Pirmosiomis privalomosios karinės tarnybos dienomis dėl kariuomenėje esančios disciplinos ir griežto režimo jaunuoliai neretai patiria emocinį diskomfortą. Staigus, lyginant su civiliniu gyvenimu, sąlygų pasikeitimas daugeliui sukelia stresą, su kuriuo, esant poreikiui, padeda tvarkytis ir karo psichologas. Mūsų šalyje į karo psichologą bent kartą per metus kreipiasi maždaug 13 proc. nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių jaunuolių.

Pirmosios dienos kariuomenėje – jaudulys ir informacijos gausa

Nuo 2015 m. karo psichologu dirbantis Lietuvos kariuomenės kapitonas Mantas Gricius sako, kad tokie skaičiai visiškai nestebina, nes pirmosiomis tarnybos dienomis jaudulys ir nežinomybė yra neišvengiami.

„Labai dažnai iš vaikinų girdžiu frazę, kad pirmomis dienomis jiems čia visko būna tiek daug, kad jie tiesiog pasimeta, nes neįmanoma visko iš karto prisiminti ir apie viską pagalvoti. Bet ši situacija visiškai niekuo nesiskiria nuo tos, kai žmogus ateina į naują klasę, naują mokyklą ar naują darbą – pirmųjų dienų jaudulys ir informacijos gausa kelia visiškai tokį pat stresą. Kai kurie su juo susitvarko savarankiškai, kai kuriems prireikia nedidelės pagalbos. Pirmajam šokui praėjus, prasideda adaptacijos, prisitaikymo laikotarpis“, – pasakoja kapitonas.

Didžiulę patirtį bendraujant tiek su profesionaliais kariais, tiek su privalomąją karinę tarnybą atliekančiais jaunuoliais sukaupęs M. Gricius išskiria tris svarbius etapus: pirmų dviejų savaičių, dviejų mėnesių ir nepilno pusmečio. Pasak karo psichologo, pirmasis šokas praeina per maždaug dvi-tris savaites. Du mėnesiai yra optimalus laikas adaptacijai, po kurio žmogus arba visiškai pripranta prie naujų aplinkybių, arba su jomis nesusitaiko ir tuomet jam tęsti tarnybą tampa itin sunku. Tuo tarpu trečias ryškus etapas – maždaug apie penktą tarnybos mėnesį – neretai pasireiškia dar viena emocine „duobe“, kai jaunam žmogui atrodo, kad jis jau pakankamai ištvėrė, bet beveik tiek pat tarnybos dar liko.

Svarbiausia – išdrįsti kreiptis pagalbos

Pasak M. Griciaus, sunkiausia paprastai būna tiems, kurie nors ir jaučia, kad sunku, kreiptis pagalbos nesiryžta. Pasak jo, tokiais atvejais padeda tiesiogiai su jaunuoliais bendraujančių vadų patirtis ir pastabumas – jie gana lengvai identifikuoja žmogų, kuriam emociškai yra sunkiau ir arba patys su juo pasikalba, arba nukreipia pas psichologą.

Kalbėdamas apie specifinius bruožus, ypatybes ar aplinkybes, dėl kurių jauniems žmonėms sunkiau prisitaikyti prie kariško gyvenimo, M. Gricius išskiria žmones, pirmenybę teikiančius socialinė izoliacijai, intensyvų jaunimo bendravimą virtualioje erdvėje ir staiga pasikeičiantį santykį su šeima ir draugais. Tuo pat metu kapitonas pastebi, kad, metams bėgant, šie dalykai iš esmės nesikeičia.

„Prisimenant plačiai nuskambėjusią 2015 m. „verktinių“ istoriją, 90-uosius metus ar netgi vartant tarpukario spaudą, nuotaikos – visiškai tokios pat. Pavyzdžiui, ir prieš šimtą metų buvo svarstoma, kad kariuomenė jaunimui yra kliūtis gyvenimo kelyje, kad laikas joje – prarastas ar kad jaunuoliui ateiti į kariuomenę nėra taip paprasta, nes reikia stipriai keistis, prisitaikyti ir įveikti tam tikrus iššūkius“, – pasakoja jis.

Kariuomenė sustiprina ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai

Iššūkių kariuomenėje, žinoma, netrūksta – tiek fizinių, tiek psichologinių. Pavyzdžiui, karo psichologai per metus suteikia virš 2000 anoniminių konsultacijų, ištisą parą veikia anoniminė karių psichologinės pagalbos linija.

Kapitonas M. Gricius pabrėžia, kad šiuos iššūkius įveikus, nauda yra milžiniška. Be akivaizdaus fizinės formos pagerėjimo ir kovinio pasirengimo, jaunasis karys įgauna pasitikėjimo savimi, išmoksta savidisciplinos, kantrybės, įgyja streso valdymo, laiko planavimo bei socialinių įgūdžių.

„Visa tai vėliau labai praverčia bet kokioje gyvenimo srityje. Per devynerius metus įvairių patarimų prašiusių jaunuolių sutikau tikrai nemažai. Smagu matyti, kad vėliau jiems puikiai sekasi tiek karinėje tarnyboje, tiek civiliniame gyvenime“, – džiaugiasi M. Gricius.

Kapitonas prisipažįsta neretai dirbantis ne tik psichologu, bet ir karjeros ar gyvenimiškų sprendimų konsultantu – mat, baigiantis tarnybos laikui, vaikinai dažnai tiesiog ateina pasitarti dėl tolesnių planų, veiklų ir galimybių.

KAM inf 

Dėl šių savybių Reenpro saulės elektrinės išsiskiria rinkoje ir pritraukia vis daugiau vartotojų, kurie ieško tvaraus ir ekonomiškai naudingos energijos sprendimo.

Aukšta kokybė ir patikimumas

Reenpro saulės elektrinės yra atpažįstamos dėl savo aukštos kokybės ir patikimumo. Gamintojas naudoja tik sertifikuotas, ilgalaikes ir efektyvias saulės baterijas, kurios užtikrina maksimalų energijos gavimą net ir esant mažam apšvietimui ar Lietuvoje dažniems debesuotiems orams. Tai reiškia, kad net ir su mažesniu saulės spinduliavimu – Reenpro saulės sistemos sugeba užtikrinti stabilų ir efektyvų energijos gamybą.

Be to, Reenpro saulės elektrinė atitinka tarptautinius kokybės standartus ir turi įvairių sertifikatų, kurie patvirtina jų patikimumą ir ilgaamžiškumą, o tai suteikia papildomą pasitikėjimą vartotojams.

Konkurencinga kaina ir geras kokybės santykis

Vienas iš pagrindinių aspektų, kodėl Reenpro saulės elektrinės yra populiarios Lietuvoje, yra jų konkurencinga kaina. Nors šių sistemų kokybė yra labai aukšta – Reenpro sugeba pasiūlyti jų už prieinamą kainą (palyginus su kitais rinkos lyderiais). Tai ypač svarbu Lietuvoje, kur vartotojai vis dažniau renkasi ekologiškus sprendimus, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į įsigijimo kaštus ir atsipirkimo laikotarpį.

Reenpro taip pat siūlo įvairius finansavimo sprendimus ir valstybės subsidijas, kurios dar labiau sumažina pradinę investiciją ir padeda vartotojams greičiau atsipirkti už įsigytą sistemą.

Lengvas montavimas ir pritaikymas pagal vartotojo poreikius

Reenpro saulės elektrinės pasižymi lengvu montavimu ir optimaliu pritaikymu įvairioms gyvenamosioms ir komercinėms patalpoms. Įmonė siūlo ne tik standartinius sprendimus, bet ir individualius projektus atsižvelgiant į konkrečios vietos poreikius. Saulės modulių montavimas gali būti pritaikomas tiek ant stogo, tiek ant žemės priklausomai nuo objekto specifikos ir kliento pageidavimų.

Reenpro specialistai užtikrina, kad visi montavimo darbai būtų atlikti greitai ir profesionaliai, kad sistema pradėtų veikti kuo greičiau, ji nesukelia vartotojams jokių papildomų rūpesčių. Tai padeda sumažinti montavimo trukmę ir išlaidas, o taip pat užtikrina, kad sistema bus optimizuota pagal individualius vartotojo poreikius.

Efektyvumas ir energijos nepriklausomybė

Saulės elektrinės  suteikia galimybę pasiekti didesnę energetinę nepriklausomybę. Lietuvoje, kur energijos kainos pastoviai didėja, saulės energija tampa vis svarbesnė. Reenpro saulės sistemos užtikrina, kad vartotojai galėtų pasigaminti tiek energijos, kiek jiems reikia, o už papildomą energiją, kurią nepasiekia – galima pasinaudoti valstybės siūlomais paramos sprendimais. Be to, Reenpro sistema gali būti papildyta baterijų kaupimo sprendimais, kurie leidžia sukaupti per dieną pagamintą energiją ir ją naudoti vakare, kai saulės spinduliavimas sumažėja, taip dar labiau optimizuojamos energijos sąnaudos ir didinama sistemos veikimo nepriklausomybė.

Ilgalaikė garantija ir aptarnavimas

Reenpro saulės elektrinės pasižymi ne tik aukšta kokybe, bet ir ilgalaike garantija. Gamintojas suteikia ilgą garantinį laikotarpį saulės moduliams ir inverteriams, dažnai iki 10–12 metų. Tai užtikrina, kad vartotojai gali pasikliauti savo investicija ir dėl sistemos veikimo nepatirti papildomų rūpesčių.

Aplinkosaugos ir tvarumo aspektai

Reenpro saulės elektrinės taip pat atitinka aplinkosaugos ir tvarumo standartus. Saulės energija yra švari, atsinaujinanti ir neturi neigiamo poveikio aplinkai. Šiuo aspektu Reenpro siūlo vartotojams galimybę prisidėti prie aplinkos tausojimo, mažinti anglies dvideginio emisijas ir priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Lietuvoje, kur vis didesnį dėmesį skiriama tvariam gyvenimo būdui, saulės elektrinės, tokios kaip Reenpro, yra ne tik ekonominis, bet ir ekologinis pasirinkimas, kuris leidžia vartotojams žengti pirmyn į šviesią ir švarią ateitį.

Skatinimas naudoti atsinaujinančią energiją ir valstybės parama

Reenpro saulės elektrinės taip pat išsiskiria tuo, kad atitinka visus Lietuvoje taikomus teisės aktus susijusius su atsinaujinančios energijos gamyba. Lietuvoje yra daug skatinimo priemonių, kurios skirtos namų savininkams ir įmonėms siekiančioms investuoti į saulės energiją. Pirmiausia, tai – valstybės subsidijos, kuriomis galima padengti dalį įrengimo kaštų. Reenpro aktyviai bendradarbiauja su valstybės institucijomis ir padeda savo klientams išnaudoti visus galimus finansavimo šaltinius, kurie leidžia sumažinti pradines išlaidas ir paspartinti atsipirkimo laikotarpį.

Ergonomika ir darbo vietos komfortas

Ergonomika – mokslas apie darbo vietos pritaikymą pagal žmogaus fiziologiją, kad būtų užtikrintas maksimalus patogumas ir sveikata. Neergonomiška darbo aplinka gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip nugaros skausmai, akių nuovargis ar galvos skausmai. Tai gali ne tik sumažinti darbuotojų komfortą, bet ir padidinti darbo nedarbingumą.

• Svarbu pasirinkti patalpas su pakankamai erdvės, kad darbuotojai galėtų dirbti patogiai naudojant ergonominius baldus. Reguliuojamos kėdės ir stalai, ergonominės klaviatūros ir pelės – būtini norint sumažinti fizinį diskomfortą.
• Kiekvienam darbuotojui turėtų būti suteikta pakankamai vietos dirbti be trukdžių, todėl pasirinkus patalpas – reikėtų įvertinti ar jos leidžia sukurti atskiras darbo zonas (pvz., stacionaraus darbo stalo zona, poilsio zona ir t.t.).

Komercinė patalpos, žinoma, gali būti nuomojamos ir be baldų bei įrangos, tad verslas viskuo turi pasirūpinti pats.

Šviesa ir apšvietimas: natūrali ir dirbtinė šviesa

Tinkamas apšvietimas yra viena iš svarbiausių darbo aplinkos dalių. Tyrimai rodo, kad natūrali šviesa teigiamai veikia darbuotojų produktyvumą, nuotaiką ir bendrą savijautą. Be to, blogas apšvietimas gali sukelti nuovargį, akių įtampą ir sumažinti koncentraciją.

• Patalpų pasirinkimas su dideliais langais arba biurai, kurie turi gerą prieigą prie natūralios šviesos, gali gerokai pagerinti darbuotojų nuotaiką ir padidinti jų energijos lygį. Natūrali šviesa taip pat padeda subalansuoti biologinius ritmus ir reguliuoti miego kokybę.
• Jeigu natūrali šviesa minimali – svarbu pasirinkti biuro patalpas su aukštos kokybės dirbtiniu apšvietimu, kuris nekenkia akims. LED lempos su šiltu ar neutraliu apšvietimu yra geras pasirinkimas, nes jos nesukelia per didelio akių nuovargio.

Oro kokybė ir ventiliacija

Bloga oro kokybė gali tiesiogiai paveikti darbuotojų produktyvumą ir bendrą sveikatos būklę. Nepakankama ventiliacija, sausumas arba užterštas patalpų oras – gali sukelti galvos skausmus, nuovargį, kvėpavimo problemas ir sumažinti koncentraciją.

• Patalpos, kuriose įrengta moderni vėdinimo sistema su šviežio oro tiekimu, užtikrina gerą oro cirkuliaciją ir palaiko sveiką darbo aplinką. Tai ypač svarbu, jeigu biure dirba daug žmonių ir oro kokybė greitai gali pablogėti.
• Ne tik oro kokybė, bet ir temperatūra turi didelę įtaką darbuotojų komfortui. Pasirinkus patalpas reikėtų įvertinti – ar jos turi reguliuojamą šildymo, vėsinimo ar kondicionavimo sistemas, kurios padeda išlaikyti komfortišką temperatūrą ištisus metus.

Privatumas ir triukšmo lygis

Triukšmas ir netinkamas privatumo lygis gali ne tik trukdyti darbuotojams susikaupti, bet ir sukelti stresą. Ypač svarbu pasirinkti biurą, kuris atitinka konkrečius darbo reikalavimus.

Nors atvirų erdvių biurai yra dažnai laikomi madingais ir suteikia galimybę darbuotojams lengviau bendrauti – jie taip pat gali kelti triukšmą ir trukdyti koncentracijai.  Dėl nuolatinių trikdžių ir triukšmo gali sumažėti darbuotojų produktyvumas. Jei darbuotojams reikalinga tyli aplinka – svarbu įsitikinti, kad pasirinktos patalpos turi galimybę sukurti privatumą ir užtikrinti ramią darbo aplinką.

Įrangos ir technologijų prieiga

Šiuolaikiniai biurai reikalauja įrangos, kuri padeda darbuotojams dirbti efektyviai. Tai apima ne tik kompiuterius ir telefonus, bet ir įvairias konferencijų sistemas, interneto ryšį bei kitas technologijas, būtinas darbo procesui.

Renkantis patalpas svarbu užtikrinti, kad jose būtų pakankamai elektros lizdų, interneto jungčių ir erdvės technologinei įrangai. Dėl greito interneto ir modernių technologijų prieigos – darbuotojai gali dirbti greičiau ir efektyviau. Gerai suplanuotos susitikimų kambariai ir erdvės gali pagerinti komunikaciją ir bendradarbiavimą. Tai leidžia darbuotojams lengviau ir efektyviau dirbti kartu bei padidina bendrą produktyvumą.

Įmonės kultūra ir bendradarbiavimas

Tinkamai pasirinktos patalpos gali padėti kurti įmonės kultūrą ir skatinti bendradarbiavimą tarp darbuotojų. Jei biuras yra ne tik funkcionalus, bet ir įkvepiantis – jis gali būti įrankis, kuris padeda formuoti darbuotojų požiūrį ir darbo etiką.

Kuriant poilsio zonas, kur darbuotojai gali atsipalaiduoti, atsinaujinti ir bendrauti – galima pagerinti bendrą atmosferą ir motyvaciją.

Biuro dizainas ir aplinka

Biuro išvaizda ir bendras dizainas taip pat gali turėti didelį poveikį darbuotojų emocinei būsenai ir motyvacijai. Spalvų, baldų ir interjero pasirinkimas gali suteikti energijos, padėti atsipalaiduoti ar padidinti kūrybiškumą.

Mėlyna ir žalia spalvos dažnai siejamos su ramybe ir produktyvumu, o raudona gali padėti stimuliuoti energiją ir kūrybiškumą. Svarbu, kad biuras būtų estetiškai malonus ir funkcionalus. Biurų patalpos su augalais arba net su galimybe patekti į gamtos aplinką (pvz., terasos ar kiemeliai) – gali padidinti darbuotojų produktyvumą ir sumažinti stresą.

Pasirenkant patalpas nuomai verslui, svarbu ne tik apsvarstyti finansinius aspektus, bet ir užtikrinti, kad darbo aplinka būtų pritaikyta darbuotojų komfortui ir produktyvumui. Tinkamai suprojektuota darbo vieta, kurioje atsižvelgiama į ergonomiką, apšvietimą, privatumo lygį, technologijų prieigą ir bendrą atmosferą, gali reikšmingai padidinti darbuotojų našumą ir gerovę. Tai yra investicija į verslo augimą ir darbuotojų pasitenkinimą.

Padangos ir jų paruošimas žiemai

Žieminės padangos yra viena svarbiausių jūsų automobilio dalių, kuri užtikrina saugumą ir sukibimą su slidžia kelio danga. Žiemą naudoti žiemines padangas yra ne tik rekomenduotina, bet ir privaloma pagal įstatymus. Autoservisas Vilniuje AutoHelp siūlo padangų keitimo, balansavimo ir protektoriaus gylio patikros paslaugas, kad užtikrintų, jog jūsų automobilis yra paruoštas žiemos sąlygoms. Be to, svarbu patikrinti padangų slėgį, nes šaltis gali jį sumažinti, o tai gali paveikti automobilio valdymą.

Akumuliatorius – pasirūpinkite, kad jis nepradėtų strigti šaltyje

Žiema kelia papildomų iššūkių akumuliatoriui, kuris gali prarasti dalį savo galios šaltyje. Jei akumuliatorius yra senesnis –   gali nepavykti užvesti automobilio, todėl rekomenduojama atlikti jo patikrą, įkrovimą ar net pakeitimą (jei jis nebetinkamas). Autoservisuose akumuliatorių tikrina ir testuoja profesionalai, taip pat tikrina jo laidus ir kontaktus, kad užtikrintų, jog šaltuoju metų laiku automobilis veiks be problemų.

Aušinimo sistema ir antifrizas – užkerta kelią variklio peršalimui

Aušinimo sistema, kurioje naudojamas antifrizas, yra būtina norint išvengti variklio perkaitimo ir užšalimo. Žiemą labai svarbu užtikrinti, kad antifrizo lygis būtų tinkamas ir atitiktų klimato sąlygas. Autoservisuose patikrinamas antifrizo lygis, jo kokybė, taip pat įvertinamos žarnų ir vamzdžių būklės, nes šaltis gali sukelti jų pažeidimus.

Stabdžių sistema – svarbus elementas žiemos saugumui

Žiemą stabdžių sistema reikalauja ypatingo dėmesio, nes sniegas, ledas ir drėgmė gali sutrikdyti stabdžių veikimą. Stabdžių kaladėlių ir diskų nusidėvėjimas gali kelti pavojų saugumui, todėl reguliari stabdžių sistemos patikra yra būtina. Autoservisai tikrina stabdžių skysčio lygį ir kokybę, taip pat visą stabdžių sistemą, kad įsitikintų, jog ji veikia sklandžiai ir efektyviai.

Priekinių stiklų valytuvai ir langų skysčiai – geras matomumas žiemos sąlygomis

Žiemą geras matomumas yra būtinas vairuojant, todėl svarbu, kad priekinių stiklų valytuvai būtų tvarkingi ir veiksmingi. Taip pat būtina naudoti žieminį langų plovimo skystį, kuris nesušals šaltyje ir efektyviai pašalins sniegą bei purvą nuo stiklo. Autoservisuose patikrinami valytuvai ir jų mechanizmai, taip pat papildomas žieminis langų valymo skystis, kuris turi būti atsparus šalčiui.

Papildomos priemonės ir pasirengimas žiemai

Be pagrindinių techninių patikrų – svarbu pasirūpinti ir kitomis priemonėmis, kad jūsų automobilis būtų tinkamai pasirengęs žiemai. Įsitikinkite, kad automobilyje yra sniego grandiklis, šepetėlis ir, jei reikia, papildomas langų šildytuvas, kad galėtumėte greitai pašalinti sniegą ir ledą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad automobilio žibintai veiktų tinkamai, nes žiemą, kai dienos trumpėja, gero apšvietimo poreikis tik padidėja.

Perteklinė drėgmė ir užšalimas – kaip apsaugoti automobilio sistemas?

Žiema yra drėgnas laikotarpis ir tai gali sukelti papildomų problemų automobilio elektros ir variklio sistemoms. Per didelė drėgmė gali pažeisti elektros laidus, variklio dalis arba užšaldyti variklio skyrių, todėl svarbu reguliariai tikrinti – ar nėra drėgmės kaupimosi požymių. Autoservisai gali patikrinti elektros sistemas, įvertinti galimą drėgmės patekimo į variklio skyrių riziką ir patarti, kaip sumažinti šią riziką naudojant specialius apsauginius apdangalus ar kaitinimo sistemas. Taip pat svarbu užtikrinti, kad visos gumos dalys (pavyzdžiui, langų tarpinės) – būtų geros būklės, nes per užšalusias tarpas gali prasiskverbti drėgmė.

Žiemos sezonui skirtas degalų priedas – papildomas saugumas

Kitas patarimas žiemai – naudoti degalų priedus, kurie gali padėti užkirsti kelią galimoms problemoms su kuro sistema. Šaltu oru kuras gali pradėti kristalizuotis, o tai gali užkimšti kuro filtrus ir sukelti variklio gedimus. Autoservisai gali patikrinti – ar jūsų automobilio degalų sistema yra pasiruošusi žiemai, taip pat rekomenduoti naudoti specialius priedus, kurie padeda išvengti kuro užšalimo. Priedai ne tik užtikrina sklandų degalų tiekimą šaltuoju metų laiku, bet ir padeda gerinti degimo efektyvumą.

Žieminis automobilio apšildymas ir ventiliacija – komfortas ir saugumas

Žiemą svarbu ne tik užtikrinti techninę automobilio būklę, bet ir pasirūpinti, kad jis būtų komfortabilus ir saugus. Ledo ir sniego susikaupimas ant stiklų ne tik apsunkina matomumą, bet ir gali būti pavojingas vairuojant. Patikrinkite, ar veikia jūsų automobilio šildymo sistema, taip pat ar ventiliacijos sistema gali efektyviai pašalinti garus nuo stiklų. Autoservise galima atlikti oro kondicionavimo ir šildymo sistemų patikrą, kad įsitikintumėte, jog žiemos sąlygomis jie veikia sklandžiai. Papildomi prietaisai, tokie kaip šildomi sėdynės ar stiklų šildytuvai, taip pat gali būti įdiegti, kad užtikrintumėte papildomą komfortą ir saugumą.

Naujausiose pasaulinėse sun­kiai gyjančių kojų opų gydymo re­komendacijose efektyvesniam opų gydymui siūlomi pačioje žaizdoje suyrantys tvarsčiai. Šie tvarsčiai gaminami iš įvairių natūralių medžiagų. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje jau yra „Medisorb R“ tvarsčių, kurie kontroliuoja opos šlapiavimą ir atkuria normaliam opos gijimo procesui būtiną aplin­ką. Šių tvarsčių nereikia keisti, todėl opos gyja daug greičiau. Tokie tvarsčiai pasižymi dideliu efektyvumu ir puikiai gydo įvairios kilmės kojų opas. Taip pat svarbu paminėti, kad šiuos tvarsčius labai patogu naudoti savarankiškai be­sigydantiems pacientams, nes jų nereikia nuimti.

Kas yra „Medisorb R“ biologiškai skaidūs tvarsčiai?

„Medisorb R“ tvarsčiai (mil­teliai ir membranos su sidabru) skirti įvairios kilmės lėtinėms, sunkiai gyjančioms opoms. Jie pagaminti pagal naują paten­tuotą technologiją iš natūralios medžiagos – chitino. Pasaulinė­je medicinos inovacijų parodoje „Seoul International Invention Fair“ už šiuos tvarsčius gamintojas buvo apdovanotas aukso medaliu. Naudodami „Medisorb R“, opą užgydysite greičiau nei įprastais tvarsčiais, o jos tvarstymas nesu­kels skausmo, kaip kasdienės įprastos tvarsčių keitimo procedūros.

Kodėl kojų opoms reikėtų naudoti „Medisorb R“ tvarsčius?

• Šie tvarsčiai yra biologiškai skaidūs ir biolo­giškai pasisavinami. Jie gaminami iš natūralių medžiagų, kurios pa­mažu suyra opoje ir sudaro natūra­lias opos gijimo sąlygas. Tvarsčiai gaminami miltelių ir diskelių pavi­dalo, juos lengva uždėti ant bet ko­kios formos, dydžio ar gylio opos.
• Tvarsčio nereikia šalinti, jis pamažu suyra opoje. Atsižvelgiant į opos būklę, tvarstis laikomas apie 2 savaites, po to reikia stebėti, kaip jis rezorbuojasi, ir kas 2 savaites uždėti naują tvarstį arba užbarstyti miltelių ir pridengti antriniu tvarsčiu (marlės, poliuretano putų ar kitu).
• Tvarsčio antibakterinis po­veikis neleidžia daugintis bakte­rijoms opoje, saugo nuo mikrobų patekimo iš išorės.
• Ypač tinka šlapiuojančioms opoms, nes sugeria į save skysčio per­teklių, kuris susidaro opai gyjant.
• Biologiškai suderinami ir saugūs naudoti, nesukelia dir­ginančio ir alergizuojančio po­veikio, neskatina vėžinių ląstelių gamybos.

Daugiau galite sužinoti paskambinę į slaugos konsultacijų centrą SIDABRA, ne­mokama linija +370 800 00 226 arba interneto svetainėje https://sidabra.lt/. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

Tiesa, kai nesinori visą dieną suktis virtuvėje – kur kas paprasčiau rinktis vitaminus, nes tokie augaliniai baltymai leidžia užpildyti organizmo spragas. Pavyzdžiui, juodojo šokolado skonio augalinės kilmės baltymai – tai puikus pasirinkimas tiek sportuojantiems, tiek aktyviai gyvenantiems žmonėms, kurie siekia palaikyti natūralų atsistatymą po fizinio krūvio, skatinti raumenų masės augimą ir stiprinti imunitetą.

Lęšiai

Lęšiai yra vienas iš populiariausių ir maistingiausių augalinių baltymų šaltinių. Šie ankštiniai augalai yra ne tik labai baltymingi (apie 18 gramų baltymų 100 gramų virtų lęšių), bet ir turtingi skaidulų kiekiu, kurios padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą, užtikrina ilgalaikį sotumo jausmą.

Be to, lęšiai yra geras folio rūgšties, geležies ir magnio šaltinis, o šie mikroelementai yra būtini kraujo kūnelių gamybai ir energijos apykaitai. Lęšiai gali būti naudojami įvairiuose patiekaluose: sriubose, troškiniuose, salotose ar net kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, veganų mėsos pakaitalu.

Chia sėklos

Chia sėklos yra tikras maistinių medžiagų „superherojus“. Šiose sėklose yra apie 17 gramų baltymų 100 gramų. Be to, chia sėklos yra puikus omega-3 riebalų rūgščių (kurios padeda sumažinti uždegimus ir palaikyti širdies sveikatą) šaltinis. Jos taip pat turi didelį kiekį tirpių skaidulų, kurios prisideda prie virškinimo sistemos sveikatos, padeda išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje ir užtikrina ilgalaikį sotumą.

Tempeh

Tempeh yra fermentuotas sojos produktas, kuris yra puikus baltymų šaltinis (turintis apie 19 gramų baltymų 100 gramų). Be to, tempeh yra išskirtinis tuo, kad jame yra probiotikų, kurie padeda palaikyti sveiką žarnyną ir gerą virškinimą.

Fermentacijos procesas taip pat padidina jo maistinę vertę ir suteikia tempeh unikalią, riešutinę skonio savybę. Tempeh gali būti naudojamas kaip mėsos pakaitalas ir pritaikomas įvairiuose patiekaluose: troškiniuose, grilyje, stir-fry, salotose arba net sumuštiniuose. Jis taip pat yra geras kalcio, geležies ir B grupės vitaminų šaltinis, todėl jis yra puikus papildymas veganiškai dietai.

Avinžirniai

Avinžirniai (chickpeas) yra viena iš labiausiai paplitusių ir maistingiausių ankštinių daržovių, kurios dažnai naudojamos veganiškuose patiekaluose. 100 gramų virtų avinžirnių turi apie 8 gramus baltymų, tačiau jų maistinė vertė neapsiriboja tik baltymais. Avinžirniai turi itin daug skaidulų, kurios padeda palaikyti normalų virškinimą ir ilgalaikį sotumo jausmą. Be to, jie yra puikus folio rūgšties ir geležies šaltinis.

Avinžirniai puikiai tinka gaminant humusą, taip pat gali būti dedami gaminant salotas, troškinius, sriubas, keptus patiekalus... Tuo pačiu jie yra gana pigi alternatyva kitiems baltymų šaltiniams.

Quinoa (kinva)

Quinoa yra vienas iš nedaugelio augalų, kuris turi visą baltymų profilį (tai reiškia, kad jis turi visas devynias būtinąsias aminorūgštis, kurių organizmui reikia). 100 gramų virtos quinoa turi apie 8 gramus baltymų. Be to, quinoa yra puikus kalcio, geležies, magnio, fosforo ir B grupės vitaminų šaltinis.

Quinoa yra labai universalus ingredientas, ji gali būti naudojama kaip garnyras, pagrindinis patiekalas, salotų pagrindas arba net kaip košė pusryčiams. Quinoa yra lengvai virškinama, todėl idealiai tinka tiems, kurie siekia pagerinti virškinimą ir užtikrinti organizmui reikalingų maistinių medžiagų patekimą.

Soja (sojų pupelės)

Soja yra vienas iš pagrindinių augalinių baltymų šaltinių, kuris pasižymi aukštu baltymų kiekiu (apie 17 gramų baltymų 100 gramų virtų sojos pupelių). Tai puikus pilnų baltymų šaltinis, nes soja turi visas devynias būtinas aminorūgštis.

Sojoje taip pat yra daug vitaminų, tokių kaip vitaminas K, folio rūgštis ir mineralų (įskaitant kalcį, magnį ir geležį). Soja yra labai universali ir gali būti vartojama įvairiomis formomis: tofu, tempeh, sojų pienas, sojos baltymų milteliai, taip pat kaip pagrindinis baltymų šaltinis padažuose ir troškiniuose.

Kanapių sėklos

Kanapių sėklos yra ypatingos ne tik dėl aukšto baltymų kiekio (apie 25 gramai baltymų 100 gramų), bet ir dėl savo išskirtinių maistinių savybių. Jos yra puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, kuris padeda užkirsti kelią uždegimams ir palaikyti širdies sveikatą.

Kanapių sėklos taip pat turi didelį kiekį tirpių skaidulų, kurios padeda palaikyti virškinimą, mažina cholesterolio kiekį ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

Pupelės

Pupelės (raudonosios, juodosios, baltosios) yra labai naudingos veganiškoje dietoje dėl savo baltymų kiekio ir maistinės vertės. 100 gramų virtų pupelių turi apie 7–9 gramus baltymų (priklausomai nuo rūšies). Pupelės turi itin daug skaidulų, o jos padeda išlaikyti sotumą ir reguliuoja virškinimą. Be to, jos yra puikus geležies, folio rūgšties ir magnio šaltinis.

Seitanas

Seitanas, dar vadinamas „kviečių mėsa“, yra vienas iš labiausiai vertinamų baltymų šaltinių, kuris turi  apie 25 gramus baltymų 100 gramų. Tai kviečių glitimo pagrindu pagamintas produktas, kuris pasižymi tvirta tekstūra ir puikiai imituoja mėsos struktūrą, todėl jis yra populiarus tarp veganų, kurie siekia pasigaminti mėsos alternatyvas. Seitanas yra puikus baltymų šaltinis, tačiau jame yra mažai angliavandenių ir riebalų.

Pistacijos ir kiti riešutai

Riešutai, ypač pistacijos, migdolai ir anakardžiai, yra puikūs baltymų šaltiniai. 100 gramų pistacijų turi apie 20 gramų baltymų, o migdolai ir anakardžiai – apie 15 gramų. Be to, riešutai yra turtingi sveikaisiais riebalais, vitaminais (ypač E ir B grupės vitaminais) ir mineralais (tokiais kaip magnis, kalis ir geležis). Riešutai taip pat turi daug skaidulų, todėl jie padeda reguliuoti virškinimą ir išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje. Galite valgyti juos kaip užkandį, pridėti prie salotų, kepinių arba naudoti riešutų sviestą.

Kas yra drėgmės surinkėjas ir kaip jis veikia?

Drėgmės surinkėjas yra prietaisas skirtas pašalinti perteklinę drėgmę iš oro. Tai pasiekiama per specialius kondensacijos procesus, kurių metu drėgnas oras praeina per šaldymo sistemą, o vanduo, kondensuodamasis, nusėda į talpą. Taip surinktas vanduo išleidžiamas į indą, kurį reikia reguliariai ištuštinti, arba tiesiogiai nuteka į kanalizaciją.

Prietaisai paprastai veikia naudojant kompresorių, kuris atvėsina orą, kad šis prarastų drėgmę. Šaltas oras tada vėl pašildomas ir išleidžiamas atgal į aplinką, tačiau su sumažintu drėgmės kiekiu. Modernūs drėgmės surinkėjai yra įrengti su higrometrais, kurie matuoja oro drėgmės lygį ir automatiškai įsijungia arba išsijungia pagal nustatytą optimalų drėgmės diapazoną.

Pelėsio ir grybelio augimo prevencija

Per didelė drėgmė yra viena iš pagrindinių pelėsio ir grybelio augimo priežasčių. Pelėsiai ne tik sugadina jūsų namų aplinką ir padaro ją nepatrauklią, bet ir gali kelti pavojų jūsų sveikatai. Drėgmės surinkėjas padeda išlaikyti oro drėgmės lygį 30-50% diapazone, kuris yra optimalus ir patogus žmogaus sveikatai. Tai padeda užkirsti kelią pelėsio susidarymui ir apsaugo nuo grybelinių infekcijų, kurios gali pasireikšti drėgnose patalpose, pavyzdžiui, vonios kambariuose, rūsiuose ar palėpėse.

Pagal „World Health Organization“ (WHO) tyrimus, per didelis drėgmės kiekis patalpose gali padidinti kvėpavimo takų ligų, alergijų ir astmos riziką. WHO taip pat nurodo, kad gyvenimas aplinkoje su aukštu drėgmės lygiu gali prisidėti prie pelėsio ir grybelių vystymosi, kurie yra žinomi kaip pagrindiniai sveikatos problemų šaltiniai.

Apsauga nuo nemalonių kvapų

Drėgmės perteklius dažnai sukelia nemalonius kvapus, ypač jeigu patalpoje yra prasta ventiliacija. Tai dažnai pasitaiko vonios kambariuose, virtuvėse, rūsiuose, kurie, dėl drėgmės ir ribotos oro cirkuliacijos, gali virsti vietomis, kur kaupiasi nemalonūs kvapai. Drėgmės surinkėjai padeda sumažinti drėgmę, todėl mažėja ir kvapų kaupimasis, o tai padeda sukurti sveikesnę ir malonesnę gyvenamąją aplinką.

Sumažinamos energijos sąnaudos

Net jei drėgmės surinkėjas pirmiausia skirtas drėgmės kontrolei – jis taip pat gali padėti optimizuoti šildymo sąnaudas. Drėgnas oras reikalauja daugiau energijos šildyti nei sausas, todėl pašalinus per didelę drėgmę – šildymo sistema gali dirbti efektyviau. Tai ypač svarbu šaltuose klimatuose, kur drėgmės perteklius gali sukelti papildomų šildymo išlaidų. Tyrimai rodo, kad drėgmės surinkėjai gali sumažinti šildymo išlaidas net iki 10% šaltuose regionuose, ypač jei prietaisai naudojami šaltuoju metų laiku.

Oro kokybės gerinimas ir komforto didinimas

Aukštas drėgmės lygis gali pabloginti oro kokybę, o dėl to gali atsirasti įvairių kvėpavimo problemų, tokių kaip dusulys, alergijos ar kosulys. Drėgmės surinkėjai padeda pagerinti oro kokybę, nes pašalina drėgmę, kuri gali tapti pagrindine kvėpavimo problemų priežastimi. Be to, sausas oras gali prisidėti prie patogesnės aplinkos kūrimo, nes sumažina drėgmės sukeltą nemalonų jausmą ir komforto trūkumą.

Paprastas naudojimas ir priežiūra

Drėgmės surinkėjai dažniausiai yra lengvai naudojami ir nereikalauja sudėtingos priežiūros. Šiuolaikiniai modeliai yra įrengti su automatiniais jutikliais, kurie nustato drėgmės lygį ir automatiškai įjungia arba išjungia prietaisą pagal poreikį. Dauguma prietaisų taip pat turi valymo funkciją, kad būtų lengviau palaikyti higieną.

Gebėjimas surinkti drėgmę

Drėgmės surinkėjo talpa turi būti pakankama, kad prietaisas galėtų efektyviai surinkti drėgmę pagal jūsų patalpos dydį ir drėgmės lygį. Tai ypač svarbu didesnėse patalpose arba vietose, kur drėgmė yra itin aukšta. Rinkitės modelį, kurio gebėjimas surinkti drėgmę per parą atitinka jūsų poreikius.

Energijos efektyvumas

Pasirinkus energiją taupantį modelį – galite užtikrinti, kad drėgmės surinkimas nepadidins jūsų elektros sąskaitos. Šiuolaikiniai prietaisai dažnai būna sertifikuoti pagal energijos vartojimo efektyvumo standartus, tokius kaip „Energy Star“ ženklas.

Triukšmo lygis

Nors drėgmės surinkėjai efektyviai atlieka savo darbą – jie taip pat gali kelti tam tikrą triukšmą. Renkantis modelį verta atkreipti dėmesį į jo triukšmo lygį, kad užtikrintumėte, jog jis netrikdys kasdienio gyvenimo.

Ar drėgmės surinkėjas yra būtinas kiekvienuose namuose?

Nors drėgmės surinkėjas nėra būtinas kiekvienuose namuose – jis gali būti itin naudingas tam tikrose situacijose.

• Kambariuose su mažu vėdinimu (pvz., rūsiuose, palėpėse).
• Regionuose su aukšta drėgmės lygiu (pvz., prie jūros arba drėgnuose klimatuose).
• Tose patalpose, kur dažnai atsiranda pelėsiai (pvz., vonios kambariuose).
• Namų ūkiuose su mažais vaikais, alergiškais asmenimis arba vyresnio amžiaus žmonėmis, kuriems oro kokybė yra itin svarbi.

Investicija į drėgmės surinkėją gali būti puikus sprendimas, kai norisi apsaugoti savo namus nuo drėgmės sukeltų problemų, tokių kaip pelėsiai, nemalonūs kvapai ir energijos švaistymas. Šiuolaikiniai drėgmės surinkėjai yra efektyvūs, lengvai naudojami ir gali pagerinti oro kokybę bei komfortą. Išbandykite juos.

„Galima sakyti, kad savivertės formavimuisi daugiausia įtakos turi aplinka. Kuo mažesnis vaikas, tuo ta aplinka siauresnė. Tad kalbant apie mažus vaikus, aišku, kad didelę reikšmę jų savivertei turi tėvai ir suaugę, kurie jau artimai bendrauja su vaiku. Juk maži vaikai tėvais pasitiki besąlygiškai, viskuo, ką jie sako, nes tėvai yra vaikams autoritetas“, - sako Lietuvos psichologų sąjungos narė Marina Guptor.

Tad ir atsakomybė vaiko savivertės nesumenkinti labiausiai krenta tėvams. Nuo pat mažų dienų psichologai ir psichoterapeutai rekomenduoja kuo mažiau vaiką kritikuoti, susilaikyti nuo nebūtinų neigiamų pastabų. Pavyzdžiui, vietoj žodžių: „nemoki“, „nesugebi“, „kiti vaikai tai daro geriau“, patariama pagirti už pastangas, pasiūlyti savo pagalbą, padrąsinti nenuleisti rankų bei toliau stengtis.  

Žinoma, vaikui augant, aplinka plečiasi. Tad net ir pačius pozityviausius šeimos žodžius gali nustelbti draugų, mokytojų nuomonė: „Šitoje vietoje tikrai gali būti liūdnų nutikimų, kai vaikai kažką išgirsta neigiamo, nemalonaus iš kitų vaikų, iš kitų suaugusiųjų.“

Kad vaiko savivertė žema, parodys jo žodžiai

Vis dėlto M. Guptor tikina, kad dar vaikystėje puoselėta aukšta savivertė leis ir į ankstyvąją paauglystę įžengusiam vaikui išlaikyti didesnį tikėjimą savimi, savo jėgomis ir gabumais. „Jeigu mes nuo pat mažens priimame vaiką tokį, koks jis yra, net kai jis išreiškia nemalonius jausmus, kai jis pyksta, liūdi, pas vaiką formuojasi ta sveika savivertė, kad aš galiu būti visoks ir mane myli“, - tikina pašnekovė ir priduria, kad namie sukurta saugi, tolerantiška aplinka dažnai vaikui tampa stiprybės ir pasitikėjimo pamatu.

Tiesa, psichoterapeutė pabrėžia, kad visi vaikai – skirtingi. Vieniems aukšta savivertė tarsi įgimta, o kitiems net ir kasdien kartojami geri žodžiai tikėjimo savimi nepakelia. Tad, kalbant apie sunkią užduotį išugdyti sveiką vaiko savivertę, pašnekovė pataria tėvams klausytis ir girdėti tai, ką vaikas kalba apie save: „Reikia atkreipti dėmesį, kaip vaikas pats save vertina, ką kalba. Pavyzdžiui, kartais dirbant su vaikais, jie sako „aš blogas“ arba „man nepasiseks“. Jeigu vaikui reikia kažkokią užduotėlę atlikti, sako „man neišeis, aš visada viską blogai darau“, „man nesigauna“, „aš nemoku“. Tokios ir panašios frazės signalizuoja, kad vaikas išties tikėjimo savimi turi per mažai.“

Išeitis – klausytis ir kalbėti

Stebuklingo, visų vaikų savivertei pakelti tinkamo, recepto M. Guptor juokauja dar neatradusi. Tačiau darbo su vaikais patirtis leido atrasti bent kelis būdus, kaip padėti vaikui savo savivertę ugdyti. „Labai svarbu nuo pat mažens atkreipti dėmesį į tai, kas vaikui sekasi gerai. Pastebėti jo pastangas, pagirti. Jeigu mažas vaikas stato kaladėles, jam neišeina, bet jis ir toliau stato. Pairiame jį: „Žiūrėk, tau pirmą kartą nepavyko, bet stenkis toliau ir tikrai pasiseks“.“

Be to, itin svarbu tėvams kalbėtis ir paaiškinti vaikui, kad visi žmonės skirtingi ir turi skirtingus įgūdžius: „ Mes gebame užduotis atlikti skirtingai. Bet tai nereiškia, kad kažkas blogesnis, o kažkas geresnis. Tiesiog vienam vaikui gali sektis vieni dalykai geriau, kitam vaikui – kiti dalykai.“

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.  

Priežastys, kodėl verta dovanoti keliones

Viena iš priežasčių leistis į nuotykius su artimu žmogumi – bendrų prisiminimų kūrimas. Kad ir su kokiais sunkumais tektų susidurti kelionėje, atmintyje išlieka tik malonūs prisiminimai. Be to, bendros patirtys ir laikas praleistas kartu stiprina tarpusavio ryšį. Dėl to itin verta keliauti šeimoms su vaikais, nes jiems tada pradeda formuotis patys jautriausi vaikystės prisiminimai, kurie lydės visą gyvenimą.

Keliaudami dažnai susiduriame su įvairiausiomis situacijomis, kurios nėra mums būdingos, todėl ir patys pradedame elgtis kitaip. Prisitaikymas prie skirtingų situacijų skatina kūrybiškumą. Dėl to iš atostogų sugrįžtame kupini naujų idėjų ir įkvėpimo kažką keisti. Galiausiai, praplėstas akiratis ir prisitaikymas prie įvairių situacijų didina pasitikėjimą savimi ir savo sprendimais.

Atostogų kryptys įvairiausioms progoms

Svajojate apie romantišką poilsį su mylimuoju per vestuvių sukaktį? O gal norite sutikti Naujuosius metus su šeima ten, kur šilta? Bet kuriuo atveju, patikima kelionių agentūra, bendradarbiaujanti ne su vienu organizatoriumi, gali pasiūlyti daugybę puikių atostogų paketų. Viena tokių – LabasPasauli.lt. Joje dirbantys specialistai gali pasiūlyti keliones į Turkiją, Egiptą, Graikiją, Ispaniją, Juodkalniją, Tunisą, Jungtinius Arabų Emyratus ir t. t.

Įsimylėjėlių poroms, norinčioms romantiškai paminėti draugystės, sužadėtuvių sukaktį, ekspertai rekomenduoja keliauti į Graikiją ir jos salas. Taip pat verta apsilankyti Tenerifėje, kuri itin pamėgta gamtos ir aktyvaus laisvalaikio entuziastų. Jeigu seniai svajojate bent kartą pakeisti didžiųjų metų švenčių aplinką pakeisti į šilumą, keliaukite į Egiptą, Tunisą, JAE ar Tenerifę. Kiekvienoje iš šių šalių galėsite mėgautis maloniais saulės spinduliais ir smagiomis vandens pramogomis.

Akivaizdu, priežasčių, kodėl verta dovanoti artimiesiems keliones, – daugybė. Nusprendę padovanoti kelialapį į kurią nors šalį, sužinokite, kur mylimoji, draugė ar visa šeima norėtų nuvykti. Žinoma, atsižvelkite į sezoniškumą, nes nuo to priklausys, ką galėsite veikti nuvykę. Tad jeigu nežinote, ką dovanoti, su atostogų kelialapių tikrai nustebinsite bet kurį.

Mažo poveikio viso kūno treniruotė

Vienas iš pagrindinių plaukimo privalumų yra tai, kad tai lengvai veikianti mankšta, todėl puikiai tinka žmonėms, turintiems sąnarių problemų, artrito ar riboto judumo sutrikimų.

Vandens plūdrumas sumažina sąnarių ir kaulų įtampą, todėl žmonės gali mankštintis be diskomforto, dažnai siejamo su didelio poveikio treniruotėmis, pavyzdžiui, bėgimu. Nepaisant švelnaus pobūdžio, plaukimas yra labai efektyvi viso kūno treniruotė.

Širdies ir kraujagyslių sveikata: plaukimas padidina širdies susitraukimų dažnį ir pagerina kraujotaką. Reguliarus plaukimas stiprina širdį, mažina kraujospūdį ir didina plaučių talpą, todėl tai puikus aerobinis užsiemimas.

Raumenų tonizavimas ir stiprinimas: skirtingai nei daugelis pratimų ant žemės, plaukimas vienu metu įtraukia kelias raumenų grupes. Vanduo padeda tonizuoti raumenis ir ugdyti raumenų jėgą, nereikalaujant svarmenų ar kitų prietaisų.

Stabilumas: plaukimas stiprina pagrindinius raumenis, kurie yra labai svarbūs pusiausvyrai ir laikysenai. Nesvarbu, ar plaukiate krūtine, laisvuoju stiliumi ar peteliške, jūsų kūno branduolys nuolat dirba.

Nauda psichinei sveikatai

Plaukimas yra ne tik naudingas kūnui; tai taip pat fantastiška veikla protui. Raminantis vandens poveikis ir pasikartojantys plaukimo judesiai gali sukurti meditacinę būseną, sumažinti stresą ir nerimą. Tyrimai parodė, kad plaukimas gali pagerinti psichinę sveikatą šiais būdais:

• Streso mažinimas: kūną gaubiančio vandens pojūtis turi raminantį poveikį, o ritmiški plaukimo judesiai gali padėti sumažinti stresą ir paskatinti atsipalaiduoti.
• Nuotaikos kilimas: plaukimas skatina endorfinų, natūralių organizmo „geros savijautos“ cheminių medžiagų, išsiskyrimą. Tai gali padėti kovoti su depresijos ir nerimo simptomais.
• Kognityvinė funkcija: aerobiniai pratimai, įskaitant plaukimą, yra susiję su smegenų sveikatos gerėjimu. Jis skatina naujų smegenų ląstelių augimą, gerina atmintį ir stiprina pažinimo funkciją.

Plaukimas skirtingoms amžiaus grupėms

Nors plaukimas naudingas įvairaus amžiaus žmonėms, jo poveikis gali skirtis priklausomai nuo asmens gyvenimo etapo. Štai kaip plaukimas gali būti pritaikytas tam tikroms amžiaus grupėms:

Kūdikiai ir maži vaikai

Ankstyvas vaikų supažindinimas su plaukimu gali padėti pagrindą visą gyvenimą trunkančiai meilei vandeniui. Kūdikių plaukimo užsiėmimai sukurti taip, kad būtų saugūs ir linksmi, padėtų kūdikiams lavinti motorinius įgūdžius, koordinaciją ir pasitikėjimą vandenyje. Plaukimas taip pat sustiprina jutimo patirtį, skatina smegenų vystymąsi per lytėjimą, regėjimą ir garsą.

Vaikai ir paaugliai

Vaikams ir paaugliams plaukimas yra malonus būdas išlikti aktyviems, ugdyti fizinę formą ir sumažinti nutukimo riziką. Tai taip pat puikus būdas lavinti discipliną, komandinį darbą ir tikslų siekimo įgūdžius, ypač jei jie dalyvauja plaukimo rungtynėse. Be to, plaukimas padeda ugdyti saugius vandens įgūdžius, o tai yra esminis gebėjimas išgelbėti gyvybę.

Suaugusieji

Suaugusiesiems, žongliruojantiems įtemptais tvarkaraščiais, tad plaukimas siūlo laiką taupančią treniruotę, kurioje dera nauda širdies ir kraujagyslių sistemai ir raumenų stiprinimui.

Tai ypač naudinga tiems, kurie nori atsigauti po traumų, nes leidžia mankštintis be įtampos. Nėščioms moterims plaukimas gali palengvinti nugaros skausmą ir pagerinti kraujotaką, tuo pačiu sudarydamas saugią aplinką nedidelės apkrauties mankštai.

Senjorai

Žmonėms senstant, siekiant išlaikyti mobilumą ir nepriklausomybę, išlikti aktyviems tampa vis svarbiau ir sunkiau. Plaukimas yra puiki veikla senjorams, nes sumažina griuvimų riziką, gerina pusiausvyrą ir padidina lankstumą.

Be to, plaukimas gali padėti valdyti lėtines ligas, tokias kaip artritas, osteoporozė ir diabetas. Socialinės plaukimo grupės taip pat gali suteikti vertingų galimybių senjorams užmegzti ryšį su kitais, sumažindamos vienišumo ar izoliacijos jausmą.

Prieinama visiems

Vienas iš didžiausių plaukimo patrauklumo aspektų yra jo prieinamumas. Baseinai šiandien yra plačiai prieinami miesto ir kaimo vietovėse, o daugelis bendruomenių siūlo įperkamas arba nemokamas plaukimo programas.

Plaukimas taip pat puikiai pritaikomas žmonėms su negalia, todėl tai - įtraukianti veikla. Specializuotos programos ir įranga, pavyzdžiui, baseino keltuvai ar adaptyviojo plaukimo pamokos, užtikrina, kad visi galėtų mėgautis plaukimo privalumais.

Ne ką mažesnę nauda teikia is SPA centrai. Juose galima pasirinkti atpalaiduojančias vandens pramogas visai šeimai, taip ne tik suteikdami galimybę pamiršti problemas, bet ir nepastebimai pasportuoti. Geriausius SPA centrų pasiūlymus, kainas bei nuolaidas galite rasti tokiuose portaluose kaip Bookitnow.

Reabilitacija ir terapija

Plaukimas plačiai naudojamas kineziterapijoje ir reabilitacijoje dėl savo švelnaus, bet veiksmingo pobūdžio. Hidroterapija, apimanti pratimų atlikimą šiltame vandenyje, gali padėti žmonėms atsigauti po traumų, operacijų ar lėtinių ligų, tokių kaip fibromialgija ir išsėtinė sklerozė. Vandens šiluma ir plūdrumas sumažina skausmą ir standumą, todėl pacientai gali judėti laisviau nei sausumoje.

Sportininkams plaukimas gali būti esminė kryžminio mokymo priemonė arba būdas palaikyti fizinę formą atsigavimo laikotarpiu. Sumažėjęs poveikis kūnui leidžia aktyviai atsigauti nerizikuojant tolesniu susižalojimui.

Pagerinta širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų sveikata

Vienas iš svarbiausių plaukimo privalumų yra jo poveikis širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų sveikatai. Kadangi plaukimas reikalauja kontroliuojamo kvėpavimo, jis stiprina plaučius ir padidina jų talpą. Plaukikai dažnai turi geresnį deguonies efektyvumą, o tai reiškia geresnius rezultatus kitose fizinėse veiklose.

Asmenims, sergantiems astma, plaukimas šiltoje, drėgnoje aplinkoje gali sumažinti simptomus ir pagerinti plaučių funkciją. Panašiai žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, plaukimas yra lengvas, bet veiksmingas pasirinkimas, nes tai būdas pagerinti širdies sveikatą nesukeliant per didelio krūvio.

Svorio valdymas ir medžiagų apykaita

Plaukimas - puiki veikla kalorijų deginimui, galinti padėti numesti svorio ir palaikyti medžiagų apykaitą. Sudegintų kalorijų skaičius priklauso nuo plaukimo intensyvumo ir stiliaus, tačiau net lengvas plaukimas gali sudeginti daugiau kalorijų nei vaikščiojimas. Vandens pasipriešinimas verčia organizmą dirbti sunkiau, įtraukia daugiau raumenų ir padidina energijos sąnaudas.

Plaukimas ne tik padeda kontroliuoti svorį, bet ir gali pagerinti medžiagų apykaitos žymenis, tokius kaip cukraus kiekis kraujyje ir cholesterolis, todėl tai ypač naudinga žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu.

Nieko nelaukiant, jau rugsėjo 12 dieną Deimantei atlikta operacija, kurios metu pašalintas auglys bei viena kiaušidė. Operacijos metu paimtas mėginys, kuris vėliau leido medikams tvirtai pasakyti, kad tai piktybinis navikas. Dar po keleto savaičių Deimantei pradėtas taikyti chemoterapinis gydymas.

Gaunami vaistai veikia herojės nuotaiką, savijautą ir jau po pirmosios chemoterapijos – pradėjo glemžtis ilgai augintas ir puoselėtas kasas. Mergaitei tai ypač skaudus momentas, tačiau ji, kartu su visada šalia būnančia mama, stengiasi kaip įmanoma labiau nepasiduoti liūdnoms mintims. Sutartinai jos sako: „Sveikti padeda gera nuotaika, juokas ir žaidimai!“.

Taigi, kad palatoje dar dažniau skambėtų juokas, o Deimantės veidą puoštų šypsena, išpildėme jos svajonė – turėti virtualios realybės akinius. Tikime, kad žaidimai su VR akiniais ne tik suteiks smagių akimirkų, tačiau ir dienos, kai galės vykti namo, tokiu būdu laukti bus paprasčiau. Už išpildytą Deimantės svajonė padėką sakome fondo bendruomenės nariams ir prasmingų darbų skleidėjams ERGO, kurie Pyragų dienos proga skyrė 522,99 Eur mergaitės svajonei įgyvendinti. Ačiū Jums, kad esate kartu!

Deimantės mylimiausia muzikos grupė – THE ROOP, kurie, deja, dėl įtempto koncertų grafiko atvykti į susitikimą negalėjo, tačiau atsiuntė šilumos kupinus linkėjimus vaizdo įraše, tiesiai iš oro uosto! Dėkojame Jums, kad apgaubėte dėmesiu mūsų heroję ir suteikėte jai nuoširdų džiaugsmą.

***

„Rimanto Kaukėno paramos grupė“- labdaros ir paramos fondas, teikiantis pagalbą sunkiai sergantiems vaikams. Glaudžiai bendraujame su šeimomis, auginančiomis onkologinėmis, genetinėmis ir kitomis kritinėmis ligomis sergančius vaikus ir suteikiame reikalingą pagalbą. Siekdami įnešti džiugesio į tokių vaikų kasdienybę pildome slapčiausias jų svajones ir tikime, kad geros emocijos, vaikų susitikimai su mylimiausiais herojais, dainininkais ar sportininkais jiems suteikia dar daugiau jėgų kovoti.

Norite prisidėti? Kontaktai: tel. nr.: +370 699 58 944  el.p.: info@kaukenoparama.lt 

Visas paramos formas rasite ČIA. 

Vos paskelbus 2024 m. karo prievolininkų sąrašus bičiuliai nuvyko į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą užsirašyti savanoriškai.

„Kai įžengėm pro duris, darbuotojai pasimetė. Sakė, kad dar niekada kartu tiek nebuvo atėję ir net raktų pakabukus mums padovanojo“, – juokiasi vaikinai ir pasakoja, kad iki atveriant karo prievolės duris buvo šventai įsitikinę, kad karinę tarnybą atliks Rukloje. „Apie Inžinerijos batalioną žinojom. Buvom matę „YuoTube“ „Inžinieriaus taką“, pora pažįstamų yra čia tarnavę, taip pat Audriaus tėtis. Iš pradžių net nepatikėjom, kad Inžineriniam yra vietų, nes žinojom, kad čia jos labai greitai užsipildo. Tad ilgai nesvarstę pirminį planą pakeitėm ir užsirašėm tarnauti Kaune“, – jog sprendimui įtakos turėjo ne vien tarnybos Inžinerijos batalione specifika, bet ir šioks toks savanaudiškas išskaičiavimas, kad iš čia jiems, kauniečiams, bus greičiau ir patogiau savaitgaliais grįžti namo.

Vaikinai neslepia, kad jų pasirinkimas atlikti karinę tarnybą susilaukė ne vien palaikymo, nes ne visi iš aplinkinių tokį jų žingsnį suprato. Kai kuriems dėl to teko net ir su tėvais apsipykti, nes pastariesiems norėjosi, kad jų vaikai pirma studijuotų. O šiaip aplinkoje būta ir atkalbinėjimų, ir kvailinimo, ir kalbų apie laiko švaistymą, gyvenimo gadinimą ir, žinoma, gąsdinimų.

„Labiausiai visi gąsdino, kad bus labai sunku. Tačiau kol kas sporto stovyklose fiziškai būdavo nepalyginamai sunkiau nei kariuomenėje. Čia proporcingai padalintas laikas mokslui ir sportui, todėl gaunasi puikus balansas. Gąsdino dėl maisto kokybės, sakė, kad maistas prastas, neskanus, todėl maitinimas labai nustebino. Gal tik patiekalai šiek tiek kartojasi, bet skanu. Taip pat gąsdino, kad reikia nereikia už kiekvieną smulkmeną baus. Na, šiek tiek bausmių gaunam, bet tos bausmės labiau papildomas sportas, o sportas fainai“, – draugiškai papildydami vienas kitą vardija vaikinai ir lyg susitarę tvirtina, kad prieš kažką vertinant, pirmiausiai tai reikia patirti ant savo sprando.

„Patinka-nepatinka, sunku-lengva. Kol pats neišbandei, nieko negali sakyti. Esam skirtingi, todėl vienam sunku, kitam lengva, vienam įdomu, kitą užknisa... Nereikia klausyti gandų, reikia patiems ateiti ir įvertinti. Mums kol kas kariuomenėje patinka ir net penki iš mūsų svarsto galimybę po tarnybos pasilikti“, – sako jie, bet pripažįsta, kad tarnybos pradžia buvo iš tiesų nelengva. Prisimindami ją vyrukai juokiasi, jog pirmomis savaitėmis klausimas „Koks velnias mus čia nešė?“ kirbėjo ne vieno galvoje.

Jaunieji kariai pasakoja, kad iš pradžių buvo sunku priprasti prie griežtos dienotvarkės, itin ankstyvo kėlimosi, valgymo pagal nustatytą grafiką, bendros tvarkos spintelėse ir kambariuose reikalavimų, asmeninės erdvės nebuvimo. Stresą varė ir nuolatinis skubėjimas, o vilties, kad kada nors bus lengviau neįkvėpė ir rasti ankstesnių šauktinių laidų linkėjimai, patarimai ir net paslėpta šventojo statulėlė. Tačiau, vaikinų teigimu, jau po 2-3 savaičių stresas atslūgo, atsirado daugiau žinojimo kas po ko laukia, įpratimas prie drausmės, rutinos ir pasidarė įdomu.

Šiuo metu draugai skaičiuoja dar tik trečią tarnybos mėnesį. Kartu keliasi, prausiasi, valgo, sportuoja, leidžia laisvalaikį... Kiekvieną dieną 24 valandas per parą būna kartu. O dalintis bendra erdve, išmokti priimti kitus su visais jų skirtumais, asmeninėmis savybėmis, charakteriais bei išvengti tarpusavio trinties ir konfliktų nėra lengva net ir patiems artimiausiems žmonėms. Tad ir tarp devynetuko visko būna – ir apsižodžiuoti tenka, ir pasipykti, ir draugiškai vienas kitam per pakaušį užvažiuoti. O priežastys tam, kaip patys sako, visiškai absurdiškos: tai kažkas lovą negražiai paklojo, tai spinteles sustūmė neatsiklausus, tai kambario nešluoja... Tokie šeimyniški buitiniai pasipykimai, kurie kaipmat išnyksta ir virsta broliška vienybe vos susidūrus su netikėtais iššūkiais ar pakliuvus į stresines situacijas.

„Visi vienas kitą stengiamės įkvėpti ir pamotyvuoti. Kas arčiausiai būna to, kuriam tuo metu sunku, tas ir motyvuoja. Kartais gražiai, kartais negražiai tenka pasakyti, kad nepasiduotų, bet kol kas vieni kitais galime didžiuotis – niekas iš mūsų kompanijos dar nėra palūžęs, o būryje tokių jau pirmame miške buvo“, – džiaugiasi vaikinai, kalbėdami apie daugiau ištvermės ar fizinių jėgų reikalaujančias užduotis bei vienas kito palaikymą.

Paklausti ar paragavus kariško gyvenimo ir atsukus laiką atgal jų pasirinkimas iškart po gimnazijos atlikti karinę tarnybą vis dar išliktų toks pats, vaikinai susimąsto vos akimirkai ir kone vienu balsu atsako: „Ar kartotume pradžią? Ne. Bet išbraukus pirmas tris savaites, kol įpranti prie kasdienės rutinos, perpranti pagrindines taisykles ir pasidaro įdomu – taip. Ypač kartu su draugais“.

Informacija JVIB

Nors Lietuva dar neturi vientisos užsieniečių įtraukties į visuomenę sistemos, netrukus bus iš esmės patobulintos dvi svarbios jos dalys.

Tačiau pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžiusi sąmokslo teorija neva išmaniųjų skaitiklių duomenis galima koreguoti nuotoliniu būdu ir neva tai daro ESO, skamba apgailėtinai.

Teisinė metrologija

Visos matavimo priemonės, pagal kurias atliekamas atsiskaitymas už prekes ar paslaugas, priskiriamos teisinei metrologijai.

Šioms priemonėms taikomi griežti metrologinės priežiūros reikalavimai – įranga visapusiškai išbandoma ir sertifikuojama (prieš pradedant eksploataciją), o vėliau periodiškai atliekamos periodinės patikros, kad įsitikinti kokybišku matavimo priemonės darbu. Pvz. kas 2 metus tikrinamos visos prekybai skirtos svarstyklės. Visi esame matę holografinį patikros lipduką ant svarstyklių prekybos centruose.

Atskira grupė teisinei metrologijai priskiriamų matavimo priemonių turi atitikti Matavimo priemonių direktyvos (MID) reikalavimus, o lietuvišką šio dokumento atitikmenį galima rasti čia.

MID tikslas yra visoje Europos Sąjungoje užtikrinti vienodus ir griežtus reikalavimus matavimo priemonių, naudojamų jautriausiose visuomenei srityse, gamybai, diegimui, metrologinei priežiūrai. MID apima ir aktyviosios elektros energijos skaitiklius.

Šių skaitiklių didžiausių leistinųjų paklaidų (DLP) intervalas yra nuo ±1% iki ±9%, priklausomai nuo skaitiklio klasės ir darbinių sąlygų. MID reglamentuojamoms matavimo priemonėms taikomi griežti reikalavimai, susiję su galimu duomenų klastojimu ar programinio kodo manipuliacijomis.

Ši nuostata detaliai išaiškinta „Welmec 7.2“ rekomendacijose. Metrologine skaitiklių priežiūra rūpinasi paslaugos tiekėjas, nebent yra sutarta kitaip.

Lietuvoje diegiamas išmanusis skaitiklis

Viešojoje erdvėje daugiausiai kalbama apie situacijas, į kurias patenka gyventojai pakeitus skaitiklį į išmanųjį, todėl panagrinėkime jį detaliau.

Remiantis ESO laisvai pateikiamu skaitiklio tipo patvirtinimo sertifikatu, daugumai buitinių elektros vartotojų diegiami Prancūzijoje pagaminti „Sagemcom XS211“ vienafaziai elektros energijos skaitikliai.

Pastarieii skaitikliai geba matuoti tiek aktyvinę, tiek ir reaktyvinę elektros energiją. Skaitiklio paklaidos yra ±1,5 % ribose, išskyrus labai prastas tinklo ir aplinkos sąlygas, kuomet paklaida gali išaugti iki ±2%.

Sąmokslo teorijos iš televizijos

Prieš kelias savaites vienoje lietuviškoje televizijos laidoje buvo parodytas beveik pusvalandžio reportažas apie sąmokslo teoriją, neva elektros energijos tiekėjai gali „vogti“ iš vartotojų, keisdami skaitiklių rodmenis ar elektros energijos skaičiavimo algoritmą nuotoliniu būdu.

Reportažo pradžioje gana sensacingai pristatoma situacija yra apie brokuotą skaitiklį, kas yra natūralu, kai yra diegiama šimtai tūkstančių įrenginių, bei kaip ESO sprendė tokio skaitiklio pakeitimą vartotojui. Tačiau toliau viskas virsta spekuliacijomis ir nepagrįstais kaltinimais.

Panagrinėkime kai kuriuos reportažo herojų teiginius detaliau:

1. „Skaitiklio duomenys pasikeitė anksčiau nei atvyko ESO darbuotojai“ – būtent šis klaidinantis teiginys ir užveda toliau pateikiamą klaidingų interpretacijų ir spekuliacijų malūną.

Atkreiptinas dėmesys, kad būtina atskirti fizinio skaitiklio rodmenis jo ekrane ir informaciją, pateikiamą vartotojo savitarnoje – tai nėra tapatūs dalykai, dėl savitarnoje galimo suvartojimo prognozavimo ar vidutinio suvartojimo pritaikymo.

Pagrindine matavimo priemone visada buvo ir yra fizinis skaitiklis pas vartotoją, o ESO savitarna yra tik papildomas funkcijas vartotojui suteikianti platforma.

Reportažo herojus Albinas teigia, kad ESO savitarnoje jo suvartojamos energijos kiekis sumažėjo ir pradėjo atitikti realybę jam kreipusis dėl klaidingų rodmenų, o ne tuomet, kai buvo fiziškai pakeistas skaitiklis.

Tikėtina, kad po Albino užklausos dėl netinkamo skaitiklio veikimo, ESO savitarnoje pradėjo taikyti istorinius vidutinius duomenis tam, kad prognozuoti realesnį suvartojimą iki kol skaitiklis bus pakeistas.

Toliau reportaže pateikiamas ESO komentaras šios hipotezės nepaneigia. Tačiau nieko neužsimenama apie fizinio skaitiklio rodmenis po suvartojimo pokyčių savitarnoje.

Informacija apie fizinio skaitiklio rodmenis iki jo pakeitimo būtų išsklaidžiusi abejones dėl sistemos veikimo skaidrumo, kadangi skaitiklis ir toliau turėjo klaidingai skaičiuoti didelį suvartojimą.

Prie šio klausimo reportaže sugrįžtama kelis kartus, bet visais atvejais duomenys savitarnoje tapatinami su fizinio skaitiklio rodmenimis - tai yra neteisinga. Bet kuriuo atveju, fizinio skaitiklio rodmenys yra tai, pagal ką vartotojas atsiskaito. 

2. „Mes matom, kad yra manipuliuota duomenimis. Tai nėra skaitiklio duomenys <..>“ – tikrai taip – savitarnoje duomenys nebūtinai yra tie, kuriuos rodo fizinis skaitiklis. Tačiau to vadinti manipuliacija nereikėtų, kadangi procedūros, kaip duomenys savitarnoje yra pateikiami, kada taikomi prognozavimo algoritmai, yra aprašyti ESO pateikiamoje informacijoje kiekvienam vartotojui.

3. Teiginiai apie papildomus skaitiklius nuosavai apskaitai – reportaže pabrėžiama, jog įsirengus nuosavą skaitiklį papildomai prie paslaugos teikėjo, stebimi rodmenų nesutapimai. Toks ir yra labiausiai tikėtinas tokio eksperimento rezultatas.

Pagal aukščiau pateiktą informaciją didžiausios „Sagemcom XS211“ skaitiklių paklaidos yra iki ±2%. Tai reiškia, kad didžiausias įmanomas skirtumas tarp dviejų puikiai veikiančių įrenginių bus praktiškai 4% (jei viename paklaida pasitaikys -2%, kitame +2%). O apie tokius eksperimentus su MID reikalavimų neatitinkančiomis priemonėmis diskutuoti nėra prasmės.

Reportaže aptariamas tokio eksperimento atlikimas su papildomu skaitikliu ir rezultatų fiksavimas su antstoliu. Šis eksperimentas būtų paveikus jei būtų atliktas viešai, kad įsitikinti aukščiau pateikto minties eksperimento teisingumu. Svarbu eksperimentą atlikti su pakankamai dideliu energijos kiekiu – 1 tūkst. kWh.

4. Reportaže advokatas Saulius Dambrauskas kalba apie atsitiktines paklaidas matavimo priemonėse, kurios gali kisti laike.

Tačiau vėliau manipuliuojama sistemingosios paklaidos terminu, pateikiant teiginius, kurie iš principo yra teisingi, tačiau viso reportažo kontekste gali susidaryti įspūdis, kad elektros skaitikliai tendencingai matuoja tik su teigiamomis sistemingomis paklaidomis ir kad jos gali būti 10-15% dydžio. Realybėje sistemingosios paklaidos tarp prietaisų pasiskirsto atsitiktinai (vienos priemonės turės teigiamą nuokrypį, kitos neigiamą, dėl atsitiktinių priežasčių), tačiau visais atvejais turi atitikti priemonės leistinųjų paklaidų reikalavimus (šiuo konkrečiu atveju ±2%).

5. „Jeigu yra įmanoma reguliuoti – tai yra skandalas“ – dešimties minučių reportažo pabaigoje skirta jo dalyvių spekuliacijoms apie tai, kaip galimai galima keisti skaitikliuose naudojamos elektros energijos matavimo algoritmus. Įrodymų, kad skaitiklių gamintojas nesilaikė teksto pradžioje aptartų reikalavimų, nėra pateikiama.

MID ir „Welmec 7.2“ aiškiai nurodyta, kad negali būti numatyta jokių galimybių pakeisti informacijos/koeficientų/algoritmų, reikalingų matavimo funkcijoms atlikti. Be to MID reikalavimus atitinkančių priemonių gamintojai turi tenkinti griežtus tarptautinius gamybos/saugos/vadybos standartus.

Su reportažo dalyviais galima sutikti, kad skaitiklius galima konfigūruoti, pvz. skaitiklyje įrašyti informaciją apie įdiegimo vietą, komunikavimo su duomenų baze būdą ir periodiškumą – eksploatacinius parametrus, neturinčius nieko bendro su elektros energijos matavimo funkcija.

Gąsdinama, kad kažkas gali įsiterpti, suprask, į duomenų perdavimo sistemą, ir pateikti didesnes sąskaitas – čia svarbu nepamiršti, kad jei fizinio skaitiklio rodmuo nesutampa su pateikta sąskaitą, skaitiklio rodmuo yra pagrindinis. Žinoma, bet kokiu atveju, nepriklausomai ar skaitiklis išmanusis ar ne, reiktų pasiaiškinti, kodėl yra toks nesutapimas.

Didžioji reportažo dalis yra jo dalyvių spekuliacijos apie tai, kaip veikia ESO sistemos. Iš visų reportažo dalyvių buvo kvestionuojami tik ESO atstovės pasisakymai.

Žurnalisto teiginiai, pvz. „problema atsirado būtent dėl išmaniojo skaitiklio ir sprendžiama ji buvo ilgiau nei tris savaites“, yra manipuliacija ir suponuoja, kad sugedę senieji skaitikliai buvo keičiami greičiau, tačiau apie tai nekalbama.

Žurnalistas užsimena, apie ESO pateiktą komentarą, kad yra naudojami du elektros energijos skaičiavimo algoritmai, tačiau antrojo skaičiavimo algoritmo nepristatė. Pabaigoje pateikiamas teiginys „išgirdome įtarimų ir netgi kaltinimų, skriejusių ESO pusėn. Kuo visa tai baigsis nežinia“, – visa tai nebūtų ir prasidėję, jei žurnalistiniame tyrime būtų dalyvavę ir metrologijos ekspertai.

Idėjas, kad MID skaitiklių matavimo algoritmus galima koreguoti, tuo labiau nuotoliniu būdu, gali skleisti tik neturintys žinių apie tokiems skaitikliams keliamus reikalavimus ir jų veikimą arba tokių žinių turintys, bet asmeninės naudos siekiantys žmonės. Apmaudu, kad kai kurios televizijos tampa sąmokslo teorijų kalve.

Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto Metrologijos instituto mokslininkai Asta Meškuotienė, Paulius Kaškonas, Benas Gabrielis Urbonavičius

Kauno technologijos universiteto pranešimas spaudai 

Tiek įvairios kitos verslo sritys, tiek mados pasaulis jau ne pirmus metus pastebi tvarumo judėjimą – vis daugiau žmonių pavargsta nuo „greitos mados“ ir ieško geresnių alternatyvų, kurios padėtų vis tiek džiaugtis puikiomis aprangos detalėmis ir tuo pačiu metu nenuskriausti savo piniginės. 

Būtent čia savo vietą atranda ir „stock“ drabužiai, batai bei kitos mados prekės. Bet kas iš tikrųjų yra „stock“ ir kaip tai veikia?

„Stock“ drabužiai ir batai yra geros kokybės prekės, kurios dažnai yra parduodamos už žemesnę kainą nei įprastai dėl įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, tai gali nutikti dėl pasikeitusio metų sezono arba tiesiog dėl atšaukto didesnio užsakymo – gamintojas nenori sandėlyje tiesiog laikyti prekių, todėl yra pasiruošęs jas pasiūlyti už geresnę kainą.

Tokias kokybiškas „stock“ prekes Lietuvos verslams siūlo įmonė „Kreskat“, kuri turi ilgametę patirtį šioje rinkoje, todėl klientams gali pasiūlyti ne tik puikias sąlygas, bet ir išskirtinį asortimentą. Pavyzdžiui, jeigu jus domina būtent „stock“ drabužiai, iš „Kreskat“ katalogo galite rinktis vyriškas, moteriškas ar net vaikiškas prekes, o ir pačios aprangos stilius gali būti pats įvairiausias – nuo elegantiškų drabužių iki sportinių. Daugiau apie „Kreskat“ įmonę galite sužinoti čia: https://www.kreskat.com/lt. 

Kodėl verta rinktis tvarią madą ir „stock“ prekes?

Vis tobulėjantis mados pasaulis yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vis daugiau verslų renkasi „stock“ prekes iš tokių tiekėjų kaip „Kreskat“.

Visų pirma, tai yra vienas iš tvariausių sprendimų, kuriuos gali priimti mados verslas – „stock“ drabužiai ir batai jau yra pagaminti ir laukia savo pirkėjų, todėl juos galima greitai perparduoti ir užtikrinti, kad kokybiškos prekės nepasimes greitai judančioje mados rinkoje. 

„Stock“ prekės taip pat pasižymi nemaža įvairove, todėl tiek maži butikai, tiek didesni mados verslai atras savo auditorijai reikalingas prekes, kurios puikiai papildys dabartinę kolekciją. Pavyzdžiui, galite rinktis tiek iš klasikinių laisvalaikio drabužių, tiek iš svarbioms progoms tinkančių elegantiškų aprangos detalių. Ar norite patikrinti įvairius „stock“ drabužių pasiūlymus? Tada galite juos rasti čia: https://www.kreskat.com/lt/product-category/stock-drabuziai/moteru/. 

Žinoma, žemesnės kainos taip pat dažnai pritraukia įvairaus dydžio mados verslus – jeigu norite išbandyti „stock“ drabužius greitai ir už prieinamą kainą, tada įmonė „Kreskat“ gali tapti tinkamu partneriu.

Nors dažnai „stock“ prekių fokusas krenta ant mados verslų, nereikėtų pamiršti ir pirkėjų – „stock“ drabužiai ir batai ir jiems leidžia išbandyti įvairesnes prekes, atrasti naujus prekės ženklus bei susikurti išskirtinius aprangos derinius, kurie bus įdomesni nei tie, kuriuos galima rasti daugumoje parduotuvių.

Ir tai tik pradžia – „stock“ drabužiai, batai ir kitos prekės yra vis dažniau pastebimi mados pasaulyje dėl įvairiausių privalumų tiek verslams, tiek jų klientams. Ar nusprendėte, kad ir jūsų mados verslui praverstų kokybiškos ir jau pagamintos prekės už prieinamą kainą? Tada tai yra puikus laikas atnaujinti savo pasiūlą ir išbandyti „stock“ kategorijos prekes.

„Mokyklos turi teisę pačios nuspręsti, kaip atrodys moksleivių uniformos ir džiugu, kad vis daugiau jų suteikia vaikams pasirinkimo laisvę, nepriklausomai nuo jų lyties. Visgi kartas nuo karto gauname užklausų, kuriose tėvai stebisi taisyklėmis, kuriose galima atpažinti įsisenėjusias lyčių nuostatas“, – sako Tarnybos Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė.

Įspraudimas į tradicinius vaidmenis gali atnešti žalos

Jos teigimu, kartais mokyklų administracijos galbūt nesusimąsto, kad mokinių uniformos dėvėjimo taisyklės gali įtvirtinti stereotipus. „Ar išties moterys privalo rengtis tik „moteriškai“, o kelnės skirtos tik vyrams? Tokiose detalėse galima atpažinti lyčiai priskirtas normas, kurios formuoja ir įtvirtina tradicinius lyties vaidmenis“, – pastebi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.

V. Gabrieliūtė pažymi, kad tokie vaidmenys turi neigiamą įtaką tiek merginoms, tiek vaikinams.

„Mergaitės ir merginos gali jaustis spaudžiamos atitikti tam tikrus grožio standartus arba su moteriškumu siejamus visuomenės lūkesčius, o tai gali lemti neigiamą poveikį jų psichologinei gerovei ir savivertės jausmui. Vaikinams gi dėl panašių stereotipų dažnai tenka nešioti sunkią „stipraus vyro“ naštą, kuri prisideda prie vyrų prastos emocinės sveikatos ir aukštų savižudybės rodiklių, o taip pat palaiko smurtinį elgesį ir seksistines nuostatas“, – teigia ekspertė.

V. Gabrieliūtė ragina nepamiršti ir to, kad apranga, net jei tai privaloma uniforma, yra svarbi jauno žmogaus lytinės tapatybės išraiškos dalis. „Lyčių atžvilgiu neutralios uniformos ar galimybė pasirinkti, kokias uniformos kombinacijas dėvėti, leidžia paaugliams rengtis neribojant jų lyties raiškos. Tai svarbu visiems moksleiviams, tiek cislyčiams, tiek ir translyčiams, tiek nebinarinių tapatybių žmonėms, kurie gali jaustis nepatogiai dėvėdami jiems (-oms) priskirtą įlytintą aprangą“, – sako V. Gabrieliūtė.

Turėtų jaustis patogiai ir savimi

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad mokyklose numatomas privalomas tam tikrų uniformos dalių, paskirtų pagal lytį, dėvėjimas galėtų būti laikoma ir lygių galimybių neužtikrinimu dėl lyties mokymosi procese. Tiesa, tam, kad tai būtų nustatyta, reikia išsamaus tyrimo.

Pernai toks tyrimas buvo pradėtas, kai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo mamos skundą dėl vienoje Tauragės mokykloje nustatytos uniformų dėvėjimo tvarkos. Pagal ją, mergaitės kasdien privalėjo dėvėti tik sarafaną, jokių kitų alternatyvų, įskaitant kelnes, joms nebuvo numatyta. Atsižvelgusi į Tarnybos atstovų pastabas, mokyklos administracija taisykles pakeitė, tad tyrimas buvo nutraukas.

Šiuo metu Tarnyboje tiriami dar keli gyventojų nusiskundimai dėl mokyklinių uniformų dėvėjimo tvarkos. Juose nurodoma, kad Šilalės rajono ir Elektrėnų mokyklose tam tikro amžiaus moksleivėms neleidžiamos uniforminės kelnės, joms privalu nešioti sijonus.

„Sijonai ar sarafanai gali būti nepatogūs mergaitėms ir merginoms, apskritai aktyviems ir judriems paaugliams dažnai patogiau dėvėti kelnes arba kitus drabužius, kurie neapriboja judėjimo. Kaip mums, suaugusiems, svarbu jaustis komfortabiliai, taip ir moksleiviai ugdymo įstaigoje, kurioje praleidžia daug laiko, turėtų jaustis patogiai ir savimi. Skatiname kiekvieną ugdymo įstaigą peržiūrėti aprangą reglamentuojančias taisykles, kad mokiniai galėtų rinktis jiems patogų uniformos variantą, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų sijonai, ar kelnės“, – sako V. Gabrieliūtė.

 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inf.

LIPFA vadovas T. Gudaitis skaičiuoja, kad pastaruosius penkerius metus vietinės pensijų fondų investicijos nuosekliai auga. Ši tendencija ypač išryškėjo per pastaruosius dvejus metus, kai pagausėjo investicijų į įmonių ir vyriausybės obligacijas.  

„2022-2024 m. buvo išplatinta nemažai tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių įmonių obligacijų, išsiskyrusių dideliais platinamų obligacijų emisijų dydžiais. Lietuvoje veikiantys pensijų fondai buvo aktyvūs šių obligacijų platinimų dalyviai“, – pasakoja T. Gudaitis.  

Pasak jo, tai ypač aktualu pastarosios savaitės aktualijų fone, per Lietuvą nuvilnijus „Teltonikos“ istorijai.  

„Po jos viešojoje erdvėje vėl imta aktyviai svarstyti, kiek mūsų šalis iš tiesų vertina vietines investicijas. Akivaizdu, jog tokie pavyzdžiai didina skepticizmą, kad šioje srityje viskas vyksta sklandžiai“, – atkreipia dėmesį LIPFA vadovas.  

Nauji siūlymai didina netikrumą 

T. Gudaitis sako, kad bendro pasitikėjimo neprideda ir įvairūs siūlymai apie galimus pensijų sistemos pakeitimus – pavyzdžiui, neseniai viešojoje erdvėje išsakyta idėja apie tai, kad iš II pakopos galėtų būti nuimta valstybės dalis, siekianti 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. 

„Nors iš pirmo žvilgsnio 1,5 proc. galbūt neatrodo daug, valstybės pasitraukimas iš II pensijų pakopos būtų reikšmingas dabar veikiančios sistemos pakeitimas ir tikrai įneštų sumaišties, neužtikrintumo ir išbalansuotų nusistovėjusią tvarką“, – pabrėžia T. Gudaitis.  

Pasak jo, nors Lietuvos pensijų sistema yra palyginti jauna, antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas jau viršijo 8,7 mlrd. eurų, o nuo pat gyvenimo ciklo fondų (GCF) veikimo pradžios didesnės rizikos pensijų fondai uždirbo dviženklę metinę grąžą. LIPFA vadovas pabrėžia, kad, nepaisant vos 20-ies metų istorijos, mūsų šalies pensijų sistemoje sukauptas turtas jau siekia daugiau nei dešimtadalį bendrojo vidaus produkto.  

Investicijos Lietuvoje prisideda ir prie strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo  

Lietuvoje veikiantys pensijų fondai į Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių kapitalo rinką nukreipia vis daugiau investicijų, kurių bendra suma jau viršija milijardą eurų. Palyginti, 2019 m. investicijos į Baltijos šalių vyriausybių ir įmonių obligacijas siekė šiek tiek virš 350 mln. eurų ir sudarė 6-7 proc. bendro pensijų fondų investicijų portfelio.  

„Priartėję prie 1 milijardo eurų investicijų ir 10 proc. bendro investicijų portfelio, Lietuvos pensijų fondai vis labiau įsitvirtina Baltijos šalių rinkoje kaip vienas reikšmingiausių tiek Lietuvos, tiek viso regiono kapitalo rinkos žaidėjų“, – džiaugiasi T. Gudaitis.  

LIPFA vadovas pabrėžia, jog pensijų fondų valdytojai jiems patikėtas lėšas valdo atsakingai ir investicijas diversifikuoja.  

„Lietuvoje veikiančios pensijų kaupimo bendrovės nuolat stebi tiek mūsų šalies, tiek kitų Baltijos valstybių, tiek viso pasaulio investicinę aplinką ir stengiasi, kad valdomas turtas būtų tinkamai paskirstytas, minimizuojant bet kokius neigiamus rinkų svyravimus. Lietuvoje investuojama fondų lėšų dalis yra tvari, patikima ir svariai prisideda ne tik prie mūsų ekonomikos augimo, bet ir prie didesnės socialinės gerovės bei strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo – pavyzdžiui, energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo, renovacijos projektų, šalies gynybos stiprinimo ir kitų sričių“, – sako T. Gudaitis.  

LIPFA pranešimas spaudai 

Pabandyti iššūkius keliančias ,,nepatogių vaikų” situacijas ugdymo įstaigose pamatyti kaip tam tikras netektis 

Iššūkių kupinos situacijos mokyklose ir darželiuose dažnai tampa ne tik vieno vaiko ar šeimos, bet ir visos sistemos, jungiančios vaikus, tėvus, ugdymo įstaigas ir įvairių specialistų komandas, išbandymu. Visi jie, dažnai gyvena nuolatiniuose ir pasikartojančiuose netekties cikluose. Labai svarbu atsiminti, jog sudėtingoje situacijoje, nors ir skirtingu intensyvumu, trukme, raiška vis patiria panašias emocijas – tai gali būti vienas būdų padedančių empatiškiau vertinti aplinkinius. Vaikui tai gali būti emocinė netektis dėl nesugebėjimo atitikti aplinkos lūkesčių ar patenkinti savo poreikių, tėvams – praradimas dėl jų vaiko nepritapimo ar nesėkmės jausmo, pedagogams ir specialistams – nusivylimas dėl nesugebėjimo užtikrinti vaiko sėkmės ugdymo procese, o šalia besiugdančių kitų vaikų tėvams – šokas, jog pasikeitė iki šiol buvusi pakankamai stabili vaiko ugdymo aplinka.

Remiantis Kübler-Ross netekties modeliu, kiekviena pusė gali būti skirtingame etape: kai kurie yra neigimo stadijoje ir vengia pripažinti problemą, kiti išgyvena pyktį dėl sunkios situacijos, dar kiti jaučiasi bejėgiai ir praranda viltį. Dėl šių skirtingų etapų iškyla rizika, kad pagalba vaikui bus nepakankamai veiksminga, nes bent viena pusė gali užstrigti tam tikrame etape ir tapti nepajėgi pilnavertiškai prisidėti prie problemos sprendimo.  

Šiandien, kai vis dažniau kalbame apie vaikų emocinę sveikatą, neretai pamirštame apie svarbiausią jų emocinės aplinkos veiksnį – tėvų emocinę būklę. Vaikai ne tik mokosi stebėdami, jie sugeria tėvų emocijas kaip kempinė, net jei šie to ir nesuvokia. Tad tėvų emocinė sveikata tiesiogiai veikia jų vaikų savijautą, elgesį ir gyvenimo kokybę. 

Emocinė tėvų būsena – pavyzdys vaikui 

Tėvams dažnai tenka didelis iššūkis – slėpti savo emocijas, kad apsaugotų vaikus. Tačiau psichologai teigia, kad vaikams reikia ne tik džiugių ir pozityvių tėvų, bet ir autentiškumo. Jei tėvai yra įsitempę, pervargę ar liūdni, vaikai tai jaučia. Net jei tėvai bando slėpti savo jausmus, vaikai subtiliai perima jų nuotaiką, nesuvokdami, kodėl patys pradeda jaustis blogai. Taigi, rūpinimasis savo emocine sveikata nėra savanaudiškumas – tai būtina investicija į vaikų gerovę. 

Kas nutinka vaikams, kai tėvai patiria ilgalaikį stresą? 

Kai tėvai patiria ilgalaikį stresą, nerimą ar depresiją, tai gali atsispindėti vaikų elgesyje. Tyrimai rodo, kad tėvų emocinės būklės sutrikimai dažnai lemia vaikų emocinius ir elgesio sunkumus. Pavyzdžiui, jei tėvai dažnai yra prislėgti ar emociškai nestabilūs, vaikai gali pradėti rodyti nerimą, tapti užsisklendę arba atvirkščiai – agresyvūs. Tokie vaikai gali turėti sunkumų susikaupti, socialiai integruotis ar net prarasti pasitikėjimą savimi. 

Labiausiai šią įtaką patiria vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, nes jų elgesys dažnai reikalauja itin daug tėvų dėmesio, kantrybės ir stabilumo. Tokiais atvejais tėvų emocinė sveikata tampa kritiniu veiksniu vaikų elgesiui bei jų psichologiniam vystymuisi. 

Sveikas tėvas – sveikas vaikas 

Kad galėtume pasirūpinti vaikais, pirmiausia turime pasirūpinti savimi. Emocinė sveikata nėra tik prabangos dalykas – tai kasdieninė būtinybė. Tėvai dažnai neleidžia sau atsipalaiduoti ar pailsėti, nes bijo, kad tai sumažins jų „gero tėvo“ ar „geros motinos“ įvaizdį. Visgi, tiesa yra priešinga – kai tėvai skiria laiko sau, jų emocinė būklė stabilizuojasi, jie tampa ramesni ir mažiau jautrūs stresui, o tai sukuria saugesnę ir šiltesnę aplinką vaikams. 

Sveikas tėvas ar mama yra ne tas, kuris visada šypsosi ar atrodo idealiai, o tas, kuris moka išreikšti savo jausmus, rūpinasi savo emocine sveikata ir taip leidžia vaikams matyti, jog jaustis įvairiai yra normalu. Tokie tėvai sukuria vaikams aplinką, kurioje jie gali jaustis saugiai ir laisvai išreikšti savo emocijas. 

Praktiniai būdai tėvų emocinei sveikatai stiprinti 

1. Savęs priežiūra be kaltės jausmo. Leiskite sau pailsėti be kaltės jausmo. Kartais tereikia trumpų pertraukų nuo kasdienių rūpesčių – kavos puodelio su draugu, gero filmo ar pasivaikščiojimo gamtoje. Tai ne tik atstato jėgas, bet ir padeda sumažinti emocinę įtampą. 

2. Bendravimas su kitais tėvais. Savitarpio pagalbos grupės arba pokalbiai su kitais tėvais, auginančiais vaikus su panašiais iššūkiais, gali suteikti neįkainojamą palaikymą ir jausmą, kad nesate vieni. Toks bendravimas ne tik padeda rasti praktinių sprendimų, bet ir mažina vienišumo jausmą. 

3. Profesionalios pagalbos ieškojimas. Nesidrovėkite kreiptis į psichologus, jei jaučiate, kad stresas ar emociniai sunkumai trukdo kasdienybei. Terapija gali padėti geriau suprasti save ir rasti būdus, kaip efektyviai valdyti emocijas, kas ilgainiui padės jums ir jūsų vaikui. 

4. Dėmesingo įsisąmonimo (mindfulness) ir kvėpavimo pratimai. Šios technikos padeda atsikratyti trumpalaikio streso ir sukuria stabilumo jausmą. Net keli ramybės minutės per dieną gali turėti ilgalaikį poveikį bendrai savijautai ir suteikti vidinės stiprybės. 

Vaiko gerovė prasideda nuo tėvų gerovės 

Vaiko emocinė aplinka priklauso nuo tėvų emocinės sveikatos. Kai tėvai sąmoningai rūpinasi savimi, jie tampa stipresni, laimingesni ir kuria tokią aplinką, kurioje vaikai gali jaustis saugiai bei pasitikėti savimi. Tad jei norime laimingų, stabilių vaikų, pradėkime nuo savęs – leiskime sau jausti, atleiskime sau už klaidas ir drąsiai ieškokime pagalbos, kai jos reikia. Juk tik sveiki ir stiprūs tėvai gali auginti sveikus ir laimingus vaikus. 

Savimi pasirūpinti Jus kviečia centro "Nepatogus vaikas" komanda

Augindami neuroskirtingus – autistiškus ar turinčius ADHD sutrikimą – vaikus, pasitaiko, kad tėvai pradeda geriau pažinti save. Yra tėvų, kurie suvokia, kad jų pačių gyvenime būta ženklų, rodančių neuroskirtingumą, tiesiog tuo metu į tai nebuvo gilinamasi, neieškoma atsakymų ar priskiriama „keistumams“. Laura Valionienė, autizmo temų lektorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ bendruomenės narė, pasakoja, kad jau per pačių vaikų patirtis skatinama nauja kelionė: giliau pažinti save ir, kartu su vaiku, atrasti pagalbą, reikalingą tiek sau, tiek šeimai.

Atranda save

Jei dar prieš kurį laiką oficialiai neuroskirtingų žmonių Lietuvoje nebuvo, tai dabar jau plačiai kalbame apie autizmo ir ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) diagnozes. „Tad dabartiniai tėvai, kurių vaikus ugdymo įstaigos, medicinos įstaigos atpažįsta kaip neuroskirtingus, staiga susivokia, jog tas „taigi ir aš toks buvau“, nėra vien apie „viskas čia gerai“. Dalis žmonių galvoja, kad tuos iššūkius, kuriuos jie patyrė ar patiria, išgyvena daugelis. Ir tik pažinus neuroįvairovę per savo vaikus, paaiškėja, jog visgi ne visiems tie ar kiti dalykai yra tokie sudėtingi. Nemažai tokių tėvų pradeda savęs pažinimo ir pagalbos sau kelią, kartu su pagalba savo vaikams“, – sako L. Valionienė.

Pasak L. Valionienės, savo asmeninės patirties turėjimas lemia, kad neuroskirtingi tėvai atsineša unikalų suvokimą, požiūrį į tėvystės rolę: „Iš vienos pusės, bene griežčiausi ir neempatiškiausi tėvai, kuriuos teko sutikti, buvo neuroskirtingieji, kurie patys savo vaikystėje patyrė daug patyčių ir prievartos. Tai tęsėsi iki to laiko, kol jų suvokime prigijo pagrindinis gyvenimo tikslas – būti neatskiriamu nuo įprasto neurotipo asmenų, nes tai esąs vienintelis būdas išgyventi mūsų visuomenėje. Komplikuotas santykis su tėvais jiems atrodė įprastas, normalus. Tad ir santykyje su savo vaikais, matydami panašias neigiamas reakcijas, emocijas, patirtis, laiko savaime suprantamomis.“

Laura Valionienė, PhotoBal nuotr.

„Vis tik tai nėra taisyklė, ir iš kitos pusės yra visiškai priešinga neuroskirtingos tėvystės kryptis: didelio, iš vidaus kylančio, žiniomis sutvirtinto suvokimo lemiamas tėvystės stilius. Būtent jame ypatingai daug empatijos, priėmimo, supratimo, palaikymo, išieškomų sprendimų. Neuroskirtingi tėvai puikiai atpažįsta, netgi nujaučia vaiko potencialą, poreikius, kurie dažnai gali praslysti nepastebėti įprasto neurotipo tėvų. Tokia vidinė empatija ir priėmimas sukuria šeimos dinamiką, kur skirtumai savaime suprantami, ieškoma stiprybių ir poreikių, o ne žiūrima į ypatumus kaip į įprastumo deficitą“, – paaiškina L. Valionienė.

Tėvų iššūkiai

„Auginant neuroskirtingą vaiką, laiko, pastangų, kasdieninių ir esminių sprendimų poreikis dažnai daug didesnis, nei auginant įprastos raidos vaiką. Visiems vaikams reikia laiko, tačiau pastangų poreikio intensyvumas gali būti labai skirtingas. Neuroskirtingi vaikai dažnai turi trapesnę nervų sistemą, kuriai ypatingai svarbi rami suaugusiojo nervų sistema. Tad atsiranda specifinis poreikis ypatingai atidžiai stebėti savo emocines išraiškas, bendravimo pobūdį, kūno kalbą. Daliai neuroskirtingų asmenų, tai savaime yra iššūkis. O kur dar miego sutrikimai, neįprastas miego ciklas, įvairūs gretutiniai sutrikimai, vežimas į terapijas, ekonominiai iššūkiai“, – atkreipia dėmesį L. Valionienė.

Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ šiemet išleido knygą lietuvių kalba „Jutimai: kaip padėti sau ir vaikui“ (angl. Sensory Parenting for Sensory Kids), kurioje yra daug  praktinių patarimų, kaip efektyviai atliepti vaiko jutiminius poreikius ir kartu pasirūpinti savimi. Tik padėdami sau, padėsime savo vaikams. Autorė, remdamasi Stepheno W. Porgeso polivagalinės teorijos įžvalgomis, pateikia lengvai suprantamas gyvūnų analogijas, padedančias ugdyti empatiją tiek vaikui, tiek sau. Ši knyga itin aktuali tėvams, kurių vaikai patiria sensorinės integracijos sutrikimų, padeda geriau pažinti savo pojūčius ir efektyviau bendrauti su vaikais. Ji tinka visiems tėvams, auginantiems neuroskirtingus ar neurotipinius vaikus.

Knyga „Jutimai“, autorių nuotr.

„Kiekviena šeima, siekdama įveikti iššūkius ieško jiems tinkančių strategijų. Vieniems daugiau atsakymų padės rasti ši knyga, kiti yra jau atradę savo veikiančių metodų. Pavyzdžiui, kai kuriose šeimose tėtis ir mama pakaitomis suteikia vienas kitam laiko ir erdvės pailsėti, kas turi galimybę pasitelkti artimų giminių pagalbą, kai kam pasiseka atrasti draugų šeimą, su kurių pagalba galima rasti „laiką be vaikų“, kai kas samdo aukles, kai kam pavyksta namų erdvėje turėti kasdieninį individualų laiką, kai kiekvienas užsiima savo veiklomis. Nėra vieno sprendimo tinkančio visiems, tačiau ieškoti jo labai svarbu, nes gresiantis perdegimas neuroskirtingiems tėvams pasireiškia itin stipriai“, – teigia L. Valionienė.

Neuroskirtingieji – visuomenės dalis

„Neuroskirtingi asmenys, ypač jei jie tikslingai skiria pastangas savęs pažinimui, pagalbai sau, tampa savo individualių ypatumų specialistais. Esama asmenų, kurie yra autistiški, turi ADHD, intensyvų nerimą bei supranta ne tik savo neuroskirtumus, ieško strategijų ne tik sau, bet bendraudami su kitais neuroskirtingais asmenimis, susirenka jų patirtis, žinias, patyrimus. Jei tokie asmenys tampa tėvais ir toliau gilinasi, jie turėtų tapti ieškomais mokslo bendruomenės aukso grynuoliais. Tokie žmonės turi giluminį suvokimą ir dešimtmečius patirties, kuri gali padėti“, – mano L. Valionienė.

Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje neuroskirtingi asmenys vis dažniau tampa akademinės bendruomenės dalimi, atnešdamį į mokslinį suvokimą savo unikalias įžvalgas. Tad, po truputį sankirta tarp specialistų pagal patirtį ir diplomuotų specialistų, virsta į akademines bei specialistų diskusijas.

„Mūsų visuomenėje gyvena daugybė neuroskirtingų asmenų. Tai – mūsų mokiniai, studentai, kolegos, tėvai, vaikai, giminaičiai, draugai. Kiekvienas pažįstame bent vieną neuroskirtingą asmenį, nors nebūtinai tai suprantame. Galbūt kažkada ateityje, prie pasaulio pažinimo disciplinos pridėsime susipažinimą su neuroįvairove, o gal netgi turėsime atskirą discipliną žmonijos ypatumų pažinimui. Bet kuriuo atveju, jau šiandien po žingsnelį keliaujame link suvokimo, kad žmonija kupina įvairovės ir tiesiog taip yra. Vis natūraliau priimame, kad yra žmonės, kuriems reikia daug pagalbos, ir tie, kuriems jos reikia mažai. Tai ne visada siejasi su diagnozių pavadinimais. Kuo visi turime daugiau žinių, kuo geriau suprantame, kas vyksta su mumis ir su šalia mūsų esančiais žmonėmis, tuo visiems lengviau“, – įsitikinusi L. Valionienė.

Parengta pagal Lauros Valionienės straipsnį „Lietaus vaikai“ žurnale.

Skyrybų ir vaiko dalybų bylose vaiko nuomonė dažniausiai išklausoma tarpininkaujant vienam iš trijų specialistų: Vaiko teisių apsaugos darbuotojui, teismo psichologui (teismo posėdžio arba individualaus pokalbio tarp teismo psichologo ir mažamečio metu) arba Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistui.

Anot psichologo N. Oginto, pirmieji vaiko nuomonę skyrybų byloje išklauso Vaiko teisių apsaugos specialistai: „Iš pradžių vaikas savo poziciją dėl bendravimo tvarkos ar gyvenamosios vietos išsako vaiko teisių atstovams, kurie tėvams išsiskyrus aplanko šeimą, kalbasi su tėvais bendraisiais klausimais, t. y. kur liks gyventi vaikas, kokia bus bendravimo tvarka. Į teismą, teismo psichologą kreipiamasi tada, kai tėvai nesutaria, su kuo gyvens vaikas, arba kai kyla įtarimas, kad vaiko nuomone manipuliuojama, jį bandoma paveikti, vaikas kalba frazėmis, žodžiais, kurių įprastai mažamečiai nevartoja.“

Panevėžio apygardos teismo psichologas Nerijus Ogintas

Kai vaikas yra apklausiamas teismo posėdžio metu, jis savo nuomonę išsako viešai, girdint teisėjui, tėvams ir teismo psichologui. Visgi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo J. Maciejevskiʼo teigimu, išklausant vaiko nuomonę teismo posėdžio metu labai svarbus teismo psichologo vaidmuo.  

„Tarp vaiko ir bylos dalyvių, taip pat tarp vaiko ir teisėjo visada yra trečiasis subjektas – psichologas. Teismo psichologas betarpiškai bendrauja su vaiku, užmezga ryšį ir užduoda klausimus vaikui suprantama kalba. Kitaip sakant, jei bylos dalyviai užduoda klausimus vaikui, teisėjas klausimus apibendrina ir perduoda psichologui, psichologas juos pritaiko vaikui pagal jo raidą, išsivystymo lygį“, – teigia teisėjas.

Tokiu atveju, kai teismo psichologas vaiką apklausia individualiai, bendraujama nebe teismo posėdžio metu. Sutariamas patogus laikas, vaikas atvežamas pas psichologą arba pats psichologas atvyksta į vaikui neutralią vietą.

„Psichologas kalbasi su vaiku, pastebėtas įžvalgas fiksuoja išvadoje, išvadą vėliau perduoda teismui, teisėjui. Teismo posėdžio metu teisėjas perskaito išvadą, ją pakomentuoja, įvertinęs visas aplinkybes nusprendžia, ar į ją reikšminga atsižvelgti. Galiausiai sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos priima teismas“, – teigia N. Ogintas.

Pasak teisėjo J. Maciejevskiʼo, pagrindinis principas – vaiką apklausti vieną arba kiek įmanoma mažiau kartų. Dėl šio tikslo teisėjai ir teismo psichologai nuolatos bendradarbiauja, siekia, kad vaiko netektų varginti pasikartojančiomis apklausomis.

„Teisėjai tariasi su teismo psichologais, ar geriau kreiptis į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą, ar vaikus apklausti patiems. Tarnyba atlieka išsamesnę ekspertizę dėl vaiko nuomonės gyvenamosios vietos klausimu. Taip pat jie įvertina vaiko ir tėvų ryšio stiprumą, santykio tvirtumą. Tarnyba ilgesnį laiką stebi vaiko ir tėvų interakciją nei teismo psichologai, tačiau jų paslaugos yra mokamos. Matant, kad tėvai konfliktuoja, nepasidalina vaiko globa, sprendžiama, kuris vaiko apklausos būdas tinkamiausias“, – teisėjui pritaria teismo psichologas.

Vaiko nuomonės išklausymas nepriklauso nuo amžiaus

Teisėjo J. Maciejevskiʼo teigimu, vaikų apklausų teisme neriboja mažamečių amžius: „Tam tikrų kategorijų bylose yra numatyta, kad vaiką privaloma išklausyti, kai jam sueina 10 metų, bet, iš tiesų, teismui nusprendus, kad vaiko nuomonė skyrybų byloje yra svarbi, gali būti apklausiami ir kur kas jaunesni vaikai. Aišku, jaunesnių nei 10 metų vaikų apklausos sudėtingesnės, ypač reikalinga specializuotų psichologų, kurie geba prakalbinti mažamečius, pagalba.“

Panevėžio apygardos teismo psichologo teigimu, šeimos, skyrybų bylose vaikai išklausomi tada, kai jau geba suformuluoti nuomonę: „Svarbu nesumaišyti vaiko norų ir nuomonės. Nuomonė yra sąmoninga, argumentuota, vaiko suvokta pozicija tam tikrais klausimais, o norai dažniau gali būti susiję su poveikiu, kuris yra daromas vaikui skyrybų metu. Skyrybų bylose tėvai dažnai manipuliuoja vaikais, būtent dėl šios priežasties vaikai teisme neretai išsako ne nuomonę, o norus.“

Anot jo, apklausiant vaiką skyrybų bylose labai svarbu įvertinti vaiko brandą, dėl to bendraujant su vaiku žiūrima, ar jis savo nuomonę reiškia nuosekliai, ar nuomonė nekinta perklausus jį apie tuos pačius dalykus keletą kartų ir ar jo pasakojimas sutampa su neverbaline kalba, emocine išraiška, balso tembru, veido mimika ir bendra pastebima psichologine būsena.

„Taip pat atsižvelgiama į tai, ar vaikas kalba suaugusiųjų žodžiais. Pavyzdžiui, noriu pas tėtį, nes mama neturi pakankamai finansų, kad pasirūpintų šeima. Kai vaikas kalba tokiais žodžiais, yra pagrindas manyti, kad tėvai vaiką nuteikinėja, daro jam poveikį, jo išsakyti žodžiai gali būti neteisingi, dirbtinai suformuoti“, – darbine patirtimi dalinasi psichologas N. Ogintas.

Teisėjo J. Maciejevskiʼo nuomone, vaikas, gyvendamas su abiem tėvais ar su vienu iš jų, gyvena tam tikrame socialiniame burbule, dėl to neįmanoma, kad aplinka mažamečiui nedarytų įtakos. Dažnai pasitaiko, kad vaikai perima tėvų nuotaikas, poziciją tam tikrais klausimais, tačiau susiduriama ir su atvejais, kai vaikai yra piktybiškai nuteikinėjami prieš vieną iš tėvų. Tokiose situacijose išgirsti tikrąją vaiko nuomonę gali būti itin sudėtinga, reikalinga patyrusio specialisto pagalba.

Vilniaus miesto apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Janʼas Maciejevskiʼs. Nuotraukos autorius – Augustas Didžgalvis

Teismo psichologas su vaiku kalba ne ilgiau kaip valandą

Vaiko apklausų specialistas teigia, kad nėra griežto standarto, kaip ir kiek laiko turėtų būti apklausiami vaikai. Visgi, remiantis konkrečia jo praktika, vaiko apklausa, kai psichologas individualiai kalbasi su mažamečiu, trunka ne ilgiau kaip valandą.

„Per valandą dažniausiai pavyksta aptarti pagrindinius klausimus, išsiaiškinti vaiko poziciją. Jei apklausa trunka ilgiau – vaikas tiesiog pavargsta“, – pripažįsta specialistas.

„Per valandą pasimato, ar vaikas gali suformuluoti savo nuomonę, ar yra tam tikras lojalumo konfliktas ir vaikui sunku išreikšti savo poziciją, jis jaučiasi kaltas ir dėl to negali įvardinti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Jei vaikas apklausiamas teismo posėdžio metu, tai ši procedūra įprastai trunka apie valandą ar trisdešimt minučių.“

Teismo psichologas pabrėžia, kad apklausų metu psichologai vaiko nuomonę nori suprasti neužduodami tiesioginių klausimų. Psichologai stengiasi neklausti vaiko, ar jis nori gyventi su tėčiu ar su mama. Jie nori įsiklausyti į vaiko pasakojimus, suprasti, kaip jis vertina situaciją ir neužduoti klausimų, kurie prasideda žodžiu kodėl.

„Pavyzdžiui, kodėl nenori gyventi pas mamą? Tokie klausimai gali skambėti kaip kaltinimas. Taip pat teismo psichologai stengiasi užduoti kuo mažiau uždarų klausimų. Tokie klausimai yra vienpusiški, labai konkretūs, kategoriški“, – sako N. Ogintas.

„Dar svarbu akcentuoti, jog teismo psichologai apklausų metu stengiasi vaikams sukurti psichologiškai saugią aplinką. Stengiamės paaiškinti, kad vyksta ne tardymas, o pokalbis, kurio metu vaikas turi teisę išsakyti tai, ką galvoja, ko nori.“

Apklausų metu psichologai stengiasi neužduoti ir klausimų, kurie padidintų vaiko nesaugumo jausmą ar gynybiškumą. Taip pat siekia vaikui parodyti, kad jis yra neatsakingas už tai, ką teismas nuspręs. Vaiko nuomonė svarbi, bet ne jis priima galutinį sprendimą.

„Pasitaiko atvejų, kai tėvai bando vaikui įteigti, kad jo apsisprendimas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra lemiamas. Tokiais atvejais vaikas gali jaustis kaltas, kad, pavyzdžiui, nuvylė tėtį, nes pasakė, jog nori gyventi su mama. Iš esmės vaikų apklausoms skyrybų bylose yra sukurtos bendros taisyklės, tam tikras protokolas. Teismo psichologai taip pat žinias ir įgūdžius nuolatos atnaujina organizuojamų mokymų metu“, – teigia Panevėžio apygardos teismo psichologas.

Anot Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo J. Maciejevskiʼo, prieš 10 metų teismuose atsiradusių psichologų esminė užduotis skyrybų, vaikų dalybų bylose – išgirsti mažamečių lūkesčius ir sumažinti galimai žalingą proceso poveikį, jaučiamą psichologinį spaudimą.

„Psichologo užduotis apsaugoti vaiką nuo klausimų, kurie gali jį traumuoti, taip pat užtikrinti jo saugumą. Psichologai skyrybų bylose siekia užtikrinti, kad mažamečiai teisme jaustųsi kiek įmanoma jaukiau, kad galėtų laisvai išreikšti tikrąją savo nuomonę ar poziciją tam tikrais klausimais.“

Prieš apklausą skyrybų byloje svarbus vaiko paruošimas

Žinant, kad mažamečio laukia apklausa teisme ar jo nuomonė bus išklausyta individualaus pokalbio su teismo psichologu metu, gali kilti klausimas, ką sakyti vaikui? Ar reikia vaikui bandyti paaiškinti susiklosčiusią situaciją? Anot psichologo, normalu vaikui pasakyti, kur jis bus vedamas, ko jo ten bus klausinėjama. Rekomenduojama vaikui akcentuoti, jog svarbu, kad jis psichologui ar teismui pasakytų, ką galvoja, kaip jaučiasi. Svarbu mažamečiui paaiškinti ir faktą, kad ne jis, o teismas priima galutinį sprendimą, tačiau jo nuomonė yra labai svarbi.

„Tėvų leidimas ir vaiko padrąsinimas išsakyti nuomonę duoda labai daug naudos. Vaikui suteikiamas tam tikras psichologinis leidimas išsipasakoti psichologui. Mažametis nesijaučia kaltas, nebijo pasidalinti asmeninėmis šeimos istorijomis ar išgyvenimais“, – pabrėžia psichologas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo J. Maciejevskiʼo nuomone, idealiame pasaulyje išvis neturėtų kilti tokių situacijų, vaikas neturėtų būti vedamas į teismą aiškinti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Visgi susiklosčius tokiai situacijai labai svarbu, jog vaikais suprastų išsakytos nuomonės svarbą skyrybų, vaiko dalybų byloje.

„Teismas priima sprendimą vadovaudamasis ne tik vaiko nuomone, bet ir kitais duomenimis, tad vaikui svarbu suprasti, kad vien jo nuomonė nenulems galutinio verdikto. Teismas prisiima atsakomybę, kadangi vaikui sprendimo emocinė našta gali būti nepakeliama. Aišku, prieš apklausą tėvai turėtų paruošti vaiką, jį nuraminti, paaiškinti, kad jo išsakyta nuomonė negalutinė ir ji neturės įtakos vaiko ir tėvų santykiams. O teisėjas ir teismo psichologas visada sieks, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai. Dar akcentuoju, kad siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ypač svarbus teisėjo ir psichologo bendradarbiavimas. Norit išlaikyti glaudų ryšį tarp teisėjų ir teismo psichologų, šiemet organizuojama konferencija „Teismų psichologai Lietuvoje: dešimtmečio retrospektyva“, – sako teisėjas.

Nacionalinės teismų administracijos pranešimas spaudai 

„YouTube“ neabejotinai yra vienas populiariausių vaizdo turinio kanalų Lietuvoje. Jį bent kartą per savaitę naudoja daugiau kaip 1,3 mln. žmonių šalyje. Dar visai neseniai buvo įprasta „YouTube“ žiūrėti kompiuteryje ar telefone, bet pastaruoju metu sparčiai daugėja „YouTube“ programėlę išmaniuosiuose televizoriuose naudojančių žmonių. Tad nieko keisto, jog kasmet didelius atnaujinimus diegiantis „YouTube“ šiemet naujienų nepagailėjo ir televizoriams skirtai programėlei“, – sako Karolis Špiliauskas, „Bitės Profas“. 

Praktinės funkcijos didesniam įsitraukimui 

Minigrotuvo (angl. miniplayer) funkcijos atnaujinimai turėtų patikti tiems, kurie vienu metu nori ne tik žiūrėti ar klausytis vaizdo įrašo, bet ir toliau naršyti „YouTube“. Galima keisti tiek minigrotuvo ekrano dydį, tiek jo vietą ekrane lengvai perstumiant iš vienos pusės į kitą. 

Kita aktuali funkcija – miego laikmatis (angl. Sleep Timer), iki šiol buvęs prieinamas tik „Premium“ paskyros naudotojams. 

„Miego laikmatis leidžia žmonėms nustatyti, po kiek laiko vaizdo įrašai turėtų būti automatiškai pristabdyti. Tad jei dažnai nutinka, kad susiruošus miegoti dar įsijungiate kokį vaizdo įrašą, galėsite būti ramūs, kad jums užmigus „YouTube“ neveiks visą naktį ar netikėtai nepažadins įjundamas kitą vaizdo įrašą“, – pasakoja K. Špiliauskas. 

Mėgstantys kurti bendrus grojaraščius su draugais ar šeimos nariais, nuo šiol „YouTube“ galės lengviau dalintis mėgstamais muzikos ar vaizdo įrašais. Tai bus galima padaryti tiesiog sukuriant specialią nuorodą arba QR kodą ir pakviečiant prisijungti prie bendro grojaraščio kūrimo. Taip pat bus galima personalizuoti grojaraščių miniatūras (angl. thumbnails), naudojant savo nuotraukas ar kuriant naujus paveikslėlius padedant dirbtiniam intelektui. 

„Dar šiais metais „YouTube“ aplinkoje turėtų pradėti veikti balsavimo bendruose grojaraščiuose funkcija. Tokiu būdu bus galima į bendrą grojaraštį įtraukti visai šeimai ar draugų grupei patinkančius muzikos bei vaizdo įrašus. Beje, ši funkcija bus naudinga ir turinio kūrėjams, nes sekėjai galės reitinguoti jiems labiau patinkančias laidas bei naujų produktų apžvalgas“, – atkreipia dėmesį ekspertas. 

Dar viena naujovė „YouTube“ ir „YouTube Music“ programėlėse – ženkliukai (angl. badges) už įvairius pasiekimus. Juos bus galima gauti ne tik už buvimą tarp pirmųjų kūrėjo kanalo prenumeratorių, bet ir už aktyvumą šiame socialiniame tinkle, įvairias viktorinas, už pelnytą „širdelę“ iš kanalo kūrėjo ir panašiai. 

Patogesnis naršymas – ir televizoriuje 

Šiuolaikiniame didelės raiškos ir aukštos kokybės turinio amžiuje „YouTube“ taip pat galima rasti vaizdo įrašų nuo HD iki 4K raiškos, o kai kuriais atvejais ir 8K. Tam, kad vaizdo įrašai būtų transliuojami be uždelsimų, būtų išlaikyta aukšta vaizdo kokybė ir užtikrinta geriausia įmanoma patirtis, pirmiausia reikalingas ne tik greitas, bet ir itin stabilus interneto ryšys.  

„Tad tokiam žiūrėjimui reikėtų rinktis naujos kartos interneto technologijas, tokias kaip 5G ryšys. Be to, naudojant televizorių, kuris dažnai jungiamas per „Wi-Fi“, sklandžiai jo veiklai tai pat svarbu užtikrinti, kad belaidis ryšys būtų pakankamai greitas”, – paaiškina ekspertas.  

Tarp didesnių „YouTube“ atnaujinimų – nemažai naujų dizaino sprendimų ne tik išmaniesiems įrenginiams, bet ir televizoriams skirtoje programėlėje. Atnaujinami šriftai, elementų spalvos, miniatiūrų dydis. 

Jei žiūrite „YouTube“ trumpuosius vaizdo įrašus „Shorts“ per televizorių, atnaujinta vartotojo sąsaja leis tai daryti patogiau. Bus galima vienu metu ir žiūrėti „Shorts“, ir skaityti komentarus ar naršyti el. parduotuvėje.  

„Kaip atsinaujina „YouTube“ televizoriuje, galite pastebėti jau dabar. Praėjusį mėnesį pristatyta nauja funkcija – įtraukesni kanalų puslapiai. Dabar atsidarius bet kurį kūrėjo kanalą, „YouTube“ automatiškai pradeda rodyti vieną iš jo vaizdo įrašų, taip leisdamas greitai susipažinti su kanalo turiniu“, – sako K. Špiliauskas. 

Toliau šiame straipsnyje rasite apie šviesolaidinio interneto privalumus, o taip pat galėsite išsirinkti iš įvairių, skirtingo greičio interneto pasiūlymų sau tinkama kaina.

Kodėl verta įsigyti šviesolaidinį internetą?

Šviesolaidinis internetas vertingas dėl daugelio pagrįstų priežasčių. Pirma, šis internetas yra bene pats greičiausias. Antra, jis puikiai veikia visoje Lietuvoje ir leidžia mėgautis lengvu naršymu. Žinoma, tikslūs greičiai priklauso nuo techninių galimybių ir vietovės ypatybių, tačiau visumoje šviesolaidinis internetas yra vienas geriausių pasirinkimų, kuomet ieškoma interneto nuošaliose kaimo vietovėse. Be abejonės, jis puikiai veikia ir miestuose.

Šviesolaidinis internetas pasižymi šiais privalumais:

• priklausomai nuo pasirinkto plano, leidžia pasiekti net 1 Gb/s greitį;
• užtikrina patikimą ir saugų naršymą internetinėje erdvėje;
• veikia Lietuvoje ir užsienyje;
• gausite neribotą duomenų kiekį rinkdamiesi bet kurį šviesolaidinio interneto planą.

Skirtingi šviesolaidinio interneto planai – kurį rinktis?

Kadangi galimas ne vienas, o keli šviesolaidinio interneto planai, reikėtų gerai pagalvoti ir įvertinti, koks interneto greitis Jums reikalingas. Pagal tai ir plano kaina.

Lėčiausias šviesolaidinis internetas siekia iki 100 Mb/s. Kai kuriems vartotojams tokio greičio gali pilnai užtekti. Jeigu reikalingas greitesnis šviesolaidinis internetas, rinkitės 350 arba net 650 Mb/s. Greičiausias šviesolaidinio interneto planas, kaip jau ir buvo minėta, siekia iki 1Gb/s, kuomet vietovėje yra atitinkamos techninės galimybės. Šis greičiausias interneto planas skirtas itin išrankiems vartotojams.

Visi planai turi tuos pačius privalumus – tai neribotas duomenų kiekis, nemokama sustabdymo paslauga, papildomas kredito krepšelis, lojalumo programos ir daug daugiau!

Daugiau apie šviesolaidinio interneto privalumus, kaip ir apie galimus planų skirtingiems naršymo poreikiams pasirinkimus rasite čia: https://splius.lt/sviesolaidinis-internetas/

Yra kur pasitempti

R.Šidlauskaitė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu didžioji dalis švietimo įstaigų nėra tinkamai pritaikytos vaikams su judėjimo negalia.

„Situacija tikrai nėra gera, nes didžioji dalis ugdymo įstaigų yra nepritaikytos. Ant rankų pirštų galima suskaičiuoti visiškai pritaikytas mokyklas, jų Lietuvoje yra tik septynios ar aštuonios. Visiškai pritaikytos įstaigos yra tada, kai vaikas pats gali be problemų patekti ir į mokyklą, ir judėti po visas jos patalpas, pavyzdžiui, į antrą ar trečią aukštą, į visas klases ir konferencijų sales. Deja, prisitaikymas šiuo metu nėra toks, kokio norėtųsi ir reikėtų turėti“, – sakė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų vadovė Ramunė Šidlauskaitė.

Pašnekovė pastebėjo, kad švietimo įstaigos dažnai mano, jog užtenka įrengti tinkamą pandusą, tačiau nepagalvojama apie tolesnį mokinio kelią.

„Dažnai švietimo įstaigų vadovai įsivaizduoja, kad jeigu jie prie laiptų įrengia užvažiavimo pandusą, jau traktuoja mokyklą kaip tinkamai pritaikytą. Bet tai yra tik mažas indėlis į prieinamumą ir pritaikymą. Dažnai užvažiavęs pandusu vaikas patenka tik į pirmą aukštą, tačiau yra nepagalvojama apie kitus aukštus ar priestatus. Švietimas vyksta visoje aplinkoje, ne tik pirmame aukšte. Todėl tenka pastebėti, kad atsitikus tokiai situacijai, kai moksleivis nepajėgia savarankiškai pakilti į kitus aukštus, pas mokinį specialistai nusileidžia patys. Pirmame aukšte būna paskiriamas kabinetas, bet tokių atvejų mes nelaikytume prieinamumu“, – teigė projektų vadovė.

Ji pasakojo, kad prieš keletą savaičių viena švietimo įstaigos vadovė pasidalino istorija, apie mokykloje besimokantį vaiką neįgaliojo vežimėlyje. Į minėtą švietimo įstaigą buvo galima patekti tik užvažiavus pandusu, o judėti į kitus aukštus galimybės nebuvo.

„Spręsdama situaciją, įstaiga įsigijo laiptų kopiklį. Šiuo kopikliu savarankiškai pakilti į kitą aukštą nėra galimybės, todėl buvo paskirtas specialus asmuo, kuris pagelbėtų pritvirtinti vežimėlį prie laiptų kopiklio, suspaudyti mygtukus, pakreipti kampą. Su šiuo įrenginiu vaiką pakeldavo į antrą ir trečią aukštus, o kadangi tai buvo progimnazija, kai mokiniui su negalia reikėjo iškeliauti į kitą mokyklą, jie perdavė įrangą kitai švietimo įstaigai. Tai yra geresnis sprendimo būdas, vaikas buvo įtrauktas į klasės veiklas, galėjo bendrauti su bendraklasiais, bet ar tikrai galime tai vadinti prieinamumu? Sakyčiau, kad tikrai ne, nes tai tėra laikinas sprendimas“, – pasakojo pašnekovė.

Reikia didesnio užsidegimo

R.Šidlauskaitės teigimu, priežasčių, kodėl tiek mažai švietimo įstaigų yra visiškai pritaikytos, daug, tačiau viena ryškiausių – noro gerinti situaciją trūkumas.

„Dažnai tenka girdėti, kad švietimo įstaigos pritaikymas žmonėms su negalia reikalauja daug išlaidų. Kiti sako, kad jie neturi mokinių su negalia. Tokios kalbos parodo, kad švietimo įstaigos dar nėra pasirengusios ir turėtų galvoti ne apie ne tai, ar „toks vaikas“ atsiras, o ruoštis prieš tai. Žinoma, viskas atsiremia į finansus, bet ne juose yra problema, o mąstysenoje, norint ką nors keisti. Dažnu atveju pritrūksta užsidegimo, nes jeigu įstaigos vadovybė nori, tikrai gali tai įgyvendinti. Juolab kad savivaldybių administracijos skiria lėšų įstaigoms atnaujinti bei renovuoti. Tačiau dažnu atveju tos lėšos yra panaudojamos kitose srityse, o moksleiviai su negalia lieka pamiršti“, – teigė pašnekovė.

Ji sako nesitikinti, jog pokyčiai įvyks žaibiškai – pritaikyti aplinką rekomenduojama žingsnis po žingsnio.

„Skaičiai kalba patys už save: jeigu Lietuvos mastu turime vos kelias mokyklas, tai daug pasako apie pačią sistemą. Nebūtina visko griebtis iškart, nes visko vienu metu net nepadarysi. Reikia sudaryti planą, kaip siekiame atrodyti bendruomenei, ko trūksta, į ką reiktų investuoti, kaip tobulėti. Vienais metais galima įrengti pandusą, kitais – sanitarinį mazgą, pritaikytą žmonėms su negalia, trečiais – keltuvą. Planuojant veiksmus vėliau galima įrengti liftus, kad mokiniai galėtų savarankiškai judėti po visus aukštus“, – idėjų pateikė R.Šidlauskaitė.

Netinkama situacija šiuo metu yra ir patiems mažiausiems – darželiuose trūksta patogiai judėti leidžiančių erdvių, kenčia ir tėvai.

„Vilniaus mastu iš kelių šimtų darželių visiškai pritaikyti yra apie vienuolika. Tas skaičius nėra didelis, o mes kalbame ne tik apie vaikus su negalia, bet ir apie jų tėvus ar globėjus. Tokiu atveju tai yra dviguba kliūtis, nes jie negali dalyvauti vaiko švietimo procese, stebėti pasirodymų, dalyvauti susirinkimuose. Situacija po truputėlį gerėja ugdymo įstaigose, vis daugiau kalbama apie įtraukųjį švietimą, vyksta įvairios programos, pavyzdžiui, Tūkstantmečio mokyklų programa, bet vėlgi, kiekviena mokykla skirtingai dėlioja prioritetus, kaip ir ką jie norėtų keisti, įsirengti, įsidiegti. Yra statoma nemažai naujų pastatų, juose erdvės yra labiau pritaikytos, sudėtingesnė situacija su senos statybos pastatais“, – kalbėjo projektų vadovė.

Reikia įrengti teisingai

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga teigia, kad daugeliui savarankiškumo įgūdžius ugdančių vaikų judėjimas ir keliavimas yra mokymosi proceso dalis, todėl jie privalo turėti galimybę judėti kartu su bendraamžiais. Tikslas – suplanuoti judėjimą taip, kad kelionės atstumai ir jiems įveikti reikalingas laikas būtų kuo mažesni. Turėtų būti galimybė rinktis maršrutus, kad būtų išvengta spūsčių, klaidžios, ilgos kelionės ir laukimo.

Vaikams gali prireikti skirtingos pagalbos ar priežiūros, jie gali naudoti judėjimo priemones – vaikštynes, neįgaliųjų vežimėlius, remtis į turėklus arba paprašyti, kad kartu eitų asistentas, naudoti įvairius ženklus, simbolius, spalvas, garsus, taktilinius paviršius ir orientacinius objektus, kad įvairių poreikių turintys mokiniai ar lankytojai galėtų lengviau orientuotis aplinkoje.

Kai kuriems vaikams reikia daugiau erdvės nei įprastai tarp jų ir kitų vaikų. Pavyzdžiui, vaikui, kuris naudojasi pagalbinėmis judėjimo priemonėmis, reikia nemažai laisvos erdvės manevruoti. Visos judėjimo zonos turėtų būti pakankamai plačios, kad neįgaliųjų vežimėliais judantys asmenys galėtų saugiai važiuoti įvairiomis kryptimis (venkite ilgų siaurų koridorių). Tai svarbu, kai daug vaikų naudojasi neįgaliųjų vežimėliais arba kai jiems reikalinga pagalbinių darbuotojų pagalba. Kai kuriems vaikams koridoriuose gali prireikti turėklų.

Dvigubi turėklai koridoriuose padeda saugiai judėti sunkiai vaikštantiems vaikams. Rekomenduojama, kad mažiausias laisvas plotis koridoriuose, kuriame gali važiuoti du neįgaliųjų vežimėliai, būtų 1800 mm (tarp turėklų, jei jie įrengti). Pageidautina, kad koridoriuose, vedančiuose į daugiau nei dvi klases, laisvas plotis būtų 2 m, o pagrindinėse judėjimo zonose, ypač ten, kur yra spintelių - 2,7-3 m.

„Anksčiau „Facebook“ matydavote turinį, kurį kuria jūsų sekami žmonės, draugai ar viešina puslapiai bei grupės, kuriose esate. Tačiau jau kurį laiką didelę naujienų srauto dalį užima jums rekomenduojamas turinys (angl. Suggested Content), kuriuo patenkinti yra ne visi. Tarp naujo turinio pasitaiko daug reklamų ir socialinis tinklas tikrai ne visada teisingai nuspėja, kas jums patiks. Todėl siūlau pamokyti savo algoritmą“, – šypteli L. Keraitis. 

Šiek tiek naujienų srautą galima paveikti, aiškiai nurodant, ko nenorite jame matyti. „Facebook“ suteikia galimybę pažymėti, kad jums nepatinka tam tikras įrašas ar temos. Tam tereikia paspausti tris taškelius virš nepatinkančio įrašo ir pasirinkti „Paslėpti įrašą“ (angl. Hide post). Tai turėtų padėti algoritmui geriau suprasti jūsų pageidavimus. 

Sumažinkite reklamų skaičių su šiais plėtiniais 

Kai standartinės „Facebook“ funkcijos nepadeda, galima pasitelkti naršyklių plėtinius. Vienas iš populiariausių yra „Fluff Busting Purity“, skirtas „Chrome“ naršyklei. Juo naudojantis galima kruopščiai kontroliuoti, kas bus matoma naujienų sraute, pavyzdžiui, paslėpti tam tikrus įrašų tipus ar net temas. Tereikia įdiegti plėtinį, tada  „Facebook“ puslapyje, viršuje dešinėje paspausti „FBP“ mygtuką ir pasirinkti  norimus nustatymus. 

„Šis plėtinys leidžia slėpti labai įvairų turinį, sumažina ir reklamų skaičių. Galima netgi nustatyti, kad matytumėte mažiau šuniukų, kačiukų, naujagimių ar ką tik susituokusių porelių nuotraukų. Tačiau svarbu žinoti, kad tai gali sulėtinti puslapio užsikrovimo greitį, jei plėtinyje įjungta daug filtrų“, – teigia specialistas.  

Kitas panašus įrankis – „Social Fixer“. Šis plėtinys leidžia pritaikyti naujienų srauto išvaizdą pagal savo poreikius: galite išjungti reklamas, grupės įrašus ar tam tikrus turinio tipus. Be to, „Social Fixer“ suteikia galimybę pažymėti „Facebook“ paskyras pagal spalvas, kad greičiau rastumėte svarbią informaciją. 

Paslėpkite naujienų srautą darbo metu 

Dar vienas „Chrome“ naršyklės įrankis, skirtas produktyvumui palaikyti, yra „Facebook News Feed Eradicator“. Šis plėtinys leis visiškai išjungti naujienų srautą, rodomą jūsų „Facebook“ paskyroje – vietoje to matysite įkvepiančias citatas.  

„Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori išvengti blaškančios informacijos darbo metu. Įjungiu šį plėtinį, kai reikia tikrai susikaupti. Kartais ir darbo reikalais tenka užsukti į „Facebook“ – peržiūrėti renginius ar paieškoti informacijos puslapiuose, bet su šiuo plėtiniu naujienų srautas nebevagia dėmesio“, – aiškina L. Keraitis. 

Naudokitės „Messenger“ programėle kompiuteryje 

Jei naudojatės „Facebook“ pokalbiais darbe, apsvarstykite galimybę atsisiųsti atskirą, oficialią „Messenger“ programėlę kompiuteriui. Ji leis bendrauti su „Facebook“ kontaktais be būtinybės lankytis naujienų sraute. Tai ypač patogu tiems, kurie siekia būti produktyvesni darbe. 

„Lengviau susikaupti ties darbais, kai pokalbiai yra atskirame lange. Taip „Messenger“ leis bendrauti su kolegomis ir draugais per „Facebook“ nepersijungiant į pagrindinį tinklapį. Tai puikus sprendimas, naudotis socialiniu tinklu, apeinant naujienų srautą“, – sako  Inovacijų ekspertas. 

„Tele2“ pranešimas spaudai 

Balso paieška ir dirbtinis intelektas

Balso paieška jau seniai pradeda dominuoti internete ir tai tikrai tęsis ateityje. Prognozuojama, kad iki 2025 metų apie 50 % visų paieškų bus atliekamos naudojant balsą. Tai reiškia, kad SEO paslaugos specialistai turės atsižvelgti į natūralią kalbą ir ilgus raktinius žodžius, kurie geriau atitinka vartotojų klausimus.

Kad pasiruoštumėte šiai tendencijai – verta optimizuoti savo turinį atsižvelgiant į natūralius žmonių pokalbius. Pavyzdžiui, vietoj tradicinių raktinių frazių, kuriose yra tik keli žodžiai – naudokite ilgesnes ir daugiau klausimų formuluojančias frazes. Taip pat svarbu optimizuoti svetaines mobiliesiems įrenginiams, nes dauguma balso paieškų atliekamos mobiliuosiuose telefonuose.

Vartotojo patirtis ir svetainės greitis

Vartotojo patirtis (UX) taps vis svarbesne SEO dalimi. Google ir kitos paieškos sistemos vis labiau vertins svetainių, kurios suteikia puikią vartotojo patirtį, reitingus. 2025 metais tai gali būti dar labiau akcentuojama, todėl svarbu užtikrinti, kad jūsų svetainė būtų greita, reaguojanti ir lengvai naršoma.

Pasiruoškite šiai tendencijai investuodami į svetainės greičio optimizavimą. Naudokite tokius įrankius kaip „Google PageSpeed Insights“, kad identifikuotumėte problemas ir atlikite reikiamus pakeitimus.

Turinys ir jo kokybė

Turinys visada buvo SEO pagrindas ir tai nesikeis 2025 metais, tačiau ateityje dar didesnis dėmesys bus skiriamas turinio kokybei ir aktualumui. Paieškos sistemos tobulins savo algoritmus, kad geriau suprastų kontekstą ir vartotojų ketinimus, todėl svarbu kurti turinį, kuris būtų ne tik informatyvus, bet ir įtraukiantis.

Pasiruoškite investuoti į kokybiško turinio kūrimą ir strateginį turinio planavimą. Analizuokite savo auditorijos poreikius ir rašykite straipsnius, kurie sprendžia jų problemas ar atsako į jų klausimus. Taip pat apsvarstykite galimybę kurti įvairaus formato turinį, pvz., vaizdo įrašus, infografikus ir interaktyvias priemones.

E-komercijos optimizavimas

E-komercija ir toliau augs, todėl SEO strategijos turės atsižvelgti į šį pokytį. Prognozuojama, kad iki 2025 metų dauguma pirkimų bus atliekami internetu, todėl verslai turės optimizuoti savo svetaines e-komercijos platformoms.

Norint prie to prisitaikyti – svarbu užtikrinti, kad jūsų svetainė būtų optimizuota pirkimų procesui. Tai apima greitą puslapio krovimosi laiką, aiškiai pažymėtus produktus, paprastą mokėjimo procesą ir gerai struktūrizuotą svetainės meniu.

Didesnis dėmesys duomenų analizei

2025 metais tikimasi, kad duomenų analizė taps dar svarbesne SEO strategijos dalimi. Su pažangiomis analitinėmis priemonėmis –  verslai galės geriau suprasti vartotojų elgseną, pageidavimus ir tendencijas. Tai suteiks galimybę kurti personalizuotą turinį ir optimizuoti svetaines remiantis realiais duomenimis. Analizuojant duomenis galite identifikuoti – kurios raktinės frazės veikia geriausiai, kokios puslapio struktūros yra veiksmingiausios ir kaip vartotojai sąveikauja su jūsų turiniu.

Pasiruošti šiai tendencijai galite investuodami į pažangias analitines priemones ir stebėdami savo svetainės našumą. „Google Analytics“, „Hotjar“ ir kiti įrankiai suteiks jums įžvalgų apie tai – kaip pagerinti vartotojų patirtį ir padidinti konversijas.

Augantis vizualinio turinio vaidmuo

Vizualinis turinys, kaip vaizdo įrašai ir infografikai, tampa vis populiaresnis ir 2025 metais jis tikrai užims svarbesnę vietą SEO strategijose. Kartu su nuolat didėjančia socialinės žiniasklaidos įtaka – verslai privalės naudoti įtaigius vizualinius elementus, kad pritrauktų auditoriją. Tyrimai rodo, kad turinys, kuriame yra vaizdų, sulaukia iki 94 % daugiau peržiūrų nei tas, kuris yra tik tekstinis.

Norint pasinaudoti šia tendencija –svarbu investuoti į kokybiškus vizualinius elementus, kurie papildytų jūsų turinį ir suteiktų jam didesnį poveikį. Kurkite vaizdo įrašus, kurie aiškiai pristato jūsų produktus ar paslaugas, naudokite infografikus, kad sudėtingas informaciją paverstumėte lengviau suprantamais vizualiniais sprendimais. Tinkamai integruotas vizualinis turinys ne tik pagerins vartotojų patirtį, bet ir padės gerinti jūsų svetainės matomumą paieškos sistemose.

Informacija, draugai, pažintys, žaidimai, mokymasis – tiesiog milžiniškas viliojantis pasaulis, atviras visoms galimybėms. Bet visas šis gėris turi ir savo tamsiąją pusę. Nuomonės formuotojas ir YouTube turinio kūrėjas Paul de Miko sako pastebėjęs, kad vyresniajai kartai socialiniai tinklai apsiriboja „Facebook“ ir „Instagram“ programėlėmis. Tačiau vaikai ir jaunimas jų žino ir naudoja kur kas daugiau. „TikTok“ vilioja prisijungti dėl trumpų įtraukiančių vaizdo įrašų bei per visą pasaulį žaibiškai plintančių madų. „Discord“ masina garantuotu anonimiškumu bei paskalomis. „Snapchat“ ir „BeReal“ programėlės vilioja jaunąjį vartotoją galimybe fotografuotis, filmuotis, naudoti įvairius nuotraukų filtrus ir bendrauti kone vien vaizdu. Ypač pavojinga tai, kad vaikai elektroninėje erdvėje nori turėti asmeninį pasaulį, savų paslapčių ir mažiausiai nori šiuo pasauliu dalintis su suaugusiaisiais.  

Socialiniai tinklai – priešas ar draugas? Į šį klausimą atsakymą padės rasti tinklaraštininkas Paulius Mikolaitis, internautams žinomas kaip Paul de Miko, pristatys lapkričio 20 dieną vyksiančioje konferencijoje „Socialiniai tinklai ir pokalbių programėlės: kaip apsaugoti vaikus?“. Kviečiame stebėti renginio tiesioginę transliaciją vaiko teisių gynėjų YouTube arba Facebook paskyroje. 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pranešimas spaudai 

Ikimokyklinis amžius – esminis laikotarpis 

Didėjanti vaikų fizinio pasyvumo problema tampa vis aktualesnė, tačiau dažnai dėmesys į ją atkreipiamas tik vyresnėse klasėse. „Jei fizinio aktyvumo problema bus sprendžiama tik tada, kai vaikas pradės mokytis vidurinėje mokykloje, apčiuopiamų rezultatų pasiekti bus labai sudėtinga, – įžvalgomis dalijasi RIUKKPA prezidentė, Lietuvos sporto universiteto doktorantė, fizinio ugdymo mokytoja ekspertė Audronė Vizbarienė – Jei vaikai nuo mažens neugdomi būti fiziškai aktyviais ir raštingais, pastebima, kad augant jie praranda norą judėti ir kyla sveikatos bei kitų su tuo susijusių problemų. Būtent ikimokyklinis amžius yra esminis etapas, kai formuojasi pagrindiniai fizinio aktyvumo įgūdžiai ir įpročiai. Šiame amžiuje vaikai yra itin imlūs, o mokytojų vaidmuo tampa kritiškai svarbus – jie turi gebėti organizuoti veiklas, kurios skatintų vaiko fizinį vystymąsi ir fizinio raštingumo ugdymą.” 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose numatoma, kad vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs bent 180 minučių per dieną, iš kurių 60 minučių turėtų būti vidutinio ar aukšto intensyvumo fizinis aktyvumas. Tyrimai rodo, kad vaikams pasiekti šį intensyvumo lygį geriausiai padeda mokytojų organizuota veikla. Todėl minėta asociacija jau 10 metų vienija Lietuvos pedagogus, besirūpinančius vaikų fiziniu ugdymu darželiuose, ir siekia jų kvalifikacijos kėlimo.  

Motyvuotas pedagogas – motyvuotas ugdytinis 

Spalio viduryje Kaune vykusi dešimtoji konferencija, specialiai skirta pedagogams, vykdantiems vaikų fizinį ugdymą, skleidė žinutę, kad tik motyvuotas pedagogas gali ugdyti motyvuotus vaikus. Konferencijoje daug kalbėta apie pedagogo vaidmenį sprendžiant vaikų fizinio pasyvumo problemą. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai ekranai ir sėslus gyvenimo būdas tampa vis dažnesni, svarbu ne tik skatinti vaikus judėti, bet ir padėti jiems formuoti sveiką santykį su savo kūnu bei emocijomis.  

Konferencijos metu psichologė Eglė Ramanauskaitė skaitė pranešimą apie vaiko elgesį ir poreikius fizinių žaidimų metu. Ji pabrėžė, kad fiziniai žaidimai ne tik skatina judėjimą, bet ir padeda vaikams atpažinti bei atliepti jų emocinius ir socialinius poreikius. „Žaidimai – tai ne tik pramoga, bet ir puiki erdvė suprasti vidinius poreikius. Stebėdami vaikus žaidžiant, galime geriau atliepti jų emocijas ir padėti ugdyti savikontrolę bei savivertę,“ – sakė E. Ramanauskaitė. 

Psichologas Liudas Švipas savo pranešime „Laimė. Kaip jaustis geriau?“ aptarė laimės jausmo svarbą vaikų ir suaugusiųjų kasdieniame gyvenime. Jis pabrėžė, kad laimės pojūtis priklauso ne tik nuo išorinių veiksnių, bet ir nuo vidinio emocinio pasaulio supratimo. „Laimė nėra tikslas, kurį galime pasiekti, tai yra procesas, kurį turime nuolat ugdyti,“ – teigė L. Švipas. 

Konferenciją organizavusios asociacijos prezidentė A. Vizbarienė pabrėžia, kad vienas iš asociacijos tikslų yra motyvuoti pedagogus, kad jie galėtų įkvėpti vaikus judėti. „Motyvuotas mokytojas geba jaustis laimingu savo kasdieninėse veiklose, taip dovanodamas laimę savo ugdytiniams. Tinkama pedagogo reakcija į vaikų emocijas bei veiksmus fizinėse veiklose, padeda vaikams pajausti judėjimo džiaugsmą, didina jų savivertę ir pasitikėjimą savimi. – sako ji. – Tokiu būdu ugdomas fiziškai raštingas vaikas, galintis sėkmingai dalyvauti aktyviose veiklose ir pasiekti sveikatą stiprinantį fizinio aktyvumo lygį.” 

RIUKKPA yra vienintelė organizacija Lietuvoje, vienijanti fizinio ugdymo mokytojus, dirbančius ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Per dešimtmetį asociacija nuosekliai kelia pedagogų kvalifikaciją, skatina bendradarbiavimą ir dalijimąsi gerosiomis praktikomis. Asociacija taip pat rengia konferencijas ir inicijuoja projektus, pritraukiančius darželius iš visos šalies, taip plėtodama fizinio ugdymo galimybes ir gerindama vaikų fizinį raštingumą. Asociacija kartu su partneriais įgyvendino projektus, tokius kaip „Lietuvos mažųjų žaidynės“, ir organizavo iniciatyvas, padėjusias tūkstančiams vaikų atrasti judėjimo džiaugsmą. 

LSMU pranešimas spaudai

„Priėmėme ambicingą planą 30 proc. Lietuvos ploto paskelbti saugomomis teritorijomis, 40 proc. šių teritorijų užtikrinti griežtą apsaugą ir pagerinti bent trečdalio saugomų floros ir faunos rūšių, kurių būklė nėra gera, apsaugą“, – pristatydamas svarbiausius Lietuvos darbus konferencijoje kalbėjo K. Šetkus.

Anot viceministro, šiems tikslams įgyvendinti iki 2030 m. planuojama skirti 90 mln. eurų.

„Taip pat stipriname saugomų teritorijų sistemos institucijas, suteikdami joms įgaliojimus skatinti gamtos atkūrimą visoje šalyje. Be to, naujausiomis reformomis įgalintas ir privačių saugomų teritorijų steigimo procesas sudarant valstybės ir privačių žemės savininkų sutartis“, – teigė K. Šetkus.

Savo kalboje jis paminėjo kelis sėkmingų iniciatyvų pavyzdžius: suteikta finansinė parama žvejams, savanoriškai nutraukiantiems verslinę žvejybą, o taikant pasauliniu mastu naują žvirblinių paukščių rūšies perkėlimo metodą nevyriausybinei organizacijai pavyko padidinti globaliai nykstančios meldinės nendrinukės populiaciją.

„Šia gerąja praktika dabar Lietuva dalinasi ir su kitomis valstybėmis. Nes tik visi kartu suvieniję jėgas galėsime užtikrinti bioįvairovės išsaugojimą“, – sakė aplinkos viceministras.

K. Šetkus akcentavo, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą įrodė, kad karas ypač skaudžiai kenkia ir biologinei įvairovei. Mūsų šalis smerkia šią agresiją ir yra įsipareigojusi teikti Ukrainai pagalbą atkuriant šios šalies bioįvairovę. Vienas tokių konkrečių pavyzdžių – pagalbos teikimas nacionaliniam parkui „Pushcha Radzivila“.

Šioje Jungtinių Tautų konferencijoje Kolumbijos iniciatyva aplinkos ministrai iš įvairių šalių įsteigė pasaulinę Taikos su gamta koaliciją ir paskelbė jos deklaraciją. Dokumente valstybės raginamos imtis visapusiškų veiksmų sprendžiant aplinkosaugos problemas bei įgyvendinti konkrečias strategijas planetos ir biologinės įvairovės išsaugojimui.

Aplinkos ministerijos pranešimas spaudai

Lietuvos banko pranešimas spaudai 

„Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa konstatuoja dar blogesnę statistiką – 62 proc. Lietuvos gyventojų nesportuoja ir nesimankština. Situacija aiškinama išprusimo ir reikalingos infrastruktūros stoka.

Mokslininkai kalba apie būtinybe sudaryti sąlygas aktyviai veiklai, didinti būrelių prieinamumą vaikams ir čia pat pripažįsta – tam stinga valstybės strateginio požiūrio bei politinės valios. Šiuo metu vaikų neformaliajam švietimui iš valstybės biudžeto skiriama nuo 15 iki 25 eurų priklausomai nuo savivaldybės. Tik maža dalis savivaldybių prie šios pinigų sumos prisideda papildomai. Finansavimo krepšelis, neskaitant minimalaus padidinimo praėjusiai metais, iš esmės nekito nuo 2017 m.

Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos vadovė Neringa Juškienė sako, kad problema visiems žinoma senai, deja, konkrečių sprendimų nesiimama. Ir dabar Seime inicijuotos įstatymo pataisos dėl neformalaus švietimo finansavimo, bet pinigų nerandama, prisidengiant keistais motyvais.

„Svarstant įstatymo pokyčius, gauta Vyriausybės išvada, kurioje pinigų poreikis neformaliam švietimui skaičiuojamas teoriškai, kiek reikėtų, jei 100 proc. vaikų lankytų būrelius. Betgi net prie geriausių norų neįmanoma pasiekti, kad būrelių užimtumas būtų maksimalus. Tai reiškia, kad finansavimo didinimui nereikės skirti tų teorinių 200 mln. eurų, kaip jie planuoja“, – sakė N. Juškienė.

Be to, pateiktoje Vyriausybės išvadoje remiamasi ir tuo, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“. Asociacijos vadovė stebisi, kodėl manipuliuojama KT pasisakymų, iki galo neatskleidžiant jo esmės.

„Konstitucinio Teismo pasisakymas taip pat reiškia ir tai, kad priėmus įstatymą reikės atlikti atitinkamus valstybės biudžeto pakeitimus ir numatyti lėšų, tam kad šis įstatymas būtų įgyvendintas. Juk natūralu, jog pirma turi atsirasti teisinis reguliavimas ir tik po to atliekamos korekcijos valstybės biudžete. Ne atvirkščiai“, – teigia asociacijos vadovė. 

Asociacijos vadovę stebina ir rytojaus Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio darbotvarkė. Parlamentarai pirmiausia svarstys kitų metų biudžetą ir tik po to neformaliojo švietimo finansavimo klausimą. Anot N. Juškienės, tokį dienotvarkės sudėliojimą galima drąsiai vadinti apsimestinio dėmesio demonstravimu.

Sveikatos ir sporto ekspertai vieningai sutaria, kad nekreipiant tinkamo dėmesio bei neskiriant pakankamo finansavimo, vaikų ir visuomenės fizinė būklė toliau tik prastės. Taip pat sutariama, kad šios problemos gali persikelti ir į krašto gynybos temą, kai Lietuvos kariuomenė eidama link visuotinio šaukimo nebeturės iš ko formuoti personalo.

Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos pranešimas spaudai 

Vienas iš tokių atvejų pasitaikė vilnietei Kristinai, kuri besilankydama naujai įrengtuose namuose, pasijuto prastai. Įtarimų kėlė sklindantis sintetinių medžiagų kvapas, atsiradęs vykstant namų įrengimo darbams. Ištyrus patalpų orą, buvo nustatytas aukšta lakiųjų ftalatų koncentracija. Nors šių pavojingų cheminių medžiagų koncentracija ore neviršijo Lietuvoje nustatytos higienos normos, bet tai nenuramino vilnietės. Cheminių medžiagų ekspertas paaiškino kodėl tai kelia riziką ir, kad būtina imtis veiksmų, nes tokioms medžiagoms nėra saugios ribos, ypač jei namuose yra vaikų ar besilaukiančių moterų

Įtarimų sukėlė po lubų įrengimo atsiradęs kvapas

Kristina su vyru, kurie augina dvi mergaites, įsirenginėja naujus namus.

„Žinome, kad namų vidaus apdailoje, dažnai naudojamos įvairios cheminės medžiagos, kurios gali būti kenksmingos sveikatai. Todėl savo namams medžiagas renkamės labai atidžiai – domimės jų sudėtimi ir ieškome saugiausių variantų.“ – pasakoja Kristina.

Namuose meistrams sumontavus įtempiamas lubas Kristina pajuto dirginimą ir nutarė ištirti namų orą dėl lakiųjų organinių junginių. Rezultatai kėlė klausimų.

„Praėjusių metų gale meistrai sumontavo įtempiamas lubas, iš karto po to pasijutau prastai – lankantis namuose, man graužė gerklę ir ėmė dirginti akis. Daugiausiai įtarimų kėlė naujai atsiradęs kvapas, todėl iš karto ištyrėme patalpų orą Nacionalinėje visuomenės sveikatos centro laboratorijoje. Gavę rezultatus sužinojome, kad suminė ftalatų koncentracija namų ore, nors leidžiamų ribų neviršija, bet yra gana aukšta – artima ribinei koncentracijai. Kas nustebino dar labiau, kad oro tyrimą pakartojus po pusės metų, ftalatų rodiklis vis dar buvo labai aukštas, nors ir išmontavome lubas.“ – savo patirtimi dalinosi vilnietė.

Ftalatai – viena dažniausių pavojingų cheminių medžiagų namų aplinkoje

Cheminių medžiagų ekspertas įspėja, kad ftalatų poveikis sveikatai yra žalingas.

„Ftalatai yra turbūt viena dažniausiai sutinkamų pavojingų cheminių medžiagų namų aplinkoje, nes jie yra naudojami įvairiose apdailos priemonėse, interjero elementuose. Tai cheminių junginių grupė, daugiausia naudojama kaip plastifikatoriai, siekiant padaryti plastikus elastingais ir lanksčiais. Ši medžiaga gali būti naudojama klijuose, sandarikliuose, grindų ir sienų dangose, įvairiose statybinėse medžiagose, PVC plastiko gaminiuose ir kai kuriose interjero gaminiuose, tokiuose kaip kilimai.“ – komentuoja VšĮ „Baltijos aplinkos forumo“ cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius.

„Į žmogaus organizmą ftalatai gali patekti įkvepiant, užterštą patalpų orą arba dulkes, ar tiesiogiai kontaktuojant su jų turinčiais gaminiais. Maži vaikai patiria didesnę riziką, nes gali praryti dulkes, kuriose šios medžiagos linkusios kauptis. Kai kurie ftalatai veikia kaip endokrininę sistemą ardančios medžiagos, trikdančios žmogaus hormonų sistemą, galinčios sukelti vystymosi sutrikimus. Be to, manoma, kad ftalatai gali kelti didelį pavojų reprodukcinei sistemai, ypač vyrų.“ – sako G. Jegelevičius.

Jei neviršijama higienos norma, dar nereiškia, kad aplinka yra saugi

Cheminių medžiagų ekspertas, komentuodamas Kristinos situaciją pastebi: „Nors sveikatai kenksmingų medžiagų kiekiai neviršija leistinų ribų, tačiau šios medžiagos poveikį daro net esant mažoms koncentracijoms. Be to nesame veikiami tik vienos medžiagos. Vienu metu mus veikia įvairios cheminės medžiagos – taip vadinamas „toksiškas kokteilis“. Šį poveikį sunku pamatuoti ir įvertinti, bet manoma, kad poveikis gali būti stiprus.“ – sako G. Jegelevičius.  

Neseniai Vokiečių mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė tokio cheminių medžiagų kokteilio keliamą pavojų žmogaus nerviniams audiniams. Mokslinio darbo metu buvo tiriami daugiau nei 600 savanorių kraujo mėginiai. Aptiktos 294 pavojingos cheminės medžiagos, kurios į žmogaus organizmą patenka iš namų aplinkos, kasdienio vartojimo prekių, kosmetikos ir higienos priemonių, pesticidų likučių maiste it kt. Nors daugelio šių medžiagų koncentracijos buvo labai žemos, žemesnės už prognozuojamą poveikio lygį, tačiau pastebėtas suminis šių medžiagų neurotoksinis efektas.  

„Be to, reikia prisiminti, kad įvairaus pavojingumo sveikatai kenksmingos medžiagos gali slypėti visur – mūsų balduose, sienose, grindyse, lubose ir įvairiuose daiktuose.“ – patikina cheminių medžiagų ekspertas.  

Kaip išvengti pavojingų cheminių medžiagų namų aplinkoje?

Nors visiškai išvengti pavojingų cheminių medžiagų gali būti sudėtinga, sąmoningas medžiagų pasirinkimas ir jų poveikio stebėjimas gali ženkliai prisidėti prie sveikesnės namų aplinkos kūrimo. Norint sumažinti neigiamą poveikį sveikatai, svarbu atidžiai rinktis statybines ir interjero medžiagas.  

Ekspertas rekomenduoja pirmenybę teikti natūralioms medžiagoms, be pridėtinių pavojingų cheminių junginių.

,,Reikėtų rinktis natūralios kilmės medžiagas, neapdorotas, ar kiek įmanoma mažiau apdorotas cheminėmis medžiagomis. Čia taip pat gali pasitarnauti ekologiniai ženklai, kuriais žymimi sertifikuoti, aiškius kriterijus atitinkantys gaminiai. Be to, svarbu reguliariai vėdinti patalpas, dažnai valyti dulkes.” – sako G. Jegelevičius.

VšĮ Baltijos aplinkos forumo pranešimas spaudai 

UAB ,,Lietuvos sveikata" inf. 

Neįsivaizduoja savęs kitur

Pradėdama pokalbį Ernesta iškart atvirauja, kad policijos pareigūne svajojo tapti dar nuo vaikystės. Kito plano tiesiog nebuvo. Ji savęs neįsivaizduoja kitur ir po 18 metų darbo Kauno apskr. VPK.

„Kai augau, šalia manęs buvo puikūs pareigūnų pavyzdžiai – mano dėdė ir krikšto tėtis. Visada jais be galo žavėjausi ir kaskart sutikusi juos prašydavau pasimatuoti uniformą. Ši profesija mano mintyse buvo užprogramuota nuo vaikystės“, – su šypsena prisiminė pašnekovė.

Tad ir tėvų bei sesės, toks Ernestos pasirinkimas, baigus mokyklą, tikrai nenustebino. Šeima palaikė šį sprendimą, niekada nebandė nuo šios minties atkalbėti. Po studijų, ji pradėjo dirbti Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate.

„Darbas buvo ir sunkus, ir įdomus, tačiau po daugiau nei dešimties metų pasukau į kinologiją“, – kalbėjo E. Urbietienė.

Iš pradžių nauja augintinė, vėliau ir darbo specifika

Ernesta pasakojo, jog mintys apie kinologiją pradėjo suktis jau seniai, tačiau ja ji tapo, paaugus vaikams, prieš ketverius metus. Būtent tiek metų prieš kelias dienas suėjo jos augintinei ir porininkei Corai.

„Visada namuose turėjau augintinių, ir tuomet, kai gyvenau pas tėvus, ir tada, kai jau pati sukūriau šeimą. Šuo mano gyvenime visada buvo, ir ne vienas“, –prisiminė Ernesta.

Po atsisveikinimo su ilgamečiu augintiniu, namuose greitai atsirado belgų aviganių Malinua veislės kalytė Cora. Norėdama tinkamai išauklėti naująją šeimos narę, policijos pareigūnė pradėjo domėtis, kaip tinkamai ją dresuoti ir mokyti, ji kreipėsi ir į kolegas, kurie dirbo su tarnybiniais šunimis.

„Treniruočių metu pastebėjau, kad Cora turi daug savybių, tinkančių tapti policijos šunimi, todėl vieną dieną kilo mintis pakeisti darbo pobūdį ir išbandyti save kinologijoje. Taip čia ir atsiradau“, – šyptelėjo Ernesta.

Nuo išdykusio šuniuko iki keturkojo pareigūno

Kauno apskr. VPK kinologu tapti ne taip ir lengva, iš pradžių policijos pareigūnas turi bent pusmetį padirbti kitame padalinyje ir įgyti darbinės patirties, vėliau laukia kinologų kursai.

„Manau, kad būnant kinologu, požiūris į darbą yra šiek tiek kitoks, mes esame tokie patys policijos pareigūnai, kaip ir kiti, tačiau turime ir šunį, su kuriuo reikia labai daug dirbti – nuo jauno ir išdykusio šuniuko – užauginti tarnybai tinkantį kolegą. Pilnaverčiu keturkoju pareigūnu jie tampa po maždaug dviejų metų intensyvaus darbo“, – kalbėjo E.Urbietienė.

Nei keturkojai, nei kinologai neatsipalaiduoja ir po pirmųjų egzaminų, kurie laikomi po dviejų metų. Vėliau egzaminai kartojasi kasmet. Tad jų darbą lydi kasdienės treniruotės.

Ernesta juokiasi, jog kinologo darbo diena prasideda ir baigiasi treniruote su šunimi.Tačiau kinologai dirba tokį darbą, kokį dirba ir kiti Reagavimo valdybos pareigūnai, vyksta į iškvietimus, vykdo prevencines priemones ir ne visuomet su savimi vedasi keturkojį.

Na, o policijos šunys dažniausiai ieško žmogaus kvapo pėdsakų, narkotinių – psichotropinių medžiagų, dalyvauja dingusių be žinios žmonių paieškose. Įprastai šunys policijoje išdirba 10 – 12 metų.

Paklausus, kas šiame darbe žavi labiausiai – pašnekovė nusišypso ir ilgai negalvojusi atsako: „Žinoma, jog kasdien į darbą atsivesti savo geriausią draugę!“. 

Kauno AVPK pranešimas spaudai 

Šlapimo nelaikymas labai kenkia odai, ypač tarpvietės srityje, kur oda dažniausiai liečiasi su šlapimu. Kadangi šlapime yra drėgmės ir cheminių junginių, ilgesnis kontaktas su juo sukelia odos minkštėjimą, sudirgimą ir gali lemti infekcijas. Dažniausias šlapimo poveikis odai:

• Odos maceracija (minkštėjimas). Nuolatinis odos kontaktas su šlapimu skatina odos maceraciją – tai būklė, kai oda dėl nuolatinės drėgmės minkštėja, praranda barjerinę funkciją ir tampa jautresnė pažeidimams.
• Dirginimas dėl šlapimo cheminės sudėties. Šlapime yra amoniako, kuris, kontaktuodamas su oda, gali sukelti smarkų sudirgimą ir pažeisti odos paviršių.
• Šlapimo pH poveikis odai. Sveikos odos pH yra rūgštinis (4,5–5,5), o tai padeda palaikyti apsauginę odos funkciją. Šlapimo pH yra didesnis, šarminis. Jis sutrikdo natūralų odos pH balansą ir dėl to oda tampa jautresnė infekcijoms ir sudirgimams.
• Infekcijų rizika. Tarpvietės srityje nuolat drėgna, todėl oda gali tapti infekcijų šaltiniu. Pažeista, drėgna oda yra ideali terpė bakterijoms ir grybeliams daugintis.
• Šlapimo sukeliamas dermatitas. Nuolatinis šlapimo kontaktas su oda gali paskatinti inkontinencijos sukeliamą dermatitą, kuris pasireiškia odos paraudimu, bėrimais, kartais atsirandančiomis opomis ir kelia diskomfortą ir skausmą.

Siekiant apsisaugoti nuo šlapimo sukeliamų pažeidimų, būtina kiekvieną dieną prieš naudojant sugeriantįjį gaminį tepti odą barjeriniais (apsauginiais) kremais. Šie kremai sukuria drėgmei atsparų sluoksnį, kuris apsaugo odą nuo ilgalaikio kontakto su šlapimu (išmatomis). Viena iš efektyviausių odos apsaugos priemonių yra „SENI Care“ apsauginiai kremai su argininu ir cinko oksidu.

„SENI Care“ apsauginis kremas su argininu skirtas kasdienei odos priežiūrai ir jos apsaugai. Šis kremas yra lengvai užtepamas, sukuria ploną, bet labai patvarią apsauginę plėvelę, efektyviai mažina odos raudonį, šalina dėl dirginimo atsiradusį diskomfortą. „SENI Care“ apsauginis kremas su cinko oksidu sukuria itin stiprų barjerą. Jį patartina naudoti esant dideliam odos sudirgimui, šlapiavimui ar odos pažeidimams. Abu produktai labai veiksmingai apsaugo odą nuo šlapimo nelaikymo sukeliamų odos problemų. Jų pasirinkimas priklauso nuo odos būklės ir asmeninių poreikių.

Daugiau informacijos galite sužinoti paskambinę į slaugos konsultacijų centrą SIDABRA, nemokama linija 8 800 00 226 arba www.sidabra.lt. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

Ar tikrai reikia vartojimo paskolos?

Pradėkime nuo paprasto, bet svarbaus klausimo: ar jums tikrai reikia vartojimo paskolos ( https://creditking.lt/vartojimo-paskola/) ? Dažnai žmonės nusprendžia skolintis, kai susiduria su trumpalaikiais finansiniais sunkumais arba netikėtomis išlaidomis. Tačiau verta apsvarstyti, ar situaciją galima išspręsti kitais būdais – galbūt galima panaudoti santaupas arba atidėti pirkinius, kol finansinė padėtis stabilizuosis? Paskola visada yra finansinis įsipareigojimas, todėl svarbu rimtai įvertinti tokį sprendimą.

Taip pat būtina išsiaiškinti, kokios sumos jums tikrai reikia. Dažna klaida – skolintis daugiau, nei iš tiesų reikalinga. Tai gali padidinti mėnesines įmokas ir sukelti ilgalaikių finansinių sunkumų. Atsakingas skolinimasis reiškia skolintis tik tiek, kiek būtina.

Palūkanų normos: kaip pasirinkti geriausią pasiūlymą?

Palūkanų normos – vienas svarbiausių kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti, renkantis vartojimo paskolą. Tačiau šis pasirinkimas ne visada toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kreditoriai siūlo tiek fiksuotas, tiek kintamas palūkanų normas, ir abi galimybės turi savo privalumų bei trūkumų.

• Fiksuotos palūkanos reiškia, kad mėnesinės įmokos liks vienodos per visą paskolos grąžinimo laikotarpį. Tai suteikia stabilumo ir leidžia tiksliai planuoti biudžetą.
• Kintamos palūkanos gali būti mažesnės pradinėje stadijoje, tačiau laikui bėgant jos gali keistis priklausomai nuo rinkos sąlygų. Nors iš pradžių mažesnė palūkanų norma gali atrodyti patraukli, svarbu įvertinti riziką, kad įmokos gali padidėti.

Renkantis vartojimo paskolą, atkreipkite dėmesį į metinę palūkanų normą (MPN), nes ji įtraukia ne tik palūkanas, bet ir visus kitus mokesčius. Pasinaudoję paskolų palyginimo įrankiais, lengviau pastebėsite, kurie pasiūlymai yra geresni ilgalaikėje perspektyvoje.

Paslėpti mokesčiai: ką būtina patikrinti?

Dažnai vartotojai koncentruojasi tik į palūkanų normas, pamiršdami apie galimus paslėptus mokesčius. Vis dėlto kai kurių paskolų teikėjų pasiūlymai gali apimti įvairius papildomus mokesčius, kurie padidina bendrą paskolos kainą. Šie mokesčiai gali būti:

• Sutarties sudarymo mokestis – vienkartinė suma už paskolos sutarties sudarymą.
• Administravimo mokesčiai – kai kurios kredito įstaigos taiko mėnesinius arba metinius administravimo mokesčius.
• Išankstinio grąžinimo mokestis – kai kuriose sutartyse gali būti numatyta bauda už ankstyvą paskolos grąžinimą.

Prieš pasirašydami sutartį, būtinai pasidomėkite visais galimais papildomais mokesčiais ir kaip jie gali paveikti bendrą paskolos sumą. Skirkite laiko išsamiai analizuoti sutartį ir paprašykite kreditoriaus išaiškinti visas galimas sąlygas bei mokesčius.

Grąžinimo laikotarpis: kaip pasirinkti tinkamą?

Grąžinimo laikotarpis – dar vienas svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti imant vartojimo paskolą. Ilgesnis grąžinimo terminas leis sumažinti mėnesines įmokas, tačiau bendra paskolos kaina gali išaugti dėl didesnių palūkanų. Tuo tarpu trumpesnis laikotarpis leis greičiau atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau mėnesinės įmokos bus didesnės.

• Ilgesnis laikotarpis – naudingas tiems, kurie nori turėti mažesnes mėnesines įmokas, bet reikėtų atsižvelgti į didesnę bendrą palūkanų sumą.
• Trumpesnis laikotarpis – leis greičiau atsikratyti skolos, bet mėnesinės įmokos gali tapti didesne našta biudžetui.

Kaip pasirinkti tinkamą grąžinimo laikotarpį? Rekomenduojama nustatyti laikotarpį, kuris leis patogiai sumokėti mėnesines įmokas, tačiau nepadidins bendros paskolos kainos iki per didelės sumos.

Kaip vartojimo paskola gali paveikti jūsų kredito reitingą?

Kredito reitingas – tai jūsų finansinės patikimumo vertinimas. Jis turi didelę įtaką, kai kreipiatės dėl paskolos. Aukštas kredito reitingas suteikia galimybę gauti paskolą su palankesnėmis sąlygomis, o žemas gali apriboti skolinimosi galimybes.

Vartojimo paskolos laiku mokamos įmokos gali pagerinti jūsų kredito reitingą. Tačiau praleistos arba pavėluotos įmokos gali jį sumažinti. Todėl prieš priimdami sprendimą skolintis, būtinai įvertinkite savo galimybes laiku grąžinti paskolą. Tai užtikrins, kad jūsų finansinė padėtis nesuprastės ir jūs galėsite išlaikyti gerą kredito istoriją.

Kiek įsipareigojimų galite prisiimti?

Vienas svarbiausių klausimų, į kurį reikia atsakyti prieš imant paskolą, yra tai, kiek įsipareigojimų galite prisiimti. Nors kai kurios paskolos gali atrodyti patrauklios dėl mažų mėnesinių įmokų, būtina įvertinti bendrą paskolos sumą ir ilgalaikį jos poveikį jūsų finansams.

Bendras jūsų mėnesinių įsipareigojimų dydis, įskaitant paskolos grąžinimą, neturėtų viršyti 30-40% jūsų pajamų. Tai padės užtikrinti, kad jūsų skolintis būtų saugu ir neatsirastų didesnių finansinių problemų. Jei kyla neaiškumų, pasikonsultuokite su finansų ekspertais, kad išvengtumėte per didelių skolų, kurios gali paveikti jūsų finansinę būklę.

Tikimės, jopg šie patarimai padės atsakingai pasirinkti vartojimo paskolą ir išvengti dažniausių klaidų.

Beveik 100  proc. Lietuvos geriamojo vandens gaunama iš požeminių sluoksnių, taigi Lietuva – viena iš nedaugelio pasaulio šalių, galinčių pasigirti tokiu švariu ir kokybišku vandeniu. Šis faktas tampa dar svarbesnis žinant, kad kai kuriose pasaulio vietose švarus vanduo sunkiai prieinamas arba stipriai užterštas, o kai kur jau kyla konfliktų dėl vandens išteklių.

„Lietuvoje požeminis vanduo kaupiasi požeminiuose sluoksniuose, susiformavusiuose per tūkstantmečius. Geografinė padėtis, klimato sąlygos ir geologinė sąranga  lėmė palankias sąlygas formuotis švariam požeminiam vandeniui. Vis dėlto šis išteklius nėra begalinis, todėl būtina jį saugoti“, – atkreipia dėmesį Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė.

Beje, mokslininkai nustatė, kad seniausias  Europoje  požeminis vanduo slūgso Lietuvoje, 1100 m gylyje,  ir jo amžius yra  1 milijonas 157 tūkstančiai metų.
O ar galite įsivaizduoti vandenį, kuris žemės gelmėse buvo įkalintas milijardus metų ir niekada nesiekė paviršiaus? Vienas įspūdingiausių atradimų – beveik pustrečio kilometro gylyje Kanadoje, Ontarijo provincijoje aptiktas vanduo, kurio amžius siekia  apie 2 milijardus metų. Šis uolienose įkalintas vanduo yra seniausias iki šiol atrastas vanduo Žemėje. Vanduo per visą šį laiką neprasiskverbė į paviršių ir išlaikė savo cheminę sudėtį.  

Paleovanduo, dar vadinamas senoviniu vandeniu, yra unikalus gamtos reiškinys, kai vanduo milijonus ar net milijardus metų išbūna izoliuotas po žeme. Jis gali būti užsikonservavęs uolienose ar ledynuose (pavyzdžiui, toks yra Vostoko ežeras Antarktidoje).  
Įdomu tai, kad požeminio vandens judėjimas vyksta itin lėtai – neretai vos vieną metrą per metus. Kodėl? Nes vandeniui tenka keliauti per tankias uolienas ir jų mikroplyšius bei poras. Dėl šios priežasties vanduo lieka izoliuotas milijonus metų ir išlaiko unikalią savo sudėtį, o jį atradę mokslininkai gauna retą galimybę pažvelgti į tolimąją Žemės praeitį.
Todėl kitą kartą, kai įsipilsite stiklinę vandens, prisiminkite – jūs geriate vieną seniausių gamtos turtų.

VšĮ ,,Lietuvos sveikata" pranešimas spaudai

Nuo jaudinančių Anykščių medžių lajų tako aukštumų iki ramaus Arklio muziejaus grožio - šiame mieste gausu veiklos, kuri padės sukurti daugybę prisiminimų.

Gamtos mylėtojai -  gėrėsis kvapą gniaužiančiais Anykščių regioninio parko kraštovaizdžiais, o šeimos – nuotykių parko džiaugsmais, o Kultūros centre – vietinio folkloro magiją atras tiek dideli, tiek maži.

1. Pėsčiųjų takas medžių viršūnėse

Viena žinomiausių Anykščių lankytinų vietų - medžių lajų takas. Tai unikali patirtis, kurios metu lankytojai gali pasivaikščioti 300 metrų virš žemės stūksančiu taku.

Eidami, 21 metro aukštyje, virš miško paklotės, galite iš arti apžvelgti Anykščių pušyno grožį. Iš apžvalgos bokšto, tako pabaigoje, atsiveria kvapą gniaužiančios miesto, gamtos ir Šventosios upės slėnio panorama. Nesvarbu, ar lankotės blankios pavasario žalumos ar spalvingo rudens metų laikais - šis pasivaikščiojimas suteikia nepamirštamą patirtį tikriems gamtos mylėtojams.

2. Žingsnis atgal laiku Anykščių regioniniame parke

Anykščių regioninis parkas - tai tikras vietos perlas, vertinantiems pažintį su gamta. Parke rasite įvairių takų ir takelių, vedančių per istorines vietas, vešlias pievas ir ramias upes. Juose galima susipažinti su turtinga parko biologine įvairove, todėl tai yra puiki mokymosi patirtis ir vaikams, ir suaugusiems.

Norėdami pasimėgauti vietos istorija, pasivaikščiokite prie Puntuko akmens - antrojo pagal dydį riedulio Lietuvoje, ir sužinokite apie vietines legendas, susijusias su šiuo gamtos paminklu ir Anykščių kraštu.

3. Nuotykis prie Kalitos kalno

Įspūdžių kupinai dienai užsukite į Kalitos kalną - ištisus metus kupiną nuotykių vietą Anykščiuose.

Vasaros mėnesiais Kalitos kalnas siūlo vasaros rogučių trasą, kuri puikiai tinka vaikams, paaugliams ir net suaugusiems, kurie mėgsta šiek tiek rimtesnius, įspūdžių bei adrenalino kupinus užsiėmimus. O jo, tikrai netruks! Čia lėkdami nuo kalno galėsite išvystyti net 40 km/h greitį.

Tuo tarpu, žiemą, Kalitos kalnas virsta slidinėjimo kurortu, siūlančiu slidinėjimo trasas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems slidininkams. Šeimos gali išsinuomoti įrangą vietoje, o vaikams, norintiems išmokti pagrindų, čia įrengtos slidinėjimo mokyklos.

Nesvarbu, ar lankotės vasarą, ar žiemą, Kalitos kalnas garantuoja pramogų kupinas valandas šeimai bei draugams.

4. Kultūriniai potyriai Arklio muziejuje

Anykščių arklio muziejus - būtina stotelė, norintiems kultūrą bei mokymąsi derinti su praktine veikla.

Nuo ​​žemdirbystės iki transporto - muziejuje pristatoma istorinė žirgų svarba Lietuvos kultūrai. Čia rasite įvairiausių ekspozicijų, kuriuose eksponuojami tradiciniai įrankiai, vežimai, žemės ūkio praktika.

Lankytojams, ypač vaikams, patiks galimybė pabendrauti su gyvais žirgais, dalyvauti amatų dirbtuvėse ir net pasivažinėti arklio traukiamu vežimu. Taip pat, šiame muziejuje ištisus metus vyksta renginiai ir festivaliai, kuriuose akcentuojamas lietuvių folkloras. Tai puiki vieta sulėtinti tempą, įkvėpti istorijos atgarsių bei puikiai praleisti laiką artimų žmonių apsuptyje.

5. Sveikata ir poilsis

Po dienos nuotykių ir tyrinėjimų nėra geresnio būdo atsipalaiduoti nei SPA VILNIUS Anykščiai - viename geriausių sveikatingumo centrų regione. Šis SPA centras, įsikūręs gamtos širdyje, siūlo daugybę paslaugų, skirtų kūno ir proto atgaivai.

Norintys linksmo ir kiek aktyvesnio poilsio siūlome pasimėgauti uždaru baseinu, saunomis ar garų pirtimis. Tuo tarpu trokštantiems ramybės ir atsipalaidavimo puikiai tiks prabangesnės procedūros, kaip masažai, veido ir kūno terapija.

6. Edukacinės pramogos - "Cosmos" Paukščių takas

Kita keliautojų itin mėgstama pramoga - "Cosmos" Paukščių takas - nedidelis, vienintelis toks Baltijos šalyse, stebuklingas planetariumas, siūlantis svaiginančią žvaigždžių ir visatos patirtį.

Tai veidrodžiais išklotas kambarys, užpildytas šviesomis ir atspindžiais, todėl lankytojai čia jaučiasi taip, lyg jie plūduriuotų erdvėje. Ši unikali instaliacija ir ramina, ir kelia baimę, todėl ji pakeri kiekvieną apsilankiusį.

Paroda trumpa, tačiau patirtis, sužadins smalsumą apie kosmosą ir suteiks apie ką pakalbėti dar ilgai po išvykimo.

7. Dviračiu per Anykščius

Anykščiai kupini vaizdingų dviračių maršrutų, tinkančių ir pradedantiesiems, ir patyrusiems.

Mieste ir jo apylinkėse rasite aiškiai pažymėtus dviračių takus, vedančius per miškus, palei upes ir istorines vietas. Jei dviračio neturite - ne bėda! Juos galite išsinuomoti vietoje ir be vargo leistis į nuotykius.

Važinėjimas dviračiais Anykščiuose yra puikus būdas atrasti gamtos grožį savo tempu. Sustokite iškylų ​​​​vietose, apsilankykite vietinėse kavinėse ir pasinerkite į Lietuvos kaimo ramybę. Tai ekologiškas ir tvarus būdas tyrinėti, būti aktyviems ir kokybiškai praleisti laiką su savo artimaisiais.

8. Unikalios lauktuvės

Nesvarbu, ar ieškote šio to įpatingo lauktuvėms, ar tiesiog norite parsivežti gabalėlį Anykščių - suradę tobulą dovaną kiekvienas apsilankymas taps kur kas įsimintinesniu.

Vietinėse Anykščių amatų parduotuvėse rasite rankų darbo dirbinių, tarp kurių – tradicinė lietuviška keramika, austa tekstilė, mediniai žaislai - visa tai - nuostabios, įsimintinos ir tikrai išskirtinės lauktuvės.

Jei ieškote kažko asmeniškesnio, įsigykite dovanų kortelę potyriams ar sveikatingumo procedūroms. Dovanų kortelės tokioms vietoms kaip SPA VILNIUS Anykščiai, jodinėjimas žirgais ar pasivaikščiojimas medžių lajų take taps prasminga ir GeraDovana švenčių proga.

Stabtelėti, apsidairyti ir įsiklausyti verta. Neneigsiu: progos ir susitelkimas išties svarbu, tačiau didžiausią poveikį iššūkiams vis dėlto turi aiškūs tikslai, idėjų nuoseklumas ir darbų tęstinumas. Šįkart – apie tuos įsibėgėjimus, judėjimą ir stabtelėjimus. Visa tai, kas keičia daugybės žmonių likimus, kuria palankią gyvenimo ir darbo aplinką ateitiems kartoms.

Spalio pradžioje Užimtumo tarnyba vienam tokiam stabtelėjimui ir ilgesnės veiklos įvertinimui susikvietė bendraminčius, bendražygius, darbdavius, žurnalistus – visus tuos, kurie yra neabejingi žmonių su negalia temai. Mažvydo bibliotekoje skambėjo ne tik išvados, bet ir kritika. Dėl smulkmenų ir rimtų dalykų, dėl niekaip nesutvarkomų lyg ir paprastų dalykų. Pavyzdžiai iš kasdienio gyvenimo, nuoskauda dėl vis dar neįveikiamos socialinės atskirties, tų paikų, bet galingų stereotipų. Mūsų visuomenės požiūrio į žmones, darbuose galinčius gal truputį mažiau, o gal – tiesiog truputį kitaip, nei statistinė dauguma.

Tai nebuvo proginis, kokiai nors datai surengtas posėdis, kuriame giriamasi darbais ir pasiekimais. Veikiau – galimybė (viena iš daugelio) pasidalyti žiniomis ir išklausyti tuos, dėl kurių visa tai daroma. Suprasti tuos, kurie yra pernelyg dažnai nepastebimi, neįvertinami ir nustumiami į šoną darbo rinkoje. Negalią turinčius žmones, kurių patirtį ieškant darbo pavadinti iššūkiu būtų nesąžininga, nes tai yra gerokai daugiau nei iššūkis. Jų pasakojimai ir pasidalijimai apie atsparumo, ištvermės, dvasios išbandymus.

Mums, tai visuomenės daliai, aplink kurią –  atrodytų – sukasi visos žvaigždės, šitokį gyvenimą sunku net įsivaizduoti. Ką reiškia kasdien atsibusti pasaulyje, kuriame laukia neišvengiami susidūrimai su fizinėmis kliūtimis, nesupratimu ir ignoravimu?  Kaip jaustis keliaujant per pasaulį, kuris sukurtas ne  jums? Vietą, kurioje žmogų apibrėžia ne įgūdžiai ar talentai, bet jam nepavaldūs apribojimai.

Dėl technologijų įtakos dideliais tempais keičiasi darbo rinka, aktyviai skinasi kelią kitoks požiūris į įgūdžius ir kompetencijas. Tačiau, pasirodo, sunkiausia yra priimti kitoniškumą. Trūkstant darbuotojų, kaip bebūtų keista, mes dar diskutuojame apie žmonių lygybę, integraciją ar dar daugiau – teisę dirbti. Dar nėra normos, kad kiekvienas darbo rinkoje yra laukiamas, reikia tik atrasti vietą, kurioje žmogus kurtų didžiausią vertę.

Mūsų šalyje gyvena apie 225 tūkst. žmonių su negalia. 143 tūkst. iš jų – darbingo amžiaus. 8 procentai darbingo amžiaus gyventojų kasdien susiduria būtent su tokiomis kliūtimis. Nuo prašymų priimti į darbą – iki kasdienio bendravimo darbo vietoje. Akys, klausa, rankos, kojos, kitos kūno dalys – negalia taikinių nesirenka. Iš tų 225 tūkst. Lietuvos gyventojų  4 proc. yra, su regos negalia. 3 proc. turi su klausos negalią; 27 proc. judėjimo sutrikimus. 66 proc. –  kitų sveikatos sutrikimai.

Užimtumo tarnyboje rugsėjį registruota 11,8 tūkst. žmonių su negalia – tai 600 daugiau nei prieš metus, bet 1,7 tūkst. mažiau nei prieš dvejus. Daugiausiai kreipiasi  45-55 proc. dalyvumo lygį turintys asmenys (65 proc.). Kas ketvirtas jų – ilgalaikis bedarbis, kuris darbo ieško daugiau nei 12 mėnesių. Beveik kas aštuntas toks klientas turi aukštąjį išsilavinimą, o su aukštesniuoju yra 12,6 proc. Kvalifikuoti darbininkai ar paslaugų srities darbuotojai sudaro 46,4 proc., neturintieji profesinio pasirengimo – 28 proc. Daugiau kaip pusė šių klientų – vyresni nei 55 metų, 40-54 metų sudaro 30,2 proc., 30-39 metų – 10,2 proc. Mažiausiai – jaunimo nuo 16 iki 29 metų (5,9 proc.).

Tai – statistika, pliki skaičiai, tačiau už kiekvieno jų slypi konkretaus žmogaus istorija. Deja, mūsų pokalbio dalyvių istorijos patvirtino, kiek dar nedaug „sveikajai“ visuomenės daliai rūpi štai šita didelė grupė žmonių ir kaip iškreiptai suvokiami jos poreikiai.  „Šie žmonės yra našta“. „Prisitaikyti prie jų poreikių būtų pernelyg brangu ar sudėtinga“. Tai – ydingas ir net žalingas mąstymas. Stereotipai atima galimybes, renčia nematomas kliūtis, žlugdo gabius, talentingus mūsų visuomenės narius, atimdamas net menkiausią šansą nuveikti to, kas leidžiama kitiems.

Negalia – tai ne negalėjimas. Jaučiate sąvokų skirtumą? Tačiau priešiškumas, su kuriuo daugybė šių žmonių vis dar susiduria mūsų darbo rinkoje, yra realus. Tai rinka, kuri dažnai nenori įsileisti jos manymu neefektyvių darbuotojų, rinka, kuri mieliau susitelkia į apribojimus nei į galimybes. Girdime darbdavių pasisakymu apie dėl darbuotojų trūkumą, bet kas trukdo įžvelgti žmonių  su negalia vertingąsias savybes? Gebėjimą prisitaikyti, problemų sprendimo įgūdžius, atsparumą. Šios savybės turėtų būti vertinamos, puoselėjamos ir pritaikomos darbo vietoje.

Tačiau ne viskas šioje srityje yra blogai, nes išties daroma daug, o reikalai keičiasi į gerąją pusę. Viešosios įstaigos, organizacijos, daugybė idėjai atsidavusių žmonių dirba, kad tai pasikeistų iš esmės. Tikslai – akivaizdūs, tačiau reikalaujantys kantrybės ir laiko.

Konsultacijos ieškantiems darbo žmonėms su negalia. Tai – Užimtumo tarnybos atvejo vadybininkų veiklos laukas, apimantis ir daugybę kitų sričių. Sąžininga įdarbinimo praktika, mokymo programos, darbdavių edukacija – visas spektras kompleksinių priemonių, keičiant ydingą mąstymą, kad tai – tokia lyg ir labdaros forma, kai nori nenori turi priimti visokių žmonių, nes to galbūt reikalauja darbdavio įvaizdis ar pataria viešųjų ryšių konsultantai.

Ne – tai ne labdara ir efektyvumo mažinimas, o veikiau dviejų krypčių eismas. Tyrimai kaskart patvirtinta patį rezultatą: įmonės, kurios vadovaujasi įtraukties principu, yra inovatyvesnės, lengviau prisitaiko prie dinamiškos darbo rinkos iššūkių, apskritai yra sėkmingesnės.

Per visus 2022 metus į darbo rinką sugrįžo 1903 asmenys su negalia. Šiais metais per aštuonis mėnesius padėta įsidarbinti 5 tūkst. asmenų su negalia, dar 3,8 tūkst. dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 1,5 tūkst. – dirbo savarankiškai įsigiję verslo liudijimus. 2023 m. per metus įsidarbino 5,6 tūkst. neįgaliųjų, kuriuos priėmė dirbti beveik 3 tūkst. darbdavių.

Visa tai gerai, tačiau tie skaičiai turi ir gali augti toliau, jie gali būti gerokai didesni. Ir tai bus padaryta, nes vis daugiau įmonių – tiek viešojo, tiek privataus verslo atsikrato ydingo mąstymo stereotipų. Įvairiose iniciatyvose, pavyzdžiui „DuoDay“, kasmet daugėja dalyvaujančių organizacijų ir neįgaliųjų. Suvokimas ir įsitraukimas – pagrindiniai šių pokyčių varikliai. Kiekvienas išgirstas balsas, kiekviena įveikta kliūtis, kiekviena sukurta galimybė – tai dar vienas žingsnis teisingesnės ateities kryptimi.

Siekiant užtikrinti visiems Lietuvos žmonėms lygias galimybes dalyvauti atviroje darbo rinkoje, antrus metus sudarytos palankesnės sąlygos rinktis darbo vietą pagal savo gebėjimus, o ne nustatytą dalyvumo lygį. Darbdaviai skatinami pritaikyti siūlomas darbo vietas konkretiems būsimo darbuotojo poreikiams.

Vienas svarbiausių veiksnių siekiant įtraukiant negalią turinčius žmones į darbo rinką – tai socialinis dialogas ir partnerystė, todėl bus dar aktyviau bendraujama su darbdaviais konsultuojant dėl paslaugų ir paramos priemonių. Užimtumo tarnyboje gerokai išplėtėme atvejo vadybos sritį, kad paslaugos klientams būtų prieinamos bet kuriame šalies mieste ar miestelyje. Šiuo metu dirba 115 atvejo vadybininkų – per kelerius metus jų skaičius išaugo daugiau nei du kartus. Ar permainos šioje srityje vyksta pakankamai sparčiai? Ne. Ar padaryta viskas, ko reikia? Toli gražu. Laukia dar ilgas kelias, bet vėjo kryptis jau pasikeitusi. Kuriama aplinka, kurioje žmonės vertinami pagal savo gebėjimus, o ne negalią. Aplinka, kurioje galimybės lygios visiems ir kur skirtumai laikomi privalumais, o ne trūkumais.

Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė
Inga Balnanosienė

Plačiausiai paplitęs stereotipas – neformalusis švietimas skirtas tiems, kurie nesugebėjo pasiekti tradicinio išsilavinimo.  

Manome, jog neformaliuose mokymuose dalyvauja mažiau kvalifikuoti ar nekompetentingi žmonės. Tačiau neformalus švietimas pritraukia žmones iš įvairių sluoksnių: tiek patyrusius specialistus, kurie nori papildyti savo žinias, tiek tuos, kurie ieško naujų įgūdžių. Pavyzdžiui, neformaliuose kursuose dalyvauja žmonės, kurie siekia persikvalifikuoti arba plėsti savo profesinį akiratį. Neformalus švietimas leidžia mokytis ir augti, nepriklausomai nuo ankstesnės patirties.  

Kyla abejonių dėl neformaliojo švietimo programų kokybės ir efektyvumo, ypač tų, kurios neturi oficialios akreditacijos.  

Šis trūkumas ypač pastebimas darbo rinkoje, kuomet darbdaviai gali nelaikyti neformaliojo išsilavinimo tokiu pat svariu kaip tradicinis mokslas. Tačiau akreditacijos nebuvimas nereiškia, kad programa yra nekokybiška. Pavyzdžiui, daug neformalių programų remiasi praktiniu mokymu ir realiomis situacijomis, leidžiančiomis dalyviams įgyti naudingų įgūdžių. 

Norint atskirti kokybiškas ir efektyvias programas, svarbu atkreipti dėmesį į instruktorių kvalifikacijas, programos turinį ir atsiliepimus iš buvusių dalyvių. 

Klausimas: ką daryti, kai darbdaviai nelaiko neformaliojo išsilavinimo tokiu pat svariu kaip tradicinis mokslas? 

Svarbu iš anksto pasiruošti ir parodyti, kaip jūsų žinios ir įgūdžiai, įgyti neformalaus kurso ar programos metu, atitinka darbo reikalavimus. Galite parengti savo darbų ar projektų aplanką (angl.: portfolio) ir parodyti, kaip jūsų žinios būtų pritaikytos ir kuo naudingos būsimoje pozicijoje. Be to, galima siekti įgyti papildomus sertifikatus ar akreditacijas, kurie patvirtintų jūsų žinias ir įgūdžius, o tai gali padėti sustiprinti jūsų poziciją darbo rinkoje. 

Nepaisant stigmų, neformalus švietimas turi daugybę privalumų. 

Pavyzdžiui, neformalusis švietimas dažnai orientuojasi į praktinį mokymąsi, leidžiantį dalyviams įgyti konkrečių įgūdžių, kurie yra svarbūs darbo rinkoje. Tokie kursai kaip technologijų ar verslumo mokymai suteikia realių pranašumų. Be to, neformalus švietimas leidžia žmonėms mokytis savo tempu ir pasirinkti temas, kurios jiems įdomios. Tai ypač svarbu turintiems darbo arba šeimos įsipareigojimų. Neformalus švietimas taip pat dažnai apima bendradarbiavimą su kitais. Tai skatina socialinius ryšius ir bendruomenės augimą.  

Nors neformalus švietimas turi daug privalumų, yra sričių, kur jis yra mažiau vertingas. 

Kai kuriose profesijose, pavyzdžiui, medicinoje ar inžinerijoje, formalus išsilavinimas yra būtinas. Šios sritys reikalauja išsamesnio žinių kiekio ir jų testavimo egzaminų metu, kad būtų užtikrintas profesionalumo lygis. Formalaus mokymo metu studentai ne tik įgyja teorines žinias, bet ir praktinius įgūdžius, kurie yra vertinami griežtų akreditavimo ir sertifikavimo standartų. 

Tokiose profesijose neformalus švietimas gali būti naudingas kaip papildomas šaltinis, tačiau jis negali pakeisti formalaus mokymo, kuris užtikrina, kad specialistai turėtų visus reikiamus įgūdžius ir žinias, reikalingus saugiai ir efektyviai dirbti. 

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros inf.

Gyvenimo kelionė - nuo Kaukazo iki Praulių 

Gimė Stasė Samulevičienė 1906 m. vasario 22 d. Kaukaze, kur jos tėvas buvo gavęs pašto tarnautojo darbą. Būtent Kaukaze šeima išmoko išdirbti odą. Grįžus į Lietuvą šeima vertėsi sunkiai, dirbo giminaičių ūkyje. O mirus Stasės Samulevičienės tėvui, šeimai verstis tapo dar sunkiau. Bet tuo metu Stasei į rankas pateko knyga apie kailių išdirbimą ir šis amatas tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu. Greitai jos darbai buvo pastebėti, Stasė su savo dirbiniais (kailinėmis apykaklėmis, pirštinėmis, kilimėliais, kailiniais) dalyvavo parodose.  

Ištekėjusi už Vaclovo Samulevičiaus, Stasė apsigyveno Kaune, Žaliakalnyje, jaukioje Vaisių gatvelėje. Samulevičių namai buvo labai žaismingi. Šiuose namuose buvo užaugęs, čia kūręs dailininkas Antanas Samuolis. Viso pasaulio vaikų širdis pavergusius žaisliukus iš avikailio juose kūrė Stasė Samulevičienė. Tie namai buvo pilni Stasės Samulevičienės sūnaus Raimundo Samulevičius kūrybinių minčių ir meną mylinčių žmonių. Vieno kambario grindys buvo žydros, jam stovėjo raudonai ir baltai nudažytas šimtametis pianinas, raudonai nudažytas rašomasis stalas ir lentyna, kurioje būdavo sudėti menininkės kurti žaislai. Šeimininkų svetingumas, namuose plevenanti meninė dvasia traukė žmones. Todėl Samulevičių namuose netrūkdavo svečių, mėgstančių kalbėti apie meną, kūrybą.  

1936 - aisiais Samulevičius likimas atvedė link Jonavos - šeima nusipirko sodybą Praulių kaime, norėdami padėti dailininkui Antanui Samuoliui, kuris susirgo tuo metu retai pagydoma liga - džiova. Sodyboje buvo pradėta statyti klėtelė – studija, kurioje planavo gyventi ir kurti atvira džiovos forma sirgęs menininkas. Šeima rūpinosi, kad sergantis dailininkas galėtų gydytis sanatorijose. Padėjo jam išvykti į Šveicariją, Leisino sanatorijas, kur dailininkas ir mirė. Pušyne pastatyta klėtelė-studija taip ir liko neužbaigta. Ji buvo išardyta ir tik vėliau Stasės Samulevičienės iniciatyva atstatyta, bet jau pačiame sodybos kieme. 
 

Šlamučiai, padaužiukai, gyvūnėliai - žaisminga kūryba, įvertinta Paryžiuje 

Vienos parodos metu, tautodailininkė pastebėjo, kad kito kūrėjo parodoje eksponuojamas žaislas sulaukia labai daug žiūrovų dėmesio, ir pati nusprendė gaminti žaislus. Stasės vyro brolis, dailininkas Antanas Samuolis pagamino beždžionėlės ir meškutės iškarpas, pagal kurias ir buvo pasiūti pirmieji žaislai iš kailio. 1935 m. už kailinius dirbinius menininkė Paryžiaus parodoje buvo apdovanota aukso medaliu.  

Stasės Samulevičienės rankose kailis tapdavo įspūdingais kūriniais ir džiugindavo žmones, ypač vaikus. Kailį Stasė Samulevičienė dažydavo pati, pačios paruoštais augaliniais dažais. Nuo geltonos ir rudos dažydavo svogūnų lukštai, žaliai – asiūkliai, tamsiai rudai – ąžuolų žievė. Dirbtuvės ar laboratorijos ji neturėjo. Virtuvėje puode buvo verdami įvairiaspalviai dažai, kuriais buvo dažomi kailiukai, vėliau tampantys įvairiaspalviais žvėreliais. Šiurkštų avikailį ji iškedendavo iki lengvo debesėlio, ir išgaudavo personažų skirtingus charakterius, nuotaikas.  Gamindama žaislus S. Samulevičienė pati žaidė kaip vaikas, su jais kalbėdavosi, juokaudavo. Būdama labai kūrybinga visus žaislus stengėsi kurti vis kitokius – Kiekvienas vis kito charakterio, visi šuneliai nepanašūs vienas į kitą, visi Šlamučiai skirtingo žvilgsnio. Sigitas Gudeika labai tiksliai apibūdino Stasės Samulevičienės kūrybą: „Jos kūriniai – tai paprasti gyvūnėliai sukurti nepaprastai išradingai. Tai išgalvoti personažai: šlamučiai, kiti fantazijos išraiškos vaisiai. Tik pamatęs Stasės Samulevičienės šypseną, jos energija ir spinduliuojamą šilumą, supratau, kokie nuostabūs yra jos kūriniai: jie visi gyvi, nes menininkė savo rankomis sugebėjo jiems suteikti gyvybę, nuotaiką ir, svarbiausia, perduoti vidinę šilumą, kuri traukdavo visus – ir vaikus, ir suaugusius prie jos kūrinių.“ 

 
Dylantys personažai amžiams apsigyveno knygelėse 

Supratusi, kad iš avikailio pagaminti žaislai nėra ilgaamžiai, Stasė Samulevičienė sumanė rašyti vaikiškas knygeles, kurios herojais tapo jos kurti meškučiai, šuniukai, beždžionėlės, nykštukai, šlamučiai... Pagal tekstą Stasės Samulevičienės sūnus Raimundas Samulevičius fotografuodavo žaislus įvairiose vietose: ant stogų, medžiuose, balose, daržuose, pamiškėse, pusnynuose... Knygelės „Beždžionėlė Čavi“, „Padaužiukai“, „Broliukai nykštukai“, „Padaužiukų bičiuliai“ išleisto lietuvių, rusų, lenkų ir čekų kalbomis.  
 
Stasės Samulevičienės parodos buvo surengtos Prancūzijoje, Japonijoje, Kanadoje, Anglijoje, Lenkijoje, Rusijoje. 1977 m. S. Samulevičienei buvo įteiktas Lenkijos vaikų sumanytas tarptautinis „Šypsenos“ ordinas. Šis ordinas įteikiamas žmonėms, kurio darbai paskatiną žmogų nusišypsoti, pasijusti laimingu. Šiuo ordinu apdovanoti garsūs vaikų gydytojai, rašytojai, aktoriai, menininkai, valstybių vadovai... Laureatui įsegamas medalio formos ženkliukas su besišypsančia saule, o priesaikos metu jis turi išgerti stiklinę citrinos sulčių ir nusišypsoti bei prisiekti, kad visada bus geros nuotaikos ir neš džiaugsmą vaikams. 
 
Jau trečią kartą rengiamas Jonavos kultūros centro Krašto muziejaus projektas „Šypsenos vaikams: menininkų Samulevičių įkvėpti“ kviečia vaikus į pažintį su menininkų Samulevičių palikimu. Šiuo metu galima artimiau susipažinti su Stasės Samulevičienės gyvenimu ir kūryba - Jonavos kultūros centro Krašto muziejuje veikia paroda ,,Stasės Samulevičienės pasaulis”, vyksta išskirtiniai renginiai: 
Spalio 15, 22 dienomis 17-19 val. vakarai šeimoms muziejuje „Stasė Samulevičienė ir jos padaužiukai“; 
Spalio 12 d. 11 val. Šlamučių antspaudų dirbtuvės su „Zylės raižiniais“. Būtina registracija telefonu +37061421906 

Projektą „Šypsenos vaikams: menininkų Samulevičių įkvėpti“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Jonavos rajono savivaldybė. 

Darbo užmokesčio sąnaudos sudaro apie 42 proc. visų sąnaudų, patiriamų teikiant paslaugas. Didžiausia darbo užmokesčio sąnaudų dalis patiriama teikiant apmokamo namų ūkio personalo (100 %), kitas namų ūkio personalo ir namų priežiūros (100 %) ir švietimo (75 %) paslaugas, o mažiausia – telefonų ir telefakso (11 %), televizijos ir radijo licencinių mokesčių, abonementinių mokesčių (11 %), kultūros poreikiams skirtos įrangos ir reikmenų nuomos (11 %) ir baldų ir būsto apstatymo reikmenų nuomos (11 %) paslaugas.

Nukritus energijos išteklių ir kitų žaliavų kainoms, o darbo užmokesčiui ir toliau kylant sparčiai, darbo užmokesčiui jautrios paslaugos¹ šiemet brangsta beveik dvigubai sparčiau nei darbo užmokesčiui nejautrios paslaugos (žr. 1 pav.). Vis dėlto šis atotrūkis nėra pastovus. Pavyzdžiui, pakilus energijos išteklių ir kitų žaliavų kainoms, sparčiau brangstant importuojamoms ilgalaikio ir trumpalaikio vartojimo prekėms, 2022 m. darbo užmokesčiui jautrios ir nejautrios paslaugos brango labai panašiu tempu. O nukritus įvairių žaliavų kainoms, nuslopus importuojamų trumpalaikio ir ilgalaikio vartojimo prekių kainų augimui, atotrūkis pradėjo didėti, kadangi sumažėjęs išorės veiksnių spaudimas labiau paveikė darbo užmokesčiui nejautrių paslaugų kainų dinamiką: pastarųjų atveju didesnę sąnaudų dalį sudaro ne darbo užmokesčio sąnaudos. Darbo užmokesčiui ir toliau kylant sparčiai, šios tendencijos lėmė, kad darbo užmokesčiui nejautrių paslaugų kainų augimas lėtėjo gerokai sparčiau nei darbo užmokesčiui jautrių. Darbo užmokesčiui jautrių paslaugų kainų augimas 2024 m., palyginti su piku, pasiektu 2022 m., sumažėjo beveik du kartus, o darbo užmokesčiui nejautrių paslaugų – daugiau kaip tris kartus. Šiemet darbo užmokesčiui jautrių paslaugų kainos kilo vidutiniškai apie 8,3 proc. metiniu tempu – beveik dvigubai sparčiau nei kilo darbo užmokesčiui nejautrių paslaugų kainos. Tiesa, nors darbo užmokestis ir toliau kyla sparčiai, jo augimas šiek tiek lėtėja – 2023 m. kilo 12,6 proc. metiniu tempu, o šių metų antrąjį ketvirtį buvo 9,9 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai atsispindi ir darbo užmokesčiui jautrių paslaugų kainų raidoje – šių paslaugų kainų metinis augimas šiemet nuosaikiai mažėja.

Darbo užmokesčiui jautrios paslaugos šiemet lemia beveik du trečdalius visų paslaugų kainų augimo (žr. 2 pav.). 2022–2023 m., kai buvo juntamas stiprus išorės veiksnių spaudimas paslaugų kainoms, darbo užmokesčiui nejautrios paslaugos lėmė didesniąją dalį paslaugų kainų augimo. Nuslopus didinančiam išorės veiksnių poveikiui, darbo užmokesčiui jautrios paslaugos tapo pagrindiniu paslaugų kainų augimą lemiančiu veiksniu. Nors didesnė darbo užmokesčiui jautrių paslaugų įtaka rodo priartėjimą prie įprastu laikotarpiu² stebėtų tendencijų, paminėtina, kad šiuo metu darbo užmokesčiui jautrios paslaugos lemia didesnę paslaugų kainų augimo dalį nei 2018–2019 m. Tai lemia tiek spartesnis darbo užmokesčiui jautrių paslaugų kainų augimas, tiek didėjanti darbo užmokesčiui jautrių paslaugų dalis³, palyginti su visomis paslaugomis, – 2018 m. ši dalis sudarė 38 proc., o 2024 m. padidėjo iki 43 proc. Šiam padidėjimui reikšmingos įtakos turėjo išaugusi darbo užmokesčiui jautrių odontologijos, greitojo maisto ir maisto išsinešti, valgyklų paslaugų dalis ir sumažėjusi darbo užmokesčiui nejautrių skrydžių paslaugų dalis.

Prognozuojama, kad paslaugų kainų augimas mažės, tačiau nusistovės šiek tiek aukštesnio lygio, nei buvo iki pastarųjų metų sukrėtimų. Šiuo metu apie 6,2 proc. per metus didėjančios paslaugų kainos 2025 m., prognozuojama, vidutiniškai per metus kils 4,9 proc. (2018–2019 m. per metus augo 4,4 %). Tam įtakos turės tiek, tikėtina, besitęsiantis darbo užmokesčiui jautrių paslaugų dalies, palyginti su visomis paslaugomis, didėjimas, tiek, nors ir šiek tiek lėčiau, bet vis dar sparčiai kylantis darbo užmokestis.

¹ Darbo užmokesčiui jautrios paslaugos buvo nustatytos atsižvelgiant į vidutinę darbo užmokesčio sąnaudų dalį. Paslaugos, kurių darbo užmokesčio sąnaudos visose sąnaudose sudaro didesnę nei vidutiniškai dalį, buvo priskirtos prie darbo užmokesčiui jautrių paslaugų, o tos paslaugos, kuriose sudaro mažesnę dalį, – prie darbo užmokesčiui nejautrių.

² 2018–2019 m., kai ekonomikos raidos neveikė iššūkiai dėl karo ir pandemijos.

³ Vertinama pagal svorį vartojimo krepšelyje.

Lietuvos banko inf. 

Dėl sparčios automatizacijos ir dirbtinio intelekto (DI) plėtros kyla vis daugiau klausimų apie darbo rinkos ateitį. Tai primena istorinius precedentus, kaip spausdinimo mašinos išradimas, kuris iš esmės pakeitė leidybos industriją, atimdamas darbą iš vienuolių, knygų perrašinėtojų. Šiandien dirbtinis intelektas ne vienai profesijai grasina išnykimu. Atsiranda prognozių, kad dirbtinis intelektas galėtų pakeisti daugybę darbo vietų. Kyla klausimas: ar žmonės sugebės prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios darbo rinkos?

Greitai tobulėjantis dirbtinis intelektas kelia rimtą grėsmę daugeliui profesijų, didindamas nedarbo riziką ir galimai gilindamas socialinę nelygybę.

Vienas iš galimų sprendimų šiai problemai būtų visuotinės bazinės pajamos – garantuotas minimalus pajamų lygis kiekvienam gyventojui, nepriklausomai nuo to, ar jis dirba.

Ši idėja, pirmą kartą iškelta XVI a. filosofo Tomo Moro, šiandien vėl tampa aktuali, nes ji, regis, ne tik padėtų sumažinti skurdą ir socialinę įtampą, bet ir leistų žmonėms realizuoti savo potencialą, nesijaudinant dėl finansinių sunkumų.

„Jeigu universalios bazinės pajamos būtų įvestos visuotiniu būdu, gerovės valstybė savo tradicinėje formoje nustotų egzistavusi, nes išnyktų jos svarbiausia sudėtinė dalis – valstybinė, o, didele dalimi – ir privačioji socialinė apsauga“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) prof. dr. Arvydas Guogis.

Dr. A. Guogis šių metų liepos mėnesį buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu už reikšmingus mokslinius tyrimus socialinės politikos, socialinės apsaugos, gerovės valstybės, viešojo valdymo ir administravimo srityse. Atlikęs įvairius tyrimus valstybės socialinės politikos ir socialinio teisingumo temomis, MRU profesorius yra pelnęs tarptautinį pripažinimą.

Remdamasis ilgamete patirtimi, dr. A. Guogis teigia, kad įvedus bazines visuotines pajamas nebeliktų tradicinių socialinių išmokų, nebebūtų kreipiamas dėmesys į svarbiausią gerovės valstybės kriterijų dėl socialinės rizikos asmenų – vyresnio amžiaus, neįgalumą patiriančių, sergančių, našlių ar nukentėjusių nuo okupacijų.

Ar visuotinės bazinės pajamos reiškia gerovės valstybės pabaigą?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus teigimu, skiriant pajamas gyventojams pagal vienodą principą, į praeitį nueitų gerovės valstybę aptarnavęs milžiniškas biurokratinis aparatas. Keistųsi ir kitos viešojo bei privataus gyvenimo sritys.

Gerovės valstybė apibūdina įvairias valstybės socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, būsto palaikymo ir kultūros politikos srityse, o socialinė apsauga yra metodologinis ir praktinis gerovės valstybės pagrindas.

Tokios valstybės idėja susijusi su socialiniu teisingumu, kuri reiškia, kad valstybė siekia, jog visi jos gyventojai turėtų panašias galimybes, nepaisant to, kokioje šeimoje jie gimė ar kokį darbą dirba. Tai pasiekiama užtikrinant, kad visi turėtų prieigą prie būtiniausių paslaugų, tokių kaip sveikatos priežiūra, švietimas ir socialinė apsauga.

Gerovės valstybė pirmiausia atsižvelgia į socialinės rizikos asmenų užtikrinimą, kad garantuotų jų pragyvenimo lėšas – senjorų, neįgaliųjų ar našlaičių. Įvedus bazines visuotines pajamas nebeliktų atitinkamų valstybės politikos priemonių.

Kaip švietimas turi keistis DI amžiuje?

Profesorius įspėja, kad dirbtinio intelekto plėtra gali dar labiau sustiprinti jau egzistuojančią socialinę nelygybę.

„Besivystant technologijoms, formuosis jau ryškėjanti socialinė atskirtis, kurioje atsidurs tie, kurie turi mažiausiai gebėjimų. Dirbtiniu intelektu pirmiausia pasinaudos daugiausiai technologinių įgūdžių turintys ir aukščiausiomis pajamomis jau disponuojantys gyventojai“, – teigia dr. A. Guogis.

Sparti dirbtinio intelekto plėtra reikalauja kardinalių pokyčių švietimo sistemoje. A. Guogis teigia, kad reikėtų atsisakyti siauro fokusavimo į konkrečias darbo vietas ir grįžti prie platesnio, tarpdisciplininio išsilavinimo.

Tokiu būdu būtų ugdomi kritinis mąstymas, kūrybiškumas, problemų sprendimo įgūdžiai – gebėjimai, kurie leis sėkmingai naviguoti dinamiškame, technologijų formuojamame pasaulyje. Nors tikslieji mokslai išlieka svarbūs, ne mažiau reikšmingas yra ir socialinis-humanitarinis išsilavinimas, kuris padeda suprasti sudėtingus socialinius reiškinius ir priimti informuotus sprendimus. Socialinis-humanitarinis išsilavinimas, kuris turi, regis, vis mažiau aktualumo, vėl atgautų dalies studijuojančių susidomėjimą universitetuose.

Nors dirbtinis intelektas kelia grėsmę daugeliui profesijų, žmogaus intelektas kai kuriose srityse išlieka nepakeičiamas. Kaip teigia dr. A. Guogis, ne visose srityse žmogų gali pakeisti mašina. Pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai ir toliau bus reikalingi, kad užmegztų empatišką ryšį su žmonėmis ir padėtų jiems įveikti sudėtingas gyvenimiškas situacijas.

Vis dėlto, nepaisant žmogaus intelekto svarbos, darbo rinka nuolat kinta, todėl ir visuomenė turi nuolat tobulėti. „Vis daugiau profesijų reikalauja skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimo dirbti su dirbtiniu intelektu. Todėl svarbu investuoti į nuolatinį mokymosi procesą ir būti pasiruošusiems pokyčiams“, – teigia MRU profesorius.

 MRU inf.

Aušinimo skystis praranda savo savybes – ką tai reiškia?

Aušinimo skystis yra sukurtas tam, kad atliktų dvi pagrindines funkcijas – apsaugoti variklį nuo perkaitimo ir užšalimo. Jis ne tik atlieka šilumos mainus tarp variklio ir radiatoriaus, bet ir apsaugo aušinimo sistemą nuo korozijos bei mineralų kaupimosi. Tačiau ilgainiui skystis praranda savo efektyvumą dėl cheminių reakcijų, kurios vyksta sistemoje, ir aplinkos veiksnių, tokių kaip temperatūros pokyčiai.

Nusidėvėjęs aušinimo skystis ne tik nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų, bet ir gali sukelti rimtesnes problemas. Todėl labai svarbu laiku atpažinti ženklus, rodančius, kad skystį reikia keisti.

Ženklai, kad aušinimo skystis nebėra veiksmingas

1. Variklio perkaitimas

Viena iš pirmųjų problemų, su kuria susiduria vairuotojai, kai aušinimo skystis praranda savo savybes, yra variklio perkaitimas. Jei pastebite, kad variklio temperatūros indikatorius rodo aukštą temperatūrą arba automobilis pradeda kaisti greičiau nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad aušinimo skystis prarado savo šilumos šalinimo gebėjimus. Ši situacija ypač pavojinga, nes perkaitęs variklis gali sukelti rimtų mechaninių gedimų, pvz., sugadinti galvutės tarpinę ar sukelti cilindrų kreivėjimą.

2. Drumsta arba geltona spalva

Tinkamas aušinimo skystis dažniausiai yra šviesiai mėlynos, žalios arba rožinės spalvos, priklausomai nuo jo sudėties. Jei atidarius aušinimo skysčio bakelį pastebite, kad skystis yra drumstas, gelsvas ar net rudas, tai gali reikšti, kad jame kaupiasi rūdys, nešvarumai ar mineralų nuosėdos. Šis spalvos pokytis rodo, kad aušinimo sistema pradeda kaupti koroziją, o skystis nebeveikia taip, kaip turėtų. Drumstas ar pakeitęs spalvą skystis – aiškus signalas, kad reikia atlikti aušinimo sistemos valymą ir pilti naują, šviežią aušinimo skystį.

3. Nemalonus kvapas

Jei pastebite saldoką, cheminį kvapą, sklindantį iš automobilio variklio skyriaus, tai gali būti ženklas, kad aušinimo skystis išgaruoja arba teka. Šis kvapas dažnai atsiranda dėl to, kad aušinimo skystis, praradęs savo savybes, pradeda lengviau virti ir garuoti. Dėl šios priežasties variklis gali kaisti dar labiau, todėl svarbu nedelsiant patikrinti aušinimo skysčio lygį ir būklę.

Kodėl svarbu kuo greičiau pakeisti aušinimo skystį?

Nedelsiant pakeisti aušinimo skystį būtina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, susidėvėjęs skystis praranda savo gebėjimą apsaugoti variklį nuo ekstremalių temperatūrų – tiek nuo perkaitimo vasarą, tiek nuo užšalimo žiemą. Be to, ilgainiui aušinimo skystis praranda ir savo antikorozines savybes, todėl gali pradėti kauptis rūdys, kurios pažeis aušinimo sistemos komponentus, pavyzdžiui, radiatorius, vamzdelius ar termostatus. Tai gali sukelti ne tik didesnes išlaidas, bet ir sukelti rimtesnes variklio problemas.

Kokį aušinimo skystį rinktis?

Kai ateina laikas keisti aušinimo skystį, svarbu pasirinkti tinkamą produktą, atitinkantį jūsų automobilio technines specifikacijas. Rinkoje yra įvairių rūšių aušinimo skysčių, kurie gali skirtis savo sudėtimi, spalva ir naudojimo sąlygomis. Pavyzdžiui, skirtingi automobilių modeliai gali reikalauti skirtingų rūšių skysčio dėl variklio konstrukcijos ar aušinimo sistemos ypatumų.

Patikimas būdas užtikrinti, kad jūsų pasirinktas aušinimo skystis bus tinkamas, yra vadovautis automobilio gamintojo rekomendacijomis. Tai ypač svarbu šiuolaikiniuose automobiliuose, kurių varikliai yra sudėtingesni ir jautresni netinkamam skysčių naudojimui. Rinkitės kokybiškus produktus iš patikimų gamintojų, kad išvengtumėte potencialių problemų ateityje, o pačios auto dalys ilgiau tarnaus.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad aušinimo skystis gali būti skirtingo šaltinio – koncentruotas arba paruoštas naudojimui. Jei pasirinkote koncentruotą skystį, būtina jį tinkamai atskiesti su distiliuotu vandeniu, laikantis gamintojo nurodymų. Netinkamai atskiestas skystis gali ne tik sumažinti jo efektyvumą, bet ir pakenkti aušinimo sistemai.

Kaip rūpintis aušinimo sistema kasdien?

Nors aušinimo skystis yra vienas pagrindinių sistemos elementų, svarbu nuolat stebėti ir kitus sistemos komponentus. Reguliariai tikrinkite, ar nėra skysčio nuotėkio požymių, atkreipkite dėmesį į variklio temperatūros indikatorius ir stebėkite, ar nėra neįprastų kvapų. Taip pat, keičiant aušinimo skystį, verta apsvarstyti, ar reikia papildomai išvalyti aušinimo sistemą – tai gali padėti išvengti rūdžių ar mineralų kaupimosi.

Jei pastebėjote bet kurį iš minėtų ženklų, būtina imtis veiksmų nedelsiant. Nors aušinimo skysčio keitimas gali atrodyti kaip nedidelis darbas, jis turi didelę reikšmę variklio sveikatai ir ilgaamžiškumui.