Pavasarį mūsų organizmas patiria įvairių iššūkių – nuo temperatūrų svyravimų iki įvairių alergijų. Norint išlikti stipriam ir sveikam, svarbu stiprinti imunitetą. Subalansuota mityba, gausus vitaminų ir mineralų vartojimas bei reguliarus fizinis aktyvumas padės organizmui geriau kovoti su virusais ir bakterijomis. Be to, pavasarį dažnai trūksta saulės šviesos, todėl verta apsvarstyti vitamino D papildus, kurie padeda palaikyti gerą imuninės sistemos funkciją.

Alergijos ir oro pokyčiai

Pavasarį, kai žydintys augalai išskiria žiedadulkes, dažnai pasireiškia alergijos simptomai – čiaudulys, akių niežėjimas, sloga. Svarbu atkreipti dėmesį į savo sveikatą ir, jei pastebite alergijos požymius, pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku. Vaistinėse galite rasti įvairių vaistų nuo alergijos. Čia galite įsigyti antihistamininių preparatų ir lašų, kurie padės sumažinti nemalonius simptomus ir leis mėgautis pavasariu.

Tinkama apranga – raktas į komfortą

Pavasarį orai gali labai greitai keistis – dieną gali būti saulėta ir šilta, o vakare greitai atvėsti, todėl labai svarbu rengtis taip, kad galėtumėte prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Geriausias sprendimas – dėvėti kelis drabužių sluoksnius. Tai leidžia lengvai nusirengti, jei sušalote, arba apsirengti šilčiau, jei orai atvėsta.

Be to, pavasarį vertėtų pasirinkti drabužius, kurie apsaugotų nuo vėjo ir lietaus. Rinkitės neperšlampamas striukes ar paltus, kurie neleidžia vėjui prasiskverbti pro audinį. Taip galėsite jaustis patogiai net ir esant nepastoviems orams. Svarbiausia – būti pasiruošus įvairioms oro sąlygoms ir užtikrinti, kad jūsų apranga būtų funkcionali.

Drėkinkite odą

Pavasarį, kai orai keičiasi, oda dažnai tampa dehidratuota – saulės spinduliai, vėjas ir temperatūrų svyravimai gali sukelti sausumą ir paraudimus. Svarbu naudoti drėkinamuosius kremus, kurie apsaugo odą nuo šių aplinkos veiksnių. Vaistinės siūlo platų odos priežiūros priemonių asortimentą, įskaitant drėkinančius kremus, kurie tiks tiek sausai, tiek mišriai odai ir užtikrins ilgalaikį komfortą.

Skysčių vartojimas ir poilsis

Pavasarį labai svarbu gerti pakankamai vandens, kuris padeda išlaikyti energiją ir gerą savijautą. Nepamirškite ir apie poilsį – nors pavasaris suteikia daug motyvacijos būti aktyviems, svarbu leisti organizmui atsipalaiduoti ir atgauti jėgas.

Pavasaris – tai laikas, kai gamta atsinaujina, ir mes turime pasinaudoti šiuo laikotarpiu, kad pasirūpintume savo sveikata ir gerove. Nepasiduokite apgaulingiems orams – pasirinkdami tinkamus produktus ir rūpindamiesi savo organizmu, galėsite mėgautis kiekviena pavasario akimirka.

,,Sveikinuosi su jumis viduje sunkiai laikydamas emocijas – ir jaudinuosi, ir džiaugiuosi. Džiaugiuosi, matydamas kiek Jūsų susirinko ir žinodamas, kad dar ne visi tilpo. Jaudulys ima, nes mes vėl po netrumpo laiko susitinkame jonavietiškame teatre, kurio visi esame pasiilgę. Nekantrauju kartu su jumis visais ieškoti mūsų miesto teatro veido...” - jautriai renginį pradėjo Jonavos kultūros centro Teatro skyriaus vadovas Gediminas Gutauskas.  

Teatriniai kovo mėnesio ieškojimai tądien buvo pradėti labai taikliai – su spektakliu pagal Justo Tertelio pjesę pradedančiajam aktoriui ,,PRA”, kurį režisavo Živilė Martinaitienė. Ž. Martinaitienės įkvėptas jaunimas netradicinėje erdvėje - Didžiosios salės scenoje - kalbėjo apie pradžių pradžią. Atkreipdami dėmesį į tai, kad priešdėlyje ,,pra” dažnai užkoduota būsima nesėkmė, pavyzdžiui, ,,pralošti”, ,,pramesti”, ,,prarasti”, jie klausė, ko reikia, kad pradėtum spektaklį ir ar išvis verta jį pradėti?.. 

Šviesos ir tamsa, muzika ir tyla, tuščia erdvė ir atsirandantis objektas mažiausiam teatro žiūrovui leido suprasti standartinę teatro ABC - ką čia veikia scenografas, šviesų dailininkas, garso operatorius, kompozitorius, režisierius, o pažengusius spektaklių mėgėjus nardino į apmąstymus ir savirefleksiją - kas man yra teatras, ko čia ateinu ir kas aš, žiūrovas, esu teatrui? Kokie mainai vyksta tarp aktoriaus ir žiūrovo? Ar žiūrovas mato aktorių ir analizuoja jo veiksmus, ar stebėdamas spektaklį lyg veidrodyje klaidžioja po savo sielos kertes? 

Atsakymų į šiuos klausimus galėsime Jonavos kultūros centre ieškoti visą mėnesį, nes čia be jau parodytų ,,PRA” ir Jonavos Janinos Miščiukaitės mokomojo teatro ,,Mažojo princo” (rež. Andrius Kurienius), žiūrovų dar laukia Meno mokyklos ugdytinių spektaklis ,,Skersgatvio pasaka” (rež. Živilė Martinaitienė), naujai atgimstantis Jonavos kultūros centro teatro spektaklis ,,Laisvė” ir to paties teatro premjera ,,Mergaitė, kurios bijojo Dievas” (rež. Gediminas Gutauskas). 

,,Teatro mėnesio iniciatyva kilo natūraliai grįžus į veiklą po vaiko priežiūros atostogų. Pastaruosius metus nebuvo nei minima, nei švenčiama teatro diena Jonavoje. Todėl norėjosi parodyti, kad miestas turi tiek ir teatro entuziastų, tiek ir žiūrovų. Tinkamas JKC laikinai einančios pareigas direktorės Jurgitos Serapinės dėmesys, paaugusi teatro skyriaus komanda, kūrybinės ambicijos, bendradarbiavimas su kitais režisieriais - tiek Živile Martinaitiene, tiek Andriumi Kurieniumi - leido sudėti programą net su penkiais spektakliais įvairioms amžiaus grupėms.” -,,Teatro mėnesio Jonavoje” idėjos gimimu dalijasi G. Gutauskas.  

Apie teatro veidą renginio metu kalbėjęs Gediminas svarsto, kad Jonavoje jo kontūrai turėtų ryškėti ne tik per teatre gimstantį kūrybinį produktą - spektaklį, bet ir per tvirtos bendruomenės, kuriai priklauso tiek teatro entuziastai, tiek žiūrovai, kūrimąsi.  

,,Teatro veidą tikriausiai labiausiai parodo spektaklių temos, aktorių atsidavimas, norisi, kad ta, sakykime, pramoga būtų ir aktuali ir smagi, ir tam tikra prasme auginanti.” - sako režisierius ir priduria: - ,,Teatro veiklos rezultatas yra spektaklis, tačiau kol jis gimsta paprastai užtrunka apie puse metų, ir tas repeticijų etapas, visi atradimai, atsitikimai, kurie dažnai nepatenka į patį spektaklį,  žmonių transformacijos yra ne ką mažiau svarbus ir džiuginantis dalykas šioje veikloje. Galbūt net ir viso to esmė, suteikianti ryškius bruožus vietiniam teatrui”. 

Paklaustas, kas laukia pasibaigus teatrui dedikuotam mėnesiui, G. Gutauskas patikina, kad planų yra daugiau, tačiau jų atskleisti dar neskuba.  

,,Perspektyvoje siekiame suformuoti vietinį teatro repertuarą, tikimės, kad tai padės pritraukti ir sudominti daugiau žmonių. Pakviesime jonaviečius būti ne tik epizodiniais žiūrovais, bet ir tapti mums itin svarbia teatro bendruomenės dalimi.” 

Primename, kad ,,Teatro mėnesis Jonavoje" tęsiasi. Žiūrovų laukia:

Kovo 13 d. 12 val. ,,Skersgatvio pasaka", rež. Živilė Martinaitienė (Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos teatro skyrius/ JKC Didžiosios salės scenoje)
Kovo 20 d. 19 val. ,,Laisvė", rež. Gediminas Gutauskas (JKC Teatras/ JKC Didžiosios salės scenoje)
Kovo 27 d. 18 val. Premjera ,,Mergaitė, kurios bijojo Dievas" (JKC Teatras/ JKC Didžiojoje salėje)

Kasacinis teismas nustatė, kad tuomečio politiko veiksmai niekaip nesusiję su baudžiamosios atsakomybės taikymu, kadangi jie nesiekė tokio pavojingumo, kuris leistų nuteisti už nusikaltimą. Be to, M. Sinkevičius sugrąžino pasisavintas lėšas.  

„LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija šiuo sprendimu norėjo pabrėžti, kad nenustatė jo kaltės baudžiamąja prasme. Niekas neginčija, jog atlikti veiksmai neužtraukia kitos atsakomybės“, – teigė G. Juodkaitė-Granskienė. 

LAT teisėjai trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad suformuota praktika nebūtinai paveiks kitas panašias bylas.   

„Mūsų kolegija nagrinėjo konkrečią situaciją, konkrečius faktus ir teisinę aplinką, priimdama sprendimą pagal nustatytas faktines aplinkybes“, – sakė G. Juodkaitė-Granskienė. 

Pasak jos, teismų praktikoje turto pasisavinimas taikomas tik tuomet, kai civilinėmis priemonėmis negalima atlyginti patirtos žalos.  

Prokuratūra žada priimti sprendimus dėl ikiteisminių tyrimų, susijusių su savivaldybių tarybų narių lėšomis, po to, kai bus išnagrinėti LAT teismo argumentai. 

Teisininkų bendruomenė pažymėjo, kad M. Sinkevičius yra reabilituotas ir gali vėl pretenduoti į politines pareigas, taip pat galbūt reikalauti, kad valstybė atlygintų patirtą žalą. Nors M. Sinkevičius padarė pažeidimų, susijusių su skirtų pinigų panaudojimu, LAT teigimu, jis neturėjo būti baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą (BK). Teismas, pripažindamas tam tikrus pažeidimus, pabrėžė, kad už teisės aktų pažeidimus taikytina tarnybinė, administracinė, drausminė ir etinė atsakomybė. 

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį ryte gavo Mindaugo Sinkevičiaus advokato prašymą atšaukti sprendimą dėl mandato panaikinimo, tačiau kaip anksčiau yra nurodžiusi VRK, M. Sinkevičiaus mandatas buvo panaikintas, todėl jis negali grįžti į mero pareigas ir negalės dalyvauti kitą savaitę vyksiančiuose pirmalaikiuose Jonavos rinkimuose, nes jau pasibaigė dokumentų pateikimo terminas, o rinkimų kodeksas nenumato galimybės, kad meras be rinkimų gali grįžti į pareigas. Taip pat nėra galimybės atidėti ar stabdyti rinkimus gavus kreipimąsi.  

M. Sinkevičiaus advokatas Arūnas Petrauskas anksčiau yra teigęs, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėtų skubiai reaguoti į susidariusią situaciją. 

A. Petrauskas priminė, kad po Apeliacinio teismo nuosprendžio VRK nedelsdama surengė posėdį ir nutarė, jog M. Sinkevičius turi palikti mero pareigas. Dabar, kai LAT panaikino Apeliacinio teismo sprendimą, VRK turėtų sušaukti posėdį ir atšaukti surengtus rinkimus. 

„VRK rėmėsi teismo nuosprendžiu, kuris yra panaikintas. Dabar jie turėtų sušaukti posėdį, atšaukti rinkimus ir žiūrėti, kaip atstatyti buvusią padėtį“, – yra teigęs A. Petrauskas. 

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pasveikino LAT sprendimą ir užsiminė, kad buvęs bendražygis gali atnaujinti narystę partijoje. Taip pat ji klausė, ar bus atlyginta žala Sinkevičiui už sugriautą gyvenimą ir politinę karjerą.  

Pasigirdę siūlymai, kad M. Sinkevičius turėtų kandidatuoti LSDP pirmininko rinkimuose, kurie bus pavasarį, ir galėtų sukurti konkurenciją iki šiol laikytam vienvaldžiu lyderiu premjerui Gintautui Paluckui.

,,Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė jį pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta", - rašoma kovo 5-osios LAT nutartyje. 

Visą LAT nutartį rasite ČIA. 

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pranešimas spaudai

Dažnas pjovimas – stipresnės šaknys

Pagalvokite, kas nutinka pjaunant veją kartą per savaitę. Nupjaunamas didelis žolės kiekis vienu kartu, augalas patiria šoką ir visą energiją nukreipia į viršutinės dalies atauginimą, kad vėl galėtų fotosintezės būdu gamintis maistą. Dėl to nukenčia šaknys, kurios lieka silpnos ir paviršutiniškos.

Automatiniai pjovikliai veikia visai kitaip – jie pjauna kasdien arba kas antrą dieną, bet nukerpama vos keletas milimetrų žolės. Augalas nepatiria streso ir gali tolygiai auginti tiek viršutinę dalį, tiek šaknis. Per vieną sezoną taip prižiūrima veja išsiaugina net 40% gilesnę šaknų sistemą!

Gilesnės šaknys reiškia, kad žolė gali pasiekti vandenį gilesniuose dirvos sluoksniuose. Tai padeda vejai išlikti žaliai net sausringais periodais, kai paviršinis dirvos sluoksnis išdžiūsta. Praktiškai tai reiškia rečiau įjungiamą laistymo sistemą ir mažesnes sąskaitas už vandenį.

Natūralus drėgmės išsaugojimas su mulču

Vienas didžiausių automatinių pjoviklių privalumų – jie nepalieka nupjautos žolės krūvelėmis, kurias reikėtų grėbti. Vietoj to, žolė susmulkinama į labai mažas daleles, kurios nubyra tarp žolės stiebų ir greitai suyra.

Šios smulkios žolės dalelės sukuria natūralų mulčo sluoksnį, kuris veikia kaip drėgmės barjeras – sulėtina vandens garavimą iš dirvos. Paprastas eksperimentas parodo šio metodo efektyvumą: jei paliesite dirvą po tankia veja, kuri reguliariai pjaunama robotu, ji bus drėgnesnė net ir karštą dieną.

Praktinis rezultatas – dirvoje ilgiau išsilaiko drėgmė po lietaus ar laistymo, todėl galima rečiau laistyti, o tai reiškia mažesnes vandens sąskaitas.

Protingas pjovimo aukščio reguliavimas

Karštomis vasaros dienomis žemiau nupjauta veja greičiau išdžiūsta ir pagelsta. Tradiciškai žmonės pjauna veją vienodu aukščiu visą sezoną, nors tai nėra optimalu.

Šiuolaikiniai robotiniai pjovikliai gali būti nustatyti palikti žolę aukštesnę sausais, karštais laikotarpiais. Aukštesnė žolė meta daugiau šešėlio į dirvą, todėl žemė mažiau įkaista ir lėčiau praranda drėgmę. Kai temperatūra nukrenta ir drėgmės daugiau, pjovimo aukštį galima vėl sumažinti.

Praktinis pavyzdys: kiekvienas papildomas centimetras žolės aukščio sumažina dirvos temperatūrą maždaug 1°C, o vėsesnė dirva išlaiko drėgmę ilgiau.

Tolygus vejos paviršius – geresnis vandens įsisavinimas

Kai robotas pjauna veją reguliariai ir tolygiai, veja formuojasi be duobių ir nelygumų. Tokioje vejoje lietus ar laistymo vanduo pasiskirsto tolygiai – nesusidaro balos vienuose plotuose ir sausi plotai kituose.

Tolygus vandens pasiskirstymas reiškia efektyvesnį jo panaudojimą. Lygiai vejoje vanduo gerai įsiskverbia į dirvą, užuot nutekėjęs ar išgaravęs iš balų.

Tanki veja – mažiau piktžolių, geresnė drėgmės apsauga

Reguliarus pjovimas su robotu skatina tankesnį žolės augimą, nes nuolat aktyvuojami augimo procesai. Tankesnė veja reiškia mažiau vietos piktžolėms, kurios dažnai konkuruoja dėl vandens ir yra mažiau atsparios sausrai nei gerai prižiūrima veja.

Be to, tanki veja sukuria natūralų "skėtį" virš dirvos, kuris sumažina tiesioginę saulės spinduliuotę ir sulėtina drėgmės garavimą. Palyginimui – dirvos temperatūra po tankia veja gali būti net 5-7°C žemesnė nei atvirose vietose, o tai drastiškai sumažina vandens poreikį.

Ankstyvas problemų pastebėjimas

Kadangi robotai pjauna veją nuolat, savininkai greičiau pastebi, jei kažkuriose vietose žolė pradeda džiūti ar gelsti. Tai leidžia operatyviai reaguoti į drėgmės trūkumą ir taikyti tikslinį laistymą probleminėms vietoms, užuot laistant visą veją. Toks tikslinis laistymas gali sumažinti vandens sąnaudas iki 60%.

Kas tai reiškia jūsų piniginei?

Praktinis pavyzdys: vidutinio dydžio veja (apie 300 kv. m) vasaros metu sunaudoja maždaug 15-20 kubinių metrų vandens per mėnesį, jei laistymo sistema veikia pagal standartinį grafiką. Tai kainuoja apie 15-25 eurų per mėnesį.

Naudojant automatizuotą pjovimą, kuris skatina gilesnių šaknų vystymąsi ir geresnį drėgmės išlaikymą, vandens poreikis sumažėja beveik perpus. Tai reiškia 8-13 eurų sutaupymą per mėnesį. Per visą laistymo sezoną (3-4 mėnesius) galima sutaupyti 24-52 eurus, o per 5 metus – jau 120-260 eurų.

Praktinė nauda aplinkai ir jums

Vandens taupymas tampa vis svarbesniu klausimu, ypač ilgų karščio bangų metu, kai savivaldybės kartais net įveda laistymo apribojimus. Automatizuoti vejos priežiūros sprendimai leidžia išlaikyti gražią veją sunaudojant mažiau vandens – tai naudinga tiek aplinkai, tiek jūsų piniginei.

Ypač tai aktualu šeimoms, kurios neturi laiko kasdien rūpintis vejos pjovimu ir laistymu. Automatinis pjoviklis dirba, kai jūs ilsitės ar dirbate, ir tuo pačiu sukuria sąlygas, kuriose veja tampa natūraliai atsparesnė sausrai.

Apklausos dalyviai susiskaldė į dvi apylyges stovyklas – 47 proc. žmonių pažymėjo, kad kuro kainos visiškai neturi įtakos jų įpročiams, o kita, šiek tiek didesnė dalis (53 proc.) atskleidė, kad po sausio 1-osios išties teko koreguoti savo planus.  

Daugiau nei trečdalis apklausoje sudalyvavusių portalo skaitytojų (32 proc.) patikino, kad pasikeitusi situacija neturėjo jokios įtakos jų kasdieniam įpročiams - pakilus kainoms, jie važiuoja tiek, kiek važiavo iki šiol. O dar 15 proc. tai pasirodė visiškai neaktualu.  

Vis dėlto didesnė dalis atsakiusiųjų tvirtino, kad išaugusios kuro kainos privertė keisti savo elgesį: 35 proc. apklausos dalyvių teigė, kad kainų pokyčiai sumažino nebūtinų kelionių skaičių ir jie važiuoja šiek tiek mažiau, o dar 18 proc. patvirtino, kad automobiliu ėmė naudotis ne šiek tiek, o gerokai rečiau.  

Skaitytojų atsakymai patvirtina, kad kuro kaina – visuomenei aktuli ir jautri tema, paliečianti didelės visuomenės dalies kasdienybę.  

Primename, kad Lietuvoje nuo 2025 m. sausio 1 d. akcizas degalams yra:  

• benzinui – 0,513 Eur/l;  

• dyzelinui – 0,5196 Eur/l. 

Remiantis Lietuvos energetikos agentūros 2025 m. sausio 10 d. atliktu tyrimu, nuo šių metų pradžios, lyginant su praėjusiais metais, benzino kaina pakilo apie 8 centus, dyzelino - apie 15 centų.  

Dėkojame visiems dalyvavusiems apklausoje ir linkime jonaviečiams saugių kelionių automobiliais bei naujų patirčių keliaujant tvaresniais būdais! 

Lietuvos kariuomenės pranešimas spaudai

Vaikų, kuriems sudėtinga ramiai išsėdėti pamokoje, tvarkingai susidėti daiktus ar susitvarkyti kambarį vaiko teisių gynėjai pastebi nemažai. Dėl vaikui kylančių dėmesio koncentravimo iššūkių dažnai į vaiko teisių gynėjus kone kasdien kreipiasi ir nerimaujantys tėvai, ir mokytojai.

Koncentracijos stokos priežastys – kasdienybėje

Vaiko teisių gynėja Gerda Laurinavičienė tikina, kad dažnai negebėjimo sutelkti dėmesį priežastis – paprasta. „Dažniausiai priežastis galime suskirstyti į dvi dalis. Arba vaikui trūksta rutinos, rėžimo, arba vaikui užkrauta per daug atsakomybių. Šiais laikais dažnas vaikas šiais laikais turi ne ką mažiau įtemptą dieną nei suaugusieji. Kai kurie pasakoja, kad lanko penkis, šešis būrelius. Tad atsėdėję mokykloje, iškart lekia į kitas veiklas. Tampa labai sunku sukoncentruoti dėmesį“, – patirtimis dalinasi vaiko teisių gynėja G. Laurinavičienė.

Ypač daug sunkumų susikoncentruoti ir nepamesti susidomėjimo biologijos mokytojas iš Pagirių gimnazijos Tedas Laurinaitis pastebi tarp penktokų: „Tačiau tai yra visiškai natūralu. Pažiūrėkime prie ko vaikas yra įpratęs: jis ateina iš darželio, pradinės mokyklos, kur užimtumas visiškai kitoks, veiklų apimtis gerokai mažesnė. O penktoje klasėje jis staiga gauna didelį krūvį, daug naujų pamokų, daug skirtingų mokytojų.“

O kad iš vaikams būdingo išsiblaškymo mažieji lengviau išaugtų, T. Laurinaitis tėvams pataria rutinos vaikus mokyti dar vaikystėje. Esą mokykloje vaikui – ir taip atitenka didelės atsakomybės: išsėdėti pamokoje, klausytis mokytojo, mokytis ir paruošti pamokas.

Už laiku atliktus darbus – atlygis

Kad rutinos vaikams reikia, sutinka ir trijų vaikų tėtis bei lauko darželio „Po smilgom“ bendraįkūrėjas Juozas Dapšauskas. Tačiau jis tikina, kad ribos skirtos ne įkalinti vaiką, o leisti jam saugiai eksperimentuoti, klysti ir mokytis. Viena iš ribų Juozo šeimoje – pirmiausia atliekami darbai, paskui įteikiami apdovanojimai: „Turbūt esu griežtesnis tėvas nei mano žmona. Todėl avansu apdovanojimų neduodu. Pirmiausia vaikai turi įgyvendinti susitarimus: indų plovimai, šiukšlių išnešimai. O po darbų – išpildomas jų noras.“ Anot trijų vaikų tėčio, tai padeda mažiesiems sėkmingiau susikoncentruoti ir neatidėlioti darbo.

Atlygiu už pastangas neatidėlioti atsakomybių vaiko teisių gynėja G. Laurinavičienė vadina ir telefoną arba kompiuterį. Anot pašnekovės, išmanieji įrenginiai trukdo vystytis jauno žmogaus dėmesio koncentracijai, tad itin mažiems vaikams išmanieji įrenginiai išvis turėtų būti apriboti, o vyresniems gali tapti paskata neatidėlioti ir nepamiršti savo atsakomybių: „Telefonas – tai privilegija, o ne būtinybė. Tad kasdienybėje skatinkite sąmoningą bendravimą gyvai su šeima, su draugais.“

Siūlo vaikams palikti vaikystę

J. Dapšauskas su žmona augina septynerių, devynerių ir dvylikos metų vaikus. Visi trys auga itin skirtingai, mat vaikystėje lankė gamtos darželį, tačiau išėjo į skirtingas mokyklas: du sūnūs mokosi lauko mokykloje, dukra – valstybinėje.

Trijų vaikų tėtis pasakoja, kad susiduria su dilema. Mat būtent į valstybinę mokyklą einančią dukrą tenka dažnai raginti neatidėlioti atsakomybių: „Pažymiai jos puikūs, bet tenka spausti, kad padarytų namų darbus. Ir aš pats kartais suabejoju, ar to reikia? Ar tai duos naudos? Galiausiai ji padaro namų darbus, bet gal pažymiai nebūtų prastesni, jei tų namų darbų nepadarytų?“

Pedagogas T. Laurinaitis tikine, kad namų darbų neišvengsime, o su šia ar kitomis panašiomis atsakomybėmis apsiprasti ir jų nebeatidėlioti kai kuriems vaikams, esą gali prireikti ir visų dvylikos metų mokykloje. Tačiau dėl to nerimauti ar piktintis dėl vaiko užmaršumo, anot mokytojo, neverta: „Vaikai yra skirtingi ir priimti reikia tai kaip duotybę, reikia ieškoti būdų, kaip padėti visiems.“

Tad vaiko teisių gynėja G. Laurinavičienė pirmiausia tėvams pataria sumažinti savo pačių lūkesčius. Esą dažnai tenka išgirsti tokias frazes kaip: „kiek jam galima kartoti“, „pasakiau šimtą kartų, bet vis tiek nepadarė“. Anot pašnekovės, vaikui užduotys, kurios suaugusiam žmogui savaime suprantamos ir lengvos, gali pasirodyti pernelyg kompleksiškos ir jis nė nežinos, nuo ko pradėti.

„Kartais suaugusieji iš vaiko tikisi tiek pat, kiek ir iš savęs. Tačiau penkiametis dar neturi tokių įgūdžių. Jis domisi aplinka, kuri jį supa, todėl natūralu, kad iš pradžių gali nė neišgirsti, kas jam sakoma, ko prašoma“, – pastebi vaiko teisių gynėja.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Vasario 27 d. minima Tarptautinė nevyriausybinių organizacijų (NVO) diena. NVO statusą Juridinių asmenų registre yra įregistravę per 7,5 tūkst. įvairių organizacijų.

„Norėtume atkreipti visuomenės dėmesį į nevyriausybinių organizacijų naudą ir būtinybę juos vienijantiems nariams, – sako Lietuvos asociacijos „Gyvastis” prezidentė Aušra Degutytė. – Tai daugiau nei organizacijos – tai bendruomenės, kuriose susitinka likimo broliai ir seserys, kartu išgyvenantys sudėtingiausias gyvenimo akimirkas.”

Kaip sekasi veikti, dirbti NVO, atstovaujančioms pažeidžiamiems žmonėms – ligotiems, dažnai finansiškai nepasiturintiems, pasimetusiems, išvargintiems, emociškai pavargusiems žmonėms? Šioje publikacijoje savo mintimis dalinasi Lietuvos asociacijos „Gyvastis“, vienijančios dializuojamus, organo transplantacijos laukiančius ir su transplantuotais organais gyvenančius žmones, Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos ir Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai” atstovai.

Gyvenimas tarp vilties ir baimės
Laukti transplantacijos – tai emociškai ir fiziškai itin sunkus laikotarpis, tai nesibaigiantis nerimas, kada ir ar apskritai atsiras donoro organas, tai baimė, jog organizmas atmes persodintą organą. Tai dienos ir naktys, praleistos ligoninėse, o kartu – viltingas laukimas, kad rytojus gali atnešti naują galimybę gyventi. Dažnai tai jauni žmonės – mamos ir tėvai, norintys užauginti savo vaikus, studentai, tik pradedantys gyvenimą, ar vidutinio amžiaus žmonės, siekiantys grįžti į visavertį gyvenimą.

„Būtent todėl nevyriausybinės organizacijos, taip pat ir mūsų „Gyvastis“, kuri turi 2 skyrius ir 5 asocijuotus narius įvairiuose Lietuvos miestuose, tampa ne tik informacijos ir emocinės paramos centrais, bet ir organizacijomis, kurios užtikrina, kad pacientų balsas būtų išgirstas, o jų problemos – sprendžiamos“, – sako A. Degutytė.

Vidurio Lietuvos asociacijos „Kauno Gyvastis“ – vadovė Irma Juodienė dalinasi savo mintimis apie nevyriausybinio sektoriaus svarbą: „JAV atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, priklausantys draugijoms ir bendruomenėms, gyvena ilgiau, jaučiasi saugesni, yra laimingesni ir gali džiaugtis aukštesne gyvenimo kokybe,“ – sako I. Juodienė.

Pasak jos, pacientai, besiburiantys į pacientų organizacijas, taip pat jaučiasi saugesni – jiems atstovaujama valstybinėse įstaigose, jų nuomonė išklausoma, jais rūpinamasi, jų problemos sprendžiamos, jie gauna reikiamą informaciją ir pagalbą:

„Nevyriausybines organizacijas kuria ir jų veiklą organizuoja žmonės, kurie skiria savo laiką, gilina žinias ir supranta pacientų problemas bei rūpesčius. Šios organizacijos veikia kaip savotiški amortizatoriai – jose žmonės gali išsikalbėti, rasti paguodą, pasidalyti patirtimi, gauti patarimų ir pagalbos,“ – pabrėžia I. Juodienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nevyriausybinis sektorius yra itin stiprus, nes jį vystantys žmonės dirba su dideliu atsidavimu. Dėl to dažnai pastebima, kad nevyriausybinės organizacijos yra netgi stipresnės ir kompetentingesnės nei viešasis sektorius.

Finansavimo trūkumas: kodėl tai ignoruojama?

Deja, nevyriausybinės organizacijos dažnai susiduria su finansavimo problemomis. Jų veikla daugiausia remiasi projektinėmis lėšomis, kurios yra ribotos ir griežtai apibrėžtos. „Tai reiškia, kad nors galima vykdyti tam tikras veiklas, trūksta lėšų organizacijos administravimui, raštinės reikmėms ar net patalpų išlaikymui,  – aiškina A. Degutytė. – Galiu pateikti pavyzdį: Kasmet organizuojame labai laukiamą „Gyvasties“ respublikinę sporto šventę: salės nuomai galima finansavimą gauti, o nugalėtojų taurėms ir medaliams ar prizams negalima, nes tai traktuojama kaip reprezentacinės išlaidos, kurios nefinansuojamos. Arba negalime nupirkti rėmelių padėkoms, dovanų maišelių, nes tai nėra kanceliarinės prekės. Su tokiomis kliūtimis susiduriame labai dažnai.”

Pacientams, kovojantiems už savo gyvybę, svarbu ne tik teisiniai dokumentai ir diskusijos – jiems reikia žmogiško ryšio, palaikymo, aiškios informacijos apie jų ligą ir galimybes. Tai yra labai skirtingos veiklos, kurioms turime rasti žmonių, gebančių atlikti tas funkcijas – gilintis į teisines tvarkas, rūpintis pacientų edukacija, emocine sveikata, taip pat ir laisvalaikiu – kad neužsidarytų šie žmonės tarp keturių savo buto sienų. Visoms šioms veikloms reikalingi nemenki kaštai.

„Gyvastis“ ne tik lydi pacientus jų ligos kelyje – vieni kitus palaiko, dalijasi patirtimi, bet ir aktyviai dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose: teikia pasiūlymus, argumentuoja, iškelia problemas ir siekia pokyčių sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemoje. Pasak „Gyvasties“ prezidentės A. Degutytės, tenka įdėti daug pastangų kartais reikalaujant, kad transplantacijos laukiantiems ir su transplantuotais organais gyvenantiems pacientams, kurie priskiriami nematomos negalios kategorijai, būtų užtikrintos visos galimybės laiku gauti tinkamą gydymą ir visapusišką priežiūrą, kad būtų prieinami tinkamiausi vaistai:

„Dalyvauti teisės aktų svarstymuose ir teikti argumentuotus pasiūlymus, diskutuoti ir apginti siūlomas idėjas – nėra lengva, tai yra tarsi nematomas darbas, jam reikalingos žinios, kompetencijų gilinimas. Kito kelio tiesiog nėra – pacientams juos vienijanti asociacija yra tarsi garantas, kad jie turi tuos, kas jų gerove gali pasirūpinti. Tai daugiau nei pagalba.“

Stiprios NVO – pilietinės visuomenės kūrinys

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai” vadovė  Lina Sasnauskienė pritaria, kad NVO stiprinimas ir bendruomenių telkimas yra pamatas pilietinės visuomenės augimui: „NVO atlieka svarbų demokratinį vaidmenį, skatindamos piliečių įsitraukimą į sprendimų priėmimą, atstovavimą įvairių grupių interesams. O tai ypač svarbu šiomis dienomis vykstančiame geopolitiniame kontekste. – sako L. Sasnauskienė. – Labai didelė NVO dalis Lietuvoje priklauso nuo valstybės ar savivaldybių projektinio finansavimo, tad sudėtinga planuoti ir užtikrinti tvarų ir nepertraukiamą NVO veiklos tęstinumą. Skėtinės negalios srityje veikiančios organizacijos turi galimybę atstovauti savo bendruomenės narius, vykdyti advokacines veiklas Asmenų su negalia agentūros finansuojamo konkurso priemonėmis.“

L. Sasnauskienė akcentuoja, kad ypač sunku įgalinti regionuose veikiančias NVO organizacijas tinkamai atstovauti bendruomenės narių interesams savivaldybės lygmenyje, nes advokacinėms veikloms – atstovauti tam tikros grupės interesams, ginti jų teises, daryti įtaką politikai, teisės aktams ar visuomenės nuomonei – regionuose apskritai nenumatyta jokių finansavimo mechanizmų: „Dėl trūkstamo finansavimo NVO priverstos nukreipti didelę dalį savo išteklių į lėšų paiešką, o tai ne tik mažina organizacijos galimybes atlikti pagrindinę veiklą, bet ir neigiamai veikia bendruomenių poreikių atstovavimą. Norint užtikrinti tvarų NVO darbą ir efektyvų bendruomenių interesų atstovavimą, būtina sukurti stabilias finansavimo struktūras, kurios padėtų organizacijoms ne tik išgyventi, bet ir augti, taip stiprinant pilietinę visuomenę visose šalies dalyse.”  

Apmaudi klaida lėmė, kad pacientai liko be dėmesio, renginių ir edukacijos

Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė, kalbėdama apie itin griežtus reikalavimus NVO veiklai – detalias ataskaitas ir įvairius biurokratinius suvaržymus – pabrėžia, kad šie apribojimai gali paralyžiuoti organizacijos darbą. Asociacija savo kailiu patyrė, kaip dėl apmaudžios administracinės klaidos gali būti sužlugdyta visa veikla: laiku nepateikus ataskaitos, organizacija metams neteko paramos gavėjo statuso, o kartu – ir bet kokių galimybių gauti finansinę paramą.

„Mūsų organizacija nedidelė – telkiame bendruomenę, organizuojame edukacinius renginius, teikiame pacientams svarbią informaciją. Tačiau be finansavimo jokia veikla neįmanoma. Žmonės, kurie visa tai organizuoja, dirba savo asmeninio laiko sąskaita, skiria savo energiją, laiką ir mintis tam, kad pacientai turėtų galimybę mokytis apie savo ligą, gauti reikiamą pagalbą, bendrauti ir jaustis ne vieni. Ir štai, dėl vienos administracinės klaidos visa ši veikla metus laiko tampa neįmanoma, po jų – vėl tarsi viską iš naujo pradėti. Kai vienintelis finansavimo šaltinis yra projektinės lėšos ir rėmėjų parama, bet koks nesklandumas gali reikšti veiklos sustabdymą. Tai reiškia, kad pacientai lieka be jiems gyvybiškai svarbių paslaugų, o organizacijos pastangos nueina perniek, – apgailestauja asociacijos vadovė. – Todėl pritariu ir palaikau pasiūlymus ieškoti galimybių remti pacientus vienijančias, telkiančias ir palaikančias bendruomenes, kurios suteikia neįkainojamą pagalbą ir paramą sergantiems žmonėms.

Tarptautinė NVO diena – proga veikti

Tarptautinė nevyriausybinių organizacijų diena – tai ne tik proga padėkoti NVO ir savanoriams už jų darbą, bet ir raginimas valdžiai bei visuomenei suprasti, kokia svarbi jų veikla: „Organizacijos negali egzistuoti be stabilaus finansavimo ir paramos. Jei iš tiesų norime kurti žmogiškesnę, pacientui draugiškesnę sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemą, turime užtikrinti, kad pacientų balsas būtų girdimas, o jų organizacijos turėtų pakankamai išteklių veikti. Visavertis žmogaus gyvenimas susideda iš daugelio aspektų – ne tik gydymo ir būtiniausių reikmių, bet ir emocinio palaikymo, galimybės dalyvauti visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime, – sako A. Degutytė. – Mums reikia ne tik vaistų ir procedūrų, bet ir vietos, kur galime jaustis suprasti, kur galime dalintis savo patirtimi ir semtis stiprybės. Esame dėkingi visiems, skiriantiems 1,2 proc. GPM NVO veiklai.“    

Nuotraukų galerija: 

1) Aušra Degutytė Asociacijos „Gyvastis“ prezidentė
2) Irma Juodiene „Kauno Gyvastis“ pirmininkė
3) Aistė Štaraitė Širdies nepakankamumo asociacijos prezidentė
4) Lina Sasnauskienė „Lietaus vaikai“ vadovė foto Giedrius Matulaitis

Lietuvos asociacija „Gyvastis“ - vienintelė organizacija Lietuvoje, vienijanti  organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais donoro organais gyvenančius žmones. „Gyvastis“ skleidžia organų donorystės idėją, teikia pagalbą sergantiesiems ir jų artimiesiems, bendradarbiauja su medikais.

Vaiko teisių gynėja Inga Raštienė tikina, kad atrasti „aukso viduriuką“ tarp paprasčiausio pomėgio žaisti kompiuterinius žaidimus ir realios problemos – nelengva. „Riba yra gana subtili. Todėl dažnai patys nė nepastebime, kai, atrodo, nekaltas pomėgis tampa problema. Prireikia pašalinių žmonių įsikišimo“, – sako vaiko teisių gynėja.

Padėti turėtų artimiausieji

Kadangi dažnai jaunas žmogus pats nė nepajaučia, kada pomėgis leisti laiką prie kompiuterio ekrano tampa problema, svarbiausia vaidmenį padėdami atlieka šeimynykščiai. I. Raštienė būtent šeimos nariams pataria sekti vaiko elgesį: „Stebėkite, ar vaikas žaidžia slapčia, ar meluoja, ar suprastėjo mokymosi rezultatai. Galbūt pablogėjo sveikata? Tai yra rimtas signalas tėvams.“

Vaiko teisių gynėjai tikina, kad problema yra tada, kai vaikas nuolat galvoja apie žaidimus, net jų nežaisdamas, kai praranda ryšį su draugais, yra labiau linkęs būti vienas, atsiriboja, kai nėra linkęs bendrauti su šeima ir bendraamžiais. Taip pat gali būti, kas tokia priklausomybė trukdo tinkamai pailsėti. Jei vaikas renkasi mieliau žaidimus nei kitas veiklas, tai sukelia jam stiprią emocinę reakciją arba agresiją, tai gali būti pirmieji priklausomybės požymiai.

Kompiuterinių žaidimų priklausomybė įveikiama

„Jeigu tėvai mato, kad negeba savarankiškai užkirsti kelio priklausomybei, rekomenduotina kreiptis į specialistus. Pavyzdžiui, psichologus, kurie padėtų vaikui suprasti kompiuterinių žaidimų žalą jo gyvenimui“, – pataria I. Raštienė.

Tačiau laiku pastebėtas besaikis noras žaisti kompiuteriu, gali būti suvaldytas paprasčiau: „Siūlyčiau tėvams pirmiausia, išsiaiškinti, kodėl vaikai paniro į priklausomybę kompiuteriniams žaidimams. Galbūt tai dėmesio stoka, galbūt patyčios mokykloje, yra daug įvairiausių priežasčių. Bet uždrausti, kad vaikas nesinaudotų kompiuteriu ir nežaistų kompiuterinių žaidimų, nėra pats geriausias variantas. Siūlyčiau tėvams pasidomėti, kokius žaidimus vaikai žaidžia, galbūt įsitraukti į  žaidimus, paprašyti vaiko, kad parodytų, pamokytų tėtį ar mamą. Taip vaikas supras, kad tėvai domisi, ką jisai veikia.“ Vaiko teisių gynėjai įsitikinę, kad toks metodas bus naudingas tiems vaikams, kuriems tiesiog trūko žmogiško, artimesnio bendravimo šeimoje.

Ne pykti, o palaikyti

Taip pat labai svarbu, kad tėvai suprastų problemos mastą. Tad net jeigu vaiko priklausomybė nuo virtualių žaidimų išsivystė dėl to, kad kompiuterinis pasaulis įdomesnis ir patrauklesnis, labai svarbu vaikui žinoti, kad tėvai jo nekaltins ir nesmerks už tai.

„Tokiu atveju rekomenduoju įvairias terapijas, pavyzdžiui, kognityvinio elgesio terapija, kuri padeda keisti mąstymo metodus bei stiprinti stipriąsias puses, suvokiant, kokią žalą kompiuteriniai žaidimai gali daryti vaikams“, - siūlo vaiko teisių gynėja.

O kartu svarbu ir realaus ryšio šeimoje kūrimas: bendras laisvalaikis, pomėgiai, išvykos ir pramogos visiems kartu. Tuomet, nors laikas prie kompiuterio nebus griežtai apribotas, atsiras nemažai papildomų veiklų, kurios skatins vaiką įsitraukti į realų, o ne virtualų pasaulį, puoselėti tarpusavio santykius, kurti malonius prisiminimus.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pranešimas

Kaip atgalinės nuorodos daro įtaką svetainės autoritetui?

Paieškos sistemos, tokios kaip „Google“, vertina atgalines nuorodas kaip pasitikėjimo signalus. Tai reiškia, kad jei autoritetingos svetainės pateikia nuorodą į jūsų puslapį, „Google“ interpretuoja tai kaip patvirtinimą, jog turinys yra vertingas ir patikimas. Kuo daugiau kokybiškų atgalinių nuorodų, tuo didesnis svetainės autoritetas ir geresnės jos pozicijos paieškos rezultatuose.

Tačiau ne visos atgalinės nuorodos yra vienodos. Svarbu, kad jos būtų natūralios, atitiktų turinio tematiką ir nebūtų gaunamos iš „spam“ pobūdžio svetainių. Tokios strategijos, kaip išorinis SEO, gali padėti sukurti tvirtą nuorodų profilį, kuris ne tik didina svetainės matomumą, bet ir stiprina jos patikimumą tarp naudotojų ir „Google“ algoritmų.

Kokybė svarbiau nei kiekybė

Dažnai daroma klaida – orientavimasis į kuo didesnį atgalinių nuorodų skaičių, užuot skyrus dėmesį jų kokybei. Nuorodos iš nepatikimų ar nesusijusių svetainių gali ne tik neatnešti naudos, bet net ir pakenkti SEO rezultatams. „Google“ algoritmai geba atpažinti nenatūralias nuorodas, ir blogiausiu atveju svetainė gali būti nubausta už manipuliacijas.

Kokybiškos nuorodos turėtų ateiti iš patikimų, gerai vertinamų svetainių, kurios turi stiprų domeno autoritetą. Geriausi būdai jas gauti – kurti vertingą turinį, kuris organiškai pritrauktų nuorodas, arba aktyviai dalyvauti partnerystėse ir bendradarbiauti su savo srities ekspertais.

Kaip užtikrinti stiprų nuorodų profilį?

Sėkmingam atgalinių nuorodų kūrimui reikalinga ilgalaikė strategija. Štai keletas esminių principų, kuriais derėtų vadovautis:

• Vertingo turinio kūrimas. Jei turinys yra naudingas ir informatyvus, jis natūraliai pritrauks nuorodas.
• Bendradarbiavimas su industrijos ekspertais. Straipsnių mainai, interviu ar bendrai kuriamas turinys gali būti puikus būdas gauti vertingų nuorodų.
• „Broken link“ metodo naudojimas. Galima ieškoti neveikiančių konkurentų nuorodų autoritetingose svetainėse ir siūlyti jas pakeisti nuorodomis į savo turinį.
• Vidinių puslapių susietumo optimizavimas. Tinkamai sujungus vidinius puslapius, galima stiprinti visos svetainės autoritetą.

Atgalinės nuorodos nėra tik SEO technika – tai pasitikėjimo ir kokybės rodiklis, kuris atspindi svetainės vertę skaitmeninėje erdvėje. Kuriant tvirtą nuorodų profilį, reikia galvoti ne tik apie greitą rezultatą, bet ir apie ilgalaikį poveikį. Ar verta investuoti laiką ir resursus į kokybišką nuorodų tinklą? Atsakymas paprastas – taip, jei siekiate ne tik trumpalaikio matomumo, bet ir tvaraus verslo augimo.

Kiek vilkų šiuo metu gyvena Jonavos rajone? Kokia žala patirta? Kokios vilkų žiaurumo taktikos ir medžiojimo sezoniškumas?  

Atsakymus į šiuos klausimus pateikia Jonavos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Marčiukaitis, kuris, remiantis surinktais duomenimis iš rajono ūkininkų, teigia, kad pernai rajone buvo užregistruoti 26 vilkų išpuoliai, per kuriuos sudraskyti 46 gyvūnai. Aplinkos ministerija už šiuos nuostolius išmokėjo beveik 13 tūkstančių eurų kompensacijų gyvulių laikytojams. Tačiau žala, kurią patiria ūkininkai, yra ne tik materialinė: daugeliu atvejų ji apima ir psichologines traumas, priverčiančias kai kuriuos ūkininkus atsisakyti avių ar kitų gyvūnų auginimo. O statistika rodo, kad vilkų skaičius auga ir jų medžiojimo taktika tampa vis efektyvesnė. 

„Per praėjusius metus Jonavos rajone buvo užregistruoti 26 vilkų išpuoliai, per kuriuos sudraskyti 46 gyvūnai“, – sako Jonavos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Marčiukaitis. Aplinkos ministerija už šiuos nuostolius išmokėjo daugiau nei 12 tūkstančių eurų kompensacijų. Tačiau žala, kurią patiria ūkininkai, yra ne tik materialinė, ji taip pat apima psichologines traumas, priverčiančias kai kuriuos ūkininkus atsisakyti avių ar kitų gyvulių auginimo. 

„Daugelis ūkininkų, laikantys avis aptvaruose, patiria didelius nuostolius ir netgi atsisako šių gyvūnų laikymo“, – teigia J. Marčiukaitis. „Ypač daug tokių atvejų pastebima Kulvos seniūnijoje, kur vilkai siaučia jau keletą metų iš eilės.“ 

Kalbant apie problemines vietas, J. Marčiukaitis pabrėžia, kad „vilkai, kurie metai iš metų specializuojasi užpuldami naminius gyvulius, dažnai siaučia ir Upninkų, Šilų, Užusalių seniūnijose. Tai sukuria nuolatinį nerimą gyventojams, ypač tiems, kurie gyvena atokiau ir augina mažus vaikus“.  

Pasak ekspertų, vilkų užpuolimai dažniausiai būna itin brutalūs. Vilkai, puldami gyvūnus iš karto jų nenužudo ir dažnai sukelia be galo skausmingas kančias. Šie plėšrūnai dažnai veikia grupėmis, kur vienas vilkas laiko gyvūną, o kiti jį sudrasko dar esant gyvam: praplėšiama pilvo ertmė, iškritę vidaus organai trukdo gyvūnui pabėgti, jis kliūna už savo žarnų, o vilkai toliau tęsia kruviną puotą. Negana to, vilkai, turintys žudiko instinktą, yra  besočiai. Net ir suėdę vieną ar du gyvūnus, pjauna ir drasko kitus, aptvare esančius gyvūnus, jeigu vilkų gaujos niekas nepabaido.  

„Vilkų užpuolimai ūkiuose – itin žiaurūs. Matėme iš video medžiagos, vilkai aukų nesudrasko iš karto. Jie ilgai grumiasi su gyvūnu, kol galiausiai jį sudrasko gyvą. Dažniausiai vilkai veikia grupėmis: vienas vilkas laiko auką, o kiti drasko pilvo ertmę, kol iškrenta vidaus organai ir tai apriboja aukos judėjimą. Net ir pasisotinę, vilkai dažnai pjauna ir drasko kitus aptvare esančius gyvūnus. Kartais vilkai sudrasko gyvūną, bet jo net nesuėda. Tokie siautėjimai aptvaruose kelia siaubą ūkininkams“, - pasakoja J. Marčiukaitis. 

Tai sukelia ne tik fizinį skausmą gyvūnams, bet ir didelį psichologinį šoką jų savininkams. 

„Žala, kurią sukelia vilkai, neapsiriboja tik gyvūnų praradimu, bet ir sukelia didelį psichologinį stresą ūkininkams“, – pažymi J. Marčiukaitis. 

Aptvarų saugumas tampa ypač svarbus, ir ūkininkams tenka investuoti į geresnes apsaugos priemones. Tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, tai yra didelės finansinės investicijos, reikalaujančios nuolatinės priežiūros. Nors vilkai yra natūralūs gamtos dalyviai, jų populiacija neretai sukelia rimtų problemų žemės ūkiui ir netgi gali kelti pavojų žmonėms. 

Kalbant apie vilkų skaičių, Žemės ūkio skyriaus vedėjas primena, kad „paskutiniu metu infekcinės ligos, kurios anksčiau mažindavo vilkų populiaciją, buvo efektyviai likviduotos“. Tai reiškia, kad vilkų skaičius auga, o jų grėsmė ūkininkams didėja.  

„Medžiotojams yra ribojami medžioklės skaičiai, o ir sumedžioti vilką yra ganėtinai sunku. Nors šiam medžioklės sezonui, kuris tęsiasi iki kovo 31 dienos, nustatyta 341 vilko sumedžiojimo kvota, aš skaičiuoju, kad bus sumedžiota apie 150 – 200 vilkų visoje Lietuvoje. Tai nėra didelis skaičius, atsižvelgiant į tai, kad, preliminariais duomenimis, vien Jonavos rajone gyvena apie 50 vilkų. Tokie sumedžiojimo skaičiai neturi lemiamos įtakos vilkų populiacijai. Efektyvus populiacijos reguliavimas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei vilkai būtų medžiojami ištisus metus“, – sako pašnekovas.  

Dėl šios situacijos, J. Marčiukaitis siūlo, kad „valstybė turėtų pergalvoti savo požiūrį į vilkus, kaip į gyvūnus, kurie daro rimtą žalą žemės ūkiui“. Jis taip pat pabrėžia, kad ūkininkams reikalinga efektyvesnė parama, pavyzdžiui, didesnės kompensacijos už aptvarų įrengimą. 

„Aptvarai turi būti ne tik aukšti, bet ir įkasti į žemę, kad vilkai negalėtų po jais pasirausti. Investicijos į tinkamus aptvarus yra būtinos, tačiau tai gali būti sunkiai pasiekiama mažiems ūkininkams“, – teigia J. Marčiukaitis.  

Net ir šiais metais, per du mėnesius, vilkai jau spėjo užpulti elnius laikomus aptvaruose Batėgalos kaime. 

„Šiemet, nors ir žiema, vilkai sugebėjo porą kartų užpulti gyvūnus, laikomus aptvaruose. Nors žemės ūkio gyvuliai jau uždaryti tvartuose, elniai, danieliai, kuriuos žmonės laiko aptvaruose, nėra apsaugoti nuo vilkų atakų. Šiais metais turėjome tokių atvejų. 

Būtent Batėgalos kaime ūkininką, laikantį elnius aptvaruose, šiemet du kartus užpuolė vilkai. Mes fiksavome tą atvejį, buvo sudarytos komisijos, važiavome, tiriame. Pirmą kartą jis neteko dviejų elnių, antrą kartą – vieno elnio. Nors ten yra apsauga, ir sirenos, patrankos, aptvaras neblogai įrengtas ir stebimas vaizdo kameromis, bet vis tiek tų priemonių nepakanka, kad apsaugotų nuo vilkų. Žmogus, auginantis tuos gyvūnus, yra neviltyje, daug daro, stengiasi apsaugoti laikomus elnius, o išmokos jo nepaguos”, - pasakoja Žemės ūkio skyriaus vedėjas.  

Situacija dar labiau komplikuojasi, kuomet pastebėta, kad nebeliko vilkų medžioklės sezoniškumo. 

„Anksčiau buvo manoma, kad vilkai aršiausi būna rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kai seni vilkai moko jauniklius medžioti. Tačiau dabar vilkai puola visais metų laikais. Jie drasko naminius gyvūnus, laikomus aptvaruose, nes tai jiems lengviausiai pasiekiamas grobis. Todėl sezoniškumo nebeliko”, - reziumuoja Jonas Marčiukaitis.  

Pasak Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros (VSSA) direktoriaus pavaduotojo Armino Rakausko, viešosiomis e. paslaugomis Lietuvoje naudojasi apie 75 proc. mūsų šalies gyventojų, Europos Sąjungos šalių vidurkis siekia 70 procentų. Lietuvos pasiekimai viešojo sektoriaus skaitmeninimo srityje dar kartą įvertinti Europos mastu: atliktas elektroninės valdžios lyginamasis tyrimas (angl. „eGovernment Benchmark 2024“) rodo, kad mūsų valstybė priskiriama pirmaujančių šalių grupei pagal skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimo kokybę: per metus jame pakilome iš 7-osios į 6-ąją vietą tarp 37 Europos šalių. 

Populiariausiomis viešosiomis e. paslaugomis VSSA atstovas įvardija pajamų mokesčio, turto deklaravimo,  registracijos pas gydytojus bei viešųjų bibliotekų paslaugas. „Nuo jų populiarumo priklauso ir dažnis, kiek aktyviai sukčiai bando apsimesti šias paslaugas teikiančiomis institucijomis ir imituoti gyventojams realias situacijas“, – pabrėžia A. Rakauskas.  

Elektroninio sukčiavimo tikslai – skirtingi   

Pasak kibernetinio saugumo eksperto ir gynybos rizikos kapitalo fondo „ScaleWolf“ vadovo Edvino Kerzos,  skaitmeninių paslaugų plėtra ir didelės visuomenės dalies aktyvus veikimas skaitmeninėje erdvėje lėmė, kad į ją persikėlė ir sukčiai. „Elektroninėje erdvėje sukčiavimu užsiimantys asmenys joje įsigyja ir įrankius bei metodikas iš kitų piktavalių, kurie juos apmoko pasislėpus už skaitmeninio šydo imtis nusikalstamos veikos“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas.  

Jo teigimu, elektroninėje erdvėje plintantys nusikaltimai yra vykdomi skirtingais tikslais: „Kibernetinėmis atakomis, kurios nukreipiamos plačiai, pavyzdžiui, į Registrų centro ar Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemas, siekiama, kad jų vartotojai imtų manyti, jog jie yra nesaugūs. Tuo tarpu komerciniai sukčiai iš žmonių stengiasi išvilioti tokius duomenis, kurie leistų jiems nelegaliais būdais uždirbti pinigų.“  

Jis pabrėžia, kad kibernetiniai nusikaltėliai vis atidžiau ir kruopščiau renkasi savo taikinius. „Galima sakyti, kad jie keičia savo taktiką: sukčiavimo taikinys iš masinio tampa individualiu. Tikrinama visa apie asmenį pasiekiama informacija: kur jis dirba, kuo užsiima laisvalaikiu, kokia informacija apie save ir savo aplinką dalijasi viešojoje erdvėje. Kuo patikimesnius duomenis sukčiai surenka apie būsimą auką, tuo efektyviau jiems pavyksta ją apgauti”, – pasakoja kibernetinio saugumo ekspertas.  

Pranešti policijai – visada naudinga  

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio teigimu, sukčiai dažnai pasitelkia ir gąsdinimo elementą. „Jei laiškas siunčiamas konkrečios institucijos vardu, neretai pranešama, kad per laiške apibrėžtą laikotarpį neatlikus tam tikro veiksmo, bus paskaičiuota bauda arba imtasi kitų veiksmų asmens atžvilgiu“, – teigia R. Matonis. 

Pasak jo, pasitaiko atvejų, kai sukčiai apsimeta policijos pareigūnais ir gyventojams skambina telefonu. „Tuomet nereikėtų bijoti nutraukti pokalbio, nes, esant reikalui, policija pas jus atvyks arba atsiųs oficialų šaukimą. Pasitaiko atvejų, kai elektroniniu paštu sukčiai atsiunčia į tikrus itin panašius policijos pareigūnų tarnybinius pažymėjimus. Galiu užtikrinti, kad policijos pareigūnai niekada jų nesiunčia ir niekada neprašo jokių asmens duomenų, nes juos policija turi savo duomenų bazėse. Visas situacijas, kai yra reikalaujama bet kokių asmens duomenų, būtina vertinti kritiškai“, – kalba Policijos departamento atstovas. 

R. Matonio teigimu, policijoje kasdien registruojami gyventojų pranešimai apie elektroninio sukčiavimo atvejus. „Pavyzdžiui, vakar apie galimą sukčiavimą buvo užregistruotas 71 pranešimas. Tikėtina, kad ne visi gyventojai praneša apie bandymus juos apgauti elektroninėje erdvėje ar apie pastebėtus sukčiavimo atvejus. Didelis pranešimų skaičius rodo ne tik didėjantį sukčiavimo atvejų kiekį elektroninėje erdvėje, bet ir gerėjančius žmonių gebėjimus atpažinti e. sukčiavimą. Matome, kad didžioji dalis sukčiavimo atvejų persikelia į elektroninę erdvę. Kasmet tokių atvejų skaičius vidutiniškai paauga po 20 procentų“, – kalba jis. 

Policijos departamento atstovas ragina visais atvejais policijai pranešti ne tik apie patirtus, bet ir apie pastebėtus sukčiavimo atvejus. Siekiant užkardyti sukčiavimą internetu ir telefonu, Lietuvoje įsteigtas ir šiuo metu testuojamas visą parą veiksiantis Sukčiavimo prevencijos centras, už kurio veiklą atsakys Lietuvos policija. „Kuo daugiau duomenų turėsime, tuo efektyviau galėsime kovoti prieš elektroninį sukčiavimą“, – sako R. Matonis. 

Netikri interneto puslapiai užkrečia virusais  

Pasak A. Rakausko, kai asmuo kreipiasi viešosios e. paslaugos, veiksmas vyksta jo iniciatyva, todėl asmuo žino, ar tie duomenys, kurių prašoma, yra susiję su jam reikalinga paslauga. Tačiau daug kritiškiau VSSA atstovas rekomenduoja vertinti situaciją, kai bendravimą inicijuoja kita šalis – viešosios e. paslaugos teikėjas.  

Atpažinti, ar interneto puslapis yra tikras, nėra paprasta, tačiau pirmiausia, pasak E. Kerzos, kiekviena interneto svetainė privalo turėti rekvizitus, nes ji visada priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui. „Jei asmuo yra fizinis, tuomet mažesnė tikimybė, kad jis pardavinės prekes ar siūlys paslaugas. Neįregistravus įmonės, to daryti paprasčiausiai nepavyks. Jei interneto svetainėje randate įmonės rekvizitus, juos visada pasitikrinkite platformoje rekvizitai.lt. Ten matysite ir įmonės apyvartą, ir darbuotojų skaičių. Objektyviai įvertinkite, ar šie rodikliai kelia pasitikėjimą“, – pataria kibernetinio saugumo ekspertas.  

E. Kerza atkreipia dėmesį į interneto puslapius, kurių tikslas – patekti į asmens kompiuterį ir jame įdiegti viruso kodą. „Šiuose puslapiuose jų lankytojams siūloma įsidiegti įskiepį arba sutikti naudoti slapukus. Dažnai žmonės net nesupranta, su kuo jie sutinka, leisdami interneto svetainei asmeniniame kompiuteryje naudoti visus slapukus. Jei kompiuteryje sutikome įsidiegti įskiepį, pastarasis jūsų įrenginyje gali ieškoti informacijos, užmegzti sąsają su nutolusia tarnybine stotimi ir susikurti užšifruotą kanalą, kuriuo iš kompiuterio gali išsiųsti jūsų duomenis. Jei kompiuteris darbinis, tuomet galima per kompiuterinį tinklą plėstis į kolegų tinklus ar net į bendras dokumentų saugyklas. Taigi, reikėtų vengti sutikti su visais slapukais ar neapdariai siųstis siūlomus įskiepius“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas. 

El. laiškų siuntėjo patikra – būtinas įprotis  

Atpažįstant netikrus el. laiškus, E. Kerza pirmiausia pataria patikrinti jo siuntėjo el. pašto adresą. „Jo pabaiga turi visada sutapti su laišką siunčiančios institucijos oficialios interneto svetainės adresu. Netikri el. laiškai dažnai yra siunčiami iš el. pašto adresų, kurių pabaiga neturi nieko bendro su mūsų šalyje veikiančiomis įmonėmis ar organizacijomis“, – kalba gynybos kibernetinio saugumo ekspertas. 

Jei laiško viduje yra nuorodų, ekspertas pataria nieko nespaudžiant ant jos užvesti kompiuterio pelę ir patikrinti, į kokį puslapį veda atsiųstoji nuoroda. „Jei el. laiško priede yra pridėtas dokumentas ar nuotrauka, jų niekada nereikėtų atidarinėti, nes tokių priedų viduje elektroniniai nusikaltėliai taip pat sėkmingai patalpina virusus“, – įspėja E. Kerza. 

Pasak policijos atstovo, labai svarbu nepaspausti nuorodos ir trumposiose SMS žinutėse, nes ji dažniausiai irgi veda į interneto svetaines, kurios į įrenginį patalpina viruso kodą. „Jei nuorodą visgi paspaudėte, suvedėte savo asmeninius duomenis arba pervedėte pinigus, o tai atlikę atsitokėjote, reikėtų nedelsiant kreiptis į savo banką, nes greitis yra itin svarbus. Praktikoje yra nemažai pavyzdžių, kai pavedimas yra sustabdomas arba sugrąžinamas. Kitas žingsnis – nedelsiant apie tai pranešti policijai. Specialistai galės blokuoti tas interneto svetaines arba telefono numerius, iš kurių buvo vykdoma sukčiavimo veikla“, – sako R. Matonis.  

Jis atkreipia dėmesį, kad per metus sukčiai iš žmonių mūsų šalyje išvilioja apie 15–20 mln. eurų. „Kasmet yra ištiriama apie 30 proc. visų sukčiavimo atvejų. Kuo dažniau apie sukčiavimą pranešime institucijoms, tuo didesnė tikimybė, kad tokių atvejų mažės. Užkardyti sukčiavimą vargu ar pavyks, nes pasaulyje nėra nė vienos valstybės, kurioje elektroninis sukčiavimas yra išnaikintas, tačiau jį mažinti – taip pat itin svarbu“, – apibendrina R. Matonis. 

Šių metų Saugesnio interneto savaitės veiklų tema – saugesnis naudojimasis viešosiomis e. paslaugomis. Ekspertų diskusija vyko įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva: skaitmeninių įgūdžių tobulinimas“, kuris finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Projektą vykdo Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra kartu su parteriais – asociacija „Langas į ateitį“ ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. 

Asociacijos „Langas į ateitį“ pranešimas spaudai 

Vaiko teisių gynėja Deimantė Baškienė pirmiausia išskiria  tris dažniausiai depresiją lemiančius veiksnius: biologinės, psichologinės ir socialinės pasekmės: „Biologinės priežastys apima genetinį polinkį, smegenų cheminių medžiagų disbalansą, pavyzdžiui, serotonino ar dopamino, pokyčius. Psichologinės priežastys gali būti susijusios su ilgalaikiu stresu, traumuojančiais gyvenimo įvykiais. Pavyzdžiui, netektis, smurtas, atstūmimas. Taip pat žemu savęs vertinimu ar perfekcionizmu. Socialiniai veiksniai – tokie kaip šeimos problemos, vienišumas, patyčios mokykloje ar spaudimas iš aplinkos – taip pat gali būti svarbūs. Be to, kartais susideda ne viena, o bent kelios priežastys.“

Liūdna nuotaika pranyks netrukus, tačiau depresija užsilieka ilgam

Lietuvos skautijos narei iš Šiaulių vaiko teisių gynėja pirmiausia pataria stebėti, kiek laiko slogi nuotaika trunka. Mat vaiko, kaip ir suaugusio žmogaus, depresiją nuo trumpalaikės nuotaikų kaitos galima atskirti pagal jos trukmę, intensyvumą ir įtaką kasdieniam gyvenimui.

„Depresijos požymiai – tai ilgalaikė, ilgiau nei dvi savaites trunkanti liūdesio, apatijos ar irzlumo būklė, akivaizdus mėgstamomis veiklomis domėjimosi dingimas, miego įpročio pokyčiai, apetito stoka, staigus svorio priaugimas ar netekimas, nuovargis. Taip pat pesimistinės mintys apie ateitį, užsimenama apie savižudybės norą“, – simptomus vardija D. Baškienė.

Svarbu pastebėti, kad šie simptomai ne tik užtrunka ilgiau, bet ir trukdo vaiko socialinei veiklai, mokymuisi ar santykiams su kitais.

Patarimas tėvams – leiskite vaikui jausti, kad jis ne vienas

Nors sakoma, kad vaikai depresija gali susirgti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama paauglystėje. Šiuo gyvenimo tarpsniu ypatingai svarbus vaikų santykis su tėvais. Labai svarbu, kad jie savo paauglį išklausytų, palaikytų, priimtų su visomis jo problemomis, gilintųsi į jo sunkumus ir padėtų juos spręsti.

„ Sukurkite saugią, palaikančią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi išklausytas ir suprastas. O saugioje aplinkoje būdamas vaikas lengviau galės kalbėti apie savo jausmus, išgyvenimus. Tiesa, gali tekti paskatinti jaunuolį atsiverti, padrąsinti, tačiau neskubėkite siūlyti sprendimų – tiesiog išklausykite“, – pataria vaiko teisių gynėja.

Taip pat D. Baškienė tėvus ragina užtikrinti, kad vaikas laikytųsi dienos režimo, gautų pakankamai poilsio, sveikai maitintųsi ir turėtų galimybę aktyviai leisti laiką. O jei simptomai nepraeina, nedelskite kreiptųsi į specialistą: psichologą ar psichiatrą.

Padedant vaikui įveikti depresiją, svarbus mokytojų vaidmuo

Depresiją neretai lemia skausmingos patirtys mokykloje, namuose, bendraujant su bendraamžiais. Taip pat patiriamas smurtas ar seksualinė, fizinė, emocinė prievarta. Sunkiai emociškai pakeliamos paaugliams ir patyčios mokykloje ar kitoje aplinkoje. Tad kartais pirmieji sunkumų turintį vaiką pastebi ne tėvai, bet mokytojai, socialiniai pedagogai.

Vaiko teisių gynėja D. Baškienė ragina mokytojus būti ypač dėmesingus vaiko elgesio pokyčiams: „Sumažėjusi motyvacija, atsiskyrimas nuo draugų ar dažnai kintančios nuotaikos. Būtent šiuos depresijos požymius lengviau pastebės mokytojai nei tėvai, mat jie vaiką mato tarp kitų vaikų ir gali pastebėti pokytį jo bendravime, veiklose pertraukų metu, aktyvume.“

Tiesa, pašnekovė priduria, kad kone svarbiausia tai, kad tiek tėvai, tiek mokytojai bendradarbiautų tarpusavyje ir kartu ieškotų geriausių galimybių padėti vaikui atsigauti nuo sunkių psichologinių išgyvenimų. O jeigu suaugusieji nepajėgūs vaikui padėti, svarbu kreiptis į specialistus, galbūt į psichologus ar psichiatrus dėl vaiko elgesio sutrikimų. Labai svarbu, kad tėvai, globėjai, mokytojai ir kiti jaunam žmogui artimi asmenys rastų jam laiko, išklausytų ir ieškotų pagalbos būdų kartu.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inf. 

„Šioms prekėms prekybos tinkle yra nustatytas padidintos vagysčių rizikos lygis. Vagysčių ir sukčiavimo atvejų kontrolę užtikrina savitarnos kasų ir apsaugos darbuotojų budrumas, taip pat įvairios techninės apsaugos priemonės bei programos. Tarp jų – ir dirbtinio intelekto technologijos, padedančios efektyviau atpažinti sukčiavimo schemas ir užkirsti joms kelią. Deja, vagišiai nuolat sugalvoja naujų būdų nesusimokėti už prekes“, – sako R. Masalskas.

Vagysčių skaičius iš prekybos tinklo „Maxima” parduotuvių per pastaruosius metus augo. Didžiausias šuolis buvo fiksuotas 2021–2022 m., kai vagysčių skaičius padidėjo nuo 8,5 tūkst. iki 14,2 tūkst. atvejų. Tiesa, nors prekės ir toliau vagiamos, nusikaltimų skaičiaus augimo tempai lėtėja – 2023 m. buvo užfiksuotos 16,6 tūkst. vagysčių, o 2024 m. – beveik 17,8 tūkst.

R. Masalskas sako, kad nusikalstamas veikas vykdo įvairaus amžiaus ir socialinio statuso asmenys – nuo mažamečių vaikų iki garbaus amžiaus senjorų. Pastebima, kad vagia ne tik nepasiturintys žmonės ar tie, kurie susiduria su priklausomybėmis. Sulaikomi ir užsienio studentai, verslininkai, net visuomenėje žinomi asmenys. 

„Dalis vagiančiųjų tikrai neatrodo kaip nepriteklių jaučiantys asmenys, todėl vagystės dažnai kyla ne tik dėl finansinių sunkumų, bet ir dėl kitų motyvų – adrenalino, azarto ar net įpročio“, – teigia prekybos tinklo atstovas.

Schemos įvairiausios

Pašnekovas pasakoja, kad vagišiai pasitelkia įvairiausias sukčiavimo schemas. Viena dažniausių – kai savitarnos kasos ekrane pasirenkama gerokai pigesnė prekė už tą, kurią iš tikrųjų mėginama įsigyti. 

Sukčiai dažnai pasirenka skirtingų prekių grupių produktus ir vietoje brangios sveriamos prekės nuskenuoja pigesnę, pavyzdžiui, vietoje riešutų – svogūnus.

Vis dėlto R. Masalskas besitikinčius tokiu būdu gudrauti perspėja, kad panašias apgaules vis dažniau identifikuoja išmanios kompiuterinės programos.

„Prekių, kurias bandoma įsigyti tokiu būdu, asortimentas yra labai platus. Tokie atvejai dažnai kvalifikuojami kaip sukčiavimas, už kurį gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tačiau savitarnos kasų ir apsaugos darbuotojų budrumas, taip pat įvairios techninės apsaugos priemonės, įskaitant dirbtinio intelekto programas, padeda pamatyti šiuos pažeidimus ir pričiupti bandančius sukčiauti“, – teigia R. Masalskas.

Atgraso galimybė būti suimtam

Viena didžiausių problemų išlieka pakartotinės vagystės, kai tas pats asmuo reguliariai vagia skirtingose parduotuvėse. Sistemines vagystes vykdantys asmenys dažnai būna už tuos pačius nusižengimus ne kartą teisti – kai kuriais atvejais net 10 ar 30 kartų.

Pašnekovas sako, kad situaciją gerokai pakeitė Aukščiausiojo Teismo nutartis, pagal kurią sisteminės vagystės, kurių vertė viršija 150 Eur, laikomos tęstine nusikalstama veika, o ne atskirais administraciniais nusižengimais. Griežtesnio požiūrio į sistemines vagystes praktika vis labiau įsitvirtina ir šalies teismuose. Stebimos įvairios policijos ir prokuratūrų institucijų iniciatyvos stabdant nusikalstamumą. Tai sistemines vagystes darančių asmenų veikų analizė, ikiteisminių tyrimų kokybės vertinimas. Be to, pasak jo, pastebima tendencija, kad sistemines vagystes darantiems asmenims griežtinamos kardomosios priemonės.

„Pastebime, kad ši praktika padeda atgrasyti vagis – juos dažnai sustabdo baudžiamosios atsakomybės grėsmė, o paskirta laisvės atėmimo bausmė užkerta kelią naujiems nusikaltimams. Policija, prokuratūra ir teismai vis dažniau taiko šį modelį, vertindami parduotuvėse įvykdytas vagystes kaip tęstines nusikalstamas veikas. Praktika rodo, kad vienintelė efektyvi priemonė, sulaikanti nuo naujų vagysčių, yra laisvės apribojimas. Jei tokie asmenys nėra suimami, jie ir toliau vagia”, – sako prekybos tinklo „Maxima“ atstovas.

Kaip pavyzdį jis pateikia atvejį, kai 21 kartą jau teistas asmuo per du mėnesius už vagystes iš parduotuvių buvo nuteistas dar 8 kartus. 

„Maximos“ atstovas pastebi, kad sumažinti vagysčių skaičių galėtų padėti naujų technologijų ir pažangių programų diegimas, tačiau jų taikymui kyla tam tikrų teisinių ir techninių iššūkių. Viena iš tokių priemonių – veidų atpažinimo sistemos, skirtos identifikuoti potencialius nusikaltėlius. 

Vis dėlto pagal galiojančius teisės aktus asmens veidas priskiriamas prie asmens duomenų, o jų tvarkymas reglamentuojamas griežtomis duomenų apsaugos taisyklėmis.

Tokios sistemos pasitarnautų ne tik apsisaugant nuo vagišių, bet ir dingusių asmenų paieškai, nes naudojant vaizdo stebėjimo kameras viešose vietose jų buvimo vieta galėtų būti nustatyta greičiau ir efektyviau.

„Maximos“ pranešimas spaudai 

Daugiau kaip šimtmetį, kiek siekia Grūšlaukės kaimo gyventojų atmintis, Užgavėnių dieną persirengėlių būrys ir muzikantai šioje Kretingos rajono vietovėje organizuoja beveik dešimt valandų trunkančias triukšmingas vaikštynes. Persirengėlių laukiantys šeimininkai jaučiasi pagerbti ir dosniai atsidėkoja nuoširdžiu priėmimu ir vaišėmis. Grūšlaukiškiams tai viena svarbiausių metų švenčių, į kurią aktyviai įsitraukia visa bendruomenė, nepriklausomai nuo istorinių, politinių ar gamtinių sąlygų. Šventė pasižymi tradicijos perdavimu šeimose – dalyvaujantieji vaikštynėse dažniausiai perima kaukę ir tą patį personažą, kurį anksčiau kūrė tėvai, seneliai.

Kanklės ir kankliavimas Lietuvoje – ilgametę savito muzikavimo tradiciją tęsiantis reiškinys, apimantis instrumento gamybą, repertuarą, muzikavimo papročius, atlikimo stilistiką, tradicinį kankliavimą bei instrumento pritaikymą sceninėms interpretacijoms ir akademiniams kūriniams atlikti. Lietuvos etnografiniuose regionuose tebėra paplitę skirtingi kanklių pavidalai (aukštaitiškos penkiastygės, daugiastygės, žemaitiško, suvalkietiško tipo kanklės, Mažosios Lietuvos kanklės-arfa, psalteriumas), grojimo būdai, savitas repertuaras, įvairi tradicijos gyvybingumo raiška. Muzikavimas kanklėmis Lietuvoje ir užsienyje populiarinamas per edukacijas, mokymus, sklaidą viešuose renginiuose ir socialinių tinklų grupėse. Kanklių muzika vis dažniau skamba įvairių švenčių metu, atmintinų dienų minėjimuose, šalies kultūros pristatymuose užsienyje ir kt.

Kiaušinių marginimas vašku šiandien paplitęs visoje Lietuvoje, tačiau šios tradicijos, kaip išskirtinės sociokultūrinę paskirtį turinčios vertybės, puoselėjimo šeimose vienu židinių yra tapęs Alytaus miestas. Tiek muziejuose saugomi, tiek šių dienų Alytaus krašto margintojų rašytiniai kiaušiniai pasižymi technologijų, spalvų ir raštų įvairove. Šventiniam Velykų stalui ruošiami daugiausia raudonos ir juodos, rečiau mėlynos, žalios, geltonos, vyšninės spalvos kiaušiniai, išmarginti paukščio pėdutės, rūtos, saulės, taško, lašo formų ornamentais. Kiaušiniai dažomi dažniausiai namų sąlygomis paruoštais augaliniais dažais. Margučių marginimas tradiciją saugančiose šeimose yra tapęs ne tik pavasario švenčių apeigų dalimi, bet ir margintojų meninės saviraiškos forma bei amatu.

Žvejyba Kuršių mariose yra neatskiriama Mažosios Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio dalis, formavusi ir tebeformuojanti vietos žmonių gyvenimo būdą, charakterio savybes. Tai gyvybinga ir pamario bendruomenes tampriai saistanti ūkinė veikla, išsaugojusi esminį ryšį su tradicine žvejyba. Šiandien Kuršių mariose galima tik spendžiamoji žvejyba, gaudomi starkiai, ešeriai, karšiai, unguriai, vėgėlės, karosai, stintos, plekšnės ir kt. Žvejų bendruomenė laikosi verslinei žvejybai vidaus vandenyse taikomų taisyklių. Žvejų bendruomenėje dar gyvas vandens dalybų paprotys, orų spėjimai, saugomos ir perduodamos žinios apie žūklės tradicijas, įgūdžiai, kaip gaudyti žuvį, ją paruošti ir realizuoti. Susibūrę į asociacijas pavieniai žvejai ir jų įmonės vysto vietos verslą, prisideda prie kultūrinio turizmo plėtojimo ir rekreacijos.

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildę reiškiniai bus pristatyti kovo 19 d. šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje.

Nuo Sąvado gyvavimo iki 2025 m. pradžios į jį įrašyta 70 nematerialaus kultūros paveldo reiškinių, kurių gyvavimą tęsia juos puoselėjančios bendruomenės. Siekiama ne tik užtikrinti daugialypį paveldo išsaugojimą, bet ir skleisti žinią apie savitas kultūros tradicijas ir jų išsaugojimo veiklas bei patirtį. Sąvade – ir UNESCO Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše esantys tarptautiniu mastu pripažinti reiškiniai: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, Dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse, sutartinės, lietuvių polifoninės dainos ir šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje.

Sąvado valdytojas yra LR kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų tradicinės kultūros srities žinovų komisija, specialistų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys. Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir sąvado kūrimo proceso visi kviečiami prisidėti ir kasmet rudenį teikti vertybių paraiškas.

LNKC inf. 

SLAPP ieškiniai kelia grėsmę demokratijai, nes trukdo žmonėms viešai diskutuoti svarbiais klausimais, tokiais kaip visuomenės sveikata, aplinkosauga, vartotojų ar darbuotojų teisių apsauga ir kt. Siekdamos apsisaugoti nuo tokių nepagrįstų ieškinių, vis daugiau šalių, įskaitant ir Lietuvą, pradeda taikyti įvairias priemones. Apie SLAPP ieškinius ir bylas dėl jų pasakoja Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus primininkas Marius Bajoras.

Kaip atsirado SLAPP ieškiniai?

Bandymų nutildyti reiškiančius savo nuomonę, veikiančius ar kitaip įsitraukusius į viešojo intereso gynimą asmenis jau buvo gerokai iki XX amžiaus, tačiau trumpinys SLAPP atsirado neseniai – jis pradėtas vartoti JAV teisės literatūroje XX a. antroje pusėje. Tuomet tiek teisės mokslininkai, tiek teismai pripažino, kad tokiais ieškiniais, piktnaudžiaujant procesu, siekiama įbauginti ir išsekinti atsakovus finansiškai ar psichologiškai.

Ši problema tapo vis opesnė ir išplito dar plačiau. Europoje SLAPP ieškiniai išpopuliarėjo šio amžiaus pradžioje. Siekiant apsaugoti visuomenės interesus ir užkirsti kelią SLAPP ieškiniams, priimami tiek tarptautiniai, tiek ES, tiek nacionaliniai teisės aktai, kuriuose numatomos apsaugos nuo tokių ieškinių priemonės.

Ar galėtumėte pateikti konkrečių pavyzdžių, kaip Europos Sąjungoje siekiama apsisaugoti nuo SLAPP ieškinių?

2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą (ES) 2024/1069 dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo). Ši direktyva iki 2026 m. turės būti perkelta į valstybių narių, taigi ir Lietuvos, nacionalinę teisę.

Pagrindinės šioje direktyvoje numatytos apsaugos priemonės:

• Užstatų reikalavimas: teismas gali įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą, jei jis, tikėtina, pareiškė SLAPP ieškinį.
• Ankstyvas ieškinio atmetimas: jei teismas mato, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, jis gali jį atmesti, kol byla dar nepradėta nagrinėti iš esmės.
• Baudos ir kompensacijos: teismas gali įpareigoti ieškovą atlyginti bylinėjimosi išlaidas arba taikyti kitas atgrasančias sankcijas.

Šioje direktyvoje numatyti tik minimalūs apsaugos nuo SLAPP ieškinių būdai. Be to, ji taikoma tik tarpvalstybiniams ginčams, todėl jei Lietuvos teismui SLAPP ieškinį pateiks Lietuvoje gyvenantis ieškovas ir ieškinys bus reiškiamas Lietuvoje gyvenančiam atsakovui dėl Lietuvoje įvykusio įvykio, šios direktyvos nuostatos nebus taikomos.

Kitas pavyzdys – 2024 m. balandžio 5 d. priimta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec(2024)2 valstybėms narėms, kurioje detalizuojama, kokių procedūrų ir priemonių gali imtis valstybės, siekiančios užtikrinti apsaugą nuo SLAPP ieškinių. Labai svarbu, kad ši rekomendacija, priešingai nei pirmiau paminėta direktyva, apima ne tik tarpvalstybinius ginčus, todėl ja gali būti remiamasi visais atvejais.

Kokia situacija šiuo metu yra Lietuvoje? Ar numatytos nacionalinės apsaugos nuo SLAPP ieškinių priemonės?

Kalbant apie apsaugos nuo SLAPP ieškinių priemones, Lietuva, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, atrodo išties neblogai. Atitinkamos priemonės Lietuvoje buvo priimtos dar 2022 m., t. y. iki jau minėtų Europos Sąjungos teisės aktų priėmimo.

Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) buvo iš dalies pakeistas 2022 m. gruodžio 22 d., nustatant ieškinio atmetimą anksčiau laiko. Šiais 2022 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusiais pakeitimais numatyta, kad jeigu atsakovas mano, jog ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdamas pakenkti atsakovo veiklai, susijusiai su viešuoju interesu, atsakovas turi teisę prašyti palikti ieškinį nenagrinėtą.

Ar sunku įrodyti SLAPP ieškinio buvimą ir kokie požymiai rodo, kad tai būtent SLAPP ieškinys?

Šiuo metu nagrinėjamų bylų dalyviai vis dažniau siekia įrodyti, kad jiems pateiktas SLAPP ieškinys, ir prašo taikyti minėtas apsaugos priemones, tačiau teismai jas taiko gana retai – reikia išties įtikinamų įrodymų, kad ieškovas bando nutildyti atsakovą.

Žinoma, praktikoje kyla sunkumų, įrodinėjant, kad ieškinys yra SLAPP. Nėra baigtinio sąrašo požymių, kurie ieškinį leistų įvardyti kaip SLAPP. Tačiau Europos Tarybos Ministrų Komitetas rekomendacijoje pateikė pavyzdinį sąrašą požymių, kurie galėtų būti vertinami kaip SLAPP požymiai:

• Piktnaudžiavimas galia – ieškovas naudojasi savo pinigais, politine ar visuomenine įtaka, kad darytų spaudimą atsakovui.
• Nepagrįsti kaltinimai – ieškovas teikia argumentus, kurie yra silpni arba visiškai neturi pagrindo.
• Perdėti reikalavimai – ieškinio reikalavimai yra pertekliniai arba neproporcingi.
• Vilkinimas ir išlaidų didinimas – byla vilkinama ar kitaip siekiama sukelti papildomų išlaidų atsakovui.
• Asmeninis puolimas – ieškinys nukreiptas ne prieš atsakingą organizaciją, o prieš konkrečius asmenis.
• Viešas spaudimas – bylinėjimąsi lydi neigiama viešoji kampanija, siekiant įbauginti ar suklaidinti žmones.
• Bauginimas ir grasinimai – naudojamos teisėtos ar neteisėtos priemonės spaudimui daryti.
• Masinis bylinėjimasis – keliamos kelios susijusios bylos vienu metu, net ir užsienyje.
• Nenoras taikiai spręsti ginčo – ieškovas atsisako kitų ginčo sprendimo būdų, siekia būtent teismo proceso.

SLAPP ieškiniai nebūtinai turi turėti visus šiuos požymius, tačiau kuo daugiau jų yra arba kuo labiau pasireiškia vienas ar keli požymiai, tuo didesnė tikimybė, kad ieškinys yra SLAPP.

Ar Lietuvos teismai jau yra sprendę bylų dėl SLAPP ieškinių?

Taip, tokių bylų jau turime. Ir nors CPK pakeitimai įsigaliojo visai neseniai, tačiau Lietuvoje bylų dėl SLAPP ieškinių skaičius jau perkopė dviženklį. Bylos nagrinėtos ir žemesnės instancijos teismuose, ir Lietuvos apeliaciniame teisme, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iki šios dienos dar nėra pasisakęs dėl SLAPP ieškinių.

Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas daugiausia remiamasi pirmiau minėta direktyva, kadangi ją ruošiamasi perkelti į nacionalinę teisę. Viena iš svarbesnių teismų išaiškintų nuostatų yra ta, kad šioje direktyvoje numatyta apsauga turi būti taikoma ne tik žmogaus teisių aktyvistams, bet ir teisininkams bei valstybės tarnautojams. Tačiau kartu pabrėžta, kad advokatų teikiamos paslaugos valstybei ar kitiems asmenims ne visada reiškia, jog jie gina viešąjį interesą.

Taip pat teismai išaiškino, kad galios disbalansas tarp ieškovo ir atsakovo nėra esminis SLAPP ieškinio požymis. Vertinant šį aspektą, negalima remtis vien šalių ekonomine padėtimi – svarbu atsižvelgti ir į atsakovo veiklos pobūdį bei jo galimybes gintis nuo ieškinio.

Be to, pabrėžta, kad viešasis interesas neturi būti suprantamas per plačiai. Pavyzdžiui, teismas pripažino, jog įmonė, didmena prekiaujanti trąšomis Rytų Europoje ir mažmena internetu Baltijos šalyse, neturi tokio didelio poveikio visuomenei, kad ji būtų laikoma viešojo intereso objektu. Todėl jai pareikštas ieškinys nelaikomas SLAPP.

Kokias ateities perspektyvas dėl SLAPP ieškinių matote Lietuvoje?

Vertinant tokių bylų nagrinėjimo rezultatus, matyti, kad šiuo metu SLAPP ieškinio institutas yra testuojamas – daugelis asmenų bando įrodyti, kad jie yra SLAPP ieškinių taikiniai. Tačiau teismų praktikoje tokie prašymai dažniausiai atmetami.

Taip pat akivaizdu, kad nagrinėjamų bylų pobūdis yra labai įvairus. Pavyzdžiui, vienose bylose sprendžiama dėl advokatų profesinės veiklos paskirties, o kitose – dėl įmonės vykdomos veiklos (pvz., trąšų prekybos) poveikio viešajam interesui. Tai tik patvirtina, kad nagrinėjant bylas dėl SLAPP ieškinių konkrečios bylos kontekstas yra labai svarbus.

Per gana trumpą laikotarpį nuo CPK pakeitimų įsigaliojimo jau turime nemažai bylų ir ateityje, manyčiau, jų tik daugės.

ES teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę atvers galimybę gintis nuo tokių ieškinių ir tarpvalstybiniuose ginčuose. Sprendžiant šias bylas bus privaloma remtis ES teise, o kilus neaiškumų dėl teisės taikymo – teismas turės teisę (ir pareigą) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Be to, bylos dėl SLAPP ieškinių susijusios ir su žmogaus teisių apsauga, o tai priklauso Europos Žmogaus Teisių Teismo kompetencijai. Taigi, atsakymų į daugelį neišspręstų klausimų netolimoje ateityje sulauksime ir iš tarptautinių teismų.

Nuotraukos autorius Dainius Stankus.

Lietuvos apeliacinio teismo inf. 

Šis faktas vasario 17 d. sukėlė šurmulį, kurį vainikavo pirmoji moterų protesto akcija. Buvo reikalaujama įtraukti moteris į Lietuvos Tarybą. Minėdami Nacionalinę emancipacijos dieną, kviečiame pažinti aktyviausias ir įdomiausias tarpukario Lietuvos moteris.  

Marcelė Kubiliūtė Vytauto Didžiojo universitete baigė istoriją, iš pradžių dirbo „Vilties“ laikraščio redakcijoje. Vėliau, per Pirmąjį pasaulinį karą, drauge su katalikiškosios švietimo draugijos nariais pasitraukė į Rusiją, o grįžusi, 1918 m., pradėjo dirbti žvalgyboje.

Kubiliūtė perdavė įslaptintus lenkų dokumentus, kurie padėjo likviduoti Lenkų karinės organizacijos Lietuvoje rengiamą sukilimą, rūpinosi lietuviais kariais, patekusiais į nelaisvę, ir lenkų suimtais vilniečiais. Tuo pačiu metu ji buvo Vilniaus lietuvių dienraščio „Nepriklausomoji Lietuva“ redaktorė.
Be to, M. Kubiliūtė dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Mokslų akademijos įstaigose. 1941 metais dalyvavo Birželio sukilime, buvo sukilėlių Vilniaus štabo, o vėliau ir Vilniaus miesto ir srities komiteto narė. Antrojo pasaulinio karo metais ji gelbėjo žydus. Baigiantis karui moteris buvo suimta ir penkeriems metams ištremta į Tiumenės, vėliau – Akmolos, sritis.

Marijos Montessori pedagogikos pradininkė Lietuvoje – Marija Varnienė. Bakaičiuose gimusios moters studijų kelias tęsėsi nuo Sankt Peterburgo iki Nicos: ji baigė Sankt Peterburgo Ginekologijos institutą, Ženevos universitete baigė pedagogikos studijas, mokėsi Maskvos A. Šaniavskio liaudies universiteto Pedagogikos skyriuje, baigė Montessori tarptautinius kursus Romoje, Nicoje įgijo Tarptautinės Montessori asociacijos įgaliojimą vystyti Montessori pedagogiką Lietuvoje.

Nuo pat 1912 m. ji dirbo su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Vėliau Voroneže vadovavo lietuvių gimnazisčių bendrabučiui, o grįžusi į Lietuvą vadovavo Lietuvių karininkų sąjungos išlaikomam vaikų darželiui. Vėliau M. Varnienė įsteigė privatų darželį „Vaikų nameliai“, pradėjo organizuoti metinius pedagogikos kursus, be to, vedė kursus ir seminarus tėvams.

Praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams nuo darbo su vaikais pradžios, pedagogė tapo viena iš Lietuvos M. Montessori draugijos įsteigėjų, o greta privataus darželio atvėrė ir pradinės mokyklos duris.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, pasitraukė į Vokietiją, kur Ravensburge įsteigė Montessori lietuvių mokyklą, o vėliau, išvykusi į JAV, ten inicijavo Amerikos lietuvių M. Montessori draugijos ir pirmojo lietuvių ikimokyklinio amžiaus vaikų ir motinų centro steigimą. Ji dalyvavo ir žurnalų „Tautos mokykla“, „Vairas“, „Židinys“ veiklose.

Garsi aktorė ir nemažiau garsaus Kaune veikusio skrybėlių salono reklaminis veidas Nelė Vosyliūtė. Apie 200 vaidmenų sukūrusi moteris baigė A. Sutkaus vaidybos mokyklą Kaune. Ji dirbo Tautos teatre, satyros teatre „Vilkolakis“, Valstybiniame dramos, operos ir baleto teatre ir jo Klaipėdos skyriuje, Lietuvos akademiniame dramos teatre.

Garsi aktorė pagelbėdavo ir kitoms moterims būti geriau išgirstoms ir pastebėtoms – ji mielai reklamavo Zojos Kempinskienės skrybėlių saloną.

Kandidatė į Lietuvos prezidentus Felicija Bortkevičienė. Stiprus jos charakteris išryškėjo dar mokyklos laikais, kai už atsisakymą dalyvauti stačiatikių pamaldose mergina buvo pašalinta iš Kauno mergaičių gimnazijos. Po metų baigusi Vilniaus gimnaziją, F. Botkevičienė Varšuvoje mokėsi slaptuose Zuzannos Morawskos aukštuosiuose moterų kursuose, kurie vėliau buvo susekti, todėl moteriai teko grįžti į Lietuvą.

Ištekėjusi ji su vyru apsigyveno Vilniuje ir įsitraukė į lietuvių visuomeninę ir kultūrinę veiklą: tapo viena pirmųjų moterų „Dvylikos Vilniaus apaštalų draugijoje“, rūpinosi nelegalių leidinių „Varpas“, „Ūkininkas, „Naujienos“ gabenimu ir platinimu, kovojo dėl lietuvių kalbos teisių viešajame gyvenime, buvo viena iš Lietuvių demokratų partijos kūrėjų, pirmininkavo moksleivių šalpos draugijai „Žiburėlis“, buvo Lietuvos moterų susivienijimo ir Lietuvių mokytojų sąjungos narė. Už tokį aktyvų visuomeninį gyvenimą F. Bortkevičienė ne kartą buvo suimta Rusijos valdžios.

Grįžusi po įkalinimo, ji ir toliau tęsė aktyvią politinę ir kultūrinę veiklą, o 1926 m. netgi buvo iškelta kandidate į Lietuvos Respublikos prezidentus. F. Bortkevičienė per nacių okupaciją padėjo gestapo suimtiesiems ir iš Vilijampolės geto išgelbėtiems žydų tautybės vaikams. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje intensyviai saugojo žmones nuo sovietų okupacinės valdžios represijų.

Pirmoji Lietuvos moteris, ėjusi diplomatinio atstovo pereigas, Jadvyga Tubelienė. Iš Mintaujos gimnazijos už demokratinių permainų Rusijoje palaikymą pašalintai merginai teko išmėginti ne vieną darbą. Baigusi Bestuževo aukštuosius moterų kursus Sankt Peterburge, ji ėmėsi Lietuvių karo pabėgėlių gimnazijoje dėstyti lietuvių kalbą ir Lietuvos istoriją, vėliau tapo „Lietuvių balso“ korespondente. Vėliau ji baigė Sankt Peterburgo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą.

Baigusi studijas, Berlyne redagavo vokiečių kalba leidžiama laikraštį „Naujoji Lietuva“. Vėliau dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje ir, gavusi Lietuvos Tarybos nurodymą, prie Lietuvos atstovybės Berne įsteigė pirmąjį Lietuvos informacijos biurą, teikė žinias apie Lietuvą svarbiausioms Europos agentūroms, kelis mėnesius ėjo diplomatinio atstovo pareigas. Po misijos Šveicarijoje išvyko dirbti delegacijoje prie Paryžiaus taikos konferencijos.

Baigusi tarnybą, Kaune pirmininkavo Lietuvos motinų ir vaikų globos organizacijų sąjungai, kuri vienijo net 23 labdaros įstaigas, dalyvavo tarptautinėse konferencijose. Vėliau drauge su kitomis bendramintėmis įkūrė Moterų tarybą, o Lietuvai atgavus Vilnių tapo Raudonojo Kryžiaus moterų sekcijos ir koordinacinio komiteto Vilniaus kraštui remti pirmininke.

Užimtumo tarnybos inf. 

Tyrimai rodo, kad teigiamos, su santykiais susijusios mintys, jausmai bei elgesys pagerina požiūrį į juos. Pavyzdžiui, asmenys, kurie išreiškia susižavėjimą ir meilę partneriui bei primena sau (ir savo partneriui), ką vertina santykiuose, poroje yra laimingesni, jaučia daugiau pasitenkinimo. Teigiamų santykių aspektų išreiškimas taip pat siejamas su dėkingumo jausmu, kuris sustiprina žmonių artumo jausmą. Taigi, Valentino diena gali būti kasmetinis priminimas, kad ypatingą dėmesį dažniau reikėtų skirti teigiamiems savo santykių aspektams.

Tačiau, taip pat yra įrodymų, kad Valentino diena gali pakenkti požiūriui į santykius. Itin pažeidžiami ar silpni santykiai beveik penkis kartus dažniau nutrūksta per dvi savaites aplink Valentino dieną nei kitomis savaitėmis per kalendorinius metus. Apibendrinant, Valentino diena vieniems gali pagerinti, o kitiems pabloginti suvokimą apie savo santykius ir gali sukelti įvairių jausmų. Apie tai galvojant kyla klausimas, kokie kiti veiksniai lemia individualius skirtumus, kaip žmonės reaguoja į Valentino dieną?

Požiūris į Valentino dieną gali priklausyti nuo prieraišumo stiliaus. Prieraišumo teorijoje, kurią sukūrė John Bowlby, teigiama, kad suaugę žmonės užmezga artimus ryšius remdamiesi savo ankstyvaisiais vaikystės patyrimais su tėvais ar globėjais. Prieraišumo stiliai – saugus, vengiantis ir nerimastingas – daro didelę įtaką tam, kaip žmonės suvokia ir išgyvena romantinius santykius.

Saugus prieraišumo stilius pasižymi gebėjimu užmegzti ir palaikyti artimus, pasitikėjimu grįstus santykius. Tokie žmonės jaučiasi patogiai išreikšdami jausmus, geba remtis į partnerį ir patys teikti paramą. Jie linkę būti stabilūs santykiuose, pasitikėti partneriu ir rečiau patiria stiprias baimes dėl atstūmimo ar emocinio atstumo. Saugus prieraišumo stilius siejamas su didesniu pasitenkinimu santykiais ir geresniu gebėjimu spręsti konfliktus.

Vengiantis prieraišumo stilius būdingas žmonėms, kurie vengia pernelyg didelio emocinio artumo ir yra linkę išlaikyti savarankiškumą. Jie gali jaustis nepatogiai, kai partneris siekia artumo ir stengtis išvengti gilių, emocingų pokalbių. Dažnai tokie asmenys labiau vertina savo nepriklausomybę nei santykių gilumą. Šis stilius dažnai formuojasi dėl patirties, kai emociniai poreikiai vaikystėje nebuvo patenkinti, todėl žmogus išmoksta kliautis tik savimi.

Nerimastingas prieraišumo stilius būdingas žmonėms, kurie nuolat siekia patvirtinimo ir bijo būti atstumti. Jie gali jausti didelį nerimą dėl santykių stabilumo, dažnai pervertina partnerio veiksmus ir interpretuoja juos kaip ženklus, kad jų meilė nėra abipusė. Tokie žmonės gali būti labai jautrūs atstūmimo signalams ir dažnai siekia intensyvaus emocinio ryšio. Nerimastingą prieraišumo stilių turintys žmonės gali būti linkę į pavydą, perdėtą analizavimą ir stiprų priklausomumą nuo partnerio.

Taip pat egzistuoja ir dezorganizuotas prieraišumo stilius, kuris yra mažiau paplitęs. Jis apima priešingus elgesio modelius – norą būti artimu su kitais, bet kartu ir baimę dėl atstūmimo ar traumos pasikartojimo. Žmonės, turintys šį stilių, gali demonstruoti nenuoseklų elgesį santykiuose, kartais siekdami artumo, o kartais atsiribodami ir vengdami emocinių ryšių. Dažnai tai susiję su sunkiomis vaikystės patirtimis, pavyzdžiui, emocine ar fizine nepriežiūra, traumomis ar prievarta.

Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, turintys vengiantį prieraišumo stilių, Valentino dieną dažniau jaučiasi nepatenkinti savo santykiais, nes jie linkę vengti emocinio artumo ir gali interpretuoti šią šventę kaip spaudimą rodyti jausmus. Tuo tarpu asmenys, pasižymintys saugiu prieraišumu, labiau linkę džiaugtis Valentino diena ir suvokti ją kaip galimybę sustiprinti santykius. Nerimastingo prieraišumo stiliaus žmonės dažniau patiria didesnį stresą prieš Valentino dieną ir jos metu, nes jie linkę abejoti partnerio jausmais bei siekti jo patvirtinimo. Tokiems asmenims Valentino diena gali kelti nerimą ir nusivylimą, jei jų lūkesčiai nebus išpildyti.

Svarbu paminėti, kad prieraišumo stiliai nėra statiški – jie gali keistis priklausomai nuo gyvenimiškų patirčių ir santykių dinamikos. Be to, praktikos, tokios kaip dėkingumo išreiškimas, sąmoningas laiko skyrimas santykiams ir atviras bendravimas, gali padėti sustiprinti ryšį su partneriu, nepriklausomai nuo prieraišumo stiliaus.

Valentino diena yra puiki proga puoselėti artumą bei atkreipti dėmesį į santykių kokybę. Nesvarbu, koks jūsų prieraišumo stilius, svarbiausia – abipusis supratimas, palaikymas ir pastangos kurti sveikus santykius. Ši diena gali tapti puikia galimybe ne tik švęsti meilę, bet ir geriau pažinti save bei savo partnerį.

Kviečiame per šią Valentino dieną paminėti, už ką esate dėkingi savo partneriui. Taip pat pagalvoti ir aptarti, ar žinote savo bei savo partnerio prieraišumo stilių. Pokalbis apie tai gali padėti geriau suprasti vienas kitą ir sustiprinti santykius!

Marta Lapukaitė, platfomos Visipsichologai.lt projektų vadovė

„Įmonė transformuojasi tiek procesuose, tiek kultūroje, todėl laikomės aiškios krypties dėl griežtos nulinės tolerancijos korupcijai, o skaidrumas ir atvirumas yra vienos svarbiausių vertybių. Nors padarėme daug svarbių darbų ir pokyčių, mažinti aktyvumo tikrai neketiname. Korupcijos prevencijos užkardymas bei kultūrinis pokytis lieka strateginiais „Regitros“ tikslais, o įmonės procesai ir toliau bus nuolat peržiūrimi bei tobulinami”, – sako „Regitros“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas.   

Svarbiausi „Regitros“ darbai mažinant korupciją 2024 m.: 

Identifikuota ir eliminuota vertėjų sukčiavimo schema. Vienas svarbiausių 2024 m. rezultatų –  sudėtingos vertėjų sukčiavimo schemos išaiškinimas. Tyrimo metu nustatyti net 28 atvejai, kai teorijos egzaminas buvo išlaikytas padedant kitam asmeniui (vertėjui) – neteisėtai. Išaiškėjus šiai schema buvo nuspręsta nuo 2025 m. sausio 1 d. teorijos egzamine atsisakyti vertėjų. Tiesa, egzaminą su vertėju ir toliau gali laikyti asmenys, kurie turi medicininių, sensorinių ar kitokių sutrikimų.  

Apsauga nuo sukčiautojų su nelegalia įranga. Dar viena naujovė teorijos egzamine – metalo detektorius, kuriuo tikrinami visi atėję į egzaminą. Tokio sprendimo prireikė, nes nuo 2021 m. iki 2024 m. buvo užfiksuoti 46 atvejai, kai asmenys bandė laikyti egzaminą su draudžiama garso ir vaizdo perdavimo įranga. Nuo praėjusių metų vasario egzaminuojamieji privalo visus pašalinius daiktus palikti rakinamoje spintelėje, o patekus į egzaminavimo patalpą jie yra patikrinami metalo detektoriumi, ar neturi nelegalios įrangos. Būsimam vairuotojui bandant sukčiauti egzaminas yra anuliuojamas, o iš naujo registruotis į jį galima tik po vienerių metų. Ši priemonė iš karto davė rezultatų – 2024 m. „Regitra“ neužfiksavo nei vieno bandymo į teorijos egzaminą įsinešti neleistinos įrangos.  

Sąžiningas registravimasis į egzaminus. Praeitais metais pradėjus diegti centralizuotą teikiamų „Regitros“ el. paslaugų portalą  registracija į egzaminą galima tik identifikavus save internetu arba atvykus į padalinį, kai nustatoma asmens tapatybė. Tai eliminuoja galimybę registruotis į egzaminą telefonu už kitą asmenį. 

Taip pat, jei asmuo penkis kartus pakeičia vairavimo egzaminų datą, registracija į egzaminą yra apribojama 6 mėnesiams.  Toks sprendimas ne tik padeda valdyti eiles, bet ir mažina egzaminų vietų pardavinėjimo rizikas.  

Bendradarbiavimas su Policija ir STT. „Regitra“ palaiko nuolatinį bendradarbiavimą su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Policija bei perima gerąsias organizacijų praktikas. Taip pat daug dėmesio skiriama operatyviam duomenų ir informacijos apsikeitimui dėl galimų neteisėtos veiklos apraiškų. 2024 m. užfiksuota 10 neteisėto atlygio siūlymo „Regitros“ darbuotojoms atvejų, apie kuriuos visus pranešta teisėsaugos institucijoms, pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai. 2023 m., siekiant, kad „Regitroje“ dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, visos darbuotojų, kurie dirba teorijos ir praktikos egzaminų srityse, pareigybės įtrauktos į tikrintinų pareigybių sąrašą. 2024 m. į STT dėl informacijos pateikimo buvo kreiptasi 71 kartą.    

Naikinamos nelegalios paskyros socialiniuose tinkluose. „Regitros“ darbuotojai stebi internetinę erdvę ir informuoja policiją apie socialinių tinklų paskyras, kurių naudotojai sukčiauja ir bando išvilioti patiklių žmonių pinigus už neva tikrą vairuotojo pažymėjimą.  Per praėjusius metus bendradarbiaujant su Policija buvo panaikinta per 136 tokios paskyros.  

Egzamino stabdymas. Pernai buvo įteisintas egzamino sustabdymas arba nepradėjimas, jei egzaminuotojui siūlomas kyšis ir daromas poveikis. Nors praktikoje tokia tvarka buvo taikoma visada, 2024 m. tokios taisyklės įgavo teisinį pagrindą.  

Keliuose tik pasirengę vairuotojai. Galimybė anuliuoti teigiamus egzamino rezultatus, jeigu po nuoseklaus ir išsamaus tyrimo yra nustatomi reikšmingi neatitikimai. Šis pokytis įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d. ir suteikė teisinį pagrindą įrodžius sukčiavimo ar korupcijos atvejus panaikinti teigiamą egzamino rezultatą.  

Padvigubintas peržiūrėtų egzaminų kiekis. 2024 m. buvo peržiūrėta dvigubai daugiau praktikos egzaminų įrašų. „Regitros“ tikslas – nuolat didinti peržiūrų skaičių, ieškoti ne tik galimų sukčiavimo atvejų, bet ir užtikrinti vienodų egzaminavimo kriterijų laikymąsi bei gerą klientų patirtį.  

Galiausiai,  besikeičiantį  požiūrį ir vis aukštesnį korupcinių apraiškų netoleravimą rodo ir 2024 m. įmonės viduje atlikta darbuotojų tolerancijos korupcijai lygio nustatymo apklausa.  Džiugu, kad net 99,7 proc. apklausoje dalyvavusių darbuotojų atpažįsta ir supranta, kas yra korupcija, o darbuotojų, kurie pastebėję nesąžiningą veiklą darbe apie tai praneštų vadovui, atsakingam asmeniui ar kompetentingoms institucijoms 2024 m. buvo 89,2 proc. Tokių darbuotojų dalis nuolat auga ir nuo 2023 m. jų padaugėjo beveik 4 proc.  

„Laikomės principinės ir nekintančios pozicijos, kad ,,Regitroje“ nėra vietos nesąžiningiems darbuotojams ar nesąžiningiems veiksmams. Priimant atitinkamus sprendimus ir atvirai apie juos dalinantis visi aiškiai suprantame, kur link auga mūsų įmonė ir vardan ko tai darome. Jaučiame ne tik darbuotojų, bet ir klientų bei visuomenės palaikymą, kurie mato realius mūsų darbus.  Ir toliau sieksime skaidrumo ir nulinės korupcijos, tobulindami ne tik įmonės procesus, tvarkas, bet ir skatindami kiek įmanomą didesnį vidinį atsparumą bet kokioms korupcijos apraiškoms“, – sako V. Dominauskas. 

,,Regitros" pranešimas spaudai  

„Pradinėje mokykloje, kai vaikas plečia socialinius ryšius, draugų reikšmė tampa didesnė, nes jie padeda formuoti bendravimo, sprendimų priėmimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius. Paauglystėje draugų įtaka pasiekia aukščiausią tašką, nes tuo metu bendraamžių pritarimas tampa svarbesnis nei tėvų nuomonė“, – teigia vaiko teisių gynėja Virgilija Augutienė.

Tad daugiausiai iššūkių šeimai gali kilti būtent ankstyvosios paauglystės ir vėlesniuose vaiko brendimo laikotarpiuose. Šiame amžiuje draugai gali padėti formuoti teigiamas savybes arba, priešingai, skatinti destruktyvų elgesį. Vaiko teisių gynėjai pataria tėvams ir globėjams nusiteikti, kad kritika dėl draugų nebūtinai bus priimta noriai: „Dažnai jaunuoliai nesutinka, priešinasi ir siekia elgtis taip, kaip jiems patiems atrodo tinkamiausia. Tai – natūralu.“

Šeimoje svarbiausia – pokalbis be konflikto

Dažniausiai suaugusieji klysta kategoriškai pasisakydami apie jaunuolio draugus, bandydami uždrausti su jais matytis: „Suprantu, kad tokia reakcija kyla iš nuoširdaus rūpesčio, tačiau ji ne visada būna veiksminga – vaikai gali reaguoti priešingai ir dar labiau gintis. Geriausias kelias – ramybė, supratingumas ir dialogas. Tėvai turėtų veikti kaip partneriai, padedantys vaikui suprasti draugystės reikšmę, gerbiantys jo savarankiškumą, bet kartu padedantys priimti atsakingus sprendimus.“

Taip pat labai svarbu paminėti, kad tokios frazės kaip: „negeras draugas“, „nesirink“, „neleidžiu“ irgi kelia priešpriešą, o ne ryšį su vaiku. Todėl vaikas gali ir toliau tolti nuo šeimos ir rinktis prastą draugiją.

V. Augutienė, pataria šeimai ieškoti priežasčių, kodėl vaikas renkasi būtent tokius draugus: „Gal tai maišto forma, o gal jis tiesiog nesugeba atskirti, kas yra gerai, o kas blogai?“

Žinodamas, kad namuose gali atvirai kalbėtis apie jam iškylančius klausimus, sunkumus ir nebūti teisiamas, jaunuolis lengviau pats rodys iniciatyvą kalbėtis, aiškintis, prašyti patarimo. Vaiko teisių gynėjai pataria, kad draudimais suaugusieji nelaimės, tačiau kurdami tarpusavio ryšį, statydami pasitikėjimą vienas kitu, padės tiek sau, tiek, žinoma, vaikui.

Ne drausti, o nukreipti teisinga linkme

Be to, vietoje kategoriškų draudimų tėvai gali skatinti vaikus dalyvauti pozityviose veiklose, kurios padėtų jiems susipažinti su kitokiais bendraamžiais. Plėsdamas savo akiratį, galbūt savanoriaudamas ar dalyvaudamas nevyriausybinių organizacijų veiklose, vaikas pats pamatys, kad draugų būna visokių ir lengviau ims atsirinkti, kas jam naudinga, o kas žalinga.

V. Augutienė tikina: „Siūlau kalbėtis daugiau su vaikais namuose apie tai, kokius mes draugus renkamės, diskutuoti, kaip atskirti gerus draugus nuo prastų. Galbūt pasidalinti ir savomis patirtimis, išgyvenimais. O skatindami vaiką dalyvauti būreliuose, popamokinėse veiklose, padėsite jam pačiam ugdyti kritinį mąstymą, sąmoningumą.“

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Gerai informuoti piliečiai  

Dauguma gyventojų (72%) žino, kur kreiptis, jeigu pardavėjas / paslaugos teikėjas atsisakytų kompensuoti nuostolius, kas antras (51%) nurodė, kad informacijos apie vartotojų teisių apsaugą pakanka, ir tik kas penktas (22%) turėjo priešingą nuomonę – tokius duomenis atskleidžia praėjusių metų pabaigoje „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.  

„Bendras Lietuvos vartotojų teisių apsaugos indeksas, apimantis vartotojų informuotumą, aktyvumą, vartotojų teisių pažeidimus ir Lietuvos vartotojų teisių apsaugos sistemos vertinimą, kasmet auga. Tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai ne tik geriau informuojami, bet ir ryžtingiau gina pažeistas vartotojų teises,“ – sako teisingumo ministras Rimantas Mockus.  

Populiariausi informacijos kanalai  

Kaip informacija apie galimybes ginti pažeistas vartotojų teises pasiekia visuomenę? Dažniausiai buvo nurodoma, kad patogiausia informacijos pateikimo forma yra televizija – taip teigė kas antras (50%) apklausos dalyvis. Šis informacijos gavimo būdas yra pats populiariausias tarp vyresnių žmonių – 71% iš apklaustų respondentų nurodė būtent televiziją. Socialinius tinklus įvardijo 36% apklaustųjų, tiesa, 18–39 m. amžiaus apklaustų respondentų grupėje šis rodiklis siekė 57%. Treti pagal populiarumą – institucijų ir organizacijų interneto tinklalapiai – 30%. Kiti informacijos kanalai buvo minimi rečiau: radijas – 13%, spauda – 5%, regioninė televizija – 3%, regioninė spauda – 3%, regioninis radijas – 1%.

Kreiptis pagalbos – apsimoka 

Kad per pastaruosius 12 mėnesių buvo pažeistos jų, kaip vartotojų teisės, nurodė 14% apklausos dalyvių, o 21% teigė, kad jiems ar jų šeimos nariams per metus yra tekę įsigyti nekokybišką prekę.

„Su kolegomis organizavome kultūrinę programą ir vakarienę viename iš Lietuvos dvarų. Meniu ir įkainiai buvo derinami iš anksto, tačiau po renginio paaiškėjo, kad paslaugos kaina – trečdaliu didesnė nei buvome informuoti. Paslaugos teikėjas teigė, jog įvyko nesusipratimas ir viešai skelbiamos kainos jau nebegalioja. Kadangi renginio dalyvių buvo kelios dešimtys, suma susidarė gana solidi. Deja, geranoriškai susitarti niekaip nepavyko“, – patirtimi pasidalino VVTAT klientė. Užpildžius prašymą VVTAT, išdėsčius faktines aplinkybes ir pateikus reikiamus dokumentus, situaciją pavyko išspręsti vartotojos naudai.  

Kad per pastaruosius 12 mėnesių buvo pažeistos jų, kaip vartotojų teisės, nurodė 14% apklausos dalyvių, o 21% teigė, kad jiems ar jų šeimos nariams per metus yra tekę įsigyti nekokybišką prekę. Respondentai, kurių vartotojų teisės buvo pažeistos, tačiau jie nesikreipė į vartotojų teises ginančias institucijas, įvardijo, kad nenorėjo gaišti laiko rašydami prašymą, tokių buvo 44%.  

Svarbu akcentuoti, kad prašymą užpildyti internetu VTIS – ilgai netrunka, o kreiptis pagalbos (el. p. tarnyba@vvtat.lt) – tikrai verta.

Teisingumo ministerijos pranešimas spaudai 

Savo įžvalgomis diskusijoje dalijasi vaiko teisių gynėja Ugnė Klingerė, Lietuvos psichologų sąjungos atstovė, lektorė, projekto „Dideli vaikai“ įkūrėja Agnė Laskytė bei savo asmeninę patirtį atskleidžia su jaunimu Kauno rajone dirbanti Renata Podelė.

Ugnė Klingerė: kiekvienai konkrečiai šeimai yra tik jai geriausias sprendimas

„Kalbant apie vaikus skirtingose situacijose, skirtingos sudėties šeimose, svarbu pasakyti, kad ne vienas kažkuris aspektas nulemia, ar augdamas vaikas susidurs su sunkumais. Ir tikrai negalėčiau apibendrinti, kad jeigu vaikas auga išsiskyrusioje šeimoje, tai labiau tikėtina, kad susidursime su vaiko teisių pažeidimais, o jeigu  su abiem tėvais, tai – mažiau tikėtina. Bet kokioje šeimoje gali nutikti visaip“, – įsitikinusi U. Klingerė.

Tačiau kalbant apie poras, kurios skiriasi ilgai ir sunkiai, o tai reiškia, kad tarp dviejų žmonių yra jau ilgalaikiai nesutarimai, tokių porų vaikai, pasak praktikės, dažniau susiduria su iššūkiais, gaunama daugiau pranešimų apie vaikams reikalingą pagalbą.

Visgi, pagalba vaikui prasideda nuo suteiktos atramos vaiko tėvams. Ir čia vaiko teisių gynėja akcentuoja poros artimiausio rato žmonių indėlio vertę.

U. Klingerė diskusijoje pastebi, kad jeigu seneliai, krikšto tėvai, tetos ar dėdės, tėvų draugai sugeba išlaikyti neutralų santykį su vaiko tėvais, bet susitelkia į vaiką, tai kiekvienas iš šių žmonių gali būti labai svarbus stiprybės resursas vaikui: tikėtina, kad vaikas sulauks jam būtino dėmesio, kai tėvų gebėjimas pasirūpinti juo natūraliai sumenksta, o tėvai turės daugiau erdvės surasti teisingus sprendimus.

„Kiekvienai konkrečiai šeimai yra tinkamas tik jai geriausias sprendimas. Tereikia jį rasti. Pavyzdžiui, mano tėvams geriausias sprendimas buvo sukti skirtingais keliais, tačiau tai mane kaip žmogų sustiprino ir leido turėti pozityvią paauglystę. Tad mano patarimas ir būtų toks: leiskime sau jausti ir suprasti, kas mums, kaip šeimai, yra geriausia, nepriklausomai nuo to, ko tikisi visuomenė ar aplinkiniai žmonės. Ir visuomet derėtų atminti, kad vaikas taip pat turi teisę žinoti apie pokyčius, išsakyti savo nuomonę“, – pabrėžia diskusijos dalyvė.

Agnė Laskytė: leiskime vaikui jausti visus jausmus ir padėkime juos išgyventi

Psichologė diskusijoje atskleidžia, kad savo kabinete sulaukia porų, kurios skyrybų kelią pradeda nuo konsultacijos su psichologu. Tėvai domisi, kaip elgtis teisingai vaiko atžvilgiu, ką ir kaip pasakyti vaikui, į kokias vaiko reakcijas atkreipti dėmesį būtina.

„Vis dažniau pasitaikantys tokie atvejai rodo, kad tėvams rūpi pagarba vaikui. Suprantama, kad augdamas su tokiais tėvais, kas benutiktų tarp tėčio ir mamos, vaikas patirs mažiausią įmanomą emocinę traumą. Tokia pora gali išsiaiškinti klausimus dviese, neįtraukiant vaiko. Nes jeigu vaikas atsiduria suaugusiųjų santykių sūkuryje, tai jis greičiausiai nukentės. Ir gali būti, kad nukentės stipriau nei tėtis ir mama, nes mažiau už suaugusį žmogų yra sukaupęs emocinių resursų“, – kalba A. Laskytė.

Psichologė sako, kad vaikui pati geriausia būsena yra stabilumas ir aiškumas. Tai būsena, kada vaikas gali kontroliuoti savo gyvenimą. Taip vaikas jaučiasi tik kai kasdien, o ypač keičiantis šeimos situacijai, kuo daugiau jam paaiškinama apie tai, kas vyksta, vaiko klausiama ir tariamasi su juo.

„Jeigu vaikas liks šalia net ir pačių mažiausių pasikeitimų šeimoje, o mes jį tik stumdysime, kaip daiktą, jis nesijaus saugus. Tad būkime šalia vaiko, vyktų karas, skyrybos ar bet kas kitas, leiskime vaikui jausti visus jausmus ir padėkime juos išgyventi. Dalykai, kuriuos mes išmokstame, jeigu jie buvo išgyventi sveikai, vaiką padaro tik stipresniu“,  – įsitikinusi psichologė.

Renata Podelė: kelyje į vyro dukros širdį pasiklioviau intuicija ir meile

Renata Podelė dalijasi savo asmenine patirtimi ir pasakoja, kaip jai sekėsi kurti ryšį su vyro dukra. Nuo ketverių metų mergaitę pažįstanti moteris, dabar jau paauglę vadina savo geriausia drauge ir patarėja. Iki tol jos nuėjo gan nelengvą kelią, tame kelyje moteris mokėsi ir keitėsi pati, kartu keitėsi santykiai su svarbiu šeimos nariu.

Diskusijos dalyvė sako, kad gyvenimo instrukcijų kiekvienam atvejui sugalvota nėra, tad tiesiog bendravo su vaiku, stebėjo, kas gausis, o apie sėkmę sprendė pagal vaiko šypsenos plotį: „Juk iš esmės su vaiku taip paprasta: jeigu jis liūdi, tai liūdi, jei linksmas, tai linksmas, jei pasiilgo mamos, tai prieis ir pasakys tai, o tu jau tvarkykis su savo emocijomis, jeigu kartais buvai pasijutęs labai reikšmingu“.

Moteris atvira – sulaukė patarimų iš aplinkinių, ar net nuostabos, kam reikia taip mylėti „ne savo“ vaiką, bet šių nuomonių nepaiso.

„Bet jeigu jau aš pasirinkau žmogų, su kuriuo noriu būti, tai nėra svetima niekas, kas su juo susiję. Savo santykius su mergaite dabar juokais vadiname atskiromis eromis – „iki“ ir „po“. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vaikui labai svarbi ne tik tėčio ir mamos, bet ir kitų šalia esančių žmonių meilė, tad ir mano “, – dalijasi R. Podelė.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. 

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inf. 

Tarptautiniai duomenys rodo, kad fejerverkų pramonės apyvarta kasmet viršija 1,5 mlrd. JAV dolerių, o Kinija lieka pagrindine pasaulio fejerverkų tiekėja, užimanti apie 70–80 proc. pasaulinės rinkos. Šie skaičiai rodo, kaip svarbūs fejerverkai yra ne tik tradiciniams kinų festivaliams, bet ir įvairioms Vakarų šventėms bei komerciniams renginiams.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip fejerverkai tapo neatsiejama Pavasario festivalio (dar vadinamo Kinų Naujaisiais metais) dalimi, kaip šią šventę perima Vakarų šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, ir kokie modernūs technologiniai sprendimai pamažu keičia įprastą ugnies bei dūmų reginį. Taip pat apžvelgsime didėjančią aplinkosauginę atsakomybę bei diskusijas, susijusias su tokių šou organizavimu.

Fejerverkai ir Pavasario festivalis

Kinijoje fejerverkai išlieka vienu svarbiausių Pavasario festivalio akcentų. Nors įvairūs vietiniai draudimai ir saugumo normos pastaraisiais metais griežtėja, milijonai kinų vis tiek laikosi šios senos tradicijos, nes manoma, kad fejerverkai nubaido piktąsias dvasias ir atneša sėkmę ateinantiems metams. Įprastai didžiausi fejerverkų šou vyksta iškart po Naujųjų metų sutikimo, taip pat tam tikromis svarbiomis šventinėmis dienomis, kaip antai Žibintų festivalio (Yuanxiao) metu.

Kiekviename Kinijos regione egzistuoja savita fejerverkų naudojimo kultūra. Pavyzdžiui, pietinėje Kinijoje daugiau dėmesio skiriama spalvingam reginiui, integruojant unikalius vaizdinius motyvus (drakonus, feniksus ar kitus simbolius), o šiaurinėje dalyje dažniau išlaikoma garsių, stiprių sprogimų tradicija. Toks kultūrinis skirtumas formavosi dėl atskirų regionų istorinių, geografinių ir netgi klimato veiksnių.

Kita vertus, augant miestams ir didėjant gyventojų koncentracijai, šiandien Kinija vis dažniau taiko apribojimus, norėdama sumažinti oro taršą bei triukšmą. Kai kuriuose didmiesčiuose tam tikru laikotarpiu leidžiama naudoti tik specialius, aplinkai draugiškesnius fejerverkus ar net siūlomos alternatyvos, kaip pirotechniniai šou su mažiau dūmų. Visgi tradiciniai fejerverkai tebėra emociškai svarbūs, todėl, nepaisant dalies oficialių ribojimų, jie išlieka giliai įsišaknijusio ritualo dalimi.

Švenčių globalizacija

Pavasario festivalio šventimas išplito ir į Vakarus, kur jis neabejotinai pritraukia daugybę žmonių, besidominčių Rytų kultūra. Straipsnyje aprašomas pavasario festivalio minėjimas pietvakariniame Anglijos mieste Ekseteryje, kuriame kartu su fejerverkais rengiamas ilgas pramoginis renginys: tradicinių kiniškų patiekalų degustacija, arbatos ceremonija, įvairūs žaidimai vaikams, kinų muzikos, kovos menų bei K-pop pasirodymai. Tokios kultūrinės iniciatyvos demonstruoja, kaip šiuolaikinėje visuomenėje lengvai persipina rytietiškos ir vakariečių tradicijos.

Ekseteryje fejerverkų šou dažnai nėra toks masyvus kaip didžiųjų Kinijos miestų festivaliai, tačiau jo tikslas kitoks – supažindinti vakariečius su pavasario festivalio dvasia, tradicijomis ir pakviesti juos prisijungti prie bendruomeninės šventės. Ypatingai didelis akcentas skiriamas šeimoms ir vaikams, kad jie galėtų ne tik pamatyti fejerverkus, bet ir sužinoti apie jų kilmę, mokytis apie Kinų Naujųjų metų simboliką, dalyvauti dirbtuvėse, kuriose mokomasi gaminti popierinius žibintus ar išbandyti kaligrafiją.

Naujausios technologijos fejerverkuose

Fejerverkai Kinijoje įgauna naujas, modernias formas. Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu išpopuliarėjo vaizdo įrašai, kuriuose rodomi ne tik tradiciniai pirotechnikos šūviai į dangų, bet ir įspūdingi dronų pasirodymai, kuriuose šimtai ar net tūkstančiai iš anksto sinchronizuotų dronų sukuria įvairius reginius. Kai kurie renginiai derina dronų šviesos instaliacijas su gyvūnų pavidalo robotais, pavyzdžiui, robotiniais šunimis, kurie interaktyviai juda didžiulėje erdvėje.

Šie inovatyvūs sprendimai turi keletą privalumų. Pirmiausia, fejerverkų šou kartais kelia nerimą dėl aplinkos, ypač dėl dūmų ir cheminio užterštumo, taip pat jų sprogimai gali gąsdinti gyvūnus bei žmones, jautresnius staigiems garsams. Dronų ir kitų šviesos technologijų naudojimas gali sumažinti taršą ir triukšmą, o kartu suteikti žiūrovams įspūdingą reginį. Antra, tokios naujos formos šventiniai pasirodymai visuomet sulaukia didelio dėmesio socialiniuose tinkluose, prisidėdami prie miesto ar šalies turizmo patrauklumo.

Kita vertus, skeptikai baiminasi, kad šios technologijos gali priblėsinti autentiškas pirotechnikos tradicijas. Dalis žmonių pabrėžia, kad net ir pats specifinis fejerverkų kvapas ar garsas yra svarbi šventinės atmosferos dalis. Vis dėlto, siekiant labiau tausoti aplinką, tokie skaitmeniniai dronų šou ilgainiui gali tapti priimtina alternatyva, ypač dideliuose miestuose, kur taršos problemos ir gyvūnų gerovė tampa prioritetu.

Ar fejerverkai keičia kryptį?

Viena opiausių problemų, susijusių su fejerverkų naudojimu, – tai aplinkosaugos ir saugumo klausimai. Didmiesčiuose smarkiai išaugęs gyventojų skaičius reiškia, kad atsitiktinis netaisyklingas fejerverkų naudojimas gali kelti gaisro pavojų, triukšmo bei oro taršą. Pastaruoju metu Kinijoje pastebimas vis didesnis oficialių draudimų skaičius, ypač žiemos metu, kai oro tarša ir taip yra reikšminga problema. Daugelis miestų siekia pereiti prie tylesnių arba visiškai netaršių technologijų.

Vis dėlto, net ir esant apribojimams, fejerverkų prekyba kasmet išlieka didžiulė, nes žmonės taip stengiasi išreikšti savo džiaugsmą ir tradicijų tęstinumą. Gamintojai vis dažniau pristato „ekologiškesnius“ fejerverkus, turinčius mažiau pavojingų cheminių junginių, mažiau išmetamų kietųjų dalelių. Be to, kuriamos specialios zonos, kuriose gyventojai gali saugiai leisti fejerverkus, prižiūrimi vietinių savanorių ar saugos tarnybų. Tai prisideda prie nelaimingų atsitikimų mažinimo.

Šventinės emocijos ir technologinė ateitis

Nepaisant technologijų proveržio, senųjų pirotechnikos tradicijų populiarumas mažėti kol kas neketina. Galima teigti, kad pasaulyje vyksta dvipusis procesas:

• Viena vertus, žmonės siekia mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir gyvūnams, todėl siūlomi nauji būdai, pavyzdžiui, dronų, lazerių šou.
• Kita vertus, yra stipri visuomenės dalis, kuriems tradiciniai fejerverkai išlieka neatsiejama švenčių dalis.

Dėl šios priežasties galime numatyti, kad artimiausiais metais šalia įprastų pirotechnikos renginių išvysime vis daugiau hibridinių švenčių, kuriose technologinis progresas derės su senaisiais papročiais. Tai ypač aktualu tokio masto festivaliams kaip Pavasario festivalis, kurio pasaulinė įtaka kasmet auga. Šiuolaikiniuose miestuose, kuriuose gyvena daugiatautės bendruomenės, būtent tokios integruotos šventės gali padėti puoselėti kultūrų pažinimą ir tarpusavio pagarbą.

Fejerverkų simbolinė ir ekonominė vertė

Ne paslaptis, kad fejerverkai generuoja didžiulę ekonominę naudą, ypač per Naujųjų metų šventes ir kitus didelius renginius. Turistai iš viso pasaulio vyksta į Kiniją, kad pamatytų didingus fejerverkų šou, o vietiniai viešbučiai, restoranai ir suvenyrų parduotuvės patiria augančius pelnus. Tuo pat metu, vis dažniau pasigirsta raginimų labiau kontroliuoti pirotechnikos naudojimą, kad nebūtų pakenkta miesto gyventojų gyvenimo kokybei ir gamtai.

Egzistuoja ir socialinė fejerverkų reikšmė. Daugeliui kinų tai ne tik reginys, bet ir proga suburti šeimą, dalintis dovanas, linkėti sėkmės. Su Pavasario festivaliu susijusios tradicijos persipina su modernios visuomenės poreikiais. Kai kurie žmonės, ypač jaunajai kartai, svarbu turėti galimybę dalyvauti įvairiapusėse šventėse, kuriose galima ne tik iššauti fejerverkus, bet ir išbandyti interaktyvius šviesos šou, stebėti robotus, dalyvauti virtualiuose renginiuose.

Fejerverkai – tarp paveldo ir inovacijų

Apžvelgus fejerverkų tradicijas Kinijoje ir jų paplitimą už jos ribų, galima daryti išvadą, kad ši spalvinga kultūros dalis neabejotinai keičiasi ir prisitaiko prie šiuolaikinių visuomenės poreikių. Nors tradicinis fejerverkų šou išlieka svarbus pavasario festivalio simbolis, atsiranda ir naujų formų, kurios skirtos tausoti aplinką bei suteikti unikalų reginį.

Akivaizdu, kad fejerverkų kultūra yra globalizuota ir atvira pokyčiams. Tai yra sritis, kurioje susitinka senovės papročiai, inovatyvios technologijos ir skirtingos kultūros, siekiančios bendro tikslo – sukurti nepamirštamas šventines akimirkas.

Galime manyti, kad artimoje ateityje fejerverkų industrija vis labiau diversifikuosis: vieni gamintojai sutelks dėmesį į ekologiškesnius produktus, kiti siūlys dronų ir hologramų pasirodymus, o tradicinių vertybių puoselėtojai stengsis išlaikyti autentišką pirotechnikos meną. Nepaisant šių skirtumų, vienas dalykas išlieka neabejotinas – fejerverkai kaip šventinis fenomenas ir toliau vienys žmones, kurdami džiaugsmingą atmosferą bei išlaikydami įvairiatautę pasaulio kultūrą.

Kūnas siuntė ženklus

Su onkologine liga Toma susidūrė būdama vos 27-erių. Apsilankyti pas ginekologę paskatino neįprasti skausmai dubens srityje ir, kaip pati sako, vidinė nuojauta, kad kažkas ne taip, kaip visada. „Mano menstruacijos visada buvo skausmingos, tačiau jų metu ėmiau jausti kitokį, neįprastą diegimą, kuris leidosi žemyn nuo juosmens į dubenį. Nenumojau ranka į kūno siunčiamus ženklus ir užsiregistravau pas gydytoją, – pasakoja pašnekovė. – Deja, mano nuojauta pasitvirtino. Dar nebaigusi apžiūros, gydytoja pasakė – „vėžys“.“  

Šokas, kurį Toma patyrė sužinojusi diagnozę, buvo milžiniškas, žemė slydo iš po kojų, niekaip nesisekė suvaldyti minčių. Tačiau moteris dar turėjo vilties, kad galbūt suklysta – juk įvertinta tik vizualiai. Taigi, kiek nurimusi, užsiregistravo į Kauno klinikų Onkologijos ligoninę. „Atlikus biopsiją, gimdos kaklelio vėžio diagnozė buvo patvirtinta. Laimei, ligą pavyko pagauti pirmoje stadijoje – ji nebuvo išplitusi už gimdos kaklelio ribų. Kadangi vėžys nebuvo pažengęs, pakako operacijos, chemoterapijos taikyti nereikėjo“, – pasakoja Toma ir priduria, kad, nors jau ir nebereikia, į Onkologijos ligoninę profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio vyksta kas pusantrų metų. 

Apie ligą pasakojo ne visiems

Toma neslepia – tokia diagnozė pribloškia: nežinai, nei ką galvoti, nei kaip elgtis. Moteris atvirauja, kad buvo ir ašarų, ir svarstymų, ką bloga padarė kitiems, kad likimas atsiuntė tokią ligą, kas kaltas, kodėl būtent jai ir panašiai. Tačiau mintys apie blogiausią scenarijų nelankė. „Nei pati galvojau, kad nepasveiksiu, nei su vyru šia tema diskutavome, nesvarstėme, kas būtų, jeigu būtų, nes tvirtai tikėjome, jog viskas bus gerai, – prisimena moteris. – Galbūt tik vieną klaidą padariau – per daug visko prisiskaičiau internete ir įsivaizdavau, kad viskas, kas apie šią ligą parašyta, nutiks ir man. O buvo visai priešingai – veltui kėliau sau papildomą įtampą.“

Paklausta apie aplinkinių, artimųjų ir draugų reakcijas, pašnekovė atskleidžia, kad ne visi žinojo apie ligą. Buvo nusprendusi, jog tikrai ne kiekvienam reikia apie tai papasakoti – taip bandė apsaugoti ne tik kitus, bet ir save nuo nereikalingų emocijų: „Juk ir taip sunku... Jauti, kiek kam gali pasakyti. Kai kurie artimieji dar jautriau reagavo į žinią apie vėžį nei aš pati“, – pasakoja Toma ir priduria, kad buvo draugų, kurie, sužinoję apie ligą, nutolo. Moteris svarsto, kad taip greičiausiai nutinka todėl, kad žmonės nežino, kaip tokioje situacijoje elgtis, kaip bendrauti, – taigi pasirenka atsitraukimą. „Norėčiau pasakyti visiems, kurių artimieji, draugai ar pažįstami serga onkologine liga ir eina sveikimo keliu, kad daryti nereikia nieko – tiesiog pabūti šalia. Ir pasikalbėti... Nebūtinai apie ligą.“ 

Misija – keisti žmonių požiūrį

Toma pasakoja, kad, kaip ir daugelis žmonių, įveikusių onkologinę ligą, stengėsi apie ją pamiršti. Tačiau po kelerių metų likimas atvedė į Pagalbos onkologiniams ligoniams asociaciją (POLA) ir Jonavos onkologinių ligonių asociaciją (ŠKAČ), kur savanoriaudama suprato, kaip stipriai onkologija yra stigmatizuojama ir kaip svarbu yra keisti ydingą visuomenės požiūrį į vėžį. „Tuomet daviau pirmąjį interviu Jonavos laikraščiui. Po publikacijos sulaukiau įvairiausių laiškų. Pažįstami rašė, kad mane palaiko, o nepažįstamieji išreiškė nepasitenkinimą, leido sau mane auklėti: kam tau to reikia, kiek už tai moka ir pan. Pajutau palietusi temą, kuri visuomenėje laikoma tabu“, – atvirauja jonavietė ir priduria, kad tokios reakcijos tik įrodo, kaip svarbu apie tai kalbėti. 

Ir pati susirgusi ne kartą susidūrė su nemotyvuotai neigiamu aplinkinių požiūriu į sergančius onkologinėmis ligomis. „Vienas įsimintiniausių įvykių nutiko poliklinikoje. Tuomet laukiau prie kabineto, nes reikėjo duoti kraujo tyrimams. Šalia buvusi vyresnio amžiaus moteris manęs pasiteiravo, kuo sergu. Atsakiau, kad vėžiu. Mūsų pokalbis baigėsi nė neprasidėjęs, o ji persėdo į kitą vietą – toliau nuo manęs. Supratau, kad daugybė žmonių, ypač vyresnio amžiaus, vis dar mano, kad vėžys užkrečiamas...“ – pasakoja Toma.

Moteris sako, kad ne mažiau svarbu ir kalbėjimas apie vėžio prevenciją. Jos teigimu, vis dar per daug lengvabūdiškai žiūrima į savo sveikatą, pas gydytojus einama tik susirgus ir pasijutus blogai. „Skatinu apsilankyti pas gydytoją ne tik tada, kai ką nors skauda, bet ir profilaktiškai. Tik taip pavyks ligą aptikti laiku ir ją įveikti.“

Profilaktinė patikra padeda išvengti ligos

Gimdos kaklelio vėžys yra trečias pagal dažnumą moterų vėžys – kasmet visame pasaulyje nustatoma daugiau nei pusė milijono naujų atvejų. Laimei, diagnozuota anksti, ši onkologinė liga yra visiškai išgydoma. 

Siekiant kuo anksčiau nustatyti ląstelių pakitimus ir ligai užkirsti kelią, jau daugiau nei 20 metų Lietuvoje vykdoma Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 

• 25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 
• 35–59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). 

Dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje norinčioms moterims pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Deja, kol kas šios programos vykdymo rezultatai Lietuvoje nėra patenkinami – didelė dalis moterų dar nė karto nepasitikrino dėl gimdos kaklelio vėžio.  

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau, jeigu moteris jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus grupę, būtinai turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis atliks tyrimus ir, jei reikia,  siųs konsultuotis su  gydytoju specialistu.

Skiepai tikimybę susirgti sumažina 80 proc.

Ne mažiau reikšminga gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonė yra skiepai nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), nes 99 proc. šio vėžio atvejų nulemia būtent šis virusas. Taip pat moterims ŽPV gali sukelti makšties, vulvos bei išangės, vyrams – išangės, varpos ikivėžines ligas ir vėžį.  

Tyrimai rodo, kad pati efektyviausia apsaugos priemonė nuo aukštos rizikos ŽPV tipų yra skiepai. Rekomenduojama skiepijimą pradėti kuo anksčiau, idealiu atveju – kol žmogus dar neturėjo lytinių santykių. Lietuvoje visi 11 metų sulaukę vaikai – tiek mergaitės, tiek berniukai – gali būti paskiepyti valstybės finansuojama vakcina nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio viruso. Ši vakcina tikimybę susirgti vėžiu sumažina net iki 80 procentų. 

Skiepytis nuo ŽPV asmeninėmis lėšomis gali ir suaugusios moterys, tik vakcinos veiksmingumas, žinoma, jau bus mažesnis. Tačiau, pasitarus su gydytoju, tą padaryti vis tiek verta.

Kauno teritorinės ligonių kasos inf.

Lietuvos turizmo asociacijos inf. 

Saugumas, patogumas, estetinis patrauklumas bei tvirtumas. Renkantis įėjimo duris savo namams į šiuos kriterijus paprastai atsižvelgiama pirmiausiai. Problema yra ta, jog dažnas duris perkantis klientas retai suranda visus šiuos aspektus viename produkte. Išsirinkus pakankamai saugias ir tvirtas duris, pasigendama individualizuotų  stiliaus ir spalvų sprendimų. Suradus idealiai norimą dizainą ir spalvą atitinkantį pasirinkimą, pasigendama tvirtumo ir šiluminės varžos efektyvumo. Atrodo, daugiau laiko praleidžiama durų, langų ir stogo dangų pardavėjų atstovybėse, nei savo būsto statybų aikštelėje. Galop nusivylę ir niekur neradę savo svajonių durų, kai kurie iš nevilties kuo skubiau pasirenka pirmą akis patraukusį variantą ir lieka juo nepatenkinti. Tačiau tokia pirkimo istorija tikrai neturėtų tapti standartine situacija. Nusprendus įsigyti kokybiškas, išvaizdžias ir tvirtas bei saugias namų duris, galite neabejotinai jums patiksiantį variantą išsirinkti „Hormann“  parduotuvės kataloge!

Vokiška kokybė ir stiliaus unikalumas

„Hormann“ yra puikiai žinoma kokybiškų durų bei garažo vartų gamintoja bei tiekėja iš Vokietijos. Dar 1935 m. įkurtą šeimos verslą lydi pasaulinė sėkmė ir pripažinimas. Šiandien 20 milijonų pardavimų visame pasaulyje ribą įveikusiame „Hormann“ versle dirba daugiau nei 6000 specialistų iš viso pasaulio. Jie projektuoja ir gamina aukščiausios kokybės individualizuotus garažo vartus, namų duris, staktas bei kitas funkcines-estetines namų eksterjero detales. Tiems, kurie nori išsirinkti tvirtas, saugias ir puikiai atrodančias bei įvairiems fasadams pritaikomas namų duris, „Hormann“ gali pasiūlyti puikų sprendimą – Thermo65 įėjimo durys, pritaikomos net ir labiausiai rafinuotiems klientų poreikiams.

Estetiškos durys šiltam sutikimui

Vienas svarbesnių iš plieno ir aliuminio gaminamų „Hormann“ Thermo65 durų privalumų – galimybė jas itin individualizuoti duris pritaikant konkretiems kliento poreikiams. Galbūt namo durų matmenys pagal jūsų pasirinktą projektą neatitinka jokių standartinių išplanavimų? Jokių problemų! Thermo65 durų modelis pasižymi labai plačiomis skirtingų matmenų pasirinkimo galimybėmis. Juos užtenka įvardinti ir nurodyti užsakymo pateikimo metu.

Taip pat Thermo65 durys pasižymi plačia stilių bei spalvų pasirinkimo įvairove. Galite rinktis į vidų, į išorę atidaromas, iš kairės arba iš dešinės pusės varstomas, vientisas arba įvairiais stiklo apdailos elementais pagražintas Thermo65 duris, kurių spalvų paletės platumas neabejotinai padės rasti puikiai namo fasado spalvų derinį atitinkantį variantą.

Ilgaamžis saugumas

„Gerą vardą reikia užsitarnauti“ – tokia įmonės vertybinė politika taikoma visiems jos gaminiams. Ne išimtis šiuo atžvilgiu yra ir „Hormann“ Thermo 65 durys. Už paprastas plastikines ir medines įėjimo duris šis „Hormann“ produktas yra gerokai pranašesnis visais įmanomais atžvilgiais. Kalbant apie šilumos izoliaciją, naudinga paminėti faktą, jog visos „Hormann“ durys atitinka naujame Vokietijos pastatų inžinerijos įstatyme keliamus reikalavimus. Thermo65 modelis garantuoja ne tik puikią šiluminę, bet ir garso izoliaciją. Net ir didesnio iš gatvės sklindančio triukšmo lygį Thermo65 durys sumažina iki vidutinio lygio triukšmo patalpose. Vien „Hormann“ durys gali iš lauko sklindantį triukšmą sumažinti net iki 43 db! Iš itin aukštos kokybės medžiagų gaminamoms „Hormann“ Thermo65 durims taikoma net 5 metų kokybės garantija.

Kurdami Thermo65 durų modelį „Hormann“ projektuotojai apsvarstė ir dar vieną, pirkėjams labai aktualų aspektą – durų saugumą ir atsparumą įsilaužimams. Statistika įsilaužimų atžvilgiu yra gana paprasta – dažnai vagys, kuriems į namus patekti nepavyksta per pirmas 90 sekundžių, palieka savo pasirinktą objektą nieko nepešę.

Siekdami jūsų namus paversti neįveikiama saugumo tvirtove, „Hormann“ inžinieriai į Thermo65 duris integravo sklandžiai veikiančią 5 lygmenų apsauginės spynos sistemą. Taip pat perkamose Thermo65 duryse galima papildomai pasirinkti RC 2 saugos sistemą. Tai - aukščiausio lygio durų apsaugos sistema, kuri užtikrina tai, jog įsibrovėlis, kuris neturi tikslių įsilaužimo žinių bei specifinių įrankių, neturėtų sugebėti išlaužti durų su RC 2 saugos sistema per 3 minutes.

„Hormann“ Thermo65 yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori įsigyti kokybiškas, tvirtas, ilgaamžiškas ir saugias bei itin estetiškai patrauklias ir pagal namo fasadą puikiai tinkančias pagrindines arba šonines duris. Kartu su „Hormann“ durimis bei garažo vartais savo namus lengviau paversite jaukia ir saugia poilsio bei darbo erdve, kurią norisi saugoti ir puoselėti!

Tai žinome visi. Kaip ir puikiai žinome tai, kaip sunku prisiversti atverti odontologo duris, kada nieko neskauda ir jaučiamės puikiai. Deja, vėliau tenka už tai sumokėti ne tik pinigais, bet ir nelabai dailia šypsena bei varginančiu skausmu. Kaip dažnai derėtų apsilankyti pas odontologą, priklauso nuo žmogaus amžiaus ir dantų būklės. Manoma, jog šis vizitas turėtų būti atliekamas bent kartą per metus. Bet tai tinka tiems, kurie dar nuo jaunystės uoliai ir sąžiningai reguliariai lankėsi pas šiuos specialistus. Tie, kurie savo dantis apleido ir jų būklė yra ne itin gera, tą daryti reikėtų dažniau. Kaip jau minėjome, jeigu dantys apleisti ir bijome jų netekti visiškai, tenka įdėti dvigubai pastangų. Todėl užsiregistruokite pas dantistą savo mieste. 

Kalbant apie vaikus, vizito vieną kartą per metus tikrai neužteks. Ir nereikia galvoti, jog pieninių dantų priežiūra yra nebūtina. Neva jie vistiek iškris. Pirmiausia, sveiki pieniniai dantys paruošia tvirtą ir teisingai prižiūrėtą dirvą nuolatiniams dantims. Tai tarsi investicija į visą likusį vaiko burnos gyvenimą. Antra, pieninių dantų priežiūra formuoja vaiko įpročius. Jeigu tėvai parodo abejingumą pieninių dantų priežiūrai, mažylis manys, jog ir antrųjų dantukų saugoti nereikia. 

Netekote danties - nedelskite

Dantų nepriežiūra ir reti vizitai pas odontologą yra dažniausios per ankstyvo dantų netekimo priežastys. Visgi, jeigu jau taip nutiko patariama nedelsti ir keliauti pas odontologą dėl dantų atkūrimo. Kokį būdą pasirinksite, priklauso nuo jūsų poreikių ir galimybių. Nesvarbu, ar pasirinksite implantus ar tiesiog paprastus išimamus protezus, uždelsus nuvykti pas odontologą ima formuoti kaulinio audinio trūkumas. Taip dantų atkūrimo procesas tampa vis sudėtingesnis arba netgi neįmanomas. 

Delsimas atstatyti dantis nepatiks ne tik jūsų purnai, bet ir piniginei. Kreipiantis vėliau didėja papildomų procedūrų ir su jomis susijusių išlaidų tikimybė. Šiuo atveju labai tiesiogiai laikas yra pinigai.

Tinkama dantų priežiūra - retesni vizitai pas odontologą

Viena iš efektyviausių dantų gydymo priemonių - tinkama jų priežiūra. Tuomet vizitai pas odontologus nebus gąsdinantys. Svarbiausia - tinkamai juos valykite ir keiskite dantų šepetėlį kas 3 mėnesiai. Valyti dantis patariama ne trumpiau nei 2 minutes. Patartina reguliariai naudoti tarpdančių siūlus ir natūralų skalavimo skystį. Žinoma, labai svarbu vengti dantims kenksmingų produktų ir nerūkyti. Burnos higienos procedūra bent kartą į metus irgi turėtų tapti įpročiu. Burnos higienos tikslas – užkirsti kelią periodonto ligoms, pašalinti apnašas bei sumažinti dantų jautrumą.

Vienas didžiausių dantų priešų - kariesas. Kaip nuo jo apsisaugoti? Pirmiausia, jau minėti reguliarūs vizitai pas odontologą ir tinkama reguliari dantų priežiūra. Jeigu niekaip negalite atsisakyti dantų balinimo, žinokite, jog svarbu neeksperimentuoti su naminėmis dantų balinimo priemonėmis, nes jos gali pažeisti emalį. Kalbant apie dantų valymą, reikia pasakyti, jog odontologai dažnai mini  fluoridinę dantų pastą. Sakoma, jog ji padeda stiprinti emalį ir saugo nuo karieso. 

Dar - kiek įmanoma venkite cukraus. Tai irgi didelis dantų priešas. Kuo daugiau jo vartojama, tuo didesnė rizika atsirasti ėduoniui. Na ir užtvirtinimui pasakysime, kad jei net ir prižiūrint dantis susidūrėte su problemomis, jokiu būdu neatidėliokite vizito pas gydytoją. 

Nors su amžiumi mūsų oda keičiasi ir turime su tuo susitaikyti, papildomas rūpestis leis jaustis ir atrodyti daug geriau.

Odos pokyčiai pagal amžių

20-30 metų

Jaunystėje oda greitai atsinaujina, tačiau tai nereiškia, kad turėtume ja rūpintis aplaidžiai arba visai nesirūpinti. Šiame amžiuje svarbu:

• Naudoti SPF apsaugą nuo saulės kasdien.
• Drėkinti odą, kad išvengtumėte priešlaikinio senėjimo.
• Vengti agresyvių produktų, kurie gali pažeisti odos barjerą.

30-40 metų

Perkopus trisdešimtmetį, oda pradeda gaminti mažiau kolageno. Tai lemia:

• Smulkias raukšleles aplink akis ir lūpų sritį.
• Odos elastingumo sumažėjimą.
• Sausėjančią odą, kuriai reikia papildomo maitinimo.

Ingredientai, tokie kaip retinolis, peptidai ir hialurono rūgštis, gali padėti palaikyti odos jaunatviškumą.

40-50 metų

Hormoniniai pokyčiai šiame amžiuje dar labiau veikia odą. Todėl reikia rinktis produktus, kurie:

• Giliai drėkina ir stiprina odos barjerą.
• Skatina ląstelių atsinaujinimą.
• Sumažina pigmentines dėmes ir odos nelygumus.

50+ metų

Su amžiumi oda tampa plonesnė, tad jai reikia ypatingos priežiūros:

• Intensyvaus maitinimo su aliejais ir lipidais.
• Odos regeneraciją skatinančių ingredientų.
• Nuolatinės apsaugos nuo aplinkos veiksnių.

Kaip pasirūpinti oda kiekviename amžiaus tarpsnyje

1. Tinkama mityba odos spindesiui

Oda atspindi tai, ką valgome. Jei norite natūralios spindinčios odos:

• Valgykite daug antioksidantų turinčių produktų (uogos, žalios daržovės, riešutai).
• Gerkite pakankamai vandens, kad išlaikytumėte odos drėgmės balansą.
• Venkite cukraus pertekliaus, nes jis spartina senėjimo procesus.

2. Korėjietiška kosmetika ir odos priežiūros ritualai

Korėjietiška kosmetika tampa vis populiaresnė ir visai nenuostabu, tik pažiūrėkite į korėjiečių moterų odą. Jos tiesiog spindi sveikata ir jaunatviškumu. Tokią odą joms išlaikyti padeda ne tik gera kosmetika, bet ir sveikas gyvenimo būdas, reguliari odos priežiūra. Daug procedūrų galima atlikti namuose, apsilankymai pas specialistus taip pat neprošal. Tai svarbu bet kokiame amžiuje.

3. Masažai ir veido raumenų mankšta

Daugelis pamiršta arba nė nepagalvoja apie veido masažus ir raumenų mankštą. Kai sportas jau tampa daugelio gyvenimo būdu, vertėtų į kasdienę rutiną įtraukti ir keletą minučių veido mankštai. Veido raumenų mankšta stiprina raumenis ir padeda ilgiau išlaikyti stangrią odą. Veido masažai atpalaiduoja, išlaisvina mintis. Juos galima atlikti ir namuose, o jei tai darysite reguliariai, pastebėsite, kad oda tampa stangresnė ir atsparesnė amžiui.

4. Aplinkos veiksnių poveikio mažinimas

Saulė, tarša ir stresas yra pagrindiniai priešai jaunatviškai odai. Štai keletas patarimų, kaip apsaugoti savo odą:

• Naudoti plataus spektro SPF net ir debesuotomis dienomis.
• Rinktis antioksidantų turinčius serumus, kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus.
• Išlaikyti sveiką gyvenimo būdą ir vengti streso.

Išvada

Turėtume suprasti, kad odos pokyčiai atsirandantys su amžiumi yra visiškai natūralūs. Kol oda visiškai jauna, rūpintis ja beveik nereikia, tačiau laikui bėgant, apima noras spindinčią odą turėti kur kas ilgiau, todėl imame atsižvelgti į odos poreikius ir juos atliepti.

Kada reikalingas estetinis plombavimas?

Estetinis plombavimas atliekamas, kuomet pacientas skundžiasi nudilusiais dantimis, stebimas sužemėjęs sąkandžio aukštis, dantys pažeisti dantų karieso, yra nedideli tarpai tarp dantų (tremos ir diastema) arba paciento netenkina esamų dantų forma ar spalva, po patirtų danties traumų, prieš arba po ortodontinio gydymo. Taip pat šį gydymo metodą reikėtų rinktis, kuomet senos dantų plombos yra nusidėvėjusios, pakeitusios spalvą ir atrodo neestetiškai. Svarbu paminėti, kad estetinis plombavimas turi pranašumų, kadangi po plombavimo dantys atrodo natūraliai, o reguliariai atvykstant plombų poliravimui plombų spalva nekinta, jų blizgesys išlieka. Na, o vienas didžiausių privalumų yra tas, jog išsaugomi natūralūs danties kietieji audiniai.

Kaip atliekama procedūra?

Procedūra pradedama nuo konsultacijos, kurios metu estetinį plombavimą atliekantis gydytojas odontologas įvertina visų dantų būklę, sąkandžio aukštį, šypsenos liniją, dantų formą, spalvą, veido formą, burnos higieną. Pagal indikacijas gali būti taikoma vietinė nejautra. Gydymas pradedamas nuo spalvos parinkimo, atsižvelgiant į gretimų dantų spalvą. Estetinio plombavimo procedūra yra gana ilga, kadangi plombavimo metu atkuriama natūrali danties anatomija, naudojant šiuolaikiškas plombines medžiagas. Taip atkurti dantys ne tik atrodo natūraliai ir estetiškai, bet taip pat atkuriama maksimaliai efektyvi kramtymo funkcija. Noriu dar kartą akcentuoti, jog estetinis plombavimas yra mikroinvazyvi procedūra, tausojanti natūralius danties kietuosius audinius.

Kaip pasiruošti procedūrai?

Būtina prieš estetinio plombavimo procedūrą atlikti profesionalią burnos higieną. Siekiant maksimalaus rezultato, prieš procedūrą rekomenduojama atlikti dantų balinimą ir, jei reikia, ICON procedūrą. Klinikoje “Šypsenos oazė” profesionaliam balinimui naudojama viena saugiausių ir efektyviausių rinkoje balinimo sistemų - Philips Zoom Whitening. Taip pat atliekama ICON procedūra.

Šioje klinikoje kiekvienas pacientas išsamiai konsultuojamas, sudaromas individualus gydymo planas, dažnai pacientą konsultuoja ne vienas gydytojas, o visa čia dirbanti gydytojų komanda - gydytoja odontologė Eglė Simonavičienė, gydytoja odontologė, kuri specializuojasi dantų estetiniame - funkciniame atstatyme Asta Jonaitienė, protezuotojas Nerijus Patamsa bei burnos chirurgas Rokas Aukštakalnis. Visą komandą jungia vienas tikslas - sveika ir graži šypsena, laimingas pacientas bei beskausmis gydymas.

Laukiame Jūsų atvykstant į “Šypsenos oazę”

Kauno gatvė 40, Jonava

+3706089842

„Kiekvienas vaiko raidos etapas turi savų iššūkių, kuriuos lemia vaiko amžius ir patirtis. Jau pradėjęs eiti į mokyklą vaikas gali vis ryškiau rodyti norą būti nepriklausomam, savarankiškam. O sulaukę 10-11 metų vaikai nesąmoningai labiau lygiuojasi ne į tėvus, o į draugus, mat jų įtaka – stipresnė. 11-12 metų pradeda vystytis brendimo požymiai, dažnėja pyktis, keičiasi nuotaikos, daugėja baimių ir nerimo. Pykčio protrūkiai ima retėti ir santykis su tėvais vėl stiprėti 16-18 metų jaunuoliams“, –pasakoja E. Vysocka. 

Kuo vyresnis vaikas, tuo savarankiškesnis 

Lietuvos psichologų sąjungos narė Marina Guptor pateikia paprastą, bet įtaigią analogiją, kuo skiriasi kiekvienas raidos etapas: „Vaiko gyvenimą galime lyginti su situacija, kai jis pasimeta didžiuliame prekybos centre. Kūdikiui tokia patirtis gali būti gąsdinanti. Pasaulis jam dar labai nepažįstamas, todėl pirmoji reakcija dažnai būna sustingimas iš baimės ir verkimas. Šiame etape svarbiausia užtikrinti saugumą, artumą ir patenkinti pagrindinius vaiko fiziologinius poreikius.“ 

Sulaukęs mokyklinio amžiaus, vaikas turės daugiau gyvenimiškos patirties, tad ir reakcija į iškilusį iššūkį, anot pašnekovės, bus brandesnė: „Mokyklinukas, jis irgi išsigąsta, bet kadangi jis jau pripratęs prie žmonių, jo aplinka plečiasi, tai ta baimė bus ne tokia didelė. Jis irgi išsigąs, vargu, ar sugalvos visą veiksmų algoritmą, ką jam reikia padaryti, bet tikimybė, kad gal kažką užkalbins, gal kažką paklaus, yra didesnė. Toliau, 11-12 metų vaiko, jau beveik paauglio patirtis dar didesnė. Todėl jis sugalvos, ką daryti, o iš baimės gims pyktis. Ir, kai jis jau sutiks savo tėvus, greičiausiai pradės piktintis, bus suirzęs ir gali net kaltinti: „tai kaip čia tu nuėjai, palikai mane, ką man daryti, aš nežinau.“ Bet, aišku, tai iš labai didelio nerimo.“ 

Galiausiai, naudodama tą patį pasimetimo prakybos centre pavyzdį ir kalbėdama apie paauglius, pašnekovė tikina, kad šie didelio streso jau nebepajus, mat su amžiumi auga ir vaiko savarankiškumas, nepriklausomybė. „Paauglys to įvykio gali nesureikšminti. Jis pastovės, apsisuks, nueis prie kasų, nes turbūt jau logiškai sumąstys, kad ten greičiausiai tėvai lauks. Ramiai lauks jūsų, galbūt paklausęs, tai kaip mes čia išsiskyrėme“, – pasakoja M. Guptor. 

Tėvų vaidmuo ties paauglyste nesibaigia 

Vis dėlto, net jei vaikas jau paauglys ir jaučiasi vis mažiau priklausomas nuo tėvų, psichologė M. Guptor tikina, kad būtent tėvų vaidmuo visais vaiko raidos etapais yra svarbiausias. „Labai mažo vaiko pagrindiniai poreikiai būti pavalgiusiam, kad būtų šilta ir būtų saugu, kad būtų šalia žmonės, kurie gali pasirūpinti. Tai šiuo periodu tėvų tikslas patenkinti pagrindinius fiziologinius poreikius ir psichologinius poreikius: tai yra saugumas ir artumo jausmas. Nes jeigu mes tenkiname vaiko poreikius, jis gauna žinutę, kad pasaulis yra saugus“, – aiškina pašnekovė. 

Tad ankstyvoje vaikystėje padėtas saugumo pagrindas vaiką lydi ir kitais raidos etapais. Tiesa, kai vaikas eina į mokyklą, gali iškilti naujų iššūkių. Mat keičiasi aplinka, atsiranda nauji reikalavimai, atsiranda kiti vaikai, mokytojai. Paaugliai, turintys dar daugiau gyvenimo patirties, dažnai į sudėtingas situacijas reaguoja ramiau ir racionaliau, tačiau jų emocinė reakcija gali būti intensyvesnė. „Kai kurie paaugliai, susidūrę su stresu ar nerimu, gali būti irzlūs, išreikšti pyktį ar kaltinti kitus. Svarbu, kad tėvai suprastų, jog šios emocijos kyla iš vidinio nerimo, ir stengtųsi palaikyti atvirą dialogą“, – sako M. Guptor. 

Dažniausios klaidos – auklėjimo kraštutinumai 

Psichologė taip pat pabrėžia, kad vaikų raidos sėkmei didelę įtaką daro tėvų požiūris į auklėjimą. Ji įvardija dvi dažniausiai pasitaikančias klaidas: pernelyg didelę kontrolę ir visišką laisvę. Pirmuoju atveju vaikai tampa priklausomi nuo tėvų sprendimų, nesavarankiški ir nesaugūs, o visiškos laisvės sąlygomis jiems gali trūkti aiškių ribų, kurios padeda suvokti, kas yra tinkama ir saugu. 

„Vaikai dar neturi pakankamai patirties ir žinių, kad visada galėtų patys priimti teisingus sprendimus, todėl tėvai turi atsakingai nustatyti ribas ir tuo pačiu gerbti vaiko asmenybę. Auklėjimas – tai kūrybinis procesas, kuriame svarbu surasti balansą tarp apsaugos ir laisvės“, – akcentuoja psichologė. 

Marina Guptor primena, kad tėvystė – tai nuolatinis mokymasis, o svarbiausia – nuoširdus dėmesys vaikui ir rūpinimasis jo fizine bei emocine gerove. Tik taip galima padėti vaikui užaugti savimi pasitikinčia ir harmoningai besivystančia asmenybe. 

Video medžiagą su Lietuvos psichologų sąjungos narės, psichoterapeutės Marinos Guptor interviu žiūrėkite čia. 

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.    

„Lietuvos kultūros tarybos inicijuotu ir pirmą kartą vykdytu tyrimu siekėme atskleisti menininkų kūrybinę bei ekonominę situaciją tam, kad kultūros politikos formuotojai galėtų aiškiai matyti šalies kūrėjų problemas ir priimti pagrįstus sprendimus. Galima pasidžiaugti, kad tyrimas prisidėjo prie požiūrio kaitos ir įkvėpė konkrečius nutarimus – padidintos bei labiau diversifikuotos valstybės institucijų menininkams skiriamos stipendijos. Lietuvos kultūros tarybos individuali stipendija padidėjo trečdaliu – iki 800 eurų“, – sako Asta Pakarklytė, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė.

Ankstesnio ir šiais metais vėl kartojamo tyrimo autorė dr. Rusnė Kregždaitė kaip teigiamą tyrimo aspektą išskiria suaktyvėjusias diskusijas apie menininkų padėtį Lietuvoje, mažą atlygį už kūrybą, nepastovų užimtumą, poreikį dirbti keliuose darbuose. Jis tapo stimulu plėtoti temą kituose tyrimuose, paskatino menininkų sąjungų diskusijas dėl atlygio, įsikūrė meno darbuotojų profesinė sąjunga, galiausiai, ir politikų programose atsirado terminas „teisingas atlygis kūrėjui“.

Išryškino opiausias problemas

Dar 2019 m. surinkti duomenys ir 2020 m. Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos bei Ateities visuomenės instituto atliktas tyrimas atvėrė opius meno kūrėjų kasdienybės klausimus.

Įvertinus valstybės ir savivaldybių biudžetų struktūrą paaiškėjo, kad tiesioginės jų investicijos į individualų kūrėjų yra labai mažos, o vidutinės šalies kūrėjų pajamos sudarė 772 eurus. Tuo metu tyrimas parodė, kad kas penktas menininkas gali pragyventi iš kūrybinės veikos, ir beveik 96 proc. kūrėjų bent dalį savo laiko skiria darbui be atlygio. Nepaisant to, kaip atskleidė tyrimas, kūrėjams jų profesija teikia didelį pasitenkinimą: 76 proc. Lietuvos menininkų ją rinktųsi dar kartą. 
Savo ruožtu šio tyrimo iniciatorė dr. Kristina Mažeikaitė pažymėjo, kad egzistuoja ir reikšmingi skirtumai tarp lyčių: „Vyrai menininkai vidutiniškai uždirba bent keliais šimtais eurų daugiau. Skirtumai išryškėja ir žvelgiant į  meno sritis – įprasta už kūrybos pristatymą mokėti scenos meno kūrėjams, o štai vizualaus meno atstovai atlygio už darbą sulaukia retai.“

Siekia naujo impulso pokyčiams

Tyrimo iniciatorių ir autorių teigimu, diskusijų apie menininkų socioekonominę padėtį išties padaugėjo, o kaip šie pokyčiai transformuoja menininkų kasdienybę, bus siekiama išsiaiškinti nauju tyrimu.

„Menininkai puikiai žino problemas su kuriomis susiduria jie patys, dažnai nujaučia ir tai, kuo gyvena jų aplinkos kūrėjai. Tačiau, norint matyti bendrą lauko situaciją bei išryškinti jos problematiką, būtina turėti pagrįstus duomenis. Tyrimas leis apibendrinti Lietuvos menininkų ekonominę ir kūrybinę situaciją, surinkti duomenys galės tapti pagrįstais argumentais siekiant kūrėjų padėties gerinimo“, – kalba Karolina Šulskutė.

Meno kūrėjai prie naujo tyrimo (tyrėjos Rusnė Kregždaitė, Kristina Mažeikaitė, Karolina Šulskutė) prisidėti bei jo anketą užpildyti gali čia: 

https://tinyurl.com/pjhb8txx

Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. Laisvės premiją už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės skyrė Juliui Sasnauskui. Ta proga Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą apie žinomo politinio kalinio, kunigo, publicisto J. Sasnausko dalyvavimą Lietuvos neginkluotame antisovietiniame pasipriešinime ir sovietų valdžios vykdytą jo persekiojimą.

Į antisovietinę veiklą J. Sasnauskas įsitraukė dar besimokydamas mokykloje. Norą priešintis skatino pažintis su politiniais kaliniais Viktoru Petkumi (1928–2012) ir Antanu Terlecku (1928–2023) bei sovietų valdžios elgesys su juo: vežimas į saugumą tardymui tiesiai iš pamokų, pašalinimas iš mokyklos, sumušimas milicijos skyriuje. Jis buvo vienas aktyviausių 1978 m. įkurtos antisovietinio pasipriešinimo organizacijos Lietuvos laisvės lyga (LLL) narių. Rašė antisovietinius straipsnius, kuriuos skelbė pogrindžio leidiniuose „Laivės šauklys“, „Vytis“, rengė ir platino protesto pareiškimus dėl nepagrįsto žmonių persekiojimo ir sulaikymo, prievartinio uždarymo į psichiatrines ligonines ir kt. 1979 m. kartu su A. Terlecku parengė reikšmingiausią antisovietinio pasipriešinimo dokumentą „45 pabaltijiečių memorandumą“, smerkiantį Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus. 1980 m. J. Sasnauskas buvo nubaustas 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo ir nutrėmimo 5 metams bausme ir ištremtas į Rusijos SFSR Tomsko sritį. 1986 m. grįžęs iš tremties, toliau aktyviai dalyvavo antisovietiniame pasipriešinime. Buvo vienas iš 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo įvykusio mitingo organizatorių ir dalyvių. Sovietų saugumas J. Sasnauską sekė iki pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

Virtualioje parodoje eksponuojami dokumentai ir nuotraukos iš J. Sasnauskui ir A. Terleckui iškeltos baudžiamosios bylos bei kitų sovietų saugumo struktūrų ir Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sudarytų bylų, saugomų Lietuvos ypatingajame archyve.

Parodą parengė Vilma Ektytė (Lietuvos ypatingasis archyvas).

Parodą galima pažiūrėti Lietuvos archyvų virtualių parodų svetainėje.

Apsauga nuo žalingo aplinkos poveikio

Automobilio švara yra svarbi ne tik dėl išvaizdos, bet ir dėl ilgalaikės priežiūros. Reguliarus plovimas padeda apsaugoti automobilį nuo įvairių aplinkos veiksnių, tokių kaip purvas, druska ir cheminės medžiagos, kurios gali pažeisti kėbulą ir net sukelti koroziją. Be to, švarus automobilis išlaiko savo vertę ir gerą išvaizdą, kas yra svarbu tiek kasdieniam naudojimui, tiek planuojant jį parduoti. Jei nesinori darbo imtims patiems, mašinų plovykla siūlo patogų ir efektyvų būdą pasirūpinti jūsų transporto priemone, užtikrinant tiek išorinę, tiek vidinę jos švarą.

Estetinės vertės išlaikymas

Reguliarus automobilio plovimas ne tik pagerina jo estetinę išvaizdą, bet ir padeda išlaikyti jo vertę. Purvas, dulkės ir druska, ypač žiemą, gali pažeisti automobilio kėbulą, paliekant ilgalaikę žalą, tokią kaip įbrėžimai, korozija ir nusidėvėjimas. Druskos ir kitų cheminių medžiagų poveikis, jei nepašalinamas laiku, gali prasiskverbti į dažų sluoksnį ir sukelti jų blukimą ar net kėbulo paviršiaus pažeidimus. Be to, dėmės ir purvas, kurie ilgą laiką lieka ant automobilio, gali tapti sunkiai pašalinami, tad svarbu reguliariai plauti automobilį. Švarus automobilis ne tik gerai atrodo, bet ir suteikia daugiau pasitikėjimo, atspindėdamas savininko rūpestį ir atsakingumą.

Profesionalus plovimas – efektyvumas ir saugumas

Profesionalus automobilio plovimas, atliekamas specializuotose automobilių plovyklose, yra ne tik patogus, bet ir efektyvus būdas užtikrinti automobilio švarą ir išlaikyti jo ilgalaikę vertę. Tokiose plovyklose naudojamos aukštos kokybės priemonės ir technologijos, kurios leidžia švelniai, bet veiksmingai pašalinti purvą, dulkes, druską ir kitus teršalus, nekenkiant automobilio kėbului ar dažams.

Profesionalai taip pat pasitelkia pažangias technikas, kad tinkamai išvalytų sunkiai pasiekiamas vietas, tokias kaip ratai, stogo kampai, tarpai tarp durelių ar variklio skyrius. Reguliarus profesionalus plovimas ne tik suteikia automobilio išvaizdai šviežumo ir spindesio, bet ir padeda išvengti žalos, kurią gali sukelti teršalai, ypač ilgalaikiai, nes ne visi purvo pėdsakai yra lengvai pašalinami namų sąlygomis. Be to, tokiuose centruose naudojami aukštos kokybės apsauginiai produktai, kurie padeda išlaikyti automobilio dažų blizgesį ir užkirsti kelią korozijos atsiradimui.

Taigi, reguliarus apsilankymas profesionalioje automobilių plovykloje ne tik taupo jūsų laiką, nes nereikia rūpintis plovimo priemonėmis ar įranga, bet ir užtikrina, kad automobilis bus nuplautas kruopščiai, pasiekiant net sunkiai prieinamas vietas ir išlaikant jo estetiką bei užtikrinant apsaugą nuo aplinkos poveikio.

Žengti pirmiems žingsniams reikėjo drąsos 

Jonaviečiams jau žinoma kūrėja ir atlikėja, paklausta, kaip jaučiasi, įveikusi tokį ilgą kelią, sako, kad šiuo metu savijauta puiki. Mergina džiaugiasi savo sprendimu dalyvauti projekte, nors, kaip ji sako, išdrįsti nebuvo taip lengva.

,,Atėjau į projektą labai intuityviai. Jaučiau, kad jau laikas. Norėjosi palaikymo, tačiau situacija buvo dviprasmiška - vieni skatino, kiti, lyg stengdamiesi apsaugoti, nerekomendavo dalyvauti, bet galiausiai sprendimą priėmiau pati.” - pasakoja Kristina. - ,,Žinau, kad mano kelias – augti, tobulėti, eiti pirmyn. Ir mačiau daug pavyzdžių aplinkoje, kaip apskritai tokie projektai, iššūkiai padeda sustiprėti - ieškoti ir atrasti savo spalvų, atskleisti galimybes.” 

Projekte išgyvena skirtingų potyrių 

Kristinos įvaizdis projekte - išskirtinis. Ji pristatoma kaip menininkė, kūrėja, jautri ir ypatinga asmenybė. Po kiekvieno pasirodymo projekto mokytojai džiaugiasi Kristinos talentais ir atvirai išsako keliantys jai vis didesnių lūkesčių, kuriuos Kristinai iki šiol sekėsi pateisinti. Ar mergina tikėjosi tokios sėkmės? 

,,Aš savo norus visada išsakau į aplinką, kad jie skrajotų kažkur visatoje, bet tikėtis nieko nesitikėjau. Tiesiog norėjau atiduoti visą save. Aš tiesiog nusistačiau sau iššūkį, o kaip jau gaunasi, taip gaunasi. Tuo šiuo metu ir džiaugiuosi. Negalvoju, kaip mane mato kiti, negalvoju apie sėkmę. Mąstau apie tai, ką čia gaunu pati, kaip kuriu save ateičiai.” - apie savo potyrius projekte svarsto Kristina Chlastauskaitė. - ,,Galima pastebėti kiekvieno pasirodymo metu mano pokytį - pati jaučiu, kad vis kitaip galiu save atrasti ir parodyti žiūrovams. Džiaugiuosi, kad sugebu parodyti skirtingas puses. Nors tobulėjimui ribų nėra, džiaugiuos tuo, ką jau padariau. Jaučiu, kad auginu save ir kaip atlikėją, ir kaip asmenybę. Tai labai motyvuoja eiti į priekį, vėl ieškoti ir dalintis savo atradimais”.

Kristina atvirauja, kad naujų išbandymų kelias - ne visada lengvas, tačiau procesas labai įdomus. Tad ir šiame projekte pasitaiko nesėkmių, sunkesnių akimirkų, atsiranda įvairių baimių, tačiau viskas pamažu įveikiama, kai į priekį veda mylimiausias užsiėmimas - muzika. 
 
Jessica Shy: ,,Žiauriai norėčiau nuvesti ją iki finalo” 

Projekto mokytojų Kristina Chlastauskaitė priskiriama prie pačių stipriausių atlikėjų. Jos mokytoja projekte Jessica Shy negaili Kristinai šiltų žodžių ir nuolat ragina vertinti savo talentą.  
,,Jinai turi nerealų talentą. Jinai rašo dainas pati, jinai kuria, jinai groja instrumentais. Tokia sena siela... Aš jai kartoju: ,,Kristina, tu kieta! Tu kieta”. - paskutinės transliacijos metu kalbėjo Jessica. - ,,Jinai yra viena stipriausių mano dalyvių ir aš ją žiauriai norėčiau nuvesti iki finalo”. 

Išties, iki projekto finalo liko visai nedaug - įveikti paskutinį kryžminių perklausų etapą. Šiame etape tiek žiūrovų, tiek dalyvių laukia naujovė - ne mokytojai, ne televizijos žiūrovai, o filmavimo metu susirinkusi publika spręs dėl dalyvių išlikimo.  
 
Kristinai linkime didžiausios sėkmės ,,Lietuvos balso” scenoje – tiesaus kelio į finalą ir nuostabaus laiko, auginant savo talentus.  

Projekto ,,Lietuvos balsas" dvikovų etapo akimirka/ Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr. 

Praėjusiais metais būta ne vieno gaisro, kurį galimai sukėlė buitiniai, ryšio ar kiti prietaisai su ličio jonų baterijomis. Nesaugiai naudojamos šios baterijos gali perkaisti, sukelti gaisrą ar net sprogti dėl vadinamosios šiluminės grandinės reakcijos. Norint sumažinti tokių incidentų riziką, būtina didinti vartotojų sąmoningumą ir taikyti griežtesnius saugos standartus. 

Svarbiausi patarimai vartotojams 

• Laikykitės gamintojo ar pardavėjo instrukcijų. Prieš  naudodami įrenginį, įdėmiai perskaitykite jo instrukciją. Atkreipkite dėmesį į informaciją apie įkrovimą. Netinkamo įkroviklio naudojimas gali sukelti gedimus ir padidinti gaisro riziką. 

• Nenaudokite pažeistų ar modifikuotų baterijų. Jei baterija pažeista, deformuota, perkaista, praleidžia skystį ar yra išsipūtusi, nedelsdami nustokite ją naudoti. Tokios baterijos kelia didelį pavojų. 

• Stebėkite įrenginius įkrovimo metu ir atjunkite juos vos tik įkrovę. Krovimo metu įsitikinkite, kad įrenginys neperkaista, veikia įprastai. Nelaikykite jo ant degių paviršių, pavyzdžiui, sofų ar kilimų. 

• Tinkamai perdirbkite arba utilizuokite baterijas. Nebenaudojamas baterijas ar įrenginius atiduokite perdirbti arba išmeskite į specialiai tam skirtus konteinerius. Atsakingas utilizavimas ne tik mažina aplinkos taršą, bet ir užtikrina saugumą. 

• Patikrinkite, ar produktas nėra atšauktas. Prieš įsigydami ličio jonų baterija įkraunamą produktą, pasidomėkite, ar jis nebuvo atšauktas dėl saugumo reikalavimų. Informaciją apie ES rinkoje rastus nesaugius produktus galite rasti Safety Gate platformoje.  

Saugumo užtikrinimas prasideda nuo žinių ir atsakingo elgesio. Todėl vartotojai turėtų įspėti kiekvieną, kuris nesaugiai naudoja ličio jonų bateriją, ir dalintis šiais patarimais su draugais ir artimaisiais. 

Pagrindinės verslininkų pareigos 

Ličio jonų baterijų saugos reikalavimų nepaisymas gali sukelti ne tik gaisrą, sužalojimus, bet ir rimtas pasekmes verslui – nuo baudų, produktų uždraudimo iki žalos reputacijai. Siekiant apsaugoti vartotojus ir išvengti šių rizikų, verslininkai privalo laikytis saugos reikalavimų ir būti atsakingais. 

Pagrindinės verslininkų pareigos: 

• Parduoti tik reikalavimus atitinkančius produktus. Visi ličio jonų baterijomis įkraunami produktai privalo atitikti nacionalinius ir tarptautinius saugos reikalavimus. Verslininkai, prekiaujantys tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internetu, turi užtikrinti, kad jų siūlomos prekės būtų patikrintos ir sertifikuotos pagal teisės aktus. 

• Sekti saugos informaciją ir produktų atšaukimus. Rinkos priežiūros institucijos skelbia informaciją apie nustatytus ir iš rinkos atšauktus nesaugius produktus. ES rinkoje nustatytus nesaugius produktus galima rasti Safety Gate platformoje arba patikrinti informaciją Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos platformoje Global Recalls, kuri apima didesnį šalių ratą. Verslininkai turi stebėti šiuos pranešimus ir dalintis šia informacija su savo klientais. 

• Tikrinkite įspėjamuosius ženklus. Prieš parduodant produktus su ličio jonų baterijomis, svarbu užtikrinti, kad vartotojams būtų suteikta informacija apie galimą grėsmę įspėjančius ženklus, tokius kaip baterijų išsipūtimas, perkaitimas ar skysčio nutekėjimas. Ši prevencija sumažina nelaimingų atsitikimų riziką. 

• Teikti aiškias instrukcijas. Verslininkai turi užtikrinti, kad vartotojams būtų pateikti aiškūs nurodymai dėl baterijų įkrovimo (pvz.: naudoti tinkamus įkroviklius), saugos laikant baterijas (pvz.: vengti aukštos temperatūros ar drėgmės), taip pat tinkamo jų utilizavimo, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai. 

• Bendrauti su vartotojais gaminių saugos klausimais. Kiekvienas verslininkas privalo užtikrinti, kad vartotojai galėtų lengvai su jais susisiekti, jei kiltų klausimų ar problemų dėl gaminio. Jei verslininkas gauna patikimos informacijos apie galimus pavojus iš gamintojų, institucijų ar klientų, jis privalo nedelsdamas apie tai informuoti pirkėjus. 

Verslininkų atsakingumas yra viena iš būtinų vartotojų saugumo sąlygų. Griežtas saugos reikalavimų laikymasis – ne tik teisinė, bet ir moralinė pareiga, padedanti išsaugoti klientų pasitikėjimą ir verslo reputaciją. 

Šis pranešimas parengtas įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos koordinuojamą ir kartu su Jungtinės Karalystės produktų saugos ir standartų biuru bei Kolumbijos pramonės ir prekybos priežiūros institucija parengtą informacinę kampaniją apie ličio jonų baterijų saugą.  

Visuomenės sveikatos specialistė Renata Podelė tikina, kad būtent vaikai žiemą „zuikį pagauna“ dažniausiai: „Vaikų dažniausios traumos žiemos metu – riešai, galva ir nugara. Pavyzdžiui, vaikai instinktyviai krisdami remiasi į rankas ir nukenčia riešai. Labai dažnai mažieji net nesupranta, kad įvyko didelė trauma todėl, kad užkyla adrenalinas ir tik po tam tikro laiko išaiškėja, kad ta trauma buvo daug didesnė negu mes galvojome.“

Geriausios pamokos – žaidimai

Tad labai dažnai tėveliams iškyla klausimas, kaip gi apsaugoti mažuosius, kad jiems žiemos metu viskas būtų pramoga, o ne trauma.

Pašnekovė tikina, kad vaikams geriausia pamoka – žaidimas – ir siūlo kelis išbandytus bei pasiteisinusius būdus: „Galima vaikams pasakyti, kad žemė šaltuoju metų laiku tampa kaip mėnulis, todėl eiti ledu reikia labai mažais žingsneliais. Žinoma, geriausia tai būtų parodyti vizualiai, nes vaikai labai gerai prisimena per vizualinius pavyzdžius. Dar būtų tikslinga vaikams pasakyti, kad jie tapo sniego karalystės saugotojai. O apsaugoti sniego karalystę pavyks, jeigu sugebės nukristi taisyklingai. Ką reiškia taisyklingai nukristi? Vaikams reikėtų pabrėžti, kad jie labiau saugotų ne rankytes, o galvą.“

Žinoma, R. Podelė pripažįsta, kad kartais vien žaidimų nepakanka, kad vaikus apsaugotume nuo traumų žiemą. Tad pataria pasirūpinti ir mažylio apranga, avalyne: „Tikslinga vaikui nupirkti batus su grublėtais padais, kad slysti būtų sudėtingiau, o gal net ir apkaustus. Ypač jei gyvenate užmiestyje, kur niekas slidžių kelių nebarsto, o takeliai vingiuoti ir kalvoti.“

Didžiausias priešas – ne iki galo užšalę vandens telkiniai

Tiesa, kone didžiausias pavojus vaikams slypi ne ant apledėjusių šaligatvių, o ant užšalusių vandens telkinių. Mat kartais minusinė temperatūra būna nepakankama, kad ledas užšaltų tvirtai, todėl užlipus, neatlaiko ir įlūžta.

„Vaikus reikėtų pamokinti, kaip tų vietų vengti arba bent jau atpažinti. Skaidrus arba melsvas ledas yra tvirtas ir saugiausias. Matinis, baltas ar pilkšvas ledas – silpnesnis dėl oro burbuliukų ar atšilimo. Geltonas arba tamsiai pilkas ledas yra itin pavojingas, nes yra plonas ar iš dalies ištirpęs. Be to, Patikimas ledas formuojasi, kai temperatūra yra nuo 5 laipsnių šalčio ar žemesnė kelias dienas iš eilės. Per trumpą atšalimą ledas nebus pakankamai tvirtas“, – aiškina R. Podelė.

Be to, upės ir ežerai dėl povandeninių srovių judėjimo užšąla netolygiai ir yra pavojingesni nei stovintys vandenys. Tačiau net ir visa tai žinodami, vaikai vis tiek gali neteisingai įvertinti situaciją, tad svarbu iškomunikuoti vaikui, kad geriau jau būti atsargesniam nei kvailai rizikuoti.

Svarbu mokėti teikti pirmąją pagalbą

Visgi taip jau atsitinka, kad žiemos metu traumų išvengti pavyksta ne visada. Visuomenės sveikatos specialistė pataria pirmiausia įvertinti, ar trauma rimta. Sumušimus, nubrozdinimus galima lengvai išgydyti ir namie. Be to, jie mažai kuo skiriasi ir nuo vasarą patiriamų menkų susižalojimų. Tačiau, jei vaiko trauma rimtesnė – įtariate lūžį, galvos sutrenkimą, nušalimą ar panašiai – pirmiausia kreipkitės bendruoju pagalbos numeriu 112.

Jei trauma yra rimta, pavyzdžiui, lūžis, kol laukiate pagalbos, fiksuokite sužalotą vietą, kad ji nejudėtų. Pasistenkite, kad vaikas kuo mažiau judintų sužeistą galūnę. Jeigu tai – galvos trauma, stebėkite sąmonės būklę. Jei pasireiškia pykinimas, vėmimas, stiprus galvos skausmas ar sąmonės netekimas, skubiai kreipkitės į medikus. O jeigu vaikas iš lauko grįžo nušalusiomis galūnėmis, nuimkite šaltus, drėgnus drabužius, bet venkite trinti ar masažuoti pažeistą vietą. Šildykite palaipsniui, naudodami šiltą, o ne karštą vandenį. Nedelsiant kreipkitės į medikus, jei oda lieka balta ar nejautri.

„Žinoma, žiema turėtų būti smagusis metų laikas, todėl uždrausti ir visiškai apsaugoti vaikų neįmanoma. Nuolatinis švietimas mažiesiems turėtų pagelbėti praleisti labai smagiai žiemą ir be traumų“, – sako Kauno raj. Visuomenės sveikatos biuro sveikatos specialistė R. Podelė.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 

Šiuo metu galiojančias licencijas Lietuvoje turi 3662 vaistininkai ir 1001 farmakotechnikas, tačiau Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė perspėja, kad vaistininkų ir farmakotechnikų trūkumas, norint suteikti pilnavertes vaistinių paslaugas visoje šalyje, tampa vis akivaizdesnis. 

„Nors bendras jų skaičius ir atrodo nemažas, labai dažnai užmirštama, kad vaistininkai dirba ne tik vaistinėse, bet ir su farmacijos klausimais susijusiose valstybinėse institucijose, vaistų gamintojų atstovybėse, vaistų didmeninio platinimo įmonėse, universitetuose ir pan. Tad nors didžioji dalis jų ir dirba vaistinėse, šiuo metu jose trūksta bent kelių šimtų vaistininkų – neskaičiuojant dar maždaug 400, kuriems jau yra suėjęs pensinis amžius ir jie, nors dar dirba, bet kada gali išeiti į pensiją“, – pasakoja K. Nemaniūtė-Gagė. 

LVA vadovė priduria, kad iš viso per artimiausius 5-6 metus į pensiją turėtų išeiti apie 800 farmacininkų. Tad net jei kasmet būsimųjų farmacijos specialistų gretas papildytų po maždaug 100 studentų, vaistininkų trūkumas rinkoje tik didės. K. Nemaniūtė-Gagė apgailestauja, kad, nors apie šią problemą kalbama jau ne vienerius metus, pakankamo dėmesio jai vis dar neskiriama. 

„Labai norisi tikėti, kad į mūsų pagalbos šauksmą įsiklausys naujoji sveikatos apsaugos ministrė – jos dėmesys šiai problemai būtų labai sveikintinas. Turėtų būti bendras tikslas kartu su kitomis ministerijomis padidinti valstybės finansuojamų vietų vaistininkams parengti. Ypač tokiu metu, kai, pavyzdžiui, vienintelė Lietuvoje farmakotechnikos specialistus rengusi Kauno kolegija nusprendė nebepriimti pirmakursių į 2024–2025 mokslo metų farmakotechnikos studijų programą, o jokia kita šalies aukštoji mokykla šių specialistų neruošia. Belieka viltis, kad toks sprendimas buvo laikinas ir šių metų rudenį farmakotechnikos studijų programa bus atnaujinta“, – viliasi LVA vadovė. 

Po studijų įsidarbina praktiškai visi 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto prodekanas, prof. Valdas Jakštas pastebi, kad vaistininkai darbo rinkoje išlieka labai paklausūs – baigusiųjų farmacijos studijas įsidarbinimo procentas per artimiausius 12 mėnesių po studijų siekia net 98 proc. 

„Šiuos specialistus graibsto ne tik vaistinės, bet ir verslo įmonės, šalies farmacijos reguliavimo institucijos ar netgi Europos vaistų agentūra“, – vardija V. Jakštas. 
Jo teigimu, tokį aukštą farmacijos studijų absolventų įsidarbinimo lygį lemia tiek jų trūkumas, tiek labai plati vaistininkų veikla. 

„Daug licencijas turinčių vaistininkų dirba vaistų gamintojų atstovybėse, Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje, siekdami mokslinės karjeros lieka dirbti akademinėse įstaigose, farmacijos mokslinius tyrimus vykdančiose laboratorijose, taip pat įsitraukia į įvairių tarptautinių struktūrų veiklą“, – pasakoja profesorius. 

Pasak V. Jakšto, mūsų šalies vaistininkai turi visas reikalingas kvalifikacijas, gebėjimus bei žinias, kad ateityje galėtų teikti pacientams ir daugiau paslaugų – pavyzdžiui, vaistinėse skiepyti įvairesnėmis vakcinomis, suleisti injekcinius vaistus ar teikti kitas su nedidelėmis sveikatos problemomis bei savigydos valdymu susijusias paslaugas. 

„Vaistininkų vaidmuo ateityje turėtų stiprėti ir dėl senstančios visuomenės bei didelių eilių pas gydytojus specialistus. Vaistininkas galėtų tapti tarpiniu variantu tarp gydytojo ir paciento. Dalyje Europos Sąjungos šalių tai jau įprasta praktika, tad ir Lietuva turėtų eiti šia kryptimi“, – mano profesorius. 

Reikia didesnio valstybės dėmesio 

LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė pastebi, jog pastaraisiais metais augo vaistininkų atlyginimai – pavyzdžiui, 2024-aisiais, palyginti su 2023 m., jis išaugo beveik trečdaliu. Svarbu, kad auga ne tik specialistų atlyginimai, bet ir šių profesijų prestižas – visų pirma dėl to, kad daugėja jų atliekamų funkcijų: pavyzdžiui, tikimasi, kad jau šiais metais vaistininkai galės ne tik išduoti vaistus pagal receptus, bet ir receptus pratęsti. LVA vadovė pažymėjo, kad vaistininkus džiugina tai, jog Vyriausybės programoje skirtas nemažas dėmesys vaistininkystei, kalbama apie farmacinės rūpybos plėtrą, vaistininkų įsitraukimą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

„Ilgai tuos pačius vaistus vartojantys pacientai, gydytojui leidus, turėtų galimybę receptą prasitęsti tiesiog vaistinėje ir jam nebereikėtų dėl to vėl eiti pas gydytoją. Išvengus sudėtingo biurokratinio proceso, ši paslauga, beje, jau veikianti 19-oje Europos Sąjungos valstybių, būtų tikrai paklausi ir Lietuvoje. Be to, vaistininkai jau dabar teikia ir kitas farmacines paslaugas: konsultuoja pacientus rūpimais sveikatos klausimais, paaiškina apie vaistų suderinamumą ir vartojimą, vykdo vakcinaciją, gamina vaistus, bendradarbiauja su kitais sveikatos priežiūros specialistais“, – vardija LVA vadovė.   

Jos nuomone, kadangi ateityje vaistininko funkcijos turėtų dar labiau išaugti, tai, kartu su didžiule konkurencija tarp potencialių darbdavių, turėtų dar labiau didinti šios profesijos patrauklumą. 

„Atsižvelgiant į tai, kad senstančiai Lietuvos visuomenei vis labiau reikia sklandžiai, greitai ir paprastai pasiekiamų farmacinių bei farmacinės rūpybos paslaugų, labai svarbu, kad tinkamą dėmesį šiai sričiai skirtų ir naujoji vyriausybė. Pavyzdžiui, didintų valstybės finansuojamų farmacijos studijų vietų skaičių, taip dar labiau augindama šios profesijos patrauklumą ir svariai prisidėdama prie to, kad Lietuvoje nepritrūks vaistininkų, o mūsų šalies gyventojai turėtų galimybę operatyviai ir patogiai įsigyti jiems reikalingų vaistų ir gauti kitas vaistinėse teigiamas paslaugas“, – apibendrina K. Nemaniūtė-Gagė. 

Lietuvai minint 34-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines, Tautinių mažumų departamentas kviečia prisiminti visų Lietuvos tautų indėlį kovoje už mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę.

Lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, estų, latvių, azerbaidžaniečių, armėnų, rumunų, totorių, karaimų, žydų ir kitų tautybių Lietuvos žmonės aktyviai dalyvavo mūsų šalies kovoje kelyje į nepriklausomybę.

Įvairių tautybių Lietuvos gyventojai ne tik saugojo laisvės žodį prie televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato, bet ir kita veikla prisidėjo prie išsilaisvinimo.

Tautinių bendrijų nariai aiškiai rėmė Sąjūdžio judėjimą, savo palaikymą rodė rašydami atsišaukimus į laikraščius, dalyvaudami daugiatūkstantiniuose mitinguose, neleisdami Kremliaus propagandai skleisti melagingo naratyvo apie vietinių tautinių mažumų nepasitenkinimą. 

1988 metų rugsėjį tautinių bendrijų atstovai susirinko į pasitarimą, kuriame nutarė aktyviai įsijungti į besiformuojančio judėjimo veiklą. Per šį pasitarimą buvo įkurta Lietuvos tarpnacionalinė koordinacinė asociacija. Asociacija palaikė dialogą tarp įvairių tautinių bendrijų ir ragino vienytis atkurti Lietuvos valstybingumą. Asociacijos nariai kartu su lietuviais aktyviai dalyvavo visuose Lietuvai lemtinguose istoriniuose įvykiuose.


1991 m. sausio 13 d. Rusų kultūros centro kreipimasis į Lietuvos gyventojus (rusų kalba). Kreipimesi pateikiama informacija apie tragiškus 1991 m. sausio 13-osios įvykius Vilniuje prie televizijos ir radijo komiteto. Rašoma apie anoniminį Lietuvos gelbėjimo komitetą, pateikiamas jo veiksmų vertinimas ir pasmerkimas. Kreipiamasi į Lietuvos rusų tautybės žmones, kviečiant juos sausio 16 d. 11 val. į gedulingą eiseną, pagerbti žuvusius.  

Pirmieji prie judėjimo už nepriklausomybę prisijungė kultūros ir mokslo atstovai, kiti aktyvistai. 1990 m. kovą rusakalbiams Lietuvos gyventojams leidžiamas laikraštis „Echo Litvy“ išspausdino labai svarbų pareiškimą apie tai, kad Lietuvoje gyvenantys estai, rumunai, rusai, azerbaidžaniečiai, totoriai, žydai, ukrainiečiai, armėnai remia ir sveikina Lietuvos valstybės sprendimą atsiskirti nuo SSRS.

Protestuodama prieš Sausio 13-osios įvykius, Asociacija parašė kreipimąsi į Michailą Gorbačiovą, kurį pasirašė trys tūkstančiai įvairių Lietuvos tautybių žmonių. Šį kreipimąsi į Maskvą vežė Nepriklausomybės akto signataras Eugenijus Petrovas kartu su Alfredu Nazarovu ir Vladimiru Gražuliu. Aukščiausioji Taryba išsiuntė graikų bendruomenės atstovą Nikolajų Medvedevą į Maskvą deryboms. Jo darbas buvo labai svarbus Lietuvai.


Kreipimasis į Sovietų Sąjungos armijos karius (rusų kalba). Lietuvos tautinių bendrijų kreipimesi pabrėžiama, kad demokratinis judėjimas ne kartą atvirai perspėjo, kad prieš savo liaudį gali būti panaudota Sovietinė armija. Taip įvyko šturmuojant televizijos bokštą, kuomet žuvo 13 taikių gyventojų, kurių tarpe įvairių tautybių žmonės. Jų vienintelė  „kaltė“ – noras gyventi nepriklausomoje šalyje. Kviečiama susilaikyti nuo veiksmų, kurie atves prie žmonių aukų.

Iškart po kruvinų įvykių, 1991 m. sausį Rusų kultūros centras raštu kreipėsi į Lietuvos rusus ir visus Lietuvos gyventojus. Kreipimesi buvo pateikta neiškraipyta informacija apie tragiškus 1991 sausio 13-osios įvykius Vilniuje prie Televizijos ir radijo komiteto. Gyventojai buvo įspėti apie Nacionalinio gelbėjimo komitetą ir jo veiksmų planą. Šį komitetą teksto autoriai pasmerkė.

Rusų ir ukrainiečių kalbomis taip pat buvo kreiptasi į sovietų armijos karius bei SSSR Aukščiausiosios tarybos tautybių tarybos pirmininko pavaduotoją. Drauge su visais Lietuvos gyventojais šalies Nepriklausomybę 1991 m. sausio įvykių ir rugpjūčio pučo metu gynė ir tautinių bendrijų atstovai. Tarp tomis dienomis kovoje dėl laisvės ir Nepriklausomybės nukentėjusių žmonių buvo azerbaidžaniečiai Famil Šiukiurov bei Ilkin Dadašev. Už drąsą ir ryžtą jiems įteikti Sausio 13-osios atminimo medaliai. Loreta Asanavičiūtė, tragiškai žuvusi gindama Lietuvos nepriklausomybę, buvo Lietuvos totorė.


Nuotraukoje: Sausio 13-osios atminimo medalių įteikimo Lietuvos baltarusių bendruomenės atstovams ceremonialui Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Valentino Stecho asm. archyvas

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kviesdamas pažymėti įvairių tautybių Lietuvos gyventojų indėlį kelyje į laisvę, kviečia sausio 13 d. 8 val. prie kiekvieno lango dešimčiai minučių, užgesinus šviesas, uždegti atminimo žvakes ir taip pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.

Tautinių mažumų departamentas

Komisija turėjo galimybę išgirsti naujausiai atlikto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose 2024 m. tyrimo (angl. The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs, ESPAD) rezultatus, kuriuos posėdyje pristatė ESPAD nacionalinio tyrimo tyrėjos.

ESPAD yra didžiausias pasaulyje moksleivių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas nagrinėjantis tyrimas, kuriame dalyvauja apie 40 Europos šalių. ESPAD tyrimo pagrindinis tikslas – surinkti palyginimui tinkamus ir patikimus duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kito rizikingo elgesio paplitimą 15–16 metų amžiaus moksleivių grupėje Europoje, siekiant stebėti ir atskirų šalių, ir bendras visų šalių tendencijas. 

Lietuva 2024 m. ESPAD tyrime dalyvavo jau aštuntą kartą (nuo 1995 m.). Paskutinį kartą tyrimas buvo atliktas 2019 m. Nuo 2024 m. tyrimo įgyvendinimą Lietuvoje organizuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Iš viso 2024 m. mokyklose vykdytoje anoniminėje ESPAD apklausoje dalyvavo 4 792 15–16 metų amžiaus Lietuvos moksleiviai. Tyrimą atliko Klaipėdos universiteto tyrėjų grupė.

Mokslininkės prof. dr. Aelita Bredelytė ir doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė pristatė pagrindinius nacionalinius rezultatus.

Cigarečių vartojimas

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad elektroninių cigarečių panorėję lengvai arba labai lengvai galėtų gauti 55,6 proc. moksleivių: 57,4 proc. merginų ir 53,9 proc. vaikinų. Kaitinamojo tabako gaminių – 23,3 proc. moksleivių: 21,2 proc. merginų ir 25,3 proc. vaikinų. Vandens pypkę – 13,2 proc. moksleivių: 11,4 proc. merginų ir 14,9 proc. vaikinų. Beveik pusė respondentų (49,1 proc.) teigė, kad, jeigu norėtų, tabako cigarečių gautų lengvai ar labai lengvai (palyginti su 2019 m., jis sumažėjo 8,5 proc. punktais).

Daugiausiai bent kartą gyvenime vartojusių elektronines cigaretes moksleivių buvo 2019 m. – 65,1 proc. 2024 m. jų sumažėjo iki 51,2 proc., tačiau rodiklis vis dar išlieka labai aukštas. 2024 m. bent kartą gyvenime elektronines cigaretes vartojusių merginų skaičius yra reikšmingai didesnis nei vaikinų (atitinkamai 54,5 proc. ir 48 proc.). 

Bent kartą gyvenime tabako cigaretes vartojo 33,6 proc. respondentų (33,5 proc. vaikinų ir 33,6 proc. merginų). Tai yra mažiausi skaičiai nuo 2003 m. Nuo 2003 m. tabako cigarečių vartojimas sumažėjo 2,5 karto (nuo 80,1 proc. iki 33,6 proc. ). Iki 2015 m. cigaretes rūkančių vaikinų skaičius buvo didesnis nei merginų, tačiau pastaruoju metu supanašėjo.

Išvada, kad cigarečių vartojimo rodikliai išlieka aukšti, bet yra geriausi per visą ESPAD tyrimų istoriją. Situacija pagerėjo nuo 2019 m., bet yra blogesnė nei 2015 m.

Kanapių ir kitų narkotikų vartojimas

16,5 proc. moksleivių (17,8 proc. vaikinų ir 15,2 proc. merginų) teigė, kad panorėjus lengvai arba labai lengvai gautų kanapių. Kanapių suvokiamas prieinamumas buvo aukščiausias 2007 m., tačiau nuo to laiko iki 2024 m. jis sumažėjo nuo 27,8 proc. iki 16,5 proc. Palyginus su 2019 m., 2024 m. moksleivių, teigusių, kad panorėjus kanapių gauti būtų lengva arba labai lengva, sumažėjo 7,1 proc. punktais.

Kanapes bent kartą gyvenime nurodė vartoję 11,6 proc. respondentų. Bendras kanapių bent kartą gyvenime vartojusių skaičius yra mažiausias nuo 2003 m.. Merginų skaičius augo iki 2019 m., tačiau 2024 m. jis sumažėjo 6,8 proc. punktais.

Bent kartą gyvenime bent vieną iš narkotikų nurodė vartoję 13,3 proc. paauglių (iš jų 11,3 proc. merginų ir 15,3 proc. vaikinų). Tai mažiausias bendras skaičius nuo stebėjimo pradžios. Palyginti su 2019 m., tokių moksleivių sumažėjo 5,8 proc. punktais.

Išvada, kad kanapių vartojimo rodikliai geriausi nuo 2003 m. Kitų nei kanapės narkotikų vartojimo rodiklių situacija yra nevienareikšmė, nors bendri rodikliai išlieka vieni mažiausių nuo stebėjimo pradžios.

Naujos psichoaktyviosios medžiagos

Bent kartą gyvenime naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartoję nurodė 3,7 proc. respondentų (panašiai merginų ir vaikinų), o 1,8 proc. respondentų nebuvo dėl to tikri. Tai mažiausi vartojimo skaičiai nuo stebėjimo pradžios. Palyginti su 2019 m. sumažėjo 1,9 proc. punktais.

Išvada, kad naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas mažiausias nuo 2015 m.

Alkoholio vartojimas

Bent kartą gyvenime alkoholį vartojo 72,6 proc. respondentų: merginų – 77,5 proc., o vaikinų – beveik 68 proc. Tai mažiausi skaičiai nuo 1995 m. Nuo 1995 m. bent kartą gyvenime vartojusių alkoholį moksleivių skaičius sumažėjo 22,4 proc. punktais. Intensyvesnis mažėjimas pastebimas nuo 2015 m. Net 12,6 proc. apklaustųjų teigė, kad alkoholio gauna iš tėvų, 10,3 proc. jo gauna ar perka iš kitų jaunuolių, 3,7 proc. perka alkoholį parduotuvėje, 0,5 proc. perka baruose ar kavinėse. Daugiau kaip pusė respondentų nurodė, kad alkoholio gauna kitais būdais.

Išvada, kad alkoholio vartojimo rodikliai yra geriausi per visą ESPAD tyrimų istoriją, bet išlieka aukšti. 

Atsižvelgiant į tai, kad net 12,6 proc. respondentų dažniausiai alkoholio gauna iš tėvų, o 9 proc. jo gauna / perka iš kitų suaugusiųjų, rekomenduojama toliau šviesti suaugusius žmones apie alkoholio vartojimo žalą, ypač vaikystėje ir paauglystėje.

Alkoholinių gėrimų įsigijimo analizė patvirtino, kad jie vis dar yra plačiai parduodami įvairiose vietose, kuriose tokio amžiaus jaunuoliams juos parduoti draudžiama. Mokslininkių rekomendacija – ieškoti efektyvesnių būdų kontroliuoti alkoholinių gėrimų jaunesniems nei 20 metų asmenims pardavimą parduotuvėse, alinėse, restoranuose, baruose, diskotekose ir užtikrinti veiksmingų alkoholio kontrolės priemonių įgyvendinimą.

Alkoholio vartojimo priežasčių analizė atskleidžia, kad alkoholis vartojamas siekiant nusiraminti, pamiršti apie problemas, įveikti blogą nuotaiką, smagiai praleisti laiką, pritapti patinkančių žmonių grupėje. Šios priežastys rodo poreikį labiau rūpintis moksleivių psichine gerove ir jų socialiniais įgūdžiais. Tyrimas parodė, kad šioje srityje kai kas yra daroma. Apie tai galima spręsti iš to, kad 56,2 proc. respondentų nurodė, jog per pastaruosius dvejus metus iki apklausos dalyvavo veiklose, kuriose interaktyviai mokėsi, kaip geriau tvarkytis su pačiu (pačia) savimi, 56,8 proc. respondentų nurodė, kad jie tuo pačiu metu interaktyviai mokėsi, kaip bendrauti su kitais. Tačiau tikriausiai tokių veiklų nepakanka, nes moksleiviai ieško nusiraminimo ir smagumo bei stiprina socialinius ryšius vartodami alkoholį.

Mokslininkių išvadose yra rekomenduojama skirti daugiau dėmesio psichologinei moksleivių pagalbai ir interaktyvioms prevencinėms veikloms, kad tiek psichologinė pagalba, tiek prevencinės veiklos būtų moksleiviams labiau prieinamos ir efektyvios.

Medikamentų vartojimas be gydytojo paskyrimo

Raminamuosius ar migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo bent kartą gyvenime vartojo 22,8 proc. apklaustųjų: 31,1 proc. merginų ir 14,8 proc. vaikinų. Nuo 2003 m. šis skaičius išaugo 9,3 proc. punktais ir nuo tada merginų dalis yra didesnė. Taigi, abiejų lyčių kaitos tendencija išlieka proporcinga.

Raminamųjų ar migdomųjų vaistų suvokiamas prieinamumas yra mažiausias nuo 2003 m. 22,3 proc. respondentų (29,5 proc. merginų ir 15,3 proc. vaikinų) teigė, kad pastarųjų jiems būtų lengva arba labai lengva gauti. Nuo pat 2003 m. merginos šių vaistų prieinamumą vertino kaip lengvesnį nei vaikinai.

Išvada yra tokia, kad raminamųjų ir migdomųjų vartojimas be gydytojų paskyrimo toliau auga. 2024 m. 22,8 proc. respondentų teigė, kad bent kartą gyvenime raminamuosius ar migdomuosius vaistus vartojo be gydytojų paskyrimo, o tai yra pats didžiausias rodiklis nuo 2003 m. Ši problema ypač būdinga merginoms. Paaiškėjo, kad dažniausiai raminamųjų ar migdomųjų vaistų be gydytojų paskyrimo respondentai gaudavo iš savo šeimos narių, jiems žinant (18,2 proc.), ir gana retai iš kitų šaltinių. Šie faktai rodo, kad dalis tėvų neatsakingai žiūri į savo vaikų negalavimus ir savarankiškai juos gydo be gydytojų priežiūros.

Mokslininkių rekomendacija yra skirti daugiau dėmesio tėvų švietimui šiuo klausimu ir siekti labiau įtraukti tėvus į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją.

Lošimai ir kompiuteriniai žaidimai

Per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos iš pinigų teigė lošę 14,3 proc. respondentų (4,2 proc. merginų ir 24,1 proc. vaikinų). Palyginti su 2019 m. duomenimis, 2024 m. pastebimas 2,5 proc. augimas, labiausiai tarp vaikinų (iš pinigų lošiančių vaikinų padaugėjo 4 proc.).

Palyginti su 2019 m., 2024 m. kompiuterinius žaidimus žaidžia 3,8 proc. daugiau paauglių. Per pastarąsias 30 dienų iki apklausos, kai reikėjo eiti į mokyklą žaidė 72,5 proc. respondentų, o dienomis, kai nereikėjo eiti į mokyklą – 80,7 proc. 

Vaikinams labiau nei merginoms būdingi dažni ir ilgi žaidimai. Tyrimo išvadose skelbiama, kad azartiniai lošimai ir kompiuteriniai žaidimai moksleivių tarpe populiarėja.

Dalyvavimas prevencinėse veiklose

Informacinėse veiklose apie alkoholio neigiamą poveikį ir žalą bent kartą dalyvavo 56,8 proc. moksleivių (61,4 proc. merginų ir 52,4 proc. vaikinų), tabako – 51 proc. moksleivių (53,2 proc. merginų ir 48,9 proc. vaikinų), narkotikų – 45,9 proc. respondentų (49,1 proc. merginų ir 42,7 proc. vaikinų), lošimo iš pinigų, žaidimų ar interneto – 27,4 proc. paauglių (24,6 proc. merginų ir 30,1 proc. vaikinų).

Dažniausiai moksleiviai (58,5 proc.) prevencinėse veiklose dalyvavo mokykloje, be to, jose dalyvauti buvo linkusios daugiau merginos nei vaikinai. Veiklose po pamokų dalyvavo 5,2 proc. respondentų, šį kartą daugiau vaikinų nei merginų. Už mokyklos ribų prevencinėse veiklose nurodė dalyvavę 14 proc. paauglių.

Vienoje iš tyrimo išvadų nurodoma, kad Lietuvoje vykdomos prevencinės veiklos aprėpia ne visus moksleivius. Tai reiškia, kad nuoseklių, ilgalaikių prevencinių programų įgyvendinimas šiai dienai nėra užtikrinamas visose savivaldybėse. Tai patvirtino ir posėdyje dalyvavusios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovės, kurios akcentavo, kad dar ne visose savivaldybėse kreipiamas tinkamas dėmesys į prevencines veiklas. Šiuo metu yra pasiekta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina ilgalaikių prevencinių programų kokybės kriterijus ir nustato vertinimo tvarką, parengia rekomendacijas dėl prevencinių programų įgyvendinimo.

Taip pat ir šio tyrimo išvadose yra rekomenduojama stiprinti moksleivių informavimą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą. Ir tai daryti rekomenduojama anksčiau nei moksleiviams sukanka 13 metų, kadangi, kaip parodė duomenys, dalis moksleivių pradeda kasdien rūkyti tabako cigaretes, vartoti elektronines cigaretes ar „pasigeria“ nuo alkoholio būdami 9 metų ir jaunesni. 

Komisijos posėdžio metu taip pat buvo pateikta informacija apie tyrimo „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2021 m.” rezultatus. 

Tyrime dalyvavo 15-64 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai. 

Tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime vartojusių narkotikus 15–64 metų amžiaus žmonių grupėje yra 14,1 proc. (8,2 proc. – 2004 m.) Lietuvos gyventojų (Europos Sąjungos vidurkis yra 28,9 proc.) ir 4,5 proc. (2,5 proc. – 2004 m.) per 12 mėn. vartojusių asmenų skaičius (ES vidurkis – 8,3 proc.). Lyginant su 2004 m. duomenimis, stebimas beveik du kartus išaugęs vartojimas.

Tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime kanapes yra vartoję 24,8 proc. 25-34 metų amžiaus gyventojų. 49 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad per 24 val. kanapių gauti yra neįmanoma (2016 m. šis skaičius buvo 59,2 proc.). 

Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje 2021 m. tyrimo duomenimis, narkotikai dažniausiai yra vartojami draugų rate (9,7 proc.), diskotekuose ir naktiniuose klubuose (3,6 proc.), lankantis kavinėse ir baruose (2,6 proc.).

Pranešėjos nuomone, tyrimas atskleidžia bendrą nelegalių medžiagų vartojimo augimo tendenciją visame pasaulyje. Taip pat pranešėja atkreipė dėmesį, kad bendrosios populiacijos tyrimas buvo atliktas pandemijos metu. Laukiama, ką atskleis kiti tyrimai, kuomet bus žinomi ne pandemijos metu gauti duomenys. Nelegalių medžiagų vartojimo augimo tendencijos gali būti grindžiamos pasikeitusia žmonių emocine būsena pandemijos metu, padidėjusiu narkotikų prieinamumu prekybai persikėlus į internetinę erdvę, padidėjusiu žmonių mobilumu ir informacijos paieškomis apie narkotines medžiagas tiek internetinėje erdvėje, tiek lankantis kitose Vakarų šalyse.

Šie ir kiti tyrimai bei jų išvados ir rekomendacijos padės politikams priimti teisingus politinius sprendimus, svarstant su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ir prevencija susijusius klausimus ateityje.

Komisijos pirmininko S. Čaplinsko komentarus šia tema galite rasti čia.

Priklausomybių prevencijos komisijos pranešimas spaudai 

Žurnalo redaktorė s. Faustina Elena Andrulytė džiaugėsi, kad kas ketvirtį metų pasirodančiam žurnalui tekstus rašo platus autorių ratas. Pavyzdžiui, keturių poezijos knygų ir dviejų romanų autorė Agnė Žagrakalytė į susitikimą su skaitytojais atvyko iš Belgijos. Ji susirinkusiems pasakojo apie tai, kaip vienos jos knygų rašymas, reikalavęs intensyvaus domėjimosi karyba ir kulinarija, atvedė prie susidomėjimo šventųjų gyvenimo istorijomis.  

Rašytojos indėlis padėjo išpildyti seną redakcijos svajonę – publikuoti tekstus apie šventuosius, kurie būtų parašyti įdomiai. „Man patinka, kai žmonės, skaitydami mano tekstus, juokiasi arba verkia. Todėl aš stengiuosi rašyti juokingai arba pagraudenti“, – teigė A. Žagrakalytė. 

Pulkininkas Eugenijus Lastauskas pasidalino praktiniais patarimais, kaip grėsmių akivaizdoje būti saugiems savo viduje, ir papasakojo, kas jam gyvenime padeda išlaikyti ramybę. Pasak jo, „baimė, kaip ir visos emocijos, yra lyg žirgas, kurį reikia valdyti. <...> Mes einame į priekį, bet juk net nežinom, ar po valandos būsime gyvi. Vadinasi, judame atbulomis – matom, kas buvo, ir einam toliau nematydami, kas bus. Todėl, mano supratimu, ieškodami konkretumo nesuvokiame aplinkos, kurioje esame ir kas esame.“ 

Pasak pulkininko, naivu būtų tikėtis, kad karų nebebus ir visi taikiai gyvens. Visgi, E. Lastauskas pažymėjo, kad šiuo metu situacija yra pakankamai gera: „Man atrodo, kad blogis yra atvėręs savo kortas. <...> Gėris, mano manymu, kaip niekad telkiasi ir imasi veiksmų, siekiant tą blogį neutralizuoti. <...> Mūsų kariai ir mūsų sąjungininkų kariai yra daug kartų galingesni – patikėkit – daug kartų galingesni negu tas blogis.“ 

Beveik du dešimtmečius Lietuvoje gyvenantis italas, virtuvės šefas Gian Luca Demarco pasakojo apie savo veiklas, šeimą bei tikėjimą. Jo šmaikštūs pasidalinimai gyvenimiškomis istorijomis nepaliko auditorijos abejingos – čia nuolat skambėjo juokas. 

Pašnekovas pasakojo besižavintis ir Lietuva, ir lietuviais: „Jūs esate tauta, kuri išvarė priešą su malda ir giesme. Jūs kartais mane nuviliate, nes turite trumpą atmintį. <...> Taip, mūsų kariuomenė stipri, bet taip pat ir visuomenė turi rodyti jaunimui pavyzdį. Nepamirškite to daryti.“ G. L. Demarco teigė, kad svarbu ne auklėti, bet būtent daryti pokyčius savo pavyzdžiu. 

Žurnalas „Kelionė“ – solidus ketvirtinis leidinys, kuriame iš krikščioniškos perspektyvos pasakojama apie pamatinius dalykus. Jau daugelį metų spalvinga ir gausi „Kelionė“ džiugina skaitytojus, leidžiančius sau skonėtis lėtu skaitymu, nevengiančius gilių tekstų bei pokalbių tikėjimo, visuomenės, kultūros, sielogydos, šeimos ir kitomis svarbiomis temomis. 

Nuotraukų autorė – Indrė Mažeikienė

Žurnalo „Kelionė“ informacija

Ekspertas pateikia penkis dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo būdus. 

1. Kenkėjiškos nuorodos 

Sukčių siunčiami el. laiškai bei SMS žinutės, kuriose yra kenkėjiškos nuorodos, dažniausiai imituoja realias organizacijas – banką, Valstybinę mokesčių inspekciją, kurjerių tarnybą ir pan. Pagrindinis tikslas – sužadinti norą paspausti el. laiške ar žinutėje įterptą nuorodą, kuri veda į suklastotą svetainę, skirtą rinkti asmeninius duomenis ar pasisavinti pinigus.

„Sukčiai tampa pažangesni: mažiau daroma kalbos klaidų, tiksliau atkartojama organizacijų komunikacija. Tad gavus SMS ar el. laišką, kurio nelaukėte, reikėtų neskubėti spausti ant pateiktos nuorodos. Pirmiausia įsitikinkite, kur ji veda, užvedus kompiuterio pelės žymeklį ant nuorodos. Taip pat atkreipkite dėmesį ir į siuntėjo el. pašto adresą“, – pataria M. Rauba.

2. Netikros internetinės parduotuvės

Fiktyviose elektroninėse parduotuvėse siūloma įsigyti įvairių prekių itin patraukliomis kainomis. Tačiau dažnai pateikus užsakymą ir apmokėjus pirkinį, prekės nėra atsiunčiamos. Ši sukčiavimo forma ypač suaktyvėja per didžiuosius išpardavimus, kaip „Juodasis penktadienis“, ar didesnes šventes.

Neretai tokios fiktyvios elektroninės parduotuvės taip pat naudojamos kompiuteriniams virusams platinti. Nuo kenksmingų svetainių ir jose platinamų virusų gali apsaugoti specialūs sprendimai. Pavyzdžiui, „Bitės“ interneto apsaugos paslauga atpažįsta kenkėjiškas svetaines ir automatiškai blokuoja pavojingus naršyklės įskiepius.

3. „Fantastiškos“ investicijų galimybės

Itin populiarus sukčiavimas yra siūlymai investuoti į kriptovaliutas ar pasaulines tarpbankines valiutų rinkas (angl. Forex). Dažnai tokių siūlymų galima pamatyti socialiniuose tinkluose, nesaugiose interneto svetainėse. Pagrindinis tikslas – suvilioti aukas investuoti, žadant joms itin greitą ir didelę grąžą. Deja, dažniausiai pervedus pinigus investicijai, sukčiai pradingsta arba tęsia apgaulę, prašydami vis didesnės sumos.

4. Telefoniniai sukčiai

Sukčių skambučiai telefonu – vienas seniausių, bet vis dar labai dažnas sukčiavimo būdas. Tokie nuotoliniai sukčiai apsimeta policijos ar banko, oficialių organizacijų atstovais. Skambučių metu bandoma įbauginti, kad nutiko kažkas negero, dėl ko reikėtų kuo greičiau pervesti pinigus ar pasidalinti asmeniniais duomenimis.

„Vienintelis veiksmingas apsaugos būdas yra tokių skambučių blokavimas. „Bitėje“ per pusę metų užblokavome pusę milijono sukčių skambučių. Savo ruožtu raginame žmones neprarasti budrumo ir skeptiškiau vertinti tokias sukčių atakas“, – sako M. Rauba.

5. Paskyrų perėmimas

Sukčiai nevengia įsilaužti į socialinių tinklų, el. pašto paskyras, el. bankininkystės sistemas. Dažniausiai prisijungimo duomenys į sukčių rankas patenka išviliojant duomenis, juos nutekinant ar pasitelkiant socialinės inžinerijos metodus.

„Prisijungę prie perimtų paskyrų sukčiai gali ne tik pasisavinti asmeninę informaciją bei pinigus, bet ir naudoti paskyrą tolesniam sukčiavimui – prisidengus jūsų vardu atakuoti jūsų kontaktus. Nuo tokio sukčiavimo būdo padeda apsisaugoti stiprūs slaptažodžiai su dviejų lygių autentifikacija, saugumo sprendimų naudojimas ir saugus naršymas internete“, – vardija vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.

Tikriausiai daugiausiai pokyčių per visus metus įvyko egzaminavimo srityje. Tik atsiradus egzaminams vairuotojų įgūdžius vertindavo ne kas kitas, o policijos pareigūnai. Šiandien žmonės, norintys tapti profesionaliais egzaminuotojais, turi atitikti griežtus reikalavimus ir išlaikyti ne vieną teorijos bei praktikos egzaminą, psichologinį patikrinimą. Būsimi egzaminuotojai turi ne tik puikiai valdyti transporto priemonę, bet ir demonstruoti komunikacinius įgūdžius – mokėti aiškiai suformuluoti užduotis ir lūkesčius bei suteikti grįžtamąjį ryšį.   Bene vienas svarbiausių egzaminuotojų įgūdžių – greitai ir tiksliai vertinti situaciją kelyje ir užtikrinti, kad į eismą patektų tik pasirengę vairuotojai.  

10-ies minučių praktikos egzaminas  

Reikia pripažinti, kad vairavimo egzaminas prieš 25 metus buvo paprastesnis ir trumpesnis. Teorijos egzaminą sudarė vos 10 klausimų, o praktikos egzaminas užtrukdavo 5-10 minučių. Egzaminas buvo laikomas grupėmis, o būsimi vairuotojai pasikeisdami važiuodavo visą maršrutą. Šiandien populiariausią B kategorijos teorijos egzaminą sudaro 30 klausimų, o praktikos egzaminas trunka apie 40-50 minučių. Jo metu yra nuodugniai išbandomi įvairūs vairuotojo įgūdžiai: gebėjimas statyti automobilį, važiuoti su srautu, palaikyti maksimalų leidžiamą greitį, vertinti situacijas ir viskas vyksta realiame eisme.  

Elektroninės paslaugos 24/7 

Kaip ir kitose srityse, taip ir į „Regitros“ kasdienybę įsiliejo ne viena IT naujovė. Pavyzdžiui, seniau egzaminuotojas visą informaciją pildydavo popierinėje ataskaitoje, tačiau šiandien tai daroma planšetėje. Vairuotojo pažymėjimas būdavo išduodamas tik gyvai atvykus į „Regitros“ padalinį. Šiandien nemažai paslaugų, kaip ir vairuotojo pažymėjimą, galimą užsisakyti internetu iš namų 7/24. Be to, nebereikia pristatyti krūvos popierinių dokumentų, daugumą jų galima atsiųsti skaitmeniniu būdu arba tiesiog turėti elektroninę versiją.  

Nuo popierinio iki skaitmeninio pažymėjimo 

Buvęs paprastas popierinis laminuotas dokumentas, dabar tai – visoje ES pripažįstama kortelė. Skiriasi ir tai, kas nurodyta vairuotojo pažymėjime. Prasidėjus „Regitros“ veiklai buvo tik dvi kategorijos: vairuotojas mėgėjas ir vairuotojas profesionalas. Šiandien galima išlaikyti virš 16 įvairių kombinacijų kategorijų. Be to, jau kuriamas ir skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, kuris pakeis suvokimą, kaip mes suprantame šį dokumentą.  

Automobilio numerio ženklai nurodė registracijos vietą 

Pasikeitė ir transporto priemonių valstybiniai numeriai bei jų sudarymo būdas. Seniau jie būdavo išduodami savivaldybėje, kurioje būdavo registruojama transporto priemonė, tad, pamatęs automobilio numerį, galėjai daryti prielaidą, kur gyvena jos vairuotojas. Pavyzdžiui, jei vidurinė numerio raidė būdavo V (MVL), galėdavai spėti, jog automobilio savininkas yra iš Vilniaus, jei P (MPL) – iš Panevėžio. Šiandien galima įsigyti tiesiog iš eilės einančius numerio ženklus arba pasinaudoti fantazija ir užsisakyti vardinius numerio ženklus. Pasinaudojus fantazija galima užšifruoti savo pomėgį, profesiją ar svajonę, o sugalvotą numerį galima nusipirkti neišėjus iš namų: tiesiog užsisakyti internetu ir numerį gauti į artimiausią paštomatą.  

Korupcijos prevencija 

Vieni iš svarbiausių pokyčių – per 25-erius metus pasiektas įmonės skaidrumas ir korupcijos prevencija. Šiandien „Regitra“ taiko ne vieną priemonę, kuri užtikrina egzaminų skaidrumą. Jei seniau egzaminuotojas būdavo vienintelis, kuris stebėdavo praktikos egzaminą, šiandien visi egzaminai yra „stebimi“ vaizdo kamerų, egzaminų medžiaga yra nuolatos peržiūrima, vertinamas egzaminuotojų darbas. Tai užtikrina egzaminų skaidrumą ir lygias teises visiems pateikti apeliaciją, jei nesutinka su egzamino vertinimu.    

Nors dažnai praeitį prisimename su nostalgija, svarbu įvertinti, kiek daug paslaugų sektorius patobulėjo per šiuos metus. Šiandien įvairias paslaugas galime gauti daug greičiau ir patogiau, o skaidrumo standartai išaugo net kelis kartus. Be to, į gatves išvažiuoja labiau pasiruošę vairuotojai, kuriuos atsakingai vertina kompetentingi ir profesionalūs egzaminuotojai.  

,,Regitra" pranešimas spaudai 

Planavimas – nuo idėjos iki projekto

Pirmasis ir svarbiausias žingsnis yra tiksliai apsibrėžti – kokio interjero norite. Ar siekiate modernaus minimalizmo? O gal jaukaus kaimiško stiliaus? Įtraukite visus šeimos narius į diskusiją ir aptarkite jų poreikius bei norus.

Pradėkite nuo konkretaus biudžeto apsisprendimo. Tai padės suprasti – kokius apdailos sprendimus galite sau leisti. Naudokite interjero planavimo programėles arba samdykite profesionalų dizainerį, jei norite sukurti detalų ir aiškų projektą.

 „Planavimas yra raktas į sėkmę. Aiškiai apsibrėžkite – ką norite pasiekti ir laikykitės plano, kokie vidaus apdailos darbai bus atliekami. Tai padės išvengti nenumatytų išlaidų ir laiko gaišties,“ – pataria interjero dizainerė Aistė.

Sienų apdaila – pagrindinis interjero akcentas

Sienos yra viena didžiausių interjero dalių, todėl jos lemia bendrą erdvės atmosferą. Tinkamai parinkta spalvų paletė, tekstūros ir apdailos medžiagos gali visiškai pakeisti erdvės pojūtį. Ne veltui interjero specialistai teigia, kad sienos yra „kambario vizitinė kortelė“, nes jų apdaila pirmiausia patraukia akį ir nulemia bendrą stiliaus kryptį.

Dažymas yra vienas pigiausių ir greičiausių būdų atnaujinti interjerą. Matiniai dažai idealiai tinka ramioms erdvėms, nes jie nesukelia blizgesio efekto ir suteikia jaukumo. Tuo tarpu blizgūs dažai geriausiai tinka intensyvesnėms erdvėms, kuriose norisi pridėti energijos ar šviesos. Įdomu tai, kad spalvų psichologija rodo, jog šviesios spalvos optiškai didina erdvę, o tamsios – suteikia jaukumo ir intymumo.

Štai tapetai leidžia eksperimentuoti su raštais ir tekstūromis, todėl jie yra puikus pasirinkimas kuriant išskirtinį dizainą. Šiuolaikiniai tapetai yra ne tik gražūs, bet ir praktiški – daugelis jų atsparūs dėmėms, drėgmei ir lengvai valomi, tad tinka ir virtuvėms ar vaikų kambariams.

Dekoratyvinė tinkų danga – modernus sprendimas tiems, kurie siekia natūralaus ir prabangaus įspūdžio. Ši apdaila puikiai dera tiek minimalistiniuose, tiek industrinio stiliaus interjeruose. Populiarėja marmuro imitacijos ar metalo efektų tinkai, kurie suteikia sienoms gyvumo ir išskirtinumo.

Prieš pasirenkant apdailos medžiagas – svarbu išbandyti spalvas ir tekstūras ant nedidelio sienos ploto. Tyrimai rodo, kad 85 % žmonių keičia pradinį sprendimą po to, kai pamato – kaip apdaila atrodo realiomis apšvietimo sąlygomis. Toks išbandymas padės įsivaizduoti – kaip pasirinkta apdaila derės su baldais, šviesa ir bendru erdvės stiliumi. Tinkamai suplanuota sienų apdaila taps jūsų interjero pagrindu kuriant harmoningą ir estetišką erdvę.

Grindys – funkcionalumas ir estetika

Grindys yra nuolat naudojama interjero dalis, todėl svarbu pasirinkti ne tik gražiai atrodančią, bet ir patvarią dangą.

• Parketlentės yra elegantiška, klasikinė grindų danga, kuri suteikia jaukumo.
• Vinilinės grindys yra atsparios vandeniui ir lengvai valomos, puikus pasirinkimas virtuvėms ir vonioms.
• Keraminės plytelės tinka drėgnoms erdvėms, tokioms kaip vonios kambarys.
• Kiliminė danga yra minkšta, tinka miegamuosiuose, tačiau sunkiau prižiūrima.

Rinkdamiesi grindų dangą – įvertinkite ne tik estetiką, bet ir atsparumą dėvėjimui bei valymo lengvumą.

Apšvietimas – erdvės atmosfera ir funkcionalumas

Apšvietimas yra vienas svarbiausių interjero elementų, kuris gali visiškai pakeisti erdvės pojūtį. Rinkdamiesi apšvietimo sprendimus – atsižvelkite į erdvės paskirtį.

• Svetainėje naudokite pagrindinį apšvietimą ir papildykite jį stalinėmis arba pastatomomis lempomis jaukumui sukurti.
• Virtuvėje svarbu turėti stiprų darbinį apšvietimą virš darbastalio.
• Miegamajame rinkitės minkštą, šiltą šviesą, kuri atpalaiduoja.

Pavyzdžiui, integruokite LED apšvietimą balduose arba po lubomis, kad sukurtumėte modernų ir subtilų šviesos efektą.

Baldų ir dekoracijų pasirinkimas

Baldai ir dekoracijos suteikia erdvei charakterį. Rinkitės funkcionalius, bet estetiškus baldus, kurie derės prie bendro interjero stiliaus. Minimalistiniuose interjeruose svarbu kokybė, o ne kiekis. Dekoracijoms rinkitės natūralias medžiagas, pvz., medį, akmenį ar keramiką. Augalai taip pat suteikia gyvybės ir jaukumo. Nepamirškite, kad mažiau yra daugiau. Perkrautas interjeras gali atrodyti chaotiškas ir vizualiai sumažinti erdvę.