Jonavos žinių naujienos

Atsakingas sprendimas: Kaip pasirinkti tinkamą studijų kryptį ir planuoti karjerą?

jonavoszinios.lt — Tue, 17 Jun 2025 13:50:33 +0300

Birželio 1-ąją prasidėjo prašymų teikimas į aukštąsias mokyklas. Tai vienas svarbiausių gyvenimo etapų, reikalaujantis aiškaus plano ir tinkamo pasiruošimo. 

Apsispręsti, kur stoti, šiandien gali būti itin sudėtinga. Ne todėl, kad trūktų galimybių, o atvirkščiai – dėl studijų programų įvairovės, sprendimą priimti gali būti nelengva.

Kaip pasirinkti tinkamą studijų programą?

Renkantis studijų programą, aplinkiniai skuba dalinti patarimus apie profesijos perspektyvumą, prestižą ir galimybę užsidirbti.

Aukštųjų mokyklų specialistai pabrėžia, kad pirmiausia, jaunam žmogui būtina skirti laiko pažinti save. Naudingi klausimai, kuriuos vertėtų užduoti sau: kokie yra mano talentai? Ką visuomet dariau geriau nei kiti? Kas man gaunasi lengvai, tarsi be pastangų? Ką darydamas į veiklą panyru visa galva ir netenku laiko pojūčio?

Verta prisiminti apie turimą patirtį – ką sekėsi daryti, kas kėlė įtampą, už ką gavote komplimentų. Kitų komplimentai gali pasufleruoti, kokia veikla užsiimti ir kur gilinti savo žinias, nes dažnai to, kas mums gerai sekasi, patys nepastebime, priimame lyg savaime suprantamą dalyką. 

Profesinio orientavimo paslaugos

Naudinga pasinaudoti profesinio orientavimo paslaugomis, kurio procese suteikiama išskirtinė galimybė pasimatuoti ir išbandyti dominančią profesiją.

Jonavoje tokią paslaugą siūlo Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras „Karjeras“. Tai jau 9-asis toks centras Lietuvoje, kurio tikslas - padėti gyventojams pasirinkti profesiją, kuri būtų paklausi, atlieptų pagrindines šalies raidos kryptis, skatintų skaitmenizacijos, žaliosios ir žiedinės ekonomikos vystymąsi bei skatintų rinktis inžinerinės srities specialybes.

Čia vyksta individualios ir grupinės konsultacijos, teikiamos nuotoliu ar centro erdvėse. Specialistai veda užsiėmimus mokyklose, dalyvauja renginiuose, parodose.

Ateities profesijos

Technologijos bei dirbtinis intelektas atveria vis naujas profesines perspektyvas. Duomenų analitikai, programuotojai, elektronikos specialistai, atsinaujinančios energetikos ekspertai, dirbtinio intelekto kūrėjai, tvaraus dizaino profesionalai bei edukacinių sistemų žinovai jau dabar yra itin paklausūs, o jų poreikis tik augs.

Nuolat reikalingos specialybės

Yra profesijų, kurių aktualumas išlieka nepakitęs jau ilgus dešimtmečius, ir kurių svarba nemažės ateityje. Pagal Užimtumo tarnybos 2025 m. duomenis, gegužės mėnesį didžiausia paklausa buvo šiems specialistams: sandėliavimo tarnautojai, reklamos, rinkodaros ir pardavimo specialistai, ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, individualios priežiūros darbuotojai, administratoriai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, slaugos specialistai, socialiniai darbuotojai.

„Gap Year”

„Gap Year” – vadinami laisvieji metai po mokyklos. Dažnai tai gali būti priverstinis ar netikėtas posūkis. Kartais moksleiviai neįstoja į norimas studijas, todėl dėl finansinių ar kitų sumetimų privalo atidėti mokslų tęsimą ir renkasi darbą. 

„Gap Year” taip pat yra naudingas tiems, kurie niekaip negali atsikratyti abejonių dėl savo sprendimo, ką po mokyklos baigimo veikti gyvenime. Laisvieji metai gali būti prasmingai išnaudoti savęs ir gyvenimo būdo pažinimui.

Teksto autorė Miglė Sadauskaitė

Ką keratinas iš tiesų daro plaukams: o gal tai tik marketingas?

jonavoszinios.lt — Mon, 16 Jun 2025 12:14:43 +0300

Purškiamas keratinas plaukams vis dažniau atsiduria plaukų priežiūros rutinose – tai tampa vienu iš mėgstamiausių pasirinkimų dėl savo patogumo. Jis greitai pasisavinamas ir tinka tiems, kurie neturi daug laiko ilgiems grožio ritualams.

Kas iš tiesų yra keratinas ir kodėl jis svarbus plaukams

Keratinas – tai natūralus baltymas, kuris sudaro net 95% plauko struktūros. Jis veikia kaip natūralus „statybinių medžiagų" tiekėjas mūsų plaukams, suteikdamas jiems tvirtumo ir atsparumo. Tačiau kasdienio šukavimo, tempimo, šilimos poveikio ir cheminių medžiagų dėka šis baltymas palaipsniui nyksta. Grožio industrija šią problemą sprendžia siūlydama keratininius produktus.

Išorinis efektas: glotnumas, blizgesys ir apsauga

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės renkasi keratiną – tai akivaizdus vizualinis pokytis. Plaukai atrodo tiesesni, glotnesni ir kur kas mažiau šiaušiasi. Tai ypač naudinga tiems, kurių plaukai linkę „gyventi savo gyvenimą“ – garbanotis ar pūstis net ir nuo menkiausios drėgmės.

Keratinas tarsi padengia plauką apsaugine plėvele. Ji ne tik sulaiko drėgmę viduje, bet ir saugo nuo išorės poveikio – vėjo, saulės ar net miesto taršos. Keratinu padengti plaukai tampa atsparesni pažeidimams, rečiau lūžinėja ar šakojasi. Dėl to jų paviršius išlieka tolygesnis, o išvaizda – sveikesnė, švelnesnė ir spindinti. Galutinis efektas – plaukai įgauna švelnumo, tampa glotnūs, spindi ir atrodo vizualiai stipresni. Ir visai nesvarbu, ar juos tiesinate, ar paliekate natūralius.

Ar keratinas iš tiesų gydo plaukus iš vidaus

Štai čia verta šiek tiek sustoti. Nors keratinas dažnai pristatomas kaip „gydomasis“, svarbu suprasti, kad tai nėra stebuklingas plaukų gaivintojas. Jis neatkuria plaukų struktūros iš vidaus taip, kaip tai daro, pavyzdžiui, baltyminės procedūros salone. Tačiau jis užpildo pažeistas vietas plauko paviršiuje, dėl ko šie atrodo ir jaučiasi sveikesni.

Kai kurios procedūros, ypač atliekamos salone, leidžia keratinui prasiskverbti giliau į plauką. Visgi, efektas vis tiek yra laikinas – dažniausiai kelioms savaitėms ar mėnesiams. Tačiau tai nereiškia, kad keratinas nenaudingas. Išorinis apsauginis sluoksnis realiai padeda išsaugoti plauko natūralią drėgmę ir sumažinti tolesnį pažeidimų riziką.

Keratininiai produktai: kaip pasirinkti tai, kas tinka jūsų plaukų tipui

Keratino produktų spektras platus – nuo lengvų serumų iki intensyvių saloninių procedūrų.

Ploniems plaukams geriau tinka lengvesni produktai. Storiems, šiurkštiems plaukams tiks intensyvesnės priemonės.

Kasdienai puikiai tinka šampūnai su keratinu – jie valo nepažeisdami plauko struktūros ir padeda išsaugoti apsauginį baltymo sluoksnį. Kaukės veikia intensyviau, bet naudoti jas reikia 1-2 kartus per savaitę. Purškiamieji serumui greitas ir patogus būdas kasdieninei priežiūrai.

Saloninės procedūros duoda ilgiausią efektą – iki 3-4 mėnesių. Tačiau jos brangiausios ir reikalauja specifinės priežiūros po procedūros.

Kada geriau vengti keratino? Saugumo niuansai ir sudėtyje slypinčios medžiagos

Ne visi keratino produktai yra vienodai saugūs. Kai kuriuose, ypač profesionaliuose, gali būti formaldehido ar jo darinių. Šios medžiagos garuojant gali sukelti odos dirginimą, akių ašarojimą ar kvėpavimo takų problemas.

Nėščioms ir žindančioms moterims geriau pasirinkti formaldehido neturinčius produktus. Jei turite jautrią odą ar alergijų, būtinai prieš procedūrą atlikite alergijos testą.

Plaukų gelbėtojas, ar tik trumpalaikis efektas

Ši medžiaga iš tiesų daro įtaką plaukų būklei – jie tampa lygesni, švytintys ir lengviau valdomi. Tai ne tik reklaminis pažadas, o realiai matomas rezultatas. Tačiau svarbu turėti realius lūkesčius, nes tai nėra stebuklinga priemonė. Tai laikina pagalba, kuri veikia geriausiai tada, kai plaukai yra tik šiek tiek pažeisti. Keratinas nepakeičia plauko struktūros, neišgydo pažeidimų ir neatstato natūralaus keratino kiekio. Tai kosmetinė priemonė, kuri padeda plaukams atrodyti ir jaustis geriau.

Jeigu tikitės ilgalaikio gydomojo efekto – gali prireikti daugiau nei tik keratino procedūrų. Kaip ir bet kuri grožio procedūra, keratinas veiks geriausiai, kai bus derinamas su tinkama kasdiena priežiūra ir sveikais plaukų priežiūros įpročiais.

Aplinkosaugininkai primena kokių taisyklių reikia laikytis vasaros festivaliuose

jonavoszinios.lt — Sat, 14 Jun 2025 10:00:00 +0300

Vasaros festivaliai dažnai vyksta gamtoje, festivalių teritorijose statomos scenos, įrengiamos maitinimo vietos, kempingo zonos ir sanitariniai taškai. Festivalių organizatorius ir lankytojus aplinkosaugininkai ragina pramogauti atsakingai – nežaloti augalų, neteršti aplinkos, netrikdyti gyvūnų.

Svarbios organizatorių ir dalyvių aplinkosaugos atsakomybės

Organizuojant festivalius reikėtų atkreipti dėmesį į konkrečios vietos gamtinę aplinką ir festivalio laiku vykstančius procesus gamtoje, pvz. paukščių perėjimo metu vengti triukšmingų renginių, veiklas pritaikyti prie tai vietai (nacionaliniam ar regioniniam parkui, rezervatui, draustiniui ar kt.) keliamų reikalavimų. Reikėtų pasirūpinti tinkamu automobilių parkavimu, kempingo zonų įrengimu nežalojant augalijos. Džiugina, kad vis daugiau festivalių organizatorių propaguoja aplinkai draugiškas priemones, atsisako perteklinių, vėliau atliekomis tampančių atributų. Patogi rūšiavimo infrastruktūra ir aiškus informacijos apie aplinkosaugos reikalavimus pateikimas dalyviams padeda festivalio vietą palikti tokią, kokia ji buvo iki renginio.

Važinėjimas transporto priemonėmis ir jų statymas nežalojant augalijos

Automobilius reikėtų parkuoti tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, patariama neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų. Automobilius galima statyti ne arčiau nei 25 m nuo vandens telkinio kranto. Važinėjimas automobiliais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis jiems nepritaikytais keliais bei jų statymas neleistinose vietose žaloja ir naikina žolinę dangą, natūralią miško paklotę, teršia šalia esančius vandens telkinius.

Stovyklavimas tik tam pritaikytose vietose

Apsistoti poilsiui miškuose galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose: poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose.

Festivalio vietoje reikia palaikyti tvarką, nešiukšlinti, šiukšles mesti tik tam skirtose vietose. Šiukšlinant teršiamos gyvūnų ir augalų buveinės. Raginama išmetamas šiukšles rūšiuoti.

Kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį galima tik viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse. Neatsakingai mėtomi neužgesinti degtukai ir nuorūkos gali sukelti gaisrą. Be to, nuorūka – viena dažniausiai randamų šiukšlių gamtoje, jos yra toksiškos, ilgai nesuyra, todėl mesti nuorūkų bet kur nereikėtų.

Jeigu festivalis yra draugiškas augintiniams – gyvūnai yra laukiami juose, tačiau šeimininkai turi pasirūpinti gyvūnų priežiūra. Gyvūnai neturi kelti jokio pavojaus ar nepatogumų kitiems renginio lankytojams. Šunis reikėtų vedžioti su pavadėliu, o palaidiems keturkojams turi būti uždėtas antsnukis. Augintinių šeimininkai raginami pasirūpinti higiena – nemaudyti bendrose maudyklose, surinkti gyvūnų paliekamas išmatas.

Kaip ir visose stovyklavietėse, taip ir festivaliuose draudžiama gadinti želdinių apsaugos priemones, poilsiaviečių ir kitą rekreacinę įrangą, informacinius (įspėjamuosius) ženklus, kvartalinių linijų stulpus, geodezinius ženklus, riboženklius ar kitus įrenginius.

Aplinkosaugininkai ragina tausoti augalus, ypač – saugomų rūšių.

Pirotechniką ir degias ar sprogstamas medžiagas festivalių organizatoriai gali naudoti tik turėdami konkrečios savivaldybės, kurios teritorijoje vyksta renginys, leidimą, tačiau aplinkosaugininkai siūlo vengti jų naudojimo dėl poveikio aplinkai. Taip pat patariame vengti oro balionų ir dangaus žibintų. Alternatyvos – dronai ar lazeriai, šviesos sprendimai gali padaryti festivalį ne mažiau įspūdingą ir saugesnį aplinkai.

Reikia vengti vienkartinių tarų

Į festivalius nereikėtų vežtis vienkartinės taros, kuri po panaudojimo iš karto tampa atlieka, o stengtis naudoti draugiškesnes aplinkai daugkartinio naudojimo taras. Festivaliuose dalyvaujantys prekiautojai turi prisiminti, kad draudžiama pateikti rinkai visus iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius, bei vienkartinius plastikinius gaminius: stalo įrankius (šakutes, peilius, šaukštus, lazdeles), lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, prie oro balionėlių tvirtinamas ir jiems laikyti skirtas lazdeles, jų detales, iš polistireninio putplasčio, gaunamo išputintus polistireno rutuliukus sulydant karštais vandens garais veikiant slėgiui, pagamintus gėrimų indelius, jų kamštelius ir dangtelius, taip pagamintą gėrimų tarą, jos kamštelius ir dangtelius bei taip pagamintą maisto tarą, t. y. talpyklas, pavyzdžiui, dėžutes su dangteliais arba be jų, kuriose laikomas maistas, skirtas nedelsiant suvartoti vietoje arba išsinešti.

Nuo gegužės 1-osios viešojo maitinimo įstaigos nebegali nemokamai dalinti plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauji vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo mažinimo reikalavimai, todėl viešojo maitinimo paslaugas teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose įrengtose viešojo maitinimo vietose vartotojams neatlygintinai dalyti ir (ar) parduoti vienkartinius plastikinius gaminius: maisto tarą bei gėrimų indelius, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, kurie teikiant viešojo maitinimo paslaugą pripildomi maisto produktų ar gėrimų. Draudimas netaikomas, tik tuo atveju, jeigu viešojo maitinimo paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, pripildydami maisto produktų ar gėrimų nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius, už juos taiko užstatą, kuris skatintų grąžinti vienkartinių pakuočių atliekas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad naujieji reikalavimai taikomi ir vienkartiniams gaminiams, kurie gali būti pagaminti iš kitos medžiagos, tačiau savo sudėtyje turi plastiko.

Vandens telkiniai ir aplinkosauga

Net ir vykstant festivaliui, turi būti užtikrintas gyventojams, ne festivalio dalyviams, priėjimas prie vandens. Kartais festivaliai organizuojami salose ar panašiose, vandens telkinių atskirtose, vietose. Tokiais atvejais, norint išvengti pašalinių asmenų patekimo, gali būti užtvertas praėjimas prie vandens gavus leidimą iš savivaldybės viešiesiems renginiams rengti (daugiau informacijos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme).

Nesaikingas cheminių ploviklių ir kitų priemonių (pvz., indų ploviklio, šampūno, dantų pastos ir pan.) naudojimas ežeruose ar upėse teršia vandenį, kenkia augalams, gyvūnams ir daro neigiamą įtaką žmonių sveikatai. Siūloma įrengti festivaliuose lauko dušus, vietas indams plauti.

Sumanius plaukioti ežeruose ar upėse festivalių metu būtina atsižvelgti į vandens plaukiojimo priemonėmis taikomus reikalavimus (išsamiau: plaukiojimo priemonių atmintinėje), nes jų nesilaikant gąsdinami paukščiai, keliamas stresas žuvims ir kitiems vandens gyvūnams. Į vandenį gali patekti kuro, tepalų, korpuso dažų, degimo ar kitų aplinkai kenksmingų produktų.

Daugiau aplinkosaugos patarimų ir reikalavimų galima rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje „Poilsiauk atsakingai“ atmintinėje.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

AAD inf.

Andrijaus Matiuchos fondas parėmė iniciatyvą rinkti lėšas sporto aikštelei našlaičiams

jonavoszinios.lt — Mon, 09 Jun 2025 16:43:25 +0300

Gegužę Valerijaus Lobanovskio vardo „Dinamo“ stadione vyko labdaros aukcionas, kurio tikslas – surinkti lėšų futbolo aikštės ir įtraukios vaikų žaidimų aikštelės statybai Žytomyre. Dėmesio centre buvo našlaičių, gyvenančių vietiniame medicininės reabilitacijos ir paliatyviosios pagalbos centre, poreikiai.

Aukcioną organizavo FK „Dinamo“, Ukrainos žurnalistų rinktinė ir agentūra „Naujienų centras“, padedant Andrijaus Matiuchos fondui. Naujoji aikštelė leis sportuoti ne tik centro auklėtiniams, bet ir tūkstančiams vaikų iš viso regiono. Tikimasi, kad būsimasis objektas taps svarbia socialinės infrastruktūros dalimi regione.

Filantropų dalyvavimas ir sporto lotai

Projekto rėmuose buvo paruošti unikalūs sporto lotai, taip pat organizuota tiesioginė transliacija mecenatams, kurie negalėjo dalyvauti renginyje gyvai. Tarp lotų buvo Ukrainos rinktinės žaidėjų pasirašyti marškinėliai, žvaigždžių autografais papuošti kamuoliai, bokso čempionų pirštinės ir garsių sportininkų asmeniniai daiktai. Visi jie turėjo simbolinę vertę ir padėjo atkreipti dėmesį į renginio tikslą.

„Parėmėme šią iniciatyvą, nes esame įsitikinę, kad kiekvienas vaikas Ukrainoje turi teisę į tobulėjimą, paramą ir naujas galimybes“, – komentavo Andrijus Matiucha.

Andrijaus Matiuchos fondas toliau remia visuomenei svarbius projektus. Tarp veiklos krypčių – sporto, švietimo, medicinos plėtra, pagalba veteranams ir šalies gynybinio pajėgumo stiprinimas. Šios iniciatyvos tapo ilgalaikės Ukrainos bendruomenių paramos dalimi.

Kaip išsirinkti grandininį pjūklą kiemo darbams?

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Jun 2025 11:45:41 +0300

Tvarkingas kiemas – kiekvieno namų savininko siekiamybė. Tačiau norint lengvai susitvarkyti su krūmais, nuvirtusiomis šakomis ar malkomis, svarbu pasirinkti tinkamą įrankį. Grandininis pjūklas – bene patogiausias iš jų. Visgi jo pasirinkimas gali kelti ne vieną klausimą: kokio tipo įrankį rinktis, kiek svarbi jo galia, kokio ilgio juostos reikia? Šiame straipsnyje aptarsime, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis pjūklą kasdieniams kiemo darbams.

Darbo pobūdis ir dažnumas – pagrindinis kriterijus

Prieš perkant grandininį pjūklą, svarbiausia tiksliai įvertinti, kokiems darbams jis bus naudojamas. Jei pjūklo prireiks tik šakoms genėti, tiks ir paprastesnis elektrinis arba akumuliatorinis įrankis. Intensyviems, dažniems darbams ar storesnei medienai geriau rinktis galingesnį, pavyzdžiui, benzininį, pjūklą. Jei jus domina įvairiems poreikiams pritaikyti grandininiai pjūklai, platų jų asortimentą rasite spustelėję ant pateiktos nuorodos.

Pjūklo galia ir svoris – komfortas bei efektyvumas

Dar vienas svarbus pasirinkimo kriterijus – įrenginio galia ir svoris. Didesnė galia pravers pjaunant kietesnę medieną, tačiau sunkesnis įrankis gali greičiau nuvarginti, ypač jei neturite daug patirties. Svarbu rasti balansą: kiemo darbams paprastai pakanka 1,5–2,5 kW galios ir 3–5 kg svorio pjūklo. Nepamirškite įvertinti ir rankenos ergonomikos – patogus įrankio laikymas sumažina nuovargį ir traumų riziką.

Papildomos funkcijos ir priežiūra

Nemažai šiuolaikinių grandininių pjūklų turi tokias funkcijas / savybes kaip greitas grandinės įtempimas, automatinis tepimas ar vibracijos slopinimas. Jos ne tik pagreitina darbą, bet ir padeda išvengti dažniausiai pasitaikančių pjūklo gedimų. Atkreipkite dėmesį, ar pasirinkto modelio priedai yra lengvai prieinami, nes ilgainiui tai gali sutaupyti daug laiko ir pinigų.

Tvarkyti kiemą – kur kas paprasčiau, kai įrankiai ne tik palengvina darbą, bet ir įkvepia jo darbo. Kartais geriausias sprendimas – ne pats galingiausias ar brangiausias pjūklas, o toks, kuris tinka jūsų poreikiams ir leidžia jaustis užtikrintai kiekviename žingsnyje. Pagalvokite, kokią patirtį norėtumėte turėti kasdien dirbdami savo kieme – nuo to priklausys ne tik darbo rezultatas, bet ir malonumas jį atlikti.

Didžiausias patyčių židinys – mokykla

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Jun 2025 17:00:00 +0300

„Patyčiomis vadiname tokią situaciją, kur jėgos yra nelygios. Tai nereiškia, kad taikiniu tapęs vaikas ko nors nesugeba ar yra silpnesnis – tiesiog situacija sudėliota taip, jog vaikas negalėtų pasipriešinti, kad ir kaip stengtųsi“, – sako kampanijos BE PATYČIŲ koordinatorė Eglė Tamulionytė. Nepaisant daugėjančios informacijos apie patyčias, skaičiai liūdina: su tuo susiduria bei pagalbos kreipiasi vis daugiau vaikų ir paauglių.

Skaičiai auga

„„Vaikų linija“ kasdien konsultuoja vaikus telefonu ir tiesioginiais pokalbiais internetu (chat). Pernai konsultantai apie patyčias išgirsdavo vidutiniškai septynis kartus per dieną, chat‘u – kiek mažiau nei telefonu. Taip pat pastebėta, kad vaikai apie tai norėjo kalbėti gerokai dažniau nei ankstesniais metais. 2023 metais apie patyčias mums pasakojo penkis kartus per dieną“, – kalbėjo E.Tamulionytė.

Pasak jos, didžiausias patyčių židinys vis dar išlieka mokykla. Tačiau nereikia galvoti, kad tokios situacijos formuojasi tik mokymosi įstaigose – nuo jų pasprukti vaikui nepaprastai sunku.

„Apie mokyklą kalbame dažniausiai, nes vaikai ten praleidžia daugiausiai laiko. Patyčios fizine mokyklos erdve tikrai neapsiriboja, jos gali vykti būrelyje, stadione, gatvėje, namo kieme – visur, kur būna vaikų ir mažiau stebi suaugusieji, – aiškino koordinatorė. – O kur dar virtualus pasaulis su socialiniais tinklais, žinučių kambariais, žaidimų bendruomenėmis, vaizdo turiniu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad didesnė dalis patyčių fizinėje ir virtualioje realybėje vyksta tarp pažįstamų, kuo nors susijusių vaikų.“

Pasak E.Tamulionytės, patyčių iniciatoriai yra labiau linkę pulti kūrybiškesnius ir ekspresyvesnius vaikus, tačiau tai nereiškia, kad kiti vaikai išvengia netikėtų atakų.

„Gali atrodyti, kad patyčių iniciatoriai taikosi į kuo nors ypatingus, išsiskiriančius vaikus. Dažnai kabinėjamasi, pavyzdžiui, prie išvaizdos, aprangos, socialinės padėties. Tačiau ne vaiko išskirtinumai sukelia patyčias, o noras tyčiotis. Patyčios labiau „limpa“ tada, kai nėra užnugario: galbūt vaikas neturi stiprios draugų grupės, palaikymo šeimoje. Gal ir mokyklos suaugusių mažiau pastebimas, todėl nedrįsta atsikirsti, pasipriešinti užgauliojimams, kreiptis pagalbos. Tai ir sudaro palankias sąlygas patyčioms įsigalėti“, – sakė kampanijos BE PATYČIŲ koordinatorė Eglė Tamulionytė.

Specialistė pastebėjo, kad patyčių paplitimas yra šiek tiek didesnis tarp 1-8 klasių vaikų. Agresyvi žodinė ataka dažnai yra dangstoma „juokais“.

„Tarptautinio Moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo 2022 metų duomenimis, tarp penktokų ir septintokų patyčias patyrusių vaikų daugiau nei tarp devintokų, – sakė pašnekovė. – Skirtumas ypač žymus kalbant apie elektronines patyčias. Besityčiojantys dažnai naudojasi situaciją gaubiančiu rūku. Nežinantiems konteksto sakoma, kad tai – tik juokai, nors juokinga tik vienai pusei.“

Ryškūs lyčių skirtumai

„Berniukai ir mergaitės patyčias gali patirti kiek skirtingai: tarp berniukų dažnesnės fizinės jų išraiškos, tarp mergaičių – netiesioginės formos, pavyzdžiui, reputacinę žalą sukeliantys gandai. Tačiau šie netolygumai nėra būdingi tik tam tikrai lyčiai. Vaikų linijoje apie fizines ir psichologines patyčių patirtis su mumis nori bendrauti abiejų lyčių vaikai“, – aiškino koordinatorė.
Kita vertus, labiau pažeidžiamus vaikus, pavyzdžiui, skaudžios patyčių, atstūmimo patirties turinčius berniukus, socialiniai tinklai lengvai gali įtraukti į radikalias grupes, kurios tik didina atotrūkį tarp lyčių ir skatina antisocialų elgesį.

Pasak E.Tamulionytės, dėl šios priežasties itin svarbu, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, socialinės padėties ar gebėjimo pritapti bei pateisinti aplinkinių lūkesčius, būtų pastebėtas.

„Mergaitės gali būti labiau linkusios kreiptis pagalbos, išsipasakoti ir sulaukti palaikymo. O berniukai iš aplinkos dažnai gauna žinutę, kad kreiptis pagalbos yra nevyriška, turi susitvarkyti pats, išspręsti situaciją agresyviais būdais. Nekeista, kad jie savo elgesiu mėgins pateisinti tokius visuomenės lūkesčius“, – teigė E.Tamulionytė.

Kaip berniukai ir mergaitės elgsis, kai prireikia pagalbos, priklauso nuo to, ko jie bus išmokyti šeimose ar kitoje artimoje aplinkoje.

„Koks bebūtų patyčių paplitimas, pasaulinė patyčių prevencijos praktika rodo, kad dalis vaikų, patyčias patiriančių ilgą laiką, nesikreipia pagalbos ir niekam apie patirtis nepasakoja. Ypač tada, kai vaikai ar paaugliai neturi gero santykio su šalia esančiais suaugusiais – galbūt nepatiria pakankamai rūpesčio namuose, mokykloje turi netinkamo elgesio šleifą“, – komentavo koordinatorė.

Nepaisant to, specialistė patikino, kad dėmesys psichikos sveikatai Lietuvoje auga, atsiranda įvairesnių pagalbos galimybių, viešoje erdvėje daugiau įvairių žmonių reprezentacijų, atsiveria galimybės pamatyti alternatyvas ir kvestionuoti stereotipus, kurie trukdo gauti pagalbą.

Be pagalbos – neišgyvens

Svarbiausias apsauginis veiksnys, kurį išskiria mokslininkai, – tvirti socialiniai ryšiai. Svarbu tiek socialiniai įgūdžiai, gebėjimas sutarti su bendraamžiais, tiek palaikymas šeimoje – dažnai būtent jie padeda atrasti išeitį, kai kelias pradeda atrodyti labai tamsus.

„Primenu visiems: ieškok palaikymo. Priešintis spaudimui sunku ir ne visada įmanoma tą padaryti be papildomos pagalbos. Tačiau net ir vienas žmogus šalia gali padėti jaustis drąsiau. Taip pat reikėtų nesigėdyti pasakyti suaugusiems. Tai – ne „skundimas“, o rūpestis savo saugumu. Patyčios klesti tyliai – kai apie jas kalbama garsiai, jos silpnėja“, – kalbėjo E.Tamulionytė.

O jei vaikas nori pats atsilaikyti prieš patyčių iniciatorius, galima pamėginti pradėti nuo mažų žingsnelių – įrodyti savo vertę ir kūno kalba pabrėžti, kad atakuotojas jo negąsdina.

„Pirmiausia – stengtis prisiminti, kad reikia pasipriešinti tam, kas tau nepriimtina, nemalonu. Būtina laikykis tiesiai, ramiai, žiūrėti į akis. Tvirta kūno kalba gali perduoti žinutę: „Aš nesu auka.“ Net jei viduje jauti įtampą, tvirta laikysena dažnai atbaido skriaudėją, jų veiksmai netenka prasmės. Žmogus neprivalo teisintis, aiškintis ar veltis į ginčus, o gali sakyti: „Man tai nejuokinga“, „Baik“, „Nemanau, kad tai gerai“. Kai kurie skriaudėjai išties nustoja, kai pamato, kad jų žodžiai neveikia“, - kaip kovoti su patyčiomis, patarė koordinatorė.

Tarp kitko

Vaiko teisių gynėjai atkreipė dėmesį, kad dar viena auganti problema – su skaitmenine erdve susiję vaiko teisių pažeidimai. Sulaukiama nemažai pranešimų apie tai, jog be tėvų sutikimo yra viešinamas vaiko atvaizdas, apie patyčias elektroninėje erdvėje (vaizdo įrašų su patyčių, įvairių formų smurto vaizdais). Pasitaiko atvejų, kai gaunama pranešimų apie socialiniuose tinkluose vykstančių transliacijų metu vaikų išsakomas suicidines mintis, savižalos atvejus.

,,Lietuvos sveikata" inf.

Minimalizmas: stiliaus tendencija ar gyvenimo būdo pasirinkimas?

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Jun 2025 16:15:58 +0300

Minimalizmas – tai ne tik madingas žodis ar naujausia interjero dizaino tendencija. Vis dažniau jis tampa sąmoningu pasirinkimu, padedančiu atsikratyti pertekliaus ir gyventi paprasčiau. Tačiau kyla klausimas – ar minimalizmas išlieka tik stiliaus tendencija, ar vis dėlto tai gilus gyvenimo būdo pokytis? Pasidomėkime plačiau.

Minimalizmas kasdienybėje

Minimalizmas kasdienybėje atsispindi įvairiose gyvenimo srityse – nuo namų interjero iki aprangos ir net laiko planavimo. Interjere vyrauja švarios linijos, neutralios spalvos ir mažai nereikalingų detalių, kurios neapkrauna erdvės. Aprangoje minimalizmas reiškia kokybiškų, patvarių drabužių pasirinkimą vietoje daugybės sezoninių pirkinių. Taip pat minimalizmas skatina sąmoningą laiko valdymą – atsisakant nereikalingų veiklų, suteikiant daugiau erdvės poilsiui ir svarbiems dalykams. Tokiu būdu gyvenimas tampa paprastesnis, o kasdienybė – ramesnė ir ir labiau pilnavertiška.

Daiktų valdymas ir saugojimas

Vienas iš didžiausių minimalizmo iššūkių – atsisakyti perteklinių daiktų, bet neprarasti to, kas išties svarbu ir vertinga. Daugeliui sunku išmesti sentimentaliai reikšmingus ar retkarčiais naudojamus daiktus, o namuose erdvės ir taip dažnai trūksta. Čia į pagalbą ateina tokios paslaugos kaip SPACE24 – daiktų saugyklos, kuriose galima saugiai ir patogiai laikyti daiktus, nereikalingus kasdien, bet vis dar vertingus. Tai puikus sprendimas tiems, kas siekia išvengti namų netvarkos ir daiktų pertekliaus, bet nenori atsisakyti sentimentaliai ar kitaip brangių daiktų. Tokiu būdu palaikomas tvarkingas gyvenamosios erdvės minimalizmas, o daiktai visada yra pasiekiami, kai jų prireikia. Tai tarsi kompromisas tarp daiktų pasilikimo ir tvarkos, kuris padeda išlaikyti ramybę ir harmoniją namuose.

Stiliaus tendencija ar gilesnis pokytis?

Minimalizmas šiuolaikinėje kultūroje dažnai pasirodo kaip madinga estetika – švarių linijų interjerai, neutralių spalvų apranga ir „mažiau yra daugiau“ filosofija „Instagram“ nuotraukose. Tačiau kyla klausimas, ar minimalizmas išliks ilgalaike vertybe, ar tik laikina mados banga?

Tikras minimalizmas nėra vien tik išorinis stilius, bet gilus požiūris į gyvenimą ir vartojimą. Tai sąmoningas pasirinkimas mažinti perteklinį vartojimą, siekiant daugiau kokybės, o ne kiekybės, bei sutelkti dėmesį į tai, kas iš tiesų svarbu. Toks požiūris reikalauja nuolatinio darbo su savimi ir vertybių permąstymo, o ne tik paviršutiniško ar net aklo madų vaikymosi.

Visuomenėje pastebima vis didesnė kritika masinei vartotojiškai kultūrai. Daugėja žmonių, kurie renkasi tvaresnį gyvenimo būdą, atsisako greitos mados ir ieško prasmingesnio santykio su daiktais. Tai rodo, kad minimalizmas gali tapti ne tik trumpalaike tendencija, bet ir gilesniu pokyčiu, vedančiu link tvaresnio ir sąmoningesnio gyvenimo.

Minimalizmas – kelias į paprastumą ir aiškumą

Taigi, minimalizmas gali būti tiek estetinė kryptis, tiek sąmoningas gyvenimo būdas, atveriantis kelią į paprastesnį ir ramesnį gyvenimą. Kiekvienas renkasi savo minimalizmo formą, bet svarbiausia, kad šis pasirinkimas padėtų kurti daugiau aiškumo, lengvumo ir tikslingumo kasdienybėje, leidžiant gyventi pilnavertiškai ir be perteklinės įtampos.

„Niekieno vaikai“ vadovė: vieniši kūdikiai verkdavo taip ilgai, kad galų gale nustodavo, nes suprasdavo, kad niekas prie jų neprieis

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Jun 2025 09:00:00 +0300

„Tyrimais įrodyta, kad vaikai būdami ligoninėje net ir su tėvais patiria didžiulį stresą, ar potencialią traumą, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie yra visiškai vieni“, – sako organizacijos „Savanoriai vaikams“, vykdančios iniciatyvą „Niekieno vaikai“ vadovė Ieva Šuipė. Anot jos, net ir kelios dienos teigiamo ryšio prisideda prie vaiko raidos gerinimo – būtent tą ir stengiasi daryti iniciatyvos savanoriai: jie rūpinasi tiek fiziologiniais, tiek emociniais vienišų vaikų esančių ligoninėje poreikiais. Su jais kalbasi, žaidžia, ramina, padeda išbūti su sunkiais jausmais, neviltimi, skausmu ar išgąsčiu.

Ligoninės personalas neturi išteklių

I. Šuipė pasakoja, kad vaikai, kurie ligoninėje dienas leidžia vieni anksčiau dažniausiai būdavo iš globos namų ar globėjų šeimų, iš sudėtingų situacijų šeimose. Šiuo metu, daugiausia tokių, kurie turi tėvus ar globėjus, bet dėl tam tikrų priežasčių jie negali būti su savo vaiku ligoninėje. Pavyzdžiui, tai gali būti daugiavaikė mama, kuri gyvena užmiestyje ir turi pasirūpinti kitais savo vaikais esančiais namuose.

„Žinoma, vaikai yra prižiūrimi ligoninės personalo, tačiau reikia suprasti, kad jie neturi galimybių nei techniškai, nei emociškai su vaikučiais būti visą parą: žaisti su jais, atliepti visus jų poreikius, pasirūpinti kuomet jie verkia. Gali būti, kad vaikai valandų valandas lauks, kol kažkas prie jų prieis arba kažkas iš ligoninės darbuotojų atsilaisvins. Yra buvę, kad kūdikiai verkdavo taip ilgai, kad galų gale – nustodavo, nes suprasdavo, kad niekas prie jų neprieis“, – pasakoja organizacijos vadovė.

Organizacijoje veikia per 300 savanorių

Anot I. Šuipės, šių metų birželį iniciatyvai „Niekieno vaikai“ sueina septyneri metai. Organizacija veiklą šiuo metu vykdo visuose penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, o ją sudaro 22 darbuotojai ir per 300 savanorių, kurie yra kritiškai svarbi pagalbos teikiamos vaikams dalis.

„Yra dalis savanorių, kurie su mumis dirba nuo pat iniciatyvos įkūrimo pradžios. Vis tik, dauguma pas mus savanoriauja metus, du, tris. Normalu, kad žmonės keičiasi, juk bėgant laikui keičiasi ir jų gyvenimo aplinkybės“, – pasakoja I. Šuipė.

Anot jos, prisijungti prie savanorių komandos nėra taip jau paprasta. Ji pasakoja, kad žmonės, kurie nėra susidūrę su savanoryste arba organizacijos veikla dažnai rašo žinutes, kad šiuo metu turi laiko ir galėtų ateiti pabudėti į ligoninę, tačiau visi „Niekieno vaikai“ savanoriai turi būti specifiškai parengti, praeiti atrankas, mokymus, kurie trunka 6 savaites. Praėjus šiuos žingsnius su savanoriais yra pasirašoma savanorystės sutartis ir tik tuomet galima pradėti budėjimus.

„Visą savanorių veiklą koordinuoja koordinatorės, iš esmės, dirbančios nuo ankstaus ryto iki nakties, keičiančios viena kitą, yra sudaromi savanorių budėjimo grafikai. Kuomet ligoninėje atsiranda vienišas vaikas, kuriam reikia mūsų pagalbos, koordinatoriai kreipiasi į tuos, kurie gali budėti ir iš jų sudaro, kuo mažesnę komandą, kad jie besikeisdami tarpusavyje galėtų užtikrinti visą budėjimo prie vaiko poreikį.

Poreikis, vėlgi, yra nustatomas priklausomai nuo vaiko amžiaus, būklės, situacijos. Prie vienų vaikų, pavyzdžiui, pačių mažiausių arba stipriausiai sergančių reikės budėti visą parą, prie vyresnių vaikų užteks budėti dalį dienos, prie paauglių – užteks užsukti vakare arba savaitgaliais, kuomet jiems yra labiausiai vieniša“, – pasakoja I. Šuipė.

Stengiasi, kad prie vieno vaiko budėtų tie patys žmonės

„Niekieno vaikai“ vadovė pasakoja, kad tipinė savanorių budėjimo pamaina yra penkios valandos, tačiau ji gali būti ir ilgesnė. Pavyzdžiui, visa naktis. Tokia pamaina prasideda vakare, dar prieš vaikui užmiegant ir budint iki ryto.

„Stengiamės, kad prie vieno vaiko ateitų kiek įmanoma tie patys žmonės. Aišku, to neįmanoma padaryti jeigu budėjimas yra ilgas, trunkantis daugiau nei keletą savaičių ar mėnesį. Tuomet savanorių komanda prasiplečia. Vis tik, įdedama labai daug jėgų, kad vaikas tuos savanorius pažintų, užmegztų su jais ryšį.

Savanoriai budėjimo metu paprastai daro viską, ką įprastai darytų rūpestingi tėvai arba globėjai. Jie padeda pasirūpinti vaiko fiziologiniais ir emociniais poreikiais: padeda jiems pavalgyti, nusiprausti, persirengti, palydi juos į procedūrą. kalbasi su jais, žaidžia, ramina“, – kalba I. Šuipė.

Didžioji dalis lėšų – iš GPM paramos

Ji pasakoja, kad svarbiausias organizacijos pajamų šaltis – fizinių asmenų teikiama finansinė parama. Didžiausią jų dalį „Niekieno vaikai“ gauna gaudami 1,2 proc. GPM paramą.

„Visuomenė mus tikrai remia ir palaiko. Praėjusiais metais buvome ketvirti tarp NVO, kurios surinko didžiausią GPM paramos dalį. Kita svarbi dalis – fiziniai ir juridiniai asmenys. Sulaukiame ir vienkartinių aukų, tačiau turime ir periodinių aukotojų. Finansinė parama mums reikalinga tam, kad galėtume kokybiškai vykdyti atrankas, mokymus ir teikti palaikymą savanoriams, išlaikyti darbuotojus.

Be to, dalį surenkamos paramos skiriame visuomenės edukacijai, švietimui, šios problemos išryškinimui. Net ir patys rėmėjai sako, kad jiems ši tema artima, jautri, ne visi jie turi laiko savanoriauti, tad renkasi prisidėti finansiškai“, – sako I. Šuipė.

Mažesniuose miestuose susiduria su ligoninių uždarumu

Kalbėdama apie didžiausius iššūkius su kuriais šiuo metu susiduria organizacija I. Šuipė sako, kad vienas jų – organizacijos plėtra, kuri yra susijusi su ligoninių uždarumu mažesniuose miestuose, kita – savanorių ir darbuotojų entuziazmas ir šalia lydinti nuolatinė perdegimo rizika. Kalbėdama apie plėtrą ir tai, kiek organizacija galės užtikrinti, kad nė vienas vaikas neliktų vienišas priklauso ne tik nuo savanorių, bet ir nuo to, kiek tokią veiklą palaiko pati ligoninė ir jos personalas.

„Mažesniuose miestuose kartais pasitaiko atvejų, jog apie vienišus vaikus taip ir nesužinome. Kartais taip nutinka dėl personalo nesupratimo prie kokių vaikų mus kviesti, kartais, galbūt, dėl kažkokių kitokių priežasčių. . Vis tik, mūsų savanoriai yra tik tam, kad teiktų emocinį palaikymą, jie neturi medicininio išsilavinimo, mes neatliekame ir nepretenduojame į gydytojų ar slaugos personalo darbą Esame vietoje tėvų ar kitų artimųjų, kurių šalia nėra ir tik laikina stotelė vaiko gyvenime, suprantame savo vaidmens ribas“, – sako I. Šuipė.

Paklausta apie tai ar pastebi, jog Lietuvoje keičiasi požiūris į savanorystę, filantropijos kultūrą I. Šuipė teigia, kad tokioje neatlygintoje veikloje vis daugiau žmonių mato prasmę, filantropijos kultūra Lietuvoje taip pat keičiasi į gerą – prie to prisideda ir Kultūros ministerija.

„Pradžioje dar girdėdavome pasipiktinimą, kaip mes galime vaikus vadinti „niekieno“, juk jie yra valstybės, mūsų visų. Dabar tokių klausimų kyla vis mažiau. Juk mūsų toks tikslas ir yra – padaryti, kad tais vaikais būtų pasirūpinta, būtent dėl to, kad jie yra mūsų visų”, – teigia I. Šuipė.

Verslas po 50-ies: kodėl geriausia pradėti dabar?

jonavoszinios.lt — Sun, 01 Jun 2025 13:30:00 +0300

Inovacijų agentūra ketvirtus metus iš eilės kviečia dalyvauti verslumo ugdymo programoje „Startuok nuo 50+“. Ji skirta vyresniems nei 50 metų žmonėms, kurie nori pradėti arba stiprinti jau turimą verslą. Programos dalyviai gaus išskirtinį naudos paketą – ne tik teorines žinias verslo pradžios ar plėtros klausimais, bet ir praktinių patarimų, individualias konsultacijas ir galimybę užmegzti svarbius verslo kontaktus.

„Vyresnio amžiaus žmonės turi daug profesinės patirties, tačiau kliūtimi pradėti savo verslą dažnai tampa nepasitikėjimas ir žinių trūkumas. Mūsų tyrimai rodo, kad beveik trims ketvirtadaliams planuojančių verslą žmonių trūksta konsultacijų verslo pradžios ir idėjų klausimais, o daugiau nei 40 proc. pasigenda mokymų apie verslo vystymą. Be tinkamo palaikymo iš tiesų sunku žengti pirmą žingsnį“, – teigia Indrė Gendroliūtė-Gerulienė, Inovacijų agentūros Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė.

Prisidėdama prie verslumo skatinimo ir padėdama įveikti tokias kliūtis kaip skaitmeninių įgūdžių stoka, finansiniai iššūkiai ar rizikos baimė, Inovacijų agentūra siūlo praktinę pagalbą ir įrankius – programą „Startuok nuo 50+“. Šiemet ji vyks 6 Lietuvos miestuose: Plungėje, Gargžduose, Tauragėje, Birštone, Ukmergėje ir Utenoje. Bus renkama ir nuotolinė grupė, suteikianti galimybę programoje dalyvauti žmonėms iš visos Lietuvos.

„Tokios programos, skatinančios vyresnio amžiaus žmonių verslumą, aktyvumą darbo rinkoje ir ekonominį savarankiškumą prisideda prie sprendimų, susijusių su demografiniais pokyčiais. Apie tai, kad Lietuva susidurs su „demografiniu šoku“, kuriam reikės atsako įvairiose srityse, įskaitant darbo rinką, pensijas ir sveikatą, kalbama ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2025 m. Ekonomikos apžvalgoje. Senjorų verslumo skatinimas galėtų būti viena iš strategijų, padedančių prisitaikyti prie šių demografinių pokyčių, mažinti socialinę atskirtį ir efektyviau paskirstyti su senėjimu susijusias išlaidas“, – pasakoja I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Valstybės dėmesys sidabrinei ekonomikai

„Pasaulyje matome tendenciją, kad sėkmingiausių verslų įkūrėjų amžiaus vidurkis yra apie 40 metų. Reed Hastings, žinomos platformos „Netflix“ įkūrėjas, pradėjo plėsti šią kompaniją būdamas beveik 50-ties. Nenuostabu, nes šiame amžiuje žmonės turi sukaupę pakankamai gyvenimiškos ir profesinės patirties, jų gyvenimo sąlygos stabilesnės, vaikai – savarankiški”, – sako dr. Silva Lengvinienė, Ekonomikos ir inovacijų ministro patarėja, kuruojanti sidabrinės ekonomikos sritį.

S. Lengvinienės teigimu, būtent šiame amžiuje žmonės pradeda ieškoti galimybių persikvalifikuoti, dirbti sau palankesnėmis sąlygomis, išnaudoti savo sukauptą darbo patirtį, tuo pačiu šis amžiaus tarpsnis atveria daugiau galimybių skirti laiko ir energijos savo idėjoms, o programa „Startuok 50+“ sukurta būtent tam, kad padėtų šias idėjas paversti realybe.

Jos teigimu, savarankiškas verslas ne tik užtikrina papildomas pajamas, bet ir skatina bendruomeniškumą bei suteikia daugiau galimybių išlikti socialiai aktyviems. Bendra veikla, idėjų dalijimasis ir bendraminčių palaikymas padeda ne tik plėtoti verslą, bet ir kurti tvirtus ryšius su aplinkiniais. Tereikia pasinaudoti teikiamomis galimybėmis ir drąsiai žengti pirmąjį žingsnį.

Tyrimai rodo, kad vyresni žmonės dažniau nei jaunimas dirba savarankiškai – individualią veiklą vykdo 18 proc. šios amžiaus grupės žmonių. Jie taip pat dažniau įdarbina kitus – 33 proc. savarankiškai dirbančių vyresnio amžiaus žmonių kuria darbo vietas, palyginti su 29 proc. visų ES savarankiškai dirbančių žmonių.

„Tai rodo, kad vyresnių žmonių verslai turi didelę ekonominę reikšmę. Jie ne tik užtikrina pajamas sau, bet ir prisideda prie darbo vietų kūrimo, stiprina regionų ekonomiką. Lietuva turi neišnaudotą potencialą šiame sektoriuje“, – pabrėžia I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Sidabrinė ekonomika Europoje kasmet auga 5 proc. ir 2025 m. pasieks 5,7 trilijono eurų.

Atgaivino seną svajonę

Kone 70 proc. vyresnių žmonių Lietuvoje nedalyvauja bendruomeninėse veiklose, tai prisideda prie to, kad vyresni žmonės nemato galimybių per bendruomenes atrasti verslo partnerių ar reklamuoti savo veiklą. Praėjusių metų „Startuok nuo 50+“ programos dalyvis Rimantas Varanauskas savo pavyzdžiu rodo, kad situaciją galima keisti iš esmės.

Programos metu jis atgaivino seniai brandintą idėją – platformą „Vyresnių žmonių Idėjos, Iniciatyvos, Inovacijos“. Per paskutinį programos susitikimą jis pasidalijo šiuo sumanymu su kitais dalyviais ir netrukus sulaukė skambučio iš Klaipėdos – kita programos dalyvė pasiūlė bendradarbiauti.

„Ši idėja išties įdomi, gal pabandom aptarti bendradarbiavimo galimybes?“ – skambėjo netikėtas pasiūlymas. Taip gimė „Eightworking“ – tarptautinių komandų tinklas, skirtas aktyviems žmonėms, norintiems kurti, dalintis idėjomis ir įsitraukti į inovatyvias veiklas. Didžiausiomis „Startuok nuo 50+“ programos vertybėmis laikau suteiktą judėjimo impulsą ir programos dalyvius bei lektorius, su kuriais teko susitikti šiame kelyje“, – sako buvęs programos dalyvis.

Pasak R. Varanausko, daugelis vyresnių žmonių verslą vis dar supranta kaip varginantį darbą, o ne kaip malonų gyvenimo iššūkį atrasti įtraukiančias idėjas, tam galima pasitelkti bendraminčius ir dirbtinį intelektą, bei papildyti savo gyvenimą naudinga, džiaugsminga ir pajamas generuojančia veikla.

„Svarbiausia – suvokti, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis savęs keitimui ir naujam startui yra tinkamas, tereikia šiek tiek drąsos“ – teigia jis.

Rimanto istorija – įrodymas, kad naujos idėjos gali gimti bet kuriame gyvenimo etape, o tinkama aplinka ir palaikymas gali padėti jas paversti realybe. Norintieji tokią realybę sukurti tai gali įgyvendinti programoje „Startuok nuo 50+“.

Registracija į programą: https://tinyurl.com/2s3vy7ea

Plačiau apie „Startuok nuo 50+“ programą: https://tinyurl.com/yc4aztha

Inovacijų agentūros inf.

Seksualinis priekabiavimas darbe – kodėl moterys linkusios nutylėti?

jonavoszinios.lt — Wed, 28 May 2025 14:00:00 +0300

Apklausos rodo, kad kas penkta moteris Lietuvoje yra patyrusi seksualinį priekabiavimą darbe. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė sako, kad apie daugelį tokių atvejų niekas nesužino, nes moterys baiminasi neigiamos koleg(i)ų, vadov(i)ų reakcijos. Tarnyboje sulaukiama daug moterų kreipimųsi, bet oficialių skundų – vienetai. Ekspertė primena, kad dėl seksualinio priekabiavimo darbe atsakomybė pirmiausiai tenka darbdaviams, kurie turėtų pasirūpinti saugia aplinka ir veiksminga prevencija.

2024 metų Europos lyčių lygybės instituto, Pagrindinių teisių agentūros ir Eurostat duomenimis, 19 proc. moterų Lietuvoje bent kartą yra patyrusios seksualinį priekabiavimą darbe. „Problemos mastas atsispindi ir Tarnybos veikloje, tačiau skundais tokie atvejai pavirsta itin retai. Nors seksualinį priekabiavimą darbe patiria ir vyrai, absoliuti dauguma dėl to besikreipiančiųjų – moterys. Jos mums skambina norėdamos pasikonsultuoti, o paskatintos teikti skundą atsako, kad baiminasi dėl savo darbo vietos ir bendradarbių vertinimų. Dalis jų nusprendžia problemos neviešinti, kitos pasirenka išeiti iš darbo“, – teigia R. Vanagėlienė. Teisininkė primena, kad seksualinis priekabiavimas – tai ne asmeninė jį patyrusio žmogaus problema. „Visų pirma tai yra darbdavių pareiga – užtikrinti saugias darbo sąlygas, kuriomis nepasireikštų joks priekabiavimas“, – pabrėžia ji.

Nuo priekabiavimo saugo ne vienas įstatymas

Seksualiniu priekabiavimu laikomas nepageidaujamas ir užgaulus seksualinio pobūdžio elgesys, kuriuo sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Jis gali būti išreiškiamas žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu. Tai yra viena iš diskriminacijos formų.

Pagal Darbo kodeksą, būtent darbdaviui (-ei) nustatyta pareiga imtis priemonių, kad darbuotoja(s) darbo vietoje nepatirtų jokio priekabiavimo ar diskriminacijos. Panašias darbdavių pareigas įtvirtina ir Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymai.

„Vienos stebuklingos priemonės, kuri apsaugotų nuo seksualinio priekabiavimo darbe apraiškų, deja, nėra. Patvirtintos priekabiavimo tvarkos gali būti puikios ir išsamios, bet jei darbuotojai ir darbuotojos su jomis tinkamai nesupažindinami, savaime jos neveiks“, – pastebi lygių galimybių integravimo ekspertas Mažvydas Karalius.

Anot jo, tinkamai prevencijai svarbus ir tęstinumas – būtina laikas nuo laiko organizuoti mokymus, seminarus, grįžti prie seksualinio priekabiavimo nepriimtinumo temos.

„Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad darbovietėje būtų saugus būdas pranešti apie priekabiavimą. Juk dalis darbuotojų niekam nepraneša būtent dėl to, kad neužtikrinama galimybė to padaryti saugiai, jautriems duomenims nepasklindant po visą darbovietę“, – apie seksualinio priekabiavimo prevenciją darbovietėje kalba M. Karalius.

Mažvydas Karalius, M. Morkevičiaus nuotr.

Yra daug būdų laiku pastebėti priekabiavimą

Tarnyboje gavus skundą apie žmogaus patirtą seksualinį priekabiavimą darbe, pirmiausia kreipiamasi į darbdavį (-ę) ir prašoma pateikti informaciją apie tai, kaip darbovietėje užtikrinama seksualinio priekabiavimo prevencija ir kokių veiksmų imtasi konkrečiu atveju.

„Yra daug būdų, kaip galima laiku pastebėti seksualinio priekabiavimo darbe apraiškas ir užkirsti joms kelią nelaukiant jį patyrusių darbuotojų skundų. Pavyzdžiui, rizikas gali indikuoti kokybiškai ir reguliariai atliekamas psichosocialinių rizikų darbovietėje vertinimas, anoniminės darbuotojų apklausos, asmeniniai darbuotojų pokalbiai su vadovėmis ir vadovais. Žinoma, svarbu, kad gaunami rezultatai ne gąsdintų, bet paskatintų veikti ir užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui darbe“, – apie būdus pastebėti galimas rizikas pasakoja Tarnybos ekspertė R. Vanagėlienė.

Ekspertė pastebi, jog labai svarbu, kad darbovietėje veiktų ir darbuotojoms (-ams) būtų žinomas saugus kanalas pranešti apie patirtą nepageidaujamą elgesį, kad darbuotojai būtų skatinami reaguoti į menkiausius įtarimus, o darbo aplinkoje nebūtų toleruojami nepagarbūs juokeliai, stereotipinė kalba ir pan.

Ką daryti, jei darbe patyrėte seksualinį priekabiavimą?

Anot R. Vanagėlienės, susidūrus su seksualiniu priekabiavimu reikėtų aiškiai priekabiautojui pasakyti, kad toks elgesys yra nepriimtinas. Lygiagrečiai svarbu rinkti įrodymus: išsaugoti žinutes, laiškus, skambučių įrašus ir pan. Jei priekabiavimas vyko bendradarbių akivaizdoje – aptarkite tai ir paprašykite jų prireikus paliudyti.

Apie tai, kad patyrėte seksualinį priekabiavimą, pirmiausia praneškite darbdaviui (-ei) tokia tvarka, kokia numatyta darbovietėje. Jeigu priekabiauja vadovas arba vadovė, apie elgesį būtina pranešti atsakingoms institucijoms. Pavyzdžiui, jei priekabiauja mokyklos direktorius, apie jo elgesį praneškite savivaldybės administracijai.

Renata Vanagėlienė. M. Ambrazo nuotr.

„Jei po šių žingsnių nesulaukiate pagalbos, kviečiame kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Konstitucinio Teismo aiškinimu, tiriant seksualinio priekabiavimo atvejus svarbiausia tai, kaip jautėsi ir šį elgesį suvokė pats jį patyręs žmogus. Net jei priekabiautojas galbūt neturėjo tikslo priekabiauti. Taip pat svarbu paminėti, kad Tarnyboje tiriant skundą, įrodyti, kad nebuvo priekabiauta, turi tokiu elgesiu skundžiamas asmuo“, – pabrėžia Tarnybos teisės ekspertė R. Vanagėlienė.

Pateikiant skundą svarbu kartu pridėti visą medžiagą, kuri gali būti naudinga: surinktus įrodymus, nurodyti liudytojus ir, jei įmanoma, pateikti jų pasakojimus, pristatyti informaciją apie darbovietės atliktus veiksmus. „Gavę duomenų, kurių pakanka įtarti, kad seksualinis priekabiavimas vyko, galime iš karto pradėti tyrimą. Gautą medžiagą dėliojame į bendrą paveikslą, vertiname surinktų duomenų visumą – pareiškėjų ir liudytojų pasakojimus, jų nuoseklumą, surinktus įrodymus, apskųstųjų ir darboviečių pozicijas, jeigu reikia, prašome pateikti papildomus duomenis“, – apie skundų dėl seksualinio priekabiavimo tyrimus pasakoja Tarnybos ekspertė.

Daugiau informacijos apie seksualinį priekabiavimą, taip pat aiškinamąjį filmuką galima rasti paspaudus šią nuorodą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Dirbtinis intelektas teisėje – ne tik galimybės, bet ir grėsmės

jonavoszinios.lt — Tue, 27 May 2025 10:21:17 +0300

Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau skverbiasi į įvairias verslo ir viešojo sektoriaus sritis, ne išimtis ir teisė. Nuo sutarčių analizės iki teismo sprendimų prognozavimo – DI įrankiai žada didesnį efektyvumą, greitį ir mažesnes klaidų rizikas. Tačiau šie pažadai kartu kelia ir rimtų klausimų: ar galima DI sprendimais pasitikėti tiek pat, kiek žmogaus? Ką reiškia teisinė atsakomybė, kai sprendimą lemia algoritmas, o ne teisės specialistas? Plačiau ne tik apie DI teikiamas galimybes teisinėje praktikoje, bet ir apie rizikas, kurios neturėtų būti nuvertintos, – šiame straipsnyje.

Dirbtinis intelektas ir verslo teisė: nauji įrankiai – nauji klausimai

DI technologijos vis dažniau pasitelkiamos teisiniame darbe, ypač dokumentų analizėje, sutarčių peržiūroje ar ginčų sprendimų prognozavime. Verslo teisėje tai padeda sutaupyti laiko ir sumažinti klaidų tikimybę, atliekant pasikartojančias užduotis, tokias kaip dokumentų analizė ar sutarčių peržiūra. Tačiau kartu didėja ir poreikis specialistų, kurie gebėtų kritiškai vertinti DI siūlomus rezultatus.

Teisininkų praktika keičiasi, todėl įmonės, norinčios integruoti DI sprendimus, turėtų dirbti su ekspertais, kurie ne tik išmano technologijas, bet ir geba įvertinti jų teisines pasekmes. Tokią kompetenciją gali užtikrinti tik patikima advokatų kontora verslui, turinti žinių tiek verslo teisėje, tiek duomenų apsaugos ir sutarčių srityse.

Kokias rizikas kelia DI taikymas teisinėje sistemoje?

Didžiausias pavojus – per didelis pasitikėjimas algoritmų objektyvumu. Nors DI veikia remdamasis dideliais duomenų kiekiais, tai nereiškia, kad jo sprendimai visada yra nešališki ar teisingi. Priešingai – algoritmuose gali būti užprogramuotas sisteminis šališkumas, atsiradęs iš mokymosi duomenų, o tai gali lemti diskriminacinius ar neteisingus sprendimus.

Kita rizika – atsakomybės ribos. Kas atsako, jei DI sprendimas pakenkia kliento interesams? Ar tai bus paslaugą teikianti technologijų įmonė, ar ją pasitelkęs asmuo? Šie klausimai gali sukelti teisinius ginčus ir precedento neturinčias situacijas.

Taip pat būtina atsižvelgti į duomenų apsaugą – teisės sektoriuje tvarkomi itin jautrūs duomenys, todėl bet kokia technologija turi būti atidžiai įvertinta pagal BDAR reikalavimus.

Kaip teisininkams išlikti aktualiems DI eroje?

DI nesunaikina teisininko vaidmens – jis jį transformuoja. Teisininkai turi tapti ne tik taisyklių aiškintojais, bet ir DI vertintojais, gebančiais suprasti technologijų prigimtį bei pasekmes. Naujasis profesionalo vaidmuo – tai gebėjimas sujungti teisės principus su technologiniu supratimu.

Tiek teisinių paslaugų teikėjai, tiek klientai turės prisitaikyti prie naujos realybės, kurioje DI taps įprastu įrankiu, bet ne nepajudinama autoriteto figūra.

Teisė – tai ne tik taisyklės, bet ir vertybės, atsakomybė bei žmogiškas sprendimas. Todėl verta susimąstyti: ar visus sprendimus galime perleisti algoritmui, kuris neturi sąžinės, empatijos ar moralės kompaso? Galbūt DI gali būti puikus pagalbininkas, bet teisingumo vykdymas turėtų likti žmogaus rankose.

Andrijus Matiucha apie skaitmeninius pokyčius: kaip „Favbet Tech“ diegia dirbtinį intelektą, kuris keičia pramogų industriją — ir ne tik ją

jonavoszinios.lt — Mon, 26 May 2025 22:05:03 +0300

„Favbet Tech“ prasidėjo iGaming srityje, tačiau šiandien įmonė gerokai išplėtė savo veiklos ribas. Tai jau visavertis MTEP centras, kurio pagrindinis biuras yra Ukrainoje ir kuris specializuojasi didžiųjų duomenų, personalizacijos, dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo srityse.

Įmonė priklauso FAVBET grupei, kurią įkūrė Ukrainos verslininkas Andrijus Matiucha. Šiame straipsnyje jis pasakoja, kaip „Favbet Tech“ kuria technologijas šiuolaikinėms didelio apkrovimo platformoms.

Infrastruktūra, atlaikanti apkrovas

„Favbet Tech“ platformos kasdien apdoroja milijonus operacijų, todėl sistemos stabilumas — pagrindinis prioritetas. Kintančių rinkų ir reguliacinių reikalavimų sąlygomis įmonė sukūrė architektūrą, gebančią prisitaikyti prie bet kokio scenarijaus.

„Dirbame nuolatinio srauto sąlygomis, todėl technologijos turi užtikrinti nenutrūkstamą sistemos veikimą“, — aiškina Andrijus Matiucha.

Architektūra paremta įvykių pagrindu: kiekvienas naudotojo veiksmas nedelsiant užfiksuojamas ir apdorojamas, todėl platforma gali realiuoju laiku keisti turinį, prognozuoti naudotojo elgseną ir teikti suasmenintas rekomendacijas.

DI personalizacijai ir analitikai

Pasak Andrijaus Matiuchos, dirbtinis intelektas „Favbet Tech“ nėra mada, o įrankis, kuris yra giliai integruotas į verslo procesus. Jo algoritmai analizuoja naudotojo elgesį, aktyvumą, pomėgius ir sąveikos istoriją, kad parodytų aktualiausią turinį.

Tuo pat metu DI naudojamas ir backend‘e — prognozuoti naudotojo gyvavimo ciklą (LTV), nustatyti galimą nutraukimo riziką, analizuoti kampanijų efektyvumą.

„DI nepakeičia žmonių, bet leidžia priimti tikslesnius sprendimus ir dirbti greičiau“, — pabrėžia Matiucha. Didelis dėmesys skiriamas duomenų kokybei: nuo jų struktūros priklauso visų modelių veiksmingumas.

Andrijus Matiucha: „Mūsų prioritetai — personalizacija, saugumas, žaidybinimas“

„Favbet Tech“ sistemingai investuoja į technologijas, kurios lems būsimą naudotojo patirtį. Pasak Andrijaus Matiuchos, įmonė koncentruojasi į keturias pagrindines kryptis:

Personalizacija. Kiekvienas naudotojas turi unikalią patirtį. Platforma prisitaiko prie jo veiksmų, skonio ir istorijos: sąsaja, pasiūlymai, pranešimai, siuntimo laikas — viskas pritaikoma individualiai.
Žaidybinimas. Žaidimo elementai integruoti į platformą ne tik pramogai, bet ir siekiant išlaikyti susidomėjimą. Misijos, apdovanojimai, progreso juostos, vidinė valiuta skatina pakartotinį įsitraukimą.
Kibernetinis saugumas. Saugumas — tai naudotojo patirties dalis. „Favbet Tech“ taiko apsaugą kiekviename lygyje — nuo autorizacijos iki sandorių. DI modeliai aptinka anomalijas, automatizuoja patikras ir saugo duomenis.
Dirbtinis intelektas. DI sujungia visas kryptis, užtikrindamas lanksčią naujų sprendimų integraciją. Platforma mokosi prognozuoti naudotojo poreikius dar prieš jam juos išsakant.

Bendruomenės palaikymas ir DI plėtra Ukrainoje

„Favbet Tech“ aktyviai dalijasi savo patirtimi su technologijų bendruomene, dirba su atvirojo kodo sprendimais, dalyvauja renginiuose ir remia švietimo iniciatyvas.

2025 metais įmonė tapo AI komiteto Ukrainos IT asociacijoje bendraįkūrėja. „Favbet Tech“ prisideda prie etinių standartų kūrimo, teikia ekspertines žinias dėl DI diegimo įvairiose srityse ir skatina atsakingo technologijų naudojimo idėją.

Andrijus Matiucha pabrėžia: „Technologijų plėtra — mūsų atsakomybė. Mes ne tik kuriame produktus — mes kuriame skaitmeninės ateities ekosistemą.“

DI kūrime: įrankiai inžinieriams

Vienas iš vidinių įmonės projektų — AI Code Assistant. Tai įrankis programuotojams, veikiantis saugioje aplinkoje be ryšio su išoriniais LLM servisais. Jis padeda analizuoti architektūrą, aptikti logines klaidas, spartinti kodo peržiūras.

Šis požiūris — bendros vidinių procesų intelektualizavimo strategijos dalis. „Favbet Tech“ DI taikomas ne tik frontende, bet ir komandų darbe, efektyvumo analizėje, sąnaudų optimizavime.

Pasak Matiuchos, įmonė renkasi apgalvotą taktiką: neskubėti diegti hibridinių ar generatyvinių modelių į kritinius procesus, kad nebūtų keliama grėsmė stabilumui ir saugumui.

Andrijus Matiucha ir „Favbet Tech“: nuo iGaming — į ateitį

Nepaisant technologinės transformacijos, iGaming išlieka svarbia „Favbet Tech“ ekosistemos dalimi. Tačiau įmonė aktyviai plėtoja kryptis, kurios gali būti išplėstos į gretimas sritis — nuo fintech iki švietimo.

Kaip teigia Andrijus Matiucha, „Favbet Tech“ jam — ne tik sėkminga technologijų įmonė. Tai pavyzdys, kaip Ukrainos inžinieriai kuria pasaulinio lygio produktus, galinčius nulemti skaitmeninių paslaugų ateitį.

Naujos priklausomybės: pirmas žingsnis – pripažinti, kad problema egzistuoja

jonavoszinios.lt — Fri, 23 May 2025 16:00:00 +0300

Kalbant apie priklausomybes, pirmiausia į galvą ateina alkoholis, tabakas arba lošimas, tačiau, pasak specialistų, galima tapti priklausomam nuo bet kokios veiklos, besibaigiančios palengvėjimu ar malonumu.

„Priklausomybės mechanizmas veikia taip, kad pirmiausia patiriame kokį nors diskomfortą, o po to – staigų palengvėjimą. Nesvarbu, kas jį sukelia – cheminė medžiaga, mūsų sprendimas ar tiesiog sėkmė, kaip, pavyzdžiui, lošiant. Noras tai pakartoti tampa labai stiprus, todėl formuojasi stiprus neurologinis pagrindas vėl norėti tokio pat elgesio“, – kalba psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė.

Jos teigimu, priklausomybės pagrindu gali tapti bet kas, kas sukelia palengvėjimą, jeigu tai naudojame per daug, per dažnai, netinkamai, neatsižvelgdami į aplinkybes ir rezultatus.

„Gali atsirasti priklausomybė nuo maisto, priklausomybė nuo bet kokių žaidimų, ne tik kompiuterinių. Egzistuoja priklausomybė nuo darbo, dėl kurios galima stipriai persidirbti, pervargti. Ir, žinoma, priklausomybė nuo socialinių tinklų, arba nuo teigiamo įvertinimo bei problemų perkėlimo kitiems žmonėms“, – pažymi psichologė.

Mokestis už naršymą internete?

Įvertinti naujųjų priklausomybių žalą nėra paprasta. Pavyzdžiui, alkoholio priklausomybės žala apskaičiuojama pagal susirgimų tam tikromis ligomis skaičių, tuo tarpu priklausomybės nuo socialinių tinklų žala kiekvienam žmogui – vis kitokia.

„Negalime pamatuoti, ką kiekvienam žmogui reiškia 5 valandos, kurių jis neskiria knygų skaitymui, sportui, miegui, vaikams“, – sako M. Kuzminskaitė.

Alkoholio ar tabako pramonę valstybės stengiasi reguliuoti akcizo mokesčiais. Už naujųjų priklausomybių, tokių kaip socialiniai tinklai ar maistas, taip pat stovi galingos industrijos, tačiau psichologė yra skeptiška. Jos teigimu, mokesčiais priklausomybių kontroliuoti neįmanoma ne todėl, kad neįmanoma gauti akcizo mokesčio sąskaitos už ilgesnį naršymą internete.

„Kovojant su bet kokia priklausomybe, bausmė produktyvi tik tada, kai ji įvyksta akimirksniu. Jeigu norime keisti elgesį, reakcija į veiksmą turi būti momentinė, be laiko tarpo. Tuomet prisiminimas būna stiprus, o elgesio pokyčio tikimybė – žymiai didesnė.

Jeigu už neteisingą parkavimą mane nubaus po metų, tai manęs nesudrausmins. Sąskaitos, kurios ateis stipriai per vėlai, nebeturi poveikio. Jos kelia bendrą nepasitenkinimą, bet nesuveikia kaip elgesio keitimo priemonė“, – teigia M. Kuzminskaitė.

Priklausomybės naujos – kontrolės principai tie patys

Visos priklausomybės, nepriklausomai nuo formos, kontroliuojamos pagal tuos pačius principus. Pirmas žingsnis yra pripažinimas, kad egzistuoja problema, daranti žalą pačiam žmogui arba visuomenei.

„Savisaugos mechanizmai labai ilgai ir patikimai saugos nuo šio pirmo žingsnio ir sakys, kad viskas gerai, kad reikia atsipalaiduoti, užsimiršti, ir bus tvarka. Tuos savisaugos mechanizmus reikia peržengti ir racionaliai, objektyviai sau pripažinti, kad jau yra nebegerai“, – sako M. Kuzminskaitė.

Antras žingsnis yra riboti galimybę naudotis arba pasiekti priklausomybės šaltinį – cheminę medžiagą, situaciją, draugus arba socialinius tinklus.

„Atsiriboti reikia nuo bet ko, kas kelia priklausomybę. Tokio sprendimo pavyzdys yra galimybė uždrausti sau eiti į lošimo namus. Tai barjeras, stabdantis nuo tolesnės priklausomybę keliančios veiklos“, – kalba psichologė.

Pasak jos, vadinamiesiems darboholikams riboti reikia ir savo darbo valandas. „Ne būtinai nuo aštuonių iki penkių, bet būtinai – tik nuo aštuonių iki penkių. Ir po to – atsijungti, nebeturėti ryšio“, – pažymi ji.

M. Kuzminskaitės teigimu, žengiant šiuos žingsnius, reikia būti pasiruošus pakelti diskomfortą. Tam, kad nustotume būti priklausomi, turi įvykti cheminė, fiziologinė arba psichologinė detoksikacija.

„Atėmus išmanųjį telefoną, žmogus gali jausti tokį patį psichologinį diskomfortą kaip ir negavęs taurės vyno. Tačiau pokyčiai būtini. Jei išliks įprotis grįžti namo ir naršyti visą vakarą, niekas nesikeis“, – pažymi ji.

Tekstas parengtas pagal tinklalaidės „Blind spot“ epizodą „Priklausomybės: senos, naujos ir dar neatpažintos“. Šį ir kitus epizodus rasite: https://arturasjonkus.substack.com/podcast

Ornitologai pataria, ką daryti radus paukščio jauniklį

jonavoszinios.lt — Thu, 22 May 2025 14:00:00 +0300

Besitęsiant aktyviam paukščių perėjimo sezonui bei paukščiams rūpinantis jaunikliais, atsiranda ne vienas žmogus, norintis „išgelbėti“ paukščiuką. Kuriais atvejais reikėtų padėti paukščio jaunikliams, o kuriais geriau ne – atsako Lietuvos ornitologų draugijos specialistai.

Svarbiausia taisyklė – jei paukštis atrodo sveikas, palikite jį ten, kur radote

Laisvėje gimęs paukštis turi gyventi laisvėje. Todėl radus paukščio jauniklį svarbu objektyviai įvertinti situaciją. Tuo pačiu svarbu atminti, kad paukščio paėmimas iš gamtos turėtų būti kraštutinė priemonė – dažniausiai jaunikliai nėra palikti likimo valiai.

Jei jauniklis apsiplunksnavęs, juda savarankiškai, bet neskrenda – jis greičiausiai išlipo ar iškrito iš lizdo mokydamasis skristi. Tokiu atveju neimkite jo su savimi – palikite toje pačioje vietoje. Tėvai būna netoliese ir rūpinasi savo jaunikliais. Kai kurių rūšių paukščiai lizdus palieka dar nemokėdami skraidyti – tai natūrali jų raidos dalis.
Jei paukščiukas rastas pavojingoje vietoje – pavyzdžiui, šalia kelio, stovėjimo aikštelėje ar vietoje, kur daug plėšrūnų (katės, šunys), perkelkite jį į artimiausią saugią vietą: tankesnius krūmus, miškelį ar užkelkite ant žemos medžio šakos.
Jei jauniklis dar visai plikas ir beveik nejuda – greičiausiai tai ką tik iškritęs iš lizdo paukštis. Apžiūrėkite aplinką ir, jei įmanoma, įdėkite jį atgal į lizdą, įsitikindami, kad tai tas pats lizdas. Jei lizdas sunaikintas – įrenkite naują, panašų ir kuo arčiau radimo vietos.
Gandrų jaunikliai – ypatingas atvejis. Jie gali atsidurti ant žemės netyčia (dėl audros, nesėkmingo bandymo skristi) arba būti tėvų išmesti (jei serga). Jei gandriukas nesužeistas – pabandykite jį įkelti atgal į lizdą. Jei po kiek laiko jis vėl bus ant žemės – tai ženklas, kad reikia kreiptis pagalbos. Kreiptis į LSMU Laukinių gyvūnų globos centrą, tel. nr. +370 605 72837

Ką daryti radus sužeistą paukštį?

Suradus sužeistą paukštį svarbu greitai ir atsakingai reaguoti:

Paukštį nedelsiant nuneškite veterinarui arba kreipkitės į LSMU Laukinių gyvūnų globos centrą, tel. nr. +370 605 72837
Negydykite patys, neduokite maisto ar vandens nepasitarę su specialistu – netinkamas gydymas ar maistas gali dar labiau pakenkti.
Laikykite paukštį šiltai ir ramiai – tam tinka minkštu popieriumi ar audiniu išklota dėžutė, uždengta orui pralaidžia medžiaga.
Venkite triukšmo ir šviesos – ramybė padės paukščiui atsigauti nuo streso.

Sužeisto paukščio globai reikalingos specialios sąlygos, patirtis ir kantrybė. Patikėkite šią užduotį specialistams.

Lietuvos ornitologų draugijos inf.

Palankus metas seną katilą keisti nauju šilumos siurbliu. Pasinaudojus skiriamomis dotacijomis galima sutaupyti net iki 90 proc. šilumos siurblio kainos

jonavoszinios.lt — Thu, 22 May 2025 13:10:28 +0300

Šildymo sistema oras–vanduo yra modernus ir efektyvus šildymo būdas. Gyventojus naudoti šių šilumos siurblių sistemą skatina jų paprastas įrengimas, valdymas ir priežiūra. Šilumos siurblio darbo principas „trys viename“ leidžia šildyti grindis, radiatorius ir tiekti karštą vandenį. Įrangą galima reguliuoti nuotoliu, kas labai patogu dažnai išvykstantiems, skubantiems. Ši šildymo sistema namus šildo pagal nustatytą pastovią temperatūrą, taigi nereikia niekuo rūpintis.

Naujausios kartos šilumos siurbliai pasižymi ypač aukštu energijos efektyvumu ir gali užtikrinti karšto vandens ruošimą net iki +75°C, kas labai tinka net ir tiems, kurie šildosi tik radiatoriais. Taigi, šilumos siurbliai tampa itin efektyvūs ir populiarūs ne tik naujos, bet ir senesnės statybos namuose ar renovuotose patalpose.

Viskuo pasirūpina Ecoenergija.lt komanda

„Daugelis mūsų klientų sako, jog net nepagalvoję, kad šildytis gali būti taip paprasta, – teigia Ecoenergija.lt vadovė Živilė Lapkuvienė. – Jie džiaugiasi, kad vasarą nereikia rūpintis malkomis, valyti kaminų, o šildantis nėra pelenų, malkų ar briketų įkrovų, temperatūrų šuolių, vos keliais mygtukais galima įjungti ir išjungti šildymą ar reguliuoti norimą temperatūrą, nustatyti pastovią šilumą. Ypač džiaugiasi klientai įrangą įsigiję išsimokėtinai, nes moka nedideles įmokas, o naudojasi moderniu šildymu jau kelis sezonus“.

Anot jos, įmonė stengiasi, kad išmanus šildymas būtų prieinamas visiems, tad nuolat derina sąlygas su savo lizingo partneriais, kurie padeda įsigyti prekes geriausiomis išsimokėjimo sąlygomis. Naujas išsimokėjimo būdas leidžia 1000 eurų sumokėti dalimis per 10 mėnesių po 100 eurų be jokio pabrangimo. Klientui nereikia rūpintis, nes Ecoenergija.lt komanda padeda atlikti vertinimą ir lydi klientą viso proceso metu iki pat kompensacijos išmokos gavimo.

„Primename, kad paraiškas kompensacijai gauti gali teikti fiziniai asmenys, norintys keisti katilus, kurie naudoja malkas, granules, durpių ar pjuvenų briketus, gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį ar kitą taršų kurą, į šilumos siurblius oras–vanduo. Paramą šilumos siurbliams gali gauti nuosavybės teise valdantys gyvenamąjį namą, sodo namą ar gyvenamosios paskirties butą dviejų butų name. Naujas privalumas, kad nėra privaloma atsisakyti savo senojo katilo. Tokiu būdu galima turėti alternatyvų šildymą ir derinti su šildymu oras-vanduo“, – atkreipia dėmesį Ecoenergija.lt vadovė.

Kaip ir kodėl rinktis šilumos siurblius oras-vanduo?

Renkantis šilumos siurblį reikia atkreipti dėmesį į jo savybes, pvz., našumą vertinant tam tikrus rodiklius, kurie rodo, kiek šilumos perduoda įrenginys naudodamas tą patį elektros energijos kiekį.

Norint pasiekti maksimalų šilumos siurblio efektyvumą, svarbi pastato izoliacija – gerai apšiltintas būstas padidins šildymo efektyvumą. Taip pat patartina naudoti išmaniąsias valdymo sistemas, kurios leis tiksliai

reguliuoti temperatūrą. Svarbus ir techninis aptarnavimas – reikalinga periodiškai valyti filtrus ir tikrinti sistemą, geriausiai tai patikėti tik specialistams.

„Verta ir labai svarbu rinktis įmonę, kuri suteikia pilną paslaugų paketą: nuo konsultacijos iki šilumos siurblio montavimo ir dokumentų sutvarkymo bei garantinio ir pogarantinio aptarnavimo“, – priduria Ecoenergija.lt vadovė.“

Kur kreiptis?

„Ilgametė patirtis rodo, kad gyventojams kyla daug klausimų, susijusių su šilumos siurblių oras- vanduo įsigijimu ir paramos įsisavinimu. Todėl norintiems laiku pasiruošti šildymo sezonui jau dabar kviečiame registruotis konsultacijai telefonu +370 670 26903 arba el. paštu ecoenergija.lt@gmail.com, kad gyvos konsultacijos metu individualiai galėtume suteikti patarimų pasirenkant šilumos siurblį ir padėtume susitvarkyti reikalingus dokumentus kompensacijai gauti“, – pataria „Ecoenergija.lt“ vadovė Živilė Lapkuvienė.

Argentinos didybė ir Patagonijos ledynai: „Travel Planet" maršruto apžvalga

jonavoszinios.lt — Thu, 22 May 2025 11:06:22 +0300

Įsivaizduokite kelionę, kurioje per vos 18 dienų galite patirti visas Argentinos spalvas, skonius ir nuotykius – nuo metropolio šurmulio iki vienos didžiausių pasaulyje druskų dykumų, nuo tango ritmų iki galingų krioklių griausmo, nuo vyno degustacijų iki žygių ledynų apsuptyje. „Travel Planet" siūlomas maršrutas apjungia tai, kas geriausia šioje Pietų Amerikos šalyje. Šiaurėje jūsų laukia aistringas tango, minkščiausi kepsniai ir gaučų tradicijos, o pietuose – atšiauriai graži Patagonija su milžiniškais ledynais ir snieguotomis viršukalnėmis. Ši kelionė su maža grupe iki 12 keliautojų suteikia unikalią galimybę pamatyti dvi Argentinos puses, kurios viena nuo kitos skiriasi labiau nei skirtingos šalys.

Buenos Airės: Europos dvelksmas Pietų Amerikoje

Kelionė prasideda šarmingame Buenos Airių mieste, kurį puošia elegantiška europietiška architektūra, o gyvybės įkvepia jausmingas argentinietiškas charakteris. Lankysitės senajame San Telmo rajone, spalvingoje Kaminito gatvėje (muziejus po atviru dangumi) ir pagrindinėje „Plaza de Mayo" aikštėje, iš kurios balkono garsioji Evita mojavo tūkstančiams gerbėjų. Įspūdį paliks ir garsusis Kolumbo teatras – vienas iš 10 geriausių operos teatrų pasaulyje. Rekoletos kapinės, įtrauktos į gražiausių pasaulio kapinių dešimtuką, užima beveik 6 hektarų plotą ir išsiskiria įmantriomis skulptūromis. Vakare galima pasirinkti profesionalių šokėjų tango šou arba apsilankyti autentiškoje „milongoje" – kavinėje-klube, kur tango šoka vietiniai gyventojai.

Šiaurės Argentina: Spalvų ir kultūrų mozaika

Salta – kolonijinis miestelis Andų kalnų papėdėje – garsėja ne tik architektūra ir folklorine muzika, bet ir, anot argentiniečių, skaniausiomis šalyje „empanadas" (tradiciniais pyragėliais). Būtent šiaurinėje Argentinoje išlikusi didžiausia senųjų gyventojų indėniškos kilmės bendruomenė, tad čia galima įsigyti autentiškų suvenyrų. Keliaujant kaktusais apaugusiu Kalčiakės slėniu į Kafajatę, aplankysite kaimelius, kur kaktusai „cardones" siekia net 10 metrų aukštį. Šie kaktusai auga vos po 1-5 cm per metus, tad skaičiuoja ne vieną gyvavimo šimtmetį. Kafajatėje lankomi vynuogynai, garsėjantys torrontes vynuogėmis, iš kurių gaminamas aromatingas baltasis vynas. Ornokalio kalnų grandinė, nusidažiusi net 14 skirtingų spalvų, ir Salinas Grandes – trečia pagal dydį druskos lyguma pasaulyje – užbaigia šio regiono spalvingą mozaiką.

Iguazu: Vandens galia džiunglėse

Iguazu kriokliuose maudysitės vandens pursluose ir stovėsite prie „Velnio gerklės" krašto, kur atrodo, kad srovė tuoj tuoj nusineš jus su savimi. Tai nėra aukščiausi ar didžiausi kriokliai Žemėje, bet neabejotinai vieni įspūdingiausių. Visa krioklių sistema driekiasi apie 2,5-3 km pločiu, ją sudaro 200-300 atskirų krioklių. Aplinkui – tropinė džiunglių augmenija, kurioje galima pamatyti tukanus ir kitus egzotinius paukščius, o žeme šmirinėja vietiniai meškėnai. Lankantis abiejose – Argentinos ir Brazilijos – pusėse, kriokliai atsiskleidžia iš skirtingų, bet vienodai įspūdingų perspektyvų.

Patagonija: Ledynų ir vėjo karalystė

Atšiaurioje Patagonijoje laukia El Čaltenas – miestelis, iš kurio driekiasi takai į nuostabias vietas, įskaitant ežerą Torre ir Fitz Roy kalnų grandinę. Dienos žygiai atveria vaizdus į atšiaurias kalnų viršūnes ir nuo jų slenkančius ledynus. Patagonijos pasididžiavimas – Perito Moreno ledynas, kuris, skirtingai nei dauguma pasaulio ledynų, nemažėja (jei būtume tikslūs, jis atsitraukia, bet tai natūralaus ciklo dalis). Šis 30 km ilgio, 5 km pločio ir 60 m aukščio gamtos stebuklas prikaustys dėmesį savo skilinėjimo garsais ir į ežerą krentančiais ledo gabalais. Galima užsisakyti kopimo ant ledyno turą, plaukti laivu arba aplankyti ledo muziejų, kur sužinosite apie šių žydrų ledynų formavimosi procesus.

Kodėl rinktis šią kelionę?

„Travel Planet" Argentina maršrutas suteikia unikalią galimybę vienos kelionės metu pažinti dvi visiškai skirtingas, bet vienodai žavias Argentinas. Nuo šokančių tango porų Buenos Airėse iki galingų Iguazu krioklių ir sustingusių ledynų upių Patagonijoje – kiekviena diena atneša naujus įspūdžius ir atskleidžia vis kitokį šios nuostabios šalies veidą.

Nuo pirmų žingsnių iki džiugios naujienos: ,,Jonavos vandenų” kelias iki nuotekų tyrimų laboratorijos akreditacijos

jonavoszinios.lt — Wed, 21 May 2025 16:42:00 +0300

Privalomas reikalavimas, tapęs galimybe

Pasak UAB „Jonavos vandenys“ vadovės Jolitos Gumaniukienės, kelionė link akreditacijos prasidėjo nuo „viršaus“ - nustatyto reikalavimo, kuris, nors ir buvo du kartus atidėtas, taps privalomas nuo 2026 metų.

„Nuo tų metų nė viena nuotekų laboratorija neturės teisės imti nuotekų ėminių ir atlikti nuotekų tyrimų, jeigu neturės akreditacijos. Akreditacija pagal ISO standartą teisės aktuose yra nustatyta kaip privalomas dalykas norint tęsti veiklą“, - pabrėžia direktorė.

Nemažai vandentvarkos įmonių Lietuvoje nusprendė neakredituoti savo laboratorijų, atsižvelgiant į sudėtingą ir ilgą procesą.

„Mums jis truko ilgiau nei metus. Reikėjo paruošti naujus dokumentų rinkinius, įdiegti kontrolės sistemą, atlikti daugybę mėginių ir bandymų. Buvo tikrinama darbuotojų kvalifikacija tiek imant ėminius, tiek atliekant tyrimus. Tai labai panašu į egzaminus, kur gaunami nežinomos koncentracijos mėginiai, ir darbuotojai turi patys nustatyti taršos tipą ir koncentraciją, o rezultatai siunčiami patvirtinimui“, - pasakoja J. Gumaniukienė.

Akreditacija – finansinė nauda ir paslaugų plėtra

Nepaisant proceso sudėtingumo, „Jonavos vandenys“ vadovė pabrėžia, kad sprendimas akredituotis buvo teisingas.

„Kolegos susiduria su sunkumais perkant nuotekų tyrimo paslaugas kitose laboratorijose. Nors su pačiomis laboratorijomis problemų mažiau, didžiausias iššūkis - ėminių paėmimas, kuriam taip pat reikalingi akredituoti darbuotojai. Tokių paslaugų kaina rinkoje siekia iki 70 eurų už ėminį“, - atskleidžia J. Gumaniukienė.

Įmonė paruošė penkis ėminių ėmėjus ir, nors kol kas jų etatai nedideli, tikisi užimti didesnę rinkos dalį.

„Tikimės, kad šių paslaugų prireiks ir regiono kolegoms, ir kitoms pramonės įmonėms, kurios privalomai vykdo savo nuotekų monitoringą“, - teigia vadovė.

Šiuo metu laboratorija akredituota baziniams teršalams (skendinčiosios medžiagos, biocheminis deguonies suvartojimas, azotas, fosforas (viso 13 parametrų)), tačiau ateityje planuojama plėsti galimybes ir į specifinių teršalų, tokių kaip mikroplastikas, ftalatai, sunkieji metalai, tyrimus.

Iššūkiai ir komandinis darbas

Laboratorijos skyriaus vadovė Vida Morkūnienė atvirauja apie akreditacijos proceso niuansus.

„Laboratorija dirba jau seniai ir turi leidimą, bet akreditacija reikalavo žengti gilesnį žingsnį. Tai kainavo ir pinigus, ir mokymus, ir daugybę dokumentų ruošimo“, – pasakojimą pradeda V. Morkūnienė.

Kai mėginys pristatomas į laboratoriją

Atvažiuojantys mėginiai reikalauja specializuotų patalpų, kur fiksuojama temperatūra ir drėgmė. Visi įrenginiai ir cheminės medžiagos turi būti patikrinti, kalibruoti ir atitikti griežtus standartus.

Pirmieji žingsniai atliekami Mėginių priėmimo į laboratoriją patalpose. Čia prasideda mėginių registracija, kur jiems suteikiamas numeris.

,,Kad nesupainiotume, identifikacija prasideda nuo mėginio atvykimo į laboratoriją, ir pirmas etapas yra priėmimas ir mėginio patalpinimas. Ir čia prasideda jo kelionė link tyrimo ir rezultato gavimo. Tam turi būti patalpos, kuriose matuojama temperatūra ir drėgmė, ir tai turi būti palaikoma. Tam, aišku, turi būti kondicionieriai, kad atitiktų reikalavimus, nes bet kokios patalpos negali būti.

Toliau mėginys keliauja į laboratoriją. Kad mėginys būtų ištirtas, visa įranga turi būti patikrinta, kalibruota. Turi būti cheminės medžiagos, kurios padės ištirti mėginį. Vėlgi, visos medžiagos turi būti tinkamo galiojimo ir tam tikro grynumo, kas yra būtina. Visus šiuos dalykus tiria ir reikalauja mūsų standartai, kur irgi yra reikalavimai. Mes dirbame pagal nustatytą teisinį reguliavimą – rengiame vidaus normatyvinius dokumentus, apsirašome metodus ir atliekamus tyrimus”, - pasakoja laboratorijos skyriaus vedėja.

Kaip žinoti, kad tyrimas atliktas gerai?

Pasak laboratorijos skyriaus vadovės V. Morkūnienės, ypač svarbi yra kokybės kontrolė.

,,Darbuotojai vykdo savikontrolę, taip pat vykdoma laboratorijos vidinė kontrolė. Gaminame žinomos koncentracijos tirpalus ir tikriname, ar mūsų metodais gauname teisingą rezultatą. Vidinė kontrolė prasideda su X, R, D diagramomis, o paskui metų gale vertiname, ką dar galime geriau padaryti. Tai užkerta kelią blogiems rezultatams”, sako V. Morkūnienė.

Pasak vedėjos V. Morkūnienės, tokia kontrolė itin svarbi.

,,Nė viena laboratorija negaus akreditacijos, jeigu nedalyvaus palyginamuosiuose bandymuose (Proficiency Testing), kuriuos perkame net iš JAV ir Jungtinės Karalystės. Visa tai skamba išties sudėtingai, bet turėdami gerą kolektyvą, kompetentingus darbuotojus ir konsultantų pagalbą, mes pasiekėme šį rezultatą. Akreditavomės 13-ai tyrimų, plius mėginių paėmimas iš paviršinio ir nuotekų vandens. Tai gana plati sritis, ir mes stipriai padirbėjome, kad ją pasiektume“, – džiaugiasi laboratorijos vadovė.

Akreditacijos nauda Jonavos gyventojams

UAB ,,Jonavos vandenys” direktorė Jolita Gumaniukienė pabrėžia, kad akreditacija naudinga ne tik verslui, bet ir Jonavos gyventojams.

„Jie galės pasidaryti nuotekų tyrimus arčiausiai savo namų. Tai ypač aktualu turintiems individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, nes jau dabar galioja prievolė gyventojams registruotis Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje ir kartą per metus teikti duomenis apie atliktus nuotekų tyrimus.

Jeigu mes nebūtume akreditavęsi, gyventojams tektų kviestis mėginių ėmėjus iš Kauno ar Vilniaus ir vežti ten daryti tyrimus. Dabar mes galėsime teikti šią paslaugą vietoje: atvažiuoti, paimti mėginį, ištirti ir netgi sukelti rezultatus į informacinę sistemą“, – aiškina J. Gumaniukienė.

Bendrovė, bendradarbiaudama su savivaldybe, jau dalija lankstinukus ir informuoja gyventojus apie naujus individualiai tvarkomų nuotekų reikalavimus ir bendrovės teikiamas paslaugas.

,,Jonavos vandenys” direktorė Jolita Gumaniukienė patikina, kad akreditacija neturės įtakos centralizuotai nuotekas atiduodančių gyventojų mokesčiams už nuotekų tvarkymą.

„Laboratorijos veikla nėra tiesiogiai susijusi su geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu. Mums laboratorijos turėjimas yra pigesnė alternatyva, nei mokėti už tyrimus kitoms įmonėms. O komercinės paslaugos, skirtos individualiems vartotojams ir verslo objektams, padengia savo sąnaudas“, – apibendrina J. Gumaniukienė.

Ši akreditacija atveria naujas galimybes „Jonavos vandenims“ tapti regiono lyderiais nuotekų tyrimų srityje, užtikrinant aukštą kokybę ir patogumą tiek verslui, tiek gyventojams.

Unikali galimybė gyventi centriniame Jonavos miesto parke!

jonavoszinios.lt — Tue, 20 May 2025 17:00:00 +0300

Unikali vieta – centrinio parko apsuptyje

„Skvero alėja“ – gyvenamųjų namų kvartalas įsikūręs pačiame Jonavos miesto centriniame parke, Kalnų gatvėje – tai viena žaliausių ir ramiausių miesto vietų. Šis projektas išsiskiria tuo, jog gyventojai gyvens atnaujinto Ramybės skvero teritorijoje – erdvėje, kuri buvo kruopščiai pertvarkyta siekiant sukurti harmoningą aplinką visiems gyvenantiems Jonavoje. Skvere įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, pusiau įgilintas amfiteatras, fontanas ir kitos erdvės miestiečiams.

Architektūra, atliepianti šiuolaikinius poreikius

„Skvero alėja“ projektas pasižymi ne tik modernia architektūra ir aukšta kokybe, bet ir unikalia vieta. Vienas iš šio projekto vystytojų O. Karalius teigia, jog pamatę šią lokaciją Jonavoje iš karto joje įžvelgė potencialą puikiam projektui: „Su partneriai gavę galimybę įsigyti šį sklypą nė minutės nesudvejojome – galimybė gyventi vidury parko miesto centre, Kaune tai prilygtų statyboms vidury ąžuolyno parko, mano nuomone ši lokacija yra vienareikšmiškai geriausia Jonavos mieste”. Projekto vystytojai įkvėpti Kauno miesto plėtros ir naujos architektūros nusprendė sukurti galimybę tokį kvartalą pasiūlyti ir Jonavos miesto gyventojams.

Vienintelis naujas projektas miesto centre

Kalbant apie projekto unikalumą būtina paminėti, jog tai vienintelis naujas gyvenamosios paskirties projektas Jonavos miesto centre. Nors Jonava plečiasi ir atsiranda vystytojų statančių naujas gyvenvietes - visos jos yra toliau nuo miesto centro arba Jonavos rajone, o būtent Skvero alėjos gyventojai gaus unikalią galimybę gyventi pačiame miesto centre gamtos apsuptyje! Gyventojai čia galės mėgautis ramybe, gamta ir tuo pačiu turėti visus miesto patogumus pasiekiamus ranka. Projekto vieta užtikrina patogų susisiekimą su miesto centru, švietimo įstaigomis, prekybos centrais. Įsikūrę čia vos išėję iš namų atsidursite puikiai išvystytame ir prižiūrimame parke, o rytais gerdami kavą terasoje galėsite matyti savo vaikus žaidžiančius parko aikštelėje!

Kokybė ir inovatyvūs sprendiniai

Skvero alėjos projektas pasižymi ne tik aukščiausia kokybe ir A++ standartu, klinkerio fasadu, bet ir inovatyviais sprendimais. Didelės erdvės jausmą namuose sukurs 3-5 metrų lubos, o išmanios spynos su pirštų antspaudais bei durų akutės su vaizdu ir skambučio funkcija užtikrins, jog visuomet matytumėte kas vyksta už Jūsų namų durų. Generalinis projekto rangovas „Genranga“ užtikrina darbų kokybę ir laiku atliktus darbus ,o kaip pats rangos darbus vykdančios įmonės direktorius N. Murauskas teigia “Esu įsitikinęs, kad žmonės, kurie gyvena tokiame mieste kaip Kaunas, atvykę apžiūrėti šio projekto tikrai liks nustebę, kaip skiriasi vertė, apimanti lokaciją ir projekto sprendinius, kurią už tokią sumą gautų didmiestyje, lyginant su Skvero alėjos projektu.“

Ką verta žinoti apie investicinio gyvybės draudimo fondus?

jonavoszinios.lt — Thu, 15 May 2025 12:44:40 +0300

Jaunas, gabus ir jau pavargęs. Ar tai – nauja abiturientų norma?

jonavoszinios.lt — Thu, 15 May 2025 12:00:00 +0300

Paaugliams neretai primetama atsakomybė už švietimo sistemos spragas. Tai didelė našta jautriame gyvenimo tarpsnyje“, – pastebi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Jaunimo psichologinė sveikata kelia nerimą

Praeitų metų Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad trečdalis medicinos studentų patenka į depresijos rizikos zoną. Beveik penktadalis nurodė kada nors gyvenime save žaloję. Tad Vilniaus universitetas stiprina psichologinių konsultacijų galimybes.

„Ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje stebime išaugusių psichologinių konsultacijų poreikį. Viena vertus, sakyčiau, kad tai yra ir šios kartos jaunimo bruožas. Jaunimas tiesiog atviriau kalba apie savo problemas. Psichologinė konsultacija nėra tabu tema. Todėl iš dalies atvirumas visuomenėje skatina psichologinių konsultacijų paslaugų populiarumą. Kita vertus, mes gyvename post-krizinėje kasdienybėje. Visa ši karta išgyveno pandemiją, geopolitinė situacija taip pat sukelia nerimą. Todėl natūralu, kad kiekviena institucija turi ieškoti pagalbos būdų, bandyti suvaldyti jaunimui kylantį nerimą“, – universiteto patirtimis dalinasi Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.

Anot vaiko teisių gynėjų vadovės I. Skuodienės, stresą prieš lemiamus egzaminus išgyvena ne vienas abiturientas ir šis stresas – visiškai natūralus. Vis dėlto spaudimo ir kartais pernelyg didelių lūkesčių, krentančių ant jaunimo pečių, galima ir išvengti: „Kalbėdami su vaikais, vaiko teisių gynėjai labai dažnai išgirsta, kiek jiems dabar yra daug streso, kokie jiems keliami aukšti reikalavimai, kad jie išgyvena mokytojų, tėvų ir apskritai visuomenės nuolatinį spaudimą, o neretai ir nuvertinimą.“

Tėvų ir visuomenės vaidmuo – esminis

Pagalbininkais vaikui nurimti gali tapti pirmiausia šeima, o anot vaiko teisių gynėjų, iškart su 18-uoju gimtadieniu jaunuoliui poreikis sulaukti pagalbos ir palaikymo iš artimiausių žmonių nesumažėja.

„Tėvai neretai pasidalina patirtimis, kaip augina paauglius. Sako, kad augina laisvą, kūrybingą kartą, suteikia jiems daugiau laisvių patiems priimti sprendimus. Tačiau vis tiek vaikams saugumo labiausiai sukuria aiški disciplina ir aiškios taisyklės. Tai svarbu nuo vaikystės, tačiau ir paskutiniais metais mokykloje tėvai savo vaikui geriausiai gali padėti patardami, kaip susidėlioti savo dienotvarkę, kaip palaikyti miego, sveikos mitybos režimą. Jaunuoliui svarbu susidėlioti ne tik mokslų, bet ir poilsio, laisvalaikio laiką, nepamiršti fizinio aktyvumo“, – pastebi I. Skuodienė.

Tiesa, Vilniaus universiteto rektorius tikina, kad ne ką mažiau svarbus ir bendruomenės vaidmuo. Ypač jau po mokyklos baigimo, kai jaunuolis įstoja į universitetą, kolegiją ar profesinę mokyklą: „Universitetas visų pirma yra bendruomenė. Ir persilaužti, priprasti prie naujos tvarkos, naujų atsakomybių, gal net pasikeitusios gyvenamosios vietos lengviausia tiems, kurie atranda bendraminčių. Vieni prisijungia prie sportinių veiklų, kiti užsiima kūryba, treti – sielovada. Žinoma, atsiranda nemaža dalis studentų, kurie aktyviai užsiima akademine veikla. Nauji žmonės, erdvės, bendraminčiai, kartais ir aplinkos pakeitimas gali tapti tuo nauju įkvėpimo šaltiniu ir nauja motyvacija.“

Kada nuovargis, o kada perdegimas?

Vaiko teisių gynėjai abiturientams primena, kad prašyti pagalbos, o labai pervargus sustoti ir pailsėti – normalu ir ne gėdinga. O tėvams, globėjams I. Skuodienė pataria kasdienybėje rasti laiko tarpusavio ryšio stiprinimui: „Pabendraukite su vaiku, kaip jis jaučiasi, ar nepervargo, kokie iššūkiai jam kasdien kyla. Kartais jaunam žmogui reikia tiesiog būti išgirstam, suprastam. Neskubėkite dalinti patarimų, tiesiog girdėkite vaiką ir leiskite jam jausti palaikymą, norą padėti.“

Signalai, kad paaugliui pagalba reikalinga – tai jaunuolio elgesio pokyčiai. Pavyzdžiui, jeigu paauglys buvo pakankamai aktyvus, gerai mokėsi, lankė būrelius, bet staiga pradėjo izoliuotis, atsirado bendravimo sunkumų, nebenori lankyti būrelių, suprastėjo mokslo rezultatai ar netgi pradėjo praleisti pamokas, pasireiškė miego sutrikimai.

Vienas pagalbos būdų – emocinės paramos linijos, skirtos tiek jaunimui, tiek tėvams – tai gali padėti atrasti naujų įžvalgų dėl esamos situacijos. Ši greita pagalba tinkama tais atvejais, kai reikia išklausymo, pasikalbėjimo apie sunkumus „čia ir dabar“.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Tikri dalykai, kuriuos pajunti tik sėdęs už vairo

jonavoszinios.lt — Tue, 13 May 2025 09:30:30 +0300

Kai kurie automobiliai važiuoja. Kiti – plaukia. Kol nepatiri šio skirtumo, atrodo, kad viskas čia tas pats: ratai sukasi, kelias eina po apačia, gal tik garsas ir greitis skiriasi. Bet yra smulkmenų, kurios iš tikrųjų keičia viską – nuo to, kaip jautiesi už vairo, iki to, kaip atsikeli išlipęs po ilgesnės kelionės.

Tai ne apie arklio galias ir ne apie ekranų skaičių. Tai – apie pojūtį, kurį automobilis sukuria. Ir apie tai verta kalbėti garsiai.

Jausmas, kurio nesinori atsisakyti

Jeigu kada esi važiavęs automobiliu su gera pakaba, tikrai pameni, kaip jis sugeria duobes, kaip rieda per nelygumus be garso, be smūgio į stuburą. Ir kai tai tampa įprasta, atsisėdus į kitą mašiną iškart pajunti – kažkas čia ne taip.

Pavyzdžiui, pneumatinė pakaba. Jei niekada nebandei, gali būti sunku įsivaizduoti, ką ji keičia. Bet pabandžius – grįžti prie įprastos važiuoklės jau nebesinori. Ji leidžia automobiliui prisitaikyti prie kelio dangos, amortizuoja nelygumus kitaip, švelniau, tyliau. Kelionė tampa ne tik patogesnė, bet ir tylesnė. Ir nesvarbu, ar važiuoji mieste, ar keliais, kurių asfaltas primena mėnulio paviršių.

Komfortas – ne tik technologija, bet ir kūnas

Dar viena detalė, kuri atrodo smulkmena, bet keičia viską – porankis. Kai jis patogioje vietoje, kai nėra kietas, kai nesilanksto ir nekliba – atrodo, kad ranka pati ant jo gula. Tai ypač svarbu ilgesnėse kelionėse, kai net mažas diskomfortas pradeda erzinti. Iš pradžių – vos vos. Po valandos – jau ima skaudėti pečius ar nugarą. Tokios smulkmenos nėra tik komforto reikalas – jos tiesiogiai veikia ir tavo savijautą, ir dėmesį kelyje.

Ką galima padaryti, jei automobilis „netoks“?

Ne visi važinėja prabangiais modeliais, kurie iš gamyklos išrieda su aukščiausio lygio sprendimais. Bet ir senesni automobiliai gali būti patobulinti. Kartais net nedidelis atnaujinimas gali duoti efektą – galbūt reikia tik naujo porankio ar pakabos elementų, kurie geriau reaguotų į kelio dangą.

Svarbiausia – nežinoti, o pasidomėti. Kartais žmonės važinėja su prastai veikiančia pakaba, nes tiesiog mano, kad „taip ir turi būti“. Bet vos tik sutvarkius arba pagerinus sistemą – skirtumas jaučiamas tą pačią dieną. Tas pats ir su salono elementais – pakeitus apmušalą, paminkštinimą ar net paprastą laikiklį, atrodo, kad mašina tapo visai kita.

Besiformuojantys įpročiai

Kai kuriais dalykais gyvenime pripranti labai greitai. Geras garsas. Tyla. Tiksli vairo reakcija. Patogi rankos padėtis. Ir kai tai tampa norma, nebesinori grįžti prie to, kas buvo prieš tai. Todėl verta ne tik remontuoti, kai kažkas lūžta. Verta pasirūpinti tuo, kas padaro kiekvieną kelionę malonesne – net jeigu ji tęsiasi tik iki darbo ar parduotuvės.

Įdomu tai, kad net patobulinti automobilį šiandien galima patogiai – neišeinant iš namų. Prieš dešimtmetį, norint rasti tinkamą dalį, reikėjo važinėti po parduotuves ar laukti eilėje servise, o dabar – užtenka kelių mygtukų telefone. Nemažai vairuotojų jau suprato, kad autodalys internetu – tai ne tik greitesnis, bet ir protingesnis būdas apsipirkti.

Pasirinkimas dažnai platesnis nei fizinėje parduotuvėje, kainos aiškios, o prekes galima filtruoti pagal modelį, metus ar net važiuoklės kodą. Tai ypač naudinga ieškant salono elementų ar pakabos dalių, kurių specifika priklauso nuo konkretaus automobilio komplektacijos. Ir svarbiausia – tokiu būdu galima išvengti nereikalingų išlaidų už detales, kurios netinka arba neatitinka jūsų poreikių.

Implantologija šiandien: tarp mokslo pažangos ir paciento lūkesčių

jonavoszinios.lt — Tue, 06 May 2025 16:01:57 +0300

Šiuolaikinė odontologija žengia koja kojon su medicinos naujovėmis, o viena iš ryškiausių pastarųjų dešimtmečių inovacijų – dantų implantacija – tapo aukso standartu atkuriant prarastus dantis. Skirtingai nei tradiciniai protezai ar tiltai, implantai integruojami į žandikaulį ir leidžia pasiekti ne tik estetinį, bet ir funkcinį natūralių dantų atitikmenį. Toks gydymo būdas ne tik maksimaliai atkuria kramtymo funkciją, bet ir padeda išvengti žandikaulio kaulo tirpimo (rezorbcijos), išsaugo sveikus gretimus dantis bei užtikrina ilgalaikį komfortą.

Kas nutinka, jei po danties netekimo nieko nedaroma?

Kaulas nyksta. Netekus danties, žandikaulio kaulas toje vietoje negauna apkrovos ir pradeda tirpti (rezorbuotis). Delsiant ilgiau, šie pakitimai gali apsunkinti vėlesnę implantaciją, dažnai prireikia atlikti ir kaulo augmentacijos operaciją - gydymas sunkėja bei, žinoma, išbrangsta
Dantys ima judėti. Gretimi dantys neturi „atramos“, todėl pasislenka, pasvyra, išsikraipo sąkandis. Dažnai tai lemia gretimų bei antagonistinių (kramtymo funkcijoje kartu dalyvaujančių) dantų pažeidimus ar net sąnarių skausmus.
Kramtymo sutrikimai. Net vieno danties netekimas išbalansuoja kramtymą – tai didina krūvį likusiems dantims, skatina jų dilimą, kartais – net lūžius.
Virškinimo problemos. Prastai sukramtomas maistas blogai virškinamas – tai veikia visą virškinimo sistemą.
Psichologinis diskomfortas. Net jei prarastas dantis „nematomas“, daugelis pacientų pradeda vengti šypsotis, kalbėti, juoktis – ima slėpti veidą, užsidaryti.

Šypsena, kuri grįžta ilgam: ką gali dantų implantai?

Dantų implantai – tai pažangus ir ilgalaikis būdas atkurti prarastus dantis. Implantacija – tai chirurginė procedūra, kurios metu į žandikaulio kaulą įsriegiamas titano arba titano lydinio implantas, imituojantis natūralios danties šaknies funkciją. Po oseointegracijos (kai implantas suauga su kaulu), ant jo tvirtinamas protezinis elementas – vainikėlis, tiltas ar viso žandikaulio protezas.

Implantai gali būti taikomi tiek pavienių dantų atstatymui, tiek kelių ar viso dantų lanko atkūrimui. Pavyzdžiui, „All-on-4“ ar „All-on-6“ metodikos leidžia vieno žandikaulio dantis atkurti tik keturiais ar šešiais implantais. Tai ypač aktualu pacientams, netekusiems daugumos ar visų dantų.

Šiuolaikinė implantologija taip pat leidžia taikyti kaulo augmentacijos (kaulo priauginimo) ir sinuso pakėlimo procedūras, kai natūralaus kaulo tūris yra nepakankamas implantui įsriegti. Naudojant 3D kompiuterinę tomografiją (CBCT) ir skaitmeninį gydymo planavimą, procedūros tikslumas bei sėkmės prognozė žymiai padidėja.

Implantacija šiandien – tai greita, saugi ir praktiškai neskausminga procedūra, atliekama naudojant vietinę nejautrą bei modernią įrangą. Klinikoje „Šypsenos oazė“ viskas vyksta vienoje vietoje – nuo konsultacijos iki galutinio rezultato.

Sprendimas bedančiam žandikauliui – All-on-4: šypsena per vieną dieną

„All-on-4“ – tai inovatyvi dantų implantavimo metodika, leidžianti atkurti visą dantų lanką vos keturiais implantais. Du priekiniai implantai sriegami statmenai, o du šoniniai – palinkusiu kampu, kad būtų maksimaliai išnaudotas esamas kaulo tūris ir dažnai išvengta sudėtingų kaulo priauginimo procedūrų. Ant implantų tvirtinamas stabilus, neišimamas dantų protezas, kuris užtikrina natūralią estetiką, gerą kramtymo funkciją ir ilgalaikį komfortą. Ši metodika ypač tinkama pacientams, netekusiems visų dantų viename žandikaulyje, taip pat tiems, kuriems tradicinis protezavimas yra nepatogus ar neefektyvus. „All-on-4“ sprendimas dažnai leidžia pacientui išeiti iš klinikos su laikinais, bet estetiškais ir funkciniais dantimis jau tą pačią dieną.

Ši sistema:
- Tinka net tada, kai žandikaulio kaulo kiekis yra ribotas.
- Leidžia išvengti sudėtingų kaulo priauginimo procedūrų.
- Yra ekonomiškesnė už kiekvieno danties implantavimą atskirai.

-Yra nepalyginamai patogesnis protezavimo būdas pacientui nei išimamos pilnos plokštelės.
- Atkuria kramtymo funkciją ir estetiką vos per kelias valandas.

Klinikoje „Šypsenos oazė“ All-on-4 sistema atliekama su kruopščia diagnostika, planavimu ir naudojant kokybiškas implantų sistemas – įskaitant ir Straumann.

Kodėl dažnai rekomenduojame Straumann implantus?

Mūsų klinikoje dirbame su keliomis patikimomis implantų sistemomis, todėl kiekvienam pacientui galime parinkti tinkamiausią sprendimą pagal individualią situaciją. Tačiau Straumann dažnai rekomenduojame tiems, kurie ieško maksimalaus patikimumo, estetikos ir ilgaamžiškumo.

Tai ypač aktualu, kai svarbi greitesnė kaulo integracija, sudėtingesnės klinikinės situacijos arba kai atkuriamas dantis estetinėje zonoje – Straumann technologijos leidžia pasiekti puikių rezultatų tiek funkcine, tiek estetine prasme.

Aukščiausios klasės titano lydinys Roxolid™ – leidžia naudoti plonesnius implantus ten, kur kaulo mažai, bet išlaikyti maksimalų tvirtumą.
SLActive® paviršius – itin biologiškai aktyvus, skatinantis greitą ir stabilų implanto prigijimą (kartais – perpus greitesnis gijimo laikas).
Mokslinis pagrindas. Straumann remiasi daugiau nei 40 metų tyrimų ir klinikinių rezultatų – tai ne eksperimentas, o saugus, patikrintas sprendimas.
Ilgalaikis rezultatas. Dėl tikslumo, kokybės ir gamybos standartų – mažesnė komplikacijų, uždegimų ar atmetimo rizika.
Šiuolaikiniai Straumann sprendimai leidžia išsaugoti natūralią dantenų formą ir užtikrinti estetinį rezultatą net priekinėje srityje.

Kviečiame konsultacijai

Jeigu netekote vieno ar kelių dantų – nesvarbu, prieš savaitę ar prieš penkerius metus – kviečiame pasikonsultuoti su mūsų specialistais. Įvertinsime Jūsų situaciją, paruošime individualų gydymo planą ir padėsime sugrąžinti tai, kas svarbiausia – pasitikėjimą savimi ir natūralią šypseną.

Odontologijos klinikoje “Šypsenos oazė” kiekvienas pacientas išsamiai konsultuojamas, sudaromas individualus gydymo planas, dažnai pacientą konsultuoja ne vienas gydytojas, o visa čia dirbanti gydytojų komanda - gydytoja odontologė Eglė Simonavičienė, gydytoja odontologė, kuri specializuojasi dantų estetiniame - funkciniame atstatyme Asta Jonaitienė, protezuotojas Nerijus Patamsa bei burnos chirurgas Rokas Aukštakalnis. Visą komandą jungia vienas tikslas - sveika ir graži šypsena, laimingas pacientas bei beskausmis gydymas. Taip pat klinikoje atliekamos skaitmeninės (iki minumumo sumažinama apšvita) dentalinės rentgeno nuotraukos bei ortopantomogramos (panoraminės rentgeno nuotraukos). “Šypsenos oazė” - visos odontologijos paslaugos vienoje vietoje.

📍 Klinika „Šypsenos oazė“ – Kauno g. 40, Jonava
📞 Tel. +37060898424

🌐 www.sypsenosoaze.lt

Vyrų šlapimo nelaikymas. Šiuolaikinis požiūris į vyrų higieną

jonavoszinios.lt — Mon, 05 May 2025 10:51:16 +0300

Kada gali padėti SENI Man įklotai?

SENI Man įklotai skirti vyrams, patiriantiems lengvą ar vidutinio lygio šlapimo nelaikymą. Jie padeda tokiais atvejais:

Po prostatos operacijų – laikinas šlapimo nelaikymas po prostatektomijos ar kitų intervencijų.
Padidėjusi prostata (GPH) – dažnas šlapinimasis, lašėjimas, silpna srovė.
Neurologinės ligos – sutrikusi šlapimo pūslės kontrolė sergant Parkinsono liga, po insulto ir pan.
Fizinio krūvio (streso) nelaikymas – kosint, čiaudint ar sportuojant.
Naktinis nelaikymas – nevalingas šlapimo ištekėjimas miegant.
Lašėjimas po šlapinimosi – pavieniai lašai po apsilankymo tualete.
Amžiniai pokyčiai – natūralus raumenų silpnėjimas ar prostatos pokyčiai.

Patogu dėvėti darbe ar aktyvaus laisvalaikio metu

SENI Man įklotai yra diskretiški, pritaikyti vyrų anatomijai, todėl puikiai tinka dėvėti su įprastais apatiniais. Jų nesimato po drabužiais, jie nesukelia diskomforto net ir ilgai sėdint ar judant. Šie įklotai užtikrina sausumo jausmą, apsaugą nuo nemalonaus kvapo ir odos dirginimo. Net ir nevalingai ištekėjusį šlapimą įklotai greitai sugeria ir neleidžia jam pratekėti, dėl to šiuos įklotus ypač patogu naudoti einant į darbą, susitikimus ar keliaujant – nereikia nerimauti dėl galimų nemalonių situacijų.

Dviejų formų įklotai – kiekvieno poreikiams

SENI Man siūlo net penkių sugėrimo lygių ir dviejų skirtingų formų įklotus, kad kiekvienas vyras rastų sau tinkamiausią variantą:

Gaubto formos įklotai: SENI Man Light Level 1, SENI Man Normal Level 2, SENI Man Extra Level 3 ir SENI Man Extra Plus Level 4. Šio modelio įklotai ypač gerai prisitaiko prie apatinių, gerai priglunda prie kūno, labai greitai sugeria šlapimą ir sulaiko jį įkloto viduje. Tai puikus pasirinkimas aktyviems vyrams, kurie vertina komfortą ir saugumą dienos metu.
Laivelio formos įklotai – SENI Man Super (Level 5). Jie yra platesni, sugeria daugiau, tad tinka esant vidutinio lygio šlapimo nelaikymui. Šis modelis rekomenduojamas tiems, kuriems reikia didesnio sugeriamumo, pavyzdžiui, ilgesnių kelionių ar darbo metu.

Abiejų formų įklotai yra itin švelnūs odai, turi kvapą neutralizuojantį sluoksnį, leidžia odai kvėpuoti, todėl yra patikimi ir labai patogūs.

Svarbiausia, kad SENI Man įklotai padeda vyrams neatsisakyti gyvenimo džiaugsmo – būti aktyviems, dirbti, sportuoti ar keliauti be diskomforto ir gėdos jausmo. Jie suteikia reikiamą apsaugą ir padeda susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Šlapimo nelaikymas neturi tapti kliūtimi jūsų gyvenime.

Daugiau informacijos galite sužinoti paskambinę į slaugos konsultacijų centrą SIDABRA, nemokama linija 0 800 00 226 arba https://sidabra.lt/. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

Tekstilės gaminių naudojama vis daugiau, surenkama ir perdirbama – per mažai

jonavoszinios.lt — Tue, 29 Apr 2025 16:00:00 +0300

Ataskaitos duomenys rodo, kad 2022 metais vidutinis ES pilietis nupirko 19 kg drabužių, avalynės ir namų apyvokos tekstilės gaminių, tuo tarpu 2019 metų duomenimis - 17 kg,

Pažymima, kad greitosios mados augimą lemia padidėjęs patogus ir greitas apsipirkimas internetu, mažos sintetinės tekstilės gamybos sąnaudos ir ypač mažos tekstilės gaminių kainos.

ES tekstilės gaminių gamybos ir vartojimo keliamas spaudimas aplinkai ir klimatui išlieka didelis. Europos aplinkos agentūros duomenimis iš 12 Europos namų ūkių vartojimo kategorijų, tokių kaip maistas, judumas, būstas, sveikata ir švietimas, tekstilės vartojimas yra vidutiniškai penktoje vietoje pagal poveikį aplinkai ir klimatui. EAA šį poveikį vertino pagal žaliavų naudojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo, vandens ir žemės naudojimo rodiklius.

Tekstilės gamyba ir vartojimas taip pat prisideda prie kitokio spaudimo aplinkai, įskaitant oro taršą, cheminių medžiagų naudojimą ir taršą, mikroplastiko taršą, atsirandančią gaminant, naudojant ir skalbiant tekstilės gaminius, taip pat spaudimą, atsirandantį tvarkant tekstilės gaminius, kurie galiausiai tampa atliekomis.

2022 m. ES valstybėse narėse susidarė apie 6,94 mln. tonų tekstilės atliekų, t. y. apie 16 kg vienam asmeniui. Nuo 2016 m. bendras susidarančių tekstilės atliekų kiekis išliko palyginti stabilus.

Vidutinis tekstilės atliekų surinkimo ES rodiklis nuo 2016 m. padidėjo 4,3 %, tačiau apskritai šių atliekų vis dar surenkama mažai. 2022 m. 85 % visų namų ūkiuose susidarančių tekstilės atliekų nebuvo surenkamos atskirai ir vietoj to atsidūrė kaip mišrios buitinės atliekos, kurios patekdavo į sąvartynus arba buvo deginamos, o iš jų negalėjo būti pakartotinai panaudotos ar perdirbtos.

Europoje į sąvartynus šalinamų tekstilės atliekų kiekis ir dalis sumažėjo nuo 21 % 2010 m. iki 12 % 2022 m. Deginimui (su energijos panaudojimu ir be jo) siunčiamų tekstilės gaminių kiekis Europoje padidėjo nuo 10 % 2010 m. iki 14 % 2022 m.

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis 2023 ir 2024 m. per metus Lietuvoje susidarė ~50 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Iš šio kiekio ~40 tūkst. t (78%) su mišriomis komunalinėmis atliekomis pateko į MBA įrenginius, iš kurių maždaug 90% toliau keliavo į atliekų deginimo įrenginius, o likusi, tikėtina, kaip netinkama deginimui – į sąvartynus.

Mišrių komunalinių atliekų sudėtyje tekstilės dalis per paskutinius penkerius metus beveik nekinta ir vidutiniškai sudaro apie 6-7%. Vis dėl to ši procentinė dalis labai skiriasi tarp savivaldybių ir svyruoja nuo 3 iki 15%. Viena pagrindinių priežasčių - skirtingas tekstilės atliekų surinkimo sistemos išplėtojimas konkrečioje savivaldybėje. Tarkim, Vilniaus mieste, kuriame tekstilės atliekų surinkimo sistema išvystyta (konteineriai tekstilės atliekoms, nemokamas atliekų, įskaitant tekstilės atliekas, išvežimas iš namų ir t.t.), tekstilės atliekos mišriose komunalinėse atliekose tesudaro kiek daugiau nei 3%.

Lietuvoje ~22% tekstilės yra surenkama atskirai. Po išrūšiavimo 88% drabužių ir 32% kitų tekstilės gaminių atliekų keliauja į pakartotinį naudojimą, o likusi dalis – į atliekų deginimo įrenginius (apie 90%) arba sąvartynus (apie 10%).

AAA inf.

Pavasarinis namų tvarkymas: ar verta įsigyti langų valymo prietaisą?

jonavoszinios.lt — Tue, 29 Apr 2025 15:28:18 +0300

Pavasaris – tai ne tik gamtos atgimimo laikotarpis, bet ir puikus metas naujai pradžiai mūsų namuose. Kai vis dažniau pradeda džiuginti pirmieji saulės spinduliai, daugelį iš mūsų aplanko noras susitvarkyti aplinką, išvėdinti kambarius, atsikratyti per žiemą susikaupusių daiktų ir susigrąžinti gaivos bei švaros pojūtį į savo gyvenamąją erdvę. Pavasarinis namų tvarkymas tampa tarsi mažas ritualas, padedantis ne tik fiziškai, bet ir emociškai pasiruošti naujam sezonui. Visgi, tarp visų darbų, vienas dažniausiai keliančių galvos skausmą yra langų valymas. Nors švarūs langai suteikia namams jaukumo, daugiau šviesos ir estetikos, pats jų valymas neretai reikalauja daug pastangų. Laimei, šiuolaikinės technologijos keičia mūsų požiūrį į namų ruošą.

Vis didesnio populiarumo sulaukia išmanūs sprendimai, leidžiantys palengvinti kasdienius darbus. Vienas iš tokių – langų valymo prietaisai. Tai yra inovatyvūs įrankiai, kurie padeda langus valyti greičiau, lengviau ir švariau, bet ar iš tiesų verta investuoti į langų valymo prietaisą pavasarinio tvarkymosi metu? Kuo šie prietaisai skiriasi nuo tradicinių metodų ir kodėl verta apsvarstyti galimybę įsigyti langų valymo prietaisų internetu?

Kodėl langų valymas toks svarbus pavasarį?

Pavasarį, kai dienos tampa ilgesnės, o apsiniaukusių dienų vis mažiau, natūrali šviesa tampa svarbiu veiksniu ne tik namų atmosferai, bet ir mūsų savijautai. Švarūs langai leidžia šviesai laisvai patekti į namus, apšviesdami erdvę ir sukurdami jaukią, pakilią nuotaiką. Priešingai – nešvarūs dulkių ir dėmių nusėti langai užtamsina patalpas, slopina dienos šviesą ir netgi gali neigiamai paveikti nuotaiką.

Žiemos metu kaupiasi nešvarumai

Po žiemos langai dažnai atrodo praradę savo skaidrumą. Tai visai nenuostabu – žiemos metu langai nuolat susiduria su atšiauriomis oro sąlygomis: vėjas, lietus, sniegas, miesto dulkės ir kelio druska palieka pėdsakus ant stiklo. Ant langų nusėda ne tik purvas, bet ir riebalinės dalelės, kurios sunkiai nusivalo naudojant vien tik vandenį ir įprastas šluostes.

Tradiciniai valymo būdai – daug laiko ir pastangų

Nors daugelis vis dar naudoja klasikinius langų valymo būdus – šluostes ir stiklo valiklius – šie metodai dažnai būna ne tik neefektyvūs, bet ir reikalauja nemažai laiko bei jėgų. Ypač tada, kai langai dideli ir visas jų plotas sunkiai pasiekiamas. Būtent tokiais atvejais praverčia langų valymo prietaisas.

Langų valymo prietaisai – praktiškas sprendimas

Elektriniai langų valymo prietaisai naudoja vakuuminę technologiją, kuri iš karto surenka perteklinį skystį, taip išvengiant nepageidaujamų dryžių, kurie neretai lieka valant tradiciniu būdu. Kai kurie modeliai yra automatizuoti ir gali savarankiškai „važiuoti“ stiklo paviršiumi – tai ypač naudinga dideliems ar sunkiai aprėpiamiems langams. Šiuolaikiniai langų valymo prietaisai taip pat gali turėti keičiamus purkštukus, integruotas šluostes ir kitus patogius sprendimus, kurie paverčia valymo procesą itin lengvu.

Kaip išsirinkti tinkamiausią prietaisą?

Rinkoje yra daugybė skirtingų variantų, todėl verta skirti šiek tiek laiko ir atsakingai įvertinti, koks langų valymo prietaisas labiausiai tinka jūsų namams.

Langų dydis ir skaičius namuose

Jeigu namuose yra dideli vitrininiai langai ar stiklinis balkonas, verta investuoti į galingesnį, automatinį ar net robotinį valymo prietaisą, kuris galėtų savarankiškai judėti stiklu ir išvalyti didelį plotą be papildomų pastangų.

Ar langai turi sunkiai pasiekiamų vietų?

Jeigu langai yra aukštai arba jų neįmanoma atidaryti iš vidaus, tokiu atveju gali praversti robotinis langų valytuvas, kuris gali veikti ant vertikalių ir net horizontaliai pasvirusių langų paviršiaus.

Pagalbininkas kiekvienuose namuose

Langų valymo prietaisai šiandien vis rečiau laikomi prabangos preke – jie tampa praktišku ir labai reikalingu pagalbininku kiekvienuose namuose. Augant gyvenimo tempui, vis daugiau žmonių vertina laiką, patogumą ir kokybę, todėl tokie prietaisai – puiki galimybė sutaupyti laiko ir užtikrinti, kad langai būtų iš tiesų švarūs, be dryžių, o jiems nuvalyti nereikėtų didelių pastangų. Taigi, pavasaris – puikus metas keisti senus įpročius ir investuoti į išmaniuosius sprendimus.

Jautriausiose situacijose paauglių tėvams padės atvirumas ir pagarba

jonavoszinios.lt — Mon, 28 Apr 2025 14:00:00 +0300

Vaiko teisių gynėja Ugnė Klingerė atkreipia dėmesį, kad griežtas „ne“ be paaiškinimų gali tik pabloginti situaciją – paauglys gali pradėti slapukauti ar net meluoti. Tad vaiko teisių gynėjai tėvams visuomet pataria kalbėtis atvirai ir tokiu būdu auginti tarpusavio pasitikėjimą. Juk tikslas – parodyti paaugliui, kad tėvų brėžiamos ribos kyla iš rūpesčio, o ne kontrolės. Svarbu, kad paauglys jaustųsi išklausytas ir suprastas.

Sprendimas priklauso nuo šeimos

Kadangi paauglystė – ypatingas laikas, kai formuojasi jaunuolio savarankiškumas, atsakomybė ir gebėjimas nustatyti ribas, tėvams patariama vertinti ne tik vaiko amžių, bet ir jo brandą. Taip pat, kai sprendžiama, leisti nakvoti pas antrąją pusę, ar ne, svarbu įvertinti ir santykių trukmę, pobūdį: „Kalbant apie nakvynę pas antrąją pusę, svarbu aptarti lūkesčius, galimas rizikas, atsakomybes bei įsitikinti, ar aplinka, kurioje bus paauglys, tikrai saugi.“

Anot vaiko teisių gynėjos U. Klingerės, nėra vieno teisingo atsakymo, ar leisti paaugliui nakvoti pas antrąją pusę. Sprendimas turėtų būti pagrįstas šeimos vertybėmis, pasitikėjimu ir nuoširdžiu pokalbiu.

Ieškoti bendro sprendimo – verta visada

Tėvai visuomet atsakingi už savo vaiko gerovę ir saugumą. Tačiau bręsdamas vaikas vis dažniau nori būti nepriklausomas, išsaugoti privatumą. Anot vaiko teisių gynėjų, tai – visiškai normalu. Tačiau svarbu paaugliui paaiškinti, kad su teise į privatumą, nepriklausomybę ateina ir tam tikros atsakomybės. Pokalbis apie šias teises bei su jomis susijusią atsakomybę – puiki proga stiprinti šeimos ryšį.

„Svarbiausia šioje situacijoje tėvams neskubėti drausti arba leisti. Pirmiausia reikia tiesiog išgirsti savo vaiką. Tai yra puiki proga aptarti situaciją, paklausti vaiko apie santykius su antrąją puse, kiek laiko jie trunka, ar jų pačių vaikas tuose santykiuose jaučiasi gerai, jaučiasi saugus. Lygiai taip pat tai yra proga aptarti ir visus kitus klausimus, susijusius su tuo, kad paauglystėje vaikas žengia į savarankiškesnį gyvenimo etapą. Jame yra daugiau laisvės, bet taip pat ir atsakomybių. Ir šitas klausimas yra puiki erdvė tėvams su savo vaiku pasikalbėti, ką reiškia ta atsakomybė“, – tikina vaiko teisių gynėja.

Jei šeimoje nusprendžiama paaugliui nakvoti pas antrąją pusę neleisti, svarbu tai paaiškinti, pagrįsti savo sprendimą. Taip pat, pašnekovė U. Klingerė pataria tokiu atveju ieškoti ir alternatyvių būdų, kaip paaugliams praleisti laiką kartu: „Tai gali būti pasiūlymas pasikviesti antrąją pusę į svečius, galbūt ir tėvai nori susipažinti su antrąja puse, kad patys jaustųsi saugiau. Lygiai taip pat tai gali būti pasiūlymai kažką kito nuveikti: nueiti į kavinę, į kiną. Kad ir tėvai jaustųsi saugiai, išleisdami vaiką, ir vaikui nebūtų nubrėžiama pernelyg griežta riba.“

Galiausiai, juk esminis tėvų tikslas – ne tik nustatyti ribas, bet ir sukurti aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus, gerbiamas ir suprastas.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Stereotipai negalią turinčius žmones neretai paskatina pasitraukti į šešėlį: nori ne užuojautos, o galimybės patiems priimti sprendimus

jonavoszinios.lt — Sat, 26 Apr 2025 09:26:25 +0300

Žmonės su negalia yra labai didelė ir svarbi visuomenės dalis, tačiau kasdienės jų problemos neretai lieka nepastebimos, neįsigilinama į tikruosius jų patiriamus iššūkius kasdieniame gyvenime, sako Lietuvos asmenų su negalia draugijos teisininkė Agnė Klemanskienė.

„Žmogus gali tapti nematomas dėl savo paties pasirinkimo neviešinti savo negalios, taip pat ir dėl visuomenės požiūrio ar galimo teisinio reglamentavimo spragų, nes negalia nėra atributas, kuriuo dažnas norėtų didžiuotis ar jį akcentuoti, todėl kai kurie žmonės sąmoningai siekia nutylėti faktą apie turimą negalią. Kalbant apie finansinę paramą, šiems asmenims dažnai yra reikalinga valstybės pagalba ir jie ją gauna, tačiau neretai susiklosto paradoksali situacija, kuomet žmogaus gaunamos pajamos nežymiai viršija valstybės nustatytų remiamų pajamų ribą ir dėl šios priežasties į finansinę paramą jis pretenduoti nebegali, tenka ieškoti alternatyvių pagalbos šaltinių, o tai gali šiems žmonėms sukelti sunkumų ir tam tikra prasme paskatinti tapti „nematomais“, – sako A. Klemanskienė.

Lietuvos asmenų su negalia draugija, viena iš didžiausių nevyriausybinių organizacijų šalyje, šiuo metu vienijanti daugiau kaip 13 tūkst. asmenų su fizine negalia ir jų artimųjų. Organizacija, siekdama atstovauti ir ginti asmenų su negalia pilietines, socialines ir ekonomines teises, skatinti lygias galimybes, suteikti reikalingą informaciją, savo kasdieniame darbe susiduria su įvairiomis, deja, kaip sako pašnekovė, ne visuomet sėkmės istorijų vertomis situacijomis.

Požiūris į asmenis su negalia vis dar stereotipiškas

Pašnekovė pasakoja, kad visuomenė vis dar yra linkusi už pačius asmenis su negalia spręsti, kas jiems geriausia ar tinkamiausia, kokios pagalbos reikia, kokius darbus dirbti jie gali ar negali. Pastebėtina, kad kai pati socialinė grupė neįtraukiama į dialogą ir atitinkamų problemų aktualizavimą, priimami mažai teigiamų pokyčių atnešantys sprendimai.

„Žmonės dažnai bijo to, ko nepažįsta, nežino. Dažnai nepagalvojama, kad viena ar kita vartojama sąvoka, pavyzdžiui, „invalidas“, „daunas“ ar kt. gali skambėti nepagarbiai ar įžeidžiai. Be to, stereotipiškai vis dar manoma, kad į negalią turinčius žmones reikia žvelgti globėjiškai, juos užjaučiant, tačiau būtent toks požiūris neretai šiai socialinei grupei daro didžiausią „meškos“ paslaugą, slopinančią jų motyvaciją aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Kiekviena negalia yra savita, todėl siektina ir gerbtina paties žmogaus nuomonė bei teisė spręsti apie tai, kokio santykio jis norėtų“, – sako Lietuvos asmenų su negalia draugijos atstovė.

Negalios yra skirtingos, pasižyminčios daugiau ar mažiau išreikštais požymiais – fiziškai matomos ir nematomos. Pašnekovė pastebi ydingą visuomenės požiūrį, kuomet apie negalios svarbą sprendžiama pagal tai, ar konkreti negalia akivaizdžiai matoma.

„Dažnai tokio diskriminavimo atvejų pasitaiko paslaugų sferoje, kai specialistai ar darbuotojai nematydami asmens išorinių negalios požymių nusprendžia, kad pagalba žmogui nėra reikalinga“, – pažymi A. Klemanskienė.

Vienas tokių iliustruojančių pavyzdžių – prekybos centrų kasos, skirtos asmenims su negalia, tėvams su mažais vaikais ir besilaukiančioms moterims.

„Esame ne kartą sulaukę nusiskundimų, kad asmeniui dėl Parkinsono ligos, raidos sutrikimų ir kitų negalių pobūdžio nebuvo suteikta pirmenybė laukimo eilėje, kadangi, kasininko vertinimu, toks asmuo nėra negalią turintysis, nes nesinaudojo asmeniui su negalia skirtu vežimėliu“, – pabrėžia pašnekovė.

Anot jos, labai svarbu žinoti ir priimti negalios įvairovę, bet kartu ir suprasti, kad terminas „negalia“ yra labai platus, o kiekvienas šį ypatumą turintis asmuo – savitas, todėl negaliai jautrios kalbos vartojimas kasdieniame gyvenime bei oficialiuose dokumentuose, teisės aktuose yra ypač reikšmingas. Nuo 2024 m. sausio 1 dienos įsigaliojo Asmens su negalia apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame eliminuota anksčiau galiojusi sąvoka „neįgalusis“, vietoje jos įtraukta nauja sąvoka – asmuo su negalia.

Tikimasi, kad šie pokyčiai skatins atsakingą ir pagarbų požiūrį į asmenis, turinčius negalią, nes tai vienas svarbiausių sąmoningos ir empatiškos visuomenės bruožų, sako A. Klemanskienė.

Asmenys su negalia nori studijuoti, dirbti, ieško pagalbos

A. Klemanskienė sako, jog asmenys su negalia, ypač jauno ir darbingo amžiaus, vis aktyviau kreipiasi pagalbos, jos dažnai ieško ir nevyriausybinėse organizacijose. Jie ne tik domisi darbo, studijų galimybėmis, bet ir aktyviai teiraujasi dėl nevyriausybinių organizacijų teikiamų socialinių paslaugų ir kitos galimos pagalbos. Tokie atvejai rodo augantį visuomenės pasitikėjimą nevyriausybiniu sektoriumi.

„Vis dar tenka išgirsti nuomonių, kad žmonės, turintys negalią, turėtų būti ugdomi specialiose ugdymo įstaigose, o ir iš esmės būtent dėl negalios jie yra mažiau išsilavinę. Analogiškas požiūris vis dar vyrauja ir dėl šių asmenų dalyvavimo darbo rinkoje. Svarbu paminėti, kad išsilavinimas, kaip ir asmens įdarbinimas, yra daugialypis procesas, sąlygojamas įvairių veiksnių bei aplinkybių, ne visuomet priklausančių nuo paties žmogaus. Taip, valstybė finansiškai remia studijuojančius asmenis su negalia, teikia pagalbą siekiantiems įsidarbinti, tačiau abiem atvejais išlieka tas pats svarbus klausimas: aplinkos prieinamumas – tiek fizinės, tiek ir informacinės“, – sako ji.

Nemaža dalis aukštųjų mokyklų, kitų ugdymo įstaigų bei darbo vietų vis dar yra nepritaikytos asmenims su negalia. Pastato prieigose ar jo viduje esantys laiptai ir keltuvų/liftų trūkumas yra dažniausios kliūtys asmenims su negalia ne tik patekti į patį pastatą arba atskiras jo patalpas bet ir išeiti iš jų, pavyzdžiui, gaisro ar kitais būtinais atvejais.

„Kita kliūtis – pačios paslaugos lankstumas. Ne visos studijos ar konkretus darbas gali būti organizuojami nuotoliniu būdu, dėl šios priežasties studijuoti bei dirbti ryžtasi ne visi“, – nurodo A. Klemanskienė.

Šių klausimų sprendimai neretai apsiriboja pastatų savininkų bei jų administratorių išsakomu žmogiškųjų išteklių ar finansinių lėšų stygiumi, kas lėtina pokyčius ne tik aplinkos pritaikymo srityje, bet akivaizdžiai mažina ir pačių asmenų su negalia motyvaciją, jų savarankiškumą bei mobilumą.

„Visgi turime ir gerosios praktikos pavyzdžių, štai Vytauto Didžiojo universitetas, tęsdamas Negalios ir įtraukių galimybių politiką, parengė rekomendacijas dėstytojams, kaip pritaikyti studijų sąlygas autistiškiems studentams. Verta pasidžiaugti tokiomis iniciatyvomis“, – sako A. Klemanskienė.

Gamtosaugos ekspertas: nesaugodami biologinės įvairovės, kuriame problemas

jonavoszinios.lt — Fri, 25 Apr 2025 13:00:00 +0300

Pasak jo, biologinė įvairovė užtikrina ekosistemų stabilumą ir mums teikiamas paslaugas. Be jos prarandama maisto ir vaistinės žaliavos įvairovė bei kokybė, o kenkėjų reguliavimo, augalų apdulkinimo, vandens filtravimo ir kitas paslaugas tenka keisti dirbtinėmis priemonėmis, kurios kelia naujas problemas sveikatai, didina papildomų resursų poreikius.

Be to, kiekviena atskira rūšis yra gamtos sukurta unikali biocheminė laboratorija, kurios panaudojimo galimybės dar menkai atskleistos. Tad su kiekviena išnykusia rūšimi minėtos galimybės prarandamos negrįžtamai.

„Biologinė įvairovė svarbi ir kultūrine pažintine prasme, kaip išsaugojimo vertas gamtos paveldas, kuris teikia kūrybinių idėjų, kas itin svarbu bendram visuomenės vystymuisi. Tačiau jei žmonės nusiteikia, kad jų ateitis yra virsmas į nuo gamtos visiškai nepriklausomus kibernetinius organizmus, tai juos sunku įtikinti bioįvairovės išsaugojimo svarba“, – pažymi V. Uselis.

Luko Kačerausko videomedžiagos kadras

Nebe tolima prognozė, o šiandienos realybė

Gamtosaugos eksperto teigimu, neigiamos nepakankamo biologinės įvairovės saugojimo pasekmės matomos jau dabar. Pavyzdžiui, kai kurie regionai jau dabar susiduria su žemės ūkio kultūras apdulkinančių vabzdžių įvairovės ir gausos sumažėjimo pasekmėmis: „Tai lemia mažėjantį derlių, apdulkinimui dažniau tenka pasitelkti namines bites, o šios savo ruožtu dėl medingųjų augalų įvairovės trūkumo ir pesticidų poveikio tampa pažeidžiamesnės ligoms ir kenkėjams, vyksta masiniai žuvimai.“

Jis pasakoja, kad dėl natūralių buveinių ir jose gyvenančių vabzdžių nykimo daugelyje šalių labai sumažėjo ir jais mintančių paukščių populiacijos, o tai sudaro palankias sąlygas išplisti žemės ūkio kenkėjams, prieš kuriuos tenka vis daugiau naudoti cheminių preparatų, kurie brangina gamybos sąnaudas ir blogina maisto kokybę.

Kaip dar vieną neigiamą pasekmę, su kuria turi dorotis tropinės šalys, V. Uselis įvardino koralų nykimą ir introdukuotų rūšių veisimą. Pasak jo, tai „neigiamai paveikė vietinių žuvų įvairovę ir gausumą, todėl labai suprastėjo nuo žvejybos priklausomų vietinių gyventojų mityba ir pragyvenimas. Daugelio pietinių šalių ekonomikoje reikšmingą indėlį turi pajamos iš gamtinio turizmo. Šalys, kuriose natūralūs gamtiniai plotai yra sunykę, o kitų reikšmingų gamtos išteklių nėra, tiesiog skursta“.

Mokslininkas pastebėjo, kad neigiamų bioįvairovės nykimo padarinių galima aptikti ir Lietuvoje. Vienas jų – masinis kraujasiurbių erkių išplitimas. „Natūraliomis sąlygomis erkės turi daug priešų, kurie reguliuoja jų gausą. Nelikus galvijų, dideli pievų ir pamiškių plotai virto apleistais rūšių skurdžiais žolynais. Juose bendrai sumažėjo bestuburių, įskaitant medžiojančių erkes, įvairovė. Susidarė palankios sąlygos peliniams graužikams, kurie, kaip svarbiausi erkių maitintojai, padėjo suklestėti žmogaus sveikatai pavojingų kraujasiurbių populiacijai“, – pasakojo jis.

Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Ar verta nerimauti dėl ateities?

Paklaustas, ar galima nuspėti, kokie pokyčiai lauktų artimiausiu metu, jeigu būtų nuspręsta rūšių nebesaugoti, V. Uselis tikino, kad situaciją nesunku apytikriai nuspėti: „Pokyčiai jau vyksta, nes gamtos apsauga nėra pakankama. Tik jie vyksta gana lėtai, todėl atrodo kaip neišvengiama žmogaus sambūvio su gamta dalis“.

Anot pašnekovo, visuomenė vis labiau susidurs su vis didėjančiomis sąnaudomis, kurios bus reikalingos sprendžiant apdulkintojų trūkumo, kovos su kenkėjais, įkyriais vabzdžiais ir ligų pernešėjais problemas. Tai lemtų riboto skaičiaus ekspansyvių ar net sveikatai pavojingų rūšių įsivyravimą.

„Turėtume vis labiau izoliuotis nuo gamtos savo susikurtose dirbtinėse erdvėse, vartoti vis daugiau vaistinių preparatų nuo depresijos, alergijų ir kitų negalavimų dėl vartojamo maisto bei kitų produktų kokybės, kurių gamybai vis plačiau naudosime chemines medžiagas“, – sakė jis. Drastiškai sumažėjus gamtos apsaugai, visuomenę neabejotinai paliestų ir didžiulis kultūrinis poveikis, kuris ją neatpažįstamai pakeistų.

„Visgi daugeliu atvejų žmogus, rūpindamasis aplinkos kokybe ir besistengdamas, kad ji neturėtų kenksmingo poveikio sveikatai, pasirūpina ir bioįvairove. Turbūt dar ilgai išliks poreikis turėti gamtoje natūralių maudymosi vietų, maistui tinkamų mėgėjiškos žvejybos laimikių ir pan. Aišku, bioįvairovei išsaugoti pastangų reikia daugiau“, – tikino V. Uselis.

Luko Kačerausko videomedžiagos kadras

Prisidėti prie gamtos saugojimo gali kiekvienas

Geriau suprantant gamtos Lietuvoje situaciją, neišvengiamai kyla klausimas, ar prie retų ir nykstančių rūšių išsaugojimo gali prisidėti pavieniai žmonės? „Šiuo metu aktualiausia visokiais būdais prisidėti prie to, kad kuo daugiau būtų ekstensyviai ganoma ar bent šienaujama. Jei to daryti neišeina patiems, galima tą veiklą palaikyti perkant iš atitinkamų ūkininkų mėsos ir pieno produktus“, – pažymėjo gamtosaugos ekspertas.

„Kita, aktyvesnė prisidėjimo kryptis – domėtis savo apylinkėse esančiomis vertybėmis: natūraliomis buveinėmis, saugomų rūšių radavietėmis, plotais, kuriuose veikia specialiosios žemės naudojimo sąlygos dėl natūralių pievų ir pelkių, teritorijoje veikiančiu apsaugos režimu“.

Mokslininko teigimu, taip pat vertinga ieškoti naujų saugomų rūšių radaviečių, o jas atradus, įvesti duomenis į saugomų rūšių informacinę sistemą. O pastebėjus pažeidimus dėl netinkamos ar neteisėtos veiklos saugomų vertybių atžvilgiu, reikėtų pranešti atsakingoms institucijoms.

„Taip pat galima prisidėti dalyvaujant įvairiose akcijose ir talkose saugant ir tvarkant vertingas teritorijas. Galima paremti gamtosauga besirūpinančias organizacijas, kurios vykdo reikalingus darbus ar net patiems aktyviai įsijungti į tokių organizacijų veiklą“, – sakė jis.

Galiausiai pašnekovas priminė, kad gamta rūpintis galima ir prižiūrint nuosavas erdves – kiemus, gėlynus: „Joms taip pat reikalingas dėmesys natūraliai bioįvairovei, kad jos nebūtų pernelyg sterilios, kad nebūtų auginamos invazinės rūšys ar augalai galintys tokiais tapti. Galima rasti daug patarimų, kaip draugiškiau gamtai prižiūrėti žolynus ir želdinius, kad būtų vietos įvairesniems vietiniams augalams, laukinėms bitėms, drugiams.

O sodo atliekas būtina stengtis utilizuoti taip, kad egzotinės rūšys negalėtų pabėgti į natūralią aplinką. Pastebėjus tokių augalų židinius aplink gyvenvietes, sodus ar kapines, juos reikia sutvarkyti, kad nekeltų grėsmės vietinių rūšių įvairovei“.

Naturalit.lt inf.

Kas yra Ankstukai ir kaip jiems padėti?

jonavoszinios.lt — Thu, 24 Apr 2025 12:46:25 +0300

Ankstukas – tai netikėtai anksčiau į šį pasaulį atkeliavęs mažylis, galintis sverti vos 500 gramų. Neišnešiotu naujagimiu vadinamas kūdikis įprastai gimsta nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės. Kadangi didelė dalis anksčiau nei planuota gimusio mažylio organizmo sistemų dar yra nesubrendusios, ankstukai pirmąsias savo dienas, savaites ar net mėnesius dažnai praleidžia intensyvios terapijos skyriuje.

Nuo kitų kūdikių ankstukai skiriasi itin plona ir sausa odele bei mažu kūno svoriu. Anksčiau nei planuota gimusiems mažyliams taip pat sunku reguliuoti savo kūno temperatūrą, todėl gyvybinių funkcijų užtikrinimui jie guldomi į inkubatorius. Ankstukai yra labai jautrūs infekcijoms, kurios jiems kelia gerokai didesnį pavojų nei laiku gimusiems vaikams. Dėl nepakankamai išsivysčiusių ir susiformavusių plaučių mažyliai taip pat susiduria su kvėpavimo sutrikimais. Be to, dažniausiai ankstukai negali valgyti patys, todėl jiems reikalinga medicinos personalo pagalba.

Su priešlaikiniu gimdymu susidurti gali bet kuri mama

Gimus ankstukui, tėveliai dažnai susiduria su kaltės jausmu, manydami, kad kažką padarė ne taip. Tiesa ta, kad priešlaikinis gimdymas gali ištikti bet kurią mamą. Dažnu atveju gydytojai net negali nustatyti, kas nulėmė ankstyvą kūdikio pasirodymą pasaulyje. Kartais priešlaikiniu gimdymu virsta visiškai normaliai besivystęs nėštumas.

Vis dėlto egzistuoja tam tikri veiksniai, galintys lemti priešlaikinį gimdymą:

Vaisiaus raidos anomalijos;
Mamos sveikatos sutrikimai nėštumo metu, pvz., infekcinės ligos, inkstų pažeidimai ir kt.;
Praeityje gimęs neišnešiotas naujagimis;
Gimdos pakitimai po aborto ar gimdos operacijų;
Įvairios traumos, nudegimai;
Lyties organų patologijos;
Nuolatinis stresas, įtempti santykiai šeimoje, depresija;
Motinai ir vaisiaus sveikatai žalingas gyvenimo būdas;
Sunkios mamos ligos, buvusios iki nėštumo, pvz., cukrinis diabetas.

Kaip padėti ankstukams?

„Ankstukai“ – tai pirmasis projektas Lietuvoje, teikiantis visapusišką pagalbą ir paramą anksčiau nei planuota gimusiems kūdikiams. Iniciatyva siekia suteikti gyvybiškai svarbią medicininę įrangą ligoninėms, užtikrina paramą daiktais, šviečia visuomenę apie iššūkius, su kuriais susiduria ankstukai, organizuoja psichologinę pagalbą tėveliams ir kitais būdais prisideda prie mažylių kovos už gyvenimą.

Padėti ankstukams gali kiekvienas iš mūsų:

Skirdami 1,2% gyventojų pajamų mokesčio;
Aukodami ankstukams reikalingus daiktus;
Pirkdami specialiais akcijos lipdukais pažymėtas prekes;
Vienkartiniais arba periodiniais mokėjimais (paremkite vaikus PER ŠIĄ NUORODĄ);
Aukodami į specialias dėžutes, esančias „MAXIMA“ kasose;
Savanoriaudami.

Bet kokia parama gali padėti išgelbėti dar vieno ankstuko gyvybę ir palengvinti nerimą keliančią kasdienybę tėveliams. „Ankstukų“ paramos fondas taip pat nuolat ieško savanorių, kurie padėtų rasti rėmėjus, rūpintųsi projektų komunikacija, organizuotų renginius ir pan. Be to, mamos, užauginusios anksčiau nei planuota gimusius mažylius, gali prisijungti prie savanorių Ankstukų pagalbos linijoje ir pasidalinti savo patirtimi su šį neramų laikotarpį išgyvenančiomis šeimomis.

Rūtos žinutė Jonavos vairuotojams: kada paskutinį kartą ant rankų nešėte moterį?

jonavoszinios.lt — Thu, 24 Apr 2025 09:30:00 +0300

Rūta ir Tadas yra įkūrę bendriją „Spanguolės dirbtuvėlės“, kurios viena iš veiklų – visuomenės švietimas, seminarai įstaigoms bei organizacijoms. UAB „Jonavos autobusai“ surengtuose mokymuose pora ne tik papasakojo, su kokiomis kliūtimis susiduria viešuoju transportu keliaujantys žmonės su negalia, tačiau į neįgaliojo vežimėlį pasiūlė atsisėsti vairuotojams bei galimybę iš stotelės įvažiuoti į autobusą išbandyti patiems.

Pagreičio dar trūksta

Pasak Tado, kalbant apie erdvių pritaikymą žmonėms su negalia neužtenka to padaryti tik daugiausiai lankomiausiose vietose – pritaikymas turėtų būti visur. Nors pastaraisiais metais apie tai kalbama vis garsiau, tačiau pagreičio dar trūksta.

Rūta su Tadu pastebi, kad vis dar pasitaiko atvejų, kada vietos pritaikomos nepasitarus su negalią turinčiais žmonėmis, neatsižvelgiant į tai, ko iš tikrųjų reikia.

„Mes esame linkę kalbėti apie neįgaliuosius be pačių neįgaliųjų. Tarkime, sugalvojamas įstatymas, jo pataisa, tačiau tai priimama neįtraukiant žmonių, kurie turi negalią, tačiau juk jiems tai ir skirta, jie – vartotojai“, – kalbėjo Rūta.

Vienas iš pavyzdžių – kartais padaromas specialus įvažiavimas, tačiau dėl statumo juo užvažiuoti neįmanoma. Lygiai tas pats – su autobuso stotelėmis, kuomet patekimą į transporto priemonę riboja per aukšti borteliai.

Svečiai taip pat atkreipė dėmesį, jog negalia yra ne tik judėjimo – su kliūtimis ir nepritaikyta aplinka susiduria neregiai, žmonės, turintys intelekto negalią.

Svarbi ir kalbos bei bendravimo kultūra

Rūta pasidalino savo patirtimis, kuomet studijų metais važiuojant iš Kauno į Vilnių buvo išvadinta „klipata“ arba kai tarpmiestinių autobusų vairuotojai ketino ją su ratukais vežti bagažo skyriuje.

Tokios situacijos, sako Rūta, žeidžia žmogaus orumą, o iš aptarnaujančio personalo stinga empatijos, paprasto žmogiško ryšio.

Kartais, kuomet į autobusą negalią turintis žmogus negali įvažiuoti ratukais, jį reikia įkelti. „Tačiau ne kaip katę įtempti už pažastų, nes man taip yra buvę. Yra kitų – oresnių – būdų. Kada paskutinį kartą ant rankų nešėte moterį?“ – kalbėdama su Jonavos vairuotojais juokavo R. Kupčinskaitė.

„Teoriją mes galime girdėti daug kartų, bet ji neužsilieka ilgam, todėl siūlome praktines situacijas – tada vairuotojams tampa labai aišku, apie ką kalbame, kokias problemas įvardijame.

Yra reikalų su stotelėmis, kur aukštesni nuvažiavimai, kelio susiaurėjimas – kaip teisingai sustoti, kaip žmogui padėti, kaip komunikuoti, neįžeisti keleivio. Per praktiką lengviau įsisavinti dalykus, išbandyti juos patiems. Autobuse saugiai turi jaustis bet kuris keleivis“, – kalbėjo T. Bartaševičius.

Tiesa, atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį išdrįsta ne visi – emociškai tai nėra lengva, nors, kaip juokavo Rūta, neįgalumas tikrai nėra užkrečiamas.

Išbandyti judėjimą neįgaliojo vežimėliu sutiko keli vairuotojai, viena iš jų – Lina Beleišytė.

„Tokioje situacijoje buvau pirmą kartą ir tai, manau, yra vertinga patirtis, naudingi mokymai. Daug naujo sužinojau, net ir kalbant apie tokius dalykus, kaip su žmogumi reikia bendrauti, kalbėtis, kad jam reikia sakyti kiekvieną savo veiksmą, ką, padėdamas jam, darai“, – kalbėjo vairuotoja.

Lina sako, kad kasdieniniame darbe jai teko vos kartą susidurti su negalią turinčiu keleiviu, tačiau jis buvo su lydinčiu asmeniu. Tuo tarpu mokymai yra svarbūs tuo, jog kalbama apie pavieniui keliaujančius žmones, turinčius negalią.

Vairuotojai patys ieškojo sprendimų

Mokymai UAB „Jonavos autobusai“ vyko dvi dienas, taip suteikiant galimybę juose apsilankyti visiems darbuotojams. Kaip sakė R. Kupčinskaitė, po dviejų dienų iš Jonavos jie išvyko su geromis emocijomis.

„Retai kada pasitaiko vairuotojai, su kuriais taip smagu dirbti. Matome, kad jiems padarė didelį įspūdį aplinkos prieinamumas, jie sužinojo naujų dalykų, pavyzdžiui, apie taktilinius takus, kaip neregiai gali suprasti, koks yra autobuso numeris ir kai kurie nustebo sužinoję, kad naudojantis technologijomis neregiai gali keliauti savarankiškai.

Pradidėjo diskusijos, vairuotojai patys ėmė kalbėtis ir ieškoti sprendimų, kaip palengvinti žmonių, turinčių negalią keliones viešuoju transportu.

Buvo ir nejaukių akimirkų, kuomet jie suprato kliūčių esmę – tam pasitarnavo praktinė mokymų dalis. Džiaugiuosi, kad netrūko ir humoro.

Manau, kad apie tai reikia kalbėtis ne tik su vairuotojais – svarbus ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Jonavoje pastebėjome, kad prie autobusų stotelių vairuotojai pastato savo automobilius, kartais gal ir trumpam. Tačiau tai truko tinkamai privažiuoti autobuso vairuotojui.

Kitaip tariant – svarbus visos visuomenės požiūris, geranoriškumas, empatija.

Apibendrinus: tikiu, kad po šių mokymų vairuotojai labiau supras ir daugiau draugaus su neįgaliaisiais. Labai džiaugiamės mokymais ir jei bent keli žmonės pakeis savo požiūrį – bus puiku“, – kalbėjo Rūta.

Žinias reikia atnaujinti

Pasak bendrovės „Jonavos autobusai“ vadovo Otaro Urbano, panašūs mokymai bendrovėje rengiami jau ne pirmą ir tikrai ne paskutinį kartą. Visų pirma, žinias svarbu kaskart atnaujinti, o kuomet į susitikimą atvyksta žmonės, turintys negalią, kurie pasiūlo kasdienybę pamatyti jų akimis – tai vertingiau už teorinius mokymus.

„Ne pirmus metus atnaujiname autobusų parką, tačiau ne visi mūsų autobusai yra žemagrindžiai, į kuriuos patogu įvažiuoti neįgaliojo vežimėliu.

Natūralu, kad į senesnius autobusus vienas pats keliaujantis judėjimo negalią turintis žmogus patekti negali – jam reikia vairuotojo pagalbos, kurie ją suteikti turi tinkamai, taip pat deramai komunikuoti, neįžeisti keleivio.

Be abejo, kalbame ne tik apie judėjimą, bet ir apie žmones, turinčius kitą negalią. Manau, kad mes visi, ne tik kaip atskirų sričių ar įmonių darbuotojai, tačiau kaip visuomenė dar turime kur tobulėti, mokytis, keistis“, – sakė O. Urbanas.

UAB „Jonavos autobusai“ inf.

SEO paslaugos 2025 metais: kodėl jos vis dar būtinos verslui?

jonavoszinios.lt — Fri, 18 Apr 2025 10:52:20 +0300

Kodėl SEO paslaugos vis dar tokios svarbios?

Dauguma žmonių informacijos ieško internete

Pagalvokite – ką darote, kai reikia rasti restoraną, meistrą ar dovaną draugui? Tikėtina, kad atsidarote Google ir įvedate užklausą. Taip daro ir jūsų potencialūs klientai. Būtent todėl matomumas paieškoje – tai raktas į daugiau tinklalapio lankytojų, o galiausiai ir klientų.

Google kiekvieną sekundę apdoroja apie 99 000 užklausų. Per dieną – daugiau nei 8,5 milijardo. Jei jūsų svetainės tarp paieškos rezultatų nėra, jūs prarandate daugybę galimų užsakymų.

Turinys be SEO yra nematomas

Net ir kokybiškiausias straipsnis ar produktų aprašymas bus bevertis, jei niekas jo nesuras. SEO paslaugos padeda turiniui pasiekti žmones, kurie ieško būtent to, ką siūlote.

Pavyzdžiui, galite parašyti puikų straipsnį apie dantų balinimą, bet jei jis nėra optimizuotas tinkamais raktažodžiais, Google jo tiesiog neparodys.

Kas sudaro SEO paslaugas?

SEO nėra vien tik raktinių žodžių dėliojimas. Tai daugiasluoksnė strategija, kurią sudaro:

Raktažodžių tyrimas

Tai procesas, kurio metu nustatoma, ką žmonės įveda į paiešką ieškodami jūsų siūlomų prekių ar paslaugų. Pavyzdžiui, odontologijos klinikai aktualūs raktažodžiai gali būti „dantų balinimas Vilniuje“, „dantų implantai kaina“ ir pan.

Naudojant įrankius tokius kaip SEMrush ar Google Keyword Planner, SEO specialistai atrenka efektyviausius raktažodžius, su kuriais jūsų svetainė pritrauktų daugiau tikslinių lankytojų.

Turinio optimizavimas

Geri SEO tekstai – tai ne vien raktažodžių kratinys. Jie turi būti įdomūs, naudingi ir lengvai skaitomi. SEO specialistas pasirūpina, kad kiekvienas puslapis turėtų aiškų pavadinimą (title), meta aprašymą, struktūrizuotą tekstą su antraštėmis ir aiškiai pateiktą informaciją.

Nuorodų kūrimas (angl. link building)

Kuo daugiau patikimų svetainių nuorodų veda į jūsų puslapį, tuo daugiau pasitikėjimo jis sulaukia iš Google. Kokybiškos nuorodos – vienas stipriausių signalų paieškos sistemoms, kad jūsų turinys yra vertingas. Tik nereikia persistengti – nenatūralios nuorodos ar jų kiekis gali pakenkti.

Techninis SEO

Svetainės greitis, mobilus pritaikymas, saugumas (HTTPS) – visa tai taip pat įeina į SEO paslaugų spektrą. Net ir puikus turinys gali būti nustumtas žemyn paieškos rezultatuose, jei jūsų puslapis kraunasi per lėtai ar neveikia telefone.

SEO 2025 metais: ką verta žinoti?

Ilgi raktažodžiai – jūsų draugai

Vietoj bendrinių žodžių, pavyzdžiui, „baldai“, verta naudoti konkretesnius: „skandinaviško stiliaus svetainės baldai Kaune“. Tokie ilgesni raktažodžiai dažnai turi mažesnę konkurenciją ir pritraukia žmones, jau pasirengusius pirkti.

Dirbtinis intelektas ir turinio kokybė

Google vis dažniau analizuoja turinio kokybę ir vartotojų patirtį, naudodama dirbtinį intelektą. Todėl SEO neapsiriboja tik techniniais dalykais – autentiškas, gerai parašytas turinys tampa vienu svarbiausių faktorių.

Ar verta samdyti SEO specialistą?

SEO galima daryti ir savarankiškai, tačiau rezultatai bus greitesni ir efektyvesni, jei dirbate su patyrusiais specialistais. Profesionalios SEO paslaugos padeda:

Sutaupyti laiko ir pinigų;
Vengti dažnų klaidų, kurios gali pakenkti svetainei;
Pasiekti aukštesnių rezultatų paieškoje.

Be to, SEO reikalauja nuolatinės priežiūros – stebėti rezultatus, prisitaikyti prie naujų algoritmų, atnaujinti turinį. SEO agentūros ar laisvai samdomi specialistai dažniausiai turi tam reikalingus įrankius ir patirtį.

SEO paslaugos – ilgalaikė investicija

Nors SEO rezultatai neatsiranda per naktį, tai viena efektyviausių ilgalaikių investicijų į jūsų verslo augimą internete. Gerai atliktas SEO leidžia:

Pritraukti daugiau lankytojų;
Padidinti prekės ženklo žinomumą;
Konvertuoti lankytojus į klientus;
Gauti nemokamą (organinį) srautą ilgą laiką.

SEO paslaugos – tai ne tik technika, bet ir strategija. Tai jūsų verslo galimybė būti matomam tarp konkurentų. 2025 metais, kai konkurencija internete vis didėja, SEO svarba tik auga. Tad jei dar nesate investavę į šią sritį – dabar yra pats laikas.

Vaistininkė iš Jonavos stengiasi išlikti kuo arčiau žmogaus: teorinės žinios – tik pradžia

jonavoszinios.lt — Wed, 16 Apr 2025 17:00:00 +0300

Pasakodama apie tai, kaip vaistininkystė atsirado jos gyvenime, Viktorija prisipažįsta, kad dar darželyje įsivaizduodavo save vilkinčią baltą chalatą ir dirbančią gydytoja. Vaikystėje vaistinėse jai lankytis neteko, artimųjų rate vaistininkų taip pat nebuvo, tad ši profesija tuomet jai atrodė tolima ir nepažįstama. Po kurio laiko svajonė tapti gydytoja prigeso, tačiau gabumai tiksliesiems mokslams išryškėjo vyresnėse mokyklos klasėse.

„Mokykloje geriausiai sekėsi būtent tikslieji mokslai, todėl pasirinkau sustiprintas matematikos, chemijos ir biologijos mokymosi programas. Visgi tikrasis apsisprendimas dėl karjeros krypties atėjo visai netikėtai – jau buvau užpildžiusi stojimo paraišką į aukštąsias mokyklas, kai paskutinę dieną, dar turėdama galimybę nemokamai pakeisti prioritetų sąrašą, sukeičiau vietomis medicinos ir farmacijos studijas. Taip vaistininkystė tapo mano spontanišku pasirinkimu, kurio niekada nesigailėjau“, – sako V. Rimkuvienė.

Iniciatyvos ėmėsi pati

Vaistininkė pamena, kad besibaigiant antram kursui, ji jau kibo į darbus – įsidarbino konsultante vaistinėje, kadangi vaistininko licencijos dar neturėjo. Vėliau, trečiame kurse, ne tik mokantis, bet ir dirbant visą darbo dieną, mergina pajuto, kad poilsio trūkumas visgi nugalėjo, tad paskutinius du likusius metus ji susitelkė tik į studijas. Atėjus laikui pasirinkti praktiką, Viktorija išbandė savo jėgas gamybinėje vaistinėje, kur prižiūrima specialistų, gamino vaistus pagal gydytojų išrašytus receptus. Kurį laiką ten ir liko darbuotis.

„Prie „Camelia“ komandos prisijungiau daugiau nei prieš dešimtmetį. Tiesą sakant, pati paskambinau – tuo metu labai norėjosi pokyčių, kurių ankstesnė darbovietė negalėjo pasiūlyti. Ir ši iniciatyva pasiteisino su kaupu – tai buvo vienas geriausių mano sprendimų, jaučiuosi čia atradusi savo vietą.

Kai įsivažiavau į darbą ir subūrėme pilną, motyvuotą kolektyvą, mūsų vaistinei sekėsi tikrai puikiai. Be savo tiesioginio darbo dar nuvykdavau padėti ir kitoms vaistinėms – tuo metu tai nebuvo oficiali pareigybė, bet norėjosi padėti. Net per savo mergvakarį ryte nuvažiavau padėti filialui, kuriam ištiko bėda“, – pasakoja V. Rimkuvienė.

Vaistininkės iniciatyvumas, užsidegimas ir motyvacija neliko nepastebėti, mat kolegos ją paskatino tapti ir vaistinių tinklo ambasadore. Taip Viktorija gali dalyvauti daugybės procesų kūrime iš vidaus, prisidėti prie pokyčių, tobulinimų, programų atnaujinimo, mokymų organizavimo ir pan. Anot jos, tai buvo vienas svarbiausių žingsnių jos karjeroje, leidžiančių augti tiek asmeniškai, tiek profesiškai ir tobulėti kartu su įmone.

Pamokos, iššūkiai ir motyvacija

Viktorija paaiškina, kad nepaisant to, jog ji jaučiasi esanti jai skirtame karjeros kelyje, įvairūs iššūkiai vis tiek neaplenkia. Pasak jos, šiuolaikinis vaistininkas turi daug daugiau atsakomybių, nei dalis visuomenės įsivaizduoja – vaistininkas ne tik išduoda vaistus pagal gydytojo išrašytus receptus, bet taip pat yra visavertė visuomenės sveikatos dalis: dalyvauja visuomenės švietime, profilaktikoje, nuolat kelia savo kompetenciją, seka naujoves ir geba jas pritaikyti praktikoje.

„Baigus studijas ir pradėjus dirbti vaistinėje greitai supranti, kad teorinės žinios – tik pradžia ir jų tikrai neužteks. Karjeros pradžioje jautiesi neužtikrintai, todėl be galo svarbiu aspektu tampa geras mentorius – tas, kuris padės tvirtus profesinius pamatus ir padės įgauti daugiau pasitikėjimo savimi ir turimomis žiniomis.

Kitas, ne mažiau svarbus iššūkis – emocinis. Vaistininkas nuolat susiduria su žmonių problemomis, ligomis, kartais net skaudžiomis gyvenimo istorijomis. Pradžioje šias patirtis nešdavausi namo – jos tikrai neleido ramiai miegoti. Laimei, „Camelia“ suteikia galimybę pasinaudoti psichologo pagalba, ir tai – didelis žingsnis, rūpinantis darbuotojų emocine sveikata“, – sako vaistininkė V. Rimkuvienė.

Ji paaiškina, kad vaistininko darbas taip pat jai leidžia jaustis arti žmogaus: išgirsti problemas, padrąsinti, patarti ar, jei reikia, nukreipti pas gydytoją. Anot Viktorijos, dažnai būtent vaistininkas tampa tuo šviesuliu, kuris suteikia pacientui vilties – kartais pakanka tik šilto, nuoširdaus žodžio ir liga nebeatrodo tokia sunki.

„Taip pat mane labai žavi stipri komanda ir glaudus bendradarbiavimas tarp vaistininkų, vaistinių ir centrinio biuro. Jaučiasi nuoširdus palaikymas, pasitikėjimas ir susikoncentravimas į vaistininkystės misiją – tai labai motyvuoja. Jauti, kad tavo nuomonė svarbi ir turi įtakos. Džiugina ir tai, kad galiu išlikti objektyvi ir dirbti pagal savo profesines ir asmenines vertybes – būti tikru vaistininku šiuolaikinėje vaistinėje“, – priduria vaistininkė.

„Camelia“ pranešimas spaudai

Užimtumo tarnyba: ilgėjantis pensinis amžius keičia šešiasdešimtmečių požiūrį

jonavoszinios.lt — Mon, 14 Apr 2025 14:00:00 +0300

Darbuotojai, kuriems yra 60 ar daugiau metų Lietuvoje vis dažniau patiria išbandymus darbo rinkoje dėl karjeros ir amžiaus cenzo. Kasmet daugėja šios amžiaus grupės nedirbančių asmenų, o Užimtumo tarnyboje kas septintas klientas – perkopęs 60-metį (sausio mėnesį tokių buvo 22,3 tūkst.). Tai – 700 (3,5 proc.) daugiau nei prieš metus ir  2,4 tūkst. (12 proc.) – nei prieš dvejus.

Bedarbių struktūroje šešiasdešimtmečių dalis svyruoja apie 13 proc.: šiemet jie sudarė 13,6 proc., 2024 m. sausio 1 d. – 13,3 proc. Dar 7,4 tūkst. vyresnių nei 60 metų klientų suteiktas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, Per metus jų skaičius ūgtelėjo 400 (5,4 proc.), per dvejus – 1,1 tūkst. (17,7 proc.). Pirmiausia jiems teikiamos kompleksinės paslaugos ir atvejo vadyba.

„Šešiasdešimtmečių registracija daugėja natūraliai dėl kasmet ilginamo pensinio amžiaus, tad bedarbio statusą įgyti gali vis vyresni asmenys. Labiau nerimą kelia dvejų metų pokytis – šio amžiaus klientai vis mažiau siekia užimtumo – 31 proc. nenori įsidarbinti arba naudotis mūsų paslaugomis. O tai savo ruožtu augina ilgalaikių bedarbių skaičių – per metus padidėjo 600, per dvejus – 1,8 tūkst.“, – pabrėžė direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Visgi stebima ir teigiama tendencija – 60 metų amžiaus grupės asmenų nedarbo trukmė nuo 2019 m. nuosekliai mažėjo (išskyrus pandemijos 2021 m.). Pernai sumažėjo 115 kalendorinėmis dienomis iki 289. Kitų klientų vidutinė nedarbo trukmė siekė 223 dienas. Ketvirtadalis darbo ieškančių 60+ neturi jokio profesinio pasirengimo, kas šeštas (16,7 proc.) – riboto darbingumo dėl negalios. Ilgalaikių bedarbių dalis šioje amžiaus grupėje perkopusi ketvirtadalį (29,1 proc.).

Iki registracijos Užimtumo tarnyboje 37 proc. šešiasdešimtmečių klientų dirbo vidutinės kvalifikacijos darbus, ketvirtadalis (24,8 proc.) – žemos kvalifikacijos. Ribotos įsidarbinimo galimybės nustatytos trims iš penkių (59,4 proc.), o didelės – mažiau nei pusei procento.

Šešiasdešimtmečių lūkesčiai ir ambicijos darbui mažiausios tarp visų klientų – kas ketvirtas ieško nekvalifikuoto darbo, du penktadaliai (41,3 proc.) nėra nurodę ieškomo darbo prioriteto ir tik kas dešimtas pageidauja aukštos kvalifikacijos pareigų. 2024 m. šio amžiaus žmonės daugiausiai pradėjo dirbti biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais, parduotuvių pardavėjais, apsaugos darbuotojais, kitur nepriskirtais nekvalifikuotais darbininkais ir virėjais.

Pasak G. Sinkevičės, daugybė nedirbančių vyresnių klientų nori išlaikyti įprastinį gyvenimo būdą, atsargiai žiūri į pasiūlymus įgyti naują profesinę kvalifikaciją ar kompetenciją, tačiau daugėja ir tokių, kurie ieško alternatyvų: „Ilgėjant pensiniam amžiui, keičiasi ir nuostatos – matome linkusius pratęsti darbinę veiklą žmones, kurie persikvalifikuoja ir įgyja paklausias profesijas, kad ilgiau išliktų darbo rinkoje.“

Pernai 507 vyresni nei 60 metų klientai įgijo naują profesinę kvalifikaciją, o 2020 m. – 172. Jie dažniausiai rinkosi paklausias individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, elektriko, apskaitininko profesinio mokymo programas, o aukštos pridėtinės vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų priemonėje – no-code ir robotinių procesų automatizavimo, transporto priemonių remonto techniko, audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos, duomenų analitikos mokymo programas.

Baigę paramos mokymuisi ar remiamo įdarbinimo priemones po 6 mėnesių dirbo 64,5 proc. vyresnių nei 60 metų asmenų, po 12 mėn. – 55,7 proc., po 24 mėn. – 46,2 proc. Šių asmenų įsidarbinimo efektyvumas mažesnis 5–10 proc. punktais, palyginti su 50+ amžiaus grupe.

Šešiasdešimtmečiai tarp 38 tūkst. aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių pernai sudarė 5,7 proc. (2,2 tūkst.). Daugiausiai – beveik 1,3 tūkst. pradėjo dalyvauti remiamo įdarbinimo priemonėje. Užimtumo tarnyba tarpininkavo įdarbinant 13,9 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų. Beveik kas penktas (18,6 proc.) – pagal terminuotas darbo sutartis. Aukščiausio jų nedarbo teritorijos šalyje – Ignalinos r. , Zarasų r., Mažeikių r., Kazlų Rūda, Pasvalio r., mažiausios – Neringa, Birštonas, Pagėgiai, Šakių r.

Užimtumo tarnybos inf.

LEA kviečia seną katilą keisti nauju šilumos siurbliu. Pasinaudojus skiriamomis dotacijomis galima sutaupyti net iki 90 proc. šilumos siurblio kainos

jonavoszinios.lt — Mon, 14 Apr 2025 10:45:58 +0300

Viskuo pasirūpina Ecoenergija.lt komanda

„Daugelis mūsų klientų sako, jog net nepagalvoję, kad šildytis gali būti taip paprasta, – teigia Ecoenergija.lt vadovė. – Jie džiaugiasi, kad vasarą nereikia rūpintis malkomis, valyti kaminų, o šildantis nėra pelenų, malkų ar briketų įkrovų, temperatūrų šuolių, vos keliais mygtukais galima įjungti ir išjungti šildymą ar reguliuoti norimą temperatūrą, nustatyti pastovią šilumą. Ypač džiaugiasi klientai įrangą įsigiję išsimokėtinai, nes moka nedideles įmokas, o naudojasi moderniu šildymu jau kelis sezonus“.

Kaip ir kodėl rinktis šilumos siurblius oras-vanduo?

reguliuoti temperatūrą. Svarbus ir techninis aptarnavimas – reikalinga periodiškai valyti filtrus ir tikrinti sistemą, geriausiai tai patikėti tik specialistams.

Kur kreiptis?

Besikreipiantys šį mėnesį galės sutaupyti net 90 proc. šilumos siurblio kainos!

Kaip atsikratyti egzaminų baimės? Praktiniai patarimai moksleiviams

jonavoszinios.lt — Sun, 13 Apr 2025 12:15:00 +0300

Prieš svarbiausius atsiskaitymus ir, žinoma, prieš egzaminus jaudulio vaikams netrūksta. Žinias pasitikrinti vaikai ir paaugliai pratinasi jau nuo pirmos klasės, o aštuntokų, dešimtokų, vienuoliktokų bei dvyliktokų laukia ir rimtesni patikrinimai, kurie nulems, į kokią mokyklą toliau keliaus arba kokias studijas rinksis jaunimas. Tad stresas prieš testus ir egzaminus, anot vaiko teisių gynėjų, visiškai natūralus dalykas. Tačiau reikia mokytis, kaip jį suvaldyti, kad lemiamą dieną jis nepakištų kojos.

Anot vaiko teisių gynėjo Kasparo Tarčevskio, tuo metu, kai jaunuolis ruošiasi rimtiems atsiskaitymams, pati gali ir nepastebėti, kad pervargo ar kad stresas ima viršų. Tad pagalbininkais vaikui nurimti gali tapti pirmiausia šeima: „Vaiko teisių gynėjai visada rekomenduoja tėvams siekti atpažinti, kada vaikai patiria stresą, su jais kalbėtis, išklausyti juos. O supratus, kad vaikas patiria stresą, galbūt neadekvačiai reaguoja į tam tikras situacijas, į kurias turėtų reaguoti šiek tiek lengviau, reikia imtis priemonių, kurios padės nerimą įveikti. Tai galėtų būti rutinos palaikymas, sveikos mitybos užtikrinimas, kitų vaiko interesų užpildymas.“

Vaistas nuo streso – trys M

Nedidelis stresas, anot Lietuvos psichologų sąjungos narės Marinos Guptor, ne kenksmingas, o naudingas, nes padeda susitelkti, mobilizuoja organizmo resursus, primena, kad reikia susitelkti į kokią nors užduotį. Vis dėlto vengti, pasak pašnekovės, reikia stipraus, ilgalaikio nerimo.

M. Guptor tikina, kad įprastai vaistu nuo pernelyg didelio streso gali tapti trys M – maistas, miegas, mankšta: „Miegas turi būti kokybiškas ir kiekybiškas. Maistas – visavertis. Ir trečias turi būti fizinis aktyvumas. Ar sportavimas, ar mes išeiname pasivaikščioti, ar mes leidžiame laiką su šeima, draugais gryname ore. Tai reiškia, kad ne šimtą procentų laiko skirti mokymuisi, namų darbų darymui, bet ir pasilikti laiko poilsiui.“

Mažiau streso tuomet, kai yra planas

Jaunuolių psichologinę ramybę išsaugoti padės ir iš anksto suplanuotas mokymosi procesas. Kaip pastebi psichologė ir psichoterapeutė, labiausiai kenkia mokymasis paskutinę minutę arba nežinojimas, ką, kada, kaip geriausia mokytis.

„Ką geriausia padaryti, tai sužinoti, koks būdas, kokia mokymosi sistema tinka geriausiai jiems. Kadangi mes visi skirtingi ir vieni geriau informaciją priima matydami ją, kiti klausydami tą informaciją. Tai geriausia susipažinti su savimi ir suprasti, kaip aš geriausiai įsimenu informaciją“, – pataria M. Guptor.

Visą apimanti baimė įveikiama kvėpavimu

Deja, kartais tas nedidelis stresas gali peraugti į labai stiprų nerimą. Ypač dažnai taip nutinka prieš pat svarbų atsiskaitymą. Psichologė M. Guptor dalinasi, kad dažnai ir patys vaikai pasakoja, kaip sėdint egzamine staiga pasimiršta viskas, ką reikėjo išmokti.

„Tokiais atvejais geriausia padaryti pauzę. Nedidelę: minutę, pusę minutės. Tiesiog atsitraukti nuo tos užduoties, pakvėpuoti ramiai, giliu kvėpavimu. Tinka visi kvėpavimo pratimai“, – moko psichologė.

O kaip vienus paprasčiausių ir veiksmingiausių kvėpavimo pratimų pašnekovė išskiria tris: kvadrato kvėpavimas, trikampio kvėpavimas arba kvėpavimas vedžiojant pirštus: „Įsivaizduokite mintyse kvadratą ir keliaukite per keturias jo kraštines. Pirmoji kraštinė – įkvepiame, antroji – kvėpavimą sulaikome, trečioji – iškvepiame, ketvirtoji – kvėpavimą sulaikome. Panašiai ir su trikampiu. Pirma kraštinė – įkvepiame, antroji – iškvepiame, trečioji – pauzė. O paprasčiausias būdas vienos rankos pirštu apvedžiojame kitos rankos pirštus. Kaip keliame į viršų – įkvepiame, sustojame viršuje – pauzę padarome, leidžiamės – iškvepiame. Ir taip kiekvieną pirštą.“

Kvėpavimo pratimai padės nukreipti mintis nuo išorinio streso, susikoncentruoti į kvėpavimą ir nurimti.

VVTAĮT pranešimas spaudai

Lietuvą sudrebinęs serialas kelia nerimą specialistams: trūksta mokytojų ir socialinių darbuotojų vyrų 

jonavoszinios.lt — Fri, 11 Apr 2025 15:00:00 +0300

SOS vaikų kaimai Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos vadovė Roberta Avramenko teigia, jog paauglių suformuotas suvokimas apie tai, kas yra vyras, dažnai gali būti paveiktas socialiniuose tinkluose apie toksišką vyriškumą kalbančių influencerių arba suformuotas aplinkos, kurioje vaikas auga.

„Žiūrėdami serialą mes iš pradžių ieškome priežasčių, jog tėvai ar aplinka bloga, bet seriale viskas susiję su toksišku vyriškumu. Berniukas nužudęs mergaitę, negalvoja, kad padarė kažką blogo, nes ji jį atstūmė. Jis nori būti vyriškas, nori būti priimtas.  

Serialo esmė yra ne kodėl, bet dėl ko berniukas nužudo mergaitę. Tai yra susiję su  male validation (vyrišku pripažinimu, aut. p). „Adolescence“ serialas yra paremtas būtent Andrew Tate'o judėjimu ir ką tai daro jauniems vaikinams bei vyrams”, – pasakojo R. Avramenko. 

Specialistė apie vyriškumo stereotipus paaugliams: jie negali atitikti tokių standartų 

Anot R. Avramenko, internete vyriškumo influenceriai skelbia turinį, kuris skatina žalingas nuostatas ir regresyvias vyriškumo formas. Amerikoje itin populiarus Andrew Tate'as, kuris šiuo metu susiduria su išžaginimo, smurto ir žmonių prekybos moterimis kaltinimais, turi kelis milijonus sekėjų. Jo turinys socialiniuose tinkluose svyruoja nuo motyvacinių vaizdo įrašų iki tiesiogiai žalingo turinio, kuris yra misogeniškas, homofobinis, seksistinis ir susijęs su sąmokslo teorijomis.

„Mes esame pirma karta, kurioje moterys turi daugiau galimybių nei vyrai, nes jos yra baigusios mokyklą bei turi išsilavinimą. Amerikoje ta atskirtis didėja, nes berniukai renkasi tikėjimą ar įvairius judėjimus.   Šiuo atveju, judėjimas, kuris yra rodomas seriale, prasidėjo su Andrew Tate'u. Jis kuria iliuziją, koks vyras turi būti – aukštas, raumeningas, sportuojanti, daug uždirbantis, turintis gražiausias merginas ir jeigu tu toks nesi – esi pralaimėtojas.

Seriale berniukas neatitinka šių vyriškumo standartų ir jis ieško to patvirtinimo. Tačiau tai nėra realu, trylikametis negali atrodyt, kaip suaugęs vyras, kuris sportuoja ir uždirbti daug pinigų”, – sakė SOS vaikų kaimai MDFT programos vadovė. 

Kodėl socialiniame darbe turėtų būti daugiau vyrų? 

R. Avramenko nuomone, vaikui kuris namuose mato sveikos šeimos pavyzdį, kuomet tėtis kalba apie savo emocijas, myli savo šeimą, yra skatinama saviraiška. Tačiau į terapiją ateinantys jaunuoliai, ne retai būna iš itin kompleksiškų šeimų, todėl svarbu, jog socialiniame darbe ir mokyklose dirbtų daugiau vyrų, nes kai kuriems vaikams, anot specialistės, nėra galimybės pabendrauti su kitokiais vyrais. 

„Savo praktikoje pastebėjau, jog jaunuoliai vyro įvaizdį ima iš aplinkos, kuri juos supa. Jei tėvas yra koncentruotas į šeimą – vaikas dažniausiai nori to paties. Būna atvejų, kuomet vyrai namuose yra itin toksiški ir smurtaujantys.  Manau, kad socialiniame darbe bei mokyklose, turėtų būti daugiau vyrų, vien dėl to, jog kai kurie vaikai neturi galimybės pabendrauti su kitokiais vyrais ir suprasti, kad jie gali verkti, būti žaismingi ir kalbėtis apie savo emocijas garsiai”, – dėstė mintis R. Avramenko. 

Rožinė – mergaitė, o mėlyna – berniukas? 

Pasak specialistės, paauglystės laikotarpiu tėvams ypač svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir atvirai kalbėtis apie tai, ką paaugliai mato internete. Nors tėvai dažnai stengiasi apsaugoti vaikus nuo žalingos įtakos, svarbu ne tik jiems skirti pamokas, bet ir užmegzti atvirą dialogą, kuris kuria ryšį.

„Tyrimai rodo, kad mergaičių ir berniukų stereotipai yra pradedami kurti nuo gimimo. Paauglystė yra tas laikas, kuomet ieškoma tapatumo. Aš berniukas, tai ką reiškia būti berniuku? Šis serialas išryškina labai svarbią temą – ar mes mokome paauglius kritinio mąstymo? Ar kalbame su jais apie tai ką jie mato internete?

Atrodo, kad taip, tačiau vedu paauglių grupes ir nuolat pastebiu, jog jie skundžiasi, kad vietoj tikro pokalbio dažniausiai gauna moralizavimą arba skaidres apie saugumą internete. Dėl to jie tarsi atsitraukia ir galvoja, kad jiems tai tikrai neatsitiks.

Labai skatinu tėvus, mokytojus, specialistus turėti atvirus pokalbius, klausti jų nuomonės apie Andrew Tate'ą ir panašius asmenis, išgirsti, kaip jie mato pasaulį, užuot primetant vien savo požiūrį. Tik taip galime padėti jiems išmokti kritiškai vertinti informaciją ir apsisaugoti nuo neigiamos įtakos”, – sakė ji.  

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija

Nepermokėk už gumą: kaip atpažinti tikrai pigias, bet kokybiškas padangas

jonavoszinios.lt — Fri, 11 Apr 2025 10:05:04 +0300

Kai pirmą kartą susimąstai apie naujas padangas, dažniausiai pirmasis impulsas – žiūrėti į kainą. Kas pigiau – tas geriau? Ne visada. Bet ar gali rasti variantą, kuris iš tikrųjų nekainuotų daug ir dar veiktų? Gali. Tik reikia žinoti, kur spąstai, o kur tikras radinys.

Vairuotojai dažnai dalijasi patirtimi, kaip internete užsisakė padangos pigiau – gražūs paveikslėliai, geri aprašymai, bet realybėje: senas protektorius, triukšmingas važiavimas ar net slydimas ant šlapio kelio. Ir tada grįžta klausimas: ar taupiau, jei po mėnesio vis tiek perki naujas?

Nuo ko pradėti? Ne nuo etikečių

Vietoj to, kad aklai žiūrėtum į žinomus logotipus ar reklaminį blizgesį, pabandyk pasitikėti duomenimis. Ne marketingu, o tuo, ką gali matyti ir paliesti. Svarbiausia – gamybos data, protektoriaus raštas ir... kvapas. Tikrai – naudotos ar sandėliuotos padangos gali skleisti specifinį kvapą, kurio neturi šviežiai gamintos.

Kalbėdamas su vairuotoju iš Kauno, jis atvirai pasakojo: „Nupirkau padangas pigiau iš skelbimų. Atrodo tvarkingos, bet kelio net „neprikibo“ – drėgnu oru jaučiausi kaip ant muilo.“ Tada grįžo į servisą ir kartu su specialistu išsirinko padangas pagal realius testų duomenis, o ne pagal etiketę.

Kaip atskirti „tikrai pigiau“ nuo „reikės greitai vėl keisti“

Sutaupyti įmanoma, jei žinai šiuos ženklus:

Gamybos metai ne senesni nei prieš 3 sezonus
Protektoriaus gylis ne mažesnis nei 7 mm (jei ne naujos)
Nėra deformacijų, nelygių dėvėjimosi žymių
Balansas laikosi be švino šarvų ant ratlankio kraštų
Pardavėjas suteikia bent minimalią garantiją

O svarbiausia – nedaryk kompromisų dėl saugumo. Pigios padangos neturi būti senos, nelygios ar išpūstos.

Ratlankiai – dar viena taupymo vieta ar klaida?

Jei kartu keiti ir ratlankius, gali būti, kad tau pasiūlys rinkinį: padangos pigiau su ratlankiais. Ir čia būtina suklusti. Ar ratlankiai tiesūs? Ar jie iš viso tinka tavo automobiliui? Nekartą pasitaiko, kad net ir „geros kainos“ komplektas virsta problemų rinkiniu: vibruoja, išsikraipo, o blogiausiu atveju – pažeidžia važiuoklę.

Vienas meistras atvirai sakė: „Dažniausiai žmonės ateina su jau supirktu komplektu ir sako – padarykite, kad važiuotų. O mes matom – ratlankiai kreivi, padangos nevienodos, balansavimas – beveik neįmanomas.“

Ką siūlo patys servisai?

Įdomu tai, kad vis daugiau servisų Lietuvoje siūlo padangos pigiau programą: nupirkti, uždėti, subalansuoti ir net priminti, kada keisti. Tokios paslaugos atsiranda todėl, kad žmonės pavargo nuo „katės maiše“. O servisai mato, kad geras santykis tarp kainos ir važiavimo kokybės tampa didžiausia vertybe.

Galiausiai, jei jau nori sutaupyti – taupyk protingai. Pigios padangos nereiškia pavojingos kelionės. Tiesiog reikia nepamiršti – kartais svarbiau ne kaina, o patirtis, kuri slypi už jos.

Už ekrano spąstai vaikams, kurių nematome: ko imtis jau dabar?

jonavoszinios.lt — Thu, 10 Apr 2025 19:06:41 +0300

Reaguodama į pastaruoju metu viešai nuskambėjusius skaudžius įvykius dėl vaikų savižalos ar net mirties atvejų, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Jaunųjų psichiatrų asociacija ragina tėvus, artimuosius, ugdymo įstaigų darbuotojus būti budriais ir pastebėti vaikų ir paauglių pernelyg didelį įsitraukimą į socialinius tinklus ir jų susidomėjimą juose plintančiais pavojingais iššūkiais bei „žaidimais“. Dalis šių žaidimų gali atrodyti kaip pramoga ar išbandymas, tačiau iš tiesų gali būti pavojingi vaiko ar aplinkinių sveikatai ar net gyvybei.

„Pirmieji, kurie gali pastebėti vaiko emocines permainas, yra šeimos nariai ar kiti artimiausi žmonės. Tačiau labai svarbu, kad ir aplinkiniai – draugai, kaimynai, ugdymo įstaigos pedagogai – būtų dėmesingi ir pastabūs. Jei jaunas žmogus akivaizdžiai pasikeitė, tapo uždaras, pernelyg įsitraukęs į virtualią erdvę, svarbu nelaukiant reaguoti ir pasirūpinti vaiko saugumu ir emocine sveikata“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Kaip tėvams ir artimiesiems atpažinti grėsmes?

Tėvai ir artimieji turėtų būti ypač budrūs, jei bendravimas socialiniuose tinkluose skatina atlikti pavojingus veiksmus (pvz., savęs žalojimą, dusinimąsi, nuodingų medžiagų vartojimą ir pan.) Tokiais atvejais gali būti naudojamas psichologinis spaudimas, gėdinimas ar grasinimai, viskas gali prasidėti kaip nekaltas „žaidimas“, bet palaipsniui užduotys gali tapti vis pavojingesnės. Svarbu žinoti, kad aukomis dažniau gali tapti emociškai jautresni vaikai ir paaugliai, kurie ieško dėmesio, supratimo ar priklausymo grupei jausmo.

6 patarimai, kaip elgtis:

1. Domėkitės savo vaiko virtualiu gyvenimu. Skirkite dėmesio pokalbiams apie tai, ką vaikas veikia internete, su kuo bendrauja, kokius kanalus seka, kokį turinį vartoja. Kadangi kiekvienam vartotojui algoritmas parenka skirtingą turinį, tai, ką programėlėse matote jūs, gali labai skirtis nuo to, ką mato jūsų vaikas. Atkreipkite dėmesį, ar vaikas nenaudoja amžiui netinkamų programėlių (pavyzdžiui, „TikTok“, „Snapchat“ ir „Messenger“ leidžiama nuo 13 metų).

2. Stiprinkite emocinį ryšį su vaiku. Vaikai, kurie jaučia tėvų paramą ir supratimą, rečiau įsitraukia į pavojingas veiklas.

3. Stebėkite elgesio pokyčius. Atkreipkite dėmesį, jei vaikas tapo uždaras, jaučiate nuotaikų svyravimus, sutriko jo miegas ar apetitas, pastebėjote savižalos požymių (pvz., po ilgomis rankovėmis slepiamos žaizdos), vis daugiau laiko leidžia prie ekranų.

4. Susitarkite dėl saugaus elgesio internete. Kalbėkite su vaikais apie tai, kad internete galima sutikti ne tik naudingos, bet ir klaidinančios ar pavojingos informacijos. Paaiškinkite, jog prašymai siųsti asmenines nuotraukas, dalintis duomenimis ar dalyvauti slaptuose iššūkiuose gali būti pavojingi ir apie tai reikia pasitarti su suaugusiuoju.

5. Saugokite vaiką pasitelkdami technologijas. Naudokite apsaugos programas, įdiekite tėvų kontrolės programas ar filtrus, kurie leidžia stebėti, kokiu turiniu domisi vaikas. Nustatykite limitus, kiek vaikas gali praleisti laiko prie ekrano.

6. Laiku kreipkitės pagalbos. Jei įtariate, kad vaikas patiria psichologinį spaudimą, savižalą ar yra išnaudojamas – nedelskite ir kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, policiją ar kitas institucijas.

Kur kreiptis pagalbos?

Vaikai ar paaugliai gali skambinti nemokamais emocinės pagalbos telefonais anonimiškai į vaikulinija.lt tel. 116 111 (kasdien 11.00–23.00) ar jaunimolinija.lt tel. 0 800 28888 (visą parą).
Tėvai gali anonimiškai kreiptis į Tėvų liniją tel. 0 800 900 12.

Psichologinių krizių pagalbos centras (pkpc.lt arba telefonu 1815) teikia skubią, profesionalią, nemokamą, anonimišką psichologinę pagalbą bendruomenėms, organizacijoms, šeimoms, kurios susiduria su netikėtais ir sukrečiančiais įvykiais – smurtine mirtimi, savižudybe, staigia mirtimi dėl ligos ar kitų priežasčių. Konsultantai-psichologai suteiks skubią konsultaciją ir nukreips į Mobiliąją komandą, kuri teikia individualias ir grupines konsultacijas įvykio paveiktiems žmonėms.

Jei jūsų vaikas turi psichologinių sunkumų ar psichikos sutrikimų požymių, kreipkitės į psichikos sveikatos centrą, kur dirba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras su specialistų komanda.

Jei jūsų aplinkoje kas nors šiuo metu vartoja pavojingą medžiagą ar atlieka kitą sveikatą trikdantį veiksmą ar skatina tai daryti – skambinkite 112.

Priklausomybė nuo socialinių tinklų didėja

Psichologai pastebi, kad vaikų ir jaunų žmonių priklausomybės nuo socialinių tinklų sparčiai plinta. Su šia problema specialistai susiduria, kai į juos kreipiasi paaugliai dėl elgesio ir miego sutrikimų, mokymosi sunkumų, nervinių tikų, savęs žalojimo ir pan.

„Kai mokykloje telefonai yra visiškai neribojami, tai vaikai per pertraukas ir net pamokas renkasi savo mobiliuosius ekranus, o ne socialinius gyvus ryšius. Paradoksalu, bet kai nėra to gero gyvo ryšio, visada yra internetinis ryšys. Tačiau visur reikalinga pusiausvyra: vaikas, paauglys privalo turėti ir gyvų santykių, tada sumažėja pavojus, kad jį „įtrauks“ virtualūs ryšiai“, – sako sveikatos apsaugos ministrės patarėja Neringa Grigutytė.

Mokslininkai akcentuoja, kad visos ugdymo įstaigos privalo turėti mokinių asmeninių išmaniųjų įrenginių naudojimo taisykles ir jų laikytis, tačiau Lietuvoje tokias taisykles turi tik maždaug pusė šalies ugdymo įstaigų. Sveikatos apsaugos ministerija pasisako už nacionaliniu lygiu nustatytus reikalavimus dėl išmaniųjų telefonų naudojimosi taisyklių ir ribojimų ugdymo įstaigose.

SAM ir Jaunųjų psichiatrų asociacijos parengta informacija

Gražios nuotraukos slepia kančią: kaip nenusipirkti augintinio iš daugintojų?

jonavoszinios.lt — Thu, 10 Apr 2025 13:00:00 +0300

Veislynus nuo daugintojų atskirti vis dar sudėtinga

Pasak šunų globos namų „Dogspotas“ įkūrėjos Indrės Aleksynės, dalis žmonių ieškodami keturkojo draugo nori suteikti namus beglobiui ir padaryti gerą darbą, tačiau nereikėtų smerkti ir tų, kurie nori įsigyti vienos ar kitos veislės atstovą. Svarbiausia – kad pasirinkimas abiem atvejais būtų gerai apgalvotas, apsvarstytas, aptartas su šeimos nariais.

„Jeigu priimamas sprendimas įsigyti veislinį gyvūną, pirmiausia reikėtų ieškoti Lietuvos kinologų draugijos (LKD) patvirtintų veislynų. Labai dažnai žmonių sprendimui didelę įtaką daro kaina arba noras įsigyti gyvūną „čia ir dabar“, tačiau visada rekomenduojame atlikti namų darbus – pabendrauti su keliais veisėjais, pasidomėti jauniklių tėvams atliktais sveikatos tyrimais, apsilankyti veislyne gyvai“, – pataria I.Aleksynė.

Gyvūnų mylėtojos teigimu, prieš beveik penkerius metus kilus nelegalių daugintojų skandalui buvo vilčių, kad situacija iš esmės pasikeis, tačiau taip nenutiko. Nelegalios daugyklos vis dar egzistuoja, o dalis jų – jau anksčiau už žiaurų elgesį su gyvūnais ir nelegalią veiklą bausti daugintojai, kurie šiandien oficialiai gali pirkėjams pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) suteiktą veisėjo pažymėjimą.

„LKD veisėjai ir legalizuoti daugintojai veisėjų registravimo sistemoje dabar yra „suplakti“ į vieną krūvą. 2020 m. kilus skandalui dauguma nelegalių daugintojų suskubo registruoti savo veiklą VMVT ir taip tapo „legaliais”, – pasakoja pašnekovė.

Pardavimai – stovėjimo aikštelėse, o gyvenimas – tvartuose

„Dogspotas“ vadovės teigimu, daugintojai mėgsta pabrėžti, kad yra legalūs veisėjai, klaidina pirkėjus, dažnai siūlo įsigyti išskirtinės spalvos, tačiau įvairių sveikatos problemų turinčius jauniklius, įtikinamai teigdami, kad gyvūnai turi kilmės dokumentus, yra visiškai sveiki, tačiau retas pasikvies jus į tikrąją gyvūnų laikymo vietą – tvartą ar ūkinį pastatą.

„Labai dažnai parduodami gyvūnai vis dar atvežami prie parduotuvės, į degalinę. Tiesa, dabar pastebime tendenciją – pardavimui skirti jaunikliai prieš atvykstant potencialiam pirkėjui perkeliami į gyvenamąsias patalpas, nors pagrindinė šunų laikymo vieta yra greta namo arba kokioje atokioje sodyboje, nutolusioje už kelių kilometrų“, – dalinasi I.Aleksynė.

Pasak jos, atvykus svarbu atkreipti dėmesį, ar patalpa, kurioje apžiūrite gyvūną atrodo gyvenama nuolat. Taip pat, vis dažniau daugintojai tampa gudresni – prieš įsigyjant šuniuką pirkėjo paprašo pasirašyti sutikimą, kuriame patvirtinama, kad gyvūnas yra sveikas ir pirkėjas ateityje pretenzijų neturės.

Nelegalūs daugintojai dažniausiai renkasi tas veisles, kurių žmonės geidžia labiausiai. Lietuvoje vis dar ypač populiarūs jorkšyro terjerai, retriveriai, špicai, prancūzų buldogai. Taip pat – hibridinės veislės, tokios kaip maltipoo, cockapoo, cavapoo.

Atvyksta suluošinti ir fiziškai, ir psichiškai

Kiekviena veislė turi savo „silpnąsias“ vietas, todėl nelegaliai veisiami mišrūnai dažnai turi daugybę sveikatos bėdų. Stuburo išvaržos, kifozės, išnyrančios kelių girnelės, stemplės divertikulai, klubų displazijos, epilepsija, sunkiai suvaldomos alergijos, akių problemos – ir tai tik pagrindinės fizinės negalios.

„Norėčiau akcentuoti ne tik fizines, bet ir pažeistos psichikos problemas, su kuriomis susiduria nelegaliai šuniukus įsigiję šeimininkai. Su elgsenos problemomis kartais tvarkytis net sunkiau nei su fizinėmis, joms koreguoti reikia ne tik finansų, bet ir daug paties žmogaus laiko, pastangų ir net tai negarantuoja, kad visas problemas pavyks išspręsti“, – sako atstovė.

Į „Dogspotą“ iš daugyklų atkeliauja apie 50 proc., o kartais ir daugiau globojamų gyvūnų. Vienus kankina parazitai – kaspinuočiai, poodinės kirmėlės, kiti turi įsisenėjusių odos, akių problemų.

„Tai šunys, kurie per savo gyvenimą taip ir negalėjo pabūti tiesiog šunimis. Daugintojams jie buvo verslo įrankis, kuris turi atnešti pelną“, – liūdna realybe dalinasi I. Aleksynė.

Ir silpniausias iš vados gali tapti žvaigžde

Viena iš labiausiai įstrigusių gyvūnų globos namų istorijų, kai „Dogspoto“ komanda skelbimuose rado atiduodamą dar visai mažytę mopso mišrūnę.

„Iš nuotraukų buvo akivaizdu, kad situacija – prasta. Liesas kūnelis, išsprogusios akys, kreivos kojytės. Mažylei reikėjo operuoti abiejų kojų girneles, o po reabilitacijos ji jau buvo visiškai nepanaši į tą vargšę iš skelbimo, taip iš mūsų ji iškeliavo matuotis naujų namų“, – pasakoja globos namų įkūrėja.

Kas galėjo pagalvoti, kad nusilpusi mažylė išaugs į televizijos ekranų žvaigdžę – šiandien Fro yra vieno prekybos tinklo reklaminis veidas – mopso mišrūnė „Bulvė“.

„Visada laukiame ir ieškome to šeimininko, kuris turi ir suvokimą, ir galimybes suteikti mūsų globotiniui naujus namus. Nematome tikslo gelbėti gyvūną, pastatyti jį ant letenų, sugrąžinti pasitikėjimą žmonėmis, o tada atiduoti jį pirmam pasitaikiusiam, kurio pagrindinis argumentas – didelis noras“, – pabrėžia atstovė.

Veterinarines išlaidas padengti padeda visuomenės parama

VšĮ „Dogspotas“ per savo veiklos metus sukaupę patirtį ir žinių bagažą, nuolat edukuoja ir šviečia žmones apie daugintojų problemą per konkrečius pavyzdžius tiek socialinėje erdvėje, tiek ir renginiuose.

„Per metus pasirūpiname apie 100 globotinių. Turime ir „Dogspoto“ pensioną, kuriame glaudžiasi apie 30 globotinių, kurie naujų namų nerado ir neberas. Tai galinių letenų nevaldantys, akli, kurti, senjorai, sergantys epilepsija ir kitų spec. poreikių turintys gyvūnai“, – veiklos specifiką atskleidžia I.Aleksynė.

Pasak atstovės, apie 80 proc. į globą patenkančių gyvūnų yra sudėtingi ligoniai, kurių gydymas labai brangus. MRT ir kompiuterinės tomografijos tyrimai, sudėtingos operacijos, chemoterapijos, nesuskaičiuojamas vizitų į klinikas skaičius.

„Didžiausią mūsų išlaidų dalį sudaro būtent atsiskaitymai už veterinarines paslaugas. Pavasaris, kai gyventojai deklaruodami pajamas skiria savo 1,2 proc. paramą, mums ypatingai svarbus – vien šią paramą skiriančių gyventojų dėka galime užtikrinti gydymą ir priežiūrą beveik 100 kasmet globojamų gyvūnų“, – visuomenės įsitraukimu džiaugiasi globos namų įkūrėja.

Prisidėti prie „Dogspoto“ veiklos skiriant 1,2 proc. savo gyventojų pajamų mokesčio paramą galima deklaracijos formoje įvedus paramos gavėjo numerį – 303167452.

VšĮ DogSpotas inf.

Smurto artimoje aplinkoje atvejai išlieka opia problema

jonavoszinios.lt — Wed, 09 Apr 2025 16:00:00 +0300

Beveik 4000 – tiek praėjusiais metais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) prižiūrimoje teritorijoje skirta smurto artimoje aplinkoje (toliau – SAA) orderių. Nors SAA orderis įsigaliojo dar 2023 metų vasarą, tačiau vis dar kyla klausimų, kokiais atvejais jis skiriamas, kas turi laikinai palikti būstą, kaip jo laikomasi. Į šiuos klausimus atsako Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos pareigūnė, kuruojanti skirtus SAA orderius.

Reaguojama nedelsiant

Policijos pareigūnai, sulaukę pranešimo apie galimą SAA ir atvykę į įvykio vietą, pirmiausiai atskiria smurtą patyrusį asmenį nuo smurtu įtariamo asmens. „Užtikrinama, kad jis negalėtų daryti įtakos – grasinti ar kitaip bandyti paveikti smurtą patyrusį asmenį. Užfiksuojamos visos detalės – pareigūnai, naudodami kūno kameras, užfiksuoja asmenų kūno sužalojimus, sugadintą turtą ir kitas aplinkybes“, – teigia Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 5–ojo skyriaus viršininkė Greta Petraitienė.

Tuomet pareigūnai siekia išsiaiškinti, ar įvykis įvyko artimoje aplinkoje, ar turi smurto požymių ir ar nekyla smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. „SAA orderis – speciali prevencinė priemonė, kurios tikslas yra apsaugoti nukentėjusį asmenį nuo tolimesnio smurto ir užtikrinti jam saugią aplinką. SAA orderis gali būti skiriamas, kuomet policijos pareigūnai nustato, jog yra smurto artimoje aplinkoje rizika – pagrįsta grėsmė nukentėjusiojo gyvybei, sveikatai ar laisvei“, – teigia pareigūnė.

SAA orderis ir ikiteisminis tyrimas

„Būna atvejų, kuomet kyla klausimas, pritaikius SAA orderį, kada pradedamas ikiteisminis tyrimas. Atsakome – nepradedamas, nebent vėliau paaiškėja, kad buvo padaryta nusikalstama veika. SAA orderis ir ikiteisminis tyrimas – du skirtingi procesai, tačiau abejais siekiama užtikrinti saugumą smurtą ar jo pavojų patiriančiam asmeniui. SAA orderis skirtas greitai reaguoti ir apsaugoti, tuo tarpu ikiteisminis tyrimas yra išsamus procesas, siekiantis nustatyti teisinę atsakomybę už smurtą artimoje aplinkoje“, – paaiškina G. Petraitienė.

SAA orderis skiriamas 15-ai dienų

Atlikus pavojaus rizikos vertinimą ir nustačius, kad yra pakankama smurto artimoje aplinkoje rizika, kitaip tariant, surinkus 3 „taip“ pagal vertinimo kriterijus, pavojų keliančiam asmeniui (toliau – PKA) skiriamas SAA orderis. „Asmuo 15 dienų laikotarpiui įpareigojamas: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (jeigu gyvena su pavojų patiriančiu asmeniu (toliau – PPA), nepaisant to, kam priklauso būstas), nesilankyti PPA gyvenamojoje vietoje (nepaisant to, ar jie kartu gyvena), nebendrauti, neieškoti ryšių su PPA (bei kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų)“, – sako pašnekovė.

Skyrus SAA orderį, policijos pareigūnai užtikrina, jog jo būtų laikomasi. „Nedelsiant užtikrinama, jog PKA pasiimtų būtinus daiktus ir fiziškai pasišalintų iš patalpų. Reaguojantys pareigūnai SAA orderio galiojimo laikotarpiu atlieka patikrinus, kaip PKA laikosi įpareigojimų. Tokių „susitikimų“ per 15 dienų būna mažiausiai du“, – teigia G. Petraitienė.

Per parą kelios dešimtys pranešimų

Praėjusiais metais Kauno apskrities teritorijoje pareigūnai reagavo daugiau nei į 11 tūkstančių pranešimų apie SAA. Pareigūnų teigimu, dažnai žmonės, patyrę smurtą, gali jaustis nepatogiai bei nenorėti, kad jų būklė būtų užfiksuota, todėl jie gali atsisakyti medikų pagalbos. Jei įvykio metu matomi akivaizdūs sužalojimai, kad pagalba būtų suteikta kuo greičiau kviečiami medikai.

„Kiekvienas smurto atvejis reikalauja individualaus požiūrio, nes smurtas gali turėti įvairių formų ir pasekmių. Smurtas būna ne tik fizinis, bet ir psichologinis, kuris gali ilgainiui sukelti rimtų pasekmių sveikatai, tačiau šie sužalojimai ne visada yra matomi akivaizdžiai. Smurtas neturi būti netoleruojamas“, – pagalbos kreiptis drąsina pareigūnė G. Petraitienė.

Kauno apskr. VPK inf.

Pristatyta 2026 m. Moksleivių dainų šventės tema: išrinkti padėjo patys mokiniai

jonavoszinios.lt — Wed, 09 Apr 2025 11:00:00 +0300

Pristatyta 2026 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės tema, kūrybinės grupės ir svarbiausios įsibėgėjančio pasiruošimo detalės. Šventė, pavadinta „Laiku. Ratu. Kartu”, vyks 2026 m. liepos 3-6 d. Vilniuje, jos programoje numatomi 8 renginiai, kuriems ruošiasi 20 tūkst. moksleivių visoje Lietuvoje.

Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje susirinkusiesiems būsimąją šventę pristatė jos organizatoriai – švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, mokyklos direktorius Dainius Numgaudis, šventės kūrybinių grupių atstovai ir naujai įkurtos Jaunimo tarybos narė Adelė Kablytė, 14-os metų tautinių šokių šokėja iš Radviliškio.

„Mokiniai labai aktyviai dalyvauja Lietuvos dainų šventėje kartu su suaugusiais atlikėjais: pusę praėjusių metų šventės dalyvių sudarė vaikai ir studentai. Tačiau būtina atskira Moksleivių dainų šventė, nes joje vaikai turi galimybę maksimaliai atsiskleisti, čia jie yra pagrindiniai atlikėjai, čia visos organizacinės ir meninės pastangos dedamos galvojant apie vaikus, apie tai, kuo jie gyvena, kas jiems svarbu ir įdomu“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė.

Ministrė taip pat pabrėžė visų Lietuvos savivaldybių indėlį, nes šventei vaikai ruošis ir į ją atvyks iš visos Lietuvos.

„Susitelkime ir šventę organizuokime visi kartu. Tikiuosi, kad 2026 m. Lietuvos moksleivių dainų šventė pelnys visuomenės dėmesį, kurio tikrai yra vertas jau dabar prasidėjęs vaikų ir jų kolektyvų vadovų paruošiamasis darbas“, – sakė ministrė.

Paklaustas apie būtinybę šventei turėti temą, D. Numgaudis sakė, kad tema yra svarbi kiekvienos Dainų šventės ašis, ji kreipia visų dalyvių ir žiūrovų žvilgsnį viena kryptimi, be to, diktuoja ir meninius programų sprendimus, kelia klausimus, kviečia diskutuoti.

„Mūsų pasirinktoje temoje „Laiku. Ratu. Kartu” slypi daug prasmių. Kalbame apie tai, kad gimėme savo laiku, niekur nevėluojame ir nieko nesivejame, esame čia ir dabar. Prisimename Aristotelio filosofiją, kurioje judėjimas ratu yra tobuliausia judėjimo forma, regime, kaip į ratą sustojame susipažinti, susėdame pokalbiui, kaip ratu susikimbame šokiui. Grožimės, kaip Dainų šventėje kartu pabūti susitinka visa Lietuva“, – dėstė D. Numgaudis.

Atnaujinta ir būsimos šventės vizualinė tapatybė. Nuo pirmosios Moksleivių dainų šventės jos logotipe vaizduotas ir kas kelerius metus vis atnaujintas paukštis įgijo naują pavidalą, ir, pasak organizatorių, nuo šiol jis – pakėlęs sparnus, pasitikintis savimi, atsipalaidavęs ir išdidžiai pasitinkantis iššūkius. Paukštį lydi iš pikselių konstruojami tautinių raštų motyvai.

Spaudos konferencijoje kalbėję kūrybinių grupių atstovai pasakojo, kaip tema atsispindės didžiuosiuose šventės renginiuose – Ansamblių vakare, Šokių dienoje, Dainų dienoje.

Ansamblių vakaro meno vadovas Edgaras Suprunas priminė, kad Kalnų parke vykstančiame renginyje pinasi daugybė meno rūšių: liaudies instrumentų ansambliai, tradicinės kanklės, skudučiai, ritmo grupė, chorai ir vokalinės grupės, folkloro ansambliai, šokėjai. Šokių dienos meno vadovė Živilė Adomaitienė kalbėjo apie šventėje dalyvausiančius jaunus kūrėjus: „Kūrėjas neatsiranda staiga – jį reikia užauginti. Jaunas žmogus turi daug ambicijų ir noro, be to, geriau jaučia, kas yra reikalinga vaikams. Mes privalome auginti kartą, kuri pakeis vyresniuosius kūrėjus, ir šiai kartai galimybes turime suteikti šiandien, dabar.”

Dainų dienos kūrybinės grupės narė Saulė Kriščiūnaitė atskleidė didžiausio šventės renginio programą: „Dainų dienos programoje skambės ir ašarą spaudžianti Dainų švenčių klasika, tokia kaip „Lietuva brangi“ ar „Kur giria žaliuoja“ ir tokie hitai kaip Vytauto Kernagio „Vaikai po lelijom“, ir visiškai nauji, šiuo metu geriausių kompozitorių dar tik rašomi kūriniai. Kartu su chorais pasirodys solistai, folkloro ir roko grupės, gros Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos orkestras.“

Pasak būsimos šventės dalyvės Adelės Kablytės, ypač svarbu, kad šventę kuria ne tik suaugusieji – pirmą kartą suburtoje Jaunimo taryboje dalyvauja 23 moksleiviai, atstovaujantys 14 Lietuvos savivaldybių ir visus gausiausius Dainų šventės žanrus.

„Dauguma mūsų tarybos narių pirmą kartą Dainų šventėje dalyvavo 2024 m., todėl patirtys ir prisiminimai yra labai švieži, jais vadovaujamės siūlydami, kas galėtų būti dar geriau, įdomiau, kaip į šventę pritraukti dar daugiau jaunų žmonių. Labai svarbu, kad mums, moksleiviams, suteikta galimybė ne tik būti, bet ir keisti, kurti, siūlyti, kalbėti ir būti išgirstiems“, – sakė A. Kablytė.

Kultūros ministerijos inf.

Virtualūs pinigai ir realūs pavojai

jonavoszinios.lt — Wed, 09 Apr 2025 10:00:00 +0300

Virtualios valiutos pasaulis, nors ir žadantis inovacijas bei finansinę laisvę, neretai tampa patraukliu įrankiu nusikalstamas veikas vykdančių asmenų rankose. Anonimiškumas ir decentralizuota prigimtis, kuri virtualioms valiutoms suteikia pranašumų, dažnai gali tapti lengvu keliu nusikalstamoms veikoms, tokioms kaip pinigų plovimas, sukčiavimas ir kt., vykdyti. Nors ši rinka ir vilioja nesąžiningus asmenis savo potencialu, atsiranda ir naujos technologijos bei įrankiai, leidžiantys efektyviau atskleisti ir kovoti su tokio pobūdžio nusikaltimais.

Vienas tokių įrankių – valstybinio ir privataus sektoriaus partnerystė. Puikiu bendradarbiavimo pavyzdžiu tapo šią savaitę vykęs nuotolinis seminaras, kuri organizavo Lietuvos kriminalinės policijos biuras kartu su tarptautinės virtualiųjų valiutų platformos „Binance“ ir Lietuvoje registruotos UAB „Bifinity“, teikiančios „Binance“ klientams fiato paslaugas, atstovais.

Nuotolinis seminaras organizuotas siekiant užtikrinti efektyvų nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba virtualiomis valiutomis, atskleidimą. Seminaro metu buvo pristatyti informacijos gavimo iš bendrovių galimybės ir būdai, užklausų siuntimas bendrovėms ir bendrovių pateiktų atsakymų analizės aspektai, taip pat virtualiosios valiutos įšaldymo ir konfiskavimo galimybės, būdai ir problematika.

Seminaras sulaukė didelio susidomėjimo, jame dalyvavo apie 300 dalyvių iš įvairių policijos įstaigų ir padalinių.

„Valstybinis ir privatus sektoriai, nors ir turintys skirtingus tikslus bei funkcijas, kartu gali kurti tvarią ir stiprią partnerystę saugumo užtikrinimo srityje. Šis bendradarbiavimas yra ypač svarbus šiuolaikiniame pasaulyje, kur nuolatiniai technologiniai pokyčiai, globalizacija ir saugumo užtikrinimo problemos reikalauja koordinuotų veiksmų. Įvykęs seminaras puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys.“ – sako Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas.

Pasak Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovo, su privačiu sektoriumi sėkmingai bendradarbiaujama ir atliekant išskirtinius tyrimus. „Pavyzdžiui visai neseniai bendradarbiaujant su bendrove „Binance“ ir internetinės prekybos bendrove ,,Amazon“ atskleistas beprecedentis sukčiavimo atvejis, kuomet, pasinaudodamas neteisėtomis pinigų grąžinimo schemomis, Lietuvos Respublikos pilietis iš tarptautinės bendrovės „Amazon“ išviliojo virš 2,5 mln. eurų.“ – sako A. Maskoliūnas.

Lietuvos policijos inf.

Tyrimas: translyčių žmonių patirtys darbo rinkoje – kupinos iššūkių

jonavoszinios.lt — Mon, 07 Apr 2025 10:30:00 +0300

Komentarai, kad nepritaps prie organizacijos kultūros ar turėtų būti dėkingi apskritai gavę darbus, kreipimaisi senu vardu, atviros patyčios – tokias translyčių žmonių patirtis darbo rinkoje atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas.

Asmenines istorijas tenka atskleisti to nenorint

Tyrimo dalyviai bei dalyvės dalijosi, kad dažnai dar pirmuose darbo paieškos žingsniuose susiduria su rizika tretiesiems asmenims atskleisti informaciją apie savo lytinę tapatybę.

Oficialiai lyties žymens asmens dokumentuose nepasikeitusiems translyčiams žmonėms tai yra ypač dažna situacija, nes kandidatūros metu jie nurodo asmens dokumentuose esančius duomenis, o atvykę į pokalbį turi paaiškinti, kodėl jų išvaizda neatitinka dokumentuose nurodytos lyties. Kad išvengtų išankstinio potencialių darbdavių nusistatymo ir sumažintų atmetimo riziką, dalis renkasi savo gyvenimo aprašyme, motyvaciniame laiške, kitose kandidatų anketose ir pokalbio metu prisistatyti naudojamu vardu bei įvardžiais. Apie lyties neatitikimą dokumentuose tokiais atvejais darbdaviai informuojami tik laimėjus konkursą.

Tačiau lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad tokia strategija ne visada yra įgyvendinama: „Ar atėjus į darbo pokalbį įmanoma nuslėpti translytiškumą, kuris turėtų būti laikomas privataus gyvenimo dalimi, gali priklausyt nuo individualios situacijos. Kur ir kaip kandidatuojama taip pat gali būti lemiamas faktorius. Pavyzdžiui, tarpininkaujant Užimtumo tarnybai arba Viešojo valdymo agentūrai, nenurodyti asmens duomenų apskritai neįmanoma, o vienas iš pirmųjų žingsnių konkurse į valstybės tarnybą yra asmens dokumento pateikimas kandidato ar kandidatės tapatybei nustatyti. Taigi, ne visi turi tokį pasirinkimą.“

Tyrimo dalyvių patirtys rodo, kad net ir dokumentų pasikeitimas ne visada apsaugo nuo jautrių asmens duomenų atskleidimo ieškant darbo. To priežastis – neefektyvus valstybės įstaigų dalijimasis informacija tarpusavyje. Jau kurį laiką savo asmens tapatybės dokumentus atnaujinusi Inga pasakojo su tokiu atveju susidūrusi Užimtumo tarnyboje, kai vizito metu paaiškėjo, kad sistemoje vis dar rodomas jos gimimo metu priskirtas vardas, įvardžiai ir asmens kodas. „Tai ten aš turėjau pasakyti, kad keičiau lytį, viską nupasakot tiem žmonėm“, – sakė ji.

Nuo smerkiančių žvilgsnių iki tiesioginės diskriminacijos

Tyrimas atskleidė, kad įdarbinti translyčius asmenis yra atsisakoma tiesiogiai neįvardinant jų lytinės tapatybės kaip priežasties. Vietoje to, darbdaviai dažnai pateikia daug abstraktesnes priežastis. Pavyzdžiui, sakoma, kad kandidatas (-ė) nepritaps prie organizacijos „kultūros“ ar „vertybių“, kartais argumentuojama neva „netinkama“ ar „nepageidaujama“ išvaizda arba kompetencijos trūkumu, net kai kandidatuojama į darbo vietą, kuriai reikalingą kompetenciją asmuo turi.

Kartais neįdarbinimo priežastis išdėstoma ir be užuolankų. Patricia pasakojo: „Aplikuojant į darbus, man kelios kompanijos darbo pokalbio metu pasakė, kad jos nenori samdyti tokių žmonių kaip aš.“

Asmenys, kurie atsiskleidė (arba pradėjo tranziciją) jau turėdami darbą, neslėpė, kad šį procesą neretai lydėjo neigiamos pasekmės, svyruojančios nuo kolektyve jaučiamos įtampos iki įvairių psichologinio smurto apraiškų. Kaip ir darbo pokalbių metu, jas ne visada galima užčiuopti, tačiau kilęs priešiškumas yra juntamas.

„Ten niekas man nieko į veidą nesakydavo, nes vis dėlto tai yra verslo aplinka. Ir jie žino, kad negali taip daryti. Blogiausia, kad mano grupės vadovas tai darė. Kaip čia pasakyt, bendraujant su žmogumi tu jauti kažkur fone, kad tavęs nekenčia. Tai labai mane pakirto iš tikrųjų“, – sakė Viktorija.

Kreipimasis senu vardu (angl. dead name) ir įvardžiais tyrime buvo identifikuotas kaip dažnai pasikartojantis ir lengviau identifikuojamas priekabiavimo būdas, darbo aplinkoje pasitelkiamas siekiant tyčia pažeminti ar pajuokti translytį žmogų. Tokio elgesio tyrimo dalyvės ir dalyviai sulaukė tiek iš bendradarbių, tiek iš norinčių gauti paslaugas. Translyčių žmonių darbo praktikoje būta ir atvejų, kai jiems buvo nustota skirti užduotis arba atsisakyta pritaikyti darbo sąlygas pasikeitus fizinėms galimybėms atlikti ankstesnes funkcijas. Tyrime dalyvavusi Giedrė su tokia problema susidūrė, kai pradėjo pakaitinę hormonų terapiją ir po kurio laiko pajuto, kad fizinės ištvermės reikalaujančiame darbe nebegali dirbti tokiu krūviu kaip anksčiau. Ji kreipėsi į vadovę prašydama būti perkelta kitur, tačiau atsakymas buvo kategoriškas: „Ne, ne, ne, tu esi vyras ir tu ten taip ir lieki.“

Tyrime pastebima, kad translyčiai žmonės, siekdami išvengti orumą žeminančių ir nesaugių situacijų, dažnai renkasi pozicijas, kuriose gali riboti tiesioginį kontaktą su žmonėmis, pavyzdžiui, IT sektoriuje. Tai gerokai susiaurina karjeros galimybių ratą. Tuo tarpu įstaigos ir organizacijos, neužtikrinančios saugios bei įtraukios darbo aplinkos translyčiams asmenims, ne tik pažeidžia įstatymus, bet ir praranda galimybę praturtinti savo kolektyvus skirtingomis perspektyvomis.

Darbdaviai gali pasirinkti, kaip reaguoti

Nors išties didelė dalis tyrimo dalyvių patirčių darbo aplinkoje buvo neigiamos, neapykantos kalba, replikos ar profesinių santykių ribas peržengiantys klausimai apie lytinę tapatybę informantus (-es) lydėjo ne visada. Jų nupasakotos situacijos iliustravo, kad darbdaviai (-ės) ir už personalo klausimus atsakingi (-os) specialistai (-ės) galiausiai turi galimybę pasirinkti, kaip reaguoti į pokalbį atėjus translyčiam žmogui ar atsiskleidus esamam (-ai) kolegai (-ei).

Pavyzdžiui, Dovydas dalijosi teigiama patirtimi su Užimtumo tarnybos specialiste po to, kai registracijos formą užpildė naudodamas paso duomenis: „Kai jau ėjau pas konsultantę, jinai iš išvaizdos mato, kad aš vyriškai atrodau, ir iškart paklausė, kokiu vardu noriu, kad kreiptųsi. Santykiai su konsultante buvo geri, maloniai priėmė labai, nereikėjo net aiškinti nieko.“

Kaip ir Dovydo atveju, Dominiką pasitikusi organizacijos personalo vadovė pirminį pasimetimą išsprendė paklausdama, kaip reikėtų kreiptis.

„Kai siunčiau laišką, parašiau, kad aš esu Dominik. Kai paskambino personalo vadovė, sako, ar tikrai čia paskambinau, nes mano buvo žemas balsas. Gal iš pradžių nesuprato. Bet tada susitikom gyvai ir jinai tiesiai šviesiai manęs paklausė, kaip vadinti, tai aš pasakiau Dominikas, ir viskas. Ir kitiems žmonėms, kurie vėliau dalyvavo interviu, ji prieš ateinant pasakė, ir jokių problemų nebuvo. <…> Aš bijojau, kad bus blogai, ir kaip čia reikės paaiškinti. Bet ne. Buvo visapusiška parama, kurios nesitikėjau“, – pasakojo Dominikas.

Visgi tokių atvejų translyčių žmonių karjeros kelyje – reta. Lygių galimybių kontrolierė ir tyrimo autoriai kviečia darbdavius imtis priemonių, organizacijose skatinančių LGBTI+ žmonių įtrauktį ir aiškiai apibrėžti, kaip darbovietėje yra reaguojama į priekabiavimą. Dėl lytinės tapatybės diskriminaciją patyrę translyčiai asmenys gali teikti skundus lygių galimybių kontrolierei – jie yra tiriami kaip diskriminacija lyties pagrindu.

Kokybiniame sociologiniame tyrime dalyvavo 23 translyčiai ir nebinarinės tapatybės asmenys, bent penkis metus dirbę arba ieškoję darbo Lietuvoje. Jų vardai tyrime pakeisti.

Tyrimas yra projekto „Centre – translyčių žmonių balsai“, vykdomo kartu su Norvegijos Karalystės lygybės ir nediskriminavimo kontrolieriaus įstaiga, dalis. Projektą finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.

Šunų maistas pagal veislę: ar egzistuoja specifiniai mitybos poreikiai?

jonavoszinios.lt — Sun, 06 Apr 2025 16:52:16 +0300

Šuns mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių augintinio sveikatą, ilgaamžiškumą ir gyvenimo kokybę. Kiekvienas šuns šeimininkas trokšta, kad jo augintinis būtų sveikas, aktyvus ir laimingas. Tačiau ar visi šunys iš tiesų turi vienodus mitybos poreikius, ar egzistuoja skirtingos mitybos strategijos priklausomai nuo veislės?

Šiuolaikiniame pasaulyje šunų veislių įvairovė yra tikrai didelė, o kiekvienas augintinis turi unikalius poreikius. Šis straipsnis siekia atskleisti, ar skirtingų veislių šunys reikalauja individualaus požiūrio į mitybą, nagrinėjant, kaip šuns dydis, aktyvumo lygis ir genetinės ypatybės gali įtakoti jo mitybos poreikius.

Bendri šunų mitybos principai

Nepaisant veislės skirtumų, visi šunys turi tam tikrus bendrus mitybos poreikius. Pagrindiniai mitybos elementai apima subalansuotą baltymų, angliavandenių ir riebalų derinį.Baltymai gali būti tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės ir yra būtini šuns augimui bei raumenų stiprinimui. Angliavandeniai užtikrina energijos tiekimą, o riebalai yra svarbūs odos ir kailio sveikatai.

Vitaminai ir mineralai atlieka itin svarbų vaidmenį šuns organizme – jie stiprina imunitetą, padeda palaikyti normalias organizmo funkcijas ir užtikrina bendrą gerovę. Vanduo išlieka gyvybiškai svarbiu veiksniu visoms organizmo funkcijoms, todėl nuolatinis ir pakankamas jo kiekis yra būtinas.

Mitybos poreikiai gali reikšmingai skirtis priklausomai nuo šuns amžiaus ir dydžio. Šuniukai, suaugę šunys ir senyvo amžiaus šunys turi skirtingus maistinių medžiagų kiekius ir santykį, todėl svarbu atsižvelgti į šiuos individualius ypatumus.

Veislių skirtumai mityboje

Didelės veislės šunys

Didelių veislių šunys susiduria su specifiniais mitybos iššūkiais. Jų greitesnis augimas ir didesnė kūno masė reikalauja specialaus šunų maisto. Šie šunys turi didesnę riziką sąnarių ir kaulų ligoms, todėl jiems reikalingi specialūs maistiniai papildai, stiprinantys sąnarius. Ypač svarbu kontroliuoti svorį, nes jiems gresia antsvoris ir su tuo susijusios sveikatos problemos.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kalcio kiekiui augančių šuniukų mityboje. Per didelis kalcis gali sutrikdyti kaulų vystymąsi ir sukelti ilgalaikių sveikatos problemų. Rekomenduojama rinktis specialiai didelėms veislėms skirtą maistą, kuris turi subalansuotą maistinių medžiagų sudėtį.

Mažos veislės šunys

Mažų veislių šunims būdingi visiškai kitokie mitybos ypatumai. Jie pasižymi sparčiu metabolizmu ir aukštesniu energijos poreikiu. Šie šunys yra jautresni mitybos sutrikimams ir dažniau kenčia nuo dantų problemų. Jiems reikalingas tankesnis, bet mažesnės apimties maistas su aukšta maistine verte.

Dėl mažo skrandžio dydžio šie šunys negali suvalgyti daug maisto iš karto, todėl jiems rekomenduojamas dažnesnis, bet mažesnis maitinimas. Šunų maistas turi būti lengvai virškinamas ir energiškai naudingas.

Aktyvios veislės šunys

Darbiniai ir labai aktyvūs šunys turi išskirtinius mitybos poreikius. Jiems reikalingas aukštas baltymų kiekis ir papildomos energinės medžiagos. Specialūs maisto priedai padeda palaikyti ištvermę ir fizinį pajėgumą. Kuo aktyvesnis šuo, tuo daugiau energijos jam reikia, todėl jo mityba turi būti kruopščiai subalansuota.

Brakų ir medžioklinių šunų mityba

Šios veislės šunys reikalauja ypatingos mitybos strategijos. Jiems būtinas aukštas baltymiškumas, papildomas geležies kiekis ir specialūs maistiniai priedai, palaikantys raumenų tonusą ir ištvermę.

Veislių polinkis į su mityba susijusias ligas

Tam tikros šunų veislės turi genetinį polinkį į specifines ligas, kurios glaudžiai susijusios su mityba. Pavyzdžiui, labradorai ir bigliai yra linkę į nutukimą, todėl jų mityboje būtinas griežtas kalorijų kontrolės režimas ir mažesnio riebumo maistas. Vokiečių aviganiai dažnai kenčia nuo jautraus virškinimo, tad jiems rekomenduojami lengvai virškinami pašarai su ribotu ingredientų kiekiu. Taip pat veislės, kaip Jorkšyro terjerai ar maltos bišonai, yra jautresnės odos problemoms, todėl jų racione turėtų būti daugiau omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių.

Toks jautrumas reiškia, kad vien universalios formulės nepakanka – net ir kokybiškas maistas gali netikti visiems šunims vienodai. Veislei būdingos sveikatos problemos turėtų būti vienas iš pagrindinių kriterijų, renkantis tinkamą pašarą ar sudarant individualią mitybos programą.

Mitybos individualizavimo svarba

Kiekvienas šuo yra unikalus individas, todėl mitybos planavimas turi būti itin personalus. Veterinarų konsultacijos yra būtinos norint nustatyti optimalią mitybos strategiją. Svarbu atsižvelgti į šuns sveikatos būklę, amžių, aktyvumą ir bet kokius specifinius poreikius.

Apibendrindami galime teigti, kad kiekvienos šuns veislės mitybos poreikiai yra skirtingi. Šunų šeimininkai turėtų rinktis aukštos kokybės specialų maistą, reguliariai konsultuotis su veterinarais, stebėti šuns būklę ir elgseną bei būti pasiruošę koreguoti mitybą. Nuolatinis konsultavimasis su veterinarais yra ypač svarbus norint užtikrinti optimalią šuns sveikatą ir gerovę.

Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai

jonavoszinios.lt — Sat, 05 Apr 2025 13:00:00 +0300

Nors Lietuvoje legaliai lytiškai santykiauti paaugliai gali nuo šešiolikos metų, specialistai atkriepia dėmesį, jog vis daugiau paauglių Lietuvoje lytinį gyvenimą pradeda ankstyvame amžiuje. Deja, tik apie trečdalis vaikinų ir penktadalis merginų, pradėjusių ankstyvus lytinius santykius, jaučiasi laimingi. Daugelis jų patiria neigiamų sveikatos, emocinių ir socialinių pasekmių.

Tuo tarpu amerikiečių tyrėjai pateikia savo verdiktą – pradėti mylėtis idealiausia sulaukus 18-os.

Rizika plisti lytinėms ligoms

Anot gydytojos akušerės-ginekologės Akvilės Vilkaitienės, šalyje atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei penktadalis visų lytinių santykių turėjusių jaunuolių – vaikai iki penkiolikos metų amžiaus.

Itin ankstyvi lytiniai santykiai, anot specialistės, prasidedantys jau nuo dvylikos, išlieka viena aktualiausiu šių dienų visuomenės sveikatos problemų pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Ankstyva lytinė patirtis pirmiausia susijusi su rizikingu lytiniu elgesiu: nesaugiais lytiniais santykiais, partnerių gausa.

„Esant didelei partnerių kaitai, savaime didėja lytiniu keliu plintančių infekcijų, ŽIV, taip pat neplanuotų nėštumų, daugeliu atvejų ir nėštumo nutraukimų rizika. Rizikingas lytinis elgesys dažnai turi neigiamų socialinių bei psichologinių pasekmių. Dažnai paaugliai ima neigti savo pirmąjį kartą. Jei santykiai įvyko per prievartą ar jų neprisimenant dėl apsvaigimo, kankina savigrauža, nerimas, o pastojus – baimė, nežinomybė, gėda“, – dėsto A.Vilkaitienė.

Be to, Ankstyva lytinio gyvenimo pradžia ateityje gali turėti įtakos reprodukcinei sveikatai: didėja dubens uždegiminių ligų, vaginito, nevaisingumo ar impotencijos tikimybė. „Nevaisingumas gresia, kai lytiškai plintanti infekcija – gonorėja, chlamidiozė, trichomonozė, sifilis, mikoplazmozė, ureaplazmozė ar kt. – nepasireiškia jokiais akivaizdžiais simptomais, simptomai ignoruojami ir infekcija negydoma laiku. Infekcijų skaičius atvirkščiai proporcingas amžiui ir tiesiogiai – lytinių partnerių skaičiui“, – įspėja A.Vilkaitienė.

Kodėl tai daro, nežino

Tiriant paauglių lytinės elgsenos ypatumus, aiškėja tendencija, kad ankstyvas seksualinis gyvenimas anaiptol nesusijęs su laimingu gyvenimu. „Tyrimų duomenimis, tik beveik trečdalis vaikinų ir penktadalis merginų, pradėjusių ankstyvus lytinius santykius, jaučiasi laimingi. Kas penktas vaikinas ir kas dešimta mergina net negali įvardyti, kodėl pradėjo lytinius santykius“, – teigia gydytoja.

Tyrimais patvirtinta, kad ankstyvi lytiniai santykiai sukelia emocinę aklavietę. „Lytinis artumas nesuteikia emocinio artumo ir saugumo jausmo, komplikuoja santykius bei emocinę būseną. Pasak merginų, kurias tenka konsultuoti, vaikinai patiria mažesnį visuomenės spaudimą. Merginos dėl ankstyvų santykių dažniau smerkiamos, nuvertinamos, laikomos pasileidėlėmis, o vaikinai vertinami kaip „kieti“, nes, jų manymu, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia – norma. Statistika taip pat tai atspindi: vaikinai tris kartus dažniau nei merginos pradeda ankstyvą lytinį gyvenimą, merginos gi dažniau planuoja lytinio gyvenimo pradžią“, – pasakoja A.Vilkaitienė.

Tyrimais patvirtinta, kad ankstyvi lytiniai santykiai sukelia emocinę aklavietę. „Lytinis artumas nesuteikia emocinio artumo ir saugumo jausmo, komplikuoja santykius bei emocinę būseną. Pasak merginų, kurias tenka konsultuoti, vaikinai patiria mažesnę visuomenės „naštą:. Merginos dėl ankstyvų santykių dažniau smerkiamos, nuvertinamos, laikomos pasileidėlėmis, o vaikinai vertinami kaip „kieti“, nes, jų manymu, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia – norma. Statistika taip pat tai atspindi: vaikinai tris kartus dažniau nei merginos pradeda ankstyvą lytinį gyvenimą, merginos gi dažniau planuoja lytinio gyvenimo pradžią“, – sako A.Vilkaitienė.

Pokalbis – tėvų menas

Gydytoja ginekologė Brigita Vaigauskaitė-Mažeikienė pastebi, jog lytinio gyvenimo pradžia priklauso ir nuo brendimo laiko. Paauglių kūnas vystosi ne vienodai, taigi į klausimą reikėtų žiūrėti individuliai. Geriausiai tai aptarti šeimos rate. Kaip tai padaryti – tėvų menas.

„Klausimas apie lytinio gyvenimo pradžią pirmiausiai turėtų būti aptariamas tarpusavyje, tarp tėvų – kas jiems priimtina, atrodo teisinga – ir tada apie tai kalbėti su vaiku. Ne reikalauti, bet pasakyti savo nuomonę, savo šeimos vertybes. Geriausiu atveju turėtų eiti kalba apie meilę, jausmus, pasitikėjimą, kad partneriai turi pažinoti vienas kitą, kad tai būtų abipusiu sutikimu atliekamas veiksmas. Pirmiausiai reikėtų kalbėti apie tai, o paskui apie ribas“, – pataria B.Vaigauskaitė-Mažeikienė.

Amerikiečių siekis – 18-os

Amerikiečių tyrėjai nustatė, jog idealus amžius pradėti lytinį gyvenimą – 18-os. Tai grindžiama, kad būtent tokio amžiaus žmogus laikomas susiformavęs tiek fiziškai, tiek emociškai. Ar būtina iki tokio amžiaus išlikti skaisčiam ir kodėl neverta anksčiau pradėti mėgautis seksu bandė išsiaiškinti mokslininkai.

Amerikiečių tyrėjai sukvietė 5 tūkstančius savanorių nuo 14 iki 25 metų amžiaus. Jie turėjo atsakyti į intymaus pobūdžio klausimus, susijusius su lytiniais santykiais. Anketos buvo išnagrinėtos ir surūšiuotos į grupes.

Pasirodo, kad pusė savanorių lytinių santykių turėjo būdami jaunesni nei 16 metų. Be to, daugumos jų seksas buvo spontaniškas, dažnai apgirtus, be apsisaugojimo priemonių ir su mažai pažįstamu partneriu. Nenuostabu, kad pirmosios nakties įspūdžiai buvo ne patys maloniausi. Kai kurie respondentai prisipažino, kad po pirmojo karto jiems prireikė nemažai laiko, kad vėl galėtų užsiimti seksu.

Kita jaunų žmonių grupė (39 proc.) lytinį gyvenimą pradėjo 16-21 metų amžiaus. Jie pripažino, kad sueičiai ruošėsi iš anksto, galvojo apie apsisaugojimo priemones. 60 proc. šios grupės vaikinų pasirūpino prezervatyvais, o 40 proc. apklaustųjų pažinojo partnerį kelerius metus.

Seksualinės patirties po 21-erių įgijo vos 10 proc. jaunų žmonių. Pasak tyrėjų, vėlai pradėjus lytinį gyvenimą gali susiformuoti nepasitikėjimo savimi kompleksas, taip pat baimė būti išjuoktam.

Tiesa, ankstyvo sekso pasekmės skaudesnės – tai ir nepageidaujamas nėštumas, lytiškai plintančios ligos ar psichologinės traumos.

„Lietuvos sveikata“ inf.

Lietuviai skuba įteikti išmaniuosius įrenginius mažamečiams: o ką pataria specialistai?

jonavoszinios.lt — Fri, 04 Apr 2025 12:15:12 +0300

Danijai paskelbus, kad draus naudotis telefonais mokykloje ir kad vaikams iki 13 metų apskritai nereiktų turėti savo išmaniojo ar planšetės, Lietuvoje laukiama sprendimų priėmėjų lyderystės asmeninių išmaniųjų nenaudojimo mokyklose klausimu, o tuo tarpu didžioji šalies visuomenės dalis – 70 proc. – mano, kad vaikui įteikti pirmą išmanųjį telefoną tinkamas amžius – iki 10 metų imtinai, rodo Skaitmeninės etikos centro užsakymu „Spinter“ atliktos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai.

Vis daugiau šalių pasaulyje, supratusios, kad greta galimybių, kurias suteikia išmanieji įrenginiai, akivaizdžios tampa ir rizikos, ir pasekmės, susijusios su neigiamu poveikiu vaikų ir paauglių smegenims bei psichikos sveikatai, ima siekti labiau saugoti savo jaunus piliečius ir tolinti amžių, kuo kada išmaniuosius galima įteikti vaikui, pavyzdžiui, Prancūzija – jokių išmaniųjų iki 11 metų ir jokių socialinių tinklų iki 15-os, Australija – jokių socialinių tinklų iki 16 metų.

Dauguma mažamečių yra suaugusieji internete

„Dažnai kartu su išmaniuoju į vaiko gyvenimą atkeliauja ir socialiniai tinklai, nors daugelis jų nurodo amžiaus ribą – 13 metų. Gerokai anksčiau nei ši riba, savo paskyras kartais net dešimtyse platformų susikuria daugybė mažamečių, rodo mūsų patirtis keliaujant po Lietuvos mokyklas. Vaikai nurodo, kad jiems yra 25, 60 ar 300 metų. Platformos neturi prievolės gauti tėvų sutikimą ir kruopščiai tikrinti naudotojo amžiaus. Ši apklausa leidžia daryti prielaidą, kad yra nuvertinamos rizikos ir grėsmės, su kuriomis internete susiduria mažamečiai,“ – sako Renata Gaudinskaitė, Skaitmeninės etikos centro steigėja.

Pasak jos, tai tik patvirtina pastebėjimus, kad Lietuvos gyventojams trūksta žinių ir apie žalingą turinį internete bei jo daromą poveikį, ir apie galimą neigiamą technologijų naudojimo poveikį – kiek, nuo kada ir kaip naudotis išmaniaisiais įrenginiais saugiai, kad tai nežalotų. Greta poveikio fizinei ir psichikos sveikatai, vaikams kyla realios grėsmės ne tik būti veikiamiems nesaikingo buvimo prisijungus, bet ir patekti į viliotojų, priekabiautojų pinkles, kyla pagundų patikėti pažadais „lengvai“ gauti pinigų arba dalintis privačia informacija, asmeniniais duomenimis, neįvertinat pasekmių, lengvai plinta patyčių medžiaga ir pan.

Tačiau neretai problemos nemato ir patys tėvai, manantys, kad elgtis kitaip, nei aplinkiniai, yra beprasmiška.

Kada tinkamas laikas?

Kada vaikui įteikti pirmąjį išmanųjį telefoną – vienas dažniausiai tėvų keliamų klausimų, pastebi Vilniaus universiteto Psichologijos instituto direktorė, prof. dr. Roma Jusienė, kuri drauge su mokslininkų grupe ilgalaikiuose tyrimuose analizuoja neigiamą ekranų poveikį vaikų sveikatai ir raidai bei konsultuoja vaikus, paauglius, šeimas.

„Kuo vėliau – tuo geriau. Pradinio ugdymo laikotarpiu išmanieji telefonai apskritai nėra rekomenduotini. Jei yra būtinybė susisiekti, geriau rinktis tik skambinimo funkciją turinčius telefonus arba išmaniuosius laikrodžius. Labai svarbu, kad šiuose įrenginiuose nebūtų žaidimų – papildomų dėmesį blaškančių dirgiklių. Maži vaikai lengvai įsitraukia į tokias veiklas, o sustoti vėliau gali būti sudėtinga,“ – pabrėžia profesorė.

Ankstyvojoje paauglystėje intensyviai vystosi smegenų sritys, atsakingos už emocijų reguliavimą, impulsyvumą ir kritinį mąstymą. Per ankstyvas įsitraukimas į socialinius tinklus gali kelti grėsmių: didesnę emocinę priklausomybę nuo kitų nuomonės, padidėjusią riziką patirti patyčias ar neigiamą turinio poveikį. Dėl šių priežasčių vis daugiau pasaulio ekspertų kelia klausimą apie būtinybę socialinių tinklų prieinamumo ribą kelti iki 16 metų.

Pasak profesorės R. Jusienės, labai svarbu, kad ir patys tėvai rodytų atsakingo technologijų naudojimo pavyzdį ir laikytųsi rekomendacijų, kiek laiko vaikams leidžiama praleisti prie ekranų. Profesorės vadovaujami Vilniaus universiteto mokslininkai tyrimais pagrindė ir patvirtino ekranų laiko rekomendacijas vaikams. Iki 2 metų – jokio ekranų laiko, 2–5 metų vaikams rekomenduojama ne daugiau kaip 1 valanda per dieną, 6–10 metų – iki 2 valandų, o 11–14 metų – ne daugiau kaip 3, daugiausia 4 valandos per dieną. Laikantis šių ribų galima sumažinti perteklinio ekranų naudojimo keliamą riziką vaikų sveikatai ir raidai.

Skaitmeninės etikos centro inf.

Balandis – seksualinio smurto prevencijos mėnuo: prabilk, gauk pagalbą!

jonavoszinios.lt — Wed, 02 Apr 2025 16:56:04 +0300

Antrus metus Lietuva jungiasi prie pasaulinės iniciatyvos – balandžio mėnuo skelbiamas seksualinio smurto prevencijos mėnesiu. Jo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į seksualinio pobūdžio nusikaltimus, skatinti kreiptis pagalbos ir naikinti su tuo susijusius mitus. Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradeda informacinę kampaniją „Nukentėjai nuo seksualinio smurto? Prabilk“. Skirtingose Lietuvos savivaldybėse vyks įvairūs renginiai skirti seksualinio smurto prevencijai.

„Seksualinis smurtas – kompleksinis reiškinys. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis, yra tvirtai įsišaknijęs visuomenėje ir labai stigmatizuotas. Dėl šių priežasčių jis dažnai yra neatpažįstamas ar ignoruojamas. Tik šalindami stereotipus, nemaskuodami problemos galėsime efektyviau kovoti su seksualiniu smurtu ir jį stabdyti. Labai svarbu pastebėti ir padrąsinti atvirai ir garsiai kalbėti apie patiriamą smurtą. Kiekvienai iniciatyvai būtinas visuomenės palaikymas. Tikiu, kad kampanija „Nukentėjai nuo seksualinio smurto? Prabilk“ prisidės prie seksualinio smurto atpažįstamumo didinimo, prevencijos ir nesitaikstymo su smurtautojais“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Neklausk kodėl nesikreipia, padėk kreiptis

Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje – dažna, bet vis dar nutylima problema. Jį patiria net 8 iš 10 žmonių – namuose, viešosiose erdvėse, darbo vietose ir kitoje aplinkoje. 2023 m. atliktas M. Sarafinaitės ir N. Ramanauskaitės tyrimas atskleidė, kad 77 proc. Lietuvos gyventojų yra susidūrę su seksualiniu priekabiavimu.

Nepaisant seksualinio smurto paplitimo, pagalbos kreipiasi vos kas penktas nukentėjęs žmogus. Dažniausiai tai moterys, tačiau seksualinį smurtą patiria ir mergaitės, berniukai bei vyrai.

Pagrindinė priežastis, kodėl daugelis pasirenka tylėti – vis dar gajūs klaidingi įsitikinimai ir nukentėjusiųjų kaltinimas. Kas trečias Lietuvos gyventojas mano, kad moterys išsigalvoja ar perdeda smurto istorijas. Taip sumenkinama jų patirtis ir atgrasoma nuo pagalbos paieškos. Net 43 proc. žmonių mano, kad jei moteris buvo apsvaigusi, ji pati iš dalies kalta, o tai perkelia atsakomybę nuo smurtautojo ant aukos pečių. Daugiau nei pusė gyventojų tiki, kad viešai apie smurtą prabylančios moterys turi susitaikyti su žeminančiais komentarais, taip tarsi baudžiant jas už drąsą kalbėti.

„Toks visuomenės požiūris nutildo, izoliuoja ir dar labiau atima galimybę kreiptis pagalbos. Laikas keisti klausimus. Vietoje „Kodėl auka nesikreipia?“ turime klausti „Kaip galime padėti, kad prabiltų?“. Seksualinis smurtas dažnai nepalieka matomų randų, bet jis sugriauna pasitikėjimą savimi, kitais žmonėmis ir visuomene, saugumo ir teisingumo jausmą. Visuomenės seksualinio smurto neigimas ir stereotipai dažnai trukdo nukentėjusiesiems ieškoti pagalbos ir teisingumo atstatymo, o juk šio smurto patyrimas yra vienas sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų formų. Mūsų, kaip bendruomenės, pareiga – užtikrinti, kad kiekvienas nukentėjęs žmogus žinotų: ji ar jis nėra vieni, ji ar jis nėra kalti, o pagalba yra pasiekiama. Kalbėjimas – pirmas žingsnis į gijimą, o visuomenės palaikymas gali padėti jį žengti“ – sako VšĮ „Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro“ direktorė, „Prabilk“ centro vadovė dr. Dalia Puidokienė.

Pagalba yra, apie ją svarbu kalbėti

Lietuvoje seksualinio smurto problema sprendžiama nacionaliniu mastu. 2023 m. šalyje įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ – pirmasis specializuotas centras, teikiantis nemokamą bei konfidencialią emocinę ir informacinę pagalbą suaugusiems asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, bei su jais dirbantiems specialistams.

Vos per dvejus metus kreipimųsi skaičius išaugo kelis kartus. 2023 m. pagalbos kreipėsi 22 asmenys, 2024 m. šis skaičius padvigubėjo iki 56, o 2025 m. per pirmąjį metų ketvirtį jau registruoti 28 nauji kreipimaisi. Tai rodo, kad žmonės vis dažniau ryžtasi kalbėti apie patirtą smurtą ir ieškoti pagalbos.

Nukentėjai nuo seksualinio smurto?

PRABILK

Nemokama, konfidenciali emocinė ir informacinė pagalba

+370 661 69 990 (I–V 13:00 val. – 17:00 val.)

pagalba@prabilk.lt

SADM inf.

,,Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį

jonavoszinios.lt — Wed, 02 Apr 2025 12:00:00 +0300

Visame pasaulyje balandis žinomas kaip autizmo supratimo didinimo ir priėmimo mėnuo.

Nuo šių metų balandžio 2 d. – Pasaulinė autizmo supratimo diena – oficialiai įtraukta ir į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą.

Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia išreiškiant palaikymą dalyvauti įvairiuose renginiuose bei, kaip ir pernai, su draugais, kolegomis sustoti begalybės ženklo – autizmo simbolio – nuotraukai ir pasidalinti socialiniuose tinkluose.

Sunkiausia ne autizmas, o žmonių reakcija

„Mūsų asociacija jau dvyliktus metus deda daug pastangų, kad autistiški asmenys gyventų oriai įtraukioje ir atviroje visuomenėje. Ir tai susideda iš labai daug aspektų. Nuolat dirbame advokacijos srityje: kasmet suteikiame apie 150 konsultacijų mūsų bendruomenės nariams įvairiomis temomis, aktyviai tarpininkaujame ir dalyvaujame atvejo vadybos posėdžiuose, kai itin sudėtingose situacijoje paaugliai ir jaunuoliai dėl iššūkių keliančio elgesio išprašomi iš ugdymo ar socialinių paslaugų įstaigų“, – sako Lina Sasnauskienė, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ vadovė.

L. Sasnauskienė papildo, kad asociacija stengiasi atliepti skirtingų bendruomenės grupių poreikius: „Tėvams, kurie dar tik laukia patvirtinimo dėl vaiko autizmo diagnozės, teikiame ankstyvosios pagalbos konsultacijas; tėvams, kurie augina ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikus, organizuojame mokymus, teikiame individualias konsultacijas; pilnametystę pasiekusiems autistiškiems asmenims organizuojame socialines dirbtuves, o jų sukurtais gaminiais prekiaujame per el. parduotuvę Tomas ir Atomas; taip pat aktyviai siekiame sprendimų, susijusių su grupinio gyvenimo namais, kurie ypatingai svarbūs suaugusiems autistiškiems asmenims, kuriems būtina nuolatinė pagalba ir priežiūra; šviečiame tiek tėvus, tiek specialistus organizuodami mokymus, atveždami naujausias metodikas, bei leisdami leidinius.“

„Šiuo metu intensyviai kalbama apie įtrauktį ir toleranciją. Tačiau realybėje kai kurios šeimos ir autistiški asmenys vis dar susiduria su skaudžiais stereotipais ir patyčiomis. Tam tikra visuomenės dalis skaudžiai komentuoja mūsų šeimoms tiesiog viešose vietose, po straipsniais ar socialiniuose tinkluose. Minint autizmo supratimo didinimo ir priėmimo mėnesį, norisi atkreipti visuomenės dėmesį, kad atstūmimas veda į neviltį autistiškus vaikus auginančius tėvus. Ir kartais kiekviena išvyka su autistišku vaiku, susidūrus su kandžiomis replikomis, gali tapti dar vienu priminimu, kad jų vaikas – kitoks“, – pažymi L. Sasnauskienė.

Renginiai balandžio mėnesį

Balandžio mėnesį bus organizuojama įvairių renginių, skirtų autizmo supratimui didinti. „Kiekvienas gali prisidėti prie palaikymo iniciatyvų – dalyvaujant renginiuose, dalijantis informacija ar atvaizduojant begalybės ženklą kaip autizmo priėmimo simbolį. Visuomenės palaikymas padeda kurti atviresnę ir supratingesnę visuomenę visiems“, – teigia L. Sasnauskienė.

Fotografijų paroda „Lietaus vaikai“ bus atidaroma balandžio 2 d. 14 val. LR Seimo skaitykloje. Parodos autorė bendruomenės ilgametė narė, menininkė Vėtrė Antanavičiūtė. Paroda kviečia žiūrovus pažvelgti į autizmą iš arčiau – be išankstinių nuostatų ar stereotipų. Ja siekiama ne tik parodyti šių vaikų kasdienybę, bet ir skatinti supratimą, atjautą bei dialogą. Tai priminimas, kad už tylių žvilgsnių slypi gilus vidinis pasaulis, o tikrasis artumas gimsta priėmus kitoniškumą.

„Taip pat balandžio 2 d. 18 val. kviečiame į specialų kino seansą, paramos kino vakarą „Mano ypatingas sūnus“ „Multikino“ kino teatre, PPC „Ozas“. Pernai rodėme legendinį filmą „Lietaus žmogus“, kuris vienam kartui buvo sugrąžintas į kino teatro ekraną, šį kartą džiaugiamės partnerių dėka galėdami pristatyti visiškai naują filmą. Jame pasakojama tikra istorija apie Ostiną – berniuką, turintį autizmo spektro sutrikimą ir sergantį reta trapių kaulų liga. Nepaisant šių iššūkių, jis spinduliuoja džiaugsmu ir optimizmu, įkvėpdamas aplinkinius savo nepalaužiama dvasia. Taip pat pamatysime ir su kokiais iššūkiais ir problemomis susiduria, ir ką išgyvena tėvai. Visos surinktos lėšos bus skirtos emocinei paramai tėvams, kurių vaikams ką tik patvirtinta autizmo diagnozė“, – sako L. Sasnauskienė.

Balandžio 17-18 d. organizuojama jau tradicine tampanti Nacionalinė autizmo konferencija. Pirmąją dieną (balandžio 17 d.) tarptautinis ekspertas Dr. Peter Vermeulen (Belgija) skaitys pranešimą „Autism and the Predictive Mind: Absolute Thinking in a Relative World“, kuriame, remdamasis naujausiais neuromokslo atradimais, nagrinės, kaip autistiškos smegenys suvokia pasaulį ir kokį poveikį tai daro mokymuisi, bendravimui bei kasdienei veiklai. Šią dieną bus galima stebėti tiek gyvai Vytauto Didžiojo Universitete, Kaune, tiek nuotoliu. Antroji konferencijos diena (balandžio 18 d.) vyks tik gyvai ir bus skirta praktiniams įgūdžiams – pranešimuose bus aptariama įtraukios ugdymo aplinkos kūrimo svarba, autistiško asmens patirtys švietimo sistemoje, o po jų vyks dirbtuvės su savo srities ekspertais.

Autizmo mėnesį, kaip ir pernai, vainikuos bendruomenės narių žygis Plateliuose balandžio 26-27 d. „Bendruomenės žygis – tai galimybė susiburti, pasidalinti patirtimis bei pajusti stiprybę būti kartu. Pernai ši iniciatyva sulaukė didžiulio susidomėjimo ir dalyvių atsiliepimai aiškiai parodė, kaip svarbu turėti erdvę gyvam bendravimui, palaikymui ir bendrystei. Todėl šiemet dar labiau siekiame suburti autistiškus vaikus auginančias šeimas, jų artimuosius. Toks šeimų žygiavimas kartu – tai bendrystė, palaikymas, atsakymų į tam tikrus klausimus suradimas“, – sako L. Sasnauskienė.

Junkimės į begalybę

Autizmo simbolis laikui bėgant evoliucionavo tiek formos, tiek spalvos prasme. „Ilgą laiką su autizmo spektro sutrikimu buvo siejama dėlionės detalė (puzlė), tačiau ilgainiui jai suteikta neigiama reikšmė, kaip trūkumai, neišspręstų problemų akcentai. Todėl buvo pereita prie begalybės ženklo. Šis simbolis atspindi autizmo spektro platumą ir kompleksiškumą – jis apima tiek stiprybes, tiek iššūkius, tiek didelį potencialą, tiek ir sunkią negalią. Nors dar galima pamatyti asociatyvias nuotraukas su dėlionės detalėmis, vis tik šiandien priimtiniausias ir plačiausiai naudojamas yra begalybės ženklas, nuspalvintas vaivorykštės spalvomis, pabrėžiantis įvairovę ir beribes galimybes“, – paaiškina L. Sasnauskienė.

L. Sasnauskienė džiaugiasi, kad pernai išplatinus kvietimą mokykloms, darželiams, įvairioms švietimo institucijoms, valstybinėms įstaigoms, verslams į kvietimą buvo noriai atliepta ir asociacija sulaukė daugiau nei 600 nuotraukų iš visos Lietuvos: „Be abejo tikimės, kad šiemet tą skaičių visų pastangomis pavyks padidinti ir dar daugiau žmonių, išreikšdami palaikymą, sustos begalybės ženklo nuotraukai, pieš begalybės ženklą, o gal dar kokiais nors kitais kūrybingais būdais jį atvaizduos. Iš anksto esame dėkingi visiems, kurie skirs tam laiko ir taip paminės autizmo supratimo didinimo mėnesį.“

Parengta pagal Agnės Bykovos straipsnį „Lietaus vaikai“ žurnale

Tylios asmenybės – garsūs darbai: nuostabūs kurčiųjų laimėjimai sporte, mene ir visuomeniniame gyvenime

jonavoszinios.lt — Tue, 01 Apr 2025 14:18:46 +0300

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Švietimo pagalbos ir vertinimo skyriaus vedėja Daiva Burkauskienė įsitikinusi – kurtieji turi galimybę gyventi visavertį gyvenimą kaip ir sveikieji. Kurčiųjų aktyvumas, įsitraukimas į socialinį gyvenimą pasiekimai mene ir sporte – ne mažiau ryškūs. „Dažnas nustemba, kai pasakome, kad kurtieji negirdėdami gyvena visavertį gyvenimą. Jie nėra likimo nuskriaustieji“, – griauna įsisenėjusius mitus pašnekovė.

Garsina Lietuvą

Menininkas, grafikos dizaineris kaunietis 32-ejų Karolis Simaitis nuo pat vaikystės buvo visapusiška asmenybė. Mokykloje jis buvo vienas ryškiausių lyderių, nuolat turintis idėjų naujiems renginiams ir veikloms. Vėliau ši savybė pasireiškė dirbant kurčiųjų jaunimo organizacijose. Kita jo asmenybės pusė – menininkas. Jo grafikos darbai žavi originalumu ir detalėmis – jose Karolio gyvenimo patirtis susipina su neribota fantazija.

Lietuvos kurčiųjų žvaigždžių sąraše – VV atlikėjas, menininkas, BMW automobilių gerbėjų klubo Lietuvoje įkūrėjas Arnoldas Matulis. Taip pat drabužių dizaineris Giedrius Šarkauskas, kuris save atrado kurdamas lininių drabužių serijas. Giedrius pirmasis kurčias žmogus Lietuvoje įkūręs savo verslą ir sėkmingai jam vadovavęs 18 metų. Jurgita Šiaudkulytė – jauna ir perspektyvi fotografė, turinti savo verslą.
Tai tik saujelė tų, kurie ne tik skina asmenines pergales, bet garsina Lietuvą pasaulyje.

Gyvena visavertį gyvenimą

„Kurtieji visiškai nesijaučia likimo nuskriausti. Jie negirdėdami gyvena visavertį gyvenimą, puikiai jaučiasi“, – įsitikinusi Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Švietimo pagalbos ir vertinimo skyriaus vedėja Daiva Burkauskienė.
Deja, neretai sparnus jiems pakerpa aplinka. Mat su kurčiųjų pasauliu nesusidūrę žmonės, pasak D.Burkauskienės, linkę juos nuvertinti.
Taip atsitinka todėl, kad šie du pasauliai negali susikalbėti – juos atitolina komunikacijos nebuvimas.
„Ko nežinai – bijai. O ko bijai – nuo to atsitrauki, lieki nuošaly“, – aiškina pašnekovė. Kurtiesiems lietuvių kalba – didžiausias iššūkis. Jiems itin svarbus savas aplinkos ratas, bendruomenė. Mokykla kurtiesiems – kultūros dalis, vieta ,kur gali laisvai komunikuoti“, – pasakoja moteris.

Susikalbėti girdinčiųjų ir kurčiųjų pasauliams padeda menas, kūryba ir sportas.
Kaip sako D.Burkauskienė, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro steigėjas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – stipriai palaiko kurčiųjų gyvybingumą, remia jų veiklas: „Kurtieji turi savo sporto komitetą, taip pat ir savo atskiras Olimpines žaidynes, čempionatus. Kurtieji mūsų sportininkai už savo pasiekimus iš valstybės gauna premijas, rentas.“
Kurčiųjų pasaulio atstovų pasiektas ir tarptautinis pripažinimas sporto arenoje. Profesionalus Lietuvos kurčiųjų orientacininkas Tomas Kuzminskis pasaulyje medalius skina daugiau kaip tris dešimtis metų, dalyvauja ir Pasaulio sveikųjų čempionatuose, yra daugelio Lietuvos bei tarptautinių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų orientavimosi sporto varžybų dalyvis ir prizininkas.

Atsidavęs kurčiųjų pasauliui Paulius - pirmyn!

Kurčiųjų mokytojas, visuomenininkas, savanoris, imituojamųjų dainų atlikėjas, renginių vedėjas – tai apie kurčiųjų pasaulio atstovą Paulių Jurjoną.
„Net nežinau, ką reiškia girdėti. Bet mano negalia man visai netrukdo. Nebuvo taip, kad susidurčiau su barjerais, vien dėl to, kad negirdžiu. Už tai dėkoju tėvams. Jie niekada nereikalavo, kad daryčiau taip, kaip jie nori, atvirkščiai – jiems svarbiausia buvo, kad gerai jausčiausi. Visada mane skatino. Net kai pirmą kartą įsilieti į draugų būrį man buvo nedrąsu, mama sakė: „Eik“, o kai šventės vykdavo girdinčiųjų aplinkoje, į kur manęs netraukė, tėvai visuomet suprasdavo. Baigiau kolegiją, akademiją, įsidarbinau mokykloje. Pasirodo, pasiekiu ir gaunu viską, ko noriu ir dėl ko stengiuosi. Tiesiog reikia išdrįsti. Jeigu bijosi, ką tuomet pasieksi? Mano tikslas nėra būti dėmesio centre, mano tikslas – parodyti visiems, kad kurtiesiems viskas įmanoma. Nori ko nors pasiekti? Ieškok kelio ir būdų nueiti iki savo tikslo! Tikslai pasiekiami ne per vieną dieną. Tai yra darbas ir keliauti teks mažais žingsneliais, svarbiausia – nebijoti“, – griauna mitus, kad kurtieji gyvena socialinėse paraštėse Paulius Jurjonas.

Jaunas vyras veda meno krypties būrelį darželio vaikams – imituojamų dainų, poezijos, teatro ar kitokius kūrybinius užsiėmimus. „Esu klasės vadovas ir auklėtojas. Šiuo metu man patikėti šeštokai. Esu technologijų mokytojas. Visai neseniai man pavedė organizuoti imituojamųjų dainų būrelį. Tai – tik pradžia, galbūt ateityje pavyks geriau, o kol kas mūsų tikslas – rengti menines programas artimiausioms šventėms. Taip išsprendėme ir renginių organizatorių centre klausimą“, – apie kūrybinę veiklą pasakoja Paulius.

Gražina Jočytė – sporto ir meno atstovė

„Į krepšinio aikštelę pirmąkart įžengiau būdama 9-erių ir šiam sportui esu ištikima iki šiol. Krepšinis yra mano kasdienybė, bet jis bėgant metams nenustoja teikti didžiulį malonumą ir daugybę teigiamų emocijų. Net tuomet, kai vaikystės pomėgis 2008 m. virto darbu ir tapau moterų krepšinio rinktinės žaidėja“, – apie sportinės karjeros pradžią pasakoja Gražina. Per tą laiką komanda tapo daugkartinėmis Europos vicečempionėmis, pelnė tris sidabro medalius, bei dukart pasaulio vicečempionėmis.

Dar viena merginos aistra – fotografija.
„Man – nauja sritis, tačiau viskas prasidėjo nuo filmavimo. Pradėjusi kurti trumpus filmukus supratau, kad tai man įdomu. Filmuojant įvairius siužetus ir vėliau juos jungiant galima sukurti įtraukties efektą, kuris filmus daro patrauklius. Jau turėdama filmavimo patirties nusprendžiau pabandyti fotografuoti, tiesa, labiau dėl savęs, norėjau turėti savo vaiko ir šeimos nuotraukų. Telefonu kokybiškų ir efektyvių nuotraukų nepadarysi, todėl išbandžiau fotoaparatą ir nejučia pradėjau tuo užsiimti rimčiau. Gavusi pirmąjį užsakymą nufilmuoti vestuves supratau, kad užsakovų įgeidžiai didesni, jie pageidauja ne tik filmavimo, bet ir nuotraukų. Fotografavimas iš pradžių man pasirodė svetimas dalykas, tačiau įdėjus nemažai pastangų ir darbo supratau, kad galiu fotografuoti“, – apie užsispyrimą veikti pasakoja ji.

Tarp kitko

Kurtieji yra linkę į kūrybą. Jiems svarbus vizualumas ir rankų darbas. Daugiausia pastebima, kad kurtiesiems menininkams patinka piešti, tapyti, lipdyti keraminius kūrinius, daryti įvairius rankdarbius. Taip pat fotografuoti, vaidinti pantomimą, taip pat ir šokti.
Lietuvoje tradiciškai yra švenčiama kurčiųjų meno šventė, kuri dažniausiai vyksta birželio – liepos mėnesiais. Ši šventė kiekvienais metais vyksta vis kitame mieste. Meno šventė, kuri vyksta salėje arba lauke, kiekvienais metais pritraukia daugybę žmonių iš kitų miestų. Šventėje vyksta įvairūs spektakliai, pantomimos teatro pasirodymai, komedijų vaidinimai, imitacinės dainos, poezijos pasirodymai, tautiniai bei pramoginiai šokiai.

UAB ,,Lietuvos sveikata" pranešimas spaudai

Žirgų terapija - ir vaikui, ir senjorui

jonavoszinios.lt — Sun, 30 Mar 2025 11:52:00 +0300

Nors žirgo nauda žmogaus sveikatai pastebėta dar Antikos laikais, Lietuvoje ši terapijos forma vis dar skinasi kelią į pripažinimą. Visgi istorijos apie medalius laiminčius paralyžiuotus sportininkus, nerimą ir baimes įveikiančius autistiškus vaikus ir laimingesnius senjorus rodo, kad žirgų terapija nėra tik trumpalaikis sveikatos srities eksperimentas. Tai metodas, veikiantis nepaisant nei amžiaus, nei diagnozės.

Žinoma nuo senovės

„Sveikatai palankus žirgo judesio poveikis buvo minimas jau Antikos laikais, – pasakoja gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, žirgų terapijos specialistė Viktorija Palubeckienė. – Hipokratas rašė, kad jojimas padeda sveikti kariams po mūšių ir kitiems ligoniams. Tačiau platesnio pripažinimo hipoterapija sulaukė tik XX a. viduryje.“

Anot jos, lemiamu momentu tapo 1952 metų olimpinės žaidynės. „Po poliomielito paralyžiuota Danijos jojikė Lis Hartel varžydamasi su sveikais vyrais raiteliais iškovojo sidabro medalį. Tai sukėlė didžiulį susidomėjimą – jojimas ir žirgai iš tiesų gali būti naudingi“, – pasakoja psichikos sveikatos specialistė.

Lietuvoje žirgų terapijos metodas dar tik skinasi kelią. V.Palubeckienė, viena šios srities pradininkių šalyje, pastebi teigiamus pokyčius: „Ši sritis jau įgyja svarbos. Nors terapija dar nėra finansuojama ligonių kasų, tačiau praktikoje jau aktyviai vyksta – sulaukiame didelio susidomėjimo.“

Žirgai išsiskiria jautrumu

Tiesa, terapijos su gyvūnais pasaulyje žirgai nėra vieninteliai pagalbininkai.

„Nestatau vienos terapijos aukščiau už kitą – kiekviena turi savo stipriąsias puses, teigia specialistė. – Su šunimis žmonija turi seniausią ryšį. Jie puikiai padeda edukacijoje, sveikatos srityje, o didžiausias jų pranašumas – mobilumas. Šuo gali apsilankyti bet kur, kur reikalinga pagalba.”

„Delfinų terapija suteikia ryškų, tačiau dažniausiai trumpalaikį efektą. Tai prieštaringai vertinama praktika, nes šie protingi vandens žinduoliai yra laukiniai gyvūnai, kurių natūrali aplinka – atviri vandenys, ne baseinai.“

Žirgai, anot pašnekovės, terapijoje išsiskiria specifinėmis savybėmis. „Būdami žolėdžiai bandos gyvūnai, jie itin jautriai reaguoja į kūno kalbą ir atspindi paciento emocinę būseną, kartais net tiksliau nei pats žmogus ją suvokia, – teigia vaikų psichiatrė. – Be to, jojant sukuriamas žmogaus eisenos ritmas, kuris turi terapinį poveikį. Tai tarsi gyvas, reaguojantis treniruoklis, kurio negalėtų pakeisti joks mechaninis įrenginys.“

Trys terapijos veidai

Žirgų terapija nėra vienalytė disciplina – ji apima skirtingas, nors kai kur ir persipinančias sritis. Kiekviena jų turi savo metodus, tikslus ir specialistus.

„Lietuvoje klasifikacija dar nėra nusistovėjusi. Tačiau jei žiūrėsime į pažangias šalis, kur žirgų terapija taikoma jau dešimtmečius, ji aiškiai skirstoma į tris pagrindines sritis: hipoterapiją, gydomąjį jojimą bei žirgininkystę ir psichologinį konsultavimą su žirgais“, – aiškina V.Palubeckienė.

„Hipoterapija – tai gydymas žirgo judesiu. Iš esmės tai yra kineziterapija ant arklio, – toliau pasakoja specialistė. – Hipoterapijos seansų metu raitelis nesimoko joti - jis tiesiog sėdi ant žirgo, o jo kūnas reaguoja į žirgo judesius. Šią terapiją veda kineziterapeutai, logopedai arba ergoterapeutai, kurie specializuojasi būtent šioje srityje.“

Pažintinis jojimas ir žirgininkystė yra ta sritis, kuriai vaikų psichiatrė savo praktikoje skiria didžiausią dėmesį. „Tai pažintinių, socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas per veiklą su žirgais, – pasakoja V.Palubeckienė. – Pavyzdžiui, vaikas mokosi duoti komandas žirgui ir tuo pačiu geriau suvaldyti savo elgesį – kai supranta, kad žirgas reaguoja į jo nurodymus sustoti, jis išmoksta ir pats sustoti, kai to prašoma.“

Veiklų, anot specialistės, būna įvairiausių: žirgai šukuojami, šeriami skanėstais, vaikai joja, važiuoja vežimaičiu, valo gardus ar tiesiog stebi žirgus ir aplinką. Veiklų metu vaikai skatinami adekvačiai reikšti emocijas, reflektuoti. Užsiėmimų metu siekiama didinti savivertę, spręsti motorikos problemas, lavinti kalbinius įgūdžius, didinti emocinį intelektą.

„Psichologinis konsultavimas su žirgais – tai specifinė psichikos sveikatos sritis, kur psichologai ar psichiatrai dirba pasitelkdami žirgus kaip terapijos pagalbininkus. Šioje terapijoje dažnai visai nejojama – terapija vyksta per buvimą su žirgais, jų stebėjimą ir sąveiką.“

Visas tris sritis, anot žirgų terapijos specialistės, vienija vienas esminis elementas – žirgo gebėjimas reaguoti į žmogaus būseną ir elgesį. Visgi, kaipne kiekvienas žmogus tinka specifiniam darbui, taip ir su žirgais – ne visi jie gali tapti tos pačios srities terapeutais.

„Žirgą reikia pajausti. Svarbu atsižvelgti į jo veislę, temperamentą, sudėjimą. Aš pati turiu skirtingų žirgų. Yra mūsų didžioji, išmintinga kumelaitė Pypkė, kuriai jau bus 23 metai. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad ji turėtų tikti terapijai, nes be galo myli žmogų, mėgaujasi jo draugija. Mūsų ponio, su kuriuo važiuojame ir pas senelius, ir pas vaikus, darbas kitoks – ant jo niekada niekas nėra jojęs, bet savo darbą gyvūnas atlieka puikiai. O karštakošis sportinis žirgas jau galėtų dalyvauti nebent psichologinio konsultavimo su žirgais sesijoje.“

Istorijos džiugina

Anot pašnekovės, žirgų terapija gali būti naudinga sprendžiant platų spektrą sveikatos problemų įvairioms amžiaus grupėms.

„Kai paimu garbaus amžiaus, sunkiai sergančių, lovoje gulinčių ir į aplinką beveik nereaguojančių žmonių ranką ir mes kartu paglostome žirgą, jie tarsi atsiveria. Jų akys atgyja, ir nors kalbėti senjorams sunku, žvilgsnis prisipildo nuostabos - toks nuostabus sutvėrimas atėjo specialiai jų aplankyti! Nuostabu tai matyti“, – jautrius apsilankymus senelių namuose prisimena specialistė.

Žirgo terapijai labai dažnai registruojami autizmo spektro sutrikimą, kompleksinę negalią, įvairių raidos ypatumų, psichologinių sunkumų, o kartais ir rimtų psichikos ligų turintys vaikai, paaugliai.

„Žirgai akimirksniu pastebi žmogaus nerimą, baimę ar įtampą. Kaip bandos gyvūnai, jie iš prigimties nuolat stebi aplinką ir greitai reaguoja į kitų elgesį.“

Terapijoje šis žirgo jautrumas praverčia kaip diagnostikos priemonė. „Pacientas gali tvirtinti, kad jaučiasi puikiai, tačiau žirgo elgesys – atsitraukimas, budrumo padidėjimas ar atvirkščiai, atsipalaidavimas - dažnai atskleidžia tikrąją emocinę būklę“, – pasakoja psichiatrė.

„Turėjome penkerių metų autistišką mergaitę. Pradžioje ji net neužeidavo į patalpas. Gerą pusmetį tėvai vežiojo kiekvieną savaitgalį ją pas mus penkiolikai minučių, kad po truputėlį mokytume ją artėti prie arklio. Visa tai buvo daroma labai mažyčiais žingsneliais. Dabar tas vaikas joja ir džiaugiasi“, – viena įsimintiniausių istorijų savo darbo praktikoje dalinasi žirgų terapijos specialistė.

Jos teigimu, žirgų terapija nebūtinai turi būti aktyvi veikla – kartais buvimas su žirgais gali būti tiesiog ta reta galimybė pailsėti. „Vaikai tiek daug dirba. Ir, tiesą sakant, tai gali būti tiesiog laikas jiems atsikvėpti ir būti pakankamiems, neraginamiems būtinai kažką daryti ir kažkuo būti. Tai jau yra labai daug.“

UAB ,,Lietuvos sveikata" inf.