Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Ką padovanoti žmogui, kuris aktyviai naudojasi socialiniais tinklais?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-padovanoti-zmogui-kuris-aktyviai-naudojasi-socialiniais-tinklais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-padovanoti-zmogui-kuris-aktyviai-naudojasi-socialiniais-tinklais Ausinukai

Net jei galvojate, kad jau seniai rinkoje atsiradę prietaisai yra nuvalkiotas pasirinkimas dovanai, vertėtų permąstyti šią idėją. Iš tiesų, žmogui, kuris nėra išbandęs belaidžių ausinukų, tai būtų vienas puikiausių atradimų, kuris dar ir atsieitų šiek tiek pigiau nei investicija į ausines. Tuo atveju, jeigu Jūsų artimas žmogus labai daug keliauja, skuba, bet ir nori praleisti savo laiką turiningai išnaudodamas technologijas ir įvairias medijas, rinkitės šį variantą. Su kokybiškais ausinukais bus įmanoma tiek stebėti įvairius socialinių tinklų platybėse atsirandančius video, tiek klausytis įkvepiančių tinklalaidžių. 

Telefonų dėklai

Tai - paprastas, bet užtikrintas pasirinkimas. Telefonų dėklai išpildo savo praktinį tikslą - apsaugoti išmanųjį nuo dužimo ir įbrėžimų. Nesvarbu, ar tai dėklai nugarėlės ar atverčiamieji vienetai, abu turi savo pliusų. Jei galvojate, jog draugui reikia daugiau išmaniųjų funkcijų ir papildomos apsaugos, rinkitės antrąjį variantą. Kita vertus, paprasto dėkliuko tikrai turėtų pakakti. Vertėtų atsižvelgti ir į medžiagą. Pavyzdžiui, telefonų dėklai, kurie yra pagaminti iš silikono yra vienas dažniausių pasirinkimų dėl malonios tekstūros ir lengvumo. Galite savo pažįstamą nustebinti ir su turbūt negirdėta inovacija - išrinkite aksesuarą atsparų vandeniui. Tai be galo praktiškas pasirinkimas, mėgstantiems vandens sportą ar žvejybą. Kalbant apie dizainą atsižvelkite į sukaktuvininko asmenybę - juk vieniems labiau patinka minimalistiniai balti aksesuarai, kurie dera prie visko, o kitiems aktualu gauti spalvingą ir ryškų aksesuarą, kuris išsiskirs iš minios.

Telefono laikikliai

Nors didelė dalis mūsų kai kurių inovacijų prisibijo dėl prie jų “prikabintų etikečių”, nereikėtų jomis vadovautis, kol pats nepabandei tos naujovės. Šiuo atveju, telefono laikikliai neretai asocijuojasi su nesibaigiančių asmenukių darymu visur ir visada. Žinoma, šis telefono priedas iš esmės ir yra tam skirtas, tačiau tai nėra vienintelis įžvelgiamas privalumas. Telefono laikiklis patiks tiek tiems, kuriems norisi stabilesnio išmaniojo fotografuojantis, tiek tiems, kurie nori patogiai ir ramiai paskaityti naujienas ar net pažiūrėti serialus kelionių metu. Būtent telefono laikiklis, kuris daugumai patampa kaip saugumo garantas, jog išmanusis yra šalia, yra puiki dovana suteikianti visapusį komfortą.

Išorinės baterijos

Tiems, kurie dienos metu socialiniuose tinkluose praleidžia nemažai laiko, telefoną krauti reikia tikrai gana dažnai. Beskubant ar išvykus į trumpą išvyką pravartu su savimi turėti išorinę bateriją, kuri padės išvengti nepatogumų ir leis toliau naršyti. Tai - labai praktiška dovana, kuria nudžiuginsite jos neturinčius draugus.

Daugiau informacijos apie telefonų dėklus, platų jų asortimentą bei įvairius telefono priedus rasite užsukę internetu TavoTel.lt.

Ką padovanoti žmogui, kuris aktyviai naudojasi socialiniais tinklais?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Oct 2021 11:54:47 +0300
<![CDATA[Psichologė: ,,Vaikas turi teisę į poilsį ne tik vasarą“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-vaikas-turi-teise-i-poilsi-ne-tik-vasara https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-vaikas-turi-teise-i-poilsi-ne-tik-vasara Vaikas turi teisę ir mokytis, ir pailsėti. Dar iki prasidedant mokslo metams dažnoje šeimoje nusprendžiama, kuo vaikai užsiims laisvalaikiu. Kaip pastebi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Jūratė Marcinkevičienė, neretai iš karto po pamokų vaikai vežami į būrelius, kurie ne visada yra poilsis, arba apiberiami klausimais: ,,kada paruoši pamokas, ar susiradai pratybas rytojui, daiktus būreliui“, ir pan. O gal reikėtų pirmiausia pagalvoti, ar vaikas nepavargo ir kaip jam geriausia pailsėti?  

Svarbu girdėti, ką vaikas ,,transliuoja“  

,,Jeigu vaikas, atrodytų, ,,nieko neveikia“, tėvai skuba jį pamokyti: užsiimk kuo nors, neslampinėk, susitvarkyk, jeigu neturi ką veikti, išvesk šunį. Ar vaikui tai poilsis? Reikėtų paklausti, kaip jis nori ilsėtis. Vienam poilsis yra pagulinėjimas, spalvinimas – veikla, kuri nereikalauja protinio ir fizinio įsitempimo. Pasiūlymas išvesti šunį – jei vaikas taip atitrūks nuo ,,darbinių“ minčių, tai poilsis, bet jeigu jis po kūno kultūros pamokos – vargu, ar pasivaikščiojimas su šuniuku bus poilsis“, – svarsto psichologė. 

Pasak jos, suaugusieji gali matyti „nieko neveikimą“, o vaikui „panirimas“ į save leidžia pailsėti psichikai. Negalima ignoruoti vaiko sakymo, kad pavargo. Blogiausia atsakyti: ,,nuo ko pavargai, juk tik trys pamokos buvo, ir tai ne matematika“. ,,Taip vaikas sumenkinamas. Gal jis pavargo klausydamas mokytojos,  nesuprato, kas dėstyta. Kiekvienas vaikas savaip pakelia fizinį, protinį ir emocinį krūvį. Kas suaugusiam lengva, vaikui gali būti sunku – net pramogų vietose matome ,,besispyriojančius“ net paaugusius vaikus, informacijos gausa vaiką vargina“,  pastebi J. Marcinkevičienė. 

Anot pašnekovės, mažesni vaikai, darželinukai, nemoka žodžiais išsakyti nuovargio ir jo priežasčių. Darželyje juk taip pat vyksta intensyvus ugdymo procesas, nesvarbu, kad tai vyksta per žaidimą. Vaikas mokomas raidžių, mintinai mokosi eilėraščių, sportuoja, visą dieną leidžia bendraamžių būryje, kur nuolat reikia prisitaikyti ir bendrauti, o mažyliui tai yra darbas.  

,,Mažylį reikia stebėti – kodėl irzlus ar mieguistas, ir iš to daryti išvadas: gal vaiką panešioti ar leisti pabūti vienam, o ne po darželio skubinti į anglų kalbos pamokėlę ar baseiną. Vyresni vaikai moka išsakyti nuovargį, pasirinkti poilsio būdą: pagulinėti, panaršyti internete, gal pasigaminti mėgstamą patiekalą, t.y. užsiimti tuo, kas nereikalauja įtampos“, – sako psichologė. 

Ar būreliai – tai poilsis?  

Psichologė pabrėžia, kad būreliai vaikui ne visada yra poilsis, nes čia irgi tenka mokytis, įtempti protą ir fizines jėgas. ,,Būreliai – veiklos keitimas, čia nėra namų darbų (ne visada), nėra vertinimų (taip pat ne visada). Yra intensyvios popamokinės veiklos: muzikos pamokos, šokiai, sportas, kur reikia rezultatų. Tai vertinčiau kaip aktyvų laisvalaikį. Jeigu vaikas patenkintas, ,,pravėdina“ galvą, vadinčiau poilsiu nuo kitos veiklos, pvz. mokyklos, bet reikia atsižvelgti, ar vaikui ši veikla pareiga, ar malonumas. Negalima jo versti ,,ilsėtis“, kaip jam nemalonu. Ypač blogai, kai tėvai taip realizuoja save: vaikas nori šokti, o tėvas verčia lankyti boksą. Taip tėvai turi lūkesčių, ignoruodami vaiko savitumą, jis to būrelio lankymą mato kaip pareigą, bijo nuvilti tėvus. Tėvai turi matyti vaiko savastį, pvz. judriam vaikui didesnį malonumą teiks sportas, galimybė „išsikrauti“ fiziškai nei piešimas“, – užsimena J. Marcinkevičienė.  

Iš nuobodžiavimo kyla kūrybiškumas 

Psichologė siūlo kūrybiškai žvelgti į vaiko nuobodžiavimą, kai jo nedomina būreliai, kai mažesnieji vaikai ignoruoja, tėvų manymu, net itin gerus žaislus. Iš nuobodulio kyla kūrybiškumas. ,,Suaugęs žmogus pasakojo apie vaikystę kaime pas senelius, kur buvo nuobodu, nes su vaiku užsiimti jie neturėjo laiko. Vaiką jie tik daug kur vesdavosi kartu, t.y. užtikrino jam fizinį saugumą, bet ne edukacijas. Taip dešimtmetis berniukas iš medžio žievių susigalvojo daryti laivelius, juos plukdė veršelių girdykloje, pastatė tvorelę prie serbentų, kad šie nelinktų. Nuobodžiaujantis vaikas pasirausė senoje dėžėje ir rado senelio laikų knygą su neregėtu užrašu ,,Elementorius“, dar įdomiau buvo jį paskaityti. Taip iš nuobodumo atsirado daug veiklos“, – pasak psichologės, panašiai yra ir su dabartiniais vaikais: mergaitė, ignoruodama brangių lėlių lentyną, iš šaliko kuria skrybėlę, berniukas iš dirželio daro trasą mašinėlei.  

Vaikų kūrybiškumas sprendžiant, kaip jiems ilsėtis – beribis, tereikia netrukdyti. Kiek kitaip yra su paaugliais. „Pastebima, kad vos nereikia atlikti jokios pareigos, jie ,,lenda“ į internetą. Tai nei gerai, nei blogai, žiūrint, kaip tai veikia vaiką – jeigu tai laiko ,,stūmimas“ rašinėjant žinutes ,,ką tu?“, tai gali virsti įpročiu ,,užmušti laiką“, bet kryptingas skatinimas iš to gali užauginti IT specialistą, žurnalistą, interneto svetainių administratorių. Jei vaikas klausia „ką veikti?“, reikėtų susilaikyti nuo siūlymų. Taip vaikas pats galvos, kuo užsiimti. Nuolat sulaukiantis siūlymų, tikėtina, ir ateityje nerodys iniciatyvos generuoti savo idėjas“, – pastebi J. Marcinkevičienė.  

Ar leisti vaikui ilsėtis su draugais?  

Į šį klausimą psichologė atsako: „taip, leisti“. Tik tėvai turi prisiimti atsakomybę už tokio poilsio kokybę ir poveikį vaikui. Penkiametis, stebimas suaugusiųjų, pailsi žaisdamas su draugais, bet paauglio savarankišką poilsį būtina kontroliuoti: reikėtų išmokyti jį saikingai priimti draugų nuomonę, kad poilsis su jais netaptų pagunda įklimpti į priklausomybes ar net nusikaltimus. ,,Matykite, ar paauglys moka draugams sakyti ,,ne“, ar jis per stipriai neįtakotas grupės lyderio, o gal pats linkęs diktuoti bendraamžiams ne visai tinkamas taisykles. Tėvams būtina išlaikyti artimą ryšį su vaikais, domėtis jų laisvalaikiu, pomėgiais, draugais, sunkumais, įvertinti jo pasiekimus bei pastangas“, – pataria psichologė.  

O gal vaikas pailsi tik miegodamas?  

J. Marcinkevičienė pabrėžia, kad miegas yra būtinas poilsio procesui. Jeigu net ir paaugęs vaikas nori pamiegoti dieną, reiškia, jo toks organizmas ir tuomet dienos miego nereikėtų keisti kažkokia veikla, net ir žaidybine. ,,Ne tik miegas yra poilsio forma. Kad vaikas nepervargtų, reikia jį išmokyti laikytis dienos režimo, skatinti sveikai maitintis, išmokyti sau pačiam atsakyti, kas jį vargina ir kas teikia atsipalaidavimą. Pervargimas gali silpninti vaiko imunitetą, iššaukti kai kurias ligas, kurioms, atrodytų, nėra paaiškinimo: vaikas gali skųstis pilvo, galvos skausmais. Prisiminkim: kas suaugusiam yra poilsis, vaikui gali būti darbas. Pvz. giminių šventės, kur reikia vykti pasipuošus, mandagiai elgtis, saugotis neištepti puošnių rūbų,laikytis stalo etiketo, suaugusius džiugina, o bet kokio amžiaus vaiką gali išvarginti. Reikia rasti aukso vidurį, tarp vaiko pareigų namie (išplauti grindis, prižiūrėti mažesniuosius, pasirūpinti augintiniais) ir vaiko poilsio“,  – sako psichologė. 

 

Psichologė: ,,Vaikas turi teisę į poilsį ne tik vasarą“

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 11:10:57 +0300
<![CDATA[VAAT pirmininkė: „Jaunų gabių ir perspektyvių teisininkų nebevilioja prestižiniu anksčiau laikytas teisėjo padėjėjo darbas“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaat-pirmininke-jaunu-gabiu-ir-perspektyviu-teisininku-nebevilioja-prestiziniu-anksciau-laikytas-teisejo-padejejo-darbas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaat-pirmininke-jaunu-gabiu-ir-perspektyviu-teisininku-nebevilioja-prestiziniu-anksciau-laikytas-teisejo-padejejo-darbas Į anksčiau prestižinėmis laikytas teisėjo padėjėjo pareigas šiandien vis sunkiau prisikviesti gabių teisininkų – jų nevilioja siūlomas nedidelis atlyginimas valstybės tarnyboje.

„Puiki pokyčių iliustracija būtų praktiniai pavyzdžiai – vien šiais metais iš Vilniaus apygardos administracinio teismo išėjo 12 teisėjų padėjėjų, 4 jų perėjo dirbti į aukštesnės instancijos teismus. O nuo 2018 m. šias pareigas paliko net 37 teisėjų padėjėjai“, – sako Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) pirmininkė Jolanta Malijauskienė.

Panaši situacija yra ir kituose Lietuvos teismuose, o ypač ši problema ryški didžiuosiuose miestuose, čia trūksta teisėjo padėjėjų arba finansuojamų jų vietų. Didžiausiame Lietuvos teisme – Vilniaus miesto apylinkės teisme – per pastaruosius kelerius metus iš darbo dažniausiai dėl per mažo darbo užmokesčio išėjo daugiau nei 100 teisėjų padėjėjų.

Pasak pirmininkės, didžioji dalis išeinančiųjų neslepia, jog netenkina gaunamas darbo užmokestis, todėl jie nesunkiai randa darbą advokatų kontorose, notarų biuruose, įsidarbina privačiais teisininkais, pereina dirbti į aukštesnės pakopos teismus arba kitas valstybės institucijas, kurios moka konkurencingesnį atlyginimą. O pats teismas pasiūlyti didesnio atlyginimo negali dėl nuolat trūkstamo finansavimo valstybės tarnautojams bei dirbantiems pagal darbo sutartį.

Akivaizdu, kad artimiausiu metu reikia ieškoti būdų, kaip spręsti šią problemą, nes, žvelgiant retrospektyviai, matyti, kad šios profesijos patrauklumas sumažėjęs.

„2002 metais buvo įsteigta teisėjo padėjėjo pareigybė, siekiant  padėti rinkti teisėjui reikalingus teisės aktus, juos analizuoti, sekti teismų praktiką, rengti sprendimų projektus. Konkursai tuo metu buvo neįtikėtini: į vieną vietą pretenduodavo 5–9 asmenys, o kartais ir daugiau. Jų tikslas buvo įgijus patirties teisme siekti teisėjo karjeros. Ne vienas tuomet pradėjęs dirbti teisėjo padėjėjas tapo teisėju ar yra teismo vadovas, sėkmingai darbuojasi ir savo prasmingais darbais prisideda prie teismų sistemos stiprinimo. Seniau ši pareigybė iš tiesų buvo labai vertinama“, – teigia J. Malijauskienė.

Teismuose dirbantys padėjėjai turi išmanyti teisę plačiąja prasme, teisės šaką, kurioje dirba, dirbti su informacine teismų sistemoje „Liteko“, daug kitų procesinių ir materialiosios teisės klausimų, o  administraciniuose teismuose teisėjų padėjėjai turi mokėti taikyti dar ir Europos Sąjungos teisę, domėtis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Taigi akivaizdu, kad teisėjo padėjėjo pareigybei keliami ypač aukšti reikalavimai.

Pasak teismo pirmininkės, jaunas ir gabus teisininkas puikiu teisėjo padėjėju tampa tik po kelerių metų darbo ir labai gaila, kai jis nusprendžia atsisveikinti su teismu. Šiuo metu galime teismą vadinti kvalifikuotų teisininkų ruošimo kalve. Patirties įgiję teisėjų padėjėjai viliojami kitų institucijų arba patys ieško geresnio pragyvenimo šaltinio, siekdami užsitikrinti oresnes gyvenimo sąlygas. „Nežinau, kaip yra kitų miestų teismuose, manau, kad panašiai, o jei šiuo metu dar kas ir neturi šios problemos, tai ji greitu metu prisivys visą teismų sistemą, tačiau Vilniuje mes esame absoliučiai nekonkurencingi darbo užmokesčio prasme ieškantiems darbo jauniems perspektyviems teisininkams. Todėl labai vertiname keliolika metų teisme dirbančius patyrusius padėjėjus, tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar jie ir toliau vertins šį darbą, atsižvelgdami į besiklostančią situaciją darbo rinkoje“, – sako teismo pirmininkė.

Vidutinis teisėjo padėjėjo pareiginės algos koeficientas Vilniaus apygardos administraciniame teisme – 8,57. Taigi atskaičiavus mokesčius jis gauna apie 950 eurų. Akivaizdu, kad sostinėje gyventi už tokį atlyginimą nėra lengva. Gyvename ir norime gyventi teisinėje valstybėje, todėl kvalifikuoto jaunimo įtikinimas ir motyvavimas dirbti valstybės tarnyboje bet kurios profesijos, taip pat ir teisės,  srityse yra ypač aktualus ir svarbus.

„Žinoma, teisės aktai leidžia teisėjų padėjėjui mokėti ir didesnį atlyginimą, tačiau dėl nepakankamo teismų sistemos finansavimo realiai padidinti atlyginimų neįmanoma, teismai skatina darbuotojus visomis kitomis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytomis skatinimo  priemonėmis, bet to nepakanka. Mažų atlyginimų klausimą tiek Teisėjų taryba, tiek Nacionalinė teismų administracija nuolat kelia vykdomajai valdžiai, savarankiškai šios problemos teismai spręsti neturi galimybių, todėl labai tikimės, kad būsime išgirsti“, – sako VAAT pirmininkė J. Malijauskienė.

VAAT inf. ir nuotr. 

VAAT pirmininkė: „Jaunų gabių ir perspektyvių teisininkų nebevilioja prestižiniu anksčiau laikytas teisėjo padėjėjo darbas“

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 07:28:41 +0300
<![CDATA[Geriausių pasaulio šunų parodoje - ir Jonavoje įsikūrusio veislyno šuns triumfas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/geriausiu-pasaulio-sunu-parodoje-ir-jonavoje-isikurusio-veislyno-suns-triumfas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/geriausiu-pasaulio-sunu-parodoje-ir-jonavoje-isikurusio-veislyno-suns-triumfas Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje Čekijoje, Berno mieste, vyko didžiausio masto šunų paroda pasaulyje – „World Dog Show 2021“. Nugalėtojų gretose šįkart galima išvysti ne vieno keturkojo, atstovavusio Lietuvą, vardą.  Tarp laimėtojų – ir  Jonavoje įsikūrusio čiau čiau veislyno ,,Lietuvos liūtas" šuo, pelnęs ,,WORLD JUNIOR WINNER’21" titulą.

Nevados vardu pavadintą čiau čiau į šias varžybas lydėjo kartu su mama ,,Lietuvos liūto" šunimis besirūpinanti jonavietė  Urtė Tamaševičiūtė. 

Tai - ne pirmas Nevados laimėjimas: be paskutiniojo, jis yra pelnęs Čekijos, Lietuvos, Estijos bei Baltijos jaunimo čempiono titulus.

,,Lietuvos liūtas" savo veiklą pradėjo prieš daugiau nei trisdešimt metų. Per tą laiką šio veislyno šunys yra pavergę ne tik lietuvių, bet ir vietnamiečių, amerikiečių bei kitų šalių gyvūnų mylėtojų širdis.

Plačiau apie tai kviečiame skaityti jau anksčiau skelbtame straipsnyje, kurį rasite paspaudę čia.




Geriausių pasaulio šunų parodoje - ir Jonavoje įsikūrusio veislyno šuns triumfas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 12 Oct 2021 14:44:16 +0300
<![CDATA[„Maisto banko“ akcijos metu „Maximos“ pirkėjai paaukojo beveik 82 000 vienetų maisto produktų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/maisto-banko-akcijos-metu-maximos-pirkejai-paaukojo-beveik-82-000-vienetu-maisto-produktu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/maisto-banko-akcijos-metu-maximos-pirkejai-paaukojo-beveik-82-000-vienetu-maisto-produktu Spalio 8-9 dienomis visoje Lietuvoje vyko tradicine tapusi rudeninė „Maisto banko“ akcija, kurios metu buvo siekiama surinkti kuo daugiau paramos ilgo galiojimo maisto produktais socialiai pažeidžiamiems Lietuvos gyventojams. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai paaukojo beveik 82 tūkst. vienetų ilgo galiojimo maisto produktų, kurių vertė viršijo 77 tūkst. eurų. Paramos skrajutėmis pirkėjai paaukojo dar 14 tūkst. eurų.

 

„Džiaugiuosi, kad mūsų pirkėjai neliko abejingi ir vėl svariai prisidėjo prie šios akcijos. Gaila, kad dėl situacijos šalyje šios akcijos mastas buvo mažesnis, tačiau akcijoje vis tiek dalyvavo daugiau nei 26 tūkstančiai mūsų pirkėjų. Tikiu, jog tokios akcijos ne tik stiprina visuomenės solidarumą, bendruomeniškumo jausmą, bet ir skatina atsakingą maisto vartojimą“, – sako „Maximos“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė.

 

„Maxima“ savaitgalį pirkėjus prisidėti prie kilnios akcijos kvietė 118 lietuviško prekybos tinklo parduotuvių. Dosniausiai aukojo didžiosiose Vilniaus ir Kauno „Maximose“ – keturiose šių miestų parduotuvėse paaukota daugiausiai vienetų maisto produktų. Šiais metais maloniai nustebino Radviliškio „Maxima X“, kuri, pagal paaukotą kiekį maisto, aplenkė kur kas didesnes parduotuves visoje Lietuvoje.

 

„Savaitgalį vykusioje „Maisto banko“ akcijoje nepasiturintiems pagalbos ranką tiesė ne tik prekybos tinklo lankytojai, akcijos savanoriai, bet ir parduotuvių darbuotojai. Šiuo sudėtingu laikotarpiu toks susitelkimas svarbus kaip niekada. Daugiau nei 300 nevyriausybinių organizacijų ir jų globojamų žmonių vardu nuoširdžiai dėkoju kiekvienam prisidėjusiam. Tik geros valios žmonių dėka ant daugybės stalų šiandien gali garuoti šiltas maistas“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

 

Akcijos metu surinkti maisto produktai bus išskirstyti po daugiau nei 300 ne pelno siekiančių organizacijų, kurios rūpinasi įvairiomis socialiai pažeidžiamomis gyventojų grupėmis: daugiavaikėmis šeimomis, mažas pajamas gaunančiais neįgaliaisiais, senoliais, bedarbiais, vienišomis motinomis, socialinėje krizėje atsidūrusiems asmenimis.

 

Ši „Maisto banko“ akcija vyko jau 31-ąjį kartą. Aukojama buvo 71 šalies mieste, o prie jos prisidėjo net 304 įvairios organizacijos.

 

„Maxima“ su „Maisto banku“ kartu jau 18-tus metus iš eilės. Kiekvieną mėnesį „Maisto banko“ globojamiems žmonėms prekybos tinklas skiria maisto produktų už daugiau nei 40 tūkst. eurų. Taip sunkiai gyvenančius žmones kelis kartus per savaitę pasiekia įvairūs maisto produktai: duonos gaminiai, bakalėjos prekės ir kita.

,,Maxima" inf.

 

„Maisto banko“ akcijos metu „Maximos“ pirkėjai paaukojo beveik 82 000 vienetų maisto produktų

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 12 Oct 2021 10:21:03 +0300
<![CDATA[Metus Kauno apskrities policijai vadovaujantis M. Baršys: „Ir toliau tobulinsiu veiklą, kelsiu ambicingus tikslus“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/metus-kauno-apskrities-policijai-vadovaujantis-m-barsys-ir-toliau-tobulinsiu-veikla-kelsiu-ambicingus-tikslus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/metus-kauno-apskrities-policijai-vadovaujantis-m-barsys-ir-toliau-tobulinsiu-veikla-kelsiu-ambicingus-tikslus Lygiai prieš metus Kauno apskrities policijai pradėjo vadovauti tuomet atranką laimėjęs Mindaugas Baršys. Naujasis vadovas, kurio darbų pradžią, tarsi, turėjo apsunkinti tiek tai, kad prieš tai vadovavo kur kas mažesnei apskričiai, tiek ir tai, kad šalį dar vis kaustė pandemija, rodos, turėjusi nubrėžti gilią takoskyrą jo pažinčiai su kolektyvu, vertinant pirmuosius metus Kaune ir Kauno apskrityje, sako, jog viskas susiklostė priešingai. 

Aplinka pozityvumu „įkvėpė“ mažai

Kalbant su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) viršininku, kokie, visgi, buvo tie pirmieji metai, stojus vadovauti Kauno apskrities policijai, ir ko tikėjosi jis, pastarasis paatviravo: „Daugelis aplinkinių dvejojo ir bandė nuteikti, kad man, atėjusiam iš mažos apskrities, čia bus labai sunku. Taip, neneigsiu, lengva tikrai nebuvo, tačiau tikėdamasis blogiau, atėjęs supratau, kad yra kur kas geriau.“. Apibendrinant, kaip sekėsi šiais pirmaisiais metais, vadovas išlieka lakoniškas: „Vertinant tai, kokie tais metais iššūkiai buvo apskritai, manau, kad sekėsi gerai. Žinoma, visada norisi geriau, tad tikrai dar turiu ką kartu su kolektyvu nuveikti“. 

Kelia aukštus tikslus ir uždavinius tiek sau, tiek kolektyvui

Kiekvienos policijos įstaigos vadovui pats svarbiausias ir pagrindinis tikslas – turimais resursais įgyvendinti policijos uždavinius, kurie įvardinti Policijos įstatyme.

„Todėl mano, kaip naujo vadovo, pagrindiniai tikslai, siekiant įgyvendinti nustatytus uždavinius, buvo, visų pirma, išanalizuoti esamą padėtį Kauno apskrityje, čia esančias bei kylančias grėsmes ir pagal tai nustatyti prioritetus tiek metams, tiek ir ilgesniam laikotarpiui“. Pasak vadovo, pačioje pradžioje buvo svarbu veiklos planavimą, valdymą ir atsiskaitymą už rezultatus padaryti suprantamą kiekvienam, nes tik taip ateityje, jo nuomone, galima įsivardinti, kas nesiseka ir laiku pasitaisyti.

„Apskritai darbe stengiuosi vadovautis sisteminiu mąstymu – problemas sprendžiu ir sprendimus priimu ne momentiškai, ne pavieniui, o į visa tai žvelgiu sistemiškai, apžvelgdamas visumą. Natūralu, to tikiuosi ir iš komandos.“, - pripažindamas, kad tai pavyksta ne visada. 

Prioritetinių sričių nemažai

Praėjus nepilnai trims mėnesiams nuo pirmosios darbo dienos, naujajam vadovui teko itin atsakinga užduotis – nustatyti Kauno apskrities policijos prioritetines darbo sritis.

„Policijos pareigūnams svarbios visos sritys, norisi užkardyti kuo daugiau nusikalstamų veikų, kad mūsų gyventojai išties jaustųsi saugiai. Tačiau, natūralu, kažkurioms nusikalstamoms veikos turime skirti didesnį dėmesį, telkti jų užkardymui ir išaiškinamumui didesnes pajėgas.“, - aiškina M. Baršys. Šiais metais tarp prioritetinių Kauno apskrities policijos pareigūnų vykdomų sričių – sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimo gerinimas, narkotinių medžiagų platinimo taškų aiškinimasis, vagysčių iš/nuo automobilių mažinimas ir tokių nusikalstamų veikų išaiškinamumo didinimas, kompleksinių priemonių eismo saugumo didinimui diegimas, siekiant mažinti žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių,  ekonomikos reiškinių kontrolė, korupcijos rizikų suvaldymas ir aktyvi prevencinė veikla.

„Darbų ir tikslų, kuriant saugesnę aplinką tikrai daug. Daugelyje sričių žvelgiame ir dirbame kompleksiškai – deriname ne tik prevencinius veiksmus, darbą karštais pėdsakais, bet ir darbą su asmenimis, kurie vykdo įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, bei darbą tose vietose, kuriose gauname daugiausiai pranešimų iš pačių gyventojų, kad ateityje situacija galėtų kisti.“, - apie intensyvų kasdienį pareigūnų darbą kalba vadovas. 

Nusikalstamumas Kaune hiperbolizuojamas

Kalbant apie tai, ar Kaunas saugus miestas, metus šiai apskričiai vadovaujantis M. Baršys šypteli: „Mitų, nuomonių bei įsitikinimų girdėjau ir girdžiu tikrai visokių. Tačiau dauguma jų – hiperbolizuoti. Kaunas, sakyčiau, niekuo neišsiskiria iš kitų didmiesčių, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų skaičių, teritorijos dydį ir gyventojų tankumą“. Išties šiais metais Kauno apskrityje stebimas užregistruotų veikų mažėjimas, per 9 šių metų mėnesius jų registruota ko ne penktadaliu mažiau. Nusikalstamų veikų išaiškinimas, nors ir neženkliai, tačiau taip pat auga.

„Analizuodami ir vertindami nusikalstamų veikų rūšis, pastebime, kad mūsų apskrityje šiuo metu ketvirtadaliu sumažėjo turto sunaikinimo ar sugadinimo atvejų bei vagysčių, penktadaliu mažiau įvykdyta vagysčių iš/nuo automobilių, beveik trečdaliu sumažėjo vagysčių įsibraunant į gyvenamąsias patalpas ir nežymių sveikatos sutrikdymų, perpus mažiau fiksuota plėšimo atvejų. Taip pat mažėja sukčiavimo atvejų bei atvejų, kuomet transporto priemones vairuoja neblaivus (virš 1,5 prom.) asmuo. Deja, tačiau pastebime ir kai kurių nusikalstamų veikų augimą. Ypač išaugo neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atvejų skaičius, tiek turint tikslą jas platinti, tiek ir be tikslo jas platinti. Tai ypatingai latentinė nusikalstama veika, kurios atvejų skaičiaus augimas rodo tai, kad skirtas didesnis dėmesys duoda rezultatų ir policijos darbas šioje srityje gerėja.“, - ramina policijos viršininkas, pridurdamas, kad tarp augančių nusikalstamų veikų skaičiaus fiksuojamos ir kitos veikos, kurioms šiais metais skiriama daugiau dėmesio – apgaulingas apskaitos tvarkymas, svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas ar neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimas, laikymas bei gabenimas.

„Daugėja ir tokių nusikalstamų veikų, kurių anksčiau būta tik pavienių atvejų. Tai viešosios tvarkos pažeidimai, kuomet santykius gatvėje aiškinasi vairuotojai, taip pat atsiranda ir naujų sukčiavimo formų, kai gyventojams siūloma investuoti turimus pinigus. Tad ir mes turime turime eiti tik pirmyn – toliau telksime pajėgas, strateguosime, ieškosime būtų ir, žinoma, kviesime ir pačius gyventojus prisidėti kuriant saugesnę aplinką.“, - teigia M. Baršys, apeliuodamas į tai, koks svarbus ir gyventojų indėlis informuojant policijos pareigūnus ir padedant užkardyti nusikalstamas veikas. 

Pandemija nesutrukdė kurti santykį tiek su darbuotojais, tiek su savivaldomis ar kitais socialiniais partneriais

Užėmus naujas pareigas šalį kaustė pandemija, kuri, rodos, turėjo turėti didelę įtaką, blogąja prasme, mezgant santykį ir su kolektyvu, ir su savivalda, ir su kitais socialiniais partneriais.

„Situacija išties buvo sudėtinga, tačiau norint, viskas įmanoma. Naujas kasdienio gyvenimo virsmas parodė, kad turime ieškoti ir galime naudotis įvairiomis formomis, kuriant santykį ir ryšį. Savo dienotvarkėje skyriau daug laiko darbui kartu su kitais, problemų sprendimo ieškojimui, betarpiškam įvykių tyrimui, taip pat lankantis ar nuotoliu, vaizdo konferencijos pagalba, geriant kavą ir padėkojant už darbą.“, - pirmuosius mėnesius pamena M. Baršys.

Skirtingai nei su kolektyvu, su savivaldų atstovais bei socialiniais partneriais susitikimai vyko kiek kitokiu intensyvumu, tačiau, pasak vadovo, jie buvo produktyvūs, džiuginantys ir padėję atrasti ryšį.

„Tokio savivaldų vadovų požiūrio į saugumą ir jo užtikrinimą, koks jis yra Kauno apskrityje, tikriausiai, galėtų pavydėti ne vienas. Esame lygiaverčiai partneriai gvildenant idėjas ir sprendžiant problemas.“, - bendrais darbais ir naujais projektais su savivaldybėmis džiaugiasi vadovas. Gerą santykį konstruktyviam bendradarbiavimui pavyko užmegzti ir su kitų Kaune esančių teisėsaugos institucijų, profesinių sąjungų vadovais. 

Naujos tradicijos bei vizijos

Stojęs už Kauno apskr. VPK vairo M. Baršys į kasdienę komunikaciją įnešė ir naujų vėjų – kaip ir minėjo, jis vyksta padirbėti, skirdamas tam visą dieną, nutolusiuose komisariatuose, už darbus ir pasižymėjimus kviečia kartu išgerti kavos, bendruomenė kiekvieną mėnesį nauja forma sulaukia ir aktualiausių žinių, galėdama skaityti naujienlaiškį. Kalbant apie tai, ko kadencijos eigoje iš savo vadovo dar gali tikėtis darbuotojai, jis nedvejoja, jog nuoseklumo ir pastovumo.

„Visos šios formos be galo svarbios, norisi to betarpiško ryšio – išgirsti jų problemas ir pasiūlymus, tam organizuojame ir papildomus susitikimus su profesinių sąjungų atstovais, bei galėti parodyti, koks jų darbas svarbus, matomas, reikalingas ir ko tikimasi iš jų. Todėl ir toliau tobulinsiu veiklos planavimą ir valdymą, kad mūsų bendri tikslai būtų ambicingi, tačiau įgyvendinami“, - apie tolimesnes vizijas užsimena M. Baršys.

 

Kauno apskr. VPK informacija

Metus Kauno apskrities policijai vadovaujantis M. Baršys: „Ir toliau tobulinsiu veiklą, kelsiu ambicingus tikslus“

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 11 Oct 2021 09:55:45 +0300
<![CDATA[Priežastys ir pasekmės vairuojant automobilį be filtrų ir katalizatorių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/priezastys-ir-pasekmes-vairuojant-automobili-be-filtru-ir-katalizatoriu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/priezastys-ir-pasekmes-vairuojant-automobili-be-filtru-ir-katalizatoriu Lietuvoje vis dar apstu transporto priemonių, turinčių netvarkingą išmetamųjų dujų sistemą dėl juose pašalintų katalizatorių ir kietųjų dalelių filtrų. Šios automobilių dalys dėl jose esančių tauriųjų metalų yra vertingos atliekos, tačiau siekiantys uždarbio ar sutaupyti nesuka sau galvos, kad tokios transporto priemonės itin teršia aplinką.

Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose montuojami katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai (angl. Diesel Particulate Filter, DPF) naudojami išmetamųjų dujų kiekiui ir toksiškų medžiagų patekimui į aplinką sumažinti. Kai kurie vairuotojai, siekdami sumažinti degalų sąnaudas ir prailginti variklio bei turbinos ilgaamžiškumą, kietųjų dalelių filtrus netgi šalina arba išjungia. Dar kiti atitarnavusių filtrų ir katalizatorių nepakeičia naujais.

„Kietųjų dalelių filtrai ir katalizatoriai yra pakankamai brangi atlieka, nes joje yra daug vertingų tauriųjų metalų, kaip platina, rodis, paladis ar auksas. Šių metalų kaina ir paklausa, ypač pastaruoju metu, sparčiai augo. Nauji filtrai ir katalizatoriai daug kainuoja, todėl taupantys ir neatsakingi vairuotojai naudoja transporto priemones be šių taršą mažinančių dalių ir negalvoja apie aplinkai daromą žalą“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovės Astos Pakštaitė-Marcinkienės teigimu, katalizatoriai gali būti išpjaunami ir nepakeičiami naujais ir nelegaliuose autoservisuose, ypač mažesniuose. Tokie autoservisai nėra registravę savo veiklos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS), nevykdo atliekų apskaitos, o automobilių atliekas priduoda atliekų tvarkytojams kaip fizinis asmuo.

Lietuvoje dar dažni ir atvejai, kai katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai neteisėtai išpjaunami iš kiemuose stovinčių automobilių – dėl to pastaruoju metu itin nukenčia, pavyzdžiui, „Toyota Prius“ savininkai. Nors Lietuvos policija pripažįsta, kad katalizatorių vagysčių būna, tačiau atskirai duomenų, kiek jų išpjaunama iš automobilių, nerenka.

Taršos mastas 

Specialistai techninės apžiūros metu neturi teisės ardyti automobilio ar atskirų jo agregatų. Dėl to išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įranga patikros metu apžiūrimi tik vizualiai. 

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ teigimu, šiuo metu nėra sukurta jokios kitos metodikos ar diagnostinės įrangos, kuri leistų fiksuoti katalizatoriaus ar kietųjų dalelių filtro pašalinimo atvejus. Net prisijungus prie automobilio kompiuterio per OBD jungtį to padaryti neįmanoma, jei šį nusikaltimą (išpjovę katalizatorių ar kietųjų dalelių filtrą) atlikę asmenys stengėsi užmaskuoti intervencijos pėdsakus ar sumontavo atitinkamus klaidinančius signalus generuojančią įrangą. 

„Transekstos“ duomenimis, 2020 metais privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu buvo identifikuotas tik 0,1 proc. automobilių, kuriems minėtos išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įrangos dalys buvo akivaizdžiai pašalintos ar sugadintos.

Techninės apžiūros įmonių pateikta praėjusių metų statistika taip pat liudija, kad su netvarkinga ir nesandaria išmetimo sistema į patikrą buvo atvykę 6,41 proc. visų tikrintų M1 (lengvasis automobilis) ir N1 (lengvasis krovininis automobilis) klasių transporto priemonių. Per didelis dūmingumas buvo nustatytas 6,26 proc. dyzelinius variklius turintiems automobiliams, o dėl per didelio išmetamųjų dujų kiekio teigiamos techninės apžiūros išvados negavo 3,37 proc. benzininių automobilių. Šie rodikliai buvo šiek tiek prastesni nei fiksuoti 2019 metais, kai tokių automobilių buvo atitinkamai 6,04 proc., 6,11 proc. ir 3,28 procento.

Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu automobilių katalizatoriai griežčiau pradėti tikrinti nuo 2013 metų kovo 1 dienos, įsigaliojus atitinkamiems ES teisės aktams.

„Atlikęs vizualią automobilio išmetimo sistemos apžiūrą techninės apžiūros kontrolierius pastabų dėl katalizatoriaus neturės dviem atvejais: jei transporto priemonė buvo pagaminta be jo arba pirmą kartą įregistruota iki 2004 metų sausio 1 dienos, taip pat, jei Lietuvoje automobiliui pirmą kartą privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta iki 2013-ųjų kovo 1 dienos. Visais kitais atvejais automobiliai su išpjautais katalizatoriais arba katalizatoriais, turinčiais bakelio pjovimo, jį gaubiančio elemento virinimo žymių ar panašių konstrukcijos pakeitimų, bus laikomi turinčiais didelių trūkumų. Nustačius, kad katalizatorius neveiksmingas ar pažeistas, jis turi būti pakeistas per išmetimo sistemos išardomųjų sujungimų vietas, nes šiam elementui remontas nėra numatytas“, – teigia bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius. 

Specialistas atkreipia dėmesį, kad visais atvejais automobilis privalo atitikti atitinkamas leistinos taršos normas. 

Vertingos žaliavos

Automobilių katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai yra vertinga antrinė žaliava dėl juose esančių brangiųjų metalų, todėl už jų pridavimą atliekų tvarkytojams gaunamas atlygis. Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose – plastmasės ir filtruojančios medžiagos. Metalą galima daug kartų perdirbti, nes jo pagrindinės savybės nekinta, ir tokiu būdu taupyti senkančius gamtos išteklius. Panaudoti automobilių katalizatoriai ir filtrai, jei netinkamai tvarkomi, kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.

Katalizatorių, filtrų, kaip ir kitų automobilių atliekų, kaip akumuliatorius, amortizatorius, padangos, alyva, stiklas ar plastikas daugiausia susikaupia autoservisuose transporto priemonių remonto metu. Gyventojai gali perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui. Naudojantis autoservisų paslaugomis, visos automobilių atliekos lieka autoservise. Jei transporto priemonė remontuojama namuose, susidariusias atliekas galima nuvežti ir į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles. Daugiau informacijos, kokias atliekas ir kokiomis sąlygomis jas priima atliekų tvarkytojai ir savivaldybių atliekų aikštelės, galima rasti www.atliekos.lt.

Priežastys ir pasekmės vairuojant automobilį be filtrų ir katalizatorių

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Oct 2021 09:19:31 +0300
<![CDATA[„Aviva Lietuva“ vadovė A. Grabinskė: „pasirūpinkime, kad nelaimės atveju kraujo donoro ieškoti nereikėtų“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aviva-lietuva-vadove-a-grabinske-pasirupinkime-kad-nelaimes-atveju-kraujo-donoro-ieskoti-nereiketu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aviva-lietuva-vadove-a-grabinske-pasirupinkime-kad-nelaimes-atveju-kraujo-donoro-ieskoti-nereiketu Kraujo donorystės svarbą pamatė padirbusi ligoninėje

„Aviva Lietuva“ klientė Rūta Subačienė, gyvenanti Kaišiadoryse, šį rudenį kraujo aukoja jau net dešimtą kartą. Paklausta, kodėl ji taip aktyviai dalyvauja kraujo donorystėje, moteris teigia, kad jai akis atvėrė darbas medicinos įstaigoje.

„Prieš aštuonerius metus dirbau medicinos įstaigoje ir būtent ten įsitikinau, jog kraujo perpylimas ligoninėse yra taikomas daug dažniau nei galima įsivaizduoti. Susidūriau su labai daug jautrių situacijų, kraujo prireikia labai įvairiems žmonėms, tiek jauniems, tiek seniems, net gimdyvėms. Skubiai prireikus kraujo donoro, savo kraujo aukoja net medicinos personalas, jeigu tik yra praėjęs pakankamas laiko tarpas nuo ankstesnės donorystės. Manau taip neturėtų būti. Pakankamu kraujo kiekiu turime pasirūpinti mes visi, iš anksto“, – pasakoja Rūta.

Moteris prie šios veiklos prisijungti paskatino net kelis žmones, savo vyrą Robertą, brolį, draugę, draugės vyrą. Anot jos, į „Aviva Lietuva“ organizuojamas kraujo donorystės akcijas dažnai kraujo paaukoti eina visi drauge ir tai tapo netgi maža jų tradicija.

„Aviva Lietuva“ kraujo donorystės akcija Jonavoje.

„Manau niekas taip gerai nepaskatins žmonių dalyvauti tokiose iniciatyvose kaip tik jiems artimi žmonės, kurie jau aukoja kraujo. Natūralu, kad kyla įvairių klausimų apie donorystę, tačiau, nors informacijos pilna internete, naudingiausia, kai žmogus viską išgirsta iš jam patikimo žmogaus“, – teigia Rūta.

Sunkiausia prisiruošti sudalyvauti pirmą kartą

Kraujo aukojimo motyvai gali būti įvairūs. Tikriausiai bene visi duotų kraujo, jeigu jo prireiktų artimajam, pavyzdžiui, pakliuvus į nelaimę. Kiti jaučia moralinį pasitenkinimą, jog aukodami kraujo gali padėti kitiems. Nemažiau paskatina šeimos narių ir draugų rodomas pavyzdys bei darbovietės ar mokslo įstaigos paskatinimas. Dalis žmonių būtent tokiu būdu pamėginę duoti kraujo, tęsia šį gerą darbą visą gyvenimą.

„Kraujo aukoju jau daug metų, tačiau mano, kaip kraujo donorės, kelionė prasidėjo nuo „Aviva Lietuva“ organizuojamos donorystės. Draudimo bendrovė atvirai kalbėjo apie donorystės svarbą, o tai neabejotinai sutapo su mano mintimis ir noru padėti kitiems. Manau, kad gyvenime niekada nežinome, ko mums patiems gali prireikti, todėl turime dalintis tuo, kuo galime, su kitais“, – mintimis dalijasi Elektrėnuose gyvenanti Renata Afoninienė.

Moteris teigia, kad geri darbai įkvepia, svarbiausia reikia pradėti nuo savęs. Paskatinta draudimo bendrovės ir pradėjusi aktyviai dalyvauti kraujo donorystėje, Renata gerą pavyzdį parodė abiem savo sūnums, kurie taip pat pradėjo aukoti kraujo. Moteris pastebi, kad sūnums neabejotiną įtaką daro ir tai, kad kraujo donorystės akcijose jie sutinka ir nemažai savo autoritetų, visuomenėje gerbiamų žmonių.

Milžiniška galia organizacijų rankose

16-tus metus įvairiuose Lietuvos miestuose kraujo donorystės akcijas organizuojančios draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ vadovė Asta Grabinskė pastebi, kad svarbu nepamiršti, kokią didelę galią savo rankose turi įmonės. Anot jos, būtent verslas gali įkvėpti bei paskatinti žmones kilniems tikslams.

„Organizacijos galia yra milžiniška, būdami jos dalimi galime efektyviau susivienyti geriems darbams ir daryti realią naudą visuomenei. Ar tai būtų šiukšlių rinkimas, ar parama senjorams pandemijos metu, ar rūpinimasis, kad šalies ligoninės nepritrūktų kraujo pacientams. Vienam žmogui kartais gali būti nedrąsu imtis iniciatyvos arba paprasčiausiai gali pritrūkti patikimos informacijos. Manau, kad būtent darbovietės gali būti tos iniciatorės, kurios suburia žmones, paskatina, padrąsina. Netgi kalbant apie vakcinaciją nuo COVID-19, galbūt pasirūpinti savimi bei kitais galime paskatinti ne tik įmonės darbuotojus, bet ir aplinkinius? “, – pasakoja A. Grabinskė.

Grabinskė pastebi, kad verslui derėtų nebijoti išlysti iš už savo biuro sienų ir į gerus darbus įtraukti ne tik darbuotojus. „Aviva Lietuva“ donorystės akcijas vykdo šešiolikoje Lietuvos miestų ir paaukoti kraujo kviečia ne tik savo komandos narius, bet ir jų šeimas, draugus bei kitus gyventojus – taip siekiama kilniam tikslui suburti kuo daugiau žmonių.

„Aviva Lietuva“ vadovė A. Grabinskė: „pasirūpinkime, kad nelaimės atveju kraujo donoro ieškoti nereikėtų“

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 04 Oct 2021 13:06:17 +0300
<![CDATA[Neatsakingas beicų naudojimas – rizika sveikatai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neatsakingas-beicu-naudojimas-rizika-sveikatai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neatsakingas-beicu-naudojimas-rizika-sveikatai Šiais metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sustiprino rinkai tiekiamų maistinių ir pašarinių grūdų kontrolę. Ypač didelis dėmesys yra skiriamas grūdų užterštumui beicuotomis sėklomis, nes svarbu, kad jos nesusimaišytų su maistui ar pašarams naudojamais grūdais.

„Šiais metais vykdomos kontrolės metu nustatytos jau 4 grūdų siuntos galimai užterštos beicuotomis sėklomis. Visų 4 siuntų tiekimas rinkai buvo laikinai sustabdytas, paimti įtarimo mėginiai pesticidų ir beicų veikliųjų medžiagų liekanų tyrimui. Taip pat buvo patikrinti grūdų kilmės ūkiai ir siuntas gabenusios transporto įmonės, informacija apie galimus augalų apsaugos priemonių naudojimo pažeidimus perduota Valstybinei augalininkystės tarnybai. Atlikus laboratorinius tyrimus, pesticidų ir beicų veikliųjų medžiagų liekanų nenustatyta, todėl siuntas leista realizuoti“, – informuoja VMVT Veterinarinių vaistų ir pašarų skyriaus vedėja Snieguolė Trumpickaitė Dzekčiorienė.

Pasak vadovės, nors pesticidų likučiai neviršijo leistinų normų, tačiau atliekant ūkio subjektų patikrinimus buvo nustatyta kitokių pažeidimų: pašarų gabenimo veiklos vykdymas neturint tokiai veiklai reikalingo leidimo (registracijos), transporto veikla užsiimantis subjektas neužtikrino gabenamų siuntų atsekamumo, neregistravo transporto priemonių valymo, neužtikrino kryžminės taršos valdymo grūdų gabenimo metu. Atliekant patikrinimus grūdų kilmės ūkiuose neatitikimų nenustatyta.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad vienas iš svarbiausiu grūdų augintojų uždavinių – tiekti saugius ir kokybiškus produktus vartotojams. Beicavimas arba dar kitaip sėklų dezinfekavimas prieš sėją ankstyvuose augimo tarpsniuose apsaugo augalų sėklas nuo grybinių ligų, tačiau labai svarbu beicuotas sėklas laikyti atskirai nuo grūdų, kurie bus naudojami žmonių maistui ar pašarams.

„Siekdama apsaugoti vartotojų ir gyvūnų sveikatą, VMVT ir toliau vykdys griežtą grūdų kontrolę, o nustačiusi neatitikimus, taikys rinkos ribojimo priemones ir administracines sankcijas“, – tikina S. Trumpickaitė Dzekčiorienė.

VMVT atkreipia dėmesį, kad beicuotos sėklos yra pavojingos žmonių ir gyvūnų sveikatai, todėl net  mažiausi jų kiekiai negali patekti į maistui ir pašarams skirtus grūdus. Grūdus auginantys ūkiai, grūdų tiekėjai, gabentojai ir supirkėjai privalo imtis visų reikalingų priemonių tokiai kryžminei taršai išvengti. Pagal Reglamento (EB) 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo III priedą beicais apdorotų sėklų buvimas pašaruose yra draudžiamas.

Nesilaikant instrukcijų ir netyčia įkvėpus, prarijus ar patekus per odą tam tikram kiekiui tokių augalų apsaugos produktų, jie gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, sąmonės, judesių koordinacijos ar net kvėpavimo sistemos sutrikimų. Todėl visuose beicavimo etapuose būtina naudoti apsaugos priemones.

 Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Neatsakingas beicų naudojimas – rizika sveikatai

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 04 Oct 2021 08:35:38 +0300
<![CDATA[Ruošdami kavą venkime akrilamidų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruosdami-kava-venkime-akrilamidu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruosdami-kava-venkime-akrilamidu Turbūt nereikia būti panašiais į garsųjį rašytoją ir kavos mėgėją Onore de Balzaką, kad turėtume tvirtą nuomonę apie kavą – šiais laikais šiuo gėrimu mėgaujamasi itin plačiai. Tačiau daugelis vertinančiųjų jos kokybę bei skonį, dažnai atkreipia dėmesį į kavoje susidarančius akrilamidus. Per didelis jų kiekis gali būti žalingas žmogaus sveikatai, todėl gamintojai raginami ne tik atidžiau kontroliuoti šių cheminių junginių kiekį, bet ir stengtis, kad kuo mažiau akrilamidų patektų į kavą jos apdorojimo ir paruošimo metu.

Nuo 2018 metų taikomas Europos Sąjungos Reglamentas 2017/2158, kuriame nustatomos akrilamido kiekio mažinimo priemonės ir etaloniniai kiekiai tam tikruose maisto produktuose, vienas iš tokių produktų yra skrudinta ir tirpi kava. Teisės akte numatyta, kad rizikingų produktų gamintojai privalo nuolat stebėti akrilamido kiekius jų gaminamoje produkcijoje, atrinkti mėginius ir analizuoti tyrimų rezultatus, o nustačius didesnius nei leistini kiekius, taikyti reglamente nurodytas akrilamido mažinimo priemones. Todėl maisto tvarkymo subjektai turi užtikrinti, kad akrilamido kiekis tiekiamoje kavoje būtų mažesnis nei nustatytas atskaitos lygis, kuris skrudintoje kavoje sudaro 400 µg/kg, o tirpioje kavoje – 850 µg/kg.

Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos akrilamido susidarymui kavoje:

  • Kavos pupelių rūšis: pagrindiniai akrilamido pirmtakai yra sacharozė ir asparaginas. Asparagino Robusta kavos pupelėse yra daugiau nei Arabica. Esant toms pačioms skrudinimo sąlygoms Robusta kavos pupelėse nustatoma didesnė akrilamidų koncentracija nei Arabica kavos pupelėse (pavyzdžiui, vidutiniškai skrudintoje Arabica kavoje akrilamidų koncentracija gali siekti apie 230 μg/kg, o Robusta – 500 μg/kg).
  • Kavos pupelių kokybė: nesubrendusiose/neprinokusiose (defektuotose) kavos pupelėse yra didesnis asparagino kiekis, kuris turi įtakos akrilamido susidarymui. Labai svarbu pasirinkti kokybišką žaliavą, užtikrinti nesubrendusių (brokuotų) kavos pupelių pašalinimą.
  • Apdorojimo būdas: kavamedžio uogų sėklų (kavos pupelių) perdirbimas po derliaus nuėmimo yra svarbus siekiant užtikrinti galutinio produkto (skrudintos kavos) kokybę ir turi įtakos asparagino kiekiui kavos pupelėse.
  • Skrudinimo sąlygos: Kavoje didelės akrilamido koncentracijos formuojasi pirmosiomis skrudinimo minutėmis ir gali siekti >7mg/kg. Ilgėjant skrudinimo laikui akrilamido koncentracija mažėja, tačiau ilgas skrudinimo laikas gali turėti įtakos susidarymui kitų junginių, lemiančių nepageidaujamas skonines savybes. Todėl labai svarbus skrudinimo sąlygų optimizavimas, siekiant suderinti saugą ir kokybę (skonį, kvapą, išvaizdą ir pan.). Lengvai (šviesiai) skrudintoje kavoje gali būti santykinai daugiau akrilamido nei tamsiai skrudintose pupelėse. Skrudinimo sąlygų nustatymas ir nuolatinė kontrolė yra viena iš prevencinių priemonių akrilamido kiekiui gaminamame produkte stebėti.

Akrilamidas labai gerai tirpsta vandenyje, todėl lengvai patenka į kavą jos paruošimo metu. Kavos pupelių sumalimo laipsnis, kavos ir vandens santykis, užplikimo laikas gali turėti įtakos akrilamido kiekiui galutiniame produkte. Rekomenduojama prioritetą teikti trumpiau užplikomai kavai.

Apie akrilamidus

Akrilamidas yra cheminis junginys, susidarantis aukštoje temperatūroje (aukštesnėje nei +120 °C) kaitinant daug angliavandenių, tokių kaip krakmolas, gliukozė, fruktozė turinčius produktus. Akrilamidas susidaro reaguojant cukrams ir amino rūgščiai asparaginui. Vykstant šiai reakcijai, kepami ar skrudinami maisto produktai įgauna rudą spalvą, aromatą ir skonį. Susidariusio akrilamido kiekis maiste priklauso nuo žaliavos auginimo būdo, rūšies, produkto gamybos temperatūros, apdorojimo laiko, galutinio produkto drėgmės ir kt. Akrilamidas maisto produktuose gali būti kenksmingas sveikatai. VMVT nuolat kontroliuoja maisto kokybę ir pataria kavos gamintojams stengtis mažinti akrilamidų kiekį savo produkcijoje.

Akrilamidui susiformuoti svarbūs tokie veiksniai kaip temperatūra, pH, vandens aktyvumas ir produkto sudėtis. Kavos pupelės dažnai skrudinamos aukštesnėje nei 200 °C, todėl ji yra priskiriama rizikingų produktų grupei dėl akrilamidų susidarymo. Kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, todėl labai svarbu taikyti prevencines priemones dėl per didelio akirlamido kiekio susidarymo vartotojams pateikiame/parduodamame produkte. Visi kavos pupelių perdirbimo etapai (žaliavų pasirinkimas, apdirbimas, skrudinimas, laikymas) turi įtakos akrilamido kiekiui skrudintoje, tirpioje kavoje.

VMVT inf.

Ruošdami kavą venkime akrilamidų

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 04 Oct 2021 08:30:59 +0300
<![CDATA[E. Sabutis: Energetikos ministro pateiktos priemonės dėl kylančių šilumos kainų neįtikina – jos yra pavėluotos ir nepakankamos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/e-sabutis-energetikos-ministro-pateiktos-priemones-del-kylanciu-silumos-kainu-neitikina-jos-yra-paveluotos-ir-nepakankamos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/e-sabutis-energetikos-ministro-pateiktos-priemones-del-kylanciu-silumos-kainu-neitikina-jos-yra-paveluotos-ir-nepakankamos Energetikos ministro pasiūlytos priemonės, kaip amortizuoti smarkiai augančias dujų, elektros ir šildymo kainas gyventojams iš esmės nieko nespręs – tokias išvadas daro Seimo narys Eugenijus Sabutis po Socialdemokratų frakcijos Seime susitikimo su Dainiumi Kreiviu. 

Reaguodami į vis labiau nerimą keliančią informaciją apie energijos kainų šuolį ir tvyrančią nežinomybę visuomenėje prasidedant šildymo sezonui Lietuvoje, LSDP frakcijos nariai parlamente susitiko su energetikos ministru D. Kreiviu. „Matome, kad valdantieji pabrangusias dujas, elektrą ir šildymą vis dar vertina atmestinai ir tik kaip laikiną reiškinį, o aiškios priemonės, kurias siūlo Vyriausybė pristatytos tik vakar. Lieka klausimas, kada jos pasieks Seimą“, - pabrėžė E. Sabutis. 

Akivaizdu, kad būtini sprendimai dėl drastiškai didėjančių kainų, pasak jo, turėtų būti daromi jau dabar, o išvis būtų buvę idealu, kad Vyriausybė žingsnius būtų dėjusi dar prieš kelis mėnesius, kai rinkos jau signalizavo apie energijos brangimą. „Vyriausybė pusę žodžių užsimena, kad vienos iš priemonių galėtų būti elektros rinkos liberalizavimo etapo laikinas stabdymas, kylančio dujų ir elektros tarifo išskaidymas per ateinančius metus bei didesnis kompensavimas nepasiturintiems, bet ar tai tikrai tos priemonės, kurių laukia kiekvienas gyventojas“, - sakė socialdemokratas. 

Pasak jo, susitikime nepaaiškėjo, ką duos elektros rinkos liberalizavimo terminų atidėjimas ar pabrangusios energijos išdėliojimas per ilgesnį laikotarpį. „Susidaro įspūdis, kad valdančiųjų siūlomos priemonės yra imitacinės – elektros tiekėją jau pasirinko daug vartotojų, o energijos pabrangimą vis tiek reikės grąžinti mums visiems, tik per ilgesnį laikotarpį. Papildomų šildymo kompensacijų svarstymas greičiausiai Seimą pasieks tik su kitų metų biudžetu, tačiau šildymo sezonas tuo metu jau bus įsibėgėjęs. Žmonės sausį jau turės būti apmokėję sąskaitas už spalį, lapkritį ir gruodį – už tris mėnesius“, - teigė Seimo narys E. Sabutis. 

Socialdemokrato nuomone, šiuo metu Vyriausybės siūlomos priemonės atrodo taip – euras prie euro ir žiūrėkite, vartotojai, susidaro šiokia tokia suma, kurią mes jums kompensuosime. „Tuo metu ES valstybėse vis garsiau kalbama, kad energijos kainas valdyti reikia mažinant mokestinę naštą  ir skiriant subsidijas kylančiam energijos tarifui. Šiuo metu tą jau daro Ispanija, peržiūrėdama energetikos įmonių pelnus ir mažindama PVM energijai. Panašiu keliu pasuko Prancūzija ir Italija. Seime yra įregistruotas socialdemokratų frakcijos projektas, siūlantis taikyti lengvatinį PVM  dujų ir elektros kainoms. Tokia pataisa galėtų būti naudojama, kaip laikina priemonė suvaldyti situaciją energijos kainų burbule“, - sakė parlamentaras. 

Pasak jo, energetikos sektoriuje dominuojančios  valstybinės įmonės „Ignitis“ prognozėmis, jų pelnas šiais metais gali siekti iki 310 mln. eurų ir galimai bus didesni net 6 proc. lyginant su praėjusiais metais, o vien už pirmąjį šių metų pusmetį įmonė savo akcininkams jau išmokėjo dešimtis milijonų eurų. Jo teigimu, matant šiuos skaičius, viena iš priemonių primažinti sąskaitas vartotojams taip pat turėtų būti valstybinių energetikos įmonių pelno peržiūra. Pasak E. Sabučio, dabar ir yra pats tinkamiausias momentas galvoti ne apie dar didesnius įmonių pelnus, o atsisukti į Lietuvos gyventojus ir kaip įmanoma maksimaliai jiems padėti ištverti šį šildymo sezoną.

 

 

 

E. Sabutis: Energetikos ministro pateiktos priemonės dėl kylančių šilumos kainų neįtikina – jos yra pavėluotos ir nepakankamos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 30 Sep 2021 09:29:00 +0300
<![CDATA[Seimo narys E. Sabutis: „Europos Sąjungos valstybės jau ieško būdų mažinti energijos kainas. Kodėl Vyriausybė nieko nedaro?“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-narys-e-sabutis-europos-sajungos-valstybes-jau-iesko-budu-mazinti-energijos-kainas-kodel-vyriausybe-nieko-nedaro https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-narys-e-sabutis-europos-sajungos-valstybes-jau-iesko-budu-mazinti-energijos-kainas-kodel-vyriausybe-nieko-nedaro Elektros ir dujų kainoms pasiekus rekordinį lygį, Europa išgyvena energijos kainų šuolį. Kylančios kainos skatina infliaciją ir grasina didelėmis sąskaitomis už komunalines paslaugas galutiniams vartotojams, o tuo pačiu metu brangsta viskas, pradedant maistu ir baigiant transportu. Panašūs sunkumai juntami visoje Europoje, kur dujos naudojamos elektros energijos gamybai, maisto ruošimui ir namų šildymui.

Ne išimtis ir Lietuva. Nors mūsų šalis yra viena tarp lyderių Europos Sąjungoje pagal biokuro dalį šilumos gamyboje, nes apie 70 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš biokuro, ir atrodo, kad toks staigus gamtinių dujų kainų kilimas Europoje neturėtų suduoti smūgio Lietuvos gyventojams šildymo sezonu, bet toks scenarijus mūsų šalyje nenusimato.

Kyla ne tik dujų, bet ir biokuro kaina. Šilumos tiekėjų asociacija neseniai paskelbė, kad biokuro rinkoje šiuo metu vyksta sandoriai spaliui ir lapkričiui – už gerokai didesnę kainą nei buvo pernai. O sausiui ir vasariui biokuro išvis dar beveik nenupirkta.

Iš esmės matoma aiški tendencija, kad nepaisant kokios žaliavos šilumai gaminti bus naudojamos, centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje brangs vidutiniškai iki 30 proc. Visgi šiluma gaminama iš gamtinių dujų bus brangesnė, ten sąskaitos gali išsipūsti ir iki 60 proc. Čia labiausiai matomas Vilnius.

Dujų kainų didėjimą labiausiai pajus sostinės gyventojai, kur šilumos gamybai daugiausiai kūrenamos būtent gamtinės dujos. Tai reiškia, kad standartinio 50 kv. m. buto lapkričio mėnesio sąskaita už šildymą galimai bus apie 40 eurų, t. y. 15 eurų didesnė nei buvo pernai tuo pačiu metu. Įdomus pastebėjimas, kad Vilniaus šilumos tinklai tik dabar išplatino pranešimą apie artėjantį šildymo sezoną, o lyginamajai kainų analizei buvo pasirinktas lapkričio mėnuo, matyt, siekiant neatskleisti tikrųjų sumų, kurias teks pakloti vilniečiams. Įsivaizduokime, kad informacija apie būsimas kainas būtų pateikta už sausį ar vasarį, kada termometro stulpelis ženkliai nusileidžia žemiau nulio. Todėl sostinės šilumos tinklų pateiktas 15 eurų padidėjimas, mano manymu, realios situacijos neatskleidžia, nes sąskaita už šildymą bus ženkliai didesnė.

Čia norėčiau grįžti į šių metų liepą ir priminti, kad tuo metu Seime registravau Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas dėl lengvatinio PVM mokesčio taikymo elektros ir dujų tarifams buitiniams vartotojams. Jau tuo metu aiškiai akcentavau, kad elektros ir dujų kainų šuolį ypač pajus gyventojai, kurie jas vartoja ne tik maistui gaminti, bet ir būstui šildyti. O stebint, kas šiuo metu vyksta žaliavų rinkoje, Vyriausybei norisi eilinį kartą priminti, kad valstybės institucijos negali likti nuošalyje, jos privalo įsikišti ir visais prieinamais būdais bandyti stabdyti kylančias energetikos kainas. Registruodamas PVM lengvatos pataisas, tuo pačiu kėliau ir kitą labai aktualų klausimą – valstybinių energetikos įmonių pelningumo kriterijų peržiūra ir jų gaunamų neplanuotų viršpelnių panaudojimą ne investicijoms, o gyventojams padidėsiančių mokesčių už šildymą subsidijavimui.

Iškart po įstatymo registravimo viešojoje erdvėje pasirodė gana aštrios ministerijų pozicijos dėl projekto taikymo, bet pačios sprendimų nepateikė. Užuot parodydamos galimas alternatyvas, kaip mažinti kainas, Finansų ir Energetikos ministerijos sukritikavo tokius mano siūlymus, motyvuodamos tuo, kad lengvatinis PVM pasieks ne tik mažas pajamas gaunančius, bet ir turtinguosius.

Tačiau, kaip jau ir minėjau, nieko neišgirdau, kokie yra jų pačių siūlymai. Suprasčiau, kad būtų pateikti, anot jų, veiksmingesni planai, kaip remti neturtingus namų ūkius, galimai juos tiesiogiai subsidijuojant per socialinės apsaugos sistemą, neapmokestinamus pajamų dydžius ir kitas priemones. Bet ir tai nebuvo padaryta. Nėra daroma iki šiol. Tiesa, ministerijos paskaičiavo, kad toks PVM lengvatos taikymas valstybei kainuos 45 mln. eurų. Bet minėtos ministerijos užmiršo vieną dalyką – valstybinių energetikos įmonių grynąjį pelną, kuris praėjusiais metais siekė daugiau kaip 250 mln. eurų. Tikėtina, kad ši suma šiais metais bus dar didesnė. Todėl norisi paklausti, kodėl iš šimtamilijoninių pelnų nebūtų galima padengti minėtą sumą tam, kad gyventojai gautų bent kiek mažesnes sąskaitas už elektrą, dujas ir šildymą? Ar nevertėtų bent jau šias metais, kai Europa susiduria su neregėtu energijos kainų šuoliu, minėtų įmonių pelną nukreipti ne į dividendus ar mažareikšmes investicijas, o būtent į kylančių kainų amortizavimą? Manau, kad toks žingsnis būtų naudingesnis tiek verslui, kuris turėtų galimybę nedidinti savo prekių kainų, bet ir gyventojams, ypač labiausiai socialiai pažeidžiamiems.

Tų pačių ministerijų teigimu, kainų svyravimai tarptautinėse rinkose vyksta nuolat, tačiau valstybės įprastai kas kartą nereaguoja į tai didindamos ar mažindamos PVM tarifus ar peržiūrėdamos energetikos įmonių pelnus.

Bet ar tikrai taip? Visų pirma, reikia pabrėžti, kad Europos Tarybos PVM direktyvos nuostatos dėl lengvatinio tarifo taikymo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui nurodo, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms, todėl siekdamos priimti nuostatas dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo energijos vartotojams, Europos Sąjungos (ES) valstybės privalo apie tai pranešti Europos Komisijai ir pagrįsti tokios lengvatos taikymo poreikį. Pasinaudodamos minėta Direktyva, lengvatinius tarifus gamtinėms dujoms taiko 5 ES valstybės – Airija, Graikija, Italija, Liuksemburgas ir Prancūzija, PVM lengvatą elektros energijai sėkmingai taiko jau 8 ES valstybės – visos viršuje jau išvardintos šalys bei Liuksemburgas ir Malta.  Prie šio sąrašo liepą prisijungė ir Ispanija, iš esmės peržiūrėjusi ne tik PVM sumažinimą elektrai, bet ir imdamasi veiksmų dėl savo energetikos įmonių pelnų.

Čia matome, kad Finansų ir Energetikos ministerijų teiginiai, kad PVM nekaitaliojimas pagal rinkos svyravimus, nėra visiškai tikslūs, o Ispanijos pavyzdys praktiškai paneigia ministerijų žodžius.

Kas įvyko ES senbuvėje Ispanijoje?

Kad kylančios energijos kainos išprovokuos rekordines sąskaitas tiek verslui, tiek gyventojams, Ispanijos Vyriausybė suprato dar liepos mėnesį. Tuo metu buvo priimti pirmieji veiksmai, siekiant suvaldyti didėjančią elektros kainą – laikinai nuo 21 iki 10 proc. sumažintas pridėtinės vertės mokestis, kuris įskaičiuojamas į sąskaitas už elektrą.

Priėmusi sprendimą taikyti lengvatinį PVM, kuris turėtų pažaboti staigų kainų kilimą, ši Europos Sąjungos narė papildomai patvirtino priemonių rinkinį, tarp kurių numatytas ir visiškai naujas mokestis energetikos bendrovių nenumatytajam pelnui, iš kurio tikimasi gauti 2,6 mlrd. eurų pajamų. Čia būtina pabrėžti, kad šie pinigai per kitus šešis mėnesius bus grąžinti vartotojams siekiant jiems padėti sumažinti mėnesines sąskaitas už elektros energiją.

Sprendimai buvo būtini, nes per pastarąjį laikotarpį kainos už elektrą Ispanijoje išaugo 62 proc. Tuo pačiu šios ES narės Vyriausybė tikisi, kad iki kitų metų kovo ims mažėti dujų kainos, o tai padės sumažinti ir elektros energijos kainą. Tokiu atveju galės būti atšaukiami ir lengvatiniai PVM tarifai.

Užsienio žiniasklaida jau praneša apie kitų ES šalių pasiruošimą kompensuoti energijos kainų šuolį galutiniams vartotojams. Pavyzdžiui, Italija naudoja Europos Sąjungos tikslinės finansinės paramos pinigus, siekiant sumažinti gyventojų sąskaitas už energiją. Prancūzijos Vyriausybė savo ruožtu padeda sunkiau besiverčiantiems gyventojams ir tiems, kurie neišgali apmokėti sąskaitų. Jiems tiesiogiai siunčiami specialūs čekiai, kurie padės padengti išlaidas, susijusias su šiuo beprecedenčiu energijos kainų augimu. Visos šios valstybės, siekdamos subsidijuoti padidėjusias gyventojų išlaidas, tam skiria šimtus milijonų eurų. 

Tikiu, kad jeigu kitos ES šalys gali dėti panašius žingsnius, tai gali padaryti ir Lietuvos Vyriausybė, ypač kasdien pasiekiant vis naujesnei informacijai, kad tai dar ne pabaiga – elektra ir dujos galimai brangs toliau.

Jau anksčiau esu pabrėžęs, kad PVM lengvata neturėtų tapti nuolatine, ji turėtų galioti iki tol, kol bus gyventojams užtikrinta konkurencinga kaina už teikiamą elektros energijos ir dujų tiekimo paslaugą. Būtent šiuo metu ir atėjo sprendimų laikas dėl mažesnio tarifo taikymo buitiniams vartotojams. Įstatymo projektas jau Seime, tik ar išdrįs jį palaikyti valdančioji dauguma?

 

Seimo narys Eugenijus Sabutis

Seimo narys E. Sabutis: „Europos Sąjungos valstybės jau ieško būdų mažinti energijos kainas. Kodėl Vyriausybė nieko nedaro?“

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 24 Sep 2021 10:02:44 +0300
<![CDATA[Psichologė įvardijo dažniausias skiriantis tėvų daromas klaidas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-ivardijo-dazniausias-skiriantis-tevu-daromas-klaidas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-ivardijo-dazniausias-skiriantis-tevu-daromas-klaidas Žinia apie skyrybas visiems šeimos nariams yra iššūkis. Skyrybos susijusios su didesne fizinės ir emocinės sveikatos sutrikimų rizika bei išaugusia konfliktų ir nemalonių jausmų išgyvenimo tikimybe. Vaiko teisių apsaugos specialistai savo darbe neretai dirba su vaikais iš besiskiriančių šeimų ir dažniausiai jau sutrikdytų santykių. Kokios pagrindinės skyrybų metu suaugusiųjų daromos klaidos ir kaip jiems abiem išlaikyti sveiką santykį su vaiku, pasakoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Kristina Lekavičiūtė. 

„Skyrybos tiek suaugusiųjų, tiek vaikų gyvenime yra didžiulė krizė, kuri siejasi su labai stipriais išgyvenimais ir pasikeitimais. Kiekvienam šeimos nariui skyrybos sukelia daug streso. Svarbu paminėti, kad suaugusieji skyrybų procese pradėtų galvoti ne tik apie save, bet ir apie vaiką. Pasitaiko, jog besiskiriančios poros į savo atžalas žvelgia kaip į turtą, kurį nori pasidalinti ir pamiršta svarbų dalyką, kad vaikas – asmenybė“, – patirtimi dalijasi Tarnybos psichologė K. Lekavičiūtė. 

Skiriantis daromos klaidos 

Pasak psichologės, būna idealių atvejų, kai besiskiriantys partneriai bendrauja su vaiku ir veikia kaip viena komanda. Tačiau pasitaiko, kad besiskiriančios pusės negeba susitarti ir išlaikyti pagarbą vieni kitiems, o tuo pačiu ir vaikui. Tokioje konfliktuojančioje atmosferoje vaikas dažnai tampa skyrybų įkaitu, o tėtis ir mama bandydami patenkinti savo asmenines ambicijas, tik apsunkina ne tik savo, bet ir vaiko nelengvą išgyvenamą būseną.  

  1. Lekavičiūtė išskiria dažniausias skyrybų metu suaugusiųjų daromos klaidas:
  • Bandymai įrodyti pranašumą prieš buvusį partnerį. Besiskiriantys tėvai kartais būna labai įsiskaudinę ir pradeda naudotis vaiku, siekdami įskaudinti buvusį partnerį, pavyzdžiui, mama, su kuria gyvena vaikas, neleidžia matytis su tėčiu, ir atvirkščiai. Tokia patirtis vaikui yra traumuojanti, gali ilgam palikti gilius kaltės ir/ar nuoskaudų pėdsakus.  
  • Vaiko tėčio ar mamos kritika. Vaiką labiausiai skaudina, kai tėtis ar mama jo akivaizdoje konfliktuoja, menkina, kritikuoja vienas kitą. Toks suaugusiųjų elgesys didina vaiko nerimą ir nesaugumą.  
  • Lojalumo konflikto skatinimas. Tokioje situacijoje dažnai vaikas yra verčiamas pasirinkti vieną iš tėvų. Vaikas pradeda bijoti mylėti juos abu arba išreikšti ar rodyti meilę vienam iš jų kito akivaizdoje. Stiprūs tėčio ir mamos tarpusavio nesutarimai, jų bandymai į konfliktus įtraukti ir vaiką kursto lojalumo konfliktą. 
  • Manipuliacijos vaiku siekiant susigrąžinti buvusį partnerį. Pasitaiko, kai tėtis ar mama bando primesti vaikui „šeimos taikytojo“ atsakomybę. Tai labai žalinga, kadangi vaikas labai greitai gali prisiimti šį vaidmenį ir nepasiekus norimo tikslo save gali labai kaltinti, o tai gali privesti ir prie destruktyvių poelgių.  

Nelengva ir suaugusiems 

Suaugę, taip pat kaip ir vaikai, skyrybų metu išgyvena netektį: turbūt vienam iš jų reikės ar teko išeiti gyventi kitur, pasidalyti viską, kas sukurta bendrai gyvenant. Buvę partneriai neišvengiamai patiria daug sudėtingų jausmų, juos kamuoja daug klausimų, užgriuvę pasikeitimai. 

Jeigu vaiko tėvai susituokę, bet vis dažniau pasigirsta žinia apie galimas skyrybas, vaikas gali juos matyti piktus, įsitempusius, galbūt net vienas kito nekenčiančius arba, priešingai, visai abejingus. Jie gali būti taip įsitraukę į tarpusavio nesutarimus, kad gali pradėti vaikui skirti mažiau dėmesio. Vaikas gali jausti, kad jie neberanda laiko su juo pasikalbėti, išklausyti, kas vyksta jo gyvenime, kaip jis jaučiasi dėl jų konfliktų. Suaugusieji taip gali elgtis ir todėl, kad patys jaučiasi pavargę nuo barnių arba tiesiog nežino, kokiais žodžiais vaikui viską paaiškinti. 

Gali nutikti ir priešingai: vaikas gali jausti padidėjusį tėčio ir mamos dėmesį, kai jie pradės jam pasakoti apie tarpusavio nesutarimus, kaltins vienas kitą ir taip tarsi bandys jį patraukti savo pusėn, kad skyrybų metu jis palaikytų vieną iš jų ir po skyrybų liktų kartu gyventi. Tikėtina, kad suaugusieji taip elgiasi ne iš blogos valios, o tai lemia skausmas, baimė ir kiti tuo metu patiriami išgyvenimai. 

Kartais gali būti ir taip, kad nepaisydami juos užgriuvusių sunkumų vaiko tėtis ir mama sugebės tinkamai elgtis: kaip ir anksčiau rūpinsis vaiku, į tarpusavio nesutarimus stengsis jo neįtraukti, kol patys nepriims aiškaus sprendimo – skirtis ar ne. Jei nuspręstų skirtis, jie pasistengs vaikui tai paaiškinti tinkamu laiku bei jam suprantamais žodžiais. 

„Normalu, jei po skyrybų tėtis ir mama išgyvena įvairiausius jausmus – jaučiasi vieniši, palikti, apleisti, nelaimingi, pavargę, išsekę. Kažkurį laiką bendraudami su vaiku jie gali tapti irzlesni, mažiau kantrūs. Tokiais atvejais vaikas gali norėti stengtis padėti ir pagerinti tėčio ir mamos savijautą, bet jam svarbu suprasti, kad tai gali būti nesėkminga. Būtina pabrėžti, kad tai ne vaiko kaltė, tiesiog po skyrybų natūralu kurį laiką dėl to išgyventi. Kartais skyrybos paveikia priešingai – buvę partneriai gali jausti išsilaisvinimą ir palengvėjimą. Taip nutinka, kai sutuoktiniai ilgą laiką ruošėsi tam žingsniui, nes gyventi kartu buvo nebeįmanoma“, – sako psichologė. 

Kai vaikai tampa įrankiais manipuliacijai 

Su šeimomis dirbantys vaiko teisių gynėjai pastebi, kad neretai skirdamasi pora nesąmoningai įtraukia savo atžalą į neišspręstų tarpasmeninių konfliktų, neigiamų emocijų, nuoskaudų sūkurį. Vaikas pasitelkiamas kaip priemonė tėčio ar mamos asmeniniams poreikiams ir ambicijoms tenkinti. Tokioje situacijoje vaikas kenčia labiausiai ir ilgainiui jam gali kilti psichologinės problemos, pasireiškiančios skirtingomis formomis: savižala, uždarumu, agresyvumu ar destruktyviu elgesiu, fizinės sveikatos sutrikimais ir t. t. 

Tėtis ir mama taip pat dažnai nejausdami ima nuteikinėti antrą pusę prieš vaiką pabrėždami bet kokį, net vienkartinį lūkesčių neatitikusį poelgį, pavyzdžiui, vėlavimą į susitikimą su vaiku arba primena pažadus, kurių antra pusė neištesėjo. Kartais besiskiriantis ar išsiskyrusi pora net ima gąsdinti vaiką, kad jeigu šis nedarys ar nesakys to, kas paliepta, tai mama ar tėtis daugiau nesusitiks su juo. Vaiko teisių specialistai įspėja, kad tokie nurodymai daro vaikui traumą ir jis gali pradėti bijoti reikšti savo nuomonę, emocijas, nenorėdamas susipykti su tėčiu ar mama. 

Svarbu paminėti tai, kad vaikas negali tapti buvusių sutuoktinių tarpininku. Rekomenduojama nevelti vaiko į tarpusavio santykių aiškinimąsi ir neklausinėti jo apie tai, kaip dabar gyvena buvęs sutuoktinis. Kalbėtis vienas su kitu (buvę sutuoktiniai) turėtų tiesiogiai, be vaiko pagalbos. Negalima vaiko versti pasirinkti būti tėčio ar mamos šalininku. 

Skiriantis svarbiausia vaiko poreikiai 

Atliktais psichologiniais tyrimais įrodyta, kad namuose vyraujantys kivirčai ir emocinė įtampa vaikui daro didesnę psichologinę žalą nei pačios skyrybos, jeigu po jų vaikas turi galimybę bendrauti su abiem tėvais ir jie palaiko bent minimalų ryšį su vaiku. Būtent dėl to besiskirianti pora, siekdama išsaugoti vaiko gerovę, visų pirma, turėtų susitvarkyti su savo emocinėmis problemomis, išsivaduoti iš neapykantos, pykčio, pamiršti nuoskaudas ir brandžiai žiūrėti į šį gyvenimo etapą. 

  1. Lekavičiūtė linki kiekvienam tėčiui ir mamai žvelgti į situaciją išmintingai, keisti požiūrį, skirtis taikiai ir visuomet prisiminti svarbiausius vaiko poreikius šiame sudėtingame etape:
  • Emocinis saugumas. Dažnai vaikai jaučiasi kalti dėl tėčio ir mamos skyrybų. Vaikui turėtų būti suprantamai ir įtikinamai pasakyta, jog jis nėra dėl to kaltas. 
  • Ryšys su abiem tėvais. Jie turėtų užtikrinti galimybes vaikui bendrauti, matytis ir su tėčiu, ir su mama. 
  • Fizinis stabilumas ir saugumas. Vaiko neįtraukimas į tėčio ir mamos derybas dėl išlaikymo. 

Psichologė įvardijo dažniausias skiriantis tėvų daromas klaidas

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Sep 2021 09:43:35 +0300
<![CDATA[Ką daro išmanusis telefonas jums nežinant: trijų Kinijoje pagamintų 5G mobiliųjų įrenginių tyrimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-daro-ismanusis-telefonas-jums-nezinant-triju-kinijoje-pagamintu-5-g-mobiliuju-irenginiu-tyrimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-daro-ismanusis-telefonas-jums-nezinant-triju-kinijoje-pagamintu-5-g-mobiliuju-irenginiu-tyrimas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) atliko Lietuvoje parduodamų Kinijos gamintojų „Huawei P40 5G“ , „Xiaomi Mi 10T 5G“  ir „OnePlus 8T 5G“ išmaniųjų 5G įrenginių saugumo tyrimą.

„Šis tyrimas buvo inicijuotas siekiant užtikrinti saugų Lietuvoje parduodamų 5G mobiliųjų įrenginių ir juose esančios programinės įrangos naudojimą mūsų šalies viduje. Buvo pasirinkti trys Kinijos gamintojai, kurie nuo praėjusių metų Lietuvos vartotojams siūlo įsigyti 5G mobiliuosius įrenginius ir kurie tarptautinės bendruomenės buvo įvardinti kaip keliantys tam tikras kibernetinio saugumo rizikas“, – teigia Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Tyrimo metu buvo nustatytos 4 esminės kibernetinio saugumo rizikos. Dvi susijusios su gamintojo įrenginiuose įdiegtomis programėlėmis, viena su asmens duomenų nutekėjimo rizika ir viena  su galimais žodžio laisvės ribojimais. „Xiaomi“ gamintojo įrenginyje nustatytos trys rizikos, „Huawei“ – viena, „OnePlus“ gamintojo mobiliajame įrenginyje kibernetinio saugumo pažeidžiamumų identifikuota nebuvo.

Gamintojų programėlių rizikos

Analizuodami „Huawei“ išmaniojo 5G telefono veiklą, tyrėjai nustatė, kad įrenginyje įdiegta oficiali gamintojo mobiliųjų programėlių parduotuvė „App Gallery“, neradusi vartotojo pageidaujamos programėlės, automatiškai nukreipia jį į trečiųjų šalių el. parduotuves, kuriose dalis programėlių antivirusinių programų buvo įvertintos kaip kenkėjiškos ar užkrėstos virusais.

 ibernetinio saugumo riziką tyrėjai priskyrė ir „Xiaomi“ gamintojo naršyklei „Mi Browser“. Ji naudoja ne tik įprastą kitose naršyklėse „Google Analytics“ modulį, bet ir kinišką „Sensor Data“, kuris renka ir periodiškai išsiunčia net 61 parametro duomenis apie vartotojo telefone atliekamus veiksmus.

„Mūsų vertinimu tai yra tikrai perteklinė informacija apie vartotojo veiksmus. Riziką kelia ir faktas, kad ši gausi statistinė informacija šifruotu kanalu siunčiama ir saugoma „Xiaomi“ serveriuose trečiose šalyse, kur negalioja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas“, – teigia tyrimą atlikusio NKSC Inovacijų ir mokymų skyriaus vadovas dr. Tautvydas Bakšys.

Galimi žodžio laisvės ribojimai

Analizuodami „Xiaomi“ įrenginio veikimą, tyrėjai nustatė, kad jame yra įdiegta techninė galimybė vykdyti į jį atsisiunčiamo turinio cenzūrą. Net kelios telefone esančios gamintojo programėlės, tarp kurių yra ir naršymo programėlė „Mi Browser“, periodiškai gauna gamintojo sudaromą blokuojamų raktažodžių sąrašą. Užfiksavus, kad vartotojo pageidaujamame atsiųsti turinyje yra sąraše esantys žodžiai, įrenginys tokį turinį automatiškai blokuoja.

Tyrimo metu sąraše buvo 449 raktažodžiai ar jų grupės kinų rašmenimis, tokie kaip „Laisvas Tibetas“, „Amerikos balsas“, „demokratinis judėjimas“, „tegyvuoja Taivano nepriklausomybė“ ir kt. 

„Nustatėme, kad Lietuvoje parduodamuose „Xiaomi“ telefonuose turinio filtravimo funkcija buvo atjungta ir turinio cenzūros nevykdė, tačiau sąrašai buvo periodiškai atsiunčiami. Įrenginys turi techninę galimybę, vartotojui nežinant, bet kurią minutę nuotoliniu būdu šią filtravimo funkciją aktyvuoti ir pradėti analizuoti atsiunčiamą turinį. Neatmetame galimybės, kad blokuojamų žodžių sąrašas galėtų būti sudaromas ne tik kinų, bet ir lotynų rašmenimis“,  – sako T. Bakšys.

Asmens duomenų nutekėjimo rizika

Asmens duomenų nutekėjimo rizika buvo nustatyta „Xiaomi“ įrenginyje vartotojui pasirinkus naudotis „Xiaomi“ debesijos paslauga „Xiaomi Cloud“. Norint aktyvuoti šią paslaugą, iš įrenginio yra išsiunčiama šifruota  SMS registracijos žinutė, kuri vėliau niekur nėra išsaugoma.

„Tyrėjams nepavyko perskaityti šios šifruotos žinutės turinio, todėl negalime pasakyti, kokią informaciją įrenginys išsiuntė. Šis automatizuotas žinučių siuntimas ir gamintojo įdiegtas jų turinio slėpimas kelia potencialias grėsmes dėl vartotojo asmens duomenų saugumo, nes jam nežinant gali būti renkami ir perduodami nežinomo turinio duomenys į serverius trečiosiose šalyse“, - teigia T. Bakšys.

Kodėl šie gamintojai

2020 m. Kinijos gamintojai „Huawei“, „Xiaomi“ ir „OnePlus“  Lietuvos rinkai pristatė penktos kartos 5G mobiliojo ryšio technologiją palaikančius išmaniuosius mobiliuosius telefonus. Remiantis tarptautine kibernetinių pažeidžiamumų duomenų baze (Common Vulnerabilieties and Exposures https://cve.mitre.org), per pastaruosius ketverius metus visų šių gamintojų įrenginiuose buvo nustatytos kibernetinio saugumo rizikos. „Xiaomi“ produkcijoje buvo fiksuoti 9 pažeidžiamumai, susiję su asmens duomenų nutekinimo rizikomis, „Huawei“ – 144 pažeidžiamumai, kurių dauguma buvo susiję su įrenginių funkcionalumo trikdymu, „OnePulse“ – vienas pažeidžiamumas dėl trečiųjų šalių programėlės, siunčiančios SMS žinutes, net tada, kai mobilusis įrenginys yra užrakintas.

Su Lietuvoje tiekiamų 5G ryšio technologiją palaikančių mobiliųjų įrenginių kibernetinio saugumo vertinimu galima susipažinti čia.

Ką daro išmanusis telefonas jums nežinant: trijų Kinijoje pagamintų 5G mobiliųjų įrenginių tyrimas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Sep 2021 08:51:39 +0300
<![CDATA[Naminių paukščių augintojai perspėjami apie vėl išaugusią paukščių gripo riziką]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naminiu-pauksciu-augintojai-perspejami-apie-vel-isaugusia-pauksciu-gripo-rizika https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naminiu-pauksciu-augintojai-perspejami-apie-vel-isaugusia-pauksciu-gripo-rizika Atvėsus orams ir pirmiesiems paukščių pulkams išskridus į pietinius Europos bei šiaurinius Afrikos kraštus, vis labiau aktyvėja ir kitų laukinių vandens paukščių migracija. Dėl prasidėjusios rudeninės migracijos šalies naminių paukščių laikytojai turėtų būti budresni ir imtis reikiamų atsargumo priemonių, nes šiuo laikotarpiu vėl padidėja rizika, kad į jų ūkius gali patekti Europoje nustatomas paukščių gripo virusas.

Apie pasitvirtinusius labai patogeniško paukščių gripo atvejus laukiniams vandens paukščiams vis dažniau praneša ne tik šiaurės Europos valstybės (Suomija, Švedija), bet ir kitos, kaip Prancūzija, Belgija, Liuksemburgas, Olandija, Estija. Kaimyninėje Lenkijoje net ir vasaros metu keli šio viruso protrūkiai buvo kilę tarp naminių paukščių.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai atkreipia dėmesį, kad naminiai paukščiai ypač imlūs paukščių gripo virusui, todėl šiuo laiku, rugsėjo–spalio mėnesiais, iki baigsis intensyviausias laukinių paukščių rudeninės migracijos laikotarpis, yra privaloma apriboti naminių paukščių galimybę laisvai vaikščioti lauke, galima juos išleisti tik į iš visų pusių aptvertas teritorijas, apsaugant nuo kontakto su laukiniais migruojančiais paukščiais.

Reikia stengtis išvengti bet kokio naminių paukščių kontakto su laukiniais vandens paukščiais, vengti vietų, kuriose šie buriuojasi, pavyzdžiui, atvirų vandens telkinių. Paukščiams skirtą pašarą laikyti taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų, galinčių mechaniškai pernešti virusą.

Didelę riziką paukščių gripo virusui patekti į naminių paukščių ūkius kelia ir nepakankamas biologinio saugumo reikalavimų laikymasis ūkiuose. Naminiai paukščiai dažnai užsikrečia per užterštą lesalą ar vandenį, užkratas taip pat gali būti perduodamas ir per apkrėstą inventorių, rūbus, avalynę. Todėl naminių paukščių augintojai raginami atsakingai laikytis visų saugumo reikalavimų – dažniau skalbti darbo drabužius, dezinfekuoti batus, instrumentus ir kitus įrankius, kurie naudojami atliekant paukščių priežiūros darbus ir kt.

Apie pastebėtą naminių paukščių sirgimą ar gaišimą būtina nedelsiant informuoti VMVT teritorinius departamentus, kurių kontroliuojamose teritorijose laikomi naminiai paukščiai, pranešti bendruoju VMVT nemokamu telefonu 8 800 40 403 arba privačiam veterinarijos gydytojui.

Tiek Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos patirtis rodo, kad užkratui patekus į naminių paukščių ūkį, Europos Komisijos nurodymu nustatomos būtinosios apsaugos zonos ir apribojimai skaudžiai atsiliepia ir netoliese esančioms paukščių laikymo vietoms – tiek smulkiems ūkiams, kuriuose paukščiai laikomi asmeninėms reikmėms, tiek ir komercinėms fermoms. Viruso paveiktose teritorijose taikomi įvairūs paukščių ir jų produkcijos judėjimo apribojimai. Užsikrėtę naminiai paukščiai gaišta, o likę yra nugaišinami, ūkis dezinfekuojamas, kad virusas neišplistų.

Naminių paukščių augintojai perspėjami apie vėl išaugusią paukščių gripo riziką

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 20 Sep 2021 13:17:02 +0300
<![CDATA[Psichologė pataria: kaip pasakyti vaikui, kad skiriamės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-pataria-kaip-pasakyti-vaikui-kad-skiriames https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-pataria-kaip-pasakyti-vaikui-kad-skiriames Kasmet oficialias tėvų skyrybas išgyvena daugiau kaip 6000 Lietuvos vaikų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Aura Svetikienė sako, kad tėvų skyrybos sukrečia vaiko pasaulį, pažeidžia saugumo jausmą. Tačiau tuo, kas vyksta šeimoje būtina su juo dalintis, padėti suprasti, kodėl vyksta pokyčiai ir, kad dėl skyrybų jis nekaltas. 

Apie skyrybas su vaiku reikia kalbėti

Statistikos departamento duomenimis, pernai su vienu iš tėvų gyventi liko 6118 vaikų  – skirtingais keliais pasuko 4219 vaikus auginančių porų. Panašus ištuokų skaičius šalyje registruojamas jau eilę metų.

Kaip pasakyti vaikui, kad tėvai suka skirtingais keliais, kad jis lengviau išgyventų šį laikotarpį ir jaustųsi saugus bei mylimas? Pasak psichologės, kalbėti su vaiku apie tai, kad pasikeitimai šeimoje tik svarstomi neskubėkite, tačiau priėmus sprendimą skirtis apie tai būtina pranešti vaikui.

„Priėmus sprendimą skirtis ilgam pokalbio su vaiku neatidėliokite. Vaikai jaučia tarp suaugusiųjų tvyrančią įtampą, supranta ir girdi nesutarimus, todėl, nežiūrint vaiko amžiaus, kalbėtis apie pasikeitimus šeimoje būtina. Geriausia, kai apie skyrybas pasako abu tėvai pokalbiui skirdami pakankamai laiko, tarpusavio nesutarimus palikę nuošalyje“, – sako A. Svetikienė.

Jei visų šeimos narių pokalbis neįmanomas, dėl stiprių ir perdėtų emocijų,  tada su vaiku turėtų kalbėti tas, kuris jaučiasi pajėgesnis, kuris su vaiku ir anksčiau daugiau kalbėdavosi.

„Vaikui reikia ramiai paaiškinti, kad kartais atsitinka taip, jog suaugę žmonės ima nebesutarti ir nebegali kartu būti, kartu gyventi. Akcentuokite, kad skiriatės vienas su kitu, bet jokiu būdu ne su vaiku. Net jei vaikas neklausia, patikinkite jį, kad dėl skyrybų nėra kaltas. Atminkite, vaikai linkę manyti, kad jei būtų buvę geresni, malonesni, tėvai nebūtų susipykę, o iš namų išėjęs mama ar tėtis sugrįžtų“, – akcentuoja tėvus ir vaikus konsultuojanti Tarnybos psichologė.

Vaikų emocijos – natūralūs išgyvenimai

Skirtingo amžiaus vaikai žinią apie tėvų sprendimą gyventi skyriumi priima skirtingai ir tai įtakoja vaikų elgesio pokyčius. Mažesni vaikai tampa irzliais, verksmingais, gali jiems atsirasti pykčio priepuoliai. Pradinukai, dažnai gali būti liūdni, pradeda dažniau sirgti, jiems gali atsirasti pilvo, galvos skausmai, pykinimas, nenoras mokytis, taip pat susierzinimas, piktumas.

Anot psichologės, ir kūdikiui skyrybų faktą reikia įgarsinti – pasakyti, išpasakoti, nes jis jaučia tėvų būsenas ir išgyvenimus labiau nei mums atrodo.

„Kalbantis su mažais vaikais, svarbu viską paaiškinti jiems suprantama kalba – kad mama ir tėtis dabar gyvens atskirai, kur bus jų namai, su kuo gyvens vaikas, kada galės susitikti su kartu negyvenančiu tėčiu arba mama. Natūralu, jog išgirdus tokį faktą, vaiką gali užklupti stiprios emocijos. Tokiu momentu svarbus, kad šalia būtų tėtis ir mama, kurie galėtų išbūti su įtūžusio ir nelaimingo vaiko reakcija ir kurie galėtų vaiką nuraminti“, – pataria psichologė.

Kalbant su paaugliais apie skyrybas, tikėtina ūmi reakcija – kaltinimų, keiksmažodžių, įžeidinėjimų lavina. Svarbu priimti visas paauglio reakcijas ir išbūti su juo šią sudėtingą situaciją.

„Paaugliui pasakykite, kad jis bet kada gali ateiti pas jus paliūdėti ar pasikalbėti, kad jis jums labai svarbus ir rūpi. Kartais jam gali reikėti apkabinimo, palaikymo, tačiau per daug lįsti į asmeninę erdvę nereikėtų. Stebėkite vaiką ir stenkitės būti šalia, kai jam reikės palaikymo. Paauglys jau gali daryti savo sprendimus – aptarkite tai, tačiau neslėpkite, kad ateityje jo sprendimai gali būti persvarstomi“,  – sako A. Svetikienė. 

Nemeluokite vaikui

Vaikui svarbu aiškiai pasakyti, kad abu tėvai jį myli ir jausmai nepasikeis net gyvenant atskirai, kad jis nepadarė ir nepasakė nieko tokio, kas galėjo tėvus priversti išsiskirti.

„Vaikai dėl tėvų skyrybų linkę kaltinti save, todėl gilus pokalbis jiems labai svarbus ir reikalingas. Vaikams būtina žinoti, kad abu tėvai ir toliau dalyvaus jo gyvenime, kad nepasikeis jų santykiai su seneliais ir kitais artimais giminaičiais. Tik neapgaudinėkite vaiko sakydami, kad gyvenate atskirai laikinai, kad tėtis ar mama trumpam išvyko ir pan.“, – pataria psichologė. Pasak jos, nežinomybė vaikui pasėja baimę, kad ir likęs vienas iš tėvų gali taip pat išeiti ir negrįžti, užkerta kelią atviram pokalbiui, slopina vaiko emocijas.

Melas tik dar labiau skaldys šeimą – patys priimkite realybę ir su ja supažindinkite vaiką, neapkraudami jo konfliktais, nuoskaudomis ir suaugusiųjų problemomis. 

Leiskite vaikams liūdėti

Vaikai, kaip ir suaugę, dėl skyrybų patiria didžiulį skausmą, todėl svarbu leisti jiems liūdėti.

„Kai matome, kad vaikas verkia, ilgisi išėjusio tėčio ar mamos, nereikėtų jo raminti ir perdėtai guosti.  Vaikui reikia suaugusiojo supratimo ir patvirtinimo, kad jo skausmas, ilgesys yra natūralūs jausmai. Bet kokios emocijos – net ir tinkamai išreikštas pyktis – yra priimtinos ir geros. Jam svarbu matyti ir suprasti, kad ir suaugęs liūdi, kaip jis“, – sako A. Svetikienė. Tarnybos psichologė priduria, kad vaikui reikia išgyventi emocijas, tačiau negalima leisti manipuliuoti susidariusia situacija – turi išlikti vaiko pareigos, atsakomybės, aiškios elgesio ribos, kurios sukuria patikimą ir saugią aplinką. 

Svarbiausias vaiko poreikis – turėti abu tėvus

Skiriantis tėvams sunkumai kyla ne tik jiems, bet ir vaikui, todėl jam reikia padėti išgyventi šią sudėtingą situaciją, suprasti, kas vyksta.

„Skyrybos stipriai sutrikdo vaiką, sudrebina jo pasaulį ir pažeidžia saugumo jausmą. Tačiau, kad ir kas nutiko tarp tėvų, svarbiausias vaiko poreikis išlieka turėti juos abu. Svarbu, kad atmetę visas emocijas tą suprastų ir tėvai“, – sako A. Svetikienė. Pasak jos, tėvams svarbu suvokti, kad vaikas nėra kaltas dėl nepavykusių jų tarpusavio santykių ir negali tapti ginčų įrankiu.

„Tėvų skyrybos bet kokio amžiaus vaikui, pirmiausia, yra netektis. Dažnu atveju, tėvų skyrybos vaikui reiškia ne tik šeimos, bet ir artimųjų, draugų, namų, net mokyklos ar darželio, augintinio netektį, todėl kartu išjausti, suprasti, išklausyti ir palaikyti vaiką – svarbi ir atsakinga abiejų tėvų misija“, – pabrėžia Tarnybos psichologė.  

Psichologė pataria: kaip pasakyti vaikui, kad skiriamės

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 16 Sep 2021 09:25:32 +0300
<![CDATA[Lietuvoje vis dar nėra draudimo laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems žmonėms: kas stabdo įstatymų leidėjus?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-vis-dar-nera-draudimo-laikyti-gyvunus-ziauriai-su-jais-pasielgusiems-zmonems-kas-stabdo-istatymu-leidejus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-vis-dar-nera-draudimo-laikyti-gyvunus-ziauriai-su-jais-pasielgusiems-zmonems-kas-stabdo-istatymu-leidejus Seimo rudens sesijoje bus pakartotinai svarstomas siūlymas įvesti draudimą iki 5 metų laikyti gyvūnus asmenims, teistiems už žiaurų elgesį su gyvūnais. Šiuo metu Lietuvoje jokie įstatymai nedraudžia, pavyzdžiui, gyvūną nužudžiusiam ar jį žiauriai kankinusiam asmeniui įsigyti kito augintinio. Pagrindinė priežastis, dėl kurios nuo 2017-ųjų svarstyti teikiamas siūlymas jau yra kelis kartus atmestas – kvestionuojamas jo įgyvendinimas: kas ir kaip turėtų užtikrinti, kad draudimo būtų iš tikrųjų laikomasi? VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) atstovai pasidomėjo, kaip tokią poveikio priemonę jau įsivedusios šalys vertina jos efektyvumą bei užtikrina, kad draudimo būtų paisoma. 


Sistema jau sukurta – tereikia pritaikyti 


Draudimą laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiais asmenims taiko dešimtys Europos, JAV ir kitų pasaulio šalių. Dažniausiai šios priemonės įgyvendinimą užtikrina valstybinės regioninės institucijos, kurios yra atsakingos ir už gyvūnų gerovę bei veikia (ar turi padalinius) arčiausiai stebėti reikalingų asmenų. Pagal savo funkcijas Lietuvoje šioms institucijoms artimiausios – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) bei savivaldybės. 


„Manau, jog ir Lietuvoje dviračio išradinėti nereikia – už gyvūnų gerovę atsako VMVT. Šios tarnybos padaliniai pasiskirstę po visą Lietuvą – iš viso jų yra 43“, – sakė GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. 


Ji atkreipė dėmesį, jog jau ir dabar VMVT turi prievolę reguliariai tikrinti problemines gyvūnų laikymo, auginimo vietas, tad iš esmės sistema – jau sukurta: „Jei reikalinga, į pagalbą VMVT galėtų įtraukti ir savivaldybes, kurios yra atsakingos už gyvūnų laikymo sąlygas ir kurios taip pat lanko didesnės socialinės rizikos asmenis“. 


Seimui teikiamu siūlymu bus siekiama, kad draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims būtų taikomas tiek pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, tiek ir pagal Baudžiamąjį kodeksą. Jei toks draudimas visgi būtų taikomas tik pagal Baudžiamąjį kodeksą, pagal šiuo metu galiojančią tvarką užtikrinti bausmės vykdymą turėtų probacijos tarnyba. 


„Įdomu, jog, pavyzdžiui, Švedijoje draudimas laikyti gyvūnus ar jų kiekio bei tam tikrų gyvūnų rūšių apribojimas (pvz., asmuo gali laikyti kates, tačiau neturi tinkamų sąlygų laikyti šunis ar arklius) nelaikomas bausme, todėl jam nereikia teismo proceso – draudimą taiko už gyvūnų gerovę atsakingos vietos tarnybos. Pasak švedų gyvūnų gerovės organizacijos „Djurensratt“ atstovų, tokios tvarkos privalumai – procesai vyksta greitai, o sprendimą priima veterinarinį išsilavinimą turintys asmenys, kurie nuvykę į vietą gali įvertinti padėtį objektyviau nei teisėjai teismo salėje“, – švedų patirtimi dalijosi B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. 


Draudimas laikyti gyvūnus – įstatymu įtvirtintos moralinės nuostatos 


„Žinoma, reikia pripažinti, jog nemažai draudimą jau įsivedusių šalių, lygiai taip pat kaip kad baiminamasi ir Lietuvoje, susiduria su kontrolės problema – užtikrinimu, jog draudimo būtų laikomasi. Visgi tai nėra pagrindas kvestionuoti pastangą atriboti prieš gyvūnus smurtavusį asmenį nuo kitų gyvūnų, taip siekiant juos apsaugoti ir sumažinti naujų galimų aukų skaičių“, – sakė GGI vadovė. 


Šveicarijos „Tierschutz“ organizacijos atstovai atkreipė dėmesį, jog, nepaisant priemonės efektyvumo užtikrinimo klausimo, kiekviena tokia apsaugos priemonė palaiko visą kovos dėl gyvūnų gerovės sistemą bei procesą, nes tai, kas parašyta įstatyme, iš esmės aiškinama kaip teisinga arba neteisinga, t. y. kalbama ir apie visuotinai priimtinas arba nepriimtinas moralines nuostatas gyvūnų atžvilgiu, įtvirtintas teisiškai.

 
„Moralinis, vertybinis tokio draudimo aspektas – itin svarbus. Kol neturime įstatymo ir ką tik už gyvūno nužudymą nuteistam asmeniui niekas nedraudžia čia pat įsigyti kito, gyvūnams neabejingus ir apskritai elementarias žmogiškas, humaniškas vertybes puoselėjančius asmenis toks priemonių nebuvimas veikia itin demoralizuojančiai”, – aiškino B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. 


Pažeidus tokį draudimą, t. y. įsigijus naują augintinį, atsiranda galimybė jį konfiskuoti nedelsiant. O kol tokio draudimo nėra, belieka tik laukti, kol asmuo pakartos savo žiaurų elgesį ir tik tada rinkti įrodymus bei bandyti konfiskuoti gyvūną, kas gali užtrukti ir kelis mėnesius. 


Šalyse, kuriose draudimas laikyti gyvūnus yra įvestas, už jo nesilaikymą ne tik konfiskuojamas naujas augintinis, bet ir skiriamos piniginės baudos. Vokietijoje už tvarkos nepaisymą asmuo gali 1–2 metams patekti į kalėjimą. 


Geriausia prevencija – pilietiška, neabejinga visuomenė 


Draudimą laikyti gyvūną jau turintys šveicarai, švedai (pastarieji – nuo 1969 m.!), latviai, vokiečiai tvirtina, jog efektyviausias priemonės užtikrinimo būdas  – vizitas į asmens gyvenamąją vietą. Tarnybos gali organizuoti tokį patikrinimą preventyviai ar kilus įtarimams, taip pat gavus pranešimą iš trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, kaimynų. 


„Apskritai tokio draudimo veiksmingumui itin svarbu budri ir pilietiška visuomenė, nes juk kaimynai bus pirmieji, kurie pamatys, jog asmuo, žiauriai elgęsis su gyvūnu ir už tai baustas, turi kitą keturkojį. Tokiu atveju pakaks skambučio į vieną iš gyvūnų gerove besirūpinančių tarnybų ir draudimas suveiks taip, kaip ir turėtų, – sakė GGI vadovė. – Džiugu, kad Lietuvoje yra vis daugiau žmonių, netoleruojančių smurto prieš gyvūnus“. 


Daugelyje šalių už žiaurų elgesį su gyvūnais bausti asmenys yra įtraukiami į specialius registrus, kurie, nors ir nėra viešai prieinami dėl asmens duomenų apsaugos, visgi, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti peržiūrėti oficialiai susisiekus su institucijomis. Pavyzdžiui, jei gyvūnus parduodančiam ar perduodančiam asmeniui kyla įtarimų dėl potencialaus savininko.  


„Draudimo laikyti gyvūnus skeptikai argumentuoja, jog šios priemonės vykdymo kontrolei reikės papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. Visgi jau dabar tos pačios lėšos keliauja žiauraus elgesio su gyvūnais pasekmių šalinimui: į procesą turi įsitraukti policija, savivaldybės, VMVT ir teismai, taip pat kainuoja konfiskuotų gyvūnų išlaikymas ir gydymas. Teismų praktika rodo, kad už žiaurų elgesį teisti asmenys savo elgesį linkę kartoti, todėl prevencinės priemonės, tai yra tam tikrų asmenų, gavusių draudimą laikyti gyvūnus, stebėjimas ir tikrinimas, tikėtina, kainuotų mažiau nei iš naujo pasikartojantys nusikaltimai. Juolab kad, manome, toks atidesnis stebėjimas būtų reikalingas tik pavieniams asmenims,“ – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. 


Vaikas augs be šuniuko, nes tėvas baustas už žiaurų elgesį? 


Įvairiose šalyse draudimas laikyti gyvūnus taikomas skirtingai. Vienose draudimas siejamas tik su konkrečiu asmeniu, o kitur – su gyvenamąja vieta, t. y. su visu namų ūkiu. Taip pat skiriasi pats draudimo pobūdis – gali būti draudžiama laikyti gyvūną arba draudžiama juo rūpintis: vedžioti, maitinti, dresuoti ar užsiimti bet kuria kita veikla. 


„Kartais tenka išgirsti graudžių kalbų, neva neteisinga už vieno asmens prasižengimą bausti visą šeimą ir atimti galimybę laikyti gyvūną. Visgi jei viename namų ūkyje gyvenę asmenys toleravo žiaurų elgesį su gyvūnais, vadinasi, jie taip pat yra atsakingi už pasekmes, todėl draudimas galioja ir jiems. Gyvūnui tokioje aplinkoje pavojinga, o už jos sukūrimą yra atsakingi visi to namų ūkio nariai“, – sakė GGI vadovė. 

Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.


Apie GGI

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) – nuo 2012 m. visuomeniniais pagrindais veikianti organizacija. Jos tikslas – spręsti gyvūnų gerovės problemas, jų priežastis bei didinti visuomenės sąmoningumą gyvūnų gerovės klausimais. Kartu su savanorių komanda GGI užsiima visuomenės švietimu, nagrinėja žiauraus elgesio ir gyvūnų nepriežiūros atvejus, juos viešina, bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis inicijuodama gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus. 


Praneškite apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus info@ggi.lt.
Prisidėkite prie jų sprendimo per PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank).  Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju www.bit.ly/GGIContribee ir www.bit.ly/GGIPatreon platformose. Dėkojame, kad nesate abejingi gyvūnų gerovei.

Lietuvoje vis dar nėra draudimo laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems žmonėms: kas stabdo įstatymų leidėjus?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 15 Sep 2021 09:08:59 +0300
<![CDATA[„Negyvoji zona“ Baltijos jūroje – didesnė nei visa Lietuvos teritorija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/negyvoji-zona-baltijos-juroje-didesne-nei-visa-lietuvos-teritorija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/negyvoji-zona-baltijos-juroje-didesne-nei-visa-lietuvos-teritorija Baltijos jūroje aptinkama „negyvoji zona“, kurioje yra labai mažai deguonies, užima beveik 70 tūkst. km2 plotą, daugiau nei visa Lietuvos teritorija. Dėl to nyksta jūros dugne gyvenantys bestuburiai, nukenčia jais mintančios žuvys, kiti vandens gyvūnai. Deguonies trūkumas kelia grėsmę menkėms – jos neršia gilesnėse, druskingesnėse, bedeguonėmis tampančiose vietose. 

„Deguonies sąlygos kai kuriose pakrantėse, kuriose buvo imtasi būtinų priemonių maistinių ir organinių medžiagų prietakai į Baltijos jūrą sumažinti, pagerėjo. Tačiau hipoksija išlieka pagrindine daugelio pakrančių sistemų problema. Prieš 150 metų tokios zonos Baltijos jūroje neegzistavo, o dabar sudaro beveik 17 proc. jos ploto“, – komentuoja Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Agnė Lukoševičienė.

Šių zonų formavimąsi lemia Baltijos jūros uždarumas, kuris riboja deguonimi prisotinto druskingo vandens patekimą iš Šiaurės jūros, ir vandens stratifikacija – pasiskirstymas sluoksniais, dėl to deguonis iš paviršiaus negali patekti į priedugnį.

Dėl žmogaus ūkinės veiklos suintensyvėjusi Baltijos jūros eutrofikacija ir klimato kaita skatina „negyvosios zonos“ plėtimąsi. Ten, kur deguonies trūksta ar visai nėra, iš dugno nuosėdų išsiskiria jose „užrakintas“ fosforas ir dar labiau padidina maistinių medžiagų koncentraciją. Jų daugėjant, šiltėjant vandeniui, sparčiau vystosi dumbliai, intensyviau „žydi“ vanduo.

Į dugną nusėdusiam dideliam kiekiui organinių medžiagų suskaidyti naudojamas deguonis, o jūros priedugnio sluoksniams neatsinaujinant vandeniu iš Šiaurės jūros, deguonies visai nelieka. Šylant klimatui ir didėjant kritulių kiekiui, tikėtini dar retesni druskingo vandens įtekėjimai.

Deguonis – gyvybiškai svarbios dujos daugumai organizmų. Gyvybei reikia mažiausiai 6 mg/l vandenyje ištirpusio deguonies. Atviros Baltijos jūros paviršiuje vidutinė koncentracija siekia ir 11 mg/l, tačiau priedugnyje situacija prastesnė – čia fiksuojami tiek hipoksijos, kai deguonies yra mažiau nei 2 mg/l, tiek anoksijos, kai jo koncentracija lygi 0, atvejai.  

Tokios deguonies stokojančios priedugnio zonos dar vadinamos „mirties zonomis“, „dykumomis“. Gyvybei čia išlikti sunku, todėl jose dažniausiai aptinkamos tik anaerobinės bakterijos ir keletas kitų organizmų, „kvėpuojančių“ ne deguonimi, o kitu oksidantu. 

Pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei 400 „negyvųjų zonų“. Vienos didžiausių – Arabijos jūroje (apie 163 tūkst. km2), Meksikos įlankoje (apie 16 tūkst. km2) ir, deja, Baltijos jūroje.

1972-2020 m. tyrimų duomenimis, Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos tolimiausios stoties priedugnyje (nuo 80 iki 120 m gylyje) apie 43 proc. tyrimų atvejų buvo nustatyta hipoksija. Deguonies stygius priedugnyje iki 2000 m. buvo aptiktas apie 33 proc. tyrimų atvejų, o nuo 2000 m. – net 84 proc. 2017 m. hipoksija nustatyta ir arčiau kranto – teritorinėje jūroje.

Vis sparčiau keičiantis klimatui ir nemažėjant eutrofikacijai, tikėtina, kad hipoksija gali ir toliau didėti, ypač Suomijos įlankoje ir pietrytinėje Baltijos jūros dalyje.

 

 

„Negyvoji zona“ Baltijos jūroje – didesnė nei visa Lietuvos teritorija

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 13 Sep 2021 09:12:36 +0300
<![CDATA[Miško gėrybių sezonas: net grybauti ir uogauti svarbu atsakingai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/misko-gerybiu-sezonas-net-grybauti-ir-uogauti-svarbu-atsakingai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/misko-gerybiu-sezonas-net-grybauti-ir-uogauti-svarbu-atsakingai Jei uogaudami ir grybaudami laikysitės Lankymosi miškuose taisyklių ir neniokosite augalijos, žalos gamtai nebus, o ir patiems negrės sulaukti baudos, primena Aplinkos apsaugos departamentas.

„Jei išsiruošėte grybauti ar uogauti, reikėtų nepamiršti laikytis Lankymosi miške taisyklių ir reikalavimų, kaip tinkamai rinkti laukinę augaliją“, – primena Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas Benas Bitauskas.

Pasak aplinkosaugininko, grybaujant ir uogaujant miške surenkamų gėrybių kiekis neribojamas. Tiesa, svarbu prisiminti, kad renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas).

Be to, miško svečiai turi žinoti, kad draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus. Renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas), draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus.

Norintiems parsinešti vertingąją miško uogą – spanguolę – reikėtų nepamiršti svarbių dalykų.

Spanguolės auga pelkiniame, arba durpiniame, rūgščios fiziologinės reakcijos dirvožemyje.

Kaip žinoma, didžiausi spanguolynai yra pelkėse, saugomose teritorijose. Kiekvienoje saugomoje teritorijoje taikomi atskiri reikalavimai, į kuriuos būtina atsižvelgti, tad vertėtų nepamiršti, kad spanguoliauti tokiose vietovėse galima ne visada, taip pat privalu laikytis nustatytų taisyklių. 

Žinoma, tiek grybaujant tiek uogaujant privaloma vadovautis Lankymosi miškuose taisyklėmis.

Kur galima grybauti ir uogauti

„Fiziniai asmenys gali grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais.

Taip pat kai kur lankymąsi riboja Saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai ar kiti teisės aktai“, – atkreipia dėmesį Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas B. Bitauskas.

Svarbu nepamiršti, kad draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės. Taip pat pastatyti informaciniai (įspėjamieji) ženklai arba jie pažymėti aiškiai matomomis „Stop“ juostomis.

Fizinių asmenų lankymasis, vaistažolių, grybų, uogų ar kitų miško išteklių naudojimas miškuose kartais gali būti uždraustas ar apribotas dėl svarbių priežasčių, tokių kaip didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.

Pasak Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjo, svarbiausia lankantis miškuose vadovautis principu „ką atsivežiau, tą ir išsivežu“, t. y. nepalikti šiukšlių, o radus pasirūpinti mišku ir jas išvežti į artimiausią atliekų konteinerį.

Kur statyti motorinę transporto priemonę miške

Dažnas miško svečias atvyksta motorine transporto priemone, tad raginame nepamiršti, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Pasak B. Bitausko, vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.  

Kokia atsakomybė gresia

Už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50–120 eurų bauda.

Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taikoma 20–50 eurų bauda. 

Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų bauda.

Už prekyba laukiniais augalais (ar jų dalimis) pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 70–140 eurų bauda. 

Už laukinės augalijos išteklių naudojimas neturint leidimo, kai leidimas reikalingas, taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų.

Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.

 AAD inf.

Miško gėrybių sezonas: net grybauti ir uogauti svarbu atsakingai

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 13 Sep 2021 08:49:39 +0300
<![CDATA[Kuo skiriasi augintinio (šuns, katės, šeško) nekomercinė kelionė nuo jo kelionės į užsienį pas naująjį savininką?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kuo-skiriasi-augintinio-suns-kates-sesko-nekomercine-kelione-nuo-jo-keliones-i-uzsieni-pas-naujaji-savininka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kuo-skiriasi-augintinio-suns-kates-sesko-nekomercine-kelione-nuo-jo-keliones-i-uzsieni-pas-naujaji-savininka Tai gana dažni klausimai, kai kalbama apie keliones su augintiniais – šunimis, katėmis arba šeškais. Svarbiausias skirtumas – ar savininkas su savo augintiniu tiesiog nori pakeliauti po kitas šalis, ar kelionės metu augintinį ketinama perduoti (parduoti, dovanoti, kt.) naujam savininkui.

► Nekomercinėmis laikomos tokios kelionės su augintiniu, kai:

• gyvūnai augintiniai vyksta kartu su savininku (asmeniu nurodytu gyvūno kelionės dokumentuose) arba su savininko įgaliotu asmeniu (turinčiu rašytinį gyvūnų augintinių savininko įgaliojimą vežti gyvūną augintinį nekomerciniais tikslais) ir kai kelionės tikslas nėra perduoti (parduoti, dovanoti, kt.) gyvūną augintinį arba kitaip perduoti nuosavybės į jį teises – vykstama į renginius su gyvūnais (parodas), atostogauti, į svečius ar pan. ir kartu su savininku (savininko rašytinį įgaliojimą turinčiu asmeniu) keliauja ne daugiau nei 5 (iki 6 mėn. amžiaus) gyvūnai augintiniai arba daugiau kaip 5, tačiau vyresni kaip 6 mėn. amžiaus, gyvūnai augintiniai.

• Keliaujant su augintinu nekomerciniais tikslais, gyvūno kelionei reikalingas (pakanka) ES vieningos formos Gyvūno augintino pasas (keliaujant į šalis, kuriose pripažįstamas šis gyvūno identifikavimo dokumentas) arba, jeigu Gyvūno augintinio pasas nepripažįstamas, kitas kompetentingos institucijos išduotas atitinkamos formos gyvūnų identifikavimo dokumentas (Veterinarijos sertifikatas).

► Tuo tarpu, kai keičiasi gyvūno augintinio savininkas ar nuosavybė į gyvūną: gyvūnas vežamas su tikslu jį perduoti (parduoti, dovanoti, kt.) kitam savininkui, pvz., gyvūnas keliauja / siunčiamas į užsienį pas naująjį savininką arba kai su savininku vyksta daugiau nei 5 jaunesni kaip 6 mėn. amžiaus gyvūnai augintiniai, vežamų gyvūnų augintinių kelionei nepakanka ES vieningos formos Gyvūno augintino paso – tokios kelionės metu gyvūną turi lydėti kompetentingos institucijos išduotas atitinkamai vienas iš gyvūnų identifikavimo dokumentą (Veterinarijos sertifikatas (į ne ES šalis) / Vidaus prekybos sertifikatas (į ES šalis)).

O kad augintinio kelionė būtų saugi ir jos metu nekiltų nenumatytų problemų, visada naudinga susipažinti ne tik su šalies, į kurią vykstate, bet ir šalių, per kurias ketinate vykti, taikomais reikalavimais.

Kilus papildomų klausimų, galite pasikonsultuoti su VMVT atsakingais specialistais el. paštu klausimai@vmvt.lt ar nemokamu telefonu 8 800 40 403.

Kuo skiriasi augintinio (šuns, katės, šeško) nekomercinė kelionė nuo jo kelionės į užsienį pas naująjį savininką?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 13 Sep 2021 08:42:08 +0300
<![CDATA[Harmoningas miegamojo interjeras užtikrins ramų poilsį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/harmoningas-miegamojo-interjeras-uztikrins-ramu-poilsi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/harmoningas-miegamojo-interjeras-uztikrins-ramu-poilsi Miegamasis yra vieta, kur žmogus atsipalaiduoja ir pasikrauna energijos visai likusiai dienai. Čia fiziškai ir morališkai pailsime nuo išorinio pasaulio, tai yra komforto, šilumos ir intymumo erdvė, todėl miegamojo interjero dizainas reikalauja kruopščiai skirti dėmesio kiekvienai detalei. Miegamojo atmosfera turėtų teigiamai paveikti jūsų savijautą. Nostra.lt specialistai pasakoja, kaip sukurti harmoningą miegamojo interjerą, užtikrinantį kokybišką poilsį.

Svarbiausi harmoningo miegamojo elementai 

Taigi, į ką svarbu atkreipti dėmesį, siekiant, kad miegamosios patalpos erdvė būtų jauki ir tinkama ramiam poilsiui? 

Vienas iš akcentų yra apšvietimas. Net miegamajame svarbu pasirūpinti keliais šviesos šaltiniais, norint sukurti tinkamą atmosferą skirtingu dienos metu. Puikus pasirinkimas būtų apšvietimo reguliatorius, leidžiantis reguliuoti apšvietimo ryškumą. Dizaineriai taip pat rekomenduoja skirti dėmesio ir spalvų paletei.  Kambario spalvų schemoje pageidautina naudoti ne daugiau kaip 4-5 spalvas, iš kurių 3-4 bus neutralios: smėlio, pilka, balta, pilkai ruda, pilkai mėlyna. Ryškios, aktyvios spalvos sužadina žmogaus psichiką – ši technika naudojama viešose vietose, kur žmogus būna trumpą laiką. Todėl geriausias pasirinkimas miegamojo erdvei yra pastelinių spalvų gama. 

Kalbant apie baldus, miegamojo baldai turėtų būti išdėstyti taip, kad galėtumėte laisvai vaikščioti per kambarį, nieko nekliudydami. Teisinga esamų daiktų padėtis gali žymiai padidinti komforto lygį ir suteikti butui jaukumo.


Pagrindiniai aksesuarai, kurie kuria kambario harmoningą interjerą, yra lova ir užuolaidos. 
Lova yra pagrindinis kambario elementas, todėl šio baldo lovatiesės pasirinkimas atlieka ypatingą vaidmenį organizuojant jaukią erdvę. Papasakosime apie lovatiesės pasirinkimo ypatumus. 

Svarbiausi kriterijai renkantis lovatiesę 

Lovatiesės pasirinkimas yra dėmesingumo reikalaujantis procesas, nes sukurtas interjero įspūdis džiugins ilgą laiką.


Lovatiesė miegamajame sukuria kompozicinį viso kambario dizaino užbaigtumą. Todėl, renkantis šią tekstilę, turėtumėte atsižvelgti į kai kuriuos kriterijus.

Prieš perkant patalynę, svarbiausia išsiaiškinti tikslius lovos ar čiužinio matmenis ir nuspręsti, kokios medžiagos patalynės norėtumėte. Miegamajame komfortas ir saugumas ypač svarbūs, todėl pirmenybė turėtų būti teikiama audiniams, pagamintiems iš natūralių medžiagų, kurios nėra linkusios elektrifikuoti. Taip pat specialistai rekomenduoja pirmenybę teikti lovatiesei, kurią galima skalbti skalbimo mašinoje ar rankomis be cheminio valymo.

Atkreipkite dėmesį, kad ryškios, sodrių spalvų lovatiesės tinkamos tik dideliam kambariui. Mažose patalpose tokios lovatiesės kategoriškai netinka. Tokioms erdvėms galite pirkti lovatieses derančias su kilimu ir užuolaidomis.
 
Kokios spalvos lovatiesę rinktis? 

Interjero dizaineriai rekomenduoja lovatiesės spalvą derinti su tapetų spalvos. Jei kambario tapetai yra su tam tikra spauda ar piešiniu, lovatiesė gali atkartoti tą patį dizainą. Akcentinė spalva miegamajame gali būti dekoruota etniniais raštais. Neįprastas ornamentas puikiai pabrėš interjero stilių ir savininkų skonį. Šis dizainas puikiai atrodys neutralioje patalpoje su ramia spalvų palete. 


Lovatiesę taip pat galima derinti su kitais miegamajame esančiais daiktais. Tai gali būti dekoratyvinės pagalvės, įvairūs voleliai. Kai kurias lovatieses galima įsigyti su pagalvių užvalkalais, pagamintomis iš tos pačios medžiagos.


Vaikų miegamajame galite saugiai naudoti spalvingus ir ryškius gaminius su įvairiais atspaudais. Šiuo atveju geriau dekoruoti kambarį santūriai, kad lovatiesė atliktų pagrindinio akcento vaidmenį. Vaikai mėgsta stebėti ryškius piešinius ir sutelkti dėmesį į detales. 

Harmoningas miegamojo interjeras užtikrins ramų poilsį

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 09 Sep 2021 10:49:24 +0300
<![CDATA[Šuns vedžiojimas: kokių pasivaikščiojimo tipų gali būti ir ką daryti, kad šuo „neištrauktų“ rankų?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/suns-vedziojimas-kokiu-pasivaiksciojimo-tipu-gali-buti-ir-ka-daryti-kad-suo-neistrauktu-ranku https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/suns-vedziojimas-kokiu-pasivaiksciojimo-tipu-gali-buti-ir-ka-daryti-kad-suo-neistrauktu-ranku Šunis žmonės įsigyja dėl skirtingų priežasčių, visgi vienas populiariausių lūkesčių – gyventi aktyviau, sveikiau. Dažnas tikisi dėl kasdienių pasivaikščiojimų su šuniu numesti svorio, daugiau būti gryname ore ir apskritai tapti judresniu, labiau mėgautis gyvenimu. Visgi jei nepasidomima, kaip teisingai vedžioti šunį, šis procesas gali kaip reikiant apkarsti ir net vidutinio dydžio šuns savininkai ima skųstis skaudančiomis, ištampytomis rankomis ir pečiais, mat šuo neklauso, vedžiojamas tamposi į visas puses. 


Ką daryti, kad vaikščioti su šuniu, o ir šuniui – su jumis, būtų smagu, pasakoja gyvūnų elgsenos specialistė, kinologė ir kaniterapeutė Ugnė Nedzinskaitė iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“.  

 
Šuo vedžiojamas kojomis – ne rankomis  


Visų pirma, labai svarbu šunį mokyti ir pačiam mokytis tinkamo bendravimo, kūno kalbos supratimo. Bendraudami gyvūnai nenaudoja žodžių, tačiau yra tikri gestų ir pozų skaitymo meistrai. Suvokti kūno kalbą jiems – kur kas lengviau nei mums. O štai mūsų kalbos kaip pagrindinės komunikacinės priemonės įsitvirtinimas kiek prislopino gebėjimą bendrauti vien tik kūno kalba. Visgi kiek pasistengus, įmanoma pasiekti abipusio – žmogaus ir gyvūno – supratimo.
Tad ką daryti, kad šuo „neištrauktų“ rankų? Pirmiausia – įsisąmoninti, kad šuo vedžiojamas kojomis. Rankomis pavadėlis yra tik prilaikomas, kad šuo nenuklystų ir kad būtų kaip perduoti signalus be žodžių. Tačiau dažniausia žmonės elgiasi atvirkščiai: traukia pavadėlį iš peties ar lenkdami alkūnes, ir, jei šuo didesnis, nenuostabu, kad rankos kenčia – jų raumenys žymiai silpnesni nei kojų. 


Tad kitą kartą išvedę šunį, pabandykite tokį triuką: susikaupkite ir kontroliuokite rankas, kad jos netemptų pavadėlio. Savo judėjimo kryptį šuniui parodykite lėtai, bet užtikrintai traukdamiesi atgal ar sukdami į vieną ar kitą pusę. Galite pašaukti augintinį, taip jam bus lengviau susigaudyti. Pasiimkite skanėstų – dar niekas niekada neprašovė paskatinęs gyvūną už tinkamą elgesį. 


Šuo kalba kūno kalba 


Kodėl šuo turėtų teigiamai sureaguoti į tokį jūsų elgesį? Nes informaciją apie judėjimo kryptį ir tempą gyvūnai perduoda judesiais. Jei einantis šuo sustoja, ne pauostinėti kažko, bet tiesiog sustoja, tai reiškia, kad jis nenori eiti. Jei atsisėda, vadinasi, jis tikrai nenori niekur eiti. Jei šuo atsigula, jis tikrai tikrai, tikrų tikriausia niekur eiti net nesiruošia. Priežastys gali būti įvairios: baimė, nepasitikėjimas, skausmas, tiesiog nenoras žinant, kad nieko įdomaus nelaukia ir t. t. Ore pakelta priekinė koja byloja, kad gyvūnas neapsisprendžia, kaip jam elgtis ir kuria kryptimi judėti. Jei šuo nori eiti kuria nors kryptimi, jis tą ir parodo tiesiog ten eidamas. Jei jam svarbu, kad eitume kartu, jis gali kelis kartus atsisukti, pribėgti prie mūsų ir vėl grįžti. Naudodami tokius pat kūno kalbos signalus, galime lengviau parodyti šuniui, ko iš jo tikimės. Žinoma, galbūt iš karto sklandžiai viskas nevyks, nes kūno kalbos, kaip ir visų kitų kalbų, įgūdžius reikia tobulinti. Tačiau galiausiai jie labai palengvina gyvenimą tiek žmogui, tiek šuniui. 


Pabandykite paeksperimentuoti – leiskite šuniui pasivaikščiojimo metu nutolti per visą pavadėlio ilgį, o tada sustokite ir pašaukite. Kitą kartą padarykite tą patį, tik kviesdami šunį pritūpkite.

Pakartokite keletą kartų. Tikėtina, kad šuo bus labiau linkęs atbėgti kai šauksite jį pritūpę, nes tai – pakankamai aiški komunikacija, kad jūs neisite, ateiti reikia jam. Tas pats galioja ir tais atvejais, jei šuo išsinėrė iš antkaklio ar kitaip pasileido. Jei rėksite ir bėgsite iš paskos, vargu, ar šuo ateis. Tačiau pasirinkus kitokią strategiją – bėgti į priešingą pusę ar tiesiog likti vietoje, tikimybė, kad šuo ateis, išauga. Aišku, viskas priklauso nuo situacijos – jei šuo nusivijo katę ar dviratį, gali būti, kad jis negrįš, kol neišblės persekiojimo azartas. Tačiau jei šuo tiesiog nusprendė palaigyti, geriau jo nesivaikyti, o pabėgėti į priešingą pusę patiems. 


Tampymasis ar pavadžio tąsymas gali šunį sužaloti


Jei įprasite vedžioti šunį netampydami pavadėlio, bet komunikuodami kūno kalba, tai išeis į naudą ir augintinio sveikatai. Kaklas – tiek šuns, tiek mūsų – yra labai pažeidžiama  vieta, kurioje gausu nervų, kraujagyslių ir svarbių už kvėpavimą, hormonų pusiausvyrą atsakingų organų. Kiekvienas pavadėlio patempimas yra nedidelis smūgis į kaklą, kuris ne tik nemalonus (tuo galima nesunkiai įsitikinti, tereikia pabarbenti pirštais sau į viršutinę plaštakos pusę, taip kad girdėtųsi garsas, o tada ta pačia jėga pastuksenkite sau į gerklę), bet ir žalingas. Timptelėjimų poveikiai sumuojasi, taip sukeldami mikrotraumas ir audinių pažeidimus, kurie ilgainiui perauga į sveikatos sutrikimus. 


Dar vienas labai svarbus dalykas – pasivaikščiojimai turi turėti tikslą. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad pagrindinis pasivaikščiojimo tikslas – šuo turi atlikti savo „reikalus“. Ir viskas. Tokiems žmonėms šuns geriau neturėti. Šuo yra gyva būtybė, turinti savo poreikius. Vienas iš jų – pakankamai judėti. Užtektinai judantis šuo yra sveikesnis ir ramesnis, dažnai – turintis mažiau blogų įpročių nei gentainiai, kurie juda per mažai. Todėl pasivaikščiojimai turėtų bent iš dalies patenkinti šuns judėjimo poreikius. 


Eiti, vadinasi – uosti 


Dar vienas gyvūno poreikis – uostyti. Šunys turi nuostabią uoslę ir jie jaučia poreikį šį gebėjimą išnaudoti. Uodžiant labai intensyviai dirba didelė šuns smegenų dalis, uostinėdami ir šniukštinėdami, ieškodami pakeliui esančių kvapų ir jais sekdami šunys atsipalaiduoja, tuo pačiu susitelkdami į šį vienintelį pojūtį. Tai padeda jiems nusiraminti, atitrūkti nuo patiriamo streso, užsiimti protine veikla – šunys ne tik uosto kvapus, jie juos ir analizuoja. Lygiai kaip kad ir žmonės ne tik mato prieš save vaizdą, bet jį ir analizuoja: „o, šita pora pykstasi, o čia toks nuostabus pastatas, kažin, kuriame amžiuje pastatytas? Šitas naujesnis, hmmm, ar man patinka toks architektūros stilius? Graži reklama, kažin, ar geras produktas?“ Vakarų šalyse net atsirado terminas – „dekompresiniai pasivaikščiojimai“, kai su šunimi einama ten, kur šuo nori (aišku, užtikrinant saugumą) ir šuniui pasivaikščiojimo metu leidžiama uostyti kiek jis nori ir ką nori, taip nueinant keletą kilometrų. Nervingiems ir jautriems šunims tokie pasivaikščiojimai yra tam tikra elgesio terapija. Tiesa, jei šuo labai bailus, geriau prieš pradedant tokius pasivaikščiojimus pasikonsultuoti su specialistu.


Gali pasirodyti, kad šie du poreikiai – judėjimo ir uostinėjimo – prieštarauja vienas kitam. Tačiau vieną dieną galima tiesiog nueiti tą patį atstumą greitu žingsniu, o kitą – atsipalaiduoti ir leisti šuniui uosti. Pravartu naudoti komandas („einam“ ir pan.) ar kitus ženklus, pavyzdžiui, skirtingo ilgio pavadėlius, kad šuniui būtų lengviau susigaudyti kada ko iš jo norima. Ir nepamiršti kūno kalbos.

 
Ar gali pasivaikščiojimas turėti ir daugiau tikslų? Žinoma, jei vėluojate į darbą ar nutiko kažkas netikėto, svarbiausia, kad šuo „atliktų reikalus“ ir jam nereiktų kentėti. Turint laiko, pasivaikščiojimas gali būti skirtas žaidimams, judėjimui, uostymui, komandų mokymuisi ar tobulinimui, bendravimui su kitais šunimis, socializacijai ir kitiems svarbiems dalykams. Bet kuriuo atveju pasivaikščiojimai – tai puikus laikas kurti ir stiprinti ryšį su savo augintiniu. Nepamirškite, šuo juk daugiau neturi nieko – tik jus ir tik tą laiką su jumis, kurį jūs jam skiriate!


Apie GGI


VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) – nuo 2012 m. visuomeniniais pagrindais veikianti organizacija. Jos tikslas – spręsti gyvūnų gerovės problemas, jų priežastis bei didinti visuomenės sąmoningumą gyvūnų gerovės klausimais. Kartu su savanorių komanda GGI užsiima visuomenės švietimu, nagrinėja žiauraus elgesio ir gyvūnų nepriežiūros atvejus, juos viešina, bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis inicijuodama gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus. 


Norintys prisidėti prie GGI veiklos kviečiami susisiekti info@ggi.lt. Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju www.bit.ly/GGIContribee ir www.bit.ly/GGIPatreon platformose. Daugiau informacijos www.ggi.lt.

Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Šuns vedžiojimas: kokių pasivaikščiojimo tipų gali būti ir ką daryti, kad šuo „neištrauktų“ rankų?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 09 Sep 2021 10:31:53 +0300
<![CDATA[Ko reikia, kad elektromobilių rinka Lietuvoje augtų sparčiau?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ko-reikia-kad-elektromobiliu-rinka-lietuvoje-augtu-sparciau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ko-reikia-kad-elektromobiliu-rinka-lietuvoje-augtu-sparciau Šiandien minint Pasaulinę elektromobilių dieną kol kas galima tik pavydėti tokioms šalims, kaip Norvegija, pernai tapusiai pirmąja pasaulyje šalimi, kurioje naujų elektromobilių pardavimas aplenkė tradicinius automobilius. Ko reikia, kad elektromobilių rinka Lietuvoje augtų sparčiau?

Norvegija, daug metų krovusi kapitalą iš naftos, šiandien gali pagrįstai didžiuotis sparčiu perėjimu prie ekologiškesnių, gamtai draugiškesnių transporto priemonių. Ši Skandinavijos šalis 2020 metais tapo pirmąja pasaulyje šalimi, kurioje naujų elektromobilių pardavimas aplenkė benzininius, dyzelinius ir hibridinius automobilius. Pernai elektrinės transporto priemonės Norvegijoje sudarė 54,3 proc. visų naujų automobilių, parduodamų šalyje, ir tai buvo pasaulio rekordas.

„Lietuva, kaip ir kitos šalys, kol kas negali pasigirti tokiu įspūdingu pasiekimu, kaip ši Šiaurės šalis. Nors elektra varomo transporto pardavimas Lietuvoje pernai išaugo beveik 2 kartus, šių metų rugsėjo pradžioje šalyje tebuvo registruota virš 3 370 elektromobilių, o jų užimama rinkos dalis nesudarė ir 1 proc. viso Lietuvoje registruoto transporto priemonių parko“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis. 

Siekdama tapti pirmąja valstybe, iki 2025 metų nutraukusia benzinu ir dyzeliu varomų naujų automobilių pardavimą, naftos gavybą vykdanti Norvegija visiškai atleidžia elektra varomas transporto priemones nuo mokesčių, kuriuos taiko iškastiniu kuru varomiems automobiliams. 

Paskatintų rinkos augimą

Ekspertai www.elv.lt nurodo pagrindinius veiksnius, kurie galėtų paskatinti spartesnį elektra varomo transporto rinkos augimą Lietuvoje.

Bendrovės „Deals On Wheels“ vadovas Laurynas Boguševičius įsitikinęs, kad norint iš esmės pakeisti rinką valstybė turėtų labai smarkiai į ją įsikišti. To pavyzdys galėtų būti Latvija ir Estija, kur elektromobilių rinkos dalis yra labai menka, ir Norvegija, kur valstybė agresyviai kišasi, įgyvendina Žaliąjį kursą ir pagal naujų elektromobilių registraciją pirmauja pasaulyje.

„Ką darė Norvegijos Vyriausybė? Sutvarkė infrastruktūros klausimus ir nurėžė mokesčius elektromobiliams. Taigi, jei paimtume bet kurią valstybę pasaulyje, pamatytume, kad elektromobilių rinkos dalis tiesiogiai koreliuoja su valstybės įsikišimo agresija šios rinkos atžvilgiu“, – kalba L. Boguševičius. 

Anot jo, būtent didžiausios Lietuvos įmonės ir nuomos bendrovės formuoja šalies automobilių parką, nes elektromobiliai, kuriuos perka verslas, po kelerių metų „nusėda“ antrinėje rinkoje. Ir, jei verslui nebus paskatų pirkti elektromobilius, Lietuva neturės naudotų elektromobilių rinkos. 

Prekės ženklų „Nissan“, „Hyundai“, „Citroen“ parduodančios bendrovės „Fakto Auto“ marketingo vadovo Vaidoto Kviklio teigimu, dėl antrinės rinkos elektromobilių rinkos dalis natūraliai didės jau po 3-5 metų. Atsiras didesnis šiuolaikiškų elektromobilių, su kuriais galima nuvažiuoti visur, pasirinkimas už labiau prieinamą kainą.

„Kitas veiksnys, kuris, mano galva, paskatintų elektromobilių įsigijimą – galimybė krautis miegamuosiuose rajonuose, o tam būtina bendra savivaldybių iniciatyva sukurti įkrovimo stotelių infrastruktūrą. Dauguma žmonių gyvena daugiabučiuose ir juose fiziškai nėra galimybių įkrauti elektromobilį, o, kaip rodo praktika, beveik 80 proc. visų elektromobilių įkraunama atvykus namo ar darbe. Taigi, būtina infrastruktūros plėtra ir kalbu ne apie greito įkrovimo, o lėtesnio įkrovimo (iki 11 KW) stoteles, kurioms galima panaudoti viešųjų tinklų elektrą. Pavyzdžiui, prancūzai įkrauna elektromobilius nuo elektros stulpų“, – sako  V. Kviklys.

Bendrovės „Kia Auto“ pardavimų vadybininko Karolio Judzentavičiaus nuomone, Lietuvos transporto parko plėtros lūžis jau vyksta, tik jo statistikoje dar nematyti.

„Mūsų prognozėmis, naujų automobilių rinkoje išties tektoniniai pokyčiai bus 2024-2025 metais, kuomet prekyboje atsiras šeimyniniai ir verslo poreikiams pritaikyti elektromobilių modeliai, atitinkantys dabartinę 20-30 tūkst. eurų kainą (dėl infliacijos tuomet jie gali kainuoti daugiau, bet viskas bus pabrangę). „Kia Auto“ dabar kiekvienais metais pristatys po vieną ar du visiškai naujus elektromobilių modelius. Plėtrą taip pat itin paskatins tuo pat metu įsigaliosiančios „Euro 7“ taršos normos automobiliams – dėl jų Europoje gaminti ir parduoti benzinu ar dyzelinu varomus automobilius taps itin sunku arba, kas labiau tikėtina, išvis neįmanoma“, – teigia K. Judzentavičius. 

Stabdantys rinką veiksniai

Ekspertai įvardija ir pagrindinius veiksnius, stabdančius elektromobilių rinkos augimą. Vienas iš pagrindinių stabdžių kol kas yra didesnė elektromobilių įsigijimo kaina, palyginti su vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių.

„SEB bankas neseniai skelbė, kad vidutinė lizingo vertė naujam vidaus degimo varikliu varomam automobiliui įsigyti siekia vidutiniškai per 29 tūkst. eurų. Retas gamintojas gali pasiūlyti naują elektromobilį už tokią kainą, o žmonės už ją nori komfortiško, talpaus, daug funkcijų turinčio automobilio“, – kalba „Fakto Auto“ atstovas.

Tarp veiksnių, kaišiojančių pagalius į elektromobilių ratus, „Kia Auto“ atstovas mini gamybos sutrikimus, kurie šiuo metu kamuoja visus be išimties gamintojus (lustų trūkumas, kitų dalių tiekimo sunkumai).

„Rinkos augimą stabdo ir įkrovos stotelių trūkumas, kuris tapo ypač akivaizdus šią vasarą, kuomet daug žmonių keliavo po Lietuvą elektromobiliais. Į pajūrį nuvažiuoti be sutrikimų buvo iššūkis, stotelės dažnai neveikė arba buvo užimtos, o kurortuose visos stotelės buvo nuolatos apgultos. Be to, kol kas dauguma esamų įkrovimo stotelių yra tik 50 kW galios, o tai šiais laikais jau yra labai mažai. Didžioji dauguma naujų elektromobilių palaiko bent 100 kW galią, o „Kia EV6“ galės būti įkraunamas net iki 220 kW galia – tokią galią pasiūlyti kol kas gali tik „Ionity“ tinklas ir viena stotelė Vilniuje“, – teigia K. Judzentavičius.

„Volkswagen“ prekės ženklo vadovas Baltijos šalims Justas Nekrošius atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje vis dar gaji žmonių baimė ar nusistatymas apskritai nesvarstyti galimybės pirkti naują automobilį. Elektromobilių neperkama dar ir dėl to, kad žmonės linkę įsigyti naudotus vidaus degimo varikliais varomus automobilius, kurių nemažai, deja, į Lietuvą įvežama su atsuktomis ridomis arba be oro pagalvių.

„Pagal bet kokio, ne tik elektra varomo, naujo automobilio pirkimo skaičius tūkstančiui gyventojų Lietuva pagal šalies ekonomikos išsivystymo lygį neproporcingai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių. Nuo kai kurių šalių skiriamės kartais, nors Lietuvos ekonomikos lygis ir nesiskiria. Lietuvos gyventojai gali įpirkti automobilį didėjant atlyginimams. Jei šeimos ūkio pajamos yra 2 tūkst. eurų, o atlyginimas padidėja 10 proc., turint 200 eurų jau yra galimybė dairytis naujo automobilio. Patarčiau kreiptis į specialistus ir drąsiau skaičiuoti galimybes bei pasibandyti vairuoti elektromobilius, ypač tiems, kurie gyvena nuosavuose namuose“, – tikina J. Nekrošius.

„Deals On Wheels“ vadovas dar pažymi, kad daug pirkėjų nuo elektromobilio pirkimo atbaido ir sudėtingas biurokratinis aparatas, kai paraiškos užpildymui dėl kompensacijos tenka skirti daug laiko ir kantrybės.

„Kadangi 5 tūkst. eurų kompensacijos suma yra reikšminga, fizinis asmuo dės pastangų, tačiau verslas labai skaičiuoja ir, jei dyzelinis automobilis ir elektromobilis kainuoja maždaug tiek pat, bet pastarajam įsigyti reikės trims žmonėms skirti laiką dvi savaites (šiek tiek kalbu su sarkazmu), verslas rinksis dyzeliu varomą transporto priemonę“, – argumentuoja L. Boguševičius. 
 

Ko reikia, kad elektromobilių rinka Lietuvoje augtų sparčiau?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 09 Sep 2021 09:01:46 +0300
<![CDATA[Avininkystė – ne tik mėsai, pirštinėms, bet ir statyboms]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/avininkyste-ne-tik-mesai-pirstinems-bet-ir-statyboms https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/avininkyste-ne-tik-mesai-pirstinems-bet-ir-statyboms Avininkystės profesionalai ir mėgėjai tradiciškai rinkosi specializuotoje avininkystės parodoje „Avis aprengs ir pamaitins 2021“, vykusioje Radviliškio rajone. Šioje – jau devintojoje – parodoje lankytojai ne tik pamatė 17 veislių avis, bet ir galėjo stebėti jų kirpimą, ragauti produkciją, pagamintą iš avienos, grožėjosi parodomuoju žirgų konkūru bei senovinių automobilių paradu. Smalsuolių laukė tautodailininkų, amatininkų bei avininkystės reikmenų mugė. Profesionalams vyko seminarai aktualiomis avininkystės temomis.

Tiek įvairių avių veislių, lietuvio akiai net egzotiškų, vienoje vietoje retas kuris avių augintojas matęs, ką ir bekalbėti apie parodos lankytojus, kuriems avis asocijuojasi su visiems įprastu baltavilnės paveikslu. Parodoje avys stebino ir spalvų gama, ir išvaizda. Puikavosi čia ir angoros ožkos, kurios duoda vilnos kaip avys, bet duoda ir pieno, kaip ožkos, tad atvyko į parodą lygiomis teisėmis, kaip ir kitos avys.

Parodoje susirinkę avių augintojai tiek iš Lietuvos, tiek iš Latvijos dalijosi ne tik savo pasiekimais, džiaugsmais, bet ir įžvalgomis apie avininkystės perspektyvas bei kylančius iššūkius.

Avininkystės perspektyvos Lietuvoje, anot UAB „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pavaduotojo Rimanto Kairio, gerėja ir turėtų dar plėstis, tik avių augintojams reikėtų daugiau dėmesio skirti selekciniam darbui, šėrimo ir avių laikymo kokybės gerinimui. Užsiimti avininkyste reikia ne vien noro, bet ir specifinių žinių, darbinių įgūdžių, selekcinio darbo supratimo.

„Džiugu, kad mėsinių avių auginimu domisi jaunoji ūkininkų karta. Dėl vartojimo poreikių augimo, sveikos gyvensenos, didėja  ėrienos paklausa. Avininkyste užsiima nederlingose Rokiškio, Anykščių, Utenos, Alytaus, Lazdijų ir kt. žemėse ūkininkaujantieji. Šiuose rajonuose grūdinių kultūrų derliai menki, vyrauja pievos ir ganyklos. Tad čia perspektyvu auginti galvijus ar avis. Užaugintą mėsinių veislių avių prieauglį galima realizuoti vietinėje rinkoje arba parduoti ES šalims. Ypač perspektyvūs turėtų būti avių veislininkystės ūkiai, kurie aprūpintų veisline medžiaga avių augintojus“, - teigia R. Kairys.

Šiemet iki liepos 31 d. Lietuvos skerdyklose paskerstos 5 668 avys. Liepos mėnesį vidutinė avių supirkimo kaina siekė 148,74 Eur/100 kg gyvojo svorio ir 465,10 Eur/100 kg skerdenų. Iki minėtos datos eksportuotos 562 avys, daugiausia – į Latviją ir Baltarusiją. Importuotos 191 avys, daugiausia – iš Prancūzijos ir Nyderlandų.

Avių vilna ateityje bus apšiltinami pastatai?

Ar žinojote, kad avių vilna gali būti naudojama ne tik kojinėms megzti ar antklodėms siūti, bet ir pastatams apšiltinti?

Laboratoriniai bandymai parodė, kad termoizoliacinės medžiagos iš avių vilnos šilumos laidumo koeficientas yra geras, niekuo nenusileidžiantis kitoms apšiltinimo medžiagoms, o 20 ūkininkų iš visos Lietuvos sutiko ją išbandyti. Ūkininkai patys renkasi, ką apšildyti, ar pastogę, ar sienas – kuo įvairesnis panaudojimas, tuo daugiau galimybių gali atsirasti. Tikimasi grįžtamojo ryšio, sužinoti, kaip jiems sekėsi su ta vilna tvarkytis, kokie yra praktinio naudojimo privalumai ir keblumai. Planuojama spalio mėnesį, esant tinkamam temperatūrų skirtumui, atlikti jų papildomą termovizinį matavimą. Tuomet bus aišku, ką reikia taisyti, tobulinti. Jei ūkininkai įvertins ją teigiamai, idėja skinsis kelią toliau.

Toks šiurkščiavilnių avių vilnos panaudojimas termoizoliacinės medžiagos gamybai padėtų spręsti šiurkščiavilnių avių vilnos panaudojimo problemą. Taip pat būtų panaudoti ir atsinaujinantys žemės ūkio ištekliai, galėtų paskatinti bioekonomikos vystymąsi, o tokios medžiagos ekologiškesnes už akmens vatą ar putplastį, kai kokybės parametrai – panašūs.  

Šis projektas yra įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.

Parodą kartu su UAB „Genetiniai ištekliai“ organizavusi Lietuvos avių augintojų asociacija – vienintelė avių veisėjus vienijanti veisimo organizacija. Šiuo metu asociacija įgyvendina 5 grynaveislių veislinių avių veisimo programas, tarp kurių nacionalinių, į retų veislių programą įtrauktų avių veislių programos: Lietuvos juodgalvių, Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių bei kitų veislių: Sufolkų, Tekselių, Il de Franso veislių programos.

Avys ir politika: kada, kam ir kiek

Avių augintojams valstybės teikiama finansinė parama labai praverčia, todėl, pasak Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vadovo Arūno Šileikos, ministerija ir ateityje ketina teikti pagalbą šiam sektoriui: grynaveislių veislinių gyvūnų kilmės knygų rengimui ir tvarkymui, konkursų, prekybos mugių, parodų, skirtų ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizavimui ir dalyvavimui juose bei ūkinių gyvūnų genetinės kokybės ir produktyvumo tyrimams atlikti, ypač didelį dėmesį skiriant genomo tyrimams.

Avių augintojams teikiama ir parama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšų. Štai 2021 metais už 2020 m. išlaikytas mėsines avis išmokėta per 2,4 mln. Eur susietosios paramos.

2021 m. susietajai paramai  už mėsines avis skirta 2 667 136 Eur, o 2022 m. –  2 707 450 Eur. Susietoji parama už 2021 metus už mėsines avis bus mokama  tik 2022 m., o už 2022 m. – 2023 metais nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., nes mėsinių avių išlaikymo laikotarpis yra tinkamas iki einamųjų metų gruodžio 31 d.

2022 metams Europos Komisija notifikavo  susietosios paramos už mėsines avis schemos  pakeitimus. Iki 30 kalendorinių dienų sutrumpintas mėsinės avies nepertraukiamas išlaikymo laikotarpis ūkyje, tačiau mėsinių avių  amžius išlieka toks pats – ne mažiau kaip 60 kalendorinių dienų.

2021 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, Lietuvoje 9 312 laikytojų laikė 156769 avis, iš jų – 61 783 ėriavedes. Daugiausia ūkių (9128) laiko iki 100 avių, 101 ir daugiau avių laikoma 184 ūkiuose.

Avininkystė – ne tik mėsai, pirštinėms, bet ir statyboms

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 08 Sep 2021 13:12:42 +0300
<![CDATA[VO Barupės bendruomenės kelias verslumo link]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vo-barupes-bendruomenes-kelias-verslumo-link https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vo-barupes-bendruomenes-kelias-verslumo-link Jonavos rajono VO Barupės benruomenės centras, pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos „Dėl Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“, 1 priedo 1.1.4 papunktyje nurodytos priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“, vykdo projektą „Žvakių laboratorija“. Projektui valstybės biudžeto lėšų skyrė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Projekto tikslas - įkurti „Žvakių laboratoriją“,  skatinant VO Barupės bendruomenės narių verslumą, prisidėti prie socialinės ir ekonominės Kuigalių kaimo plėtros. Pirmas žingsnis vykdant projektą - organizuota išvyka į Klaipėdos rajono amatų centrą.

Rugpjūčio paskutinį šeštadienį, 20 Kuigalių kaimo gyventojų kartu su projekto partneriais iš VO ,,Juškonių bendruomenės centro“ bei Naujasodžio kaimo gyventojais ankstyvą rytą išvyko į Klaipėdos rajono Vieviržėnų miestelį, kuriame ir įsikūręs Klaipėdos rajono amatų centras.

Atvykus pasitiko centro vadovė Valė Narkauskaitė – Krauleidienė, ilgus metus vadovavusi ir Vieviržėnų miestelio bendruomenei. Išklausę amatų centro atsiradimo istoriją, keliautojai buvo padalinti į dvi grupes: vieni vyko į pažintinę Vieviržėnų miestelio ekskursiją, kitų laukė edukaciją – lėlių gamyba (deja, dėl objektyvių priežasčių žvakių negaminome).

Edukacinis užsiėmimas labai patiko, tačiau labiausiai sužavėjo Vieviržėnų miestelio erdvės, kurias, įgyvendindami įvairius projektus, įkūrė Vieviržėnų bendruomenė.

Po edukacijos ir ekskursijos buvome pakviesti pasivaišinti kastiniu su karštomis bulvėmis,  lašinukais, kumpiu ir dešromis, pagamintais pagal senuosius receptus. Atsigaivinome amatų centro  darbuotojų ruošta vaistažolių arbata.

Palinkėję centro darbuotojams didžiausios sėkmės darbuose, vykome į Švencelę, Dreverną. Drevernoje keliautojų laukė pasiplaukiojimas Kuršių mariomis.

Tiek plaukiojant, tiek keliaujant namo bendruomenės nariai dalijosi įspūdžiais ir naujai gimstančiomis idėjomis, kurias galima būtų įgyvendinti savo bendruomenėse.

D.Vilkelienė, VO Barupės bendruomenės centro tarybos pirmininko pavaduotoja

 

 

VO Barupės bendruomenės kelias verslumo link

VO Barupės bendruomenės kelias verslumo link VO Barupės bendruomenės kelias verslumo link ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 06 Sep 2021 13:32:58 +0300
<![CDATA[Socialinė darbuotoja: „nelaimingi atsitikimai vaikams nutinka ne tik socialinę riziką patiriančiose šeimose“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialine-darbuotoja-nelaimingi-atsitikimai-vaikams-nutinka-ne-tik-socialine-rizika-patirianciose-seimose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialine-darbuotoja-nelaimingi-atsitikimai-vaikams-nutinka-ne-tik-socialine-rizika-patirianciose-seimose Socialinei darbuotojai Linai Baronaitienei darbe tenka patirti stresą, matyti vaikų ir jų tėvų ašaras, skausmą, pasimetimą. Tačiau šias niūrias emocijas atsveria palengvėjimas, kai pavyksta suteikti pagalbą, išspręsti problemas, šildo vaikų šypsena ir tėvų padėka. 

Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Linos Baronaitienės darbo vieta – Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrius. Į šį skyrių patenka vaikai iš visos Lietuvos patyrę traumų, nudegimų, apsinuodiję, tapę fizinio, psichologinio, seksualinio smurto, nepriežiūros aukomis, bandę nusižudyti. Socialinė darbuotoja klinikose suteikia emocinę paramą, aiškinasi situacijas ir jų priežastis, moko šeimas kaip elgtis, kad nelaimė nebepasikartotų, konsultuoja, nukreipia pas specialistus tolesnei pagalbai, apie nukentėjusį vaiką praneša reikiamoms institucijoms.

Dažniausi Vaikų skubios pagalbos skyriaus pacientai – nelaimingų atsitikimų aukos

Socialinė darbuotoja Lina savo darbe susiduria su skirtingomis situacijomis, įvairiomis aplinkybėmis nukentėjusiais vaikais. Gerokai dažniau nei tyčinę prievartą, į skyrių patenka nelaimingą atsitikimą patyrusių vaikų. Pasak socialinės darbuotojos, nelaimingi atsitikimai paprastai yra nepriežiūros pasekmė. Jie nutinka toli gražu ne tik socialinę riziką patiriančiose šeimose. Vienas dažniausių nelaimingų atsitikimų, ypač mažo amžiaus vaikams – nusiplikinimai karštais skysčiais, maistu.  

„Vaikų nusiplikinimai tikrai labai dažni. Drįsčiau teigti, kad per savaitę jų būna ne mažiau kaip trys. Vaikai atvežami iš visos Lietuvos. Paprastai apsipliko  karšta kava. Tokia nelaimė dažniausiai nutinka mažiems, neseniai pradėjusiems vaikščioti vaikams, neretai pirmagimiams. Tėvai dar neturi socialinių įgūdžių, neturi išsiugdyto budrumo, nepagalvoja, kad vaikas gali pasiekti puodelį, nutempti staltiesę ar servetėlę su visu puodeliu, pačiupti kavinuko laidą. Netgi buvo atvejų, kai tėvai prisipažino, jog virdulį visada laiko ant virtuvės grindų“, – apie vaikams nutinkančias nelaimes pasakoja socialinė darbuotoja Lina.

Pasak jos, neretai pasitaiko, kad vaikai apsinuodija buitine chemija ar vaistais, kurie būna padėti pasiekiamoje vietoje. Vaikų dėmesį patraukia daili pakuotė, geras kvapas.

„Vaikai išgeria įvairių ploviklių, minkštiklių, labai dažnai juos sudomina skalbimo kapsulės. Taip pat didelė problema yra vaikui prieinamoje vietose padėti vaistai. Būna, kad vaikas vaistus išsilukštena iš pakuotės ir kaip saldainį sučiulpia. Neretai vaistais vaikai apsinuodija viešėdami pas senelius, kai seneliai vaistus pasideda vaikui pasiekiamoje vietoje ar netyčia pameta ant grindų“, – sako socialinė darbuotoja Lina ir kviečia suaugusiuosius būti budrius. 

Pasak jos, pasitaiko, kad vaikai apsinuodija ir statybinėmis medžiagomis, kai namuose daromas remontas.

Moko tėvus saugaus elgesio

Socialinė darbuotoja Lina Baronaitienė konsultuoja šeimas, kaip sudaryti saugias sąlygams vaikams pagal jų amžių, kaip teisingai elgtis, kad nelaimė nebepasikartotų.

„Būtina taip sutvarkyti aplinką namuose, kad mažas vaikas nepasiektų karštų skysčių, laidų, buitinės chemijos – įvairių valiklių, ploviklių, minkštiklių – taip pat vaistų, aštrių daiktų. Patarčiau verdant valgyti naudotis tomis viryklės kaitvietėmis, kurios yra toliau nuo krašto, kad vaikai nepasiektų, prabėgdami netyčia neužkabintų verdančio puodo“, – pataria socialinė darbuotoja.
Anot jos, dar vienas rizikos šaltinis vaikams yra atviri langai, balkonų durys. Suaugusieji turėtų būti itin atidūs šiems objektams: „Būna, kad, vaikui miegant, tėvai atidaro langą ir išeina į kitą patalpą. Vaikas nubunda ir – prie lango. Užlipa ant palangės, persisveria ir iškrenta. Pasitaiko atvejų, kai vaikai iškrenta bežaisdami, susistumdę ar paslydę“.

Sudėtingi atvejai – paauglių bandymai nusižudyti

Socialinė darbuotoja Lina Baronaitienė susiduria ir su nusižudyti bandžiusiais nepilnamečiais, patekusiais į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių. Tokiais atvejais specialistė aiškinasi įvykio priežastis ir aplinkybes, siekia įvertinti paauglio šeimos padėti, galimą pagalbos poreikį ir nukreipia ten, kur pagalba bus suteikta.

„Stengiuosi išsiaiškinti, ar vaiko šeimoje nebuvo netinkamo elgesio, smurto, nepriežiūros. Galbūt vaikas patyrė patyčias iš bendraamžių. Kalbu ir su vaiku individualiai, ir su jo tėvais, taip pat su visais kartu. Nukreipiu psichologo konsultacijai tiek vaiką, tiek ir visą šeimą, jei to reikia. Pacientą paprastai konsultuoja ir psichiatras“, – savo darbo specifiką aiškina socialinė darbuotoja Lina Baronaitienė.  

Susidūrusi su vienaip ar kitaip nukentėjusiu vaiku, ji apie tai informuoja Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kad šeimai kuo skubiau būtų teikiama reikalinga pagalba. Jei į ligoninę atvežami smurtą patyrę vaikai, apie tokį atvejį informuojama ir policija. Šioms institucijoms pranešama ir tais atvejais, kai į ligoninę patenka alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis apsinuodiję paaugliai. Tokie atvejai priskiriami prie nepriežiūros, jie, deja, pasitaiko dažnai. 

„Konsultuoju svaigalus vartojusių paauglių tėvus kaip tinkamai prižiūrėti vaikus, kad tokie atvejai nesikartotų. Jei reikia, suteikiu jiems informaciją apie organizacijas, kurios teikia pagalbą ir nemokamas paslaugas priklausomybių turintiems žmonėms“, – sako socialinė darbuotoja Lina.

Į atmintį įsirėžęs įvykis

Ekstremalių atvejų, sukrečiančių įvykių Linos darbe netrūksta. Operatyvaus darbo ji mokosi iš kolegų medikų, Linai jie taip pat suteikia ir medicinos žinių, jei jų prireikia.

Daugiausiai streso, pasak Linos, būna tada, kai pagalbos iš karto reikia keliems vaikams. Labiausiai į atmintį įstrigo trijų vienos šeimos vaikų istorija, kai vaikai kartu su mama pateko į autoavariją ir buvo atvežti į Kauno klinikas. 

„Mama vairavo automobilį ir jis vertėsi. Visa šeima buvo atgabenta į Kauno klinikas. Mama buvo nuvežta į suaugusiųjų priimamajį, o vaikai – pas mus, į Vaikų skubios pagalbos skyrių. Jie buvo labai išsigandę, pasimetę, patyrę šoką. Ėmiau jais rūpintis, globoti, suteikiau jiems emocinę pagalbą, stengiausi nuteikti pozityviai, taip pat rūpinausi, kad jiems būtų atlikti visi reikiami tyrimai, būtų pranešta artimiesiems. Šeima buvo iš kito miesto“, –  pasakoja socialinė darbuotoja Lina pasidžiaugusi, kad vaikų ir mamos sužalojimai nebuvo stiprūs, kaip vėliau paaiškėjo. 

Ši istorija socialinei darbuotojai į atmintį įsirėžė ne tik dėl to, kad pagalbą vienu metu teko suteikti keliems vaikams, bet ir dėl laimingos pabaigos bei sulauktos padėkos: „Padėkos už darbą sulaukiu neretai. Tačiau tas atvejis buvo ypač malonus. Vaikai mane net apsikabino, prisiglaudė“.

Darbe įkvepia galimybė padėti kitiems

„Mano darbas nėra monotoniškas, jis – nesibaigiantis iššūkis. Kiekvieną kartą situacija būna vis kitokia. Labai gera, kad galiu padėti į nelaimę patekusiems vaikams ir jų šeimoms“, – sako L. Baronaitienė.

Linos nuomone, socialinis darbas yra ir profesija, ir pašaukimas. Šį kelią ji pasirinko nusprendusi atiduoti visą save kitam žmogui. Darbe Liną įkvepia vaikų šypsenos, žmonių dėkingumas, motyvuoja kolegų palaikymas.

Socialinė darbuotoja: „nelaimingi atsitikimai vaikams nutinka ne tik socialinę riziką patiriančiose šeimose“

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 06 Sep 2021 09:18:40 +0300
<![CDATA[Sutuoktinio smurtą patyrusi Eglė: yra ir daugiau smurto formų nei fizinis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sutuoktinio-smurta-patyrusi-egle-yra-ir-daugiau-smurto-formu-nei-fizinis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sutuoktinio-smurta-patyrusi-egle-yra-ir-daugiau-smurto-formu-nei-fizinis Institucijos bei organizacijos, padedančios smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, žino, kad kova su smurtu yra labai lėtas, techniškai ir emociškai sudėtingas procesas. Smurtiniuose santykiuose atsidūrusiai moteriai žengti pirmą žingsnį pagalbos link visada sunku, todėl sutuoktinio smurtą išgyvenusi Eglė nusprendė pasidalyti savo istorija ir tuo, kas jai padėjo sunkiausiais momentais.

Į policiją kreipėsi siekdama apsaugoti vaikus nuo ekonominio smurto

Žvelgdama į praeitį, Eglė supranta, kad galios disbalansą santykiuose buvo galima pastebėti nuo pat pažinties su sutuoktiniu pradžios, o vėliau jis tik stiprėjo, kol galiausiai peraugo į smurtą. Visgi, Eglė dar neturėjo tiek žinių apie smurtą artimoje aplinkoje ir žalingus santykius, kiek turi dabar, todėl ilgai kentė ekonominį smurtą to nesuprasdama.

Kai santuokos pradžioje pora pirko butą, Eglės įnašas vyro pageidavimu buvo didesnis ir ji tame nematė nieko blogo: „Aš tai pateisinau, užjaučiau. Nežinojau, kad išnaudojimas taps tendencija, o ateityje lauks dar blogesni dalykai.“ Po būsto įsigijimo situacija tik prastėjo – sutuoktinis manipuliacijomis priversdavo Eglę buitinėms reikmėms išleisti savus pinigus ir tik tada prisidėdavo pats, todėl ji niekada neturėdavo santaupų, o vyras išlaikydavo savo finansinį savarankiškumą.

Sutuoktinio naudojamas ekonominis smurtas paskatino Eglę paskambinti bendrosios pagalbos telefonu tuomet, kai ji pastebėjo vaikams daromą žalą. 

„Vyriausioji dukra jau savarankiškai gyveno Anglijoje, bet vidurinioji buvo antro kurso medicinos studentė, besimokanti valstybės nefinansuojamoje vietoje. Medicina nėra lengvai su darbu suderinama studijų programa, todėl finansinė parama mūsų dukrai buvo būtina. Sūnus kaip tik pradėjo mokytis pirmoje gimnazijos klasėje, bet dėl pandemijos pamokos vyko nuotoliniu būdu. Pilnavertiškam dalyvavimui buvo reikalingas kompiuteris, kurio neturėjome, todėl sūnaus mokymosi rezultatai buvo smarkiai pablogėję. Pati tuomet jau keletą metų nedirbau ir buvau registruota Užimtumo tarnyboje, o sutuoktinis dirbo docentu puse etato. Tai reiškia, kad visas šeimos biudžetas buvo vyro rankose ir buvo labai mažas“, – apie finansinę šeimos padėtį pasakojo Eglė.

Gavęs gana ženklų palikimą, jos sutuoktinis pinigų atsisakė ir perdavė juos savo sesei, taip pat ruošėsi nemažą sumą paskolinti tolimam giminaičiui, nors tokio poelgio motyvų Eglei neatskleidė: „Bandžiau pasikalbėti apie šio sprendimo riziką ir klausiau, ar yra garantija, kad paskolinti pinigai bus grąžinti. Atsakymo nesulaukiau. Tuo tarpu mums namie trūko elementarių buitinių dalykų, maisto. Jis nusipirkdavo tik tuos produktus, kuriuos valgydavo pats, bet mano ir penkiolikmečio sūnaus poreikiai buvo ignoruojami. Išgyvenome nepriteklių.“

Pradėjusi namuose jaustis nesaugiai ir suprasdama, kad sutuoktinis savo sprendimu rizikuotų ne tik jos, bet ir vaikų gerove, Eglė pirmą kartą nutarė pagalbos kreiptis į policiją. Moteris prisimena, kad su ja susisiekęs policijos pareigūnas paklausė, ar prieš ją yra smurtaujama fiziškai: „Ekonominis smurtas jam pasirodė neaktualus ir to nepakako, kad policija atvyktų į namus ar būtų pradėtas tyrimas.“

Visada buvo sunku gauti pagalbos

Kad tikrai patiria smurtą, Eglė suprato sutuoktiniui pirmą kartą panaudojus fizinį smurtą. Jau tada ji pastebėjo, kad net patys artimiausi žmonės jos skausmui yra ganėtinai abejingi.

„Kai sutuoktinis rašė daktaro disertaciją, jam reikėjo duomenų, o aš tuo metu kaip tik dirbau informacinių sistemų analitike. Kartu sukūrėme produktą, kuris buvo pristatytas jo ir jo kolegų vardu bei įgyvendintas iš Europos Sąjungos lėšų. Mūsų pažįstami sakydavo, kad labai gražu, jog sutuoktiniai kartu šitaip puikiai dirba, bet aš to nejaučiau. Jis niekada man nedėkojo, darbo vakarėliuose niekada nepristatydavo manęs ne tik kaip savo žmonos, bet ir kolegės, kuri įneša išties didelį indėlį. Po disertacijos gynimo aš su juo apie tai pasikalbėjau ir už tai jis mane tą naktį išspyrė iš lovos. Pirmą kartą patyriau fizinį smurtą, liko didelė mėlynė, o vėliau tokių proveržių būdavo ir daugiau“, – dalydamasi atsiminimais Eglė kosėja ir sako, kad kosulys pasireiškia, kai ji kalba apie išgyvenimus, kurie vis dar tebėra labai skaudūs.

Tą kartą ji nusprendė pasipasakoti sutuoktinio pusseserei, Vilniaus universiteto docentei, kuri su Eglės sutuoktiniu nusprendė pasikalbėti akis į akį, tačiau didelio palaikymo neparodė. Kai kitą savaitgalį Eglė su vyru važiavo į kaimą aplankyti anytos ir įvykiu pasidalijo su ja, įsitikino, kad žmonės į situaciją žiūri atsargiai ir nėra linkę iš karto padėti, ypač smurtautojo artimieji: „Man buvo labai sunku kalbėti apie partnerio smurtą, o aplinkinių reakcija buvo atgrasi. 2004 m. aš patyriau persileidimą ir, kol buvau ligoninėje, sutuoktinis smurtavo prieš mano vyriausiąją dukrą, kurią jis jau buvo įsivaikinęs. Ji matė, kaip namuose smurtaujama prieš jos mamą, o vėliau ir pati atsidūrė nukentėjusiosios vietoje, todėl, dar būdama paauglė, viena nuėjo į policiją. Ją apklaususi pareigūnė pasakė, kad nieko čia tokio, nes jos tėtis vaikus mušdavęs diržu.“

Eglės nuomone, anksčiau smurtinis elgesys buvo normalizuojamas ir kultūrinė aplinka tam buvo daug palankesnė. Šiandien fizinis smurtas yra nepriimtinas ir dėl to niekam nekyla abejonių, bet, kaip pačiai teko įsitikinti, kitų rūšių smurtui skiriama labai mažai dėmesio, o ir smurtautojo socialinis statusas daug ką nulemia.

„Mano sutuoktinis yra docentas Vilniaus universitete, jo sesuo, turinti didelį vaidmenį sprendžiant finansinius klausimus, yra pradinių klasių mokytoja, advokatas irgi yra sutuoktinio giminaitis ir jo žmona yra mediatorė. Akademinė bendruomenė ir smurtas atrodo nesuderinami, žmonės nenori tikėti, kad tokie autoritetingi asmenys tarp namų sienų smurtauja“, – neslepia Eglė.

Palaikymo galima sulaukti netikėčiausiose vietose

Nors Eglė liko nusivylusi aplinkinių požiūriu į smurtą artimoje aplinkoje ir sistemos ydomis, kurios leidžia vienam iš sutuoktinių būti nesąžiningam, palaikymo ji sulaukė tada, kai mažiausiai tikėjosi.

„Kai turėjome sūnui sudaryti galimybes mokytis nuotoliniu būdu, po kurio laiko sutuoktinis iš darbo parnešė planšetinį kompiuterį. Kad būtų galima juo naudotis, reikėjo SIM kortelės ir interneto plano, todėl paskambinau į „Tele2“. Paslaugas teikusi konsultantė iš mano balso suprato, kad kažkas negerai, taip pat girdėjo mane persekiojantį vyrą. Ta jauna mergina klausė, ar man viskas gerai, palaukė, kol aš nusiraminsiu, ir norėjo iškviesti pagalbą. Kai pasakiau, kad bijau, jog policijos pasirodymas prie namų durų tik dar labiau pablogins situaciją, ji siūlė policiją iškviesti kaimynų adresu, kad galėčiau ten saugiai nueiti. Ji parodė rūpestį, kai to daryti neprivalėjo. Aš už tai esu labai dėkinga“, – sako ji.

Anksčiau jau pratusi susidurti su aukos kaltinimu, Eglė pamatė, kad ne visi žmonės lieka abejingi kitų sunkumams. Ji taip pat rado moterų bendruomenę forume „Moterys Moterims“. Kaip pati minėjo, ten ji jaučiasi saugiau dalydamasi savo patirtimi bei pamąstymais, o kiekvienas palaikantis komentaras ar patiktukas parodo, kad ji nėra viena. Eglė viliasi, kad smurtą patiriančios moterys nenustos ieškoti pagalbos ir palaikymo net ir tais atvejais, kai kelis kartus gaus neigiamą atsaką.

„Ne visi draugai bei artimieji bus linkę išreikšti palaikymą ir ne visos organizacijos galės ar norės padėti, tačiau pagalba egzistuoja. Institucijų paramą pirmą kartą pajaučiau tada, kai man paskambino Alytaus miesto moterų krizių centro direktorė ir konsultantė Irma Treinavičienė“, – pripažįsta Eglė. Ilgo telefoninio pokalbio metu I. Treinavičienė sakė klausysianti jos tiek, kiek reikės, ir padėsianti visomis išgalėmis. Pagalbą krizių centras Eglei teikia jau daugiau nei pusę metų.

Kontaktus, kuriais galite kreiptis pagalbos bei daugiau informacijos apie smurto atpažinimą, rasite interneto svetainėje www.visureikalas.lt.

Sutuoktinio smurtą patyrusi Eglė: yra ir daugiau smurto formų nei fizinis

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 02 Sep 2021 13:25:21 +0300
<![CDATA[Kur atostogauti ir nukeliauti rudenį?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kur-atostogauti-ir-nukeliauti-rudeni https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kur-atostogauti-ir-nukeliauti-rudeni Savaime suprantama, prieš rinkdamiesi maršrutą savo rudens atostogoms, visų pirma, turėtumėte pasidomėti pandemine situacija šalyse, kurias ketiname aplankyti. Būtinai atidžiai perskaitykite ir visas sąlygas, būtinas atvykimui – kiek, kada ir kokio tipo testų reikia atlikti, ar neteks izoliuotis bei kokių priemonių reikės imtis prieš išskrendant atgal. Situacija kinta nuolat, todėl verta net keletą savaičių prieš numatytas atostogas sekti atvejų skaičius ir stebėti naujienas tam, kad pasibaigus atostogoms netektų užstrigti svetimoje šalyje bei ieškoti alternatyvių grįžimo kelių.

Šiltoji Pietų Europa

Vienas dažniausių pasirinkimų tarp atostogaujančiųjų rudenį – tiek architektūriniu paveldu, tiek įspūdingo grožio pakrančių miesteliais stulbinanti Pietų Europa. Tikrai bent kartą gyvenime verta aplankyti Graikijos pasididžiavimą – jos nuostabiąsias salas. Kretoje rudenį vyksta muzikos, šokių ir net jodinėjimo festivaliai, o vynuogėmis, apelsinais ir alyvmedžiais kvepiantis oras užburs ir įkvėps romantiškam laikui.

O štai Italiją rudenį verta aplankyti tiems, kurie nori pamatyti, kaip nurenkamas vynuogių, apelsinų bei kitų gėrybių derlius. Pietinėje Italijoje rudeniop tikrai neteks varžytis su kitais turistais dėl vietos po saule, tad galėsite ramiai pasimėgauti įvairiaspalve jūra Kalabrijos pakrantėse bei išskirtine salos gamta su Etnos panorama.

Tuo metu Ispanijoje galėsite pasigrožėti vietos architektūra bei pasimėgauti vietos virtuve. Mėgstantys laukinį poilsį gali aplankyti Siera Nevados kalnų masyvo parką, kuriame amą atima gamtos grožis ir išsyk pasimiršta kasdienis skubėjimas.

Savo ruožtu, Portugaliją verta aplankyti tiems, kurie ieško užburiančių pakrančių bei vandenyno didybės. Didžiulių bangų stebėjimas užburs kiekvieną gamtos mylėtoją, o štai norintys pasimėgauti išskirtine Portugalijos kultūros dvasia galės laiką praleisti nedideliuose pakrančių miestukuose, kupinuose jaukių kavinukių. Šviežios jūros gėrybės, svaiginantis vynas ir šiluma apgaubianti atmosfera nepaliks abejingų Portugalijai.

Artimųjų Rytų maršrutai

Jei jau išbandėte kelionių Europoje maršrutus ir vis dažniau galvoje kirba mintis apie tolimesnes kryptis, šį rudenį galite pasinerti į nuotykius Artimuosiuose Rytuose. Patrauklia ir turistų itin mylima jau ilgus metus išlieka Turkija. „Viskas įskaičiuota“ tipo kelionės, giedras dangus ir šiltas vanduo neabejotinai leis pamiršti visus darbus ir pasinerti į nerūpestingas atostogas. Beje, ruduo Turkijoje puikus sezonas ne tik dėl gaivesnio oro. Iš apelsinų derliaus verdamas marmeladas bei citrinmedžių giraitėse skinami vaisiai orą pripildo nostalgiškai malonaus saldumo. Mažesnės eilės oro uostose, laisvesni kurortai, daugiau progų pasimėgauti turkiška virtuve, žemesnės kainos – rudenį apsilankyti lietuvaičių mylimoje Turkijoje tikrai verta.

Pastaruoju metu nemažai populiarumo susilaukia ir Izraelio kryptis. Tiesa, toks atostogų pasirinkimas ypač patiks naujų žinių bei ekskursijų išsiilgusiems žmonėms. Čia laukia tikras istorinių ir pažintinių vietų lobynas bei kontrastuojančios gamtos įspūdingumas. Be abejonių, keliautojus sužavi ir išskirtinio grožio paplūdimiai bei galimybė pasimėgauti Negyvosios jūros mineralais.

Poilsis pavasariškose salose – tikriems šilumos mylėtojams

Vis dėlto, jei atostogauti pavyksta tik rudenį, o labai norisi pasimėgauti šilta saule ir patinginiauti paplūdimyje, rinkitės visada tarp poilsiautojų madingas Kanarų salas. Čia gausu pasirinkimų tiek vandens pramogų mylėtojams, tiek šeimoms su mažais vaikais. Rami rytinė pakrantė leis mažiesiems turkštis šiltame vandenyne be didelės perkaitimo rizikos, o mėgstantys nardyti galės pasigrožėti vaizdinga povandenine flora bei fauna. Tuo tarpu vakarinėje salos dalyje turėsite galimybę pasimėgauti galingomis bangomis ar net pagauti jas banglentėmis ar jėgos aitvarais, tad pramogų tikrai pakaks kiekvienam atostogautojui. Salose tikrai verta pasiplaukioti kruiziniu laivu – nepaprasto grožio pakrantės užburia savo egzotika, o galimybė išvysti delfinus tikrai nudžiugins net mažiausius šeimos narius. O tam, kad atostogų metu galėtumėte mėgautis saulės voniomis ir pramogauti, o už atostogas mokėti dalimis,  galima pasidomėti galimybėmis pasiskolinti ne tik kelionės paketui, bet ir vietinėms pramogoms. Šiuo klausimu verta susisiekti su vartojimo paskolų davėjais, kurie įvertinę Jūsų finansines galimybes, suteiks informacijos, kokiomis sąlygomis skolindamiesi galėsite ramiai atostogauti neatidėliodami savo sumanymų atostogų veikloms arba kaip galėsite mokėti už atostogas dalimis, pasiskolindami internetu.

 

 

 

Kur atostogauti ir nukeliauti rudenį?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 01 Sep 2021 15:52:19 +0300
<![CDATA[Tvarūs sprendimai sveikiems ir gražiems plaukams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tvarus-sprendimai-sveikiems-ir-graziems-plaukams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tvarus-sprendimai-sveikiems-ir-graziems-plaukams Australai „evo“ – ir jų sąžiningos pramonės koncepcija 

Pavyzdžiui, plaukų priežiūros produktus profesionalams kuriantys „evo“ nuo pat savo įsikūrimo laikosi principo: kuo sąžiningesnė bus kosmetikos pramonė, tuo labiau laimės visi – vartotojas, gamta, o kartu ir verslas. 

Visų pirma jie pasiuntė neįprastą komunikacinę žinutę: saugome paprastus žmones nuo jų pačių. Tai reiškia: sąžiningai kelti nepatogius klausimus, skatinti žmones mąstyti ir pačius priimti sprendimus, gaminti produktus su pagarba žmonėms ir planetai. Jokių rinkodarinių makaronų: tai, ką savo srities pionieriai „evo“ taikė jau nuo pat veiklos pradžios, tik dabar tampa norma masinėje didžiųjų kompanijų gamyboje (ir tai toli gražu ne visada). Pavyzdžiui, skelbti apie tai, kas nenaudojama produktų gamyboje: visa „evo“ produkcija yra be sulfatų, parabenų, DEA, TEA, propileno glikolio ir gliutenų ir, kiek įmanoma, veganiška.

O kai jau atrodė, kad padaryta maksimaliai viskas, ką prekės ženklas gali padaryti dėl gamtos ir socialinės pagalbos, „evo“ žengė dar toliau. Jei pakuotės – tai iš žalio PE ir PCR (žaliojo arba perdirbto plastiko). Jei minimali spausdintinė medžiaga – tai tik iš miškų reguliavimo tarybos sertifikuoto perdirbto popieriaus (mediniai plaukų šepečių kotai – irgi iš ten pat). Plius: griežta visos kompanijos veiklos paliekamo CO2 pėdsako apskaita ir saulės energija, pasitelkiama visuose procesuose, kur tik įmanoma. 

O kuo čia dėti benamiai? Na, „evo“ sugalvojo, kaip prasmingai panaudoti atlikusią produkciją: padedant kenčiantiems nepriteklių ir paaukojant likučius benamių prieglaudoms; bendradarbiaujama su įstaigomis ir pavieniais entuziastais, kurie prisideda prie reikšmingų pokyčių.  

Na ir, pagaliau, bene didžiausias ir labiausiai įkvepiantis „evo“ unikalumas: tai kalbėjimas ne tik apie save, bet ir galvojimas apie grožio industriją apskritai. Ir kvietimas ją kurti sąžiningesnę, padrąsinti išsukti iš plačiai išminto rinkodaros kelio ir nusigręžti nuo nepasiekiamų  grožio standartų. 

„evo“ sako tiesiai šviesiai: mes viso labo gaminame labai gerus plaukams skirtus produktus. Ir tai viskas. Mes neparduodame pasitikėjimo savimi. Mes negalime į buteliuką supilti grožio. Bet jei skilinėja jūsų plaukų galiukai, esate pasišiaušęs, o plaukai primena šlapią kudlių – prašom, padėsime. 

Holistinis italų „Nook“ požiūris į pasaulį ir žmogų 

Kaip pastebi ATWINS komandos narė, marketingistė Ieva Mašauskienė, atsakingi gamintojai jau seniai nemanipuliuoja žodžiu „natūralus“ ir vietoje jo akcentuoja balansą: „Ne atsitiktinai plaukų priežiūros produktų gamintojas „Nook“ savo gaminius kuria vadovaudamiesi šūkiu „tarp technologijų ir gamtos“. Neretai gryni, natūralūs produktai – tarkime, koncentruoti natūralūs nuovirai – tepami tiesiai ant plaukų ar odos, gali būti gerokai pavojingesni alergijų ar sudirginimo požiūriu. Todėl inovatyvių technologijų ir gamtos padovanotų išgrynintų veikliųjų medžiagų subalansuota dermė yra tapusi „Nook“ produktų skiriamuoju bruožu“. 

„Nook“ plaukų priežiūros produktus aukštai vertina sąmoningi vartotojai, kurie nori naudoti šampūnus ir kitas kasdienes plaukų priežiūros priemones be agresyvių valiklių ir sintetinių kvapų. Šis gamintojas užtikrina platų pasirinkimą šampūnų, kurių sudėtyje nėra SLS, SLES parabenų ir silikonų. 

Įsigydama produktus tik iš biodinamiškai veikiančių ūkių, o produktų sudėtis koreguodama ne tik pagal tai, kaip tie produktai veiks žmogaus kūną, bet ir kaip jų likučiai, patekę į nuotekas, toliau veiks gamtą.  Įsigilinama net į tokias smulkias, bet reikšmingas detales, kaip koncentruota produktų formulė: tuomet jų sunaudojama mažiau – vadinasi, mažiau ir nuskalavimui reikalingo vandens. Visa produkcija patikrinta dėl nikelio, chromo, kobalto pėdsakų, o švelnios formulės tinka visai šeimai – vadinasi, nereikia vonios nukrauti plastikinių pakuočių virtinėmis. Beje, „Nook“ pakuotėms renkasi tik 100 proc. perdirbtą plastiką, etiketės – biologiškai irios, pagamintos iš smulkių marmuro dulkių, todėl jų gamybai nereikalingas vanduo, nekertami medžiai ir nenaudojami pavojingi chemikalai. Nes tvarumo filosofijoje net ir maži dalykai turi didelį poveikį aplinkai ir mūsų visų gyvenimo kokybei.

Tvarūs sprendimai sveikiems ir gražiems plaukams

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Aug 2021 12:09:05 +0300
<![CDATA[,,Bitė bate" pristato dar vieną kūrinį: kviečiame pasiklausyti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bite-bate-pristato-dar-viena-kurini-kvieciame-pasiklausyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bite-bate-pristato-dar-viena-kurini-kvieciame-pasiklausyti Po ,,Bitės Bate" pseudonimu prisistatanti Reda Venskauskaitė pristato dar vieną savo kūrinį - ,,Straight line".

,,Ši daina yra apie tai, kad žmogui ne visada pasiseka elgtis tik gerai. Iš to natūraliai kyla kaltės jausmas, kuris be to, kad kartais žmogų pastato į vietą, būna ir destruktyvus.

Tuo pačiu dainos žodžiai primena, jog gyvenimas yra kelionė, ne tiesus kelias į pabaigą, tad kiekviena klaida nėra kažkokia katastrofa, o galimybė mokytis", - paklausta, apie ką yra naujasis jos kūrinys, pasakojo ,,Bitė Bate".

Ko gero, dauguma sutiktų, kad ,,Straight line" skamba itin profesionaliai, tačiau Reda pasakoja, kad kūrinį įrašė savo kambaryje.

,,Pati jį įsirašiau nuo pat pradžios iki galo. Viską atlikau savo kambaryje, su savo įranga. Žinoma, geresnė garso izoliacija būtų pravertusi, bet dirbau su tuo, ką turiu", - teigė mergina. 

Šiuo metu ,,Straight line" galima pasiklausyti ,,Youtube" kanale. Rugpjūčio 24-ąją jis bus patalpintas ir ,,Spotify" platformoje. 

Tie, kas susidomėjo Redos kūryba, turėtų pasekti jos ,,Instagram" paskyrą ,,bite.bate". Čia nuolat atnaujinami jos kurti tekstai.

Nuotraukos autorė - Agnė Balandžiūnaitė.

Vaizdo įrašo vizualizaciją  sukūrė Kristina Chlastauskaitė. 

,,Bitė bate" pristato dar vieną kūrinį: kviečiame pasiklausyti

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 13 Aug 2021 00:16:48 +0300
<![CDATA[Vaikus ginanti teisininkė: vaikus, patyrusius smurtą, lydime visuose procesuose]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaikus-ginanti-teisininke-vaikus-patyrusius-smurta-lydime-visuose-procesuose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaikus-ginanti-teisininke-vaikus-patyrusius-smurta-lydime-visuose-procesuose Vaiko teisių gynėjai, kasdien susiduriantys su vaikais, patiriančiais smurtą, padeda ne tik sustabdyti prievartą prieš juos, bet ir lydi juos teisiniuose, emocinės gerovės atstatymo procesuose. Didelį nerimą vaikus ginantiems teisininkams kelia vaiko būklė, kuomet jis skriaudžiamas artimiausioje aplinkoje, o vienas iš tėvų slepia smurtą ar netiki vaiku. Vaikas neturi palaikymo, nes jam artimas žmogus pateisina smurtaujančio elgesį ir gina ne jį, o smurtautoją. Tai ne tik labai sunki situacija vaikui emociškai, bet ir nelengvas kelias norint įrodyti smurtavus prieš vaiką. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisininkė Jurgita Varanauskienė paaiškina, kaip dirba vaiko teises ginantys teisininkai, gavę pranešimą apie smurtą prieš vaiką: kokių veiksmų imasi, kaip realiai padeda skriaudžiamam vaikui.  

Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, nedelsiant su juo susisiekiama 

 

„Vaiko teisių gynėjai, gavę informaciją apie bet kokios smurto formos prieš vaiką atvejį, nedelsdami susisiekia su smurtą patyrusiu vaiku, vyksta į jo gyvenamąją vietą, išklauso jo nuomonę, taip pat jo tėvų ar globėjų poziciją, priima spendimą atlikti vaiko situacijos vertinimą. Jei vaikas patyrė prievartą šeimoje, sprendžia klausimą dėl vaiko perkėlimo į saugią aplinką“, – eigą po žinios gavimo apie smurtą prieš vaiką pasakoja J. Varanauskienė.  

Pasak teisininkės, atliekant vaiko situacijos vertinimą visų pirma yra aiškinamasi, ar vaikas su vienu iš tėvų yra saugus, ar kaltininko atžvilgiu yra taikytos procesinės prievartos priemonės. Jei smurtą patyręs vaikas įveikia kritinę būklę, Tarnybos teisininkas informuoja jį visais rūpimais klausimais, konsultuoja, organizuoja ar tarpininkauja, kad tolesnę pagalbą teiktų kitos institucijos, pavyzdžiui, kad smurtą patyrusiam vaikui būtų suteikta medicininė pagalba. Bendradarbiaujama su savivaldybių ar nevyriausybinių organizacijų krizių centrais, teikiančiais apnakvindinimo ar apgyvendinimo paslaugas, su socialinių paslaugų įstaigomis, policija, reikalingomis sveikatos priežiūros įstaigomis, teisinę pagalbą teikiančiomis institucijomis. Jei į Tarnybą kreipiamasi dėl vaiko patirtos psichologinės prievartos, konkretūs Tarnybos veiksmai labai panašūs kaip ir seksualinės ir fizinės prievartos atvejais. 

 

„Susidūrus su seksualinę, fizinę prievartą patyrusiais vaikais, suteikiamos pirminės konsultacijos, padedama įveikti potrauminį sindromą. Prokuratūra, gavusi informaciją apie seksualinę ar fizinę prievartą, renka medžiagą baudžiamajai bylai iškelti: apklausia vaiką, nukentėjusįjį siunčia medicininei apžiūrai, sulaiko įtariamąjį, vyksta į įvykio vietą, renka įrodymus. Nustačiusi nusikaltimo sudėtį, kelia baudžiamąją bylą, medžiagą perduoda teismui. Teismai, gavę medžiagą apie vaiką, patyrusį prievartą, nagrinėja bylą teisme, priima sprendimą“, - paaiškina teisininkė.  

 

Labai svarbu mokėti smurtą atpažinti bei įvertinti 

 

„Smurtas artimoje aplinkoje ir prievarta gali paliesti bet kurį žmogų, tačiau ši problema dažnai yra nematoma, pateisinama ar neigiama. Pastebėti ir pažinti smurtinių santykių požymius – pirmasis žingsnis link tokių santykių nutraukimo“, – sako Tarnybos teisininkė.  

 

Vaiko teisių gynėjams kelia didelį susirūpinimą, kuomet vienas iš tėvų slepia ar netiki vaiku, pasakojančiu apie patirtą smurtą iš kito. „Tokiais atvejais, ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams sunku kaltininkams inkriminuoti padarytas nusikalstamas veikas, nes vienas iš tėvų įtakoja vaiką keisti parodymus, slėpti aplinkybes, o tuo tarpu vaikas – švelnina situaciją tam, kad iš artimųjų nesulauktų priešiškumo, kas reiškia, kad įvykis gal būti neutralizuotas“, – pastebi pašnekovė.  

 

Galvodami apie smurtą artimoje aplinkoje pirmiausia galvojame apie fizinį smurtą. Tačiau, pasak pašnekovės,  

visų formų prievarta yra vienodai netoleruotina, tad ypač svarbu mokėti smurtą atpažinti bei įvertinti. „Paprastai, smurtinius santykius atspindi nemažai ženklų, iš kurių svarbiausias – baimė. Jei šeimoje ar artimoje aplinkoje smurtaujama, ar matote, kad kiti žmonės savo veikimu ar neveikimu žiauriai elgiasi, fiziškai ir psichiškai gniuždo vaiką, partnerį ar kitą žmogų, nereikia laukti ar gailėti, rekomenduotina iš karto kreiptis į Tarnybą, policiją, kitas institucijas ir pranešti apie tai“, – pataria J. Varanauskienė. 

 

Paklausus, kurios bylos yra sunkiausios, J. Varanauskienė sako, kad jai pačios sunkiausios baudžiamosios bylos, susijusios su lytiniais nusikaltimais prieš mažamečius vaikus. Minėtos nusikalstamos veikos gana dažnai padaromos šeimose, artimoje nukentėjusiojo aplinkoje (pažįstami, kaimynai), rečiau tarp nepažįstamų, tarpusavyje anksčiau nesusijusių žmonių.  

Kalbėdama apie seksualinio smurto atvejus, vaiko teisių gynėja sako, kad auka pasakodama apie įvykio aplinkybes ir emocinę savo būseną, duodama parodymus gali jaustis nepatogiai, gali bijoti, užduodamus klausimus vertinti kaip pažeminimą. Todėl auką reikia gebėti išklausyti, paskatinti, pagelbėti, palydėti. Yra įkurti specializuoti pagalbos centrai, kurie palaiko, suteikia pagalbą, parodo kelią ir niekada neteisia, nesmerkia.  

 

Psichologinį smurtą teisme įrodyti sunkiau, bet įmanoma – tą rodo pavyzdžiai  

 

Psichologinės prievartos atveju vaikui suteikiama psichiatro, psichologo pagalba. Į prokuratūrą dėl psichologinio smurto kreipiamasi retai.  

 

„Psichologinį smurtą teisme įrodyti sudėtinga, tačiau darbo praktikoje jau yra atvejų, kuomet teismuose yra priimami apkaltinamieji nuosprendžiai neteisiesiems už tai, kad vienas iš tėvų sistemingai, ilgą laiką siuntė įžeidžiamo pobūdžio SMS žinutes savo vaikui, kurios turėjo neigiamos įtakos emocinei vaiko būsenai. Tyrimo metu vaikas emociškai jautėsi blogai, savijautai įtakos turėjo nuolatiniai tėvų konfliktai, nuteistojo tėvystės įgūdžių stoka“, – sako teisininkė. Nuosprendžiu taip pat buvo konstatuota, kad nuteistojo siųstos žinutės nesuteikė vaikui saugumo ir meilės pojūčio, priešingai, jos kūrė sumaištį vaiko jausmuose, skatino nesantaiką, stiprino nepasitikėjimą savimi, buvo skiepijama baimė, jog jis gali būti atskirtas nuo jam reikšmingų asmenų. Todėl buvo pripažinta, kad tokiu elgesiu tėvas piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis bei pareigomis ir tokiu būdų psichiškai gniuždė nukentėjusįjį vaiką, todėl buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos.  

 

Vaiko teisių gynėjai kviečia nebijoti ir būtinai kreiptis dėl patiriamo smurto 

 

Tarnybos teisininkė atkreipia dėmesį, kad smurtinis elgesys visada yra sąmoningas, todėl sakymas, kad smurtautojas taip pasielgė ar pasakė netyčia, kad jį išprovokavo, prilygsta dar vienam smurto veiksmui prieš auką: „Netyčia galima pasielgti vieną kartą, bet ne nuolat ir tuo „netyčia“ aš netikiu. Pagalbos reikia kreiptis tuomet, kai aukos psichologinė būsena nukenčia, kai matai, kad kenčia vaikai. Pagalbos reikia kreiptis visada“.  

 

Vaiko teisių gynėja atkreipia dėmesį patyrusių, šiuo metu patiriančių smurtą, įtariančių ar matančių savo aplinkoje smurtą patiriantį vaiką, jokiu būdu nebijoti kreiptis pagalbos: „Drąsiai skambinkite 112 arba kreipkitės tiesiai į vaiko teisių gynėjus. Mes ne tik išgirsime, suprasime, nutrauksime smurtą, bet ir padėsime, parodysime kelią, kuriuo eiti, kad kaip galima greičiau auka galėtų atsitiesti ir vėl gyventi saugiai“.  

 

 

Vaiko teisių gynėjai, kasdien susiduriantys su vaikais, patiriančiais smurtą, padeda ne tik sustabdyti prievartą prieš juos, bet ir lydi juos teisiniuose, emocinės gerovės atstatymo procesuose. Didelį nerimą vaikus ginantiems teisininkams kelia vaiko būklė, kuomet jis skriaudžiamas artimiausioje aplinkoje, o vienas iš tėvų slepia smurtą ar netiki vaiku. Vaikas neturi palaikymo, nes jam artimas žmogus pateisina smurtaujančio elgesį ir gina ne jį, o smurtautoją. Tai ne tik labai sunki situacija vaikui emociškai, bet ir nelengvas kelias norint įrodyti smurtavus prieš vaiką. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisininkė Jurgita Varanauskienė paaiškina, kaip dirba vaiko teises ginantys teisininkai, gavę pranešimą apie smurtą prieš vaiką: kokių veiksmų imasi, kaip realiai padeda skriaudžiamam vaikui.  

Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, nedelsiant su juo susisiekiama 

 

„Vaiko teisių gynėjai, gavę informaciją apie bet kokios smurto formos prieš vaiką atvejį, nedelsdami susisiekia su smurtą patyrusiu vaiku, vyksta į jo gyvenamąją vietą, išklauso jo nuomonę, taip pat jo tėvų ar globėjų poziciją, priima spendimą atlikti vaiko situacijos vertinimą. Jei vaikas patyrė prievartą šeimoje, sprendžia klausimą dėl vaiko perkėlimo į saugią aplinką“, – eigą po žinios gavimo apie smurtą prieš vaiką pasakoja J. Varanauskienė.  

Pasak teisininkės, atliekant vaiko situacijos vertinimą visų pirma yra aiškinamasi, ar vaikas su vienu iš tėvų yra saugus, ar kaltininko atžvilgiu yra taikytos procesinės prievartos priemonės. Jei smurtą patyręs vaikas įveikia kritinę būklę, Tarnybos teisininkas informuoja jį visais rūpimais klausimais, konsultuoja, organizuoja ar tarpininkauja, kad tolesnę pagalbą teiktų kitos institucijos, pavyzdžiui, kad smurtą patyrusiam vaikui būtų suteikta medicininė pagalba. Bendradarbiaujama su savivaldybių ar nevyriausybinių organizacijų krizių centrais, teikiančiais apnakvindinimo ar apgyvendinimo paslaugas, su socialinių paslaugų įstaigomis, policija, reikalingomis sveikatos priežiūros įstaigomis, teisinę pagalbą teikiančiomis institucijomis. Jei į Tarnybą kreipiamasi dėl vaiko patirtos psichologinės prievartos, konkretūs Tarnybos veiksmai labai panašūs kaip ir seksualinės ir fizinės prievartos atvejais. 

 

„Susidūrus su seksualinę, fizinę prievartą patyrusiais vaikais, suteikiamos pirminės konsultacijos, padedama įveikti potrauminį sindromą. Prokuratūra, gavusi informaciją apie seksualinę ar fizinę prievartą, renka medžiagą baudžiamajai bylai iškelti: apklausia vaiką, nukentėjusįjį siunčia medicininei apžiūrai, sulaiko įtariamąjį, vyksta į įvykio vietą, renka įrodymus. Nustačiusi nusikaltimo sudėtį, kelia baudžiamąją bylą, medžiagą perduoda teismui. Teismai, gavę medžiagą apie vaiką, patyrusį prievartą, nagrinėja bylą teisme, priima sprendimą“, - paaiškina teisininkė.  

 

Labai svarbu mokėti smurtą atpažinti bei įvertinti 

 

„Smurtas artimoje aplinkoje ir prievarta gali paliesti bet kurį žmogų, tačiau ši problema dažnai yra nematoma, pateisinama ar neigiama. Pastebėti ir pažinti smurtinių santykių požymius – pirmasis žingsnis link tokių santykių nutraukimo“, – sako Tarnybos teisininkė.  

 

Vaiko teisių gynėjams kelia didelį susirūpinimą, kuomet vienas iš tėvų slepia ar netiki vaiku, pasakojančiu apie patirtą smurtą iš kito. „Tokiais atvejais, ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams sunku kaltininkams inkriminuoti padarytas nusikalstamas veikas, nes vienas iš tėvų įtakoja vaiką keisti parodymus, slėpti aplinkybes, o tuo tarpu vaikas – švelnina situaciją tam, kad iš artimųjų nesulauktų priešiškumo, kas reiškia, kad įvykis gal būti neutralizuotas“, – pastebi pašnekovė.  

 

Galvodami apie smurtą artimoje aplinkoje pirmiausia galvojame apie fizinį smurtą. Tačiau, pasak pašnekovės,  

visų formų prievarta yra vienodai netoleruotina, tad ypač svarbu mokėti smurtą atpažinti bei įvertinti. „Paprastai, smurtinius santykius atspindi nemažai ženklų, iš kurių svarbiausias – baimė. Jei šeimoje ar artimoje aplinkoje smurtaujama, ar matote, kad kiti žmonės savo veikimu ar neveikimu žiauriai elgiasi, fiziškai ir psichiškai gniuždo vaiką, partnerį ar kitą žmogų, nereikia laukti ar gailėti, rekomenduotina iš karto kreiptis į Tarnybą, policiją, kitas institucijas ir pranešti apie tai“, – pataria J. Varanauskienė. 

 

Paklausus, kurios bylos yra sunkiausios, J. Varanauskienė sako, kad jai pačios sunkiausios baudžiamosios bylos, susijusios su lytiniais nusikaltimais prieš mažamečius vaikus. Minėtos nusikalstamos veikos gana dažnai padaromos šeimose, artimoje nukentėjusiojo aplinkoje (pažįstami, kaimynai), rečiau tarp nepažįstamų, tarpusavyje anksčiau nesusijusių žmonių.  

Kalbėdama apie seksualinio smurto atvejus, vaiko teisių gynėja sako, kad auka pasakodama apie įvykio aplinkybes ir emocinę savo būseną, duodama parodymus gali jaustis nepatogiai, gali bijoti, užduodamus klausimus vertinti kaip pažeminimą. Todėl auką reikia gebėti išklausyti, paskatinti, pagelbėti, palydėti. Yra įkurti specializuoti pagalbos centrai, kurie palaiko, suteikia pagalbą, parodo kelią ir niekada neteisia, nesmerkia.  

 

Psichologinį smurtą teisme įrodyti sunkiau, bet įmanoma – tą rodo pavyzdžiai  

 

Psichologinės prievartos atveju vaikui suteikiama psichiatro, psichologo pagalba. Į prokuratūrą dėl psichologinio smurto kreipiamasi retai.  

 

„Psichologinį smurtą teisme įrodyti sudėtinga, tačiau darbo praktikoje jau yra atvejų, kuomet teismuose yra priimami apkaltinamieji nuosprendžiai neteisiesiems už tai, kad vienas iš tėvų sistemingai, ilgą laiką siuntė įžeidžiamo pobūdžio SMS žinutes savo vaikui, kurios turėjo neigiamos įtakos emocinei vaiko būsenai. Tyrimo metu vaikas emociškai jautėsi blogai, savijautai įtakos turėjo nuolatiniai tėvų konfliktai, nuteistojo tėvystės įgūdžių stoka“, – sako teisininkė. Nuosprendžiu taip pat buvo konstatuota, kad nuteistojo siųstos žinutės nesuteikė vaikui saugumo ir meilės pojūčio, priešingai, jos kūrė sumaištį vaiko jausmuose, skatino nesantaiką, stiprino nepasitikėjimą savimi, buvo skiepijama baimė, jog jis gali būti atskirtas nuo jam reikšmingų asmenų. Todėl buvo pripažinta, kad tokiu elgesiu tėvas piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis bei pareigomis ir tokiu būdų psichiškai gniuždė nukentėjusįjį vaiką, todėl buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos.  

Vaiko teisių gynėjai kviečia nebijoti ir būtinai kreiptis dėl patiriamo smurto

Tarnybos teisininkė atkreipia dėmesį, kad smurtinis elgesys visada yra sąmoningas, todėl sakymas, kad smurtautojas taip pasielgė ar pasakė netyčia, kad jį išprovokavo, prilygsta dar vienam smurto veiksmui prieš auką: „Netyčia galima pasielgti vieną kartą, bet ne nuolat ir tuo „netyčia“ aš netikiu. Pagalbos reikia kreiptis tuomet, kai aukos psichologinė būsena nukenčia, kai matai, kad kenčia vaikai. Pagalbos reikia kreiptis visada“.  

Vaiko teisių gynėja atkreipia dėmesį patyrusių, šiuo metu patiriančių smurtą, įtariančių ar matančių savo aplinkoje smurtą patiriantį vaiką, jokiu būdu nebijoti kreiptis pagalbos: „Drąsiai skambinkite 112 arba kreipkitės tiesiai į vaiko teisių gynėjus. Mes ne tik išgirsime, suprasime, nutrauksime smurtą, bet ir padėsime, parodysime kelią, kuriuo eiti, kad kaip galima greičiau auka galėtų atsitiesti ir vėl gyventi saugiai“.  

 

 

Vaikus ginanti teisininkė: vaikus, patyrusius smurtą, lydime visuose procesuose

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 10 Aug 2021 09:23:00 +0300
<![CDATA[Renginys visai šeimai „Diena su šeima – saugi vasara“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/renginys-visai-seimai-diena-su-seima-saugi-vasara https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/renginys-visai-seimai-diena-su-seima-saugi-vasara Naujo biuro atidarymo proga pensijų kaupimo, investicinio gyvybės draudimo bei turto draudimo ir kitų finansinių priemonių konsultacijų įmonė „iFuture INVESTMENTS“ dovanoja jonaviečiams renginį „Diena su šeima – saugi vasara“.

Rugpjūčio 14 d. nuo 11 val. Sąjūdžio aikštėje:

  • Mažuosius su saugumo taisyklėmis supažindins Jonavos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
  • Suteikti pirmąją pagalbą mokys Jonavos ligoninės greitosios pagalbos darbuotojai.
  • Apie saugų važiavimą dviračiais ir paspirtukais pasakos Jonavos policijos pareigūnai, kuriems talkins policijos patarėjas šunelis Amsiukas.
  • Į svečius atvyks ir Jonavos baikerių klubas. Pasirodo, motociklų sportas gali būti labai smagus, jei elgiamės atsakingai.

Renginys nemokamas.

Lauksime Jūsų!

„iFuture INVESTMENTS“ komanda

Renginys visai šeimai „Diena su šeima – saugi vasara“

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 09 Aug 2021 13:22:05 +0300
<![CDATA[Kokius namuose paruoštus patiekalus galima parduoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kokius-namuose-paruostus-patiekalus-galima-parduoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kokius-namuose-paruostus-patiekalus-galima-parduoti Namų virtuvėse gaminti ir klientams parduoti galima įvairius miltinės ir kreminės konditerijos gaminius, duonos ar pyrago kepinius, sveriamus bei smulkiuosius miltinius produktus, jau paruoštus patiekalus, pusgaminius bei nedidelius užkandžius. Tokiai veiklai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustačiusi supaprastintus reikalavimus.

Vertinant tai, kad namų virtuvėje nėra galimybių įgyvendinti visų reikalavimų, kuriuos privalo vykdyti stambios įmonės, gamyba namuose turi tam tikrų asortimento ir kiekių ribojimų.

• Pavyzdžiui, jei duonos ar pyrago kepinys svers daugiau kaip 250 g, jų per dieną namuose bus galima pagaminti ne daugiau 5 vnt. (pavyzdžiui, tortus, pyragus, šakočius).

• Smulkiųjų duonos ar pyrago kepinių, miltinės ir kreminės konditerijos gaminių, kurių svoris bus ne didesnis kaip 250 g (pavyzdžiui: ragelių, bandelių, meduolių, keksų, keksiukų, spurgų, pyragaičių ir kt.), per dieną bus galima pagaminti ne daugiau kaip 100 vnt., o sveriamų smulkiųjų duonos ar pyrago gaminių – sausainių, džiūvėsių, kūčiukų ar kt. – ne daugiau kaip 7 kg.

• Atitinkami kiekio reikalavimai numatyti ir namų salygomis vartotojams ruošiamiems patiekalams bei valgiams: patiekalų per dieną galima pagaminti iki 20 porcijų, pusgaminių – koldūnų, blynelių ir kt. – iki 10 kg, o nedidelių užkandžių, tokių kaip vieno kąsnio sumuštiniai, – ne daugiau kaip 100 vnt.

Esminiai keliami reikalavimai – registracija VMVT, higienos laikymasis, maisto produktų sandėliavimo, ženklinimo reikalavimų laikymasis, tinkamai tvarkomos susidarančios atliekos. Prieš užregistruojant šią veiklą, inspektoriai įvertina, ar gamintojas pasiruošęs saugiai ruošti maistą, ar galioja jo Asmens medicininė knygelė, patvirtinanti leidimą dirbti su maistu, ar išklausyti higienos žinių kursai, ar gamintojas turi savikontrolės dokumentus, apsisaugant nuo galimybės nesaugiam produktui patekti į rinką.

Norintys mažais kiekiais gaminti augalinės kilmės produktus, pavyzdžiui, uogienes, arbatas, riešutų mišinius ir pan., taip pat turi registruotis VMVT. Tokių produktų negalima gaminti namų virtuvėse ir šiai veiklai yra taikomi kiti reikalavimai, taip pat kiekio apribojimai.

VMVT yra paruošusi ir savo tinklapyje skelbia gaires, padėsiančias suprasti keliamus reikalavimus ir juos įgyvendinti. Specialistai konsultuoja telefonu 8 800 40 403 ar pateikus užklausos formą VMVT svetainėje.

Kokius namuose paruoštus patiekalus galima parduoti?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 09 Aug 2021 11:35:58 +0300
<![CDATA[Tragiškas įvykis vaikystėje iš vyro atėmė regėjimą, bet gyvenimo spalvas grąžino ragenos transplantacija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tragiskas-ivykis-vaikysteje-is-vyro-ateme-regejima-bet-gyvenimo-spalvas-grazino-ragenos-transplantacija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tragiskas-ivykis-vaikysteje-is-vyro-ateme-regejima-bet-gyvenimo-spalvas-grazino-ragenos-transplantacija Kai kasdien aplinkui girdėti galybė nusiskundimų dėl pandemijos sukeltų apribojimų, mažų pajamų ar sveikatos bėdų, tiesiog nuostabu sutikti žmogų, kuris be išlygų moka džiaugtis gyvenimu. Kelmėje gyvenantis 71-erių Justinas Kasparas beveik 7-ias dešimtis metų gyvena be vienos akies, o su kita mato gana ribotai, tačiau tai jam netrukdo mėgautis kiekviena diena ir skleisti pozityvumą kitiems. Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos kalbinamas J. Kasparas atskleidžia savo optimizmo šaltinį.

Kai Justinui tebuvo treji, jam nutiko šiurpą kelianti tragedija – po kiemą su kitais vaikais lakstęs mažylis griuvo ir veidu bedėsi į didžiulį spygliuotos vielos ritinį. Sužeistas vaikas iš Plungės skubiai pervežtas į Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninę, kur nustatyta, kad dešinioji akis perdurta kiaurai.

„Turbūt galite įsivaizduoti, kokia tais laikais buvo medicinos aparatūra ir kokios galėjo būti operacijos. Akį dar bandė gelbėti, tačiau nieko nepavyko padaryti – ji buvo visiškai pažeista. Po 20 metų man ją pašalino“, – pasakoja vyras. Lyg būtų maža šios nelaimės, vėliau nukentėjo ir kita akis – išsivystė ragenos liga.

Operacija – vienam pirmųjų

Po traumos Justinas matė ne kažin ką – kaip sako, viską regėjo lyg per miglą, tik šviesą gerai skyrė nuo tamsos. Vis dėlto aktyvus vaikinas su tokia situacija neketino taikstytis – būdamas 20-ies parašė laišką į Odesą, į tuo metu garsią akademiko V. Filatovo įkurtą akių ligų kliniką. Deja, tuokart jam nepasisekė – klinikoje išbuvo 3 mėnesius, tačiau dėl prastos akių būklės ragenos persodinimo operacija taip ir nebuvo atlikta.

„Negana to, namo grįžau su stipriu akių uždegimu, nes klinikoje buvo naudojami vaistai, kurie Lietuvoje jau buvo uždrausti“, – sako pašnekovas, iki šiol gerai atsimenantis šių medikamentų pavadinimą.

Po trejų metų Justinas pateko į Kauno medicinos universiteto Akių ligų kliniką, kur 23-ejų jaunuoliui gydytojos Danguolė Baniulienė ir Jonė Garmuvienė atliko akies ragenos persodinimo operaciją, trukusią net 5 valandas.

„Tai buvo viena pirmųjų ragenos transplantacijų Lietuvoje, tad manęs klausė, ar aš nebijau. Pamenu, jau guldamasis ant operacinio stalo gydytojoms pasakiau, kad nesijaudintų – bet kokiu atveju neturiu ką prarasti“, – šypteli pašnekovas, kuriam gero humoro jausmo nestigo nei tuo metu, nei dabar.

Pirmą kartą išvydo medžius

Atsibudęs po operacijos Justinas iškart suprato, kad ji pavyko, mat „net per bintus“ matė visus šešėlius. Ir jis, ir medikai džiaugėsi nesulaukę jokios atmetimo reakcijos.

„Mano regėjimas visiškai pasikeitė – nors jo turėjau vos 5 procentus, tačiau jau galėjau matyti kelią, aplinką, – beveik pusės amžiaus atsiminimais dalijasi pašnekovas. – Pirmą kartą išvydau, kokie gražūs spalvoti medžiai rudenį – tokių dalykų nebuvau matęs. Žinoma, teko daug ko mokytis, pavyzdžiui, vaikščioti.“

Tuo metu vyras gavo ir pirmuosius gyvenime akinius – labai stiprius, turinčius +13 dioptrijas. „Labai gerai mačiau“, – iki šiol su džiaugsmu prisimena Justinas, o skaitytojams telieka įsivaizduoti, kaip iš tiesų jis tuo metu galėjo matyti.

Po 10 metų ragena ėmė drumstis, vaizdas lietis, tad J. Kasparas vėl pateko į kliniką Kaune, kur jam buvo atlikta antroji akies ragenos transplantacija. Ši operacija tetruko 45 minutes – patobulėjusi metodika, naujesnės technologijos gerokai palengvino ir pagreitino gydytojų darbą.

„Iki pat šiolei gyvenu su šia ragena, ir man viskas gerai. Pats vienas vaikštau po miestą, matau ir gatves, ir šviesoforus, net lazdelės nenaudoju“, – sako nemėgstantis dejuoti vyras. Priduria, namuose pagelbsti žmona. Jis pats džiaugiasi, kad namiškiai – žmona, sūnus ir du anūkai – neturi jokių bėdų dėl regėjimo.

Veiklos netrūksta

Pasiteiravus, kokia veikla gyvenime teko užsiimti, pašnekovas tik įkvepia ir ima vardyti, mat nuo tada, kai 17-kos baigęs vidurinę mokyklą pradėjo dirbti, iki šiol negali sėdėti rankų sudėjęs.

Nors Justinui teko dirbti ne vieną silpnaregiams siūlomą surinkėjo ir panašų darbą, daugiausiai jo gyvenimo metų atiduota muzikai: 23-ejus metus dirbo Kelmės meno mokyklos koncertmeisteriu, vėliau tapo Kelmės kultūros namų meno vadovu, juo yra ir iki šiol. J. Kasparas dirba su miesto bendruomenės, bočių, sergančiųjų diabetu kolektyvais, bet patalkininkauja ir kitiems. Kaip sako, groja visais instrumentais – gitara, armonika, akordeonu, elektriniais vargonais, smuiku, klarnetu ir kt.

„Muziką atradau, kai buvau trejų metų. Pirmą instrumentą gavau po traumos gulėdamas ligoninėje Vilniuje, – prisimena muzikantas. – Kai iš radijo aparato sklisdavo muzika, aš pirštukais „grodavau“ ant lovos galo. Tai pamačiusi daktarė man atnešė lūpinę armonikėlę. Taip ir pradėjau groti. Paskui su tėvuku – o jis buvo didelis muzikantas – kartu vis muzikuodavome. Aš triūbą pūsdavau, jis su bandonija grodavo.“

Pasirodo, nepritrūkti veiklos galima ir teturint 20 proc. darbingumo. Justinas taip mėgo muziką, kad net išvykęs gydytis į sanatoriją netrukdavo suburti kolektyvą ir parengti koncertinę programą.

Iki pandemijos aktyviai su kolektyvais ir kapelomis koncertavę, plokšteles įrašinėję, po šalį važinėję muzikantai ir šokėjai dabar susitinka ir pasikalba nebent socialiniuose tinkluose.

„Muzikos mes visi jau labai pasiilgome. Manęs klausia, kada gi vėl galėsime groti. Pats nežinau, kaip bus – Kultūros namų salėje, kur rengdavau poilsio vakarus, atidarė skiepijimo punktą“, – sako be muzikos negalįs gyventi pašnekovas.

Ragenų laukia ir vaikai

Paklaustas apie organų donorystę J. Kasparas sako: „Žinau, kad kai kuriuos žmones kamuoja baimė, kaip jie po mirties be akių ar širdies eis į kitą pasaulį. Iš tiesų ten jiems nei akies, nei inkstų, nei kepenų nereikės, o gyviesiems šie organai labai svarbūs, kiek galima atlikti širdies, inkstų ir kitokių transplantacijų! Aš už organų donorystę pasisakau šimtu procentų! Ir jei po mano mirties kokios „dalys“ tiktų – atiduočiau mielu noru.“

NTB kalbinto Justino atvejis rodo, kaip transplantacija gali pakeisti gyvenimą, suteikti galimybę ilgus metus gyventi pilnavertiškai. Jau 48 metus su persodinta ragena gyvenantis vyras – pavyzdys, kad verta laukti operacijos, kuri gali iš esmės pakeisti gyvenimo kokybę.

Šiandien transplantacijos laukiančiųjų sąraše yra 452 žmonės. Ragenos laukia 146, tarp jų ir 2 vaikai.

Išsakyti sutikimą po mirties savo organus ir audinius skirti transplantacijai įsigyjant Donoro kortelę gali bet kokio amžiaus pilnametystės sulaukęs Lietuvos gyventojas. Tai galima padaryti internetu ntb.lt, visose gydymo įstaigose, „Eurovaistinės“ vaistinėse.

 

NTB informacija

Asmeninio archyvo nuotr.

Tragiškas įvykis vaikystėje iš vyro atėmė regėjimą, bet gyvenimo spalvas grąžino ragenos transplantacija

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 06 Aug 2021 09:47:53 +0300
<![CDATA[Būsimo mokytojo bandymų aikštelė – kaip ji atrodo?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/busimo-mokytojo-bandymu-aikstele-kaip-ji-atrodo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/busimo-mokytojo-bandymu-aikstele-kaip-ji-atrodo Aviacijos studentai mokosi stimuliatoriuose, medikai tyrinėja manekenus, o kaip praktikuojasi ateities mokytojai? Projekto „Mokysiu“ tinklalaides tęsiame tema apie mokytojų pasirengimą dirbti klasėse. Kartu su trimis pašnekovėmis bandysime atsakyti į klausimą, kaip atrodo būsimo pedagogo bandymų aikštelė

 

Apie studijas ir praktikas mokyklose kalbėjo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos prancūzų kalbos mokytoja, direktorės pavaduotoja ugdymui Donata Vaičiulienė, taip pat VDU Švietimo akademijos Švietimo vadybos magistrantūros programos studentė, tarptautinio darželio „Katino dienelės“ įkūrėja Asta Jagelo ir Jonita Rukšėnaitė, darželio auklėtoja, neseniai baigusi ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir priešmokyklinio ugdymo studijas. 

 

Noras dalytis ir ugdyti – būtinas mokytojui 

 

Paklausta, kaip po daugelio metų darbo Londone kilo mintis keisti profesiją ir grįžus į Lietuvą įkurti nuosavą darželį, Asta Jagelo juokavo, jog pokyčiai atėjo organiškai po pirmojo vaikelio auginimo. 

„Labai natūraliai atėjo pokyčiai ir tam tikras vertybių išsigryninimas. Nuo bendravimo su didelių įmonių atstovais personalo atrankos klausimais dabar tenka bendrauti su pačiais mažiausiaisiais, taigi pokytis buvo labai didelis. Tačiau būtent dukrelės auginimas pastūmėjo veiklai, kuria užsiimu dabar“, – pasakoja A. Jagelo. 

 

Su pačiais mažiausiaisiais ugdymo įstaigoje tenka bendrauti ir Jonitai Rukšėnaitei, kuri dalijosi, kokie iššūkiai ją pasitiko, pradėjus dirbti darželio auklėtoja.  

„Teko dirbti su skirtingo amžiaus vaikais. Dabar turiu grupę, kur vaikams 5-eri, 7-eri metai. Su mažesniaisiais dirbti sudėtingiau, nes juos reikia ne tik ugdyti, bet ir saugoti, būti ne tik auklėtoja, bet ir antrąja mama“, –  patirtimi dalijosi J. Rukšėnaitė.  

 

Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui dirbanti Donata Vaičiulienė samprotavo, jog pašaukimas būti mokytoju „ateina“ iš šaknų.  

„Labai svarbus tas pojūtis, ar aš noriu būti mokytoju, ar noriu būti šalia vaikų, ar noriu dalyti save kitiems. Nes juk mes, mokytojai, esame tie antrieji žmonės, kurie po tėvų daugiausia laiko praleidžia su vaikais“, – kalbėjo D. Vaičiulienė. 

 

Mokytojų praktika – kokia ji? 

 

Paklausta, ar keičiasi jaunų mokytojų, ateinančių praktikuotis į mokyklą, motyvacija, D. Vaičiulienė pasakojo, jog mokykloje, kurioje ji dirba, iš tiesų, gausu studentų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. „Nors pastaraisiais metais norinčiųjų dirbti mokykloje gal kiek ir mažiau, tačiau motyvacija tikrai didesnė. Ir labai džiugu, kad ateina jauni žmonės, pavyzdžiui, baigę programą „Renkuosi mokyti“, ir po praktikos tikrai dažnai pasilieka dirbti mokykloje. Atrodo, prieš metus buvau mentorė, o dabar jau skambinu savo buvusiai studentei, kuri jau yra mano kolegė, dirbanti mokytoja kitame mieste. Tokie momentai labai džiugina, nes matau, kaip žmonės auga ir skleidžiasi, atranda save mokykloje.  

 

Lygindama lietuvius studentus, kurie praktikuojasi mokykloje, su užsienio studentais, pastebiu tai, kad pastarieji yra labiau atsipalaidavę ir iš karto „eina“ į kontaktą su vaikais. Mūsiškiai studentai galbūt kuklesni, ne tokie drąsūs, o užsieniečiai labiau atsipalaidavę, jie iš karto ieško vaiko akių ir be jokio paraginimo mezga su juo kontaktą, kuria ryšį. Mūsų studentams tai ateina labiau su patirtimi per praktiką“, – pasakoja D. Vaičiulienė. 

 

Tvirtus pagrindus kurti savo darželį Astai padėjo švietimo lyderystės studijos VDU. Pašnekovė džiaugėsi nedvejojusi ir pasirinkusi mokslą, kuris padėjo geriau perprasti sistemą ir įsigilinti į pedagogikos subtilybes. 

„Iššūkių buvo tikrai daug, tačiau kai labai nori, viską įmanoma suderinti. Mokytojo specialybė yra ta, kur tu augi kas dieną. Patirtį daliji ir priimi, kasdien turi augti, mokytis, o būtent tai ir džiugina“, – kalbėjo A. Jagelo. 

 

Kaip pasiruošti pirmajam susitikimui su mokiniais 

 

Jonita Rukšėnaitė, paklausta, ar prisimena savo praktiką, dalijosi savo patirtimi ir ragino būsimus mokytojus nepasiduoti baimei.  

 

„Mano pirmoji praktika buvo labai greitai – tik įstojau į universitetą ir jau po mėnesio buvo pirmoji praktika. Prisimenu save drebančiomis kojomis, drebančia širdimi, klausiančia savęs, o ką aš jiems pasakysiu, o kaip vaikai reaguos? Darželyje mane pasitiko labai maloni mentorė, kurią iki pat šiandien prisimenu. Net ir dabar, kai susiduriu su sudėtingomis situacijomis, ją prisimenu ir svarstau, o kaip mano situacijoje elgtųsi ji. Tuomet mintyse piešiu tą vaizdą, kaip mano pirmoji mentorė elgtųsi ir kalbėtųsi su vaikais, kaip spręstų problemas. Tai jos pagalba man, pamokos ir perduota patirtis buvo labai reikšminga. Jaunam mokytojui nepaprastai svarbu sutikti tokį žmogų, kuris tave priims, paskatins ir padės tau tobulėti“, – savo pirmosios praktikos prisiminimais dalijosi J. Rukšėnaitė. 

 

Progimnazijoje būsimus mokytojus praktikai priimanti mokytoja Donata pasakojo, kad jauni specialistai susiduria su tokiomis pačiomis problemomis ir baimėmis – ar mane priims, ar mokėsiu paaiškinti vaikams, ar pavyks sukurti ryšį? 

„Būtent dėl jaunus mokytojus kamuojančių baimių labai svarbu juos mokyklose pasitinkantis mentorius, tai, kas tave „veda už rankos“, tai, kas tau parodo kryptį ir duoda pavyzdį. Kuo įdomus darbas ir praktika progimnazijoje – tai, kad mūsų mokykloje mokosi skirtingo amžiaus moksleiviai, nuo pirmokų, kurie mokosi pirmąją raidę, iki aštuntokų, kurie jau vienas žingsnis į suaugusiųjų pasaulį. Tai yra skirtingi amžiaus tarpsniai, skirtinga raida, todėl praktikos metu būsimi mokytojai gali prisiliesti prie skirtingų mokymo metodų, gali save išbandyti, kas labiau patinka, atrasti save“, – pasakoja D. Vaičiulienė. 

 

Koks žmogus renkasi pedagogo profesiją? 

 

Pašnekovės pastebėjo, jog mokytojo profesiją renkasi motyvuoti ir aktyvūs žmonės. Daugelis jau žino tiksliai, jog nori dirbti su vaikais, nori daryti pokytį ugdymo įstaigose, galbūt nėra tikri dėl to, kurią amžiaus grupę nori ugdyti, tačiau yra atviri pasiūlymams ir nori tobulėti. 

 

„Viena yra stebėti iš šono, kita pačiam įsilieti į ugdymo procesą. Tam yra reikalinga praktika, žmonės pasibando. Kas iš tiesų labai džiugina, kad į mokyklą jau ateina ne ką tik studijas baigę, bet jau gyvenimiškos patirties, darbo kitose srityse turintys žmonės, supratę, kad nori dirbti mokykloje ir dalytis su kitais. Ne veltui sakoma, kad mokytojo darbas – tai širdies darbas. 

 

Turbūt pagrindinis užtaisas, kuris veda žmones į mokyklą dirbti, tai norėjimas dalytis, duoti kitiems. Žmogus „pildo“ save, ir ateina tas laikas – atiduoti, pasidalyti savo patirtimi. Man taip gražu, kai reikšmingą karjerą sukūrę žmonės, sulaukę jau brandaus amžiaus, pasirenka keisti savo profesiją, renkasi darbą mokykloje ir kasdien bendrauja, dalijasi savo patirtimi su vaikais, kurie yra mūsų ateitis, mūsų visuomenės dalis“, – pasakoja D. Vaičiulienė. 

 

Daugiau apie mokytojo profesiją, pedagogikos studijas – kitose tinklalaidėse. Jų galite klausyti „Spotify“ paskyroje „Mokysiu“ arba „YouTube“ platformoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskyroje. 

ŠMSM inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

 

Būsimo mokytojo bandymų aikštelė – kaip ji atrodo?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 06 Aug 2021 09:04:10 +0300
<![CDATA[,,Lidl Lietuva" suskaičiavo, kad siūlo didžiausią vidutinį atlyginimą tarp prekybos tinklų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lidl-lietuva-suskaiciavo-kad-siulo-didziausia-vidutini-atlyginima-tarp-prekybos-tinklu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lidl-lietuva-suskaiciavo-kad-siulo-didziausia-vidutini-atlyginima-tarp-prekybos-tinklu Pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies prekybos tinklų, lyderiu ir toliau išlieka „Lidl Lietuva“. Remiantis naujausiais „Rekvizitai.lt“ birželio mėnesio duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių „Lidl Lietuva“ siekė daugiau nei 1,7 tūkst. Eurų. Tai 16 proc. didesnis atlyginimas nei antroje vietoje esančio prekybos tinklo ir 20 proc. didesnis už trečią vietą užimantį prekybos tinklą, skelbia ,,Lidl Lietuva".

„Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė tvirtina, kad prekybos tinklui nuo pat veiklos pradžios Lietuvoje buvo ypač svarbus vienas tikslas – garantuoti orų ir sąžiningą užmokestį darbuotojams.  

„Siekiame, kad „Lidl Lietuva“ dirbantys žmonės jaustųsi įvertinti. Dėl to nuolat investuojame į komandos narių darbo sąlygų gerinimą – orus atlygis už atliktą darbą yra vienas geriausių būdų tai įgyvendinti. Pagal naujausius duomenis, vidutinis darbo užmokestis mūsų organizacijoje siekia 1 738,84 eurų. Pagal naujausius „Rekvizitai.lt“ duomenis, tai –
16 proc. didesnis atlygis, nei antroje vietoje ir 20 proc. didesnis nei trečioje vietoje esančio prekybos tinklo, todėl galime didžiuotis siūlydami konkurencingiausią atlyginimą rinkoje“, – sako S. Savickienė.

„Lidl Lietuva“ šiemet nuo birželio 1 d. padidino darbo užmokestį logistikos darbuotojams. Jiems atlyginimai pakilo nuo 5 iki 20 proc., priklausomai nuo darbuotojų pareigų ir esamos atlyginimų pakopos. Didžiausią augimą pajuto sandėlio darbuotojai surinkėjai, kurių alga padidėjo nuo 10 iki 20 proc.  

Taikoma speciali darbo užmokesčio sistema

Rinkoje konkurencingą atlygį ir reguliarų atlyginimų augimą garantuoja kiekvienoje „Lidl Lietuva“ pareigybių kategorijoje numatomos keturios darbo užmokesčio pakopos, kuriomis iš anksto numatytas atlyginimo kilimas ketveriems metams į priekį.

„Pavyzdžiui, jeigu parduotuvės darbuotojas įmonėje įsidarbino 2017 m., šiandien jis jau yra ketvirtoje pakopoje, tad jo atlyginimas, lyginant su karjeros pradžia, yra pakilęs apie 40 proc. Panašius pokyčius pastebi ir parduotuvių vadovo asistentai, pavaduotojai ar patys vadovai, kurių atlyginimo kilimas, palyginus šiandieną su pirmąja pakopa prieš ketverius metus, svyruoja tarp 40 proc. ir beveik 60 proc.“, – pasakoja S. Savickienė.

Taip pat „Lidl Lietuva“ reguliariai peržiūri ir darbovietėje startuojančių darbuotojų pradinių atlyginimų dydžius. Pavyzdžiui, nuo starto Lietuvoje „Lidl“ parduotuvių darbuotojų atlyginimas kilo 19 proc., lyginant naujai įsidarbinusį kolegą prieš penkerius metus ir šiandien.

Alga – vis dar bene svarbiausias rodiklis renkantis darbovietę

„Lidl Lietuva“ valdybos narės ir personalo vadovės teigimu, darbuotojams atlygis yra vienas iš veiksnių, lemiančių darbdavio pasirinkimą.

„Nuolat vykdome mūsų prekybos tinkle norinčių dirbti kandidatų apklausas, o gautus rezultatus vertiname, stebime vyraujančias tendencijas. Jos gana stabilios jau ilgą laiką – nors svarbu ir gera įmonės reputacija, darbo vieta, nauji iššūkiai ir karjeros galimybės, tačiau darbo užmokestis išlieka vienu pagrindinių motyvacijos rodiklių“, – teigia S. Savickienė. 

Specialistė pažymi, kad bendrovė kasmet lygina savo darbo užmokesčio konkurencingumą pagal konsultacijų įmonės „Korn Ferry Hay Group“ tyrimą: „Skirdami papildomą dėmesį darbuotojų atlygiui, iš anksto galime numatyti reikalingus veiksmus tam, kad išliktume tarp didžiausią darbo užmokestį rinkoje siūlančių įmonių. Remiantis 2020 metų tyrimo duomenimis, lojalus „Lidl Lietuva“ darbuotojas pagal atlyginimą savo pareigybėje ir papildomų naudų paketą, patenka tarp 25 proc. geriausiai rinkoje uždirbančių darbuotojų.“

„Lidl Lietuva“ šiuo metu dirba daugiau nei 2,5 tūkst. darbuotojų. Lietuvoje iš viso veikia 56 „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvės 22-uose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje bei Vilkaviškyje.

,,Lidl Lietuva" inf.

Archyvo nuotr.

,,Lidl Lietuva" suskaičiavo, kad siūlo didžiausią vidutinį  atlyginimą tarp prekybos tinklų

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 04 Aug 2021 09:28:10 +0300
<![CDATA[Psichologė skyrybų audras išgyvenančius tėvus kviečia visų pirma pagalvoti apie savo vaikus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-skyrybu-audras-isgyvenancius-tevus-kviecia-visu-pirma-pagalvoti-apie-savo-vaikus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-skyrybu-audras-isgyvenancius-tevus-kviecia-visu-pirma-pagalvoti-apie-savo-vaikus ,,Kad ir kaip skaudžiai gali atrodyti tėvų skyrybų faktas, kartais vaikams tai atrodo kaip išsigelbėjimas. Pastebėjau, kad vaikams matyti ir patirti smurtą bei priklausomybes ilgainiui darosi nepakeliama. Jie bijo dėl savo ateities, jaučiasi tarsi įkalinti savo pačių namuose“, – sako Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Jūratė Marcinkevičienė. Pasak jos, vaikų reakcijų į skyrybas gali būti įvairių, dažnu atveju tam įtakos turi tėvų santykiai su vaiku, kaip jie geba pateikti skyrybų faktą – kur ir su kuo vaikas gyvens po skyrybų, kokia bus (ar nebus) pasimatymų su kitu iš tėvų tvarka, kas keisis vaiko gyvenime. 

  

Vaiko teisių gynėjai kasdien išklauso išsiskyrusių tėvų vaikų nuoskaudas 

  

,,Aš nenoriu padėti mamai tvarkyti kambario, nes ji išvarė tėtį iš namų ir man liūdna. Aš nesitvarkau, mama barasi, o aš verkiu. Mama sako, kad aš tinginė, tėtis taip nesakydavo, kartu mes valydavom dulkes, bet jis neateina, nes mama nenori. Kai jie kalba telefonu, vadina vienas kitą negražiais žodžiais, man baisu ir aš nenoriu valgyti, man viskas neskanu. Gydytoja sakė, kad man skauda pilvuką, nes nerandu ramybės“, – kalba pradinukė. 

  

,,Kai mes su mama pabėgome (taip sako mama) iš močiutės namų, kur gyvenome ir su tėčiu, tapo ramiau  nebėra išgertuvių ir muštynių. Bet reikia dar labiau taupyti – dabar su mama nuomojamės butą. Aš niekur neišeinu, nes nėra pinigų. Aš suprantu mamą, pykstu ant tėčio, kuris parsivedė kitą moterį, pykstu, nes močiutė užstoja tėtį. Kodėl aš gimiau tokioje šeimoje, kur visą laiką močiutė ir tėtis su savo broliais gėrė ir mušėsi, o mums nuolat trūksta pinigų?“, – atvirauja septintokė. 

  

,,Kai tėvai išsiskyrė, namie ramiau, nes nebėra barnių, bet aš esu pasimetęs – mama visą laiką prikiša, kad aš panašus į tėvą – toks pat melagis. Mama pyksta, kai aš savaitgaliais einu pas tėtį, sako, kad jo nauja draugė manęs nieko gero neišmokys. Žinoma, gerai, kad tėtis man duoda daugiau pinigų, tačiau sunku, kai mama visą laiką pikta, aš bijau jai parodyti naujus pirkinius, nes žinau, kad ji rėks ant manęs, o po to nesikalbės, tai stengiuosi nebūti namie ir nepakliūti jai į akis, dėl to dar dažniau ji mane aprėkia. Nežinau, ar gerai, kad tėvai išsiskyrė, jaučiuosi, lyg nebeturintis namų ir nebežinau, kurio iš tėvų klausyti. Tėvai išsiskyrė, o kaip gyvensiu aš?“, – klausia paauglys. 

  

Tai tik kelių vaikų mintys, kurias jie jaučia ir išsako vaiko teisių gynėjams po tėvų skyrybų. Išsiskyrusių tėvų vaikų šiandien yra šimtai tūkstančių. Vaiko teisių gynėjai, psichologai ne tik girdi vaikų nuoskaudas, bet ir stengiasi jiems padėti išgyventi, suprasti, kas vyksta, kaip reaguoti, kaip išgyventi. Specialistai visuomet stengiasi įtraukti ir tėvus, paaiškina jiems, kokios galimos pasekmės vaikui ir jo raidai, jei vaikas matys barnius, rietenas, melą, manipuliacijas.  

  

Apie skyrybas ir tai, kas laukia, būtina kalbėtis su vaiku 

  

Tarnybos psichologė pastebi, kad vyrauja nuomonė, jog skyrybos yra tik tėvų reikalas, bet tai neteisinga. Sprendimą skirtis priima tėvai, bet pasekmes jaučia ir keičiasi visa šeima.  

  

,,Apie skyrybas vaikui turi pasakyti tėvai, o ne giminaičiai, ar pašaliniai. Vaikui svarbu žinoti su kuo, kur jis gyvens, kur bus jo žaislai, kur jis grįš iš būrelio, kada jį pasiims kitas iš tėvų. Skyrybų procese nežinioje su savo mintimis paliktas vaikas susitvarkyti vienas negali. Blogiausia, ką gali padaryti tėvai, tai nutarti, kad skyrybos vaikų neliečia, nes jiems neva nieko neatsitiko, gi skiriamasi ne su jais“, – sako Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Jūratė Marcinkevičienė. 

  

Kaip teigia psichologė, su vaiku būtina apie visa tai kalbėtis: pagal jo amžių išklausyti, sužinoti jo baimes ir jas išsklaidyti. Mažesni vaikai gali turėti iliuzijų, kad sutaikys tėvus, vyresnieji suvokia, kas vyksta, tačiau suvokia ir tai, kiek jie yra palikti su savo išgyvenimais.  

  

„Pagrindinė tėvų pareiga šiuo atveju – tarpusavyje susitarti dėl palankiausio vaikui varianto. Vaikai tų tėvų, kurie sprendimus dėl vaiko priima vadovaudamiesi ne savo, bet vaiko interesais ir po tėvų skyrybų palaiko gerus santykius su abiem tėvais, jaučiasi  mylimi ir  reikalingi“, – konstatuoja vaiko teisių gynėja.  

  

Psichologė sako, kad skyrybos yra vienas iš praradimų, todėl kaip ir gedului (o skyrybos ir yra savotiškas gedulas) būdingi etapai ir tam tikri elgesio modeliai: „Neigimo etape vaikas gali  ignoruoti tėvų skyrybas – reikalauti, kad abu ateitų į darželį, išėjusio tėvo prašyti sugrįžti.  Pykčio etape vaiką užvaldo kaltinimai – jis gali darytis irzlus, patirti depresiją, vaiką apima neviltis. Perėjus į derėjimosi etapą, vaikas gali bandyti sutaikyti tėvus, manipuliuoti jais, skausmingai išgyventi tų derybų pasekmes.  Paskutinis gedėjimo įveikimo etapas – susitaikymas su faktu. Tik lieka klausimas, kiek ilgai ir skausmingai besiskiriančių tėvų vaikas iki šio etapo eis. Gal tai jam kainuos dešimtmečius? Šį skausmą gali sumažinti tėvai, o esant reikalui ir kvalifikuoti specialistai“.  

  

Vaikai turi jausmus, kuriuos būtina atliepti 

  

Vaikai skyrybų procese negaudami aiškių atsakymų, išgyvena daug neigiamų jausmų. Vaikai yra pažeidžiami, nes kai suaugę priiminėja sprendimus, vaikai įtakos beveik neturi. ,,Bet vaikai turi jausmus. Būna atvejų, kuomet vaiko emocijos pasireiškia netinkamu elgesiu, būna, kuomet vaikai patiria psichosomatinių reakcijų (pykinimas, vėmimas, panikos atakos, įvairūs skausmai, galvos svaigimas, ir pan.). Tokio pobūdžio reakcijos yra didelio emocinio krūvio pasekmė. Tėvai žino, kad vaikas į tėvų skyrybas gali sureaguoti, greičiau pastebi pasikeitusį vaiko elgesį. Psichosomatiniai simptomai gali pasireikšti ir greit, ir po ilgesnio laiko, tuomet vaikas vedamas pas gydytojus, atliekami tyrimai. Neradus fiziologinio pagrindo, pagalbos būtina kreiptis pas psichologą ar psichoterapeutą“, – sako su vaikais dirbanti Tarnybos psichologė.  

  

Pasak vaiko teisių gynėjų, tėvai nusprendę skirtis, turi pagalvoti, kaip tai paveiks vaiką, ką aš, kaip tėtis ar mama, darau, kad mano vaikas patirtų kuo mažiau žalos: ne ko aš noriu, kaip tėtis ar mama, bet tai, kaip toje situacijoje geriausia vaikui. Abu tėvai turi paaiškinti vaikui, kad jie ir toliau išliks vaikui tėvais, kuriuos jis galės vienodai mylėti ir bus jų mylimas. Svarbu išklausyti vaiko nuomonę. Tai nereiškia, kad tėvai privalo paklusti vaiko norams, bet turi jų paisyti, kiek tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. 

  

Lietuvos įstatymai numato, kad tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai, ar vaiko tėvai gyvena kartu, ar skyrium.  

  

Skyrybų metu vaikai išmoksta manipuliuoti 

  

Vaiko teisių gynėjai dažniausiai susiduria su vaikais ir jų tėvais, kuriems nepavyko sklandžiai išsiskirti. Neretai tenka kalbėtis su vaikais, kurie tėvų yra verčiami rinktis mylėti kažkurį vieną iš jų. Toks tėvų elgesys, kuomet vaikas myli abu tėvus, labai skaudina vaiką, jis tampa tėvų įrankiu skyrybų procese.  

  

Pasak su vaikais dirbančių specialistų, ne pačios skyrybos vaikams daro žalą, o tai, kaip jos vyksta. Vienas žalingiausių veiksmų, kuriuos daro išsiskyrę tėvai, tai vaikų panaudojimas aiškinantis santykius, kovojant dėl turto ir gydant savo, t.y. tėvų psichologines žaizdas. 

  

,,Vaikai jau savaime manipuliuoti ima labai anksti, o su amžiumi jų manipuliacijos tampa vis sudėtingesnės. Vaikai manipuliacijų ,,tobulinimo“ išmoksta iš tėvų. Tenka girdėti, kad vienas iš tėvų vaiką paklaidina jausmuose: „Jei pasakysi, ką mama veikia vakarais, galėsime nusipirkti picos/nupirksiu norimą žaidimą ar pan.“. Ilgainiui šią bendravimo formą perima ir vaikai. Jie tikisi atlygio už savo elgesį, o tokią elgesio formą vaikas gali pradėti naudoti bendraudamas su kitu tėvu, su draugais ir ateityje, sukūręs savo šeimą ir pan. Santykiai, paremti vien tik manipuliacijomis, nėra nuoširdūs, jie žalingi“, – problemą įvardija psichologė. 

  

Tėvų vienas kito žeminimas padaro didelę žalą vaiko ateities pasirinkimams 

  

Sunkiausia, kai vaikai ir toliau gyvena savo tėvų santykių košmare – nuolatiniuose ginčuose,  barniuose. Vaiko teisių gynėja sako, kad vaikai būna žalojami ir buvusio partnerio persekiojimu, kenkimu (sutartu laiku nepasiimtas vaikas iš būrelio, o buvusiam partneriui pavėlavus paskambinama, kad pats pasiimtų vaiką žinant, kad šis tikrai nespės). Taip vaikai gauna žinutę, kad jie tėvams nereikalingi ir kelia problemų. Galima tik įsivaizduoti, kiek pagalbos reikės tokiam vaikui, kad jis grįžtų į normalią emocinę būseną. 

  

Jeigu buvę sutuoktiniai vaikui teigia, kad mama ar tėtis yra blogi, ateityje jaunuolis ar mergina gali turėti didelių sunkumų užmezgant romantinius santykius ir kuriant šeimą. Nes pasąmonė ir tėvų ,,pamokos“ signalizuoja, kad iš šeimos partnerio nieko gero nesitikėk, keršyk, apgauk.  

  

Psichologė pastebi ir tai, kad triukšmingai besiskiriančių tėvų vaikai gali jausti gėdą. Vaikai gali šalintis draugų, būrelių, kad nereikėtų teisintis ar meluoti dėl tėvų santykių. Neįvardinti jausmai vaiką uždaro ,,į jausmų kalėjimą“. 

  

Besiskiriančiai porai sunku priimti bendrą gerą sprendimą dėl vaikų, kai dar atviros santykių ,,žaizdos“.  Bet tai yra jų, kaip atsakingų ir mylinčių tėvų, pareiga.  

  

Jei nepavyksta to padaryti savarankiškai, tėvams reikia kreiptis pagalbos ir jos turi norėti abu tėvai. ,,Kiekvienas vaikas, kurio tėvai išsiskyrė ar skiriasi, patiria daug skaudžių išgyvenimų, tačiau dedant nuoseklias pastangas kiekviena situacija yra įveikiama“, – įsitikinusi psichologė.  

  

Psichologė skyrybų audras išgyvenančius tėvus kviečia visų pirma pagalvoti apie savo vaikus

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 04 Aug 2021 08:36:53 +0300
<![CDATA[„iFuture INVESTMENTS“ sukurs Jonavoje daugiau darbo vietų ir padės miestui augti greičiau]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-future-investments-sukurs-jonavoje-daugiau-darbo-vietu-ir-pades-miestui-augti-greiciau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-future-investments-sukurs-jonavoje-daugiau-darbo-vietu-ir-pades-miestui-augti-greiciau „iFuture INVESTMENTS“ – pensijų reformų, gyvybės bei turto draudimo ir kitų finansinių priemonių konsultacijų įmonė. Ji yra rinkos lyderė, kuri šiuo metu intensyviai vykdo plėtrą ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Latvijoje.

„Finansinės paslaugos mums visiems yra reikalingos ir lydi mus nuolat. Bankai, draudimas, paskolos, investavimas – kokių bereikėtų žmogui paslaugų, svarbiausia, kad jos būtų suteiktos tinkamai, profesionaliai, o dar geriau – kai jos šalia. Manau, kad  „iFuture INVESTMENTS“ komandos profesionalumas ir paslaugų kokybė leis įmonei sėkmingai veikti ir augti Jonavoje. Jonavos rajono perspektyvas įžvelgusi įmonė turi puikias galimybes aktyviai prisidėti prie rajono plėtros, ne tik ekonominės, bet ir socialinės. Sėkmingų investicijų ir teisingų sprendimų!“, – įmonės pasirinkimu įsikurti Jonavoje džiaugėsi biuro atidaryme dalyvavusi Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičienė.

Tuo tarpu R.Medvedevos teigimu, biuro atidarymas yra labai laukiamas momentas, tačiau ji pabrėžė, kad vienas iš svarbesnių „iFuture INVESTMENTS“ tikslų vykdant plėtrą – prisidėti prie bendruomenės, kurioje įmonės padalinys įsikuria, augimo.

„Visuomet laikomės požiūrio, kad būtina ne tik kažką pasiimti sau, kas būtų naudingiausia įmonei, bet ir duoti kitiems. Todėl, įsikūrus tam tikrame mieste, stengiamės kiek tik įmanoma prisidėti prie to miesto gerovės kūrimo ne vien tik ugdant finansų specialistus. Jonava – ne išimtis ir vos tik atidarę biurą, jau už poros savaičių jonaviečių šeimoms mes dovanosime pramogų kupiną renginį, kuriame sau įdomios veiklos atras kiekvienas“, – planais dalijosi R.Medvedeva.

 „iFuture INVESTMENTS“ į renginį miestiečius sukviesti planuoja rugpjūčio 14 dieną nuo 11 val. Sąjūdžio aikštėje.

Renginyje pavadinimu „Diena su šeima – saugi vasara“ mažųjų dalyvių lauks sportinės estafetės su prizais, Jonavos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba mokys, kaip elgtis kilus gaisrui, Jonavos ligoninės greitosios pagalbos darbuotojai parodys, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Taip pat į svečius atkeliaus ir Jonavos baikerių klubas, kuris parodys, jog motociklų sportas gali būti labai smagus, jei elgiamės atsakingai. Anot organizatorių, pramogų bus ir daugiau, tačiau norint išlaikyti intrigą, jos bus atskleistos renginio dieną.

Kaip teigia R.Medvedeva, „iFuture INVESTMENTS“ labai kviečia jonaviečius tapti komandos nariais. Norintiems prisijungti, daugiau informacijos rasite www.ifuture.lt

„iFuture INVESTMENTS“ sukurs Jonavoje daugiau darbo vietų ir padės miestui augti greičiau

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 03 Aug 2021 15:45:11 +0300
<![CDATA[Žemės ūkio ir aplinkos ministrai skatina keisti mineralines trąšas organinėmis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zemes-ukio-ir-aplinkos-ministrai-skatina-keisti-mineralines-trasas-organinemis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zemes-ukio-ir-aplinkos-ministrai-skatina-keisti-mineralines-trasas-organinemis Siekiant mažinti neigiamą žemės ūkio sektoriaus poveikį aplinkai, būtina griežčiau reguliuoti mineralinių trąšų naudojimą, tuo tarpu tirštąjį mėšlą bus leidžiama laikyti laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, laikantis nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, ir po lapkričio 15 d.

Tokį kompromisinį sprendimą žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas priėmė, įvertinę žemės ūkio sektoriaus išsakytus argumentus ir pasikonsultavę su mokslo institucijų atstovais. Mokslininkų vertinimu, laikant mėšlo rietuves laukuose pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą, jis galimai nedarytų neigiamo poveikio aplinkai.

Žemės ūkio ir aplinkos ministrai sutarė, kad tikslinga atlikti papildomą tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar minėti reikalavimai leidžia užtikrinti, kad mėšlo rietuvės, laikomos laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, neteršia aplinkos. Jei tyrimo rezultatai parodys, kad reikalavimai to neužtikrina, jie bus peržiūrimi ir griežtinami.

Šiuo metu Lietuvoje apie trečdalis šalies vandens telkinių neatitinka geros ekologinės būklės nustatytų reikalavimų. Geros būklės reikalavimų neatitinka ir Kuršių marių bei Baltijos jūros priekrantės vandens telkiniai. Viena iš pagrindinių tokios situacijos priežasčių – perteklinis mineralinių trąšų naudojimas žemės ūkyje.

Siekiant mažinti vandens telkinių taršą, susijusią su mineralinių trąšų naudojimu, žemės ūkio ir aplinkos ministrai sutarė artimiausiu metu nustatyti reikalavimus rinkti ir teikti duomenis apie ūkiuose sunaudojamas trąšas, rengti tręšimo planus, tręšiant tiek mineralinėmis, tiek organinėmis trąšomis, taip pat reglamentuoti didžiausią leistiną mineralinių ir organinių trąšų azoto tręšimo normą.

Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ruošia įrankius (vieningą tręšimo planų rengimo metodiką bei Tręšimo planavimo ir trąšų naudojimo apskaitos posistemę), padėsiančius tausiai naudoti trąšas.

Bendru ministrų įsakymu patvirtintose Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo nuostatose numatyta, kad nuo š. m. lapkričio 15 d. ruošiant vietą tirštajam mėšlui laukuose laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus turi būti formuojamas ne mažesnis kaip 20 cm durpių, smulkintų arba nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų sluoksnis srutoms bei skysčiams iš mėšlo sugerti.

Be to, laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kad srutos neištekėtų už jo ribų. Rietuvėse mėšlas gali būti laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, uždengiamas lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis, dangomis arba ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų arba nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu. Rietuvė turi būti įrengta taip, kad būtų užtikrinta, jog srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų, kvapų sklidimo. Rietuvės lauke įrengiamos tuose laukuose, kurie bus tręšiami.

Apraše numatytas draudimo naudoti ištaškymo technologijas tręšiant skystuoju mėšlu ir srutomis terminas atidedamas iki 2025 m., atsižvelgus į tai, kad ūkio subjektams, tokiu būdu tręšiantiems 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų, būtina įsigyti ar atnaujinti turimą techniką ir tam reikalingos investicijos.

Ministrai taip pat sutarė, kad būtina skatinti naudoti organines trąšas ir tręšimo produktus, gaminamus iš perdirbto mėšlo (ypač kompostą), todėl papildomą dėmesį skirs mėšlo perdirbimo ir kompostavimo reikalavimams nustatyti, šiems produktams sertifikuoti.

 

Žemės ūkio ir aplinkos ministrai skatina keisti mineralines trąšas organinėmis

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 03 Aug 2021 11:09:01 +0300
<![CDATA[Jau pradeda žydėti rykštenės: skinkite negailėdami]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jau-pradeda-zydeti-rykstenes-skinkite-negailedami https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jau-pradeda-zydeti-rykstenes-skinkite-negailedami Pievos ir patvoriai jau geltonuoja – pradeda žydėti rykštenės. Jos mėgstamos dėl ryškios spalvos, be to, ilgai laikosi pamerktos. Aplinkosaugininkai ragina šį invazinį augalą skinti kad ir glėbiais – taip sumažinsime jo paplitimą. Tačiau įspėja nuvytusių žiedynų nemesti kur pakliuvo, tik į kompostavimo įrenginius ar žaliųjų atliekų aikšteles, kad nepaplistų sėklos.

Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą šiuo metu įtrauktos trys rykštenių rūšys: kanadinė rykštenė, aukštoji rykštenė ir didžioji (vėlyvoji) rykštenė. Jos pradeda žydėti apie vasaros vidurį, o baigia rudenį. Visos jos kilusios iš Šiaurės Amerikos ir kaip svetimžemiai augalai plačiai paplitusios Europoje, jų daugėja Azijoje ir kituose žemynuose.

Tiksliai nežinoma, kada rykštenės kaip dekoratyviniai augalai pradėtos auginti Lietuvoje. Pavyzdžiui, aukštoji rykštenė oficialiais duomenimis pas mus atkeliavo 1983 m. Europoje šie augalai želdynuose paplito XIX a. Nuo tada rykštenės pasisėjo pievose, dirvonuose, pamiškėse, pakelėse, vandens telkinių pakrantėse, kitose atvirose buveinėse.

Dabar visos invazinės rykštenių rūšys auga beveik visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes, apleistuose žemės plotuose. Daugiamečiai, tankius kerus sudarantys augalai nereiklūs, auga prastame dirvožemyje, ištveria sausras ir šalčius. Didžiosios rykštenės išaugina itin daug šakniastiebių, sudaro tankius sąžalynus.

Pasak gamtininkų, juose nebelieka vietos vietinėms augalų rūšims, ypač žoliniams, nyksta natūralios jų bendrijos, keičiasi ir mažėja ir gyvūnų rūšinė sudėtis, keičiasi visa ekosistema. Be to, iš dirvožemio jos paima daug daugiau maisto medžiagų nei vietiniai augalai, dėl to jis parūgštėja ir kai kurie kiti augalai jame ima skursti arba iš viso nebeauga.

Rykštenės dauginasi vėjo nešiojamomis sėklomis ir požeminiais šakniastiebiais. Nustatyta, kad vienas kanadinės rykštenės ūglis gali subrandinti net 10-20 tūkst. sėklų. Kai žydi dideli rykštenių plotai, į aplinką paskleidžiamas labai didelis kiekis žiedadulkių, kurios gali sukelti alergines reakcijas jautriems asmenims.

Taip pat Lietuvoje bandoma auginti naujas šio invazinio augalo rūšis bei kurti veisles. Tačiau Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto duomenimis, visos rykštenių rūšys ir veislės (išskyrus vietinę rūšį – paprastąją rykštenę) gali išplisti natūralioje aplinkoje ir kelti grėsmę mūsų biologinei įvairovei.

Jei pridygo savaime, aplinkosaugininkai rekomenduoja pavienius augalus iškasti, naikinti cheminėmis priemonėmis, sąžalynus pjauti prieš žydėjimą. Dažnai rykštenes nepagalvoję platiname patys, nuskintus žiedynus išmesdami į šiukšlynus, pamiškes, kur iš sėklų išauga nauji augalai. Nuvytusius reikia kompostuoti, vežti į žaliąsias atliekų aikšteles arba sudeginti.

Primename, kad už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.

Jau pradeda žydėti rykštenės: skinkite negailėdami

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 03 Aug 2021 11:06:47 +0300
<![CDATA[Didžioji dalis didžiosiose maisto parduotuvėse dirbančių darbuotojų jau pasiskiepijo: Jonavoje - panašios tendencijos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/didzioji-dalis-parduotuvese-dirbanciu-darbuotoju-jau-pasiskiepijo-jonavoje-panasios-tendencijos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/didzioji-dalis-parduotuvese-dirbanciu-darbuotoju-jau-pasiskiepijo-jonavoje-panasios-tendencijos Jei esate įtraukti į nuo praėjusio pirmadienio įsigaliojusį darbų ir veiklos sričių sąrašą, kurių atstovai turės būtinai profilaktiškai periodiškai tikrintis dėl užkrečiamosios ligos, savo pirmąjį testą darbdaviui turite pateikti iki šios savaitės pabaigos, o vėliau kartoti jį reguliariai. Ši prievolė galioja tuo atveju, jei esate nepersirgę ir nepasiskiepiję nuo COVID-19 ligos.

Įsigaliojus tokiai tvarkai, viešojoje erdvėje pasigirdo kalbos, kad darbdaviai dėl to esą patiria sunkumų - dalis darbuotojų, atsisakiusių skiepytis, nenori testuotis. Portalas jonavoszinios.lt pasidomėjo, ar tai sukėlė problemų Jonavoje veikiančioms didžiosioms parduotuvėms, ar daug jų darbuotojų yra pasiskiepiję?

Atsidėkoja dovanų kuponu

Kaip teigia ,,Maximos" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, džiaugiamasi, kad  ,,Maximos" darbuotojai supranta COVID-19 vakcinacijos svarbą ir dar pavasarį, kai atsirado galimybė prekybos sektoriaus darbuotojams pasiskiepyti, tuo naudojosi ir dabar aktyviai skiepijasi.

,,Palaikome kolegas, kurie priima sprendimą ir pasiskiepija nuo COVID-19. Jiems atsidėkodami suteikiame 10 eurų vertės „Eurovaistinės“ dovanų kuponus.

Tai yra simbolinė padėka už sąmoningai priimtą sprendimą, kuris ne tik mūsų kolektyve padės užtikrinti saugią darbo aplinką, bet ir visai visuomenei leis greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą", - teigė E. Dapkienė.

Jonavoje - daugiau nei pusė

Šiuo metu Jonavoje 64 proc. darbuotojų jau yra pasiskiepiję bent pirmąją vakcinos doze.

E. Dapkienė pabrėžia, kad Iš viso 8,3 tūkst. „Maximos“ darbuotojų jau yra pasiskiepiję pirmąja vakcinos doze.

,,Turime kolektyvus, kuriuose beveik 100 proc. yra pasiskiepijusių. Galimą imunitetą nuo COVID-19  jau turi per 70 proc. darbuotojų.

Šis rezultatas mus džiugina, o besiskiepijančių nuo COVID-19 darbuotojų skaičius didėja kasdien", - kalbėjo ,,Maximos" atstovė.

Pradėjo komunikuoti iš anksčiau

,,Iki" parduotuvių komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pabrėžė, kad komunikuoti su parduotuvių darbuotojais apie privalomą testavimą pradėta iš anksčiau, dar tada, kai tik teisės aktas buvo priimtas.

,,Tad todėl galbūt ir kažkokių nepatogumų nebuvo. Aišku, mūsų darbuotojams kilo įvairių praktinių klausimų, kaip kur testuotis reikės, kaip užsiregistruoti ir pan. tačiau bendradarbiaudami su LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais parengėme visą išsamią informaciją apie tai. Galbūt didžiausias nepatogumas tai, kad padidėjus žmonių, kuriems reikia testuotis, kiekiui testavimo punktuose iš tiesų labai sunku užsiregistruoti", - teigė ,,Iki" atstovė.

Skiepijasi sparčiau

V. Budrienė pabrėžia, kad visada yra pati lengviausia išeitis, kuri išsprendžia tiek saugumo, tiek šias problemas – vakcinacija.

,,Pastebėjome, kad mūsų „Iki“ darbuotojai, išgirdę apie privalomą testavimą, iš tikrųjų suskubo sparčiau skiepytis. LR Statistikos departamento duomenimis, mes jau papuolame į 60-69 proc. kategoriją pagal įmonėje imunizuotų žmonių skaičių. Prieš beveik 3 savaites turėjome apie 47 proc.

Spartesniam mūsų darbuotojų skiepijimui padėjo ir tai, kad labai intensyviai bendradarbiaujame su savivaldybėmis, teikiame joms pagalbą dėl informacijos viešinimo apie vakcinaciją per „Iki“ parduotuvių radiją. Taip pat jau nemažai mobiliųjų punktų buvo įsikūrė mūsų parduotuvių aikštelėse. Į šiuos punktus pasiskiepyti nueina ir “Iki” darbuotojai", - teigė V. Budrienė.

Situaciją vertins savaitės pabaigoje

,,Norfos" atstovas Darius Riliškis portalui jonavoszinios.lt pasakojo, kad ,,Norfa"  kol kas sunkumų dėl privalomo testavimo nesulaukė. 

,,Kol kas jokių problemų dėl to nekilo, tačiau realią situaciją matysime tada, kai ateis savaitės pabaiga ir visi darbuotojai privalės pateikti testus", - teigė D. Riliškis.

Pareiškimų, kad dėl naujos tvarkos ketinama palikti darbą, Jonavoje veikiančių parduotuvių vadovybės, D. Riliškio duomenimis, nesulaukė. Anot jo, čia darbuotojai skiepijasi nei mažiau, nei daugiau nei visoje Lietuvoje. 

Didžioji dalis didžiosiose maisto parduotuvėse dirbančių darbuotojų jau pasiskiepijo: Jonavoje - panašios tendencijos

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 03 Aug 2021 08:56:38 +0300
<![CDATA[Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato interaktyvų edukacinį žaidimą „Lietuvos nepriklausomybės kovos“, nemokamai pasiekiamą „Google Play“ platformoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vytauto-didziojo-karo-muziejus-pristato-interaktyvu-edukacini-zaidima-lietuvos-nepriklausomybes-kovos-nemokamai-pasiekiama-google-play-platformoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vytauto-didziojo-karo-muziejus-pristato-interaktyvu-edukacini-zaidima-lietuvos-nepriklausomybes-kovos-nemokamai-pasiekiama-google-play-platformoje Vytauto Didžiojo karo muziejus, minėdamas Lietuvos nepriklausomybės kovų 100-metį, visuomenei pristatė interaktyvų edukacinį žaidimą „Lietuvos nepriklausomybės kovos“. Žaidimo idėja – naudojantis moderniais bei aktyvų pažinimą skatinančiais žaidybiniais metodais supažindinti visuomenę su Lietuvos Nepriklausomybės kovų (1919–1920 m.) istorija ir ugdyti sąmoningus, pilietiškus ir Lietuvos istoriją žinančius jaunuosius piliečius – tapo įdomiu ir inovatyviu sprendimu, finansuotu Lietuvos kultūros tarybos lėšomis. Prieš daugiau nei metus įgyvendintas projektas „Interaktyvi edukacinė programa „Per žaidimą į pažinimą: Lietuvos nepriklausomybės kovos“ buvo sukurtas jungtinės muziejininkų, Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto bei „VRLab“ komandos ir susilaukė nemažo jaunimo susidomėjimo.

 

„Sukūrus žaidimą „Lietuvos nepriklausomybės kovos“, skirtą tokiems išmaniesiems įrenginiams kaip planšetiniai kompiuteriai arba mobilieji telefonai, jį labai pamėgo jaunieji muziejaus lankytojai. Edukacinėse programose, muziejaus renginiuose, mugėse ar festivaliuose pristatomas skaitmeninis kūrinys – tai dar vienas mūsų žingsnis plečiant edukacinių paslaugų pasirinkimo spektrą. Visada norime muziejaus lankytojams pristatyti ne tik aktualias Lietuvos karybos istorijos temas, bet ir perteikti jas naudojant modernias bei įtraukias formas. Džiaugiamės, kad praeitais metais sėkmingai debiutavome pasauliniame skaitmeninių sprendimų konkurse „World Summit Awards 2020 (WSA) ir su žaidimų programėle „Skrydis per Atlantą“ patekome tarp 40-ies geriausių pasaulinių skaitmeninių sprendimų. Pastarasis žaidimas, supažindinantis su žymiuoju 1933 m. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiu per Atlanto vandenyną, paskatino kurti ir kitus tokio pobūdžio skaitmeninius žaidimus bei juos nemokamai viešinti „Google Play“ parduotuvėje. Todėl nuo šiandien interaktyvus edukacinis žaidimas „Lietuvos nepriklausomybės kovos“ gali būti išbandomas ne tik Vytauto Didžiojo karo muziejuje, bet ir jūsų išmaniuosiuose įrenginiuose su Android operacine sistema. Kviečiame jį parsisiųsti ir sužaisti.“, – teigia Edukacijos skyriaus vedėja Erika Kisieliūtė.

 

Žaidimo programėlė žaidėjus nukels į nuožmias bei svarbias prieš šimtmetį vykusias Lietuvos kariuomenės kovas su bolševikais, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene bei leis suprasti, kad Lietuvos kelias apginant nepriklausomybę buvo sunkus ir ilgas. Žaidimo Meniu skiltyje kiekvienas galės surasti savo mėgstamas temas ir jas perteikiančias formas. Smalsiausieji turės progą apžvelgti kovų eigą, naudojantis išmaniąja Laiko juosta, parodančia fronto linijų padėtį, puolimo kryptis bei tikslią informaciją apie kiekvieną mėnesį įvykusį mūšį ar įvykį. O žaidime integruota Kario atmintinė leis išsamiau pažinti naudotą karinę techniką, reikšmingas to laikotarpio asmenybes bei pirmąsias kovų aukas. Specialiai sukurtoje 3D aplinkoje žaidėjai galės apžiūrėti pristatomo laikotarpio karinės technikos parką: šarvuočius, lėktuvus ir kitą karinę techniką. O viena iš svarbiausių ir labiausiai įtraukiančių žaidimo dalių – strateginės mūšių simuliacijos Kovų kelias – leis įsijausti į tuometinio kario kasdienybę ir atsidurti Alytaus, Kėdainių ir kituose kovų laukuose. Kiekvieną mūšio scenarijų lydės efektingi ir kiekvieno mūšio kontekstą pristatantys animaciniai vaizdo siužetai.

 

Kaip teigia KTU IF dėstytojų ir studentų komanda – doc. Tomas Blažauskas, Andrius Paulauskas, Aurimas Gečas ir kiti – kuriant tokį žaidimą buvo norima, kad žaidėjai įsijaustų ir būtų įtraukti į žaidimo veiksmą, todėl žaidime atsirado dvimatės bei trimatės grafikos elementai. „Sukūrėme daug modelių, kuriais imitavome mūšio lauko būstinę, bunkerį, iš kurio žaidėjas gali pasiekti visas programėlės funkcijas – ar tai būtų enciklopedija, laiko juosta, technikos parkas ar mūšių scenarijai. Pati įdomiausia imituojamos erdvės dalis yra būtent scenarijai – žaidėjams per senovinį projektorių pateikiamas mūšio istorinis kontekstas lyg tai būtų užduoties apibendrinimas, o po to žaidėjai, kaip mūšio strategai, valdo savo pajėgas ant mūšio lauką imituojančios lentos.“ – teigė informatikai.

 

„Viliamės, kad šis žaidimas padės geriau pažinti svarbiausius Nepriklausomybės kovų etapus bei bus puiki pagalba tiek moksleiviams, besiruošiantiems pamokoms, testams ar istorijos egzaminams, tiek suaugusiems, norintiems pagilinti žinias apie praėjusį šimtmetį. Be to, šis karinis-strateginis žaidimas gali būti ir puiki pramoga, norintiems smagiai bei turiningai praleisti laiką. Norime padėkoti Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto komandai, kuri pasistengė, jog šis žaidimas išvystų dienos šviesą ir būtų pasiekiamas kuo didesnei visuomenės daliai.“, – džiaugiasi vienas iš žaidimo bendraautorių muziejininkas Simonas Semenavičius.

 

Kviečiame visus nemokamai išbandyti šį žaidimą, kurį rasite čia: https://play.google.com/store/apps/details?id=lt.vrlab.neprikovos

 

Nuotraukos VDKM

KAM inf.

Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato interaktyvų edukacinį žaidimą „Lietuvos nepriklausomybės kovos“, nemokamai pasiekiamą „Google Play“ platformoje

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 02 Aug 2021 10:08:28 +0300
<![CDATA[Ar apšerkšnijusi ledų pakuotė arba ledo kristaliukai ant jos reiškia, kad ledai seni?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-apserksnijusi-ledu-pakuote-arba-ledo-kristaliukai-ant-jos-reiskia-kad-ledai-seni https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-apserksnijusi-ledu-pakuote-arba-ledo-kristaliukai-ant-jos-reiskia-kad-ledai-seni VMVT paaiškina, kad jei pastebėjote smulkių ledo kristaliukų ant ledų pakuotės arba ji apšerkšnijusi, tai nebūtinai reiškia, kad ledai yra seni, bet dėl kokybės verta suabejoti:

• šerkšnas ir ledo kristaliukai gali atsirasti nuo temperatūros svyravimo, pavyzdžiui, kai šaldymo įrenginiai, kuriuose laikomi ledai, dažnai atidarinėjami pirkėjų arba laikomi ilgiau atidaryti renkantis ledus;

• esant nedideliam šerkšnui ant nedeformuotos valgomųjų ledų pakuotės svarbu atkreipti dėmesį į pateiktą tinkamumo vartoti terminą;

• suprasti, kad valgomieji ledai jau buvo atitirpę, nesunku iš jų formos. Jeigu ledų porcija deformuota, reiškia jie buvo dar kartą užšaldyti. Taigi, dėl šių pastebėtų netinkamų laikymo sąlygų tokių ledų pirkti nerekomenduojama.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Ar apšerkšnijusi ledų pakuotė arba ledo kristaliukai ant jos reiškia, kad ledai seni?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Jul 2021 12:57:53 +0300
<![CDATA[Kas įdomiausia mokytojo darbe?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kas-idomiausia-mokytojo-darbe https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kas-idomiausia-mokytojo-darbe Žvelgiant iš šono, mokytojo darbas gali pasirodyti rutiniškas: besikartojanti medžiaga, nesibaigiantys namų darbai. Tačiau visada galima pasirinkti, kokiu mokytoju būti – standartišku ar įdomiu? Naujoje projekto „Mokysiu“ tinklalaidėje – įdomūs, smalsūs mokytojai, kurių pasiteiravome, kas mokytojo darbe yra įdomiausia

 

Pokalbio pašnekovai: Melkio mokyklos matematikos, istorijos ir etikos dalykų mokytojas Aurimas Radkevičius, pernai metais „Metų mokytojo“ premija įvertintas biologijos mokytojas Aleksej Peržu ir etikos mokytoja, tapti mokytoja apsisprendusi po daugiau kaip dešimtmečio patirties kituose darbuose, Rasa Najulytė-Patamsienė. 

 

Kada ir kaip atėjo mintis tapti mokytoju? 

 

Visų trijų pašnekovų kelias į mokytojo profesijos pasirinkimą buvo skirtingas, Aleksej jau mokykloje pasirinko mokytojo darbą, o Rasa ir Aurimas išbandė kitas profesijas, kol pasiryžo pasikliauti vidiniu balsu ir pasukti į pedagogiką. 

 

„Visą laiką aš žinojau, kad būsiu mokytoja. Tačiau, kai atėjo laikas rinktis studijas, aš, atvirai šnekant, išsigandau visuomenės požiūrio. Tuo metu mokytojo profesija atrodė ne tai kad nemadinga, bet buvo kaip variantas, neturintiems kito pasirinkimo, kur stoti. Todėl baigusi kitas studijas, dešimt metų dirbau komunikacijos, renginių srityje ir visą laiką būdavo, kai tik atsiranda renginiai su vaikais, visą laiką jie man atitekdavo, aš tuo mėgavausi. Tuomet atėjo laikas, kai atrodė, kad reikia kažką pakeisti, tada nusprendžiau save išbandyti ir tapau vaikų auklėtoja darželyje. Ten padirbusi supratau, kad esu ten, kur turiu būti. Pabaigusi studijas, nuėjau dirbti į mokyklą.  

 

Mano abu tėvai pedagogai, galbūt aš per daug gerai žinojau mokytojų darbo užkulisius, tačiau kartu žinojau, koks prasmingas mokytojo darbas,“, – savo kelią, kaip tapo mokytoja, pasakoja R. Najulytė-Patamsienė. 

 

Panašiai įvykiai susiklostė ir Aurimui, kuris dirbęs vadybininko darbą, nusprendė viską pakeisti ir tapti net trijų dalykų mokytoju. „Aš iš pradžių dirbau vadybinį darbą. I Netikėtai gavau pasiūlymą, gal svarstyčiau tapti mokytoju. Man tai buvo staigmena, tačiau mane kiti palaikė, jog aš moku elgtis su vaikais, man tai sekasi. Kažkoks vidinis noras skatino pabandyti, nutariau juo pasikliauti. Vidinis balsas nuvedė ten, kur man geriausiai ir sekasi, tai yra mokykloje“, – pasakoja A. Radkevičius. 

 

Tuo tarpu Aleksej Peržu mokytojo kelią pasirinko iš karto po mokyklos, tačiau prisipažino, kad tai nebuvo lengvas pasirinkimas. „Studijuoti biologijos pedagogiką sugalvojau likus dviem mėnesiams iki brandos egzaminų. Biologijos dalykas buvo mano mėgstamiausias mokykloje ir aš galvojau, kad būsiu gydytojas, bet paskutinius mėnesius pajutau, kad gydytojo darbas gal ne man, tai ne ta veikla, kuri man leistų atskleisti mano kūrybinius sugebėjimus. Tuomet prisiminiau savo mamos svajonę – būti mokytoja, pagalvojau, kad tai geras sprendimas. Dar pasikonsultavęs su savo mokytojais, apsisprendžiau tapti mokytoju. Pabaigęs studijas ir net du magistrus, grįžau mokyti į savo mokyklą ir dabar jau esu ten direktoriaus pavaduotoju“, – pasakojo A. Peržu. 

 

Netradicinės ir kūrybiškos pamokos  

 

Vedėjai paklausus „Metų mokytojo“ premija įvertinto Aleksej Peržu apie sklandančius įvairius pasakojimus apie jo taikomus mokymo metodus bei jų nestandartiškumą, mokytojas pasidalijo mintimis, kaip sudomina vaikus  dėstomu dalyku. 

 

„Pedagogo darbas yra labai kūrybiškas, į visas pamokas reikia kūrybiškai žiūrėti. Tai, ką taikau, nėra kažkas inovatyvaus, tai labiau netradicinis požiūris į ugdymo procesą: technologijų naudojimas, projektų įtraukimas į tarptautines programas, mokiniams galimybė pamatyti, kaip pamokos vyksta užsienyje. Galiu pasakyti, kad tai taip pat motyvuoja ir veikia. Mokytojo darbas – prasmingas, tu darai pokytį, visi žodžiai pasakyti per pamoką, visi darbai  nenueina veltui, tu matai  rezultatą, tikrai džiaugiesi kiekvienu mokiniu, kiekvienu pasiekimu. Vienas įdomiausių dalykų mokykloje – eksperimentuoti ir kurti“, – pasakoja A. Peržu. 

 

Etikos mokytoja dirbanti Rasa pasakojo pasirinkusi mokyti etikos dėl šio dalyko „platumo“ ir galimybės į tai žiūrėti kūrybiškai. 

 

„Aš į etikos dalyką pasižiūrėjau netradiciškai. Pagalvojau, jog tai pamoka, kur galiu labai daug duoti mokiniams. Kiek daug temų, kurias galime aptarti, į kurias galime gilintis, galbūt tai, ko mokiniams trūksta kitų pamokų metu“, – pasakoja R. Najulytė-Patamsienė. 

 

Kaip kurti ryšį su mokiniais? 

 

Visi trys mokytojai patvirtino ryšio su mokiniais sukūrimo svarbą. Reikšminga pačiam atsiverti, tuomet tai jaučia ir mokiniai. 

 

„Jei reikėtų atsakyti, kas svarbiau, ar ryšys su mokiniu, ar akademiniai dalykai, manyčiau, kad vis tik ryšys nepaprastai svarbus“,– teigia A. Radkevičius. 

 

„Jeigu nebus to teigiamo ryšio tarp mokinio ir mokytojo, sąveikos, santykių, igalime sakyti, procesas sustos. Ryšys ypatingai svarbus“, – teigia A. Peržu. 

 

„Net ir akių kontaktas svarbu. Jeigu su mažais vaikais bendrauji – gali pritūpti, kad būtum tame pačiame lygyje, o ir su vyresniais vaikais bendrauti išlaikant pagarbą, nesvarbu kiek jam metų, kaip jis mokosi. Mokinys tuomet mato, jog juo pasitikima, jaučia atsakomybę“, – pasakoja R. Najulytė-Patamsienė. 

 

Mokytojo darbas – ne tik duoti, bet ir gauti grįžtamąjį ryšį 

 

Vedėja klausė, kur mokytojams yra „plakanti širdis“ ir motyvacija, vedanti į priekį, kasdien eiti į mokyklą mokyti.  

 

„Užklupus abejonėms dėl savo darbo man tereikia nueiti į pamoką ir joje kaskart nutinka kažkas įdomaus, kažkas fantastiško. Galbūt mokinys pasako kokią mintį, atrandame kažką ypatingo. Tai jeigu per dieną net šešios pamokos, tai po jų supranti, kad tu niekur kitur tu negausi šitiek daug, ir atiduodi labai daug, bet ir daug daugiau gauni atgal. Sunkesnėse  situacijose tu paaugi,  gerose situacijose pasitvirtini, kad viskas gerai, tu savo kelyje“, – pasakoja R. Najulytė-Patamsienė. 

 

Daugiau apie mokytojo profesiją, pedagogikos studijas – kitose tinklalaidėse. Jų galite klausyti „Spotify“ paskyroje „Mokysiu“ arba „YouTube“ platformoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskyroje. 

 

 ŠMSM inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Kas įdomiausia mokytojo darbe?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Jul 2021 08:34:12 +0300
<![CDATA[Oro kondicionierius – išsigelbėjimas alinant nepakeliamiems karščiams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/oro-kondicionierius-issigelbejimas-alinant-nepakeliamiems-karsciams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/oro-kondicionierius-issigelbejimas-alinant-nepakeliamiems-karsciams Už lango svilinant saulei nepamainoma pagalba atsivėsinti tampa oro kondicionieriai.  Naudojant šiuos įrenginius greitai ir efektyviai palaikoma optimali temperatūra patalpose. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) primena, ką svarbu žinoti norint įsirengti oro kondicionierių daugiabučiame name.

Statybos techninio reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (Reglamentas) nurodyta, kad įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo, taip pat įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo laikoma pastato išvaizdos keitimu[1].

Oro kondicionierių tvirtinimas mieste prie daugiabučio namo ar viešojo pastato fasado ar ant pastato stogo priskiriamas paprastojo remonto darbams keičiant pastato išvaizdą. Vadinasi, šiems darbams projektas ir statybą leidžiantis dokumentas (SLD) yra privalomi.

Atkreipiame dėmesį, kad SLD atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo paprastojo remonto darbus, kai keičiama statinio išorės išvaizda ir daugiabutis namas yra mieste; konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje; kultūros paveldo objekto teritorijoje; kultūros paveldo vietovėje.

Visgi, jeigu kondicionieriaus pastatymas teisėtai įstiklintame balkone nekeičia statinio (daugiabučio namo) išvaizdos, remiantis Reglamento 3 priedo nuostatomis, SLD daugiabučio namo paprastajam remontui nereikia.

Kondicionieriaus išorinio bloko pastatymas ant daugiabučio namo balkono grindų, jo netvirtinant prie balkono plokštės, nelaikytinas daugiabučio namo išvaizdos keitimu, todėl tokiems paprastojo remonto darbams atlikti SLD taip pat neprivalomas (jei kitų kondicionavimo sistemos elementų įrengimas nekeičia pastato išvaizdos, kaip nurodyta Reglamente).

Atkreipiame dėmesį, kad statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio SLD, kai jis yra privalomas, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendimus, yra laikoma savavališka statyba.

Svarbu žinoti ir tai, kad montuojant naujus kondicionierius ar keičiant esamų kondicionierių vietą mieste ant daugiabučio gyvenamojo pastato išorinių sienų (fasadų) privaloma gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (t. y. 50 procentų +1 balsas), įformintą protokolu.

Dėl SLD kondicionieriaus įrengimui išdavimo gyventojai turi  kreiptis į savo miesto savivaldybės administraciją.


Be minėtų darbų pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas, naujų įrengimas; esamų angų pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas, dažymas, stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas; fasadų dangos įrengimas, keitimas, dažymas; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.

Oro kondicionierius – išsigelbėjimas alinant nepakeliamiems karščiams

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 28 Jul 2021 11:46:34 +0300
<![CDATA[Svarbu tėvams: kaip kasdieniai tarpusavio pykčiai daro įtaką vaikų elgsenai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svarbu-tevams-kaip-kasdieniai-tarpusavio-pykciai-daro-itaka-vaiku-elgsenai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svarbu-tevams-kaip-kasdieniai-tarpusavio-pykciai-daro-itaka-vaiku-elgsenai Nedaug tėvų, kilus tarpusavio barniui prie vaiko, geba susivaldyti. Vaikas, gyvendamas su besipykstančiais tėvais, patiria daug emocijų, neretai tampa įkaitu tėvų konfliktuose. Mylėdamas abu tėvus, bijodamas būti atstumtas, vaikas išgyvena didelį stresą, nerimą, kaltės jausmą, ypač tuomet, kai konflikto metu yra verčiamas palaikyti vieną iš tėvų. „Ant vaiko pečių užkraunama didelė atsakomybė, kuriai jis dar nėra pasirengęs“, – atkreipia tėvų dėmesį Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Aura Svetickienė, su kuria kalbamės apie tai, kokią įtaką vaikui daro kasdieniai tėvų nesutarimai, kaip manipuliuojama vaiku, kokias didžiausias klaidas tėvai daro pykdamiesi ir kokių imtis veiksmų, norint apsaugoti vaikus.

 

Dėl kokių priežasčių dažniausiai pykstasi tėvai?

Dirbant Tarnyboje dažniausiai susiduriame su tėvų konfliktais skyrybų procesuose, kurie vaikui sukelia didelį vidinį konfliktą. Tėvai į procesus įtraukia vaikus, kad šie palaikytų ar pasirinktų vieno iš tėvų pusę. Vaiko neretai klausia, kuris iš tėvų geresnis, kurį labiau myli. Prie to paties būna išsakoma nuomonė, koks blogas tėtis ar kokia bloga mama, prie vaikų aptarinėjami turtiniai klausimai, keliamos tam tikros sąlygos. Vaikais manipuliuojama, prižadami materialūs dalykai arba aiškinama, ko neteks vaikas, gyvendamas su vienu iš tėvų. Būna ir grasinimų.

 

Tėvai pykstasi, nuolat vienas kitą kaltina ir dėl savo vaikų auklėjimo stiliaus, kuomet vienas draudžia, kelia labai griežtus ir aukštus reikalavimus vaikui, o kitas atvirkščiai – viską leidžia, norėdamas būti ,,geras“. Tokie tėvai nėra autoritetai savo vaikams ir jie visiškai jų neklauso: neina į mokyklą, arba būdami pamokose tyčia trukdo mokytojams savo replikomis ar veiksmais, neruošia namų darbų, išeina ir grįžta į namus kada nori. Dėl probleminio, nevaldomo vaiko elgesio tėvai sulaukia skambučių iš ugdymo įstaigų, namuose lankosi policijos pareigūnai, vaiko teisių specialistai.

 

Taip pat kyla konfliktai dėl nuolatinių priekaištų, įžeidinėjimų dėl sutuoktinio ar sugyventinio elgesio, patirtų nuoskaudų, neįgyvendintų svajonių, alkoholio vartojimo ir pan.

 

Kiek alkoholis daro įtaką barnių pasekmėms?

Didelė dalis šeimų, su kuriomis tenka dirbti, yra nuolat girtaujantys tėvai. Jie konfliktuoja tarpusavyje būdami neblaivūs. Šie konfliktai kartais baigiasi smurto proveržiais prieš vieną iš tėvų ar pačius vaikus, kurie pasipainioja po kojomis. Tokiose šeimose tenka matyti, kaip elgiasi vaikai vieni su kitais, jų kalboje daug keiksmažodžių. Sukrečia tai, kad 3 metų vaikas beveik nemoka kalbėti, tačiau keiksmažodžių žodynas būna itin platus. Arba kokių 4 metų vaikas aiškina vaiko gynėjai, kad jis bus banditas ir visus sumuš. Tenka girdėti, kaip paauglys keiksmažodžiais apibūdina savo mamą, nes kitų žodžių paprasčiausiai nemoka.

 

Kaip konflikto metu manipuliuojama vaikais?

Vienas iš tėvų gali prisiimti aukos vaidmenį. Pavyzdžiui, mama, kurios niekas nemyli, kuri dėl visų aukojasi, jaučiasi neįvertina, gyvena su vyru alkoholiku. Arba vienas iš tėvų per mažai uždirba, kad patenkintų šeimos poreikius. Tėvai priverčia vaiką jaustis kaltu. Jei vaikas nedaro to, ko nori tėvai, vaikas tampa blogu, nesukalbamu. Pasekmės tokio tėvų elgesio vaikui yra skaudžios, tai  menka savivertė, nepasitikėjimas savimi ir kitais, kaltės jausmas ir negebėjimas užmegzti artimų ir šiltų santykių su kitais žmonėmis, manipuliacijos kitais asmenimis.

 

 

Kartais atsitinka taip, kad ne tik tėvai pradeda naudotis vaikais, bet ir vaikai (paaugliai) manipuliuoja savo tėvais: jie sako tėvams tai, ką jie nori išgirsti, užsiprašo dovanų, persako, ką kalba tėvai vienas apie kitą ir pan. Galimas ir šantažas tėvų atžvilgiu: ,,jei nenupirksi planšetės – pasakysiu tą ir tą, neisiu į mokyklą, negrįšiu į namus“. Vaikai būna grasina, kad kreipsis į vaiko teises. 

      

Kaip vaikai reaguoja į tėvų barnius dėl jų pačių elgesio?

Jei konfliktų metu tėvai pykstasi dėl vaiko elgesio ir vaikas išgirsta daug negatyvo savo atžvilgiu, žeminimo, jis pasijunta nevykėlis, įskaudintas, atsiranda bejėgiškumo jausmas. Pyktis ir toks elgesys tikrai nesikeis, tik dar blogės. Nuolatinė neigiama nuostata ir konfliktai daugiausiai prisideda prie neigiamo savęs vertinimo „aš esu blogas“, tokiu elgesiu vaikas galimai siekia dėmesio ir jį gauna, kad ir negatyviu būdu.

 

Šeimoje nereikia bijoti rodyti savo jausmų, pykčio, nusivylimo, liūdesio, baimės, nes svarbiausia kalbėtis su vaiku ir jam aiškinti, koks būtent ir kodėl toks vaiko elgesys sukėlė tėvams tokius jausmus. Tokiu atveju, kai yra kalbamasi, vaikas nesijaus puolamas. Kitu atveju atsiranda didelis gynybiškumas, o situacija taip ir lieka nepasikeitusi. Santykiai su tėvais lieka dar labiau įtemti, konfliktiški, atitolę. Vaikui susiformuoja nuomonė apie tai, kad tėvai jo nesupranta, negirdi ir neišklauso. Ateityje iškilus sunkumas, jis niekada nesikreips pagalbos į tėvus.

 

Kas vyksta su vaiku, kurio šeimoje nuolat konfliktuojama?  

Pats konfliktas nėra problema – problema yra negebėjimas jos taikiai spręsti. Manipuliavimas vaiku,  jo įtraukimas į konfliktus, liepimas rinktis tarp tėčio ar mamos, yra itin žalingas ir gali sietis su įvairiomis vaikų prisitaikymo problemomis. Labai svarbu, kaip pykdamiesi elgiasi tėvai. Vaikai šeimoje mokosi įvairių įgūdžių, elgesio ir bendravimo, vertybių paprasčiausiu būdu – stebėdami ir atkartodami tėvų elgesį. Vaikai būdami šalia ar net dalyvaudami konfliktuose „mokosi“, kaip reikia pykti: kokius žodžius sakyti, veiksmus atlikti ar tiesiog atkartodami tėvų kūno kalbą, mimikas. Tą patį elgesį kartoja su broliais ar seserimis, klasiokais, draugais, o vėliau išmoktą elgesį naudoja konfliktuodami su suaugusiais: tėvais, mokytojais.

 

Yra vaikų, kurie bando sutaikyti tėvus, guosti vieną arba kitą, jaučiasi bejėgiai, ima tėvams pataikauti. Kiti patys tampa agresyvūs, pradeda rėkti ant tėvų, kad tėvų pykčiai jiems atsibodo, kad nebenori su jais gyventi, prašo, kad tėvai baigtų pyktis arba tiesiog pasišalina iš konflikto zonos. Mergaitės labiau linkusios tėvus guosti, o berniukai pykti. 

 

Būna taip, kad konfliktuodami tėvai nerodo savo emocijų, vienas nuo kito atsitraukia, prasideda ilgi nekalbadieniai. Tokiu atveju jie praranda galimybę ne tik įveikti problemas, bet ir savo vaikams rodo netinkamą konflikto sprendimo strategijos pavyzdį. Kaip tokiu atveju jaučiasi vaikas? Vaikas jaučia įtampą, baimę, nerimą, nes nežino, kas atsitiko, kodėl su juo apie tai nesikalbama,  slepiama. Tokiais momentais vaikas gali prisigalvoti, prisifantazuoti baisiausių dalykų, dėl ko tėvai nebendrauja vienas su kitu. Niekas kitas, net ir suaugusio žmogaus, taip neslegia, kaip nežinomybė.

 

Tokia toksiška šeimos aplinka neigiamai veikia vaiko psichinę sveikatą, įtakoja vaiko elgesio problemas, savivertę, atsiranda socialinis nerimas, vienatvė bei adaptacijos sunkumai, nepasitikėjimas tėvais ir kitais suaugusiais.

 

Kaip atpažinti konfliktiškoje aplinkoje augantį vaiką?

Tokiose šeimose augantys vaikai gali būti pikti, agresyvūs, nerimastingi,  emociškai nestabilūs, pasižymėti liūdna nuotaika, būna linkę kaltinti save dėl tėvų pykčių. Vaikas išsiugdo didelį galimos grėsmės baimę, jautrumą, pažeidžiamumą. Vaikas puikiai geba atskirti pykčio išraiškas tėvų veiduose, kūno kalboje. Į paprastas situacijas namuose, kieme, mokykloje toks vaikas gali reaguoti pykčio protrūkiais. Jis gali pratrūkti (rėkti, žeminti, keiktis) pamokoje, žaisdamas. Nors tokiai vaiko reakcijai kilti kaip ir nebuvo priežasties, dažnai apie tokį elgesį ar emocijas sakoma „supyko iš oro“. Pats vaikas irgi negali paaiškinti savo elgesio. Dažnas vaiko atsakymas, dėl ko jis pratrūko yra „nežinau“.

 

Kitas vaikas atvirkščiai: gali būti labai išsigandęs, jausti nerimą, pyktį, bejėgiškumą, prisiimti kaltę sau, kad galbūt jis kaltas dėl tėvų pykčių. Taip vaikas užsidaro savyje, regresuoja, pradeda čiulpti pirštus, kaip kūdikis,  atsinaujina arba atsiranda naktinis šlapinimasis į lovą (enurezė), atsiranda tikai, nerimas, vangumas, somatinės ligos.

 

Ar vaikai yra linkę atleisti tėvams? 

Taip, vaikai nori būti mylimi, gyventi su savo tėvais, tačiau patirtos nuoskaudos juos žaloja emociškai, randai ilgai lieka giliai širdyje. Žala vaiko psichinei sveikatai jau būna padaryta. Vienas iš pavyzdžių: berniukas (pradinukas) patyrė smurtą šeimoje, ant kūnelio liko mėlynės. Tačiau po mėnesio jis buvo labai pasiilgęs artimųjų, nesuprato, kodėl negali pas juos grįžti, ,,nes mėlynių beveik nebesimato ir jam nebeskauda“.

 

Ką patartumėte tėvams, norintiems apsaugoti vaiką konflikto metu?

Nors ir labai sunku, aštrėjant konfliktui, svarbu laiku pastebėti kylantį pavojų savo ar savo artimųjų sveikatai ir atsitraukti. Konflikto įkarštyje pamatyti savo vaiką, atkreipti dėmesį į tai,  kaip jis jaučiasi, kaip atrodo, ką sako jo kūno kalba. Galbūt tai bus stabdis tėvams baigti konfliktą, kuomet kažkuris iš tėvų ,,pirmas išeis iš mūšio lauko“. Vėliau, jau nurimus aistroms, būtina pasikalbėti su vaiku, paaiškinant, kad ne dėl jo kilo konfliktas, kad kartais tėveliai pykstasi, tačiau tai nedaro įtakos meilės jam, kad vaikas yra mylimas toks, koks yra. Labai svarbu atsiprašyti, kad nesusivaldė, kad vaikas tapo konflikto dalyviu ar stebėtoju, pasikalbėti apie tai, kaip jis jautėsi, kokius jausmus patyrė.

 

Rekomenduočiau šia tema tėvams perskaityti Suzanos Forvard knygą ,,Toksiški tėvai‘‘. Autorė rašo, kad konfliktai turi ir gerą poveikį vaikui: jis tikroviškiau suvokia pasaulį, išmoksta tinkamai juos spręsti. Aišku, tam yra sąlyga – suaugusiems reikia išmokti valdyti situacijas.

Svarbu tėvams: kaip kasdieniai tarpusavio pykčiai daro įtaką vaikų elgsenai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 28 Jul 2021 08:32:17 +0300
<![CDATA[Kuo skiriasi terminas „geriausias iki ...“ nuo „suvartoti iki...“ ant maisto produkto pakuotės?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kuo-skiriasi-terminas-geriausias-iki-nuo-suvartoti-iki-ant-maisto-produkto-pakuotes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kuo-skiriasi-terminas-geriausias-iki-nuo-suvartoti-iki-ant-maisto-produkto-pakuotes Skirtingi maisto galiojimo terminai ant maisto produktų pakuočių dažnai sukelia klausimų vartotojui, kaip teisingai suvartoti įsigytą produktą bei kuo skiriasi užrašai, pvz. „geriausias iki ...“ ar  „suvartoti iki...(pabaigos)“ ant maisto produkto pakuotės?

Paaiškiname, kad maisto produktų tinkamumo vartoti terminas nurodomas taip:

*Geriausias iki...“ – terminas naudojamas, kai datoje yra įrašoma diena;

*po žodžių „Geriausias iki ...“ - užrašoma data arba nuoroda į tai, kurioje pakuotės vietoje ji yra;

*„Geriausias iki ....(pabaigos)“ – rašoma kitais atvejais (t. y., kai datoje nerašoma diena, o tik metai arba metai ir mėnuo – iki tų metų ar mėnesio pabaigos);

*„Geriausias iki: žiūrėti ant pakuotės“ ir pan. naudojama, jei maisto produktai:

 - negali būti laikomi ilgiau kaip 3 mėnesius (pakanka nurodyti dieną ir mėnesį);

- jei laikomi ilgiau kaip 3, bet ne ilgiau kaip 18 mėnesių (pakanka nurodyti mėnesį ir metus);

- jei gali būti laikomi ilgiau kaip 18 mėnesių (pakanka nurodyti metus).

Maisto produktų, kurie yra greitai gendantys, minimalus tinkamumo vartoti terminas nurodomas taip: „Tinka vartoti iki...“ - įrašoma data arba pateikiama nuoroda į tai, kurioje pakuotės vietoje ji yra ir po šios informacijos, jei reikia, aprašomos laikymo sąlygos, kurių būtina laikytis. Praėjus šiai datai produktas laikomas nesaugiu ir netinkamu vartoti. Minimalaus tinkamumo termino esmė: maisto gamintojas užtikrina, jog iki nurodytos datos tinkamai laikomas produktas nebus kenksmingas žmogaus sveikatai. Jei vartotojas savo namuose turi produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, tačiau nesimato ir nesijaučia gedimo požymių (nepakitęs kvapas, spalva, konsistencija, nėra kitokių gedimo požymių, pvz,: kava, arbata, makaronai ir kt.)  produktą vartoti galima, tačiau tai jau lieka paties vartotojo atsakomybe.

 

Kuo skiriasi terminas „geriausias iki ...“ nuo „suvartoti iki...“ ant maisto produkto pakuotės?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 27 Jul 2021 13:11:09 +0300
<![CDATA[Kaip kalbėtis su vaikais ir paaugliais apie seksualinės prievartos pavojus?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-kalbetis-su-vaikais-ir-paaugliais-apie-seksualines-prievartos-pavojus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-kalbetis-su-vaikais-ir-paaugliais-apie-seksualines-prievartos-pavojus Vasarą vaikai ir paaugliai dažnai susipažįsta su naujais žmonėmis (tiek bendraamžiais, tiek suaugusiais) stovyklose, renginiuose, viešėdami pas giminaičius, draugų susibūrimuose. Tad gali kilti rizika atsidurti nemaloniose, nesaugiose ar pavojingose situacijose. Paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė pataria, ką reikėtų aptarti su vaikais ir paaugliais arba jiems priminti, kad atpažintų galimus pavojus?

Pasikalbėkite apie tai, koks elgesys yra saugus, o koks – ne. Paaiškinkite vaikams, koks elgesys yra netinkamas: intymių kūno vietų lietimas, prašymas apsinuoginti ar atsiųsti apsinuoginusio/-ios nuotraukas ir kitokie veiksmai, kurie sukelia nemalonius jausmus. Kalbėdamiesi remkitės pavyzdžiais, žinomomis situacijomis, naujienomis ar filmais. Išsakykite aiškią savo poziciją, koks elgesys yra neleistinas. 

Mokykite vaikus saugumo taisyklės „Niekas negali liesti intymių kūno vietų“. Nuo 3-ejų metų vaikus svarbu mokyti, kurios vietos yra intymios, kad jas reikia saugoti ir kiti žmonės negali prie jų liestis, prašyti pažiūrėti ir panašiai. O vėliau reikėtų nuolat priminti, kad niekas, išskyrus teikiant medicininę pagalbą, negali liesti intymių kūno vietų. 

Priminkite, kaip pasitraukti iš nesaugios situacijos ar sustabdyti netinkamą elgesį. Vaikai ir paaugliai turėtų žinoti, kad susidūrę su veiksmais, kurie skaudina, sukelia skausmą, atrodo bjaurūs ar nemalonūs, gali pasakyti „Stop“, „Nustok“, „Nenoriu to daryti“, „Man nemalonu“ ir pan. Svarbu pabrėžti, kad vaikas turėtų aiškiai pasakyti „Ne“, bandyti kuo skubiau pasitraukti iš tokios situacijos ir kreiptis pagalbos. 

Skatinkite apie visas nemalonias situacijas pranešti suaugusiajam. Nuolat priminkite vaikams ir paaugliams, kad susidūrus su nemalonia situacija, netinkamu ir gąsdinančiu elgesiu, svarbu apie tai papasakoti tėvams ar kitam patikimam suaugusiam. Į visus vaikų pasakojimus ir jausmus, reaguokite rimtai, atidžiai, supratingai. Matydami, kad tėvams nuoširdžiai rūpi, vaikai daugiau ir greičiau papasakoja apie matytą ar patirtą prievartą. 

Kur kreiptis pagalbos? Kilus įtarimui, kad vaikas galėjo patirti smurtą, pasitarkite su specialistu, paskambinkite į „Tėvų liniją“, kreipkitės į Vaiko teisių apsaugos skyrių savo savivaldybėje ar policiją, o esant pavojingai situacijai, skambinkite pagalbos numeriu 112.

 

Daugiau konkrečių patarimų, kaip kalbėtis su vaikais apie kūną, saugumą ir pavojingas situacijas, rasite e-mokymų platformoje www.pvcmokymai.lt 

Rekomendacijos parengtos Paramos vaikams centrui įgyvendinant projektą „Saugus jaunimas – stiprus regionas“ (ang. „Safe youth – strong region“), finansuojamą Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje (NCM-Grands programa). Už šių rekomendacijų turinį atsako tik projekto koordinatoriai ir jis nebūtinai atspindi Šiaurės ministrų tarybos požiūrį ar politiką.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Kaip kalbėtis su vaikais ir paaugliais apie seksualinės prievartos pavojus?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 27 Jul 2021 10:55:03 +0300
<![CDATA[Kaip rasti kompromisą, kad ir avys būtų sveikos, ir vilkai sotūs?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-rasti-kompromisa-kad-ir-avys-butu-sveikos-ir-vilkai-sotus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-rasti-kompromisa-kad-ir-avys-butu-sveikos-ir-vilkai-sotus Ūkininkai žino, kad vilkai gali kelti pavojų pievose besiganantiems gyvuliams. Dalis ūkininkų yra patyrę nuostolių. Ypač tai aktualu vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį, kai pilkieji ima mokyti savo jauniklius medžioti. Eilę metų įtampa tvyro tarp ūkininkų, gamtosaugininkų ir medžiotojų. Vieni reikalauja didinti vilkų medžioklės limitus ir juos naikinti, kiti stoja plėšrūnų pusėn.

Tarp ūkininkų ir vilkus saugančiųjų sprendimų ir sutarimo kartu ieško Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos. Abi pusės sutinka, kad išnaikinti plėšrūnus – ne išeitis, o ūkininkai, saugodami savo gyvulius, turi imtis maksimalių apsaugos priemonių. Patirtos žalos kompensavimas – dar viena galimybė ieškant kompromiso.

Vilkai – gudrūs, todėl saugotis būtina

Daugelyje ūkių, kur įsisuka vilkai, apsaugos priemonių arba nėra, arba jos minimalios. Elektrinis piemuo gyvuliams neleidžia pabėgti, bet ne itin saugo nuo plėšrūnų. Tokią apsaugą turintis avis laikantis Anykščių rajono ūkininkas Žilvinas Augustinavičius sako, kad elektrinis piemuo yra daug geriau negu nieko, tačiau pripažįsta, kad visiškai nuo vilkų neapsaugo. Jis teigia – tik atsitiktinumas, kad jo ūkyje vilkų išpuolių nėra jau kelerius metus.

Medžiotojų būrelio „Balandinė“ vadovas Ramūnas Alminas pritaria, kad nuo vilko apsaugoti gyvulius yra labai sunku.

„Jie labai gudrūs. Jie kasa, peršoka netinkamai įrengtas tvoras. Žinoma, apsaugos priemonės ar specialiai apmokyti šunys – reikalingi. Kai buvo šernų maras, vilkai turėjo ką ėsti, kaip bus dabar – neaišku. Vilkų populiacija didoka, šernai beveik nebeserga ir sugeba apsiginti nuo vilkų. Tad gali būti, kad nelikus šio raciono, vilkai patrauks link ganomų gyvulių“, – teigia R. Alminas.

Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas ir aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis taip pat sako, kad vien elektros tvora – ne išeitis, tačiau saugoti savo galvijus – būtina. Kompensacijos už patirtą žalą, jų manymu, turėtų būti skiriamos tiems ūkininkams, kurie turi pakankamai apsaugos priemonių.

Žemės ūkio ministro patarėjas D. Rybakovas, aplinkos ministro patarėjas M. Čepulis ir Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkas P. Adeikis.

Apsaugos priemonės turi būti efektyvios

Vilkų padarytą žalą ūkininkams kompensuoja valstybė, tačiau ieškoma būdų, kaip paskatinti ūkininkus įsirengti efektyvias apsaugas. Tuomet vilkų keliamas pavojus būtų menkesnis.

„Reikalingas aiškumas, taisyklėse turi būti numatytos konkrečios ūkinių gyvūnų apsaugos priemonės. Vilkai privalo likti mūsų miškuose. O jei yra alternatyvių priemonių išsaugoti vilkus ir apsaugoti galvijus – tai jos turi būti panaudotos. Norime, kad ūkininkai naudotų efektyvias priemones ir saugotų savo turtą, o vilkų medžiojimui be limito nepritariame. Limitas turi būti nustatomas atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijomis“, – teigia žemės ūkio ministro patarėjas D. Rybakovas.

Medžiotojų būrelio „Balandinė“ vadovas R. Alminas siūlo vilkų sumedžiojimo limitus padidinti dar bent jau iki 200 vilkų.

„Teisingas limitų medžioklei nustatymas yra labai svarbus, nes kitaip išsikreipia populiacijos vystymasis. Šiuo metu tendencijos rodo, kad vilkų daugėja. Mes stebime vilkus. Pats medžioju jau apie aštuonerius metus ir dar prieš 5 metus vilkų nesutikdavau. Dabar sėdėdamas medžiotojo bokštelyje stebiu pasirodančius vilkus, to anksčiau nebūdavo. Matosi – jų gerokai padaugėjo.  Manau, kad nustatytas 175 vilkų sumedžiojimo limitas per metus - mažokas. Neabejoju, kad šiemet ūkininkams bus pridaryta daugiau žalos, nes vilkų gyvenamasis arealas mažėja, o jų daugėja. Galbūt reiktų skirti dėmesio vilkų natūralių buveinių išsaugojimui“, – sako medžiotojų būrelio vadovas.

Anot kinologo ir medžiotojo, Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininko Petro Adeikio, vilkai yra ekosistemos dalis ir turi gyventi, o tai, kiek jų kasmet galima sumedžioti, turi pasakyti ne medžiotojai, bet mokslininkai. Jis sako, kad ne visais atvejais kalti vien vilkai. Gyvulius sudrasko ir palaidi šunys.

Siūlo keisti vilkų medžiojimo tvarką

Vilkų sumedžiojimo limitai, kuriuos nustato Aplinkos ministerija, kasmet auga ir kelia daug diskusijų. Tačiau ir vilkų užtarėjai, ir jiems oponuojantieji dažnai linksta į kraštutinumus. „Reikia ugdyti suvokimą, kad medžioklė nėra šiaip sau šaudymas, o gamtosauginė veikla. Aiškėja, kad medžiotojų klubai kartais net nepateikia privalomos vilkų apskaitos duomenų. Tad tikrasis vilkų skaičius iki galo neaiškus“, – sako aplinkos ministro patarėjas M. Čepulis.

Kinologas ir medžiotojas P. Adeikis siūlo keisti sumedžiojamų vilkų limito tvarką. Anot jo, medžioti reiktų ne pagal nustatytus limitus, bet probleminėse vietose.

„Tai yra, daugiau medžioti jų ten, kur jie daro žalą. Vilkai elgiasi taip, kaip jie elgiasi – čia mums tai netinka“, – tuo,  kad būtina nustatyti vilkų medžiojimo kvotas pagal rajonus, kuriuose jie kelia daugiausia rūpesčių, neabejoja P. Adeikis.

Šiam siūlymui medžiotojas R. Alminas nepritaria, nes vilkai, anot jo, yra gudrūs gyvūnai, turintys savo arealą, tačiau pajutę pavojų, jie gali nukeliauti gana toli ir greitai keisti buveines.

Akivaizdu, kad pokyčiai, atlyginant vilkų padarytą žalą ūkininkams, būtini. Žadama rasti optimaliausius sprendimus.

Apsaugai nuo vilkų ūkininkai gali gauti paramą

Šiuo metu vilkų jaunikliai yra pusmetinukai, tad jų mokymai medžioti prasideda, o visa jėga smogs rudenį. Nors elektrinės tvoros negarantuoja, kad vilkas nepateks į ganyklas, tačiau visi sutinka, kad tai kur kas geriau nei nieko.

Ūkininkai nuo rugpjūčio 2 d. iki spalio 15 d. bus kviečiami teikti paraiškas paramai įsigyti apsaugos priemonėms nuo vilkų.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“  paraiškas pateikę ir numatytus reikalavimus atitikę ūkininkai galės gauti 100 proc. kompensaciją elektriniams aptvarams įsigyti. Vienam paramos gavėjui skiriama iki 5 tūkst. Eur be PVM.

Šiam paraiškų etapui planuojama skirti 1,66 mln. Eur. Praėjusiais metais šiai priemonei buvo skirta 1 mln. Eur, o paraiškose prašoma suma siekė beveik 900 tūkst.  Eur. 

Vilkų padaryta žala auga kasmet: iki 2018 metų vilkų padaryta žala per metus nesiekdavo 100 tūkst. eurų, 2019 m. vilkai pridarė žalos jau už beveik 150 tūkst. eurų, o pernai – už beveik 170 tūkst. eurų. Šiemet ši žala jau siekia 32 479,27 Eur.

Medžioti vilkus leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.

Kaip rasti kompromisą, kad ir avys būtų sveikos, ir vilkai sotūs?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 26 Jul 2021 13:41:24 +0300
<![CDATA[Kodėl taip svarbu atgauti kritinius žemės metalus iš elektronikos įrenginių?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kodel-taip-svarbu-atgauti-kritinius-zemes-metalus-is-elektronikos-irenginiu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kodel-taip-svarbu-atgauti-kritinius-zemes-metalus-is-elektronikos-irenginiu Klimato kaita skatina valstybes mažinti išmetamų teršalų kiekį ir pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių bei elektrinio transporto priemonių naudojimo. Tai reiškia, kad poreikis kritiniams žemės metalams tik didės, o vertingų metalų atgavimas iš atliekų, įskaitant elektronikos įrenginių, taps dar svarbesniu.

 

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, 2019 metais pasaulio gyventojai išmetė 53,6 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų – penktadaliu daugiau nei prieš penkerius metus. Didėjant elektronikos atliekų kiekiui, jų surinkimo ir perdirbimo lygis išliko itin mažas ir tesiekė mažiau nei penktadalį visų atliekų. Tai reiškia, kad daug vertingų medžiagų liko neperdirbta ir atsidūrė tiesiog sąvartynuose, tapo aplinkos taršos objektais.

 

Visgi, augant šalių ekonomikoms, kritinių metalų, ypač svarbių tokioms technologijoms kaip vėjo jėgainės ir elektrinės transporto priemonės, poreikis per ateinančius dešimtmečius gerokai išaugs, nes valstybės norės pasiekti užsibrėžtus klimato tikslus. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ekspertų minimų kritinių metalų patenka nikelis, kobaltas, litis, varis, taip pat retieji žemės elementai.

 

Priklausomai nuo to, kaip greitai vyriausybės imsis mažinti išmetamą teršalų kiekį, iki 2040 metų bendras energetikos sektoriaus poreikis kritinėms mineralinėms medžiagoms gali padidėti net 6 kartus. Artimiausiais metais paklausa vien ličiui ir nikeliui turėtų išaugti atitinkamai iki 90 proc. ir 70 proc., teigia TEA.

 

Agentūros ekspertų skaičiavimu, sausumos vėjo jėgainėms reikia devynis kartus daugiau mineralinių išteklių nei panašaus dydžio dujomis kūrenamai elektrinei. Valstybėms siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir pereinant prie atsinaujinančios energijos įrenginių, vėjo ir saulės energija yra pagrindinė alternatyvi priemonė iškastiniam kurui.

 

„Augantis kritinių metalų poreikis tampa iššūkiais ir kartu galimybėmis. Atliekų perdirbimo grandinėje itin svarbios tampa elektronikos atliekos, kurios patenka tarp vienų iš labiausiai augančių atliekų srautų pasaulyje. Be to, elektronikos atliekose yra net 69 cheminės periodinės lentelės elementai – jų atgavimas leidžia taupyti senkančius gamtos išteklius. Todėl akivaizdu, kuo pasaulis daugiau perdirbs elektros ir elektroninės įrangos, tuo daugiau bus išgauta juose esančių vertingų ir kritinių žaliavų bei mažesnė aplinkos tarša, atliekos nepateks į sąvartynus ar deginimą“,  – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

 

Pavyzdžiui, vienam populiariausiam elektronikos sektoriaus produktui – asmeniniam kompiuteriui – pagaminti reikia išteklių, išgautų daugelyje pasaulio šalių. Maždaug pusę kompiuterio medžiagų sudaro įvairūs metalai, o jo schemų gamybai reikia nemažai varinių laidų. Be to, vanduo taip pat yra itin svarbus šioje pramonėje: vario kasyklose sunaudojama net 500 litrų vandens per sekundę.

 

Elektronikos pramonėje, be įvairių metalų, taip pat naudojami įvairūs plastikai ir kitos žaliavos bei chemikalai. Tarp labiau paplitusių metalų yra varis, litis, alavas, sidabras, auksas, nikelis ir aliuminis.

 

„Ypač svarbu, kad kiekvienas elektronikos gaminys dalyvautų žiedinėje ekonomikoje. Ne veltui gamintojai skatinami kurti technologines naujoves, kurių dėka įrenginiai tarnautų ilgiau, o prireikus būtų galima lengviau juos išardyti ir antrines medžiagas panaudoti kitų gaminių gamyboje“, – teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.

 

Pasak bendrovės „Atliekų tvarkymo centro“ vykdomosios direktorės Kristinos Štelmokaitienės, kadangi elektroninės atliekos yra neatsiejama mūsų šiuolaikinio gyvenimo dalis, kylant pajamoms ir pragyvenimo lygiui bei didėjant elektroninių atliekų kiekiui jį suvaldyti tampa vis sunkiau.

 

„Dėl technologinės pažangos elektroniniai prietaisai pasensta daug greičiau, todėl nereikalingi tampa ne tik seni gaminiai, bet ir visiškai veikiantys įtaisai. Kitaip tariant, elektroniniai prietaisai tampa „atliekomis“, neprarandant vartotojų savybių – šios savybės tiesiog nebetenkina vartotojų. Elektronikos perdirbimas išlieka geriausias būdas atsikratyti nereikalingos elektronikos ir, norint jį sėkmingai įgyvendinti, turime užtikrinti, kad perdirbimas būtų vykdomas tinkamai aplinkos ir savo bendruomenės atžvilgiu“, – sako K. Štelmokaitienė.

 

Remiantis JT prognozėmis, iki 2030 metų elektronikos atliekų (įrenginių, kuriuose yra baterija, akumuliatorius ar kištukas elektrai) metinis kiekis sudarys 74,7 mln. tonų, arba beveik dukart daugiau nei 2014-aisiais, o šių atliekų svoris prilygtų 7 390 Eifelio bokštams. Per dešimtmetį vienam pasaulio gyventojui tenkantis vidutinis elektronikos atliekų kiekis išaugs iki 9 kilogramų (kg), o per 10 metų vienas asmuo sukaups 82 kg atliekų.

 

2019 metais vienas Europos gyventojas sukaupė 16,2 kg elektronikos atliekų – daugiausia pasaulyje. Vienas namų ūkis Europoje turėjo vidutiniškai 72 elektros ir elektronikos prietaisus, iš kurių 11-ka buvo sugedę ir nenaudojami. Palyginimui: Azijoje vienam gyventojui atiteko vidutiniškai 5,6 kg, o Afrikoje – 2,5 kg elektronikos atliekų.

 

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais gamintojai ir importuotojai patiekė Lietuvos rinkai 39,5 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos, buvo surinkta 16,1 tūkst. tonų šių susidariusių atliekų.

 

Kodėl taip svarbu atgauti kritinius žemės metalus iš elektronikos įrenginių?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Jul 2021 10:46:37 +0300