Tvaresnės žiemos šventės su mažiau maisto atliekų 

Žiemos švenčių laikotarpis dažnai pareikalauja didesnių finansinių išlaidų, skiriamų ne tik dovanoms, vaišėms ruošti, bet ir šventinei namų puošybai. Anot prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, tokiu metu verta kliautis patarimais, padėsiančiais ne tik kaip įmanoma labiau sutaupyti namų biudžetą, bet ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai renkantis tvaresnius pasiruošimo šventėms sprendimus. 

„Rekomenduočiau pasigaminti namuose rankų darbo džiovintų citrusinių vaisių girliandų, nes tai gali ženkliai prisidėti prie mažesnių išlaidų ir mažesnio maisto atliekų kiekio. Pavyzdžiui, jeigu turite citrusinių vaisių, kurių tinkamumo vartoti laikas pasibaigęs, tikrai neprašausite pro šalį prikėlę šiuos produktus antram gyvenimui ir papuošus jais savo namų erdves. Be to, džiovintų citrusinių vaisių girliandos – dekoracijos, sudarytos iš natūralių ir biologiškai skaidžių medžiagų: laikui bėgant, suyra ir palieka minimalų poveikį aplinkai, palyginti su sintetinėmis dekoracijomis“, – teigia O. Suchočeva.

Daugkartinio naudojimo dekoracija

Ekspertė priduria, kad džiovintų citrusinių vaisių girliandas galima naudoti pakartotinai: dėl jų ilgaamžiškumo jas galima laikyti ir pakartotinai naudoti kelis šventinius sezonus, taip sumažinant poreikį kasmet pirkti naujas dekoracijas ir sumažinant bendrą išteklių suvartojimą.

„Be to, dėl natūralaus džiovintų citrusinių vaisių kvapo nebereikia naudoti dirbtinių kvapų ar cheminių medžiagų turinčių oro gaiviklių, todėl patalpų aplinka tampa sveikesnė. O tam, kad girliandą išsaugotumėte, laikykite ją vėsioje ir sausoje vietoje, taip užtikrinsite, kad ja galėsite džiaugtis ir kitais šventiniais sezonais“, – pataria O. Suchočeva. 

Cinamono lazdelės bei džiovintos žolelės pagyvins girliandą

O. Suchočeva pabrėžia, kad šventinei kalėdinei girliandai sukurti tikrai nereikia daug išteklių: užteks plonai supjaustyti turimus citrusinius vaisius, palaikyti juos įkaitintoje orkaitėje bei suverti ant virvelės ar vielutės, o girliandos pagyvinimui puikiai tiks cinamono lazdelės ar džiovintos žolelės. 

„Citrusinių vaisių girliandai sukurti plonai supjaustykite apelsinus, citrinas ar laimus. Nusausinkite skilteles, kad pašalintumėte drėgmės perteklių, ir kepkite maždaug 90 °C temperatūroje 2–3 valandas, apversdami po kurio laiko, kol visiškai išdžius. Išdžiovintus citrusinių vaisių griežinėlius suverkite ant virvelės ar vielos. O, kad girlianda atrodytų spalvingai, galite eksperimentuoti su skirtingomis citrusinių vaisių veislėmis. Taip pat apsvarstykite galimybę pridėti kitų šventinių elementų, pavyzdžiui, cinamono lazdelių ar džiovintų žolelių. Gražią džiovintų citrusinių vaisių girliandą pakabinkite norimoje vietoje – ant Kalėdų eglutės, virš židinio ar kaip dekoratyvinį elementą bet kuriame kambaryje“, – rekomenduoja ekspertė.

Ne tik daili, bet ir aromatinga dekoracija

Komercijos vadovės nuomone, kvapas yra labai svarbus kuriant šventinę Kalėdų nuotaiką namuose, nes jis susijęs su pozityviomis emocijomis ir šiltais prisiminimais, įsirėžusiais dar nuo vaikystės laikų.

„Su šventiniu laikotarpiu susiję kvapai, pavyzdžiui, pušų, cinamono, gvazdikėlių, apelsinų ir tam tikrų kepinių, kaip imbierinių sausainių, sukelia šilumos, nostalgijos ir džiaugsmo jausmą. Šie pažįstami aromatai gali sukelti teigiamus prisiminimus apie praeities šventes, šeimos susibūrimus ir šventines tradicijas. Paskleidę šiuos kvapus savo namuose, galite akimirksniu perkelti save ir savo svečius į šventinę nuotaiką, sukurti jaukią ir džiugią atmosferą, kuri sustiprins bendrą šventinę patirtį. Kvapai turi unikalią savybę sukurti pojūčiais turtingą aplinką, todėl jie yra vienas pagrindinių šventinės nuotaikos kūrimo elementų“, – sako prekybos tinklo ekspertė.

Ji taip pat primena, jog įsigyti daugiau citrusinių vaisių šventėms ir sutaupyti verta lapkričio 28 – gruodžio 4 dienomis „Rimi“ parduotuvėse su nuolaida iki 60 proc. įsigyjant įvairių rūšių greipfrutų, citrinų, klementinų ir mandarinų: „Sutaupyti taip pat padės tikslus pirkinių krepšelio planavimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos. O daugiau patiekalų ir papuošimų idėjų Kalėdoms rasite https://www.rimi.lt/e-parduotuve/lt/daugiau-kaledu.“

,,Rimi" info. 

Jeigu žinote nesandarias vietas, jas verta sutvarkyti

Tie, kurie viename būste gyvena kiek ilgiau ir yra pragyvenę ne vieną sezoną, tikriausiai žino, kokius minusus jis turi. Ypač tokios problemos, kurios gali būti susijusios su sandarumo testu yra nesandarios vietos. Kuomet už lango yra vėsesnis oras iš karto gali pasijausti, kad pro tam tikrus plyšius ar nesandarias vietas pučia ar eina vėsesnis oras. Tad norint, kad atliekamas sandarumo testas Vilniuje ir kituose miestuose rodytų kaip įmanoma geresnį rezultatą, tokias vietas reikia sutvarkyti iš anksto, nes jeigu jos bus paliktos, labai gero rezultato nereikia tikėtis.

Rezultatas gali priklausyti nuo specialisto, kuris atlieka sandarumo testą

Nors tai gali nuskambėti ir keistai, tačiau tam tikrus rezultatus gali lemti ir specialistai, kurie atlieka sandarumo testą. Tie, kurie turi mažai patirties arba nerimtai žiūri į darbą ir tam tikrų dalykų nelabai supranta, gali pateikti pakankamai gerus rezultatus, kurie bus klaidingi. Tad jeigu norite tikslumo, visada svarbu pasamdyti gerą specialistą, kuris tinkamai galės atlikti visus veiksmus, kurie vėliau parodys tikslius sandarumo testo rezultatus, kad ir kokie jie būtų.

Nereikia nusivilti, jeigu testo rezultatai nėra tokie, kokių norėjote

Kartais tam tikrų dalykų žinoti negalime, nes tiesiog turime per mažai patirties tam tikroje situacijoje, todėl automatiškai visko suprasti negalime. Tad nereikia nusivilti, jeigu atsitiktų taip, kad padarius sandarumo testą jis parodys ne tokius gerus rezultatus, kokių norėjome. O kaip tik reikėtų džiaugtis, kad dabar žinosite savo būsto problemines vietas, kurias bus galima sutvarkyti, kad vėliau, jeigu tokį testą norėsite pakartoti, jis rodytų kur kas geresnius rezultatus, nei kad anksčiau.

Cinamone gausu eterinių aliejų

Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, kai kurie egzotiniai prieskoniai gali padėti virškinimui, numalšinti skausmą bei uždegimus. Savo nauda sveikatai pasižymi ir visiems gerai žinomas cinamonas. Šis prieskonis, ypač šaltuoju metų periodu, dažnai naudojamas gaminant desertus, šilus gėrimus, padažus ar net mėsos patiekalus. 

„Pirminė prieskonių paskirtis, be abejo, yra maisto gardinimo, tačiau jie nuo seno naudojami ir liaudies medicinoje. Daugybėje prieskonių yra randama naudingų eterinių aliejų, kurie pasižymi antivirusiniu, antibakteriniu bei antiuždegiminiu poveikiu. Prieskonių kvapas padeda sužadinti mūsų apetitą ir paruošti virškinimo sistemą maisto virškinimui. Cinamonas yra išskirtinis šio sezono prieskonis. Jame ypač gausu eterinių aliejų, tad juo patartina ne tik maistą gardinti, bet ir tiesiog kambaryje pasidėti, kad naudingos medžiagos skleistų nuostabų aromatą“, – sako E. Gavelienė ir primena, kad prieskoniai turėtų būti vartojami su saiku ir neturėtų užgožti pagrindinių patiekalo ingredientų.

Cinamoną į mitybos racioną rekomenduojama įtraukti ne tik kalėdinių skonių išsiilgusiems, bet ir sergantiems kai kuriomis ligomis. „Cinamonas jokiu būdu nėra vaistas, tačiau jis gali būti viena iš naudingų, sveikatinančių priemonių. Cinamonas turi įtakos glikemijos kontrolei, todėl jį rekomenduojama valgyti sergantiems cukriniu diabetu. Taip pat jis tinka kūno masės didėjimą kontroliuojantiems žmonėms“, – teigia gydytoja dietologė E. Gavelienė.

Ne visas cinamonas – tikras 

Cinamonas – nuo seno žmonių naudotas ir vertintas prieskonis. Tačiau jei dabar cinamoną įprasta naudoti kulinarijoje, tai senovės egiptiečiai jo eterinius aliejus naudojo kūnų balzamavimui. Nors Europoje šis prieskonis buvo žinomas jau seniai, tačiau masiškai jį plukdyti laivais XVI a. pradžioje pradėjo portugalai, sustoję tuo metu dar nežinomoje vietovėje – Ceilone (dabartinėje Šri Lankoje). Vėliau kolonizavimą šiame krašte bei cinamono prieskonių gabenimą į Europą perėmė olandai, o dar vėliau – britai. Šri Lanka iki šiol viena iš daugiausiai cinamono užauginančių valstybių, tačiau jis auginamas ir kituose regionuose: Indonezijoje, Vietname, Kinijoje ar Madagaskare. 

Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, cinamonas – pirkėjų mėgstamas prieskonis. Jo ryškus, kiek kartus skonis puikiai dera daugybėje patiekalų, o derinyje kartu su imbieru šis prieskoniui daugeliui asocijuojasi su artėjančiu šventiniu įkarščiu bei namuose gaminamais kepiniais ir desertais.

Renkantis cinamoną ekspertė pataria būti atidiems ir prieš įsigyjant patikrinti produkto kilmės šalį bei informaciją iš kokio augalo yra išgautas prieskonis. „Cinamono kainos kartais gali skirtis net kelis kartus. Taip yra todėl, kad ne visas cinamonas iš tiesų yra tikras. Kai kurie produktai yra tiesiog gausiai pakvepinti cinamono kvapu. Dėl šios priežasties rekomenduočiau žvilgtelti į produkto pakuotės informaciją, – pataria „Rimi“ komercijos operacijų vadovė ir prideda, kad kokybišką cinamoną dar galima atskirti pagal spalvą ir kvapą. – Cinamonas turėtų būti labiau šviesesnės rusvos, o ne rausvai rudo atspalvio. Pirkdami cinamoną, jei turite galimybę, taip pat jį pauostykite: ne itin aštrus, kiek saldus prieskonio kvapas byloja apie šviežią ir kokybišką produktą.“ 

Kada geriau nesmulkintas, o kada maltas?

Renkantis cinamoną O. Suchočeva taip pat rekomenduoja apgalvoti, kam naudosite šį prieskonį. Nesmulkinta cinamono žievė puikiai tiks verdant gėrimus, kompotą arba punšą, taip pat suteiks malonų aromatą kepant antieną ar kitus mėsos patiekalus. Tuo tarpu maltą cinamoną patogiau naudoti kepiniams ir desertams, juo paskaninant pusryčių košes, gaminti padažus ar įberti į kavą. Be to, svarbu žinoti, kad nesmulkinti ir malti prieskoniai turi dar vieną skirtumų.

„Nesmulkinti prieskoniai įprastai pasižymi stipresniu skoniu bei intensyvesniu aromatu, tačiau juos naudoti virtuvėje gali būti kiek sudėtingiau, pavyzdžiui, mažiau patyrusiems kulinarams. Prieskoniais taip pat nesinori užgožti pačio patiekalo skonio, o su nesmulkintais prieskoniais, neįvertinant jų proporcijų, tokia tikimybė kyla. Kalbant apie maltus prieskonius, įskaitant cinamoną, dažnu atveju juos naudoti gali būti daug lengviau, o ir proporcijas nustatyti – gerokai paprasčiau“, – pažymi O. Suchočeva.

Įdomu ir tai, kad cinamono lazdeles galima panaudoti net kelis kartus, taip sutaupant: „Panaudojus cinamono lazdelę, verdant gėrimus ar punšą, galimą ją naudoti ir dar kartą. Tiesa, rekomenduojama ją nuplauti bei gerai išdžiovinti. Be to, tiek nesmulkintą, tiek maltą cinamoną būtina laikyti orui nepralaidžioje pakuotėje arba sandariame indelyje. Taip laikomas cinamonas ilgiau išliks šviežias bei aromatingas.“

Patiekalas tiems, kurie rytais neturi laiko

Per naktį piene arba vandenyje brinkinta avižų košė – maistingas ir greitas patiekalas tiems, kurie rytais neturi laiko ilgai maisto gaminimo rutinai. „Pagardinti tokią košę galima pačiais įvairiausiais priedais: nuo džiovintų, šaldytų arba šviežių uogų bei vaisių, iki riešutų, jogurto, medaus, klevų sirupo, riešutų sviesto ar šokolado. Košę rekomenduojama paskaninti ir cinamonu. Toks pusryčių patiekalas bus ne tik skanus, bet ir sveikatai palankus“, – rekomenduoja O. Suchočeva. 

Ji taip pat primena, kad nuo šiol sutaupyti ir mėgstamų produktų įsigyti ženkliai pigiau daug paprasčiau. Fizinių parduotuvių lentynose ir e. parduotuvėje www.rimi.lt pirkėjai ras net 700 produktų bene žemiausia įprasta kaina rinkoje. Prekės į sąrašą atrinktos taip, kad jame būtų tiek pirkėjų mylimiausių prekės ženklų, tiek ir žemos kainos bei aukštos kokybės „Rimi Smart“ produkcijos. Perkant šios kampanijos prekes liepos–rugsėjo mėnesiais pirkėjai sutaupė virš 1,6 mln. eurų.

Kulinarijos šefai kviečia pasigaminti per naktį brinkintų avižų košę su kvapniuoju cinamonu, kuris šiam pusryčių patiekalui suteiks ypatingą skonį bei aromatą.

Per naktį brinkintų avižų košė su cinamonu

Patiekalui reikės: 

¼ šaukštelio malto cinamono;

100 ml pieno arba vandens;

50 g avižų dribsnių;

2 šaukštų natūralaus jogurto;

50 g įvairių šviežių, šaldytų arba džiovintų uogų;

Šlakelio medaus;

½ šaukštelio riešutų sviesto;

Žiupsnelio druskos.

Gaminimo eiga: 

1. Į nedidelį indelį (geriausia su dangteliu) iš vakaro suberkite avižas, įmaišykite cinamoną ir įpilkite 100 ml pieno arba vandens su žiupsneliu druskos. Viską gerai išmaišykite, uždenkite indelį ir palikite šaldytuve per naktį.
2. Kitą dieną ant košės uždėkite porą šaukštų natūralaus jogurto, mėgstamų uogų, šlakelį medaus ir riešutų sviesto. Viską išmaišykite ir ragaukite. 

Skanaus!

,,Rimi" info.

Pasak organizatorių, mugės metu Jonavos miesto gyventojai bei miesto svečiai, užsukę į „Jonavos sporto areną“, turės išskirtinę progą atrasti džiuginantį kalėdinių prekių asortimentą: dovanų idėjas, puošmenas namams, rankų darbo papuošalus ir aksesuarus, naujausias aprangos kolekcijas šventėms bei prekes vaikams.

„Šventinę atmosferą kurs kone 100 skirtingų maisto, mados ir grožio prekių ženklų atstovų, susibursiančių po vienu stogu,“ – teigia Andrius Kazlauskas, renginį organizuojančios bedrovės direktorius.

Anot jo, didžioji dalis kalėdinės mugės Jonavoje dalyvių – lietuvių kūrėjai ir autoriai, ypatingą dėmesį skiriantys aukštai prekių kokybei užtikrinti. Tad mugės lankytojai turės progą mėgautis ne tik itin gausiu prekių asortimentu, bet ir išskirtine jo kokybe.

Lankytojus pasitiks ir gausus tiek tradicinių, tiek gurmaniškų maisto produktų asortimentas. Jame: natūralūs aliejai, prieskoniai ir pagardai, naminė duona, pyragai, sūriai, rūkyti bei vytinti mėsos gaminiai, medaus bei šaltalankių produktai. Taip pat rūšinė kava, arbata bei skanėstai vaikams.

Tuo tarpu kalėdinės mugės lankytojai, išsiilgę šilumos ir jaukumo namuose, galės atrasti ir namams skirtą asortimentą – tuo rūpinasi rankų darbo pledus ir aksesuarus iš vilnos kuriantys, rankų darbo žvakes bei natūralius namų kvapus gaminantys prekių ženklai.

„Didžioji Kalėdinė Jonavos mugė“ vyks gruodžio 2 d., nuo 10 iki 16 val., „Jonavos sporto arenoje“ (Žeimių g. 17).

Įėjimas į mugę – nemokamas!

Sekite naujienas facebook.

Kaminas stovi pačiame Jonavos miesto centre, Klaipėdos gatvėje – UAB „Jonavos šilumos tinklai" teritorijoje. 

Bendrovės specialistas Vytautas Masalskas ir direktoriaus pavaduotojas Alfredas Sadzevičius pasakoja, kad Jonavos kaminas ne tik turi savo istoriją – būta čia ir įvykių. 

Įdomūs faktai apie Jonavos kaminą 

1. Kaminas susijęs su Jonavos šilumos tinklų kūrimosi istorija. V. Masalskas pasakoja, kad Jonavos katilinė ir šilumos tinklai prie Kauno šilumos tinklų prijungti 1966 metais, o 1973 metais, augant Jonavos miestui ir didėjant šilumos poreikiui, pastatyti du po 35 MW galios katilai ir 80 metrų kaminas. Kamino aukštis buvo paskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad teršalų sklaida nekenktų žmonių sveikatai. 

2. Pirmieji kamino statybos darbai prasidėjo 1971 metais nuo geodezinių gręžinių ir vertinimo, ar vieta tokiam statiniui tinkama. Kamino statybos tęsėsi iki 1973 metų ir tais pačiais metais jis pradėtas eksploatuoti. Darbai užtruko, nes kartu su kaminu buvo plečiama katilinė. Kaminas yra sudėtingas statinys. Jo viduje – šamotinės (karščiui atsparios) plytos, iš išorės – pilnavidurės molinės. Ant kamino yra įrengtos dvi apžiūros aikštelės su signaliniu apšvietimu. Tai privaloma pagal Lietuvos civilinės aviacijos reikalavimus, nes jei tamsiu paros metu skristų orlaivis – kamino tiesiog nesimatytų. 

3. Maždaug prieš dvi dešimtis metų prie Jonavos kamino skubėjo visos pagalbos tarnybos – policija, medikai, ugniagesiai. „Žmogus ant kamino" – tokio pranešimo tąsyk, beveik naktį, sulaukta. Paaiškėjo, kad tai – ne pokštas. Neblaivus jonavietis ant kamino sumontuotomis kopėčiomis užkopė iki kamino vidurio, tačiau nulipti jau buvo baisu. Tąsyk į viršų kopė ir žemyn nulipti vyriškiui padėjo ugniagesiai. Po šio įvykio kamino kopėčios pakeltos į viršų ir užrakintos, o norint jomis lipti, reikia specialaus rakto. 

4. Maždaug 2002 metais, prieš Kalėdas, rajono savivaldybė paragino visas įmones pasipuošti. tuometinis įmonės direktorius Alfredas Sadzevičius prisimena, kad kilo mintis kaminą papuošti su aliuzija į Jono Biliūno „Laimės žiburį". Nupirktos ilgos šviečiančios girliandos, kurios pakabintos ant kamino. „Dar nupirkome lazerį. Tiesą sakant, jis ir buvo esmė. Tačiau kai su juo pakilome į viršų – paaiškėjo, kad lazerio nėra kur statyti, tam neužtenka vietos. Pastatėme kitoje vietoje, ant katilinės stogo", – prisimena A. Sadzevičius. Visgi, norimą efektą pasiekti pavyko – nuo Jonavos šilumos tinklų stogo skleidžiamo lazerio spinduliai kelis metus buvo neatsiejama miesto kalėdinio papuošimo emocija. Kasmet prieš Kalėdas kaminas buvo „įžiebiamas" kartu su pagrindine miesto eglute. Kai vėliau dėl finansinių kaštų šios idėjos atsisakyta, į Jonavos šilumos tinklus skambino ne vienas jonavietis, klausdamas, kodėl nešviečia kaminas. 

5. Pastačius biokatilinę Girelėje, nuo 2016 metų, Jonavos kaminas neeksploatuojamas. Prieš kelerius metus rajono savivaldybėje svarstyta, kad jį reikėtų nugriauti, pasigirdo nuomonių, kad kaminas gadina miesto vaizdą. Tačiau vis tik sprendimas nugriauti nebuvo priimtas. Daug metų Jonavos šilumos tinkluose dirbantys specialistai sako, kad nutikus avarijai Girelės katilinėje ir Jonavoje įjungus katilus, kaminas vėl pradėtų rūkti ir miestas neliktų be šilumos. Nors, šypteli, geriau, jog to nereikėtų. Šiuo metu ant Jonavos šilumos tinklų kamino yra pastatytos mobiliojo telefono ryšio antenos – dėl jų įrengimo sutartį su bendrove sudarė visi Lietuvos mobiliojo ryšio tiekėjai. 

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ inf. 

„Žeimių seniūnija ir jos vietos bendruomenė yra dėkinga už parodytą iniciatyvą prie Žeimių ežero  įrengti rekreacinę zoną, kurioje numatyta atnaujinti automobilių stovėjimo aikštelę, įrengti persirengimo kabinas, tinklinio aikštelę su tinklinio stovais ir tinklu, pavėsines su kepsninėmis šalia, naujais suoliukais ir šiukšliadėžėmis. Taip pat numatyta atnaujinti vejos plotus, papildžius augalinio grunto sluoksniu. Tikimės, kad vietos gyventojai ir svečiai ateinančią vasarą dar labiau pamėgs mūsų Žeimių ežerą“, – komentavo F. Pilipavičius, Žeimių seniūnas.

Žeimių poilsiavietės atnaujinimo projektu siekiama plėtoti rekreacijos ir turizmo paslaugų infrastruktūrą, atsižvelgiant į vietos ir atvykstamojo turizmo poreikius bei poilsiautojų ir turistų lūkesčius. Taip pat išsaugoti teritorijos rekreacinį potencialą ir sukurti palankią aplinką turizmo plėtrai Jonavos apylinkėse.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie Jonavos rajono infrastrukūros pagerinimo, Žeimių ežero pakrantėje. Norime atnaujinti esančią pakrantę ir suteikti bendruomenei laisvalaikio vietą, kuri ne tik leis džiaugtis šiltuoju laikotarpiu vietovės teikiamais privalumais, bet ir skatins kitų miestų gyventojus tyrinėti ir aplankyti įvairias šio regiono lankytinas erdves“, – teigė Tadeušas Konkovskis, „European Energy“ padalinio Lietuvoje vadovas.

Tad kodėl vėl ir vėl sergame? Ir kodėl kai kurios peršalimo ligos užsitęsia ir nepraeina? 

Supratimas, kas tai lemia padės geriau rūpintis savo sveikata ir artėjant žiemai apsaugoti ir save, ir artimuosius. 

Peršalimo tipai 

Peršalimo ligas daugiausia sukelia rinovirusai, koronavirusai ir adenovirusai. Jie į organizmą patenka per burną, akis arba nosį ir plinta oro lašeliais, kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi arba kalba.

Svarbu paminėti, kad ne visos peršalimo ligos yra vienodos, todėl viruso padermė gali turėti įtakos peršalimo sunkumui ir trukmei. Kai kurios padermės yra piktybiškesnės ir gali sukelti sunkesnius simptomus. Be to, įtakos gali turėti ir tai, kaip į virusą reaguoja jūsų imuninė sistema. Jei imuninė sistema sutrikusi arba susilpnėjusi, peršalimas gali trukti ilgiau.

Antrinės infekcijos

Kartais tai, kas prasideda kaip paprastas peršalimas, gali sukelti antrinę infekciją. Peršalimo virusas gali susilpninti nosies ir gerklės imuninę apsaugą, todėl bakterijos lengviau įsitvirtina. Tai gali sukelti tokias infekcijas, kaip sinusitas, bronchitas ar net pneumonija, dėl kurių reikia rimtai gydytis ir kurios prailgina ligos trukmę.

Nepakankamai poilsio ir miego

Kovojant su peršalimu labai svarbu ilsėtis. Miego trūkumas ir nepakankamai poilsis gali susilpninti imuninės sistemos gebėjimą kovoti su virusu, todėl simptomai gali užsitęsti. Nepamirškite, kad labai svarbu įsiklausyti į savo kūną ir ilsėtis tiek, kiek reikia.

Netinkama mityba ir dehidratacija

Sveika mityba ir pakankamas skysčių vartojimas yra privalomi norint palaikyti sveiką imunitetą. Jei mityboje trūksta svarbiausių maistinių medžiagų ir vartojama nepakankamai skysčių, imuniteto atsakas susilpnėja ir organizmui yra sunkiau atsigauti po peršalimo.

Trūkstamų medžiagų greitai gauti galima pasitelkus intraveninę terapiją, kurios metu į organizmą per kraują tiekiami dideli jų kiekiai. Daugiau informacijos rasite paspaudę čia Drops Clinic. 

Aplinkos veiksniai ir stresas 

Tokie aplinkos veiksniai, kaip pavyzdžiui, sausas oras, gali sustiprinti peršalimo simptomus ir pailginti sveikimo laiką. Sausas oras gali išsausinti nosies gleivinę, todėl ji tampa jautresnė dirginimui ir uždegimui.

Lėtinis stresas taip pat slopiną imuninę sistemą ir padaro organizmą jautresniu infekcijoms ir peršalimui. Stresas taip pat gali sulėtinti sveikimą, nes streso hormonai trikdo imuninės sistemos veiklą.

Lėtinės ligos 

Žmonėms, sergantiems tokiomis lėtinėmis ligomis kaip pvz. astma, alergija ar lėtine obstrukcine plaučių liga, peršalimo simptomai gali pasireikšti sunkiau ir trukti ilgiau. Šios būklės gali sustiprinti kvėpavimo takų simptomus ir apsunkinti sveikimą.

Rūkymas ir alkoholio vartojimas

Rūkymas kenkia kvėpavimo sistemai ir susilpnina organizmo gebėjimą kovoti su peršalimo virusais. Panašiai veikia ir per didelis alkoholio vartojimas: alkoholis susilpnina imuninę sistemą ir pailgina peršalimo trukmę.

Kaip apsisaugoti nuo ilgo peršalimo? 

Pirmas žingsnis yra stiprinti imuninę sistemą, o tai padarysite praktikuodami sveiką gyvenimo būdą, kas apima subalansuotą mitybą, gausią vaisių ir daržovių, reguliarų fizinį aktyvumą, pakankamai miego ir streso valdymą.

Sveikas maistas ir pakankamas skysčių vartojimas padės organizmui efektyviau kovoti su peršalimo virusu. Šilti skysčiai, pavyzdžiui, sriuba ar arbata, paspartinsit sveikimą ir sumažins nemalonius simptomus. 

Norint išvengti peršalimo ligų, taip pat labai svarbu laikytis geros higienos. Reguliariai plaukite rankas, venkite artimai bendrauti su sergančiais asmenimis ir nelieskite veido neplautomis rankomis.

Pasirūpinkite ir sveika aplinka: nuolat vėdinkite patalpas, jei kambaryje oras išsausėjęs, naudokite oro drėkintuvą, kuris padės išvengti nosies takų išsausėjimo. 

Specialistų pagalba

Nors peršalimas paprastai yra lengva ir savaime praeinanti liga, yra įvairių priežasčių, dėl kurių kai kurios peršalimo ligos gali tęstis ilgiau nei įprastai.

Laikydamiesi tinkamos higienos, mitybos principų ir palaikydami sveiką aplinką, galite sumažinti užsitęsusio peršalimo tikimybę ir greičiau pasveikti.

Deja, kartais šių priemonių gali nepakakti, todėl jei peršalimo simptomai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų arba stiprėja, svarbu kreiptis į gydytoją. Besitęsiantys ar sunkūs simptomai gali būti antrinės infekcijos ar kitų sveikatos problemų požymis.

Autonominis dujinio šildymo sprendimas

Būsto šildymas dujomis turi daug neginčijamų privalumų. Ko gero, svarbiausias – tai gaunamas komfortas: nereikia rūpintis kuro atsargomis, jų laikymu, nereikia nuolat stebėti ar neatėjo laikas naujai įkrovai, nesusidaro pelenų, kuriuos reikėtų išvalyti. Jeigu anksčiau dujos buvo laikomos išskirtinai miesto žmonių privalumu, mat atkeliaudavo tik ten kur buvo nutiestos dujotiekio trasos, tai dabar SAURIDA dujų šildymo sistemos  gali būti sumontuotos visuose individualiuose namuose, nepriklausomai, jie yra miesto centre, rajone ar atokiame vienkiemyje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dujinio šildymo balionais sistema pritaikyta naudoti Lietuviškos žiemos sąlygomis. Jis puikiai tinka senos statybos namų šildymui, nepriklausomai nuo to, kokia šildymo sistema įrengta – grindinis ar radiatorinis šildymas.

Kombinuotas šildymas – tiems, kurie dar nenori atsisakyti  kieto kuro katilo

Nemaža dalis žmonių, gyvenančių senesnės statybos namuose, jau turi šildymo katilą, kurenamą malkomis, granulėmis ar briketais. Katilas visai dar geras, bet norisi komforto ir daugiau laiko sau, tada ir ateina laikas pokyčiams. Namų šeimininkai atviri, kaip pagrindines pokyčio priežastis įvardina nepatogumą, nuolatinius temperatūros svyravimus ir ženkliai išbrangusias malkas – metas ieškoti alternatyvų.

SAURIDA šildymo sistema sukurta taip, kad lengvai būtų sumontuojama ir sujungiama su namuose jau esančia šildymo santechnikos sistema. Montavimas ir paleidimas nereikalauja didelių investicijų, nes dažniausiai tinka tie patys radiatoriai ir šildomų grindų sistemos.

Niekur neprapuls ir turimas kieto kuro likutis – sunaudosite, nes jums lieka senoji šildymo sistema, kurią galite ir toliau naudoti kaip kombinuoto šildymo dalį. Kai norisi patogumo, švaros ir pastovios temperatūros – jungiate automatizuotą SAURIDA šildymo sistemą, kai esate namuose ir galite skirti daugiau laiko kūrenimo priežiūrai – šildotės kietu kuru.

Automatinis veikimas ir lengva priežiūra

Dujinio šildymo sistemą sudaro mobilus  išorinis dujų tiekimo įrenginys sujungtas su vidaus patalpose įrengtu dujiniu katilu bei automatiniu valdymo moduliu. Tobulai tarpusavyje suderinti įrenginiai efektyviai naudoja kurą, išskirdami maksimalų šilumos kiekį  jūsų namuose. Automatinio dujinio šildymo sistema  užtikrina  aukštą  energetinį naudingumo koeficientą ir gerokai mažesnes išlaidas

Kaip vienas iš didžiausių privalumų pasirinkus dujinį šildymą išskiriama komfortiška namų šiluma su lengva šildymo sistemos priežiūra. Namo šeimininkas yra laisvas  nuo nuolatinės šildymo sistemos priežiūros. Modernūs, kondensaciniai dujiniai šildymo katilai pasižymi mažomis dujų sąnaudomis ir aukštu naudingo veikimo koeficientu, moderniu dizainu ir tyliu veikimu.

Pastovi temperatūra namuose ir ekonominis režimas

Išmanūs klientai vis dažniau renkasi papildomus priedus kurie padėtų dar labiau sumažinti šildymo kaštus. Ypaš populiarus yra automatinis temperatūros  valdiklis, kurio pagalba galima sutaupyti iki 25 proc. šildymo išlaidų. Namų  šildymo sistema yra valdoma tiesiogiai arba nuotoliniu būdu pasinaudojant išmaniosiomis telefono programomis. Tereikia pasirinkti  bei nustatyti komfortišką temperatūrą namuose ir užprogramuoti žemesnę temperatūrą  miego metu  ar tuomet kai  esate išvykę – tai padeda gerokai sumažinti šildymo išlaidas ir komfortiškai gyventi. Vartotojui nustačius pageidaujamą vidaus temperatūrą, katilas  automatiškai sureguliuos reikiamą  pagaminti šilumos kiekį, pagal gaunamus lauko temperatūros duomenis.

Daugiau nebereiks skaldyti malkų ir sukti galvos dėl jų sandėliavimo

Kompaktiška, lengvai įrengiama lauke dujų tiekimo skydinė puikiai dera prie įvairaus stiliaus pastato sienos. Dujų šildymo sistema lengvai pritaikoma tiek naujuose, tiek  pastatytuose ir įrengtuose gyvenamuose namuose.

Dujų tiekimo  įrenginys yra pastatomas lauke, tai užtikrina gerą vėdinimą. Paprastas ir saugus dujinio šildymo sistemos veikimo principas užtikrina nenutrūkstamą šildymo procesą. Kai dujos pasibaigia vienoje balionų grupėje, dujų perjungėjas persijungia į pilną dujų balionų grupę. Kol jos naudojamos iš pilnos balionų grupės, dujas tiekiančios įmonės darbuotojai pakeičia tuščius balionus pilnais. Svarbu, jog namo šildymas propano dujomis yra ekonomiškas, nes jos trečdaliu kaloringesnės už gamtines dujas ir efektyviai garuoja net ir esant  temperatūrai – 42 C laipsniams žemiau nulio.

Ar vertiname savo sveikatą ir laiką?

Senos statybos namuose didžiąją išlaidų dalį sudaro kuras. Energiškai efektyviuose pastatuose kaštai šildymui žymiai mažesni, taigi, esminiu kriterijumi renkantis šildymo būdą tampa pradinės investicijos. Į ekonominius skaičiavimus itin retai įtraukiamas žmogaus laikas. Vertėtų apskaičiuoti, kiek laiko kainuoja katilo priežiūra, kietojo kuro paruošimas ir pakrovimas. Kaip tai atsiliepia žmogaus sveikatai, juk ne visi pajėgūs skaldyti malkas ar kilnoti sunkius granulių maišus.

Teigiama, jog per metus kietojo kuro katilo „kūrikai“ sugaišta kone 160 valandų savo laiko. Įsirengus SAURIDA dujinio šildymo sistemą nereikia iš anksto kuro ruošti ar jo nusipirkti visam sezonui.

Kraštiečių pamėgtas dujinis šildymas balionais SAURIDA nepraranda populiarumo ir tampa dažnu šildymo sprendimu senesnės statybos namuose.

Prekybos tinklo „Senukai“ atstovai pastebi, kad šaltuoju metų sezonu pirkėjai ieško nereiklių ir mažiau priežiūros reikalaujančių augalų – jie renkasi kaktusus, sukulentus, pinigų medžius, dracenas. Tiek fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje taip pat perkami gėlių vazonai ir jų lėkštelės, augalų laikikliai, stoveliai, įvairios priežiūros priemonės.

Floristė Inesa Borkovska atkreipia dėmesį, kad kambarinių augalų priežiūra vasarą ir žiemą skiriasi. Ji atskleidė 3 klaidas, kurias dažnai kartoja kambarinių gėlių augintojai.

#1. Nepersistenkite laistydami

Anot I. Borkovskos, žiemą kambariniai augalai tampa kaprizingesni, todėl jų priežiūra reikalauja ypatingo kruopštumo.

„Rudens ir žiemos laikotarpiais daugelis augalų pereina į ramybės būseną arba sulėtėja jų augimo tempas. Todėl šiuo sezonu skiriasi jų priežiūra, lyginant su vasara – augalų nereikia tręšti, persodinti, o laistyti reikia saikingai, nepersistengiant“, – sako I. Borkovska.

Šaltuoju sezonu įprasta manyti, kad dėl išsausėjusio oro augalams reikia daugiau vandens. Vis tik tiesa ta, kad augalai sunaudoja vandens tiek, kiek gauna šviesos, dėl to keičiasi ir jų laistymo poreikis.

„Dėl sauso oro žiemos mėnesiais gali pasirodyti, kad augalų dirvožemis yra išdžiūvęs, tačiau tai nėra patikimas rodiklis, kad augalui iš tiesų reikia vandens. Tikrąjį drėgmės lygį galite patikrinti dviem būdais – pirštu palieskite dirvą arba įsigykite specialų drėgmę nustatantį indikatorių“, – pasakoja floristė.

Kambarinių gėlių nereikėtų laistyti per šaltu arba per šiltu vandeniu. Jei naudojate vandenį iš čiaupo, leiskite jam kelias valandas pabūti kambario temperatūroje, kad jis taptų drungnas.

#2. Užtikrinkite reikalingą drėgmės lygį

Norint, kad kambariniai augalai būtų gyvybingi ir sveiki, būtina užtikrinti tinkamą drėgmės lygį. I. Borkovska sako, kad žiemą šildomuose būstuose drėgmės lygis sumažėja iki 10-20 proc.

„Dauguma kambarinių augalų yra kilę iš tropinių regionų, kur drėgmės lygis svyruoja nuo 70 iki 80 proc. Todėl jei lapai pradeda geltonuoti, ruduoti, kristi ar augalas nustoja augti, tai gali būti rodiklis, kad jūsų namuose yra per žemas drėgmės lygis“, – teigia floristė.

Drėgmę augalams galima sukurti ir dirbtinai, pasitelkus papildomas priemones.

„Jei namuose turite oro drėkintuvą, perkelkite jį šalia augalų. Jei tokio neturite – augalo vazoną statykite ant padėklo su vandeniu, o tam, kad vazono dugnas būtų aukščiau vandens lygio, į padėklą įdėkite akmenukų. Dar vienas būdas – nuplauti augalų lapus po vandeniu ir taip padidinti augalo drėgmės lygį“, – vardija gėlių auginimo specialistė.

Tačiau „Senukų“ specialistai primena, kad ne visi augalai mėgsta drėgmę. Mažiausiai drėgmės reikalauja sukulentų ir kaktusų šeimos augalai. Tuo tarpu didžiausi drėgmės mėgėjai – tropiniai augalai, pavyzdžiui, įvairios palmės.

#3. Laikykite tinkamoje vietoje

Pasak ekspertų, dar viena dažna augalų priežiūros problema – netinkama laikymo vieta ir apšvietimas.

„Žiemą saulės šviesa nėra tokia intensyvi kaip vasarą, todėl augalai gauna mažiau natūralios šviesos. Kambarines gėles šaltuoju sezonu geriausia laikyti ant palangės, kur jos galėtų gauti daugiau pietinės šviesos“ – dalijasi I. Borkovska.

Augalų mylėtojai klaidingai mano, kad žiemą augalus reikia laikyti kuo šilčiau. Floristė pabrėžia, kad dauguma jų gali augti esant ir 12–18 laipsnių temperatūrai.

„Kambariniai augalai gali būti jautrūs staigiems temperatūros svyravimams, todėl nelaikykite jų prie radiatoriaus, židinio ar ant šildomų grindų. Augalams netinka ir šaltos, skersvėjyje esančios vietos netoli durų, balkono, langų, taip pat gėlių nereikėtų laikyti šalia oro kondicionierių ventiliacijos angų. Šaltas arba karštas oras gali neatstatomai pažeisti augalus“, – pasakoja specialistė.

Augalų augimą gali sutrikdyti ir ant lapų besikaupiančios dulkės. Bent kartą per savaitę lapus reikėtų nuvalyti drėgnu skudurėliu arba mikropluošto šluoste. Lapus galima išpurkšti ir lapų blizgikliu, kuris ne tik suteiks lapams blizgesį, bet ir sudarys dulkes atstumiantį apsauginį sluoksnį, pataria „Senukų“ ekspertai.

,,Senukai" info.

Augo kaip neurotipinis vaikas

„Nerimą pradėjau jausti kai sūnui buvo pusė metų, maždaug tuo metu jis pradėjo nuolat sūpuotis, buvo labai jautrus, visada reikėjo išjungti šviesas, pritildyti radiją, televizorių, daug verkdavo, rėkdavo, intensyviai reaguodavo į aplinką. Kai Povilui buvo dveji metukai, apsilankėme pas psichiatrę Naujoje Vilnioje. Stebiuosi, kad tais laikais, po pusantros valandos bendravimo, stebėjimo, kaip elgiasi, kaip žaidžia, ji pasakė: „Manyčiau, jūsų sūnui – autizmas.“ Mums nepasakė, ką daryti, aš nieko nežinojau apie tokį sutrikimą, interneto nebuvo, kad pavyktų surasti informaciją. Išgirdome diagnozę, supratome, kad kažkas yra ir gyvenome toliau“, – prisiminimais dalijasi Daiva.

Povilo mama pasakoja, kadangi jis buvo labai gabus vaikas, tai ir augino kaip įprastos raidos vaiką, be jokių nuolaidų ar specialių sąlygų: „Žinoma, tos nuolaidos kartais gaudavosi savaime, kai Povilas jausdavo didelę baimę atlikti vieną ar kitą veiksmą. Man pačiai buvo labai sunku atlaikyti aplinkinių spaudimą „laužyti“ sūnų per jėgą – tais laikais gavau daug patarimų, kad „nustočiau lepinti, nenuolaidžiaučiau, bausčiau už nepaklusnumą ir t.t., kad čia tik „ožiai“ ir esu pati kalta, nes nemoku auklėti“.

„Taip pat buvo etapas, kuris, turbūt, būna pas daugelį tėvų auginančių autistiškus vaikus – tai stebuklingos tabletės paieškos. Ieškojau, domėjausi, klausinėjau gydytojų patarimų, kas galėtų padėti įveikti baimes, pasikartojimus, atsiribojimą. Gal yra kokie vaistai, gal vaikas išsilaisvins. Kai baigiau ieškoti „tabletės“, tiesiog auginau Povilą, stengdamasi suteikti visa, kas įmanoma geriausia ir atliepti jo poreikius“, – pasakoja Daiva.

Tinkama aplinka

Nepaisant socialinių ir buitinių įgūdžių stokos, Povilas visada intelektualiai vystėsi labai sparčiai – neturėdamas metų kalbėjo sakiniais, trejų jau susigaudė loginiuose uždaviniuose. Kai Povilui buvo treji metai, Daiva sūnų išleido į tais laikais vadinamą psichologinį darželį, tačiau jį jis lankė tik dvi savaites, nes ten viską auklėtojos vertė daryti per prievartą, kas nulėmė, jog vaikas stipriai užsisklendė.

Kai Povilui buvo penkeri metai, Daiva susipažino su labai malonia darželio auklėtoja Lentvaryje, kuri padrąsino atvesti sūnų į darželį bent po porą valandų per dieną: „Ir tai buvo įrodymas, kad viskas priklauso nuo žmogaus, nuo aplinkos, kurioje vaikas atsiduria. Po truputėlį jis pradėjo dalyvauti pamokėlėse, nors ir užsilipęs ant stulpo – stebėjimo posto, ilgainiui išmoko valgyti, apsirengti. Jis išmoko viską, ko reikėjo jo amžiaus vaikui būdamas tinkamoje aplinkoje.“

Povilui gerai sekėsi ne tik darželyje, bet ir pradinėje mokykloje. Pats Povilas labai šviesiai prisimena darželio ir pradinių klasių laikotarpį: „Viskas buvo tiesiog puiku. Po darželio su visa grupe išėjome į pirmąją klasę, nejaučiau didelių pasikeitimų, o naujoji mokytoja rado kontaktą su manimi. Pradinėse klasėse netgi buvau pirmūnas, kurį kopijuodavo kiti – mes varžydavomės, kieno pažymių knygelėje bus daugiau dešimtukų.“

Sunkumai vyresnėse klasėse

Mokytis sekėsi gerai, kol buvo viena mokytoja, tačiau vyresnėse klasėse keitėsi mokytojai, kabinetai, kas kėlė nuolatinę įtampą Povilui. Jis sako, kad su daugeliu mokytojų nerado kontakto, neužmezgė ryšio, o kiti ne tik nesuprato, tačiau dar ir pasišaipydavo arba specialiai vertindavo neigiamai.

„Vyresnėse klasėse abiems buvo labai sunku. Kiekvieną rytą keldavau, jis nenorėdavo eiti į mokyklą, aš nervindavausi, pykdavomės, aiškindavomės. Povilas tuo metu buvo įsitikinęs savo tiesomis ir bandė pasaulį pritaikyti prie savęs, pats nieko nesistengdamas keisti savyje (tas etapas jau praėjo). Dėl

psichologinės įtampos, patiriamos mokykloje, sūnus dalinai mokėsi namuose. Aš pripirkau enciklopedijų, įvairių knygų ir vis tik buvau užtikrina, kad jis mokosi, tikrinau jo žinias“, – dalijasi Daiva.

Pasak Povilo, mokytis jam patiko beveik visus dalykus, išskyrus dailę ir darbelius: „Tikslieji mokslai man buvo labai artimi, tačiau dėl psichologinės įtampos bei miego sutrikimų tiesiog negalėdavau kiekvieną dieną eiti į mokyklą, perdegdavau nuo buvimo ten. Mokiausi irgi savo stiliumi: kas įdomu – perskaitau visą vadovėlį iškart, kas ne – pastangų nedėjau, nes atrodė, kad neišmoksiu. Tuo tarpu mokytojai galvojo, kad nieko nemoku – juk į pamokas beveik nevaikštau. Vis tik dvyliktos klasės egzaminų rezultatai buvo vieni geriausiųjų tarp bendramokslių. Taigi, kaip retai besilankiusiam mokykloje jaunuoliui, sakyčiau gavosi visai gerai.“

Einantiems autizmo keliu

Povilas Vilniaus universitete baigė informatiką, o šiai dienai turi 10 metų darbo patirtį IT srityje, dirba programuotoju. „Manau, kad atsidurti ten kur esu, man labiausiai padėjo psichologinis ryžtas ir reikiami žmonės – mama, darželio auklėtoja, pirmoji mokytoja, vairavimo instruktorius, vyriausias pusbrolis, senelis. Taip pat, labai padėjo tai, kad pats niekada savęs nenuvertinau – atkakliai siekiau savo tikslų“, – pasakoja Povilas, kuris yra vienas pirmųjų suaugusiųjų autistiškų asmenų Lietuvoje, kurie pradėjo viešai dalintis savo patirtimi, o šiuo metu yra ir judėjimo Žvelk giliau ambasadorius – atvirai besidalijantis savo istorija.

Povilas, žvelgdamas į savo nueitą kelią, galvoja, kad vieno recepto, patarimo autistiškiems žmonėms nėra, nes visi skirtingi, visų istorijos skiriasi, bet pirmiausiai tokiems žmonėms svarbu nenuvertinti savęs, būti savimi ir atrasti savo kelią.

Daiva mano, kad šeimoms, pradėjusioms autistiško vaiko auginimo kelionę, svarbu atlaikyti aplinkos spaudimą „dėl netinkamo auklėjimo“: „Jūs viską darote tinkamai. Reikia vertinti ir priimti savo vaiką tokį, koks jis yra. Nesakau, kad reikia plaukti pasroviui, bet kai kur reikia ir paskatinti, ir stipriai palenkti, kad išdrįstų pamatyti kitokį pasaulį, „atidarytų naujas duris.“ Svarbu nepamiršti, kad daugelis mūsų vaikų veiksmų nekenkia nei aplinkai, nei pačiam vaikui – nei siūbavimas, nei kartojimas ar daiktų dėliojimas niekam nekenkia. Tikiuosi, kad ilgainiui aplinka ir visuomenė irgi tai supras.“

Paruošta pagal Agnės Bykovos straipsnį „Lietaus vaikai“ žurnale.

Lietuvoje nuo 2004 m. taip pat draudžiama kupiruoti gyvūnus (pvz. kirpti ausis ir uodegas šunims).  Pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas ir kt.) yra laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais. Išimtis taikoma gyvūnų kastravimui ir esant kitais teisės aktuose numatytais atvejais arba atliekant veterinarines procedūras veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.  

Nepaisant draudimų, Lietuvoje dažnai pastebime​​ Amerikos stafordšyro terjerus, pitbulterjerus, Azijos aviganius, dobermanus ir kitų veislių šunis su trumpintomis ausimis. Tai uždrausta operacija, tačiau šunų savininkai randa būdų kaip tai atlikti įvairiais nelegaliais keliais, savo augintinius pasmerkdami beprasmei kančiai. Dėl kokių priežasčių žmonės vis dar vykdo nusikalstamą veiklą trumpindami šunų ausis ir uodegas? 

Šunys luošinami kupiruojant iš savanaudiškų paskatų 

Ausų trumpinimo operacijos metu yra pašalinama beveik visa atsikišusi ausies dalis, paliekant tik ausies vidaus organus. Ausys buvo trumpinamos maždaug 20 šunų veislių apimant dobermanus, vokiečių dogus, bokserius, šnaucerius ir daugelį kitų.   

Anksčiau buvo motyvuojama, kad ausys trumpinamos dėl praktinių priežasčių – siekiant sumažinti ausų infekcijų ar sužeidimų riziką darbiniams šunims, tačiau kaip teigia veterinarai – tokios prielaidos yra klaidingos ir neatitinkančios tikrovės. Tyrimai rodo, kad nėra jokio ryšio tarp patrumpintų ausų ir sumažėjusios ausų ​​uždegimo rizikos. ​Taip pat ausų ir uodegų traumos nėra niekaip susijusios su konkrečiomis veislėmis, kad būtent joms reikėtų atlikti trumpinimo procedūras, kurios neva padės išvengti traumų. ​ 

Taigi, dabar šunims ausys trumpinamos išskirtinai tik dėl kosmetinių priežasčių – manoma, kad ausų kirpimas pagerina tam tikrų veislių šunų, ypač naudojamų medžioklei ar kovoms, išvaizdą. Įsivaizduojama, kad gyvūnai, kurių ausys trumpos, stačios atrodo kur kas grėsmingiau, labiau bauginančiai. Gaila, bet tai kai kuriems gyvūnų savininkams yra pakankama priežastis operuoti gyvūną, net ir žinant, kad tokios procedūros – skausmingos, reikalauja ilgo gijimo laikotarpio ir gali sukelti daug įvairių komplikacijų.  

Taip pat tik dėl kosmetinių priežasčių trumpinamos ir uodegos, tai dažniausiai daroma 2-5 dienų amžiaus šuniukams. Uodega nukerpama žirklėmis arba yra užrišama gumine juosta taip siekiant, kad būtų sutrikdyta kraujotaka ir uodega nukristų pati. Uodegų kirpimas siejamas su gyvūnus žalojančia „mada“ ir nelegaliai taikomas tam tikrų veislių šunims, įsivaizduojant, kad taip gyvūnas atrodo „gražiau“.  

Kodėl lietuviai vis dar nelegaliai kupiruoja šunis? 

Nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės inciatyvos“ (GGI) savo socialinio tinklo Facebook paskyroje paskelbė apklausą, kurios metu paklausė, dėl kokių priežasčių žmonės vis dar žaloja savo gyvūnus juos kupiruodami. Didžioji dauguma apklausoje sudalyvavusių Facebook lankytojų mano, kad tai žmonės daro „iš durnumo“ (75 žmonės). Tik nedidelė apklausoje dalyvavusių žmonių dalis mano, kad tai – veislės standartas (10 žmonių) ar siekiant apsaugoti šunis dėl ligų (1). 

GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė teigia, kad nors jau praėjo beveik 20 metų, kai Lietuvoje uždrausta kupiruoti šunis, tačiau dalis šeimininkų ir veisėjų vis tiek ieško veterinarų, kurie tokias operacijas gyvūnams galėtų atlikti arba vyksta į užsienį, kur tokios operacijos vis dar legalios.  

„Žmonėms vis dar atrodo „gražu“ šunys be ausų ir uodegų, tarsi tai būtų kažkoks standartas, kurį gyvūnai turėtų atitikti, nepaisoma gyvūnų fiziologijos, galimų komplikacijų ir neigiamo poveikio gyvūno sveikatai. Fiziologiškai šuniui tiek ausys, tiek uodega yra reikalingi, o jų neteisėtas šalinimas yra žiaurus elgesys su gyvūnu, kuris turėtų būti griežtai baudžiamas. Labai svarbu apie tai kalbėti, šviesti visuomenę apie tokių operacijų komplikacijas, skausmą, kurį gyvūnai turi iškęsti dėl kosmetinių priežasčių ir šeimininkų įgeidžių“ – situaciją komentuoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.  

Neigiamos pasekmės gyvūnui, kurias sukelia ausų ir uodegų trumpinimas  

Ausų ir uodegų trumpinimas šunims sukelia daugybę neigiamų sveikatos problemų – nuo operacijos, ilgo pooperacinio gijimo, gyvūno patiriamo skausmo iki klausos ir koordinacijos sutrikimų ir net fantominių skausmų visam likusiam gyvenimui. 

Veterinarai šunų ausų trumpinime dėl kosmetinių priežasčių neįžvelgia nei vieno teigiamo aspekto. Atvirkščiai, tai traumuojanti operacija, sukelianti gyvūnui didelį skausmą ir ilgalaikį diskomfortą.  

Veterinarijos gydytojai, kurie nelegaliai dėl kosmetinių priežasčių trumpina šunims ausis, uodegas, gali netekti gydytojo licencijos.  

„Žinoma atvejų, kai tam tikrų veislių šunys operuoti yra vežami į Baltarusiją, Rusiją, kitas šalis, kur tokios procedūros nėra uždraustos. Lietuvoje įsigytą gyvūną išvežus kupiruoti į kitas šalis ir parsivežus atgal, atsakomybė galioja tokia pati, kaip ir kupiravus gyvūną Lietuvoje. Vienintelė išimtis, kai gyvūnas yra perkamas iš užsienio jau kupiruotas ir su visais tai įrodančiais dokumentais, tačiau tikimės, kad ir tai nebe ilgai bus legalu ir pavyks pasiekti draudimo kupiruotus gyvūnus apskritai įvežti į Lietuvą” – apie nelegalų bandymą kupiruoti gyvūnus kitose šalyse pasakoja GGI vadovė. 

Po ausų trumpinimo operacijos laukia sudėtingas gijimo laikotarpis: „Ausys yra skaudžios, jautrios, o jos dar ir rišamos, klijuojamos kad stovėtų.  Tinkamai negydoma operacijos vieta gali užsikrėsti, įsimesti infekcija. Po tokios tik dėl „grožio” darytos operacijos stipriai sutrikdoma gyvūno sveikata“ –teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. 

​​D​ėl skausmo ir diskomforto, patiriamo nukirpus ausis ar uodegą, gali pasikeisti gyvūno elgesys – jis gali tapti agresyvesnis ar, atvirkščiai, per daug vangiai reaguoti į aplinką, tapti apatišku.  

Priežasčių, kada šuniui reikalinga ausų trumpinimo operacija dėl jo sveikatos yra nedaug – pavyzdžiui, kai ant ausies yra auglys, kurį reikia pašalinti ar ausis yra sužeista ir tik tada, kai tai, gydytojo veterinaro sprendimu, yra būtina d​​ėl gyvūno sveikatos. ​Svarbu, kad tokiais atvejais yra leistina šalinti tik vieną, pažeistą ausį, tačiau ne abi, jei antroji yra sveika. ​Visais kitais atvejais gyvūno ausų, trumpinimas yra gyvūno žalojimas ir žiaurus elgesys.  

Taip pat dėl kosmetinių priežasčių trumpinant šuns uodegą rizikuojama gyvūno sveikata. Operacijos vietoje gyvūnui gali išsivystyti neuroma ar atsirasti auglys. Tyrimai rodo, kad uodegos vizginimu šunys perduoda tokias emocijas kaip pyktis ir susijaudinimas, todėl neturėdamas uodegos šuo negali pilnavertiškai bendrauti su kitais šunimis, išreikšti savo emocijas.   

„Kosmetiniais tikslais nelegaliai atliekamos šunų kupiravimo operacijos yra nesuderinamos su gyvūno prigimtimi, fiziologiniais poreikiais bei sukelia gyvūnui neatitaisomą žalą. Todėl labai prašome visų būti pilietiškais, informuoti VMVT arba GGI apie šunų savininkus ​​arba užpildyti VšĮ “Šuniukų fėja” parengtą anketą www.nukirpoausis.org, kurie nelegaliai savo šunims pašalina ausis, uodegas, taip pat pranešti apie tokias procedūras nelegaliai atliekančius veterinarus“ – su problema kovoti kviečia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.  

Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus GGI kviečia būti pilietiškais ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija:  https://bit.ly/GGI-Instrukcija-Kupiravimas  

​​​​​Taip pat apie sužalotą augintį jį kupiruojant galima panešti ir GGI arba pasinaudojus nuoroda https://www.nukirpoausis.org  

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su VšĮ „Šuniukų fėja“ ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. 

Nors kaloringi, bet naudingi

Kaip skanaujant ir bet kurį kaloringą patiekalą, taip ir riešutų kremą, itin svarbus saikas. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, per dieną jo rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip valgomąjį šaukštą, o riešutų – 30-50 gramų: „Riešutų kremui dažniausiai naudojami žemės, lazdynų riešutai, taip pat anakardžiai ir migdolai. Jo galima užsitepti ant vaisių skiltelių ar panaudoti žaliojo kokteilio gamybai. Tai būtų geras užkandis priešpiečiams ar pavakariams. Tik atsargūs turėtų būti riešutams alergiški asmenys – dažniausiai alergiją sukelia būtent žemės riešutai ar net jų pėdsakai įvairiuose patiekaluose.“

Dažnai žmonės vengia riešutų dėl didesnio kalorijų kiekio, bet gydytoja pataria nepamiršti, kad juose yra sveikatai naudingų baltymų, fitochemikalų, mineralinių medžiagų, skaidulų. „Pastarosios itin reikalingos sklandžiai žarnyno veiklai užtikrinti, palaiko gerųjų bakterijų sudėtį. 100 gramų riešutų galima rasti net 5–10 proc. paros skaidulų normos, be to, riešutuose gausu mikroelementų“, – primena E. Gavelienė.

Ji pastebi, kad kokybiškas, be aliejaus ir kitokių priedų pagamintas riešutų kremas gali atstoti ir riešutus, o juos patartina vartoti kuo įvairesnius.

„Visavertės mitybos racione turėtų atsidurti kuo daugiau skirtingų rūšių riešutų, mat jų sudėtyje galima rasti ir įvairesnių maistinių medžiagų. Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms rekomenduojama valgyti daugiau migdolų riešutų, o sergantiems vėžinėmis ligomis – braziliškus. Dar viena nuo seno mūsų kraštuose auganti rūšis – lazdynų riešutai. Jie turi daugiausia sveikatai palankių riebalų bei didžiausią kiekį baltymų (100 gramų lazdynų riešutų yra net 15 gramų baltymų). Taip pat lazdynų riešutai turi folio rūgšties (vitamino B9), reikalingos raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose bei geležies panaudojimui organizme“, – apie riešutų privalumus pasakoja gydytoja dietologė.

Riešutai – ne tik saldumynams

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva primena, kad riešutų galiojimo laikas ilgas, tad verta jų daugiau įsigyti per akcijas, o iš dalies jų pasigaminti natūralų riešutų kremą: tam tereikės kokybiškus riešutus paskleisti skardoje, lengvai pakepinti orkaitėje keletą minučių ir sutrinti. „Nors dažniausiai riešutus naudojame desertams, kepiniams, glotnučiams, kartu su sėklomis pabarstome į salotas, tačiau pakepintais riešutais dažnai gardinami ir rytietiški daržovių troškiniai ar sriubos, tad galima juos panaudoti netikėtuose deriniuose, pasirinkus www.rimi.lt  puslapyje publikuojamus mūsų maisto technologų sukurtus receptus“, – pataria O. Suchočeva.

Ji pasakoja, kad prekybos centrų asortimente yra daugybė skirtingų rūšių riešutų – nuo klasikinių graikinių, lazdynų ar migdolų, iki vis populiarėjančių makadamijų ar pekaninių karijų riešutų. „Pastaraisiais metais dažniau pasirenkami pistacijų riešutai, didėja anakardžių bei migdolų populiarumas. Pirkėjams siūlome ir įvairių riešutų rinkinių, jų ypač mėgstami mišiniai su džiovintais vaisiais, tad sveikatai palankesnių užkandžių poreikis tikrai auga“, – teigia O. Suchočeva. 

Komercijos operacijų vadovė pastebi, kad gamintojai pasiūlo vis įvairesnių riešutų kremų: „Jei anksčiau lentynose buvo daugiau žemės riešutų bei migdolų kremų, dabar jose galima rasti ir lazdynų, anakardžių, riešutų mišinio riešutų kremų, taip pat turime ir ekologiškas riešutų kremo alternatyvas. Galima rinktis tiek glotnius, tiek traškius – pagal kiekvieno skonį, o norintys sutaupyti, gali pasidairyti privačia etikete bei specialiu euro ženklu pažymėtų riešutų kremo indelių.“

Tiek fizinėse, tiek el. parduotuvėje www.rimi.lt pirkėjai gali rasti net 700 produktų bene žemiausia įprasta kaina rinkoje. „Yra ir mylimiausių prekės ženklų, ir žemos kainos bei aukštos kokybės „Rimi Smart“ produkcijos – ji pažymėta specialiu euro ženklu. Norime, kad mūsų pirkėjai rastų pigių, skanių ir sveikatai palankių gaminių. Pasinaudoję šia kampanija pirkėjai liepos–rugsėjo mėnesiais jau sutaupė jau virš 1,6 mln. eurų“, – teigia komercijos operacijų vadovė.

Tarptautinės riešutų kremo dienos proga siūlome pasigaminti naminių batonėlių su riešutų kremu.

RECEPTAS 

Batonėliai su riešutų kremu ir šokoladu

Batonėlių pagrindui reikės: 

1 ½ puodelio migdolų miltų;

3 šaukštų ištirpinto ir atvėsinto kokosų aliejaus;

2 šaukštų klevų sirupo;

1 šaukštelio vanilės ekstrakto;

¼ arbatinio šaukštelio druskos. 

Žemės riešutų kremo sluoksniui reikės:  

⅔ puodelio natūralaus žemės riešutų kremo;

1/3 puodelio klevų sirupo;

1/4 puodelio kokosų aliejaus;

1 šaukštelio vanilės ekstrakto;

1/4 arbatinio šaukštelio jūros druskos.

Šokolado sluoksniui reikės: 

Juodojo šokolado plytelės;

1 šaukšto kokosų aliejaus.

Kaip gaminti: 

1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių C. Kvadratinę kepimo formą (geriausiai tiktų nedidelė, 20 cm x 20 cm) išklokite kepimo popieriumi.
2. Į dubenį suberkite migdolų miltus, supilkite kokosų aliejų, klevų sirupą, vanilės ekstraktą ir druską. Sumaišykite šakute, kol susidarys tiršti trupiniai. Juos suberkite į skardą ir sluoksnį stipriai apspaudykite. Kepkite 10 minučių. Ištraukite iš orkaitės ir leiskite 10 minučių atvėsti.
3. Tada pagaminkite žemės riešutų kremo sluoksnį: sudėkite žemės riešutų kremą, klevų sirupą, kokosų aliejų, vanilės ekstraktą, jūros druską į puodą ir pakaitinkite, nuolat maišydami, maždaug 2 minutes, kol masė pradės truputį burbuliuoti. Supilkite ją ant šiek tiek atvėsusio pagrindo sluoksnio.
4. Dėkite indą į šaldytuvą bentvalandai ar ilgiau, kad žemės riešutų kremas visiškai sustingtų.
5. Kai jis sustings, pasiruoškite šokolado sluoksnį: sulaužykite šokolado plytelę gabalėliais, ištirpdykite juos, įpylę kokosų aliejaus, vandens vonelėje.
6. Supilkite šokoladą ant karamelės sluoksnio. Dėkite į šaldytuvą, kol šokoladas visiškai sukietės.
7. Išimkite sustingusią masę iš kepimo formos ir supjaustykite pailgais stačiakampiais (išeis maždaug 16 batonėlių). Juos laikykite šaldytuve, kol patieksite. 

Skanaus!

,,Rimi" info.

Pirma, ji suteikia galimybę valdyti savo verslo informaciją internete. Galite lengvai atnaujinti verslo informaciją, pridėti darbo valandas, adreso arba kontaktinę informaciją. Tai padeda jūsų klientams greitai rasti jūsų verslą internete.

Antra, Google verslo paskyra suteikia jums galimybę stebėti savo verslo internetinį matomumą. Galite sekti savo internetinius peržiūros skaičius, peržiūrėti klientų atsiliepimus ir gauti vertingos informacijos apie tai, kaip žmonės randa jūsų verslą.

Trečia, su Google verslo paskyra galite lengvai susikurti profesionalų verslo tinklaraštį ir valdyti savo el. paštą naudojant „Gmail“. Tai palengvina komunikaciją su klientais ir kolegomis.

Be to, ši paskyra suteikia galimybę nemokamai reklamuoti savo verslą Google paieškoje ir žemėlapiuose, padedant jums pasiekti daugiau potencialių klientų.

Galiausiai, Google verslo paskyra suteikia prieigą prie įvairių naudingų įrankių ir resursų, kurie gali padėti jums tobulinti jūsų verslą. Tai puikus būdas padidinti savo verslo internetinį matomumą ir pasiekti didesnį klientų ratą.

Reklama pagal vietą GPS – kam to reikia?

Reklama pagal vietą GPS gali būti nepaprastai naudinga jūsų verslo reklamos strategijai ir rezultatams pagerinti. Yra daug priežasčių, kodėl verta naudoti reklamą pagal vietą GPS.

Pirma, tai suteikia galimybę tiksliai nukreipti reklamas potencialiems klientams, esantiems konkrečioje geografinėje vietoje. Jūsų reklamos bus matomos tik tiems žmonėms, kurie yra arti jūsų verslo vietos, tai leidžia optimaliai panaudoti reklamų biudžetą ir pasiekti tik tikrus potencialius klientus.

Antra, tai leidžia jums kurti reklamas, kurios atitinka geografinės vietovės specifinius poreikius ir interesus. Galite pritaikyti reklamas tik tam tikrai auditorijai, kuri gyvena arba dažnai lanko šią vietovę, tai padeda geriau prisitaikyti prie vietinės rinkos.

Trečia, reklama pagal vietą GPS suteikia galimybę lengvai matuoti reklamų efektyvumą. Jūs gausite informaciją apie tai, kiek žmonių peržiūrėjo jūsų reklamą, kiek iš jų paspaudė ant jos, ir netgi, kiek žmonių fiziškai atvyko į jūsų verslo vietą po reklamos matymo.

Ši reklamos forma leidžia kurti personalizuotas reklamas, pritaikytas konkretiems geografinės vietovės klientams, ir tai gali būti labai efektyvu jūsų reklamos kampanijai. Tai puikus būdas didinti savo verslo matomumą vietinėje rinkoje ir pasiekti didesnį vietinių klientų srautą.

Šventė, skatinanti dalintis gerumu

Gian Luca šeimoje pyragai – saldūs ir nesaldūs – labai mėgstami ir kepami itin dažnai, o Pyragų diena yra ypatinga šventė, mat per ją virtuvės šefas ne tik gamina, bet ir susitinka su artimaisiais bei ragina aplinkinius dalintis gerumu.

„Šeimoje visada minime Pyragų dieną, jos metu kepame skanėstus ir važiuojame jais vaišinti savo artimuosius, draugus. Pyragų diena yra gan nauja tradicija, bet tai yra proga, kai galime susitikti pabendrauti su savo mylimais žmonėmis bei su jais kažkuo dalintis, šiuo atveju – pyragu. Nesvarbu, net jei ir kartais kepinys  nepavyks – artimųjų rate bus tik linksmiau. Taip pat tai yra proga skleisti gerumą, tad šią dieną man labai svarbu paaukoti „Išsipildymo akcijai“, – sako Gian Luca.

Pyragų diena Lietuvoje švenčiama daugiau nei dešimtmetį, o jos esmė – ne tik susiburti malonioms bendravimo akimirkoms šeimose, mokslo ar darbo kolektyvuose, bet visiems kartu prisidėti prie socialiai pažeidžiamų, silpnesnių, sergančių svajonių išsipildymo.

Pasak Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorės, Pyragų diena yra itin mylima „Maximos“ darbuotojų tradicija – kolegos patys kepa pyragus, vieni kitus jais vaišina, dalinasi receptais ir aukoja pasirinktoms socialinėms iniciatyvoms bei nevyriausybinėms organizacijoms.

„Ši skani diena stiprina mūsų tarpusavio ryšius, leidžia pajusti bendruomeniškumą, o kartu – tai priminimas, kaip susitelkę galime nuveikti daug gero. Šiais metais minėdami Pyragų dieną kviesime savo kolegas paaukoti lėšų bet kuriai ne pelno siekiančiai organizacijai, besirūpinančiai vaikais, pvz.: „Ankstukams“, Lietuvos Raudonajam Kryžiui, „Mamų unijai“ ir kitoms, su kuriomis bendradarbiaujame ne vienerius metus. Taip pat tapome ir TV3 „Išsipildymo akcijos" globėjais, tad pirmadienį kolegas biure bei parduotuvėse kviesime aukoti ir šiam projektui“, – sako I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Patarimai, kaip iškepti tobulą pyragą

Slyvų pyragas yra vienas mėgstamiausių Gian Luca šeimos kepinių, kurį šefo žmona gamina pagal „Beatos virtuvės“ receptą.

„Po jo rikiuojasi mano kepamas rikotos sūrio pyragas, o vėliau – įvairūs mėsos pyragai, kuriuos dažniausiai gaminu su jautiena. Taip pat labai mėgstame bulvių, morkų pyragus“, – vardina Gian Luca.

Tobulu pyragu šefas vadina neperkeptą, minkštą ir drėgną kepinį. Taip pat, anot jo, svarbu, kad jis nebūtų per saldus ar per sūrus – visada būtina išlaikyti skonių pusiausvyrą. O kad pyragai visada gerai pavyktų, šefas dalinasi keliomis taisyklėmis.

„Orkaitėje visada reikia naudoti kaitinimo funkciją „viršus-apačia“. Tada pyragas kyla lėčiau ir dėl to geriau kepa. Prieš kepant, orkaitės vidų geriausia apšlakstyti vandeniu – tada pyragas geriau kils ir jo paviršius nesuskeldės. Taip pat svarbu naudoti tinkamus, pavyzdžiui, 405D tipo miltus, kurie dar vadinami „karališkais“, – aiškina Gian Luca ir dalinasi vienu mėgstamiausių savo pyragų receptu – itin paprastu ir gardžiu.

Torta tenerina (itališkas šokoladinis pyragas)

Reikės: 200 g šokolado (nemažiau nei 55 proc. kakavos), 100 g sviesto, 4 vnt. kiaušinių, 150 g cukraus, 50 g miltų.

Gaminame: susmulkiname šokoladą ir kartu su sviestu išlydome vandens garų vonelėje. Kitame inde iki standumo išplakame kiaušinių baltymus ir juos sumaišome su cukrumi. Kitame inde plakame trynius su cukrumi iki kol pabals ir ištirps cukrus. Ištirpintą ir atvėsintą šokoladą sumaišome su plaktais baltymais iki vientisos masės. Trynius sumaišome su miltais. Galiausiai viską sumaišome. Ištepame skardą sviestu, apibarstome miltais. Pilame į ją tešlą ir kepame orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių, 25 minutes. Iškepusį ir atvėsusį pyragą pabarstome cukraus pudra ir ragaujame!

,,Maxima" info.

Ir sveikiems, ir turintiems ligų 

Įsibėgėjus moliūgų derliaus metui, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė rekomenduoja juos naudoti troškiniams, įvairiems kepiniams bei sriuboms, o nesunaudojus viso moliūgo – jį užšaldyti. „Moliūgai puikiai tinka įvairiems patiekalams, tačiau norint išsaugoti kuo daugiau jų maistinių savybių, svarbu moliūgų neperkepti ir nepervirti. Be to, nors tai sezoninis produktas, moliūgus vartoti galima ištisus metus – juos nesunku užšaldyti ar kitaip paruošti žiemai. Visgi, reikėtų prisiminti, kad užšaldytą moliūgą būtina suvartoti per 10 mėnesių“, – primena dr. E. Gavelienė. 

Anot gydytojos dietologės, dėl savo maistinės vertės moliūgas yra priskiriamas prie itin sveikatai palankių produktų, nes juose gausu mineralinių medžiagų: kalio, vario, mangano, šiek tiek geležies. „Ši daržovė turtinga skaidulomis ir antioksidantais – beta karotenu, liuteinu, kurie reikalingi žmogaus regai. Taip pat moliūguose galima rasti įvairių vitaminų: A, C, E ar K, kuris itin reikalingas kraujo krešumui, kaulų būklei bei kitoms žmogaus organizmo funkcijoms palaikyti“, – moliūgų naudą išskiria gydytoja dietologė.

Be to, moliūgai yra nekaloringi, todėl verta juos įtraukti į valgiaraštį ir lėtinių ligų turintiems žmonėms. „Jie naudingi sergantiems nutukimu, esant padidintam cholesterolio kiekiui ar padidintam kraujo spaudimui, sutrikus regai, skydliaukės funkcijai, sergant astma. Be to, juose medžiagų, lėtinančių senėjimo procesą, gerinančių virškinimą“, – teigia dr. E. Gavelienė. 

Vertingi ir kiti moliūgų produktai

Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, pirkėjai šiuo metu gali rinktis net iš penkių rūšių moliūgų: sviestinio, paprastojo, skirto kepimui, muskatinio bei spagetinio.

„Švelnaus skonio sviestiniai moliūgai, kaip ir saldesni muskatiniai, tinka ne tik troškiniams ar sriuboms, bet ir įvairiems kepiniams bei desertams. Paprasčiausias būdas paruošti moliūgus – juos supjaustyti kubeliais ar lazdelėmis, pabarstyti norimais prieskoniais ir kepti orkaitėje ar virti garuose. Vėliau juos galima sutrinti ir patiekti kaip padažą, sutrintus atskiesti vandeniu ir pagaminti tirštą sriubą arba tyrę užšaldyti porcijomis“, – pastebi komercijos operacijų vadovė.

Itin vertingos yra ir moliūgų sėklos bei moliūgų sėklų aliejus. Pakepintos moliūgų sėklos gali tapti gardžiu užkandžiu ar ingredientu, tinkančiu padažams, salotoms bei įvairioms sriuboms pagardinti.

„Nors populiariausiu pirkėjų pasirinkimu išlieka saulėgrąžų aliejus, tačiau didėja ir alyvuogių, kokosų aliejaus pardavimai. Mūsų asortimente galima rasti ne tik įprastų, bet ir egzotiškesnių, lietuvių skoniui dar mažai pažįstamų, produktų. Turime ir kelių rūšių šalto spaudimo moliūgų sėklų aliejaus – jis pasižymi švelniu šviežių riešutų aromatu ir skoniu, tad itin tinka salotoms ir daržovių sriuboms gardinti. Pastebime, kad pirkėjai vis daugiau domisi sveikatai palankesniu maistu, atidžiau nagrinėja produktų etiketes bei ieško papildomos informacijos apie aliejaus gamybos būdą.  

Mėgstantiems moliūgus ir norintiems išbandyti naujus skonius, galime pasiūlyti moliūgų sėklų miltų, moliūgų sėklų užtepėlės su morkomis ir imbieru, moliūgų ir juodųjų serbentų tyrelės, kelių rūšių moliūgų sriubos, jogurto su moliūgais, svarainiais ir burnočių sėklomis. Taip pat saldumynų su moliūgais: saldžių juostelių, guminukų, saldainių rinkinių“, – atkreipia dėmesį O. Suchočeva.

RECEPTAS 

Moliūgų tiramisu 

Desertui reikės:

1/2 puodelio maskarponės sūrio;

2 1/2 puodelio riebios grietinėlės;

200 g sausainių „Damų piršteliai;

400 g moliūgų tyrės;

1/2 puodelio šviesaus rudojo cukraus;

3/4 arbatinio šaukštelio malto imbiero;

3/4 arbatinio šaukštelio malto cinamono;

1/4 arbatinio šaukštelio druskos;

žiupsnelio šviežiai tarkuoto muskato riešuto;

2 puodelių atvėsintos kavos;

3/4 puodelio granuliuoto cukraus;

šokolado drožlių ir cukruoto imbiero papuošimui.

Kaip gaminti:  

1. Maskarponę, grietinėlę ir moliūgų tyrę 30 minučių palikite kambario temperatūroje, kad būtų lengviau juos sumaišyti.
2. Dideliame dubenyje išplakite moliūgų tyrę su ruduoju cukrumi, imbieru, cinamonu, druska, muskato riešutu ir 1/2 puodelio granuliuoto cukraus. Sudėkite maskarponę ir 1 1/2 puodelio riebios grietinėlės. Elektriniu maišytuvu paplakite moliūgų mišinį vidutiniu greičiu.
3. Vidutiniame dubenyje sumaišykite paruoštą kavą su 2 valgomaisiais šaukštais granuliuoto cukraus, kol jis ištirps. Į kavą pamirkykite abi „damos pirštelių" puses ir išdėliokite juos vienu sluoksniu pasirinktame inde. Ant viršaus užtepkite 1 puodelį moliūgų putėsių. Sluoksniavimą pakartokite dar kelis kartus, baigdami moliūgų putėsių sluoksniu. Uždenkite ir palaikykite tiramisu šaldytuve per naktį.
4. Dideliame dubenyje elektriniu maišytuvu iki standumo išplakite likusį 1 puodelį grietinėlės su likusiais 2 valgomaisiais šaukštais granuliuoto cukraus. Užpilkite plaktą grietinėlę ant tiramisu, papuoškite susmulkintu šokoladu ir cukruotu imbieru ir patiekite.

Skanaus!

,,Rimi" info.

Anykščiuose gražių vietų „medžiotojus“ traukia ne tik garsusis Puntuko akmuo, šalimais jo esantis Medžių Lajų takas, bet ir ant plieno lynų pakabintas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Šventosios upę, jungiantis kairiajame krante esantį dviračių taką su dešinėje pusėje esančiu tokiu pat taku. Nuo šio kabančio tilto priešais akis atsiveria išskirtinio grožio gamtos vaizdai.

Vaizdingais peizažais Anykščiams nenusileidžia ir Žaliasis pažintinis pėsčiųjų takas esantis už Trakų įsikūrusio Aukštadvario regioninio parko teritorijoje. Magiškai veikia Spindžio ežero vandens atšvaitai. O pasivaikščiojimas po paslaptingąją sengirę tiesiog užburia keliautojo sielą, jai atsiveria visi ūksmingo miško monai, girdisi girinio alsavimas į nugarą. Būnant Trakų padangėje būtinai reikia aplankyti ir Užutrakio dvarą ir jį supantį tų kraštų perlą – romantiškąjį parką.

Kur verta apsilankyti tada, kai paukščiai ruošiasi palikti Lietuvos padangę?

Ruduo – paukščių atsisveikinimo su Lietuvos padange metas. Tą išsiskyrimo nuotaiką labai patogu pajusti apsilankius beveik šimtmetį Ventės rage stūksančius – ornitologinę stotį ir švyturį.

Nuo pastarojo aikštelės matosi Nemuno delta, Kuršių marios ir priešingoje jų pusėje boluojančios Nidos kopos. Marių bangelių pliauškėjimas ir plaukus kedenantis vėjas kužda į ausį legendą apie kadaise šiame krašte gyvenusius milžinus – Neringą ir Naglį.

Kuo turtingas  Panevėžio kraštas?

Panevėžio kraštas turtingas Krekenavos regioniniu parku, kuris driekiasi abipus Nevėžio upės. Krekenavos miestelyje kadaise gyveno romaniškasis lietuvių poetas Maironis. Čia į dangų kyla įspūdingi bazilikos bokštai, netoliese lankytojus kviečia ir ekskursijos po apžvalgos bokštą. Parke taip pat apstu įspūdingų pažintinių takų, kabančių tiltų, čia atsiranda vietos ir lietuvių numylėtiniams stumbrams.

Ką turistams siūlo atokusis Skuodas?

Nuvykę į labiausiai nuo Vilniaus nutolusį Skuodo kraštą tikrai nepasigailėsite. Čia jūsų lauks nepakartojamo įspūdingumo akmenų karalystė Mosėdyje, didžiausias Lietuvos akmuo ties Barstyčiai ir daugiau nei tūkstančio metų senumo Apuolės piliakalnis, menantis IX amžiuje vykusius mūšius su vikingais. Jei ten nukeliausit pavasarį, vasarą ar rudenį, taip pat galėsite gėrėtis Izidoriaus Navidansko botanikos sodo augmenija.

Tyrimą kontrolierė atliko gavusi pareiškėjos skundą. Tai – jau trečias skundas dėl diskriminacinės kainodaros, kai nuolaidos taikomos tik konkrečiam šeimos modeliui. Vasarą kreiptasi ir dėl bilietų į festivalį Pakruojo dvare.

Nuolaidos – ne bet kam

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės l. e. p. vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė atkreipia dėmesį, kad privatus verslas savo nuožiūra nusprendžia, ar ir kokias nuolaidas taikys. Pagal Lygių galimybių įstatymą, lengvatų teikimas dėl amžiaus, negalios ar socialinės padėties yra galimas, kai toks sprendimas turi teisėtą tikslą, kurio siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Socialinė padėtis apima ir šeiminę padėtį, todėl nuolaidos šeimoms nėra laikomos diskriminacija. Visgi, verta pabrėžti, kad ne visos šeimos yra vienodai remtinos. Pagal Konstituciją, valstybė globoja šeimas, auginančias vaikus, tokioms šeimoms teikiama parama. Tad, šeimos su vaikais ir šeimos be vaikų gali būti traktuojamos skirtingai.

„Lietuvos įstatymai sudaro sąlygas taikyti nuolaidas šeimoms su vaikais, tačiau tokia kainodara turėtų būti formuojama ne bet kaip. Jei verslininkai (-ės) nusprendžia prisidėti prie valstybės siekio remti šeimas, lengvatų sistemą reikėtų formuoti laikantis šalies teisės normų“, – sako A. Daukšaitė-Timpė.

Patarimai verslui

Verslininkai ir verslininkės, norėdami taikyti nuolaidas šeimoms, tačiau abejojantys, ar pasirinkta kainodara neprieštarauja Lietuvos įstatymams, visada gali pasikonsultuoti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertėmis (-ais).

Taip pat siūloma atsižvelgti į šias paprastas rekomendacijas:

Nesivadovaukite stereotipiniu šeimos suvokimu. Šiemet lygių galimybių kontrolierės nustatyti pažeidimai buvo susiję su tuo, kad pigesni šeimų bilietai buvo skirti tik labai konkrečioms šeimos formoms. Teisiškai šeima Lietuvoje suprantama plačiai (ne tik mama, tėtis ir vaikai). Taigi, taikydami nuolaidas įtraukite ir vienus vaikus auginančius tėčius ar mamas, ir senelius su anūkais, ir globėjus (-as) su globotiniais (-ėmis), ir tos pačios lyties asmenų poras su vaikais.

Nereikalaukite įrodyti šeiminių ryšių. Sudarant galimybę šeimoms gauti paslaugas pigiau, nereikėtų reikalauti pateikti santuokos ar vaikų gimimo liudijimų, kitokių pažymų ar įrodymų. Su savimi nešiotis tokius dokumentus nėra saugu. Be to, įrodymų reikalavimas gali menkinti asmenų garbę ir orumą.

Į nuolaidų sistemą įtraukite ir gausias šeimas. Paprastai, šeimos bilietai ar kitos nuolaidos yra skiriamos šeimoms su apibrėžtu vaikų skaičiumi (1 ar 2). Tokia formuluotė atskiria šeimas, auginančias tris ar daugiau vaikų. Nuolaidos neribojant asmenų skaičiaus verslui gali būti nuostolingos, tad ribos lengvatoms yra reikalingos. Visgi, jas nustatant reikėtų vadovautis protingumo ir proporcingumo principais. Geru pavyzdžiu laikytina Klaipėdos baseino administracijos nustatyta sąlyga – už kiekvieną papildomą vaiką prašoma sumokėti 1 eurą. Taip gausioms šeimoms, norinčioms pasinaudoti šeimos nuolaidomis, nesukuriama neproporcinga našta.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos info. 

Parduotuvių lojalumo programos visada padeda sutaupyti. Ne išimtis ir „Lidl“ parduotuvės lojalumo programa. Jos nariu labai patogiai galima tapti neišeinant iš namų. Tiesiog parsisiųskite „Lidl Plus“ programėlę savo telefone ir užsiregistruokite. Apsipirkimo metu atidarykite programėlę, spauskite „Lidl Plus kortelė“ ir nuskenuokite kodą savitarnos kasoje ar įprastoje kasoje. Viskas! Jūs jau pasinaudojote „Lidl“ nuolaidų programos privalumais. Pagrindiniai privalumai, leidžiantys sutaupyti, yra šie:

• Kuponai. Kiekvieną savaitę programėlėje rasite skirtingus pasiūlymus, kuriais galėsite pasinaudoti. Norėdami pasinaudoti nuolaida, turite aktyvinti atitinkamą kuponą. Todėl gera mintis yra peržiūrėti kuponus prieš keliaujant į parduotuvę ir juos aktyvinti, kad kasoje šios nuolaidos būtų pritaikomos iškart, nuskenavus „Lidl Plus“ kortelę. Kuponai gali būt tiek ir konkrečiai prekei, tiek ir prekių grupei. Taip pat galimi pasiūlymai konkrečiai kainai ar nuolaidai procentais. Kuponas dažnai galioja tik kelias dienas, todėl ypač verta užsukti į parduotuvę dažniau, kad galėtumėte pasinaudoti specialiais pasiūlymais.
• Dovanos, priklausančios nuo apsipirkimo sumos. Kiekvieną mėnesį „Lidl“ programėlėje kaupiate išleistą sumą ir surinkus tam tikrą eurų sumą, jums bus atrakintos papildomos nuolaidos ar dovanos. Pavyzdžiui, mineralinis vanduo ar bandelį už 1 ct ar kelių eurų kuponas kitam apsipirkimui. Jei „Lidl“ yra pagrindinė jūsų maisto prekių parduotuvė, neužmirškite patikrinti, kokie kuponai jums jau priklauso. Kaupiamoji suma atsinaujina kiekvieno mėnesio pirmą dieną, todėl gera mintis yra į parduotuvę eiti mėnesio 30–31 dieną, kad galėtumėte pasinaudoti maksimalia šio pasiūlymo nauda.
• Specialūs pasiūlymai. „Lidl“ programėlėje patogu pasinaudoti ir specialiomis akcijomis bei pasiūlymais. Čia matysite ir nuolaidų (akcijų) leidinį, todėl galėsite patikrinti, kam taikoma akcija, kas išparduodama. Taip pat pagal specialius pasiūlymus galėsite planuoti savo meniu ir taip sutaupyti. „Lidl“ nuolat keičia savo „šalių“ pasiūlymus. Parduotuvėse keičiasi produktai, reprezentuojantys Vokietijos, Lenkijos, Kinijos ir kt. šalių virtuves. Kai vienos šalies savaitė eina į pabaigą – gera proga įsigyti šių produktų pigiau ir pasilepinti užsienio virtuvių skoniais.

Prenumeruokite „Lidl“ naujienlaiškį ir planuokite

Dar vienas būdas sužinoti visas naujienas apie akcijas ir nuolaidas, tai – prenumeruoti „Lidl“ naujienlaiškį. Laiškai yra siunčiami kartą per savaitę, taigi jie gali būti puikus priminimas, kad jau metas planuotis naują pirkinių sąrašą.

Kalbant apie planavimą, reikia pagirti ir pačią „Lidl“ programėlę. Joje tiksliai matysite, kiek pinigų maistui jau išleidote šį mėnesį. Tai gali būti itin naudinga, jei esate nusistatę mėnesio maisto biudžetą, pavyzdžiui, 300 EUR. Tuomet jei mėnesio 15-ioliktą dieną matote, kad jau išleidote 180 EUR (t. y. daugiau nei pusę), žinote, kad mėnesio pabaigoje reikėtų šiek tiek pataupyti, jog tilptumėte į nusimatytą biudžetą.

Tikimės, kad bent keli patarimai buvo negirdėti ir padės ateityje „Lidl“ parduotuvėse apsipirkti dar pigiau ir išnaudoti visas pačios parduotuvės teikiamas naudas. O gal žinote daugiau būtų kaip sutaupyti apsiperkant kasdienių buities ir maisto prekių? Būtinai pasidalykite savo patarimais komentaruose!

Taip, tai labai svarbu ir Lietuvai. Naujos taisyklės skatina ES valstybes kartu pirkti, pavyzdžiui, ginklų sistemas, šaudmenis, medicinos įrangą.    ES rems tuos pirkimus, kuriuose dalyvaus bent trys ES valstybės arba Europos ekonominei erdvei priklausančios Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas. ES padengs 15-20 proc. bendrai įsigyjamų gynybos priemonių kainos.

Taip perkant ginklus, gynybos priemones užtikrinama didesnė valstybių karinių pajėgų sąveika. Pagaliau, kai perki kartu su kitomis valstybėmis, yra galimybė nusipirkti pigiau.

ES sukūrė ir bendrą energijos pirkimo platformą. Kaip manote, ar Lietuva pasinaudos šia galimybe?

Ši platforma veikia. Pirmasis pirkimas jau įvykdytas: gamtinės dujos bendrai pirktos ES valstybėms, taip pat Sakartvelui, Moldovai, Ukrainai ir Vakarų Balkanų šalims. Taip pirmą kartą pasinaudota bendra ES politine įtaka, didesnėmis derybinėmis galiomis. Sunkią praėjusią žiemą Europai užtikrintas gamtinių dujų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimas.

Ar Lietuva ateityje pasinaudos šia galimybe ir suskystintas dujas pirks kartu su kitomis ES valstybėmis? Ar, kaip ir pernai, pirks viena ir už didžiausią rinkos kainą?

Reikia klausti tų, kurie šiandien vairuoja valstybės laivą. Lietuvoje pasigendu bent jau viešų diskusijų ir dėl energetinių išteklių, ir dėl gynybos priemonių pirkimo kartu su kitomis ES valstybėmis – vykdant bendrus ES pirkimus.

Europos Parlamentas siekia, kad būtų įvykdyta elektros rinkos reforma. Ko siekiama konkrečiai?

Šiuo atveju darbotvarkę dėlioja energetinės krizės pasekmės.

Europos Parlamentas siūlo sustiprinti vartotojų apsaugą nuo elektros energijos kainų šoko. Vartotojams turi būti suteikta galimybė pasirinkti ir fiksuotos, ir kintančios elektros energijos kainos sutartis ir gauti daugiau informacijos. Be to, siekiama, kad tiekėjai negalėtų vienašališkai nutraukti sutarčių.

Taip pat numatyta neleisti tiekėjams nutraukti elektros energijos tiekimo pažeidžiamiems vartotojams, pavyzdžiui, ginčų tarp vartotojo ir tiekėjo metu. Elektros tiekėjai negalėtų reikalauti iš vartotojų už paslaugas susimokėti iš anksto.

Dėl elektros rinkos reformos laukia derybos su ES Taryba.

Europos Parlamentas patvirtino naujas vartojimo kredito taisykles. Kodėl jas reikėjo keisti?

Kalbame apie paskolas vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti. Dažniausiai taip atsiskaitoma už automobilius, namų apyvokos prekes, buities techniką, keliones.

Važinėdama po Lietuvą ir bendraudama su žmonėmis esu girdėjusi dešimtis liūdnų istorijų, kai greitai paimtos net ir nedidelės paskolos ilgainiui tampa nepakeliama našta, griūva gyvenimai.

Taigi, pirma, senosios taisyklės nepakankamai apsaugojo vartotojus, kurie yra pažeidžiami dėl pernelyg didelės įsiskolinimo rizikos. Be to, taisyklės nebuvo suderintos tarp ES šalių.

Antra, naujosios technologijos, pavyzdžiui, paskolų programėlės leidžia dar paprasčiau imti nedideles paskolas internetu, tačiau vėliau jos gali pasirodyti brangios arba netinkamos.

Naujose taisyklėse teigiama, kad kreditoriai privalo skaidriai užtikrinti standartinę informaciją vartotojams ir suteikti jiems galimybę lengvai matyti visą esminę informaciją bet kuriame įrenginyje, taip pat ir mobiliajame telefone. Skolintojai privalo įvertinti jau esamus žmogaus įsiskolinimus ir pragyvenimo išlaidas. Kreditų reklama neturėtų skatinti pernelyg įsiskolinusių vartotojų įsigyti kreditų ir turėtų aiškiai nurodyti, kad pinigų skolinimasis kainuoja.

Nuotr.

Vilija Blinkevičiūtė: „Vartojimo paskolų taisykles reikėjo keisti. Esu girdėjusi dešimtis liūdnų istorijų, kai greitai paimtos net ir nedidelės paskolos ilgainiui tampa nepakeliama našta.“

www.blinkeviciute.eu

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas pasakoja, kad upių ir upelių ištiesinimas pasaulyje vykdomas dėl įvairių priežasčių: laivybos, žemių sausinimo, žemių drėkinimo, potvynių reguliavimo. Lietuvoje šie procesai ypač intensyvūs buvo XX amžiaus 7-9 dešimtmečiais siekiant kuo didesnius žemės plotus pritaikyti žemės ūkiui. „Dėl dirbamų laukų našumo upės ir upeliai Lietuvoje buvo gana intensyviai reguliuojami, gilinami, tiesinami ir pertvarkomi, – pasakoja G. Sabas. – Kitais žodžiais – nemažai tokių upelių buvo paversti grioviais, skirtais kuo greičiau nuleisti vandenį iš melioracijos sistemų“.

Pasak specialisto, intensyvūs melioracijos procesai ilgainiui padarė ženklią neigiamą įtaką Lietuvos upių vandens ekosistemoms. „Toks upelių reguliavimas ir jų pavertimais melioracijos grioviais iš esmės pakeitė natūralius vagų procesus, upių vandens balansą, iki minimumo sumažino gamtos buveinių ir jose gyvenančių vandens augalų, vandenų dugno gyvūnijos ir žuvų įvairovę bei gausumą“, – pabrėžia G. Sabas.

Dėl šių procesų suprastėjo ir natūralus upelių apsivalymas, todėl daugumoje ištiesintų upių vandens kokybės rodikliai neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų. „Mažai tikėtina, kad be papildomų priemonių gera ekologinė būklė galėtų būti atsistatyti ateinančiais dešimtmečiais“, – pastebi pašnekovas.

Sprendimas – švelnusis upių renatūralizavimas

Upių ir upelių ekologinės būklės pagerinimui daugelis ES šalių, taip pat ir Lietuva, sureguliuotose upėse jau naudoja taip vadinamas švelniojo renatūralizavimo priemones.

G. Sabas pasakoja, kad švelniosios renatūralizacijos priemonės – tai sraunumų, užutekių, duburių ir slenksčių suformavimas upės vagoje, jos skerspjūvio pakeitimai. Tam naudojamos natūralios gamtinės medžiagos, tokios kaip akmenys, gargždas, mediena. Renatūralizacijos priemonėms priskiriamas ir medžių sodinimas vagų šlaituose ar pakrantėse. „Taip sudaromos sąlygos formuotis upių buveinėms, skatina rūšinę įvairovę bei gausumą. Šios priemonės taip pat pagerina deguonies pasisavinimą upėje, savaiminį apsivalymą. Upių ir upelių šlaitus apsodinus medžiais ribojamas vandens paviršiaus apšvietimas, sukuriamas pavėsis, todėl vasarą mažėja vandens temperatūra bei upės vagos apaugimas pakrantės augalija“.

Dar viena efektyvi renatūralizacijos priemonė – natūralūs akmenys. G, Sabas pasakoja, kad iš pavienių akmenų upės vagoje galima formuoti tėkmės įvairovę, kuri net iki 60 proc. padidintų deguonies įsisavinimą vandenyje, o tai sudaro palankesnes sąlygas biofaunai – daugiau įvairesnių ir tauresnių žuvų geriau prisitaikę išgyventi tekančiame ir ypač deguonies prisotintame vandenyje. Ant akmenų paviršiaus taip pat gali formuotis naujos vabzdžių ir makrofitų naujų buveinės.

Akmenų metiniai, medžių kelmai sumažina erozijos poveikį, formuoja rėvas ir sietuvas, kurie būdingi natūralioms upių vagoms. Jie kaip ir medžių nuovartos formuoja užutekius, kuriuose

kaupiasi sąnašos. Šiose sąnašose gali kurtis jautrios makrofitų, o kartų makrobestubūrių rūšys.

Lietuvoje ES lėšomis finansuojamas upių renatūralizacijos projektas prasidėjo 2018 metais nuo tyrinėjimų ir projektavimo darbų. Parengus projektus, gavus reikalingus suderinimus ir leidimus švelniosios renatūralizacijos priemonės buvo įgyvendintos 78 Lietuvos vandens telkiniuose.

„Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje plačiai įgyvendinus upių atstatymo projektus panaudojus įvairias renatūralizacijos priemones atskleidžia teigiamus upių ekologinės būklės pokyčius. Remiantis užsienio gerąja patirtimi galima teigti, kad renatūralizacijos priemonių taikymas žmogaus labai pakeistose upėse yra vienas iš geriausių būdų atkurti upių gerą ekologinę būklę“, – Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas.

Aplinkos apsaugos agentūros info. 

D. Uksienė yra Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus Ne maisto medžiagų ir gaminių tyrimų poskyrio vedėja. Ji šia tema skaitys pranešimą parodoje-konferencijoje „Sveikatos paroda 2023“, kuri spalio 27–28 d. vyks LITEXPO centre Vilniuje. Pasak ekspertės, norint išvengti galimų pavojų virtuvėje ir sveikatos problemų, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą svarbių taisyklių.

Kartu su maistu – visa Mendelejevo lentelė

Puikiai paruoštas kepsnys, salotos ar sriuba gali būti tobulo skonio, tačiau, anot D. Uksienės, labai tikėtina, kad kartu su patiekalu suvalgysite ir vieną kitą mažiau pageidaujamą cheminę dalelę. Taip yra todėl, kad patys įvairiausi maisto produktai per visą savo gyvavimo ciklą nuo apdorojimo, fasavimo, laikymo iki suvartojimo turi tiesioginį kontaktą su įvairiais indais, maisto ruošimo įrankiais, įrenginiais perdirbant maisto produktus įmonėse, taip pat ir pakuotėmis.

Jeigu indai bei pakuotės yra kokybiški ir išsiskiriančių medžiagų kiekis neviršija leistinų normų – viskas gerai.

„Kiek maistas taps kenksmingas sveikatai, priklauso nuo to, koks kiekis cheminių junginių jame ištirpo. Moksliniais tyrimais įvertinta, kad iki tam tikro lygio cheminių medžiagų buvimas maiste nepadaro jo kenksmingo sveikatai ir yra leidžiamas pagal atitinkamus teisės aktus“, – sako chemijos specialistė.

Tačiau, jeigu indas ar pakuotė neatitinka saugumo standartų, ištirpusios maiste ir su juo suvartotos cheminės medžiagos gali kauptis organizme ir netgi sukelti lėtinių ligų. Pavyzdžiui, ftalatai trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą. Aliuminis trikdo inkstų veiklą, gali daryti įtaką kaulų ligoms.

„Galima drąsiai sakyti, kad į organizmą per maistą iš indų ir pakuočių gali patekti visa Mendelejevo lentelė ir dar daugybė junginių. Per gyvenimą tikrai tenka „paragauti“ aliuminio, nikelio, geležies, ftalatų, aromatinių aminų, melamino, formaldehido ir kitų medžiagų bei junginių. Lengviausiai į organizmą patenka medžiagos, kurios yra tirpios vandenyje, ilgiausiai lieka organizme tirpios riebaluose“, – pasakoja D. Uksienė.

Ekspertė priduria, kad tokiu keliu į mūsų organizmą patenkantys mikroskopiniai chemikalai gali būti pavojingi ir tuo, jog neigiamo poveikio iškart nepajusime. Tačiau, jeigu ilgus metus naudosimės tais pačiais nekokybiškais indais, nepageidaujamų medžiagų kiekis ir bloga įtaka mūsų savijautai tik augs. 

Visuomenėje dažnas įsitikinimas, kad bet kokie metaliniai ar keraminiai gaminiai yra visiškai saugūs, nes jie naudojami nuo senų senovės. Deja, pasak specialistės, tai yra mitas.

„Iš nekokybiško nerūdijančiojo plieno gaminių gali išsiskirti didesnis chromo ir nikelio kiekis, o iš netinkamai išdegtų keramikos gaminių ar panaudojus netinkamą glazūrą gali išsiskirti didesnis švino ir kadmio kiekis, viršijantis išsiskyrimo ribines vertes, nurodytas teisės aktuose, ir darantis neigiamą poveikį žmogaus organizmui“, – paaiškino specialistė.

Todėl, anot jos, svarbiausias kriterijus – ne iš ko indas pagamintas, bet kaip kokybiškai jis pagamintas. Tai turi būti padaryta laikantis geros gamybos praktikos reikalavimų, nepažeidžiant technologinių procesų ir parinkus tinkamas žaliavas. 

Prieš naudodami perskaitykime, kas parašyta

D. Uksienės teigimu, dalis atsakomybės vis dėlto tenka ir mums, vartotojams: tik tada, kai indą naudojame pagal paskirtį gamintojo nurodytomis sąlygomis, galime būti ramūs. Kitu atveju net ir kokybiškas indas nebūtinai apsaugos nuo chemikalų „vizito“ mūsų organizme.

„Manau, yra tokia bėda, kad žmonės pirkdami indus ar maisto gamybos įrankius neskaito, kas parašyta etiketėse ir juo labiau nebando perskaityti, kokia informacija yra pateikta ant paties indo ar serviravimo įrankių“, – pastebi specialistė ir pateikia keletą pavyzdžių.

Štai aliuminio folija kepiniams arba indai, pagaminti iš aliuminio. Apskritai vertinant jie saugūs naudoti, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tam tikrus apribojimus. Gaminių iš aliuminio negalima naudoti su rūgščiais (kurių pH vertė yra mažiau nei 4,5) maisto produktais. Taip pat jiems netinka ketaus keptuvės. Kodėl? Rūgštūs produktai tirpina minėtus metalus ir į maistą gali patekti jų tiek, kad darys žalingą poveikį organizmui.

Kitas pavyzdys – polivinilchlorido (PVC) plėvelė, dažnai naudojama maistui pakuoti. Pasak D. Uksienės, vis dėlto ji netinkama naudoti riebių produktų pakavimui, ypač tuo atveju, jeigu plėvelės ir maisto produkto kontaktas yra ilgalaikis. Todėl pastaruoju metu PVC keičiama į polietileno plėvelę, kuri yra saugesnė ir neturi naudojimo apribojimų.

Per karšta gali būti ir indams bei įrankiams

Neverta numoti ranka ir į temperatūros apribojimus, užrašytus ant gaminio arba jo etiketėje. Žinovė pateikia pavyzdį iš savo laboratorinės praktikos:

„Tyrimams buvo atnešta mentelė, iš pirmo žvilgsnio skirta maišyti keptuvėje. Bet jos etiketėje buvo nurodyta, kad gaminys gali būti naudojamas iki 100 °C temperatūros. Kaitinant keptuvę su aliejumi pasiekiama gerokai aukštesnė temperatūra. Taigi, iš šios mentelės, naudojamos aukštesnėje negu 100 °C temperatūroje, išsiskiria didesnis kiekisi pirminių aromatinių aminų.

Išvada – gaminys tinkamas naudoti pagal gamintojo nurodytas rekomendacijas, bet netinkamas naudoti savo nuožiūra. Nesvarbu, kad vizualiai atrodė, jog mentelę galima naudoti keptuvėje. Svarbiausia, ką nurodė gamintojas.“

D. Uksienė sako, kad karštis netinka ir plastikiniams gaminiams, nes daugiausia pavojingų cheminių medžiagų iš plastiko patenka į maistą, jei indas ar pakuotė su maistu (ar gėrimu) yra šildomi. Nerekomenduojama šildyti maisto plastikiniuose induose net ir tuo atveju, jeigu ant indo yra ženkliukas, leidžiantis jį naudoti mikrobangų krosnelėje. Pasak pašnekovės, geriau maistą šildyti keraminiuose arba stikliniuose induose.

Taip pat plastikinis indas gali būti kenksmingas, jeigu jame laikomas riebus maistas.

„Jeigu gaminys skirtas sąlyčiui su šaltais maisto produktais, negalima jo naudoti karštiems patiekalams laikyti. Jei gaminys skirtas šaltam vandeniui laikyti, nepatartina į jį pilti sulčių ir ilgai saugoti. Nereikėtų pamiršti, kad vienkartinė plastikinė tara yra netinkama pakartotinai laikyti ir konservuoti maisto produktams. Pakartotinai naudojamos vienkartinės pakuotės susibraižo ir cheminių medžiagų migracija padidėja. Buvęs saugus indas gali tapti nesaugsu“, – teigia chemikė.

Ji pateikia dar vieną aktualų patarimą: negalima maisto dėti į plastikinę tarą, skirtą ne maisto produktams; dekoratyviniai, antikvariniai keraminiai indai taip pat nėra skirti maistui ruošti, gaminti ar laikyti.

Ant gaminio, skirto liestis su maistu, turi būti atitinkamas ženklinimas – taurė ir šakutė. 

Naujų sprendimų paieškos

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ekspertė D. Uksienė teigia, kad mokslininkai stipriai prisideda prie tikslo, jog gaminiai, skirti liestis su maistu, būtų kuo sveikesni ir kokybiškesni. Daug dėmesio skiriama naujų metodikų kūrimui ir naujai susintetintų medžiagų tyrimui. 

„Šiandien įtraukiant į rinką naują cheminę medžiagą privalu įrodyti, kad nebus neigiamo poveikio aplinkai ir žmogaus sveikatai. Naujos metodikos leidžia tiksliau identifikuoti iš gaminių išsiskiriančias medžiagas ir tiksliau nustatyti jų koncentracijas. Taip pat peržiūrimos cheminėms medžiagoms taikytinos konkrečios išsiskyrimo ribinės vertės – medžiagų kiekis, kuris nedaro neigiamo poveikio sveikatai net ir esant ilgalaikiam poveikiui“, – sako pašnekovė. 

Pavyzdžiui, yra sumažinti cinko ir bisfenolio A leistini kiekiai – o jeigu gaminiai skirti vaikams maitinti, bisfenolis A jiems išvis yra uždraustas. Taip pat šiuo metu rengiami teisės aktai, kuriais planuojama sugriežtinti reikalavimus keraminiams gaminiams. 

Tačiau dar kartą prisiminkime: net kai mokslas ir pramonė atlieka visus „namų darbus“, galutinius sprendimus dėl saugios virtuvės priimame mes patys. 

D. Uksienės pranešimas apie maistui skirtus gaminius bus tik vienas iš daugelio, kuriuos lankytojai spalio 27–28 d. išgirs parodoje-konferencijoje „Sveikatos paroda 2023“. LITEXPO centre Vilniuje susirinkę lektoriai taip pat paskatins plačiau mąstyti apie fizinę, emocinę ir socialinę žmogaus gerovę bei neigiamus veiksnius žmogaus sveikatai. 

Organizatoriai kviečia atvykti į renginį ir pagerinti savo žinias sveikatingumo tema, ugdytis palankius sveikatai įgūdžius ir nuostatas, atrasti būdų, kaip tinkamai pasirūpinti savo fizine, emocine bei psichologine sveikata. Šių metų parodos-konferencijos šūkis – „Tavo ilgaamžiškumo kryptis!“.

Padidinkite pieno produktų įvairovę

„Stracciatella“ sūris garsėja minkšta, šilkine tekstūra ir švelniu, pienišku skoniu. Jis paprastai naudojamas kaip įdaras kitam itališkam sūriui – buratai, taip pat salotų ir kitų patiekalų gardinimui. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, kad tai – itin riebus sūris, tad jis turėtų būti vartojamas saikingai.

„Stracciatella“ – tai minkštasis sūris, kuris turi trumpą suvartojimo laiką: jį rekomenduojama suvartoti per parą nuo pagaminimo. Įtraukus šį sūrį į mitybos racioną, galima prisidėti prie kasdien suvartojamų pieno produktų įvairovės didinimo. Kalbant apie sveikatai palankią mitybą, „stracciatella“ prisideda ne tik prie skonio paletės praplėtimo, bet ir gaunamų naudingų maistinių medžiagų papildymo. „Stracciatella“ sūris yra geras baltymų, kurie būtini raumenims ir įvairioms organizmo funkcijoms palaikyti, šaltinis. Taip pat jame yra kalcio, kuris labai svarbus kaulų sveikatai, kraujo krešėjimui ir nervų veiklai. Be to, šio sūrio sudėtyje yra įvairių vitaminų ir mineralų, įskaitant vitaminą A, vitaminą B12, riboflaviną ir fosforą. Vis dėlto, šį sūrį beveik 50 proc. sudaro riebalai, iš kurių – net iki 98 proc. yra sotieji. Jie nėra sveikatai palankūs, tad tokio sūrio paros norma neturėtų viršyti daugiau nei šaukšto per dieną“, – sako gydytoja dietologė. 

Be to, nusprendus įtraukti šį sūrį į savo mitybos racioną, reikėtų nepamiršti ir jo kaloringumo: „Dėl didelio riebalų kiekio „stracciatella“ sūris yra išties kaloringas, todėl jei kontroliuojate suvartojamų kalorijų kiekį, jį reikėtų vartoti itin saikingai. Taip pat kai kuriose šio sūrio rūšyse gali būti pridėtinės druskos, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į bendrą suvartojamo natrio kiekį, ypač jei skundžiamasi aukštu kraujospūdžiu. „Stracciatella“ savyje turi ir laktozės, todėl ji netiks šio angliavandenio netoleruojantiems žmonėms.“ 

Šviežiausia „stracciatella“ – glotni, kreminė ir vientisa 

Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, įsigyjant „stracciatella“ sūrį, reikėtų atkreipti dėmesį į jo tekstūrą, spalvą bei kvapą. Anot ekspertės, net ir įpakavimas gali išduoti apie šio sūrio kokybės būklę.

„Aukštos kokybės „stracciatella“ sūris turi būti glotnus, kreminis ir vientisas, o jo spalva turėtų būti kreminė arba balta. Nuo šio produkto neturėtų sklisti nemalonus kvapas, kuris signalizuotų apie prasidėjusį gedimo procesą. Taip pat „stracciatella“ tekstūrą galima įvertinti švelniai paspaudus jo pakuotę – turėtų jaustis, kad sūris minkštas ir stangrus, o kai jį imate šaukštu, konsistencija turėtų priminti tirštą grietinėlę. Taip pat svarbu atsižvelgti į pakuotės būklę: jei ji įtrūkusi, nesandari ar kitaip pažeista, ieškokite kitos, į kurią nebūtų patekę oro. Dar svarbu žvilgtelti ir į sūrio sudedamųjų dalių sąrašą“, – rekomenduoja O. Suchočeva. 

Suvartokite kuo greičiau, kad išvengtumėte maisto produktų švaistymo

Komercijos operacijų vadovė taip pat pažymi, kad „stracciatella“ – greitai gendantis pieno produktas, tad svarbu planuoti maisto gamybą, jog nereikėtų išmesti nusipirkto sūrio, jei šis sugestų. Tokiu būdu pavyks išvengti ir maisto švaistymo. 

„Stracciatella“ sūrį laikykite originalioje pakuotėje šaldytuve, nuo 1°C iki 3°C temperatūroje. Šaldytuve jį geriau laikyti vėsesnėje vietoje – apatinėje lentynoje arba sūriui skirtame stalčiuje. Jei šis sūris nėra sandariai uždaromame inde, perkelkite jį į bet kurį hermetišką indą, prieš tai įsitikinę, jos pastarasis yra švarus ir sausas. Tokiu būdu išvengsite drėgmės praradimo ir kvapų įsigėrimo iš kitų šaldytuve esančių maisto produktų. Nereikėtų pamiršti ir to, kad šio sūrio sudėtyje yra grietinėlės, kuri gana greitai genda, todėl stenkitės jį sunaudoti per kelias dienas nuo atidarymo“, – pataria O. Suchočeva. Norintys gardinti patiekalus šiuo itališku sūriu ir sutaupyti, gali tai daryti iš anksto planuodami pirkinius ir pasinaudodami „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos.

Kviečiame išmėginti greitai paruošiamos naminio „stracciatella“ sūrio receptą, puikiai tiksiantį gardinti salotas, sumuštinius, troškinius ar apkepus. 

RECEPTAS

Naminis „Stracciatella“ sūris

Sūriui reikės: 

230 g šviežios mocarelos;

120 ml riebios grietinėlės;

Žiupsnelio druskos.

Gaminimo eiga:

1. Šviežią mocarelą rankomis suplėšykite į gabalėlius ir sudėkite į dubenį.
2. Mocarelos gabalėlius apvoliokite grietinėlėje ir druskoje. Sumaišykite.
3. Uždenkite dubenį plastikine plėvele ir bent valandą palaikykite šaldytuve.

Skanaus!

,,Rimi" info.

Toliau sužinosite apie medinių terasų įrengimą ir atrasite daugybę puikių idėjų norint įgyvendinti savo asmeninės terasos viziją.

Greitas ir profesionalus medinių terasų įrengimas

Galbūt stebėsitės sužinoję, jog terasų įrengimas nėra toks sudėtingas. Turint viziją, parengus planą ir įsigijus visas reikiamas medžiagas, darbai gali būti atlikti vos per keletą dienų.

Svarbiausia, kad darbus atliktų profesionalai, kurie gali užtikrinti nepriekaištingą terasų įrengimo kokybę. Meistrų gali būti daug ir įvairių, šiais laikais nemaža tokių, kurie pigiai siūlo savo paslaugas, bet nėra aišku ir dėl jų kokybės. Geriau nerizikuoti ir iš karto kreiptis į specialistus, kurie užtikrins, jog terasos būtų ilgaamžės.

Montuojant terasas naudojamos kokybiškos medžiagos – idealiai tam reikalui tinkantis medis ir tvirtinimo detalės. Mediena kruopščiai lakuojama padengiant ją keliais sluoksniais, kurie apsaugo nuo drėgmės ir kitų aplinkos sąlygų, nepaliekant nė mažiausio nepadengto ruoželio. Šitaip medis apsaugomas nuo puvimo ir dėvėjimosi, išlaiko savo gražią, estetišką išvaizdą daug metų.

Viskas pagal jūsų dizaino poreikius

Terasų kūrimas nėra monotoniškas procesas – tai be galo kūrybingas darbas, kuriam reikalingas profesionalumas ir atidumas detalėms. Nors ir darbų eiliškumas statant terasas vienodas, rezultatas, kurį išgauna meistrai, gali labai skirtis ir atitikti skirtingus klientų dizaino poreikius. Patyrę terasų meistrai sukurs gražią, jaukią, stilingą terasą, gal net su kokiomis nors kūrybinėmis detalėmis – viską pagal jūsų nurodymus.

Nieko nelaukite ir kreipkitės dėl terasų įrengimo jau dabar! Jūsų laukia profesionalios paslaugos prieinama kaina ir daugybė puikių pasiūlymų terasų įrengimui.

Daugiau apie terasų įrengimą sužinosite: https://statykterasa.essve.com/

Toliau skaitydami sužinosite apie Reima drabužius ir rasite platų jų asortimentą vyrams, moterims, vaikams gera kaina.

Viskas, ko reikia geram stiliui ir komfortui

Drabužiai kuriami ne vien tam, kad būtų patogūs ir atsparūs, bet kad ir atrodytų gražiai. stilingai. Apie Reima galima atsiliepti tik labai teigiamai – tai jau praėjusio amžiaus viduryje savo veiklą pradėjęs drabužių gamintojas, per daugybę metų ištobulinęs savo produkciją iki tokio lygio, kad jam prilygsta mažai kas. Kadangi gaminama Suomijoje – šiaurės krašte, kur šaltas klimatas, tai ir drabužiai išskirtinai patvarūs, sukurti šaltam ir drėgnam, vėjuotam orui, kuris dažnai mus aplanko ir Lietuvoje.

Blogas oras neegzistuoja – yra tik bloga apranga – štai taip teigia suomiška filosofija, visuomet pasirengusi prisitsaikyti prie esamo klimato bei atšiaurių gamtos sąlygų. Reima tiekia ne tik žieminius, bet ir demisezoninius drabužius, pritaikytus skirtingoms oro sąlygoms rudenį ir pavasarį. Ne išimtis ir šilti apsauginiai vasariški drabužiai – juk vėsių ir lietingų vasaros dienų pasitaiko ir Lietuvoje.

Platus Reima aprangos asortimentas

Ieškantiems patogios ir stilingos aprangos Reima asortimente laukia be galo platus drabužių pasirinkimas pagal skirtingus aprangos poreikius. Tai ne tik striukės ir megztiniai, šilti džemperiai ir kombinezonai, bet ir kelnės, įvairūs kiti aprangos elementai – pirštinės, kepurės ir t.t. Asortimentas labai platus ir nuolatos plečiasi.

Drabužių kainos labai įvairios ir pritaikytos pagal skirtingus aprangos poreikius bei pirkėjų finansines galimybes, tad sau tinkamą pasirinkimą ras kone kiekvienas.

Aukštos kokybės, stilingi Reima drabužiai jūsų plačiam pasirinkimui! Susipažinkite su specializuotu aprangos asortimentu iš arčiau ir išsirinkite gera kaina.

1. Atidžiai patikrinkite kontaktinius duomenis. Nesvarbu, ar tai gavėjo telefono numeris, ar elektroninio pašto adresas. Įsivėlus net menkiausiai klaidai ir praleidus vieną skaitmenį ar raidę, siuntos kelionė gali ženkliai pailgėti, o kai kuriais atvejais net grįžti atgal pas siuntėją. Todėl geriau neskubėkite ir prieš siųsdami siuntą atidžiai peržvelkite, ar suvesti duomenys teisingi.

2. Pasirinkite teisingą siuntos dydį. Prieš siuntą nešdami į paštomatą, arba užsakydami siuntos lipduką LP EXPRESS savitarnoje, parinkite tinkamą siuntos dydį bei siunčiamą prekę supakuokite į teisingo dydžio pakuotę. Taip išvengsite papildomų veiksmų prie paštomato –nereikės keisti siuntos dydžio ir atlikti papildomo mokėjimo. Be to, siuntą dedant, o ne grūdant į paštomato skyrelį apsaugoma siuntos pakuotė ir pats siuntos turinys. Tačiau jei apsirikote su siuntos dydžiu – ne bėda, siuntimą į didesnę dėžutę paprastai galite įsigyti ir paštomate.

3. Siuntą tinkamai įpakuokite. Pakavimui rekomenduojame naudoti tik tam skirtas ir aplinkai draugiškesnes pakavimo priemones – kartonines dėžutes arba iš perdirbto popieriaus pagamintus maišelius. Jeigu siunta vyniojama į polietileninius maišelius apsukant lipnia juosta, pakuotės paviršius tampa nelygus. Taip kyla rizika, kad siuntos lipdukas sunkiai prilips arba transportavimo metu visai nukris. Be to, patariama pakuotėms nenaudoti ir statybinių lipnių juostų, kurios lengvai atsiklijuoja, o siuntų lipdukai taip pat nukrenta. Radus siuntas be lipdukų yra labai sunku, o kartais ir visai neįmanoma, atrasti nei siuntos gavėjo, nei siuntėjo.

Galiausiai, jeigu įmanoma, siuntimui naudokite žemesnę ir platesnę dėžutę – tai leis ją išsiųsti naudojant mažesnę paštomato dėžutę ir kartu sutaupyti pinigų.

4. Siuntą formuokite internetu. Visus siuntos išsiuntimui reikalingus veiksmus greičiausiai atlikti galima LP EXPRESS savitarnos sistemoje – suformuoti siuntimo lipduką, jei namuose yra spausdintuvas, jį atsispausdinti, galiausiai, sumokėti už siuntą. Atėjus prie paštomato beliks nuskenuoti siuntą ir ją įdėti į atsivėrusią dėžutę. Jeigu spausdintuvo namie neturite – ne bėda, siuntos lipduką patogiai atsispausdinsite paštomate turėdami tik siuntos numerį. Pastarasis atkeliaus į jūsų el.paštą. Be to, siuntas formuoti savitarnoje ne tik greičiau, bet ir pigiau – joje yra taikomos žemesnės siuntimo kainos.

5. Pašto skyrius arčiau? Palikite jame be eilės. Nors LP EXPRESS paštomatų skaičius auga ir plečiasi nuolat, apmokėtas paštomatines siuntas su užklijuotais siuntų lipdukais galima palikti ir kiekviename iš 170 Lietuvos pašto skyrių visoje šalyje. Tai padaryti galima specialiai tam skirtoje pašto skyriaus vietoje – siuntų palikimo dėžėje arba vietoje su iškaba „Savitarnos siuntas palikite čia be eilės“.

Šiuo metu LP EXPRESS paštomatų tinklą visoje Lietuvoje sudaro beveik 400 paštomatų 106 gyvenvietėse visoje šalyje. Vienu metu per juos gali keliauti apie 53 tūkst. siuntų. Daugiau nei 97 proc. LP EXPRESS siuntų gavėjus pasiekia jau kitą darbo dieną.

LP info.

Nors visame pasaulyje cigarečių populiarumas mažėja, nuorūkų aplinkoje vis dar per daug, o jų galime aptikti visur. Įvairūs duomenys rodo, jog tai – dažniausiai aptinkama šiukšlė pasaulyje: kasmet į aplinką išmetama apie 4,5 trilijonai nuorūkų. Cigarečių nuorūkos – vienos iš dažniausiai aptinkamų šiukšlių jūrų ir vandenynų aplinkoje. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės Lauros Lauciutės, Lietuvoje atlikti tyrimai koreliuoja ir su Europos, ir su pasaulinėmis tendencijomis. 2019 – 2022 m. Klaipėdos universiteto Lietuvos paplūdimių (Melnragė, Palanga, Nida ir Smiltynė) monitoringo duomenimis, paplūdimyje, kas 100 metrų vidutiniškai buvo aptikti 42 vienetai cigarečių nuorūkų.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistai šiukšlių monitoringą Baltijos jūros pagrindiniuose Lietuvos paplūdimiuose atliko šių metų rugsėjo pradžioje, bet situacija panaši – daugiau kaip trečdalis (34 proc.) rastų šiukšlių Palangos paplūdimyje buvo nuorūkos. Dar prastesnė situacija Melnragės paplūdimyje – net 47 proc. šiukšlių buvo cigarečių nuorūkos.

Nuorūkų net nelaiko šiukšlėmis

Specialistė įsitikinusi, kad siekiant efektyviai kovoti su nuorūkų tarša, turėtų būti skiriama daug dėmesio švietimui ir edukacijai. Pasak L. Lauciutės, pasaulinės apklausos rodo, jog 75 procentai apklaustų rūkančiųjų prisipažįsta nuorūkas metantys tiesiog ant žemės. Ne ką geresnė situacija ir Lietuvoje. 2018 metais Klaipėdos universitetas atliko apklausą siekiant įvertinti taršos nuorūkomis priežastis. Apklausus 238 Lietuvos paplūdimių lankytojus paaiškėjo, kad 24,3 proc. apklaustų rūkančiųjų nurodė nuorūkomis atsikratantys... tiesiog užkasę jas smėlyje ar kitur. Daugiau kaip trečdalis (33 proc.) apklaustųjų sutiko su teiginiu, jog cigarečių nuorūkos... nėra šiukšlė. „Kitaip tariant, išmesdami nuorūką žmonės negalvoja, kad šiukšlina. Vadinasi, nesupranta, kokią potencialią žalą aplinkai daro“, – pabrėžė L. Lauciutė. Vis dėlto apklaustieji taip pat nurodė, kad didelę įtaką šiukšlinimui daro šiukšlių dėžių trūkumas arba jų buvimas per toli.

Pasak ekspertės, atsakingos pasaulio šalys, įskaitant ir Lietuvą, kovoja su šiukšlių, taip pat ir nuorūkų tarša įvairiais teisiniais dokumentais drausdamos ar kontroliuodamos plastiko naudojimą. Potenciali nuorūkų taršos mažinimo priemonė naudojama tabako pramonėje – gamintojams privalomas ženklinimas, kad gaminio sudėtyje yra plastikų ir dėl to šiukšlinimas tokiu gaminiu daro neigiamą poveikį aplinkai. Ant pakuotės pateikiama informacija, kokios atliekų šalinimo galimybės yra tinkamos.

Kodėl nuorūka – šiukšlė?

Pasak specialistės, cigarečių nuorūkose yra celiuliozės acetato, kitaip tariant – plastiko pluošto. Šių smulkių „siūlelių“ priklausomai nuo aplinkos sąlygų suyrimo terminas gali trukti nuo vienerių iki keturiolikos metų. Rūkant cigarečių filtruose kaupiasi cheminės medžiagos – daugiausia arsenas, nikotinas ir etilfenolis, sunkieji metalai. L. Lauciutė

pabrėžia, jog gyvūnams prarijus cigarečių nuorūkas kaip ir kitas šiukšles, užsikemša gyvūnų kvėpavimo ir virškinimo sistemos, žalojami jų vidaus organai. Nuorūkų koncentracija vandenyje gali būti mirtina kai kurioms rūšims žuvų, o nuorūkos dirvožemyje reikšmingai sumažina augalų augimą.

Aplinkos apsaugos agentūros info. 

Į šiukšlių dėžę dažniausiai keliauja daržovės

Daugybė žmonių pasaulyje kenčia nuo maisto stygiaus ir neturi pakankamai galimybių įsigyti kokybiškų ir maistingų produktų. Tačiau naujausios prekybos tinklo „Rimi“ atliktos pirkėjų apklausos rezultatai rodo, kad maisto švaistymo problemos mastas mūsų šalyje išlieka didelis.

„Sunku patikėti, kad per mėnesį didžioji dalis apklaustųjų išmeta iki 50 eurų vertės maisto produktų į šiukšliadėžę. O per metus šis skaičius siekia net apie 600 eurų. Dažniausiai namų ūkiuose išmetamos daržovės – tą patvirtino 16 proc. apklaustųjų. Taip pat sąraše rikiuojasi duona ir grūdų produktai, vaisiai ir uogos, pieno produktai ir mėsa. Šių ir kitų kategorijų maisto produktų išmetimo priežastys dažniausiai šios: pirmoji – nespėjama suvartoti maisto iki jo galiojimo datos pabaigos (40 proc.), o antroji – produktas praranda prekinę išvaizdą: suvysta, sudžiūva (29 proc.)“, – apklausos rezultatus atskleidžia „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas. 

Pasiūlo receptus ir leidžia panaudoti maisto likučius 

Nemaža dalis vartotojų – linkę įsigyti daugiau maisto produktų nei iš tikrųjų reikia. Dėl šios priežastis maistas taip pat gali būti išmetamas. Tačiau L. Aleliūnas primena, kad šią problemą padėtų išspręsti maisto planavimas ir ėjimas apsipirkti su iš anksto pasiruoštu produktų sąrašu.

„Kai planuojate maisto produktus ir sudarote reikiamų produktų sąrašą, remdamiesi savo valgymo planu ir jau turimu maistu, galite išvengti per didelio produktų kiekio įsigijimo, kuris galiausiai nepanaudojamas ir išmetamas. Planavimas skatina ir iš anksto apgalvoti, kaip efektyviai panaudoti jau turimus ingredientus, pavyzdžiui, atlikusius produktus galima įtraukti į būsimus patiekalus arba planuoti tokius, kuriuose naudojami panašūs ingredientai, taip sumažinant tikimybę, kad greitai gendantys produktai bus išmesti“, – pataria L. Aleliūnas. 

Pritrūkusiems idėjų, ką pasigaminti iš turimų maisto produktų bei jų likučių, ekspertas siūlo keletą išeičių. „Prieš porą metų kartu su danų startuoliu „Plant Jammer“ savo pirkėjams pasiūlėme dirbtinio intelekto šefą „Gaminu, neišmetu“. Įrankis veikia labai paprastai –  pažymėjus namuose turimus ingredientus, iš jų jis sugeneruoja galimas receptų idėjas“, – sako L. Aleliūnas ir priduria, kad šis įrankis padeda ne tik sumažinti maisto švaistymą, bet ir sutaupyti.

Be to, maisto išmetimo prevencijai gali pasitarnauti ir dalies produktų užšaldymas. Šaldyti galima kone viską: nuo vaisių ir daržovių, iki duonos gaminių ar pieno produktų. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad kiekvieno maisto produkto šaldymo sąlygos gali šiek tiek skirtis. Taip pat svarbu juos suvartoti per optimalų laikotarpį.

Spalį maisto nešvaistymo mėnesiu paskelbusio prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologai kviečia dažniau panaudoti maisto likučius naujų patiekalų gamybai. Juk net ir pavytusios prieskoninės žolelės ar suglebę špinatai gali tapti nuostabaus troškinio dalimi.

RECEPTAS

Pupelių ir pomidorų troškinys su špinatais

Ingredientai: 

3 šaukštai rafinuoto vynuogių sėklų aliejaus;

2 šaukštai pomidorų pastos;

230 g raudonųjų pupelių;

230 g baltųjų pupelių;

240 g pjaustytų pomidorų;

1 šaukštelio čiobrelių;

1 šaukštelio rozmarinų;

2 skiltelių česnako;

3 vnt. džiovintų abrikosų;

60 g špinatų;

30 g „Grana Padano“ ar kito kietojo sūrio;

Druskos ir pipirų pagal skonį.

Gaminimas:

1. Keptuvėje įkaitinkite aliejų.
2. Įdėkite pomidorų pastą, maišydami minutę.
3. Suberkite nusausintas pupeles, pomidorus, pjaustytas žoleles, džiovintus abrikosus (smulkiai pjaustytus), česnaką (išspaustą per česnakų spaustuvę), druską ir pipirus.
4. Troškinkite ant vidutinės ugnies apie 15 minučių.
5. Įmaišykite špinatus ir patroškinkite dar 5 minutes.
6. Patikrinkite ar užtenka druskos ir pipirų.
7. Troškinį patiekite dubenėliuose, pabarstę tarkuotu sūriu ir pipirais. 

Skanaus! 

,,Rimi" info. 

„Fizinei veiklai kasdien reikėtų skirti bent 30 minučių. Tai ypač svarbu senjorams. Kitu atveju organizme prasideda raumenų atrofijos (silpnėjimo) procesas: žmogui darosi vis sunkiau pradėti judėti, atsistoti, ima skaudėti įvairias kūno dalis“, – akcentuoja „Camelia“ vaistininkė V. Bečelytė.

Judėjimas, primena vaistininkė, yra visų gyvybinių procesų variklis, leidžiantis užtikrinti ne tik gerą sąnarių, raumenų, vidaus organų veiklą, bet ir palaikyti emocinę būklę, tinkamą miego kokybę bei pastovų energijos lygį dieną. Fizinio krūvio metu organizmas išskiria daugiau endorfinų – laimės hormonų, kurie slopina stresą, sukelia palengvėjimo ar netgi palaimos būseną. 

Pati pradžia – sunkiausia 

Mankštų ir fizinių pratimų senjorams šiandien galima atrasti įvairiausių: kineziterapeutai organizuoja įvairius jogos ar pilateso užsiėmimus, poliklinikose taip pat organizuojamos mankštos grupės, kur specialistai atidžiai prižiūri sportuojančius senjorus. Tie, kurie naudojasi kompiuteriu, įvairių fizinių pratimų gali atrasti ir socialinėse platformose.

Vaistininkė pabrėžia, kad prieš pradėdamas aktyviai sportuoti, vyresnio amžiaus asmuo turėtų pasitarti su savo gydytoju ir tik tuomet prisijungti prie sporto treniruočių. Ir net tada svarbiausia judant nepersistengti. 

„Pradėti aktyviau gyventi galima tiesiog kasdien išeinant pasivaikščioti ar kilimą liftu pakeičiant laiptais. Fizinis krūvis neturi būti didelis – net ir minimalus judėjimas padeda stabilizuoti raumenis, gerina lankstumą, kraujotaką bei stiprina kaulus“, – paprastais mankštos pratimais dalijasi V. Bečelytė. Ji primena ir tai, kad svarbu pasirinkti tinkamą aprangą bei avalynę.

Vaistininkė įvardija, kad mankštą galima atlikti dar nė neišlipus iš lovos: ištempti rankas, pirštus, kilnoti kojas, padaryti keletą atsilenkimų. „Jei iš namų išeiti nepavyksta, pasivaikščiokite aplink stalą, keletą kartų per dieną pakilnokite rankas į viršų ir šalis, atsisėskite ir vėl atsistokite“, – pataria V. Bečelytė.

Ji sako, jog vyresniame amžiuje mūsų kūnas ir sąnariai yra trapesni, todėl pratimai neturėtų būti daromi per jėgą. Kūnas turi išlikti stabilus, neturėtume jausti diskomforto ar skausmo. Todėl geriau sportuoti mažiau, nenaudoti visos turimos jėgos, bet nepersitempti ir nesusižaloti.

Kai reikia tik paskatinimo

Daliai garbingo amžiaus žmonių pasivaikščiojimas lauke ar kasdienė mankšta yra sudėtingi ar net neįmanomi dėl fizinės negalios, bet kartais – ir dėl emocinės būklės. „Sidabrinės linijos“ steigėja, skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė dalijasi, jog į negatyvias nuotaikas panirusiems senjorams gali nesinorėti nei mankštintis, nei vaikščioti. O kompanija, kuri valingai ištrauktų iš namų, paskatintų judėti, irgi ne visada greta.

Tokiu atveju žmogus įsisuka lyg į užburtą ratą: nejuda, nes nėra nuotaikos, o nėra nuotaikos, nes kūnas sustingęs, ir tai dar labiau kenkia emocinei savijautai. „Sidabrinė linija“ vyresnio amžiaus žmonėms pirmiausia siūlo savanorių ar kitų senjorų draugiją pokalbiams telefonu. Net ir vyresnio amžiaus senjorams, kurie dėl fizinės negalios paprasčiausiai negali palikti savo namų, pašnekovo pasakojimai apie lapais nuklotus takelius, išgirstus paukščių balsus ir gaivų miško kvapą gali padėti nusikelti į vaizduotės pasaulį ar prisiminimus ir vien taip pagerinti emocinę sveikatą. Gal tai ir nesumažins kūno skausmų, bet, tikėtina, sustiprins dvasines jėgas, reikiamas juos išgyventi.  

Gali padėti ir „nuotolinis“ pasivaikščiojimas, kai senjoras ir jo pašnekovas mankštinasi judėdami savais miestų ar kaimelių maršrutais. Ir abi puses stiprina žinojimas, kad kitame telefono „gale“ – palaikantis žmogus. „Kartais užtenka, kad mūsų savanoris paskambinęs padrąsina bei „palydi“ pro duris savo vyresnio amžiaus draugą į polikliniką ar į parduotuvę“, – pasakoja  K. Čiuželienė.

Abi ekspertės sutaria, kad didžiausia klaida yra galvoti, kad fizinis aktyvumas – tai maratonų bėgimas ar sunkios treniruotės sporto salėje. Geriau jaustis gali padėti ir kasdieniai namų ruošos darbai, nesudėtingi judesiai lovoje, neleidžiantys sustingti raumenims, net ir lengvas minkšto kamuoliuko pamaigymas rankose, padedantis neprarasti pirštų jėgos ir judrumo.

Kurių veislių šunims maistinė alergija diagnozuojama dažniausiai?

Nuo maistinės alergijos dažniausiai kenčia šių veislių šunys:

• Taksai
• Anglų buldogai
• Prancūzų buldogai
• Auksaspalviai retriveriai
• Vokiečių aviganiai
• Mopsai
• Pitbulliai
• Kokerspanieliai
• Shih Tzu
• Vakarų Škotijos baltieji terjerai
• Jorkšyro terjerai.

Kokie yra dažniausi alergijos simptomai?

• Odos niežėjimas
• Čiaudėjimas
• Letenų laižymas
• Odos bėrimai (ar kiti pažeidimai)
• Pleiskanojanti ir (arba) riebi oda
• Pigmentuota oda
• Akių paraudimas
• Akių traiškanojimas
• Vėmimas ir viduriavimas
• Kailio slinkimas
• Ausų infekcijos
• Antrinės mielių ar bakterinės infekcijos.

Ką daryti, jei jūsų šuo yra alergiškas?

Pirmiausia vertėtų ieškoti alergijos priežasties. Paanalizuokite, kokia yra jūsų augintinio  pašaro sudėtis: jei šiame maiste yra vištienos, jautienos, sojos, kviečių, kiaušinių ar kitų alergenų, vertėtų ieškoti tokio pašaro, kuriame nebūtų šių sudedamųjų dalių. Taip pat gali būti naudinga rinktis hipoalerginį pašarą, kurio platų pasirinkimą galite rasti https://evet.lt/  parduotuvėje. Jei pakeitus pašarą nepastebite jokių teigiamų pokyčių, vertėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris nustatys atsiradusių simptomų priežastį.

Primena, kokio dydžio porciją rinktis

Jautienos mėsa visame pasaulyje vertinama dėl sodraus skonio, sultingumo ir beribių galimybių su ja eksperimentuoti virtuvėje: nuo kepsnių kepimo ir čili troškinių virimo, iki maltos mėsos paplotėlių grilinimo. „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pasakoja, kad jautiena – aukštos kokybės baltymų šaltinis. 

„Baltymai būtini raumenų augimui ir atstatymui, imuninės sistemos veiklai ir įvairiems kitiems žmogaus organizmo procesams. Baltymai taip pat labai svarbūs fermentų ir hormonų gamybai. Jautiena turtinga ir B grupės vitaminais, tokiais kaip: B12, B6, niacinas (B3), riboflavinas (B2) ir pantoteno rūgštis (B5). Šie vitaminai yra būtini baltymų, energijos gamybai, kraujodarai, nervų veiklai, sveikos odos, plaukų ir akių būklei palaikyti. Dar šios rūšies mėsa yra geras mineralų, tokių kaip geležis, cinkas, fosforas ir selenas, šaltinis. Geležis būtina deguonies pernešimui kraujyje, cinkas – palaiko imuninės sistemos funkciją ir žaizdų gijimą, o fosforas – labai svarbus kaulų sveikatai. Be to, jautiena turi visas devynias nepakeičiamas aminorūgštis, kurių organizmas negali pasigaminti pats. Šios aminorūgštys yra baltymų sudedamosios dalys, tad būtinos įvairiems fiziologiniams procesams“, – jautienos maistines savybes atskleidžia gydytoja.

Tačiau dr. E. Gavelienė pataria rinktis kuo liesesnę jautieną: „Liesi jos gabalėliai, pavyzdžiui, nugarinė ir liesa malta jautiena, sumažina bendrą riebalų kiekį. O matomus riebalus nuo jautienos išpjovos pašalinant ir pasirenkant tokius kepimo būdus, kurie neprideda per daug riebalų, pavyzdžiui, kepimą ant grotelių – galima dar labiau pagerinti su šia mėsa ruoštų patiekalų palankumą sveikatai.“

Valgant jautieną taip pat labai svarbu kontroliuoti suvalgomos porcijas dydį. „Svarbu laikytis saikingumo, kad būtų išvengta per didelio kalorijų kiekio. Rekomenduojamas jautienos porcijos dydis paprastai yra apie 85–113 g (maždaug kortų kaladės dydžio) ir ne dažniau nei du–tris kartus per mėnesį“, – primena gydytoja dietologė.

Kas turėtų atsargiau valgyti jautieną?

Tačiau gydytoja dietologė atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmenims, sergantiems širdies ligomis, turintiems aukštą kraujospūdį ar padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat sergantiems tokiomis lėtinėmis ligomis, kaip cukrinis diabetas, būtų naudinga apriboti raudonos mėsos, įskaitant jautieną, vartojimą. 

„Raudonoje mėsoje gali būti daug sočiųjų riebalų, dėl kurių gali padidėti cholesterolio kiekis ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų rizika. Be to, šiuolaikinės medicinos duomenys patvirtina, jog per gausus raudonos mėsos kiekis susijęs su kai kurių lokalizacijų vėžio, pavyzdžiui, storosios žarnos, vystymusi. Taigi, dėliojant savo kasdieninį valgiaraštį verta atsiminti, kad tik įvairi mityba yra palankiausia sveikatai“, – primena E. Gavelienė.

Kaip laikyti namuose? 

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pabrėžia, kad geros kokybės patiekalams su jautiena – reikalinga kokybiška, tinkamomis sąlygomis namuose laikyta mėsa. 

„Jei neketinate iš karto naudoti įsigytos jautienos, laikykite ją šaldytuve, kai tik grįšite apsipirkę iš parduotuvės. Jautieną palikite originalioje pakuotėje, o jei ši pažeista arba atidaryta – perkelkite mėsą į sandarų indą, pervyniokite plastikine plėvele arba aliuminio folija. Jautieną laikykite apatinėje šaldytuvo lentynoje, kad išvengtumėte galimo kryžminio užteršimo su kitais maisto produktais, o šaldytuvo temperatūrą nustatykite nuo 0 °C iki 4 °C. Taip jautiena išliks atvėsinta ir joje sulėtės bakterijų dauginimasis“, – primena O. Suchočeva.

Ekspertė siūlo apsvarstyti ir mėsos užšaldymo galimybę, jei jautienos neplanuojate sunaudoti iškart, taip ją išlaikant tinkamą vartoti dar ilgiau: „Prieš užšaldymą jautieną sandariai suvyniokite į maistinę plėvelę, aliuminio foliją arba naudokite vakuuminius maišelius. Ant pakuotės užklijuokite etiketę su užšaldymo data, kad galėtumėte sekti jos galiojimo laiką. Kai būsite pasiruošę naudoti užšaldytą jautieną – saugiai ją atšildykite. Geriausia atšildyti šaldytuve per dieną ar dvi. Galima naudoti ir mikrobangų krosnelės atšildymo režimą arba įdėti jautieną į sandarų plastikinį maišelį ir panardinti drungną vandenį, kas 30 minučių jį keičiant. Bendrai šviežią jautieną šaldytuve galima laikyti 1–2 dienas.“

Pataria, kaip išsirinkti mėsą parduotuvėje 

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė pasakoja, kad kai kuriose šalyse jautiena klasifikuojama pagal jos kokybę ir marmuringumą. Pavyzdžiui, JAV galima matyti tokias kategorijas kaip „Prime“, „Choice“ ir „Select“: „Prime“ yra aukščiausios kokybės ir labiausiai marmurinė, o „Choice“ ir „Select“ taip pat yra geri variantai. Informacijos apie rūšiavimą savo šalyje reikėtų ieškoti ant pakuotės.“ 

Aukštos kokybės jautiena taip pat turi būti ryškios, vyšnių raudonumo spalvos. „Venkite pernelyg tamsios ar rudos mėsos, nes tai gali reikšti, kad mėsa sensta arba yra netinkamai laikoma. Be to, marmuringumas – baltos riebalų juostelės raumeniniame audinyje – suteikia mėsai skonio ir švelnumo. Ieškokite jautienos su tolygiu ir smulkiu marmuriniu sluoksniu visame raumenyje. Bendrai mėsa turi būti standžios tekstūros, o lengvai paspaudus – atšokti. Venkite pernelyg minkštos mėsos“, – patarimais dalijasi ekspertė.

Pasak O. Suchočevos, labiausiai tarp pirkėjų populiarėja jautienos maltiniai, kurių didžiausiose tinklo parduotuvėse galima rasti net keturių rūšių: „Pirkėjams ypač patinka sūrio skonio ir brandintos jautienos maltiniai, taip pat brandintos jautienos ir antrekoto didkepsniai.“

Kalbėdama apie mėsos tendencijas, specialistė atkreipia dėmesį, kad pirkėjai vis labiau vertina lietuvišką produkciją ir atsižvelgia į tai, kur jautiena užauginta: „Šiuo metu jautiena yra ant didelės populiarumo bangos. Pastebime, kad žmonės ieško kokybiškos, lietuviškos jautienos. Nenuostabu, juk savo šalyje turime puikiais sąlygas auginti ekologišką, aukštos kokybės mėsą, kuri „Rimi“ parduotuves pasiekia per ypatingai trumpą laiką. O norintys mėgautis jautienos patiekalais bei sutaupyti, gali tą daryti iš anksto planuodami pirkinius ir pasinaudodami „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos.“

Kviečiame išmėginti vieną madingiausių dabartinių receptų ir pasigaminti „Big Mac“ stiliaus įkvėptą takų užkandį. 

RECEPTAS 

„Big Mac“ stiliaus takai

Takų įdarui reikės:

450 g liesos arba itin liesos maltos jautienos;

12 mini miltinių tortilijų;

15 ml augalinio aliejaus;

12 riekelių čederio sūrio;

2 puodelių smulkintų „Iceberg“ salotų;

12 griežinėlių marinuotų agurkų;

1/4 vnt. susmulkinto svogūno;

Skrudintų sezamo sėklų (nebūtina).

Padažui reikės:

60 g majonezo;

30 g pomidorų padažo;

5 g geltonųjų garstyčių;

2,5 ml baltojo vyno acto;

2,5 ml cukraus;

1,25 ml paprikų miltelių;

1,25 ml česnakų miltelių;

1,25 ml svogūnų miltelių.

Gaminimo eiga:

1. Sumaišykite majonezą, pomidorų padažą, garstyčias, actą, cukrų, papriką, česnako miltelius ir svogūnų miltelius.
2. Padalykite jautieną į 12 vienodų rutuliuko formos porcijų, maždaug po 37 g kiekvienoje.
3. Išdėliokite tortilijas ir ant jos uždėkite jautienos porciją.
4. Švariomis rankomis arba pirštinėmis prispauskite mėsą prie tortilijos ir išlyginkite ją iki kraštų.
5. Lengvai pagardinkite druska ir pipirais. Pakartokite su likusiomis tortilijomis.
6. Įkaitinkite didelę keptuvę ant vidutinio stiprumo ugnies ir įpilkite šiek tiek aliejaus.
7. Įdėkite į keptuvę tako paplotėlius su jautiena per daug nesuspausdami, jautiena į apačią.
8. Kepkite 2–3 minutes arba kol jautiena įgaus aukso spalvos plutelę.
9. Kai paplotėliai bus paruošti, apverskite juos ir sumažinkite kaitrą iki vidutinio stiprumo.
10. Ant kiekvieno jautienos paplotėlio uždėkite po gabalėlį čederio sūrio ir uždenkite keptuvę dangčiu, kad sūris išsilydytų.
11. Išimkite tako paplotėlius su jautiena ir sūriu iš keptuvės.
12. Ant viršaus uždėkite smulkintų salotų, marinuotų agurkų griežinėlių, pjaustyto svogūno ir užpilkite pasigaminto padažo.
13. Ant viršaus pabarstykite skrudintų sezamo sėklų. 

Skanaus!

,,Rimi" info. 

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Konservavimo ir uogienių virimo procesas turi būti pradedamas nuo stiklainių paruošimo. Stiklainiai turi būti nesuskilę, gerai išvalyti. Svarbu žinoti, jog stiklainius nulieti  ir apiplauti  šiltu vandeniu nepakanka – šiltas vanduo tik pašalina ant stiklainio esančius nešvarumus, tačiau pačių stiklainių nedezinfekuoja, o juos dezinfekuoti privalu. Verdantis vanduo ar kaitinimas orkaitėje gali būti naudojamas kaip vienas iš dezinfekcijos būdų. Konservuojami produktai turi būti neužteršti, nepernokę, nuvalyti, pašalintos nevalgomos dalys.

Pasterizavimas – tai labai svarbus maisto konservavimo procesas, kuomet į sandarų indą ar kitą tarą sudedami produktai, tuomet kaitinami vandenyje ar garuose, kol sunaikinami kenksmingi mikroorganizmai. Pasterizavimui daržovės, vaisiai turi būti tinkamai paruošti – nuplauti, kartais blanširuoti (apiplikyti verdančiu vandeniu). Tačiau retkarčiais nutinka, jog jau pasterizuotų konservų dangteliai išsipučia – tai reiškia, jog konservas buvo netinkamai pasterizuotas, nes konservuotuose vaisiuose, daržovėse yra prasidėjusi ir toliau vyksta mikroorganizmų veikla. Toks konservas nėra tinkamas vartoti.

Jau paruoštus konservus, reiktų laikyti ne aukštesnėje kaip +10 0C temperatūroje, o užšaldytus - ne aukštesnėje kaip -18 0C ir būtinai sausoje vietoje.

Laikui bėgant konservuotas maistas kinta, juose gali pradėti daugintis sveikatai pavojingi mikroorganizmai. Konservų, kurie yra su pelėsiu ar turi kitų gedimų požymių valgyti nepatartina. Nors, jei ir nugriebsite pelėsį keliais centimetrais žemiau, tai negarantuos, jog jį pašalinote visą, o produktas tapo saugus vartoti.

Namų sąlygomis paruošti konservai turėtų būti suvartojami per vieną sezoną arba kaip įmanoma greičiau.

Daugiau informacijos apie konservuotus, šaldytus vaisius, daržoves bei grybus, rasite čia: https://rb.gy/97054

 VMVT info. 

Mažina alkio jausmą ir stiprina imunitetą

Nors anksčiau tradiciškai iš cukinijų buvo kepami blyneliai, dabar įvairių šalių tinklaraštininkai ir maisto gaminimo entuziastai dalijasi pačiais netikėčiausiais cukinijų panaudojimo būdais – nuo desertų, uogienių ar glotnučių, iki juostelėmis pjaustytų cukinijų bei makaronų. Dėl neutralaus skonio cukinijos tinkamos salotoms, sriuboms, troškiniams, apkepams, jos itin skanios keptos ant grotelių, o gurmanai vertina ir keptus cukinijų žiedus.

Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, cukinijos yra išties vertingos ir naudingos daržovės: „Jos aprūpina organizmą kaliu, fosforu, magniu, kalciu, geležimi, cinku, taip pat vitaminais C, A, E, B6 ir B2. Be to, cukinijos vertingos ir dėl karotinoidų: liuteino, zeaksatino, beta karoteno, beta kriptoksantino. Tai itin svarbu, norintiems kuo ilgiau išsaugoti gerą regėjimą arba pristabdyti akių ligas: kataraktos, glaukomos progresavimą, taip pat apsaugoti akis nuo kenksmingų saulės spindulių poveikio.“

Be to, beta karotenas, kaip antioksidantas, saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų, padeda išlaikyti odos elastingumą ir stiprina imunitetą. Tuo tarpu kriptoksantinas, kurio randama cukinijose, gali būti naudingas siekiant išvengti vėžio. „Cukinijos padeda palaikyti pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu bei mažina riziką sveikiesiems susirgti šia liga. Reguliarus cukinijų vartojimas gali padėti ir svorio kontrolei, nes skaidulos, esančios šioje daržovėje, mažina alkio jausmą“, – vardina dr. E. Gavelienė.

Ji priduria, kad sveikatai palankiausia valgyti jaunas, termiškai neapdorotas arba trumpai orkaitėje ar ant grotelių keptas cukinijas, o mažiausiai palanku jas čirškinti keptuvėje su dideliu kiekiu aliejaus: į šias daržoves, kaip ir į baklažanus, jis gana stipriai įsigeria.

Populiarios visus metus

Cukinijos – vienos pirmųjų daržovių, kurios trinamos į košeles kūdikiams, tačiau ūgtelėję vaikai dažnai cukinijų atsisako, tad mamos griebiasi įvairių gudrybių: įtarkuoja cukinijų į blynelių ar keksiukų tešlą, įdeda į kotletų faršą ar bulvių tarkius plokštainiui. Anot „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, dėl savo universalumo ir pigumo, cukinijos prekybos centruose yra populiarios ištisus metus. 

„Daržovės, o ypač derliaus sezono metu, išlieka vienos iš pigiausių pirkinių, todėl tikrai sutaupysite. Jei norite išsirinkti kokybiškiausias cukinijas, parduotuvėje dairykitės kietų, blizgių, sodrios spalvos, nepažeista ir nedėmėta odele daržovių. Naudingąsias savybes cukinijos, laikomos tamsioje ir sausoje vietoje, išsaugo gana ilgai. Tačiau ne visas jų rūšis galima ilgai laikyti, tad neturintiems rūsio ar šalto sandėliuko geriau jas dėti į šaldytuvą (galima suvynioti į popierių ar įdėti į maišelį). Taip pat cukinijų tyrę ar jų gabalėlius galima užšaldyti arba konservuoti žiemai kartu su kitomis daržovėmis“, –kaip išsaugoti cukinijų perteklių, pataria komercijos operacijų vadovė. 

Norint sutaupyti perkant daržoves, ji siūlo pasinaudoti lojalumo kortelių suteikiamais asmeniniais pasiūlymais. „Tik jums skirtus „Rimi“ pasiūlymus galėsite pasitikrinti keliose vietose: prisijungę prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat „Rimi“ programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse. Be to, prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvėse visoje Lietuvoje gali rasti daugiau kaip 600 prekių, kurių įprastos kainos yra bene žemiausios rinkoje, tad renkantis daržoves galima rasti pigiausių jų variantų“, – primena O. Suchočeva. 

Maisto tinklaraštininkė, receptų kūrėja ir „Rimi“ ambasadorė Goda Juknaitė siūlo išsikepti cukinijų duoną: ilgai nesugaiš net virtuvės naujokai, o rezultatas tikrai pradžiugins. „Kol visi rudenį kepa bananų duoną ar morkų pyragus, siūlau išbandyti puikų cukinijų naikinimo receptą: burnoje tirpstančią ir tiesiog tobulą cukinijų duoną. Mėgstantiems valgyti saldžiau, į tešlą patariu įberti šiek tiek šokolado gabalėlių, o propaguojantiems sveiką mitybą – sumažinti cukraus kiekį šiame recepte“, – rekomenduoja G. Juknaitė. 

RECEPTAS

Cukinijų duona, pagal Godą Juknaitę

Cukinijų duonai reikės: 

370 g cukinijos;
3 kiaušinių;
160 ml alyvuogių aliejaus;
80 g rudojo cukraus;
80 g baltojo cukraus;
1 šaukštelio vanilės;
1 šaukštelio cinamono;
1 šaukštelio malto muskato riešuto;
1,5 šaukštelio valgomosios sodos;
1 šaukštelio kepimo miltelių;
260 g miltų.

Kaip gaminti: 

1. Nuplaukite cukinijas, jas sutarkuokite. Dubenyje su tarkuota cukinija sumaišykite cukrų, vanilę, druską, kiaušinius ir aliejų. 
2. Tuomet įmaišykite prieskonius ir kepimo miltelius bei sodą, bet nepermaišykite. Įsijokite miltus ir maišykite, kol masė tampa vientisa. Ją supilkite į 25x9 cm duonos/keksų riebalais pateptą kepimo formą. 
3. Užbarstykite (nebūtina) rudo cukraus traškiai plutelei karamelizuotis ir pašaukite į iki 180 °C įkaitintą orkaitę 55 minutėms. Palikite atvėsti kambario temperatūroje. Galite patiekti su su natūraliu graikišku jogurtu.

Skanaus! 

,,Rimi" info. 

Nedaug nuo šios datos atsiliko kiti du rugpjūčio savaitgaliai - rugpjūčio 26-ąją įregistruota 346 santuokos, rugpjūčio 12-ąją - 335.

"Tradiciškai kiekvienais metais jaunavedžiai savo tuoktuvių dieną pasirenką vieną iš vasaros savaitgalių, tačiau šiemet tarp populiariausių datų pateko ir rugsėjis. Greičiausiai, dėl palankių ir visus džiuginančių oro sąlygų šiemet didžiausią savo gyvenimo šventę pažymėti rugsėjo 9-ąją nusprendė net 328 jaunavedžių poros", - komentuoja Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovė Aistė Gudaitienė.

Populiariausių vestuvių datų dešimtuke, kaip įprastai, galima rasti ir liepos savaitgalius: liepos 22 dieną susituokė 319 porų, liepos 15 dieną - 312, liepos 29 dieną - 279, o liepos 7 dieną - 266. Aktyviai jaunavedžiai tuokėsi ir rugpjūčio 5 dieną - įregistruota 308 santuokos bei birželio 17 dieną - 281 santuoka.

Iš viso nuo šių metų sausio MEPIS įregistruota daugiau nei 12 tūkst. santuokų. Iš jų apie ketvirtadalis buvo sudarytos bažnyčioje, o didžioji dalis - kitur. Absoliuti dauguma santuokų, žinoma, sudarytos Lietuvoje, tačiau yra nemažai ir užsienyje sudarytų ir įregistruotų santuokų.

Dažniausiai svetur tuoktis nusprendusios poros rinkosi Norvegiją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, taip pat Italiją, Ispaniją ar Graikiją. Tačiau buvo porų, kurios savo vestuvių šventei rinkosi ir egzotiškesnius kraštus, pavyzdžiui, Seišelius, Mauricijų, Dominikos Respubliką, Meksiką, Namibiją, Maroką, Indiją, Braziliją, Japoniją ar Filipinus.

Vestuvių planuotoja: ruduo tampa vis populiaresnis vestuvėms

Vestuvių planuotojai pastebi, kad ruduo tampa vis populiaresnis tarp savo vestuves planuojančiųjų porų tiek dėl palankių oro sąlygų, tiek dėl platesnių pasirinkimo galimybių.

"Dėl šiltėjančio rudens kasmet jaučiamas vestuvių sezono ilgėjimas ir vis daugiau jaunavedžių porų pasirenka rudens pradžią savo šventei. Taip pat rudens sezonas vestuvėse reiškia galimybę rinktis iš norimų paslaugų teikėjų, nes dauguma jų jau dirba laisvesniu grafiku", - pasakoja vestuvių planuotoja Justina Vasiljevaitė ir priduria, kad poros vestuves planuoti pradeda likus 8 mėn. - 1 metams iki jų.

Jos teigimu, nors kai kurios poros ir ieško įdomesnių datų susituokti, dauguma visgi renkasi svarbias sau datas arba patogias dienas jiems ir svečiams.

"Pastebima tendencija - daugėja vestuvių švenčių darbo dienomis, pavyzdžiui, ketvirtadieniais ir penktadieniais. Tai jauniesiems leidžia šiek tiek sutaupyti, surengti ilgiau trunkančią šventę, patogiai pailsėti ir pabūti su savo artimiausiais žmonėmis savaitgalį. Kasmet vestuvių planuotojos ir kitų paslaugų ieškančios poros pirmąsias datas rezervuoja liepos ir rugpjūčio mėnesių antroje pusėje. Žinoma, šeštadieniai išliks populiariausia diena vestuvėms, tačiau matomas besituokiančių porų skaičiaus kilimas ir darbo dienomis", - kalba J. Vasiljevaitė.

Registrų centro duomenimis, per visus praėjusius metus iš viso buvo įregistruota beveik 20 tūkst. santuokų. Populiariausios vestuvių datos pernai buvo rugpjūčio 20, rugpjūčio 6 ir liepos 23 dienos.

,,Registrų centro" info. 

Tie, kurie skaito maisto tinklaraštininko „Riebus katinas“ apžvalgas, žino, jog dažniausiai jis į viešumą iškelia restoranų, kavinių bei kitų užeigų problemas dėl nešvaros, prasto ar neskanaus maisto, peikia klientų aptarnavimo kultūrą ir panašiai. Pasitaiko ir gerųjų „Riebaus katino“ apžvalgų, o susumavęs savo pastebėjimus, apžvalgininkas įvertina maitinimo įstaigą nuo 1 (labai prastai) iki 5 (labai gerai) žvaigždučių, arba, kaip rašo apžvalgininkas, „katino nagučiais“. Po netikėto apsilankymo Jonavoje, maisto kritikas suteikė „Požiūris - pizza“ patį aukščiausią įvertinimą – 5 žvaigždutes.

„Kad jis važinėja, mes žinojome. Kuomet dar turėjome seną meniu, nuolat pamastydavom, kas būtų, jei pas mus apsilankytų.

Kiek vėliau nutarėm sukurti kažką naujo bei atnaujinom meniu, o rugpjūtį sulaukėm tinklaraštininko vizito, apie kurį sužinojom tik paėmę apmokėtą sąskaitą, prie kurios buvo paliktas penkių žvaigždučių įvertinimo lipdukas.

Mes jo net nematėm, nežinojom, kaip atrodo, o gavę lipduką puolėm peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus, tačiau nesėkmingai, atrasti kas mus įvertino – nepavyko“, - šypsodamasis pasakoja kavinės įkūrėjas Evaldas bei priduria, kad nors tą lemtingą dieną ir buvo daug klientų, kuomet gali pasitaikyti nesėkmių, vis tik pavyko įtikti netikėtam svečiui ir gauti lemtingą aukštą įvertinimą.

Kaip sako Evaldas, tą dieną dirbęs picerijos kolektyvas pamatęs lipduką su įvertinimu, pagalvojo, kad kažkas tik pokštauja, tačiau vėliau patikėję savo laime, užsiklijavo lipduką (video ČIA), kuris dabar puošia „Požiūrio“ įėjimą. „Riebaus katino“ apžvalgą rasite ČIA. ir ČIA.

Gausi kokybiško maisto pasiūla

„Riebus katinas“ mėgsta kartoti, kad norint pasiūlyti kokybę, meniu neturi būti platus. Tačiau gausus „Požiūrio“ meniu nesutrukdė tinklaraštininkui pamaloninti savo gomurio, o kaip sako picerijos savininkas, neretai kokybė priklauso nuo darnaus ir profesionalaus kolektyvo. 

„Turime dvi linijas – atskirai picos, o kita patalpa – kitas virtuvės asortimentas. Dar atsirado ir grilius, taip pat dvi virtuvės pozicijos. Bet turime susidirbusį, gerą kolektyvą, kuris sugeba pagaminti tokį maistą, kokio Jonavoje nerasite. Pavyzdžiui, mes vieninteliai gaminame Romos picas, su ypatingu, ilgai brandintu storu padu. Ji ir „Riebų katiną“ užkabino, o po paviešintos jo apžvalgos, sulaukiame klientų iš kitų miestų – Ukmergės, Klaipėdos, Kėdainių, Kauno ir kitų. Savaitgaliais net eilės prie durų būna, įpūtė mums čia „vėjų“ katino apžvalga. 

Mūsų picas nuolat „kerta“ ir „CBet“ krepšininkai, kas labai džiugina.  

Virtuvėje savaitgaliais dirba trys žmonės, atskiras darbuotojas prie picų, dar užsakomojo maisto išvežiotojas, prie baro būna vienas arba du. Esu dėkingas visam kolektyvui, kad sugeba įgyvendinti mano idėjas, nes vienam viską pasiekti būtų sunku“, - kolektyvui dėkoja Evaldas.

Svarbu - motyvuotas kolektyvas

„Esu įsitikinęs, kad kavinės siela – visas kolektyvas, o virtuvės širdis yra virėjas, ir jei jis bus ne nuotaikoj, ar neturės motyvacijos, kepsniai gali būti apdegę, o geriausia motyvacija ir nuotaikos užtikrinimas – malonus žodis.

Jaučio žandai gaminami iki 16 valandų, burgeriai su vyno, viskio, džemo padažu, kuris čia verdamas iki 8 valandų. Turim tokių idėjinių patiekalų, kurių gamyba ilga ir sudėtinga, todėl už tokį darbą būtinas ir geras įvertinimas, ką ir stengiuosi daryti“, - kalba „Požiūrio“ savininkas.

Ieškojo įvairių variantų

Paprašytas papasakoti apie save, picerijos „Požiūris“ sumanytojas Evaldas pradeda vardinti:

„Anksčiau nieko bendro su maistu neturėjau, bet dabar esu „Požiūrio“ savininkas, įkūrėjas, virėjas, valytojas, vairuotojas, direktorius – viskas viename. Prieš beveik keturis metus išsinuomavome buvusios bistro kavinės patalpas, jas ir įrangą – atnaujinome. Kadangi pats mėgstu skaniai pavalgyti, bet dažniausiai, ką galime pasirinkti, maždaug visur panašu, o norėjosi kitokio ,,žvilgsnio", todėl ėmiausi maisto ruošos. Ieškojau įvairių variantų, tobulinau patiekalus, juos derinom kartu su virėjais ir dabar turime puikų, ištobulintą rezultatą.  

Žmona Renata irgi sukasi kartu kaip išmanydama, darbuotis padeda ir mama“, - pasakoja „Požiūrio“ įkūrėjas.

Svajoja apie plėtrą  

Pasak Evaldo, daugėjant užsakymams, besiplečiant maisto ruošos apimtims, o ateityje galimai didėjant ir pačios kavinės patalpoms, „Požiūris“ dairosi naujų komandos narių.

„Svajonė – pasiūlyti steikus, gal plėsti pačias patalpas. Tačiau šiai dienai, daugėjant užsakymų, kviesčiau prie mūsų kolektyvo prisijungti naujus narius. Ieškau virėjų, kurie norėtų dirbti, užsidirbti, o motyvaciją garantuoju. Ieškau ir virėjų, ir kitų darbuotojų, ateikite, pasikalbėsime, tikrai kažką sutarsime, laukiu“, - naujus kolektyvo narius vilioja Evaldas.

Kiekvienas baldas turi būti paprastas ir patogus naudoti. Nors kai kurias funkcijas galima modifikuoti arba taisyti, parametrai, tokie kaip svoris ir dydis, nesikeičia. Sprendimas pirkti bet kokį baldą turėtų būti kruopščiai apgalvotas. Per sunkią kėdę pagyvenusiam žmogui gali būti sunku pajudinti ir pakelti. Aštrūs kraštai gali būti pavojingi, jei namuose gyvena mažas vaikas. Nesvarbu, kokio tipo baldai jus domina, nepamirškite tiksliai nurodyti, kur jie bus pastatyti ir kokias funkcijas atliks. Patikrinkite, ar lentynoje yra pakankamai lentynų, ar spinta lengvai atsidaro, ar stalas yra tinkamo aukščio.

Raskite stilingą baldą, kuris jus džiugins

Klasikiniai baldai dažnai yra brangakmeniai, kurie atlieka ne tik utilitarines funkcijas, bet ir suteikia nepaprastą estetinį malonumą. Ieškodami savo namams tinkamo stalo, komodos ar fotelio, vadovaukitės savo intuicija ir asmeniniu skoniu. Dėl to jums patiks kasdien žiūrėti į pasirinktus baldus.

Klasikiniai baldai yra unikalūs daiktai. Renkantis juos reikėtų nepamiršti apie kokybę, estetiką, funkcionalumą, o kilus abejonių verta pasikonsultuoti su kvalifikuotu pardavėju. To dėka įsigysite baldus, kurie tiks jūsų namams ir geriausiai atitiks jūsų poreikius.

Stilingų baldų gamintojas

Renkantis baldus verta atkreipti dėmesį į jų gamintoją. Geriausia rinktis patikimus prekių ženklus. Pripažinti baldų gamintojai taip pat siūlo aukštos kokybės medžiagas ir nesenstantį dizainą, kuris niekada neišeina iš mados. Taip pat verta paminėti, kad daugelis pasaulinio lygio gamintojų savo gaminiams suteikia garantiją. Tai įrodo, kad jie parduoda geros kokybės baldus, kurie tarnaus ilgus metus.

„Vis dar gajos patyčios tarp vaikų, susiduriame su vaikų smurtiniais tarpusavio santykiais – tai yra ženklai, kad mūsų atžaloms pritrūko socialinių gebėjimų: spręsti konfliktus, atjausti ir suprasti kitus, reikšti emocijas – bendrauti. Todėl svarbu žinoti, kad vaiko gebėjimas bendrauti gali būti lavinamas, o tėvų vaidmuo čia išlieka reikšmingu visais vaiko raidos etapais“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities skyriaus vedėja Neringa Martišienė.

Skirtingi tyrimai rodo, kad pagal savo amžių tinkamus socialinius įgūdžius gali turėti kas trečias vaikas. Tad kaip galėtume padėti savo vaikams šį gebėjimą ugdyti ir lavinti?

Užtikrinkime galimybę bendrauti už šeimos ribų

Vaikas gimsta, auga ir formuojasi šeimos aplinkoje. Šioje unikalioje erdvėje susiformuoja ir vaiko įgūdžiai, vaikas perima šeimos vertybes, elgesio normas. Kai tėvai suteikia vaikui saugumą ir tvirtą emocinį pagrindą, tai skatina jį pasitikėti žmonėmis, jį supančia aplinka ir noriai pažinti platesnį pasaulį.

„Nors kūdikis save ir mamą iš pradžių suvokia kaip vienį ir iš šio laikotarpio turi patyrimą, kad yra pats svarbiausias, augant, jo socialiniai poreikiai didėja. Svarbu, kad tėvai suprastų šių poreikių reikšmę vaikui ir užtikrintų vaikui saugaus ir pilnaverčio bendravimo galimybes už šeimos ribų“, – akcentuoja N. Martišienė.

Pasak vaiko teisių gynėjos, puiki erdvė padėti vaikui susitikti su kitais žmonėmis ir išmokti su jais bendrauti yra ikimokyklinės įstaigos aplinka, o vėliau jau didesnė – mokyklos bendruomenė, įvairios vaikui artimos popamokinės veiklos ir, žinoma, vasaros stovyklos.

Į šias naujas aplinkas vaikas ateina su šeimos vertybėmis ir jas gali užtvirtinti. Dar daugiau – per santykius su bendraamžiais ir kitais žmonėmis, naujas patirtis ir žinias vaikas plečia šeimoje suformuotus socialinius įgūdžius ir juos papildo naujais.

N. Martišienė sako, kad kiekvienas santykis vaiką ugdo. Pavyzdžiui, bendraudamas su kitais, vaikas realiai patiria, koks elgesys stiprina tarpusavio ryšį ir padeda užmegzti draugystę, kokios taisyklės ir kokie būdai spręsti problemas gyvenime veikia. Per patyrimą, kad vaikas gali, žino, už ką buvo įvertintas, auga vaiko pasitikėjimo savimi jausmas, vaikas tampa emociškai atsparesniu.

Gerais socialiniais įgūdžiais pasižymintis mažesnis vaikas, žaisdamas kito vaiko nenuskriaus, o tapęs vyresniu – gerbs ir vertins bet kurio kito žmogaus asmenines ribas.

• Bendraudamas vaikas įgyja pasitikėjimo savimi,
• Ugdo savo emocinį atsparumą,
• Perima socialinio gyvenimo taisykles ir normas,
• Mokosi komunikuoti ir priimti grįžtamąjį ryšį,
• Įgyja gebėjimą suprasti ir atjausti kitą,
• Identifikuoja ir suvokia save.

Padėkime vaikui įveikti baugias situacijas

Vaiko teisių gynėja pataria suklusti, jeigu iš vaiko girdite „aš neturiu draugų“, „su manim niekas nenori bendrauti“ ir pan. Matote, kad vaikas nenori eiti į mokyklą, vengia bendraamžių susibūrimų, išgyvena sunkumus adaptuojantis naujoje aplinkoje – šiuos požymius taip pat reikėtų vertinti rimtai.   

„Kai vaikas pritrūksta patirties, kaip tam tikrose situacijose išbūti, tada jos atrodo baugios, jų gali  vengti. Tam tikrais atvejais gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai – pykins, skaudės pilvuką ar galvą“, – atkreipia dėmesį N. Martišienė.

Jos nuomone, ką tėvai geriausio gali padaryti šiuo atveju, tai sudaryti erdvę vaikui reflektuoti savo jauseną, suteikti emocinį palaikymą ir patvirtinimą. O kaip atsvarą nusivylimui, užsisklendimui, virtualiam gyvenimui – pasiūlyti kokybišką bendravimą. Pavyzdžiui, kartu žaisti stalo žaidimus, keliauti ar stovyklauti su vaikais, jų draugais ar draugų šeimomis – iš pradžių plėsti vaikui saugią aplinką.

Jau vėliau galima po truputį padėti vaikui išeiti iš komforto zonos, sukurti jam kuo daugiau situacijų, kurias turės įveikti, išmokti prisitaikyti, rasti sprendimus. Visa tai padės lavinti bendravimo gebėjimus.  

Pripažinkime savo teisę klysti ir eikime pirmyn

Psichologė psichoterapeutė doc. dr. Asta Adler taip pat pabrėžia vaiko socialinių įgūdžių ugdymą, kaip svarbų aspektą pilnavertei asmenybei formuotis ir tuo pačiu drąsina tėvus kilus sunkumams  ieškoti pagalbos. Psichoterapeutė sako, kad auginant vaiką, visi galime padaryti klaidų, bet jas galima taisyti patiems mokantis ir tobulėjant.

Pasak A. Adler, moksliniai tyrimai atskleidžia, kad tik gimęs vaikas jau daug ilgiau savo dėmesį sutelkia į judančius daiktus ir veidus. Todėl, panašu, kad vaiko gebėjimas fiksuoti veidus ir atpažinti veido mimikas, o per tai artimiausio žmogaus reakcijas ir pagrindines emocijas – įgimtas. Taigi, tėvai ar kiti vaiku besirūpinantys žmonės vaikui suteikia pirmąją informaciją apie pasaulį. Jeigu vaikas šiame ryšyje jaučiasi saugus, jis gali savo artimiausią aplinką ramiai tyrinėti ir ją palaipsniui noriai plėsti. Jeigu dėmesio pritrūko ar kitaip buvo nuskriaustas, išmoksta, kad niekuo tikėti negali ir toks įsitikinimas tampa kliūtimi mezgant ryšį su bendraamžiais, draugais ir kuriant partnerystę suaugus.

„Ankstyvoji patirtis ir įsitikinimai nelengvai keičiasi, tačiau nauja pozityvi patirtis sukuria naujas galimybes. Žmonių smegenys yra plastiškos, todėl nauja patirtis mus gali paveikti bet kuriame gyvenimo etape. Mūsų tėvai mus augindami darė klaidas ir dėl to patys būdami tėvais nesąmoningai klystame, tačiau labai svarbu judėti toliau su jausmu, kad galiu rinktis, ką su savo patirtimi daryti, kaip tą patirtį įprasminti ir eiti pirmyn“, – tvirtina A. Adler.

Psichoterapeutė įsitikinusi, kad jeigu tėvai bando rasti atsakymus į savo abejones, pripažinti ne visada teisingus sprendimus ir apie juos kalbėti su vaiku, tai kartu moko vaiką, kaip elgtis su savo klaidomis. Tai irgi viena iš vaikui vertingų patirčių.

Pasak A. Adler, kartais mums gali atrodyti, kad vaikas jau pats savaime turi suprasti, kas gera, o kas ne, suvokti santykius ir savireguliacijos mechanizmą valdant emocijas, bet taip nėra. Šis procesas formuojasi ir lavėja tik tarpasmeniniame santykyje ir visos patirtys tampa pagrindu draugystei, partnerystei ir galiausiai, santykiui jau su savo vaikais.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112. 

Laikykitės tinkamo darbo ir poilsio režimo

Pirmasis ir bene svarbiausias žingsnis yra konkrečios dienotvarkės numatymas. Tai reiškia, kad atsikėlę ryte jau turėtumėte žinoti, kokie šiandien darbai jūsų laukia. Net jei turite atlikti daugybę užduočių, o kolegos kasdien prideda dar ir naujų, nedirbkite savo poilsio sąskaita. Pasibaigus darbo valandoms, išjunkite kompiuterį ir išsyk keliaukite ilsėtis. Dirbdami viršvalandžius ne tik rizikuojate pritrūkti poilsio, bet ir mažinate darbo kokybę, tad užduotys tokiomis sąlygomis atliekamos nedėmesingai ir gali nepatenkinti kolegų ar klientų lūkesčių. Po darbo grįžę namo taip pat pasistenkite bent keletą valandų skirti kokybiškam poilsiui – pasigaminkite skanią vakarienę, užsiimkite joga, paskaitykite knygą ar tiesiog pasigardžiuodami suvalgykite savo mėgstamą desertą – bent šiam laikotarpiui atsisakydami ekranų pajusite, kad mintys tampa lengvesnės, jaučiatės labiau pailsėję ir nesudirgę net po įtemptos dienos. Taip pat nemažiau svarbu laikytis ir miego režimo – į lovą keliauti pasistenkite visuomet tuo pačiu metu, o prieš gulantis taip pat kuo mažiau naudokite telefoną bei nežiūrėkite televizoriaus ištisas valandas – tai leis greičiau užmigti ir kokybiškiau pailsėti prieš naują darbo dieną.

Skirkite laiko kūno atokvėpiui

Žinoma, vien gera psichinė sveikata negali užtikrinti puikios jūsų savijautos – kūnas taip pat privalo būti pailsėjęs. Jei po atostogų išsyk imsite visur skubėti, o vakarais prie viso to prisijungs dar ir treniruotė sporto klube, jau prabėgus pirmai savaitei darbe galite jaustis išsekę. Tam, kad kokybiškai pailsintumėte kūną, nebūtina visą savaitgalį praleisti besivartant lovoje ar tinginiaujant ant sofos – taip, greičiausiai, tik dar labiau jausite nuovargį. Verčiau paieškokite alternatyvių poilsio galimybių – užsiimkite meditacija, pagulėkite vonioje ar išeikite lengvam pasivaikščiojimui. Bene geriausias būdas atpalaiduoti kūną ir leisti jam pamiršti įtemptą dieną yra SPA poilsis. Pasinaudokite vienos didžiausių Baltijos šalyse poilsio ir pramogų parduotuvės Noriu Noriu Noriu pasiūlymais ir bent vienam savaitgaliui ištrūkite pasilepinti maloniomis procedūromis. Masažai, įvairūs kūno įvyniojimai, prabangus odos palepinimas leis pailsinti kūną nuo kasdienės įtampos, o jūs jausitės visokeriopai pailsėję ir kupini energijos.

Atraskite naujų veiklų privalumus

Psichinės sveikatos specialistai taip pat teigia, kad nuo perdegimo gali apsaugoti ir naujų hobių paieškos. Tai gali būti ypač aktualu tiems žmonėms, kurie iki šiol nėra savęs atradę ar tiesiog vengia išbandyti kažką naujo. Ruduo – puikus metas pokyčiams, todėl atraskite drąsos pagaliau užsukti į šalia namų esantį sporto klubą, apsilankykite miesto bibliotekoje, pradėkite piešti ar užsirašykite seniai išsvajotoms gitaros pamokoms. Net jei gali atrodyti, kad dienotvarkėje sunku įsprausti net valandą naujai veiklai, tai dažniausiai tėra iliuzija – pradėję lankyti mėgstamus užsiėmimus, jiems laiko rasite išsyk, o kiekviena diena atneš kažką labai laukiamo. Be to, nauja veikla atitolins mintis nuo įprastinio darbo ir kitų kasdienių rūpesčių, tad užkirsti kelią perdegimui bus paprasta kaip niekada anksčiau.

„Vis daugiau žmonių jungiasi į „vaikščiotųjų“ gretas, nes žino rekomendaciją per dieną nueiti 10 tūkst. žingsnių. Vaikščiojimas yra sąlyginai pigus sportas, tai atgaiva kūnui ir protui, puikus būdas susilieti su gamta, nusiraminti ir sudeginti kalorijų perteklių. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad prie intensyvesnio vaikščiojimo, taip vadinamo „haikingo“, arba žygių, reikėtų pratintis laipsniškai bei nepervertinti savo galimybių. Vaistinėje sulaukiame ir tokių pacientų, kurie ateina iš anksto pasitarti bei pasikonsultuoti, ir tų, kurie vaikščiodami susidūrė su nemaloniomis situacijomis: nuospaudomis, patempimais, sumušimais, nudegimais saulėje“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.

Vaikščiojimui reikia pasiruošti

Prieš pradedant bet kokio tipo žygius ar pasivaikščiojimus L. Vanagaitė pirmiausia rekomenduoja susipažinti su vietove. Iš pradžių geriau pasirinkti takus netoli savo gyvenamosios vietos, kad būtų lengva juos pasiekti.

„Lietuvoje yra ir daug pažintinių takų, ir galimybių pasirinkti žygius po laukinę gamtą, tad svarbiausia juos renkantis išsiaiškinti, kokio ilgio yra takas ar trasa, kokia pačių takų būklė, koks vietovės reljefas. Nes viena yra eiti plačiu, lygiu takeliu, o visai kas kita – kone žvėrių takais, lipant per išvartytus medžius. Be to, didelę įtaką daro ir tai, ar eisite lygia teritorija, ar kopsite į kalvas, leisitės nuo jų – nuo to priklausys ne tik pasirengimas, bet ir jūsų savijauta vaikščiojimo metu“, – sako vaistininkė.

Didesnio pasirengimo reikia vyksta į kalnuotas vietoves, kur dėl aukščio kūnas per trumpą laiką gali pajausti slėgio pasikeitimus, nes kuo aukščiau lipama, tuo mažesnis oro slėgis ir deguonies lygis. Pasak vaistininkės, kūnas gali prie to priprasti, tačiau tam reikia ruoštis laipsniškai. Organizmui reikia mažiausiai 2-3 dienų, kad prisitaikytų prie pokyčių, tad reikėtų vengti iškart keliauti į pačią aukščiausią viršukalnę, o tą daryti pamažu kiekvieną dieną vis didinant aukštį.

L. Vanagaitė atkreipia dėmesį, kad eiti į žygį, nesvarbu, lygumomis ar kalnais, jokiu būdu negalima tuščiu skrandžiu, nes taip organizmas turės mažai energijos ir greičiau pavargsite. Jei planuojamas sudėtingesnis žygis, jau iš anksto vertėtų pradėti gerti daugiau vandens, į maisto racioną įtraukti daugiau angliavandenių bei liesų baltymų, kad organizmas „pasikrautų“ energijos. Labai tinka avižiniai dribsniai, kiaušiniai, vištienos krūtinėlė, džiovinti vaisiai, jogurtas.

Intensyviai ir ilgai einant ypač pavojinga yra dehidratacija, nes ji prasideda anksčiau, negu pradedami jausti jos simptomai, tokie kaip troškulys. Todėl su savimi būtina turėti pakankamai vandens, taip pat ir užkandžių, geriausia tokių, kurie neužima daug vietos, yra lengvai virškinami, suteikia energijos – įvairūs proteino, javainių ar baltymų batonėliai.

Vaikštant svarbu pasirinkti tinkamą ėjimo tempą. Galima eiti ir visiškai lėtu žingsniu, tačiau tuomet nebus tiek deginamos kalorijos ir tinkamo krūvio negaus širdis. Einant per greitai, organizmui gali būti šokas, tad atsiranda tokie simptomai, kaip itin didelis prakaitavimas, dusulys, pulso pojūtis ausyse ir jausmas, kad širdis iššoks iš krūtinės. Todėl einant svarbu išbandyti įvairų ėjimo tempą ir pasirinkti tokį, kuriam esant jaučiamasi patogiai, tačiau ir organizmas gauna pakankamą fizinį krūvį.

„Ilgų pasivaikščiojimų, žygių, kopimų į kalnus turėtų vengti žmonės, turintys piktybinių navikų, sergantys bet kokiomis ūmiomis, psichikos ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Tokiais atvejais geriau rinktis trumpesnius, bet dažnesnius ir ne tokius intensyvius pasivaikščiojimus netoli savo gyvenamosios vietos“, – sako L. Vanagaitė.

Po ranka turėti greitosios pagalbos rinkinį

Žygio kuprinėje turėtų būti ne tik vandens ar užkandžių, bet ir tam tikrų medicininių priemonių, kurios pagelbėtų nesudėtingai susižeidus ir apsaugotų nuo nemalonių potyrių.  

„Be abejo, reikia įvertinti, kokioje vietovėje, kiek laiko vaikščiosite ar žygiuosite, kokios galimybės greitai susisiekti su medikais ar pasiekti vaistinę. Galbūt vaikštant Lietuvoje ir nebūtina kaskart prisikrauti pilną kuprinę medikamentų, tačiau einant į žygius kalnuose, nepažįstamose vietovėse užsienyje geriau apsidrausti ir turėti galinčių prireikti priemonių“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.

Pirmiausia ji pataria nepamiršti apsaugos priemonių nuo saulės, ypač vaikštant kalnuose. SPF turėtų būti ne mažesnis kaip 30, nes kuo aukščiau kopiama, tuo kenksmingesni saulės spinduliai, kurie gali pridaryti žalos ir apniukusią dieną ar ne vasaros sezonu. Taip pat reikia pasirūpinti repelentais nuo vabzdžių, erkių ir mašalų, renkantis kuo platesnio spektro apsaugą, bet su mažesne cheminės medžiagos DEET, galinčia kelti pavojų sveikatai, koncentracija.

„Būtinai turėkite antiseptinį kremą arba purškalą, kuriais galėtumėte dezinfekuoti įpjovimus ar žaizdeles, taip išvengiant infekcijos. Turėkite žaizdų uždarymo juostelių, kurios gali pagelbėti sutvarstant nedideles plėštines žaizdeles. Įvairūs tvarsčiai, bintai ar pleistrai kuprinėje turėtų atsirasti pagal poreikį, galbūt labiau rekomenduočiau specialius silikoninius pleistrus pėdų nutrynimams mažinti“, – pataria L. Vanagaitė.

Jei žygis yra ilgas, gal net kelių dienų, ir vyksta atokioje vietovėje, vertėtų pasirūpinti ir vaistais. Vienas jų – paracetamolis, padėsiantis užklupus skausmui, tiek galvos, tiek raumenų, taip pat pakilus temperatūrai. Taip pat verta turėti bent vieną nesteroidinį vaistą nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofeną, kurį galima naudoti ir su paracetamoliu, jeigu skausmas stiprėtų, prireiktų mažinti uždegimą, dantų skausmą. Galima turėti ir viduriavimą stabdančių miltelių arba tablečių, kuriuos patartina reikalui esant naudoti kartu su elektrolitais, po gurkšnelį geriant kas 10-15 minučių.

Kadangi per intensyvius vaikščiojimus ar žygius labiausiai pavargsta kojos, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pataria po vaikščiojimo jas palepinti drėkinamaisiais pėdų kremais, o įsitempusiems kojų raumenims naudoti šaldančius, atpalaiduojančius tepalus. Jei po ilgos karštos dienos žygiavimo atsiranda tokie simptomai, kaip niežtinti, raudona ar sausa oda tarp kojų pirštų, galima naudoti ir priešgrybelinius kremus.

,,Gintarinės vaistinės" info,

Padės pasiruošti šaltajam metų laikui

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, kad obuoliuose gausu sveikatai palankių medžiagų, apie kurias dažnai primirštama. 

„Obuoliai yra puikus tirpių ir netirpių maistinių skaidulų šaltinis. Tirpios skaidulos, ypač pektinas, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, gerina virškinimo sistemos sveikatą ir suteikia sotumo jausmą, todėl padeda kontroliuoti svorį. Taip pat juose daug svarbiausių vitaminų ir mineralų, įskaitant vitaminą C, vitaminą A, kalį ir įvairius B grupės vitaminus. Vitaminas C – antioksidantas, svarbus imuninei sistemai ir odos sveikatai, o kalis palaiko širdies sveikatą ir padeda reguliuoti kraujospūdį. Dar obuoliai turtingi fitonutrientais, įskaitant flavanoidus ir polifenolius. Šie junginiai veikia kaip antioksidantai, padeda neutralizuoti kenksmingus laisvuosius radikalus organizme ir gali sumažinti lėtinių ligų riziką. Vienas šiuose vaisiuose randamas junginys kvercetinas gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sveikatos, nes mažina uždegimą ir skatina sveiką kraujagyslių veiklą“, – obuolių naudą sveikatai vardija E. Gavelienė.

Anot gydytojos, mažai kam žinomas faktas, jog obuolių kramtymas skatina seilių gamybą, kurios po valgymo gali padėti nuplauti maisto daleles ir taip sumažinti ėduonies atsiradimo riziką. 

„Obuoliuose esantys vitaminai ir antioksidantai gali prisidėti ir prie odos sveikatos, nes skatina kolageno gamybą, o skaidulos – sumažinti cholesterolio kiekį. Be to, natūralus obuolių saldumas yra sveikatai palankesnė saldžių užkandžių alternatyva. Tai sotus užkandis, kuris gali sumažinti potraukį persivalgyti ir suteikti energijos visai dienai“, – pasakoja gydytoja dietologė.

Į kokias sveikatos problemas reikėtų atsižvelgti?

Nepaisant to, kad obuoliai naudingi daugeliui, dr. E. Gavelienė pažymi, jog kai kuriems žmonėms vis dėlto gali pasireikšti alerginės reakcijos, valgant šiuo vaisius. 

„Simptomai gali būti įvairūs – nuo niežulio, patinimo ir dilgėlinės, iki sunkesnių reakcijų, pavyzdžiui, pasunkėjusio kvėpavimo. Jei žmogus įtaria, jog turi alergiją obuoliams, svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. Taip pat kai kurie žmonės gali sunkiai virškinti fruktozę – natūralų cukrų, esantį obuoliuose ir daugelyje kitų vaisių, todėl vartojant daug fruktozės turinčius maisto produktus, įskaitant obuolius, gali atsirasti virškinimo simptomų, tokių kaip pilvo pūtimas ar viduriavimas. Dar dėl šios savybės turėtų atsargiau vartoti obuolius žmonės, sergantys dirglios žarnos sindromu. Vaisiai, tame tarpe ir obuoliai – angliavandeniais turtingas maistas, todėl sergantieji  cukriniu diabetu,  turėtų vengti gausesnio obuolių kiekio suvalgomo vienu metu“, – perspėja gydytoja.

Kaip išsirinkti ir namie laikyti obuolius?

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, kad renkantis obuolius parduotuvėje reikėtų atsižvelgti į keletą dalykų.

„Ieškokite obuolių lygia, nepažeista odele. Įvairių veislių obuoliai būna visokių spalvų – nuo žalios iki raudonos ir geltonos, tad rinkitės ryškios ir vienodos spalvos obuolius, atitinkančius konkrečios veislės spalvą. Taip pat rekomenduotina švelniai paspausti obuolį: jis turėtų būti kietas, ne pernelyg minkštas. Dar verta turėti mintyje, kad kai kurie obuoliai turi subtilų kvapą, kuris rodo, kad obuoliai prinokę. Tačiau tai gali būti būdinga ne visoms jų veislėms“, – atskleidžia O. Suchočeva.

Parsinešus obuolius namo, specialistė juos pataria laikyti šaldytuvo stalčiuje, nes tai vaisiuose užtikrins tinkamą drėgmės lygį. Tačiau obuolius ji primena laikyti toliau nuo kitų vaisių bei daržovių.

„Obuoliai išskiria etileno dujas, dėl kurių kiti vaisiai ir daržovės gali greičiau sugesti, todėl obuolius laikykite atokiau nuo lapinių žalumynų, uogų ir agurkų. Kaskart verta patikrinti ar šaldytuve laikomi obuoliai neturi gedimo požymių, nes net ir vienas sugedęs vaisius gali paveikti kitus. Tam, kad obuoliai išliktų švieži, juos reikia laikyti maždaug 0–4 °C temperatūroje ir verčiau jų iš anksto nenuplauti, nes drėgmė gali paskatinti pelėsio augimą ir gedimą. Geriausia nusiplauti vaisių prieš pat jį valgant ar prieš ruošiant norimą patiekalą“, – pataria O. Suchočeva.

Karaliauja pardavimų viršūnėse

Komercijos operacijų vadovė pasakoja, kad nors populiariausi vaisiai lietuvių prekių krepšeliuose yra bananai, tačiau obuoliai taip pat karaliauja pardavimų viršūnėse. 

„Didžiausias obuolių pirkimo pikas būna šaltuoju metų laiku, nuo lapkričio iki gegužės mėnesio. Dažnas lietuvis jaukaus savaitgalio neįsivaizduoja be namuose garuojančio obuolių pyrago ar kito deserto. Mūsų parduotuvių lentynas obuoliai dažniausiai pasiekia iš Olandijos, Belgijos, Nyderlandų, Lenkijos bei Lietuvos – jų galima įsigyti beveik visus metus. Dėl geografinės įvairovės pirkėjai turi galimybę išbandyti skirtingų rūšių obuolius: nuo saldžių, minkštų, iki sultingų ir traškių arba su rūgštele, kaip, pavyzdžiui, žieminės obuolių veislės. O norintys išmėginti įvairų rūšių obuolius bei sutaupyti gali tą daryti iš anksto planuodami pirkinius ir pasinaudodami „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos“, – primena O. Suchočeva.

Rudenio vakarais kviečiame išmėginti skirtingus obuolių pyrago receptus ir šių desertų išsikepti pagal JAV, Danijos bei Italijos tradicijas.

TRYS OBUOLIŲ PYRAGO RECEPTAI:

1. Amerikietiškas obuolių pyragas

Pyragui reikės:

350 g miltų;

2 šaukštų cukraus;

1 šaukštelio druskos;

200 g sviesto;

6 šaukštų šalto vandens;

3 šaukštų pieno.

Įdarui reikės:

6 vnt. obuolių „Granny Smith“;

3 šaukštų cukraus;

0.5 vnt. citrinos;

1 šaukšto kukurūzų krakmolo;

0.25 šaukštelio cinamono;

0.25 šaukštelio maltų imbierų;

0.25 šaukštelio druskos.

Gaminimo eiga:

1. Dubenyje sumaišykite miltus, cukrų ir druską. Sviestą supjaustykite kubeliais, suberkite į miltus ir sutrinkite. Masė turi atrodyti kaip smėlis.
2. Įpilkite 6 šaukštus šalto vandens ir maišykite, kol tešla taps vientisa. Jei tešla per sausa, įpilkite dar šaukštą vandens.
3. Suformuokite tešlos paplotėlį, padalykite jį į dvi dalis – viena turi būti šiek tiek didesnė už kitą. Tešlos paplotėlius su-vyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą mažiausiai 30 minučių arba pasigaminkite tešlą iš vakaro.
4. Paruoškite įdarą. Obuolius nulupkite, perpjaukite per pusę, pašalinkite sėklytes, supjaustykite plonomis skiltelėmis. Dubenyje sumaišykite supjaustytus obuolius su cukrumi, citrinos sultimis, kukurūzų krakmolu ir prieskoniais.
5. Imkite didesnį tešlos paplotėlį iš šaldytuvo ir iškočiokite 33 cm apskritimą ant miltais pabarstyto paviršiaus.
6. Skardą (22 cm skersmens) patepkite riebalais, įdėkite tešlos apskritimą, kraštus prispauskite prie skardos kraštų.
7. Sukrėskite obuolių įdarą ir uždenkite 24 cm skersmens tešlos apskritimu. Tešlos kraštus užspauskite. Tešlą patepkite pienu, įpjaukite per vidurį.
8. Pyragą kepkite 180 °C orkaitėje 40–50 minučių. Prieš patiekdami atvėsinkite.
9. Pyragą patiekite su ledais arba vaniliniu padažu.

Skanaus!

2. Daniškas trupininis obuolių pyragas

Pyragui reikės:

140 g kvietinių miltų RIMI;

2 šauktų cukraus;

0.25 šaukštelio druskos;

120 g sviesto;

4 šaukštų šalto vandens.

Įdarui reikės:

8 vnt. obuolių;

0.5 vnt. citrinos;

0.5 šaukštelio cinamono.

Trupiniams reikės:

100 g rudojo cukraus;

100 g kvietinių miltų;

0.25 šaukštelio malto muskato;

1 žiupsnelio druskos;

80 g sviesto;

1 šaukštelio vanilės esencijos.

Gaminimo eiga:

1. Dubenyje sumaišykite miltus, cukrų ir druską. Sviestą supjaustykite kubeliais, suberkite į miltus ir sutrinkite iki smėlio konsistencijos. Maišydami tešlą įpilkite po 1 šaukštą ledinio vandens. Tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę, įdėkite ma-žiausiai 30 minučių į šaldytuvą arba pasigaminkite tešlą iš vakaro.
2. Išimkite tešlą iš šaldytuvo, iškočiokite 30 cm apskritimą ant miltais pabarstyto paviršiaus. Tešlos lakštą perkelkite ant 28 cm skersmens kepimo formos. Tešlą prispauskite prie kepimo formos kraštų ir dėkite 15 min. į šaldytuvą.
3. Pasigaminkite trupinius. Dubenyje išmaišykite miltus, cukrų, muskatus, druską. Puode išlydykite sviestą su vanilės e-sencija, atvėsinkite ir supilkite į miltų mišinį, išmaišykite. Tešlą padėkite į šaldytuvą, kol gaminsite obuolių įdarą.
4. Gaminkite įdarą. Obuolius nulupkite, perpjaukite per pusę, išimkite sėklytes, supjaustykite kubeliais. Dubenyje sumaišykite obuolius su 2 šaukštais lydyto sviesto, citrinos sultimis, 100 g cukrumi, cinamonu ir 30 g miltais.
5. Iš šaldytuvo išimkite atvėsusį pyrago pagrindą, ant jo sukrėskite ir tolygiai paskirstykite pagamintą obuolių įdarą, o ant šio įdaro tolygiai paskirstykite tešlos trupinius.
6. Dėkite pyragą į įkaitintą iki 180 °C orkaitę ir kepkite 45–50 minučių.
7. Pyragą atvėsinkite. Patiekite su vaniliniais ledais arba vaniliniu padažu, plakta grietinėle.

Skanaus!

3. Itališkas obuolių pyragas „Crostata“

Pyragui reikės:

120 g sviesto;

120 g cukraus;

2 vnt. kiaušinių;

1 šaukštelio cinamono;

80 g miltų;

80 g kukurūzų miltų;

2 šaukštelių kepimo miltelių.

Įdarui reikės:

5 vnt. obuolių „Granny Smith“;

2 šaukštų sviesto;

3 šaukštų cukraus;

2 šaukštelių cinamono.

Gaminimo eiga:

1. Gaminkite tešlą. Sviestą išsukite su cukrumi iki kreminės masės. Į šią masę įmuškite kiaušinį. 1 kiaušinio trynį labai gerai išpla-kite, o baltymą atidėkite. Miltus, kepimo miltelius ir cinamoną persijokite.
2. Į sviesto ir cukraus masę suberkite persijotų miltų, kepimo miltelių ir cinamono mišinį, išmaišykite iki vientisos masės. Tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę ir dėkite į šaldytuvą mažiausiai 30 minučių arba tešlą pasigaminkite iš vakaro.
3. Obuolius nulupkite, perpjaukite per pusę, išimkite sėklytes ir įpjaukite griežinėliais obuolių puseles. Svarbu, kad griežinėliai liktų kartu vienoje vietoje.
4. Sviestą išlydykite su cukrumi ir cinamonu.
5. Tešlą iškočiokite apie 35 cm skersmens ant kepimo popieriaus. Obuolius paskirstykite ant tešlos lakšto arčiau vidurio. Tešlos kraštus užlenkite ant obuolių. Obuolius patepkite tirpintu sviestu. Tešlos kraštus patepkite lengvai išplaktu kiaušinio baltymu.
6. Pyragą su kepimo popieriumi perkelkite ant kepimo skardos ir kepkite 180 °C orkaitėje apie 30–40 minučių. Prieš patiekdami į stalą apibarstykite cukraus pudra.
7. Pyragą patiekite su karamelės padažu.

Skanaus!

,,Rimi" info.

„Nemanau, kad esu pakankamai įsigilinęs į tai, kas vyksta Jonavoje, kad galėčiau objektyviai vertinti procesus, kurie ten vyksta, bet kadangi yra tekę pabendrauti su kolegomis iš Jonavos ir jie šiek tiek pristatė savo miesto įdomiausias vietas, gal ir galėčiau leisti sau išsakyti, kaip visa tai matau architekto žvilgsniu“, – pokalbį pradėjo R. Vieštautas.

Pirmiausia jis atkreipė dėmesį, kad mūsų miestai yra ne tik kaimynai, bet patys rajonai ir pagrindiniai abiejų rajonų miestai yra struktūriškai panašūs. Taigi sprendžiant iškilusias problemas galimai iškyla panašūs iššūkiai ir tikrai gali būti labai naudinga pasilyginti ar pasitarti.

„Mano palyginimai bus labiau apie urbanistinius procesus, vykstančius abiejuose miestuose. Pradėkime nuo Jonavos ir Kėdainių miestų urbanistinės struktūros ir raidos. Nors abiejų miestų raida per istoriją turėjo panašių vystymosi laikotarpių, ypač tarybiniu laikotarpiu, abiejuose miestuose buvo vystoma stambioji pramonė, statomi nauji gyvenamųjų namų kvartalai, bet vis tik Kėdainiai yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų ir būtent tai abiejų miestų struktūrą ir urbanistiką labiausiai atskiria, – pastebėjo architektas. – Todėl, norint lyginti abiem miestams iškilusius svarbiausius urbanistinius uždavinius, reikia vertinti abiejų miestų istorinio palikimo iškeltus iššūkius ir tikslus.“

Pasak pašnekovo, vertingiausia Kėdainių miesto dalis yra senamiestis ir būtent čia tikslingai turi būti formuojama urbanistinė miesto ašis, apie kurią turėtų būti kuriama visa Kėdainių miesto struktūra.

„Turėdamas savo miesto viziją norėčiau konstatuoti, kad kol kas Kėdainiams dar nepavyko paversti senamiesčio tikrąja miesto ašimi, nors nuo nepriklausomybės atgavimo skirtingais laikotarpiais sparčiau ar lėčiau nuolat dirbama, kad senamiestis ja taptų. Kol kas tikrai atsilikome nuo Lietuvos didmiesčių, kuriuose senamiesčiai jau yra tapę ta vertingiausia miestų erdve nuo ryto iki vakaro pulsuojančia gyvybe“, – kalbėjo R. Vieštautas.

Mieste turi būti ašis

Kalbant apie Jonavą, architektas pažymėjo, kad ten per istorija nesusiformavo ir neišliko toks senamiestis, kuris, kaip kad Kėdainiuose, turėtų perspektyvų tapti tikrąja miesto ašimi. Būtent atsižvelgdami į šiuos istorijos suformuotus skirtumus Jonava ir Kėdainiai neišvengiamai turi rinktis ir renkasi skirtingus urbanistinius miesto formavimo principus.

Pagrindinė Kėdainių užduotis yra puoselėti tai, kas yra vertingiausia – Kėdainių senamiestį, o Jonavai iškilusi užduotis – susikurti naują erdvę ir ją įtvirtinti kaip naują pagrindinę miesto ašį.

„Kadangi žmonės skirtingai mato pasaulį, tokie užduoti kriterijai ne visiems gali būti priimtini, bet, norint siekti objektyvumo, gal galėtume sutarti, kad miesto ašies formavimas yra pagrindinis miesto tikslas ir identifikuoti šią užduotį kaip pagrindinę, – svarstė pašnekovas. – Taip galėtume sąlyginai objektyviai palyginti, kas sėkmingiau – Jonava ar Kėdainiai – įgyvendina pagrindinę savo misiją. Kartu nereikėtų užmiršti ir kitų miestų dalių.“

Žvelgdamas savo, profesionalo, žvilgsniu R. Vieštautas pažymėjo, jog miestai yra sudėtingi organizmai ir būtinai reikia vertinti kaip ne mažiau svarbų kriterijų – miesto svarbiausios dalies integracijos bendrajame miesto kontekste. Kartu bendros viso miesto urbanistinės struktūros organizavimą.

„Sutarus dėl palyginimo kriterijų galima pabandyti įvertinti, kas kokiais laikotarpiais yra nuveikta. Objektyvesniam vertinimui, žinoma, reikėtų atlikti daug išsamesnius tyrimus, bet iš tos informacijos, kuria disponuoju, manau, galiu sau leisti pafilosofuoti ir įvertinti, kuris miestas sėkmingiau įgyvendina sau išsikeltus uždavinius“, – kalbėjo R. Vieštautas ir pasiūlė pradėti nuo Jonavos.

Jonavos pokyčiai – akivaizdūs

„Jonava per pastaruosius penkiolika metų atliko daug svarbių žingsnių įgyvendinant savo pagrindinį uždavinį ir susikūrė naują miesto urbanistinės struktūros ašį. Joninių slėnis ir aplink jį atsiradę visuomeninės infrastruktūros objektai, 2010 renovuotas stadionas, 2012 sutvarkyti Joninių slėnio takai, 2015 Joninių slėnio scena, 2017 pastatyta Jonavos arena, 2021 kalnų dviračių parkas su keltuvu, pastatytas modernus pėsčiųjų viadukas, jungiantis naująjį centrą su gyvenamaisiais kvartalais, 2022 atidarytas Jonavos baseinas, 2023 pradėtas tvarkyti pliažas prie Joninių tvenkinio.

Kaip matome, per gana trumpą laiko tarpsnį sukoncentravus didžiuosius projektus naujai kuriamoje erdvėje buvo suformuota tikroji Jonavos miesto urbanistinė ašis, – apie Jonavos pasikeitimus kalbėjo architektas. – Kas vertingo nuveikta Jonavoje pastarąjį dešimtmetį tvarkant likusią miesto infrastruktūrą? Visų pirma – tai puikiai išvystytas Dviračių takų tinklas Jonavos mieste.

Taip pat nuveikta labai daug renovuojant daugiabučius namus. Jonavoje renovuotas toks ženklus daugiabučių namų skaičius, kad tai jau daro stiprią įtaką miesto vaizdui. Yra tokių kvartalų, kur nustembi pamatęs vieną kitą nerenovuotą daugiabutį. Taip pat labai svarbu, kad renovacija atlikta kompleksiškai derinant pastatus tarpusavyje ir tvarkant aplinką prie daugiabučių.

Kaip matome, nuveikta tikrai daug ir realiai kyla klausimas, kas gi Lietuvoje galėtų pasivaržyti su Jonava per pastaruosius 10 metų nuveiktų darbų gausa.“

Per pastaruosius 30 metų Kėdainiuose nuveikta daug

Kalbėdamas apie Kėdainius, R. Vieštautas atkreipė dėmesį, kad Kėdainių istorinės vertybės labai nukentėjo per karą ir ankstyvojo sovietmečio laikotarpiu. Anot jo, Kėdainiuose senamiesčio išsaugojimo darbai buvo pradėti dar iki nepriklausomybės atgavimo. O atgavus nepriklausomybę buvo nemažai nuveikta, kad būtų atkurta senamiesčio struktūra.

Kėdainiai didelį žingsnį gaivinant senamiestį žengė išsivadavus iš paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio bėdų: buvo sutvarkyta Didžioji gatvė, Senosios Rinkos aikštė, visuomeninės paskirties pastatai senamiestyje.

„Darbai, nors ir sulėtėjus tempams, niekada nesustojo. Jei pažiūrėsim, kas nuveikta dėl senamiesčio per 30 metų, pamatysim, kad nuveikta tikrai daug. Dar vyresni kėdainiečiai turėtų būti neužmiršę, kaip Senosios Rinkos aikštėje dešimtajame dešimtmetyje žaliavo pieva, o miesto centras buvo užgrūstas kioskais, – prisiminė Kėdainių vyr. architektas. – Per pastaruosius dešimt metų rekonstruoti ir pastatyti bibliotekos pastatai Didžiosios Rinkos aikštėje, sutvarkyta pati Didžiosios Rinkos aikštė, šiuo metu jau artėja į pabaigą naujo Šviesiosios gimnazijos pastato statybos darbai. Neužmirškime ir naujo pėsčiųjų tilto per Nevėžį. Tačiau vis tiek vertinant objektyviai galima būtų pripažinti, kad Kėdainių urbanistinės ašies formavimo procesas nepasižymi tokias tempais ir nėra toks akivaizdžiai matomas kaip Jonavoje.“

Bet, R. Vieštauto teigimu, Kėdainių privalumas būtų tai, kad miesto ašis, Kėdainių senamiestis, yra tikroji istorinė vertybė. Tokios struktūros su istoriniais pastatais ir istorinėmis erdvėmis, kaip pastebėjo architektas, iš naujo nesukursi. Kaip žinome, rekonstruoti, o tuo labiau restauruoti reikia daug daugiau pastangų nei pastatyti naujai.

„Dirbant senamiestyje labai svarbu tęsti per amžius nuveiktus darbus, atkurti tai, kas buvo užklota laiko dulkėmis. Svarbu išlaikyti tradicijas ir kurti istoriją toliau jautriai įsiliejant į senamiesčio terpę. Visi suprantame, kad istorinis palikimas reikalauja subtilesnio priėjimo ir daugiau kruopštaus darbo. Taigi lėtesnį tempą tikrai galima pateisinti užduoties reikšmingumu“, – kalbėjo pokalbininkas.

Į veiklą siekiama įtraukti senamiesčio gyventojus

Jo nuomone, tikrai teisinga koncepcija tvarkant istorinius objektus būtų neskubėti, nedaryti klaidų, įsigilinti į priimamų sprendimų kokybę.

„Taip pat svarbu žvelgti ir į gilesnius senamiesčio degradavimo procesus, turėtume suprasti, kad Kėdainių senamiesčiui pagrindinė žala sovietmečiu buvo padaryta ne nugriaunant ar perstatant pastatus, o suardant pačią senamiesčio esmę – privačia nuosavybe paremtą posesijinę senamiesčio struktūrą ir išstumiant iš senamiesčio vietinius gyventojus. Tokių struktūrinių pasikeitimų neišeina greitai atkurti.

Vien sutvarkius gatves ir aikštes žmonės negrįžta į senamiestį, – atsakydamas į klausimą, ko trūksta Kėdainiams, kad jie, be savo unikalios ir turtingos istorijos, taip pat taptų patraukliu miestu ne tik turistams, bet ir vietiniams gyventojams, pažymėjo R. Vieštautas. – Kėdainiečiams, užaugusiems naujuose daugiabučių kvartaluose, senamiestis – svetima erdvė. Jie neskuba kurtis senamiestyje. Žinoma, prie to prisideda ir bloga demografinė situacija. O į senamiestį be gyventojų nepavyks pritraukti investicijų ir verslo.“

Lygindamas Jonavą ir Kėdainius, architektas daro išvadą, kad tikslai negalės būti pasiekti taip greitai. Vienas iš svarbiausių faktorių bus, kaip pačius Kėdainiečius pavyks įtraukti į šį procesą.

„Tam reikalingos naujos senamiesčio bendruomenės atkūrimo iniciatyvos. Smagu paminėti, kad po kelių niūrių pandeminių metų galų gale atsinaujino procesai, kurie turėtų įtraukti į miesto tvarkymą pačius senamiesčio gyventojus. Kėdainių savivaldybė patvirtino naują senamiesčio rėmimo programą, panašiai kaip Kaune.

Tikėkimės, rezultatai netruks pasirodyti, – vylėsi pašnekovas. – Bet ateityje, vertinant sulėtėjusią senamiesčio procesų eigą, bus labai svarbu rasti vis naujų būdų, kaip į senamiestį pritraukti daugiau gyventojų ir daugiau verslo, kurie įveiklintų vis dar apleistus senamiesčio pastatus. Ir čia svarbu surasti ne tik finansų, bet kurti strategijas, kaip įtraukti visuomenę į svarbiausios miesto dalies suklestėjimo procesus.“

Kaip sakė pašnekovas, labai svarbu pakeisti senamiestyje apleistą nekilnojamąjį turtą valdančius neveiklius savininkus į veikliuosius, norinčius tvarkytis ir turinčius idėjų, nes būtent veiklūs žmonės galėtų būti tas gyvybės vanduo, kuris užlietų senamiestį nauja energija ir prikeltų klestėjimui.

Daug padaryta, bet dar laukia nauji projektai

Kaip vieną iš versijų, kodėl sulėtėjo Kėdainių senamiesčio raida, R. Vieštautas įvardija tai, kad Kėdainiuose pastarąjį dešimtmetį buvo skirta daug dėmesio tvarkant likusią miesto infrastruktūrą.

„Jei realiai paskaičiuosime, pamatysime, kad kitose miesto teritorijose nuveikta daug daugiau nei pačiame senamiestyje, – pastebėjo miesto vyr. architektas. – Kėdainiečių stambieji projektai, skirtingai nei Jonavoje, išsimėtė po visas miesto erdves. Pavyzdžiui, visai nesenai galų gale baigtas tvarkyti miesto centrinis stadionas, sutvarkytas miesto parkas, kuriame įrengtos erdvės visuomeniniams renginiams, Vytauto parkas su fontanais, renovuota nemažai mokyklų, darželių, daugiabučių namų kvartalų, naujai sutvarkyta aplinka prie jų. Šiuo metu vis dar vykdoma kultūros namų rekonstrukcija, tvarkomi tiltai.

Planuose nauji dviračių takai. Jau išduotas statybos leidimas dviračių takui, kuris eis palei Nevėžį ir sujungs gyvenamuosius kvartalus ir senamiestį. Taip pat baigiamas dviračių tako prie S. Dariaus ir S. Girėno gatvės projektas. Planuojami ir kiti takai. Nors kuriant dviračių takų tinklą atsilikome nuo Jonavos, bet naujuoju Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiu turime galimybę žengti didelį žingsnį formuojant dviračių takų struktūrą.“

Po šios analizės R. Vieštautas pasiūlė pabandyti suvesti rezultatus.

„Jonavoje ir Kėdainiuose su valstybės ir Europos Sąjungos pagalba nuveikta labai daug darbų. Jonava sukoncentravusi visus stambiausius savo projektus prie Joninių slėnio pasiekė sau išsikeltą svarbiausią tikslą ir susiformavo naują miesto ašį, kurią integravo į bendrą miesto urbanistinę struktūrą, nutiesdama naujus dviračių takus, pastatydama naują tiltą.

Kėdainiai, nors ir sulaukia labai daug komplimentų iš turistų, vis dar kelyje tikslo link Kėdainių senamiestį paversti tikrąja miesto ašimi. Dviračių takai irgi planuose. Taigi ateityje perspektyvos toliau kurti ir tobulinti Kėdainių aplinką, – ateities planais dalijosi pašnekovas, o pabaigai pridėjo: „Norėčiau užduoti filosofinį klausimą: kas svarbiau – kelias ar tikslas? Aš asmeniškai, kaip architektas, renkuosi kelią, nes man taip įdomiau ir ateityje tikiuosi gausių bendro kėdainiečių darbo rezultatų ir, žinoma, svajoju apie tai, kad kiekvieno kėdainiečio svajonė būtų gyventi savo nuostabaus miesto senamiestyje“.

,,Rinkos aikštė"/Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Visuomenė bijo, kai nepažįsta

Kad sūnus patirtų kuo mažiau nepageidaujamo dėmesio, Beata sako, jog visada stengdavosi iš anksto visus aplinkinius supažindinti su jo diagnoze, užbėgti galimoms situacijoms už akių. Prieš iškeliaujant į pirmąją klasę, ji susitiko su būsimųjų pirmokų tėveliais. „Atsistojau susirinkime ir pasakiau, kad jūs manęs klauskite, aš jums atsakysiu. Rodžiau iniciatyvą bendrauti. Mano vaikas nėra užgavęs kito vaiko, jis neturi elgesio problemų, nenorėjau, kad egzistuojantys mitai iškart pakentų mano vaikui“, – pasakoja pašnekovė. 

Beata išdalino tėvams specialią knygelę, kurią išleido „Lietaus vaikų“ asociacija, ir kurioje surašyti atsakymai į dažniausius klausimus, kaip reaguoti, elgtis, kada klasėje mokosi autistiškas vaikas. 

Išrinkti Benediktui mokyklą nebuvo lengva. Beata prisimena išgirdusi bene 17 kartų „ne“, kol pagaliau surado mokyklą, kurioje berniukas jaučiasi gerai.„Mes nėjome ten, kur nesame laukiami, todėl ieškojome draugiškos jam vietos. Dalis jų buvo valstybinės mokyklos, kurios neturi teisės mūsų nepriimti, dalis privačių, kurios išties galėjo mūsų atsisakyti neaiškindamos, kodėl atsisako. Galėjau pasirinkti ne vieną iš tų mokyklų, bet tikrai nenorėjau, kad mano vaiką „nurašytų“ dėl jo diagnozės“, –  patirtimi dalijasi moteris. 

Mokytojos požiūris

Sūnus lanko sustiprintą anglų kalbą, kurios mokiniai mokomi nuo pirmosios klasės. Pirmoje klasėje kalbos mokytoja tiesiog ignoravo Benediktą, paklausdama šalia esančios padėjėjos: „O šitam ko nors reikės?“ Mokytoja atsisakė bendradarbiauti ir su mama, kuri siūlėsi padėti, dirbti su sūnumi namuose, kad per pamokas jam būtų lengviau. Galų gale buvo priimtas sprendimas, kad vaikas pirmoje klasėje anglų kalbos pamokų nelankys.

Antroje klasėje Benedikto klasė sulaukė naujos anglų kalbos mokytojos ir situacija pasikeitė kardinaliai. Beata džiaugiasi sūnaus testo įvertinimu: 97 balai, tokį įvertinimą gavo tik trys vaikais klasėje. „Štai ką reiškia požiūris, jeigu juo tiki ir jam padeda, Benediktui nereikėjo jokių išskirtinių sąlygų, nes ir jo raidos vertinime buvo nurodyta, kad anglų kalba yra viena iš jo stipriųjų gebėjimų, o vaikui, kaip ir bet kuriam žmogui, labai svarbu pajusti sėkmę. Labai svarbu mokytojų, kurie ugdo mūsų vaikus, požiūris, kad jie būtų empatiški, tačiau negailėtų, kad jie suprastų poreikius ir mokėtų atskleisti potencialą“, – sako Beata.

Dabar Benediktas jau trečiokas ir šiais metais į jo klasę atėjo berniukas, kuris kalba tik angliškai. Beata džiaugiasi, kad sūnus aktyviau įsitraukė į bendravimą, o mokytoja pastebėjo, kad berniukas daugiau komunikuoja, bendrauja, yra aktyvesnis, nes būtent bendrauti angliškai jam labai patinka. 

Moteris akcentuoja, kad labai vengia gailesčio ir posakis: „O tas ligoniukas“, – sukelia automatišką atmetimo reakciją. „Mano vaikas – ne ligoniukas, jis gali daug ir man nesunku išgirsti ir 20 „ne“, kad surasčiau jam tinkamą vietą, kur jo ne gailės, o padės atsiskleisti. Išmokęs kalbėti Benediktas jau gali įvardinti, ko jam reikia. Jeigu netyčia neišgirsti, ką jis sako, tai labai greitai sulauki replikos: „Girdėk mane!“, – šypsosi moteris. 

Bendrystės paieškos

Beata neslepia, kad išgirdus sūnaus diagnozę, buvo labai sunku. „Kai prasidėjo Benedikto kelias, ir mano kartu su juo, nepažinojau nė vieno kito tokio žmogaus. Tai tęsėsi dvejus metus, o juk žmogus turi natūralų poreikį bendrauti, turėti savo bendraminčių ratą“, – prisimena pašnekovė.

Būdama gilioje neviltyje ji pastebėjo informaciją, kad vyksta „Lietaus vaikų“ stovykla. Užpildė anketą, bet į stovyklą nepateko: Benediktas neturi sunkios negalios, nebuvo iš nepilnos šeimos, o ir tėvų pajamos nėra žemesnės nei vidutinės. Pasak pašnekovės, nors atrankos kriterijai nėra tokie, kad sprendžia negalios sunkumas, bet stengiamasi, jog pirmenybė patekti į stovyklą tektų esantiems sudėtingesnėje situacijoje.

Kai Beata paskambino paklausti, gal kas atsisakė savo vietos stovykloje, išgirdo atsiprašymą, kad vietų skaičius ribotas ir, deja, ne visi gali nuvažiuoti į stovyklą prie jūros. „Man nereikia jūros, man žmonių reikia!”, – verkdama tada aiškino moteris. Apsiverkė ir pašnekovė kitame ragelio gale. Vėliau Beata sulaukė skambučio ir patarimo apsistoti kitoje, šalia esančioje stovyklavietėje. Taip abu su Benediktu susipažino su likimo draugais.

Lietaus vaikų stovykla

„Kitais metais aš jau pati organizavau stovyklą autistiškiems vaikams, nes supratau, kad man to reikia. Aš suradau savo „neurogentį“, kaip vadinu mūsų bendruomenę“, – džiaugiasi Beata. Pasak jos, kokie bebūtų skirtingi autistiški vaikai, skirtingi jų tėvai, bet ieškoti bendrystės, bendro kelio yra nuostabu: „Man mano vaikas davė visą būrį nuostabių žmonių, su kuriais eičiau į žvalgybą ir mes kartu padarome daug gerų darbų“. 

Šiais metais įvyko jau dešimtoji autistiškų vaikų stovykla, subūrusi 80 autistiškų vaikų ir jų šeimų, daugiau nei 40 savanorių, o per dvi stovyklos pamainas suorganizuota daugybė skirtingų veiklų. Stovykla kuria bendrystę, joje nėra kreivų žvilgsnių, vyrauja supratimas ir pati didžiausia pagarba. Iš jos visi išvyksta praturtėję – tėvai, vaikai, savanoriai. Pasak Beatos, vienas labiausiai džiuginančių dalykų, kad visi nekantriai laukia, kada susitiks kitais metais. 

Beata yra ne tik viena iš „Lietaus vaikų“ stovyklos organizatorių, tačiau ir vadovauja asociacijai „Vilniaus lietaus vaikai.“ Asociacija „Lietaus vaikai“ įsikūrė prieš 10 metų, o Vilniaus filialas atsirado gerokai vėliau. „Buvo nuomonė, kad ir taip Vilniuje viskas vyksta, nereikia atskiros, bet realybė tokia, kad būtent Vilniuje yra gerokai daugiau autistiškų žmonių ir jiems labai trūksta paslaugų. Jeigu regione yra dienos centras, tai į jį ir gali patekti visi norintys, o Vilniuje eilėje laukia 70 vaikų. Todėl asociacija pradėjo teikti pačias reikalingiausias paslaugas, veikia dienos centras, kuris atviras visiems psichosocialinę negalią turintiems vaikams“, – komentuoja Beata.

Paruošta pagal Auksės Kontrimienės straipsnį „Lietaus vaikai“ žurnale.

"Gatvių ar gyvenviečių pavadinimuose kurs kas dažniau galima rasti įžymių žmonių pavardes, bendrinius vietovę ar jos istoriją nusakančius daiktus, medžių, gyvūnų ar augalų pavadinimus. Tačiau tarp adresų pavadinimų galima rasti ir daugiau kaip 100 įvairiausių referencijų į grybus ar grybautojus. Dažniausiai adresų objektams pažymėti naudojamas bendrinis Grybų pavadinimas, taip pat grybų karaliumi tituluojamų Baravykų vardas, bet Lietuvos gatvių ir kaimų pavadinimuose galima rasti ir mažiau žinomų grybų pavadinimų, pavyzdžiui, Kazlėkų, Lepšių ar Ūmėdžių. O štai nuodingosios musmirės vardas nesuteiktas nė vienam adreso objektui", - komentuoja Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovė Aistė Gudaitienė.

Registrų centro atvertuose Adresų registro duomenų rinkiniuose galima rasti 140 įrašų, kuriuose gatvių ar gyvenviečių pavadinimuose figūruoja bendriniai Grybų ar Grybautojų pavadinimai, taip pat keletas populiariausių grybų pavadinimų.

Dažniausiai nuorodas į grybus galima rasti gatvių pavadinimuose - tokių iš viso yra net 114. Taip pat Lietuvoje yra 22 kaimai, vienas viensėdis, du takai ir vienas skersgatvis, turintys grybų pavadinimus.

Daugiausiai adresams pažymėti naudojamas Grybų pavadinimas - iš viso 35 įrašai, taip pat populiarūs Baravykų (31) ir Voveraičių (19) pavadinimai. Visgi gatvių ir gyvenviečių pavadinimuose galima atrasti ir mažiau populiarius grybų pavadinimus. Pavyzdžiui, Lepšių vardu pavadintos 5 šalies gatvės ir 4 Lietuvos kaimai, Ūmedžių vardas suteiktas 8 gatvėms, Paliepių - 12 gatvių, Paąžuolių - vienai gatvei ir 9 kaimams. Taip pat yra ir 6 Grybautojų gatvės.

Tarp pavadinimų taip pat galima sutikti Kazlėkų, Raudonviršių, Kelmučių ir Rudmėsių. O štai nuodingu laikomos Musmirės vardo neatrasime nė viename iš Lietuvos gatvių ar gyvenviečių pavadinimų.

Beje, naujausias įrašas apie grybus Adresų registre padarytas dar šiais metais ? kovo pradžioje vienai Molėtų rajone esančio Papiškių kaimo gatvei suteiktas Baravykų vardas.

Ukmergės rajono kaime - net 13 grybų gatvių

Įvairiose šalies gyvenvietėse grybų pavadinimai suteikiami vienai ar kitai gatvei, tačiau Lietuvoje yra kelios gyvenvietės, kuriose grybai dominuoja gatvių pavadinimų lentelėse. Viena tokių gyvenviečių yra Grybų kaimas, esantis Švenčionių rajone, Sarių seniūnijoje. Šiame kaime tėra dvi gatvės ir abi jos turi grybų vardą: viena pavadinta Baravykų, kita - Ūmėdžių vardu.

Dar labiau išsiskiria Ukmergės rajone, Lyduokių seniūnijoje esantis Jogvilų kaimas. Čia, Adresų registro duomenimis, iš viso yra 16 gatvių ir net 13 iš jų turi grybų vardus, o dar vienai suteiktas Samanų vardas. Šioje gyvenvietėje jau nuo 2006 metų galima praeiti ar pravažiuoti Baravykų, Briedžiukų, Ūmėdžių, Kazlėkų, Raudonviršių, Baltikų, Kelmučių, Paąžuolių, Paliepių, Voveraičių, Žaliuokų, Grybautojų ir Rudmėsių gatvėmis.

Visos šios gatvės yra Jogvilų kaime įsikūrusioje sodininkų bendrijos "Šilas" teritorijoje. Apie tai, kaip kilo mintis pavadinti gatves grybų vardais, pasakoja buvęs sodininkų bendrijos pirmininkas Julius Paškevičius. Anot jo, grybų gatvių pavadinimai kilo nuo pačios sodininkų bendrijos pavadinimo.

"Seniau sodams dažniausiai būdavo skiriama prasta žemė. Mūsų sodui teko išnaudotas žvyro karjeras ir ne visa žemė tiko sodininkystei, todėl dalis sklypų buvo apsodinta mišku. Galiausiai visa sodo teritorija tapo panaši į tikrą šilą. Atėjus laikui suteikti teritorijoje esančioms gatvėms pavadinimus, laiko svarstymams nebuvo daug, o ir įprasti gatvių pavadinimai jau buvo panaudoti kitose vietovėse. Todėl ir buvo nuspręsta gatvėms suteikti grybų pavadinimus, kad atrodytų kaip tikrame šile", - pasakoja J. Paškevičius.

Jis taip pat pažymi, kad sodininkų bendrijos teritorijoje taip pat galima rasti įvairių grybų, o ir pačių grybautojų netrūksta.

Registrų centro inf. 

Moksliniai tyrimai rodo, jog tapyba ir menai turi ypatingos reikšmės vaikų vystymuisi ir augimui. Nors įprasta manyti, jog menai skirti, pirmiausia, meninių gabumų tam turintiems vaikams, iš tiesų šiandien į šiuos užsiėmimus tėvai vaikus atveda tiek norėdami padėti mokytis, tiek ir spręsti emocinės sveikatos, kantrybės ugdymo ir kitas problemas.

Tapyba – ne tik menininkams

Specialistų teigimu, tapyba yra universaliausia meno kalba, tinkanti visiems vaikams.

„Jei anksčiau dauguma tėvelių į tapybos užsiėmimus pirmiausia atvesdavo vaikus, kurie mėgsta piešti arba yra ramesni, lėtesni ir jiems netinka kiti užsiėmimai, pavyzdžiui, sportas, tai šiandien pastebime, kad šeimos tapybą atranda ir kaip priemonę vaikams padėti siekti aukštesnių mokymosi rezultatų. Vaikams, kuriems sunkiau susikaupti, kurie ypač aktyvūs, greitai kintančių emocijų, tapyba padeda nusiraminti, visus jausmus išlieti drobėje ir ugdyti savybes, reikalingas mokymuisi“, – apie pastebimas tendencijas pasakoja Iveta Jurkšienė, didesnę nei 8-erių metų darbo su vaikais patirtį turinti pedagogė, Vilniaus Dailės akademijos absolventė.

Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai. Dar 2016 m. ir 2018 m. neurologų ir kitų mokslininkų JAV atlikti tyrimai parodė, kad meninė veikla padeda plėtoti vaikų kognityvinius įgūdžius ir gerina jų mokymosi rezultatus.

I. Jurkšienė išskyrė pagrindinius vaikų mokymosi rezultatus lemiančius iššūkius, kuriuos šeimoms padeda spręsti tapybos užsiėmimai.

Priklausomybė nuo ekranų

Tapybos studijų tinklo Vilniuje „Jaunasis tapytojas“ įkūrėja ir direktorė I. Jurkšienė pasakoja, jog šiuolaikinės technologijos, pavyzdžiui, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir kompiuteriniai žaidimai, daro didelę įtaką vaikų emocinei pusiausvyrai, dėmesiui ir kritiniam mąstymui. Tapyba šiandien tampa ypač veiksminga priemone tėvams kovoti su vaikų priklausomybe nuo ekranų ir jų daroma žala.

„Neretai vaikams yra sunku atskirti, kas tikra, o kas ne, o mirgantys ekranai įtraukia žymiai labiau nei kiti dalykai kasdienėje aplinkoje. Tapyba vaikams padeda pailsėti nuo nuolatinės technologijų srovės ir susitelkti į savo jausmus, mintis ir idėjas. Tapybos užsiėmimuose reikia nuoseklumo ir dėmesio, tapant paveikslą vaikas turi skirti laiko detalėms, spalvoms ir formoms, o tai padeda gerinti dėmesio koncentraciją. Be to, eksperimentuojant, tyrinėjant spalvas ir formas bei ieškant sprendimų, kaip perteikti tam tikrą mintį ar emociją, kartu ugdomas ir kritinis mąstymas, nes vaikai turi tikslą pasiekti norimą rezultatą“, – dalinasi I. Jurkšienė.

Rašymo ar skaitymo sunkumai

Pasak specialistės, kai kurie vaikai gali turėti rašymo ar skaitymo sunkumų, tačiau būti labai vizualūs. Tapyba gali padėti jiems išreikšti save, taip pat padėti mokytis per vizualinius pavyzdžius: „Tapybos pamokose lavėja ranka, vaiko rašysena gražėja, tikslėja, vaikas tampa pastabesnis detalėms, aplinkai, o tai leidžia vystytis kritiniam mąstymui. Be to, piešiant ugdoma ir rankos bei akies koordinacija – tai svarbus įgūdis ne tik rašymui ranka, bet ir konstruojant modelius ar net sportuojant“.

Emocinė sveikata

Tapyba gali būti puikus būdas vaikams išreikšti savo jausmus ir emocijas, padėti susidoroti su stresu, liūdesiu. Tai stiprina vaikų emocinį intelektą ir padeda geriau suprasti save ir kitus, be to, gerėja socialiai įgūdžiai – vaikai išmoksta dirbti komandoje, dalintis daiktais.

„Studiją „Jaunasis tapytojas“ lanko daug skirtingų vaikų, kuriems padedame atsiskleisti, juos padrąsiname ir įkvepiame. Esame turėję mergaitę, kuriai labai trūko pasitikėjimo savimi, tačiau užsiėmimų metu ji pradėjo kurti autoportretus, parodų metu paveikslus pristatinėjo grupės draugams, tai padėjo įgauti pasitikėjimo. Kitas pavyzdys, berniukas, kuriam sunkiai sekėsi išreikšti savo jausmus žodžiais, todėl tapyba jam tapo priemone išreikšti savo emocijoms. Per spalvas, linijas ir formas jis vaizdavo tai, ką jautė, o tai jam ir jo terapeutui leido geriau suprasti vaiko jausmus“, – pasakoja tapybos studijos direktorė.

Kantrybės ugdymas. Tapyba reikalauja ilgo darbo ir susikaupimo. Kad sukurtų tai, ką nori ir įgyvendintų savo idėją, vaikams reikalinga ilgalaikė koncentracija, šitaip jie mokosi kantrybės.

Nuo fizikos iki matematikos

Tapyba ypač padeda tose disciplinose, kur reikalingas vizualinis suvokimas, pavyzdžiui, geometrijoje ar fizikoje. Taip yra dėl to, jog tapantys vaikai greičiau išvysto aštrų žvilgsnį detalėms, mokosi pastebėti smulkius niuansus, spalvų skirtumus ir tekstūras: „Nieko nenustebinsi pasakydamas, jog tapymas ugdo vaikų kūrybingumą, kuris šiandien įvardijamas kaip vienas svarbiausių įgūdžių ateities kartoms. Kūrybingumas svarbus daugelyje mokymosi sričių, nuo lietuvių kalbos, muzikos pamokų iki matematikos uždavinių sprendimo“, – sako I. Jurkšienė.

Problemų sprendimas

Kūrybinėje veikloje vaikai dažnai susiduria su problemomis: kaip perteikti tam tikrą nuotaiką, kaip panaudoti skirtingas technikas, kaip sujungti spalvas. Šie iššūkiai reikalauja problemų sprendimo įgūdžių. Be to, patiems nuolat tenka priimti sprendimus: kokią spalvą pasirinkti, kaip ją pritaikyti, kurią kūrybos priemonę naudoti, taip ugdomas kritinis mąstymas.

Istorija ir kultūrinis sąmoningumas

Tapybos užsiėmimų metu vaikai gali tyrinėti skirtingas kultūras, tradicijas ir istoriją, taip jiems suteikiama platesnė pasaulio perspektyva: „Studijoje „Jaunasis tapytojas“ mokome tapybos ir meno istorijos, šiuolaikiškai ir įdomiai papasakojame apie dailininkus, pavyzdžiui, vaikus supažindiname su Rene Magritte ir Salvadoro Dali kūryba. Tokie vaikai atėję į muziejų jau gali atpažinti matomų kūrinių laikotarpį ar tapybos stilių“, – pasakoja specialistė.

I. Jurkšienė akcentuoja, jog technologijoms vis labiau užvaldant mūsų kasdienybę, labai svarbu kad tėvai, mokytojai ir visuomenė skatintų menų vertę ir reikšmę bei vaikų dalyvavimą meninėse veiklose: „Svarbu, kad tėvai suprastų, jog menas yra vertingas ir reikšmingas vaikų vystymuisi. Ugdant vaikų kūrybingumą, jie mokosi ne tik meno, bet, visų pirma, gyvenimo įgūdžių“.

Norėdami palengvinti paieškas, kurias gali sukelti rankšluosčiai internetu, pabandysime atsakyti į pirkėjams dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su šio tekstilės gaminio pasirinkimu bei priežiūra.

Ar galima įsigyti vieną universalų rankšluostį?

Teoriškai – galima. Juk, logiška, bet koks rankšluostis nuvalys drėgmę. Tačiau, pasirinkus konkrečią funkciją atliekantį rankšluostį, jį naudosite kur kas efektyviau bei ilgiau. Pavyzdžiui, minkšti, švelnūs vonios rankšluosčiai, pasiūti iš storesnio, tankesnio, ilgesnio pluošto audinio, džiūsta lėčiau. Tačiau mainais Jūs gaunate malonaus, net jautriausiai odai „draugiško“ bei, žinoma, puikiai drėgmę sugeriančio audinio „apkabinimą“.

Puikiai sugerti drėgmę turi ir, pavyzdžiui, paplūdimio rankšluostis. Tiesa, ne ką mažiau svarbus reikalavimas šio tipo rankšluosčiams – greitas džiūvimas. Juk dažniausiai vandenyje išsimaudyti norisi ne vieną kartą, tad ir rankšluostis turi spėti pradžiūti. Dar viena reikšminga detalė, apie kurios svarbą dažnai pagalvojama tik tada, kai, pavyzdžiui, į paplūdimio rankinę tenka sutalpinti visos šeimos daiktus – plonas, mažai vietos užimantis paplūdimio rankšluostis.

Virtuviniai rankšluosčiai taip pat turėtų būti pagaminti iš natūralios, gerai drėgmę sugeriančios bei greitai džiūstančios medžiagos.

Ar svarbus audinys, iš kurio yra pasiūtas rankšluostis?

Tai – neabejotinai vienas pagrindinių kriterijų, į kurį, renkantis rankšluostį, svarbu atkreipti dėmesį. Vienareikšmiškai geriausi – natūralaus pluošto rankšluosčiai. Kurį konkrečiai audinį – medvilnę, bambuko pluoštą ar liną – rinktis, priklauso nuo individualių kiekvieno pirkėjo pageidavimų. Aišku viena, jog sintetinių rankšluosčių, net ir viliojančių spalvų bei aplikacijų gausa, derėtų vengti. Šie tekstilės gaminiai, lyginant su rankšluosčiais, pasiūtais iš natūralių medžiagų, yra ne tik mažiau minkšti bei švelnūs, bet, svarbiausia, kur kas prasčiau sugeria drėgmę.

Medvilniniai rankšluosčiai – bene geriausias pasirinkimas, ieškantiems optimaliausio kainos ir kokybės santykio. Puikus drėgmės sugeriamumas, pralaidumas orui, „draugiškumas“ net ir jautriausiai odai ir, žinoma, švelnumas bei minkštumas. Tai – pagrindiniai medvilnės privalumai. O, vietoje paprastos, pasirinkę šukuotą medvilnę, džiaugsitės dar patvaresniais, švelnesniais ir efektyviai drėgną odą sausinančiais rankšluosčiais. 

Bambuko pluošto rankšluosčiai yra vertinami ne tik dėl medvilnei būdingų savybių (švelnumo, minkštumo, gero drėgmės sugėrimo), bet ir pasižymi papildomais privalumais. Tai – ne tik spartesnis džiūvimas, bet ir patvarumas bei antibakterinis poveikis.

Rankšluosčio gramatūra: kas tai?

Gramatūra – tai audinio tankis. Didesnė rankšluosčio gramatūra suteikia šiam tekstilės gaminiui daugiau purumo, minkštumo. Taip pat – efektyvesnį drėgmės sugeriamumą. Kita vertus, kuo tankesnis audinys, tuo ir džiūvimo laikas yra ilgesnis. Jei, pavyzdžiui, nusivalę rankšluosčiu kūną po vakarinių maudynių, šį galite ramiai palikti džiūti per naktį, tai, kalbant apie paplūdimio rankšluosčius, norima, jog šie išdžiūtų kiek įmanoma greičiau. 

Kas kiek laiko reikia keisti rankšluostį?

Vieni, rankšluostį panaudoję vos kartą, meta jį į skalbinių dėžę, tuo tarpu kitiems šis tarnauja savaitę ar net ilgiau. Tad kokia yra „teisinga“ rankšluosčio naudojimo trukmė? Svarbiausia, jog kiekvieną kartą, sušlapinę rankšluostį, jį gerai ir kuo greičiau išdžiovintumėte. Priešingu atveju šiame tekstilės gaminyje atsiras bakterijų, kurios sukels ne tik nemalonų rankšluosčio kvapą, bet gali sudirginti jautrią odą. Tad, tinkamai išdžiovinus rankšluostį, galite jį drąsiai naudoti ir savaitę. Žinoma, jei skalbinių krepšyje yra vietos ar Jūsų oda itin jautri, kas kartą galite naudoti naują rankšluostį.

Šventės metu  svečių laukė įvairiausios kūrybinės bei integracinės edukacijų veiklos  - šventės dalyviai drauge kūrė dėkingumo vėliavėles ir mandalas iš gamtos gėrybių, dalyvavo dailės terapijoje ir pojūčių laboratorijoje, galėjo išbandyti vytelių pynimo amato, o norintys pasigražinti galėjo užsukti į grožio salelę. Renginio svečiai turėjo galimybę praturtinti savo šeimininkavimo įgūdžius edukacinėje  šakočio kepimo programoje, kurios metu išmėgino praktines šakočio kepimo subtilybes, išgirdo šakočio įsišaknijimo kulinarijoje istoriją, o iškeptą šakotį visi ragavo šventės metu. Nestigo veiklos  ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams –  dalyviai buvo kviečiami jėgas išbandyti sporto pievoje, kur jų laukė lauko žaidimai ir grupinės mankštos.   Pamiršti neliko ir Paupio užimtumo terapijos centro augintiniai – šventės pažiba poniukė Mistika, ožiukai Bilis ir Sniegė. O po smagių veiklų ir lauko košės – dalyviai šventę  užbaigė šokių aikštelėje.

Už pagalbą  organizuojant šventę, nuoširdžiai dėkojame Jonavos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui ir kultūros centrui, Ruklos seniūnijos seniūnei ir  jos šauliams savanoriams, Lietuvos kariuomenės kariams iš Ruklos ir Alytaus. Dėkojame majorui kun. teol. lic. Sauliui Kasmauskui - už įkvepiančią kalbą apie dėkingumo prasmę ir reikšmę kasdienybėje.

Paupio globos namų inf. ir nuotr. 

Gėlių priežiūrą reikia pradėti nuo švarios vazos 

Pasak floristo Antano Mažono, tinkama gėlių priežiūra namuose prasideda nuo švarios vazos: „Nuplaukite ją šiltu muiluotu vandeniu, kad pašalintumėte visus ankstesnio naudojimo likučius. Taip pat prieš merkiant puokštę į vazą, nuo kiekvieno gėlės stiebo apačios įstrižu kampu nupjaukite maždaug centimetrą – taip sukuriamas šviežias paviršius vandeniui įsiurbti. Dar pašalinkite visus lapus, kurie bus panardinti į vandenį, kad išvengtumėte bakterijų dauginimosi, dėl to reikėtų ir keisti vandenį bent kas dvi dienas. Nepamirškite keisdami vandenį aštriu peiliu papjauti stiebus – nekirpkitežirklėmis, nes taip išspaudžiamas vanduo iš kotų. Be to, reikėtų sutvarkyti ir puokštės lapus bei žiedus: jei matote, kad lapai ir kai kurie žiedlapiai padžiūvo, reikėtų juos pašalinti, kad nepaveiktų likusios puokštės. Žinoma, kai kurios gėlės natūraliai išsilaiko namų sąlygomis ilgiau, bet reikėtų turėti mintyje, kad skirtingų rūšių gėlėms kartais reikalinga skirtinga priežiūra, todėl reikėtų pasidomėti konkrečios gėlės priežiūros patarimais, jei norite kuo ilgiau džiaugtis jų žiedais ir aromatu.“ 

Kaip išsirinkti gėles, kurios ilgiau žydėtų 

Prekybos centruose galima nusipirkti spalvingų gėlių puokščių, tad floristas A. Mažonas pataria, kaip jas išsirinkti: „Jei tai labiau susiskleidusios gėlės, pavyzdžiui, lelijos, rinkitės jas šiek tiek žalesnes – tokios ilgiau išsilaikys, o jei tai rožės – rinkitės ne visai prasisiskleidusias. Tokios gėlės gyvybingesnės ir ilgiau jus džiugins pamerktos. O jei renkatės klasikinius kardelius – žvalgykitės tokių, kurių viršuje yra bent vienas ar du neprasiskleidę pumpurai. Tai rodo, kad žiedai žydės palaipsniui, todėl bus daugiau laiko jais pasidžiaugti. Bendrai reikėtų ieškoti gėlių storesniais stiebais, nes jos paprastai išlaiko daugiau vandens ir maistinių medžiagų. Taip pat venkite žiedų su išblukusiais ar dėmėtais žiedlapiais.Dar perkant gėles verta pasiteirauti, ar yra gėlių maisto: jame yra maistinių medžiagų ir priedų, kurie gali padėti prailginti gėlių gyvavimą.“ 

Jei nusprendžiate dovanoti vazoninę gėlę 

Vazoninės gėlės ilgaamžiškesnės, be to, tai kur kas tvaresnis pasirinkimas. Tačiau, floristo nuomone, tai truputį rizikinga: „Visada tikimės, kad augalas patiks žmogui, ras vietą jų namuose ir ilgai džiugins, tačiau kambariniai augalai turi tam tikrą specifiką. Jiems labai svarbus apšvietimas, laistymo režimas ir tai, ar žmogus turi laiko rūpintis gėlėmis. Dėl to rekomenduočiau rinktis mažesnius kambarinius augalus, kuriuos galima tiesiog pasistatyti ant stalo, arba ypatingesnius, pavyzdžiui, kavamedį. Siūlau gerai pagalvoti, ar žmogui, kuriam dovanosite vazoninį augalą, ypač, jei jis didelis, tai nebus papildoma našta ir jis teigiamai įvertins dovaną.“ 

Jei norite Mokslo ir žinių dienos proga gėlėmis pradžiuginti ir save

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad vis daugiau pirkėjų nusiperka gėlių sau. „Šiuo metu turime dailių rožių puokščių iš Nyderlandų, taip pat subtilių gubojų, ryškiaspalvių chrizantemų ir pastelinių spalvų lelijų. Nusipirkus kelias puokštes galima jas perkomponuoti ir pradžiuginti artimą žmogų žiedais ar tiesiog pasidovanoti sau ir papuošti namus ar rugsėjo 1-osios šventės vietą“, – siūlo specialistė. 

Komercijos operacijų vadovė sako, kad prekybos centruose yra ir vazoninių gėlių bei priemonių jų puoselėjimui balkonuose, terasose ar gėlynuose, kurios šiuo metų laiku labai paklausios: įvairių specializuotų trąšų, žemės, balkonų ir kambario gėlių vazonų, pakabinamų krepšelių, laistytuvų. 

Norintiems sutaupyti ruošiantis pirmosioms mokslo metų savaitėms, ekspertė primena, kad prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvėse visoje Lietuvoje galima rasti daugiau kaip 600 prekių, kurių įprastos kainos yra bene žemiausios rinkoje. Taip atliepiama į žmonių norą sutaupyti ir greitai apsipirkti vienoje vietoje, nelyginant kainų įvairiuose prekybos centruose: dabar visas mėgstamas prekes kasdien galima įsigyti už patrauklią kainą.

RIMI info.

Sveikatai palankesni – pilno grūdo makaronai

Anot sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, makaronai – daug angliavandenių turintis maisto produktas, o juos organizmas naudoja, kaip pagrindinį energijos šaltinį.

„Rekomenduotina rinktis viso grūdo makaronus. Jų sudėtyje yra daugiau skaidulų, kurios svarbios virškinimo sistemos veiklai. Nors makaronai nėra gausus vitaminų ir mineralų šaltinis, jie gali suteikti nedidelį kiekį maistinių medžiagų, pavyzdžiui, B grupės vitaminų, geležies ir magnio – jų viso grūdo makaronai turi daugiau. Makaronai turi ir šiek tiek baltymų, o padidinti iš jų pagamintų patiekalų maistinę vertę galima į patiekalus su makaronais pridedant ir įvairių ingredientų: liesos mėsos, paukštienos, jūros gėrybių, pupelių, lęšių ar sūrio, – sako dr. E. Gavelienė.

Svarbi porcijų kontrolė

Gydytoja dietologė pataria atkreipti dėmesį ir į makaronų porcijas dydį, ypač, jei rūpinamasi kūno masės kontrole: „Vienoje makaronų porcijoje yra nemažai kalorijų, jei žiūrėsim į užrašą ant pakuotės. Įprasti kviečių makaronai 100 g turi 350–380 kcal, pilnagrūdžiai – panašiai: apie 300–350 kcal. Tačiau sausų makaronų nevalgome. Porcija išvirtų makaronų be priedų kalorijų turi mažiau: apie 80–200 kcal. O koks bus patiekalo kaloringumas, priklauso nuo kitų priedų: kiek dėsime riebalų, padažų ir t.t.“ 

Mitybos specialistė primena, kad makaronų nereikėtų gausiai gardinti padažais, sviestu bei aliejumi. „Padažų ir kitų priedų pasirinkimas gali daryti didelę įtaką makaronų patiekalo kaloringumui, palankumui sveikatai . Pavyzdžiui, kreminiuose padažuose paprastai būna daugiau sočiųjų riebalų ir kalorijų nei pomidorų padažuose. Pasirinkę naminius arba mažiau kaloringus padažus ir pridėję daržovių galite pagerinti patiekalo maistinę vertę“, – rekomenduoja gydytoja dietologė. 

Dar svarbu prisiminti, kad kviečių makaronai gali netikti asmenims, sergantiems celiakija arba jautriems glitimui. „Tokiu atveju geriausia rinktis makaronus be glitimo, pagamintus iš alternatyvių miltų, pavyzdžiui, ryžių, kukurūzų, bolovinės balandos ar ankštinių augalų. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į makaronų gaminimo būdą. Sveikatai palankiau rinktis nepervirtus makaronus, kurie Italijoje dar vadinami „al dente“: tokiu būdu pagamintų makaronų glikeminis indeksas mažesnis, todėl cukraus lygio kėlimas kraujyje vyksta lėčiau“, – pastebi E. Gavelienė.

Kaip išsirinkti kokybiškus makaronus?

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, kad pastaraisiais metais kai kurių rūšių makaronų pardavimai išaugo nuo 5 iki 40 proc.: „Žmonės įprato daugiau gaminti namuose, o patiekalai iš makaronų, kaip žinia, yra išties nesunkiai paruošiami. Pirkėjai dažniausiai renkasi spagečius, sraigtelių ir vamzdelių formų kietuosius makaronus, tačiau pastebime, kad auga ir kiaušininių, ryžių bei „wok“ makaronų pardavimai.“

Renkantis makaronus specialistė rekomenduoja atkreipti dėmesį į jų sudėtį bei kokybę: „Aukštos kokybės makaronai virimo metu išlaiko savo formą ir tekstūrą. Išvirę pagal pakuotės instrukcijas, makaronai turi būti standūs, šiek tiek kietoki („al dente“). Taip pat kokybiški makaronai pasižymi ryškiu, švelniu kviečių skoniu, kuris puikiai dera su padažais ir kitais ingredientais. Jų skonis neturėtų būti blankus ar pernelyg stiprus.“

O. Suchočevos teigimu, net ir nusipirkus aukštos kokybės makaronus, svarbu mokėti tinkamai juos paruošti. „Makaronų virimui pasirinkite pakankamai didelį puodą, kad jame jie tilptų ir puodas nebūtų perpildytas. Didesnis kiekis vandens leidžia makaronams išvirti tolygiai ir neleidžia prilipti. Paprastai 100 g makaronų virti naudokite apie 1,5 l vandens. Taip pat vandenį reikėtų užvirti dar prieš įdedant makaronus, į jį dar reikėtų įberti druskos. Geriausia naudoti 1–2 šaukštus druskos 1,5 l vandens. Svarbu vadovautis ir ant makaronų pakuotės nurodytu virimo laiku, tačiau pradėkite tikrinti ar makaronai išvirę, likus minutei ar dviem iki rekomenduojamo laiko“, – patarimais dalijasi specialistė.

Komercijos operacijų vadovė taip pat primena, kad norintys mėgautis makaronų patiekalais bei sutaupyti, gali tą daryti iš anksto planuodami pirkinius ir pasinaudodami „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos.

Kviečiame pasigaminti subalansuotą makaronų ir kiaulienos kukulių patiekalą pietų dėžutei. 

RECEPTAS 

Pietų dėžutė su makaronais ir smulkintos kiaulienos kukuliais

Makaronams reikės: 

1 riekelės batono;

50 ml pieno;

1 vnt. kiaušinio;

150 g smulkintos atšaldytos kiaulienos;

1 vnt. česnako;

0.5 vnt. svogūno;

0.5 šaukštelio raudonėlio;

90 g makaronų;

Druskos ir pipirų pagal skonį.

Sumuštiniui su riešutų kremu ir bananais reikės: 

2 riekelių batono;

30 g lazdynų riešutų kremo;

0.5 vnt. banano. 

Papildomai į dėžutę reikės: 

2 vnt. pievagrybių;

50 g brokolių;

Apelsino pagal skonį;

Migdolų pagal skonį;

Džiovintų abrikosų pagal skonį.

Gaminimo eiga:

Smulkintos kiaulienos ir kukulių gaminimas:

1. Į nedidelį dubenėlį supilkite pieną ir išmirkykite jame batono riekelę.
2. Į kitą didelį dubenį sudėkite smulkintą kiaulieną, piene išmirkytą batoną, susmulkintą česnaką, įmuškite kiaušinius, suberkite smulkiai tarkuotą svogūną, pabarstykite raudonėliu, druska ir pipirais. Viską kruopščiai išmaišykite rankomis.
3. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C ir išklokite didelę skardą kepimo popieriumi.
4. Iš smulkintos kiaulienos masės formuokite kukulius. Tuomet dėkite juos ant paruoštos kepimo skardos. Kad masė neliptų prie pirštų, galite rankas šiek tiek sutepti alyvuogių aliejumi.
5. Šalia smulkintos kiaulienos kukulių ant skardos dėkite perpus perpjautus pievagrybius. Kepkite 10–12 min. Tada išimkite skardą iš orkaitės ir leiskite kukuliams ir grybams šiek tiek atvėsti.
6. Brokolius išvirkite pasūdytame vandenyje.
7. Kol kepa kukuliai, makaronus išvirkite pagal gamintojo nurodytą instrukciją.

Sumuštinio gaminimas: 

1. Batono riekeles paskrudinkite. Ant jų užtepkite lazdynų riešutų kremo.
2. Bananą supjaustykite griežinėliais. Juos išdėliokite ant lazdynų riešutų kremu apteptų riekelių. Batono riekeles suvožkite.

Ruošiame pietų dėžutę:

1. Į dėžutę dėkite makaronus, smulkintos kiaulienos kukulius, virtus susmulkintus brokolius, perpus perpjautus keptus pievagrybius.
2. Desertui įsidėkite suvožtinį su riešutų kremu ir bananais, kelias apelsino skilteles, saujelę migdolų ir saujelę džiovintų abrikosų. 

Patarimas. Smulkintos kiaulienos kukulius, makaronus ir brokolius galite pasiruošti iš vakaro, ryte beliks tik susikomplektuoti dėžutę. 

Skanaus!

RIMI info.

Šiemet gabiausiems moksleiviams meno, muzikos, mokslo, sporto, visuomeniškumo, inovacijų, ekologiškumo ir nuolatinio pažangumo kategorijose „Maxima“ iš viso išdalins 110 tūkst. eurų.

„Tai bene ilgiausiai įgyvendinamas „Maximos“ gabių moksleivių skatinimo projektas – jo ilgaamžiškumas, nuoseklumas ir kasmet augantis gaunamų paraiškų skaičius liudija apie šios iniciatyvos svarbą. Pernai konkurso fondą skyrėme 114-ai talentingų šalies moksleivių, o šiais metais, jį padidinę iki 110 tūkst. eurų, galėsime apdovanoti dar daugiau sumanių vaikų. Didelė laimė padėti talentams skleistis ir prisidėti kuriant palankias sąlygas jiems tobulėti, realizuoti savo gabumus bei svajones“, – sako Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė.

Ragina nepraleisti progos

„Maximalisto stipendija leidžia mažiau galvoti apie finansus ir labiau susitelkti į rezultatus – tai suteikia laisvę kurti, mokytis ir tobulėti savo pasirinktoje srityje dar besimokant mokykloje“, – kalba pernai metais inovacijų kategorijoje pagrindinę stipendiją gavęs penkiolikmetis Ignas Cimnolonskas.

Jam antrina konkurso muzikos kategorijoje taip pat pagrindinę stipendiją gavusi septyniolikmetė Liepa Jurgutavičiūtė, pridurdama, jog džiugina ne tik finansinė pagalba, bet ir įdėto darbo bei pastangų įvertinimas, skatinantis tobulėti bei toliau siekti užsibrėžtų tikslų.

„Tikrai labai smagu sulaukti paskatinimo už savo pasiekimus, todėl raginu dalyvauti ir kitus – tai puiki proga gauti pinigėlių, kuriuos galima investuoti į savo gerovę ir judėti dar geresnių rezultatų keliu“, – sako sporto kategorijos pagrindinės stipendijos nominantė šešiolikmetė Smiltė Plytnykaitė.

Apdovanota jau virš tūkstančio vaikų

Vien praėjusiais metais „Lietuvos Maximalistais“ pretendavo tapti daugiau nei pusė tūkstančio talentingų ir įvairiais pasiekimais pasigirti galinčių šalies mokinių, o per visą konkurso gyvavimo laiką „Maxima“ jau skyrė daugiau kaip 0,7 mln. eurų daugiau nei 1000-io Lietuvos vaikų talentams ir motyvacijai auginti.

Moksleiviai, norintys dalyvauti konkurse „Lietuvos Maximalistai“, registracijos anketą dar gali užpildyti iki rugsėjo 10 d. (imtinai) prekybos tinklo „Maxima“ interneto svetainėje:  https://www.maxima.lt/maximalistai.

Komisija, atrinkdama būsimuosius Maximalistus, vertins ne tik objektyvius moksleivių pasiekimus – pažymius ir konkursų bei olimpiadų įvertinimus, bet ir jų motyvacinius laiškus. Juose moksleivis turėtų pagrįsti, kodėl būtent jis turėtų gauti stipendiją, pasidalinti savo pasiekimais ir ateities lūkesčiais ar svajonėmis.

Šių metų konkurso komisiją sudaro dėstytoja, ekologė Laima Česonienė, VILNIUS TECH universiteto docentė ir Strateginės partnerystės centro direktorė Milena Seržantė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro meno departamento vadovė bei muzikologė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė, menininkė Agnė Kišonaitė, buvęs Olimpinio švietimo direkcijos direktorius, Lietuvos gimnastikos federacijos prezidentas Algimantas Gudiškis, istorikė, LRT laidos „Vardan tos“ vedėja ir Raudonojo kryžiaus organizacijos komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė, Lietuvos inovacijų centro specialistas Artūras Jakubavičius ir „Maximos“ atstovai.

Darbuotojų vaikams – „Maxima“ palaikymas

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ rūpinasi ir savo darbuotojų šeimų gerove ir įvairioms papildomoms naudoms vaikus auginantiems kolegoms per metus skiria beveik ketvirtį milijono eurų.

I. Trakimaitė-Šeškuvienė pasakoja, kad pagalba vaikus auginantiems darbuotojams yra svarbi ne tik šeimos finansams, bet gali būti ir naudinga papildoma priemonė vaiko ugdymo procese. Pavyzdžiui, „Maxima“ skiria stipendijas geriausiai besimokantiems darbuotojų vaikams, siekdama įvertinti jų pastangas ir imlumą.

„Daugelį metų nuosekliai puoselėjame išties svarbią socialinių projektų kryptį – vaikų ir jaunimo švietimą. Įgyvendiname ne tik „Lietuvos Maximalistų“ projektą, bet ir specialią iniciatyvą pažangiems mūsų darbuotojų vaikams. Visi, kurie semestrus ar trimestrus baigia devintukais ir dešimtukais, gauna „Maximos“ stipendiją. Praėjusiais metais mūsų darbuotojų vaikų stipendijoms skyrėme beveik 20 tūkst. eurų“, – pasakoja I. Trakimaitė-Šeškuvienė

Be to, pirmokams ir jų lengvesnei mokslo metų pradžiai mokykloje įmonė dovanoja ir „sklandaus starto“ dovanas. Nuo kanceliarinių reikmenų, sportinių krepšių – kasmet atrenkama tai, ko darbuotojų vaikams reikia labiausiai. Rugsėjo pirmosios proga prekybos tinklas savo daugiavaikėms šeimoms įteikia ir „Maximos“ dovanų korteles.

 ..Maxima" info. 

Bet koks darbas reikalauja kruopštaus pasiruošimo, o vonios atnaujinimas nėra išimtis. Prieš pradedant, svarbu išvalyti vonios paviršių nuo nešvarumų, likučių ir riebalų, naudojant tam tikrus valiklius. Rekomenduojama vengti agresyvių chemikalų, kurie gali pažeisti vonios paviršių. Po to, kai vonia bus švari, reikės ją kruopščiai nusausinti. Galiausiai, reikės pasirinkti tinkamą dieną darbams atlikti – geriausia, kai oras sausas ir ne per karštas, kad dažai ar kiti atnaujinimo produktai galėtų gerai sukibti.

Dažymas

Vienas populiariausių ir ekonomiškiausių būdų atnaujinti vonią yra perdažyti ją specialiais dažais. Perdažyti vonią gali atrodyti sudėtinga užduotis, tačiau, laikantis instrukcijų ir turint tinkamus įrankius, procesas tampa paprastesnis. Prieš pradėdami dažyti, vonios paviršius turi būti nušlifuotas, kad dažai gerai priliptų. Tada reikia taikyti gruntą, kuris užtikrins geresnį dažų sukibimą su paviršiumi. Po grunto džiovinimo, galite tepti dažus. Svarbu laikytis gamintojo nurodymų ir leisti pakankamai laiko kiekvienam sluoksniui išdžiūti. Daugeliu atvejų gali prireikti kelių dažų sluoksnių norint gauti tolygų ir ilgaamžį rezultatą.

Apsaugos priemonės

Vonios atnaujinimo procesas gali reikalauti chemikalų, kurie yra stiprūs ir gali būti kenksmingi. Todėl labai svarbu naudoti tinkamas apsaugos priemones, tokias kaip respiratorius, gumines pirštines ir apsauginius akiniai. Tai ne tik apsaugos jus nuo kenksmingų garų ir medžiagų, bet ir užtikrins, kad darbas būtų atliktas saugiai ir efektyviai. Be to, visada reikėtų gerai vėdinti patalpą, kurioje dirbate, kad chemikalų garai būtų pašalinti, o odos ir akių kontaktas su chemikalais būtų išvengtas.

Atnaujinimo rinkiniai

Vonios atnaujinimui rinkoje galima rasti specialius atnaujinimo rinkinius. Šie rinkiniai dažnai apima viską, ko reikia efektyviam vonios atnaujinimui – specialius valiklius, gruntą, dažus ir net šepetukus ar ritinėlius. Be to, daugelis šių rinkinių suteikia galimybę pasirinkti tarp įvairių spalvų ir tekstūrų, todėl galite sukurti norimą efektą. Renkantis atnaujinimo rinkinį, svarbu atkreipti dėmesį į produkto kokybę, jo suderinamumą su jūsų vonios medžiaga ir vartotojų atsiliepimus.

Pabaigos darbai ir džiovinimas

Baigus vonios atnaujinimą, būtina tinkamai ją išvalyti, pašalinti visus likusius medžiagų likučius ir palikti ją džiūti tam tikrą laikotarpį, kuris nurodytas naudotos produkto etiketėje. Paprastai rekomenduojama vonią palikti džiūti bent 24-48 valandas prieš ją naudojant. Taip pat svarbu vėl patikrinti visus vonios elementus, pvz., vandentiekio armatūras, kad įsitikintumėte, jog viskas tvirtai pritvirtinta ir veikia tinkamai. Taip jūs užtikrinsite ilgaamžiškumą ir funkcionalumą po atnaujinimo.

Išvada

Vonios atnaujinimas gali atgaivinti jūsų vonios kambario išvaizdą ir suteikti jai naują gyvenimą. Ši procedūra ne tik padeda sutaupyti pinigų, lyginant su visiškai naujos vonios įsigijimu, bet taip pat yra draugiškesnė aplinkai, nes sumažina švaistymą. Rinkoje prieinami įvairūs sprendimai, nuo dažymo iki specialių atnaujinimo rinkinių, todėl kiekvienas gali rasti jam tinkamiausią būdą. Tačiau, nepaisant pasirinkto metodo, svarbu skirti pakankamai laiko pasiruošimui ir kruopščiai sekti visus etapus, kad gautumėte ilgalaikį ir kokybišką rezultatą.

„Laiminga katė juda užtikrintai, grakščiai. Ausys stačios, akys plačiai atvertos. Katė murkia, trinasi snukeliu ir šonais į daiktus. Uodega stačia, neįtempta, uodegos galiukas turi vadinamą „draugišką kabliuką“, specialų užsirietimą“, –  patenkintos  katės savybes apibūdina VET1 veterinarijos klinikos veterinarijos gydytoja Ingrida Aleksejeva.

Pasak jos, saugiai besijaučianti katė miega ir ilsisi atvirose vietose, o jos kūno poza atvira, rodo pilvą, minko letenėlėmis, prausiasi lėtai, grakščiai. Ji taip pat žaismingai galanda nagus į horizontalius ir vertikalius paviršius bei dažnai stebi aplinką pro langą, skleidžia medžiojimo garsus.

Kai streso išvengti nepavyksta

Leisdamos laiką namuose, katės dažniausiai jaučiasi gerai, yra atsipalaidavusios, turi savo rutiną ir jeigu situacija namie nesikeičia – neatsiranda daugiau augintinių, vaikų, nepasikeičia namų aplinka, neatliekamas kapitalinis remontas, neatsiranda naujų baldų – stresą, tikėtina, katė jaus retai.

Vis dėlto, kai kurios stresinės situacijos yra neišvengiamos – vykimas į veterinarijos kliniką ar kelionė automobiliu, kai katė pradeda jausti stresą, gailiai verkia ir atsisako lysti į transportavimo dėžutę. Veterinarijos gydytoja pataria gyvūną prie kelionių automobiliu pratinti nuo pat mažens.

„Jeigu to nedarėte, katės patalpinimas į ankštą transporto krepšį tikrai sukels stresą, tai neišvengiama. Katės transporto dėžę svarbu pasirinkti kuo erdvesnį, o, kad katė jaustųsi ramiau geriausia įtiesti patiesalą iš namų“, – patarimais dalinasi I. Aleksejeva.

Anot jos, jei katė yra ypač jautri verta pagalvoti ir apie raminančius papildus. „Bent tris dienas iki stresą keliančio įvykio galima duoti raminančių preparatų, gamintojo nurodymais didinant dozę streso dieną“, – sako veterinarijos gydytoja. Ji primena apie transportavimo dėžutės svarbą: ji yra būtina, kitu atveju kyla rizika dėl saugumo –  be jos supanikavusi katė gali šokti slėptis, trukdyti vairuotojui, palysti po pedalais.

Ramus šeimininkas – mažiau streso patirianti katė. „Katė labai gerai jaučia šeimininko emocijas, o kalbėdami gailiu balsu perduodate žinutę augintinei, kad ji yra pavojuje. Jūsų ramybė ir užtikrintas įprastas elgesys yra geriausia strategija, kuri palengvins kelionę“, –  paaiškina veterinarė.

Kelionės metu transportavimo dėžę geriausia laikyti ant automobilio grindų tarp sėdynių arba ant sėdynės prisegus saugos diržu, o jei minėta dėžė turi angą, galima per ją įkišti ranką ir glostyti katę kelionės metu, taip galima ją labiau nuraminti.

Ar katė pasitiki šeimininku?

Katės neretai pavadinamos namų šeimininkėmis, kai kurie kačių turėtojai pajuokauja, kad jie gyvena katės namuose, o ne katė jų namuose. Šios keturkojės yra savarankiškos, jaučiasi nepriklausomos, tad ir jų pasitikėjimą užsitarnauti reikia laiko bei kantrybės.

Visgi, katės kūno kalba gali išduoti, ar ji pasitiki savo šeimininku. „Katė nori būti prie šeimininko, meilę parodo glaustydamasi, trindamasi. Galbūt katė nemėgsta prisilietimų, bet nori būti šalia, leiskite būti šalia be prievartinio glostymo. Jeigu katė toleruoja tik du paglostymus, paglostykite tik du kartus, palaipsniui pridėkite dar vieną.

Draugystę pastiprina skanėstai. Kalbėkite, bendraukite. Dažnai pamirštama, kad katės mėgsta aktyviai žaisti. Puikiai tiks paukščio skrydį imituojantys žaislai – meškerės su plunksnomis, kamuoliukai, pelytės. Pažaiskite kelis kartus per dieną po 10-15 min“, – sako pašnekovė.

Ji primena, kad jeigu katė yra naujokė namuose, svarbu duoti jai laiko ir gerbti individualias ribas. O kas puikiai tiks vienai, kitai gali būti drastiškai per daug.

Ką daryti vykstant atostogų?

Nors katės mėgsta vienatvę, tačiau ilgai paliktos vienos gali patirti stresą, jaustis užmirštos. „Vienoms katėms geriau likti namuose. Nors jos ir slapstosi nuo atėjusių žmonių, tačiau užtikrinus maisto ir vandens poreikį reikėtų nepamiršti katės pakalbinti. Katė turi žinoti, kad ji nepalikta vienui viena. Kitos katės kelionėje streso patiria saikingai, tokias kates galima vežtis atostogauti, jeigu tik leidžia galimybės“, – sako I. Aleksejeva.

Anot jos, išvykstant kelioms dienoms katę galima palikti namuose ir vieną, tačiau svarbu užtikrinti gyvūno saugumą. Reikėtų įsitikinti, kad katė neužsitrenks kambaryje be galimybės atsigerti. Langus taip pat svarbu palikti uždarus, kad smalsi augintinė neįstrigtų plyšyje.

„Vandens turi būti palikta daug daugiau, nei įprastai, nes laiku nepakeistas vanduo užsiteršia. Vanduo tampa nešviežias labai greitai. Jeigu niekas katės neaplankys, palikti jos vienos daugiau nei dviem parom nerekomenduočiau“, – pataria veterinarijos gydytoja.

Ji primena, kad pavojų gali sukelti ir augalai, tad reikėtų įsitikinti, kad namuose nėra nesaugių augalų. Iš nuobodulio katė gali žaisti su gėlėmis, visgi nesaugių gėlių apskritai neturėtų būti namuose, kuriuose yra katė.

„Yra kačių, kurių atsakas į stresą ypač stiprus. Tokios katės gali šlapintis ne vietoje, arba atvirkščiai, nesišlapinti visai. Jeigu auginate jautrią katę, dėl galimų streso mažinimo būdų geriausia pasikonsultuoti su gydytoju“, – rekomendacijomis dalinasi I. Aleksejeva.