Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Telefonus rekomenduojama krauti dažnai ir po truputį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/telefonus-rekomenduojama-krauti-daznai-ir-po-truputi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/telefonus-rekomenduojama-krauti-daznai-ir-po-truputi Įrenginiui įkrauti geriausia naudoti pridedamus laidus ir įkroviklį, nes įkrovimas naudojant neoriginalius priedus gali vykti lėčiau arba greičiau nei tikėtasi. Netinkamas įkrovimas, be kita ko, gali sugadinti įrenginį arba akumuliatorių. Dauguma vartotojų telefoną įkrauna iki 100% arba palieka krauti per naktį, tačiau tai nėra pats geriausias būdas, nes daugumoje telefonų yra sumontuotos ličio jonų baterijos, kurioms toks įkrovimo būdas kenkia.Be to, kai kurie tyčia išsikrauna bateriją iki 0% ir netgi bando įjungti įrenginį su išsikrovusiu akumuliatoriumi, o tai taip pat žalinga ir sukelia priešlaikinį akumuliatoriaus senėjimą. Geriausia, kad  telefonai būtų karts nuo karto įkrauti, išlaikant įkrovimo lygį nuo 30 iki 80%.

Daugelis žmonių vis dar tiki mitu, kad greitas ar belaidis įkrovimas gadina akumuliatorių. Tačiau iš esmės svarbiausia yra naudoti originalų įkroviklį, kurio reikiama galia reikalinga greitam ar belaidžiam įkrovimui. Rekomenduojama naudoti greito įkrovimo technologiją, kuri yra suderinama su naudojama išmaniajame telefone.

Didžiausias akumuliatoriaus priešas yra karštis, tiksliau, akumuliatoriaus perkaitimas. Neabejotina, kad telefonai veiks Sacharoje, kur temperatūra pavėsyje viršija +40 laipsnių, tačiau perkaitimas aiškiai pablogina įrenginį ir sumažina baterijos veikimo laiką. Todėl geriau nepalikti telefono automobilyje, ypač ant prietaisų skydelio. Taip pat netikslinga jį palikti ant radiatoriaus ar šalia kitų šilumos šaltinių. Ir visada saugokite jį nuo tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, būdami paplūdimyje ar prie baseino.

Laikui bėgant vartotojų įpročiai keičiasi, todėl svarbu atsiminti keletą pagrindinių telefonų taisyklių, kurios padės pailginti jų naudojimo trukmę:

  1. Temperatūros valdymas. Saugokite telefoną nuo karščio ir tiesioginių saulės spindulių, kad pailgintumėte įrenginio tarnavimo laiką.
  2. Venkite gilios iškrovos. Telefonai “mėgsta” dažną įkrovimą mažomis porcijomis, optimalus įkrovimo lygis yra nuo 30% iki 80%.
  3. Naudokite originalius įkroviklius, taip pat atkreipkite dėmesį į greito išmaniojo telefono įkrovimo technologiją (Qualcomm Quick Charge, Pump Express, VOOC, Super mCharge ir kt.)
  4. Kai telefonai pilnai įkraunami, atjunkite nuo elektros tinklo. Telefonai, kurie lieka prijungti, kartais sukelia gaisrą.

Visa tai gali pailginti išmaniojo telefono baterijos tarnavimo laiką, tačiau jei norite pakeisti turimą telefoną galingesniu, RDE.LT internetinėje parduotuvėje galite rasti daugiau nei 700 mobiliųjų telefonų, tarp kurių kiekvienas gali išsirinkti sau tinkamą įrenginį. Telefonai laukia Jūsų, taip pat galima įsigyti naudingų priedų – belaidžių įkroviklių, adapterių ir duomenų kabelių.

Telefonus rekomenduojama krauti dažnai ir po truputį

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 11:40:01 +0300
<![CDATA[Kunigas Julius Sasnauskas: gyvenimas yra pati didžiausia dovana]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kunigas-julius-sasnauskas-gyvenimas-yra-pati-didziausia-dovana https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kunigas-julius-sasnauskas-gyvenimas-yra-pati-didziausia-dovana Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, bet kartu ji yra ir labai paslaptinga. O kartais vienas sprendimas po artimojo mirties gali sugrąžinti viltį gyventi kitam žmogui. Pasak Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios kunigo Juliaus Sasnausko, organų donorystė yra puikus būdas pasitarnauti kitiems ir po mirties.

Vienas organų donoras potencialiai gali suteikti viltį pasveikti arba pagerinti sveikatą net septyniems žmonėms. Inksto laukiantiems žmonėms organo transplantacija reiškia galimybę išsilaisvinti iš gydymo procedūrų, ragenų transplantacija suteikia galimybę vėl matyti pasaulį, o kitiems – tai vienintelė viltis gyventi.

„Esu kelis kartus matęs, kaip netoli Santaros klinikų leidžiasi medikų sraigtasparnis su donorų organais. Apėmė labai geras jausmas ir tik meldžiausi, kad jie suspėtų laiku ir viskas gerai baigtųsi“, – sakė kunigas J. Sasnauskas.

Tačiau vienų žmonių viltis pasveikti priklauso nuo mylimuosius praradusių ir netektį išgyvenančių artimųjų. Tik šeimos narių sutikimas leisti transplantuoti mirusio artimojo organus ir (ar) audinius gali išsaugoti kitų žmonių gyvybes.

Apie organų donorystę ir ką apie ją sako Bažnyčia, Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos kalbėjosi su Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios kunigu Juliumi Sasnausku.

Organų donorystė – be galo jautri tema, sujungianti gyvybę ir mirtį. Ką apie organų donorystę sako Bažnyčia?

Gyvybė ir mirtis yra labai paslaptingi dalykai, su kuriais nuolat susiduriame savo prigimties tikrovėje. Aš jau prieš 25 metus, su amžinąjį atilsį vyskupu Juozu Tunaičiu, buvau pakviestas į renginį, susijusį su organų donoryste. Dar tada pasižiūrėjau į Bažnyčios dokumentus ir neradau jokių ribojimų ar draudimų dėl organų ir (ar) audinių donorystės. Vyskupas J. Tunaitis buvo labai sąžiningas ir principingas žmogus, kuris pasisakė už donorystę.

Esminiai tikėjimo punktai yra artimojo meilė ir poreikis dalintis visa kuo – savo dvasios, proto turtais, laiku, ištekliais, tai pat dalintis ir savo kūnu. Dabartinėje Bažnyčioje, o ypač popiežiaus Pranciškaus laikais, nežinau nė vieno pamokslo ar kreipimosi, kuriame nebūtų raginama dalintis ir rodyti meilę artimam. Tai kertiniai krikščionybės akmenys ir jie visada buvo svarbūs.

Aš manau, kad jaunoji karta tikrai palanki organų donorystei, nes jauni žmonės ir daugiau empatijos turi. Pandemija labai gerai parodė žmonių susietumą – mes visi kartu sergame, mes visi kartu sveikstame. Tie žmonės, kurie stengiasi prasmingai gyventi, matyti kitą žmogų savo gyvenime ir solidarizuotis, jie tai ir padarys. O žmones, kurie apimti egoizmo gyvena savo pačių kiautuose, ir stabdo jų egoizmas, kuris su tikėjimu neturi nieko bendro.

Ar teko susidurti su žmonėmis, kurie nepritaria organų donorystei, nes bijo, kad paėmus velionio organą jis nepateks į dangų?

Tai yra paprasčiausi prietarai. Niekas tiksliai nežino, kaip į dangų priima ar nepriima. Protingas žmogus nekalba apie tai, kad be kažkokio organo nepateks į dangų. Visi žino, kad dangus nėra žmogaus kūno klausimas.

Žinoma, negaliu sakyti, kad būtinai pateksite į dangų, jeigu atiduosite savo širdį, bet jeigu gyvenote visą gyvenimą besidalindami su kitais, organų donorystė yra puikus būdas pasitarnauti kitiems ir po mirties.

Kaip netekties akivaizdoje nepalūžti ir atrasti stiprybės priimti sprendimą dėl organų donorystės?

Kaip žmonės suranda stiprybės? O ką kitą galima daryti? Aišku, žmonės ir silpnybės atranda, verkia dėl artimojo netekties. Kartais tereikia sielvartą išnešioti savyje. Jeigu žmogus yra logiškas, nuoseklus, racionalus, iškeliavus artimam žmogui jis atlieka paskutinį meilės aktą jam.

Po organų transplantacijos žmonės net neturi kam padėkoti už išgelbėtą gyvybę, nes to žmogaus, kuris juos ir išgelbėjo, paprasčiausiai nebėra. Kaip manote, kokia geriausia padėka būtų šiuo atveju?

Mirusiam žmogui ir jo artimiesiems didžiausia padėka jau yra tai, kad ligonis gyvena toliau. Ji nerašyta ir neišreikšta. Kiekvienas ligonis, kuriam tokiu būdu buvo išgelbėta gyvybė, turi suprasti, kad jo gyvenimas ir yra pati didžiausia dovana. Kiekvienam medikui taip pat didžiausia padėka yra ta, kad jo pacientas gyvena toliau. Tai pati geriausia ir prasmingiausia padėka, nieko tobuliau ir nesugalvosime.

Ką galėtumėte pasakyti tiems, kurie nori įsigyti Donoro kortelę, tačiau vis nedrįsta to padaryti?

Gali būti suprantama, kad įsigyti Donoro kortelę yra nejauku lyg rašyti testamentą. Manau, kad jauni žmonės dabar daugiau galvoja apie kitus, neturi tiek baimės, veidmainystės, kaip buvo prieš 30-40 metų. Jie supranta, kad taip gali prisidėti prie kito žmogaus gyvybės išgelbėjimo. Apie tai gerai pamąsčius ir pagalvojus tikrai norisi Donoro kortelę įsigyti.

NTB inf.

Kunigas Julius Sasnauskas: gyvenimas yra pati didžiausia dovana

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 17 Jun 2022 09:06:19 +0300
<![CDATA[Darbo pasiūlymai užsienyje: kaip juos susirasti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/darbas-pasiulymai-uzsienyje-kaip-ji-susirasti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/darbas-pasiulymai-uzsienyje-kaip-ji-susirasti Išsiaiškinkite norimo darbo pobūdį

Prieš kandidatuodami į patikusią darbo poziciją, atsakingai apsvarstykite, kokias pareigas norėtumėte užimti, kokios pramonės šakos jums patrauklios ir kokių įgūdžių norite įgyti. Net jei turite numatę svajonių darbą, bet neturite jam įgūdžių – ne problema, nes kai kurie darbdaviai siūlo specializuotus apmokymus.

Kai susiaurinsite darbo paieškos kriterijus, bus lengviau nustatyti, koks darbas jums tinkamiausias. Taip pat būtinai atsižvelkite į tokius veiksnius kaip šalis ir miestas, kuriame siūlomas darbas, norimas darbo laikotarpis ir trukmė. Kai žinosite ko ieškote, atlikite antrą žingsnį.

Apsilankykite Siulaudarba.lt

Siūlau darbą – įrankis, sukurtas lengvesnei darbo ir darbuotojų paieškai. Ši sistema sukurta  bendradarbiaujant su perspektyviomis ir gerą reputaciją pelniusiomis Europos įmonėmis ir ieškant patrauklių, patikimų darbo pasiūlymų. Todėl visi čia pateikiami darbo pasiūlymai verti dėmesio ir pasitikėjimo.

Pagal savo specialybę arba šalį, kurioje norėtumėte dirbti, išsirinkite darbo pasiūlymą

www.siulaudarba.lt sistemoje darbų pasirinkimai skirstomi pagal kategorijas. Čia yra daugybė įvairios kvalifikacijos darbų – nuo projektų vadovų iki pagalbinių darbininkų. Taip pat daug pasiūlymų ir kitiems specialistams, pavyzdžiui, santechnikams, elektrikams, apdailininkams, dažytojams, stogdengiams, suvirintojams, montuotojams, vairuotojams ir pan. Darbai siūlomi tokiose šalyse kaip Vokietija, Šveicarija, Suomija, Olandija, Belgija. Didžiausio susidomėjimo sulaukia stipriai išsivysčiusios šalys.

Jeigu nenorite darbo ieškoti nei pagal specialybės, nei pagal šalies kategorijas, galite peržiūrėti visą darbų sąrašą. Arba pateikti savo pageidavimą www.siulaudarba.lt komandai.

Atidžiai perskaitykite darbo skelbimą

Siūlau Darbą komanda atsakingai renka darbų pasiūlymus – iš mokių, patikimų ir nepriekaištingos reputacijos darbdavių. Tai leidžia siūlyti darbus su ilgalaikėmis perspektyvomis. Dauguma siūlomų darbų – neterminuoti, tačiau paieškojus galima rasti projektų tam tikram laikotarpiui.

Didelis www.siulaudarba.lt privalumas – čia pateikiami labai išsamūs darbų pasiūlymai, kad ieškantiems darbo nekiltų jokių neaiškumų. Paspaudę ant pageidaujamos darbo pozicijos, matysite darbo skelbimo tekstą: pareigybės pavadinimą, darbo pobūdį (funkcijas, kurias turės atlikti ieškomas darbuotojas), siūlomą darbo užmokestį ir apmokėjimo sąlygas, darbo vietą (šalį), darbo laiką, darbuotojui keliamus reikalavimus ir pageidaujamo kandidato savybes. Kartais nurodoma, kokiam kandidatui bus teikiamas prioritetas ir kokios kandidato savybės laikomos dideliu privalumu. Yra tokių darbdavių, kurie pasirūpina viskuo – apgyvendinimu, maitinimu ir netgi transportavimu iš namų į darbo vietą. Tokių pasiūlymų ilgainiui tik daugėja, nes pasaulio darbo rinkose trūksta kvalifikuotos ir tinkamos darbo jėgos.

Išsirinkę darbo pasiūlymą, kreipkitės į Siūlau Darbą komandą

Paskutinis žingsnis link norimo darbo – kreiptis į Siulaudarba.lt komandą ir išreikšti savo kandidatūrą arba norą pageidaujamam darbui. Tai padaryti galima telefonu +370 606 43 553, el. paštu info@siulaudarba.lt arba užpildžius specialią užklausą https://www.siulaudarba.lt/. Į visas pateiktas užklausas komanda reaguoja operatyviai, todėl ilgai laukti tikrai neteks.

Tad tereikia atlikti kelis lengvus žingsnius ir pageidaujamas darbas užsienyje galės būti jūsų!

Darbo pasiūlymai užsienyje: kaip juos susirasti?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 16 Jun 2022 15:38:46 +0300
<![CDATA[NVSC: kaip išvengti žarnyno infekcijų vasarą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-kaip-isvengti-zarnyno-infekciju-vasara https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-kaip-isvengti-zarnyno-infekciju-vasara Vasarą dažnai iškylaujame, poilsiaujame  gamtoje, kur sąlygos maisto ruošimui ir rankų higienai ne visada tinkamos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad šiltuoju metų laiku itin palanku plisti bakterinėms žarnyno infekcinėms ligoms, nes esant aukštai aplinkos temperatūrai, bakterijos, esančios maiste, gali sparčiai daugintis, todėl itin svarbu žinoti, kaip tinkamai laikyti ir ruošti maistą.

Salmoneliozė – viena iš dažniausiai pasitaikančių žarnyno infekcijų vasarą

Ši užkrečiamoji liga paprastai išsivysto salmonelių bakterijoms į žmogaus organizmą patekus su maistu. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninės kilmės maistą: vištieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną, pieną, rečiau per daržoves ir kitus maisto produktus. Salmonelių dauginimuisi ypač palanki 20–40 ºC temperatūra.

Liga pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Dažniausiai minėti ligos simptomai prasideda po 12–72 val. nuo užsikrėtimo. Negalavimai paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Sunkesnė ligos eiga dažnesnė vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims, su nusilpusia imunine sistema.   Retesniais atvejais salmonelės iš žarnyno gali patekti į kraują. Infekcija tokiu atveju gali komplikuotis bet kurio organo pažeidimu.

Šiltuoju metų laikotarpiu taip pat kyla didesnė salmoneliozės protrūkių rizika, kurių priežastis dažniausiai būna nepakankamas maisto apdorojimas karščiu, kryžminė maisto tarša ar netinkamas vartojimui paruošto maisto laikymas.

Vartojant nesaugų maistą gali plisti ir kitos bakterinės žarnyno infekcijos: kampilobakteriozė, jersiniozė, ešerichiozė, listeriozė.

Skiepų nuo šių ligų nėra, pagrindinė profilaktikos priemonė yra saugaus maisto vartojimas, tinkama higiena – švarios rankos, švari aplinka.

2021 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 283 salmoneliozės atvejai.

NVSC specialistai primena svarbiausias saugaus maisto laikymo ir ruošimo taisykles:

  • Perkant pagamintus patiekalus svarbu atsižvelgti į gamintojo pateiktą informaciją apie jo laikymo, vartojimo sąlygas, tinkamumo vartoti trukmę.
  • Nenaudokite pakartotinai vienkartinio naudojimo plastikinių maišelių maistui laikyti.
  • Maistui vartokite tik labai gerai išvirtus ar iškeptus mėsos, ypatingai vištienos produktus. Nevalgykite kepsnių, iš kurių bėga rausvas skystis.
  • Vartokite kietai išvirtus ar gerai iškeptus kiaušinius.
  • Venkite kryžminio maisto užteršimo, t. y. gyvūninį maistą laikykite atskirai nuo kito maisto.
  • Užšaldytą maistą atitirpinkite šaldytuve, ne kambario temperatūroje.
  • Visada plaukite rankas prieš maisto gaminimą ir valgį. Taip pat nepamirškite nusiplauti rankų po žalios mėsos tvarkymo ar sąlyčio su žaliais kiaušiniais, taip pat po kontakto su naminiais gyvūnais, po pakalbio telefonu ar pasinaudojus tualetu. Gamtoje, kai nėra sąlygų nusiplauti rankas tekančiu vandeniu su muilu, naudokite specialias rankų dezinfekavimo priemones arba spiritines servetėles.
  • Kruopščiai nuplaukite vaisius ir daržoves. Neplaukite vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje. Juos gamtoje galite plauti atsivežtu fasuotu ar mineraliniu vandeniu.
  • Nevartokite nepasterizuoto arba nevirinto pieno ir jo produktų.
  • Iškylaudami gamtoje venkite greitai gendančių maisto produktų: pieno, mėsos, žuvies, kulinarijos gaminių, daržovių mišrainių su majonezu, tortų.
  • NVSC specialistai primena, kad vasarą bakterijos dauginasi daug greičiau, todėl ypatingai svarbu išvardytų maisto saugos ir higienos reikalavimų laikytis ir namuose.

NVSC: kaip išvengti žarnyno infekcijų vasarą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 15 Jun 2022 15:05:38 +0300
<![CDATA[Ukrainos istorikė T. Boriak: „Ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ukrainos-istorike-t-boriak-ukrainieciai-kaip-jokia-kita-sovietinio-tautu-kalejimo-tauta-yra-patyre-visa-rusiskojo-imperializmo-zavesi-ir-patiria-tai-iki-siol https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ukrainos-istorike-t-boriak-ukrainieciai-kaip-jokia-kita-sovietinio-tautu-kalejimo-tauta-yra-patyre-visa-rusiskojo-imperializmo-zavesi-ir-patiria-tai-iki-siol Istorikės Tetianos Boriak, atvykusios į Lietuvą su dviem mažamečiais vaikais prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti:

 

111-oji devynerių metų karo, trunkančio daugiau nei 400 metų, diena.

Labai ačiū už pakvietimą. Visų pirma Ukrainos žmonių vardu leiskite išreikšti jums ir jūsų valstybei beribį dėkingumą už jūsų visapusę pagalbą šiame kare.

Turiu garbės kreiptis į jus reikšmingu ir neįtikėtinai sunkiu metu, pagerbiant atminimą tų, kuriuos ištrėmė ir sunaikino du totalitariniai režimai – nacių ir sovietų okupacija bei genocidas. Ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol.

Ukrainiečių pastangos išsikovoti savo valstybę 1917–1921 metais paskendo milijono Rusijos bolševikų, sutelktų Ukrainos klausimui spręsti, durtuvų pralietame kraujyje. Jie neslėpė savo užkariavimo politikos priežasčių: „be ukrainietiškos duonos, anglies, cukraus ir geležies rūdos Rusijos tarybinė respublika negalės egzistuoti“ (citata iš „Pravdos“, 1918).

Siekdama užgrobti Ukrainą, sovietų valdžia pirmąjį 1921–1923 metų badą panaudojo kaip politinę valstybės politikos priemonę. Manoma, kad mirė 900 000 ukrainiečių, o 1 milijonas ukrainiečių negimė.

Tačiau XX am. trečiajame dešimtmetyje Ukrainos nacionalinis judėjimas tik įsibėgėjo. Valstiečiai masiškai paliko kolūkius. Jie nuosekliai liudijo norą savo žemę dirbti savarankiškai. Likus keliems mėnesiams iki Holodomoro, 1932 m. rugpjūčio 11-osios laiške Stalinas piktai rašė: „Dabar svarbiausia yra Ukraina. Ukrainoje padėtis yra labai bloga pagal partiją, pagal sovietų, pagal GPU linijas. Jeigu mes dabar nepradėsime taisyti padėties Ukrainoje, galime prarasti Ukrainą... Pasikartosiu – galime prarasti Ukrainą“.

Dar vienas bandymas išspręsti Ukrainos klausimą ir sunaikinti tautinę tapatybę – 1932 m. rudenį ir 1933 m. pavasarį badas buvo antrą kartą panaudotas kaip viešosios politikos priemonė. Per plataus masto teismo kratas visoje Ukrainoje iš ukrainiečių valstiečių buvo atimtos ne tik grūdų atsargos, bet ir maisto produktai. Valstiečiams buvo uždrausta laisvai judėti respublikoje ir SSRS (taip buvo atimta teisė ieškoti maisto). Ukraina buvo sąmoningai paversta badaujančiu getu, o ukrainietis, šeimininkas savo žemėje, – elgeta, vergu, vagimi. Dėl maisto Ukrainos valstietis pažeidė visuotinius principus, nusileisdamas iki kanibalizmo. 

Tuo pačiu metu įsibėgėjo represijos prieš ukrainiečių literatūrą („Sušaudytasis atgimimas“ – XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje buvo represuota apie 200 ukrainiečių rašytojų); represijų sulaukė visa Ukrainos mokslų akademija, ukrainiečių kalbos rašyba, kultūra, menas, autokefalinė ortodoksų Bažnyčia, t. y. kėsintasi į pagrindinius Ukrainos žmonių tapatybės bruožus. Tai, kas nutiko, genocido koncepcijos autorius Raphaelis Lemkinas pavadino „klasikiniu genocido pavyzdžiu“. Pagal Jungtinių Tautų konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (1948 m.) R. Lemkinas Ukrainos valstiečių badavimą laikė neatsiejama genocido prieš ukrainiečius dalimi. Tai buvo sąmoningas tautos kūno naikinimas, taip pat Ukrainos inteligentijos, kaip tautos proto, autokefalinės Ukrainos ortodoksų Bažnyčios – kaip tautos sielos, naikinimas.

Iš viso Ukraina dėl Holodomoro prarado 4,5 mln. žmonių, o tai reiškia, kad Ukraina prarado beveik 15 proc. savo gyventojų.

Garsiai kalbėti apie Holodomorą buvo draudžiama – mano prosenelis Ivanas Borjakas gavo 10 metų priverstinio darbo stovyklose už prisiminimus apie badmetį 1933 m. pradžioje. Nepaisant to, liudininkai nepamiršo Holodomoro ir bandė pasiekti išorinį pasaulį bei jį perspėti apie Rusijos raudonojo imperializmo pavojus. Po 90 metų išgirdau lietuvio migracijos pareigūno pasakojimą apie jo senelio pabėgimą nuo Holodomoro iš Čerkasų srities į Sarkatvelą. 2006 m. Ukraina pagaliau pagerbė bado aukas – parlamentas Holodomorą pripažino genocidu.

Holodomoras nebuvo vienintelis ukrainiečių žudymo įrankis. Per dekulakizacijos kampaniją (1930–1931 m.) iš Ukrainos buvo ištremta 250 000 ukrainiečių valstiečių; 1932 m. buvo represuota 71 500 ukrainiečių; ir 1937–1938 m. buvo nuteisti beveik 200 000 ukrainiečių, iš jų daugiau nei 120 000 buvo nuteisti mirties bausme. 1939 m. 14 proc. Gulago kalinių buvo ukrainiečiai. 1939–1941 m. į SSRS buvo ištremta iki 20 proc. ką tik prijungtos Vakarų Ukrainos gyventojų.

Per Antrąjį pasaulinį karą netekome apie 9 mln. ukrainiečių – tiek civilių, tiek karių. Ukrainos sukilėlių armija, kaip ir Baltijos tautų partizanai, iki šeštojo dešimtmečio vidurio desperatiškai priešinosi nacių ir sovietų okupantams.

Pokario represijos reiškė nuo 600 000 iki 800 000 Vakarų Ukrainos gyventojų ir 190 000 Krymo totorių deportaciją. 1947 m. spalį operacijos „Vakarai“ metu iš Vakarų Ukrainos buvo deportuota daugiau nei 77 000 ukrainiečių; o 1948 metų gegužę, per operaciją „Pavasaris“, iš Lietuvos deportuota apie 40 tūkst. žmonių. Trečiasis 1946–1947 m. badas nusinešė daugiau nei 700 000 ukrainiečių gyvybių.

Per 70 „taikių“ sovietų valdymo metų buvo nužudyta ir represuota daugiau nei 7 mln. ukrainiečių. Nužudytų ir represuotų ukrainiečių (neįskaitant karo aukų) – 1 mln. per 10 metų, 100 tūkst. per metus, daugiau nei 270 kasdien… 

Tačiau tautų kalėjimo žmonės ir toliau priešinosi, o viena iš pasipriešinimo formų buvo jų įvykdyti susideginimo aktai: 1968 metais pagrindinėje Ukrainos gatvėje – Vasylis Makukhas, 1972 m. Kaune – Romas Kalanta, o 1978 m. prie Taraso Ševčenkos kapo Kanive – Oleksa Hirnyk.

Prieš plataus masto karą 2022 m. vasario 24 d. baigiau disertaciją apie pabėgėlius iš SSRS po Antrojo pasaulinio karo ir net neįsivaizdavau, kad ketvirtadienį, vasario 24 d., parašius apie aną karą, nauja grėsmė įsiverš į mano, mano šeimos ir mano šalies gyvenimą kaip trečiasis pasaulinis karas.

Jau balandžio 3 d. perskaičiau rusų fašisto Timofejaus Sergejevo programinį dokumentą apie mano tautos genocidą: Rusijos Federacija paskelbė sprendžianti Ukrainos „denacizacijos“ klausimą, šį sprendimą lydėjo „deukrainizacijos“ ir „deeuropeizacijos“ procesai. Ukraina buvo paskelbta „dirbtine antirusiška konstrukcija“. Okupantai taikėsi į daugumą ukrainiečių, kuriuos imperija pavadino „naciais“.

Kaip ir SSRS, Rusija šiuo metu deportuoja ukrainiečius iš laikinai okupuotų teritorijų. Šiuo metu tai yra 1 400 000 ukrainiečių, įskaitant daugiau nei 240 000 vaikų. Jie atsiduria atokiausiuose, skurdžiuose Rusijos regionuose, be pragyvenimo ir bendravimo priemonių. Rusija jau parengė įstatymų pataisas ukrainiečių vaikų įvaikinimui palengvinti. Informacijos apie dešimčių tūkstančių ukrainiečių likimą nėra. Nemažai Ukrainos miestų – Mariupolis, Volnovacha, Popasna, Rubižnė, Lisičanskas, Iziumas, Severskodoneckas, taip pat daugelis kaimų buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus.

Kaip ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, Rusija toliau „eksportuoja“ Ukrainos grūdus. Bombarduojamos talpyklos, saugyklos, žemės ūkio technika, minuojami laukai ir jūros, blokuojami Ukrainos uostai. Badas gresia ne tik Ukrainos valstiečiams, kaip ir 1933 m., bet ir daugiau nei 300 mln. žmonių. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas ciniškai kaltina JAV ir Ukrainos prezidentus dėl tariamo jų noro suorganizuoti „badą planetoje“.

Puolimas prieš ukrainiečių tapatybę nesiliauja. Okupantai ukrainietiškas knygas (ypač apie Ukrainos istoriją) pradėjo deginti ir naikinti laikinai okupuotose teritorijose 2014 m., tai daro ir šiandien. Tuo pačiu metu primetama Rusijos švietimo sistema, importuojami rusų istorijos, kalbos, literatūros vadovėliai. 

Imperija atvirai pareiškė norą atkurti SSRS, šį kartą nedalyvaujant ukrainiečiams. Okupuotose teritorijose Rusijos agresorius grąžina į gatves dekomunizuotus sovietinius vardus arba skiria naujus. Melitopolyje – Sudoplatovo (enkavėdisto, daugelio Ukrainos politikų žudynių organizatoriaus) vietoj Doncovo (politiko, publicisto); tarp Mariupolio paminklų – Leniną.

5 milijonai ukrainiečių tapo pabėgėliais, apie 4 milijonai – šalies viduje perkeltais asmenimis; žuvo 287 vaikai (dėl karo veiksmų tikslių skaičiavimų atlikti neįmanoma). Visiškai ar iš dalies sunaikinta apie 7 000 gyvenamųjų pastatų, daugiau nei 1 800 švietimo įstaigų, daugiau nei 700 sveikatos priežiūros įstaigų, 350 kultūros paminklų; okupantai apiplėšia muziejus ir grobia muziejines vertybes.

Neseniai šešių šalių, tarp jų ir Lietuvos, parlamentai balsavo už tai, kad Rusijos nusikaltimai Ukrainoje būtų pripažinti genocidu.

Ukrainiečiai savo nenugalima dvasia primena rusams jų nusikaltimus. Savo sąskaitas pateikia ir Europos bendruomenė: ant Ukrainai tiekiamų raketų olandai rašo „už MN-17“, lenkai – „Už Katynę“, „Už Kačinskį“, čekai – „Už šūvį 1968 m. Prahos pavasarį“.

Jie bando mus nužudyti – ištrinti savo nusikalstamos imperinės praeities atmintį; paslėpti pavogtą istoriją (juk Rusijos valiuta grivina yra ne Rusijos, o Ukrainos nacionalinė valiuta, o trišakis, kaip kunigaikščio Vladimiro Didžiojo valstybės simbolis, yra ne Rusijos, o Ukrainos herbas) ir pasisavinti Kyjivo metropolitą; tęsti savo imperinį egzistavimą užkariaujant naujas teritorijas ir pagaliau išspręsti Ukrainos klausimą.

Jei Ukraina žlugs, laimės ne teisinė, o fašistinė valstybė. Pasaulis niekada nebebus saugi vieta mums ir mūsų vaikams. Ir toliau siekime bendros pergalės prieš paskutinę imperiją! Už mūsų ir jūsų laisvę!

LRS inf.

Ukrainos istorikė T. Boriak: „Ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol“

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 14 Jun 2022 11:46:04 +0300
<![CDATA[Kam ženklinti katiną, jei jis neišeina iš namų?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kam-zenklinti-katina-jei-jis-neiseina-is-namu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kam-zenklinti-katina-jei-jis-neiseina-is-namu Neseniai Lietuvoje vykdytos apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis augintinių neženklinančių gyventojų sakė nematantys reikalo to daryti, mat jų gyvūnas niekuomet neišeina iš namų. Visgi kasmet Lietuvos gyvūnų prieglaudas papildo 15 tūkstančių naujų benamių, o istorijų apie tai, kaip gatvėje atsiduria „niekada į gatvę neišeinantys“ augintiniai, yra daug ir įvairių – nuo pačių netikėčiausių iki jau tapusių klasikiniais gyvūnų pabėgimo, pasimetimo scenarijais.  

Katės iškrinta iš balkonų  

Kuomet kalbama apie namie laikomus ir į gatvę neišleidžiamus gyvūnus, dažniausiai omeny turimos katės. Klaipėdoje veikiančių gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ įkūrėja Simona Šakinytė atkreipė dėmesį, jog iš visų į globos namus patenkančių gyvūnų vos keli procentai būna paženklintų mikroschema, tačiau kol kas tarp jų – tik šunys. „Paženklintų kačių nesame turėję“, – sakė S. Šakinytė.  

Nepaisant savo prigimtinio vikrumo, vienas labiausiai paplitusių scenarijų, kaip katės atsiduria lauke – iškrinta per balkonus. Gyvūnai nuslysta nuo metalinių balkonų turėklų ar palangių, į kurias negali įsikabinti nagais. Pasitaiko, kad katės iškrinta gaudydamos paukštį ar kokį vabzdį. O jei gyvūnas balkone laikomas uždarytas ilgesnį laiką, jis gali iššokti ir sąmoningai, – gelbėdamasis.  

„Esu girdėjusi pasakojimą, kaip jauna smalsi katė bežaisdama namie įsigudrino įkišti galvą į tuščią skardinę nuo konservuotų kukurūzų, o nebegalėdama galvos ištraukti, besiblaškydama po visus namus, galiausiai nusigavo iki atviro balkono ir pro jį iškrito. Laimei, šeimininkė tuo metu buvo namuose ir gyvūną parsinešė namo, o krisdama katė nesusižalojo“, – pasakojo VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė.  

Ji pasidalijo ir kita istorija apie katę, kuri vos nepaspruko pro lauko duris. Šeimininkai išvažiavo atostogų ir pasirūpinti gyvūnu paprašė giminaičio, o šiam įeinant pro buto duris katė nepastebėta šmurkštelėjo į laiptinę. Namie gyvūno neradęs žmogus nusprendė, jog katė slapstosi nuo menkai pažįstamo žmogaus, todėl jos pernelyg ir neieškojo, papildė ėdalo ir vandens atsargas ir išėjo, paskui save užrakindamas duris. Katę pamatė tik prie lauko durų, laimei, dar laiptinėje, todėl parnešė ją atgal į namus. Jei kas būtų gyvūną išleidęs ar tiesiog laiptinės durys būtų buvę nesandarios, katė būtų atsidūrusi gatvėje, o giminaitis kitą kartą būtų sugrįžęs tik po dienos kitos. Laimei, ši istorija baigėsi gerai, bet – tik laimingo atsitiktinumo dėka.  

„Tai šias istorijas pasakoju norėdama parodyti, kad net ir pačiam atsakingiausiam gyvūno savininkui gali nutikti visko, nes gyvūnas nėra prognozuojamas, o gyvūnų ženklinimas ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre yra galimybė apsidrausti nuo panašių nelaimių, netikėtumų. Manau, kad galvojimas, jog blogi, kvaili dalykai nutinka tik kitiems, yra naivus ir truputį arogantiškas. Blogų dalykų nutinka visiems. Turime 15 tūkstančių beglobių per metus, absoliuti didžiuma jų – naminiai, o labai didelė jų dalis yra būtent tokie – „mano gyvūnas niekada neišeina į lauką“ – atvejai“, – sakė GATO vadovė.  

Gyvūnai iššoka iš automobilių  

Klasika jau tapęs gyvūnų pabėgimo scenarijus – be narvų gabenami katinai ar net šunys iššoka iš stovinčių ar trumpam stabtelėjusių automobilių. Pavyzdžiui, sustojama degalinėje ir gyvūnas per praviras dureles ar langą išsiveržia laukan. Ir niekas negalėtų prognozuoti, kas vyks toliau – ar jis bent kelioms sekundėms pasimes, sustings ir šeimininkai spės gyvūną sugriebti, ar jis maus neatsigręždamas į artimiausius krūmus ar mišką.  

Taip pabėga ne tik katinai, bet ir šunys, kurie paprastai laikosi prie šeimininko. „Pavyzdžiui, yra nutikę, kai paskui šeimininką išbėgusį šunį čia pat partrenkė automobilis. Laimei, lengvai, tačiau gyvūnas išsigando ir, vos pašokęs ant kojų, spruko į mišką neatsigręždamas“, – pasakojo B. Kymantaitė.   

Svetimoje aplinkoje atsidūręs ar išgąsdintas gyvūnas vadovaujasi instinktais – bėga arba slepiasi, arba daro ir viena, ir kita. Ypač sunku ieškoti katinų, kurie apskritai nelabai pasitiki žmogumi, ypač – pavojaus akivaizdoje, yra linkę slėptis ir daro tai labai gerai.  

Pasak „Linksmųjų pėdučių“ vadovės S. Šakinytės, katinus dar ir pakankamai sunku atpažinti, ilgiau paklaidžioję lauke jie sulaukėja, sulįsta, išsipurvina, todėl jei gyvūnas nepaženklintas, po kurio laiko net patys savininkai gali jo nebepažinti.    

Šunys nusiveja kiškius ar stirnas  

Ne tik rujojanti kalė, bet ir kiškis ar stirna gali būti priežastis, dėl kurios palaidas vedžiojamas gyvūnas pasileis bėgte. Pasak prieglaudos „SOS gyvūnai“ vadovės Nadeždos Makuševos, taip ypač dažnai nutinka medžioklinių veislių šunims, kurių instinktai vytis grobį – ypač stiprūs: „Žmonės paleidžia šunį miške, o tas nusiveja kokį gyvūną ir neberanda kelio atgal. Taip dažnai pabėga medžioklinių veislių šunys, pavyzdžiui, Džeko Raselo terjerai, jagdterjerai, foksterjerai, kurie nori vytis gyvūną ir neberanda kelio atgal“.  

Tarp kitų šuns praradimo, jo pabėgimo priežasčių N. Makuševa įvardija gerai neuždaromus ar vėjo išpučiamus kiemo vartus.  

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė pastebi, jog šių dienų rykštė – gyvūnų „gelbėtojai“, kurie, pamatę šunį ar katiną gatvėje be šeimininko, pernelyg paskuba jį gabendami į prieglaudą. Nors šeimininkas gali būti čia pat, tik, pavyzdžiui, užsiplepėjęs telefonu ir kiek nutolęs, už kampo ar už kalniuko. Gali būti, jog gyvūnas taip ir gyvena – palaidas, bet turi namus, į kuriuos sugrįžta. Tuo tarpu, pavyzdžiui, iš pajūrio keliaujantys poilsiautojai gyvūną gali nusivežti į Vilniuje esančią prieglaudą, taip tik apsunkindami jo paieškas, mat jei gyvūno bus ieškoma, tai bus daroma aplinkinėse teritorijose, o ne kitame Lietuvos gale. 

„Suprantu, kad žmonės taip elgiasi tik gero norėdami, tad jei įtariama, kad jis – pasimetęs, nereikia pernelyg skubėti. Nepakanka matyti gyvūną kelias minutes ar pusvalandį. Būtų gerai pabūti su gyvūnu ilgiau ar jį pasekti, paėjėti kartu su juo – galbūt jis nuves iki kiemo, kur gyvena, ir dubens, iš kurio ėda“, – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  

Visgi galiausiai, jei gyvūnas atsiduria prieglaudoje ir yra paženklintas mikroschema, jis labai greitai sugrįžta į namus, pas savo šeimininkus. O jei mikroschemos nėra ir šeimininkai neatsiranda, didelė tikimybė, jog šiam gyvūnui teks ieškoti naujų namų, savininkų, arba, jei jis senas ir ligotas, dienas užbaigti prieglaudoje.  

Žinoma, prieglaudose gyvūnais rūpinamasi, kiek tik išgalima, tačiau jokia prieglauda neatstos tikrų namų ir mylinčių šeimininkų. Gyvūnų ženklinimas ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre gali smarkai smarkiai sumažinti tokių gyvūnų prieglaudose ir jų bei jų savininkų patiriamų vargų.  

Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. 

Kam ženklinti katiną, jei jis neišeina iš namų?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 13 Jun 2022 06:53:37 +0300
<![CDATA[Lietuvos stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo varžybose dalyvavo ir jonavietis M. Kungys]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-stipriausiojo-ugniagesio-gelbetojo-varzybose-dalyvavo-ir-jonavietis-m-kungys https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-stipriausiojo-ugniagesio-gelbetojo-varzybose-dalyvavo-ir-jonavietis-m-kungys Vakar baigėsi Lietuvos stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo varžybos, dvi dienas vykusios Šiauliuose. Varžybų dalyviai jose rungėsi apsirengę apsauginius ugniagesio gelbėtojo drabužius ir užsidėję suslėgtojo oro kvėpavimo aparatus. Ugniagesiai demonstravo ne tik puikius fizinius gebėjimus, bet ir atkaklumą, ištvermę, valią ir ryžtą. 

Šiose varžybose pirmą kartą dalyvavo Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas Modestas Kungys.

Kaip skelbiama Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ,,Facebook" paskyroje, pasak Modesto, jam tai buvo dar vienas pirmas kartas, bet taip pat ir labai sunkus iššūkis atėmęs daug jėgų.

Varžybų metu reikėjo per kuo trumpesnį laiką užlipti nešant gaisrinę žarną į 14 metrų bokštą (5 aukštų pastatas), užtraukti virvės pagalba dvi gaisrines žarnas, nulipus kūjo pagalba nustumti svorį, apibėgti kliūtis, su gaisrine žarna nubėgti ir su vandeniu pataikyti į taikinį ir finišuoti tempiant nukentėjusįjį, kuris sveria apie 80 kg. Visa tai reikia atlikti prisijungus kvėpavimo aparatą. Modestas patikino, kad tai buvo jo tokios pirmos, bet tikrai ne paskutinės varžybos.

Jonavos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba linki jam sėkmės kitais metais!

Daugiau apie šias varžybas galite skaityti čia.

Lietuvos stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo varžybose dalyvavo ir jonavietis M. Kungys

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 10 Jun 2022 10:31:32 +0300
<![CDATA[Neeilinius krovinius gabenantis pilotas: kartais viskas tampa labai sudėtinga ir pavojinga]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neeilinius-krovinius-gabenantis-pilotas-kartais-viskas-tampa-labai-sudetinga-ir-pavojinga https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neeilinius-krovinius-gabenantis-pilotas-kartais-viskas-tampa-labai-sudetinga-ir-pavojinga „Skrydyje su medikais ir donoriniais organais susikoncentruoji į darbą ir emocijas pamiršti. Bet po skrydžio – tik teigiami jausmai ir šypsena veide. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi galėdamas prisidėti prie gyvybių gelbėjimo“, – taip apie savo darbą pasakoja Karinių oro pajėgų pilotas Gediminas Puišys. 

 

Transplantacijai paruošti organai gyvybingi išlieka ribotą laiką. Trumpiausiai ištveria širdis – ją reikia persodinti per maždaug 5 valandas, ilgiausiai tinkami donorystei išlieka inkstai – apie 12 ir daugiau valandų. Tad donorinių organų gabenimas yra labai atsakingas ir didžiausio profesionalumo reikalaujantis darbas. Gediminui tokių kelionių teko atlikti tikrai ne vieną.  

 

Karinių oro pajėgų (KOP) piloto kelią jis nutarė pasirinkti prieš maždaug 13 metų. 2008 metais įsidarbinęs kariuomenėje vyras pradėjo apie dvejus metus trukusius kursus, kuriuose ne tik iš civilio tapo karininku, bet ir išmoko pilotuoti sraigtasparnį. Nuo to laiko Gediminas nuolat prisideda prie organų donorystės ir transplantacijos procesų prireikus perskraidindamas ypatingai svarbų krovinį – donorinius organus. 

 

Kiek kartų yra tekę perskraidinti organus transplantacijoms? Papasakokite apie įsimintiniausią kelionę. 

 

Per 13 metų tarnybos tikslaus skaičiaus jau tikrai nepasakysiu. Geriausiai prisimenu tris skrydžius: patį pirmąjį organų gabenimą antrojo piloto pareigose. Skridome iš Kauno į Vilnių. Po skrydžio buvo tikrai didelis emocijų antplūdis, tada suvokiau, kad tikrai tinkamai pasirinkau darbą ir jo pobūdį. 

 

Kitas įsiminęs skrydis – kuomet pirmą kartą organus skraidinau jau užimdamas įgulos vado pareigas. Skridome taip pat iš Kauno į Vilnių. Tada emocijos buvo jau ne tokios pakilios. Darbą labai apsunkino sraigtasparnių aikštelių prie ligoninių nebuvimas, kas sumažina saugumą bent jau perpus. Dar, žinoma, streso pridėjo ir nakties metas, labai žemas debesų padas ir šešių medikų komanda – maksimalus sraigtasparnio pakilimo svoris. 

 

Na ir labiausiai įsiminęs skrydis buvo iš Liepojos į Kauną, kuris prasidėjo vienais metais, o baigėsi kitais. Naujuosius metus sutikome skrydyje, kiek žinau, tai buvo pirmas toks organų pergabenimas Lietuvoje ir KOP istorijoje. 

 

Papasakokite kaip vyksta pasiruošimas tokioms kelionėms: nuo to momento, kai gaunate skambutį iki pačios kelionės pradžios? 

 

Skambučio metu pirmiausia išsiklausinėjame kuo daugiau mums svarbios informacijos: kiek medikų skris, kokia įranga bus gabenama, koks maršrutas, kada medikai planuoja pasirodyti prie sraigtasparnio. Kelionės trukmė mums irgi labai svarbi – ji turi būti kuo trumpesnė. 

 

Tuomet nedelsiant studijuojame meteorologines sąlygas tuo metu ir tose vietose, pro kurias skrisime. Skaičiuojame, kiek minimaliai galime turėti kuro, kad neskraidintume balasto ir optimizuotume skrydžio trukmę. Jei skrydis planuojamas į mums nematytą ir nežinomą vietą, visomis įmanomomis priemonėmis renkame informaciją apie tas vietas, kliūtis ir įmanomas alternatyvas. 

 

Kokių iššūkių dažniausiai kyla arba gali kilti kelionės metu? 

 

Didžiausias iššūkis ir veiksnys nulemiantis sėkmę – oro sąlygos. Skrydį apsunkina naktis, žemas ir tirštas debesų padas su minusine oro temperatūra, rūkas, stiprus ir gūsingas vėjas, nežinoma vieta, tūpimas ne į sraigtasparniams skirtas specialias aikšteles.  

 

O jei viskas vienu metu – sunku net įsivaizduoti, kaip viskas tampa sudėtinga ir pavojinga. Todėl prieš skrydžius praktiškai nuolat stebime orų prognozes. 

 

Pavyzdžiui, sraigtasparnio AIRBUS AS365 „DAUPHIN“ didžiausias priešas yra žemi debesys ir lietus prie minusinės oro temperatūros. Tokiomis sąlygomis su juo skristi draudžiama. 

 

Ar skiriasi procedūros, kuomet skraidinami tik žmonės ir kuomet yra skraidinama medikų komanda su jau eksplantuotais ir transplantacijoms paruoštais organais? 

 

Ne, procedūros nesiskiria, bet patį skrydį stengiamės atlikti kuo greičiau ir švelniau, nes visa įgula supranta, kad medikų darbas dar būna nepasibaigęs. 

 

Kiek toliausiai sraigtasparnis gali nuskristi vienu kartu? Kur toliausiai yra tekę skristi paimti organus transplantacijoms? 

 

Sraigtasparnis AS365 per tris valandas gali nuskristi apie 380 jūrmylių – 700 kilometrų.  

 

Daugiausia skrydžių atliekame Lietuvos teritorijoje, tolimiausi – Ryga ir Liepoja. Tolimesnius skrydžius riboja sraigtasparnių greitis, lėktuvu būna greičiau. 

 

Gana dažnai organus atskraidinę sraigtasparniai leidžiasi eismo žieduose, ar tai daroma tik dėl laiko trūkumo, ar visgi yra ir kitokių priežasčių?  

 

Tūpimas eismo žiede, pievoje ar mašinų stovėjimo aikštelėse prie ligoninių yra optimaliausias variantas Lietuvoje, kur turime tikrai nekokią situaciją su sraigtasparnio tūpimo aikštelėmis. Tokiais atvejais sutaupome brangaus laiko saugumo sąskaita. 

 

Visoje Europoje didesnės ligoninės turi tūpimo aikšteles. Tai – idealiausias variantas tiek pilotams dėl saugumo, tiek medikams dėl laiko. 

 

Oro uostose tūpti saugu ir patogu, bet išeikvojama per daug laiko pervežant organus iki ligoninės. Toks variantas tinkamas tik prie labai prastų meteorologinių sąlygų, kai tūpti eismo žiede per daug pavojinga. 

Kas sunkiausia/sudėtingiausia tokiose kelionėse? 

 

Negauti jokios informacijos apie sėkmingą gyvybės išgelbėjimą. Bet dar sunkiau tikriausiai būtų sužinoti apie nesėkmingą. 

 NTB inf.

Neeilinius krovinius gabenantis pilotas: kartais viskas tampa labai sudėtinga ir pavojinga

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 09 Jun 2022 10:04:14 +0300
<![CDATA[Svajonių sodas vasarą – kiemo aksesuarai, pakeisiantys šiltojo sezono įpročius]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svajoniu-sodas-vasara-kiemo-aksesuarai-pakeisiantys-siltojo-sezono-iprocius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svajoniu-sodas-vasara-kiemo-aksesuarai-pakeisiantys-siltojo-sezono-iprocius Lauko baldai – kokybė, komfortas ir kaina

Bene svarbiausias sodui jaukumo ir patogumo suteikiantis elementas yra lauko baldai. Natūralu, kad mėgaudamiesi šiltomis dienomis norime pasilepinti ir skaniu maistu ar gaivaus gėrimo taure  gryname ore. Rinktis baldus sodui derėtų atsižvelgiant bent į keletą svarbiausių kriterijų. Pradėkite nuo poreikių – įvertinkite, kokio dydžio sofos, suolo ar kėdžių jums reikės, kad patogiai įsitaisytumėte. Žinoma, visada pravartu pasirūpinti ir keletu papildomų vietų, jei pas jus sumanytų užsukti artimieji ar draugai.

Kitas svarbus aspektas – baldų apmušalų audinys. Jei baldų komplektą ar pavienius jo elementus ketinate statyti ne terasoje ar verandoje, verčiau išsyk ieškoti vandeniui atsparių sprendimų. Pastarieji yra kur kas paprasčiau prižiūrimi, mat nuo tokių neteplių medžiagų lengva nuvalyti tiek dulkes, tiek nutiškusio maisto ar gėrimų dėmes. Be abejonės, rinkdamiesi lauko baldus, įvertinkite ir jų kokybę. Tai padaryti gali būti kiek sunkiau sofas, pufus ar kėdes užsisakant internetu, tačiau skaitydami aprašymus patikimoje ir savo klientų patirtimi besirūpinančioje parduotuvėje tikrai turėtumėte rasti visą reikiamą informaciją. Be to, gerai apžiūrėkite visas pateiktas nuotraukas – jose gali matytis mažiau patikimos jungtys ar ne itin patvarūs mechanizmai.

Jei nuo patvarių baldų komplekto įsigijimo minties sulaiko tik jo kaina, galima pasidomėti skolinimosi galimybėmis. Pildyti paraišką internetu išties paprasta, o lankstų pasiūlymą išsvajotam pirkiniui gausite vos keleto valandų bėgyje, todėl atidėlioti svajonių sodo vizijos daugiau nebereikės. Atminti svarbu ir tai, kad kokybiškesni baldai tarnaus tikrai ne vieną sezoną, todėl daugiau investavę į savo poilsio zoną sutaupysite kasmet neišlaidaudami naujoms pagalvėlėms ar keisdami susidėvėjusias dalis.

Poilsiui sode – ne tik populiarieji hamakai

Lauko baldai sode dažniau naudojami pietaujant ar susirenkant bendrai šeimos vakarienei, o štai poilsiui renkamasi minkštesnės ir jaukesnės variacijos. Bene populiariausiu pasirinkimu jau daugybę metų išlieka hamakai – nerūpestingai vėjyje besisupantis tinklas ar maloni medžiaga leidžia atsipalaiduoti ir supantis pasimėgauti hipnotizuojančia ramybe. Vis dėlto, hamakus pastaruoju metu vis dažniau pakeičia kur kas paprasčiau nukabinamos ar kartu su stogeliu rėme esančios sūpynės bei gultai. Lyjant lietui hamako medžiaga neišvengiamai sušlampa, o tam, kad pastaroji visiškai išdžiūtų, dažnai prireikia bent pusdienio. Be to, dažnai sudrėkstanti medžiaga linkusi pelėti, o laikui bėgant – iš plyšti, tad sodų savininkai hamakus dažnai pakeičia praktiškesniais sprendimais. Pastebėjus lietaus debesis lauko gultą bus kur kas paprasčiau įnešti į pavėsinę ar garažą, o jei minkštoji dalis nuimama – tiesiog atrišti ar atsegti pagalvėlę ir ją paslėpti nuo galimo permirkimo. Sode taip pat puikiai gali įsikurti ir pakabinami krėslai, kurie, artėjant žiemai, jaukiai priglus ir namo viduje prie židinio ar apšiltintoje verandoje. Tokie baldai net ir vasarą yra kur kas praktiškesni ir paprasčiau prižiūrimi – nuo jų po lietaus pakaks nušluostyti vandenį ir sudėti nuimtas pagalvėles.

Vakaro jaukumui – sodo apšvietimas

Sėkmingai įkurdinus lauko baldus bei supamuosius elementus sode belieka pasirūpinti jaukumo suteikiančiais aksesuarais. Bene geriausiai pasiteisina įvairūs apšvietimo sprendimai – girliandos, lemputės su saulės baterijomis ar nedideli žibintai. Įvertinkite sodo dydį ir prijungimo prie elektros galimybes – mažiau lankomose sodybose kur kas geriau pasiteisins lempučių girliandos ar mažyčiai, energiją kaupiantys šviestuvai, nušviečiantys takelius ar mylimiausius augalus tamsiuoju paros metu. Štai nuolatos gyvenamose sodybose galima rinktis ir didesnius, ryškiau šviečiančius žibintus. Tiesa, pastariesiems dažnai reikalingas elektros įvadas, tad dar prieš rinkdamiesi šviestuvų formą ir spalvą įsitikinkite, kad nekils jokių problemų prijungiant šį šviesos šaltinį. Mėgstantiems natūralumą sode verta išbandyti ir paprasčiausias vaško žvakes – jų aromatas nuteikia raminančiai, tad visapusiškai atsipalaiduoti bus dar maloniau.

Svajonių sodas vasarą – kiemo aksesuarai, pakeisiantys šiltojo sezono įpročius

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 08 Jun 2022 13:19:24 +0300
<![CDATA[Dubravos arboretume skleidžiasi įspūdinga rododendrų kolekcija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dubravos-arboretume-skleidziasi-ispudinga-rododendru-kolekcija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dubravos-arboretume-skleidziasi-ispudinga-rododendru-kolekcija Valstybinių miškų urėdijos Dubravos arboretume įspūdingais žiedais skleidžiasi rododendrų kolekcija ir šios kolekcijos išskirtinis augalas – amerikinis rododendras, kurio krūmo aukštis siekia net daugiau nei 6 metrus aukščio. Įspūdingais rododendrų žiedais lankytojai galės grožėtis dar kelias savaites. Šiemet rododendrų žydėjimas dėl vėsesnio nei įprastai oro vėluoja apie dvi savaites.  

Pasak Dubravos medelyno specialistės Renatos Vaškevičienės, rododendrai buvo populiarūs visais laikais. Tai lėmė augalo ilgaamžiškumas, žiedų spalvų įvairovė, dekoratyviniai lapai. Kai kurie rododendrai turi labai kvapius žiedus, tai – vakarinis rododendras, geltonžiedis rododendras, kuris žydi ir šiuo metu. Rododendrai žydi gegužės-birželio mėnesiais, tačiau yra ir tokių rododendrų, kurių žiedai išsiskleidžia jau balandžio mėnesį (pavyzdžiui, daūrinis rododendras). Gegužės pradžioje taip pat žydi kanadinis rododendras, korėjinis (Šlipenbacho) rododendras bei vazėjo rododendras.  

Pasaulyje yra žinoma apie 1000 rododendrų rūšių, o veislių skaičius yra toks didelis, kad jį sunku tiksliai apskaičiuoti. Dubravos arboretume auga apie 50 skirtingų rododendrų. Čia pirmieji rododendrai buvo pasodinti prieš 65 metus. Pirmoji pasodinta rododendrų rūšis buvo amerikinis rododendras. Dubravos arboretume augantys amerikiniai rododendrai fiksuojami kaip aukščiausi rododendrai Lietuvoje.  

Norintiems auginti rododendrus reikėtų žinoti, kad tinkamai pasodintas ir prižiūrimas rododendras gali džiuginti net kelias kartas. Rododendrai mėgsta drėgną (tačiau nepermirkusią) bei rūgščią (PH 4,5-5,5) dirvą. Visžaliams rododendrams reikalingas pavėsis, taip pat jie mėgsta pušų draugiją. O metantys lapus vasaržaliai rododendrai geriausiai auga saulėtoje vietoje.  

Kauno rajone, Girionių gyvenvietėje nuo 1958 m. veikiantis arboretumas užima 51.5 hektaro ploto. 2000 m. Aplinkos ministerija arboretumui suteikė dendrologinės kolekcijos statusą, jis paskelbtas saugomu gamtos objektu. Dubravos arboretumas – išskirtinė, sudaryta iš daugiau kaip 2000 augalų rūšių, dendrologinė kolekcija. Joje surinkti ir auginami mokslo, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriu vertingi vietinės ir svetimžemės dendrofloros augalai. Tarp jų yra unikalių – labai retų atvežtų, nebūdingų Lietuvos gamtai bei vietinių medžių ir krūmų. Pasigrožėti retais augalais kasmet atvažiuoja ir lankytojai iš užsienio šalių.  

Dubravos arboretumo lankymas – nemokamas.  

Kai kurie arboretumo skyriai – pušūnų ir erikinių augalų kolekcija, introdukcinis-karantininis medelynas ir retųjų medžių bei krūmų ekspozicija – lankomi tik iš anksto sutarus. 

Dubravos arboretume skleidžiasi įspūdinga rododendrų kolekcija

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 02 Jun 2022 10:14:27 +0300
<![CDATA[„Skaitymo akiniai jau nepadeda? Kitoks būdas skaityti – garsinės knygos“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skaitymo-akiniai-jau-nepadeda-kitoks-budas-skaityti-garsines-knygos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skaitymo-akiniai-jau-nepadeda-kitoks-budas-skaityti-garsines-knygos Silpsta regėjimas ir vis sunkiau įžiūrėti tekstą? Dažnas užsuka į artimiausią optiką ar polikliniką, kur optometrininkas ar akių ligų gydytojas parenka skaitymo akinius – ir problema išspręsta. Tačiau ką daryti, kai parinkti skaitymo akinių niekaip nepavyksta? Ar tai reiškia, kad pacientas visam laikui turi atsisveikinti su knyga ar žurnalu?  

„Tikrai ne, – sako Lietuvos optometrininkų asociacijos prezidentė Vaida Kačergienė. – Lietuvos optometrininkų bendruomenė labai džiaugiasi atsiradusia galimybe pacientams, kuriems nebegalima parinkti akinių skaitymui, ir toliau mėgautis knygomis. Turime suprasti – kai po daugybės bandymų nepavyksta parinkti akinių, su kuriais žmogus galėtų skaityti, jautriai reaguoja ne tik pacientas, bet ir specialistas. Tokios situacijos mums kelia bejėgiškumo jausmą ir nusivylimą, kad nebegalime padėti pacientui kokybiškai skaityti.“ 

Lietuvos optometrininkų asociacija pradėjo bendradarbiauti su virtualia biblioteka ELVIS (elvislab.lt), kurioje saugoma 14 tūkstančių pavadinimų leidinių prieinamais formatais (dauguma jų – įgarsinti profesionalių diktorių). Čia rasite ir populiariausias grožines knygas (pvz., Fredrik Backman, Jojo Moyes, Lars Kepler...), ir dalykinę literatūrą (istorines, psichologines knygas), ir įgarsintus žurnalus („National Geographic“, „Iliustruotasis mokslas“ ar populiarioji „Savaitė“).  

„ELVIS ištekliai nemokami, tačiau skirti tik tiems, kurie dėl silpstančio regėjimo ar prastos sveikatos negali skaityti įprastai. Tad registruojantis į virtualią biblioteką reikalinga sutrikimą ar negalią patvirtinanti pažyma, – sako ELVIS administratorė Lilija Oleškevič. – Dažniausiai gauname pažymas, pasirašytas šeimos ar akių ligų gydytojų, kartais – logopedų, ir labai džiaugiamės, kad nuo šiol šį specialistų būrį papildys ir gausi optometrininkų bendruomenė.“ 

„Visuose Lietuvos regionuose veikia pakankamai daug optikos salonų, kuriuose dirba  230 optometrijos specialistų, – patikslina V. Kačergienė. – Optikos yra arti žmonių, paprastai ir patogiai pasiekiamos. Kadangi registruotis į ELVIS galima net neišėjus iš namų, dar tą pačią arba kitą dieną žmogus jau galės mėgautis garsine knyga.“ 

Dažnai žmonės tikisi, kad išėję į pensiją galės skaityti knygų tiek, kiek norės – tačiau su amžiumi rega silpsta, ir kai kuriems, deja, nepadeda net skaitymo akiniai. Nereikia nusiminti – garsinė knyga dažnai yra dar patogesnė, nei įprasta spausdinta. Klausydamiesi garsinės knygos, galite vaikščioti miško takeliais, megzti ar gaminti virtinius – kartais ELVIS skaitytojai suderina pačias netikėčiausias veiklas!  

Ir dar: knyga – puiki tema pokalbiams su draugais ar šeimos nariais! „Knygas dar tik reklamuoja, o tu jau perskaitęs“, – prastai matančiam senjorui Juozui pavydi bičiuliai. „Tu gali skaityti, tu gali papasakoti, tu gali kitiems padėti. Aš renkuosi kuo didesnės apimties knygas. Nepaprastai įdomios istorinės visokios knygos, – sako Regina iš Ukmergės. – Beveik visos per radiją rekomenduojamos knygos yra įgarsintos.“ 

Lietuvos aklųjų bibliotekos inf.

„Skaitymo akiniai jau nepadeda? Kitoks būdas skaityti – garsinės knygos“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 01 Jun 2022 08:51:13 +0300
<![CDATA[Kad neatsibostų visą vasarą: šaltibarščiai su burbuliukais, pasukomis ar sojų jogurtu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kad-neatsibostu-visa-vasara-saltibarsciai-su-burbuliukais-pasukomis-ar-soju-jogurtu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kad-neatsibostu-visa-vasara-saltibarsciai-su-burbuliukais-pasukomis-ar-soju-jogurtu Šaltibarščiai yra tikras lietuvių vasaros simbolis. Kiekviena šeima turi savo receptus, kaip išgauti neprilygstamą šio tradicinio patiekalo konsistenciją bei skonį, o kartu nenuilstamai kuriami nauji šaltibarščių receptai – veganiški, su gazuotu mineraliniu vandeniu, batatų garnyru ar putpelių kiaušiniais. Kokie bus jūsų mėgstamiausi šaltibarščiai šią vasarą?

Pasak Ernestos Dapkienės, „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės, šaltibarščių ingredientų ir jau paruoštų šaltibarščių pardavimų augimas kasmet gana taikliai atspindi šiltojo laikotarpio pradžią Lietuvoje.

„Šiais metais šaltibarščių sezonas prasidėjo balandžio pradžioje, nors lyginant su praeitais metais – porą savaičių vėliau. Mėgstantiems gaminti, asortimente turime visko, ko reikia ne tik tradiciniam patiekalui, bet ir įvairiausioms jo variacijoms – įvairaus riebumo pieno produktų, augalinio pieno veganams, šviežio derliaus daržovių bei žalumynų. Na, o skubantiems visada galime pasiūlyti „Maximos“ meistrų ką tik paruoštų tradicinių šaltibarščių“, – teigia E. Dapkienė.

 

Šaltibarščių interpretacijos

Šaltibarščiams galima rinktis tiek žalius, tiek įsigyti jau išvirtus arba konservuotus burokėlius, ilgavaisius ar trumpavaisius šviežio derliaus agurkus bei krapus, kefyrą galima keisti pasukomis ar jogurtu, vietoje vištų kiaušinių išmėginti putpelių kiaušinius, o daržovių puokštę paįvairinti traškiais ridikėliais. Pasak Brigitos Baratinskaitės, prekybos tinklo „Maxima“ Maisto departamento gamybos direktorės, yra daugybė būdų, kaip paįvairinti šį tradicinį patiekalą.

„Šaltibarščius labai lengva modifikuoti ne vien siekiant įvairesnių skonių, bet reguliuojant kalorijų kiekį. Vertinama, kad patys šaltibarščiai paprastai yra gana dietiškas patiekalas – 100-te jo gramų yra apie 50–70 kilokalorijų ir šį parametrą galima lengvai keisti renkantis naudojamų pieno produktų riebumą. Kaloringu patiekalu šaltibarščiai tampa tuomet, kai su jais valgoma daug bulvių, ypač keptų aliejuje. Tad skaičiuojantiems kalorijas paprasčiausiai patariama riboti bulvių garnyro kiekį, bulves virti, o ne kepti. Taip pat galite išbandyti saldžiąsias bulves, jos turi itin daug sveikatai naudingų medžiagų. Jas galima kepti orkaitėje su trupučiu alyvuogių aliejaus arba paskrudinti ant grilio“, – kalba maisto ekspertė ir kviečia išbandyti tris receptus tradiciniam ir naujam šaltibarščių skoniui.

Šaltibarščiai su burbuliukais

Dažnas turbūt yra patyręs nusivylimą, kai kokioje nors kavinėje gauna labai skystus, vandeningus šaltibarščius arba atvirkščiai – tirštą sriubą su milžinišku šaukštu grietinės. Tobulos konsistencijos šaltibarščius pasigaminti padės šis tradicinio skonio receptas, kurio slaptasis ingredientas – pasukos. Pastarosios priskiriamos itin vertingiems mažesnio riebumo pieno produktams, jos vertinamos dėl gausaus lecitino kiekio. O lecitinas padeda lėtinti senėjimo procesus, apsaugoti nervines ląsteles, stiprinti odos bei plaukų struktūrą, reguliuoti cholesterolio kiekį.

Tiesa, jeigu pasirinksite riebų kefyrą, vietoje pasukų galite naudoti mineralinį vandenį. Geriausiai būtų rinktis sūrų, tada papildomai galėsite nenaudoti druskos.

Reikės: 1 l kefyro, 0,5 l pasukų arba 0,5l sūraus mineralinio vandens, 0,5 kg agurkų, stiklainio marinuotų arba raugintų burokėlių, ryšulio svogūnų laiškų ir krapų, druskos pagal skonį. Taip pat, žinoma, virtų kiaušinių ir bulvių.

Kefyrą, pasukas (arba mineralinį vandenį) ir burokėlius su visu jų skysčiu sumaišykite. Agurkus nulupkite, supjaustykite nedideliais gabaliukais ir kartu su smulkiai supjaustytais žalumynais sudėkite į šaltsriubę. Pagardinkite druska ir leiskite pastovėti šiek tiek laiko, kad susimaišytų skoniai. Kiaušinius kietai išvirkite (7 min.), taip pat ir bulves – patariama su lupenomis (apie 15-20 min.), svarbu nepervirti. Kiaušiniais, smulkintais pagal skonį, papuoškite sriubą dubenėlyje.

„Chlodnik“ – kaimynų lenkų šaltibarščių versija

Ar žinojote, kad mūsų kaimynai lenkai turi labai panašų į šaltibarščius savo nacionalinį patiekalą? Taigi kodėl nepabandžius kaimynų versijos?

Reikės: 45 švieži burokėliai, geriausia dar su viršūnėmis, 2 nulupti ir sutarkuoti agurkai , 6 sutarkuoti, 3 šaukštai šviežių susmulkintų krapų, 2 pundeliai svogūnų susmulkintų laiškų – gali būti su galvutėmis, 4 stiklinės natūralaus jogurto, 4 stiklinės kefyro arba pasukų, 1 stiklinė grietinės, druskos ir pipirų pagal skonį, 3 kietai virti, ketvirčiais supjaustyti kiaušiniai.

Nuimkite burokėlių lapus, o stiebelius susmulkinkite ir dėkite į didelį puodą. Burokėlius nulupkite, sutarkuokite ir suberkite į keptuvę. Įpilkite šalto vandens tiek, kad apsemtų burokėlius, ir pasūdę patroškinkite (apie 15 min.). Į puodą sudėkite smulkintus agurkus, ridikėlius, krapus, svogūnus, jogurtą, kefyrą, grietinę ir troškintus burokėlius, kai šie atvės. Pagardinkite druska ir pipirais, papuoškite kiaušiniu.

Veganiški šaltibarščiai su batatais

Pieno produktus galima pakeisti augaliniu pienu ir sutirštinti jį augaliniu jogurtu, o kad būtų dar įdomiau – garnyrui pasirinkti saldžiąsias bulves.

Reikės: 0,5 kg arba 5 vidutinio dydžio virti burokėliai, 1 l nesaldinto sojų pupelių pieno,  400 g nesaldinto sojų jogurto, 3 šaukštai šviežių susmulkintų krapų, 2 nulupti ir susmulkinti agurkai, 6 susmulkinti ridikėliai, vienos citrinos sulčių, druskos ir pipirų pagal skonį, 1 didelė ar kelios mažesnės saldžiosios bulvės. Saldžiosioms bulvėms pagardinti: 2 skiltelės česnako, po žiupsnelį kmynų, rozmarino, saldžiosios paprikos miltelių ir druskos, 2 valg.  šaukštai aliejaus.

Virtus burokėlius sutarkuokite ir šiek tiek pakepinkite keptuvėje, įpylę aliejaus. Į puodą pilkite pieną, įspauskite citrinos sulčių, gerai išmaišykite. Palaukite maždaug 5 min., kol pienas ims tirštėti. Dėkite jogurtą ir paruoštus burokėlius. Pagardinkite jūros druska ir trupučiu juodųjų pipirų.

Saldžiąsias bulves galima ruošti įvairiai, tačiau siūlome išbandyti orkaitėje keptas lazdeles: saldžiąsias bulves nulupkite, supjaustykite stambesniais šiaudeliais, apibarstykite prieskoniais ir smulkintais česnakais, apšlakstykite aliejumi, išmaišykite ir dėkite į skardą. Kepkite 200 laipsnių orkaitėje apie 20–25 minutes.

Kad neatsibostų visą vasarą: šaltibarščiai su burbuliukais, pasukomis ar sojų jogurtu

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 31 May 2022 13:10:55 +0300
<![CDATA[Intymaus partnerio smurtas – lyčių nelygybės pasekmė?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/intymaus-partnerio-smurtas-lyciu-nelygybes-pasekme https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/intymaus-partnerio-smurtas-lyciu-nelygybes-pasekme Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bent 1 iš 3 moterų pasaulyje per savo gyvenimą patiria fizinį ar seksualinį smurtą iš savo gyvenimo partnerio. Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra antroje vietoje pagal dažniausiai šalyje įvykdomų nusikaltimų skaičių, o bendrasis pagalbos centras „112“ kasmet gauna apie 58 tūkstančius pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Didžioji dauguma nukentėjusiųjų būtent nuo intymaus partnerio smurto yra moterys – net 80 procentų, o prieš jas smurtavusiųjų – net 90 proc. yra vyrai. Nors intymaus partnerio smurto problema itin paplitusi, nemaža visuomenės dalis nežino, kaip atpažinti šią smurto formą ar kaip padėti tai patiriantiems asmenims. Visuomenės sveikatos, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir lyčių lygybės ekspertės – Ugnė Grigaitė (Žmogaus teisių stebėjimo institutas), Ernesta Butkuvienė (Asociacija „Kauno moterų linija“) bei Modesta Kairytė (viena iš smurto prevencijos komikso „Birutė Bebaimė“ autorių), aptaria tai, kas padeda ir trukdo atpažinti smurtą artimoje aplinkoje, ypač sisteminį smurtą iš intymaus partnerio, kur kreiptis pagalbos, kaip galime padėti tokiose situacijose, ir kviečia kartu ieškoti sprendimų. 

„Intymaus partnerio smurtas dažnai lemia rimtas fizinės ir psichikos sveikatos problemas, negalią ir net priešlaikinę mirtį. Tai yra milžiniška ne tik žmogaus teisių ir lyčių nelygybės, bet ir visuomenės sveikatos problema Lietuvoje ir pasaulyje.“ – intymaus partnerio smurto mastą bei poveikį aptaria globalios visuomenės sveikatos doktorantė ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto ekspertė Ugnė Grigaitė. 

     Ugnė Grigaitė, globalios visuomenės sveikatos doktorantė ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto ekspertė

„Dauguma intymaus partnerio smurto atvejų yra besikartojančios prievartos ir kitokio kontroliuojančio elgesio išraiškos – tai yra ilgalaikis sisteminis smurtas, kuris gali pasireikšti kaip įvairios strateginės manipuliacijos, galios ir kontrolės demonstravimas prieš kitą asmenį“ – teigia U. Grigaitė. 

Visgi Lietuvoje vis dar vyrauja smurtą patiriančias moteris kaltinantis požiūris – 2021 m. atlikto tyrimo duomenimis, beveik kas antras žmogus (47%, dauguma  – vyrai) dėl jų patiriamo smurto kaltino moteris, kurios nenutraukia smurtinių santykių.

Asociacijos Kauno moterų linija, teikiančios pagalbą nuo smurto nukentėjusioms moterims, pirmininkės ir projektų vadovės Ernestos Butkuvienės teigimu, palaikymo trūkumas – viena iš priežasčių, kodėl moterys, patiriančios smurtą iš savo partnerio, nesikreipia pagalbos. Baimė kreiptis pagalbos gali būti susijusi ir su santykių modeliu, perimtu iš šeimos, finansine ar kitokia priklausomybe nuo smurtautojo, tikėjimu, kad partneris gali pasikeisti. Kitos priežastys dažnai susijusios su baimės, gėdos jausmais, patiriamo smurto neatpažinimu, informacijos apie pagalbą trūkumu, institucijų požiūriu.

Anot E. Butkuvienės, pagalbos kreiptis gali paskatinti aplinkinių palaikymas, išaugusi savivertė, baimė dėl ateities. Taip pat – pagalbos galimybės, telefoninės pagalbos linijų suteikta parama.

Ernesta Butkuvienė, asociacijos „Kauno moterų linija“ pirmininkė ir projektų vadovė

„Smurto artimoje aplinkoje atvejais nemokamą pagalbą teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. Pagalba apima: konsultavimo, informavimo, psichologinę, teisinę pagalbą, tarpininkavimą su kitomis institucijomis, palydėjimą. Šie centrai veikia visoje Lietuvos teritorijoje.  Mūsų organizacija, kaip specializuotos kompleksinės pagalbos centras, teikia pagalbą Kėdainių, Jonavos ir Ukmergės rajonų gyventojams. Visą reikalingą pagalbą suteikiame, gavę pranešimą iš policijos apie nukentėjusįjį asmenį, po  to kai buvo kviesta policija  į smurto įvykį ir taip pat yra galimybė žmogui kreiptis savarankiškai, tiesiogiai susisiekus su centru.“ 

Diskusijos apie lyčių stereotipus ir smurto artimoje aplinkoje prevenciją Lietuvos regionuose 

Viena iš pirmojo Lietuvoje smurto prevencijos komikso „Birutė Bebaimė“ autorių Modesta Kairytė pastebi, kad nors mūsų visuomenėje smurtas artimoje aplinkoje, įskaitant ir intymaus partnerio smurtą – didelė problema, susistemintos informacijos ir esminių kontaktų sąrašo nėra. Tad komikso autorėms prieš kelis metus kilo idėja išleisti komiksą, kuris padėtų atpažinti smurtą, patartų, kaip reaguoti atsidūrus panašiose situacijose, kaip palaikyti žmogų, patiriantį smurtą artimoje aplinkoje. “Saugių santykių kūrimui svarbu atpažinti, kas yra netinkamas, smurtinis elgesys. Tada galime padėti sau ir kitiems. Pasitelkėme kūrybinę formą papasakoti Birutės istoriją, nes tikiu, kad taip lengviau paskatinti nuostatų keitimą, priimti naują informaciją ir ugdyti empatiją.“ – teigia M. Kairytė. 

Modesta Kairytė, viena iš komikso „Birutė Bebaimė“ autorių

Žmogaus teisių stebėjimo instituto ekspertės U. Grigaitės teigimu, siekiant kad smurto artimoje aplinkoje būtų mažiau, svarbu atsižvelgti ir į socialinį bei istorinį kontekstą. „Neproporcingai didelė dalis asmenų, nukentėjusių nuo intymaus partnerio smurto, yra moterys, o didžioji dauguma smurtautojų tokiais atvejais yra vyrai. Tai yra lyčių nelygybės visuomenėje pasekmė, smarkiai nulemta istorinio konteksto“ – pabrėžia U. Grigaitė. 

Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Kauno moterų linija kviečia į diskusijas apie lyčių stereotipus ir smurto artimoje aplinkoje prevenciją dešimtyje Lietuvos savivaldybių. Renginių metu vyks ir pirmojo Lietuvoje smurto prevencijos komikso „Birutė Bebaimė“ pristatymas bei diskusija su viena iš komikso autorių, o renginio dalyviai/ės gaus asmeninę „Birutės Bebaimės“ komikso knygelę dovanų.

Jonavoje diskusija ir komikso pristatymas vyks birželio 3 dieną, penktadienį, 1-ojo „Keliaujančių jaunimo metų“ renginio Jonavos Joninių slėnyje metu.

Renginiai vyks ir Ukmergės, Kėdainių, Alytaus, Raseinių, Tauragės, Šakių, Molėtų, Kauno m. ir Kauno raj. savivaldybėse.

Diskusijų metu visuomenės sveikatos, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir lyčių lygybės ekspertės padės dalyvėms/iams pagilinti žinias apie skirtingas smurto artimoje aplinkoje formas ir kaip jas atpažinti. Renginių metu dalyviai diskutuos apie lygias galimybes, lyčių vaidmenis ir smurto artimoje aplinkoje prevenciją, kartu ieškos sprendimų, kaip vieniems kitus skatinti prabilti šiomis temomis, siekti lyčių lygybės bei realių pokyčių visuomenėje. Renginiai organizuojami įgyvendinant Aktyvių piliečių fondo, kurį finansuoja Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai, remiamą projektą „Tvari parama žmogaus teisėms per advokaciją ir švietimą“. 

Jei patiriate bet kokio pobūdžio smurtą, nedelsiant skambinkite 112.

Savitarpio pagalbos forumas moterims, patyrusioms smurtą - www.moterysmoterims.lt

Daugiau informacijos susijusiomis temomis www.visureikalas.lt

Emocinė parama telefonu moterims - 8 800 66366, www.moters-pagalba.lt

Emocinė parama telefonu - Jaunimo linija - 8 800 28888, www.jaunimolinija.lt 

Apie Žmogaus teisių stebėjimo institutą:

Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) – nevyriausybinė, pelno nesiekianti žmogaus teisių organizacija. Nuo įsikūrimo 2003 m. organizacija siekia, kad nacionaliniai teisės aktai ir jų taikymo praktika atitiktų tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus.

ŽTSI teisininkų, politikos, socialinių ir sveikatos mokslų ekspertų komanda atlieka tyrimus, teikia pasiūlymus teisės aktams ir programiniams dokumentams, dalyvauja darbo grupėse, rengia ataskaitas tarptautinėms žmogaus teisių priežiūros institucijoms, imasi bylų teismuose strateginiais žmogaus teisių klausimais, teikia ekspertines konsultacijas, vykdo projektus, organizuoja konvencinius ir nuotolinius mokymus teisėsaugos pareigūnams ir kitiems specialistams.

Apie asociaciją Kauno moterų linija“:

Asociacija Kauno moterų linija“ teikia moterims ir jų šeimos nariams psichologinę-socialinę pagalbą organizuoja savanorišką veiklą (krizių įveikimo srityje), skatina moterų lyderystę ir lyčių lygybę. Pagalbos moterims linija teikia nemokamą, anoniminę emocinę paramą, prieinamą visą parą, telefonu +370 800 66366.

Apie Birutę Bebaimę“:

BIRUTĖ BEBAIMĖ – tai pirmasis Lietuvoje smurto prevencijos komiksas. Ši prevencinė smurto prieš moteris iniciatyva siekia padėti jį atpažinti bei suteikti informacijos apie tai, kaip reikėtų reaguoti ir elgtis atsidūrus smurtinėje situacijoje. Idėjos iniciatoriai: VšĮ „Gerų Minčių Magijos projektai“, idėja ir įgyvendinimas: Violeta Masteikienė, Modesta Kairytė, Marija Norvaišaitė. Iliustratorė: Akvilė Magicdust. Komiksų tekstų autorė: Urtė Karalaitė. 

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, asociacija Kauno moterų linija 

Intymaus partnerio smurtas – lyčių nelygybės pasekmė?

Intymaus partnerio smurtas – lyčių nelygybės pasekmė? Intymaus partnerio smurtas – lyčių nelygybės pasekmė? ]]>
jonavoszinios.lt Tue, 31 May 2022 10:30:51 +0300
<![CDATA[Išvykdami ilgesniam laikui, būtinai pasirūpinkite savo augintiniais]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isvykdami-ilgesniam-laikui-butinai-pasirupinkite-savo-augintiniais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isvykdami-ilgesniam-laikui-butinai-pasirupinkite-savo-augintiniais Prasidėjus vasarai ir atostogų sezonui, vis dažniau norisi pakeisti aplinką ir laikas nuo laiko ištrūkti iš namų, pakeliauti. Vis dėlto ne visi poilsiautojai ryžtasi su savimi vežtis ir keturkojus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sulaukia ne vieno pranešimo apie tai, kad šeimininkams išvykus šunys ar kiti gyvūnai augintiniai yra paliekami be priežiūros.

Būtent taip pastarąją savaitę nutiko Plungės rajone, Kaušėnų kaime, kai pagal policijos pranešimą apie galimai neprižiūrimą šunį į vietą atvykę patikrinti VMVT inspektoriai voljere surado šunį. Laimei, kad gana ilgą laiką nematę gyvūno šeimininko, juo ėmė rūpintis neabejingi kaimynai, kurie kiekvieną dieną atneša vandens, ėdalo, išvalo ekskrementus. Pasiteiravus aplinkinių kaimynų, paaiškėjo, kad šuns šeimininko niekas nėra matęs daugiau kaip mėnesį, o jo buvimo vieta nežinoma ir vietos seniūnui.

Vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, šio šuns savininko atžvilgiu pradėta administracinė teisena įtariant jį sąmoningai savo elgesiu siekiant gyvūną padaryti bešeimininkiu ar bepriežiūriu. Iki išsispręs ši situacija, laikinai globoti šunį pavesta vietos savivaldybei. 

Veterinarijos specialistai primena, kad neturint galimybių ar nenorint savo augintinio vežtis kartu su savimi, jokiu būdu jo negalima palikti be priežiūros. Net ir kelioms dienoms šeimininkų paliktas augintinis gali patirti didelį stresą.

Turite pasirūpinti, kad tuo metu, kai būsite išvykę, jis būtų paliekamas pažįstamoje aplinkoje su pažįstamais žmonėmis – giminaičiais, draugais ar kaimynais. Vasarą savo keturkojį patogu palikti ir šunų viešbutyje, kur jis bus pamaitintas ir prižiūrimas specialistų. 

Išvykdami ilgesniam laikui, būtinai pasirūpinkite savo augintiniais

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 31 May 2022 08:28:24 +0300
<![CDATA[Ruošiatės į kelionę su augintiniu? VMVT atsako, ką būtinai turite žinoti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruosiates-i-kelione-su-augintiniu-vmvt-atsako-ka-butinai-turite-zinoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruosiates-i-kelione-su-augintiniu-vmvt-atsako-ka-butinai-turite-zinoti Prasidedant atostogų sezonui bei padažnėjus kelionėms į užsienį, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai dažniau sulaukia klausimų apie keliavimą su augintiniais. VMVT primena, kad norint išvengti nenumatytų problemų kelionės su gyvūnu metu, tam reikia iš anksto pasiruošti bei pasidomėti reikalavimais.

„Viena pagrindinių rekomendacijų ketinant su augintiniu vykti į užsienį – tai yra susipažinti ne tik su šalies, į kurią vykstate, bet ir valstybių, per kurias ketinate vykti, gyvūnų sveikatos reikalavimais. Na, o išankstinė augintinio sveikatos apsauga nuo erkių ir kitų išorinių parazitų turėtų būti gerai žinoma kiekvienam atsakingam šeimininkui, tuo reikia rūpintis nuolat“, – teigė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Kristina Stakytė.

Planuojant keliauti lėktuvu, traukiniu, laivu ar autobusu, reikia pasidomėti reikalavimais, kuriuos taiko šių transporto priemonių vežėjai keliaujantiems su savo augintiniais. Įprastai vežėjai reikalauja, kad tinkamai būtų paruošti veterinarijos dokumentai, taip pat taiko skirtingas taisykles, kaip gyvūnas turi būti laikomas kelionės metu. Labai svarbu iš anksto pasidomėti apie pasirinktos vežimo kompanijos papildomai taikomais reikalavimus (pvz.: šunys ir katės skrendant lėktuvu turi būti laikomi specialiuose transportinėse dėžėse, atitinkančiose gyvūno dydį, kai kurios kompanijos leidžia miniatiūrinių veislių šunis ir kačiukus vežti lėktuvo salone). Dažniausiai tokią informaciją transporto kompanijos skelbia savo interneto puslapiuose.

Keliaujant ES teritorijoje

Kaip ir visiems keliautojams, augintiniui taip pat reikalinga jo tapatybę patvirtinanti identifikacijos priemonė t. y. gyvūnas turi būti paženklintas poodine mikroschema arba turėti aiškiai įskaitomą tatuiruotę. Atkreiptinas dėmesys, kad tatuiruotė, kaip gyvūno identifikacijos priemonė, tinkama tik jei buvo padaryta iki 2011 m. sausio 1 d. ,nes po šios datos net ir turintis tatuiruotę gyvūnas turi būti paženklintas poodine mikroschema.

Keliaujant po ES valstybes privaloma turėti ES gyvūno augintinio pasą. Visi vyresni nei 3 mėn. amžiaus gyvūnai (šunys ir katės) turi būti paskiepyti nuo pasiutligės ir kitų virusinių ligų. Atkreipkite dėmesį, kad kai kurios valstybės neįsileidžia nuo pasiutligės nevakcinuotų gyvūnų bei gali taikyti papildomus reikalavimus (pvz. gydymą nuo vidaus parazitų). Taip pat svarbu žinoti, kad dauguma ES valstybių draudžia įvežti gyvūnus nepraėjus 21 dienos laikotarpiui po jų vakcinacijos nuo pasiutligės, kuris skirtas imunitetui prieš pasiutligę susidaryti, be to, vakcinacijos data negali būti vėlesnė nei ženklinimo mikroschema data.

Vykstant į kitas pasaulio šalis

Planuojant keliones po ne ES šalis, privalu gerokai iš anksto sužinoti galutinės kelionės šalies ir tų šalių, per kurias numatoma kelionė, taikomus reikalavimus. Įprastai tokioms gyvūnų kelionėms reikalingas VMVT teritorinio departamento, pagal gyvūno laikymo vietą, valstybinio veterinarijos gydytojo išduotas veterinarijos sertifikatas (veterinarijos sertifikate nurodomi gyvūno paskirties šalies reikalavimai).

Grįžtant į Lietuvą

Jeigu kelionės metu nebuvote išvykę iš ES arba buvote trečiojoje šalyje, kurioje pasiutligės rizika maža (pasitikrinti galite čia), jokių papildomų reikalavimų grįžti atgal į Lietuvą nėra, užtenka turėti ES gyvūno augintinio pasą ir, žinoma, išlieka reikalavimas, kad augintinis būtų paženklintas poodine mikroschema bei turėtų ir galiojančią vakcinaciją nuo pasiutligės.

Tačiau jei buvote šalyje, kur pasiutligė yra paplitusi (pvz., Indija) ar jos kontrolės priemonės nėra efektyvios, jau prieš išvykstant iš Lietuvos Jūsų gyvūnui turi būti atliktas pasiutligės antikūnių titro kraujo tyrimas. Šis tyrimas atliekamas praėjus ne mažiau 30 dienų po paskutinio atlikto pasiutligės skiepo. Kai tyrimo rezultatas yra tinkamas (0,5 TV/ml) , apie tai įrašoma Gyvūno augintinio pase ir pridedamas laboratorijos išduotas tyrimo protokolas apie atliktą tyrimą.

Veterinarijos specialistai ragina norinčius keliauti su augintiniais pasiruošti kelionėms dar Lietuvoje. Išsamią informaciją apie reikalavimus keliaujant su gyvūnais augintiniais galima rasti VMVT interneto svetainėje.

Ruošiatės į kelionę su augintiniu? VMVT atsako, ką būtinai turite žinoti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 May 2022 11:04:53 +0300
<![CDATA[Kokių leidimų reikia norint prekiauti ledais vasarą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kokiu-leidimu-reikia-norint-prekiauti-ledais-vasara https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kokiu-leidimu-reikia-norint-prekiauti-ledais-vasara Vasaros sezonui prasidedant, įsibėgėja ir ledų prekybos sezonas. Norėdami imtis sezoninės prekybos ledais viešosiose vietose, renginių ar švenčių metu, visų pirma, turite šią veiklą registruoti VMVT.

Dėl veiklos registravimo reikia kreiptis į teritorinį VMVT departamentą, kurio teritorijoje planuojate šią veiklą. Detalesnė informacija apie su maistu susijusios veiklos registraciją pateikiama ir čia: https://vmvt.lt/maisto-sauga/verslui/dokumentai-pradedant-veikla/maisto-tvarkymo-subjekto-registravimas.

Svarbu paminėti ir tai, kad prieš pradedant dirbti su maistu, turite pasitikrinti sveikatą ir turėti nustatyta tvarka išduotą asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą, F 048/a forma), taip pat galiojantį privalomą sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, o prekybos vietoje palaikyti švarą ir tvarką bei laikytis asmens higienos reikalavimų.

Be viso to, reikės pasirūpinti ir prekybos viešoje vietoje leidimu, kurį galite gauti kreipiantis į miesto ar rajono, kuriame planuojate vykdyti veiklą, savivaldybę bei savo veiklą įregistruoti pagal pažymą ar įsigyti verslo liudijimą VMI.

VMVT inf.

Kokių leidimų reikia norint prekiauti ledais vasarą?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 May 2022 08:36:41 +0300
<![CDATA[Natalija Točickienė: „Pagrindinis teisininkams lingvistams tenkantis iššūkis – tiksliai ir aiškiai perteikti teismo žodį“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/natalija-tocickiene-pagrindinis-teisininkams-lingvistams-tenkantis-issukis-tiksliai-ir-aiskiai-perteikti-teismo-zodi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/natalija-tocickiene-pagrindinis-teisininkams-lingvistams-tenkantis-issukis-tiksliai-ir-aiskiai-perteikti-teismo-zodi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) žodis tampa kertiniu aspektu visos Europos teismams priimant itin svarbius ir sudėtingus sprendimus. ESTT dirba šimtai teisininkų lingvistų, kalbos redaktorių ir asistentų – tai Babelio bokštas, kurio misija – užtikrinti, kad nacionaliniai teismai susikalbėtų su aukščiausiu Europos Sąjungos (toliau – ES, Sąjunga) teismu. Kaip vyksta šis procesas? Kokie iššūkiai jame kyla? TEISMAI.LT kalbina ESTT Lietuvių kalbos teisinio vertimo raštu skyriaus vadovę Nataliją Točickienę.

Esate naujai paskirta ESTT Lietuvių kalbos teisinio vertimo raštu skyriaus vadovė, vadovaujate apie trisdešimčiai teisininkų lingvistų. Kada ir kaip buvote paskirta eiti šias pareigas? Ką veikia Jūsų skyriaus specialistai?

ESTT Lietuvių kalbos teisinio vertimo raštu skyriuje dirbu nuo 2003 m. Į Liuksemburgą kartu su keliais kitais kolegomis atvykau dar prieš Lietuvai įstojant į ES. Vadovauti skyriui pradėjau 2021 m. liepos 1 d., ilgametei vadovei Marijai Anciuvienei išėjus į pensiją.

Tikriausiai, jeigu pasakyčiau, jog padedame Sąjungos teismams vykdyti teisingumą ir skleisti jurisprudenciją, atsakymas būtų pernelyg abstraktus ir glaustas. Apie teisininko lingvisto profesiją Lietuvoje žinoma nedaug. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad teisininkų lingvistų vaidmuo ES institucijose skiriasi. ESTT teisininkais lingvistais dirba teisininkai, baigę nacionalinės teisės studijas, be gimtosios kalbos gerai mokantys bent dvi kitas oficialiąsias Sąjungos kalbas ir išmanantys bent kelias teisės sistemas.

Pagrindinė skyriaus užduotis – versti į gimtąją, t. y. lietuvių, kalbą Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimus, nutartis ir nuomones, norminius aktus (procedūros reglamentus ir jų pakeitimus, ESTT statuto pakeitimus), nacionalinių teismų prašymus priimti prejudicinį sprendimą, kitus procesinius dokumentus lietuviškose bylose, generalinių advokatų išvadas ir įvarius kitus dokumentus (pvz., institucijos metinį pranešimą). Šiuo metu galime užtikrinti tiesioginį vertimą iš 13 oficialiųjų ES kalbų: prancūzų, anglų, vokiečių, italų, ispanų, lenkų, latvių, portugalų, nyderlandų, čekų, slovakų, slovėnų ir bulgarų. Iš kitų oficialiųjų kalbų verčiame netiesiogiai per vieną iš šešių vadinamųjų tarpinių kalbų: prancūzų, anglų, vokiečių, italų, ispanų arba lenkų (vertimo per tarpinę kalbą sistema veikia taip: originalą į tarpinę kalbą verčia vertimo raštu skyrius, kuriam ta tarpinė kalba yra gimtoji, paskui iš tarpinės kalbos verčiama į kitas kalbas). Kasmet didėjant darbo krūviui generalinių advokatų išvadoms ir nacionalinių teismų prašymams priimti prejudicinį sprendimą versti vis dažniau pasitelkiame viešųjų pirkimų konkursą laimėjusius laisvai samdomus vertėjus.

Teisininkas lingvistas ne tik verčia, bet ir revizuoja minėtus dokumentus, t. y. tikrina, ar kolegos arba laisvai samdomo vertėjo vertimas atitinka originalų tekstą, konsultuoja kolegas iš kitų kalbinių skyrių Lietuvos teisės ir teisinės terminijos klausimais, rengia Lietuvos teismų prašymų priimti prejudicinį sprendimą santraukas, teikia kitoms Teisingumo Teismo tarnyboms pagalbą žodžiu arba rengdamas raštus dėl konkretaus teisinio instituto ar konkrečios teisinės problemos, kad palengvintų jų supratimą ir vertimą, prisideda prie teisinių, terminologinių ir dokumentinių tyrimų, dalyvauja naujų kolegų ir laisvai samdomų vertėjų atrankoje ir jų mokymuose.

Skyriaus teisininkams lingvistams talkina kalbos redaktoriai ir asistentai. Norėtųsi pabrėžti didžiulį skyriaus kalbos redaktorių indėlį ne tik į teismo sprendimų lietuvių kalba kokybę, bet ir teikiant patarimus kalbos klausimais teisininkams lingvistams.

Kiek žmonių ESTT dirba su kalbos klausimais? Kokie dar specialistai dirba šiame teisme, kiek iš jų sudaro teisininkai, lingvistai? Kokios pareigos jiems tenka?

Atsakomybė už kalbos klausimus Teisingumo Teisme tenka Daugiakalbystės generaliniam direktoratui, kurį sudaro du teisinio vertimo raštu direktoratai (apimantys 24 kalbinius skyrius), Vertimo žodžiu direktoratas (jame dirba 70 konferencijų vertėjų) ir keli transversaliniai skyriai – vienas iš jų užsiima teisinio vertimo įrankių ir informacinių technologijų plėtra, antrasis tarpininkauja tarp užsakovų (teisėjų kabinetų, teismų kanceliarijų, kitų tarnybų) ir kalbinių skyrių, valdo vertimo užsakymų srautą ir terminus ir yra atsakingas už ryšius su laisvai samdomais vertėjais.

Daugiakalbystės generalinis direktoratas yra didžiausias institucijos padalinys. Jame dirba daugiau kaip 950 darbuotojų, tarp kurių apie 600 teisininkų lingvistų, tai sudaro apie 42 proc. viso institucijos personalo.

Dauguma ESTT darbuotojų yra teisininkai. Jie dirba teisėjų kabinetuose, abiejų teismų kanceliarijose, kalbiniuose skyriuose, institucijos administraciniuose padaliniuose, Tyrimų ir dokumentacijos direktorate, Projektų ir terminijos koordinavimo skyriuje. Be teisininkų, ESTT taip pat dirba kalbos redaktoriai, informacinių technologijų, komunikacijos, saugumo ir kiti specialistai.

Su kokiomis didžiausiomis problemomis, iššūkiais savo darbe susiduria Jūsų skyriaus ir kiti teismo kalbos specialistai?

Pagrindinis teisininkams lingvistams tenkantis iššūkis yra tiksliai ir aiškiai perteikti Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo žodį visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. Kadangi teismo dokumentų svarba tiek nacionalinėms institucijoms, tiek paprastiems piliečiams didžiulė, jų vertimo kokybė turi būti nepriekaištinga. Čia nelieka vietos asmeninėms interpretacijoms ar preferencijoms. Kasdieniame darbe teisininkas lingvistas susiduria bent su trimis skirtingomis teisės sistemomis: šaltinio (t. y. vienos iš valstybių narių nacionalinės teisės), paskirties (mūsų skyriaus atveju – Lietuvos teisės) ir Sąjungos teisės sistemomis, atlieka lyginamąją šių trijų sistemų teisinių institutų ir terminų analizę, ieško jų kalbinių ir teisinių atitikmenų. Neretai pasitaiko, jog šaltinio ir paskirties teisės sistemose vartojamos teisinės sąvokos turi nevienodą reikšmę arba skiriasi tos pačios sąvokos turinys Sąjungos ir valstybių narių teisėje. Gali būti, jog Lietuvos teisėje nėra tokio teisinio instituto, kuris nagrinėjamas šaltinio teisės sistemoje (tai ypač būdinga šalių socialinės teisės ir mokesčių teisės sistemoms).

Versdami Sąjungos teismų jurisprudenciją susiduriame ir su skirtingu įvairiuose ES antrinės teisės aktuose vartojamos tos pačios sąvokos vertimu, tuomet tenka sukti galvą, kurį vertimą pasirinkti, derinti jį su kitų institucijų lietuvių kalbos skyriais ar nacionaliniais ekspertais. Kartais prireikia taisyti klaidingą antrinės teisės aktų vertimą. Per pastarąjį dešimtmetį šių aktų kokybė labai pagerėjo, taigi sumažėjo ir taisymų skaičius; taisome tik tais atvejais, kai klaida yra esminė ir gali turėti įtakos teismo sprendimo supratimui. Taigi, galima sakyti, jog teisininkai lingvistai prisideda ir prie antrinės teisės aktų kokybės.

Sunkumų gali kelti ir paties originalaus teksto kokybė: vartojamos ilgos, griozdiškos ar painios formuluotės, paliktos abejonių keliančios frazės ar dviprasmybės, stokojama loginių ryšių. Neginčijama, jog vertimo kokybė labai priklauso nuo paties originalo kokybės.

Galiausiai teisininkas lingvistas turi užtikrinti, kad išverstas tekstas būtų parengtas taisyklinga lietuvių kalba, skaitomas tarsi originalas ir lengvai suprantamas, o tai taip pat yra gana didelis iššūkis atsižvelgiant į tai, jog kartais verčiami tekstai būna labai sudėtingi.

Taip pat reikia turėti omenyje, kad visą minėtą darbą reikia atlikti per griežtai nustatytus ir neretai ganėtinai trumpus terminus, nes vertimo trukmė turi įtakos proceso trukmei, kurią abu instituciją sudarantys teismai stengiasi sumažinti be neigiamo poveikio jų jurisprudencijos kokybei.

Iš kokių kalbų ir į kokias kalbas verčiami šalių teismų kreipimaisi į ESTT?

Nacionalinių teismų prašymai priimti prejudicinį sprendimą verčiami į visas oficialiąsias ES kalbas. Tiesa, jeigu teikiamo prašymo apimtis viršija 15 puslapių (puslapiai skaičiuojami pagal paties teismo nustatytą spaudos ženklų skaičių), gali būti verčiamas ne visas prašymas (visas prašymo tekstas visuomet verčiamas į prancūzų kalbą, nes ji yra teisėjų pasitarimų kalba), o tik jo santrauka. Ją rengia proceso kalbos skyriaus teisininkas lingvistas.

Lietuvos teismų prašymai priimti prejudicinį sprendimą skyriuje tvarkomi pagal nustatytą tvarką. Lietuvos teismui pateikus tokį prašymą skiriamas teisininkas lingvistas, atsakingas už bylą per visą teismo procesą. Jis yra kontaktinis asmuo, su kuriuo konsultuojasi kitų skyrių teisininkai lingvistai versdami prašymą iš lietuvių kalbos į gimtąją kalbą. Siekdamas palengvinti kitų kalbinių skyrių darbą, jis atlieka pirminę prašymo analizę, surašo aiškinamąsias pastabas prie Lietuvos teisės terminų ar institutų, kurie gali kelti vertimo ar supratimo problemų, pateikia nuorodų į prašyme nurodytus nacionalinės teisės šaltinius ir jų vertimą į kitas kalbas, taip pat į ankstesnius prašymus priimti prejudicinį sprendimą ar sprendimus (jeigu tokių buvo), kuriuose cituotos identiškos ar panašios teisės nuostatos, tikrina Teisingumo Teismo jurisprudencijos, kuria remiasi nacionalinis teismas, ir nacionalinės teisės citatas ir apie pastebėtus netikslumus ar supratimo problemų keliančias prašymo vietas informuoja Teisingumo Teismo kanceliariją, kuri prireikus kreipiasi į prašymą pateikusį nacionalinį teismą dėl patikslinimų. Jeigu būtina, šis teisininkas lingvistas rengia prašymo priimti prejudicinį sprendimą santrauką.

Kalbiniai skyriai, kurie negali užtikrinti Lietuvos teismo pateikto prašymo ar jo santraukos vertimo tiesiogiai iš lietuvių kalbos, jį verčia per anglų kalbą (tarpinė kalba lietuvių kalbai). Anglų kalbos skyriaus išverstą tekstą peržiūri mūsų skyriaus teisininkas lingvistas (kontaktinis asmuo). Jis taip pat peržiūri ir prašymo priimti prejudicinį sprendimą vertimą į prancūzų kalbą, kad būtų užtikrinta kuo geresnė jo vertimo kokybė ir išvengta klaidų vėlesnėse proceso stadijose.

Su kokiais iššūkiais susiduriama verčiant Lietuvos teismų prašymus priimti prejudicinius sprendimus (gal kartais per ilgi, sunkiai suprantami, pernelyg daug nereikalingų detalių)?

Sprendžiant iš kitų skyrių kolegų teikiamų klausimų ir remiantis patirtimi verčiant kitų valstybių narių teismų pateiktus prašymus galima sakyti, kad daugiausia sunkumų kelia nacionalinės teisės nuostatų vertimas, tekste vartojami keli tos pačios teisinės sąvokos sinonimai, sudėtingos kalbinės konstrukcijos, ilgi ir painūs sakiniai. Vertimą labai palengvina, kai prašymą teikiantis teismas, dėstydamas jo teisinį pagrindą, faktines aplinkybes ir kreipimosi į Teisingumo Teismą motyvus, jį surašo paprastai, aiškiai ir tiksliai (be perteklinės informacijos). Kuo aiškiau suformuluotas prašymas, tuo tikslesnis ir aiškesnis jo vertimas ir mažesnės vertimo laiko sąnaudos. Iš tikrųjų labai džiaugiamės, jog dauguma Lietuvos teismų teikiamų prašymų priimti prejudicinį sprendimą būna suformuluoti aiškiai, taip pat labai vertintume galimybę bendradarbiauti su prašymų rengėjais, kad jų kokybė būtų dar geresnė.

Viešojoje erdvėje vis iškyla daugiakalbystės tema, nuolat kalbama apie poreikį mokėti ir laisvai vartoti kelias kalbas. Praeitais metais Vilniuje vyko Tarptautinio Europos teisminio mokymo tinklo (EJTN) lingvistinis seminaras, kuriame buvo gilintasi į šeimos teisės kalbą. Kodėl teisėjams ir kitiems teisinės sistemos specialistams teisininkams svarbu mokėti, suprasti ne tik gimtąją, bet ir kai kurias kitas kalbas?

Daugiakalbystė yra kalbų įvairovės išraiška. Sąjungoje ji galėtų būti suprasta dviem aspektais – per nacionalinės kalbos statusą ES ir per užsienio kalbų mokėjimą ir vartojimą profesiniame gyvenime valstybėse narėse. Daugiakalbystė, kurią siekia išlaikyti ir plėsti ESTT, yra kalbų lygybės, kalbos, kaip valstybės identiteto ir savitumo, teisės kreiptis į teismą ir šalių procesinio lygiateisiškumo išraiška. Piliečiai ir kiti teisės subjektai gali bendrauti su Sąjungos teismais gimtąja kalba, nevaržomai dalyvauti teismo procese, susipažinti su šių teismų jurisprudencija, o kartu geriau suprasti Sąjungos teisę.

Sunku įsivaizduoti, kad Teisingumo Teismas galėtų užtikrinti daugiakalbį Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą, jeigu ne tik nacionaliniai teismai, bet ir teisės subjektai negalėtų kreiptis į jį savo kalba. Todėl Teisingumo Teismas atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant ir saugant kalbų įvairovę.

Kalbų lygybės principas ES įtvirtintas 1958 m., ir Teisingumo Teismas nuo tol jį taiko savo teisminėje veikloje. Kreiptis į kompetentingą teismą, nesvarbu, ar tai būtų Teisingumo Teismas, ar Bendrasis Teismas, galima pasirinkta oficialiąja kalba. Laikantis abipusiškumo principo, teismo sprendimo autentiška versija yra parengiama kalba, kurią vartojo bylą pradėjusi šalis. Tai yra viena iš esminių teisės kreiptis į Sąjungos teismą sudedamųjų dalių. Paskelbti sprendimai taip pat prieinami visomis oficialiosiomis kalbomis. Jurisprudencijos skelbimas visomis oficialiosiomis kalbomis ypač svarbus bylose dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, nes Teisingumo Teismo atsakymas į jam pateiktus prejudicinius klausimus privalomas ne tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, bet ir visiems valstybių narių teismams, kurie turės laikytis pateikto išaiškinimo. Nors bylą pradėjusi šalis ar teismas gali pasirinkti proceso kalbą, valstybės narės, dalyvaudamos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo posėdžiuose, visada gali laisvai vartoti savo kalbą. Taigi daugumoje procedūrų vartojamos kelios kalbos. Kiekvienoje byloje kalbų derinys gali kisti (tik prancūzų kalba visada yra teisėjų pasitarimų kalba) ir kiekviena kalba gali būti kalba, iš kurios verčiama, arba kalba, į kurią verčiama (raštu ar žodžiu). Beje, institucijoje vartojamos bent 552 kalbinės kombinacijos.

Kaip minėjau, daugiakalbystė plačiąja prasme reiškia tiek galimybę vartoti gimtąją kalbą, ginti jos statusą ir skleisti ją ES, tiek kuo didesnes įvairių užsienio kalbų vartojimo galimybes valstybėse narėse. Paskutinis aspektas nėra vien kultūros ir švietimo klausimas. Kelių užsienio kalbų mokėjimas atveria platesnes profesinės karjeros galimybes ne tik savo valstybėje, bet ir visos Sąjungos darbo rinkoje, įskaitant tarptautines bendroves ar ES institucijas. Pačiai valstybei yra svarbu, kad jos piliečiai galėtų veiksmingai konkuruoti dėl darbo vietos Sąjungos institucijose ir eiti jose aukštas pareigas.

Ne paslaptis, kad tiek Sąjungos institucijose (išskyrus Teisingumo Teismą), tiek valstybėse narėse anglų kalba kaip atitinkamai darbo ir užsienio kalba paskutiniais metais ėmė dominuoti. Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų studentų, mokančių ne anglų, o kitą užsienio kalbą, skaičius taip pat gerokai sumažėjo, dar mažiau jų yra tarp studentų teisininkų.

Teisė ir kalba yra neatsiejami dalykai, nes kalba yra vienas pagrindinių teisininko įrankių. Pažinti kitos šalies teisės sistemą iš pirmų lūpų, t. y. originalaus šaltinio, nėra tas pats, kaip pažinti ją per tarpinę, t. y. kitą, kalbą, juolab kad prieinamų šaltinių skaičius tokiu atveju yra labai ribotas. Kelių užsienio kalbų mokėjimas teisėjui, teisėjo padėjėjui, advokatui, teisės mokslininkui ir kitam teisės specialistui suteikia nemažai pranašumų lyginamosios teisės kontekste. Tai atveria galimybę rasti naujos ar sudėtingos teisinės problemos sprendimą kitų valstybių teisės sistemose, atlikti lyginamąją analizę, sutaupyti laiko, o kartais ir lėšų vertimui. Pavyzdžiui, kiek tai susiję su ES teise, ESTT Curia svetainėje galima susipažinti su Sąjungos teisės aspektu reikšmingais nacionalinių teismų sprendimais ir įvairiais mokslinio ar šviečiamojo pobūdžio dokumentais, parengtais Sąjungos teisminiam tinklui priklausančių teismų pasirinktomis kalbomis, o tai gali padėti nacionaliniams teismams užtikrinti kokybišką teisingumą ir geriau apsaugoti asmenų teises. Mokant tik vieną užsienio kalbą, dažniausiai anglų, tokios galimybės itin sumažėja. Be to, teisės šaltiniai anglų kalba neretai atspindi bendrosios, o ne civilinės teisės tradiciją ir kultūrą.

Valstybių narių teisės specialistų, mokančių kelias užsienio kalbas, skaičiaus mažėjimas yra aktuali problema ir Teisingumo Teismo Daugiakalbystės generaliniam direktoratui. Atsižvelgiant į vis didėjantį Sąjungos teismų darbo krūvį, laiku užtikrinti teisinių dokumentų vertimą į visas oficialiąsias kalbas tampa vis didesniu iššūkiu. Nepaisant to, kad laisvai samdomų vertėjų pagalba yra labai didelė, Lietuvos darbo rinka yra maža, ir laisvai samdomi vertėjai gali užtikrinti vertimą tik iš riboto kalbų skaičiaus, nuolat juntamas išorės specialistų, galinčių kokybiškai versti iš italų, ispanų ir prancūzų kalbų, poreikis. Dabartinė situacija Lietuvos darbo rinkoje verčia susimąstyti apie būsimą ne tik teisininkų lingvistų, bet ir kitų institucijų vertėjų kartą. Todėl labai vertiname tiek Teisingumo Teismo šiais jubiliejiniais jo veiklos metais, tiek Prancūzijos, šių metų pirmąjį pusmetį pirmininkaujančios Europos Sąjungos Tarybai, rodomą iniciatyvą skleisti ir saugoti daugiakalbystę. Labai norėtųsi, kad prie šios iniciatyvos prisijungtų ir Lietuvos valdžios institucijos, teisinės ir kitų profesinių bendruomenių atstovai, švietimo sektoriaus specialistai.

Kokios kalbos teisininkų pasaulyje yra svarbiausios?

Kalbant apskritai, teisininkų pasaulyje, be anglų kalbos, labai svarbios, mano nuomone, yra prancūzų ir vokiečių kalbos, nes visos trys atspindi skirtingą teisinę kultūrą ir vartojamos keliose teisės sistemose. Žvelgiant iš ESTT teisininkų lingvistų darbo perspektyvos, prie šių trijų kalbų prisideda italų, ispanų ir lenkų kalbos. Kita vertus, bet kurių kitų užsienio kalbų žinios yra pagalbinis įrankis teisininko profesiniame gyvenime, tik svarbu mokėti juo tinkamai naudotis.

Straipsnio autorė: Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus patarėja Miglė Pavliukovičienė

Natalija Točickienė: „Pagrindinis teisininkams lingvistams tenkantis iššūkis – tiksliai ir aiškiai perteikti teismo žodį“

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 May 2022 14:29:14 +0300
<![CDATA[Gėlių ekspertė pataria, kaip vasarą pasirūpinti orchidėjomis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/geliu-eksperte-pataria-kaip-vasara-pasirupinti-orchidejomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/geliu-eksperte-pataria-kaip-vasara-pasirupinti-orchidejomis Gaivinančia žaluma ir spalvingais žiedais džiuginančios kambarinės gėlės padeda sukurti jaukumą namuose ir biuruose. Jei norite, kad augalai būtų sveiki, ilgai žaliuotų ir žydėtų, reikia žinoti kaip tinkamai juos prižiūrėti. Studijos „Orchidėjos“ įkūrėja Skaistė Pranaitė teigia, kad šiltuoju sezonu kambarinių gėlių priežiūrai reikėtų skirti daugiau dėmesio ir pataria, kaip jomis pasirūpinti.

 

Pasak Ernestos Dapkienės, „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės, per praėjusius metus žmonės įsigijo apie pusantro milijono kambarinių gėlių.

„Asortimente visuomet turime įvairiausių kambarinių gėlių vazonuose – tiek lapinių augalų kaip palmės ar paparčiai, tiek ir įvairių žydinčių gėlių iš kurių vienos populiariausių yra orchidėjos. Įdomu tai, jog orchidėjas galima vadinti sezonine gėle, mat būtent balandžio-gegužės mėnesiais pastebimai išauga susidomėjimas šiais augalai ir jų pardavimai pasiekia piką“, – pasakoja E. Dapkienė.    

 

Orchidėjas įsimylėjusi gėlių ekspertė S. Pranaitė sako, kad tai –  nuostabi gėlė, kuri iš visų kambarinių augalų žydi ilgiausiai bei išsiskiria pačia didžiausia žiedų ir rūšių įvairove, todėl simpatija orchidėjoms niekada neblėsta, žmonės jas mielai perka visus metus.

Daugiau šviesos, vandens ir maisto

„Jeigu įsigijote arba gavote dovanų žydinčią orchidėją, ją reikia dažniau laistyti – tuomet žiedai išsilaikys ilgiau. Nežydinti orchidėja be vandens gali ištverti ilgesnį laiką. Beje, ši taisyklė galioja visiems augalams. Žiedai reikalauja daugiau maistinių medžiagų, šviesos ir vandens, todėl žydinčiu augalu reikia rūpintis intensyviau, rasti vietą, kur jis gaus daugiau natūralios šviesos“, – teigia ekspertė.

Tuo pačiu ji pažymi, kad šiltuoju laikotarpiu daugiau dėmesio reikia skirti visiems augalams – jie atgyja, tampa aktyvesni, suvartoja daugiau vandens bei maistinių medžiagų nei vėsiuoju periodu, tad laistyti ir tręšti kambarines gėles reikia dažniau. Tik svarbu nepersistengti – augalai taip pat blogai jausis tiek nuo vandens trūkumo, tiek nuo jo pertekliaus.

„Dažniausia klaida augalų priežiūroje – aklai laikytis pačių sugalvotų ar kažkur išgirstų taisyklių. Pavyzdžiui, laistyti kartą per savaitę. Augalai yra gyvi, kiekvienas turi savų poreikių, reaguoja į aplinkos sąlygas. Kambarinės gėlės, kurių lapai yra storesni, mėsingesni, savyje natūraliai turi drėgmės rezervus, tad tokius augalus reikėtų laistyti rečiau. Prižiūrint augalus labai praverčia drėgnomačiai, kurie parodo, kada gruntas drėgnas, o kada jau sausas“, – pasakoja ekspertė.

Ji teigia, kad augalai ir patys parodo, jog sąlygos jiems tapo netinkamos – drėgmės perteklių išduoda ant lapų atsiradusios rudos dėmės, įvairūs pagelsvėjimai, parusvėjimai, taip pat nudžiūvę stiebai ar lapai.

Žydėjimą galima paskatinti

S. Pranaitė pasakoja, kad teisingai prižiūrint orchidėjas, jų žiedais galima džiaugtis visus metus. Šių gėlių žydėjimą galima paskatinti nesudėtinga gudrybe, kurią žino daugelis orchidėjų mylėtojų.

„Augalas turi jausti temperatūros kaitą – skersvėjis gali nepatikti nebent žiedams, bet ne pačiam augalui. Temperatūros pokyčiai skatina žiedynų formavimąsi – jei dienos metu kambaryje būna apie 20 laipsnių šilumos, idealu būtų, jei nakties metu gėlę perneštumėte ten, kur temperatūra siekia 15 laipsnių šilumos.  Šie augalai gali pakęsti ir žemą temperatūrą, tačiau tada jų gruntas neturi būti drėgnas“, – pasakoja S. Pranaitė.

Ekspertė pataria, kad vazonus orchidėjoms galima rinktis pagal savo įnorius, tačiau gruntas turėtų būti specialiai skirtas orchidėjoms, mat jų šaknys reikalauja ne tik drėgmės, bet ir pakankamai oro. Būtent todėl įprastas kambarinėms gėlėms skirtas substratas nėra tinkamas orchidėjoms. Phalaenopsis rūšies orchidėjos į gėlių parduotuves atkeliauja specialiuose perregimuose vazonėliuose, nes jų šaknys vykdo fotosintezę ir keičia spalvą iš pilkos į žalią, priklausomai nuo drėgmės lygio – jei šaknys žalios, laistyti nereikia. Tačiau perregimą vazonėlį galima įdėti į paprastą vazoną – tai netrukdys augalui augti.

Gėlės nemėgsta „degintis“

Gėlių studijos įkūrėja priduria, kad vasarą nereikėtų laikyti orchidėjų tiesioginiuose saulės spinduliuose, nes saulė blukina žiedus, skatina juos greičiau peržydėti. Kita vertus, tai aktualu daugeliui kambarinių augalų, net ir nežydinčių – visiems reikia šviesos, bet tiesioginiai saulės spinduliai gali sužaloti.

„Jeigu planuojate išvykti ilgesniam laikui, nereikėtų palikti augalų ant palangių. Geriau visus patraukti į kambario vidurį bei užtraukti užuolaidas, kad patalpa mažiau įkaistų. Gaudami mažiau šviesos, augalai lengviau išgyvens vandens trūkumą jūsų atostogų metu“, – pataria S. Pranaitė.

,,Maxima" inf.

Gėlių ekspertė pataria, kaip vasarą pasirūpinti orchidėjomis

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 May 2022 10:36:05 +0300
<![CDATA[Numanomo sutikimo donorystės modelis: kokia kitų šalių praktika?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/numanomo-sutikimo-donorystes-modelis-kokia-kitu-saliu-praktika https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/numanomo-sutikimo-donorystes-modelis-kokia-kitu-saliu-praktika Organų donorystė – tai dalelės savo kūno dovanojimas kitam žmogui, taip suteikiant jam viltį pasveikti ir sugrįžti į normalų gyvenimą. Tai kilnus poelgis, tačiau svarbu nepamiršti, kad kol recipiento šeima džiaugiasi, kad jų artimasis gavo antrą šansą į gyvenimą – donoro šeima patiria skausmą ir liūdi dėl mirusio giminaičio.

Sunkumų donoro artimiesiems kyla ir tą akimirką, kai reikia priimti lemtingą sprendimą – padovanoti organus donorystei, ar ne. Tokiu metu labai daug kas priklauso nuo mirusiojo valios, tačiau dažnu atveju artimieji nežino ko būtų norėjęs mirusysis, o tai dar labiau apsunkina pasirinkimą ir dažnai priveda prie nepritarimo dovanoti organus.

Apsispręsti tokią akimirką labai padeda kada nors turėtas pokalbis apie organų donorystę, o dar labiau – aiškiai ir tvirtai išreikštas pritarimas – Donoro kortelė. Tačiau Lietuvoje ją turi tik kiek daugiau nei 40 tūkst. žmonių – tai vos 1,43 proc. visos šalies populiacijos. Nuo 2000 m., kuomet buvo įteisinta Donoro kortelė, tik septyni mirusieji turėjo Donoro kortelę.

Kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, pasirinkimą artimiesiems itin palengvina numanomo sutikimo donorystės modelis, kuris šiuo metu yra taikomas didžiojoje dalyje Europos valstybių. Tuo tarpu Lietuva ir dar septynios šalys naudoja informuoto sutikimo donorystės modelį.

Modelių skirtumai

Pagal Lietuvoje šiuo metu taikomą organų donorystės modelį, žmogus, norintis po mirties tapti potencialiu organų donoru, turi pasirašyti sutikimą ir gauti Donoro kortelę. Tokį sutikimą galima pasirašyti Nacionalinio transplantacijos biuro organizuojamuose renginiuose, vaistinėse, gydymo įstaigose arba internetu.

Tuo tarpu pagal numanomo sutikimo donorystės modelį visi šalies piliečiai yra laikomi potencialiais organų donorais, nebent išreiškė nesutikimą. Svarbu suprasti, kad žmogaus pasirinkimas šiuo atveju išlieka svarbiausias – visuomet yra paliekama galimybė rinktis – sutikti arba nesutikti, o prireikus ir pakeisti nuomonę.

„Lietuvai numanomo sutikimo organų donorystės modelis galėtų būti naudingas, tačiau pirmiausia svarbu visuomenei pateikti kuo daugiau informacijos apie šį modelį, atsakyti  į klausimus, paaiškinti jo privalumus ir tai, kad šis modelis tikrai neatima galimybės rinktis – kiekvienas asmuo pats asmeniškai nuspręs ar nori pritarti donorystei, ar ne“, - teigia Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM direktorius Artūras Bagotyrius.

Be to, tiek informuoto, tiek numanomo sutikimo atveju yra prašoma ir artimųjų raštiško sutikimo. Tai reiškia, kad pokalbiai su artimaisiais išlieka be galo svarbūs.

Numanomas sutikimo modelis tarsi panaikina barjerą tiems asmenims, kurie palaiko organų donorystę, bet dėl tam tikrų priežasčių neturi laiko užpildyti raštiško sutikimo. Tai padeda ir netekties akimirką artimiesiems apsispręsti dėl organų dovanojimo – jeigu asmuo būdamas gyvas neišreiškė nepritarimo, vadinasi jis organų donorystę palaiko ir neprieštarauja, kad jo organai būtų padovanoti

Organų donorystės lyderės – Ispanija ir Kroatija

Šiuo metu pagal organų donorystės statistiką Europoje pirmauja Ispanija ir Kroatija. Pastarojoje šalyje efektyvių donorų skaičius 1 mln. gyventojų 2021 m. siekė 29,5, o Ispanijoje – net 40,3.

Abi šalys taiko numanomo sutikimo organų donorystės modelį – Ispanija nuo 1979 m., Kroatija – nuo 1988 m. Tiesa, abiejose šalyse donorų skaičius augti pradėjo tik tada, kai buvo patobulinta donorystės ir transplantacijų infrastruktūra.

Ispanijoje buvo įkurta nacionalinė organizacija, kuri koordinuoja donorystės ir transplantacijos procesus. Remiantis 2018 m. atlikta apklausa, net 75 proc. apklaustų ispanų sutiktų padovanoti savo organus donorystei po mirties ir net 62 proc. sutiktų padovanoti savo artimojo organus donorystei tuo atveju, jei mirusiojo valia būtų nežinoma.

Tuo tarpu Kroatijoje donorų skaičiaus didėjimas pastebėtas tada, kai kiekvienoje ligoninėje atsirado transplantacijų koordinatoriai. Nuo 2008 iki 2011 m. Kroatijoje donorinio organo laukimo laikas sumažėjo net 37 proc.

Šioje šalyje taip pat daug dėmesio yra skiriama pokalbiams su šeima po artimojo mirties. Prireikus artimiesiems yra suteikiama psichologo pagalba.

Išskirtinis pavyzdys – D. Britanija

2020 m. D. Britanijos Anglijos provincijoje įsigaliojo naujas įstatymas pagal kurį buvo įteisintas numanomo sutikimo organų donorystės modelis. Kitos provincijos: Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija šį modelį pradėjo taikyti dar anksčiau.

Vasario mėnesį Lietuvos inkstų fondo organizuotoje konferencijoje „Pakaitinis inkstų gydymas 2022: pirmiausia apie transplantaciją“ teisės akto pakeitimų projekto vadovas Phil‘as Walton‘as pristatė ir išsamiai papasakojo apie Anglijos ir apskritai D. Britanijos kelionę iki naujojo modelio įsigaliojimo.

„Donorystės ir transplantacijos procesų infrastruktūros pokyčiai visoje šalyje prasidėjo 2008 m. Nuo 2009 iki 2019 m. net 24 proc. sumažėjo recipientų laukimo laikas ir 49 proc. padaugėjo atliekamų transplantacijų“, - pasakojo P. Walton‘as.

D. Britanijoje buvo apmokomi nauji specialistai – ypač pacientus prieš ir po organų transplantacijų prižiūrinčios seselės, kurios neretai kalbėdavosi ir su artimaisiais apie donorystę, atsakydavo į jų klausimus. Buvo didinimas ir pasitikėjimas sveikatos sistema apskritai, žmonės buvo raginami klausti ir domėtis.

„Nors visi procesai ėmė vykti efektyviau, donorų skaičius išaugo, artimieji vis dažniau sutikdavo padovanoti organus – raštiškų sutikimų organų donorystei skaičius nepadidėjo. Dėl to nusprendėme, kad tokiu atveju tinkamiausias yra numanomo sutikimo modelis.

Skatinome visuomenę kalbėtis, išreikšti savo valią – ar nori būti donoru, ar ne. Tai skatina diskusiją ir netekties akimirką artimiesiems yra lengviau pasirinkti, nes vėliau negraužia sąžinė, kad pasirinko netinkamai“, - sakė P. Walton‘as.

Vienas pagrindinių privalumų, anot P. Walton‘o, yra tas, kad įvairios žmonių grupės, prie kurių anksčiau buvo sunku prieiti organų donorystės klausimais, pačios ėmėsi diskusijos.

Įvairių tikėjimų ir pažiūrų žmonių grupės norėjo išsiaiškinti kaip naujas įstatymas pakeis jų gyvenimus, ar jų religija palaiko organų donorystę, kaip bus su specialiomis laidojimo tradicijomis jei žmogaus organai bus paimti donorystei.

„Tai leido aktyviau komunikuoti ir atsakyti į įvairius žmonėms kylančius klausimus“, - teigė P. Walton‘as.

Įdomu tai, kad kitaip nei kitose numanomo sutikimo modelį taikančiose valstybėse, D. Britanijoje neatsisakė Donoro kortelių. Čia kiekviena religinė grupė turi specialiai jiems skirtą kortelės dizainą, kuri reprezentuoja ne tik jų pasirinkimą, bet ir jų religiją.

Taip pat nors visi, kurie neišreiškia nesutikimo yra laikomi donorais, dėl to, kad buvo paliktos Donoro kortelės – žmonės gali išreikšti ir pritarimą specialioje programėlėje arba išreikšti nesutikimą.

Viskas priklauso nuo žmonių geranoriškumo

Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių transplantacijos laukia 302 žmonės: 61 inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 37 širdies, 6 plaučių, 5 širdies ir plaučių komplekso, 42 kepenų, 149 ragenų transplantacijos.

Svarbu suprasti, kad organų donorystė yra paremta žmonių geranoriškumu – jei nebūtų sutikimų, nebūtų ir išgelbėtų gyvybių. Organo transplantacijos labai netikėtai gali prireikti bet kuriam žmogui, organai gali susirgti po įvairių ligų komplikacijų, traumų, apsinuodijimų ir t.t.

Organų transplantacijos suteikia viltį pasveikti, dauguma transplantacijos sulaukusių žmonių transplantacijos dieną vadina antruoju gimtadieniu.

Šiuo metu Lietuvoje donorais gali tapti visi pilnametystės sulaukę asmenys, kurie išreiškia sutikimą ir gauna donoro kortelę. Užpildyti prašymą galima internetu – ntb.lt svetainėje, taip pat visose gydymo įstaigose ir „Camelia“, „Eurovaistinės“ bei „Gintarinės vaistinės“ vaistinėse.

Numanomo sutikimo donorystės modelis: kokia kitų šalių praktika?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 May 2022 08:15:28 +0300
<![CDATA[Gydytoja neurologė: miego kokybę gali lemti ir visuomenėje vyraujantys stereotipai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gydytoja-neurologe-miego-kokybe-gali-lemti-ir-visuomeneje-vyraujantys-stereotipai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gydytoja-neurologe-miego-kokybe-gali-lemti-ir-visuomeneje-vyraujantys-stereotipai Nors apie tinkamo poilsio svarbą daugelis buvome mokomi nuo pat mažų dienų, kasdienybės iššūkiai neretai priverčia miegą nukelti į antrą planą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja Evelina Pajėdienė įsitikinusi, kad nesvarbu, kokią pergalę pavyktų pasiekti miego sąskaita, džiaugsmas ja nebebus toks saldus, kai kokybiško poilsio trūkumas atsilieps sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Būtent miego svarba visavertei gyvenimo kokybei išryškinama ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vykdomame projekte „Daugiau balanso“, siūlančiame susidėti individualią darbo ir asmeninio gyvenimo formulę. Plačiau apie tai, koks yra tinkamas miego laikas, ar galima miegoti per ilgai ir kodėl moteris dažniau nei vyrus kamuoja nemiga – pokalbyje su neurologe E. Pajėdiene.

Kodėl miegas mums yra toks svarbus ir kaip kenkiame sau, kai nepavyksta kokybiškai išsimiegoti?

Miegas mums yra svarbus dėl jo atliekamų funkcijų. Juk patys galime įsitikinti, kokią įtaką miego trūkumas mums turi po kelių prastai išmiegotų naktų. Tada jaučiamės nedarbingi, apduję, lėčiau reaguojame greitos reakcijos reikalaujančiose situacijose, darome klaidas darbe, sunkiau pakeliame fizinį krūvį ir pan. Miegas taip pat atlieka pažintines mūsų funkcijas – sudėlioja per dieną gautas emocijas, perkelia įgytą informaciją iš trumpos į ilgalaikę atmintį.

Miegas yra ypač svarbus ir imunitetui – jei gauname pakankamai miego, esame gerokai atsparesni įvairioms virusinėms ir kitoms infekcijoms, daug diskutuota ir apie tai, kad gripo vakcinos veikia kur kas efektyviau, jei žmogus yra pakankamai pailsėjęs.

Taip pat pastebėta, kad pamaininį darbą dirbantys žmonės turi didesnę riziką susirgti širdies kraujagyslių, smegenų kraujagyslių ligomis, kentėti nuo nutukimo, cukrinio diabeto, cholesterolio apykaitos sutrikimų.

Su pakankamu poilsio kiekiu susijusios ir emocinės funkcijos, nuotaikos stabilumas. Miego nauda abejoti išties nevertėtų, jis mums tiesiog yra būtinas.

Ką daryti, jei darbo, buities, šeimos reikalų tiek daug, kad kokybiškas miegas tampa prabanga? Ar problemą gali spręsti popiečio snūstelėjimai?

Darbingo žmogaus gyvenimo pike, kai mokslai, karjeros siekimas, šeima užima labai daug mūsų laiko, miegas ne visada būna prioritetų sąraše. Tačiau bėgant laikui jo trūkumą kompensuoti pavyksta vis sunkiau, tai atsiliepia mūsų sveikatai, tampame mažiau darbingi – užsisuka ydingas ratas.

Jei nepavykus pakankamai išsimiegoti naktį, turime galimybę pailsėti dienos metu, tai taip pat yra naudinga žmogui, tačiau labai svarbu užtikrinti, kad pogulis nebūtų labai vėlyvas ar per ilgas. Jei įprastai einame į lovą apie 23 val., dienos miegas neturėtų būti vėliau nei 16 val. Taip pat dienos metu miegant tris valandas ar ilgiau, apgauname smegenis – jos bando pereiti visas miego stadijas, bet laiko tam nepakanka, tad atsikeliame nepailsėję, išsibalansuoja nakties poilsis.

Kodėl vieni žmonės metai iš metų gali miegoti po 56 val. per parą, o kitiems tai – misija neįmanoma? Ar miegoti per mažai – taip pat blogai kaip miegoti per daug?

Žmonių, vadinamų „trumpamiegiais“ nėra labai daug, tai labai nedidelis procentas populiacijos. Taip pat nėra daug ir „ilgamiegių“ žmonių. Iš principo, turime turėti apibrėžtas miego trukmės normas, kurios dažniausiai yra nustatomos pagal amžių. Jeigu tai yra mažas vaikas, jis turi miegoti ilgiau nei paauglys ar vidutinio amžiaus žmogus. Jei kalbame apie 30–40 metų žmogų, miego trukmė turėtų svyruoti apie 7,5–8 val. Ši rekomendacija nėra labai griežta, svarbiausia, kad pats miegas būtų kokybiškas ir vientisas.

Jei bent tris ar keturias dienas per savaitę mes nepamiegame ilgiau nei 6 val., tai jau yra lėtinis miego trūkumas. Ilgalaikiai, didelių imčių tyrimai rodo, kad tai atsiliepia žmogaus sveikatai ir kenkia jai. Taip pat nėra naudingas ir per ilgas, daugiau nei 9 val. trunkantis miegojimas. Persimiegodami mes iškraipome savo miego budrumo ritmą, nes miegui atlikus visas savo funkcijas, pradeda veikti kiti hormonai, kitos medžiagos, tad miegoti tiesiog nebėra reikalo.

Gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė

Ką tyrimai arba jūsų patirtis sako apie skirtingą vyrų ir moterų miego kokybę? Ką pastebite?

Lyčių aspektai turi būti įvertinti diagnozuojant ligas, vykdant mokslinius tyrimus, gydant pacientus, tačiau šiuo metu tam yra skiriama gerokai per mažai dėmesio. Pavyzdžiui, iš moteriškosios pusės veikia įvairūs hormonai, nėštuminės būklės, žindymas ir daugybė kitų dalykų, tad labai svarbu tai akcentuoti ir kaupti daugiau duomenų.

Kalbant apie miego sutrikimus, tai pagrindiniai skirtumai yra pastebimi būtent pagal ligų paplitimą. Viena dažniausiai pasitaikančių ligų – nemiga – yra labiau būdinga moterims ir, nors vyrai taip pat ją serga, pagal lytis stebime būtent moterų dominavimą. Nemiga yra siejama su nerimu, stresu, jautrumu, o pas moteris pastebima daugiau šių veiksnių.

Svarbu paminėti ir socialinius vaidmenis, kaip jie formuoja mūsų dienotvarkę, gyvenimą. Mamos funkcijos, tokios kaip nėštumas, žindymas, vaiko priežiūra gali lemti lėtines problemas net vaikui užaugus. Moterys dažniau pasižymi ir tuo, kad skiria mažiau dėmesio sau ir savo poilsiui, o tai taip pat gali lemti miego sutrikimus.

Kokią įtaką miegui daro susiformavę moterų ir vyrų įpročiai šeimose?

Kadangi mūsų vaidmenys vis dar išlieka gana stereotipiški, moterims dar daug ką reikia įrodyti, pavyzdžiui, siekiant karjeros, o į tai reikia investuoti ir daugiau savo energijos. Taip kyla įtampa, trūksta laiko poilsiui ir tai gali nulemti tiek lėtinį nuovargį ir perdegimą, tiek kamuojančią nemigą ar kitus miego sutrikimus.

Kaip turėtų keistis žmonių požiūris į miegą ir miego įpročiai, kad miego srityje atsirastų daugiau lyčių lygybės?

Visų pirma, turėtų keistis požiūris į vaidmenų pasidalinimus šeimoje ir visuomenėje apskritai. Na, o bendras požiūris, kad miegas yra prioritetas, reikalingas ir vyrams, ir moterims vienodai. Kai įsisąmoniname miego svarbą ir skiriame jam pakankamai laiko, galime stebėti teigiamus pokyčius ir kitose gyvenimo srityse.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kviečia išbandyti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę – interaktyvų įrankį kuriuo kiekviena(s) gali susidėti savo asmeninę formulę bei pagerinti gyvenimo kokybę skirtingose srityse: https://daugiaubalanso.lt/formule/

Gydytoja neurologė: miego kokybę gali lemti ir visuomenėje vyraujantys stereotipai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 May 2022 09:33:25 +0300
<![CDATA[Invaziniai gyvūnai: kodėl negalima be leidimo laikyti nutrijų?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/invaziniai-gyvunai-kodel-negalima-be-leidimo-laikyti-nutriju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/invaziniai-gyvunai-kodel-negalima-be-leidimo-laikyti-nutriju
Kadangi Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kartais dar aptinka neteisėtai laikomų nutrijų, primename, kad auginti šių gyvūnų neturint leidimo negalima.

„Laisvėje nutrijos veisiasi šalia negilių nesraunių vandens telkinių – tarp kranto augalų įsirengia laikinus lizdus arba krantuose rausiasi urvelius, pažeisdamos upių krantus, pylimus. Minta jos vandens ar priekrantės augalais, taip pat medžių, krūmų lapais ir žievėmis.

Kadangi nutrijos per dieną suėda ketvirtadalį kūno masės sudarančio maisto, jų buveinių aplinkoje sunaikinami dideli augalų plotai. Intensyvi nutrijų veikla lemia buveinių nykimą, destabilizuoja augalų, vabzdžių, paukščių ir žuvų rūšis“, – sako Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėja (l. e. p.)  Jolita Matulevičienė.

Jos teigimu, tai ir yra pagrindinės priežastys, dėl kurių nutrijos buvo paskelbtos invazine rūšimi: „Taip misdamos ir rausdamos urvus jos sukelia erozijas ir natūralius vandens telkinius, ypač pelkes, paverčia atviromis vandens buveinėmis. Nutrijos, konkuruodamos su mitybos sistemoje dalyvaujančiais augalėdžiais, iš natūralių buveinių išstumia vietines laukinių gyvūnų rūšis.“

Europos Sąjungoje invazine gyvūnų rūšimi nutrijos paskelbtos 2016 m., tad reikia žinoti, kad invazinių rūšių gyvūnus laikyti leidžiama tik moksliniams tyrimams, medicinos tikslais. Leidimus invazinių rūšių naudojimui išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.

„Vis dėlto dar pasitaiko atvejų, kai nutrijos laikomos be leidimų, todėl mes ir norime priminti, kad šie gyvūnai paskelbti invaziniais ne šiaip sau“, – sako J. Matulevičienė.

Nutrijos yra itin vislios – per metus jos gali atsivesti dvi vadas jauniklių (po 5–8). Jaunikliai subręsta po 5 mėnesių ir jau patys gali vesti jauniklius.

Nors gamtinės Lietuvos sąlygos šiems gyvūnams gyventi ir veistis laisvėje nėra itin palankios, vis dėlto tokių atvejų pasitaiko. Taigi, žinant, kokios vislios yra nutrijos, jas paleisti į gamtą, laikyti, veisti, parduoti ir vežti be leidimo draudžiama.

Asmenims, laikantiems nutrijas be leidimo, gresia bauda nuo 200 iki 400 eurų, ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų, su galimu šių gyvūnų konfiskavimu.

Invaziniai gyvūnai: kodėl negalima be leidimo laikyti nutrijų?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 23 May 2022 08:59:05 +0300
<![CDATA[Teisėja atsako: kada darbdavio ir darbuotojo ginčai atsiduria teisme?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teiseja-atsako-kada-darbdavio-ir-darbuotojo-gincai-atsiduria-teisme https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teiseja-atsako-kada-darbdavio-ir-darbuotojo-gincai-atsiduria-teisme Dažnam gali atrodyti, kad ginčai, kilę tarp darbuotojo ir darbdavio, yra sprendžiami tiesiog darbo vietoje, tačiau konfliktai, kai darbo santykių saistomi žmonės nesivadovauja įstatymais ar sudarytomis sutartimis, gali pasiekti ir teismą. Kokiais atvejais darbuotojai ir darbdaviai mina teismų slenksčius? Ar nelegaliai dirbęs darbuotojas gali ginti savo teises teisme? Ką reikėtų daryti, jei jaučiate, kad jūsų, kaip darbuotojo, teisės pažeistos? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinių bylų teisėja Skaistė Cinkutė.

Pastebėjus pažeidimus – kuo greičiau kreiptis į institucijas

Darbo santykiuose susidūrus su įvairiausiais įstatymo ar darbo sutarties pažeidimais – atlyginimo neišmokėjimu ar ne visišku išmokėjimu, neteisėtu atleidimu – pasak teisėjos, pirmiausia reikia kreiptis į atsakingas institucijas.

„Darbuotojui supratus, kad jo teisės yra pažeistos, pirmiausia jis turėtų kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisiją, kurios padalinius galima rasti kiekvienoje savivaldybėje. Tiesa, jei iš darbo atleidžiamas ar nušalinamas įmonės ar įstaigos vadovas, jis turėtų kreiptis tiesiai į teismą“, – sako Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė.

Svarbu žinoti, kad kreipimosi į ginčų komisiją terminas yra 3 mėnesiai nuo įvykusio pažeidimo. Tačiau, pasak teisėjos, taikomos ir kelios išimtys.

„Išimtys taikomos tada, kai ginčas kilo dėl neteisėto atleidimo ar dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo arba dėl kolektyvinės sutarties pažeidimo. Tokiu atveju terminas yra 1 mėnuo nuo sužinojimo apie galimai padarytą pažeidimą“, – pažymi teisėja Skaistė Cinkutė.

Darbo bylos nagrinėjimas teisme

Darbo bylos pasiekia teismus keliais atvejais: kai viena iš šalių nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, kai darbuotojas arba darbdavys praleidžia įstatyme nurodytus kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminus, o darbo ginčų komisija nesutinka jų atnaujinti, ir kai kreipiasi nušalintas arba atleistas įmonės ar įstaigos vadovas. Pasak Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Skaistės Cinkutės, tokiais atvejais ieškinys reiškiamas pagal įprastas ginčo teisenos taisykles.

„Po darbo ginčų komisijos sprendimo, kreipiamasi reiškiant ieškinį. Jis rengiamas  pagal ginčo teisenos taisykles, viena šalis, kuri reiškia ieškinį, yra ieškovas, o kita šalis yra atsakovas“, – pažymi teisėja.

Darbo bylos nagrinėjimo procesas skiriasi nuo įprastos civilinės bylos. Pagrindiniais skirtumais Skaistė Cinkutė įvardija bylos trukmę ir teismo aktyvumą ginant darbuotojo interesus.

„Teismas yra aktyvus gindamas darbuotojo interesus. Jis savo iniciatyva gali reikalauti iš darbdavio papildomų įrodymų. Teismas, būdamas aktyvus, gali priteisti darbuotojui didesnę kompensaciją, nei jis prašo. Pavyzdžiui, darbuotojas apskaičiavo, kad darbdavys jam skolingas vieną išmokos sumą, tačiau tiriant įrodymus nustatoma, kad darbdavys darbuotojui yra skolingas daugiau, nei jis prašo, tokiu atveju teismas priteisia visą sumą, kurią darbdavys yra skolingas. Taip pat, siekiant apsaugoti darbuotoją, įstatyme numatyta, kad darbo byla turi būti išnagrinėta per 60 dienų“, – teigia teisėja.

Nelegaliai dirbantys taip pat gali ginti savo teises

Nelegaliai dirbantys asmenys, gindami savo teises, taip pat gali kreiptis į darbo ginčų komisiją ir į teismą. Teisėja teigia, kad tokių atvejų vis dar pasitaiko.

„Darbuotojai, dirbantys nelegaliai ir buvę apgauti, gali kreiptis ir prašyti priteisti jiems neišmokėtą ar ne visiškai išmokėtą darbo užmokestį. Jie turi teisę įrodinėti aplinkybes ir sutartą darbo užmokestį. Tačiau reikėtų prisiminti, kad nelegalus darbas yra labai neigiamas reiškinys ir tokie darbuotojai turėtų nustoti dirbti nelegaliai“, –  sakė teisėja Skaistė Cinkutė.

Ginti savo teises vienam – įveikiama, bet sunku

Po darbo ginčų komisijos sprendimo darbuotojas gali kreiptis į teismą ir pats ginti savo teises, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja sako, kad tai gali būti sudėtinga.

„Kalbant apie darbuotoją, pačiam apginti savo teises  yra ir įveikiama, ir neįveikiama užduotis. Teismas darbo bylose aktyviai renka įrodymus, tad galima bandyti ir pačiam darbuotojui dalyvauti procese, tačiau paprasčiau būtų pasikliauti profesionaliu atstovu, nes jis gali paaiškinti, kokių gali kilti situacijų teisme, kokia bylos eiga, aiškiai išdėstyti argumentus“.

Į teismą kreipiasi ir įmonės

Teisminius procesus pradeda ne tik darbuotojai, bet ir įmonės. Darbdaviai dažniausiai procesą inicijuoja norėdami prisiteisti darbuotojo padarytą žalą, o teisme reiškia ieškinius kai nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimais. Teisėja išskiria, kad daugiausia bylų dėl žalos atlyginimo vienoje darbo teisinių santykių srityje:

„Daugiausia tokių bylų kyla iš logistikos sektoriaus, kai darbdavys bando įrodyti, kad darbuotojas sugadino transporto priemonę ir prašo priteisti žalą. Kituose procesuose darbdavys dažniausiai būna ieškovu, kai darbo ginčų komisija priima darbdaviui nepalankų sprendimą, pavyzdžiui, nurodo išmokėti darbuotojui sumą, su kuria įmonė nesutinka. Tokiu atveju teismo procese ieškovas yra darbdavys“.


Vilniaus miesto apylinkės teismo inf. 

Teisėja atsako: kada darbdavio ir darbuotojo ginčai atsiduria teisme?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 12:31:09 +0300
<![CDATA[Gydytojai paneigė 10 mitų, susijusių su organų donoryste]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gydytojai-paneige-10-mitu-susijusiu-su-organu-donoryste https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gydytojai-paneige-10-mitu-susijusiu-su-organu-donoryste Viena jautriausių temų, apie kurias gali kalbėtis artimieji – tai organų donorystė. Tai sudėtinga tema, kadangi yra kalbama apie mirtį – artimo žmogaus praradimą. Nepaisant to, toks pokalbis yra labai reikalingas, kadangi nelaimės akimirką artimiesiems apsispręsti bus lengviau, jie įvykdys paskutinę mirusiojo valią.

Žinoma, pasitaiko atvejų, kuomet artimieji atsisako paaukoti artimojo organus donorystei – tokių atsisakymų Lietuvoje šiuo metu yra apie 22 proc. Nepritarimą organų donorystei dažniausiai sąlygoja įvairūs įsitikinimai ir sklandantys mitai, kurie gali išgąsdinti ir nuteikti žmones prieš šį kilnų poelgį.

1 mitas. Gydytojas nesistengs išsaugoti mano gyvybės

Dažnai girdima baimė – kad jei medikai žinos, jog žmogus nori tapti organų donoru, jis nesistengs išgelbėti to žmogaus gyvybės. Tai – netiesa, kiekvienas medikas bando suteikti kuo efektyvesnę pagalbą, kad žmogaus gyvybė būtų išgelbėta.

„Visais atvejais gydytojui svarbiau suteikti pacientui maksimalią pagalbą, siekiant išgelbėti gyvybę. Gydytojas neturi duomenų, ar pacientas yra išreiškęs sutikimą donorystei“, - teigia RŠL Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro gydytoja anesteziologė-reanimatologė ir RŠL organų donorystės koordinatorė Gabrielė Slunksnienė.

G. Slunksnienė

„Apie donorystę su paciento artimaisiais kalbama tik konstatavus smegenų mirtį, kuomet pacientui padėti jau neįmanoma. Be to informacija apie Donoro kortelės savininkus yra saugoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytais asmens duomenų apsaugos reikalavimais, apie tai, kad pacientas šią kortelę turi, gydytojas sužino tik diagnozavus smegenų mirtį“, - sako LSMU ligoninės Kauno klinikų organų donorystės ir transplantacijos koordinatorių komanda.

2 mitas. Žmogus gali atsigauti po smegenų mirties

Dar vienas dažnai girdimas mitas – kad po smegenų mirties žmogus dar gali atsigauti, kadangi tai – tarsi koma.

„Smegenų mirtis yra negrįžtama visų žmogaus galvos smegenų struktūrų veiklos baigtis, nors kai kurie žmogaus organai bei organų sistemos dar veikia. Tad smegenų mirtis yra galutinė mirtis“, - teigia Kauno klinikų donorystės koordinatoriai.

„Metaforiškai kalbant, tai tarsi nuskinta gėlė, kuri dar kurį laiką žydi, bet augti nebegali“, - sako RŠL gydytoja anesteziologė-reanimatologė G. Slunksnienė.

3 mitas. Aš per senas būti donoru

Kai kurie žmonės gali manyti, kad jie per seni tapti organų donorais, tačiau tai – mitas. Organų donorais gali tapti bet kokio amžiaus žmonės, kadangi viskas priklauso ne nuo amžiaus, bet sveikatos.

„Patvirtinus smegenų mirtį – amžiaus ribojimas netaikomas. Pagrindinis dėmesys skiriamas bendrai sveikatos būklei, persirgtoms ir esamoms ligoms“, - teigia G. Slunksnienė.

„Ar organai tinkami donorystei sprendžiama kiekvienu atveju individualiai. Vyriausias organų donoras Lietuvoje buvo 82 m. Jungtinėje Karalystėje vyriausias organų donoras buvo 92 m.“, - sako Kauno klinikų koordinatoriai.

4 mitas. Dėl persirgtų ar esamų ligų negaliu būti donoras

Tai – tiesa tik iš dalies. Nors visais atvejais žmogaus sveikata yra vertinama individualiai, yra kelios ligos dėl kurių žmogus negali būti organų donorų.

„Absoliučios kontraindikacijos donorystei yra tokios ligos kaip ŽIV, Kreutzfeldo-Jakobo liga, neišgydyti arba neseniai išgydyti piktybiniai susirgimai. Sergant kitomis ligomis, dėl organų tinkamumo donorystei yra sprendžiama individualiai“, - teigia Kauno klinikų organų donorystės ir transplantacijos koordinatorių komanda.

Kauno klinikų organų donorystės koordinatorių komanda

5 mitas. Eksplantuojant organus, kūnas bus sudarkytas

Dar viena pasitaikanti baimė – kad kūnas eksplantuojant organus bus sudarkytas. Iš tiesų tai tas pats kaip įprasta operacija, kurios metu visi operaciniai pjūviai yra užsiuvami.

„Donoro kūnas šarvojimui yra aprengtas, todėl nėra matomų donorystės žymių. Aukojant ragenas, paimama tik labai plona išorinio akies dangalo dalis, į jos vietą įdedamas vizualiai panašus implantas, užmerkiami akių vokai, taigi nepastebimas joks defektas. Po kaulinio audinio donorystės, nekremuojant kūno, donorinis kaulas pakeičiamas metaline detale, išsaugomas estetinis vaizdas“, - sako Kauno klinikų donorystės koordinatoriai.

6 mitas. Turtingi ir žinomi žmonės transplantacijos sulaukia anksčiau

Kai kurie žmonės tinkamo donoro organo sulaukia po kelių mėnesių, tačiau kitiems kartais tenka laukti ir kelerius metus. Nepaisant to, turtingi ar žinomi žmonės pirmenybės laukiančiųjų eilėje neturi, viskas priklauso nuo įvairių medicininių rodiklių.

„Pirminis organo donoro ir recipiento parinkimas atliekamas pagal kraujo grupę, ūgį, svorį, recipiento laukimo laiką, ligos sudėtingumą“, - teigia Kauno klinikų komanda.

„Svarbu kaip donorinis organas dera su kitais recipiento medicininiais rodikliais. Finansinė laukiančiojo padėtis to neįtakoja“, - sako RŠL gydytoja anesteziologė-reanimatologė G. Slunksnienė.

7 mitas. Už dovanotus organus mokamos kompensacijos

Tai – netiesa. Organų donorystė yra neatlygintina, žmogus pats pasirenka, ar nori suteikti šansą į gyvenimą kitam žmogui po savo mirties, kuomet organai jam bus nebereikalingi.

„Tai savanoriškas, nesavanaudiškas žmogaus ir jo artimųjų apsisprendimas. Organų donorystė – tai galimybė dovanoti gyvenimą sunkiai sergančiam“, - teigia G. Slunksnienė.

8 mitas. Numanomas sutikimo modelis padidins prekybos organais mastus

Pradėjus diskusijas apie numanomo sutikimo organų donorystės modelį taip pat atsirado įvairių mitų, kurie gali įtakoti žmonių pasirinkimą.

„Prekyba žmogaus organais yra draudžiama teisės aktais. Donorystės ir transplantacijos procesas yra griežtai reglamentuotas ir kontroliuojamas. Visi donorai ir recipientai yra registruojami Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre. Vien medicininių priežasčių pakanka, kad „pirkto“ organo transplantacija būtų neįmanoma“ , - sako G. Slunksnienė.

9 mitas. Net pasirašius nesutikimą – mano organai galės būti paimti

Numanomas sutikimo modelis – tai tokia donorystės tvarka, kuomet visi šalyje gyvenantys žmonės yra laikomi potencialiais organų donorais, nebent raštiškai yra išreiškę tam nepritarimą.

„Jei esate pasirašęs nesutikimą donorystei ir jis yra registruotas, donorystės procesas nevykdomas. Lietuvoje siūloma taikyti švelnųjį numanomo sutikimo modelį, t. y. kuomet po žmogaus mirties yra prašoma artimųjų sutikimo paaukoti organus donorystei. Todėl savo apsisprendimą būtinai išsakykite savo artimiesiems“, - teigia G. Slunksnienė.

„Atsisakius po mirties tapti organų donoru, donorystė tampa negalima (nepaisant artimųjų/gydytojų konsiliumo nuomonės)“, - sako Kauno klinikų koordinatoriai.

10 mitas. Numanomas sutikimo modelis – tai prievarta

Numanomo sutikimo modelis yra dviejų rūšių: kietasis ir švelnusis. Švelnaus modelio atveju – yra privalomas raštiškas artimųjų sutikimas, kad organų donorystės procesai galėtų būti tęsiami, tuo tarpu kietojo modelio atveju – jei asmuo nebuvo išreiškęs nepritarimo organų donorystei, jo organus galima paaukoti donorystei neatsiklausiant artimųjų.

„Lietuvoje numatoma taikyti švelnų numanomo sutikimo modelį, kurio metu, nesant mirusiojo nesutikimo, kreipiamasi į mirusiojo artimuosius dėl organų donorystės galimybės. Todėl vadovaujantis šiuo donorystės modeliu galima atsisakyti tapti donoru tiek pačiam raštiškai, tiek artimiesiems atsisakant, remiantis mirusiojo išreikšta valia“, - teigia G. Slunksnienė.

Gydytojai paneigė 10 mitų, susijusių su organų donoryste

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 May 2022 16:00:14 +0300
<![CDATA[Paauglės ukrainietės globėjas: ,,Reikia padėti, nes šie vaikai grįš atkurti savo Tėvynės“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/paaugles-ukrainietes-globejas-reikia-padeti-nes-sie-vaikai-gris-atkurti-savo-tevynes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/paaugles-ukrainietes-globejas-reikia-padeti-nes-sie-vaikai-gris-atkurti-savo-tevynes Rytų Lietuvoje gyvenanti šeima globoja paauglę, kuri pabėgo nuo karo siaubo Ukrainoje. Dviejų vaikų tėtis Valentinas (vardas pakeistas) sako, niekada negalvojo tapti globėju, juo labiau – paauglės. Valentinas ir jo žmona ramiai dirbo savo darbus, džiaugėsi ramia kasdienybe: darna šeimoje, gerai besimokančiais vaikais, daug laiko skyrė profesinei veiklai, mėgavosi laisvalaikiu, kol nenugriaudėjo žinia – karas Ukrainoje.

Mergaitės tėvai liko Ukrainoje, kad gintų Tėvynę

,,Kovo pradžioje pats važiavau parsivežti ukrainiečių šeimos. Tą šeimą su žmona pažinojome ir anksčiau, bendravome, draugavome. Niekada negalvojau, kad Ukrainą aplankyti teks tokiomis aplinkybėmis ir tokiu tikslu – aidint sprogimams padėti ir nepažįstamiems žmonėms bėgti nuo mirties. Parsivežiau šešis žmones – visi jie tarpusavyje giminės, tačiau šešiolikmetės globėju tapau aš, taip jau nutiko ir mes daug nesvarstėme. Kartu pas mus apsigyveno ir dvi mūsų globojamos paauglės giminaitės. Jos jau pilnametės, bet nedaug vyresnės už mūsų globotinę, kiti atvykę į Lietuvą susirado pastogę kitame mieste“, – apie netikėtą globėjo vaidmenį pasakoja Valentinas.

Vyras sako, kad visos trys merginos labai atsakingos ir draugiškos. Vos susitvarkiusios dokumentus ir kiek pailsėjusios, vyresnėlės paprašė surasti darbą. Ukrainoje jos turėjo patirties vadyboje, prekyboje, tai tokį darbą rado ir Lietuvoje. Šešiolikmetė globotinė nuotoliniu būdu mokosi medicinos mokykloje Ukrainoje.

,,Kiekvieną rytą mergaitė ,,eina“ į paskaitas – jeigu tuo metu neapšaudomas Ukrainos miestas, kur dirba dėstytojai, nuotolinės paskaitos prasideda laiku. Jeigu dėstytojai slepiasi nuo sprogimų, paskaitos vyksta kitu laiku. Tačiau studentė nepyksta – neteko girdėti, kad ji dėl kažko reikštų nepasitenkinimą. Priešingai, sako, kad jau suprato, jog ilgą laiką kitaip nebus, tačiau nerimas, nors ir nedemonstruojamas – jaučiasi. Gal jau pasidėjo emocinis pervargimas, stengiamės kalbėtis tiek, kiek ji pati nori“,  – sako Valentinas.

Mergina susitaikė su tuo, kad su savo mama ir tėčiu greit nepasimatys. Valentinas sako suprantąs priglaustos mergaitės tėvus. Pasirūpinę vaiko saugumu ir patikėję savo brangiausią turtą lietuviams, patys liko rūpintis Tėvyne,  darbuojasi Ukrainoje, kad padėtų savo šaliai sunkiausiu momentu. 

Pasidomėjus, ar ilgai šeimoje tartasi dėl paauglės globos ir kas pirmas – Valentinas ar žmona – pasiūlė imti globoti nuo karo bėgančią mergaitę, pašnekovas šypteli: ,,Kartu su žmona gyvename ilgai, darniai, tai ilgų ginčių nebūna, o kas pirmas – tai net nežinau, gal tokia mintis sklandė seniai, tik atėjus laikui realizavosi. O ir abu savi vaikai pritarė“.

Namuose visiems vaikams taisyklės vienodos: visiems vienodai kišenpinigių, vienodai pramogų ir darbų namie, drausminimo priemonės – taip pat vienodos. ,,Nors tų drausminimo priemonių gal net nereikia. Pasikalbam tik dėl pomėgio vėlai eiti miegoti ir akcentuojam sveiką mitybą. Tai labai drausmingos ir atsakingos merginos. Žino pinigų, laiko, sveikatos vertę“, – globotinę ir kitas merginas giria Valentinas.

Ukrainietė globotinė ir jos giminaitės –  naujos patirtys  šeimoje

Palietęs pinigų temą Valentinas atvirauja, kad globojama mergaitė nereikalauja kažko išskirtinio. Rengiasi kukliai, bet stilingai, garsių gamintojų kolekcijų neprašo, tik dėl maisto teko kiek keisti šeimos virtuvės įpročius. ,,Ukrainietės vis prašo koldūnų. Koldūnais jos vadina viską, ką mes vadiname virtinukais. Joms koldūnai – tai ir virtiniai su uogomis, varške, kitokiu įdaru. Merginos buvo pasiilgusios ir ukrainietiškų barščių, tad surengėme ukrainietiškos virtuvės pietus“, – apie gimstančias naujas tradicijas namuose pasakoja Valentinas.

O ukrainietės nepaliauja stebėtis, kokie švarūs Lietuvos miestai ir miesteliai, kokie prižiūrėti parkai, poilsio vietos gamtoje. Merginos, kur benueitų ar pabūtų gamtoje, vis stebėjosi, kad nėra šiukšlių, nesimėto maisto pakuotės net ir atokiose pakelėse. 

Valentinas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu labai svarbu padėti žmonėms iš Ukrainos. ,,Ukrainos vaikams teks nelengva užduotis – atstatyti ir atkurti jų Tėvynę. Būtent šie vaikai turės daug daugiau mokytis ir dirbti, kad užtektų jėgų, žinių ir pasiryžimo ne tik atstatyti, kas sugriauta, bet ir kurti bei puošti Ukrainos ateitį. Jiems dabar reikia padėti, sustiprinti, paremti, kad augtų stiprūs ir valingi“, – mintimis pasidalino Valentinas.

Šiuo metu Lietuvoje yra per 50 tūkst. žmonių iš Ukrainos, daugiau nei 20 tūkst. iš jų yra vaikai. Apie 1300 vaikų iš Ukrainos į Lietuvą atvyko be savo tėvų, tarp jų 1037 pavieniai vaikai, dauguma iš jų yra lydimi giminaičių ar emociniais ryšiais susijusių žmonių, tai pat šalyje yra 8 vaikų grupės. 14 vaikų šiuo metu nustatyta globa lietuvių šeimose.   

Vaiko teisių apsaugos tarnybos inf.

Paauglės ukrainietės globėjas: ,,Reikia padėti, nes šie vaikai grįš atkurti savo Tėvynės“

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 May 2022 08:51:39 +0300
<![CDATA[Neaiškios kilmės tabletės aptiktos užplombuotoje kramtukės dėžutėje pas Ruklos užsieniečius: neapseita be policijos, prokuratūros ir specialisto tyrimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neaiskios-kilmes-tabletes-aptiktos-kramtukes-dezuteje-pas-ruklos-uzsieniecius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neaiskios-kilmes-tabletes-aptiktos-kramtukes-dezuteje-pas-ruklos-uzsieniecius Į žiniasklaidos rankas balandžio mėnesio pradžioje pakliuvo įtartinas radinys, dėl kurio teisėtumo teko aiškintis iki pat gegužės mėnesio.

Įtartinas radinys - kramtomosios gumos „JET gum ZUCKERFREI WHITE“ plastikinė pakuotė pažymėta Lidl logotipu. Rodos – nieko čia keisto. Tačiau ją žiniasklaidai perdavusi moteris teigė, kad kramtukės dėžutė buvo konfiskuota iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro (RPC) gyventojų, kurie ją parsisiuntė paštu. O kas keisčiausia, kad atidarius užplombuotą pakuotę, jos  viduje, tarp kramtomosios gumos, rastos neaiškios kilmės, žalios spalvos, apvalios tabletės. Kilus įtarimams dėl neteisėtų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tabletės su kramtomąja guma ir dėžute perduotos policijai, bet apie tai vėliau.

Įsigytos ne Lietuvoje

Kilo nemažai klausimų. Kaip užplombuotoje pakuotėje galėjo atsirasti tabletės? Gal tai buvo gamintojo klaida ar brokas? Apžiūrint kramtukės dėžutę galima spėti, jog ji paštu atkeliavo  iš Vokietijos, tad pakuotę puošęs „Lidl“ logotipas paskatino kreiptis į šį prekybos tinklą, kurio teiravomės,  ar ir Lietuvoje, Jonavoje platinamos šios kramtomos? Ar jie nėra gavę panašių pranešimų apie viduje rastus ne tuos produktus? Gal visos pakuotės atšauktos iš apyvartos?

Vaizdų peržiūra

„Šis produktas buvo įsigytas ne „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje, kadangi ant jo matomas ne mūsų šalies ženklinimas. Informacijos, jog šis produktas būtų atšauktas kitose „Lidl“ šalyse ar skundų Lietuvoje, taip pat nesame gavę. Kadangi prekė buvo įsigyta ne Lietuvoje, plačiau situacijos pakomentuoti negalėtume“, - situaciją komentavo  „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.

Negali patvirtinti

Visuose Lietuvos pabėgėlių apgyvendinimo centruose užsieniečiams galioja tam tikri draudimai ir apribojimai, vienas iš jų - centre apgyvendintiems asmenims "draudžiama gaminti, įsigyti, laikyti ir platinti alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines, nuodingąsias ar kitas svaigiąsias medžiagas, taip pat vartoti alkoholinius gėrimus, nuodingąsias ar kitas svaigiąsias medžiagas, o be gydytojo paskyrimo – narkotines ir psichotropines medžiagas". 

Kalbant apie konfiskuotą kramtomąją gumą, kilo klausimas, kodėl ji buvo perimta iš Ruklos užsieniečių? Juk užplombuotoje pakuotėje nesimato, kas viduje. Nejau Ruklos PPC teritorijoje esančioje parduotuvėje užsieniečiams  draudžiama įsigyti ar paštu siųstis maisto ar kitus produktus? 

„Vadovaujantis Pabėgėlių priėmimo centro „Siuntų ir piniginių lėšų perdavimo tvarka“ užsieniečiams draudžiama siųstis maisto produktus ir įvairius gėrimus. Gauti siuntiniai yra atidaromi dalyvaujant siuntos gavėjui ir socialiniam darbuotojui. Paaiškėjus, kad siuntos turinys yra draudžiamas, jis yra utilizuojamas prie gavėjo. Šiuo atveju negalime patvirtinti, jog ši kramtoma guma tikrai yra iš Pabėgėlių priėmimo centro“, - teigė Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro komunikacijos specialistė Kristina Baradinskienė.

Neapseita be policijos, prokuratūros ir specialisto tyrimo

Kaip minėta straipsnio pradžioje, kilus įtarimams dėl neteisėtų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tabletės su kramtomąja guma ir dėžute perduotos policijai. Kauno apskrities VPK Jonavos r. policijos komisariate buvo pradėtas ikiteismini tyrimas ir po mėnesio gauta tyrimo išvada.

„Ikiteismini tyrimas motyvuotu prokuroro nutarimu nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes ikiteisminio tyrimo metu atlikus objektų tyrimą (Jūsų pateiktos kramtomosios gumos ir 3 vnt. tablečių) gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pateiktų objektų sudėtyse narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta“, - rašoma Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokurorės Oksanos Gabrilaitienės atsakyme.

Kokios tai buvo tabletės taip ir lieka nežinia. Prokuratūra  daugiau specialisto išvadų dėl tablečių sudėties nepateikė. Kaip žalios tabletės pateko į kramtomosios gumos dėžutę ir kokiu tikslu jos ten patalpintos - belieka tik spėlioti.

Vaizdų peržiūra

 

Neaiškios kilmės tabletės aptiktos užplombuotoje kramtukės dėžutėje pas Ruklos užsieniečius: neapseita be policijos, prokuratūros ir specialisto tyrimo

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 13 May 2022 17:53:32 +0300
<![CDATA[Sirai laimę atrado Jonavoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sirai-laime-atrado-jonavoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sirai-laime-atrado-jonavoje Dėl ekonominių bei karinių konfliktų iš savo gimtinių bėgantys migrantai sėkmingai integruojasi Lietuvoje. Dauguma jų kuriasi didžiuosiuose miestuose. Dalis darbingo amžiaus asmenų lengvai randa darbus, vaikai lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas, suaugusieji mokosi lietuvių kalbos.

Ayas Kero su savo žmona ir ketverių metų dukrele iš Sirijos į Lietuvą atvyko prieš dvejus metus. Pirmuosius mėnesius šeima gyveno Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, vėliau išsikėlė į Kauną. Visgi, neilgai trukus, jie nusprendė apsistoti Jonavoje.

Lietuvoje gyventi gera

Ayas yra iš penkių vaikų šeimos. Visi jie priėmė nelengvą sprendimą – emigruoti iš savo gimtinės. Nuolatiniai karai, didelis nedarbas, korupcija – pagrindinės priežastys, kodėl nusprendė palikti Siriją. Šiuo metu du Ayas broliai gyvena Šveicarijoje, o kitas brolis su seserimi – Austrijoje. Pats pašnekovas kalbėdamas apie sprendimą gyventi Lietuvoje atvirauja:

„Kai žmona pasakė, kad nori vykti į Lietuvą, aš jai neprieštaravau. Tiesiog norėjau būti kartu su ja ir savo mažamete dukrele. Šeima man yra svarbiausias dalykas. Atvykę į šią šalį, jautėmės gerai, todėl nusprendėme pasilikti ir kurti savo ateitį čia“, – pasakoja pašnekovas.

Šiuo metu vyras kartu su šeima gyvena Jonavoje. Iš pradžių apsigyvenę Kaune visgi nusprendė, kad jiems ne prie širdies didmiesčio gyvenimo tempas ir šurmulys:

„Be to, Jonavoje ir būstų kainos žemesnės, gyvename erdvesniame bute. Tai ramus miestelis, kuriame jaučiamės saugūs ir laimingi“, - teigia A.Kero.

 

Sėkmingai integruojasi Lietuvoje

Atvykus į Lietuvą Ayas Kero ir jo šeimos nariams lengva nebuvo: visiškai svetima šalis, nauja kultūra ir negirdėta kalba. Nei draugų, nei giminaičių, nei pažįstamų. Patekę į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, jiems buvo suteikta visokeriopa pagalba – pradedant lietuvių kalbos mokymosi kursais, būsto paieškos, paramos gavimo baigiant vizitams pas gydytojus registracijos klausimais:

„Aš ir mano šeima sulaukėme daug naudingos informacijos ir pagalbos iš centro darbuotojų. Nuoširdžiai dėkoju Vitalijai, Benitai ir Astai“, - atvirai kalbėdamas vyras dar priduria, kad su kai kuriomis darbuotojomis palaiko ryšį iki šiol.

Ne visi integracijos procesai buvo greiti ir lengvi, tačiau A.Kero žinojo, kad norint sėkmingai įsikurti bet kurioje svetimoje šalyje, pirmiausia reikia išmokti kalbėti ir suprasti aplinkinius:

„Sunkiausia buvo įveikti kalbos barjerą. Lietuvių kalbą mokiausi beveik pusantrų metų. Net ir dabar, kai formalus mokymas baigtas, nuolatos stengiuosi tobulėti pats: žiūri įvairius mokomuosius video reportažus, skaitau straipsnius, su aplinkiniais viešumoje bendrauju lietuvių kalba“, - sako pašnekovas.

 

 

 

Susiduria su iššūkiais

Kiek sunkiau A.Kero žmonai, kuri kalba tik anglų ir savo gimtąja kalba. Todėl kartais sudėtinga bendrauti su Lietuvos piliečiais. Kalbant apie socialinį gyvenimą pašnekovas pabrėžia dar vieną niuansą, kuris kartais jį liūdina:

„Mes čia neturime daug draugų, su kuriais galėtume tiesiog susitikti ir linksmai praleisti laiką. Aš bendrauju tik su 2-4 asmenimis, mano žmona turi tik vieną draugę“, - atsidūsta vyras.

Tačiau pasakotojas nepraranda optimizmo ir į viską žvelgia su perspektyva. Ypatingai jis džiaugiasi dėl to, kad jo dukra labai greitai ir lengvai integravosi Lietuvoje, išmoko šios šalies kalbą:

„Mūsų šeimos poliglotas – dukra (juokiasi). Gal todėl jai taip lengva visur adaptuotis: pradėjusi lankyti vaikų lopšelį-darželį, mažylė labai patenkinta, kiekvieną rytą keliasi ir eina pas savo grupės draugus su didžiausiu malonumu“.

 Ateities planuose – įkurti verslą

 

Daugumai užsieniečių, emigravusių į svetimą šalį, kyla esminis klausimas: kokį darbą dirbti, kaip išlaikyti save ir savo šeimą? Ayas Kero, atvykęs į Lietuvą iš karto žinojo, kaip užsidirbs kasdienei duonai. Vyras ne vienerius metus savo tėvynėje dirbo kirpėju, todėl jam buvo aišku, kokią profesiją rinktis:

 

„Dirbti kirpėju man visada patikdavo. Tai švarus, nesudėtingas darbas, kuriuo metu sutinki daug skirtingų ir įdomių žmonių. Be to, čia visada yra kur tobulėti – naujos tendencijos, stiliai keičiasi dažnai ir reikia gebėti prie to prisitaikyti“, - atvirauja A.Kero.

 

Vyras beveik du metus dirba išskirtinėje džentelmenų kirpykloje „Sultan“ Kaune, įsikūrusioje Laisvės alėjos ir E.Ožeškienės gatvių sankryžoje. Neseniai pradėjo darbuotis ir Jonavoje, grožio salone „Euforija“, kur atlieka plaukų ir barzdos kirpimą bei formavimą, antakių tvarkymą, SPA procedūras veidui ir kt. Paklausus, ar turi daug darbo, vyras atsako:

 

„Iš tiesų klientų turiu nemažai, ypač Kaune. Labai džiaugiuosi, kad atvyksta vis naujų žmonių. Jonavoje dirbu neilgai, todėl laisvų vietų dar yra – kviečiu registruotis“, - šypsosi užsienietis.

 

Kirpėjo amatas – ne kiekvienam, bet vyras dėl savo pasirinkimo yra užtikrintas:

 

„Man tai tarsi pašaukimas. Kiekvieną dieną į darbą einu kaip į šventę. Labai tikiuosi, kad greitu metu išsipildys mano sena svajonė ir man pavyks atsidaryti savo kirpyklą“, - dalinasi ateities planais pašnekovas.

 

A.Kero ir jo šeimai labai patinka Lietuva, žmonės, kurie jį supa yra draugiški, tolerantiški, noriai bendraujantys. Dėl to vyras džiaugiasi ne tik pasirinkęs tinkamą profesiją, bet ir tinkamą šalį sau ir savo šeimai:

 

„Palikti savo tėvynę reiškia, kad visada būsi emigrantu. Tačiau man svarbiausia būti su savo šeima. Džiaugiuosi, kad esame gyvi, sveiki ir laimingi. O jeigu pavyksta suderinti šeimos poreikius su verslu, aš nežinau, ko daugiau galima norėti? Lietuva – nuostabi šalis, kupina galimybių“, - užbaigia A.Kero.

RPPC inf.

Sirai laimę atrado Jonavoje

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 13 May 2022 09:37:12 +0300
<![CDATA[Neigiamą atsiliepimą apie nebegeda.lt siūlomą lubrikantą norėjęs palikti pirkėjas liko nemaloniai nustebintas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neigiama-atsiliepima-apie-nebegeda-lt-siuloma-lubrikanta-norejes-palikti-pirkejas-liko-nemaloniai-nustebintas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neigiama-atsiliepima-apie-nebegeda-lt-siuloma-lubrikanta-norejes-palikti-pirkejas-liko-nemaloniai-nustebintas Kaip dažnai pirkdami prekę internetinėje parduotuvėje pasižiūrite atsiliepimus apie ją? Ar manote, kad galima jais pasitikėti? O gal jūs esate žmogus, kuris pats nuolat paliekate atsiliepimus  apie savo pirkinius? Tą padaryti ketino ir jonavietis Jonas (pavardė redakcijai žinoma), nusipirkęs lūkesčių neatitikusį lubrikantą Lust" iš parduotuvės nebegeda.lt. Tačiau bandymas liko tik bandymu, mat atsiliepimas viešai nebuvo paskelbtas, o pati situacija pirkėjui sukėlė rimtų abejonių dėl verslininkų sąžiningumo ar manipuliacija atsiliepimais, kai viešai skelbiamos tik pagyros, įprasta praktika? Jei taip ir buvo iki šiol, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) paaiškina, kad netrukus taisyklės dėl to keisis iš esmės.

Atsiliepimo nepatalpino

Nusipirkau lubrikantą „Lust“, bet supratau, kad tai kas buvo skelbiama jo aprašyme, mano patirtimi, nebuvo tiesa. Palikau neigiamą atsiliepimą ir iškart gavau automatinį pranešimą, kad jis turi būti patvirtintas. Netrukus su manimi susisiekė ir nebegeda.lt atstovė, apgailestavusi, kad prekė netiko ir pasiūlė nuolaidą kitoms.

Aš jos pasiteiravau, kodėl mano atsiliepimas neskelbiamas viešai. Prie prekės buvo matomi tik ją liaupsinantys atsiliepimai. Man buvo pasakyta, kad pasiteiraus dėl to kitos kolegės.

Dienos bėgo, atsiliepimo vis dar nėra, toliau skelbiami tik teigiami... Man kyla klausimas, ar tai nesikerta su vartotojų teisėmis? Net jei ne, ar tai moralu?, svarstė vaikinas.

Spręs asmeniškai

Reaguojant į skaitytojo užklausą, vakar portalas jonavoszinios.lt kreipėsi į nebegeda.lt. Teirautasi, ar internetinė parduotuvė visad skelbia tik teigiamus atsiliepimus, ar tai įprasta praktika. Paprašyta pakomentuoti ir aptartą situaciją.

Šiandien nebegeda.lt pateikė savo atsakymą.

„Dėkoju už laišką ir siekį išgirsti mūsų nuomonę. 

 
Noriu užtikrinti, kad į visus gautus komentarus mes kreipiame dėmesį. Mums svarbu laimingas ir patenkintas klientas, todėl pirmiausia siekiame išsiaiškinti situaciją individualiai, kad neklaidintume kitų klientų ir  galėtume nedelsiant užpildyti darbo kokybės spragas. Visada konsultuojamasi su produktų tiekėjais ar gamintojais specialistais dėl produktų savybių ar galimų reakcijų. 
 
Jūsų minimas atvejis mums yra žinomas. Su klientu bendraujame asmeniškai ir siekiame išspręsti situaciją kaip įmanoma profesionaliai. 
 
Mūsų elektroninėje parduotuvėje galima rasti įvairių komentarų apie parduodamus produktus ar išsakytas pozicijas, todėl tikime, kad sukuriame teisingą požiūrį apie parduodamas prekes. Visus komentarus priimame su noru augti ir tobulinti mūsų produkciją“, – savo poziciją išreiškė nebegeda.lt. 
 
Kalbant apie Jono įsigytą lubrikantą „Lust“, jo neigiamas atsiliepimas šalia prekės, straipsnio rengimo laikotarpiu (gegužės 6 d.), vis dar nebuvo matomas. 

Bus apibrėžta aiškiau
 
Kaip situaciją, kai viešai skelbiami tik teigiami atsiliepimai, vertina Vartotojų teisių apsaugos tarnyba?
 
Pasak jos, šiuo metu vartotojų atsiliepimai vertinami pagal dabar galiojančius Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus. Neatitikimas šiems teisės aktams galėtų būti vertinamas, kaip klaidinanti veikla, už kurios taikymą yra numatytos ir atitinkamos ekonominės sankcijos. „Daug konkretesnes nuostatas, susijusias su atsiliepimais, reglamentuoja 2019 m. priimta Europos Sąjungos direktyva Nr. 2019/2161, kuri ne tik įtvirtina atskirą nuostatą dėl atsiliepimų, bet ir preambulėje nurodo, jog jeigu prekiautojai leidžia susipažinti su vartotojų atsiliepimais apie produktus, jie turėtų informuoti vartotojus, ar yra procesai ar procedūros, skirti užtikrinti, kad skelbiami atsiliepimai gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktus. Jei tokie procesai ar procedūros yra nustatyti, prekiautojai turėtų suteikti informacijos apie tai, kaip atliekami patikrinimai, ir aiškiai informuoti vartotojus, kaip atsiliepimai yra tvarkomi, pavyzdžiui, ar skelbiami visi atsiliepimai (teigiami ir neigiami), taip pat ar tiems atsiliepimams įtakos turėjo rėmėjai arba sutartiniai santykiai su prekiautoju“, – paaiškino VTAT.

Čia pat pabrėžiama, kad konkrečios minėtos direktyvos nuostatos yra perkeltos į Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą ir bus taikomos nuo 2022-05-28. Pagal šias nuostatas, neteisingų vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų pateikimas ar pavedimas tai padaryti kitam juridiniam arba fiziniam asmeniui, vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų socialinėse medijose iškraipymas, siekiant reklamuoti produktus, yra laikomas klaidinančia veikla.  

Apie artėjančius, ko gero, pirkėjams itin praversiančius pokyčius patvirtino ir Konkurencijos taryba. Jos taip pat buvo pasiteirauta apie situacijas, kai prekeiviai skelbia tik teigiamus atsiliepimus. 

Iki tol daryti išvadas apie prekę pagal viešai skelbiamus pranešimus, panašu, reikėtų atsargiai. 

Neigiamą atsiliepimą apie nebegeda.lt siūlomą lubrikantą norėjęs palikti pirkėjas liko nemaloniai nustebintas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 06 May 2022 11:24:56 +0300
<![CDATA[Lesinti negaliu susilaikyti – kur dėti kablelį?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lesinti-negaliu-susilaikyti-kur-deti-kableli https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lesinti-negaliu-susilaikyti-kur-deti-kableli Lesinti ar nelesinti? Pamėtėti duonos plutelę ar ne? Šį klausimą dažnai sprendžiame patraukę į gamtą ir pamatę besibūriuojančias gulbes ar antis. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad nevertėtų kištis į laukinės gamtos gyvenimą. Paukščiais galima pasirūpinti ir kitaip.

Primename, kad pomėgis lesinti paukščius vandens telkiniuose ilguoju periodu atneša žalą patiems paukščiams ir būtent paukščių pripratimas gauti maisto vėliau jiems tampa pražūtingas.

Vien praėjusią žiemą į Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą kreipėsi 30 gyventojų informuodami apie įšalusius paukščius. Daugiausia iš jų  buvo apie gulbes.

„Dažnai piliečiai kreipiasi patarimo, ką daryti, kad tokios situacijos nesikartotų. Tuomet gražiai paaiškiname ir prašome elgtis atsakingai ir paukščių nelesinti.  Kai paukščių žmonės nebemaitina, situacija paprastai iš karto išsisprendžia. Paukščiai pasitraukia į šiltesnius kraštus, neužšąlančius vandens telkinius ir bėdų nebelieka“, – primena Gamtos išteklių apsaugos skyriaus l. e. p vedėja Jolita Matulevičienė.

Pasak jos,  pagelbėti ir parodyti meilę gamtai bei paukščiams galime ir kitais būdais: netrikdydami perimviečių, iškeldami inkilus, surinkdami šiukšles ir tiesiog iš tolo jais grožėdamiesi.

„Primename, kad gulbių  ir ančių maisto racioną pagrinde sudaro augalai. Artėjant vasarai, paukščiams tikrai jų užtenka kaip natūralaus maisto. Nors apie rizikas vandens paukščiams dažniausiai kalbame atėjus rudeniui, norisi paprašyti, kad  jau dabar keistume savo įpročius“, – sako J. Matulevičienė.

Lesinti negaliu susilaikyti – kur dėti kablelį?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 04 May 2022 15:29:30 +0300
<![CDATA[Darbas komandoje – kaip projektus įgyvendinti našiau?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/darbas-komandoje-kaip-projektus-igyvendinti-nasiau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/darbas-komandoje-kaip-projektus-igyvendinti-nasiau Kuo svarbus komandinis darbas?

Našus ir efektyvus darbas komandoje įvairių šakų verslams dažnai tampa kertiniu veiksniu vos pradėjus plėstis. Ne vienas pavyzdys rodo, kad puikiai su komandiniu darbu susidorojantys verslai greičiau pasiekia norimų rezultatų bei sėkmingiau įsitvirtina konkurencingoje rinkoje. Taip yra todėl, kad tinkamai sustyguotas komandinis darbas išsiskiria tam tikrai privalumais, kurie padeda verslams augti:

  • Dirbant komandoje lengviau išspręsti tokias problemas, kurios vienam žmogui gali atrodyti neišsprendžiamos.
  • Komandinis darbas apsaugo nuo apmaudžių nesėkmių, nes tai, ko nepastebėjo vienas komandos narys, gali pastebėti kitas.
  • Dirbant komandoje kiekvienas jos narys efektyviai bei naudingai pritaiko savo kompetencijas ir įgūdžius.
  • Komandinis darbas stiprina ryšį tarp vadovo ir kitų komandos narių, kas lemia didesnį tarpusavio supratimą bei pasitikėjimą.

Šie privalumai padeda suprasti, kodėl komandinis darbas yra toks svarbus sėkmingai verslo plėtrai. Tačiau būtina pastebėti tai, kad vien dirbti komandoje neužtenka, reikia mokėti tai daryti našiai bei efektyviai, ką įgyvendinti gali padėti Scrum metodas.

Scrum metodas – kelias į sėkmingą darbą komandoje

Scrum metodas jau daugiau nei dešimtį metų plačiai naudojamas įvairiose verslo šakose, kur siekiama, kad komandinis darbas vyktų sklandžiai ir atneštų norimus rezultatus. Scrum metodo pagrindas – efektyvus komandos tarpusavio bendradarbiavimas atliekant tam tikras užduotis. Reikia žinoti, kad Scrum metodikos įgyvendinamas apima tam tikrus etapus, kurie yra vadinami sprintais. Kiekvieno sprinto metu komandos nariai pasiskirsto darbus ir stengiasi šiuos darbus atlikti kuo našiau per kuo trumpesnį sutartą laiką. Sprintai dažniausiai trunka nuo 1 savaitės iki mėnesio, tačiau populiariausia yra 2 savaičių sprinto trukmė.  Galima teigti, kad Scrum metodas – puikus komandinio darbo pavyzdys, kuomet vyrauja pasitikėjimas kolegomis bei savo darbuotojais ir šiems leidžiama dirbti patiems, itin daug nesikišant vadovams.

Vienas svarbiausių Scrum metodo principų yra vaidmenų paskirstymas komandos viduje. Scrum metodika teigia, kad visi komandos nariai yra lygūs bei taip pat turi atlikti tam tikrus vaidmenis, užtikrinančius sklandų komandinį darbą. Ką svarbu žinoti apie šiuos vaidmenis?

  • Scrum meistras (angl. Scrum master) – žmogus atsakingas už sėkmingą Scrum įgyvendinimą. Scrum meistras rūpinasi, kad komanda suprastų ir laikytųsi Scrum metodo vertybių bei taisyklių. Paprasčiau tariant, tai – komandos vedlys, padedantis komandai dirbti funkcionaliai ir organizuotai. Šiai pozicijai reikalingų žinių komandos vadovai gali įgyti lietuvių kalba vykdomuose Scrum Master mokymuose.
  • Produkto šeimininkas (angl. Product owner) yra atsakingas už aiškų produkto koncepcijos atskleidimą. Svarbu pabrėžti, kad didžiausia produkto šeimininko atsakomybė – produkto užduočių sąrašas, kuris visada turi būti paruoštas, lengvai prieinamas ir aiškiai suprantamas visai komandai.  Šis sąrašas yra kiekvieno komandos nario orientyras, aiškiai parodantis pagrindinius darbus, užduotis bei tikslus.
  • Kūrimo komanda (angl. development team) – likę komandos nariai, puikiai išmanantys savo darbą ir sistemingai atliekantys visas paskirtas užduotis, tai gali būti programuotojai, dizaino, marketingo ir/ar kitų sričių žmonės, kurių kompetencijos reikalingos sėkmingam produktui sukurti.

Svarbu pabrėžti, kad visi šie vaidmenys – neatskiriama Scrum metodo dalis ir prisideda prie efektyvesnio darbų įgyvendinimo. Tinkamai atliekant šiuos vaidmenis sukuriama veiksmingo komandinio darbo schema, kai kiekvienas komandos narys yra atsakingas už tam tikras užduotis. O savo pasiekimais bei iškylančiais sunkumais nuolat dalinasi rengiamų susitikimų metu ir taip randa geriausius sprendimus, padedančius žengti sėkmingo verslo keliu.

Kaip tapti Scrum ekspertais?

Šis metodas yra populiarus visame pasaulyje ir sėkmingai pritaikomas įvairiose srityse – informacinėse technologijose, reklamoje, elektroninėje komercijoje, švietime, finansuose ir kitur. Daugiau apie Scrum pritaikymą galite sužinoti čia. Tačiau tam, kad Scrum metodas būtų efektyviai naudojamas versle ir džiugintų puikiais komandinio darbo rezultatais, reikalinga turėti tam tikrų žinių, kurias galima įgyti specialių mokymų metu.

Svarbu išskirti, kad ypatingą dėmesį į turimų žinių gilinimą bei naujų įsisavinimą turėtų atkreipti komandų vadovai, kurie jau yra susipažinę su Scrum metodu, taiko jį vystant verslą, tačiau dar nėra sukaupę pakankamai patirties, kad darbas komandoje pasiektų maksimalų našumą. Tokiu atveju Certified Scrum Master mokymai – puiki galimybė išmokti efektyviau taikyti jau turimas Scrum žinias bei įgyti naujų. Kodėl šie mokymai reikalingi ir kuo naudingi?

  • Mokymų programa yra paremta pagrindinėmis žiniomis ir patobulintais įgūdžiais, padėsiančiais efektyviai įgyvendinti Scrum metodiką komandose arba įmonėje.
  • Praktinės ir teorinės mokymų žinios leidžia giliau pažvelgti į Scrum metodą ir padeda suprasti, kokia kryptimi reikia dirbti, kad būtų pasiekti maksimaliai našūs komandinio darbo rezultatai.

 

Reikia akcentuoti, kad pasinaudoti tokiais mokymais ir tapti Scrum ekspertais yra naudinga patirtis kiekvienam komandos vadovui. Būtent nuo komandos vadovo (Scrum meistro) kompetencijos priklauso efektyvus ir sklandus visos komandos darbas. Todėl svarbu, kad komandos vadovas gebėtų suvaldyti situacijas, suteiktų visas reikalingas žinias apie Scrum metodo subtilybes, prižiūrėtų, kaip komandai sekasi laikytis šio metodo taisyklių ir padėtų spręsti iškilusius sunkumus. Derėtų įsiminti – našus komandinis darbas atveria labai dideles galimybes, o komandinis darbas taikant Scrum padeda prisijaukinti sėkmę.

Darbas komandoje – kaip projektus įgyvendinti našiau?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 28 Apr 2022 10:59:48 +0300
<![CDATA[Ar visos automobilių dalys yra pakartotinai naudojamos ir perdirbamos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-visos-automobiliu-dalys-yra-pakartotinai-naudojamos-ir-perdirbamos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-visos-automobiliu-dalys-yra-pakartotinai-naudojamos-ir-perdirbamos Pagal Europos Sąjungos (ES) Direktyvą 95 proc. automobilio atliekų turi nukeliauti į naudojimą, pakartotinį naudojimą ar perdirbimą ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama. Tačiau tam, kad išardytos transporto priemonės sukurtų kuo daugiau vertės, reikia specialių žinių ir patirties. Ar visos automobilių dalys yra pakartotinai naudojamos ir perdirbamos? 

 

Jei skaičiuotume iki mažiausių varžtų, viename automobilyje yra tūkstančiai skirtingų detalių, kurias tinkamai paruošti naudojimui ar šalinimui reikia specialių žinių ir patirties. Tačiau seni automobiliai kaip ir kita pasenusi, netinkama tolesniam naudojimui įranga, turėtų būti perdirbama ir taip taupomi gamtos ištekliai bei kiti resursai.  

 

Pagal ES direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, beveik visos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekos turi būti panaudotos pakartotinai, panaudotos ar perdirbtos ir tik  nedidelė dalis šių atliekų (5 proc.) gali būti pašalinama.  

 

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo apdorota (paruošta naudoti ar šalinti) 32 tūkst. tonų ENTP. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) nuomone, tokių transporto priemonių per metus susidaro kur kas daugiau, nes į oficialią statistiką nepatenka šešėlyje veikiantis automobilių ardytojų verslas.   

 

„Mūsų duomenimis, Lietuvoje kasmet išardoma apie 50-60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 30 proc. (15-18 tūkst. tonų) sudaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitos automobilių dalių atliekos. Nors visos atliekos turėtų būti tinkamai sutvarkytos, jos vis dar neretai neteisėtai šalinamos komunalinių atliekų konteineriuose, deginamos ar nugula atokesnėse vietose“, – sako ENTPTA vadovas Vladimiras Jankoit. 

 

Pakartotinai naudojami komponentai 

 

Teisės aktai draudžia gyventojams patiems ardyti senus automobilius. ENTP gali ardyti tik leidimą tuo užsiimti turintys fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys tam specialių žinių ir patirties. 

 

Transporto priemonių ardymo metu susidaro ganėtinai daug detalių, kurios dar tinka pakartotiniam naudojimui. Anot V. Jankoit, tarp tokių komponentų dažniausiai yra automobilių kėbulo dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, ratlankiai, pavarų dėžės, radiatoriai, salono ir kitos dalys. 

 

„Kartais užtenka vieno esminio gedimo, po kurio automobilis tampa netinkamas naudojimui ir jo remontas transporto priemonės savininkui būtų ekonomiškai nenaudingas. Tokios transporto priemonės dalys, nesusijusios su esminiu  gedimu, gali būti nepriekaištingos būklės ir panaudotos kitam automobiliui“, – kalba V. Jankoit. 

 

Ką dažniausiai galima perdirbti? 

 

Kai transporto priemonių dalys netinkamos pakartotiniam naudojimui, jos turi būti perdirbamos ir kuo mažiau jų pašalinama.  

 

„Vertę rinkoje turinčios automobilių atliekos įprastai nesimėto bet kur ir patenka pas atliekų tvarkytojus. Tarp tokių atliekų yra naudoti akumuliatoriai, amortizatoriai, filtrai, metalai. Atliekų perdirbimas taupo gamtos ir energijos išteklius, kuria darbo vietas ir apsaugo aplinką nuo taršos“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) atstovė Vitalija Sičiūnienė. 

 

Automobiliuose metalas sudaro didelę bendros automobilio masės dalį. Tokios dalys, kaip aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos ENTP metalinės dalys, patekusios pas atliekų tvarkytojus, yra išlydomos ir metalas pakartotinai naudojamas kitų gaminių gamyboje.  

 

Atliekų tvarkytojai, be jau minėtų dažniausiai pakartotiniam naudojimui tinkamų automobilių dalių, perdirba ir visas kitas transporto priemonių atliekas. 

 

„Bene daugiausia rūpesčių kelia bevertės transporto priemonių atliekos, kaip naudota alyva, padangos, plastikas ir kai kurios salono dalys, kaip kilimėliai ar susidėvėjusios sėdynės. Pavyzdžiui, naudota alyva vis dar neteisėtai deginama (dažniausiai ja šildomos patalpos), o jos degimo metu išsiskiriančios sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvožemius bei gruntinius vandenis. Kai ši atlieka patenka pas atliekų perdirbėjus, po perdirbimo sugrįžta į rinką ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai. Tai ypač yra aktualu, kai rinkoje stebime rekordines energijos išteklių kainas“, – teigia V. Sičiūnienė. 

 

ENTP tvarkymo organizavimą GIA yra pavedę virš 1 tūkst. gamintojų ir importuotojų Lietuvoje, o iš viso asociacija vienija beveik 1,9 tūkst. narių. GIA, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą. 

 

Ar visos automobilių dalys yra pakartotinai naudojamos ir perdirbamos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 28 Apr 2022 09:09:43 +0300
<![CDATA[Be reikalo paimtas gyvūno jauniklis – didelė žala gamtai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/be-reikalo-paimtas-gyvuno-jauniklis-didele-zala-gamtai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/be-reikalo-paimtas-gyvuno-jauniklis-didele-zala-gamtai Lizduose jau cypsi besiplunksnuojantys paukščiukai, jauniklius veda kiškiai, šernai, lapės, stirnos, elniai. Pasitaiko, kad sparnuočių ar žvėrelių mažyliai iškrenta iš lizdų ar pasimeta nuo tėvų, o žmonės, manydami, kad daro gera, puola juos gelbėti. Aplinkosaugininkai primena, kad laukinius gyvūnus imti iš gamtos griežtai draudžiama, išskyrus atvejus, kai jie sužeisti.

„Ar reikėtų gelbėti miške sutiktą sužeistą lapę? Namo tempti sužeista kojele kiškelį? Imti ir tįsti namo ant žemės besiblaškantį pelėdžiuką? Tikrai ne, miške sužeistais paukščiais ir žvėrimis pasirūpina plėšrūnai. Natūralioje aplinkoje laukinių gyvūnų gelbėjimas yra jų reikalas, mes neturime kištis į gamtos procesus, nes ji pati puikiai susitvarko“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Pasak jo, po tokių bereikalingų „gelbėjimo operacijų“ jaunikliai dažniausiai žūsta, nes jų nebeprisileidžia gentainiai, greičiau sumedžioja plėšrūnai. Kadangi nebebijo žmogaus, juos užpuola šunys, katės, partrenkia automobiliai. Todėl radus bet kokio žvėries jauniklį, reikia kuo greičiau pasitraukti iš tos vietos.

Kitas dalykas, jei gyvūnas patenka į urbanizuotą aplinką ir susižeidžia ten, pavyzdžiui, į ką nors atsitrenkia ar įsipainioja. Visų pirma reikia įvertinti, ar jis tikrai sužeistas. Norint tuo įsitikinti, jį reikėtų pavaikyti. Jeigu rastinukas juda įprastai, privalu jį palikti ramybėje.

Jeigu matyti, kad jaunikliui reikia pagalbos, kreipkitės į gyvūnų globos tarnybų specialistus. Jie patars, ką daryti toliau, įvertins, ar gyvūno sugavimas nepablogins situacijos, ar gaudant jis nežus nuo patirto streso, ar išgyvens po operacijos.

Išsamesnės informacijos rasite Gyvūnų globėjų asociacijos tinklapyje, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ tinklapyje. Taip pat galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Aplinkos apsaugos departamentui tel. (8 5) 273 2995.

Gamtininkų teigimu, laukinių gyvūnų jaunikliai labai retai praranda tėvus. Jeigu tuo metu, kai jauniklius  pastebėjote, jie yra vieni, nereiškia, kad juos paliko. Dažniausiai mama pasitraukia išgirdusi artėjantį žmogų, o jam nuėjus sugrįžta. Tėvai jauniklius palieka vienus ir išsiruošę į medžioklę. Jaunikliai gali ilgai išbūti guolyje ar urve, nereaguodami į aplinką.

Kadangi jaunikliai neturi kvapo, plėšrūnai jų neaptinka, ir jie yra saugūs. Tačiau tik kol jų nepaliečia žmogus. Esant reikalui, jauniklius paimti ar perkelti galima tik su pirštinėmis, apsukus rankas audeklu arba žolėmis, kad į kailiuką neįsigertų žmogaus kvapas. Jeigu mažasis miško gyventojas atsidūrė pavojingoje vietoje, prie kelio ar atklydo prie gyvenamųjų teritorijų, į miestą, jį reikia neliečiant plikomis rankomis išnešti į saugią aplinką ir palikti.

Ornitologai pataria pastebėjus nevikriai skraidantį, bet jau plunksnuotą paukščiuką, kuris nėra sužalotas, palikti ten, kur radote. Tėvai tikrai bus netoliese ir, kai pasišalinsite, jaunikliu pasirūpins. Imti ir įkelti į medžio ar krūmo šakas derėtų tik jei jam gresia pavojus – arti matyti plėšrūs gyvūnai, atakuoja varniniai paukščiai, jis yra ant šaligatvio, važiuojamoje kelio dalyje.

Tačiau, jei mažylio kūną dengia pūkai, yra plikų vietų, jis silpnai laikosi ant kojų – tokį paukštelį dera mėginti grąžinti į greičiausiai netoli esantį lizdą. Nereikėtų to daryti su pelėdų ar varnų jaunikliais, nes netoli esantys tėvai gali pulti žmogų. Varnos ypač atkakliai gina savo neskraidančius jauniklius ir gali atakuoti. 

Radus lizdą su iškritusiais neplunksnuotais ar mažai plunksnuotais jaunikliais, į nedidelę kartoninę dėžutę surinkite jo likučius, sudėkite paukščiukus ir įkelkite į saugią vietą medyje ar krūmuose šalia radimo vietos. Jums pasišalinus, alkani jaunikliai skleidžiamais garsais prisikvies tėvus.

Atkreipiame dėmesį, kad neteisėtai paimti laukiniai gyvūnai gali būti konfiskuoti. Už neteisėtą jų paėmimą, net turint geranorišką tikslą padėti, išgelbėti, gresia ir administracinė atsakomybė. Jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės neišgyventų, būtų skaičiuojama gamtai padaryta žala. Tai numato Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai.

Be reikalo paimtas gyvūno jauniklis – didelė žala gamtai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 26 Apr 2022 11:47:54 +0300
<![CDATA[Drąsiausios pavasario/vasaros batelių mados tendencijos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/drasiausios-pavasario-vasaros-bateliu-mados-tendencijos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/drasiausios-pavasario-vasaros-bateliu-mados-tendencijos Platforminiai aukštakulniai

Tikriausiai daugelis merginų prisimena ypač populiarias Bratz lėles, kurios puošėsi būtent šio stiliaus aukštakulniais. Ši avalynė yra įkvėpta septintajame dešimtmetyje  vyravusio retro stiliaus. Į mados viršūnė šiuos batelius gražino garsi dizainerė Donatella Versace, kurios pavyzdžiu pasekė didelė dalis įvairių prekių ženklų. Šie aukštakulniai bateliai tapo labai populiarūs, nes juos pamėgo tokios pasaulinio lygio žvaigždės kaip Dua Lipa ir Ariana Grande. Platforminiai aukštakulniai dažniausiai yra derinami prie lėliško įvaizdžio. Dėl šios priežasties, jie atrodo žavingai dėvimi kartu su margintomis pėdkelnėmis ir mini sijonais. Šį sezoną rinkitės kuo ryškesnių spalvų ir raštų platforminius aukštakulnius. Ypač stilingai atrodo blizgučiais ar kristalais marginti bateliai, kurie gali būti dėvimi vakaro metu.

Gladiatoriaus sandalai

Gladiatoriaus stiliaus sandalai į populiarumo viršūnės kyla jau ne pirmus metus. Dėl šios priežasties verta investuoti į kokybiška sandalų porą, kurią galėsite dėvėti ne vieną sezoną. Šiam pavasario/vasaros sezonui dizaineriai pasiūlė keletą puikiai žinomų sandalų patobulinimų. Pavyzdžiui mados namai ,,Isabel Marant“ sukūrė basutes su krištoliniais raišteliais, kurie atrodo išties prabangiai ir gali būti dėvimi net ir prie puošnių vakarinių suknelių. Merginoms, kurios nori vizualiai pailginti savo kojas patariama rinktis šį sezoną populiarius sandalus su peršviečiamais raišteliais. Tokiu būdu nesumažinsime savo silueto.  Prie gladiatorius sandalų stilistai pataria rinktis ilgas, lengvai krentančias sukneles. Didelį suknelių pasirinkimą galite rasti https://www.miestomada.lt/22-sukneles

Zomšiniai įspiriami bateliai

Karštomis vasaromis dienomis įspiriama avalynė yra vienas geriausių pasirinkimų. Džiugų, kad šį sezoną dizaineriai pristatė įvairių dizainų įspiriamas šlepetes, kurias galite nešioti ne tik prie jūros, bet ir mieste. Mados namai ,,Nanushka“ sukūrė basutes pagamintas iš zomšos. Neutralių tonų avalynė pagamintas iš šios medžiagos atrodo gana netikėtai, kai yra derinama prie vasarinių drabužių. Įspiriamos basutės atrodo stilingiausiai derinamos prie didelių lininių marškinių ar laisvo kirpimo suknelių. 

Balerinos

Šie bateliai ne veltui yra vadinami klasika. Juos privalo turėti kiekviena mada besidominti moteris. Mados namai ,,Chanel“ šį sezoną atnaujino savo ikoniškas balerinas ir vartotojams pristatė batelius puoštus tinkliniais audiniais ir satinu. Klasikinę juodą spalvą pakeitė įvairūs žalios ir gelsvos spalvos tonai. Šie bateliai yra labai patogūs ir gali būti dėvimi įvairiomis progomis.

Drąsiausios pavasario/vasaros batelių mados tendencijos

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 25 Apr 2022 16:59:38 +0300
<![CDATA[Socialinių paslaugų centre - Ukrainos karo pabėgėlių rėmimo renginys]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialiniu-paslaugu-centre-ukrainos-karo-pabegeliu-remimo-renginys https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialiniu-paslaugu-centre-ukrainos-karo-pabegeliu-remimo-renginys Šeštadienį Jonavos r. Socialinių paslaugų centre organizuotas jautrus ir šiltas Ukrainos karo pabėgėlių rėmimo renginys. Renginio globėjas – Jonavos r. meras M. Sinkevičius.

„Karas Ukrainoje sukrėtė kiekvieną iš mūsų...tačiau būtent baisių tragedijų akivaizdoje išryškėja tikrosios  žmogiškosios vertybės. Dėkoju susirinkusiems už tai, kad šiandien esame kartu;  tariu nuoširdų AČIŪ mūsų įstaigos kolektyvui už tai, kad galime ištiesti pagalbos ranką nuo karo bėgantiems žmonėms, kad Jonavos r. socialinių paslaugų centras nors kažkiek atstoja ukrainiečiams prarastus namus...“ – kalbėjo Jonavos r. socialinių paslaugų centro direktorė V. Demidenko. 

Palaikymą Jonavoje gyvenantiems ukrainiečiams išreiškė  LR Seimo narys E. Sabutis, Jonavos r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja L. Jakimavičienė, Jonavos r. Tarybos nariai: B. Platkauskienė; V. Šadauskienė, G. Jasiulionis. 

Renginio metu susirinkusieji ne tik klausėsi  Jonavos r. socialinių paslaugų centro ansamblio „Versmė“ bei Janinos Miščiukaitės meno mokyklos auklėtinių muzikos, bet ir džiaugėsi naujos ukrainiečių pabėgėlių bendruomenės atstovų kūryba: O. Mentkevych deklamavo į ukrainiečių kalbą išverstas S. Neries eiles; Y. Vovk pristatė filosofinę istoriją; Jonavos r. socialinių paslaugų centro vaikų dienos centrą lankantys ukrainiečių vaikai  M.Malay ir M. Čiževskij džiugino eilėmis ir grojimu fleita; vaikams organizuotos kūrybinės dirbtuvės. 

Renginio pabaigoje svečiai turėjo galimybę pasivaišinti ukrainiečių moterų rankomis pagamintais  barsčiais ir paaukoti. Artėjant ukrainiečių švenčiamoms stačiatikių Šv. Velykomis – ukrainiečių šeimoms išdalintos rėmėjų padovanotos „paschos“.

Socialinių paslaugų centre - Ukrainos karo pabėgėlių rėmimo renginys

Socialinių paslaugų centre - Ukrainos karo pabėgėlių rėmimo renginys Socialinių paslaugų centre - Ukrainos karo pabėgėlių rėmimo renginys Socialinių paslaugų centre - Ukrainos karo pabėgėlių rėmimo renginys Socialinių paslaugų centre - Ukrainos karo pabėgėlių rėmimo renginys Socialinių paslaugų centre - Ukrainos karo pabėgėlių rėmimo renginys Socialinių paslaugų centre - Ukrainos karo pabėgėlių rėmimo renginys Socialinių paslaugų centre - Ukrainos karo pabėgėlių rėmimo renginys ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 25 Apr 2022 15:36:29 +0300
<![CDATA[Kaip pakeisti automobilio aušinimo skystį?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-pakeisti-automobilio-ausinimo-skysti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-pakeisti-automobilio-ausinimo-skysti Aušinimo skysčio išleidimas

Pirmiausiai skystį reikia išleisti surandant žemiausią sistemos tašką. Dažniausiai jis randasi radiatoriaus apačioje, kur turėtų būti išleidimo anga. Tačiau, rekomenduojame pasinaudoti automobilio vartotojo vadovu, kad tiksliai nustatytumėte, kurioje vietoje įrengta nuleidimo anga ir kaip ją tinkamai atidaryti.

Kartais išleidus iš sistemos skystį reikia nuimti rezervuarą ir išpilti jame esančius likučius, kad sistema būtų švari ir tuščia.

Sistemos pripildymas

Įsitikinę, kad sistema tuščia ir nuleidimo anga sandariai uždaryta, galite į bakelį pilti antifrizą. Pilkite tik automobilio gamintojo rekomenduojamą skystį, kad išvengtumėte korozijos ir kitų pažeidimų.

Pripildykite sistemą iki maksimalios normos, kuri turėtų būti pažymėta ant bakelio. Pilant skysčio lygis bakelyje keletą kartų turėtų pamažėti, nes kai kurios ertmės užsipildo ne iškart.

Aušinimo sistemos orinimas

Pripildę sistemą ir uždarę bakelį galite porai minučių užvesti variklį. Daugelyje automobilių vandens siurblys prastumdys skystį po visą sistemą, pašalinant visus oro tarpus. Nukritus lygiui vėl įpilkite antifrizo ir stebėkite situaciją. Tačiau, vis tiek reikėtų žinoti, kaip nuorinti aušinimo sistemą.

Jeigu net ir po kurio laiko variklis kaista arba skystis necirkuliuoja, sistemą reikia nuorinti per ventilius, kurie turėtų būti šalia ugniasienės. Bet kokiu atveju, tokius darbus rekomenduojama patikėti specialistams, kadangi aušinimo sistemoje palaikomas aukštas slėgis ir didelė temperatūra.

Kaip pakeisti automobilio aušinimo skystį?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 25 Apr 2022 11:43:26 +0300
<![CDATA[Jonavoje apsistoję ukrainiečiai pakviesti geriau pažinti lietuviškas Šv. Velykų tradicijas: jų šventė - artėjantį savaitgalį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-apsistoje-ukrainieciai-isitrauke-i-kulturinius-mainus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-apsistoje-ukrainieciai-isitrauke-i-kulturinius-mainus Artėjant Atvelykiui, Jonavos kultūros centro krašto muziejus pakvietė į Lietuvą atvykusius ukrainiečius iš arčiau susipažinti su mūsų šalies tradicijomis. Čia pat buvo suteikta galimybė išbandyti nuo seno lietuvių pamėgtą tradicinį kiaušinių marginimo vašku būdą. Tačiau, kaip teigia patys ukrainiečiai, nei jis, nei kitos lietuviškos tradicijos jiems nėra tolimos. Anaiptol, įžvelgtas ne vienas panašumas.

Gražūs mainai

„Jonavos turizmo informavimo centras ir krašto muziejus jau kurį laiką bendrauja su aktyviais, į įvairias veiklas norinčiais įsitraukti ukrainiečiais. Į svečius vis užsukanti tekstilės dirbinių meistrė Oksana Mentkevič dar prieš Velykas pademonstravo ukrainietiškus šventinio stalo papuošimus. Susidomėjome ir nusprendėme pakviesti žmones pasimokyti to. Kadangi iki švenčių tokio renginio nespėjome suorganizuoti, jis vyks šios savaitės pabaigoje, prieš pat mūsų Atvelykį, arba ukrainiečių Velykas – jie jas minės balandžio 24-ąją.

Pasiteiravome ukrainiečių ar jie norėtų daugiau sužinoti apie mūsų velykines tradicijas. Išgirdus teigiamą atsakymą, pakvietėme juos pamarginti kiaušinius pagal mums įprastą būdą, marginimą vašku, labiausiai paplitusį Suvalkijoje ir Žemaitijoje ir dėl savo puošnumo, dekoratyvumo pasklidusį po visą Lietuvą. Gavosi gražūs kultūriniai mainai“, – paklausta apie tai, kaip gimė mintis pakviesti kitataučius į aptartą renginį, pasakojo JKC krašto muziejaus edukatorė Rasa Kulytė - Libienė.


Atkreipė dėmesį į panašumus


Be margučių marginimo, susirinkusieji turėjo galimybę išgirsti apie Gavėnios tikslus ir prasmę, Didžiosios savaitės apeigas bei pasiklausyti Jonavos krašto žmonių velykinių pasakojimų.

 
,,Vedant edukaciją, ukrainiečiai ne kartą atkreipė dėmesį, jog jie turi labai panašius velykinius papročius, dauguma jų kartojasi. Skiriasi tik tas, kad susirinkusieji savo krašte neturi margučių ridenimo tradicijos“, – kalbėjo edukatorė.


Prireikė žodyno pagalbos

Nors muziejuje vedamas edukacijas užsieniečiai išbando neretai – jomis domisi į Jonavos mokyklas pagal Erasmus programas atvykę moksleiviai pagal, R. Kulytė - Libienė pripažįsta, kad norint pravesti užsiėmimą ukrainiečiams, prireikė žodyno. 


 „Viską pasakojau rusų kalba ir nors mokėjau ją nuo seno, yra specifinių žodžių, kuriuos reikėjo prisiminti ar susirasti. Pasinaudojau interneto žodynų pagalba. Išsiverčiau sudėtingiausias frazes ir edukacijos metu turėjau jas „po ranka“, jog galėčiau panaudoti, jei ką netyčia primirščiau“, – pasakojo moteris.


Negalėjo nuslėpti emocijų 


Renginyje kelis margučius išmarginusi Tatjana džiaugėsi, kad užsiėmimas jai labai patiko. Nepaisant to, ji labiausiai norėjo kalbėti ne apie tai.


„Pasinaudodama proga noriu pasakyti, kad Lietuva mus priėmė be galo gerai. Man dar sunku apie tai kalbėti, bet norisi pasakyti ačiū.


Jūsų žmonės labai geri, padeda kaip tik gali. Daug pagalbos sulaukiame ir iš dukros mokyklos. Ji mokosi Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje. Galiu pasakyti, kad tiek jos direktorė, tiek klasės auklėtoja, atiduoda visą sielą. Esu be galo dėkinga joms“, – sunkiai rinkdama žodžius bei braukdama ašaras kalbėjo Tatjana. 
Žino, ko imsis sugrįžusi


Moteris atvira – ją iki šiol jaudina ir savanoriaujančių žmonių atsidavimas, padėjęs suprasti savanorystės prasmę.
„Esu medikė. Kai tik turėsiu galimybę grįžti į Ukrainą, eisiu savanoriauti. Pamačiusi, kaip padeda jūsų žmonės, supratau, kokia svarbi yra savanorystė“, – teigė Tatjana.


Renginys, kurio metu bus galima kartu su ukrainiečiais pasimokyti stalo dekoravimo meno vyks balandžio 22-ąją. Daugiau informacijos apie jį galite rasti paspaudę čia.

Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė

Jonavoje apsistoję ukrainiečiai pakviesti geriau pažinti lietuviškas Šv. Velykų tradicijas: jų šventė - artėjantį savaitgalį

Jonavoje apsistoję ukrainiečiai pakviesti geriau pažinti lietuviškas Šv. Velykų tradicijas: jų šventė - artėjantį savaitgalį Jonavoje apsistoję ukrainiečiai pakviesti geriau pažinti lietuviškas Šv. Velykų tradicijas: jų šventė - artėjantį savaitgalį Jonavoje apsistoję ukrainiečiai pakviesti geriau pažinti lietuviškas Šv. Velykų tradicijas: jų šventė - artėjantį savaitgalį Jonavoje apsistoję ukrainiečiai pakviesti geriau pažinti lietuviškas Šv. Velykų tradicijas: jų šventė - artėjantį savaitgalį Jonavoje apsistoję ukrainiečiai pakviesti geriau pažinti lietuviškas Šv. Velykų tradicijas: jų šventė - artėjantį savaitgalį Jonavoje apsistoję ukrainiečiai pakviesti geriau pažinti lietuviškas Šv. Velykų tradicijas: jų šventė - artėjantį savaitgalį Jonavoje apsistoję ukrainiečiai pakviesti geriau pažinti lietuviškas Šv. Velykų tradicijas: jų šventė - artėjantį savaitgalį Jonavoje apsistoję ukrainiečiai pakviesti geriau pažinti lietuviškas Šv. Velykų tradicijas: jų šventė - artėjantį savaitgalį Jonavoje apsistoję ukrainiečiai pakviesti geriau pažinti lietuviškas Šv. Velykų tradicijas: jų šventė - artėjantį savaitgalį Jonavoje apsistoję ukrainiečiai pakviesti geriau pažinti lietuviškas Šv. Velykų tradicijas: jų šventė - artėjantį savaitgalį ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 20 Apr 2022 15:08:38 +0300
<![CDATA[Nuolat dirbate kompiuteriu? Kaip išsaugoti sveikas akis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuolat-dirbate-kompiuteriu-kaip-issaugoti-sveikas-akis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuolat-dirbate-kompiuteriu-kaip-issaugoti-sveikas-akis Dažniausiai pastebimi akių sutrikimai

Ypač svarbu gebėti diferencijuoti pirmuosius akių sutrikimo simptomus ir kuo skubiau imtis priemonių, padėsiančių išvengti didesnių komplikacijų ateityje. Dėl ilgo sėdėjimo prie kompiuterio ekranų vis dažniau pastebimas kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS). Šis sindromas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, vienas didžiausių profesinių pavojų šiame amžiuje. Pasak mokslininkų, jis pasireiškia 70 proc. visų kompiuterio naudotojų. Netaisyklinga sėdėsena prie kompiuterio, prastas apšvietimas, netinkamas atstumas tarp monitoriaus ir akių ir per ilgos valandos naudojantis išmaniaisiais prietaisais — pagrindinės priežastys, kurios daro įtaką šio sindromo atsiradimui. Išskiriami pagrindiniai simptomai: akių dirginimas, sausos, niežtinčios, paraudusios akys, neryškus matymas, galvos, kaklo ar nugaros skausmai. Dėl šių problemų gali sumažėti ne tik darbo produktyvumas, tačiau ignoruojant simptomus, laikui bėgant, gali kilti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų. Prevencija — efektyviausia, pigiausia ir labiausiai pasiteisinanti priemonė, norint užkirsti kelią net ir menkiausioms akių pažaidos problemoms. Na, o tiems kas jau jaučia pirmuosius akių sutrikimo simptomus, taikomos prevencinės priemonės gali padėti grįžti prie ankstesnio akių komforto dirbant kompiuteriu. 

Apsaugokite akis nuo kenksmingos ekranų skleidžiamos šviesos.

Visi puikiai žinome, kad mūsų akys natūraliai nėra prisitaikiusios ilgai žiūrėti į šviečiančius ekranus, todėl viena iš svarbiausių priemonių, norint tinkamai prižiūrėti savo akis dirbant kompiuteriu — apsaugoti jas nuo kenksmingos monitorių šviesos. Tai padaryti galite keliais būdais, vienas iš jų — apsauginiai akiniai darbui kompiuteriu. Tokie akiniai turi specialias dangas ir filtrus, kurie riboja žalingos mėlynosios šviesos patekimą į akis ir mažina jų jautrumą šviesai, suteikia didesnį komforto jausmą, bei atpalaiduoja įtampą dėl ilgų darbo valandų prie monitoriaus. Tiesa, specialus filtras gali būti ne tik ant jūsų akinių stiklų, tokią apsaugą galima uždėti ir tiesiai ant monitoriaus ekrano. Jų funkcija lygiai tokia pati —  blokuoti mėlynos šviesos kiekį, kurį skleidžia ekranai.

Dar vienas būdas, kurį galite taikyti —  ekrano ryškumo sumažinimas. Tai padaryti labai paprasta ir nieko nekainuoja, tereikia nueiti į kompiuterio nustatymus ir pasirinkti norimą šviesumą arba tiesiog perjungti įrenginį į „naktinį režimą“.  Ekrano ryškumas turėtų būti kuo įmanoma panašesnis į aplinkos, dėl šios priežasties patartina nedirbti tamsioje aplinkoje. Tai gali palengvinti skaitmeninį akių nuovargį ir netgi padėti jums geriau miegoti. Žinoma, pats paprasčiausias būdas išvengti kenksmingos ekranų šviesos — kiek įmanoma labiau kontroliuoti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio.

Sveikų akių receptas — reguliarus lankymasis pas akių priežiūros specialistus.

Dažnas ir ilgas kompiuterio naudojimas daro neigiamą įtaką akims. Tad tiek žmonėms, kurie dar nejaučia akių nuovargio ar diskomforto, tiek tiems, kurie jau skundžiasi pirmaisiais simptomais, labai svarbu tinkama ir nuosekli akių priežiūra.

Asociatyvi nuotrauka iš Pexels.com

Visų pirma, kad galėtumėte kuo tiksliau stebėti savo akių sveikatą, reikalinga reguliari akių patikra. Ji leidžia dar ankstyvojoje stadijoje pastebėti pirmuosius akių ligų simptomus ir išvengti rimtesnių komplikacijų. Gydytojas — oftalmologas atliks nuodugnią, profesionalią apžiūrą ir pateiks tinkamas akių priežiūros rekomendacijas, atsižvelgdamas į jūsų gyvenimo būdą ir veiklą. Remiantis bendromis Amerikos oftalmologijos akademijos (AAO) rekomendacijomis, suaugusiems, kurie turi gerą regėjimą ir neturi akių problemų, atlikti oftalmologinius tyrimus šiais etapais:

  • Kartą nuo 20 iki 29 metų amžiaus;
  • Du kartus nuo 30 iki 39 metų amžiaus;
  • Sulaukus 40 metų ir iki 65 metų amžiaus – kaip rekomendavo gydytojas;
  • Nuo 65 metų amžiaus – kas 1 – 2 metus.

Suaugusieji, turintys problemų su akimis ar regėjimu, turėtų apsilankyti pas savo akių gydytoją bent kartą per metus, nebent gydytojas rekomenduoja kitaip. Amerikos optometrijos asociacijos (AOA) duomenimis, suaugusieji, kuriems reikia kasmetinės apžiūros, dėl didesnės akių ir regėjimo problemų rizikos, yra tie, kurie:

  • Nešioja kontaktinius lęšius;
  • Vartoja vaistus, kurie turi šalutinį poveikį akims;
  • Turėjo akių operaciją ar patyrė akies traumą;
  • Šeimoje turi ligos istorijų, susijusių su akių ligomis;
  • Užsiimate profesija, kuri gali būti pavojinga akims (pavyzdžiui, suvirintojas).

Akių mankštos, masažai — paprasta, bet itin efektyvu.

Po intensyvaus naudojimosi kompiuteriu akys pavargsta, būna labiau įtemptos, dėl to mažėja darbo produktyvumas. Tad patartina daryti dažnas, bet trumpas pertraukas, jų metu pailsinti akis, atitraukti nuo kompiuterio ekrano. Akių mankštos, masažai ir pertraukos darbo metu — efektyvios priemonės, kurias pravartu įtraukti į kasdieninę darbo rutiną.

Pats paprasčiausias, bet tikrai efektyvus akių pratimas — fokuso pakeitimas. Šį pratimą galite atlikti laikydami pirštą kelių centimetrų atstumu nuo akių ir pakaitomis žiūrėti į jį ir į toliausiai esantį daiktą, tai atlikite mažiausiai 10 kartų. Akių raumenų stiprinimui ir įtampos bei skausmo mažinimui, galite palengva nukreipti žvilgsnį į kairę ir dešinę aukštyn ir žemyn, sukti žvilgsnį ratu. Taip galite kartoti tris — penkis kartus iš eilės, kas valandą.

Akių nuraminimui atlikite švelnų akių savimasažą, kad suaktyvėtų kraujotaka akių srityje ir atsipalaiduotų raumenų įtampa:

  • Užmerkę akis, viduriniu pirštu masažuokite akiduobės kaulus iki nosies tiltelio. Pakartokite 8-10 kartų. Tai gali padėti pagerinti veido kraujotaką, suteikti daugiau deguonies ir maistinių medžiagų raudoniesiems kraujo kūneliams aplink akis. 
  • Nykščiais švelniai paspauskite sritį, esančią tiesiai virš vidinio akių kampo, kur prasideda jūsų voko raukšlė. Lėtai paspauskite ir atleiskite. Pakartokite šį pratimą 5 kartus. Tai darydami padedate sumažinti spaudimą tarp akių.

Akių mankštą galima naudoti kasdien, kad paskatintumėte sveikus įpročius ir gautumėte raminančios akių priežiūros privalumus. Daugiau apie akių mankštą galite paskaityti čia: akių mankštos svarba.

Taip pat, labai svarbu nepamiršti mirksėti. Tyrimai rodo, kad intensyviai dirbant, šį procesą net nejausdami galime atlikti rečiau nei įprastomis sąlygomis, tad svarbu priminti sau, kad būtina mirksėti, taip akių gleivinė bus sudrėkinta, išvengsite didesnio akių sausumo ir diskomforto. Šis priminimas sau, ypač aktualus, nešiojantiems kontaktinius lęšius. Akių mirksėjimas intensyvaus darbo metu sumažėja nuo 15 — 20 kartų per minutę iki 3 — 4 kartus per minutę. Tai gali įtempti akis, sukelti paraudimą ir nuovargį.

Tad, nuolatos rūpinkitės savo akimis — ne tik tuomet kai pradeda jausti diskomfortą. Dažna ir reguliari akių patikra, tinkama apsauga nuo kenksmingos monitoriaus šviesos, akių pratimai ir savimasažai gali padėti užkirsti kelią sunkiems akių sutrikimams ateityje.

Nuolat dirbate kompiuteriu? Kaip išsaugoti sveikas akis

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Apr 2022 10:08:08 +0300
<![CDATA[Kaip planuoti karjerą nežinomybės ir chaoso laikais?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-planuoti-karjera-nezinomybes-ir-chaoso-laikais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-planuoti-karjera-nezinomybes-ir-chaoso-laikais Šiandieninė geopolitinė situacija Europoje ir su tuo susiję ekonominiai, socialiniai ir darbo rinkos pokyčiai ne vienam atnešė daug klausimų, baimių, nerimo ir nežinomybės dėl dabarties ir ateities. Tūkstančiai žmonių šiais metais, vos už kelių mėnesių, baigs savo studijas ir turės įžengti į darbo rinką. Tačiau kaip planuoti karjerą ir savo ateitį, kai nežinai, kas laukia už dviejų dienų? Atsakymas nei šioks, nei anoks – „O gal suplanuoti yra neįmanoma, nes aplinkui – tik chaosas?“. Vis dėlto, chaosas yra mūsų gyvenimo dalis, todėl turime prie jo prisitaikyti. 

Drugio efektas: mažiausias pokytis gali turėti didžiules pasekmes

Karjeros konsultavime psichologai, siekdami padėti klientams pasiekti karjeros tikslus, taiko daug metodų ir teorijų. Viena iš jų – chaoso teorija, kuri buvo sukurta naudojimui matematikoje ir mechanikoje, tačiau dabar taikoma įvairiausiose srityse.

Chaoso teorijai apibūdinti yra vartojama „Drugio efekto“ metafora, kuri aiškina, kad net mažiausias drugio sparnelių suplazdėjimas gali sukelti uraganą kitoje pasaulio pusėje. Kitaip tariant – pasaulyje viskas yra susiję, o net mažiausias pokytis vienoje sistemoje gali sukelti didžiules pasekmes visiškai kitur, bet ryšys tarp įvykių dažnai yra netiesioginis, o poveikis – iš anksto nenumatomas. Tačiau kaip psichologai taiko matematikos idėjas savo veikloje?

Pritaikant chaoso teoriją psichologiniame karjeros konsultavime, teigiama, kad, dėl labai didelio pokyčių tempo technologijų, ekonomikos, darbo rinkos srityse, šiuolaikinę karjerą galima laikyti chaotiška ir nenuspėjama. Karjera yra sudėtingas reiškinys, todėl nėra tikslinga tikėtis, kad visada, norint ar darant A, įvyks ir B, kadangi aplinkoje nuolatos vyksta pokyčiai. Pavyzdžiui, jeigu dalyvausiu mokymuose apie vadovavimą ar lyderystę, nebūtinai tapsiu vadove (-e) ar būsiu geras vadovas (-ė) ateityje.

Bet kokia karjeros situacija ar įvykis paprastai turi ne vieną, bet labai daug tarpusavyje susijusių priežasčių, o laukiamas pasekmes sunku prognozuoti. Aš galiu netapti geru vadovu (-e), nes mokymai, kuriuose dalyvavau, visgi nėra tokie efektyvūs ir aš iš jų nieko neišmokau, galbūt mano komandos nariai turi kitokius lūkesčius vadovo atžvilgiu, galbūt neturiu kitų reikalingų kompetencijų, galbūt organizacijoje, kurioje dirbu, man neleidžia taikyti įvairių kitų metodų, kuriuos laikau efektyviais ir t. t. Būtent todėl ir nereikėtų tikėtis, kad visuomet norint ar darant A įvyks ir B.

Racionalūs patarimai padeda ne visada

Gyvenimas yra sunkiai nuspėjamas – todėl turime ribotas galimybes ką nors tiksliai prognozuoti norėdami padėti sau ar kitiems planuojant savo karjerą. Tai reiškia, kad labai konkretūs ir vienareikšmiški patarimai yra abejotini, o dažnu atveju nepasiteisina. Net ir tai, kas racionaliai atrodo teisinga ir veiksminga (pavyzdžiui, sistemingas karjeros planavimas, nuolatinis kompetencijų kėlimas, savęs tobulinimas ir kt.), ne visada turi laukiamas pasekmes. Todėl kartais karjeroje patiriame paradoksalias situacijas, kai įdėję labai daug pastangų nesulaukiame jokio rezultato, o kartais, atrodytų, visiškai atsitiktinis veiksmas ar įvykis aplinkoje sukelia perversmą asmens karjeroje.

Remiantis chaoso teorijos požiūriu į karjerą, psichologiniame karjeros konsultavime akcentuojamas karjeros reiškinio sudėtingumas ir priklausomybė nuo konteksto, dinamiškumas ir nenuspėjamumas. Kitaip tariant – akcentuojamas nuolatinis chaosas pačiame karjeros procese.

Svarbu „prisijaukinti“ nuolatinius pokyčius

Chaoso teorijos kontekste nėra sakoma, kad karjeros nereikia valdyti, nors tai ir sunku padaryti. Priešingai, akcentuojama, kad karjeros reiškinius suprasti ir valdyti būtina, tačiau tai gali būti sudėtinga. Psichologai, besiremiantys chaoso teorija, akcentuoja, kad karjeros sėkmę dažnai lemia ne tiek racionalios karjeros planavimo pastangos, o nuolatinis asmens suvokimas, kas jam darosi ir kas vyksta tame kontekste, kuriame jis siekia karjeros. Norint sėkmingai valdyti savo karjerą, reikia pastebėti jai reikšmingus įvykius ir ieškoti būdų, kaip į juos prasmingai įsitraukti ar kaip jais pasinaudoti. Čia svarbiu įgūdžiu tampa gebėjimas suprasti, kas ir kokią įtaką daro konkretaus asmens gyvenimui ir karjerai, t. y., gebėjimui analizuoti mus supančią aplinką, vertinant jos pokyčius ir galimą įtaką karjerai.

Siekiant aktyviai valdyti karjerą chaoso apsuptyje, pirmiausia reikia nuolat būti atviram (-i) pasiūlymams, kurie gali atsirasti bet kurią akimirką – mes niekada nežinome, kada net ir smulkiausias pasiūlymas gali lemti didžiausią laukiamą karjeros pokytį. Gavus pasiūlymus, svarbu apsvarstyti ir kūrybiškai įvertinti galimas jų pasekmes ir, esant galimybei, keletą jų išbandyti. Kita vertus, tuo pačiu reikėtų ir turėti omenyje, kad kai kurie laukiami rezultatai greičiausiai bus nepasiekti. Chaotiškame pasaulyje net ir didžiausios pastangos gali neduoti norimo rezultato – turime tai priimti kaip realybę. Dar vienas būdas suvaldyti chaosą – siekti gauti grįžtamąjį ryšį, analizuoti, kurie sprendimai pasiteisina, o kurie – ne, ir kodėl.

Galiausiai, norėdami pasiekti sėkmingą karjerą chaoso pilname pasaulyje, turime susitaikyti su tuo, kad pokyčiai vyksta nuolatos, o pasiekti idealios karjeros yra neįmanoma. Mūsų tikslai ir planai bet kurią dieną gali pasikeisti ir turime būti tam pasiruošę, iš naujo įvertinant savo galimybes, lūkesčius, poreikius ir kt. Laikytis planų gali būti labai vertinga, tačiau negebėjimas pakeisti plano, kai situacija to reikalauja, gali būti pražūtingas. Priėmę pokytį kaip nuolatinį mūsų gyvenimo gyventoją, galime ruoštis su juo susidurti vėl ir vėl. Klaidos, kurios buvo netikėtos, turi tapti proga išmokti kažką naujo, pavyzdžiui, kitaip elgtis, atidžiau vertinti riziką. Chaosas gali būti „prisijaukintas“, tačiau tam reikia laiko – turime mokytis, kaip su juo susidoroti ir susigyventi.

Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantas

Kaip planuoti karjerą nežinomybės ir chaoso laikais?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Apr 2022 08:08:39 +0300
<![CDATA[Mezoterapija. Kas tai?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mezoterapija-kas-tai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mezoterapija-kas-tai Viskas apie mezoterapiją

Mezoterapijos taikymas prasidėjo maždaug XXa. viduryje, Vakarų Europoje. Tiek traumatologijos, tiek reumatologijos, sporto, kraujagyslių ligų ir skausmo palengvinimo srityse ši technika yra plačiai naudojama.

Visgi bene labiausiai pastaruoju metu išpopuliarėjo mezoterapija būtent estetiniais tikslais. Su ja galima spręsti tokias problemas, kaip: raukšlės, celiulitas, odos stangrumo netekimas ir kitos. Kai kada ši procedūra tinka ir ligų gydymui.

Mezoterapijai naudojamos labai plonos adatėlės, su kuriomis į odą įleidžiama labai maža dalis specialaus preparato. Tai yra specializuota, moksliška formulė, kurioje gausu naudingų mikroelementų, vitaminų, antioksidantų bei medikamentų. Kiekviena klinika ir kiekvienas specialistas gali naudoti kitokį preparatą. Tačiau pačių procedūrų kiekis ir periodiškumas būna panašus. Mezoterapijos seansų turės būti 4-12 (kartojama 1-4 kartus per savaitę). Pats seansų ciklas pakartojamas vieną arba du kartus per metus.

Koks šių procedūrų efektyvumas?

Nors sunku apibrėžti konkretų ir tikslų šios technikos efektyvumą kiekybiniais vienetais, tačiau didžioji dalis ją pasirinkusių pacientų pastebi rezultatus.

Mezoterapija yra daug paprastesnis būdas sutvarkyti daugumą estetinių problemų, kurios galbūt kamuoja pacientą. Pavyzdžiui, lyginant su riebalų nusiurbimu, rezultatui pasiekti galbūt reikia daugiau laiko, tačiau įvertinus ilgesnį reabilitacijos laikotarpį po nusiurbimo bei tai, kad reikės visiškai pilnos anestezijos, galima iš karto matyti, kodėl daug kas renkasi būtent šią procedūrą. Jos kaina taip pat nėra tokia didelė, kaip kai kurių alternatyvių metodų. Šalutiniai poveikiai yra minimalūs ir labai reti, o su specialistų priežiūra, net jiems ir atsiradus, suvaldymas dažniausiai nėra sudėtingas. 

Mezoterapija. Kas tai?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 12 Apr 2022 09:56:28 +0300
<![CDATA[Prieskoninių žolelių lysvė jūsų virtuvėje – itin paprasta užsiauginti patiems]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prieskoniniu-zoleliu-lysve-jusu-virtuveje-itin-paprasta-uzsiauginti-patiems https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prieskoniniu-zoleliu-lysve-jusu-virtuveje-itin-paprasta-uzsiauginti-patiems  

Ne paslaptis, kad prieskoninės žolelės įvairiems patiekalams suteikia stulbinantį aromatą ir sustiprina unikalų jų skonį, tačiau tam dažniausiai naudojamos džiovintos žolelės, o šviežių po ranka – ne visada rasi. Prekybos tinklas „Lidl“ tikina, kad patiems užsiauginti prieskonines žoleles yra vieni juokai bei dalijasi naudingais jų auginimo patarimais.

Mokslininkų teigimu, šiuo metu įvairių pasaulio šalių virtuvėse garsiausi kulinarijos meistrai savo patiekalus gamina naudodami maždaug šimtą skirtingų prieskoninių žolelių rūšių. Nors tai suteikia itin plačias improvizacines galimybes, kartu reikia pasirūpinti ir labai dideliu šviežių ar džiovintų prieskoninių žolelių „fondu“.

Kadangi turėti tiek daug buteliukų bei dėžučių savo virtuvėje ar žolelių vazonėlių ant palangės nėra itin patogudažniausiai yra naudojamos tik šešios ar septynios skirtingos žolelės – petražolės, mėta, krapai, bazilikas, rozmarinas, raudonėlis ir čiobrelis. Kitos prieskoninės žolelės, anot prekybos tinklo „Lidl“ yra naudojamos priklausomai nuo regiono virtuvės ir valgių, todėl įmantresniuose patiekaluose neretai naudojamas šalavijas, anyžius, vietnamietiškoji kalendra, siauralapiai bazilikai, daržinė gailutė ir kiti.

Nesvarbu, kuriuos prieskoninius augalus nuspręsite auginti savo namuose, visada po ranka turėti šviežių žolelių lapelius yra visai paprasti, tikina prekybos tinklas „Lidl“ – artimiausioje tinklo parduotuvėje rasite visko, ko tik gali prireikti jūsų prieskoninių žolelių darželiui.

Ką ir kada sėti?

Kad augalų sėjimo ir sodinimo sezonas būtų paprastesnis ir rudeniop atneštų gausesnį derlių, „Lidl“ kartu su daržininke Solveiga Pranckūne sudarė visų metų kalendorių ir jame pažymėjo svarbiausią augalų sodinimo laiką. Jame galima rasti informaciją tiek apie salotų, svogūninių, bulvinių ir lapinių augalų, tiek kopūstų, šakniavaisių auginimą bei, žinoma, daug naudingų patarimų, leidžiančių visus metus džiaugtis prieskoninių žolelių šviežumu.

Prieskoninių augalų sėjos pradžia laikomas kovo mėnesis – tokiu metu jau galima nešildomame šiltnamyje sėti krapus, bazilikus, raudonėlius bei vaistinius šalavijus. Pavasarius įsibėgėjus – balandžio mėnesį – jau yra pakankamai šilta lauke augti krapams, vaistiniams šalavijams, petražolėms, o nešildomame šiltnamyje galima auginti ir bazilikus bei šalia jų sėti pipirnes.

Kur ir kaip sėti bei auginti?

„Lidl“ pažymi, kad prieskoninių žolelių auginimas galimas ir ištisus metus, tačiau tuomet reikėtų augalėlius auginti ant palangės virtuvėje. Tokiu atveju reikia pasirūpinti nedideliais vazonėliais žolelėms auginti arba pailgu loveliu, kuriame vienu metu gali augti net kelių rūšių prieskoniniai augalai. Jeigu visi indeliai yra vienodi ar viename inde auginate daugiau negu vieną rūšį žolelių, taip pat pasirūpinti patogiomis augalų etiketėmis, ant kurių galėsite užrašyti sėjos datą bei augalo pavadinimą.

Lovelį ar vazoną pripildykite prieskoniams augalams tinkamo substrato, įberkite sėklų, užverskite nedideliu žemių sluoksniu ir palaistykite vandeniu. Naujuosius augalėlius reguliariai laistykite vandeniu ir neleiskite substratui išsausėti, jeigu indelius apšviečia tiesioginiai saulės spinduliai, laistykite dažniau ir gausiau.

Kiek paaugusias prieskonines žoleles galima naudoti tiek maisto patiekalų ruošimui, tiek persodinti į dirvą sode ar darže. Kadangi raudonėliai ir vaistiniai šalavijai yra daugiamečiai augalai, aktyviuoju jų augimo periodu galite džiaugtis šviežiomis šakelėmis, o žiemą pasitikti turėdami gausias džiovintų lapelių atsargas, pataria „Lidl“. Visgi, tam tikrus prieskoninius augalus, pavyzdžiui, pipirnes reikėtų sėti kas 14 dienų, mat šios žolelės neatželia ir jų derlius reikia nuolat atnaujinti.

Jau dabar skubėkite į artimiausią „Lidl“ parduotuvę, kur jūsų laukia atsinaujinęs sodo ir daržo kampanijos „Namie kaip sode“ prekių asortimentas. Čia rasite ir augalų vielutę bei tvirtinimo segtukus, kad žolelės augtų tiesiai ir neišgeibtų, taip pat rasite ir „Parkside“ prekės ženklo neaustinės dangos, kuri puikiai apsaugos darže ar nešildomame šiltnamyje esančius augalus bei įvairius sodinukus. Be to, su visu sodininkams ir daržininkams skirtu prekių asortimentu galite susipažinti skaitydami „Namie kaip sode“ katalogą.

Prieskoninių žolelių lysvė jūsų virtuvėje – itin paprasta užsiauginti patiems

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 12 Apr 2022 09:02:41 +0300
<![CDATA[Saugus maistas ant Šv. Velykų stalo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/saugus-maistas-ant-sv-velyku-stalo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/saugus-maistas-ant-sv-velyku-stalo Artėjant Šventom Velykom, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento (NVSC) specialistai primena pagrindinius principus, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint po švenčių išvengti ūmių žarnyno infekcinių susirgimų. Labai svarbi yra tinkama asmens bei aplinkos higiena ir saugus maistas.  

Kai kurie Žarnyno ligų sukėlėjai aplinkoje būna gyvybingi pakankamai ilgai (nuo 2 parų iki mėnesio), priklausomai nuo sukėlėjo. Užsikrečiama, kai ligos sukėlėjas patenka į žmogaus organizmą su maistu, vandeniu ar per užterštus aplinkos daiktus. Didžiausią nerimą kelia bakterijos, nes esant skirtingai aplinkos temperatūrai, bakterijų gyvybingumas skiriasi. Pavyzdžiui, esant 0–+5 ºC temperatūrai, bakterijos dauginasi lėtai, o jei pagamintas maistas bus laikomas nuo +16 iki +52 ºC temperatūroje, susidarys palankios sąlygos ne tik bakterijoms daugintis, bet ir išskirti joms toksinus. 100 ºC temperatūroje dauguma bakterijų žūva, tuo tarpu nuo +116 iki +121 ºC temperatūra yra pražūtinga jau visoms bakterijoms.  

Šventų Velykų stalo neįsivaizduojame be kiaušinių ir jų patiekalų, todėl NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė pataria, kaip tinkamai tvarkyti kiaušinius: 

  • Maistui vartoti tik šviežius kiaušinius. 
  • Kiaušinius pirkti tik iš patikimų prekybos vietų. 
  • Kiaušinius laikyti tik šaldytuve, taip jie ilgiau išliks kokybiški. 
  • Nevartoti suskilusių ar nešvarių kiaušinių, prieš vartojimą būtinai kiaušinius nuplaukite. 
  • Vartoti tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius. 
  • Nelaikyti termiškai apdorotų šiltų kiaušinių daugiau nei 2 valandas kambario temperatūroje, jei iš karto paruoštų kiaušinių nesuvartojote, laikykite juos šaldytuve. 
  • Visada nusiplauti rankas po kiaušinių tvarkymo. 
  • Vengti maisto su žaliais kiaušiniais, ypatingai namuose gamintų ledų, kremo, plakto trynio su cukrumi. Pramoniniu būdu šie maisto produktai gaminami iš pasterizuotų kiaušinių, todėl jie yra saugūs. 

Taip pat primename, kad išvengtume per maistą, vandenį ir aplinką plintančių žarnyno užkrečiamųjų ligų, turime laikytis šių taisyklių: 

  • Įsitikinkite, kad mėsa, kurią valgote, yra pakankamai termiškai apdorota (pavyzdžiui, salmonelės žūsta aukštoje temperatūroje. Mėsos viduryje gamybos metu turi būti pasiekta ne žemesnė kaip 75 °C temperatūra). 
  • Vartojimui paruoštus produktus ir produktų gamybai skirtas greitai gendančias žaliavas laikykite tinkamoje temperatūroje – šaldytuve nuo +2 iki +8 °C temperatūroje, šaldymo kameroje nuo -18 iki -24 °C temperatūroje ir visada  pagal gamintojo nurodymus ženklinimo etiketėje. Nepalikite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas.  
  • Saugokite maistą nuo kenkėjų. 
  • Žalius gyvūninės kilmės produktus laikykite atskirai, kad būtų išvengta aplinkos ar paruošto vartojimui produkto užteršimo. Parduotuvėje šiuos produktus dėkite į atskirą maišelį. Žalios mėsos, paukštienos, žuvies dorojimui naudokite atskiras lenteles ir peilius. Arba po sąlyčio su šiuo maistu juos gerai nuplaukite vandeniu su indų plovikliu ir išdžiovinkite. Namų šaldytuve jau vartojimui skirtus produktus, laikykite atskiroje lentynoje nuo žalių gyvūninės kilmės produktų. Kad neužterštumėte vartojimui skirtų produktų, skystis nuo atitirpinamos mėsos neturi lašėti ant jų. 
  • Paruošę maistą gerai nuvalykite (dezinfekuokite) visus virtuvės paviršius ir išplaukite maistui ruošti naudotus indus bei įrankius, kadangi per virtuvės inventorių, šluostes patogeniniai mikroorganizmai gali patekti į maistą.  
  • Plaukite rankas, nes taip nuplaunami mikroorganizmai, kurie patenka ant rankų nuo užterštų paviršių ar aplinkos daiktų, liečiant gyvūnus. Jei reguliariai neplausite rankų, šie mikroorganizmai kaupsis. Tokiomis rankomis liečiant burną padedama infekcijai patekti į organizmą. Gali būti užteršiamas ir jau vartojimui paruoštas maistas, todėl rankas rekomenduojama plauti prieš pradedant maistą ruošti, ruošiant, prieš jį valgant, kiekvieną kartą po sąlyčio su žaliu gyvūniniu maistu. Plaukite rankas pasinaudoję tualetu ir visais atvejais,  kai jos yra  nešvarios.  
  • Jei perkate vartojimui paruoštus produktus, įvertinkite jų kokybę, patikrinkite jų tinkamumo vartoti laiką. Taip pat labai svarbu jei perkate žalią mėsą ir žuvį įvertinti jos spalvą bei kvapą. Maistui gaminti vartokite švarų geriamąjį vandenį. Gerai nuplaukite daržoves ir vaisius, ypatingai vartojamus be terminio apdorojimo. 
  • Stebėkite savo sveikatą, nes asmeniui, turinčiam žarnyno sutrikimų, negalima gaminti maisto. Pajutus pirmuosius ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos simptomus, rekomenduojame nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. 

Pasirūpinkime, kad šventinio stalo maistas būtų ne tik skanus bet ir saugus.  

Saugus maistas ant Šv. Velykų stalo

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 11 Apr 2022 13:22:16 +0300
<![CDATA[Žaliosios Velykos: ne tik už lango, bet ir namuose]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zaliosios-velykos-ne-tik-uz-lango-bet-ir-namuose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zaliosios-velykos-ne-tik-uz-lango-bet-ir-namuose Jau šią savaitę daugelis puošime namus, norėdami sukurti artėjančių šv. Velykų nuotaiką. Gamta dar tik pradeda busti, o mes dalijamės idėjomis, kaip pasiruošti šiai pavasario šventei, kad ji būtų tikrai žalia.

Kaip ir kasmet aplinkosaugininkai gyventojus ragina neskinti pataisų velykiniam stalui puošti. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad išaugtų naujas prireikia net 20-30 metų. Pataisai yra mūsų gamtinis paveldas, palikuonys augalų, kurie augo žemėje prieš maždaug 250 mln. metų, Paleozojaus eroje.

Visų rūšių pataisai yra įtraukti į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą ir juos draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir jais prekiauti. Lietuvoje auga šešių rūšių pataisai. Šiuo metu į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (Raudonąją knygą) įrašyta viena pataisų rūšis – patvankinis pataisiukas.

Siūlome alternatyvą, velykinį stalą padabinti galima invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį – šakelėmis. Taip ne tik nepadarysite žalos gamtai, bet net jai pasitarnausite.

Dar vienas pavasarinis augalas, kurio negalima be saiko skinti – gamtoje natūraliai augantys meškiniai česnakai. Kai kurie asmenys juos pjauna glėbiais ir po to pardavinėja. Dėl to iškilo grėsmė jų būklei. Šis augalas prieš kelis metus buvo priskirtas prie saugomų Lietuvos augalų, todėl svarstoma uždrausti juo prekiauti.

Gamtininkai įspėja, kad meškinio česnako lapų kartu su žiedynstiebiu pjovimas drastiškai silpnina augalo klonus – prarandama galimybė sukaupti kitų metų vegetacijai pradėti reikalingų maisto medžiagų. Ypač tai kenkia neskaitlingoms populiacijoms.

Jeigu planuojate šiuo žalumynu pagardinti velykines vaišes, būkite atsakingi – nusiskinkite keletą lapelių, tiek tikrai pakaks skoniui suteikti.

Tikriausiai jau planuojate, kaip šiemet dažysite margučius. Atsisakykite cheminių dažų, jeigu juos vis dar naudojate. Kiaušinius kai kas margina tekstiliniais dažais, jeigu jie įsigyti seniau, jų pigmentuose gali būti sunkiųjų metalų, kurie pavojingi ne tik aplinkai, bet ir sveikatai, nes pro porėtą lukštą prasiskverbia į kiaušinį, o kartu su juo į organizmą.

Panaudokite margučių dažymui augalus, daržoves, kitas natūralias medžiagas. Geltona spalva ir jos atspalviais kiaušinius galima išmarginti svogūnų lukštais, morkomis, ciberžole. Mėlynai juos nudažo raudonieji kopūstai, raudonais, violetiniais atspalviais – burokėliai, vynas, mėlynės, serbentai ir kitos uogos, rudai – kava, arbata. Juodą spalvą išgauti galima iš alksnio žievės, šeivamedžio uogų arba anglies tablečių, žalią – iš špinatų, dilgėlių.

Skirtingus raštus galite sukurti naudodami pirmųjų pavasarinių gėlių žiedus ir lapelius, prieskonines žoleles, samanas.

Kartu primename, kad tvarios Velykos nesuderinamos su plastiku, todėl namų ar stalo puošimui nenaudokite iš plastiko pagamintų dekoracijų, kurios dažniausiai yra vienkartinės. Išsprogusi ar žydinti medžio, krūmo šakelė, lauko gėlių puokštelė – tinkamiausia puošmena.

 

 

Žaliosios Velykos: ne tik už lango, bet ir namuose

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 11 Apr 2022 09:25:29 +0300
<![CDATA[Plaukų šalinimas lazeriu – procedūros ypatumai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/plauku-salinimas-lazeriu-proceduros-ypatumai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/plauku-salinimas-lazeriu-proceduros-ypatumai Procedūros metu yra naudojama didžiulė lazerio skleidžiama šviesos energija, kurią sugeria pigmento melanino turintis plaukas. Šitaip sunaikinamas ir plauko folikulas, taip nepažeidžiant aplinkinės odos. Svarbus šios procedūros ypatumas – kadangi sunaikinami gali būti tik plaukeliai, esantys aktyvaus augimo stadijoje, o jie joje būna skirtingu metu, tai efektyviausiam rezultatui pasiekti, procedūras reikia kartoti. Vidutiniškai prireikia 6 procedūrų kurso, o vėliau, priklausomai nuo individualių kiekvieno savybių, rekomenduojama atlikti palaikomąją procedūrą maždaug kartą per metus.


Plaukų šalinimas lazeriu turi daugybę privalumų – šis metodas yra tikslus ir saugus – komplikacijų rizika yra nedidelė. Be to, tai greita procedūra – lazeris per sekundę gali paveikti daug plauko folikulų, pavyzdžiui, plaukelius virš viršutinės lūpos gali pašalinti per mažiau nei minutę. Trukmė skiriasi priklausomai nuo zonos, kurioje yra šalinami plaukeliai. Kitas svarbus ypatumas – ši procedūra yra neskausminga (bent jau renkantis diodinius lazerius), nes lazerio antgalis yra atšaldomas, todėl daugių daugiausiai galite jausti jo skleidžiamą šaltį ar vos juntamą dilgčiojimą. Kiekvienas profesionalus specialistas visuomet atsižvelgs į jūsų pageidavimus ir skausmo toleravimo lygį ir  prireikus, antgalį dar labiau atšaldys arba sumažins skleidžiamų impulsų galią. Svarbu ir kitkas – priklausomai nuo individualių kiekvieno žmogaus savybių, su plaukeliais galėsite atsisveikinti ilgam, o gal net visam laikui.


Prieš procedūras specialistas įvertins jūsų odos būklę, plaukelių struktūrą ir nuspręs, ar šis metodas išties jums tinkamas. Kai kuriais atvejais – nėštumo metu, sergant onkologinėms ligomis, vartojant tam tikrus vaistus ar po intensyvaus deginimosi saulėje, procedūra negali būti atliekama. Po procedūros sužinosite apie reikalingą odos priežiūrą – plaukelių šalinimą tarp procedūrų, odos drėkinimą, apsaugą nuo saulės ir t.t. Pirmųjų matomų rezultatų galite tikėtis jau po pirmųjų procedūrų – kai kurie plaukeliai iškris po 10 – 14 dienų, o pabaigus visą procedūrų kursą, bus galima džiaugtis lygia, itin švelnia oda ir atsisveikinti su įprastinių depiliacijos būdų padariniais – įpjovimais, išbėrimais ar įaugusiais plaukeliais.


Teik rezultatas, tiek pati kliento patirtis procedūros metu labai priklauso nuo pasirinktos klinikos, specialisto ir, žinoma, lazerio. Šiuo metu Lietuvoje įprastai naudojami 2 tipų įrenginiai: diodinis ir aleksandrito lazeris. Nors šių prietaisų efektyvumas statistiškai nesiskiria, moksliniuose tyrimuose, kur vertintas klientų pasitenkinimas procedūra, diodiniai lazeriai pirmauja dėl komfortiškų procedūrų.

Plaukų šalinimas lazeriu – procedūros ypatumai

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Apr 2022 14:25:32 +0300
<![CDATA[Europa nori tvaresnių elektronikos įrenginių. Kuo tai naudinga vartotojams?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/europa-nori-tvaresniu-elektronikos-irenginiu-kuo-tai-naudinga-vartotojams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/europa-nori-tvaresniu-elektronikos-irenginiu-kuo-tai-naudinga-vartotojams Europos Komisija (EK) plečia gaminių, kuriems galios griežtesni ekologinio projektavimo reikalavimai, sąrašą. Į jį bus įtraukta ir buityje naudojama elektronika – išmanieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai. Tikimasi, kad griežtesni reikalavimai šiems ir kitiems gaminiams ne tik mažins taršą, bet ir duos naudos tiek gamintojams, tiek vartotojams.  

 

Gaminių projektavimas lemia iki 80 proc. gaminio būvio ciklo poveikio aplinkai. EK naujose taisyklėse numatoma, kad kuo daugiau ES rinkoje parduodamų gaminių būtų tvaresni, patikimesni, tinkami naudoti pakartotinai, pataisomi, lengviau prižiūrimi, atnaujinami ir perdirbami – tausotų energiją ir išteklius, mažiau terštų. 

 

Nauji ekologinio projektavimo reikalavimai būtų taikomi ir šiuo metu nereglamentuojamiems gaminiams, kaip išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir fotovoltinės saulės energijos sistemos. Tai turėtų palengvinti ir išmaniųjų telefonų baterijų keitimą. Dar griežtesni minimalūs efektyvumo reikalavimai galiotų tokiems gaminiams, kaip patalpų ir vandens šildytuvai bei būgninės džiovyklės. Atsirastų papildomų reikalavimų, pavyzdžiui, užtikrinti galimybę gauti atsarginių dalių.  

 

„Elektros ir elektroninė įranga yra bene sparčiausiai augantis atliekų srautas pasaulyje. Kai kurie pirkėjai keičia elektroninius įrenginius dėl naujų technologijų, kiti – dėl gedimo ir ribotos galimybės juos pataisyti. Tarp tokių įrenginių – išmanieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė. 

 

Europa siekia, kad tvarūs gaminiai taptų norma, gaminiai darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, būtų taupomi senkantys gamtos ištekliai, pagaliau naudą turėtų patys gamintojai ir importuotojai bei vartotojai. Europos žaliojo kurso pasiūlymai yra būtini, nes pasauliniu mastu kol kas perdirbama mažiau nei penktadalis visų susidarančių elektronikos atliekų, Lietuvoje taip pat nevykdoma ES Direktyvoje numatyta šių atliekų perdirbimo užduotis.“ 

 

Teigiama, kad tvaresni ir labiau žiedinės ekonomikos principus atitinkantys gaminiai ilgainiui taupo gamintojų lėšas, o išaugusi produktų kokybė gerina gamintojų reputaciją. Vartotojai ilgiau ir veiksmingiau naudojantys elektronikos gaminius ilgainiui irgi sutaupo dėl mažesnio energijos ir išteklių sunaudojimo (pavyzdžiui, skalbyklėms ir indaplovėms reikės mažiau vandens), geresnių gaminių eksploatacinių savybių, patvarumo, atnaujinimo ir taisymo galimybių. Kai elektroninė įranga tarnauja ilgiau – nereikia pirkti naujos ir vartotojai patiria mažiau išlaidų. 

  

Atsiranda ir naujų reikalavimų 

 

Pavyzdžiui, visi ES rinkoje parduodami reguliuojami gaminiai turės skaitmeninius pasus – tai leis vartotojams sužinoti, koks jų pirkinio poveikis aplinkai, o taisytojams ar perdirbėjams – surasti svarbią informaciją apie gaminių taisymą ir perdirbimą. 

 

Kokia informacija turi būti įtraukta į produkto pasą, bus nustatyta rengiant konkretiems gaminiams taikomas taisykles. Tai gali būti informacija apie, pavyzdžiui, gaminio aplinkosauginį pėdsaką, perdirbimą, tam tikros perdirbtos medžiagos dalį gaminyje, tiekimo grandinę ir kt. 

 

Taip pat gali būti įvestas ženklinimas. Informaciją apie gaminį galės sudaryti eksploatacinių savybių klasės, pavyzdžiui, nuo A iki G, galbūt nurodomos etiketėje ir padedančios palyginti gaminius. Tai veiktų panašiai, kaip šiuo metu plačiai pripažinta ES energijos vartojimo efektyvumo etiketė, pavyzdžiui, būtų rodoma galimybės pataisyti klasė. 

 

Pasak A. Pakštaitės-Marcinkienės, nauji pasiūlymai tik papildo jau esančius reikalavimus. Pavyzdžiui, nuo 2021 metų kovo mėn. įsigaliojo gamintojams ir importuotojams prievolė profesionaliems remontininkams užtikrinti galimybę įsigyti įvairių būtinųjų dalių (variklių ir jų šepetėlių, siurblių, amortizatorių ir spyruoklių, skalbyklių būgnų ir kt.) bent 7–10 metų nuo tada, kai ES rinkai bus pateiktas paskutinis modelio vienetas. Gamintojai taip pat privalo užtikrinti, kad vartotojai, kurie nėra profesionalūs remontininkai, bet norėtų prietaisus taisyti patys, kelerius metus po to, kai gaminys bus išimtas iš rinkos, turėtų galimybę įsigyti tam tikrų atsarginių dalių, kurias jie galėtų pasikeisti patys, pavyzdžiui, durelių ar jų lankstų ir sandariklių. Reikalavimai apima 31 elektronikos gaminių grupę ir galioja šaldytuvams, šildytuvams, dulkių siurbliams, skalbimo mašinoms, oro kondicionieriams, televizoriams, kompiuteriams, žaislams ir kitai elektronikai. 

 

EK apskaičiavo, kad jau vien dėl esamų ekologinio projektavimo ir ženklinimo reikalavimų europiečiai 2021 metais sutaupė daugiau kaip 120 mlrd. eurų, o metinis suvartojamos energijos kiekis buvo 10 proc. mažesnis. Įsigalioję nauji EK siūlymai dėl tvarių gaminių (dabartiniai prietaisai palaipsniui būtų pakeisti ES reikalavimus atitinkančiais modeliais) iki 2030 metų gali padėti sutaupyti 132 mln. tonų naftos ekvivalento pirminės energijos, o tai atitinka maždaug 150 mlrd. kubinių gamtinių dujų, beveik tiek, kiek ES importuoja iš Rusijos. 

 

EK skelbia iki 2022 metų pabaigos pradėsianti viešas konsultacijas dėl to, kurių kategorijų produktai turėtų būti įtraukti į pirmąjį Tvarių produktų ekologinio projektavimo reglamento darbo planą. 

 

Europa nori tvaresnių elektronikos įrenginių. Kuo tai naudinga vartotojams?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Apr 2022 09:37:52 +0300
<![CDATA[Itališki skrebučiai tikriems skonio gurmanams: išbandykite net tris skirtingus receptus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/italiski-skrebuciai-tikriems-skonio-gurmanams-isbandykite-net-tris-skirtingus-receptus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/italiski-skrebuciai-tikriems-skonio-gurmanams-isbandykite-net-tris-skirtingus-receptus Organizuojant draugų susitikimą ar planuojant smagią šeimos išvyką į gamtą, reikia pasirūpinti ne tik nuostabia vieta laikui praleisti, bet ir užkandžiais. Geriausia, jeigu pasirinktus užkandžius lengva paruošti ir patogu valgyti, o tai puikiai apibūdina itališkus skrebučius – „Bruschetta“. Artėjant pavasario šilumai ir nesibaigiantiems piknikams gamtoje, prekybos tinklas „Lidl“ siūlo išbandyti net tris gurmaniškus brusketų receptus. Beje, šis užkandis puikiai tiks ir ant Velykų stalo.

Brusketa – tai itališkas užkandis, kuomet ant skrudintos duonos riekelės viršaus dedami daržovių, sūrio, mėsos bei kiti priedai. Manoma, kad šį užkandėlių tipą pirmieji atrado ir išbandė dar XV a. gyvenę italai, tačiau maisto tyrėjų teigimu, pirmieji panašūs užkandėlių receptai buvo žinomi dar senovės graikai ir romėnai. Pasak kulinarinių to meto legendų, valgant brusketas buvo išbandoma šviežio alyvuogių aliejaus kokybė.

Būtent todėl alyvuogių aliejus iki šiol laikomas esminiu visų brusketa tipo užkandėlių ingredientu. Itin dažnai tradiciniuose brusketa receptuose galime sutikti ir pomidorus, česnaką arba svogūną, šviežius baziliko lapelius ir, žinoma, garsųjį mocarelos sūrį. Tačiau neretai sotesnėms užkandėlėms gaminti buvo naudojama ir mėsa, pavyzdžiui, vytintas kiaulienos kumpis arba vytinta dešra „Ventricina“, pažymi „Lidl“.

Nepaisant viso pasaulio gurmanų pamėgtų itališkų skrebučių variacijų, šis užkandis suteikia jį gaminantiems žmonėms daug kūrybinės laisvės ir erdvės kulinariniams eksperimentams. Pavyzdžiui, pavasariško vėjo inspiruotas užkandėles galite paruošti naudodami kepenų paštetus, užtepėles, įmantresnius sūrius, mėsą, jūros gėrybes ir skirtingais prieskoniais pagardintą alyvuogių aliejų. Be to, galite brusketa užkandėles paversti ir puikiu saldėsiu, jeigu naudosite desertinį sūrelį, šokoladinį kremą, šviežius vaisius bei uogas ar įvairius pabarstukus.

Dar daugiau įkvėpimo savo itališkų skrebučių receptams galite rasti ir užsukę į artimiausią „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvę – čia tęsiasi pirkėjų pamėgta „Deluxe“ gurmaniškų produktų linijos savaitė. Jos metu parduotuvių lentynose rasite šviežių „Taglioni“ makaronų su trumais, avokadų ir skrudintų pistacijų branduolių aliejaus, baltakojų blyškiųjų krevečių, vytinto jautienos kumpio „Black Angus Bresaola“, kiaulienos dešros „Mortadella“ ir daugelį kitų produktų.

Teminės „Deluxe“ produktų linijos savaitės metu dar neatrastų saldžių skonių galės paragauti ir desertų mėgėjai. Jų visose „Lidl“ parduotuvėse laukia citrinų skonio sūrio pyragas, valgomųjų ledų desertai, šokoladiniai pyragaičiai „Lava cake“, migdoliniai sausainiai „Macarons“, plikytos tešlos pyragaičiai bei „Tiramisu“ ir „Crème Brûlée“ skonio desertai.

 „Lidl“ kviečia išbandyti legendines brusketas – o visus joms pagaminti reikalingus produktus rasite artimiausioje prekybos tinklo parduotuvėje.

Vytinto kumpio ir mocarelos sūrio brusketos (10 užkandėlių)

Jums reikės: 1 vnt. prancūziško batono, 1 rutulėlio šviežios mocarelos, 10 gabalėlių (juostelių) „Deluxe“ prekių linijos vytinto kumpio „Prosciuto di Parma DOP“, gniužulo žalumynų (arugula, gražgarstės ir kt.) 3-4 šaukštų alyvuogių aliejaus (papildomam skoniui galite naudoti „Deluxe“ prekių linijos alyvuogių aliejų su priedais), šiek tiek balzaminio acto.

Gaminimo eiga: įkaitinkite orkaitę, groteles padėkite į aukščiausią galimą jų padėtį – jas naudosime batono riekelių skrudinimui ir sūrio lydymui. Prancūzišką batoną supjaustykite į 10 riekelių įstrižai, kad kiekvienos riekelės paviršiaus plotas būtų kuo didesnis. Riekeles išdėliokite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir alyvuogių aliejumi aptepkite riekelių paviršių; skrudinkite apie 3 minutes.

Kol riekelės skrunda, mocarelos sūrio rutulėlį supjaustykite į 10 nedidelių riekelių, jas uždėkite ant kiekvienos batono riekelės viršaus ir grąžinkite skardą atgal į orkaitę 2 minutėms. Ištraukite skardą iš orkaitės ir padėkite ant karščiui atsparaus paviršiaus, atsargiai serviravimui skirtoje lėkštėje ar ant padėklo išdėliokite prancūziško batono riekeles su švelniai išsilydžiusiu mocarelos sūriu. Tuomet ant kiekvienos brusketos riekelės uždėkite po juostelę vytinto kumpio ir šiek tiek žalumynų, lengvai apšlakstykite balzaminiu actu ir patiekite. Skanaus!

Brusketos su smidrais (12 užkandėlių)

Jums reikės: 1 vnt. prancūziško batono, maždaug 200 g smidrų (galite naudoti tiek šviežius, tiek ir „Deluxe“ prekių linijos grilyje apkeptus žaliuosius smidrus acto marinate), 300 g vynuoginių pomidorų, 100 g „Deluxe“ prekių linijos Rokforo sūrio, gniužulo laiškinių svogūnų, 1 šaukšto alyvuogių aliejaus, 3 šaukštų žaliosios citrinos sulčių, 3 skiltelių česnako, 50 g šviežių baziliko lapelių, pusė šaukštelio tarkuotos žaliosios citrinos žievelės, šiek tiek druskos ir pipirų.

Gaminimo eiga: šviežius smidrus supjaustykite 1 cm dydžio griežinėliais ir verdančiame vandenyje virkite apie 2-4 minutes, tuomet nupilkite ir kuo greičiau panardinkite smidrus į ledinio vandens dubenį, vėliau išimkite iš vandens ir nusausinkite. Jeigu naudojate marinuotus smidrus, atidžiai perskaitykite ant pakuotės nurodytas gaminimo instrukcijas.

Į didelį dubenį suberkite smidrus, per pusę perpjautus vynuoginius pomidorus, smulkiai supjaustytus arba sumaltus baziliko lapelius, smulkintus laiškinius svogūnus ir česnakus, žaliosios citrinos žieveles ir sultis, pagardinkite prieskoniais ir gerai išmaišykite.

Prancūzišką batoną supjaustykite į 12 riekelių įstrižai, kad kiekvienos riekelės paviršiaus plotas būtų kuo didesnis. Riekeles išdėliokite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir alyvuogių aliejumi aptepkite riekelių paviršių; skrudinkite apie 3 minutes. Tuomet šaukštu kabinkite smidrų ir kitų ingredientų mišinį bei tepkite ant riekelės viršaus, apibarstykite Rokforo sūrio trupiniais ir patiekite. Skanaus!

Brusketos su jautiena (15 užkandėlių)

Jums reikės: 1 vnt. prancūziško batono, 1 šaukšto alyvuogių aliejaus, 50 g sūrio užtepėlės su žalumynais, 100 g keptos jautienos (galite naudoti ir kitą jums patinkančią mėsą), 2 pomidorų, gniužulo laiškinių svogūnų, šiek tiek pipirų.

Gaminimo eiga: prancūzišką batoną supjaustykite į 15 riekelių įstrižai, kad kiekvienos riekelės paviršiaus plotas būtų kuo didesnis. Riekeles išdėliokite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir alyvuogių aliejumi aptepkite riekelių paviršių; skrudinkite apie 3 minutes.

Plonomis juostelėmis supjaustykite keptą jautieną, pomidorus bei laiškinius svogūnus. Kiekvieną prancūziško batono riekelę aptepkite sūrio užtepėle, tuomet uždėkite jautienos gabalėlį ir pabarstykite pipirais, ant viršaus uždėkite griežinėlį pomidoro ir šiek tiek laiškinių svogūnų. Skanaus! 

Itališki skrebučiai tikriems skonio gurmanams: išbandykite net tris skirtingus receptus

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Apr 2022 09:05:13 +0300
<![CDATA[Jonavos socialdemokratai meru Jonavoje nori matyti M. Sinkevičių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-socialdemokratai-meru-jonavoje-nori-matyti-m-sinkeviciu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-socialdemokratai-meru-jonavoje-nori-matyti-m-sinkeviciu Pirmą kartą Jonavos meru M.Sinkevičius tapo 2011 m. Nuo tada rajonui jis vadovavo tik su viena pertrauka – kai 2016 m. buvo pakviestas dirbti tuometinės Ūkio (dabar – Ekonomikos ir inovacijų) ministerijos ministru. 2019 m. M.Sinkevičius rinkėjų valia vėl grįžo į postą. Nuo tų pačių metu jis aktyviai veikia ir eidamas Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pareigas. 

Vadovaujant M.Sinkevičiui, rajono veidas akivaizdžiai keitėsi, pritraukta reikšmingo dydžio ES lėšų, buvo nuolat investuojama į infrastruktūros plėtrą, socialinę, sveikatos apsaugą, švietimą. Joninių slėnis, Slidinėjimo trasa, Sporto arena, renovuotas centrinis miesto stadionas, išplėtoti dviračių takai, atnaujintos mokyklos, darželiai ir kultūros sklaidos vietos, vystomas ekologiškas viešasis transportas, parama bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veiklai – tai tik nedidelė dalis kiekvieną jonavietį palietusių teigiamų pokyčių, įvykusių, kuomet miestui vadovauja M.Sinkevičius. 

Iškeltas kandidatas sako, kad ir toliau sieks, jog Jonava būtų patraukli ir gyventojui, ir svečiui: „Atrodo, tiek daug visko padaryta, tačiau gyvenimas yra labai dinamiškas, keičiasi aplinkybės, keičiasi mūsų poreikiai. Artėjančiuose rinkimuose drauge su kolegomis pasiūlysime programą, kuri numatys tolesnį Jonavos vystymąsi, įvairių sričių plėtrą ir stiprinimą. Šiandien labiausiai galvoju apie tai, kad būtų iki galo išpildytas gyventojams duotas pažadas – pastatyti baseiną. Šiuo metu jau vyksta įrengimo darbai, tad iki metų pabaigos, jei tik neįvyks nenumatytų aplinkybių, galėsime  išbandyti modernaus Jonavos baseino gylį“. 

 

LSDP Jonavos raj. skyriaus informacija
A. Reipos nuotr.  
Politinė reklama. Bus apmokėta iš einamosios LSDP Jonavos raj. skyriaus sąskaitos

 

 

Jonavos socialdemokratai meru Jonavoje nori matyti M. Sinkevičių

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 05 Apr 2022 10:33:51 +0300
<![CDATA[Akį traukiantys juodi margučiai – lengvai ir tvariai: kiaušiniams dažyti naudokite natūralias priemones iš gamtos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aki-traukiantys-juodi-marguciai-lengvai-ir-tvariai-kiausiniams-dazyti-naudokite-naturalias-priemones-is-gamtos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aki-traukiantys-juodi-marguciai-lengvai-ir-tvariai-kiausiniams-dazyti-naudokite-naturalias-priemones-is-gamtos Velykos – daug kūrybinės energijos reikalaujanti tradicinė šventė, todėl šiemet į pasiruošimą jai pažiūrėkite kiek išradingiau bei tvariau. Pavyzdžiui, pusryčių stalą puoškite neįprastų spalvų margučiais – juodais. Prekybos tinklas „Lidl“ ragina pirkėjus rinktis laisvai ar ant kraiko laikomų vištų kiaušinius ir juos dažyti naudojant natūralias priemones iš gamtos.

Ne paslaptis, kad kiaušinių dažymas svogūnų lukštais ir žolelėmis yra vienas populiariausių marginimo būdų Lietuvoje. Žali kiaušiniai yra apdengiami sudrėkintomis žolelėmis, kad geriau priliptų, ir stipriai surišami nedideliame marlės ar moteriškų pėdkelnių gabalėlyje. Tuomet kiaušiniai yra panardinami į svogūnų lukštų pripildytą puodą ir verdami tol, kol pasiekia norimą išvirimo lygį, o vėliau yra atsargiai išgriebiami iš puodo ir išvyniojami – tokiu būdu atsiskleidžia įmantrūs pavasario raštai ir sodriai oranžinė, ruda bei raudona spalvos.

Tačiau norėdami ant savo Velykų stalo matyti daugiau spalvų, lietuviai vis dažniau eksperimentuoja ir su kitomis natūraliomis kiaušinių marginimo priemonėmis, kurias nesunkiai randa savo namų virtuvėje arba įsigyja artimiausioje „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvėje.

Juodi margučiai – ne vienas būdas spalvai išgauti

Daugelis lietuvių žino, kad raudonasis kopūstas margučius gali nudažyti sodriai mėlyna jūros spalva, burokėliai – raudona, o geltonieji obuoliai bei pankoliai – sodriai žemiška žalia spalva. Tačiau kas pasakė, kad per Velykas margučiai turi būti puošiami tik ryškiomis ir vaivorykštę primenančiomis spalvomis? Prekybos tinklas „Lidl“ siūlo išbandyti net keturis natūralius juodų margučių dažus, kurie puikiai tiks dažyti rudo ar dėmėto lukšto kiaušinius bei į jūsų šventę atneš dar nematytų kūrybiškumo vėjų.

Medžio žievė. Įvairūs augalai, jų šaknys, lapeliai, stiebai ir žiedai nuo seno naudojami audiniams dažyti, tačiau tam tikros augalų dalys gali pasitarnauti ir marginant kiaušinius Velykoms. Sakoma, kad visa medžio galia slypi jo žievėje, o spalvos taip pat, todėl ąžuolo, riešutmedžio ar juodalksnio žievę naudokite dažydami margučius juoda spalva.

Keliaudami po mišką arba parką susiraskite nuvirtusį medį ar nulūžusią jo šaką ir nulupkite didelę saują žievių, grįžę namo žieves gausiai užpilkite vandeniu ir leiskite užvirti. Jau išvirtus kiaušinius nuovire laikykite nuo 30 min. iki 1-2 valandų arba netgi per naktį – tokiu būdu naudodami tą pačią tradicinę priemonę galite išgauti net kelias skirtingas juodos spalvos variacijas.

Šeivamedžio uogos. Gamtoje slypi ne viena natūralaus kiaušinių marginimo paslaptis, tad juodą margučių spalvą galima išgauti taip pat keliais skirtingais būdais. Išvirkite tirštą šeivamedžio uogų (galite naudoti tiek šaldytas uogas, tiek uogienę) nuovirą ir jame panardinkite jau išvirtus kiaušinius. Laikykite per naktį, kad spalva būtų ryškesnė, o įvairiems raštams išgauti kiaušinius papildomai apsukite lipnia juostele, apriškite siūlu ar įmaukite į kojinę.

Kinrožės žiedai. Juoda spalva velykiniai kiaušiniai nusidažys net tuomet, jeigu dažymui naudosite visai ne juodos spalvos natūralias priemones, pavyzdžiui, džiovintus kinrožės žiedus. Ketvirtį puodelio džiovintų kinrožės žiedlapių sudėkite į puodą ir užpilkite 2 puodeliais verdančio vandens. Leiskite nuovirui prisitraukti, jį nukoškite ir žiedus išmeskite, o vietoje jų į puodą sudėkite jau išvirusius kiaušinius. Laikykite pernakt ir išimkite Velykų rytą, nuplaukite po tekančiu vandeniu ir leiskite nudžiūti.

Aktyvuota anglis. Nenusiminkite, jeigu Velykų išvakarėse po ranka neturite nei vieno aukščiau minėto natūralių dažų varianto – savo namų vaistinėlėje paieškokite aktyvuotos anglies tablečių. Kadangi jos saugios naudoti žmonėms, aktyvuotą anglį galite drąsiai naudoti ir juodų kiaušinių dažymui. Trečdalį puodelio aktyvuotos anglies užpilkite vandeniu, užvirkite ir leiskite burbuliuoti apie 10 minučių. Tuomet į nuovirą atsargiai panardinkite kiaušinius ir laikykite šaldytuve iki būsite pasiruošę juos valgyti.

„Lidl“ atkreipia dėmesį į tai, kad margučių spalvos bus sodresnės, jeigu juos mirkysite spalvą suteikiančiame nuovire su šiek tiek acto; maišykite tokiu santykiu – 2 šaukštai acto kiekvienam litrui nuoviro.

Natūralioms spalvoms – ekologiški kiaušiniai

Nenustebkite, kai tikėjęsi iš puodo su nuoviru ištraukti vienos spalvos kiaušinius, Velykų rytą išvysite visai kitokį vaizdą. Galutinė margučio spalva dažant natūraliomis priemonėmis priklauso ne tik nuo nuoviro stiprumo, bet ir paties kiaušinio lukšto spalvos. Pavyzdžiui, ąžuolo žievės nuovire šviesaus lukšto kiaušinių spalva bus ryškesnė, o tamsesnio lukšto kiaušinis pasipuoš sodresniu ir tamsesniu atspalviu.

Visgi, kur kas svarbiau nei kiaušinių lukšto spalva yra dedeklių vištų laikymo sąlygos, pažymi prekybos tinklas, tad kiaušinius verčiau rinkitės ne pagal spalvą, o galvodami apie gyvūnų gerovę. Norėdami sužinoti, kokiomis sąlygomis laikomos kiaušinius sudėjusios vištos, atkreipkite dėmesį į ant kiaušinių esančio kodo pirmąjį skaitmenį. 0 reiškia tai, kad vištos yra laikomos ekologiškame ūkyje; 1 žymi laisvai laikomų vištų kiaušinius; 2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušinius; 3 žymi narvuose laikomų vištų kiaušinius. Vištų laikymo būdą taip pat galima rasti tiesiog ant kiaušinių pakuotės.

Tvarioms Velykoms „Lidl“ rekomenduoja rinktis tik laisvai arba ant kraiko laikomų vištų kiaušinius. Dar geresnis pasirinkimas šventiniams pusryčiams – ekologiški kiaušiniai, kuriuos dedančios vištos laikomos geriausiomis sąlygomis. O margindami tokius kiaušinius natūraliais dažais šventes sutiksite išties tvariau.

,,LIDL" inf.

Akį traukiantys juodi margučiai – lengvai ir tvariai: kiaušiniams dažyti naudokite natūralias priemones iš gamtos

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 05 Apr 2022 09:48:27 +0300
<![CDATA[Velykiniai pusryčiai be klaidų: kaip išvirti tobulą kiaušinį?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/velykiniai-pusryciai-be-klaidu-kaip-isvirti-tobula-kiausini https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/velykiniai-pusryciai-be-klaidu-kaip-isvirti-tobula-kiausini Ruošiantis sutikti Velykas būtina suprasti, kad vieno tobulo šventinio recepto nėra, todėl kone kiekviena šeima turi skirtingas velykines tradicijas. Pavyzdžiui, kokiu būdu yra marginami kiaušiniai, ar kuris šeimos narys pirmasis renkasi ir daužia savo margutį. Be to, čia galioja ir skirtingos kulinarinės tradicijos, o viena svarbiausių – kokio virimo lygio kiaušinius ruošti bei kiek laiko reikėtų juos virti?

Prekybos tinklas „Lidl“ pažymi, kad norintys valgyti margučius, po kurio lukštu slepiasi auksinės spalvos skystas trynys, kiaušinius turėtų virti apie 6-7 minutes. Mėgstantys valgyti kiek kietesnius kiaušinius turėtų laikmatyje nustatyti 7-9 minučių skambutį – tuomet kiaušinio trynys nebūna skystas, tačiau pakankamai minkštas ir švelnus.

Žinoma, norintys kietai virtų margučių, kurie galėtų atlaikyti visus daužymosi kiaušiniais raundus, juos turėtų virti apie 10-12 minučių, priklausomai nuo dydžio. Jeigu margučius verdate svogūnų lukštuose, būkite atidūs ir žinokite tikslų į puodą įdėtų kiaušinių skaičių – pervirtų kiaušinių tryniai apsigaubia žalsva plutele ir tampa „guminiai“.

Kiaušinių virimo triukai

Nepaisant to, kokio stiprumo margučius renkatės, visų tipų kiaušinių virimui galioja tam tikros kulinarinės taisyklės, pažymi „Lidl“ ir priduria, kad laikantis jų būsite tikri, kad velykiniai pusryčiai atneš geriausią įmanomą rezultatą.

Pirmasis triukas leidžia atpažinti pačius šviežiausius kiaušinius ir atskirti juos nuo seniausių. Į permatomą dubenį, stiklinę ar puodą įpilkite vėsaus vandens, kad kiaušiniai būtų pilnai apsemti ir galėtų laisvai plūduriuoti. Į vandenį įdėtas šviežias kiaušinis kaip mat nusės ant dugno ir gulės ant šono, prieš savaitę padėtas kiaušinis taip pat nusės ant dugno, tačiau viena kiaušinio pusė bus šiek tiek atkilusi. Jeigu kiaušinis yra maždaug trijų savaičių senumo, jis lies indo dugną, bet negulės ant šono, o bus vertikalus; jeigu kiaušinis plūduriuoja vandens paviršiuje, jį išmeskite ir nenaudokite maistui gaminti.

Antra, į virimui paruoštą didelį puodą dėkite tik tiek kiaušinių, kad jie ant dugno nusėstų vienu lygiu, t.y., kad kiaušiniai nebūtų vienas ant kito, o liestųsi tik šonais. Tokiu būdu velykiniai kiaušiniai išvirs greičiau ir tolygiau bei jų lukštas nesuskils.

Pasinaudokite ir dar vienu patarimu – vos išvirusius kiaušinius panardinkite į šalto vandens vonelę su ledukais. Tai padės jums atvėsinti kiaušinius iki kambario temperatūros ir jie nepervirs. „Lidl“ primena, kad į šalto vandens dubenį sudėti kiaušiniai geriau lupasi, todėl Velykų rytą galėsite mėgautis greitesniais ir skalsesniais pusryčiais

Pabodęs virtas kiaušinis – su kuo derinti?

Jokie kiaušinių virimo Velykoms nesvarbūs, jeigu bent vienas jūsų šeimos narys sakosi nemėgstąs jų valgyti. Tačiau čia nereikia nusiminti, kadangi universaliam virtų kiaušinių skoniui nesunku atrasti naujų kulinarinių palydovų. Vietoj to, kad bandytumėte šeimynykščiui įsiūlyti įprastą kiaušinių, majonezo ir juodos duonos su sviestu derinį, Velykų stalą nuklokite įvairiomis užtepėlėmis bei pagardais.

Pavyzdžiui, virimo metu suskilusį kiaušinį „Lidl“ pataria sunaudoti ruošiant majonezo, sūrio ir česnakų užtepą, kuris puikiai dera su kepta duona ar paprastu skrebučiu bei įvairiais žalumynais. Jeigu nenorite gaminti užkandėlių patys, rinkitės visose „Lidl“ parduotuvėse siūlomas pikantiškas užtepėles ir gurmaniškus pagardus – baravykų ir baklažanų užtepėlę bei paštetų rinkinį iš populiaraus „Deluxe“ prekių linijos asortimento arba „Chef select“ avinžirnių užtepėlę bei „Buga‘s“ prekės ženklo svogūnų ir granatų čatnį iš nuolatinio „Lidl“ asortimento.

Velykiniai pusryčiai be klaidų: kaip išvirti tobulą kiaušinį?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 04 Apr 2022 10:13:17 +0300
<![CDATA[Kova su brokoliais įgauna pagreitį: siūloma papildyti vadinamąjį ES invazinių rūšių sąrašą šiuo augalu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kova-su-brokoliais-igauna-pagreiti-siuloma-papildyti-vadinamaji-es-invaziniu-rusiu-sarasa-siuo-augalu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kova-su-brokoliais-igauna-pagreiti-siuloma-papildyti-vadinamaji-es-invaziniu-rusiu-sarasa-siuo-augalu Natūralioje Lietuvos gamtoje ir gyventojų daržuose gebėjęs prisitaikyti ir konkuruoti su vietinėmis rūšimis, tokiomis kaip kopūstai, morkos ar svogūnai, brokolis daro neigiamą įtaką mūsų vietiniam racionui, todėl siūlome šį augalą įtraukti į ES invazinių rūšių sąrašą.

Sunku prognozuoti, koks galėtų būti neigiamas poveikis biologinei įvairovei ir vaikų apetitui brokoliams pradėjus sparčiau plisti, bet akivaizdu, kad būtų ženklus, todėl, kažkieno liūdesiui ar džiaugsmui, rengiame Lietuvos poziciją, pagal kurią bus balsuojama EK organizuojamame Invazinių rūšių komiteto posėdyje.

Visas suinteresuotas grupes kviečiame išsakyti savo nuomonę el. paštu balandzio1@am.lt.

 

Kova su brokoliais įgauna pagreitį: siūloma papildyti vadinamąjį ES invazinių rūšių sąrašą šiuo augalu

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 01 Apr 2022 09:54:20 +0300
<![CDATA[Palikti nereikia padėti!]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/palikti-nereikia-padeti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/palikti-nereikia-padeti „Palikti nereikia padėti“ — ar žinote kur teisingai padėti kablelį šiame sakinyje, kai kalbame apie paukščių jauniklius? Dažnai radus dar jauną, tik apsiplunksnavusį paukštelį, bandome jam padėti, bet ar iš tikrųjų mūsų pagalba jam reikalinga? Dėl nežinojimo manome, jog darome gerą darbą, tačiau gamtos pasaulis surėdytas kitaip ir žmogaus įsikišimas dažnu atveju tampa beprasmės paukščio mirties priežastimi.  

Šiemet, kaip ir kasmet, pavasarį iš žiemojimo vietų sugrįžta galybė sparnuočių, kuriems atbundantis pavasaris — poravimosi ir veisimosi metas. Daugelis iš jų renkasi miškingas vietoves, o kai kurie glaudžiasi arčiau žmogaus, miestų parkuose. Buvusi šilta žiema pastebimai paankstino paukščių perėjimo sezono pradžią. Pavasarėjant sulauksime ir lizdus palikusių jauniklių, kurie dar tik mokysis skraidyti ir ieškoti saugių vietų pasislėpti. Lietuvos zoologijos sodo paukščių skyriaus specialistai dalijasi patarimais kaip reikėtų elgtis radus mažąjį sparnuotį gamtoje. 

Pastebėjus nevikriai skraidantį, bet jau plunksnuotą paukščiuką, kuris nėra sužalotas, tiesiog palikite jį ten, kur radote. Imti ir įkelti į medžio ar krūmo šakas, derėtų tik tuo atveju, jei jam gresia pavojus — arti matyti plėšrūs gyvūnai, atakuoja varniniai paukščiai ar jis yra atviroje vietoje — ant šaligatvio, važiuojamoje kelio dalyje. Nepamirškite, jog tėvai tikrai bus netoliese ir, kai pasišalinsite, jaunikliu pasirūpins. Tačiau, jei rastas jauniklis dar mažai plunksnuotas, kūną dengia pūkai, yra plikų vietų, silpnai laikosi ant kojų - tokį paukštelį derėtų mėginti grąžinti į lizdą, kuris yra kažkur netoliese. Svarbu paminėti, jog nepatartina to daryti su pelėdų ar varnų jaunikliais. Netoli esantys mažylio tėvai gali pulti žmogų, besikėsinantį paimti jų jauniklį. Varnos ypač atkakliai gina savo neskraidančius jauniklius ir gali atakuoti žmogų iki fizinio kontakto, tai yra normalus šių paukščių elgesys. Jei randate lizdą su iškritusiais, dar neplunksnuotais ar mažai plunksnuotais jaunikliais, patartina rasti nedidelę kartoninę dėžutę, surinkti lizdo likučius, sudėti paukščiukus ir įkeltį į saugią vietą medyje ar krūmuose šalia radimo vietos. Pasišalinus žmogui, alkani jaunikliai skleidžiamais garsais prisikvies tėvus jų maitinti. Niekas geriau nepasirūpins paukščiukais nei jų tėvai. Jie dar ilgai mokys savo jauniklius, kaip rasti tinkamo maisto, saugotis nuo tykančių pavojų, rasti tinkamų vietų slėptis ir nakvoti.  

Džiugios ir ankstyvos pavasario permainos vyksta ir Lietuvos zoologijos sode. Čia gyvenantys Didieji apuokai ūbauti ir duobutes lizdavietėms kasti pradėjo dar sausio mėnesio pradžioje. Ankstyvi buvo ir pirmieji sudėti kiaušiniai — vasario 19 dieną. Dažniausiai šie paukščiai kiaušinius pradeda dėti kovo mėnesio pradžioje. Nuo jų neatsilieka ir naminės pelėdos, gyvenančios Lietuvos zoologijos sodo teritorijoje esančiame seno ąžuolo uokse. Šiemet jos džiugina kaip niekad gausia pelėdžiukų vada, jų išskilo net 5! Paukščių specialistai mano, jog naminės pelėdos kiaušinius savo uokse sudėjo dar sausio pradžioje. Šiuo metu mažyliai — 2 mėnesių amžiaus. Pelėdžiukai neįprastai anksti paliko savo lizdą ir smalsiai leidžia laiką Lietuvos zoologijos sodo prieigose.  

Nepamirškite, jog paukščių jaunikliai turi savo tėvus, kurie beatodairiškai jais rūpinasi. Visada, radus jauną paukščiuką, gerai pagalvokite, kokie Jūsų veiksmai tikrai jam padėtų. Paukščių jauniklių išsiritimas — natūralaus gyvenimo ciklo pradžia, kuri ne visada būna lengva — pasitaiko ir iššūkių, tačiau viską turėtų spręsti natūralūs gamtos dėsniai, o ne žmogaus ranka. Palikti, nereikia padėti — štai kur reikia dėti skyrybos ženklą. Geriausia, ką galite padaryti norėdami padėti paukščių jaunikliams — tiesiog palikti juos ten, kur radote ir leisti jų tėvams jais tinkamai pasirūpinti.  

Palikti nereikia padėti!

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 01 Apr 2022 09:44:38 +0300
<![CDATA[Ukrainietė Alina: „Tikiu, kad visi karo vaikai greitai galės grįžti į savo gimtinę“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ukrainiete-alina-tikiu-kad-visi-karo-vaikai-greitai-gales-grizti-i-savo-gimtine https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ukrainiete-alina-tikiu-kad-visi-karo-vaikai-greitai-gales-grizti-i-savo-gimtine Alina D. karo apimtą šalį paliko su penkiais vaikais. Iš Zaporižės į Lietuvą keliavo su pusantrų metų sūneliu Artūru, devynerių Kirilu bei savo trim nepilnamečiais broliais, kurių globėja tapo anksti mirus tėvams: Romanu (14 m.), Vladiku (15 m.) ir Aleksandru (16 m.). Svetingų raseiniškių namuose su gausia šeima prisiglaudusi 32-ejų metų moteris sako, kad nėra nieko geriau už ramų dangų, kurį mato jau dvi savaites, bet tiki, kad rugsėjį jos vaikai sėdės savo mokyklos suole gimtojoje Ukrainoje: „Vos tik sužinosime, kad karas baigėsi – keliausime namo. Tikiu, kad visi karo vaikai greitai galės grįžti į savo gimtinę.“

 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba dalijasi Alinos šeimos istorija ir kviečia geriau pažinti karo atgintas šeimas, būti itin atidiems ir jautriems visiems mūsų šalyje esantiems vaikams iš karo zonos.

Stengiasi nukreipti vaikų mintis nuo karo

 

Penkių vaikų mama ir globėja sako, kad vaikai jau mažiau krūpčioja išgirdę stipresnį garsą, bet atsiriboti nuo informacijos apie karą nėra lengva: vyresnieji berniukai palaiko ryšį su gimtinėje likusiais bendraamžiais, seka naujienas internetu. „Pažintis su nauja kultūra, laisvalaikio veiklos, net lietuvių kalbos pamokos – visa tai labai padeda juos nukreipti nuo slogių minčių“, – įsitikinusi pašnekovė.

 

Keturi berniukai jau mokosi Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinėje mokykloje. Jie geri moksleiviai. Žinoma, Lietuvoje jiems sudėtingiau dėl kalbos barjero ir prireikia didesnio mokytojų dėmesio. Moteris tiki, kad ši situacija laikina, jie visi tiki greita karo baigtimi.

 

O šiuo metu Alinai rūpi, kad dėl patirtų išgyvenimų vaikai neprarastų susidomėjimo mokslu ir gyventų kiek galima įprastesnį jaunam žmogui gyvenimą. Nors iki vasaros atostogų liko nedaug ­– lankytų mokyklą, susirastų draugų. Visi berniukai sportiški, savo šalyje lankė sporto mokyklas. Pamažu veiklų atranda ir Raseiniuose.

 

Vaikus palaiko šalį ginantis treneris

 

Ypatingas Alinos rūpestis ­– sporte daug pasiekęs šešiolikmetis Aleksandras. Jis ne vienų  svarbių varžybų nugalėtojas, savo šalies jaunių bokso rinktinės narys. Jo treneris Artur Beladze šiandien su ginklu rankose gina šalį, bet neužmiršta ir gabiausių savo vaikinų. Alina džiaugiasi, kad treneris randa būdų susisiekti su Aleksandru, skatina jį nenuleisti rankų, nes tokio lygio sportininkui pusmetis be ringo yra pražūtingas.

 

Raseiniuose tinkamų sąlygų gabiam boksininkui treniruotis nerado. Šeimą priglaudę raseiniškiai susisiekė su padėti galinčiu treneriu Tauragėje Giedriumi Vaištaru. Pirmosios treniruotės nepaliko abejingų vaikino profesionalumui ir atkaklumui. Šeštadienį jis jau dalyvaus draugiškose varžybose Telšiuose. Treneris pasisiūlė po dvi valandas trunkančių užsiėmimų Aleksandrą kaskart parvežti į laikinus namus Raseiniuose, kad atstumas netaptų kliūtimi toliau sportuoti. 

 

Pats Aleksandras neslepia, kad yra kovotojas ne tik bokso ringe, jis dažnai drąsina visa šeimą. Vaikinas sako, kad jeigu dalyvaus svarbiose varžybose, būtinai laimės ir tuomet neš dvi vėliavas: Lietuvos ir Ukrainos.

 

Lietuvą tik pradeda pažinti

 

Apie mūsų šalį ukrainiečių šeima žinojo nedaug. Iš Ukrainos irgi nei karto nebuvo toliau išvykę. Alina su vyru planavo pakeliauti, kai mažieji paūgės. Todėl sako, kad kelionė buvo dvigubai baugi: ir likti savo šalyje negalėjo, ir išvykti į nežinią buvo sunku.

 

Nuo karo bėgančios šeimos kelionė iki Lietuvos truko penkias paras. Paskutiniu pabėgėlius gabenusiu traukiniu iš Zaporižės jie atvyko iki Lvivo, o iš ten – į Lenkijos sostinę. Varšuvoje sėdo į pirmą pasitaikiusį karo pabėgėliams skirtą autobusą ir taip atsidūrė Lietuvoje, mažame Žemaitijos miestelyje. Visų kelionės vargų jie nebenori prisiminti.

 

Tik patekę į Raseinius, internete vyresnieji vaikai ieškojo informacijos apie vietovę ir nustebo, koks tai mažas miestelis. Ukrainos miestai milijoniniai, gimtojoje Zaporižėje nuo vieno miesto galo iki kito – 50-ies kilometrų atstumas, tuo tarpu Raseiniuose bet kurį tašką galima pasiekti pėstute per kelias minutes.

 

Šalį ir žmones jie tik pradeda pažinti, bet jau žino apie lietuvių gerumą – girdėjo apie karo vaikais pasirengusias rūpintis šeimas. Alina galvoja, kad čia didelės pagalbos nereikės, nes karas labai sutelkė ukrainiečius, ir jeigu vaikas atvyko į Lietuvą ne su savo mama, tai jį tikrai atlydėjo kiti artimieji.  

 

Padėdami ukrainiečiams keičiamės ir mes

 

Šeimą globojanti Reda Laurynaitė pastebi ukrainiečių šeimos kuklumą. Ji atsitiktinai sužinojo apie su penkiais vaikais pabėgėliams skirtame bendrabutyje Raseiniuose gyvenančią moterį. Ne iš karto ją pavyko pasikviesti į pabėgėliams šeimos paruoštą būstą. Ukrainietė baiminosi, kad būrys vaikų ir neramus mažylis sukels žmonėms rūpesčių. Bet patys vaikai įkalbėjo Aliną.

 

Redą sujaudino vieno iš vaikų jai įteikta dovana pažinčiai – trys grivinos: „Paaiškino, kad tokia jų tradicija ir grivinos man atneš laimę. Saugiai pinigėlius padėjau, lauksime karo pabaigos. Tai bus didžiausia laimė“. Reda sako, kad tokių jautrių, dvasingų vaikų ne kasdien sutinka. Džiaugiasi, kad pastarojo mėnesio įvykiai paveikė ir mūsų šalies jaunus žmones, mato daug gražių pavyzdžių: jaunimas savanoriauja, renka paramą pabėgėliams.

 

Tik išgirdę apie įvykius Ukrainoje, R. Laurynaitė, jos jau savarankiški vaikai, brolio Vaido šeima ir jų tėvukas tarėsi, ką jie gali padaryti šioje situacijoje. „Nutarėm registruotis iniciatyvos „Stiprūs kartu“ portale. Bet nespėjome sulaukti žinių, o Alina su vaikais jau gyveno pas mus. Taip jau susiklostė. Sukūrėme jiems jaukų lizdelį, kad jaustųsi kaip namie, su dukra Ema pasikeisdamos vežiojame Aleksandrą į treniruotes, pažįstame vieni kitus ir draugaujame“, – pasakoja Reda. 

 

Bet didžiausias geradarys ukrainiečių šeimai yra R. Laurynaitės 82-ejų tėtis Edmundas. Karo pabėgėliai gyvena šio senjoro namo antrame aukšte, o pirmame veikia šeimos kepyklėlė. Šilta duona ir bandelės kasryt keliauja ant penkių nuo karo baisumų išsigelbėjusių vaikų pusryčių stalo.

 

Iš viso Lietuvą pasiekė daugiau nei 36 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, tarp jų 950 vaikų atvyko be tėvų.

 

Nuotraukoje: Ukrainiečių šeima.

Ukrainietė Alina: „Tikiu, kad visi karo vaikai greitai galės grįžti į savo gimtinę“

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 31 Mar 2022 09:26:02 +0300