Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Internetinė TV – geriausias sprendimas sporto aistruoliams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/internetine-tv-geriausias-sprendimas-sporto-aistruoliams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/internetine-tv-geriausias-sprendimas-sporto-aistruoliams Internetinės TV galimybės

Daugelį sporto gerbėjų erzina tai, kad lietuviškos televizijos transliuoja tik šalies sporto pasauliui svarbius renginius. Tačiau su internetine TV jums neteks sukti galvos, kur pažiūrėti norimas rungtynes, nes visas jas rasite savo televizoriuje.

Ne bėda ir tai, jei svarbios varžybos vyksta darbo metu ar naktį – išmani internetinė televizija suteikia galimybę pasinaudoti programos archyvu, tad galėsite peržiūrėti visus sporto renginius tada, kai patogu jums. O taip pat galima daryti ir programų įrašus. Tai patogu, nes galima stabdyti įrašą, jį atsukti ir įspūdingiausias akimirkas peržiūrėti kelis kartus.

Platus kanalų pasirinkimas užtikrina, kad galėsite pamatyti visas norimas transliacijas, o specializuoti sporto kanalai siūlo ir dar daugiau – tai įvairios teminės laidos, rungtynių aptarimai su sporto žvaigždėmis ir dar daugiau. Pamirškite klausimą, kur stebėti rungtynes! Tiesiog pasiruoškite užkandžių, sukvieskite draugus ir smagiai praleiskite laiką savo namuose.

Kokios įrangos reikia, norint naudoti internetinę TV?

Išmanioji internetinė TV gali būti naudojama ne tik televizoriuje, bet ir kompiuteryje, planšetėje ar kitame įrenginyje, kuris turi ekraną. Ji leidžia pasinaudoti visomis išmaniojo televizoriaus galimybėmis – tik internetu perduodamas didelis duomenų kiekis, kurio reikia itin aukštos kokybės vaizdui.

Jūsų televizorius nėra išmanus? Ne bėda, vis tiek galite naudotis visais išmanios internetinės televizijos privalumais. Viskas, ko reikia, tai nedidelis priedėlis, kuris perkoduos signalą į tokį, kokį supranta jūsų televizorius. Tai puikus sprendimas namams, nereikalaujantis kabelių tiesimo ar kitų sudėtingų įrengimo darbų – priedėlį tereikia prijungti prie televizoriaus ir galite pasinerti į įspūdžių kupiną išmanios televizijos pasaulį.

Kiek kainuoja internetinė TV?

Gali pasirodyti, kad tiek daug privalumų siūlanti internetinė televizija yra labai brangi, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Šios paslaugos kainos panašios į kabelinės televizijos, o kartais kainuoja net ir pigiau. Kaina priklauso nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, tačiau paprastai siekia nuo vos kelių iki keliolikos eurų. Tai puiki investicija, kuri leis ne tik mėgautis sporto renginių transliacijomis iš viso pasaulio, bet ir apskritai pagerins laisvalaikio kokybę – galėsite mėgautis turiniu, kurį iš tikrųjų mėgstate.

Išmanioji internetinė TV pradžiugins visą šeimą, tad ją turėti namuose tikrai verta. O sporto aistruoliams tai tikras išsigelbėjimas, kuris leis stebėti visas svarbiausias čempionatų ir turnyrų akimirkas!

Internetinė TV – geriausias sprendimas sporto aistruoliams

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 11:02:49 +0300
<![CDATA[Ugniagesiai gelbėtojai pataria, kaip saugiai naudoti elektros prietaisus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ugniagesiai-gelbetojai-pataria-kaip-saugiai-naudoti-elektros-prietaisus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ugniagesiai-gelbetojai-pataria-kaip-saugiai-naudoti-elektros-prietaisus Pabandykite suskaičiuoti, kiek namuose turite buitinių elektros prietaisų? Iš tiesų, jeigu jie įjungti į elektros tinklą, nuo jų priklauso ne tik elektros sąskaita, bet, svarbiausia, mūsų pačių ir namų saugumas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, beveik per devynis šių metų mėnesius dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų šalyje kilo 502 gaisrai, jų metu žuvo 4 žmonės, 15 buvo traumuota. Pagrindinės tokių gaisrų priežastys – netvarkinga elektros instaliacija, nusidėvėjusios buitinių elektros prietaisų detalės ir neatsargus žmogaus elgesys.

Vien šį rudenį dėl elektros prietaisų jau kilo ne vienas gaisras. Rugsėjo 5 d. Kaune, Pasimatymo akligatvyje, bute, užsidegė elektrinė orkaitė. Ugniagesiai gelbėtojai gaisrą užgesino, orkaitę išnešė į kiemą. Gaisro metu apdegė ir aprūko virtuvės patalpa, baldai. Rugsėjo 18 d., Kaune, Ukmergės gatvėje, daugiabučio bute užsidegė džiovyklė. Gyventojas degančią džiovyklę išnešė iš buto į laiptinę. Aprūko laiptinės sienos ir lubos. Rugsėjo 27 d. Vilniuje, Architektų gatvėje, gaisras įsiplieskė viename iš daugiabučio butų. Svilo laidai, virtuvėje degė stalviršis, apdegė kaitlentė, aprūko siena.

Vėstant orams, gyventojai ne tik daugiau laiko praleidžia namuose, bet ir dažniau  naudoja elektros prietaisus. Tik ar  daugelis žinome, kaip  elgtis, jeigu ima degti  šaldytuvas, lygintuvas, šildytuvas, elektrinės viryklės kaitlentė ar kitas buityje naudojamas elektros prietaisas?

„Jeigu  namuose   užsidegė elektros prietaisas ar pradėjo svilti elektros laidai,  įvertinus situaciją, reikia skambinti 112 ir skubiai išjungti prietaisą iš elektros tinklo – ištraukti kištuką iš lizdo, o tik paskui gesinti. Ugnį malšinti galima tik angliarūgštės ar milteliniais gesintuvais, įjungtų į elektros tinklą prietaisų jokiu būdu negalima gesinti vandeniu! Yra buvę atvejų, kad būtent dėl to nebuvo išvengta nelaimių. Beje, gesintuvą reikėtų laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje“,  – pataria Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo  skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

O jeigu iš televizoriaus ar kompiuterio ima sklisti dūmai, juos ne tik reikia išjungti iš elektros lizdo, bet ir užmesti ant jų kokį nors tankų audeklą, kad nuslopintų degimą.

Specialistas atkreipia dėmesį ir į dar vieną svarbų aspektą: „Kiekvienas gyventojas turi žinoti, kur yra jo buto ar namo elektros įvadas, kad galėtų išjungti elektros tiekimą, kilus gaisrui“.

Norėdami būti saugūs, gyventojai privalo ne tik prižiūrėti namie naudojamus elektros prietaisus, šildymo įrenginius, laikytis gaisrinės saugos taisyklių, bet, svarbiausia, įsirengti autonominius dūmų detektorius. Dūmų detektorius aptinka dūmus vos prasidėjus gaisrui, signalizuoja apie galimą pavojų, todėl žmonės spėja evakuotis, iškviesti pagalbą, o kartais ir patys geba užgesinti ugnį.

Į ką reiktų atkreipti dėmesį saugant savo turtą?

Išeinant iš namų reikėtų patikrinti, ar ant viryklės nepaliktas verdantis puodas, keptuvė, ar išjungta indaplovė, skalbimo mašina ir lygintuvas.

Negalima namuose vienu metu sujungti daug buitinių prietaisų, nes kyla grėsmė perkrauti  elektros tinklą. Dėl perkrovos elektros tinkle staiga pradeda kaisti laidai ir užsidega jų izoliacija. Apie namo elektros tinklo perkrovimą signalizuoja dažnas elektros automatinių saugiklių išmušimas.

Patariama išjungti nenaudojamus elektros prietaisus iš elektros lizdo, nes palikti budėjimo režimu elektros prietaisai ne tik naudoja elektros energiją, bet gali ir perkaisti.

Taip pat reikėtų periodiškai tikrinti, ar  nepažeisti, nesusidėvėję, nenutrūkę elektros prietaisų laidai, ar nepažeista izoliacija, pasirūpinti, kad elektros laidai, kištukiniai lizdai, kištukai ar patys elektros prietaisai nesudrėktų.

Ugniagesiai gelbėtojai pataria, kaip saugiai naudoti elektros prietaisus

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 10:56:17 +0300
<![CDATA[Ką svarbu žinoti vienam iš tėvų, planuojančiam su vaiku išvykti gyventi į kitą šalį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-svarbu-zinoti-vienam-is-tevu-planuojanciam-su-vaiku-isvykti-gyventi-i-kita-sali https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-svarbu-zinoti-vienam-is-tevu-planuojanciam-su-vaiku-isvykti-gyventi-i-kita-sali Nusprendus su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, vertėtų iš anksto pasirūpinti tinkamomis gyvenimo sąlygomis, žinoti, kokią ugdymo įstaigą vaikas lankys, kaip bus užtikrinta jo sveikatos priežiūra bei daugelį kitų dalykų. Tačiau dar prieš kelionę tėvai turėtų sutarti dėl vaiko išvykimo ir sutvarkyti reikiamus dokumentus.

Vaiko teisių gynėja, teisininkė Ugnė Klingerė, primena, kad skyrium gyvenančiam tėčiui ar mamai nusprendus su vaiku išvykti nuolat gyventi į kitą šalį, reikėtų gauti ir buvusio partnerio rašytinį sutikimą dėl šių pokyčių vaiko gyvenime, juk tai keis ir jų su vaiku santykius, bendravimą.

„Vaikas išvykti gyventi į kitą šalį gali su tuo iš tėvų, su kuriuo – teismo sprendimu – yra nustatyta jo gyvenamoji vieta. Kita būtina sąlyga – rašytinis nevykstančio tėvo sutikimas. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį, kad teismo sprendimas, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, neatleidžia nuo prievolės šį svarbų sprendimą priimti pasitarus su antruoju“, – sako vaiko teisių gynėja.

Svarbu paminėti, kad jeigu tėvams sutarti nepavyko – ginčas sprendžiamas teisme.

„Tokiu atveju, išvykti ketinantis tėvas turėtų kreiptis į teismą su prašymu išduoti leidimą išsivežti vaiką į užsienio šalį be antrojo iš tėvų sutikimo. Tik gavus teismo leidimą arba turint atskirai gyvenančio tėčio ar mamos sutikimą, vaiko išvykimas laikomas teisėtu“, – pažymi teisininkė.

Jeigu nuolat gyventi į kitą šalį su vaiku išvykstama be sutikimo ar teismo leidimo, toks vaiko išvežimas laikomas neteisėtu, o antrasis iš tėvų įgyja teisę prašyti, kad jo vaikas būtų sugrąžintas į Lietuvą. Vaiko teisių gynėjai padeda mūsų šalyje likusiam tėvui, teikia pagalbą kelyje į vaiko susigrąžinimą į gimtinę.

„Priimdami bet kokius su vaiku bei jo gyvenamąja vieta susijusius sprendimus, pasitarkime tiek su pačiu vaiku, tiek su partneriu. Juk vaikui labai svarbu turėti abu tėvus, nevaržomai bendrauti ir būti apsuptam meile ir rūpesčiu. Atminkime, kad ir skyrium gyvenantis tėtis ar mama turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime“, – sako U. Klingerė.

Išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiu vienu iš tėvų bei vaiko giminaičiais.

Vaiko teisių gynėjai šiais metais sulaukė 13 skyrium gyvenančių tėvų prašymų padėti sugrąžinti į Lietuvą 20 galimai neteisėtai išvežtų vaikų. Praėjusiais metais registruoti 29 tokie prašymai dėl 38 vaikų, o 2020 m. – 20 prašymų dėl 26 vaikų sugrąžinimo į Lietuvą.

Vaizdo įrašas su teisininkės komentaru:  https://www.youtube.com/watch?v=6vgRM2CYZII&t=31s 


 

Ką svarbu žinoti vienam iš tėvų, planuojančiam su vaiku išvykti gyventi į kitą šalį

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 09:58:11 +0300
<![CDATA[Renkatės namą Jonavoje? Tai kiekvienam prieinamas, patogus gyvenimas Lietuvos centre]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/renkates-nama-jonavoje-tai-kiekvienam-prieinamas-patogus-gyvenimas-lietuvos-centre https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/renkates-nama-jonavoje-tai-kiekvienam-prieinamas-patogus-gyvenimas-lietuvos-centre Kam aktualūs būstai Jonavoje?

Jonava išsidėsčiusi strategiškai patogioje geografinėje vietoje, tik 30 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kauno, todėl gyvenimas čia patogus pasirinkimas dirbantiems Kaune ir ieškantiems pigesnio nekilnojamo turto nei didmiestyje. Dažnai, namai Jonavoje statomi miesto pakraščiuose arba rajone, todėl kelionė į Kauną dar sutrumpėja, o grįžus galima atsipūsti nuo miesto šurmulio privačioje erdvėje gamtos apsupty. Jonava dažnai tampa karininkų tarnaujančių Rukloje pasirinkimu, nes gali pasiūlyti didesnį infrastruktūros ir švietimo įstaigų pasirinkimą. Taip pat, Jonavoje įsikūrusi ne viena didelė pramonės įmonė, kaip „Achema“, „Jonavos grūdai“, „Baltasis pyragas“ ir kitos, viliojančios mažesnių miestelių gyventojus stabiliomis darbo sąlygomis.

Vyriausybės subsidijos įsigyti nekilnojamą turtą

Jeigu jus domina namai Jonavoje, verta atidžiai išstudijuoti vyriausybės teikiamas finansines paskatas pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. Jei jūs ir jūsų sutuoktinis dar nesulaukėte 36 metų arba vienas auginate (globojate) vieną ir daugiau vaikų, pagal valstybės teisinius aktus esate kvalifikuojami kaip jauna šeima ir galite kreiptis dėl subsidijos pirmajam būstui. Subsidijuojami butai ir sklypai tose teritorijose, kur kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 procentais mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje. Kitaip tariant, jei 2022 metais didžiausia kvadratinio metro normatyvinė vertė yra 1970 eurų, į subsidiją gali pretenduoti regionai kur ji neviršija 827,40 eurų – tokiems regionams priklauso ir dalis Jonavos bei Jonavos rajono teritorijų.

Jūsų namai Jonavoje – pasiekiami ranka

Svarstančius kiek kainuoja butai ir namai Jonavoje, galime padrąsinti – kainų vidurkis gerokai mažesnis nei didžiuosiuose miestuose, o su finansine paskata iš valstybės, nekilnojamo turto įsigijimas šiame mieste dar supaprastėja. Jei išsirinkote tinkamą objektą ir atitinkate jaunos šeimos apibrėžimą, potencialios subsidijos dydis priklauso nuo auginamų vaikų skaičiaus: nuo 15 procentų neturinčioms vaikų iki 30 procentų šeimoms auginančioms 3 ir daugiau vaikų, tačiau jei sulaukėte šeimos pagausėjimo iki 36-erių, vis dar galite kreiptis dėl papildomos subsidijos!

Verta pastebėti, kad būsto kredito suma pagal kurią apskaičiuojama parama, negali viršyti 87 tūkstančių eurų, o subsidija bus išmokėta ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo.

Renkatės namą Jonavoje? Tai kiekvienam prieinamas, patogus gyvenimas Lietuvos centre

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 26 Sep 2022 14:39:07 +0300
<![CDATA[Kur išsinuomoti automobilį Kaune?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kur-issinuomoti-automobili-kaune https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kur-issinuomoti-automobili-kaune Kaunas yra automobilių nuomos įmonių atskaitos taškas, kurios specializacija yra automobilių nuoma, lizingas ir asmeniniai vairuotojai. Čia rasite daug kompanijų, siūlančių tokias paslaugas. Kiekviena įmonė pristato automobilius į kiekvieną Lietuvos oro uostą, dirbama su kiekvienu automobilių gamintoju ir tiekėju. Įmonių automobilių stovėjimo aikštelė yra nuolat atnaujinama, įskaitant įvairių tipų ir modelių automobilius, bet ne senesnius nei 3 metus. Kiekviena įmonė tikisi, kad bendradarbiavimas su klientais bus paprastas ir lengvas. Vienas iš svarbiausių jų tikslų, kad klientai naudodamiesi jų paslaugomis gali keliauti saugiai ir laiku. Tai kiekvienos įmonės šūkis, kad jų klientai jaustųsi pilnavertiškai. Viskam yra pirmas kartas. Išbandykite ir nenusivilsite.

Nuomos vieta

Automobilių nuoma Kaune pasižymi tuo, kad galite automobilį išsinuomoti jums patogiausioje vietoje. Tai gali būti aikštelės, taip pat automobilis gali būti pristatytas jūsų nurodytu adresu. Paslaugos kainos gali būti  mokamos, tačiau patogumo atžvilgiu tai yra labai gerai, kadangi jums nereikia vykti ir ieškoti, kur yra automobilių nuomos aikštelės. Tikriausiai esate pastebėję, kad automobilių nuoma galite rasti ir automobilių markių salonuose, kur automobiliai stovi ant gatvės, jų nuosavose aikštelėse, galite jas laisvai apžiūrėti ir išsirinkti.

Kitas nuomos punkto variantas yra Kauno oro uostas, kuriame rasite taip pat didelį pasirinkimą nuomos aikštelių ir automobilių jame. Tai puiki vieta, tiems kurie atvyksta atostogų ar biznio reikalais ir neturi nuosavo automobilio, tokiu atveju puiki galimybė gretimame pastate susitvarkyti nuomos formalumus ir keliauti toliau su automobiliu, o ne tęsti varginančią kelione autobusu ar mikroautobusu, kad pasiektumėte kelionės tikslą.

Nuomos punktuose dirba kvalifikuoti specialistai

Automobilį parinks pagal jūsų poreikius ir galimybes. Taip pat vietoje apžiūrėsite esamus automobilius ir aptarsite nuomos sąlygas, bei kainas. Iškilus, bet kokiems nesklandumams, pagalba jums bus suteikta per greičiausią laiką, taip pat esant poreikiui pakeistas automobilis jums patogioje vietoje. Dar vienas privalumas, jums nereikia rūpintis jokiais dokumentų formalumais, draudimais ar kažkuo kitu, kadangi nuomos kompanija tai sutvarkys už jus. Tiesiog imat ir važiuojate.

Kur išsinuomoti automobilį Kaune?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 26 Sep 2022 14:35:00 +0300
<![CDATA[Metimas rūkyti: kas padeda išsivaduoti iš dūmų miglos?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/metimas-rukyti-kas-padeda-issivaduoti-is-dumu-miglos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/metimas-rukyti-kas-padeda-issivaduoti-is-dumu-miglos Priklausomybės ir ligų priežastys skiriasi

Rūkyti priprantama pagrinde dėl nikotino – natūraliai tabako augale susidarančios veikliosios medžiagos. Ji stimuliuoja už malonumo pojūtį atsakingus smegenų centrus ir skatina dopamino išsiskyrimą. Tačiau ilgainiui organizmas prie padidėjusio dopamino lygio pripranta, tad prisidegti cigaretę norisi vėl ir vėl. Neparūkius ima kamuoti prasta nuotaika, nerimas, gali būti sunku susikoncentruoti ir atsipalaiduoti. Dėl to toliau rūkoma, o priklausomybė gilėja.

Visgi, nors priklausomybė rūkymui išsivysto daugiausiai dėl nikotino poveikio, ši medžiaga pati savaime yra gerokai mažesnis blogis nei visas pluoštas pavojingų cheminių medžiagų, įkvepiamų su cigarečių dūmais.

Cigarečių dūmuose – nuodai

Prisidegus cigaretę tabakas ima degti 600 laipsnių temperatūroje ir paskleidžia dūmų kamuolį, kuris yra tikras nuodų debesis. Vien juose esančių skirtingų kancerogenų priskaičiuojama netoli šimto. Būtent jie, o ne nikotinas, reikšmingai didina plaučių ir kitų organų vėžio riziką. Pavyzdžiui, rūkantiesiems rizika susirgti plaučių vėžiu yra net 20 kartų didesnė nei nerūkantiesiems. Cigarečių dūmuose esantys kancerogenai taip pat gali sukelti burnos ir gerklės, skrandžio, žarnyno, kepenų, kasos, inkstų, bronchų ir daugelio kitų organų vėžį.

Rūkant cigaretes organizmas nuodijamas ir tokiomis medžiagomis kaip anglies monoksidas, kuris sumažina deguonies lygį kraujyje ir gali reikšmingai pabloginti savijautą. Dėl to rūkantiesiems gali tapti sunkiau užsiimti fizine veikla, greičiau „pritrūkstama kvapo“. Degant cigaretei taip pat susidaro ir žmogaus sveikatai pavojingos dervos. Jos palieka rusvas nuosėdas ant rūkančiųjų dantų bei rankų. Įkvėptos šios dervos gali turėti žalingą poveikį plaučiams ir sukelti rimtų sveikatos problemų.

Cigarečių dūmuose esančios pavojingos medžiagos didina ne tik vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką, bet žaloja praktiškai visus organizmo organus – pradedant kvėpavimo takais ir baigiant oda bei plaukais.

Metant rūkyti vien valios pastangų gali nepakakti

Tad kaip su cigarečių dūmais įkvepiamam nuodų kokteiliui pasakyti – ne? Svarbiausi patarimai, kurie gali padėti mesti rūkyti:

  • Reikės valios pastangų. Vis dėlto vien jų gali nepakakti. Jei nepavyksta rūkyti mesti iš karto, gydytojai pataria pamėginti palaipsniui mažinti surūkomų cigarečių skaičių.
  • Svarbu surasti veiklų. Atsikratant įpročio rūkyti, taip pat svarbu surasti veiklų, kurios leistų nukreipti dėmesį nuo poreikio pridegti cigaretę. Pavyzdžiui, rūkymo pertraukėlę iškeitus į trumpą mankštą ar keleto knygos puslapių perskaitymą galima lengviau išsivaduoti nuo priklausomybės, o tuo pačiu suteikti naudos savo organizmui ir protui.
  • Fizinis aktyvumas. Jis kovoje su žalingu įpročiu gali būti ypač naudingas – judant ir sportuojant organizmas natūraliai išskiria nedidelius dopamino kiekius, o savijauta pagerėja. Dėl to nuotaikai praskaidrinti nebereikia griebtis cigaretės.
  • Atsikratykite pagundų. Mesti rūkyti bus neabejotinai sunkiau, jei po ranka turėsite cigarečių. Atsikratykite ne tik jų, bet ir peleninių, žiebtuvėlių ir kitų dalykų, kurie gali priminti apie rūkymą. Taip pat gerai išvėdinkite namus, išplaukite cigarečių dūmų prisigėrusius drabužius. Vien cigarečių kvapas gali skatinti norą rūkyti. Taip pat venkite vietų kuriose rūkoma.
  • Už sėkmę paskatinkite save. Motyvacija mesti rūkyti bus didesnė, jei už tai lauks apčiuopiamas atpildas. Kuo ilgiau nerūkoma, tuo atpildas gali būti didesnis. Pavyzdžiui, už savaitę be cigarečių galima palepinti save išskirtine vakariene, nerūkius mėnesį – nauja knyga ar kitu daiktu, o už pusmetį – kelione. Juk metus rūkyti galima nemažai sutaupyti, tad ir lėšų tokiems dalykams liks daugiau.
  • Valgykite vaisius ir daržoves. Metant rūkyti gali kilti noras cigarečių trūkumą kompensuoti kitais nesveikais įpročiais – pavyzdžiui, valgyti daug nesveiko maisto ar saldumynų, vartoti alkoholį. Tačiau visiškai atleisti vadelių nereikėtų – prasti sprendimai mityboje gali sumažinti ir valią atsisveikinti su cigaretėmis. Jei norisi užkandžiauti, verta rinktis vaisius, daržoves, riešutus ar kitus sveikatai palankesnius užkandžius.
  • Nebijokite kliautis artimųjų parama. Kai kyla tam tikrų iššūkių, artimųjų parama yra itin svarbi. Pasikalbėkite su jais, pasakykite, kad bandote mesti rūkyti, nesigėdykite pripažinti, kad tai padaryti yra sunku. Artimųjų palaikymas įkvėps nesustoti pusiaukelėje.
  • Nepasiduokite. Mesti rūkyti iš pirmo karto pavyksta retam. Svarbu nenuleisti rankų ir procesą pradėti iš pradžių. Paanalizuokite, kodėl mesti rūkyti išsyk nepavyko, kokie dirgikliai paskatino vėl prisidegti cigaretę. Antrą ar trečią kartą turėsite daugiau patirties ir būsite geriau pasiruošę su cigaretėmis atsisveikinti visiems laikams.

Atsikratyti žalingo įpročio niekuomet nevėlu

Visgi neretai, norint mesti rūkyti, gali tekti į pagalbą pasitelkti ir papildomas priemones. Susiduriantys su sunkumais metant rūkyti gali rinktis pakaitinės nikotino terapijos priemones – pavyzdžiui, nikotino pleistrus, kramtomąją gumą. Šios priemonės yra skirtos palaipsniui mažinti nikotino kiekį ir galiausiai mesti rūkyti. Jei nustoti rūkyti nepavyksta savarankiškai, rekomenduojama kreiptis į Priklausomybės ligų centrą. Jo specialistai gali skirti medikamentinį gydymą ir padėti atsikratyti abstinencijos simptomų.

Jei mesti rūkyti vis tiek nepavyksta, verta bent jau pabandyti sumažinti žalingo įpročio daromą žalą. Manoma, kad alternatyvūs bedūmiai nikotino gaminiai, kuriuose nevyksta degimas, leidžia gauti nikotino be chemikalų, kurie įprastose cigaretėse susiformuoja tabako degimo metu.  

Nors iki išsivadavimo nuo rūkymo gali tekti nueiti netrumpą kelią, tačiau jam ryžtis tikrai verta. Geresnė savijauta ir sumažėjusi pavojingų ligų riziką atperka visas pastangas. Įkvėpti turėtų ir faktas, kad net ir po ilgamečio rūkymo žmogaus organizmas sugeba atsistatyti – pavyzdžiui, rūkymo pažeisti plaučiai ima gyti jau po mėnesio nuo paskutinį kartą įtraukto dūmo. Po metų nuo žalingo įpročio atsikratymo pavojingų ligų rizika sumažėja perpus.

Metimas rūkyti: kas padeda išsivaduoti iš dūmų miglos?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Sep 2022 13:21:15 +0300
<![CDATA[Šildymo sezonas – ant slenksčio. Ką būtina žinoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sildymo-sezonas-ant-slenkscio-ka-butina-zinoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sildymo-sezonas-ant-slenkscio-ka-butina-zinoti Kasmet šildymo sezono metu (nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d.) dėl krosnių židinių ir dūmtraukių gedimų ar eksploatavimo pažeidimų šalyje vidutiniškai kyla apie 1 tūkst. gaisrų. 2021-2022 m. šildymo sezono metu kilo 1054 tokie gaisrai. Kuo šaltesnis šildymo sezonas, tuo intensyviau kūrenama, tad ir gaisrų dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių kyla daugiau.

„Krosnių, židinių ir dūmtraukių gedimai arba netinkamas jų eksploatavimas yra dažniausia gaisrų priežastis šaltuoju metų laiku, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Daugiau kaip pusė gaisrų dėl krosnių ir dūmtraukių – 58 proc. kyla kaimo vietovėse, nes čia didesnė dalis gyventojų šildosi kietuoju kuru.“

Pasak A. Gudžiausko, lyginant gaisrų skaičių pagal savivaldybes, daugiausia tokių gaisrų kyla Kauno rajono, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Alytaus rajono, Klaipėdos rajono savivaldybėse. Mažiausiai gaisrų dėl krosnių ir dūmtraukių – Neringos, Palangos, Visagino, Rietavo ir Birštono savivaldybėse.

„Dažniausia klaida, matyt, yra ta, kad apie šildymo prietaisus prisimenama tada, kai gerokai atvėsta ir reikia skubiai pradėti šildytis, tuomet nespėjama tinkamai pasiruošti. Prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią būtina juos patikrinti, nesvarbu, ar jie buvo naudoti praėjusį sezoną, ar ne. Prieš pradedant kūrenti būtina apžiūrėti, ar įrangoje nėra jokių matomų defektų, įtrūkimų, nesandarumų. Taip pat būtina išvalyti ne tik kietojo kuro katilą ar krosnį, bet ir visus dūmtakius bei dūmtraukį. Jeigu pastebimi defektai arba pradėjus kūrenti matomi nesandarumai, būtina nedelsiant juos remontuoti,“ – pataria A. Gudžiauskas.

Norint išvengti gaisrų savo namuose, svarbu laikytis elementarių, tačiau labai svarbių saugumo taisyklių. Degius daiktus ir medžiagas galima laikyti ne arčiau kaip 1 m iki krosnies pakuros ir 0,5 m atstumu iki šildymo įrenginio. Taip išvengsite užsidegimo nuo įkaitusių šildymo įrenginių paviršiaus. Grindys prieš pakurą turėtų būti uždengtos nedegiomis medžiagomis, kad iškritusios žarijos ar kibirkštys jų neuždegtų. Tam galima panaudoti skardos lakštą, keramines plyteles ar kitas nedegias medžiagas.

Kūrenimui geriau naudoti tik sausą kurą ir tik tokį, kokį rekomenduoja šildymo prietaiso gamintojas. Deginamos drėgnos malkos daug greičiau užteršia dūmtraukį dervomis. Taip pat negalima deginti atliekų, plastikų, gumos, sintetinių medžiagų. Įkuriant negalima naudoti degių skysčių (pavyzdžiui, benzino ar dyzelinio kuro), nes staigus liepsnos pliūpsnis gali apdeginti. Atkreipkite dėmesį ir į degių pastato konstrukcijų (stogo, perdangos, apdailos medžiagų) atstumą nuo dūmtraukio. Jis turėtų būti ne mažesnis kaip 25 cm.

Šildymo sezonas – ant slenksčio. Ką būtina žinoti?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 16 Sep 2022 14:02:20 +0300
<![CDATA[Rūta serga liga, kuri pamažu naikina jos inkstus: transplantacija dovanotų antrą gyvenimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruta-serga-liga-kuri-pamazu-naikina-jos-inkstus-transplantacija-dovanotu-antra-gyvenima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruta-serga-liga-kuri-pamazu-naikina-jos-inkstus-transplantacija-dovanotu-antra-gyvenima Jau daugiau nei 21-erius metus Rūta gyvena su mintimi, kad jai reikalinga inksto transplantacija. Kai jai buvo 12 metų, Rūta susirgo sunkios eigos šlapimo pūslės uždegimu, kuris organizme paliko savo žymę. Sulaukus pilnametystės moteriai buvo ir nustatyta sudėtinga autoimuninė liga. Bėgant metams ir savijautai vis prastėjant, galiausiai prireikė dializės procedūrų, kurios atliekamos 3 kartus per savaitę, o viena procedūra trunka daugiau nei 4 valandas. Šiuo metu vienintelė Rūtos viltis grįžti į įprastą gyvenimą – inkstų transplantacija.

Savo ligos istorijos pradžia 34-erių Rūta įvardija komplikuotos eigos šlapimo pūslės uždegimą, kai ji buvo 12 metų amžiaus. Gydymas buvo ilgas ir su daugybe skirtingų antibiotikų. Ligai praėjus Rūtos šlapime liko pakitimų – padidėjo rūgštingumas ir eritrocitų kiekis, atsirado baltymų.

Sulaukus pilnametystės Rūtai atliko pirmąją inkstų biopsiją. Jos metu nustatyta, kad moteris serga autoimunine liga – imunoglobulino A nefropatija. Tai reiškia, kad jos organizmas pats naikina savo inkstus.

„Tuo metu aš dar nesuvokiau, ką tai reiškia, nes lyg ir nebuvo jokių blogumų. Kartais tik peršalimai ar panašūs susirgimai pablogindavo inkstų būklę“, – pasakoja ji.

Sukrėtė žinia apie dializės procedūrų poreikį

Rūta jau septintus metus gyvena Vokietijoje ir savo laimę kuria mažame miestelyje. Prieš porą metų, kai Rūtos dukrai buvo vieneri, moteriai staigiai suprastėjo sveikata. Tuomet Rūta išgirdo, kad atėjo laikas, kurio ji taip nelaukė, – pradėti dializės procedūras.

„Labiausiai sukrėtė tai, kad atėjo laikas dializėms. Tuo metu dukrytei buvo metukai, aš gulėjau ligoninėje pablogėjus sveikatai, labai išgyvenau ir verkiau. Tikiu, kad gyvenime visos mūsų mintys materializuojasi, todėl sakydavau, kad man dializių niekada nereikės.

Kai sužinojau, kad visgi reikės, labai verkiau, klausiau, kodėl man taip atsitiko, buvo sunku suvokti šią žinią. Vis dėlto, pavyko dializės procedūras nukelti dar metams, nes mano dukrelė buvo labai maža. Nebūčiau galėjusi jai pasakyti, kad negaliu jos pakelti jos, nes mano pilve kateteris, juk toks vaikas nesupras.

Po metų vėl atsiguliau į ligoninę, kamavo siaubingas galvos skausmas, vėmimas, tada gydytojams ir pasakiau, kad daugiau nebenoriu taip jaustis, atėjo laikas dializėms“, – prisimena ji.

Nusprendusi pradėti dializės procedūras, Rūta nebenorėjo delsti, todėl jau po kelių savaičių į pilvą jai buvo įstatytas kateteris.

„Eilinį kartą grįžusi iš ligoninės vėmiau, plyšo galva, negalėjau pakilti iš lovos. Su gydytoju nusprendėme, kad laikas ruoštis peritoninėms dializėms ir rugsėjo mėnesį man buvo atlikta operacija, į pilvo ertmę įstatytas kateteris. Taip nuo praėjusių metų spalio mėnesio man yra atliekamos dializės procedūros“, – sako ji.

Gyvena dializės procedūrų diktuojamu ritmu

Dabar Rūtos gyvenimas sukasi ne tik apie vaikus ir šeimą, bet ir aplink dializių procedūras. Moteriai dializės atliekamos 3 kartus per savaitę. Viena procedūra trunka 4 su puse valandos, o su aparatų pajungimu ir atjungimu – 5 valandas.

„Tomis dienomis, kai atliekamos dializės, aš nedirbu. Dabar dirbu antradieniais ir ketvirtadieniais, kartais ir savaitgaliais, kad išdirbčiau reikiamą kiekį valandų. Kol man atliekamos dializės vaikai yra mokykloje ir darželyje, tad čia problemų nekyla. Taip ir sukuosi, nes nėra kitos išeities.

Vieną kartą ligoninėje kalbėjausi su savo amžiaus moterimi. Ji per vieną naktį sužinojo, kad jos inkstai nebeveikia ir jai bus reikalingos dializės procedūros. Aš turėjau daug laiko susivokti, kad sergu tokia liga ir išeitis bus tik viena“, – sako ji.

Moteris sako, kad jai laukimas nėra sunkus, sunkiau suprasti, kad laukiant transplantacijos jos savijauta tik prastės:

„Dializės padeda mano kūnui, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ir silpnina. Niekas nežino, kaip aš jausiuosi ir ar man išvis galės būti atliekama transplantacija po 8-10 metų, kai sulauksiu savo eilės Vokietijoje. Planuoju grįžti į Lietuvą ir laukti transplantacijos Lietuvoje, nes čia laukimo laikas yra daug trumpesnis“.

Laukimo laikas nustebino

Šių metų gegužę Rūta Vokietijoje buvo įtraukta į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Moteris sako, kad galvojo, jog šis procesas bus visiškai kitoks:

„Galvojau, kad paprasčiausiai nusiųs dokumentus, kad aš sergu ir man reikia donorinio inksto, o tada jau „stovėsiu“ eilėje. Iš tikrųjų teko atlikti beveik viso organizmo apžiūras, nes organizme negali būti prasidėję jokie uždegiminiai procesai, neskaitant, mano atveju, inkstų susirgimo.

Reikėjo pasitikrinti širdį, plaučius, žarnyną, skrandį, nueiti pas ginekologą, dermatologą. Viską pasitikrinau ir kai gavau visus atsakymus, tik tada buvau įrašyta į laukiančiųjų eilę. Gegužės mėnesį lankiausiai Vokietijos transplantacijų centre ir nuo tada esu oficialiai įrašyta į transplantacijos laukiančiųjų sąrašus“, – pasakoja Rūta.

Moteris sako, kad jai labai pasisekė, jog taip greitai pavyko atlikti visus reikiamus tyrimus. Visgi tai neturės įtakos jos laukimo laikui, nes vidutiniškai inksto transplantacijos Vokietijoje recipientai laukia 8-10 metų.

„Man iš tikrųjų pasisekė, nes širdies patikrą pavyko atlikti labai greitai, nes kažkas, matyt, išsibraukė. Eilės pasitikrinti pas gydytojus yra tikrai nemažos ir reikia daug laiko, kantrybės. Kai esi tokioje padėtyje, pyksti, nes atrodo, kad gydytojai nesupranta tavo situacijos, tačiau truputį ankstesnis tyrimų atlikimo laikas iš esmės nieko nepakeis, laukimo trukmė yra ilga.

Vokietijoje inksto žmogus laukia vidutiniškai 8-10 metų. Per metus Vokietijoje atliekama apie 900 inkstų transplantacijų, tačiau laukiančiųjų yra daugiau nei 9 tūkstančiai. Vokietijoje palyginus labai mažai žmonių sutinka paaukoti mirusiojo artimo organus donorystei. Lietuvoje šiuo klausimu situacija tikrai atrodo geresnė.

Lietuvoje žmonės yra laimingi, nes laukimo laikas yra iki dviejų metų. Vokietijoje gydytojai  žiūrėjo į mane kaip į beprotę, kai pasakiau, kad taip yra“, – šypsosi ji.

Inkstas padovanotų naują gyvenimą

Rūta sako, kad inksto transplantacija būtų tarsi išganymas, kuris leistų grįžti į įprastą gyvenimą be ilgų dializių.

„Ligoninėje kartais diskutuojame su kitais pacientais, kad tie žmonėms, kurie nelaukia transplantacijos nė neįsivaizduoja, ką donorinis organas reiškia mums. Mums jis padovanotų naują gyvenimą“, – sako Rūta.

Lietuvoje, kaip ir Kipre, Vokietijoje, Rumunijoje, Estijoje, Šveicarijoje, Danijoje ir Airijoje, šiuo metu galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai kiekvienas 18 metų sulaukęs asmuo, vedamas geranoriškumo gali pasirašyti sutikimą ir įsigyti Donoro kortelę.

Tai reiškia, kad po mirties jis taptų potencialiu organų donoru. Tačiau galutinį sprendimą turėtų priimti artimieji, kurie gali ir nežinoti apie tai, kad mylimas žmogus buvo išreiškęs pritarimą organų donorystei. Šiuo metu organų donorystei nepritaria maždaug 28 proc. artimųjų.

Didžiojoje dalyje Europos valstybių taikomas numanomo sutikimo organų donorystės modelis. Tokio organų donorystės modelio atveju, žmogus laikomas pritariančiu organų donorystei po mirties, jeigu jis  nėra raštu išreiškęs nepritarimo. Tačiau paskutinis sprendimas dėl organų donorystės vis tiek priklauso artimiesiems.

Manoma, kad taikant šį organų donorystės modelį artimiesiems yra lengviau apsispręsti dėl organų dovanojimo, nes tuomet jie aiškiai žino, ar žmogus prieš mirtį nebuvo išreiškęs nepritarimo.

Vienas efektyvus organų ir (ar) audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inkstų laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – vėl leistų praregėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 321 žmogus: 74 laukia inksto, 35 širdies, 8 plaučių, 5 širdies-plaučių komplekso, 51 kepenų, 148 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.

Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.

NTB info.

Rūta serga liga, kuri pamažu naikina jos inkstus: transplantacija dovanotų antrą gyvenimą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 15 Sep 2022 11:59:40 +0300
<![CDATA[Šiuo metu miškuose vyksta tikras spektaklis – griausmingai baubia besiporuojantys elniai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siuo-metu-miskuose-vyksta-tikras-spektaklis-griausmingai-baubia-besiporuojantys-elniai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siuo-metu-miskuose-vyksta-tikras-spektaklis-griausmingai-baubia-besiporuojantys-elniai Rugsėjį šalies miškai aidi ypatingomis melodijomis, o tiksliau riaumojimais – kai miškų karaliai elniai įnirtingai kviečia poruotis pateles. Elniai baubti pradeda rugpjūtį ir liaujasi su lig rudens pabaiga, tačiau intensyviausiai tuoktuvių „dainas“ traukia būtent rugsėjo mėnesį. Valstybinių miškų urėdija kviečia susipažinti su aistringu, bauginančiu ir miškus drebinančiu elnių baubimu bei kartu su miškininkais šiuos didingus raguočius pamatyti iš arčiau.

Kartą išgirdęs įstabią ar net bauginančią elnių „serenadą“, negali jos užmiršti ir lauki sekančio rudens, kada vėl galėsi žvarbų rudens vakarą įtemti ausis miško glūdumoje ir tikėtis miškų karaliaus baubimo. Pasiklausyti tauriųjų raguočių jų rujos metu susigundo vis daugiau gamtos mylėtojų. Šiais metais Valstybinių miškų urėdija Miškininko dienos proga taip pat organizuoja nemokamas ekskursijas pamatyti šį gamtos reiškinį. Patyrę miškininkai-medžiotojai nuves ten, kur ne tik išgirsite, tačiau galbūt ir savo akimis pamatysite baubiantį patiną ir aplink jį besisukiojančias pateles.

Paprastai taurusis elnias laikosi atokiau nuo žmonių, yra ypatingai atsargus, pajutęs bent menkiausią miško lankytojo ženklą, kaip mat pasišalina. Tačiau rugsėjį patino protą užvaldžius tuoktuvių reikalams, jo budrumas kiek sumenksta, o save gyvūnas išduoda griausmingu, šimtus metrų aidinčiu baubimu. Tačiau elnio patelės, kurių vienas patinas gali turėti tikrai ne vieną, yra ypatingai įtarios ir budrios, jos saugo savo patiną, kad šiam nekiltų grėsmės ir jis toliau galėtų susikoncentruoti į giminės pratęsimo darbus bei kovas su kitais patinais.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, prižiūrintys profesionaliosios medžioklės plotus, tauriųjų elnių pasiruošimo ženklus rujai jau stebi nuo rugpjūčio ir prognozuoja, kad ruja piką pasieks antroje rugsėjo pusėje. Prieš rują šių Lietuvos miškų karalių, paprastai gyvenančių nedideliais būriais pagal lytį, elgesys labai pasikeičia – stipriausieji patinai išsirenka teritoriją, kurią ima žymėti ragų karūnomis laužydami medelius ir šakas, palikdami stiprų kvapą, kūną stingdančiu riaumojimu grasindami konkurentams ir viliodami pateles.

Šiuo laikotarpiu patinai neėda ir gali prarasti iki 25 proc. kūno masės, tad geriausiai įmitęs ir didžiausia ragų karūna pasipuošęs patinas atkreipia daugiausia patelių dėmesio.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai gamtos mylėtojus kviečia atvykti į girininkijas pasiklausyti nepakartojamo miško spektaklio garsų.

Kreiptis į patyrusius miškininkus ir jų vedamiems organizuotai vykti į mišką yra kur kas saugiau nei savarankiškai, nes Lietuvos miškuose prasideda medžioklės sezonas, todėl reikėtų būti itin budriems ir atsargiems.

„Rujos metu elniai labai jautrūs, todėl dažnam miško lankytojui nežinant elnių judėjimo kelių, neišmanant šių gyvūnų elgsenos yra pavojinga klaidžioti po mišką be lydinčio profesionalo. Netyčia užklydus į tauriųjų raguočių rujos vietą yra padaroma nemenka žala, nes dažnu atveju elniai iš tokios vietos būna priversti pasitraukti“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio Padauguvos girininkas Kęstutis Markevičius.

Visą rugsėjo mėnesį 26 Valstybinių miškų urėdijos regioniniai padaliniai kviečia į nemokamus renginius visuomenei, kuriuose miškininkai papasakos apie mus supančią gamtą, suteiks naujų žinių ir įdomių patirčių.

Miškininkai kviečia rinktis net iš 30 veiklų sąrašo.

Visuose žygiuose ir ekskursijose miškininkai pasidalins įdomiais faktais apie miškininkystę, miško ciklą ir medžius.

Šiais metais didžioji dalis Miškininko dienos renginių vyks rugsėjo 24 dieną, šeštadienį. Registracija į renginius vyksta registracija.vmu.lt

Visi renginiai nemokami.

Miškininko diena švenčiama kasmet, rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį. Šiais metais tai rugsėjo 17 d.

Šiuo metu miškuose vyksta tikras spektaklis – griausmingai baubia besiporuojantys elniai

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 15 Sep 2022 10:09:48 +0300
<![CDATA[NVSC: Neprižiūrimose smėlio dėžėse gali tykoti pavojingos ligos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-nepriziurimose-smelio-dezese-gali-tykoti-pavojingos-ligos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-nepriziurimose-smelio-dezese-gali-tykoti-pavojingos-ligos monės savo augintinius dažnai vedžioja ten, kur žaidžia vaikai ir ne visi augintinių šeimininkai elgiasi atsakingai – nesurenka gyvūnų paliktų „dovanėlių“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamentas atkreipia dėmesį, kad nesurinktos gyvūnų išmatos ne tik nepuošia aplinkos, bet ir gali sukelti įvairias užkrečiamąsias ligas. Viena iš jų – toksokarozė.

Dažniausiai užsikrečia ir serga vaikai

NVSC duomenimis, šiemet (sausio-rugpjūčio mėn.) Lietuvoje jau registruota 12 toksokarozės atvejų, 2021 m. šia liga sirgo 18 šalies gyventojų, iš kurių 70 % užsikrėtusiųjų sudarė vaikai iki 18 metų.

Kas yra toksokarozė?

Toksokarozė – tai gyvūnų perduodama liga (zoonozė), kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų Toxocara canis (apvalioji šunų kirmėlė) ir rečiau Toxocara cati arba Toxocara mystax (apvalioji kačių kirmėlė) lervos. Infekcijos šaltinis – užsikrėtę šunys ir katės, su išmatomis išskiriantys toksokarų kiaušinėlius.

Toksokaroze dažniausiai užsikrečiama per aplinką, nesilaikant asmens higienos

Žmogus toksokaroze užsikrečia subrendusiems kirmėlių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Taigi, dažniausiai užsikrečiama nuo nešvarių, žemėtų rankų, pvz., vaikai gali užsikrėsti žaisdami smėlio dėžėse, žaliosiose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų, valgydami neplautas uogas, vaisius bei daržoves.

Žmogus tiesiogiai nuo gyvūno užsikrėsti negali, nes toksokarų kiaušinėliai iš šuns ar katės žarnyno pakliuvę į aplinką būtinai turi pereiti vystymosi dirvožemyje etapą, kad subręstų, tačiau augintiniai gali pernešti subrendusius toksokarų kiaušinėlius, kurie patenka ant jų kailio ar liežuvio. Žmogus nuo žmogaus toksokaroze neužsikrečia.

Dažniausiai toksokaros pažeidžia plaučius

Pagrindiniai ligos simptomai: pasikartojantis karščiavimas, sausas kosulys, padidėjusios kepenys, įvairūs odos pažeidimai, bendras silpnumas, apetito stoka. Dažniausiai migruojanti lerva atsiduria plaučiuose, audiniuose tarp bronchų ar po oda, kartais atsiduria kepenyse, žarnyne, skydliaukėje, akių audiniuose ar kitur, taip sukeldama grėsmę žmogaus gyvybei.

Kaip išvengti susirgimo toksokaroze?

  • Laikytis asmens higienos: atidžiai tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šunimi ar kate.
  • Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų vandens telkinių.
  • Reguliariai gydyti (dehelmintizuoti) šunis ir kates nuo kirminų.
  • Neleisti šunims laižyti veido, indų, iš kurių valgoma.
  • Pasivaikščiojimo metu surinkti augintinio išmatas į maišelius ir išmesti į tam skirtus konteinerius.
  • Nežaisti su valkataujančiais gyvūnais.
  • Nenaudojamas vaikų smėlio dėžes laikyti uždengtas. Svarbu smėlį pakeisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Neleisti vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas. Smėlio dėžes rekomenduojama įrengti saulėtose vietose.

Tvarką apibrėžia gyvūnų laikymo taisyklės

Kiekvienas miestas ir rajonas turi gyvūnų laikymo taisykles, kurių privalo laikytis visi asmenys. Jos numato augintinio šeimininko pareigas. Asmenys, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, privalo turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti ir turi tai padaryti nedelsdami, kai gyvūnas priteršia. Už nesurinktas gyvūno išmatas gresia įspėjimas arba bauda.

NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad draudžiama vedžioti gyvūnus sveikatos apsaugos įstaigų, kapinių, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, stadionuose, parkuose ir skveruose, išskyrus tuos, kuriuose įrengtos gyvūnų vedžiojimo aikštelės. Šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.

Būkime sąmoningi ir atsakingi – dėl savo pačių sveikatos prižiūrėkime savo augintinius ir aplinką, kurioje gyvename.

 NVSC info.

NVSC: Neprižiūrimose smėlio dėžėse gali tykoti pavojingos ligos

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 14 Sep 2022 16:07:04 +0300
<![CDATA[Baigėte statybas? Neužmirškite, kad būtinas namo pridavimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/baigete-statybas-neuzmirskite-kad-butinas-namo-pridavimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/baigete-statybas-neuzmirskite-kad-butinas-namo-pridavimas Namo pridavimo sėkmei užtikrinti reikalingi dokumentai

Kaip anksčiau, taip ir dabar – svarbiausias namo pridavimo žingsnis yra pateikti visus būtinus dokumentus. Kokie dokumentai būtinai turi būti pateikti numato Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 (naujausia jo redakcija): deklaracija, statinio projektas, statybą leidžiantis dokumentas, statinio kadastro duomenų byla, požeminių inžinerinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos, žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai, besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai. Gali būti paprašyta ir papildomų dokumentų. Pavyzdžiui, jei statinių kadastro duomenų byloje nenurodytas statinių aukštis ar atstumai nuo statinių iki sklypo ribos, gali būti reikalinga žemės sklypo su statiniais geodezinė nuotrauka. Taip pat gali būti prašoma pateikti pastatų garso klasifikavimo protokolą, pastatų energinio naudingumo sertifikatą, geriamojo vandens kokybės tyrimų, atliktų atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentus. Vertėtų žinoti, kad jei prašymą namo pridavimui pateikia įgaliotas asmuo, kartu su visais minėtais dokumentais jis turės pateikti ir turinčio statytojo teisę asmens paprastos rašytinės formos įgaliojimą teikti prašymą. O jei prašymą namo pridavimui teikia paveldėtojas, jis turės papildomai pateikti ir statinio paveldėjimo teisės liudijimą. Reikalingų dokumentų kiekis namo pridavimui išties nemažas. Ne visada lengva ir paprasta savarankiškai susigaudyti, kokių dokumentų reikia ir kada. Todėl dažnu atveju, kad paskutinis statybų etapas būtų kiek įmanoma trumpesnis ir lengvesnis, rekomenduojama įsigyti specialistų (įmonės), dirbančių su namo pridavimu, paslaugą.

Kaip šiuo metu atliekamas namo pridavimas?

Natūralu, kad viešojoje erdvėje atsiradus informacijai apie namo pridavimo pokyčius, priimtus nuo 2022 m. gegužės 1 d., kyla daug klausimų. Vienas iš jų – kaip dabar susitvarkyti namo pridavimo formalumus? Pasikeitęs teisinis reguliavimas numato, kad Statybos inspekcija nebepriims prašymų išduoti pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (pažyma) ir prašymų patvirtini deklaracijas apie statybos užbaigimą (deklaracija). Tai dabar atlieka privačios įmonės – atestuoti statybos dalyviai – statinio ekspertizės rangovai. Ši sąlyga negalioja baigiant didžiausių ir rizikingiausių statinių statybą bei priduodant juos. Tokių statinių baigtumą ir toliau tvirtins statybos užbaigimo komisijos nariai (valstybės ir savivaldybės subjektai).

 

Nuo šiol įprastų statinių pridavimo (statybų užbaigimo) paslaugos turi būti teikiamos tik per Lietuvoje veikiančią Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Naujas deklaracijų ir pažymų tvirtinimo elektronines paslaugas galima gauti per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą.

Jeigu norite sutvarkyti namo pridavimo formalumus, visų pirma turite sudaryti sutartį su statinio ekspertizės rangovu, o tada – kreiptis dėl statybos užbaigimo patvirtinimo paslaugos. Statytojai ar jų įgaliotiniai sistemoje „Infostatyba“ pasirenka norimą paslaugą, užpildo pažymą ar deklaraciją, sukelia privalomus dokumentus ir pasirenka statinio ekspertizės rangovą, su kuriuo sudaryta sutartis.

Kai deklaracija ar pažyma būna patvirtinta, visa informacija perduodama Registrų centrui. O dėl statinio registravimo ar išregistravimo klausimų statytojas į Registrų centrą turi kreiptis pats.

Kur kreiptis, jei nemoku arba nenoriu namo pridavimo formalumų tvarkyti savarankiškai?

Jeigu numatytas teisinis reguliavimas atrodo keblus, jeigu nesinori gilintis į teisinio reguliavimo pokyčius arba tam tiesiog nepakanka laiko, visuomet galima rinktis specialistus, kuriems namo pridavimas – tai tik viena iš jų teikiamų paslaugų.

Nežinote kaip išsirinkti specialistą? Kreipkitės į Klaipėdos statybos kompaniją – didžiausią vakarų Lietuvoje namų pridavimo įmonę, jau ne vienerius metus dirbančią statybos srityje ir šimtams žmonių padėjusią susitvarkyti namo pridavimo dokumentus. Paslaugos teikiamos visoje Lietuvoje. Išsamesnė informacija telefonu: 8 686 53020 arba el. paštu: info@ksk.lt.

https://www.kskompanija.lt/namo-pridavimas/

Baigėte statybas? Neužmirškite, kad būtinas namo pridavimas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Sep 2022 17:55:11 +0300
<![CDATA[Visa tiesa apie nikotiną]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/visa-tiesa-apie-nikotina https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/visa-tiesa-apie-nikotina Nikotinas – pagrindinis ligų kaltininkas?

Iki šiol populiarus mitas, kad nikotinas yra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis, tačiau tai – netiesa. Nikotinas sukelia priklausomybę, bet didžiausią žalą daro ne nikotinas, o tabako degimo metu susidarančios kenksmingos cheminės medžiagos.

Cigaretei degant aukštoje temperatūroje, išsiskiria dūmai, kuriuose aptinkama daugiau nei 7000 cheminių medžiagų, net 70 iš jų – siejamos su onkologiniais susirgimais. Degančios cigaretės dūmuose susiformuoja dervos, anglies monoksidas, dar kartais vadinamas „smalkėmis“, taip pat – amoniako ir amonio junginiai, kurie iš tikrųjų naudojami trąšų, plastikų ir sprogmenų pramonėje. Kai rūkoma, šios cheminės medžiagos gali ne tik pakenkti plaučiams, bet ir patekti į kraują bei pasklisti kūne bei paveikti visas kūno dalis – nuo odos iki smegenų.

Dar vienas populiarus mitas – kad nikotinas taip pat išsiskiria tik labai aukštoje temperatūroje ir būtent dėl to tabaką reikią uždegti. Vis dėlto, temperatūra, kurioje yra išskiriamas nikotinas yra beveik tris kartus mažesnė nei cigaretės degimo temperatūra, o nikotinas išsiskiria ir tabaką kaitinant.

Nikotinas: susargdina, bet ir pagydo

Ne visuomet yra paprasta atsisakyti rūkymo. Priklausomybė iššiepia dantis vos tik rūkalius negauna įprastos nikotino dozės. Siekiant palengvinti šį procesą, naudojama pakaitinė nikotino terapija.

Kartais galima išgirsti, kad pakaitinė nikotino terapija metant rūkyti – tiek pat žalinga, kaip ir rūkymas, ar kad tai vienos priklausomybės pakeitimas kita. Tačiau tai nėra tiesa.

Pakaitinės nikotino terapijos priemonės – kramotmoji guma, purškalai, pleistrai – padeda sumažinti ar išvengti nikotino abstinencijos simptomų (depresinės nuotaikos, nemigos, dirglumo). Taikant pakaitinę nikotino terapiją, gaunamas mažesnis nikotino kiekis, preparatuose nėra kitų cigaretės dūmuose randamų kenksmingų medžiagų.

Dažnai žmonės pirmiausia bando mesti rūkyti savarankiškai, tada, jeigu nepavyksta, nusprendžia išbandyti pleistrus ar nikotino turinčią kramtomąją gumą. Tačiau geriausias laikas pradėti taikyti pakaitinę nikotino terapiją yra vos tik nusprendus mesti rūkyti. Nes tuomet susidaro didžiausia tikimybė sėkmingai mesti.

Nikotinas – natūrali tabako sudedamoji dalis

Gajus mitas, kad tabako gamintojai į cigaretes įdeda nikotino. Visgi tai nėra tiesa. Nikotinas yra tabako augalo susdedamoji dalis, jis natūraliai susiformuoja tabako lapuose. Priklausomai nuo tabako rūšies atitinkamai skiriasi ir nikotino kiekis jo sudėtyje.

Žinoma, nikotiną galima išgauti ir cheminiu būdu, tačiau toks procesas yra itin brangus, Dėl to daugelyje nikotino turinčių gaminių naudojamas nikotinas, kuris yra išgaunamas iš tikro tabako.

Įdomus faktas, kad nedideliais kiekiais nikotino yra ir daržovėse – bulvėse, baklažanuose, pomidoruose. Visgi nikotino kiekis jose yra toks mažas, kad net suvalgius tikrai didelį jų kiekį nikotino poveikis nebus jaučiamas. 

Visa tiesa apie nikotiną

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Sep 2022 15:34:35 +0300
<![CDATA[Kviečiame prisidėti prie patogesnės Lietuvos statybos!]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kvieciame-prisideti-prie-patogesnes-lietuvos-statybos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kvieciame-prisideti-prie-patogesnes-lietuvos-statybos Jau aštuoniolika darbo metų UAB „Fegdoje“ skaičiuojantis kelio darbininkas Rolandas Jaraminas dalijasi savo patirtimi. Jis sako, kad kitos bendrovės darbo sąlygomis neprilygsta „Fegdai“, todėl niekam nepavyko jo išvilioti kitur. „Turiu darbo sąlygas tokias, kokios turėtų būti kiekvienoje kelių statybos įmonėje. Sušlapus aprangai gali ją išsidžiovinti vagonėlio džiovyklėje. Ar kai karščiai buvo šią vasarą – atsivėsinti per pertrauką vagonėlyje su kondicionieriumi. Mūsų darbas lauke, bet man patinka – aš neįsivaizduoju, kaip žmonės patalpose išsėdi visą dieną“ – pasakoja R. Jaraminas.

Anot R. Jaramino, ištikimai ilgus metus dirbti vienoje įmonėje paskatina ir atpildas, kai už atliktus darbus gauni ne tik deramą atlygį, bet ir gali pasididžiuoti nuveikęs rimtus darbus: „Važiuoju kasdien į darbą savo statytu keliu ir džiaugiasi širdis, kitam gali pasigirti. Kiekvienam smagu žiūrėti į gerai atliktą savo darbą“, – džiaugiasi darbininkas.

Daugelis UAB „Fegda“ ir UAB „Tilsta“ darbuotojų šiose įmonėse skaičiuoja daug geros patirties metų. Tačiau devintus metus UAB „Fegdoje“ dirbantis darbų vadovas Tadas Lukšas sako, kad senbuviu dar nesijaučia, nes nuolat mokosi. Didžiausiu privalumu darbe įvardina profesionalius ir bičiuliškus bendradarbius. „Stiprus kolektyvas – būtina dideliems darbams. Tilstoje statome sudėtingus bei įdomius objektus ir nežinau vietos, kur dirbti man būtų įdomiau. Tokioje komandoje ir pats nestovi vietoje, tobulėji. Darbuojamės komandose iki dešimties žmonių, bendraujame ir susitinkame po darbų. Mes, pavyzdžiui, mėgstame motociklais pasivažinėti“, – sako darbų vadovas T. Lukšas. Pasak jo, vakarietiškos darbo sąlygos, aukšti darbų saugos standartai ir šiuolaikiškos technologijos kelių statybos sektorių paverčia vis patrauklesne darbo vieta.

Anksčiau buvo įprasta, kad kelių ir tiltų statybos sektoriuose dirbo išvien vyrai. Dabar riba tarp moteriško ir vyriško darbo vis labiau ištrinama, tad kelių statybose galima sutikti ir moterų. Todėl UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“ prisijungti į kolektyvus kviečia ne tik vyrus, bet ir moteris iš visos Lietuvos. Modernios augančios įmonės yra mechanizuotos, rankomis atliekamo darbo mažėja, o su technika išmokti dirbti gali kiekvienas norintis.

UAB „Fegda“ ir UAB „Tilsta“ išsiskiria iš kitų įmonių vykdomais objektais visoje šalyje. Štai, pavyzdžiui, kauniečiai negadindami važiuoklių ir nuotaikos, po darbų skuba namo pas šeimas ne amerikietiškus kalnelius primenančiais keliais, o sutvarkytu viaduku ties Akademija ir Ringaudais. Suprantama, kad be žmogaus indėlio didelių darbų neatliksi, tad įmonės kviečia prisijungti į komandą ir žada ne tik geras ir saugias darbo sąlygas, bet ir draugišką kolektyvą.

Todėl kviečiame Kauno apskrities gyventojus, darbščius ir tvirtus, prisijungti prie UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“ komandų. Įmonės užtikrina gerą atlygį, padengia kelionės išlaidas vykstantiems iš regionų, suteikia nakvynę Vilniuje, Kaune, arba regione kur yra vykdomas objektas. Bendrovės didelį dėmesį skiria darbų saugai ir patogioms darbo sąlygoms.

 

Daugiau info: http://www.fegda.lt/lt/karjera; https://www.tilsta.lt/lt/karjera

Susidomėjusiems kontaktuoti: personalas@fegdagrupe.lt

Kviečiame prisidėti prie patogesnės Lietuvos statybos!

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Sep 2022 10:10:07 +0300
<![CDATA[Ką svarbu žinoti mėgstantiems spanguoliauti ir grybauti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-svarbu-zinoti-megstantiems-spanguoliauti-ir-grybauti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-svarbu-zinoti-megstantiems-spanguoliauti-ir-grybauti Rudenėjant gyventojai patraukia į šalies miškus ne tik pasigrožėti šalies gamta, bet ir rinkti spanguolių bei grybų. O kad laikas praleistas miške neapkarstų, Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai ir gresiančios baudos.

„Jei išsiruošėte grybauti ar uogauti, reikėtų nepamiršti laikytis Lankymosi miške taisyklių ir reikalavimų, kaip tinkamai rinkti laukinę augaliją“, – primena Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnė Mažena Osinska. 

Pasak aplinkosaugininkės, grybaujant ir uogaujant miške surenkamų gėrybių kiekis neribojamas. Tiesa, svarbu prisiminti, kad renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas).

„Šukos“ gali pažeisti uogienojus, nualinti augalą, nudžiovinti viršūnes ir kitais metais uogų derlius bus daug mažesnis arba jo iš viso nebus. Todėl nei „šukų“, nei jokių kitų mechaninių įrankių, skirtų uogų rinkimo procesui paspartinti, naudoti negalima.

Be to, miško svečiai turi žinoti, kad draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus. Renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas), draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus.

Norintiems parsinešti vertingąją miško uogą – spanguolę – reikėtų nepamiršti svarbių dalykų. Spanguolės auga pelkiniame, arba durpiniame, rūgščios fiziologinės reakcijos dirvožemyje.

Kaip žinoma, didžiausi spanguolynai yra pelkėse, saugomose teritorijose. Kiekvienoje saugomoje teritorijoje taikomi atskiri reikalavimai, į kuriuos būtina atsižvelgti, tad vertėtų nepamiršti, kad spanguoliauti tokiose vietovėse galima ne visada, taip pat privalu laikytis nustatytų taisyklių. 

Pavyzdžiui, Dubravos rezervatinėje apyrubėje spanguoles rinkti draudžiama – Dubravos rezervatinės apyrubės nuostatuose gamtinių išteklių naudojimas Dubravos rezervinėje apyrubėje nurodomas kaip draudžiama veikla.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate yra pasikeitę uogavimo ir grybavimo tvarka vietos gyventojams. Čia uogauti ir grybauti gali tik tie, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą su rezervatu besiribojančiuose kaimuose ir viensėdžiuose. Kaimų, besiribojančių su Čepkelių valstybiniu gamtiniu rezervatu, sąrašas: Katra, Kriokšlys (Šumas), Lynežeris, Marcinkonys, Musteika.

Šių kaimų gyventojai gali uogauti ir grybauti visame Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate, o ne tik jo tvarkymo plane nustatytuose plotuose, kaip buvo anksčiau. Uogaujant ar grybaujant jiems pakanka su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Su Čepkelių valstybiniu gamtiniu rezervatu besiribojančių kaimų gyventojai rinkti grybus ir uogas galės visą rugsėjį. Uogauti ir grybauti leidžiama tik šviesiuoju paros metu – praėjus valandai po saulės patekėjimo ir likus valandai iki jos laidos.

Žinoma, tiek grybaujant tiek uogaujant privaloma vadovautis Lankymosi miškuose taisyklėmis.

„Fiziniai asmenys gali grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais.

Taip pat kai kur lankymąsi riboja Saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai ar kiti teisės aktai“, – atkreipia dėmesį Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnė M. Osinska.

Svarbu nepamiršti, kad draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės. Taip pat pastatyti informaciniai (įspėjamieji) ženklai arba jie pažymėti aiškiai matomomis „Stop“ juostomis.

Fizinių asmenų lankymasis, vaistažolių, grybų, uogų ar kitų miško išteklių naudojimas miškuose kartais gali būti uždraustas ar apribotas dėl svarbių priežasčių, tokių kaip didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.

Pasak Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnės, svarbiausia lankantis miškuose vadovautis principu „ką atsivežiau, tą ir išsivežu“, t. y. nepalikti šiukšlių, o radus pasirūpinti mišku ir jas išvežti į artimiausią atliekų konteinerį.

Kur statyti motorinę transporto priemonę miške

Dažnas miško svečias atvyksta motorine transporto priemone, tad raginame nepamiršti, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Pasak M. Osinskos, vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.  

Kokia atsakomybė gresia

Už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50–110 eurų bauda.

Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taikoma 20–50 eurų bauda. 

Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų bauda.

Už prekyba laukiniais augalais (ar jų dalimis) pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 70–140 eurų bauda. 

Už laukinės augalijos išteklių naudojimas neturint leidimo, kai leidimas reikalingas, taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų.

Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.

Aplinkos apsaugos departamento info.

 

 

Ką svarbu žinoti mėgstantiems spanguoliauti ir grybauti

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Sep 2022 08:52:34 +0300
<![CDATA[Jonavoje veikia mobilus Klimato muziejus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-veikia-mobilus-klimato-muziejus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-veikia-mobilus-klimato-muziejus Rugsėjo 6-ąją Jonavoje atidarytas su „Telia“ remiamas mobilus Klimato muziejus.   Įrengtas keturiuose spalvinguose jūriniuose konteineriuose, muziejus jau viešėjo 14 oje šalies miestų, Jonava tapo penkiolikta jo stotele.  Visi jonaviečiai bei miesto svečiai kviečiami registruotis į nemokamas, interaktyvias ekskursijas, kuriose lankytojai galės pamatyti, paliesti ir suprasti klimato kaitą.

Tiki, kad atkreips dėmesį į tvarumo svarbą

Į atidarymo šventę atvykę Jonavos mokyklų pradinukai bei kiti žiūrovai turėjo galimybę būti pirmaisiais Jonavoje, kurie susipažino su Klimato muziejaus analizuojamomis temomis: klimato kaitos priežastimis bei padariniais, pagrindiniais Europos Sąjungos Žaliojo kurso punktais Baltijos šalyse, gamtos svarba šiuolaikinio žmogaus gyvenime bei tvariais pokyčiais, kuriuos galima lengvai atlikti savo kasdienybėje. Tarp pastarųjų – ir siūlymas kasdien bent 5 minutėms sutrumpinti po dušu kasdien praleidžiamą laiką. 

Prie projekto įgyvendinimo prisidedančios bendrovės ,,Telia Lietuva“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun neabejoja, kad šis muziejus skleidžia visuotinai svarbią žinią. 

„Šiuo metu Europą kamuoja nematyto masto sausros, o ir Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais nestigo didelių klimato pokyčių. Tad žodžiai „klimato kaita“ ar „klimato krizė“ jau kurį laiką nėra reiškiniai, aktualūs visur kitur tik ne pas mus. Būtent todėl ne tik patys imamės aktyvių veiksmų pernaudodami įrangą, naudodami žaliąją elektros energiją, bet ir jaučiame pareigą prisidėti prie tokių iniciatyvų, kaip keliaujantis Klimato muziejus, kuris skleidžia, kad koks klimatas bus ateityje – priklauso tik nuo mūsų. Norint, kad pokyčiai įvyktų, labai svarbu aktyvus tiek atsakingo ir tvaraus verslo, tiek visuomenės įsitraukimas, o tam būtini informuoti ir neabejingi žmonės. Tikiu, kad šis muziejus ir yra ta platforma, kuri prisidės prie platesnio tvarumo sampratos suvokimo Lietuvoje“, – sako Indrė Bimbirytė-Yun.

Džiaugiasi švietimu

Kad muziejus gali paskatinti skirti daugiau dėmesio tvarumo problematikai tiki ir jame apsilankiusi jonavietė Joana Sadauskienė.

Tiesą sakant, nežinojau apie šį muziejų, bet ėjau pro šalį, pamačiau žmonių minią ir užsukau.

Galiu pasakyti, kad man tvarumas visada buvo svarbus. Stengiuosi rūšiuoti šiukšles, taupyti elektrą, vandenį. Taip elgiuosi ne tik dėl didelių kainų, bet ir dėl suvokimo, kad visi resursai neatsiranda iš niekur.

Klimato kaita jau matoma. Pažiūrėkime, kokias karštas vasaras turime...

Tikiu, kad tokios iniciatyvos skatina jaunimą rūpintis žeme, galvoti apie savo ateitį, galvoti, ar tikrai reikia visko tiek daug, kaip kartais manome. Labai šaunu, kad žmonės šviečiami šia tema“, kalbėjo J. Sadauskienė.

Svarbu rodyti gerą pavyzdį

Anūką į muziejų atlydėjusi Izolda Rimdeikienė neabejoja, kad atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitos problematiką – būtina.

Manau, kad tvarumas turėtų rūpėti kiekvienam. Man jis rūpi. Aš pati, pagal galimybes, stengiuosi rūšiuoti šiukšles .

Aplinka – svarbus dalykas ir svarbu rodyti gerą pavyzdį vaikams“, kalbėjo I. Rimdeikienė. 

Puiki edukacija

Į atidarymo šventę atvyko ir Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Jis teigė, kad šis muziejus – ne tik pramoga, bet ir puiki edukacija. 

Užsukę į vidų galėsite sužinoti, ką mes visi galime padaryti, kad klimato kaita nevyktų taip sparčiai, kokių įpročių reikėtų atsisakyti.

Visą tai sužinoję, galėsite ir kitiems papasakoti, pakviesti čia apsilankyti“, –  į pirmuosius muziejaus lankytojus, Jonavos pradinukus, muziejaus atidarymo dieną kreipėsi rajono meras. 

Didelis susidomėjimas

Klimato kaitos muziejaus komunikacijos atstovė Miglė Vasiliauskaitė pastebi, kad pastarasis Jonavoje sutiktas itin šiltai.

Jonava jau yra 15-asis mūsų lankomas miestas. Dėl to labai paprasta palyginti, kaip buvome sutikti kitose savivaldybėse, o sutikimai tikrai skirtingi. Jonavoje nuo pat pradžių jautėme palaikymą. Iškart pamatėme ir didelį gyventojų susidomėjimą, nes turime daug registracijų. Dauguma jų yra iš mokyklų. Registruojasi tiek pradinių klasių moksleivių grupės, tiek gimnazistų.

Būsime iki sekmadienio 6-os valandos. Tai šeštadienis ir sekmadienis, ko gero, sulauks daugiau plačiosios visuomenės atstovų, o darbo dienos – būtent veiklomis susidomėjusių moksleivių“, – kalbėjo M. Vasiliauskaitė. 

Moksleivių žinios - džiugina

Klimato kaitos muziejaus atstovė pripažįsta, kad tvarumas – neatsiejamas nuo jos pačios gyvenimo. 

Man pačiai jis yra tarsi gyvenimo stilius, samprata. Tiesiog tu gyveni, nenori kenkti kitiems organizmams, savo aplinkai, nenori teršti, nes žinai, kad po tavęs gyvens kartos ir tu pats gyvensi. Man atrodo, kad saugoti tai, ką turi – natūralus dalykas.

Kalbant apie klimato kaitos problematikos suvokimą visuomenėje, iš to ką matau bendraujant su lankytojais, galiu daryti prielaidą, kad dažnas Jonavos moksleivis žino, kas yra ta klimato kaita. Tai – džiugina“, –  kalbėjo M. Vasiliauskaitė. 

Registruotis nemokamai ekskursijai muziejuje galima dviem būdais: pavieniams asmenims, šeimoms bei draugų grupelėmis, arba komandoje — su klasiokais ar bendradarbiais.

Klimato muziejus įsikūręs miesto centre, Ramybės skvere. Muziejaus darbo laikas: antradienis sekmadienis: 11:30 - 19:30. Muziejus Jonavoje lankysis iki rugsėjo 11 d.

Keliaujančio muziejaus projektą įgyvendina asociacija Aktyvus jaunimas“, finansuoja Europos klimato iniciatyva.

Jonavoje veikia mobilus Klimato muziejus

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Sep 2022 11:52:00 +0300
<![CDATA[Užimtumo tarnyba: rugpjūtį gerėjo visi darbo rinkos rodikliai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-rugpjuti-gerejo-visi-darbo-rinkos-rodikliai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-rugpjuti-gerejo-visi-darbo-rinkos-rodikliai Po vidurvasario štilio rugpjūtį darbo rinkoje fiksuotas suaktyvėjimas – mažėjo registruotas nedarbas, augo darbuotojų paklausa, daugiau darbo ieškančių įsidarbino ir pradėjo dalyvauti užimtumo priemonėse.

Registruotas nedarbas šalyje mažėjo 0,5 proc., dabar jis siekia 8,6 proc. Šalyje 57 iš 60 savivaldybių nedarbas sumažėjo, o dviejose – nekito. Rugsėjo 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 150 tūkst. darbo neturinčių asmenų.

Užimtumo tarnybai tarpininkaujant paskutinį vasaros mėnesį įdarbinta 17,2 tūkst. klientų – 3 tūkst. daugiau nei liepą. Daugiau asmenų įsidarbino visose amžiaus ir kvalifikacijos grupėse.

„Didžiausias įsidarbinimo augimas fiksuotas tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų – tokius darbus pradėjo dirbti 30 proc. daugiau darbo ieškančių asmenų nei liepą. Daugiau klientų įsidarbino mokytojais, elektros inžinerijos technikais, taikomųjų programų ir programinės įrangos kūrėjais, technologijų ir gamybos inžinieriais, gydytojais ir kt.“, – teigė Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Vidutinės kvalifikacijos darbus pradėjusių dirbti skaičius augo penktadaliu (19,6 proc.). Daugiau nei liepą įsidarbino medienos meistrais, autobusų ir troleibusų vairuotojais, siuvimo ir siuvinėjimo mašinų operatoriais, metalo apdirbimo staklių operatoriais, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikais, mokytojų padėjėjais, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriais, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo etiketėmis operatoriais, dailidėmis ir kt. Kiek mažiau (13,3 proc.) padidėjo pradėjusių dirbti nekvalifikuotus darbus asmenų skaičius.

Pasak J. Zemblytės, didesnį į darbo rinką grįžtančių srautą sąlygojo ir vasarai baigiantis darbuotojų ieškantys darbdaviai, ir aktyviau į darbo paieškas įsitraukę darbo neturintys asmenys.

Darbdaviai rugpjūtį įregistravo 27,4 tūkst. laisvų darbo vietų šalyje – 9 tūkst. daugiau nei liepą. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 36 tūkst. darbo pasiūlymų.

Daugiausiai darbuotojų ieškojo transporto ir saugojimo (5,5 tūkst.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (4,4 tūkst.), apdirbamosios gamybos (3,9 tūkst.), administracinę ir aptarnavimo (3,9 tūkst.) bei statybos (2,4 tūkst.) veiklą vykdančios įmonės.

Darbuotojų paklausa augo beveik visuose veiklos sektoriuose, o labiausiai – transporto ir saugojimo, švietimo, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų surinkimo, apgyvenimo ir maitinimo paslaugų įmonėse.

„Nepaisant rugpjūtį didesnio darbo pasiūlymų skaičiaus, siūlomas darbo užmokestis šiek tiek mažėjo: darbo skelbimuose nurodomas vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 2,4 proc. mažesnis nei liepą“, – atkreipė dėmesį J. Zemblytė.

Didžiausią darbo užmokestį siūlė informacijos ir ryšių bei statybos veiklą vykdančios įmonės. Didžiausias vidutinis darbo užmokestis siūlytas programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjams ir analitikams (2,2 tūkst. Eur/mėn. prieš mokesčius), gydytojams (2 tūkst.), verslo paslaugų ir administracijos vadovams (2 tūkst.), pardavimo, rinkodaros ir plėtros vadovams (1,8 tūkst.), gamybos ir statybos vadovams (1,8 tūkst.), veterinarams (1,8 tūkst.), elektros technologijų inžinieriams (1,7 tūkst.), duomenų bazių ir tinklų specialistams (1,7 tūkst.).

Rugpjūtį aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse rugpjūtį pradėjo dalyvauti 2,5 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų, daugiausiai iš jų – 0,6 tūkst. įgis naujas profesines kvalifikacijas, 0,9 tūkst. įdarbinti subsidijuojant, 0,5 tūkst. pasinaudojo parama judumui.

Užimtumo tarnybos info.

Užimtumo tarnyba: rugpjūtį gerėjo visi darbo rinkos rodikliai

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Sep 2022 11:09:23 +0300
<![CDATA[Kaip plauti indus pigiau – rankomis ar indaplovėje?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-plauti-indus-pigiau-rankomis-ar-indaploveje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-plauti-indus-pigiau-rankomis-ar-indaploveje Elektros energijos kainoms augant, ieškome būdų, kaip mažinti namuose esančių elektros prietaisų naudojimą. Tačiau vienas prietaisas būtent naudojamas padeda taupyti pinigus: tai – indaplovė. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ dalijasi naudingomis praktinėmis žiniomis, kaip efektyviai naudoti indaplovę, ir sumažinti ne tik sunaudojamo vandens, bet ir elektros sąskaitas.

„Išaugusi infliacija visiems atnešė naujų iššūkių, todėl nuolat ieškome būdų, kaip padėti mūsų pirkėjams juos spręsti. Nėra vieno stebuklingo sprendimo, todėl siūlome visokeriopas priemones: tęsdami kampaniją „Kainų kaina“ išplėtėme būtiniausių kasdienio vartojimo prekių už ypač mažą kainą krepšelį, taip pat dalijamės naudingomis praktinėmis žiniomis apie galimybes mažinti išlaidas namuose. Pavyzdžiui, sumaniai naudojant indaplovę, ši sutaupys ir laiko, ir pinigų“, – sako „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Vienas dažniausiai vis dar girdimų mitų apie indaploves – esą joms reikia tiek sąnaudų, kad rankomis plauti indus yra pigiau. Statistika rodo, kad tai – netiesa.

Šiuolaikinės indaplovės vienam skalbimui vidutiniškai sunaudoja apie 11 litrų vandens (nors yra ir tokių, kurioms pakanka vos 7 litrų). Tuo tarpu plaudami rankomis vos per minutę išleidžiame 4-8 litrus. Tad net jeigu ir vandenį leistume nedidele srovele, indus reikėtų suplauti vos per 3 minutes, kad efektyvumu prilygtumėme indaplovei.

Indaplovėms reikia ne tik vandens, bet ir elektros: skaičiuojama, kad vandenį naudojantys namų apyvokos prietaisai, tokie kaip skalbyklės ir indaplovės, gali būti atsakingi už maždaug ketvirtadalį namų sąskaitos už elektrą. Kiek elektros iš tiesų „suryja“ indaplovė priklauso ne tik nuo jos efektyvumo klasės, bet ir nuo mūsų pačių įpročių. „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė dalijasi dešimčia patarimų, kaip naudoti indaplovę, kad vandens, elektros sąskaitos bei kitos išlaidos būtų mažesnės.

1. Naudokite „eco“ režimą. Paprastai indaplovės veikia 55-65 laipsnių temperatūroje, tuo tarpu įjungus „eco“ režimą temperatūra pakyla tik iki 45-50 laipsnių. To visiškai pakanka, kad indai taptų švarūs, o elektros energijos bus sunaudojama apie 20-40 proc. mažiau. Naudojant šį nustatymą indai bus plaunami ilgiau, tačiau net ir vandens bus sunaudojama mažiau nei įprastiniu režimu.

2. Junkite tik pilną indaplovę. „Kaip ir skalbimo mašinoje neskalbiate tik poros kojinių, taip ir neeikvokite elektros energijos plaudami vos kelias lėkštes ir puodelius. Indaplovės kiekvienam ciklui naudoja tiek pat energijos ir vandens, nepriklausomai nuo indų kiekio, tad verčiau palaukite, kol prisikaups daugiau indų“, - pataria B. Baratinskaitė.

3. Atidėkite paleidimą. Jeigu naudojatės dviejų laiko zonų elektros skaitikliu, indaplovę verčiau junkite vakarais arba savaitgaliais, kai elektros kaina yra mažesnė.

4. Neskalaukite indų prieš dedant juos į indaplovę. Pasak B. Baratinskaitės, taip be reikalo eikvojamas vanduo – visiškai pakanka tik nugrėbti didesnius maisto likučius į šiukšliadėžę. Net ir to nepadarius nereikia baimintis – juos sėkmingai sugaudo sietelis.

5. Pažinkite savo indaplovę. Instrukcijoje rasite daug naudingos informacijos: kaip efektyviausiai sudėti indus, kokias priemones naudoti, kiek elektros ir vandens sunaudojama kiekvieno režimo metu ir t.t. Šiuolaikinėse indaplovėse būna ir trumpojo plovimo, ir sumažinto vandens kiekio režimai, tad šie gali būti net efektyvesni nei minėtasis „eco“ – tą jums atskleis instrukcija.

6. Įvertinkite, ar tikrai reikia džiovinti indus. Elektros bus suvartojama mažiau, jeigu pasirinksite džiovinimą kambario temperatūroje arba leisite indams išdžiūti natūraliai. Jeigu tokio pasirinkimo indaplovėje nėra,

tiesiog jau prasidėjus džiovinimui praverkite dureles ir išjunkite indaplovę. Skaičiuojama, kad taip bus suvartojama bent 15 proc. mažiau energijos.

7. Žinokite, kokių indų nereikėtų dėti. Indaplovėje galima plauti kone visus virtuvės apyvokos reikmenis, tačiau kai kuriuos indus visgi rekomenduojama verčiau plauti rankomis.

„Kad mediniai, aliumininiai, variniai, žalvariniai, ketaus, krištoliniai, porceliano ar sidabriniai indai tarnautų ilgiau, venkite juos dėti į indaplovę. Nereikėtų joje plauti ir peilių, mat jie praras aštrumą. Taip pat būtinai įsitikinkite, ar jūsų termo puodelis yra tinkamas plauti indaplovėje – jeigu nėra tokio ženklo, jį plaukite rankomis, nes kitaip gali būti pažeistas vakuuminis uždarumas“, – įspėja „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė B. Baratinskaitė.

8. Tinkamai sudėkite indus. Jeigu indai liks nešvarūs, ir juos teks perplauti – elektros bei vandens sutaupymas nueis perniek. Pagrindinė taisyklė – indus dėkite taip, kad jie nesiliestų vienas prie kito, mat tik tuomet vanduo galės ant jų patekti ir nešvarumus nuplauti.

Taip pat nepamirškite, kad viskas, kur gali kauptis vanduo (pavyzdžiui, stiklinės, dubenys ar šaukštai) turi būti apversta aukštyn kojomis. Galiausiai labai svarbu, kad jokie daiktai neužstotų purkštuvo rankenos.

9. Rūpinkitės indaplove. „Kaip ir visa dažnai naudojama technika, indaplovė mėgsta rūpestį. Naudokite kalkes pašalinti padedančias priemones, kaskart po plovimo iš nuo sietelio nuimkite maisto atliekas ir pasirūpinkite, kad pakaktų vandenį minkštinančios druskos bei blizgesį ir greitesnį džiovinimą užtikrinančio skalavimo skysčio“, - atkreipia dėmesį B. Baratinskaitė.

10. Rinkitės aukšto energinio efektyvumo klasę. Jeigu indaplovę pirkti dar tik ketinate, būtinai atidžiai perskaitykite informaciją apie jos energijos vartojimo efektyvumą. Ekonomiškiausios yra A klasės indaplovės, o daugiausiai elektros energijos sunaudoja priskirtos G klasei. Nors A klasės indaplovės kainuoja brangiau, tačiau skirtumas gana greitai išsilygins įvertinus sąskaitas už elektrą.

,,Maxima" info.

Kaip plauti indus pigiau – rankomis ar indaplovėje?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 06 Sep 2022 10:30:38 +0300
<![CDATA[Didžiausi virškinimo sistemos priešai – kasdieniai įpročiai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/didziausi-virskinimo-sistemos-priesai-kasdieniai-iprociai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/didziausi-virskinimo-sistemos-priesai-kasdieniai-iprociai
  • Rūkymas
  • Rūkymas gali pakenkti praktiškai bet kuriam žmogaus organui. Virškinamasis traktas ir žarnynas – ne išimtis. Cigarečių dūmai, tiek rūkant, tiek esant šalia rūkančiojo, yra vienas pagrindinių aplinkos faktorių, lemiančių žarnyno ir virškinamojo trakto uždegimus.

    Degimo metu cigaretė pasiekia itin aukštą 600 laipsnių temperatūrą ir išskiria dūmus, kuriuose yra tūkstančiai cheminių medžiagų. Smilkstančios cigaretės dūmuose aptinkama net 70  kancerogenų, kurie sukelia vėžį – įskaitant skrandžio, žarnyno, kasos ir kitų virškinimo sistemai svarbių organų onkologines ligas.

    Su dūmais įkvepiamos visiems gerai žinomos pavojingos dervos, kurios ne tik padidina skrandžio vėžio išsivystymo riziką, bet ir gali sukelti uždegiminius virškinamojo trakto pokyčius, sutrikdyti mikrocirkuliaciją, gleivinės regeneraciją ir taip pat turi neigiamos įtakos opų gijimui.

    Kita itin pavojinga medžiaga išsiskirianti cigarečių dūmuose – anglies monoksidas – susijungia su hemoglobinu, užimdamas deguonies vietą organizme. Dėl to gali būti pažeidžiamos kepenys, inkstai ir šalinimo sistema.

    Be to, tyrimai rodo, kad cigarečių dūmai neigiamai veikia gerųjų žarnyno bakterijų ir kitų mikroorganizmų gyvybingumą bei įvairovę, kurie turi didelės įtakos ne tik virškinimo procesams, bet ir imuninės sistemos veiklai ir netgi žmogaus emocinei savijautai.

    1. Stresas

    Mokslininkai atranda vis daugiau sąsajų tarp žmogaus psichologijos ir virškinimo sistemoje bei žarnyne vykstančių procesų.

    Studijų duomenys rodo, kad didelis stresas gali sutrikdyti bei apsunkinti žarnyno veiklą. Dėl patiriamo streso gali sumažėti apetitas ir sulėtėti virškinimo procesai. Dalis žmonių priešingai – veikiami streso yra linkę nesaikingai valgyti nesveiką maistą, vartoti alkoholį ir rūkyti, o tai gali lemti žarnyno sistemos sutrikimus arba pabloginti esamus simptomus.

    Ilgalaikis stresas gali lemti virškinimo sutrikimus, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą. Chroniškas stresas taip pat gali privesti prie dirgliosios žarnos sindromo ir kitų rimtų žarnyno sistemos ligų. Didelis ar nuolat patiriamas stresas bei nerimas taip pat siejamas su žarnyno uždegimais, gastroezofaginio refliukso liga, skrandžio opomis

    1. Netinkama mityba ir persivalgymas

    Virškinamojo trakto problemos gali būti susijusios ir su netinkamais mitybos įpročiais. Persivalgymas yra vienas iš jų. Praradus saiką, virškinimo sistema yra apkraunama, o tai gali lemti ne tik sunkumo jausmą, apsinuodijimus, bet ir paskatinti rimtesnių sutrikimų atsiradimą. Ypač pavojingas gali būti dažnas persivalgymas, dėl kurio gali išsivystyti tokie lėtiniai virškinimo sistemos sutrikimai kaip gastritas, gastroezofaginis refliuksas, tulžies pūslės uždegimas ir kt.

    Be abejo, svarbu ne tik kiek, bet ir kas valgomas. Siekiant palaikyti tinkamą virškinimo sistemos ir žarnyno veiklą, svarbu rinktis subalansuotą mitybą ir valgyti pakankamai skaidulų turinčio maisto. Skaidulos yra itin svarbios žarnyno sveikatai ir gerosioms žarnyno bakterijoms. Daug skaidulų turi grūdinės kultūros, lęšiniai augalai, riešutai, taip pat tokie vaisiai kaip obuoliai, kriaušės ar bananai.

    1. Kai kurių vaistų vartojimas

    Kai kurių vaistų šalutinis poveikis taip pat gali būti susijęs su neigiamais padariniais virškinimo sistemai ir žarnynui. Pavyzdžiui, antibiotikų vartojimas gali pakenkti gerosioms žarnyno bakterijoms, sumažinti jų įvairovę ir populiaciją. Antibiotikai yra skirti gydyti bakterijų sukeltas infekcijas. Tačiau naikindami ligos sukėlėjus, šie vaistai taip pat kenkia ir gerosioms bakterijoms.

    Tyrimai rodo, kad net ir po vienos antibiotikų dozės kai kurių gerųjų bakterijų kiekis žarnyne gali reikšmingai sumažėti. Nors paprastai nustojus vartoti antibiotikus gerųjų bakterijų populiacijos atsistato per 1-4 savaites, tačiau galimi ir ilgalaikiai žarnyno mikrofloros pokyčiai. Kai kuriais atvejais neigiamas antibiotikų vartojimo poveikis žarnynui gali būti jaučiamas net iki 2 metų.

    1. Piktnaudžiavimas alkoholiu

    Alkoholis taip pat nėra virškinimo sistemos draugas. Didesni alkoholio kiekiai gali padidinti skrandžio rūgštingumą. Jei rūgštingumas padidėja dažnai, tai gali pažeisti skrandžio audinius ir lemti uždegimus bei opas. Dėl to pavalgius gali kankinti deginantys pilvo skausmai, sunkumo jausmas ar pykinimas.

    Ilgalaikis alkoholio poveikis virškinimo sistemai taip pat gali pasireikšti virškinimo sutrikimais ir organizmo negebėjimu įsisavinti visų reikiamų maistinių medžiagų. Tai savo ruožtu gali lemti bendrą sveikatos suprastėjimą ir įvairius negalavimus. Piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat siejamas su padidėjusia burnos, stemplės, skrandžio, žarnyno ir kepenų vėžio rizika.

    Didžiausi virškinimo sistemos priešai – kasdieniai įpročiai

    ]]>
    jonavoszinios.lt Thu, 01 Sep 2022 13:00:33 +0300
    <![CDATA[Pasyvus rūkymas – kodėl cigarečių dūmai pavojingi net ir atvirose erdvėse?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasyvus-rukymas-kodel-cigareciu-dumai-pavojingi-net-ir-atvirose-erdvese https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasyvus-rukymas-kodel-cigareciu-dumai-pavojingi-net-ir-atvirose-erdvese Cigarečių dūmai kenkia ir atvirose erdvėse

    Rūkantys balkonuose ir viešose vietose dažnai teisinasi, kad cigarečių dūmai aplinkiniams pavojingi tik uždarose patalpose. Jei rūkoma lauke – jokio pavojaus nėra. Ten, kur cigarečių dūmų koncentracija yra didžiulė, pavojus išties yra didesnis. Tačiau atvirose erdvėse pasyvaus rūkymo sukeliami pavojai niekur neišnyksta.

    Ką slepia tamsi dūmų spalva?

    Pridegus cigaretę, joje esantis tabakas ima smilkti. Taip į aplinką kartu su dūmais pradeda sklisti žmogui pavojingos cheminės medžiagos. Jų cigarečių dūmuose priskaičiuojama keli tūkstančiai. Bent septynios dešimtys iš šių junginių yra kancerogenai. Kalbant paprasčiau – jos sukelia vėžį. Su cigarečių dūmais į žmogaus organizmą patenka ir reikšmingas kiekis anglies monoksido. Šis junginys apsunkina organizmo deguonies įsisavinimą. Dėl to gali sutrikti tam tikrų organų funkcionavimas, o užsiimant fizine veikla – „trūkti kvapo“. Galiausiai su dūmais įkvepiamos dervos žaloja burnos ir gerklės audinius, kvėpavimo takus ir plaučius.

    Cigarečių dūmuose esančios kenksmingos dalelės taip pat gali įsigerti į įvairius audinius – pavyzdžiui, padžiautus skalbinius. Be to, degant cigaretei išsiskiriančios pavojingos medžiagos, tokios kaip kancerogenai formaldehidas ar naftalenas, perneštos vėjo gali nusėsti ant įvairių paviršių.

    Pasyvus rūkymas – ligų šaltinis

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasyvus rūkymas pasaulyje kasmet nusineša apie 1,2 mln. gyvybių. Įkvėpti rūkorių iškvepiamus dūmus yra beveik taip pat pavojinga, kaip rūkyti pačiam.

    Žinoma, patys rūkantieji rizikuoja labiausiai. Visgi net ir šalia esant įkvepiami cigarečių dūmai ir buvimas prirūkytoje aplinkoje didina riziką susirgti vėžiu ir širdies bei kraujagyslių ligomis, pakenkti kitiems gyvybiškai svarbiems organams, taip pat odai, plaukams, nagams.

    JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, patiriantiems pasyvaus rūkymo poveikį tikimybė susirgti plaučių vėžiu padidėja 20-30 proc. o širdies ir kraujagyslių ligomis – 25-30 proc. Taigi nebūtina rūkyti pačiam, kad patirtum žalingą cigarečių dūmų poveikį. Užtenka įkvėpti kitų žmonių pridegtų cigarečių dūmus.

    Didžiausia nuodų koncentracija – uždarose patalpose

    Cigarečių dūmai, rūkant patalpoje, sklinda ypač greitai – didžioji dalis jų patenka ne tik į rūkančiojo plaučius, bet ir į orą, kuriuo kvėpuoja kiti. Mokslininkai nustatė, kad patalpoje, kurioje buvo surūkyta viena cigaretė, nerūkantis žmogus gali sau pakenkti taip pat kaip praleidęs 49 minutes automobilių prigrūstoje gatvėje. Kito tyrimo išvados skelbia – praleidus valandą prirūkytoje patalpoje, žmogus pakenkia savo sveikatai tiek pat, lyg būtų pats surūkęs vieną cigaretę.

    Rūkant uždaroje patalpoje – ypač blogai vėdinamoje – cigarečių dūmai ir juose esančios kenksmingos dalelės įsigeria į įvairius paviršius. Tai gali būti baldai, užuolaidos, apmušalai, kilimai, sienos, o taip pat – rūkančiojo ar šalia esančiųjų plaukai, oda ir drabužiai. Paskleisti kenksmingas medžiagas patalpoje rūkantysis gali ne tik iškvėpdamas cigarečių dūmus, bet ir rankomis liesdamas įvairius daiktus – pavyzdžiui, indus bei maisto produktus ar žaislus, su kuriais žaidžia vaikai.

    Kaip išvengti pasyvaus rūkymo?

    Pasyvaus rūkymo sukeliamos žalos būtų galima išvengti, jei rūkantieji atkreiptų dėmesį į vietas, kur galima rūkyti, o kur ne. Patartina nerūkyti namuose, ž automobilyje, balkonuose, gyvenamųjų namų kiemuose bei viešose vietose, kur yra nerūkančių žmonių, o ypač vaikų ir besilaukiančių moterų.

    Nemažai diskusijų šiuo metu susilaukia tabako ir nikotino gaminiai, kuriuose nevyksta degimo procesas. Kadangi didžioji dauguma kenksmingų cheminių medžiagų susiformuoja tabako degimo metu, manoma, kad tokie produktai kaip, pavyzdžiui, kaitinamieji tabako gaminiai, elektroninės cigaretės, kurie neišskiria dūmų, mažiau trikdo aplinkinius ir galimai mažiau kenkia jiems.

    Nepaisant to, bet kokie tabako ar nikotino gaminiai turi būti naudojami atsakingai,  gerbiant ir saugant aplinkinių sveikatą. O tiek rūkančiajam, tiek aplinkiniams naudingiausia išeitis – išvis atsisakyti šio žalingo įpročio.

    Pasyvus rūkymas – kodėl cigarečių dūmai pavojingi net ir atvirose erdvėse?

    ]]>
    jonavoszinios.lt Thu, 25 Aug 2022 11:28:15 +0300
    <![CDATA[,,Lietuvos įtakingiausieji“ tyrimo reitinguose – aukšta M. Sinkevičiaus pozicija: kokios priežastys galėjo nulemti tai?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-itakingiausieji-tyrimo-reitinguose-auksta-m-sinkeviciaus-pozicija-kokios-priezastys-galejo-nulemti-tai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-itakingiausieji-tyrimo-reitinguose-auksta-m-sinkeviciaus-pozicija-kokios-priezastys-galejo-nulemti-tai Pirmadienį naujienų portalas delfi.lt pradėjo skelbti jau aštuntus metus iš eilės vykdomo projekto Lietuvos įtakingiausieji“ rezultatus. Teigiama, kad šis unikalus tyrimas padeda suprasti, kokie žmonės daro didžiausią įtaką mūsų valstybei ir visuomenei. Pirmoje ciklo dalyje – įtakingiausi 2022-ųjų politikai, tarp jų – ir Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, užėmęs 18-ąją vietą. Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, tai – itin aukšta  pozicija, kurią nulėmė ne vienas veiksnys. Pats M. Sinkevičius tikina, kad į reitingus žiūri kaip į smagų žaidimą, tačiau pripažįsta, kad pelnytas įvertinimas – malonus.

    Ne tik meras

    A. Krupavičius, paprašytas apžvelgti M. Sinkevičiaus poziciją minėtame reitinge, atkreipia dėmesį, kad Jonavos meras atstovauja ne tik Jonavą.

    „Toks įvertinimas, kaip merui, vienareikšmiškai  yra labai aukštas. Jis mero pareigas eina jau ne pirmą kadenciją, tai lemia jo žinomumą, bet pastaraisiais metais M. Sinkevičius dar yra ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas. Manau, kad tai – vienas stipriausių veiksnių, nulėmusių jo įtakos svarbą, nes įprastai tokiuose reitinguose atsiduria politikai, kurie yra matomi nacionaliniu mastu, o ne vienoje savivaldybėje. Būtent per LSA M. Sinkevičius turi daug didesnį vaidmenį bei poveikį politikos procesuose.

    Svarbu ir tai, kad dėl peripetijų konstituciniame teisme visuomenės dėmesys kurį laiką buvo nukreiptas į klausimus, susijusius su mero postu, jo rinkimų būdais, statusu. Kadangi M. Sinkevičius aktyviai dalyvavo tame ne tik kaip meras, bet ir kaip LSA prezidentas, ekspertai mato didesnį jo vaidmenį. Netgi stipresnį, nei didžiųjų miestų vadovų“, –  kalbėjo politologas.

    Mano, kad įveikia krizę

    A. Krupavičius svarsto, kad prie aukštų M. Sinkevičiaus reitingų taip pat prisideda tai, jog jis priklauso socialdemokratų partijai.

    „Pastaraisiais metais socialdemokratai, panašu, įveikia krizę bei tampa populiaresne politine partija tarp visos Lietuvos pagrindinių partijų.

    Matyt, kad šios partijos vėliava daro teigiamą įtaką M. Sinkevičiaus autoritetui“, – teigė politologas.

    Aukščiau už sostinės merą

    M. Sinkevičiaus pozicija – aukščiausia iš visų merų. Jis aplenkė ir už sostinės savivaldybės vairo stovintį R. Šimašių. Kas galėjo nulemti tai?

    „Vilniaus meras jau anksčiau yra pareiškęs, kad kituose mero rinkimuose nedalyvaus ir, greičiausiai, apskritai nedalyvaus politikoje. Tokios aplinkybės numuša net ir labai žinomų politikų autoritetą. Precedentų toli ieškoti nereikia – pažiūrėkime į buvusių ministrų pirmininkų vietas reitinguose“, –  kalbėjo A. Krupavičius.

    Mato teigiamą įtaką

    Politologas mano, kad M. Sinkevičiaus matomumas politinėje arenoje gali atnešti naudos ir Jonavos rajonui.

    „Tokie reitingai rajono bendruomenei parodo, kad savivaldybei vadovauja nacionaliniu mastu vertinamas asmuo. Tai, skatina pasitikėjimą.

    Antra, savivaldybės vadovams reikia bendrauti su įvairiomis valdžios organizacijomis, įvairiuose lygiuose, čia tas jaučiamas autoritetas – tik pliusas“, – teigė A. Krupavičius.

    Aukščiausia pozicija

    Pats M. Sinkevičius pasakoja, kad šiame tyrime dar nėra pelnęs aukštesnės pozicijos. Jis taip pat mano, kad prie jos prisidėjo vadovavimas LSA.

    „Mano pasirodymas, net ir būnant vienoje iš Vyriausybių, vertintas kur kas kukliau. Ko gero, tai susiję su mano veikla Lietuvos savivaldybių asociacijoje. Būnant jos vadovu, tenka daug ką komentuoti, siūlyti kitiems, išsakyti pastabas, o bendraujant su valdiškomis institucijomis, komunikuoti ne tik draugiškai, bet ir piktai. Kartais pozicijos kardinaliai skiriasi... Tai, matyt, užaugino tuos „raumenis“ bei reitingą“, – kalbėjo Jonavos rajono savivaldybės meras.

    Įvertinimas – džiugina

    Pripažindamas, kad toks įvertinimas – džiugina, M. Sinkevičius teigia niekad specialiai jo nesiekęs, o pačius reitingus vertinantis kaip smagų žaidimą.

    „Aš, ko gero, esu iš tų žmonių, kurie dirba, stengiasi daryti savo darbą gerai ir jei esu pastebėtas – džiaugiuosi tuo, jei ne – suprantu, kad gal buvo geriau dirbančių.

    Malonu, kad esu pirmas iš merų, kad aplenkiau net sostinės merą, tačiau pačius reitingus daugiau laikau pramoginiu žanru. Smagu peržvelgti, kas yra prieš tave, o kas už tavęs.

    Pasižiūrėjęs į aukštesnes pozicijas suprantu, jog norint palypėti dar vienu kitu laipteliu, teks gerokai padirbėti: kai prieš tave vyriausybės nariai, premjerė, prezidentas, buvę prezidentai, vietos pasitempti – ne tiek ir daug“, – pokalbio pabaigoje sakė M. Sinkevičius.

     

    Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai. Anot jo autorių, septynių dalių ciklas atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai ir pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai.

    ,,Lietuvos įtakingiausieji“ tyrimo reitinguose – aukšta M. Sinkevičiaus pozicija: kokios priežastys galėjo nulemti tai?

    ]]>
    jonavoszinios.lt Wed, 24 Aug 2022 14:45:34 +0300
    <![CDATA[Prasklaidžius cigarečių dūmus: kas slepiasi juose?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasklaidzius-cigareciu-dumus-kas-slepiasi-juose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasklaidzius-cigareciu-dumus-kas-slepiasi-juose Degimas – pagrindinis kaltininkas

    Pridegus cigaretę joje esantis tabakas pasiekia maždaug 600 laipsnių temperatūrą, ima degti, o tabako degimo metu išsiskiria daugybė pavojingų medžiagų. Degančios cigaretės dūmai ir juose esantys chemikalai iš karto ima dirginti nosies ir gerklės gleivinę. Todėl įtraukus dūmą neretai užsikosėjama. Įkvepiami dūmai su dervomis ir kitais kenksmingais cheminiais junginiais tuoj pat nužudo milijonus burnoje esančių gerųjų bakterijų, kurios yra svarbios virškinimo sistemai ir apsaugai nuo infekcijų. Burna išdžiūsta. Tuo pat metu karštis ir dervos ima veikti dantų emalį ir dantenas. Dėl to ilgą laiką rūkančių žmonių dantys būna pageltę.

    Tačiau čia įtraukiamų dūmų daroma žala tik prasideda.

    Iš burnos – tiesiai į kraują

    Pavojingos medžiagos, kurių degančios cigaretės dūmuose suskaičiuojama apie 6000, keliauja į plaučius. Dėl dūmų sumažėja plaučius saugančių gleivių kiekis, o su kiekvienu įtraukimu daroma vis didesnė žala vieno svarbiausių žmogaus organų audiniams. Dėl to rūkantiesiems tikimybė susirgti plaučių vėžiu yra 15-30 kartų didesnė nei šio žalingo įpročio neturintiems žmonėms.

    Degant cigaretei išsiskiriančių kenksmingų medžiagų kelionė po organizmą tęsiasi toliau. Iš plaučių pavojingi cheminiai junginiai patenka į kraują ir kartu su juo išnešiojami po visą kūną bei įvairius organus.

    Pabaigus rūkyti cigaretę, organizmą iškart paveikia dūmuose esantis anglies monoksidas. Šis pavojingas junginys išstumia deguonies molekules ir sumažina jų koncentraciją kraujyje. Dėl to po rūkymo užsiimant aktyvesne fizine veikla gali imti „trūkti kvapo“. Kol su cigarečių dūmais įkvėptas anglies monoksidas pilnai pasišalina iš organizmo, gali praeiti nuo 8 iki 48 valandų.

    Gali baigtis onkologinėmis ligomis

    Vis dėlto viena didžiausių cigarečių dūmuose esančių blogybių yra kancerogenai. Tai vėžį sukeliančios medžiagos, kurių degant tabakui išsiskiria arti 100  Kancerogenai per kraują patenka į organizmo ląsteles ir gali pažeisti ar pakeisti jų DNR – įskaitant dalis, kurios užtikrina  apsaugą nuo vėžio. Be to, kancerogeninės medžiagos apsunkina organizmo pastangas atitaisyti ląstelėms jau padarytą žalą. Dėl šių priežasčių įvairių organų ląstelės gali pradėti dalintis nevaldomai. Tai – vienas iš vėžį sukeliančių veiksnių.

    Kuo daugiau ir dažniau rūkoma, tuo rizika susirgti onkologinėmis ligomis didėja. Visgi net ir retsykiais sutraukiamas cigaretės dūmas didina vėžio riziką. Ir ne tik jo. Cigaretės dūmuose esantys cheminiai junginiai taip pat gali lemti kraujagyslių uždegimus ir jų susiaurėjimą, o tai didina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – įskaitant insultą ir miokardo infarktą.

    Nikotinui – nepelnyti kaltinimai

    Įsisenėjęs mitas, kad nikotinas yra didžiausia cigarečių kenksmingumo priežastis. Iš tiesų pavojų kelia dūmai.. Nikotinas – natūrali cheminė medžiaga, esanti tabako augale, kuri sukelia rūkymo priklausomybę. Taigi, rūkoma dėl nikotino, tačiau organizmas žalojamas dėl cigaretės degimo metu išsiskiriančio nuodų kokteilio. Tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tiek Lietuvos nacionalinis vėžio institutas skelbia, kad pats nikotinas vėžio nesukelia.

    Taigi, cigarečių dūmuose slypi dideli pavojai. Su jais susiduriama vos pridegus cigaretę. Norint cigarečių daromos žalos išvengti, reikia pasistengti žalingo įpročio atsisakyti. Na, o jei to padaryti nepavyksta – rinktis nikotino gaminius, kuriuose tabakas nėra deginamas. Kitu atveju teks susitaikyti su neigiamomis rūkymo pasekmėmis.

    Prasklaidžius cigarečių dūmus: kas slepiasi juose?

    ]]>
    jonavoszinios.lt Thu, 18 Aug 2022 16:27:52 +0300
    <![CDATA[Invazinės rykštenės – augalai, kuriais nereiktų grožėtis, o naikinti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/invazines-rykstenes-augalai-kuriais-nereiktu-grozetis-o-naikinti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/invazines-rykstenes-augalai-kuriais-nereiktu-grozetis-o-naikinti Pievos ir pamiškės jau geltonuoja, rugpjūtis invazinių augalų – rykštenių – žydėjimo metas. Įvairios jų veislės buvo auginamos dėl ryškios geltonos spalvos, tačiau įtraukus jas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, šiuos augalus draudžiama auginti, prekiauti ar kitaip naudoti. Aplinkosaugininkai ragina šiuos sparčiai plintančius augalus naikinti – šienauti, skinti žiedynus, iškasti ir taip mažinti jų plitimą, o nuvytusius nuskintus žiedynus kompostuoti arba mesti į žaliųjų atliekų aikšteles, kad nepaplistų sėklos.

    Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą šiuo metu įtrauktos 2 rykštenių rūšys: kanadinė rykštenė (įskaitant aukštąją rykštenę) ir didžioji (vėlyvoji) rykštenė. Jos pradeda žydėti apie vasaros vidurį, o baigia rudenį. Visos jos kilusios iš Šiaurės Amerikos ir, kaip svetimžemiai augalai, plačiai paplitusios Europoje, jų daugėja Azijoje ir kituose žemynuose.

    Tiksliai nežinoma, kada rykštenės kaip dekoratyviniai augalai pradėtos auginti Lietuvoje. Pavyzdžiui, aukštoji rykštenė oficialiais duomenimis pas mus atkeliavo 1983 m. Europoje šie augalai želdynuose paplito XIX a. Nuo tada rykštenės pasisėjo pievose, dirvonuose, pamiškėse, pakelėse, vandens telkinių pakrantėse, kitose atvirose buveinėse.

    Dabar visos invazinės rykštenių rūšys auga beveik visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes, apleistuose žemės ūkio paskirties plotuose. Daugiamečiai, tankius kerus sudarantys augalai nereiklūs, auga prastame dirvožemyje, ištveria sausras ir šalčius. Didžiosios rykštenės išaugina itin daug šakniastiebių, sudaro tankius sąžalynus.

    „Ten, kur įsikuria rykštenės ir jos nenaikinamos – greitai nebelieka vietos vietinėms augalų rūšims, ypač žoliniams, nyksta natūralios jų bendrijos, keičiasi ir mažėja ir gyvūnų rūšinė sudėtis, keičiasi visa ekosistema. Invazinės rykštenės, išskyrus vietinę rūšį – paprastąją rykštenę, ne tik kelia grėsmę mūsų biologinei įvairovei, bet keičia kraštovaizdį, kelia problemų ūkinei veiklai ir gali padidinti gaisrų grėsmę ten, kur plyti tankūs sudžiūvusių rykštenių plotai“, – pažymi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.

    Rykštenės dauginasi vėjo nešiojamomis sėklomis ir požeminiais šakniastiebiais. Nustatyta, kad vienas kanadinės rykštenės ūglis gali subrandinti net 10-20 tūkst. sėklų. Kai žydi dideli rykštenių plotai, į aplinką paskleidžiamas labai didelis kiekis žiedadulkių, kurios gali sukelti alergines reakcijas jautriems asmenims.

    Jei pridygo savaime, aplinkosaugininkai rekomenduoja pavienius augalus iškasti, naikinti cheminėmis priemonėmis, sąžalynus pjauti prieš žydėjimą. Dažnai rykštenes nepagalvoję platiname patys, nuskintus žiedynus išmesdami į šiukšlynus, pamiškes, kur iš sėklų išauga nauji augalai. Nuvytusius reikia kompostuoti, vežti į žaliąsias atliekų aikšteles arba sudeginti.

    Primename, kad už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.

    Aplinkos ministerijos inf. 

    Invazinės rykštenės – augalai, kuriais nereiktų grožėtis, o naikinti

    ]]>
    jonavoszinios.lt Tue, 16 Aug 2022 09:36:31 +0300
    <![CDATA[Prieskoninis sviestas, užkariavęs kulinarinį pasaulį: ekspertė dalinasi penkiais receptais]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prieskoninis-sviestas-uzkariaves-kulinarini-pasauli-eksperte-dalinasi-penkiais-receptais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prieskoninis-sviestas-uzkariaves-kulinarini-pasauli-eksperte-dalinasi-penkiais-receptais Sviestas – ištikimas palydovas kulinarinėse kelionėse. Atšildytas minkštas, lydytas ar ištrauktas tiesiai iš šaldytuvo – jis virtuvėje gali pasitarnauti įvairiomis formomis. Šiandien sviestas išgyvena tikrą renesansą ir įkvepia naujas tendencijas, iš kurių viena ryškiausių – prieskoninis sviestas. Ekspertai pasakoja, kaip pasigaminti tokį sviestą namuose ir siūlo penkis receptus kiekvieno skoniui.

     

    Pasak Ernestos Dapkienės, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės, sviestas  yra neatsiejama kasdienio pirkinių krepšelio prekė.

    „Asortimente turime daugiau nei 30 skirtingų rūšių sviesto pasirinkimą, kurio didžiąją dalį sudaro lietuviškas sviestas – jam prioritetą teikia ir pirkėjai. Beje, įdomu, kad sviesto paklausai būdingas sezoniškumas: liepos mėnesį sviesto suvartojama mažiausiai, o prasidėjus šaltajam sezonui, pardavimai ženkliai pakyla, matyt, lydėdami ir prasidėjusį naminių kepinių sezoną“, – sako „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė E. Dapkienė.

    Spalvinga istorija ir panaudojimas

     

    Sviesto istorija – išties spalvinga, senovės civilizacijose jis buvo apdainuojamas ir aprašomas poezijoje, dovanojamas per vestuves ir netgi dedamas į mirusiųjų kapus. Pieno virtimas sviestu buvo vertinamas kaip stebuklas, tad jis neatsiejamas ir nuo religinių apeigų.

    „Didžiąją dalį sviesto sudaro riebalai, o pastarąjį dešimtmetį dietologai rekomendavo sumažinti jų kiekį mityboje, išstumdami sviestą į ne itin sveikų maisto produktų kategoriją. Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad sumažinus riebalų vartojimą, mitybos racione atsirasdavo daugiau angliavandenių, kurie organizmui gali būti dar kenksmingesni. Kova su riebalais buvo baigta ir šiuo metu sviestas kulinarijoje išgyvena tikrą renesansą“, – pasakoja „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė.

    Pasak ekspertės, nors sviestas yra vertinamas dėl skonio, jis pasižymi ir sveikatai naudingomis savybėmis. Svieste gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios saugo organizmą nuo uždegimų, bei stiprina imuninę ir nervų sistemą. Jame esančios trumpųjų grandinių riebiosios rūgštys gali mažinti virškinimo sistemos uždegimų riziką. Sviestas padeda organizmui įsisavinti ir naudingus vitaminus, tokius kaip A, D, E, K.

    „Be maistinių savybių, sviestas pasižymi ir universaliu panaudojimu kulinarijoje. Sviestas neatsiejamas nuo kepinių, mat jiems suteikia skonio, purumo ir minkštumo. Tačiau naudojant sviestą konditerijoje, patartina nepersistengti – jei riebalų kepinio tešloje bus per daug, jis gali prarasti formą, o tešla centre gali likti neiškepusi. Sviestas taip pat gausiai naudojamas padažų gamyboje, sviestinis padažas tinka ne tik makaronams, troškiniams, bet ir mėsai ar žuviai gardinti.“, – sako maisto ekspertė.

    B. Baratinskaitė pažymi, kad namuose per kelias minutes galima sviestą pagardinti įvairiais skoniais. Ji pabrėžia, kad norint išgauti geriausią rezultatą, svarbu naudoti geros kokybės sviestą, o ne sviesto gaminį ar margariną. Toks sviestas gali būti naudojamas kaip užtepėlė vaišinant svečius, sumuštiniams, padažams arba kaip greitas užkandis, užtepus ant šviežios duonos riekės. Aštresnio, ryškesnio skonio sviestu gardinkite troškinius ar ant jo kepkite daržoves, o saldžią versiją naudokite kepiniams. Maisto ekspertė dalijasi penkiais receptais, kuriuos galima universaliai pritaikyti maisto gamyboje.

    Česnakinis žolelių sviestas

     

    Reikės: 1 pakuotės sviesto, 2 smulkintų česnako skiltelių, saujos žolelių (rozmarino, petražolių ir čiobrelių).

    Gaminame: atšildykite sviestą iki kambario temperatūros – jis taps purus ir minkštas. Dubenyje sumaišykite sviestą su visais ingredientais, naudokite patogų įrankį, pvz.: guminę mentelę. Gautą masę sudėkite į kepimo popierių ir suformuokite norimą formą. Prieš naudodami bent kelias valandas atvėsinkite sviestą šaldytuve.

    Moliūgų sviestas

     

    Reikės: 1 pakuotės sviesto, 2 šauktų moliūgų tyrės, prieskonių (jeigu norite pikantiškesnio skonio, dėkite aštrius, rytietiškus prieskonius, o jeigu saldesnio ir neutralesnio, naudokite cinamoną, imbierą, muskato riešutus, gvazdikėlius).

    Gaminame: atšildykite sviestą iki kambario temperatūros. Dubenyje sumaišykite sviestą su visais ingredientais, naudokite patogų įrankį, pvz.: guminę mentelę. Gautą masę sudėkite į kepimo popierių ir suformuokite norimą formą. Prieš naudodami bent kelias valandas atvėsinkite sviestą šaldytuve.

    Pesto padažo sviestas

     

    Reikės: 1 pakuotės sviesto, 1 šaukšto pesto padažo (naminio arba pirkto parduotuvėje), 1 šaukšto smulkiai tarkuoto parmezano sūrio, žiupsnelio smulkiai pjaustyto laiškinio česnako.

    Gaminame: atšildykite sviestą iki kambario temperatūros. Dubenyje sumaišykite sviestą su visais ingredientais, naudokite patogų įrankį, pvz.: guminę mentelę. Gautą masę sudėkite į kepimo popierių ir suformuokite norimą formą. Prieš naudodami bent kelias valandas atvėsinkite sviestą šaldytuve.

    Aitriųjų paprikų ir žaliosios citrinos sviestas

     

    Reikės: 1 pakuotės sviesto, 1 valgomojo šaukšto smulkintų aitriųjų paprikų, 1 arbatinio šaukštelio žaliosios citrinos sulčių, 1 šaukštelio smulkiai pjaustytos šviežios kalendros, žiupsnelio tarkuotos žaliosios citrinos žievelės.

    Gaminame: atšildykite sviestą iki kambario temperatūros. Dubenyje sumaišykite sviestą su visais ingredientais, naudokite patogų įrankį, pvz.: guminę mentelę. Gautą masę sudėkite į kepimo popierių ir suformuokite norimą formą. Prieš naudodami bent kelias valandas atvėsinkite sviestą šaldytuve.

    Saldus klevų sviestas

     

    Reikės: 1 pakuotės sviesto, 2 šaukštų klevų sirupo, pusės šaukštelio cinamono.

    Gaminame: atšildykite sviestą iki kambario temperatūros. Dubenyje sumaišykite sviestą su visais ingredientais, naudokite patogų įrankį, pvz.: guminę mentelę. Gautą masę sudėkite į kepimo popierių ir suformuokite norimą formą. Prieš naudodami bent kelias valandas atvėsinkite sviestą šaldytuve. Skanaus!

     ,,Maximos" inf.

    Prieskoninis sviestas, užkariavęs kulinarinį pasaulį: ekspertė dalinasi penkiais receptais

    ]]>
    jonavoszinios.lt Wed, 10 Aug 2022 13:05:44 +0300
    <![CDATA[Diagnozė vėžys – kas didina šios baisios ligos riziką?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/diagnoze-vezys-kas-didina-sios-baisios-ligos-rizika https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/diagnoze-vezys-kas-didina-sios-baisios-ligos-rizika Cigarečių dūmuose – visas pluoštas kancerogenų

    Vienas pagrindinių onkologinių susirgimų rizikos veiksnių ES yra rūkymas. Šis žalingas įprotis ypač padidina plaučių vėžio riziką, tačiau žala kvėpavimo takų organams neapsiriboja. Esama įrodymų, kad rūkymas gali sukelti mažiausiai 15 rūšių onkologinius susirgimus – įskaitant kepenų, inkstų, kasos, žarnyno ir daugelio kitų organų vėžį.

    Pagrindinė priežastis, dėl kurios rūkymas stipriai padidina vėžio riziką, slypi cigarečių dūmuose, kurie išsiskiria tabakui degant. Juose aptinkama apie 6 000 skirtingų chemikalų. Bent 70 iš jų gali sukelti vėžį. Tarp šių chemikalų yra ir gerai žinomos nuodingos medžiagos dervos bei anglies monoksidas. Šie kancerogenai išsiskiria cigaretei degant ir yra įkvepiami į plaučius. Iš plaučių pavojingos medžiagos patenka į kraują ir pasklinda po visą organizmą. Su dūmais įkvėpti pavojingi chemikalai gali pažeisti ląstelių DNR molekules – įskaitant jų dalis, atsakingas už apsaugą nuo vėžio. Maža to, kancerogenai apsunkina organizmo pastangas atitaisyti ląstelėms padarytą žalą, todėl vėžio rizika didėja.

    Dažnai žmonės klaidingai mano, kad didžiausias ligų sukėlėjas yra  nikotinas, vis dėlto, mokslininkų teigiamu, nikotinas nėra siejamas su onkologiniais susirgimais.

    Visiškai išvengti šių pavojų gali padėti tik šio žalingo įpročio atsisakymas, tačiau neretas rūkorius patikins, kad mesti rūkyti nėra taip paprasta. Dėl to vis dažniau galima išgirsti ekspertus kalbant apie bedūmius tabako ar nikotino gaminius, kurie neva gali padėti išvengti nuodų porcijos, kuri slypi degančios cigaretės dūmuose.

    Nepilnavertė mityba – kelias į vėžinius susirgimus

    Mityba yra dar vienas svarbus onkologiniams susirgimams įtakos turintis faktorius. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveika ir subalansuota mityba leistų išvengti apie 30-50 proc. visų onkologinių susirgimų. Mokslininkai mano, kad vėžio riziką ypač didina daug cukraus ir perdirbtų angliavandenių turintis maistas. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra kancerogenams priskiria ir kai kuriais būdais apdorotą, pavyzdžiui, rūkytą mėsą.

    Taip pat nustatyta sąsajų tarp perkepto ar itin aukštoje temperatūroje apdoroto maisto ir padidėjusios vėžio rizikos. Kepant maistą – ypač pramoniniu būdu apdorotus ir perdirbtus produktus – ant atviros ugnies, juos gruzdinant ar skrudinant riebaluose išsiskiria kenksmingi junginiai, kurie gali sukelti uždegiminius procesus ir padidinti vėžio riziką. Dėl to verta ne tik rinktis mažiau apdorotus produktus, į savo dietą įtraukti daugiau daržovių, grūdinių kultūrų, vitaminais ir mineralais turtingo maisto, bet ir jo gaminimui rinktis tausojančius metodus – virimą garuose, troškinimą žemesnėje temperatūroje ir pan.

    Fizinio aktyvumo stoka ir viršsvoris reikšmingai didina riziką

    Su mityba susijęs ir kitas reikšmingas vėžio rizikos faktorius – viršsvoris bei nutukimas. Nustatyta, kad nutukimas padidina mažiausiai 13 rūšių vėžio riziką, o problemos dėl svorio nulemia iki penktadalio visų vėžio sukeltų mirčių. Pertekliniai riebalai gali sutrikdyti organizmo gliukozės įsisavinimo procesus ir taip paskatinti spartesnį ląstelių dalijimąsi, o tai savo ruožtu didina auglių susidarymo tikimybę. Viršsvoris ir nutukimas taip pat skatina uždegiminius procesus, kurie gali vesti prie vėžio.

    Viršsvoriui ir nutukimui reikšmingos įtakos, be abejo, turi fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena. Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad sėslus gyvenimo būdas ir nepakankamas fizinis aktyvumas patys savaime yra kai kurių vėžio rūšių rizikos faktorius. Norint jį pašalinti reikėtų ne tik sveikai maitintis, bet ir kiekvieną savaitę skirti bent 150-300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai ir bent 75-100 minučių didelio aktyvumo fizinei veiklai. Taip pat bent dvi dienas per savaitę reikėtų užsiimti raumenis stiprinančia veikla.

    Saulės spinduliai – ne visuomet draugas

    Nors buvimas saulėje papildo organizmui svarbaus vitamino D atsargas, piktnaudžiavimas saulės spinduliais gali sukelti odos vėžį. Intensyvi ultravioletinė saulės ar soliariumo lempų spinduliuotė gali pažeisti odos ląstelių DNR ir taip nulemti onkologinius susirgimus. Nustatyta, kad bent kartą per dvejus metus perdegus saulėje melanomos – pavojingiausios odos vėžio formos – rizika padidėja tris kartus.

    Taigi norint sumažinti odos vėžio riziką saulėje reikėtų būti saikingai. Kai saulės spinduliuose tenka būti ilgiau, svarbu naudoti tinkamas odos apsaugos priemones arba atviras kūno vieta pridengti. Tai ypač aktualu jautresnę odą turintiems žmonėms, kuriems tiesioginiai saulės spinduliai gali būti ypač pavojingi.

    Nors visų vėžio rizikos veiksnių eliminuoti neįmanoma, nes dalis jų gali būti susiję su genetika ir tam tikromis sveikatos būklėmis, tačiau kai kurių ligų formų galima išvengti sąmoningais pasirinkimais. Atsisakius cigarečių bei kitų žalingų įpročių, stengiantis maitintis sveikai ir daugiau judėti, nepiktnaudžiaujant saule onkologinių susirgimų tikimybę galima reikšmingai sumažinti.

    Diagnozė vėžys – kas didina šios baisios ligos riziką?

    ]]>
    jonavoszinios.lt Wed, 10 Aug 2022 11:10:07 +0300
    <![CDATA[Kraujo donorams padidėjo valstybinė pensija, NKC kviečia dėl jų kreiptis anksčiau]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kraujo-donorams-padidejo-valstybine-pensija-nkc-kviecia-del-ju-kreiptis-anksciau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kraujo-donorams-padidejo-valstybine-pensija-nkc-kviecia-del-ju-kreiptis-anksciau Nacionalinis kraujo centras (NKC) primena, kad neatlygintinai kraujo davę donorai nuo birželio 1 d. jau gali pretenduoti į didesnes valstybines pensijas ir skatina gyventojus dėl jų kreiptis anksčiau, nelaukiant, kol sueis pensinis amžius, jei kraujo jau paaukota 40 kartų arba 200 kartų - plazmos. Ši valstybinė pensija nuo pirmojo vasaros mėnesio padidėjo dešimtadaliu - iki 130,58 Eur. Fiksuojama nemažai atvejų, kai tokias pensijas gauti galintys donorai tiesiog pamiršta dėl jų kreiptis ir jos nėra skiriamos, tad NKC ragina nedelsti.

    Iki birželio šios pensijos dydis siekė 118,7 Eur, o pakeitus pensijų bazės indeksavimo koeficientą, nuo birželio 1 d. ji pakilo iki 130,58 Eur.

    Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, reguliariai neatlygintinai kraujo aukojantys žmonės gali pretenduoti į Garbės donoro vardą ir antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Sulaukus pensinio amžiaus ši pensija taps dar viena, t. y. papildoma - vietoje vienos žmogus galės gauti dvejas pensijas.

    NKC direktorius Daumantas Gutauskas tikisi, kas ši valstybės padėka simboliškai paskatins kraujo donorus, kurie nepailsdami aukoja kraują ir prisideda gelbėdami kitų gyvybes. Be to, nemažai donorų pamiršta labai svarbų dalyką – kreiptis dėl šios valstybinės pensijos.

    „Būtent todėl labai noriu priminti ir paraginti, kad 40 kartų kraujo arba 200 kartų plazmos paaukoję donorai, nesvarbu kiek jiems yra metų, jau dabar gali kreiptis dėl valstybinės pensijos skyrimo – pateikti reikiamus dokumentus NKC, susitvarkyti formalumus tam, kad sulaukus senatvės pensijos amžiaus nebereikėtų to daryti. Be to, kartais žmonės išvis pamiršta kreiptis ir dėl to valstybinės pensijos negauna. Tad geriau nedelsti ir susitvarkyti formalumus dabar, pavyzdžiui, būnant 40-ies metų, kai kraujo donoras jau gali pretenduoti į tokią pensiją, o sulaukus senatvės tiesiog pradėti gauti šią valstybės padėką už pasiaukojimą kraujo donorystei“, - primena D. Gutauskas.

    NKC vadovas primena, kad vieno žmogaus donacija gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes, todėl aukojantieji kraują prisideda prie gyvybių gelbėjimo ir padeda papildyti rezervą, kas yra ypač svarbu.

    Šiuo metu Lietuvoje yra 58 garbės donorai, gaunantys šią pensiją. Garbės donoro vardas suteikiamas žmogui, ne mažiau kaip 40 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos. Kartu įteikiamas tai patvirtinantis ženklas ir pažymėjimas. Garbės donoras įgyja teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kuri mokama sulaukus senatvės pensijos amžiaus.

    NKC duomenimis, nuo 2022 m. sausio iki liepos pabaigos atlikta daugiau nei 38 tūkst. donacijų, surinkta 17,1 tūkst. litrų kraujo. 2021 m. NKC įvyko daugiau nei 64 tūkst. donacijų, surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo.

    Primenama, kad kraujo duoti gali tik visiškai sveikas žmogus. Prieš atvykstant duoti kraujo patariama lengvai pavalgyti, išgerti daugiau skysčių, būti pailsėjus, išsimiegojus. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Aukoti galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.

    NKC informacija

    Kraujo donorams padidėjo valstybinė pensija, NKC kviečia dėl jų kreiptis anksčiau

    ]]>
    jonavoszinios.lt Tue, 09 Aug 2022 09:53:53 +0300
    <![CDATA[5 populiarūs mitai apie rūkymą – kodėl neverta jais tikėti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/5-populiarus-mitai-apie-rukyma-kodel-neverta-jais-tiketi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/5-populiarus-mitai-apie-rukyma-kodel-neverta-jais-tiketi Mitas nr. 1 – rūkymas mažina stresą

    Vienas populiariausių įsitikinimų apie rūkymą yra susijęs su neva raminančiu cigarečių poveikiu. Dažnai tikima, kad į plaučius traukiami cigarečių dūmai padeda sumažinti patiriamą stresą ir nerimą. Dėl to cigarečių dažnai griebiamasi stresinėse situacijose.

    Visgi tariamai raminantis cigarečių poveikis yra apgaulingas. Dažnai, priklausomybę sukeliantys dalykai žmogaus smegenyse išskiria dopaminą. Tad ir cigaretėse esančios veiklios medžiagos išskiria šį hormoną ir būtent dėl to rūkant patiriamas malonumo pojūtis. Vis tik prie padidėjusių dopamino kiekių smegenys labai greitai pripranta, todėl tokiam pačiam efektui pasiekti rūkalų reikia vis daugiau ir dažniau. Ilgainiui išsivysto priklausomybė, todėl neparūkius imamas jausti irzlumas, įtampa, nerimas. Norint šiuos pojūčius bent laikinai numalšinti griebiamasi cigaretės. Taip susidaro iliuzija, kad rūkymas numalšina nerimą, nors iš tiesų šis žalingas įprotis dažnai ir yra jo priežastis.

    Mitas nr. 2 – rūkant tik retkarčiais organizmui nekenkiama

    Kitas populiarus mitas yra susijęs su rūkymo dažnumu. Norima manyti, kad rūkymas kenkia tik rūkant dažnai ir daug, o viena-kita cigaretė didelės žalos neva nedaro. Ir nors iš tiesų su surūkomų cigarečių kiekiu didėja ir organizmui daroma žala, manyti, kad parūkymas retsykiais yra visiškai nekaltas, būtų klaida. Medicininiai tyrimai rodo, kad net ir viena cigaretė per dieną gali reikšmingai padidinti vėžinių susirgimų ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Be to, pradėjus nuo vienos cigaretės dažniausiai progresuojama link pilnos priklausomybės. Juk nei vienas rūkorius turbūt nepradėjo iš karto supešdamas pilną cigarečių pakelį per dieną. Tad svarbu nepamiršti, kad kaskart pridegus cigaretę – nesvarbu pirmą ar dešimtą – imama kenkti organizmui, o tuo pačiu rizikuojama įklimpti į ilgalaikę priklausomybę.

    Mitas nr. 3 – nikotinas yra pagrindinis rūkymo sukeliamų ligų kaltininkas

    Cigaretės ir rūkymas daugeliui pirmiausiai asocijuojasi su nikotinu. Nors tai yra viena pagrindinių tabako veikliųjų medžiagų, dėl kurios ir norisi rūkyti, visgi kaltė dėl rūkymo sukeltos žalos nikotinui verčiama nepelnytai. Pats nikotinas nesukelia vėžinių susirgimų, o didžiausias cigarečių blogis slypi visai kitur – pavojingose medžiagose, kurios išsiskiria cigaretei degant.

    Tarp šių medžiagų – dervos, anglies monoksidas, tokie cheminiai junginiai kaip amoniakas, glicerolis ir daugelis kitų. Iš viso cigarečių dūmuose priskaičiuojama net keli šimtai kancerogenų – vėžį sukeliančių medžiagų. Taigi visgi ne nikotinas, o degimo produktai yra tai, dėl ko cigaretės yra tokios pavojingos sveikatai. Būtent dėl šios priežasties negalintiems ar nenorintiems mesti rūkyti rekomenduojama rinktis nikotino gaminius, kurios leidžia gauti nikotino nedeginant tabako.

    Mitas nr. 4 – rūkant kenkiama tik sau

    Daugelis rūkančiųjų puikiai suvokia, kad kenkia savo sveikatai. Visgi dažnas nenutuokia, kad dėl savo žalingo įpročio į pavojų stato ir aplinkinius. Moksliniai tyrimai šiuo klausimu vienareikšmiški – buvimas prirūkytoje patalpoje kenkia ne ką mažiau nei tiesioginis rūkymas. Cigaretės degimo metu išsiskiriančios pavojingos medžiagos pasklinda prastai vėdinamoje patalpoje ir yra įkvepiamos visų ten esančių. Maža to, dūmuose esančios mikrodalelės gali įsigerti į baldų pamušalus, kilimus, sienų dangą, nusėsti ant įvairių paviršių ir tokiu būdu pavojų kelti ne vieną mėnesį. Buvimas prirūkytose patalpose ypač kenkia vaikams ir nėščiosioms.

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje dėl pasyvaus rūkymo miršta apie 1,2 mln. žmonių. Tad įsitikinimas, kad rūkant kenkiama tik sau, neatsilaiko prieš faktus.  

    Mitas nr. 5 – rūkymas padeda sulieknėti

    Dar vienas populiarus mitas apie rūkymą – įsitikinimas, kad šis žalingas įprotis padeda būti liekniems ir numesti svorio. Užtenka pasižiūrėti į rūkančiuosius, kad taptų akivaizdu – kenksmingų dūmų į save traukimas tikrai negarantuoja lieknos figūros. Tarp rūkančiųjų netrūksta apkūnių ir viršsvorio turinčių žmonių.

    Norint išties sulieknėti ir atrodyti gražiai, visų pirma reikia subalansuoti mitybą, sportuoti ir gyventi sveikai, o ne ieškoti pateisinimų žalingiems įpročiams.

     

    5 populiarūs mitai apie rūkymą – kodėl neverta jais tikėti?

    ]]>
    jonavoszinios.lt Thu, 04 Aug 2022 10:51:41 +0300
    <![CDATA[Sunkios ligos diagnozę išgirdusi Rima: „Transplantacija mane tikrai išgelbėjo“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sunkios-ligos-diagnoze-isgirdusi-rima-transplantacija-mane-tikrai-isgelbejo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sunkios-ligos-diagnoze-isgirdusi-rima-transplantacija-mane-tikrai-isgelbejo 55-erių Rima prieš penkerius metus pradėjo jausti bendrą silpnumą ir pastebėjo, kad jai ant kūno vis atsirasdavo didelės kraujosruvos, šlapime pasirodė kraujas. Nuėjusi į polikliniką, namo Rima negrįžo – iš pradžių moteris buvo paguldyta Alytaus ligoninės reanimacijos skyriuje, o vėliau perkelta į Kauno klinikas, kuriose praleido beveik visą 2017 metų pavasarį. Moteris sužinojo, kad jai – sunki liga, dėl kurios sutriko inkstų veikla, o padėti gali tik organo transplantacija.

    „Aš savo sveikata visai nesirūpinau ir pas gydytojus visai nevaikščiodavau“, – pasakojimą pradeda Rima iš Alytaus. „2017 metų vasario pradžioje man sukako 50 metų, o po mėnesio ėmiau nuolat jausti silpnumą. Ant pilvo, krūtinės, kojų atsirasdavo didelės mėlynės. Šlapime pasirodė kraujo. Nusprendžiau kreiptis į gydytojus“.

    Ligoninėje praleido daugiau nei 2 mėnesius

    Buvo 2017 metų kovo 6 diena, kai Rima apsilankė vienoje iš Alytaus poliklinikų. Gydytojai pamatavo moters kraujo spaudimą ir pamatė, kad sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas siekė net 250 mmHG.

    „Aš visai negerdavau jokių vaistų, nesimatuodavau spaudimo ir net nežinojau, koks jis pas mane yra. Man šeimos gydytoja davė vaistų, kurie greit numuša spaudimą. Po to man dar kartą pamatavo kraujo spaudimą ir pamatė, kad jis jau yra kiek nukritęs.

    Man padarė ir šlapimo tyrimą. Jo metu rado visokių blogumų, todėl gydytoja pasakė, kad reikia kompensuojamų vaistų knygelės. Pasakiau, kad turiu, tik reikia ją atsivežti iš namų. Išėjau į lauką ir ant laiptų man pasidarė labai silpna“, – pasakoja ji.

    Rima grįžo į polikliniką ir medikai jai iškvietė greitąją pagalbą. Parą moteris praleido Alytaus ligoninės reanimacijos skyriuje, o po to buvo pervežta į Kauno klinikas.

    „Iš Kauno klinikų beveik nieko neprisimenu, nors jose praleidau daugiau nei 2 mėnesius. Mane veždavo daryti plazmaferezę, o po jos – dializę. Manęs klausinėdavo, ar žinau, kiek man metų, kada esu gimusi. Kartais pati jausdavau, kad pasakydavau nesąmones, o kartais nieko nesuprasdavau. Vėliau sužinojau, kad mane buvo ištikusios ir klinikinės mirtys.

    Galiausiai man diagnozavo hemolizinį ureminį sindromą – jis pažeidžia inkstus. Mano inkstai jau nebeveikė ir dėl to man nuolat atsirasdavo mėlynės. Mane gydžiusi gydytoja pasakė, kad nieko baisaus – reikės atlikti dializes, o po to transplantaciją“, – prisimena Rima.

    Galvojo, kad inksto teks laukti 4 metus

    Alytiškė sako, kad kol jai pačiai neprireikė transplantacijos, niekada anksčiau nebuvo skaičiusi ar pasidomėjusi transplantacijos ir organų donorystės temomis.

    „Žinojau, kad yra Donoro kortelė, bet galvojau, kad tai manęs neliečia. Sužinojusi apie transplantaciją aš neįsivaizdavau, kaip ji vyksta – ar man išims abu inkstus, ar transplantuos juos abu. Pradėjus dializes Alytuje man gydytojai ir kiti transplantacijos laukiantys recipientai, „Gyvasties“ atstovai pasakojo, kas ir kaip turėtų įvykti“, – sako moteris.

    Praėjus pusei metų po ligos diagnozės – 2018 metų pradžioje – Rima pradėjo ruoštis galimai transplantacijai. Ji turėjo apsilankyti pas kardiologą, otorinolaringologą, ginekologą, odontologą, kurie patikrintų, ar moteris neturi gretutinių ligų ar susirgimų, kurie galėtų užkirsti kelią transplantacijai.

    „Man reikėjo dar ir pas gastroenterologą apsilankyti, nes kraujyje buvo hepatito C žymenų, tačiau ši diagnozė nepasitvirtino“, – priduria ji.

    2018 metų birželio 1 dieną moteris buvo įtraukta į aktyviai laukiančių recipientų sąrašą. Gydytojų konsiliumo metu moteris turėjo pasirašyti sutikimą, kad jai inksto transplantacija bus atlikta tik Kauno klinikose:

    „Kauno klinika dėl mano ligos – hemolizinio ureminio sindromo – gavo leidimą pirkti tam tikrus vaistus. Ši liga man nėra išgydyta, tik pristabdyta. Todėl buvo svarbu, kad Kauno klinikos galėtų ir toliau pirkti vaistus, jeigu liga po transplantacijos būtų atsinaujinusi ir man vėl būtų reikėję vaistų“, – aiškina moteris.

    Rima buvo skaičiusi, kad vidutiniškai inksto Lietuvoje laukiama apie 2 metus, todėl galvojo, kad jai teks laukti maždaug 4 metus, nes transplantaciją galėjo atlikti tik viename iš dviejų Lietuvos transplantacijos centrų.

    „Tuo metu aš jaučiausi gana gerai, todėl buvau nusiteikusi laukti. Negalvojau, kad inksto sulauksiu dar tais pačiais metais.

    Po Kalėdų, gruodžio 28 dieną, 5 valandą 30 minučių suskambėjo mano telefonas ir mane pakvietė atvykti į Kauno klinikas, nes yra man tinkamas donuojamas inkstas. Tąkart pakvietė keturis galimus recipientus. Pagal suderinamumą aš buvau trečia. Nežinau kodėl, bet vienam iš aukščiau sąraše buvusių žmonių negalėjo atlikti transplantacijos, todėl aš pakilau į antrą vietą ir man buvo persodintas inkstas. Tai buvo mano kalėdinis stebuklas ir pati geriausia naujametinė dovana“, – šypsosi moteris.

    Išgelbėjo inksto transplantacija

    Po inksto transplantacijos Rima jautėsi pakankamai gerai – vienintelė problema buvo jos aukštas kraujospūdis. Per du metus moteris ne kartą grįžo į Kauno klinikas, tačiau, pasak jos, tai buvo niekis palyginus su tuo, ką teko ištverti laukiant transplantacijos:

    „Per du metus po transplantacijos Kauno klinikose dėl įvairių infekcijų gulėjau kokius devynis kartus. Bet tai nieko tokio. Nepalyginsi su tuo, ką teko patirti prieš transplantaciją. Man buvo sakę gydytojai, kad pradėjus karščiuoti iškart turiu važiuoti į Kauno klinikas“.

    Prieš sveikatos pablogėjimą Rima dirbo labai daug – ji buvo buhalterė trijose įmonėse – vienoje Kaune ir dvejose Alytuje.

    „Kai susirgau, aš nebegalėjau dirbti – sustreikavo mano atmintis. Vėliau, kai jau pradėjau sveikti, atmintis grįžo ir prisiminiau, kaip atlikti savo darbą. Prieš sužinant apie ligą dirbau trijose įmonėse, o dabar dirbu tik vienoje iš jų“, – pasakoja ji.

    Moteris sako, kad po to, kai su transplantacija ir organų donoryste susidūrė pati, su šeimos nariais pasikalbėjo apie organų donorystę ir išsakė savo pritarimą donorystei:

    „Reikia būtinai įsigyti Donoro korteles. Mano sesuo ir pusseserė yra įsigijusios Donoro korteles. Mes ir šeimoje esame pasikalbėję, kad jeigu tik bus galimybė, tikrai reikia dovanoti organus transplantacijai. Aš, manau, kad numanomo sutikimo organų donorystės modelis būtų geras sprendimas. Juk ne visi žmonės prisiruošia užpildyti prašymą Donoro kortelei įsigyti. Paskutinį žodį dėl donorystės juk vis tiek ištartų artimieji.

    Nereikia, kad sveikus organus žemėje suėstų kirmėlės arba jie būtų sudeginami. Juk jie gali pratęsti kito žmogaus gyvenimą, padėti jam. Anykščiuose dabar aš turiu inksto brolį Vytą – jam transplantuotas antras to paties Donoro inkstas. Transplantacija mus tikrai išgelbėjo. Galima sakyti, kad aš sugrįžau į tokį patį gyvenimą, koks buvo iki ligos. Dabar tik dirbu mažiau.

    Esu ypač dėkinga mano Donoro artimiesiems už sunkią netekties valandą priimtą labai svarbų sprendimą, dovanojusį man antrą gyvenimą. Dėkoju ir Kauno klinikų medikams už atliktą sudėtingą inksto persodinimo operaciją, kuri padėjo sugrįžti į visaverti gyvenimą“, – sako Rima.

    Svarbus pokalbis

    Lietuvoje šiuo metu galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai kiekvienas 18 metų sulaukęs žmogus norėdamas išreikšti savo pritarimą organų donorystei turi pasirašyti sutikimą ir gauti Donoro kortelę.

    Didžiojoje dalyje Europos valstybių taikomas numanomo sutikimo organų donorystės modelis. Tokio modelio atveju, žmogus laikomas pritariančiu organų donorystei, jeigu nėra raštu pareiškęs kitaip. Svarstoma tokį organų donorystės modelį ateityje taikyti ir Lietuvoje, tačiau svarbiausias galutinis sprendimas priklausytų mirusiojo artimiesiems.

    Dėl to labai svarbu apie šį sprendimą pasikalbėti su savo artimaisiais, nes po mirties organai galės būti dovanojami tik gavus jų sutikimą. Dažnu atveju apie mirusiojo norą tapti organų donoru artimieji nieko nežino, todėl netekties skausmo akimirkoje apsispręsti būna žymiai sunkiau.

    2021-aisiais Lietuvoje atlikta 200 organų ir audinių transplantacijų, o tai reiškia, kad 73,4 proc. žmonių sutiko padovanoti artimųjų organus donorystei.

    Transplantacija yra vienas didžiausių mūsų laikų medicinos laimėjimų. Žmogaus organui susirgus ir pilnai neatliekant savo funkcijos, dažnu atveju vienintele viltimi pasveikti tampa organo transplantacija. Ji neatsiejama nuo medicinos mokslo progreso, gydytojų profesionalumo ir visuomenės požiūrio į donorystę.

    Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 325 žmonės: 77 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 38 širdies, 9 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 51 kepenų, 145  ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai.

    Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.

    NTB inf.

    Sunkios ligos diagnozę išgirdusi Rima: „Transplantacija mane tikrai išgelbėjo“

    ]]>
    jonavoszinios.lt Thu, 04 Aug 2022 10:27:08 +0300
    <![CDATA[Teisininkas: atsisakantys nuomoti būstą šeimai su vaikais pažeidžia įstatymus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teisininkas-atsisakantys-nuomoti-busta-seimai-su-vaikais-pazeidzia-istatymus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teisininkas-atsisakantys-nuomoti-busta-seimai-su-vaikais-pazeidzia-istatymus „Nuomojame butą porai be vaikų“ – tokią frazę gana dažnai galima išvysti būsto nuomos skelbimuose internete. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovas Vytis Muliuolis primena, kad tokia praktika – diskriminacinė, taip pat kaip ir atsisakymas nuomoti gyvenamąjį būstą žmonėms dėl jų rasės, kilmės, religijos bei kitų Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų pagrindų. Teisininkas atsako, ką daryti pamačius diskriminuojantį skelbimą, kada galima kreiptis į lygių galimybių kontrolierę ir kodėl kartais sunku nustatyti diskriminaciją būsto nuomos sektoriuje.

    Kaip diskriminacija pasireiškia būsto nuomos srityje?

    Kalbant apie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praktiką, į mus dažniausiai kreipiasi asmenys, norėdami informuoti apie pastebėtus butų nuomos skelbimus, kuriuose nuomininkams nustatytos sąlygos, turinčios diskriminacijos požymių. Pavyzdžiui – skelbiama, kad butas nuomojamas tik lietuviams ar nenuomojamas užsieniečiams, šeimoms su mažais vaikais. 

    Pasitaiko ir skundų iš žmonių, kurie patys tiesiogiai susiduria su jų teisių apribojimu – jiems atsisakoma nuomoti būstą dėl vieno iš Lygių galimybių įstatyme numatytų draudžiamų diskriminacijos pagrindų.

    Kaip būsto nuomos paslauga traktuojama Lygių galimybių įstatyme? Ar apskritai šiuo klausimu galima kreiptis į tarnybą?

    Kreiptis tikrai galima ir siūlome tai daryti, tačiau teisinė situacija yra daugialypė ir nevienareikšmė. Lygių galimybių įstatymas užtikrina lygias galimybes vartotojų teisių srityje, čia yra išskirtas ir aprūpinimas būstu. Tačiau tik tuo atveju, kai kalbama apie valstybės suteikiamą socialinį būstą.

    Gyvenamojo būsto nuoma, kai nuomos mokestį moka gyventojas, yra šiek tiek išskirtinė visame paslaugų sektoriuje. Civilinis kodeksas, kuris apibrėžia atskiras sutarčių sudarymo sąlygas, gyvenamojo būsto nuomos sutartį išskiria iš kitų sutarčių, jai galioja tam tikros išlygos.

    Į tarnybą ypač siūlau kreiptis tuos, kurie tiesiogiai susidūrė su savo teisių apribojimu – žmones, kuriems buvo realiai atsisakyta nuomoti būstą diskriminaciniais pagrindais: dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos.

    Šias aplinkybes reikėtų konkrečiai nurodyti lygių galimybių kontrolierei, o esant galimybei – pateikti  įrodymus. Pavyzdžiui, susirašinėjimus elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar kitomis priemonėmis.

    Ar tam, kad žmogus galėtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, užtenka pamatyti diskriminuojantį buto nuomos skelbimą ir apie jį informuoti?

    Galima tarnybai pranešti apie pastebėtą skelbimą, tačiau tai nebūtų traktuojama kaip skundo pateikimas, kadangi pats skelbimo platinimas savaime nėra Lygių galimybių įstatymo pažeidimas.

    Tačiau tokiais atvejais susisiekiame su skelbimą platinančiu asmeniu arba tinklalapio, kuriame jis patalpintas administracija, ir pasiūlome netinkamą turinį pakoreguoti arba pašalinti skelbimą.

    Tą patį gali padaryti ir patys asmenys, kurie pastebi skelbimą.

    Ne kartą esame susisiekę su populiariausiais būsto nuomos skelbimų portalais, kurių administratoriai visada geranoriškai ir operatyviai įvertina mūsų pateiktą informaciją ir imasi priemonių. 

    Vytis Muliuolis. M. Ambrazo nuotr.

    Vytis Muliuolis. M. Ambrazo nuotr.

    Būsto nuomos skelbimai dažnai publikuojami ne nuomos portaluose, o tam skirtose socialinių tinklų grupėse. Ar Lygių galimybių įstatymas reglamentuoja juose publikuojamus diskriminacinius skelbimus? Ką daryti pastebėjus diskriminuojančias sąlygas tokiuose skelbimuose?

    Čia situacija kartais dar sudėtingesnė, nes ne visada pavyksta susisiekti su skelbimą išplatinusiu asmeniu, tačiau egzistuoja galimybė informuoti „Facebook“ nuomos grupių administratorius ar paties socialinio tinklo administratorius apie diskriminacinio pobūdžio informaciją.

    Nors Lygių galimybių įstatymo nuostatos nėra taikomos viešosios informacijos turiniui, beveik visi didieji socialiniai tinklai ar naujienų tinklalapiai yra pasitvirtinę aiškias neskelbtinos informacijos taisykles.

    „Meta“ administracija yra įvardijusi, jog socialiniame tinkle „Facebook“ negalima skelbti informacijos, kuri tiesiogiai išreiškia atskirtį, pavyzdžiui, tam tikrų grupių pašalinimą arba paaiškinimą, kad tokioms grupėms neleidžiama kažkur dalyvauti; politinę atskirtį, kai nesuteikiama teisė dalyvauti politiniame gyvenime; ekonominę atskirtį, kai neleidžiama naudotis ekonominėmis teisėmis ir ribojamos galimybės dalyvauti darbo rinkoje; socialinę atskirtį, kai draudžiama prieiga prie erdvių (fizinių ir internetinių) ir socialinių paslaugų, išskyrus atskirtį dėl lyties sveikatos ir teigiamo palaikymo grupėse.

    Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalios Lygių galimybių įstatymo pakeitimai – prie draudžiamų diskriminacijos pagrindų bus įtraukta ir šeiminė padėtis. Ką šis pakeitimas reikš šeimoms su vaikais, kurioms kartais atsisakoma nuomoti būstus?

    Svarbu paminėti, kad būstą besinuomojančias šeimas su vaikais vis dar apsaugo ir Civilio kodekso nuostatos. Pagal jas draudžiama atsisakyti nuomoti būstą ar sudaryti mažiau palankias nuomos sąlygas šeimoms su vaikais ir besilaukiančioms moterims. Tokie veiksmai traktuojami kaip nuomininko civilinių teisių pažeidimas.

    Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl šios priežasties besikreipiantiems asmenims iki šiol padėti negalėdavome, nes šeiminė padėtis nebuvo įtraukta į Lygių galimybių įstatymą. Tačiau nuo rugpjūčio 1 d. susidūrę su diskriminacija dėl šeiminės padėties būsto nuomos srityje gali kreiptis ir į mus.

    Ar minėtomis mažiau palankiomis sąlygomis galima laikyti situacijas, kai buto savininkai nuomininkams su vaikais nusprendžia padidinti nuomos kainą ar taikyti kitus papildomus mokesčius, užstatus, grindžiant tai galima vaikų žala butui?

    Taip, tokie veiksmai galėtų būti laikomi neteisėtais.

    Dažna problema – nenoras nuomoti būsto užsieniečiams. Ar įstatymai juos apsaugo nuo diskriminacijos nuomojantis būstą Lietuvoje?

    Po abstrakčia užsieniečio sąvoka gali tilpti net trys draudžiami diskriminaciniai pagrindai: tai gali būti tautybė, pilietybė, tam tikrais atvejais – ir etninė kilmė. Tiesa, pilietybė Lygių galimybių įstatyme apibrėžiama tik kaip Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir jų šeimos narių pilietybė. Tai reiškia, kad kitų valstybių piliečiams įstatyme nėra numatyta apsauga nuo diskriminacijos dėl pilietybės.

    Prakalbus apie diskriminaciją, būstą nuomojantys savininkai atšauna – esu privatus asmuo ir savo butą galiu nuomoti tam, kam noriu. Ar tokia pozicija tinkama teisiškai?

    Šiame teiginyje yra dalis tiesos. Civiliniame kodekse, kuris nustato reikalavimus sutarčių, tarp jų ir buto nuomos sutarčių sudarymui, įtvirtinta sutarties sudarymo laisvė. Tačiau yra ir kitos išlygos, kurios nustato šios laisvės ribas.

    Visų pirma, turi būti užtikrintas sutarties šalių – nuomotojo ir nuomininko – lygiateisiškumas, teisingumo, proporcingumo principai bei labai svarbus nepiktnaudžiavimo savo teisėmis principas. 

    Šioje situacijoje jis tiktų labiausiai. Tai reiškia, kad buto savininkas numatytomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai yra būtina ir kol tai nepažeidžia kitų asmenų teisių. Tai reiškia, kad jei buto savininkas atsisakytų sudaryti nuomos sutartį akivaizdžiai diskriminaciniais motyvais, jis negalėtų pasiremti sutarčių sudarymo laisvės principu ir diskriminacinių savo veiksmų negalėtų pateisinti.

    Pavyzdys – pasakymas „mano butas, nuomoju kam noriu“ negalioja, jei atsisakoma jį nuomoti tik dėl to, kad nuomotis nori romų kilmės asmuo.

    Skelbimas, kad būstas nuomojamas, pavyzdžiui, tik merginoms gali būti laikomas diskriminuojantis dėl lyties. O kaip yra su kambarių nuoma? Ar rinktis nuomininkus pagal lytį galima tuo atveju, jei pasirinkimą daro bute jau gyvenantys asmenys?

    Taip, tokie atvejai galimi. Jei tame pačiame bute gyvena vienos lyties nuomininkai, būtų pagrįsta reikalauti kambarį nuomoti tik tos pačios lyties asmeniui, vadovaujantis saugumo ir padorumo principais.

    Kokio teisinio reglamentavimo reikėtų Lietuvoje, kad būtų lengviau užkirsti kelią diskriminacijai būsto nuomos sektoriuje?

    Reikėtų aiškiau apibrėžti būstų nuomotojų pareigas Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymuose. Taip pat būtų tikslinga įvardinti, kokie subjektai patenka į būsto nuomotojų kategoriją, nes kol kas ne visus nuomojančius būstą galima vienareikšmiškai priskirti paslaugų teikėjų kategorijai.

     Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inf.

    Teisininkas: atsisakantys nuomoti būstą šeimai su vaikais pažeidžia įstatymus

    ]]>
    jonavoszinios.lt Thu, 04 Aug 2022 09:40:19 +0300
    <![CDATA[G. Liaudanskas-Svaras: „Padariau viską, kad galėčiau tapti tokiu kaip mano herojus“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/g-liaudanskas-svaras-padariau-viska-kad-galeciau-tapti-tokiu-kaip-mano-herojus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/g-liaudanskas-svaras-padariau-viska-kad-galeciau-tapti-tokiu-kaip-mano-herojus „G&G sindikato“ įkūrėjas, vokalistas ir visuomenininkas Gabrielius Liaudanskas-Svaras nelieka abejingas, kai kitiems prireikia pagalbos, todėl jau beveik 15 metų yra išreiškęs savo pritarimą organų donorystei ir įsigijęs Donoro kortelę.

    G. Liaudanskas sprendimą įsigyti Donoro kortelę priėmė dar 2007 metų rugsėjį. Tąkart Donoro kortelei įsigyti skirtą prašymą jis užpildė be jokių papildomų paskatinimų. Praėjusiais metais savanoriaudamas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose G. Liaudanskas dar kartą įsitikino, kad jo priimtas sprendimas buvo teisingas.

    Tai nutiko 2021 metų sausio 25 dieną, jau keliasdešimtą mano budėjimų Santaros klinikų Covid-19 raudonosios zonos reanimacijos dieną. Nutiko, nors prasidėjo kur kas anksčiau. Prieš kurį laiką į Covid-19 skyrių buvo atvežę šios istorijos herojų, tvirtą vyrą. Man kažkodėl jis asocijavosi su kokiu nors „Aro“ pareigūnu, ugniagesiu ar bet kuo, kurio tvirtumas dažnai etaloninis.

    Taigi. Susipažinome su juo, kai liga dar tik žengė pirmuosius žingsnius, pasilabindavome, nes ateidavau į tą skyrių padalinti maisto, padaryti rutininius matavimus. Ir vieną dieną atėjęs į budėjimą šį vyrą pamačiau jau pas „mus“ – reanimacijoje, intubuotą“, – prisimena Svaras.

    Tapo pavyzdžiu

    Gydytojai įtarė, kad vyrą ištiko smegenų mirtis ir G. Liaudanskas dalyvavo paciento paruošime ir gabenime į smegenų kompiuterinę tomografiją.

    „Ta kelionė galbūt verta atskiro gero veiksmo filmo epizodo, bet dabar ne apie tai. Diagnozė pasitvirtino ir artimųjų sutikimo dėka dar tą pačią naktį šis vyras išeidamas amžino poilsio padovanojo inkstus ir tuo  pačiu gyvybę dviem žmonėms pats to jau nežinodamas. Manau, tai atrakino jam visus dangaus vartus, apie kuriuos mes tik spėliojame.

    Jis išėjo Didvyriu, išėjo taip, kaip aš norėčiau išeiti – bent maža dalimi prisidėti prie kažkieno gyvenimo tęstinumo. Išėjo kaip pavyzdinis epizodas manojoje patirtyje. Beje, tai buvo pirmas pasaulyje organų donoras iš raudonosios Covid-19 zonos“, – dalijasi Svaras.

    Visuomenininkas sako, kad nors nežinia, kas laukia ateityje, jis gali būtų tikras, jog dėl organų donorystės padarė viską, kas buvo jo valioje:

    „Ir aš nežinau, kaip viskas bus mano gyvenime, bet padariau viską, kad taip pat galėčiau tapti tokiu kaip mano pasakojimo herojus. Kviečiu visus būtinai įsigyti Donoro kortelę, nes kodėl to nepadaryti, jeigu galima padaryti“.

    Donoro kortelę turi ir daugiau žinomų žmonių. Tarp jų – Andrius Tapinas, Andrius Mamontovas, Edmundas Jakilaitis, Gabrielius Liaudanskas–Svaras, Stanislavas Stavickis-Stano, Beata Nicholson, Arūnas Valinskas, Vaidotas Žala, Marius Jampolskis.

    Taip pat organų donorystės idėjai pritaria ir Lietuvos Šaulių sąjunga.

    Artimieji priima svarbiausią sprendimą

    Apie galimybę padovanoti organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tada, kai reanimacijoje žmogui yra konstatuojama klinikinė smegenų mirtis arba sustojusi širdis. Įvairių medicininių aparatų ir vaistų dėka kiti organai kurį laiką dar funkcionuoja, todėl yra galimybė įgyvendinti transplantacijos procesą. Apie tai donorinė ligoninė informuoja Nacionalinį transplantacijos biurą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

    Transplantacijų koordinatoriams mirusįjį užregistravus kaip potencialių donorą – yra atliekami įvairūs kraujo tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kurie donoro organai ir audiniai yra tinkami transplantacijai. Idealiu atveju vienas donoras galėti sugrąžinti sveikatą 7 žmonėms.

    Kitas labai svarbus etapas – pokalbis su artimaisiais, tik nuo jų priklauso ar toliau organų donorystės ir transplantacijos procesai galės tęstis. Šiuo metu Lietuvoje artimųjų prieštaravimai sudaro apie 22 proc.

    Artimiesiems sutikus padovanoti organus ir gavus kraujo tyrimų rezultatus – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinka.

    Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 323 žmonės: 76 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 38 širdies, 7 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 48 kepenų, 149 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai.

    Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.

    NTB inf.

    G. Liaudanskas-Svaras: „Padariau viską, kad galėčiau tapti tokiu kaip mano herojus“

    ]]>
    jonavoszinios.lt Fri, 29 Jul 2022 09:54:33 +0300
    <![CDATA[Kaip sutaupyti perkant namų apyvokos aksesuarus?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-sutaupyti-perkant-namu-apyvokos-aksesuarus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-sutaupyti-perkant-namu-apyvokos-aksesuarus Žinokite, ko ieškote

    Kad ir ko ieškotumėte, pasirinkimas yra visada platus. Todėl prieš pradėdami lyginti kainas turite suprasti, ko tiksliai jums reikia. Norėdami tai padaryti, geriausia sudaryti sąrašą, kuriame būtų jums svarbūs parametrai. Ten gali būti nurodytos, kai kurios pagrindinės gaminio charakteristikos, jo funkcijos ir savybės.

    Pavyzdžiui, jūs ieškote roboto dulkių siurblio su šlapio valymo ir didelių plotų plovimo funkcija. Kai išsiaiškinsite savo reikalavimus gaminiui, galėsite pasirinkti keletą tinkamų variantų. Norint tai padaryti, beveik, bet kuri internetinė parduotuvė turi galimybę rūšiuoti paiešką.

    Įvaldykite apsipirkimą internetu

    Jei dar nepatyrėte nuotolinio apsipirkimo džiaugsmų, primygtinai rekomenduojame išbandyti tokį apsipirkimą. Žinoma, jis turi tam tikrų trūkumų. Tačiau mažesnė kaina, palyginti su įprastomis parduotuvėmis, yra vienas iš akivaizdžių pranašumų. Daugelis parduotuvių, tokius namų apyvokos aksesuarus kaip drabužių kabyklos parduoda su ženkliai didesne nuolaida.

    Palyginkite kainas

    Apsiperkant internetu palyginkite skirtingose parduotuvėse esančios tos pačios prekės kainą ir raskite geriausią pasiūlymą.

    Pirkite tik tai, ko jums reikia

    Dažnai pirkėjai perka tik todėl, kad buvo akcija prekei. Ypač sunku įveikti pagundą dėl internetinėse parduotuvėse esamų didelių nuolaidų. Tačiau verta atminti, kad tai nėra priežastis pirkti. Pirkite tik tai, ko jums tikrai reikia, ir tik tada, kai būsite tam pasiruošę.

    Nepermokėkite už prekės ženklą

    Pirmas dalykas, kurį galite padaryti, yra pasirinkti kitos prekės daiktą, kuris gali pakeisti tą, kurį iš pradžių norėjote įsigyti. Ieškokite pigesnių alternatyvų. Pavyzdžiui, yra daugybė statybinių medžiagų rūšių, kurios yra brangios dėl žinomo prekės ženklo gamybos, tačiau tuo pačiu neturi aiškių pranašumų prieš konkurentus. Ta pati taisyklė galioja namų apyvokos pirkiniams. Dažnai mokame už prekės ženklą, už brangią parduotuvės nuomą ir visą šią rinkodarą, kuri neturi įtakos prekės kokybei.

    Kaip sutaupyti perkant namų apyvokos aksesuarus?

    ]]>
    jonavoszinios.lt Tue, 26 Jul 2022 15:15:24 +0300
    <![CDATA[Priminimas žvejams mėgėjams: ką turi žinoti kiekvienas besiruošiantis į žvejybą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/priminimas-zvejams-megejams-ka-turi-zinoti-kiekvienas-besiruosiantis-i-zvejyba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/priminimas-zvejams-megejams-ka-turi-zinoti-kiekvienas-besiruosiantis-i-zvejyba Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kokius mėgėjų žvejybos leidimus ar žvejybos bilietus reikia įsigyti žvejojant įvairiuose telkiniuose.

    1. Kokie yra mėgėjų žvejybos leidimai, suteikiantys teisę žvejoti?
    • Žvejo mėgėjo bilietas, suteikiantis teisę žvejoti neišnuomotuose telkiniuose;
    • Žvejybos leidimas, suteikiantis teisę žvejoti išnuomotame telkinyje;
    • Žvejo mėgėjo kortelė.
    1. Kaip sužinoti, kurį mėgėjų žvejybos leidimą įsigyti norint žvejoti konkrečiame tvenkinyje?

    Nusprendę, kuriame tvenkinyje žvejosite, aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (toliau – ALIS) www.alis.am.lt skiltyje Užsakyti žvejybos leidimą  (L09) pagal rajonus galite pasitikrinti, ar išsirinktas tvenkinys yra išnuomotas. Jeigu ieškomo tvenkinio pavadinimo sąraše nerandate, galite drąsiai pirkti žvejo mėgėjo bilietą, skirtą žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir neorganizuojama limituota žvejyba.

    Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija savo interneto svetainėje skelbia rajonų draugijų (skyrių) naudojamus vandens telkinius. Šiuose tvenkiniuose žvejojimo teisę suteikia įsigytas žvejybos leidimas, suteikiantis teisę žvejoti išnuomotame telkinyje arba žvejybos bilietas, įsigytas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos konkretaus rajono skyriuje.

    Išnuomoti tvenkiniai, kuriuose organizuojama limituota žvejyba, skelbiami Aplinkos ministerijos svetainėje https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/zvejyba/megeju-zvejyba/limituota-zvejyba-isnuomotuose-vandens-telkiniuose. Norint žvejoti šiuose tvenkiniuose, būtina įsigyti žvejo mėgėjo kortelę.

    1. Kur įsigyti žvejo mėgėjo bilietą, suteikiantį teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir neorganizuojama limituota žvejyba (neišnuomotuose vandens telkiniuose)? 

    Žvejo mėgėjo bilietus, suteikiančius teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir neorganizuojama limituota žvejyba (neišnuomotuose vandens telkiniuose), galima įsigyti:

    • „Perlas“ terminaluose, „Maximos“ kasose, „Narvesen“ kioskuose, „Lietuvos spaudos“ kioskuose;
    • Telefonu parašius SMS žinutę. Pastaruoju būdu įsigytas leidimas bus matomas ir Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS). SMS žinute galima užsisakyti tik žvejo mėgėjo bilietą, suteikiantį teisę žvejoti neišnuomotuose vandens telkiniuose ir galiojantį dvi paras. Leidimas kainuoja 1,4 EUR, SMS apmokėjimo paslauga – 0,95 EUR. Visa kaina – 2,35 EUR. SMS žinutę reikia siųsti trumpuoju numeriu 1670, įrašius raktinį žodį ALIS ir nurodžius vardą, pavardę ir visą asmens kodą (* – žymi asmens kodo skaičius). Pavyzdžiui, ALIS Vardenis Pavardenis ***********. Užsisakę leidimą, gausite žinutę su išduoto leidimo numeriu;
    • Internetu „Tiketos“ internetinėje sistemoje https://www.tiketa.lt/LT/zvejo_megejo_bilietas_i_neisnuomotus_vandens_telkinius_13755;
    • Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS) https://alis.am.lt/actionFishingApplicationNew.action?fishingPermitType=1.
    1. Kurį žvejybos leidimą turiu  įsigyti, jei tvenkinys išnuomotas?

    Jei tvenkinys yra išnuomotų tvenkinių sąraše, reikalingas žvejybos leidimas, suteikiantis teisę žvejoti konkrečiame išnuomotame telkinyje. Reikia pažymėti, kad žvejybos leidimas galioja tik viename konkrečiame tvenkinyje, išskyrus atvejus, kai įsigyjamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos konkretaus rajono skyriaus išduotas žvejybos bilietas. Draugija savo interneto svetainėje skelbia rajonų draugijų (skyrių) naudojamus vandens telkinius.

    Žvejybos leidimus, suteikiančius teisę žvejoti išnuomotose vandens telkiniuose, galite įsigyti internetu:

    1. Ar gali kitas žmogus nupirkti žvejo mėgėjo bilietą arba žvejybos leidimą?

    Jeigu asmuo neturi galimybių žvejo bilieto įsigyti pats, už jį tai gali padaryti kitas asmuo. Svarbu teisingai nurodyti asmens, kuriam perkamas bilietas, duomenis.

    1.  Ar šalyje galima nemokamai žvejoti?

    Šalyje nemokamai žvejoti be žvejo mėgėjo bilieto arba žvejybos leidimo lygiomis teisėmis, kaip ir įsigiję leidimus asmenys, gali:

    • Valstybinio socialinio draudimo pensininkai (negalioja gaunantiems pareigūnų ir karių pensijas);
    • Neįgalieji (nedarbingumo lygis nesvarbus);
    • Vaikai iki 16 m.

    Aplinkosaugininkai primena būti dėmesingiems ir žvejojant su savimi žvejybos vietoje būtinai turėti dokumentą, įrodantį teisę žvejoti: žvejo mėgėjo bilietą ar žvejybos leidimą (elektroninio mėgėjų žvejybos leidimo numerį), suteikiantį teisę žvejoti tame vandens telkinyje, ir dokumentą, leidžiantį nustatyti asmens tapatybę, arba nemokamą teisę žvejoti įrodančius dokumentus, pvz., valstybinio socialinio drausimo pensininko pažymėjimą ar neįgaliojo pažymėjimą.

    Turintieji nemokamą žvejybos teisę be leidimų gali žvejoti visur, išskyrus privačius dirbtinius vandens telkinius. Telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba, gali būti papildomų ribojimų asmenims, žvejojantiems be leidimų.

    Be mėgėjų žvejybos leidimo vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama ir kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba, ir Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama, visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai.

    Priminimas žvejams mėgėjams: ką turi žinoti kiekvienas besiruošiantis į žvejybą

    ]]>
    jonavoszinios.lt Tue, 26 Jul 2022 11:39:06 +0300
    <![CDATA[Sudėtinga paauglystė: ieškojo pagalbos dukrai, suprato, kad keistis reikia abiem]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sudetinga-paauglyste-ieskojo-pagalbos-dukrai-suprato-kad-keistis-reikia-abiem https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sudetinga-paauglyste-ieskojo-pagalbos-dukrai-suprato-kad-keistis-reikia-abiem „Išmokau savo paauglę apkabinti, jau galim viena kitai ir myliu, ir atsiprašau pasakyti. Mes kalbamės, girdim viena kitą. Galiu sakyti, kad mes jau pradedam iš tikrųjų gyventi“, – neslepia palengvėjimo kartu su dukra šešių mėnesių emocinio sveikimo kelią įveikusi Lilija.

     

    Šiandien Lilija žino, kad darniam santykiui su paaugliu tampančiu vaiku išlaikyti, svarbus tvirtas ir dar iki vaikui jautraus gyvenimo etapo susiformavęs ryšys šeimoje. O paauglystės problemos neretai tėra pasekmės ankstesnių vaiko patirčių.

     

    Dukros paauglystės iššūkiai ugdė mamą

     

    Lilijos santykis su dukra tolydžio komplikavosi mergaitei sulaukus dvylikos metų. Keturiolikmetė jau negrįždavo į namus, metė mokyklą, suartėjo su netinkama kompanija.

     

    Moteris ieškojo atsakymų, kaip galėtų padėti dukrai. Daug skaitė apie paauglystę, klausėsi psichologinių laidų internete ir uoliai sekė įvairiais patarimais. Rūpinosi psichologo pagalba savo mergaitei, stengėsi įveikti dukros priešiškumą ir nukreipti ją teisingu keliu, bet vis nesėkmingai.

     

    Moteris buvo įsitikinusi, kad pagalbos reikia dukrai. Apie tai, kad keistis turi visa šeima, pirmą kartą išgirdo per susitikimą su specialistais, padedančiais įveikti vaikų ir paauglių sudėtingo elgesio iššūkius per šeimos terapiją.

    Per terapinius susitikimus sunkiausia paauglės mamai sekėsi įveikti savo ambicijas. Moteris atvirauja, jog nelengva buvo nusiimti generolo kaukę ir išeiti iš įprasto viską geriausiai žinančio žmogaus vaidmens santykyje su dukra.

     

    Palaipsniui specialistė mane užvedė ant kelio, atradau tą mudvi su dukra jungiantį siūlą. Pati žengiau nelengvus pirmuosius žingsnius link mūsų ryšio atkūrimo– pokyčių pradžią prisimena paauglės mama.

     

    Lilija su dukra, lydimos profesionalios šeimos terapijos specialistės, mokėsi kalbėtis, girdėti viena kitą, įsiklausyti. Abi turėjo išmokti pagarbos ir kompromisų, be ko neįmanomas joks sveikas, ugdantis ryšys.

     

    Šeimos istorija: https://youtu.be/FKlq34I12HU

     

    Sudomino išskirtinė pagalbos forma

     

    Lilijos šeimos istorija nėra išskirtinė. Paauglį auginantiems tėvams ar nuolatiniams globėjams neretai prireikia pagalbos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba šiems sunkumams įveikti siūlo Multidimenės šeimos terapijos programą – terapinius šeimos pokalbius.

     

    Lilijai su dukra ilgalaikiai terapiniai pokalbiai padėjo grįžti į harmoningus santykius. Ši programa mamą sudomino savo forma, o pagalba per terapinius pokalbius pasirodė patraukli ir sudėtingą etapą išgyvenusiai paauglei.

     

    Sveikimo kelyje jas lydėjusi šeimos terapijos specialistė Brigita Mineikienė pritaria, kad šios programos išskirtinumas ir yra gyvi susitikimai šeimos ar kitoje neformalioje aplinkoje, betarpiškas santykis su vienu ir tuo pačiu specialistu.

     

    Brigita sako, jog ne mažiau svarbu ir tai, kad terapiniai susitikimai neturi labai griežtos formos, todėl specialistas gali lanksčiai prisitaikyti prie suaugusiųjų ir paauglio poreikių, būdo. Programa atvira kūrybiškiems problemų sprendimams rasti.

     

    „Pagalba per terapinius pokalbius unikali tuo, kad nepriimtino jaunuolio elgesio priežasčių ieškome ir sprendimus kuriame kartu su visa šeima. Jaunuolio elgesys keičiamas keičiant jo paties ir tėvų bei artimųjų santykius tarpusavyje“, – vardija Brigita. 

     

    Su šeima dirbantis specialistas susitikimų metu padeda tėvams ir vaikams bendrauti kitaip, atidžiai vieniems kitus išklausant, atvirai kalbant, kartu apmąstant vaiko elgesio priežastis ir pasekmes.

     

    Pozityvūs pokyčiai per pirmuosius programos įgyvendinimo metus įvyko beveik 30 šalies šeimų. Liepą sueina metai, kai paauglius auginančios šeimos jautrias tarpusavio santykių ir jaunuolio sudėtingo elgesio problemas gali spręsti nauju būdu, padedant šeimos terapijos specialistams.

     

    Terapija teikiama įgyvendinant Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ lėšomis finansuojamą projektą „Multidimensinis požiūris į vaikų ir jaunimo elgesio problemas per MDFT programos įgyvendinimą“.

     

    Daugiau informacijos apie Multidimensinės šeimos terapijos projektą ir specialistų kontaktai: https://vaikoteises.lt/projektai/multidimensine-seimos-terapija/

     

    Nuotrauka – freepik.com

     

    Sudėtinga paauglystė: ieškojo pagalbos dukrai, suprato, kad keistis reikia abiem

    ]]>
    jonavoszinios.lt Tue, 26 Jul 2022 10:09:45 +0300
    <![CDATA[Viskas, ką naudinga žinoti apie statybinius dulkių siurblius?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/viskas-ka-naudinga-zinoti-apie-statybinius-dulkiu-siurblius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/viskas-ka-naudinga-zinoti-apie-statybinius-dulkiu-siurblius Kuo pramoniniai dulkių siurbliai skiriasi nuo standartinių dulkių siurblių? 

    Standartinis, paprastas dulkių siurblys yra įrenginys, kurį galima rasti praktiškai kiekvienuose namuose. Nors jis puikiai ir efektyviai padeda išvalyti visus namus, intensyvus ir dažnas didelių erdvių valymas, dideli nešvarumų ir dulkių kiekiai jam gali būti neįveikiami. Dėl šios priežasties, svarbūs ir reikalingi yra pramoniniai, statybiniai dulkių siurbliai. Jie yra kur kas galingesni, patvaresni ir sukurti intensyviam ir dažnam naudojimui. Šio tipo dulkių siurbliai padės lengvai siurbti statybines dulkes, gali būti naudojami įmonių ir viešų vietų, įstaigų valymui. 

    Skirtingi pramoninių dulkių siurblių tipai 

    Pramoniniai, profesionalūs dulkių siurbliai, kaip ir standartiniai dulkių siurbliai, gali būti skirtingų tipų. Nuo tipo priklauso ne tik dulkių siurblio išvaizda, bet ir patogumas, valymo ypatybės. Pirmasis tipas - rankinis pramoninis dulkių siurblys. Šio tipo dulkių siurblys kaip ir standartinis rankinis siurblys, turi valymo galvą, rankeną ant kurios pritvirtinta šiukšlių surinkimo talpa. Tokio tipo pramoniniai siurbliai labiausiai tinka įmonių ir įstaigų valymui. Tuo tarpu, kito tipo, standartiniai pramoniniai dulkių siurbliai yra tylesni, manevringesni ir puikiai tinka įvairių vietų ir erdvių valymui. Jie, dažniausiai, turi lanksčią ir patogią siurbimo žarną, prie kurios jungiasi siurbimo galva. Kitas tipas - ant nugaros dedami pramoniniai dulkių siurbliai. Šio tipo dulkių siurbliai yra lengvi, lengvai nešiojami ir puikiai tinka tiems, kurie ieško itin patogaus ir efektyvaus įrenginio, valymui. Galiausiai, galima rasti ir drėgno valymo pramoninius dulkių siurblius. Tai ir sausas ir drėgnas dulkes bei kitus nešvarumus gebantys susiurbti siurbliai, kurie labiausiai tinka statybų aikštelių, remontuojamų erdvių valymui. Nors veikia gana garsiai, šio tipo siurbliai efektyviai išvalo erdves ir yra laikomi vienu praktiškiausiu pasirinkimu. 

    Į ką atsižvelgti renkantis pramoninį dulkių siurblį? 

    Renkantis pramoninį dulkių siurblį naudinga atsižvelgti ne tik į tipą, bet ir į kitus aspektus bei ypatybes. Pavyzdžiui, vienas iš svarbiausių aspektų yra šiukšlių surinkimo principas, kurį naudoja įrenginys. Vieni pramoniniai dulkių siurbliai gali būti su maišeliais, kiti veikia be jų. Maišelius turintys siurbliai nereikalauja tiek daug filtro priežiūros, užtikrina patogų nešvarumų pašalinimą. Tačiau, nėra tokie draugiški aplinkai, be maišelių negali veikti, o ir pati maišelių kaina gali tikrai kandžiotis. Tuo tarpu, veikimui maišelių nenaudojantys pramoniniai dulkių siurbliai turi šiukšlių surinkimo talpą, kuri nereikalauja maišelių naudojimo. Tokia talpa, dažniausiai, yra aiškiai matoma, todėl, lengva pastebėti jos prisipildymą. Taip pat, tokio tipo siurblio naudojimas užtikrina ir mažesnį šiukšlių susidarymą, sumažina siurblio išlaikymo kainą, kadangi, nereikia pirkti maišelių. Tiesa, naudojantis dulkių siurbliu be maišelių teks dažniau valyti ir prižiūrėti siurblio filtrą. Reikėtų nepamiršti atsižvelgti ir į priedus, antgalius, kuriuos pasirinktas pramoninis dulkių siurblys suteikia. Dėka įvairių antgalių, priedų ir kitų aksesuarų, pramoniniu dulkių siurbliu naudotis galima dar paprasčiau, lengviau ir efektyviau. Dažniausiai, tarp priedų galima rasti įvairių dydžių, mažesnius ir siauresnius antgalius, kurie padeda lengviau išsiurbti nestandartines, sunkiau prieinamas vietas. Dažnai prieduose galima rasti ir siurbimo žarnų prailginimus, įvairius antgalius su šepečiais. Visi šie priedai tik ir garantuoja patogesnį ir efektyvesnį valymą. Žinoma, renkantis nereikėtų pamiršti atsižvelgti ir į pramoninio dulkių siurblio galią. Kuo daugiau galios - tuo efektyvesnis, galingesnis ir geresnis dulkių siurblys bus. Tiesa, didesnė galia dažnai reiškia ir didesnį veikimo garsą, tad, į tai taip pat reikėtų atsižvelgti. 

    Statybiniai, pramoniniai bei standartiniai dulkių siurbliai už draugišką kainą - Varlėje. Šioje svetainėje rasite itin platų, įvairių dulkių siurblių pasirinkimą, geras kainas ir dar geresnes akcijas! Apsilankykite ir išsirinkite sau tinkamiausią modelį.

    Viskas, ką naudinga žinoti apie statybinius dulkių siurblius?

    ]]>
    jonavoszinios.lt Mon, 25 Jul 2022 17:02:16 +0300
    <![CDATA[Ar kavinių meniu privalo būti nurodyti alergenai?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-kaviniu-meniu-privalo-buti-nurodyti-alergenai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-kaviniu-meniu-privalo-buti-nurodyti-alergenai

    Nacionaliniai teisės aktai nenurodo, jog viešojo maitinimo įmonės privalo savo pateikiamame meniu nurodyti patiekaluose esančius alergenus, tačiau informacija apie medžiagas, sukeliančias alergijas ar netoleravimą, kurios naudojamos gaminant ar ruošiant maisto produktą ir išliekančios galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu, viešojo maitinimo įmonėse turi būti pateikiama raštu arba elektroninėmis priemonėmis bent vienoje informacijos apie siūlomus maisto produktus teikimo vietoje, leidžiančioje vartotojams susipažinti su informacija apie maistą iki jo įsigijimo, ir turi būti pateikta taip, kad nebūtų įmanoma supainioti, su kuriuo maistu ji susijusi.

    Ši informacija turi būti aiškiai įskaitoma ir laisvai prieinama vartotojams.

    Taigi, jeigu kavinė savo siūlomame meniu nepateikia informacijos apie patiekaluose esančius alergenus ar netoleravimą sukeliančias medžiagas, tuomet turi būti pateikta nuoroda, kur galima gauti šią informaciją, pvz., meniu įrašyta: „dėl patiekaluose esančių alergenų teiraukitės padavėjo“, „patiekaluose esančių alergenų sąrašas pateikiamas prie baro“ ir kt.
     

    VMVT inf.

    Ar kavinių meniu privalo būti nurodyti alergenai?

    ]]>
    jonavoszinios.lt Fri, 22 Jul 2022 14:33:02 +0300
    <![CDATA[Vaistininkė: apsisaugoti nuo uodų padės eteriniai aliejai ir malta kava]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-apsisaugoti-nuo-uodu-pades-eteriniai-aliejai-ir-malta-kava https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-apsisaugoti-nuo-uodu-pades-eteriniai-aliejai-ir-malta-kava Tikriausiai ne kartą yra tekę girdėti iš aplinkinių pasakymą: „jei bus nors vienas uodas, tai jis būtinai kąs mane“. Tai tikra tiesa, kad vieni žmonės uodams patrauklesni nei kiti, sako vaistininkė.  

     

    Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Raimondos Truncės, nulinę kraujo grupę turinčius žmones uodai gelia dukart dažniau, nei turinčius A kraujo grupę. Taip pat uodai renkasi labiau sušilusį žmogų. Kuo daugiau iškvepiama anglies dvideginio – tuo labiau kimba uodai.  

     

    „Įdomus faktas yra ir tai, kad uodams labiau patinka vaikai nei suaugę ir šviesiaplaukiai žmonės nei tamsiaplaukiai. Besiruošdami į gamtą venkite mėlynos ir kitų tamsių spalvų drabužių, nes jie du  kartus labiau traukia uodus nei šviesios spalvos“, – atkreipia dėmesį ji.  

     

    Nuo eterinių aliejų iki smilkstančios kavos 

     

    Ši lietuviška drėgna vasara ypač palanki veistis kraujasiurbiams, kurių dauginimuisi reikalinga drėgmė, todėl šiemet ypač aktualu visos įmanomos apsaugos priemonės. 

     

    „Pati pirmoji ir svarbiausia apsauga – tinkama apranga. Rinkitės šviesius, sintetinio audinio, sportavimui skirtus rūbus, nes medvilniniai ir lininiai audiniai yra lengviau „įkandami“ uodams. 

    Uodai nemėgsta aštrių kvapų, todėl galite rinktis natūralius eterinius aliejus, tokius kaip pipirmėtės, citrinžolės, gvazdikėlių ar jų mišinį. Pats efektyviausias yra gvazdikėlių aliejus, tačiau dėl itin specifinio kvapo dalis žmonių jo nemėgsta, todėl rekomenduojame jį maišyti su mėtos ar citrinžolės eteriniais aliejais. Kadangi tai natūralios priemonės, jos tinka ir vaikams. Juos reikia naudoti dažniau nei cheminius repelentus“, – vardija vaistininkė.  

     

    Stovyklaujant ar leidžiant laiką pavėsinėje, R. Truncė pataria pasigaminti vabzdžius aplinkoje atbaidančias priemones. Tam būtinas karščiui atsparus indelis, į kurį reikia įdėti 2-3 valgomuosius šaukštus maltos kavos ir ją padegti, mat smilkstanti kava puikiai atbaido uodus. Norint sustiprinti poveikį – galima įmaišyti maltų gvazdikėlių. 

     

    „Renkantis cheminius repelentus, svarbu atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis, ypač tuo atveju, jei esate linkę į alergines reakcijas. Cheminius repelentus būtina naudoti ypač atsargiai, kad jų nepatektų į gleivines, akis ar burną, todėl negalima purkšti repelento tiesiogiai aplink galvą. Verčiau įsipurkšti šiek tiek priemonės į delną ir tik tada patepti kaklą ar už ausų – taip išvengsite preparato patekimo į gleivines“, – pataria ji.  

    R. Truncės teigimu, keliaujant su kūdikiais ar mažais vaikais, reikėtų nepamiršti pasiimti uždangalų vežimėliams, ant kurių taip pat galima užlašinti kelis lašus eterinio aliejaus, atbaidančio vabzdžius.

     

    Po įkandimo – svogūnas arba actas 

     

    Anot vaistininkės, visas priemones rekomenduojame naudoti likus 10-15 min. prieš atvykstant į gamtą. Ypač derėtų apsaugoti vaikus, norint išvengti sukandimų ir galimų alerginių reakcijų. 

     

    „Jei vis dėlto nepavyko apsisaugoti nuo uodų, venkite kasyti tą vietą, nes oda įkandimo vietoje jau yra pažeista ir lengvai formuojasi žaizdelės, per kurias gali patekti užkratas. Galite naudoti vaistinėje įsigytas priemones, malšinančias niežulį bei patinimą. Tačiau jei neturite gelio su savimi, galite panaudoti aplink dažnai turimas priemones – niežtinčią vietą patrinkite svogūnu ar svogūno laiško vidine puse, citrinos griežinėliu ar patepti skiesto acto tirpalu“, – aiškina R. Truncė.  

     

    Alergiškiems žmonėms, linkusiems tinti, po uodo įkandimo ji rekomenduoja profilaktiškai išgerti vaistą nuo alergijos – tai sumažins galimas alergines reakcijas, tinimą bei apmalšins niežulį. 

     

    Tačiau gyventojus neramina ne tik uodai, bet ir erkės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje plačiai paplitusi pagrindinė erkinio encefalito ir Laimo ligos platintoja iksodinė erkė – jų aktyvusis periodas trunka nuo kovo iki lapkričio mėnesio. Šiomis ligomis Lietuvos gyventojai serga net kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse.  

     

    „Kadangi vienintelis būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra vakcina, pastaruoju metu padaugėjo nuo šios ligos besiskiepijančių žmonių – ypač tai darančių pirmą kartą. Dar viena priežastis, kodėl daugiau gyventojų ėmė aktyviau saugotis nuo erkinio encefalito – tai tapo kur kas paprasčiau, kai vaistinėse atsidarė skiepų kabinetai. Pavyzdžiui, „Gintarinės vaistinės“ tinkle jų yra net 63. Per 15 mėn. nuo skiepų kabinetų atidarymo paskiepijome jau daugiau nei 15 tūkst. gyventojų“, – komentuoja R. Truncė.  

     ,,Gintarinės vaistinės" inf.

    Vaistininkė: apsisaugoti nuo uodų padės eteriniai aliejai ir malta kava

    ]]>
    jonavoszinios.lt Thu, 21 Jul 2022 08:38:05 +0300
    <![CDATA[Nevirtos uogienės – vos per 5 minutes: ką svarbu žinoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nevirtos-uogienes-vos-per-5-minutes-ka-svarbu-zinoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nevirtos-uogienes-vos-per-5-minutes-ka-svarbu-zinoti Mamos ir močiutės iš kartos į kartą perduoda tradiciją iš vasaros gėrybių virti uogienes, tačiau dažnam tai asocijuojasi su ilgu ir varginančiu gamybos procesu. Maisto ekspertai primena, kad uogienės nebūtinai turi būti verdamos. Sutrintos ir užšaldytos šviežios uogos išsaugo daugiau vitaminų bei suteikia įspūdį tarsi valgytumėte tik ką nuskintą vasaros derlių. 

    Tai, kad jau prasideda džemų ir uogienių gamybos metas, rodo išaugę cukraus bei konservavimo ir šaldymo priemonių pardavimai. „Pastarosiomis savaitėmis kasdien parduodame po beveik 70 tonų cukraus. – pasakoja prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. – Stiklainių, šaldymo indelių ir maišelių prekyba irgi įsibėgėja, tad šviežias vasaros derlius jau pradedamas ruošti atsargoms žiemai“.

    Maisto ekspertė Brigita Baratinskaitė pastebi, kad įprastas uogienių virimas yra gana varginantis procesas, kai tuo tarpu trintos uogienės gali būti pagaminamos gana greitai – tereikia uogas nuplauti, nusausinti, sutrinti (jei reikia, perkošti per sietelį), sudėti į indelius ir patalpinti šaldiklyje.

    „Svarbu tik nepraleisti šviežio uogų derliaus, kurio šiuo metu gausu ne tik soduose ir miškuose, bet ir mūsų parduotuvių lentynose. Pasigaminti trintų braškių, mėlynių ar šilauogių, aviečių, gervuogių ir kitų uogienių galima jų neverdant, o paprasčiausiai užšaldant. Taip vitaminų gausiomis uogienėmis galėsite mėgautis ir rudenį, ir žiemą. Trintas uogas galima šaldyti ir be jokių priedų, tačiau cukrus ar medus, pektinas, citrinos sultys ir įvairūs prieskoniai suteiks kur kas ryškesnį skonį ir geresnę, tarsi želė, konsistenciją. Taip pat galima eksperimentuoti su konsistencija uogas daugiau ar mažiau sutrinant, tarkime, dalį uogų galima visiškai sutrinti, o dalį supjaustyti, kad uogienėje jaustųsi gabaliukai“, – pataria prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos departamento direktorė B. Baratinskaitė.

    Gaminant trintas uogienes šaldymui, pasak B. Baratinskaitės, verta žinoti keletą naudingų principų. Sutrynus uogas ir sudėjus cukrų, citrinos sultis ar kitus prieskonius, reikia leisti tyrei pastovėti kambario temperatūroje, kad cukrus ištirptų, o prieskoniai tinkamai atsiskleistų. „Geriausia tyrę palaikyti bent jau per naktį vėsesnėje ir tamsesnėje vietoje. Jei dedate pektiną, tyrę gerai išmaišykite, kad neliktų gumuliukų“, – patarimais dalinasi maisto ekspertė B. Baratinskaitė.

    Šaldymui skirtų indelių nereikėtų pripildyti iki viršaus – palikite vietos, nes šaldamas skystis plečiasi. Atšildytą uogienę geriausia suvalgyti per savaitę, todėl šaldymui rinkdamiesi indelius įvertinkite, kiek šaldytos uogienės sugebėsite suvartoti per savaitę.

    Uogų tyres galima pritaikyti daug kur – pagardinti jogurtą, košes, blynus, naudoti salotų padažams, limonadams, ledams ir t.t. Maisto ekspertė B. Baratinskaitė siūlo išbandyti greitai pagaminamas ryškesnio skonio trintų uogų uogienes, panaudojant įvairius prieskonius, netgi aštrius pipirus.

    Trinta braškių uogienė

    Reikės: 3 puodelių susmulkintų braškių, 1,5 stiklinės granuliuoto cukraus, 2 šaukštų šviežiai spaustų citrinų sulčių, 3 šaukštų pektino miltelių.

    Gaminimas: sudėkite braškes į didelį dubenį ir sutrinkite bulvių trintuvu iki norimos konsistencijos. Supilkite cukrų, citrinos sultis ir išmaišykite. Palikite 30 minučių pastovėti, kad cukrus ištirptų. Ant viršaus pabarstykite pektino ir maišykite, kol mišinys pradės tirštėti (kelias minutes). Padalinkite mišinį į 6 stiklainius, viršuje palikdami vietos. Stiklainius uždarykite ir palikite vėsioje ir tamsioje kambario vietoje apie 12 valandų, kad būtų pasiekta tinkama uogienės konsistencija. Tuomet galima perkelti į šaldiklį.

    Nevirta mėlynių uogienė

    Reikės: 200 g šviežių mėlynių, 100 g uogienių cukraus su pektinu, žiupsnelio vanilės.

    Gaminimas: uogas nuplaukite ir nusausinkite, sutrinkite bulvių trintuvu ar šakute bei išmaišykite su cukrumi bei vanile. Maišykite apie vieną minutę.

    Nuplaukite ir išdžiovinkite mėlynes. Dubenyje sumaišykite su uogienių cukrumi bei vanile ir 45 sekundes trinkite trintuvu. Leiskite cukrui ištirpti, ir uogienė paruošta šaldymui.

    Šventinė aviečių arba mėlynių piurė

    Reikės: 0,5 kg uogų, 2 šaukštų cukraus pudros, agavos nektaro arba medaus (nebūtina), 0,5 arbatinio šaukštelio cinamono, 0,5 arbatinio šaukštelio muskato riešuto, 0,5 arbatinio šaukštelio malto imbiero, žiupsnelio  gvazdikėlių ir tarkuotos 1 apelsino žievelės.

    Gaminimas: uogas su visomis sultimis, jei yra, supilkite į virtuvinį kombainą arba trintuvą ir sutrinkite. Tyrę perspauskite per sietelį, kad liktų sėklos (jei naudojate avietes). Įmaišykite saldiklį, bet jis nebūtinas. Sudėkite prieskonius, gerai išmaišykite, leiskite pastovėti, kad skoniai pasiskirstytų.

    Aštroka uogų tyrė su pipirais

    Reikės: 0,5 kg uogų (aviečių ar mėlynių), 2 šaukštų cukraus pudros, agavos nektaro arba medaus (nebūtina), 1 habanero, jelapeno arba serano pipiro.

    Gaminame taip pat, kaip nurodyta ankstesniame recepte.

    Uogiška masalos tyrė

    Reikės: 0,5 kg uogų (aviečių ar mėlynių), 2 šaukštų cukraus pudros, agavos nektaro arba medaus (nebūtina), 0,5 arbatinio šaukštelio kardamono, ketvirtadalio arbatinio šaukštelio malto imbiero ir žiupsnelio gvazdikėlių.

    Gaminkite taip, kaip nurodyta aukščiau.

    Trintų uogų ir mėtų tyrė

    Reikės: 0,5 kg uogų (aviečių ar mėlynių), 2 šaukštų cukraus pudros, agavos nektaro arba medaus (nebūtina), pusės puodelio šviežių mėtų lapelių.

    Gaminimas: uogas ir mėtas sudėkite į virtuvinį kombainą arba trintuvą ir sutrinkite. Įmaišykite saldiklį ir leiskite tyrei pastovėti.

    ,,Maxima" inf.

    Nevirtos uogienės – vos per 5 minutes: ką svarbu žinoti?

    ]]>
    jonavoszinios.lt Wed, 20 Jul 2022 10:14:15 +0300
    <![CDATA[Keliauti su vaiku – visai nesunku: praktiniai maisto tinklaraštininkės patarimai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keliauti-su-vaiku-visai-nesunku-praktiniai-maisto-tinklarastininkes-patarimai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keliauti-su-vaiku-visai-nesunku-praktiniai-maisto-tinklarastininkes-patarimai Kelionėms reikia pasiruošti – bent jau apgalvoti būtiniausių daiktų sąrašą. Keliaujant su vaiku, pasiruošti reikia dar atidžiau, nes svarbu ne tik būtinus daiktus įsidėti, bet ir apgalvoti vaiko mitybą. Kaip rodo prekybos tinklo „Maxima“ duomenys, vasarą itin išauga įvairių tyrelių, kurias patogu vartoti kelionėse, pardavimai. Pasak maisto fotografės, tinklaraščio „Mano vaikas valgo viską“ autorės Eglės Juzumas, negalima griežtai apibrėžti ir visiems pritaikyti vienos mitybos, nes daug ką lemia kelionės pobūdis, trukmė, vaiko amžius, ligos ar alergijos. Ji dalijasi baziniais patarimais, kurie pravers pirmą kartą keliaujantiems tėveliams. 

    Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, sako, kad kūdikių maisto asortimente Lietuvos gamintojų produkcijos kiekis nuosekliai didėja ir tampa vis populiaresniu.

    „Per pastaruosius penkerius metus parduotuvių lentynose lietuviškų įmonių pagaminto kūdikiams skirto maisto prekių padvigubėjo, tad natūraliai pirkėjai vis dažniau dairosi vietinių gamintojų prekių. Šie dažnai gamina ekologiškus produktus, renkasi mūsų šalyje užaugintas vaisius, daržoves ir grūdus. Ne vienas jau puikiai pažįsta lietuviškus „Marmalūzi“ ir „Mamuko“ prekės ženklus“, – sako E. Dapkienė.

    Pasak jos, pastaruosius trejus metus kūdikių maisto prekių pardavimų tendencijos beveik nesikeičia. Didžiausią dalį pardavimų sudaro kūdikių pieno mišiniai – beveik pusė parduodamo asortimento. Kita itin populiari prekė – vaisinės ir desertinės kūdikių tyrelės. Dalies prekių, pavyzdžiui, pieno mišinių, kūdikiams skirtų užkandžių ir košių pardavimai yra stabilūs visus metus. Visgi šiltėjantys orai atsispindi įvairių tyrelių pardavimuose.

    „Jau gegužę pradeda augti tiek vaisinių, tiek mėsos ir daržovių tyrelių pardavimai. Jie piką pasiekia birželio ir liepos mėnesiais“, – vardija prekybos tinklo „Maxima“ atstovė.

    Ką pasiimti?

    Vienas svarbiausių kelionės su vaiku atributų – vaikiška gertuvė, taip pat vaikiški indai ir seilinukas. Kelionėse praverčia užkandžių dėžutės, į kurias galima susidėti iš anksto paruoštus užkandžius ar maistą, gaminamą kelionės metu. Pasak E. Juzumas, itin svarbu užtikrinti, kad kelionės metu maistas būtų tinkamai transportuojamas ir išliktų šviežias. Šviežios daržovės, tyrelės ir kiti užkandžiai turi būti laikomi tinkamoje temperatūroje.

    „Keliaujant automobiliu visada praverčia šaltkrepšis. Tai nėra pirmo būtinumo atributas, bet tam, kad maistas išliktų šviežias, jis labai praverčia. Kūdikių tyrės turi keliauti šaltai, sandariai ir saugiai. Taip pat nepamirškite šlapių servetėlių ir rankų dezinfekavimo skysčio. Jeigu vaikas maitinamas pieno mišiniu, reikėtų įsigyti kelis buteliukus, kad panaudojus vieną būtų galima iš karto naudoti kitą. Taip pat svarbu steriliai susidėti esminius daiktus, kurie reikalingi mišinio paruošimui”, – sako maisto fotografė.

    Kitas pravartus prietaisas – maisto trintuvas. Jeigu automobilyje ar krepšyje turite laisvos vietos, maisto trintuvas gali palengvinti kelionę. Neturint galimybės gauti vaikui šilto, tinkamo maisto, galima lengvai pagaminti trintą daržovių košę, sriubą ar namų gamybos tyrelę.

    „Keliaudami su vaikais, įvertinkite tą vietą, kur ketinate apsistoti ir ieškokite tokios, kurioje būtų patogu gaminti. Žinoma, alternatyvų visada galima ieškoti ir kavinėse – paprašius, darbuotojai dažniausiai supratingai pagamina geriausią variantą vaikui, tačiau yra galimybė maistu ir nusivilti“, – pataria tinklaraščio „Mano vaikas valgo viską“ autorė.

    Užkandžiai – išsigelbėjimas

    E. Juzumas teigia, kad kelionės metu išsigelbėjimu gali tapti trumpo naudojimo užkandžiai: „Itin patogus užkandis yra tyrelės – panaudojai, užsukai, išrūšiavai, išmeti, tai tikrai labai paprasta. Užkandžiams taip pat puikiai tiks jogurtas su gerosiomis bakterijomis ir skaidulomis“.

    Planuojant vaiko užkandžius, geriausia rinktis kuo natūralesnius produktus, kurie lengvai virškinami. Užkandžiai taip pat turi būti patogiai supakuoti ir valgomi. Maisto tinklaraštininkė teigia, kad kaip puikus užkandis mažiesiems gali pasitarnauti paprasčiausia juoda duona su humusu, varškės užtepėlė ar riešutų sviestu.

    „Juodą duoną patogu valgyti vaikams, kurie dar neturi prasikalusių dantukų. Galima rinktis vertingesnę – pilno grūdo ar daržovių duoną. Tačiau nepatartina rinktis duonos su sėklomis, vaikas gali jomis paspringti.

    Užkandžiui taip pat puikiai tinka bananas arba vertingos sudėties užpilama košė. Vaikams puikiai tiks keptos daržovės – moliūgas, saldi bulvė ar morka, jas gardu valgyti ir atšalusias. Geriau kramtantiems vaikams – sūrio lazdelės ar nesūdyti krekeriai. Kelionėje taip pat puikiai gali pasitarnauti ir namuose kepti, atšalę, vertingos sudėties blynai“, – pataria tinklaraštininkė.

    Kelionės užsienyje

    Maisto fotografė teigia, kad kelionė su vaiku neturėtų virsti rutina ar darbu, tačiau pasiryžimas gaminti vaikui visos kelionės metu – sveikintinas dalykas. Esant galimybei, geriausia maišyti gaminimą ir mitybą restorane.

    „Palaikau idėją kelionės metu gaminti maistą namuose, tačiau jei tai nepavyksta, nereikėtų krimstis – keliauti su vaiku ir taip didelis iššūkis. Valgant restorane, personalas dažniausiai maloniai pasiūlo ir vaikams tinkamų opcijų, tad apsistoję viešbutyje tikrai neprapulsite. Pavyzdžiui, visada galima užsisakyti sriubos ar žuvies su virtomis daržovėmis. Svarbu nepersistengti ir prisiminti, jog atostogos yra atostogos ir mamai, tad kartais nuo gaminimo rutinos pabėgti dar geriau“, – primena E. Juzumas.

    Keliaujant užsienyje reikia pasidomėti, kokios kokybės toje šalyje yra geriamas vanduo, nes ne visur jis toks švarus kaip Lietuvoje. Vaiko gertuvė turėtų visada būti pripildyta ir praplaunama geriamu vandeniu.

    „Jeigu lankomos šalies vandentiekis nėra švarus, nebūtina vežtis vandens iš Lietuvos. Kokybiško vandens galima surasti viešbutyje arba nusipirkti vietinėje maisto prekių krautuvėje. Esant karštam klimatui, svarbu vaikui duoti daugiau vandens nei įprastai, puikiai atgaivins ir užkandžiai, kurie savyje turi daug vandens, pvz.: arbūzas, agurkas ar braškės. Karštas klimatas skatina didesnį prakaitavimą, tad kūnas praranda daugiau elektrolitų, tokiu atveju būtų naudingas negazuotas vanduo, kuris turi daug mineralų“, – teigia „Mano vaikas valgo viską“ tinklaraščio autorė ir priduria, kad nereikėtų nerimauti, jei vaikas karštomis dienomis mažiau valgo – tai visiškai natūralus procesas.

    ,,Maxima" inf.

    Keliauti su vaiku – visai nesunku: praktiniai maisto tinklaraštininkės patarimai

    ]]>
    jonavoszinios.lt Tue, 19 Jul 2022 14:19:06 +0300
    <![CDATA[Kompostas: kaip žaliąsias atliekas paversti naudinga trąša?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kompostas-kaip-zaliasias-atliekas-paversti-naudinga-trasa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kompostas-kaip-zaliasias-atliekas-paversti-naudinga-trasa Jei užsiimate sodininkyste ir daržininkyste, tikrai teko susidurti su žaliosiomis atliekomis. Vienas dažniausių sprendimų – atliekas išvežti į žaliuosius konteinerius. O ar teko girdėti apie kompostavimą ir žaliųjų atliekų naudą?

    „Kompostavimas – patogiausias būdas atsikratyti sodo tvarkymo atliekų, tokių kaip sugrėbti lapai, nupjauta žolė, išrauti krūmai ir t. t. Daugelis žmonių pamiršta šią galimybę ir kompostavimo teikiamą naudą. O kompostuoti galite pradėti bet kada, kai tik atsiranda žaliųjų atliekų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.

    Sodo ir daržo augalai, nupjauta žolė, lapai, smulkios medžių ir krūmų šakelės, pjuvenos, vandens telkinių augalai ir dumbliai, kai kurios virtuvės atliekos, kiaušinių lukštai, arbatos ir kavos tirščiai – tik dalis biologiškai skaidžių ir kompostuoti tinkamų atliekų.

    Jei ruošiatės kompostuoti namų sąlygomis, informaciją, kaip įsirengti kompostavimo vietas, patiems pasigaminti kompostavimo dėžes, kaip tinkamai kompostuoti žaliąsias atliekas, galima rasti regioninių atliekų tvarkymo centrų ar kitose specializuotose interneto svetainėse.

    Be to, pastebi aplinkosaugininkė, kompostuoti reikėtų nuošalesnėje sklypo vietoje, bent 2–3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos.

    „Individualaus kompostavimo vietų įrengimo ir kompostavimo dėžių gamybos reikalavimus, rekomendacijas gali nustatyti savivaldybės, todėl, prieš renkantis kompostavimo vietą, rekomenduojama pasitikrinti, ar savivaldybėje nėra nustatyta konkrečių kompostavimo vietų bei dėžių įrengimo reikalavimų“, – pataria E. Pipiraitė. 

    Kaip pastebi Biržų AAI viršininkė, vis daugiau gyventojų ryžtasi kompostuoti ne tik turėdami kompostavimo dėžes nuosavo namo kieme, bendruomeniniu būdu, bet ir gyvendami bute. Tad ir kiti daugiabučių namų gyventojai kviečiami didesnius kiekius ne gyvūninės kilmės maisto atliekų pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.

    Pastebėtina, jei nėra galimybės kompostuoti patiems, žaliąsias atliekas galima tvarkyti vadovaujantis gerosios kaimynystės principu – atiduoti jas tiems, kurie turi kompostavimo dėžes.

    Kompostavimo nauda aplinkai

    • Sąvartynuose mažėja organinių atliekų.
    • Jei maisto likučiai kompostuojami (taigi ir nepatenka į sąvartynus), aplinkoje mažėja metano bei kitų pavojingų medžiagų.
    • Kompostas – vertinga trąša. Subrendęs ir tinkamas naudoti kompostas yra vienalytis, tamsios spalvos, panašus į dirvožemį.
    • Iš atliekų gaunamas naudingas biohumusas.

    Ką galiu dėti į kompostinę?

    • Išdžiūvusius lapus
    • Medienos skiedras
    • Žolę
    • Šiaudus
    • Vaisių ir daržovių atliekas
    • Kavos tirščius
    • Arbatos pakelius
    • Kiaušinių lukštus

    Taip pat:

    • Smulkintą popierių
    • Pjuvenas
    • Virtuvinio ir tualetinio popieriaus ritinėlius
    • Kartoną (smulkintą), kiaušinių dėklus
    • Plunksnas

    Ko negaliu dėti?

    • Mėsos
    • Naminių gyvūnėlių išmatų
    • Žuvies
    • Riebalų
    • Kaulų
    • Pieno produktų
    • Plastikinių arba sintetinių atliekų
    • Sergančių augalų
    • Piktžolių, turinčių subrendusių sėklų
    • Vaistų
    • Dulkių siurblio turinio

    Kompostas: kaip žaliąsias atliekas paversti naudinga trąša?

    ]]>
    jonavoszinios.lt Mon, 18 Jul 2022 14:15:11 +0300
    <![CDATA[Perforatoriaus nuoma: ką rinktis ir ką reikia žinoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/perforatoriaus-nuoma-ka-rinktis-ir-ka-reikia-zinoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/perforatoriaus-nuoma-ka-rinktis-ir-ka-reikia-zinoti Galingumas

    Norint pasinaudoti perforatoriaus nuoma, pirmiausia reiktų įvertinti, kokiais paviršiais planuojate dirbti. Jei dirbsite su kietu paviršiumi, vertėtų rinktis daugiau galios turintį perforatorių. Su galingesniu įrenginiu galėsite naudoti storesnius grąžtus. Perforatoriai yra skirstomi į 3 kategorijas:

    • Lengvi, kurie sveria iki 4kg ir turi iki 800 W galios, jų smūgio jėga siekia 3 J.
    • Vidutiniai, kurių svoris svyruoja nuo 4kg iki 6kg, jų galia siekia nuo 800 W iki 1200 W ir smūgio jėga yra nuo 3 J iki 6 J.
    • Profesionalūs, kurie sveria daugiau nei 6kg, jų galia siekia daugiau nei 1200 W, o smūgio jėga daugiau nei 6 J.

    Funkcijos

    Jei norite pasiekti gerus darbo rezultatus, svarbu pasirinkti tokią įrangą, kuri yra ne tik patogi naudoti, bet ir yra daugiafunkcinė. Elektriniai ir akumuliatoriniai perforatoriai turi net 3 funkcijas: kalimo, gręžimo bei kombinuotą kalimo su gręžimu. Kalimo funkcija reikalinga norint ardyti sienas ir atlikti kitus griaunamuosius ar atskėlimo darbus. Gręžimo funkcija suteikia galimybę naudoti perforatorių kaip gręžtuvą ir dirbti su metalu, mediena ar kitomis minkštesnėmis medžiagomis. Su kombinuota gręžimo ir kalimo funkcija galėsite darbus atlikti betone, akmenyje ar mūre.

    Papildomos perforatoriaus dalys

    Renkantis perforatorių, vertėtų atkreipti dėmesį, ar įranga turi papildomas dalis, kurios užtikrins saugų ir lengvą darbą. Reverso funkcija leidžia sukti varžtą prieš laikrodžio rodyklę. Ši funkcija aktuali tada, kai norite išsukti senus varžtus ar blogai įsuktus naujuosius. Perforatoriaus sankaba sustabdo įrangą, jei dirbant užstringa varžtas. Tai apsaugo visą įrenginį nuo galimo sistemos gedimo ir žmogų nuo nelaimingų atsitikimų. Taip pat vertėtų rinktis tuos perforatorius, kurie turi vibracijos slopinimo sistemą. Ši funkcija sumažina perduodamą vibracijos stiprumą, kuris gali pakenkti žmogaus sveikatai.

    Perforatoriai - gan dažnas klientų pasirinkimas. Taip yra todėl, kad šie prietaisai yra tinkami naudoti dirbant su įvairiomis medžiagomis: metalo komponentais, medinėmis sijomis ir net betono grindimis. Naudodami daugiafunkcinius perforatorius, jūs ne tik sutaupysite laiko, bet ir padidinsite darbo našumą.

    Perforatoriaus nuoma: ką rinktis ir ką reikia žinoti?

    ]]>
    jonavoszinios.lt Mon, 18 Jul 2022 11:25:10 +0300
    <![CDATA[G. Grigaitė-Daugirdė: turime siekti, kad nuostata – agresorius moka, taptų realybe]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/g-grigaite-daugirde-turime-siekti-kad-nuostata-agresorius-moka-taptu-realybe https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/g-grigaite-daugirde-turime-siekti-kad-nuostata-agresorius-moka-taptu-realybe Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė Teisingumo lyderių forume (Rygoje) diskusijose, ką Europos lyderiai galėtų padaryti, kad ne tik būtų sustabdyta karinė agresija Ukrainoje, bet ir šalis atstatyta, akcentavo teisinių mechanizmų paieškos svarbą.

    G. Grigaitės-Daugirdės teigimu, daugiau nei 4 mėnesius tebesitęsiantys karinės agresijos veiksmai Ukrainoje reikalauja neatidėliotinų tarptautinės bendruomenės sprendimų ir vieningų iniciatyvų, kad  už karo nusikaltimus atsakingi asmenys sulauktų baudžiamosios atsakomybės. 

    „Tik bendros šalių pastangos ir nenutrūkstanti parama Ukrainai gali padėti sugrąžinti taiką, teisingumą ir saugumą Europoje. Tarptautinės teisės sprendimai egzistuoja ir jie gali būti veiksmingi, jei valstybės, politikai, sprendimų priėmėjai jais vadovausis. Negalime pavargti keldami klausimus, ar karo nusikaltimų sąvoka 21-ame amžiuje atitinka šio laikmečio realybę ir ieškodami Europos Sąjungos ribojimo priemonėmis įšaldyto turto konfiskavimo bei jo panaudojimo Ukrainos atstatymui galimybių“, – renginyje akcentavo teisingumo viceministrė.  

    Pasak G. Grigaitės-Daugirdės, šiandien būtina ne tik diskutuoti, bet ir inicijuoti tokių teisinių mechanizmų paiešką, kad Europos Sąjungos sankcijų pagalba įšaldyti Rusijos centrinio banko aktyvai bei kitas Rusijos ir Baltarusijos asmenų ir subjektų įšaldytas turtas galėtų būti panaudotas Ukrainos atkūrimui ir atstatymui, užtikrinant, kad nuostata – agresorius moka, taptų realybe.  

    Renginio metu viceministrė taip pat akcentavo, kad šiuo metu itin svarbus ES šalių narių palaikymas Specialiojo tarptautinio tribunolo, skirto agresijos nusikaltimui prieš Ukrainą tirti, steigimui, kadangi šiuo atveju kitos tarptautinės teisminės institucijos, tokios kaip Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, neturi jurisdikcijos tirti prieš Ukrainą įvykdytą agresijos nusikaltimą.  

    Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva ir kitos šalys kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, prašydamos pradėti Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimą. Per rekordiškai trumpą laiką – parą nuo kreipimosi – buvo paskelbtas sprendimas tirti situaciją Ukrainoje. Taip pat sudaryta jungtinė tyrimo grupė, kurios narės – Ukraina, Lenkija, Lietuva, karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti. Prie šios grupės prisijungė Latvija, Estija ir Slovakija bei Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroro biuras.  

    Forume taip pat diskutuota apie kitus teisingumo srities šių dienų iššūkius: svarbą stiprinti teisinių institucijų efektyvumą, mažinti galimų kibernetinių atakų, migracijos procesų keliamas rizikas, didinti teisingumo politikos formuotojų ir vykdytojų pajėgumus, atliepti skaitmenizavimo ir inovacijų plėtros keliamus iššūkius. 

    Teisingumo lyderių forumas – tai platforma, skirta diskusijoms apie šių dienų iššūkius, teisinių mechanizmų paiešką, teisės srities lyderių, politikos formuotojų bei ekspertų iniciatyvoms plėtoti. 

     

    G. Grigaitė-Daugirdė: turime siekti, kad nuostata – agresorius moka, taptų realybe

    ]]>
    jonavoszinios.lt Mon, 18 Jul 2022 11:08:31 +0300
    <![CDATA[Užimtumo tarnyba: Moterų nedarbas dvejus metus didesnis nei vyrų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-moteru-nedarbas-dvejus-metus-didesnis-nei-vyru https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-moteru-nedarbas-dvejus-metus-didesnis-nei-vyru Šalyje nedirbančių vyrų prieš porą metų buvo daugiau. Dabar Užimtumo tarnyboje tarp visų 151 tūkst. klientų vyrauja moterys (79,4 tūkst.). Oficialiai šiuo metu darbo neturi 7,8 tūkst. daugiau moterų nei vyrų. Neaktyvių darbingo amžiaus vyrų per metus sumažėjo 39,5 tūkst., o moterų – 33,2 tūkst. – šie duomenys  pateikiami naujausioje darbo rinkos apžvalgoje.

    „Atotrūkį tarp moterų ir vyrų nedarbo išaugino pandemijos laikotarpiu pasikeitusios aplinkybės ne tik atitinkamuose versluose (ypač paslaugų sektoriuje), bet ir sunkumai  derinti šeimos poreikius su darbo įsipareigojimais.  Nedarbo žirklės išliko nemažos ir iki šiol negrįžo į ankstesnę apylygę poziciją, kaip buvo prieš dvejus metus. Tada nedirbančių vyrų skaičius buvo netgi šiek tiek didesnis nei moterų, ir skirtumas siekė apie 500. Tikimės, kad pokyčiai ir naujovės užimtumo sistemoje bei Darbo kodekso pakeitimai turės teigiamą įtaką didinant moterų užimtumą“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

    Sparčiau darbo neturinčių vyrų skaičius mažėjo ir šį birželį – 2,3 tūkst., kai moterų – 1,5 tūkst.

    Jaunimo ir vyresnių nei 50 metų asmenų grupėse moterų situacija yra panaši. Tarp nedirbančio jaunimo iki 29 metų (25,3 tūkst.) merginos sudaro 53 proc., o  vyresnių nei 50 metų  asmenų grupėje (65,1 tūkst.) – 51,3 proc.

    Vėlgi šį  birželį 3,8 proc. didėjo besiregistruojančių moterų srautas, o vyrų kreipėsi 2,5 proc. mažiau.

    Didžiausias moterų nedarbas liepos 1 d. fiksuotas Akmenės rajone – 16,5 proc., Kalvarijoje –  13,9 proc., Lazdijų rajone –  13,2 proc., Visagine bei Kazlų Rūdoje – po 12,8 proc.

    Mažiausiai nedirbančių moterų – Neringoje (3 proc.), Birštone (4,5 proc.), Kretingos rajone (5 proc.), Klaipėdos rajone (5,3 proc.) ir Skuode (5,9 proc.).

    Vyrų situacija nepalankesnė Lazdijuose (14,7 proc.), Ignalinoje (14 proc.), Zarasuose (13,8 proc.), Kalvarijoje (12,1 proc.) ir Anykščiuose (12 proc.). Mažiausiai jų registruota Neringoje  (2,4 proc.), Klaipėdos rajone (3,8 proc.), Kretingoje (4,2 proc.), Skuodo (4,7 proc.) ir Šiauliuose (5,8 proc.).

    Teigiama birželio tendencija – pagal darbo sutartis dirbti pradėjo daugiau moterų nei vyrų. Terminuotam laikotarpiui įsidarbinusios moterys sudarė 66,5 proc., neterminuotai – 50,4 proc. Daugiau moterų – 899 įdarbintos subsidijuojant, vyrų tokiu būdu pradėjo dirbti 801.

    Taip pat daugiau klienčių moterų ryžosi įgyti naujų kompetencijų – birželį profesiniame mokyme pradėjo dalyvauti  842 iš 1,4 tūkst. asmenų.  Daugiau moterų – per 4,5 tūkst. nusprendė įgyti naujų kompetencijų ir pirmąjį šių metų pusmetį (iš viso 8,2 tūkst. klientų). Dauguma jų (51,7 proc.) buvo  30-49 metų amžiaus, 28,1 proc. – 50+ ir 20,3 proc. –  jaunos moterys iki 29 metų.

    Tarp moterų paklausiausia socialinio darbuotojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa – ją pasirinko 788 klientės. Apskaitininko modulinė (622), slaugytojo padėjėjo modulinė (349), grafinio dizaino, fotografijos ir video produkcijos kūrimo neformaliojo ir kosmetiko modulinė (po 223) – šiemet  populiariausios profesinio mokymo programos tarp naują profesiją norinčių įgyti moterų.

    Užimtumo tarnybos inf.

    Užimtumo tarnyba: Moterų nedarbas dvejus metus didesnis nei vyrų

    ]]>
    jonavoszinios.lt Mon, 18 Jul 2022 08:41:57 +0300
    <![CDATA[Miško gėrybių sezonas: kur ir kaip galime grybauti, uogauti ir rinkti vaistažoles]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/misko-gerybiu-sezonas-kur-ir-kaip-galime-grybauti-uogauti-ir-rinkti-vaistazoles https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/misko-gerybiu-sezonas-kur-ir-kaip-galime-grybauti-uogauti-ir-rinkti-vaistazoles Grybaujant ir uogaujant miške, gėrybių galima prisirinkti kiek tik norisi, sako Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas Benas Bitauskas. Bet svarbu paisyti lankymosi miške taisyklių ir neniokoti augalų.

    Pasak aplinkosaugininko, svarbu prisiminti, kad renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas).

    B. Bitauskas primena: draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus. Renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas), draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus. O grybaujant privaloma vadovautis Lankymosi miškuose taisyklėmis.

    Kur galima grybauti ir uogauti

    „Fiziniai asmenys gali grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais.

    Taip pat kai kur lankymąsi riboja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai ar kiti teisės aktai“, – atkreipia dėmesį Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas B. Bitauskas.

    Svarbu nepamiršti, kad draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės. Taip pat pastatyti informaciniai (įspėjamieji) ženklai arba jie pažymėti aiškiai matomomis „Stop“ juostomis.

    Fizinių asmenų lankymasis, vaistažolių, grybų, uogų ar kitų miško išteklių naudojimas miškuose kartais gali būti uždraustas ar apribotas dėl svarbių priežasčių, tokių kaip didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.

    Pasak Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjo, svarbiausia lankantis miškuose vadovautis principu „ką atsivežiau, tą ir išsivežu“, t. y. nepalikti šiukšlių, o radus jų pasirūpinti mišku ir jas išvežti į artimiausią atliekų konteinerį.

    Kur statyti motorinę transporto priemonę miške

    Dažnas miško svečias atvyksta motorine transporto priemone, tad raginame nepamiršti, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

    Pasak B. Bitausko, vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.  

    Taigi raginame visus laikytis nustatytų taisyklių, o pamačius pažeidimą informuoti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

    Aplinkos apsaugos departamento inf.

    Miško gėrybių sezonas: kur ir kaip galime grybauti, uogauti ir rinkti vaistažoles

    ]]>
    jonavoszinios.lt Mon, 18 Jul 2022 08:13:10 +0300
    <![CDATA[Jonavietei V. Tamelytei įteiktas apdovanojimas už veiklą su LGBTQ+ vaikais bei jų tėvais]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavietei-v-tamelytei-iteiktas-apdovanojimas-uz-veikla-su-lgbtq-vaikais-bei-ju-tevais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavietei-v-tamelytei-iteiktas-apdovanojimas-uz-veikla-su-lgbtq-vaikais-bei-ju-tevais Švedijos ambasados Vilniuje įsteigtas Žmogaus teisių apdovanojimas tokį įvertinimą gavo Lietuvos gėjų lygos (LGL) emocinės paramos platformoje savanoriaujanti jonavietė Violeta Tamelytė.  Šis jai skirtas už darbą su LGBTQ+ jaunuoliais, jų tėvais, kita jiems artima aplinka bei specialistais. Ir nors pati Violeta ties tuo darbuojasi jau ne vienus metus, mergina neslepia, kad apdovanojimas jai buvo visiškai netikėtas.

    Visiškai nesitikėjo


    Užsiimdama vienokia ar kitokia veikla aš nelaukiu įvertinimo, o juo labiau apdovanojimo. Nesitikiu, nes orientuojuosi į tai, ką galiu padaryti, kad kitiems būtų nors šiek tiek saugiau gyventi ir jie jaustųsi galintys tiesiog būti savimi, paklausta apie apdovanojimą kalbėjo jonavietė. 

    Jaučia baimę

    Violeta LGBTQ+  bendruomenei priklausančius jaunuolius ir jų tėvus konsultuoja remdamasi asmenine patirtimi bei sukauptomis žiniomis. Būtent tai jai leidžia pastebėti, kad dalis visuomenės yra nuolat varžoma daugybės socialinių normų, stereotipų.

    Žmonės jaučia baimę būti tuo, kas jie yra. Dažnai galima išgirsti klausimą, kas jiems draudžia tai daryti? Niekas, bet taip kalbėti  paprasta tiems, kurie tiesiog prisitaiko prie ribotumo, stengiasi atitikti visuomenės normas ir gyvena taip, kaip reikia. Suprantu, kad mano žodžiai gali iššaukti nepasitenkinimą, pasipiktinimą, bet tokie jausmai  kyla tiems, kurie gyvena taip, kaip turi gyventi, o ne taip, kaip iš tiesų patys nori. 


    Tai ir įprasmina tokius apdovanojimus jie plečia visuomenės ribas, jos tampa tarsi guminės, atsiranda erdvės jas plėsti, kalbėjo mergina.

    Ragina mylėti save


    Violeta tiki, kad tokie apdovanojimai vilties įkvėpimas visai LGBTQ+ bendruomenei.


    Jie plečia visuomenės ribas, jos tampa tarsi guminės, atsiranda erdvės jas plėsti. Jie įkvepia ir tikėjimą, kad saugesnė dabartis yra jau dabar ir tos vilties reikia ne tik jaunuoliams, bet ir suaugusiesiems. Pagalba reikalinga ir jiems.


    Aš, galbūt, nedarau kažkokių didelių darbų, tačiau darau ir darysiu viską, ką galiu, kad LGBTQ+ bendruomenė jaustųsi saugi būti ir džiaugtis gyvenimu. Jau senai atėjo laikas nusimesti svetimas kaukes ir mylėti pirmiausiai save, teigė jonavietė.

    Jaučiasi drąsiau 


    Pasakodama apie  darbą su LGBTQ+  bendruomene mergina neslepia, kad ir pati yra dalis jos. Būtent asmeninė patirtis jai leidžia teigti, kad visuomenėje galima įžvelgti jos laisvėjimo užuomazgas. 


    Prieš kelerius metus niekada nebūčiau pagalvojusi dalyvauti Baltic pride parade ar kokiame nors panašiame renginyje, nes nesijaučiau saugiai. Dabar aš drąsiai dalyvauju renginiuose, kuriuose tolerancija, priėmimas ir tiesiog meilė, pirmiausiai sau, lipa per visas negatyvumo sienas. Tai nereiškia, kad mes pradedame verbuoti kitus ar daryti kažkokią tikslingą įtaką vaikams. Kad ir kaip kai kurie žmonės nori tuo tikėti, jie tik veltui eikvoja savo dėmesį bei energiją. 


    Kiekvienas turi teisę pasirinkti, kokiame pasaulyje nori gyventi.  Aš matau, kad vis daugiau žmonių pasirenka gyventi taip, kaip jie nori. Šio proceso niekaip negalima sustabdyti, jokiais įstatymais, stereotipais, žodžiais ar veiksmais. 


    Tai nėra tik apie LGBTQ+ bendruomenę, tai yra apie visus žmones nepriklausomai nuo to, kokios bendruomenės dalimi jie yra. Pradėkime pirmiausia mylėti save, o visa kita savaime pasikeis, sakė mergina. 

    Kreipiasi į skaudinančius


    Violeta neabejoja, kad siekiant panaikinti iki šiol jaučiamą atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių, reikės įveikti dar nemenką kelią. 


    Didelė dalis žmonių teigia, kad LGBTQ+ žmonių neturėtų būti, garsiai sako, kad mus reikia šaudyti. Tokiems galiu tik užduoti klausimą - ar jūs nuoširdžiai tikite savo žodžiais? Kaip jaustumėtės jei jūsų ar jūsų artimųjų nemėgstantys asmenys šitaip pasielgtų su jumis? Esu tikra, kad jausmas būtų sunkiai apibūdinamas žodžiais. 


    Todėl, kai kitą kartą sakysite, kad  LGBT+ asmenis reikia žudyti, pagalvokite apie savo žodžius. Pagalvokite, ar patys sau to linkėtumėte ir ar norėtumėte, jog kiti jums to taip širdingai linkėtų? Atsakymų nereikia... Neabejoju, kad to nenorėtų niekas, pokalbio pabaigoje kalbėjo Violeta. 

    Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė

    Jonavietei V. Tamelytei įteiktas apdovanojimas už veiklą su LGBTQ+ vaikais bei jų tėvais

    ]]>
    jonavoszinios.lt Wed, 13 Jul 2022 19:00:25 +0300
    <![CDATA[Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis tatuiravimo ir ilgalaikio makiažo paslaugas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-ka-reikia-atkreipti-demesi-renkantis-tatuiravimo-ir-ilgalaikio-makiazo-paslaugas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-ka-reikia-atkreipti-demesi-renkantis-tatuiravimo-ir-ilgalaikio-makiazo-paslaugas Šiandien įprasta matyti žmogų, išmarginusį savo kūną tatuiruotėmis, ar išbandžiusį ilgalaikio makiažo paslaugas. Nusprendę užsukti į grožio saloną dažnai nerimaujama, ar rezultatas po grožio procedūros bus toks, kokio norėjosi, ar labai skaudės. Tačiau ne kiekvienas susimąsto, kokie pavojai sveikatai gali tykoti netinkamai ir neatsakingai pasirinkus grožio paslaugų teikimo saloną ar konkretų meistrą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento specialistai pataria, į ką atkreipti dėmesį renkantis grožio paslaugas.

    Naudojami instrumentai turi būti sterilūs

    Tatuiravimo ir ilgalaikio makiažo paslaugos priskiriamos A kategorijos paslaugoms, t. y. tokioms paslaugoms, kurias teikiant pažeidžiama oda arba gleivinė ir instrumentas užteršiamas krauju arba kitais kūno skysčiais. Šias paslaugas teikiantys asmenys turi būti itin atsakingi naudodami instrumentus: būtina naudoti sterilius vienkartinius ar daugkartinius instrumentus, taip pat negalima pakartotinai naudoti vienkartinių instrumentų.

    Gali kelti grėsmę sveikatai

    Teikiant tatuiravimo ir ilgalaikio makiažo paslaugas nesteriliais instrumentais, nesilaikant elementarių rankų, patalpų, inventoriaus higienos reikalavimų, rizikuojama žmogaus sveikata, kadangi galima užsikrėsti hepatitais B ir C, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), odos virusu (karpomis), odos grybelinėmis ar kitomis ligomis. Be to, tatuiruočių dažai ir ilgalaikio makiažo preparatai pagal prigimtį yra kelių cheminių medžiagų mišinys, kuriame gali būti pavojingų cheminių medžiagų, sukeliančių ne tik smarkų odos sudirginimą, alergiją, bet ir kur kas sunkesnių negrįžtamų padarinių sveikatai, tokių kaip genetinės mutacijos ar vėžys.

    Būtina turėti leidimą-higienos pasą

    Pažymėtina, kad tatuiravimo, ilgalaikio makiažo paslaugų teikėjai privalo turėti leidimą-higienos pasą (LHP). Jis išduodamas tada, kai veiklos vykdymo sąlygos atitinka Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytus reikalavimus.

    Tad nusprendę pasidaryti tatuiruotę, ar atlikti ilgalaikį makiažą, NVSC specialistai rekomenduoja pasidomėti, ar grožio paslaugų teikėjas dirba legaliai, ir, ar turi šiai veiklai išduotą LHP.

    Informaciją, ar pasirinktas grožio salonas turi LHP, galite sužinoti apsilankę NVSC interneto svetainėje čia

    NVSC specialistai grožio paslaugų teikėjams ir asmenims, nusprendusiems pasidaryti tatuiruotę ar atlikti ilgalaikį makiažą, primena pagrindinius dalykus:

    • Grožio paslaugų teikėjai turi atminti, kad tatuiravimo ir ilgalaikio makiažo paslaugos turi būti teikiamos tik vyresniems nei 18 metų asmenims, o nepilnamečiai privalo turėti raštišką tėvų ar globėjų sutikimą.
    • Labai svarbu klientą informuoti apie riziką sveikatai, susijusią su paslaugų teikimu, galimas komplikacijas, tolesnę pažeistų kūno vietų priežiūrą, apie atvejus, kada paslauga negali būti teikiama.
    • Tatuiruotei, ilgalaikiam makiažui atlikti naudojamas adatas ir kitus instrumentus naudokite tik sterilius, juos išpakuokite klientui matant.
    • Vilkėkite švarius darbo drabužius, avalynę, nusiplaukite rankas prieš pradėdami ir baigę teikti grožio paslaugą, prieš užsimaudami ir nusimovę pirštines; dezinfekuokite rankas prieš pradėdami dirbti su steriliais instrumentais.
    • Prieš teikiant paslaugą, kliento odą nuplaukite vandeniu ir muilu, dezinfekuokite.
    • Naudokite švarius, kitiems vartotojams nenaudotus, arba vienkartinius užtiesalus, servetėles ir kitas priemones; taip pat vienkartinius tatuiruočių trafaretus.
    • Tatuiravimui, ilgalaikiam makiažui naudojamus dažus, esančius daugkartinio naudojimo pakuotėje, prieš teikiant paslaugą, įpilkite į vienkartinį indelį.
    • Jei abejojate dėl dažų saugos, grožio paslaugų meistro paprašykite dažų saugą patvirtinančių dokumentų; pasidomėkite dažų chemine sudėtimi, įsitikinkite, kad juose nėra draudžiamų medžiagų ar medžiagų, galinčių sukelti Jums alergiją, ar kitą nepageidaujamą organizmo reakciją. Ant preparato ieškokite užrašo „Mišinys, skirtas naudoti tatuiruotėms arba ilgalaikiam makiažui“.
    • Jeigu kūno vieta, kurioje buvo daryta tatuiruotė, ar teikta ilgalaikio makiažo paslauga, tapo skausminga, paraudo labiau nei apie jos paraudimą įspėjo ją atlikęs specialistas, patino, pradėjo sausėti, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

    NVSC inf.

     

    Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis tatuiravimo ir ilgalaikio makiažo paslaugas

    ]]>
    jonavoszinios.lt Mon, 11 Jul 2022 14:27:58 +0300
    <![CDATA[LSU absolventė M. Jurgelevičiūtė: „Mano sportinė trauma ir ilga reabilitacija paskatino tapti kineziterapeute“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lsu-absolvente-m-jurgeleviciute-mano-sportine-trauma-ir-ilga-reabilitacija-paskatino-tapti-kineziterapeute https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lsu-absolvente-m-jurgeleviciute-mano-sportine-trauma-ir-ilga-reabilitacija-paskatino-tapti-kineziterapeute Dar besimokydama mokykloje Mireta Jurgelevičiūtė ilgą laiką užsiiminėjo sportine aerobika, tačiau rimta kelio trauma sustabdė jos mylimą veiklą.

    Visgi, kaip dabar prisimena neseniai Lietuvos sporto universiteto (LSU) Kineziterapijos bakalauro diplomą atsiėmusi Mireta, po sudėtingos traumos ir ilgos reabilitacijos jai teko pasukti į kitą, Lietuvoje vis dar egzotiškai skambančią, diskgolfo sporto šaką.

    Būsimoji LSU Turizmo ir sporto vadybos magistrantė tikina, kad dabar yra išpildžiusi bent kelias savo svajones – tapti daugkartine Lietuvos diskgolfo čempione ir kineziterapeute.

    Kviečiame susipažinti su energingos merginos sėkmės istorija!

    „Per 2015 metais vykusias varžybas patyriau rimtą kelio traumą. Prireikė dviejų operacijų, 5 mėnesių reabilitacijos ir ilgo darbo norint atgauti sportinę formą. Trauma kartojosi, operacijos ir reabilitacijos tęsėsi. Daug laiko praleidusi sanatorijose susipažinau su kineziterapeuto specialybe, kuri sužavėjo. Su manimi dirbusiems kineziterapeutams jaučiau be galo didelį dėkingumą, tai jau aštuntoje klasėje nusprendžiau, kuo noriu būti baigusi mokyklą. Turėjau tikslą ir kryptingai jo siekiau, tad 2018-aisiais įstojau į LSU Kineziterapijos bakalauro studijų programą.

    Po patirtų traumų žinojau, kad su tokiu aktyviu sportu, kaip sportinė aerobika, turėsiu atsisveikinti. Todėl pradėjau domėtis kitais mažiau aktyvumo reikalaujančiais sportais. Tuomet teko susipažinti su dar nauja, sparčiai populiarėjančia sporto šaka – diskgolfu. Dar naudodamasi pagalbinėmis judėjimo priemonėmis su tėčiu nuvykau išbandyti šios sporto šakos. Pajaučiau didelį susidomėjimą, azartą ir pasveikusi pradėjau sistemingai užsiminėti diskgolfo sporto šaka.

    Viskas klostėsi puikiai. Jaučiau, kaip laikui bėgant tobulėjau, augo ir meilė šiam sportui. Studijuodama LSU tobulėjau ne tik kaip būsima kineziterapeutė, bet ir kaip sportininkė. Treniruočių aikštelėje pritaikiau per studijas įgytas žinias apie judesių mokslą, pramankštą, treniruotes, mitybą. Profesionaliai diskgofą sportuoju jau penkerius metus ir galiu pasidžiaugti, kad esu daugkartinė Lietuvos diskgolfo čempionė bei Lietuvos diskgolfo rinktinės narė.

    Kineziterapijos studijos LSU man ir mano kurso draugams suteikė daug naudingos praktikos įvairiose įstaigose: ligoninėse, sanatorijose, sporto klubuose ar privačiose klinikose. Teko dirbti su daugybe pacientų, todėl jaučiuosi sukaupusi puikios patirties. Paskutiniais studijų metais dirbau kineziterapeute. Turėjau galimybę taikyti išmoktas žinias, dirbti su vaikais ir senjorais vandenyje. Kitaip tariant, studijas sėkmingai derinau su profesine veikla. Baigiamąjį darbą rašiau reabilitacijos ir diskgolfo tema, kuri man leido dar labiau įsigilinti į diskgolfo sportininkų traumų riziką ir prevenciją.

    Esu viena iš Lietuvos diskgolfo federacijos steigėjų, todėl labai noriu populiarinti šią sporto šaką. Vedu pratybas mokyklose, stovyklose, treniruoju sportininkus, organizuoju didelio masto turnyrus. Manau, kad žinių niekada nebus per daug, todėl tęsiu studijas Lietuvos sporto universitete, Turizmo ir sporto vadybos magistrantūroje“, – pasakoja diskgolfininkė, LSU absolventė M. Jurgelevičiūtė.

    LSU inf.

    LSU absolventė M. Jurgelevičiūtė: „Mano sportinė trauma ir ilga reabilitacija paskatino tapti kineziterapeute“

    ]]>
    jonavoszinios.lt Mon, 11 Jul 2022 13:31:27 +0300
    <![CDATA[Ričardas Rusteika apie GMP pertvarką: „Kiekviena reforma turi savo trūkumus ir naudas“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ricardas-rusteika-apie-gmp-pertvarka-kiekviena-reforma-turi-savo-trukumus-ir-naudas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ricardas-rusteika-apie-gmp-pertvarka-kiekviena-reforma-turi-savo-trukumus-ir-naudas LR Seimas dar gegužės mėnesį patvirtino greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos pertvarką – nuo 2023 metų liepos paslaugas teiktų viena tarnyba, kuri būtų pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Pastaroji skelbia, kad GMP centralizacija padės racionaliai paskirstyti medikų brigadoms tenkančius krūvius, optimizuoti greitosios pagalbos geografinį prieinamumą ir atvykimo laiką, suvienodinti paslaugų kokybę ir standartus. Anot Jonavos GMP stoties direktoriaus Ričardo Rusteikos, GMP pertvarka lyg šešėlyje, kone pridengta ligoninių reformos. Taip pat vadovas tvirtina, kad kiekviena pertvarka turi savo trūkumus ir naudas, todėl reorganizacijas reikia vykdyti tik gerai apgalvojus, o kirsti iš peties ir griauti tai, kas jau sukurta, nebūtina.

    Reikia tobulinti, bet...

    „Visi baiminasi ligoninių pertvarkos ir galvoja, kad greitosios dirbs, kaip dirbusios, ko aš ir tikiuosi. Bet  greitosios pagalbos pertvarka lyg pridengta ligoninių pertvarka ir mes liekam šešėlyje.

    Esmė ta, kad dabar greitosios yra savivaldybių įstaigos – vienoms sekasi geriau, kitoms – nelabai. Ir ministerija galvoja, kad reikia visas suvienodinti. Pripažinsiu, kad yra ką tobulinti, bet, manau, tobulinti galima nebūtinai viską griaunant ir kuriant iš naujo. Galima tobulinti palaipsniui arba gerinti sąlygas ten, kur jos prastesnės. Pavyzdžiui -  tobulinti reiktų suvienodinant darbo užmokestį skirtinguose regionuose. Kvalifikacijos kėlimo klausimas taip pat svarbus. Galima įkurti mokymo centrą, kur GMP darbuotojai galėtų kelti kvalifikaciją. Lietuvoje jau yra sukurta sistema, tradicijos - greitosios glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybėmis, rūpinasi tos savivaldybės interesais,  o perleidus valdymą ministerijai, ryšys su savivalda nutrūks.

    Šiuo metu planuojamas centralizavimas,  kaip trumpalaikė mada, kuri gali greit pasikeist, o mūsų pertvarka ir vyksta šiame fone“,- teigia Jonavos GMP stoties direktorius Ričardas Rusteika.

    A. Reipos archyvo nuotraukoje - viduryje Ričardas Rusteika, Jonavos GMP stoties direktorius

    Jonavos GMP stoties nebeliks

    Anot R. Rusteikos, SAM planuoja kreiptis į savivaldybes, kad jos perleistų ministerijai GMP valdymo teises. Ministerija iki naujų metų planuos tolimesnius veiksmus, o metų pradžioje GMP darbuotojai gaus atleidimo iš darbo pranešimus. Nuo 2023 m. liepos 1 dienos Jonavos GMP stoties nelieka, ji tampa Kauno GMP stoties dalimi.

    „Tikiu, kad darbuotojams bus pasiūlytos naujos darbo vietos vieningoje GMP tarnyboje, tačiau kokios bus darbo sąlygos – nežinia. Nesu tikras, ar darbuotojas atėjęs ryte į darbą žinos, kur jis dirbs – Jonavoje, Kėdainiuose ar Prienuose“, - baiminasi Jonavos GMP vadovas.

    Didesnis finansavimas?

    Nors yra teigiama, kad ministerijai perėmus greitųjų medicinos pagalbos valdymą mažės administravimo ir valdymo išlaidos, GMP stotims didės finansavimas, bus teikiamos kvalifikuotos ir savalaikės paslaugos pacientui, Jonavos GMP jau dabar susiduria su iššūkiu – pavėžėjimo paslauga, kai greitosios automobiliai tampa savotiška taksi.

    Šiuo metu net 30 proc. jonaviečiams teikiamų greitosios medicinos paslaugų yra pavėžėjimas į Kauną, kur kelionė pirmyn atgal trunka 1 valandą. O kartais, atvežus pacientą į Kauno klinikas, tenka ir palaukti nuo 1 iki 4 valandų, nes gydymo įstaiga dažnai nesugeba aptarnauti didelio pacientų srauto vienu metu. Tai reiškia, kad Jonavos GMP brigada tas kelias valandas negali teikti tiesioginių paslaugų. Anot Ričardo Rusteikos, apart to, kad ministerija stiprintų teikiamas paslaugas rajoninėse ligoninėse ir pacientai būtų gydomi arčiau namų, viską bandoma nukreipti į didžiąsias gydymo įstaigas, kurios jau ir taip perpildytos.  Akivaizdu, kad sveikatos įstaigų tinklo pertvarka kartu centralizuojant GMP, reikšmingai palies šios sistemos darbuotojus, pacientus, ir nebūtinai į gerąją pusę.

    „Planuojama, kad bus nupirkta daug naujų automobilių, parkas atsinaujins, bet su mūsų važiavimo apimtimis, nauji automobiliai nusidėvės per 3-4 metus. Patvirtinus centralizavimą, kuris, neaišku, ar pasiteisins, mes po 3 metų vėl atsidursime toje pačioje situacijoje dėl transporto atnaujinimo. Manau, kad tai turi būti tęstinis procesas ir automobiliai turi būti atnaujinami palaipsniui, tam tikra apimtimi“, - pasakoja R. Rusteika.

    Jonavoje pastoviai dirba 3 GMP brigados. Stotis naudoja 5 GMP automobilius, iš kurių  budi 3, o kiti du juos pakeičia gedimų ar techninio aptarnavimo atvejais.  Jau metus laiko bandoma vykdyti viešuosius pirkimus naujam automobiliui įsigyti, tačiau akivaizdu, kad nesėkmingai, todėl, anot R. Rusteikos, centralizavimas dėl viešųjų pirkimų Jonavos GMP turėtų būti naudingas bent šioje srityje. 

      

    Jonavos GMP pasiekia aukštus rodiklius

    Kaip skelbia SAM, suvienijus skirtingus greitosios pagalbos teikėjus į vieną organizaciją bei padidinus GMP brigadų ir budėjimo vietų skaičių, kiekvienas miesto gyventojas sulauks greitosios pagalbos per 15 minučių, o kaimo gyventojas – per 25 minutes.  Tačiau Jonavos GMP jau ir dabar šioje srityje pasiekia aukštus rodiklius: į skubius iškvietimus mieste, 15 -os minučių intervale reaguojama daugiau nei į 93 proc. iškvietimų, kaime – beveik 92 proc.

    „Vienas iš ministerijos akcentuojamų dabartinės sistemos trūkumų – savivaldybių ribos neleidžia aptarnauti operatyviai. Tokiam teiginiui noriu paprieštarauti. Savivaldybių ribos, esant dispečerinei Kaune, tikrai išnyksta. Tiek mes, tiek Kauno GMP, esant būtinybei, važiuojame vieni pas kitus ir tikrai šioje situacijoje nebūtina „kirsti kirviu“. Be to, Jonavos rajonas yra apskritas, mes esame centre, ir visus normatyvus, kokius nurodo ministerija, mes vykdome“,- kalba Jonavos GMP vadovas.   

    Anot R. Rusteikos, situaciją kitose apskrityse galimai spręstų pastočių įkūrimas - Greitosios medicinos pagalbos stoties filialai nutolusiose seniūnijose, tačiau Jonavoje šis modelis, buvęs per Covid -19 pandemiją Čičinuose, nepasiteisino.  

    Per mėnesį - 90 nepagrįstų iškvietimų

    Dar viena opi tema, kurią reiktų spręsti – nepagrįsti GMP brigados iškvietimai. Vien tik per birželio mėnesį, Jonavos GMP teko vykti net į 90 nepagrįstų iškvietimų, ir tai sudaro 10 proc. nuo visų iškvietimų per šį mėnesį.

    „Tai yra mūsų kasdienybė. Apie 15-30 proc. visų iškvietimų greitoji pagalba nereikalinga. Taip nutinka todėl, kai pacientai galvoja, kad greitosios brigada gydo. Ne. Ji suteikia greitąją medicininę pagalbą ir nuveža ligonį į gydymo įstaigą. O per dieną mes sulaukiame 4-5 iškvietimų pas pacientus, kurie užmiršo išgerti vaistus arba jiems pasidarė bloga ilgą laiką vartojant alkoholį, arba šeimyninio konflikto metu, kur medikų pagalbos net neprireikia“, - situaciją detalizuoja R. Rusteika.

    Buvo galimybė, kurios nebeliko

    Anot Jonavos GMP vadovo, kiek anksčiau įstaiga turėjo galimybę atskirti nepagrįstus iškvietimus, tačiau tos galimybės nebeliko. Nuo 2022 metų balandžio 1 dienos išjungti senieji pagalbos tarnybų telefono numeriai 01, 02, 03, 101, 102, 103, 011, 022 ir 033 ir liko vieningas skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris 112. Ir čia paaiškėjo, kad išjungus senuosius numerius ir kviečiant pagalba per 112, tapo sunkiau identifikuoti nepagrįstus iškvietimus.

    „Tokiu būdu situacija tik aštrinama. Kuomet dispečerinė buvo Jonavoje, budintys darbuotojai tiksliai išsiaiškindavo, ar besikviečiančiam pagalbą jonaviečiui ji tikrai būtina. Mūsų vietiniai specialistai nebuvo varžomi griežto protokolo, išsamiai išsiakindavo skambinančiojo būklę ir beveik jau žinodavo pastovius, galimus pacientus, kurie dėl girtavimo ar kitų nerimtų priežasčių mus kviečia. Kai iškvietimų valdymas perduotas, mes praradom galimybę identifikuoti nepagrįstus skambučius, o nuvykę į vietą paaiškėja, kad mūsų pagalba nereikalinga“,- sako R. Rusteika.

    Retas jonavietis žino, kad bendrojo pagalbos centro 112 būstinė yra Klaipėdoje, tad didelė tikimybė, kad pagalba gali būti nusiųsta ne ten, kur reikia. Pavyzdžiui – jei jonavietis kviesdamas pagalbą pasakys „Šmatų kapinės“ be tikslaus adreso, Klaipėdoje esantis 112 darbuotojas gali registruoti kitą savivaldybę.  Be to, skirtingai nei Kauno GMP dispečerinė, 112 centras neturi budinčio gydytojo.

    „Iškvietimą gauna 112, išklauso nusiskundimus pagal savo klausimyną, nusprendžia, kokios pagalbos reikia ir perduoda informaciją Kauno GMP dispečerinei. O čia vėl pasipila visi analogiški klausimai, į kuriuos skambinantysis jau atsakė bendraudamas su 112. Teoriškai 112 pagalba naudinga, kai reikia atlikti dirbtinį gaivinimą laukiant medikų, tačiau tas pats klausimynas du kartus - tai rimtas skambinančiojo kantrybės išbandymas“, - akcentuoja Jonavos GMP stoties direktorius.

    Anot Jonavos GMP stoties direktoriaus Ričardo Rusteikos, kol kas, tai tik ministerijos planai, centralizuoti greitąsias. Ar Jonavos rajono valdžia perleis, ir kokiomis sąlygomis perduos Jonavos GMP ministerijai, laikas parodys.  

    Ričardas Rusteika apie GMP pertvarką: „Kiekviena reforma turi savo trūkumus ir naudas“

    ]]>
    jonavoszinios.lt Thu, 30 Jun 2022 19:15:28 +0300
    <![CDATA[„Rieker“ batai – patogumas vaikščiojant ir ilgaamžė kokybė]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rieker-batai-patogumas-vaiksciojant-ir-ilgaamze-kokybe https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rieker-batai-patogumas-vaiksciojant-ir-ilgaamze-kokybe Kodėl „Rieker“ batai tokie patogūs?

    Visa paslaptis slypi aukštose technologijose, kurias šis gamintojas pasitelkia gamindamas savo batus. 

    „Rieker“ batai naudoja „Antistress“ ir „Lighter“ technologijas, kurių specialūs gamyboje naudojami komponentai ir unikalūs konstrukcijos metodai užtikrina lengvumą ir patogumą. Lankstumo technologija užtikrina, kad „Rieker“ batai yra ypatingai lankstūs bei leidžia pėdoms laisvai judėti visą dieną nepriklausomai nuo tenkančio fizinio krūvio. Avalynė yra rankų darbo siuvimo, kuris užtikrina optimaliausią tinkamumą visiems laikams.

    Gamintojo naudojama technologija erdvumui suteikia bato priekinės dalies formą, kurios dėka bato priekyje yra daugiau erdvės, o smūgio sulaikymo technologija amortizuoja ir palengvina sukibimą su paviršiumi. Kontakto su paviršiumi metu spaudimas paskirstomas visame pado plote išvengiant diskomforto vienoje vietoje.

    Kuo ypatingi „Rieker“ aukštakulniai su „Caprice“ technologija?

    Kiekviena moteris žino, ką reiškia išbūti visą dieną apsiavus aukštakulnius batelius. Pėdų skausmas, nuovargis, pereinantis į nugarą trukdo ne tik gerai jaustis, bet ir mažina darbingumą. Tačiau „Rieker“ naudojama „Caprice“ technologija padeda pajusti, ką reiškia vaikščioti tarsi ant debesų net dėvint aukštakulnius. Ši unikali technologija pagerina visas aukštakulnių batelių dalis, tam, kad neturėtumėte skaudančių pėdų. 

    Natūrali kulno linkio technologija „RollTec“ naudojama gaminant kulnus. Ši kreivė palengvina natūralią žmogaus eiseną apsaugodama nugarą. Kulno viduje esantys amortizuojantys suslėgto oro vamzdeliai ir stabilizatoriai sumažina apkrovą stuburui, jo slanksteliams ir sąnariams iki 50%, todėl pėdos nepavargsta net ir įveikiant ilgus atstumus. Šie vamzdeliai gali būti įdėti į skirtingo aukščio kulnus. Rekomeduojama keičiant pakalą jos nenuimti ir sulyginus (kreiptis į batsiuvį) uždėti ant viršaus naują pakalą. Tokiu būdu išlaikysite ir toliau efektyviai veikiančią technologiją. 

    Unikali bato pado ir priekio konstrukcija suteikia batui puikų lankstumą, o batų viduje įdėta speciali membrana su 300 pusrutulinių griovelių ir ventiliacinės akutės, atliekančios antibakterinę funkciją. Ši technologija veikia visapusiškai: apsaugo pėdą nuo drėgmės ir prakaito, masažuoja, skatindama kraujo apytaką ir apsaugodama nuo nuospaudų. 

    Ar avint „Rieker“ batus reikalingos kojinės?

    Kojinių pagrindinės funkcijos yra ne tik apsaugoti batus ir sugerti prakaitą, tačiau ir suteikti stiliaus jūsų avalynei. Spalvotos kojinės, kojinės su užrašais ar kojinės iš bambuko ir šilko suteiks papildomą sluoksnį ir pabrėš jūsų charakterį net dėvint paprasto dizaino batus. 

    „Rieker“ batai – patogumas vaikščiojant ir ilgaamžė kokybė

    ]]>
    jonavoszinios.lt Tue, 28 Jun 2022 12:06:47 +0300
    <![CDATA[Telefonus rekomenduojama krauti dažnai ir po truputį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/telefonus-rekomenduojama-krauti-daznai-ir-po-truputi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/telefonus-rekomenduojama-krauti-daznai-ir-po-truputi Įrenginiui įkrauti geriausia naudoti pridedamus laidus ir įkroviklį, nes įkrovimas naudojant neoriginalius priedus gali vykti lėčiau arba greičiau nei tikėtasi. Netinkamas įkrovimas, be kita ko, gali sugadinti įrenginį arba akumuliatorių. Dauguma vartotojų telefoną įkrauna iki 100% arba palieka krauti per naktį, tačiau tai nėra pats geriausias būdas, nes daugumoje telefonų yra sumontuotos ličio jonų baterijos, kurioms toks įkrovimo būdas kenkia.Be to, kai kurie tyčia išsikrauna bateriją iki 0% ir netgi bando įjungti įrenginį su išsikrovusiu akumuliatoriumi, o tai taip pat žalinga ir sukelia priešlaikinį akumuliatoriaus senėjimą. Geriausia, kad  telefonai būtų karts nuo karto įkrauti, išlaikant įkrovimo lygį nuo 30 iki 80%.

    Daugelis žmonių vis dar tiki mitu, kad greitas ar belaidis įkrovimas gadina akumuliatorių. Tačiau iš esmės svarbiausia yra naudoti originalų įkroviklį, kurio reikiama galia reikalinga greitam ar belaidžiam įkrovimui. Rekomenduojama naudoti greito įkrovimo technologiją, kuri yra suderinama su naudojama išmaniajame telefone.

    Didžiausias akumuliatoriaus priešas yra karštis, tiksliau, akumuliatoriaus perkaitimas. Neabejotina, kad telefonai veiks Sacharoje, kur temperatūra pavėsyje viršija +40 laipsnių, tačiau perkaitimas aiškiai pablogina įrenginį ir sumažina baterijos veikimo laiką. Todėl geriau nepalikti telefono automobilyje, ypač ant prietaisų skydelio. Taip pat netikslinga jį palikti ant radiatoriaus ar šalia kitų šilumos šaltinių. Ir visada saugokite jį nuo tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, būdami paplūdimyje ar prie baseino.

    Laikui bėgant vartotojų įpročiai keičiasi, todėl svarbu atsiminti keletą pagrindinių telefonų taisyklių, kurios padės pailginti jų naudojimo trukmę:

    1. Temperatūros valdymas. Saugokite telefoną nuo karščio ir tiesioginių saulės spindulių, kad pailgintumėte įrenginio tarnavimo laiką.
    2. Venkite gilios iškrovos. Telefonai “mėgsta” dažną įkrovimą mažomis porcijomis, optimalus įkrovimo lygis yra nuo 30% iki 80%.
    3. Naudokite originalius įkroviklius, taip pat atkreipkite dėmesį į greito išmaniojo telefono įkrovimo technologiją (Qualcomm Quick Charge, Pump Express, VOOC, Super mCharge ir kt.)
    4. Kai telefonai pilnai įkraunami, atjunkite nuo elektros tinklo. Telefonai, kurie lieka prijungti, kartais sukelia gaisrą.

    Visa tai gali pailginti išmaniojo telefono baterijos tarnavimo laiką, tačiau jei norite pakeisti turimą telefoną galingesniu, RDE.LT internetinėje parduotuvėje galite rasti daugiau nei 700 mobiliųjų telefonų, tarp kurių kiekvienas gali išsirinkti sau tinkamą įrenginį. Telefonai laukia Jūsų, taip pat galima įsigyti naudingų priedų – belaidžių įkroviklių, adapterių ir duomenų kabelių.

    Telefonus rekomenduojama krauti dažnai ir po truputį

    ]]>
    jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 11:40:01 +0300
    <![CDATA[Kunigas Julius Sasnauskas: gyvenimas yra pati didžiausia dovana]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kunigas-julius-sasnauskas-gyvenimas-yra-pati-didziausia-dovana https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kunigas-julius-sasnauskas-gyvenimas-yra-pati-didziausia-dovana Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, bet kartu ji yra ir labai paslaptinga. O kartais vienas sprendimas po artimojo mirties gali sugrąžinti viltį gyventi kitam žmogui. Pasak Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios kunigo Juliaus Sasnausko, organų donorystė yra puikus būdas pasitarnauti kitiems ir po mirties.

    Vienas organų donoras potencialiai gali suteikti viltį pasveikti arba pagerinti sveikatą net septyniems žmonėms. Inksto laukiantiems žmonėms organo transplantacija reiškia galimybę išsilaisvinti iš gydymo procedūrų, ragenų transplantacija suteikia galimybę vėl matyti pasaulį, o kitiems – tai vienintelė viltis gyventi.

    „Esu kelis kartus matęs, kaip netoli Santaros klinikų leidžiasi medikų sraigtasparnis su donorų organais. Apėmė labai geras jausmas ir tik meldžiausi, kad jie suspėtų laiku ir viskas gerai baigtųsi“, – sakė kunigas J. Sasnauskas.

    Tačiau vienų žmonių viltis pasveikti priklauso nuo mylimuosius praradusių ir netektį išgyvenančių artimųjų. Tik šeimos narių sutikimas leisti transplantuoti mirusio artimojo organus ir (ar) audinius gali išsaugoti kitų žmonių gyvybes.

    Apie organų donorystę ir ką apie ją sako Bažnyčia, Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos kalbėjosi su Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios kunigu Juliumi Sasnausku.

    Organų donorystė – be galo jautri tema, sujungianti gyvybę ir mirtį. Ką apie organų donorystę sako Bažnyčia?

    Gyvybė ir mirtis yra labai paslaptingi dalykai, su kuriais nuolat susiduriame savo prigimties tikrovėje. Aš jau prieš 25 metus, su amžinąjį atilsį vyskupu Juozu Tunaičiu, buvau pakviestas į renginį, susijusį su organų donoryste. Dar tada pasižiūrėjau į Bažnyčios dokumentus ir neradau jokių ribojimų ar draudimų dėl organų ir (ar) audinių donorystės. Vyskupas J. Tunaitis buvo labai sąžiningas ir principingas žmogus, kuris pasisakė už donorystę.

    Esminiai tikėjimo punktai yra artimojo meilė ir poreikis dalintis visa kuo – savo dvasios, proto turtais, laiku, ištekliais, tai pat dalintis ir savo kūnu. Dabartinėje Bažnyčioje, o ypač popiežiaus Pranciškaus laikais, nežinau nė vieno pamokslo ar kreipimosi, kuriame nebūtų raginama dalintis ir rodyti meilę artimam. Tai kertiniai krikščionybės akmenys ir jie visada buvo svarbūs.

    Aš manau, kad jaunoji karta tikrai palanki organų donorystei, nes jauni žmonės ir daugiau empatijos turi. Pandemija labai gerai parodė žmonių susietumą – mes visi kartu sergame, mes visi kartu sveikstame. Tie žmonės, kurie stengiasi prasmingai gyventi, matyti kitą žmogų savo gyvenime ir solidarizuotis, jie tai ir padarys. O žmones, kurie apimti egoizmo gyvena savo pačių kiautuose, ir stabdo jų egoizmas, kuris su tikėjimu neturi nieko bendro.

    Ar teko susidurti su žmonėmis, kurie nepritaria organų donorystei, nes bijo, kad paėmus velionio organą jis nepateks į dangų?

    Tai yra paprasčiausi prietarai. Niekas tiksliai nežino, kaip į dangų priima ar nepriima. Protingas žmogus nekalba apie tai, kad be kažkokio organo nepateks į dangų. Visi žino, kad dangus nėra žmogaus kūno klausimas.

    Žinoma, negaliu sakyti, kad būtinai pateksite į dangų, jeigu atiduosite savo širdį, bet jeigu gyvenote visą gyvenimą besidalindami su kitais, organų donorystė yra puikus būdas pasitarnauti kitiems ir po mirties.

    Kaip netekties akivaizdoje nepalūžti ir atrasti stiprybės priimti sprendimą dėl organų donorystės?

    Kaip žmonės suranda stiprybės? O ką kitą galima daryti? Aišku, žmonės ir silpnybės atranda, verkia dėl artimojo netekties. Kartais tereikia sielvartą išnešioti savyje. Jeigu žmogus yra logiškas, nuoseklus, racionalus, iškeliavus artimam žmogui jis atlieka paskutinį meilės aktą jam.

    Po organų transplantacijos žmonės net neturi kam padėkoti už išgelbėtą gyvybę, nes to žmogaus, kuris juos ir išgelbėjo, paprasčiausiai nebėra. Kaip manote, kokia geriausia padėka būtų šiuo atveju?

    Mirusiam žmogui ir jo artimiesiems didžiausia padėka jau yra tai, kad ligonis gyvena toliau. Ji nerašyta ir neišreikšta. Kiekvienas ligonis, kuriam tokiu būdu buvo išgelbėta gyvybė, turi suprasti, kad jo gyvenimas ir yra pati didžiausia dovana. Kiekvienam medikui taip pat didžiausia padėka yra ta, kad jo pacientas gyvena toliau. Tai pati geriausia ir prasmingiausia padėka, nieko tobuliau ir nesugalvosime.

    Ką galėtumėte pasakyti tiems, kurie nori įsigyti Donoro kortelę, tačiau vis nedrįsta to padaryti?

    Gali būti suprantama, kad įsigyti Donoro kortelę yra nejauku lyg rašyti testamentą. Manau, kad jauni žmonės dabar daugiau galvoja apie kitus, neturi tiek baimės, veidmainystės, kaip buvo prieš 30-40 metų. Jie supranta, kad taip gali prisidėti prie kito žmogaus gyvybės išgelbėjimo. Apie tai gerai pamąsčius ir pagalvojus tikrai norisi Donoro kortelę įsigyti.

    NTB inf.

    Kunigas Julius Sasnauskas: gyvenimas yra pati didžiausia dovana

    ]]>
    jonavoszinios.lt Fri, 17 Jun 2022 09:06:19 +0300
    <![CDATA[Darbo pasiūlymai užsienyje: kaip juos susirasti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/darbas-pasiulymai-uzsienyje-kaip-ji-susirasti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/darbas-pasiulymai-uzsienyje-kaip-ji-susirasti Išsiaiškinkite norimo darbo pobūdį

    Prieš kandidatuodami į patikusią darbo poziciją, atsakingai apsvarstykite, kokias pareigas norėtumėte užimti, kokios pramonės šakos jums patrauklios ir kokių įgūdžių norite įgyti. Net jei turite numatę svajonių darbą, bet neturite jam įgūdžių – ne problema, nes kai kurie darbdaviai siūlo specializuotus apmokymus.

    Kai susiaurinsite darbo paieškos kriterijus, bus lengviau nustatyti, koks darbas jums tinkamiausias. Taip pat būtinai atsižvelkite į tokius veiksnius kaip šalis ir miestas, kuriame siūlomas darbas, norimas darbo laikotarpis ir trukmė. Kai žinosite ko ieškote, atlikite antrą žingsnį.

    Apsilankykite Siulaudarba.lt

    Siūlau darbą – įrankis, sukurtas lengvesnei darbo ir darbuotojų paieškai. Ši sistema sukurta  bendradarbiaujant su perspektyviomis ir gerą reputaciją pelniusiomis Europos įmonėmis ir ieškant patrauklių, patikimų darbo pasiūlymų. Todėl visi čia pateikiami darbo pasiūlymai verti dėmesio ir pasitikėjimo.

    Pagal savo specialybę arba šalį, kurioje norėtumėte dirbti, išsirinkite darbo pasiūlymą

    www.siulaudarba.lt sistemoje darbų pasirinkimai skirstomi pagal kategorijas. Čia yra daugybė įvairios kvalifikacijos darbų – nuo projektų vadovų iki pagalbinių darbininkų. Taip pat daug pasiūlymų ir kitiems specialistams, pavyzdžiui, santechnikams, elektrikams, apdailininkams, dažytojams, stogdengiams, suvirintojams, montuotojams, vairuotojams ir pan. Darbai siūlomi tokiose šalyse kaip Vokietija, Šveicarija, Suomija, Olandija, Belgija. Didžiausio susidomėjimo sulaukia stipriai išsivysčiusios šalys.

    Jeigu nenorite darbo ieškoti nei pagal specialybės, nei pagal šalies kategorijas, galite peržiūrėti visą darbų sąrašą. Arba pateikti savo pageidavimą www.siulaudarba.lt komandai.

    Atidžiai perskaitykite darbo skelbimą

    Siūlau Darbą komanda atsakingai renka darbų pasiūlymus – iš mokių, patikimų ir nepriekaištingos reputacijos darbdavių. Tai leidžia siūlyti darbus su ilgalaikėmis perspektyvomis. Dauguma siūlomų darbų – neterminuoti, tačiau paieškojus galima rasti projektų tam tikram laikotarpiui.

    Didelis www.siulaudarba.lt privalumas – čia pateikiami labai išsamūs darbų pasiūlymai, kad ieškantiems darbo nekiltų jokių neaiškumų. Paspaudę ant pageidaujamos darbo pozicijos, matysite darbo skelbimo tekstą: pareigybės pavadinimą, darbo pobūdį (funkcijas, kurias turės atlikti ieškomas darbuotojas), siūlomą darbo užmokestį ir apmokėjimo sąlygas, darbo vietą (šalį), darbo laiką, darbuotojui keliamus reikalavimus ir pageidaujamo kandidato savybes. Kartais nurodoma, kokiam kandidatui bus teikiamas prioritetas ir kokios kandidato savybės laikomos dideliu privalumu. Yra tokių darbdavių, kurie pasirūpina viskuo – apgyvendinimu, maitinimu ir netgi transportavimu iš namų į darbo vietą. Tokių pasiūlymų ilgainiui tik daugėja, nes pasaulio darbo rinkose trūksta kvalifikuotos ir tinkamos darbo jėgos.

    Išsirinkę darbo pasiūlymą, kreipkitės į Siūlau Darbą komandą

    Paskutinis žingsnis link norimo darbo – kreiptis į Siulaudarba.lt komandą ir išreikšti savo kandidatūrą arba norą pageidaujamam darbui. Tai padaryti galima telefonu +370 606 43 553, el. paštu info@siulaudarba.lt arba užpildžius specialią užklausą https://www.siulaudarba.lt/. Į visas pateiktas užklausas komanda reaguoja operatyviai, todėl ilgai laukti tikrai neteks.

    Tad tereikia atlikti kelis lengvus žingsnius ir pageidaujamas darbas užsienyje galės būti jūsų!

    Darbo pasiūlymai užsienyje: kaip juos susirasti?

    ]]>
    jonavoszinios.lt Thu, 16 Jun 2022 15:38:46 +0300