Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Kodėl taip svarbu atgauti kritinius žemės metalus iš elektronikos įrenginių?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kodel-taip-svarbu-atgauti-kritinius-zemes-metalus-is-elektronikos-irenginiu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kodel-taip-svarbu-atgauti-kritinius-zemes-metalus-is-elektronikos-irenginiu Klimato kaita skatina valstybes mažinti išmetamų teršalų kiekį ir pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių bei elektrinio transporto priemonių naudojimo. Tai reiškia, kad poreikis kritiniams žemės metalams tik didės, o vertingų metalų atgavimas iš atliekų, įskaitant elektronikos įrenginių, taps dar svarbesniu.

 

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, 2019 metais pasaulio gyventojai išmetė 53,6 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų – penktadaliu daugiau nei prieš penkerius metus. Didėjant elektronikos atliekų kiekiui, jų surinkimo ir perdirbimo lygis išliko itin mažas ir tesiekė mažiau nei penktadalį visų atliekų. Tai reiškia, kad daug vertingų medžiagų liko neperdirbta ir atsidūrė tiesiog sąvartynuose, tapo aplinkos taršos objektais.

 

Visgi, augant šalių ekonomikoms, kritinių metalų, ypač svarbių tokioms technologijoms kaip vėjo jėgainės ir elektrinės transporto priemonės, poreikis per ateinančius dešimtmečius gerokai išaugs, nes valstybės norės pasiekti užsibrėžtus klimato tikslus. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ekspertų minimų kritinių metalų patenka nikelis, kobaltas, litis, varis, taip pat retieji žemės elementai.

 

Priklausomai nuo to, kaip greitai vyriausybės imsis mažinti išmetamą teršalų kiekį, iki 2040 metų bendras energetikos sektoriaus poreikis kritinėms mineralinėms medžiagoms gali padidėti net 6 kartus. Artimiausiais metais paklausa vien ličiui ir nikeliui turėtų išaugti atitinkamai iki 90 proc. ir 70 proc., teigia TEA.

 

Agentūros ekspertų skaičiavimu, sausumos vėjo jėgainėms reikia devynis kartus daugiau mineralinių išteklių nei panašaus dydžio dujomis kūrenamai elektrinei. Valstybėms siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir pereinant prie atsinaujinančios energijos įrenginių, vėjo ir saulės energija yra pagrindinė alternatyvi priemonė iškastiniam kurui.

 

„Augantis kritinių metalų poreikis tampa iššūkiais ir kartu galimybėmis. Atliekų perdirbimo grandinėje itin svarbios tampa elektronikos atliekos, kurios patenka tarp vienų iš labiausiai augančių atliekų srautų pasaulyje. Be to, elektronikos atliekose yra net 69 cheminės periodinės lentelės elementai – jų atgavimas leidžia taupyti senkančius gamtos išteklius. Todėl akivaizdu, kuo pasaulis daugiau perdirbs elektros ir elektroninės įrangos, tuo daugiau bus išgauta juose esančių vertingų ir kritinių žaliavų bei mažesnė aplinkos tarša, atliekos nepateks į sąvartynus ar deginimą“,  – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

 

Pavyzdžiui, vienam populiariausiam elektronikos sektoriaus produktui – asmeniniam kompiuteriui – pagaminti reikia išteklių, išgautų daugelyje pasaulio šalių. Maždaug pusę kompiuterio medžiagų sudaro įvairūs metalai, o jo schemų gamybai reikia nemažai varinių laidų. Be to, vanduo taip pat yra itin svarbus šioje pramonėje: vario kasyklose sunaudojama net 500 litrų vandens per sekundę.

 

Elektronikos pramonėje, be įvairių metalų, taip pat naudojami įvairūs plastikai ir kitos žaliavos bei chemikalai. Tarp labiau paplitusių metalų yra varis, litis, alavas, sidabras, auksas, nikelis ir aliuminis.

 

„Ypač svarbu, kad kiekvienas elektronikos gaminys dalyvautų žiedinėje ekonomikoje. Ne veltui gamintojai skatinami kurti technologines naujoves, kurių dėka įrenginiai tarnautų ilgiau, o prireikus būtų galima lengviau juos išardyti ir antrines medžiagas panaudoti kitų gaminių gamyboje“, – teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.

 

Pasak bendrovės „Atliekų tvarkymo centro“ vykdomosios direktorės Kristinos Štelmokaitienės, kadangi elektroninės atliekos yra neatsiejama mūsų šiuolaikinio gyvenimo dalis, kylant pajamoms ir pragyvenimo lygiui bei didėjant elektroninių atliekų kiekiui jį suvaldyti tampa vis sunkiau.

 

„Dėl technologinės pažangos elektroniniai prietaisai pasensta daug greičiau, todėl nereikalingi tampa ne tik seni gaminiai, bet ir visiškai veikiantys įtaisai. Kitaip tariant, elektroniniai prietaisai tampa „atliekomis“, neprarandant vartotojų savybių – šios savybės tiesiog nebetenkina vartotojų. Elektronikos perdirbimas išlieka geriausias būdas atsikratyti nereikalingos elektronikos ir, norint jį sėkmingai įgyvendinti, turime užtikrinti, kad perdirbimas būtų vykdomas tinkamai aplinkos ir savo bendruomenės atžvilgiu“, – sako K. Štelmokaitienė.

 

Remiantis JT prognozėmis, iki 2030 metų elektronikos atliekų (įrenginių, kuriuose yra baterija, akumuliatorius ar kištukas elektrai) metinis kiekis sudarys 74,7 mln. tonų, arba beveik dukart daugiau nei 2014-aisiais, o šių atliekų svoris prilygtų 7 390 Eifelio bokštams. Per dešimtmetį vienam pasaulio gyventojui tenkantis vidutinis elektronikos atliekų kiekis išaugs iki 9 kilogramų (kg), o per 10 metų vienas asmuo sukaups 82 kg atliekų.

 

2019 metais vienas Europos gyventojas sukaupė 16,2 kg elektronikos atliekų – daugiausia pasaulyje. Vienas namų ūkis Europoje turėjo vidutiniškai 72 elektros ir elektronikos prietaisus, iš kurių 11-ka buvo sugedę ir nenaudojami. Palyginimui: Azijoje vienam gyventojui atiteko vidutiniškai 5,6 kg, o Afrikoje – 2,5 kg elektronikos atliekų.

 

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais gamintojai ir importuotojai patiekė Lietuvos rinkai 39,5 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos, buvo surinkta 16,1 tūkst. tonų šių susidariusių atliekų.

 

Kodėl taip svarbu atgauti kritinius žemės metalus iš elektronikos įrenginių?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Jul 2021 10:46:37 +0300
<![CDATA[Kombainų gaisrai – ugnis įsiplieksti gali ir nuo vienos kibirkšties]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kombainu-gaisrai-ugnis-isiplieksti-gali-ir-nuo-vienos-kibirksties https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kombainu-gaisrai-ugnis-isiplieksti-gali-ir-nuo-vienos-kibirksties Prasidėjus javapjūtei, ugniagesiams gelbėtojams vis dažniau tenka gesinti degančius kombainus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento penkerių metų statistikos duomenimis, vidutiniškai kasmet šalyje dega po 26 kombainus. Šiemet ugniagesiams gelbėtojams  jau teko gesinti šešis, pernai per tą patį laikotarpį degė penki kombainai. 

Liepos 20-osios  pavakare Kupiškio rajone, Alizavos seniūnijoje, Gliudelių kaimo laukuose liepsnojo 2007 metais pagamintas „Class Lexion-600“ kombainas.  

„Nors kombainininkas ir turėjo du ugnies gesintuvus po 6 kilogramus, nors jam į pagalbą atskubėję sunkvežimio vairuotojas ir traktorininkas atsinešė turėtus gesintuvus,   bet jiems sutramdyti liepsnos nepavyko. Atvykus Alizavos komandos, esančios už 3 kilometrų, ugniagesiams, ugnis jau buvo išplitusi. Išdegė kombaino variklio skyrius.  Laimei, ugnis nepersimetė į šalia esantį nenukultą javų lauką.   Iš tiesų,  gesinant kombainą, ypač per tokius karščius, pravartu turėti 9 ar 12 kilogramų gesintuvus, nors tai jau papildoma investicija, užtat tikimybė greičiau užgesinti yra didesnė,“  – sako Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas  Vytautas Kazlauskas.

Tikėtina priežastis, dėl kurios užsidegė kombainas, gedimas elektros instaliacijoje.  Vidutiniška tokio kombaino vertė rinkoje –  keliasdešimt tūkstančių eurų.

Pasak V. Kazlausko,    kombainui užsidegus, ugnis  plinta itin sparčiai, o kol į atokiose  vietose esančius laukus atvyksta ugniagesiai gelbėtojai, reikia laiko: „Nuo kelio laukais ugniagesiams iki degančio kombaino tenka įveikti  ne vieną kilometrą. Ieškoma įvairių sprendimų. Vietos ugniagesių gaisriniuose automobiliuose gabenamo vandens gesinant kartais pritrūksta, todėl kai  kurie ūkininkai, pradėję javapjūtę,  į laukus atsigabena  net savo vandens cisternas“. Specialisto teigimu, kombainai neretai užsiliepsnojo dėl įvairių gedimų,  dėl ant mechanizmų susikaupusių dulkių, kurias reikia kuo dažniau nuvalyti ar nupūsti.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ūkininkams nuolat primena,  kad žemės ūkio technika turi būti aprūpinta pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.  Štai Vilniaus  priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos  inspektoriai rajone lanko atviras teritorijas ir tikrina, ar laukuose dirbanti žemės ūkio technika turi visas būtinas gaisrui gesinti priemones ir ar jos yra tinkamos naudojimui.

Širvintų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba patikrinimų metu netgi pasitelkia dronus. Atvykę su žymėtais tarnybiniais automobiliais ir naudodami šiuolaikines technologijas inspektoriai ekrane gali matyti tiesioginį vaizdą iš drono, o priskridę prie dirbančios žemės ūkio technikos, turi galimybę įvertinti atitiktį gaisrinės saugos reikalavimams, nestabdant jų darbo.

Beje, kombainuose privalo būti ne mažiau kaip 2 ugnies gesintuvai, turintys 4 kilogramus gesinamosios medžiagos ir 1 nedegus audeklas.

Be to, šalyje kasmet liepos-rugsėjo mėnesiais vyksta prevencinė akcija „Saugi javapjūtė“, kurios metu  tikrinama, ar laukuose dirbanti žemės ūkio technika aprūpinta  pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Patikrinimų metu, nustačius priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, gali būti skiriama bauda iki 600 eurų.

Kombainų gaisrai – ugnis įsiplieksti gali ir nuo vienos kibirkšties

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Jul 2021 08:35:36 +0300
<![CDATA[Didėja grybų ir miško uogų importas iš trečiųjų šalių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dideja-grybu-ir-misko-uogu-importas-is-treciuju-saliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dideja-grybu-ir-misko-uogu-importas-is-treciuju-saliu Prasidėjus vidurvasario miško gėrybių derliui į Lietuvą jau importuojamos miško uogos bei grybai iš įvairiausių šalių. Visos grybų ir miško uogų siuntos keliaujančios į Lietuvą, ar per Lietuvą  į kitas Europos šalis yra tikrinamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pasienio veterinarijos postuose. Pirmiausia visos grybų ir uogų siuntos iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos tikrinamos dėl radioaktyviojo izotopo (cezio-137) kiekio nustatymo, kadangi produkcija iš šių šalių turi  padidintą radioaktyvumo riziką. 2020 -2021 metais paimta ir ištirta per 700 grybų ir uogų siuntų mėginių ir radioaktyviomis medžiagomis užterštų grybų ar uogų nenustatyta.

Taip pat, importuojamoms uogoms dar papildomai yra atliekami laboratoriniai tyrimai ir dėl pesticidų likučių. Pasitaiko, kad šių gėrybių siuntose yra randami pesticidų likučiai: pvz: šaldytų mėlynių siuntoje iš Baltarusijos nustatytas pesticidas (DEET), naudojamas vabzdžių atbaidymui, kuris tikėtina į uogas galėjo patekti nuo žmonių (uogų rinkėjų) rankų. Tokiu atveju, kuomet nustatomi draudžiami pesticidai ar jų kiekis viršija leistinas ribas, krovinys grąžinamas atgal siuntėjui arba sunaikinamas.

Grybai (daugiausiai baravykai ir voveraitės) ir miško uogos (daugiausiai mėlynės, bruknės, spanguolės, avietės) dažniausiai į Lietuvą įvežamos iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, kasmet pasitaiko kelios siuntos džiovintų uogų iš Kinijos, Kanados, JAV ir Čilės.

Kasmet tokių prekių importas didėja: palyginus su 2019 m.  pernai tokių siuntų įvežta trečdaliu daugiau. Ženkliai didėja ir įvežami kiekiai (30 proc. daugiau grybų ir 40 proc. daugiau uogų). 2020 m. grybų įvežta daugiau nei 8 tūkstančiai tonų, o uogų per 17 tūkstančių tonų. Kiek šių gėrybių bus importuota šiemet dar sunku pasakyti, nes sezonas tik prasidėjo ir jis tęsis iki lapkričio.

Didėja grybų ir miško uogų importas iš trečiųjų šalių

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Jul 2021 08:06:24 +0300
<![CDATA[Nėra gražesnio pasaulio kampelio už Pietų Italijos regioną Kalabriją. Nėra sveikesnės virtuvės už kalabriečių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nera-grazesnio-pasaulio-kampelio-uz-pietu-italijos-regiona-kalabrija-nera-sveikesnes-virtuves-uz-kalabrieciu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nera-grazesnio-pasaulio-kampelio-uz-pietu-italijos-regiona-kalabrija-nera-sveikesnes-virtuves-uz-kalabrieciu Romantiškas Italijos kampelis – Apeninų kalnų aulinio bato nosis žada ne tik nuostabią neįprastais aromatais džiuginančią laukinę gamtą. Kiekvienos profesijos žmogus, apsilankęs Vatikano iškyšulyje (Capo Vaticano) sau randa sielos atgaivą. 


Ilgamečiai žurnalistai Romoje Jurga ir Paulius Jurkevičiai į Kalabriją vyksta jau daug metų birželį ir rugsėjį. Amžinai įsimylėję ne tik beribes Kalabrijos kalnų panoramas, tapybiškus saulėlydžius, Strombolio ugnikalnį ir Eolijos salas, krištolinio skaidrumo Tirėnų ir Jonijos jūrą, kurioje nardo lyg žuvys atviromis akimis. Į Kalabriją Jurkevičiai važiuoja įkrauti savo organizmą naujos energijos. Jau ne vienus metus kartu su jais į kelionę leidžiasi ir prisiekę itališkos virtuvės gurmanai lietuviai.


Tyras brangus alyvuogių aliejus „Frantoio Montecchia“ – kasdieninis produktas ant knygos „Restorane Pas Jurgą ir Paulių“ autorių Jurgos ir Pauliaus Jurkevičių stalo Romoje. Patiekalus su šiuo produkto Romoje jau ragavo ne vienas turistas iš Lietuvos. Su itališkos virtuvės patiekalais Jurkevičiai kas vasarą supažindina ir įvairių Lietuvos miestų žmones, kurie didžiausiu turtu laiko patys save. Edukacinių vakarienių Lietuvoje surengta jau daugiau kaip 100. 

Patys Jurkevičiai išvyko į Italiją bėgdami nuo įvairiausių kankinusių skrandžio ir tulžies pūslės, inkstų, odos ligų. Žurnalistai buvo amžini medikų pacientai. Italų gyvenimo būdas „staltiesės ritmu“ išgelbėjo nuo visų ligų, padėjo pamiršti vaistus. 


Dabar jų namuose vieninteliai vaistai nuo visų ligų, kurie saugojo šeimą net panedemijos metu, tai – tyras alyvuogių aliejus. Kai Italijoje buvo didžiausias užsikrėtimų skaičius „Frantoio Montecchia“ aliejus –  ne bet koks riebalas, o pilnas polifenolių, padėjo išgyventi karantiną. Šio aliejaus antioksidantai ir antiseptikai saugojo sveikatą, kėlė nuotaiką, gyvenimui suteikė šviesių spalvų. 


Bet Kalabrija tai – ne vien aliejus. Kalabrija yra nuostabiausių pomidorų rūšies – Bel Monte žemė. Pomidorai tokie dideli, jog vos sutelpa į delną. Susijungęs su chemine medžiaga likopenu, kuris yra tik pomidoruose, alyvuogių aliejus „Frantoio Montecchia“ padeda organizmui įsisavinti šią nuostabią mums reikalingą medžiagą. 


Aitrusis pipiras – peperoncino -  auginamas ir pas mus Lietuvoje, tačiau Kalabrijos žemė yra šiek tiek kitokia. Ji – keistos spalvos, skaisčiai raudona. Nes prisodrinta mineralų ir Strombolio lavos. Būtent todėl tokioje dirvoje sunokę pomidorai ir net violetiniai Tropėjos svogūnai yra saldūs. Iš jų gaminamas net marmeladas. Būtent šis dirvožemis suteikia pipirams ypatingą skonį. Jie ne tik aštrūs, bet ir pilni vitamino C bei cheminės medžiagos capsaicino.  Kai aštriaisiais pipirais kalabriečiai pabarsto patiekalus, o Jurkevičiais dar ir pašlaksto juos tyru alyvuogių aliejumi „Frantoio Montecchia“, organizmas įsisavina capsaiciną. Tada organizmui nebaisios jokios ligos.


Su aštriuoju pipiru peperoncino gaminamas svarbiausias Kalabrijos produktas n‘duja. Sunku lietuvių keliautojams patikėti, kad visiškai termiškai neapdorotą žalią sumaltą kiaulieną sumaišius su šiais aštriais pipirais proporcija 50 x 50 gaunamas nuostabus maisto produktas – aštrus paštetas. 


Jį tepa ant bruschettos, su juo gamina pastą ir picą. Nė vienas Kalabrijos gyventojas neįsivaizduotų savo gyvenimo be šio prestižinio produkto. Beje, dėl n‘dujos paskutiniu laiku tarsi išprotėjo visas pasaulis. Paštetas dedamas į kiaulės žarnas ir brandinamas kelis metus. Užšaldyti gabaliukai kartu su Tropėjos saldžiuoju svogūnų klojami ant picos arba dedami į pastos padažą Londone, Niujorke, Paryžiuje. 


Ateinantį trečiadienį Kalabrijos produktai, atkeliavę kartu su Jurga ir Pauliumi iš Italijos lagamine, atsidurs ant Jonavos gurmanų stalo. Jie kvepės nuostabiais Kalabrijos aromatais - granatais, bergamotėmis, raudonėliais. Nėra Kalabrijoje ūkininko, kurio darže nesipuikuotų šviežiausios prieskoninės žolės, kurias Jurga ir Paulius derins Jonavos restorane „Vara“ prie baklažanų su ančiuviais brusketos.


Jurga Kalabrijoje sukūrė savo autorinį patiekalą, kurį  Capo Vaticano restoranas „A Turri“ jau įtraukė į savo valgiaraštį. Jurga sako, kad šis patiekalas, kaip nė viena dieta, išvalo kraują,  atnaujina kraujagyslių ląsteles, prisodrina organizmą svarbios medžiagos seratonino, kuri yra labai svarbi karantino metu, nes pakelia tonusą. 


Koks šis patiekalas? 


Tai – Jurgos ir Pauliaus siurprizas. Kantrybės ...
Netrukus ir jūs pasinersite į surrealius Kalabrijos skonius.
J.J.

Nėra gražesnio pasaulio kampelio už Pietų Italijos regioną Kalabriją. Nėra sveikesnės virtuvės už kalabriečių

Nėra gražesnio pasaulio kampelio už Pietų Italijos regioną Kalabriją. Nėra sveikesnės virtuvės už kalabriečių ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Jul 2021 14:48:12 +0300
<![CDATA[Psichologė pasakoja, kas vyksta vaiko pasaulyje, matant mušamą mamą ar tėtį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-pasakoja-kas-vyksta-vaiko-pasaulyje-matant-musama-mama-ar-teti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-pasakoja-kas-vyksta-vaiko-pasaulyje-matant-musama-mama-ar-teti Vieno partnerio smurtas prieš kitą vienareikšmiškai neigiamai paveikia visus šeimos narius, o, ypatingai, vaikus. „Vaikui, matančiam mušamą mamą, kyla labai daug neigiamų išgyvenimų, su kuriais vienam susitvarkyti gali būti labai sudėtinga. Didžiulė baimė, nesaugumas, neužtikrintumas dėl situacijos vaikui sukelia pyktį, bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmus“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Jūratė Marcinkevičienė. 

 

Smurtas prieš vieną iš tėvų laikomas smurtu ir prieš vaiką 

 

„Dažniausiai šalia fizinio smurto būna naudojamas ir psichologinis, kuriuo smurtautojas bando dar labiau įbauginti savo partnerį. Vienos pusės jaučiama baimė prarasti vaikus, jei bus paliktas smurtaujantis gyvenimo partneris, dažnu atveju būna ne pačios aukos mintys, bet smurtautojo įteigta nuomonė. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą vaikų akivaizdoje, tai yra laikoma smurtu ir prieš vaiką. Tokiais atvejais Tarnyba motyvuoja nukentėjusį suaugusį asmenį kreiptis pagalbos, informuoja, kur ją gali gauti, esant reikalui, bendradarbiauja su institucijomis bei organizacijomis“, – sako Tarnybos psichologė. 

 

J. Marcinkevienė atkreipia dėmesį, kad vaikai nėra pajėgūs savarankiškai priimti sprendimų panašiose situacijose, o jų saugumą turi užtikrinti tėvai: „Neretai iš mamų tenka girdėti, kad „vyras tik mane muša,vaikų neliečia, juos labai myli“. Reikia pripažinti, kad vaikui matomas smurtas šeimoje saugumo neužtikrina. Būna situacijų, kuomet vienas iš tėvų ilgą laiką kenčia ir nesikreipia pagalbos, tačiau apie matomą smurtą pradeda kalbėti vaikai  jiems tai yra be galo skausmingi išgyvenimai, kurie juos slegia ir tokiu būdu bando ieškoti pagalbos“.  

 

Vaikai palūžta psichologiškai 

 

Psichologė, dirbanti su šeimomis, pastebi, kad vaikai, augdami  smurtaujančioje aplinkoje, patys išmoksta agresyvaus elgesio: „Jie neturi pakankamai įgūdžių konstruktyviai įveikti kilusius sunkumus, suvaldyti kylančias neigiamas emocijas, todėl agresiją gali pradėti naudoti įvairiose situacijose (darželyje, mokykloje, kieme). Vaikai, gyvendami smurtaujančioje aplinkoje, patiria didžiulį chaosą, nesaugumo, baimės jausmus“.  

 

Pasak J. Marcinkevičienės, būna atvejų, kuomet šeimoje matomas smurtas lieka paslaptimi, kurią vaikas privalo saugoti. Ilgainiui ši neigiama patirtis vaikui gali pasireikšti padidėjusiu nerimastingumu, polinkiu į depresiją, savęs nuvertinimu, negebėjimu konstruktyviai spręsti konfliktines situacijas, gali būti sunkumų kuriant ilgalaikius santykius su partneriu. 

 

Paklausta, kaip jaučiasi vaikas, negalintis apginti savo mušamos mamos ar tėčio, psichologė sako, kad visų pirmiausia vaikas tokioje situacijoje pats jaučiasi nesaugiai, bijo. Baimė atsiranda ne tik dėl mušamo iš tėvų, bet ir dėl savęs bei kitų šeimos narių. „Pasitaiko atvejų, kuomet vaikas, pavyzdžiui, gindamas mamą, pats būna sužeidžiamas smurtautojo. Tokiu atveju vaiko viduje gali persipinti daugybė emocijų, t. y. nesaugumas, baimė, pyktis, bejėgiškumas, beviltiškumas ir kt. Tai yra pirmos reakcijos į situaciją, tačiau eigoje gali atsirasti ir kitų pasekmių, pavyzdžiui, suprastėjusi miego kokybė, sumažėjęs apetitas, nenoras būti namuose arba atvirkščiai – baimė palikti tokią mamą, padažnėję konfliktai su aplinkiniais, suprastėję mokymosi rezultatai“,  pastebi J. Marcinkevičienė.  

 

Psichologinis smurtas pernelyg sumenkinamas 

 

Pasak psichologės, smurtą naudoja tiek vyrai, tiek moterys. Dažniausia, oficialiai fiksuojama smurto rūšis yra fizinis smurtas: „Deja, bet psichologinis smurtas kol kas nėra visuomenei plačiai žinomas ir teismų praktikoje dar nėra dažnas reiškinys, tačiau tai nereiškia, kad psichologinis smurtas daro mažesnę žalą. Dažnai psichologinio smurto tiesiog nepavyksta įrodyti ir asmens patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl faktiškai laikoma, kad asmuo ir nesmurtavo“.  

 

Iš savo darbo praktikos Tarnybos psichologė pastebi, kad psichologinis smurtas dažnu atveju yra ne tik neatpažįstamas, bet ir sumenkinamas. „Kartais tenka susidurti su situacijomis, kuomet šeimos nariai (arba vienas iš jų) tarpusavio bendravime naudoja nemažai pašaipių, žeminančių pasisakymų. Būna atvejų, kuomet toks bendravimas pamažu tampa „normalus“ ir asmuo teigia, kad nekreipia dėmesio į girdimą kritiką, pašaipias pastabas, įvairius gąsdinimus ir pan. Tokiu būdu auka bando sumenkinti esamą situaciją, linkusi slopinti bei kitiems neatskleisti savo jausmų“,  sako J. Marcinkevičienė ir dar kartą pabrėžia, kad suaugusieji turi prisiminti, jog visas suaugusiųjų reakcijas mato vaikai. Jiems matant mušamą vieną iš tėvų, formuojasi netinkamo elgesio normos, šeimos modelis. Vaiko viduje esantys neigiami išgyvenimai stipriai veikia jų raidą, psichinę sveikatą.   

 

Vaiko teisių gynėjai tenka matyti, kad vaikai linkę arba nusišalinti nuo matomos situacijos, arba į ją aktyviai įsitraukti. Tenka girdėti, kad vaikai naudoja tuos pačius žodžius, kalbėdami su tėvu, kuriuos girdi iš mamos ir atvirkščiai, t. y. perima agresyvaus bendravimo modelį. Būna atvejų, kuomet vaikai savo išgyvenimus laiko viduje ir stengiasi laikytis kiek įmanoma atokiau nuo konfliktinių situacijų (užsidarę kambaryje garsiai klausosi muzikos ir pan.). 

 

Dirbdama su šeimomis psichologė rečiau susiduria su moters naudojamu fiziniu smurtu vyro atžvilgiu ir retais atvejais vyrai įvardina jaučiantys psichologinį smurtą iš savo partnerės. Vyrai dažniausiai kalba apie partnerės „nepakenčiamą elgesį“ ir pan. „Vyrai nėra linkę kalbėti apie savo jausmus bei išgyvenimus įvairiose situacijose, daugelį dalykų linkę nutylėti, „pasilikti sau“. Yra tekę su tėčiu kalbėtis apie tą pačią situaciją iš vaiko perspektyvos. Pastebėjau, kad tik tada pasikeitė jo matymo kampas ir jis atviriau pradėjo kalbėti apie jį skaudinantį partnerės elgesį, dažnai girdimus įžeidinėjimus bei žeminančius pasakymus“,  sako psichologė.  

 

J. Marcinkevičienė primena, kas yra psichologinis smurtas: tai yra kito žeminimas, gėdinimas, gąsdinimas, kritikavimas (atskirai arba prie kitų žmonių); atskyrimas nuo draugų ir šeimos (t. y. visiškas draudimas arba siekis apriboti bendravimą su kitais); aukos kaltinimas dėl smurtautojo veiksmų ar savijautos (pvz. „tu mane išprovokavai“, „pati kalta“), aukai bandoma įteigti, kad viena ji nieko neverta, o taip pat auka priverčiama pajusti, kad nepavyks nutraukti santykių su smurtautoju.

 

Norint apsaugoti savo vaikus, būtina apsaugoti save 

 

„Pirmos smurto apraiškos šeimoje rodo, kad situacija yra įtempta. Jei bet kuris iš tėvų santykiuose jaučiasi įžeistas ar pažemintas savo partnerio, būtina tarpusavyje pasikalbėti apie kylančius jausmus,  pataria psichologė,  Kuomet šeimoje dėl vyraujančio smurto iškyla pavojus sveikatai ar gyvybei, pagalba iš išorės yra būtina. Dažnu atveju, ypač moterys, vengia apie patiriamą smurtą pasakoti kitiems, tačiau pokalbis su patikimu žmogumi gali padėti ieškoti išeičių iš esamos situacijos“.  

 

J. Marcinkevičienė atkreipia dėmesį, kad kiekvienam tėčiui ir mamai verta prisiminti, kad vaikai mokosi akimis, ne ausimis: „Mes savo elgesiu mokome vaikus, tad kaip elgiasi tėvai – tikėtina, kad taip elgsis ir vaikai“.

 

Psichologė pasakoja, kas vyksta vaiko pasaulyje, matant mušamą mamą ar tėtį

Psichologė pasakoja, kas vyksta vaiko pasaulyje, matant mušamą mamą ar tėtį ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Jul 2021 11:39:09 +0300
<![CDATA[Per pusę metų – daugiau nei 500 kreipimųsi dėl diskriminacijos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-puse-metu-daugiau-nei-500-kreipimusi-del-diskriminacijos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-puse-metu-daugiau-nei-500-kreipimusi-del-diskriminacijos Visuomenė ir organizacijos lygių galimybių tema domisi vis dažniau, tačiau lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pastebi, kad nemažai žmonių vis dar nesiryžta dėl patirtos diskriminacijos kreiptis į institucijas. Padidėjęs visuomenės dėmesys lygioms galimybėms išryškėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pusmečio veiklos apžvalgoje.

Kreipimųsi skaičius auga

Per pirmą 2021 m. pusmetį į Tarnybą dėl galimos diskriminacijos buvo kreiptasi net 588 kartus, iš kurių paklausimai sudarė 65 proc., lygių galimybių kontrolierei pateikti skundai – 22 proc., o likę 13 proc. gauti socialiniame tinkle „Facebook“. Iš viso sulaukta 20% daugiau kreipimųsi nei pernai. Dar 332 asmenims konsultacijos suteiktos nuotoliniu būdu.

Iš visų besikreipusiųjų moterys sudarė 42 proc., vyrai – 33 proc., juridiniai asmenys – 24 proc., dar 2 proc. kreipimųsi buvo anoniminiai. Nors moterys skirtingais būdais kreipėsi dažniausiai, daugiausia skundų pateikė vyrai (48 proc.). Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė sako, kad tokios proporcijos pastebimos beveik kasmet: „Moterys išties aktyviai konsultuojasi ir iš to galime spręsti, kad jos pastebi ir atpažįsta patiriamą diskriminaciją. Tačiau tikėtina, jog moterys stengiasi išspręsti susiklosčiusias situacijas be įstaigų įsikišimo ir atsakomybę prisiima sau, ieškodamos alternatyvių būdų.“

Kontrolierė įsitikinusi, kad gaunami skundai ir paklausimai neatskleidžia tikrojo diskriminacijos masto. „Viliuosi, kad ilgainiui kreipimųsi į Tarnybą skaičius labiau atspindės realią situaciją, nes vis dar yra nemažai žmonių, kurie bijo ginti savo teises ar netiki, kad kas nors pasikeis. Ši problema ypač aktuali mažesnių miestų gyventojams – ten bendruomenės nėra didelės, galimybių taip pat mažiau, todėl baiminamasi savo padėtį dar labiau pabloginti. Reikia ne tik jų pačių iniciatyvos, bet ir aktyvaus darbdavių, valstybės institucijų, švietimo įstaigų vaidmens užtikrinant lygias galimybes“, – sako B. Sabatauskaitė.

Pastarasis pusmetis buvo intensyvus ir lygių galimybių integravimo srityje. Tarnybos ekspertai įvairioms organizacijoms vedė 14 mokymų bei seminarų lygių galimybių užtikrinimo ir nediskriminavimo temomis. Per tą patį laikotarpį 2020 m. buvo surengti tik 8 tokio pobūdžio renginiai. Darbdaviai rodė susidomėjimą ir esamos situacijos vertinimu, todėl 6 organizacijos išbandė Lygių galimybių liniuotę, viena pasinaudojo Lyčių lygybės liniuote.

Dėmesys neapykantos nusikaltimams

Pirmąjį pusmetį Tarnyba daug dėmesio skyrė neapykantos kalbos temai. Tyrimas apie neapykantos kurstymą internete atskleidė, kad Lietuvoje asmenys ganėtinai gerai atpažįsta neapykantos kalbą, tačiau patys ją patyrę niekur nesikreiptų. Kovo mėnesį įgyvendinta socialinė kampanija „Neapykantos kalba yra nusikaltimas“ skatino visuomenę reaguoti į žmonių orumą dėl jų negalios, lytinės orientacijos, odos spalvos ir kitų tapatybės bruožų žeidžiančius komentarus, galinčius peraugti į diskriminaciją ir smurtinius išpuolius.

„Turime žinoti, kad neapykantos kalba yra nesuderinama su žodžio laisve. Aštrus, galbūt net necenzūriniais žodžiais, išreikštas požiūris nebūtinai yra neapykantos kalba, bet pastebėję tam tikrą visuomenės grupę menkinančius pasisakymus ar smurto prieš tos grupės atstovus kurstymą, turime brėžti ribą“, – apie visuomenės atsakomybę sustabdyti neapykantos skleidimą sako B. Sabatauskaitė.

Kartu su kampanija pradėjo veikti interneto svetainė www.nepyka.lt, kurioje pateikiama informacija apie neapykantos kalbą ir patarimai, kaip elgtis ją pastebėjus ar patyrus.

Smurto prieš moteris prevencija regionuose metų pradžia taip pat buvo intensyvi siekiant mažinti smurtą lyties pagrindu trijose Lietuvos savivaldybėse: Alytaus miesto, Jonavos rajono ir Ukmergės rajono. Tarnybos ir partnerių suburta ekspertų komanda šiuose regionuose nuosekliai ugdė mokytojų bei moksleivių gebėjimą atpažinti skirtingas smurto formas ir kritiškai vertinti lyčių normas. Mokyklų bendruomenėms buvo pristatyta ne viena interaktyvi mokymosi priemonė. Į prevencinę veiklą įsitraukė ir daugiau dalyvių – smurto artimoje aplinkoje atvejus sprendžiančios institucijos kartu su lyčių lygybės ekspertais sukūrė koordinuoto atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmą, kuris sustiprintų tarpusavio bendradarbiavimą. Beveik dvejus metus trukusios veiklos buvo užbaigtos socialine kampanija „Ką mano miestiečiai“, kuri kvietė miestų gyventojus palaikyti smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis ir nepasiduoti stereotipams, pateisinantiems smurtinį elgesį.

Per pusę metų – daugiau nei 500 kreipimųsi dėl diskriminacijos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Jul 2021 10:19:03 +0300
<![CDATA[VMVT tyrimas atskleidė, kokį natūralų mineralinį vandenį geria lietuviai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vmvt-tyrimas-atskleide-koki-naturalu-mineralini-vandeni-geria-lietuviai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vmvt-tyrimas-atskleide-koki-naturalu-mineralini-vandeni-geria-lietuviai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) departamentai 2021 metų pirmoje pusėje vykdė natūralaus mineralinio vandens gamintojų, tiekėjų bei importuotojų tikslinius patikrinimus, kurių metu vertino natūralaus mineralinio vandens ženklinimo etiketėse, interneto tinklalapiuose skleidžiamą informaciją apie produktą bei atrinko mėginius laboratoriniams tyrimams, kurių metu buvo įvertinta gamintojo pateikiamos informacijos etiketėje atitiktis produkto sudėčiai. VMVT atliko 32 tikslinius patikrinimus, 4 patikrinimų metu buvo nustatyti pažeidimai.  Buvo tikrintas mineralinio vandens asortimentas parduotuvėse, internetinėje prekyboje bei paimti mėginiai iš gamintojų.

Vertinta Lietuvoje išgaunamo natūralaus mineralinio vandens („140. Aura“, „H. Hebė“, „UNIQA“, „Hermis‘, „Vytautas“, „Birutė“, „Birštonas Akvilė“, „Neptūnas“, „Upas“, „Tichė“, „Rytas“, „Aras“, „Rasa Light minerals“, „RASA“, „RIMI“, „SAGUARO“) ženklinimas ir reklama bei natūralaus mineralinio vandens laboratoriniai tyrimai, kurie parodė ar būdingų sudedamųjų dalių (kalcis, magnis, kalis, natris, chloridai, sulfatai, bikarbonatai), sausosios liekanos kiekiai vandenyje atitinka įmonės deklaruojamą etiketėje. Be to, natūraliame mineraliniame vandenyje buvo tiriamas nitritas. Nitrito kiekis, viršijantis nustatytą normą, gali kelti riziką vartotojų sveikatai. Taip pat, buvo vertinama ir įvežamo ar importuojamo natūralaus mineralinio vandens („VITTEL“, „Perrier“, „Borjomi“, „Darida“) ženklinimas ir reklama.

Vanduo saugus ir dažniausiai ženklinamas tinkamai

Atlikus patikrinimus nustatyta, kad natūralaus mineralinio vandens etiketėse privaloma ženklinimo informacija vartotojams pateikiama teisingai. Patikrinimų metu reklamos įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatyta. Tačiau, inspektoriai nustatė, kad kainų etiketėse prekybininkai netinkamai nurodo produkto pavadinimą, pavyzdžiui, parduodamo natūralaus mineralinio vandens, kainų etiketėje nurodoma ne natūralus mineralinis, o tik mineralinis vanduo; parduodamo gazuoto gėrimo, praturtinto mineralinėmis medžiagomis, kuris priskiriamas stalo vandens kategorijai, kainų etiketėje nurodoma „gazuotas natūralus mineralinis vanduo". Taip pat, elektroninėje parduotuvėje, kurioje prekiaujama natūraliu mineraliniu vandeniu, kuriame fluorido koncentracija yra didesnė kaip 1,5 mg/l, nepateikiama privaloma informacija, t. y. „Turi fluorido daugiau kaip 1,5 mg/l: netinkamas reguliariai vartoti kūdikiams ir vaikams iki 7 metų amžiaus", ši informacija turi būti aiškiai parašyta greta natūralaus mineralinio vandens prekės aprašo. 

Įvertinus laboratorinių tyrimų rezultatus, nustatyta, kad iš 16 Lietuvos gamintojų pilstomo natūralaus mineralinio vandens mėginių, paimtų šių patikrinimų metu, 4 mėginiai (25 proc.) neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tik vienu atveju natūraliame mineraliniame vandenyje „Aras“ nustatyta, kad nitrito kiekis (0,2 mg/l) viršija ribinę vertę (0,1 mg/l), įmonė buvo įpareigota nesaugią produkto partiją surinkti iš rinkos. Kitais atvejais nustatyti kokybės reikalavimų pažeidimai (natūralaus mineralinio vandens sudedamųjų dalių (natrio, chlorido, sulfato ar kalcio) ar sausosios liekanos kiekis neatitiko deklaruojamų etiketėje („Aras“, „140. Aura“, „Birštonas Akvilė“, „Rasa Light minerals“). Natūralaus mineralinio vandens „140. Aura“ gamyba sustabdyta, dėl kitų atvejų vyksta tyrimas. Vykdant importo kontrolę, importuojamų natūralių mineralinių vandenų laboratorinių tyrimų neatitikimų 2021 m. sausio – balandžio mėnesiais nebuvo užfiksuota. Dauguma atvejų buvo nustatyti ne mineralinio vandens kokybės, bet ženklinimo ir žymėjimo pažeidimai.

Perkant vandenį atidžiai perskaitykite etiketę

VMVT informuoja, kad perkant fasuotą vandenį reikia atkreipti dėmesį į produkto etiketėje nurodytą informaciją: produkto prekybinį pavadinimą, prisotinimą anglies dioksidu (gazuotas ar negazuotas gėrimas), produkto sudedamąsias dalis, mineralinių medžiagų kiekį, nurodytus požymius natūraliam mineraliniam vandeniui (pavyzdžiui, turi daug mineralinių druskų, turi bikarbonatų, sulfatų, chlorido, kalcio, magnio, fluorido, geležies, natrio, rūgštinis vanduo, tinka kūdikių maisto gamybai, tinka sumažinto natrio kiekio dietai, gali laisvinti vidurius ir t.t.), tinkamumo vartoti terminą. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad fasuotas vanduo turi būti laikomas apsaugant nuo tiesioginių saulės spindulių

Natūralus mineralinis vanduo – pagal Lietuvos higienos normos HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“ V skyriuje pateiktus reikalavimus mikrobiologiškai visavertis vanduo, esantis požeminiame vandens sluoksnyje ar telkinyje ir išgaunamas iš vieno ar daugiau natūralių ar dirbtinai atvertų šaltinių. Natūralų mineralinį vandenį galima aiškiai atskirti nuo paprasto geriamojo vandens: pagal jo savitumą, kurį parodo jo sudėtyje esančios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar kitos sudedamosios dalys, o kai kada ir tam tikras poveikis, taip pat, pagal jo natūralų švarumą ir tai, kad šios vandens savybės išlieka nepakitusios dėl to, kad vanduo yra požeminis ir yra apsaugotas nuo galimų užteršimo pavojų. Natūralaus mineralinio vandens sudėtis, temperatūra ir kitos svarbiausios jo savybės turi išlikti pastovios ir neviršyti tam tikro natūralaus svyravimo ribų.

„Apibendrinant tyrimo rezultatus darytina išvada, jog dauguma Lietuvoje gaminamo ir parduodamo natūralaus mineralinio vandens yra tinkamos kokybės ir tinkamai ženklinamas, išskyrus pavienius atvejus, tačiau prekybos tinklai turėtų atkreipti didesnį dėmesį nurodant produkto pavadinimą kainų etiketėse ir internetinėse parduotuvėse bei neklaidinti vartotojų“, – apibendrina VMVT Maisto skyriaus Vyriausioji specialistė – valstybinė maisto produktų inspektorė Inga Štarolytė.

VMVT tyrimas atskleidė, kokį natūralų mineralinį vandenį geria lietuviai

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Jul 2021 07:56:36 +0300
<![CDATA[Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-gulbiukai-gerokai-ugtelejo-kvieciame-pasigrozeti-nuotrauku-galerija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-gulbiukai-gerokai-ugtelejo-kvieciame-pasigrozeti-nuotrauku-galerija Jonavos tvenkiniuose gyvenančios gulbės jonaviečius kasmet džiugina jaunikliais. Pastarųjų augimą matantys žmonės vis bando įamžinti juos nuotraukų kadrais. Šį kartą jais dalinasi Jonavos fotografė Danutė Kasparavičienė.

Moteriai pavyko iš arti užfiksuoti visą šeimyną. Kaip matyti iš nuotraukų, mažieji jau gerokai ūgtelėję.

,,Prie gulbiukų priėjau arti tik tuomet, kai tėvai buvo kitoje jų pulko pusėje. Spėjau padaryti vos porą kadrų ir atšnypštė tėvas.

Jis virus sekiojo... Stipri gynyba", - paklausta apie tai, ar buvo sunku užfiksuoti mažylius, pasakojo D. Kasparavičienė.

Moteris pridūrė, kad jai pėsčiųjų taką pasiekti pavyko tik ropšiantis keturpėsčia.

,,Vos nepapuoliau gulbinui. Per objektyvą jis atrodė toli, o kai žvilgtelėjau į gyvą vaizdą, paaiškėjo, jog jis - visai šalia. Viena praeivė man jau šaukė: ,,Ponia, bėkit". Teko į krantą lipti keturiomis", - su šypsena savo nuotykį prisiminė fotografė. 

Tačiau labiausiai džiugina tai, kad auga visi 7 jaunikliai - lygiai tiek jų buvo ir tuomet, kai didieji paukščiai išsivedė savo atžalas apsidairyti po tvenkinių apylinkes.

Kviečiame pasigrožėti D. Kasparavičienės užfiksuotais kadrais.

Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija

Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija Jonavos gulbiukai gerokai ūgtelėjo: kviečiame pasigrožėti nuotraukų galerija ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Jul 2021 11:06:38 +0300
<![CDATA[Jonavoje filmuotos „Įdomiosios atostogos“ sukritikuotos dėl seksizmo: LRT atsiprašo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-filmuotos-idomiosios-atostogos-sukritikuotos-del-seksizmo-lrt-atsipraso https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-filmuotos-idomiosios-atostogos-sukritikuotos-del-seksizmo-lrt-atsipraso „Įdomiųjų pamokų“, o dabar jau – „Įdomiųjų atostogų“ prodiuseriai vėl atsidūrė kritikos taikinyje. Šįkart daugeliui užkliuvo laidos svečio, kovos menų čempiono Jordano Poškaičio išsakytos seksistinėmis laikomos įžvalgos – vaikams skirtos laidos metu vyras pasakojo apie tai, kaip moterų apranga esą gali nulemti prieš jas įvykdytą nusikaltimą, rašo portalas 15min.lt. 

Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose dalijamasi LRT laidos vaikams „Įdomiosios atostogos“ ištraukomis. Tiesa, anaiptol ne pozityviame kontekste – daugeliui žiūrovų užkliuvo laidos svečio, kovos menų čempiono Jordano Poškaičio išsakyti žodžiai.

„Būdavo, merginos sako: aš atėjau į šokius ir prie manęs prisikabino chamas... Sakau: papasakokit detaliau. Tai sako: nu jo, aš užsidėjau tokį sijonuką, čia apsinuoginau ir atėjau va taip va. Tada išgėrusi tu padarai save kaip jauką, prie kurio norėtųsi lįsti. Jeigu ateini viena, yra daugiau galimybių, kad taip ir įvyks. Jeigu esi su draugėmis, tikimybė daug mažesnė.

Toliau: išėjau namo ir mane užpuolė. Kodėl išėjai viena? Galėjai draugo paprašyti, galėjai išsikviesti taksi“, – laidoje vaikams pasakojo J.Poškaitis.


Po paviešintu vaizdo įrašu užvirė diskusija – daugeliui į akis krito tai, kad kovotojas savo žodžiais susirinkusiems vaikams siūlo išvadą, jog būtent moterų apranga arba rodymasis viešumoje ne vienoms nulemia priekabiavimo ir kitų nusikaltimų atvejus.

Diskusijoje pasisakė ir laidos prodiuseris Laurynas Šeškus. Jis pasidalijo tokiu komentaru: „Taip, labai dažnai nutinka taip, kad tu totaliai nesutinki, ką sako laidos svečias tiesioginiame eteryje. Tačiau tai yra jo matymas, kurį dažnai reikia priimti kritiškai. Aš pats giliai savyje suprantu, kad niekas niekada niekam negali aiškinti, kaip kitas turi atrodyti, rengtis ar kalbėti. Nuo to žmogus neturi jaustis nė per gramą nesaugesnis.

Ypač neskanus čia yra skirstymas lytimis (antra vertus, jeigu labai nuoširdžiai, kai reikės išleisti savo vaiką vieną nepažįstamoje aplinkoje į vakarėlį, bijau, kad ir pats nevalingai pasakysiu jam kažką panašaus, norėdamas apsaugoti, bent jau fraze: grįžk su taksi).


Kadangi dauguma iš jūsų matė tik šį trumpą epizodą, pabandysiu paaiškinti kontekstą. Svečią pasikvietėme, nes jis yra pripažintas savigynos specialistas su gausybe europinių sportinių titulų. O pastaruoju metu matome, kaip daugėja viešai aprašomų smurto protrūkių, ypač už didžiųjų miestų ribų. Mums tai pasirodė aktualu ir svarbu.“

Visgi konkrečiai šios ištraukos turinį L.Šeškus pavadino „diskutuotinu“ ir dėl to, kad jis pasirodė LRT eteryje, atsiprašė.

„Labai atsiprašau visų, kuriuos šis momentas galėjo įžeisti, bet taip atsitinka tiesioginiame eteryje. Mes savo ruožtu parengsime daugiau laidų, skirdami dar daugiau dėmesio pakantumo, tolerancijos ir kitoms temoms, griaunančioms lyčių stereotipus“, – apgailestavo prodiuseris.

Nuotraukoje - stopkadrai / Jordanas Poškaitis, laida „Įdomiosios atostogos“

Jonavoje filmuotos „Įdomiosios atostogos“ sukritikuotos dėl seksizmo: LRT atsiprašo

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Jul 2021 09:46:18 +0300
<![CDATA[Karštis – tikras iššūkis duonai: kaip teisingai laikyti, kad nereikėtų išmesti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karstis-tikras-issukis-duonai-kaip-teisingai-laikyti-kad-nereiketu-ismesti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karstis-tikras-issukis-duonai-kaip-teisingai-laikyti-kad-nereiketu-ismesti Duona – vienas pagrindinių lietuvių maisto produktų, tačiau karšta ir drėgna vasara – nemenkas iššūkis jos šviežumui. 30-35 laipsnių aplinkos temperatūra ir didelė drėgmė – tobulos sąlygos veistis pelėsiui, todėl gamintojai pastebi, kad vis daugiau vartotojų ši problema tampa aktuali. Kiek iš tikrųjų galioja duonos gaminiai, kaip apsaugoti juos nuo pelėsio net karščiausią dieną ir kokius rinktis šiuo metų laikotarpiu, pataria „Gardėsio“ duonos produktų vystymo vadovas Tadas Aleknavičius ir VMVT maisto skyriaus vyriausioji specialistė Eimantė Ruzgytė.

Didžiuliai vasaros karščiai sukėlė nemažai maisto laikymo iššūkių – kaip išlaikyti duonos šviežumą ir išvengti nemalonių pojūčių ar net ligų? T. Aleknavičius sako, kad svarbiausias tikslas – išvengti „šiltnamio efekto“.

„Laikydami duoną pirmiausia turėtumėme vengti tiesioginių saulės spindulių. Net jeigu sandariai supakuojame duoną, bet paliekame ją ant spintelės, kur ši gauna tiesioginių saulės spindulių, pakuotės viduje temperatūra įkaista, pradeda kondensuotis drėgmė, viduje galime pastebėti susidariusius lašelius. Tai – tobulos sąlygos pelėsiui ir mikrobams daugintis. Todėl rekomenduojama duoną laikyti tamsioje, sausoje, vėsioje vietoje. Taip pat būtina sandariai uždaryti duonos pakuotę, kad galimai aplinkoje esančių pelėsio sporų nepatektų į pakuotės vidų ir neapkrėstų gaminio“, – teigia „Gardėsio“ duonos specialistas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus vyriausioji specialistė Eimantė Ruzgytė taip pat tikina, kad esminė pelėsio priežastis – netinkamos laikymo sąlygos.

„Patalpą, kurioje duona laikoma, reikia dažnai ir gerai vėdinti bei stengtis palaikyti kambario temperatūrą. Patartina duoną laikyti duoninėje, o šią reguliariai plauti bei po to gerai išdžiovinti, nes tik tuomet duonos kepinys galės išlikti šviežias ir skanus net pasibaigus jo galiojimo terminui. Kartais gyventojai duoną laiko šaldytuve. Nors tai padeda išvengti jos gedimo, tačiau pagreitėja senėjimo procesas – duona pradeda kietėti, trupėti ar tiesiog praranda savo skonines savybes“, – teigia E. Ruzgytė.

Tačiau ką daryti, jeigu daug laiko praleidžiame gamtoje, sodybose ar prie jūros, kur neturime tinkamų sąlygų laikyti duonos gaminius? Anot T. Aleknavičiaus, svarbu turėti uždarą krepšelį ar dėžutę, pintinę, kur duona būtų laikoma be tiesioginių saulės spindulių. Tačiau svarbu ir laiku ją suvartoti.

„Jei gyventojai duoną vartoja gamtoje, pajūryje, rekomenduojame įsigyti kiek įmanoma mažesnius šio gaminio kiekius, kad jis visas būtų suvartotas vienu metu (ypač gamtoje) ar kiek įmanoma greičiau“, – priduria VMVT specialistė.

Kaip žinoti, kiek iš tikrųjų galioja duonos gaminys?

T. Aleknavičius teigia, kad šiandien vis dar trūksta informacijos, kuo iš tiesų skiriasi duonos ženklinimas „geriausias iki...“ nuo ženklinimo „tinka vartoti iki“, todėl dažnai duona nepelnytai atsiduria šiukšliadėžėje.

„Ženklinimas ant duonos pakuotės „geriausias iki...“ nurodo datą, iki kurios mes, kaip gamintojas, užtikriname geriausias duonos savybes – kiek ji bus norimo minkštumo, šviežumo, tekstūros ir tinkamai laikant išliks nesupelijusi. Tai nereiškia, kad po tos dienos negalima jos vartoti. Tačiau jeigu mes duoną laikėme tinkamai, ši nesupelijo, o jos skoninės savybės – tenkina, tai net ir praėjus šiam terminui ji puikiai tinkama vartoti“, – sako duonos gaminių vystymo vadovas.

E. Ruzgytė priduria, kad ženklinimo skirtumus lemia skirtingi produktai ir jų tinkamumo vartoti skirtumai.

„Maisto produktų, kurie mikrobiologiniu požiūriu yra greitai gendantys ir dėl to per trumpą laiką gali staiga sukelti pavojų žmonių sveikatai, minimalus tinkamumo vartoti terminas nurodomas taip: „tinka vartoti iki...“. Praėjus šiai datai produktas laikomas nesaugiu ir netinkamu vartoti. Duonos atveju naudojamas ženklinimas „geriausias iki...“ turi kiek kitokią specifiką, į šią kategoriją patenka ir maisto produktai, kurie gali būti laikomi ilgiau kaip 3 mėnesius, metus ar net ilgiau. Minimalaus tinkamumo termino esmė yra ta, kad maisto tvarkymo subjektas užtikrina, jog iki nurodytos datos tinkamai laikomas produktas išlaikys savo specifines savybes, nebus kenksmingas žmogaus sveikatai. Jei vartotojas savo namuose turi produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, tačiau nesimato ir nesijaučia gedimo požymių, produktą vartoti galima“, – teigia VMVT specialistė.

Tačiau kiek iš tikrųjų galioja duona? Parduotuvių lentynose galime rasti gaminių, kurie galioja 4-5 dienas, o kiti – ištisas savaites.

„Duonos galiojimas priklauso nuo daugelio skirtingų faktorių – sudėties, gamybos ir pakavimo procesų, kepyklos galimybių. Mes savo kepykloje visai neseniai pratęsėme daugelio duonos gaminių galiojimą nuo 5 iki 7 dienų. Kepykloje patobulinome sanitarinius procesus, atlikome įvairius tyrimus, bandymus. Po ilgų testavimų mums pavyko pasiekti, kad ir po 7 dienų duona išlaikė tokias pat savybes, ir tai mums pavyko padaryti be papildomų dirbtinių konservantų ar kitų priedų. Tai reiškia, kad vartotojas galės ilgiau mėgautis duonos gaminiu ir, tikėtina, mažiau duonos nepelnytai atsidurs šiukšliadėžėje“, – teigia „Gardėsio“ kepyklos atstovas.

Kokią duoną rinktis?

Nors karšta vasara – iššūkis visiems duonos gaminiams, tam tikros duonos rūšys yra labiau atsparios gedimui, o kai kurios – genda itin greitai.

„Ruginės duonos yra atsparesnės pelėjimui. Tokia duona gaminama su raugu, jai labai svarbus fermentacijos procesas, todėl padidėja rūgšties kiekis. Būtent ši rūgštis veikia kaip natūralus konservantas, kuris apsaugo duoną nuo pelėsio. Kvietiniai gaminiai ne visada gaminami su raugu, jie turi mažiau rūgšties, todėl dažnai jie būna trumpesnio galiojimo, greičiau supelija“, – sako T. Aleknavičius.

Taip pat ekspertas pataria atkreipti dėmesį į praturtintos sudėties gaminius, pavyzdžiui, brijošę. Jos sudėtyje esantys ingredientai – riebalai, kiaušiniai – padeda ilgiau išsilaikyti gaminio minkštumui, šviežumui, drėgmei.

Kaip žinoti, kada duonos nevalgyti?

Specialistas pataria, kad pagrindinis kriterijus – išvaizda ir kvapas, tad duoną būtinai tinkamai apžiūrėti prieš vartojant.  

„Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į aiškiai matomą pelėsį – žalius ar gelsvus pūkelius, baltus plotus. Kartais ant duonos minkštimo matomi mažai įžiūrimi balti taškeliai, vos milimetro dydžio. Juos pastebėjus duonos vartoti nereikėtų. Jeigu atrodo, kad supelijo ne visos riekelės, nerekomenduojama pelėsio nupjaustyti. Tikėtina, kad pelėsiu apkrėstas visas kepalas, tik tai dar nėra vizualiai matoma. Taip galima net ir apsinuodyti“ – sako T. Aleknavičius.

Specialistas priduria, kad nemažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į netinkamą, nemalonų kvapą. Tačiau jei šių dalykų nėra, duoną galima saugiai vartoti. T. Aleknavičius pataria, kad ilgiau pastovėjusią duoną visada galima atgaivinti ją skrudinant ar net kepant ant grotelių, taip prikeliant šį gaminį antram gyvenimui.

 

Karštis – tikras iššūkis duonai: kaip teisingai laikyti, kad nereikėtų išmesti?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Jul 2021 09:33:18 +0300
<![CDATA[3 patarimai, kaip sukurti nepamirštamą vasaros atostogų filmuką]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/3-patarimai-kaip-sukurti-nepamirstama-vasaros-atostogu-filmuka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/3-patarimai-kaip-sukurti-nepamirstama-vasaros-atostogu-filmuka Vasarą telefono galerija greitai užsipildo atostogų nuotraukomis, kurias vėliau retai kas peržiūri dar kartą. Visai kitaip yra su vaizdo įrašais, kuriuos ne tik įdomu peržiūrėti patiems, bet ir pasidalinti su kitais socialiniuose tinkluose. Dažnai tenka girdėti, kad sukurti tokį gali tik profesionalus operatorius ar įgudusi socialinių tinklų žvaigždė. „Bitės Profai“ pranešime žiniasklaidai paneigia šį mitą ir dalinasi patarimais, kaip filmuką sumontuoti patiems.

„Šiandien užfiksuoti gerus kadrus ir apdoroti nuotraukas telefone labai paprasta – tam sukurta daugybė programėlių. Lygiai taip pat paprasta išmaniuoju telefonu ir filmuoti, o vėliau sumontuoti bei gautus vaizdo įrašus apdoroti. Viskas, ko prireiks – kelios programėlės ir netrukus turėsite tobulą vasaros filmuką“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Svarbiausia – stabilus kadras

Vienas iš svarbiausių vaizdo įrašų komponentų – stabilus kadras. Juk nenorite, kad gražiausias vasaros akimirkas sugadintų rankų drebėjimas, dėl kurio gali gerokai nukentėti kokybė.

„Naujausiuose išmaniuosiuose, pavyzdžiui, „iPhone 12 Pro“ ir „Samsung Galaxy S21 Plus“ galima rasti vaizdo stabilizavimo sistemą, kuri automatiškai pašalina vaizdo drebėjimą. Visiems kitiems pravers programėlės „Emulsio“ („iOS“) ir „Shaky Video Stabilizer“ („Android“). Įkėlus įrašą iš galerijos, programėlė stabilizuos vaizdą ir pagerins vaizdo įrašo kokybę“, – aiškina „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Ekspertas pataria, kad reikėtų atkreipti dėmesį į apšvietimą ir nefilmuoti prieš saulę. Taip pat pasirinkti profesionalų režimą, kur realiuoju laiku galima keisti kameros nustatymus. Jei ieškoti tinkamos vietos nėra galimybės, pakoreguoti šviesumą ir spalvų ryškumą galėsite ir vėliau – nemokamose programėlėse „iMovie“ („iOS“) ar „KineMaster“ („Android“ ir „iOS“).

Pašalinkite nereikalingus traškesius

Norint, kad vaizdo įrašai atrodytų kuo profesionalesni ir kokybiškesni, daug dėmesio reikėtų skirti ir garsui. Tai yra, pašalinti nereikalingus traškesius, patylinti ar pagarsinti balsus.

„Viena geriausių programėlių, orientuotų į pradedančiuosius filmukų kūrėjus – „Adobe Premiere Rush“ („Android“ ir „iOS“). Visas valdymas labai intuityvus, tad vaizdo įrašų nustatymus, tarp kurių ir garso, galėsite keisti taip pat lengvai, kaip ir „Instagram“ filtrus. Prireikus, galėsite panaudoti išmanųjį redagavimo įrankį, kuris pagal tam tikrus algoritmus automatiškai sureguliuos apšvietimą, patildys garsą, kur jis per garsus ar traška“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

Pagalba montuojant

Kai viskas nufilmuota, o nereikalingi traškesiai pašalinti, paskutinis žingsnis – viską sujungti į vieną filmuką. Kartu taip pat galėsite pakoreguoti nuotraukas bei prijungti jas prie vaizdo įrašo medžiagos. Tam puikiai pasitarnaus programėlės „Quik“ („Android“ ir „iOS“), „iMovie“ („iOS“) ir „KineMaster“ („Android“), leidžiančios greitai ir lengvai kurti aukštos kokybės vaizdo įrašus net ir neturintiems patirties.

„Programėlės leidžia greitai ir lengvai karpyti vaizdo įrašus, sukurti jiems subtitrus ar kitokio formato tekstą. Taip pat keisti spalvas ir papildyti gražiai atrodančiais efektais, muzikiniu fonu. Norėdami savo kūrinį galėsite pagreitinti arba sulėtinti, taip daugiau dėmesio skiriant gražiausioms šios vasaros akimirkoms“, – patarimais dalinasi sako M. Vrubliauskas.

Sukurtą filmuką lengvai išeksportuosite ir išsaugosite telefono, kompiuterio atmintyje ar debesyje. Norėdami juo nedelsiant galėsite pasidalinti su draugais, pažįstamais ar net visu pasauliu, patalpinę jį socialiniuose tinkluose ar „Youtube“ kanale.

3 patarimai, kaip sukurti nepamirštamą vasaros atostogų filmuką

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Jul 2021 09:08:20 +0300
<![CDATA[Populiariausi lietuvių slaptažodžiai — vardai, skaičiai ir meilūs žodžiai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/populiariausi-lietuviu-slaptazodziai-vardai-skaiciai-ir-meilus-zodziai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/populiariausi-lietuviu-slaptazodziai-vardai-skaiciai-ir-meilus-zodziai „NordPass” atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad lietuviai dažniausiai slaptažodžius renkasi iš vos dešimties kategorijų. Nepaisant nuolatinių rekomendacijų iš kibernetinio saugumo ekspertų, Lietuvos gyventojai vis dar naudoja ypač lengvai atspėjamus slaptažodžius.  

Dešimt populiariausių slaptažodžių kategorijų Lietuvoje:

  1. Vardai (mantas, karolis, justas)*
  2. Skaičiai ir jų kombinacijos (123456, 123456789, 123123)
  3. Mieli ir pozityvūs žodžiai (mamyte, saulute, katyte)
  4. Nemalonūs, įžeidžiantys žodžiai ir keiksmažodžiai (lopas123, lopas, kakalas)
  5. QWERTY klaviatūros kombinacijos (qwerty, qazwsx, qwertyuiop)
  6. Įrenginio pavadinimai (samsung, kompas, siemens)
  7. Vietovardžiai ir patriotiški žodžiai (lietuva, kaunas, zalgiris)
  8. Gyvūnai (asilas, katinas, zuikis)
  9. „Labas” ir šio žodžio variacijos (labas, labas123, labass)
  10. Atsitiktiniai (asasas, nesakysiu, slaptazodis) 

*skliausteliuose pateikiami trys populiariausi tos kategorijos slaptažodžiai

Tyrimą atliko kompanija „NordPass” bendradarbiaudama kartu su nepriklausomais tyrėjais, nagrinėjančiais duomenų nutekėjimo atvejus. Šie duomenys buvo nutekinti įvairių kibernetinių atakų metu. Tyrėjai peržiūrėjo 200 populiariausių lietuviškų slaptažodžių ir suskirstė juos į dešimt kategorijų.  

„Tyrimas tik dar kartą įrodo, kad lietuviai vis dar nekreipia pakankamai dėmesio į kibernetinį saugumą ir savo slaptažodžius. Tačiau juk būtent jie yra raktas į vartotojo asmeninius duomenis”, – įspėja Marijus Briedis, „NordVPN“ technologijų padalinio vadovas.

Slaptažodžių problema — globali

Kiekvienais metais „NordPass” publikuoja ne tik skirtą Lietuvai, bet ir globalų tyrimą apie populiariausius slaptažodžius. Jis parodo, kad tas pačias klaidas daro ne tik lietuviai, bet ir žmonės visame pasaulyje.

„Viena iš šios problemos priežasčių yra ta, kad žmonės turi ypatingai daug internetinių paskyrų. „NordPass” atlikto tyrimo duomenimis matome, kad vidutis žmogus turi nuo 80 iki 100 paskyrų, taigi — iki šimto slaptažodžių joms apsaugoti. Nenaudojant slaptažodžių tvarkyklės, tokį didelį kiekį slaptažodžių atsiminti praktiškai neįmanoma. Būtent todėl žmonės ir renkasi lengvąjį kelią ir naudoja pasikartojančius  „mama”, „labas” ar savo vardą vietoje slaptažodžio”, – teigia Marijus Briedis, „NordVPN“ technologijų padalinio vadovas.

Kaip apsaugoti savo paskyras?

Marijus Briedis dalinasi svarbiausiais patarimais tiems, kurie nori užtikrinti savo saugumą internete:

  • Naudokite unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai. Naudodami tą patį slaptažodį keliose paskyrose rizikuojate visų jų saugumu — jeigu programišius atspės jūsų slaptažodį, jis gali bandyti prisijungti ne prie vienos, bet prie visų paskyrų, kuriose slaptažodis yra tas pats.
     
  • Slaptažodžių kūrimui pasitelkite generatorių. Naudodami šį įrankį galite pasirinkti, kokio ilgio ir sudėtingumo slaptažodžio pageidaujate. Jūsų slaptažodžiai turėtų būti sudaryti iš mažiausiai 12 spaudos ženklų, tarp kurių turėtų būti skaičiai, simboliai, mažosios ir didžiosios raidės.
     
  • Naudokite dviejų faktorių autentifikaciją (2FA). Šis autentifikacijos būdas leidžia dviem įrenginiais patikrinti jūsų tapatybę prieš prisijungiant prie tam tikros paskyros internete.
     
  • Slaptažodžius laikykite slaptažodžių valdymo programėlėse. Be to, kad šios programėlės prisimena jūsų slaptažodžius, jos taip pat gali įspėti, jeigu jūsų duomenys buvo nutekinti kibernetinės atakos metu. Lietuvoje kuriama „NordPass“ programėlė siūlo būtent tokią funkciją.
     
  • Nulaužtų slaptažodžių duomenų bazės nuolat atnaujinamos, todėl reguliariai atnaujinkite savo slaptažodžius. Ekspertai rekomenduoja tai daryti kas devyniasdešimt dienų.


Tyrimo metodologija: Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su nepriklausomais analitikais, analizuojančiais duomenų nutekėjimo atvejus. Šie duomenys buvo nutekinti įvairių kibernetinių atakų metu.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Populiariausi lietuvių slaptažodžiai — vardai, skaičiai ir meilūs žodžiai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Jul 2021 08:18:37 +0300
<![CDATA[Svarbu: bedūmių tabako ir nikotino produktų įrenginiai – perdirbamos atliekos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svarbu-bedumiu-tabako-ir-nikotino-produktu-irenginiai-perdirbamos-atliekos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svarbu-bedumiu-tabako-ir-nikotino-produktu-irenginiai-perdirbamos-atliekos Bedūmiai tabako ir nikotino produktai, kaip elektroninės cigaretės ar kaitinamojo tabako gaminiai, vis dažniau tampa alternatyva įprastiems tabako gaminiams. Kodėl taip svarbu tinkamai rūšiuoti ir perdirbti visame pasaulyje sparčiai populiarėjančių bedūmių produktų įrenginius?

 

Šiandieniniame pasaulyje tradicinius tabako gaminius (cigaretes) vis dažniau pakeičia kaitinamojo tabako produktai, tabaką kaitinantys, ir elektroninės cigaretės, garinančios skirtingų skonių skystį. Moksliniai tyrimai rodo, kad naujos kartos tabako ir nikotino gaminiai yra mažiau žalingas pakaitalas cigaretėms dėl mažiau išskiriamų toksiškų cheminių medžiagų.

Rinkos tyrimų bendrovė „Global Industry Analyst“ skaičiuoja, kad iki 2026 metų pasaulinė elektroninių cigarečių rinkos vertė išaugs iki 22,5 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui: 2020 metais, COVID-19 pandemijos laikotarpiu, prognozuojama šios rinkos vertė buvo 14,1 mlrd. JAV dolerių. Vienos iš kategorijų –  vienkartinių elektroninių cigarečių –  rinka pasaulyje taip pat augs ir iki 2026-ųjų pasieks 1,9 mlrd. JAV dolerių.

Naujausio „Eurobarometro“ tyrimo „Europiečių požiūris į tabaką ir elektronines cigaretes“ duomenimis, Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą bandė 16 proc. šalies apklaustųjų (2 proc. daugiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis), o kaitinamo tabako gaminius – 10 proc. (4 proc. lenkia Bendrijos vidurkį).

Pavojingos atliekos

Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA), Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė sako, kad jau nebetinkamos naudojimui elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako įrenginiai priskiriami pavojingoms elektros ir elektroninės įrangos atliekoms pirmiausia dėl jose montuojamų ličio jonų baterijų. Maža to, panaudotose ir šalinamose elektroninėse cigaretėse gali likti skysčio (nikotino likučių ir aromatų), t. y., pavojingų ir aplinką teršiančių medžiagų.

„Bedūmių produktų įrenginiai, kaip ir kiti smulkūs elektronikos gaminiai, gali tapti kenksmingi aplinkai ir dėl juose esančio plastiko, jei jie šalinami į buitinių atliekų konteinerius ir patenka į sąvartynus. Į aplinką patekusios pavojingų ir toksiškų cheminių medžiagų turinčios atliekos teršia gamtą, nes sunkieji metalai prasiskverbia į žemę, vandenis ir kelia pavojų žmonėms ir gyvūnams. Bet kur išmetami plastiko turintys gaminiai sukelia ir kitų aplinkosaugos problemų. Pavyzdžiui, į vandenynus patekusios smulkios plastiko detalės ardo jų ekosistemą“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Kita vertus, rinkose apstu ir vienkartinių elektroninių cigarečių su įmontuotomis ličio jonų baterijomis. Vienkartiniai gaminiai kur kas dažniau šalinami netinkamai, o taip gali atsitikti ir dėl to, kad žmonės tiesiog nežino, kaip tinkamai elgtis ir rūšiuoti įsigytus smulkius elektroninius prietaisus.

„Netinkami naudojimui bedūmių produktų įrenginiai, kaip ir kitos smulkios elektronikos atliekos, turi būti rūšiuojami ir patekti pas atliekų tvarkytojus. Elektroninėse cigaretėse esančio skysčio negalima išpilti į įprastą šiukšliadėžę ar plauti kriauklėje“, – kalba GIA ir EGIO vadovė.

Pasak jos, netinkamas naudojimui elektronines cigaretes ir kaitinamojo tabako įrenginius reikėtų šalinti į smulkiai elektronikai skirtas talpas, o jų galima rasti didesniuose prekybos centruose. Be to, panaudotus bedūmių produktų įrenginius, kaip ir kitas elektros ir elektroninės įrangos prekes, galima nemokamai priduoti jais prekiaujančiose mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse ar pardavėjų prekybos vietose, nuvežti pavojingas atliekas tvarkančiai bendrovei ar pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Naudotoms baterijoms prekybos centruose yra pastatytos specialios talpos, jas taip pat galima priduoti baterijų pardavėjams. Daugiau informacijos, kaip elgtis su atliekomis ir kur jas atiduoti, galima rasti www.atliekos.lt

Dėmesys tvarumui ir perdirbimui

ES  siekia, kad ekonomika būtų produktyvesnė, naudotų mažiau išteklių ir palaipsniui pereitų prie žiedinės ekonomikos. Tam būtina pasitelkti didesnį perdirbimo ir pakartotinio naudojimo mastą, todėl gamintojai ieško būdų, kad jų veikla būtų tvari.

Tarptautinės kompanijos „Philip Morris International“ teigimu, nuo 2016 metų, kai bendrovė paskelbė apie savo viziją sukurti bedūmę ateitį, buvo žengtas milžiniškas žingsnis pirmyn integruojant tvarumo principus į visus turimo verslo transformacijos etapus. Kompanija siekia suprasti ir valdyti socialinį poveikį ir poveikį aplinkai visoje vertės grandinėje, įskaitant ir bendrovės gaminamų produktų gyvavimo ciklą, todėl ypatingas dėmesys skiriamas gaminių tvarumui.

„Bendrovė užtikrina, kad kiekvienas suaugęs rūkantysis, pasirinkęs kaitinamojo tabako sistemą, turėtų galimybę grąžinti nebenaudojamą ar neveikiantį elektronikos įrenginį – apie tai informuojamas kiekvienas pirkėjas. Šiuo metu Lietuvoje tokius nenaudojamus smulkius elektronikos įrenginius surenka ir perdirba Lietuvoje veikianti atliekų perdirbimo įmonė. Ateityje tiek Lietuva, tiek kitos Baltijos šalys ketina prisijungti prie pasaulinės „Philip Morris International” programos CIRCLE („Central Inspection and Recycling for a Closed Loop Economy“)“, – sako „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovas Lietuvai Kęstutis Straigis.

Įgyvendinant šią programą, bendrovė nuo 2018 metų surenka grąžintus įrenginius ir gabena į specialius CIRCLE tvarkymo centrus, kur įrenginiai nuodugniai patikrinami ir nuo jų atskiriamos perdirbimui tinkamos medžiagos.

„Nuodugniai tikrindami ir perdirbdami grąžinamus produktus mes galime patobulinti gaminamų produktų kokybę ir dizainą. Be to, šie tvarkymo centrai prisideda prie mūsų kovos su neteisėta prekyba ir padirbinėjimu, taip pat – prie regiono ekonomikos tos šalies, kurioje jie yra įkurti,“ – teigia K. Straigis.

Praėjusiais metais „Philip Morris International“, pasaulyje įgyvendindama programą CIRCLE, perdirbo 84 proc. kaitinamojo tabako įrenginių (pagal kiekvieno įrenginio svorį) medžiagų. Be to, 2020 metais, tęsdama šios programos plėtrą, bendrovė perdirbo 48 proc. visų parduotų įrenginių (2019 metais – 39 proc.), o tai sudarė daugiau nei 191 toną eksploatuoti netinkamų įrenginių ir medžiagų (iš jų apie 160 tonų buvo perdirbta, o likusi dalis buvo panaudota energijos gamybai).

2006 metais įsteigta GIA šiuo metu gaminių atliekų surinkimą ir tvarkymą organizuoja už 1 765 unikalius gamintojus  ir importuotojus, o „Philip Morris Baltic“ yra vienas iš jų.

Svarbu: bedūmių tabako ir nikotino produktų įrenginiai – perdirbamos atliekos

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 09:45:09 +0300
<![CDATA[Vykstantiems atostogauti: kaip keliaujant greitai įkrauti telefono bateriją?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vykstantiems-atostogauti-kaip-keliaujant-greitai-ikrauti-telefono-baterija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vykstantiems-atostogauti-kaip-keliaujant-greitai-ikrauti-telefono-baterija Šiandien išmanusis telefonas nebėra tik ryšio priemonė. Tai kartu ir piniginė, kuria atsiskaitome už automobilio stovėjimą ar viešbučio rezervaciją. O kur dar navigacija, kurios kelionės metu prireikia dažnai. Net ir geriausią bateriją turintis išmanusis telefonas greitai išsikrauna juo aktyviai naudojantis. Tad „Bitės Profai“ dalinasi naudingais patarimais, kaip greitai įkrauti išmaniojo bateriją.

„Daugelį dažnas baterijos krovimas erzina ir tai suprantama – juk kelionės metu brangi kiekviena minutė. Daug mieliau leisti laiką vaikštant po miestą nei stebėti, kol baterija įsikraus bent keliasdešimt procentų. Laimei, žinant kelias gudrybes laukimo laiką galima sutrumpinti iki minimumo“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Per kompiuterio USB

Vienas patogiausių būdų įkrauti telefoną keliaujant yra per nešiojamame kompiuteryje, viešajame transporte ar oro uoste esančias USB jungtis.

„Daugelis išmaniųjų telefonų palaiko 15 W krovimą, o kraunant per USB jungtį telefonas kraunamas tokiu greičiu kaip kraunant įprastu, ne greito pakrovimo krovikliu. Tiesa, daugelis naujausių „Mac“ kompiuterių turi „Type-C Thunderbolt“ jungtį ir gali krauti įrenginius iki 10 W srovės stiprumu – du kartus greičiau nei įprasta USB jungtis“, – tikina „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Pasitelkite išorines baterijas

Aktyvios dienos metu, kai telefono įkrauti tiesiog nespėjate, pravartu su savimi turėti išorinę bateriją. Jos dydį geriausia rinktis atsižvelgiant į produkto talpą – kuo ji didesnė, tuo daugiau įkrovimų ar įrenginių palaikoma.

„Vienas geriausių šiuo metu rinkoje esančių sprendimų, idealiai tinkančių kelionėms – išorinė baterija „Samsung 25 W, 20000 mAh“. Ji 2500 mAh ir panašios talpos telefoną, tokį kaip „iPhone 12 mini“, įkraus iki 50 proc. per 30 min. O visiškai įkraus – net 7 kartus.  Tai reiškia, kad beveik savaitę galėsite nesirūpinti, kur rasti elektros lizdą“, – teigia M. Vrubliauskas.

Ekspertas priduria, kad kitas šios baterijos privalumas – galimybė krauti du ar tris telefonus vienu metu, tad įkrausite ne tik savo, bet ir šeimos narių telefonus.

Gudrybė, kurią privalu žinoti kiekvienam

Vieni didžiausių jūsų telefono baterijos eikvotojų – mobilusis ryšys, taip pat „Bluetooth“, „Wi-Fi“ ir GPS ryšys. Net tada, kai jais aktyviai nesinaudojate, jie veikia fone, taip mažindami baterijos veikimo trukmę.

„Kol kraunate telefoną, šios paslaugos naudoja energiją, taip ilgindamos baterijos krovimo trukmę. Tam, kad įrenginys greičiau įsikrautų, aktyvuokite skrydžio režimą. Tai leis bent 25 proc. sutrumpinti įkrovimo laiką“, – aiškina „Bitės Profas“.

Tiesa, tuo metu nebus galima skambinti ar atsiliepti, siųsti ar gauti SMS pranešimų. Vis tik bendrauti per susirašinėjimo programėles galėsite naudodamiesi Wi-Fi“, bet skubant įkrauti telefoną greičiau, to reikėtų atsisakyti.

Rinkitės greituosius kroviklius

Tam, kad jūsų išmanusis telefonas įsikrautų greičiau, taip pat vertėtų rinktis greituosius kroviklius. Jie užpildo bateriją energija greičiau.

„Daugelis šiuo metu rinkoje esančių įrenginių, palaikančių greitojo įkrovimo funkciją, siūlo net iki 1,4 karto greitesnį baterijos įkrovimą. Tai reiškia, kad 50 proc. baterijos įkrausite vos per 30 min. Vis tik, kad galėtumėte naudotis greitaisiais įkrovikliais, iš pradžių įsitikinkite, kad jūsų telefonas palaiko greitojo įkrovimo funkciją“, – sako „Bitės Profas“.

Tiesa, siekiant geriausio rezultato, tiek telefonas, tiek laidas ir kroviklis turėtų būti to paties ar sertifikuoto gamintojo.

Vykstantiems atostogauti: kaip keliaujant greitai įkrauti telefono bateriją?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 09:41:50 +0300
<![CDATA[Ar galima glostyti svetimus gyvūnus ir kaip tai daryti saugiai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-galima-glostyti-svetimus-gyvunus-ir-kaip-tai-daryti-saugiai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-galima-glostyti-svetimus-gyvunus-ir-kaip-tai-daryti-saugiai Informacija paruošta gyvūnų elgsenos specialistės, kinologės ir kaniterapeutės Ugnės Nedzinskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.


Didžiuma šunų savininkų paklausti prisipažintų, kad viena labiausiai erzinančių frazių yra: „žiūrėk, koks šuniukas, eik paglostyk, koks mielas“. Tokį pasiūlymą neretai savo dar nedidukėms atžaloms pateikia tėveliai, be abejonės, norėdami tik gero. Tačiau šunų ir jų augintojų pasaulyje egzistuoja tam tikras etiketas. Kaip, beje, ir tarp žmonių – juk nesiunčiate savo vaikų paglostyti ana tos labai mielos močiutės ant suoliuko parke? Tad ir su šunimis taip pat reikėtų elgtis pagarbiai. Tam yra net kelios rimtos priežastys.
Pirma, tai yra gyvūnas – gyva, mąstanti, jaučianti, savo patirtis ir nuomonę (bent jau kai kuriais klausimais) turinti būtybė, kuri gali reaguoti į tai, kas vyksta. Ir kadangi šuo yra visiškai kitokios rūšies nei žmogus, žmonėms ta reakcija gali pasirodyti nepriimtina. 
Antroji priežastis, dėl kurios nereikėtų vos tik įsigeidus artintis prie svetimo šuns ir jo liesti, yra ta, kad daugelis šunų turi šeimininką. O šeimininkas turi teisę spręsti, kas ir kokiomis aplinkybėmis gali glostyti jo augintinį. Šuo gali būti sergantis, po operacijos ar traumos, turėjęs negatyvių patirčių su vaikais ar suaugusiais, tiesiog nemėgti nepažįstamų žmonių arba glostymo. Beje, kartais tokiais atvejais šeimininkai užriša geltoną kaspiną ant šuns pavadėlio ar užsako petnešas, antkaklį ar liemenę su įspėjančiu užrašu, tad  verta atkreipti dėmesį ir į šias detales.


Trečia priežastis neliesti nepažįstamo šuns – nors daugelis mūsų stengiasi būti mandagūs ir draugiški, visiems pasitaiko visokių dienų. Prasta savijauta, blogos naujienos, neseniai įvykęs konfliktas – visa tai gali padidinti tiek žmonių, tiek šunų irzlumą ir tapti priežastimi nedraugiškai sureaguoti į aplinkinių norą bendrauti.

 
Tad kaip teisingai paglostyti šunį?


Visų pirma, labai svarbu pasiklausti pirmiausia šeimininko, o vėliau ir šuns (taip!) leidimo. Jei šeimininkas neleidžia – ką gi, vadinasi, negalima. Jei leidžia, galima pakalbinti šunį. Būtent, pradžioje pakalbinti, o ne pulti glostyti. Juk jums nepatiktų, jei skubant su reikalais, skaitant intriguojančias žinias ar naršant telefone  ant kaklo staiga pultų džiaugsmingai nusiteikęs nepažįstamasis ir imtų glėbesčiuotis bei tampyti už ausų. Kas mums atrodo beprasmis šniukštinėjimas pakrūmėse, šuniui yra ir laikraštis, ir socialiniai tinklai, ir svarbūs reikalai, ir įtraukiantis trileris. Trukdyti savais reikalais užsiėmusiam šuniui yra taip pat nemandagu, kaip trikdyti užsiėmusį žmogų. Todėl reikia tiesiog pakalbinti (galima paklausti šuns vardo ir pašaukti vardu), paplekšnoti ranka sau per šlaunį, negarsiai švilptelti. Daugeliui šunų nepatinka, kai žmogus pasilenkia virš jų lyg pabaisa iš fantastinio filmo virš bejėgės aukos. To nemėgsta daugelis gyvūnų, nes gamtoje virš tavęs palinkęs daug didesnis kitos rūšies gyvūnas paprastai reiškia grėsmę. Todėl geriau pritūpti, ypač jei šuo – labai mažo ūgio. 


Nereikėtų kišti rankos tiesiai šuniui į snukutį. Nors šunų pasaulyje sveikinamasi apsiuostant, nepamirškite, kad šuns uoslė pakankamai jautri ir jūsų kvapą jis kuo puikiausiai užuos, jei ranką laikysite vos vos prieš save. Be to, rankos laikymas netoli jūsų leis šuniui pačiam nuspręsti, kokio pobūdžio kontakto jis nori. Jei šuo pribėga, vizgina uodegą, džiaugsmingai šokinėja – viskas akivaizdu, bendrauti jis tikrai nusiteikęs. Jei šuo ramiai vizguliuodamas uodega prieina, ramiai apuosto ranką ir lieka stovėti prie jūsų – jis tai pat nusiteikęs bendravimui, tiesa, galbūt kiek ramesniam. Jei šuo prieina, bet stovi taip, kad jūs jo nepasiektumėte – jis nusiteikęs draugiškai, tačiau būti glostomas nenori. Jei šuo glostomas traukiasi – tai taip pat reiškia prašymą jo neglostyti. Jeigu šuo gūžiasi, traukiasi, laiko pakėlęs priekinę koją, nusisuka, dreba – globstymas jam kelia ne džiaugsmą, o baimę ar kitus nemalonius pojūčius, tad reikėtų nedelsiant liautis. Juk nenorite būti tas, kuris savo malonumui baugina gyvūną? Jei šuo atrodo įsitempęs, sustingęs, nesvarbu, prieš glostant ar glostymo metu – tai labai rimtas signalas, kad gyvūnas jaučia labai didelį diskomfortą ir prie jo rankų geriau nekišti.  Jei šuo urzgia, rodo dantis, šiaušiasi, šiepiasi – tai labai griežtas ir aiškus NE! Nuo tokio gyvūno reikia ramiai ir lėtai atsitraukti.


Kiek laiko glostyti? 


Tiek, kiek šuniui smagu būti glostomam. Paprasčiausias būdas tai patikrinti – trijų ar penkių sekundžių taisyklė. Ji labai paprasta – glostant šunį kas trys ar penkios sekundės reikia visiškai patraukti rankas nuo gyvūno ir stebėti jo reakciją. Jei šuo nesitraukia, jei nerodo toliau aprašytų įtampą rodančių ženklų, galima glostyti dar keletą sekundžių – iki kito patikrinimo. Tikrai nepralošite šios taisyklės išmokę mažuosius, nes vaikų glamonės dažnai būna pernelyg intensyvios ir būtent vaikai dažniausia užsimiršta besidžiaugdami keturkojo artumu. Deja, tai atsispindi ir apkandžiojimų statistikoje – įvairiose šalyse nuo šunų įkandimų dažniausia nukenčia vaikai. 


Į ką svarbu atkreipti dėmesį glostant? 


Šunys – socialūs gyvūnai ir stengiasi su žmonėmis bendrauti. Teisybė, savo kalba – mūsų vokalizacijai jų balso stygos nepritaikytos. Taigi, į ką atkreipti dėmesį glostant šunį? Jei šuo prie jūsų glaustosi, atsišlieja į jus, kiša jums po rankomis kurias nors savo kūno dalis, tai reiškia, kad jis mėgaujasi jūsų dėmesiu ir glamones galima tęsti. Jei šuo nusisuka nuo jūsų, vaidinasi, jis tyliai sako, kad jam jūsų dėmesio, ko gero, jau užteks. Jei šuo nusipurto, tai rodo, kad jūsų veiksmai jam kėlė įtampą ar kažkokius nemalonius pojūčius. Į tai derėtų atsižvelgti ir pakoreguoti lietimo intensyvumą, vietą ar kryptį. Jei šuo laižosi sau lūpas, jis jaučia įtampą, tad geriau jį palikti ramybėje. Jei šuo žiūri taip, kad matosi akių baltymo krašteliai – tai ženklas, kad jis bijo, nervinasi ar jaučia įtampą, tad geriau rankų prie jo nekišti. Išimtis gali būti kai kurių veislių atstovai ar mišrūnai, turintys išsprogusias akis ir dėl to beveik nuolat matomus akių baltymus. Jei šuo sustingsta ir atrodo įsitempęs – labai svarbu sureaguoti į šitą kūno kalbos signalą ir ramiai atsitraukti.

 
Kur glostyti? 


Tai labai individualu, tačiau keletas bendrų taisyklių yra. Kai kurie šunys patys kuo puikiausia praneša, kur jie norėtų būti glostomi ar kasomi – kiša galvas ar nugaras po rankomis, bruka galvą į skreitą, kad pakasytumėt paausį ar atsiremia pasturgaliu jums į kojas ir prašosi būti kasomi būtent ten. Beje, kai kuriems šunims kasymas patinka daug dažniau nei glostymas. Ar galima glostyti galvą? Mokslininkų teigimu, maždaug 60 procentų šunų nemėgsta, kai jiems glostoma galva. Bet kuriuo atveju, nereiktų brukti rankos šuniui į snukutį ar akis, siekiant viršugalvio. Geriau pabandyti pakasyti paausius, ir, jei šuo neprieštaraus, pabandyti paliesti ir aplink ausis esančias vietas. Kad uodegos, kokia graži ir pūkuota ji bebūtų, glostyti nevalia, turbūt ir sakyti nereikia. Taip pat nereikėtų liesti snukučio, kojų, kišti rankos stovinčiam šuniui po pilvu, o štai krūtinę pakasyti galima. Jei šuo moka „duoti labas“, jokiu būdu negalima suspausti letenos – šunų letenos jautrios spaudimui, o mažus šunis taip galima ir sužaloti. Taip pat nereikėtų apkabinti šuns, ypač nepažįstamo. Šunų pasaulyje šilti jausmai rodomi kitais būdas, apkabinimas jiems svetimas ir ne itin malonus veiksmas, kuris, tikėtina, primena spąstus. 


Kas dar? 


Labai svarbus dalykas: jei su šuns šeimininku susitarėte, kad jūsų vaikas gali paglostyti jo šunį, stebėkite šuns kūno kalbą, paklauskite šeimininko, kur ir kaip geriau glostyti šunį, jei vaikas labai mažas – padėkite jam šunį paglostyti tinkamai. Kartais vaikai užsimiršę pradeda tyrinėti šuns kūną, liesdami ten, kur liesti nereikėtų, arba tiesiog užuot glostę ima plekšnoti, kas šuniui gali visiškai nepatikti. Todėl dalyvaukite glostymo procese ir būkite pasirengę sureaguoti. Nepamirškite, kad ne visada šuns šeimininkas tinkamai interpretuoja šuns siunčiamus signalus. Be to, žmogus šunį gali būti įsigijęs visai neseniai ir nežinoti, kas jam patinka, o kas – ne. Būkite dėmesingi ir bendravimas su šunimis taps smagesnis ir saugesnis. 


Apie GGI


VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) – nuo 2012 m. visuomeniniais pagrindais veikianti organizacija. Jos tikslas – spręsti gyvūnų gerovės problemas, jų priežastis bei didinti visuomenės sąmoningumą gyvūnų gerovės klausimais. Kartu su savanorių komanda GGI užsiima visuomenės švietimu, nagrinėja žiauraus elgesio ir gyvūnų nepriežiūros atvejus, juos viešina, bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis inicijuodama gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus. 
Norintys prisidėti prie GGI veiklos kviečiami susisiekti info@ggi.lt. Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju www.bit.ly/GGIContribee ir www.bit.ly/GGIPatreon platformose arba prisidėti pinigine auka portale aukok.lt www.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Daugiau informacijos www.ggi.lt.

Ar galima glostyti svetimus gyvūnus ir kaip tai daryti saugiai

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 09:38:23 +0300
<![CDATA[Išbandykite dabar: 3 naminių padažų receptai, kurie išgelbės bet kokią kulinarinę nesėkmę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isbandykite-dabar-3-naminiu-padazu-receptai-kurie-isgelbes-bet-kokia-kulinarine-nesekme https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isbandykite-dabar-3-naminiu-padazu-receptai-kurie-isgelbes-bet-kokia-kulinarine-nesekme Su tinkamu padažu salotos, žuvis, kepsniai, mėsainiai ir net paprasčiausios bulvės gali įgyti visai kitą skonį. O vasara yra puikus metas išplėsti savo padažų repertuarą ir atrasti, kas labiausiai dera prie šviežių ir sveikų produktų.

„Pardavimų duomenys rodo, kad šios vasaros iškylų gamtoje palydovai yra pomidorų, majonezo ar saldžiarūgščiai padažai su įvairiais pipirais. Pastebime, kad dažnai į pirkėjų krepšelius iškart keliauja ne vienas, o keli skirtingi padažai. Taigi, galima daryti išvadą, kad žmonės nevengia maišyti skirtingų padažų ir taip išgauti naujų skonių“, – pastebi prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Lietuviško prekybos tinklo duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį klientai įsigijo šeštadaliu daugiau padažų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didelę paklausą išlaiko universalusis sojų padažas ir sūrio užtepėlės, kurios puikiai tinka įvairiems užkandžiams gaminti. O pats populiariausias pirkėjų pasirinkimas šiemet yra pomidorų padažas.

„Apskritai, skoniniai pomidorų padažai yra kategorijos lyderiai ir pagal pardavimus visai nedaug lenkia majonezo padažus. Trečiąją vietą pagal populiarumą mūsų parduotuvėse užima aštrūs pipirų, česnakų, saldžiarūgščiai padažai ir adžikos“, – vardija E. Dapkienė. Šiemet „Maximos“ prekybos tinkle iš viso buvo parduota apie 1,35 mln. pakuočių padažų, priklausančių šioms trims populiariausioms grupėms.

Didžiausias paklausos šuolis pirmą šių metų pusmetį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai fiksuotas salotų padažų pardavimuose, kurie buvo 37 proc. didesni. „Maximos“ klientai beveik trečdaliu daugiau nupirko kepsniams gardinti skirtų BBQ, glazūros, kario ir kitų padažų. Padažų traškučiams pardavimai prekybos tinkle šiemet augo daugiau negu ketvirtadaliu.

Iš viso lietuviško prekybos tinklo klientai šiemet įsigijo beveik 2,2 mln. padažams priskiriamų maisto prekių. „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė mano, kad augantis padažų populiarumas rodo pirkėjų norą eksperimentuoti ir žaisti skirtingais skoniais. Kartu ji sako, kad renkantis ir gaminant padažus svarbu atsižvelgti į jų maistinę vertę, nes padažai yra mūsų mitybos dalis – jie irgi gali būti sveiki bei turtingi vertingų medžiagų.

Maisto gamybos ekspertė siūlo išbandyti 3 naminių padažų receptus, kurie puikiai tinka būtent vasaros stalui – įvairiems užkandžiams, salotoms, daržovėms ir mėsainiams.

Aštrus karai padažas

Reikės: 2/3 stiklinės majonezo, 2 šaukštų Sriracha aitriųjų paprikų padažo, 1 šaukšto citrinų sulčių, 1 šaukšto sezamų aliejaus.

Sudėkite visus ingredientus į dubenį ir gerai išmaišykite.

Šį aštrų padažą geriausiai žino karštų sušių mėgėjai, nes jis dažnai siūlomas greta. Tačiau karai padažas taip pat puikiai dera su mėsos patiekalais, skrudintomis bulvytėmis, Budos dubenėliais ir net su kepta lašiša ar kita žuvimi.

„Padažo aštrumą lemia Sriracha, tad visada paprasta jo sumažinti arba pridėti“, – pataria B. Baratinskaitė.

Mėsainių padažas su slaptu ingredientu

„Dalis nuolatinių lankytojų į populiarius mėsainių restoranus ateina tik dėl išskirtinio skonių derinio, kurį sukuria itin kokybiškos mėsos maltinis ir gardus padažas. O kodėl nepabandžius unikalų padažą susikurti namuose? Galbūt jis taps jūsų parašu?“, – teigia B. Baratinskaitė.

Reikės: pusės stiklinės majonezo, dviejų šaukštų raugintų arba marinuotų agurkų tyrės, pusantro šaukšto garstyčių, pusės šaukšto BBQ padažo, pusantro šaukšto obuolių sidro acto, pusės šaukštelio česnakų miltelių, pusės šaukštelio svogūnų miltelių, pusės šaukštelio paprikos miltelių, žiupsnelio druskos.

Būtent agurkų tyrę maisto gamybos ekspertė vadina slaptuoju šio padažo ingredientu. Tyrę galima pasigaminti tiesiog sutarkavus trumpai raugintą arba marinuotą agurką ir kiek nusunkus skystį.

Tam reikės: 2 stiklinių susmulkintų agurkų, pusės stiklinės susmulkintų svogūnų, pusės stiklinės acto, ketvirčio stiklinės cukraus, 1 šaukštelio kukurūzų miltų, sumaišytų su 1 šaukšteliu vandens, žiupsnelio krapų, garstyčių ir kalendrų sėklų.  

Sumaišykite susmulkintą agurką ir svogūną su šaukšteliu druskos ir suverskite į koštuvą, padėtą virš dubens. Leiskite apie 3 valandas išsiskirti ir nuvarvėti sultims. Tada skystį iš dubens išpilkite, o agurko ir svogūno mišinį suvyniokite į audinį ir nuspauskite.

Į mažą puodą pilkite acto, cukraus, dar šiek tiek druskos ir pakaitinkite nuolat maišydami, kol cukrus ištirps. Tada sumažinkite kaitrą ir pavirkite dar 3–4 minutes. Į puodą suverskite agurkų ir svogūnų masę, maišydami pakaitinkite apie 2 minutes. Sudėkite kukurūzų miltų tyrelę ir maišykite apie 1 minutę. Nuimkite puodą nuo viryklės ir visą turinį perdėkite į dubenį, įberkite prieskonių. Neuždenkite. Leiskite visiškai atvėsti – bent pusantros valandos. Anot B. Baratinskaitės, šį slaptąjį padažo ingredientą geriausia pasigaminti vakare ir mėgautis kitą dieną.

Kai turite paruoštą agurkų tyrę, sumaišykite ją su majonezu, garstyčiomis, BBQ padažu, obuolių sidro actu, prieskonių milteliais ir druska. Tada padažą bent valandą palaikykite šaldytuve.

Jeigu planuojate šiuo padažu gardinti ne mėsainius, o salotas, pasigaminkite jį skystesnį – įpilkite šiek tiek pieno arba ryžių acto.

Veganiškas tūkstančio salų padažas

Reikės: pusės stiklinės veganiško majonezo, šaukšto kečupo, pusės marinuoto arba rauginto agurko (supjaustyto), 1 šaukšto Dižono garstyčių, šlakelio citrinos sulčių, šaukštelio klevų sirupo arba skysto medaus, po žiupsnelį druskos, rūkytos paprikos miltelių, svogūnų miltelių ir česnakų miltelių.

Viską sudėkite, suberkite į indą ir gerai išmaišykite. Prieš patiekdami, padažą galite pusvalandį palaikyti šaldytuve.

„Šį padažą galite tepti vietoj sviesto, kai darote sumuštinius. Jis puikiai dera su skrudintomis bulvytėmis, keptomis daržovėmis ir salotomis“, – teigia „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė B. Baratinskaitė.

 ,,Maxima" inf.

Išbandykite dabar: 3 naminių padažų receptai, kurie išgelbės bet kokią kulinarinę nesėkmę

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 16 Jul 2021 13:13:22 +0300
<![CDATA[2021 m. vietinio turizmo tyrimas: keliautojų – mažiau nei pernai, tačiau išaugęs jų išlaidų krepšelis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/2021-m-vietinio-turizmo-tyrimas-keliautoju-maziau-nei-pernai-taciau-isauges-ju-islaidu-krepselis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/2021-m-vietinio-turizmo-tyrimas-keliautoju-maziau-nei-pernai-taciau-isauges-ju-islaidu-krepselis Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu š. m. birželio mėnesį atliktas vietinio turizmo tyrimas. Įvertinti 2020–2021 metų vietos keliautojų įpročiai ir kelionių tendencijos:

  • Keliautojų su nakvyne Lietuvoje šiemet 9 proc. mažiau nei pernai.
  • Vietos turistų išlaidų krepšelis vidutiniškai išaugo iki 145 eurų. Didžiausia išlaidų dalis (35 proc.) teko apgyvendinimui.
  • Svarbiausi aspektai, pagal kuriuos keliautojai vertina pasirenkamą kelionės vietovę: apgyvendinimo paslaugos kainos ir kokybės santykis, bendra vietos infrastruktūra, vandens telkinių infrastruktūra bei gamtos objektų pasiūla.
  • Dvigubai išaugo nakvynių užsakymas per privačių asmenų nakvynės nuomos platformą „Airbnb.com“.

Keliavimas Lietuvoje COVID-19 pandemijos kontekste

Rinkos tyrimų kompanijos „Rait“ atliktame tyrime nagrinėtos pastarųjų metų vietinio turizmo  tendencijos. Tyrimas atskleidė, kad keliautojų su nakvyne, lyginant su pernai metų rezultatais, šiemet yra 9 procentais mažiau. Vis dėlto, kaip ir tikėtasi, dėl taikomų judėjimo apribojimų šalies viduje ir keliaujant į kitas užsienio šalis, didesnė dalis (79 proc.) Lietuvos gyventojų rinkosi praleisti ilgąsias metų atostogas gimtoje šalyje.

Pandemija turėjo įtakos ir savaitgalio išvykoms – stebima, kad 1-2 nakvynių skaičius nuo praeitų metų sumažėjo 8 proc.  70 proc. vietinių turistų, per pastaruosius 12 mėnesių keliavusių Lietuvoje, turėjo paprasto savaitgalio išvyką, apie trečdalis (37 proc.) – ilgojo savaitgalio kelionę.

Dažniausios priežastys, kodėl Lietuvos gyventojai per pastaruosius 12 mėn. nevyko į kelionę su nakvyne – nepakankami finansai, didelis užimtumas ir poreikio nakvoti nebuvimas. Taip pat, šiemet atliktoje apklausoje  kiek išaugo dalis respondentų, nurodžiusių, kad pasirinkimui keliauti be nakvynės įtakos turėjo ir COVID-19 pandemija.

Vietinių turistų pastarųjų metų kelionių kryptis – Klaipėdos apskritis. Ypač suintensyvėjo kelionės į Palangą. Didesnė žmonių dalis poilsį pajūryje rinkosi ne tik kasmetinėms atostogoms, bet ir ilgojo ar paprasto savaitgalio išvykoms. Pagrindiniai motyvai keliauti savame krašte išliko tokie patys kaip ir 2020 m.: greita kelionė, kurią lengva susiplanuoti, nedideli atstumai, noras pažinti naujas vietas.

Svarbi turistinių vietovių infrastruktūra

Pagrindiniai aspektai, pagal kuriuos keliautojai vertina pasirenkamą kelionės vietovę, liko nepakitę nuo 2020 metų. Keliautojams svarbus apgyvendinimo paslaugos kainos ir kokybės santykis, gamtos objektų pasiūla.

„Tyrimo rezultatai leidžia matyti, kad didelę įtaką kelionės vietovės pasirinkimui daro ir turistinių vietų infrastruktūra – jų švara, šaligatviai, sutvarkytos žaliosios erdvės ar kt. Taip pat – turistinių maršrutų įvairovė, gamtos objektų pasiūla, galimybė turėti privatumą, ypač keliaujant su vaikais, veiklų pasiūla jiems. Tai rodo, kad svarbu ir toliau aktyviai investuoti į šių aspektų įgyvendinimą, palaikymą, atskleisti turistinių objektų infrastruktūros ir susijusių paslaugų tobulinimo kryptis bei galimybes.“ – teigia „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.

Išaugusios vietinių keliautojų išlaidos

Tyrimo duomenimis, vidutinės išlaidos vienam žmogui, nepriklausomai nuo kelionės tipo, išaugo nuo 130 Eur iki 145 Eur. Skirstant išlaidas pagal kelionės tipus, matoma, kad didžiausias išlaidų krepšelis tenka ilgosioms (162 Eur) ir kasmetinėms (216 Eur) atostogoms. Manoma, kad tokį pokytį galėjo nulemti karantino apribojimai, paslaugų sektoriaus veiklos sustabdymas, ko rezultate keliautojai galėjo susitaupyti didesnį krepšelį savo būsimoms atostogoms, arba kainų augimas.

Kaip ir praeitais metais, šiemet atliktoje apklausoje matoma, kad patirtų išlaidų dinamika yra panaši – didžiausia vietinių keliautojų išlaidų dalis tenka apgyvendinimui (35 proc.), taip pat – maitinimui (31 proc.) ir transportui (16 proc.).

Renkasi gamtos turizmą, ilsisi – privačiuose būstuose

Keliautojų įpročiai veiklos atžvilgiu išlieka panašūs. Dažniausiai pasitaikančios veiklos kelionių metu yra susijusios su gamtos teikiamais malonumais – vietiniams turistams svarbiausia ramus poilsis gamtoje (55 proc.), gamtos objektų lankymas (51 proc.). Tiesa, ramus poilsis gamtoje (prie jūros ar kito vandens telkinio, sodyboje) sudaro ir didžiausią dalį kaip pagrindinė kelionės veikla (41 proc.). Lankymasis restoranuose, kavinėse siekia 37 proc., kultūros objektų lankymas (muziejai, pilys, dvarai) – 37 proc. visų veiklų.

Rekomendacijų, kur ir ką aplankyti, keliautojai dažniausiai ieško „Google“ platformoje arba teiraujasi artimųjų, o populiariausias paieškos kanalas nakvynei užsakyti išlieka „Booking.com“. Po lyderio, pozicijas toliau užima pažįstamų žmonių rekomendacijos, apgyvendinimo įstaigų svetainės. Stebimas nakvynių užsakymų per privačių asmenų nakvynės nuomos platformą „Airbnb.com“ augimas (nuo 8 proc. iki 16 proc.).

Nakvynės tipų pasirinkimo atžvilgiu pokyčių nuo praeitų metų apklausos nepastebima – trys populiariausios vietos nakvynei išlieka: privačių asmenų būstai, viešbučiai ir svečių/poilsio namai.

Lūkestis – galimybė atšaukti rezervacijas ir atgauti pinigus

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad COVID-19 pandemijos ir didelio neapibrėžtumo kontekste kiek didesnė keliautojų dalis nei pernai susilaikė nuo atostogų planavimo (24 proc.). Todėl šiais metais, lyginant su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, keliautojams, planuojant keliones, ypač aktualios galimybės atšaukus rezervaciją atgauti visus pinigus ar perkelti rezervaciją kitai datai.

Tyrimo rezultatai rodo, kad keliautojai šiais metais jaučiasi ramiau dėl saugumo užtikrinimo nakvynių vietose ir yra pasiryžę jose apsistoti dažniau.

Pasitenkinimas kelionėmis Lietuvoje išlieka aukštas

Apskritai, turistai keliones Lietuvoje vertina puikiai ir pasitenkinimas išlieka toks pats aukštas kaip ir prieš metus. Praktiškai tokia pati dalis, t.y. 92 proc. gyventojų, liko patenkinti savo paskutine kelione su nakvyne Lietuvoje. Keliautojai tyrimo metu akcentavo ir ypač gerai vertino gamtos objektų pasiūlą, gamtos turizmo objektus, bendrą vietos infrastruktūrą. Vis dėlto, lankytojai kiek prasčiau nei pernai atsiliepia apie maitinimo įstaigų kainos ir kokybės santykį.

Keliautojų planai ateities išvykoms kol kas nesikeičia – dominuoja gana tradiciniai, nuspėjami turizmo maršrutai. Dažniausia kryptis – Lietuvos kurortai prie jūros (62 proc.), sveikatinimosi paslaugomis garsėjantys kurortai Birštonas, Druskininkai (52 proc.) taip pat Zarasai, Anykščiai, Trakai ir t.t. (51 proc.).

Tyrimą nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliko rinkos tyrimų kompanija „Rait“. Tyrimo metu apklausta 1001 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį bei gyvenamąją vietą. Vietinio turizmo tyrimo ataskaitą galima peržiūrėti čia.

2021 m. vietinio turizmo tyrimas: keliautojų – mažiau nei pernai, tačiau išaugęs jų išlaidų krepšelis

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 16 Jul 2021 11:01:17 +0300
<![CDATA[Minint Pasaulinę emociukų dieną: kaip japono išradimas pasiekė kiekvieno mūsų telefonus?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/minint-pasauline-emociuku-diena-kaip-japono-isradimas-pasieke-kiekvieno-musu-telefonus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/minint-pasauline-emociuku-diena-kaip-japono-isradimas-pasieke-kiekvieno-musu-telefonus Kasmet liepos 17 dieną švenčiama Pasaulinė emociukų diena. Kadaise orų prognozes ir šalių vėliavas žyminčių simbolių sąrašas šiandien išaugo iki daugiau nei 3,5 tūkst. ir tapo vieninga bei visame pasaulyje puikiai suprantama vizualine kalba. Gimimo dienos proga „Bitės Profai“ pranešime žiniasklaidai apžvelgia 22 metus trunkančią emociukų istoriją: nuo to, kaip viskas prasidėjo, iki ateities prognozių.

„Emociukai šiuo metu tiek populiarūs bei mėgstami žmonių, kad galima rasti daugybę jų panaudojimo būdų, originalumu lenkiančių vienas kitą. Tai – žmonių kūnus puošiančios tatuiruotės, Holivude išleistas filmas ir net į šią netradicinę kalbą išversti tekstai, tarp kurių vienas – lietuvių autorės Monikos Budinaitės novelė „Pažadas“. Tiesa, taip buvo ne visada, – sako „Bitės Profė“ Lina Štrafėlaitė ir pasakoja, nuo ko viskas prasidėjo.

Meno kūrinių kolekcija

Pirmuosius 176 emociukus 1999 m. sukūrė grafikos dizaineris iš Japonijos Shigetaka Kurita, dirbęs mobiliojo ryšio operatoriaus „DOMOCO“ komandoje. Tai buvo oro prognozių, transporto ir ryšio priemonių, vėliavų piktogramos. O visiems gerai žinomas geltonas veidukas pridėtas prie simbolių kur kas vėliau – 2015 metais.

„Japono sukurti emociukai šiandien saugomi Niujorko Modernaus meno muziejaus nuolatinėje kolekcijoje kaip meno kūrinys. Jie žymi pradžią universalios ir vienodai suprantamos kalbos visame pasaulyje, kurią šiandien naudoja 92 proc. žmonijos“, – sako „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertė.

Staigus populiarumas

Japono idėją labai greitai nukopijavo kitos mobiliojo ryšio bendrovės. Kadangi 2004–2005 m. sparčiai augo kompiuterių populiarumas, tokios bendrovės, kaip „Apple“ matė potencialą simbolius pritaikyti naudoti ir kitose platformose. Šios užduoties ėmėsi „Unicode“ konsorciumas, sukūręs pasaulinį emociukų kodavimo standartą.

„Dėl šio standarto skirtingose platformose, tokiose kaip „Android“, „iOS“ ir „Messenger“ emociuko esmė išlieka ta pati. Tik gali šiek tiek skirtis jų spalvos ar dizainas. Pradžioje norėdami panaudoti tam tikrą simbolį pranešime, žmonės turėjo jį nukopijuoti ir įklijuoti. Tik 2011 m. „Apple“, o 2013 m. – „Android“ įtraukė juos į pagrindinę klaviatūrą, taip kur kas palengvindamos jų naudojimą“, – teigia L. Štrafėlaitė,

Nuo 2010 iki 2015 metų jų gretas papildė puikiai pažįstami veidukai, tuzinai augalų ir gyvūnų rūšių. Vis tik plečiantis jų sąrašui, kilo nemažas nepasitenkinimas dėl skirtingų šalių virtuvių, odos spalvos tonų trūkumo bei diskriminacijos dėl lyties. Kadangi profesijų emociukuose, tokiuose kaip policininkas, gydytojas ar virėjas, buvo vaizduojami tik vyrai.

Kitąmet – iš pirštų sudėliota širdelė ir pupelės

2020 m. emociukų sąrašą papildė 117, 2021 metais – 217, o 2022 metais turėtume sulaukti dar 107 naujų simbolių. Tarp jų: pupelės, iš pirštų sudėliota širdelė ir K-pop muzikos žanro išpopuliarintas rankų gestas. Patvirtinus juos visus, kitąmet simbolių skaičius turėtų išaugti iki 3 460 vienetų.

„Nauji emociukai užpildys įvairias sritis nišiniais simboliais. Pavyzdžiui, pupelės turėtų papildyti nuolat besiplečiantį maisto produktų asortimentą, o tarp K-pop gerbėjų gerai žinomas rankų gestas, greičiausiai, taps populiaria jų komunikacijos priemone“, – teigia L. Štrafėlaite.

--

Minint Pasaulinę emociukų dieną: kaip japono išradimas pasiekė kiekvieno mūsų telefonus?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 16 Jul 2021 09:58:15 +0300
<![CDATA[Priemonė iš namų vaistinėlės nuo ligų apsaugo augalus ir padidina sodo derlių!]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/priemone-is-namu-vaistineles-nuo-ligu-apsaugo-augalus-ir-padidina-sodo-derliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/priemone-is-namu-vaistineles-nuo-ligu-apsaugo-augalus-ir-padidina-sodo-derliu Briliantinis žaliasis, vartojamas infekcijos profilaktikai po odos nubrozdinimų ar įdrėskimų, apsaugo nuo ligų ne tik žmones – šį vaistinį preparatą iš vaistinių lentynų graibsto ir sodininkai bei floristai. Kraštovaizdžio architektė Audronė Daubarienė pasidalijo naudingomis sodo paslaptimis ir atskleidė, kad ši priemonė iš namų vaistinėlės ne tik gydo augalus, bet netgi gali padidinti sodo derlių.

 

Apsaugo nuo ligų ir didina derlių

Daržoves ekologiškai auginantys sodininkai nuo seno žino, kokiomis liaudiškomis priemonėmis galima pakeisti chemines medžiagas ir pesticidus. Viena tokių – briliantinė žaluma, arba kitaip dar liaudyje vadinamoji „zelionka“, naudinga įvairiems augalams tręšti. Briliantinis žaliasis sodininkų dažnai prisimenamas prižiūrint dirvožemį. „Radau rekomendaciją, kad briliantinis žaliasis padeda atbaidyti šliužus, todėl dalį daržo paliejau tirpalu (buteliukas preparato kibirui vandens (10–12 litrų)). Ir iš tiesų, tą daržo dalį šliužai aplenkia ir augalų neėda“, – savo atradimais dalijasi kraštovaizdžio architektė.

Sodininkai briliantinį žaliąjį naudoja laistant agurkus – tai padeda užkirsti kelią tokioms ligoms, kaip miltligė. Šis vaistinis preparatas, kurį nuo seno daugelis prisimindavo vaikams susirgus vėjaraupiais, darže padeda kovoti ir su pūvančiomis agurkų šaknimis. Agurkus rekomenduojama laistyti ne tik miltligei užpuolus, bet ir profilaktiškai paruošus tirpalą su briliantine žaluma (10 lašų viename kibire vandens). Laistant svogūnus su naminiu tirpalu (50–70 lašų žalumos ir 10 litrų vandens), laiškai negelsta, jie ilgiau išsilaiko žali, nepuola muselės.

„Pomidorus rekomenduoju taip pat palieti ar nupurkšti šio preparato tirpalu (45 lašai žalumos ir 10 litrų vandens). Pomidorus reikėtų apipurkšti kelis kartus – vieną kartą, kai pomidorai sudygsta ir būna 5–10 centimetrų, antrą – kai pasodinti į nuolatinę vietą. Trečią kartą tirpalu nupurkšti ar palaistyti, kai pradeda aktyviai augti, – sodo paslaptimis dalijasi kraštovaizdžio architektė. – Žalumos tirpalas augalams yra išsigelbėjimas ir nuo bakterinio daržovių vėžio. Taip pat nuo puvimo bakterijų, grybinių susirgimų.“

Gydo sodo ir dekoratyvinius augalus

Dar viena gudrybė, kurią sodininkai naudoja su briliantiniu žaliuoju, tai augalų „žaizdų“ gydymas. Pavyzdžiui, vaistiniu preparatu galima patepti ir pažeistą augalo šaką, pažeistą moliūgų žievelę. Taip dezinfekuotos pažeistos daržovės apsaugomos nuo puvimo ir nykimo, išsilaiko ilgiau.

„Mane bene dažniausiai briliantinė žaluma gelbsti genint. Kaip žmogui žaizdas, taip ir augalui pažeistas vietas reikia dezinfekuoti“, – akcentuoja specialistė.

Pasak A. Daubarienės, briliantinė žaluma taip pat tinkama purkšti vyšnioms. Tirpalu (trečdalis buteliuko 10 litrų vandens) nupurškus vaismedį, gausiau užsimezga vaisiai. Jie nenupūva, nenukrenta, niekas jų nenugriaužia. Kai žydi braškės ir žemuogės, preparatu galima laistyti jų šaknis (5 mililitrai žalumos 10 litrų vandens). Uogos būna didesnės, sveikesnės.“

Floristai šį vaistinį preparatą taip pat rekomenduoja prižiūrint sodo gėles bei kitus dekoratyvinius augalus. Briliantinis žaliasis yra pirmoji pagalba susirgus sodo karalienėms – rožėms. Tiesa, specialistai siūlo nelaukti, kol paruduoja ligos pažeisti žiedai ar stiebai ir rekomenduoja nupurkšti krūmus profilaktiškai.

Floristikoje briliantinis žaliasis neretai pakeičia cheminius preparatus ir miltelius – įlašinus kelis lašus „zelionkos“ į vandenį gėlės išsilaiko kur kas ilgiau. Pamerkus gėles į briliantinės žalumos tirpalą sunaikinamos visos bakterijos, todėl vanduo ilgiau nerūgsta. Keičiant vandenį kasdien, žiedai išsilaiko nenuvytę net iki poros savaičių. Žinoma, reikėtų tik atkreipti dėmesį, kad pamerkus į briliantinį žaliajį balti žiedai nusidažo žaliai.

Svarbu žinoti prieš naudojant briliantinį žaliąjį sode

Kraštovaizdžio architektė A. Daubarienė pabrėžia, kad naudojant briliantinį žaliąjį, kaip ir kitus preparatus, būtina nepamiršti šių naudojimo taisyklių.

* Pirmiausia prieš laistant ar purškiant reikia atkreipti dėmesį, ar dirva nėra sausa. Prieš naudojant medžiagas, augalus būtina gausiai palaistyti. Augalą galima tręšti tik tada, kai jis gerai pagirdytas.

* Antra, purškiami preparatai turi patekti ant visų augalo lapų. Papurškus tirpalo iš viršaus tik ant viršutinių lapų, o ant apatinių – ne, norimo rezultato pasiekti nepavyks.

* Trečia, tręšti ar gydyti augalus reikėtų vakare, kai saulės aktyvumas žymiai sumažėjęs. Vidurdienį galima nudeginti augalus.

* Ketvirta, svarbus ne tik paros laikas, bet ir oras. Po lietaus to daryti nerekomenduojama, nes ant lapų susikaupusi drėgmė nuplauna visus preparatus.

* Penkta, reikia stebėti, kad purkštuko vandens srovė būtų labai smulki, nes jei ant lapų susidarys balutės ar didesni lašai, didesnė preparato koncentracija gali pažeisti augalą.

Laikantis visų šių rekomendacijų, nuo senų laikų žinomas vaistinis preparatas – briliantinis žaliasis gali išgelbėti ne tik sodo ir daržo augalus, bet ir padidinti derlių!

Priemonė iš namų vaistinėlės nuo ligų apsaugo augalus ir padidina sodo derlių!

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 16 Jul 2021 09:03:38 +0300
<![CDATA[Gimtadienį švenčiančiame Kauno zoologijos muziejuje – nauji eksponatai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gimtadieni-svencianciame-kauno-zoologijos-muziejuje-nauji-eksponatai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gimtadieni-svencianciame-kauno-zoologijos-muziejuje-nauji-eksponatai Ketvirtadienį Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui, vienam seniausių Lietuvoje, sukanka 102 metai. Nors dėl karantino kurį laiką buvo uždarytas, lankytojai galėjo susipažinti su jo ekspozicija virtualaus turo metu. Per metus ji pasipildė net 4,8 tūkst. naujų eksponatų.

Dėl karantino edukaciniai užsiėmimai taip pat persikėlė į virtualią erdvę. Pristatyta  nuotolinė edukacija pradinukams „Metų laikai gamtoje“, kurios dalyviai sužino, kaip gyvūnai prisitaiko prie metų laikų kaitos, o įgytas žinias pasitikrina atsakydami į smagų ir interaktyvų klausimyną.

Muziejuje įrengta nauja edukacinė erdvė, kurioje vaikai pasijunta lyg  miške. Tokį pojūtį sukuria interjero detalės ir baldai, pagaminti iš natūralaus ąžuolo.

Visus metus buvo atliekami svarbūs moksliniai tyrimai. Rinkinių apskaitos skyriaus vedėjas Kazimieras Martinaitis aptiko kalninę apsiuvą, kuri Lietuvoje nebuvo rasta 65 metus ir laikyta išnykusia. Muziejaus entomologai Lietuvoje  atrado naujų vabzdžių rūšių. Viena iš jų, kuri daugelyje šalių laikoma nykstančia ir yra saugoma, – triragis mėšlavabalis, kita, nauja mūsų faunai, – vabalas siaurablizgis.

Be to, buvo stebimos  miegapelės Kauno apskrities, Dzūkijos ir Aukštaitijos nacionalinių parkų bei Vištyčio regioninio parko miškuose. Muziejaus teriologai pavasarį iškelia inkilus, per vasarą tikrina ir stebi, ar juose apsigyveno miegapelės, o rudenį įvertina jų rūšinę sudėtį ir gausumą. Šis projektas vykdomas jau 15 metų.

Tęsėsi daugiamečiai plėšriųjų paukščių tyrimai. Vienas iš jų – muziejaus ornitologų ir organizacijos „Padėkime ereliams“ komandos plėšriųjų paukščių migracijos ir kitų ekologinių aspektų stebėjimai, naudojant GPS siųstuvus. Vienas siųstuvas buvo pritvirtintas juodajam pesliui. Jis žiemojo Centrinėje Afrikos Respublikoje ir Čade, o į lizdavietę Lietuvoje sugrįžo balandžio pradžioje.

Muziejuje atsirado ne vienas išskirtinis naujas eksponatas. Pavyzdžiui, stirna albinosė, daugiau kaip 4 metrų ilgio iš Australijos pargabentas briaunagalvis krokodilas, stambiausias šių laikų roplys ir vienas stambiausių planetos plėšrūnų. Čia jis eksponuojamas laikinai, savininkui sutikus.

Lankytojų dar šiais metais laukia naujovės. Bus atnaujinta informacinių terminalų kompiuterinė techninė įranga, sukurtas interaktyvus edukacinis modulis „Pažinkime Lietuvos ir pasaulio gyvūnus“.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus garsėja paleontologinių rinkinių kolekcija. Seniausias iš jų eksponatų – Varėnos rajone rastas tauro ragas, kurio amžius siekia apie 10 tūkst.  metų. Tauras – išnykęs dykaraginių žinduolių būrio gyvūnas. Muziejuje saugoma aštuoniolika iškastinių taurų kūnų dalių.

Nuo muziejaus įkūrimo 1919 m. iki dabar jame sukaupti ir saugomi 304 032 eksponatai. Prieš 102 metus kolekcijos pagrindą sudarė apie 1000 eksponatų, kurie buvo sukaupti Lebiodkos dvare Tado Ivanausko ir jo tėvo Leonardo Ivanausko, gamtininko mėgėjo ir kolekcionieriaus.

Gimtadienį švenčiančiame Kauno zoologijos muziejuje – nauji eksponatai

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 15 Jul 2021 15:24:42 +0300
<![CDATA[Naujos statybos projektas "Gulbės slėnis" skelbia antrojo etapo pradžią]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naujos-statybos-projektas-gulbes-slenis-skelbia-antrojo-etapo-pradzia https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naujos-statybos-projektas-gulbes-slenis-skelbia-antrojo-etapo-pradzia Antrojo etapo namai priklausys A++ klasei, pagal energetinį efektyvumą, tad gyventojai mėgausis itin komfortišku mikroklimatu, o pastato architektūrai žavesio suteiks – dviejų spalvų silikoninis struktūrinis tinkas. Verta atkreipti dėmesį ir į lauko erdves – 15 ir daugiau arų kiemai leis gyventojams susikurti svajonių erdves, kuriose tilps ir sodas, ir vaikų žaidimų aikštelė ar net krepšinio aikštelė. Didelis kiemas užtikrins, kad tilptų artimųjų ar draugų kompanija ar net susirinkę kaimynai.

Kitapus projekto teritorijos  išvystytas dviračių takas kuris aktyvų gyvenimą ar lengvus pasivažinėjimus mėgstantiems gyventojams suteiks dar daugiau patogumo. Lengvai bus galima pasiekti šalia esantį Jonavos miestą, o keliaujant toliau galima pasigrožėti supančia aplinka ir turiningai praleisti savaitgalius visai šeimai.

Aštuoni pirmojo etapo namai jau įgavo formas, pirmieji namai jau turi stogus, todėl darbai vyksta sklandžiai ir pagal grafiką bei bus pastatyti iki šių metų galo. Pirmosios šeimos į namus įsikelti planuoja jau ankstyvą 2022 m. pavasarį. Kaip ir pirmajame etape, namus galima pirkti su daline arba pilna apdaila – tai galimybė sukurti interjerą pagal savo poreikius arba įsikelti į jau įrengtus namus, kurie lauks tik Jūsų dantų šepetėlio.

Projekto pardavimų atstovas Mantas Mickūnas pabrėžė, kad tokio tipo projekto nėra ne tik Jonavoje, tačiau ir visame Kauno regione bei paminėjo, kad projektu domisi ir Kauniečiai. Taip pat projekto patrauklumą didina ir valstybės parama. „Verta paminėti, jog perkant namą šiame projekte, yra galimybė pasinaudoti valstybės subsidija jaunoms šeimoms, kuri suteikiama pirmajam būstui įsigyti“, - apie palankias sąlygas pirkti, pasakoja Capital Kaunas brokeris Mantas.

Daugiau informacijos galite rasti adresu www.gulbesslenis.lt arba susisiekę tiesiogiai su pardavimų atstovais:

Karolis Gradzevičius +370 658 81289

Mantas Mickūnas +370 601 99979

Naujos statybos projektas "Gulbės slėnis" skelbia antrojo etapo pradžią

Naujos statybos projektas "Gulbės slėnis" skelbia antrojo etapo pradžią Naujos statybos projektas "Gulbės slėnis" skelbia antrojo etapo pradžią Naujos statybos projektas "Gulbės slėnis" skelbia antrojo etapo pradžią Naujos statybos projektas "Gulbės slėnis" skelbia antrojo etapo pradžią Naujos statybos projektas "Gulbės slėnis" skelbia antrojo etapo pradžią Naujos statybos projektas "Gulbės slėnis" skelbia antrojo etapo pradžią ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 14 Jul 2021 18:04:12 +0300
<![CDATA[Monsinjoras Artūras Jagelavičius: „Donoro kortelė – lyg meilės testamentas“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/monsinjoras-arturas-jagelavicius-donoro-kortele-lyg-meiles-testamentas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/monsinjoras-arturas-jagelavicius-donoro-kortele-lyg-meiles-testamentas Kaip būtų galima žmones paskatinti po mirties organus ir audinius paaukoti kitų žmonių gyvybėms gelbėti? Monsinjoras Artūras Jagelavičius, išgirdęs šį klausimą iš Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsakė, kad jam geriausias pavyzdys – Popiežius Benediktas XVI, kuris dar būdamas kardinolu tapo Donoro kortelės turėtoju.

 

Esate Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vyriausiasis kapelionas. Ar dažnai sulaukiate kvietimo aplankyti ligonius, dėl ko paprastai į Jus kreipiasi?

Turiu penkis kapelionus, kurie pagal grafiką vyksta pas ligonius. Dažniausiai kviečia patys ligoniai ar jų artimieji. Kviečia išklausyti išpažinties, taip pat ligoniai nori priimti šventąją Komuniją ar gauti ligonių patepimą. Koplyčioje laikome ir šventąsias mišias. Ačiū vadovams, įrengusiems liftą – dabar į koplyčią gali atvykti ir neįgaliojo vežimėliu judantys ligoniai.

Mirties akivaizdoje velionio artimiesiems greta esantis dvasininkas suteikia ypatingą palaikymą, malšina širdies skausmą. Ar yra tekę dalyvauti artimiesiems apsisprendžiant dėl donorystės?

Mūsų klinikų reanimacijos skyriuose dirba kilniaširdžiai medikai, man pačiam yra tekę girdėti, kaip jie praneša artimiesiems, kad ligoniui jau ateina valanda peržengti gyvenimo ir mirties slenkstį ir kad galima paraginti jį susitaikyti su Dievuliu, atlikti išpažintį kunigui ir pan. Kunigams netenka artimųjų klausti apie sprendimą aukoti organus, bet kartais jiems padeda tai, kad dvasininkas yra šalia. Būna, iš pradžių artimieji nesutinka aukoti artimojo organus, bet pamatę, kaip suteikiamas ligonio patepimas, kaip meldžiamasi už mirusįjį, po kurio laiko praneša persigalvoję.

Donorystė yra labai kilniaširdiškas gestas, bažnyčia tam pritaria. Popiežius Benediktas XVI ragina įveikti prietarus, nesusipratimus, baimes ir padėti išsaugoti gyvybę. Popiežius organų donorystę labai gražiai pavadino meilės testamentu. Įprastai testamente būna kalbama apie materialius dalykus, o šiame išreiškiama meilė. Dabar dažnai dovanos sąvoka iškreipiama – neretai dovanojama iš savimeilės, egoizmo, turint tikslą papirkti, o ši dovana kitokia – padedant medicinos mokslo laimėjimams ji tampa didelės vilties ženklu sunkiai sergantiems žmonėms.

Su donoro artimaisiais reikia kalbėtis – šitokios eilės organų persodinimo laukiančių ligonių! Juk dovanotas organas kitiems gali pratęsti gyvenimą. Manau, jei sunkią akimirką paklaustume artimųjų, ar nenorėtumėte, kad jūsų vaikas gyventų ne vien amžinajame gyvenime, kurio kol kas čia gyvendami nematome, bet pratęstų gyvenimą keliuose žmonėse, tai padėtų apsispręsti žengti kilniaširdišką žingsnį.

Ar pasitaiko žmonių, kurie baiminasi, kad paėmus organą ar audinį velionis nepateks į dangų, jam nebus suteiktas pomirtinis gyvenimas?

Provincijoje gal dar ir sutiktume taip keistai mąstančių žmonių, tačiau man nepasitaikė tokių sutikti. Ką jiems atsakyčiau? Atsakyčiau taip, kaip pasakyta Šventajame rašte: Viešpats amžinajam gyvenimui sukuria kitokį kūną, perkeistą, amžinybėje mes būsime kitokie, todėl šito kūno būklė po mirties neturi jokios reikšmės. Siela į kitą žmogų per širdį nepereina, o recipientas, gavęs donoro širdį, nepradeda elgtis pagal donoro charakterį.

Norisi paraginti tuos, kurie yra tikintys, turėti vilties ir melstis. Mums tik atrodo, kad tai yra atsitiktinumas, bet juk iš tikrųjų atsitinka stebuklas, kai sutampa visi organui transplantuoti reikalingi parametrai ir žmogus gauna galimybę toliau gyventi.

Ką pasakytumėte ligoniams, kurie laukia donoro organo?

Norisi paraginti nenusiminti. Manau, kad mūsų smegenyse yra didelės potencijos, galinčios jei ne ligas išgydyti, tai bent viltį ir gyvybę žymiai ilgiau išlaikyti. Nes nusiminimas, vilties praradimas yra žudantys dalykai.

Esantiems jau po transplantacijų norisi palinkėti gautą dovaną vertinti gyvenant kuo kilnesnį, sveikesnį gyvenimą. Kad gyvybė būtų dar labiau branginama ir saugoma.

Šiandien donoro organų laukia per 400 žmonių, o operacijų per metus atliekama apie 150. Net 30 proc. artimųjų atsisako mirusiojo organus aukoti transplantacijai. Kaip šiuos žmones paskatinti apsispręsti dėl organų ir audinių donorystės?

Būčiau labai laimingas, jei žinočiau atsakymą į šį klausimą. Popiežius Benediktas XVI dar būdamas kardinolu pasirašė sutikimą po mirties paaukoti savo organus bei audinius ir tapo Donoro kortelės turėtoju. Manau, nesurasčiau stipresnio katalikiško argumento.

Apie Donoro kortelę

Tapti Donoro kortelės turėtoju nieko nekainuoja. Sutikimą gauti kortelę galima užpildyti internetu adresu ntb.lt, taip pat bet kurioje gydymo įstaigoje ar „Eurovaistinės“ vaistinėje. Šiuo metu jau per 40 tūkst. gyventojų yra pareiškę sutikimą po mirties savo organus ir (ar) audinius paaukoti donorystei. Ir šis skaičius sparčiai auga – vien nuo šių metų pradžios tokią valią pareiškė beveik 2000 žmonių.

Donoro kortelė – tai simbolinis patvirtinimas, kad Jūs savanoriškai ir neatlygintinai sutinkate po savo mirties dovanoti organus ir (ar) audinius transplantacijai. Kortelės su savimi nešiotis nereikia. Ištikus nelaimei ir reanimacijos skyriuje konstatavus smegenų mirtį, Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre pagal asmens kodą patikrinama, ar pilietis buvo išreiškęs savo valią dėl organų donorystės.

Vis dėlto bet kokiu atveju leidimo paimti organus transplantacijai gydytojai klausia artimųjų. Todėl itin svarbu apie Jūsų pritarimą donorystei pasikalbėti su artimaisiais – kad sunkią akimirką jiems būtų lengviau pildyti Jūsų valią.

Daugiau informacijos apie organų transplantaciją galima rasti Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) prie Sveikatos ministerijos interneto svetainėje.

 

NTB informacija

Monsinjoras Artūras Jagelavičius. Kauno klinikų archyvo nuotr.

Monsinjoras Artūras Jagelavičius: „Donoro kortelė – lyg meilės testamentas“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 14 Jul 2021 16:44:53 +0300
<![CDATA[Svetimžemiai augalai – tik savo kiemui, laukinius palikime gamtai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svetimzemiai-augalai-tik-savo-kiemui-laukinius-palikime-gamtai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svetimzemiai-augalai-tik-savo-kiemui-laukinius-palikime-gamtai Gamtosaugininkams kelia nerimą, kad svetimžemės augalų rūšys iš privačių žemės valdų „perbėga“ į gamtą arba tyčia sodinamos norint „patobulinti“ natūralų gamtos kampelį greta savo sodybos ar namo, pagražinti piliakalnio, saugomos teritorijos aplinką. Pasitaiko atvejų, kai  žmonės savo kiemui, darželiui papuošti išsikasa akį patraukusias saugomas laukines gėles. Toks kišimasis į gamtos reikalus gali pridaryti daug žalos.

„Iš gamtos negalima imti nė vienos saugomos rūšies ir į ją negalima nešti bet ko. Laukinių augalų pievoje, miške ar paežerėje negalima persodinti iš vienos vietos į kitą, neva, kad būtų gražiau. Kiekvienas augalas pats pasirenka jam augti tinkamiausią vietą, ekosistemą, netrikdykime gamtos. Jeigu į ją patenka svetimžemė rūšis, ypač invazinė, kyla grėsmė vietinėms“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Laura Janulaitienė.

Pavyzdžiui, iš svetur atvežtų dekoratyvinių vandens lelijų dažnai prisodinama ne tik savuose tvenkiniuose, bet ir ežeruose, upėse. Jos gali išstumti šiuo metu Lietuvoje natūraliai augančias vandens lelijas ir kitus vandens augalus, keičia vandens buveines.

Kitas gamtosaugininkų rūpestis kiekvienais metais – atvejai, kai  iškasami saugomi augalai, greičiausiai turint tikslą juos pasisodinti prie savo namų arba parduoti. Pažeidėjų  taikiniu pavasarį dažnai tampa šilagėlės, vasarą – gegužraibinių, mūsų lietuviškųjų orchidėjų šeimos augalai, pavyzdžiui, plačialapės klumpaitės, dvilapės blandys, dekoratyvūs katilėliai, gencijonai ir kiti.  

Saugomų augalų ir jų dalių – žiedų, lapų, sėklų, šaknų  negalima be leidimo, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, rinkti, iškasti, paimti ar kitaip naudoti. Be to, draudžiama fotografuoti, filmuoti saugomas rūšis jas žalojant. Kai kurių saugomų augalų rūšių buveinėms padaroma žalos, kai fotografuojantys asmenys tiesiog išmindo, išguli šių augalų augimvietes, pažeisdami jaunus augalus.

Pasitaiko, kai prastai augantys ar atsibodę egzotiški augalai, jų likučiai po retinimo, ravėjimo, genėjimo išmetami tiesiog per tvorą arba artimiausioje pamiškėje, pakelėje ir savaime pasisėja, išplinta natūralioje gamtinėje aplinkoje. Tačiau juos, jų sėklas, šaknis būtina tinkamai sutvarkyti – kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų aikšteles, sudžiūvusias dalis laikantis nustatytų reikalavimų galima sudeginti.

Aplinkos ministerija primena, kad už neteisėtą svetimžemių rūšių augalų, kurių Lietuvoje auginama daugiau nei 600 rūšių, įkurdinimą gamtoje ir nevykdomą reikalavimą juos naikinti numatyta administracinė atsakomybė. Juos galima sodinti tik savo kieme, gėlyne, o ne natūraliose buveinėse.

Introdukuoti svetimžemes rūšis į gamtą galima tik  gavus leidimą, jų įveisimo gamtinėje aplinkoje reikalavimus nustato aplinkos ministro patvirtinta Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka.

Iškasus ir perkėlus į savo gėlyną saugomos rūšies laukinį augalą, gresia baudos. Neteisėtas saugomų rūšių laukinių gyvūnų, augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų. Už augaviečių sunaikinimą numatyta administracinė atsakomybė ir 110-300 eurų bauda.

 

Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąraše yra 566 rūšys, tačiau reikia nepamiršti, kad rūšys saugomos ir pagal Europos Sąjungos teisės aktus.

Svetimžemiai augalai – tik savo kiemui, laukinius palikime gamtai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 14 Jul 2021 14:43:04 +0300
<![CDATA[Lietuviai grįžta prie tradicijų ir duoną vis dažniau kepa namuose: kaip pasiekti tobulo rezultato?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuviai-grizta-prie-tradiciju-ir-duona-vis-dazniau-kepa-namuose-kaip-pasiekti-tobulo-rezultato https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuviai-grizta-prie-tradiciju-ir-duona-vis-dazniau-kepa-namuose-kaip-pasiekti-tobulo-rezultato 30 tonų juodos fasuotos duonos arba tiek, kiek sveria 15 suaugusių žirafų. Tokį kiekį šių gaminių nuo metų pradžios kasdien parduoda lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“. Jo atstovai ypač džiaugiasi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi ekologišką šviesią duoną, kurios įsigijo net 10 kartų daugiau nei pernai. Visgi „Maximos“ ekspertai pastebi – tradicinių produktų pardavimai linkę mažėti, kadangi lietuviai pastaruosius pamėgo kepti patys namuose. Todėl, atsižvelgdami į tokias tendencijas, jie dalijasi kulinarinėmis idėjomis, kurios įkvėps savo virtuvėje pasigaminti gardžią ir kvapnią naminę duoną.

Naudą lemia keletas gudrybių

Nors lietuviai juodos duonos suvalgo išties daug, pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, jos pardavimai sumažėjo beveik dešimtadaliu. Tačiau, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, toks kritimas dar nerodo, kad šių gaminių populiarumas blėsta.

„Netgi priešingai – duoną, o ypač juodą, lietuviai itin vertina ir ji vis dar užima ypatingai svarbią vietą ant mūsų stalo. Tai, kad pirkėjai šių gaminių nuperka mažiau, yra karantino pasekmė. Mūsų atlikta pirkėjų vartojimo tendencijų analizė rodo – dar pavasarį pakitę klientų įpročiai, retesnis lankymasis parduotuvėse lėmė, kad lietuviai duoną ėmė dažniau kepti patys. Per karantiną pastebėjome išaugusį kepiniams gaminti skirtų produktų poreikį, o ši tendencija reiškia, jog grįžtame prie tautiškų tradicijų. Be to, vėl puoselėdami naminės duonos kultūrą, nepamirštame ir rūpintis savimi. Todėl renkamės ekologiškus, sveikus produktus. Tokios juodos duonos šiemet pardavėme 5, šviesios – 10 kartų daugiau“, – akcentuoja E. Dapkienė.

Visgi šiuos gaminius kepant patiems, verta atsižvelgti į keletą taisyklių. Apie tai kalbanti „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė priduria: naminės duonos nauda išryškėja tuomet, kai jos gamybai naudojama mažiau riebalų, pridėtinio cukraus ir druskos bei daugiau skaidulinių medžiagų.

„Pagrindinė tokių kepinių sudėtinė dalis yra miltai. Pastaruosius naudingiausia rinktis viso grūdo, nes taip išsaugoma daugiau mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų, skaidulų. Kartu ši duona yra sotesnė, pagerinanti žarnyno veiklą, sveikesnė, nes cukraus kiekis joje neviršija normų. Ne veltui pastarojo reiktų vengti ir dėti kuo mažiau. Netgi nekaltai atrodantys džiovinti vaisiai yra perteklinis cukrus, galintis užauginti nepageidaujamą svorį. Todėl mitybos ekspertai ragina nereikalingus angliavandenius keisti sėklomis, skaidulomis, daržovėmis“, – pataria B. Baratinskaitė.

Atskleidusi duonos gamybos gudrybes, „Maximos“ maisto ekspertė siūlo jomis pasinaudoti bei kepinius pasigaminti savo namuose patiems. Anot B. Baratinskaitės, tai padaryti lengviau vadovaujantis tiek tradicinėmis, tiek ir neįprastomis kulinarinėmis idėjomis.

Sava ir pamėgta: naminė lietuviška duona

Reikės: 300 g viso grūdo ruginių miltų, poros stiklinių šilto vandens, 75 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų, pusės arbatinio šaukštelio kmynų, 1 arbatinio šaukštelio druskos, tiek pat medaus.

Pirmiausia, paruoškite raugą. 75 g viso grūdo ruginių miltų sumaišykite su 125 ml kambario temperatūros vandens. Maišykite tol, kol masė taps tiršta. Ją uždenkite audiniu, padėkite apie 25 laipsnių temperatūroje, palikite rūgti 3 paras. Tuomet į maišymo indą supilkite 125 ml išrūgusio raugo, 150 g viso grūdo ruginių miltų, 100 ml vandens. Maišykite, kol masė taps ne per kieta, šiek tiek lipni, ją uždenkite audeklu ir padėkite šiltai rūgti 12 valandų. Ruoškite tešlą. Dubenyje į išrūgusį mišinį suberkite likusius miltus, druską, kmynus, įdėkite medaus. Tešlą minkykite rankomis, suformuokite norimo dydžio kepaliuką, įdėkite jį į kepimo skardą ir kildykite 3 valandas 25 laipsnių temperatūroje. Kai duona pakils, pašaukite į 250 laipsnių orkaitę, kepkite 15 minučių, kol užkeps pluta, tada temperatūrą sumažinkite iki 200 laipsnių ir kepkite dar apie pusvalandį. Duonai atšokus nuo kepimo indo kraštų, ištraukite.

„Išėmus kepinį iš orkaitės, reikėtų jį apipurkšti vandeniu ir leisti suminkštėti plutai. Tuomet geriausia duoną uždengti bei palikti ataušti. Taip ji bus tinkamai paruošta ragauti. Šis duonos receptas yra senas bei turintis gilias tradicijas. Panašiai ją kepdavo ir anksčiau. Todėl norintiems pasimėgauti tikruoju senovinės duonos skoniu, tikrai verta išbandyti tokią kulinarinę idėją savo namuose“, – sako B. Baratinskaitė.

Greitai ir gardžiai: balta duona su svogūnais bei džiovintais pomidorais

Reikės: 2 stiklinių aukščiausios rūšies kvietinių miltų, 1 nedidelio svogūno, 5 saulėje džiovintų pomidorų, stiklinės šilto vandens, saujos saulėgrąžų, 7 gramų sausų mielių, 1 arbatinio šaukštelio druskos, 2 šaukštelių stevijos saldiklio, šiek tiek aliejaus.

Pirmiausia, supjaustykite svogūną, pakepkite jį keptuvėje. Tuomet į dubenį suberkite miltus, sausas mieles, druską bei steviją, viską išmaišykite. Tada supilkite šiltą vandenį, maišykite tešlą tol, kol ji bus vientisa. Suberkite saulėgrąžas, kubeliais pasmulkintus saulėje džiovintus pomidorus ir pakepintus svogūnus. Dubenį su tešla užklokite audiniu, palikite šiltesnėje namų vietoje 1–2 valandoms pakilti. Tešlą sudėkite į kepimo indą, kepkite orkaitėje 220 laipsnių temperatūroje apie pusvalandį. Tada kaitrą sumažinkite iki 180 laipsnių, kepkite dar 15 minučių. Palikite atvėsti, ištraukite ir ragaukite.

„Ši duona pagaminama labai greitai, paprastai, o rezultatas išties stebina. Ji pavyksta puri, aromatinga – tiesiog tobulo skonio. Duonos gamybai nenaudojamas cukrus, o svogūnai, saulėgrąžos bei saulėje džiovinti pomidorai užtikrina, kad kepiniu galės mėgautis ir besirūpinantys sveika mityba“, – pabrėžia „Maximos“ maisto ekspertė.

Lietuviai grįžta prie tradicijų ir duoną vis dažniau kepa namuose: kaip pasiekti tobulo rezultato?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 14 Jul 2021 13:48:49 +0300
<![CDATA[Alinantys karščiai „kankina“ ir telefonus: 5 būdai apsaugoti nuo perkaitimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/alinantys-karsciai-kankina-ir-telefonus-5-budai-apsaugoti-nuo-perkaitimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/alinantys-karsciai-kankina-ir-telefonus-5-budai-apsaugoti-nuo-perkaitimo Lietuvą alinant rekordiniams karščiams, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo išmaniaisiais telefonais. Stipriai įkaitęs įrenginys gali prarasti dalį funkcijų ar apskritai sugesti. Trumpa atmintine, kaip apsaugoti išmaniuosius įrenginius nuo perkaitimo, pranešime spaudai dalinasi „Bitės Profai“.

„Per ilgai pabuvę saulėje skubame ieškoti pavėsio, kur galėtume atsivėsinti. Taip pat reikėtų elgtis ir su savo išmaniaisiais telefonais – nepalikti jų įkaitusiame automobilio salone, tiesioginiuose saulės spinduliuose ir įkaitusius nedelsiant pernešti į pavėsį. Taip užtikrinsite, kad jie neperkais ir nebus pažeistos jų vidinės dalys“, – sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė.

Bent trumpam atsisakykite dėkliuko

Nors dėkliukas yra viena geriausių telefono apsaugos priemonių, vasarą galima padaryti išimtį ir kuriam laikui jų atsisakyti.

„Pastebėję, kad jūsų išmanusis telefonas labai kaista, bent trumpam išimkite jį iš dėkliuko. Taip telefonas geriau atiduos šilumą ir vėsinsis. Visgi, jei nenorite palikti įrenginio be apsaugos, didelių karščių metu rinkitės šviesių spalvų dėkliukus, nes jie atspindi dalį šilumos“, – teigia „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertė.

A. Adomaitytė priduria, kad užuot naudoję dėkliukus, į pagalbą galite pasitelkti permatomas apsaugines plėveles. Jos leis patikimai apsaugoti ne tik išmaniojo priekį, bet ir jo nugarėlę.

Nepalikite telefono automobilyje

Kadangi vasarą temperatūra neužvestame automobilyje būna gerokai aukštesnė nei lauke, jokiu būdu nepalikite telefono įkaitusiame automobilio salone.

„Valandą saulėje stovėjusio automobilio salone temperatūra gali siekti daugiau nei 50 laipsnių, o tai kelią grėsmę ne tik jums, bet ir jūsų įrenginiui. Tad prieš sėsdamiesi į automobilį, paslėpkite telefoną šalčiausioje transporto priemonės vietoje, pavyzdžiui, bagažinėje, kuprinėje arba po drabužiais. O išlipę iš automobilio, jokiu būdu nepalikite jo salone – neškitės įrenginį kartu su savimi“, – sako A. Adomaitytė.

Įjunkite skrydžio režimą

Intensyviai naudojant telefoną, įrenginys patiria apkrovą ir sparčiau kaista. O papildoma didelė temperatūra iš išorės tampa dar pavojingesnė. Todėl karštą vasaros dieną rekomenduojama išjungti visas nenaudojamas telefono funkcijas, tokias kaip vietos nustatymo, bevielio interneto ir „Bluetooth“.

„Kitas labai veiksmingas būdas – įjungti skrydžio režimą. Taip telefonas nenaudos energijos pagrindinėms funkcijoms, tad atvės kur kas greičiau nei įprastai“, – tikina „Bitės Profė“.

Pasak ekspertės, tiesiogiai plieskiant saulei temperatūra gali būti gerokai didesnė, tad pačioje atokaitoje išmaniaisiais įrenginiais geriau nesinaudoti. Pastebėję, kad telefonas ėmė strigti ar sulėtėjo jo veikimas, kuo greičiau išjunkite įrenginį ir leiskite jam atvėsti. Kitu atveju jį gali tekti taisyti.

Nelaikykite kelnių kišenėje

Dauguma žmonių vis dar nešiojasi telefoną savo kelnių, šortų ar net marškinių kišenėje. Nors vasarą tai patogus būdas įrenginį visad turėti šalia savęs, toks žingsnis gali dar labiau įkaitinti telefoną ir net jį pažeisti.

„Esant karštai oro temperatūrai, kūno šiluma kyla labai greitai. Tad atsidūręs beorėje erdvėje telefonas kur kas greičiau kaista. Užuot dėję telefoną į kelnių ar marškinių kišenę, saugiai patalpinkite jį kuprinėje ar rankinėje. O jei keliaujate be jos – tiesiog pasineškite rankoje“, – pataria A. Adomaitytė.

Atidžiai rinkitės krovimo vietą

Kovojant su karščiu, svarbu prisiminti, kad besikraunantis išmanusis telefonas tampa karštesnis nei įprastai. O gavus papildomo karščio iš išorės, gerokai padidėja įrenginio perkaitimo ir gedimo tikimybė.

„Dažniausiai kištukiniai lizdai būna sienose prie langų ar palangių – vietose, kurioms tenka daugiausia saulės šviesos. Užsitęsus krovimui, saulė gali imti šviesti tiesiai į telefoną, taip sukeldama rimtą grėsmę perkaisti. Tad karštą dieną, įrenginio nepalikite krauti bet kur, rinkitės vietą, kurią daug sunkiau pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai“, – teigia „Bitės Profė“.

 

Alinantys karščiai „kankina“ ir telefonus: 5 būdai apsaugoti nuo perkaitimo

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 14 Jul 2021 09:47:35 +0300
<![CDATA[Kokius vardus jonaviečiai šiais metais dažniausiai duoda savo vaikams?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kokius-vardus-jonavieciai-siais-metais-dazniausiai-duoda-savo-vaikams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kokius-vardus-jonavieciai-siais-metais-dazniausiai-duoda-savo-vaikams Šiemet per pirmąjį pusmetį Jonavos rajono savivaldybėje įregistruoti 176 gimimai - tokius skaičius rodo Registrų centro portalui jonavoszinios.lt pateikta informacija.

Pernai per pirmąjį pusmetį jų buvo 189, 2019 m. per pirmąjį pusmetį – 225.

Šiais metais populiariausi mergaičių vardai Jonavos rajone buvo Luknė, Liepa, Iglė, Andrėja ir Austėja.

Berniukų – Herkus, Ignas, Benas, Matas, Rokas, Gustas ir Adomas.

Pernai populiariausi mergaičių vardai buvo Liepa, Ema, Urtė, Amelija, Lėja, Sofija, Patricija ir Austėja.

Berniukų – Emilis, Markas, Matas, Motiejus, Herkus, Aronas, Nojus ir Benas.

 Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Kokius vardus jonaviečiai šiais metais dažniausiai duoda savo vaikams?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 14 Jul 2021 08:29:35 +0300
<![CDATA[Lietuvą kamuojančių karščių pasekmė – vasarą sunaudojame daugiau elektros]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuva-kamuojanciu-karsciu-pasekme-vasara-sunaudojame-daugiau-elektros https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuva-kamuojanciu-karsciu-pasekme-vasara-sunaudojame-daugiau-elektros Šylantis klimatas ir vasaromis Lietuvą užliejančios tropinio karščio bangos ima keisti elektros vartojimo įpročius. Nors neabejotinai daugiausiai energetinių išteklių pareikalauja žiemos sezonas, tačiau 2 proc. šalies gyventojų jau dabar yra tikri, kad būtent vasarą sunaudojama daugiausiai elektros, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.

Apklausos duomenimis, 88 proc. respondentų didžiausia elektros poreikio kaltininke laiko žiemą, 9 proc. – rudenį, o 1 proc. – pavasarį. Apklausą inicijavusi elektros tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“ pastebi, kad būtent vasarą išskiriančių elektros vartotojų portretas yra pirmasis ženklas, kad į klimato krizės kaitą jau imama reaguoti namų ūkiu lygmeniu.

„Mūsų klimato juostoje žiemos yra intensyviausias energetinių išteklių paklausos sezonas. Galbūt šiek tiek buvo nuvertintas pavasaris, nes jo metu dar būna pakankamai šalta, o būstai šildomi toliau. Tačiau nors vasarą elektros vartojimo piką jaučia dar palyginti nedaug, 2 proc. šalies gyventojų, pastebime, kad elektros suvartojimas šiltuoju metų laiku vis labiau auga. Panašu, kad labiausiai elektros suvartojimo didėjimą jaučia tie gyventojai, kurie gali sau leisti vėsinti būstus: didmiesčių atstovai, taip pat gaunantys didžiausias pajamas“, – sako „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė.

Oro kondicionierių, ventiliatorių ir kitos vėsinimo įrangos pardavimai visiškai priklauso nuo temperatūros už lango, sako buitinės technikos pardavėjai. Ne išimtis – ir šių metų karščiai.

„Vėsinimo įrangos pardavimai pradėjo drastiškai augti nuo birželio vidurio prieš pirmuosius karščius ir pirmosiomis kaitros dienomis 10 kartų viršijo įprastus ventiliatorių bei kondicionierių pardavimus. Karščiausią birželio savaitę vėsinimo įrangos pardavimai augo daugiau nei 30 kartų ir viršijo visų praėjusių metų vėsinimo prekių pardavimo rezultatus“, – teigia „Topo centro“ produkto vadybininkė Ieva Račkauskaitė.

 

Nors oro kondicionierių populiarumas kiekvienais metais sparčiai auga, ventiliatorių pardavimai vis dar keliolika kartų lenkia kondicionierių pardavimus. Daugėjant įrenginių, auga ir elektros vartojimas, pavyzdžiui, vien JAV kondicionieriams kasmet sunaudoja apie 5 proc. visos elektros energijos. Kiek vėsinimui skiriama elektros Lietuvoje, duomenų nėra, tačiau, pasak N. Petrauskienės, augimo tendencijos akivaizdžios.

 

„Hidrometeorologai patvirtino, kad šių metų birželis Lietuvoje buvo antras karščiausias nuo 1961 metų, o birželio 23 dieną Rokiškyje temperatūra pakilo net iki +34 laipsnių Celsijaus. Nors po ilgų ir niūrių šaltų mėnesių Lietuvoje vasara stengiamasi atsidžiaugti, panašu, kad už tikrai karštus orus imame mokėti savą kainą: belieka įkaitusiam klimatui pritaikyti savo būstą“, – pastebi N. Petrauskienė.

 

Apklausos duomenimis, didžiausią elektros suvartojimą vasarą didžiuosiuose miestuose išskyrė 3 proc. respondentų, kai mažesniuose miestuose taip manančiųjų buvo mažiau nei procentas, o kaimo vietovėse – 2 proc. Tuo tarpu žiemą didmiesčiuose daugiausiai elektros suvartoja 89 proc., mažesniuose miestuose – taip pat 89 proc., o regionuose – 84 proc. gyventojų.

 

Vertinant pagal finansinę situaciją, 3 proc. daugiau nei 700 eurų pajamas vienam savo nariui kas mėnesį skaičiuojantys namų ūkiai tvirtina, kad būtent vasarą elektros sunaudoja daugiausiai. Palyginimui, jei namų ūkio pajamos vienam asmeniui sudaro iki 300 eurų, vasarą mini jau tik 1 proc. respondentų.

 

„Periodiškai šalį užliejančios kaitros anksčiau ar vėliau turėjo atsiliepti vartotojų elgsenai. Akivaizdu, kad klimato krizės klausimas iš žiniasklaidos antraščių jau nužengė į namus, todėl prognozuočiau, kad vasaros metu elektros energijos poreikis ateityje turėtų augti. Žinoma, suprasdami savo atsakomybę ir indėlį bet kurio sezono metu turėtume rinktis tokią elektrą, kuri dar labiau nepablogintų situacijos: žaliąją, savo ar nutolusią saulės elektrinę. Net mažiausia pastanga tausoti žemę šiuo metu yra reikšminga, juolab kai tai sutampa ir su ekonominėmis aplinkybėmis – elektros kainai vis kylant, gyventojai ir verslas investuoja į  tvarią ir gerokai pigesnę saulės energiją“, – pažymi N. Petrauskienė.

 

„Spinter tyrimai“ 1010 šalies gyventojų, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 75 metų, apklausė šiemet gegužės 18-28 dienomis.

 Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Lietuvą kamuojančių karščių pasekmė – vasarą sunaudojame daugiau elektros

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Jul 2021 11:04:59 +0300
<![CDATA[Išsiskyrusiems tėvams: kas kiek laiko ir kaip bendrauti su vaiku, kad neprarastumėte ryšio]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/issiskyrusiems-tevams-kas-kiek-laiko-ir-kaip-bendrauti-su-vaiku-kad-neprarastumete-rysio https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/issiskyrusiems-tevams-kas-kiek-laiko-ir-kaip-bendrauti-su-vaiku-kad-neprarastumete-rysio Skyrybų metu vaikai nukenčia labiausiai. Vaikai myli abu savo tėvus ir dažniausiai nori bendrauti su jais abiem, dėl to dažni tėvų konfliktai jiems sukelia didžiulį stresą. Vaikui ypatingai skaudu, kai vienas iš tėvų draudžia matytis su kitu. „Tokiu savo elgesiu vienas iš tėvų stengiasi atitolinti vaiką nuo kito, pabloginti jų tarpusavio santykius. Tai gali būti ne tik draudimas susitikti, bet ir neigiamų dalykų apie kitą tėvą pasakojimai. Vykstant dažniems nesutarimams tarp tėvų, vaikai gali išmokti įvairių manipuliacijos būdų. Ypatingai tais atvejais, kai ribos ir taisyklės, kurias taiko abu tėvai, skiriasi. Tokiu atveju vaikas gali bandyti laužyti nusistovėjusias ribas vieno iš tėvų šeimoje, teigdamas, kad, pavyzdžiui, kai gyvena su tėčiu, jis gali žiūrėti televizorių ar žaisti su kompiuteriu neribotai“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Neringa Jankauskaitė, su kuria kalbamės apie tai, kaip po skyrybų neprarasti ryšio su vaiku, kas kiek laiko matytis, kaip bendrauti skirtingais jo amžiaus tarpsniais. 

 

- Neringa, kaip jaučiasi vaikas, dalyvaudamas tėvų ginčuose? Kokie jausmai jį dažniausiai apima? 

- Tėvų nesutarimai vaikams sukelia emocinių sunkumų. Mažamečiams dažnai sunku suprasti dėl ko jie turi dvejus namus (pas tėtį ir pas mamą). Jie nerimauja, kad tėvai nustojo mylėti vienas kitą, kad gali nustoti mylėti ir juos. Kai kurie vaikai gali galvoti, kad tėvų skyrybos įvyko dėl jų kaltės, pavyzdžiui, netinkamo jų elgesio. Paaugliams būdinga jausti pastovų pyktį dėl skyrybų ir dėl pokyčių, kuriuos jie sukūrė (pavyzdžiui, pasikeitusi gyvenamoji vieta, mokykla). Jie dažniausiai linkę kaltinti vieną iš tėvų. Nepaisant amžiaus, lyties ar kultūros, išsiskyrusių tėvų vaikai patiria daugiau psichologinių problemų, t. y. depresiją, nerimo sutrikimus.  

 

- Mamos neretai pastebi, kad išsiskyrus tėčiai mažiau rūpinasi vaikais, atitolsta, kad nebėra to ryšio, koks buvo iki tol. Ar tai natūralus procesas? 

- Nereikėtų teigti, kad tėvo atitolimas nuo vaiko po skyrybų yra natūralus procesas. Tikėtina, kad pats skyrybų procesas turi įtakos vaikų ir tėvų santykiams, tačiau svarbu ir tai, kokie tie santykiai buvo prieš išsiskyrimą. Po skyrybų vaikas dažniau pasilieka gyventi su mama. Tokiu atveju tėvams, kurie nebeturi galimybės dalyvauti kasdieniniame vaiko gyvenime, sunkiau išlaikyti artimą ryšį su juo. Vis dėlto T. Haukso ir L. Plato (2020 m.) atliktas tyrimas rodo, jog tėvai, kurie buvo sukūrę artimą ryšį su vaiku iki skyrybų, dažniau išlaiko šį ryšį ir po skyrybų, nepaisant visų pasikeitimų. Kartais nutinka taip, kad mamų ir tėvų nesutarimai, tarpusavio santykių konfliktai, komplikuoja tėvų bendravimą su vaikais. Gali nutikti ir taip, kad vaikas dėl skyrybų kaltins vieną iš tėvų, dėl to susilpnės jų tarpusavio ryšys.  

Dar vienas nuogąstavimas, kuriuo dalijasi gyvenantys su vaikais tėvai, kad negyvenantys kartu ne visada tęsia savo pažadus, būna, jog dingsta ilgesniam laikui, vėl atsiranda, vėl dingsta. Kaip toks elgesys veikia vaikus?  

- Priklauso nuo situacijos. Tėvai ne visada geba bendru susitarimu nuspręsti, kaip atrodys vaiko priežiūra po jų skyrybų. Tėvams būtų naudinga iš anksto aptarti, kaip dažnai, kada, kur galės susitikti su vaiku. Jei vis dėlto tėvams to padaryti nepavyksta, reikėtų pagalbos kreiptis į tam tikrus specialistus – vaiko teisių specialistus, psichologus. Būna atvejų, kai tarpusavyje konfliktuodami tėvai pamiršta, kad pagrindinis jų bendravimo po skyrybų tikslas  užtikrinti geriausius vaiko interesus bei patenkinti jo poreikius. Konfliktinių situacijų metu vienas iš tėvų gali pabandyti palenkti vaikus į savo pusę, apkalbėdamas kartu negyvenantį. Į tėvų nesutarimus įtraukti vaikų nereikėtų, nes tai gali padidinti ir taip jaučiamą įtampą bei nerimą šeimoje. Jei kartojasi situacija, kai vienas iš tėvų neatvyksta į susitikimą su vaiku sutartu laiku, tai turėtų aptarta abiejų tėvų, neįtraukiant vaiko. Svarbu nepamiršti, kad tiek mama, tiek tėtis vienodai turi teisę susitikti ir bendrauti su vaiku, išskyrus tuos atvejus, kai vieno iš tėvo bendravimas su vaiku gali pažeisti vaiko interesus.

Kuomet tėtis ar mama nemoka alimentų, kita pusė neretai draudžia matytis su vaiku. Taip pat dažni atvejai, dėl ko draudžiama matytis su vaiku – skaudžios skyrybos, išdavystės ir pan. Kaip neįvelti vaikų į suaugusiųjų santykius?  

- Siekiant bendro susitarimo dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo tėvams svarbu atskirti savo tarpusavio santykių problemas nuo vaikų priežiūros klausimų. Tėvai turėtų vaiko poreikių užtikrinimą laikyti svarbiausiu prioritetu. Gebėjimas išlaikyti pagarbų tarpusavio bendravimą rodo vaikui, kad jis yra svarbesnis nei tėvų tarpusavio nesutarimai. Reikėtų pasistengti jaučiamą pyktį savo buvusiam partneriui išreikšti adekvačiu būdu, pavyzdžiui, lankyti individualias psichologo konsultacijas, bendrauti vienas su kitu pagarbiai, tartis sprendžiant klausimus, susijusius su vaiku.  


 Tėvams reikėtų vengti vaikus įtraukti į tėvų konfliktus. Nederėtų klausti vaiko, kuris iš tėvų geresnis, ar prašyti tėvų konflikto metu pasirinkti pusę, kurią vaikas palaikytų. Vaikai skyrybų atveju neretai vengia tėvams atskleisti savo jausmus, nes mato, kad jie ir taip kenčia. Prašymas vaiko pasirinkti vieną iš tėvų, sukuria vidinį konfliktą, kuris vaikui kelia neigiamus jausmus. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tėvai turėtų dviese aptarti nesutarimus, kurie kyla. Jei nėra galimybės, nepavyksta to padaryti, reikėtų kreiptis į atitinkamus specialistus, kurie padėtų išspręsti kylančius konfliktus. Tėvai turėtų nepamiršti, kad sveikas tėvų ir vaikų santykis, padeda vaikams sėkmingiau išgyventi skyrybų procesą. 

 

- Kokius jausmus jaučia vaikas, kuriam neleidžiama bendrauti su tėčiu, mama, seneliais? 

- Atsimenu konkretų atvejį, kai mama savo dukrai neleido bendrauti su močiute, nes jos nuomone, močiutė nuteikinėja vaiką prieš mamą. Iki tol vaikas gyveno su mama, tačiau didžiąją laiko dalį leisdavo pas močiutę, nes mama buvo užsiėmusi darbo reikalais. Dėl tam tikrų įsitikinimų, mama apribojo vaiko bendravimą, nepaaiškindama dėl kokios priežasties mergaitė negali bendrauti su jai brangiu ir artimu žmogumi. Vaikas patyrė krizę bei stiprius neigiamus jausmus. Pokalbių metu mergaitė išsakė nerimą, jog bijo, kad ji daugiau niekada negalės susitikti su močiute. Vaikas svarstė, kad gal ji netinkamai pasielgė, kažką ne taip pasakė, kad mama ją nubaudė. Darbo su šeima metu stebėtas stiprus vaiko pyktis mamos atžvilgiu.  

Visgi, yra ir tinkamų pavyzdžių, kuomet buvę sutuoktiniai abu rūpinasi vaikais.  

- Manau, kad svarbiausia yra efektyvus bendravimas. Kai tėvai geba atrasti bendravimo būdą, kuris tiktų abiem, bendrų problemų sprendimas pasidaro lengvesnis. Kartais būna, jog tėvai negeba kalbėtis gyvame kontakte. Tokiu atveju reikėtų apsvarstyti galimybę bendrauti tik telefonu ar į susitikimus pasikviesti trečią, pašalinį asmenį, kuris padėtų suvaldyti konfliktinę situaciją.  

 

- Kas kiek laiko negyvenantis kartu tėtis ar mama turėtų matytis su savo vaiku, kad išlaikytų ryšį? Koks modelis dažniausias ir koks yra geriausias vaikui pagal amžiaus grupes?  

- Svarbu paminėti, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Bendravimas su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama priklausomai nuo vaiko amžiaus gali keistis, pavyzdžiui, bendravimas iki vienerių metų amžiaus vaiku galėtų būti 1-3 valandos du arba tris kartus per savaitę. Nuo 1 iki 2 metų, kai formuojasi vaiko emocinis prieraišumas, bendravimas su negyvenančiu tėvu turėtų būti neretesnis kaip kas 3 dienos. Buvimas su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama gali būti pamažu ilginamas, kad vaikas ruoštųsi pasilikimui per naktį. Susitikimai gali būti iki 8 valandų dvi dienas per savaitę. Su nuo 2 iki 3 metų amžiaus vaiku svarbu kurti ir palaikyti pastovų ryšį. Tokio amžiaus vaikas gali bijoti praleisti ilgesnį laiką be tėčio ar mamos, su kuriuo gyvena nuolat. Vaiko paėmimas iš jam įprastos vietos turėtų vykti be ilgų liūdnų atsisveikinimų. Tokio amžiaus vaikas jau pradeda bandyti ribas, todėl labai svarbu, kad abiejuose namuose būtų laikomasi panašių taisyklių. Viena naktis savaitės viduryje ir vienas savaitgalis per mėnesį – tokia gali būti kartu negyvenančio tėčio ar mamos bendravimo su tokio amžiaus vaiku. 3-5 m. amžiaus vaikui vystosi socialiniai įgūdžiai, tuomet jis imituoja, pamėgdžioja suaugusiųjų elgesį, tačiau nesupranta pačios skyrybų esmės. Tuomet svarbu skatinti pozityvius jausmus kalbant apie kartu su kitu tėvu planuojamą praleisti laiką, svarbu stengtis šalia vaiko nesipykti, kalbėtis su juo apie jo jausmus. Per savaitę galima praleisti dvi naktis su nakvyne su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama. 

Koks bendravimas turėtų būti su vyresniais vaikais? 

- 6-12 metų amžiaus vaikui svarbu stiprinti jo savivertę, pasitikėjimą savimi, saugumo jausmą. Šio amžiaus vaikams tampa svarbūs ne tik tėvai, bet ir draugai. Galima bendravimo su vaiku tvarka: kas antras savaitgalis ir kas antrą savaitę po vieną naktį savaitės viduryje. 13-17 metų paaugliai siekia atsiskirti nuo tėvų, patys nori priimti sprendimus, kada ir kaip bendrauti su tėvais. Jiems prioritetu tampa draugai, socialinė veikla. Šiuo atveju svarbus bendravimo tvarkos lankstumas, atsižvelgiant į pačio vaiko norus. Vaikas gali norėti su tėvais praleisti mažiau laiko. Ir tai gali būti ne skyrybų, o siekio būti nepriklausomu ir savarankišku pasekmė. Dėl bendravimo laiko tėvams reiktų nuspręsti individualiai, atsižvelgiant į vaiko poreikius.  
 

- Kokie būtų bendriniai patarimai abiem tėvams, norintiems neprarasti ryšio su vaiku? 

- Visais įmanomais būdais išlaikykite bendravimą su vaiku: jei yra galimybė, susitikite kuo dažniau, dalyvaukite mokyklos renginiuose, sporto varžybose, bendraukite telefonu, teksto žinutėmis. Įtraukite vaiką į bendras veiklas, susikurkite jums abiem įdomų laisvalaikio praleidimo būdą. Nenuvertinkite vaiko jausmų, net ir tada, kai jie yra priešiški jums. Stenkitės vaiką išklausyti ir suprasti, sukurkite pasitikėjimu grįstą tarpusavio santykį. Nežadėkite dalykų, kurių neturėsite galimybės įgyvendinti. Kad ir kaip stipriai pykstate ant savo buvusio partnerio, stenkitės neparodyti to prie vaikų, nekalbėkite apie juos nepagarbiai. Konflikto su buvusiu partneriu metu, nesistenkite įtraukti vaiko į tai, nemanipuliuokite vaiku, kad laimėtumėte konfliktą. Padėkite savo vaikams pasijausti saugiems.  

Išsiskyrusiems tėvams: kas kiek laiko ir kaip bendrauti su vaiku, kad neprarastumėte ryšio

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Jul 2021 10:15:20 +0300
<![CDATA[Psichologė siunčia esminę žinutę tėvams apie paauglių savarankiškumo ugdymą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-siuncia-esmine-zinute-tevams-apie-paaugliu-savarankiskumo-ugdyma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-siuncia-esmine-zinute-tevams-apie-paaugliu-savarankiskumo-ugdyma Kad auginti paauglius nėra lengva, žino didžioji dalis juos auginančių tėvų. Savarankiškumo ugdymas, ribų, taisyklių nustatymas, paauglių noras turėti daugiau laisvės, o jos negavus – noras maištauti, pažįstamas daugeliui. Nuo kada paauglys gali vienas važiuoti į miestą, kelintą turi sugrįžti į namus, ar gali nakvoti pas draugus, nuo kada gali eiti į koncertus, dalyvauti festivaliuose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Jūratė Marcinkevičienė, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė, su kuria kalbamės apie paauglių norus ir tėvų atsakomybę, ugdant vaikų savarankiškumą.

Nuo kada paaugliams norisi gyventi laisviau ir kaip tai pasireiškia

Psichologė pastebi, kad paauglystės laikotarpis dažnu atveju yra iššūkis ne tik tėvams, bet ir patiems tėvams. Paprastai laikoma, kad ankstyvoji paauglystė prasideda apie 10-uosius gyvenimo metus. Tėvai tokiame amžiuje gali pastebėti tam tikrus signalus, kad keičiasi jų vaiko elgesys, emocijų raiška.  Įprasta, kad mergaitės bręsta šiek tiek greičiau, nei berniukai.

J. Marcikevičienė sako, kad būna atvejų, kuomet laisvės suteikimas paaugliui šeimoje atsiranda palaipsniui. Tėvai, reaguodami  į augančio paauglio poreikius, laipsniškai koreguoja šeimoje galiojančias taisykles. Būna atvejų, kuomet tėvai gali išgirsti konkrečių prašymų „palikite mane ramybėje“, gali pamatyti uždėtas korteles ant durų su užrašytu draudimu įeiti ir panašiai. Į kiekvieną pastebėtą pasikeitimą tėvams reikėtų sureaguoti ir aptarti tai su savo paaugliu, o ne ignoruoti.

„Aukso vidurio paieškos, ugdant vaikų savarankiškumą, dažnai būna skirtingai suprantamos skirtingose šeimose. Tai priklauso nuo šeimos vertybių sistemos, tėvų auklėjimo stiliaus, pasitikėjimo vaiku ir kitų dalykų. Kartais tenka iš tėvų išgirsti, kad jų vaikas visiškai nieko negali padaryti savarankiškai. Žinoma, kad gali būti įvairių situacijų, tačiau tėvams naudinga užduoti sau klausimą „kiek aš leidžiu savo vaikui būti savarankiškesniam?“, - sako Tarnybos atstovė.

Nuo kada leisti nakvoti pas draugus ir ar leisti iš esmės

„Kiekvienoje šeimoje galioja skirtingos taisyklės. Svarbu, kad tėvai savo vaikams taisykles šeimoje turi įvardinti aiškiai, jos turi būti suprantamos. Nevertėtų turėti iliuzijų, kad tam tikri dalykai, kurie yra savaime suprantami suaugusiems, bus lygiai taip pat suprantami ir vaikams. Paaugliai gali būti labai išradingi bei kūrybingi interpretuodami šeimoje savaime suprantamus dalykus sau palankiausia linkme“, - atkreipia dėmesį psichologė.

Sprendimą leisti savo vaikui nakvoti pas draugus, J. Marcikevičienės nuomone, bet kokiu atveju turi priimti tėvai. Bendros, visiems atvejams tinkančios taisyklės, nuo kokio amžiaus vaikui jau galima vaikui nakvoti svetur, nėra.

„Tėvams svarbu pažinoti draugę ar draugą, pas kurį jų vaikas nori nakvoti, taip pat svarbu pažinoti ir kito vaiko tėvus, su kuriais būtų galima aptarti visas detales. Patys vaikai savarankiškai neturėtų priimti tokio sprendimo, tai reikalinga aptarti suaugusiems. Tėvams turi būti svarbu, kad su savo vaiku jie galėtų susisiekti, be to, kad ir vaikas galėtų susisiekti su jais (pvz. būtų pakrautas telefonas, papildyta telefono sąskaita ir pan.)“, - pataria psichologė.

Kada paaugliai turi sugrįžti namo

Tarnybos atstovė sako, kad klausimų apie tai, kada paaugliai turi sugrįžti į namus gali kilti daugeliui tėvų, ypač vasaros atostogų metu, kuomet ilgėjančios dienos bei šiltesni orai paauglius traukia ilgesnį laiką leisti su draugais lauke. Konkretų laiką, kada paauglys turėtų grįžti namo, turėtų įvardinti tėvai. Vaikui vėluojant grįžti namo, tėvams gali kilti nerimas bei įvairių baimių. Savo jausmus naudinga įvardinti ir vaikams, pavyzdžiui –  „aš nerimavau/jaudinausi, kai tu negrįžai sutartu laiku namo“.

„Kalbant apie nakvojimus pas draugus, tai tėvams su paaugliu būtina nuspręsti, kokiu būdu jų vaikas nuvyks pas draugą ar draugę bei grįš namo, taip pat būtina sutarti, kurią valandą paauglys turėtų grįžti namo bei pasidomėti, ką planuoja veikti. Nakvojimo svetur dažnumas šeimoje yra spendžiamas individualiai. Vienais atvejais tėvai tai gali labai toleruoti, o kitais atvejais jų tolerancija gali būti labai žema. Manau, šis sprendimas taip pat turėtų būti priimtas atsižvelgiant į bendrus šeimos poreikius bei planus, pavyzdžiui, jei tą vakarą yra planuojama bendra šeimos šventė, o paauglys veržiasi nakvoti pas kitur – kokie yra prioritetai? Dažnas nakvojimas (kuris gali būti suprastas įvairiai) svetur reiškia, kad paauglys mažiau laiko praleidžia savo šeimoje, gali prarasti tradicija tapusius pasibuvimus su šeimos nariais ir panašiai“, - atkreipia dėmesį psichologė.

J. Marcinkevičienė sako, kad pirmą kartą pažeidus susitarimą dėl grįžimo laiko, tėvams būtina tai aptarti su savo vaiku, išsiaiškinti priežastis ir aiškiai įvardinti, kokios bus pasekmės, jei susitarimas bus pažeistas dar kartą.

„Nuo kada iš esmės paaugliai gali savarankiškai važinėti į miestą, susitikimus su draugais, tėvams reiktų įvertinti individualiai, atsižvelgiant ne tik į vaiko amžių, bet ir į jo brandą, savarankiškumo lygį. Pati pradžia reikalauja daugiau tėvų laiko bei pastangų, pavyzdžiui, išmokyti vaiką važinėti viešuoju transportu, o galbūt dviračiu laikantis saugaus eismo taisyklių, pažinti konkrečias gatves, planuotis savo laiką, atsižvelgti į oro sąlygas, į viešojo transporto tvarkaraščių pasikeitimus ir pan. Tėvams bet kurioje situacijoje reikia vengti savo vaiko asmenines savybes bei gebėjimus lyginti su kitų vaikų, bet stengtis suprasti, kiek jų pačių vaikas yra pajėgus važinėti savarankiškai“, - pataria psichologė.

Kuo rizikuoja tėvai auklėdami vaikus

Pasak J. Marcinkevičienės, tėvai, priimdami vieną ar kitą sprendimą, stengiasi rizikas sumažinti, tačiau nėra įmanoma jas visiškai panaikinti: „Daugelis dalykų priklauso nuo tėvų gebėjimo pasitikėti savo paaugliu. Vieniems tėvams gali atrodyti, kad kiti tėvai su savo vaikais elgiasi pernelyg laisvai ar pernelyg griežtai“.

Psichologė atkreipia dėmesį, kad sudėtinga įvertinti pernelyg didelę laisvę, nes ji gali būti suprantama labai skirtingai. Dažnai būna pastebimas tėvų ir vaikų palyginimas su kitais. Be abejo, iš paauglių tėvai taip pat gali išgirsti tokių pasakymų, kad „o jo tėvai tai normalūs, išleidžia į festivalį per naktį“.

„Paauglystėje ypatingai svarbus tėvų ir vaikų pasitikėjimas vieni kitais, abipusė pagarba, gebėjimas vienas kitą išgirsti. Tėvams būtina aiškiai įvardinti taisykles, pasikalbėti apie tai, ko tikisi iš savo paauglio. Jei abi pusės taikiai sutarė, kad tėvai atvyks pasiimti savo paauglio sutartą valandą, tai abiems pusės belieka laikytis susitarimo. Sudėtingesnis variantas būna tada, kai paauglys pats savarankiškai priima svarbų sprendimą, apie kurį tėvus tik informuoja arba nieko nepasako, palikdamas juos nežinioje. Tokiu atveju gali ypatingai blogėti tėvų ir vaikų santykiai, daugėti konfliktinių situacijų. Svarbu prisiminti, kad tėvai yra atsakingi už savo vaikus ir jie priima sprendimus“, - pabrėžia J. Marcinkevičienė.

Kasdieniai patarimai tėvams

Psichologė sako, kad tėvams, auginantiems vaikus, svarbu „augti“ kartu, kartais tėvams tai būna ypatingai sudėtinga: „Normalu, kad su amžiumi vaiko gebėjimai, atsakomybės ribos plečiasi, tačiau tėvai tai turėtų suprasti anksčiau nei vaikai. Svarbu prisiminti, kad užaugę vaikai susikurs savo gyvenimus, turės savarankiškai priimti sprendimus. Visų dalykų mokymas palaipsniui vaikams suteikia galimybę labiau suprasti aplink vykstančius pokyčius bei efektyviau prie jų prisiderinti“.

Štai patarimai, kurių laikantis, santykiai su paaugliu ne tik taps geresni, juo bus lengviau pasitikėti, bet ir skatins pačių paauglių atsakomybę:

  • Būtina aptarti trokštamos laisvės ribas, nustatyti taisykles;
  • Aiškiai įvardinti paaugliui jo atsakomybes bei savo elgesio pasekmes;
  • Aiškiai įvardinti, kokio elgesio tikisi tėvai iš savo paauglio;
  • Pagarbiai išklausyti savo paauglį;
  • Nuolat bendrauti, domėtis jo veiklomis;
  • Kurti meile, pagarba bei pasitikėjimu paremtus santykius.

Asociatyvi archyvo nuotr.

Psichologė siunčia esminę žinutę tėvams apie paauglių savarankiškumo ugdymą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Jul 2021 11:21:25 +0300
<![CDATA[Vaikų vasaros atostogas specialistai siūlo panaudoti ypač vertingam tikslui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaiku-vasaros-atostogas-specialistai-siulo-panaudoti-ypac-vertingam-tikslui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaiku-vasaros-atostogas-specialistai-siulo-panaudoti-ypac-vertingam-tikslui Vasara yra pats tinkamiausias laikas skleistis jauniesiems talentams. Tai pabrėžianti vaikų ir paauglių psichologė Renata Gataveckaitė įsitikinusi – mokslo metai neretai paskęsta rutinoje, tačiau, prasidėjus atostogoms, galima nerti į įvairias veiklas, dalyvauti skirtingose iniciatyvose bei laisvalaikį išnaudoti produktyviai, atrandant save.  Tokius tikslus išsikėlė ir lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ jau devynioliktus metus iš eilės rengiamas „Lietuvos Maximalistų“ konkursas, gabiausiems ir talentingiausiems šalies vaikams šiemet skirsiantis rekordinį 90 tūkst. eurų stipendijų fondą.

Vasara išlaisvina kūrybiškumą

Skatinti jaunuosius talentus drąsiai siekti savo svajonių ir taip kurti gražesnę ateitį. Tokiu kilniu tikslu jau beveik du dešimtmečius vadovaujasi „Lietuvos Maximalistų“ konkursas. Apie tai kalbanti „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė priduria – nors šalies moksleivių stipendijoms šiemet skiriama rekordinė suma, tokia motyvacija jiems nėra vienintelė.

„Lietuvoje yra daugybė jaunųjų talentų, kurie gabūs įvairiose srityse. Todėl juos būtina ne tik paskatinti finansiškai, bet ir motyvuoti siekti savo tikslų, atskleisti turimus gabumus, įkvėpti kurti, atrasti, svajoti. Ne veltui kasmet norime atrasti talentingiausius šalies moksleivius, prisidėti prie jų talento puoselėjimo ir šiais metais kviečiame pastarojo nepalikti paraštėje. Tai – mūsų visų atsakomybė. Kiekvienas, pagelbėdamas atsiskleisti jauniesiems talentams, paskatina juos nuostabiems rezultatams, kurie ateityje džiugins, garsins ir augins Lietuvą“, – sako E. Dapkienė.

Šiai nuomonei pritaria ir vaikų bei paauglių psichologė R. Gataveckaitė. Anot jos, talentus ugdyti yra būtina, nes tai atskleidžia vaikų išskirtinumus ir ypatingus gabumus.

„Tam puikiai tinka vasaros laikas. Šis metas ypač palankus vaikų talentams skleistis, užsiimti įvairiomis veiklomis, iniciatyvomis. Toks produktyvus laisvalaikis kartais daug vertingesnis, galintis atskleisti kitokius gabumus, kuriems dažnai dėmesio skiriame per mažai. Vasarą esame pajėgesni atrasti naujų veiklų, kadangi visus mokslo metus tėvai ir vaikai neretai balansuoja aplink darbų, pareigų ir kasdienių reikalų rutiną. Ji apriboja kūrybiškumą, kuris yra tiesiog būtinas naujiems atradimams“, – įsitikinusi vaikų psichologė.

Vaikai patys žino, ko nori

Visgi, R. Gataveckaitės nuomone, puoselėti pastebimus vaikų gabumus tėvams reikėtų kantriai ir iš lėto. Ji pabrėžia – siekiant ugdyti talentus, nereikia atžaloms sukelti įtampos, atbaidyti nuo to, kas patinka, apkrauti per dideliais lūkesčiais ar priverstinai stumti į priekį.

„Žinodami kelią, kuriuo nori eiti vaikai, tėvai turi užtikrinti discipliną ir išteklius, kurių reikia ugdant gebėjimus. Mažieji išbando ir pakeičia daugybę veiklų, kol, galų gale, save atranda vienoje ar kitoje srityje. Todėl tikrai verta nuo mažumės vaikus dominti įvairiais užsiėmimais, neapsistojant ties vienu, kuris galbūt palankesnis ar labiau rūpi tėvams“, – pažymi R. Gataveckaitė.

Ji sako – suaugusieji turėtų leisti savo atžaloms pačioms tyrinėti pasaulį, sekti paskui ir pajusti natūraliai, kada jau atrasta tai, kas įdomu.

„Jei vaikas miega su futbolo ar krepšinio kamuoliu, žino žaidėjų pavardes ir yra fiziškai stiprus, galime pradėti galvoti apie tokio gabumo puoselėjimą. Kai matome didelį natūralų susidomėjimą vienai ar kitai veiklai, pajėgumą skirti tam laiko bei jėgų, metas kalbėti apie talento ugdymą. Tada viskas vyks savaime – vaikas pateks į aplinką, kurioje savo srities žinovai padės šiems gabumams skleistis“, – pastebi R. Gataveckaitė.

Kitų pavyzdys įkvėps

Paklausta, kokius dar vaikų gabumų ugdymo patarimus tėvams galėtų rekomenduoti, R. Gataveckaitė siūlo pasistengti atrasti naujus stebuklus jaunųjų talentų pasaulyje. Anot psichologės, tereikia įdėmiai klausytis, ką atžalos sako, puoselėtų jų vaizduotę, daugiau bendrauti ir skirti dėmesio tarpusavio ryšiui.

„Tik būdami atidūs vaikui, siūlydami išbandyti naujas veiklas ar supažindindami su pasaulio įvairove, galime pastebėti talentus. Labai svarbu juos motyvuoti, kelti savivertę, įvertinti pastangas. Vaikas gali svajoti užaugęs kilti į kosmosą. Nereiktų nuvertinti tokių svajonių ir beribės vaizduotės – tada jis norės save išbandyti kuo įvairesnėse gyvenimo srityse. Svarbios yra ir sėkmės istorijos, kitų vaikų pasiekimai. Jie gali paskatinti išbandyti kažką naujo. Jei dar už didelius pasiekimus vaikai yra įvertinami piniginiais prizais ir gauna platesnį pripažinimą visuomenėje, natūraliai ims klausti, ką patys turi padaryti, kad taip pasisektų“, – mano R. Gataveckaitė.

Savo ruožtu E. Dapkienė teigia – dalyvauti „Lietuvos Maximalistų“ konkurse tikrai verta. Pasak jos, gerai besimokantys, iniciatyvūs, sumanūs ir talentingi 1–12 klasių moksleiviai gali pretenduoti į rekordinį 90 tūkst. eurų stipendijų fondą 2021-2022 m. mokslo metams. „Lietuvos Maximalistai“ bus apdovanoti mokslo, meno, muzikos, sporto, visuomeniškumo, inovacijų, ekologiškumo ir pažangumo srityse.

„Norintys dalyvauti programoje, kviečiami užpildyti projekto anketą iki liepos 21-osios „Maxima“ interneto svetainėje. Kompetentinga komisija, kurią sudaro žymūs akademinio pasaulio, sporto, visuomeninių organizacijų ir bendrovės atstovai, rinkdami laureatus vertins ne tik objektyvius mokslo rezultatų pasiekimus – pažymius ir konkursinius pasiekimus, bet ir moksleivių motyvacinius laiškus. Pastaruosiuose skatiname dalyvius pagrįsti, kodėl būtent jie turėtų tapti „Lietuvos Maximalistais“, pasidalinti savo pasiekimais ir ateities lūkesčiais ar svajonėmis. Stengtis išties verta – anksčiau projekte yra dalyvavę žinomi bei Lietuvą garsinantys menininkai ir sportininkai – Giedrius Titenis, Martynas Levickis, Evelina Sašenko“, – reziumuoja „Maximos“ atstovė.

 ,,Maxima" inf.

Vaikų vasaros atostogas specialistai siūlo panaudoti ypač vertingam tikslui

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Jul 2021 10:08:25 +0300
<![CDATA[Kūrybiniai tekstai – 4 priežastys patikėti vertimą profesionalams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kurybiniai-tekstai-4-priezastys-patiketi-vertima-profesionalams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kurybiniai-tekstai-4-priezastys-patiketi-vertima-profesionalams Paveikios žinutės kūrimas

Tik šimtu procentų užsienio kalbos subtilybes išmanantis ekspertas gali perteikti paveikiausią žinutę. Tiesiog pažodžiui išverstas tekstas, tikėtina, praras dalį žavesio, o gal net ir loginio rišlumo. Taip pat dėl skambesnių sakinių neretai tenka keisti sakinio struktūrą. Pavyzdžiui, netaisyklingi, atrodytų, nuo pabaigos pradedami sakiniai anglų kalboje – vieni efektyviausių. Jei nežinote kalbos pakankamai, tiek, kad galėtumėte drąsiai valdyti žodžius bei struktūrą, rizikuoti paveikumu tiesiog neverta. Patogus ir greitas sprendimas – profesionalūs vertimai internetu.

Teksto idėjos išlaikymas

Kūrybiniai ir reklaminiai tekstai neretai turi gimtajai kalbai būdingų specifinių ar net žargoninių posakių ar kasdienybėje nevartojamų frazių. Taip pat kūrėjai pamėgo tam tikrų žodžių, sąskambių žaismą. Ar kada pagalvojote, kiek laiko užtruktų surasti užsienio kalbos atitikmenis patiems? Kartais tinkamos struktūros, skyrybos bei žodžių parinkimas lygus originalios idėjos išlaikymui. Vertimo specialistai lengvai ir greitai suranda vietinių ausiai artimus, bet nuo pagrindinės minties nenutolstančius variantus.

Lokalizuotos frazės

Kalbant apie vietinių kalbėjimo įpročius, daugelyje kalbų besispecializuojantys ir vertingą patirtį sukaupę specialistai gali efektyviai išversti tekstą ir jį lokalizuoti. Kitaip tariant, pasitelkiami ne tik skambūs žodžiai, bet ir kultūrai, auditorijai, regionui būdingi posakiai. Patraukti užsienio vartotojo dėmesį galima tik kalbant taisyklingu, jam artimu, jausmus sužadinančiu tonu. Beje, tai ypač svarbu tiems, kuriems aktualūs rinkodaros tikslai.

Klaidos ir laikų panaudojimo subtilybės

Būna, jog rinkodaros darbuose sąmoningai paliekamos linksnio, laiko ar skyrybos klaidos, kurios padeda perteikti tam tikrą idėją. Kitu atveju – skaitytojas reaguoja nepalankiai į nekokybišką turinį. Patyrę vertėjai intuityviai jaučia šią ploną ribą ir su ja susijusias rizikas. Užsienio rinką pažįstantis ekspertas padės ne tik surasti kelią į skaitytojo širdį, bet ir apsaugos nuo nepageidaujamos reakcijos.

Ieškote patikimo vertėjo? Atkreipkite dėmesį į tai, ar įmonė gali pasiūlyti lokalizacijos paslaugą. Tik tada, net būdami kitame pasaulio krašte, gausite tiek kokybišką paslaugą internetu, tiek vertingų įžvalgų apie dominančią užsienio rinkos auditoriją, jos mąstyseną, kultūrinius ypatumus.

Kūrybiniai tekstai – 4 priežastys patikėti vertimą profesionalams

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 02 Jul 2021 15:39:00 +0300
<![CDATA[Krikštynų dekoracijos – prireiks vos 5 efektyvių detalių !]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/krikstynu-dekoracijos-prireiks-vos-5-efektyviu-detaliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/krikstynu-dekoracijos-prireiks-vos-5-efektyviu-detaliu Skintų žiedų dekoracijos

Turbūt pagrindinis šventinę nuotaiką kuriantis atributas – gėlių žiedai. Plačiame įprastų ir egzotiškų gėlių asortimente nepasimesti padės palaikoma darni stilistika. Tiems, kuriems rūpi tam tikri meilės, tikėjimo simboliai, verta pasidomėti atitinkamų gėlių simbolika. Mažųjų šventei rekomenduojama dairytis šviesios, pastelinių spalvų paletės arba sodrių, bet prigesintų tonų. Klasikinį stilių papuoš rožės, tulpės, bijūnai, o žaismingumo suteiks skintų lauko gėlių rūšys.

Šiandien planuoti bei užsakyti tokias krikštynų dekoracijas itin lengva – aukštos kokybės gėlės Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose pristatomos tiesiai į namus ar pačią renginio vietą. Nebūtina viso stalo nukloti gėlėmis, užtenka kelių didesnių puokščių, padėtų skirtingose stalo vietose arba išskirstomų mažesnėmis puokštelėmis. O šios pamerkiamos skirtingose vazose ir išdėliojamos per visą stalą.

Natūralaus audinio staltiesė

Vaikų krikštynų šventėse populiaru išlaikyti švelnų, natūralų braižą. Be augalų ir žalumos šakelių pravartu pasirūpinti natūralaus audinio staltiese. Tai gali būti medvilninis ar unikalią tekstūrą išlaikęs lino gaminys. Tokios medžiagos palankios ne tik dėl kuriamo subtilaus įvaizdžio, bet ir ne tokio „reiklaus“ pateikimo. Pavyzdžiui, susiglamžiusi įprasta, klasikinė medžiaga atrodys nepatraukliai, o štai glamžytas linas įneš daugiau charizmos.

Originalus kėdžių apipavidalinimas

Nedidelei šventei puošnumo suteiks sumanios kėdžių dekoracijos. Specialistai skatina pasitelkti fantaziją ir drąsiau eksperimentuoti. Elegancijos suteiks dideli kaspinai iš natūralaus audinio, o viską pagyvins žalumos šakelės, minimalistiniai gėlių deriniai, medžiaginės vėliavėlės. Vienintelis klausimas – norima sukurti harmoningą detalę ar išsiskiriančius akcentus. Atsakius į jį, bus paprasčiau derinti spalvas bei tekstūras.

Išraiškingi indai ir stalo įrankiai

Stalo dekoravimo guru pataria įkvėpimo ieškoti visur – gamtoje, skirtingų spalvų deriniuose ar net močiutės indaujoje. Unikalūs indai padeda perteikti šventišką idėją. Rekomenduojama pasitelkti sluoksnių metodą – ant didesnių lėkščių sudėti mažesnes, o jas papildomai papuošti medžiagine servetėle, žalumos šakele. Įdomiai atrodo derinamos kontrastingos detalės, pavyzdžiui, moliniai ir krištolo gaminiai. O štai mažomis gėlytėmis išmargintais porcelianiniais puodeliais pagyvinamos klasikinės lėkštės.

Nuotraukų „sienos“ parengimas

Galiausiai, svarbu ne tik sukurti įsimintiną krikštynų puotą savo šeimai, bet ir ją įamžinti. Vadinamasis nuotraukų kampelis gali atlikti kelias funkcijas. Pavyzdžiui, gėlėmis puoštas didelis rėmas ant kojelių, priešingai nei masyvi spaudos siena, dailiai atrodys tiek nuotraukose, tiek bendroje aplinkoje. Kelios originalios, nesudėtingai įgyvendinamos fotosesijos akcento idėjos:

  • natūralaus medžio suoliukas arba kėdės, aprištos gėlėmis;
  • šviesus molbertas su vaiko vardu, data, keliais pritvirtintais balionais;
  • didelė medinė „arka“, kampuose dekoruota kvapniais žiedais ir lengvai krintančiu audiniu;
  • ant kojelių stovintis rėmas, pagyvintas balionais, audiniais, žaluma.

Beje, bet kokį fotosesijos centru tapsiantį elementą pravartu gražinti tais pačiais, pagrindinį stalą bei kėdes puošiančiais augalais.

Atėjus šiltajam sezonui, dekoravimo specialistai skuba priminti – ruošiant krikštynų šventės vietą, svarbus ne daiktų kiekis, o subtilus jų pateikimas, suderintos, skoningos detalės. Nuo ko pradėti? Pasirinkite spalvų paletę, dominuojančias tekstūras ir būtinai peržvelkite, ką jau turite namuose. Beliks trūkstamus atributus patogiai užsisakyti tiesiog internetu!

Krikštynų dekoracijos – prireiks vos 5 efektyvių detalių !

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 30 Jun 2021 09:58:31 +0300
<![CDATA[Tragiškas „Lusitania“ likimas, pastūmėjęs JAV stoti į I-ąjį pasaulinį karą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tragiskas-lusitania-likimas-pastumejes-jav-stoti-i-i-aji-pasaulini-kara https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tragiskas-lusitania-likimas-pastumejes-jav-stoti-i-i-aji-pasaulini-kara Per katastrofą žuvo 1198 žmonės, iš jų 128 amerikiečiai. Tai tapo vienu lemiamų taškų paskatinusių JAV įsitraukimą į Pirmąjį pasaulinį karą, kovoti prieš Vokietiją.

Šia ataka Vokietija parodė, kad gali nesilaikyti tarptautinių jūrų laivyno įstatymų, kuriais visi laivynai buvo įsipareigoję įspėti laivus apie vandenyse esančiu povandeninius laivus. Taip vienu žingsniu Britų salynas tapo atvira karo zona. JAV ir Europos sąjungininkams tokie veiksmai kėlė didžiulį nerimą.

Likus kelioms dienoms iki laivo išplaukimo iš Niujorko į Liverpulį, Vokietijos Imperatoriškoji ambasada Vašingtone JAV laikraščiuose išplatino skelbimus amerikiečiams, kad Didžioji Britanija ir Vokietija kariauja. Taip perspėdama potencialius keliautojus, kad laivams su Jungtinės Karalystės vėliava Atlanto vandenyne gresia pavojus. Tačiau ar tai buvo pakankamas veiksmas siekiant išsaugoti civilių keleivių gyvybes?

Didžiosios Britanijos laivybos įmonės „Cunard Line“ 1907 metais pastatytas keleivinis laivas „Lusitania“ tuomet buvo didžiausias ir greičiausias pasaulyje. Jo ilgis siekė 240 metrų, plotis – 26,5 metro. Laivas turėjo šešis denius, o jo aukštis nuo vandens linijos iki denio siekė 19 metrų. Keturios garo turbinos ir 76 tūkst. arklio galių, kurie leido pasiekti net 25 mazgų greitį.

Keliauti iš JAV į Europą šiuo laivu buvo prabangos simbolis. Restoranai, kavinės, valgyklos, muzikiniai teatrai ir kajutės. Iš viso „Lusitania“ galėjo keliauti 2198 keleiviai ir per 8 metus laineris atliko 201 reisą. 

1915 metų gegužės 1 dieną Niujorke į laivą įsėdo 1266 keleiviai ir 696 įgulos nariai. Praėjus šešioms plaukimo dienoms, likus vos 18 kilometrų iki Airijos krantų, į „Lusitania“ be jokio įspėjimo buvo paleista vokiečių „U-boat“ povandeninio laivo torpeda. Liverpulio laineris nepasiekė. Laivas nuskendo per 20 minučių.

Šis išpuolis sukėlė antivokiškas nuotaikas ir didelį pasipiktinimą tiek Amerikoje, tiek Didžiojoje Britanijoje. Visi buvo apstulbę Vokiečių poelgio, tačiau nebuvo pasirengę beatodairiškai pulti kariauti. Prezidentas W. Wilsonas norėjo elgtis apdairiai ir atsargiai, išlikti neutralus, tačiau buvęs prezidentas T. Rooseveltas reikalavo greitų atsakomųjų veiksmų. Todėl ir šalies viduje kilo daug diskusijų. Winstonas Churchillis komentuodamas išpuolį sakė, jog tai buvo mirtinas torpedos smūgis Vokietijos valdžiai.

 Tuo tarpu Vokietija teisinosi, jog puolimo ėmėsi tik dėl to, kad „Lusitania“ gabeno ginklus ir kitus karo reikmenis.

 „Lusitania“ katastrofa vadinama paslaptinga dėl daugybės užpuolimo versijų bei sąmokslo teorijų, iki galo neaiškių puolimo ir įvykių scenarijų. Nepaisant to, kad katastrofos priežastis beveik akivaizdi, klausimų kelia laivo liekanos ir antrasis sprogimas, laive nugriaudėjęs tą pačią dieną.

Nors JAV laikėsi kaip galėdama neutralios pozicijos, Atlanto vandenyne galiojo kariaujančių pusių įsipareigojimas neliesti keleivinių laivų. Turbūt pagrindinis skeptikų klausimas: kodėl Vokietijos povandeninis laivas be perspėjimo torpedavo „Lusitania“? Mat tokių situacijų, kuomet atakuojami keleiviniai laivai būdavo, tačiau visuomet prieš juos nuskandinant, būdavo leidžiama keleiviams susėsti į valtis ir išsigelbėti.

Lusitania“ tapo viena iš priežasčių po dvejų metų amerikiečiams stoti į karą.

Prieš stodama į karą JAV paskelbė Vokietijai ne vieną įspėjimą - prezidentas Wilsonas perspėjo Vokietiją, kad jei laivai bus skandinami tyčia, JAV nutrauks diplomatinius ryšius ir pradės karą. Kai 1915 metų rugpjūtį Vokiečių povandeninis laivas nuskandino dar vieną Britų vandenyno lainerį situacija diplomatinius santykius įkaitino dar labiau. Bet prezidentas Wilsonas vis dar nebuvo pasirengęs stoti į karą.

Tokia santykių įtampa tęsėsi iki 1917 m., kuomet Didžiosios Britanijos žvalgyba perėmė Vokietijos užsienio reikalų ministro A. Zimmermano telegramą Vokietijos ministrui M. H. von Eckhardtui, kuria pranešama, jog Vokietija planuoja grįžti prie neriboto povandeninių laivų karo ir ruošiasi nuskandinti visus laivus esančius karo zonoje, įskaitant keleivinius. 1917 m. Balandį JAV kongresas balsavo ir įstojo į Pirmajį pasaulinį karą.

Lusitania“ katastrofa tiesiogiai nesukėlė karo, tačiau stipriai apsunkino diplomatinius santykius tarp Vokietijos ir JAV ir ilgainiui nepaliko kito šanso tik stoti į karą prieš Vokietiją.

Besidomintiems kariniais laivais - žaidimas „World of Warships”, kuriame itin tikroviškai atkurti ne tik laivynai, bet ir jūrų mūšių simuliacijos! Tapkite kapitonais ir išbandykite kaip veiktų jūsų strategijos kare.

Tragiškas „Lusitania“ likimas, pastūmėjęs JAV stoti į I-ąjį pasaulinį karą

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 29 Jun 2021 21:49:18 +0300
<![CDATA[Kokių klaidų vengti renkantis virtuvės reikmenis ?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kokiu-klaidu-vengti-renkantis-virtuves-reikmenis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kokiu-klaidu-vengti-renkantis-virtuves-reikmenis Savo maisto ruošimo tikslų nesuvokimas

Galbūt šiuo metu esate susižavėję tam tikros šalies virtuvės maistu, o galbūt savo įpročių nekeičiate jau daug metų? Kad ir kurį variantą pasirinktumėte, prieš pirkdami naujus virtuvės reikmenis, būtinai atsižvelkite į savo tikslus. Taip bus lengviau apsispręsti, ko jums iš tiesų labiausiai reikia: universalaus puodų rinkinio, apvalios kepimo formos, o gal ilgaamžiškos ketaus keptuvės. Didelį pastarųjų pasirinkimą galite rasti čia.

Pigiausio varianto ieškojimas

Daugelį virtuvės reikmenų naudojame beveik kasdien. Todėl svarbu, kad jie būti tvirti ir ilgaamžiai. Visgi nemažai žmonių stengiasi ieškoti pigiausio varianto – dažniausiai tai būna klaida. Itin pigūs virtuvės reikmenys paprastai pasižymi prasta kokybe: greitai dėvisi, lūžta. Todėl nieko nuostabaus, kad vos po kelių savaičių ar mėnesių jau reikės ieškoti naujų. Pasaulyje pripažintų prekių ženklų puodai, keptuvės, virtuviniai peiliai ir kiti įrankiai – tai, kas leis jums džiaugtis maloniu maisto gaminimo procesu ne vienerius metus.

Universalumo trūkumas

Plačiomis panaudojimo galimybėmis pasižymintys virtuvės reikmenys – puikus pasirinkimas daugeliui. Jie leidžia patogiai gaminti pačius įvairiausius patiekalus. Visgi pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės įsigyja specifinius reikmenis ir po to jų tiesiog nenaudoja. Todėl, jeigu nesate tikri, kokio maisto gaminimui jums pravers vienas ar kitas įrankis, dar kartą gerai apsvarstykite jo įsigijimą. Galbūt viskas ko, jums reikia yra aukštos kokybės keptuvė, keletas skirtingo dydžio puodų ir metalinė kepimo forma?

Maisto gaminimas – neatsiejama daugelio gyvenimo dalis. Norint pasirūpinti, kad jis būti sklandesnis, tikrai verta investuoti į patikimus virtuvės reikmenis. Itin patogu, kad visus juos galima užsisakyti internetu tiesiai sau į namus. Tegul laikas virtuvėje tampa dar malonesnis!

Kokių klaidų vengti renkantis virtuvės reikmenis ?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 28 Jun 2021 15:17:32 +0300
<![CDATA[Verslo atstovas komercinio ginčo arbitražui – koks tinkamiausias?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/verslo-atstovas-komercinio-ginco-arbitrazui-koks-tinkamiausias https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/verslo-atstovas-komercinio-ginco-arbitrazui-koks-tinkamiausias Kodėl arbitražo išlyga – jūsų verslui naudingas susitarimas?

Arbitražas yra komercinių ginčų nagrinėjimo teismuose alternatyva, ypač patogi sprendžiant tarptautinius ginčus. Arbitražas suteikia kur kas daugiau laisvės, nes verslo atstovai gali pasirinkti nepriklausomą industrijos ekspertą, trečiąją šalį, kuri kilus ginčui imsis šio nagrinėjimo.

Specialistai, kuriems komerciniai ginčai yra kasdienybės dalis, pataria nepalikti ginčų nagrinėjimo nuostatų derinimo paskutinei sekundei. Kodėl? Dažnai ginčų sprendimo išlygos įrašomos jau užbaigus derybas dėl pagrindinių nuostatų – jos vadinamos „šampano nuostatomis“, kurių niekas neperžiūri ir patiki įrašyti jaunesniems kolegoms. Visgi kilus nesutarimams persiderėti ar ištaisyti sutartyje įrašytą nuostatą bus itin sunku.

Galimybė pasirinkti arbitrus tikrai nėra vienintelė „lankstumo“ priežastis, yra ir kitų pranašumų, kuriais galite pasinaudoti. Pavyzdžiui:

  • bylos konfidencialumas ir žinojimas, kad be jūsų sutikimo apie kilusį ginčą nesužinos kiti rinkos žaidėjai;
  • nuspręsti dėl ginčo nagrinėjimo vietos;
  • taikyti abiem pusėms priimtiną kalbą (jei rūpesčių kyla su užsienio įmone);
  • susitarti dėl taikytinos teisės;
  • numatyti atitinkamų veiksmų vykdymo terminus;
  • susitarti dėl ginčų konfidencialumo sąlygų.

Privatumą bei sparčiai pateikiamus atsakymus mėgstantys įvairių rinkų profesionalai šia pasirinkimo laisve ir jos teikiamomis privilegijomis naudojasi vis drąsiau. Belieka išsiaiškinti, kokie teisininkai turėtų stovėti jūsų užnugaryje, kad teikiami pranašumai nevirstų trūkumais.

Tinkamų teisės patarėjų pasirinkimas: 4 reikalingiausios savybės

Pamažu dairotės, kam patikėti itin atsakingą jūsų atstovo vaidmenį sprendžiant ginčą arbitraže? Kaip ir visose srityse, kartu su daugiau laisvių ateina daugiau atsakomybės. Surasti atsakingus, kvalifikuotus ginčų sprendimo specialistus padės savarankiškai atliekami „namų darbai“. Kur kas lengviau, kai aišku, ko turėtumėte ieškoti. Ekspertai pateikia 4 kertinių savybių gaires.

1. Aktualus ginčų sprendimų bagažas

Svarbu suprasti, kad kiekvienas ginčas yra unikalus ir neegzistuoja „geriausio“ teisininko visiems atvejams. Kiekvienu individualiu atveju būtina įsitikinti, kad pasirinktas teisininkas turi pakankamai žinių ir patirties spręsti būtent jūsų ginčą, ar yra sukaupęs ginčų sprendimų bagažą jums aktualioje srityje. Juk neitumėt gydytis širdies ligų pas stomatologą, tad neverta samdyti baudžiamosios teisės eksperto spręsti aviacijos ginčą.  

2. Tarptautinė patirtis ir užsienio šalių teisės išmanymas

Kone kiekvienas ambicingas verslininkas šiandien į galimybes žvelgia plačiai, planuoja plėstis Europos ar net pasauliniu mastu. Natūralu, kad tuomet komandą papildo užsienio profesionalai, o pelningi sandoriai sudaromi ne tik su Lietuvos piliečiais.

Arbitražo išlyga suteikia laisvę pasirinkti ne tik kalbą, bet ir teisę, pagal kurią bus nagrinėjami nesutarimai. Dėl šios priežasties tarptautinė patirtis ir užsienio šalių teisės išmanymas turėtų būti vienas kertinių būsimiems partneriams taikomų kriterijų.

3. Gebėjimas kurti teisines verslo strategijas skirtingoms rinkoms

Advokatų kontorų teisininkai taip pat kaip įmonių teisininkai kasdien sėkmingai dalyvauja įvairiausių tradicinių kompanijų ir inovatyvių startuolių kūrimo procesuose, prisideda prie novatoriškų bendruomenių veiklos, turi daug platesnį strateginį matymą. Ieškokite partnerių su kuo įvairesne teisinių strategijų planavimo patirtimi.

Beje, naudinga žvalgytis specialistų, turinčių patirties su valstybinėmis institucijomis Lietuvoje bei užsienio šalyse. Lankstūs arbitražo susitarimai bus efektyviausi tuomet, kai užnugaryje stovės profesionalūs strategai.

4. Paveiki specialistų komunikacija

Tikėtina, kad aktyvūs, nuolat naujovėmis besidomintys teisininkai gebės komunikuoti paveikiai, įtikinamai. Vis dėlto, prieš priimant sprendimą, verta patikrinti jums aktualius komunikacijos įgūdžius.

Įsitikinkite, kaip būsimi teisiniai partneriai komunikuoja, ar geba efektyviai įtraukti į procesus ir verslo atstovus, viską paaiškinti jiems suprantama kalba, bet neapkrauti informacija. Patarimas – skirkite laiko savarankiškai apžvalgai, susiplanuokite susitikimą su kandidatais.

Džiaugiatės sėkmingais sandoriais, bet jaučiate, kad atėjo laikas investuoti į saugumo garantą? Pasirinkę tinkamus teisės partnerius, džiaugsitės kur kas daugiau nei efektyviu komercinių ginčų su arbitražo išlyga sprendimu – ekspertai pasidalins ne viena naudinga verslo vystymo įžvalga, padės susidaryti kur kas platesnį rinkos vaizdą.

Verslo atstovas komercinio ginčo arbitražui – koks tinkamiausias?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 28 Jun 2021 10:00:36 +0300
<![CDATA[Romantiškos vasaros atostogos: 4 suartinančios idėjos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/romantiskos-vasaros-atostogos-4-suartinancios-idejos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/romantiskos-vasaros-atostogos-4-suartinancios-idejos 1. Įkvepiantys ritualai ir nauji atradimai

Visai nesvarbu, atostogas dviese leisite gamtoje ar miesto šurmulyje, svarbiausia užduotis – gebėti susikurti atitinkamą nuotaiką, atitolti nuo kasdienės rutinos. Idėja tiems, kurie nori atostogoms įpūsti romantiškų vėjų – kitokie pasimatymai. Kasdien organizuokite susitikimus naujose, originaliose vietose, nevenkite inicijuoti atvirų pokalbių, aptarti ateities planų.

Beje, seksologai pastebi, kad įvairovė svarbi ne tik renkantis pasimatymų vietas, bet ir leidžiantis į kūno pažinimo eksperimentus. Teigiama, jog kokybiškos prekės suaugusiems internetu šiandien yra vis populiaresnė praktika. Apsipirkimas kartu padeda inicijuoti atviresnius pokalbius, o netikėtos staigmenos įneša daugiau aistros, netikėtumo.

2. Nuošali oazė gamtos apsuptyje

Unikalių potyrių išsiilgusioms poroms verta pasvarstyti apie išties nuošalią poilsio oazę. Idealu, jei tokią pavyksta rasti gamtoje – miškų, vandens telkinių apsuptyje. Žmogaus elgesį tiriantys ekspertai pastebi, kad būtent čia kur kas greičiau atsipalaiduojama, efektyviau pailsima, sugrįžta aštresni jutimai, potyriai.

Būtent todėl tai puiki aplinka norintiems suartėti ne tik su savimi, bet ir antrąja puse. Čia nėra pašalinių dirgiklių, tad pakanka erdvės atviriems, netrukdomiems pokalbiams, tiesiog buvimui kartu. Psichologai rekomenduoja išbandyti ekranų laiko ribojimo praktiką, arba kurį laiką pilnai atsiriboti nuo išmaniųjų įrenginių.

3. Galimybė išmokti kažko naujo

Dažnai kalbama apie kokybišką laiką kartu, įvairias veiklas dviese. Didelė klaida – kai vadinamasis kokybiškas laikas yra suvokiamas kaip įtempta, aktyvi dienotvarkė. Atostogų metu toks klaidingas požiūris gali sukelti nemalonias, streso kupinas situacijas. Ženkliai efektyvesnė idėja – viena, abiem nauja veikla.

Tai gali būti bet kas – teniso pamokos, jogos treniruotės, galbūt iškylos ar maisto gamyba. Nepriklausomai nuo pasirinktos veiklos, svarbu į nuotykį leistis be išankstinių nusistatymų. Tiesa, nereikėtų imtis užsiėmimo, kuris patrauklus tik vienai pusei.

Jaučiate, kad vis dažniau susimąstote apie prasmingesnes, daugiau nei poilsį kūnui teikiančias atostogas? Laisvos dienos savaime nesukurs išskirtinės atmosferos, nepaskatins daugiau kalbėtis, pažinti vienas kito neatrastas puses. Laikas pradėti planuoti nepamirštamą vasaros nuotykį!

Romantiškos vasaros atostogos: 4 suartinančios idėjos

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 26 Jun 2021 19:04:43 +0300
<![CDATA[Kaip pasiruošti vizitui pas odontologą ?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-pasiruosti-vizitui-pas-odontologa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-pasiruosti-vizitui-pas-odontologa 1. Pasirinkite patikimą specialistą 

Pirmasis žingsnis prieš apsilankant pas odontologą yra specialisto pasirinkimas. Taigi, jeigu tokio dar neturite, skirkite šiam žingsniui pakankamai dėmesio. Svarbu, kad jūsų burnos būkle besirūpinantis odontologas ne tik puikiai išmanytų savo darbą, bet ir turėtų gerus bendravimo įgūdžius, mokėtų aiškiai pateikti svarbiausią informaciją, atsakyti į rūpimus klausimus.

Odontologijos klinika Vilniuje yra vieta, kur dirba geriausi šios srities profesionalai (daugiau apie ją svetainėje ozoklinika.com). Be to, kad suteikia aukščiausios kokybės paslaugas, jie visuomet stengiasi pelnyti pacientų pasitikėjimą ir užmegzti ilgalaikius ryšius. Visa tai prisideda prie geriausių gydymo rezultatų.

2. Pasižymėkite apsilankymo datą

Normalu, kad kartais mes pamirštame tam tikrus dalykus. Tikriausiai daugeliui yra tekę bent kartą pavėluoti arba iš viso praleisti apsilankymą pas vienokios ar kitokios srities specialistus. Visgi tokios situacijos dažniausiai nėra malonios. Siekiant jų išvengti, užsiregistavus vizitui pas odontologą, rekomenduojama pasižymėti šią datą kalendoriuje arba nusistatyti priminimą telefone. Taip būsite tikri, kad vėliau nesukelsite nepatogumų nei sau, nei kitiems.

3. Gerai išsimiegokite

Kad ir kaip akivaizdžiai tai skambėtų, prieš apsilankymą pas odontologą reikėtų gerai išsimiegoti. Pakankamai didelė dalis žmonių prieš tokius vizitus jaučia mažesnį ar didesnį nerimą. Miegas padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti. Todėl gerai pailsėjus naktį apsilankymas pas dantistą paprastai kelia mažiau jaudulio.

4. Apgalvokite savo klausimus

Vizitas pas odontologą – puiki proga specialistui užduoti įvairius klausimus, susijusius su burnos sveikata. Jų gali iškilti kiekvieną dieną. Todėl prieš lankantis pas dantistą patariama skirti šiek tiek laiko ir apgalvoti rūpimus klausimus. Galbūt valydamiesi dantis jaučiate diskomfortą arba nežinote, kokios priemonės jums tinkamiausios? Drąsiai to klauskite odontologo. Išsiaiškinkite tai, kas jums rūpi, nes taip bus žymiai lengviau pasirūpinti gera savo burnos sveikata. Jeigu reikia, klausimus galite užsirašyti. Taip būsite tikri, kad nieko nepamiršite.

5. Atvykite šiek tiek anksčiau

Rekomenduojama į odontologijos kliniką atvykti šiek tiek anksčiau. Taip galėsite neskubėdami pasiruošti procedūrai: užsidėti apsaugines priemones, užpildyti reikiamus dokumentus ir panašiai. Be to, atvykus anksčiau nereikės jaudintis, kad vėluojate ir dėl šios priežasties galbūt netgi praleisti svarbaus vizito, kurio laukėte jau kurį laiką.

 Rūpintis savo burnos sveikata, be abejonės, labai svarbu. Vienas iš būdų, kaip tai padaryti – reguliariai lankytis pas dantistą. Pasinaudojus šiais patarimais, pasiruošimas tokiam vizitui gali tapti lengvesniu.

Kaip pasiruošti vizitui pas odontologą ?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 25 Jun 2021 18:04:13 +0300
<![CDATA[Ką reikėtų žinoti skyrium gyvenantiems tėvams, planuojantiems atostogas su vaiku užsienyje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-reiketu-zinoti-skyrium-gyvenantiems-tevams-planuojantiems-atostogas-su-vaiku-uzsienyje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-reiketu-zinoti-skyrium-gyvenantiems-tevams-planuojantiems-atostogas-su-vaiku-uzsienyje Vasara – atostogų metas, o atsivėrusios galimybės keliauti daugelį vilioja atostogas planuoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vaiko teisių gynėjams vasarą dažnai tenka konsultuoti skyrium gyvenančius tėvus, kurie klausia patarimo, kaip keliauti su vaiku į užsienį, kad nekiltų konfliktų su vaiko tėvu ar motina.

„Dažniausiai skyrium gyvenantiems tėvams kyla klausimas – ar vaikas gali be vieno iš tėvų žinios, sutikimo išvykti į užsienio valstybę?“, – sako Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisininkė Rūta Repčenkienė.

 

Atostogoms su vaiku užsienyje skyrium gyvenančio tėvo leidimo nereikia

„Konfliktų dėl atostogų su vaiku užsienyje skyrium gyvenantiems tėvams neturėtų kilti. Mūsų šalyje galiojantys teisės aktai neįpareigoja turėti atskirai gyvenančio tėvo ar motinos sutikimo dėl laikino vaiko išvykimo į užsienio valstybę. Tad atostogų su vaiku susiruošęs tėtis ar mama poilsiauti į svečią šalį gali vykti be jokių apribojimų“, – sako Tarnybos teisininkė.

Išimtis, jei išsiskirdamos poros dokumentuose apibrėžia, kad vaiko išvykimas į užsienio valstybę galimas tik su kito tėvo sutikimu.

„Teismo patvirtintuose dokumentuose trumpalaikio vaiko išvykimo į užsienį sąlygas apibrėžę tėvai dažniausiai nusimato terminus prieš kiek laiko iki numatomų atostogų reikia informuoti skyrium gyvenantį tėvą, nusimato kitą, pateikti privalomą informaciją, pvz., kur apsistos, kiek tęsis atostogos ir panašiai. Tokią tvarką nusimačiusiems tėvams, įprastai, klausimų dėl atostogų su vaiku užsienyje nekyla“, – teigia R. Repčenkienė.

Teisininkė pabrėžia, kad skyrium gyvenančio vieno iš tėvų sutikimas nereikalingas, tik kai iš šalies išvykstama laikinai, t. y. ne nuolatinai gyventi.

 

Svečioje šalyje atostogauti su vaiku turi teisę ir skyrium gyvenantis tėvas

Skyriumi gyvenantiems tėvams svarbu suprasti, kad vaikui jie abu vienodai svarbūs ir reikalingi. Todėl diskutuodami apie atostogas ir galimybę jas leisti su vaiku, tėvai pirmiausia turėtų žiūrėti vaiko interesų ir norų.

„Teise su vaiku judėti laisvai abu tėvai turėtų naudotis netrukdomai, t. y. be atskiro kito iš tėvų sutikimo. Kitaip tariant, jeigu numatyta, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi teisę į 14 dienų trukmės atostogas su vaiku, šios teisės neturėtų riboti teritorija“, – apie skyrium gyvenančių tėvų atostogų su vaiku užsienyje tvarką kalba teisininkė R. Repčenkienė ir dar kartą primena, kad šios nuostatos galioja tik tuo atveju, jeigu kitaip nenumatyta teismo nustatytoje bendravimo su vaiku tvarkoje.

Beje, jeigu skyrium gyvenantis vienas iš tėvų, į užsienį su vaiku nori išvykti kitu metu, nei numatyta bendravimo su vaiku tvarkoje, jis turėtų gauti antrojo iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą.

 

Svarbiausi – vaiko interesai

„Jeigu norite, kad vaikas būtų laimingas, atsižvelkite į jo norą turėti abu tėvus, su abiem praleisti bent dalį atostogų. Suaugusieji turėtų suprasti, kad jų nesutarimai neturi žaloti vaiko ar atimti iš jo galimybės bendrauti, keliauti, pažinti“, – sako vaiko teises ginanti teisininkė R. Repčenkienė.

Anot pašnekovės, geriausia situacija vaikui, kai abu tėvai įsiklauso į jo nuomonę, bendrauja tarpusavyje ir dalinasi informacija. Natūralu, kad kartu atostogauti nevykstančiam tėčiui ar mamai kyla klausimų, atsiranda nerimas dėl vaiko išvykimo.

„Vaiko teisių gynėjai visuomet pabrėžia tėvų bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą, auginant ir auklėjant vaiką. Nieko nėra geriau, kai išvykdami atostogų tėvai vienas kitą apie tai informuoja, aptaria atostogų trukmę, kryptį, sąlygas, galimybę palaikyti ryšį su kitu iš tėvų. Išleidžiant vaiką atostogų, svarbu pasidalinti informacija apie vaiko sveikatą, tuo metu vartojamus vaistus, alergijas ir panašiai“, – tėvų geranoriškumo vienas kitam svarbą pabrėžia teisininkė. 

Tėvams priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia geriausi paties vaiko interesai, o tėvai tarpusavyje turėtų bendradarbiauti ir susitarti, kad būtų užtikrinta vaiko teisė turėti visavertes bei įsimintinas atostogas.

„Vaikas turi teisę į poilsį ir turiningą laisvalaikį – tėvai tai turi suprasti ir geriausius vaiko interesus laikyti aukščiau konfliktų ar barnių, tuomet vasara visiems dovanos įsimintinų akimirkų“, – įsitikinusi R. Repčenkienė.

 

Aktualu planuojant atostogas

  • Planuojant atostogas su vaiku užsienyje, svarbu laiku pasirūpinti tinkamais vaiko asmens dokumentais;
  • Vaiko asmens dokumentai, tinkami vykti į užsienio valstybes, yra tik Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė. Vaiko gimimo liudijimas nėra tinkamas keliauti į užsienį;
  • Iš anksto įsitikinkite, kad vaiko dokumentai yra galiojantys ir tokie bus iki kelionės pabaigos;
  • Atkreipkite dėmesį į dokumentų galiojimo laiką – vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2-5 metus);
  • Nepamirškite, kad daugelis šalių reikalauja paso galiojimo ilgesnio nei 6 mėnesiai nuo kelionės pabaigos;
  • Jeigu vaiko pavardė nesutampa su tėvo, su kuriuo vaikas vyksta į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, pavarde ir jei duomenų apie vaiko gimimą nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre, svarbu turėti vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą;
  • Kad atostogų neapkartintų finansiniai klausimai, prieš laikinai išvykstant į užsienio valstybę, rekomenduojama įsigyti kelionės sveikatos/gyvybės draudimą, kuris, esant reikalui, padengtų gydymo išlaidas;
  • Pasaulyje vis dar siaučiant COVID-19 pandemijai, rekomenduojama pasidomėti šalyje, į kurią vykstama atostogauti, taikomomis rekomendacijomis, galiojančiais apribojimais, saviizoliacijos klausimais ir pan. 

Ką reikėtų žinoti skyrium gyvenantiems tėvams, planuojantiems atostogas su vaiku užsienyje

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 25 Jun 2021 08:57:47 +0300
<![CDATA[Per Jonines savo vardadienį mini daugiau kaip 60 tūkst. žmonių: kiek iš jų gyvena Jonavoje?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-jonines-savo-vardadieni-mini-daugiau-kaip-60-tukst-zmoniu-kiek-is-ju-gyvena-jonavoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-jonines-savo-vardadieni-mini-daugiau-kaip-60-tukst-zmoniu-kiek-is-ju-gyvena-jonavoje Netrukus sutiksime ilgiausią dieną ir trumpiausią naktį, kurios metu ieškosime paparčio žiedo. Birželio 24-oji ypatinga ir dideliam būriui Lietuvos gyventojų - daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardų savininkų švęs savo vardadienius.

Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 27 tūkstančiai Jonų ir 21,5 tūkst. Janinų. Vardą Ivan turi 4,3 tūkst. gyventojų, Žanų turime beveik 1,7 tūkst. Ivanų - nepilnus 1,1 tūkst. Jonės vardu pavadinta 459 moterys, Jano - 324, Žano - 213 vyrų. Be to, daugiau nei 7 tūkst. asmenų turi du vardus, kurių bent vienas yra Jonas ar į jį panašus.

Daugiausia Jonų registruota Vilniaus miesto savivaldybėje - daugiau nei 4 tūkst., taip pat Kauno miesto (2,7 tūkst.)ir Kauno rajono (1,1 tūkst.) savivaldybėse. Janinų taip pat daugiausia sostinėje - 3,8 tūkst., Kauno miesto savivaldybėje jų rasime 1,8 tūkst., Vilniaus rajone - beveik 1,1 tūkst. 

Kiek Jonų ir Janinų turime Jonavoje?

Kalbant apie Jonavą, kaip portalui jonavoszinios.lt nurodė registrų centras, mūsų savivaldybėje registruotas 391 Jonas ir 347 Janinos. Vardą Ivan turi 26, Ivanas – 28, Jonės vardu pavadintos 9 moterys.  Dar 113 žmonų turi dvigubus vardus, kurių bent vienas yra Jonas arba giminingas šiam vardui.

Vardų populiarumas skiriasi

Jono vardas - vis dar gana populiarus, per pastarąjį dvidešimtmetį šiuo vardu pavadinta beveik 4,2 tūkst. jaunuolių. Žvelgiant į daugiau nei šimto metų laikotarpį, populiarėti šis vardas pradėjo apie 1920-uosius, po septynerių metų perlipo tūkstančio suteikiamų vardų per metus ribą (1927 m. šis vardas buvo suteiktas 1 148 žmonėms), o populiarumo piką pasiekė 1941-aisiais - tais metais Jonais pavadinta 1,5 tūkst. vaikų. Mažėti vardo populiarumas pradėjo apie 1960-uosius, kai skaičius vėl tapo triženklis, ir su nedideliais svyravimais laikosi iki šiol - 2019-ais vardas suteiktas 282 kartus, 2020-asiais - 190, šiemet - jau 81 kartą.

Janinos vardas šiuo metu nėra populiarus - nuo 2014-ųjų šiuo vardu nebuvo pavadinta nei viena mergaitė, per dvidešimtmetį tokių atvejų - vos 33 (skaičiuojant turinčius tik vieną vardą). Populiariausiu šio vardo laikotarpiu galima laikyti praeito amžiaus 3-6 dešimtmečius, daugiausia šio vardo atstovių (1 065) gimė 1932-aisiais. Tuo tarpu Jonės vardas praeitame amžiuje buvo suteikiamas gana retai - dažniausiai vos po kelis atvejus per metus, o nuo šio tūkstantmečio pradžios beveik kasmet jis suteikiamas vienai ar kelioms dešimtims mergaičių - iš viso per paskutinius dvidešimt metų gimė 330 Jonės, iš jų 2019 metais - 17, pernai - 26 šio vardo savininkės.

Jonai dažniausiai gimsta per Jonines

Joninių dieną gimusiems dažniausiai parenkamas atitinkamas vardas - birželio 24-ąją gimusių Jonų turime 730, Janinų - 469, Jonių - 24, Janų - 10, panašių ar dvigubų vardų, kurių bent vienas yra giminingas Jonui, savininkų tą dieną registruota dar beveik 300.

Jono ir Janinos vardas taip pat dažnai suteikiamas dieną prieš Jonines, t.y. birželio 23-ąją, sausio 1 ir 2 dienomis gimusiems vaikams. 

Per pastarąjį dešimtmetį tarp populiariausių Joninių dieną gimusių vaikų mergaičių vardų galime rasti Emiliją, Gabiją, Lėją, Liepą, Kamilę ir Jonę, tarp berniukų - Joną, Matą, Jokūbą, Dominyką ir Kajų.

Per Jonines savo vardadienį mini daugiau kaip 60 tūkst. žmonių: kiek iš jų gyvena Jonavoje?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 23 Jun 2021 13:44:24 +0300
<![CDATA[Ilgiems vasaros vakarams – naktinių kelionių po Lietuvą Žvaigždėlapis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ilgiems-vasaros-vakarams-naktiniu-kelioniu-po-lietuva-zvaigzdelapis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ilgiems-vasaros-vakarams-naktiniu-kelioniu-po-lietuva-zvaigzdelapis Kai trumpos vasaros kelionėms nebeužtenka, vienintelis būdas ja pasimėgauti daugiau – keliauti ir naktimis. Artėjant trumpiausiai nakčiai metuose, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ pristato Žvaigždėlapį, kuriame – daugiau nei 30 patirčių visoje šalyje tamsiuoju paros metu: nuo naktinių safarių upėmis, ežerais iki žygių miškais su deglais ar net asmeninio astronomo į namus. 

Žvaigždėlapį sudaro 5 dalys: „Vietoj sapnų karalystės – į mišką“; „Kai miestas miega“; „Vandens magija“; „Naktys ne namie“ ir ,,5 val. ryto klubas”. Jose atostogautojai kviečiami atrasti kitokius būdus atsikvėpti, pasikrauti ir patirti vasarą kitaip – keliauti Mėnulio keliu. Kelios idėjos pramogoms naktį – žemiau: 

Vietoj sapnų karalystės – į mišką

Žygis su deglais

Sirvėtos regioninis parkas kviečia pažintinio mitologinio tako (Švenčionių r.) būtybes atrasti einant su deglais ar fakelais. Viso Šventos miške – 17 senųjų lietuvių dievų bei mitologinių būtybių. Mistinės istorijos ir pasakojimai apie šalia tako rymančias akmenines dievybes tamsoje skambės tikrai kitaip. Ekskursiją būtina užsakyti iš anksto.

Daugiau informacijos čia. 

Drugelių stebėjimas su Laume

Ilgiausiame šalies lentų take per pelkę, Mūšos tyrelio (Joniškio r.) Žagarės regioniniame parke, galite sudalyvauti ne tik naktinėse orientacinėse varžybose, bet ir leistis į naktinį drugelių stebėjimą! Net 70 proc. drugelių gyvenimas verda naktį ir tik trečdalis jų aktyviai gyvena dienos metu. Kadangi Laumės sodyba yra netoli Mūšos tyrelio pažintinio tako ir durpyno kasamų plotų, čia yra pastebėta įvairių rūšių atskrendančių drugelių ne tik dieną, bet ir naktį. Po šios išskirtinės edukacijos nakčiai galite apsistoti sodyboje pas laumę. 

Daugiau informacijos čia.

Naktis už grotų

Kalinių vienutės, kalėjimo kiemas, cerkvė... Patekti į Lukiškių kalėjimą dabar galima ir nepraradus laisvės. Vėl atgijus gyvenimui buvusio kalėjimo pastate Vilniaus centre, susipažinti su jo šimtamete istorija galima ir naktį. Unikaliame kultūros paveldo objekte organizuojamos ekskursijos ne tik dienos metu, bet ir naktiniai pasivaikščiojimai. Gidais dirba ir keli buvę kalėjimo prižiūrėtojai, tad autentiški pasakojimai apie kalėjusių už grotų kasdienybę – garantuoti.

Daugiau informacijos čia.
 
Astronomas į namus

Nakties sostine būtų galima pakrikštyti Molėtus – juk būtent juos garsina Lietuvos etnokosmologijos muziejus. Vienintelis šalies muziejus, dirbantis naktį, naktinių programų metu 1 – 1,5 val. po saulėlydžio, kviečia stebėti žvaigždes, planetas, galaktikas. Jei jau esate tai išbandę, dangų, neįtikėtina, galima pasikviesti ir į namus! Tiesiai pas jus į kiemą gali atvykti asmeninis astronomas su teleskopu ir atverti žvaigždėtos Visatos bei tamsaus dangaus paslaptis, pagardintas gausybe pasakojimų. Edukacija gali vykti ir internetu.

Daugiau informacijos čia.
 

Kelias per juodą vandenį

Iš kitos perspektyvos pažinti Klaipėdos uostamiestį galima leidžiantis į naktinį žygį rankų darbo kedro kanojomis Danės upe su deglais. Kol 2 valandas mosuosite irklais,  gidas supažindins su senosiomis krantinėmis, Mėmelio gynybiniais įtvirtinimais ir galiausiai – senamiesčiu bei jo prūsiška architektūra. 

Daugiau informacijos čia.

Naktinis safaris

Vasaros naktis laukuose galite iškeisti į naktinį baidarių žygį – vandens safarį Ignalinoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Tai ekskursija su gidu, kurios metu 2-3 valandas plauksite apšviestomis baidarėmis ir turėsite galimybę grožėtis miegančia vandens gyvūnija.

Daugiau informacijos čia.

Kupolai

Netradicinė Asalnų stovyklavietė Ignalinoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, siūlo ne tik naktinius žygius po mišką, arbatų degustacijas, vakarinius pirties ritualus, bet ir nepamirštamas nakvynes tipiuose arba permatomuose kupoluose, iš kurių  matosi naktinis dangus. 

Daugiau informacijos čia. 

Danielių apsuptyje

Anykščiai kviečia į vieno kambario namuką danielių aptvare! Nors patogumai minimalūs, ir užmigti, ir atsikelti galite stebėdami čia pat esančius gyvūnus pro didžiulius langus. Planuodami poilsiui gamtos apsuptyje pasilikti ilgiau, galite išmėginti šeimininkų siūlomą plaukimą baidarėmis Virintos upe.

Daugiau informacijos čia. 

Pasitikti saulę

Bene visiems žinoma, kad tamsiausia valanda – prieš aušrą, o Lietuvoje yra nedaugelio atrasta vieta, kur tekančią saulę galite pasitikti patys pirmieji. Vosiūnai (Ignalinos r.) – Lietuvos pakraštyje, prie pat Baltarusijos esantis kaimelis yra labiausiai į rytus nutolusi gyvenvietė. Čia saulė kyla keliomis minutėmis ankščiau nei pajūryje. 

Daugiau informacijos čia. 

Kavos turas

6.30 val. ryto – ant irklentės? Kodėl ne! Ne tik vieni pirmųjų pasisveikinsite su bundančiu Vilniumi, bet ir pasimėgausite puikia kava. Turas Nerimi prasideda nuo Žirmūnų paplūdimio.

Daugiau informacijos čia. 


Susipažinti su pilnu Žvaigždėlapiu ir pasisemti dar daugiau idėjų magiškoms atostogų patirtims vasaros naktį, galite čia.

Ilgiems vasaros vakarams – naktinių kelionių po Lietuvą Žvaigždėlapis

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 22 Jun 2021 10:20:44 +0300
<![CDATA[Lietuvoje vyrai daugiau uždirba 72 veiklos srityse, moterys – 9-iose]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-vyrai-daugiau-uzdirba-72-veiklos-srityse-moterys-9-iose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-vyrai-daugiau-uzdirba-72-veiklos-srityse-moterys-9-iose Personalo specialistai pataria drąsiau klausti, kokia yra įmonių karjeros ir atlygio politika. Iš 81 srities, į kurias suskirstytos Lietuvoje veikiančių įmonių veiklos, 72-jose vidutiniškai daugiau uždirba vyrai, rodo „Creditinfo Lietuva“ analizė. Vyrų atlyginimai dažnu atveju vidutiniškai didesni 30-50 proc., o didžiausias skirtumas moterų naudai – 19,2 proc. – pasiektas švietime. Likusiose aštuoniose srityse moterys vidutiniškai uždirba 8,5 proc. daugiau. Didžiausių atlygio skirtumų vyrų naudai pastebima 30-tyje sričių su aukščiausiais vidutiniais atlyginimais nuo 1464 iki 2671 Eur per mėnesį. Personalo specialistai pataria įmonių darbuotojams domėtis įmonių atlygio ir karjeros politikomis.   

Šių metų gegužę „Sodrai“ pradėjus skelbti įmonių vidutinių atlyginimų skirtumus pagal lytį, kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ išanalizavo skirtingose srityse gaunamus atlygius. Tyrimas parodė, kad absoliučioje daugumoje veiklų, ypač išsiskiriančiose aukščiausiais atlyginimais, vidutiniškai daugiau uždirba vyrai: telekomunikacijose (50,1 proc.), vaistų ir farmacijos preparatų gamyboje (47,8 proc.), veterinarinėje veikloje (45,1 proc.), draudime ir perdraudime (41,9 proc.), finansinėse paslaugose (43,3 proc.), kino filmų ir TV programų gamyboje (40,4 proc.), elektros įrangos gamyboje (38 proc.), pagrindinių buveinių ir konsultacinėje valdymo veikloje (35,6 proc.), informacinėse paslaugose (37 proc.), programų rengime ir transliavime (34 proc.), kompiuterinių, elektroninių ir optikos gaminių gamyboje (34,8 proc.), tyrimuose ir taikomojoje veikloje (34,8 proc.), programų rengime ir transliavime (34 proc.).

Ypač išsiskiria oro transportas bei azartiniai žaidimai ir lažybos – jose vidutiniai vyrų atlyginimai yra atitinkamai didesni 95,1 proc. ir 127,6 proc.

Yra kelios sritys, kuriose vidutiniškai daugiau uždirba moterys: švietimas (19,2 proc.), sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais (10,7 proc.), socialinis darbas (11,6 proc.), stacionarinė globos veikla (8,3 proc.), baldų gamyba (7,2 proc.), pašto ir kurjerių paslaugos (6,2 proc.), tabako gaminių gamyba (5,8 proc.), metalo gaminių gamyba (5,1 proc.). 

Atlyginimų skirtumų skelbimas didins įmonių veiklos tvarumą

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo strategijos ir plėtros vadovė Jekaterina Rojaka teigia, kad vertinant organizacijų veiklą vis didesnę reikšmę įgauna ne tik finansiniai rodikliai, tokie kaip pajamos ir pelnas, tačiau ir bendrą įmonės reputaciją nulemiantys veiksniai – veiklos skaidrumas, vertybės ir vidinė kultūra, požiūris į darbuotojus, socialinė atsakomybė.

„Vis didesnį poveikį įmonių kreditingumui ir patikimumui turi tvarumas, apimantis santykių su darbuotojais skaidrumą,  požiūrį į partnerius ir bendruomenes, prisidėjimą prie visuomenei svarbių problemų sprendimo, – sako  J. Rojaka. – Statistika apie vyrų ir moterų gaunamus vidutinius atlyginimus papildo informaciją apie įmonėse vyraujantį darbuotojų motyvavimą ir karjeros galimybes.“

Pasak J. Rojakos, atlygio skirtumus darbuotojai vertina ypač jautriai ir todėl, kad Lietuvoje darbo rinkoje moterys ir vyrai užimti vienodai.  „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje skirtumas tarp 20-64 m. amžiaus dirbančių vyrų (79 proc.) ir moterų (77,4 proc.) dalies yra mažiausias Europos Sąjungoje ir sudaro tik 1,6 proc.

LR Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje iš viso dirbo 1,358 mln. gyventojų – 679,9 tūkst. vyrų ir 678,2 tūkst. moterų. Tačiau vyrų ir moterų užimtumas skirtingose srityse nevienodas. Pvz., ženkliai daugiau vyrų nei moterų dirba žemės ūkyje (2,06 karto, 52,2 tūkst. ir 25,1 tūkst.), elektros ir dujų tiekime (4,3 karto, 7,7 tūkst. ir 1,8 tūkst.), vandens tiekime ir nuotekų valyme (2,5 karto, 13,1 tūkst. ir 5,2 tūkst.), statybose (10,7 karto, 91,2 tūkst. ir 8,5 tūkst.), nekilnojamojo turto operacijose (1,6 karto, 7,7 tūkst. ir 4,8 tūkst.).

Tačiau yra sričių, kuriose moterų dirba keletą kartų daugiau: sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (6,1 karto, 13,6 tūkst. ir 83,1 tūkst.), švietimas (3,9 karto, 27,7 tūkst. ir 106,9 tūkst.), apgyvendinimas ir maitinimas (2,4 karto, 9,9 tūkst. vyrų ir 23,7 tūkst. moterų).

Tarp sričių, kuriose dirba panašus skaičius vyrų ir moterų, tačiau šias veiklas vykdančiose įmonėse vyrų gaunami vidutiniai atlyginimai išlieka didesni, yra: didmeninė ir mažmeninė prekyba (104,1 tūkst. vyrų ir 114,8 tūkst. moterų), informacija ir ryšiai (23,6 tūkst. ir 15,6 tūkst.), finansinė ir draudimo veikla (9,9 tūkst. ir 16 tūkst.), administravimas (30,8 tūkst. ir 26,2 tūkst.), viešasis valdymas ir gynyba (43,2 tūkst.  ir 43,2 tūkst.), meninė ir pramoginė veikla (10,1 tūkst. ir 16,6 tūkst.).

Tačiau „Creditinfo“ atstovė pastebi, kad vertinant vidutinius atlyginimus kiekvienoje įmonėje būtina atsižvelgti, koks yra lyčių balansas, kokias pareigas eina vyrai ir moterys, ir kokias kompetencijas bei patirtį jie naudoja užimamose pozicijose. Ji atkreipia dėmesį, kad pvz., oro transporte pilotais daugiau dirba vyrų, o orlaivių palydovėmis – moterų, todėl ir atlyginimų skirtumai yra reikšmingi.

Personalo specialistai pataria atidžiai vertinti duomenis, drąsiau aptarti karjerą ir atlygį

Šarūnas Dyburis, „AIMS International“ vadovaujantysis partneris Lietuvoje, pastebi, kad atlygio skirtumai tarp tos pačios kompetencijos ir patirties darbuotojų mažėja.

„Lietuva bendrame ES kontekste pagal vyrų ir moterų atlyginimus yra per vidurį – vidutinis vyrų atlygis statistiškai yra 13,3 proc. didesnis nei moterų, o ES vidurkis yra 14,1 proc., – teigia Š. Dyburis. – Mūsų šalis išsiskiria tuo, jog iki minimumo sunyko atlygio skirtumas tarp tokią pačią patirtį ir kompetencijas turinčių vyrų ir moterų. Tačiau dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip karjeros pauzė motinystės atostogoms, moterys maksimalaus atlygio pasiekia kiek vėliau nei vyrai – tai taip pat turi įtakos vidutiniams atlyginimams.“

„AIMS International“ vadovas Lietuvoje taip pat pastebi, kad įmonėse populiarėja motyvavimo ir atlygio politikos – jos suteikia darbuotojams aiškesnes karjeros perspektyvas, skatina siekti aukštesnių veiklos rodiklių, stiprina bendradarbiavimo dvasią organizacijų viduje.

„Taip pat ragintume moteris drąsiau vertinti savo karjeros galimybes, aktyviau siekti naujų karjeros laiptelių ir ambicingiau derėtis dėl atlygio. O visiems be išimties kandidatams – atvirai teirautis bendrovių karjeros politikos, domėtis darbuotojų veiklos rodiklių vertinimo ir motyvavimo sistemomis“, – pataria Š. Dyburis.   

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Lietuvoje vyrai daugiau uždirba 72 veiklos srityse, moterys – 9-iose

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 22 Jun 2021 10:03:52 +0300
<![CDATA[Psichologė: darbas vasaros metu paaugliui gali tapti puikiu startu į profesiją]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-darbas-vasaros-metu-paaugliui-gali-tapti-puikiu-startu-i-profesija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-darbas-vasaros-metu-paaugliui-gali-tapti-puikiu-startu-i-profesija ,,Vasarą vaikai, paaugliai turi pailsėti, sukaupti jėgų kelionėms po mokslo pasaulį, tačiau kiek pailsėjęs dažnas paauglys, o ir jo tėvai ar globėjai, pagalvoja ir apie tai, kaip jis galėtų užsidirbti. Tai – labai geros mintys, jos skatina jaunuolio sąmoningumą, savarankiškumą, galbūt net tiesia kelią į būsimą profesiją“, - sako Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Jūratė Marcinkevičienė.  

Pasak psichologės, padirbėti laisvalaikiu – paaugliui yra puiki galimybė išbandyti save dar nepatirtoje sferoje, iš arčiau pažinti suaugusiųjų pasaulį, į kurį netrukus pateks, išmokti savarankiškumo ir, žinoma, užsidirbti pinigų. Norint, kad procesai būtų sklandūs, paauglį darbui reikėtų paruošti iš anksčiau, taip pat reaguoti į jo išgyvenimus. 

Jūrate, jeigu paauglys svarsto, ar jam vasarą praleisti su draugais, kelionėse su šeima, ar įsidarbinti, ką patartumėte?  

Vieno, visiems tinkančio atsakymo nėra. Jeigu nepilnametis nori padirbėti (nepilnamečius galima įdarbinti nuo 14-kos metų), turi planų išbandyti save naujoje atsakomybių sferoje – tai visada gerai. Žinoma, galutį žodį turi tarti suaugę šeimos nariai: jie įvertina realias vaiko galimybes dirbti, jo ryžtą, atsakomybę, fizinius ir psichologinius sugebėjimus, sveikatą, asmenybės brandą, lūkesčius. Būtinas ir pokalbis su vaiku, ypač įsidarbinančiu pirmąjį kartą, kokie jo paties lūkesčiai, pasiryžimas laikytis naujų drausmės ir atsakomybės taisyklių. 

Ne paslaptis, kad dažniausias paauglių motyvas įsidarbinti yra noras turėti savų pinigų.  

Visų, į darbą einančių žmonių, vienas pagrindinių motyvų yra gauti atlygį. Paaugliai irgi planuoja pirkinius, skaičiuoja, kiek uždirbs, ką už tai pirks. Tai puikios gyvenimo pamokos, nes viena yra leisti tėvų duotus kišenpinigius arba tiesiog prašyti pinigų pramogoms ar geidžiamam pirkiniui ir visai kas kita, kai pajuntama, ką reiškia užsidirbti, kai rezultato tenka palūkėti mėnesį, o užsidirbti pinigai ,,ištirpsta“ greičiau, nei tikėtasi. Žinoma, su vaiku reikia aptarti, kaip efektyviau leisti pinigus, kokie vaiko poreikiai  ar per vasarą uždirbtą sumą padalinti, tarkime, visiems mokslo metams ir kasdien turėti daugiau pramogoms skirtų pinigų, ar nusipirkti vieną brangesnį, bet labai geidžiamą ar reikalingą daiktą. Žinau atvejų, kai paaugliai vasarai įsidarbino, nes šeima gyveno itin vargingai, todėl iš anksto buvo susitarta, kad šie pinigai papildys bendrą šeimos biudžetą. Tai yra šeimos susitarimas ir nė vienas iš pasirinkimų nėra blogas, svarbu, kad vaikas gautų atlygį, jaustųsi įvertintas, suprastas, kad iš anksto žinotų, kaip bus leidžiami jo uždirbti pinigai. Žinoma, pinigai negali būti skirti kvaišalams, rūkalams, lošimams, neleistinoms pramogoms. Vaikui reikia padėti apsipirkti, kad jo nesuviliotų brangūs, bet nebūtinai reikalingi daiktai, todėl, kad ir koks savarankiškas vaikas būtų, budri tėvų akis ir išmintingas patarimas turi būti visada. Tėvai turi būti budrūs ir tada, kai paauglys ieško darbo, kad vaikas nepatektų į sukčių pinkles, neužsiimtų neleistina veikla. 

Teko girdėti iš verslininkų, kad ne visi nepilnamečiai išdirba sutartą laiką, nes per sunku, neįdomu. Kaip apsaugoti vaikus nuo tokių nusivylimų? 

Versti dirbti nepilnamečio nereikėtų. Tačiau jeigu jis pats nori, reikia tik paskatinti. Susidūrimas su gyvenimo realijomis nėra blogai. Supratimas, kad šis darbas – ne man, irgi yra patyrimas, kuris veda į klausimą ,,O koks darbas man?“. Sužinoti, ko nenori ir kas nepatinka pakankamai anksti, paauglystėje, yra gerai, nes, gali būti, kad bus sutaupyta laiko jo nešvaistant renkantis profesiją, metant mokslus vėliau. Iš panašių sunkumų kyla kitų pasirinkimų apmąstymai. Pagaliau, atsakomybės jausmo supratimas ne bendraamžių grupėje, o priimant suaugusiųjų bei verslo ar administravimo taisykles – puikūs patyrimai. Patyrimas, kad man per sunku, per toli važiuoti, per anksti keltis irgi yra greičiau atradimas, o ne praradimas. Koks atradimas? Toks, kad ateityje, kai darbas bus ne tik vasaromis, o tiesiog būtinybė, jau bus patyrimas, kokioje vietovėje planuoti ieškoti darbo, kiek kainuos kelionės į darbą, kaip patogiau nuvykti ir pan. Tiesa, nepilnamečiui, beje, kaip ir visiems, darbas turėtų patikti, jo darbo rezultatai turi suteikti pasitikėjimą savimi, pasididžiavimą. Nepilnametis išeiti iš darbo, sutarčiai nepasibaigus, gali ir dėl iš anksto neįvertintos jo psichologinės brandos, pastebėjęs, kad lūkesčiai neatitinka realijų. Apie tai su vaiku taip pat turi pasikalbėti tėvai ar globėjai. 

Kaip patartumėte paaugliui susirasti darbą? 

Jeigu paauglys pasiryžo vasarą užsidirbti pinigų, dažniausiai ši idėja jau būna aptarta anksčiau, o gal net ir numatytas darbdavys. Jeigu darbo ieškoma spontaniškai, tinka bet kokios įstatymų tvarką atitinkančios priemonės: galima kreiptis į Užimtumo tarnybą, galima pasisiūlyti ūkininkams, kavinių savininkams, kitiems darbdaviams. Kaip tai padaryti? Galima tiesiog pasiskambinti telefonu ir pasisiūlyti, parašyti elektroninį laišką, darbo ieškoti per skelbimus laikraščiuose, portaluose, socialiniuose tinkluose, paklausinėti pažįstamų. Šį procesą turi stebėti suaugusieji, kad nepilnametis nebūtų apgautas.  

Kaip paauglys turi bendrauti su darbdaviu, kitu aukštesniu pagal pareigas asmeniu? 

Tokiam bendravimui paauglys turi būti pasiruošęs. Svarbiausia yra abipusė pagarba, bendras tikslas. Vaiką reikia išmokyti, kad esant pavojui, per sunkiai užduočiai, jis nebijotų to pasakyti darbdaviui, klaustų patarimų. Įdarbintas nepilnametis turi žinoti, kad reikia laikytis darbo drausmės, bendros tvarkos patalpose, neišdykauti ir neeksperimentuoti darbe, o taip pat aiškiai turi būti aptarta, į ką jis gali kreiptis pagalbos bet kokiais klausimais. Darbe paauglys turi būti aiškiai instruktuotas apie pareigas ir galimus pavojus darbe. Nors esant bent mažiausioms pavojingoms sąlygoms nepilnametis negali dirbti. Paauglį reikia paruošti situacijoms, kad darbovietė ir darbiniai santykiai su žmonėmis – nėra tas pats, kas bendravimas mokykloje ar šeimoje, todėl dirbant daugiau atsakomybės teks pačiam nepilnamečiui. 

Kaip elgtis, jei, vis dėlto, vaikui nepavyko susirasti darbo ar susidūrė su kitais sunkumais? 

Gali atsitikti ir taip, kad vaikui darbą pavyksta susirasti trumpesniam laikui, nei tikėjosi, gali susidurti su iššūkiais pačioje darbo vietoje, taip pat vaikas darbo gali ir visiškai nerasti. Suprantama, kad situacijose, kuomet nepavyksta įgyvendinti savo norų, vaikas gali jausti nusivylimą, gėdą, pyktį, gali sumažėti pasitikėjimas savimi. Tokiais momentais nė vienas nepilnametis nenori klausytis moralų. Nereikėtų paauglio gėdinti, priekaištauti, kad štai kiti susirado darbą, o tu nesugebėjai, jokiu būdu negalima gąsdinti tokiais dalykais, kad neturi darbo – neturėsi ir naujų ausinių ar nenusipirksi bilieto į lauktą koncertą. Tėvai bei globėjai savo vaikui kiekvienoje jo gyvenimo situacijoje turi būti didžiausia atsvara bei palaikymas. Kai vaikui nepavyko įsidarbinti, kaip jis planavo, suaugusieji gali padėti ieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, galbūt, už iš anksto sutartą mokestį nepilnametis gali padėti atlikti sezoninius darbus namuose ar pas kaimyną, pagaliau verta pagirti, kad nepilnametis ieškojo darbo, perprato šį procesą, kai ko išmoko. Sėkmingai įveikti iššūkiai gali padėti atsiverti naujoms galimybėms ateityje.

Taisyklės, kurias reikia žinoti įdarbinant paauglį 

Nepilnamečių nuo 14 metų darbo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Darbo kodeksas bei kiti teisiniai dokumentai. Vaikus ir jų tėvus dėl nepilnamečių įdarbinimo sąlygų konsultuoja Valstybinės darbo inspekcijos specialistai. Vaikams nuo 14 iki 16 metų galima dirbti lengvus darbus, kurie nekenkia jų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis. 

14-16 metų vaikams leidžiama dirbti darbus, kurie dažniausiai būna kultūros, reklamos, prekybos, maitinimo sferoje, o taip pat žemės ūkyje. Dažniausiai tai būna lankstinukų gamyba ir nešiojimas, aplinkos priežiūra kultūros renginiuose, pakavimas, aptarnavimo darbai kavinėse, ravėjimas, uogų rinkimas ir pan. 

Jeigu 14-16 metų jaunuolis nusprendė dirbti, svarbu pasirašyti raštišką darbo sutartį. Tokios sutarties nepilnametis negali pasirašyti savarankiškai – reikalingas vieno iš tėvų, ar kito vaiko atstovo raštiškas sutikimas. Taip pat būtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduota medicininė pažyma su išvada, kad jis tinkamas dirbti šį darbą, o jeigu vaikas dirba ir mokslo metų dienomis, šiam laikotarpiui turi būti duotas ir mokyklos sutikimas. 

Vyriausybės nutarimu yra numatyti darbai, kuriuos draudžiama dirbti asmenims iki 18 metų: keliantys pavojų dėl elektros poveikio ar susiję su sprogiųjų medžiagų turinčių gaminių gamyba bei tvarkymu, taip pat tie, kurių spartą lemia mechanizmai. Yra numatytas ir sveikatai kenksmingų, pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių sąrašas. Su jais susiję darbai jaunuoliams iki 18 metų taip pat draudžiami. 

Įprastai paaugliai įdarbinami trumpesnei darbo dienai nei suaugusieji. Jeigu tai yra atostogos tarp mokslo metų, paauglio darbo diena negali būti ilgesnė, nei 6 valandos per dieną, 30 valandų per savaitę. Jiems turi būti sudarytos sąlygos reguliariai pavalgyti. Nepilnamečiai negali dirbti vėlyvu paros metu, naktimis. Paaugliai negali būti siunčiami į komandiruotes. 

Iškilus klausimams dėl paauglių įdarbinimo apskritai arba kai kurių taisyklių, galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, pasitarti su Vaiko teisių apsaugos specialistais. 

Psichologė: darbas vasaros metu paaugliui gali tapti puikiu startu į profesiją

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 22 Jun 2021 08:52:02 +0300
<![CDATA[„Tėvų linijoje“ psichologo konsultacija – tą pačią dieną, visoje Lietuvoje, ir vasarą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tevu-linijoje-psichologo-konsultacija-ta-pacia-diena-visoje-lietuvoje-ir-vasara https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tevu-linijoje-psichologo-konsultacija-ta-pacia-diena-visoje-lietuvoje-ir-vasara Vasarą galimybių patekti pas psichologą dar labiau sumažėja tiek gydymo įstaigose, privačiuose kabinetuose, tiek vaikų ugdymo įstaigose, tačiau „Tėvų linijoje“ profesionalių psichologų  konsultacijos nestabdomos, be to, pagalba suteikiama tą pačią dieną visoje Lietuvoje. 

Vasarą tėvams klausimų – ne mažiau

„Gali atrodyti, kad pasibaigus mokslo metams, tėvams kyla kur kas mažiau klausimų ar susirūpinimo dėl vaikų ir paauglių elgesio, jų savijautos, išgyvenimų. Tačiau ir vasarą tėvai atsiduria situacijose, kai abejoja, ar tinkamai elgiasi, reaguoja, supranta savo vaikus ir paauglius. Gali ištikti sudėtingų ir sunkių įvykių. Taip pat dalis tėvų jaučiasi pavargę ar nusivylę savimi ir nori tiesiog pasikalbėti“, – sako Paramos vaikams centre veikiančios „Tėvų linijos“ vadovė Jūratė Baltuškienė. 

Psichologė pastebi, kad vaikų atostogų metu tėvams iškyla ir naujų klausimų, ypač šiais pandeminiais metais. Daugėja konfliktų dėl laiko praleidžiamo prie ekranų, paaugliams sunkiau laikytis susitarimo grįžti laiku namo arba, atvirkščiai, jie niekur nenori eiti. Tėvai susiduria su abejonėmis ir nerimu, ar leisti vaikus į stovyklas, ar įkalbinėti, kai jie atsisako, kaip susidėlioti dienotvarkę ir kuo užimti tiek mažuosius, tiek vyresnėlius, kai rutina yra pasikeitusi. 

„Daug nerimo tėvai išsako dėl karantino metu pasikeitusio vaikų ir paauglių elgesio, kuris dar labiau gali išryškėti vasarą. Pavyzdžiui, aktyvūs vaikai niekuo nesidomi, kitiems sunku atkurti socialinius ryšius ar atsitraukti nuo kompiuterinių žaidimų. Pastebėjus nerimą keliančius ženklus, labai svarbu pasitarti su specialistu“, – atkreipia dėmesį J.Baltuškienė. 

Nemokama profesionalių psichologų pagalba

„Tėvų linijoje“ konsultuoja profesionalūs Paramos vaikams centro psichologai telefonu (8 800 900 12) ir nemokamai, anonimiškai. Skambučių trukmė neribojama, o skambinti galima tiek kartų, kiek reikia, darbo dienomis 9–13 val. ir 17–21 val. Konsultacija suteikiama tą pačią dieną, visoje Lietuvoje. 

Su psichologais „Tėvų linijoje“ galima pasitarti visais klausimais, susijusiais su vaikų ir šeimos psichologiniais sunkumais, rūpesčiais, tarpusavio santykiais, savijauta ir pan. Tuomet, kai tėvams ar vaikams sukyla stiprios emocijos ir sunku susivaldyti arba reikia palaikymo, norisi išsikalbėti, pasidalinti rūpesčiais. Taip pat jeigu kyla klausimų, kaip derėtų pasielgti konkrečioje situacijoje. Daugiau informacijos – www.tevulinija.lt 

 

„Tėvų linijoje“ psichologo konsultacija – tą pačią dieną, visoje Lietuvoje, ir vasarą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 21 Jun 2021 09:07:43 +0300
<![CDATA[Kaip gauti būtiną verslo finansavimą po pandemijos kirčio?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-gauti-butina-verslo-finansavima-po-pandemijos-kircio https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-gauti-butina-verslo-finansavima-po-pandemijos-kircio Įvertinkite bent kelis finansavimo pasiūlymus

Atminkite, kad bet koks skubotas sprendimas verslui tikrai neatneš sėkmės. Svarbi taisyklė, kurią turėtumėte įsidėmėti dar prieš atverdami naują veiklą – viską keliskart pasverti ir kruopščiai įvertinti. Būtent šia taisykle vadovaukitės ir naudodamiesi pagalbomis ir paramomis verslui po pandemijos. Neskubėkite čiupti pirmo pasitaikiusio paskolos pasiūlymo. Verčiau pasikonsultuokite su šios srities specialistais, kurie padės išsirinkti geriausią sprendimą. Taip pat svarbu išsirinkti ir patikimą paskolos davėją, nes pasitaiko atvejų, kuomet nesilaikoma sąlygų būtent iš jo pusės. Patikimos bendrovės tinklapyje tikrai rasite ir paskolos skaičiuoklę, kuri, keičiant paskolos sumą bei grąžinimo terminą, paskaičiuoja mėnesinės įmokos dydį.

Paruoškite verslą vertinimui

Savaime suprantama, kad norėdami gauti bet kokio tipo finansavimą, privalote atitikti numatytus rodiklius. Svarbiausias dalykas, kurį turi atlikti finansavimo siekiantis verslas – tai kruopščiai pasiruošti vertinimui. Tam svarbu paruošti duomenis apie įmonės finansinę būklę, parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų paklausą, finansinę drausmę, veiklos perspektyvas bei prašomo finansavimo pagrįstumą. Bankai ir kiti finansuotojai neabejotinai atsižvelgia ir į bendrą sektoriaus situaciją, kiek ji stabili bei perspektyvi. Trūkstant dokumentų prašymas gali būti atmestas ar sustabdomas, o tai reiškia, kad jums reikės iš naujo pateikti dokumentus. Tik tinkamai pasiruošę vertinimui galėsite būti ramūs, kad finansavimas tikrai pasieks jūsų veiklą be didelių trikdžių. Be to, taip sugaišite pastebimai mažiau laiko, o pasinaudoti parama verslui galėsite greičiau.

Svarbu sekti naujienas ir įstatymų kaitą

Vis dėlto, pandemija netikėtai smogė visiems sektoriams, o tinkamai pasiruošti tokiam iššūkiui nebuvo kada. Būtent todėl Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos valstybių, įstatymai verslo atžvilgiu kito kone kas mėnesį. Jei norite gauti geriausiai jūsų verslo tikslus atitinkantį finansavimą, būtinai sekite naujienas bei domėkitės įstatymų kaita. Taip išvengsite situacijų, kuomet pavėluojama pateikti paraiškas bei netenkama galimybės pasinaudoti valstybės teikiamomis paramomis. Atminkite, kad itin svarbu domėtis ir alternatyviomis verslo galimybėmis. Galbūt savo veiklą galite perkelti į nuotolinius užsiėmimus, o produktus patalpinti elektroninėje parduotuvėje? Šiuolaikinės technologijos leidžia pasinaudoti šiomis galimybėmis ir apsaugoti verslą nuo ilgos pauzės net sunkiausiu metu. Jei nesate tikri, koks sprendimas labiausiai tiktų jūsų veiklai, kreipkitės į verslo konsultantus. Patyrę žinovai tikrai patars, kaip skaitmeninti būtinuosius procesus, kaip perkelti užsiėmimus į elektroninę erdvę ir kaip sukurti klientui įdomų formatą. Bet kokiu atveju – sėkmė priklauso tik nuo jūsų norų bei lūkesčių. 

Kaip gauti būtiną verslo finansavimą po pandemijos kirčio?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 18 Jun 2021 11:39:32 +0300
<![CDATA[Kaip įvertinti valgomųjų ledų kokybę?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-ivertinti-valgomuju-ledu-kokybe https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-ivertinti-valgomuju-ledu-kokybe Vasarą ir ne tik įprasta smaližiauti bei gaivintis ledais. Dabar jų būna įvairiausių formų, spalvų bei skonių, su priedais, pagardais, pabarstukais ir glaistais, papuošti spalvingomis etiketėmis – platus pasirinkimas kiekvienam. Žinoma, dėl skonio nesiginčijama, tačiau apie valgomųjų ledų kokybę verta pakalbėti išsamiau, juk ne tik graži išvaizda ir patinkantis skonis lemia vartotojų pasirinkimą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat atlieka maisto produktų kokybės patikras ir rūpinasi, kad gamintojai, tiekėjai bei pardavėjai laikytųsi visų reikalavimų, kad žmonėms būtų pateikiama tik saugi ir kokybiška produkcija. Analizuojant bei apibendrinant situaciją ir patikrų rezultatus, atkreiptinas dėmesys į keletą paprastų dalykų, kurie padės vartotojui geriau suprasti, kaip nustatyti maisto produktų, o šiuo atveju, ir valgomųjų ledų kokybę.

Daugiau apie tai, kaip įvertinti valgomųjų ledų kokybę pasakoja VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė – valstybinė maisto produktų inspektorė Antonina Greičiuvienė.

– Iš ko ir kaip galima nustatyti, kad valgomieji ledai netinkami vartojimui?

– Dažniausiai ledai praranda formą, tai reiškia, kad laikymo metu jie buvo atšilę ir greičiausiai tapo nesaugūs. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tinkamumo vartoti terminą, juk valgomieji ledai gali būti laikomi labai žemoje temperatūroje iki 2 metų, esant dažnesniems, nors ir trumpiems temperatūros svyravimams, gali įvykti baltymų ir riebalų pokyčiai bei pažeisti saugos kriterijai. Pasirenkant ledus, svarbu įvertinti, iš kokių žaliavų jie pagaminti. Nors valgomųjų ledų pavadinimas plombyras, grietininiai, pieniniai, nusako, kad tai iš pieno ir jo sudedamųjų dalių pagaminti ledai, vaisiniai, sorbetas pagaminti iš vaisių ar jų sulčių, svarbu skaityti ir sudėtį. 

– Kaip valgomieji ledai pasensta, sugenda? Kada ir kokie pokyčiai vyksta bėgant laikui bei keičiantis laikymo sąlygoms?

– Į rinką pateikti valgomieji ledai yra kokybiški ir nuolat vykdoma jų gamybos ir prekyboje  kontrolė. Valgomųjų ledų kokybė ir sauga priklauso ne tik nuo naudotos žaliavos, bet ir  tiesiogiai nuo laikymo sąlygų, tai gaminys, kuriam privalomas žemas temperatūros režimas. Kuo žemesnėje temperatūroje laikomi valgomieji ledai, tuo ilgiau juos galima išlaikyti kokybiškus. Dėl to, renkantis ledus svarbiausiai atkreipti dėmesį, kad jie nebūtų deformuoti ar ledų masė sukritusi. 

Greitas valgomųjų ledų užšaldymas iki 18 °C produkto centre, blokuoja bakterijų plitimą, be kokybės pokyčių, padidina saugojimo laiką iki 70 procentų. Labai svarbu leduose tinkamai įplaktas oras, nes oras yra minkštųjų ledų paslaptis, oro buvimas leduose mikroburbuliukų pavidalu  sudaro  kreminę ledų  konsistenciją. Jei laikymo eigoje susidaro temperatūros svyravimai, oro burbuliukų mažėja ledai ne tik praranda formą bet ir tampa kietesnį bei juose gali sparčiai daugintis mikroorganizmai.

Galima valgomuosius ledus pasirinkti ir pagal pavadinimą. Norint įsigyti labai riebius valgomuosius ledus teisingiau būtų pasirinkti ledus kurių klasifikacinis pavadinimas būtų plombyras, vidutinio riebumo ledus kurie klasifikuojami kaip grietininiai, mažo riebumo valgomieji ledai klasifikuojami kaip pieniški. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Sorbeto gamybai nenaudojamas pienas arba pieno sudedamosios dalys. 

Kiti valgomieji ledai, kuriems nėra nustatyti sudėties reikalavimai, ženklinami pavadinimu „valgomieji ledai“. Tokiuose leduose gali būti nurodoma sudedamoji dalis, kuri vartotoją informuotų apie gaminio sudėtį, kokybę arba  juslines savybes.  

– Ar ištirpę ledai tinkami valgyti?

– Atkreiptinas dėmesys, kad ledų išplakimas yra svarbus rodiklis skoniui ir ledų minkštumui įvertinti. Nors vertinant gryną ledų kiekį vizualiai dažnai apsigauname, nes masės išraiška mililitrais ženkliai skiriasi nuo kiekio gramais. Skirtumą sudaro įplakto oro kiekis.

Šiurkšti ledo tekstūra yra gana dažnas defektas, kurio metu produkte jaučiami dideli ledo kristalai. Tam įtaką gali turėti kelios priežastys: homogenizavimas, bet dažniausiai užšalimo režimo pažeidimai, temperatūros svyravimai laikant ar transportuojant. Ištirpę, deformuoti, turintys didelių vandens kristalų valgomieji ledai yra sukritę, netinkamos išvaizdos t. y. netinkamų laikymo sąlygų požymiai. Netinkamomis sąlygomis laikyti ledai yra nesaugūs ir  negali būti vartojami.

Saugant ledus reikia vengti temperatūros svyravimų. Jei saugojimo temperatūra yra 15 ºC, tai pakilus temperatūrai ištirps apie dešimtadalį sušalusio vandens. Kai kurie ledo kristalai ištirps visiškai, kiti – dalinai. Vėl sušaldant, naujų kristalų neatsiras, o tik padidės jau esantys. Kai saugojimo temperatūra 25 ºC, toks pat temperatūros pakilimas ištirpins tik 2 – 3% vandens. Taigi saugojimo stabilumas yra gerokai didesnis prie žemos temperatūros. Reikia pažymėti, kad gamintojai  saugojimo stabilumui užtikrinti naudoja ir stabilizatorius, nes jie ne tik suriša vandenį, bet ir trukdo vandens judėjimui, atsirandančiam dėl kristalų tirpimo pakilus temperatūrai. Dėl to trukdoma formuotis labai dideliems ledo kristalams dėl ko  valgant ledus nesijaučia vandens kristalų. Visais atvejais atšildžius ledus pakartotinai jų sušaldyti negalima ir vartoti pakartotinai užšaldytus ledus taip pat negalima. Negalima laikyti ledų kartu su žuvimi, mėsa, daržovėmis, kitais specifinio kvapo produktais. Aptikus prekybos vietose deformuotus, su dideliais kristalais ledus reikštu jų netinkamą laikymą, apie tai reikia informuoti VMVT nemokama linija 8 800 40403.

– Kokių priedų geriau vengti?

– Ledai gaminami plakant pieno mišinį, jį šaldant ir maišant su oru tam, kad būtų purūs. Nereikia bijoti  E raidžių reiškiančių maisto priedus, o svarbu  pasidomėti, kas tai per priedas: Tikriausiai šiandieną  nerasime net vieno produkto be nors vieno maisto priedo. Tam tikri dalykai būtini. Tikėdamiesi, kad ledai turėtų būti tik iš natūralių ingredientų, vartotojai sudėtyje pastebės įvairių priedų, kvapiųjų medžiagų, stabilizatorių užrašus. Tačiau visai be priedų pagaminti valgomuosius ledus neįmanoma. Tiesiog galima rinktis ledus kuriuose nėra dažiklių, vietoje kvapiųjų medžiagų  įdėti natūralus vaisiai ir uogos. Ne visi maisto priedai yra sintetiniai – gali būti ir natūralūs. Vienas populiariausių natūraliųjų tirštiklių yra saldžiųjų ceratonijų derva (E410) – yra augalinės kilmės, naudojamas tam, kad suplaktas mišinys išlaikytų savo tekstūrą.

– Alergenai ledų sudėtyje: riešutai, šokoladas ir net gi medus – ar jie aiškiai žymimi ir matomi?

– Šiai dienai valgomųjų ledų pasirinkimas, kaip pagal sudėtį, skonį, formą taip ir jų kiekio asortimentą, rinkoje yra labai platus. Pirmiausiai pasirenkant valgomuosius ledus vartotojas turi vertinti savo poreikį. Norint pasirinkti tinkamus valgomuosius ledus pirmiausiai reikalinga perskaityti valgomųjų ledų gamintojų etiketėje pateiktą informaciją sudedamųjų dalių sąraše. Žmonėms turintiems padidintą jautrumą, alergiškiems žmonėms būtina atkreipti dėmesį į valgomųjų ledų gamybai naudotus: žaliavas, sudedamųjų dalių sąraše paryškintus alergenus.

– Ar turi reikšmės ledų kokybei, ar jie vaflyje, ar jie  ant pagaliuko, ar jie pateikiami induose? 

– Pagaminti ledai supakuojami į vartotojams skirtus (kartonines dėžes, popierių, vaflių puodelius, kūgius, vamzdelius ir kt.). Pakavimo medžiagos kažkuria prasme turi įtakos valgomųjų ledų vartojimo  kokybei užtikrinti kaip ir jų laikymo sąlygų  terminui pailginti. Valgomieji ledai pakuotėje suteikia galimybę patogiau valgyti. Pakavimo medžiagų kokybė, dydžiai ir formos leidžia vartotojui pasirinkti  ledus pagal poreikius ir užtikrinti jų tinkamumą vartoti  laikant numatytą terminą ir sąlygomis. Ledų, supakuotų į vartotojams skirtus indus drėgmei ir orui laidžiose pakuotėse, svorio netekimas po pusės  mėnesio laikymo gali siekti 0,2%, o po 3 mėnesių 1,5 procento. Ilgalaikiam šaldymui laikyti skirtų ledų temperatūra turėtų būti kuo žemesnė, o tai labai prisideda prie originalios struktūros išsaugojimo. Valgomieji ledai laikomi gamybos įmonėse kamerose, kurių oro temperatūra ne aukštesnė kaip 30 °C, tuo tarpu prekybos vietose tokių režimų užtikrinti nėra galimybės, dėl to svarbu, kad ledai prekybos įmonėse neužsigulėtu o vartotojas pasirenkant ledus  žiūrėtu tinkamumo vartoti terminą nurodytą ant pakuotės.

– Ačiū už pokalbį!

VMVT inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Kaip įvertinti valgomųjų ledų kokybę?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 16 Jun 2021 09:09:08 +0300
<![CDATA[Savaitgaliai Lietuvoje: ką aplankyti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaitgaliai-lietuvoje-ka-aplankyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaitgaliai-lietuvoje-ka-aplankyti Turint planų nuvykti į tolimesnes nuo jūsų namų vietoves, užsisakyti nakvynę, paskanauti nekasdienių patiekalų, piniginę gali tekti atverti plačiau. Šiuolaikinėje visuomenėje dažna šeima moka būsto ar kito tipo paskolą, todėl didesnes išlaidas, pirkinius ir savaitgalių keliones svarbu planuoti. Turint vieną ar daugiau įsipareigojimų, apie paskolos perkėlimą galite pasidomėti internetu, o mokėdami patrauklias įmokas, lengviau planuosite išvykas Lietuvoje.

Poilsiui nuo miesto šurmulio – Nidos kurortas

Jau daugelį metų Nida yra tituluojama kaip viena gražiausių šalies vietų, kurioje akį džiugina ne tik jūra, smėlio paplūdimys, bet ir jos lankytini objektai. Parnidžio pažintinis takas, plaukiojimas laivais, saulės laikrodis, jaukios kavinės bei apgyvendinimo įstaigos kasmet sulaukia tūkstančių poilsiautojų. Tiesa, į šį kurortą gyvenamų vietų reikėtų paieškoti anksčiau negu artėjantis savaitgalis. Nors Nida yra laikoma viena brangesnių vietų, esančių prie jūros, šios grožis bei romantika užburia kiekvieną.

Jeigu norisi pailsėti prie jūros, tačiau pirmenybę teikiate įvairioms pramogoms – Palanga tikrai turi ką pasiūlyti. Čia vasaros savaitgalių metu vyksta įvairūs koncertai, renginiai, o ką veikti šiame mieste, atras kiekvienas: ir mažesnis, ir vyresnis šeimos narys. Jeigu savaitgalius Lietuvoje leidžiate su savo vaikais, supažinkite šiuos su Gintaro muziejumi, Birutės parku, aplankykite muzikinį fontaną. Jeigu mėgstate pasiekti jums reikiamą tašką su dviračiais, elektriniais paspirtukais ar riedučiais – būtent šiame mieste atrasite kokybiškus pasivažinėjimo takus, kuriais nesunkiais pasieksite ir aplinkines gyvenvietes, pavyzdžiui, Šventąją.

Mėgstantiems informacines išvykas – platus muziejų pasirinkimas

Muziejų Lietuvoje galime rasti kiekviename mieste. Tad jeigu jus domina istorija, informacijos platybės, dar negirdėti faktai bei istorijos – pats metas suplanuoti savaitgalių išvykas po išskirtinius Lietuvos muziejus. Mažiesiems šeimos gyventojams visuomet smagu apsilankyti Smiltynėje įsikūrusiame Lietuvos jūrų muziejuje, į įvairias aktyvacijas jus gali įtraukti Rumšiškėse įsikūręs Lietuvos liaudies buities muziejus. Kaimo vaizdiniai, čia gyvenusių senolių istorijos mena ne visiems pažintus laikus, o įdomūs muziejų šeimininkų pasakojimai supažindina su etnografinių Lietuvos regionų ir miestelių atspindžiu. Taip pat Rumšiškėse galite apsilankyti apžvalgos bokšte, pavalgyti tradicinių patiekalų vietinėse kavinėse, o esant norui – pernakvoti būtent jau minėtame liaudies buities muziejuje.

Nemaža dalis muziejų yra įsikūrę šalies sostinėje, tad jei gyvenate kitame Lietuvos mieste, nepamirškite aplankyti Valdovų rūmų, energetikos bei technikos, pinigų, nacionalinį muziejų, įsikūrusį ant Gedimino bokšto kalno, o savaitgalio ekskursiją baikite netoli Vilniaus esančioje Trakų pilies saloje.

Išvykos gamtos apsuptyje

Jeigu pirmenybę teikiate aktyviam savaitgalio poilsiui, o ir dešimtys nueitų kilometrų jūsų negąsdina, visuomet galite rinktis po visą šalį išsibarsčiusius pažintinius takus. Vienais populiariausių ir gražiausių takų yra įvardijami Šilėnų pažintinis takas, Sirvėtos mokomasis mitologinis takas, Amalvos pelkės takas, Anykščių šilelyje esantis takas, kuris praeinamas pėsčiomis. Taip pat keliaujančios šeimos rekomenduoja aplankyti Čepkelių raisto, Kamanų, Mūšos tyrelio, Zackagirio, Varnikų, Naglio ar Žuvinto ežero pažintinius takus. Keliaujant po gamtoje esančius takus svarbu nepamiršti tinkamos avalynės, apsaugos nuo saulės, uodų priemonių, vandens bei užkandžių.

Savaitgaliai Lietuvos gamtoje gali tapti puikia tradicija ir laiko praleidimo būdu, suartinančiu namiškius bei draugus, todėl esant geriems orams nieko nelaukite ir pradėkite planuoti savo pirmąją kelionę.

Savaitgaliai Lietuvoje: ką aplankyti?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 15 Jun 2021 18:14:05 +0300
<![CDATA[Pandemijos iššūkiai darbo rinkoje – proga persikvalifikuoti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pandemijos-issukiai-darbo-rinkoje-proga-persikvalifikuoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pandemijos-issukiai-darbo-rinkoje-proga-persikvalifikuoti Asmeninės savybės – svarbiau nei diplomas

Kadangi kai kurių veiklos sektorių atsigavimo galimybės yra miglotos, o valstybės siūloma parama netekus darbo – ribota, daugelis žmonių svarsto persikvalifikavimo galimybę. Viena iš paklausių persikvalifikavimui profesijų – finansų konsultanto. Ši profesija daugelį patraukia dėl galimybės įsidarbinti net ir mažuose Lietuvos miesteliuose, įgaunamų finansų srities žinių.

„Praėjusių metų kovo-gruodžio mėnesiais prie „Aviva Lietuva“ prisijungė 90 naujų finansų konsultantų ir jų asistentų visoje Lietuvoje – ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose: Kaišiadoryse, Telšiuose, Plungėje, Jonavoje, Utenoje ir kt. Didžiąją dalį, 76 proc., jų sudarė moterys. Paaštrėjo jau anksčiau pastebėta tendencija, kad ši profesija yra paklausi tarp moterų regionuose, kurios kartais ne savo noru iškrenta iš darbo rinkos po vaiko priežiūros atostogų arba negali dirbti įprasto darbo pilnu etatu, nes darbas tampa nesuderinamas su šeimos poreikiais. Matome daugybę sėkmės istorijų, kaip žmonės praradę darbą ir pajamas arba grįžę iš emigracijos, atranda save finansų konsultanto darbe ir tampa savimi pasitikinčiais, klientų pasitikėjimą užsitarnaujančiais profesionalais“, – sako „Aviva Lietuva“ pardavimų vadovas Voitech Petkevič.

„Aviva Lietuva“ vyr. patarėjas Nikolajus: finansų konsultanto darbas man yra mokytojo darbas

Jonavoje gyvenantis Nikolajus Vansevičius įmonėje „Aviva“ atrado motyvavimo sistemą, kuri jį, „alkaną“ iššūkių, pavertė vienu iš lyderių. Jis šiemet jau 7 kartą iš eilės tapo išskirtinio pasaulinio Milijono dolerių apskritojo stalo (Million dollar round table arba MDRT) klubo nariu. Tai geriausius finansų profesionalus ir draudimo tarpininkus iš viso pasaulio vienijanti organizacija, įkurta dar 1927 m. Čia patenka tik 1 proc. aukščiausią veiklos efektyvumą, išskirtines profesines žinias, griežtą etikos elgesį ir ypatingą dėmesį klientų aptarnavimui demonstruojančių konsultantų. Užmigti ant laurų čia nėra kada – narystę šioje organizacijoje reikia pelnyti kasmet.

„Mane labiausiai sužavėjo tai, kad atlyginimas čia mokamas ne už „atsėdėtas“ valandas, o už asmeninį efektyvumą siekiant rezultatų. Aš neprivalėjau būti biure 8 valandas, galėjau pats laisvai planuotis darbo laiką. Ir tik nuo manęs priklausė, kiek jo skirsiu darbui, kiek laisvalaikiui ir šeimai.  

Per metus nuo darbo pradžios mano atlyginimas pradėjo augti labai sparčiai. Prasidėjo įvertinimai, lyderių kelionės. Pradžioje taip tikrai neatrodė, tačiau ilgainiui supratau, kad atradau savo svajonių darbą“, – dalinasi Nikolajus.

Sėkmės garantas – kantrybė ir nuolatinis žinių siekis

„Sunkiausia šiame darbe yra pati pradžia. Įsibėgėti reikia tiesiogine prasme nuo nulio – tiek klientų, tiek atlyginimo prasme. Tačiau dirbant sistemingai atsiranda pirmieji klientai, tuomet tas ratas plečiasi, o kartu su juo ateina ir atlyginimas bei apdovanojimai. Svarbiausia nepasiduoti pradžioje, kai yra sunkiausia, ir išlaukti savo sėkmės laiko. O jo laukiant reikia nuolatos mokytis. Čia galima išmokti be galo daug ir pačiam naudingų įgūdžių, tokių kaip asmeninių finansų valdymas, profesionalus bendravimas, efektyvus laiko planavimas“, – patirtimi dalijasi Nikolajus.

Pašnekovas vadovaujasi požiūriu, kad nieko nedarant netobulėjama. O išsidalinus net, atrodytų, didelius tikslus laike, sistemingai dirbant, juos pasiekti nėra labai sudėtinga.

„Mokytis ir tobulėti turiu nuolatos. Kad ir kiek būčiau pasiekęs ar gavęs įvertinimų, jei tik nors trumpam sustoju, pradedu netekti formos. Žinoma, čia sustoti yra sudėtinga dėl pačios darbo dinamikos – rutinos asmeniškai man čia nėra, nes pačiam planuojantis darbo laiką, visos dienos yra skirtingos ir jas vainikuoja bendravimas su įvairiausiais žmonėmis“, – sako Nikolajus.  

Konsultanto misija – žmonių sąmoningumo ugdymas

„Viena vertus, vis dar gana dažnai susiduriame su skeptiška nuomone apie gyvybės draudimą remiantis nesėkmingomis, dažnai net su draudimu nesusijusiomis finansinėmis patirtimis. Kita vertus, dažnai neįvertiname, kad nei vienas iš mūsų nesame niekuo išskirtinis ar apsaugotas nuo nelaimės ar ligos. Savo darbe dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie pradžioje draudimą vertinę skeptiškai, ne tik pakeičia savo nuomonę gavę išmokas, bet ir atveda draustis gimines ir draugus. Aš ir pats tik pradėjęs dirbti čia iš arti pamačiau gyvybės draudimo naudą. Dabar man niekas negalėtų įrodyti, kad draudimas neveikia.

Man finansų konsultanto darbas yra tapatus mokytojo darbui. Tik mokomas dalykas čia yra žmonių sąmoningumas prisiimant asmeninę atsakomybę už savo šeimos finansinį stabilumą, už savo senatvės pensijos dydį ir augančių vaikų būsimas išlaidas mokslams. Tai labiau pašaukimas žmogui, kuris ieško iššūkių, mėgsta bendravimą ir nemėgsta komforto, nori ir sugeba išsikelti bei pasiekti tikslus“, – sako Nikolajus.

Pandemijos iššūkiai darbo rinkoje – proga persikvalifikuoti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 14 Jun 2021 16:08:46 +0300
<![CDATA[Atostogos su paaugliais: kaip nesusipykti ir turiningai praleisti laiką]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atostogos-su-paaugliais-kaip-nesusipykti-ir-turiningai-praleisti-laika https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atostogos-su-paaugliais-kaip-nesusipykti-ir-turiningai-praleisti-laika Artėjant atostogų laikui, tėvai pradeda planuoti, kaip ir kur jas turiningai praleisti su šeima. Norisi, kad atostogos būtų įdomios, atitiktų visų šeimos narių lūkesčius ir patenkintų jų poreikius. Šeimose, kuriose auga paauglys, atostogos neretai tampa tikru iššūkiu. Tėvai, iki tol įpratę suplanuoti viską kuo detaliau, gali susidurti su paauglio prieštaravimais, net nenoru vykti kartu atostogauti. Kaip nesusipykti su paaugliais planuojant atostogas ir jų metu kokybiškai praleisti laiką, pataria Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos psichologė Jūratė Marcinkevičienė.  

 Svarbu išgirsti vaiko nuomonę ir jo atostogų lūkesčius 

„Dažnai tėvai su nostalgija ir ilgesiu prisimena tuos laikus, kai jų vaikas neprieštaraudamas vykdavo kasmetinių, tradicija tapusių šeimos atostogų. Tėvai tikisi, kad bendrų atostogų metu visi šeimos nariai, kaip ir anksčiau, kartu leis laiką, žais stalo žaidimus ir pan. Tačiau paauglystė yra ypatingas laikotarpis tiek vaiko, tiek tėvų gyvenime – paauglys turi savo nuomonę, norus bei lūkesčius ir jie dažnu atveju nebesutampa su tėvų. Būtent dėl nepateisintų lūkesčių dažniausiai kyla konfliktai šeimos atostogų metu“, – atkreipia dėmesį J. Marcinkevičienė.  

Psichologė pataria, prieš planuojant atostogas pasistengti pasikalbėti apie kiekvieno šeimos nario atostogų lūkesčius ir tokiu būdu išvengti galimo nepasitenkinimo vėliau: „Kuo daugiau iš anksto bus suderinti asmeniniai interesai, kuo viskas bus aiškiau, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks atostogauti darniau. Kilus konfliktui, derėtų jo neaštrinti ir stengtis kuo paprasčiau ir greičiau jį išspręsti“.  

Į ką svarbu atkreipti dėmesį planuojant atostogas 

Pasak J. Marcinkevičienės, planuojant atostogų kryptį, veiklas, labai naudinga tėvams į tai įtraukti ir savo atžalas. Tėvus kviesčiau prisiminti, kad jų paauglys yra žymiai brandesnis, savarankiškesnis, siekiantis autonomiškumo, išklausymo, įvertinimo bei pasitikėjimo sprendimų priėmime, nei prieš keletą metų.   

„Renkantis atostogų vietą, būtina pagalvoti apie tai, kad paaugliui norėsis daugiau privatumo, pavyzdžiui, atskiro kambario nuo tėvų arba didesnio kambario, jei šeimoje yra daugiau vaikų. Jei šeimoje yra skirtingo amžiaus vaikų, naudinga rinktis tokią atostogų vietą, kur veiklos būtų visiems, atsižvelgiant ne tik į skirtingą amžių, bet ir į pomėgius bei asmeninius skirtumus. Stenkitės pasyvias veiklas derinti su aktyviomis, taip pat palikti laisvo laiko, kurį paauglys galėtų skirti sau“, – patarimais dalijasi Tarnybos psichologė.  

 Nedrauskite naudotis išmaniaisiais įrenginiais 

Vaiko teisių apsaugos specialistams tenka girdėti, kad atostogų metu pagrindinis tėvų tikslas yra ženkliai apriboti naudojimąsi išmaniosiomis technologijomis. Verta prisiminti, kad šiuolaikinė paauglių karta auga su išmaniaisiais telefonais, internetu ir tai jiems yra įprasta jų kasdieniame gyvenime. Taip pat tam įtaką padarė pandemijos nulemtas karantino laikotarpis, kuomet išmanieji prietaisai tapo vienintele priemone bendrauti su draugais.   

Tėvų noras, kad paauglys šeimos atostogų metu nesinaudotų telefonu ar kompiuteriu, reiškia, jog jis negalės palaikyti jokio kontakto su savo draugais visų atostogų metu. „Tokia žinia ne vieną paauglį gali išmušti iš vėžių, natūraliai sukelti norą priešintis ir konfliktuoti su tėvais. Jei paauglys šeimos atostogų metu bendraus su savo draugais, pasidalins nuotraukomis, įspūdžiais, tai tikrai nereiškia, kad jis nevertina laiko, praleisto su savo šeima“, – pastebi psichologė.  

 Kaip sudominti paauglį ir rasti jam įdomias pramogas  

Atvykus atostogauti prie jūros, reikėtų suprasti, kad jeigu suaugusieji mėgsta pasimėgauti saulės voniomis paplūdimyje, tai dar nereiškia, jog ir paaugliams tai patinka. Tam gali būti pačių įvairiausių priežasčių – vieniems nuobodu, kitiems nepatogu, kad jie, tokie dideli, dar atostogauja su tėvais. Neretai paaugliai būna kritiški savo išvaizdai, tad paplūdimio, ypatingai, kur gali būti pažįstamų, jie gali iš esmės vengti.  

„Jeigu šeimoje yra jaunesnių vaikų, dažniausiai tėvai jiems skiria daugiau dėmesio. Tai nėra gera praktika – reikėtų pasistengti vaikams skirti vienodai dėmesio. Koks tas dėmesys, priklauso ir nuo paauglio interesų. Jei vaikas sportiškas – sportuokite kartu, jei patinka muzika – nueikite  į jo mėgstamo atlikėjo koncertą,  galbūt vaikas mėgsta fotografuoti – pasisiūlykite atrasti įdomias vietas kartu. Jeigu vis atidėliojote drauge pasižiūrėti filmą, nepraleiskite progos ir pasimėgaukite vieni kitų kompanija. Veiklų tikrai yra daug, tik reikia ne tik išgirsti vaiką, bet ir veikti: apie galimas veiklas pasidomėti dar prieš išvykstant, kad galima būtų pasiruošti: ar atsivežti dviračius, ar susiplanuoti maršrutus, ar nusipirkti bilietus į pramogas“, – pataria psichologė. 

J. Marcinkevičienė sako, kad atostogose labai svarbu vaikui skirti dėmesio: „Atostogos su šeima reiškia, kad tai yra šeimos laikas ir puikus metas susidraugauti su savo paaugliu, kuris, tikėtina, kitais metais, turėjęs geras atostogas, pats norės vykti kartu. 

Jei paauglys atsisako atostogauti su tėvais  

Tėvai gali susidurti su situacija, kuomet paauglys gali labai racionaliai ir argumentuotai paaiškinti, kodėl nenori atostogauti su tėvais. Suprantama, kad tėvams gali būti labai sudėtinga tai suprasti, dažnu atveju jie tai gali priimti kaip įžeidimą, šeimos tradicijų laužymą ir pan. Gali būti, jog paauglys vasaros atostogų laiką suplanavo su draugais, sugalvojo jam ypatingai įdomių bei naudingų veiklų ir nenori vykti atostogauti kartu su tėvais.   

„Tėvai šioje situacijoje gali jaustis nusiminę bei sutrikę. Labai svarbu išklausyti savo paauglį ir ieškoti kompromisų. Galbūt paauglys nori savo atostogas leisti stovykloje? Svarstant šią galimybę, tėvai turėtų atsižvelgti į vaiko pomėgius bei interesus ir kartu ieškoti priimtiniausio sprendimo. Gali būti, kad paauglys yra suplanavęs per savo atostogas užsidirbti. Tokiu atveju tėvai turėtų įdėti pastangų ir su paaugliu aptarti visus aspektus“, – komentuoja J. Marcinkevičienė. 

Atostogos su paaugliais: kaip nesusipykti ir turiningai praleisti laiką

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 11 Jun 2021 09:38:03 +0300
<![CDATA[Edukacinė programa ,,Čiurlionis - sielos brolis” keliauja po visą Lietuvą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/edukacine-programa-ciurlionis-sielos-brolis-keliauja-po-visa-lietuva https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/edukacine-programa-ciurlionis-sielos-brolis-keliauja-po-visa-lietuva Nors dėl šių metų karantino gyvas bendravimas buvo apribotas, ,,Čiurlionio fondui” tai nesutrukdė vykdyti ilgametės misijos - edukuoti jaunimą. Projektas ,,Augame su M. K. Čiurlioniu” persikėlė į skaitmeninę erdvę ir taip ,,aplankė” beveik 10 Lietuvos miestų ir miestelių.

ŠVIETIMO MISIJA

,,Čiurlionio fondas” jau 10 metų vykdo jaunimo švietimo misiją su projektu ,,Augame su M. K. Čiurlioniu”, kurio metu supažindina su aukštosiomis vertybėmis, skatina vaikų iniciatyvumą, pilietiškumą, kūrybiškumą. Projekto renginiuose pristatomos M. K. Čiurlionio idėjos, vertybės ir kūrybinis palikimas. Karantino metu, mokykloms fiziškai užvėrus duris, ,,Čiurlionio fondas” sugalvojo kaip „atidaryti langą“ – perkelti edukacijas į virtualią erdvę. Tokiu būdu gimė nauja edukacinė programa – „Čiurlionis - sielos brolis“. Šios edukacijos sumanytoja ir vykdytoja – aktorė Livija Krivickaitė, savo pavyzdžiu liudijanti mokiniams apie meilę Čiurlionio kūrybai bei istorijai, atsiradusią iš autoriteto paieškos: ,,Skatinu juos ieškoti savo autoritetų, nes man atradus savąjį – daug lengviau eiti per gyvenimą.”

,,ČIURLIONIS - SIELOS BROLIS” LIETUVOS MIESTUOSE IR MIESTELIUOSE

Edukacijos „Čiurlionis - sielos brolis“ metu mokiniai ne tik supažindinami su M. K. Čiurlionio gyvenimu, muzika, paveikslais ar žodine kūryba – jie kviečiami į autoriteto paieškas šiuolaikiniame pasaulyje. ,,Čiurlionio fondo” rengiamos edukacijos, pasitelkus garsiausio lietuvių menininko pavyzdį, įkvepia kurti ne tik meną. Mokiniai kviečiami kurti savo kasdienybę su pagarba, pasiaukojimu bei meile, sudedant pamatines plytas saviraiškos paieškose.

Edukacinė programa „Čiurlionis - sielos brolis“ šiais metais nuotoliniu būdu buvo pristatyta įvairiausiose Lietuvos mokyklose:  Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje (Vilnius),  Linkuvos gimnazijoje (Pakruojo r.), Atžalyno gimnazijoje (Pakruojo r.), Kalvarijos ir Ramygalos gimnazijose, Klaipėdos Vydūno gimnazijoje, Obelyno pagrindinėje mokykloje (Šilalės r.), Ežerėlio pagrindinėje mokykloje (Kauno r.) ir kt.

SUPAŽINDINIMAS SU M. K. ČIURLIONIU

Edukacijos vykdytoja aktorė Livija Krivickaitė domėtis M. K. Čiurlioniu pradėjo tik sulaukusi 18-kos ir visiškai netyčia atradusi jo biografiją mamos knygų lentynoje. ,,Niekad nemaniau, kad jo vardas man taps kažkuo daugiau nei mokykloje dėstomu ar privalomu žinoti. Pradėjusi skaityti, negalėjau patikėti, jog visi tie intriguojantys, neįtikėti faktai - tiesa, ir kad visa ši galybė galėjo tilpti viename asmenyje. Jau tada buvo aišku, kad kalbėti apie Čiurlionį taip, kaip tai įprasta mokyklose – nenorėčiau. Baigusi menų studijas ir įgijusi tam tikras kompetencijas, reikalingas paveikiam bei įdomiam pasakojimui, nusprendžiau, jog tai mano proga kalbėti pasauliui apie šį menininką bei jo didžiulį indėlį Lietuvai. Mano vedamų edukacijų tikslas – gyvas, iki skausmo tikras Čiurlionio pajutimas – atsisakant nuobodžių faktų ar metų metais matomų tų pačių jo paveikslų rodymo. Čiurlionis yra gerokai, gerokai daugiau nei tai! Net edukacijos pavadinimas „Čiurlionis – sielos brolis“ kilo iš didelio noro parodyti, kad jis visų pirma jis buvo tiesiog žmogus. Žmogus, kuris aukščiau savęs kėlė visus kelyje sutiktus, jiems buvo malonus bei paslaugus, suvokė mūsų bendrystės galią ir prasmę. Nuo vaikystės jis buvo draugiškas ir be galo mylimas, nes buvo tas mielas, tikras sielos brolis. Apie kiekvieną kūrėją, mano galva, visų pirma reikia kalbėti kaip apie žmogų. Nes joks kūrinys niekada nebus aukščiau už gerumą. Meilę. Tikrumą. Gailestį. Pagalbą. Ir joks be viso šito sukurtas menas nebus vertas meno vardo. Būtent apie tai stengiuosi kalbėti su vaikais.“

 

 

Edukacinė programa ,,Čiurlionis - sielos brolis” keliauja po visą Lietuvą

Edukacinė programa ,,Čiurlionis - sielos brolis” keliauja po visą Lietuvą Edukacinė programa ,,Čiurlionis - sielos brolis” keliauja po visą Lietuvą Edukacinė programa ,,Čiurlionis - sielos brolis” keliauja po visą Lietuvą Edukacinė programa ,,Čiurlionis - sielos brolis” keliauja po visą Lietuvą Edukacinė programa ,,Čiurlionis - sielos brolis” keliauja po visą Lietuvą ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 09 Jun 2021 12:58:28 +0300
<![CDATA[Valstybinių miškų urėdijos Dubravos arboretume jau pražydo rododendrai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/valstybiniu-misku-uredijos-dubravos-arboretume-jau-prazydo-rododendrai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/valstybiniu-misku-uredijos-dubravos-arboretume-jau-prazydo-rododendrai Valstybinių miškų urėdijos Dubravos arboretume jau pražydo rododendrai, kurių įspūdingais žiedais lankytojai galės gėrėtis dar kelias savaites.

„Dubravos arboretumas ypatingai didžiuojasi turimais rododendrais, kai kurių aukštis siekia apie 6 metrus, vertingiausi iš jų – amerikinis ir trumpavaisis rododendrai“, – sako Dubravos medelyno specialistė Renata Vaškevičienė.

Pasaulyje žinoma apie 1000 rododendro rūšių, o veislių priskaičiuojama – galybė. „Tai ilgaamžiai augalai, kurie Žemėje buvo žinomi jau prieš 50 milijonų metų. Rododendrai buvo populiarūs visais laikais, bet dabar vis labiau populiarėja. Tam įtaką daro žiedų formų ir spalvų įvairovė, lapų dekoratyvumas, krūmų ilgaamžiškumas“, – apie dailius augalus pasakoja R. Vaškevičienė. 

Daugumos rododendrų žiedai kvepia, kai kurie turi net labai stiprų kvapą, pavyzdžiui, geltonžiedis ar vakarinis rododendrai. Anot specialistės, rododendrai dažniausiai auga krūmu, bet pasitaiko ir medžių: „Mūsų klimato zonoje augantys atspariausi vasaržaliai (dažnai vadinami azalijomis), kurie žiemą numeta visus lapus, ir pusiau visžaliai, kurie numeta tik lapų dalis, o kiti lieka žiemoti ant ūglių. Yra daug visžalių, kurių lapai žali ir vasarą, ir žiemą.“

Rododendrai žydi gegužės-birželio mėnesį,  pirmieji žiedai išsiskleidžia jau balandį – dažniausiai pirmas pražysta daūrinis rododendras.

51,5 hektaro ploto Dubravos arboretumas įkurtas Kauno rajone šalia Vaišvydavos gyvenvietės. Jame lankytojai gali susipažinti su išskirtine, daugiau kaip 2000 augalų rūšių, dendrologine kolekcija. Joje surinkti ir auginami mokslo, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriu vertingi vietinės ir svetimžemės dendrofloros augalai. Tarp jų yra unikalių – labai retų atvežtų, nebūdingų Lietuvos gamtai bei vietinės selekcijos medžių ir krūmų.

1958 metais įkurtas Dubravos arboretumas dešimtmečiais augo ir plėtėsi, o 2000 metais jam suteiktas dendrologinės kolekcijos statusas ir arboretumas paskelbtas saugomu gamtos objektu.

Dubravos arboretumo lankymas nemokamas, pagrindinė parko teritorija lankoma bet kada,  tik „Retųjų medžių“ ir „Pušūnų ir erikinių“  kolekciniai skyriai lankomi darbo dienomis, darbo valandomis. Adresas: Liepų g. 12, Girionys, Kauno r.

Valstybinių miškų urėdijos Dubravos arboretume jau pražydo rododendrai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 09 Jun 2021 11:09:12 +0300