Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet  Lietuvoje jau kilo 174   pievų  gaisrai, daugiausiai – Vilniaus apskrityje. Vien tik praėjusią parą degė 19 pievų.

„Pavasarį, ypač rytinėje Lietuvos dalyje, dažnai ženklina ne tik pirmosios žibutės,  vieversio giesmelė, bet ir juodi išdegusių pievų plotai, dūmų kvapas. Atmosferoje ir taip daug kietųjų dalelių, kurias nusodins tik pirmas tikras pavasarinis lietus. Ir taip kasmet – liepsnoja sausa pievų žolė, nuo jos liepsna greitai peršoka į aplinkinius miškelius, kartais nepasigaili ir sodybų“, -  sako Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė.

Pasak jo, pasaulio ekologai laikosi nuomonės, kad ugnis gamtai ne priešas, bet tik kai ji kontroliuojama. Lietuvos pievoms ugnis atneša daugiau žalos nei naudos. „Pievų augalijos pagrindas – daugiamečiai žoliniai augalai, kurių ūgliams ir daigams praūžusi liepsna didelės žalos nepadaro, tiesiog kuriam laikui sulėtėja augimas. Daug didesnis poveikis vienmečiams augalams, o ypač samanoms ar kerpėms, kurios neturi šaknų. Tikėtina, kad natūraliose pievose, pastoviai jas deginant, augalų rūšių įvairovė galėtų kiek sumažėti“, - aiškina M. Lapelė.

Jo žodžiais, labiausiai ugnis kenkia mikroorganizmų pasauliui tiek paklotėje, tiek viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Kai kurie tyrimai rodo, kad sumažėja bendras mikroorganizmų skaičius, mažėja azotą ir fosforą fiksuojančių mikroorganizmų. Dėl to padidėja organinių medžiagų mineralizacija ir tai neigiamai veikia bendrą derlingumą. Sausos žolės deginimas gana pavojingas ir vabzdžiams ar lėtai judantiems gyvūnams, ypač kai išdega dideli plotai.

Atkreipiame dėmesį, kad deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, dūmų sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, taip pat ir žolę. Surinktų augalų ar jų dalių deginimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.

Pagal juos, sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauke leidžiama deginti tik surinktas  į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti. Tai gali būti daroma ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir kai toks deginimas neprieštarauja vietos savivaldybės patvirtintoms tvarkymo ir švaros taisyklėms.

Primename, kad surinktus augalus deginti draudžiama miške, aukštapelkėse, durpingose vietose, vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose. Vengiant smulkiosios faunos žūties draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei prieš savaitę. Baigus deginti, smilkstančią ugniavietę privalu užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

Sausą žolę ir kitas augalų atliekas deginant pažeidžiant reikalavimus asmenims gali būti skirta 30 – 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Gali tekti atlyginti ir aplinkai padarytą žalą. Už žolės deginimo faktą nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedama apskaičiuota žala gamtai pagal išdeginto ploto dydį.

Pamačius deginamą žolę raginame iškart skambinti telefonu 112.

Pirmieji nerimo požymiai

Vos keli procentai tėvų pastebėjo teigiamus vaiko pokyčius mokantis nuotoliniu būdu. Daugiausia buvo akcentuojama, kad vaikas tapo piktesnis (39%), mažiau bendrauja (33%), yra labiau išsiblaškęs (29%).

„Vaikų elgesio pokyčiai – vaiko emocinės būklės atspindys. Juk kuo labiau pavargstame ir užstringame monotonijoje – tuo dažniau būname piktesni. Jei  vaikai tampa apatiški veiklose ar elgiasi pernelyg iššaukiančiai – kažkas pasikeitė jo aplinkoje. Tie pokyčiai gali būti dėl šeimos, dėl fizinio persikėlimo ar kitų faktorių. Toks faktorius buvo ir skubus bei greitai įvestas nuotolinis ugdymas. Veiklos dažnai tapo monotoniškos, o bendravimo su draugais ar pažįstamais laikas sumažėjo. Teko prisitaikyti prie kito pasaulio, kai mes bendraujame per nuotolį nematydami žmogaus ir neužmegzdami artimo emocinio ryšio“, – pastebi švietimo ekspertas, pedagogas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir socialinių mokslų daktaras Simonas Šabanovas.

Pedagogas atkreipia dėmesį, kad vaikų nerimas atsispindi ir jų darbuose. Pasak S. Šabanovo, jeigu darbai padaromi greitai, bet atmestinai, ar vaikas jų visai neatlieka, arba nuolat atsiranda priežasčių, kodėl jų nepateikia – vertėtų sunerimti.

„Tai ženklas, kad mokinys jaučia įtampą ir tokiu atveju vaikui (kelias savaites) svarbu leisti pasirinkti krūvį, individualią veiklų struktūrą, pastebėti ir paskatinti, o klaidas taisyti pozityviais patarimais, bet ne priekaištais ir jų išryškinimu. Kartais svarbu  tiesiog užkalbinti ir pasikalbėti apie paprastus, ne su mokslu susijusius dalykus. Nesikeičiant situacijai, svarbu pasitarti su psichologu – juk saugi emocinė aplinka  yra labai svarbi  ir ją reikia  formuoti, taip pat ir nuotolinio ugdymo(si) metu“, – pataria S. Šabanovas.

Tėvų pagalba šiuo metu itin svarbi

Jam antrina ir vaikų bei paauglių psichologė, knygų autorė, Asta Blandė. Ji įspėja, kad išaugusio vaikų nerimo požymius greičiausiai šiuo metu gali užfiksuoti tėvai, nes jie mato savo vaikus namuose. Mokytojams tai gali būti sunkiau pastebima, nes mokydami nuotoliniu būdu, kai dalis mokinių net neįsijungia kamerų, jie praranda labai daug informacijos apie tai, kuo iš tikrųjų mokinys gyvena ir kokia jo savijauta.

„Dažniausiai apie emocinius pokyčius išduoda pasikeitęs elgesys, kuriame ryškesni požymiai yra atsiribojimas, uždarumas, vengimas dalintis savo išgyvenimais, dažnas nesėkmių, savęs nuvertinimo akcentavimas, bejėgiškumo, apatijos demonstravimas. Šalia atsitraukimo galime matyti pasireiškiančius susikaupusio pykčio protrūkius, kurie parodo, kad „pavargau, nebegaliu, sunku“. Tokia neapykanta sau ar aplinkai sukelia didžiulį diskomfortą“, – teigia A. Blandė.

Žymiai padidėjęs mokslų krūvis

Prie emocinių sunkumų prisideda ir pasikeitęs darbo krūvis vaikams. Pasak leidyklos „Šviesa“ užsakymu atlikto „Norstat“ tyrimo, net 50% moksleivių tėvų vertina, jog vaikai daugiau dirba savarankiškai, apie 40% vyresniųjų klasių tėvų pažymėjo išaugusi savarankiško darbo laiką. Pažymimas smarkus namų darbų išaugimas lyginant su ankstesniu karantino periodu – apie 50% tėvų teigia, jog vaikams užduodama daugiau namų darbų, ypač Vilniaus mokyklose. Net 55% tėvų pastebi padidėjusį mokymosi krūvį lyginant su pavasario karantino laikotarpiu ir dar 30% respondentų vertina panašiai. Smarkiausiai krūvis išaugo progimnazijos ir gimnazijos moksleiviams (taip teigia apie 66% tėvų).

Kalbėdama apie tai, kaip išaugusio mokymosi krūvio, karantino ir artėjančių atsiskaitymų metu padėti paaugliams ir dar labiau negilinti patiriamų sunkumų, psichologė Asta Blandė pataria pirmiausia realistiškai įvertinti aplinkos (tėvų bei mokytojų) lūkesčius.

„Pripažinkime, kiekvienas į pokyčius reaguojame skirtingai: vieniems – tai adrenalinas ir savęs išbandymas gerąja prasme, kitiems – tai nuolatinis stresas, o jis išsekina. Pirmieji gali rodyti aukštus rezultatus, o pastarieji – egzistuoti ties palūžimo riba. Dar yra viena grupė žmonių, kuriems sektųsi geriau, jeigu neužsiimtų savęs ar aplinkybių kaltinimu, o tiesiog darytų tai, ką tuo metu gali geriausiai. Vadinasi, ir pagalbos kryptys yra skirtingos. Tiems, kurie motyvacijos turi pakankamai – pasidžiaukime, įvertinkime ir kalbėkime apie galimybes, siekius bei planus. Tuos, kuriems sunku, supraskime ir priminkime, kad šiuo metu svarbu ieškoti galimybių, o ne plakti už nesėkmes: kartu atraskime vidinių resursų bent mažais žingsneliais judėti į priekį. Papasakokime vaikams apie mūsų pačių išgyvenimus šiuo metu, pripažinkime, kad tokiu laiku kiekvienas patiria iššūkių ir galiausiai - parodykime, kaip patys įveikiame stresą, kokios praktikos pasiteisina“, – teigia psichologė.

Profesionalią pagalbą gauna ne visi

Tyrimas atskleidė ir dar vieną liūdną faktą: pasirodo, kad reikalingą psichologo konsultaciją gauna vos 12% moksleivių. Tuo tarpu net 52% moksleivių tėvų teigia, jog jų vaikai negauna reikalingos psichologo pagalbos, panašiai atsiliepiama ir apie trūkstamą socialinių pedagogų pagalbą. Labiausiai psichologinės pagalbos pasigendama Panevėžio mieste, o pagal mokinių amžių jos daugiausiai trūksta dvyliktokams – taip mano net 60% tėvų.

Psichologė A. Blandė patardama, ką galėtų šioje situacijoje padaryti tėvai, siūlo padėti vaikams kurti kryptingas mintis ir padėti ieškoti motyvacijos.

„Nuo ko pradėti? Pripažinkime, kad pastaraisiais metais abiturientai laiko tikruosius brandos egzaminus, kurių gyvenime patirs dar ne vieną dešimtį. Jie yra apie įgūdžius rasti išeitis, kai situacija nepalanki, matyti pravirą langą, kai durys užsidaro ir galimybes siekti tikslų, kai daug kam atrodo, kad tai padaryti neįmanoma”, – teigia A. Blandė.

Nuoširdaus pokalbio galia

Dar vienas sunkumas, kuris neprisideda prie geresnės mokinių savijautos, yra karantino metu pasikeitę laisvalaikio įpročiai. „Šviesos“ užsakyto tyrimo respondentai konstatavo, kad net 64% moksleivių daugiau nei 4 val. savo laisvalaikio praleidžia prie ekranų, o 72% moksleivių bendrai prie ekrano praleidžia daugiau nei 6 val. Praleidžiančiųjų virš 8 val. ypač padaugėja nuo 8 klasės. Virš 6 val. praleidžia apie 51% visų vyresniųjų klasių moksleivių, o 35% vaikų mažiau skaito. Švietimo ekspertas S. Šabanovas pataria vaikams padėti organizuoti laiką taip, kad jis kuo mažiau vargintų fiziškai ir emociškai.

„Svarbu vyresniems vaikams turėti aiškią dienotvarkę. Reikia skirti konkretų laiką pamokoms, pasiruošimui joms ir namų darbų darymui bei atskirti jį nuo laisvalaikio: sporto, muzikos ar kito neformalaus ugdymo, bendravimo su draugais. Jeigu vaikas nelanko neformalaus ugdymo ar sako, kad neturi laiko – galima sukurti „būrelį“ ir namuose: galbūt žaisti šachmatais ar šaškėmis, piešti, ar net klausyti repo ir palyginti, kaip keičiasi muzika. Svarbu natūralumas! Vakarais rekomenduoju bendrą vakarienę, kad visa šeima galėtų pasikalbėti ne apie mokslus ir darbus, bet kitais paprastais ir gyvenimiškais klausimais. Neklauskime kaip sekasi, nes atsakymo nebus, o klauskime kuo padėti? Ką matei ar girdėjai įdomaus?“, – teigia S. Šabanovas.

Jam pritaria ir psichologė A. Blandė. Ji pastebi, kad norėdamas atgauti jėgas negali nuolat daryti to paties iki išsekimo. Būtina keisti veiklas: duoti darbo tiek protui, tiek kūnui, tiek emocijoms.

„Bendraudami su vyresniaisiais paaugliais, girdžiu, kad geriausia atgaiva – galimybė bendrauti su bendraamžiais „apie gyvenimą“ – tai nuima nemažai krūvio ir atpalaiduoja. Žinoma, puiki pagalba yra mėgstama veikla: sportas, muzikos klausymas ar kūrimas, piešimas, mandalų spalvinimas, pasivaikščiojimas mėgstamoje aplinkoje, mintis nukreipiantys ir jaunimo gyvenimą atspindintys serialai“, – pataria psichologė.

Svarbu nemoralizuoti ir nekelti tono

Galiausiai svarbiausia, ką gali padaryti tėvai – tai neaštrinti ir taip sudėtingos situacijos ir nesukurti papildomų emocinių sunkumų savo vaikams. Švietimo ekspertai pasidalino ir savo asmenine patirtimi.

„Žmonių tarpusavio ryšys visada bus pirmiausia apie empatiją – supratimą, kad nujaučiu, kokioje situacijoje esi, matuojuosi tavo batus. Ir užuot nuolatos patarinėjusi, moralizavusi, tiesiog klausausi, klausiu ir leidžiu kalbėti. Vietomis sustiprinu galimybes, pasidžiaugiu atradimais ir klausimais sukeliu abejones, kai veiksmai yra labiau nukreipti „prieš save“. Kai sunku – siūlau arbatos, kviečiu kartu eiti pasivaikščioti, paprašau pagalbos mano asmeninėje veikloje, taip parodydama, kad rūpinuosi ir myliu, dėl to, kad esi, o ne dėl to, kad elektroniniame dienyne „blizga“ rezultatai. Juk neretai – tai ir mūsų, tėvų, brandos egzaminai: ar per dvylika metų išmokome atskirti savo ir vaiko vertę nuo jo rezultatų“, – sako A. Blandė.

S. Šabanovo teigimu, norint išsakyti vaikui ir ypač paaugliui pastabas, apie jas kalbėtis būtina, tačiau svarbu neaštrinti padėties jeigu vaikas atsako pakeltu tonu. Jis pataria jokiu būdu nesakyti, kad vieno ar kito dalyko paauglys nepadarė, bet priminti, paprašyti, paklausti, ar galėtų.

„Suprantu, kad būna dienų, kad mokiniai nieko nenori, bet daugeliu atveju tai banguotas kelias, kurio metu pažįstamas paauglių ir suaugusiųjų pasaulis. Paklauskite savęs, ar patys nebuvome suklydę? Ar buvo taip, kad pats paauglystėje tikrai galėjau pasielgti kitaip? Rekomenduoju aptarti bei matomoje vietoje pasikabinti ir visos šeimos susitarimus (geriausia ne daugiau negu tris). Jie turi būti konkretūs ir trumpi, sukurti visų šeimos narių ir priminti apie bendrumą bei rūpinimąsi vienas kitu“, – pataria S. Šabanovas.

„Pandemijos metai mus visus ne tik sukrėtė ir palietė, bet ir leido į visą (aplinką, darbą, veiklą) pažiūrėti kūrybiškai, išlaikyti ir formuoti santykių kultūrą kitaip. Reikia pasidžiaugti, kad mes, užusaliečiai, nepasidavėm sąstingiui, judėjome pirmyn. Mūsų savanorystės, bendrystės dėka šiais metais pražydo puiki krokų pievelė. Šie pirmieji pavasario žiedai džiugina kiekvieno Užusalių seniūnijos gyventojo ir atvykusio svečio širdį ir akį.

Kai yra viena bendra kryptis, puiki idėja, kai turi bendruomenės paramą ir palaikymą, kai yra jaunimas, kuris nori ir yra pasiruošęs gražinti Užusalius savo idėjom, gerais norais ir darbais. Didelė pagarba ir padėka visiems kurie neabejingi tam kas vyksta“,- kalbėjo Užusalių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Audronė Kvedaravičienė.

Kitiems mažai, mums labai daug

„Vasaros viduryje pradėjome darbus: skleidėme savo mintį apie „Krokų pievelę” užusaliečiams: tiek per renginius, tiek mūsų Facebook socialinėje paskyroje „Užusalių daugiafunkcis centras”. Rinkome lėšas, ieškojome gėlių svogūnėlių geriausiomis kainomis. Mano tėtis Pavelas - gamino įrankius svogūnėlių sodinimui. Buvo momentų, kai abejojome, ar pasiseks, ar viskas pavyks, ar žmonės prisijungs, ar padės. Labai džiaugiamės, kad neatisakėme šios idėjos, nes visi prisidėjo, taip, kaip tik galėjo. Rezultatas stulbinantis! Vienybės ir vienas kito palaikymo jausmas neapsakomas jokiais žodžiais. Net jei ir krokai nebūtų sužydėję, tai, kad dirbome išvien - jau buvo didžiulis laimėjimas. Linkiu kiekvienai bendruomenei pajusti TĄ ypatingą ir, manau, pakankamai retą vienybės jausmą“,- džiaugėsi aktyvi bendruomenės narė Laurita Puškova.

Penki tūkstančiai – mažai ar daug? Turbūt iš kurios pusės pažiūrėsi. Mūsų bendruomenės atveju tai labai daug. „Labai džiaugiuosi, kad karantino metu per LRT televiziją parodytas filmas „Tulpės, meilė, garbė ir dviratis” mus taip stipriai įkvėpė ir paskatino veikti. Labai norėjosi, jog mūsų Užusaliai sužydėtų taip, kaip per filmą – spalvotai, ryškiai ir labai nuoširdžiai!“, - pasakojo ir įspūdžiais dalinosi aktyvi bendruomenės narė Simona Koženiauskaitė.

Gražūs darbai sujungia ir vienija

Iniciatyvi bendruomenės grupė nesitikėjo, jog tiek žmonių palaikys šią idėją, prisidės finansiškai ir ateis į rudeninę svogūnėlių sodinimo talką. Daryti gražius darbus padėjo ir pati gamta – vos pasodintus krokų svogūnėlius ir pasibaigus talkai, mus aplankė šiltas, rudeninis lietus.
Pamatę, kaip noriai žmonės renkasi padėti puoselėti gyvenamąją aplinka, Užusalių bendruomenės nariai ruošiasi naujiems iššūkiams į kuriuos, tikimąsi, pritraukti dar daugiau vietos gyventojų. Buvo suprasta, kad kartu mes galime daug daugiau, o svajonės gali tapti realybe. Bendruomenės atstovė kalbėjo, jog ir šiais metais tęs savo žydinčių žiedų misiją Užusaliuose ir sieks, kad kitą pavasarį žydinčių žiedų būtų dvigubai, o gal net ir trigubai daugiau.

Autorius: Užusalių bendruomenė

Nuotraukų autorė: Simona Koženiauskaitė

„Dažyti lukštai nesimėtydavo, o būdavo kruopščiai sudeginami arba vištoms sulesinami. Apie persivalgymą ir minčių nekildavo. Dabar požiūris į Velykų simbolį kiek pakito, o ir persivalgyti kiaušinių turime daug pagundų“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis.
Jis sako su šeima besilaikantis tradicijos Didįjį šeštadienį virtus dar šiltus kiaušinius marginti vašku ir sumerkti juos į šaltą parūgštintą svogūnų lukštų nuovirą norimai spalvai išgauti.

„Šiemet ketiname išbandyti graikinių riešutų lukštų ištrauką. Kaip prasminga, kai marginimą patiki gamtai – pridėlioji žolynų, žiedelių, apsupi svogūno lukštais, suvynioji į drobę ir apsukęs siūlais įmeti virti į dažantį skystį. Koks grožis būna!“, – tikina vaistininkas.

Kai kam ir 2 kiaušiniai – per daug

Kiaušinis – vienas vertingiausių maisto produktų. Vidutinis vištos kiaušinis sveria apie 50-60 gramų, jame yra apie 12 proc. baltymų, 0,9 proc. angliavandenių, 10,5 proc. riebalų, 135 mg kalio, 12 mg magnio, daugiau kaip 2 mg geležies, taip pat cinko, vario, vitaminų A, B1, B2, B3 ir t. t. Anot K. Beržinio, kiaušinis yra gyvybės pradžia, todėl tiek vertingų ir gyvybiškai svarbių medžiagų čia esama.

„Tačiau vien cholesterolio kiaušinyje yra beveik 200 mg, tiek, kiek rasime pusėje gabalėlio sviesto arba 200 g jautienos gabale. Jei gydytojas pataria riboti cholesterolio kiekį iki 300 mg, tai ir 2 kiaušinių bus per daug. Bet kiaušinyje yra ir antioksidantų liuteino bei zeaksantino, kurie ne tik naudingi regėjimui, bet ir apsaugo cholesterolį nuo oksidacijos, tad jis ne taip stipriai veikia kraujagysles. Todėl retsykiais galime ir po keletą kiaušinių suvalgyti – rekomenduočiau 5 per savaitę“, – aiškina jis, pridurdamas, kad virtus kiaušinius galima laikyti 3 dienas.

Pasak jo, labiausiai neramina didelis cholino kiekis. Ši medžiaga yra sudėtinė lecitino dalis, reikalinga atminčiai, nervinio impulso perdavimui, augimui, kepenų ląstelių atnaujinimui. Moterims jo reikia 425 mg, o vyrams – 550 mg. Suvalgius 2 didelius kiaušinius, cholino jau gaunama per daug – 790 mg.

„Žarnyno bakterijos choliną metabolizuoja į trimetilamino oksidą, kuris gali lemti aterosklerozės atsiradimą bei pažeisti inkstus. Jei inkstai dirba gerai, bijoti neverta – per 8 valandas trimetilamino oksidas iš organizmo pasišalina. Tik nenustebkime, jei nuo 8-9 kiaušinių subjurs nuotaika, svaigs galva ar paleis vidurius. Jei norime valgyti daug kiaušinių, reikia turėti gerus inkstus – saikas labai reikalingas“, – perspėja vaistininkas.

Kiaušinio su nusidažiusiu baltymu vieta – šiukšlinėje

Prieš perkant kiaušinius, reikėtų įvertinti ne tik kiaušinių ženklinimo etiketę, bet ir kiaušinių išvaizdą, taip pat atkreipti dėmesį, ar jie švarūs, ar lukštai neįskilę, ar jie be pašalinių medžiagų ir kvapo.

„Marginimui tinka visi kokybiški ir saugūs kiaušiniai – lukšto spalva neturi įtakos kiaušinio kokybei. Spalvų skirtumai priklauso tik nuo vištų genetikos ir veislės. Prieš dažant kiaušinius, atkreipkite dėmesį į jo spalvą. Ryškiausiai spalvos atsiskleis ant kiaušinių baltu lukštu, tačiau, jei norite turėti tamsesnių atspalvių margučių, galite naudoti ir rudo lukšto“, – kalba K. Beržinis.

Kadangi kiaušinio lukštas yra porėtas, dažai gali pasiekti patį kiaušinį, tad velykiniai margučiai, jei juos planuojama vartoti maistui, turėtų būti dažomi maistiniais dažais arba natūraliomis dažančiomis medžiagomis. Anot vaistininko, tam tinka daržovės, prieskoniai ar kiti maisto produktai.

„Norint nudažyti kiaušinius mėlynai, galima naudoti raudonąjį kopūstą, geltoną spalvą išgausime ciberžolėmis, raudonai spalvins burokėlių sultys, rudai – svogūnų lukštų nuoviras, juodai – graikinių riešutų lukštų ištrauka. Tik nepamirškite į dažus šliūkštelėti keletą šaukštų acto, kad dažai geriau priliptų. Gražiems ornamentams išgauti galite naudoti ryžius, svogūnų lukštus arba kitas priemones. Blizgesiui suteikti kiaušinio lukštą galima patepti aliejumi“, – dalija patarimus jis.

Parduotuvėse parduodami maistiniai dažai yra pagaminti iš Europos Sąjungoje leidžiamų naudoti medžiagų, kurių sauga yra patikrinta bei nustatytos jų vartojimo sąlygos, kurios nekelia grėsmės vartotojų sveikatai. Raudonai spalvai išgauti yra naudojamas maisto priedas E 124 (raudonasis ponso, sintetinis vandenyje tirpus maisto dažiklis), o geltonai spalvai – E 102 (tartrazinas, sintetinis citrinos geltonumo dažiklis).

„Dažant kiaušinius maistiniais dažais, privaloma laikytis instrukcijų, kurios yra pateiktos ant dažų pakuotės. Jeigu pastebėjote, kad kiaušinio baltymas yra nusidažęs, patartina tokio kiaušinio nevartoti. Geriau rinktis kiaušinį, kuris nudažytas tinkamai ir dažai yra tik ant lukšto.
Vis dėlto kiaušinių dažymui patarčiau naudoti natūralius metodus“, – rekomenduoja K. Beržinis.

Jis pabrėžia, kad kiaušinių negalima dažyti ne maistui skirtais dažais, pvz., tekstilei ir pan., nes juose gali būti naudojamos sveikatai kenksmingos medžiagos.

„Kiaušinio lukštas yra porėtas, be to, verdant kiaušinius, lukštas gali ir įtrūkti. Tiek per poras, tiek per įtrūkimus dažai ir juose esančios sveikatai kenksmingos medžiagos pasiekia baltymą, dėl to naudoti tokius dažus nėra saugu“, – akcentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas.

Daugiau nei prieš 50 metų dalyvavote pirmojoje inkstų transplantacijoje – nusikelkime mintimis į tas dienas – kokios vyravo nuotaikos, kokias viltis į tai dėjote?

Tai buvo seniai... Profesorius Algimantas Marcinkevičius man pavedė pradėti inkstų transplantacijas. Dabar mes žinome, kad tai yra didžiulis mechanizmas, kuriame dalyvauja imunologai, urologai, viską koordinuojantis Nacionalinis transplantacijos biuras ir t.t. O tada – viskas vienam žmogui, galite įsivaizduoti! Teisybės dėlei reikia paminėti, kad pirmieji transplantacijų bandymai vyko dar iki manęs – 1964 m. eksperimentines operacijas šioje srityje pradėjo prof. Egidijus Barkauskas, tačiau vėliau jis pasuko kraujagyslių chirurgijos keliu.

Praėjus pusantro mėnesio po pirmosios mano atliktos inkstų persodinimo operacijos ligonis mirė dėl organo atmetimo reakcijos. Mums, tuo laiku teturėjusiems du vaistus,  nepavyko susitvarkyti su ta imunologine reakcija. O ir ligonis buvo labai dializės nuvargintas. Norint, kad pacientas būtų tinkamai paruoštas transplantacijai, reikia, kad ir hemodializė būtų adekvati. O tada ji buvo labai varginanti, ligoniai jas sunkiai pernešdavo.

Naujoje srityje nesėkmės neišvengiamos – kaip jausdavotės po nepavykusių operacijų?

Tai būdavo didžiausias sukrėtimas. Tų nelaimių aš negaliu pamiršti net ir dabar... Tačiau reikėjo eiti pirmyn. Ir viskas po truputėlį gerėjo. Gerėjo hemodializė, imunologinė tarnyba, jau anksčiau ir tiksliau buvo galima diagnozuoti inksto atmetimo reakcijas. Dabar gi galima persodinti net skirtingų kraujo grupių inkstus – įsivaizduojate, kokie pasiekimai! O tada, pagal mūsų įsivaizdavimą stengdavomės, kiek leido to laiko pasaulio medicinos žinios, kaip galima geriau parinkti imunologiškai sutampančius inkstus. Žinoma, rezultatai buvo toli gražu ne tokie, kokių norėjome.

Bet buvo ir sėkmingų...

Tikrai taip – yra žmonių, kurie su persodintu inkstu gyvena jau arti penkiasdešimties metų.

Tais laikais viską reikėjo pradėti nuo nulio. Neturėjome skysčių organų konservavimui – patys juos ligoninėse, vaistinėse gamindavome iš cheminių medžiagų, kurias buvo labai sudėtinga gauti. Net ir tie plastikiniai maišeliai, kuriuose transportuodavome inkstus – ir juos iš pradžių patys gamindavome, o sterilizuoti veždavome į Minską. Dabar sunku ir įsivaizduoti, bet tada kiekviena smulkmena būdavo pasiekiama didžiulėmis pastangomis.

Palyginkite, kokios pažangos nuo to laiko pasiekė medicina ir mokslas.

Vienu metu aš vienas buvau atsakingas ir už inkstų transplantacijai ruošimą, ir už pačią transplantaciją. Žinoma, kas duos komandą, kai tos operacijos buvo nedažnos, o ir rezultatas ne toks, kokio norėjosi. Ir nebuvo aišku, į ką transplantacija eina. Net kai kurie valdžios atstovai tada manė, kad tai yra klinikiniai eksperimentai, kuriuos reikia uždrausti.

Tačiau kai visi pamatė, kad transplantacija gelbsti žmones, kad šie išgyvena ir gyvena, kad jie gali atsijungti nuo dializės ir gyventi savarankiškai, nuomonė pasikeitė. Dabar Lietuvoje yra beveik 70 dializės centrų, o tada buvo vos kelios dializės vietos Kaune ir Vilniuje. Ligoniai, laukdami transplantacijų, tiesiog gyvendavo ligoninėse. Tad tai, ką turime šiandien, yra fantastika.

Šiandien be organų transplantacijos neįsivaizduojame nefrologijos, kardiochirurgijos, gastroenterologijos, endokrinologijos, oftalmologijos. Neįsivaizduojame pulmonologijos, nors plaučių transplantacijų atliekama ir mažiau. Tada sunkiai įsivaizdavome, kad ateityje bus tokia tarnyba. Jei anuomet manęs būtumėte paklaususi, kokia ateitis laukia transplantacijos, būčiau atsakęs „nežinau“.

Pažanga didžiulė, viskas pasikeitė neatpažįstamai! Vien ką reiškia Nacionalinio transplantacijos biuro darbas, organų donorystės organizavimas, o iki jo atsiradimo patys viską darėme. Kol buvau vienas, pats ir su mirusiųjų artimaisiais kalbėdavau. Žinoma, tų atsisakymų buvo gerokai daugiau nei dabar. Mus apšaukdavo, išgirsdavome labai negražių žodžių. Šioje srityje dirbau apie 40 metų ir per tą laikotarpį esu visokių dalykų matęs ir girdėjęs. Dabar nerasime Lietuvoje žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie transplantaciją, o tada, prieš 50 su viršum metų, žinia apie organų paėmimą ir persodinimą būdavo lyg perkūnas iš giedro dangaus ir prilygo galvos persodinimui.

Kokių žodžių rasdavote kreipdamasis į mirusiojo artimuosius?

Pareikšdavau didžiausią užuojautą, o paskui pasakydavau, kad niekas pasaulyje nebegali išgelbėti jūsų žmogaus. Ir pereidavau prie to, kas yra transplantacija, gal girdėję apie ją, gal tokiu būdu išgelbėtų pažįstamų turintys. Ir kai kurie žinodavo.

Čia, beje, reikėtų paminėti, kad tarybiniais laikais iki tam tikro laiko buvo net tokia nerašyta nuostata, draudžianti kalbėti su giminėmis dėl aukojamų organų. Žinote, kodėl? Todėl, kad tarybinis žmogus priklausė liaudžiai. Vadinasi, ir mirusysis – valstybės.

Šiandien situacija donorystės srityje, žinoma, geresnė. Tačiau ją gaubia mitai, gąsdinimai. Sakykite, gerbiamas profesoriau, kas padėtų žmonėms suvokti, kad donorystė – geranoriškas aukojimas, dažnai kitam suteikiantis neįkainojamą dalyką – gyvenimą?

Kalbėjimas ir dar kartą kalbėjimas. Kad žmonės žinotų ir suprastų. Aišku, su jaunimu turbūt gerokai lengviau – jie tai supranta ir, matyt, ne vieną su persodintu organu pažįsta.

Bet, įsivaizduoju, yra ir močiučių – didžiausia mano pagarba joms – kurios gal ir nelabai girdėjusios apie donorystę, gal ir pažiūros jau senokos. Ir jų nereikia spausti – mes jų neperkalbėsime, tad ir nedidinkime jų skausmo.

O šiaip labai naudingi ir informatyvūs yra pasakojimai apie žmones, kurie gyvena su persodintais organais. Jei surinktume visus Lietuvos žmones su transplantuotais organais, turbūt susidarytų nemažas bažnytkaimis, o gal net ir mažesnio rajono centras. Tai tikrai daro įspūdį! Anksčiau sakydavau: žmonės, na, neatiduokite savo organų sliekams, atiduokite žmonėms. Dabar populiarūs krematoriumai, tad sakau: na, nedeginkime gerų organų, atiduokime juos žmonėms.

Tikiu, kad ateityje situacija bus dar geresnė. Jaunimui donorystė bus kaip taisyklė.

Dializes šiuo metu atlieka arti pusantro tūkstančio žmonių, tačiau inkstų transplantacijos laukiančiųjų sąraše – vos per šimtas jų. Kaip manote, kodėl taip yra?

Yra garbaus amžiaus ligonių, kurie turi įvairių gretutinių ligų ir jiems transplantacija nelabai rekomenduojama. Kitus pacientus reikia paruošti, šalinti infekcijos židinius. Na o kad dializuojamas ligonis nenorėtų transplantacijos – sunkiai įsivaizduoju. Žinoma, atsiras vienas kitas, kuris bijo, nenori. Tačiau gydytojai, tikiu, jiems papasakoja apie transplantacijos pranašumą ir pasiūlo. 

Nes kad ir kokia gera šiais laikais yra hemodializė, vis tiek žmogus yra pririštas prie jos, ir tai nėra pilnavertis gyvenimas. O po transplantacijos, nors ir reikia vartoti tam tikrus vaistus, tačiau ligonis grįžta į visiškai pilnavertį gyvenimą ir jo net negalima vadinti ligoniu – jis būna jau pasveikęs. Na o jei kur rajone gyvenančiam dializuojamam žmogui ir trūksta informacijos apie transplantacijas, būtent dėl jo ir yra labai svarbu pasakoti istorijas, kaip žmonės gyvena po jos. Informacija čia – pats svarbiausias dalykas.  

Greta donorystės ir transplantacijos Jums visada rūpėjo ir pacientai – Jūsų iniciatyva buvo įsteigta Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis“, kuri šiandien vienija transplantacijų laukiančius ir su persodintais organais gyvenančius žmones.

Sakoma, kad pasidalintas džiaugsmas yra dvigubas džiaugsmas, o iš pasidalinto skausmo belieka pusė. Tad kai žmonės sueina, pabendrauja, pakalba, jiems ir jų bėdos atrodo mažesnės. Jie mato, kaip gerai jaučiasi žmonės po transplantacijos, kokie jie laimingi ir taip gimsta viltis, kad ir jiems viskas bus gerai, kad ir jie galės puikiai gyventi. Tai ligoniams pakelia ūpą, padeda apsispręsti. Gyvas pavyzdys yra puikus donorystės skatinimas.

Atkreipkite dėmesį į kiaušinių ir pakuočių užrašus

Svarbiausia prieš perkant supakuotus kiaušinius atidžiai perskaityti informaciją etiketėje ar ant pakuotės, atkreipti dėmesį į galiojimo datą. Parduotuvėse kiaušiniai vartotojams gali būti parduodami iki 21 dienos nuo kiaušinio padėjimo. O jų tinkamumo vartoti terminas yra 28 dienos – būtent tiek laiko kiaušiniai išlaiko savo vertingiausias savybes.

ES valstybėse visi parduodami kiaušiniai privalo būti paženklinti tam tikru kodu, kurį sudaro vienas skaičius, dvi raidės ir dar penki skaičiai.

Pirmasis skaičius ant kiaušinio reiškia vištų dedeklių laikymo būdą. 0 nurodo, kad vištos auginamos ekologiškai (vištoms taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai, šeriamos pašaru, kuris užaugintas naudojant tik natūralius priedus). 1 reiškia, kad dedeklės vištos turi galimybę vaikščioti lauke laisvai. 2 reiškia, kad dedeklės vištos laikomos ant kraiko (paukštynuose, fermose laisvai vaikščiojančios vištos). 3 nurodo, kad dedeklės vištos laikomos narvuose.

Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalį, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta: pavyzdžiui, Lietuvoje užaugintų vištų kiaušiniai turi ženklą LT, Latvijos – LV, Lenkijos – PL, Ukrainos – UA žymėjimą.

Trečioji ženklinimo kodo dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, jog ta laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos veterinarijos tarnybos.

Vertingos informacijos pirkėjams apie kiaušinių tinkamumo vartoti laiką, saugojimo sąlygas suteikia ženklinimo informacija pateikta ant kiaušinių pakuočių. Ženklinimo išimtys taikomos tik smulkiems ūkininkams, savo ūkiuose auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų. Tokie kiaušiniai dažniausiai parduodami turgavietėse. Tačiau, kaip ir prekybos centruose, jie turi būti parduodami pakuotėse, nepažeisti, nesuskilusiais lukštais bei prekybos vietoje privalo nurodyti savo vardą, pavardę ir ūkio adresą.

Kiaušiniai pagal svorį skirstomi į keturias kategorijas, kurios nurodomos ant jų pakuočių: XL — labai dideli (73 g ir didesni), L — dideli (63–73 g), M — vidutiniai (53–63 g), S — maži (iki 53 g). Gali būti supakuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušiniai. Tada nurodoma ,,skirtingų dydžių kiaušiniai“ ir pateikiamas minimalus grynasis kiaušinių svoris nurodytas gramais.

Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai, atitinkantys kokybės reikalavimus. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos. Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo.

Prekybos centruose vartotojai gali rasti kiaušinių, kurie į ES  importuojami iš trečiųjų šalių, tačiau jie taip pat turi atitikti visus saugumo parametrus, kaip ir pagaminti ES valstybėse narėse. Esminis skirtumas, kad trečiųjų šalių įmonėms nėra privalomi gyvūnų gerovės reikalavimai, kurie ES – labai griežti.  Tad tokie produktai turi būti paženklinti specialia nuoroda, kad auginimo būdas, yra „ne EB standartas“.
Perkant neženklintus kiaušinius iš smulkiųjų ūkininkų, reikėtų pasiteirauti, kiek vištų laiko, ir turėti galvoje, kad dauguma vištų deda po vieną kiaušinį kas 24–26 valandas. Svarbu atkreipti dėmesį, ar kiaušiniai švarūs, ar lukštai neįskilę, be deformacijų, pašalinių medžiagų ar kvapo.

Kiek nusipirktus kiaušinius galima laikyti?

Kiek ilgai kiaušiniai išbus nesugedę, priklauso nuo jų laikymo sąlygų ir temperatūros – kuo ji aukštesnė, tuo trumpesnis kiaušinių saugojimo terminas. Labai svarbu vengti staigių temperatūros svyravimų, kad ant kiaušinio lukšto nesusidarytų drėgmės kondensatas. Neplaukite kiaušinių tik nusipirkę, nes sutrumpinsite tinkamumo vartoti terminą, nes vanduo pažeidžia apsauginę lukšto plėvelę, kuri dalinai apsaugo kiaušinį nuo ant lukšto buvusių mikroorganizmų patekimo.

Rekomenduojama kiaušinius laikyti šaldytuve, nes taip laikant lėtėja bakterijų dauginimasis ir augimas ant lukšto, tai sumažina ar padeda išvengti jų patekimo į kiaušinį. Patartina kiaušinius laikyti gamintojo pakuotėje, kurioje ir nusipirkote, nes žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu, o pakuotė pasitarnaus kaip informacijos šaltinis, sekant kiaušinių galiojimo terminą.  

Per kiek laiko suvalgyti virtus kiaušinius?

Kiaušiniai yra vienas pagrindinių šv. Velykų akcentų, tačiau specialistai pataria jų nekaupti iš anksto. Kiaušiniais pasirūpinti reikėtų prieš šventes, nes jie bus šviežesni. Be to, norint prisidėti prie maisto švaistymo mastų mažinimo, svarbu įsivertinti norimą margučių kiekį ir pirkite kiaušinių tik tiek, kiek pajėgsite suvalgyti. Juo labiau kad šaldytuve laikomus virtus vištos kiaušinius reikėtų suvartoti per tris paras. Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti.

Plačiau apie saugų kiaušinių tvarkymą namuose galite sužinoti ir VMVT specialistų paruoštame lankstinuke.

VMVT inf.

Prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė pripažįsta, kad vieningo ir teisingo atsakymo, kiek laiko reikia virti kiaušinį, nėra. Tiek patyrusios šeimininkės, tiek restoranų virėjai įsitikinę, kad tai yra skonio reikalas.

Verdant kiaušinius nemažiau svarbu, kad ir lukštas nebūtų įskilęs. Todėl, prieš dėdami kiaušinius į verdantį vandenį, palikite juos kuriam laikui kambario temperatūroje. Kitu atveju, stipriai išauga rizika, kad kiaušinis įskils dėl temperatūrų skirtumo puode. Šią riziką šiek tiek sumažinsite, jei, prieš dėdami kiaušinius, primažinsite ugnį.

Jei planuojate valgyti kietai virtus kiaušinius, geriausia rinktis tuos, kurių lukštas yra rudas ir pasižymintis tvirtesne struktūra. Tuo pačiu tikslu verta į vandenį įdėti druskos arba įpilti acto.

Virimo laikas pagal dainos trukmę

„Sudėjus kiaušinius į verdantį vandenį, dažniausiai rekomenduojama juos virti bent 4 minutes. O tie, kurie vertina sausą trynį, kiaušinį verdančiame puode gali palikti bent 12 minučių. Verta pabrėžti, jei nesekėte laiko, bet nulupę ir perpjovę kiaušinį randate pažaliavusį trynio paviršių, tai yra ženklas, kad šįsyk persistengėte ir lukšto turinį pervirėte“, – sako „Maximos“ maisto gamybos ekspertė B. Baratinskaitė.

Turint tai omenyje, galima apžvelgti esminius su standartiniu virimu verdančiame vandenyje susijusius skirtumus. Kad nereikėtų nuolat dirsčioti į laikrodį B. Baratinskaitė siūlo išbandyti žaismingą praktiką ir norimą virimo laiką prilyginti populiarios dainos ar keleto jų trukmei:

• 4 min. (legendinių „The Beatles“ kūrinys „Come together“ trunka 4 minutes ir 20 sekundžių) – per tokį laiko tarpą baltymas sukietėja, bet trynys išlieka skystas. Taip paruošti kiaušiniai puikiai tinka užsitepti ant skrebučio.
• 6 min. (tiek trunka Depeche Mode – „Enjoy the Silence“ 1990 m. singlo versija) – ši virimo trukmė gurmanams dovanoja skystą, bet jau minkštėti pradėjusį trynį, šalia kurio gali pasitaikyti ir vis dar skystesnio baltymo sluoksnis.
• 8 min. (seno roko fanams tiks Led Zeppelin kūrinys „Stairway to Heaven“) – tiek virtas kiaušinis taip pat priskiriamas minkštai virtų kiaušinių kategorijai, bet trynio pakraščiuose jau formuojasi kietesnė konsistencija, padedanti išlaikyti tvirtą formą.
• 10 min. (maždaug tiek tęsiasi daina „Blackstar“ iš paskutiniojo David Bowie albumo) – dėl matematiškai patrauklaus minučių kiekio, toks virimo būdas yra dažnai rekomenduojamas kaip kietai virto kiaušinio standartas.
• 12 min. (galite dukart paklausyti Queen dainos „Bohemian Rhapsody“) – trynio konsistencija tampa solidi, kaip ir baltymo, bet skonis išlieka lengvas ir toli gražu nekvepia taip, kaip pervirtas kiaušinis. Tokius kiaušinius įprasta naudoti salotoms ir kitiems patiekalams, kur reikia pjaustyto kiaušinio.

Kiti įvairūs būdai kiaušiniui virti

Virtuvės šefai per ilgą kulinarijos istoriją sugalvojo daug skirtingų metodų tam, ką jie vadina tobulai išvirtu kiaušiniu, gauti. Pavyzdžiui, šefas Hestonas Blumenthalis pataria sudėti kiaušinius į šaltą vandenį, kuris vos semia kiaušinius, o vandeniui vos ėmus virti – nukelti puodą į šoną ir palikti 6 minutėms.

„Tiesa, virimas paprastu būdu, sudedant kiaušinius jau į verdantį vandenį, turi vieną aiškų pliusą – dideliame karštyje baltymo membrana ne taip stipriai prilimpa prie lukšto sienelės, todėl kiaušinį lengviau nulupti. Jei visgi renkatės pradėti kiaušinius virti šaltame vandenyje, sėkmingesniam lupimo procesui pasitarnaus vanduo su ledukais, į kurį jau išvirtus kiaušinius pakanka panardinti 5 minutėms“, – sako B. Baratinskaitė.

Tuo tarpu, mažiau tampraus baltymo ir ne tokio biraus trynio efektą gausite, jei kiaušinius virsite ant lengvos ugnies. Intensyvų ir lėtą virimą galima derinti – iš pradžių kiaušinius panardinti į verdantį ir stipriai kunkuliuojantį vandenį, o po pusės minutės primažinti kaitrą ir taip virti kiaušinius pasirinktą laiką.

„Jei asmeniškai mėgstate arba šeimoje turite kremiškesnės kiaušinio tekstūros fanų, verta išmėginti virimą garuose, kuris yra ne ką sudėtingesnis. Tereikia puodo su specialiu įdėklu virimui garuose arba nedidelio prikaistuvio ir pagal jo plotį tinkančio plieninio sieto, kuris galėtų kaboti virš verdančio vandens. Nors šis būdas dovanoja šilkinio švelnumo kiaušinio vidų, jį pasiekti bus kiek sunkiau, dėl sudėtingesnio lupimo proceso“, – patirtimi dalinosi „Maximos“ maisto gamybos ekspertė.

Virkite be lukšto

„O jei pavargote nuo rūpinimosi lukštais ir jų lupimu arba tiesiog norite prabangių namuose ruoštų vėlyvųjų pusryčių su populiariaisiais Benedikto kiaušiniais, suteikite šansą kiaušinių virimui be lukšto. Šis kiaušinių ruošimo būdas yra kiek sudėtingesnis ir reikalauja minimalaus staigumo ir atitinkamo susikaupimo, bet rezultatas yra vertas triūso“, – sako B. Baratinskaitė.

Anot jos, kiaušinius be lukšto įprasta virti 2-3 minutes, nebent juos planuojama pakartotinai šildyti – atsižvelgiant į tai, virimo laikas turėtų šiek tiek sutrumpėti.

Gamindami tokio tipo virtus kiaušinius, užvirinkite vandenį dideliame puode ir maksimaliai primažinkite kaitrą. Tada į atskirą metalinį indelį (ar kepimo formelę arba samtį) įkulkite vieną kiaušinį. Tai atlikę, į vandenį įpilkite šaukštelį obuolių arba vyno acto ir keletu sukamųjų judesių jį išmaišykite po visą puodą. Toliau paimkite indelį su skystu kiaušiniu ir lėtai supilkite jo turinį į vandenį. Po kelių minučių su kiaurasamčiu ištraukite virtą kiaušinį ir leiskite jam apdžiūti ant virtuvinio popieriaus.

Pasak B. Baratinskaitės, ruošiant kelis ir daugiau virtų kiaušinių be lukšto, svarbu palaikyti greitą tempą ir neleisti jiems atvėsti, nes visos geriausios be lukšto virto kiaušinio savybės atsiskleidžia, kol jis yra maloniai šiltas.

,,Maxima" inf.

„Lietuvos teritorinį saugumą jau 17 metų kartu su Lietuvos kariuomene užtikrina NATO. Pandemijos iššūkių akivaizdoje senosios grėsmės Aljanso ir mūsų regiono saugumui neišnyko. Atsižvelgdami į šiandieninę saugumo situaciją ir išliekančias karines grėsmes, drauge su NATO sąjungininkais turime ir toliau stiprinti atgrasymą ir gynybą, užtikrinti NATO pajėgų buvimą Lietuvoje, efektyvų NATO pastiprinimą ir oro gynybą“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ministras tuo pačiu pabrėžia, kad narystė Aljanse neįmanoma be jos narių atsakomybės už savo pačių saugumą. „Todėl patys nuolat turime rūpintis savo gynyba, ne tik stiprindami karinius pajėgumus, didindami biudžeto išlaidas gynybai, bet ir stiprindami savo piliečių atsparumą, kovodami su kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis“, – sako jis.

Šiaurės Atlanto sutartimi Lietuva yra įsipareigojusi nuosekliai didinti nacionalinius pajėgumus ginkluotam užpuolimui atremti. Sąjungininkės kartu stengiasi užkirsti kelią konfliktams ir išsaugoti taiką, o, tam nepavykus, yra įsipareigojusios vienos Aljanso narės užpuolimą laikyti jų visų užpuolimu. Tačiau jokie aljansai neapsaugos to, kuris savo saugumu nesirūpina pats.

Reaguodama į neigiamas saugumo aplinkos tendencijas, Lietuva sparčiai padidino finansavimą gynybai. 2018 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekęs 2 proc. bendrojo vidaus produkto, buvo išlaikytas ir 2020 m., o parlamentinės šalies politinės partijos yra įsipareigojusios iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP.

„Turime plėtoti kolektyvinei gynybai reikalingus pajėgumus ir įgyvendinti NATO parengties iniciatyvą, siekdami išplėtoti pajėgas galinčias greitai sureaguoti į kolektyvinės gynybos ar bet kokią kitą krizę, prisidėti prie tarptautinio saugumo užtikrinimo. Lietuvos prioritetais išlieka NATO gebėjimas veikti greitai kolektyvinės gynybos atveju, užtikrinant savalaikį pastiprinimą ir oro gynybą“, – pabrėžia ministras.

Lietuvos tikslas – šiuolaikiška, technologiškai pažangi kariuomenė. Modernizacijai ir karių aprūpinimui skiriama beveik 30 proc. gynybos biudžeto. Šiandien įgyvendinami didžiausias kariuomenės modernizavimo projektai – Lietuvos kariuomenės aprūpinimas pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“, perkami vakarietiškos platformos sraigtasparniai UH-90 „Black Hawk“, šarvuotieji visureigiai JLTV, diegiamos modernios artilerijos sistemos, plečiami oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos pajėgumai, atnaujinama kario ginkluotė ir įranga.

Tuo pat metu daug dėmesio skiriama ir karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams, dislokuotiems Lietuvoje.

Visi šie pozityvus pokyčiai nebūtų įmanomi be visuomenės paramos. Šiandien narystę NATO palaiko 87 proc. Lietuvos žmonių, 83 proc. Lietuvos gyventojų pritaria sąjungininkų buvimui mūsų šalyje. Lietuva vieninga šiuo klausimu, o tai prasideda prie Lietuvos bendrų pastangų tinkamai rūpintis savo saugumu.

NATO – solidarumas – pamatinė Aljanso vertybė. 2014 metais Rusijai aneksavus Krymą ir kariniais veiksmais destabilizuojant Rytų Ukrainą, visa Europa suvokė, kad išnykusiomis laikytos karinės grėsmės yra visai šalia. NATO vieningai pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje, suspendavo praktinį bendradarbiavimą su šia valstybe.

2014-2016 metais NATO šalių vadovai priėmė labai svarbius sprendimus sustiprinti atgrasymą rytinėje Aljanso dalyje. Sukurtos ypač greito reagavimo pajėgos – VJTF, sustiprinta NATO oro policijos misija Baltijos šalyse, įsteigti NATO pajėgų integravimo vienetai (NFIU), priešakinių pajėgų batalionai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, kurie kartu su nacionalinėmis pajėgomis pirmi reaguotų į kylančias grėsmes. Lietuvoje taip pat veikia NATO Energetinio saugumo kompetencijų centras. Šie sprendimai išskirtinai reikšmingi Lietuvai, Aljansas sąjungininkų karių buvimu mūsų piliečiams demonstruoja įsipareigojimą Lietuvos gynybai.

Pastaruoju metu daug dėmesio Lietuva skiria NATO atgrasymo ir gynybos pastangoms, kad esant krizei drauge su sąjungininkais sugebėtume apsiginti. Stiprus transatlantinis ryšys yra esminis užtikrinant Euro-Atlantinio regiono saugumą ir stabilumą. JAV pajėgų buvimas Europoje ir saugumo garantijos yra labai svarbios Aljansui. Siekiame ir sieksime, kad JAV karių kontingentas būtų nuolat dislokuotas Lietuvoje.

Narystės NATO įsipareigojimai matuojami ne tik finansine išraiškia, bet ir dalyvavimu prisidedant prie bendrų Aljanso tikslų. Lietuva, dalyvaudama tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio ir tarptautinio saugumo plėtros ir rodo savo solidarumą su kitoms sąjungininkėmis. Nuo 2004 m. Lietuvos kariai dalyvavo NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. ISAF) operacijoje Afganistane, padėjo šaliai kovoti su terorizmo grėsme, aštuonerius vadovavo Provincijos atkūrimo grupei Afganistane Goro provincijoje. Šiuo metu Lietuvos kariai dalyvauja tarptautinėje kovoje su terorizmu NATO misijoje Afganistane ir Aljanso operacijoje Irake. Lietuva savo pajėgas išlaikys Afganistane ir toliau ir jas išves tik drauge tik su NATO sąjungininkais.

KAM inf.

Šulinių vanduo – nesaugus  
Lietuvoje vis dar dalis žmonių geriamuoju vandeniu apsirūpina iš seniai įrengtų šachtinių šulinių, kai kurie juos įsirengia naujai. Specialistai įspėja, kad šulinio vanduo nėra saugus  dėl pačios šulinio konstrukcijos ir dėl to, kad jie vandeniu pasipildo dėl kritulių. Lietus, sniegas, skverbdamasis į gruntą „surenka“ įvarius teršalus, esančius paviršiuje, ir „nuneša“ juos į sekliuosius požemio sluoksnius, kurių vandenį mes ir semiame iš šulinių.

Be to, šuliniai užteršiami ir dėl žmogaus veiklos. Dėl netoliese vykdomos ūkinės veiklos  (tvartų, netvarkingų lauko tualetų, nuotekų kaupimo rezervuarų, šiukšliadėžių) į šulinių vandenį patenka įvairūs mikroorganizmai, galintys sukelti žarnyno infekcijas, odos ligas, taip pat nitritai, nitratai.
Kaip minėta, nesaugi yra ir pati šulinio konstrukcija. Per konstrukcijos plyšius į šulinį gali patekti įvairiomis medžiagomis užteršti polaidžio vandenys, dėl to gali pakisti šulinio vandens kvapas ir skonis. Todėl šulinių ir gręžinių vandens kokybę rekomenduojama reguliariai pasitikrinti laboratorijoje.

NVSC specialistai pataria, jeigu įmanoma, atsisakyti šulinio kaip geriamojo vandens šaltinio ir rinktis saugesnį vandenį – jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens sistemų ar įsirengti giluminį vandens gręžinį.  

Turintiems šachtinį  šulinį ar visgi planuojantiems jį įrengti siūlome įvertinti šulinio vietą pagal Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ nustatytus reikalavimus. Šioje higienos normoje pateikti ir pagrindiniai šachtinio šulinio priežiūros reikalavimai, kurių dėka galime apsaugoti vandenį nuo taršos.

Užterštas šulinių vanduo ypač pavojingas kūdikiams   
Kaip minėta šachtinių šulinių vanduo neretai yra užteršiamas šulinio aplinkoje esančiomis organinėmis medžiagomis. Organinį vandens užterštumą parodo nitratų ir nitritų koncentracija vandenyje. Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šie pavojingi sveikatai teršalai nepašalinami vandenį virinant. Priešingai, išgaravus daliai vandens, teršalų  padaugėja. Į kraują patekę minėti azoto junginiai lengviau jungiasi su hemoglobinu negu deguonis, dėl to sutrinka deguonies pernešimas į audinius. Tai ypač pavojinga kūdikiams, kuriuos gali ištikti mirtinai pavojingas deguonies bado priepuolis.

Nitratai ypač kenksmingi ir vaisiui. Mokslininkai nustatė, kad nėščiosioms, vartojančioms nitratais užterštą vandenį, dėl pastovaus deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai. Dėl kenksmingo nitratų poveikio lėtėja fizinis bei psichinis vystymasis, silpnėja imuninė sistema, vaikai dažniau serga.

Tad besilaukiant ir jau auginant kūdikį vartoti šiomis medžiagomis užterštą šachtinio šulinio vandenį pavojinga ne tik kūdikio sveikatai, bet ir gyvybei.

Primename, kad nėščiosios ar turinčios kūdikių iki 6 mėn. amžiaus šeimos apie maistui naudojamą šulinio vandenį turi pranešti savo šeimos gydytojui, kuris apie tai praneša NVSC. Pagal gautą pranešimą NVSC organizuoja šulinio vandens tyrimus. Šioms šeimoms tyrimai vieną kartą atliekami valstybės lėšomis, tad pačioms nei už mėginio paėmimą, nei už ištyrimą mokėti nereikia.

2020 m. ištirta 818 šulinių vanduo, siekiant nustatyti taršą nitritais ir nitratais. Vandens kokybės reikalavimų neatitiko 24 proc. šulinių. Apsinuodijimo nitritais ar nitratais atvejų 2020 m. nenustatyta.

Išsamius šulinių vandens tyrimų duomenis galima rasti interneto svetainėje šiuo adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-saugos-uztikrinimas/sachtiniu-suliniu-tyrimu-ataskaitos

NVSC inf.

„Alergijų kamuojami žmonės dažnai ateina pasikonsultuoti į vaistinę, nors dažnas su liga gyvena ne vienerius metus ir, rodos, žino visas subtilybes. Pavyzdžiui, kartą viena pacientė, alergija ir bronchine astma serganti nuo vaikystės, kreipėsi dėl dirglumo kvapams – dezodorantų, smilkalų, kvepalų ir pan. Ji skundėsi, kad bene visi kvapai jai išprovokuoja mažesnę ar didesnę alerginę reakciją, pasakojo nebežinanti, ką daryti, nes net kvepalų ryte negali pasipurkšti“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Edita Stankevičiūtė.

Vaistininkė pacientei patarė verčiau kvėpintis natūraliais kvapais arba tiesiog teptis kvapiaisiais aliejais, mat natūralūs kvapai neturi agresyvių medžiagų ir gali turėti teigiamą poveikį nuotaikai, odai ir bendrai savijautai. Pavyzdžiui, levandos ramina, rozmarinas tonizuoja, citrinžolė energizuoja, citrusai gaivina, o vanilė ir cinamonas šildo.

Kokių taisyklių laikytis kvapų pasaulyje?

Anot vaistininkės, kai kurie žmonės yra jautrūs kvepalų, dezodorantų aromatams, kurie sukelia rimtas ir nepageidaujamas alergines reakcijas. Aromatus suteikia įvairios cheminės medžiagos, naudojamos kvepalų, dezodorantų, odekolonų, muilų, žvakių, kosmetikos ir net maisto gamyboje.

„Kvapai jautriems žmonėms gali išprovokuoti alergines reakcijas, kurios gali pasireikšti labai įvairiai. Tai ir apsunkintas kvėpavimas, astmos priepuoliai, įvairūs bėrimai, taip pat galvos skausmas, pykinimas, balso užkimimas, raumenų, sąnarių skausmas, lūpų dilgčiojimas“, – atkreipia dėmesį ji.

Vienos labiausiai paplitusių alergizuojančių cheminių medžiagų – anizilo alkoholiai, benzilo alkoholiai, benzilo salicilatai. Alergizuoti gali ir natūralios medžiagos: gvazdikų aliejus, muškato aliejus, rožių aromatas, cinamono aliejus.

„Alergiškiems žmonėms reikia vengti alergizuojančių kvapų, rinktis bekvapę kosmetiką ar kitus gaminius. Skaityti sudėtis, ar priemonėse nėra alergizuojančių medžiagų. Nekvėpinti patalpų sintetiniais kvapais, kurie gali alergizuoti. Rekomenduočiau kvėpinti drabužius, o ne odą, naujus gaminius išbandyti ant nedidelio odos ploto– užtepant ant riešo“, – aiškina E. Stankevičiūtė.

Natūralių kvepalų pagrindas dažniausiai yra augaliniai aliejai, kurie naudingi odai – minkština, sulaiko drėgmę. Vaistininkės teigimu, jautrumas gali pasireikšti ir natūraliems kvapams bei kvepalams, tačiau tokie atvejai pakankamai reti. Paprastai žmonės žino, kokiems augalams yra alergiški.

„Parfumerija gali sukelti odos ligas: kontaktinį dermatitą, alerginį dermatitą ar dilgėlinę. Odos išbėrimas, niežėjimas, deginimas – tai simptomai, į kuriuos nereikėtų numoti ranka. Pasireiškus odos išbėrimams, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą, alergologą. Įtariant anafilaksinį šoką, pagalba turi būti suteikta nedelsiant. Jei įmanoma, nutraukti kontaktą su alergenu. Pacientą reikia paguldyti ant nugaros, pakelti jo kojas ir suleisti adrenalino į raumenį. Būtina iškviesti greitąją pagalbą arba nuvežti į skubios pagalbos skyrių“, – įspėja E. Stankevičiūtė.

Alergiją išgydyti įmanoma su alergenų imunoterapija

Klinikų tinklo „InMedica“ gydytoja alergologė klinikinė imunologė Milda Dumčiūtė atkreipia dėmesį, kad įvairūs kvapai retai sukelią tikrąją alergiją, dažniausiai jie yra tik iritantai – dirginančios medžiagos.

„Jeigu jaučiate, kad stiprūs kvapai jus erzina, sukelia nemalonius pojūčius – čiaudulį ar niežulį, reikėtų rinktis mažiau dirginančias priemones, nesilankyti tose vietose, kur ore sklaido daug intensyvių įvairių kvapų: kosmetikos parduotuvėse, buitinės chemijos skyriuose prekybos centruose. Svarbiausia atrasti priemones, kurios tinka ir nesukelia diskomforto, rinktis neutralesnės sudėties produktus. Taip pat siūlyčiau nosies gleivinę plauti jūros vandens tirpalu“, – sako ji.

Anot alergologės, dažniausiai vaistai nuo alergijos didelio efekto minėtiems simptomams neturi, tačiau jeigu pacientas turi alerginį rinitą, galima naudoti simptominius antihistamininius vaistus arba taikyti specifinį gydymą, kuris palengvins alergijos simptomus ir bendrą būklę. Jei simptomai išlieka, reikėtų patikslinti, ar jų priežastis yra tikrai alerginė.

„Alergija jau gali būti išgydoma. Nustačius alergiją žiedadulkėms, gyvūnams, namų dulkių erkėms, gali būti skiriamas gydymas – alergenų specifinė imunoterapija, kurios pagalba alergiją galima visiškai išgydyti ir pagerinti gyvenimo kokybę. Todėl jeigu įtariate, jog esate alergiškas, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju specialistu – alergologu ir klinikiniu imunologu, kuris padės tiksliai nustatyti alergiją ir paskirs geriausią gydymą“, – pataria M. Dumčiūtė.

E. Stankevičiūtė priduria, kad tokios imunoterapijos esmė – pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, pavyzdžiui, lašelių, pagamintų iš dulkių erkių ar žiedadulkių. Dozės pamažu didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema nustoja į jį reaguoti.

„Prieš skiriant imunoterapiją, labai svarbu tiksliai nustatyti alergeną, nes alergiškas žiedadulkėms žmogus gali būti taip pat alergiškas ir riešutams bei baltymams. Svarbu išsiaiškinti, kuris alergenas vyrauja ir vykdyti organizmo nujautrinimą arba pripratimą būtent prie jo. Rezultatai pamatomi po pusmečio. Gydymo kursas trunka 3-5 metus, nes tik taip pasiekiama organizmo tolerancija alergenams“, – pažymi vaistininkė.

Imunoterapija skiriama pacientams, jei yra sunkių alergijos požymių, kuriems valdyti reikia vartoti daug medikamentų, taip pat jei medikamentų poveikis nėra efektyvus. Imunoterapija galima gydyti sergančiuosius šienlige, alergine sloga, alergiškus bitės ar vapsvos įkandimams, ji taip pat gali būti skiriama kaip papildomas gydymas alerginei astmai.

Pasak vejų eksperto Vilmanto Petrausko, šiemet žiemojimo sąlygos vejai buvo prastos, o snieginiam pelėsiui atsirasti – itin palankios. „Šį pavasarį tai bene pagrindinė vejos problema, su kuria nebuvome susidūrę keletą pastarųjų metų dėl ganėtinai šiltų ir besniegių žiemų. Todėl svarbu apžiūrėti, ar veja nenukentėjusi nuo pelėsio, ir, jei reikia, tinkamai pasirūpinti jos atgaivinimu.

Kiti pavasariniai vejos darbai lieka tie patys, kaip ir kasmet: jos vėdinimas, dirvos paviršiaus atidengimas ir senos žolės išgrėbimas naudojant skarifikatorių, taip pat atsėjimas, jei to reikia, ir, žinoma, pavasarinis tręšimas. Tiesa, su šiais darbais dar reikėtų luktelėti, kol vidutinė paros temperatūra pakils iki 7-8 laipsnių šilumos ir prasidės aktyvesnė vejos vegetacija“, – pataria AB „Linas Agro“ produktų vadybininkas V. Petrauskas.

Kuo skiriasi aeravimas nuo skarifikavimo?

Pirmaisiais pavasarinių vejos darbų šaukliais paprastai tampa kiemuose burgzti pradedantys skarifikatoriai, pasak ekspertų, dažnai painiojami su aeratoriais. „Husqvarna“ sodo technikos eksperto Giedriaus Momgaudžio teigimu, šie įrenginiai savo išore ir atliekama funkcija panašūs, bet skirti skirtingiems darbams.

„Skarifikatoriaus mechanizmas yra tarsi peiliai, kurie besisukdami įpjauna žemę. Taip padidinamas deguonies, vandens, trąšų patekimas į dirvą ir žolė paskatinama šaknytis bei augti. Skarifikuojant taip pat išpešama sena velėna, samanos. Tuo tarpu aeratoriaus ašis yra sudaryta iš vamzdelių, kurie susminga į žemę, palikdami joje ertmes. Jis naudojamas tose vietose, kur veja labai sutrypta ir žolė visai nebeauga – takeliams, vaikų žaidimų aikštelėms, futbolo aikštynams. Tam, kad žolė pradėtų augti, žemė turi būti pakankamai minkšta, o aeratorius būtent tai ir padaro“, – aiškina G. Momgaudis.

Skarifikavimą reikėtų atlikti du kartus per metus – pavasarį, nutirpus sniegui ir pradžiūvus žemei, bei rudenį, paruošiant veją žiemai.
Pašnekovas sako, kad daugelis privačių valdų savininkų skarifikatorius nuomojasi, ir atkreipia dėmesį, ką būtina padaryti prieš tokį renginį naudojant. „Prieš pradedant skarifikavimą savo kieme būtina dezinfekuoti išsinuomoto įrankio ašis. To nepadarius, vejoje gali išplisti ligos, kurių sukėlėjų gali būti ant įrankio po ankstesnio skarifikavimo likusiuose žolės likučiuose“, – įspėja G. Momgaudis.

Savo ruožtu vejų ekspertas V. Petrauskas atkreipia dėmesį ir į kitas su aeratorių ar skarifikatorių naudojimu susijusias bėdas. „Būna, kad žmonės pradeda veją vėdinti vos nutirpus sniegui. Tai daryti per anksti yra pavojinga. Pavasaris gali būti šaltas ir vėjuotas, o skarifikuojant ar aeruojant atidengiamos žolės šaknys, kurias nepalankios oro sąlygos džiovina ir veja gali dar labiau išretėti. Todėl šitą procesą patarčiau planuoti atsižvelgus į oru prognozes, kitaip galite labai sugadinti veją ir net nesuprasite, kodėl taip nutiko“, – aiškina jis.

Vejas darko snieginis pelėsis ir samanos

V. Petrauskas sako, kad šiemet vejose galima pamatyti itin daug papilkėjusių ar nurudusių plotų.
„Dažniausia priežastis yra snieginis pelėsis. Ruduo buvo šiltas, tad žolė pakankamai aktyviai vegetavo ir nesustojo augti. Kai užkrito šlapio sniego sluoksnis, po juo buvo pakankamai aukšta temperatūra, didelė drėgmė ir susidarė palankios sąlygos susiformuoti snieginiam pelėsiui.
Kita priežastis – žolės iššutimai. Jei veja prieš užsningant buvo kiek peraugusi, pasiekusi 10 ar daugiau centimetrų, ji po storu sniego sluoksniu galėjo šiek tiek pagulti ir iššuto. Tokiose vietose veja atrodo nurudusi, papilkėjusi, tarsi išdegusi“, – pasakoja pašnekovas.
Kol neprasidėjusi aktyvi vegetacija, jis pataria kiek pradžiūvus ir stipriai vejos nemindant nugrėbti pažeistas vietas, kad žemė pradėtų labiau vėdintis ir greičiau džiūtų.

Jei veją pažeidė snieginis pelėsis ir toje vietoje žolė aktyviai nebeauga, didelė tikimybė atsirasti samanoms, nes, pasak V. Petrausko, tuščios vietos gamtoje nebūna. Samanos pradeda augti gerokai anksčiau nei žolės, todėl šiemet vejų skarifikavimas ypač būtinas. Skarifikuojant vėdinama dirva, mažinama joje susikaupusi perteklinė drėgmė ir prastėja sąlygos daugintis samanoms.

Jei samanų problema aktuali nuolat, vejoje reikėtų pabarstyti granuliuotų kalkių. Jos turi būti barstomos po skarifikavimo. G. Momgaudžio teigimu, skarifikavimas irgi puikiai pašalina jau užaugusias samanas, tačiau jei po kurio laiko jos vėl pasirodo, galima naudoti specialius grėblius, kurie samanas išpeša tarsi šukos ir nepažeidžia vejos.

Vejos atsėti ekspertai taip pat pataria neskubėti. Pasak V. Petrausko, kartais atrodo, kad veja labai reta ar net nunykusi, bet šaknys gali būti sveikos ir kai prasideda žolių vegetacija, vaizdas pagerėja. Ar veja išgyveno, jis pataria patikrinti paprastu būdu: prasidėjus vejos augimui peiliuku įpjauti žemę pakenktose vietose ir pažiūrėti, ar matyti naujos baltos šaknelės. Jei taip – veja atsigaus, jei jų nesimato, tada veją teks atsėti.

Svarbu per anksti nepriberti ir trąšų, nors gali kilti pagunda tai padaryti. „Dažniausiai naudojamos greito veikimo trąšos, veikiančios 4-6 savaites. Jei jas išbėrus staiga prasideda šaltas ir lietingas oras, o dirvos temperatūra nukrenta žemiau 7-8 laipsnių šilumos, augalai pristabdo augimą ir nebeįsisavina trąšose esančio azoto, tad jis tiesiog išplaunamas į dirvą. Tręšti reikia, kai dirvožemis yra įšilęs iki mažiausiai 8 laipsnių šilumos ir vegetacija yra beprasidedanti“, – sako jis.

Nupjautą peraugusią žolę geriau surinkti

Kalbėdamas apie žolės pjovimą pavasarį, G. Momgaudis tikina, kad svarbiausia – nepalikti nupjautos peraugusios žolės kaip mulčo.
„Pjaunant veją nupjauta žolė būna arba susmulkinama ir išberiama atgal kaip mulčas, arba surenkama. Mulčas labai naudingas, tačiau pavasarį neretai nutinka taip, kad žolė perauga. Tokiu atveju pirmiems pavasariniams pjovimams reikėtų rinktis antrąjį variantą, t. y. nupjautą žolę surinkti. Šuo atveju mulčiavimas nelabai tinka dėl to, kad peraugusi žolė gali sukristi kuokštais, netolygiai irti, tuomet tose vietose yra stabdomas vejos augimas ir ji gali pradėti šusti. Tai ypač tikėtina, kai veja pjaunama labai žemai ir nupjautoji dalis nebūna labai gerai susmulkinama“, – vardija pašnekovas.

Pjauti žolę jis pataria vos tik tampa akivaizdu, kad tai būtina, net jei iki to laiko nespėta vejos skarifikuoti. Pavasariniams pjovimams itin tinka robotai vejapjovės, nes jie padeda atbaidyti nubudusius kurmius.

„Pavasarį kurmiai labai anksti nubunda, jau dabar pievose matome jų išraustus „didmiesčius“. Esame pastebėję, kad tuose sklypuose, kur darbuojasi robotai vejapjovės, kurmių nebūna arba jie rausiasi tik sklypų pakraščiuose, laikydamiesi atstumo. Taip yra todėl, kad kurmiams nepatinka šių įrenginių skleidžiamas garsas ir vibracija“, – sako jis.

Be to, ruošiant naujam sezonui, svarbu patikrinti ir tinkamai paruošti vejapjoves. Rekomenduojama prieš sezono pradžią pasikeisti arba išgaląsti jų peilius, nes pjaunant atšipusiais žolė ne aštriai nukertama, o plėšoma ir dėl to ima gelsti jos viršūnėlės, veja praranda dekoratyvumą ir atrodo tarsi džiūstanti.

Gydytojai suformavo netipinę Fontano kraujotaką

Kauno rajone gyvenantis Mantas pasakoja gimęs su sudėtinga širdies yda. Didžiajai daliai ligonių širdies ydą galima ištaisyti, t. y. atkurti normalią širdies funkciją ir anatomiją, tačiau pasitaiko atvejų, tokių kaip Manto, kai to padaryti neįmanoma. Todėl jam dar vaikystėje suformuota vieno skilvelio, vadinamoji Fontano, kraujotaka – sukurtas vienas kraujo apytakos ratas.
Medikai nurodo, jog kuriam laikui toks sprendimas išgelbėja žmogaus gyvybę, tačiau ilgainiui tokia kraujotaka nuvargina organizmą, kraujo spaudimas paveikia organus ir kitas organizmo dalis, kol galiausiai ligoniui padėti bei išgelbėti jo gyvenimą lieka vienintelė išeitis – širdies transplantacija. Taip nutiko ir Mantui.

„Nors veikiant Fontano kraujotakai širdis funkcionavo gerai, visgi galiausiai man išsivystė baltymų netekimo enteropatija ir gyventi įprastą gyvenimą, ypač pastaruosius 4 metus, darėsi vis sunkiau,“ – Nacionaliniam transplantacijos biurui prie SAM savo ligos istoriją pasakoja jaunas vyras.

Medicininių procedūrų palaipsniui daugėjant, o sveikatai prastėjant, jaunas vyras buvo įtrauktas į širdies laukiančių recipientų sąrašą. Tai jam nebuvo staigmena. Su mintimi, kad anksčiau ar vėliau jam reikės atlikti širdies transplantaciją medikai jį pratino jau nuo vaikystės. „Iki tol gyvenau visai neblogai – baigiau mokyklą ir universitetą, tačiau magistrantūros studijas teko nutraukti. Suprastėjus sveikatai mokslų ir nuolatinio gydymo suderinti jau nepavyko,“ – etapą, kai ryškiai suprastėjo sveikatos būklė prisimena Mantas.

Taigi praėjusią vasarą, sulaukus tinkamos donoro širdies ir praėjus 20 metų po Fontano kraujotakos suformavimo, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose vaikinui atlikta širdies transplantacijos operacija. Persodinus stiprią donoro širdį, į įprastą atstatyta ir netipinė kraujotaka.

Po transplantacijos sustiprėjo per porą mėnesių

Jaunuolis sako niekada nedvejojęs dėl transplantacijos. „Nieko blogo tame nemačiau, transplantacijos niekada nebijojau. Turiu kelis draugus, kuriems taip pat transplantuotos širdys, susipažinau su jais Santaros klinikų vaikų skyriuje, kuriame praktiškai ir užaugau,“ – vaikystę ligoninėse prisiminė vaikinas.

Transplantacijai Mantą medikai kvietė tris kartus. Pirmuosius kartus transplantacija jam negalėjo būti atlikta. Pirmąkart jis turėjo infekciją kojoje, kitą kartą – sirgo gripu. „Tais kartais mintys buvo dviprasmiškos, – prisipažįsta jis. – Buvau įspėtas ir žinojau, kad taip gali būti, bet visgi buvo išties liūdna. Supratau, kad reikės dar laukti, o tuo metu jau buvo tikrai sudėtinga gyventi.“

Laimingas buvo trečiasis medikų skambutis.

„Buvo vasara. Sulaukęs lemtingo skambučio pietavau, o jau pabudus po operacijos gydytoja sakė, kad skundžiausi jai, jog buvau atitrauktas nuo pietų stalo. Aš pats šio priekaišto nepamenu,“ – juokiasi Mantas ir paaiškina, kad įprasta atmintis po operacijos jam grįžo maždaug po dviejų dienų.

Visgi svarbų pirmąjį pabudimą po narkozės jis pamena gana aiškiai: „Pirma mintis buvo, kad jeigu pabudau, tuomet tikriausiai viskas gerai – išgyvenau. Tada pasiteiravau personalo, ar esu teisus, ir, kai pranešė džiugias naujienas, pasidarė ramu.“

Mantas prisipažįsta, kad nors ir buvo apsipratęs su transplantacijos poreikiu, lemiamą akimirką jautė nerimą, ar viskas pasiseks: „Tačiau susitelkiau ir viskas praėjo sklandžiai. Atsigavau pakankamai lengvai. Sunkiausia buvo tada, kai iš reaminamacijos mane perkėlė į skyrių, kur jau turėjau galimybę judėti. Pirmas dienas kojos drebėjo, reikėjo įdėti pastangų, tačiau stengiausi ir išsijudinau“. Savarankiškai savimi pasirūpinti vyras galėjo jau būdamas ligoninėje, o išvykęs į sanatoriją sustiprėjo dar labiau. Po 2 mėnesių jis jau grįžo namo. Tiesa, visiškai kitos sveikatos būklės negu buvo išvažiuodamas.

Po transplantacijos organizmas sustiprėjo visapusiškai

Mantas juokiasi, kad per visą gyvenimą ligoninės jam buvo įgrisę iki gyvo kaulo. Dabar jose jam tenka lankytis tik profilaktiniams patikrinimams. „Prieš transplantaciją turėjau visokių infekcijų, nes imuniteto pas mane praktiškai nebuvo. Po širdies persodinimo infekcijos nebepuola,“ – apie visapusišką organizmo sustiprėjimą pasakoja kaunietis.

Jis sako, kad pagaliau gyvena įprastą gyvenimą ir vienintelis jo veiklą ribojantis dalykas – pandemija. „Anksčiau, pavyzdžiui, negalėjau treniruotis treniruokliais, nes širdžiai tai buvo per sunkus darbas, o dabar galiu sau tai leisti. Stiprinu organizmą ir tuo džiaugiuosi,“ – sako vyras.

Nori gyventi gyvenimą, kuris kitiems įprastas

„Suprantu, kad viso to nebūtų be donoro artimųjų sprendimo. Todėl tikrai dėkoju tai šeimai, kuri man suteikė galimybę kokybiškam gyvenimui. Suprantu, kad yra ir moraliniai dalykai apsisprendžiant, – sunkiai rinkdamas žodžius dėkoja Mantas. – Norėčiau padėkoti ir Santaros klinikų gydytojams kardiologams, širdies chirurgams ir visam likusiam personalui. Jaučiu begalinį dėkingumą visų trijų širdies chirurgijos skyrių, taip pat intensyvios terapijos skyrių darbuotojams.“

Dvidešimt penkerių vyras sako, kad susidūrus su širdies transplantacija, su gyvybės trapumu jam atsivėrė visai kitos galimybės bei suvokimas: „Dabar galiu sau leisti daugiau, bet ir gyvenimo planai kitokie. Dabar norisi gyventi tokį gyvenimą, kokio anksčiau negalėjau.
Turėdamas įgimtą širdies ydą jau mokykloje jausdavau kažkokį skirtumą nuo klasės draugų. Pavyzdžiui, kūno kultūros pamokose aš nedalyvaudavau, o norėdavosi būti kaip visi, dalyvauti su visais. Bet to negalėjau fiziškai.“

Todėl dabar Mantas nori gyventi tokį gyvenimą, kuris įprastas visiems. Jo artimiausiuose planuose – kad ir paprasčiausio darbo paieškos. Jis taip pat mokosi programavimo, kad palaipsniui galėtų persikvalifikuoti į savo mėgstamą darbo sritį.

Širdies transplantacija – ne tokia ir dažna

Nuo gimimo daugybę operacijų išgyvenęs Mantas tikisi, kad sudėtingiausia – širdies persodinimo operacija buvo paskutinė.
„Transplantacija – tai gyvenimo pratęsimas. Dabar jau iš patirties galiu pasakyti, kad gyvenimo kokybė po jos tikrai pasikeičia. Dabar medicina tiek daug pažengusi, – sako vaikinas, kuris apie medicinos galimybes žino iš savo patirties. – Manau, jeigu ji žmogui gali suteikti tokią galimybę kaip organo persodinimas, reikia naudotis proga. Ir jeigu donorystės dėka galima palengvinti gyvenimą bent vienam žmogui, vadinasi, ji yra labai svarbi.“

Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM nurodo, kad kasmet atliekama apie pusantro šimto įvairių organų ir audinių transplantacijų, tačiau iš jų – tik apie 10 širdies persodinimo operacijų. Mantas yra vienas iš jauniausių žmonių, kurie praėjusiais metais gavo neįkainojamą dovaną – sveiką donoro širdį, o kartu su ja ir antrą šansą ne tik gyventi kokybišką gyvenimą, bet ir gyventi apskritai.
Per pirmuosius šių metų mėnesius atliktos jau trys širdies transplantacijos.

Kiekvienas pilnametis Lietuvos gyventojas gali išreikšti palaikymą organų donorystei, pasirašydamas sutikimą, kad jo organai ir audiniai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti. Tai padaryti galima internetu https://ntb.lt, gydymo įstaigose, „Eurovaistinės“ vaistinėse. Pasirašęs tokį sutikimą asmuo gauna simbolinę Donoro kortelę.

NTB inf.

Sulos tikriausiai yra ragavęs kiekvienas lietuvis, pasak vaistininkės K. Staivės, sula mūsų šalyje tikrai yra labai populiari, dalis jaunimo šiandien ją pamažu atranda iš naujo. Populiarumo priežastis tikriausiai yra paprasta – tai ne tik malonaus skonio, bet ir sveikatai naudingas gėrimas.

Vaistininkė paaiškina, kad pavasarį iš beržų ir klevų leidžiama sula – tai skystos maisto medžiagos, kurios yra šaknyse, ir tik šiek tiek sušilus orui, bent iki 5–6 laipsnių šilumos, pašvietus saulei, ima kilti į šakas ir maitinti sprogstančius pumpurus.

Sula Lietuvoje nuo seno vertinama ne be priežasties, joje randama daug naudingų vitaminų ir mineralų. „Šiame gėrime yra vario, kalio, kalcio, nemažai geležies, fosforo, magnio. Mūsų senoliai ją naudojo kaip vaistą atstatyti nusilpusio ligoninio organizmą ar siekdami sustiprėti po žiemos, sulą gerdavo siekdami išvalyti inkstus, sergant akmenlige“, – pasakoja vaistininkė.

Pasak vaistininkės, sula yra gėrimas, kuris tinkamas kiekvienam. Joje yra nedaug cukraus, skaičiuojama, kad klevų suloje yra 4 proc. cukraus, o beržų – 1–2 proc. Be to išgerti per daug sulos sunkiai įmanoma ir dėl to, kad ji teka tik labai trumpą laikotarpį, kuris priklauso ir nuo žiemos ir pavasario sąlygų, todėl trunka apie pora savaičių. Taip pat sula yra greitai gendantis produktas, todėl šviežia išlieka trumpai.

Vis dėlto vaistininkė atkreipia dėmesį, kad svarbu nepiktnaudžiauti sula ir saugoti bei globoti gamtą, kuri padeda žmogui. Išleidus daug sulos medis tampa silpnesnis, lapai mažiau žalesni ir retesni. „Sulą galime palyginti su žmogaus krauju. Kai žmogus tampa kraujo donoru, viską darome steriliai atsargiai, lygiai taip pat ir sulos atidavimas yra tikrai nekenksmingas pačiam medžiui, bet mums su juo reikia elgtis labai atsargiai, nepiktnaudžiauti ir būtinai po to pasirūpinti medžio vieta, kur leidome sulą“, – pasakoja „Eurovaistinėje“ dirbanti profesionalė.

Nepaisant sulos naudingumo, pavasarį dažnam reikia skirti papildomo dėmesio rūpinantis po žiemos nusilpusiu imunitetu. Pasak vaistininkės, pavasarį naudingas kofermentas Q10, kuris padeda pasirūpinti papildoma energija, taip pat B grupės vitaminai, magnis. Prieš prasidedant uogų ir daržovių sezonui naudinga vartoti ir ežiuolės preparatus, vitaminą C ir D, cinką, seleną. Lietuvoje vis dažniau vertinamas ir pavasarį naudingas antioksidantas kvercetinas. Pavasarį taip pat svarbu nepamiršti pasimėgauti vis dažniau pasirodančios saulės spinduliais ir grynu oru.

Gyvūnai miega kitaip nei žmonės. Kol vieni gyvūnai miega žiemos miegu, kitiems per parą užtenka vos nusnausti. Kuo smulkesnis gyvūnas, tuo ilgiau jis miega. Graužikas gali miegoti ilgiau nei pusę paros. O štai vieni stambiausių sausumos žinduolių – žirafos – per parą gali ilsėtis vos kelias valandas. Lietuvos zoologijos sode gyvenančios mažosios beždžionėlės – juodagalviai kapucinai – ypač aktyvūs, bet ir ilsisi nemažai. Beždžionių miego ciklas ilgesnis negu žmonių, gali trukti nuo 10 iki 12 valandų ir ilgiau.

Tik plėšrūnai jaučiasi saugiai miegodami ir leidžia sau ilsėtis išvertę pilvus. Kiti gyvūnai net ir miegant turi išlikti budrūs. Šikšnosparniai miega pasikabinę ant uolų žemyn galva ir lyg antklode sparnais apsisukę savo kūną. Tokia miego padėtis šiems skraidantiems žinduoliams leidžia greitai pasprukti ištikus pavojui. Ruoniai miegodami ilsina tik vieną smegenų pusrutulį, vėliau jį pakeičia kitu, toks miegojimo būdas leidžia jiems visuomet išlikti budriems. Panašiai ilsisi ir paukščiai, įdomu tai, kad kai kurie paukščiai gali miegoti net skrisdami.

Plėšriosios katės itin imlios miegui. Kačių šeimos atstovas liūtas geras to pavyzdys. Ši plėšrioji katė mėgsta leisti dienas įsitaisiusi ten, kur šildo saulė ir gali taip gulėti ištisą dieną. Miegodami šie gyvūnai gali praleisti nuo 10 iki 15 valandų. Toks laiko tarpas gali atrodyti ilgas, tačiau kitos plėšriosios katės miega dar ilgiau. Stambiausias kačių šeimos atstovas tigras miega apie 16 valandų. Šios katės – plėšrūnai, todėl sočiai paėdusios gali ramiai miegoti kiek tik panorėjusios.

Lietuvos gamtoje varliagyvių bei roplių žiemos metu pamatyti nepavyks, nes jie pasislėpę žiemoja. Šie gyvūnai – šaltakraujai, tad jie ypatingi tuo, kad jų aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Lietuvos zoologijos sode ropliai ir varliagyviai miega įvairiai, jų miego trukmę reguliuoja su šiais gyvūnais dirbantys specialistai. Mažindami aplinkos temperatūrą jie roplius užmigdo, o vėliau, išlėto ją keldami, prižadina. Žiemos miegas šiems gyvūnams labai svarbus, jis gali net prailginti šių gyvūnų gyvenimo trukmę.

Tad gyvūnų ir žmonių miego ritmai išties skiriasi. Na, o kada Lietuvos zoologijos sode pamatysite mėgstamą gyvūną miegantį, nenuliūskite, juk tai jam gyvybiškai svarbu. Kviečiame visus atvykti į Lietuvos zoologijos sodą ir aplankyti savo mylimus gyvūnus prieš zoologijos sodo rekonstrukciją, kuri prasidės jau 2021 metų vasarą. O visus, negalinčius to padaryti, kviečiame pasidairyti miegančių ir žiovaujančių Lietuvos zoologijos sodo gyvūnų nuotraukų galerijoje. Ar susilaikysite nenusižiovavę?

Daržininkystė prasideda ant palangės

Pasak ekspertų, kovo mėnesį laikas pradėti auginti daržą ant palangės – pasiruoškite daigyklų, durpių substrato ir sėklų. Nuo kovo vidurio jau galima sėti paprikas, pomidorus, ankstyvuosius kopūstus, balandžio viduryje imkitės agurkų, cukinijų, moliūgų. O kad nebūtų sunku prisiminti, kur ką auginate, indelius pažymėkite specialiais skirtukais.

Jau nuo vasario mėnesio augantį susidomėjimą žalumynų auginimu ant palangės pastebi ir prekybos tinklų atstovai. „Pastebime, kad vis daugiau žmonių vadovaujasi sveikos gyvensenos principais, tad ir šviežių daržovių jie nori užsiauginti patys. Populiariausiomis prekėmis išlieka pomidorų, agurkų, paprikų sėklos. Tiek fizinėse, tiek internetinėje parduotuvėje taip pat auga ir kitų sodo prekių paklausa – durpinių puodelių, daiginimo padėklų, daiginimo rinkinių“, – sako prekybos tinklo „Senukai“ atstovė Elona Uckutė.

Tuo tarpu darbus darže, anot specialistų, galima pradėti vos nutirpus sniegui lauke, tuomet sėjamos šalčiui atsparios daržovės ir prieskoniai: žirniai, morkos, burokėliai, petražolės, krapai. Gegužės pradžioje laikas sodinti bulves ir svogūnus, o mėnesio viduryje, kai sužydi alyvos, agurkus galite sėti tiesiai į dirvą be jokių daiginimų. Gegužės pabaigoje galite pačių užaugintus pomidorų, paprikų, baklažanų daigus jau perkelti į šiltnamį.

Sutvarkykite šiltnamį

Pavasario darbus šiltnamyje žinovai rekomenduoja pradėti nuo jo sutvarkymo. Jeigu sniegas dar neištirpo, paberkite ploną sluoksnį pelenų. Jeigu jūsų šiltnamis polikarbonatinis, prieš pradedant bet kokius darbus, visų pirma svarbu gerai palaistyti dirvožemį: tam, kad visi naudingi mikroorganizmai sėkmingai atliktų savo darbą, dirvožemyje būtina drėgmė.

Pirmąsias daržoves sėkite kai tik žemė įšils: rinkitės ridikėlius, špinatus, salotas, krapus, pasodinkite ir svogūnų, kad kuo greičiau turėtumėte šviežių laiškų. Greitai užaugančias pirmąsias daržoves sėkite ne vienu kartu, o kas keletą savaičių – taip derliumi galėsite džiaugtis ilgesnį laiką.
Jei tik pavyksta, venkite viename šiltnamyje auginti tiek pomidorus, tiek agurkus. Jie kilę iš skirtingų kraštų, todėl reikalauja skirtingų auginimo sąlygų. Agurkams patinka drėgnas oras ir daug vandens, o pomidorai drėgnoje terpėje yra linkę susirgti, todėl jie geriau veši sausame, gerai vėdinamame šiltnamyje.

Persodindami pomidorus į šiltnamį, atkreipkite dėmesį, ar jie aukštaūgiai, ar žemaūgiai: mažuosius sodinkite prie tako, o aukštuosius tolėliau, kad turėtų kur išsikeroti. Aukštaūgius pomidorus, kaip ir agurkus būtina pririšti palubėje, o virvelę prie augalo stiebo patogu prikabinti specialiais augalams skirtais gnybtukais.

Pasirūpinkite dekoratyviniais augalais

Kai pavasarį nutirpsta sniegas, tinkamas metas sutvarkyti daugiamečių žolinių augalų liekanas. Jei jūsų kieme puikuojasi daugiametis gėlynas su natūralistinio stiliaus prieskoniu, tikrai pasilikote žiemai miskantus, lendrūnus ir kitus varpinius augalus, kad džiugintų savo šnarančiomis šluotelėmis. Tačiau kovo mėnesį reikėtų jas nukirpti prie pat žemės, nunešti kompostuoti bei pasirūpinti laisva erdve svogūniniams augalams, kurie jau pradeda kelti savo spalvingus žiedus.

O kol žydi krokai, scylės, narcizai, tulpės, kitos gėlės dar tik ruošiasi savo pasirodymui. Balandį įterpkite pavasarinių trąšų aplink augalus, ir apmulčiuokite, kad nepritrūktų drėgmės.

Dekoratyvinius krūmus „Senukų“ specialistai pataria ne tik patręšti, bet ir apgenėti. Tuos, kurie žydi antroje metų pusėje (putinus, hortenzijas), reikia genėti balandį, o žydinčius pirmoje metų pusėje (forzitijas, alyvas), rekomenduojama genėti po žydėjimo. Anot jų, rožes taip pat geriau genėti pavasarį, o ne rudenį, nes tik tada galite matyti, kurios šakos nušalo per žiemą, o kurios liko sveikos.

Paruoškite vaismedžius ir vaiskrūmius derliaus sezonui

Ekspertų teigimu, vasarai neverta palikti vaismedžių ir vaiskrūmių genėjimo darbų, nes tuomet sunkiau pasieksite jų kamienus. Todėl kovą ar balandį rekomenduojama pašalinti išlūžusias ar ligotas šakas, išpjauti ir tas, kurios užsisuka ir krypsta link kamieno ar auga lygiagrečiai ir taip užstoja viena kitai saulę. Padarę šiuos darbus, pamatysite, kad vaismedis bus laisvesnis, lengvesnis, pagerės oro cirkuliacija tarp šakų, ne taip lengvai kibs ligos. Nepamirškite ir vaiskrūmių: anksti pavasarį iškirpkite senas šilauogių, serbentų, agrastų šakas, kad liktų tik kelios jaunesnes, perspektyvesnės šakos.

Taip pat profilaktiškai galite nupurkšti vaismedžius preparatais, kurie apsaugo nuo grybinės kilmės ligų ir didina atsparumą. Kad preparatai tinkamai veiktų, svarbu, kad oro temperatūra lauke būtų bent 10 laipsnių šilumos ir kad po to bent dvi valandas nelytų.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad insekticidų, preparatų nuo kenkėjų, negalima naudoti vaismedžių žydėjimo metu, nes taip galima pakenkti bitėms. Pumpurai pradeda brinkti gegužės pradžioje, tada yra geras metas nupurkšti juos nuo žiedgraužių.

Vejos ir gyvatvorės priežiūra

Rūpintis kiemo veja taip pat reikėtų pradėti dar kovo mėnesį, nutirpus sniegui ir pradžiūvus gruntui. Prašukuokite veją su grėbliu, o dar geriau – su skarifikatoriumi: taip išjudinsite miegančias žolės šaknis, sugrėbsite atpūstas lapų liekanas, negyvos žolės likučius. Veja iš karto taps gaivesnė ir ryškesnė.

Kai orai šiek tiek atšils, patręškite ją su kompleksinėmis pavasarinėmis trąšomis. Nepraleiskite šito meto: vejos žolių šaknys yra trumpos, jos negali pasiimti maisto medžiagų iš gilesnių sluoksnių, todėl tręšti būtina, kad veja būtų tvirta ir sveika. Siekiant tolygiai paskirstyti trąšas, ekspertai rekomenduoja pasirūpinti tręšiamąja.

Pavasarį tinkamas metas genėti ir gyvatvorę. Tai atlikus kovo ar balandžio mėnesį, suaktyvinamas jos augimas ir šakojimasis: gyvatvorė bus tankesnė, gražesnė, greičiau augs. O jei palepinsite ją kompleksinėmis ilgalaikėmis trąšomis, ji bus dar gražesnė.

1. Universalus nuotolinio valdymo pultas
Kiekvienas senas, bet dar veikiantis išmanusis gali tapti patogiu namų išmaniųjų įrenginių valdymo pultu. Su juo galėsite valdyti televizorių, virdulį, dulkių siurblį robotą, šviesas ir kitus išmanius prietaisus.
Norėdami tai padaryti, pirmiausia telefone sukurkite atskirą „Google“ paskyrą, kuri būtų skirta būtent šiam tikslui. Tuomet įdiekite savo turimų išmanių įrenginių gamintojų rekomenduojamas valdymo programėles. „Xiaomi“ įrenginius valdysite per „Mi Home“ aplikaciją. „Samsung“ prietaisams skirta „Smart Things“, „LG“ prietaisams – „LG ThinQ“, apšvietimui – „Philips Hue“ programėlė.
Jei turite nebenaudojamą telefoną su infraraudonųjų spindulių siųstuvu, juo galite pakeisti įprastą televizoriaus ar muzikos grotuvo nuotolinio valdymo pultą. Tam tereikia įsidiegti universalaus nuotolinio valdymo pulto programėlę, pavyzdžiui, puikiai vertinamą „Universal Remote Control - Lean Remote“.

2. Namų saugos ir vaiko ar augintinių priežiūros kamera
Apsaugos kamerai reikia tik kameros, mikrofono ir garsiakalbio. Visa tai turi ir jūsų senas telefonas. Norint jį paversti kokybiška saugos kamera, reikės įdiegti specialią tam skirtą programėlę.
Rekomenduojame išbandyti „Alfred Home Security Camera, Baby&Pet Monitor“. Joje rasite prietemos filtrą, nemokamą debesies saugyklą, tiesiogines transliacijas, įspėjimus apie įvykius ir netgi galimybę bendrauti su kameros ieškiklyje atsidūrusiu asmeniu. Teliks sukonfigūruoti nustatymus ir išrinkti vietą, kur padėsite telefoną.
Ta pati namų saugos programėlė gali padėti sekti ir ramų kūdikio miegą arba stebėti ką veikia vieni namuose likę keturkojai. Tačiau jei norite daugiau „elektroninės auklytės“ funkcijų, įspėjimų apie verkimą ar bet kokį kitą triukšmą, pranešimų ir galimybės bendrauti nuotoliniu būdu, verta įsidiegti patikimą „Baby Monitor 3G“ aplikaciją.

3. Išmanioji muzikos kolonėlė

Svajojate apie išmanųjį namų garsiakalbį – virtualų asistentą? Jį gali atstoti nebenaudojamas išmanusis. Tam pirma reikės jį susieti su bet kokiu turimu „Bluetooth“ garsiakalbiu.
Tai padarius, telefone aktyvuokite balso atpažinimą bet kuriuo metu ir nustatykite, kad tiek garsiakalbis, tiek telefonas visuomet veiktų budėjimo režimu. Tuomet su „Google Home“ aplikacija susiekite savo turimas muzikos (pavyzdžiui, „Spotify“) bei išmanių įrenginių valdymo paskyras. Nuo šiol ištarus „Hey, Google“ garsiakalbis prabils maloniu balsu ir supras visas komandas, kurias supranta ir išmanioji kolonėlė „Google Nest“.
Norintiems turėti kolonėlę, prilygstančią „Amazon Echo“, reikės įsidiegti aplikaciją „Amazon Alexa“. Tiesa, abu paminėti virtualūs asistentai kol kas geba bendrauti ir vykdyti balso komandas ar atsakyti į klausimus tik anglų kalba.

4. Mobilus žaidimų kompiuteris
Senas ir užmirštas telefonas gali greitai virsti šauniu žaidimų kompiuteriu. Jei jis bus skirtas vaikui, sukurkite atskirą paskyrą, kurią galėsite kontroliuoti ir valdyti jos turinį. Taip pat galėsite nustatyti laiką kada ir kiek įrenginys veiks.
Kitas variantas – seną telefoną paversti pasirinkto klasikinio žaidimų kompiuterio kopija. Pavyzdžiui, galite įsidiegti „Game Boy“ simuliatorių, įsirašyti žaidimo failus ir turėsite tikrą vintažinį įrenginį, kurį visi norės išbandyti.

,,Tele2 " inf.

Kodėl jis tempia???

Kiekvienas veiksmas turi priežastį. Pavadėlio tempimas - ne išimtis. Tad, norint spręsti problemą, pirmiausia reiktų nustatyti, kodėl gi šuo tempia pavadėlį? Pradėsime nuo dažniausių priežasčių. Viena pagrindinių - šuo nėra tinkamai mokomas netampyti pavadėlio. Natūralus šuns judėjimo būdas - risčia. Tai yra, šuo natūraliai juda greičiau, nei žmogus. Tad jam reikia padėti išmokti prisitaikyti.Be to, šuo gyvena kvapų pasaulyje - tai yra, aplinką jis “mato” nosimi. Jei mes stabtelime, kad galėtume atidžiau apžiūrėti mūsų dėmesį patraukusį objektą, šuniui jį reikia apuostyti - tai yra, prieiti prie dominančio dalyko. Mes, žmonės, uosle nepasižymime - na, bent jau lyginant su šunimis. Todėl paprastai mums sunku suvokti, kodėl šuniui taip svarbu prieiti prie to krūmo ar ano kupsto. Tačiau šuniui apuostyti šakelę ar žolės kupstą iš visų pusių taip pat svarbu, kaip aistringam krepšinio gerbėjui pažiūrėti rungtynes nuo pradžios iki galo. Pamatyti, kad šuo domisi kvapu labai paprasta - užtenka atidžiau pastebėti augintinio elgesį, ir patys pamatysite, kur krypsta jo dėmesys.

Kita priežastis, kodėl šuo tempia yra baimė. Jei šuo netinkamai arba nepakankamai socializuotas, yra tikimybė, kad tam tikri aplinkos aspektai jį gąsdins. Negalėdamas kalbėti ir pasiskųsti, kad bijo, gyvūnas imsis instinktyvios strategijos: kiek įmanydamas temps pavadėlį, stengdamasis pabėgti iš gąsdinančios aplinkos ar nuo bauginančio objekto, kuriuo gali būti bet kas - praeiviai, kiti šunys, automobiliai, statybų aikštelė ir t.t. Sunkesniais atvejais šuo gali bijoti bet kokios aplinkos, kuri nėra jo namai, ir pasivaikščiojimai virsta nesibaigiančiu tempimu. Jei norintis pasmalsauti ir pašniukštinėti šuo tempia jus nuo vieno objekto prie kito, tai bijantis šuo aplinka nesidomi, jis tiesiog tempia kuo toliau. Šuo gali atrodyti sušilęs, lekuoti, nekreipti dėmesio į jūsų balsą ar kitus dirgiklius. Kai kuriais atvejais baimė virsta baimės agresija, kai šuo ima loti ant bauginančio objekto ir veržtis jo link, tačiau jam artėjant atsitraukia.

Trečioji dažna priežastis, kodėl šuo tempia, gali būti tiesiog energijos perteklius ar per didelis susijaudinimas. Ypač toks elgesys būdingas jauniems energingiems šunims, kurie jaučia didžiulį poreikį išlieti viduje kunkuliuojančią energiją.
Ketvirtoji priežastis, kuri dažnai būna ne atskira, tačiau papildo bet kurią iš anksčiau minėtų - pavadėlį tempiate jūs. Ir šuo įpranta, kad judėti norima kryptimi jis gali tik... tempdamas jus.

Kaip išspręsti problemą?

Pirmiausia reikėtų nustatyti šuns elgesio priežastis. O tada - nusimatyti strategiją. Pirmiausia ramioje aplinkoje reikia įpratinti šunį kreipti į jus dėmesį. Dažnai tai vadinama “ryšio kūrimu”. Pradėti treniruotis galima net kambaryje ar lauke, ramioje aplinkoje, kur niekas netrukdo ir neblaško dėmesio nei jums, nei šuniui. Iš anksto pasiruoškite atlygį šuniui - jo mėgstamų skanėstų ar žaislą, jei šuo žaisti mėgsta labiau, nei smaližiauti. Kaskart, kai šuo atkreipia dėmesį į jus, paskatinkit jį skanėstu ar numeskit žaisliuką. Labai svarbu tai atlikti tiksliai tuo momentu, kai šuo atkreipė dėmesį į jus. Jei nesate užtikrintas, ar jums gerai sekasi, galbūt verta kreiptis į dresuotoją ar elgsenos specialistą, sužinoti, ar nedarote klaidų. Po kurio laiko šuo supras, kad vos pažvelgus į jus nutinka kažkas gero. Nesustokite! Kad susiformuotų tvirtas įprotis, skatinti šunį prireiks ne vieną mėnesį. Kai šuo suvoks, kad jūs - neišsemiamas džiaugsmo šaltinis, dėmesio atkreipimą galima sieti su komanda (‘eikš”, “pas mane” ar kita, svarbu, kad žodis visada būtų tas pats). Ištarkite komandą ir, šuniui atkreipus dėmesį, paskatinkite. Taip šuo išmoks, kad į šį žodį reikia reaguoti. Vėliau treniruotes palaipsniui perkelkite į intensyvesnę aplinką su daugiau dirgiklių.

Kai šuo jau žino, kad atkreipti į jus dėmesį verta, galima išbandyti ir kitus paskatinimo metodus. Jei šuo tempia pavadėlį norėdamas ką nors pauostyti - sustokite. Ramiai palaukite, kol šuo nustos tempti ir atkreips dėmesį į jus - girkite šunį ir drauge bėkite link šunį sudominusio objekto. Taip šuo supras, kad tempti neverta, nes šeimininkas tada kažkodėl “sugenda”.

Jei šuo tempia iš baimės, geriau pasikonsultuoti su specialistu, kaip elgtis, kad dar labiau neišgąsdintumėte šuns. Tik konsultuotis reikėtų pas asmenį, kuris specializuojasi socializacijos sferoje, ir aiškiai išsakyti kamuojančias problemas - bendras paklusnumas ar dresūra čia nepadės, kol šuo nebus tinkamai socializuotas.

Jei šuo jaunas ir/arba energingas - pasidomėkite būdais, kaip tinkamai nukreipti ir suvaldyti jo energiją. Tai gali būti uoslės žaidimai, triukų dresūra, interaktyvūs žaislai ar kitos veiklos, kurios nėra labai sudėtingos, nesuteikia didelio fizinio krūvio šeimininkui, tačiau padeda augintiniui iškrauti energijos perteklių per uostymą ar protinę veiklą. Svarbu suprasti vieną dalyką: energijos perteklius niekur nedings, o fiziškai nuvarginti tokį ištvermingą gyvūną, kaip šuo daugeliui gali būti pernelyg sudėtinga (o ir laiko daug užima), tad geriau griebtis išmanesnių veiklių, nuvarginant ne tiek šuns kojas, kiek smegenis. Tai išeis į naudą tiek gyvūnui, tiek jūsų santykiams su šunimi. O galbūt būtent taip atrasite naują pomėgį, juk veiklų su šunimis šiais laikais tiek daug!

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus punktas: atpraskite tempti pavadėlį! Jei šuo susidomėjęs kažką uosto, netempkite jo šalin, leiskite jam pabūti šunimi. Na, nebent situacija keltų grėsmę ir šunį tikrai reikėtų nutempti saugumo sumetimais. Netempkite pavadžio į save, jei šuo susidomėjo praeiviais - geriau skirkite pastangų ryšio kūrimui ir įpratinkite šunį tokiose situacijose reaguoti į kvietimą. Vedžiodami šunį nepamirškite, kad turite ne tik rankas, bet ir kojas, ir, jei šuo pernelyg įsiaudrino ir tempia į nieką nebereaguodamas, tiesiog sustokite. Gyvūnai bendrauja kūno kalba, tad šuniui bus daug lengviau suprasti, kad jūs nenorite eiti, jei jūs sustosite, nei tuo atveju, jei tempsite pavadėlį, bet vis tiek judėsite pirmyn.

Kaip išvengti augintinio agresijos prieš kitus keturkojus?

Pasivaikščiojimas kartu su mylimu augintiniu – puikus būdas pabėgti nuo rutinos bei atsipalaiduoti. Tačiau ką daryti, jei šuo agresyviai reaguoja į akiratyje pasirodžiusius kitus šunis? Kaip elgtis, norint kad pasivaikščiojimas su keturkoju draugu būtų malonus ir leistų atsipalaiduoti? Norint padėti sumažinti šių nemalonių situacijų tikimybę, ne pelno siekianti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pateikia naudingas rekomendacijas, kurios padės geriau suprasti šuns elgesį.
Reaktyvumas ar agresija?   

Reaktyvumas ir agresija - dvi dažnai painiojamos sąvokos. Kartais iš pažiūros “piktas ir agresyvus” - tai yra garsiai lojantis, tampantis pavadėlį, šiepiantis dantis šuo paleistas žalos nesukelia. O, regis, jokių ženklesnių išorinių agresyvumo požymių nerodantis šuo ima ir įkanda. Taigi, kas ta agresija? Ir kas tas reaktyvumas?

Reaktyvumu paprastai vadinamos perteklinės šuns reakcijos į aplinkos dirgiklius. Tai gali būti veržimąsis dirgiklio link, blaškymasis, šokinėjimas ar jų derinys, dažai įvardijami kaip “ardymasis” ar “draskymasis”. Taip pat urzgimas, lojimas, dantų, šiepimas, pašiauštas kailis ir pan. Priešingai paplitusiam įsitikinimui, šis elgesys toli gražu ne visada reiškia agresiją, dažniau tai rodo didelį gyvūno susijaudinimą. Labai dažna reaktyvumo priežastis - baimė. Kadangi vedamas pavadėliu ar būdamas uždaroje teritorijoje šuo negali pabėgti nuo jį bauginančio objekto, jis renkasi strategiją “geriausia gynyba - puolimas”.

Kalbant apie agresiją, reiktų suprasti, kad gamtoje tikra, rimtus sužalojimus ar oponento žūtį sukelianti agresija yra labai daug resursų kainuojantis ir keliantis rimtą grėsmę būti sužalotam dalykas. Todėl daugelis rūšių evoliucijos eigoje ištobulino įvairius komunikacijos mechanizmus, leidžiančius išvengti rimtos agresijos protrūkių. Reaktyvus elgesys - vienas tokių mechanizmų. Jo tikslas - iš tolo įbauginti menamą grėsmės šaltinį ir taip išvengti užpuolimo. Deja, gyvenant žmonių visuomenėje šis mechanizmas nėra priimtinas.

Kas lemia reaktyvumą?

Šuo gali būti agresyvus, reaktyvus arba ir toks, ir toks. Agresija paprastai siejama su padaryta žala ar sužalojimais. Ją sukelti gali įvairios priežastys, ir pasireikšti ji gali skirtingai, tačiau tai - atskira plati tema. Tačiau reikia žinoti, kad kai kurias atvejais reaktyvumas gali išaugti į vadinamąją baimės ar gynybinę agresiją. Kas gali tapti ne tik nemalonumų, bet ir grėsmės šaltiniu. Todėl su reaktyvumu susijusias problemas reikia spręsti.
Kalbant apie reaktyvumo priežastis, jos gali būti, ir dažnai būna, kompleksinės. Tai gali būti ir paveldėta silpna nervų sistema, ir negatyvios ankstyvosios patirtys, ir prasta šuniuko socializacija (pratinimas prie įvairios aplinkos, žmonių, kitų gyvūnų ankstyvame amžiuje), ir incidentai, nutikę įvairiuose gyvenimo tarpsniuose, arba bet koks aukščiau išvardintų priežasčių derinys.

Kaip padėti reaktyviam šuniui?

Venkite stresinių situacijų ir stenkitės išlikti ramus. Bent jau pradžioje. Probleminį elgesį geriau pradėti spręsti ramioje aplinkoje. Be to, šunys puikiai jaučia jūsų nuotaikas ir skaito kūno kalbą. Jeigu, pamatęs artėjantį šunį jūs įsitempiate, laukdamas, kada gi jūsų šuo pradės loti, šuo pajus jūsų įtampą, ir, žinoma, padarys tai, ko iš jo tikitės. Priežastis paprasta - šuo jaučiamą įtampą susies su artėjančiu kitu šunimi ir taip jo polinkis į reaktyvumą tik dar labiau sustiprės, juk jis ką tik gavo patvirtinimą, kad artėjantys šunys kelia įtampą ne tik jam ,bet ir šeimininkui.
Išmokykite šunį atkreipti dėmesį į jus. Jums reikės: ramioje aplinkos, kur niekas netrukdys ir neblaškys dėmesio nei jums, nei šuniui, iš anksto pasiruošto atlygio šuniui - jo mėgstamiausių skanėstų ar žaislą (tuo atveju, jei šuo žaidimus vertina labiau, nei maistą).

Kaskart, kai šuo atkreipia dėmesį į jus, iškart paskatinkite jį skanėstu ar žaisliuku. Labai svarbu tai atlikti tiksliai tuo momentu, kai šuo atkreipė dėmesį į jus. Jei nesate užtikrintas, ar jums gerai sekasi, galima kreiptis į dresuotoją ar elgesnos specialistą keletui pamokų. Po kurio laiko šuo supras, kad kiekvienas žvilgsnis į jus yra atlyginamas. Taip dirbti reikės ilgai, ne vieną mėnesį, kad susiformuotų tvirtas įprotis. Kai šuo suvoks treniruočių esmę - teisingai viską darant tai įvyksta gan greitai, dėmesio atkreipimą galima sieti su komanda (‘eikš”, “čia” “pas mane” ar kita patogia, svarbu, kad žodis visada būtų tas pats). Ištarkite komandą ir, šuniui atkreipus dėmesį, paskatinkite. Taip šuo išmoks, kad į šį žodį reikia reaguoti. Vėliau treniruotes palaipsniui perkelkite į intensyvesnę aplinką su daugiau dirgiklių.

Stebėkite aplinką. Pasivaikščiojimo metu būkite atidūs - jūsų tikslas - pamatyti dirgiklį (itą šunį, dviratininką ar pan.) anksčiau, nei tai padarys šuo. Pamatę, kad prie jūsų artėja, sakysime, kitas šuo, atkreipkite saviškio dėmesį komanda. Kai šuo atkreipia dėmesį į jus, galima elgtis dvejopai: vienas būdas yra išlaikyti šuns dėmesį atkreiptą į save, tol, kol kitas šuo praeis pro šalį. Tam labai praverčia, jei šuo moka daugiau komandų. Jei ne, galima tiesiog su juo energingai pažaisti. Kitas būdas: atkreipus šuns dėmesį į save, gestu parodyti jam kitą šunį ir tą pat sekundę į burną įkišti skanėstą. Kai tokia situacija pasikartos daug kartų, šuo supras, kad kitas šuo (ar koks kitas dirgiklis) horizonte reiškia gerai praleistą laiką ir daug skanėstų. Jei šuo pirmas pamatė artėjantį kitą šunį ir sureagavo - ką gi, jūs pavėlavote. Tai nėra gerai, nes kuo dažniau koks nors elgesys, tuo didesnė tikimybė, kad jis taps įpročiu. Tai galioja ir reaktyviam elgesiui. Tad, jei jaučiate, kad jums sunkokai sekasi, kreipkitės pagalbos į elgsenos specialistą.

Mokykitės suprasti šunis. Šunys bendrauja kūno kalba, kuri bendra visiems šunims. Jos pramokę galėsite lengviau pastebėti, kad augintinis susijaudino, jaučia baimę, ar, atvirkščiai, yra ramus. Jei šuo neigiamai reaguoja į kitus šunis, ypač svarbu žinoti keletą kūno kalbos niuansų: vedžiodami šunį niekada neveskite jo tiesiai priešpriešą į kitą šunį. Šunų pasaulyje tiesus judėjimas vienas į kitą yra laikomas labai nemandagiu ir gali reikšti ketinimą pulti. Natūraliai vienas prie kito šunys artėja puslankiu, šiek tiek iš šono, be jokiu būdu ne “nosis į nosį” kryptimi. Tad, jei nusprendėte ar aplinkybės verčia priartėti prie kito šuns, darykite tai iš šono, judėdami lenkta linija, ne tiesiai į jį. Venkite mažų erdvių, siaurų praėjimų ir panašių vietų, kur jūsų šuo būtų priverstas būti arti kito šuns - tokiose situacijose šuo gali pasijusti nejaukiai ir reaktyviai reaguoti.
Jei reaktyvumas jau virto išreikšta agresija ir grėsmė, kad šuo ką nors apkandžios, auga, specialisto konsultacija būtina, bandant spręsti tokią problemą savarankiškai ar klausant kaimynų patarimų, yra didelė tikimybė situaciją tik pabloginti. Beje, jei šuo gali kąsti, antsnukis viešose vietose irgi būtinas, bent jau kol problema neišspręsta. Lietuvoje galiojantys įstatymai įpareigoja šeimininką užtikrinti aplinkinių saugumą, ir numato atsakomybę už padarytą žalą.

_{Informacija paruošta Ugnės Nedzinskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Apie GGI
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) – nuo 2012 m. visuomeniniais pagrindais veikianti organizacija. Jos tikslas – spręsti gyvūnų gerovės problemas, jų priežastis bei didinti visuomenės sąmoningumą gyvūnų gerovės klausimais. Kartu su savanorių komanda GGI užsiima visuomenės švietimu, nagrinėja žiauraus elgesio ir gyvūnų nepriežiūros atvejus, juos viešina, bendradarbiauja su atsakingosiomis institucijomis inicijuodama gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus. Norintys prisidėti prie GGI veiklos kviečiami susisiekti info@ggi.lt. Taip pat galite prisidėti pinigine auka portale aukok.lt www.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Daugiau informacijos www.ggi.lt.}

_{Asociatyvi pixabay.com nuotr.}

Ateities Lietuva Sąjūdžio ir LKP programose 1990 m. pradžioje

Sąjūdis rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą dalyvavo iškėlęs šūkį „Su Sąjūdžiu už Lietuvą!“, su dominuojančia skubaus nepriklausomybės atkūrimo idėja. LKP tų pačių tikslų norėjo siekti palaipsniui, etapais, „žingsnis po žingsnio“. Kaip vėliau tapo žinoma, šią taktiką 1990-aisiais pasirinko kaimynės Estija ir Latvija.

Likus trims savaitėms iki rinkimų priimtoje Sąjūdžio programoje skelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą. Užsienio politikoje prioritetu laikytos tarpvalstybinės derybos su Maskva dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos; pasisakyta už neutralitetą; už diplomatinių tarptautinių ryšių su Vakarų pasauliu atnaujinimą. Vidaus politikoje deklaruotas valstybės sienų vientisumas ir nedalomumas; žadėta telkti visų tautybių Lietuvos gyventojus nepriklausomai valstybei stiprinti. Turint omenyje sovietų kariuomenės buvimo faktą, galvota apie sudėtingą uždavinį – kurti krašto apsaugos sistemą; daugpartinės sistemos įtvirtinimas laikytas demokratijos garantu. Ekonominės politikos prioritetais laikyta rinkos santykiais pagrįstos ekonomikos formavimas; privačios nuosavybės įteisinimas. Tarp kultūros politikos gairių akcentuoti tautinės Lietuvos kultūros savitumo ugdymas ir saugojimas; valstybinės lietuvių kalbos įtvirtinimas įstaigose ir viešajame gyvenime; žadėta kultūrinė autonomija tautinėms bendrijoms.

Principinė Sąjūdžio taktika – parlamentiniu keliu panaikinti aneksiją ir viešai pareikšti, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė. Dėliojosi tokia uždavinių mozaika: „Atgimusiai Lietuvai – nepriklausomybę, nepriklausomai Lietuvai – demokratiją, demokratiškai Lietuvai – žmonišką gyvenimą! Demokratija, nepriklausomybė ir gerovė neatskiriamos!“ – taip rašyta tų metų Sąjūdžio oficiozo „Atgimimas“ šeštajame numeryje.

LKP kitaip įsivaizdavo veikimą. Ji rinkimams pradėjo ruoštis tik po 1989 m. gruodžio pabaigoje įvykusio suvažiavimo, kuriame išstota iš SSKP ir atsiribota nuo reakcingos prosovietinės partijos dalies. Partijos rinkimų programoje rašyta apie laisvą, teisinę, demokratišką, humanistinio socializmo valstybę, besiremiančią tautinėmis vertybėmis. Tačiau nepriklausomybės atkūrimas įsivaizduotas etapais. Pirmiausia pasisakyta už suverenitetą ir Lietuvos ateities klausimų sprendimą derybų ir sutarčių su Maskva pagrindu.

Samprotauta apie lietuvių tautos apsisprendimo teisę; demokratijos, daugpartiškumo ir teisėsaugos depolitizavimo svarbą. Ekonomikos srityje minėta rinkos ekonomika; pasisakyta už dalinę denacionalizaciją ir privačios iniciatyvos skatinimą.

Rinkimai

Pirmieji demokratiniai rinkimai Lietuvoje prasidėjo 1990 m. vasario 24 d. Tą dieną daugiau kaip 70 proc. atėjusiųjų balsuoti žmonių išrinko 90 deputatų, iš kurių 72 rėmė Sąjūdis. Pakartotiniai rinkimai tęsėsi ir kovą bei balandį, nes dalyje apygardų kandidatai nesurinko balsų daugumos. Rinkimai įvyko be didesnių incidentų ir įstatymo pažeidimų. 

Iki kovo 11 d. išrinkti 133 iš numatytųjų 141. Būtent jie ir turėjo teisę balsuoti dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Du trečdaliai jų po rinkimų tapo Sąjūdžio deputatų klubo nariais, nors dauguma iki tol buvo nepartiniai arba priklausė savarankiškos LKP ir kitoms besikuriančioms politinėms partijoms. Šie rinkimai liudijo, kad Lietuvoje pradeda formuotis daugpartinė sistema. Po rinkimų paaiškėjo, kad parlamento ideologinė sudėtis yra marga – tokia, kaip ir Lietuvos visuomenė.

Parlamento darbo pradžia: kada skelbti nepriklausomybės atkūrimą?

Išrinktosios Aukščiausiosios Tarybos deputatai į pirmąjį posėdį susirinko kovo 10 d. Tuomet dar vyko svarstymai – skubėti ar ne skelbti nepriklausomybę? Visgi tos dienos vėlyvą vakarą galutinai apsispręsta skelbti nedelsiant.

Kovo 11-ąją dar iki paskelbiant Aktą parlamentas persivadino į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Nebeliko žodžių junginio – Lietuvos TSR. Netrukus Lietuva tapo Respublika, kurios herbu – Vytis. Simbolinę ir emocinę prasmę įgavo sovietinės Lietuvos herbo uždengimas lietuviška trispalve posėdžių salėje ir sovietinių simbolių pašalinimas nuo išorinių Aukščiausios Tarybos rūmų.

Vėlų kovo 11-osios vakarą absoliuti deputatų dauguma priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Šiame Akte 1918 m. vasario 16-osios Nutarimas ir 1920 m. gegužės 15-osios Steigiamojo Seimo Deklaracija dėl atkurtos Lietuvos valstybės laikomos Lietuvos valstybės konstituciniu pamatu ir pabrėžtas teisinis valstybės tęstinumas. Taip simboliškai susijungė svarbiausios XX amžiaus Lietuvos valstybingumą įprasminančios datos.

Skubiam sprendimui kovo 11-ąją skelbti valstybės nepriklausomybės atkūrimą darė įtaką įvairios aplinkybės. Viena jų – signalas iš Lietuvos diplomatinės tarnybos JAV raginant naudotis proga. Ne mažiau svarbus argumentas – kovo 12 d. turėjęs prasidėti SSRS Liaudies deputatų suvažiavimas Maskvoje. Buvo žinoma, kad jo metu Michailas Gorbačiovas bus išrinktas Sovietų Sąjungos Prezidentu ir jam suteikti platūs įgaliojimai bei teisė sąjunginėse respublikose įvesti tiesioginį valdymą. Lietuvoje žinota ir tai, kad Maskvoje skubiai rengiamos SSSR Konstitucijos pataisos, kurios užkirstų kelią sąjunginėms respublikoms išstoti iš SSRS.

Sprendimas kovo 11-osios vakarą skelbti Lietuvai ir pasauliui apie vėl nepriklausomą valstybę buvo prasmingas ir „lūžinis“. Į Lietuvą susitelkė pasaulio demokratinės visuomenės akys. Galbūt „etapais“ grįstas ir derybų su Maskva taktika pasirinktas kelias skelbti nepriklausomybę būtų buvęs labiau pragmatinis ekonominiu požiūriu. Tačiau Kovo 11-osios pasirinkimas įgavo pozityviai „sprogstamąjį“ pobūdį ir tapo stipriu emociniu impulsu kitoms nepriklausomybės siekusioms tautoms.

Kovo 11-ąją Lietuva tapo „laisva dvasioje ir teisėje“, tai pasiekė parlamentiniu būdu ir pradėjo kelią į realią valstybės nepriklausomybę.

_{Seimo kanceliarijos skyriaus inf.}

Kokios lentos terasai tiks labiausiai?

Dauguma žmonių pripažįsta, jog viena maloniausių vietų, kur vasarą galima leisti laiką, yra terasa. Taigi, jei manote, kad šis pavasaris yra geriausias laikas ją įengti, kad atėjus vasarai, būtų galima mėgautis ypač maloniais rytais bei vakarais, tokiu atveju beliks tik įsigyti reikiamas medžiagas ir pradėti įrengimo procesą. Terasą įrengti galite iš ypač įvairių žaliavų, tačiau būtent lentos tampa vienu dažniausių pasirinkimų. Dėmesį verta atkreipti į tai, kad terasa – lauko erdvė, tad visiems ją sudarantiems komponentams, teks susidurti ir su daugybe įvairių aplinkos veiksnių. Taigi, jei pasirenkama mediena, reikėtų ieškoti labiausiai aplinkos veiksniams atsparių variantų. Tam tikrai netiks pušis arba eglė, tačiau maumedis ar ąžuolas tarnaus patikimai bei ilgai. Na, ir, žinoma, taip pat nereikėtų pamiršti, kad baigus visus įrengimo darbus, lentos turėtų būti lakuojamos arba dažomos. Toks sprendimas ne tik užtikrins dar ilgesnį jų tarnavimą, bet ir suteiks papildomo dekoratyvumo šiai poilsio erdvei.

Lentos lauko baldams

Na, o terasai reikia ir lauko baldų. Žinoma, visada galima įsigyti jau pagamintus baldus, tačiau nereikia pamiršti, kad jūsų pačių rankų darbo gaminiai, turės kur kas daugiau privalumų. Visų pirma, jie bus ne tik unikalūs ir vienetiniai, bet ir pagaminsite tokius baldus, kurie idealiai atitiks jūsų poreikius. Ir nors lauko baldai yra gaminami iš įvairių žaliavų, nesunku pastebėti, kodėl būtent mediena tampa dažniausiu pasirinkimu. Būtent mediniai lauko baldai ne tik atrodo ypač patraukliai, bet ir suteikia namų aplinkai papildomo jaukumo. Taigi, lentos – taip pat būtinos. Kaip ir terasos atveju, norint pasigamini medinius lauko baldus, pirmenybę derėtų teikti tai medienos rūšiai, kuri yra labai atspari aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, maumedžiui, tiks ir uosis. Na, o pagaminus baldus, reikėtų juos ir nudažyti ar nulakuoti – papildomas sluoksnis suteiks apsaugą ir baldai tarnaus ilgiau, be to, atrodys ir dekoratyviau.

Mediena vidaus apdailai

Jei namus įrengiate, o galbūt – nusprendėte atnaujinti, tokiu atveju teks ieškoti žaliavų ir vidaus apdailai atlikti. Galimi įvairūs pasirinkimai, tačiau mediena tampa viena jų. Tai – ne tik ekologiškas ir natūralus pasirinkimas, bet ir suteikiantis daugiau jaukumo namams. Be to,  mediena puikiai tinka bet kuriai namų patalpai, išskyrus vonios kambarį. Na, ir, žinoma, taip pat svarbu akcentuoti, kad renkantis reikėtų ypač atsakingai vertinti spalvą bei išvaizdą. Kita vertus, visuomet galima pasitelkti dažus ir suteikti išskirtinę spalvą.

Kas tiks tvorai?

Tvora – dar vienas būtinas aplinkos elementas, jei norite gyventi gražiau, saugiau bei patogiau. Tvorą tverti galima iš itin įvairių [žaliavų, tačiau būtent mediena tampa dažna išeitimi. Žinoma, lyginant su metalu, ji tikrai negali konkuruoti, tačiau, jei jums svarbu, kad tarnautų bent keliolika metų,  tokiu atveju pirmenybę derėtų teikti pušį arba uosį, jei esate pasiruošę atverti piniginę plačiau, tuomet reikėtų rinktis kedrą arba maumedį (statiniu džiaugsitės dar ilgiau). Na, ir, žinoma – nepamirškite lako arba dažų: statinys tarnaus dar ilgiau ir atrodys dekoratyviau.

Kai rinktis, norint pagaminti žaislų?

Nereikia ir sakyti, žaislai – ypač svarbus vaikystės atributas. Tačiau ne paslaptis ir tai, kad ypač didelė dalis žaislų yra gaminami iš dirbtinių žaliavų, o kaip žinia, vaikams, palankiausios yra tik natūralios. Na, o mediena – vienas natūraliausių pasirinkimų. Taigi, nieko keista, kodėl vis daugiau ir daugiau tėvelių, užuot leidę vakarus prie TV, nusprendžia įsigyti medienos, atsinešti palėpėje užslėptus įrankius ir... pagaminti patys žaislų vaikams. Na, o, kokia mediena šiam tikslui tinka labiausiai? Idealus pasirinkimas yra beržas, kadangi tai – vienas lengviausiai apdorojamų pasirinkimų po jos seka tuopa ir liepa. Arkliukai, namukai, įvairios transporto priemonės, lėlės, įvairūs įrankiai bei dėlionės – tai tik kelionės idėjos, kuo galite nudžiuginti savo vaikus.

Mediena šuns būdai

Jei turite ir keturkojį šeimos draugą, gyvenanti lauke, tokiu atveju, jam taip pat reikalingas tvirtas, jaukus bei gražus namukas – būda, kurios tikrai nebūtina pirkti; įsigijusius medienos, per gerą pusdienį ją galima pagaminti ir patiems. Šiuo atveju puikiai tiks pigesni variantai, pavyzdžiui, pušis, tačiau taip pat nepamirškite ir laiko ar dažų,  kurie ne tik apsaugos nuo neigiamo aplinkos poveikio, bet ir suteiks papildomos estetikos.

Įvertinkite keletą variantų

Taigi, jau įvardijome, kokiu atveju kokia mediena tiks  labiausiai, na, o, žinant aiškias rūšines gaires, belieka tik sužinoti, kur įsigyti reikiamos žaliavos. Tad belieka tik paisyti vieno patarimo – neskubėkite. Įvertinkite, kur reikiamos medienos galėtumėte įsigyti ne tik geriausia kaina, bet ir patraukliausiomis sąlygomis; kuri lentpjūvė Kaune ar bet kuriame kitame mieste, galėtų pristatyti reikiamą kiekį medienos, nurodytų adresu ir pageidaujamu metu.

„Turizmas karantino laikotarpiu įgijo naujų formų. Visos idėjos, technologiniai sprendimai turėjo vieną bendrą tikslą – palaikyti atradimų savo šalyje pulsą, skatinti iš anksto planuoti keliones po Lietuvą vos tik bus tam galimybė. Prie to prisidėjo ir „Keliauk Lietuvoje“ – pasiūlėme virtualų kino lokacijų žemėlapį, fonų galeriją vaizdo skambučių užsklandai iš skirtingų Lietuvos vietų. Matome, kad jau dabar atsisiuntimų – daugiau nei 3 tūkst. Tai įrodo, kad žengiame koja kojon su keliautojų rutininiais poreikiais“, – pasakoja Neringa Sutkaitytė.
Vietinio turizmo ekspertė atvira – šiemet laukia dar vienas neįprastas turizmo sezonas, tačiau galimybių atrasti savo šalį tikrai bus. Pasak jos, tą jau dabar puikiai iliustruoja 11 originalių turizmo sektoriaus pavyzdžių.

Verslo susitikimams – B2B maršrutai Birštone
Birštono turizmo ir informacijos centras metė iššūkį pokalbiams nuotoliniu būdu ir pakvietė dalykinius susitikimus organizuoti bundančioje gamtoje. Šiuo metu parengti net 5 skirtingi maršrutai pėsčiomis. Pagal pasirinktą trasą, vaikščiojant lėtu tempu, maršrutuose praleidžiama nuo 30 min. iki 1 val. – tai beveik tiek pat, kiek trunka įprastas susirinkimas.

Pramoninio turizmo startas Panevėžyje
2020 m. Panevėžio turizmo naujienos jau spėjo užkariauti vietinių keliautojų širdis – intensyviai vystoma pramoninio turizmo kryptis susilaukė didžiulio susidomėjimo. Į gruodžio mėnesį organizuotą virtualią išvyką po saldžiausią Panevėžio vietą – cukraus fabriką, turistai registravosi dešimtimis. Anot organizatorių, tai buvo tik bandomoji ekskursija, tačiau toks populiarumas įrodė, kad keliones po fabrikus bus būtina tęsti ir pasibaigus karantinui.

Virtualūs delfinų pasirodymai jūrų muziejuje
Bendravimo pasiilgo ne tik žmonės, bet ir gyvūnai – su tokia žinute virtualių pasirodymų pradžią skelbė Lietuvos jūrų muziejus. Kol šalyje paskelbtas karantinas, darbuotojai ėmėsi organizuoti delfinų pasirodymus ir edukacines ekskursijas nuotoliniu būdu. Žiūrovai, jau nuo sausio mėnesio, kiekvieną ketvirtadienį, socialiniame tinkle „Facebook“, kviečiami dalyvauti renginių cikle „Virtualu, bet tikra“.

„TrenkTuro“ karantininis atradimas: Solo žygiai
Kai kuriems kelionių organizatoriams karantinas buvo itin produktyvus. Atsiradus ribojimams organizuoti ekskursijas grupėms, „TrenkTuras“ ėmėsi Solo žygių pradžios. Anot iniciatorių, paslaugos populiarumą lėmė keliautojų noras pabėgti į gamtą – Solo žygių datos ir laikai buvo išgraibstyti vienas po kito. Nuotykių išsiilgę lietuviai nebijojo savarankiškai bristi ir pelkių takais.

Įrengtas pirmasis interaktyvus baltų kultūros centras „Baltų kelias“
Karantinas stabdė turizmo planus, tačiau darbai sektoriuje vyko intensyviai. Vienas tokių pavyzdžių – dar 2020 m. gruodžio mėnesį Šiauliuose įkurtas pirmasis baltų kultūros populiarinimo centras Lietuvoje. Centre šiuolaikinėmis technologijomis ir edukacinėmis veiklomis pristatoma baltų istorija, kultūra bei gyvensena.

Viešbučių iniciatyvos: romantiškos vakarienės kambariuose
Kūrybiškų sprendimų veikti karantino metu atrado ir šalies viešbučiai. Šie, švenčių ir pramogų išsiilgusiems tautiečiams, pasiūlė didelio populiarumo sulaukusias saugias, romantiškas vakarienes bei nakvynes viešbučių kambariuose. Transformuotos jaukios, privačios erdvės kvietė ne tik pabėgti nuo kasdienės rutinos, bet ir nerti į kulinarines keliones.

Virtualūs turai muziejuose, pilyse ir viešbučiuose
2020 m. pavasarį darbams akimirksniu persikėlus į virtualią erdvę, organizuoti pramogas internetinėje erdvėje taip pat tapo „new normal“. Tiesa, net ir Kalėdų laikotarpiu, apribojus judėjimą tarp savivaldybių, miestai savo šventiškai papuoštus miestus perkėlė į 3D turus internete. Tiesa, dar ir dabar galima leistis į virtualų turą po Vilniaus viešbučius, nuotoliniu būdu su gidu aplankyti Panemunės pilį, Gintaro muziejų. Daugiau video-turų galima atrasti čia.

„Gatvės gyvos“ audiogido programėlė
Pandemijos laikotarpiu į kitokį, individualų miesto pažinimą, pakvietė ir „Gatvės gyvos“. Keliautojams buvo pristatyta speciali „Gatvės gyvos“ audiogido programėlė, kurioje galima rasti įgarsintas ekskursijas skirtinguose Lietuvos miestuose. Gidų sukurti maršrutai kviečia pažinti ir miesto erdves, miegamuosius rajonus, ir išvaikščioti dar netryptus gamtinius takus.

Kultūros troškuliui malšinti – „MO muziejaus“ tinklalaidės
Užvėrus muziejų ir galerijų duris, kūrybiškų sprendimų nestokojantis „MO muziejus“ pakvietė meno bei kultūros gerbėjus leistis į įkvėpimo paieškas klausantis MO tinklalaidžių. Pokalbiai vystomi apie kūrybiškumą, muziką, teatrą, fotografiją, kiną, poeziją.

Kėdainiuose – „Radvilų televizija“
Kėdainių krašto muziejus karantino metu sukūrė teatralizuotą „Radvilų televiziją“. Tai – interaktyvus istorinis žaidimas „(Iš)gyvenk XVII a. Kėdainiuose“ internete, kuriame galima laimėti nemokamą apsilankymą Kėdainių krašto muziejuje ir jo padaliniuose. Žaidimas subalansuotas istorijos mylėtojams, puikiai tinkantis moksleiviams.

Pyragų receptų knyga iš visos Lietuvos
Lietuvos gimtadienio, Vasario 16-osios proga, kultūros sostinė Neringa pristatė unikalų karantininį projektą – pyragų ir kitų autentiškų lietuviškų skanumynų receptų knygą iš įvairių šalies regionų. Todėl nuo šiol, kūrėjai, kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija, kviečia aplink Lietuvą keliauti ir savo virtuvėje. Elektroniniame leidinyje „Lietuvos gimtadienio pyragas“ randamų receptų pagalba galima nukakti iki Mažosios Lietuvos – paskanauti senovinio smėlio pyrago, ar gaminant garsųjį Napoleoną, kurį itin mėgo režisierius Juozas Miltinis, nusikelti į Panevėžį.

Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ primena, kad šiuo metu šalyje paskelbtas karantinas. Rekomenduojama likti namuose, o leidžiantis į individualius maršrutus – elgtis atsakingai ir laikytis higienos etiketo, saugaus socialinio atstumo.

,,Keliauk Lietuvoje" inf.

Asociatyvi archyvo nuotr.

Puikios emocijos

Pirmosiose tokio tipo varžybose mūsų mieste sudalyvavo 7 ruoniai: 5 vyrai ir dvi moterys. Ir nors plaukimas pavadintas varžybomis, dalyviai pripažino, kad siekė ne nurungti vienas kitą, o išbandyti savo jėgas, smagiai praleisti laiką.

,,Man tai - naujas iššūkis sau, tęsiant senojo - maudymosi eketėje - įdirbį. Nesitikėjau, kad bus taip lengva ir viskas gausis natūraliai. Emocijos po plaukimo - puikios. Džiaugiuosi ne tik už save, bet ir už kitus dalyvius. Mes - jėga!", - paklausta, kodėl nusprendė dalyvauti plaukimo varžybose, pasakojo Leta Dagilytė.

Džiaugėsi suradęs bendraminčių

Po plaukimo gerų emocijų neslėpė ir Evaldas Panceras. Vyro žodžiais tariant, šis jam buvo dar viena proga pasisemti naujos patirties. 

,,Šią žiemą su dar keliais jonaviečiais dalyvavau 30-ies dienų maudynių iššūkyje.  Ankstesniais metais maudynes pradėdavau gegužės 1-ąją, bet norėjau save išmėginti ir truputi šaltesniu oru. Taip pat norėjau sužinoti, ar galiu kiekvieną vakarą save motyvuot ir nueiti išsimaudyti.

Iššūkis pavyko, o su juo dingo ir baimė šalčiui. Dėl to nusprendžiau, kad plaukimas šaltame vandenyje įneštų teigiamą, naują patirtį. Na, o esant bendraminčiams, kurie dar ir išpjovė 25 metrų eketę, nusprendęs neplaukti būčiau iššvaistęs progą pasisemti naujos patirties", - kalbėjo E. Panceras, pridurdamas, kad maudynės eketėje jam buvo didelis žiemos džiaugsmas, leidęs išlįsti iš ,,urvo" karantino metu.

Unikalūs pojūčiai

Pasiteiravus, kas paskatino jį maudytis lediniame vandenyje, jonavietis įvardija ne vieną priežastį. 

,,Tu labiau pajauti savo kūną ir išbandai jo ribas. Įgundi kvėpuoti stresinėje situacijoje ir šaltis tampa nebe toks baisus. Kai tik įlendi į eketę, iš pradžių pajunti stresą, suaktyvėja širdies darbas, bet giliai įkvėpus ir pradėjus tolygiai kvėpuoti, pajunti šalčio šiurpuliukus, kurie pradeda kutent galūnes.

Eketėje puikiai prasivalo mintys, maudantis vakarais pasigroži žvaigždėmis, o išlipus pajauti, kaip kūnas suaktyvėja - pasidaro visiškai nebešalta", - teigė E. Panceras.

Nebuvo lengva

Kitas varžybų dalyvis - Arūnas Gužys - pasakojo, kad nors šis plaukimas jam nebuvo lengvas, sekančius plaukimus, jau turėdamas patirties, jis tikisi įveikti lengviau ir nuplaukti toliau.

,,Prieš plaukiant nežinojau, kas man bus sunkiau - judesius stingdantis šaltis ar šaltyje sutankėjęs kvėpavimas, o gal abu kartu... Manau, kad dėl to man ir nebuvo lengva.

To paties savęs klausiau ir pirmą kartą lysdamas į eketę, bet su kiekvienu nauju panirimu į ją man buvo vis lengviau dėl žinojimo kas laukia.

Maudydamasis eketėje per savo potyrius supratau, kad šaltis baisus yra tik mintyse.... Fiziškai šaltis sukelia kur kas mažiau diskomforto nei baimė jam. Tad visa maudynių lediniame vandenyje paslaptis - tinkamas psichologinis nusiteikimas", - kabėjo Arūnas Gužys.

25 metrų nepakako 

Tiesa, kai kurie iš plaukikų nusprendė, kad 25-eri metrai - juokų darbas, tad eketę praplaukė po kelis kartus. Būtą ir tokių, kurie be jokio vargo, plaukdami pirmyn ir atgal, įveikė 100 metrų.

Dalyviai, iš anksto užsiregistravę varžybose ir užfiksavę savo plaukimą vaizdo įrašu, sulauks ir specialių medalių. 

,,Lietuvos sveikuolių" sąjungos duomenimis, plaukimo eketėje varžybos šeštadienį dar vyko Vilniuje, Kaune, Alytuje, Radviliškyje, Rokiškyje ir Utenoje. Uostamiesčio „ruoniai“ savo jėgas ir ištvermę išbandė sekmadienį.

Apie visiškai naują išskirtinį projektą Jonavoje pasakoja nekilnojamojo turto brokeriai Karolis Gradzevičius ir Mantas Mickūnas.

„Tai bene vienintelis toks naujos statybos projektas ne tik Jonavoje, bet ir visame Kauno regione, išsiskiriantis ypatingai erdviais sklypais. Sklypų plotas - ne mažiau 15 arų. Be erdvių sklypų, kvartalui taip pat priklauso ir privatus rekreacijai pritaikytas tvenkinys. Kvartalas bus uždaras, todėl patekimas į jį bus galimas tik pro šlagbaumą. Visai šalia yra Bazilionių miškas, tad galiu drąsiai teigti, jog puikios infrastruktūros ir gamtos harmonijos derinys ir daro šį projektą unikaliu“, – pasakoja projekto brokeris Karolis Gradzevičius.

Kvartalas yra už 500 metrų nuo Jonavos miesto ribos važiuojant link Šilų kaimo, todėl jame nebesijaus miesto šurmulio, bet tuo pačiu kvartalo gyventojai galės džiaugtis išvystyta infrastruktūra gyvenimui miesto ritmu tiek jaunoms, tiek vyresnio amžiaus šeimoms. Jonavos miesto centras taip pat pasiekiamas ranka – vos per 4 minutes automobiliu.

Trijų miegamųjų kambarių namai priklausys A+ energetinio efektyvumo klasei, turės dideles virtuvės su svetaine erdves bei stilingus keturšlaičius stogus. Namuose bus įvestos visos miesto komunikacijos su dujiniu šildymu. Erdviose terasose gyventojai galės mėgautis iš šalia esančio miško sklindančio oro gaiva. Projekto teritorijoje taip pat iškastas tvenkinys, kuriame gyventojai galės atsigaivinti šiltais vasaros vakarais.

Projektą prižiūri patikimas rangovas – UAB ,,Jonavos hidrotechnika“. Tai yra viena didžiausių įmonių Jonavoje, skaičiuojanti ne vieną dešimtį metų nuo įkūrimo. 

Pamatai pirmiems keturiems namams bus pradėti lieti jau iki kovo mėnesio pabaigos, o pirmojo etapo statybų pabaiga yra numatoma dar šį rudenį. Rezervuoti norimą namą galima jau dabar.

_{Užs.nr. 2021/03/04/01}

Maišto priežasčių ne viena

,,Viena priežasčių, dėl ko tėvai susiduria su paauglių pasipriešinimu, gali būti per griežtos ribos bei kontrolė. Paaugliui reikia vis daugiau erdvės, o tėvai jame vis dar mato mielą darželinuką, vedamą už rankutės. Tai reiškia, kad tėvams, pajutus vaikų maištą, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kas jų šeimoje keičiasi. Galbūt neprogresuoja santykiai?“, – sako psichologė.

Kita maišto priežastis – paauglio noras būti savarankišku. Jie siekia atsiskirti nuo tėvų bei labiau susitapatinti su bendraamžiais ir tai  yra normalu. Problema kyla tada, kai tėvai pradeda maišyti paauglių nepaklusnumą su noru būti savarankiškesniu, t.y. – užaugti.

,,Dauguma paauglių nori patys nuspręsti, kada jiems eiti miegoti, klausytis muzikos ir t.t. Jie nori naktį praleisti pas draugus, domėtis tuo, kuo nesidomima šeimoje. Siekdami pritapti prie draugų, vaikai gali imtis gan ekstremalių permainų. Jie jaučia spaudimą iš aplinkos elgtis taip, kaip elgiasi kiti. Čia svarbus metas neprarasti ryšio su paaugliu“, – sako psichologė.

Svarbu ne klausytis, o išgirsti

Anot N. Jankauskaitės, siekiant sukurti ir išlaikyti tvirtą ryšį su paaugliais, pirmiausia derėtų vengti valdingos kontrolės ir moralizavimo. Tėvams atėjo laikas keistis ir kartu su vaikais žengti į naują šeimos vystymosi etapą  – pripažinti paauglystę ir su tuo skaitytis.

,,Taip, tai padaryti sunku. Vien paaugliškų frazių vartojimas nesukurs pasitikėjimo su vaiku ir neretai tėvams pritrūksta kantrybės naujame šeimos gyvenimo etape peržiūrėti ir savo supratimą, bendravimo ypatumus. Pakeltas balsas ir išrėkti reikalavimai – blogas sutarimo su paaugliais ieškojimo būdas. Teisinga – pradėti klausytis ir girdėti. Tai reikėtų daryti taikant veiksmingą dialogą ir aktyvų klausymąsi. Veiksmingas dialogas turi apimti abi pokalbyje dalyvaujančias puses, rasti kelią į skirtingus požiūrius. Tėvai turi kalbėtis su paaugliu, o ne paaugliui“, – sako psichologė.

Kaip pradėti veiksmingą ir kokybišką dialogą?

Paauglys nėra nusiteikęs prieš tėvus ir mokytojus, jis tiesiog nežino, kaip darniai pereiti  iš vaiko į suaugusiojo gyvenimą. Ir tą nežinojimą jis išsako, kaip moka: pykčiu, uždarumu, savomis taisyklėmis. Reikia laiko ir kantrybės paaugliui padėti.

,,Niekur nenuves tokios frazės: „tu per jauna ...“, „tai pavojinga..“ ir pan. Tėvų bene dažniausiai naudojama frazė ,,sėsk ir klausykis“ gali atvesti į aklavietę“, – pastebi psichologė

,,Aš jaučiu, kad...“ , ,,Aš džiaugiuosi girdėdamas, kad...“ , ,,Tai pažadino manyje...“ Ar tu jauti tą patį?“, ,,Tai mane labai sukrėtė, nes...“, ,, Ką manai tu?“ – šias frazes psichologė siūlo pokalbio pradžiai.

Patarimai, kaip efektyviai bendrauti su paaugliais

• Būkite pasiekiami. Aiškus rodymas, kad tėvai pasiruošę išklausyti, padeda paaugliams atsiverti. Pokalbiams išnaudokite visas galimybes ir tuomet skirkite visą dėmesį vaikui.
• Išmokite klausytis. Elkitės su jais kaip su jaunais suaugusiais, o ne vaikais. Jokiu būdu nepertraukinėkite moralizuodami.
• Domėkitės paauglio pasauliu. Klauskite, kuo jie domisi ir būtinai išklausykite atsakymus, elkitės su jais kaip su turinčiais savo nuomonę ir savitą skonį.
• Įsiklausykite į jausmus. Leiskite jiems išreikšti neigiamas emocijas;
• Atsiliepkite į tai, ką jie pasakė. Kartais atkartokite jų pasakytus žodžius ar frazes; Atsiliepkite į tai, ką jie bando išreikšti, ypač į jausmus.
• Žvelkite su perspektyva. Pokalbio su paaugliu nepaverskite kova – neneikite paauglio jausmų. Stenkitės sukurti sąlygas, kad pokalbis vyktų lengviau, pvz. kalbėkitės valgymų metu.

Svarbu, kad paauglys taptų brandus ir savarankiškas

Namai – vieta, kur saugu, įgyjamos vertybės ir mokomasi bendrauti. Svarbu, kad paaugliai jaustųsi pripažinti. Taip pat svarbu, kad paauglys turėtų savo erdvę – tiek fizinę, tiek emocinę, svarbu paisyti jo nuomonės. Bet ribos neturi būti peržengtos, kad šeimos demokratija nevirstų anarchija ar paauglio diktatūra.

,,Šeimoje reikėtų nusistatyti taisykles, paauglys turėtų žinoti, kas jo laukia nusižengus. Svarbu numatyti tinkamus drausminimo būdus ir iš anksto paauglį su jais supažindinti. Taisyklių bei drausminimo būdų reikia laikytis nuosekliai, nes kitaip nebus rezultato. Susitarimų turi laikytis ir tėvai. Pvz., sutarus, kad bus vykstama pas močiutę nuplauti jos bute langus ir už tai vaikas gaus atlygį, taip ir turėtų būti – nuveikus sutartus darbus, paauglys turi gauti ir moralinį, ir sutartą atlygį be jokių kompromisų – pagyrimus ir sutartą  ,,kainą“ : ar didesnę sąskaitą pokalbiams, ar ilgesnį laiką su draugais. Negalima po to ieškoti kompromisų, tokių, kaip: ,,čia tu atidirbai už tą striukę, kurios norėjai“. Taip pat turi būti aiškiai sutarta, kaip šeima pasielgs, jeigu paauglys neatvyks padėti močiutei“, – sako psichologė.

Anot psichologės, bendraujant su vaiku, svarbiausia tėvams stengtis neprarasti kantrybės ir nepasielgti taip, dėl ko vėliau reikėtų patiems gailėtis. Kiekvienas konfliktas, netinkamai išsakyta kritika sumažina paauglio pasitikėjimą tėvais. Santykį žaloja kai patys tėvai nelinkę laikytis susitarimų, o ką jau kalbėti apie tėvų girtavimą, bet kokį smurtą šeimoje. Praėjus šiuos ,,pragaro ratus“ vėliau atkurti ryšį su paaugliu gali būti beveik neįmanoma.

Santykių su bendraamžiais  skatinimas – dar vienas svarbus šeimos raidos etapo uždavinys

Į paauglių ,,užgaidas“ daug laiko praleisti ne su šeima, o su draugais, reikia žiūrėti dalykiškai, matyti naudą, ateitį.  Draugystė su bendraamžiais yra svarbi, nes sukuria socialinį kontekstą, kuriame vaikai mokosi kaip kurti ir palaikyti santykius.

 ,,Paaugliams bręstant, keičiasi ir jų santykis su bendraamžiais. Jis tampa artimesnis, intymesnis. Paaugliai pradeda dar labiau mėgautis užmegztu patikimu santykiu su draugais. Didelė tikimybė, kad paaugliui susidūrus su sunkumais jis pagalbos bus labiau linkęs prašyti ne tėvų, bet draugų. Kadangi jausis labiau su jais susitapatinęs, artimesnis. Paaugliai linkę kopijuoti ne tik  bendraamžių elgesį, bet ir išvaizdą, pomėgius, taip stengdamiesi dar labiau su jais susitapatinti. Taip paaugliai mokosi socialinių įgūdžių. Netrukus jie taps suaugusiais, kuriems reikės įsilieti į darbo rinką, vykti mokytis toli nuo namų, kurti romantinius santykius. Tėvai neturėtų varžytis su vaiko bendraamžiais dėl jų dėmesio. Svarbu nepamiršti, kad vaikams yra svarbi tėvų nuomonė, kad jie stengiasi pateisinti tėvų lūkesčius, tik tai jie daro savo metodais, tokiais, kuriuos tėvai ne visada iš karto supranta ir įvertina. Taip paaugliai rašo savo individualią biografiją, t.y. savo gyvenimo scenarijų“,  – reziumuoja psichologė.

Televizorius

Nori ar nenori, be televizoriaus yra sunku ar net beveik neįmanoma įsivaizduoti namų svetainę. Kadangi daugumoje būstų būtent svetainė yra laisvalaikio zonos centras, reikia negailėti į jį investicijų. Pagal savo svetainės matmenis pasirinkite atitinkamą TV ekrano įstrižainę. Jeigu norite kokybiškų pramogų, savo akiratį susiaurinkite tik iki išmaniųjų (SMART) televizorių su 4K ar didesne ekrano raiška.

Išmanieji televizoriai galės ne tik itin kokybiškai atkurti vaizdą ekrane, bet ir pasiekti YouTube, Netflix ar kitų platformų medžiagą internete. Išmaniuosius televizorius internete geriausiomis kainomis rasite čia.

Patogūs krėslai arba minkštas kampas

Bene svarbiausia detalė laisvalaikio ar poilsio zonoje – minkštas kampas arba patogus krėslas. Tiesa, pastarasis turėtų turėti patogų atlošą kojoms, kad būtų galima pailsėti po sunkios dienos arba patogiai pasižiūrėti filmą ar serialą.

Televizoriaus ir patogaus krėslo ar minkšto kampo kombinacija yra tobula bei neįveikiama. Turėdami minkštą kampą galėsite ne tik patogiai sėdėti, bet ir ant jo prigulti ar priimti keletą svečių.

Daug laisvos erdvės

Laisvalaikio zonoje nesinori, kad viskas būtų užgrūsta ir/ar perpildyta. Kuomet kuriate erdvę, kurioje leisite laisvą laiką, siekite to, kad ant grindų bei visoje patalpoje būtų pakankamai tuščia. Geriau tokią vietą įrengti minimalistiškai ir kiek kukliau, investuojant į svarbiausius daiktus, tačiau geriau nepersistengti perkant aksesuarus, augalus ar dekoracijas, nes jos šiai patalpai per daug praktinės naudos tikrai nesuteiks.

Poilsio zonoje gražiai atrodys vienas ar keli augalai, tačiau čia praverčia erdvė, kurią galite išnaudoti pramogoms su svečiais ar patys sau.  

Kai yra didelė balta siena, verta pagalvoti apie projektorių

Daugumoje didžiųjų miestų yra nemažai būstų, kurie vadinami loftais. Tokio tipo būstas yra kažkada buvusios fabriko ar gamyklinės patalpos, kurios dabar pritaikytos gyvenimui ir buičiai. Tokiuose namuose paprastai dominuoja labai atviros erdvės, aukštos lubos, industrinio stiliaus interjeras bei urbanistinės tendencijos. Loftuose gyvenantys žmonės mielai renkasi kūrybiškai išnaudoti tokias nestandartines erdves. Kadangi nemažoje dalyje tokių namų sienos yra baltos, nebūtina pirkti televizoriaus. Įsigijus projektorių galima sukurti puikią ir itin jaukią atmosferą vaizdą rodant tiesiog ant sienos.

Šiuolaikinis mini projektorius net neužims daug vietos, todėl nereikia sukti galvos dėl to, kur jį prikabinti ar pastatyti. Toks projektorius lengvai tilps ant staliuko ar lentynėlės, kurią pastatysite kitoje kambario pusėje. Turėdami projektorių galėsite lengviau įsijausti į vaizdines ar interaktyvias pramogas.

Staliukas užkandžiams

Kokia pramogų ar laisvalaikio erdvė be kampelio, skirto užkandžiams pasidėti? Iš tiesų, įsigiję nedidelį staliuką, ant kurio galėsite susidėti traškučius ar svečių atneštas vaišes, smarkiai padidinsite laisvalaikio zonos praktiškumą. Nors minėjome, kad ši zona neturėtų būti perkrauta ar perpildyta daiktais, tačiau toks baldas neužims per daug erdvės. Be to, jis ne kartą įrodys savo vertę, kuomet atvyks svečiai arba norėsite žiūrėti filmą, serialą ar TV laidą ir tuo pačiu užkandžiauti.

Išmanus apšvietimas

Laisvalaikio zona turi būti orientuota į komfortą. Dėl vienų ar kitų priežasčių žmonės yra linkę neįvertinti to, kokią didelę įtaką tam turi apšvietimas. Nuo jo pakankamai stipriai priklauso tai, kokie produktyvūs jaučiamės ir tai, kokia bus nuotaika. Jeigu apšvietimą pritemdysite, galite sukurti jaukią ar romantišką atmosferą. Jeigu šviesa bus ryški – patogiau tvarkytis, sportuoti, atlikti kažkokias užduotis.

Įsigijus išmanias LED lemputes ar išmanius šviestuvus, pasidaro gerokai paprasčiau reguliuoti atmosferą kambaryje. Naudodami išmaniajame telefone įdiegtą programėlę galite pakeisti ryškumą, spalvą ar paleisti individualią šviesos programą net nepakilę nuo krėslo ar sofos. Tai komforto garantas jūsų naujai įrengtoje laisvalaikio zonoje.

• gū́glas 1 šnek. „JAV korporacijos „Google“, teikiančios interneto paslaugas ir gaminančios bei kuriančios su tuo susijusius produktus, paieškos sistema“ 
• gū́glinti, gū́glina, gū́glino
• gùltas 1, gul̃tas 2 
• gurklỹs 3, 4 
• karulỹs 3^b, karùlis 2 „reklaminė kabinama ar kitaip tvirtinama įvairių formų etiketė pirkėjų dėmesiui atkreipti parduotuvėse ir pan.“
• kãštai 2, kaštaĩ 4
• ketùrratininkas, -ė 1, keturrãtininkas, -ė 1 
• kiaũliabudė 1, kiauliãbudė 1
• kiaũlinis, -ė 1, kiaulìnis, -ė 2 
• kiaurỹminis, -ė 1, kiaurymìnis, -ė 2 
• plõvas 2, plòvas 2

     Kai kurių iš šių žodžių anksčiau nėra buvę „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (žr. http://lkiis.lki.lt/dabartinis) arba jie buvo kirčiuojami kitaip, ir pritarta redakcijos siūlymui jų kirčiavimą patikslinti. Dviem atvejais naujesnis variantas perkeltas iškart į pirmą vietą (DŽ buvo tik kaštaĩ 4 ir tik plòvas 2) – rekomenduojama: kãštai 2, kaštaĩ 4 ir plõvas 2, plòvas 2. Primintina, kad VLKK rekomendacijose ar žodyne teikiami variantai abu pripažįstami norminiais ir yra vartotini (tik ne pramaišiui, o vienas arba kitas). 

     Veiksmažodis gūglinti, -ina, -ino yra teikiamas didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ reikšme „pamažu eiti, gūrinti“, o „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ fiksuojama nauja reikšmė „naudotis interneto paieškos sistema „Google“, taip pat teikiamas ir adaptuotas sistemos pavadinimas, pereinantis į bendrinių kategoriją – gūglas (pvz.: Naudotis gūglu). Pakomisė rekomendavo kirčiuoti pastoviai, tvirtapradiškai, taigi gū́glas ir gū́glu, gū́gle (ne gū̃glas ir gūglù, gūglè).

     Šiuos teikinius numatoma įtraukti į kirčiavimo rekomendacijas (žr. Rekomenduojamų kirčiavimo variantų abėcėlinis sąrašą), tačiau kai bus sulaukta ir aptarta daugiau redakcijos klausimų, greičiausiai metų pabaigoje. Todėl teikimas Kalbos komisijai ir tvirtinimas atidėtas. 

VLKK inf.

Katės iš prigimties yra medžiotojos, todėl net ir namuose gyvenančios bei į lauką neišleidžiamos katės turi medžiotojams būdingus instinktus. Būtent žaislai padeda sužadinti natūralius ir įgimtus medžiotojo įgūdžius – sekti, tykoti ir pulti savo auką, o šiuo atveju – žaislą. Tokie žaidimai padeda katėms kovoti su nuoboduliu, jos turi daugiau protinės ir fizinės veiklos.

Tuo tarpu šeimininkui kačių žaislai bei žaidimai su jomis yra būdas dar labiau suartėti su savo augintiniu, geriau jį pažinti. „Kartu su gyvūnu praleidžiamas laikas yra pamatas tarpusavio ryšiui, draugystei megzti,“ – sakė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė. 

Interaktyvūs žaislai katėms

Filmuose, nuotraukose, net vaikiškose knygelėse vaizduojama, kaip katė žaidžia su siūlų kamuoliuku. Visgi dabar jau yra ir įprastų žaislų, tokių kaip kamuoliukai ar pelytės, alternatyvų – taip vadinamųjų interaktyviųjų žaislų, skirtų būtent gyvūnams. „Šie žaislai skatina gyvūno protinę veiklą, sumanumą, gerina uoslės įgūdžius. Žaidimai interaktyviais žaislais neretai trunka ilgiau, todėl gyvūnas daugiau laiko užsiima naudinga ir lavinančia veikla, jis išsikrauna ne tik fiziškai, bet ir protiškai“, – pasakojo Viltė Kunevičiūtė, „PetCity“ rinkodaros vadovė.

Anot pašnekovės, daugelį kačių žaislų galima pritaikyti visoms kačių veislėms ar amžiui – svarbiausia yra atsižvelgti į augintinio asmeninius poreikius ir pomėgius. Galbūt vieni mėgsta tik vaikytis žaislą, tuo tarpu kitiems būtinai reikia auką imituojančių elementų, pavyzdžiui plunksnelių, o dar kitiems žaislas nebus įdomus tol, kol nekvepės katžole.

Interaktyvūs žaislai išsiskiria tuo, kad neretai turi skirtingus sudėtingumo lygius, pagal augintinio sugebėjimus. Pavyzdžiui, skanėstus slepiantys interaktyvūs žaislai turi kišenėles ar skyrelius, kurie gali būti uždaromi. 

Sudėtingėjant lygiui, tokių kišenėlių ir skyrelių gali būti vis daugiau, jie gali būti uždaromi ir atidaromi skirtingais būdais ar judesiais. Sulig kiekvienu nauju lygiu katei reikia vis labiau pasukti galvą, kaip iškrapštyti gardžiai kvepiantį skanėstą, t. y. kaip atidaryti reikiamą skyrelį.

Žaislai katėms – ką pasirinkti?

„Svarbiausia yra žaislų kokybė ir saugumas augintinio sveikatos atžvilgiu. Taip pat kiekvienas augintinis namuose turėtų turėti bent keletą skirtingo tipo žaislų – tai padeda išvengti monotonijos ir sukuria palankią aplinką gyvūno kasdieniniams poreikiams“, – teigia V. Kunevičiūtė. 

Siekiantiems užmegzti artimą ryšį su augintiniu, pašnekovė rekomenduoja įsigyti meškerės tipo žaislą arba žaislą su lazdele. Tokiems žaislams būtinas šeimininko įsitraukimas, todėl žaidimų metu jis visada bus kartu su augintiniu.

Jeigu augintinis dažnai būna vienas namuose, patariama įsigyti keletą skirtingo tipo interaktyviųjų / išmaniųjų žaislų. Pavyzdžiui, pastatomą lazerinį žaislą, kuris nukreipia lazerio šviesą nenuspėjama kryptimi. 

Šiam žaislui nereikalinga šeimininko priežiūra, todėl palikus augintinį su tokiu žaislu vieną, šeimininkas kurį laiką gali būti ramus, jog jo augintinis turės smagios ir fizinę veiklą skatinančios veiklos. Kitas galimas variantas – išmanusis žaislas su paslėptais skanėstais, kuris lavina augintinio protinę veiklą ir sumanumą.  

Pasak V. Kunevičiūtės, populiarūs yra tiek minkšti žaislai su džiovinta katžole, tiek skanėstus slepiantys interaktyvūs žaislai ar judrumą skatinantys elektroniniai žaislai, pavyzdžiui, lazeriai, judančios pelės.

Žaislą galima pasidaryti ir patiems

Jeigu yra laiko kūrybai, žaislus galima pasidaryti ir patiems, namuose. „Pavyzdžiui, daugelis kačių dievina katžolės aromatą, todėl nusipirkus džiovintos katžolės galima pasigaminti minkštą žaislą, kurio vidus būtų užpildytas šia žole. Užtenka turėti tvirtos medžiagos atraižą ir vidinį kamšalą“, – pasakojo V. Kunevičiūtė.

Kates, kaip ir šunis, galima išmokyti tam tikrų komandų. Pavyzdžiui, atnešti žaisliuką, duoti „labas“, „gulti“ ir daugybę kitų. Tai ne tik skatina gyvūno protinę veiklą, užimtumą, bet ir kuria artimą ryšį su šeimininku.

„Taip pat pastebime, kad šeimininkai vis dažniau kates pasiima į žygius – kopia su jomis į kalnus, plaukia valtimis ar užsiima kitomis aktyviomis veiklomis. Tad jeigu šeimininkas jaučia, kad katei patinka nuotykiai gamtoje, galima pradėti mokyti gyvūną eiti su pavadėliu ar pratinti jį prie kitų aktyvaus laisvalaikio atributų, pavyzdžiui, kelioninės kuprinės ar krepšio, ar netgi gyvūnams skirto miegmaišio”, – vardijo V. Kunevičiūtė.  

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė taip pat atkreipė dėmesį į kintantį požiūrį į kates: „Jei anksčiau manyta, jog šuo yra tas gyvūnas augintinis, su kuriuo galima žaisti, kuris bus ištikimas palydovas kelionėse ar kitose veiklose, tai pastaruoju metu vis daugiau žmonių į savo veiklas aktyviai įtraukia ir kates. Žinoma, su konkrečiai rūšiai būdingomis išlygomis, vis dėlto su  kiekvienu augintiniu galima rasti bendrą kalbą ir užsiėmimą, nes kiekvienam reikia aktyvios veiklos ir pramogų. Tad tereikia būti atidiems, domėtis savo gyvūnu ir jo kūno kalba ir netruksite pamatyti, jog su katinu įmanoma labai įdomi bendrystė ir daugybė tiek gyvūnui, tiek šeimininkui smagių veiklų.“

Informacija paruošta Monikos Vazgytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Apie GGI

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) – nuo 2012 m. visuomeniniais pagrindais veikianti organizacija. Jos tikslas – spręsti gyvūnų gerovės problemas, jų priežastis bei didinti visuomenės sąmoningumą gyvūnų gerovės klausimais. Kartu su savanorių komanda GGI užsiima visuomenės švietimu, nagrinėja žiauraus elgesio ir gyvūnų nepriežiūros atvejus, juos viešina, bendradarbiauja su atsakingosiomis institucijomis inicijuodama gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus. Norintys prisidėti prie GGI veiklos kviečiami susisiekti info@ggi.lt. Taip pat galite prisidėti pinigine auka portale aukok.lt www.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Daugiau informacijos www.ggi.lt.

„Nuolatinis žiūrėjimas tai į vieną, tai kitą ekraną lemia, kad žmogus rečiau mirksi, dėl to pradeda sausėti akys. Tai būdinga mums visiems, dirbantiems prie kompiuterių, bet šiuo metu tapo ypač aktualu moksleiviams. Jauniems žmonėms atsirado problema, kurios nebuvo anksčiau, nes visas mokymas tapo nuotolinis“, - sako akių klinikos „Žiūra“ specialistė.

Jos teigimu, įprastai, patys to nejausdami, sumirksime apie 1000 kartų per valandą, tačiau įtempę žvilgsnį, žiūrėdami į ekraną imame mirksėti net triskart rečiau.

Kuo didesnis ekranas

Specialistė ragina tėvus užtikrinti, kad vaikai nuolat darytų trumpas pertraukas, geriausia – kas 15 minučių. Jų metu patartina žiūrėti į tolį, pro langą. Svarbu visiškai atpalaiduoti žvilgsnį, leisti jam klaidžioti horizontu – taip akys pailsi.

Iš pirmo žvilgsnio toks patarimas gali pasirodyti keistas, tačiau G. Laurinavičiūtė siūlo rinktis ir kuo didesnį ekraną.

„Mažiausiai kenkiantis – didelis televizoriaus ekranas, tuomet – kompiuterio, prasčiau – planšetės, na, o telefonai ir ypač žaidimai juose yra tikras „peilis“ akims. Kuo mažesnis ekranas, tuo smulkesni yra objektai jame, tad tuo stipriau reikia įtempti akis.

O žaidžiant tie smulkūs bei ryškūs objektai staigiai juda, akys turi spėti fiksuoti greitus pokyčius ekrane – tai jas labai vargina“, – sako akių gydytoja. Ji tikina trumparegystę turinčius vaikus raginanti žaidimus, kurių visiškai uždrausti nepavyksta, geriau žaisti prie televizoriaus ekrano.

Svarbu užtikrinti ir tai, kad ekranas nebūtų per arti, žemiau akių lygio, žiūrėjimo kampas – apie 30 laipsnių bei į ryškų ekraną nebūtų žiūrima tamsiame kambaryje. Todėl žaidimų telefonu lovoje, išjungus šviesas, reikėtų griežtai atsisakyti.

Akis pailsinti, pasak specialistės, galima ir labai paprastu būdu, vadinamu palmingu – patrynus delnus vieną į kitą, kad sušiltų, bei jais uždengus užmerktas akis, taip jas kurį laiką pašildant yra aktyvinama kraujotaka.

Karantinas kelia ir daugiau iššūkių

„Dabar net ir dėl gamtos sąlygų akims nėra geriausias laikas. Žiemą oras yra sausesnis, sausa ir patalpose dėl įjungto šildymo, todėl akys dar labiau sausėja ir gali imti kamuoti nemalonūs pojūčiai jose.

Tačiau itin didelis jau keletą mėnesių trunkančio karantino iššūkis yra tai, kad namų aplinkoje mažiau žiūrime į tolį, nes sienos apriboja mūsų žvilgsnį. Esame priversti žiūrėti artimais atstumais ir tai gali provokuoti trumparegystės paaštrėjimą ar atsiradimą. Kam akiai matyti gerai į tolį, jei nėra tokio poreikio? – sako G. Laurinavičiūtė.

Todėl, pasak specialistės, svarbu bent šiek tiek laiko kasdien praleisti prie lango, žiūrint, jei įmanoma, į žalios spalvos ar natūralios gamtos objektus, žvilgsnį nukreipiant pakaitomis: iš arti – į tolį – iš arti – į tolį. Toks pratimas taip pat atpalaiduoja akis.

Guoda Laurinavičiūtė yra akių klinikos „ŽIŪRA“ oftalmologė, mikrochirurgė ir Vilniaus universiteto medicinos mokslų doktorantė.

Pasak „Keliauk Lietuvoje“ turinio projektų vadovės Snieguolės Valiaugaitės, kino turizmas, kaip kultūrinio turizmo dalis, laikomas tarptautiniu fenomenu. Anot jos, Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija skelbė per pastaruosius metus fiksuojanti vis augančius turistų srautus, kurių kelionės krypties pasirinkimą lemia motyvacija aplankyti žymių filmų lokacijas.

„Atsižvelgus į tendencijas ir, žinoma, šiandienius keliavimo apribojimus, šį mėnesį nusprendėme pristatyti lietuviškų kino filmų virtualų lokacijų žemėlapį. Tiesa, rengiant informaciją pastebėjome, kad visi turinyje aptariami filmai – apsupti įdomių, netikėtų meilės istorijų ir romantikos, todėl priėmėme sprendimą jų peržiūrai pakviesti artėjant būtent Valentino dienai“, – kino kelialapio kūrimo procesu dalinasi S. Valiaugaitė.

Keliautojai kino kelialapiu kviečiami virtualiai atrasti: kelią į Salų dvarą, kuriame ryžtingai dėl gyvenimo ir meilės kovojo paauglių „Širdys“; kaimą, kuriame vis dar kvepia romantika ir „Riešutų duona“; vietas, tinkančias „Tobulam pasimatymui“; Kuršių neriją „Tarp pilkų debesų“; paslaptingą Kauno mečetę, šalia kurios gyveno „Mano mažytė žmona“ ir kitas, didžiajame ekrane įamžintas vietas.

„Širdys“ (2018 m.): Rolandas Kazlas ir paauglių širdies reikalai Rokiškyje

Rokiškio rajone, Salų miestelyje tyvuliuojančio Dviragio ežero saloje, stūkso didingomis kolonomis papuoštas Salų dvaras. Čia įamžintas ir režisieriaus Justino Krisiūno kino filmas „Širdys“ (2018 m.). Pagrindiniai filmo herojai – paaugliai, sergantys širdies ligomis, vasarą turintys praleisti sanatorijoje. Juos globoja auklėtojas, dėl paauglių net savo asmeninį gyvenimą aukojantis Andrius (aktorius Rolandas Kazlas).

„Tai – didžiausias mano vaidmuo kine. „Širdys“ yra šviesus, nevulgarus, dinamiškas ir lengvai nenuspėjamas filmas apie širdžių susitikimą, apie pirmąją meilę“, – teigė R. Kazlas.

Filmo scenos yra nufilmuotos ne tik Salų dvare, bet ir prie išskirtinės, saloje esančios medinės Šv. Kryžiaus bažnyčios. Romantiški pagrindinių herojų Mildos ir Sauliaus maudynių kadrai – iš Salas supančio Dviragio ežero.

„Riešutų duona“ (1977 m.) vis dar kvepia kaimelyje prie Druskininkų

Arūno Žebriūno režisuota pirmoji lietuviška tragikomedija „Riešutų duona“ (1977 m.) apie kaimynų nesantaiką ir pirmąją Andriaus Šato (aktorius Algirdas Latėnas) bei Liukos Kaminskaitės (aktorė Elvyra Piškinaitė) meilę, kvepiančią riešutų duona, nufilmuota Žiogelių kaime, Druskininkuose.

Pasak Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro, Žiogeliai – miškų apsuptyje įsikūręs etnografinis panemunių dzūkų kaimas. Prie upės atsiveria vaizdas į kitame Nemuno krante esančius Liškiavos bažnyčią ir vienuolyną. Kaime dar išlikusi ir autentiška dviejų galų dzūkiška sodyba, matoma filme.

Tiesa, žiūrėdami šią kino juostą nusikelsite ir prie Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios bokštų (Molėtų r.), ir prie Užutrakio rūmų laiptų (Trakų r.).

„Tobulas pasimatymas“ (2020 m.) arba Ateities pasimatymų gidas

Romantinė komedija „Tobulas pasimatymas“ (rež. Robertas Razma) gali tapti puikiu stilingų Vilniaus restoranų ir barų, itin tinkančių ateities pasimatymams, gidu.

Filmo gamybos vadovė Valdonė Ovadnevienė pasakoja, kad visi pasimatymai nufilmuoti populiariuose, vietinių mėgstamuose Vilniaus baruose. Tik filmo pagrindinių veikėjų Linos (aktorė Jurgita Jurkutė) ir Tomo (aktorius Leonardas Pobedonoscevas) pažintis įvyksta Trakuose, restorane „La Esperanza“.

„Tobulas“ herojų pasimatymas filmo pabaigoje persikelia į klasicizmo stiliaus Verkių dvaro rūmus. Pasak filmo kūrėjų, Verkių parkas buvo pasirinktas ne tik dėl ypatingos vietos grožio, bet ir dėl galimybės atlikti sudėtingą kaskadinį triuką su žirgais.

Šūsnis kino sukurtų pasaulių – Kuršių nerijoje

Kiek pasaulių telpa Baltijos Sacharoje – Kuršių nerijoje? Regis, šį smėlio ruožą tarp dviejų vandenų myli ne tik keliautojai, bet ir kino kameros akis. „Dėdė, Rokas ir Nida“ (J.Krisiūnas, 2015 m.), „Rūgštus miškas“ (R. Barzdžiukaitė, 2018 m.) – tik pora juostų, gimusių Neringoje. Vėjo pustomose smėlio kopose kinematografininkai sukūrė ir Smaragdo šalį („Geltonų plytų kelias“, rež. A.Einikytė, 1993 m.), ir rožių sodą Mažojo Princo planetoje („Mažasis princas“, rež. A.Žebriūnas, 1966 m.).

Tiesa, filme „Tarp pilkų debesų“ (rež. M. Markevičius, 2018 m.) smėlio plynės buvo paverstos ir Sibiru. Kur net baisiomis ir atšiauriomis tremties sąlygomis užgimė trapūs dviejų jaunų žmonių – Linos (aktorė Bel Powley) ir Andriaus (aktorius Jonah Hauer-King) jausmai. Tremtinių stovykla, matoma filme, buvo nufilmuota prie Parnidžio kopos Nidoje, taip pat – ant užšalusių Kuršių marių.

„Mano mažytė žmona“ (1984 m.): romantikos apsupta istorija Kaune

Įsimylėjėlių Lino (aktorius Saulius Balandis) ir Rūtos (aktorė Eleonora Koriznaitė) pažintis ir savarankiško gyvenimo pradžia filme „Mano mažytė žmona“ (1984 m.) buvo užfiksuota Kaune, o didžioji dalis – Lietuvos zoologijos sode. Jame filmo veikėjai Rūta ir Linas maitina ruonį žuvimis, stebi, kaip flamingams pakerpami sparnai, kaip voljere ratus suka gepardai.

Užsimezgusią meilės istoriją filme įprasmina santuoka, kuri taip pat įamžinta Kaune, prie Rotušės. Keliuose kadruose galima atpažinti ir Kauno mečetę. Režisierius R. Banionis tvirtina, kad mečetę juostoje užfiksuoti buvo svarbu, nes tai – tarsi egzotika. Mat 1930 m. pastatyti musulmonų maldos namai (Totorių g., Kaunas) su minaretu yra vienintelė mūrinė mečetė Baltijos šalyse.

Tai – vos keli lietuviški filmai, kviečiantys pradėti kelionę namuose po romantika alsuojančias vietas. Dar daugiau kino juostų ir jų lokacijų Lietuvoje ieškokite čia.

Jūs tiksliai žinote, kad jūsų antroji pusė nesureikšmina ir neišskiria Valentino dienos, - vasario 14-oji yra eilinė kalendoriaus diena. Jeigu ir jūsų požiūris identiškas, tiesiog ignoruojate visas širdeles, gėles ir kitas šios dienos nesąmones ir neminite šios šventės. Jums abiems tai tinka ir nereikia sukti galvos dėl dovanų ar ypatingo vakaro.

Vienas iš jūsų svajoja apie romantišką Valentino dieną, bet kyla įtarimų, jog jūsų išrinktasis ar išrinktoji nėra dideli šios dienos gerbėjai. Nebijokite garsiai išreikšti savo norų ar planų, tai jūsų mylimas žmogus, jis jus išklausys ir galbūt palaikys ir tada jūsų lauks nuostabus vakaras. Na, o jeigu Valentino diena vis tik nėra mėgstama, jūs patys galite suorganizuoti romantišką siurprizą bet kurią kitą dieną, kurią švęsite tik jūs dviese, o ne visas pasaulis.

Na, o šios dienos gerbėjams tai puiki proga dar kartą pasikeisti mielomis dovanėlėmis, išgirsti meilės prisipažinimus ar gauti jos įrodymus, o gal ir patiems eilinį kartą įrodyti savo karštus jausmus savo antrajai pusei.

Pirmoje šios dienos dovanų vietoje rikiuojasi gėlės, Valentino dienos atvirukai bei pačios įvairiausios širdelės. Ir be abejo, šokoladas ar kiti saldumynai, pageidautina taip pat širdelės formos ar bent jau supakuoti į širdelės formos dėžutes. O kur dar visokiausi suvenyrai, mielos statulėlės, minkšti žaislai, nepamainomi puodeliai su meilės dienos simbolika ir taip toliau, ir panašiai. Tokių dovanėlių gausu tiek didžiuosiuose prekybos centruose, tiek ir elektroninėse parduotuvėse. Visa tai puikiai tiks dovanoti jauniems žmonėms, kurie dar tik neseniai pradėjo savo santykius ir nori parodyti dėmesį jiems patinkantiems asmenims. Šiais atvejais tiktų dovanoti ir nebrangius papuošalus, įvairiausius žaidimus, kuriuos galima žaisti kompanijoje ar dviese (stalo žaidimai ar video, kompiuteriniai žaidimai), knygas, muzikos ar filmo įrašą. O jeigu nesate įsitikinę, kad jūsų dovanos atitiks antrosios pusės stilių ar pomėgius, dovanokite dovanų čekius – labai praktiška.

Norite asmeniškesnių ir išskirtinių dovanų? Papuoškite jas jūsų abiejų nuotraukomis, vardais ar jums svarbiomis datomis. Visa tai jūs galite padaryti patys, arba užsisakyti tokias paslaugas pas profesionalus. Nuotraukų albumas ar viena didelio formato nuotrauka taip pat gali virsti nebloga dovana.

O galima abiems Valentino dienos proga susiorganizuoti romantišką fotosesiją. Galite fotografuoti vienas kitą, o galbūt pasisamdyti profesionalų fotografą, kuris įamžintų jus abu.

Poroms, esančioms kartu jau ne pirmus metus, visokie pliušiniai žaisliukai ar širdelių formos suvenyrai nebetinka, nes per daug metų tokių smulkmenėlių jau yra ir taip daugokai prisikaupę. Bet kad ir kiek metų esate kartu, visada drąsiai galite dovanoti gėles bei saldumynus, tauraus gėrimo butelį. Kadangi jau tikrai gerai pažįstate savo mylimuosius, puikiai žinote jų skonį ir pomėgius, galite dovanoti juvelyrinius dirbinius, kvepalus, gražų apatinio trikotažo komplektą ar kosmetines priemones.

Tokia diena – tai puiki proga pasidovanoti kažką jums abiems. Juk abu žiūrite televizorių ar klausotės muzikos, galbūt pats laikas atnaujinti šią ar kitą buitinę techniką? Galite rinktis ir įvairius išmaniuosius įrenginius, kuriais galite naudotis tiek jūs abu kartu, tiek ir kiekvienas atskirai.

Teikite džiaugsmą vienas kitam, stebinkite vienas kitą. Dovana nebūtinai turi būti apčiuopiama, juk apsilankymas koncerte ar teatre, vakarienė prabangiame restorane, pasiplaukiojimas laivu ar jachta, pasivažinėjimas karieta tikrai suteiks daug teigiamų emocijų. Taip, šiais metais daugumos tokių planų dėl epideminės situacijos įgyvendinti nepavyks, bet galite surengti solo pasirodymą savo antrajai pusei, spa malonumus susikurti savo vonioje žvakių, žiedlapių ir eterinių aliejų pagalba, o vakarienę pasigaminti patys ir pateikti ją žvakių šviesoje. Visos galimybės išlieka, tik reikia pasitelkti savo fantaziją.

Raskite Valentino dienos šventimo būdus, kurie tiks jums abiems ir leis džiaugtis šia diena bei vienas kitu.

Stalo dydis

Rankantis valgomojo stalą labai svarbu atrasti pusiausvyrą. Atradus ją bus galima lengvai pabrėžti valgomojo erdvės funkciją, stilių, būtent dėl to labai svarbu įsigyti stalą, kurio dydis puikiai tiks valgomajame. Modernūs valgomojo stalai puikiai pabrėš tokio stiliaus teigiamas savybes ir padės sukurti harmoniją valgomajame.

Taip pat, svarstant dydį svarbu įvertinti pačio kambario dydį ir kiek žmonių dažniausiai sėdės prie stalo. Interjero dizaineriai dažniausiai pataria palikti maždaug 1 metrą nuo stalo iki sienų, tačiau daugumoje atvejų 50 centimetrų taip pat yra optimalus sprendimas, norintiems nevaržomo judėjimo šioje erdvėje.

Stalo forma

Dažniausiai pasitaikantys ir populiariausi valgomojo stalai yra stačiakampio formos. Prie tokios formos stalo galima susodinti daugiau svečių, nei, pavyzdžiui, prie apvalaus stalo. Stačiakampio formos stalai puikiai tinka ir siauresnėse patalpose ir atvirose, moderniose erdvėse, kuriose jie atrodo stulbinamai ir sukuria neišdildomą įspūdį.

Apvalūs valgomojo stalai sukuria pokalbius skatinančią atmosferą: prie jo sėdint visi vakarienės, ar šventės dalyviai yra vienas priešais kitą, todėl galima atvirai ir nevaržomai bendrauti su visais stalo kaimynais. Be to, jie puikiai tinka apvalesnės formos valgomojo kambaryje. Profesionalai rekomenduoja tokios formos stalą rinktis tiems, kurie nori susodinti ne daugiau 6 asmenų prie bendro stalo.

Kvadrato formos valgomieji stalai puikiai tiks mažesnėse erdvėse, pavyzdžiui, tiems, kurie siekia įsirengti specialią valgymo erdvę čia pat, virtuvėje.

Medžiagos iš kurių pagamintas stalas

Renkantis stalą savo valgomajam nederėtų pamiršti ir medžiagų, iš kurių stalas pagamintas. Konkretaus „teisingo“ atsakymo į šį klausimą nėra, kiekvienas renkasi pagal savo norus. Tačiau atsakingai parinktas stalas, savo medžiagomis ir pagaminimo kokybe efektyviai ir subtiliai pabrėš valgomojo erdvės išskirtinumą. Stalai, pagaminti iš medienos dažnai padeda „užpildyti“ valgomojo erdvę, o, štai, stikliniai kaip tik suteikia laisvės, dydžio pojūtį, vizualiai padidina erdvę. Siekiantiems visiško išskirtinumo, galima rinktis ir stalus su marmuro, ar kito akmens stalviršiu (ar jo imitacija). Taip paliksite įspūdį visiems, kurie užsuks į jūsų namus.

Stalo dizainas, stilius

Siekiant vientisumo ir harmonijos, rekomenduojama rinktis tokio stiliaus stalą, kuris derės jūsų namų interjere. Labai svarbu įvertinti, koks interjeras karaliauja namuose: siekiantiems klasikos galima rinktis tamsių spalvų, prabangų stalą, o, štai, modernizmo mėgėjams rekomenduojama savęs nevaržyti ir mėginti įvairias formas ir spalvas. Taip moderni namų aplinka įkvėps kasdien.

Taigi, siekiantiems tobulo valgomojo rekomenduojame atidžiai ir atsakingai rinktis pagrindinį šios erdvės baldą – valgomojo stalą. Parinktas teisingai, jis leis mėgautis visomis gyvenimo akimirkomis, kurti naujus prisiminimus ir džiaugtis artuma savo šeimos, ar bičiulių draugijoje.

⦁ Kas yra paauglystė, kuo ypatingas šis laikas?

Šiandien paauglystė stipriai „pajaunėjusi“ tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai – ji prasideda 9–10 ar, vėliausiai, 11-ais vaiko gyvenimo metais.
Šis etapas kelia daug rūpesčių, nes vaiko gyvenime vienu metu vyksta daugybė skirtingų procesų: fiziologinių, psichologinių, socialinių. Kūne vyksta daugybė pakitimų, kurie sukelia ne visada malonius pojūčius – gali pablogėti savijauta, kristi imunitetas, sutrikti hormonų pusiausvyra, vidiniai organai patiria įtampą dėl sparčiai augančio kūno. Šie, ne visada malonūs pojūčiai, paskatina ar paspartina ir psichologines problemas.
Smegenyse taip pat vyksta pakankamai rimti pokyčiai – formuojasi naujos jungtys, aktyvuojasi arba nyksta kitos. Paprastai tariant, įsivaizduokite, kad paauglystėje su smegenimis įvyksta savotiškas perkrovimas – tarsi koks „Lego“ statinys jos išardomos, bet dar nesurinktos iš naujo. Šiuo metu vaikui tampa sunku kritiškai vertinti ar numatyti savo elgesio pasekmes – būtent už prognozavimą, kryptingumą, tikslingumą atsakingos smegenų sritys vystosi lėčiausiai ir sudėtingiausiai.

⦁ Paauglystė dar skirstoma į keletą etapų, kurių kiekvienas turi tam tikrą skiriamąjį bruožą. Kokie jie?
Paauglystę galima vadinti ir identiteto krize, kada vyksta suvokimas, kas aš esu, kokie mano poreikiai, mano ribos, norai ir vertybės. Visą paauglystės laikotarpį galima suskirstyti į tris etapus.
• Ankstyvoji paauglystė, arba kitaip – pradžia. Ji prasideda 11-13 vaiko gyvenimo metais. Šiam tarpsniui būdingas sumažėjęs domėjimasis tėvų siūloma veikla, atsiranda elgesio sunkumų.
• Vidurinioji paauglystė, arba kitaip – pikas, tai 15-16 gyvenimo metai. Šiuo periodu tarsi užprogramuoti yra konfliktai su tėvais, ryškiai išgyvenami emociniai ir elgesio sunkumai.
• Vėlyvoji paauglystė, arba kitaip – pabaiga. Ji vidutiniškai apima 16 – 18 gyvenimo metus, tačiau gali tęstis ir iki 21-erių ar ilgiau. Šis periodas – tai tėvų patarimų ir vertybių perkainavimas. 
⦁ Paauglystė tapatinama su iššūkių laikotarpiu, kurį turi įveikti ir vaikai, ir tėvai. Ką svarbu žinoti ir suprasti?
Paauglystė – pokyčių metas. Vaikui nelengva juos išgyventi, o tėvams – tinkamai reaguoti ir išlaikyti artimą ryšį. Tėvų ir paauglių santykiai tampa tarsi amerikietiški kalneliai – vieną dieną jie patys geriausi draugai, kitą – vienas kitą ignoruoja, o trečią – pykstasi, negalėdami surasti kompromisų. Reikia pripažinti, sunku išlaikyti ryšį su tuo, su kuriuo kuriamas santykis yra paremtas įtampa, baime, nepasitikėjimu ar pagarbos trūkumu. Todėl tėvams svarbu atsisakyti išankstinių nuostatų ir pasistengti į kiekvieną problemą, konfliktinę situaciją žiūrėti iš kelių perspektyvų. Neužmirškite – paauglys tą pačią situaciją gali interpretuoti visiškai kitaip, nei jūs.
Paaugliams reikalingi ne tobuli, o mylintys ir palaikantys tėvai. Kiekvienam suaugusiajam naudinga suprasti, kad tikroji sėkmė auginant vaikus – sukauptų žinių bagažas ir nuolatinis judėjimas pagarbių santykių tarp visų šeimos narių link.
⦁ Minėjote, kad svarbu išlaikyti tarpusavio ryšį su vaiku. Ką patartumėte tėvams, kaip tai padaryti?
Vienas didžiausių iššūkių tėvų ir vaikų santykiuose – suaugusiųjų pagarbos stoka vaikams. Kartais tėvai pamiršta, kad paauglys jau asmenybė.
Kalbėkitės. Kalbėtis su vaikais būtina! Svarbu ne tik žinoti, ką pasakyti, bet ir kaip kalbėtis. Vieniems geriau kalbėtis prie arbatos puodelio, kitiems – kartu sportuojant, dar kitiems – drauge keliaujant, todėl svarbu atrasti kiekvienam priimtiniausią būdą. Jei visgi susikalbėti nepavyksta, liaukitės smalsauti ir turėkite kantrybės. Galima paaugliui pasakyti, kad nerimaujate ir norėtumėte žinoti, kas vyksta, tačiau jo nespauskite. Tikėtina, ateis laikas, kai pokalbis natūraliai ims rutuliotis. Bendraudami atsisakykite kritikos: gerai – blogai, teisingai – neteisingai. Tapkite klausytoju, o ne vertintoju.
Kartais nutinka taip, kad susikalbėti taip ir nepavyksta, tada svarbu išdrįsti pagalbos kreiptis į specialistus. Jie padės įvertinti situaciją ir rasti reikalingus atsakymus. Svarbu pastebėti, kad specialisto kabinete laukiama visa šeima, nes bendra atmosfera, bendravimo, konfliktų sprendimo būdai lemia paauglio emocinę savijautą ir elgseną. Darbui ir pokyčiams turi ruoštis visi.
⦁ Bendravimas – gerų santykių su vaiku raktas. Kuo ypatingas bendravimas su paaugliu?
Bendraudami su paaugliu nebijokime pripažinti savo klaidų: nei praeities, nei dabartinių. Tai gali jus suartinti, didinti pasitikėjimą, padėti kurti atvirus santykius. Žinojimas, kad ir tėvams nebuvo lengva, supratimas, kad ir jie išgyveno, panašiai jautėsi, vaikui suteikia vilties – atsiskleisti tampa saugu. Tiesa, pradžioje paauglys linkęs patikrinti atvirumo ribas – ar bus suprastas, ar nesusilauks kritikos, ar bus skirta pakankamai laiko įsigilinti ir suprasti jo situaciją, ar besąlygiškai priims ir palaikys. Tam būtina tapti mylinčiu, smalsiu, kantriu, dėkingu, lanksčiu, ieškančiu, kuriančiu, atleidžiančiu, pasitikinčiu tėvu…
⦁ Paaugliai linkę pabrėžti, kad jie nebe vaikai. Ar turi likti taisyklės, ar privalo jų laikytis?
Paauglystė – laikotarpis, kai jaunuoliams vis svarbesni tampa draugai. Neapsigaukite, svarbūs išlieka ir tėvai. Pastarųjų užduotis – atsižvelgti į paauglio poreikius, tokius kaip saugumas, pripažinimas, pasitikėjimas. Svarbu suvokti, kad paaugliui reikalingos laisvesnės, lankstesnės taisyklės, tačiau jos turi išlikti ir vaikas turi suprasti, kas gali nutikti, jei jos bus laužomos. Reikėtų nepamiršti, kad paauglys dar nėra suaugęs asmuo ir jam reikalingos ribos, padėsiančios jaustis saugiai.
Tarp paauglių tėvų stipriai paplitę du kraštutinumai – visiška paauglio gyvenimo kontrolė arba visiškas nesikišimas. Kai tėvai tampa kontroliuojančiais, tuomet reikia arba paklusti, arba išmokti gudriai meluoti – prarandama bet kokia galimybė atviram kontaktui.
Kitas kraštutinumas, jei tėvai absoliučiai nereaguoja į vaiko elgesį – mums tas pats, kas su tavimi darosi. Tokiu atveju, kai vaikas jaučiasi blogai ar papuola į pavojų, niekas šeimoje to nepastebi. Kitas beribės laisvės minusas – kai vaikas neturi kontakto ir konfliktų su tėvais, jam nėra aišku, kaip brėžti savo ribas. Paauglys neturi galimybės mokytis pykti, ginčytis, ginti savo nuomonę. O jis turi išmokti laikytis savo, kai nori ne to paties, ko kiti ir dėl to nežlugti. Turi visi mokytis susitarti, elgtis savaip, pasipykti ir rasti sprendimą.
⦁ Beveik chrestomatinis paauglystės pavyzdys – paauglių maištas prieš tėvus. Kodėl jis kyla?
Supraskime, ateina metas, kai vaikas turi atsiskirti nuo tėvų. Natūralu, jog šis atsiskyrimas yra abipusiai skausmingas. Šiuo laikotarpiu paauglys nustoja idealizuoti tėvus. Jis pradeda į juos žvelgti kitomis akimis. Paaugliui nukrenta idealizmo akiniai ir jis prieš save mato nelabai jaunus, nelabai gražius, dažnai, nelabai išmanančius žmones, kurie neša buities naštą, ne visada išmano naujoves, pasitenkina siauru draugų ratu. Vaikas pradeda skeptiškai žvelgti į tai, kuo ir kaip gyvena jo tėvai. Gali atsirasti net atmetimo, atstūmimo reakcijos. Tuo pačiu paauglys brėžia savo ribas – neprisileidžia tėvų prie savęs, nebesidalina tuo, kas vyksta jo gyvenime, ką galvoja. Tėvams sunku paauglį paveikti emociškai. Anksčiau žinoję kaip savo vaiką pralinksminti ar nuraminti, tėvai priversti susitaikyti su tuo, kad tai nebeveikia. Kai gyvenime vyksta asmeninė drama, paaugliškas maištas, nuotaikų kaita, visi tėvams įprasti būdai pralinksminti, nukreipti mintis nebepadeda. Todėl paaugliui šiuo sunkiu periodu tenka susikoncentruoti arba į save, arba į draugus.
Tėvų užduotis – likti savimi, nepamesti galvos ir vaiko gyvenime palikti vietos rizikai. Egoistiškai norėdami absoliutaus saugumo, tėvai užkerta galimybes bet kokiai savarankiškai vaiko veiklai. Svarbu pabrėžti pagrindinę taisyklę paauglio tėvams – išmokti tvarkytis su savo baimėmis dėl vaikų. Kur kas didesnį dėmesį jūs turėtumėte skirti tam, kad santykiai su vaiku būtų grįsti tarpusavio pasitikėjimu ir tėvai būtų tie, pas ką vaikas skubės, kai jam bus sunku.

Psichologė išskyrė tris esmines taisykles, kurios gali tapti raktu į sėkmingą bendravimą su paaugliu:
• bendraudami visada pasidalinkite argumentais, kodėl vienaip ar kitaip mąstote, jaučiatės ir elgiatės.
• suteikite laisvės paaugliui spręsti, o po to kartu aptarkite patirtį – ką vertingo paauglys suprato, išmoko, kokie klausimai jam kilo.
• stiprinkite tarpusavio ryšį dalyvaudami paaugliui maloniose veiklose, drąsinkite jį siekti savo tikslų ir skirkite individualaus dėmesio veikdami kartu ką nors įdomaus.

Paauglystė – sudėtingas vaiko raidos etapas. Maištavimas, savęs pažinimas ir savojo aš paieškos – psichologai šį gyvenimo tarpsnį vadina identiteto krize. Kuo paauglystė ypatinga, kada ji prasideda, kaip ją išgyvena vaikas, ką turi suprasti ir žinoti tėvai?
Apie (ne)tobulą paauglystę kalbamės su Vaiko teisų apsaugos tarnybos psichologe Zita Aleksandravičiene.

⦁ Kas yra paauglystė, kuo ypatingas šis laikas?
Šiandien paauglystė stipriai „pajaunėjusi“ tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai – ji prasideda 9–10 ar, vėliausiai, 11-ais vaiko gyvenimo metais.
Šis etapas kelia daug rūpesčių, nes vaiko gyvenime vienu metu vyksta daugybė skirtingų procesų: fiziologinių, psichologinių, socialinių. Kūne vyksta daugybė pakitimų, kurie sukelia ne visada malonius pojūčius – gali pablogėti savijauta, kristi imunitetas, sutrikti hormonų pusiausvyra, vidiniai organai patiria įtampą dėl sparčiai augančio kūno. Šie, ne visada malonūs pojūčiai, paskatina ar paspartina ir psichologines problemas.
Smegenyse taip pat vyksta pakankamai rimti pokyčiai – formuojasi naujos jungtys, aktyvuojasi arba nyksta kitos. Paprastai tariant, įsivaizduokite, kad paauglystėje su smegenimis įvyksta savotiškas perkrovimas – tarsi koks „Lego“ statinys jos išardomos, bet dar nesurinktos iš naujo. Šiuo metu vaikui tampa sunku kritiškai vertinti ar numatyti savo elgesio pasekmes – būtent už prognozavimą, kryptingumą, tikslingumą atsakingos smegenų sritys vystosi lėčiausiai ir sudėtingiausiai.
⦁ Paauglystė dar skirstoma į keletą etapų, kurių kiekvienas turi tam tikrą skiriamąjį bruožą. Kokie jie?
Paauglystę galima vadinti ir identiteto krize, kada vyksta suvokimas, kas aš esu, kokie mano poreikiai, mano ribos, norai ir vertybės. Visą paauglystės laikotarpį galima suskirstyti į tris etapus.
• Ankstyvoji paauglystė, arba kitaip – pradžia. Ji prasideda 11-13 vaiko gyvenimo metais. Šiam tarpsniui būdingas sumažėjęs domėjimasis tėvų siūloma veikla, atsiranda elgesio sunkumų.
• Vidurinioji paauglystė, arba kitaip – pikas, tai 15-16 gyvenimo metai. Šiuo periodu tarsi užprogramuoti yra konfliktai su tėvais, ryškiai išgyvenami emociniai ir elgesio sunkumai.
• Vėlyvoji paauglystė, arba kitaip – pabaiga. Ji vidutiniškai apima 16 – 18 gyvenimo metus, tačiau gali tęstis ir iki 21-erių ar ilgiau. Šis periodas – tai tėvų patarimų ir vertybių perkainavimas. 
⦁ Paauglystė tapatinama su iššūkių laikotarpiu, kurį turi įveikti ir vaikai, ir tėvai. Ką svarbu žinoti ir suprasti?
Paauglystė – pokyčių metas. Vaikui nelengva juos išgyventi, o tėvams – tinkamai reaguoti ir išlaikyti artimą ryšį. Tėvų ir paauglių santykiai tampa tarsi amerikietiški kalneliai – vieną dieną jie patys geriausi draugai, kitą – vienas kitą ignoruoja, o trečią – pykstasi, negalėdami surasti kompromisų. Reikia pripažinti, sunku išlaikyti ryšį su tuo, su kuriuo kuriamas santykis yra paremtas įtampa, baime, nepasitikėjimu ar pagarbos trūkumu. Todėl tėvams svarbu atsisakyti išankstinių nuostatų ir pasistengti į kiekvieną problemą, konfliktinę situaciją žiūrėti iš kelių perspektyvų. Neužmirškite – paauglys tą pačią situaciją gali interpretuoti visiškai kitaip, nei jūs.
Paaugliams reikalingi ne tobuli, o mylintys ir palaikantys tėvai. Kiekvienam suaugusiajam naudinga suprasti, kad tikroji sėkmė auginant vaikus – sukauptų žinių bagažas ir nuolatinis judėjimas pagarbių santykių tarp visų šeimos narių link.
⦁ Minėjote, kad svarbu išlaikyti tarpusavio ryšį su vaiku. Ką patartumėte tėvams, kaip tai padaryti?
Vienas didžiausių iššūkių tėvų ir vaikų santykiuose – suaugusiųjų pagarbos stoka vaikams. Kartais tėvai pamiršta, kad paauglys jau asmenybė.
Kalbėkitės. Kalbėtis su vaikais būtina! Svarbu ne tik žinoti, ką pasakyti, bet ir kaip kalbėtis. Vieniems geriau kalbėtis prie arbatos puodelio, kitiems – kartu sportuojant, dar kitiems – drauge keliaujant, todėl svarbu atrasti kiekvienam priimtiniausią būdą. Jei visgi susikalbėti nepavyksta, liaukitės smalsauti ir turėkite kantrybės. Galima paaugliui pasakyti, kad nerimaujate ir norėtumėte žinoti, kas vyksta, tačiau jo nespauskite. Tikėtina, ateis laikas, kai pokalbis natūraliai ims rutuliotis. Bendraudami atsisakykite kritikos: gerai – blogai, teisingai – neteisingai. Tapkite klausytoju, o ne vertintoju.
Kartais nutinka taip, kad susikalbėti taip ir nepavyksta, tada svarbu išdrįsti pagalbos kreiptis į specialistus. Jie padės įvertinti situaciją ir rasti reikalingus atsakymus. Svarbu pastebėti, kad specialisto kabinete laukiama visa šeima, nes bendra atmosfera, bendravimo, konfliktų sprendimo būdai lemia paauglio emocinę savijautą ir elgseną. Darbui ir pokyčiams turi ruoštis visi.
⦁ Bendravimas – gerų santykių su vaiku raktas. Kuo ypatingas bendravimas su paaugliu?
Bendraudami su paaugliu nebijokime pripažinti savo klaidų: nei praeities, nei dabartinių. Tai gali jus suartinti, didinti pasitikėjimą, padėti kurti atvirus santykius. Žinojimas, kad ir tėvams nebuvo lengva, supratimas, kad ir jie išgyveno, panašiai jautėsi, vaikui suteikia vilties – atsiskleisti tampa saugu. Tiesa, pradžioje paauglys linkęs patikrinti atvirumo ribas – ar bus suprastas, ar nesusilauks kritikos, ar bus skirta pakankamai laiko įsigilinti ir suprasti jo situaciją, ar besąlygiškai priims ir palaikys. Tam būtina tapti mylinčiu, smalsiu, kantriu, dėkingu, lanksčiu, ieškančiu, kuriančiu, atleidžiančiu, pasitikinčiu tėvu…
⦁ Paaugliai linkę pabrėžti, kad jie nebe vaikai. Ar turi likti taisyklės, ar privalo jų laikytis?
Paauglystė – laikotarpis, kai jaunuoliams vis svarbesni tampa draugai. Neapsigaukite, svarbūs išlieka ir tėvai. Pastarųjų užduotis – atsižvelgti į paauglio poreikius, tokius kaip saugumas, pripažinimas, pasitikėjimas. Svarbu suvokti, kad paaugliui reikalingos laisvesnės, lankstesnės taisyklės, tačiau jos turi išlikti ir vaikas turi suprasti, kas gali nutikti, jei jos bus laužomos. Reikėtų nepamiršti, kad paauglys dar nėra suaugęs asmuo ir jam reikalingos ribos, padėsiančios jaustis saugiai.
Tarp paauglių tėvų stipriai paplitę du kraštutinumai – visiška paauglio gyvenimo kontrolė arba visiškas nesikišimas. Kai tėvai tampa kontroliuojančiais, tuomet reikia arba paklusti, arba išmokti gudriai meluoti – prarandama bet kokia galimybė atviram kontaktui.
Kitas kraštutinumas, jei tėvai absoliučiai nereaguoja į vaiko elgesį – mums tas pats, kas su tavimi darosi. Tokiu atveju, kai vaikas jaučiasi blogai ar papuola į pavojų, niekas šeimoje to nepastebi. Kitas beribės laisvės minusas – kai vaikas neturi kontakto ir konfliktų su tėvais, jam nėra aišku, kaip brėžti savo ribas. Paauglys neturi galimybės mokytis pykti, ginčytis, ginti savo nuomonę. O jis turi išmokti laikytis savo, kai nori ne to paties, ko kiti ir dėl to nežlugti. Turi visi mokytis susitarti, elgtis savaip, pasipykti ir rasti sprendimą.
⦁ Beveik chrestomatinis paauglystės pavyzdys – paauglių maištas prieš tėvus. Kodėl jis kyla?
Supraskime, ateina metas, kai vaikas turi atsiskirti nuo tėvų. Natūralu, jog šis atsiskyrimas yra abipusiai skausmingas. Šiuo laikotarpiu paauglys nustoja idealizuoti tėvus. Jis pradeda į juos žvelgti kitomis akimis. Paaugliui nukrenta idealizmo akiniai ir jis prieš save mato nelabai jaunus, nelabai gražius, dažnai, nelabai išmanančius žmones, kurie neša buities naštą, ne visada išmano naujoves, pasitenkina siauru draugų ratu. Vaikas pradeda skeptiškai žvelgti į tai, kuo ir kaip gyvena jo tėvai. Gali atsirasti net atmetimo, atstūmimo reakcijos. Tuo pačiu paauglys brėžia savo ribas – neprisileidžia tėvų prie savęs, nebesidalina tuo, kas vyksta jo gyvenime, ką galvoja. Tėvams sunku paauglį paveikti emociškai. Anksčiau žinoję kaip savo vaiką pralinksminti ar nuraminti, tėvai priversti susitaikyti su tuo, kad tai nebeveikia. Kai gyvenime vyksta asmeninė drama, paaugliškas maištas, nuotaikų kaita, visi tėvams įprasti būdai pralinksminti, nukreipti mintis nebepadeda. Todėl paaugliui šiuo sunkiu periodu tenka susikoncentruoti arba į save, arba į draugus.
Tėvų užduotis – likti savimi, nepamesti galvos ir vaiko gyvenime palikti vietos rizikai. Egoistiškai norėdami absoliutaus saugumo, tėvai užkerta galimybes bet kokiai savarankiškai vaiko veiklai. Svarbu pabrėžti pagrindinę taisyklę paauglio tėvams – išmokti tvarkytis su savo baimėmis dėl vaikų. Kur kas didesnį dėmesį jūs turėtumėte skirti tam, kad santykiai su vaiku būtų grįsti tarpusavio pasitikėjimu ir tėvai būtų tie, pas ką vaikas skubės, kai jam bus sunku.

Psichologė išskyrė tris esmines taisykles, kurios gali tapti raktu į sėkmingą bendravimą su paaugliu:
• bendraudami visada pasidalinkite argumentais, kodėl vienaip ar kitaip mąstote, jaučiatės ir elgiatės.
• suteikite laisvės paaugliui spręsti, o po to kartu aptarkite patirtį – ką vertingo paauglys suprato, išmoko, kokie klausimai jam kilo.
• stiprinkite tarpusavio ryšį dalyvaudami paaugliui maloniose veiklose, drąsinkite jį siekti savo tikslų ir skirkite individualaus dėmesio veikdami kartu ką nors įdomaus.

VVTAT inf.

K. Kulbytė savo kaip futbolininkės karjerą pradėjo Jonavoje. 

,,Treniravausi pas gerbiamą trenerį Vytautą Stanevičių, kartu su jo 1994 gim. m. berniukų grupe. Manau, būtent pirmojo trenerio įtaka, įskiepyta meilė futbolui ir lėmė trenerės bei apskritai futbolo kelio pasirinkimą", - paklausta apie pirmuosius savo žingsnius futbolo aikštelėje pasakojo K. Kulbytė.

Kurį laiką mergina žaidė už berniukų futbolo komandą mūsų mieste. Norėdama žaisti tarp merginų, vėliau ji savo sugebėjimus demonstravo Ukmergės merginų, Vilniaus ,,Žalgirio" komandose, taip pat atstovavo Lietuvos merginų rinktinėms.

Galiausiai K. Kulbytė pasuko į trenerės veiklą, įgijo UEFA B, LFF C licencijas, treniravo mergaites ir berniukus. 

Šiuo metu jonaviškė treniruoja FK ,,Vilnius" komandos merginas bei studijuoja UEFA kursuose, UEFA A licencijai įgyti, kuriems gavo finansavimą (scholarship) iš UEFA organizacijos.

 Kas jai pačiai yra geras treneris?

,,Už kiekvieno sėkmingo trenerio, yra atsidavę žaidėjai, turintys bendrą tikslą bei kiti klubo darbuotojai, bendruomenės nariai, kurie padeda aikštėje ir už jos ribų. Tai niekada nebus vieno žmogaus nuopelnas. Trenerio gerumas priklauso ne tik nuo asmeninių, minkštųjų, specialiųjų ar profesinių savybių, bet ir kokie žmonės tave supa aplink", - teigė mergina, pridurdama, kad dabar futbolas yra labai svarbi  jos gyvenimo dalis.

,,Aš juokauju, kad jis - pusryčiams, pietums ir vakarienei. Tad sudėtinga, šiai dienai, įsivaizduoti gyvenimą be jo", - užtikrintai teigė jonavietė. 

Palaikyti K. Kulbytę galite balsuodami čia. Balsavimas vyks iki vasario 8-osios dienos.

Karantinas pastūmėjo užpildyti apytuštę rinką Jonavoje

Jonaviečiai, turintys patirtį statybų srityje, šiuos metus startavo atidarydami statybinių ir aplinkos tvarkymo įrankių nuomos punktą Jonavoje. Nuo idėjos ir jos įgyvendinimo praėjo vos keli mėnesiai, o šiandien dienai gyventojams atsivėrė puiki galimybė pasinaudoti nuomos paslaugomis, neišleidžiant milžiniškų sumų brangių ir kokybiškų įrankių įsigijimui.

Anot naują paslaugą miestiečiams siūlančių įmonės „Velber“ įkūrėjų, idėją pasiūlė pats gyvenimas: „Jonavoje nėra pakankamai išvystyta įrankių nuomos paslauga, o jonaviečiams vykti į Kauną neapsimoka. Juolab, kai šalyje paskelbtas karantinas ir dauguma laiką leidžia namuose, pastebėjom, kad žmonės linkę susiremontuoti būstą savo pačių pastangomis, tačiau įsigyti tam reikalingus įrankius – brangu, o ir neefektyvu, nes gal tas įrankis bus reikalingas tik vieną kartą gyvenime. Todėl mes siūlom išeitį – išsinuomoti reikiamus įrankius pas mus, pasigražinti savo buitį neišleidžiant tam itin daug pinigų. Tai patogu ir praktiška“.

Plati kokybiškų statybos įrankių pasiūla

Kiekvienas įrankių gamintojas, ar tai būtų  „Bosh“, „Makita“, „Stihl“ ar „Milwaukee“, turi savo srityje pati tvariausią ir paklausiausią įrankį. Įmonės „Velber“ įkūrėjai į savo asortimentą atrinko žymių įrankių gamintojų produktus, Jų manymu, geriausiai pateisinančius lūkesčius ir siūlo jonaviečiams juos išbandyti išsinuomojant.  

Pagal sezono aktualumą, paklausiausi prietaisai – drėgmės surinkėjai, pramoniniai ir buitiniai šildytuvai – atliekant vidaus darbus šie prietaisai puikūs pagalbininkai.  

Polistirolo pjaustyklė, gipso keltuvas, įvairūs suktuvai, perforatoriai, grąžtai su mūro gręžimo karūnomis, statybinis siurblys, kuris gali būti jungiamas prie betono arba sienų ir lubų šlifavimo aparatų ruošiant sienas dažymui – nepamainomi įrankiai remonto metu.    

Vibro plokštės, betono pjūklai, siaurapjūkliai, kampiniai šlifuokliai, betono šlifavimo aparatas, skardos žirklės, skėlimo plaktukai, vandens ištraukimo siurblys – įrankiai Jūsų patogumui.

Klientams siūlomi benzininiai, elektriniai, akumuliatoriniai įrankiai. Dingus ar nesant elektros energijai, siūlomas išnuomoti generatorius.

Pavasarį asortimentas bus papildytas aplinkos tvarkymo įrankiais.  

Nuomos sąlygos

Norint išsinuomoti statybinį įrankį, Jums reiks pateikti asmens dokumento ir transporto priemonės registracijos liudijimo kopijas bei pasirašyti nuomos sutartį.

Pateikus tik asmens dokumento kopiją ir pasirašius nuomos sutartį, už įrankio nuomą bus prašomas užstatas.

Nuomos trukmė priklauso nuo pačių klientų poreikių - nuo valandos iki reikiamo laiko. Atkreipiamas dėmesys, kad ilgesnis nei 4 valandų įrankio naudojimo laikas skaičiuojamas kaip viena para. Pavyzdžiui: įrankio nuoma parai kainuoja 20 eurų, to paties įrankio nuoma valandai – 5 eurai.   

Dėmesio – akcija!

Vasario mėnesį kviečiama naudotis akcija. Visą mėnesį, visai įrankių nuomai taikoma 25 proc. nuolaida.  

Kontaktai:

Įmonę „Velber“ rasite Kosmonautų g. 50, Jonava.

Tel. nr. +370 631 98070

Mbvelber@gmail.com 

Facebook 

Darbo laikas:

I-V: 7.30- 18.00

VI: 8.00- 14.00

_{Užsak.nr.2021/01/30}

Norėjo atsidėkoti 

,,Ieškome, kas Jonavos rajone pastatė sniego senius-gelbėtojus! (...) Šiomis dienomis, kuomet Lietuvą ištiko didžiulis snygis, BITĖS kolega keliavo pro Šveicarijos kaimo miškus Jonavos rajone. Ant kelio jis pamatė netikėtą reginį – sniego senius-gelbėtojus.

Gausus sniegas nuvertė medžius, kartu ant kelio nuversdamas ir elektros laidus. Kadangi važiuoti šioje vietoje tapo pavojinga, gerasis žmogus (ar žmonės), sugalvojo išradingą išeitį įspėti prašalaičius: iš šviežio sniego pastatė senį, jį aprengė šviesą atspindinčia liemene, kurią kiekvienas turime automobilyje, ir taip žmonėms pranešė apie kelyje esančią pavojingą kliūtį. Antrasis sniego senis kliūtį atitvėrė ir iš kitos pusės.

Nutrūkęs elektros tiekimas gali net tik laikinai sutrikdyti ryšį, bet ir kelia pavojų gyvybei. Šio sąmoningo žmogaus dėka nelaimių pavyko išvengti, tad norime jam padėkoti!", - tokį įrašą paskelbė ,,Bitė Lietuva". 

Šalia to, ,,Bitė Lietuva" paskelbė, jog besmegenių statytojai bus apdovanoti išmaniuoju eSIM laikrodžiu-telefonu. 

Pranešė kaimynai

Iki vidurnakčio ,,Bitės" įrašu pasidalino beveik 400 ,,Facebook" vartotojų, tačiau besmegenių autoriai apie jų paieškas sužinojo iš kaimynų.

,,Labai nustebom, kai paskambino kaimynė ir pasakė, kad mūsų ieško...", - kalbėjo Vytautė Stankevičienė, kurios idėja ir virto lediniais sargais. 

,,Tokia situacija su elektros stulpais mums jau buvo nutikusi vasarą. Tada tiesiog su kaimynais pasikeisdami budėjom tol, kol atvažiavo avarinė. Žiemą nelabai pabudėsi...

Nukritusį laidą pamačiau naktį, iškart informavau ESO. Paryčiais galvojome, kaip pažymėti, kad neįvyktų kokia nelaimė ir sugalvojome, kad sniego seniai būtų puiki mintis - dideli, iš toliau matomi... Galima ir rankas padaryti, ir veidą (aut. past. šypsosi). 

Vaikai - aštuoniolikmetė dukra Ada bei aštuonmetis sūnus Dovydas - tuoj ėmėsi iniciatyvos. Aš tik pasakiau, kad uždėtų šviesą atspindinčias liemenes", - pasakojo Vytautė Stankevičienė, juokaudama, kad jų šeimos namuose prieš tai kelias dienas iš eilės, ko gero, ne šiaip sau skambėjo ,,Ledo šalies" filmo daina ,,Pastatykim sniego senį".

Svarbu padėti kitiems

Pasiteiravus apie ,,Bitės Lietuva" viešai pažadėtą prizą, V. Stankevičienė teigė, kad žinia apie jį - smagi, tačiau padėti kitiems šeima stengiasi nuolat, be jokių savanaudiškų paskatų. 

,,Juk ne dėl pagyrų ar dovanų darome tokius dalykus... Mes tikrai stengiamės visad visiems pagelbėti ir pagalvojam apie kitus.

 Aš pati savanoriauju Lietuvos Raudonajame kryžiuje. Tad tarpusavio pagalbos svarba suprantama visai šeimai", - kalbėjo šveicariškė.  

Dovana bus įteikta

,,Bitė Lietuva" atstovas spaudai Jaunius Špakauskas patikino, kad pažadas dėl dovanos bus ištesėtas.

,,Kiek supratome iš žmonių reakcijų, matyt, jau būsime radę pilietišką Jonavos rajono šeimą. Pažadus vykdome ir dovaną tikrai padovanosime", - portalui jonavoszinios.lt sakė bendrovės atstovas. 

_{Šveicarijos seniūnijos nuotr.}

I. Armanavičienė pasakoja, kad draugiškas jos santykis su technologijomis susiklostė dar darbinės karjeros metu. „Buvau ekonomistė-finansininkė, tad teko dirbti su specializuotomis programomis, skaityti daugybę įstatymų, straipsnių, ieškoti medžiagos internete. Be to, visada buvau smalsi ir nuolat mokytis yra mano esybėje“, – sako pašnekovė.

Technologijos – kasdienybė

I. Armanavičienė tikina, jog be kompiuterio, planšetės, išmaniojo telefono sunkiai įsivaizduoja savo kasdienybę. „Telefonas – visad po ranka: gamindama ieškau receptų ir žiūriu į laikmatį, taip pat naudoju žingsniamatį ir kardiografą pulsui matuoti. Naudoju „Trafi“ ir „Bolt“ mobiliąsias programėles transportui, „Barborą“ maisto prekių užsakymui į namus, laisvalaikiu – žaidimų programėles „Sudoku“ ir „Rask žodžius Z“. Be abejo, naudojuosi elektronine bankininkyste, VMI paslaugomis, internetine registracija pas gydytoją. Na, o su draugais ir giminėmis bendrauju „Messenger“ ir „Viber“ pagalba – „Skype“ ir e. paštas jau nebemadingi, naudoju retai“, – vardija ji.

Pati puikiai įvaldžiusi technologijas pašnekovė padeda su jomis susipažinti ir kitiems – iki karantino savanoriavo Kauno apskrities Viešojoje bibliotekoje. I. Armanavičienė pastebi, kad į mokymus ateinantys gyventojai vis tobulėja. „Anksčiau būdavo, ateina į mokymus ir kompiuterio pelę dviem rankomis laiko. Dabar ateina kur kas sudėtingesnių dalykų išmokti, pavyzdžiui, kurti filmukus“, – sako moteris.

Įgyti skaitmeninių įgūdžių ir pradėti naudotis technologijomis Lietuvoje padeda įvairios iniciatyvos, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu organizuojami nemokami projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymai. Karantino metu šalies gyventojai kviečiami mokytis skaitmeninio raštingumo bei gilinti žinias nuotoliniu būdu. Tą padaryti galima dvejopai: pasirinkti iš daugiau kaip 50 savarankiško mokymosi temų pradedantiesiems ir pažengusiems, arba registruotis į internetu vykstančius skaitmeninio raštingumo mokymus klasėse ir rinktis iš 11 mokymų programų. Iš viso nemokamuose mokymuose dalyvavo beveik 80 tūkst. įvairaus amžiaus šalies gyventojų.

Kol reikalingas, tol ir gyvas

Savanorystė bibliotekoje – toli gražu ne pirmoji ir vienintelė I. Armanavičienės savanorystės vieta. Ji pasakoja, kad savanoriška veikla užsiimti pradėjo baigusi darbinę karjerą 2011 m. Pirmoji savanorystės patirtis buvo surinkti informaciją iš tremtyje buvusio žmogaus ir ją perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Po to moteris atrado Senjorų iniciatyvų centrą, kurio siuntimu savanoriavo Dubline, vėliau – Girstupio bibliotekoje, o pastaruoju metu yra ir „Maisto banko“ savanorė.

Pasak pašnekovės, savanorystė leidžia jaustis reikalingu, o kol esi kažkam reikalingas – tol gyvas. „Kai žmonės klausia, ar aš turiu iš to kokios naudos, pasijuntu nejaukiai, nes nežinau tvirto argumento, kodėl aš tai darau. Tai turbūt susiję su charakterio savybėmis ir meile žmonėms. Kitas kažko nemokėdamas galbūt sėdėtų ant sofos ir žiūrėtų televizorių, o man visada gera padėti žmonėms, dar ir kokią kolegę prikalbinu prisidėti. Tai neleidžia pasenti, suprastėti atminčiai, mažiau norisi lankytis pas gydytojus“, – juokauja ji.

Tiesa, I. Armanavičienės veiklų sąrašas net ir savanoryste neapsiriboja. Ji daug gamina, leidžia laiką su anūkais, rūpinasi kambarinėmis gėlėmis, dalyvauja protų mūšiuose, dainuoja KTU chore „Absolventas“, yra atvirukų siuntimo po pasaulį platformos „Postcrossing“ narė, sako vis pasimokanti anglų kalbos ir kartais nueinanti į baseiną ar šokių pamokas.

Karantiną leidžia Kipre

Visgi didžiausia I. Armanavičienės aistra yra kelionės, kurias susiorganizuoti ir savarankiškai keliauti jai taip pat padeda skaitmeninio raštingumo įgūdžiai: bilietų ji ieško „Wizz Air“, „Ryanair“ bei „Skyscanner“ internetiniuose puslapiuose ir mobiliosiose programėlėse, apgyvendinimo – „Booking“ ir „Airbnb“. „Keliaudama Lietuvoje ir Europoje labai dažnai naudoju žemėlapių programėlę, praverstų ji ir Azijoje – tik ten brangus internetas. Kelionėse labai praverčia „Google“ vertėjas“, – vardija ji.

Pašnekovės aplankytų vietų sąrašas driekiasi per Europos šalis iki JAV ar egzotiškų Singapūro, Kambodžos ir Vietnamo, o naujausia jos kelionė – netikėtai prasitęsusios atostogos Kipre. „Kadangi esu aktyvus žmogus ir mane judėjimo bei bendravimo suvaržymai psichologiškai paveiktų, o ir šiaip kasmet sunku tamsiuoju metų laiku, su drauge nusprendėme išvykti mėnesiui į Kiprą. Tačiau po mėnesio skrydžiai buvo atšaukti ir kada bus atnaujinti, neaišku“, – pasakoja I. Armanavičienė.

Antrą mėnesį saloje leidžianti pašnekovė tikina, jog pragyvenimui lietuviškos pensijos užtenka, o kasdien džiugina puikus oras, jūra ir ilgesnės dienos. „Per daug neišlaidaujame, maistą perkame turguje ir parduotuvėje, gaminame pačios. Kasdien mažiausiai po keturias valandas leidžiame lauke, prie jūros, o technologijos mums padeda surasti norimus aplankyti objektus, reikiamą transportą, išsikviesti taksi. Turime planšetę, žiūrime vakarais „Panoramą“ ir kitas laidas ar „Youtube“, stebime ir situaciją gimtinėje“, – atskleidžia pašnekovė.

Gyvenimo džiaugsmu spinduliuojanti senjorė sako į Lietuvą grįšianti tada, kai bus atnaujinti skrydžiai, o kol kas tikrai džiaugiasi gyvenimu čia. „Dėkoju likimui, kad davė sveikatos ir galimybių bent gyvenimo rudenį leisti gražiai, ko anaiptol negalėjau sau leisti jaunystėje“, – sako I. Armanavičienė.

Daugiau galimybių nemokamai semtis skaitmeninio raštingumo žinių galima rasti www.prisijungusi.lt.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Naktinės maudynės - Lietuvos sveikuolių sąjungos iniciatyva, kuri jau ne vienerius metus paskatina visos šalies ruonius nerti į vandenį sausio 19-osios naktį. Kodėl maudynėms pasirinkta būtent ši naktis? Yra tikinčiųjų, kad sausio 19 d. keletui valandų visas Žemės vanduo tampa stebuklingu (plačiau apie tai skaitykite čia). Manoma, kad toks vanduo gali išgydyti ir sunkiausias ligas.

Jonavos tvenkiniuose - 12 ruonių

Įprasta, kad tokio tipo maudynių entuziastais masiškai susirenka šalia Žaliųjų ežerų - čia būdavo kuriamas laužas, o prieš šokant į vandenį, krante mankštindavosi būriai žmonių. Tačiau įvertinus, kad šalyje įvestas karantinas, šįkart Lietuvos sveikuolių sąjunga skatino ruonius maudytis savo miestuose. 

Jonaviečiai, nusprendę naktines maudynes išbandyti savu kailiu, eketes pasiruošė pirmajame ir trečiajame tvenkinyje. Suskaičiuota, kad iš viso juose, su pertraukomis, po vieną, maudėsi 12 ruonių - 3 merginos ir 9 vyrai. 

Naujos pažintys ir geros emocijos

Vienas iš jų - jonavietis Andrius Greičius, kuris pasakoja, kad grūdintis šaltame vandenyje pradėjo vos prieš kelias savaites. 

,,Po skyrybų išgyvenau emociškai sunkų laikotarpį ir jaučiau, kad turiu kažką veikti. Sužinojau, kad ne vienas jonavietis sekmadieniais maudosi tvenkinyje šalia Joninių slėnio. Gruodį sugalvojau pabandyti ir aš. Pamenu, atėjau šiek tiek vėliau nei buvo sutarta. Dėl to neturėjau laiko tinkamai apšilti, tad pirmas panirimas į šaltą vandenį buvo nemenkas šokas. Nepaisant to, maudytis ėjau ir kitais sekmadieniais, kartais atsivesdavau ir pusantrų metų sūnų. Nežinau, kiek jis supranta, bet, manau, kad grūdinimasis lediniame vandenyje gali būti puikus pavyzdys, siekiant ugdyti žmogų.

Tiesa, tada dar nežinojau apie 30-ies dienų iššūkį ir naktines maudynes.

Kai pamačiau, jog viena pažįstama žada imtis jo ir ieško bendraminčių naktinėms maudynėms, nedvejodamas nusprendžiau prisijungti. Ir nenusivyliau - lendant į eketę naktį, junti daug didesnius ir aštresnius pojūčius", - pasakojo A. Greičius, pridurdamas, kad naujų iššūkių sau kėlimas atneša vidinį pasitenkinimą.

,,Apima smagus jausmas, kai supranti, kad padarei tai, kas anksčiau atrodė už tavo galimybių ribų. Šalia to, tokios iniciatyvos suteikia galimybę susipažinti su bendraminčiais. Pastebėjau, kad eketėje nusimaudyti ateinantys žmonės visada atsineša gerą nuotaiką, tad ir pats namo grįžti su šypsena.

Galiu pasakyti, kad jei tau yra sunku, būtina išbandyti kažką naujo. Tai gydo... Na ir negali žinoti, gal tas vanduo sausio 19-osios naktį buvo tikrai stebuklingas. Šįryt atsikėliau lyg naujai gimęs", - šypsodamasis kalbėjo vyras.

Naujas potyris

Eketėje praėjusią naktį maudęsis Andrius Spietinis yra aktyvaus gyvenimo būdo entuziastas - vyras savo vakarus dažniausiai užbaigia mindamas dviratį, kuriuo per praėjusius metus įveikė daugiau nei 13 000 kilometrų. Sportiškas jonavietis neabejoja, kad grūdinimasis - neatsiejama sveikos gyvensenos dalis. 

,,Nors maudytis eketėje pradėjau tik šiais metais, šaltas vanduo mane lydi senokai. Grūdinimasis -  viena iš sporto sudedamųjų dalių. Manau, kad nereikia pasakoti apie jo naudą...

Maudytis eketėje yra visai ne tas pats, kas apsilieti šaltu dušu. Tai - naujas potyris, o kiekvieną dieną atrandant bei patiriant kažką naujo, tu gyveni, o ne egzistuoji. Yra toks posakis: ,,Life is a journey and becoming better every day is the goal" (liet. Gyvenimas - tai kelionė, kurios tikslas - tobulėjimas kiekvieną dieną)", - teigė vyras.

Kartu su A. Spietiniu, išbandyti eketę ryžosi ir keli jo draugai. 

,,Mėgstu draugiją sportuojant, bet dažnai atbaido tas didžiulis pajėgumų skirtumas: ne kiekvienas gali dviračiu nuvažiuoti po 100 kilometrų, kitam vien tokia mintis atrodo nereali. Tačiau ieškant kompanijos, neretai padeda socialiniai tinklai. Taip nutiko ir su maudynėmis - pamačiau iššūkį, pasiūliau pažįstamiems sudalyvauti.

Kalbant apie naktines maudynes, kai kurie tiki stebuklais, kiti, kad su kompanija drąsiau, smagiau", - kalbėjo A. Spietinis. 

Pirmas kartas

Viena iš trijų Jonavos tvenkinyje praėjusią naktį besimaudžiusių merginų - Leta Dagilytė, lediniame vandenyje maudėsi pirmą kartą.

,,Man visada patiko iššūkiai. Sužinojusi, kad eketė bus ir Jonavoje, nusprendžiau išsimaudyti. Daug žmonių bandė mane atkalbėti, bet tai mane tik dar labiau motyvavo. 

Nors eketėje maudžiausi pirmą kartą, nejaučiau baimės. Tikiu, kad ryžtantis tokiems iššūkiams, mus gąsdina ne pats procesas, o nežinomybės jausmas, nežinojimas, ką jausime panirę į vandenį. 

Kadangi aš buvau nusiteikusi pozityviai, neleidau sau būti užvaldomai nežinomybės ir blogų minčių. Pajustas jausmas - naujas ir labai stiprus. Tai - išėjimas už komforto ribų. Buvo taip šalta, kad net karšta (aut.past. šypsosi). Išlipusi iš vandens, jaučiau viso kūno paviršinį užledėjimą. Pojūčiai - labai įdomūs. Vėliau užlieja šilumos banga ir pasididžiavimo savimi jausmas, kad padarei tai! Norisi pakartoti", - kalbėjo L. Dagilytė. 

Prasidėjo iššūkis

Naktinės  maudynės - 30 dienų iššūkio pradžia. Kaip jau sufleruoja iššūkio pavadinimas, jis truks visas 30 dienų - maudomasi kasdien.

„Kviečiu prisijungti visus tuos, kuriems grūdinimasis šaltu vandeniu jau tapo įpročiu ir tuos, kam tai bus pirmas kartas,“- kviečia Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas, ledinės eketės iššūkio idėjos autorius – Simonas Dailidė. „Prieš penkerius metus Žaliuosiuose ežeruose žiemos sezonu aš maudžiausi vienas, o dabar, ypač savaitgaliais, čia dieną pradeda būriai ieškančių adrenalino vilniečių. Džiaugiuosi, kad visoje Lietuvoje atsiranda vis daugiau šalto vandens entuziastų, savo pavyzdžiu užkrečiančių tuos, kuriems vis pritrūksta ryžto išeiti iš komforto zonos ir patiems prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir gerą emocinę būseną. Kviečiu aktyviai dalyvauti 30 dienų iššūkyje, o savo patirtimis dalintis socialiniuose tinkluose.“

Dalis naktines maudynes išbandžiusių jonaviečių neabejoja, kad tęs iššūkį, kiti neslepia, jog dar dvejoja. 

Medikų nuomonė 

Tiesa, medikai maudynes lediniame vandenyje vertina nevienareikšmiai.

Ilgametę patirtį šeimos medicinos srityje turinti gydytoja, buvusi Jonavos ligoninės vadovė, Aldona Balutienė tikina, kad tokias maudynes propaguoti turėtų tik tie asmenys, kurie grūdinosi palaipsniui ir ne vienerius metus.

,,Jei žmogus augo taip grūdinamas, yra sportiškas, sveikas, manau, kad maudynės gali turėti ir teigiamų pasekmių sveikatai, imunitetui. Bet jei į eketę šoka tam visiškai nepasiruošęs, gali ištikti ir širdies smūgis. 

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai į ledinį vandenį lenda jauni žmonės, tai yra viena, kai pagyvenę - kita. Vyrams, sulaukusiems 50-ies metų, išauga rizika susirgti prostatitais, moterims - vėl savos ligos. Dėl to tokį ekstremalų grūdinimąsi siūlyčiau vertinti atsargiai", - teigė A. Balutienė. 

Jonavos greitosios medicinos pagalbos specialistė Olga Fomina šiuo klausimu turi kategorišką nuomonę. Anot jos, didelės temperatūrų kaitos - nei sveikos, nei naudingos sveikatai. Jos žodžiais tariant, ilgaamžiai sveikuoliai neretai serga sąnarių, peršalimo ligom, lėtiniais uždegimais, kurie yra sunkiai gydomi.

Nuotraukų galerijoje - Jonavos ruonių užfiksuoti kadrai bei naktinių maudynių akimirkos. 

L. Slušnys sako, jog kiekvienoje situacijoje galima įžvelgti kažką teigiamo – nuotolinio mokymosi atveju tai yra didesnis vaiko savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas. Mokytis namuose gali būti privalumas ir tuomet, kai tėvai geba aiškiau išdėstyti mokymosi medžiagą nei mokykloje, kur dėl didelio mokinių srauto kiekvienam jų skiriama mažiau dėmesio.

Visgi psichiatras sako matantis daugiau šios situacijos trūkumų nei privalumų. Pirmasis jų – nuolatinis sėdėjimas prie ekrano. „Žmogus yra biologinė būtybė, kuriai reikia judėti. Fizinėje mokykloje pasibaigus pamokai vaikai priversti bent jau pereiti iš vieno kabineto į kitą ar pasivaikščioti per pertrauką. Judėjimo yra daugiau, o tai reiškia, kad ir smegenų veiklai, persijungimui iš proceso A į procesą B, yra geresnės sąlygos. Prie ekrano sėdintis vaikas visada yra viename procese, nuo kurio neatsitraukia ir nepailsi“, – teigia psichiatras.

Kitas dalykas – padidėjusi savarankiškumo apkrova gali apsunkinti mokymąsi. „Nuotoliniu būdu nėra galimybės užduoti tiek klausimų, kiek būtų galima gyvai klasėje. Taip pat netenkama mokymosi būryje privalumų – galbūt vaikas nedrįsta užduoti klausimo, tačiau tai padarė jo bendraklasis ir vaikui aišku, kaip atlikti užduotį. Tiesioginiame santykyje galvos linktelėjimas gali nulemti sėkmingą užduoties atlikimą, ko nėra galimybės padaryti nuotoliniu būdu“, – gyvo santykio svarbą mokymosi procese akcentuoja pašnekovas.

Dirbtinai riboti nereikėtų

Nors vaikų praleidžiamas laikas prie ekranų ir kelia susirūpinimą, pandemijos aplinkybėmis jo itin sumažinti greičiausiai nepavyks, o psichiatras L. Slušnys sako, jog dirbtinai jį riboti nėra geras sprendimas. „Tokioje situacijoje verčiau nustatyti ne ribojimus, o surasti kitų veiklų, kurių pagalba būtų galima padaryti pertrauką nuo ekranų. Iš tėvų girdžiu, kad, pasibaigus nuotolinėms pamokoms, vaikai tiesiog įsijungia „Youtube“ ar žaidimą. Vaikus tikrai reikėtų išmokyti atsitraukti, kad ir kasdien išeinant į mišką pasivaikščioti. Žinau vieną šeimą, kuri kasdien automobiliu apvažiuoja kurį nors Vilniaus mikrorajoną ir dar pasidomi jo istorija, pavyzdžiui, kada pastatyta Šeškinė. Tai yra smegenų vėdinimo būdas, o taip pat ir vienas iš kūrybiškų būdų pažinti erdvę“, – pataria jis.

2020 m. leidyklos „Šviesa“ užsakymu atliktas „Norstat“ tyrimas iš tiesų parodė, jog daugelis moksleivių – net 88 proc. – prie ekranų ne tik mokosi, bet ir leidžia laisvalaikį. Net 48 proc. moksleivių per dieną prie ekrano praleidžia daugiau nei 5 valandas.

Pasak L. Slušnio, blogiausia situacija susiklosto tuomet, kai, vykstant nuotolinėms pamokoms, vaikas yra išjungęs vaizdą bei garsą ir žaidžia kompiuterinius žaidimus – toks mokymasis yra nulinės vertės. „Aišku, vienintelis dalykas, kaip pakeisti tokią situaciją, yra kalbėtis su vaiku. Bet pirmiausia tokią situaciją reikia pastebėti, o pastebėjimas kyla iš domėjimosi, kaip vaikui sekasi – kito kelio nėra. Vėlgi, pastebėjus, kad vaikas netinkamai dalyvauja nuotolinėse pamokose, nereikėtų jo užsipulti, o kalbėtis ir paaiškinti, kad pirma svarbu atlikti pamokas, o žaisti galima po jų“, – pataria vaikų psichiatras.

Be abejo, prireikia daug kūrybiškumo galvojant, kuo karantino metu užimti vaikus – psichiatro teigimu, suaugusieji galėtų pagalvoti, ką jiems patiems veikti būtų malonu ar įdomu ir tuo užsiimti drauge su vaikais.

Pakeitė vaikų požiūrį į mokyklą

Kalbėdamas apie ateitį L. Slušnys yra optimistiškas – pasak jo, vaikai karantinu pernelyg nesidžiaugia ir yra pasiilgę gyvo bendravimo su draugais, mokytojais ir net su tais bendraklasiais, su kuriais ne visad sutarė. Todėl ir po karantino grįžus į fizines mokyklas, ekranų klausimas turėtų išsispręsti savaime vien dėl to, kad patys vaikai prioritetą teiks bendravimui.

Psichiatro nuomone, karantinas apskritai šiek tiek išgydė jausmą, kad mokykla yra kažkas nemalonaus. „Ši vaikų karta tikrai atsimins pandemijos laikotarpį ir savo vaikams, kurie nenorės eiti į mokyklą, sakys – nenorėk, kad tave uždarytų namuose, kaip aš gyvenau kone pusę metų ir mano mokykla buvo namai, tėvai ir tie patys kampai“, – teigia jis.

Viena vertus, per karantiną vaikai įvaldė informacines technologijas, tačiau jų žinios giliausios, kuomet kalbama apie naudojimąsi socialiniai tinklais, bendravimą internete. Skaitmeninio raštingumo spragos išryškėja, kuomet tenka paruošti prezentaciją ar tinkamai pateikti tekstinį failą. Įvaldyti technologijas jaunimui padeda įvairios iniciatyvos šalyje, pavyzdžiui, projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklos jaunimui.

„Nepaisant to, kad jaunimo skaitmeniniai įgūdžiai dažnai pranoksta vyresnių šalies gyventojų, jų žiniose taip pat yra spragų. Jie nepralenkiami socialinių tinklų, vaizdo žaidimų ekspertai, tačiau neretai stokoja kiek formalesnių žinių. Dėl šios priežasties siekiame užpildyti esamas spragas, sustiprinti jaunimo skaitmeninius įgūdžius ir paskatinti juos rinktis su informacijos ir ryšių technologijų naudojimu susijusias profesijas. Šiuo metu visas šalies mokyklas kviečiame į nemokamus informacinių technologijų tematikos motyvacinius programavimo užsiėmimus, kurių tikslas – skatinti moksleivius pažinti programavimą, jo privalumus bei perspektyvas ateities darbo rinkoje, tobulinti skaitmeninius įgūdžius“, – sako projektą inicijavusios asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė–Garunkštienė.

Pasak L. Slušnio, net ir grįžus prie įprasto mokymosi, būtų galima išnaudoti per karantiną įgytus skaitmeninius įgūdžius ir pasitelkti technologijas kasdienybėje. „Pavyzdžiui, tėvų susirinkimai ar bent dalis jų tikrai galėtų ir toliau vykti nuotoliniu būdu. Praktika rodo, kad tokiuose susitikimuose dalyvauja daugiau tėvų, nes jiems kur kas paprasčiau reikiamu laiku prisijungti užuot atvykus į mokyklą fiziškai. Tas pats ir su trumpais klasės pasitarimais: galbūt vaikams pakaktų nuotoliniu būdu prisijungti, kad išgirstų kažkokią aktualią informaciją ar dėl kažko greitai pasitartų“, – sako psichiatras.

Nuotoliniais programavimo užsiėmimais susidomėjusioms mokykloms ar klasėms tereikia užpildyti www.prisijungusi.lt esančią registracijos formą – paslaugos organizatorius „Turing School“ susisieks su visomis užsiregistravusiomis mokyklomis.  

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ ( www.prisijungusi.lt )

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

_{Asociacija „Langas į ateitį” inf. ir nuotr.} 

A. ir R. Propletinai globėjų veiklą pradėjo 2016 m. birželio mėn. priėmę tris vaikus svečiuotis savo namuose. 2016 m. rugpjūtį A. ir R. Propletinai tapo šių trijų vaikų laikinaisiais globėjais, vėliau ir nuolatiniais. Šiuo metu šeimoje auga 7 globotiniai.

„Globėjais tapome dėl to, kad norėjome turėti vaikų, o globa buvo puiki galimybė tai padaryti. Niekada nesigailėjome šio sprendimo ir iki šiol juo džiaugiamės. Šiuo metu mūsų šeimoje – vaikai nuo 4 iki 17 metų", - kalbėjo A. Propletin.

Praėjusių 2020 m. pradžioje, suteikus tikslines Jonavos r. socialinių paslaugų centro Globos centro specialistų konsultacijas, A. ir R. Propletinai priėmė sprendimą tapti šeimyna. Iki „Bitučių šeimynos“ įsteigimo nueitas gana ilgas kelias – šeimynos steigimo dokumentų ruošimas, gyvenamojo ploto plėtros statybos ir remonto darbai, SPC Globos centro specialistų konsultacijos.

„Supratome, kad galime priimti daugiau vaikų, bet kilo nemažai klausimų dėl teisinių reikalų, dokumentų tvarkymo. Patys tuo domėjomės, tačiau jei ne Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistų pagalba, ko gero, būtume užtrukę daug ilgiau, o gal dar ir iki šiol svarstę, ar mums tikrai pavyks.

Galiu pasakyti, kad esame jiems nuoširdžiai dėkingi. Jie mums padėjo nuo pat pradžių ir konsultuodami įvairias vaikų auginimo klausimais. Visada jautėme jų palaikymą", - gražių žodžių negailėjo A. Propletin, pridurdamas, kad prie naujos rajono šeimynos įsikūrimo prisidėjo ir Jonavos rajono savivaldybė, suteikusi finansinę paramą.

„Norėjome, kad vaikai turėtų savo kambarius. Dėl to nusprendėme, kad reikia didinti patalpas. Buvome nusiteikę viską daryti savomis lėšomis, tačiau sužinojome, jog gausime paramą iš savivaldybės. Ši žinia buvo tarsi kalėdinė dovana, pasiekusi mus prieš Naujuosius. Finansinė pagalba leis mums dar greičiau judėti pirmyn, dar greičiau pabaigti visus patalpų remonto darbus.

Dabar prie statybų dirbame visi kartu – net mažiausias šeimos narys yra pridėjęs ranką prie plytų“, - šypsodamasis kalbėjo A. Propletin

Jonavos rajono savivaldybė džiaugiasi Propletinų šeimos sprendimu suteikti namus ir globą vaikams.

„Reikia pripažinti, jog toks pašaukimas – tikrai ne kiekvienam, ir jis gana retas. Jonavos rajono savivaldybė, siekdama palengvinti šeimynos įsikūrimą ir buities rūpesčius, tam skyrė 10 tūkst. eurų“, - sako Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Birutė Gailienė.

Ilgus metus Jonavos rajone veikė Stasės ir Juozo Janavičių šeimyna. Pasak šeimynos steigėjų, per kelis dešimtmečius jų namuose buvo globojami apie 40 vaikų.
„Šiuo metu S. ir J. Janavičių šeimynoje liko vienas penkiolikmetis globotinis, kuriam tapus pilnamečiu šeimynos veikla bus užbaigta dėl garbaus globėjų amžiaus. Tad rajonui ypatingai aktuali naujų šeimynų steigimo veikla“, - sako Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro direktorė Valentina Demidenko.

Naujai įsteigtoje „Bitučių šeimynoje“ gali gyventi iš viso devyni tėvų globos netekę vaikai.

Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė

A. Reipos nuotr.

Pasak socialinių tinklų eksperto, „EduMint“ mokymų programų vadovo Domanto Širvinsko, etiketas gyvame ir virtualiame pasaulyje turi būti panašus, juk bendrauja tie patys žmonės, skiriasi tik priemonės – balsas, laiškas, SMS žinutė ar komentaras. Taigi turime gerbti pašnekovą, niekada jo nežeminti, priimti jo nuomonę, o saviškę pateikti argumentuotai.

„Tai padaryti labai nesudėtinga, kai bendraujame su pažįstamais žmonėmis – į virtualų dialogą investuojame tiek pat, kiek ir į gyvą pokalbį, nes greičiausiai su tais žmonėmis ne sykį susitiksime, bendrausime ir galbūt pratęsime tą pačią diskusiją gyvai. Taigi norime, kad žmogus jaustųsi gerai, išklausytų ir mus, o ryšys nenutrūktų.

Nekultūringą bendravimą dažniausiai pastebiu tarp tų žmonių, kurie mano, kad absoliučiai nėra atsakingi už savo žodžius ir pasisakymus. Paprastai tai vyksta anoniminiuose arba net ir viešuose komentaruose, kai kalbasi skirtingose šalies vietovėse gyvenantys žmonės, kurie yra įsitikinę, kad niekada vieni kitų gyvai nesusitiks. Tuomet sumažėja motyvacija būti kantriam ir mandagiam“, – pastebi ekspertas.

Nesusipratimai gali kilti ir dėl kartų skirtumų

Normalaus, tradicinio etiketo nesilaikymą bendraujant internete jis vadina didžiausia ir dažniausiai daroma klaida. Vis dėlto derėtų prisiminti, kad net ir anoniminių komentarų skiltyje už kiekvieno slapyvardžio yra realus žmogus, o įžeidus jį galima sulaukti dar didesnio įžeidimo savo atžvilgiu ir taip negatyvaus bendravimo grandinė ilgai nenutrūks.

D. Širvinskas sako, kad daugybė nesusipratimų nutinka, kai virtualiai bando bendrauti skirtingų kartų žmonės, turintys skirtingas žinias ir įsivaizdavimą apie tai, kaip veikia socialiniai tinklai ir kas gali matyti juose skelbiamą informaciją.

„Socialiniai tinklai visas mūsų visuomenės kartas suvedė į vieną vietą ir tai yra gana naujas dalykas. Juk, tarkime, jaunas žmogus „Facebook“ drauguose turi ir savo vyresnio amžiaus močiutes, ir klasiokus ar draugus. Bendraudami gyvai, dažniausiai su įvairiomis pažįstamų ar giminaičių grupėmis susitinkame atskirai, o internete jie turi galimybę visi susiburti vienoje vietoje.

Tuomet matome tokias situacijas, kai, pavyzdžiui, močiutė viešoje komentarų skiltyje po įkelta nuotrauka gėdina anūkės aprangą, nors pastaroji bendraamžių aplinkoje yra visiškai priimtina. Tai sukelia nevienodą efektą – bendraamžiams juokas, anūkei gėda, o močiutė gal net nepagalvojo, kad komentaras bus matomas taip viešai“, – pavyzdžiais dalijasi pašnekovas.

„Netiketas“ skatina pozityvų elgesį internete

Bendravimui didele dalimi persikėlus į internetinę erdvę, pasaulyje atsirado net tai apibrėžiantis tinklo etiketas – „netiketas“. Jo tikslas – supažindinti su kultūringo bendravimo taisyklėmis, kurios yra ir panašios į gyvo bendravimo, ir šiek tiek skiriasi. Asmenys, bendraudami internete, turi vengti įžeidžiančių komentarų, gerbti kito žmogaus privatumą nesidalindami jo skelbiama informacija be sutikimo, komentuodami įrašus ar nuotraukas nenutolti nuo esmės ir neskleisti neigiamų emocijų, nesikeikti, į neigiamus komentarus nereaguoti neigiamai, geriau atsakyti pozityviu įrašu, suteikti informaciją, jei žino atsakymą į kito klausimą, padėkoti kitiems už pagalbą internetinėje erdvėje ir panašiai.

D. Širvinskas atkreipia dėmesį ir į tai, kad „netiketas“ labiau apima bendrąsias bendravimo internete rekomendacijas. Savo specifinę bendravimo kultūrą turi kiekviena platforma: pradedant poreikiu pasisveikinti ir atsisveikinti – privačiomis žinutėmis bendraudami dažniausiai sveikinamės, o komentaruose ne, baigiant trumpinių naudojimu, žinučių apimtimi, teiginių pagrindimu išoriniais šaltiniais ir taip toliau. 

Su „netiketu“ ir kitais skaitmeninių įrenginių bei virtualaus pasaulio klausimais mažiau skaitmeninių įgūdžių turinčius žmones supažindina e. skautais vadinami savanoriai. E. skautų tinklas, kuris jungia 14–29 metų amžiaus žmones, Lietuvoje veikia jau dvejus metus. „E. skautai savo veiklą vykdo konsultuodami vyresnius šalies gyventojus bibliotekose, o karantino metu – socialiniame tinkle „Facebook“, supažindina juos su išmaniųjų įrenginių funkcijomis, saugaus naudojimo taisyklėmis, bendravimo socialiniuose tinkluose subtilybėmis, atsako į iškilusius klausimus“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis. 

Juokauti derėtų atsargiai

Bendraujant ar išsakant nuomonę virtualiai gerokai sudėtingiau išreikšti savo ir interpretuoti kitų emocijas. Pasak D. Širvinsko, vienas slidžiausių aspektų – humoras. Gyvame pokalbyje savo kūno kalba puikiai papildome pokštus, duodame užuominų apie poreikį ieškoti gilesnių prasmių. Vien tekstu reiškiamoje kalboje atsiranda rizika, kad su ironija pasakyta frazė gali būti priimta rimtai, gal net įžeisti. Todėl jis rekomenduoja į tai atsižvelgti bendraujant raštu ir savo tekstą visada perskaityti prieš spaudžiant publikavimo mygtuką.

Emocijas reikšti virtualiai gali padėti ir papildomos priemonės – tai teksto formatavimas, skyryba ir piktogramos (angl. emoji). Vien didžiosiomis raidėmis parašytas tekstas laikomas agresyviu, išsakytu šaukiant, papildomos spalvos tekstui prideda ir sakinio gale padėtas skyrybos ženklas – šauktukas, daugtaškis ar klaustukas. Tekstą gali iliustruoti ir papildo piktogramos, iš kurių galima išsirinkti labiausiai tekstą ir jo intonaciją atitinkantį veiduką su jau paruoštomis emocijomis.

Pasak pašnekovo, socialiniuose tinkluose egzistuoja ne tik bendravimo kultūra, bet ir mados. „Vis dėlto jas reikėtų sieti ne tik su pačiais socialiniais tinklais, kurie be abejo prisideda prie taip vadinamų madų savo siūlomomis techninėmis priemonėmis, bet ir atskiromis jų bendruomenėmis. Tikrai galite pastebėti, kad paauglių, suaugusių ir vyresnių žmonių anketos turi savitų dizaino elementų, kurie paplitę būtent tarp tos kartos vartotojų. Taip pat galima kurti takoskyrą tarp tų, kurie socialiniais tinklais naudojasi tik pramogai ar turinio vartojimui, ir tų, kurie čia kuria turinį, atlieka darbines užduotis, gal net formuoja asmeninį įvaizdį, ieško verslo kontaktų“, – aiškina socialinių tinklų ekspertas.

Pasak A. Ruseckio, jauni žmonės, kurie tampa e. skautais, paprastai neblogai žino bendravimo internete ir socialiniuose tinkluose subtilybes, todėl su jomis supažindina ir vyresnius žmones, kuriems virtualus pasaulis nėra toks pažįstamas kaip jaunajai kartai. Jis sako, kad norint tapti e. skautu reikia užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt, atlikti testą, parsisiųsti e. skauto pasą ir pradėti teikti konsultacijas „Facebook“ grupėje „#PrisijungusiLietuva pataria ir konsultuoja“. Pasibaigus karantinui ir bibliotekoms atnaujinus savo veiklą e. skautų konsultacijos vėl sugrįš į daugelį šalies bibliotekų.

Šiuo metu projekte dalyvauja beveik 1,6 tūkst. e. skautų visoje Lietuvoje. 

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ ( www.prisijungusi.lt )

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Tai dviejų varžovų žaidimas, kurio tikslas – paskelbti priešininko karaliui matą. Šachas – tokia būsena, kai tiesiogiai puolamas priešininko karalius, t.y. jį nukirsti kėsinasi kokia nors figūra; o matas – tokia būsena, kai priešininkui paskelbtas šachas, nuo kurio apsiginti nebeįmanoma.

Taigi šachmatai yra tartum karinis žaidimas, turįs mokslo, meno ir sporto elementų. Šachmatais žaisdavo garsūs praeities valstybių vadovai, tame tarpe Napoleonas Bonapartas. Šachmatai Lietuvoje buvo žinomi jau nuo XIV a. Šachmatų figūrėlių rasta Trakų, Kauno, Klaipėdos piliavietėse, Dubingiuose, Kernavės ir Punios piliakalniuose. 1922 m. pirmuoju Lietuvos čempionu tapo aviatorius Antanas Gustaitis, o pirmasis profesionalus Lietuvos šachmatininkas – Vladas Mikėnas.

Paskutiniaisiais dešimtmečiais šachmatų populiarumas sumažėjo daugiausia dėl to, kad atsirado labai stiprios kompiuterinės šachmatų programos, kurioms prilygti negali net stipriausi šachmatų didmeistriai. Kita vertus, dėl kompiuterinių programų labai pakilo bendras šachmatų žaidimo lygis.

Klasikinius šachmatus, kurių partijos kartais užtrunka labai ilgai, dažnai keičia dinamiškesni greitieji ar labai greiti „blic‘o“ (žaibo) šachmatai. Priešinga šachmatų atšaka – šachmatai susirašinėjant (korespondenciniai šachmatai), kuriuose partija trunka net iki kelių metų. Čia, norint laimėti, reikia daryti jau ne gerus, bet geriausius galimus ėjimus. Šių šachmatų Europos čempionate trečią vietą esu laimėjęs ir aš.

Šachmatai moko planuoti, lavina loginį mąstymą, mąstymo greitį, vaizduotę, atmintį, dėmesį, kantrybę, ištvermę. Ne veltui geriausi šachmatininkai nemažai dėmesio skiria ir fiziniam pasirengimui. Juk fizinis krūvis gerina ir smegenų veiklą.

Šachmatais žaisti tinka kūrybiškiems, mėgstantiems tiksliuosius mokslus, dėmesingiems, geros ir greitos orientacijos žmonėms. Nepatartina šachmatais žaisti pernelyg jautriems, silpnesnių nervų žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, sergantiems širdies, psichikos ligomis.

Pažymėtina, kad per daug laiko praleisti prie šachmatų lentos yra kenksminga nervų sistemai, širdžiai. Jei nesiekiate ypatingų aukštumų šachmatuose, jais žaiskite saikingai, ir tai bus geriausia smegenų mankšta. Jie gali padėti atitolinti Alzheimerio, Parkinsono ir kitų su organizmo senėjimu susijusių ligų vystymąsi.

Jonavos kūno kultūros ir sporto centro
sporto medicinos gydytojas
Andrius Šimkus

Sekant naujausiomis laidojimo tradicijomis ir besikeičiančiu žmonių poreikiu, „Užuojautos namai “ pristato atsinaujinusius, modernius atsisveikinimo namus ne tik savo vidumi, bet ir nauja koncepcija: teikiamomis paslaugomis, aptarnavimo standartu ir liberalesniu požiūriu į atsisveikinimą su artimuoju.   

Viskas pakeista iš pagrindų

Panerių gatvėje esantis pastatas po rekonstrukcijos iš vidaus tapo neatpažįstamas.

Gausiems žmonių srautams puikiai tiks itin erdvi salė. Atnaujintoje didžiojoje šarvojimo salėje tilps iki 100 žmonių. Mažesniems susibūrimams - jaukiai, šviesiais atspalviais rekonstruota mažoji salė, kurioje tilps iki 30 žmonių. Šalia salių naujai įrengti du poilsio kambariai, kuriuose rasite visas reikalingas priemones – nuo naujų baldų iki naujų indų. Rekonstruotos laukimo patalpos, sanitarinis mazgas, administracijos patalpos ir t.t.    

Jonavos rajono savivaldybei rekonstruojant šalia esančią erdvę,  prie darbų finansavimo prisidėjo ir „Užuojautos namai“ – rekonstruotos automobilių parkavimo aikštelės, atokvėpio vietos, o pavasarį šios erdvės dar bus tobulinamos – bus rengiami nauji suoliukai.   

Įdiegta naujausia įranga

Atnaujintuose „Užuojautos namuose“ įdiegtos šiuolaikinės technologijos: įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurių pagalba, gavus prisijungimo kodus, atsisveikinimą su velioniu bus galima stebėti tiesiogiai, iš bet kurio pasaulio kampelio.

Įrengta nauja šildymo – vėdinimo – kondicionavimo sistema: patalpoje esantieji artimieji nejus karščio, šalčio ar deguonies trūkumo diskomforto.

Pasirūpinta saugumu – priešgaisrine perspėjimo sistema.

Nuo dokumentų tvarkymo iki ...

„Užuojautos namuose“ teikiamos visos įmanomos paslaugos  – nuo dokumentų sutvarkymo iki pagarbaus atsisveikinimo organizavimo. Čia pat galite įsigyti šarvojimo drabužių, pelenų urnų. Jei yra pageidavimas kremuoti velionio palaikus, jie vežami į Kėdainius, Lenkiją, ar Latviją.  

Sunkią netekties valandą visus rūpesčius patikėkite profesionalams, beveik tris dešimtmečius dirbančius šioje srityje.

Kontaktai:  Telefonu visą parą 8 646 24433 ; 8 349 54415. Adresas: Panerių g. 16, Jonava.

Užs.nr. 2020/11/13/2

Savo vaikystės prisiminti nenori

„Liūdna“, – vienu žodžiu savo vaikystę nusako Dovydas. Mama ir jos sugyventinis nevengė taurelės. Šaltis ir alkis, kai iš tiesų nėra nė kąsnio, buvo įprasta jo kasdienybė. „Kitokio gyvenimo nemačiau. Aplink visi taip gyveno, net patys artimiausi. Maniau, kad taip ir turi būti. Bandžiau išgyventi, o namuose prasidėjus išgertuvėms – išvengti smūgių“, – pasakoja jaunas vyras.

Dar būdamas paauglys, Dovydas įsidarbino mašinų remonto dirbtuvėse. Iš pradžių darbu džiaugėsi, tačiau nesusilaikė – pasisavino kelias prabangių automobilių detales ir iš darbo buvo išmestas. Kitas bandymas susirasti užsiėmimą nebuvo sėkmingas – darbdavys paprašė išeiti vos po savaitės, kai tik sužinojo apie ankstesnę vagystę. Mažame miestelyje kalbos sklinda greitai, o užsitarnauta reputacija lydi ilgai.

Laikui bėgant Dovydas perėmė šeimos gyvenimo būdą: vagystės, muštynės tapo kasdienybe, galiausiai – laisvės atėmimo bausmė Pravieniškių pataisos namuose, atvirojoje kolonijoje.

Šios kolonijos Resocializacijos skyriaus psichologė Agnė Grušauskaitė pastebi, kad Dovydo istorija nėra išskirtinė, daugumos nuteistųjų psichosocialinė situacija specifinė: dažnas kalintysis augo bet tėvo, yra patyręs prievartą, nepriežiūrą savo šeimoje, todėl ir jie patys, tapę tėvais, neturi tinkamų tėvystės įgūdžių, žinių apie vaiko teises, vaiko poreikius.

Suprato, kad sūnų auginti nori pats

Dovydui išvykus į įkalinimo vietą, laisvėje liko dešimtmetis jo sūnus. Iš pradžių berniukas augo su mama, kuriai susidoroti su priklausomybėmis vis dar nepavyksta. Moteriai ne kartą teiktos įvairios socialinės paslaugos, ji nesėkmingai dalyvavo priklausomybių turintiems žmonėms skirtoje Minesotos programoje. Su moterimi dirbantys specialistai teigia, kad ji nepripažįsta savo problemos, todėl ir sveikimo kelias labai sudėtingas.

Vaikas į laikinų globėjų šeimą buvo perkeltas dėl jam nesaugios aplinkos pas mamą, vėliau, mamai dedant pastangas –  grąžintas, bet pagerėjusi situacija truko neilgai ir padėtis tik prastėjo. Berniukui vėl nustatyta laikinoji globa, o galiausiai teismas turėjo priimti sprendimą dėl berniuko nuolatinės globos. Auginti sūnų norą išreiškė ir pats Dovydas, tuomet po mėnesio turėjęs išeiti į laisvę.

„Įkalinimo įstaigoje daug mačiau, daug išmokau ir sugrįžti nebenoriu“, – trumpai patirtį kolonijoje apibendrina jaunas vyras, kurio charakteristika įvertinta gerai.

Kad yra galimybė pačiam auginti savo sūnų, Dovydas išgirdo įkalinimo įstaigoje. Apie tai jis sužinojo iš vaiko teisių specialistės. Ji  atsakė į visus Dovydo klausimus, paaiškino procedūras ir pasidžiaugė, kad vyrui vis dar pavyksta išlaikyti ryšį su sūnumi. Tai labai svarbi aplinkybė, siekiant  auginti savo vaiką.

Tuometinį pokalbį su Dovydu prisimena ir pati Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Regina Klevinskienė: „Paraginau pirmiausia išsiaiškinti, ar nėra apribota jo kaip tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu. Tada – pradėti tvarkyti dokumentus dėl vaiko auginimo. Ir, žinoma, prieš tai, susitikti su savo vaiku, atvirai pasikalbėti apie tai, kaip bei kur jie gyventų, kaip keistųsi jų buitis, labai atsakingai įvertinti savo finansines galimybes. Patariau įdėmiai išklausyti vaiko lūkesčius. Vaiko nuomonė yra svarbiausia, ji lemianti.“

Tėvystė motyvuoja pamiršti kriminalinę veiklą

Atlikinėdamas bausmę Dovydas dalyvavo tėvystės įgūdžių stiprinimo programoje: „Mokymuose daug ką supratau apie save – kodėl iki šiol toks netinkamas buvo mano gyvenimas. Suvokiau, kiek daug žmogui reiškia vaikystė – praktiškai viską. Sužinojau, kaip reikia bendrauti su skirtingo amžiaus vaikais, koks svarbus kiekvienas jam pasakytas žodis, daug kitų naudingų dalykų“. 

Šiandien Dovydas apie nusikalstamą veiklą ir grįžimą į įkalinimo įstaigą ne tik nenori pagalvoti pats, bet ir neleistų sau dėl sūnaus. Visas tėvystės įgūdžių programoje įgytas žinias vyrui dabar tenka pritaikyti kone kasdien. Jiedu su sūnumi įsikūrė jo vaikystės namuose, būstas liko tuščias mirus Dovydo mamai. Berniukas šiuo metu lanko mokyklą, po truputį įveikia mokymosi spragas, atsiradusias paskutiniaisiais metais. Tėtis stengiasi jam padėti. Nors kol kas šios šeimos buitis itin paprasta, abu džiaugiasi tarpusavio ryšiu. Dovydas atviras: „Dabar suprantu, kaip svarbu tinkamai rūpintis savo vaiku. Ir toliau stengsiuosi kiek galėdamas“.

Programa padeda nuteistiesiems vėl tapti atsakingais tėvais

Pravieniškių pataisos namuose nuo 2020 metų vasario vykdoma „Tėvystės įgalinimo laisvės atėmimo vietoje“ programa, kurios tikslas – stiprinti nuteistųjų tėvystės motyvaciją ir įgūdžius, suteikti reikiamų žinių apie vaiko raidą įvairiais amžiaus tarpsniais, informuoti apie vaiko ir tėvų teises. Skirtinguose sektoriuose vyksta „Efektyviosios tėvystės“ mokymai, kuriuos organizuoja ir veda pataisos namų Resocializacijos skyriaus komanda. Mokymų ciklą jau baigė dvi nuteistųjų grupės, šiuo metu surinkta ir darbą pradeda trečioji grupė. 

Mokymai vyksta nedidelėse grupėse, nuteistieji dalinasi savo tėvystės patirtimi. Tėvams pateikiama profesionalų parengta informacija apie vaiko raidą, tinkamus vadovavimo vaiko elgesiui būdus. Tokio formato susitikimai yra viena iš kertinių nuteistųjų resocializacijos priemonių.

Panašios programos sėkmingai įgyvendinamos daugelyje Norvegijos, Suomijos, Švedijos įkalinimo įstaigų. Sociologiniais tyrimais įrodyta, kad įsitraukimas į atsakingo tėvo vaidmenį gali tapti reikšminga paskata nutraukti kriminalinę veiklą, legaliai įsidarbinti ir mokytis.

_{Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inf.}

_{Asociatyvi Lietuvos policijos nuotr.} 

Tarptautinę patirtį pavertė treniruočių programa

Karolio Tankūnas teigimu, sukurti programą jį paskatino tiek šiandieninė situacija, tiek noras padėti savo esamiems ir būsimiems klientams. Dirbdamas sporto treneriu, Karolis siekia padėti pastebėti, pristabdyti ar išvis pašalinti įvairių fizinių negalavimų atsiradimo priežastis, stiprinti kūną ir sveikatą.

Naujojoje treniruočių programoje – daugiau nei trisdešimt efektyviausių pratimų, kuriuos galima atlikti namuose be jokios ar su minimalia įranga. Pratimai parengti remiantis sukauptomis žiniomis CHEK institute (JAV) bei dirbant Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje. Visi programoje pristatomi pratimai skirti treniruoti ir stiprinti nugaros bei kitus, svarbius bei daug įtakos nugarai turinčius raumenis, kurie palaiko nugaros stabilumą, mobilumą ir funkcionalumą.

Kuo naudinga ši treniruočių programa? Pasak Karolio, kadangi visi pratimai atliekami be jokios arba su minimalia įranga, sumažėja traumos tikimybė. Taip pat, išvengiama papildomų jau turimų problemų (pvz., nugaros skausmo) komplikacijų.

Vien sporto nepakanka

Karolis Tankūnas pabrėžia, kad norint išspręsti mažesnes ar didesnes sveikatos problemas, nereikia, o kai kuriais atvejais ir negalima, taikyti tik sporto. Tokiais atvejais mankštas reikėtų derinti su reabilitacija. Vyras pastebi, kad tiek reabilitologai, tiek kineziterapeutai tvirtina, jog neretai skausmo šaltinis nesutampa su
skausmo atsiradimo priežastimi. Pavyzdžiui, rankos skausmas gali būti sprando ar viršutinės nugaros dalies pasekmė. Anot Karolio, susitelkdami tik į tam tikrą skausmo židinį, ignoruojame didesnę problemą. Juk skausmo priežastį gali paskatinti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, tam tikrų organų sutrikimai.

Čia treneris prisimena savo studijas CHEK institute, JAV, ir vieno mokytojo ištartus žodžius: „Žmogus gali nusipjauti ranką arba koją, ir jis vis tiek gyvens, tačiau koks žmogus negali gyventi, jei jo organai nėra sveiki.“ Dėl šios priežasties Karolis Tankūnas sukūrė naująją programą, kurios esmė – prižiūrėti ne tik savo raumenų ir kaulų darną, bet ir rūpintis kasdieniniais gyvenimo įpročiais, tokiais kaip visavertiška mityba ir kokybiškas miegas. Programos efektyvumas ne kartą patvirtintas tiek Karolio, tiek jo klientų, besilankančių sporto klube ,,Sportsgate".

Pagrindinė sveikatos kliūtis – ekranų kultūra

Kalbėdamas apie klientus, Karolis pastebi, kad dažniausiai į jį kreipiasi viršsvorio turintys žmonės, norintys keisti savo įpročius ir stiprinti sveiką. Anot trenerio, sveikesniu gyvenimu dažnai domisi vyresnio amžiaus vyrai ir moterys, siekiantys kokybiškesnio gyvenimo ir geresnės savijautos. Karolis Tankūnas teigia, kad šiandien nebėra nė vienos gyvenimo srities, kuriai įtakos nedarytų socialiniai tinklai. Ne išimtis – ir sportas. Užuot patys ėję į sporto klubus, rūpinęsi savo sveikata, stebime kitų sportinius pasiekimus socialinėje erdvėje gulėdami ant sofos. Trenerio sukurta treniruočių programa - paskatinimas nebeieškoti pasiteisinimų ir pasirūpinti savo sveikata jau šiandien. Kadangi pratimus galima atlikti bet kur, vietos išsisukinėjimams nelieka.

Įkvepia klientų sėkmė

Karolis teigia, kad maloniausia jo darbo dalis – matyti klientų progresą ir besikeičiančius įpročius. Treneris prisimena prieš metus pas jį apsilankiusią klientę Nijolę, besiskundžiančią nuolatiniais nugaros skausmais, varginančiais ją jau daugiau nei dešimtmetį.

Įvertinęs, kad moters problema aktuali daugeliui skubančių ir technologijose paskendusių žmonių, Karolis nusprendė sukurti virtualią treniruočių programą, į kurią sudėjo visą per ketverius darbo treneriu metus sukauptą patirtį. Karolio klientė Nijolė jau po trijų nuoseklaus programos vykdymo mėnesių pastebėjo, kad nugaros skausmas mažėja, o sportuoti tereikia du kartus per savaitę. Anot moters, pagrindinis treniruočių pranašumas – dėmesys teisingam pratimo atlikimui ir treniruočių nuoseklumui. Taip žmogus nesijaučia apkrautas ir gali lengviau įsileisti sportą į savo užimtą rutiną.

Matydamas Nijolės ir kitų klientų sėkmę, Karolis tiki, jo sukurta programa, atliekama reguliariai, gali pakeisti daugelio sveikatos įpročius ir gyvenimą. Daugiau apie Karolio Tankūnas programą sužinosite apsilankę ,,Karolis Tankunas Fitness" puslapyje arba susisiekę asmeniškai 864370632 ar elektroniniu paštu karolis@posteo.net

Trūksta patvirtintų duomenų

Nors koronavirusus (Coronaviridae šeima) mokslininkai tiria jau kone 60 metų, dr. L. Kalinienė pabrėžia, kad naujų duomenų atrandama nuolat. Kalbant apie dabar plintantį SARS-CoV-2, kuris egzistuoja dar gana trumpą laiką, tikslių, iki galo patvirtintų ir net kai kurių bazinių žinių itin trūksta.

„Mums trūksta atsakymų į elementarius klausimus, pavyzdžiui, kiek subrendusių virusų – virionų susiformuoja vienoje ląstelėje, kiek iš jų yra infektyvūs, kiek virionų turi patekti į organizmą, kad išsivystytų COVID-19 infekcija. Tai pagrindiniai duomenys virusui aprašyti, bet atsakymų neturime iki šiol“, – pasakoja mokslininkė.

Atsakymus padeda atrasti išsamūs laboratoriniai tyrimai, tačiau jie vykdomi neilgai – apie pusmetį. Pasak L. Kalinienės, jų rezultatai labai svarbūs, nes gali padėti tam tikras problemas spręsti ne tik šiandien, bet ir ateityje.

„Pačioje pradžioje pasaulis dar tik stebėjo, kas vyksta, buvo visiškai nežinoma, ar bus epidemija, o gal viskas nunyks. Vėliau daugelyje šalių įvestas karantinas, mokslininkai negalėjo eiti į laboratorijas, jokie tyrimai nevyko. Todėl gausiausi šiandien yra epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai, nes kuo daugiau žmonių užsikrečia, tuo tikslesnius duomenis gauname. Bet kyla ir kita problema – atsiranda klinikinių duomenų apie požymius ar simptomatiką, kurie nebūtinai susiję su šio viruso vystymusi žmogaus organizme, todėl klausimų šiandien daugiau nei atsakymų“, – sako virusologė.

Siekiant aiškumo, svarbūs visi tyrimai

Epidemiologinių tyrimų duomenys, pasak dr. L. Kalinienės, rodo, kad šiuo metu pastebimos tendencijos ir kai kurie rodikliai smarkiai nekinta, todėl leidžia daryti tam tikras apibendrintas išvadas. Pavyzdžiui, Ro indeksas, rodantis ligos reprodukcijos skaičius, išliko toks pat – vienas sergantis asmuo gali užkrėsti nuo 2 iki 4 aplinkinių, tačiau šie duomenys skirtingose populiacijose skiriasi.

„Nesikeičia ir rizikos grupės – tai vyresni, gretutinių susirgimų turintys žmonės, bet iki galo neturime atsakymo, kodėl būtent jie šiai grupei priklauso. Atsakymo greitai taip pat neturėsime, nes pagrindinis ir vienintelis darbas, kurį galime vykdyti, yra tyrimai su ląstelių kultūromis ar gyvūnais, bet šių duomenų taikymas žmogui nėra visiškai tiesmukas – makakoms ar žiurkėnams pasireiškęs efektas arba simptomai nebūtinai identiškai pasireikš žmogui“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.

Tam tikrus, nors taip pat negalutinius duomenis suteikia ir molekulinės biologijos bei matematiniais metodais paremti skaičiavimai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad sergantis žmogus per valandą į aplinką išleidžia nuo 100 tūkst. iki 10 mln. virusinės nukleorūgšties, tačiau tai nebūtinai yra sveika, nepažeista virusinė dalelė. Todėl neaišku, kiek iš tų milijonų yra gyvybingų virionų, gebančių infekuoti kitą ląstelę ir joje daugintis.

Naujausi duomenys kelia nerimą

Virusologė dr. L. Kalinienė pastebi, kad dalis visuomenės džiaugiasi, jog jiems nepasireiškia kvėpavimo sistemos sutrikimai, todėl nejausdami tokių negalavimų laiko save asimptominiais atvejais. Tačiau išsamūs klinikiniai tyrimai rodo, kad tikrieji asimptominiai atvejai sudaro tik apie 20 proc. užsikrėtusiųjų, o didžioji dalis laikytų asimptominiais, kaip paaiškėjo, yra presimptominiai atvejai, kuriems simptomai pasireiškia gerokai vėliau ir nebūtinai tokie, kokie būna esant kvėpavimo takų infekcijai.

„Skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingi simptomai. Tai kelia nerimą, nes tai reiškia, kad simptomai gali būti visai ne kvėpavimo sistemoje. Jau išaiškinta, kad asimptominiai šio viruso nešiotojai išskiria gana didelį kiekį virusinės nukleorūgšties, todėl akivaizdu, kad virusas vystosi, o kodėl organizmas nereaguoja? Ar simptomų nebuvimas reiškia, kad organizmas puikiai susitvarko, ar kad virusas jį gudriai apgauna?“ – svarsto virusologė.

Pavyzdžiui, neseniai publikuoti molekuliniai tyrimai rodo, kad SARS-CoV-2 gali trikdyti skausmo perdavimo signalus, taip galbūt klaidindamas žmogų, kuriam simptomai pasireiškia, tačiau jis jų nepajunta. Todėl, kaip pabrėžia mokslininkė, pakilus temperatūrai, pajutus karščiavimą ar skausmą nebūtinai reikia nerimauti – tai rodo, kad organizmas kovoja ir formuojasi imuninis atsakas.

Dabar mokslininkai jau nustatė, prie kokio receptoriaus šis virusas geba prisikabinti, o jo mūsų organizme apstu. Tai reiškia, kad ir virusas gali išplisti plačiai: „Vienas iš simptomų gali būti viduriavimas – pažeidžiama virškinimo sistema. Vadinasi, virusas geba patekti ir į žarnyną, tačiau dar nėra išaiškinta kaip. Įsivaizdavimas, kad virusas, patekęs į kvėpavimo takus, juose ir lieka – klaidingas, nes nukeliauti jis gali ir į gilesnius audinius, patekti į kraują, o dėl kraujotakos – ir į kitus organus bei sistemas.“

Kaip toli virusas nukeliaus ir pažeis mūsų organizmą, labiausiai priklauso nuo mūsų gynybinių sistemų. Vis dėlto keliaudamas krauju ir patekęs į centrinę nervų ar širdies kraujagyslių sistemas pažeidimus virusas sukelti gali ir ten.

„Dalis žmonių dažnai jaučiasi ramūs dėl to, kad jaunesniems nei 50 metų SARS-Cov-2 infekcija neretai būna lengva ar asimptominė. Tačiau atsiranda vis daugiau klinikinių pranešimų apie insulto atvejus tarp jaunesnių nei 50 metų asimptominių SARS-Cov-2 infekuotų žmonių. Šiems žmonėms insultas neretai būna pirmasis ir vienintelis COVID-19 simptomas. Svarbu tai, kad ilgą laiką klinikiniai tyrimai buvo koncentruojami į simptomus jaučiančius pacientus. Tačiau atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimus asimptominiams infekuotiesiems nustatyta, kad daugelio jų plaučiuose matomos vadinamosios „matinio stiklo vaizdo“ zonos, kas liudija apie galimai negrįžtamus ir ateityje sveikatos problemas galinčius sukelti kvėpavimo sistemos pažeidimus.

Kai kurie iš pažiūros sveiki jauni žmonės itin sunkiai perserga COVID-19 ar net nuo jos miršta. Nemaža dalis tokių atvejų siejama su sutrikusiu interferonų atsaku: mutacijomis šio atsako komponentus koduojančiuose genuose ar antikūnų prieš interferonus susidarymu. Todėl nei jaunystė, nei lėtinių ligų neturėjimas garantijų, kad po koronaviruso infekcijos liksi sveikas, nesuteikia“, – naujausius duomenis komentuoja mokslininkė.

Viruso mutacija – natūralus ir nuolat vykstantis reiškinys

Pasak dr. L. Kalinienės, virusai mutuoja nuolat, o mutacijos leidžia virusui prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų ar naujo šeimininko.

„Virusas nėra mąstanti, sąmoninga būtybė, kurios tikslas nužudyti savo šeimininką. Virusas, ypač naujas, ilgainiui keičiasi, kad optimaliai galėtų vystytis toliau, o tai padaręs kartais išstumia menkiau prisitaikiusius. Radęs genetinę kombinaciją, kuri leidžia greičiau pasidauginti, geriau apgauti vyraujančią imuninę sistemą, suformuoti daugiau virionų, kurie, išėję į aplinką, bus atsparesni aplinkos veiksniams, virusas turės daugiau galimybių išlikti“, – apie virusų prisitaikymą pasakoja virusologė.

Dr. L. Kalinienė pabrėžia, kad dėl priežasčių, padedančių virusui išlikti ir įsitvirtinti naujoje populiacijoje, dažnai virusai nebūna itin agresyvūs: „Kalbant apie SARS-Cov-2 mirtingumą, jis nėra toks agresyvus, kaip, tarkim Ebola, hantavirusas Sin Nombre ar kai kurie kiti iš daugiau nei 300 virusų, naujai atsiradusių ar atrastų per pastarąjį šimtmetį. Santykinai mirtingesnis ir „blogesnis“ yra ir SARS-Cov-1, kurį mes lyg ir sugebėjome suvaldyti. Tačiau reikia nepamiršti, kad minėtų „mirtingesnių“ virusų atveju dažniausiai kalbame apie kelis tūkstančius ar šimtus infekuotų asmenų, todėl šių virusų mirtingumo rodikliai neatspindi tikrojo viruso mirtingumo.“

Nors prognozuoti viruso mutacijas sudėtinga, įvairūs struktūrinės ir molekulinės biologijos metodai leidžia tirti jau įvykusias mutacijas. „Šiuo metu intensyviai analizuojama SARS-Cov-2 ataugėlių baltymo D614G mutacija. Iš genominių duomenų matome, kad 614 pozicijoje asparto rūgštis pakeista į gliciną, o ši mutacija išplitusi tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje cirkuliuojančiuose SARS-Cov-2. Nors šiandien turime nemažai įvairių tyrimų duomenų, minėtos mutacijos įtaka virusui, jo vystymuisi ląstelėje ar gebėjimui sukelti ligą nėra visisškai aiški“, – pasakoja VU GMC virusologė.

Pasak mokslininkės, remiantis in silico duomenimis, ši mutacija net neturėtų būti paveiki. Tačiau tyrimo su ląstelių kultūromis metu nustatyta, kad ji gali turėti įtakos viruso vystymuisi, nes laboratorinėmis sąlygomis stebima kiek didesnė virionų išeiga.

„Kalbant apie gyvūnus, kurie buvo užkrėsti šią mutaciją turinčiu virusu, pastebėtas ir didesnis kiekis nukleorūgšties nosiaryklėje nei gyvūnų, užkrėstų nemutavusiu virusu. Ar tokių duomenų pakanka, kad galėtume sakyti, jog ši mutacija leidžia virusui lengviau mus infekuoti ar sukelti sunkesnius susirgimus? Tikrai ne, nes net nežinome, ar ši mutacija paplito virusui siekiant geriau prisitaikyti prie mūsų organizmo, ar dėl vadinamojo „pradininko efekto“ (angl. founder effect)“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.

Šiandien jau yra nustatyta daugiau nei 140 tūkst. SARS-Cov-2 genomų sekų ir identifikuota daugiau nei 12 tūkst. šio viruso genomo mutacijų. Didžioji dalis šių mutacijų yra sinoniminės, t. y. nekeičiančios viruso koduojamų baltymų. Iš baltymo seką keičiančių, be jau minėtos ataugėlių baltymo mutacijos D614G, ypatingo dėmesio susilaukė genomą padauginančio baltymo RNR polimerazės mutacijos ir 382 nukleotidų delecija viruso gene ORF8. Sekoskaitos bei klinikinių duomenų analizė parodė, kad tam tikros mutacijos RNR polimerazės gene leidžia greičiau mutuoti pačiam virusui, o SARS-Cov-2 variantai, turintys minėtą deleciją ORF8, galbūt sukelia lengvesnę infekciją nei šios mutacijos neturintys virusai.

Apsaugos priemonės svarbios, bet virusų išvengti nepavyks

Virusologės teigimu, nors ir neturime tiesiogiai su SARS-CoV-2 virusu kovojančių vaistų, apsisaugojimo ir prevencinių priemonių yra.

„Šiuo metu taikomi įvairūs gydymo būdai. Kol kas populiariausias priešvirusinis vaistas – remdesiviras, kuris buvo sukurtas kovai su hepatitu C, vėliau pritaikytas Ebolai, bet, atrodo, padeda kovoti ir su koronavirusu bei tam tikrais flavivirusais. Taikoma ir interferonų terapija, gydymui naudojami steroidai, kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai. Iš esmės didžioji dalis naudojamų vaistų ne kovoja su virusu, o reguliuoja simptomatiką“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.

VU GMC mokslininkė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu stebint jau antrąją COVID-19 bangą visos apsaugos priemonės, įvairūs padėties valdymo būdai yra svarbūs bei naudingi: „Jeigu nieko nedarytume, virusas išplistų daug sėkmingiau ir plačiau. Tam tikrų ribojimų laikymasis padeda. Viskas, ko dabar reikia – sąmoningai pagyventi, kol bus sukurta vakcina.“

Kadangi žmonijos istorija ir dabartinės tendencijos rodo, jog tam tikrų virusų protrūkiai yra būdingi ir pasikartojantys, mokslininkai jau dabar stebi galimą ne vieno naujojo žmogaus viruso atsiradimą.

„Panašu, kad į mūsų populiaciją beldžiasi naujas kiaulių gripas, pavadintas G4 (genotipas 4), kurio genomas turi potencialiai pandeminiam virusui būdingus žymenis ir kuris sparčiai plinta kiaulių fermose Kinijoje. Nors apie gripo virusus žinome gana daug, naujų gripo virusų atsiradimas sunkiai išvengiamas. Tikėtinas ir naujo itin virulentiško paukščių gripo atsiradimas. Tam įtakos turi ne tik gripo virusų paplitimas bei genetinės ypatybės, bet ir mūsų pačių veikla, įpročiai. Pavyzdžiui, noras vartoti laisvai besiganančių vištų, kurios neišvengiamai gali turėti kontaktą su laukiniais paukščiais, kiaušinius. Azijoje populiari tradicija ūkiuose, restoranuose ar turguose narvuose laikyti daug skirtingų rūšių gyvūnų, kurie iš esmės neturėtų dalintis tuo pačiu arealu“, – sako dr. L. Kalinienė.

Mokslininkė neatmeta galimybės, kad ir naujasis koronavirusas niekur nesitrauks ir su juo gyvensime dabar jau visą laiką, taigi turėsime penktą nuolat populiacijoje cirkuliuojantį koronavirusą šalia 229E, NL63, OC43 ir KU1.

_{Vilniaus universiteto inf.}

 _{E. Kurausko nuotraukoje - Laura Kaliniene} 

„Ne paslaptis, jog tiek pradedantiesiems, tiek nišinius produktus kuriantiems mūsų šalies gamintojams patekti į didžiuosius prekybos centrus, salonus ar parduotuves yra pakankamai sunku. Atitinkamai, mažųjų gamintojų šalyje kuriamus aukštos kokybės produktus sunkiau atrasti ir pirkėjams. Dėl šios priežasties nuoširdžiai džiaugiamės, kad kasmet paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ tampa tarsi tramplynu atrandant savo tikslinius klientus pradedantiems šalies gamintojams bei atradimų vieta kokybės, originalių sprendimų bei lietuviškų gaminių ieškantiems pirkėjams. Tai ypač svarbu šiemet, šalies verslui išgyvenant neįprastą ir iššūkių kupiną laikotarpį“, - sako parodą organizuojančio UAB „Ekspozicijų centras“ vadovas Erikas Piskunovas.

Nuo mados iki atskiros socialinio verslo erdvės

Jau dvyliktą kartą organizuojamoje parodoje renginio dalyviai lankytojus stebins maisto produktų ir gėrimų degustacijomis, kosmetikos ir buitinės chemijos, aprangos bei aksesuarų įvairove, sprendimais būstui ir interjerui.

„Džiaugiamės, jog trečiuosius metus iš eilės parodoje įsikurs ir „Versli Lietuva“ organizuojama „Socialinio verslo prekybos arka“, kurioje susibursiantys įvairūs socialiniai verslai lankytojus kvies įsigyti bei susipažinti su jų gaminamais produktais, teikiamomis paslaugomis, veiklomis bei pridėtine verte, kurią jie kuria sprendžiant opias socialines mūsų visuomenės problemas“, - sako parodos organizatorius.

Ypatingo dėmesio parodoje sulauks Lietuvos rūbų ir aksesuarų kūrėjai. Specialiai jiems ir mada besidomintiems lankytojams antrajame „Žalgirio“ arenos aukšte bus įkurtas „Mados pasažas“. Jame – vien mados, drabužių, aksesuarų, papuošalų gamintojų produktai, naujųjų kolekcijų pristatymai ir kitos susijusios temos. Organizatorių teigimu, apsilankydami „Mados pasaže“ parodos lankytojai ne tik turės galimybę patikusius gaminius įsigyti gamintojo kainomis, bet ir susipažinti su įkvepiančiomis lietuviškų prekės ženklų istorijomis.

Skelbiami geriausi šalies produktai

„Tiesa, dalyvių ekspozicinės erdvės yra tik dalis parodos programos. Siekdami kuo labiau prisidėti prie lietuviško verslo puoselėjimo, mūsų partneriai aktyviai pildo ir seminarų bei diskusijų programą. Dalyvių lauks Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei rūmuose veikiančio Enterprise Europe Network ir Eksportuotojų klubo konferencija „Eksporto kodas. Kaip neiššvaistyti geros krizės?“, kurios metu bus kalbama apie tai, kaip iššūkius paversti galimybėmis, o „naują realybę“ – eksporto sėkmės veiksniu. Taip pat parodos metu vyks ir maisto pramonės technologijų rinkos aktualijas atliepsiantis Nacionalinio maisto ūkio klasterio informacinis renginys „Bioekonomika ir maisto pramonės ateitis. Kaip mes įveiksime iššūkius?“, - sako E. Piskunovas.

Parodos atidarymo ceremonijos metu bus paskelbti ir autoritetingos komisijos atrinkti geriausieji parodoje pristatomi produktai. Pateiktų paraiškų vertinimai vyksta visą rugsėjį, o iš anksto konkursui teiktų gaminių spektras itin platus: nuo inovatyvių liofilizuotų užkandžių iki išskirtinio kirpimo bei medžiagų paltų, nuo lietuvių vis dažniau atrandamų uogų vynų iki naujausius mokslo pasiekimus pritaikiusių kosmetikos gaminių.

„Per visą parodos istoriją medaliais ir diplomais kaip geriausieji parodoje pristatomi produktai jau buvo apdovanota netoli 200 gaminių. Jų gretose šiandien visiems jau puikiai pažįstami vardai, tokie kaip UAB „Cosmoway“ gaminamos „Green Feel‘s“ kosmetikos priemonės, UAB „Siulvedė“ kuriami „InAVATI“ viršutiniai drabužiai, ŽŪB „Delikatesas“ mėsos gaminiai, UAB „Rūta“ šokoladai, UAB „Aconitum“ maisto papildai, UAB „Akvatera LT“ pašarai šunims ir daugelis kitų ir daugelis kitų vėliau visos šalies bei regiono mastu išpopuliarėjusių gaminių“, - sako E. Piskunovas.

Betarpiška susipažinimo erdvė

Nuo 2016-ųjų metų parodoje dalyvaujančio lietuviškos kosmetikos prekės ženklo „Cosmoway“ marketingo vadovės ir įmonės bendrasavininkės Justės Pinkevičienės teigimu, paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ yra betarpiška erdvė, kurioje gamintojas ir vartotojas gali užmegzti tiesioginį tarpusavio ryšį.

„Ši paroda yra puiki galimybė susitikti ir pabendrauti su vartotojais itin atvirai. Kiekvieno gyvo susitikimo su esamais ar galimai būsimais mūsų kuriamos kosmetikos vartotojais negali pakeisti joks tyrimas. Išgirsti bei pajusti Lietuvos žmonių tikruosius poreikius iš jų pačių lūpų – mūsų nuolatinė siekiamybė“, - teigia „Cosmoway“ marketingo vadovė.

1. Pinkevičienės teigimu, parodos metu vartotojai ne tik gali išvysti karščiausias prekės ženklo naujienas bei jas įsigyti specialiomis kainomis, tačiau ir susitikti su pačiais kosmetikos kūrėjais bei užduoti jiems rūpimus klausimus.

„Visuomet mielai patariame visais grožio klausimais bei dalinamės patirtimis. Tad tai puiki vieta ne tik įsigyti naujausių kosmetikos produktų, tačiau ir įgyti kasdien praverčiančių, kosmetikos naudojimo ir pasirinkimo žinių“, - sako „Cosmoway“ atstovė.

Tampa įkvėpimo kurti šaltiniu

Tuo tarpu antruosius metus iš eilės parodoje dalyvausiančio rankų darbo, natūralias ir stilingas maistines lenteles gaminančio „Nightwood“ prekės ženklo kūrėjo Dominyko Švedo teigimu, „Rinkis prekę lietuvišką“ – tarsi įkvėpimo šaltinis.

„Mums tai daugiau nei paroda – tai įkvėpimo šaltinis ir misija parodyti, kokie žavingi ir nepakartojami dalykai gimsta mūsų tėvynėje“, - teigia D. Švedas.

Kūrėjo teigimu, patirtis ruošiantis ir dalyvaujant 2019-ųjų metų renginyje buvo neeilinė, tad net ir išgyvenant verslui sudėtingą 2020-ųjų metų etapą, abejonių dėl dalyvavimo renginyje nebuvo.

„Be galo malonu buvo sulaukti tikrai daug komplimentų ir klausimų apie mūsų kūrinius, kurių kiekvienas yra padarytas rankomis ir unikalus. Visada labai malonu matyti susidomėjimą – klausimų  tikrai netrūko, kartais vos spėdavome atsakinėti. Visiems norintiems papasakojome gaminių atsiradimo istoriją – sudėtingą ir įdomų kelią nuo kiekvieno gaminio idėjos iki jos įgyvendinimo. Jau dabar nekantraujame, kaip norime vėl dalyvauti ir bendrauti, nes visų besidominčių laukia nauji produktai ir jų unikalios istorijos“, - sako kūrėjas.

Kaip įprasta, dvyliktą kartą šalyje organizuojama paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ bei „Mados pasažas“ vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje antrąjį spalio savaitgalį – 9, 10 ir 11 dienomis.

Daugiau naudingos informacijos lankytojams expo.lt
Išankstinius bilietus platina kakava.lt

Ji neslepia – auginti ir auklėti šiuo metu šešiolikmetį Paulių nėra lengva. Moters manymu, labai padeda tai, kad tarp jos ir Pauliaus yra nedidelis metų skirtumas.

–Kaip atsitiko, kad nusprendėte tapti šio paauglio globėja?

–Paulius yra mano vyro brolis. Po tėvų mirties jį globojo vyriausias jų brolis, tačiau jis nusprendė vykti į užsienį dirbti. Taip atsitiko, kad neliko kas Paulių globoja. Nenorėjau, kad jis atsidurtų vaikų globos namuose ir nusprendžiau oficialiai prisiimti globą ir priimti jį į mūsų namus.

–O kodėl ne jūsų vyras tapo globėju, bet jūs?

–Paulius yra mano krikšto sūnus. Prieš penkerius metus aš tapau jo krikšto mama. Kaip krikšto mama, aš įsipareigojau būti jam mama. Šios pareigos man yra labai svarbios, todėl man buvo savaime suprantama, kad turiu priglausti Paulių, tapti jo globėja, nes jaučiau už jį atsakomybę. Tai buvo abipusis sutarimas su Vaiko teisių tarnyba (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba). Aš turėjau darbą, gyvenamąją vietą, nuosavybę – atitikau reikalavimus. 

–Paauglystė yra nelengvas laikotarpis, visiems nelengvas. Su kokiomis problemomis susiduriate jūs globodama paauglį?

 –Matote, Paulius turi negalią, vidutinį protinį atsilikimą. Jo mąstymas ir supratimas šiuo metu yra kaip dvylikamečio maždaug. Tai sakyčiau sunkiausia yra su juo susikalbėti. Jei mes turime kokią nors problemą ir norime ją išsiaiškinti, tai jis tiesiog atsiriboja, nustoja kalbėti. Aš kalbu tarsi žirnius į sieną berčiau. Sunkiausia yra su juo užmegzti pokalbį.

–Ką jūs tokiais atvejais darote, kaip sprendžiate šitą ir kitas auklėjimo problemas?

–Įvairiai. Būna visokių situacijų. Aiškinamės po keletą kartų, vis tiek bandau megzti pokalbį. Būna, kad ir pasibaru. Bandžiau jį pas psichologus vesti, tačiau nesėkmingai. Esant reikalui, mums padeda globos koordinatorė, atvažiuoja pas mus, pasikalbame. Bet dažniausiai sukuosi pati iš padėties. Sakyčiau, kad galiausiai vis tiek pasiseka su juo susikalbėti, išsiaiškinti, išspręsti problemą. Jokios ypatingos pagalbos mums nereikia, susitvarkome patys.

Mes namuose įsivedėme griežtas taisykles ir visi šeimos nariai susitarėme jų laikytis. Mes gyvename keturiese. Dar yra mano sūnus iš pirmos santuokos. Taigi, pagal šias taisykles mes namus tvarkome savaitgaliais. Mano sūnus tvarko kambarį ir sandėliuką, Paulius virtuvę, man priklauso miegamasis ir maisto gaminimas, mano vyras atlieka visus darbus lauke.

Taisyklėse taip pat yra numatytos nuobaudos. Tai būtina, kad namuose būtų tvarka. Pavyzdžiui numatyta, kad už konfliktą tarp vaikinų vienai dienai atimamas mobilusis telefonas. Tarp paauglių visko būna. Jei jie pavyzdžiui susistumdo, susimuša, telefoną ir ilgesniam laikui atimu ar laikinai neleidžiu žaisti kompiuteriu. Kitaip būtų neįmanoma užtikrinti namuose tvarkos ir ramybės.

–Ar vaikinai laikosi šių taisyklių?

–Kaip kada. Būna, kad puikiai laikosi, tačiau kartais pamiršta, tenka priminti. Aš tas mūsų susitartas taisykles esu ant sienos pakabinusi. Kartą buvo, kad lapas dingo nuo sienos, kažkuris paslėpė. (juokiasi) Visko buvo, ir telefonus yra tekę atimti. Žinote, visi vaikai yra vienodi. Svarbiausia yra juos mylėti, rūpintis jais ir su meile drausminti, jei reikia.

–Ar Paulius lanko mokyklą?

–Taip, jis lanko specialią mokyklą, skirtą neįgaliems vaikams.

–Kaip manote, ar jums padeda Paulių auginti tai, kad tarp jūsų ir jo yra palyginti nedidelis amžiaus skirtumas?

–Žinoma, tai labai padeda. Galima sakyti, kad aš pati dar neseniai iš paauglystės išaugau. Nelabai esu atsilikusi nuo madų ir technologijų.  (juokiasi) Tai, žinote, daugmaž suprantu kuo tie vaikai gyvena, ko jie nori, kaip viskas vyksta. Man lengviau susitvarkyti su jų paaugliškais kaprizais dėl to, kad aš pati dar neseniai paauglė buvau.

–Kaip aplinkiniai reagavo, kai paėmėte globoti vaikiną?

–Buvo visko. Mano giminaičiai iš pradžių gūžčiojo pečiais, sakė: „ar tu žinai ką darai?“. Aš pasakiau, kad žinau – jei nepaimsiu aš, jis į vaikų namus keliaus... Tai visi susitaikė. Dabar mano tėvai jį anūku laiko. Iš kaimynų esu gerų žodžių sulaukusi. Deja, esu išgirdusi ir kitokių žodžių. Viena psichologė, į kurią kreipėmės, prie vaiko man pasakė: „O kam jis jums reikalingas? Aš jo neimčiau“ . Žinote, pakilau ir išėjau iš kabineto.

–Ką jūs pasakytumėte tiems žmonėms, kurie galvoja tapti globėjais, tačiau nesiryžta, nes turi įvairių baimių?

–Jei myli vaikus, gerai apgalvojus, tikrai verta globoti vaiką. Tik niekada nereikia bandyti vaikui įteigti, kad aš dabar tau būsiu mama arba tėtis. Reikia vaikui sakyti, kad mes dabar būsime šeima. Reikia įtikinti vaiką, kad jis bus pilnavertis jūsų šeimos narys ir to tikrai siekti. Manęs Paulius niekada nevadina mama, bet aš jam esu įkalusi į galvą, kad mes esame jo šeima, kad jis yra mūsų šeimos narys ir privalo elgtis kaip mūsų šeimos narys. Vaiką reikia įtikinti, kad jis dabar jau turi šeimą.

–Ar jūs galvojate apie tolesnį Pauliaus gyvenimą, kai jis taps pilnamečiu?

–Mūsų manymu, bent keletą metų jis savarankiškai gyventi tikrai negalės. Būna dienų kada jis geriau orientuojasi, būna kai daug sunkiau. Jis pats mums sakė, kad niekur kraustytis iš mūsų neketina, nori gyventi su mumis. Tai mes esame nusiteikę ir toliau gyventi kartu. Vaikas – su negalia, jam pagalbos tikrai reikės.

VVTAĮT inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

„Į šeimą žvelgiame kaip į bendrą visumą. Formuojame naują praktiką, kad šeimai patiriant sunkumus, kiekvienam jos nariui, taip pat ir mažam vaikui ar paaugliui, reikalinga tokia pati ar net didesnė pagalba nei suaugusiam“, – akcentuoja Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologė Jūratė Marcinkevičienė.

Šeimos krizėje pažeidžiamiausias yra vaikas

Specialistai pripažįsta, kas įgyti trauminių patirčių paliesto vaiko pasitikėjimą ir paskatinti atsiverti – užduotis nepaprasta, ji reikalauja profesionalumo ir kantrybės.

„Kartais kontaktą užmegzti pavyksta greitai, vaikas neužsisklendęs, pasitiki. O štai būna, kad  net minimalų ryšį tik po keleto susitikimų pasiseka laimėti. Sėkmė priklauso nuo mažo žmogučio sukauptos patirties, ji gali būti be galo skausminga, tapti kliūtimi pasitikėti“,  – dalijasi psichologė, pabrėždama, kad tik atvirumas gali padėti judėti pirmyn.

Specialistė pasakoja, kad bendraujant su skirtingo amžiaus vaikais naudojamos ir skirtingos taktikos. Jos teigimu, mažesniems paprastai sudėtinga įvardinti patiriamus sunkumus, jie mėgsta pasakoti apie šeimoje vykstančius malonius dalykus, vaikai linkę pagražinti kasdienybę, tarsi, apsaugodami tėvus. Norėdamos suteikti kuo tinkamesnę pagalbą mažamečiams, mobiliosios komandos specialistės pasitelkia meno terapiją, tikslinius žaidimus ir pan.

Paaugliai jau sąmoningai įvardija šeimoje patiriamus rūpesčius. Bendraujant su šio amžiaus tarpsnio jaunuomene nuoširdumas ir empatija atveria visas duris – įsitikinusios komandos atstovės.

Vaikas likdavo šalia šeimos

Gitana Stasytienė, priklausomybės ligų specialistė, pasakoja, kad alkoholio ar kitų priklausomybių išsekintiems tėvams būna sudėtinga suprasti, kad jų šeimos modelis, tarpusavio santykiai, bendravimo ypatumai daro tiesioginę įtaką vaiko elgsenai. O įsisenėjusios, nesprendžiamos ar netinkamai sprendžiamos šeimos problemos turi tiesioginį poveikį vaiko raidai, palieka ilgalaikes pasekmes. Noras išsaugoti vaiką šeimoje, pastangos suprasti jam daromą žalą, yra pagrindinis stimulas keistis. „Visgi, skaudžiausia susidurti su tokiais atvejais, kai tėvų vertybių sistemoje ryšiui su vaiku tenka labai žema vieta“, – atvira G. Stasytienė.

Pasak pagalbą šeimoms teikiančių specialisčių, anksčiau darbo procese su šeimomis, kuriose vyrauja probleminis alkoholio vartojimas, įvairios smurtinio elgesio formos, socialinių, tėvystės įgūdžių stoka ir kitos bėdos, pirmiausia buvo stengiamasi padėti tėvams – padėti jiems keistis. Tokioje aplinkoje augantis vaikas tapdavo tarsi šalutiniu situacijos dalyviu.

G. Stasytienė džiaugiasi, kad plečiantis pagalbos tėvams galimybėms ir specialistų patirčiai, dabar svarbesni tapo vaikai.

Komandinio darbo privalumai – tikslesnės įžvalgos

Socialinės srities darbuotoja Dalia Dzimavičienė apibrėžia į mobiliosios komandos akiratį patenkančių šeimų rūpesčius, tai – galimos priklausomybės su jas lydinčiu smurtu; tarpasmeninių santykių krizės; menki bendravimo, streso įveikos įgūdžiai. Svarbiausias mobiliosios komandos tikslas – padėti į akligatvį patekusiai šeimai ir motyvuoti tėvus įveikti visavertiškai gyventi trukdančias negandas.

Mobilioji komanda analizuoja šeimos problemas holistiškai, per tris skirtingas disciplinas. Dirbant orientuojamasi ne į konsultacijų skaičių, bet į gylį: kuo daugiau žmogus atsiveria, kuo tikslesnė informacija pasiekiama, tuo taiklesnės rekomendacijos. Tam, kad šeima visų pirma sutiktų bendradarbiauti, sujungiamos visų specialistų patirtys.

Per 2020 metų pirmąjį pusmetį Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus viena mobilioji komanda aplankė ir pagalbą teikė 43 šeimoms, 42 vaikams. Fiksuota virš 350 konsultacijų. Jų skaičius vienos šeimos nariams svyruoja nuo 4 iki 29 per mėnesį, priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Primename, kad siekiant operatyvumo, nuo metų pradžios visose apskrityse pradėjo dirbti po antrąją mobilią komandą. Komanda susitinka su šeima jos namuose tuomet, kai įvertinus aplinkybes, vaikui nustatytas apsaugos poreikis, t .y. jis perkeltas į saugią aplinką. O grupės profesionalų tikslas tuomet yra kuo greičiau padėti šeimai priimti konkrečius sprendimus ir keistis, kad vaikas galėtų sugrįžti.  

VTAT inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Ar tai buvo seksualinis smurtas?

Seksualinio smurto aukoms pagalbą teikiantys specialistai skaičiuoja, kad policijai būna pranešama tik apie vieną iš keturių seksualinio smurto atvejų. Tai reiškia, kad likę trys žmonės dėl įvairių priežasčių taip ir nedrįsta prabilti. Patyrus seksualinį smurtą gali būti sunku įvertinti, kas įvyko, suprasti savo emocijas ir nuspręsti, kaip reikėtų elgtis toliau. Dažnai seksualinį smurtą patyręs asmuo bando pateisinti smurtautojo veiksmus ar ignoruoti patirtą žalą, kad būtų lengviau grįžti prie kasdienio gyvenimo. Tokia reakcija yra įprastas atsakas į trauminę patirtį. Vis tik, nesprendžiama problema nukentėjusį asmenį veda prie dar sunkesnės emocinės būklės, o smurtautojas lieka nenubaustas ir gali toliau vykdyti nusikaltimus.

Jei kyla abejonių, kad tai, ką patyrėte, buvo seksualinis smurtas, reikėtų sau užduoti keletą klausimų:

• Ar esate per jauna(s) duoti sutikimą lytiniams santykiams? Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jaunesnis nei 16-kos metų asmuo negali duoti sutikimo lytiškai santykiauti, todėl bet koks lytinių poreikių tenkinimas su juo yra laikomas nusikalstamu. Už tai yra baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkiolikos metų priklausomai nuo aukos amžiaus ir nusikaltimo pobūdžio.
• Ar buvote pajėgi (-us) duoti sutikimą lytiniams santykiams? Duoti sutikimo negali ir bejėgiškos būklės asmuo. Nukentėjusiojo būklė laikoma bejėgiška, jei asmuo yra mažametis (jaunesnis nei 14-kos metų), neveiksnus, turi fizinių arba psichikos sutrikimų, dėl kurių nesuvokia jo atžvilgiu atliekamų veiksmų, negali jiems pasipriešinti, o išžaginimo arba seksualinio prievartavimo kaltininkas tai supranta ir naudojasi situacija. Sunkus apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų taip pat gali būti vertinamas kaip bejėgiškumas, jei dėl apsvaigimo laipsnio asmuo negali suvokti aplinkos, pasipriešinti. Jei dėl vienos ar kelių paminėtų aplinkybių negalėjote veikti savarankiškai, negalėjote ir duoti sutikimo lytiniams santykiams.
• Ar sutikimą lytiniams santykiams davėte ne laisva valia? Vien sutikimo neužtenka – tai turi būti iniciatyvus veiksmas. Sutikimui išgauti dažnai būna naudojama manipuliacija ar grasinimai panaudoti jėgą (pavyzdžiui, intymus partneris (-ė) bando įtikinti, kad tenkinti jo(s) aistrą yra jūsų pareiga), tačiau lytiniai santykiai, įvykę po tokio priverstinio sutikimo, yra seksualinis smurtas. Jei sutikote lytiškai santykiauti siekdama(s) išvengti atsisakymo pasekmių, buvo suvaržyta jūsų seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas.
• Ar buvo peržengtos jūsų ribos? Tik jūs galite spręsti, ką norite daryti, ir sutikimas užsiimti vienu aktu dar nereiškia sutikimo viskam. Pavyzdžiui, jei sutikote bučiuotis, nereiškia, kad sutikote užsiimti oraliniu seksu. Jūsų nubrėžtos ribos gali pasikeisti, todėl turite teisę bet kuriuo metu atsisakyti tęsti ir jūsų sprendimas turi būti gerbiamas. Jei intymus partneris (-ė) nenutraukė savo veiksmų jums išreiškus norą sustoti, pranešus apie patiriamą skausmą ar pan., nuo jūsų atsisakymo momento aktas tapo prievartiniu.
• Ar atsimenate, kas įvyko? Galėjote būti apsvaiginta(s) ar miegoti, o kartais atminties praradimas yra kūno reakcija į traumuojantį įvykį. Jei įtariate, kad patyrėte seksualinį smurtą, bet negalite atsiminti visų detalių, neignoruokite savo nerimo ir kuo greičiau kreipkitės pagalbos – ekspertai ištirs įvykį, padės nustatyti nusikalstamą veiką bei suteiks reikalingą pagalbą.

Ką daryti, jei patyrėte seksualinį smurtą?

Jei patyrėte seksualinį smurtą, svarbu suprasti, kad tai nebuvo jūsų kaltė ir dėl to neturėtumėte jausti gėdos. Už nusikaltimą atsakingas tik smurtautojas, tačiau nuo jūsų tolimesnių veiksmų gali priklausyti, ar jis bus nubaustas.

Žingsniai, kuriuos reikėtų sekti patyrus seksualinį smurtą:

• Pasirūpinkite savo saugumu. Jūsų saugumo užtikrinimas yra prioritetas. Patyrus seksualinį smurtą, nelikite su smurtautoju bei pasistenkite palikti tą vietą kuo greičiau. Geriausia tai padaryti, kai smurtaujantis asmuo yra išėjęs arba miega. Kuo skubiau kreipkitės pagalbos. Jei patiriate ilgalaikį smurtą ir nusprendėte palikti namus, pasistenkite tai daryti, kai smurtaujančio partnerio nebus namie, pasiimkite su savimi vaikus ir būtiniausius daiktus: pinigų, raktus, jūsų ir vaikų dokumentus (gimimo liudijimus, vairuotojo pažymėjimą, automobilio draudimo dokumentus, banko korteles, asmens draudimo dokumentus, su skyrybomis susijusius dokumentus, jeigu vyksta skyrybos), atsarginių drabužių, vaistų. Svarbiausia, kad smurtautojas negalėtų jums pakenkti, kol išsikviesite pagalbą. Nebijokite paprašyti savo artimųjų paramos – neturite viso proceso iškęsti vienatvėje.
• Skambinkite skubios pagalbos numeriu 112. Visada rekomenduojama pirmiausia kreiptis į policiją. Nusikaltimą padaręs asmuo gali toliau smurtauti prieš jus ar kitus žmones, bėgti, slėptis bei sunaikinti svarbius įrodymus. Atvykęs arčiausiai buvęs policijos ekipažas visų pirma užtikrins jūsų saugumą – pasirūpins, kad smurtautojas negalėtų prie jūsų artintis ar bandyti susisiekti. Policijos pareigūnai yra apmokyti suteikti pirmąją medicininę pagalbą, todėl galės jums padėti, kol į įvykio vietą atvyks medikai arba būsite nuvežta(s) į reikiamą gydymo įstaigą.
• Išsaugokite įkalčius. Kad vėliau būtų galima įrodyti smurtautojo kaltę, apie įkalčius reikėtų pagalvoti kuo anksčiau, kol ant kūno bei drabužių dar yra likę apie įvykį bylojančių ženklų. Specialisto išvada gali būti vieninteliai įrodymai be aukos liudijimo, todėl geriausia į policiją kreiptis per pirmąsias 24 valandas ir būti nesiprausus, nevalius dantų ir nesituštinus. Jei yra galimybė, vilkėtus drabužius ir kitus įkalčius (pavyzdžiui, naudotą prezervatyvą, apsivalymui panaudotą servetėlę, drabužį ar audinį) sudėkite į popierinius maišelius, nes plastikiniai maišeliai gali sunaikinti įkalčius. Kad ir kaip būtų nemalonu ir norėtųsi nusiprausti, atsiminkite, kad šis veiksmas gali labai apsunkinti tyrimą.
• Kreipkitės medicininės pagalbos. Jei jaučiate stiprų skausmą, pasireiškia kraujavimas iš lytinių organų arba analinės angos, pirmiausia kreipkitės į gydymo įstaigos skubios medicininės pagalbos skyrių. Ten jums suteiks būtinąją medicinos pagalbą, paims tyrimams reikalingus ėminius ir pasistengs užtikrinti nėštumo bei lytiniu keliu plintančių infekcijų prevenciją. Medikai yra įpareigoti policijai pranešti apie asmenis, kurių sužalojimai gali būti susiję su nusikaltimu, todėl policijos pareigūnai tokiu atveju atvyktų tiesiai į gydymo įstaigą.
• Kreipkitės psichiatrinės ir psichologinės pagalbos. Didžiausia seksualinio smurto padaroma žala daugeliu atvejų yra psichologinė – išsivysto nerimo sutrikimas, depresija, potrauminio streso sindromas, valgymo sutrikimai, lengviau tapti priklausomam nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Dėl patirtos traumos atsiradusios psichologinės problemos gali lydėti visą gyvenimą, todėl itin svarbu pradėti apie jas kalbėti kuo anksčiau. Jei su savo psichologu ir/ar psichiatru nesijaučiate patogiai, nebijokite pakeisti specialisto, nes vizitai turi jums padėti, o ne priversti jaustis dar blogiau.

Daugiau informacijos www.visureikalas.lt

_{Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inf. ir nuotrauka} 

Ūkininkai, sodininkai, daržininkai ir kiti žemės ūkio produktų tiekėjai dažniausiai patalpas ar saugyklas didesniam išauginto derliaus kiekiui išsaugoti pasiruošia iš anksto. Įsirengia daržovių saugojimui skirtas saugyklas, kuriuose kontroliuojama temperatūra, drėgmė, todėl išsaugoti derlių galima net iki kito sezono. Ilgalaikio saugojimo patalpas svarbu apsaugoti nuo kenkėjų – vabzdžių, graužikų, kurie gali sugadinti saugomas gėrybes.

Užaugintų gėrybių laikymo trukmė namų sąlygomis yra gana ribota, tad specialistai siūlo prisiminti keletą taisyklių, kurios padės ilgesnį laiką išsaugoti produktus sveikus ir kokybiškus. Kambario temperatūroje, sausoje ir vėsioje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginės saulės, derėtų laikyti agurkus, pomidorus, baklažanus, šparagines pupeles, svogūnus, bulves (taip pat ir saldžiąsias), moliūgus (vasarinius ir žieminius), arbūzus, bananus. Vaisius visada rekomenduojama laikyti atskirai nuo daržovių, jei įmanoma, sudėti į padėklus ar atskiras dėžutes pagal jų biologines rūšis: vienoje laikyti bananus, kitoje – moliūgus ir t. t., nes kai kurie vaisiai nokdami išskiria etileno dujų, o nemažai daržovių yra jautrios etilenui ir gali greičiau sugesti ar pernokti.

Kad vaisiai ir daržovės ilgiau laikytųsi, į etileną reaguojančius produktus (obuolius, šilauoges, agurkus, avokadus ir kt.) patariama laikyti atskirai nuo šių dujų išskiriančių sodo ir daržo gėrybių (brokolių, kopūstų, aviečių, braškių, slyvų, kriaušių, pomidorų, mangų, abrikosų ir kt.), o norint pagreitinti nokimo procesą galima juos sudėti šalia.

Česnakams ir svogūnams patinka tamsios, sausos bei vėsios patalpos, tad juos geriausia laikyti sudėjus į popierinius maišelius, galima pakabinti supintus į „kasas“ ar padėti lentynoje į pintines. Bulvėms, burokėliams, morkoms ypač tinkamos šalto rūsio patalpos. Šias daržoves galima supilti į medines, plastikines dėžes ar į specialiai įrengtus atitvertus „mini aruodus“, o jei rūsys yra šaltas, drėgname švariame smėlyje laikomos morkos sulauks ir pavasario.

Prieskonines žoleles (bazilikus, krapus, petražoles, pipirmėtes ir pan.), taip pat ir salotų lapus vertėtų laikyti kuo drėgnesnėje, vėsesnėje vietoje. Jei tai neįmanoma, nuskintus žolynus siūloma pamerkti į vandenį, kaip gėles. Dar juos galima laikyti šaldytuve suvyniotus į drėgną popierinį rankšluostį ar audeklą. Toks laikymo būdas tinka ir šparagams – taip jie ilgiau išliks švieži. Taip pat gana populiaru išaugintus prieskonius persodinti žiemai į vazonėlius su žemėmis, tokia žalia kompozicija aromatingais prieskoniais džiugins gana ilgą laiką.

Vaisius ir daržoves dėti į šaldytuvą reikia tik tuomet, kai jie visiškai prinoksta (t. y. sunokusius abrikosus, avokadus, mangus, melionus, nektarinius, persikus, papajas, kriaušes, slyvas ir pan.). Šaldytuve rekomenduojama laikyti šilauoges, brokolius, kopūstus (briuselinius, žiedinius), morkas, tamsias lapines daržoves, daržinius porus, žirnius, avietes, braškes.

Citrusinius vaisius (greipfrutus, apelsinus, citrinas ir pan.) reikėtų laikyti tamsioje vietoje arba, jei jų nespėjama suvartoti greitai, – plastikiniame maišelyje šaldytuve. Supjaustytas ar nuluptas daržoves  (morkas, salierus ir kt.) patariama laikyti tik šaldytuve. Tereikia patalpinti į indą su nedideliu kiekiu vandens arba sudėti į specialius ilgam laikymui skirtus maišelius, tam pritaikytus vakuuminius konteinerius ar laikyti uždarose plastikinėse dėžutėse. Beveik visuose šaldytuvuose yra specialus daržovių, vaisių skyrius, kuriame temperatūra pritaikyta būtent šiems produktams.

Specialistai pataria nelaikyti vaisių ir daržovių hermetiškuose plastikiniuose maišeliuose, nes jiems būtina kvėpuoti. Jei vis dėlto naudojate plastikinius maišelius, juose reikėtų pradurti skylučių arba sandariai neužrišti. Geriausia sudėti į daugkartinio naudojimo tinklinį arba popierinį maišelį, į plastikinius ar medinius atvirus konteinerius ar popierines dėžutes. Nelaikykite vaisių ir daržovių suverstų, suspaustų, suslėgtų, geriausiai išdėlioti viena ar dviem eilėmis, paliekant vietos oro cirkuliacijai, nes priešingu atveju jie greičiau suges, praras būdingą išvaizdą ir kt.

VMVT inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

1 iš 5 planuoja išvykti 

„Kantar“ ekspertės teigimu, nors kas penktas gyventojas vienaip ar kitaip mąsto apie emigraciją, daugiausia ji svarstoma kaip laikinas sprendimas. 

„Iš ketinančių išvykti, didžioji dalis nori užsidirbti (apie 14 proc.) ir grįžti, pora procentų planuoja išvykti studijuoti. Tokių, kurie norėtų visam laikui išvykti iš Lietuvos, yra 4 procentai. Pastebima, kad moterys kiek labiau prisirišusios prie gimtinės, jos rečiau nei vyrai svarsto vykti ir dėl uždarbio, ir dėl studijų“, – sakė  „Kantar“ media tyrimų vadovė Justina Dundulytė.  

Beveik pusė jaunimo svarsto laikinai emigruoti

Duomenys rodo, kad daugiausia apie emigraciją svarsto ir jai pritaria jaunesni, iki 35 metų amžiaus žmonės, vėliau jie tampa sėslesni. 

„Net 43 proc. 16-24 m. jaunimo svarsto apie emigraciją. Kas ketvirtas šioje amžiaus grupėje ketina vykti į užsienį laikinai užsidirbti. Tarp brandaus jaunimo (25-34 m.) taip pat yra aktualūs emigracijos planai: trečdalis jų galvoja apie emigraciją, dauguma iš jų – planuoja užsidirbti ir grįžti“, – sakė „Kantar“ ekspertė. Tyrimo duomenimis, laikinai išvykti dėl studijų labiau rūpi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gyventojams, o dėl uždarbio – Šiaulių ir Panevėžio gyventojams.

Emigracijos mastas sumenko 40 proc.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė pažymi, kad jau kelerius metus stebimos palankios tendencijos – palyginti su 2016 m., emigracijos mastas sumenko 40 proc., o grįžtančių lietuvių srautai per pastaruosius porą metų išaugo dvigubai. 

„Koronaviruso epidemija ir apribotos kelionių galimybės šias tendencijas taip pat sustiprino. Kiek matome iš mūsų informacinio centro „Renkuosi Lietuvą“ užklausų, vis daugiau domimasi grįžimo galimybėms būtent dėl to, kad Lietuvoje jaučiasi saugiau: čia tikimasi geresnių sveikatos priežiūros galimybių, socialinių garantijų, vaikų švietimo ir kokybiško pragyvenimo, taip pat domimasi klausimais, susijusiais su ilgalaikio įsikūrimo galimybėmis – nekilnojamuoju turtu, sveikatos apsaugos sistema, santuoka ir pilietybe“, – sakė A.Sipavičienė. 

Senjorai pritaria mažiausiai – o išvykusių turi daugiausia 

Kaip rodo „Kantar“ tyrimas, daugiausia jau išvykusių šeimos narių turi pensinio amžiaus, vidurinio išsimokslinimo ir mažesnių miestelių gyventojai. 

„40 proc. šalies gyventojų turi emigravusių šeimos narių, ypač daug tokių tarp senjorų (65+ amžiaus), nors pastarieji emigracijai pritaria mažiausiai. Maždaug pusė senjorų emigracijos nelaiko teigiamu reiškiniu – taip manančių yra reikšmingai mažiau nei kitose amžiaus grupėse“, – sakė J. Dundulytė.

Pasak jos, tyrimo duomenimis, labiausiai emigraciją kaip teigiamą reiškinį visuomenei mato jaunesni, 16-34 m. amžiaus gyventojai (26% pritarė), taip pat mažesnių miestelių ir kaimo gyventojai (pritarė kas ketvirtas).

 „Kas trečias gyventojas neturi aiškaus nusistatymo dėl emigracijos naudos ar žalos, tai daugiausia moterys ir 35-44 m. amžiaus grupės gyventojai. Palyginti su vyrais, moterys emigracijoje įžvelgia mažiau šviesiosios pusės nei vyrai (atitinkamai 39 vs 43 proc.)“, – analizavo J.Dundulytė. 

Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais iš Lietuvos buvo emigravę 29 tūkst. gyventojų, 40 tūkst. imigrantų atvyko į Lietuvą, didžioji jų dalis – sugrįžtantys tautiečiai. 

Apie Atlas tyrimą

Kantar Atlas™ tyrimas analizuoja įvairius žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius bei nuostatas. Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 90 produktų grupių vartojimą, prekės ženklų žinomumą ir polinkį rinktis tam tikrus dalykus. Klausimai apima respondentų požiūrį į prekes ar paslaugas, reklamą žiniasklaidoje, laisvalaikį, vertybines nuostatas. Kasmetinis tyrimas buvo atliktas 2020 m. vasario–balandžio mėn, apklausti 1804 16–74 m. Lietuvos gyventojai.

Apie „Kantar“ 

„Kantar“ yra viena didžiausių pasaulyje duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovių, vienijanti daugiau kaip 28 tūkst. savo srities specialistų daugiau nei 90 šalių. „Kantar“ yra ekspertai inovacijų, prekės ženklų, komunikacijos, vartotojų elgsenos ir kitose srityse. Savo klientams bendrovė padeda identifikuoti svarbiausius jų veiklos aspektus, atskleisti dar neišnaudotą potencialą ar pastebėti kritinius momentus bei tinkamai į juos reaguoti. Bendrovės įmonėje Lietuvoje dirba per 100 darbuotojų. 

Unsplash nuotr.