Mokymų tikslas – stiprinti jaunimo darbuotojų kompetenciją psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos srityje, dirbant su jaunimu.

Mokymų metu turėsite galimybę: 
- susipažinti su informacija apie psichoaktyvių medžiagų paplitimą Lietuvioje, psichoaktyvių medžiagų rūšis ir vartojimo pasėkmes;
- analizuoti realius atvejus darbe su jaunimu, susijusius su psichoaktyvių medžiagų vartojimu ir jaunimo darbuotojo reagavimu bei veiksmais dirbant su jaunuoliais, linkusiais į psichoaktyvių medžiagų vartojimą;
- planuoti galimas pagalbos jaunuoliams priemones.

Data: 2024 m. spalio 3-4 d.  
Vieta: Vilnius, viešbutis Corner 

REGISTRACIJA 

Registracija vyksta iki: rugsėjo 15 d. 

Mokymus ves:

Donatas Petkauskas – mokymų vadovas, supervizorius;
Roberta Arbačiauskaitė – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė.
Apgyvendinimo, maitinimo ir mokymų paslaugas finansuoja Jaunimo reikalų agentūra. 

Apie dalyvių atrankos rezultatus informuosime rugsėjo 16 d.  

Kontaktai pasiteiravimui – Jaunimo reikalų agentūros Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus projektų vadovė Gintarė Joteikaitė, el.p. gintare.joteikaite@jra.lt.  

Jaunimo reikalų agentūros inf. 

„Jūsų veikla yra nuostabus etnokultūros puoselėjimo, populiarinimo pavyzdys, kuris sulaukia ir plataus atgarsio visuomenėje. Ačiū Jums už labai prasmingus darbus. O šis Garbės ženklas yra ne tik jų įvertinimas: aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas neša žinią ir apie tam tikrą misiją, nuo kurios Jūs iš esmės jau nepabėgsite. Tikiuosi, kad ir nebėgsite bei toliau ja dalinsitės su kitais“, – kalbėjo kultūros ministras S. Kairys.

Eglė ir Rokas Kašėtos – dzūkų etninės kultūros, tradicijų ir tarmės puoselėtojų šeima, ypatingą dėmesį skirianti dzūkų tradiciniam dainavimui ir amatų, ypač audimo, tyrinėjimui ir žinių sklaidai. 2020–2024  m. jie kasmet organizavo dzūkų kultūros festivalį „Čiulba ulba“, kuris tapo jungtimi tarp įvairių Dzūkijos vietų žmonių, būrė ir stiprino bendruomenes.

Kašėtos taip pat sukūrė dzūkų audimo tradicijai skirtą platformą „Parėdzymai“. Kartu su kūrybine komanda įgyvendino projektą „Nykstančios šilinių dzūkų audimo tradicijos perdavimas: mokomųjų filmų serija“, kurio rezultatas – penkiolikos mokomųjų-dokumentinių filmų ciklas, du etnografiniai-dokumentiniai filmai bei patį projektą ir jo kūrybinę komandą pristatantis filmas. Ši dokumentuota medžiaga ir sukurti filmai turi didelę etnografinę, istorinę, edukacinę, meninę ir antropologinę vertę.  

„Per pastaruosius dvylika metų Šilų Dzūkijos subregione organizavau ir vykdžiau daugybę ekspedicijų tautosakai, istoriniams pasakojimams rinkti, vadovavau grupėms „Obelija“, „Šalavija“, taip pat etnografiniam Žiūrų kaimo ansambliui. Šiuo metu gilinuosi į vietos dainavimo tradicijos subtilybes, dainuoju solo arba duetu su vyru, siekdama perprasti ir kitiems perteikti autentišką šių kraštų muzikinę tradiciją. Tris kartus tapau respublikinio lietuvių dainuojamojo folkloro atlikėjų konkurso „Grįžulai“ pirmosios vietos nugalėtoja“, – apie savo folklorinę ir etnomuzikologinę veiklą pasakoja E. Kašėtienė.

R. Kašėta taip pat yra multiinstrumentalistas, muzikos instrumentų gamintojas, „dzūkodelikos“ žanro (modernios muzikinės kūrybos dzūkų tarme) pradininkas ir puoselėtojas. Jo idėja ir siekis – nutiesti tiltą tarp šios tarmės ir šiuolaikinių muzikinės raiškos formų ir taip tarmei suteikti naują gyvenimą, nepalikti jos praeityje.

Pagrindinis visų šios šeimos vykdomų veiklų tikslas – padėti atrasti krašto tradicijoms vietą moderniame pasaulyje, populiarinti ir atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kas išskirtinai būdinga lietuvių, o ypač dzūkų, etninei kultūrai, parodyti jos aktualumą ir svarbą.  

LR Kultūros ministerijos inf. 

– Papasakok, kaip pradėjai savo karjerą ryšių su visuomene srityje, ypač kariuomenėje? Kas patraukė į šią sritį? Kaip laikas, praleistas kariuomenėje, formavo tave kaip asmenybę?
– Laikas, praleistas kariuomenėje, mane formavo kaip asmenybę daugeliu požiūrių. Visų pirma, tai išmokė disciplinos ir prisiimti atsakomybę – ne tik už save, bet ir už kitus. Režimas, keliami reikalavimai ir tam tikra įtampa padėjo sustiprinti psichologinį atsparumą ir gebėjimą susitelkti net sunkiausiomis akimirkomis. Laikas kariuomenėje taip pat stiprino mano gebėjimą priimti sprendimus greitai ir efektyviai. Turėjau mokytis veikti netikėtose situacijose ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. 

– Koks buvo jausmas, kai pirmą kartą fotografavai karinę operaciją ar karines pratybas? 
– Pirmas išvykimas į mišką kartu su nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais kėlė daug streso ir nežinios: daug veiksmo, bėgioji pirmyn atgal. Kartu turi netrukdyti kariams vykdyti operacijos. Tikėjausi, kad bus ramiau ir pavyks lengviau padaryti gražių kadrų. Visgi turi suprasti, kad vienu metu visose vietose nebūsi.

Pratybos (M. Melinytės nuotr.) Švaru, švaru, švaru... Šauk! Kariai per pratybas šaudo prieštankiniu granatsvaidžiu „Carl Gustav“. Itin retas atvejis, kai pavyksta užfiksuoti ugnies žiedą. Pabradė.

– Tavo nuotrauka pernai užėmė 1-ąją vietą „Kariuomenės švenčių ir kasdienybės“ kategorijoje. Kokia šios nuotraukos istorija? 
– Ši pergalė man buvo ypač svarbi. Tuo metu vyko Dragūnų bataliono 31-ųjų įkūrimo metinių minėjimo proga surengtos sporto varžybos. Nuotraukoje įamžintas momentas, kai komanda atkakliai kovoja su kita komanda virvės traukimo rungtyje. Man svarbu buvo parodyti, kad kariuomenėje ne tik griežta disciplina, karyba ar technika, bet ir žmonės, emocijos. Kiekvienas kadre esantis žmogus turi savo istoriją ir būtent šios istorijos, susijungusios į vieną, kuria galingą ir stiprią emociją. 

Virvės traukimas (M. Melinytės nuotr.) Traaaaauk! Dragūnų bataliono įkūrimo metinių žaidynės. Klaipėda

– Kas yra tobula nuotrauka?
– Tobula nuotrauka nėra vien vizualus grožis, estetiškumas. Tobula nuotrauka turi gilią emociją ir pasakojamąją vertę. Tai vaizdas, į kurį žiūrėdamas matai istoriją, jauti emociją. Tai nuotrauka, sukelianti džiaugsmą, ramybę, galbūt net liūdesį ar susimąstymą. Kartais tai kadras, prie kurio sustoji ir mintyse girdisi „wow“. Ji kalba savo kalba ir leidžia žiūrovui išgyventi užfiksuotą akimirką taip, tarsi jis pats būtų buvęs toje vietoje, toje situacijoje.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti fotografuojant karinėje aplinkoje?
– Prisimenu Lietuvos karinių  oro pajėgų  orlaivį „Spartan“ ir mūsų  NATO sąjungininkų naikintuvų bendrą treniruotę, kuri buvo fotografuojama atidarius „Spartano“  rampą. Esi prisirišusi, tačiau aplink begalinis dangus, net gniaužia kvapą. Pirmą kartą nepadariau nė vieno kadro, kuriuo didžiuočiausi, tačiau patirtą emociją prisiminsiu ilgam.

– Kaip tavo nuotraukos padeda suprasti karinio gyvenimo realijas? Ar kada nors sulaukei atsiliepimų, kurie tave nustebino?
– Manau, kad mano nuotraukos atveria duris į kariuomenės pasaulį, kuris galbūt civiliui žmogui atrodo tolimas ir nepažįstamas. Per fotografiją stengiuosi parodyti kariuomenės kasdienybę tokią, kokia ji yra, – kupiną iššūkių, sunkių treniruočių, rikiuočių, draugystės, vienybės ir prasmingų akimirkų. Kai tarnavau Dragūnų batalione, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių mamos dažnai parašydavo, kad išvydus nuotraukas joms pasidaro ramiau, nes pamato, kaip gyvena jų vaikai. Karinėse oro pajėgose emocijų kiek mažiau, čia fotografuoji daugiau techniką, kuri pati savaime šalta, tačiau radus tinkamą fotografavimo kampą ir orlaivis gali šypsotis į objektyvą.

– Dalyvauji Tado Dambrausko fotokonkurse jau trečiąjį kartą. Kiek ir ką tau šis konkursas davė?
– Šis konkursas man leido iš naujo atrasti savo kūrybinį potencialą, o nuolatiniai iššūkiai suteikė galimybę tobulėti kaip fotografei. Be abejo, tas jausmas, kai sužinai, kad tavo pastangos, darbas ir atsidavimas yra matomi ir vertinami, yra neįkainojamas. Tai skatina pasitikėjimą savimi ir suteikia dar daugiau motyvacijos tęsti tai, ką darau, siekti dar didesnių tikslų. 

– Ką patartum tiems, kurie domisi karine fotografija arba nori fotoaparatu įamžinti išskirtines istorijas?    
– Patarčiau nebijoti klysti, nes kiekviena klaida yra pamoka, padedanti suprasti, kaip geriau atlikti savo darbą. Kartais klaidos gali atverti naujas galimybes ar išmokyti priimti netikėtus sprendimus. Taip pat moko būti kantrius. Kantrybė yra viena iš esminių savybių, ypač fotografuojant kariuomenę ar dinamiškas situacijas. Tobulas kadras ne visada pasitaiko iš karto – kartais reikia ilgai laukti, kol bus tinkama šviesa, akimirka ar emocija. Būtina ieškoti autentiškumo. Autentiškumas yra tai, kas sukuria gilų ryšį tarp nuotraukos ir žiūrovo. Svarbu ne tik graži kompozicija ar techniškai tobulas kadras, bet ir tikras gyvenimas. Tai gali būti kario nuovargio akimirka, emocijos po treniruotės, akistata su iššūkiais ar tiesiog kasdienybė. Autentiškumas nuotraukai suteikia ne tik patrauklumo, bet ir prasmės. 

Tado Dambrausko fotokonkursas „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2024“ kviečia dalyvauti ne tik profesionalus, bet ir visus fotografuoti mėgstančius žmones. Jei jūsų nuotraukose užfiksuoti Lietuvos kariuomenės kariai, jų buitis, gyvenimas, šventės, kariniai veiksmai, pratybos, karinė technika ar ginklai – kviečiame dalyvauti!

Nuotraukas konkursui galima teikti iki rugsėjo 6 dienos (imtinai).

Būrelius lankantiems specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams skiriami net du NVŠ krepšeliai. 

„Tėvelius, kurie nori mažiau mokėti už būrelį ar už jį gauti pilną kompensaciją, raginčiau nedelsti, iki rugsėjo vidurio išsirinkti būrelį, susisiekti su jo vykdytoju ir sudaryti sutartį. Savivaldybės po rugsėjo 15 d. jau paskirstys valstybės lėšas į būrelius užsirašiusiems vaikams, todėl norint gauti NVŠ krepšelį, svarbu suskubti iki šio termino. Klauskite būrelio vykdytojo, ar jo programai yra taikomas NVŠ krepšelis ir kokio dydžio“, – sako Raimantas Vaitkus, LINEŠA Neformaliojo švietimo stebėsenos ir politikos skyriaus vedėjas. 

Jis priduria, kad gauti NVŠ krepšelį galima ir vėliau, tačiau dažniausiai tokia galimybė atsiranda tik tuomet, jei kitas mokinys nusprendžia nebelankyti to būrelio. 

Kur ieškoti informacijos apie būrelius 

Tėveliams, besirenkantiems būrelį savo atžaloms, R. Vaitkus rekomenduoja apsilankyti svetainėje neformalusis.lt. 

„Joje yra pateikiami visi Lietuvoje akredituoti būreliai, taip pat čia galima rasti daugiau informacijos: būrelio vykdytojo kontaktus, vykdymo vietą, laiką ir kt.“, – pasakoja LINEŠA atstovas. 

Gauti NVŠ krepšelį vienas vaikas gali tik vienam būreliui. 

Iš viso 2024 metams valstybė būreliams finansuoti skyrė 20 mln. Eur. 

NVŠ krepšelį Lietuvoje gauna kas trečias mokinys

Pasak LINEŠA atstovo, 2023 m. NVŠ krepšeliu pasinaudojo 109 193 vaikai  – tai yra 31 proc. visų Lietuvos mokinių. 

„2021–2023 m. išliko tendencija, kad pagal mokinių amžiaus grupes aktyviausi yra pradinių klasių mokiniai. Tarp berniukų populiariausi yra sporto būreliai, o tarp mergaičių – choreografija ir šokiai“ , – pasakoja R. Vaitkus.

LINEŠA inf. 

Taip pat visiems būsimiems vairuotojams kartu su pranešimu apie registraciją į egzaminą bus siunčiama nuoroda, kur kandidatai į vairuotojus galės pasižvalgyti po virtualų egzaminų automobilį, rasti video vairavimo pamokas bei daug kitų naudingų patarimų. Tikimasi, kad tai būsimiems vairuotojams padės į egzaminą atvykti labiau užtikrintiems ir pasitikint savo jėgomis.  

Kampanijos pradžios proga „Regitros“ egzaminuotojas Tautvydas dalijasi, su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria būsimi vairuotojai ir kaip jų išvengti.  

„Man dreba koja, kas nutiko?!”  

Dėl įtampos ir jaučiamo streso žmogaus kūnas pradeda reaguoti kitaip nei įprastai – padažnėja jo širdies plakimas, kvėpavimas, įsitempia raumenys. Egzaminą laikančiam žmogui dėl to gali prasidėti nervinis kojos drebėjimas. Šis fiziologinis kūno atsakas į patiriamą stresą, anot „Regitros“ egzaminuotojo, yra toks dažnas, jog yra gavęs net specialų terminą – „sankabos drebinimas“. Koja laikantiesiems egzaminą drebėti pradeda dažniausiai prieš egzaminą arba pačioje jo pradžioje.  

Ką daryti?  

• Jei dar nė neprasidėjus egzaminui jaučiate, kad pradeda drebėti koja, galite atlikti šiuos pratimus: paspaudinėti kairės kojos sąnarį, pamasažuoti blauzdos raumenį. 

• Jei jums koja yra drebėjusi ir anksčiau, jei žinote ar nerimaujate, kad taip gali nutikti ir vėl, koją galite pasimasažuoti ir prieš egzaminą. 

• Jei koja dreba jau prasidėjus egzaminui, pirmiausia pabandykite nusiraminti – ramiai pakvėpuokite, o koją švelniai pamasažuoti galėsite atsiradus tinkamai progai, pavyzdžiui, įsijungus raudonam šviesoforo signalui.  

„Neišgirdau, ką pasakė egzaminuotojas!?”  

Laikantieji egzaminą šią būseną dar kitaip galėtų performuluoti ir taip – neišgirdau ar nesupratau, ką man sakė egzaminuotojas. 

Ką daryti?  

• Jei egzamino metu neišgirdote, ką jums sakė egzaminuotojas arba nesate tikras (-a), ar išgirdote teisingai – visada perklauskite, paprašykite patikslinti. Egzaminuotojas jums tikrai pakartos užduotį arba ją patikslins kitais žodžiais. 

• Jei vis tiek nepavyko suprasti prašymo, svarbiausia yra vairuoti saugiai, laikantis kelių eismo taisyklių. Gali būti, kad egzaminuotojas analogišką užduotį paprašys atlikti kitoje kelio atkarpoje ar sankryžoje.  

„O, ne! „Nugrybavau” ir nuvažiavau ne ten...” 

Egzamino metu pasitaiko ir tokių situacijų, kai būsimieji vairuotojai ima... ir nuvažiuoja ne ten, kur prašė egzaminuotojas ar rodė navigacija. 

Ką daryti? 

• Jei nepavyko pasukti ten, kur prašė egzaminuotojas ar rodė navigacija, labai jaudintis dėl to nereikėtų – svarbiausia yra laikytis kelių eismo taisyklių, važiuoti ta kryptimi ir ta eismo juosta, kuria yra leidžiama toje kelio atkarpoje. Navigacija perskaičiuos ir pateiks kitą maršrutą į pasirinktą tašką, o egzaminuotojas numatys kitą vietą, kurioje paprašys iš naujo atlikti tą patį pratimą. 

• Atminkite, egzaminuotojas yra tam, kad jums padėtų. Nusukimas ne į tą kelią nėra esminė klaida, jei vairuojate atsakingai ir saugiai.  

„Vėjas sutaršė plaukus – nieko nematau!” 

Jei už automobilio vairo laikyti egzamino sėdote palaidais plaukais, o automobilio langas yra atviras, labai tikėtina kad vėjo gūsis anksčiau ar vėliau ištaršys jums plaukus.  

Ką daryti?  

Baugu pakelti ranką nuo vairo ir nusibraukti ant veido užkritusius plaukus? Atminkite, plaukus pakoreguoti ne tik galima, bet ir primygtinai rekomenduojama, kad niekas netrukdytų geram regėjimui vairavimo metu. Na, o dar geriau, jeigu juos tiesiog susirištumėte ar susisegtumėte, kad egzamino metu jie netrukdytų.  

Daugiau egzaminuotojo Tautvydo patarimų rasite „Regitros“ Instagram paskyroje čia. 

 „Regitros“ inf. 

„Tiek gyventojai, tiek verslai turi peržiūrėti savo sunaudojamos energijos sąnaudas ir kelti tikslą jas panaudoti kuo efektyviau – taip bus galima ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie kovos su visuotiniu klimato atšilimu, kadangi besaikis energijos resursų eikvojimas sukelia ekologines problemas, Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo ir kitų svarbių strateginių tikslų“, – sako Energetikos ministerijos Energijos efektyvumo politikos grupės vadovas Mindaugas Stonkus.

Nuo įpročių keitimo iki energijos vartojimo audito

Ekspertas skaičiuoja, jog atsakingai šeimininkaudami gyventojai gali sutaupyti apie 10-15 proc. energijos bei atitinkamai sumažinti savo išlaidas. Tam, anot jo, didelių investicijų tikrai nereikia – pakanka pakeisti savo įpročius.

„Priemones, kaip gyventojai gali taupyti energiją, galima skirstyti į tris kategorijas: pirmoji nereikalauja jokių investicijų, tik elgesio pokyčių. Pavyzdžiui, energijos sąnaudas galime sumažinti kelionei į darbą rinkdamiesi viešąjį transportą, namuose sumažindami temperatūrą ar apšvietimo intensyvumą, prižiūrėdami šaldymo kameras, kad nebūtų apsitraukusios ledu, laiku atlikdami šildymo įrenginių techninę priežiūrą, išjungdami elektros prietaisus, kuomet jų nenaudojame“, – patarimais dalijasi M. Stonkus.

Antra kategorija, jo teigimu, reikalauja šiokių tokių investicijų, tačiau jos nėra didelės – pavyzdžiui, neefektyvių katilų pakeitimas į šilumos siurblius, apšvietimo namuose pakeitimas į LED lempas, jų automatizavimas, kad išsijungtų pačios, kuomet nieko nėra patalpoje arba senų langų pakeitimas naujais. Taip pat gyvenant daugiabutyje verta pasidomėti namo šilumos punkto situacija – ar jis renovuotas ir šiluma tiekiama be nuostolių.

Galiausiai ekspertas išskiria ir namų modernizavimą, elektromobilio ar saulės elektrinės įsigijimą, kuris yra itin efektyvus, tačiau didesnių investicijų reikalaujantis būdas, kaip padidinti energijos efektyvumą namuose.

Tuo tarpu verslams M. Stonkus rekomenduoja reguliariai stebėti savo biurų ar gamyklų išteklių suvartojimą bei nuolatos ieškoti sprendimų, kaip juos optimizuoti.

„Jeigu komandoje nėra energetiko, kuris galėtų peržiūrėti, kur yra sunaudojama daugiausia energijos, tuomet rekomenduočiau užsisakyti energijos vartojimo auditą, kuris padėtų identifikuoti didžiausias sąnaudas ir padėtų susidėlioti efektyviausias taupymo priemones – galbūt logistikos maršruto, apšvietimo gamykloje ar šaldymo įrangos pakeitimą, temperatūros sumažinimą, elektros įrangos atnaujinimą ar modernios įrangos įsigijimą“, – sako energetikos  specialistas.

Jo teigimu, investuodami į efektyvų energijos panaudojimą verslai turi galimybę ne tik sutaupyti savo ir gamtos sąskaita, bet taip pat didinti savo konkurencingumą tiek šalies viduje, tiek ir tarptautiniu lygmeniu.

Energijos efektyvumo didinimui – finansinė parama

Energijos vartojimo efektyvumo srityje Lietuva yra įsipareigojusi siekti ambicingų tikslų – pagal naują Energijos vartojimo direktyvą iki 2030 m. ES valstybės narės yra įpareigotos bendrai užtikrinti 11,7 proc. energijos suvartojimo sumažinimą, Lietuvai keliamas tikslas 2030 m. per metus suvartoti ne daugiau kaip 51 TWh galutinės energijos ir vidutiniškai kasmet sutaupyti po 1,49 proc. galutinės energijos.

Atsižvelgdama į tai, Energetikos ministerija primena, kad tiek verslo įmonės, tiek šalies gyventojai gali kreiptis dėl paramos diegiant aplinkai draugiškas, naujesnes ir mažiau energijos vartojančias technologijas – pasinaudodami parama šilumos siurblių įsigijimui, pastatų renovacijai, transporto sektoriaus elektrifikavimui, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimui tiek pramonės, tiek namų ūkių atstovai turi visas galimybes prisidėti prie keliamų tikslų didinti energijos vartojimo efektyvumą šalyje.

Daugiabučių gyventojams – galimybė atnaujinti šildymo sistemas ir sumažinti išlaidas

Daugiabučių gyventojai kviečiami teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui.  Subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai.  Taip pat šioje priemonėje nepasiturintiems gyventojams numatyta maksimali kompensacijos suma – 100 proc. išlaidų kompensacija.

,,Šilumos punkto atnaujinimas ir šilumos sistemos sutvarkymas yra vienas tiesiausių ir trumpiausių kelių, siekiant ne tik mažesnių šildymo sąskaitų daugiabučių gyventojams, bet ir efektyvesnio energijos panaudojimo – atlikus mažosios renovacijos darbus bus galima sutaupyti  apie 15-20 proc. šilumos energijos, kas automatiškai leistų sumažinti ir gyventojų išlaidas“, – sako Energetikos ministerijos Energijos efektyvumo politikos grupės vadovas Mindaugas Stonkus.  

Mažąja renovacija vadinamas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas ir subalansavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau. Jos metu seni, elevatoriniai šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais šilumos punktais. Investicija taip pat skiriama pertvarkant šildymo sistemą ar ją keičiant, įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir kitus būtinus elementus. Finansuojamos ir karšto vandens sistemų pertvarkymo, susijusių elementų keitimo (pvz., rankšluosčių džiovintuvų, vamzdynų keitimo) išlaidos.

Šiam kvietimui numatytas didžiausias iki šiol – net 20 mln. eur finansavimas, o paraiškas galima teikti iki 2025 m. liepos 23 d.

ES kvietimus finansavimui gauti administruoja Lietuvos energetikos, Aplinkos projektų valdymo ir Centrinė projektų valdymo agentūros, Nacionalinė plėtros įstaiga „INVEGA“, taip pat projektus, skirtus energijos efektyvumo didinimui, paskelbusios ir Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos bei Susisiekimo ministerijos.

Daugiau informacijos apie priemones galima rasti čia.  

„Jau žaliuoja“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos inicijuota komunikacijos kampanija. Ja siekiama ugdyti suvokimą, kad šalies gyventojai bei įmonės spręsdami energetinio savarankiškumo klausimus stiprina ir valstybės energetikos sektorių, o ES investicijos spartina energetinio savarankiškumo augimą, tiesiogiai prisideda prie gyventojų gerovės ir konkurencinės aplinkos kūrimo. Kampanija finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.

Kai asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė arba kurio atžvilgiu dar vyksta baudžiamasis procesas, pasislepia, atsakingos institucijos, paprastai policija (jei asmuo pasislėpė bylą nagrinėjant teisme – teismas), paskelbia tokio asmens paiešką. Paaiškėjus, kad asmuo slapstosi Europos Sąjungos valstybėje, tokio asmens atžvilgiu išduodamas Europos arešto orderis ir kreipiamasi į tą valstybę dėl asmens perėmimo. Paaiškėjus, kad asmuo slapstosi ne Europos Sąjungos valstybėje, pradedama sudėtingesnė – ekstradicijos – procedūra. Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (kai asmens atžvilgiu baudžiamasis procesas dar nepasibaigęs) arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (kai asmens atžvilgiu jau įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis) kreipiasi į užsienio valstybę prašydama išduoti asmenį, kurio atžvilgiu vyksta baudžiamasis persekiojimas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Vadinasi, asmuo gali būti grąžinamas į Lietuvą ne tik tada, kai jo atžvilgiu jau yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis? Asmuo gali būti grąžinamas į šalį ir tada, kai dar vyksta teisiniai procesai?

Taip, tiek tarptautinis, tiek nacionalinis teisinis reguliavimas numato asmenų išdavimo (perdavimo) procedūras ir tais atvejais, kai asmens atžvilgiu vis dar vyksta baudžiamasis persekiojimas (ikiteisminis tyrimas ar bylos nagrinėjimas teisme). Vadinasi, asmuo gali būti perduodamas Lietuvai dar jo atžvilgiu nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio. Tokiu atveju, asmenį perdavus Lietuvai, toliau vyksta baudžiamasis procesas ir nebūtinai tai reiškia, kad toks asmuo bus nuteistas ir jam paskirta bausmė. Gal bus paprasčiau, jei pateiksiu pavyzdžių. Pavyzdžiui, Sergejus Rachinšteinas pasislėpė nuo teisėsaugos jau po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Juo jis buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Vadinasi, S. Rachinšteinas baudžiamajame procese dalyvavo iki to momento, kol sužinojo apie jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Tikslumo dėlei pažymėtina, kad nors S. Rachinšteino atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, tačiau jis Lietuvai perduotas ekstradicijos prašymo pagrindu. S. Rachinšteiną sulaikius užsienyje ir pargabenus į Lietuvą, jis iš karto buvo nugabentas į įkalinimo įstaigą atlikti jam nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Tuo tarpu Henrikas Daktaras nuo Lietuvos teisėsaugos institucijų pasislėpė dar nepabaigus baudžiamojo proceso. Paprastai tariant, H. Daktaras, nelaukdamas oficialių kaltinimų ar juo labiau apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, dar nežinodamas, kaip tiksliai gali pasibaigti jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas, pasislėpė nuo teisėsaugos pareigūnų. Europos arešto orderio pagrindu H. Daktarą sulaikius užsienio valstybėje ir perdavus Lietuvai, jo atžvilgiu buvo tęsiamas baudžiamasis procesas, t. y. vyko teisminis bylos nagrinėjimas, ir tik po to, kai įsiteisėjo jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, H. Daktaras buvo pasiųstas atlikti jam skirtos pačios griežčiausios laisvės atėmimo bausmės.

Pateikti pavyzdžiai atskleidžia skirtingas situacijas, tačiau jie abu rodo, kad tiek Europos arešto orderio, tiek ekstradicijos procedūros yra veiksmingos. Dar svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikai gali būti perduodami ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir kitų valstybių piliečiai ir (ar) asmenys be pilietybės, kurie Lietuvoje yra padarę ar yra įtariami, kaltinami padarę nusikaltimus.

Už kokius nusikaltimus gali būti išduodamas Europos arešto orderis?

Kai asmuo pasislepia nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme, t. y. dar nepriėmus nuosprendžio, Europos arešto orderis gali būti išduodamas dėl nusikalstamų veikų, tokių kaip dalyvavimas nusikalstamame organizuotame susivienijime, terorizmas, prekyba žmonėmis, seksualinis vaikų išnaudojimas, vaikų pornografija ir t. t. Visą nusikaltimų sąrašą galima rasti Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklėse.

Teisinis reguliavimas numato, kad jei baudžiamasis procesas yra pradėtas dėl kelių nusikalstamų veikų arba patenka į taisyklėse išvardintų 32 nusikalstamų veikų sąrašą kartu su Europos arešto orderiu užsienio valstybei pateikiamas prašymas dėl asmens perdavimo ir dėl kitų nusikalstamų veikų.

Dar svarbu paminėti, kad Europos arešto orderis nuo bausmės pasislėpusiam asmeniui gali būti išduodamas tuo atveju, jei apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra daugiau nei 4 mėnesiai.

Teisėjau, Europos arešto orderis turi galiojimo laiką?

Europos arešto orderis išduodamas ne šiaip sau, o siekiant padėti įgyvendinti baudžiamojo persekiojimo tikslus – atskleisti nusikaltimą ir jį padariusius asmenis, juos teisingai nubausti, o paskyrus bausmę, užtikrinti, kad ji būtų įvykdyta. Taigi Europos arešto orderio galiojimas siejamas ne su konkrečiu terminu, o su įvykiais, kurie turi neišvengiamai įvykti. Kitaip sakant, orderis galioja iki tol, kol asmuo jo pagrindu išduodamas prašančiai valstybei arba kai valstybė atsisako asmenį išduoti pagal konkretų Europos arešto orderį.

Kokias funkcijas atlieka Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai?

Vilniaus apygardos teismas yra vienintelis teismas Lietuvoje, kuris nagrinėja bylas pagal kitų valstybių išduotus Europos arešto orderius ir (ar) ekstradicijos prašymus dėl asmenų išdavimo, perdavimo. Paprastai tariant, Vilniaus apygardos teismas sprendžia, ar Lietuvoje esantį asmenį (nebūtinai Lietuvos pilietį) išduoti kitai valstybei pagal jos pateiktą Europos arešto orderį ar ekstradicijos prašymą. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas instancine tvarka tikrina tokių procesinių sprendimų pagrįstumą.

Kiek bylų dėl asmenų perdavimo pagal Europos arešto orderį išnagrinėja Vilniaus apygardos teismas?

Nors Vilniaus apygardos teisme tokio pobūdžio bylos ir sudaro ne itin didelę dalį visų teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų, bet jos yra gana dažnos. Pavyzdžiu, per 2024 metų pirmus 7 mėnesius Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta 17 tokio pobūdžio bylų. Vadinasi, per mėnesį teisme išnagrinėjama ne mažiau kaip dvi tokios bylos.

Per kiek laiko išnagrinėjama byla dėl asmens išdavimo pagal Europos arešto orderį?

Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinti gana trumpi terminai, per kuriuos Vilniaus apygardos teismas turi pareigą išnagrinėti bylą dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį kitai valstybei. Jeigu asmuo sutinka būti perduotas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, sprendimas dėl jo perdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo to asmens rašytinio sutikimo dienos. Kitais atvejais sprendimas dėl asmens perdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo jo suėmimo dienos. Pažymėtina, kad nurodyti dešimties ir šešiasdešimties dienų terminai taikomi visam asmens išdavimo pagal Europos arešto orderį procesui, t. y. nuo jo sulaikymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl visos šio proceso grandys, turiu omenyje, ikiteisminio tyrimo institucijos, Generalinė prokuratūra bei Vilniaus apygardos teismas ir, jei prireikia, Lietuvos apeliacinis teismas, turi veikti išties labai operatyviai.

Nuo rugsėjo 1 d. pareiškimai dėl asmens išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos pagal Europos arešto orderį arba ekstradicijos prašymą bus nagrinėjami Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje. Tai reiškia, kad nuo šios dienos nebebus formuojamos popierinės bylos. Kaip veiks ir kokius funkcionalumus suteiks sistema?

Procesinių dokumentų tvarkymo vien elektronine forma principas ir bus tas, kad visi procesiniai dokumentai bus rengiami tik elektroniniu formatu. Jei dėl kokių nors priežasčių bus parengti popieriniai procesiniai dokumentai, jie privalės būti suskaitmeninti. O Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje sukurti funkcionalumai suteiks galimybę procesinius dokumentus, pavyzdžiui, apklausas, rengti pačioje sistemoje, taip pat juos pasirašyti elektroniniu parašu, suskaitmenintus popierinius dokumentus įkelti į sistemą. Sistemoje sukurti funkcionalumai suteiks galimybę sudaryti bylos aprašą, o bylos medžiagą formatuoti PDF formatu.

Pažymėtina, kad Integruota baudžiamojo proceso sistema nuo 2016 metų yra naudojama ikiteisminio tyrimo metu tvarkant ikiteisminio tyrimo dokumentus. Taigi sistema teisėjams yra pažįstama. Visgi, prieš pradedant tokio pobūdžio bylas tvarkyti vien elektronine forma, visi teisėjai ir teismo darbuotojai buvo ir bus supažindinti su šios sistemos naujais funkcionalumais.

Kokią įtaką procesinių dokumentų tvarkymas vien elektronine forma turės Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliaciniam teismui?

Esu įsitikinęs, kad tokio pobūdžio bylų tvarkymas vien elektronine forma prisidės prie materialinių resursų, pirmiausia pašto išlaidų, taupymo. Tvarkant procesinius dokumentus vien elektronine forma nereikės spausdinti šūsnies dokumentų, išnyks logistiniai kaštai dėl bylos siuntimo, pervežimo iš ikiteisminio tyrimo institucijos į prokuratūrą, vėliau į teismą, o priėmus procesinį sprendimą nereiks tos pačios bylos siųsti ją pateikusiam prokurorui. Keitimasis informacija tvarkant procesinius dokumentus vien elektronine forma taip pat taps daug paprastesnis. Jei proceso dalyvis, pavyzdžiui, advokatas, taip pat bus Integruotos baudžiamojo proceso sistemos naudotojas, jis su bylos medžiaga, gavęs prokuroro ar vėliau teismo leidimą, galės susipažinti neišėjęs iš savo darbo vietos ar namų, tiesiog prisijungdamas sistemoje prie konkrečios bylos.

Mano giliu įsitikinimu, tik laiko klausimas, kada visos baudžiamosios bylos, ne tik dėl asmenų išdavimo pagal Europos arešto orderį ar ekstradicijos prašymą, persikels į elektroninę erdvę. Tuo labiau, kad pastaruoju metu netyla kalbos apie ambicingus planus visą tarptautinį susižinojimą tarp Europos Sąjungos valstybių perkelti į elektroninę erdvę.

Nacionalinės teismų administracijos inf. 

Čiurlių ar kitų paukščių rūšies reikalavimus atitinkančių lizdaviečių įrengimas finansuojamas suteikiant lengvatinį kreditą. Į šią paramą gali pretenduoti daugiabučių namų modernizavimo projektai, kurie įgyvendinami nuo 2022 m. lapkričio 25 d. Esant poreikiui išsaugoti čiurlius, gyventojai priima sprendimą koreguoti investicijų planą. Paramą taip pat gali gauti naujai ruošiami daugiabučių namų modernizavimo projektai.

Norint gauti  šią paramą, reikia įsitikinti, kad planuojamame atnaujinti daugiabutyje yra čiurlių ar kitų paukščių rūšies lizdaviečių. Rengiant investicijų planą būtina įtraukti šių paukščių reikalavimus atitinkančios dirbtinės lizdavietės įrengimo priemonę. Projektinius sprendinius dėl lizdaviečių įrengimo parengia techninį darbo projektą rengiantis projektuotojas. Tuomet apie tai reikia informuoti statybų rangovą. Gyventojams papildomai kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą nereikia.

Juodieji čiurliai – migruojanti, Lietuvoje plačiai paplitusi paukščių rūšis. Mūsų šalyje ji paprastai aptinkama gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Maždaug 30 gramų sveriantys paukšteliai Lietuvoje ir kituose lygumų kraštuose, kur nėra kalnų, aukštų akmenuotų skardžių ar uolų, apsigyvena arčiau žmonių, jų namų sienose esančiose nedidelėse ertmėse ir plyšiuose ar angose.

Tad daugiabučiai pastatai per daugelį metų tapo bene pagrindiniais čiurlių „namais“. Renovacijos metu yra ne tik užsandarinami visi plyšiai bei angos, bet neretai yra užmūrijami ir čiurlių jaunikliai ar net suaugę paukščiai, kurie labai kantriai tupi ant šildomų kiaušinių ir nebėga net angų sandarinimo metu. Todėl paukščiai užmūrijami gyvi ir pasmerkiami mirti kančiose iš bado ir troškulio.

Aplinkos ministerija primena, kad yra numatyta administracinė atsakomybė, jei atliekant renovacijos darbus nužudomi paukščiai ir jų jaunikliai, sunaikinami paukščių kiaušiniai. Už pirmą sykį padarytą tokią veiką fiziniam ar juridiniam asmeniui gali būti skirta nuo 100 iki 1000 eurų dydžio bauda.  Taip pat nustatoma ir padaryta žala, kurią reikės atlyginti.

LR Aplinkos ministerijos inf. 

“Deklaruoti bites yra svarbu ir todėl, kad kilus pavojui dėl žemės ūkio veiklos ar ekologinių nelaimių bitininkai esantys registre bus operatyviau įspėti bei galės apsaugoti savo bites. Taip pat tai prisideda ir prie bičių stebėsenos, specialistai tiksliau gali įvertinti bei priimti sprendimus dėl bičių populiacijos išsaugojimo. Tikimės jaunoji karta prireikus pagelbės savo vyresniesiems kolegoms ar šeimos nariams, tai atlikti greitai ir patogiai, naudojantis elektroninėmis priemonėmis net neišvykus iš namų. Dėl prisijungimų prie Ūkinių gyvūnų registro reikėtų kreiptis  į Žemės ūkio duomenų centrą ”, - priminė VMVT Paslaugų departamento direktorė Jolita Mačiulytė.  

Bičių laikytojai, siekiantys valstybės paramos ir tiekiantys į rinką medų,  o taip pat siekiantys apsaugoti savo laikomas bites nuo kenksmingo augalų apsaugos produktų poveikio, gali bites deklaruoti:  

- prisijungdami prie  Ūkinių gyvūnų registro  ir suvesdami atnaujintą informaciją; 
arba 

- pateikdami užpildytą, pasirašytą ir nuskenuotą pranešimą VMVT el. pašto adresu info@vmvt.lt. Reikalingų dokumentų formas rasite VMVT puslapyje.  

Neturintiems galimybės naudotis internetu, atvykti ir deklaruoti bites galima ir į VMVT padalinį, asmenų priėmimo padaliniuose metu.  

Pirmą kartą deklaruojantiems bites, būtina atvykti į VMVT padalinį pas atsakingą veterinarijos gydytoją, kuris su Jumis kartu pažymės žemėlapyje bityno vietą ir deklaruos Jūsų bičių šeimų skaičių. 

VMVT inf. 

2024 m. šiai priemonei įgyvendinti iš valstybės biudžeto iš viso skiriama 20 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į sodinamas medžių rūšis, taikomas jų apsaugos nuo miško kenkėjų priemones, 1 ha bus skiriama nuo 3 iki 3,9 tūkst. eurų parama vadovaujantis finansavimo sąlygų aprašu.   

Kokiais atvejais skiriama parama?  

Kai  Miško kirtimo taisyklių nustatyta tvarka vykdomi specialieji medynų ir krūmynų pertvarkymo kirtimai ir atkuriamas miškas, pagerinant medynų rūšinę sudėtį ir kokybę.  

Kokius medynus ar krūmynus galima pertvarkyti?  

II–III grupių miškuose – nevietinių, svetimžemių ar invazinių rūšių medynus, IIA grupės miškuose – dirbtiniu būdu įveistus medynus, siekiant šių rūšių medžius ar krūmus pakeisti vietinių rūšių medžiais ar krūmais, didinti miškų natūralumą ir paskatinti biologinės įvairovės atsikūrimą;  

IV grupės miškuose – krūmynus, nevietinių, svetimžemių ar invazinių medžių rūšių medynus, gluosnynus, blindynus ir baltalksnynus iki 30 metų amžiaus, kitų minkštųjų lapuočių – iki 20 metų amžiaus jaunuolynus.  

Kokiais būdais galima pertvarkyti menkaverčius medynus ir krūmynus?  

Ištisiniu, kai iki 8 ha plote (išskyrus Kuršių nerijos kalninės pušies medynus) pašalinami visi medžiai ir krūmai ir želdinama ištisai;  
Koridoriais, kai pertvarkomi jaunuolynai, kuriuose iškertami koridoriai ir juose  želdinama, tarp jų paliekant neiškirstas medžių juostas;  
Grupėmis, kai nevienodo skalsumo jaunuolynuose, kuriuose tikslinės medžių rūšys auga netolygiai, iškertamos mažesnio kaip 0,4 skalsumo ar nepageidaujamų medžių rūšių grupės ir vietoje jų sodinami želdiniai.  
Kokia tvarka vykdomas medynų ir krūmynų pertvarkymas?  

Per ALIS sistemą Valstybinei miškų tarnybai pateikiamas prašymas kirsti mišką specialiaisiais medynų ir krūmynų pertvarkymo kirtimais, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Prie prašymo pridedamas pertvarkomo medyno Miško želdinimo ir žėlimo projektas, parengtas laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų.  

Iš Valstybinės miškų tarnybos gavus Leidimą kirsti mišką specialiaisiais medynų ir krūmynų pertvarkymo kirtimais ir patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, vykdomi specialieji medynų ir krūmynų pertvarkymo kirtimai. Po kirtimų miškas želdinamas, prižiūrimas ir saugomas vadovaujantis patvirtintu Miško želdinimo ir žėlimo projektu.  

APVA įvertinus paraiškas, priėmus sprendimą dėl dotacijų skyrimo ir jas išmokėjus, įvykdytų darbų patikrą atliks Valstybinė miškų tarnyba. Pertvarkyti medynai turės būti prižiūrimi ir saugomi miško savininkų lėšomis. 

Paraiškos priimamos iki 2024 m. spalio 4 d. arba kol bus paskirstyta visa šiam kvietimui numatyta suma. Daugiau informacijos ir paraiškų teikimas – APVIS aplinkoje. Paraiškų teikimo klausimais, prašome kreiptis į atsakingus APVA specialistus tel. Nr. +37060289477 ir +37060289450 arba el. p.: miskai@apva.lt 

Aplinkos projektų valdymo agentūros inf.

Kodėl nuolatinis mokymasis svarbus? Visų pirma, tai – akiračio plėtimas, būdas neatsilikti nuo kolegų, mokinių. Taip pat tai yra būdas prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, naujų technologijų.  

„2000-aiaisiais gavau savo pirmąjį mobilųjį telefoną, o dabar jie, kaip ir kompiuteriai, išmanieji ekranai tapo kasdienybe, netgi būtinybe. Taip pat turime įvairias naująsias technologijas, mokyklose pilna išmaniųjų lentų, STEAM laboratorijų, nusiraminimo kambarių – gausu tokių įrankių, apie kuriuos prieš 20 metų galėjome tik svajoti.  Jais naudodamiesi, mes mokomės ir stengiamės tai pritaikyti ugdymo procese“, – sako TŪM kultūrinio ugdymo srities ekspertė.  

 Pasak J. Zigmantės, kiekvieni mokymai mums suteikia motyvacijos veikti, toliau domėtis, skleisti savo žinias – būtent dėl motyvacijos kėlimo, bene daugiausiai tai turėtų daryti mokyklos ir švietimo bendruomenės vadovai.  

Pranešėja teigia dažnai sulaukianti klausimų iš mokytojų, ar visą laiką jie turi būti „klounu vidury klasės“. Jos atsakymas būna toks: „Ne, bet iš esmės jūsų darbas yra sukurti turinį, kad mokiniui būtų įdomu mokytis. Tas klounas neturi būti pastebimas, jis turi natūraliai integruotis ir kurti patrauklų mokymosi turinį kiekvieną dieną“.   

Nors šiuo metu girdisi nuomonių, kad mokytojai pervargę, nieko nebenori mokytis, iš tiesų keldami savo kvalifikaciją, nors ir mažais žingsneliais, pildome savo žinių bagažą ir galėsime jas „ištraukti” tada, kai labiausiai reikės. Tuo pačiu kiekvieni mokymai, konferencija, mokytojams atneša be galo daug naujų pažinčių – tai gali padėti užmegzti bendradarbiavimo tinklus, pradėti kartu dirbti su įvairiausiomis organizacijomis, kartu su mokiniais aplankyti įvairias meno, kultūrines, technologijų erdves, bendradarbiauti lyderystės klausimais.   

Ne paskutinėje vietoje, kalbant apie mokymosi naudą, yra ir didėjantis finansinis atlygis. „Jeigu mes keliame savo kvalifikaciją, tobulėjame, mus pradeda kviesti į įvairius seminarus, skaityti pranešimus konferencijose, ir tai pradeda nešti papildomą finansinę naudą“, – sako J. Zigmantė.   

Be to, moksliškai įrodyta, kad mokymasis yra tiesiogiai susijęs su žmogaus laime ir kūrybiškumu. Mokymosi procesas įtraukia į prasmingas veiklas, sukuria santykius su bendruomene ir dovanoja turiningą laisvalaikį.   

TŪM programa, kurioje J. Zigmantė yra viena iš kultūrinio ugdymo eksperčių, taip pat akcentuoja mokymosi visą gyvenimą nešamą pridėtinę vertę. Programos, kurioje dalyvauja 58 Lietuvos savivaldybės, 270 jų mokyklos, veiklose yra numatyta apie 800 mokymų, stažuočių, renginių, skirtų mokytojų kvalifikacijai tobulinti. Šiose veiklose iki programos pabaigos, 2026-ųjų balandžio mėnesio pabaigos, dalyvaus apie 15 tūkstančių mokytojų. Mokymai, kurie leis įgyti įvairios naudingos patirties, vykdomi visose TŪM mokyklų veiklos tobulinimo srityse: lyderystės veikiant, kultūrinio, STEAM ir įtraukiojo ugdymo.   

„Pabaigoje norėčiau prisiminti Alberto Einšteino posakį: „Kai nustoji mokytis, pradedi mirti“. Siūlau visiems nesustoti mokytis ir gyventi amžinai“, – šypsosi J. Zigmantė. 

Pagrindinis TŪM programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje.  

Europos socialinio fondo inf.  

Kokie simptomai išduoda nusilpusį imunitetą?

Dažnai pasikartojančios peršalimo ir virusinės ligos, žinoma, yra aiškus perspėjimas, kad jūsų imunitetas yra nusilpęs. Vis dėlto nebūtina laukti ligos, nes apie imuninės sistemos silpnumą byloja ir tokie požymiai kaip nuovargis, irzlumas, nestabili emocinė būsena. Kai kuriems imuniteto susilpnėjimas gali paskatinti ir valgymo priepuolius, o taip pat depresines nuotaikas, nerimo sutrikimą.

Jei pastebėjote bent vieną iš minėtų požymių, nedelsdami susirūpinkite savo sveikata ir nelaukite blogiausio. Net ir sezoninės virusinės ligos, kuriomis dažnai lengvai persergama, gali turėti rimtų komplikacijų. Rizikuoti – neverta!

Neatidėliokite pokyčių ir sudėliokite veiksmų planą

Juokais sakoma, kad tie, kas atideda dietą pirmadieniui, taip niekada ir nepradeda jos laikytis... Panašiai yra ir su imuniteto stiprinimu, tad nelaukite rytojaus, pradėkite savo gyvenimo būdo pokyčius jau šiandien. O kad būtų lengviau viską suskaidykite į mažus žingsnelius – taip bus daug lengviau savo sveikatingumo planą įgyvendinti.

Pirmiausia kritiškai įvertinkite savo gyvenimo būdą ir dienos režimą. Pasistenkite atsisakyti žalingų įpročių, jei tokių turite, ar bent jau sumažinti priklausomybę nuo jų. Labai svarbų vaidmenį atlieka stresas – jis iš mūsų organizmo reikalauja itin daug išteklių. Apgalvokite, kaip galėtumėte sumažinti streso kiekį savo gyvenime: galbūt metas pakeisti darbą, išspręsti ginčus su partneriu ar parduoti sodybą, kuri tapo tikra našta?

Pirmasis žingsnis – išsimiegoti

Miegas yra tarsi geros savijautos pagrindas, tad pokyčius pradėkite nuo jo. Per parą suaugusio žmogaus organizmui reikia maždaug 8 valandų miego, o taip pat būtina palaikyti režimą – gultis ir keltis tuo pačiu ar bent jau panašiu metu. Miego valandas laikykite nejudinama konstanta, čia negali būti jokių kompromisų. Jei norite gerai jaustis ir turėti stiprų imunitetą, gerai išsimiegoti yra tiesiog būtina. Režimas ir kokybiškas miegas ilgainiui taip pat gali padėti išspręsti ir miego problemas. Mažinti laiko, reikalingo užmigti, trukmę gali padeda BIOFITUS melatonino maisto papildai.

Antrasis žingsnis – subalansuoti mitybą

Reikalingas medžiagas organizmas gauna su maistu ir čia nėra jokios paslapties: jei rinksitės menkaverčius produktus, jūsų kūno sistemos negalės tinkamai veikti. Įtraukite į savo mitybą įvairių maisto produktų, kuriuose gausu maistinių medžiagų. Nepamirškite apie vaisius ir daržoves, riešutus ir sėklas, ląstelieną ir kt. Venkite valgyti pernelyg mažai ar persivalgyti, geriau valgykite dažniau, mažesnėmis porcijomis, užkandžiaukite.

Pakankamai vitaminų ir mineralų gauti su maistu gali būti sudėtinga, o individualios organizmo savybės, sveikatos būklė ar tam tikrų vaistų vartojimas taip pat gali lemti prastesnį įsisavinimą. Vienas paprasčiausių būdų tai įveikti – vartoti maisto papildus, kuriuose yra imuninei sistemai reikalingų medžiagų. BIOFITUS rekomenduoja išmanios sudėties papildus imuninės sistemos veiklai iš natūralių juoduogių šeivamedžių „Juoduogių šeivamedžių jėga“. Jų sudėtis taip pat praturtinta vitaminu C ir cinku – tai medžiagos, būtinos tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui.

Trečiasis žingsnis – pajudėti

Taip, prisiversti pradėti sportuoti gali būti išties sunku, tačiau nereikia iš pat pradžių „kalno nuversti“. Daugiau judėti pradėkite palengva: į savo dienotvarkę įtraukite pasivaikščiojimą gryname ore, pasivažinėjimą dviračiu ar riedučiais. Bus smagiau, jei rasite bendraminčių – šeimos narių, draugų, o taip pat puikiai tiks ir keturkojo augintinio kompanija.

Pradėkite mankštintis namuose ir skirkite mankštai po 15 minučių kasdien, o vėliau šį laiką ilginkite. Atlikite paprastus tempimo pratimus, kurie padės išvengti raumenų sąstingio. Taip pat galite išmėginti jogą ir kvėpavimo pratimus – tai ne tik sportas, bet ir puikus būdas atsipalaiduoti.

Laisvalaikį leiskite sumaniai: vietoje pasisėdėjimo restorane rinkitės išvyką į gamtą ar apsilankymą SPA centre; geru oru leiskitės į žygį pėsčiomis ar apsilankykite miške; atostogaukite ne „viskas įskaičiuota“ viešbutyje, o leiskitės į pažintinę kelionę su kuprine, kurioje kaskart nakvosite vis kitame viešbutyje. Šie maži pokyčiai padės ne tik pagerinti imuninę sistemą, bet ir geriau jaustis. Viskas yra daug paprasčiau, nei galvojate, tereikia pradėti!

Skaitydami toliau sužinosite apie šeimos klinikoje teikiamas medicinines paslaugas, ir prireikus galėsite kreiptis į patyrusius gydytojus pagalbos.

Tyrimų programos ir gydytojų konsultacijos

Pirminiai ir patys svarbiausi, be abejonės, yra kraujo bei šlapimo tyrimai. Šie paprasti ir nesudėtingi tyrimai gali atskleisti labai daug. Esant poreikiui, taip pat atliekamos išsamios tyrimų programos, kurios gali suteikti dar tikslesnius rezultatus labiau specifinėse srityse. Moderni diagnostinė įranga ir specialistų patirtis leidžia užtikrinti aukštą sveikatos tyrimų kokybę.

Šeimos gydytojai yra tie specialistai, kurie atskuba į pagalbą pirmiausiai, ir gali padėti daugeliu kylančių atvejų. Šeimos gydytojų užduotis yra nukreipti į reikiamus tyrimus, konsultuoti rūpimais sveikatos klausimais, tvarkyti medicininius dokumentus, nusiųsti pas specialistus.

Aptarnaujami visi šeimos nariai, taip pat vaikai, kuriems klinikoje skiriamas išskirtinis dėmesys. Vaikų ligos ir sveikatos sutrikimai paprastai vieni svarbiausių, būtent vaikystėje dažniausiai sergama, todėl svarbu, kad viskas būtų tinkamai sprendžiama. Šeimos klinikoje taip pat dirba ir skirtingų sričių odontologai, aptarnaujantys tame tarpe ir vaikus.

Skubi medicininė ir odontologinė pagalba

Kreipdamiesi į šeimos kliniką, galėsite būti tikri, kad pateksite greitai ir be eilių, todėl Jūsų sveikatos atvejai bus sprendžiami neatidėliojant. Tai labai svarbu, ypač kai liga progresuoja. Išsitirti naudinga tiek patiriant vienus ar kitus neįprastus simptomus, tiek jų nepatiriant, tiesiog profilaktiškai. Jeigu suskaudo dantį, skausmo taip pat ilgai kęsti nereikės. Odontologai priims kaip galėdami greičiau ir pasirūpins pritaikyti tinkamą gydymo sprendimą.

Sveikata yra didžiausias turtas, tad metas skirti jai dar daugiau dėmesio. Atvykite į kliniką pasitikrinti ir pasikonsultuoti su gydytojais.

Daugiau apie teikiamas medicinos bei odontologijos paslaugas sužinosite: https://vingioklinika.lt/

Turtinga istorija ir kultūra

Turkija yra istorijos ir kultūros lobynas. Čia rasite daugybę senovinių miestų, tvirtovių ir šventyklų, liudijančių įvairių civilizacijų gyvenimą – nuo Hetitų ir romėnų iki Bizantijos ir Osmanų imperijų. Vienas iš žymiausių istorinių objektų yra senovinis miestas Efesas, kuris kadaise buvo vienas iš svarbiausių Graikijos miestų ir šiuo metu yra viena iš geriausiai išlikusių archeologinių vietų. Stambulas, buvusi Konstantinopolio sostinė, yra unikalus miestas, kuris jungia Europą ir Aziją. Čia galite aplankyti didingą Šv. Sofijos katedrą, Mėlynąją mečetę ir Topkapi rūmus, kurie atspindi turtingą Osmanų imperijos istoriją. Daugiau informacijos: bc.lt.

Įspūdinga gamta

Turkija taip pat žavi savo gamtos grožiu. Šalies geografinė padėtis suteikia galimybę patirti įvairius kraštovaizdžius – nuo Viduržemio jūros pakrantės su saulėtais paplūdimiais iki kalnuotų Anatolijos regionų su snieguotomis viršūnėmis. Kapadokija yra unikalus regionas, garsėja savo paslaptingomis uolomis ir požeminiais miestais. Ši vieta yra puiki vieta balionų skrydžiams, kurių metu galite grožėtis saulėtekiu ir stebuklingais vaizdais iš viršaus.

Skani turkiška virtuvė

Turkiška virtuvė yra viena iš geriausiai žinomų ir labiausiai vertinamų pasaulyje. Ji siūlo ne tik kebabus ir baklavas, bet ir daugybę kitų skanių patiekalų, tokių kaip meze (mažos užkandėlės), lahmacun (turkiška pica), dolma (vynuogių lapų suktinukai) ir daugybę kitų. Kiekvienas Turkijos regionas turi savo kulinarines tradicijas, todėl apsilankymas šioje šalyje yra tikras gastronominis nuotykis. Be to, turkiška kava ir arbata yra svarbi Turkijos kultūros dalis, ir keliautojai gali mėgautis šiais gėrimais bet kuriuo paros metu.

Puikios pramogos ir veiklos

Turkijoje galima rasti daugybę pramogų ir veiklų. Šalies pakrantės regionai yra puiki vieta vandens sportui, tokiam kaip buriavimas, nardymas ir plaukimas jachta. Kalnuose galima užsiimti žygiais, alpinizmu ir netgi slidinėjimu. Kapadokijoje, be balionų skrydžių, galite išbandyti žygius po uolas. Be to, Turkija turi daugybę spa ir terminių kurortų, kur galite atsipalaiduoti ir pasilepinti įvairiomis procedūromis.

Geras kainos ir kokybės santykis

Turkija yra žinoma kaip viena iš labiausiai prieinamų atostogų krypčių. Čia galite rasti aukštos kokybės paslaugas ir pramogas už prieinamą kainą. Nesvarbu, ar planuojate prabangias atostogas penkių žvaigždučių viešbutyje, ar ieškote biudžetinio varianto, Turkija siūlo platų apgyvendinimo ir pramogų spektrą.

Dalis žmonių galvoja, kad viena odos priežiūros rutina tinka visiems metų laikams, bet tai tikrai nėra tiesa – temperatūros ir oro sąlygos skirtingai veikia mūsų veido odą, todėl reikia tam tinkamai pasiruošti su specialiai parinktais produktais. Ar dar nežinote, kaip galite geriausiai prižiūrėti savo veido odą šį rudenį? Tada skaitykite toliau ir sužinokite daugiau tiek apie odos priežiūros patarimus, tiek apie tinkamų produktų rekomendacijas. 

Visų pirma, verta išsirinkti vieną prekės ženklą, kurio produktai tarpusavyje puikiai dera. Ar ieškote kokybiško ir nebrangaus varianto? Tada jums tikrai pravers The Ordinary kosmetika. Ji jau ne vienerius metus žinoma visame pasaulyje dėl geros kokybės prekių už itin prieinamą kainą. Taigi, kurie produktai pravers šį rudenį?

Apsaugokite savo odos barjerą su The Ordinary kosmetika

Šaltesniais metų mėnesiais yra itin svarbu stiprinti savo veido odos barjerą ir tai padaryti gali padėti The Ordinary kosmetika ir jos Niacinamido 10% + Cinko PCA 1% serumas. Šis serumas ne tik ilgainiui gali sustiprinti odos barjerą, bet ir taip pat padidina veido odos švytėjimą, skatina odos glotnumą ir stipriai drėkina odą. 

Jeigu The Ordinary kosmetika jums jau yra žinoma, tada yra didelė tikimybė, kad šis serumas irgi yra jums girdėtas – tai vienas iš populiariausių šio prekės ženklo produktų, kuris turi daugybę mėgėjų visame pasaulyje. Jeigu ir jūs norite išbandyti šią arba kitas šio gamintojo prekes, tai jau dabar galite rasti internetinėje parduotuvėje MAKEUP. Ši internetinė parduotuvė yra vienas iš didžiausių grožio prekių mažmenininkų Europoje, todėl čia kasdien rasite ne tik tūkstančius kokybiškų prekių, bet ir puikius kainos pasiūlymus.

pexels.com

Nepamirškite kasdien drėkinti veido odos

Jeigu norite nuolat džiaugtis švelnia ir švytinčia oda, tikrai nepamirškite prie savo rudeninės rutinos įtraukti ir kokybiško veido kremo. Pavyzdžiui, The Ordinary kosmetika šioje srityje puikiai tiktų su savo Natural Moisturizing Factors + HA kremu, kurio sudėtyje yra itin odai naudingi ingredientai:

• Aminorūgštys
• Keramidai
• Glicerinas
• Hialurono rūgštis

Jeigu norite suminkštinti savo veido odą ir apsaugoti ją nuo šiurkštaus rudeninio oro, tada šis kremas bus puikus pasirinkimas. Jo poveikis bus ne tik greitas, bet ir ilgalaikis, todėl visą dieną galėsite mėgautis švelnia oda. Žinoma, tokie produktai taip pat prisideda ir prie odos barjero apsaugos, todėl tai dar vienas pliusas.

Kaip išsirinkti šaltam orui tinkantį prausiklį?

Daugelis savo rutinoje jau turi kažkokį veido odos valiklį, bet ar jis tikrai tinkamas ir rudeniui? Žinoma, mūsų odos būklė gali šiek tiek pasikeisti šaltuoju metu, todėl reikia užtikrinti, kad pasirinktos valymo priemonės tinka net ir vėsioms rudens dienoms. Pavyzdžiui, čia The Ordinary kosmetika gali pasiūlyti drėkinantį veido valiklį su skvalanu, kuris puikiai tinka tiek kasdienai, tiek makiažo nuvalymui. Šis valiklis taip pat įgavo populiarumą ir dėl to, kad nekemša porų ir veikia itin švelniai, todėl tinka įvairaus tipo odoms. 

Veido valiklis, veido kremas ir barjerą atstatantis serumas – tai jau bus tobula pradžia jūsų rudeniui skirtai veido priežiūros rutinai. Kartu su The Ordinary kosmetika galėsite lengvai ir nebrangiai pasirūpinti savo veidu net ir tada, kai už lango laukia vėjas ir žema temperatūra!

„Populiarėjant saulės ir vėjo elektrinėms, didėjant gaminančių vartotojų kiekiams, klientams atsiranda vis daugiau galimybių turėti nuosavą elektrinę, nesvarbu, kad ir kur gyvena. Nebūtina turėti namą ant kurio stogo būtų įrengta saulės elektrinė. Nuo šiol galima įsirengti nedidelę, 400-800 W, elektrinę, kuriai nereikalingos jokios sutartys, o prijungimas ypač greitas – užtenka įjungti į elektros lizdą, kaip ir bet kurį buities prietaisą. Dėl paprasto ir greito proceso bei patogumo, klientai gali prisijungti savo mobilią saulės elektrinę tiesiog pranešę ESO laisva forma internetiniame puslapyje“, – sako ESO Atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Balkoninė saulės elektrinė arba kitaip – mikro generatorius – patogus sprendimas tiems namų ūkiams, kurių metinis elektros energijos suvartojimas iki 800 kWh arba 70 kWh per mėnesį. Dažniausiai tai daugiabutyje gyvenančios šeimos iki 2 asmenų ar sezoniniai gyventojai soduose. Tokių klientų ESO identifikuoja apie 600 tūkst.

„Įsirengus balkoninę saulės elektrinę, klientas tiesiog informuoja mus laisva forma apie įrengtą saulės elektrinę. Visais likusiais darbais pasirūpins ESO – nuo ribų akto parengimo iki apskaitos prietaiso pakeitimo ar perprogramavimo nuotoliu. Svarbu pabrėžti, jog klientui reikia informuoti ESO, kad būtų pakeistas skaitiklis arba perprogramuotas, kitu atveju pagaminta elektra gali užsiskaityti kaip suvartojimas“, – priduria R. Juodkienė. 

Mobilios saulės elektrinės sugeneruotas elektros energijos kiekis dažnu atveju bus suvartojamas iš karto kitų kliento prietaisų – šaldytuvo, interneto modemo, įvairių kroviklių, miegančių prietaisų ir pan. O saulėtomis dienomis ir esant generacijos pertekliui, pagaminta elektra bus patiekiama į tinklą vėlesniam atgavimui. Dėl mažos elektrinės galios ir nedidelio patiekiamo elektros energijos kiekio į tinklą šių elektrinių prijungimo procesas yra itin paprastas. Dėl to šios elektrinės ypač aktualios ir patrauklios mažiems šeimos ūkiams.

Šios elektrinės ne tik patogios dėl nesudėtingo įrengimo, lengvo prijungimo, bet taip pat skaičiuojama, jog klientams jos gali atsipirkti per 3-5 metus. Dėl savo kompaktiškumo elektrinės gali būti montuojamos balkone, sode, vasarnamyje ar kitur, todėl tai itin patogus sprendimas daugiabučiuose gyvenantiems klientams. Klientai taipogi gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) dėl paramos saulės elektrinių įrengimui. Naujų elektrinių įrengimo metu, šiuo metu galiojančiais kvietimais yra skiriama 254,93 Eur už 1 kW įrengtosios galios, tad 0,8 kW elektrinei būtų skiriami 203,94 Eur paramos. Daugiau informacijos apie šiuo metu galiojančius paramų kvietimus galite rasti APVA svetainėje.

ESO inf. 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, jog Vaiko konstitucijos ir jose įvardijamos svarbiausios kiekvieno vaiko turimos teisės bei atsakomybės mokyklose jau tampa neatsiejama ugdymo proceso dalimi. Tad šiemet vaiko teisių gynėjai ypatingą dėmesį skyrė kokybiškesniam mokytojų paruošimui, padėsiančiam su vaikais apie jų teises ir atsakomybes pamokose kalbėti įtraukiai ir įsimintinai.

„Vis girdime, jog mokytojams, norintiems integruoti vaiko teisių ir atsakomybių temą į mokomuosius dalykus, dažnai iškyla iššūkių ir klausimų, kaip tai padaryti. Kartu su vaikais perskaityta Vaiko konstitucijos knygelė ar peržiūrėtas įgarsintas vaizdo klipas – puikus būdas pamokos metu vaikus supažindinti su teisėmis, kurios juos saugo ir atsakomybėmis, kurios lydi kasdienėse situacijose. Visgi norėjome, jog vaikai apie tai plačiau sužinotų šiuolaikiškais ir interaktyviais metodais. Tad sukūrėme mokytojams specialias metodines rekomendacijas, kurios padės jiems susikurti įdomios pamokos planą, suteiks praktinių veiklų organizavimo pavyzdžių, parodys, kaip pasitelkti dirbtinio intelekto įrankius – visa tai skatins vaikus noriai domėtis ir geriau išmanyti savo teises bei atsakomybes bei suteiks žinių, kaip jomis išmintingai naudotis bet kurioje aplinkoje“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Vaiko teisių ir atsakomybių temai yra svarbus holistinis požiūris

Pasak edukologijos mokslų daktarės, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorės, 

Nacionalinės švietimo agentūros skaitmeninio turinio kūrimo specialistės Ingridos Mereckaitės-Kušleikės, išties džiugu, kad ir Lietuvoje į vaiko teisių ir atsakomybių ugdymą yra žiūrima holistiškai.

„Neužtenka tik žinoti ar pamokos metu išvardinti vaiko teises ir atsakomybes. Labai svarbu, kad vaikas jam artimoje aplinkoje visa tai patirtų, turėtų galimybę pasitreniruoti, kaip elgtis vienose ar kitose situacijose, daugiau suvoktų tiek apie savo, tiek apie kito žmogaus poreikius, elgesį, jauseną.  Tada teisės ir atsakomybės tampa savastimi, kuri lydi kiekvieną dieną įvairiose situacijose“, – sako dr. Ingrida Mereckaitė-Kušleikė, parengusi mokytojams metodines rekomendacijas vaiko teisių ir atsakomybių tema.

Ji pastebi, jog integruotas ugdymas vaikams atneša pačias įdomiausias pamokas, tad šios metodinės rekomendacijos padės mokytojams paįvairinti mokyklose tas mokomąsias disciplinas, kuriose dažniausiai paliečiama vaiko teisių ir atsakomybių tema.

Vaiko konstitucija bus dar labiau prieinama kitataučiams ir skaitymo sunkumų turintiems žmonėms

Pasak Tarnybos vadovės I. Skuodienės, kasmet atnaujinant Vaiko konstituciją yra stengiamasi pritaikyti inovatyvių, praktiškų sprendimų, kurie leistų apie vaiko turimas teises ir atsakomybes sužinoti kuo didesnei daliai žmonių.

Vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, kiekvienais metais į Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklas atvyksta mokytis vis daugiau vaikų iš įvairių pasaulio šalių, tad šiemet viena iš įgyvendintų Vaiko konstitucijos naujovių – galimybė apie vaiko teises ir atsakomybes sava kalba suprasti ir kitataučiams vaikams.

„Mums labai svarbu, kad iš svetur atvykę vaikai, gyvendami Lietuvoje, jaustųsi saugūs, priimti ir gerai išmanytų, kiek daug saugiklių veikia dėl jų visapusiškos gerovės namuose, ugdymo įstaigose ir visur kitur. Žinoma, vaikams taip pat svarbu žinoti, jog šioje šalyje jų turimas teises lydi ir atsakomybės, kurios kuria draugišką ir harmoningą aplinką visiems šalia esantiems. Tad pasirūpinome, kad Vaiko konstituciją video formatu nuo šiol galėtų peržiūrėti ir visą informaciją lengvai suprastų vaikai, kalbantys 24 oficialiomis Europos Sąjungos šalių kalbomis. Žiūrint informatyvų filmuką, beliks tik pasirinkti norimos kalbos subtitrus“, – pokyčius įvardija I. Skuodienė.

Tarnybos vadovė primena, jog praeitais metais didžiausias dėmesys bus skirtas Vaiko konstitucijos tekstų ir iliustracijų pakeitimams, šriftų korekcijoms bei video įrašo, kuriame įgarsintos vaiko teisės ir atsakomybės, sukūrimui. Visa tai leido pačiu patogiausiu būdu suprasti knygelės turinį žmonėms, turintiems įvairių skaitymo sunkumų ar regos negalią.

„Dėl šių įgyvendintų atnaujinimų Lietuvos audiosensorinė biblioteka sertifikavo Vaiko konstituciją ePUB ir PDF formatais. Nuo šiol tai padės užtikrinti kokybišką šios knygelės skaitymo patirtį visiems skaitytojams – kartu ir žmonėms, turintiems skaitymo sutrikimų ar regos negalią, kurie naudojasi ekrano skaitymo programine įranga“, – sako I. Skuodienė.

Šiemet Vaiko konstitucijos bus išdalintos daugiau nei 30 tūkst. visos šalies pirmokų. 

Metodines rekomendacijos mokytojams galima rasti čia.

Be to, pasak jų, dažnai keliamas klausimas, kodėl pasaulinėms naftos kainoms krentant automatiškai nemažėja degalų kainos degalinėse, parodo, kad visuomenė ne itin domisi tuo, kad didelę kuro kainos dalį sudaro sumokami mokesčiai.

„Kaip bebūtų keista, žiūrėdami į kuro kainą degalinėse vartotojai pamiršta, kad apie 50 proc. jos sudaro mokesčiai valstybei: akcizas ir pridėtinės vertės mokesčiai (toliau – PVM). Todėl teigti, kad degalinių tinklai lobsta, būtų iš esmės klaidinga,“ –  sako Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (toliau – LIEPA) vadovė Kristina Čeredničenkaitė.

Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, tokią situaciją lemia aplinkybė, jog vartotojai neįvertina daugybės faktorių, turinčių įtakos kuro kainai.

„Manau, kad vartotojas įvertina tik galutinę kuro litro kainą ir ją lygina su prieš tai buvusiąja. Tokioje situacijoje ir atsiranda verslai, kurie yra linčiuojami kaip blogiukai. Degalinių verslas yra vienas iš jų. Žmogus eina į degalines, lygina kainas ir skiria labai mažai dėmesio tam, kiek kainuoja žaliavos, kokie mokesčiai yra mokami. Jei kaina yra nepatraukli, tuomet kaltas liekas tas atstovas, pas kurį ta prekė yra įsigyjama, tai neva reiškia, jei kaina yra aukšta, tai degalų verslo atstovai lobsta“, – aiškina ekonomistas.

Kaip sako specialistai, mokesčiai kurui yra dideli dėl dviejų priežasčių: pirma, norint papildyti valstybės biudžetą, ir antra, siekiant skatinti tiek verslininkus, tiek vartotojus mažinti naftos degalų vartojimą.

„Valstybė yra įstatymu patvirtinusi tikslą iki 2030 metų sumažinti naftos degalų vartojimą 39 proc., tokiu būdu įgyvendindama savo tarptautinius įsipareigojimus mažinti CO2 išmetimus ir didinti Lietuvos bei Europos Sąjungos energetinę nepriklausomybę nuo naftos importo. Todėl Valstybė tiek įvairiais skatinimo – subsidijavimo būdais, tiek aplinkosauginiais mokesčiais siekia, kad ir jos piliečiai bei verslo įmonės būtų tuo suinteresuoti“, – tvirtina Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Degalinių pelningumas siekia 1-2 proc.

Pasak pašnekovų, kaltinti degalinių tinklus dėl didelių kuro kainų būtų klaidinga, o ir tinklų gaunamas pelnas tikrai nėra toks didelis, kokį įsivaizduoja plačioji visuomenė.

„Išanalizavę, kiek degalų pardavėjai uždirba, matome, kad jie uždirba klasikinę mažmeninės prekybos maržą – apie 1 proc. nuo prekybos apyvartos. Be to, reikia turėti omenyje, kad mažmenininkas prisiima didžiulę riziką, įsigydamas kurą iš anksto, kaupdamas jį naftos produktų distribucijos terminaluose ir nežinodamas rytdienos kainos. Juk kaina keičiasi kasdien nepriklausomai nuo mūsų planavimų“, – sako degalinių tinklo vadovas Linas Vytautas Karlavičius.

Tam pritaria ir ekonomistas M.Dubnikovas.

„Paanalizavę didžiosios daugumos degalų pardavėjų kuro kainų struktūrą, akivaizdžiai pamatysime, kad šis verslas yra žemo pajamingumo, siekiantis vos kelis procentus nuo kuro kainos. Tai reiškia, kad svyravimai šiame versle yra labai svarbūs, tiek prognozuojami, tiek neprognozuojami“, – teigia pašnekovas.

Prognozuojamais įvardindamas akcizas ir PVM mokesčiai, ekonomistas pabrėžia, kad ir šie svyravimai verslininkus gali nustebinti, pvz. kuomet mokesčiai yra greitai keičiami, jau nekalbant apie neprognozuojamuosius, kurių esminis dėmuo yra degalų žaliavos kainų svyravimai.

Pasak pašnekovų, degalų kainą vartotojui nustatoma sudėjus naftos produktų kainą tarptautinėje rinkoje, kurią skelbia naftos kainų agentūra „S&P Global Platts“, perdirbėjo antkainį, logistikos kaštus, mokesčius ir degalinės maržą.

Degalinių tinklo vadovo teigimu, degalinių verslo atstovai negali kontroliuoti pasaulinių naftos produktų kainų, kurios kinta kasdien, priklausomai nuo makroekonominių ir globalios politikos veiksnių.

Į kainą įeinantis perdirbėjo taikomas antkainis yra fiksuojamas vieneriems metams ir yra nustatomas pasirašant ilgalaikes degalų tiekimo sutartis šiam periodui; tuo tarpu logistikos kaštai yra apskaičiuojami vežant degalus per lokalius distribucinius terminalus iš gamintojų į degalines. Pastariesiems degalų kaina taip pat daro įtaką. Į kurą taip pat yra įmaišoma ir vadinamųjų alternatyviųjų degalų, pagamintų iš maistinių ar maistui ir pašarui netinkamų žaliavų, kurie ženkliai sumažina CO2 pėdsaką ir yra neatsiejama žaliojo kurso dalis. 
Galiausiai kainą lemia ir mokesčių taisyklės, kurias nustato valstybinės institucijos bei Europos Komisijos, ypač Žaliojo kurso, direktyvos.

„Visų šių dedamųjų suma – degalų savikaina degalinėje, o galutinė kaina vartotojams – tai aršios degalinių tinklų konkurencijos ir kovos už pirkėją pasekmė. Vidutinis degalinių pelningumas Lietuvoje yra žemas, todėl mes galime konstatuoti, kad sveika konkurencija rinkoje daro įtaką konkurencingoms ir optimalioms kainoms, atsižvelgiant į Lietuvoje taikomą degalų apmokestinimo politiką“, – sako Linas Vytautas Karlavičius.

Nuo naujųjų metų – aukštesnės kuro kainos

LIEPA vadovė K. Čeredničenkaitė pažymi, kad ypač dabar reikšmingas kainai yra Lietuvos valdžios institucijų sprendimas paskubomis sekti jau anksčiau minėtu Europos Žaliuoju kursu.

Pasak K. Čeredničenkaitės, remiantis jau padarytais teisės aktų pakeitimais, nuo Naujųjų metų dyzelinas turėtų brangti apie 0,16 eur/l, o benzinas – 0,08 eur/l.

Kaip teigia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius, šis, beveik vien mokesčių didinimu paremtas kelias nėra iki galo teisingas, nes atsiranda grėsmė kilti įtampai visuomenėje.

„Kuomet procesas yra inertiškas, įpročius pakeisti sunku. Trūksta infrastruktūros elektromobiliams, trūksta patogaus viešojo transporto, į kurį jau šiandien galima būtų persėsti, atsisakius antro šeimos automobilio“, – aiškina ekspertas.

Pasak ekonomisto M. Dubnikovo, šis, paskutinis, mokesčių kėlimas yra labiau susijęs ne su siekiu keisti vartotojų įpročius, o su noru padidinti valstybės biudžetą.

„Ko gero, akcizai yra didinami ne tam,  kad keistų vartotojų įpročius ar būtų mažinamas akcizinių prekių vartojimas. Manau, kad buvo labiau žiūrima į biudžeto struktūrą ir jo įvykdymo planus. Todėl akcizinių prekių mokesčiai buvo padidinti gerokai daugiau negu verslas tikėjosi“, – aiškina M. Dubnikovas.

LIEPA vadovės teigimu, aplinkybė, kad kiekvienas gyventojas pajaus šį kainos augimą, kelia klausimų, ar vis dėlto nereikėjo Lietuvai pasekti Latvijos ir Lenkijos pavyzdžiu nedidinti akcizo.

„Kainų kilimą pajus kiekvienas šalies gyventojas. Tokios valstybės, kaip Švedija ar Suomija peržiūri savo planus dėl Žaliosios politikos, o mes nei svarstome, nei diskutuojame, o tik aklai sekame. Noras būti kuo tvaresniems yra suprantamas ir sveikintinas, tačiau reikėtų šį klausimą spręsti kompleksiškai“, – sako LIEPA vadovė.

Įvairiapusiu keliu eiti siūlo ir M. Nagevičius, pažymintis, kad degalų kainų kilimo išvengti neįmanoma. Šią žinutę, anot pašnekovo, Lietuvos valdžios atstovai vartotojams turėtų pranešti aiškiai.

„Svarbu būtų duoti aiškų signalą visiems, kurie dabar svarsto kokį automobilį pirkti, – naftos degalai tik brangs. Ne tiek svarbu kiek jie kainuos kitais metais, keliais centais mažiau ar daugiau. Šioje vietoje tikrai galime derinti politiką su kaimyninėmis šalimis. Visgi, visi turi suprasti, kad 2030 metais litras naftos dyzelino tikrai nekainuos mažiau 3 eurų.  Ir šis Valstybės siunčiamas signalas rinkai yra gerokai svarbesnis dalykas, nei konkretūs akcizo dydžiai artimiausiu metu“, – teigia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

M. Dubnikovo teigimu, pasiekti 2030-aisias m. užsibrėžtų tikslų mūsų šaliai gali būti neįmanoma, o tai Lietuvai jau gali grėsti baudomis.

„Turime milžinišką problemą, nes norima staigiai sumažinti iškastinio kuro naudojimą. Tam yra prisiimti įsipareigojimai, kuriuos šiai dienai yra labai sunku ir galbūt net neįmanoma įgyvendinti. Tiesiog laikas yra per trumpas“ – aiškina ekonomistas.

Anot pašnekovo, Lietuvai būtų naudinga bandyti tartis su Europos Sąjungos institucijomis dėl galimo terminų keitimo.

„Kai kuriais aspektais ta rizika neįgyvendinti įsipareigojimų yra tikrai labai didelė. Kol dar yra laiko, galbūt neatšaukiant planų, būtų galima pabandyti persiderėti laikus arba tikslus, kurių norima pasiekti. Nesakau, kad nereikia siekti mažinti iškastinio kuro vartojimo, bet kyla didelis klausimas, ar mes galime tuos planus įgyvendinti. Laikrodis tiksi ir panašu, kad „trenksimės“ į įsipareigojimus, kurių neįgyvendinsim“, – teigia M. Dubnikovas.

Dažnai šikšnosparnis dėl savo išvaizdos turi neigiamą įvaizdį, tačiau tai labai naudingas ir saugomas gyvūnas.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija rugpjūčio 29 d. 19 val. kviečia į tradicinį renginį „Šikšnosparnių naktis“. Jo metu specialiais šikšnosparnių ieškikliais stebimas gyvūnų judėjimas tamsoje, gamtininkai supažindina su šių įdomių gyvūnų gyvenimo būdu ir nešama nauda, apsaugos problemomis.

Renginio metu Verkių dvaro parke (susitikimo vieta - Žaliųjų ežerų g. 53, Vilnius) gamtosaugos ekspertas Remigijus Karpuška papasakos apie Lietuvoje gyvenančias šikšnosparnių rūšis. Visos mūsų krašte aptinkamos šikšnosparnių rūšys yra saugomos pagal Europos Tarybos Buveinių direktyvą, o dalis iš jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai minta vabzdžiais, gyvena miškuose, parkuose, gyvenvietėse, netoli vandens telkinių – visur, kur gali rasti daug vabzdžių. Vesti jauniklių patelės buriasi į kolonijas ir  dažniausiai veda po vieną jauniklį. Vieni šikšnosparniai žiemoti migruoja į pietus, kiti – lieka Lietuvoje ir žiemoja apleistuose statiniuose, rūsiuose, medžiuose esančiuose uoksuose ar drevėse.

Šikšnosparniai – naktiniai gyvūnai. Dieną ilsisi pakibę galva žemyn. Daugumai akys neturi reikšmės, tačiau klausa labai tobula. Dalis šikšnosparnių orientuojasi skleisdami ultragarsą ir ausimis gaudydami grįžtantį aidą. Skrisdami šikšnosparniai pro burną arba nosį skleidžia 30 000-70 000 hercų dažnumo ultragarsus.

Grėsmes jų išlikimui lemia tinkamų slėptuvių mažėjimas dėl intensyvaus ūkininkavimo miškuose kertant brandžius medžius, intensyvėjanti žemdirbystė, pesticidų naudojimas, žiemojimo vietų naikinimas dėl pastatų atnaujinimo ir žiemos miego metu šikšnosparnius trikdantys žmonės ir plėšrūnai (kiaunės, katės).

Paplitę iš piršto laužti faktai apie šiuos tamsos padarus kenkia šikšnosparnių įvaizdžiui. Būtina atkreipti visuomenės dėmesį į šiems žinduoliams kylančias grėsmes bei jų išsaugojimo svarbą ir parodyti, kad šikšnosparniai yra ne tik įdomūs, bet ir būtini gamtos grandinėje.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.

Jau tradicija tapęs NŠA susitikimas su švietimo bendruomene prieš naujus mokslo metus kviečia pasikalbėti apie sprendimus ir priemones, kad mokslo metai prasidėtų ir ugdymo procesas vyktų sklandžiai.

„Kas naujo naujais mokslo metais?“ bus aptartos NŠA veiklos: nuo mokinių pasiekimų patikrinimų ir bendrųjų programų diegimo iki kvalifikacijos stiprinimo bei skaitmenos galimybių.

Renginio metu įžvalgomis dalysis ne tik NŠA specialistai. Šiemet prie jų prisijungs ir kolegos iš „Tūkstantmečio mokyklų“ programos, Lietuvos įtraukties švietime centro, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Jie pristatys, kokios dar galimybės laukia ateinančiais metais.

Transliaciją papildys ir specialus svečias – istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas Mindaugas Nefas, kuris bandys paaiškinti „Kodėl šių laikų mokytojui aktualus K. Binkio „Atžalynas”?”.

Renginys „Kas naujo naujais mokslo metais?“ vyks rugpjūčio 28 d., 10-13 val.

Renginio transliaciją stebėkite socialinio tinklo „YouTube“ NŠA paskyroje.

Renginio programa >>>>.

Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia yra vienintelis iki šių dienų išlikęs architekto ir skulptoriaus Antano Vivulskio (1877–1919) projektuotas pastatas. Jis, iškilęs lygiai prieš šimtmetį, išsiskiria skirtingų architektūros stilių derme.

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios statinių komplekso reikšmingumą lemia jo vertingosios architektūrinės, dailės, istorinės, kraštovaizdžio, memorialinės, sakralinės, urbanistinės savybės.

Kultūros paveldo objektus paskelbus valstybės saugomais, atsiveria platesnės galimybės gauti valstybės biudžeto finansavimo dalį jiems saugoti ir tvarkyti.

LR Kultūros ministerijos inf. 

Pavojingų apgamų atpažinimas

ABCDE taisyklė

ABCDE taisyklė yra naudinga priemonė norint įvertinti, ar apgamas gali būti pavojingas. Kiekviena raidė reiškia savybę, į kurią reikia atkreipti dėmesį:

• A (Asimetrija): viena apgamo pusė nesutampa su kita puse. Gerybiniai apgamai dažniausiai būna simetriški, o vėžiniai – asimetriški.
• B (Linijos): ieškokite netaisyklingų, nelygių arba prastai apibrėžtų kraštinių. Sveiki apgamai paprastai turi lygias, vienodas ribas.
• C (Spalva): kelių spalvų apgamas arba netolygus spalvų pasiskirstymas gali būti įspėjamasis ženklas. Gerybiniai apgamai paprastai būna vienodos spalvos.
• D (Skersmuo): didesni nei 6 milimetrai. Kuo didesnis apgamas, tuo problemiškesnis jis gali būti. Tačiau melanoma gali būti ir mažesnė, todėl vien dydis nėra lemiamas veiksnys.
• E (Vystymasis): reikia atkreipti dėmesį į visus apgamo išvaizdos pokyčius, tokius kaip dydis, forma, spalva ar tekstūra. Gerybiniai apgamai paprastai laikui bėgant išlieka pastovūs.

Papildomi įspėjamieji ženklai

Be ABCDE taisyklės, kiti požymiai, kad apgamas gali būti pavojingas, yra šie:

• Niežulys ar jautrumas: niežtintis ar jautrus apgamas turėtų sukelti įtarimų.
• Kraujavimas arba tekėjimas: apgamus, kurie kraujuoja, išsilieja arba turi atvirą opą, reikia nedelsiant ištirti.
• Aukščio pokyčiai: jei anksčiau buvęs plokščias apgamas pradeda iškilti arba atsiranda guzas, tai gali reikšti problemą.
• Aplinkiniai pokyčiai: stebėkite, ar nėra pakitimų odoje aplink apgamą, tokių kaip paraudimas ar patinimas.

Kur pašalinti apgamą

Kreipkitės į dermatologą

Jei pastebėjote bet kurį iš aukščiau paminėtų įspėjamųjų ženklų, būtina pasikonsultuoti su dermatologu ir atlikti išsamų tyrimą. Gydytojas dermatologas gali įvertinti apgamą, prireikus atlikti biopsiją ir nuspręsti, ar būtina jį pašalinti.

Tinkamą specialistą už prieinamą kainą išsirinkti gali padeti tokios platformos kaip bookitnow.lt. Joje rasite įvairiausius specialistus, jų įvertinimus, bei nekasdienes nuolaidas procedūroms.

Pašalinimo priežastys

Apgamų pašalinimas gali būti rekomenduojamas dėl kelių priežasčių:

Įtarimas dėl vėžio: jei įtariama, kad apgamas yra vėžinis, ankstyvas pašalinimas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią vėžio ląstelių plitimui.

Kosmetiniai rūpesčiai: kai kurie asmenys gali nuspręsti pašalinti apgamus dėl kosmetinių priežasčių, jei jiems jie atrodo nepatrauklūs ar varginantys.

Funkcinės problemos: apgamai tose vietose, kurios dažnai trinasi į drabužius arba yra sudirgusios, gali būti pašalintos, kad būtų išvengta diskomforto ir galimų komplikacijų.

Apgamų šalinimo procedūrų tipai

Yra keli apgamų šalinimo būdai, priklausomai nuo apgamo dydžio, vietos ir pobūdžio. Šalinimo procedūras galima suskirstyti į keletą tipų, kurių kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų. Štai pagrindiniai tipai:

Chirurginis išpjovimas

Šios procedūros metu skalpeliu išpjaunamas apgamas ir aplinkinės odos kraštas. Jis dažnai naudojamas didesniems, gilesniems apgamams arba tiems, kurie įtariamai suvėžėję.

Privalumai:

• Veiksmingas ir visiškas pašalinimas: užtikrina, kad apgamas būtų visiškai pašalintas, sumažinant pasikartojimo riziką.
• Histologinis tyrimas: pašalintas apgamas gali būti siunčiamas biopsijai patikrinti.
• Nuolatinis: pašalinus apgamas greičiausiai nebegrįš.

Minusai:

Randai: šis metodas gali palikti pastebimą randą, ypač jei apgamas buvo didelis.

Reikalingos siūlės: kai kuriais atvejais būtinos siūlės, dėl kurių gali prireikti pakartotinio apsilankymo norint juos pašalinti.

Nuskutimas

Šiuo metodu apgamas nuskustas odos lygyje, naudojant chirurginį peiliuką. Jis dažniausiai naudojamas iškilusiems apgamams.

Privalumai:

Mažiau invazinis: paprastai greitesnis ir mažiau skausmingas nei chirurginis išpjovimas.

Minimalus randas: dažnai susidaro mažiau randų, lyginant su chirurginiu pašalinimu.

Minusai:

Pasikartojimo rizika: apgamai gali ataugti, nes giliau esančios ląstelės ne visada pašalinamos.

Apsiribojama tam tikrais apgamais: netinka plokšti ar giliai įsišakniję apgamai.

Pašalinimas lazeriu

Šalinimas lazeriu naudoja koncentruotą šviesą, kad suardytų apgamų ląsteles. Paprastai tai taikoma mažesniems, nešvariems apgamams.

Privalumai:

Neinvazinis: nereikia kirpti ar siūti.

Minimalus randas: dažnai palieka mažai arba visai nepalieka randų.

Minusai:

Ribotas efektyvumas: norint visiškai pašalinti apgamą, gali prireikti kelių seansų.

Netinka vėžiniams apgamams: negalima naudoti apgamams, kuriems reikalinga biopsija.

Krioterapija

Krioterapijos metu apgamas užšaldomas skystu azotu, todėl laikui bėgant jis nukrenta.

Privalumai:

Greita ir paprasta: procedūra yra greita ir paprastai atliekama per vieną seansą.

Minimalus randas: dažnai palieka tik nedidelį randą.

Minusai:

Nepilno pašalinimo rizika: apgamas gali būti nevisiškai pašalintas, todėl gali pasikartoti.

Skausmas ir pūslių susidarymas: šalimo procesas gali sukelti diskomfortą ir pūslių susidarymą.

Kiekvienas iš šių metodų turi specifinį pritaikymą, o pasirinkimas dažnai priklauso nuo apgamo savybių ir paciento pageidavimų.

Darbdaviai privalės tikrinti ar darbuotojas turi QR kodą, o institucijos – vykdyti darbdavių priežiūrą. Tokio kodo galės reikalauti ir vaikų tėvai, samdydami individualiai dirbančius korepetitorius, aukles, būrelių vadovus ar kitus asmenis.

Efektyvinamas specializuotos pagalbos teikimas vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto. Tai numatantys Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai įsigalios nuo šių metų lapkričio 1 d.

Apie visa tai pasakoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova. Tinklalaidę rasite čia 

Idėja įkurti odontologijos kliniką kilo, kai šeimoje atsirado trys gydytojos odontologės – mama ir dvi dukterys. ,,Norėjosi įkurti tokią kliniką, kur tiek personalas, tiek pacientai jaustųsi it šeimos dalis. Būtent tokį komandos tikslą ir išsikėlėme – šios šeimos dalimi besijaučiantis pacientas viso gydymo metu. Mūsų komandos misija – grąžinti šypsenas gyvenimui”, – atviravo klinikos vadovė, gyd. odontologė Eglė Simonavičienė. Klinika buvo kurta su meile, įdedant daug širdies į kiekvieną detalę. ,,Gydymo įstaigą norėjosi sukurti jaukią, malonią, kad pacientams kiltų kuo mažiau baimių čia užeiti”, – su šypsena klinikos kūrimą prisiminė gyd. odontologė Rūta Kulakauskienė. 

Pacientams pasiūlys visas odontologijos paslaugas po vienu stogu 

Klinikoje UAB ,,Šypsenos oazė” bus teikiamos visos odontologijos paslaugos. Pacientams čia bus atliekama profesionali burnos higiena, dantų balinimas Philips ZOOM Whitespeed diodine lempa, šaknų kanalų gydymas, ICON dantų karieso pradinės stadijos gydymas be danties kietųjų audinių gręžimo ir plombavimo, dantų plombavimas, estetinis funkcinis dantų atstatymas plombine medžiaga, dantų protezavimas bei protezavimas ant implantų, taip pat bedančių žandikaulių protezavimas išimama plokštele ant dviejų implantų su Novaloc fiksacija, all-on-four protezavimo technika, dantų šalinimas, burnos chirurgijos paslaugos, vaikų dantų gydymas ir daugelis kitų odontologijos procedūrų.  

Vasaros pabaigoje personalas plėsis ir prie komandos prisijungs gyd. burnos chirurgas, kuris atliks implantacijas, sinuso dugno pakėlimus, sudėtingus šalinimus, taip pat gyd. ortodontas, kuris konsultuos ir gydys dėl netaisyklingo sąkandžio. Klinikoje atliekamos skaitmeninės rentgeno nuotraukos, o tai iki minimumo leidžia sumažinti gaunamą apšvitą. ,,Daug dėmesio skiriame inovatyvioms gydymo procedūroms, nuolat tobulinamės ir atnaujiname žinias kvalifikacijos kėlimo kursuose. Taip pat daug dėmesio skiriame moderniajai odontologijai bei moderniai įrangai – visa tai pastebėsite mūsų klinikoje”, – teigė gyd. odontologė Ieva Kvietkuvienė. 

Skubi pagalba - visomis savaitės dienomis 

,,Puikiai suprantame, kad skausmas nesirenka, kada užklupti, todėl skubios pagalbos dantų traumos, ūmaus skausmo, tinimo atveju ar suskaudus dantuką vaikui, gali prireikti bet kada. Mūsų klinikos komanda yra pasirengusi priimti skubius pacientus bet kurią savaitės dieną ir suteikti pirmąją skubią pagalbą bei konsultaciją. Viskas, ką reikia padaryti pacientui, tai paskambinti klinikos telefonu ir sutarti dėl priėmimo laiko”,- apie skubios odontologinės pagalbos teikimą kalbėjo gyd. odontologė Eglė Simonavičienė.  

Laukiame Jūsų atvykstant į ,,Šypsenos oazę”  

Kauno gatvė 40, Jonava

(+370 608) 984 24

Garbaus amžiaus moters skambutis buvo užregistruotas 2024 metų rugpjūčio 14 dienos vakare, 19 val. 3 min.

Kaip sakė 79-uosius metus einanti pranešėja, ji tą dieną grybavo netoliese sodų esančiame miške, tačiau nuklydo į kažkokius šabakštynus ir pasiklydo. Penkias valandas praklaidžiojusi menkai pažįstamoje vietovėje, pavargusi ir netekusi vilties ji kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą prašydama pagalbos.

Į skambutį atsiliepusi Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus operatorė matė moters telefono perduodamus vietos nustatymo duomenis, rodančius, kad ji yra Vyžulionių miške. Paprašiusi pranešėjos likti vietoje, ji sujungė ją su policija, kuri pažadėjo netrukus atsiųsti ekipažą.

Į pagalbą atskubėję policininkai su tarnybiniu šunimi greitai rado miške pasiklydusią senjorę. Įsitikinę, kad jai nieko blogo nenutiko ir greitoji medicinos pagalba nebūtina, parvežė moterį iki pat jos kolektyvinio sodo.

Tą patį vakarą, 21 val. 2 min., Bendrasis pagalbos centras sulaukė dar vieno moters skambučio. Šį kartą ji labai norėjo padėkoti Bendrojo pagalbos centro operatorei ir policininkams Tomui bei Edgarui, kurie, padedami tarnybinio šuns, rado ją tarp pelkių ir bruzgynų. „Aš nerandu žodžių, kaip galėčiau padėkoti, – sakė vis dar labai susijaudinusi moteris. – Būčiau pražuvusi, jei ne jūs.“

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad pasiklydusiai moteriai labai padėjo ir jos išmanusis telefonas. Tokie įrenginiai, jei jie turi „Android“ arba „iOS“ operacinę sistemą, geba patys nusistatyti savo buvimo vietą ir, skambinant numeriu 112, atsiunčia savo koordinates į Bendrąjį pagalbos centrą.

Taip buvo ir šį kartą – gauti duomenys buvo nepaprastai tikslūs, vos su 1 metro paklaida, todėl paieškos laukas labai sumažėjo. Taigi, visiems į mišką susiruošusiems žmonėms būtų pravartu turėti išmanųjį telefoną. Tik, žinoma, dar reikėtų nepamiršti jo gerai įkrauti.

Primintina, kad Bendrasis pagalbos centras pagalbos skambučius pradėjo administruoti nuo 2004 metų rugsėjo 1 dienos. Iš pradžių buvo vykdomas pilotinis projektas Vilniaus mieste ir dalyje

Vilniaus rajono, vėliau įkurti kiti regioniniai padaliniai, o nuo 2013 metų liepos Bendrasis pagalbos centras vykdo veiklą visoje Lietuvos teritorijoje. Per šį laikotarpį Vilniaus skyrius sulaukė beveik 25 mln., o Klaipėdos – daugiau nei 17,5 mln. skambučių. Likusieji 7,5 mln. skambučių dar iki 2015 metų buvo užregistruoti dabar jau panaikintame Šiaulių skyriuje ir Alytaus skyriuje, kuris reorganizuotas į Pajėgų valdymo skyrių.

Bendrojo pagalbos centro inf. 

Fondo bendruomenės skirta 2023 m. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramos dėka išpirkta beveik pusė sklypo – 19 ha. Praėjusiais metais fondui GPM dalį skyrė net 860 gyventojų. Prie šio sklypo išpirkimo taip pat prisidėjo ištikimi fondo rėmėjai – „Žalia giria“, „Mano bankas“ bei 2023 m. inicijuota „Raštinės“ ir fondo savanorės iliustratorės Eglės Plytnikaitės bendra paramos iniciatyva. 

Sklypo unikalumas – jo dydis 

Šis miško plotas itin vertingas dėl savo dydžio, kadangi, fondo mokslininko biologo Ainio Pivoro teigimu, didelis išsaugotas plotas užtikrina sąlygų pastovumą jame esantiems gyvūnams, augalams bei grybams. Tai reiškia, kad miškui natūraliai keičiantis ir mozaikiškai vystantis, jame nuolat išliks tinkama buveinių būklė bei sąlygos skirtingoms rūšims gyvuoti. Tokio dydžio sklype visuomet bus pakankamai negyvos (gyvastingos) medienos, kuri yra itin svarbi miško ekosistemos dalis, tampanti daugybės organizmų prieglobsčiu ir maistu. Taip pat didesniuose miško masyvuose vykstantys ekologiniai ir evoliuciniai procesai geriau užtikrina miško atsparumą aplinkos veiksniams, nei fragmentuotuose sklypuose. 

Sklypas pasižymi ir reljefo bei hidrologinio režimo įvairove, kurią dar labiau praturtina Galuonio ir Šaminio ežerų pakrantės ir šlapynės. Miške dominuoja pušynai, tačiau taip pat auga beržai ir eglės, kai kuriems medžiams yra net 135 metai. Šis sklypas yra Labanoro regioninio parko Dumblio telmologiniame draustinyje, taip pat priklauso paukščių bei buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms. 

Bendraminčiai siekia skatinti tvarią ateitį 

Prie didžiausio iki šiol sklypo išpirkimo ženkliai prisidėjo tiek ilgalaikiai, tiek naujai prisijungę rėmėjai. „Žalia giria“ jau ketvirtus metus remia „Sengirės fondo“ veiklą, siekdama padėti išsaugoti senus ir vertingus miškus.  

„Ši partnerystė mus visapusiškai praturtina, mes ne tik daugiau sužinome apie sengires ir būtinybę jas atstatyti, apie miškuose klestinčią biologinę įvairovę ir nesuskaičiuojamus tarpusavio ryšius, bet taip pat giliau suvokiame aplinkosaugos klausimų svarbą įmonės veikloje. Svarbiausia pasiekti pokytį mūsų supratime, kad kuo daugiau Lietuvos žmonių suvoktų gamtos, o ypač mūsų senųjų miškų išsaugojimo, svarbą, tam reikia kelių žmogaus kartų sąmoningo ir kryptingo siekio. Tikiu, kad mums kartu tai pavyks“, – sako vadovė Aurelija Gumbrevičienė. 

„Mano banko“ generalinės direktorės Giedrės Blazgienės teigimu, socialiai atsakingos organizacijos turi tiesiogiai prisidėti prie tvarumo iniciatyvų paramos. 

„Kaip lietuviškam bankui, mums ne tik rūpi, kokioje aplinkoje gyvename patys, bet ir siekiame užtikrinti sveikas ir tvarias sąlygas ateities kartoms, – sako G. Blazgienė. – Kuriant tvarią veiklą, svarbu veikti nuosekliai ir kantriai siekti nustatyto tikslo, vienyti verslo įmonių, visuomeninių organizacijų ir valstybės institucijų pajėgas. Mūsų vertybės – dirbti efektyviai, tikslų siekimą įtvirtinti konkrečiais veiksmais, mąstyti ir veikti tvariai – yra vienijantis pagrindas, jungiantis mus su fondu“. 

Kanceliarijos parduotuvė ir rūšinės kavos kavinė „Raštinė“ kartu su fondo savanore iliustratore Egle Plytnikaite inicijavo paramos projektą, kuris papildomai prisidėjo prie sklypo išpirkimo.  

„Prieš susipažįstant su fondu, manėme, kad samanotas, dailus miškas yra lygiavertis sengirei, tačiau tai toli gražu nėra tiesa. Parama, skirta išsaugoti lopinėlį miško, kuriame klestės unikali mūsų regiono biologinė įvairovė be žmogaus įsikišimo, yra etinė pareiga tiek šios biologinės įvairovės, tiek ateities kartų atžvilgiu“, – mano „Raštinė“ bendraįkūrėja Ieva Saldauskaitė-Šaltenė. 

Fondas, išpirkdamas miškus išsaugojimui, siekia formuoti kuo didesnius miškų masyvus, kurie užtikrintų ilgaamžes ir stabilias buveines įvairioms gyvybės formoms. Molėtų rajone esantis miško sklypas yra svarbus žingsnis šio tikslo link. 

APIE „SENGIRĖS FONDĄ“ 

„Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius, išskirtinai svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir klimato kaitos pasekmių sumažinimui – sengires, atviras žmonių lankymui. Fondo vizija – Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos, kur visi organizmai – lygiaverčiai ir nė vienas nevadinamas kenkėju. 

Fondas inicijuotas po sėkmingos filmo „Sengirė“ premjeros Lietuvoje 2018 m., sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, taip pat nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo.  

Įsteigtas 2020 m. sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja virš 176 ha miškų – būsimų sengirių. Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas. Daugiau https://www.sengiresfondas.lt   

Baltosios Vokės šlapynė anksčiau buvo graži žemapelkė. Tačiau prieš septyniasdešimt metų čia buvo pradėtos kasti durpės, naudotos Vilniaus miesto šildymui, o visa gyvoji gamta – sunaikinta. Iškasus didįjį durpių sluoksnį dalyje buvusios pelkės atsirado žuvininkystės tvenkiniai, o durpynas buvo apleistas – žemės paviršius išvagotas vandens nuleidimo kanalų, teritorija apaugusi krūmais ir nendrėmis, kurios nustelbia žemaūgę šlapynių augaliją.

Prieš metus ši, šlapynėms nebūdinga augalija, buvo pradėta šalinti, tokiu būdu sudarant sąlygas atsigauti pelkių augalams. Šią vasarą, vykdant augalų monitoringą, čia buvo rasta daugybė individų retų mažyčių orchidėjų – dvilapių purvuolių (Liparis loeselii). Šis augalas yra labai retas, priskirtas prie nykstančių augalų rūšių todėl yra saugomas Lietuvoje ir Europoje.

„Pagal mokslinius duomenis Lietuvoje žinomos vos kelios skaitlingesnės dvilapio purvuolio populiacijos, kuriose individai skaičiuojami šimtais. Viena iš tų skaitlingų populiacijų nuo šių metų būtų galima laikyti atkuriamos Baltosios Vokės šlapžemių populiaciją.“ – sako projekto LIFE Marsh Meadows ekspertas dr. Domas Uogintas.

„Keliose didžiulio šlapynių komplekso vietose buvo stebėti šimtai rūšies individų. Populiacija atrodo gyvybinga ir perspektyvi – buvo stebėti tiek jauni, nežydintys, tiek žydintys ir subrandinę sėklas augalai. Įdomu, kad dažnai pasitaikė tokių individų, kurie buvo subrandinę po10-20 vaisių-dėžučių, nors paprastai rūšies individai užaugina po tris-šešis vaisius.“ – situaciją apie šią biologinę retenybę komentavo D. Uogintas.

„Populiacijos būklės pagerėjimą galima sieti su vykdomomis gamtotvarkos priemonėmis – teritorijos šienavimu ir krūmynų šalinimu. Taip suformuotos mažesnio aukščio ir šviesesnės bendrijos, kurios yra tinkamos dvilapio purvuolio populiacijos vystymuisi.“ – sako D. Uogintas.

Monitoringo metu Baltosios Vokės šlapžemėse taip pat buvo stebėtos ir kitos laukinės orchidėjos – baltijinės gegūnės (Dactylorhiza baltica) bei pelkiniai skiautalūpiai (Epipactis palustris).

 Pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris) Baltosios Vokės šlapžemėje. Birutės Stukės nuotrauka

Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica) Baltosios Vokės šlapžemėje. Birutės Stukės nuotrauka

VšĮ Baltijos aplinkos forumo inf. 

Kaip teigia organizacijos individualaus rėmimo vadovas Mantas Pūtys, nors ambasadorystė užsienyje labai populiarus būdas, norint prisidėti prie nevyriausybinių organizacijų veiklos, tarp lietuvių ši aukų rinkimo forma dar nespėjo išpopuliarėti. Vis tik, anot jo, tai – labai efektyvus paramos pritraukimo būdas, mat jis leidžia ne tik įsitraukti dideliam ratui žmonių, bet ir pačiam ambasadoriui pasijusti viso proceso dalimi. Be to, tai esą yra puiki aukojimo alternatyva žmonėms, norintiems padaryti ką nors gero, tačiau neturintiems finansinių galimybių pokyčiui įgyvendinti.

„SOS gerumo ambasadorystė yra ypatinga tuo, kad ją vykdantis žmogus aukoja ne pats – jis socialinių tinklų pagalba, organizuodamas tam tikrą veiklą ar iniciatyvą, aktyviai renka lėšas iš savo draugų ir artimų žmonių rato. Kai kurie žmonės ieško prasmės savanoriaudami, kiti nori prisidėti finansiškai, o mes siūlome dar vieną alternatyvą – įprasminti savo šventę ar kitą veiklą kaip būdą paremti gerus tikslus. Tokiu būdu galima pasiekti dar didesnį pokytį“, – pasakoja jis.

M. Pūtys iškart dalijasi ir pavyzdžiais, kokias iniciatyvas gali įgyvendinti žmonės, norintys tapti SOS gerumo ambasadoriais.

„Galite bėgti maratoną, organizuoti dviračių žygį, plaukimo varžybas, gimtadienio ar vestuvių šventę, planuoti šokių ar maisto gaminimo vakarėlį, įgyvendinti ekstremalią, o galbūt – originalią – idėją, pavyzdžiui, šokti su parašiutu ar pasiekti rekordą“, – vardija jis.

Pinigus galite rinkti ir įgyvendindami savo įprastą veiklą – pavyzdžiui, vesdami jogos praktiką. Paramą vaikams galite rinkti ir besilinksmindami, tarkime, sukviesti draugus į kompiuterinių žaidimų maratoną, kurį transliuosite tiesiogiai ir taip pritrauksite lėšų.

SOS vaikų kaimų vienkartinio aukojimo koordinatorė Daina Micė džiaugiasi, kad toks programos formatas neriboja būsimų ambasadorių, mat kiekvienas gali rasti, kaip savaip prisidėti prie sunkiomis sąlygomis gyvenančių vaikų ir šeimų gerovės.

„Manome, kad SOS gerumo ambasadorystės programa pritrauks įvairiausias auditorijas, nes kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo būdo, gali atrasti savo būdą daryti gerus darbus – ar tai būtų sportas, meno kūryba, ar netgi mezgimas. Iniciatyva kviečia kiekvieną tapti pokyčių dalimi, remiantis savo talentais ir pomėgiais“, – sako ji.

Paramos suma gali būti ir keli šimtai eurų

Kai SOS gerumo ambasadorius nuspręs, kokiu būdu rinks lėšas organizacijos globojamiems vaikams ir šeimoms, reikia apsibrėžti, kokią sumą jis nori surinkti.

„Tai gali būti keli šimtai ar net keli tūkstančiai eurų – visa parama yra reikšminga ir svarbi. Tuomet reikia apsibrėžti iniciatyvos laikotarpį – rekomenduojame, kad jos trukmė būtų nuo vienos savaitės iki mėnesio – viskas priklauso nuo jos pobūdžio. Kai būsimas SOS gerumo ambasadorius viską apgalvoja, jam reikia apsilankyti mūsų puslapyje: https://padek.sos-vaikukaimai.lt. Čia užpildžius registracijos formą, mes specialiai jų iniciatyvai sukursime personalizuotą lėšų rinkimo puslapį, kuriame SOS gerumo ambasadorių draugai, artimieji bei kolegos galės aukoti vaikams ir šeimoms, kuriomis rūpinasi SOS vaikų kaimai Lietuvoje“, – pasakoja M. Pūtys.

Jis priduria, kad SOS gerumo ambasadoriumi gali būti kiekvienas, norintis tapti pokyčio dalimi ir skleisti gerumą, renkant lėšas vaikams.

„Jis taps tarpininku tarp SOS vaikų kaimų ir žmonių, norinčių prisidėti prie SOS gerumo ambasadoriaus organizuojamos iniciatyvos. Labai džiaugiamės, kad šios programos neriboja laikas – ji prasideda šiandien ir neturi pabaigos datos“, – šypsodamasis teigia pašnekovas.

Viskas vyks socialiniuose tinkluose

Labai svarbi šios programos dalis – socialiniai tinklai, mat jų pagalba bus komunikuojama apie ambasadorystę ir lėšų rinkimo iniciatyvą. Vis tik programos iniciatoriai žada, kad visiems SOS gerumo ambasadoriams jie suteiks visapusišką pagalbą, asmeninį palaikymą viso proceso metu. O kartu duos ir tai, kas yra būtina, norint, kad iniciatyva nepaskęstų milžiniškame informacijos sraute socialinėje erdvėje.

„Būtinai pasidalinsime patarimais ir suteiksime visą komunikacijai socialiniuose tinkluose reikalingą medžiagą, kad iniciatyva būtų sėkminga. Visi SOS gerumo ambasadoriai gaus ir komunikacijos priemonių rinkinį, kuriame yra PDF dokumentas su naudingais patarimais, kaip išlikti motyvuotam visos kampanijos metu. Jame sudėjome ir rekomendacijas, kaip dažnai kelti turinį į socialinius tinklus ir išlaikyti nuolatinį sekėjų įsitraukimą. Taip pat rinkinyje jie ras vaizdinę medžiagą, kurią galės naudoti savo socialiniuose tinkluose“, – pasakoja D. Micė.

Taip pat SOS gerumo ambasadoriai gaus ir rekomenduojamų įrašų tekstus, kuriuos taip pat galės naudoti komunikuodami socialiniuose tinkluose. Šie tekstai padės pristatyti iniciatyvą, jos rezultatus ir padėkoti visiems prisidėjusiems. D. Micė priduria, kad nors visi jų ambasadoriai galės komunikuoti laisvai, toks komunikacijos priemonių rinkinys tikrai padės tiems, kuriems socialinių tinklų subtilybes įkąsti kartais gali būti nelengva užduotis.

Naudinga ir patiems ambasadoriams

O štai SOS vaikų kaimų komunikacijos vadovė Paulina Briginaitė įsitikinusi, kad SOS gerumo ambasadorystės programa bus naudinga ne tik vaikams, kuriais rūpinasi organizacija, bet ir patiems ambasadoriams.

„SOS gerumo ambasadorystės programa suteikia žmonėms galimybę ne tik prisidėti prie kilnios misijos, bet ir asmeniškai augti. Dalyvaudami šioje iniciatyvoje, žmonės stiprins savo skaitmeninius įgūdžius, mokysis efektyviai naudotis socialiniais tinklais ir kurti įtraukiantį turinį. Tokia patirtis padės ugdyti pasitikėjimą savimi, kūrybiškumą ir gebėjimą įkvėpti kitus veikti. Tuo pačiu net ir virtualiame lygmenyje ši programa stiprina bendruomeniškumą. Dalindamiesi savo iniciatyvomis socialiniuose tinkluose, SOS gerumo ambasadoriai suburs aplink save draugus, šeimos narius ir pažįstamus bendrai misijai – surinkti lėšų vaikams. Šis kolektyvinis tikslas, nors ir pasiekiamas per ekraną, sukuria stiprią solidarumo ir bendrystės dvasią, kuri gali būti labai įkvepianti“, – sako ji.

O kartu P. Briginaitė džiaugiasi, kad ši programa leis savo gerumu dalintis ir tiems žmonėms, kurie dažnai nežino, kaip tai padaryti.

„Pagrindinė motyvacija kurti SOS gerumo ambasadorystės programą buvo noras įtraukti kuo daugiau žmonių į SOS vaikų kaimų misiją – vaikams sukurti laimingą ir saugią vaikystę. Savo kasdieniame darbe mes matome, jog daugelis žmonių nori prisidėti prie šios kilnios veiklos, bet ne visada žino, kaip tai padaryti. Programa suteikia jiems paprastą ir prieinamą būdą veikti, pasitelkiant savo kūrybiškumą ir socialinius ryšius“, – tikina organizacijos komunikacijos vadovė. 

SOS vaikų kaimai – organizacija, padedanti vaikams, netekusiems tėvų globos, bei šeimoms, patiriančioms sunkumų. Per 2023 m. organizacija iš viso padėjo 4288 žmonėms. Norėdami daugiau sužinoti apie organizacijos veiklas apsilankykite puslapyje https://sos-vaikukaimai.lt/ bei socialiniuose tinkluose Facebook, LinkedIn, Instagram.

Vaikui užauginti reikia viso kaimo – tapk šios bendruomenės dalimi!

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos inf. 

Penkerius metus Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse fiksuojamas darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas jau siekia 482,2 tūkst. Ūkio sektoriuose kasmet augo darbo paklausa Kauno apskrityje (9 proc.), kitose – šiek tiek mažėjo. Visame regione  pernai buvo paskelbta 54,2 tūkst.  laisvų darbo vietų, o šių metų pirmąjį pusmetį – daugiau nei 25 tūkst. Darbuotojų poreikis didžiausias –  Kaune (15,8 tūkst.),  Alytuje (2,8 tūkst.) ir Marijampolėje (2,2 tūkst.).

„Mūsų regiono ekonominis potencialas yra didžiulis, jaučiami skirtingi iššūkiai kiekvienos apskrities darbo rinkoje. Labai dažnai kalbame apie inovacijas ir startuolius, medikų ir inžinierių paklausos disbalansą. Lazdijuose, Kalvarijoje sprendžiame ilgalaikes nedarbo problemas. Alytuje ieškome būdų, kaip aprūpinti įmones apdirbamosios pramonės darbininkais ir statybininkais,  o Marijampolėje – kaip patenkinti vežėjų ir virėjų poreikį“, – pasakojo Kauno klientų aptarnavimo direktorius Tautvydas Bielozarevičius.

Labiausiai auganti veiklos sritis Kaune yra susijusi su startuoliais ir inovacijomis. Tuo užsiimančių įmonių darbuotojų paieškos kanalai platesni – ne vien Užimtumo tarnyboje, kur šiemet taip pat įregistravo 71 darbo vietą, iš jų – daugiausiai IT specialistams (41), informacinių technologijų sistemų administratoriams (6), viena kita darbo pozicija skirta informacinių technologijų sistemos eksploatavimo inžinieriui ar mokslinės techninės informacijos apdorojimo inžinieriui.

Kauno sveikatos mokslų universitetas ir kiti mokslinių tyrimų institutai skatina sveikatos apsaugos ir biotechnologijų sričių plėtrą. Šių metų pirmąjį pusmetį didėjo darbo pasiūlymų skaičius žmonių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įmonėse. Didelis poreikis medicinos darbuotojų – paskelbta 600 laisvų darbo vietų, iš jų – 256  bendrosios praktikos slaugytojams, 96 – įvairių sričių gydytojams (šeimos, kardiologui, neurologui, geriatrui), trūksta psichologų, odontologų.

Pedagogų paieškos aktualios ir Kauno regionui –  daugiausiai trūksta mokytojo padėjėjų (56) ir matematikos mokytojų (48).  Mokytojams siūloma 171 laisva darbo vieta.

Paslaugų sektorius gausiausiai skelbia laisvas darbo vietas Užimtumo tarnybos registre – šiemet įregistravo 11,6 tūkst. darbo skelbimų. Net 35,4 proc. darbo pasiūlymų – didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityje, 32 proc. – administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančiose įmonėse.

Prekybos tinklai „Maxima LT“, „IKI Lietuva“ ir „Kesko Senukai Lithuania“ dažniausiai skelbia pardavėjų-kasininkų, virėjų, valytojų darbo vietas. Tai susiję su parduotuvių tinklų plėtra ir didele darbuotojų kaita.

Baldų apmušėjai, gamybos įrenginių operatoriai bei staklininkai, siuvėjai reikalingi pramonės sektoriaus įmonėms. Maisto, tekstilės, chemijos ir mašinų gamybos įmonės šiemet paskelbė daugiau nei 4,9 tūkst. laisvų darbo vietų, dauguma (92,6 proc.) – apdirbamojoje gamyboje. Darbuotojų daugiausiai ieškojo baldus gaminančios įmonės „Actona Lithuania“ (115), „Kauno baldai“ (96). 

Statybos sektorius pateikė 2,7 tūkst. darbo pasiūlymų. Aktyviausi darbdaviai – „Gilmera“ (116), „Autokausta“ (100) „CB Construction“ (92 ) skelbė apdailininkų, suvirintojų, elektrikų ir kitų statybos darbų darbininkų bei amatininkų paieškas.

Regiono geografinė padėtis ir gerai išvystyta infrastruktūra ypač prisideda prie transporto ir logistikos sektoriaus plėtros. Šiemet sumažėjo tarptautinio krovinių pervežimo vairuotojų poreikis, tačiau išliko stabilus arba didėjo vairuotojų ekspeditorių ir logistikos specialistų (vadybininkų, sandėlininkų) skelbiamų laisvų darbo vietų skaičius.

Anot T. Bielozarevičiaus, pirmąjį pusmetį paslaugas darbdaviams teikiantys specialistai vykdė orlaivių mechanikų bei aviacijos mechanikų atrankas  „Kaunas Aircraft Maintenance Services" ir  „FL Technics":  „Darbuotojų atrankoje pasiūlytas 21 kandidatas ir po darbdavių testavimo dalis jų gali būti įdarbinti orlaivių mechanikais-mokiniais. Po logistikos specialistų atrankų „Prima line“ ir  „Pigu“ įdarbino 4 mūsų specialistų atrinktus asmenis. Pirmąjį pusmetį po atrankų į įvairias darbo pozicijas įdarbintas 131 klientas“.

Užimtumo tarnybos Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda vykdė atrankas į laisvas darbo pozicijas Marijampolės LEZ „Mantinga“ dėl elektriko-elektrotechniko ir , „Marijampolės pieno konservai“ vyr. buhalterio laisvoms darbo vietoms užpildyti. Su Kauno LEZ  įmone „Kaunas Aircraft Maintenance Services"  bendradarbiauta dėl mechaniko, mechaniko – šaltkalvio ir mokymų instruktoriaus laisvų darbo vietų užpildymo.

Daugėja norinčiųjų persikvalifikuoti

Kauno klientų aptarnavimo departamentas pirmąjį pusmetį pasirašė 135 trišales sutartis su konkrečiomis įmonėmis, kurioms rengiami potencialūs darbuotojai. Daugiausiai įgijusių naujas kvalifikacijas ir kompetencijas bus įdarbinta įmonėse „Kauno autobusai" (32), „Ogtransa" (16), „Autodita"– (11), Lietuvos inžinerijos kolegija (6), MB „Stufas" (5). Kad galėtų dirbti šiose įmonėse, Užimtumo tarnybos klientai mokosi pagal transporto priemonių remonto techniko neformaliojo švietimo programai įgyti.   Danske Bank A/S Lietuvos filialas įdarbins 16 asmenų, įgijusių ICA tarptautinis pinigų prevencijos plovimo diplomą,  „Axioma Metering" – 10 asmenų, kurie mokėsi pagal mokymo programą 3D projektavimas gamybai.

T. Bielozarevičiaus teigimu, kvalifikuotos darbo paklausos poreikis skatina ir klientus iš naujo peržiūrėti savo darbo patirtį ir karjerą: „Stebime aktyvesnį klientų norą persikvalifikuoti. Jau ir mažesniuose miesteliuose gyvenantys klientai vis dažiau nori įgyti paklausių profesijų“.

Profesiniame mokyme pirmąjį pusmetį dalyvavo 1,2 tūkst. asmenų, 2023 m. – 1850. Vis didesnį populiarumą įgyja ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonė (APVK) – šiemet 800 klientų pasirinko technologijas, pernai per visus metus – 1074.

Perspektyvias profesijas labiausiai nori įgyti kauniečiai (625), taip pat Alytaus (51), Marijampolės (33) gyventojai. Mažiausiai besimokančių Lazdijuose (4), Šakiuose (8),   Vilkaviškyje (9), Varėnoje (9), Prienuose (10). Daugiau norinčių mokytis į ateitį orientuotų kvalifikacijų buvo Druskininkuose (18), Jonavoje (17), Kaišiadoryse (14).

Paklausios mokymosi programos: transporto priemonių remonto techniko neformaliojo švietimo programa (67), No-code ir robotinių procesų automatizavimo neformalioji programa (65), audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos programa (42), e. pardavimai ir rinkodaros analitika (37).

Išlieka populiari individualios priežiūros darbuotojo modulinė profesinio mokymo programa – šiemet ją rinkosi 210 asmenų, 2023 m. – 232. Taip pat paklausios apskaitininko (134), slaugytojo padėjėjo (105), motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo (82) modulinės profesinio mokymo programos.

Daugiau aukštesnio išsilavinimo klientų

Klientų profilis per penkerius metus regione palaipsniui keitėsi.  Ryškesnė tendencija – padaugėjo registruotų asmenų su aukštuoju išsilavinimu beveik 2 proc. – dabar jie sudaro 27,6 proc. visų darbo ieškančių asmenų. Klientų struktūroje kvalifikuotų darbininkų skaičius irgi šiek tiek paaugo (0,5 proc. punkto) iki 45,4 proc., o labiausiai sumažėjo (2,4 proc. punkto) asmenų be profesinio pasirengimo (27 proc.). 

Nors asmenys turi aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą, bet daugiausiai ieško darbo šiose pozicijose: pagalbinio darbininko  – 2,2 tūkst.,  valytojo (820), pardavėjo (653), administratoriaus (470), automobilio vairuotojo (419)  pardavimo vadybininko (411), apsaugos darbuotojo (368), vairuotojo ekspeditoriaus (261). Taip pat šios grupės klientai pageidauja dirbti pardavimo vadybininkais (411), projektų vadovais (79), buhalteriais (57), įmonės vadovais (47), personalo specialistais (42,) psichologais (20).

Regiono išskirtinumą rodo ir registruotų klientų amžiaus statistika. Per penkerius metus vyresnių nei 50 metų asmenų skaičius sumažėjo nuo 28,1 proc. iki 27,7 proc. tačiau padaugėjo jaunimo iki 29 metų – šiemet jis sudarė  31,4 proc.

Vėlgi šiame regione nuo 2019 metų darbo neturinčių vyrų gerokai daugiau nei moterų – atitinkamai jie sudaro 53,7 proc. ir 46,3 proc. Nedirbančių vyrų daugiausiai Birštono savivaldybėje (60,6 proc.) ir Druskininkų (56,8 proc.). Mažiausiai – Alytuje (45,8 proc.) ir Marijampolėje (46,1 proc.).

Liepos 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 44,3 tūkst. Kauno, Marijampolės ir Alytaus nedirbančių gyventojų. Registruotas nedarbas siekė 9,1 proc. ir yra 0,6 proc. didesnis nei bendras šalyje. Šių metų pirmąjį pusmetį darbo ieškojo 9 proc. (2,9 tūkst.), daugiau asmenų nei 2019 m. tokiu pat laikotarpiu.

„Mitas, kad fondų dalyvių sukauptos lėšos investuojamos vien užsienyje. Jau seniai Lietuvos pensijų fondai reikšmingą investicijų dalį nukreipia į savo rinką, taip skatindami vietos ekonomiką ir prisidėdami prie jos augimo, taip pat strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo, pavyzdžiui, energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo. Mūsų šalyje veikiantys pensijų fondai į kapitalo rinką jau yra investavę 1 procentą BVP, ir ši dalis tik didėja“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Paulius Kabelis. 

Pasak jo, Lietuvos pensijų sistema yra palyginti jauna, skaičiuojanti maždaug du dešimtmečius. Antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas, remiantis pirmojo pusmečio duomenimis, viršijo 8,5 mlrd. eurų. Tai siekia apie dešimtadalį bendrojo vidaus produkto (BVP), nors kai kuriose valstybėse, kuriose pensijų sistema veikia pusę amžiaus ir daugiau, sukauptas turtas jau viršija metinį BVP.

Nepaisant to, Lietuvos pensijų fondai jau tapo vienu reikšmingiausių tiek šalies, tiek Baltijos valstybių regiono kapitalo rinkos žaidėjų.

Pavyzdžiui, jų investicijos į Baltijos šalių vyriausybių ir įmonių obligacijas, 2019 metais siekusios per 350 mln. eurų, pernai jau sudarė beveik 750 mln. eurų. Atitinkamai išaugo ir jų dalis bendrame pensijų fondų investicijų portfelyje – nuo maždaug 6-7 proc. 2020-2021 m. iki 10 proc. praėjusiais metais.

Kaip sako LIPFA atstovas, tokį augimą lėmė keli veiksniai, o pirmiausia – pastaraisiais metais itin aktyvi įmonių obligacijų rinka. Aktyviai vertybinius popierius leido ir Baltijos šalių vyriausybės.

„2022-2023 m. buvo išplatinta nemažai Baltijos šalių įmonių obligacijų, o platinamų obligacijų emisijų dydžiai buvo išties dideli. Lietuvoje veikiantys pensijų fondai buvo aktyvūs dalyviai šiuose obligacijų platinimuose ir neretai įsigydavo virš 10 ar net 20 proc. visos emisijos. Tai naudinga tiek pensijų fondų dalyviams, kurie gauna didesnę grąžą, tiek emitentams, nes dėl didelės paklausos joms dažniausiai pavyko pasiskolinti lėšų pigiau“, – aiškina P. Kabelis.

Tiesioginės Lietuvos pensijų fondų investicijos į šalies bendrovių akcijas siekia apie 90 mln. eurų, arba maždaug 1,5 proc. jų valdomo turto. Nors ši dalis nėra itin didelė, svarbu pabrėžti, kad kalbame apie investicijas į atskiras įmones, todėl fondų valdytojai siekia, kad valdomas turtas būtų tinkamai diversifikuotas. Įdomus faktas, kad daugiausia – 46 mln. eurų – pensijų fondai yra investavę į šaliai itin svarbius strateginius energetikos projektus įgyvendinančios „Ignitis Grupės“ akcijas.

Kasmet auga ir alternatyvių investicijų dalis, kai pensijų fondai investuoja į uždaro tipo fondus, kurių investavimo laikotarpis dažniausiai siekia 10 ir daugiau metų. Šios lėšos tradiciškai nukreipiamos į nekilnojamąjį turtą, privataus bei rizikos kapitalo fondus, miškus ir žemę, infrastruktūrą ar renovaciją.

Ilgalaikė pasaulinė patirtis rodo, kad tokio tipo investicijų grąža per ilgą laiką viršija akcijų rinkų grąžą, o jų vertės svyravimai yra mažiau susiję su ekonomikos ciklais ar svyravimais akcijų rinkose. Todėl pensijų fondai ir kiti ilgalaikiai investuotojai užsienyje į šias privačias rinkas nukreipia ir 20-30 proc. valdomo turto.

Lietuvoje veikiančių pensijų fonduose ši dalis kol kas siekia apie 3 proc., tačiau investuojamos sumos ženkliai auga: 2019 metais alternatyvioms investicijoms buvo skirta mažiau nei 100 mln. eurų, pernai – jau beveik 250 mln. eurų, o įskaičius įsipareigojimus investuoti – per 300 mln. eurų.

Apskritai Baltijos valstybių regione Lietuvos pensijų fondai jau investavę per milijardą eurų, daugiausia – Lietuvoje. Per pastaruosius penkerius metus šios investicijos kasmet vidutiniškai augo po 23 proc.

„Mes, kaip fondų valdytojai, negalime pamiršti svarbiausio savo įsipareigojimo užtikrinti kuo didesnę grąžą savo klientams – fondų dalyviams. Jei patrauklių galimybių randame vietos rinkoje, nauda yra dviguba ar net triguba, nes nukreipdami investicijas savo šalyje ar regione kartu skatiname savo ekonomikos augimą, kuris prisideda tiek prie didesnės socialinės gerovės, tiek prie strateginių tikslų įgyvendinimo, tiek prie kapitalo rinkos, kuri yra itin svarbi ekonomikos sudėtinė dalis, stiprinimo”, – pabrėžia LIPFA valdybos narys.

Visgi augant suvokimui apie autizmą, mes jau žinome, kad autistiški asmenys biologiškai, neurologiškai nėra kaip visi. Kartais tokios pastangos gali sukelti rimtų problemų sveikatai, o kartais būti raktas į sėkmingą gyvenimą. Kas tai lemia, pasakoja Laura Valionienė, autizmo temų lektorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ bendruomenės narė. 

Autistiški asmenys dažnai pasaulį patiria kitaip

„Norint atsakyti į keliamą klausimą, svarbu geriau pažinti, kaip autistiški asmenys patiria pasaulį, kas juos įgalina bei nugalina. Visi mes savo kūną, emocijas, pasaulį patiriame per pojūčių sistemas. Apie 95 procentų autistiškų asmenų turi neįprastai veikiančius pojūčius ir tai kelia iššūkius, o kai kada virsta profesijomis ir stiprybėmis. Pojūčių sistemos gali būti hiperjautrios (smegenys su pojūčiu susijusią informaciją registruoja per jautriai, neįprastai daug), arba hipojautrios (smegenys registruoja per mažai informacijos, nepastebi su pojūčiu susijusių elementų). Taip pat asmuo gali neįprastai siekti pojūčių arba neįprastai jų vengti. Vieno žmogaus pojūčiai gali būti ir per jautrūs ir per mažai jautrūs. Tai kyla iš kitokios neurologijos“, – paaiškina L. Valionienė.

Pasak L. Valionienės, daugeliui autistiškų asmenų kasdieninis pasaulis yra kaip pojūčių minų laukas – tiek dėl per didelio pojūčių jautrumo, tiek dėl per mažo pojūčių jautrumo. Pakitę pojūčiai kasdienines veiklas gali apsunkinti, arba kai kurie įgūdžiai, žinios, pažinimas, bendravimo elementai gali būti nepasiekiami. Bet iš kitos pusės, autistiškas pasaulio pajautimas gali būti labai ryškus ir džiaugsmingas.

„Įsivaizduokite, jog vieną dieną atsibundate pasaulyje, kuris jums nepritaikytas. Šviesos erzinančiai mirgančios, gal net iki skausmo per ryškios, garsai dirgina, o kai bandote suprasti iš kur jie sklinda, aplinkiniai nesupranta, apie ką kalbate, norite kopijuoti veiksmus, kuriuos jums rodo, bet jūsų kūnas negeba to padaryti.

Žinoma, už tai esate apliejamas neigiamomis emocijomis. Bandote išgirsti, kas jums sakoma, bet aplinkui tiek visokių garsų, kad girdite ne sakinius, o kalbos trupinius – tai baisiai erzina! Matote žvilgsnį nukreiptą į save, tada kiti žiūri į jus. Jums kažką sako, dalį suprantate, dallies ne, aplinkiniai juokiasi. Turbūt iš jūsų. Kad sukauptumėte dėmesį, jums reikia judėti. Ant jūsų pyksta, kad judate ir kad nesiklausote. O nesiklausote, nes klausymuisi jums reikia judėti! Jus baudžia už jūsų iššūkius, kurių negalite kontroliuoti“, – dalijasi L. Valionienė.

L. Valionienė teigia, kad tai dalies autistiškų asmenų kasdienybė: „Pasaulis, kurį kūrė tipinėms smegenims, nebūtinai palankus neurologiškai skirtingoms nervų sistemoms. Tai daugumos autistiškų žmonių realybė, kuri dažnai ignoruojama arba netinkamai suprantama.“

Kas lemia autistiškų asmenų gyvenimo sėkmę?

„Lietuvoje suvokimas apie autizmą dar tik formuojasi. Turiu privilegiją bendrauti su užsienyje dirbančiais specialistais, turinčiais keletą dešimtmečių patirties. Susumavus jų bei suaugusių autistiškų asmenų įžvalgas, stebiu, jog gyvenimo sėkmę sudaro šie elementai: visų pirma tai  tam asmeniui veikiančios nerimo valdymo strategijos. Tai ne apie nerodymą to ką jauti, perlipimą per save ar pasispaudimą. Tai apie realias, tam asmeniui veikiančias strategijas, kurios padeda atstatyti vidinę ramybę. Gebėjimas komunikuoti kokiu nors būdu ir išreikšti savo mintis, poreikius. Savęs pažinimas ir saviadvokatavimas – kai šalia esantis asmuo padeda pažinti save bei aplinkai suprantamais būdais efektyviai komunikuoti apie savo poreikius, galimybes, stiprybes“, – vardija L. Valionienė.

L. Valionienė priduria, kad taip pat išskiriama  meilė sau, savigarba, vidinė motyvacija, bei  tikslinga, individualizuota pagalba, atsižvelgianti į raidą, poreikius, stiprybes.

Autistiški asmenys labai skirtingi, o autizmas priskiriamas raidos ir socialinio bendravimo sutrikimams, tad natūralu, jog pagalba konkrečiam asmeniui turėtų remtis į raidą, individualius skirtumus, santykio kūrimą.

„Šiame sąraše nėra intelekto koeficiento, matematikos ar kitų akademinių dalykų įvertinimų, net ir gebėjimas tarti žodžius yra tik nebūtina dalelė. Kaip sako suaugę autistiški asmenys „kas iš tų žinių ir gebėjimų, jei esi per daug sulaužytas, kad galėtum jais naudotis““, – atkreipia dėmesį L. Valionienė.

Ar tikslinga siekti gyventi „kaip visi“?

Statistika iš įvairių šalių negailestinga: maždaug trečdalis autistiškų asmenų bando pasitraukti iš gyvenimo ir rizika, jog pavyks, apie dešimt kartų didesnė nei bendroje populiacijoje, du trečdaliai patiria depresiją, keturi penktadaliai nedirba, vidutinė gyvenimo trukmė 39,5-54 metai. Tai nedaug pasako apie autistiškus žmones, bet daug pasako apie tai, kad pagalboje kurią gavo (arba negavo), kažkas nėra gerai.

„Svarbu suprasti, kad autistiški suaugę asmenys skiriasi savo gyvenimo tikslais ir gebėjimais, pasirinktomis profesijomis.  Yra profesijos, kurias autistiški asmenys statistiškai renkasi dažniau, pavyzdžiui IT sektorius, inžinerija, meninė kūryba, buhalterija.

Yra daug autistiškų asmenų, kurie pasirenka pasitraukti iš mūsų visuomenės, gyventi kaime. Dalis tai daro dėl to, kad nepakanka gebėjimų gyventi mieste. Dalis tai daro, nes per sunku gyventi „kaip visi“, todėl palieka gerai apmokamus darbus ir išvažiuoja gyventi gamtoje. Depresija, perdegimai, nerimo sutrikimai, pritaikymų darbo vietoje nebuvimas, ar baimė jų siekti dėl visuomenėje esančių stigmų, kai kuriuos autistiškus žmones paskatina ieškoti kito gyvenimo kelio, nei rinkosi anksčiau“, – sako L. Valionienė.

L. Valionienė akcentuoja: „Visi mes esame unikalūs, visi patiriame iššūkių. Kai kurie žmonės tiesiog patiria daugiau iššūkių nei dauguma. Jei net nebandome sukurti realiai veikiančių aplinkos pritaikymo strategijų, ne tik prarandame unikalias įžvalgas turinčius protus, bet ir galinčius dirbti asmenis neretai išstumiame iš darbo rinkos ir visuomenės. Esama įvairių būdų mokytis, gyventi, išgyventi. Svarbu, kad tai ką renkamės, atitiktų ne tik mūsų gebėjimus, tačiau ir galėjimus. Ne visada tai, jog gebame kažką dirbti, kažką daryti reiškia, jog turėtume tai daryti. Svarbu ne tik mūsų išoriškai vertinami pasiekimai, tačiau ir psichinė, fizinė sveikata, gyvenimo džiaugsmas.

Kelionių organizatorių 2024 m. II ketvirčio bendrosios metinės pajamos sudarė 522 mln. eurų. Iš jų išvykstamojo turizmo pajamos sudarė 494 mln. eurų, kas yra  7 proc. daugiau nei 2023 m., o atvykstamojo turizmo -  27,7 mln. eurų, kas yra  18,6 proc. daugiau nei 2023 m. 

Kelionių organizatorių pajamos leido sugeneruoti apie 9 mln. eurų metinio grynojo pelno.  Tai yra apie 11 mln. eurų mažiau nei prieš metus. Sumažėjusiam rezultatui įtakos turėjo išvykstamojo turizmo sektoriaus aukštas konkurencingumas ir dėl to kritęs pelningumas – grynasis pelnas sudarė tik 7 mln. eurų, kai prieš metus buvo gauta net 18,6 mln. eurų grynojo pelno. Atvykstamojo turizmo grynasis pelnas paaugo 0,66 mln. eurų, t. y. nuo 0,99 mln. eurų prieš metus iki 1,66 mln. eurų. 

Išvykstamojo turizmo pažymėjimą turinčių kelionių organizatorių nuosavas kapitalas 2024 m. II ketv. pabaigoje, palyginus su 2023 m. II ketv., padidėjo apie 2 proc., t. y. nuo prieš metus buvusių 45,5 mln. eurų iki 46,3 mln. Atvykstamojo turizmo sektoriaus nuosavas kapitalas per metus sumažėjo 7,8 proc., nuo 7,6 mln. eurų iki 7 mln. eurų. 

Per 2024 m. II ketv. trims kelionių organizatoriams nustatytas nepakankamas nuosavo ir įstatinio kapitalo santykis, kai prieš metus toks nepakankamas santykis buvo nustatytas šešiems organizatoriams. Kelionių organizatoriams išsiųsti įspėjimai per tris mėnesius atstatyti nuosavo kapitalo būklę, kad atitiktų Turizmo įstatymo reikalavimus. 

Nagrinėjant ketvirčius atskirai, išvykstamojo turizmo pažymėjimą turinčių kelionių organizatorių 2024 m. II ketv. bendrosios pajamos (149 mln. eurų) sumažėjo 6 proc., lyginant su  2023 m. II ketv. pajamomis (158 mln. eurų), o grynasis pelnas sumažėjo 5 mln. eurų (nuo 9 mln. eurų iki 4 mln. eurų). Atvykstamojo turizmo bendrosios pajamos II ketv. sudarė 9,4 mln. eurų, arba 9 proc. daugiau nei prieš metus, o grynasis pelnas paaugo 0,26 mln. eurų. 

2024 m. II ketv. duomenimis išvykstamojo turizmo kelionių organizatorių įsipareigojimai keliautojams sudarė 34,5 mln. eurų, o atvykstamojo turizmo – 0,133 mln. eurų. 

Bendra išvykstamąjį turizmą vykdančių kelionių organizatorių prievolių užtikrinimo suma 2024 m. II ketv. pabaigoje sudarė 44,7 mln. eurų. Tai yra 2 proc. daugiau nei prieš metus (43,9 mln. eurų). Atvykstamojo turizmo sektoriaus prievolių užtikrinimo suma siekė apie 0,321 mln. eurų, ir tai 52 proc. daugiau nei prieš metus. 

VVTAT primena, kad visų Lietuvoje licencijuotų kelionių organizatorių turistams parduotos organizuotos kelionės yra apdraustos prievolių užtikrinimo draudimu nuo bendrovių nemokumo ir bankroto. Šis draudimas užtikrina, kad už organizuotas turistines keliones sumokėti pinigai bendrovių nemokumo ar bankroto atveju bus grąžinti turistams, kaip tai numato Turizmo įstatymas. 

Vartotojai raginami organizuotas turistines keliones įsigyti tik iš teisėtai veikiančių, t. y. galiojančius kelionių organizatorių pažymėjimus turinčių kelionių organizatorių. Informaciją apie Lietuvoje registruotus kelionių organizatorius ir jų draudimus / garantijas galima rasti čia. 

VMVT inf. 

Žolinė – tai „Žemės Dievo šventė“, kuomet žmogus pamato, kaip jo darbas atneša derlių, sodas subrandina vaisių, o miškai atveria gėrybių kraites. Protingas yra tas žmogus, kuris, užuot skaičiavęs, kiek gaus už užaugintą ar surinktą gėrybę, apsižvalgo, kam turėtų už tai padėkoti – žemei, dangui, saulei, lietui, žmonėms, Viešpaties apvaizdai. Turtingas tas, kurio krosnyje kepa duona ne tik vaišių stalui, bet ir elgetos krepšiui.

Sakoma, kad Žolinė esanti bene vienintelė metų šventė, kai visos gėlės nori būti nuskintos ir nuneštos į bažnyčią. Nuo seniausių krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną Bažnyčioje švęsti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmę ir šventinti vaistingas laukų žoleles, gėles, javus ir daržoves. Tikima, kad pašventintos gėlės apsaugo namus nuo perkūno, gaisro, piktųjų dvasių. 

Pašventintas daržoves valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru ir gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi už šventųjų paveikslų, o užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.

Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros.

Nuo seno išlikęs paprotys Žolinės proga lankyti gimines, į vaišes kviesti kaimynus. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas arba liks vienas bėdoj. Tai ypatinga šventė, nes žmogus, turėdamas savo derlių aruoduose, atsigręžia į artimą ir jam siūlo pagalbą.

Tad gražios ir turiningos Žolinės šventės visiems!

Parengta pagal Lietuvos liaudies muziejaus informaciją

Šiuo metu iš viso dėl 141 Seimo nario mandato planuoja varžytis 1766 būsimieji kandidatai: 1109 vyrų (63 proc.) ir 656 moterys (37 proc.). 
Lietuvos žaliųjų partija kelia po lygiai vyrų ir moterų (po 58). Daugiausiai vyrų savo sąraše kelia Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (102), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (98), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Liberalų sąjūdis (po 92). 
Didžiausias skaičius moterų yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (83), Lietuvos regionų partijos (62) ir Lietuvos žaliųjų partijos (58) kandidatų sąrašuose. 

71 vienmandatėse rinkimų apygardose ketina dalyvauti iš viso 713 kandidatų, taigi vidutiniškai po 10 kiekvienoje. Daugiausia (14) kandidatų keliama Naujoje Vilnioje, mažiausia (po 6) Jonavos, Raseinių–Josvainių ir Tauragės rinkimų apygardose. 
Net keturiose vienmandatės apygardose keliama po lygiai vyrų ir moterų: Naujininkų–Rasų (po 6), Naujosios Vilnios (po 7), Raseinių–Josvainių (po 3), Žiemgalos rytinėje (po 4). 

Jotvingių, Sėlos rytinėje ir Vilkaviškio rinkimų apygardose nekeliama nei viena moteris.  

Penkiose apygardose moterų planuoja kandidatuoti daugiau nei vyrų: Aukštaitijos (5 iš 9), Gargždų (4 iš 7), Kalniečių (6 iš 10), Naujamiesčio–Vilkpėdės (6 iš 11) ir Savanorių (6 iš 11).

Asmenų, numatomų kelti kandidatais, amžiaus vidurkis siekia kiek mažiau nei 49 su puse metų, vyrų amžiaus vidurkis – virš 50 metų, moterų – vos daugiau kaip 48. 

Jauniausi kandidatai kandidatuoja Žemaitijos šiaurinėje rinkimų apygardoje. Jų amžiaus vidurkis siekia 41 metus. Solidžiausio amžiaus kandidatai keliami Šilutės rinkimų apygardoje. Jų amžiaus vidurkis – kiek daugiau nei 60 metų.

Jauniausius kandidatus (virš 38 su puse metų) kelia Laisvės partija (amžiaus vidurkis apie 38 metus), vyriausius – Partija „Laisvė ir teisingumas“, jų keliamų kandidatų amžiaus vidurkis – 55 metai. 

Svarbu!

Pareiškinius dokumentus pateikusių būsimųjų kandidatų skaičius dar gali keistis, jei patikrinimo metu paaiškėtų, kad kai kurie jų neatitinka LR Konstitucijoje arba Rinkimų kodekse numatytų reikalavimų. 

Tam, kad VRK puslapyje rinkėjai rastų patikimus ir patikrintus kandidatų duomenis, dirba daug tarnybų ir institucijų.  

VRK paaiškino, kokie patikrinimai yra atliekami iki kandidatų registravimo momento, kad būtų galutinai įsitikinta, jog asmuo gali dalyvauti rinkimuose.
Pirmasis filtras, pagal kurį tikrinama, ar asmuo gali kandidatuoti į Seimą yra valstybės įmonės Registrų centras valdomi Gyventojų registro duomenys. Čia VRK sužino, ar asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir ar rinkimų dieną bus sulaukęs 21 metų – amžiaus, nuo kurio galima kandidatuoti į Seimo narius. 

2022 m. Seimui priėmus Konstitucijos pataisą, kuria nuspręsta sumažinti amžiaus ribą ir leisti Seimo nariais rinkti asmenis, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų. VRK turimi duomenys rodo, kad šiuo metu į Seimą kandidatuoja 37 asmenys, kurie yra jaunesni nei 25 metų. 

Taip pat Lietuvos gyventojų registre kaupiama ir informacija  apie deklaruotą kandidatų gyvenamąją vietą. Registrų centro valdomame Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registre taip pat pažiūrima, ar konkrečiam kandidatui nėra apribota rinkimų teisė. 

Bene labiausiai rinkėjus dominantys duomenys apie kandidatų finansinę situaciją į VRK informacinę sistemą, o iš jos – į interneto svetainę patenka tiesiogiai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (VMI) informacinės sistemos. Įrašai apie kandidatuojančių asmenų disponuojamą turtą, turimas pajamas, prisiimtus įsipareigojimus ar suteiktas paskolas yra tiksliai tokie, kokius kandidatai yra deklaravę VMI. VRK neturi teisės šių duomenų pildyti, koreguoti, ištrinti ar atlikti kitokių korekcijų. 

Panašiai VRK svetainę pasiekia ir faktai apie kandidatų viešuosius ir privačius interesus. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) kandidatų pateiktos interesų deklaracijos yra automatiškai perkeliamos į VRK informacinę sistemą, iš kurios publikuojamos interneto svetainėje, kur rinkėjai gali matyti kandidatų ir jų sutuoktinių darbovietes ir kitus ryšius su juridiniais asmenimis. 

Informaciją, ar kandidatas praeityje yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pagrindiniam rinkimų organizatoriui suteikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Tokiu atveju, jei tikrinant duomenis paaiškėtų kandidato nuslėptas bendradarbiavimas, tai būtų laikoma šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu ir asmuo būtų šalinamas iš rinkimų. 

Iki pat rinkimų dienos VRK taip pat nuolat tikrina, ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti jam teismo paskirtos bausmės. Duomenis apie su kandidatais susijusius teismo nuosprendžius VRK gauna iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kurį administruoja Informatikos ir ryšių departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos. 

Kad rinkėjams nekiltų abejonių dėl to, ar kandidatas neturi kitos valstybės pilietybės, tikrindama duomenis VRK bendradarbiauja su Migracijos departamentu prie LR vidaus reikalų  ministerijos. Tai daroma tam, kad būtu užtikrinta, jog į Seimo nario pareigas kandidatuojantis asmuo nėra priesaika susijęs su kita valstybe. 

Kad įsitikintų, ar kandidatai šiuo metu neatlieka tikrosios karo prievolės tarnybos arba alternatyvios krašto apsaugos tarnybos, VRK kreipiasi į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą, kadangi tokią tarnybą atliekantis asmuo negali būti renkamas Seimo nariu. 

Tačiau ne visa kandidatų pareiškiniuose dokumentuose pateikiama informacija yra gaunama iš kitų institucijų ar su jomis tikrinama. Anketas ir biografijas kandidatai (ar jų atstovai) pildo patys ir tik jie atsako už šių duomenų teisingumą. 

VRK neturi pareigos tikrinti kandidatų biografijose pateiktų duomenų apie išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, šeiminę padėtį, vaikų skaičių, pomėgius, visuomeninę veiklą ir pan. Šių duomenų tikslumas priklauso tik nuo kandidatų sąžiningumo. 

Galutinis registruotų kandidatų sąrašas bus patvirtintas ir publikuotas ne vėliau kaip rugsėjo 13 d. Iki šio termino VRK savo svetainėje atvers rinkėjams duomenis apie kandidatus. 

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną. 

VRK inf.

"Liepos mėnuo buvo tik antrasis mėnuo šiais metais, kuomet NT sandorių rinkai pavyko peržengti simbolinę 10 tūkst. įregistruotų NT pardavimų ribą. Kiek didesnis aktyvumas šiemet buvo fiksuotas tik gegužę. Viena vertus, vidurvasaris daugeliui asocijuojasi su atostogomis, tačiau, nors ir nežymiai, bet paaugęs NT sandorių skaičius rodo, kad rinka neatsipalaiduoja", - sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Per septynis šių metų mėnesius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 61,2 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų - 6,4 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-liepą, kai buvo įregistruota 65,4tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per liepos mėnesį įregistruota 10,3 tūkst. NT savininkų pasikeitimų - 13,2 proc. daugiau nei praėjusių metų liepą (9,1 tūkst. NT objektų) ir 7,1 proc. daugiau nei šių metų birželį (9,6 tūkst. NT objektų).

Šiais metais visoje šalyje įregistruota 16,2 tūkst. butų pardavimų - 9,1 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-liepą, kai buvo įregistruota 17,9 tūkst. butų sandorių. Vien tik per liepos mėnesį šeimininkus pakeitė 2,5 tūkst. butų - 10,8 proc. daugiau nei pernai liepą (2,3 tūkst. butų) ir 3,8 proc. daugiau nei šių metų birželį (2,4 tūkst. butų).

Vilniuje šiemet įregistruota 5,3 tūkst. butų pardavimų, arba 13,4 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-liepą, Kaune - 2,4 tūkst. (5,9 proc. mažiau), Klaipėdoje - 1,4 tūkst. (17,5 proc. mažiau).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 5,9 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 3,2 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-liepą, kai buvo įregistruota 6,1 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per liepos mėnesį pasikeitė beveik 1,1 tūkst. namų šeimininkai - 10,9 proc. daugiau nei pernai liepą (950 namų) ir 9,4 proc. daugiau nei šių metų birželį (960 namų).

Šiemet per septynis mėnesius visoje šalyje taip pat įregistruota 29,3 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų - 6,5 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-liepą, kai buvo įregistruota 31,4 tūkst. žemės sklypų sandorių. Tik per liepos mėnesį įregistruota 5,2 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 16,8 proc. daugiau nei pernai liepą (4,4 tūkst. žemės sklypų) ir 7,8 proc. daugiau nei šių metų birželį (4,8 tūkst. žemės sklypų).

Daugiau informacijos apie NT sandorių dinamiką rasite čia.

Papildoma informacija:

Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami - valstybinės žemės pirkimo sandoriai.

Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).

Kviečiame gyventojus iki 2024 m. rugsėjo 8 d. atsakyti į anketos klausimus apie didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių paslaugų kokybę.

Šių pakeitimų tikslas – pagerinti  Lietuvoje veikiančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių paslaugų kokybę, kad gyventojams būtų sudarytos geresnės sąlygos priduoti buityje susidarančias atliekas ir nebūtų jų atsikratoma aplinkoje netinkamais būdais. Reikalavimai tobulinami aktyviai bendradarbiaujant su savivaldybėmis.

Didelių gabaritų atliekos tai – seni baldai (kėdės, lovos, spintos, stalai, komodos ir kt.), langai, durys, dviračiai, kilimai, radiatoriai, automobilinės kėdutės, naudotos automobilių padangos, vežimėliai, talpos ir kitos buityje susidarančios didelių matmenų atliekos.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 115 didelių gabaritų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės, valdomos regioninių atliekų tvarkymo centrų. Šios aikštelės yra suskirstytos pagal apskritis. Daugiau informacijos galima rasti čia.

Aplinkos ministerijos inf.

- Atkreipkite dėmesį į ledų formą. Jei ledai praranda formą, tai gali reikšti, kad jie buvo atšildyti, o tai daro juos nesaugiais vartoti. 

- Renkantis pastebėkite, kad jie nebūtų deformuoti, ledų masė neturi būti sukritusi, neturi matytis aiškių pakartotinio užšaldymo požymių – šerkšnu pasidengusios pakuotės ir/ar ledų paviršiaus. Valgant neturėtų būti jaučiami maži ledo kristaliukai, šalutinis prieskonis ar kvapas. 

- Visada patikrinkite ledų galiojimo terminą.   

- Renkantis ledus, svarbu atkreipti dėmesį į naudojamas žaliavas. Pavyzdžiui, plombyras, grietininiai ir pieniški ledai gaminami iš pieno ir jo sudedamųjų dalių, o vaisiniai ledai ar sorbetas – iš vaisių ar jų sulčių. 

- Valgomieji ledai gali būti laikomi žemoje temperatūroje,  iki dvejų metų. Tačiau, jei temperatūra svyruoja, gali pakisti baltymų ir riebalų struktūra, kas paveikia produkto saugumą. Greitas ledų užšaldymas iki –18 °C padeda išvengti bakterijų dauginimosi ir prailgina ledų saugojimo laiką iki 70 procentų.  

- Renkantis ledus, verta atkreipti dėmesį į jų pavadinimą ir sudėtį. Aukštos kokybės ledai paprastai turi daugiau riebalų (grietinėlės), kas suteikia jiems kreminę tekstūrą ir turtingą skonį, o ledų spalva vartotojui primena skonio pavadinimą.

Jei norite riebių ledų – rinkitės plombyrą, vidutinio riebumo ledų – grietininius, o mažiau riebių – pieniškus ledus. Sorbete nėra naudojamas pienas ar jo sudedamosios dalys. Kiti ledai, kuriems nėra nustatyti konkretūs sudėties reikalavimai, vadinami „valgomaisiais ledais“. Tokių ledų sudėtyje gali būti nurodytos papildomos medžiagos, informuojančios apie produkto sudėtį, kokybę ar juslines savybes. 

Primename pirkėjams, kad jei įsigijote prekes, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl maisto saugos ir kokybės, turite kreiptis į pardavėją ar paslaugos teikėją ir jums turi ją pakeisti ar kitais būdais kompensuoti žalą. 

VMVT inf. 

Informacijos rinkimas apie asmenis ar įmones daugeliui mūsų jau yra tapęs kasdienybe. Merginos ir vaikinai tikrina informaciją prieš pirmus pasimatymus, darbdaviai – prieš samdydami naują darbuotoją, verslo atstovai – prieš pradėdami bendradarbiauti. Lietuvos policija kviečia pasitelkti šiuos įgūdžius ir išnarplioti dingusios merginos istoriją. 
 
„Tyrėjai yra specialistai, kurie tiria nusikaltimų faktus ir aplinkybes, nustato įtariamuosius, renka informaciją apie asmenis, įstaigas ir panašiai. Jiems reikalingi įgūdžiai yra atidumas, pastabumas detalėms, gebėjimas susieti ir analizuoti surinktus faktus. Dažnas mūsų kasdien net nesusimąstydamas tai daro naršydamas socialiniuose tinkluose. Norime pakviesti šiuos įgūdžius įdarbint ir tapti profesionaliais tyrėjais“,  – sako Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis. 
 
Lietuvos policijos sukurtas žaidimas prasideda socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje „Vir-tualus detektyvas“ (@virtualus__detektyvas), www.virtualusdetektyvas.lt 

Detektyvo tikslas yra surasti Aureliją – dingusią merginą, paskutinį kartą pastebėtą bare, kuriame lankėsi su draugėmis. Norint išsiaiškinti, kas jai nutiko, reikia nagrinėti specialiai šiam projektui sukurtas „Instagram“ paskyras ir jose besislepiančias detales. Jas pastebėti padės įrašų komentaruose paliktos užuominos.  
 
„Virtualaus detektyvo“ istorija ir veikėjai yra išgalvoti, veikėjų nuotraukos yra sukurtos pasitelkiant dirbtinį intelektą, todėl jokie sutapimai su realiais įvykiais ar asmenimis nėra tikri, teisės į asmenų privatumą nėra pažeidžiamos.  
 
„Sukūrėme šį žaidimą, kad paskatintume jaunus žmones išbandyti savo jėgas narpliojant nusikaltimą. Labai panašų darbą į šį kasdien atlieka policijos tyrėjai, tad išbandžius savo įgū-džius socialiniuose tinkluose, kviečiame juos panaudoti realiame pareigūno darbe. Net jei ir kils sunkumų narpliojant šią virtualią istoriją, kviečiame pasidomėti galimybėmis prisijungti prie Lietuvos policijos pajėgų, nes nuolat ieškome pilietiškų žmonių, kurie būtų pasiryžę dirbti visuomenės labui“, – kviečia R. Matonis.  
 
Profesionaliais policijos tyrėjais tapti galima net keliais būdais:

•    baigus Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademiją (VSA); 
•    baigus įvadinius kursus (turint bet kokį aukštąjį išsilavinimą); 
•    baigus Lietuvos policijos mokyklos pirminį profesinį mokymą (po mokslų yra galimybė būti paskirtiems į pareigas); 
•    dirbant kitos grandies pareigūnu (laimėjus konkursą užimti tyrėjo pareigybei). 
 
Daugiau informacijos apie tyrėjų darbą ir tapimą jais rasite svetainėje stokipolicija.lt

Išnarplioti detektyvą galite čia - www.virtualusdetektyvas.lt

Lietuvos policijos inf. 

Lietaus vandens nuvedimo sistemos elementų lietvamzdžių, latakų ir kt. montavimu užbaigiami stogo dengimo darbai. Lietaus nuvedimo sistemomis ne tik nuteka lietaus ar tirpstančio sniego vanduo nuo stogo – jos pastato fasadui suteikia užbaigtos konstrukcijos išvaizdą. Renkantis lietaus nuvedimo sistemą visuomet rekomenduojama atsižvelgti į skardos storį, pasidomėti, ar latakai ir lietvamzdžiai nudažyti iš abiejų pusių. Pavyzdžiui, jei lietvamzdžio vidinis paviršius padengtas tik gruntu – gaminys netinkamas eksploatuoti lauko salygomis. Žiemą, lietvamzdžių ir latakų viduje kaupiantis ledui, tinkamai nepadengtas plienas greitai pažeidžiamas, atsiranda mikroįtrūkimai, prasideda korozija – trumpėja lietvamzdžių tarnavimo laikas.

Tobulindami lietaus nuvedimo sistemas, skandinavų gamintojo „Ruukki“ projektuotojai naudojasi savo per daugiau nei šimtmetį, t.y. nuo 1923 metų, sukauptą geriausią patirtį. Šios įmonės pagamintos lietaus nuvedimo sistemos veiksmingai saugo pastatų fasadus visoje Europoje.

„Ruukki“ lietaus nuvedimo sistemos  tinka visų tipų stogo dangoms, nesvarbu ar tai būtų plieninė, čerpių, šiferio, bituminė ar bet kuri kita stogo danga. Sistemas sudaro įvairių spalvų ir dydžių latakai, lietvamzdžiai, laikikliai ir priedai. Lašas po lašo vanduo ir akmenį pratašo, todėl „Ruukki“ lietaus nuvedimo sistemos gaminamos iš geriausių, draugiškų aplinkai medžiagų:  karštojo cinkavimo metodu padengto 0,60 mm storio specialios markės, itin tvirto plieno, apsaugoto „GreenCoat RWS“ polimeru, ypač atspariu ultravioletiniams spinduliams, rūgštims, apnašų susidarymui bei mechaniniam poveikiui. Šiuo metu „Ruukki“ lietaus sistemų asortimente yra trys skirtingiems poreikiams pritaikyti sprendimai: „tradicinė“ apvalioji sistema, paslėptųjų latakų lietaus sistema, bei šio sezono naujiena – universalaus dizaino gilių latakų sistema „Siba Tech“.

Populiariausios iš jų, t.y. „tradicinės“ apvaliosios formos lietaus nuvedimo sistemos yra dažomos devyniomis skirtingomis spalvomis. Dviejų dydžių, t.y. 125/90 mm bei 150/100 mm apvalias sistemas galima pritaikyti įvairiems architektūriniams sprendimams, tiek naujiems, tiek renovuojamiems pastatams.

Pav.1. Jei namo stoge ar fasade vyrauja stačiakampiai ar minimalistinio stiliaus elementai - puikiai tiks stačiakampe puse sumontuota sezono naujiena – universalioji „Siba Tech“ lietaus sistema.

Atsižvelgia į naujausias architektūrines tendencijas

„Tendencija, kai stogo danga naudojama ir fasadui, sparčiai populiarėja ne tik Lietuvoje ar mūsų kaimyninėse valstybėse, bet ir Australijoje, Kanadoje, JAV bei kitose užsienio šalyse. Įgyvendinant tokio dizaino projektus, gana dažnai sulaukiama klausimų dėl stogo ir fasado plokštumų jungčių bei vandens nuvedimo“, – pasakoja „Ruukki Products“ AS rinkodaros vadovas Baltijos šalims Mantas Grigaliūnas.

Šios tendencijos paskatino įmonę „Ruukki“ sukurti modernią ir efektyvią paslėptą lietaus nuvedimo sistemą. Nesvarbu ar pastato fasadui bus naudojama plieninė stogo danga, ar fasadas bus tinkuotas, plytų, lentelių, ar kitokios apdailos, paslėpta lietaus nuvedimo sistema puikiai tinka visuose objektuose, kuriuose norime estetiškai sujungti stogą be karnizo su pastato fasadu.

Tokios sistemos lietvamzdžiai saugiai paslėpti fasado konstrukcijoje, o vieninteliu matomu visos sistemos elementu yra latakų uždangos, kurios tvirtinamos prie specialiai tam skirto pagrindo ir garantuoja didesnį atsparumą vėjui ir visos sistemos standumą. Uždangos gali būti padengtos vienu iš dviejų patvarių „Ruukki 50 Plus“ arba „Ruukki 40“ kokybės klasės padengimų, bei 4 madingų spalvų: RR2H3 antracito, RR23 tamsiai pilkos, RR33 juodos ar RR22 pilkos. Todėl sistemą galima puikiai pritaikyti prie stogo ir fasado apdailos.

Pav.2. Įsirengus paslėptą „Ruukki“ lietaus nuvedimo sistemą, iš išorės jokių lietvamzdžių ar latakų nepastebėsime. Šis sprendimas puikiai tinka ne tik ieškantiems maksimalios estetikos, bet ir moderniems projektams, kur stogo karnizas neišsikiša už fasado plokštumos.  

„Ruukki“ paslėpta lietaus sistema išsiskiria ir ypač tvirtais latakų laikikliais, suteikiančiais galimybę reguliuoti uždangų padėtį horizontaliai, užtikrinti reikiamus tarpus vėdinimui. Sistemoje naudojami efektyviai vandenį nuvedantys plieniniai didelio skerspjūvio (150 mm) pusapvaliai lietaus latakai, 110 mm PVC lietvamzdžiai, kurie paslepiami lietvamzdžio izoliacijos elementuose, fasado konstrukcijoje. Vamzdžių izoliacija yra stačiakampės formos, tad juos patogu sujungti su pastato šilumos izoliacijos sluoksniu, nereikia naudoti sandarinimo putų, nenusidaro šalčio tiltai.

Sezono naujiena - „Siba Tech“  – universalaus dizaino gilių latakų sistema

Dviejų formų – apvalaus ir stačiakampio latakų derinys suteikė galimybę „Ruukki“ specialistams sukurti „Siba Tech“ – universalią, talpesnę ir sandaresnę latakų sistemą („Siba“ –  „Ruukki Construction“ Oy priklausantis prekės ženklas). Tai leidžia idealiai parinkti lietaus nuvedimo sistemą pagal kiekvieno namo poreikius.

„Siba Tech“ latakai yra didesnės talpos, dviejų formų derinio dėka jie yra gilesni, našesni, palyginus su kitomis rinkoje siūlomomis sistemomis, o jų naudingoji talpa yra maždaug 13 proc. didesnė nei 135 mm dydžio apvalių giliųjų latakų sistemų. Išskirtinė latakų forma ir iš vieno lakšto suformuoti, ilgesnį kampai leidžia užtikrinti geresnį pralaidumą, efektyvesnį išsiplovimą. Tokiuose latakuose sąnašos turi mažiau galimybių užstrigti, palyginus su įprastais stačiakampiais latakais, taip pat pagerėjo elementų patvarumas ir estetika. Ši sistema puikiai tinka ir gyvenamiesiems, ir viešosios paskirties pastatams.

Pav.3. Unikali, hibridinė „Siba Tech“ lietaus sistemos latakų forma ir pagilinta talpa suteikia laisvę rinktis dizainą, užtikrina geresnę apsaugą nuo perpylimo stiprios liūties metu bei geresnį apnašų išsiplovimą.

„Siba Tech“ sistema –  galimybė rinktis stačiakampes arba apvalias formas (priklausomai nuo to, kuria puse bus įtvirtintas latakas), o tai reiškia, kad sistemos estetiką kiekvienam namui galima parinkti individualiai. Pavyzdžiui, jei stogo danga yra lygesnių formų, fasade vyrauja stačiakampiai ar minimalistinio stiliaus elementai - puikiausiai tiks stačiakampe puse sumontuota „Siba Tech“ sistema, derinama su stačiakampiais lietvamzdžiais. Platus latakų laikiklių pasirinkimas leidžia nepaprastai lengvai parinkti optimalų sprendimą bet kokio tipo stogui ir dangai. Latakų kraštai užlenkti į vidų – tai suteikia dar daugiau standumo, geresnė apsauga nuo sniego, ledo nuošliaužų ir korozijos.

Visi  „Ruukki“ siūlomų lietaus nuvedimo sistemų elementai – lietvamzdžiai, lietaus latakai, alkūnės, įlajos, laikikliai, apkabos, kitos dalys bei aptarnavimo patogumą užtikrinantys priedai – yra geometriškai tikslūs, tvirti ir lengvai sumontuojami.

„Ruukki“ visoms plieninėms lietaus nuvedimo sistemoms suteikia 20 metų garantiją. Šios lietaus nuvedimo sistemos yra atsparios nepalankioms įvairių metų laikų sąlygoms, joms beveik nereikalinga priežiūra – tereikia sezoniškai išvalyti latakus nuo lapų ar kt. sąnašų.

VMVT primena ant kiekvienos medaus pakuotės turi būti nurodyta:

Produkto pavadinimas: Pvz., „Medus“.
Gamintojas ir gamintojo adresas: Pvz., Vardenis Pavardenis, Medaus k., Avilio sen., Ignalinos r. sav., kontaktinis tel. Nr. (neprivaloma).
Grynasis kiekis: Pvz., 1 kg ar 250 ml.
Tinkamumo vartoti terminas: Pvz., „Geriausias iki 15-07-2025“.
Kilmės šalis: Pvz., Lietuva.

Vartotojas, pirkdamas medų, visada turėtų pasidomėti medaus kilme, kuri privalo būti nurodyta medaus ženklinimo etiketėje, nurodant kilmės šalies pavadinimą. Žinotina, kad yra atvejų, kai medus, atvežtas į gamybos įmonę, pakavimo metu yra sumaišomas ir padaromas mišinys iš kelių  šalių gamintojų medaus, tad vartotojai turėtų įsidėmėti ir žinoti, ką reiškia:

„ES medaus mišinys“ –  medus pagamintas sumaišant kelių ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz. lenkiškas ir lietuviškas ar pan.).
„Ne ES medaus mišinys“ – medus pagamintas sumaišant ne ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz. kiniškas ir ukrainietiškas ar pan.).
„ES ir ne ES medaus mišinys“ – medus pagamintas sumaišant ES šalių bitynuose pagamintą medų su ne ES šalių bitynuose pagamintu medumi (pvz. lietuviškas ir kiniškas ar pan.).

„Dauguma Lietuvos bitininkų medų fasuoja iš karto po išsukimo, kad užtikrintų jo natūralumą. Pirkdami atkreipkite dėmesį į medaus tinkamumo vartoti terminą, spalvą, konsistenciją ir kvapą. Medaus spalva gali svyruoti nuo bespalvės iki tamsiai rudos, konsistencija – nuo skystos iki susikristalizavusios, o kvapas ir skonis priklauso nuo augalų rūšies. Venkite suputojusio medaus su burbuliukais ar rūgščiu skoniu, nes tai gali reikšti, kad medus yra surūgęs. Pagal standartus medui nėra nustatytas  tinkamumo vartoti terminas, tad jį nustato patys medaus gamintojai (dažniausiai tai ~1-2 metai)“, - kalbėjo Panevėžio apygardos priežiūros skyriaus vyriausioji valstybinė veterinarijos gydytoja Lina Maldžiūtė.

Medaus ženklinimo etiketėje gali būti papildomai nurodyta:

Biologinė medaus kilmė: jei medus rinktas iš konkretaus šaltinio. Tam tikrais atvejais, turint laboratorinius tyrimus (atliktus akredituotoje laboratorijoje), patvirtinančius vyraujančias žiedadulkes, šis saldus produktas gali būti pavadinamas rapsų, grikių, nektaro, lipčiaus medumi, liepų medumi, tačiau tokie pavadinimai, kaip „pavasario gėlių medus“, „vaistinių augalų medus“ ir pan., negali būti vartojami, nes yra niekuo nepagrįsti.
Regiono pavadinimas: jei medus surinktas vien tik iš nurodyto regiono (netaikoma filtruotam ir konditeriniam  medui).
Konkretūs kokybės kriterijai: diastazės aktyvumas ar drėgnumas.
Gamybos būdas: priklausomai nuo gamybos būdo, medus gali būti lipčiaus, nektaro, korinis, su korio gabaliukais, savitakis, išsuktas, išspaustas, filtruotas, konditerinis.
Laikykite medų tamsioje, vėsioje vietoje, sandariuose induose, kurie tinkami liestis su maistu. Laikymo patalpa turi būti sausa ir gerai vėdinama. Nepatartina medaus laikyti cinko, vario ar geležiniuose induose.

VMVT inf. 

Miško gėrybės yra Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo dalis (toliau – monitoringas), kurį vykdo Radiacinės saugos centras (toliau – RSC).  Kiekvienais metais grybų ir uogų yra ištiriama iki 200 mėginių sezono metu. Daugiamečiai monitoringo rezultatai rodo, kad lietuviškų voveraičių iš įvairių miškų radioaktyvusis užterštumas 137Cs radionuklidu yra nedidelis – siekia iki 60 Bq/kg, todėl šiuos grybus Lietuvos gyventojai gali saugiai rinkti ir valgyti.

ES apsisaugodama nuo radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų maisto produktų patekimo į jos teritoriją iš trečiųjų šalių, yra nustačiusi ir įteisinusi Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1158 2020 m. rugpjūčio 5 d. dėl sąlygų, reglamentuojančių trečiųjų šalių kilmės maisto produktų ir pašarų importą po Černobylio atominės elektrinės avarijos, kuriame maisto produktams, nustatytas lygis neturi viršyti 600 Bq/kg. Lietuvoje valstybinę maisto kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Kitos šalys, ne ES, tarp jų ir Taivanas, gali būti nusistačiusios žemesnius radioaktyviojo užterštumo 137Cs radionuklidu lygius į jų šalis įvežamiems maisto produktams.

Į Lietuvą iš trečiųjų šalių yra įvežami dideli kiekiai miško gėrybių, kurie galimai vežami tranzitu arba yra reeksportuojami, todėl yra tikimybė, kad į Taivaną eksportuoti grybai galėjo būti surinkti ne Lietuvoje.

Primename, kad įvairios grybų rūšys kaupia  137Cs radionuklidą skirtingai, tačiau voveraitės yra mažiausiai šį radionuklidą kaupianti grybų rūšis. Šiek tiek didesnius šių medžiagų kiekius kaupia raukšlėtieji gudukai, pilkosios meškutės. Paminėtina, kad 137Cs radionuklido kiekis žymiai sumažėja grybus verdant, nes šis radionuklidas pereina į grybų nuovirą, kuris paprastai yra išpilamas.

Gyventojai, norintys patikrinti grybus dėl juose esančio 137Cs  radionuklido kiekio, gali kreiptis į RSC telefonu 8 5 236 1936 arba el. paštu rsc@rsc.lt. Gyventojams grybų užterštumas tikrinamas nemokamai.

RSC inf. 

Skaičiuojama, kad Europoje šio genocido aukomis tapo apie pusę milijono romų. 2019 m. Seimas atmintinų dienų sąrašą papildė nauja diena – Romų genocido atminimo diena, kuri minima rugpjūčio 2-ąją. Šią dieną 1944 m. buvo likviduotas romų lageris Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje Lenkijoje. Aušvico koncentracijos ir mirties stovykloje beveik trys tūkstančiai romų tautybės žmonių buvo numarinti dujų kamerose.

Lietuvoje buvo nužudyta apie 500 romų, arba maždaug kas trečias šios tautybės atstovas.

LR Kultūros ministerijos inf. 

Pareigūnai primena, kad renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas), taip pat lankantis miškuose negalima niokoti augalų.   

Ką reikia žinoti atvykus į mišką grybauti ar uogauti?  

Grybauti, uogauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir kitas gėrybes galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus, saugomas teritorijas, apibrėžtas Saugomų teritorijų įstatymo, saugomų teritorijų nuostatų ar kitų teisės aktų. Draudimas galioja ir kitose vietose, kur veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais. Draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės.   

Grybautojai ir uogautojai raginami mišką palikti švarų, o radus kitų paliktas šiukšles, jas surinkti. Renkant medžių ir krūmų uogas bei laukinius vaisius ir riešutus, draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus. O grybaujant, uogaujant, renkant vaistažoles ir kitas gėrybes privaloma vadovautis Lankymosi miškuose taisyklėmis.   

Būna atvejų, kai dėl padidėjusio miško gaisrų pavojaus, miško kirtimų ar kitų priežasčių patekti į miškus yra uždrausta arba laikinai neleidžiama, todėl svarbu sekti informaciją ir atsižvelgti į taisykles.  
Motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti automobilius rekomenduojama tik tam skirtose transporto priemonių parkavimo aikštelėse. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.  
Plačiau apie saugų aplinkai laisvalaikį atmintinėje.  

Atsakomybė 

• Už lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50–110 eurų bauda.   
• Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikomas įspėjimas arba 60–500 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 90–700 eurų bauda. 
• Už laukinių augalų ar grybų, jų dalių žalojimą ar naikinimą arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimą ar paėmimą iš aplinkos, laukinių augalų ar grybų augaviečių žalojimą ar naikinimą valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje pažeidžiant laukinių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus taikoma 80–700 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 200–1000 eurų bauda.
• Už grybų ir uogų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, rinkimą ar pardavinėjimą numatyta 250–1000 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–1500 eurų bauda.
• Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. 

Aplinkos apsaugos departamento inf.

„Aktyviau taikome rotacinių patikrinimų praktiką. Tai padeda skaidriau bei nešališkiau įvertinti prieglaudose esančių gyvūnų sveikatą bei gerovę. Norime pabrėžti, jog mūsų tikslas – ne bausti gyvūnų prieglaudas, o ieškoti dialogo. Visuomet esame pasiruošę konsultuoti, pasidalinti žiniomis, tačiau čia labai svarbus ir geranoriškas įstaigų bendradarbiavimas. Džiugu, kad randame tikrai gerai besitvarkančių įstaigų, aktyviai ieškančių naujų namų gyvūnams, nukreipiančių gyvūną į kitas globos įstaigas, tam, kad būtų sudarytos jam kuo palankesnės sąlygos,“ – teigė VMVT Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis. 

Prieš pradėdami vykdyti gyvūnų globos veiklą, įstaigos vadovai privalo susipažinti su šiai veiklai taikomais reikalavimais ir jų laikytis. Susipažinimą ir įsipareigojimą nuolat sekti teisės aktų atitiktis bei laikytis reikalavimų, įstaigos vadovas patvirtina tai savo pasirašytu prašymu prieš pradėdamas veiklą.

„Vis dėl to, kai kurie faktai, tokie kaip gyvūnų įsivežimas iš Rusijos neturint pakankamai ploto jau globojamiems gyvūnams, kelia klausimų. Tenka susidurti ir su itin emocingomis, nemandagiomis bei netgi agresyviomis organizacijų atstovų reakcijomis. Tai glumina. Mūsų, o norime tikėti ir globos įstaigų, tikslas turėtų būti ne globėjo, o globojamo gyvūno gerovė. Patikromis mes siekiame įvertinti padėtį ir ieškoti sprendimų, kad situacija gerėtų, pažeidimai nesikartotų,” – kalbėjo VMVT Priežiūros departamento direktorius. 

Visa aktuali informacija gyvūnų globėjams ir globos namams yra prieinama VMVT interneto svetainėje. 

VMVT viešai skelbia bei ragina susipažinti su klausimynais, kurie yra naudojami gyvūnų globos įstaigų patikrinimuose. Taip pat tinkamai išstudijavus tokiai veiklai skirtus reikalavimus atsakingai jų laikytis. Klausimyną galite rasti (123. Gyvūnų globėjo ir globos vietos patikrinimo aktas): https://vmvt.lrv.lt/lt/administracine-informacija/ukio-subjektu-prieziura/ukio-subjektu-patikrinimo-aktai-kontroliniai-klausimynai/    

Norintiems pasivaikščioti pažintiniu taku, miškininkai siūlo Užušilių miško pažintinį taką. Nors takas neilgas, jame gausu informacinių stendų, kurie padės daugiau sužinoti apie mišką, jo augalus bei gyventojus. Taip pat galėsite išspręsti gamtinį testą bei rasti atsakymus į jo klausimus. Romantikams skirta kita tako dalis, vedanti į sengirės lopinėlį, tik ši tako dalis nėra žiedinė, tad tuo pačiu taku teks grįžti atgal. Take įrengtos poilsiavietės ir atokvėpio aikštelės, atveriančios gražiausias miško vietas. 

Rokiškyje miškininkai būtinai kviečia aplankyti vieną didžiausių ir gražiausių poilsiaviečių – Miliūnų tvenkinio. 2020 m. poilsiavietė buvo rekonstruota, joje įrengtos 2 automobilių stovėjimo aikštelės, 2 informaciniai stendai, poilsiautojų patogumui įrengtos penkios laužavietės, prie jų – lauko baldų komplektai. Apūniškio miškas prie Miliūnų tvenkinio yra viena vertingiausių Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninio padalinio rekreacinių zonų, kuri suteikia įvairaus poilsio gamtoje galimybes. Čia galima pasivaikščioti gražiu mišku, grybauti, pasivažinėti dviračiu ar pailsėti prie vandens telkinio. 
Kita ypatinga šio krašto vieta – pažintinis takas „Į girią“. Pažintinį kompleksą sudaro 800 m ilgio takas su regykla į pelkę bei poilsiavietė. Takas prasideda ties poilsiaviete „Papučkynė“ ir eina ratu, tad apėję taką, vėl grįšite į poilsiavietę.
Pamatyti stambiausių Europoje gyvenančių laukinių gyvūnų – stumbrų – į Pašilių stumbryną Panevėžyje! Po rekonstrukcijos 2023 m. duris atvėrusiame stumbryne lankytojai turi išskirtinę galimybę iš arti stebėti stumbrus, gyvenančius jiems sukurtomis artimomis natūraliai aplinkai gyvenimo sąlygomis. Pašilių stumbrynas užima beveik 50 hektarų aptvertą plotą, kurio didžioji dalis apaugusi mišku. Lankytojai gali stebėti stumbrus nuo specialios apžvalgos aikštelės, pasivaikščioti pažintiniu Pašilių stumbryno taku, naudotis laužaviete ir poilsio suolais. Stumbrynas dirba nuo trečiadienio iki sekmadienio 10.00-17.00 val., o pirmadieniais, antradieniais, gruodžio 24, 25 d., sausio 1 d., Šv. Velykų 1-ąją dieną – nedirba.

Tikra Pakruojo rajono pažiba – Rozalimo miško parkas. Tai – didelis, 287,6 ha užimantis miško parkas, kuriame yra 4,4 km ilgio pažintinis takas, erdvi renginių vieta su vasaros estrada, miško klasė, mitologinis akmuo su Švč. Mergelės Marijos pėda, medinės skulptūros ir kiti įspūdingi objektai, kuriuos verta išvysti. 
Norintiems pasigrožėti išskirtiniais dekoratyviniais augalais ir medžių drožiniais siūlome aplankyti VMU Anykščių regioninio padalinio Troškūnų arboretumą, kurį sudaro parkinė ir dekoratyvinių augalų dalis. Šalia arboretumo eksponuojama miško ūkio technika, Troškūnų girininkijoje įrengtas nedidelis muziejus. Į šį objektą patogu atvykti automobiliu, kadangi yra įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė. Arboretumas įkurtas 2005 metais ir užima 2,5 ha plotą.
Laukinių gyvūnų išsiilgusius miško lankytojus nudžiugins ekspozicinis aptvaras „Mikierių danielynas“. Jame puikiai praleisite laiką grožėdamiesi laukine gyvūnija, tvarkinga ir ramia aplinka. Viską stebėsite iš apžvalgos aikštelės, esančios šalia aptvaro. Pasigrožėję aptvare gyvenančiais danieliais bei pasižvalgę po šalia esančią Mikierių girininkijos inkilų ekspoziciją – prisėskite pailsėti ar užkąsti miškininkų įrengtoje pavėsinėje.

Mėgstantiems aktyvų laisvalaikį ir norintiems pasportuoti gamtoje, puikiai tiks šalia Ukmergės plytinčio Pivonijos šilo įrengtas sveikatingumo takas. Šile įrengtų sveikatingumo takų ilgis – 3,45 km. Pasportavę ar ramiai pasivaikščioję, galėsite atsikvėpti pavėsinėje. 

Norintiems ramaus gamtos prieglobsčio miškininkai rekomenduoja apsilankyti Baltojo kalno take „Ateik, žmogau, tyla priglausiu“. Pažintinis takas prasideda ties Baltojo kalno apžvalgos aikštele, nuo kurios atsiveria įspūdingas vaizdas į Nerį. Take esančiuose stenduose rasite informacijos tiek apie mišką, tiek apie Kernavės praeitį bei galėsite išspręsti galvosūkius. Take gausu vietų pailsėti – įrengti suoliukai, pavėsinės. Tako aplinką puošia medinės skulptūros. 
Patarimas vandens turizmo mėgėjams – būtinai aplankykite Švenčionių r. Aukštagirio stovyklavietę su prieplauka. Stovyklavietė įrengta ant Žeimenos upės kranto ir yra pritaikyta stovyklauti vandens turistams. Šioje vietoje rasite būtiniausią įrangą, reikalingą stovyklavimui.

Kita vasarotojų labai mėgstama poilsiavietė – Mažojo Siaurio. Čia rasite viską, ko reikia geram poilsiui – stalą, suoliukus, atgaivą po medžių šešėliais ir gražų vaizdą į Mažojo Siaurio ežerą. 
Važiuojantiems link ežerais pasidabinusios Ignalinos, miškininkai siūlo sustoti Almajo stovyklavietėje. Didelė stovyklavietė įsikūrusi šalia Ginučių, prie Almajo ežero kranto. Čia įrengta gausi rekreacinė infrastruktūra, yra pavėsinių, rekreacinių baldų komplektų, laužaviečių bei lieptų į ežerą. 
Kita erdvi stovyklavietė – Vaišniūnų. Ji įrengta prie Dringio ežero kranto. Joje gausu miško baldų, pavėsinių, daug erdvės judriesiems žaidimams. Į stovyklavietę patogu atvažiuoti, kadangi šalia yra daug vietos pastatyti automobiliams. 

Visuose 25-iuose VMU regioniniuose padaliniuose įsikūrusias miškininkų įrengtas ir prižiūrimas poilsiavietes, stovyklavietes, pažintinius takus bei kitus miško rekreacinius objektus galite rasti visuomenei parengtame žemėlapyje: www.vmu.lt/visuomenei. Iškeisk miestą į mišką! Atrask ir pažink daugiau nei 1000 rekreacinių objektų visoje Lietuvoje!

VMU inf.