Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[AMBER Alert Europe fondas skelbia kampaniją tėvams vaikų dingimo atveju]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/amber-alert-europe-fondas-skelbia-kampanija-tevams-vaiku-dingimo-atveju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/amber-alert-europe-fondas-skelbia-kampanija-tevams-vaiku-dingimo-atveju

Artėjant Tarptautinei dingusių be žinios vaikų dienai AMBER Alert Europe su pasididžiavimu praneša apie 16-oje šalių ir 14-ika kalbų pradedamą kampaniją „Tikrink. Galvok. Pranešk.“ Kampanijos iniciatorės – Vidaus reikalų ministerijos, nacionalinės policijos įstaigos ir pagrindinės ne pelno siekiančios organizacijos, susijusios su vaikų apsauga.

Kasmet tūkstančiai šeimų patiria traumą dėl dingusio vaiko. Tokiomis sunkiomis akimirkomis žinojimas, kokių veiksmų imtis, gali daug ką pakeisti. Matydami šį poreikį AMBER Alert Europe bendradarbiavo su dingusių asmenų srities ekspertais ir parengė kampaniją „Tikrink. Galvok. Pranešk.“ Ši iniciatyva skirta tėvams ir globėjams. Joje yra pateikiamas išsamus, žingsnis po žingsnio parengtas vadovas, kaip elgtis bei ko tikėtis dingus vaikui, tad tėvai ir globėjai gaus gyvybiškai svarbios informacijos ir patarimų, kurie suteiks jiems galimybę greitai ir veiksmingai veikti.

„Kasmet Europoje dingsta 300 000 vaikų. Kampanija „Tikrink. Galvok. Pranešk“ yra svarbus etapas mūsų nuolatinėse pastangose apsaugoti vaikus ir padėti šeimoms krizės metu“, - pažymėjo AMBER Alert Europe pirmininkas ir įkūrėjas Frankas Hoenas. „Suteikdami tėvams reikalingų žinių ir išteklių, siekiame pagerinti reagavimo laiką ir padidinti saugias bei greitas dingusių vaikų ir jų artimųjų susitikimo galimybes.“

Kampanijos pavadinimas susideda iš trijų svarbių patarimų: 1) „Tikrink“ – patikrink, ar vaiko tikrai nėra; 2) „Galvok“ – prisimink svarbiausias detales ir įvertink situaciją; „Pranešk“ – nedelsiant pranešk valdžios institucijoms.

Kampanija bus vykdoma Albanijoje, Austrijoje, Belgijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Čekijoje, Italijoje, Lietuvoje, Maltoje, Nyderlanduose, Šiaurės Makedonijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Reaguodamas į AMBER Alert kampaniją Lietuvos kriminalinės policijos biuras pastebi, jog Lietuvoje didžioji dalis paieškų vykdomos dėl vaikų, pabėgusių iš vaikų globos įstaigų arba namų. Pabrėžtina, kad dauguma jų vykdomos pakartotinai dėl tų pačių vaikų pabėgimo atvejų. Taip pat nereti atvejai, kai paieška paskelbiama vienam iš tėvų, be kito žinios, išsivežant vaiką į kitą buvimo vietą.

Daugiau informacijos apie „Tikrink. Galvok. Pranešk“ kampaniją galite rasti adresu: https://www.amberalert.eu/check-think-report/lt

LT-infographic-check-think-report_page-0001.jpg

 

AMBER Alert Europe fondas skelbia kampaniją tėvams vaikų dingimo atveju

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 May 2024 10:07:49 +0300
<![CDATA[Planuojantiems vasaros keliones automobiliu „Google Maps“ siūlys sutaupyti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/planuojantiems-vasaros-keliones-automobiliu-google-maps-siulys-sutaupyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/planuojantiems-vasaros-keliones-automobiliu-google-maps-siulys-sutaupyti

Balandį „Google“ paskelbė apie naujas žemėlapių ir paieškos funkcijas. Tarp jų – ne tik išplėstos galimybės rasti elektromobilių įkrovimo vietas, bet ir pasiūlymai keliauti tausojant ne tik aplinką, bet ir kelionės biudžetą.


„Nuo šiol planuojant keliones su „Google Maps“, šalia automobilių maršrutų programėlė rodys viešojo transporto ar ėjimo pėsčiomis pasiūlymus, jei kelionės laikas yra panašus. Tokiu būdu siekiama paskatinti vartotojus dažniau rinktis alternatyvius, mažiau anglies dioksido (CO₂) išskiriančius keliavimo būdus“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis.


Pasak jo, šis atnaujinimas diegiamas daugiau kaip 15-oje pasaulio miestų: Amsterdame, Barselonoje, Berlyne, Londone, Madride, Milane, Paryžiuje, Romoje ir kt.


Be to, nuolat atsinaujinančioje „Google Maps“ programėlėje bus pateikiama daugiau informacijos apie naujausius traukinių ir autobusų tvarkaraščius su bilietų kainomis ir nuorodomis. Keliones traukiniu bus galima patogiau planuoti 38-iose, autobusu – 15-oje šalių. Tarp šių valstybių – ne tik kaimyninė Lenkija, bet ir tautiečių pamėgta Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija, Graikija bei kitos šalys.


Išjungti mobilųjį ryšį – neverta


Keliaujantiems po Europą automobiliu, A. Archangelskis primena, kad norint sutaupyti mobiliojo ryšio duomenų, jau nebereikia atsisakyti „Google Maps“ programėlės. Daugelyje senojo žemyno šalių vartotojai gali naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis pagal turimo paslaugų plano tarifus. Šiuo atžvilgiu išskirtinės tik ne Europos Sąjungos narės Šveicarija, Jungtinė Karalystė ir Andora, tad skambučiai ir mobilūs duomenys čia kainuoja daugiau. Brangesnis mobiliųjų duomenų perdavimas tarptinkliniu ryšiu (angl. roaming) yra ir kitose ne ES šalyse, tokiose kaip Juodkalnija, Serbija, Albanija ar Monakas.  


„Kartais žmonės vengia naudoti žemėlapių programėlę su įjungtu mobiliuoju ryšiu, galvodami, kad šioji naudoja daug duomenų. Vis dėlto, „Google Maps“ juos naudoja itin saikingai. Pavyzdžiui, pusės Lietuvos kelių, net ir įtraukiant visus miestelius ir kaimus, žemėlapis sunaudotų vos 130 megabaitų duomenų. Tai išties ypač mažas duomenų kiekis“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovas A. Archangelskis.


Nors žemėlapių programėlę galima naudoti ir išjungus mobilųjį ryšį, prieš tai atsisiuntus reikiamus maršrutus, ekspertas pataria to vengti: „Google Maps“ be mobiliojo ryšio negalės pasiūlyti greitesnio maršruto, įspėti apie netikėtą kliūtį kelyje – susidariusią eismo spūstį, avariją ar kelio darbus. Keliaujant svetimoje šalyje tai gali sukelti papildomo streso.“


Taupyti mobiliojo ryšio duomenis vertėtų keliaujant ne tik už Europos Sąjungos ribų, bet ir tolimose egzotiškose šalyse, pavyzdžiui, Tailande ar Indonezijos saloje Balyje.


Lietuva – tarp greičiausių Europoje


Spėjusiems priprasti prie greičiausio 5G interneto Lietuvoje, vykstant į užsienį taip pat nėra ko nerimauti. Itin aktyviai naujos kartos 5G ryšys diegiamas ir kitose Europos šalyse.  


„Šiuo metu 5G ryšį aktyviai pradėjusi plėsti Lenkija, stipriai šioje srityje pažengusi Vokietija, Prancūzija, Italija, Skandinavijos šalys. Lėčiau 5G plėtra vyksta nebent Portugalijoje. Tačiau praktiškai visoje Europoje neturėtų kilti problemų prisijungti prie 5G ryšio“, – pabrėžia Modestas Ropė, „Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius.


Pasak jo, 5G ryšio plėtrą puikiai atspindi ir Lietuvos pavyzdys: šiuo metu visoje šalyje veikia beveik 600 naujausios kartos 5G „Bitės“ ryšio stočių.


„Naujos kartos 5G ryšys yra pasiekiamas vis daugiau žmonių. Skaičiuojama, kad šiuo metu 3 iš 4 Europos gyventojų jau gali naudotis 5G ryšiu. Mobiliojo ryšio operatoriams keliamas tikslas didinti ne tik teritorijos, bet ir namų ūkių ryšio padengiamumą. „Bitė Lietuva“ šiuo klausimu taip pat intensyviai dirba ir yra pasiekusi puikių rezultatų“, – pabrėžia M. Ropė.


Vis dėlto, ekspertas atkreipia dėmesį – svarbus ne tik 5G pasiekiamumas, bet ir jo greitis. Kovo mėnesį Lietuva pagal mobiliojo interneto greitį užėmė 14-ą vietą iš 148, rodo tarptautinės interneto greičio matavimo kampanijos „Ookla“ sudaryta interneto greičio matuoklė „Speedtest“. Spartesniu mobiliuoju internetu Europoje galėjo pasigirti tik Islandija (4-a vieta), Danija (6-a vieta), Nyderlandai (8-a vieta) ir Norvegija (13-a vieta).
 

Planuojantiems vasaros keliones automobiliu „Google Maps“ siūlys sutaupyti

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 May 2024 06:49:11 +0300
<![CDATA[Automobiliai su galingais varikliais į eismo įvykius patenka dažniau ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/automobiliai-su-galingais-varikliais-i-eismo-ivykius-patenka-dazniau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/automobiliai-su-galingais-varikliais-i-eismo-ivykius-patenka-dazniau Neseniai vairuotojo pažymėjimą įgijusiems vairuotojams dažnai patariama rinktis automobilį su silpnesniu varikliu, nes jį bus lengviau vairuoti. Visgi tai nėra visiška tiesa, nes galingesni automobiliai yra daug lengviau valdomi ir turi geresnę stabdžių sistemą.  

Kadangi nemažai automobilių praeityje yra patyrę apgadinimų, transporto priemonių ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“ nusprendė išsiaiškinti, ar automobiliai su galingesniais varikliais dažniau patenka į eismo įvykius. 

Kuo galingesnis variklis – tuo didesnė apgadintų automobilių dalis  

Naujausiame „carVertical“ tyrime buvo išanalizuoti 43 automobilių markių istoriniai žalų įrašai ir visai atvejais galingesni modeliai patyrė daugiau apgadinimų nei automobiliai su silpnesniais varikliais.  

Visų platformoje tikrintų „Audi“ automobilių su 100 kW neviršijančia variklio galia buvo apgadinti 46,4 proc., o „Audi“ automobilių, turinčių galingesnius nei 400 kW variklius – 55,6 proc.  

Panašios tendencijos vyrauja kito vokiečių gamintojo „Volkswagen“ automobilių istorijoje: 42,6 proc. apgadintų automobilių su varikliais iki 100 kW ir 48,9 proc. su 300-400 kW varikliais.  

Tarp „Ford“ automobilių skirtumas tarp apgadintų automobilių su silpniausiais ir galingiausiais varikliais 10 proc. – 45 proc. prieš 55 proc.   

Galingiausių „Renault“ automobilių varikliai pasižymi 200-300 kW galia ir 39,7 proc. jų buvo apgadinti. Apgadintų „Renault“ modelių iki 100 kW galingumo dalis mažesnė – 36,3 proc.  

Tarp skirtingų „Škoda“ modelių svyravimai nedideli: 51,3 proc. apgadintų automobilių su varikliais iki 100 kW ir 54,8 proc. su 200-300 kW varikliais. Panašia dinamika pasižymi ir  „Toyota“ automobilių istorija: 36 proc. apgadintų modelių su silpniausiais varikliais ir 39,5 proc. su 200-300 kW varikliais. 

Tyrime išsiskiria „BMW“ automobiliai: net 60,3 proc. modelių iki 100 kW turėjo apgadinimų įrašų ir 68,6 proc. su varikliais galingesniais nei 400 kW.   

„Nors teoriškai visos transporto priemonės turėtų laikytis kelių eismo taisyklių, dalis galingų automobilių vairuotojų viršija greitį arba ne iki galo įvertina galimas neatsakingo vairavimo rizikas. Tyrime neaptikome nei vieno automobilių gamintojo, kurio modeliai su silpnesniais varikliais patektų į avarijas dažniau nei galingesnės jų versijos“, – sako automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis. 

Tikrinamų automobilių galia gali skirtis net 7 kartus  

Tarp galingiausių tikrintų automobilių išsiskiria „Bentley“ markė, kurios vidutinė variklio galia siekė 415 kW arba 564 AG. Toliau rikiuojasi „Maserati“ (268 kW / 364 AG), „Cadillac“ (264 kW / 359 AG), „Tesla“ (263 kW / 358 AG) ir „Porsche“ (257 kW / 349 AG). 

Lietuvos naudotų transporto priemonių rinkoje dažniau tikrinami automobiliai su galingais varikliais, tačiau ekonominės klasės modeliai su nedideliais varikliais taip pat turi savo pirkėją.  

Mažiausio galingumo variklius tarp visų „carVertical“ tikrintų gamintojų turėjo „Smart“ automobiliai – 59 kW arba 80 AG. Į penketuką taip pat patenka „Dacia“ (72 kW / 98 AG), „Lancia“ (77 kW / 105 AG), „Fiat“ (83 kW / 113 AG) ir „Suzuki“ (86 kW ir 117 AG). 

Praeityje rimtų apgadinimų patyręs automobilis vėliau gali atnešti finansinių nuostolių dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų ar dažnų gedimų. Pasak M. Buzelio, pirkėjai turėtų itin atidžiai įvertinti, ar verta įsigyti automobilį, kuris buvo patekęs į didelį eismo įvykį ir prieš priimant sprendimą pasitarti su profesionaliais mechanikais. 

Automobiliai su galingais varikliais į eismo įvykius patenka dažniau 

Automobiliai su galingais varikliais į eismo įvykius patenka dažniau  ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 May 2024 13:57:21 +0300
<![CDATA[Lietuvos turizmo asociacija lengvina keliautojų namų darbus – pristato naują „Keliauju patikimai“ kokybės ženklą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-turizmo-asociacija-lengvina-keliautoju-namu-darbus-pristato-nauja-keliauju-patikimai-kokybes-zenkla https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-turizmo-asociacija-lengvina-keliautoju-namu-darbus-pristato-nauja-keliauju-patikimai-kokybes-zenkla Mildos Plepytės-Rainienės, Lietuvos turizmo asociacijos vykdomosios direktorės, teigimu, keliautojams dažnai pritrūksta laiko pasidomėti kelionių organizatorių registracijos šalimi, jų turima prievolių įvykdymo užtikrinimo suma, o tai turėtų būti aktuali informacija kiekvienam keliaujančiajam.  

„Lietuvos turimo asociacijos pristatoma naujoji programa atlieka namų darbus už juos. Pamačius šį ženklą kelionių organizatoriaus internetiniame puslapyje ar ant organizuotos turistinės kelionės sutarties, asmuo bus ramus, jog keliauja su patikimu kelionių organizatoriumi, kuris atitinka turizmo įstatymo keliamus reikalavimus“, – sako M. Plepytė-Rainienė.

Naujasis kokybės ženklas patvirtina, kad prie programos prisijungę kelionių teikėjai yra registruoti Lietuvoje, neturi įsiskolinimų valstybinėms institucijoms, o jų prisiimti įsipareigojimai klientams yra 100 proc. užtikrinami prievolių įvykdymo draudimu bei skiria daug dėmesio darbuotojų tobulėjimui.

Jungiasi rinkos senbuviai

Nors projektas „Keliauju patikimai“ žengia tik pirmuosius žingsnius, prie iniciatyvos jau yra prisijungęs ne vienas rinkos senbuvis: „West Express“, „Baltic Clipper“, „Tez Tour“, „Coral Travel“.  

„Laimingi keliautojai ir aukščiausios kokybės paslaugos – mūsų veiklos prioritetas, tad nedvejodami prisijungėme prie šios prasmingos asociacijos iniciatyvos. Ir toliau ne mažiau dėmesio skirsime klientų lūkesčių atliepimui, tvarumo įsipareigojimams, gerinsime paslaugų kokybę, efektyvindami verslo procesus, investuosime į darbuotojų augimą ir tobulėjimą“, – komentuoja Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Anot M. Plepytės-Rainienės, programos narių sąrašas ateityje plėsis ir toliau, tad tikima, kad artimoje ateityje prie „Keliauju patikimai“ iniciatyvos prisijungs ir kiti kelionių organizatoriai.

Iniciatyvą paskatino neigiamos keliautojų patirtys

Lietuvos turizmo asociacijos atstovės teigimu, naujosios iniciatyvos būtinybė kilo stebint įvairias keliautojų patirtis.

„Tik labai maža dalis keliautojų žino, jog keliaujant su ne Lietuvos Respublikoje registruotais kelionių organizatoriais, kurie atitinka ne Lietuvos turizmo įstatymo nuostatas, jų teisių negina mūsų šalies Valstybinė vartotojų teisių tarnyba, o reikia kreiptis į Europos vartotojų centrą, o tai apsunkina proceso eigą“, – sako M. Plepytė-Rainienė.

Ji prisimena kiek daugiau nei poros metų senumo istoriją, kuomet Lietuvoje veikusiam, tačiau ne Lietuvoje registruotam kelionių organizatoriui SIA „TUI Baltics“ teko stabdyti veiklą dėl paskelbtų sankcijų akcininkui.

„Dalis Lietuvos keliautojų, įsigijusių keliones iš šio organizatoriaus dar ir šiandien nėra atgavę sumokėtų pinigų už neįvykusias keliones, o ir Lietuvos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba negali pagelbėti, nes kelionių organizatorius buvo registruotas ne Lietuvoje“, – kalba Lietuvos turizmo asociacijos vadovė.

Tokiu atveju nukentėjusieji turi kreiptis į tos šalies, kurioje buvo registruotas kelionių organizatorius, turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą vykdančią instituciją.  

„Vis tik, gindami savo interesus, vartotojai gali susidurti su tam tikrais sunkumais. Pavyzdžiui, gali tekti į šalies valstybinę kalbą versti dokumentus, komunikuoti su užsienio šalies institucijomis ar patirti kitų neatlygintinų administracinių išlaidų“, – teigia kelionių organizatorių veiklos priežiūrą Lietuvoje vykdančios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Turizmo rinkos priežiūros skyriaus atstovai.

Ragina sąmoningiau rinktis

Pasak M. Plepytės-Rainienės, „Keliauju patikimai“ kokybės ženklas yra orientuotas į vartotojų švietimą, jų dėmesingumo bei sąmoningumo skatinimą.  

„Raginame keliautojus domėtis, kas yra jų norimos įsigyti kelionės organizatorius, ar tai yra Lietuvoje registruotas kelionių organizatorius, ar šis kelionių organizatorius yra įtrauktas į Valstybinės vartotojų apsaugos tarnybos licencijuotų kelionių organizatorių sąrašą. Nuo šiol taip pat verta pasidomėti, ar kelionių organizatorius turi „Keliauju patikimai“ kokybės ženklą, ir taip užsitikrinti, jog planuojama keliauti patikimai“, – apibendrina M. Plepytė-Rainienė.

Ji taip pat įsitikinusi, kad naujasis ženklas prisidės prie kelionių organizatorių ir kelionių pardavimo agentų veiklos kokybės, skatins tvarų kelionių rinkos vystymąsi, didins investicijas į turizmo sektoriaus darbuotojų tobulėjimą.

Lietuvos turizmo asociacija lengvina keliautojų namų darbus – pristato naują „Keliauju patikimai“ kokybės ženklą

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 May 2024 08:45:00 +0300
<![CDATA[Botanikas dr. M. Lapelė: „Mes pervertiname gamtos gebėjimą atsikurti“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/botanikas-dr-m-lapele-mes-pervertiname-gamtos-gebejima-atsikurti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/botanikas-dr-m-lapele-mes-pervertiname-gamtos-gebejima-atsikurti

Gegužės 21-ąją yra minima „Natura 2000“ – ambicingiausios ir didžiausio masto iniciatyvos, skirtos išsaugoti Europos gamtos paveldą – diena. Ši data pasirinkta todėl, kad 1992 m. gegužės 21 dieną buvo patvirtinta Europos Sąjungos (ES) Buveinių direktyva. Ši direktyva, kartu su 1979 m. priimta ES Paukščių direktyva sudaro teisinį pagrindą „Natura 2000“ tinklo – specialių saugomų teritorijų steigimui visose šalyse narėse. Jos reikšmingai prisideda prie vertingiausių Europos natūralių gamtinių buveinių, augalų bei gyvūnų rūšių išsaugojimo.  


Ilgametis Dzūkijos nacionalinio parko botanikas, fondo „Sengirė“ bendraįkūrėjas dr. Mindaugas Lapelė pasakojo, kad teritorijų Lietuvoje išskyrimo procesai, buveinių būklės vertinimai buvo pradėti atlikti dar valstybei prieš įstojant į ES.

„Geriausiai buvo pasiruošę ornitologai – praktiškai iškart po to, kai Lietuva įstojo į ES, buvo įsteigtos paukščių apsaugai svarbios teritorijos. O Gamtos buveinių, laukinės augalijos ir gyvūnijos direktyvos (arba kitaip – Buveinių direktyvos) įgyvendinimas buvo atidėtas. Paaiškėjo, kad mes anuomet dar nelabai žinojome apie buveinių kiekį ir būklę, turėjome mažai informacijos apie rūšių jose paplitimą“, – sakė jis.


Pasak M. Lapelės, gamtosauga nebuvo vertinama rimtai, todėl nebuvo skiriama pakankamai išteklių įgyvendinti įsipareigojimams, o sprendimų priėmimas buvo vis nukėlinėjamas.

Pasak jo, viena iš praeityje padarytų klaidų – negebėjimas pilnai pasinaudoti 2011–2014 metais vykdytos ES svarbos buveinių inventorizacijos rezultatais.

„Inventorizacija tebuvo laikoma moksliniu tyrimu, nors jos pagrindu buvo nustatyta kiek ir kokių buveinių turime saugoti. Net ir jai pasibaigus, saugotinų bendrijų miškai rąstų pavidalu keliavo iš Lietuvos“, – teigė pašnekovas.


Visgi, svarbu pažymėti, kad per pastaruosius 6 metus buveinių tinklas itin išsiplėtė. Šiuo metu Natura 2000 tinklą Lietuvoje sudaro 711 teritorijų (85 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 626 buveinių apsaugai svarbios teritorijos), užimančių 15 procentų šalies žemyninės teritorijos ir sudarančių net 75 procentus bendro Lietuvos saugomų teritorijų ploto. Dar ne visos anksčiau išskirtos buveinių apsaugai svarbios teritorijos praėjo pilną suderinimo su Europos Komisija procesą, tačiau tai numatoma pabaigti per 2024 m. Didelę dalį Natura 2000 tinklo sudaro miškai.

Ar įmanomą situaciją pagerinti


M. Lapelė sakė, kad buveinių būklę visuomet galima pagerinti, tik tam reikia laiko. Kalbėdamas apie miškų buveines jis pasigedo valstybės rodomo pavyzdžio: „Valstybiniai miškai yra visų mūsų turtas. Susiduriame ne tik su Buveinių ir Paukščių direktyvų vykdymo svarba – ES biologinės įvairovės strategija taip pat numato, kad iki 2030-ųjų apie 30 proc. šalies teritorijos turi būti saugoma, o 10 proc. – saugoma griežtai. O mes, toks jausmas, kad skubame iššluoti paskutinius senus miškus. Labai gaila, kad prioritetais tampa medienos pramonė, privačių miškų savininkų interesai, o gamta – mažai kam rūpi“.


Jis priminė, kad šiais metais Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą papildė dar viena – tradicine žmogaus ir miško ryšio – vertybė.

„Anuomet skeptikai sakė – miškų nebeliko, niekas nebesižegnoja į mišką eidamas, pirmo baravyko nebučiuoja, bet tas santykis niekur nedingo. Tik jis pasireiškia kitomis formomis: vienas labiau myli medieną miške, kitam labiau rūpi augalai, gyvūnai, grybai, o trečiam gal miškas asocijuojasi su galimybe pailsėti, atstatyti jėgas“.  


Anot jo, visuomenės sujudimas ir aktyvus nepritarimas kirtimams – yra viena iš meilės miškui išraiškų: „Iš noro išsaugoti mišką atsirado ir Sengirės fondas. Nors jis negali išsaugoti daug miškų neliečiamų, nes tai riboja ir teisės aktai, ir žmogiški resursai, bet tai yra pavyzdys. Gamtai neabejingos organizacijos, daugiau kaip prieš metus susibūrusios į „Girių spiečių“ tampa šviesos spindulėliu. Kaip sakoma, vieną šluotražį perlaužti lengva, bet norint perlaužti visą šluotą – reikia pastangų... Panašiai yra ir su Natura 2000 teritorijomis – anksčiau jos buvo mažai kam žinomos, o bėgant metams jų vardas skamba vis garsiau“.


Esame linkę pervertinti gamtos galimybes atsikurti


Botaniko M. Lapelės teigimu, dažnai vyrauja požiūris – iškirtom, pasodinsim, užaugs, atsikurs.

„Mes pervertinam gamtos gebėjimą atsikurti. Ji atsikurs, bet galbūt ji atsikurs jau kitokia nei buvo.   Be to, net jeigu ir gamta yra gebanti atsikurti, ji taip pat yra labai lengvai pažeidžiama – kai kurių dalykų vėliau jau nebegali atstatyti“, – sakė jis.


Pašnekovas sakė, kad norint pasiekti sutarimą ir kryptingai siekti numatytų tikslų, visų pirma reikia susitarti, kas yra miškas. „Naudojam tą patį žodį, bet vienam tai – mediena, o kitam – sudėtinga kompleksinė sistema, kuri, deja, kai tik įgauna brandą ir joje pradeda atsiskleisti didžioji įvairovė, yra iškertama“.

„Jeigu viskas kertama šachmatine tvarka, tai tada nėra kam ir iš kur ateiti. Čia yra didžiausia bėda. Dažnai mėginama pateikti, kad aplinkosaugininkai, gamtosaugininkai yra nusistatę visiškai prieš kirtimus. Taip nėra, bet čia klausimas yra proporcijų – kiek mes paliekame gamtai, ir kiek mes intensyviai naudojama. Aplinkosaugos koalicijos siūlymuose, kuriuos palaiko virš 30 „Girių spiečiaus“ organizacijų, siekiama, kad 50 proc. miškų tektų ūkininkavimui, 30 proc. išsaugojimui, 20 proc. – rekreacijai ir kt. Jei tai pavyktų pasiekti, miškai galėtų labiau atsikvėpti“.  


Pokalbiui besibaigiant aptarėme ir dar vieną įdomų aspektą. Viena vertus, žmonės priešinasi kirtimams, miškų naikinimui, bet tuo pat metu dažnai ir bijo, kad tik saugoma teritorija nebūtų paskelbta ten, kur jie gyvena.

Pašnekovas, paklaustas, ar jam yra tekę sutikti žmonių, kurių mąstyme pasireiškia toks prieštaravimas, atsakė teigiamai. Jis pažymėjo, kad didele dalimi saugomų teritorijų steigimą apsunkina prasta komunikacija, stereotipai ir išankstinėmis nuomonėmis grįstos nuostatos.  


„Man atrodo svarbiausia pasiekti, kad didėtų saugomų teritorijų skaičius ir jose būtų ūkininkaujama kitaip, nepamirštant kad esame atsakingi ne tik ES, bet ir savo vaikams“, – sakė jis.

Naturalit.lt informacija

Botanikas dr. M. Lapelė: „Mes pervertiname gamtos gebėjimą atsikurti“

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 May 2024 08:00:00 +0300
<![CDATA[Pagal inovatyvių vaistų prieinamumą – vis dar dugne: ieškojo sprendimų, kaip iš jo pakilti ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pagal-inovatyviu-vaistu-prieinamuma-vis-dar-dugne-ieskojo-sprendimu-kaip-is-jo-pakilti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pagal-inovatyviu-vaistu-prieinamuma-vis-dar-dugne-ieskojo-sprendimu-kaip-is-jo-pakilti Renginį inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA). Jame dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Vyriausybės, Valstybinės ligonių kasos, Seimo, pacientų organizacijų, medikų bendruomenės ir farmacijos industrijos atstovai.  

BVP augo keturgubai, bet sveikatos rodikliuose to nematyti 

Diskusiją pradėjusi POLA direktorė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad šiemet minint Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) dvidešimtmetį, kalbėti apie šalies pasiekimus visos bendrijos kontekste – kaip niekada prasminga.  

„Per dvidešimt metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui išaugo daugiau nei keturis kartus. Pagal šį rodiklį šiuo metu lenkiame tokias valstybes kaip Lenkija, Slovakija ir Vengrija. Deja, pažiūrėjus į sveikatos rodiklius, šio augimo rezultatų nematome. Pavyzdžiui, pagal vidutinę gyvenimo trukmę kartu su Rumunija ir Bulgarija esame ES autsaideriai“, – sakė N. Čiakienė. 

Reikalingas didesnis finansavimas 

Diskutuojant apie priežastis, kodėl Lietuva pagal sveikatos rodiklius atsilieka nuo kitų ES valstybių, POLA vadovė įvardijo inovatyvių vaistų neprieinamumą. Jai antrino ir IFPA direktorė Jūra Smilgaitė. 

„Pagal tai, kiek inovatyvių vaistų Lietuvoje įtraukiama į kompensuojamųjų sąrašus, jau kelerius metus iš eilės esame viena paskutiniųjų valstybių ES mastu. Birželį oficialiai bus pristatyti 2023-ųjų W.A.I.T. tyrimo apie inovatyvių vaistų prieinamumą rezultatai, tačiau nematyti jokių indikacijų, kad naujausi duomenys Lietuvai bus bent kiek palankesni“, – teigė J. Smilgaitė. 

Inovatyvaus gydymo prieinamumo situaciją Lietuvoje komentavo ir Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas. Jis akcentavo šalies biudžeto dydį. 

„Labai aiškiai suvokiame pacientų rūpesčius mūsų sistemoje ir siekiame, kad kiekvienas sveikatos priežiūros specialistas turėtų galimybę pacientams skirti tinkamiausią gydymą. Visgi, realybė yra tokia, kad ištekliai, kaip ir kiekvienoje sistemoje, yra riboti, todėl pasirinkimai turi remtis tam tikrais prioritetais. Privalome suprasti, kad ir kaip efektyviai naudotume finansus, tačiau sveikatos sistemai skirdami dukart mažiau negu senosios Europos valstybės, negalime turėti tokių pačių lūkesčių“, – pabrėžė A. Pečkauskas. 

Kad imtume spręsti problemą, ji turi badyti akis 

Inovatyvių vaistų neprieinamumas kelia iššūkių ir sveikatos priežiūros specialistams. Jiems tenka susidurti su situacijomis, kai žinodami, kad pacientui tinkamas medikamentas egzistuoja, negali jo skirti, nes vaistas Lietuvoje nėra kompensuojamas.  

Kalbėdamas apie tai, kaip šią problemą išspręsti, Nacionalinio vėžio instituto vadovas dr. Valdas Pečeliūnas teigė, kad svarbu sukurti įrankį, nuolat primenantį apie vaistų neprieinamumo situaciją.  

„Bet kokios problemos sprendimas prasideda nuo jos aiškaus įsivardijimo. Lietuvoje turėtų atsirasti švieslentė, kurioje matytume, kiek naujų vaistų registruota Europos vaistų agentūroje, kiek pateikta paraiškų, kiek jų įvertinta, kiek nepatvirtinta ir kodėl. Tokia švieslentė būtų itin skausminga tiek politikams, tiek pacientams, tačiau kasdien matydami akis badančią informaciją, skatintume visuomenę ir valstybę skirti daugiau resursų problemos sprendimui“, – sakė dr. V. Pečeliūnas. 

Remiantis tarptautiniu W.A.I.T. 2022 tyrimu, iš 168 vaistų, kurie Europos vaistų agentūroje 2018–2021 m. registruoti kaip inovatyvūs, Lietuvoje kompensuojamas vos 21. Palyginimui, Vokietijoje pacientams prieinami net 147 preparatai, ES šalių vidurkis – 76. 

Pagal inovatyvių vaistų prieinamumą – vis dar dugne: ieškojo sprendimų, kaip iš jo pakilti 

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 20 May 2024 11:26:25 +0300
<![CDATA[Trūkstant energetikos specialistų, jų atlyginimai darosi nepavejami, bet studijuojančiųjų vis tiek stinga – kodėl?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/trukstant-energetikos-specialistu-ju-atlyginimai-darosi-nepavejami-bet-studijuojanciuju-vis-tiek-stinga-kodel https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/trukstant-energetikos-specialistu-ju-atlyginimai-darosi-nepavejami-bet-studijuojanciuju-vis-tiek-stinga-kodel
Darbo skelbimų portaluose įvairaus profilio energetikų ieškančios kompanijos siūlo nuo 3 000 iki 9 000 tūkst. per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Ekspertai teigia, kad jau dabar kai kurie energetikos sektoriaus projektai stoja ne dėl finansų, o specialistų trūkumo. Universitetų atstovai pastebi, kad abiturientai neretai šią specialybę aplenkia turėdami klaidingą įsitikinimą, kad tai sausa ir neįdomi sritis. Tai atsiliepia ir doktorantūros studijoms, nes trūksta energetikos srities bakalaurų ir magistrų, siekiančių moksliniais tyrimais prisidėti prie energetikos sektoriaus iššūkių sprendimo. 

Ekspertai pastebi, kad Lietuvoje energetikos sektorius yra išskirtinis tuo, jog čia matomas didžiausias atlyginimų atotrūkis tarp valstybinio ir privačiojo sektorių.

„Energetikos ministerija, priešingai nei kitos ministerijos, susiduria su labai didele problema – ji neišlaiko savo specialistų. Žmogus, pas juos įgijęs minimalios patirties, eina dirbti į verslą, nes jis šiems specialistams gali pasiūlyti gerokai didesnį atlygį. Valstybė su savo atlyginimais nepajėgi konkuruoti, to daugiau nėra nė vienoje valdiškoje institucijoje. Nė neabejoju, kad energetikos srities specialistų atlyginimai ir toliau augs, čia veikia paklausos ir pasiūlos dėsnis“, – sako energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Reikės 2 tūkst. papildomų energetikų

Skaičiuojama, kad per ateinančius 5–6 metus vien Lietuvoje reikės bent 2 tūkst. papildomų energetikų. Anot ekspertų, jų poreikis auga dėl visame pasaulyje vykstančios sparčios energetikos sektoriaus transformacijos.

„Tai, kas šiuo metu vyksta, pavadinčiau energetikos sektoriaus technologine revoliucija. Su energetikos specialistų trūkumu susiduria kiekviena šalis. Naujos kartos sprendimams įgyvendinti reikia daug inžinierių ir energetikos vadybos ekspertų. Ir čia matau dvejopą problemą – esami specialistai ne visada gali prisitaikyti prie pokyčių, o tų naujų dar nėra pakankamai. Įmonėms jau dabar aktualesnis klausimas – ne iš kur gauti pinigų, bet ar turiu pakankamai išsilavinusių ir žinančių, kaip tuos projektus įgyvendinti, specialistų?“, – sako energetikos ekspertas.

Lietuvos energetikos instituto direktoriaus Sigito Rimkevičiaus teigimu, vienas iš būdų spręsti specialistų stygiaus klausimą – skatinti abiturientus bei studentus rinktis tiksliųjų mokslų kryptį. Tiesa, jis pastebi, kad ryškėja dvi nepalankios tendencijos: dalis šių studijų vengia, nes nori eiti lengvesniu keliu; svarbiausia, nemažai jaunuolių nė nesupranta, kad tam tikros studijų kryptys taip pat susijusios su energetika.

„Susiduriame su atvejais, kai paaiškėja, kad jaunuoliai turi klaidingą įsivaizdavimą ir mano, jog energetikoje dirba tik elektrikai-inžinieriai. O juk energetika, ypač šiais laikais, yra labai platus laukas. Čia reikia ir fizikų, ir chemikų, ir kitų krypčių specialistų“, – pabrėžia S. Rimkevičius.

Paklausiausi – plataus profilio specialistai

Energetikoje pradeda dominuoti vėjo ir saulės elektrinės. Prognozuojama, kad jau 2027 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių šalis pati pasigamins tiek energijos, kiek reikia verslui ir gyventojams. M. Nagevičiaus teigimu, visai sistemai reikia stipriai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų – pradedant išmaniaisiais tinklais, elektros energijos kaupimo baterijomis, baigiant išmaniuoju vartojimu.

„Energetika yra labai plati sąvoka, tačiau, kad ir kur dursi, visur specialistų trūksta ir ateityje jų poreikis bus dar didesnis. Tačiau jau dabar aišku, kad didžiausią paklausą turės plataus profilio specialistai, kurie sugebės integruoti ir IT, ir energetikos sprendimus. Praėjo tie laikai, kai specialistas galėjo būti siauros srities, tarkime, generatorių specialistas. Imkime naujų technologijų pavyzdį – energijos saugojimo ir panaudojimo sistemas „Power-to-Heat“ (P2H). Tai technologija, kuri paima elektrą, iš jos gamina šilumą, ji yra saugoma ir tada tiekiama į šilumos tinklus. Visa tai daroma būtent tuo momentu, kai elektra pigi. Kad valdytum šią sudėtingą sistemą, turi išmanyti ir automatiką, ir informacines technologijas, ir šilumos bei elektros ūkį“, – sako M. Nagevičius.

Anot ekspertų, maždaug 2030 metai Lietuvai taps lūžio metais.

Prognozuojama, kad Lietuva tais metais taps elektros energiją eksportuojančia valstybe. Po 5–6 metų turėtų pradėti veikti ir jūrinio vėjo parkas, kuris planuojama patenkins 25 proc. dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Skaičiuojama, kad vien jūrinės energetikos srityje dirbs apie 1 500 energetikos specialistų ir kvalifikuotų darbininkų.

Sprendimas – doktorantūros studijų populiarinimas

Pasak S. Rimkevičiaus, užsiauginti plataus profilio energetikos specialistų kartą įmanoma skatinant baigusiuosius tiksliuosius mokslus toliau tobulinti savo žinias energetikos doktorantūros studijose. Kasmet šias studijas institute renkasi 7–12 doktorantų, nors valstybės remiamų vietų yra dvigubai daugiau – 15–18.

„Energetikos sektoriaus technologinė revoliucija neįmanoma be šios srities mokslinių tyrimų ir inovacijų. Energetikos srities doktorantūra yra kelio pradžia į šios srities tyrimus, prisidedančius prie tvarios energetikos plėtros, o kartu ir klimato šiltėjimo mažinimo iššūkių sprendimo. Energetikos srities doktorantūra nėra vien tik technologijos, tai ir socialiniai mokslai, apimantys energetikos ekonomiką ir kitus socialinio poveikio aspektus, tai ir tarpdisciplininiai plataus profilio tyrimai“, – pastebi Lietuvos energetikos instituto direktorius.

Anot jo, tie, kas renkasi energetikos doktorantūros studijas, prieš tai įgiję, pavyzdžiui, fizikos mokslų magistro laipsnį, džiaugiasi, kad visas gautas teorines žinias gali pritaikyti praktiškai.

„Mūsų institute yra ne vienas doktorantas, kuris sėkmingai iš teoretiko virsta praktiku, atranda naujas galimybes stažuotėse užsienyje ir susitelkia į savo darbą, nes nėra prievolės vesti paskaitas universitete“, – vardija Lietuvos energetikos instituto direktorius.

Jo teigimu, šiuo metu stoti į energetikos sektoriui tinkamą doktorantūrą gali turintys fizikos, chemijos, matematikos, termoinžinerijos, medžiagų inžinerijos, elektros inžinerijos, aplinkos inžinerijos, ekonomikos, gamtos mokslų bei energetikos magistro laipsnį.

Į valstybės finansuojamas vietas priimtiems doktorantūros studentams mokama stipendija, be to, visuomet yra galimybė papildomai įsidarbinti institute, kuriame iš viso yra 10 mokslinių padalinių. Juose įdiegtos įrangos bendra vertė – daugiau nei 10 mln. eurų.

Doktorantės svajonė – iš plastiko gaminti degalus

Antrame Energetikos ir termoinžinerijos doktorantūros kurse studijuojanti ir Lietuvos energetikos institute žinias tobulinanti Ieva Kiminaitė sako, kad energetika susidomėjo gana vėlai – rašydama baigiamąjį magistro darbą.

„Esu baigusi biotechnologijų bakalauro ir magistro studijas. Man buvo didžiulis atradimas, kad energetikoje visas savo teorines chemijos žinias galiu pritaikyti praktiškai. Žmonių populiacija didėja, mes vis labiau esame priklausomi nuo elektros energijos, ir kuo toliau, tuo labiau reikės galvoti apie švarią energiją. Tai yra ateitis ir kartu iššūkis, kurį reikės spręsti“, – sako LEI doktorantė.

Ji tikina svajojanti apie mokslininkės karjerą ir neslepia ambicijų patobulinti jau esamas technologijas, kurios leistų iš plastiko gauti degalus.

„Matome, kokią didelę problemą sukelia milžiniškos plastiko atliekos. Mano svajonė – tas plastiko atliekas suskaidyti iki vandenilio, kuris galėtų būti naudojamas kaip ateities degalai. Kitaip tariant, turiu tikslą patobulinti jau esančias technologijas. Norėčiau kada nors įgyvendinti tokį produktą industriniu mastu. Gal atrodo, kad dabar kalbu labai drąsiai, bet tikiuosi, kad po 10 metų mes apie tai pakalbėsime daugiau“, – priduria LEI doktorantė I. Kiminaitė.

Anot jos, mokslininko karjera atveria labai daug galimybių užsienyje įgyvendinti savo tyrimus ir pasisemti dar daugiau patirties. Šiuo metu Vokietijoje besistažuojanti I. Kiminaitė teigia, kad Lietuvos energetikos instituto studentai turi galimybę stažuotis pažangiausiuose mokslo centruose Italijoje, Švedijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Čekijoje, o tai, savo ruožtu, atveria nemažai papildomų durų ir galimybių.

Trūkstant energetikos specialistų, jų atlyginimai darosi nepavejami, bet studijuojančiųjų vis tiek stinga – kodėl?

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 18 May 2024 10:41:13 +0300
<![CDATA[Buvimas autistiško vaiko mama: leisti jam būti ar spausti į normalumo rėmus?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/buvimas-autistisko-vaiko-mama-leisti-jam-buti-ar-spausti-i-normalumo-remus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/buvimas-autistisko-vaiko-mama-leisti-jam-buti-ar-spausti-i-normalumo-remus

Jausmą, kai susirūpinimą ir abejones dėl vaiko raidos specialistai įvardija autizmo diagnoze, tėvai dažnai apibūdina, kaip žemės susvyravimą po kojomis. „Dabar, kai sūnui penkiolika, dalis mums nerimą kėlusių sunkumų atrodo lyg svetimi, sunkiai besuvokiami. Išrankumas maistui, sudėtinga plaukų priežiūra, aplinkos garsų baimės – viskas pamažu sprendėsi tiek ir taip, kaip galėjo. Patys paleidę kontrolę ir pakeitę požiūrį, atradome daugiau džiaugsmo kasdienybėje“, – dalijasi Kristina Radžvilaitė, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ narė, psichikos sveikatos ambasadorių judėjimo „Žvelk giliau“ koordinatorė.

Leisti būti savimi

„Jau nesame kelionės pradžioje, tad pačiai smalsu tarsi į žemėlapį žvelgiant pasitikrinti, kur atkeliavome. Atsimenu, kai sūnus dar buvo mažas, aplinkui nuolat sukosi daugybė patarimų ir rekomendacijų dėl pagalbos, ugdymo, visų įmanomų terapijų taikymo, ir aš tuomet kėliau sau klausimą: „O gal galime leisti jam tiesiog… būti?“ Nepaisant to, kad įvairi pagalba sūnui buvo ir tebėra teikiama, esti nemažai situacijų, kai mes leidžiame patys sau ir jam tiesiog būti, nebespraudžiame į normalumo rėmus, nebekeliame iššūkių ten, kur to nereikia, o kai kuriuos dalykus išmokome tiesiog paleisti“, – sako K. Radžvilaitė. 

K.Radžvilaitė dalijasi, kad sūnus užaugo fiziškai, yra stiprus, taigi, padeda atlikti tam tikrus buities darbus, nemažai dalykų daro savarankiškai, išoriškai nesiskiria nuo kitų: „Visgi jis yra intensyvus savo esybe, turi poreikį greitai vaikščioti, šokinėti, šūkčioti ir tame atranda nusiraminimą. Man savotiškas džiaugsmas yra suprasti, kad net didelių iššūkių turintis žmogus geba pats atrasti susireguliavimo būdus. Pavyzdžiui, vandens baimę sūnus įveikė, žiūrėdamas video socialiniuose tinkluose, o pastaruoju metu sensorinius ir emocinius poreikius jam padeda spręsti dainavimas ir šokinėjimas. Tai rodo, kaip svarbu nenuvertinti žmogaus galimybių pačiam atrasti pagalbos sprendimų ir būdų!“

„Mus džiugina sūnaus „poetinė“ pusė: jis jaučia gamtą, moka džiaugtis visais jos kūriniais nuo besiskleidžiančių pumpurų iki čiulbančių paukščių. O juk kiek dabar suaugusių žmonių, ieškančių nusiramino stovyklų, norinčių tarsi vėl atrasti ramybę savyje, gamtoje, pastebėti mažus dalykus. Manau, didelė vertybė, kad sūnus nepraranda šių džiaugsmų ir ryšio su gamta. Per trylika metų mes susidėliojome savo kasdienybę taip, kad ji būtų patogi visiems šeimos nariams – kartu važiuojame tiek traukinių stebėti, tiek pirkti įvairių vamzdžių, iš kurių sūnus konstruoja inžinerinius projektus, ir tame atrandame šviesiąją pusę“, – pasakoja K. Radžvilaitė. 

Įveikti stigmas

K.Radžvilaitė mano, kad retai besusiduria su aplinkinių žmonių replikomis, kuomet bandoma paaiškinti, kaip teisingai auklėti vaiką: „Kol sūnus buvo mažas, tikrai sulaukdavome negalinčių susilaikyti nuo komentarų „tetų“ pasakymų, kaip čia neteisingai su mumis kažkas vyksta. O štai dabar susiduriame su tuo, kad mūsų jaunuolis tarsi suaugęs, tačiau kartais elgiasi neįprastai. Jeigu jis tampa garsus ar intensyvus viešose erdvėse, pastebiu, kad žmonėms neramu arba baugu. Tada ką aš darau – komentuoju situaciją garsiai, kad tiek aplinkiniai suprastų, jog situacija yra kontroliuojama, tiek kad sūnui ir pati sau suteikčiau daugiau ramumo.“

Taip pat  K. Radžvilaitė priduria, kad senokai suprato, jog kai nebekreipia dėmesio į aplinkinius ir yra susitelkusi į jų santykį, net iš vadinamų nepatogių momentų išeinama lengviau. Tuo pačiu norisi atkreipti visuomenės dėmesį, kaip nereikėtų teisti ar pasmerkti tėvų, kurie tarsi nesuvaldo savo vaiko, ir jis galbūt patiria sensorinį perdegimą viešoje vietoje. Mes niekada nežinosime, kokią kovą jie kovoja kiekvieną dieną, kad apskritai ateitų į tas viešas vietas!

„Gerokai nuvilia viešumoje vis pasirodantys klaidinantys pareiškimai, kad autizmu „sergama“, kad kyla „autizmo pandemija“, o dėl jos kalti skiepai, maistas ir netgi informacinės technologijos… Stigmatizuoja iš konteksto ištraukiama ir suabsoliutinama informacija, kuri klaidingai pritaikoma visiems autistiškiems asmenims: tokiu būdu autizmą bandoma tapatinti vien su netinkamu elgesiu ar netgi agresija, tačiau autizmas neturi būti siejamas nei su pastaruoju, nei su genialumu. Tai yra spektras, kuriame gali pasireikšti įvairūs autizmo bruožai. Ir tai, kad, autistiškam vaikui atėjus į bendrojo ugdymo klasę, skraidys kėdės, yra klaidinančios klišės“, – aiškina K. Radžvilaitė. 

Pasak K. Radžvilaitės, nėra teisinga manyti, jog, jei autistiškas asmuo yra neverbalus, vadinasi, jis nieko nesupranta ir galima nuspręsti už jį, arba kitu atveju, kad jis vis tiek viską supranta, nors ir negali to išreikšti. Šioje vietoje egzistuoja didelė spraga, ir reikalingos alternatyvios komunikacijos priemonės, kad tokią nematomą negalią turintys ir verbaliai savęs neišreiškiantys asmenys būtų išgirsti ir suprasti, o jų poreikiams būtų atliepiama.

Dalintis 

K.Radžvilaitė mano, kad pasikeitęs požiūris, tarsi kitaip sudėliotos vertybių koordinačių ašys padeda išlikti stipriai, o dalinimasis savo patirtimi ir išgyvenimais savotiškai gydo: „Dalinimasis padeda ne tik todėl, kad žmonės, girdėdami konkrečią istoriją, labiau supranta pasaulio įvairumą. Aš ir pati aiškiau susidėlioju, kas man svarbu, imu geriau suprasti savo jausmus ir labiau leidžiu sau juos jausti. Išties dažnai gyvenime esu girdėjusi: „Tu per jautriai reaguoji“, ir tuomet jausdavausi kalta, tarsi daryčiau kažką netinkamai. Neseniai man vėl pabandė sakyti: „Jūs labai jautriai čia, tik neverkite“, – o aš tik įkvėpiau oro, ir atliepiau: „Man tai labai svarbu, jautru, tad aš verksiu!“ Tąkart net pati nustebau, kaip palengvėjo, kai leidau sau išjausti ir neneigti savo jautrumo.“

„Savo patirtimis, kaip eiti autizmo keliu, Lietuvos autizmo asociacijoje „Lietaus vaikai“ esantys žmonės dalinasi visą organizacijos gyvavimo istoriją, taigi, vienuolika metų. Vis tik judėjimas „Žvelk giliau“ leidžia tą daryti dar didesniais pajėgumais ir galbūt suteikti balsą tiems, kurie mažiau girdimi. Šiais metais vėl kviesime visuomenę į renginius, kur psichikos sveikatos ambasadoriai atvirai dalinsis patirtimis apie save arba apie tai, kaip yra būti kartu su asmeniu, patiriančiu psichikos sveikatos iššūkių ir sunkumų“, – pristato K. Radžvilaitė. Labai laukiami žmonės, kuriems rūpi dalintis ir kalbėti apie savo buvimą neuroįvairiu.

K.Radžvilaitė prisimena, kad 2023-ais metais buvo išties nemažai renginių – diskutuota po filmų ir spektaklio apie autizmą peržiūrų, kalbėta radijo laidose, būta didesnių renginių programos dalimi: „Per vieną renginį kilo tokia stipri vasariška liūtis, kad ambasadorėms teko rimtai konkuruoti su gamtos stichija, norint pasidalinti savo išgyvenimais. Kitame renginyje buvo be galo jautru, kai mūsų ambasadorė apskritai pirmą kartą viešai pasidalino savo istorija. Tuomet jau ne lietaus lašus nuo veido klausantieji šluostėsi, o ašaras. O kažkuriame iš renginių klausytojai taip aktyviai ėmė dalintis savo istorijomis, kad tarsi išnyko riba tarp kalbančių scenoje ir auditorijos. Teko pripažinti, kad mes visi savotiškai tapome ambasadoriais. Atvertas širdies langas neretai gerąja prasme užkrečia dalintis ir kitus.“

Agnės Bykovos straipsnis pagal „Žvelk giliau“ projektą, kurio organizatorius Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, finansuojamas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos.

Buvimas autistiško vaiko mama: leisti jam būti ar spausti į normalumo rėmus?

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 18 May 2024 10:30:18 +0300
<![CDATA[Kelionė elektromobiliu į užsienį: ekspertė atskleidė, kaip tinkamai jai pasiruošti  ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kelione-elektromobiliu-i-uzsieni-eksperte-atskleide-kaip-tinkamai-jai-pasiruosti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kelione-elektromobiliu-i-uzsieni-eksperte-atskleide-kaip-tinkamai-jai-pasiruosti

Šylant orams, vis daugiau gyventojų pradeda planuoti keliones į užsienio šalis. Tradicinius keliavimo būdus lėktuvais, traukiniais ir automobiliais, pamažu vis dažniau papildo elektra varomos transporto priemonės, kurių skaičius Lietuvoje, remiantis „Regitros” duomenimis, gegužės mėnesį viršijo 22 tūkst.

Bendrovės „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės Lauros Doraitės-Gudavičienės teigimu, nors ilgą laiką elektra varomos transporto priemonės buvo laikomos išskirtinai miestų automobiliais, šiai dienai toks įsitikinimas jau nebeatitinka realybės, nes industrija jau dabar siūlo elektromobilius, kurių baterijų talpa yra pakankama įveikti šimtus kilometrų.

Visgi tam, kad kelionės į užsienį būtų sklandžios ir greitos, ekspertė dalijasi efektyviais patarimais, kaip joms paruošti bet kokio modelio elektromobilius.

Būtini „namų darbai“ prieš kelionę

E-mobilumo ekspertės teigimu, skirtingai nei vykstant į kelionę automobiliu su vidaus degimo varikliu, keliaujant elektromobiliu detalus maršruto planavimas yra būtinas. Šį poreikį lemia elektromobiliams pritaikytos infrastruktūros trūkumas keliuose, kai benzinu ar dyzelinu varomoms transporto priemonėms šis klausimas jau seniai išspręstas.
Sėkmingam planavimui būtina objektyviai įvertinti turimo elektromobilio galimybes. Atstumą, kurį gali nuvažiuoti elektra varoma transporto priemonė, didžiąja dalimi lemia baterijos dydis, elektros energijos sąnaudos, oro sąlygos, pasirinkto maršruto ypatybės ir kiti veiksniai.

„Kaip žinia, elektros sąnaudos skiriasi ne tik nuo važiavimo greičio, maršruto ypatumų – tai yra miestas ar užmiestis, dažniau tenka važiuoti į įkalnes ar nuokalnėmis, bet ir nuo oro temperatūros, vėjo stiprumo, automobilyje naudojamo kondicionavimo ar šildymo įrangos. Įvertinus visus šiuos faktorius, elektromobilio rida gali žymiai skirtis, todėl automobilių duomenų bazėse visada yra nurodomas ridos intervalas ir maksimalus nuvažiuojamas atstumas skirtingomis sąlygomis. Šią informaciją patariama pasitikrinti kiekvienam elektromobilio vairuotojui, ypatingai prieš ilgesnes keliones į užsienio šalis“, – pataria L. Doraitė-Gudavičienė.

Įvertinus maksimalų nuvažiuojamą atstumą su minimalia 15–20 km atsarga, „Elektrum Lietuva“ atstovė pataria pasinaudoti elektromobilių įkrovimo stotelių žemėlapiais „PlugShare“ ar „Plugsurfing“, kuriuose galima rasti maršrute esančias viešas įkrovimo stoteles.  

„Prieš vykstant į kelionę taip pat rekomenduojama atsisiųsti bent kelių įkrovimo stotelių tinklo operatorių mobiliąsias programėles, poreikiui esant – susikurti paskyrą, suvesti mokėjimo kortelės duomenis tam, kad to nereikėtų daryti atvykus į vietą. Įprastai šiose aplikacijose pateikiama ir kita vairuotojams aktuali informacija: stotelių užimtumas, siūlomos įkrovimo jungtys, galia ir įkrovimo kaina“, – priduria ji.

Baterijos įkrovimo laiką siūlo optimizuoti

Vykstant į tolimesnę kelionę elektromobiliu, viena dažniausių dilemų, kylančių vairuotojams, yra baterijos įkrovimas. Kokia žemiausia rekomenduojama baterijos įkrovimo riba? Koks įkrovimo laikas yra optimalus?

Pasak „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produkto vystymo vadovės, vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra, kadangi sustojimo dažnis ir trukmė didžiąja dalimi priklauso nuo transporto priemonės baterijos talpos ir oro sąlygų.  

„Pagrindinė rekomendacija – neiškrauti baterijos žemiau nei 10 proc., nes tokiu atveju įkrovimo greitis bus žymiai mažesnis, nei, pavyzdžiui, kai baterijos likutis yra 20 ar daugiau procentų. Pilnai įkrauta baterija, mano manymu, yra reikalinga tik išskirtiniais atvejais, o maksimali riba, ties kuria derėtų apsistoti, yra 80 proc. Įkraunant elektromobilį svarbu sekti savo laiką ir įvertinti sustojimų dažnį bei trukmę.

Siekiant pilnai įkrauti bateriją, kelionė gali itin prasitęsti – skaičiuojama, kad įkrauti paskutinius 20 proc. įprastai užtrunka ilgiau nei įkrauti bateriją nuo 20 iki 80 proc.“, – sako ekspertė.

Ji priduria, kad planuojant kelionę į užsienio šalis būtina įsivertinti ir galimas rizikas bei alternatyvas, susijusias su baterijų įkrovimu viešo įkrovimo stotelėse.

„Pavyzdžiui, jei pasirinkta įkrovimo stotelė būtų užimta ar susidarytų kažkokie įkrovimo trikdžiai, svarbu „apsidrausti“, kad elektromobilio baterijos likutis būtų pakankamas įveikti atstumą iki artimiausios įkrovimo vietos. Nuo tokių atvejų nėra apsaugotas nė vienas, tad iš anksto numačius potencialias rizikas, galima jas efektyviai suvaldyti“, – sako L. Doraitė-Gudavičienė.

Infrastruktūra – vystymosi fazėje

L. Doraitė-Gudavičienė pripažįsta, kad vertinant Baltijos šalių rinką, kol kas didžiausia elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo koncentracija yra didžiuosiuose miestuose, o infrastruktūra prie pagrindinių kelių dar tik kuriama.  

Tad, kaip pabrėžia ji, tikėtina, jog keliaujant per kitas Baltijos šalis – Latviją ir Estiją, gali tekti pasinaudoti kelių operatorių paslaugomis.  

„Tarp šių šalių keliaujantiems vairuotojams siūlyčiau atkreipti dėmesį, kiek ir kurio operatoriaus įkrovimo stotelių yra pasirinktame maršrute. Analizuojant rinką matosi, kad didieji operatoriai, vystydami tinklą, neapsiriboja vienos šalies sienomis. Tai būdinga ir „Elektrum Drive“ įkrovimo tinklui – naudojantis tinklo įkrovimo stotelėmis, iš Lietuvos ar Estijos galima pasiekti bet kurį Latvijos miestą. Susisiekimą gerina tai, kad tinklą sudaro ne vien mūsų, bet ir partnerių įrengtos įkrovimo stotelės“, – teigia ekspertė.

„Elektrum Lietuva“ priklauso energetikos grupei „Latvenergo“, kuri elektromobilių įkrovimo paslaugų srityje Latvijoje veikia nuo 2019 m. Šioje šalyje veikia daugiau kaip 340 įkrovimo prieigų, o „Elektrum Drive“ tinklui visose Baltijos šalyse šiuo metu priklauso daugiau nei 570 prieigų. Per šiuos metus jų skaičius turėtų perkopti 800.

Kelionė elektromobiliu į užsienį: ekspertė atskleidė, kaip tinkamai jai pasiruošti  

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 18 May 2024 10:20:52 +0300
<![CDATA[LGBTQ+ teisės Lietuvoje: esame arčiau Rusijos nei norime pripažinti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lgbtq-teises-lietuvoje-esame-arciau-rusijos-nei-norime-pripazinti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lgbtq-teises-lietuvoje-esame-arciau-rusijos-nei-norime-pripazinti Šiandien minint Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną, tenka konstatuoti, kad Lietuva neužtikrina visų savo piliečių lygiateisiškumo, LGBTQ+ bendruomenės diskriminacija didėja, o mūsų šalis vis labiau atsilieka nuo Vakarų. Rusijos skatinama neapykanta šiai bendruomenei tampa pagrindine politikos kryptimi, dirbtinai kuriant mitus neva visų piliečių lygiateisiškumas kelia kažkokias grėsmes visuomenei ir šalies ateičiai.

Neseniai Ilga Europe paskelbtas vaivorykštės žemėlapis, kuriuo vertinama teisinė LGBTQ+ žmonių padėtis, kitaip tariant teisės aktai ir vidinės tvarkos, kai kuriems žmonėms sukėlė džiaugsmą, kad Lietuva, lyginant su pernai metų duomenimis, pasistūmėjo viena pozicija aukštyn. Tačiau realybė yra visiškai kitokia. Per dešimtmetį iš 33 pozicijos nukritome į 35. Taigi teisinė LGBTQ+ žmonių apsauga Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, prastėjo.

„Pažangos būta, bet kitos šalys padarė daugiau ir veikė ryžtingiau. Taigi sprendimų priėmėjai per dešimtį metų pasistengė, kad Lietuvoje būtų mažiau lygiateisiškumo, nei kitose šalyse“, - sako Lietuvos jaunimo centro vadovas Martynas Norbutas. – „Primenu, kad LGBTQ+ nereikalauja nieko daugiau nei visi kiti žmonės jau turi. Akivaizdu, kad to užtikrinti nenorima“.

Ypač prastą padėtį rodo ir prieš kelias dienas ES pagrindinių teisių agentūros paskelbtas tyrimas. Visoje Europos Sąjungoje ir keliose šalyse kandidatėse rengta apklausa atskleidė, kad Lietuvoje padėtis yra tragiška. Vienas iš įrodymų – 2023 metais dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, ar išraiškos diskriminaciją patyrusių žmonių skaičius. Daugiausia respondentų patvirtinusių apie diskriminaciją buvo Bulgarijoje ir Kipre (abiejuose po 50 proc.), po jų seka Lietuva (47 proc.), Slovakija (46 proc.) ir Graikija (45 proc.). Palyginimui Latvijoje diskriminaciją patyrė 38, Estijoje – 37 proc. LGBTQ+ bendruomenės narių.

Lesbiečių patiriamos diskriminacijos apimtys Lietuvoje yra didžiausios Europos Sąjungoje ir sudaro 56 proc. Ne ką geresnė biseksualių žmonių padėtis. Europos Sąjungoje apie 33-37 proc. biseksualių žmonių patiria diskriminaciją, tačiau Bulgarijoje šis skaičius gerokai didesnis – 45, o Lietuvoje siekia 44 proc. Mūsų šalis yra antra blogiausiųjų sąraše.

„Turime pripažinti, kad iki šiol esame Rusijos įtakos zonoje nors ir nedrįstame sau to pripažinti. Norime vakarų ekonominės gerovės, tačiau nesuvokiame, kad ji pasiekiama tik turint laisvą visuomenę – laisvą nuo išankstinių nuostatų, sudarančią sąlygas visiems žmonėms vienodai veikti, kurti bendrą gėrį. Kai tai ribojame – negalime pasiekti proveržio“, - sako M. Norbutas.

Anot jo, palankumą „tradicinių vertybių“ gynimui demonstruoja didžioji dalis politikų. Tai manote ir rinkimų deklaracijose bei kandidatų į prezidentus pareiškimuose, kurių dauguma neigia net Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Nors realiame gyvenime šios vertybės niekaip nesikerta su lygiateisiškumu. „LGBTQ+ žmonės neateis ir nepagrobs jūsų žmonų ar vyrų, juo labiau vaikų. Kuriami dirbtini naratyvai neva kažkas kažką atims. O iš tiesų viskas priešingai – laisvė būti savimi suteikia saugumą visiems“, - priduria Lietuvos jaunimo centro vadovas.

Apgailėtiną visuomenės požiūrį į LGBTQ+ vainikuoja šiemet Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus ir nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ atlikta apklausa. Anot jos, 54 proc. lietuvių nenorėtų gyventi kaimynystėje su homoseksualiu asmeniu, nors dar 2020 metais taip atsakiusiųjų buvo dvigubai mažiau. Šios apklausos duomenys yra panašūs į 2011 metų, kai „GfK Custom Research Baltic“ analogiškas tyrimas rodė panašius skaičius (56 proc.).

Lietuvos Jaunimo Centro inf. 

LGBTQ+ teisės Lietuvoje: esame arčiau Rusijos nei norime pripažinti

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 17 May 2024 09:17:39 +0300
<![CDATA[Populiarėjantis naujas socialinis tinklas sukėlė klausimų: imituoja jūsų draugus, renkami netikri „like“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/populiarejantis-naujas-socialinis-tinklas-sukele-klausimu-imituoja-jusu-draugus-renkami-netikri-like https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/populiarejantis-naujas-socialinis-tinklas-sukele-klausimu-imituoja-jusu-draugus-renkami-netikri-like
Kai įprastuose socialiniuose tinkluose dalijatės savo įrašais – nuotraukomis ar mintimis – žinote, kad juos matys ir vertins visi drauguose esantys žmonės. Tačiau neseniai pasirodžiusi ir populiarėjanti platforma „Palmsy“ siūlo įrašais dalintis su... savimi. Tokie įrašai vis tiek sulaukia naudotojams pažįstamų žmonių reakcijų, bet šios – padirbtos. Justina Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad nors platformos kūrėjai vardija tokio įrankio naudas, jas reikėtų vertinti atsargiai.

Įrašai – tik jums

Naudotojai visame pasaulyje jau gali išbandyti neseniai pasirodžiusią naują platformą „Palmsy“, jau pramintą anti-socialiniu tinklu. Tokio apibūdinimo platforma susilaukė todėl, kad joje įrašus skelbiantys naudotojai vieninteliai mato visą savo publikuojamą turinį.

„Skamba keistai, bet programėlėje paskelbtus įrašus ar nuotraukas matote tik jūs – juos „paleidžiate“ į tuštumą. Platformos kūrėjų teigimu, įrašai apskritai nepalieka paties įrenginio ir nėra saugomi išoriniuose serveriuose. Viskas, ką naudotojas turi padaryti – suteikti programėlei prieigą prie savo telefono kontaktinės informacijos“, – sako J. Antropik.

Kol kas tik „iPhone“ ir „iPad“ naudotojams prieinama programėlė veikia taip, kad naudotojas gali įprastą socialinį tinklą primenančiame sraute neribotai publikuoti savo mintis ar nuotraukas ir sulaukti reakcijų – paspaudimų „patinka“. Tiesa, šios reakcijos – netikros.

„Kadangi niekas kitas nemato jūsų įrašų, į juos iš tiesų sureaguoti yra neįmanoma. Platformos kūrėjai sukūrė tam sprendimą – kiekvieną įrašą palydi netikri paspaudimai „patinka“ su jūsų telefone esančių kontaktų vardais, nors pastarieji apie tai nė nenutuokia“, – teigia ekspertė.

Įvardija kelias naudas

Pasak „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovės, „Palmsy“ naudotojai gali patys apriboti konkretaus įrašo „patinka“ paspaudimų skaičių ir nustatyti laiką, kiek tie paspaudimai yra rodomi: kelias sekundes, kelias minutes, kelias valandas ar kelias dienas.

Koks tokio socialinio tinklo tikslas?

Platformos kūrėjai teigia, kad „Palmsy“ gali būti naudingas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, programėlę galima naudoti kaip asmeninį dienoraštį, kuriame saugu nuoširdžiai išsilieti ir vis tiek sulaukti teigiamų įvertinimų. Be to, tai gali būti ir įrankis peržiūrėti ir tvarkyti telefone esančius kontaktus, ištrinti nebereikalingus ar prisiminti senas pažintis.

Kūrėjai įvardija ir dar vieną tikslą – teigia, kad programėlė gali mažinti priklausomybę socialiniams tinklams.

Pavyzdžiui, bandant nustatyti, kad įrašas sulauktų daugiau nei 20 paspaudimų „patinka“, platforma užsimena, kad galbūt nepakenktų vietoje to apsilankyti pas terapeutą.

„Kūrėjų manymu, išsilieję ir išsakę savo mintis šioje platformoje, naudotojai mažiau naudos kitus socialinius tinklus. Vis dėlto, šis pasvarstymas dviprasmiškas, nes tokiu būdu dėmesys nuo vienos platformos tiesiog perkeliamas į kitą. Taip pat sudaroma iliuzija, kad visos, galbūt net ne visai priimtinos mintys gali sulaukti žmonių palaikymo“, – pastebi ekspertė.

Panašių bandymų buvo ir anksčiau
J. Antropik pastebi, kad panašių bandymų sukurti privatų socialinį tinklą jau buvo ir anksčiau. Į „Palmsy“ panašiomis priemonėmis taip pat buvo siekiama mažinti kituose socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką arba suteikti erdvę išsilieti be pasekmių.

Pavyzdžiui, 2017 m. pasirodžiusi programa „Binky“ sugeneravo netikrą kanalą, su kuriuo buvo galima bendrauti panašiai kaip su pokalbių robotu. 2018 m. veikė ir svetainė „Brizzly“, leidusi į teksto laukelį įrašyti bet ką ir paspausti „siųsti“. Tiesa, pranešimai niekam nebuvo išsiunčiami ar saugomi, o juos „išsiuntus“ – pranykdavo.

Populiarėjantis naujas socialinis tinklas sukėlė klausimų: imituoja jūsų draugus, renkami netikri „like“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 15 May 2024 11:14:02 +0300
<![CDATA[Lietuvos seisminės stotys užfiksuoti gali žemės drebėjimus net už kelių tūkstančių kilometrų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-seismines-stotys-uzfiksuoti-gali-zemes-drebejimus-net-uz-keliu-tukstanciu-kilometru https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-seismines-stotys-uzfiksuoti-gali-zemes-drebejimus-net-uz-keliu-tukstanciu-kilometru

Kaip aiškina Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) seisminių stebėjimų duomenų valdymo grupės specialistai, Lietuvos stotys užregistruoja stipresnius regioninius įvykius, kurių epicentrai nutolę daugiau nei 800 km, taip pat tolimus (teleseisminius), kurių epicentrai tolimesni nei 2200 kilometrų.

Lietuvos seismologinio monitoringo stotys Paburgėje, Paberžėje, Salake ir Zarasuose užfiksavo ir Gvatemaloje gegužės 12 d. įvykusį žemės drebėjimą. Šis įvykis užregistruotas ir kitose Baltijos regiono seisminėse stotyse.

Beje, reikia pabrėžti, kad, nors žemės virpesiai ir buvo užfiksuoti, Lietuvos teritorijoje žmogui jie nėra juntami ir jokios grėsmės nekelia.

Gvatemala_20230512.jpg

Gvatemalos žemės drebėjimo, įvykusio 2024 m. gegužės 12 d., seismogramos, užregistruotos Lietuvos seiminio monitoringo stotyse ir Baltijos regiono stotyse.

 

Pasak LGT specialistų, Gvatemalos vakarinę pakrantę supurtęs žemės drebėjimas buvo 6,4 stiprumo (magnitudės).  Magnitudė – seisminio įvykio metu išsiskyrusios energijos dydžio santykinė skaitmeninė išraiška, nustatoma pagal seisminėse stotyse instrumentiškai užregistruotas grunto dalelių virpesių amplitudes, jų periodus ir nuotolio nuo epicentro pataisą. Nors žiniasklaidoje dažnai vartojamas terminas „Richterio skalės balai“, moksliškai jis nėra tikslus, tad LGT vartoja žemės drebėjimo stiprumo, arba magnitudės, terminus.

Nors šis žemės drebėjimas vertinamas kaip stiprus, svarbu, kad žmonių aukų buvo išvengta.

Drebėjimo epicentras buvo Ramiajame vandenyne maždaug už 90 km į Vakarus nuo San Markoso departamento pakrantės, jo hipocentro gylis buvo 25 km. Hipocentras– žemės drebėjimo židinys (šaltinis), iš kurio Žemės plutoje sklinda seisminės bangos; apibūdinamas nusakant jo geografines koordinates ir gylį.

Gvatemalos teritorija yra išsidėsčiusi trijų tarpusavyje sąveikaujančių tektoninių plokščių sandūroje: t. y. Šiaurės Amerikos plokštės šiaurėje, Karibų plokštės pietuose ir Kokos plokštės pietvakariuose. Pastarasis žemės drebėjimas įvyko Karibų ir Kokos tektoninių plokščių sandūroje, kur Kokos plokštė nyra (subdukuoja) po Karibų ir Šiaurės Amerikos tektoninėmis plokštėmis. Ir, LGT specialistų aiškinimu, žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai tokiose zonose – įprastiniai plokščių tektonikos procesai.

 

Tectonic-setting-of-Central-America-Solid-triangles-show-approximate-location-of.png

Gvatemalos tektoninė situacija. Kokos plokštės subdukcija Vidurio Amerikos giliavandeniame lovyje po Karibų ir Šiaurės Amerikos plokštėmis pažymėta dantyta linija; pilkais trikampiais parodyti ugnikalniai. Šaltinis čia.

Lietuvos seisminės stotys užfiksuoti gali žemės drebėjimus net už kelių tūkstančių kilometrų

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 14 May 2024 18:08:06 +0300
<![CDATA[Kaip elgtis miškuose, nesukeliant gaisro pavojaus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-elgtis-miskuose-nesukeliant-gaisro-pavojaus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-elgtis-miskuose-nesukeliant-gaisro-pavojaus

Esant sausiems orams, miškuose didėja gaisrų tikimybė, todėl Valstybinė miškų tarnyba primena apie Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėse nurodytus draudimus gaisrams palankiu laikotarpiu, miško kirtimo liekanų sandėliavimą, transporto priemonių miškuose naudojimą ir laužų kūrenimą.

Miškų savininkams ir naudotojams draudžiama sandėliuoti degias medžiagas, deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, sandėliuoti miško kirtimo liekanas prie jaunesnių kaip 30 metų spygliuočių medynų arčiau kaip 50 metrų atstumu ir prie įrengtų poilsiaviečių, stovyklaviečių, atokvėpio vietų arčiau kaip 200 metrų atstumu.

Draudžiama važinėti miškuose transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais ne keliais arba ten, kur įvažiuoti uždrausta (išskyrus specialiąsias transporto priemones bei transportą, skirtą miškų ūkio veiklai, aplinkos monitoringui, saugomų teritorijų ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų transportą). Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms.

Laužus miške leidžiama kurti, naudoti vienkartines kepsnines, nešiojamus grilius ir šašlykines tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu. Kurti laužus kitose vietose, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojo rašytinį sutikimą. Laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota juosta. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.

Pastebėjus gaisrą, būtina kuo skubiau pranešti Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112 ir, esant galimybėms, pradėti jį gesinti savo jėgomis.

Taisyklėse nurodytos ir miškų gaisringumo klasės, pagal kurias organizuojamas miškų gaisrų stebėjimas, taikomos profilaktinės priešgaisrinės saugos priemonės. Miškų gaisringumo klasė kasdien skelbiama Valstybinių miškų urėdijos ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėse nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 279 straipsnį, už miško naikinimą arba žalojimą jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat už kitokį miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlusį priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimą, skiriama bauda nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
 

Kaip elgtis miškuose, nesukeliant gaisro pavojaus

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 14 May 2024 16:23:12 +0300
<![CDATA[KTU ekspertas: Vokietijos ginkluotųjų pajėgų dislokavimas Lietuvoje rodo tiesioginį įsipareigojimą reaguoti iš karto ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ktu-ekspertas-vokietijos-ginkluotuju-pajegu-dislokavimas-lietuvoje-rodo-tiesiogini-isipareigojima-reaguoti-is-karto https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ktu-ekspertas-vokietijos-ginkluotuju-pajegu-dislokavimas-lietuvoje-rodo-tiesiogini-isipareigojima-reaguoti-is-karto Balandžio pradžioje paskelbta, kad į Lietuvą atvyko pirmieji Vokietijos brigados kariai, kurių yra daugiau nei 20. Kaip skelbia vokiečių leidinys „Die Welt“, Vokietijos valdžios institucijos planuoja užsakyti 35 naujausios A8 modifikacijos tankus „Leopard 2“, kurie bus pristatyti Lietuvoje esančiai Vokietijos brigadai sustiprinti. 

Kauno technologijos universiteto (KTU) gynybos technologijų ekspertas Andrius Vilkauskas teigia, kad šiuo metu geopolitika diktuoja sąlygas – jeigu nori gyventi taikiai, turi būti pasiruošęs karui.  

Pasak jo, tai turėtų būti natūralus mūsų visuomenės būvis, nes atsipalaidavimas, paprastai, prie nieko gero nepriveda – prarandamas gebėjimas proaktyviai reaguoti, o taip pat nesukaupiami ištekliai ir kompetencijos, kad tai būtų galima daryti efektyviai. 

Įsipareigoja reaguoti iš karto 

Pasak KTU eksperto, Vokietijos ginkluotųjų pajėgų dislokavimas Lietuvoje rodo šalies nusiteikimą ir įsipareigojimą savo partneriams. 

„Kai pajėgos yra čia, vadinasi, yra ir nusiteikimas bei pasirengimas reaguoti tą akimirką, kai reikia, t. y. veikti nuo pirmosios akimirkos. Visos logistikos ir sprendimų priėmimo grandinės bus atitinkamai sudėliotos, kad reakcija būtų ne per 2 savaites, o nedelsiant, nes bet kuri šalis taip pat rūpinsis ir savo kariais“, – sako A. Vilkauskas. 

Jo teigimu, labai svarbu, kad Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse būtų dislokuoti partnerių kariai, nes tai yra tam tikras tiesioginis įsipareigojimas reaguoti iš karto. Taip pat, pašnekovo nuomone, tai yra vienas svarbiausių ženklų Rusijai, Kinijai, Iranui, kad NATO sugeba susitelkti ir veikti proaktyviai. 

KTU ekspertas pastebi, kad Vokietija anksčiau susilaukė pelnytos kritikos dėl savo „minkštumo“ ir nuolaidžiavimo Rusijai. Pasak jo, šiuo sprendimu Vokietija labai aiškiai parodo, kad ji, visų pirma, yra įsipareigojusi NATO ir pasiruošusi veikti nedelsiant. 

„Manau, kad tai yra labai svarbus Vokietijos pasislinkimas. Nepaisant to, kad, finansine išraiška, Vokietija yra labai didelis ir svarbus Ukrainos donoras, kartais ji stabdo Ukrainą ir tuo pačiu drąsina Rusiją. Taigi, tai yra vienas iš gerų ir aiškių žingsnių, rodančių, kad, atrodo, Vokietija supranta, kas yra svarbu Europai, NATO ir visam pasauliui, bei yra įsipareigojusi veikti“, – dalijasi A. Vilkauskas. 

Padengs einamąjį ginkluotųjų pajėgų trūkumą 

KTU ekspertas pabrėžia, kad, nepaisant to, jog Vokietija yra didelė šalis, šiuo metu jos kariuomenė yra sąlyginai maža. Jis tęsia, kad Vokietija susiduria su kariškių pritraukimu į kariuomenę problema, kaip ir daugelis ES bei NATO šalių. Vadinasi, šiuo metu karinę parengtį turinčių ir pasiruošusių žmonių skaičius šalyje pagal pačios šalies dydį ir ekonominį pajėgumą santykinai nėra didelis. 

„Manau, kad šią dieną tai yra labai ženklus Vokietijos, kaip valstybės, įsipareigojimas ne tik mums, bet ir jiems patiems, įvertinant jos esamą situaciją. Tikiu, kad ateityje Vokietija išplės savo ginkluotąsias pajėgas, tačiau brigados perkėlimas yra labai aiškus ženklas kitoms NATO šalims, kad mes darome, darykite ir jūs“, – dalijasi A. Vilkauskas. 

Jo teigimu, tankai rodo, kad tai bus sunkioji brigada, kuri turės galimybę vykdyti manevrinę gynybą ir, esant poreikiui, kontratakuoti. Pasak jo, tankai yra labai gera gynybinė platforma. Tam tikra prasme, vienas tankas atstoja įtvirtinimo sistemos elementą, pvz., bunkerį, tačiau tankas yra mobilus, juo galima užtikrinti pajėgią ir stiprią gynybą bei, esant poreikiui, galimybę ją greitai perkelti. 

„Tikriausiai, atsižvelgta ir į Lietuvos galimybes įsigyti tankus. Jeigu turėtume daugiau išteklių, būtų naudinga turėti tankus, bet, manau, kad prioritetas turėtų atsirasti truputį vėliau. Vokietija, atsiveždama tankus, iš dalies dengs šį mūsų trūkumą bent jau artimiausioje perspektyvoje, kol patys išvystysime šį pajėgumą“, – sako KTU ekspertas. 

Lietuvos karinis potencialas padidės ketvirtadaliu 

Pašnekovas teigia, kad atvykus Vokietijos pajėgoms, Lietuvos dabartinis karinis potencialas padidės apytiksliai ketvirtadaliu. 

„NATO pajėgos nei padidėjo, nei sumažėjo, tačiau ant šachmatų lentos buvo perdėliotos figūros. Tokiu būdu atsiveria kitas vaizdas. Žaidžiant šachmatais, visi turi vienodas figūras, tačiau kaip jas sudėliosi, tokia ir bus žaidimo pabaiga. Manau, kad mes padarėme gerus ėjimus ir tai mums duoda tam tikrą pranašumą bei strateginį neapibrėžtumą priešininkui“, – sako A. Vilkauskas. 

Tiesa, KTU ekspertas pastebi, kad, kaip ir Vokietija, Lietuva taip pat turi būti pasiruošusi įsipareigoti savo partneriams: „Įstojus į ES atrodo, kad kažkas už mus viską padarys, tačiau mes patys turime vystyti technologijas, karinį potencialą ir kaip žmonės būti pasiruošę kovoti bei apginti ne tik save, bet ir savo kaimynus ar kitas geografiškai tolimesnes NATO šalis“.  

Pašnekovo nuomone, šiuo metu Lietuvai reikia rotacinio priešlėktuvinės ir priešraketinės oro gynybos modelio, kad Baltijos regione būtų tam tikri pajėgumai ir rotuojamos priešlėktuvinės sistemos – bent jau tą laikotarpį, kol patys neįsigysime daugiau artimo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų.  

„Vis dėlto, išplečiant oro policijos misiją, turėtų atsirasti nuolatinis karinės oro gynybos aviacijos komponentas, kuris, esant reikalui, būtų pasiruošęs ženkliai didesne apimtimi kontratakuoti ir labai greitai išsiskleisti bei apsaugoti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir iš dalies Lenkijos padangę, užtikrinant sausumos kelio išlaikymą su Lenkija. Pavyzdžiui, Irano atakos prieš Izraelį metu, didesnę dalį dronų ir kruizinių raketų perėmė karo aviacijos lėktuvai. Aviacija yra pigus ir efektyvus būdas prieš nepilotuojamus orlaivius bei kruizines raketas“, – aiškina A. Vilkauskas. 

Būsimos galimybės verslui 

KTU ekspertas pastebi, kad Vokietija yra viena didžiausių Lietuvos pramonės partnerių Europoje. Pasak jo, yra eilė įmonių, susijusių su Vokietijos investicijomis Lietuvoje. 

„Panašu, kad Vokietija ir toliau plės investicijas Lietuvoje bei bendradarbiaus su Lietuvos įmonėmis“, – sako jis. 

Pasak pašnekovo, atsižvelgiant į gynybos pramonę, Vokietija užima labai svarbų vaidmenį ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, „Rheinmetall“ yra viena didžiausių įmonių pasaulyje, susijusių su gynybos technologijomis. KTU eksperto nuomone, tai reiškia būsimas galimybes verslui. 

Nors šiuo metu Baltijos regione yra aktyviausios JAV, kurios Lenkijoje yra dislokavusios gausias pajėgas, A. Vilkausko nuomone, šis Vokietijos žingsnis yra puikus pavyzdys kitoms šalims, kad Latvijoje ir Estijoje taip pat atsirastų panašaus dydžio junginiai. 

„Labai didelė paspirtis – Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO, nes jų dėka Baltija tapo NATO vidine jūra. Žiūrint į Suomijos ir Švedijos gynybos pramonės potencialą bei turimas technologijas, net ir be JAV ar JK paramos, jos galėtų uždaryti išėjimą į jūrą, kad sustabdytų Rusiją su savo laivynu. Šių šalių įstojimas į NATO kardinaliai pakeitė Rusijos karinių pajėgų logistikos ir paramos situaciją Baltijos jūros regione“, – sako KTU gynybos technologijų ekspertas A. Vilkauskas. 

KTU inf. 

KTU ekspertas: Vokietijos ginkluotųjų pajėgų dislokavimas Lietuvoje rodo tiesioginį įsipareigojimą reaguoti iš karto 

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 13 May 2024 10:55:05 +0300
<![CDATA[„Ladies Go“ skelbia sezono pradžią: laukia superherojų tema, staigmena vyrams ir naujas formatas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ladies-go-skelbia-sezono-pradzia-laukia-superheroju-tema-staigmena-vyrams-ir-naujas-formatas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ladies-go-skelbia-sezono-pradzia-laukia-superheroju-tema-staigmena-vyrams-ir-naujas-formatas
Jau gegužės 25 dieną Vilniuje startuoja pirmasis orientacinio-pramoginio „Ladies Go“ ralio etapas. Tai 5-asis, jubiliejinis, sezonas, kuris tradiciškai suburs ne tik vairuojančias, bet ir smagiai su bendramintėmis laiką praleisti norinčias moteris-superherojes. Šių metų „Ladies Go“ ralio tema – „moterys-superherojės“. O pagrindinė naujiena – ralyje svečių teisėmis gali dalyvauti ir vyrai, net vairuoti automobilį.

„Ladies Go“ sumanytoja ir organizatorė Raimonda Jagminaitė džiaugiasi, kad prasideda jau penktas sezonas, o per visą šį laiką buvo suorganizuota daugiau kaip 20 renginių, subūrusių skirtingų profesijų, pomėgių ir amžiaus moteris, kurios ne tik nori, bet ir siekia gyventi įdomiai, mėgsta adrenaliną.

„Daugeliui moterų tai – didžiulė pramoga ir puiki tinklaveika. Jos čia ne tik varžosi pagal numatytas žaidimo taisykles, bet ir smagiai leidžia laiką, mezga naujas pažintis. Džiaugiuosi, kad už vairo, ar bent ekipaže kiekvienais metais turime ne tik jaunų, žavių ir pasaulį užkariauti pasiruošusių moterų, bet ir garbaus amžiaus senjorių“, – šypsosi „Ladies Go“ organizatorė, pabrėždama, kad dalyvauti pramoginiame ralyje gali visos norinčios moterys.  

R. Jagminaitė atskleidžia, kad šio sezono tema „moterys-superherojės“ pasirinkta siekiant parodyti, kokios stiprios, veiklios ir atsakingos yra moterys. „Mes, moterys, jei norime, viską galime: ir vaikus auginti, ir karjerą daryti, keliauti, linksmintis, o jei reikia, dar ir kitais pasirūpinti. O kai užplūsta adrenalino ir nuotykių banga, galime ir „Ladies Go“ ralyje dalyvauti. Moterys, kurios mūsų ralyje dalyvauja jau ne pirmą kartą, prisipažįsta, kad viena smagiausių dalių – ruoštis raliui. Sugalvoti aprangą, kuri atskleistų ekipažo polėkį, dvasią ir energiją. O jei tai ne draugių, bet įmonei atstovaujantis ekipažas, prisideda ir atsakomybė reprezentuoti įmonės prekių ženklą – atrodyti stilingai, skoningai ir, svarbiausia, originaliai, kad būtų vizualiai patrauklu ir gerai atrodytų nuotraukose bei vaizdo medžiagoje, nes viskas viešai publikuojama, be to, moterys žino, kad verta stengtis, nes kiekviename etape tradiciškai renkami ir apdovanojami stilingiausi ekipažai“, – sakė organizatorė.  

Kol kas organizatoriai, siekdami išlaikyti intrigą, neatskleidžia visų jubiliejinio sezono naujienų, tačiau žada, kad šiais metais tikrai netrūks geros nuotaikos, įdomių rungčių, naujų dar neatrastų Lietuvos vietų ir vertingų rėmėjų prizų.  

„Šiemet pirmą kartą padarėme išimtį ir ralyje svečių teisėmis leidžiame dalyvauti vyrams – ne tik sėdėti šalia vairuotojų moterų, bet ir patiems vairuoti. Tiesa, jie negalės pretenduoti į absoliučią įskaitą ir varžysis tik tarp „svečių“. Be to, mūsų šventėje laukiami ne tik vyrai, bet ir vaikai. Šeimų įskaita šiemet skirta tik su nepilnamečiais dalyviais. Pagal numatytas taisykles, kiekviename ekipaže gali būti nuo 2 iki 5 narių. Vienas iš ekipažo narių privalo turėti vairavimo pažymėjimą ir standartinį, techniškai tvarkingą automobilį, taip pat, žinoma, privaloma ir gera nuotaika“, – sako superherojės vaidmenį pasirinkusi R. Jagminaitė.

 Be „Šeimų“ ir „Svečių“, „Ladies Go“ ralyje tradiciškai yra įskaitos, skirtos tik moterims – „Green“, „PRO“ bei „Mix“ įskaita. Pastaroji skirta tiek vyrams, tiek moterims, tačiau vairuoti privalo moteris. 

 R. Jagminaitė pabrėžia, kad visose „Ladies Go“ lenktynėse griežtai privaloma laikytis kelių eismo taisyklių. „Važiuojame bendro naudojimo keliais. Stebime dalyvių greitį „Roadgames“ programėlėje, todėl taisyklių nesilaikantis ekipažas gali būti diskvalifikuotas.“

Organizatorė paaiškina, kad tiek pirmame, tiek antrame etape dalyviai važiuoja pagal kelio knygą, kurią sudaro profesionalai, taip pat reikia naudoti „Roadgames“ programėlę, kurioje galima rasti visas smagiąsias užduotis. Į šiuos du etapus yra įtrauktos ir įvairios visiems dalyviams įveikiamos privalomos vairavimo rungtys. Antras etapas bus išskirtinio dviejų dienų formato, kurio dar nėra buvę moterų ralių istorijoje Lietuvoje. 

 Trečiame etape dalyvės važiuos jau tik su „Roadgames“ programėle, jokių vairavimo rungčių nereikės atlikti, šio etapo išskirtinumas – Helovino tema, kuri jau trečius metus suburs šios šventės gerbėjus.

Kiekviename etape apdovanojami visų įskaitų TOP3 ir absoliučios įskaitos nugalėtojai, taip pat dalyviai rėmėjų gali būti apdovanojami ir už tam tikros rungties rezultatus.

Pasak organizatorės R. Jagminaitės, ekipažai, kurie dalyvauja bent 2-uose etapuose, gali pretenduoti į „Ladies Go“ metinę įskaitą, kuri vyks kitų metų vasarį. Po kiekvieno etapo yra skiriami taškai nuo 1 iki 12. Taip pat pridedami taškai tiems ekipažams, kurie laimi vairavimo rungtis. Metinėje ceremonijoje taip pat paskelbiami „Draugiškiausias“ ir „Populiariausias“ ekipažai. Organizatoriai šiemet senjorėms paruošė išskirtinius pasiūlymus, taip pat, norėdami pritraukti jaunimą, studentes kviečia dalyvauti daug geresnėmis sąlygomis. O Elektrėnų gyventojoms savivaldybė dovanoja nemokamą dalyvavimą pirmajame etape. 

Registracija į „Ladies Go“ 1 etapą, kurio startas ir finišas numatytas „Nordikos“ prekybos slėnyje, dar vyksta www.ladiesgo.lt puslapyje. Ji bus stabdoma gegužės 17 d. 

 Antrasis „Ladies Go“ lenktynių etapas vyks rugpjūčio 10–11 d. Šiauliuose. Startas ir antros dienos finišas bei apdovanojimų ceremonija numatyta prekybos centre „Saulės miestas“, o pirmą dieną užbaigsime Kaune, kur vyks išskirtinis renginys „Mamma Kitchen“ restorane. Čia vyks ir 3-iojo etapo Heloviniškas vakarėlis, numatytas spalio 26 d., maršrutas drieksis per Kauno regioną.   

„Ladies Go“ skelbia sezono pradžią: laukia superherojų tema, staigmena vyrams ir naujas formatas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 10 May 2024 15:21:55 +0300
<![CDATA[Vaiko teisių linija: paskambinę vaikai sako, jog bijo grįžti namo ir prašo pasirūpinti jų saugumu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaiko-teisiu-linija-paskambine-vaikai-sako-jog-bijo-grizti-namo-ir-praso-pasirupinti-ju-saugumu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaiko-teisiu-linija-paskambine-vaikai-sako-jog-bijo-grizti-namo-ir-praso-pasirupinti-ju-saugumu

Pasak Vaiko teisių linijos vadovės Jolantos Griškonienės, per mėnesį sulaukiama bent keleto vaikų kreipimųsi, kuriuose jie išsako savo nenorą grįžti namo. 

„Nors kiekvieno vaiko situacija yra individuali ir išskirtinė, visgi nenoras gyventi savo namuose arba baimė sugrįžti į namus, liudija vaiko pagalbos šauksmą. Pastebime tendencijas, jog tokios vaikų patirtys dažniau išryškėja paauglystės laikotarpiu, kai susiduriama su vidiniu noru išbandyti naujoves, įgyti daugiau laisvės ir patikrinti tam tikras ribas, tačiau šiame etape patiriama ir daug pasimetimo bei nerimo, tad empatiją, supratimą ir palaikymą vaikams ypač svarbu rasti savo artimiausių žmonių rate. Deja, matome, jog kai kurie vaikai savo namuose jaučiasi tarsi svetimi, stokojantys artimųjų meilės, pasigendantys paprastų nuoširdžių pokalbių bei galimybės pasidalinti savo sunkumais“, – sako vaiko teisių gynėja. 

Psichologinis smurtas iš namų aplinkos persikelia į elektroninę erdvę

Pasak Vaiko teisių linijos vadovės, dažniausios priežastys, kodėl vaikai vengia sugrįžti į savo namus, apima jų įtemptus tarpusavio santykius šeimoje. Dauguma vaikų atpažįsta, kad barniai, pakeltas tonas, ir žodiniai užgauliojimai nėra normalus bendravimas, tad kreipdamiesi pagalbos jie sąmoningai įvardija, jog namuose patiria psichologinį smurtą.

„Įprastai nesutarimai namuose tarp vaikų ir tėvų kyla dėl buities dalykų, mokslo pasiekimų, laisvalaikio leidimo būdų ir pan. Tačiau stebime vis dažnesnius atvejus, kai psichologinis smurtas iš namų aplinkos persikelia į elektroninę erdvę, kurioje aktyviai veikia ne patys vaikai, bet jų tėvai. Pavyzdžiui, vaikui būnant mokykloje, tėvai jam rašo žeidžiančias žinutes, išreiškia grasinimus, kas jo lauks sugrįžus namo. Arba savo vaiką šmeižiančias žinutes tėvai ima rašyti jo draugams, bendraklasiams, mokytojams – tad kitą dieną vaikui tenka atsiprašinėti ar teisintis prieš kitus žmones dėl savo artimųjų elgesio“, – pasakoja J. Griškonienė. 


Vaikai yra linkę saugoti savo tėvus net ir patirdami fizinį smurtą

J. Griškonienė įvardija, kad dar sudėtingesnės situacijos, kurias girdi vaiko teisių gynėjai, skambučių centre konsultuodami vaikus, yra namuose patiriamas fizinis smurtas. Pasitaiko, jog tokiais atvejais patys vaikai išreiškia norą bent jau kurį laiką pagyventi kitoje aplinkoje – pas giminaičius, draugus, ar netgi globos įstaigoje – tačiau kreipdamiesi pagalbos jie kartu baiminasi savo tėvų reakcijos, nenori jų įskaudinti.

„Net ir patiriamo fizinio smurto atvejais vaikai yra linkę saugoti savo tėvus. Prieš prašydami realios pagalbos pasirūpinti jų saugumu, vaikai dažnai nerimauja, „o kas bus su mano tėvais?“. Mes visuomet akcentuojame vaikams, jog reaguodami, pirmiausia, siekiame juos apsaugoti ir surasti būdų, kaip padėti visiems šeimos nariams. Kartais būtinybė laikinai užtikrinti vaiko saugumą jo giminaičių ar šeimos draugų namuose, motyvuoja tėvus priimti pagalbą ir kurti pozityvius pokyčius, kurie leistų vaikui sugrįžti į pasikeitusią ir saugią aplinką“, – sako J. Griškonienė.

Vaiko teisių gynėjams vis dažniau tenka sulaukti vaikų skambučių realiuoju laiku, kai paskambinę jie praneša, jog vaikšto aplink savo namus, bet bijo į juos sugrįžti, tad prašo pasirūpinti jų saugumu čia ir dabar.

„Vaikų skambučiai paliečia labai jautriai, ypač, kai kitapus linijos girdi, jog vaikas verkia, išsako konkrečią baimę, kas jo gali laukti namuose arba net užsimena apie norą žalotis. Tuomet reaguojame žaibiškai – stengiamės, kad pokalbio metu vaikas bent kiek nusiramintų ir pajaustų, kad jam saugu kalbėti bei patikėti kitam žmogui svarbią informaciją, kuri operatyviai leistų padėti tiek jam, tiek jo šeimai“, – sako J. Griškonienė.

Vaikų kreipimaisi auga: per pusantrų metų – nuo dešimčių iki šimtų

Pusantrų metų veikianti Vaiko teisių linija jau sulaukė daugiau nei 13 tūkst. žmonių kreipimųsi. Nors čia skambinti ir rašyti gali kiekvienas, kuris aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, visgi pačių vaikų skambučiams ir žinutėms yra skiriamas ypatingas dėmesys. 

Turimais statistiniais duomenimis, vien per šių metų pirmąjį ketvirtį, lyginant su praėjusiais metais, sulaukta apie tris kartus daugiau vaikų paklausimų. Didžioji dalis jų – apie 80 proc. – pasitvirtina kaip galimi vaiko teisių pažeidimai.

„Labai vertiname kiekvieną gautą vaiko skambutį, atsiųstą laišką ar parašytą žinutę, nes dažnai tokie kreipimaisi prasideda žodžiais „daugiau neturiu su kuo pasikalbėti ir pasitarti“. Tokiais atvejais ypatingai svarbu parodyti vaikui, kad yra žmonių, kuriems jis ir jo patiriami iššūkiai yra svarbūs, pasakyti, jog kiekvienam sunkumui galima surasti sprendimą, o jeigu matome, kad pagalbos reikia artimiausiai vaiko aplinkai – ieškome būdų, kaip susisiekti su šeima, pasikalbėti ir motyvuoti priimti pagalbą“, – sako J. Griškonienė.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. 

Vaiko teisių linija: paskambinę vaikai sako, jog bijo grįžti namo ir prašo pasirūpinti jų saugumu

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 10 May 2024 11:08:57 +0300
<![CDATA[Kaip autistiškiems vaikams pritapti socialiniame gyvenime? ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-autistiskiems-vaikams-pritapti-socialiniame-gyvenime https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-autistiskiems-vaikams-pritapti-socialiniame-gyvenime
Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai dažnai susiduria su sunkumais socialiniame gyvenime: gali nesuprasti perkeltinių prasmių ar netiesioginių žinučių, susidurti su sunkumais suvokiant socialinį kontekstą. Labai svarbu rasti būdus padėti vaikams geriau suprasti pasaulį, išmokyti socialinio elgesio ir bendravimo taisyklių. 


Socialinis kontekstas


„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl autistiški vaikai gali turėti sunkumų suprasti socialinį kontekstą, yra jiems būdingas bruožas pirmiausiai fokusuotis į detales ar konkretų informacijos aspektą, o ne bendrą situacijos kontekstą. Pavyzdžiui, autistiškas vaikas gali nepastebėti subtilių neverbalinių signalų, tokių kaip kūno kalba ar veido mimika, kurie paprastai padeda suprasti socialinį kontekstą. Tai reiškia, kai autistiškas vaikas, žaisdamas kieme su kitais vaikais, iš jų pasikeitusių veido išraiškų gali nesuprasti, kad jiems jau  nusibodo ir jie nori baigti žaidimą“, – sako Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.


Pasaulyje yra nemažai pagalbos būdų, kurie padeda lavinti socialinį konteksto supratimą, pavyzdžiui, socialinių istorijų kūrimas, darbas su socialiniais scenarijais, socialinių įgūdžių grupės ir kt.  Nacionalinės autizmo konferencijos 2024 metu, lektorius iš Danijos, psichologas Jannik Beyer, turintis virš 40 metų sukauptos patirties darbo su autistiškais asmenimis, pristatė metodiką: socialinių mąstytojų programą, kuria vadovaujantis, autistiški asmenys gali išmokti sėkmingiau pritapti socialiniame pasaulyje.


Lietuviška praktika


Lietuvoje pagal šią metodiką – socialinių mąstytojų programą – dirba Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (toliau – LASUC) Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius. Pasak centre dirbančių socialinių pedagogių Austės Černiauskienės ir Mildos Kryžanauskienės, programa „Mes – mąstytojai!“  skirta 4–7 m. amžiaus vaikų, turinčių vidutinių ir aukštesnių nei vidutiniai kalbos ir mokymosi gebėjimų, socialinio mąstymo ir socialinių problemų sprendimo įgūdžiams ugdyti. 

Programa remiasi Proto teorija, kuri apibrėžia esminę socialinės sąveikos ir empatijos supratimo svarbą. Jos pagalba žmonės sėkmingai bendrauja, kuria santykius ir supranta socialinį kontekstą. Ji suteikia struktūrizuotą ir efektyvų būdą mokyti vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, suprasti ir tobulinti savo socialinius įgūdžius. 

Programos pasakojimų knygelėse aprašomos keturių vaikų patirtys ir įvairūs nuotykiai. Programa yra ilgalaikė, tai reiškia, kad reikalingas nuolatinis jos taikymas ugdymo įstaigoje, mokant naujų socialinio mąstymo įgūdžių, kuriuos vėliau vaikai ir jų šeimos nariai skatinami perkelti į kitą, vaikams natūralią aplinką. Norint pradėti organizuoti socialinio mąstymo mokymo užsiėmimus, reikėtų kreiptis į LASUC Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrių.

„Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra tokia programa, kuri skirta padėti būtent autistiškiems vaikams ir jaunuoliams vystyti jų socialinius įgūdžius ir supratimą apie socialinius kontekstus. Mūsų žiniomis, tokio pobūdžio programa yra vienintelė, kuri pasiekiama Lietuvos švietimo bendruomenei. Ji teikia struktūruotas ir aiškias instrukcijas bei įrankius, kurie gali padėti autistiškiems vaikams suprasti bendravimo taisykles ir kitus svarbius socialinius įgūdžius. Vis tik, kaip su kiekvienu įrankiu, programa tiks ne kiekvienam vaikui. Kartais ji bus labai efektyvi vienam vaikui, o kitiems reikės papildomo pritaikymo. Kaip ir visur, taip ir švietime svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir suteikti jiems tinkamą palaikymą, kuris atlieptų jų iššūkius ir galimybes“, – mano K. Košel-Patil.


Kaip programa veikia?


„Atsižvelgiant į programoje nurodytą planą, yra skaitomas pasakojimas, papildytas įvairiomis informacinėmis nuorodomis. Programa prasideda nuo temos apie savo mintis ir jausmus. Gebėjimas užmegzti sėkmingą socialinę sąveiką su aplinkiniais reikalauja suprasti savo jausmus ir mintis, taip pat suprasti, kad kiekvienas aplink esantis žmogus turi individualių minčių, kurios nebūtinai sutampa su mūsiškėmis. Taikome programoje pateiktus ir aprašytus ugdymo metodus, naudojame vizualius mąstymo ir kalbos burbulus, drauge su vaikais analizuojame socialines situacijas, ieškome priežasčių, kodėl vienaip ar kitaip atsitiko“, – pasakoja M. Kryžanauskienė.


Pasak socialinės pedagogės, analizuojant kitas temas mokiniai, siekdami bendro tikslo mokosi būti vieninga komanda – stato kaladėlių miestą, kepa obuolių pyragą, žaidžia įvairaus pobūdžio stalo žaidimus. Kiekvienas komandos narys turi atlikti ir individualią užduotį tam, kad komanda pasiektų bendrą tikslą. Mokiniai mokomi atkreipti dėmesį į aplinkinių kūno kalbą, stebėdami ir analizuodami aplinką ir joje veikiančius žmones, vaikai mokosi, kaip klausytis visu kūnu.


A. Černiauskienė, organizuodama socialinių įgūdžių užsiėmimus 9–12  metų vaikams, taip pat sėkmingai taiko programos principus: „Daug dėmesio skiriu savo ir kito žmogaus jausmų pažinimui, vaikai mokosi saugiai išreikšti ir išjausti turimus jausmus ir emocijas. Stipriname komandinio darbo įgūdžius. Socialinių įgūdžių užsiėmimus organizuojame taip, kad skatintume vaikus dalintis savo mintimis, diskutuoti, bet tuo pačiu mokėti išklausyti kitą, priimti kito žmogaus nuomonę, dirbti komandoje.“

Jos teigimu, svarbus įgūdis, su kuriuo dirba užsiėmimų metu, tai gebėjimas suprasti, kas yra mintys ir kuo jos skiriasi nuo žodžių: „Mokomės suprasti, kad ne viskas, apie ką galvojame, yra žinoma aplinkiniams, tol kol to nepasakome garsiai. Kiekvienas žmogus gali turėti pačių įvairiausių minčių, tačiau ne visada jomis reikia dalintis su aplinkiniais. Gali pasirodyti, kad tai tokie įgūdžiai, kurie yra išmokstami savaime stebint aplinką, tačiau dirbant su vaikais turinčiais įvairiapusį raidos sutrikimą, šių įgūdžių turime mokyti sistemingai.“ 


Parengta pagal Auksės Kontrimienės straipsnį „Lietaus vaikai“ žurnale

Kaip autistiškiems vaikams pritapti socialiniame gyvenime? 

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 09 May 2024 12:53:00 +0300
<![CDATA[Automobiliai po eismo įvykio: pirkti ar susilaikyti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/automobiliai-po-eismo-ivykio-pirkti-ar-susilaikyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/automobiliai-po-eismo-ivykio-pirkti-ar-susilaikyti Autopretenzijos misija tiksliai užkoduota pavadinime – pagalba ir konsultacijos pirkėjui, kai įsigyjamas automobilis su defektais.“ – pristato įmonės įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.

„Karts nuo karto gauname skundų, kad kažkas kažką apgavo, ir visada dedame pastangas, kad padėtume nukentėjusiajai pusei. Žinoma, bendraujame ir su policija, kuri jau pradeda tyrimą, atiduodame visus turimus duomenis teisėsaugos institucijoms, kad būtų išsiaiškinta apgavystė ir atkurtas teisingumas.“, – pasakoja Autogido vadovas Vytautas Raudonius. Taigi dalinamės dažniausiai pasitaikančiais atvejais, kaip sukčiauja automobilių po eismo įvykių pardavėjai ir kaip laiku susekti, kad kažkas čia ne taip.

Svarbiausia – saugumas

Automobilių gamintojai vis daugiau dėmesio skiria vairuotojų ir keleivių bei kitų eismo dalyvių saugumui. Automobilio kėbulas konstruojamas taip, kad eismo įvykio metu jo sudedamosios dalys, tarsi sugerdamos smūgį, deformuotųsi. Tai yra – kad monokokas išliktų ir standus, bet kartu šiek tiek deformuotųsi, tokiu būdu apsaugodamas vairuotoją ar keleivius nuo sužalojimų.

Kaip žinome, daugiausia žalos padaroma, kai įvyksta šoninis smūgis, nes būtent čia apsauga silpniausia. To priežastis – iš šonų esančios tik durys ir dalis kėbulo, todėl jei į automobilį trenkiasi kita transporto priemonė iš šono ar automobilis šonu trenkiasi į kliūtį (medį, stulpą, kt.), vairuotojas automatiškai trenkiasi į automobilio metalines konstrukcijas, jei nuo jų neuždengia suveikusios šoninės sėdynių ar lango saugos sistemos.

Jei automobilis trenkiasi priekiu ar į automobilio galą įvažiuoja kitas automobilis, situacija mažiau pavojinga dėl didesnio kiekio apsaugų. To priežastis tiek vadinamosios pasyvios apsaugos (saugos diržai), tiek kitos – saugos pagalvės, piro užtaisai, kurie dar labiau įtempia diržus, kad vairuotojas ir keleiviai liktų kuo arčiau sėdynės atlošo. Taip pat priekyje esantis variklis ir lonžeronai įvykio metu deformuojasi ir „sugeria” didelę dalį smūgio, kuris persiduoda į kėbulą.

Automobilių gamintojai specialiai montuoja kėbulą su deformacinėmis vietomis, kurios susilanksto kaip armonika, jei patiriamas smūgis. Kai po eismo įvykio automobilio kėbulas atstatomas tinkamai, šios vietos turi būti pakeistos neapgadintomis, nes priešingu atveju jos nesuveiks tinkamai ir „nesugers” smūgio, kaip buvo numatyta gamintojo. Maža to, didelė tikimybė, kad gali dar labiau sužaloti automobilio vairuotoją, keleivius ar aplinkinius.

Ne visi pažeidimai pastebimi

Tuo atveju, kai per eismo įvykį patirtą smūgį automobilio dalys nebūna surinktos tinkamai, rizikuojama patirti dar rimtesnių pasekmių. Praktikoje pasitaiko, kai neatsakingi meistrai taupydami sukčiauja ir naudodami įrankius sugadintas dalis ištempia į ilgį, kiek įmanoma, o vėliau, užuot sugadintas dalis pakeitę į tvarkingas, užmaskuoja defektus storu glaisto sluoksniu. Šis sukietėja ir smūgio metu tampa mirtinu kietu daiktu, lekiančiu dideliu greičiu į priešais esantį kitą automobilį, žmones ar kitą objektą.  

Pasitaiko atvejų, kai automobilio apdailos dalys, kurios turėtų sušvelninti smūgį, pritvirtinamos netinkamomis medžiagomis, pavyzdžiui, kniedėmis, arba apskritai nepritvirtintos, tuomet smūgio metu jos taip pat gali smarkiai sužaloti žmones.

Kokios grėsmės dažniausiai pasitaiko Lietuvoje?

Būna, kad sukčiaujantys žmonės saugos sistemas pašalina arba tiesiog apvynioja izoliacija ar kita medžiaga, suveržia plastikiniais dirželiais ir sudeda atgal, o elektronikos sistemos laiduose įmontuoja vadinamus apgavikus. Dėl jų kompiuteris neaptinka defektų, visi parametrai rodo, kad neva sistema paruošta veikimui, nors iš tiesų ji neveikia. Dar blogiau, jei vairuotojo ar keleivio saugos pagalvių uždengimus sukabina metalinėmis kabėmis ir laikikliais, šie, suveikus saugos pagalvėms, užuot apsaugoję, sminga į veidus.

Todėl pirkdami naudotą automobilį visais atvejais kėbulo vientisumą pamatuokite naudodami ruletę ir atlikite kelis matavimus. Tam jums reikės automobilį pakelti ir iš apačios. Jei yra paslėptų defektų, matuojant atstumus nuo tokių pačių taškų, galima pastebėti, kad jie neatitinka tokių pačių vietų kitoje automobilio pusėje. Taip pat investavus daugiau ir įsigijus dažų storio matuoklį, galite patikrinti, ar ant kėbulo nėra glaisto, ar dažų sluoksnis vienodas. Taip pat storesnėse kėbulo vietose, tokiose kaip slenksčiai ir kėbulas, galima pamatyti, ar jie nebuvo pažeisti.

Nerizikuokite dėl savo, keleivių ir kitų eismo dalyvių sveikatos ar net gyvybės. Apsidrauskite iš anksto – pirkdami dėvėtą automobilį, pasinaudokite „Autopretenzijos“ pagalba. Patyrę specialistai padės išsiaiškinti, ar automobilis apskritai yra tinkamas, o jei tinkamas – ar saugu juo naudotis, kaip spręsti iškilusias problemas ir pan.

Autogido inf. 

Automobiliai po eismo įvykio: pirkti ar susilaikyti?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 09 May 2024 10:07:38 +0300
<![CDATA[Ekstremali situacija regione – kokie galimi scenarijai ir pasiruošimo būdai?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ekstremali-situacija-regione-kokie-galimi-scenarijai-ir-pasiruosimo-budai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ekstremali-situacija-regione-kokie-galimi-scenarijai-ir-pasiruosimo-budai Šiuo metu vis plačiau kalbama apie pilietinį pasipriešinimą – piliečių veiklą priešinantis agresijai – ginkluotos jėgos panaudojimui ar grasinimui panaudoti ją prieš šalies suverenitetą, vientisumą ar politinę nepriklausomybę – ir okupacijai.

Vis dar gajus mitas, kad pasipriešinimas galimas tik su ginklu rankose, t. y. prisijungiant prie šalies ginkluotųjų pajėgų ar teikiant joms reikalingą paramą. Vis dėlto istoriniai pavyzdžiai rodo, kad itin svarbus komponentas yra ir neginkluotas pilietinis pasipriešinimas. Jis apima nesmurtinių protestų, piketų organizavimą, atsišaukimų platinimą, nebendradarbiavimą su okupacine valdžia, socialinių, ekonominių ir politinių santykių ignoravimą, blokadas ir kitus elementus.

Gilinti žinias ir įgūdžius – ir miške, ir prie kompiuterio ekrano

Tinkamam tiek ginkluoto, tiek neginkluoto pilietinio pasipriešinimo vykdymui greitas prisitaikymas prie pasikeitusių aplinkybių bei pasiryžimas kovoti už šalies nepriklausomybę turi būti lydimas konkrečių žinių ir įgūdžių. Kiekvienas, esantis fronto linijoje, turi užnugaryje turėti bent dešimtį rėmėjų. Tad galimybę prisidėti prie gynybos turi kiekvienas: vieni turi gebėjimų planavimo ir organizavimo srityje, kiti – atliekant logistines užduotis, treti – puikiai valdo ir perduoda informaciją.

Rinkoje apstu išgyvenimo bei pilietinio pasipriešinimo mokymų, mokomųjų vaizdo įrašų ir literatūros. Pastaroji pasiekiama Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje, informacinių ir edukacinių leidinių skiltyje. Šiuo metu gyventojai gali sužinoti apie pilietinį pasipriešinimą bei mobilizaciją išklausę vos pusvalandį trunkančius mokymus e. platformoje www.mobilizacijosmokykla.lt.

Gyventojai, norintys įgyti daugiau karinių žinių ir įsitraukti į ginkluotą pasipriešinimą, kviečiami rinktis skirtingus karo tarnybos būdus Lietuvos kariuomenėje. Ši informacija yra prieinama interneto svetainėje www.karys.lt. Taip pat visi Lietuvos Respublikos piliečiai kviečiami įsilieti į Lietuvos šaulių sąjungos veiklą arba jau nuo gegužės 1 d. registruotis į taikos meto komendantinius vienetus.

Evakuotis ar likti? Galvoti reikia jau dabar

Išgirdus apie bet kokio pobūdžio pavojų pranešančią sireną ir gavus įspėjamuosius pranešimus telefone, svarbu nepanikuoti. Svarbiausią informaciją išgirsite įsijungę nacionalinio transliuotojo – LRT – radijo arba televizijos programas.

Jeigu įspėjamojo pranešimo gavimo metu esate namie, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM specialistas Ramūnas Trimakas pataria pasirūpinti svarbiausiomis vandens, maisto ir medikamentų atsargomis.

„Pasirūpinkite vandens atsargomis – pripildykite vonią ir visas galimas talpas vandeniu. Nesvarbu, ką nuspręstumėte – evakuotis ar likti, iš anksto pasirūpinkite negendančio maisto, pavyzdžiui, konservų, sublimuotų produktų, makaronų, kruopų atsargomis, visada turėkite grynųjų pinigų atsargų mažos vertės banknotais ar monetomis bei mainams paklausiausių daiktų – žvakių, žiebtuvėlių, kuro, baterijų, cigarečių bei alkoholio, brangenybių. Taip pat namuose (pageidautina – ir su savimi) turėkite medicininių atsargų: dažniausiai vartojamų vaistų, asmeninių ir šeimos nariams būtinųjų medikamentų, sužeidimų tvarstymo priemonių“, – teigia R. Trimakas.

Sprendimą dėl evakuacijos ar likimo karo veiksmų zonoje gali lemti keli faktoriai.

„Jeigu jūsų tiesioginių pareigų vykdymas yra itin svarbus ir karo metu, pavyzdžiui, esate Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM ar policijos pareigūnas, medikas, užtikrinate komunalinių paslaugų tiekimą ar vykdote kitus svarbius darbus ir esate įtraukti į Civilinio mobilizacinio personalo rezervo sąrašus, arba ketinate vykdyti pilietinį pasipriešinimą prieš agresorių, reikėtų galvoti apie veiksmus ruošiantis likti“, – komentuoja R. Trimakas.

Sprendimą evakuotis gyventojai dažniau priimtų norėdami užtikrinti fizinį saugumą savo šeimai arba dėl veiklos, asmens statuso specifikos, dėl ko būtų nesaugu likti karo zonoje. Tokiu atveju svarbu turėti iš anksto paruoštus evakuacinius krepšius, kuriuos būtų patogu nešti, jeigu dėl spūsčių tektų iki artimiausios slėptuvės keliauti pėsčiomis. 

„Krepšyje taip pat patartina turėti asmens dokumentus, artimųjų nuotraukas, atsarginių rūbų, kišeninį radijo imtuvą, išorinę bateriją elektroniniams įrenginiams pakrauti. Net ir maži, bet jau paeinantys vaikai turėtų turėti mažą kuprinėlę su jiems skirtais daiktais. Į vaikų krepšį patartina įdėti ir mėgstamiausią žaislą, jį panaudoti kaip brangių daiktų ar dokumentų slėptuvę“, – vardina jis.

Esant galimybei iš nesaugios teritorijos išvykti automobiliu, rekomenduojama transporto priemonėje turėti šilumos priemonių, dažniausiai naudojamų įrankių (peilis, kirvis, prožektorius ir kt.), maisto, vandens bei degalų atsargų. Išankstinis pasiruošimas, pasak specialisto, leidžia greičiau evakuotis į saugią aplinką, tad būtina apgalvoti ir šeimos planą – pasiskirstyti atsakomybes, nusimatyti kelias susitikimo vietas bei komunikaciją, nesant įprasto telefoninio ryšio, nusimatyti mažiausiai kelis evakuacinius maršrutus, pasidomėti, kur yra artimiausios priedangos bei kolektyviniai apsaugos statiniai. 

*** 

Kiekvieno piliečio indėlis į valstybės gynybą yra itin svarbus – kviečiame pasitikrinti savo žinias gegužės 14 d. 8–18 val. interneto svetainėje www.pilietiskumoegzaminas.lt organizuojamame Pilietiškumo egzamine! Egzamine dalyvauti kiekvienas, matantis Tėvynę Lietuvoje. Treniruotis ir stiprinti savo žinias galima mokymų platformoje „Mobilizacijos mokykla“ ir Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Pilietiškumo egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM.

Ekstremali situacija regione – kokie galimi scenarijai ir pasiruošimo būdai?

Ekstremali situacija regione – kokie galimi scenarijai ir pasiruošimo būdai? Ekstremali situacija regione – kokie galimi scenarijai ir pasiruošimo būdai? ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 09 May 2024 09:47:35 +0300
<![CDATA[Lietuvos advokatūra: esminė žinia gyventojams, ką reikia žinoti dėl šio referendumo  ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-advokatura-esmine-zinia-gyventojams-ka-reikia-zinoti-del-sio-referendumo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-advokatura-esmine-zinia-gyventojams-ka-reikia-zinoti-del-sio-referendumo Pasak Advokatų tarybos pirmininko Mindaugo Kukaičio, šiuo metu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis nustato, kad NIEKAS negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, IŠSKYRUS įstatymo numatytus ATSKIRUS atvejus. Tai reiškia, kad šiuo metu daugiau ne vienos pilietybės turėjimas yra išimtis ir suteikiama atskirai. Įvykus referendumui ir nubalsavus už pataisą būtų atsisakyta daugiau nei vienos pilietybės suteikimo išimtinumo, o piliečių dvigubos pilietybės suteikimo sąlygos būtų nustatomos LR Seimo priimtu konstituciniu įstatymu, t.y. priimtu ne mažiausiai kaip 85 parlamentarų dauguma iš 141.  

LR Seimo teisės aktų projektų bazėje yra registruotas parengtas konstitucinio įstatymo projektas, kuriame nurodyta, kad „atstatyti Lietuvos pilietybę galėtų tik tų valstybių piliečiai, kurių valstybė priklauso Europos Sąjungai ir (ar) valstybės dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, taip pat valstybės, priklausančios Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO) arba valstybės, priklausančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinka tos valstybės, kurios kartu yra Baltarusijos ir Rusijos sąjungininkės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos ar kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų įvairių sąjungų ar sandraugų narėmis“. 

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad referendumas įvyktų, turi ateiti balsuoti daugiau nei 50% rinkimų teisę turinčių piliečių (ne mažiau kaip 1 216 469 rinkėjų)  ir ne mažiau kaip 50% rinkimų teisę turinčių piliečių (ne mažiau kaip 1 216 469 rinkėjų) turi biuletenyje pažymėti TAIP. 

Kadangi dalyvavimas referendume yra išimtinai kiekvieno žmogaus apsisprendimo teisė, Lietuvos advokatūra nepateikia nuomonės ar pozicijos dėl paties balsavimo, tačiau šiuo pranešimu siekia atkreipti visuomenės dėmesį į būsimo referendumo formuluojamo klausimo teisinę prasmę. Nuoroda į Referendumo biuletenį. 

Lietuvos advokatūros inf. 

Lietuvos advokatūra: esminė žinia gyventojams, ką reikia žinoti dėl šio referendumo  

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 07 May 2024 08:52:10 +0300
<![CDATA[Užimtumo tarnyba: Ar lietuviai – besimokanti tauta?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-ar-lietuviai-besimokanti-tauta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-ar-lietuviai-besimokanti-tauta Dažnai kalbama apie profesijų ir darbo vietų pokyčius – ar tai girdi šalies darbingo amžiaus gyventojai? Kokios nuostatos ir patirtys vyrauja, kas trukdo mokytis, kokios mokymosi priežastys –  į šiuos klausimus atsako Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ Lietuvos gyventojų mokymosi (ne)motyvacijos apklausa.

Tyrimas parodė, kad dauguma (74,7 proc.) apklaustųjų mokymąsi visą gyvenimą vertina palankiai. Tačiau nepaisant to, per pastaruosius penkerius metus kvalifikaciją kėlė – mokėsi, lankė kursus ar pan. tik kas trečias apklaustasis (34,1 proc.). Net du trečdaliai (65,9 proc.) apklaustųjų per šį laikotarpį iš viso nesimokė.

„Tyrimas atskleidė paradoksalią situaciją. Mokymosi ir kvalifikacijos kėlimu nesirūpina ir apie tai negalvoja didžioji dalis apklaustų darbingo amžiaus gyventojų – tiek dirbančių, tiek nedirbančių. Tai kelia susirūpinimą, kai visuose sektoriuose vyksta pokyčiai, automatizuojamos darbo vietos, dirbtinis intelektas keičia darbuotojus, o žmonės pasyvūs dėl tolesnės karjeros ir galvoja, kad tai jų neliečia, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. – Iš esmės tokią tendenciją matome ir analizuodami darbo ieškančiųjų profilį – kuo žemesnės žmogaus kompetencijos, tuo mažesnė motyvacija keisti savo situaciją.“

Daugiausiai per pastaruosius metus mokėsi jaunimas (41 proc.), taip pat turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys (52,2 proc.), vilniečiai (44,6 proc.), gaunantys didesnes pajamas (42,7 proc.), užimantys vadovaujančias (75,7 proc.) ar specialistų / tarnautojų (48,2 proc.) pareigas ir verslininkai (45,8 proc.).

Vyresnio amžiaus žmonės mažiausiai kėlė kvalifikaciją – tarp perkopusių 60-metį buvo tik 21 proc., šiek tiek daugiau 50-59 metų grupėje – 28,7 proc. Vėlgi prie aktyviausių 30-39 metų apklaustieji – 37,8 proc. ir 40-49 metų – 38,2 proc.

Nekvalifikuoti darbininkai tarp besimokančių sudarė 10,2 proc., namų šeimininkės – 20 proc., kvalifikuoti darbininkai – 22,7 proc., o ilgiau nei vienerius metus nedirbantys asmenys – 15 proc.

Net kas antras (50, proc.) kėlęs kvalifikaciją nurodė, kad tai buvo vienkartinis atvejis, t. y. per 5 metus kvalifikaciją kėlė vieną kartą.

Artimiausiu metu dauguma respondentų – net 76,5 proc. neketina mokytis. Šiuo metu apie mokymosi galimybes svarsto kas ketvirtas apklaustasis (23,5 proc.).

Mokytis ketina daugiau jaunesnio 18-39 metų amžiaus asmenys (30,5 proc.). Labiau apie mokymus galvoja ir turintys aukštąjį išsilavinimą – 36 proc., vadovai – 54,1 proc., verslininkai – 33,3 proc., bedarbiai ir laikinai nedirbantys asmenys sudaro 35,5 proc.

Šešiasdešimtmečiai mažiausiai linkę mokytis (14,7 proc.), taip pat nekvalifikuoti (10,2 proc.) ir kvalifikuoti darbininkai (13,7 proc.). Pastarosios grupės pirmauja ir tarp mažiausiai besimokiusių pastaraisiais metais. 

Respondentų atsakė, kokios priežastys ir motyvai skatintų mokytis. Svarstantys apie mokymosi galimybes dažniausiai teigė norintys tobulėti – 38,8 proc., gauti didesnį darbo užmokestį – 37,5 proc., kilti karjeros laiptais – 32,8 proc. 

Dėl naujos profesijos ar kvalifikacijos įgijimo mokytųsi 30,8 proc. apklaustųjų. Technologinės naujovės skatina mokytis ketvirtadalį (23,9 proc.), galimybės vystyti verslą – 22,7 proc. asmenų.

Todėl, kad darbdavys reikalauja kelti kvalifikaciją mokytųsi 17,7 proc. respondentų. Dalis (11,4) apklaustų žmonių sakė, kad darbdavys mokymus naudoja kaip skatinimo priemonę. Dar 6,4 proc. asmenų teigė, kad Užimtumo tarnyba siūlo jiems mokymus.

I.Balnanosienės teigimu, mokytis skatina skirtingi motyvai – štai moterys mokymosi priežastimis dažniau įvardijo norą tobulėti ir plėsti akiratį, vyrai siekia didesnio darbo užmokesčio. „Akivaizdu, kad vyresni respondentai mažiau mokymąsi sieja su karjeros galimybėmis – jų dažniausiai nurodytas mokymosi motyvas yra tobulėjimas ir gera savijauta („patinka mokytis“), kai tuo tarpu 30-49 metų žmonės dažniausiai mokymosi priežastimi vardijo galimybes gauti didesnį darbo užmokestį“, – sakė Užimtumo tarnybos vadovė.

Populiariausios mokymų sritys – IT sritis (programavimas ir kt.) (8,1 proc.), apskaita ir finansai (16,1 proc.), užsienio kalbos (15,4 proc.), verslo kūrimas ir vystymas (14 proc.). Vyrus labiau domina IT srities, verslo kūrimo ir vystymo bei darbo su gamybos įrenginiais mokymai, o moteris – apskaitos ir finansų bei užsienio kalbų mokymai.

Vienas svarbiausių tyrimo klausimų – kokios kliūtys trukdo darbingo amžiaus šalies gyventojams mokytis ir kelti kvalifikaciją. Atsakymai gana pragmatiški ir paprasti. Neturi noro ir poreikio net 38,9 proc. apklaustųjų. Laiko stoką nurodė 34,4 proc.

Poreikio mokytis nebuvimą dažniau įvardijo vyresni respondentai (vyresni nei 60 metų – 55,9 proc.,  50-59 m. – 48 proc.), laiko stoką – trisdešimtmečiai (30-39 m. – 42 proc.). Tarp vyrų – daugiau neturinčių noro mokytis, tarp moterų – neturinčių laiko.

Beveik pusė (47,8 proc.) svarstančių apie mokymosi galimybes prioritetą teiktų trumpiems intensyviems kursams. Kas ketvirtas (26,1 proc.) norėtų ilgų kursų su praktine dalimi, dar ketvirtadaliui (26,1 proc.) trukmė nėra svarbi.

Didelę mokymosi kainą kliūtimi įvardijo septintadalis (14,3 proc.). Kas aštuntas-devintas norintis mokytis neranda tinkančių mokymų (11,7 proc.) arba mano, kad kursai nedidins įsidarbinimo galimybių (11,4 proc.). Kas dešimtas mokymosi kliūtimi nurodė darbdavius, kurie nesudaro sąlygų mokytis. Informacijos trūkumu skundėsi 4,9 proc.

Daugiau nei trečdalis apklaustų bedarbių (37,1 proc.) nemato poreikio mokytis, kas šeštas-septintas teigia mokytis neturįs laiko (15,3 proc.), kas penkto netenkina mokymosi kursų paklausa, t .y. neranda tinkančių ar dominančių kursų (20,2 proc.).

Pasak I.Balnanosienės, gyventojų požiūris į persikvalifikavimą itin aktualus Užimtumo tarnybai, siekiančiai didesnio klientų įsitraukimo įgyjant naujų kvalifikacijų ir kompetencijų: „Tai leis kryptingiau dirbti su darbo ieškančiais žmonėmis pagal amžiaus grupes, jų turimas kompetencijas ir poreikius.“

Stiprindama gyventojų profesinio pasirinkimo galimybes, šiemet visoje šalyje Užimtumo tarnyba atidaro 14 regioninių karjeros centrų „Karjeras“ (jau veikia 8), kuriuose ir be registracijos gali kreiptis įvairaus amžiaus žmonės – nuo jaunimo iki sulaukusių pensijos, norintys išsirinkti tinkamą profesiją ar keisti veiklos profilį. „Karjeras“ apjungia savivaldos, mokyklų ir socialinių bei verslo partnerių profesinio orientavimo veiklas – karjeros ugdymo, profesinio veiklinimo, konsultavimo bei informavimo.

Užimtumo tarnybos inicijuotą apklausą „Vilmorus“ vykdė 2024 m. vasario 8 d. – kovo 23 d. „Vilmorus“ atliktoje reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų mokymosi (ne)motyvacijos apklausoje dalyvavo 1275 darbingo amžiaus 18-64 metų šalies gyventojai. Interviu dalyvavo 9,7 proc. tuo metu nedirbantys asmenys (8,7 proc. registruoti Užimtumo tarnyboje).

Apklausti buvo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Tauragės r., Rokiškio r., Utenos r., Švenčionių r., Telšių r., Mažeikių r., Raseinių r., Ukmergės r., Molėtų r., Kaišiadorių r., Varėnos r., Klaipėdos r., Jurbarko r., Kupiškio r., Vilkaviškio r., Lazdijų r., Šiaulių r., Kauno r., Akmenės r., Radviliškio r., Prienų r., Kretingos r., Plungės r., Jonavos r., Kėdainių r., Kalvarijos, Pagėgių, Marijampolės, Palangos, Rietavo, Druskininkų, Visagino ir Elektrėnų savivaldybių  gyventojai. Tyrimas vyko 35 miestuose ir 47 kaimuose.

Užimtumo tarnyba: Ar lietuviai – besimokanti tauta?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 02 May 2024 11:26:45 +0300
<![CDATA[  Ministrė M. Navickienė apie įtraukųjį ugdymą: iššūkius turime paversti sėkmės istorijomis ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ministre-m-navickiene-apie-itraukuji-ugdyma-issukius-turime-paversti-sekmes-istorijomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ministre-m-navickiene-apie-itraukuji-ugdyma-issukius-turime-paversti-sekmes-istorijomis Mūsų visų bendras rūpestis įtraukiojo ugdymo iššūkius paversti vaikų sėkmės istorijomis, šiandien sakė ministrė Monika Navickienė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos konferencijoje „Įtraukusis ugdymas – sėkmės istorijos ir ne tik“. Ministrė pabrėžė visų švietimo grandžių bendradarbiavimo svarbą, dalijimąsi gerąja patirtimi, pagalbą vieni kitiems ir mokyklų vadovų vaidmenį savo bendruomenėse.  

„Nemažai Lietuvos švietimo įstaigų įtraukties principus sėkmingai taiko jau kelis dešimtmečius ir dalijasi patirtimi su kitomis mokyklomis, drąsina jas. Esu tikra, kad kiekvienas iš jūsų galite pasidalinti ne vienu, ne dviem ir gal net ne dešimčia gražių pavyzdžių. Mes turime savybę užuot džiaugęsi, kas pavyko, baksnoti į savo nesėkmes, pasiskųsti, pabrėžti problemas, ir kartais pamirštame, kiek daug jau padaryta, kiek daug darome visi kartu. Kryptingai judame įtraukties, keičiasi ir mokyklos, tikiu, keičiasi ir švietimo bendruomenės nuostatos“, - kalbėjo M. Navickienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, laikinai einanti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas. 

Nors, pasak ministrės, įstatymo pataisa dėl įtraukiojo ugdymo plėtros nebuvo šios kadencijos Seimo sprendimas, per ketverius pastaruosius metus Vyriausybė skyrė ypatingą dėmesį, kad kaip įmanoma labiau sustiprintų mokyklas. 

Švietimo pagalbos finansavimas valstybės lėšomis nuo 2019 m. išaugo 100 mln. eurų – nuo 61 mln. eurų 2019 m. iki 162 mln. eurų 2024 m. Augantis švietimo pagalbos finansavimas lėmė didėjantį mokytojų padėjėjų skaičių – per ketverius pastaruosius metus jų skaičius išaugo 2,5 karto, dabar mokyklose dirba 5,2 tūkst. padėjėjų. Daugėja ir kitų švietimo pagalbos specialistų: per kelis pastaruosius metus atsirado per 620 naujų švietimo pagalbos etatų (2019-2020 m. m. jų švietimo įstaigose buvo 3,6 tūkst., 2023-2024 m. m. – 4,2 tūkst.). Šiemet numatytas finansavimas leis įsteigti dar apie 200 naujų etatų mokyklose.  

Mokykloms talkina ir pastaraisiais metais įsteigti Lietuvos įtraukties švietime centras ir regioniniai centrai.  

„Nepaisant didelio visų įdirbio, puikiai suprantame iššūkius, kuriuos patiria mokyklos. Vienas iš jų  – dalies bendruomenių požiūrį į įtraukųjį ugdymą, „tuos“ vaikus, trukdančius vieniems augti, kitiems dirbti. Įtrauktis – tai ir vertybinis procesas. Jo sėkmei labai reikalingas visuomenės palaikymas, nuostatų, įsitikinimų pervertinimas. Jeigu netikėsime, kad įtrauktis gali būti sėkminga, nepadės jokie centrai, specialistai, priemonės ar pinigai. Visa tai reikalinga, tačiau pradžios taškas esame mes patys. Tikiu, kad ilgainiui visi suprasime, kad skirtybėmis tik praturtiname vieni kitus.  

Kiekviena grandis turi savo vaidmenį įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Labai svarbus mokyklų vadovų nusiteikimas, bendruomenės telkimas. Turime atvirai kalbėtis apie problemas bei pasiekimus ir dalintis atsakomybėmis, ieškoti sprendimų. Ne dėl kažkokios neapčiuopiamos priežasties, o dėl vaiko, kuris galbūt „kitoks“ (klausimas – ar yra vienodų?), bet jis nori mokytis, būti su kitais ir tik mes galime jam tai suteikti“, - kalbėjo M. Navickienė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos konferencijoje.  

Konferenciją „Įtraukusis ugdymas – sėkmės istorijos ir ne tik“ organizuoja Lietuvos mokyklų vadovų asociacija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Konferencijoje aptariamas mokyklų pasirengimas priimti įvairių poreikių vaikus, mokyklų vadovai dalijasi patirtimi, nuotoliu bus pristatyti Italijos įtraukiojo ugdymo sėkmės pavyzdžiai.  

Kaip numatyta 2020 m. priimtose Švietimo įstatymo pataisose, nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, kartu su bendraamžiais.  

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf. 

   Ministrė M. Navickienė apie įtraukųjį ugdymą: iššūkius turime paversti sėkmės istorijomis 

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 02 May 2024 11:16:22 +0300
<![CDATA[Atbudusioje gamtoje jau girdimas gegutės kukavimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atbudusioje-gamtoje-jau-girdimas-gegutes-kukavimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atbudusioje-gamtoje-jau-girdimas-gegutes-kukavimas Gegužės 1 d. minima Gegutės diena. Paprastoji gegutė arba tiesiog gegutė (lot. Cuculus canorus) – daugumai gerai pažįstamas paukštis, kuris lengvai atskiriamas dėl  balso – kukavimo. Lietuvoje gyvena tik viena gegučių rūšis, Europoje – aptinkamos dvi, nors pasaulyje gegučių įvairovė ženkliai didesnė.

Šiais metais Lietuvos ornitologų draugija pirmąją pavienę gegutę fiksavo dar kovo pabaigoje Zarasų rajone, o balandžio pabaigoje, atšilus orams, palaipsniui stebimos jau visoje Lietuvoje.

Gegutės – apgavystės meistrės

Gegutė yra panaši į paukštvanagį savo dydžiu bei išvaizda. Būtent šio paukščio yra smailesni sparnai ir baltai dėmėta uodega.Ji dažnai sutinkama miškingose vietose, mėgsta lapuočių giras, eglynus, vandens pakrantes. Visada įsikuria šalia kitų perinčių paukščių.

Gegutės pačios savo vaikų neaugina, todėl laikomos tikromis apgavystės meistrėmis. Būtent jos, apgavusios kitos rūšies paukštį, vieną kiaušinį deda į svetimą lizdą, kuriame kitas paukštis išperi ir užaugina gegužiuką. Prieš padėdama kiaušinį gegutė atidžiai tyrinėja aplinką ir stebi, kada lizdo šeimininkai pasišalina iš gūžtos.

Dažniausiai gegutės deda į ant žemės sukrautus giesmininkų, taip pat karklinės nendrinukės ar mažosios krakšlės ir kitų žvirblinių paukščių atvirus, bet tvirtus lizdus. Gegutės savo padėtą kiaušinį snapu nuneša į nužiūrėtą nebaigtą ar vos pradėtą perėti dėtį.  Kiekviena gegutės patelė specializuojasi dėti kiaušinius tik į tam tikros rūšies paukščių lizdus,tad deda panašios išvaizdos kiaušinius kokie yra lizde. 

Padėjusios svetimam lizde savo kiaušinį, jos paima vieną šeimininko, tam, kad paukštis nepastebėtų, jog vienu kiaušiniu lizde daugiau. Pastebėjęs papildomą atsiradusį kiaušinį giesmininkas gali palikti lizdą, tad gegutė yra prisitaikiusi suklaidinti kitus paukščius.

„Taip jau evoliucijos eigoje susiklostė, kad gegutės lizdų nesuka. Tam, kad galėtų išgyventi ir pratęsti savo rūšį, jos apgauna kitus paukščius, tad šie paukščiai laikomi lizdiniais parazitais. Yra gan baikštus paukštis, todėl galima dažniau išgirsti, nei pamatyti.  Įdomu tai, kad kukuoja tik gegučių patinai, o patelės – "kvatoja”,” – pastebi Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.

Išsiritęs visiškai plikas gegužiukas jau pirmomis dienomis išstumia iš lizdo kitus kiaušinius arba jauniklius ir lieka lizde vienas. Jauniklis užauga toks stambus, kad jo „įtėviai“ kartais bijo net prisiartinti –  gegužiukas dažnai jiems kapteli snapu reikalaudamas pašerti. Silpniausi paukščiai kartais nutupia jam ant nugaros, kad patogiau pašertų. 

Pati gegutė priskiriama prie naudingų paukščių, kadangi naikina kenksmingus vabzdžius. Ji maitinasi vikšrais, žiogais, vabalais, lesa plaukuotus vikšrus, kurių nelesa kiti paukščiai. Plaukuotų vikšrų plaukeliai iš tiesų yra tarsi mažos adatėlės, kuriose yra nuodų, todėl kiti paukščiai jų vengia. Gegutei vikšrų nuodai nėra pavojingi, kadangi ji turi stiprią imuninę sistemą. Tai viena iš priežasčių kodėl gegutės laikomos naudingais paukščiais, nors ir skriaudžia kitus giesmininkus. Deja, Europoje stebimas jų skaičiaus mažėjimas, kas matomai, susiję su bendru daugelio žvirblinių paukščių gausos mažėjimu, kadangi be jų gegutė neišaugintų palikuonių.

Lietuvos Ornitologų Draugija

Nuotraukų autorė Dalia Račkauskaitė

Atbudusioje gamtoje jau girdimas gegutės kukavimas

Atbudusioje gamtoje jau girdimas gegutės kukavimas Atbudusioje gamtoje jau girdimas gegutės kukavimas Atbudusioje gamtoje jau girdimas gegutės kukavimas ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 01 May 2024 08:01:04 +0300
<![CDATA[KTU studentai – IT srityje neužtenka tik suprasti kodus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ktu-studentai-it-srityje-neuztenka-tik-suprasti-kodus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ktu-studentai-it-srityje-neuztenka-tik-suprasti-kodus

„Dirbtinis intelektas gali nurodyti gaires, kuriomis vadovaujantis dirba programuotojas, bet programos už jį dar kol kas negali sukurti. Programuojant reikia žmogaus, galinčio perskaityti robotizuotų sistemų sukurtus kodus ir suvokti, ką rašo dirbtinis intelektas“, – pasakoja L. Mieliauskas.

Šiandien programų sistemų specialistas negali apsiriboti tik atliekamomis šabloninėmis užduotimis ir plačiu šiuolaikinių programavimo kalbų išmanymu. Pasak Luko, šios specialybės atstovams reikalingas platesnis požiūris: „Programuotojai turi pasižymėti kūrybingumu, leidžiančiu į problemas pažvelgti kitu kampu ir programos kodą, sudarytą iš 500 eilučių, sutraukti vos iki 100 eilučių, o tam reikia kūrybingumo.“

Pavlo Vilkhovyi
Pavlo Vilkhovyi

KTU Informatikos inžineriją studijuojantis ukrainietis Pavlo Vilkhovyi pritaria, kad informatika apima daugybę sričių, todėl platus požiūris į pasaulį ir gebėjimas šioje srityje pritaikyti kūrybinius įgūdžius praplečia šių specialistų galimybes.

Atsižvelgdamas į įvairių kompetencijų poreikį IT srityje, Pavlo nenustoja tobulėti ir papildomai domisi įvairiomis programavimo kalbomis – „Java“, „React native“, „Cypress“ ir „Dart“. „Šiuo metu daugiausia laiko skiriu mobiliųjų programų kūrimui ir savo ateitį ketinu sieti su mobilių aplikacijų kūrimu“, – apie savo karjeros planus atvirauja P. Vilkhovyi.

Svarbiausia savybė – kantrybė ir praktika

Informatikoje ir programavime, kaip ir daugelyje sričių, ganėtinai svarbios savybės – kantrybė, praktika, komunikabilumas. Šias savybes galima ugdyti įvairiausiais būdais, tuo tarpu norėdamas puoselėti savo bendravimo įgūdžius Programų sistemų studentas Lukas prisijungė prie KTU teatro studijos „44“.

Kaip jis teigia, teatras – disciplina, suteikianti ne tik geresnio savęs pažinimo, bet ir daugelio kitų pamokų ir įgūdžių, praverčiančių už scenos ribų.

„Vaidindamas teatre galiu geriau suvokti savo emocijas, ugdyti sklandesnius oratorinius įgūdžius, gebėti save aiškiau ir įdomiau išreikšti. Tai tik keletas savybių, kurias tobulindamas netiesiogiai darau įtaką savo tolesnei karjerai“, – teigia L. Mieliauskas.

Teatre Lukui labiausiai patinka įsijausti į kitą asmenybę. „Taip atsiplėšiu nuo „Luko“ ir būnu kitu žmogumi. Be to, scenoje jaučiu ne baimę, o malonų jaudulį, kurio nerandu niekur kitur“, – sako jis.

Lukas Mieliauskas
Lukas Mieliauskas

Informatikos inžinerijos studentas Pavlo, norėdamas išugdyti kantrybę, užsiima kitu kruopštumo reikalaujančiu pomėgiu – origami. „Vaikystėje gavau iš tėčio dovanų didelę knygą apie origami. Tai buvo pirmasis žingsnis link mano pomėgio“, – apie naujo pomėgio pradžią kalba jis.

Iš pradžių jis mokėsi bandydamas išlankstyti kiekvieną figūrą ar gyvūną, esantį knygoje. Diena po dienos vis labiau ši veikla jam pradėjo patikti, todėl įgudęs vaikinas padarė keletą rožių, šunų, paukščių, katapultų ir net apyrankių.

„Pirmiausia būna sunku, sugadinama daug popieriaus, bet pirmą kartą tobulai padarius gulbę, jausmas – nuostabus. Aš tikiu, kad kuriant origami, išugdyta kantrybė ir praktika gali būti naudingos mano ateities karjerai. Tiesiog sferose, kuriose man viskas nauja, reikia šiek tiek šių savybių“, – šypsosi Pavlo.

Galimybės užsienio valstybėse

Savo jėgas informatikos srityje ir panaudoti laisvu metu įgytas savybes P. Vilkhovyi jau spėjo išbandyti ir Čekijoje. Užsienio valstybėje jį labiausiai nustebino pažymių sistema. „Kaune, prieš rašant baigiamąjį egzaminą, turėčiau pateikti tam tikrą kiekį laboratorinių darbų. Tuo tarpu Čekijoje, atsimenu tik vieną komandinį projektą, kurį dariau“, – sako Pavlo.

Pavlo Vilkhovyi
Pavlo Vilkhovyi

Kaip teigia vaikinas, tiek Čekijoje, tiek Lietuvoje universitetai siūlo labai įdomias studijų programas su savo srities profesionalais, turinčiais unikalių mokymų įgūdžių. Turėdamas laisvo laiko Pavlo stengėsi tyrinėti šalį, jos kultūrą, o labiausiai – architektūrą. Beje, Čekija Pavlo nustebino savo gyvenimo tempu. „Aš mokiausi Brno, todėl miestas visada buvo pilnas linksmybių, gyvybės ir įdomių žmonių“, – pastebi studentas.

Nors Pavlo kolega L. Mieliauskas į užsienį pasisemti patirties dar nebuvo išvykęs, šiuo metu jis mokosi ispanų kalbos ir tikisi, kad ateityje kalbos mokėjimas padės užmegzti užsienio ryšius.

„Mano dabartinis tikslas – išmokti užsienio kalbą ir ją pritaikyti darbinėje praktikoje. Ispanų kalba – labai populiari kalba pasaulyje, todėl turi nemenką praktinį pritaikymą. Mane domina Meksika ir labai noriu išmokti šios valstybės specifinį dialektą ir žargoną“, – pasakoja Lukas.

Lukas atkreipia dėmesį, kad ispanų kalba – skambi ir melodinga, o nuo lietuvių kalbos ją skiria ekspresyvumas. „Iš tikrųjų stebiuosi, kad daug panašumų turi šios kalbos, nes sakiniuose ir žodžiuose naudojamos panašios konstrukcijos“, – pasakoja vaikinas.

Palaikanti aplinka ir pagalba sunkiausiomis akimirkomis

Vis tik, net ir turėdami daugybę galimybių užsienyje, vaikinai lieka studijuoti Lietuvoje. Ukrainietį P. Vilkhovyi, renkantis studijų programą ir šalį, kurioje norėtų studijuoti, Lietuva, o ypatingai Kaunas sužavėjo maloniais ir laisvai bendraujančiais gyventojais.

„Lietuvoje mane aplinkiniai pasitiko draugiškai, o universitete lengvai susiradau draugų. Žinau, kad visada galiu tikėtis palaikymo tiek iš kitų studentų, tiek iš dėstytojų. Jie padeda net sunkiausiomis situacijomis, o labiausiai žavi lietuvių palaikymas“, – teigia KTU studentas.

Tiesa, šiuo metu Pavlo dar nėra tvirtai nusprendęs, ar po studijų pasiliks Kaune, bet neslepia, kad būtent studijos Lietuvoje jam suteikė daugiausia galimybių.

Pavlo Vilkhovyi
Pavlo Vilkhovyi

„Žinau, kad pasirinksiu geriausią variantą, nesvarbu – ar čia, ar svetur. Galiu džiaugtis tuo, jog Lietuvoje išmokau viską, ką galėsiu pritaikyti ateityje“, – pažymi jis.

Pavlo nuomone, nesvarbu, kurioje šalyje žmogus studijuoja informatiką, svarbiausia, kaip jis jaučiasi studijuodamas. „Manau, kad universiteto pagrindinis tikslas ne tik mokyti studentą, bet ir mokyti, kaip mokytis, kaip tobulėti ir kaip elgtis su informacija, ją suradus“, – priduria ukrainietis.

Programų sistemas studijuojantis L. Mieliauskas po mokyklos baigimo nusprendė pasilikti Kaune, nes čia turi geresnes gyvenimo sąlygas. Jam labai patinka Kauno miesto logistika – viešasis transportas ir prekybos centrai atrodo tarsi po ranka.

„Renkantis universitetą, be abejo, svarbu buvo ir tai, kad KTU pasižymi vienu iš geriausių IT specialistų paruošimu Lietuvoje. Kita vertus, jei norisi kompaktiško, jaukaus, gerai išvystytą viešojo transporto infrastruktūrą turinčio miesto – pasirinkus Kauną nei vienas neprašaus“, – džiaugiasi Lukas.

Lukas Mieliauskas
Lukas Mieliauskas

KTU studentai – IT srityje neužtenka tik suprasti kodus

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 01 May 2024 07:19:33 +0300
<![CDATA[Penktokai ir jų tėvai renkasi antrąją užsienio kalbą: ką svarbu žinoti? ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/penktokai-ir-ju-tevai-renkasi-antraja-uzsienio-kalba-ka-svarbu-zinoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/penktokai-ir-ju-tevai-renkasi-antraja-uzsienio-kalba-ka-svarbu-zinoti Būsimi šeštokai sykiu su tėveliais mokslo metų pabaigoje renkasi, kokią antrąją užsienio kalbą jie pradės mokytis naujais mokslo metais. Tėvams verta susimąstyti, koks svarbus gali būti šis pasirinkimas, kokias galimybes jis atvertų, padėti atžaloms jį priimti. Į ką atkreipti dėmesį, pataria sėkmingai karjeros laiptais žengiančios, su užsienio bendrovėmis dirbančios, ne vieną kalbą mokančios specialistės. 

„Jeigu gerai kalbi angliškai – puiku, bet jei kalbi ir prancūziškai, vokiškai, ispaniškai ar kita Europos Sąjungos kalba, tai dvigubina tavo komunikacijos ir visas kitas galimybes: nuo studijų pasirinkimo iki karjeros krypčių ir išskirtinumo pretenduojant į darbo vietas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – sako lietuviškos įmonės „Straikas“ komercijos vadovė, Prancūzijos ir Lietuvos prekybos rūmų Valdybos narė Gintarė Didžiokaitė.  

Jai antrina Živilė Paulikaitė-Harpon, tarptautinės skaitmeninės rinkodaros agentūros „Donutz digital“ atstovė Lietuvoje: „Mums, mažos šalies atstovams, svarbu mokėti daugiau užsienio kalbų, kad galėtume „išeiti į pasaulį“ su savo idėjomis, produktais, verslais“. 

Anot pašnekovių, kalbėti angliškai dabar yra tiesiog savaime suprantamas dalykas, kartais apie tai darbuotojų net neklausiama, nes kitaip ir būti negali. Tuo tarpu darbuotojo gebėjimas kalbėti daugiau užsienio kalbų yra vertinamas kaip didžiulis privalumas, galintis užtikrinti ir didesnį atlyginimą, ir greitesnį kilimą karjeros laiptais.  

Tėvams: neapribokite vaikų 

„Labai drąsinčiau tėvus raginti vaikus mokytis ir tų užsienio kalbų, kurių patys nemoka. Pasaulis keičiasi greitai, ko gero, mes jau nemokame ar greitai nemokėsime ir daugiau dalykų, kurių mokysis mūsų vaikai. Bet tai – vaikų gyvenimas, jie patys turi išmokti, tų įgūdžių reikės jiems, ne tėvams“, – sako Ž. Paulikaitė-Harpon.  

Ji Klaipėdos universitete studijavo švedų kalbą, bet „nutekėjusi“ į Prancūziją ten išmoko prancūzų, ten baigė tarptautinės vadybos ir pardavimų magistro studijas. Tiek „Google“, tiek „Linkedin“ kompanijos, pakvietusios ją dirbti į Airiją, dėl puikių prancūzų kalbos žinių lietuvaitei patikėjo dirbti būtent su Prancūzijos kompanijomis. O dabar, dirbdama iš Lietuvos, ji irgi daugiausia dirba su prancūzakalbiais. 

Nomeda Lukoševičienė, akredituota ES institucijų anglų, ispanų, vokiečių kalbų vertėja, įsitikinusi, jog kiekviena kalba – tai galimybė.  

„Kai nuolat sukamės anglakalbiame informacijos sraute, atrodo, kad viskas tuo ir baigiasi, visi ir kalba tik angliškai. Bet juk taip nėra. Už anglų kalbos yra dar platesnis, įvairesnis, įdomus, spalvingas, turtingas, kuriantis, neatrastas pasaulis. Neapsiribokime, neapribokime savo vaikų ir pažinkime jį neišverstą į kitą kalbą“, – kalba N. Lukoševičienė, kuri, Vilniaus universitete studijavusi anglų filologiją, ispanų ir vokiečių kalbas pradėjo mokytis savarankiškai, vėliau tobulino įvairiuose kursuose, taip pat Ispanijoje, Vokietijoje.  

Pirmenybė – daugiakalbiams specialistams 

Verslo santykius su prancūzakalbiais partneriais vystanti G. Didžiokaitė sako, jei tektų rinktis darbuotoją, pirmenybę tikrai teiktų daugiau užsienio kalbų kalbančiajam. Jos nuomone, daugiakalbiai specialistai pretenduoja ir į didesnius atlygio rėžius.  

„Prancūziškai kalbančių lietuvių specialistų pasiūlą darbo rinkoje galima vertinti ir pagal į Prancūziją studijuoti ar trumpalaikėms mainų programoms išvykstančiųjų skaičius – visgi dalis jų grįžta arba, o jei ir lieka ten, dažnai turi darbo ryšių su Lietuva. Nors išvykstančiųjų skaičiai auga, gerai prancūziškai kalbančių specialistų pertekliaus mūsų rinkoje greitai dar nebus, tokiems specialistams konkurencija tebėra maža,“ – teigia G. Didžiokaitė. 

G. Didžiokaitė prancūzų kalbos mokytis pradėjo gimnazijoje. Paskui Sorbonos universitete įgijo ekonomikos bakalauro, tada vienoje Prancūzijos aukštojoje verslo mokykloje – tarptautinio verslo magistro laipsnį. Po studijų dar porą metų gyveno ir dirbo Prancūzijoje.

Verslų atstovai pažymi, kad sėkmingos karjeros dedamieji dažnai yra tam tikros profesinės kompetencijos ir užsienio kalbų mokėjimas. Todėl būsimiems specialistams – pradedant moksleiviais, baigiat studentais, – tikrai prasminga skirti dėmesio užsienio kalbų (ne tik – anglų) mokymuisi mokykloje, aukštojoje mokykloje, rinktis gretutines kalbų studijas, kalbos tobulinimu paremtas stažuotes, mainų programas ir t.t.  

Vaikams – svajoti drąsiai 

„Aš niekada nesitikėjau, kad tėvai man padės mokytis užsienio kalbos – man jos reikėjo, aš ją ir mokiausi. Mano nuomone, bet kuri Europos Sąjungos kalba yra naudinga, o rinkdamasi konkrečiai prancūzų kalbą žinojau, kad ji yra labai plačiai pritaikoma ir ES, ir Kanadoje, daugelyje Afrikos valstybių“, – kalba G. Didžiokaitė ir priduria, kad su partneriais iš Tuniso bei Maroko kalbasi tik prancūziškai.  

„Kitas dalykas, drąsinčiau vaikus svajoti: pagalvoti apie tai, kokį darbą norėtų išbandyti, kokioj pasaulinėj kompanijoj norėtų dirbti. Gal dabar tai atrodo nerealu, bet visgi vertėtų pasvarstyti, kuri kalba būtų naudingesnė tos svajonės siekiant? Po studijų man pavyko įsidarbinti tada mano svajonių kompanijoj – „Chanel“ mados namuose. Žinau, kad galimybės ten padirbėti atsivėrė todėl, kad kalbu ir prancūziškai“, – sako pašnekovė. 

„Nemėgstu skirstyti kalbų į sunkias ir lengvas, visgi ispanų kalbos mokymosi pradžia yra tikrai nesudėtinga, šia kalba galima gan greitai prašnekti ir pajusti malonumą kalbėti. Tad mokykloje, kai mokomasi pagrindų, ispanų kalba neturėtų būti tas dalykas, dėl kurio reikėtų nemiegoti naktimis“, – juokiasi vertėja N. Lukoševičienė ir priduria, kad tai tikrai nėra svariausias argumentas rinktis mokytis ispanų kalbą. 

Kokios antrosios kalbos mokysis šeštokai? 

- Besibaigiant 5 klasei daugumos mokinių tėvai Lietuvoje renkasi, kokią antrąją užsienio kalbą jų vaikas mokysis nuo 6 klasės. Antrosios užsienio kalbos galima mokytis ir nuo 5 klasės, jei mokykla turi resursų ir to pageidauja tėvai. 

- Galima rinktis iš vokiečių, prancūzų, ispanų, lenkų, rusų – iš tų kalbų, kurias gali pasiūlyti mokykla, atsižvelgdama į turimus resursus ir galimybes. 

- Pastaraisiais metais žymiai daugėja besirenkančių vokiečių, prancūzų kalbas, populiarėja ispanų kalba, pastebimas susidomėjimas ir kitomis ES kalbomis. Antrosios užsienio kalbos kai kuriose mokyklose mokosi ir pradinukai, tačiau tokių mokyklų nėra daug. 

- III gimnazijos klasėje galima rinktis ir trečiąją užsienio kalbą.  

- Pirmosios užsienio kalbos vaikai pradeda mokytis nuo antros klasės. Mokykla gali siūlyti vieną iš šių trijų kalbų: anglų, prancūzų, vokiečių. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.  

Penktokai ir jų tėvai renkasi antrąją užsienio kalbą: ką svarbu žinoti? 

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 30 Apr 2024 11:00:51 +0300
<![CDATA[5 dažniausios pirmojo pasimatymo klaidos: po jų antrojo pasimatymo nebus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/5-dazniausios-pirmojo-pasimatymo-klaidos-po-ju-antrojo-pasimatymo-nebus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/5-dazniausios-pirmojo-pasimatymo-klaidos-po-ju-antrojo-pasimatymo-nebus Pirmas pasimatymas dažnai kelia jaudulį, tačiau jis gali būti ir nervingas: ilgi susirašinėjimai ir tikras susižavėjimas signalizuoja, kad atėjo metas susitikti, tačiau nerimaujate, kad viskas baigsis po pirmo pasimatymo? Visada norisi palikti gerą įspūdį, todėl dalinamės 5 dažniausiomis pirmojo pasimatymo klaidomis, kurios gali sugriauti visas viltis sulaukti kito susitikimo.

Prastas įvaizdis

Galbūt į pasimatymus vaikštote pernelyg dažnai ir nebesistengiate dėl savo išvaizdos? Tenka dažnai girdėti, kad merginos pirmojo pasimatymo metu tikisi išvysti pasitempusį vyrą, kuriam būdingos džentelmeniškos manieros. Tuo tarpu vyrai taip pat nori tikėti, kad pažinčių svetainėje matomos gražios nuotraukos atitinka realybę, todėl tikisi pamatyti savo išvaizda besirūpinančią moterį. 

Jeigu jus nuoširdžiai domina naujoji pažintis, priimkite pirmąjį pasimatymą kaip progą parodyti savo gražiausią ir romantiškiausią pusę. Svarbus akcentas – jūsų kvepalai, kuriuos priešingos lyties atstovas prisimins ilgai. Tiek vyrai, tiek moterys, pasikvepinę išskirtiniais kvepalais, sulauks norimo dėmesio. Štai el. parduotuvėje fantazijos.lt ieškokite feromoninių kvepalų, kurie gali padėti iš karto sužadinti romantiškiausius jausmus ​​– viliojantis aromatas, be abejo, leis ne tik labiau pasitikėti savimi, bet ir jausitės dar patrauklesni.

pexels.com

Monologas apie save

Pasimatymas įpusėjo, o jūs vis dar tauškiate apie save? Nors pirmojo susitikimo metu svarbu prisistatyti ar užsiminti apie savo ateities planus, nenutrūkstamas pagyrūniškas kalbėjimas apie savo pasiekimus, pomėgius ar asmeninę patirtį gali pasirodyti labai egoistiškas, todėl pašnekovui tikrai paliksite neigiamą įspūdį. Stenkitės nuoširdžiai parodyti susidomėjimą pažinti kitą žmogų, atidžiai klausykitės ir reaguokite palaikydami akių kontaktą.

Buvimas telefone  

Šiuolaikinio pasaulio kontekste ​pagunda nuolat tikrinti pranešimus savo telefone ​– itin dažna pirmųjų pasimatymų klaida. Jei per pasimatymą negalite atsiplėšti nuo telefono, pasyviai palaikydami pokalbį, tai parodo, kad žmogus, su kuriuo nusprendėte susitikti, jums nėra įdomus. Net jei turite sutvarkyti skubius reikalus telefone, nesitikėkite supratingumo ​​– toks nesusitelkimas į kuriamą judviejų ryšį paprasčiausiai yra nepagarbus.

Per didelis atvirumas

Rodos, pokalbis rutuliojasi organiškai, linksmai juokaujate ir staiga prasiveržia jūsų ego norėdamas pasidalinti pernelyg šmaikščiu juokeliu, intymia informacija apie save ar pasiguosti dėl praeities santykių palikto skausmo. Žinokite, kad tokios temos pašnekovui gali tapti tikru akibrokštu asmeninio gyvenimo problemas ar „vidinius juokelius“ kol kas pasilaikykite, kadangi tai gali pasirodyti per daug atgrasu ir padaryti jūsų pasimatymą nemalonų. O po nejaukios tylos susitikti tikrai nebenorėsite. Tad vystykite pokalbį lengvai flirtuodami ir susitelkite į vienas kito pažinimą.

Pernelyg negatyvus bendravimas

Jeigu esate iš žmonių, kurie linkę skųstis darbu, kasdienybe ar praeities įvykiais, jums gali būti ypač sunku palikti gerą įspūdį. Negatyvus požiūris į gyvenimą gali sukurti neigiamą atmosferą pirmojo pasimatymo metu ir sudaryti nuomonę, kad esate pesimistiškas žmogus, kuris nesiekia tobulėti ar keisti esamos situacijos. Užuot užkovę savo problemas pirmą kartą gyvai sutiktam žmogui ir likę aukos vaidmenyje, atsipalaiduokite ir mėgaukitės dabarties akimirka, pamiršdami visus slegiančius rūpesčius.

Ar esate pasiruošę pirmam pasimatymui?

Vengdami šių dažniausiai pasitaikančių pirmojo pasimatymo klaidų ir puikiai praleidę laiką su simpatija, galite neabejoti – jūsų laukia dar ne vienas susitikimas. Nepamirškite tinkamai pasiruošti, atsipalaiduoti ir tiesiog užmegzkite prasmingą ryšį, kuris galbūt peraugs ir į rimtesnius santykius.

5 dažniausios pirmojo pasimatymo klaidos: po jų antrojo pasimatymo nebus

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 30 Apr 2024 10:53:29 +0300
<![CDATA[Kur švęsti Motinos dieną: renginiai visoje Lietuvoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kur-svesti-motinos-diena-renginiai-visoje-lietuvoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kur-svesti-motinos-diena-renginiai-visoje-lietuvoje Pakruojo dvare – didžiausia puokštė Mamai (visą savaitę)

Pakruojo dvare prasidėjusiame Tulpių ir pavasario gėlių festivalyje šią savaitę išsiskleis visi 5 milijonai žiedų, kuriuos festivalio organizatoriai pavertė didžiausia puokšte Mamai. Šventinį savaitgalį šeimų lauks ne tik pavasario linksmybės gėlių jūroje, bet ir kamerinės muzikos ansamblio koncertas žvakių šviesoje.

Vilniaus rotušėje – tradicinis pučiamųjų orkestro koncertas (šeštadienį)

Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras jau tradiciškai kviečia mamas kartu jaukiai praleisti Motinos dienos išvakares. Šiemet prie pasirodymo „Tau, mama“ šįkart prisijungs Edmundo Seiliaus (tenoras) ir Kristinos Zmailaitės (sopranas) duetas. Koncerte skambės populiariosios klasikos ir lietuviškos estrados kūriniai, taip pat – žinomų operaų bei miuziklų arijos.

Trakų Vokėje – „Muzikinė staigmena mamai“ (šeštadienį)

Dainininkas Martynas Vilius kartu su fortepijono virtuozu Leonidu Mieldažiu Motinos dienos išvakarėse surengs jausmingą koncertą mamoms. Jame – žinomi lietuviški kūriniai bei pasaulyje pripažinti tarptautiniai hitai.

Kauno valstybinėje filharmonijoje – nemokamas koncertas mamoms (sekmadienį)

Kauno miesto simfoninis orkestras kauniečiams ir miesto svečiams dovanoja šventinį Motinos dienos koncertą, kuriame skambės gražiausios arijos, duetai ir orkestrinės uvertiūros. Svajingų melodijų puokštę mylimoms Mamoms dedikuos maestro Constantine Orbelian bei jaunieji operos solistai Gabrielė Bukinė, Martynas Stankevičius ir Joris Rubinovas.

Kauno Teatro klube – baladės mamai (sekmadienį)

Kaune, Teatro klube Motinos dieną skambės meilės dueto – Vytenio Danieliaus ir Austėjos Guiskytės – „Baladės Mamai“. Koncerte skambės gražiausios mamoms skirtos lietuviškos dainos, tango ir prancūziški kūriniai.

Panevėžyje – šventinis Motinos dienos koncertas (sekmadienį)

Panevėžio muzikiniame teatre grupė „El Fuego“ ir Panevėžio muzikinio teatro orkestras surengs išskirtinai šviesų šventinį koncertą mamoms. Dirigentas – Martynas Bražas.

Įvairius renginius, koncertus, poezijos skaitymus mamoms rengia ir kitos Lietuvos savivaldybės, o Druskininkai bei Palanga siūlo pakviesti mamą į pasimatymą.

Kur švęsti Motinos dieną: renginiai visoje Lietuvoje

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 30 Apr 2024 10:50:28 +0300
<![CDATA[Liaudies pasakų aktualumas šiandien: ko iš jų galima pasimokyti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/liaudies-pasaku-aktualumas-siandien-ko-is-ju-galima-pasimokyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/liaudies-pasaku-aktualumas-siandien-ko-is-ju-galima-pasimokyti Kas šiame moderniame pasaulyje gali būti vertingiau už mažiesiems skaitomą liaudies pasaką? 

Liaudies pasakos – itin svarbi lietuvių tautosakos dalis, kurios puoselėjimas ir perdavimas iš kartos į kartą leidžia pamokančioms istorijoms gyvuoti iš šiais technologinės pažangos laikais. Nors ne visi šiandien vertina senąjį lietuvių kultūros paveldą, o vaikai bėgant metams skaito vis mažiau, supratę senųjų pasakų aktualumą, suaugusieji, kurie siekia savo vaikams įdiegti moralines vertybes, vis dažniau renkasi papildyti namų biblioteką liaudies pasakų knygomis.

Ar atspėsite, kuri lietuvių liaudies pasaka – pati populiariausia?

Nuostabi, dar mokykloje skaityta pasaka „Eglė žalčių karalienė” šiandien skaitytojams primena unikalias, mūsų tautai būdingas kolektyvinės sąmonės struktūras. Prigijęs Salomėjos Nėries eiliuotas šios pasakos variantas ypač patiks mažiesiems, o be susipažinimo su lietuvių kultūros paveldu, vaikai lavins vaizduotę, rimo pojūtį ir giliau pažvelgs į ryžtingumo, šeimos vienybės temas bei atsakys:

  • kam reikalinga šeima;
  • kas yra pasitikėjimas;
  • kodėl svarbu laikytis duoto žodžio?

Tai gali būti tikrų tikriausias pradžiamokslis jūsų vaikams! Ši ir kitos vertingos lietuvių liaudies pasakos jūsų laukia VAGA knygyne, kur prasideda kiekvieno skaitymo kelionė su turtingais siužetais, unikaliais mitologiniais motyvais ir išmintingais veikėjais, kurie, nors ir klysta, kilniai priima gyvenimo pamokas. 

Vertingos moralinės brandos pamokos yra bene pagrindinis aspektas, dėl kurio liaudies pasakos nesensta. Paprastas ir patrauklus pateikimas, kerintys personažai moko tokių vertybių kaip gerumas, drąsa, atkaklumas, meilė, o kur dar gėrio ir blogio kova, kuri padeda skaitytojams ugdyti etiką ir empatijos jausmą. Taip liaudies pasakos tampa vertingomis priemonėmis mokant vaikus doro elgesio.

pexels.com

Ko dar galime pasimokyti?

Verta paminėti, kad užsienio rašytojų sukurtos liaudies pasakos leidžia pažvelgti į įvairių kultūrų paveldą ir tradicijas. Tyrinėdami įvairių kultūrų folklorą ir mitologiją, skaitytojai gali giliau suvokti skirtingų bendruomenių papročius, pavyzdžiui santuokos ir šeimos kūrimo įdomybes, tikėjimus ir vertybes, galiausiai susipažįstama su jų istorija, lėmusia žmonių pasaulėžiūrą. Šis suvokimas, žinoma, ugdo pagarbą istorijai ir įvairialypei kultūrai su visomis jos keistenybėmis. 

Be abejo, liaudies pasakose rasime ir visiškai universalių temų, aktualių bet kurioje kultūroje gyvenantiems žmonėms. Dažnai paliečiamos meilės ir netekties, išdavystės ir atpirkimo temos, kurios gali asmeniškai sietis su žmogaus patirtimi ir emocijomis. Taip lengviausiai skaitoma literatūra skatina gilintis į žmogaus prigimties ir santykių sudėtingumą – tai, kas išlieka aktualu visais laikais. Liaudies pasakos mums primena, kas yra tikri gyvenimo iššūkiai – deja, šiandien esame linkę jaudintis ir dėl visai nereikšmingų dalykų.  

Juk pasakos įkvepia svajoti!

Pasaką dažniausiai norime sieti su magiškais įvykiais ir laiminga pabaiga. Šios teigiamos emocijos liaudies pasakose leidžia pabėgti nuo realybės žengiant į paslaptingus nuotykių pasaulius. O šiame chaotiškame pasaulyje būtina sustoti ir atsigręžti į praeitį, pasinerti į užburiančias folkloro scenas. Sužadindamos mūsų vaizduotę ir kūrybiškumą, liaudies pasakos įkvepia svajoti ir patikėti stebuklais.

Tad gilindamiesi į senosios tautosakos skleidžiamą išmintį ir magiją, galime ir išmokti vertingų gyvenimo pamokų, ir maitinti savo sielą turtingu pasakojimu.

Liaudies pasakų aktualumas šiandien: ko iš jų galima pasimokyti?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 30 Apr 2024 10:32:22 +0300
<![CDATA[Autizmo mėnuo paminėtas visoje Lietuvoje ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/autizmo-menuo-paminetas-visoje-lietuvoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/autizmo-menuo-paminetas-visoje-lietuvoje Balandis – visame pasaulyje žinomas kaip autizmo supratimo, priėmimo mėnuo. Minint autizmo supratimo mėnesį, Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ išplatinus kvietimą atvaizduoti begalybės – autizmo simbolio – ženklą, buvo sulaukta daugiau nei 600 nuotraukų iš visos Lietuvos. 

Begalybių banga  

Autizmo simbolis laikui bėgant evoliucionavo tiek formos, tiek spalvos prasme. „Ilgą laiką dėliones detalė buvo asocijuojama su autizmo spektro sutrikimu, tačiau ją pradėjus asocijuoti su neigiamu aspektu, trūkumais pereita prie begalybės simbolio. Jis rodo, kad spektras yra platus, kompleksiškas ir apima asmenis, turinčius tiek daugybę skirtingų stiprybių, tiek iššūkių, tiek didelį potencialą, tiek ir sunkią negalią. Šiuo metu begalybės autizmo simbolis, pavaizduotas vaivorykštės spalvomis, yra plačiausiai naudojamas vakaruose“, – paaiškina Lina Sasnauskienė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė. 

L. Sasnauskienė dalijasi, kad asociacija yra tarptautinės organizacijos „Autism-Europe“ narys ir šiais metais prisijungė prie jų iniciatyvos, kviečiančios kaip palaikymo simbolį atvaizduoti begalybės ženklą:  „Labai vertiname, kad begalybių banga nuvilnijo per visą Lietuvą. Džiugina, kad sulaukėme dėmesio iš valstybinių institucijų, viešųjų įstaigų, verslo atstovų. Begalybės ženklo nuotraukai sustojo net LR Prezidento kanceliarijos komanda. Socialiniuose tinkluose dalinosi ir mums begalybių nuotraukas siuntė darželiai, mokyklos, bibliotekos bei kitos įstaigos iš visos Lietuvos.“ 

„Skirti laiko ir sustoti begalybės ženklo nuotraukai – tai autistiškų asmenų ir šeimas, auginančių autistiškus vaikus, palaikymas ir supratimo išreiškimas. Tikiu, kad ne vienoje įstaigoje buvo ne tik sustota bendrai nuotraukai, tačiau ir skirtas atitinkamas dėmesys autizmo temos pristatymui moksleiviams, aptarimui įmonėse, o taip didėja informuotumas, keičiasi požiūris. Esame dėkingi visiems, kurie paminėjo autizmo mėnesį dalyvaudami renginiuose, patys juos organizuodami, bei dalindamiesi begalybių banga“, – dėkoja L. Sasnauskienė.  

Lietaus žmogus  

Remiantis begalybės simbolika būtent balandžio 18 d. 18 val. gausus būrys visuomenės narių, verslo ir valdžios institucijų atstovų susirinko į paramos kino vakarą „Lietaus žmogus“ Multikino kino teatre PPC „Ozas“. Filmas dažnai tituluojamas kaip vienas pirmųjų atskleidęs autizmo tematiką ir buvo sugrąžintas vienam kartui į kino ekraną minint autizmo supratimo mėnesį.  

„Filmo „Lietaus žmogus“ parodymas kino teatro ekrane yra labai simboliškas. Būtent jis įkvėpė Lietuvos autizmo asociaciją pavadinti „Lietaus vaikai“. Filmo pagrindinis herojus gali padėti suprasti, kaip kai kurie autistiški asmenys jaučiasi, tačiau svarbu atsiminti, kad nėra vienodų autistiškų asmenų, todėl filme vaizduojamas herojus negali atspindėti viso spektro. Nepaprastai džiaugiamės, kad susirinko tiek daug palaikančių mus žmonių, kad sulaukėme daug gražių žodžių, teigiamų atsiliepimų apie mūsų surengtą vakarą“, – sako L. Sasnauskienė.   

Visos surinktos lėšos už įsigytus bilietus bus skirtos emocinei paramai tėvams, kurių vaikams ką tik patvirtinta autizmo diagnozė. Pasak L. Sasnauskienės, dažnai koncentruojamasi į pagalbą vaikams, tačiau mes norime atkreipti dėmesį, kad pirmiausiai turime padėti tėvams, kurių vaikui, ką tik patvirtinta autizmo diagnozė. Desperatiškas noras, kuo greičiau padėti vaikui, tėvus veda į emocinį ir fizinį išsekimą, psichologines problemas ir didelius lūžius gyvenime. Suprasdami, kaip yra svarbu, kad tėvai nebūtų palikti vieni, tiesiame pagalbos ranką jiems.  

Lietaus vaikų šeimų žygis  

„Inicijuodami įvairias veiklas, skirtas autizmo mėnesiui paminėti ir organizuodami renginius, siekėme, kad jie būtų aktualūs, kuo platesnei visuomenės daliai: švietimo specialistams, įvairių įstaigų darbuotojams, valdžios atstovams, tėvams, auginantiems autistiškus vaikus, bei plačiajai visuomenei“, – komentuoja L. Sasnauskienė.   

Pasak asociacijos vadovės, informacijos poreikį ir aktualumą parodė ir Nacionalinės autizmo konferencijos sėkmė, į kurią nuotoliu prisijungė daugiau nei 500 dalyvių iš visos Lietuvos. Konferencija tampa tradiciniu mūsų asociacijos organizuojamu renginiu ir šiais metais joje įžvalgomis ir patirtimi dalijosi 10 kompetentingų ekspertų iš 4 šalių įvairiomis temomis nuo socialinio supratimo iki bendradarbiavimo su tėvais.  

Autizmo mėnesį vainikavo bendruomenei skirtas taip pat simbolinis 8 kilometrų lietaus vaikų šeimų žygis. „Autizmo kelionė – iššūkis visai šeimai, kurį lengviau įveikti, kai šalia yra palaikantys ir suprantantys žmonės. Buvimas bendruomenėje gali leisti išvengti socialinės izoliacijos, suteikia jėgų ir stiprybės, tvirtumo jausmą, kad šeima nėra viena. Bendruomenė ypatingai laukia vasaros stovyklos, kuomet visi susitinkame pajūryje, o šis pavasario žygis, subūrė daugiau nei šimtą tėvų su vaikais ir suteikė galimybę teigiamas vasaros emocijas išgyventi anksčiau, belaukiant stovyklos.“  

 Asociacijos „Lietaus vaikai“ inf. 

Autizmo mėnuo paminėtas visoje Lietuvoje 

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 30 Apr 2024 09:11:28 +0300
<![CDATA[Kaip atrodo gyvenimas su Parkinsono liga ir kaip ilgai žmogus gali išlikti savarankiškas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-atrodo-gyvenimas-su-parkinsono-liga-ir-kaip-ilgai-zmogus-gali-islikti-savarankiskas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-atrodo-gyvenimas-su-parkinsono-liga-ir-kaip-ilgai-zmogus-gali-islikti-savarankiskas Pirmųjų simptomų galima ir nepastebėti

Ekspertai pastebi, kad Parkinsono liga kiekvieną asmenį paliečia skirtingai. Deja, ankstyvojoje stadijoje aptikti šią ligą labai sunku – dažnai pirmųjų simptomų žmonės net ir visai nepastebi. Dažniausiai simptomai prasideda vienoje kūno pusėje, o vėliau – ir kitoje. Anot sveikatos specialistų, toje pusėje, kur prasidėjo simptomai, jie visada būna stipresni nei kitoje.

Dažniausias Parkinsono ligos simptomas – drebulys arba vadinamas tremoras. Šis drebulys jaučiamas galūnėse – dažniausiai rankose ar pirštuose. Jį žmonės jaučia net tada, kai ilsisi. Tiesa, drebulys dažnai sumažėja atliekant įvairias užduotis.

Kitas dažnas simptomas – sulėtėję judesiai, dar žinomi kaip bradikinezija. Šis simptomas atsiranda ligai progresuojant. Dėl jo žmogui gali tapti sunku atlikti net paprasčiausias užduotis – tai, kas anksčiau užtrukdavo minutę, gali trukti keliskart ilgiau. Taip pat gali sutrumpėti ir Parkinsono liga sergančio žmogaus žingsniai, jam gali tapti sunkiau atsikelti iš kėdės, o kojos, bandant vaikščioti, gali tarsi vilktis žeme.

Parkinsono liga sergantys žmonės dažnai skundžiasi judėjimo sutrikimais – taip yra todėl, kad liga sukelia raumenų sąstingį. Ir tai dar ne viskas – dėl ligos gali sutrikti lygsvara, tad padidėja rizika žmogui nukristi. 

Ši liga netgi gali pakeisti tai, kaip žmogus kalba. Jis gali imti kalbėti labai greitai arba, kaip tik, labai lėtai, imti dvejoti prieš prašnekdamas ir panašiai. Taip pat gali pasikeisti ir paciento rašysena – tarkime, jis gali imti rašyti labai smulkiomis raidėmis. 

Parkinsono ligą lydi ne tik šie simptomai, bet ir kai kurios jos komplikacijos, tokios kaip mąstymo sutrikimai, depresija ir emocinės būklės pakitimai, sunkumai ryjant, kramtant, valgant ir panašiai. 

Visus šiuos simptomus lemia tai, kad dėl Parkinsono ligos žmogus ima prarasti neuronus, kurie atsakingi už dopamino gamybą. Kai sumažėja dopamino lygis, smegenyse prasideda netipinės reakcijos, dėl kurių sutrinka žmonių judėjimas, mąstymas ir kiti procesai. Kokios šios ligos priežastys – nežinoma, tačiau specialistai išskiria, kad yra faktorių, galinčių ją nulemti. Tai yra tokie kaip genai ar toksiška aplinka – pavyzdžiui, nuolatinis darbas su stipriais chemikalais. 

pexels.com

Liga – ne nuosprendis

Specialistai pažymi, kad Parkinsono liga sukelia ne vieną kognityvinę problemą. Trys pagrindinės – lengvas pažinimo sutrikimas, Parkinsono ligos demencija ir Parkinsono ligos psichozė. Anot jų, žmonės su lengvu pažinimo sutrikimu liga netrukdo atlikti kasdienių užduočių, todėl jie gali išlaikyti savo savarankiškumą. O štai antruoju atveju jau ima trikti įvairios žmogaus funkcijos, trukdančios žmogui gyventi vienam, mat jį netgi gali aplankyti haliucinacijos ir panašūs simptomai.

Medikai pastebi, kad Parkinsono liga sergantiems žmonėms gyventi savarankiškai, o ne slaugos namuose ar nuolat prižiūrimiems slaugytojos, yra labai svarbu, mat taip jie jaučiasi savarankiški ir reikalingi. Tad rekomenduoja jiems suteikti tokią galimybę iki tol, kol ligos simptomai nepablogėjo. Vis tik, pasak jų, labai svarbu tinkamai ne tik paruošti Parkinsono liga sergančio žmogaus namus, bet ir jiems patiems stengtis gyventi kuo įprastesnį gyvenimą – panašų į tą, kokį turėjo iki ligos diagnozės.

Tad labai svarbu savęs neizoliuoti – susitikti su šeimos nariais, draugais, bendradarbiais, kaimynais, psichologais ir kitais jiems svarbiais žmonėmis. Taip pat puiki draugija šia liga sergantiems žmonėms – gyvūnai, ypač tie, kurie yra apmokyti dirbti kaip emocinės paramos augintiniai, padedantys asmenims įveikti nerimą ar depresiją. 

Taip pat reikia pritaikyti namus prie pasikeitusių žmogaus poreikių – kadangi dėl ligos sutrinka judėjimas, baldų išdėstymas turėtų būti toks, kad jis galėtų į juos įsikibti eidamas. Reikėtų išrinkti vietą, kur žmogus laikys visus svarbius daiktus – akinius, raktus, telefoną – taip jie visada bus po ranka, net jei asmuo pamirš, kur juos pasidėjo. Iš namų reikia išnešti kilimus, taip sumažinant riziką, kad žmogus užklius ir nukris, o vonioje ar duše vertėtų pasitiesti neslystantį kilimėlį.

Taip pat labai svarbu, kad Parkinsono liga sergantis žmogus rūpintųsi savo sveikata – atsakingai gertų vaistus taip, kaip nurodė gydytojas, valgytų sveiką, subalansuotą maistą, o jei turi problemų kramtant ar ryjant – vartoti skystesnį maistą. Ir, žinoma, nepamiršti gerti pakankamai vandens. 

Kadangi liga pažeidžia raumenis, labai svarbu nuolat mankštintis – koks fizinis krūvis tinkamiausias kiekvienam žmogui, reikėtų pasitarti su gydytoju.

pexels.com

Kada pagalba – būtina?

Tiesa, Parkinsono liga sergantys žmonės ir jų artimieji turi atidžiai stebėti, ar simptomai neblogėja. Pavyzdžiui, jeigu pacientas praktiškai nebegali judėti, jam ima darytis sunku atlikti net paprasčiausias užduotis (tarkime, pasigaminti valgyti), jis pamiršta gerti vaistus ar jam prasideda haliucinacijos, reiškia, kad jis gyventi vienas nebegali. Ekspertai pažymi, kad tikrai nereikėtų laukti sunkiausių simptomų, tokių kaip haliucinacijų, kad žmogus sulauktų reikiamos pagalbos. Esą jau ketvirtojoje ligos stadijoje, kai žmogaus raumenys yra nuolat įsitempę, dreba, juos traukia mėšlungis, jis gyventi vienas nebegali, mat asmeniui pačiam atlikti kasdienių užduočių tampa praktiškai neįmanoma.

pexels.com

O štai slaugytoja užtikrins, kad žmogus išgers vaistus, pasirūpins jo higiena, maistu, atsiradusiomis žaizdomis ir, žinoma, saugumu. Paskutinis aspektas itin svarbus, mat ligai progresuojant žmogui gali tapti sunku netgi ryti maistą, o profesionalios slaugytojos pasirūpina, kad jis neužsprings ar kur nors eidamas vienas nenukris. 

Rūpinimasis Parkinsono liga sergančiais žmonėmis nėra lengva užduotis, tad slaugytojos turi būti pasiruošusius įvairiausiems iššūkiams. Juos įveikti bus lengviau turint pakankamai kompetencijų, kurias suteikia sertifikuoti kursai. Juos galima įsigyti štai čia: https://sidabra.lt/

Kaip atrodo gyvenimas su Parkinsono liga ir kaip ilgai žmogus gali išlikti savarankiškas?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Apr 2024 17:04:06 +0300
<![CDATA[VVTAT pataria: atidžiai atlikite namų darbus prieš atostogas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vvtat-pataria-atidziai-atlikite-namu-darbus-pries-atostogas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vvtat-pataria-atidziai-atlikite-namu-darbus-pries-atostogas Kas yra organizuota turistinė kelionė ir kuo jos pirkimo sandoris skiriasi nuo atskirai pirktų paslaugų, kai kelionę vartotojas organizuoja pats. Kaip atidžiai pasirinkti pardavėją. Kur skelbiamas Lietuvoje licencijuotų kelionių organizatorių sąrašas, kodėl iš šių organizatorių kelionę pirkti saugu. Kodėl būtina atidžiai skaityti sutartį. Į ką atkreipti dėmesį perkant lėktuvo bilietą ir ką verta įsiminti apie keleivio teises dėl atšaukto ar atidėto skrydžio, sugadinto ar prarasto bagažo. Ką patartina žinoti nuomojantis automobilį. Kur kreiptis, jei vis dėlto kilo problemų.

Ir, svarbiausia, kaip išlikti atidiems ir atsakingai vertinti kiekvieną pasiūlymą socialiniuose tinkluose. Būtent tokiose platformose pardavėjai apsimeta kelionių organizatoriais, vilioja mažomis kelionių kainomis, įspūdingomis nuotraukomis, o apie save būtinos informacijos neteikia.

Kviečiame kitą savaitę (balandžio 29 d. - gegužės 2 d.),  sekti VVTAT pranešimus interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose. Jei planuojate kelionę, bus verta paskaityti, nes kruopščiai atlikti namų darbai visada garantuoja geresnius rezultatus.

VVTAT inf. 

VVTAT pataria: atidžiai atlikite namų darbus prieš atostogas

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Apr 2024 12:40:30 +0300
<![CDATA[Tai, ko nežinojote apie nedarbo išmokas: atleistiems iš darbo galima gauti papildomas pašalpas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tai-ko-nezinojote-apie-nedarbo-ismokas-atleistiems-is-darbo-galima-gauti-papildomas-pasalpas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tai-ko-nezinojote-apie-nedarbo-ismokas-atleistiems-is-darbo-galima-gauti-papildomas-pasalpas

Pašalpos mokėjimas gali būti pratęsiamas

Ekspertai primena, kad gauti nedarbo išmoką Lietuvoje gali tie gyventojai, kurie mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas, per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių iki užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje (UŽT) turi sukaupę ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą ir yra registruoti UŽT, kuri suteikė jiems bedarbio statusą.

„Nedarbo išmoką taip pat gali gauti ir baigę privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba tie, kurie yra paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pirminį karinį parengtumą, ir įsiregistravo UŽT ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš tarnybos“, – aiškina skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Creditea“ Regiono klientų aptarnavimo vadovė Baltijos šalyse Donata Stoškuvienė.

Bedarbio pašalpą gali gauti ir tie, kurie per paskutinius 30 mėnesių 12 mėnesių dirbo kitoje Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje ir tuo laikotarpiu buvo draudžiami nedarbo draudimu. O jei žmogus grįžta iš ne ES ir EEE šalių (Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Ukrainos, Baltarusijos), draudimo stažas nėra kaupiamas.

Pašalpa paprastai yra mokama 9 mėnesius, tačiau kartais mokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas. Pavyzdžiui, jeigu moteriai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, jei bedarbiui iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai ir jam nebuvo paskirta išankstinė senatvės pensija (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 2 mėnesių) arba jeigu asmuo laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos arba yra gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl priklausomybės ar patologinio lošimo savo noru (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 30 dienų).

Galima gauti papildomą išmoką

Kai gyventojas gauna bedarbio statusą, „Sodra“ jam per 10 darbo dienų paskiria ir išmoka pašalpą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant bedarbio ankstesnį uždarbį ir darbo istoriją. Dažnai išmokos dydis susideda iš dviejų dalių – fiksuotos ir kintamos.

Pastovioji pašalpos dalis lygi 215,01 EUR – tai yra 23,27 proc. minimalios mėnesinės algos. O kintamoji dalis priklauso nuo gyventojo uždarbio per 30 mėnesių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo užsiregistravimo UŽT dienos. Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, asmuo 2024 metų balandžio mėnesį nori gauti bedarbio pašalpą, jo pajamos bus analizuojamos nuo 2021-09-01 iki 2024-02-29 laikotarpiu.

„Kintamoji mėnesinės išmokos suma yra apskaičiuojama tokiu būdu: už pirmą–trečią mėnesį – 38,79 proc. nuo asmens vidutinio draudžiamojo darbo užmokesčio, už ketvirtą–šeštą mėnesį – 31,03 proc., už septintą–devintą mėnesį – 23,27 proc.

Didžiausia bedarbio pašalpa negali viršyti 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio paskutinį kalendorinį ketvirtį nuo užsiregistravimo UŽT. Pavyzdžiui, 2024 m. II ketvirtį (nuo 2024-04-01 iki 2024-06-30) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1220,21 Eur“, – skaičiuoja D. Stoškuvienė.

Štai jei gyventojas per paskutinius 12 mėnesių uždirbo, pavyzdžiui, 2000 EUR per mėnesį (neatskaičius mokesčių), tai jis pirmą–trečią mėnesį gautų 1205,82 Eur, ketvirtą–šeštą mėnesį – 1050,62 Eur, o septintą–devintą mėnesį 895,42 Eur.

Taip pat ekspertė atkreipia dėmesį, kad išdirbę vienoje įmonėje 5 ir daugiau metų darbuotojai atleidimo atveju turi teisę gauti papildomas ilgalaikio bedarbio pašalpas. Jas gali gauti visi dirbę pagal darbo sutartis darbuotojai, išskyrus tie, kurie yra atleidžiami iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko.

Pašalpa – tik išgyvenimui

Bedarbio pašalpa yra pradedama mokėti nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo. Taip pat po 3 mėnesių nuo įsiregistravimo UŽT, bet ne anksčiau kaip bedarbio statuso įgijimo dieną, jei asmuo buvo atleistas iš darbo dėl savo kaltės.

Nedarbo išmoka taip pat yra mokama tik pasibaigus kitų išmokų (dėl ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos) mokėjimo terminui, paskirtų iki bedarbio statuso įgijimo dienos.

„Tačiau, jei bedarbis jau anksčiau yra gavęs bedarbio pašalpą ir vėl iš naujo užsiregistravo UŽT, tuomet jam pašalpa gali būti skiriama tik praėjus 12 mėnesių nuo ankstesnės bedarbio pašalpos pasibaigimo dienos. T. y., reikia, kad būtų 12 mėnesių tarpas tarp pašalpų“, – pabrėžia D. Stoškuvienė.

Ji taip pat ragina jau gaunant išmokas užsiimti aktyvia darbo paieška, mat kitu atveju jos gali būti nutrauktos. Tai reiškia, kad bedarbis turėtų reguliariai kandidatuoti į laisvas darbo vietas, dalyvauti darbo pokalbiuose arba perkvalifikavimo ar profesinėse programose, skirtose įsidarbinimo galimybių gerinimui.

„Nedarbas turi būti tik laikina stotelė, o valstybės kompensacijos turi tik padėti lengviau išgyventi sudėtingą gyvenimo situaciją. Taip pat vertėtų pagalvoti apie pajamų ir darbo praradimo draudimą, kuris galėtų suteikti paramą netikėtai netekus darbo ar sunkiai susirgus“, – pastebi ekspertė.

Tai, ko nežinojote apie nedarbo išmokas: atleistiems iš darbo galima gauti papildomas pašalpas

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 27 Apr 2024 06:50:45 +0300
<![CDATA[Dažniausios klaidos, kurias žmonės daro tvarkydami savo atliekas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dazniausios-klaidos-kurias-zmones-daro-tvarkydami-savo-atliekas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dazniausios-klaidos-kurias-zmones-daro-tvarkydami-savo-atliekas Galima pasidžiaugti, jog dabartiniai žmonės ima vertinti tai, kad mūsų planeta bei aplinka ir gamta – vienas didžiausių turtų, ką tik turime. Nepaisant augančio atsigręžimo į natūralumą bei tvarumą, neišvengiame ir klaidų, kurios trukdo siekti tikslų bei maksimaliai pagerinti gyvenimo sąlygas bei sumažinti taršą. Efektyvus atliekų tvarkymas yra labai svarbi visa ko dalis. Būtent šioje vietoje žmonės pamiršta apie tokius dalykus, kaip atliekų aikštelės, rūšiavimo svarba bei atsakomybė už savo veiksmus. Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (RATC) nori visiems priminti, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų tam, kad atliekų tvarkymas taptų efektyvesnis, o pasaulis, kuriame gyvename – švaresnis.

1. Pamirštama apie atliekų kilmę

Viena iš didžiausių klaidų – apie atliekų tvarkymą galvojama tik post factum. Juk visa ko pradžia yra mūsų pačių vartojimas. Dėl to rekomenduojama pirmenybę teikti atliekų mažinimui jų susidarymo vietoje (angl. on the spot).

Juk kai kalba pasisuka apie tvarumą ir atliekas, dažnai girdime raginimus mažinti vartojimą.

Visai neseniai sudarytame pasauliniame atliekų indekse (The Global Waste Index) skelbiama, kad kiekvienas žmogus per dieną sugeneruoja apie 0,8 kg atliekų. Pasiturinčiose šalyse (prie jų priskiriama ir Lietuva) vienam gyventojui tenka daugiau nei dvigubai daugiau atliekų nei besivystančiose ar trečiojo pasaulio šalyse.

Sutelkdami dėmesį į tai, ką vartojame bei kiek vartojame, galime gerokai sumažinti susidarančių atliekų kiekį. Tai reiškia, kad turime būti pasiruošę pirkti mažiau, rinktis produktus su mažesne pakuote ir rinktis tvariau pagamintus tvariauproduktus.

Dėl to atliekų tvarkymo centrai efektyviau atliks savo darbą ir duos didesnę naudą visai žiedinei ekonomikai, kurioje gyvename.

2. Vengiama buitinių atliekų rūšiavimo

Neteisingas rūšiavimas yra dar viena dažna klaida, dėl kurios ne tik švaistomi ištekliai bei žaliavos, tačiau ir kenkiama visam perdirbimo procesui.

Pagal oficialią statistiką, pastaruoju metu, iš komunalinių atliekų, energijai gauti panaudojamasudeginama apie 35 %, o maždaug 40-45 % yra pedirbama. Įsivaizduokite, koks kiekis daiktų ir medžiagų, kuriuos išmetame, gali būti prikelti naujam gyvenimui arba tapti žaliava naujiems daiktams. Įdomu tai, kad perdirbamų atliekų kiekis ateityje turėtų tik augti.

Dėl gajaus stereotipo, kad net rūšiuotos atliekos keliauja į vieną krūvą, perdirbimo programų veiksmingumas mažėja, o dėl to, deja, auga žaliavų perdirbimo sąnaudos. Norint užtikrinti, kad pasaulis taptų žalesne ir geresne vieta mums visiems, svarbu, kad atliekų aikštelės ir tvarkymo centrai gautų išrūšiuotas atliekas.

3.  Žaliosios atliekos nekompostuojamos

Daugelis žmonių nesupranta, kokį didelį potencialą turi jų nupjauta žolė, surinktos šakos, vaisių krituoliai ir kitos organinės kilmės, bioskaidžios, žaliosios atliekos.

Ne tik ES, bet ir štai, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis, maisto likučiai ir kiemo atliekos šiuo metu gali sudaryti daugiau kaip 30 % to, ką išmetame į šiukšliadėžes.

Kompostuojant šias medžiagas ne tik sumažėja į sąvartynus patenkančių atliekų kiekis, bet ir praturtinamas dirvožemis, tad poreikis naudoti chemines trąšas mažėja. Jeigu neturite galimybės ar noro kompostuoti, jūsų atliekas visada priims žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės.

4. Netinkamai atsikratoma pavojingomis atliekomis, kai tokių atliekų tvarkymas labai svarbus

Nors aukščiau išvardintos klaidos tikrai turi neigiamą poveikį aplinkai, šis punktas kelia didžiausią riziką. Netinkamas pavojingų atliekų, pavyzdžiui, baterijų, dažų ir elektroninių prietaisų, šalinimas yra nepateisinamas aplaidumas, už kurį galite sulaukti baudos.  

Jeigu jomis atsikratoma netinkamai, pavojingos atliekos į aplinką gali paskleisti kenksmingas chemines medžiagas, užteršti dirvožemį ir vandenį. Kadangi yra specialios atliekų aikštelės, surenkančios pavojingas atliekas, aplaidus atsikratymas negali būti pateisinaimas.

Apie tai, kaip vyksta tokių atliekų tvarkymas ir kaip galite prisidėti, skaitykite Kauno RATC interneto svetainėje.

5. Neieškoma alternatyvų greitajai madai

Pasižiūrėkite į savo ar savo šeimos narių spintas. Beveik visi žmonės neišvengia apsilankymų didžiosiose, tinklinėse, greitos mados parduotuvėse. Statistika rodo, kad vadinamoji fast fashion labai prisideda prie perteklinio atliekų susidarymo pasauliniu mastu.

Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos (UNEP) duomenimis, mados pramonė generuoja 10 % viso pasaulio anglies dioksido emisijų. Na, o tekstilės pramonė išmeta daugiau anglies dioksido nei tarptautiniai skrydžiai ir jūrų laivyba kartu sudėjus. Pagrindinė šių pramonių varomoji jėga – greitosios mados parduotuvių klientaių.

Pasirinkdami kokybę, o ne kiekybę, pirkdami dėvėtus rūbus, atiduodami nebereikalingus drabužius perdirbimui ar juos dovanodami bei net parduodami, galime labai smarkiai prisidėti prie Žemės išteklių tausojimoto,ir to, kad atliekų aikštelės būtų mažiau apkrautos.turėtų mažiau darbo...

Dažniausios klaidos, kurias žmonės daro tvarkydami savo atliekas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 25 Apr 2024 17:06:49 +0300
<![CDATA[Lietuvoje yra 50 tūkst. darbingo amžiaus bedarbių: pateikė siūlymus, kaip juos grąžinti į darbo rinką]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-yra-50-tukst-darbingo-amziaus-bedarbiu-pateike-siulymus-kaip-juos-grazinti-i-darbo-rinka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-yra-50-tukst-darbingo-amziaus-bedarbiu-pateike-siulymus-kaip-juos-grazinti-i-darbo-rinka Baltijos šalių mastu atliktas tyrimas „Atraskime Nematomus žmones: ko oficiali statistika nepasako apie gyventojus ir jų problemas“ atskleidžia, kad ši grupė turi motyvacijos dirbti, tačiau jai stinga socialinių įgūdžių ir tinkamos visuomenės pagalbos. Vis dėlto iš ilgo nedarbo gniaužtų šiuos žmones ištraukti įmanoma, sako specialistai.

Atsiduria užburtame rate

Tūkstančių žmonių „nematomumą“ lemia žemas išsilavinimas ir menkas finansinis raštingumas. Nepasitikėdami socialinėmis išmokomis, jie atsiduria šešėlinėje ekonomikoje, todėl gauna mažesnes pajamas. Netekę galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis, jie linkę save vertinti neigiamai.

„Motyvacijos dirbti šie žmonės turi daug, tačiau keistis nenori. Dauguma žemesnio išsilavinimo žmonių ieško konkretumo ir stabilumo. Šie žmonės skiria darbą į dvi dalis: mano reikalas padaryti tai, kas man pasakyta, o atsakomybė ir supratimas, kodėl darbas daromas – jau viršininko arba kitų reikalas. Tad netekę darbo šie žmonės retai imasi atsakomybės, netgi pamatuotos rizikos ar naujovių. Tačiau jie nori būti samdomi, dirbti konkretų darbą ir gauti laiku konkretų atlyginimą“, – sako Sonata Patkauskaitė, Lietuvos samariečių bendrijos vadovė.

Minėtos „nematomų žmonių“ grupės mąstymas ir pasaulėžiūra yra neigiama – nepasitenkinimas darbu, finansinis stresas, netikrumas dėl ateities turi įtakos jų pačių sveikatai ir santykiams. Netikrumas dėl ateities yra psichologinis aspektas, galintis turėti įtakos asmens kasdienių sprendimų kokybei, todėl susidaro tarsi užburtas ratas, kurio jame esantys asmenys negali įveikti.

Nekvalifikuotiems ir neišsilavinusiems galimybių mažiau

Praėjusiais metais kas trečias (35,5 proc.) Užimtumo tarnyboje registruotas darbo ieškantis žmogus, kuriam suteiktas  bedarbio statusas, neturėjo profesinio pasirengimo.

Rinkoje vyrauja pasiūlymai kvalifikuotiems darbininkams, o nekvalifikuotam darbui laisvų darbo vietų registruojama mažiau nei tokį darbą norinčių dirbti asmenų, tad kvalifikacijos neturėjimas – viena iš priežasčių, kodėl nekvalifikuotiems asmenims įsidarbinti yra sunkiau. 

Šiuo metu Užimtumo tarnyboje ilgai nedirbantiems, žemos kvalifikacijos, priklausomybių ir įvairių asmeninių problemų turintiems žmonėms suteikiamas besirengiančio darbo rinkai statusas. 

Pernai įvairiose užimtumo programose pradėjo dalyvauti 5,4 tūkst. žmonių, daugiausiai – darbo rinkai besirengiantys asmenys.  Šių programų esmė – psichologų, teisininkų arba socialinių darbuotojų paslaugos, laikinas užimtumas. 2024 metais numatyta 6,5 tūkst. asmenų įtraukti į užimtumo didinimo programas.  

„Žemas išsilavinimas ir kliūtys užimtumui yra susijusios, todėl dėl šių priežasčių asmenys patiria didelių sunkumų darbo rinkoje. Dažniausiai neturi paklausių profesijų ir darbo įgūdžių, reikalingų šiandieninei rinkai, turi vieną ar keletą kliūčių užimtumui. Tokiam asmeniui iššūkiu tampa savęs įgalinimas taip, kad pavyktų užsidirbti pajamų“, – sako Milda Jankauskienė, Užimtumo tarnybos atstovė spaudai.

Daugelis socialinių pašalpų neieško

Dalis šių „nematomų žmonių“ galbūt turi vienokį ar kitokį darbą, tačiau nefigūruoja socialinėse ataskaitose, nes dirba nelegaliai. 

„Žemesniojo išsilavinimo žmonės dažniausiai sutinka dirbti nelegalų darbą. Jie taip pat dažnai yra asmenys, kuriuos lengviau „išnaudoti“. Darbdaviai žemesnio išsilavinimo žmones dažnai kvailina – atskaičiuoja kažkokias valandų neišdirbimo normas, atlyginimus moka ne stabiliai ir ne laiku, nelegaliai“, – pastebi S. Patkauskaitė.

Žmonės, dirbantys mažai kvalifikuotą darbą, dažnai neturi finansinės pagalvės, todėl skuba pradėti dirbti, nes pajamos yra tiesiog gyvybiškai būtinos. Jie labai trokšta viršvalandžių, pamaininio darbo, nes tai yra papildomi pinigai.

„Geriausias, tokių žmonių nuomone, darbinio gyvenimo scenarijus: išėjau iš vieno samdomo darbo – nuėjau į kitą samdomą darbą. Tai asmenys, suprantantys, kad pinigai yra uždirbami, o ne gaunami. Jie sunkiai reaguoja į bedarbio išmokas ir socialines pašalpas”, – sako pašnekovė.

Kaip šiai grupei padėti?

Šiai „nematomų žmonių“ grupei žemas išsilavinimas, kuris lemia specifinius įsitikinimus apie visuomenės funkcionavimą ir finansus, trukdo siekti savo tikslų. Tai lemia neigiamą emocinę būseną, kuri ne visada leidžia jiems patiems pakeisti savo gyvenimo eigą. Jiems reikia išorinio postūmio.

Nematomais tapti žmonės dažnai pasirenka patys, tačiau dar dažniau tai lemia socialinės pagalbos sistemos spragos. Lietuvos samariečių bendrijos vadovė pastebi, kad neretai valstybinės institucijos, kurios turi rūpintis socialiai pažeidžiamais žmonėmis, džiaugiasi puikia į jas besikreipiančiųjų statistika, tačiau realios naudos neatneša.

Čia didesnį vaidmenį galėtų turėti nevyriausybinės organizacijos, tačiau, anot S. Patkauskaitės, jų indėlis dažnai yra nuvertinamas. Pasak jos, labai svarbu sukurti tokią sistemą, kuri gebėtų atskirti „profesionalius“ valstybės pinigų prašytojus ir atrasti tuos, kuriems tikrai reikia pagalbos. 

„Tai žmonės, kurie yra nepratę gyventi ištiesta ranka, dažnai nedrįsta kreiptis pagalbos. Žmogus, ieškantis darbo, atsitrenkęs į sieną, pavadinimu „mes tau paskambinsim“ kelis kartus iš eilės užsidaro savyje, menksta jo savivertė. Dalis tokių žmonių netgi nesikreipia į Užimtumo tarnybą ar seniūnijas, kad gautų išmokas – jiems gėda. Deja, biudžetinės organizacijos NVO vis dar laiko konkurentais, o ne partneriais. Gal ateityje ir išmoksime  dirbti kartu, ir, reikia pripažinti, poslinkiai šiokie tokie yra, bet maži. Todėl dabar valstybinės įstaigos informacija nesidalina“, – teigia pašnekovė.

Ji taip pat mini galimybę sukurti tam tikrą asistentų sistemą – įvairių socialinių sričių specialistai galėtų padėti žmonėms lengviau įsilieti į darbo rinką. 

„Asistentas galėtų būti viena iš išeičių. Jie galėtų žmonėms parašyti CV, kartu dalyvauti darbo pokalbiuose, skambinti ir suderinti susitikimus. Juolab kad tai būtų puikus tarpininkas ir pagalbininkas ne tik bedarbiui, bet ir darbdaviui. Jis būtų kaip tarpinė grandis“, – teigia S. Patkauskaitė.

Dar vienas dalykas, kuris jos manymu, galėtų padėti žmonėms, netekusiems darbo, jo ieškantiems ir apskritai žemesnio išsilavinimo žmonėms – socialinių įgūdžių mokymai, kurie išmokytų, kaip gyventi gaunant nedidelį atlyginimą, kaip susidėlioti savo darbotvarkę, išvengti žalingų įpročių, pateikti save darbdaviams ir t.t. 

Tyrimą atlikusių ekspertų taip pat išskirtos tokios sritys, kaip finansinio raštingumo didinimas, finansinio nerimo mažinimas, emocinės sveikatos gerinimas. Siekiant išmokyti geriau tvarkytis su finansais ekspertai pataria tokiems žmonėms organizuoti paskolų valdymo konsultacijas.

Kas 5 lietuvis yra „nematomas“, nes jų problemų svorio ir gilių pėdsakų niekas nepastebi. „Nematomi žmonės“ – tai socialinis projektas, skirtas padėti jiems būti pamatytiems. Daugiau apie projektą ir „nematomumo“ testas: www.nematomizmones.lt

Tyrimas atliktas Rygos Verslo, menų ir technologijų universiteto RISEBA, Talino technologijų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto kartu su Latvijos tyrimų bendrovėmis „Ex Novo“ ir „Motival Development“, padedant tarptautinei kompanijai „IPF Digital“. 

Lietuvoje yra 50 tūkst. darbingo amžiaus bedarbių: pateikė siūlymus, kaip juos grąžinti į darbo rinką

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 25 Apr 2024 13:04:13 +0300
<![CDATA[V. Rūkas: silpnesnėmis laikomos šalių pensijų sistemos turi ryškų vienijantį bruožą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/v-rukas-silpnesnemis-laikomos-saliu-pensiju-sistemos-turi-rysku-vienijanti-bruoza https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/v-rukas-silpnesnemis-laikomos-saliu-pensiju-sistemos-turi-rysku-vienijanti-bruoza

Automatinio įtraukimo metodas nėra išgalvotas Lietuvoje. Jo ištakos siekia šių metų kovą pasaulį palikusį Daniel Kahneman, praturtinusį žiniomis apie neracionalią žmogaus elgseną bei sprendimų priėmimus, 2002 m. įvertintą Nobelio premija. D. Kahneman veiklos bendramintis, taipogi 2017 m.

Nobelio premijos laureatas Richard H. Thaler tęsė žmogaus elgsenos pažinimą link „stumtelėjimo“ (angl. nudge) teorijos populiarumo. Teorija, lengvai įdiegiama praktikoje, rodo, kaip galima nesudėtingai pakreipti visuomenės elgesį norima pozityvia linkme vien pritaikius automatinę opciją, nors ir paliekant galimybę rinktis (pvz. iš pradžių siūlyti kavą daugkartiniame puodelyje užuot iš karto įpylus į vienkartinį).  

Šių mokslo žmonių tyrimų dėka stumtelėjimo metodo variantą – automatinį įtraukimą į pensijų kaupimo sistemą – kartu su Lietuva yra pasirinkusios šešios EBPO narės, tarp jų ir Didžioji Britanija bei Naujoji Zelandija. Automatinis įtraukimas yra patogus politikams, kurie supranta kaupimo pensijai būtinybę, bet neturi galutinio ryžto kaupimo padaryti privalomu. Ar to pakanka? O kokios gi yra geriausios pensijų sistemos pasaulyje?  

Pensijų sistemas reitinguojanti pasaulinė konsultacijų įmonė „Mercer“ sudarytame indekse „Mercer CFA Institute Global Pension Index 2023” į pirmąjį geriausių pensijų sistemų vienuoliktuką pateko 10 EBPO narių (eilės tvarka): Nyderlandai, Islandija, Danija, Izraelis, Australija, Suomija, Singapūras (ne EBPO narė), Norvegija, Švedija, Didžioji Britanija. Vienuoliktoji liko Šveicarija.  

Geriausias sistemas vienija ryškus bruožas: devyniose iš dešimties aukščiau paminėtų lyderiaujančių EBPO pensijų sistemų dalyvavimas kaupime yra privalomas ar dalinai privalomas, dešimtojoje taikomas automatinis įtraukimas.

Šiose šalyse sukauptas pensijų fondų turtas viršija 100 proc. šalies bendrojo  vidaus produkto (BVP). Jei Lietuva pasiektų tokią pačią kaupimo brandą, pensijų fondų dalyviai vidutiniškai būtų sukaupę po 51 tūkst. eurų. Toks pasiekimas neatsirado nei per naktį, nei be pastangų – valstybėse lyderėse pensijų kaupimui skiriama daugiau nei 5 proc. BVP, Lietuvoje – 1 proc.  

Prasčiausios„Mercer“ indekse esančios senosios ES valstybės – Austrija, Italija, Ispanija, Prancūzija, o jei būtų įvertinta, ten be dvejonių patektų ir Graikija. Kodėl šių šalių sistemos vertinamos prastai?

Kaupimas pensijai čia nėra nei privalomas, nei taikomas autoįtraukimas, todėl vidutiniškai jose papildomai kaupia tik ketvirtadalis dirbančiųjų. Vaizdžiau būtų pasakyti – trys ketvirtadaliai nekaupia. Kadangi dirbantieji sau pensijos nesusikaupė, tenka kliautis valstybės reguliuojamu perskirstymu, o tiksliau susimokėti dirbantiesiems per mokesčius. EBPO duomenimis, šios valstybės viešųjų pinigų pensijoms išleidžia 14 proc. savo BVP. Tokia suma yra dvigubai didesnė nei lyderių dešimtuko.  

Kadangi pensininkų išlaikymas tenka valstybei, todėl atsiranda ir papildomų problemų: didesnius mokesčius turi mokėti dirbantieji, sunkiau pritraukti naujų investicijų. Galiausiai valstybėms tenka skolintis išmokoms – vidutinė atsiliekančiųjų penktetuko valstybių skola sudaro apie 130 proc. BVP. Tokia skola kelia pagrįstų dvejonių dėl gebėjimo tęsti socialinį aprūpinimą esamame lygyje, kai demografijos rodikliai toliau prastėja.  

„Todėl reitinguojant pasaulio šalių pensijų sistemas ir atsiranda paradoksalių situacijų, kada Austriją matome visai šalia Indonezijos, o Italija kažkodėl yra greta Malaizijos. Nes sistemos tvarumui bei efektyvumui nepadeda tai, kad kaupimas pensijai nėra nei privalomas, nei dirbantieji automatiškai įtraukiami, o tuo tarpu patys piliečiai aktyviai naudojasi teise nekaupti“, – pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų (LIPFA) valdybos narys Vaidotas  Rūkas.

Anot jo, net palyginti su kaimynine Latvija, Lietuvoje dirbantieji turi daugiau teisių nedalyvauti kaupime, tačiau Latvijoje jau turima dvigubai daugiau sukaupto turto. Latvijoje II ir III pakopos pensijų fondų turtas siekia 19,5 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 10,3 proc. BVP.

„Ir laikui bėgant šis skirtumas tik didės, nes Latvijoje kaupia 100 proc. dirbančiųjų, į pensijų fondus kasmet pervedama suma siekia beveik 2 proc. BVP arba dvigubai daugiau nei Lietuvoje, kaip ir negirdėti reikalavimų atlaisvinti sukauptą turtą anksčiau nei sukakus pensiniam amžiui“, – teigia jis.

Taigi jau žinome, kokie pažangių pensijų sistemų bruožai, kokie – stringančiose. Viskas mūsų rankose, kurių valstybių pavyzdžiu seksime: trumparegiška nauda ar toliaregiškais sprendimais bus grįstas kelias į didesnę pensiją ateityje.  

LIPFA inf.

 


V. Rūkas: silpnesnėmis laikomos šalių pensijų sistemos turi ryškų vienijantį bruožą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 25 Apr 2024 10:56:48 +0300
<![CDATA[Turizmo ekspertai prognozuoja aktyvų vasaros kelionių sezoną: ką verta žinoti planuojantiems keliones?  ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/turizmo-ekspertai-prognozuoja-aktyvu-vasaros-kelioniu-sezona-ka-verta-zinoti-planuojantiems-keliones https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/turizmo-ekspertai-prognozuoja-aktyvu-vasaros-kelioniu-sezona-ka-verta-zinoti-planuojantiems-keliones

Pakilimą išgyvenantis Lietuvos turizmo sektorius ir šiais metais nežada mažinti apsukų. Lietuvos oro uostų atstovai prognozuoja, kad ir toliau augant kelionių paklausai, šiemet keleivių srautai gali pasiekti rekordinį 2019 m. lygį – apie 6,5 mlj. turistų.


„Matome, kad šių metų vasaros sezonas ko gero bus rekordiškai aktyvus. Tai leidžia prognozuoti didėjanti krypčių pasiūla: iš Vilniaus oro uosto reguliarūs skrydžiai vyks 51 kryptimi, iš Kauno – 28, o iš Palangos – 6. Lyginant su žiemos sezonu, krypčių skaičius vasarą išaugs maždaug trečdaliu”, – komentuoja Tomas Zitikis, Lietuvos oro uostų skrydžių vystymo skyriaus vadovas.


Kalbėdami apie prasidedantį vasaros turizmo sezoną, optimizmo nestokoja ir kelionių organizatoriai: jie tikisi ne mažiau aktyvaus vasaros sezono nei praėjusiais metais.  


„Lietuviai vis dažniau keliauja ne vieną kartą per metus. Žmonės nori pasiankstinti tiek vasaros sezoną pavasarį, tiek pasilepinti šiluma rudens mėnesiais, taip pat daugėja slidinėjimo kelionių entuziastų. Pardavimų duomenys rodo, kad vasaros sezonas bus itin aktyvus“, – kalba Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Daugiau galimybių rinktis

Lietuvos oro uostų atstovas atkreipia dėmesį, kad prie maršrutų plėtros prisidėjo ir į Lietuvą pritrauktos dvi naujos oro linijų bendrovės – „Aegean Airlines“ ir „PLAY airlines“.

„Naujų oro bendrovių veiklos Lietuvoje pradžia – tai išties didelis pasiekimas ir pokytis mūsų oro uostų veikloje.

Reguliarius skrydžius Lietuvos oro uostuose šiais metais vykdys iš viso 15 oro bendrovių, iš kurių 11 yra tradicinės ir dar keturios – žemų kaštų”, – pristato T. Zitikis.  

Pasak jo, nuo šių metų Lietuvos keliautojai galės tiesioginiu skrydžiu pasiekti Lisaboną, Pizą, Krokuvą, Zadarą, Atėnus, Reikjaviką.

Daugiau galimybių keliautojams šiemet pristato ir kelionių organizatoriai. „Tez Tour“ poilsiautojams nuo šiol siūlo tiesioginiu skrydžiu pasiekti Sardiniją, Riminį.

Mažesnių kainų tikėtis neverta


Pasak T. Zitikio, nauji oro vežėjai pastebimų kelionių kainų pokyčių neįneš. Tikėtina, kad kainos laikysis labai panašiame lygyje, kaip ir pernai. Stebima tendencija, kad Lietuvos gyventojai pradeda atrasti ir tradicines oro bendroves.

Ypač ryškiau tai jaučiama vasaros sezono metu, kai dėl didelės paklausos, tiek žemų kaštų, tiek tradicinių oro bendrovių bilietų kainos supanašėja. Prisideda ir auganti šalies gyventojų perkamoji galia, leidžianti galvoti jau ne tik apie kainą, bet ir komfortą bei kitas vertes.  

Ženklesnius kelionių kainų pokyčius kol kas galima stebėti užsakomųjų skrydžių rinkoje. Vis tik I. Aukštuolytė atkreipia dėmesį, kad tokių patrauklių kainų, kokių galima rasti dabar, prasidėjus vasarai nebeliks.

„Visuomet pavasarį ir rudenį, kol dar nėra prasidėjęs pagrindinis atostogų sezonas, kelionių organizatoriai siūlo patrauklesnes poilsio kainas.

Pavyzdžiui, šiuo metu galima netgi rasti savaitės trukmės atostogų pasiūlymų po 200 eurų. Vis tik vasaros mėnesiais, kai atostogauja didžioji dalis Europos gyventojų, tikėtis panašių poilsio kainų – neverta. Nebent tik paskutinę minutę bus išparduodami likučiai“, – teigia I. Aukštuolytė.

Žada geriau valdyti keliautojų srautus

Tai, kad vasaros sezonas bus rekordiškai aktyvus, kartu yra ir iššūkis oro uostams, nes šiuo metu vykdomi ir toliau bus tęsiami dideli infrastruktūriniai oro uostų plėtros darbai. Vilniaus oro uoste vyksta
išvykimo terminalo statyba ir eismo prieigų rekonstrukcija, o Kauno oro uoste plečiamas keleivių terminalas.

„Šį sezoną dar dirbsime su sena ir tiek išaugusiems keleivių skaičiams nepritaikyta infrastruktūra. Vis dėlto mūsų tikslas šiais metais kiek įmanoma efektyviau išnaudoti tai, ką turime, pasitelkti vidinius ir išorės resursus iššūkiams suvaldyti, optimizuoti turimus išteklius, o kitais metais startuosime su dvigubai pralaidesne, modernia ir žymiai patogesne infrastruktūra“, – kalba T. Zitikis.

Jis visus keleivius, šią vasarą planuojančius vykti per Vilniaus oro uostą, ragina būtinai apsilankyti oro uosto interneto svetainėje bei pasidomėti, kaip yra perorganizuotas eismas, kad jų kelionė prasidėtų kiek galima sklandžiau.

Turizmo ekspertai prognozuoja aktyvų vasaros kelionių sezoną: ką verta žinoti planuojantiems keliones?  

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 25 Apr 2024 10:02:07 +0300
<![CDATA[Ar mes esame pilietiški? Einame į priekį, bet pusiaukelės dar nepasiekėme]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-mes-esame-pilietiski-einame-i-prieki-bet-pusiaukeles-dar-nepasiekeme https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-mes-esame-pilietiski-einame-i-prieki-bet-pusiaukeles-dar-nepasiekeme Gegužės 14-ąją – Pilietinio pasipriešinimo dieną – bus pirmąkart nacionaliniu mastu organizuojamas Pilietiškumo egzaminas. Jo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai bus kviečiami prisijungti ir išbandyti savo žinias pilietiškumo, visuotinės gynybos klausimais. Egzaminui artėjant – pokalbis egzamino – pilietiškumo – tema su VU TSPMI profesore Aine Ramonaite. Mokslininkė teigia – per pastaruosius 20 metų Lietuvos visuomenė pilietiškumo prasme nuėjo ilgą kelią, tačiau pusiaukelės vis dar nepasiekė.

Daugelį metų tyrinėjate pilietinę visuomenę, pilietinę galią. Kaip apibūdintumėte, koks yra tas „pilietiškas pilietis“?

Vienas iš pagrindinių pilietiško asmens komponentų yra aktyvumas. Tai yra žmogus, kuris veikia, o ne sėdi rankas sudėjęs ir skundžiasi, kaip viskas yra blogai. Jis imasi spręsti problemas: ne tik savo asmenines, bet ir bendresnio pobūdžio – visuomenines problemas: savo kiemo ir laiptinės, miesto ir valstybės. Tai yra žmogus, kuriam rūpi, kas vyksta aplink jį.

Žmogus, kuris pats imasi kažką daryti ir kartu jaučia atsakomybę. Šie dalykai labai susiję – jei jauti atsakomybę, tu imiesi veikti, o jeigu imiesi veikti, tu įgauni daugiau atsakomybės. Pilietiškumo priešybė yra bejėgiškumas ir galvojimas „nuo manęs niekas nepriklauso“. Toks pasyvumas ir abejingumas, atsakomybės neprisiėmimas – tai yra pilietiškumo priešingybė.

Ar lietuviai yra pilietiški? Kokios yra mūsų visuomenės stiprybės ir silpnybės?

Priklauso nuo to, su kuo lyginsi. Jei lyginsi su Pietų Europos šalimis ar Lotynų Amerikos šalimis, tuomet atrodome pilietiški. Bet mes juk visada norime lygintis su skandinavais. Tuomet mes atrodome ne taip gerai. Skandinavai šioje srityje yra ypatingi. Jie turi labai daug tarpusavio pasitikėjimo, pasitikėjimo valstybės institucijomis. Jie labai daug dalyvauja įvairiose organizacijose, o būtent šis aspektas yra mūsų silpnoji vieta. Dažniausiai žmonės pilietiški būna ne po vieną. Aišku, gali būti ir vienišas pilietiškas veikėjas, bet dažniausiai pilietiškumas užsisuka tada, kai esi kartu su kitais, dalyvauji bendrose veiklose. Tada jauti daugiau galios, tada pabunda ir pilietiškumas.

Taigi, nuo skandinavų šioje srityje gerokai atsiliekame, nors situacija ir gerėja. Tai yra glaudžiai susiję su ekonomika. Kai žmonės labai skurdžiai gyvena, sunku būti pilietiškam, nes tuomet tiesiog gyveni su buitiniais rūpesčiais – pilietiškumui arba nėra laiko, arba jėgų, arba pasitikėjimo savimi. O atsigaunant valstybei, atsigauna ir pilietiškumas.

Vis dėlto pas mus bendruomeninė veikla iki šiol yra daugiau išimtis negu norma. Tie, kurie įsijungia į organizacijas, tuo džiaugiasi, supranta to naudą ir svarbą sau pačiam. Jie nelaiko tokios veiklos laiko švaistymu. Tie, kurie pradeda dalyvauti organizacijose, supranta, kad tai labai naudinga: daug išmoksti, patiri prasmingesnį gyvenimą, gerini savo psichologinę sveikatą.

Neseniai buvo pristatytas Pilietinės galios indekso tyrimas. Pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 36,7 balai iš 100 galimų. Šį rodiklį reikėtų vertinti optimistiškai ar pesimistiškai?

Pilietinės galios indeksas parodo tam tikrą augimą. Tiesa, jis yra truputį svyruojantis. Vienu metu buvo augimas, vėliau – sumažėjimas. Yra įvairių kliūčių. Augimą matėme COVID-19, protestų metais, o vėliau žmonės išsigando, kad dėl pilietiškumo demonstravimo atsiranda susipriešinimas – kiti žmonės pradeda kreivai žiūrėti į tokias pilietiškumo formas. Tai lemia nusivylimą. Taigi, vyksta bangavimas. Jei palyginsime, kaip atrodė visuomenė prieš 20 metų ir dabar, matome ryškų pilietiškumo pagerėjimą. Kai mes kūrėme indeksą, kūrėme jį taip, kad įmanoma pasiekti ir 100 balų. Tai nėra kažkokia utopija, kuri iš principo negalima.

Skandinaviško tipo aktyvumas yra artėjimas prie 100 balų. 36 balai – net ne pusiaukelė. Taigi, nėra viskas nuostabiai gerai. Bet vis tiek – šioks toks augimas džiugina. Viena iš didžiausių problemų Lietuvoje išlieka žmonių jaučiamos su pilietiniu aktyvumu susijusios rizikos. Tai šiek tiek keista. Atrodo, tiek metų gyvename demokratinėje valstybėje, kokios dar gali būti rizikos? Kokius pavojus gali jausti?

Žmonės jaučiasi nelabai saugiai ne tiek iš valstybės pusės, kiek iš aplinkinių – bijo, kad kiti gali kreivai žiūrėti, šaipytis ar net išmesti iš darbo. Iš šitos baimės mes neišsivaduojame. Įdomiausia tai, kad tie, kurie aktyviai veikia, tas rizikas labiausiai ir mato. Vadinasi, rizikos yra realios – žmonės pradeda veikti ir pamato, kad veikdamas gali prisidaryti sau problemų. Tai yra vienas iš svarbiausių kliuvinių – vietoje to, kad palaikytume pilietiškai aktyvius žmones, mes socialiai stengiamės juos pristabdyti. Viešoji erdvė ir žiniasklaida šiuo atveju dažnai pasitarnauja ne į gerąją pusę.

Pakalbėkime apie valstybę. Dažnai viešose diskusijose ji yra segmentuojama – atskiriami piliečiai ir valdžia. Kas tai lemia? Kaip tai galima spręsti, gerinti?

Geras, bet sudėtingas klausimas. Atrodo, kad nėra tarpusavio pasitikėjimo tarp piliečių ir valdžios. Žmonės galvoja, kad valdžia jų nesiklauso, jai nerūpi, ko žmonės nori. O valdžia mano, kad piliečiai tik kelia problemas, geriau su jais neprasidėti, nes tave užpuls kažkokia minia ir tu nežinosi, ką su ja daryti. Problema – nėra aiškių nusistovėjusių komunikacijos kanalų. Įdomu, kad COVID-19 krizė padėjo sustiprinti valstybės ir organizacijų ryšį: valdžia pamatė, kad be visuomenės, be organizacijų pagalbos yra sudėtinga sureaguoti į tokias krizes. Atsirado daugiau susikalbėjimo ir pasitikėjimo vieni kitais.

Vis dėlto valstybinėms institucijoms dažnai pritrūksta kantrybės palaikant nuolatinį kontaktą su visuomenės grupėmis, bendruomenėmis ar organizacijomis. Tuomet prisikaupia visokių skundų, visokių problemų, o, pabandžius inicijuoti dialogą, žmonės išlieja visą susikaupusią neviltį ir tai institucijas labai išgąsdina. Reikia turėti kantrybės ir išmokti sistemingai dirbti, nes tai atvertų daug gerų dalykų ir nuramintų visuomenę. Valstybė nuo to tikrai sustiprėtų.

Koks pilietiškumo, požiūrio į valstybę („jie“ ir „mes“) ir valios ginti šalį ryšys? Kokie esminiai veiksniai, skatinantys ar atgrasantys ginti savo šalį?

Bendrai imant, yra labai stipri koreliacija – tie, kurie jaučia daugiausiai galios ir yra aktyviausi pilietinėje sferoje, ir yra labiausiai linkę eiti ginti šalį. Iš kitos pusės, jeigu dalis visuomenės yra nusivylusi valstybe, tuomet yra baimė, kad bet koks pilietinis aktyvumas gali būti antivalstybinis. Ir tuomet galvojama, kad tie žmonės, kurie dažnai dalyvauja protestuose, jie neitų ginti valstybės. Yra tokių žmonių, kurie yra pilietiškai aktyvūs, tačiau stiprokai nusivylę valdžia. Tada juos ištinka keista situacija – jie yra patriotiški ir nori ginti valstybę, bet jie nenori ginti valdžios. Kaip ginti valstybę, jei tau labai nepatinka tie, kurie yra valdžioje?

Atsiranda rizika, kad tie žmonės imtųsi savarankiškai organizuotis, nepaklusdami bendram valstybės planui, o tai gali sukelti problemų. Tačiau tokių žmonių procentas nėra didelis.

Vis tiek pilietiškai aktyviausi žmonės yra tie, kurie dalyvauja įvairiose organizacijose, jie ir yra pagrindas, ant ko reikėtų organizuoti bendrą pilietinį pasipriešinimą, ant jų viskas ir laikytųsi. Nes jie yra tie, kurie jaučia atsakomybę, turi įgūdžius, turi socialinius tinklus (kitus žmones aplink save, kuriuos galėtų mobilizuoti). Labai svarbu šiuos žmones palaikyti ir turėti glaudų tinklą, kad esant reikalui būtų galima operatyviai su jais komunikuoti.

Kad tai nesusivestų į vieną organizaciją, vieną instituciją, kurią priešas galėtų labai lengvai aptikti ir išardyti. Kuo tankesnis yra pilietiškų žmonių tinklas, tuo priešui sunkiau tą tinklą išardyti. O kuo didesnis tas tinklas, tuo efektyvesnė gali būti mobilizacija, taip pat ir lankstesnė, greitesnė, kūrybiškesnė. Manau, čia yra pagrindinė prielaida tikrai stipriam visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui.

Pilietiškumo egzaminą 2024 m. gegužės 14 d. 8–18 val. interneto svetainėje www.PilietiskumoEgzaminas.lt organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Egzamine dalyvauti kiekvienas, matantis Tėvynę Lietuvoje. Treniruotis ir stiprinti savo žinias galima mokymų platformoje „Mobilizacijos mokykla“ www.MobilizacijosMokykla.lt ir Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje https://pasipriesinimas.kam.lt.

Ar mes esame pilietiški? Einame į priekį, bet pusiaukelės dar nepasiekėme

Ar mes esame pilietiški? Einame į priekį, bet pusiaukelės dar nepasiekėme ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 24 Apr 2024 09:38:43 +0300
<![CDATA[Mėgstate pasiilginti savaitgalius? Jums gali padėti ir darbdavys]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/megstate-pasiilginti-savaitgalius-jums-gali-padeti-ir-darbdavys https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/megstate-pasiilginti-savaitgalius-jums-gali-padeti-ir-darbdavys

Kai valstybė į darbo dienų perkėlimą nebesikiša

Tokios savaitės – puiki scena žongliravimui Darbo kodekso numatytu įvairiu poilsio laiku: prisijungti mamadienius, tėvadienius ir pan.

Kai kurios verslo įmonės ne šventinių, o tiesiog poilsio dienų suteikia net savo sąskaita – ar pailgindamos savaitgalius, ar vasaros sezonui nustatydamos keturių darbo dienų savaitę. Jeigu darbdaviui tai pakeliama finansiškai – viskas gerai: Darbo kodeksas leidžia darbuotojų padėties pagerinimus. Visgi ne visi darbdaviai gali leisti sau tokią prabangą, bet dalis bent jau linkę kitaip sudaryti sąlygas ilgesniam darbuotojų poilsiui, kas neabejotinai svarbu auginant jų lojalumą įmonei. Tad reikia tiesiog paieškoti tinkamiausio varianto.

 

Turbūt nemažai kas su nostalgija, ar be jos, prisimena, kad pastaraisiais dešimtmečiais buvo laikotarpių, kai, Vyriausybės sprendimu, esant galimybei sukurti iš eilės keturias poilsio dienas, laisvadienis iš artimiausio savaitgalio buvo perkeliamas į artimiausią penktadienį ar pirmadienį. Istoriškai tokį dienų kilnojimą turėjome net kelis kartus. Tačiau jau gana ilgai tokios galimybės neturime ir greičiausiai neturėsime, nes darbo laiko trumpinimas vienoje savaitėje labai ženkliai išilgina darbo laiką kitą savaitę, o tai jau yra ne tik Lietuvos, bet ir ES reikalavimų darbo trukmei pažeidimas. Tačiau yra ir kitų priemonių, kurios gali padėti kiek lanksčiau nustatyti darbo ir poilsio režimą tokiomis ypatingomis savaitėmis.

Galimybę siūlo laikinai pailginta darbo dienos trukmė

Dabartinis DK nustato, kad savaitės norma yra 40 darbo valandų ir, kas svarbu, jau nebenumato 8 val. darbo dienos normos., galiojusios tuomet, kai poilsio dienos buvo kilnojamos pirmyn atgal. Vis dėlto darbo diena negali trukti neribotai. Dabar numatyta maksimali darbo dienos trukmė (su viršvalandžiais ir darbu pagal papildomo darbo sutartis) yra 12 val. Tai reiškia, kad, jeigu būtų noras sudaryti galimybę darbuotojui prieš, tarkim, antradienį esančią šventinę dieną turėti ir laisvą pirmadienį, užtektų septynias (darbo diena švenčių išvakarėse trumpinama 1 valanda) pirmadienio darbo valandas paskirstyti į kitas darbo dienas, užtikrinant, kad jos neviršytų 12 val., o darbo savaitė nebūtų ilgesnė nei 40 val.

Aišku, toks sprendimas sukurtų ir administracinę naštą, nes reikėtų keisti darbo grafikus, teisingai atvaizduoti darbo dienos trukmę žiniaraščiuose ir pan., be to, mano įsitikinimu, tai nėra ta priemonė, kuri gali būti nustatoma vienašaliu darbdavio sprendimu. Tokiam „projektui“ įgyvendinti dera gauti ir darbuotojo sutikimą, nes kiekvieno darbuotojo gyvenimo, šeiminės aplinkybės gali būti įvairios ir pailgėjusios darbo valandos gali būti nepalankios jo gyvenimo rutinai.

Geriausius ketinimus gali sugadinti prastas planavimas

Jei su savaitgaliu sutapusi šventinė diena atrodo kaip didelis praradimas, kurią darbdavys turėtų kompensuoti, tai tenka priminti, kad įstatymiškai darbdavys to neprivalo daryti. Šventinės dienos nors ir yra dienos, kuriomis paprastai nedirbama, tačiau tai nėra dienos, skirtos papildomam poilsiui (kaip, pavyzdžiui, atostogos). Tiems verslams, kurie dirba septynias dienas per savaitę, visiškai nesvarbu, kurią dieną išpuola šventė. Jie vis vien darbuotojui už darbą švenčių dieną (sutampančią su, pavyzdžiui, sekmadieniu, ar ne) už ją mokės didesniu tarifu, o šventinės dienos išvakarėse dar turės pareigą savo sąnaudomis organizuoti sutrumpintą darbo  dieną arba apmokėti vieną valandą kaip viršvalandinę.

Viduryje savaitės pasitaikiusios šventinės dienos klausimą kai kurios įmonės sprendžia suteikdamos kolektyvines atostogas. Taip gegužės 1-oji galėtų būti prijungta prie savaitgalio visai įmonei prieš ar po jos drauge išeinant dviejų dienų atostogų ir taip sukuriant net penkių dienų iš eilės atostogas.

Kyla klausimas, ar grupinės kasmetinės atostogos tikrai galimos? Darbo kodeksas apie tai išdidžiai tyli – nei draudžia, nei sako, kad jos galimos. Pagal bendrą taisyklę, atostogos turi būti skiriamos pagal eilę, šalių sutarimu ir pan. Bet juk visi žinome, kad pasaulyje yra įprastos įmonių grupinės, pavyzdžiui, vasaros ar kalėdinės atostogos. Lietuvoje formaliai tokios atostogos nenumatytos.

Tačiau šiuo atveju, jeigu kalbėtume apie trumpesnes bendras įmonės atostogas ir, jeigu apie tokias atostogas darbuotojai žinotų iš anksto, atostogų suteikimas būtų aptartas su darbuotojų atstovais (kai tokie yra), tai reikėtų manyti, kad sprendimas suteikti kolektyvines atostogas neprieštarauja įstatymo raidei.

Pagal esmę, iš anksto praneštas sprendimas apie bendrą poilsį, trunkantį vos porą dienų, neturėtų būti vertinamas kaip disonuojantis su darbo ir privataus gyvenimo balanso principu.  Be to, suteikdamas tokias atostogas darbdavys ir pats šiek tiek rizikuoja, nes gali būti, kad reikės išleisti ir tuos darbuotojus, kurie net neturi sukaupę reikiamo atostogų balanso.

Galiausiai reikėtų primint ir neretai pamirštamą darbo teisės principą, taikomą pagal Darbo kodeksą: tiek darbdaviams, tiek darbuotojams yra draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis. Šalys turi bendradarbiauti ir sąžiningai įgyvendinti savo teises. Todėl tinkamai suplanuotos ir tinkamai iškomunikuotos bendros įmonės atostogos galėtų būti priimtinas sprendimas, kai šventinę dieną nuo savaitgalio skiria viena ar dvi dienos.

Mėgstate pasiilginti savaitgalius? Jums gali padėti ir darbdavys

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 19 Apr 2024 16:05:08 +0300
<![CDATA[Komendantūros – dažniausiai užduodami klausimai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/komendanturos-dazniausiai-uzduodami-klausimai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/komendanturos-dazniausiai-uzduodami-klausimai Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtiktintumo. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos kariuomenėje yra kuriama nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu. Tai bus dar vienas būdas, leidžiantis piliečiams prisidėti prie valstybės gynybos. 

Kas yra karo komendantūros taikos metu, kokia jų rolė? Koks jų sukūrimo tikslas ir nauda visuomenei?

Komendantūros  – tai taikos metu veikiantis karinis vienetas, jos – dar vienas būdas prisidėti prie valstybės gynybos. Nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu kuriama Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos ir komendantūrų pagrindu. Greta paskirtų komendantų ir jų pavaduotojų bei komendantinių vienetų atsiras galimybė rengti rezerve esančius asmenis taikos metu bei patriotiškai nusiteikusiems piliečiams užsiregistravusiems komendantūrose suteikti karybos žinių, integruoti į komendantinių vienetų struktūrą.

Karo komendantūros – užnugario sistema –parama Lietuvos kariuomenei karo atveju, kur Lietuvos piliečiai galės pritaikyti savo įgūdžius, padės užtikrinti valstybei gyvybiškai svarbias funkcijas, prisidės prie saugios aplinkos kūrimo ir vienys regioną gintis nuo priešo.

Kas sudaro komendantūrą?

Komendantūrą sudaro komendantai ir jų pavaduotojai, komendantiniai vienetai. Juos sudaro profesinės karo tarnybos kariai, priskirti parengtojo rezervo karo prievolininkai, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniai šauliai. Vėliau komendantiniai vienetai pasipildys pilietiškais asmenimis, norinčiais prisidėti prie valstybės gynybos. Atsiras galimybė rengti rezerve esančius asmenis taikos metu bei patriotiškai nusiteikusiems piliečiams suteikti karybos žinių, integruoti į komendantinių vienetų struktūrą.

Ar į komendantūras gali užsirašyti visi?

Į komendantūras gali užsirašyti visi patriotiškai nusiteikę piliečiai. Vyrai ir moterys gali kreiptis į savo miesto komendantūras. Svarbu pabrėžti, kad į tarnybą komendantūroje žmonės bus priimti pagal individualias savybes, patirtį, parengimą ir turimą kvalifikaciją, bei tinkamumą pareigoms, į kurias planuojama skirti.

Ar svarbi žmogaus specialybė? Ar vienos specialybės yra reikalingesnės nei kitos?

Visų specialybių ir išsilavinimo patriotiškai nusiteikę žmonės, norintys pasirengti krašto gynybai ir įgyti bazinių karinių žinių ir įgūdžių yra laukiami komendantūrose.

Kiek žmonių tikimasi sulaukti, kiek jų bus galima priimti, apmokyti, apginkluoti?

Planuojama, kad bus užtikrintas komendantinių vienetų aprūpinimas ginkluote ir ekipuote. Vieno komendantinio vieneto kario aprūpinimas naujomis priemonėmis preliminariai kainuotų apie 12 tūkst. eur. Taikos metu jų karinį rengimą karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Tikimasi, kad į komendantūras užsirašys nuo 2 iki 5 tūkst. asmenų.

Ar bus organizuojama užsiregistravusių žmonių atranka? Ar bus žmonių, kurie norės, bet negalės dalyvauti komendantūrų veikloje?

Bus vertinami Lietuvos kariuomenės poreikiai, t.y. į tarnybą priimamų individualios savybės, patirtis, parengimas, turima kvalifikacija, tinkamumas pareigoms, į kurias planuojama juos skirti.

Kokie bus medicininiai reikalavimai (fiziniai, psichologiniai)? Kas atliks patikras – karinės ar medicininės sveikatos apsaugos įstaigos?

Numatoma nustatyti žemesnius reikalavimus sveikatos būklei, juos tikrins Karinės sveikatos priežiūros įstaigos.

Koks bus žmonių, atėjusių į komendantūras parengimas? Kas jų laukia?

Pilietiškų asmenų, norinčių prisidėti prie valstybės gynybos karinį rengimą taikos metu karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP). Asmenys suregistruoti į Komendantinius vienetus, bus rengiami 3-10 dienų per metus, kviečiant į pratybas šio padalinio sudėtyje, kartu su kitais parengtojo rezervo kariais, numatytais į šiuos vienetus.

Koks bus  žmonių aprūpinimas, ar jiems bus suteikta uniforma, ginklai kita reikalinga ekipuotė?

Bus užtikrintas komendantinių vienetų aprūpinimas ginkluote ir ekipuote. Taikos metu jų karinį rengimą karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

Kas neturėtų registruotis į karo komendantūras taikos metu?

Į komendantūras nebūtų priimti tie, kurie paskirti į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą, atlieka tikrąją karo tarnybą ar neatitinka kariams keliamų bendrųjų reikalavimų (pilietybė, teistumas, veiksnumas). Pažymėtina, kad tarnybos rezerve (komendantūroje) atlikimas neatleidžia nuo šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tų, kurie nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo.

Kokius vaidmenis žmonės, prisijungę prie karo komendantūrų, turės atlikti?

Karo atveju piliečiai, įtraukti į komendantūrų sąrašus ir įgiję karinių įgūdžių, padės ginti savo miestelį ar rajoną, saugos gyvenamojoje aplinkoje esančius svarbius objektus.

Komendantiniams vienetams priklausantys asmenys rūpinsis svarbių objektų jų mieste ar rajone apsauga, įrenginės ir saugos kontrolės postus, užtikrins komendanto valandos laikymosi taisykles, dalyvaus turto rekvizicijos procese, stebės aplinką, kovos su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis ar atliks kitas, Lietuvos kariuomenės pavestas užduotis.

Kada bus galima užsirašyti į karo komendantūras taikos metu?

Piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registruotis galės artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinyje. Registracija į taikos meto komendantinius vienetus prasidės nuo 2024 gegužės 1 dienos ir tęsis iki rugpjūčio 31 dienos.

Kada pradės veikti karo komendantūros taikos metu?

Planuojama, kad jau šių metų spalio mėnesį karo komendantūrų taikos metu komendantiniuose vienetuose bus pradėtas karinis rengimas.

Krašto apsaugos ministerijos inf.  

Komendantūros – dažniausiai užduodami klausimai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 19 Apr 2024 11:51:17 +0300
<![CDATA[Asmens duomenų apsauga rinkimų metu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/asmens-duomenu-apsauga-rinkimu-metu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/asmens-duomenu-apsauga-rinkimu-metu

Politinių partijų, politinių komitetų ir save išsikėlusių kandidatų bendravimas su rinkėjais yra neatsiejama demokratiškų rinkimų dalis. Tuo pačiu yra svarbu nepamiršti, kad tvarkant rinkėjų asmens duomenis būtina užtikrinti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) nustatytų taisyklių laikymąsi, kurios padeda užtikrinti piliečių pasitikėjimą dėl jų asmens duomenų tvarkymo rinkimų metu.

Taigi, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos vyriausiąja rinkimų komisija (VRK) parengė du metodinius dokumentus: rekomendaciją „Dėl asmens duomenų tvarkymo rinkimų metu“ ir D.U.K. „Rinkimai. Kandidatų asmens duomenų skelbimas viešai“.

2022 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, kuriuo priimtas Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas, pakeitęs galiojančius Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymus. Todėl atnaujinta rekomendacija „Dėl asmens duomenų tvarkymo rinkimų metu“ – siekiama didinti politinių partijų, politinių komitetų ir kandidatų, ir pačių rinkėjų informuotumą apie asmens duomenų apsaugą rinkimų metu, atkreipti dėmesį į svarbiausias pareigas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu.

Taip pat, rinkimų metu ir pasibaigus rinkimams, VDAI ir VRK sulaukia paklausimų iš kandidatų dėl jų asmens duomenų skelbimo VRK internetinėje svetainėje atitikties BDAR, prašymų pašalinti kandidatų asmens duomenis skelbiamus viešai minėtoje internetinėje svetainėje. Parengtu metodiniu dokumentu: D.U.K. „Rinkimai. Kandidatų asmens duomenų skelbimas viešai“ – siekiama kandidatams suteikti informacijos dėl jų asmens duomenų skelbimo viešai taisyklių ir išaiškinti „Teisės būti pamirštam“ (BDAR 17 straipsnis) įgyvendinimo specifiką.

Plačiau skaitykite:
Rekomendacija „Dėl asmens duomenų tvarkymo rinkimų metu“;
D.U.K. „Rinkimai. Kandidatų asmens duomenų skelbimas viešai“.

VDI inf. 

Asmens duomenų apsauga rinkimų metu

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 19 Apr 2024 09:28:47 +0300
<![CDATA[Neįprasta vaistininkų kasdienybė: pacientai ieško kačių maisto, prašo atkalbėti nuo darbo pokalbio]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neiprasta-vaistininku-kasdienybe-pacientai-iesko-kaciu-maisto-praso-atkalbeti-nuo-darbo-pokalbio https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neiprasta-vaistininku-kasdienybe-pacientai-iesko-kaciu-maisto-praso-atkalbeti-nuo-darbo-pokalbio „Konsultuodami pacientus visą parą veikiančioje sveikatos linijoje, sulaukiame labai įvairių klausimų. Dauguma jų būna susiję su įprastine pagalba dėl vaistų vartojimo, kilusiais sveikatos sutrikimais. Tačiau pasitaiko ir skambučių su prašymais atvykti pas pacientus ir jų namuose spręsti paauglių sveikatos problemas ar priklausomybes, atlikti narkotikų testus, peržiūrėti vartojamų vaistų krepšelius ir pasakyti, ar teisingai juos vartoja. Tokiais atvejais pacientams pasiūlome atvykti pasikonsultuoti į vaistinę arba nukreipiame pas gydytojus“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Vilmantė Mostautienė.

Dažnai prireikia kantrybės

Kita šio tinklo vaistininkė Kristina Žemaitytė-Lukošienė sako, kad keistų situacijų pasitaiko ne tik pacientams susisiekus telefonu, bet ir atvykus į vaistinę gyvai konsultacijai.

„Kartą pacientas prašė vaistų nuo kosulio ir pabrėžė, kad jokiais būdais nesiūlytume „cheminių“ vaistų. Išsiaiškinus kosulio pobūdį ir pasiūlius sirupą su žolelėmis, gyventojas jo atsisakė, kadangi pastarasis jam yra neskanus. Tuomet pasiūlėme sirupo alternatyvą tablečių forma, tačiau ir šis variantas pasirodė netinkamas, kadangi pacientui ne tik sunku jas praryti, bet ir pačios tabletės esą neveiksmingos. Galiausiai pasiūlius cheminį preparatą nuo kosulio tirpiomis tabletėmis, gyventojas atsakė, kad šis preparatas kuo puikiausiai tiks, nes jis visuomet jam padeda. Tokiose situacijose tikrai prireikia kantrybės“, – teigia ji.

Pašnekovė dalinasi, kad kartą vaistinėje apsilankė jaunas vaikinas, norėjęs įsigyti nėštumo testą, tačiau turėjęs daugybę jį kamuojančių klausimų – kaip greitai moteris pastoja, kada „pasimato“ teigiamas nėštumo testas. Vaistininkei paaiškinus, kokių testų galima įsigyti ir kada anksčiausiai pasirodys teigiamas atsakymas, vaikinas vis klausinėjo, kodėl testas atsakymo nerodo iš karto, kodėl reikia taip ilgai laukti. Tuomet vaistininkei teko pravesti trumpą biologijos pamoką.

Ieško pėdkelnių ir kačių maisto

Pasak K. Žemaitytės-Lukošienės, vaistinėse apsilankę žmonės kartais ieško baterijų, saldainių su įdaru, kačių maisto ir nustemba neradę tokių prekių. 

„Būna, žmonės vėlyvu metu pastebi, kad namuose pasibaigė viena ar kita priemonė, todėl skuba ieškoti jos papildymo. Naktimis įprastai nedirba parduotuvės, tad belieka tik vaistinės. Ne kartą tamsiuoju paros metu apsilankę pacientai klausė, ar turime tualetinio popieriaus, skutimosi peiliukų, pėdkelnių. Vaistinėse prekiaujame kompresinėmis pėdkelnėmis, tačiau lankytojams įprastai jų nereikėdavo – juos domindavo tik paprastos, klasikinės pėdkelnės“, – teigia pašnekovė.

Visgi daugiausia neįprastų klausimų sulaukiama telefonu. Tikėtina, kad nepatogius klausimus pacientams lengviau aptarti atstumu, išlaikant bent minimalų anonimiškumą, tačiau vaistininkė pastebi, kad ir skambinantys žmonės dažnai turi klausimų, mažai susijusių su vaistinių paslaugomis.

„Pavyzdžiui, neseniai sulaukiau skambučio iš vyro, kuris prašė atkalbėti jo žmoną nuo darbo pokalbio, nes tas darbas, į kurį pretenduoja žmona, vyrui nepatinka. Atsakiau, kad negaliu ir neturiu teisės atkalbinėti kito žmogaus nuo darbo, o tokius dalykus vertėtų mėginti išspręsti šeimoje – išsakyti savo lūkesčius ir argumentus. Vyriškis padėkojo už patarimus, tačiau pasirodė kiek sutrikęs, kodėl negaliu padėti atkalbėti jo žmonos“, – sako ji.

Su neįprastais klausimais budintys vaistininkai dažnai susiduria ankstyvą rytą.

„Kartą kolegė 5 val. ryto sulaukė klausimo, ar pacientės vartojamų vaistų gamintojas per pastaruosius 10 metų nebuvo pasikeitęs ir ar šiuos vaistus galima toliau vartoti. Paryčiais dažnai sulaukiame ir prašymų patarti, kodėl buvo sunku užmigti, kodėl po miego skauda kurią nors kūno dalį bei kaip tokias situacijas reikėtų spręsti“, – tikina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

K. Žemaitytė-Lukošienė atvirauja, kad keistų užklausų pasitaiko kone kasdien, tačiau kurioziškiausios situacijos vyksta prieš pat pilnatį arba jos metu.

„Neaišku, kiek iš tiesų mėnulio fazės turi įtakos žmogaus elgsenai, bet po kelių neįprastų situacijų ar pokalbių visuomet užmetame akį į kalendorių – gal tai skamba juokingai, bet beveik visada būna priešpilnis arba pilnatis“, – reziumuoja pašnekovė.

Neįprasta vaistininkų kasdienybė: pacientai ieško kačių maisto, prašo atkalbėti nuo darbo pokalbio

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 18 Apr 2024 10:53:50 +0300
<![CDATA[Iškalbėti nerimą: konsultacijos tėvams, laukiantiems vaiko diagnozės ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/iskalbeti-nerima-konsultacijos-tevams-laukiantiems-vaiko-diagnozes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/iskalbeti-nerima-konsultacijos-tevams-laukiantiems-vaiko-diagnozes Kilus įtarimams dėl galimo vaiko raidos sutrikimo ir užsiregistravus raidos ištyrimui pas specialistus, tėvams tenka gana ilgai išbūti nežinioje dėl galimos vaiko diagnozės. Kai kuriais atvejais tas laukimas gali trukti daugiau nei pusę metų. Siekiant suteikti pagalbą tėvams, kad laukimo periodu jie nebūtų vieni, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ pradeda teikti ankstyvosios pagalbos konsultacijas.  

Ankstyvoji pagalba  

Raidos ištyrimui pas specialistus gali tekti laukti pusę metų ir ilgiau.

„Tuo metu šeima patiria nerimą dėl neaiškios ateities perspektyvos. Norisi kuo greičiau gauti tikslią informaciją ir kiekviena savaitė laukimo pas specialistus gali sukelti daug emocijų, vedančių į vidinius ir išorės konfliktus šeimoje“, – sako Sandra Lopetaitė, individualiosios psichologijos konsultantė, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ projektų koordinatorė.  

Pasak S. Lopetaitės, siekdama atliepti šį šeimų poreikį, Lietuvos autizmo asociacija dalyvauja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros pilotiniame ankstyvosios pagalbos teikimo projekte, kuriuo per 2024 metus suteiks 40-čiai asmenų ne mažiau nei 5 informacinės, psichologinės, emocinės pagalbos individualias ir grupines konsultacijas, pagal šeimų išsakytą poreikį.   

„Pirminės konsultacijos metu išklausau kas neramina šeimą. Rūpesčių spektras gali būti labai platus: nuo vaiko miego, valgymo sutrikimų, emocijų pliūpsnių ar kaip tik užsisklendimo. Kiekvienu atveju patariu, kur ieškoti informacijos, nes tiesiog ieškant informacijos internete, galima pasiklysti jos pertekliuje ir negauti reikalingų žinių ar nuorodų. Socialiniuose tinkluose veikia tėvų grupės, ten didelis praktinių žinių lobynas, nes tikėtina, kad kažkas jau atrado būdą, kaip padėti savo vaikui, ir tai gali užvesti ant kelio ieškančius.  Suteikiu įrankius, kur informaciją gauti greičiau ir patariu, kaip įveikti tolesnius iššūkius. Pirmosios konsultacijos metu išsigryniname ko labiausiai šeimai reikia, o vėliau formuojame nedideles grupeles, kur bus teikiamos konsultacijos apie sensoriką, negalios priėmimą, apie autizmo spektro sutrikimą ir kt.“, – supažindina S. Lopetaitė.  

Nebijoti diagnozės   

S. Lopetaitė dalijasi, kad lankantis vaikų darželiuose, dažnai auklėtojos, turinčios didelę darbo su vaikais patirtį, pasakoja, jog mato vaiko elgesio ypatumus, dėl kurių vaikui gali reikėti papildomos pagalbos, todėl reikalinga nukreipti tėvus pasikalbėti su psichologu, šeimos gydytoju.  

„Be abejo, auklėtojos nėra specialistės ir tikrai nesiima diagnozuoti, tačiau jų pastebėjimai apie vaiko elgesį grupėje, raidą gali būti išties vertingi tėvams ir to nereikėtų ignoruoti. Visada raginu darželių auklėtojus, turint įtarimų, arba nukreipti į ugdymo įstaigos psichologą, kuris galėtų pasikalbėti su tėvais, arba pačiu švelniausiu, atsakingiausiu būdu išsakyti pastebėjimus. Kai raidos sutrikimai pastebimi darželyje, su jais išties lengviau tvarkytis, nes mokykoje, kaip taisyklė, autistiškų vaikų iššūkiai, jei jie nebuvo sprendžiami, gali būti pakankamai intensyvūs“, – teigia S. Lopetaitė.  

S. Lopetaitė atkreipia dėmesį, kad jeigu vis tik vaikui bus patvirtinta diagnozė, tuomet bus suteikta informacija, kokią pagalbą galima gauti: „Turint diagnozę, atsiveria, taip vadinamasis pagalbos paketas: papildoma pagalba darželyje, pagal PPT rekomendacijas padėjėjas mokykloje, vaikams ir jaunuoliams, su įvairiapusiais raidos sutrikimais, privaloma parengti individualios pagalbos planą, tai yra įstatymiškai apibrėžta. Pavyzdžiui, jei vaikas išties turi raidos sutrikimų, bet diagnozės nėra, jis turės mokytis ir atitikti ugdymo standartą. Jeigu reikia išmokti X posmelių eilėraštį deklamuoti prieš klasę, tai reikia visiems, tačiau vaikas, turintis raidos sutrikimų, dėl to gali patirti didelį nerimą, stresą, kas vėliau lems ir iššūkių keliantį elgesį. Turint diagnozę, reikalavimai yra adaptuoti, net ir tai, kad nereikia atsiskaityti prieš klasę, sumažina nerimą, stresą ir dažnai reikšmingai palengvina šeimų, auginančių autistišką vaiką, gyvenimą.“  

Pagalba ir nedrįstantiems kreiptis  

„Konsultacijas suteikiame ne tik tėvams, kurie jau laukia diagnozės, tačiau ir tiems, kurie dar nedrįsta dėl jos kreiptis. Yra dalis tėvų, kurie švelniai ignoruoja arba nepripažįsta tam tikrų savo vaiko raidos sutrikimų, tačiau nerimas viduje jau kirba. Yra tokių pasyvių stebėtojų, kurie renka informaciją socialiniuose tinkluose, seka, kas kuo dalinasi, tačiau patys niekur nesikreipia. Tad raginu ir tokius tėvus nebijoti ir rašyti mums, patarsime, ką daryti, kartais užtenka vieno kokybiško pokalbio, kurio metu supažindiname, ką reikia daryti, ko tikėtis, kokius veiksmus atlikti“, – paaiškina S. Lopetaitė.  

Individualiosios psichologijos konsultantė akcentuoja, kad svarbu, jog tėvai, turintys įtarimų dėl savo vaiko raidos, žinotų, jog tikrai niekas neskuba nustatyti diagnozės ir procesas yra ilgas bei tęstinis. Neužtenka kelių bruožų, kad būtų nustatytas autizmo spektro sutrikimas, teikiamos rekomendacijos, išvados, vėliau kviečiame persitirti tikslesnės diagnozės nustatymui.“  

„Jei mamai ar tėčiui yra nerimas dėl savo vaiko raidos, siūlau nedelsti, kol „viskas išsispręs savaime, reikia tik palaukti.“ Ateikite pasikalbėti, suteiksime reikalingą informaciją, pasidalinsime patirtimi, tai konfidencialu, nėra taikomas joks mokestis ir jokie įsipareigojimai. Skirkite valandą ar pusvalandį pokalbiui, kuris jus arba išlaisvins, arba nukreips, ką daryti toliau. Nepasilikite vieni su savo nerimu“, – sako S. Lopetaitė.  

Iškalbėti nerimą: konsultacijos tėvams, laukiantiems vaiko diagnozės 

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 18 Apr 2024 08:38:56 +0300
<![CDATA[Politikų ir vieno jų sutuoktinės nesutarimas persikėlė į Jonavos etikos komisijos posėdį   ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/verslininku-nesutarimas-persikele-i-jonavos-etikos-komisijos-posedi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/verslininku-nesutarimas-persikele-i-jonavos-etikos-komisijos-posedi Kone prieš pusmetį kilo nesutarimai tarp dviejų verslininkų - Remigijaus Osausko ir Dariaus Ulkštino, kurie yra ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariai, išrinkti pagal komiteto ,,Mūsų Jonava” sąrašą. Nesutarus dėl jų įkurto verslo ateities, į kivirčą įsitraukė D. Ulkštino sutuoktinė, Ukmergės rajono Siesikų gimnazijos direktorė Jolanta Ulkštinienė, kuri komiteto Facebook profilyje viešai pakomentavo politiko R. Osausko galimai nederamą elgesį. Šių asmenų kivirčas pasiekė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Ukmergės r. savivaldybę ir Jonavos etikos komisiją. Pastaroji balandžio 11 d. vykusiame posėdyje svarstė J. Ulkštinienės skundą dėl politiko Remigijaus Osausko. 

,,Per keturias kadencijas, kai dirbu tarybos nariu, Etikos komisija mane svarsto antrą kartą. Pirmuoju atveju Etikos komisijos sprendimą teko užginčyti teisme, kuris pripažino, kad buvau neteisingai įvertintas ir esu teisus. Šiuo atveju etikos komisijai buvo apskųstas mano elgesys dėl to, kad ministerijos paprašiau įvertinti J. Ulkštinienės elgesį socialiniuose tinkluose. Tikrai neprašiau kažkokių veiksmų imtis prieš ją, tik įvertinti jos elgesį. Čia greičiausiai yra atsakomasis veiksmas, nes aš neva ją apskundžiau jos tiesioginiams vadovams”, - prieš etikos komisijos posėdį kalbėjo R. Osauskas.  

Remigijus Osauskas kartu su J. Ulkštinienės sutuoktiniu Dariumi Ulkštinu yra įkūrę bendrą verslą, dėl kurio ir prasidėjo nesutarimai, kai R. Osauskas nusprendė iš jo pasitraukti.  

,,Darius Ulkštinas yra mūsų bendro politinio komiteto ,,Mūsų Jonava” narys. Abu su šiuo sąrašu esame išrinkti į tarybą. Politinė veikla vykdoma, nesutarimų kol kas nėra. Bet kartu esame įkūrę verslą, kuriame vyksta tam tikri procesai. Metų pabaigoje buvo sprendimas man pasitraukti iš įmonės, kadangi mes esam dviese akcininkai. Po naujų metų situacija pasikeitė, tada pasitraukti panoro Darius, o šiai dienai, aš įvardinčiau, vyksta normalūs procesai. Kiekvienas jaučiamės įdėję į įmonę ne tiktai savo jėgų ir idėjų. Tai yra 7 metų bendras darbas ir natūralu, kad vyksta derybos dėl kainos, dėl įmonės akcijų pardavimo. Ir tai yra mūsų 2 žmonių, fizinių asmenų reikalas. Nesinorėtų, kad vyktų procesai, kurie visai nesusiję, įtraukti šeimos narių nevertėtų - yra sakoma, kaip mes susitarsim, taip ir bus”, - pasakoja R. Osauskas.    

Prašo viską paneigti ir atsiprašyti 

Anot R. Osausko, atrodo keista, kad J. Ulkštinienė, nesulaukusi ministerijos išvadų, skundžia jį etikos komisijai, kad ji buvo apšmeižta tiesioginiams vadovams bei reikalauja atsiprašyti. 

,,Ji teigia, kad aš rašydamas raštą jos tiesioginiams vadovams, ministerijai ir prašydamas įvertinti jos elgesį socialiniuose tinkluose, apšmeižiau ją. Dabar prašo viską paneigti ir atsiprašyti. Tai tokia yra skundo turinio esmė. Kadangi aš esu etikos Komisijos narys, ir kadangi klausimas yra susijęs su mano asmeniu, man tenka nusišalinti ir aš nedalyvauju posėdyje. O kokį sprendimą priims kolegos, tokį priims.  

Tik aišku, galbūt keistai atrodo, kada dar mano prašymas ministerijai nėra išnagrinėtas, nėra atsakymo, o pareiškėja skundžia ir prašo, kad aš paneigčiau. Pirmas raštas dar neišnagrinėtas, nėra atsakymo, o antruoju jau yra teigiama, kad tai yra šmeižtas”, - dar balandžio 11-ąją komentavo R. Osauskas.  

Mūsų žiniomis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija R. Osausko prašymą perleido nagrinėti Ukmergės r. savivaldybei.   

,,Bėkit nuo jo kuo toliau” 

J. Ulkštinienė kreipėsi į Etikos komisiją, prašydama ištirti R. Osausko elgesį ir įvertinti, ar jis nepažeidė LR valstybės politikų elgesio kodekso principų. Balandžio 15-ąją J. Ulkštinienė išsamiau paaiškina savo skundo esmę.  

,,Šokiruota eilinio R. Osausko išpuolio prieš sutuoktinį ciniškumo ir sutrikusios vyro sveikatos, 2024 m. kovo 1 d. 15.15 val. kaip jo ilgametė rinkėja, viešame fb ,,Mūsų Jonava“ profilyje parašiau komentarą po jo foto  ,,Bėkit nuo jo kuo toliau. Tauta turi žinoti savo ,,herojus“. Dėl šios frazės R. Osauskas, kaip Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, apskundė mane LR švietimo ir mokslo ministerijai, teigdamas, kad aš ,,darbo metu viešai paskelbiau tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina jo garbę ir orumą; atkreipė dėmesį, kad aš, atlikdama tarnybines funkcijas, sprendžiau klausimus susijusius su savo privačiais interesais ir t.t. Skundą dėl komentaro po Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario R. Osausko nuotrauka laikau nepagrįstu, šmeižiančiu ir cinišku, griaunančiu mano reputaciją, bandymu pakenkti ir užtildyti. Turėdamas galimybę pasitikrinti, ar komentaras rašytas darbo metu, tarybos narys Osauskas, pateikė valstybinėms institucijoms melagingą informaciją. Mano darbo grafikas viešai skelbiamas mokyklos internetinėje svetainėje. 2024 m. kovo 1 d. (penktadienį) aš dirbau: 7.00-14.30 val. Komentaras rašytas 15.15 val. Ši informacija, kaip profilio administratoriui, jam prieinama, kaip ir Dariui, kurį jis nesėkmingai  bandė ,,išmesti“ iš psl. administratorių. Iki šio įvykio buvau įsitikinus, kad kiekvienam LR piliečiui ir rinkėjui, nepriklausomai nuo jo profesijos, LR Konstitucija laiduoja teisę tiesiogiai arba per demokratiškai išrinktus atstovus tiesiogiai dalyvauti šalies valdyme, kritikuoti valstybės pareigūnų darbą ir nebūti už tai persekiojamam. Politikas tuo pačiu turi teisę viešai atsakyti rinkėjui. Tačiau šioje situacijoje R. Osauskas pasirinko kitą kelią – ciniškai šmeižti kito rajono įstaigos vadovą, savo frakcijos nario, verslo partnerio žmoną, suduoti smūgį jos reputacijai, iškraipyti faktus, trukdyti valstybinių institucijų darbą, naudodamasis Tarybos nario mandatu. Vertinu tai kaip, cinišką atsaką į eilinį fb komentarą, bandymą nutildyti mane kaip pilietę, taip pažeidžiant mano konstitucinę teisę.

Nepaprastai skaudu ir apmaudu, kad šitaip elgiasi žmogus, kuriam mano vyras neatlygintinai dirbo kaip jo rinkimų štabo vadovas Seimo rinkimų metu, aukodamas mūsų šeimos lėšas, laiką, per visus rinkimus ragindamas už jį balsuoti savo draugus, artimuosius, pažįstamus... Gaila, kad šis politikas viešumoje sudaręs kovotojo už teisybę ir sąžiningumą įvaizdį, tokiais pat principais nesivadovauja savo asmeniniame gyvenime ir politinėje veikloje, taip greit pamiršo, kas palaikė jį sunkiausiu politinio gyvenimo laikotarpiu, kai nuo jo nusisuko beveik visi bendražygiai. Negaliu ramiai stebėti  ką Osauskas išdarinėja, rašinėja, kokius metodus naudoja, žlugdydamas mano darbštų vyrą. Manau taip ,,baudžia“ už per didelį pasitikėjimą juo tiek versle, tiek politikoje.   

O R. Osauskui palinkėčiau prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir žodžius, negriauti ne tik savo reputacijos likučių, bet ir Jonavos r. savivaldybės Tarybos įvaizdžio, kuriai jis atstovauja. Juk jam, kaip ir kitiems savivaldybės Tarybos nariams, galioja LR valstybės politikų elgesio kodekso 4 str. nustatyti elgesio principai: teisingumas, sąžiningumas, padorumas, pagarba žmogui ir valstybei, atsakomybė. Ar šių principų jis nepažeidė, išsiaiškins Etikos komisija, į kurią ir kreipiausi”, - rašo J. Ulkštinienė. 

Tai - neatsakomasis veiksmas 

Kaip tvirtina politikas D. Ulkštinas, R. Osauskas, būdamas jo verslo partneris ir direktorius, 4 mėnesius jam taikė mobingą ir psichologinį smurtą, rašydamas ne darbo valandomis ir pateikdamas nerealias užduotis. 

,,Taip, žinau, kad sutuoktinė  kreipėsi į Etikos komisiją. Tai neatsakomasis veiksmas, kaip teigia R. Osauskas, o gynyba nuo jo jau mūsų kasdienybe tapusių išpuolių ir faktų pateikimas, kad jis, naudodamasis Tarybos nario mandatu, valstybinėms institucijoms pateikė melagingą informaciją ir šmeižia mano sutuoktinę.  R. Osauskas yra ne tik ,,Mūsų Jonava“ frakcijos narys, bet ir mano verslo partneris. Daugiau kaip 4 mėnesius, naudodamasis direktoriaus pareigomis, naudojo psichologinį smurtą, mobingą prieš mane, rašinėjo ne darbo valandomis, pateikinėjo nerealias užduotis. Turiu krūvą šiuo laikotarpiu prirašytų raštų ir įspėjimų, neva apie drausmės pažeidimus. Neapsikentęs tokios padėties ir saugodamas savo sveikatos likučius, jau palikau savo direktoriaus pavaduotojo pareigas nuosavame versle. Išeinant iš darbo, bandė į darbo sutarties nutraukimą ,,šalių susitarimu“ įrašyti konfidencialumo punktą. Jei būčiau tai pasirašęs, dabar negalėčiau su Jumis kalbėtis. Ir taip jis elgiasi su savo bendražygiu, kuris kažkada ,,galvą“ už jį guldė, vienintelis iš buvusių bendražygių nenusisuko, kai liko be pajamų ir darbo.

Priminsiu, kad jis su teologo išsilavinimu atėjo į statybų verslą be jokios patirties šiame versle, kai tuo tarpu aš tą duoną valgau visą gyvenimą ir tai yra mano profesija, kurią jis bando iš manęs atimti. Šitas asmuo tiesiogine žodžio prasme pavertė mūsų šeimos gyvenimą ,,pragaru“, net prieš didžiausias metų šventes vietoj pasveikinimų rašinėdamas man įspėjamuosius raštus iki darbo pabaigos likus 15 min. Dėl ko su žmona praradome pilnavertį gyvenimą, sutriko emocinė ir fizinė sveikata. Esu priverstas su juo bendrauti per advokatų kontorą. Viską po 7 metų jo ,,dėka“ turėsiu pradėti nuo 0.   

Aš pats nesiruošiu trauktis iš komiteto ,,Mūsų Jonava“, tai matyt R. Osausko svajonė, nes derantis dėl akcijų pirkimo - pardavimo, jis iškėlė man tokią papildomą sąlygą. Tačiau neslėpsiu, kad nenoras sėdėti su šituo asmeniu viename ,,vežime“, kai šis žmogus yra praradęs mano pasitikėjimą ir esu visiškai nusivylęs juo, kaip politiku, yra žmogiška. ,,Bėkit nuo jo kuo toliau. Tauta turi žinoti savo ,,herojus“ – pilnai palaikau šitą žmonos teiginį, kuris po šių įvykių, mano nuomone, yra dar per švelnus”, - tvirtina D. Ulkštinas.  

Jonavos etikos komisija balandžio 11-ąją nepriėmė sprendimo. Tą dieną buvo apklaustas tik R. Osauskas. Etikos komisija nusprendė apklausti ir kitus ginčo dalyvius bei sulaukti Ukmergės r. savivaldybės išvadų. Kitas Jonavos etikos komisijos posėdis numatytas gegužės pradžioje.                             

Politikų ir vieno jų sutuoktinės nesutarimas persikėlė į Jonavos etikos komisijos posėdį   

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 17 Apr 2024 12:21:27 +0300
<![CDATA[VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“: mes vis dar dirbame, kad būtų uždrausta laikyti pririštus augintinius ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vs-i-gyvunu-geroves-iniciatyvos-mes-vis-dar-dirbame-kad-butu-uzdrausta-laikyti-priristus-augintinius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vs-i-gyvunu-geroves-iniciatyvos-mes-vis-dar-dirbame-kad-butu-uzdrausta-laikyti-priristus-augintinius VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nuo 2020 m. kalba apie tai, kad šunys neturėtų būti laikomi pririšti prie būdos bei atlieka šviečiamąjį darbą siekiant, kad Lietuvoje būtų įstatymu draudžiama laikyti  pririštus augintinius. GGI periodiškai organizuoja GGI, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos ministerijos, Policijos ir Seimo narės Ievos Pakarklytės susitikimus, kuriuose svarstoma, kaip įvesti draudimą laikyti pririštus šunis ir tokį draudimą įgyvendinti praktikoje. Šis įdirbis leido Seimo narei Ievai Pakarklytei įregistruoti LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, numatančią drausti „16) nuolatinį šunų laikymą pririštų, išskyrus atvejus, kai šunys vedami pasivaikščioti, įrangos ar patalpų valymo metu ir kitais atvejais ne ilgiau kaip 2 valandoms“.  Šis pasiūlymas drausti nuolat laikyti šunis pririštus bus teikiamas svarstyti LR Seime.  

„Nuolat švietėme visuomenę, aiškinome, kodėl laikyti šunis pririštus prie būdos yra žiauru, kokią neatitaisomą žalą gyvūnui tai sukelia. Toliau dirbame ties tuo klausimu, organizuojame pakartotinius minėtos darbo grupės susitikimus. Šiuo metu svarstome, kad geriausia būtų turėti vieningas gyvūnų laikymo taisykles, o ne tvirtinamas skirtingose savivaldybėse. Apie tai detaliau papasakosime vėliau“ – įstatymo pataisą komentuoja GGI vadovė.  

Organizacijos vadovės teigimu numatomas leidimas laikyti šunis pririštus 2 val. gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui. „Spragų yra, bet GGI palankiai vertina visas pastangas, kurios nors kiek priartina draudimą laikyti pririštus augintinius“.  

Jei pakeitimas bus priimtas, draudimas įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d. Taigi, gyventojai laiko pasirengti šiam pokyčiui, turės. Šunų laikymo sąlygos, užuot juos rišus prie būdos, gali būti gerinamos priimant gyvūną į namus, ar aptveriant teritoriją ir leidžiant gyvūnui joje laisvai lakstyti. 

 Nesant sąlygų priimti augintinio į namus, šuo galės būti laikomas voljere užtikrinant tinkamą plotą judėjimui bei įrengiant reikalavimus atitinkančią būdą, apsaugančią gyvūną nuo neigiamo aplinkos poveikio. Gyvūnų gerovės specialistai atkreipia dėmesį, kad voljere laikomas šuo, turėtų būti reguliariai vedžiojamas, užtikrinami jo socializacijos poreikiai.  

Kodėl būtina priimti draudimą rišti šunis 

Anot GGI vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, šunys, pririšti prie grandinių yra traumuojami visapusiškai, grandinė leidžia gyvūnui judėti tik labai ribotame plote – aplink būdą ratu, kas sukelia aibę problemų. Dar blogiau, kad pririštais šunimis dažnai laikytojai apskritai nesirūpina.  

„Periodiškai važiuojame į „reidus“ apžvelgdami rajonų gyvenvietes ir ten lauke laikomų šunų sąlygas. Mes matome, kokį pragarą išgyvena pririšti šunys. Kai kurie apskritai net būdos neturi, visą žiemą tveria šalčius palikti pririšti prie medžio ar stulpo tiesiog ant plikos žemės“ – situaciją komentuoja GGI vadovė.  

Reidų metu pastebėjus netinkamai laikomus gyvūnus pagal situaciją organizacija arba kalbasi su šeimininkais, prašydami suteikti geresnes sąlygas augintiniui, arba kreipiasi į atsakingas institucijas, kad būtų vykdomi patikrinimai ir sąlygos gyvūnams būtų pagerintos, arba kraštutiniais atvejais - kad kenčiantys gyvūnai iš jų šeimininkų būtų paimti.  

„Šuo socialus gyvūnas, todėl jam būtinas kontaktas. Izoliacija sukelia gyvūnui stresą, įtampą, jis gali pasidaryti agresyvus ir nutrūkęs pulti kitus šunis, žmones ar pakliūti po automobilio ratais, nes sunkiai orientuojasi nepažintose erdvėse“ – argumentus, kodėl laikymas šunis pririštus negali ir toliau būti toleruojamas dėsto GGI vadovė.  

Anot B. Vaitiekūnaitės, pririštas prie grandinės šuo įkalinamas, jis nebegali pabėgti nuo pavojaus, pavyzdžiui, užpuolus kitam šuniui ar laukiniam gyvūnui. Taip pat tokie šunys patiria didesnę infekcijų ir ligų riziką, dažnai į kaklą įauga grandinė ar antkaklis.  

Išsivysčiusiose šalyse šunų neriša  

Išsivysčiusių, demokratinių valstybių visuomenės draudimą laikyti šunis nuolat pririštus yra jau įtvirtinusios arba juda jo įtvirtinimo link. 

Aiškiausiai ir griežčiausiai tokius draudimus yra numačiusios Austrija bei Švedija. Šių šalių gyvūnų gerovės politika yra laikoma pavyzdine, jų įstatymų bei sankcionavimo modeliai yra pateikiami kaip gerosios praktikos.  

Ne tik žmogaus patogumas, bet ir silpnesnės būtybės, šiuo atveju, gyvūno pamatinių poreikių ir laisvių paisymas, yra pažangios visuomenės požymis. Visapusiškas empatijos ugdymas svarbus visose srityse, o atjauta gyvūnams vienas akivaizdžiausių atjautos raiškos būdų.   

„Gyvūno rišimas prie būdos yra nesuderinamas su jokios gyvos būtybės gerove, taip pat parodo visos šalies sąmoningumo lygį, moko vaikus nuo pat mažumės neturėti atjautos, o tai vėliau pasireiškia ne tik bendravime su gyvūnais, bet ir visuose santykiuose.“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.  

Draudimas rišti šunis prie būdos pašalintų „užsilikusią“ elgesio praktiką, kurią reikia permąstyti tiek dėl gyvūnų gerovės, tiek dėl Lietuvos, kaip išsivysčiusios ir demokratinės valstybės krypties. Toks draudimas parodytų visuomenės brandą, užtikrintų kitokio santykio su gyvūnu ugdymą, todėl yra labai svarbus žingsnis kokybiškos gyvūnų gerovės politikos link. 

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove 

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“: mes vis dar dirbame, kad būtų uždrausta laikyti pririštus augintinius 

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 16 Apr 2024 10:32:17 +0300
<![CDATA[Ekspertai nagrinėja dezinformacijos grėsmę: lietuviai įsitikinę, kad melagienas reikia pažaboti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ekspertai-nagrineja-dezinformacijos-gresme-lietuviai-isitikine-kad-melagienas-reikia-pazaboti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ekspertai-nagrineja-dezinformacijos-gresme-lietuviai-isitikine-kad-melagienas-reikia-pazaboti Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad didžioji dalis lietuvių (88 proc.) mano, jog reikėtų imtis daugiau priemonių sklindančiai dezinformacijai suvaldyti, labiau edukuoti visuomenę. 61 proc. apklaustųjų teigia, kad dezinformacija sklinda nevaldomai.

„Dauguma gyventojų supranta ar bent yra girdėję apie melagingų naujienų grėsmę, žino, kad dezinformacija kenkia kiekvienam ja patikėjusiam gyventojui ir mūsų valstybei. Nepaisant to, pasklidus naujai melagienai, vis tiek atsiranda ja patikinčių ir ja besidalijančių. Labai svarbu sklindančią dezinformaciją nedelsiant demaskuoti ir šviesti gyventojus, kad jie patys gebėtų ją atpažinti“,  sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė.

Šia apklausa Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje argumentuoja projektą „Dezinformacijos kojos trumpos, bet pėdsakai gilūs“, kurio tikslas – ugdyti visuomenės gebėjimą atsirinkti teisingus faktus.

Karas, politika ir sveikata

Kaip rodo apklausa, didžioji dalis lietuvių mano, kad įvairūs mitai žalingiausi yra karo ir tarptautinių santykių (65 proc.), sveikatos apsaugos (52 proc.), politikos temomis (36 proc). Kiek mažiau žmonių didžiausias grėsmes mato finansų rinkų ir paslaugų sektorių, švietimo ir mokslo, aplinkosaugos, religijos, kriminalų ir nelaimių, skaitmenizacijos srityse.

Dauguma respondentų tas pačias temas įvardijo ir atsakydami į klausimą, kuriose srityse jaučiasi mažiausiai užtikrinti ar turi mažiau žinių ir dėl to jiems būtų sudėtingiau atskirti teisingą informaciją nuo dezinformacijos.

Kaip rodo apklausos duomenys, žmonės dažnai sudvejoja teiginiais apie 5G ryšį, „šnipinėjimą“, susijusį su jų naudojamais mobiliaisiais telefonais, skaitmenizaciją kaip priemonę kontroliuoti visuomenę.

Skatina vadovautis faktais

Pagrindinis EK projekto tikslas  išmokyti atpažinti dezinformacijos naratyvus ir mitus, juos paprasta kalba, objektyviai ir moksliškai paneigti, priminti apie patikimus ir nepatikimus informacijos šaltinius.

„Girdime, kad visuomenė norėtų daugiau dėmesio dezinformacijos demaskavimui ir stabdymui. Pirmiausia norime suprasti, kuriose srityse žmonės turi mažiausiai žinių. Nagrinėjant konkrečius atvejus bus žymiai paprasčiau suvokti, kuriose srityse reikia didesnio įdirbio“,  sako A. Kazlauskaitė.

Anot jos, norima suteikti gyventojams žinių, kaip savarankiškai skirti, kas yra tiesa, o kas sąmoningi bandymai klaidinti. Keli būdai atskirti neteisingą informaciją, pasak jos,  tikrinti faktus ir informacijos šaltinius, remtis mokslo duomenimis. 

Žmonės ieško paprastų atsakymų

Dezinformacija arba bet koks kitas informacinis jaukas, nekalbant apie tiesiog pameluotus faktus, paprastai turi vieną bendrą vardiklį – paprastumą, sako sociologas Ignas Zokas.

„Ji gana paprastai ir paprasta logine seka duoda atsakymus į šiaip jau sudėtingus klausimus. Žmogaus smegenys įprastai ieško paprastumo, nes sudėtingi dalykai nėra patrauklūs, juos reikia suvokti, interpretuoti, o tam reikalingos sąmoningos mąstymo pastangos ir pakankamos bazinės žinios“,  teigia I. Zokas. 

Anot jo, ypač lengva pasiduoti dezinformacijai srityse, kuriose neturima net elementarių žinių, pavyzdžiui IT, biotechnologijų ir pan. sektoriuose. Kita vertus, žmonės linkę informaciją srityse, kuriose nieko neišmano, vertinti atsargiau nei tą, kurioje visi turi bent šiek tiek žinių – ekonomika, politika ir pan.

„Be abejo, dabar turime technines priemones lengvai patikrinti informaciją ar remtis keliais šaltiniais, bet tai irgi reikalauja sąmoningų pastangų ir papildomų veiksmų. Dabar, kai informacijos srautas yra labai didelis, tai tampa vis didesne prabanga“,  svarsto sociologas.

Ekspertai nagrinėja dezinformacijos grėsmę: lietuviai įsitikinę, kad melagienas reikia pažaboti

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 12 Apr 2024 13:14:08 +0300
<![CDATA[Elvija ir Mr.Bullet pristato antrąjį duetą „Gyvenimo upė“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/elvija-ir-mr-bullet-pristato-antraji-dueta-gyvenimo-upe https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/elvija-ir-mr-bullet-pristato-antraji-dueta-gyvenimo-upe Po sėkmingo pirmojo bendro dueto „Norime skristi“, kuris jau spėjo užkariauti klausytojų širdis, „X Faktoriaus“ žvaigždė Elvija ir gerai žinomas hip-hopo bei regio atlikėjas Mr. Bullet sugrįžta su antru bendru kūriniu – „Gyvenimo upė“.

„Gyvenimo upė“ yra gilus ir emocingas kūrinys, pasakojantis apie gyvenimo kelionę nuo Mozės lopšio iki Charono valties. Meilė čia iškyla kaip varančioji jėga, skatinanti nepasiduoti demonams ir vidiniams drakonams”, - sako Mr.Bullet. Anot jo, dainos gylį ir ramumą atskleidžia švelnūs Elvijos vokalai, kuriuos papildo šiurkščios hiphopo partijos. 

„Vėl dainuoti su Mr. Bullet buvo nuostabi patirtis. Mes abu esame labai skirtingi atlikėjai, tačiau mūsų bendras darbas ir aistra muzikai leidžia sukurti kažką tikrai unikalaus ir įsimintino, – sako  Elvija.- Sujungdami skirtingų balsų skambesius sukuriame itin savitą dainos emociją ir harmonija“

Kūrinys buvo įrašytas „Šiaurė Records“ studijoje, kurios sienos jau matė daugelio sėkmingų Mr. Bullet kūrinių gimimą. „Gyvenimo upė“ žada tapti dar vienu žymiu įrašu studijos portfelyje, demonstruojančiu produkcinės komandos meistriškumą ir novatoriškumą.

Mr. Bullet priduria: „Elvija yra neįtikėtinai talentinga atlikėja, ir man didžiulė garbė vėl su ja bendradarbiauti. „Gyvenimo upė“ yra daina, kuri, tikiu, gali paliesti kiekvieno klausytojo širdį.“

Naują dueto kūrinį „Gyvenimo upė“ jau galima rasti visose pagrindinėse skaitmeninėse muzikos platformose.

#gyvenimoupe #mrbullet #elvija 


© Mr.Bullet, Elvija 2024

Elvija ir Mr.Bullet pristato antrąjį duetą „Gyvenimo upė“

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 12 Apr 2024 10:39:54 +0300
<![CDATA[Situacija negerėja: vis dar mažiau nei 4 iš 10 lietuvių mano, kad patys yra atsakingi už savo finansinę padėtį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/situacija-negereja-vis-dar-maziau-nei-4-is-10-lietuviu-mano-kad-patys-yra-atsakingi-uz-savo-finansine-padeti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/situacija-negereja-vis-dar-maziau-nei-4-is-10-lietuviu-mano-kad-patys-yra-atsakingi-uz-savo-finansine-padeti

Išryškino silpnąsias vietas

Lietuvos banko užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa taip pat atskleidė ir sritis, kuriose patys gyventojai teigia labiausiai stokojantys kompetencijų. Geriausiai lietuviai nurodo gebantys planuoti savo pajamas ir išlaidas – taip teigia 57 proc. apklaustųjų – deja, tam tikros temos jiems vis dar kelia nepasitikėjimą.

Tik 22 proc. apklaustųjų mano žinantys apie savo atsakomybę imant paskolą,  vos 16 proc. jų sakosi tinkamai besiruošiantys pensijai, 14 proc. atsakiusiųjų nurodo investuojantys dalį savo pajamų ir vos 13 proc. respondentų teigia pasirinkę jiems reikalingus draudimo produktus.

„Finansinis raštingumas neretai suprantamas tik kaip tam tikras žinių bagažas. Tačiau žinių tikrai nepakanka, o pats finansinis raštingumas yra kur kas kompleksiškesnė sąvoka – tai daugiau nei 550 įvairiausių kompetencijų. Ir nors dalį jų net nesusimąstydami taikome kasdien – paskirstome išlaidas, taupome, atliekame mokėjimo operacijas, keičiame valiutą, skolinamės ir pan., tačiau, norėdami iš tiesų išmintingai valdyti savo finansus, turime ne tik nuolat atnaujinti ir papildyti savo turimas žinias, bet ir formuotis teisingus įgūdžius, o neretai netgi iš esmės pakeisti savo elgesį ar įpročius“, – sako V. Dičpinigaitienė.

Pasak ekspertės, finansinis raštingumas susideda iš kelių pagrindinių, vieną kitą papildančių dalių. Pirmiausia, finansiškai raštingas žmogus turi turėti informacijos, žinių ir supratimo. Tuomet pereiname prie įgūdžių ir elgesio formavimo bei tobulinimo. Galiausiai, finansiškai raštingas žmogus bus užtikrintas, motyvuotas ir vadovausis teisingomis nuostatomis, t. y. turės teisingą bendrą požiūrį į pinigus.

„Vienas iš Lietuvos banko įsteigto Finansinio raštingumo centro uždavinių ir yra šviesti vartotojus apie finansinius bei draudimo produktus, kad žmonės juos įsigytų tokius, kokie būtų tinkamiausi konkrečiai jų situacijai. O tam reikia, kad, prieš įsigydamas produktą, žmogus įsigilintų į jo sąlygas ir tinkamai jį suprastų, gebėtų palyginti alternatyvius pasiūlymus ir išsirinktų sau tinkamiausią. Galiausiai, finansinius produktus įsigytų įvertindamas savo jau turimų ar planuojamų produktų visumą – iš jų formuotų vientisą asmeninį finansinių produktų krepšelį“, – aiškina Finansinio raštingumo centro vadovė.

V. Dičpinigaitienės teigimu, balandžio 14-oji – Nacionalinė finansinio raštingumo diena – priminimas, kad kiekvienas asmuo turi galią valdyti savo pinigus. – „Tad kviečiu prisijaukinti Nacionalinės finansinio raštingumo dienos simbolį – aitvarą – kaip nuolatinį palydovą, kuris primins skirti laiko savo įgūdžiams gerinti ir naujiems įpročiams ugdyti.“

Reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas, siekiant išsiaiškinti nuostatas, nuo ko labiausiai priklauso jų finansinė padėtis, ir nustatyti jų finansinę elgseną, atliktas šių metų kovo mėn. Apklausoje dalyvavo nuo 18 iki 75 m. amžiaus 1 009 respondentai.

Daugiau informacijos apie Nacionalinę finansinio raštingumo dieną rasite čia. 

Lietuvos banko inf. 

Situacija negerėja: vis dar mažiau nei 4 iš 10 lietuvių mano, kad patys yra atsakingi už savo finansinę padėtį

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 11 Apr 2024 10:56:44 +0300
<![CDATA[Kaip kovoti su sąnarių skausmu?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-kovoti-su-sanariu-skausmu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-kovoti-su-sanariu-skausmu Sąnarių skausmas yra labai varginantis ir turintis didelį poveikį gyvenimo kokybei. Tikrai neverta kentėti: jei pajutote sąnarių skausmą, pirmiausia kreipkitės į gydytoją, kuris įvertins jūsų būklę ir nustatys šio skausmo priežastį. Tikėtina, kad jums bus paskirti vaistai nuo uždegimo, antibiotikai ar vaistai nuo infekcijos. Taip pat tam tikrais atvejais gali būti skiriama fizioterapija ar operacija. Taip pat naudinga vadovautis žemiau pateiktais patarimais: tai gali nuslopinti ar net visiškai pašalinti nemalonius simptomus.

Išbandykite papildus

Šiandien prekyboje galime rasti tikrai nemažą papildų, skirtų sąnariams, pasirinkimą. Pavyzdžiui, gali būti naudingi papildai su gliukozaminu ir chondroitinu (tai – natūralios medžiagos, kurios sudaro jungiamuosius audinius  ir kremzles). Tokie papildai padeda palaikyti kremzlių elastingumą, pagerinti sąnarių judrumą bei sumažinti skausmą. Įprastai papildus rekomenduojama vartoti pakankamai ilgai, nes tik tada galima pastebėti rezultatą.

Reguliariai mankštinkitės

Pakankamas fizinis aktyvumas yra labai svarbus sąnarių sveikatai. Tai padeda stiprinti raumenis, gerina kraujotaką bei padeda palaikyti optimalų svorį. Maža to, reguliari mankšta gali padėti sulėtinti kremzlės nykimą bei užkirsti kelią sąnarių skausmui. Žinoma, svarbu pasirinkti tinkamą treniruotę, kuri neturėtų per daug apkrauti sąnarių. Pavyzdžiui, puikiu pasirinkimu gali būti važiavimas dviračiu, jogos pratimai, vaikščiojimas ar plaukimas.

Pakankamai dėmesio skirkite mitybai

Nors gali atrodyti, kad sąnarių sveikatai mityba neturi jokio poveikio, tačiau tai nėra tiesa. Rekomenduojama valgyti liesą mėsą ir žuvį, įvairius vaisius ir daržoves, grūdines kultūras ir riešutus. Šiuose maisto produktuose gausu vitaminų, mineralų, antioksidantų ir Omega-3 riebalų rūgščių: visa tai padeda sumažinti uždegimą ir skatina kremzlės atsinaujimą.

Kompresai taip pat gali būti naudingi

Kenčiantiems sąnarių skausmus rekomenduojama išbandyti įvairius kompresus.  Druskos kompresas sąnariams tikriausiai yra vienas populiariausių pasirinkimų, tačiau tikrai nebūtina tuo apsiriboti. Nuo seno yra žinoma, kad sąnarių skausmą padeda apmalšinti kopūstų kompresas: tereikia kopūstų lapais aprišti skaudamą vietą. Taip pat galima išbandyti liaudies medicinoje populiarų medaus kompresą: vakare pašildykite porą šaukštų medaus ir užtepkite ant skaudamų vietų. Šiltai apvyniokite ir palikite per naktį. Ryte sąnarių skausmas turėtų būti atlėgęs.

Stebuklingas gėrimas

Galite išbandyti ir dar vieną liaudies medicinos receptą: susmulkinkite kelis lauro lapus ir užpilkite vandeniu. Kelias minutes pavirkite ir supilkite į termosą. Po  maždaug 5 valandų nukoškite ir gerkite mažais gurkšneliais visos dienos metu. Šį gėrimą vartokite tris dienas iš eilės (po 300 ml per dieną). Po savaitės vėl pakartokite gydymo kursą.

Nepamirškite, kad sąnarių skausmo priežasčių gali būti daugybė. Jei nežinote tikslios sąnarių skausmo priežasties, pirmiausia vertėtų atlikti sveikatos tyrimus, ir tik tada imtis priemonių, kurios gali padėti sušvelninti nemalonius pojūčius. Rūpinkitės savo sveikata ir neleiskite, kad skausmas pakenktų jūsų gyvenimo kokybei!

Kaip kovoti su sąnarių skausmu?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 10 Apr 2024 16:50:00 +0300
<![CDATA[Geros žinios „Facebook“ senbuviams: sugrąžinta naudotojų itin mėgta sena funkcija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/geros-zinios-facebook-senbuviams-sugrazinta-naudotoju-itin-megta-sena-funkcija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/geros-zinios-facebook-senbuviams-sugrazinta-naudotoju-itin-megta-sena-funkcija Seniai pamišta funkcija

Į „Facebook“ pagrindines funkcijas po ilgos pertraukos sugrįžo anksčiau itin populiarus mygtukas „bakstelėti“, kurį galima rasti paieškoje (įvedus žodį „poke“, „pokes“ arba „poking“). „Facebook“ funkcija „bakstelėti“ leidžia naudotojams virtualiai atkreipti vienas kito dėmesį ir taip bendrauti.

Mygtukas buvo įdiegtas netrukus po „Facebook“ atsiradimo 2004 m. ir greitai išpopuliarėjo. „Bakstelėjimas“ buvo viena pirmųjų „Facebook“ funkcijų – ji pradėta naudoti dar prieš dabar įprastą įrašų srautą.

„Tiksli „bakstelėjimo“ funkcijos kilmė nėra užfiksuota, tačiau ji dažnai priskiriama Markui Zuckerbergui ir visai ankstyvajai „Facebook“ kūrėjų komandai. Idėją įkvėpė noras imituoti realų bendravimą skaitmeninėje aplinkoje. Iš pradžių ši funkcija buvo gana paprasta – naudotojai galėjo „bakstelėti“ draugus vienu mygtuko spustelėjimu, o kiek vėliau atsirado galimybė „bakstelėti“ atgal ir matyti visą „bakstelėjimų“ sąrašą“, – sako J. Antropik.

Nors ankstyvuoju „Facebook“ gyvavimo laikotarpiu ši funkcija buvo plačiai paplitusi, jos naudojimas palaipsniui mažėjo, nes platforma plėtėsi, joje atsirado naujų bendravimo formų. Iki 2010-ųjų vidurio funkcija tapo beveik nebenaudojama, o 2011 m. „Facebook“ net pašalino specialų „bakstelėjimo“ mygtuką. Naudotojai jį galėjo pasiekti tik draugo profilyje esančiame išskleidžiamajame meniu.

Pamėgo Z karta

Socialinį tinklą „Fabebook“ valdanti „Meta“ pranešė, kad neseniai atliko atnaujinimų, dėl kurių „bakstelėjimo“ mygtukas tapo lengviau pasiekiamas platformos naudotojams. Tai paskatino juo dažniau naudotis – po dizaino pakeitimo „bakstelėjimų“ skaičius išaugo net 13 kartų.

Pasak J. Antropik, funkciją jau bandyta grąžinti ir 2017 m., tačiau tuomet ši tendencija nepasitvirtino. Įdomu tai, kad nors šią funkciją gerai atmena tik ilgamečiai „Facebook“ naudotojai, dabar ji populiari visai kitoje amžiaus grupėje. „Meta“ teigimu, daugiau nei 50 proc. naujų „bakstelėjimų“ atliko 18–29 metų amžiaus naudotojai.

„Kai kuriems Z kartos atstovams „bakstelėjimo“ funkcija yra visai nauja, galbūt dar neišbandyta pramoga. Tai gali būti puikus ir pastangų nereikalaujantis būdas užmegzti ryšį su seniai nematytu „Facebook“ draugu“, – sako „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė.

Geros žinios „Facebook“ senbuviams: sugrąžinta naudotojų itin mėgta sena funkcija

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 10 Apr 2024 11:31:24 +0300
<![CDATA[Itin svarbūs odos priežiūros priemonių ingredientai: ko ieškoti sudėtyje?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/itin-svarbus-odos-prieziuros-priemoniu-ingredientai-ko-ieskoti-sudetyje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/itin-svarbus-odos-prieziuros-priemoniu-ingredientai-ko-ieskoti-sudetyje Tinkama priežiūra ir sėkmingas kosmetikos priemonių pasirinkimas – viena esminių gražios, skaisčios, elastingos odos sąlygų. Naudodami odos poreikius atitinkančius produktus, netrunkame pajusti rezultatus ir galime džiaugtis sveika bei gražiai atrodančia oda.

Taigi, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis veido odos priežiūros priemones, kad jos iš tiesų būtų veiksmingos? Žinoma, visų pirma būtina atsižvelgti į odos tipą, būklę, gyvenimo būdo aplinkybes ir panašius niuansus. Tačiau yra dar vienas dalykas, turintis didžiulę įtaką priemonių efektyvumui ir naudojimo rezultatams. Tai – aktyvieji, intensyvią ir visapusišką odos priežiūrą užtikrinantys kosmetikos priemonių ingredientai.

 

Nuo drėkinimo iki problemų sprendimo

Kosmetikos priemonėse esančių aktyviųjų ingredientų poveikis yra labai skirtingas: nuo intensyvaus drėkinimo iki aknės gydymo; nuo pigmentinių dėmių šviesinimo iki kovos su raukšlelėmis. Tačiau visi jie pasižymi pakankamai greitu poveikiu.

Aktyviųjų ingredientų spektras taip pat yra labai platus. Visgi, tam, kad žinotumėme, ko reikėtų ieškoti priemonių sudėtyje, verta apžvelgti populiariausius ir dažniausiai sutinkamus.

Vienas populiariausių aktyviųjų ingredientų yra daugeliui pažįstama hialurono rūgštis. Tai – itin veiksmingas, odai drėgmės, elastingumo, lygumo ir stangrumo suteikiantis drėkiklis.

Elastingumo ir stangrumo odai taip pat suteikia kolagenas ir peptidai, kurie dar ir pasižymi regeneracinėmis savybėmis. Tuo tarpu odą veiksmingai drėkina ir minkština skvalenas. Keramidai ne tik prisideda prie drėkinimo, bet ir padeda atstatyti bei puoselėti odos apsauginį barjerą. Panašiu poveikiu pasižymi ir antioksidacinių savybių turintys probiotikai, kurie taip pat teigiamai veikia jautrią odą.

Itin veiksmingos, nepaprastai plataus ir įvairaus poveikio sudedamosios dalys yra rūgštys. Jos gali būti švelnesnės, kaip jau minėta drėkinamoji hialurono rūgštis, ir intensyvesnės. Palyginti švelnios yra AHA rūgštys (glikolio, pieno, citrinų, migdolų, azelaino). Jos priskiriamos cheminiams šveitikliams ir švelniai, tačiau efektyviai eksfolijuoja odą, – pašalina negyvas ląsteles, taip skatindamos odos regeneraciją, lygindamos jos tekstūrą bei spalvą, suteikdamos skaistumo, švelnindamos hiperpigmentaciją ir mažindamos raukšleles. O štai BHA rūgštys veikia gilesnius odos sluoksnius ir veikia priešuždegimiškai, mažina riebalų išsiskyrimą, valo užsikimšusias poras. Populiariausia BHA rūgštis – salicilo.

Ne tik maiste, bet ir kosmetikos priemonėse

Atskiro paminėjimo nusipelno mūsų odai naudingi vitaminai, kurie gali būti ne tik maiste, bet ir naudojamose kosmetikos priemonėse. Dažniausiai aptinkama vitamino A forma yra retinolis. Jis skatina spartų odos atsinaujinimą ir lygina raukšleles, šviesina pigmentines dėmes, gerina odos tekstūrą bei veiksmingai gydo aknę.

Dar vienas populiarus veido odos priežiūros priemonių ingredientas – vitamino B3 tipas niacinamidas. Jis ramina ir drėkina odą, reguliuoja sebumo gamybą, mažina raukšleles, didina odos elastingumą, kovoja su pigmentinėmis dėmėmis, raukšlelėmis, inkštirais ir spuogais. Vitaminas B5 (pantenolis) odą ramina, švelnina, drėkina ir balansuoja.

Vitaminas C odai suteikia skaistumo, mažina papilkėjimą, ją stangrina, stiprina kapiliarus, mažina hiperpigmentaciją, veikia priešuždegimiškai, gerina ir suvienodina odos atspalvį. Tai stiprus, su laisvaisiais radikalais kovojantis antioksidantas, tad gaminiai, kurių sudėtyje yra vitamino C lėtina odos senėjimą, mažina raukšleles, gerina elastingumą ir suteikia švytėjimo. Taigi, šios priemonės gali būti puikiu pasirinkimu brandžiai odai. Tiesa, labai svarbu, kad jos būtų pakankamos koncentracijos ir kokybiškos, todėl rinkitės patikimų gamintojų, pavyzdžiui, Medik8, produktus.

Na, o dar vienas reikšmingas ir stiprus antioksidantas yra vitaminas E, kuris odą regeneruoja ir drėkina iš vidaus. Jis lėtina odos senėjimą, mažina ir lygina raukšleles, didina odos elastingumą, standumą, taip pat gali mažinti šerpetojimą, skatinti odos pažeidimų gijimą ir kraujotaką.

Itin svarbūs odos priežiūros priemonių ingredientai: ko ieškoti sudėtyje?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 09 Apr 2024 14:54:35 +0300