ir „komunalininkai“, ir rajonų politikai.

„Įkūrus vieningą aptarnavimo centrą ir „Moki Jonava“ platformą, labai palengvinome jonaviečių ir mūsų vandens, šilumos bei komunalinių įmonių tarpusavio komunikaciją, tai prisidėjo prie mūsų visų darbo efektyvumo. Mūsų inovacija sudomino ir kitas Lietuvos savivaldybes – mes patirtimi dalinamės noriai, - sako E. Mulokas. – Beje, „Moki Jonava“ funkcionalumas yra integruotas ir į Jonavos programėlę“.

Atvykstančius svečius neretai domina ir atliekų tvarkymo bei miesto priežiūros organizavimo sistemos, kurios laikomos vienomis geriausių Lietuvoje. „Čia turiu pasakyti, kad būti „pirmūnų“ gretose padeda ir geras, sutampantis su mūsų įmonės pozicija vietos valdžios požiūris. Mes bendraujame ne iš direktyvios, paliepimų pozicijos, o nuolat diskutuodami, analizuodami situacija, siekdami ją gerinti. Jei tokio sutarimo, domėjimosi, gilinimosi iš rajono valdžios nebūtų, laukiamų rezultatų nepasiektume“, - sako direktorius.

Įmonės vadovas komunikacijos svarbą taip pat laiko vienu iš prioritetų. „Su žmonėmis, klientais siekiame bendrauti taip, kad mūsų pateiktas atsakymas būtų aiškus, kad žmogui nereiktų eiti „nuo durų prie durų“ ir likti nieko nepešus.  Kliento problema – tai mūsų problema. O savas problemas reikia spręsti atsakingai“, - kalba E. Mulokas. Pasak direktoriaus, žmogų jis pats visuomet iškelia pirmiau visko, to reikalauja ir iš darbuotojų. „Pagarba žmogui, jo interesui yra pirmoje vietoje“, - sako jis.

Daug dėmesio pastaruoju metu skiriama ir savo veiklos viešinimui. „Ne visuomet ir ne visą mūsų darbą žmonės mato, bet norime, kad jonaviečiai žinotų, ką veikiame, kuo galime jiems padėti, kad mūsų darbuotojų paslaugos ne prastesnės, o neretai net ir geresnės, nei privačių analogiškų paslaugų teikėjų“, - sako E. Mulokas.

Asociacija siekia pokyčių

E. Mulokas vadovauja ir šešerius metus veikiančiai Lietuvos komunalinių įmonių asociacijai (SKIA).

„Buvau vienas iš šios asociacijos įkūrimo iniciatorių. Prieš tai veikė „komunalininkų“ asocijuota struktūra, bet joje savivaldybėms priklausančioms įmonėms buvo skirta 4 vietos valdyboje, o privatininkams – 6. Tai patys suprantat, kad tokioje „pusiausvyroje“ neįmanoma siekti palankių sprendimų. Būti nuolatinių „našlaičių“ vietoje nesinorėjo, tad nusprendėme įsteigti kitą asociaciją, kuriai priklauso šiuo metu 33 savivaldybių įmonės. O pagrindinis motyvas jai susikurti buvo vidaus sandorių panaikinimo užkardymas. Mes siekėme įrodyti, kad savivaldybės valdomos įmonės nėra kažkuo prastesnės už priklausančias privačiam sektoriui, taip pat vienas iš pagrindinių tikslų – dalyvavimas teisinės bazės, reglamentuojančios vidaus sandorius, atliekų tvarkymą, daugiabučių modernizavimą ir pan., tobulinime. Reikia pripažinti, kad dėl savo resursų privatus sektorius turi didesnes lobistines galimybes, nors realybėje privačių „komunalininkų“ veikla nebūtinai bus geresnė, pigesnė ir naudingesnė gyventojams“, - pasakoja asociacijos vadovas.

E. Mulokas vardina ir daugiau asociacijos teikiamų naudų: „Dalyvaujame Aplinkos ministerijos darbo grupėse, kurios sprendžia mums aktualius klausimus. Čia turime galimybę pasisakyti, inicijuoti reikalingus pokyčius“.

Edmundas Mulokas sako, kad kovo pabaigoje ketinama tapti ir statybininkų asociacijos dalimi. „Supratome, kad mums reikia išmanyti nemažai procesų, be to, darbuotojai turi tobulintis, kelti kvalifikaciją daugiabučių namų modernizavimo ir aptarnavimo srityse, tad metodinė pagalba labai reikalinga“, - sako E. Mulokas.

Savivaldybės įmonės kuria daugiau naudos

UAB „Jonavos paslaugos“ direktorius įsitikinęs - tvarkingesnės yra tos savivaldybės, kur komunalines paslaugas teikia jų pačių įmonės.

„Kiek tenka bendrauti su miestų, kuriuose veikia privatininkai, atstovais, tai nei gyventojai, nei vietinė valdžia nėra patenkinti rezultatu. Pvz., neįmanoma prisikviesti valyti šaligatvių, kai jie apsnigti, tvarkingai nupjauti žolės, organizuoti šiukšlių surinkimo ir išvežimo, dar blogiau, kai pradedama ginčytis, kad vieni ar kiti darbai nepriklauso pagal sutartį. Ir iš tiesų – sutartyje su privatininku labai aiškiai apibrėžta, ką jis turi daryti, bet visų gyvenimo situacijų nenumatysi. Mes tokiais atvejais neatsikalbinėjame – imam, sutvarkom, neretai dar ir patys rodome iniciatyvą. Kitaip tariant, daug efektyviau valdoma visa miesto priežiūros ir tvarkymo situacija, nei savivaldybėse, kur atskiros paslaugos išdalintos privačiam sektoriui. Tada gaunasi kaip toje liaudies patarlėje – devynios auklės, o vaikas be galvos“, - sako E. Mulokas.

Didžiausi spąstai, į kuriuos patenka privačiu paslaugu teikėju susidomėjusios savivaldybės, pasak E. Muloko, jų siūloma itin žema kaina. Kitaip tariant, pradžioje paslaugos kaina dempinguojama, t.y., dirbtinai sumažinama, neatspindi sąnaudų. Taip laimimas konkursas (nes pasiūloma mažiausia kaina), o jau vėliau, įsitvirtinęs, privatus paslaugos teikėjas kainą sparčiai kelia.

E. Mulokas sako, kad su asociacija ruošiant įstatymų paketą dėl vidaus sandorių, buvo labai daug domėtasi ir kitų Europos valstybių patirtimi.

„Europoje daugelyje šalių komunalinio ūkio tvarkymas buvo atiduotas privačiam sektoriui. O šiandien beveik visos šios šalys pamažu grįžta atgalios – perima valdymą į savo rankas. Visi susidūrė su tuo pačiu dalyku – paslauga neteikiama taip kokybiškai, kaip tikimasi, išleidžiama kur kas daugiau lėšų mokant už paslaugas. Taip, privataus sektoriaus tikslas yra pelnas. Mes taip pat esame uždaroji akcinė bendrovė ir taip pat siekiame pelno. Bet mūsų gaunamas pelnas yra investuojamas į įrangos atnaujinimą, darbuotojų sąlygų gerinimą ir pan. Privačiame sektoriuje pelnas dažnai nukeliauja į dividendų eilutę, o šie išmokami akcininkams. Blogiausia, kad ir paslaugų teikimo kaina gyventojams nemažėja. Ir ta pati bėda ne tik su komunaliniu ūkiu – tas pats ir su šilumos ūkiu. Ten, kur jis nukeliavo į privatininkų rankas, šiandien gyventojai tikrai nesidžiaugia“- sako E. Mulokas. 

Vieno recepto nėra

Visose įstaigose, kur teko eiti vadovo pareigas, Edmundas paliko teigiamų pokyčių ir efektyvios veiklos bagažą. Paklaustas, kokia yra tokio sėkmingo vadovavimo paslaptis, E. Mulokas sako, kad vieno, universalaus recepto nėra.

„Manau, kad labai daug duoda patirtis, išmoktos pamokos. Aš visuomet laikausi nuostatos, kad vadovas turi siekti strateginių tikslų, o ne paskęsti kasdieniuose darbuose. Todėl ypač svarbu turėti gerą komandą, deleguoti tinkamai užduotis, ta komanda pasitikėti. Kartu svarbu suteikti laisvės savo komandai, nes varžomas nuolatinės kontrolės darbuotojas tikrai nebus efektyvus“, - įsitikinęs E. Mulokas.

Dar viena dalis, kuriai E. Mulokas visad linkęs skirti nemažą laiko dalį – analizė:

„Mūsų įmonė apima labai daug veiklos sričių, įvairių procesų, turi skirti laiko jiems, vertinti, numatyti, ką reiktų tobulinti“. Direktoriaus nuomone, vadovas turi skirti laiko mąstymui, kitaip, jei pasiners į kasdienius rutininius darbus nedeleguodamas jų kitiems, paleis iš rankų ir įmonės valdymą, ir jos orientavimą į efektyvią veiklą.

Atsikvepia kelionėse ir sode

E. Mulokas nuo pat jaunystės buvo aktyvaus sportinio laisvalaikio entuziastas. Net Lietuvos sporto enciklopedijoje paminėta jo pavardė, čia jis apibūdinamas kaip keliautojas, smiginio žaidėjas, iškilus slidžių turizmo sportininkas.

„Ekstremalūs sportiniai turistiniai žygiai buvo mano didelė jaunystės aistra, esu ir pats organizavęs ne vieną ekspediciją slidėmis, aplankyta Užbaikalė, Kamčiatka, Jakutija. 1989 m. vykome prie Laptevų jūros tremtinių takais, buvo žiemos metas. Tikrai yra ką prisiminti“, - sako Edmundas, kartu pajuokaudamas, kad ko gero būtent meilė sniegui ir žiemai neatbaidė nuo iššūkio jo vadovaujamai įmonei imtis Jonavos slidinėjimo trasos administravimo.

„Dabar aistra kelionėms nedingusi, tik jos kur kas ramesnės, - sako E. Mulokas. – Mielai pabūnu prie jūros ar tiesiog sode. Galva išsivalo nuo rūpesčių, kyla naujų idėjų, planų ateičiai. Poilsiui būtina skirti laiko, ne veltui sakoma, kad nuvarytus arklius nušauna, pervargęs žmogus nebūna produktyvus, todėl labai svarbu neperdegti, kartas nuo karto atsiriboti nuo darbinių rūpesčių ir praleisti laiko su artimiausiais“.

Edmundas Mulokas, UAB „Jonavos paslaugos“ direktorius

g. 1957-12-25

Numeris LSDP sąraše – 31 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos sk. kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje Nr. 10 rinkimų sąskaitos.

Nuo žąsų iki kiaulių uodegų

Gastronominio paveldo tyrinėtojas pastebi, kad senosios Užgavėnės buvo visuotinė šventė, minėta tiek valstiečio pirkioje, tiek valdovo rūmuose. „Jos tarsi sujungė skirtingus visuomenės sluoksnius, o kažkuria prasme – net įvairiose šalyse bei skirtingais laikotarpiais gyvenusius žmones. Juk ir šiais laikais, prieš Užgavėnes bei šią dieną, karnavalų banga ritasi nuo Rio de Žaneiro iki Lietuvos miestų ar miestelių. Užgavėnių siautulys baigiasi Pelenų diena, o ji yra pirmoji, pradedanti gavėnią – 40 dienų pasninką prieš Velykas. Tad prieš tai buvo gausiai ir riebiai valgoma – net iki 12 kartų per dieną“, – pasakoja profesorius. 

Tai, kokia mėsa bus ant šeimos stalo, priklausė nuo šeimininkų turtinės padėties: „Valstietiškuose namuose tai buvo kumpiai, dešros, riebiai troškinti kopūstai, vėdarai, riebi putra, šaltiena. Turtingesniuose namuose mėsos buvo galima rasti ne ką mažiau, bet ji kitokia, prabangesnė. Pavyzdžiui, 1711 metais Vilniaus jėzuitų kolegijoje prieš pačias Užgavėnes ant stalo buvo patiekta jautiena, veršiena baltame padaže, ryžiai, keptos žąsys.“

Vienas iš seniausių Užgavėnių valgių – šiupinys, kuris iki šiol dar verdamas kai kur Žemaitijoje. Jis gamintas iš kruopų (dažniausiai, miežinių), žirnių arba pupų, miltų, lašinių, įvairių prieskonių. Mažojoje Lietuvoje į šiupinį jau dėta ir bulvių. Svarbus Užgavėnių šiupinio „priedas“ – kiaulės (kai kur – gaidžio) uodega, o Mažojoje Lietuvoje – rūkyta kiaulės galva. Tad blynai yra tik vienas iš Užgavėnių valgių ir, ko gero, ne pats seniausias. 

Blynų „giminaičiai“ – pampuškos, kleckai, žagarėliai

Kone kiekviena šeima per Užgavėnes kepa savo pamėgtus blynus: vieniems tai lietiniai su saldžiais ar sūriais įdarais, kitiems – mieliniai ar vaflinės širdelės. Pasak prof. Rimvydo Laužiko, blynai, kaip pagrindinis besibaigiančios žiemos šventės patiekalas, mūsų gastronominėje kultūroje visuotinai įsitvirtino tik po 1990 metų: „Miestuose, ypač Vilniuje ir Vilniaus regione, per Užgavėnes dar kepamos spurgos bei žagarėliai, būdingi ir šių laikų lenkiškam šventės stalui.“ 

Tai, kokie blynai bus ant Užgavėnių stalo, senesniais laikais priklausė nuo namų turtingumo. Jie galėjo būti kepami kaip lietiniai arba kaip papločiai. Pagal miltus – ruginiai, kvietiniai, žirniniai, grikiniai. Pagal tešlos paruošimo būdą: raugintos, neraugintos, mielėmis kildintos tešlos, o pagal miltų kokybę – razavų (pilno grūdo) ar pikliuotų miltų.

„Vėlesniais laikais kepti ir bulviniai blynai. Jie visi turėjo būti riebūs, persigėrę kiaulės taukais. Sąlyčio su vokiška kultūra regionuose (Šiaurės Lietuvoje, Mažojoje Lietuvoje, miestuose ir aplink juos) dar žinomos pampuškos. Žodžio kilmė – vokiška  (nuo „pfannkuchen“), tai reikštų „keptas keptuvėje“. Lietuviškos pampuškos gamintos iš raugintų kvietinių miltų tešlos. Iš jos buvo formuojamos apvalios bandelės ir kepamos verdančiuose taukuose“, – pasakoja prof. R. Laužikas. 

Žemaitijoje ir Aukštaitijoje – skirtingi Užgavėnių akcentai

Užgavėnės nuo seno buvo švenčiamos visoje Lietuvoje, šiek tiek skyrėsi tik šventės tradicijos ir ant stalo garuojantys valgiai. Tarkime, pietų Lietuvoje keptos babkos, rytų Lietuvoje Užgavėnėms valgyti virtiniai bei virti, pienu užbalinti lokšiniai. Jie buvo valgomi vakare, kaip paskutinis Užgavėnių patiekalas. Mažojoje Lietuvoje kai kur per Užgavėnes rasime patiekalų, būdingų Kūčių vakarui: kisielių, pailgus aguoninius bei miltinius kleckus.  

„Klaipėdos regione Užgavėnėms kepti rageliai, mielinės kvietinių miltų tešlos pampuškos. Jos buvo fomuojamos rankomis, pilnavidurės ar žiedo formos, dažniausiai be jokio įdaro, kai kada – įdarytos uogiene ar marmaladu. Rytiniame Prūsijos pakraštyje ties Suvalkija taip pat keptos pampuškos, rečiau – spurgos. Šios spurgos kepamos riebaluose iš skystesnės, mielėmis kildintos tešlos, kuri semiama ir į karštus riebalus krečiama šaukštu. Visoje Prūsijoje per šventes, taip pat ir Užgavėnes, buvo populiarūs žagarėliai“, – vardija R. Laužikas.

Žodžius apie šiupinį, kaip būdingą Užgavėnėms patiekalą, Motiejus Valančius įdėjo net į Palangos Juzės, viešėjusio pas ūkininką Skapiškio parapijoje, lūpas: „Svilienė iškepė blincius, valgėm, paskiaus davė šiupinį, ir tą perėmėm.“ XX amžiaus pradžioje jis per Užgavėnes daugiau valgytas vakarinėje Lietuvos dalyje, Mažojoje Lietuvoje, o blynai ir papločiai buvo populiarūs visame krašte, pasakoja profesorius.  

„Skirtingi buvo ir šventės personažai: Žemaitijoje vežiota Morė ar Kotrė, lydima „įvairiausio plauko juokdarių bei štukorių“, ties Kupiškiu – Gavėnas, kitur – Lašininis kovodavo su Kanapiniu. Suvalkijoje buvo važinėjamasi rogėmis, daugelis mini laistymąsi vandeniu. Tiesa, per praėjusius 100 metų daugelis papročių pasikeitė. Tam didelės įtakos turėjo sovietinė okupacija ir pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas. Šiais laikais vis tik dominuoja žemaitiškos Užgavėnės. Ko gero, tam daugiausia įtakos turėjo jų teatrališkumas, karnavalinis pobūdis, kurį pakankamai lengva perimti, perkelti į šiuolaikinę miesto kultūrą“, – pastebi R. Laužikas.

Lietuviai daugiau miltinių patiekalų gaminasi patys

Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, miltus lietuviai daugiausia naudoja įvairių kepinių gamybai. Nors pastaraisiais metais parduotuvių lentynose daugėja skirtingų miltų rūšių, tačiau pirkėjai dažniausiai renkasi aukščiausios rūšies kvietinius miltus ir įsigyja didesnio tūrio pakuotes.

„Labiausiai perkami yra kvietiniai miltai, kurių nuo viso miltų asortimento parduodame apie 65 procentus. Likusią dalį sudaro kitos miltų rūšys, iš kurių pirkėjai dažniausiai renkasi kukurūzų, migdolų, kokosų arba grikių miltus. Dalis jų išbando ir avinžirnių, burnočio sėklų bei lęšių miltus. Savo asortimente siūlome nemažai „Rimi“ prekės ženklo produktų, tinkančių glitimo netoleruojantiems, sveikesnių miltų alternatyvų ar tiesiog naujų ir įdomesnių skonių ieškantiems pirkėjams“, – sako O. Suchočeva.

Aukščiausios rūšies miltai yra šviesesni ir įvairiems kepiniams suteikia daugiau purumo. Tiesa, svarbu miltus laikyti tinkamai, kad namuose jų neužpultų kenkėjai. „Miltus geriausia laikyti  sausoje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje, originalioje pakuotėje arba sandariame indelyje. Geriausia juos sunaudoti iki tinkamumo vartoti termino pabaigos“, – sako komercijos operacijų vadovė.

Ji pastebi, kad taupymo tikslais pirkėjai įprato daugiau gaminti namuose, o krepšeliuose dažniau atsiduria ilgo galiojimo produktai: „Tokios ilgo galiojimo prekės kaip miltai, makaronai, aliejus, įvairūs konservuoti ar šaldyti produktai išlieka geras pasirinkimas norintiems sutapyti, nes juos galima įsigyti akcijų bei asmeninių nuolaidų metu, o suvartoti per ilgesnį laikotarpį.

Prof. Rimvydas Laužikas siūlo išsikepti Užgavėnių blynų pagal senovinį receptą.

Užgavėnių blynai su manų kruopomis 

RECEPTAS

Blynams reikės: 

0,5 stiklinės manų kruopų;

1,5 stiklinės pieno;

3 kiaušinių;

2 šaukštų cukraus;

žiupsnio druskos;

žiupsnio vanilinio cukraus.

Kaip gaminti:  

1. Piene išvirkite gana tirštą manų košę iš pusės stiklinės manų kruopų ir pusantros stiklinės pieno.
2. Kai pravės, įberkite žiupsnelį druskos, įdėkite 3 kiaušinių trynius, ištrintus su 2 šaukštais cukraus, ir sudėkite kiaušinių baltymų putą.
3. Keptuvėje įkaitinkite taukus ar aliejų ir kepkite mažus blynelius.
4. Iškepus pabarstykite vaniliniu cukrumi.

Skanaus!

Pastaruosius kelerius metus verslas išgyvena sudėtingą laikotarpį. Sumaištį pradėjo COVID-19 pandemija, pernai prasidėjusi Rusijos agresija prieš Ukrainą, nerimą pagilino išaugusios elektros bei žaliavų kainos. Daugelis verslininkų neįveikė užklupusių sunkumų ir, atvirai sakant, nuleido rankas. „Baldai Jums“ nepasidavė pesimizmui ir praėjusius metus baigė sėkmingai – kolektyvo nariams neužlaikė atlyginimų, bankams atidavė paskolas, valstybei grąžino pandemijos metu atidėtus mokesčius.

Pasak generalinio direktoriaus A. Meškausko, pernykščiai metai buvo sunkūs, tačiau analizių ir vadovybės gilių įžvalgų dėka iššūkius sugebėta įveikti. Jonavos bendrovės „Baldai Jums“ visa produkcija yra skirta eksportui. Joje pagaminti baldai keliauja į įvairias Europos Sąjungos valstybes. Mūsų mieste pagaminti baldai parduodami prestižiniuose tinkluose, priklausančiuose prabangos sektoriams. Įmonės vadovas pabrėžia, kad ekonomikos ir teigiamų rezultatų variklis yra būtent eksportas. Jei Lietuvoje sutriktų eksportavimo sritis, kiltų didelių problemų. Štai kodėl taip svarbu ieškoti nišų ir plėsti eksporto galimybes.

„Sunkumai niekada nedžiugina, tačiau mes dėjome ir dedame visas pastangas, kad įmonė tvirtai vystytų baldų pramonę. Pernai pardavimai išaugo 26 procentais. Būtų visai neblogai, jei ir šiais metais išlaikytume tokį patį lygį. Siaučiant visoms krizėms, niekada neatleidome nė vieno darbuotojo, vadinasi, nepailginome Užimtumo tarnyboje registruojamų bedarbių sąrašo. Šiuo metu mūsų įmonėje dirba per 300 darbuotojų“, – sako gen. direktorius.

Net krizių akivaizdoje pernai baldų įmonėje pasiekta reikšmingų pokyčių. Bendrovė nuolat rūpinasi, skiria nemažai investicijų, kad teritorija nebūtų teršiama dulkėmis, o įvairios atliekos būtų perdirbamos. Ši idėja buvo sėkmingai įgyvendinta, o „Baldai Jums“ 2016 m. suteiktas „Žaliausios įmonės“ titulas. 2022-aisiais administracija įgyvendino projektą, susijusį ir su elektros energijos gamybos pajėgumais, ir su suteiktu titulu – pastatė 600 kilovatų saulės elektrinę. Toks pat gamtą tausojantis įrenginys turėtų iškilti ir šiais metais.

Įgyvendinus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą, atidarytas  naujas cechas, kuriame gaminamos aplinkos triukšmą izoliuojančios ofiso kabinos. „Mūsų sprendimas buvo teisingas – naujas produktas turėjo nemažą paklausą, pirmais gamybos metais bendrą įmonės apyvartą padidino 15 procentų. Taigi mūsų įmonė išplėtė galimybes konkuruoti kitame ofiso baldų rinkos segmente“, – pridūrė N. Meškauskienė, už įmonės plėtros rezultatus, aktualius projektus, idėjas bei jų įgyvendinimą ir novatoriškumą prieš kelerius metus pelniusi Lietuvos mastu „Metų verslininkės“ vardą.

 Nuo atstovybės iki filialo

„Baldai Jums“ yra Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Jonavos filialo narė. Filialas, kurio tarybai vadovauja A. Meškauskas, vienija beveik pusšimtį mūsų rajono įmonių. Maža, vos kelis verslo atstovus turėjusi atstovybė išaugo į stiprų KPPAR padalinį. Šis faktas rodo, kad Kauno Rūmai, jungiantys 13 savivaldybių, vertina mūsų krašte veikiančias bendroves. Analogiškus filialus, be Jonavos, teturi tik Kėdainiai ir Marijampolė.

Įmonės direktoriaus žodžiais tariant, „KPPAR – solidi verslo organizacija, ginanti savo interesus“. Jo teigimu, ir pastaraisiais metais Rūmai buvo pagrindinis iniciatorius, nepalikęs verslininkų likimo valiai, Vyriausybei aiškinęs susiklosčiusią padėtį verslo srityje.

„Malonu, kad rajono verslininkai dalijasi sėkmės istorijomis, gerąja patirtimi, užmezga naudingus kontaktus ir tokiu būdu parodo savo įvaizdį. Filialas turi gražią tradiciją – metams baigiantis apdovanojame geriausių rezultatų pasiekusias įmones.  Mano supratimu, taip didėja konkurencingumas ir skatina kitus verslo  atstovus pasitempti, didinti pardavimus, gerinti teikiamas paslaugas. Tam reikia ir ryžto, ir išminties, ir drąsos. Tik drąsūs žmonės nebijo sunkumų ir sudėtingų išbandymų“, – sako A. Meškauskas.

Kompetencijomis ir dalijasi, ir siekia naujų

Nijolė ir Alfonsas šmaikštauja, kad būna dienų, kai jie, dirbdami vienoje ir toje pačioje įmonėje, net nesusitinka. „Atrodytų keista, tačiau mes turime savo užduotis, kitaip tariant – kiekvienam savo. Ir darbe, ir namuose vienas į kito erdvę nelendame. Tarkime, strateginiai tikslai – finansų valdymas, derybos yra mano sritis, o gamybos klausimai – Alfonso reikalas. Gal kitiems ir keista – į darbą ir iš darbo važiuojame kartu, o kai kuriuos įmonės reikalus tenka aptarti namuose, nes  darbe tiesiog nepasimatome. Bet tai jokia problema, tokie atvejai nėra dažni. Svarbiausia, kad mes vienas kitą suprantame, kilusias abejones išsiaiškiname be piktumų“, – sako N. Meškauskienė, nemažai laiko skirianti veiklai Trečiojo amžiaus universitete (TAU).

Moteris yra šio universiteto Ekonomikos ir teisės fakulteto dekanė. Ji skaito paskaitas universiteto lankytojams, veda seminarus. Pavyzdžiui, ne vienam jonaviečiui ar jonavietei turėjo reikšmės jos patirtis apie asmeninių finansų   valdymą ar elektros energijos tiekėjo pasirinkimą. Ekonomikos ir teisės fakulteto kvietimu vyko susitikimas su Seimo nariu Eugenijumi Sabučiu, supažindinusiu su Lietuvos Respublikos biudžeto formavimu ir t. t. Neseniai TAU lankytojai dalyvavo aktualiame seminare „Kaip atpažinti telefoninius sukčius?“.

Nijolė, dirbdama finansininke ir turinti daugybę kompetencijų šioje srityje, mielai dalijasi jomis su kitais. Tačiau būdama itin aktyvi ir smalsi moteris, kuriai rūpi kiekvieno žmogaus likimas, tobulina anglų kalbos žinias.  „Noriu mokėti, o ne tik žinoti anglų kalbą. Tad lankau šios užsienio kalbos užsiėmimus, dalyvauju turizmo fakulteto veikloje. Negali juk žmogus užsidaryti savame kiaute ir sakyti: man pakaks. Niekada nepakaks! Kol esi sveikas ir gyvas, privalai judėti ir siekti to, kas tau dar įmanoma, tiesiog kaupti savo turimų žinių bagažą. Didžiuojuosi aktyviais senjorais, nesėdinčiais prie televizijos ekranų, bet tobulinančiais save, turtinančiais žiniomis, bendravimu ir noru papildyti  gyvenimą savo aktyvia veikla“, – sako p. Nijolė.

Jaudina rajono problemos

Abu sutuoktiniai yra Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų sąrašuose. Alfonsas, turintis 25-erių metų darbo rajono Taryboje patirtį, o Nijolė buvusi vienos kadencijos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto narė  ketina varžytis su bendraminčiais ir šių metų rinkimuose.

„Man rūpi senjorų užimtumas. Gerai, kad turime buvusio Suaugusiųjų švietimo centro salę. Bet juk ten labai maža vietos – žmonės susispaudę vienas prie kito, reikia jiems daugiau erdvės. Be to, TAU skiriamas toks menkas finansavimas, kad dažniausiai lektoriai skaito paskaitas kaip savanoriai, be jokio atlygio. O juk yra klausimų, kurie reikalauja išsamių, prasmingų paskaitų. Bet kur rasti tokį kvalifikuotą lektorių, kuris sutiktų savanoriauti ir Jonavoje dalytųsi savo patarimais? To negana. Jau šiandien turime rūpintis jaunimo egzaminų rezultatais, kur labai svarbios matematikos žinios. Artėja ketvirtoji pramonės revoliucija, kur be formulių ir matematikos žinių bus neįmanoma draugauti su robotais. Juk robotas be žmogaus neveiks – klausys tavo komandos, o ką tu jam pasakysi, jei neišmanai matematikos? Tad man labai rūpi, kaip rajono Savivaldybės atitinkamos institucijos ketina stiprinti šios disciplinos mokymą. Gal matematikos mokytojams žadama pakelti algas ar ieškoti aukštos kvalifikacijos specialistų, suteikiant jiems tam tikrų lengvų – mokant priedus, apgyvendinant ir panašiai?

Man svarbus ir biudžeto formavimas, ir jo peržiūros, ir mūsų rajono gyventojų sveikatos apsauga. Ar atlaikysime Sveikatos apsaugos ministerijos spaudimą ir žmonės galės gauti paslaugas čia, savo gyvenamoje vietoje? Ar Jonavos savivaldybė turės galimybę  garantuoti pavėžėjimo paslaugas pacientui, kuriam čia ir dabar reikalinga pagalba? Skauda ir dėl finansų skyrimo seniūnaičiams, kurie važinėja pas gyventojus, domisi jų problemomis ir turi išleisti savo lėšas. Dabar metams jiems skiriama apgailėtinai menka suma, neva kurui.  Argi negalėtume šiems visuomenininkams skirti bent jau vieno minimalaus dydžio atlyginimo per metus? Žinote, man skauda ir dėl sunkiai materialiai gyvenančių šeimų, ir be tėvų likusių vaikų, ir senjorų, iki šiol dėl infliacijos nesuduriančių galo su galu.

Daug yra spręstinų klausimų, į kuriuos norėčiau įsigilinti, jei išrinktų mane į rajono Tarybą“, – nuomonę išsako finansų magistrės laipsnį turinti moteris, nuo ekonomistės, vyr. ekonomistės, vyr. buhalterės ir vyr. finansininkės pakilusi iki finansų direktorės karjeros.

Nuobodžiauti nėra kada

Verslininkams nėra laiko nuobodžiauti. Turintys patirtį tiek versle, tiek politikoje abu supranta, ką žmogui reiškia „pavarvinti seilę“ dairantis po prekybos centrus ir išeiti su tuščiais krepšeliais.

 Todėl „Baldai Jums“ remia įvairias visuomenines organizacijas, pvz., sutrikusio intelekto organizaciją „Viltis“, Neįgaliųjų draugiją, Jonavos krašto moterų asociaciją „Jonavietė“, Joninių šventę, daugelį kitų.

„Baldai Jums“ nėra abejingi visų lūkesčiams. Norime, kad mūsų krašto žmonės gyventų pilnavertį gyvenimą ir būtų laimingi. Suprantame, kad sėkmę lemia ne išorinis spindesys, bet dvasia ir darbai“, – mintija abu sutuoktiniai, savo gerus norus ir siekius atiduodantys Jonavos kraštui.

O kai klesti santarvė šeimoje, ir darbas geriau sekasi, ir ateitimi norisi tikėti. Anot Nijolės, jai reikia pajusti žemės pulsavimą, todėl namuose atsideda žemės darbams kelių arų plotelyje. „Man patinka auginti daržoves, gėles, skinti vaisius, konservuoti. To išmokau iš mamos, todėl nenorėčiau pirkti iš parduotuvės nežinia ko „prifarširuoto“ agurko ar obuolio. O šeimoje man gera. Mūsų su Alfonsu draugystė, prasidėjusi prieš 45-erius metus, suvedė į platų vieškelį, kuriuo einiame iki šiol. O jame džiugina dukrų šeimos, anūkėlių prisiglaudimas ir didelis jausmas, kurio nenusakytų patys gražiausieji žodžiai“, – jausmingai kalba Nijolė.

Apdovanojimai – tai pasiekimų įvertinimas

„Mano sėkmės priežastis – mane supantys žmonės ir tikėjimas savimi. Galiu drąsiai pasakyti: karjera priklauso nuo paties žmogaus. Pakeliui į sėkmę pasitaiko nemažai nesėkmių – tai kaina, kurią tenka sumokėti. Bet tai neabejotinai atsiperka, nes gyvenimas – tai rizika. Vadinasi, jei nepatyrei jokių nesėkmių, tai reiškia, jog tu negyvenai. Pasitaikiusius nepriteklius ir sunkumus nugalėjau. Tai rodo ir daugkartinis mano darbo įvertinimas. Be jau minėtų įvertinimų, esu apdovanota „Darbo žvaigždės“ medaliu, UAB „Baldai Jums“ vardiniu laikrodžiu. Tai mano biografijos ryškiausieji blyksniai“, – šypsosi N. Meškauskienė.

Šioje srityje nenusileidžia ir jos sutuoktinis Alfonsas. Jis apdovanotas bronzos ir sidabro „Darbo žvaigždėmis“, „Profesijos riterio“ ženklu, jam suteiktas Nusipelniusio Lietuvos pramonės darbuotojo Garbės vardas, galima būtų vardyti daug kitokių apdovanojimų.

Jei tiesos karalius dar nenumirė, turime tikėti jo teisingumu, kuriame atsiveria ir mūsų visų gyvenimo kokybė. Tai priklauso nuo rinkėjų pasirinkimo ir rinkimuose į Savivaldybės Tarybą išreikštos jų valios. Abejingų čia būti negali.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos sk. kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje Nr. 10 rinkimų sąskaitos.

Teksto autorius - Ignas NARKEVIČIUS

Svarbiausia vartoti įvairias miltų rūšis

Miltus patiekalams naudojame itin plačiai: iš jų gaminame pagrindinius patiekalus, desertus, padažus. Vieni miltai gaminami permalant grūdus, kiti – iš daržovių, riešutų ar sėklų. Svarbiausia, pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, į savo mitybą įtraukti kuo įvairesnių jų rūšių.

„Viso grūdo miltų gaminiai yra toje pačioje sveikatai palankaus maitinimosi grupėje kaip ir kruopos, tačiau tam, kad nenukentėtų patiekalų įvairovė, viso grūdo miltų patiekalai gali būti vartojami 1–2 kartus per savaitę. Jei miltai yra nerafinuoti, jie turi B grupės vitaminų bei eilę mikroelementų, tarp jų ir seleno, kurio gyvenantiems Lietuvoje žmonėms itin reikia. Tačiau aukščiausios rūšies miltus reikėtų vartoti saikingai, nes pagrindinis jų komponentas yra organizmo greitai įsisavinami angliavandeniai, kurių perteklius nėra pageidaujamas“, – pasakoja gydytoja dietologė.

Pasak specialistės, kuo įvairesnius miltus naudosime, tuo mūsų racionas bus turtingesnis: „Taigi, sakyti, kad miltiniai patiekalai yra nenaudingi, tikrai negalime.“

Sveikiems žmonėms glitimo nereikėtų baimintis

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi gaminius be glitimo. Pasak gydytojos dr. Editos Gavelienės, sveiki žmonės šio grūdų baltymo baimintis neturėtų, kadangi jis nesukelia jokių neigiamų pasekmių.

„Glitimo visiškai turi atsisakyti asmenys sergantys celiakija. Tai liga, išsivystanti genetinį polinkį jai turintiems žmonėms. Tokių populiacijoje yra apie 1 proc. Glitimas šiems žmonėms paūmina ligos simptomus, todėl net jo pėdsakų šia liga sergančiųjų dietoje neturi būti. Dar yra grupė žmonių, kurių racione glitimo produktų kiekis turi būti maksimaliai sumažintas, tai neceliakiniu jautrumu sergantieji. Šių pacientų sveikatos ir ilgaamžiškumo užtikrinimui beglitiminė dieta – būtina. Tačiau kitiems visiškai išbraukti glitimą iš raciono nėra sveikatai palanku, nes taip yra nuskurdinamas mitybos racionas“, –  pastebi sveikatai palankios mitybos konsultantė.

Pasak prekybos tinklo „Rimi“ operacijų vadovės Olgos Suchočevos, pirkėjai išlieka tradiciški ir daugiausiai renkasi įprastus miltus: „Labiausiai pirkėjai mėgsta kvietinius miltus, kurių iš viso miltų asortimento parduodame apie 65 procentus. Šie miltai – patys universaliausi. Jie tinka tiek saldiems kepiniams, kurie į namų virtuves dažniausiai sugrįžta rudenį ir žiemą, tiek padažų gamybai, duonos kepimui. Miltai – puikus produktas tiems, kurie nori gyventi taupiau. Neretai pirkėjai miltus įsigyja didesnio tūrio pakuotėse, o tai jiems leidžia dar labiau sutaupyti.“

„Rimi“ prekybos centruose gausu įvairių rūšių miltų, tinkančių ir glitimo netoleruojantiems, sveikesnių miltų alternatyvų ar tiesiog naujų ir įdomesnių skonių ieškantiems pirkėjams: „Iš tokių dažniausiai perkami kukurūzų, migdolų, kokosų ar grikių miltai. Dalis pirkėjų išbando avinžirnių, burnočio sėklų bei lęšių miltus.“

Blynų purumui svarbus kepimo būdas

Norint įsigytus miltus išlaikyti šviežius, svarbu juos laikyti tinkamai, kad neužpultų kenkėjai. Pasak specialistės, miltus geriausia laikyti sausoje, vėsioje ir gerai vėdinamoje vietoje, originalioje pakuotėje ar sandariame inde. Geriausia miltus suvartoti iki galiojimo laiko, nurodyto ant pakuotės, pabaigos.

Komercijos operacijų vadovė primena, jog norintys sutaupyti ir miltų įsigyti pigiau, gali laukti specialių akcijų arba pasinaudoti „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos: „Tik jums skirtus „Rimi“ pasiūlymus galima rasti prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse.“

Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad skanius blynus iškepti sudėtinga, „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė pataria pasitelkti kelias gudrybes, kuriomis pasinaudojus blynus sugebės išsikepti kiekvienas. „Pirmiausia svarbu gerai įkaitinti kepimo paviršių. Jei ant gerai įkaitusios keptuvės užlašinsite kelis lašus vandens – vandens lašeliai pradės šokinėti. Taip įsitikinsite, kad temperatūra tinkama blynų kepimui. Kepant blynus nepamirškite, kad jų nederėtų spausti kepimo mentele, nes jie praras savo purumą, tad vartykite atsargiai“,  – sako Lina Barčaitė, kviesdama eksperimentuoti ir į blynų tešlą dėti bananus, obuolius ar kitus mėgstamus ingredientus, kurie patiekalui suteiks naujų skonių.

„Rimi“ kviečia paminėti Užgavėnių šventę ir namuose išsikepti egzotiškųjų blynų iš Japonijos. 

RECEPTAS

Japoniški purūs blynai

Jums reikės: 

3 vnt. kiaušinių;

40 g. cukraus;

20 ml. pieno;

10 ml. aliejaus;

0.5 šaukštelio vanilinio cukraus;

30 g. miltų;

1 šaukštelio acto;

1 šaukštelio kepimo miltelių.

Patiekiant:

Uogienės;

Uogų.

Gaminimo eiga:

1. Dideliame dubenyje išplakite kiaušinio trynius su aliejumi, pienu, vaniliniu cukrumi iki putų, kol masė padvigubės.
2. Persijokite miltus ir įmaišykite į kiaušinių plakinį.
3. Į kitą dubenį supilkite kiaušinių baltumus ir plakite su virtuviniu plakikliu. Plakdami po truputį suberkite cukrų.
4. Masę plakite, kol taps standi. Baigdami plakti kiaušinių baltymus, įpilkite acto (tinka ir citrinų sultys). Į išplaktą kiaušinių trynių masę po šaukštą atsargiai įmaišykite kiaušinių baltymus
5. Įkaitinkite keptuvę, patepkite aliejumi. Tam naudokite konditerinį šepetėlį arba virtuvinį popierinį rankšluostį. Kaitra turi būti maža. Labai lėtai su konditeriniu maišeliu formuokite apskritus aukštus blynus, juos kepkite uždengtus po dangčiu 4 minutes iš abiejų pusių.
6. Patiekite su mėgstama uogiene, medumi arba uogomis.

Skanaus!

E.Andrejevas į rajono tarybą pirmą kartą buvo išrinktas būdamas 25-erių. „Žinoma, kad dalyvaudamas rinkimuose 2011 -aisias, neturėjau patirties savivaldos formavimo srityje, bet iki tol buvau aktyvus jaunimo organizacijų narys, vieną jų net patys su bičiuliais ir įkūrėme. Ten išmokau drąsiai reikšti nuomonę, pastebėti jaunimui svarbias problemas, sugalvoti būdų, kaip jas spręsti, argumentuotai apginti siūlomus sprendimus, inicijuoti pokyčius. O kadangi buvau drąsus, komunikabilus, man neblogai sekdavosi ir nuomonę apginti, ir komandą suburti, ir idėjas generuoti, - pasakoja E. Andrejevas. – Visi šie jaunimo organizacijose gauti įgūdžiai vėliau labai pravertė politinėje veikloje“. 

Pasak E.Andrejevo, mintis dalyvauti rinkimuose ir kilo ėmus aktyviai dalyvauti jaunimo organizacijų veiklose. „Man socialdemokratinės pažiūros visuomet atrodė arčiau „dūšios“. Aišku, įtaką darė ir tai, kad per jaunimo organizacijų veiklą labai gerai teko pažinti nacionalinės Socialdemokratinio jaunimo sąjungos lyderius, vienas jų buvo ir mūsų dabartinis meras Mindaugas Sinkevičius. Man patiko, kokias vertybes jie gina, kaip pasisako už lygybę, solidarumą, už paprasto žmogaus teises. 

Pats socialdemokratų Jonavos rajono skyrius man neatrodė labai patrauklus - tuo metu čia, galima sakyti, visai nebuvo jaunimo, tikrai abejojau, ar man to reikia. Bet pamaniau – o ką aš prarasiu? Ogi nieko, tad kodėl nepabandžius, - atvirauja E. Andrejevas. – Dabar galiu pasakyti, kad ne vienas iš tų tuomet atrodžiusių vyresnių žmonių (kai tau 25, 50- mečiai atrodo jau visai senoliai – juokiasi Erlandas) man tapo mokytoju ir politinio, ir asmeninio gyvenimo kelyje“. 

Tiesa, sako Erlandas, startas politiko karjeroje turėjo savo skaudžių akmenėlių. „Nėra lengva priprasti prie viešumo, kad tave, tavo išvaizdą, pasisakymus, net tai, ką perki parduotuvėje, gali aptarinėti aplinkiniai ir gali daryti tai viešai – socialiniuose tinkluose. Dabar manęs tai nežeidžia, tačiau pradžioje negatyvo buvo nemažai, turbūt ir dabar ne ką mažiau, bet aš į tai nekreipiu dėmesio. Vis augantis jonaviečių pasitikėjimas manimi - o tai rodo skiriami balsai – man didžiausia motyvacija“. 

Keliai, mašinos, žmonės 

Daugiabučių namų kiemai, automobilių stovėjimo aikštelių juose atnaujinimas ar platinimas, kelio ženklinimas ir saugumas, gatvių remontas ir panašios temos E.Andrejevui vienos artimiausių. Jis jau antrą kadenciją  vadovauja rajono Saugaus eismo komisijai. 

Klausiamas, ar pavyksta patenkinti visus gyventojų lūkesčius, E.Andrejevas sako, kad toli gražu ne, tačiau tam dažniausiai yra objektyvių priežasčių. „Negali padaryti visų žmonių laimingų, o lūkesčių turi kiekvienas. Vienas nori savo gyvenamojoje gatvėje riboti eismą, prašo saugumo kalnelių, kitas, žiūrėk, tuoj pat kreipiasi su visiškai priešingu prašymu – jokių ribojimų, ir dabar viskas tinka. Ir kaip rasti aukso vidurį?“, - retoriškai klausia E. Andrejevas.

Ne tik tarpusavio susitarimo tarp gyventojų stoka lemia nepateisintus lūkesčius.

„Dar viena nereta priežastis – gatvės, dėl kurių į mus kreipiasi gyventojai, priklauso ne savivaldybei, o Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD). Kadangi nuosavybė ne mūsų, neturime įgaliojimų joje šeimininkauti, tačiau visuomet stengiamės rasti kompromisą ir su LAKD. Tačiau, deja, dažnu atveju – ne itin sėkmingai. Pateiksiu pavyzdį. Vairuojantys gyventojai puikiai žino, kaip sunku piko metu iš Kauno gatvės pasukti į kairę, į J.Ralio gatvę. Prašėme LAKD, kad toji J.Ralio gatvės dalis, kuri prasideda jau nuo tilto, būtų išplatinta, toje trumpoje atkarpoje atsirastų dvi juostos kiekvienoje eismo pusėje, o tai padėtų sureguliuoti srautą. Deja, LAKD į prašymą neatsižvelgė, klausimas vis dar lieka atviras. Ir tokių situacijų – ne viena“. 

Eismas Jonavoje tapo saugesnis ir darnesnis 

Gatvių siaurinimo tema – tikrai jautri gyventojams.

„Galiu suprasti ir vairuotojus, nes plačiame kelyje drąsiau vairuoti, o su drąsa neretai ir greičio pedalą spusteli stipriau... Šioje kadencijoje buvo gatvių tvarkybos darbų ne vienas – ir P.Vaičiūno, ir A.Kulviečio, pradėta Lietavos gatvės rekonstrukcija. 

Aš galiu pasakyti, kad statistiškai eismo įvykių rajone sumažėjo. Tiesiant naujus pėsčiųjų-dviračių takus (Chemikų, Kosmonautų – Žeimių gatvėse ir kitur) buvo pagerintos darnaus judumo galimybės. Ir, žinoma, vyšnia ant darnaus judumo torto tapo pėsčiųjų tiltas per Žeimių gatvę. Šiandien jis vienas iš mūsų miesto simbolių, - sako E. Andrejevas. - Aš asmeniškai džiaugiuosi, kad priėmėme sprendimą tvarkyti daugiabučių automobilių aikštelės prie naujai renovuotų namų. Jas ir platinome, ir atnaujinome dangą“.  

Svetimų „reikalų“ nėra 

Nors E.Andrejevas dirba miesto reikalų komitete (yra pirmininkės pavaduotojas), tačiau neretai dalyvauja ir nevyriausybinių organizacijų veikloje, pagelbėdamas joms, jis – neretas svečias ir Neįgaliųjų veiklos centre. 

Pavasarį savivaldybei nusprendus perduoti du mikroautobusus ukrainiečiams, E.Andrejevas vieną jų drauge su humanitarine pagalba nugabeno iki Lenkijos – Ukrainos sienos. Paklaustas, kodėl daro dalykus, kurių neprivalo daryti, Erlandas sako, kad pats sau tokio klausimo neužduoda: „o kodėl turėčiau nedaryti? Kaip ir sakiau, mane taip augino – kitam padėti, suprasti, užjausti, o jei padėti negali – tai bent nemaišyti“. 

„Apskritai laikausi nuostatos, kad gyvendamas bendruomenėje turi kažkokiu prasmingu būdu prisidėti prie jos augimo, - sako E. Andrejevas.  - Tai gali būti ir geras darbas, ir pagalba, ir tiesiog žodinis palaikymas arba gera idėja, kuri visai bendruomenei būtų naudinga. Taip, man patikėta miesto reikalų sritis, bet mielai bendrauju ir su socialinių paslaugų įstaigomis, ir su nevyriausybininkais, ir su sportininkais – visi reikalai yra bendri rajono reikalai, „svetimų“ reikalų čia nėra“. 

Laisvalaikis – hobiams 

Laisvo laiko E.Andrejevas sako turintis nedaug ir dažniausiai leidžia jį su savo šeima: „su žmona mėgstame lankytis kultūros renginiuose, išvykti į operą, teatrą, esam dažni kino  lankytojai. Dažniausiai kartu stebime ir Jonavos krepšinio komandos Cbet varžybas“. 

Erlandą galima sutikti ir rajone vykstančiuose šachmatų turnyruose. „Žaisti šachmatais išmokė mano jau seniai į Amžinybę iškeliavęs tėtis. Tai - labai įtraukiantis žaidimas, dabar yra galimybė žaisti ir internetiniuose turnyruose, tobulintis. Nepraleidžiu progos pasivaržyti tiek prie šachmatų lentos, tiek virtualioje erdvėje“. 

Paklaustas, ko šiandien dar trūksta Jonavai, Erlandas sako, kad padaryta tiek daug, jog svarbu ne tik kažką grandiozinio sukurti, bet tai, kas jau padaryta, puoselėti ir saugoti: „aš galiu pasakyti drąsiai – Jonava per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė, mes tikrai turime pranašumą prieš kitus rajonus – turime sukūrę tokią aplinką, infrastruktūrą, įvairių viešųjų paslaugų pasiūlą  gyventojams, kad ne gėda ir kitiems patarimą duoti. Tačiau ambicijų neabejotinai yra. 

Pavyzdžiui, išnaudoti mūsų slidinėjimo kalną vasaros metu – įrengti ten vasaros rogučių trasą, Neries krantinę išnaudoti vandens turizmui, plėsti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą“. E.Andrejevo teigimu, niekur nedings ir jau susiformavęs požiūris dėl daugiabučių kiemų automobilių stovėjimo aikštelių: „ir toliau tęsime jų tvarkymą ten, kur bus renovuojami namai“. 

Įsibėgėjant 2023 -iesiems, E. Andrejevas jonaviečiams labiausiai linki susitelkimo: „mes kartu daug įveikėme – ir pandemiją, ir nelegalių imigrantų, ir karo pabėgėlių krizes, manau, kad visose situacijose savivalda ir bendruomenė rasdavo sutarimą. Sunku pasakyti, kas dar laukia ateityje, bet mūsų visų vienybė būtina tolimesniam Jonavos kūrimui. Kurkime tą ateitį šiandien!”. 

Erlandas Andrejevas, Jonavos raj.  savivaldybės tarybos narys, Miesto reikalų komiteto pirm. pavaduotojas, Saugaus eismo komisijos pirmininkas

 g. m. 1985 06 20 

Numeris sąraše – 3 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

– Visuomenės švietimas – su kuo Jums siejasi šis žodžių junginys?

– Vienareikšmiškai – su sėkmingos visuomenės pagrindu. Kuo daugiau žmonių bus išsilavinę, tuo daugiau naudos turės tiek pats žmogus, tiek visa valstybė. Kodėl? Išsilavinęs žmogus yra finansiškai raštingas, vadinasi jis geba elgtis su gaunamomis pajamomis, supranta taupymo mechanizmus, taip jaučiasi saugiau, kas galiausiai daro įtaką ir psichologinei savijautai. Tokios asmenybės yra labiau linkusios rūpintis ir savo sveikata, stengtis sveikai maitintis, daugiau laiko praleisti aktyviai. Galiausiai – išsilavinusiam žmogui lengviau rasti darbą, siekti karjeros aukštumų. Paminėjau tik kelis pavyzdžius, bet link ko vedu? Kuo daugiau lėšų skirsime švietimui, tuo ilgainiui mažiau lėšų reikalaus kitos sritys. Švietimas – turi būti prioritetinė sritis, neatsiejama nuo visuomenės brandos bei augimo.

– Kaip vertinate dabartinę švietimo politiką?

– Galiu pasakyti, kad įžvelgiu man nepatinkančias tendencijas. Tarp mūsų vis dar gajus įsivaizdavimas, kad jei vaikas puikiai moka matematiką, jis privalo puikiai mokėti ir fiziką, ir chemiją. Tik tai jam esą užtikrins gerą karjerą. Remdamiesi tokiu įsivaizdavimu, mes spaudžiame mokinius mokytis būtent taip, jog jie iš paskutiniųjų stengtųsi įtilpti į šiuos ,,rėmus“. Visi matėme, koks šurmulys kilo, kai paaiškėjo, kad didelė dalis Jonavos moksleivių neišlaikė matematikos egzamino.

Sutinku, kad mokytis reikia viską – skirtingų dalykų žinios reikalingos dėl bendrojo išsilavinimo, tačiau, manau, jog tėvai ir pedagogai turėtų pabandyti atrasti stipriąsias kiekvieno individualaus mokinio vietas ir nukreipti jį ta linkme, kurioje jis galės pasiekti geriausių rezultatų. Visiškai nesvarbu, ar bus pasirinktas universitetas, kolegija ar profesinė mokykla.

Deja, nemaža dalis žmonių iki šiol nepalankiai vertina pastarąsias, nors puikiai žinau ne vieną sėkmės istoriją, kai profesinį išsilavinimą įgiję žmonės gali pasigirti puikiomis karjeromis. Mano nuomone, reikėtų siekti to, kad žmonės suprastų, jog nėra blogo mokymosi kelio, svarbiausia, kad jis būtų pasirinktas tinkamai. Juk vienas mokinys gali tapti geru gydytoju, kitas – puikiausiu automobilių mechaniku. Svarbiausia, kad tas jaunas žmogus atrastų sau tokią specialybę, kuri jam patiktų. Neabejoju, kad kai žmogus myli savo darbą, jis ne tik jaučiasi gerai, bet ir puikiai atlieka savo pareigas.

– Ar manote, kad savivalda turi pakankamai galios prisidėti prie visuomenės švietimo?

– Savivalda gali užduoti toną, nukreipti tinkama linkme. Tam būtina bendradarbiauti ne tik su mokytojais, bet ir su tėvais. Šioje vietoje būtinas visų įtraukimas: savivaldos, tėvų, mokinių, pedagogų. Labai puikiai žinau, kad mokytojai negali visko padaryti vieni. Reikia pripažinti, kad daug jų jėgų atima ant pečių ,,užkrautas“ popierizmas, įvairios ataskaitos. Iniciatyvoms nebelieka laiko...

Nepaisant to, jei būtų įvardytas vieningas tikslas, žinotume kokius uždavinius kiekvienas turime atlikti. Savivalda šioje vietoje turi ne bandyti ieškoti kaltų, skaldyti visuomenę, o vienyti. Tik kalbėdami ir bendradarbiaudami galime išspręsti problemas.

Žinoma, visų pirma, reikia garsiai jas įvardinti ir neapsimesti, kad dabar viskas yra gerai. Todėl drąsiai teigiu - bendradarbiavimas yra raktas į sėkmę.

– Esate MB ,,Ileka“ vadovė, Kauno prekybos ir amatų rūmų Jonavos filialo tarybos narė, Jonavos rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo komisijos narė, ,,Versli Lietuva“ mentorė Spiečiuose. Tai leidžia teigti, kad verslumas – neatsiejama jūsų gyvenimo dalis. Verslumo svarba neretai akcentuojama ir kai kalbama apie visuomenės švietimą. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Ar Jonavoje skiriama pakankamai dėmesio tam?

– Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mūsų mieste įgyvendinama ,, Junior Achievement“ programa. Jos dėka Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių mokyklų pradinukų mokytojos neseniai turėjo galimybę įgyti žinių, padėsiančių ugdyti mokinių verslumą.

Programoje jau ne vienerius metus dalyvauja ir abi Jonavos gimnazijos. Gimnazistai ne kartą steigė mokomąsias bendroves, kurios suteikė galimybę įgyti praktinius verslo kūrimo įgūdžius. Įvertinus parodytus rezultatus, pernai J. Ralio gimnazijos komanda netgi buvo pripažinta kaip viena iš devynių stipriausių Lietuvoje.

Suprantu, kad tokia papildoma veikla labai didelis iššūkis pedagogams, tačiau vaikai gauna didelę naudą. Nors neretai žmonės verslumą tapatina su verslu, nereikėtų dėti lygybės ženklo tarp šių dviejų žodžių. Verslumas apima žmogaus derybinius gebėjimus, viešąjį kalbėjimą, finansinį raštingumą... Paminėti įgūdžiai svarbūs ne tik versle, bet ir kiekvieno gyvenime: mokėjimas aiškiai komunikuoti, išreikšti savo mintis, gali padėti daugybėje kasdieninių situacijų.

Kalbant apie finansinį raštingumą, manau, jog kiekvienas žmogus turi mokėti taupyti, planuoti savo išlaidas. Finansiškai raštingi žmonės geriau supranta ir visuomenei svarbius procesus: kaip surenkamas biudžetas, kaip veikia viešųjų paslaugų finansavimas.

Dėl to esu įsitikinusi, kad verslumo ugdymas privalo išlikti kaip vienas iš jonaviečių švietimo prioritetų.

Lina Astrauskė – MB "Ileka" vadovė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos filialo tarybos narė, Jonavos rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo komisijos narė, "Versli Lietuva" mentorė Spiečiuose.

Išsilavinimas - KTU Tarptautinio verslo magistras.

Numeris Liberalų sąjūdžio sąraše – 3

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Liberalų sąjūdžio partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr. 10 rinkimų sąskaitos.

„Pirmieji jausmai, pasimatymai paaugliui dovanoja naujus pojūčius, išgyvenimus – jie gali pakylėti iki dangaus ar sviesti į žemę. Todėl pirmiausia, raskime laiko su vaiku pasikalbėti apie įsimylėjimą ir meilę – išsiaiškinkime, kaip jis supranta šį jausmą, ką vaikui reiškia artimas ryšys su kitu žmogumi, kuo traukia žmogus, kurį pamilo“, – pasikalbėti su vaiku apie jausmus ir meilę kviečia vaiko teisių gynėja. 

Nors meilė subjektyvus jausmas, jos supratimui didelę reikšmę turi žmogaus raida, santykiai su artimaisiais, o ypač – asmenybės brandumas.

Įžengus į paauglystę – apie 10-11 metus – vaikas gali patirti pirmuosius romantinius jausmus. Jų atsiradimui įtaką daro fiziologiniai hormonų pokyčiai ir pasąmoningas noras pasijausti patraukliu, įdomiu, reikšmingu ir pripažintu.

Apie 14-17 metus paaugliui gali atrodyti, kad susirasti porą yra tiesiog privaloma, jis tarsi jaučia socialinį spaudimą – daugelis bendraamžių jau turi poras.

„Svarbu, kad paauglys suprastų, jog meilė, pirmiausia, yra pagarba, rūpestis, atsakomybė už kitą ir gebėjimas išlikti savimi. Nepamirškime, kad svarbus ir lytinis švietimas, todėl pokalbis apie lytinius santykius, lytines infekcines ligas, apsaugos priemones, pagarbą savo kūnui, lytinę tapatybę toks pat būtinas ir neišvengiamas“, – sako G. Matulytė. 

Pasak jos, atviro pokalbio su vaiku metu, svarbu susilaikyti nuo moralų, išklausyti ir patikinti, kad visada prireikus būsite šalia. Taip pat svarbu su paaugliu nuoširdžiai pasidalinti turimomis žiniomis, gyvenimiška patirtimi ir reikalingais patarimais, kad pagrindinių vertybių nesuformuotų vien tik internetas ar bendraamžių nuomonė.

Su vaiku verta aptarti jo reakcijas, jeigu romantiški santykiai nutrūktų – kaip jis tuomet elgtųsi, reaguotų.

Vaikui įžengus į paauglystę, tėvų, suaugusiųjų įtaka natūraliai mažėja. Tėvai turėtų pasistengti suprasti,  jeigu paauglys visą savo laiką ir dėmesį skiria užgimusiai meilei, keičiasi jo laisvalaikis, bendravimas su draugais, šeima – tai visiškai natūralūs procesai. 

„Ne visada paauglio jausmai į namus įneša tik romantikos. Būna situacijų, kad įsiplieskusi pirmoji meilė neigiamai keičia vaiko elgesį – jis praleidžia pamokas, negrįžta į namus, konfliktuoja su mokytojais. Dažniausiai, tokiems elgesio pokyčiams įtaką daro noras pritapti prie romantizuojamo asmens, naujo pažįstamų rato“, – apie įsimylėjusio paauglio elgesio pokyčius kalba vaiko teisių gynėja.

Labai svarbu išlikti kritiškiems vaiko poelgiams ir atminti, kad bendrus sprendimus, sutarimą gali padėti rasti nuoširdus ir šiltas pokalbis. Jeigu tėvų ir vaiko santykiai tampa ypač sudėtingi, svarbu išdrįsti ieškoti specialistų pagalbos.

„Bet kokio amžiaus vaikui tėvų supratimas, pagarba ir sprendimų palaikymas labai svarbūs, o ir tėvams gerokai ramiau, kai žino ir pažįsta tą, su kuriuo vaikas leidžia laiką. Net jeigu vaiko susižavėjimo sulaukęs žmogus jums, iš pirmo žvilgsnio, nesukelia ypatingo džiaugsmo ar pasitikėjimo, priimkite jį, parodykite susidomėjimą ir pagarbą“, – pataria G. Matulytė.

Vaikų supratimas ir palaikymas bei stiprus tarpusavio ryšys geriausiai apsaugos juos nuo negandų ir nusivylimų.

Kilus klausimams kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje Vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.

VVTAT info.

Ar šiuo metu ieškote naujo laikrodžio, kuris atrodytų itin stilingai ir puikiai tiktų prie įvairių aprangos derinių? Tada peržiūrėkite šį aksesuarų gidą ir sužinokite, kokie variantai bus tinkamiausi šį sezoną!

Visų pirma, niekada nesuklysite, jeigu pasirinksite elegantiškus klasikinių modelių vyriškus arba moteriškus laikrodžius, nes tokie aksesuarai niekada neišeina iš mados. Žinoma, klasikiniai modeliai taip pat bus saugus pirkinys, jeigu dar tik pradedate savo laikrodžių kolekciją ir norite universalaus pirkinio, kurį galėtumėte priderinti įvairiais būdais. Taigi, ką verta rinktis?

Pavyzdžiui, populiarumą ir toliau išlaiko metalo atspalvių laikrodžiai. Šį sezoną tikrai galite rinktis tiek iš šio paprasto ir klasikinio dizaino, tiek iš modelių su metalo pagrindu ir juodais laikrodžių dirželiais. 

Daugybę tokių ir panašių dizainų laikrodžių galite rasti internetinėje parduotuvėje Dekastore! Peržiūrėkite naujausią kolekciją jau dabar ir išsirinkite, kuris laikrodis labiausiai atitinka jūsų asmeninį stilių.

Ryškūs ir modernūs laikrodžiai – ką rinktis?

Jeigu ieškote labiau išskirtinių aksesuarų, šį sezoną išbandykite ir ryškesnius modelius.    

Pavyzdžiui, internetinėje aksesuarų ir papuošalų parduotuvėje Dekastore jau dabar galite rinktis iš ryškiai žalių, mėlynų ir kitų spalvų Swarovski prekės ženklo laikrodžių, kurie tikrai pridės jūsų aprangai įdomumo ir padės išsiskirti iš minios. Tokios sodrios spalvos visada atrodys stilingai, todėl tai tiks įvairaus amžiaus pirkėjams, kurie nori prie savo laikrodžių kolekcijos pridėti kažką naujo. 

Ar ieškote modernių laikrodžių? Tada nebijokite išbandyti ir įvairių beveik neoninių modelių! Šį sezoną tam puikiai tiks neoninės rožinės arba šviesiai mėlynos spalvos, kurios bus itin žaismingos ir gerai atrodys net ir prie paprasčiausių neutralių spalvų drabužių. Pavyzdžiui, galite pasirinkti patinkančio neoninio atspalvio laikrodį, klasikinius juodus džinsus bei vienspalvius marškinius ir tai jau bus toks įvaizdis, kuris jums pritrauks ne vieną komplimentą.

Kaip derinti laikrodžius prie aprangos?

Jeigu planuojate šį sezoną išsirinkti naują laikrodį, taip pat verta pagalvoti ir apie tai, kaip jį derinsite prie jau turimų drabužių ir kitų aksesuarų. 

Vienas iš populiarių pasirinkimų – aksesuarų ir avalynės spalvų derinimas. Pavyzdžiui, jeigu pasirinkote juodus klasikinius aulinukus, galite sukurti vientisą įvaizdį su laikrodžiu, kuris turi juodos spalvos dirželį. Žinoma, panašų derinį galite susikurti ir su įvairių ryškesnių spalvų laikrodžiais ir batais!

Taip pat nepamirškite ir apie tai, kad galite derinti įvairius aksesuarus. Pavyzdžiui, visada itin stilingai kartu atrodys metalo arba sidabro atspalvių moteriškas laikrodis ir prie aprangos priderinti sidabriniai auskarai. 

Ar jau žinote, kokio stiliaus laikrodis labiausiai tiktų prie jūsų kolekcijos? Peržiūrėkite internetinės parduotuvės Dekastore pasiūlymus ir išsirinkite naują aksesuarą, kuris greitai taps neatsiejama jūsų stiliaus dalimi!