Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/birute-daskeviciene-kova-uz-darbuotoju-teises-bus-aktuali-ilgai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/birute-daskeviciene-kova-uz-darbuotoju-teises-bus-aktuali-ilgai Birutė Daškevičienė atstovauja darbuotojų interesus Jonavos rajone. Šiuo metu jai patikėtos AB „Achema“ darbuotojų profesinės sąjungos, UAB „Transachemos“ darbuotojų profesinės sąjungos, Valymo paslaugų darbuotojų profesinės sąjungos bei Jonavos profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės pareigos.

2022-aisiais, įvertinant jos indėlį ieškant dialogo su AB „Achema“ vadovybe dėl darbuotojų sąlygų gerinimo ir atlyginimo didinimo,  ji buvo išrinkta metų jonaviete. „Darbuotojų teisių klausimas išlieka aktualus, nes dar toli gražu nepasiekėme taško, kuriame galėtume drąsiai sakyti, kad „dirbu oriai, saugiai, gaunu prideramą atlyginimą ir esu tikras dėl rytojaus“, - sako B.Daškevičienė. 

Profsąjungos – šių dienų aktualija 

Atrodo,  pasaulis tiek pažengęs į priekį, visuomenė išsivysčiusi, bet vis tiek tenka dėti daug pastangų kovojant už darbuotojų teises, o profsąjungos – šių dienų aktualija. B. Daškevičienės nuomone, tam yra priežasčių.

„Didelę dalį mūsų visuomenės būtų sunku statyti į tą pačią gretą su skandinavais ar, tarkim, vokiečiais, prancūzais. Tai, kas savaime suprantama norvegui ar švedui, nebūtinai patiks ne taip seniai iš sovietinės santvarkos išsilaisvinusiems lietuviams. 

Jei kitose šalyse socialinis dialogas, partnerystė su darbuotojais ir jiems atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis yra organiška darbo dalis, Lietuvoje dar dažnas požiūris, kad "aš viršininkas ir žinau geriau“; „nepatinka – išeik“, „tokių kaip tu už durų eilė laukia". Nors, aišku, seniai nebelaukia – beveik visose veiklos srityse jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas“, - sako B. Daškevičienė.

„Net jei atrodo, kad stipriai patobulėjome kaip visuomenė po Nepriklausomybės atkūrimo, pažanga ir išsivystymas nebūtinai vienodai paplitęs tiek toje pačioje visuomenėje, tiek įvairiuose sektoriuose. Deja, senos ydos gajos ir daliai išguiti nepakanka trijų Nepriklausomybės dešimtmečių“, - pastebi pašnekovė. Pasak B.Daškevičienės, net ir pažanga gali apsisukti 180 laipsnių kampu į neigiamą pusę.

„Dar ne taip seniai ir akcinę bendrovę „Achema" laikėme itin patrauklia darboviete su geromis socialinėmis garantijomis, kur puoselėtas konstruktyvus dialogas, visas garantijas įteisinant kolektyvinėje sutartyje. Vis tik pastaraisiais metais padėtis taip suprastėjo, kad darbuotojai buvo priversti išeiti į streiką“, - sako B.Daškevičienė.

Pašnekovės nuomone,  atsiranda itin daug naujovių, kurios keičia darbo rinką. Vienos veda prie gero, kitos - nelabai. „Pavyzdžiui, naujo tipo žalesnei ekonomikai reikės darbuotojų su naujomis kompetencijomis. Visgi jas reikia įgauti, o tai reikalauja nemažai laiko, pastangų ir, be abejo, finansinių galimybių. Tai gali nulemti, kad dalis žmonių atsidurs paraštėse, nes negebės persiorientuoti taip greitai ir tokiu lygmeniu, kokio tikėsis darbdavys“, - sako B. Daškevičienė. Pasak jos, tokių procesų fone profesinės sąjungos ir tampa svarbios: vykstant dideliems pokyčiams, jos gali amortizuoti perėjimą, išgrynindamos darbuotojų perspektyvą bei iškeldamos jų matomas rizikas ir reikalaudamos aukštesnių standartų iš darbdavio.

„Gindamos silpnesnius trumpuoju laikotarpiu, profsąjungos padeda išsaugoti žmogiškąjį kapitalą ilguoju, o tai svarbu sveikoms ekonomikoms. Ypač senstant visuomenei ir pradedant trūkti kvalifikuotos darbo jėgos.

Dar pridėkime pasaulyje išpopuliarėjusias naujas darbo formas, nestabilų laikiną įdarbinimą, kai nesuteikiamos tinkamos socialinės garantijos, taip pat skaitmenizacijos ir vis plačiau naudojamo dirbtinio intelekto iššūkius ir greitai suprasime, kad profesinių sąjungų darbas yra itin svarbus.

Labai svarbu suprasti, kad pavienis darbuotojas yra labiau pažeidžiamas, nei susivienijusi darbuotojų grupė, vieningai siekianti užsibrėžtų tikslų. Praktiškai viską galima pasiekti, jei darbuotojai suvoktų, kokią turi galią susivieniję“, - savo aktyvios veiklos prasmę paaiškina B. Daškevičienė. 

Ginti silpnesnėje pozicijoje esančius - pareiga

B. Daškevičienė sako, kad atstovauti darbuotojų interesams nėra lengva veikla – čia pakankamai daug streso, įtampos, nuolatinė kova, o rezultatui pasiekti reikia ir atkaklumo, ir drąsos, ir ryžto bei nuolatinės motyvacijos. Bet moteris jaučia vidinę pareigą ginti tuos, kurie dažniausiai yra silpnesnėje pozicijoje, nei darbdavys.

„Manau, mano pasirinkimą dirbti profsąjungų srityje lėmė pirmiausiai mano būdo savybės, aš esu kovotoja, tačiau gerąja prasme, man svarbu teisingumas, solidarumas, lygios galimybės, sąžiningumas. Visuomet buvau linkusi „užstoti“ skriaudžiamą žmogų, net jei ta skriauda ne fizinė, o finansinė, moralinė, - pasakoja B.Daškevičienė. – Be to, gerai pažinodami mane, labai skatino šeima, artimieji, be artimųjų palaikymo šioje veikloje būtų labai sunku. Dabar atrodo, kad esu ten, kur galiu save geriausiai realizuoti ir būti labiausiai naudinga“.

B.Daškevičienė nedaugžodžiauja: „noriu, kad atstovaujamose įmonėse būtų gera dirbti, darbuotojai didžiuotųsi ir jaustų pasitenkinimą. To verta siekti, todėl mes su komanda stengiamės užtikrinti sąžiningas ir geras sąlygas darbuotojams“.

AB „Achema“ darbuotojų padėtis – vis dar įtempta 

„Achemos darbuotojų profesinė sąjunga, kurios pirmininkė esu, visada siekė ir siekia konstruktyvaus socialinio dialogo su darbdaviu, deja, ilgainiui situacija susiklostė taip, kad yra labiau rūpinamasi akcininkų pasitenkinimu, o ne tuo, ar įmonėje dirbantys darbuotojai išgali oriai gyventi, - neslepia nusivylimo B. Daškevičienė. – Apskritai ginti Lietuvoje savo teises, iš tiesų jas normaliai ginti, o ne stebėti vilkinamas derybas, yra labai sunku ir mes „Achemoje“ tą ne vienerius metus patiriame, kaip ir Vilniaus viešojo transporto darbuotojai“. 

Pasak Birutės, streikas – kraštutinė priemonė, kai darbdavys savo darbuotojo poreikius ir lūkesčius praktiškai visiškai ignoruoja. „Tuomet, kai jau darbuotojai ryžtasi imtis šio žingsnio – ryžtasi streikuoti, patikėkit, jie būna perėję kelerius metus vilkinamus derybų procesus, išbandę eilę derybų metodų, keitę derybinę taktiką, išbandę viską, ką tik galėjo. Į patį streiką išeiti yra vėlgi, misija beveik neįmanoma – „Achemos“ atveju derybos buvo vilkinamos trejus metus, jei ne daugiau, Vilniaus viešojo transporto atveju – kelis metus buvo imituojamos derybos, o paskui teismai truko beveik pusantrų metų“, - pasakoja B. Daškevičienė. 

„Kiekvienas toks streikas parodo, kad mes gebame įveikti šias kliūtis, jis parodo tą įdėtą milžinišką darbą, kurį įveikia profesinės sąjungos, pradeda atsirasti nors minimali streikų kultūra. Teisinė bazė yra labiau tarnaujanti darbdaviams nei darbuotojams, be to, darbdavių finansiniai ištekliai yra nepalyginamai didesni, todėl profesinėms sąjungoms tenka įveikti labai sudėtingus kelius, kad apgintų darbuotojų teises, na, o streikas, kaip jau ir sakiau, yra ta kraštutinė priemonė, prie kurios prieinama išbandžius visus galimus susitarimo būdus“, - sako B.Daškevičienė. 

Vienok, reikia pripažinti, kad AB „Achema“ darbuotojų streikas davė rezultatą. „Prasidėjus streikui, bendrovė sureagavo žaibiškai, priėmė sprendimus padidinti gamybinių padalinių darbuotojams atlyginimus 3,5 proc., skirti dvi vienkartines išmokas. Dėl šių priemonių AB „Achema“ darbuotojų 2022 m. vidutiniai atlyginimai buvo apie 20 proc. didesni nei prieš metus. Vadinasi, didesnių išmokų, nors ir laikinų, ne pilnai atlyginimų padidinimo pavidalu, darbuotojai sulaukė. Tai tam tikras pozityvus streiko rezultatas, - sako B. Daškevičienė. - Deja, kolektyvinės sutarties vis dar neturime, bet jos sieksime. Nepaisant to, kad pandemija, nepaprastoji padėtis padėjo darbdaviams šiuos ginčus nukelti į ateitį, vis tiek darbuotojai nepasiduos, o profesinės sąjungos sieks ir pasieks kolektyvinių susitarimų. Gyvename ne XIX amžiuje, kai darbdaviai buvo įpratę su darbuotojais daryti ką nori, kolektyvinės sutartys ateityje bus. Mažais žingsniais judėsime į priekį“. 

Metų moteris atsipalaiduoja laisvalaikiu 

Drąsi, aktyvi laikysena ginant darbuotojų teises neliko nepastebėta – B. Daškevičienė 2022 m. pelnė Metų Jonavietės apdovanojimą. Gauto apdovanojimo B. Daškevičienė nesureikšmina: „žinoma, esu dėkinga, kad sulaukiau tokio įvertinimo, bet prie padėkų nepriprantu, keistai jaučiuosi, jei užplūsta jų gausa. Pelnytas apdovanojimas, mano nuomone, labiau įpareigoja. Nė vienas iš iniciatyvių žmonių negalėtų padaryti nieko be palaikymo, be komandos, be bendražygių, kuriems esu be galo dėkinga. Bendruomenei visada labai svarbu turėti žmonių, kurie įkvepia, kurie tampa atrama, kai to reikia, kurie motyvuoja, kai pačiam pristinga jėgų nesustoti ir nepasiduoti apatijai. O šiandieniniame Rusijos karo prieš Ukraina kontekste, mums reikia daugiau pastangų, siekiant išlaikyti ramybę, nepasiduoti nerimui ir tikėti, kad ateitis bus rami ir šviesi“. 

Birutės namuose laukia vyras ir trys sūnūs. „Džiaugiuosi, kad didžiausia parama derinant darbą ir šeimyninius įsipareigojimus yra vyras, kuris man suteikia galimybę save realizuoti darbe, pats perimdamas didžiąją šeimyninių įsipareigojimų dalį. Džiaugiuosi, kad esame lygiaverčiai partneriai ir sutariame daugeliu klausimu“, - sako B.Daškevičienė. 

Galvą nuo darbinių rūpesčių B. Daškevičienė prablaško pasirinkdama aktyvų laisvalaikį:  „jaunystėje žaidžiau stalo tenisą, periodiškai grįžtu prie šios mėgstamos sporto šakos, bet skiriu tam nepakankamai laiko. Vaikams norisi parodyti kuo platesnį pasaulį, todėl, kai tik atsiranda galimybių, renkamės keliones su šeima. Esame pamėgę Lietuvos pajūrį, kurį aplankome ne tik šiltuoju metų laiku, bet ir žiemą. Su šeima mielai leidžiame laiką važinėdami dviračių takais Jonavoje, čiuoždami slidėmis Joninių slėnyje, lankydami naująjį baseiną, stebėdami Jonavos krepšinio komandos kovas Jonavos arenoje. Nei vienų metų nepraleidžiame be baidarių žygių ar Lietuvos objektų lankymo“. 

Birutė Daškevičienė 

g. m. 1979 03 05 

Numeris sąraše – 19 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai

Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 10:14:55 +0200
<![CDATA[Aštrūs kepiniai: kaip tradicinių desertų skonius paįvairinti pikantiškais ingredientais?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/astrus-kepiniai-kaip-tradiciniu-desertu-skonius-paivairinti-pikantiskais-ingredientais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/astrus-kepiniai-kaip-tradiciniu-desertu-skonius-paivairinti-pikantiskais-ingredientais Aitrieji pipirai dažniausiai asocijuojasi su sočiais patiekalais, kurie maloniai šildo gomurį. Tačiau kulinarijos pasaulyje šie pikantiški priedai vis dažniau tampa neatsiejamu ingredientu desertų gamyboje. Nuo ledų ir padažų iki karšto šokolado, vaisių bei pyragų – vos žiupsnelis aitriųjų arba juodųjų pipirų mėgstamiausią skanėstą gali pakelti į kitą lygį.  

„Aitriosios paprikos į parduotuvių lentynas atkeliauja įvairiomis formomis: nuo klasikinių maltų iki šviežių pipirų, aštrių pastų ar aliejų. Asortimente turime beveik 10 skirtingų rūšių šviežių aitriųjų pipirų, tačiau pirkėjų mėgstamiausios klasikinės raudonosios aitriosios paprikos. Nors pirkėjai dažnai galvoja, kad paprikos aitrumą išduoda ryški spalva, iš tiesų tai yra dydis. Kuo mažesni pipirai – tuo intensyvesniu skoniu jie pasižymi”, – sako „Maximos” Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas. 

Pipirai – atsvara saldumui 

Virtuvės šefai diktuoja kulinarijos tendencijas įgyvendindami netradicinius derinimo sprendimus – šokoladas čili troškinyje, aštrūs karamelizuoti kepsniai ir kitos įdomybės. Desertų gamyboje vis dažniau cinamoną, kardamoną ir imbierą keičia arba papildo baltieji ir juodieji pipirai bei įvairių rūšių aitriosios paprikos.  

Pasak „Maximos“ Maisto gamybos ekspertės Brigitos Baratinskaitės, pikantiški skoniai desertuose suteikia kartais taip trūkstamą atsvarą saldumui: „Nors pipirų naudojimas gaminant saldžius patiekalus gali atrodyti gana keistai, tokio pobūdžio skanėstai pasižymi itin subalansuotu skoniu. Juk kadaise druska ir karamelė atrodė nesuderinamai, tačiau šiandien tai yra klasikinis derinys“. 

Skaičiuojama, kad visame pasaulyje auginama apie 50 tūkst. skirtingų pipirų rūšių. „Maximos“ Maisto gamybos ekspertė atkreipia dėmesį, kad kai kurios rūšys gali būti per daug intensyvios, tad patariama pradėti eksperimentuoti pasirenkant silpnesnio aštrumo pipirus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad aštriausios šviežio pipiro dalys yra viršūnėlė ir sėklos, todėl jų desertų gamyboje patariama nenaudoti.  

Pipirai išsiskiria ne tik savo išvaizda, skoniu, bet ir gamyboje atsiskleidžiančiomis skonių natomis, jų panaudojimo spektras – labai platus.  

„Klasika tapę juodieji pipirai virs puikia atsvara vaisiams, kurie turi daug saldumo. Jeigu bijote juos naudoti kepiniams ar ledams, pabandykite užberti žiupsnelį pipirų ant vaisių ir įsitikinkite, ar ši kombinacija jums patinka. Baltieji pipirai gamyboje skirtingai apdorojami, tad ir jų skonis yra šiek tiek kitoks. Jie pasižymi ne tokiu dideliu intensyviu ir kiek salstelėjusiu poskoniu, todėl puikiai dera su kitais intensyvesniais prieskoniais kaip cinamonas, gvazdikėliai ar imbieras. Aštraus skonio pipirai, tokie kaip kajenas, sustiprina šokolado ir karamelės skonį”, – pasakoja B. Baratinskaitė.  

Naudojant pipirus desertų gamyboje, B. Baratinskaitė siūlo pradėti nuo mažo žiupsnelio arba gabalėlio ir vėliau didinti kiekį pagal poreikį. Ketvirtadalis arbatinio šaukštelio aitriųjų pipirų gali paryškinti kitus gamyboje naudojamus ingredientus bei subalansuoti saldumą. Ekspertė dalijasi trimis paprastais receptais, kurie maloniai nustebins saldumynų mėgėjus.  

Pikantiškas šokoladinis braunis 

Reikės: 200 g juodo šokolado, 100 g sviesto, 200 g cukraus, 4 kiaušinių, arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto, 2 šaukštų kakavos miltelių, žiupsnelio susmulkintų raudonųjų aitriųjų pipirų dribsnių, žiupsnelio šaukštelio maltų kajeno pipirų, 130 g miltų, žiupsnelio druskos. 

Gaminame: įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Ištirpinkite šokoladą ir sviestą nedideliame puode ir išmaišykite iki vientisos masės. Šokoladą atidėkite į šalį, kad atvėstų iki kambario temperatūros. Nedideliame dubenyje sumaišykite miltus ir druską, o kitame dubenyje suplakite kiaušinius ir cukrų. Į plakinį suberkite kakavos miltelius, kajeno pipirus ir susmulkintas aitriąsias paprikas, išplakite iki vientisos masės. Berkite miltus su druska ir galiausiai atvėsusį šokolado mišinį. Kepkite maždaug 35 minutes. 

„Šis šokoladinio braunio receptas atkeliavo iš Meksikos, kurioje aitriuosius pipirus derinti su juoduoju šokoladu yra gana įprasta. Tokiu pačiu principu galite pipirais pagardinti karštą šokoladą, bet kokį šokoladinį pyragą ar šokoladinį kremą torto aptepimui“, – pataria „Maxima“ ekspertė. 

Aštrūs sausainiai su zefyrais 

Reikės: 220 g rudojo cukraus, 2 kiaušinių, 100 g sviesto, 200 g juodo šokolado, 125 g miltų, arbatinio šaukštelio kepimo miltelių, šaukšto cinamono, arbatinio šaukštelio druskos, arbatinio šaukštelio aitriųjų pipirų, žiupsnelio smulkintų kajeno pipirų, 85 g šokolado drožlių, 12 didelių zefyrų. 

Gaminame: įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Išplakite rudąjį cukrų ir kiaušinius. Ištirpinkite šokoladą bei sviestą ir leiskite atvėsti. Atvėsusį šokoladą maišykite į kiaušinių ir cukraus mišinį. Sudėkite visus sausus ingredientus, aitriuosius pipirus ir gerai išmaišykite. Sudėkite šokolado drožles ir ant kepimo skardos suformuokite 12 sausainių. Kepkite 13 minučių ir ant kiekvieno sausainio uždėkite ranka suspaustą zefyrą ir apkepkite dar 30 sekundžių.  

„Jeigu nemėgstate zefyrų, galite jų tiesiog nedėti arba pakeisti liofilizuotomis avietėmis, kurios suteiks sausainiams šiek tiek daugiau traškumo ir rūgštumo. Zefyras šiuose sausainiuose subalansuoja intensyvias pipirų ir juodojo šokolado natas, bei suteikia kreminę tekstūrą“, – papildo B. Baratinskaitė.  

Keptas ananasas su juodaisiais pipirais 

Reikės: didelio ananaso, 2 žaliųjų citrinų žievelės ir sulčių, puodelio graikiško jogurto, šaukšto stambiai maltų juodųjų pipirų, pusės puodelio medaus, šaukšto ryžių acto, žiupsnelio druskos. 

Gaminame: ananasą nulupkite, supjaustykite griežinėliais ir išpjaukite šerdį. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių arba kol gražiai apskrus. Tuo metu sumaišykite  tarkuotą žaliųjų citrinų žievelę ir sultis kartu su graikišku jogurtu ir pagardinkite žiupsneliu druskos. Vėliau paruoškite pipirų ir medaus sirupą. Į nedidelį puodą supilkite medų, ryžių actą ir stambiai maltus juoduosius pipirus. Kaitinkite ant silpnos ugnies, retkarčiais pamaišant, kol padažas sutirštės ir sušils. Norėdami patiekti, lėkštes ištepkite žaliųjų citrinų jogurtu ir apdėliokite ananasais bri pagardinkite pipirų medumi. Skanaus! 

,,Maxima" info.

Aštrūs kepiniai: kaip tradicinių desertų skonius paįvairinti pikantiškais ingredientais?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 12:27:15 +0200
<![CDATA[Šunys kiaurose būdose: kodėl šeimininkams nerūpi, nors už tai gresia baudos?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sunys-kiaurose-budose-kodel-seimininkams-nerupi-nors-uz-tai-gresia-baudos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sunys-kiaurose-budose-kodel-seimininkams-nerupi-nors-uz-tai-gresia-baudos Nemaža dalis keturkojų Lietuvoje gyvena lauko voljeruose ar pririšti prie būdų. Problema itin paaštrėja žiemą, kai šunys laikomi sukiužusiose būdose ar visai be užuovėjos ir net spaudžiant dideliam šalčiui į patalpą nėra įvedami.  

Augintinio priežiūra jau nebėra tik šeimininko sąžinės ar geranoriškumo reikalas. Šuns laikymas žiemą netinkamomis sąlygomis yra žiaurus elgesys su gyvūnu, už kurį gresia baudos ar net gyvūno konfiskavimas. Šeimininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, su kuria dažnai susiduria lauke laikomi šunys, kurių šeimininkai net žiemą, spaudžiant dideliam šalčiui, jais pasirūpinti neskuba.  

Apmaudu, kad augintiniais nesirūpinantys šeimininkai dažnai atsakomybės išvengia. Taip nutinka todėl, kad gyventojai, pastebėję neprižiūrimus šunis, į atitinkamas tarnybas kreipiasi ne visada. Įsisuka užburtas ratas – gyvūnai ir toliau ištisas žiemas šąla, o įstatymus pažeidžiantys jų šeimininkai jaučiasi nebaudžiami. Todėl labai svarbu, pamačius lauke šąlantį šunį, apie tai pranešti atitinkamoms tarnyboms.  

Taigi, kokios turėtų būti užtikrinamos sąlygos šunis laikant žiemą lauke? Į ką atkreipti dėmesį siekiant nustatyti, ar gyvūnas prižiūrimas tinkamai? 

Šilta ir sausa užuovėja – gyvybiškai svarbi 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia, kad būtina pasirūpinti šilta ir gyvūno poreikius atitinkančia būda, kadangi tai dažnai yra vienintelė gyvūno užuovėja nuo šalčio ir vėjo. Būda turėtų būti pakelta nuo žemės, kad į jos vidų nesismelktų nuo žemės kylantis šaltis ir drėgmė, o sienos bei stogas – sandarūs, neperlijami ir neperpučiami, be plyšių. 

 „Svarbu, kad būdoje visuomet būtų sausai ir šiltai paklota – tam gali tikti šiaudai, šienas, antklodės, paltai, čiužinys, šildomas šuns guolis, tik svarbu saugoti nuo drėgmės ir pelėsio bei stebėti, ar paklotas būdos viduje „nesugulėtas“, nesudrėkęs, ar nesustumtas į vieną būdos kampą.“ – rašoma VMVT interneto svetainėje 2022 m. gruodį skelbtame pranešime. Čia taip pat atkreipiamas dėmesys į būdos pastatymo vietą – ji turėtų būti užuovėjoje.    

VMVT specialistai taip pat primena apie lauke laikomų gyvūnų mitybos žiemos metu ypatumus. „Orams atvėsus, gyvūnus augintinius maitinti reikėtų sočiau, kaloringesniu maistu. Proporcijas matuoti atsižvelgiant į gyvūno dydį ir svorį, kailio storį ir ilgį, poodinį riebalų sluoksnį. Dažnai prižiūrėti lauke esančio gyvūno dubenėlį su vandeniu, pilti šiltą, kuris lėčiau suledės bei suteikti nuolatinę prieigą prie šviežio vandens ir maisto.“ – rašoma VMVT tinklapyje.  

Pastebėjau neprižiūrimą šunį – nuo ko pradėti? 

Visų pirma, pastebėjus, kad šeimininkai nesirūpina savo augintiniais – būtina apie tai pranešti atsakingoms institucijoms, kurios ištyrusios situaciją, imsis įstatymuose nustatytų veiksmų. Šuo, paliktas ant sniego be tinkamos užuovėjos, ar kai patirpsta – baloje, grandinė – nesiekia nei metro, dubenėlyje užšalęs vanduo, gyvūnas nėra reguliariai maitinamas. Tokius vaizdus vykdami aplankyti giminių, kaimynystėje ar pravažiuojant Lietuvoje turbūt yra matęs kiekvienas. Tai, kiek šiems gyvūnams bus pagelbėta, labai priklauso nuo gyventojų, t. y. – kiekvieno mūsų, pilietiškumo. 

Pranešdami apie gyvūnų nepriežiūrą, ne tik padėsite vargstančiam šuniui, bet ir didinsite visuomenės sąmoningumą ir skatinsite atsakingesnį požiūrį į gyvūnų laikymą.  Kiekviena ištiesta pagalbos ranka, sprendžiant gyvūnų gerovės problemas, yra reikšminga. Dažnai atsakingos institucijos imasi veiksmų, tik gavusios pranešimus, nes gyvūnų gerovės pažeidimų – daug, jų visų sužiūrėti ir patikrinti institucijos nepajėgios, todėl čia labai svarbi visuomenės suteikiama informacija.  

Žingsniai nuo ko, pastebėjus neprižiūrimą šunį, pradėti labai aiškiai apibūdinami „Gyvūnų gelbėjimo instrukcijoje“. Ją, siekdama įgalinti pačią visuomenę imtis iniciatyvos bei veikti ginant viešąjį interesą gyvūnų gerovės įstatymo pažeidimų, smurto prieš gyvūnus atvejais, parengė nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI).  

Naudojantis instrukcija, tampa labai aišku, kur kiekvienu konkrečiu atveju kreiptis, kokia informacija turi būti pateikta ir kokiu adresu. Naudojantis informacine schema ir disponuojant reikiama informacija, imtis reikiamų veiksmų yra kur kas paprasčiau nei tokios informacijos ir teisinių žinių neturint.  

„Gyvūnų gelbėjimo instrukcija“ – įrankis, kuris veikia 

„Gyvūnų gelbėjimo instrukcija“ naudotis išties labai patogu“ – teigia visai neseniai šią instrukciją išbandžiusi vilnietė. „Vilniaus rajone esančiame vienkiemyje pastebėjau du prie būdų pririštus šunis. Vieno šuns būda buvo kiaura. Buvo labai neramu, kaip šuo tokioje būdoje ištvers žiemą, tačiau kaip jam padėti – nežinojau. Laimei, internete radau GGI paskelbtą informaciją ir skundo formą, kurią užpildžiusi nusiunčiau Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“ – įvykio detales apibūdina netinkamai laikomą gyvūną pastebėjusi moteris.  

Vilnietė pasakoja, kad minėtą instrukciją rado organizacijos „Gyvūnų globos iniciatyvos“ interneto svetainėje: „Instrukcijoje išvardijami skirtingi gyvūnų gerovės pažeidimo atvejai: gyvūnas mušamas, laikomas per mažame voljere, yra nešeriamas ir daugelis kitų. Pasirinkus konkretų  atvejį, gauni visą reikiamą informaciją: kokie teisės aktai aktualūs, koks baudos dydis numatomas, kokia už atvejo ištyrimą institucija yra atsakinga ir per kiek laiko turėtų sureaguoti“ – įrankio privalumus vardija Vilniaus gyventoja.  

Anot moters, ypatingai naudinga puslapyje pateikiama pranešimo forma, kurią užpildyti – nesudėtinga.  „Nereikia galvoti, kur kreiptis, kokią informaciją pateikti, viskas tarsi ant lėkštutės paduota – tiesiog užpildai ir išsiunti. Tai tikrai nepareikalauja nei daug laiko, nei pastangų“ – teigia kalbinta vilnietė. 

Į pagal „Gyvūnų gelbėjimo instrukciją“ užpildytą skundą sureaguota greitai 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, gavę pagal „Gyvūnų gelbėjimo instrukciją“ užpildytą skundą, jau kitą dieną atliko neplaninį patikrinimą. Jo metu rasta gyvūno laikymo vieta netvarkinga, viena būda nesandari ir gyvūnus prižiūrintis asmuo įpareigotas sutvarkyti laikymo vietą. Taip pat nepateikta informacija apie gyvūnams atliktą vakcinaciją nuo pasiutligės, gyvūnai neženklinti ir neregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka Gyvūnų augintinių duomenų bazėje. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad po patikrinimo gavo informaciją iš laikytojo, kad gyvūnų laikymo vieta ir šuns būdos sutvarkytos. Tarnyba numatė sekantį gyvūnų laikymo bei sveikatingumo patikrinimą. Už teisės aktų pažeidimus gyvūnų savininkui bus taikoma administracinė atsakomybė pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. 

„GGI suteikta informacija labai prisidėjo prie to, kad būtų atkreiptas dėmesys į šių konkrečių gyvūnų laikymo sąlygas. Buvau maloniai nustebinta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba į skundą sureagavo greitai. Pranešti apie pastebėtą atvejį, mano manymu, buvo paprasčiausia pareiga ir elementarus žmogiškumas“ – teigia kalbinta vilnietė.  

Gyvūnų gelbėjimo instrukciją rasite čia: bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai 

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. 

Šunys kiaurose būdose: kodėl šeimininkams nerūpi, nors už tai gresia baudos?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 11:13:10 +0200
<![CDATA[Artūras Neimontas: pokyčius į gerą matau ne tik mieste, bet ir rajone]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/arturas-neimontas-pokycius-i-gera-matau-ne-tik-mieste-bet-ir-rajone https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/arturas-neimontas-pokycius-i-gera-matau-ne-tik-mieste-bet-ir-rajone Poreikiai prieš galimybes

,,Jau apie 19-ika metų dirbu draudime. Esu verslo draudimo ekspertas. Aplankau skirtingus rajonus, nes mano kuruojama teritorija veda Ukmergės, Kauno, Elektrėnų bei Kaišiadorių link. Taigi, man tenka pasivažinėti ir po mūsų, ir po kaimynų kaimus.

Ką galiu pasakyti? Pokyčiai yra matomi: infrastruktūra gerėja, darosi patogesnė, o aplinka – gražėja“, – pasakoja A. Neimontas.

Anot pašnekovo, būtent kaimo bendruomenių aplinkos gerinimas yra klausimas, ties kuriuo daugiausiai sukasi šiuo metu jo kuruojamo komiteto darbas.

,,Apimame tiek su švietimu, tiek su ekonomika susijusius klausimus –  viską, kas liečia rajono gyventojus, bet daugiausiai diskutuojame, kai prieiname kelių tvarkymo temą. Kodėl? Nes reikia nuspręsti, kurį tvarkysime pirmiausiai, o kurie gali šiek tiek palaukti. Paprastai sakant, dėliojami prioritetai.

Ir tai – suprantama... Tikrai niekas nenori važinėti dulkančiais, duobėtais keliais, nes tai yra nemalonu. Ko gero, ir kiekvienas Tarybos narys, jei tik būtų galimybė, balsuotų už visų jų sutvarkymą dabar ir čia, bet visada reikia įvertinti galimybes, turimą finansavimą. Jei būtume naftos magnatai, apie tokias problemas galėtume net nekalbėti“, – teigė A. Neimontas.

Miesto ir kaimo problemos – artimos

Anksčiau dvi kadencijas Miesto reikalų komitete dirbęs jonavietis pastebi, kad miestiečių bei kaimo gyventojų keliami poreikiai neturėtų būti priešinami.

,,Taryboje kartais pasigirsta pasisakymų, kad kaimams skiriama per mažai dėmesio lyginant su miestu. Manau, kad neretai jie būna pagrįsti tiesiog noru padaryti įspūdį posėdžius stebintiems žmonėms, o ne nuoširdžiai tikint, kad priimti sprendimai – blogi ar norint juos kardinaliai pakeisti.

Visada stengiamasi gauti finansavimą bei atlikti reikiamus darbus kaip galima greičiau, tačiau atotrūkio tarp miestui ir kaimui skiriamų lėšų išvengti tikriausiai nepavyks. Dar vienas klausimas – ar visiškai suvienodinti jas išties būtų teisinga.

Pavyzdžiui, kai kalbama apie kelius, jų tinklas kilometrų atžvilgiu rajone visada didesnis nei mieste.  Savaime suprantama, tai reikalauja ir didesnių lėšų. Kita vertus, vertinant gyventojų koncentraciją bei kelių eksploatavimo dažnį, mieste keliai – kur kas labiau apkrauti, o jais naudojasi ir rajono gyventojai, atvykstantys į miestą tvarkytis vienų ar kitų reikalų, ir miestiečiai. Tai liečia ir vienus, ir kitus. Norint, kad atlikti darbai prisidėtų prie maksimalaus gyventojų skaičiaus gerbūvio, turi atsižvelgti į visa tai“, savo mintimis dalinosi Tarybos narys. 

Valstybės politika kelia dvejonių

Pasakodamas apie Kaimo reikalų komiteto darbą, A. Neimontas pripažįsta įžvelgiantis ir kitų problemų, kurios jį neramina.

,,Kaimas nėra vien tik apšvietimas, šaligatviai, žvyruoti ar asfaltuoti keliai. Kur kas svarbiau už tai yra patys žmonės, bendruomenės. Matome, kad visos šalies mastu uždarinėjamos mokyklos, kuriose nesurenkamas reikiamas kiekis vaikų. Man tokios tendencijos tikrai ne prie širdies, nes kaimo mokyklos tarsi atstoja kultūros židinius, palaikančius bendruomeninius ryšius. Aplink mokyklas sukdavosi visas gyvenimas. Norėtųsi jas išsaugoti. Visgi, Taryba nėra tas valdžios organas, kuris kuria nacionalinius įstatymus, nuo kurių neretai priklauso ir savivaldybių sprendimai.

Dabartinė valstybės politika šiuo klausimu yra tokia, kuriai nelabai norisi pritarti, bet esame pastatyti į keblią situaciją, kad finansavimo kaip ir nėra, o mokyklų išlaikymas, kai jose yra mažiau vaikų, neatpinga.

Iš naujo atranda kaimą?

Nepaisant rajonus slegiančių iššūkių, A. Neimontas pastebi, kad dalis gyventojų į kaimą žvelgia kaip į naują galimybę.

,,Nekilnojamo turto turėjimas užmiestyje, panašu, darosi siekiamybė. Žinoma, tai gali lemti daug priežasčių: vieni galbūt nori tapti savarankiškesni ir nesinaudoti mieste visus rišančiais patogumais, tokiais kaip centrinis šildymas, kiti galbūt su romantika prisimena savo senelių, tėvų gyvenimą kaime“, svarstė A. Neimontas, čia pat pridurdamas, kad įžvelgia ir rajono gyventojų bendruomeniškumo apraiškų suaktyvėjimą.

,,Nežinau, ar man tik taip atrodo, ar anksčiau tuo nesidomėjau, bet dabar matau žmonių norą kažką sukurti sau ir kitiems. Matau, kad organizuojami bendruomeniniai vakarai, įvairios iniciatyvos. Pats turiu veiklių pažįstamų, kurie įsitraukia į visuomeninę veiklą. Smagu tai, kad  ji nėra kažkokia primesta ar suorganizuota politikų. Ji – kilusi iš bendruomenės branduolio, kuris randa tą gyslelę, padedančią suburti gyventojus“, kalbėjo vyras.

Džiaugiasi savu miestu

Paprašytas palyginti Jonavos rajoną su aplinkiniais rajonais, A. Neimontas nė nemirktelėjęs vardija pirmojo privalumus.

,,Aš gimiau ir iki kokių 5-erių metų gyvenau Kaišiadoryse. Vėliau su tėvais važiuodavome į juos bent kartą per mėnesį. Pamenu, vaikystėje man atrodė, kad ten labai gražu, labai tvarkinga ir geriau nei bet kur kitur. Mano tėvukas kilęs iš Kėdainių, lankydavomės ir ten, bet sakyti, kad jaučiu šiam miestui prieraišumą, žavesį – negaliu. Tai, ką matau važinėdamas, man leidžia teigti, jog Jonava ir jos rajonas neturi analogų.

Komandiruotės priverčia apsilankyti tolimesniuose miestuose. Neseniai buvau Klaipėdoje, Mažeikiuose. Daug kas tvarkosi, bet kur benuvažiuočiau, nesu matęs kažko tokio, ką norėtųsi turėti pas mus, nes dar neturime.

Džiugina ir pokyčiai pačios Jonavos bendruomenėje. Gyvenu šalia tų vadinamų „pentagonų“, kur anksčiau dažnai lankydavosi policija, ugniagesiai gelbėtojai. Žiūrėk, jau užsidegė koks balkonas... Dabar to jau labai seniai nemačiau. Kiek teko kalbėti su vieno iš jų bendruomenės pirmininke, ji akcentavo, kad tų didelių problemų nebėra, o pas juos atsikrausto jaunos, savo gyvenimus Jonavoje norinčios kurti šeimos“, – sakė vyras.

Greitesnis susisiekimas

Neretai dienas keliuose leidžiantis jonavietis džiaugiasi, kad Jonavos rajono savivaldybė – itin patogi savo lokacija.

,,Tai yra Lietuvos vidurys, iš kurio greitai galima pasiekti kitus miestus. Mano sūnus gyvena Kaune. Paradoksalu tai, kad jam nuvažiuoti iki savo darbo užtrunka kur kas ilgiau, nei man iki jo nuvykti iš Jonavos. Atstumas – didesnis, bet kamščiai...

Tiesą sakant, po šio pokalbio kaip tik planuoju vykti į Kauną. Matau, kad jį pasieksiu pačio piko metu. Su siaubu prisimenu spūstis –  bereikalingas automobilio ,,varginimas“ ir bereikšmis brangaus laiko švaistymas“, – kalbėjo A. Neimontas.

Malonūs komplimentai

Gražius žodžius apie savo kraštą jis yra girdėjęs ir iš miesto svečių.

,,Nesenai kalbėjau su buvusiu jonaviečiu, kuris dabar gyvena kitame mieste, bet užsuka į Jonavą dėl tam tikrų reikalų. Jis negalėjo atsistebėti tiek miestu, tiek rajonu. Kadangi jis į Jonavą atvažiavo per Žąslius, nusistebėjo, kokie keliai buvo anksčiau, o kokie yra dabar. 

Kai pasakiau jam, kad važiuoti į Vilnių, jei reikia patekti į sostinę nuo Ukmergės pusės, dabar galima asfaltuotu keliu tiesiai per Upninkus, jis dar labiau nusistebėjo. Pasiūliau jam pasinaudoti šia galimybe, o tuo pačiu dar pamatyti, kaip keitėsi tie patys Upninkai, į kurių pusę kadaise važiuodavome plaukti baidarėmis. Jonavą jis įvardijo kaip labai tvarkingą miestą, kuriame apie viską pagalvota.

Taip pat su kolegomis turime tradiciją susitikti ne darbo reikalais,  pavakarieniauti ar šiaip smagiai praleisti laiką. Keliaujame į skirtingus miestus.  Vieno iš jų pakviesti į Jurbarką, išsinuomojome dviračius. Tuomet aš sugalvojau pasikviesti visus pasivažinėti dviračiais Jonavoje. Pasakiau, kad susidurtume tik su viena problema – pas mus jų niekas nenuomoja. Kadangi visi pasakė, kad gali atsivežti savus, susitikome Jonavoje.

Jie stebėjosi, kaip gerai mes čia gyvename: viskas sutvarkyta, patogu, gražu“, pasakojo A. Neimontas.

Laisvalaikis – ramesnis

Vyras prasitaria, kad būtent pasivažinėjimas dviračiu ilgus metus buvo jo mėgstamas laisvalaikio praleidimo būdas.

,,Būdavo, kad į dieną numindavau apie 20 kilometrų. Dabar važinėju mažiau, renkuosi ramesnes pramogas: krapštausi prie uošvienės namuko, vis ieškodamas, ką dar ten būtų galima pakeisti, gal kokią lentą...

Labiausiai mėgstu medžio darbus, bet nevengiu ir metalo. Garaže turiu gerą peilių galąstuvą, tai visiems sakau, kad gali atvežti savo peilius paaštrinti“, šypsodamasis kalbėjo pašnekovas.

Kalbėdamas apie savo laisvalaikį, A. Neimontas pamini ir iš naujo atrastą grojimą pianinu.

,,Kažkada baigiau pianino klasę. Mano sūnus taip pat moka juo groti. Buvome nusipirkę elektroninį pianiną ,,Yamaha“. Kadangi sūnus turi mažų vaikų, jam laiko šiam pomėgiui nebeliko. Dabar prie ,,Yamaha“ pamuzikuoti prisėdu aš.  Pirštai – jau ne tie, bet manau, kad jei gali tenkinti sau mielus poreikius, tai jau yra labai gerai“, teigė jonavietis.

 

Artūras Neimontas, Jonavos raj. savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

g. m. 1961 - 02 - 24

Numeris sąraše – 8

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

 

 

 

 

 

 

 

Artūras Neimontas: pokyčius į gerą matau ne tik mieste, bet ir rajone

Artūras Neimontas: pokyčius į gerą matau ne tik mieste, bet ir rajone Artūras Neimontas: pokyčius į gerą matau ne tik mieste, bet ir rajone Artūras Neimontas: pokyčius į gerą matau ne tik mieste, bet ir rajone Artūras Neimontas: pokyčius į gerą matau ne tik mieste, bet ir rajone ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 09:07:56 +0200
<![CDATA[Karolina Petrenčiuk-Naujokienė: kaime gyventi gera!]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karolina-petrenciuk-naujokiene-kaime-gyventi-gera https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karolina-petrenciuk-naujokiene-kaime-gyventi-gera Šiandien nieko nestebina jaunas žmogus, puikiai valdantis IT technologijas, naršantis socialiniuose tinkluose ir mėgstantis leisti laisvalaikį populiariose viešose vietose, o štai sutikti tokį, kuris mielai kapstytųsi darže ar net vištas augintų – retenybė. „Aš ir karvę pamelžti mokėčiau“, - juokiasi jonaviečiams ne kartą Kultūros centro scenoje renginio vedėjos amplua matyta Karolina Petrenčiuk-Naujokienė. Kulvoje nuo pat gimimo gyvenanti Karolina nė kiek nesigėdija, kad yra „iš kaimo“: „aš didžiuojuosi tuo, kur gyvenu, ir tam turiu daugybę priežasčių“.

 

Į kaimą atviliojo ir vyrą 

„Aš jau vaikystėje tvirtai žinojau, kad niekur kitur kaip tik Kulvoje negyvensiu. Gal dėl to, kad mano vaikystė buvo graži, turininga, aš visada turėjau veiklos, buvau smalsi, daug laiko praleisdavau ir ūkyje, padedama tėvams, ir Kulvą supančioje gamtoje, - sako Karolina. – Priešingai, negu dauguma, nesu „asfalto“ vaikas, ir, nors studijų metais teko kelis metus gyventi Kaune, miestas manęs niekad neviliojo“. 

Prieš kelis metus šeimą sukūrusi Karolina į Kulvą iš Jonavos pasikvietė ir vyrą Karolį. „Jam čia taip pat patinka, nebuvo jokių ilgų svarstymų,  o dabar net atrodo, kad Karolis čia gyvena nuo mažumės“, - sako Karolina. 

Gyvenimas už miesto – pilnas privalumų 

Karolina neslepia, kad gyvenimas kaime ir sveikesnis, ir ramesnis: „man čia mano ramybės oazė, džiaugiuosi, kad turim savo kiemą ir niekas nestebi per padidinamąjį stiklą. Atsipalaiduoju dirbdama darže, prižiūrėdama savo vištas dedekles, vedžiodama šunį ar tiesiog vaikščiodama po kaimą. Žinau, daugeliui mano žodžiai skamba kaip kažkas iš fantastinio filmo, bet man tai labai priimtinas gyvenimo būdas“. 

Kaip pritraukti į kaimą gyventi daugiau jaunų žmonių? „Nėra tokio recepto. Žmogui tiesiog turi patikti. Vieniems norisi dangoraižių, kitiems – nupjautos žolės kvapo. Aš savo požiūrio niekam neprimetu ir nesiginčiju su tais, kas patogiai įsikuria mieste. Tačiau aš savo pavyzdžiu kitiems pabrėžiu, kad įsivaizdavimas, jog gyvenimas kaime – nuobodus ir tikrai netinkamas jaunam žmogui - yra neteisingas“, - sako Karolina. 

Vadovauja bendruomenei 

Karolina jau antrą kadenciją eina Kulvos bendruomenės pirmininkės pareigas. „Kai bendruomenė išreiškė pasitikėjimą, nebuvau nė 30-ies. Bet imtis atsakomybės nebijojau. Sulaukiau palaikymo, jis mane stipriai motyvavo, supratau, kad tai nėra šiaip sau pareigos dėl kažkokio pliusiuko – žmonės turi lūkesčių tavo atžvilgiu“, - pasakoja Karolina. O lūkesčius pateisinti, panašu pavyko. Vis dėlto, kaip pastebi Karolina, kaimo bendruomenės, jei nori imtis veiklos, telkti savo narius, susiduria su iššūkiais. 

„Esame juridinis vienetas, o ne šiaip krūvon susibūręs mėgėjų būrelis. Tad mums tenka ir administracinė, ir buhalterinės apskaitos tvarkymo našta. Čia reikia kompetencijų, išmanymo, papildomo dėmesio. Aišku, jei bendruomenė pasyvi, mano išvardinti dalykai neaktualūs, bet mūsų atveju – rašome projektus, siekiame pritraukti lėšų ir sukurti papildomų verčių bendruomenės nariams, tad tas administravimas nėra toks jau paprastas, žinoma, kartais viską norisi taip greit padaryti, būna ir žmonės spaudžia, bet reikia nepamiršti, jog ne viskas taip greitai „pasidaro“, kaip, kad mes norėtume“. 

Karolina džiaugiasi, kad bendruomenė turi įsigijusi net savo technikos, kuria gali naudotis ir seniūnija bendruomenės narių labui. 

„Ir vis dėlto – bendruomenė yra apie žmones, o juos sutelkti, suburti yra ne toks jau lengvas uždavinys, reikia pripažinti, kad žmonės vis labiau vieni nuo kitų tolsta, nėra linkę imtis iniciatyvos ar siūlyti idėjų, dažniau priešingai – nori kritikuoti. Kritika yra normalu, bet kritika nesiūlant alternatyvos man neatrodo racionali, o taip, deja, neretai nutinka. Ir nebūtinai mažose bendruomenėse, ši tendencija matoma tikrai įvairiose srityse. Tad man svarbu siekti žmonių vienybės, įsitraukimo į bendruomenės reikalus – į tai reikia įdėti pastangų“, - dalinasi Karolina. 

Įkūrė diskgolfo parką 

Labiausiai Karolina didžiuojasi bendruomenės pastangomis Kulvos parke įrengtu mažojo diskgolfo parku. „Dabar čia vyksta respublikinės mažųjų diskgolfo parkų taurės varžybos, sulaukiame svečių iš visos Lietuvos. Atvažiuoja ir Jonavos gyventojai – laukas labai tinka ir treniruotis. Diskgolfo sportas išpopuliarėjo palyginti neseniai, bet kuriant parką net nebuvo minčių, kad jo niekam nereikės, ir džiaugiuosi, kad intuicija nenuvylė“, - džiaugiasi Karolina.   

Atsakomybę ir veiklumą ugdė narystė visuomeninėse organizacijose 

„Iki tampant bendruomenės pirmininke, buvau socialdemokratinio jaunimo sąjungos narė, vėliau – šios sąjungos Jonavos raj. skyriaus pirmininkė, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos valdybos narė, šioje veikloje išmokau organizacinių, vadybinių dalykų, telkti komandą bendriems tikslams, apskritai tuos tikslus išsikelti, suprasti, išsigryninti, kas yra svarbu, o kam dėmesio skirti nereikia, nes tai „ne pakeliui“ su mūsų organizacija, požiūriu ir vertybėmis. 

Taip pat buvau Jonavos rajono visuomeninių jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritas stalas“ valdybos narė – ši patirtis padėjo išsiugdyti planavimo, procesų kontrolės ir priežiūros įgūdžių. Visi jaunimo organizacijose išmokti dalykai man labai pravertė ir iki šiol praverčia organizuojant ir telkiant bendruomenės veiklas“, - pasakoja Karolina. 

Jauna moteris savo veiklumu išsiskyrė dar studijų metais – buvo studentų atstovybės administratorė, bendrabučio seniūnė. Beje, pastarąsias – bendrabučio seniūno - pareigas  ji pati universitetui ir pasiūlė įsteigti visuose bendrabučiuose. „Manau, didesnėje žmonių bendruomenėje turi būti asmuo, kuris imtųsi iniciatyvos visus telkti, inicijuoti bendrus susitarimus, pavyzdžiui, dėl visiems priimtinų taisyklių ir pan. Mano iniciatyva buvo palaikyta ir taip atsirado bendrabučių seniūnai, - pasakoja Karolina, - vieno iš jų seniūne, nusprendus studentams, buvau ir aš pati.“ 

Beje, Karolina yra ir viena iš kultūros savanorių atsiradimo Jonavoje iniciatorių. 

Kultūra – svarbi veiklos dalis 

Karolina dirba Jonavos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja bendriems ir ūkio reikalams, o taip pat – Bukonių kultūros centro renginių organizatore. „Vienam kaime gyvenu, kitame – dirbu, - sako Karolina, - bet tarpusavyje stengiuosi jų nelyginti, man miela ir Kulvoje, ir Bukonyse, juolab, kad nuolat sulaukiu pagalbos, palaikymo ir iš vietos seniūnų, mokyklų, pačių gyventojų. Gi vienas tai tu nieko nepadarysi, tam reikia bendraminčių, komandos“. 

Karolina sako užaugusi apsupta kultūrinės veiklos, jos mama – ilgametė Kulvos kultūros centro vadovė. „Aš nuo ankstyvos vaikystės apsupta kultūrininkų, man tai atrodė labai natūrali aplinka, esu prie jos pratusi, todėl nenuostabu, kad ir pati savo darbinę veiklą susiejau su kultūra“, - sako Karolina. 

Karolinai ne kartą teko vesti įvairius renginius, tad jonaviečiams ji matyta scenoje. „Drauge su kolege, Bukonių meno vadove ir bukoniškiu Vytautu sukūrėme muzikinę grupę „Aidija“. Grupė visai populiari – sulaukiame kvietimų ne tik pasirodyti mūsų rajono kultūros centruose, bet ir išvykstame padainuoti kaimyniniuose rajonuose. Tikrai nesu profesionalė, bet dainavimas – viena mano aistrų, mėgiamų užsiėmimų. Šalia to dar ir mielai lankau šokių užsiėmimus“, - pasakoja Karolina. 

Politika domino visada 

Paklausta, kodėl nusprendė pasukti į politiką, Karolina sako, jog ši sritis domino nuo mažumės. „Mūsų šeimos rate buvo žmogus, kuris ir pats buvo politikas, vienas rajono vadovų, jo pasakojimai, samprotavimai man visuomet buvo įdomūs, aš smalsaudavau, domėjausi, kokie savivaldos iššūkiai, kaip su jais bandoma tvarkytis. Jau tada supratau, kad politiko kelias yra nelengvas ir net nedėkingas, reikalauja daug nervų. Ne kiekvienam šis kelias. Manau, kad jį rinktumeisi, turi labai mylėti savo kraštą ir norėti padaryti kažką tikrai gero to krašto gyventojams, - sako Karolina. – O aš tokia ir esu – idealistė, siekianti pokyčio į gerą visame kame“. 

Karolina sako, kad savo patirtį jaunimo organizacijose, savanorystės idėjų sklaidoje ir įgyvendinime, kaimo bendruomenės vadyboje bei kultūrinės veiklos organizavime ji drąsiai pritaikytų ir savivaldoje. „Savivaldai reikia paprastų žmonių, kurie geriausiai ir iš arti mato kito tokio paties paprasto žmogaus bėdą ir lūkesčius“ , - mano Karolina. 

Laisvalaikis – šeimai 

Nors savaitgaliai ir šventinės dienos dažniausiai būna susiję su renginių organizavimu arba dalyvavimu juose, šiek tiek laisvo laiko Karolina turi. „Leidžiu jį su šeima ir artimaisiais. Su vyru mėgstame keliauti, būti gamtoje. Daug laiko praleidžiu su sesers šeima, mes – geriausios draugės, kartu ir atostogaujam, ir pramogaujam. Esu trijų vaikų krikšto mama, stengiuosi skirti laiko ir jiems. Man šeima, tiek iš kurios atėjau, tiek pačios sukurta – ramybės oazė, man tai didelė vertybė ir stiprybės šaltinis, džiaugiuosi ir dėkoju vyrui bei šeimai, kad mane palaiko, skatina tobulėti bei kurti“, - kalba Karolina. 

Šiuo metu Karolina atrado dar vieną hobį – taškavimo užsiėmimą. „Aš apskritai labai mėgstu įvairius menus, rankdarbius, o taškavimas, kurio metu naudojami specialūs įrankiai ir sukuriami paveikslai, labai įtraukė“, - sako Karolina. 

Karolina neslepia, kad net ir laisvu metu muzika, kultūra lieka svarbia gyvenimo dalimi: „kas mane pažįsta, puikiai žino – klasikinė muzika ir aš yra neatskiriami dalykai. Žinoma, nesvetimi ir kitos muzikos stiliai“. 

Paklausus, ar net didesnė taip mėgiamų kultūros renginių pasiūla mieste neperviliotų jos čia atsikelti, Karolina sako, kad – jokiu būdu: „kad atsikelčiau į miestą, paprasčiausiai turėtų nelikti kaimo. Kitos priežasties nėra. Visada stengiuosi kiek galėdama puoselėti kaimą, kad jame būtų gera gyventi. Štai tokia mano politika“. 

Karolina Petrenčiuk-Naujokienė 

g. m. 1992 05 15 

Numeris sąraše - 14

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

 

 

 

 

 

Karolina Petrenčiuk-Naujokienė: kaime gyventi gera!

Karolina Petrenčiuk-Naujokienė: kaime gyventi gera! Karolina Petrenčiuk-Naujokienė: kaime gyventi gera! Karolina Petrenčiuk-Naujokienė: kaime gyventi gera! Karolina Petrenčiuk-Naujokienė: kaime gyventi gera! Karolina Petrenčiuk-Naujokienė: kaime gyventi gera! Karolina Petrenčiuk-Naujokienė: kaime gyventi gera! Karolina Petrenčiuk-Naujokienė: kaime gyventi gera! Karolina Petrenčiuk-Naujokienė: kaime gyventi gera! ]]>
jonavoszinios.lt Tue, 24 Jan 2023 09:17:14 +0200
<![CDATA[Vaikas turi teisę bendrauti su savo giminaičiais, net jeigu tėvai gyvena skyrium]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaikas-turi-teise-bendrauti-su-savo-giminaiciais-net-jeigu-tevai-gyvena-skyrium https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaikas-turi-teise-bendrauti-su-savo-giminaiciais-net-jeigu-tevai-gyvena-skyrium Tėvų skyrybos neišvengiamai paliečia vaikus, keičia jų santykius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, seneliais, draugais, artimaisiais. Skyrybų proceso metu ir po jų, tėvams ne visuomet pavyksta emocijas ir nesutarimus palikti nuošaly, tad vaiko teisių gynėjams kartais tenka padėti suaugusiems ieškoti kompromisų bei ginti vaiko interesus, kai kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku tarp jo tėvų ir giminaičių.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja, teisininkė Ugnė Klingerė sako, kad net ir po skyrybų, brandūs žmonės turėtų paisyti geriausių vaiko interesų ir kartu juo toliau rūpintis, auklėti, suteikti jam galimybę bendrauti su seneliais ir kitais artimaisiais.

„Jei tai atitinka geriausius vaiko interesus, tėvų pareiga yra užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais, taip pat leisti išlaikyti santykį su žmonėmis, kurie su vaiku susiję emociniais ryšiais“, – sako U. Klingerė.

Vaiko teisių gynėja pažymi, kad dėl tėvų sprendimo pasukti skirtingais keliais, vaikas neturėtų prarasti ryšio su jam brangiais ir artimais žmonėmis, netekti galimybės bendrauti su seneliais iš atskirai gyvenančio tėvo pusės.

„Pasitaiko, kai bendraudami su vaiku, išklausydami jo nuomonę, pastebime vaiko nenorą kalbėti apie senelius, giminaičius prie vieno iš tėvų. Suprantama, kad tokia aplinka, kurioje apie vaiko tėtį ar mamą, apie giminaičius iš jų pusės atsiliepiama neigiamai, rodomas priešiškumas, neskatina vaiko bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir jo giminaičiais“, – apie suaugusiųjų įtaką vaikui kalba vaiko teisių gynėja.

Teisininkė mini, jog tarp vaiko tėvų ir giminaičių iškilus nesutarimams dėl galimybės taikiai ir darniai visoms pusėms sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku ir palaikyti su juo artimą ryšį, gali prireikti ir specialistų pagalbos – pavyzdžiui, apsilankyti mediacijoje.

„Svarbu suprasti, kad vaiko seneliai ir kiti giminaičiai turi savarankišką teisę bendrauti su vaiku ir ši teisė  negali būti siejama su vaiko tėvo ar motinos teisėmis. Net jeigu vienam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia ar su vaiku leista bendrauti tik minimaliai, nereiškia, kad vaiko seneliai galės retai matytis ar trumpai bendrauti su savo anūku“, – apie vaiko teisę bendrauti su giminaičiais kalba U. Klingerė, pažymėdama, jog senelių bei kitų artimų žmonių bendravimo su vaiku tvarka yra nustatoma atskirai.

Vaiko teisių gynėja primena, jog vaiko giminaičiai, tėvams atsisakius sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su jais, visuomet gali kreiptis pagalbos, kuri leistų pagarbiai sutarti tarpusavyje ir surasti sprendimus, geriausiai atliepiančius vaiko poreikius.

Kilus klausimams kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje Vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.

VVTAT info.

Vaikas turi teisę bendrauti su savo giminaičiais, net jeigu tėvai gyvena skyrium

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Jan 2023 10:58:11 +0200
<![CDATA[Mindaugas Sinkevičius: baseinas – dar viena Jonavos pergalė!]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mindaugas-sinkevicius-baseinas-dar-viena-jonavos-pergale https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mindaugas-sinkevicius-baseinas-dar-viena-jonavos-pergale „Baseinas iš tiesų yra didelis mūsų savivaldybės laimėjimas, tai - dar viena Jonavos pergalė! Baseinas pastatytas per rekordiškai trumpą laiką ir yra labai jaukus bei šiuolaikiškas. Tikiu, kad jis bus lankomas jonaviečių ir miesto svečių, sulauks palankių vertinimų ir trauks čia sugrįžti ne vieną kartą“, - sako rajono meras, Lietuvos socialdemokratų partijos skyriaus Jonavoje pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Naujasis jonaviečių traukos objektas iškilo miesto centre, šalia atnaujinto centrinio stadiono ir Jonavos sporto arenos, o pro baseino langus atsiveria Joninių slėnio ir Jonavos slidinėjimo centro panorama. Vietą baseinui pasirinko patys rajono gyventojai, dalyvavę savivaldybės apklausoje.

Baseino statybos kainavo daugiau kaip 10 mln. eurų.

Trečiasis kūdikis

M. Sinkevičius, ne kartą pajuokaudamas viešojoje erdvėje sakė, kad baseinas – lyg trečiasis paties kūdikis. Jonavos rajono mero indėlis į šį projektą buvo tikrai ne simbolinis. M. Sinkevičius sako, kad likti nuošaly buvo sudėtinga dėl milžiniškos atsakomybės, juntamos prieš rajono gyventojus. „Su socialdemokratų komanda pažadėjome gyventojams, kad šis objektas atsiras, tai buvo mūsų rinkiminis pažadas. Kas bent kiek susidūrę su statybomis, supranta, kad tokie objektai neatsiranda per dieną, net ir turint pakankamai pinigų, procesai nebūtinai vyks suplanuotoje laiko perspektyvoje, - pasakoja M. Sinkevičius. – Piniginis klausimas buvo aktualus, mat tikrai tikėjomės valstybės finansavimo, tačiau teko apsieiti praktiškai be jo. Baseinas pastatytas rajono biudžeto lėšomis. Beje, sprendimų skirti lėšų baseinui opozicijos nariai nepalaikė, tad jei kuris nors šiandien ir girsis, esą prisidėjo prie baseino statybų ar kažkaip jas inicijavo – tai nebus tiesa. Tiesa yra ta, kad opozicija visus keturis kadencijos metus nepritardavo nei biudžeto, nei jo tikslinimo projektams, kuriuose ir būdavo numatomos lėšos statyboms bei įrengimui“.

Neeilinis procesas

Pasakodamas apie baseino idėjos įgyvendinimo procesą, M. Sinkevičius sako, kad tai buvo kupinas iššūkių, tačiau drauge įdomus kelias: „meru dirbu jau ilgą laiką, tenka vadovauti ir savivaldybių asociacijai, todėl pats gerai suprantu, kur yra mero atsakomybės sritys.

Reikia pripažinti, kad planavimas, projektavimas ar statyba nėra mano tiesioginė atsakomybė. Tačiau kaip rajono šeimininkas aiškiai supratau, kad statome baseiną, kuris jonaviečiams ir svečiams turės tarnauti dešimtmečius. Baseiną, kuris turi būti patrauklus visus metus, o ne vienkartinio apsilankymo vieta“.

Deja, pasak M. Sinkevičiaus, pigiausios kainos principu nupirkti architektai siekia ne statomo objekto išbaigtumo, o kuo greitesnio darbo atlikimo su kuo mažesnėmis sąnaudomis. „Tokia realybė. O norint ją pakeisti, reikia aktyviai dalyvauti patiems - klausti, siūlyti, ginčyti, taisyti, rinkti, - sako M.Sinkevičius. - Šiame projekte yra ir daug savivaldybės kolegų pastangų, daug laiko jam skyriau ir pats asmeniškai. Aš juokauju, kad yra formalieji baseino architektai, kuriems susimokėjome, ir yra tikrieji - grupė savivaldybės darbuotojų, kurie padarė tikrai ne mažiau už architektus, nes jiems nuoširdžiai rūpėjo“.

Pirmiausia reikėjo surasti tinkamą vietą baseinui. „Tikslas buvo ne kažkur užmiestyje, sunkiai pasiekiamoje vietoje su vaizdu į gatvę ar parkavimo aikštelę, o tokia, kuri būtų patogi ir patraukli, - pasakoja M. Sinkevičius. – Tokią ir radome. Ačiū jonaviečiams, kurie po įvykdytos apklausos ir išrinko dabartinę vietą kaip tinkamiausią - Joninių slėnyje. Tuomet suformavau grupelę žmonių, su kuriais aplankėme pagrindinius šalies baseinus - Klaipėdos, Palangos, Šilalės, Rokiškio, Radviliškio. Visų prašiau įsiminti gerus sprendimus bei fiksuoti klaidas, kurių galėtume išvengti savajame statinyje. Su gerokai aiškesniu supratimu ir pakelta kompetencija baseinų klausimu vėliau formavome techninę užduotį projekto parengimui.

 Projektuotojams pirmo susitikimo metu pasakiau, kad Jonava nėra pilka provincija ir valdiškas „tep-lep“ projektas mums netiks. Bet teko gerokai pavargti, kol pavyko "išlaužti" dabartinę projekto versiją. Todėl amžinai nepatenkintų komentarai apie tai, kad meras ne prie ko, juk pastatą projektavo architektai, o statė statybininkai, yra toli nuo realybės. Teko ir projektuoti, ir kartu su kolegomis spręsti įvairiausius statybinius klausimus“.

Už savo pinigus

Naujasis baseinas Jonavoj iškilo per, palyginti, rekordiškai trumpą laiką, turint galvoje tai, kad beveik visa finansinė atsakomybė (jokių ES lėšų) statant jį teko rajono biudžetui.

„Jonaviečiams pasakykim tiesiai šviesiai. Savo baseiną pasistatėme patys. Valstybė mums padėjo tik simboliškai ir prie projekto paskutinę minutę prisidėjo viso labo apie 10 procentų, - žodžių į vatą nevynioja meras. -  Aš net nenoriu pasakot, kad valstybės pagalbos buvo prašoma nuolat, bet mūsų norai mažai kam Vilniuje rūpėjo. Ir tikrai buvo momentų, kai net pats abejojau, ar sugebėsime kiek daugiau nei per du metus pastatyti. Ar nepritrūks lėšų biudžete. Juolab, kad po COVID pandemijos ir jos metu statybų medžiagų kainos buvo neprognozuojamos, iškilo rizikų, kad statytojas nuspręs vienašališkai nutraukti sutartį“.

M. Sinkevičius sako, kad įtampų buvo daug, antra vertus, buvo ir konstruktyvaus susikalbėjimo su rangovu. „Dėl to ir startavom, ir finišavom laiku, be atidėliojimų. Jonavoje per šią kadenciją pabaigėme ir centrinio miesto stadiono darbus, ir baseiną sugebėjome pastatyti. O kaip sekasi Vilniui su nacionaliniu stadiono projektu ir Lazdynų baseinu? Nors kaip rajonas esame dydžiu nepalyginami su sostine, bet darbai kalba patys už save,- sako M. Sinkevičius. - Manau, tai daug pasako ir apie mūsų savivaldybės vadybinius gebėjimus, apie projektų valdymo patirtis, galų gale -  tai akivaizdus įrodymas, kad ir mažesnės savivaldybės padaro gerokai reikšmingesnių darbų, lyginant su didžiosiomis“.

Šiuolaikinė erdvė

Jonavos rajono meras sako, kad tiek projektuojant, tiek įrenginėjant baseiną norėjosi, kad tai būtų modernus, patrauklus objektas.

„Aš siekiau, kad jis nebūtų „valdiškas“, pigus, niūrus, į kurį atėjus kartą, daugiau apsilankyti nebesinori, - pasakoja M. Sinkevičius. – Antras svarbus tikslas -  kad kokybiškos paslaugos jame būtų prieinamos visiems, nuo kūdikio iki senjoro. Nei vienas iš mūsų lankytų baseinų neturi erdvės kūdikiams ir mažyliams, o mūsiškis - turi. Taip pat labai daug dėmesio skyrėme SPA ir pramogų erdvei, nes žinome, kad daugelis lankytojų visoje Lietuvoje lanko baseinus nebūtinai dėl paties baseino, bet dėl pirties ar sukūrinės vonios. Kitaip tariant, dėl galimybės atsipalaiduoti be intensyvaus fizinio krūvio. Todėl ir norėjome, jog nebūtų taip, kad visoje patalpoje tėra viena sūkurinė vonia, o joje žmonės sulipę kaip silkės statinėje“.

M. Sinkevičius pabrėžia, kad tokiame objekte norėjosi paslaugų kompleksiškumo. „Tam, kad klientai galėtų patogiai leisti laiką baseine, siekėme užtikrint ir maitinimo paslaugą“, - sako meras. Pasak jo, baseinas įsikūręs tokioje vietoje, kuri vilioja išbandyti ir kitas siūlomas paslaugas: „atvyksti į Jonavą žiemos metu su šeima, pačiuožinėji slidinėjimo trasoje, tuomet apsilankai baseine, čia pat ir papietauji. Aš neabejoju, kad šis objektas formuos naujus jonaviečių įpročius“.

Nauda jonaviečiams

Biudžeto lėšomis pastatytu baseinu jonaviečiai gali džiaugtis išskirtinėmis sąlygomis. „Su Jonaviečio programėle ar kortele apsilankymas mūsų rajono gyventojui bus 30 proc. mažesnis nei reguliari kaina, - sako M. Sinkevičius. –  Čia bus vykdomos ir sveikatinimo, fizinio aktyvumo programos, kurias kompensuos savivaldybė. Jos bus skirtos senjorams, žmonėms su negalia“.

Dar viena be galo svarbi, pasak M. Sinkevičiaus, baseino kuriama vertė – pradinukų mokymas plaukti. „Nuo sausio Jonavos baseine prasidėjo plaukimo pamokos rajono mokyklų mokiniams. Šiais mokslo metais plaukimo mokymų programoje dalyvaus visi rajono antrokai ir trečiokai, o nuo rugsėjo baseiną pamokų metu pradės lankyti ir dabartiniai pirmokėliai, - sako meras. – Šias plaukimo pamokas finansuoja savivaldybė, o nuo rugsėjo ketiname gauti ir papildomą finansavimą iš nacionalinės „Mokausi plaukti“ programos“.

Planuojama, kad beveik 800 Jonavos rajono vaikų iki vasaros turės vidutiniškai dešimt plaukimo pamokų, kurių metu su jais baseine dirbs du plaukimo treneriai.

Baseine artimiausiu metu startuos ir plaukimo būreliai moksleiviams, užsiėmimai kūdikiams.

Pats M. Sinkevičius baseine lankėsi jau ne kartą. „ Apsilankiau ir vienas, ir su vaikais. Baseinas neabejotinai taps ta vieta, kur mane bus galima nuolat sutikti. Nebereikės vykti į Kauną, - sako meras. - Viską turime vietoje. Kviečiu visus naudoti, o kartu ir gerbti bei tausoti sukurtą turtą. Jis mūsų, visų jonaviečių!”

 

Mindaugas Sinkevičius

g. m. 1984-06-20

Numeris sąraše – 1

Kandidatas į merus

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

 

 

 

 

Mindaugas Sinkevičius: baseinas – dar viena Jonavos pergalė!

Mindaugas Sinkevičius: baseinas – dar viena Jonavos pergalė! Mindaugas Sinkevičius: baseinas – dar viena Jonavos pergalė! Mindaugas Sinkevičius: baseinas – dar viena Jonavos pergalė! Mindaugas Sinkevičius: baseinas – dar viena Jonavos pergalė! Mindaugas Sinkevičius: baseinas – dar viena Jonavos pergalė! Mindaugas Sinkevičius: baseinas – dar viena Jonavos pergalė! Mindaugas Sinkevičius: baseinas – dar viena Jonavos pergalė! Mindaugas Sinkevičius: baseinas – dar viena Jonavos pergalė! Mindaugas Sinkevičius: baseinas – dar viena Jonavos pergalė! Mindaugas Sinkevičius: baseinas – dar viena Jonavos pergalė! Mindaugas Sinkevičius: baseinas – dar viena Jonavos pergalė! ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Jan 2023 10:23:23 +0200
<![CDATA[Šeimos verslas iš Jonavos skyrė daugiau nei 100 tūkst. eurų paramą Ukrainai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimos-verslas-is-jonavos-skyre-daugiau-nei-100-tukst-euru-parama-ukrainai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimos-verslas-is-jonavos-skyre-daugiau-nei-100-tukst-euru-parama-ukrainai Jonavoje įsikūrusi įmonių grupė LONAS Group per 2022 metus skyrė daugiau nei 100 tūkst. eurų karo alinamai Ukrainai. Šeimos verslo 7 įmones valdantis LONAS Group generalinis direktorius Kazimieras Jakutis neslepia: „Kiekviena parama – tarsi grįžimas į tas sausio naktis, kai gynėme savo laisvę.“

Per 2 savaites LONAS Group planai apsivertė aukštyn kojom

2022 m. vasario viduryje įmonių grupė džiaugėsi pasirašę naujo administracinio ir sandėliavimo pastato statybų sutartį, o paskutinėmis vasario dienomis, sustabdę statybas, ketvirtą karo dieną, vasario 27 d., organizacijai „Blue/Yellow“ pervedė 50 tūkst. eurų. Nors socialinėje erdvėje tokia informacija buvo kritikuojama ir siūloma „gerus darbus daryti tyliai“, loniečiai buvo vieningi: tai – pavyzdys, kaip turėtų elgtis įmonės, reaguodamos į karą Ukrainoje.

Iš pamatų supurtę įvykiai ir neaiški ateitis privertė sudėlioti prioritetus ir vertybes – reikia padėti. Grupės įmonė UAB „Lonas“ ištesėjo ir M. Čiuželio paramos fondui duotą pažadą: 3 mėnesius trukusį bendradarbiavimą 2021-2022 m. vainikavo daugiau nei 5 tūkst. eurų parama “Sidabrinei linijai”, globojančiai senjorus.

Lietuvoje – pagalba iš Alytaus ir Jonavos

Į Lietuvą atvykstant Ukrainos žmonėms, bėgantiems nuo karo, Raudonasis Kryžius kreipėsi pagalbos: reikalingi čiužiniai registracijos centruose. Ilgai nesvarstę jau po savaitės „Lonas“ kartu su ilgamečiais partneriais ir bičiuliais iš Alytaus „Vita Baltic International“ pristatė pirmuosius čiužinius. Viso buvo pagaminta ir padovanota 1.000 čiužinių. Alytiškiai dovanojo poroloną, o jonaviečiai - pasiūtus čiužinių užvalkalus ir transportavimo paslaugas.

Tuo metu viena iš LONAS Group įmonių „Loniukas“, atsakinga už LONAS gaminių sandėliavimą, paruošė čiužinių sąrašą paramai. Tiems, kurie priėmė ukrainiečius savo namuose, bet pritrūko buityje daiktų. Ne vienas čiužinys iškeliavo šeimoms, priglaudusioms vienišas mamas su vaikais ar daugiavaikes šeimas. Viena įsimintiniausių siuntų – 9 čiužiniai – iškeliavo į Ąžuolų Būdą bendruomenei „Vieningas Ąžuolas“. Čia grupė vietinių gyventojų ir verslininkų priėmė ne vieną ukrainiečių šeimą į pertvarkytą Ąžuolų Būdos pradinę kaimo mokyklą.

Kalėdų biudžetas - paramai

Rugsėjį, pradėjus planuoti biudžetą verslo dovanoms, „Lonas“ nusprendė - šis biudžetas virs antklodžių ir pagalvių siunta Lietuvos ir Estijos Raudoniesiems Kryžiams, o verslo partneriai gaus kitokią dovaną – atvirutę su padėka, kad prisidėjo prie gerų darbų. UAB „Lonas“ vadovas Domas Jakutis džiaugėsi, kad kolegos teigiamai įvertino tokias dovanas ir ne viena įmonė ne tik verslo partnerių, bet ir darbuotojų kalėdinių dovanų bei kalėdinio vakaro biudžetą skyrė paramai.

„Sušildyk Ukrainą“ - dar 50 tūkst. parama

Gruodžio pirmomis dienomis LONAS Group generalinis direktorius Kazimieras Jakutis nepraleido pro akis „Stiprūs kartu“ ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus akcijos „Sušildyk Ukrainą“. „Mums gerai, mes šiltai gyvename. Net negalime įsivaizduoti, kokiomis sąlygomis dabar gyvena Ukrainos žmonės. Reikia vežti šilumą, reikia padėti. Kalėdos - gerumo metas“, - sako K. Jakutis.

Iškart po Naujųjų, nepraėjus nė mėnesiui, LONAS Group siunta - 50 vnt. generatorių - iškeliavo į Ukrainą. Sausio 6 d. generatoriai pasiekė Lvivą. Simboliškai – per Tris karalius.

Karo metai

Netrukus minėsime liūdną datą – vieneri metai nuo karo Ukrainoje pradžios. Kreipiamės į verslus ir Lietuvos piliečius – nepavarkime padėti. Skambutis specialiaisiais numeriais, pavedimas vietoje kasdienės pramogos, aukos prenumerata – maži dalykai kuria stebuklus, kai mūsų daug. Slava Ukraini!

SUŠILDYK UKRAINĄ. VšĮ „Stiprūs kartu“ LT387044090101401806

BLUE/YELLOW. VšĮ „Mėlyna ir geltona“ LT177300010140894869

1k paramos fondas. VšĮ „Vienas k paramos fondas“ LT84730001017141597

,,LONAS" info.

Šeimos verslas iš Jonavos skyrė daugiau nei 100 tūkst. eurų paramą Ukrainai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Jan 2023 09:17:06 +0200
<![CDATA[Valdas Majauskas: į kritiką stengiuosi pažiūrėti iš visų pusių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/valdas-majauskas-i-kritika-stengiuosi-paziureti-is-visu-pusiu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/valdas-majauskas-i-kritika-stengiuosi-paziureti-is-visu-pusiu Pradėjo nuo vyriausiojo specialisto

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas, administracijos patarėjas, savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir galiausiai – pastarosios direktorius: taip keitėsi V. Majausko pareigos savivaldoje.

,,Mero pasiūlymu ir Tarybos pritarimu administracijos direktoriumi pradėjau dirbti 2016-aisiais metais. Nesunku suskaičiuoti, kad šiais pareigas einu aštuntus metus“, – kalbėjo M. Majauskas.

Beveik 15 metų – šalia energetikos

Iki tol jonavietis darbavosi Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamente.

,,1989-aisiais baigiau tuometinį Kauno politechnikumą, kuriame mokiausi energosistemų relinės apsaugos ir automatikos specialybę, o 1994-aisiais – Kauno technologijų universitete įgijau elektroenergetikos magistro laipsnį.

Jei prisiminsime tuos laikus, jie ekonominiu požiūriu nebuvo patys geriausi Lietuvai. Kol mokiausi, turėjau įsipareigojimą, kad po studijų dirbsiu Jonavos baldų kombinate, bet jis subyrėjo į daugybę mažų įmonių. Dėl to man nebebuvo kur grįžti.

Taip susiklostė, kad įsidarbinau LR Valstybės saugumo departamente vyresniuoju inspektoriumi. Gavau pasiūlymą vykti į nepažįstamą kraštą – Visaginą ir dirbti didžiausioje Lietuvoje veikiančioje elektrinėje, kur reikėjo rūpintis jos saugia veikla.  Buvau jaunas, neturėjau kur gyventi, tad išvykti paragino ir galimybė gauti tarnybinį butą. Pasinaudojau ja – sėdau į traukinį, o atvykęs į Visaginą pamačiau, kad tai tikrai gražus miestelis, primenantis kurortą. Nors jame nebuvau gal jau 5-erius metus, tačiau išliko gražūs prisiminimai.

Gyvenau ten, iki kol pasikeitus aplinkybėms perėjau dirbti į Kauną ir dar 10 metų buvau toje pačioje struktūroje: darbo netrūko, nes Kauno regione pakankamai daug itin svarbių energetikos objektų: vadinamasis Kauno HES‘sas, Kauno termofikacijos bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinės.

Ką mes veikėme? Paprastai sakant, prižiūrėjome elektrinių saugą: Valstybės saugumo departamentas siekė ir tebesiekia įvertinti tokiems objektams galimas grėsmes, o atsitikus incidentams, juos ištirti.

Taip pradirbau apie 15 metų“, – pasakojo V. Majauskas.

Be jau įvardytų studijų, vyras dar mokėsi Mykolo Romerio universitete, kur įgijo teisės ir valdymo bakalauro laipsnį.

,,Šie mokslai padėjo geriau suprasti, kas parašyta įstatymuose, ugdyti vadybinius sugebėjimus“, – teigė V. Majauskas.

Sudėtingiausia kadencija

Paprašytas apžvelgti darbą Jonavos rajono savivaldybės administracijoje, jonavietis neabejoja – ši kadencija buvo pati sudėtingiausia.

,,Turėjome susidoroti su tuo, su kuo niekada nebuvome susidūrę, arba, jei ir darėme kažką panašaus, tai maža apimtimi.  Viskas prasidėjo nuo koronaviruso pandemijos pradžios. Apie du metus slėgė ekstremali situacija. 

Puikiai pamenu, kad ji pirmą kartą Lietuvoje turėjo įsigalioti pirmadienį, kovo 13-ąją, o sekmadienį Jonavos rajono savivaldybėje, Jeronimo Ralio salėje, vyko susirinkimas, kur diskutuota apie planus, darbų ir atsakomybių pasidalinimą. Tai buvo tikrai rimtas iššūkis, nes viską slėgė nežinomybė“, –kalbėjo V. Majauskas.

Reikėjo greitų sprendimų

Rimtesnių sunkumų pastaraisiais metais sukėlė ir migrantų iš Baltarusijos krizė bei karas Ukrainoje.

,,Kai į Lietuvą per Baltarusijos sieną pradėjo plūsti migrantai, susidariusi situacija aiškiai palietė Jonavos rajoną – ne paslaptis, kad Rukloje turime Pabėgėlių priėmimo centrą. Nors ši įstaiga priklauso ne mums, o Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri kuravo daugybę su migrantais susijusių klausimų, dalis jų neaplenkė mūsų: socialinė pagalba, sveikatos paslaugos ir panašiai. Apsaugos klausimai spręsti bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija. Tai mums taip pat buvo nauja, nes migrantų skaičius staigiai šoktelėjo į viršų.

Toliau sekė karas Ukrainoje... Į Jonavą atvyko keli šimtai ukrainiečių. Reikėjo staigiai spręsti pagalbos jiems klausimą dėl tų pačių medicininių paslaugų, pavėžėjimo, visko, kas susiję su jų įvedimu į kasdienį gyvenimą.

Vienas sudėtingiausių uždavinių buvo surasti jiems gyvenamąją vietą, ką mums pasisekė padaryti pakankamai greitai: dabar ne viena jų šeima gyvena Vaikų globos namų patalpose ir Panoterių (aut. past. - Šilų sen.) mokykloje. Čia reikėtų labai padėkoti Šilų seniūnui bei visai jo komandai.

Padėkoti norisi ir visiems kitiems, kurie nuoširdžiai prisidėjo, stengėsi ir įdėjo daug darbo, kad nuo karo pabėgę žmonės galėtų jaustis saugesni“, – kalbėjo V. Majauskas.

Palankūs vertinimai

Tarybos posėdžius stebintys žmonės galėjo pastebėti, kad V. Majauskas yra tas žmogus, į kurį kritikos strėlės lekia itin retai. Daugumai jo veiklos ataskaitų, kurias jis kasmet teikia Tarybai, pritarta iš karto, be ilgų diskusijų.

,,Tik paskutiniais metais pastebėjimų sulaukė vienas ar kitas punktas. Kita vertus, aptariamos ataskaitos apima visos administracijos komandos darbą, o kai dirba geri specialistai, kartu tariamasi ir diskutuojama, rezultatas, ko gero, negali būti blogas.

Gal tokius palankius rezultatus lėmė ir tai, kad nepriklausiau jokiai partijai: iki šiol nekandidatavau jokiuose rinkimuose, neturėjau aiškios politinės priklausomybės. Administracijos direktorius išrenkamas mero teikimu, kurį Taryba arba patvirtina, arba ne“, – svarstė V. Majauskas.

Nepuola kritikuoti kritikuojančių

Nepaisant to, pats vyras teigia tikintis, kad ne visą kritiką reikėtų priimti kaip norą sumenkinti ar supykdyti.

,,Savivaldoje, kaip ir kiekviename darbe, tų pastabų buvo, yra ir bus. Aš ir pats negaliu sakyti, kad visada sulaukiu tik pritarimo. Pasitaiko visko: tiek klausimų, kurie negali turėti atsakymo, tiek pareiškimų, į kuriuos negali atsakyti, bet aš stengiuosi į viską reaguoti ne greitai bei tiesmukiškai, o apgalvoti, ką norėta tuo pasakyti.

Gal mano toks charakteris, bet aš bandau įsiklausyti bei suprasti kas man sakoma. Tikrai ne visos pastabos yra nieko vertos. Pasitaiko ir tokių, kurias reikia išanalizuoti dar kartą. O gal tikrai pateiktas pastebėjimas yra teisingas? Gal iškeltas klausimas yra spręstinas? Tad kodėl nepasigilinus?“, – retoriškai klausė V. Majauskas.

Paklaustas, ar ir kasdienybėje jis vadovaujasi tokiais pat principais, vyras atsako, kad bando.

,,Tas noras viską analizuoti padeda susikalbėti, išvengti konfliktų. Žinote, neseniai dalyvavau mokymuose, kur reikėjo atlikti testą, nusakantį, kokia yra tavo asmenybė. Jos buvo susiskirstytos į pelėdas – savo srities specialistus, papūgas – žmones, norinčius pasireikšti, balandžius – ramias asmenybes ir erelius, kurie siekia vadovauti. Aš galvojau, kad gal esu labiau prie tų erelių, bet gavosi, kad – per pusę su pelėdomis. Reiškia, kad aš turėčiau būti mėgstantis ir pavadovauti, ir paanalizuoti. Taip sako testas. Galima į jį žiūrėti rimtai arba nelabai, bet asmeniškai aš visada stengiuosi labiau ne vadovauti, o analizuoti ir ieškoti bendrų taškų“, – kalbėjo V. Majauskas. 

Renkasi ramų poilsį

Ką V. Majauskas mėgsta veikti laisvomis nuo darbo dienomis?

,,Visą gyvenimą prioritetą teikiau ramiam poilsiui, padedančiam atpalaiduoti mintis. Visada mėgau žvejoti, tačiau dabar tam laiko atrandu mažiau – į žvejybą išsiruošiu gal tris kartus per metus. Esant galimybei, vykstu grybauti, išeinu pasivaikščioti ar važiuoju į mišką, kartais išsitraukiu ir dviratį.  Man patinka būti gamtoje.

Kaip ir dalis kitų žmonių, bent kartą į metus stengiuosi pratęsti šiltąjį metų sezoną, išvykęs į šiltus kraštus.

Man itin patinka tvarkyti namų aplinką: pjauti žolę, genėti krūmus, skaldyti malkas. Tai taip pat padeda gerai ,,išvalyti“ galvą. Tuo labiau, kad tokių darbų visada yra – tiek nuosavoje sodyboje, tiek pas mamą.

Savaitgaliais stengiuosi palepinti šeimą paties gamintu maistu. Turiu kazaną, mėgstu jame virti plovą“, –pasakojo vyras.

Žavisi ir komanda, ir sirgaliais

Jonavietis – aistringas ,,CBet“ krepšinio komandos sirgalius, seniau pats mėgęs pamėtyti kamuolį į krepšį.

,,Jei tik spėju, visada einu į varžybas. Praėjusiais metai netgi pakeliavau po kaimynines arenas: pasiskaičiuodavau, į kurias spėčiau nuvykti po darbo ir nuvykdavau.

Matomi rezultatai – tik džiugina.  Kai prasidėjo sezonas ir įsitvirtinome tarp pačių geriausiųjų, tokiu rezultatu buvo netgi sunku patikėti. Dabar esame stipriame viduriuke, bet neabejoju, kad pateksime į finalinį ketvertą. Turime puikią komandą, puikų trenerį, belieka tikėtis ir palinkėti, kad aplenktų traumos. Negaliu nepastebėti ir sirgalių – jie nuostabūs. Kai Jonavoje su mūsų komanda žaidė Kauno ,,Žalgiris“, atrodė, kad atmosfera gali nunešti arenos stogą. Tai tikrai įkvepia.

Anksčiau ir pats žaisdavau krepšinį. Pamenu, kad vykdavo turnyrai, kur rungdavosi Tarybos bei savivaldybės komandos.  Dabar jau, matyt, mūsų tarpe nebėra tiek sporto entuziastų. Visgi, kai tau 35-eri, renkiesi vienus pasilinksminimo būdus, kai virš 50 – kitus. Ko gero, šiame gyvenimo etape pakanka būti nebe žaidėjų, o sirgalių gretose“, – pokalbio pabaigoje sakė V. Majauskas. 

Valdas Majauskas, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius

g. m. 1970 01 06

Numeris sąraše - 11 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos 

 

 

 

 

 

Valdas Majauskas: į kritiką stengiuosi pažiūrėti iš visų pusių

Valdas Majauskas: į kritiką stengiuosi pažiūrėti iš visų pusių Valdas Majauskas: į kritiką stengiuosi pažiūrėti iš visų pusių Valdas Majauskas: į kritiką stengiuosi pažiūrėti iš visų pusių Valdas Majauskas: į kritiką stengiuosi pažiūrėti iš visų pusių Valdas Majauskas: į kritiką stengiuosi pažiūrėti iš visų pusių Valdas Majauskas: į kritiką stengiuosi pažiūrėti iš visų pusių Valdas Majauskas: į kritiką stengiuosi pažiūrėti iš visų pusių ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Jan 2023 10:56:20 +0200
<![CDATA[Elegijus Laimikis: vaiko gerovės tema yra amžina]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/elegijus-laimikis-vaiko-geroves-tema-yra-amzina https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/elegijus-laimikis-vaiko-geroves-tema-yra-amzina g. 1970 11 29

Numeris sąraše - 13

Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo Jonavoje gyvenantis Elegijus Laimikis savęs kitame mieste neįsivaizduoja. „Čia įleistos šaknys, čia jaučiuosi geriausiai, - sako jis, - Jonava yra labai patogi, „apgalvota“ , tvarkinga. Nors mėgstu keliauti ir matęs esu daug, kitos jaukesnės ir mielesnės širdžiai vietos nesu radęs“. Šiandien Jonavą jis vadina savo tikraisiais namais ir džiaugiasi girdėdamas gausias pagyras rajonui iš atvykstančių aplankyti draugų ar artimųjų lūpų.

Darbo ir laisvalaikio skirtumai

E. Laimikis, beveik 30 metų dirbantis vaiko teisių apsaugos srityje, savo kasdienybėje derina ne tik socialinę tarnystę, bet ir meninę veiklą bei aktyvų laisvalaikį ant motociklo. „Taip, aš įvairiapusis, - sako Elegijus, - žmonės išties neretai nustemba, kai sužino apie mano pomėgius ir veiklą, jiems tai atrodo labai skirtinga, tačiau, mano nuomonę, nėra čia ko stebėtis – visi turime savo mėgstamų veiklos ar laisvalaikio leidimo būdų“.

Daugiausiai laiko E.Laimikis praleidžia savo tiesioginiame darbe – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, jis yra Jonavos rajono skyriaus vyriausiasis patarėjas. „Kartais manęs klausia, o kada šitos tarnybos nebereiks, kada jau bus viskas padaryta ir vaikai galės saugiai, ramiai augti savo šeimose, kada neliks smurto, kada nereiks globėjų... Aš galiu pasakyti – tai didelė svajonė, bet, deja, nepasiekiama, ir, nors su laiku tik daugėja šeimoms teikiamų paslaugų, vaiko gerovės užtikrinimas išlieka vienu didžiausių visuomenės iššūkių“.

Pasak E.Laimikio, skaudi realybė yra tokia, kad šiandien tenka dirbti su šeimomis, kurias sukūrė prieš 20 – 30 metų nedarniose šeimose augę vaikai: „prieš pora dešimtmečių dirbome su tėvais, dabar jau su tų tėvų suaugusiais vaikais ar net anūkais. Ta „linija“ tarsi paveldima, užkoduota...“. Kodėl taip yra ir ar tikrai negalima nieko pakeisti? „Iš ilgametės darbo praktikos ir patirties, o ir tyrimai tą rodo, galiu pasakyti, kad viena didžiausių problemų tokiose šeimose, kur tenka įsikišti tarnyboms, yra alkoholis, dabar jau – ir narkotikai. Tiesiog išmokstamas atitinkamas gyvenimo modelis ir nėra valios ar noro jį keisti. Tad su apmaudu turiu konstatuoti, kad šioje – vaiko teisių ir vaiko gerovės srityje – tikrai dar yra ir bus ką veikti ilgus metus“.

Pašnekovo nuomone, tokia tendencija nėra būdinga vien tik Lietuvai. „Vaiko teisių apsaugos tarnybos veikia visose civilizuotose šalyse, ir visur jos turi sočiai darbo“, - sako E.Laimikis.

Antra vertus, pasak E.Laimikio, galime pasidžiaugti, kad šiandien praktiškai nebeliko institucinės globos: „šiandien iš šeimos paimti vaikai apsigyvena ne vaikų namuose, o pas globėjus. Tačiau reikia pasakyti, kad globėjų, nors jų tinklas ir plečiasi, tikrai trūksta, todėl alternatyva globėjams yra ir mūsų rajone veikiantis Vaiko ir šeimos gerovės centras, kur vaikai gyvena mažose šeimynose, po 3-5, patys savarankiškai rūpinasi maisto gamyba, buitimi ir pan. Manau, kad ši alternatyva yra gera, lyginant su prieš tai buvusiais Vaikų namais“.

Vaikai darbe, vaikai po darbų

„Nesu standartinis darbuotojas, namo grįžtantis pasibaigus darbo valandoms tarnyboje. Aš išvis namo grįžtu tik kokią aštuntą vakare“, - sako E.Laimikis. Kone 25-erius metus jis vadovauja ir vaikų pop chorui „Šuldu – Buldu“. „Aš pats turiu ir muzikinį, ir pedagoginį išsilavinimą, todėl darbas vaikų chore man labai natūralus, tiesą sakant, čia labiau mano hobis, nei darbas, aš mėgaujuosi šia veikla, - pasakoja Elegijus. – Su vaikais dalyvaujame įvairiuose festivaliuose, konkursuose, kurie dažniausiai vyksta savaitgaliais, tad išeiginėmis

dienomis laisvo laiko daug neturiu, bet tikrai nesiskundžiu – kaip ir sakiau, dainavimo mokymas man yra atgaiva sielai“.

E.Laimikis džiaugiasi, kad chore užaugo vokalisčių, kurios šiandien ir pačios pasirinko studijuoti muzikos mokslus, yra įvairių muzikinių projektų dalyvės, koncertuoja profesionalioje scenoje.

Kelionių partneris – motociklas

E.Laimikis nuo darbų atsikvepia keliaudamas. Ir keliauja dažniausiai vienas, motociklu. „Man patinka kelionės planavimo procesas, pats sudarau maršrutą, o vienam keliauti man patinka, išsivalo galva, be to, kelionėje visuomet sutinku naujų žmonių, tad tikrai neliūdna“, - sako Elegijus. Be to, anot pašnekovo, kelionės planavimas ir vykimas į ją vienam yra iššūkis sau, savęs patikrinimas.

Įsimintiniausia kelione pašnekovas įvardija išvyka į Zakopanės kalnus: „nepasiruošiau tam, kad gali netikėtai pasikeisti oro sąlygos, temperatūra nuo 30 laipsnių krito dvigubai, prasidėjo lietus – ir lijo visą savaitę. Tad kelionė gavosi tikrai ekstremali, negana to, „mirė“ motociklo akumuliatorius, tad į Lietuvą grįžau jau be ratų“.

Paklaustas, ar niekad nebuvo kilusi grėsmė kelyje, E.Laimikis sako, kad tokių situacijų būta: „yra pora kartų nukentėta, bet ne dėl mano kaltės. Kartą po vieno tokio įvykio gal mėnesį nesėdau ant motociklo – buvo nejauku“.

Dažnas svečias renginiuose

E.Laimikį dažnai galima pamatyti ir įvairiuose rajone vykstančiuose renginiuose. „Vasarą aplankau ir kai kuriose seniūnijose vykstančias šventes, nepraleidžiu ir mieste organizuojamų renginių, atmintinų datų minėjimų. Jonaviečiai turi unikalią galimybę mėgautis kokybiškais, puikiais koncertais, renginiais nemokamai ir kiekvieno skoniui. Manau, kad mūsų rajono kultūrinis gyvenimas labai išvystytas, pritaikytas ir prieinamas tikrai kiekvienam, tik rask laiko ir noro tame kultūriniame gyvenime dalyvauti“, - sako E.Laimikis.

Politikai įkvėpė geras pavyzdys

Paklaustas, kodėl pasuko į politiką, E.Laimikis sako, kad šiandien gali būti naudingas savivaldos procesuose. „Vaiko teisių apsaugos skyrius bene du dešimtmečius veikė administracijoje, tai buvo valstybės deleguota funkcija. Per tuos metus ne kartą keitėsi valdžia ir, jai pasikeitus, būdavau iškviečiamas naujai išrinktų politikų „ant kilimėlio“ aiškintis situacijos apie vaikų gerovę rajone. Nebuvo bendradarbiavimo kultūros, nebuvo nori ir gilintis į šią sritį ir jos aktualijas, todėl mane tuo metu politikai mažai žavėjo, - pasakoja E.Laimikis.

Bet viskas kardinaliai pasikeitė 2015 metais, kai tuomet naujasis mero pavaduotojas Eugenijus Sabutis, kuriam buvo paskirta kuruoti vaiko teisių sritį, pradėjo savo kadenciją. Jis buvo pirmas politikas, pasikvietęs ir paklausęs, kuo gali padėti, aktyviai domėjęsis šia sritimi, palaikęs. Man tai buvo naujas, netikėtas politiko požiūris, ir, neslėpsiu, sužavėjęs. Būtent šis žmogus parodė, kad politika gali būti kitokia, kad ji gali būti kurianti bendradarbiaujant sprendimų priėmėjams ir administracijai, kad ji gali realiai spręst problemas“. Tuomet Elegijus priėmė sprendimą tapti ir socialdemokratų partijos nariu: „čia susirinkę žmonės, jų vertybinis požiūris, jų palaikanti bendravimo kultūra, siekis nuolat analizuoti rajono gyvenimą įvairiais pjūviais ir pagerinti, palengvinti kasdienybę jonaviečiams ne kažkokiais žodžiais ar pažadais, o veiksmais man atrodė priimtina ir „pakeliui“.

Pasak Elegijaus, gražėti nenustojanti Jonava jau senokai pralenkė daugelį Lietuvos rajonų ir šiandien yra patraukli tiek naujakuriams, tiek kadaise Jonavą palikusiems. „Mano aplinkoje yra žmonių, kurie į Jonavą grįžta, tai, mano galva, geras ženklas, tad mums reikia nesustoti ir toliau kurti savo rajoną laikantis jau nusibrėžtos krypties“.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

Elegijus Laimikis: vaiko gerovės tema yra amžina

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 12 Jan 2023 10:12:12 +0200
<![CDATA[Kaip padovanoti grožio procedūras?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-padovanoti-grozio-proceduras https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-padovanoti-grozio-proceduras Kokios grožio procedūros būna dovanojamos?

Dovanojamų grožio procedūrų sąrašas yra gana platus. Tarp jų gali būti įvairūs masažai, kūno lieknėjimo palaikymo, veido odos priežiūros procedūros, makiažas, plaukų kirpimo ir šukuosenų formavimo, soliariumo paslaugos, blakstienų priauginimas, pedikiūras, depiliacija, įvairių rūšių manikiūras. Puiki grožio puoselėjimo dovana mylimai moteriai gali tapti ir prancūziškas manikiūras salone. Kad dovana pasiektų adresatą, reikia visai nedaug – tik įsigyti grožio dovanų kuponą.

Kaip galima apibūdinti grožio dovanų kuponus?

Kas svarbiausia, grožio dovanų kuponą labai patogu įsigyti internetu, todėl jį galima įsigyti be didelio vargo ir labai greitai. Tokios rūšies dovana yra puikus tradicinių dovanų pakaitalas. Ji tinka bet kokia proga. Be to, ji tampa įsimintinų įspūdžių patyrimo galimybe, todėl tikrai nėra lengva iš pirmo žvilgsnio įvertinti tikrąją jos vertę.

Kaip įsigyti ir įteikti grožio paslaugų kuponą?

Kita vertus, grožio procedūrų dovana yra labai praktiškas pasirinkimas tiems, kurie neturi tiek daug laisvo laiko, kad galėtų jį gaišti, lakstydami po parduotuves, nes grožio paslaugų kuponą galima įsigyti nekeliant kojos iš namų. Belieka tik pasirūpinti efektingu dovanos įteikimu, parodant, kad ji yra tikrai prabangi, skoninga ir dovanojama iš visos širdies, kad ši dovana primena, jog jos davėjas rūpinasi jam artimo žmogaus sveikata ir gera savijauta. Grožio dovanos kiekvienai moteriai suteiks galimybę praleisti laiką jai tikrai malonioje aplinkoje.

Kaip dar galima panaudoti grožio dovanas?

Jokia paslaptis, kad kiekvieno žmogaus grožis dažniausiai būna lyginamas su jaunatviškumu, seksualumu, elegantiškumu, grakštumu, fizine ir dvasine sveikata. Tad žmonių tarpe nebūna tokių, kurie norėtų atrodyti gražiai. Todėl tikrai nebūtų koks nors nusižengimas, jei grožio paslaugų dovanos iš kito asmens negavę mielos merginos ir moterys nuspręstų ją padovanoti pačios sau, kad galėtų aplinkinius nustebinti per kalendorines ar asmenines šventes.

Kaip padovanoti grožio procedūras?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 10 Jan 2023 15:00:43 +0200
<![CDATA[Vos keli metrai gali skirti saugų ir pražūtį nešantį ledą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vos-keli-metrai-gali-skirti-saugu-ir-prazuti-nesanti-leda https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vos-keli-metrai-gali-skirti-saugu-ir-prazuti-nesanti-leda Permainingi šios žiemos orai atneša nemažai rūpesčių ugniagesių narams. Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas naras Modestas Gimžauskas šiuo metu  su nerimu stebi orų prognozes. „Pavojingas ne tik pirmasis ledas... Saugiam ledui susidaryti  ne į sveikatą tokia klimato kaita, kokią stebime šią žiemą. Šiemet ledo storis ir jo stiprumas labai įvairus, – sako jis. – Žiemą netikėtai užklupusi pavasarinė šiluma ir lietus, gerokai aptirpdė jau užšalusius vandens telkinius, o žadamas atšalimas, tikėtina, suformuos netolygų ledą“.

Ar bus saugu ant tokio ledo? „Priklauso nuo to, kiek šaltukas spaus ir kaip ilgai jis laikysis. To paties ežero ledas gali būti 10 centimetrų storio, už kelių metrų – 20 centimetrų, dar už kelių – visai plonas. Apie upes net nekalbu – tiek vandens kritulių iškrito, kad per pusę dienos gali sumažinti ledo storį per pusę“, – tvirtina ugniagesys naras.

Jo teigimu, saugus ledas ant vandens telkinio yra toks, kuris užšąla be sniego, grynas, ir jo storis turi būti ne mažiau 7 cm. Bet kai ant plono ledo sluoksnio pirmiau pasninga, tada užšąla, tuomet 7 cm ledo storis saugumo negarantuoja – galima įlūžti.

Pirmojo ledo stiprumą ypač mėgsta  patikrinti žvejai ir, neretai, vaikai.   Jis pataria žengiant ant užšalusio vandens telkinio  gerai įsitikinti, koks ledo storis – išgręžti skylę ir pamatuoti jo storį. Einant ežero ledu būtina turėti smaigus. Įlūžus –  bandyti išlipti apsivertus ant nugaros.

M. Gimžauskas naru dirba jau dvylika metų. Grįžęs iš emigracijos į Lietuvą, tolesnį kelią rinkosi  tikslingai. Pradėjęs dirbti ugniagesiu gelbėtoju netrukus pasirinko naro specializaciją. Apie šį darbą žinojo iš brolio, kuris tuo metu jau dirbo naru.

 „Mūsų darbas – žmonių ir gyvūnų gelbėjimas, kūnų paieška vandens telkinyje, skenduolių iškėlimas į vandens paviršių, – pasakoja Modestas. – Romantikos šiame darbe nėra. Nėra ir taip, kad žmogus skęstų kur nors gražioje ir patogioje mums vietoje. Dažniausiai nuskendusiųjų kūnų tenka ieškoti dumble, tamsoje, šaltyje, gilumoje“.

Naro darbas labai sunkus, reikia fizinės ištvermės, žinių ir, žinoma, stipraus psichologinio pasiruošimo. Kas šiame darbe sunkiausia? „Sunku būna, kai vandens temperatūra žema, ypač žiemą,  nes ilgiau pabuvęs po vandeniu, būna, kad sušąli. Nors turime specialią aprangą ir dabar esame neblogai aprūpinti įranga ir apranga, bet vis tiek pasitaiko sudėtingų  situacijų, kurios nepriklauso nuo materialinio apsirūpinimo ir kurias po vandeniu turi įveikti vienas, – teigia jis. – Sunku, kai vandens telkinio dugnas dumblėtas, nieko nematyti, arba labai užterštas įvairiomis atliekomis, kai reikia ieškoti žmogaus kūno specifinėse vandens telkinių vietose“.

Narų darbui įtakos turi ir gamtinės sąlygos. Jiems tenka dirbti ir virš vandens, ir vandenyje, ir po vandeniu. „Kiekvienas gamtos niuansas turi reikšmę. Nekreipdamas į tai dėmesio, rizikuoji savo gyvybe. Didelis vėjas ar kaitra – labai blogina narų darbo sąlygas. Žiemą, saugantis žvarbaus vėjo, rekomenduojama pasiimti palapinę, kad nėrimas nebūtų ant vėjo ir sumažintų šalčio pojūtį. Jeigu šaltyje staigiai paneri po vandeniu, pradedi kvėpuoti, tai būna, kad reduktoriai užšąla“,  – dalijasi jis darbo akimirkomis.  

Kokie dar pavojai tyko? „Jų yra įvairių. Štai kad ir hipotermija ar per staigus iškilimas į vandens paviršių, gali pridaryti narui nepavydėtinų situacijų. Būna, kad įsipainiojame į žvejų tinklus, kai prastas matomumas, iš jų išsilaisviname naudodami peilius. Labai daug priklauso nuo situacijos, visko būna. Esame pasirengę dirbti bet kokių situacijų metu“,  – pasakoja M. Gimžauskas.

Narai gali leistis į vandens telkinio dugną iki 12 m. Žmogaus gelbėjimui naudojamos parankinės gelbėjimo priemonės: gelbėjimo rogės, gelbėjimo ratas, virvė, plūduras, o nuskendusiųjų paieškai – sonaras. Pasak Modesto, šis prietaisas yra  nepamainomas jų darbe. Juo narai skenuoja vandens telkinio dugną ir nustato galimą kūno buvimo vietą. Tai pagreitina darbą ir sutaupo daug laiko ir kitų resursų. Žiemą, neriant po ledu, naudojama virvė, kurios vieną galą būtinai laiko ant kranto ar virš eketės likęs kitas naras – tam, kad nepasiklystų panėręs kolega, ar panėrusiam prireiktų pagalbos.

Narų darbas – komandinis. Šiuo metu kartu su Modestu komandoje dirba 16 narų. Komandoje svarbu pasitikėjimas, bendravimas, vienas kito supratimas, svarbu žinoti kiekvieno komandos nario galimybes.

Gelbėtojo naro M. Gimžausko šeimoje auga dvi dukrytės – septynerių ir ketverių metų.  Jis patikina, kad joms nuolat aiškina apie vandens keliamus pavojus, kaip saugotis, vis patikrina, ar jos atsimena tėčio pamokas. „Vyresnioji jau moka plaukti, važiuojame į baseiną, o netoli nuo namų yra Tauragnų ežeras,“ – sako M. Gimžauskas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien pernai ugniagesiai gelbėtojai 367 kartus dirbo vandenyje ir ant ledo, jie ištraukė 118 skenduolių, iš jų 3 vaikus, bei išgelbėjo 40 gyventojų, iš jų 4 vaikus.  Daugiausia darbų vandenyje vasarą buvo birželį (52), žiemą – gruodžio mėnesį (28).

Vos keli metrai gali skirti saugų ir pražūtį nešantį ledą

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 10 Jan 2023 09:42:37 +0200
<![CDATA[Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rimti-issukiai-nuo-ligonines-issaugojimo-iki-socialiniu-klausimu-gausos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rimti-issukiai-nuo-ligonines-issaugojimo-iki-socialiniu-klausimu-gausos Jonavos rajono savivaldybės tarybai ši kadencija nebuvo lengva: teko spręsti ne tik kasdienius klausimus, bet ir susidurti su itin sudėtingais, iki šiol nepatirtais sunkumais  –  COVID-19 pandemija, migrantų antplūdžiu, karu Ukrainoje. Daug nerimo sukėlė ir žinia, kad ketinama uždaryti dalį Jonavos ligoninės skyrių bei konsultacinę polikliniką. Apie tai, kaip buvo sprendžiami šie sudėtingi klausimai, mintimis pasidalijo Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Birutė Platkauskienė.

 

Kartu dėl bendro tikslo

Apie sveikatos priežiūros tinklo reformą sužinota 2021 metais. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planą, Jonavoje turėjo likti tik Dienos stacionaras. 

,,Su tokia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pozicija nesutiko nei meras Mindaugas Sinkevičius, nei Taryba, nei medikų  ir rajono žmonių bendruomenė. Nekilo jokių abejonių, kad tai neigiamai paveiktų sergančiuosius – buvo  numatyta uždaryti netgi reanimacijos skyrių. 

Reaguojant į susidariusią situaciją, sudaryta speciali darbo grupė, kuriai vadovavo vicemerė Birutė Gailienė. Tik darnus visų darbas ir nepertraukiamos tiesioginės diskusijos su ministerija leido pasiekti rezultatų, kuriais dabar galime džiaugtis – iki šiol mūsų ligoninė dirba pilna apimtimi, veikia visi skyriai, kai kituose rajonuose jie jau uždaryti. 

Šiandien sunku pasakyti, kaip ateity gali pasielgti reformos sumanytojai, bet mes nežadame pasiduoti ir toliau sieksime, kad Jonavos rajone gyvenantys pacientai čia pat, vietoje, galėtų gauti visas reikiamas gydymo paslaugas“, – paklausta, kokių veiksmų buvo imtasi kilus sąmyšiui dėl Jonavos ligoninės uždarymo, pasakojo B. Platkauskienė. 

Daugiau galimybių 

Tarybos narė pastebi, kad naujasis Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas nuoširdžiai rūpinasi šios įstaigos veikla. 

,,G. Ramanauskas Jonavos ligoninėje dirba kelis dešimtmečius,  gerai žino gydymo įstaigos reikalus, nuolat bendradarbiavo sprendžiant reformos peripetijas. COVID-19 pandemijos metu Jonavos ligoninė – viena iš nedaugelio atraminių SAM ligoninių Kauno regione, sėkmingai sprendė pandemijos valdymo uždavinius, gydant Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Raseinių, Vilkaviškio ligonius. Jiems paslaugos buvo suteikiamos specialiai atidarytame kovidiniame skyriuje, kur vedėjo pareigos buvo patikėtos būtent G. Ramanauskui. Nors VšĮ Jonavos ligoninės direktoriaus pareigas jis eina dar neseniai, nuolat imasi iniciatyvos, teikia idėjas, susijusias su įstaigos atsinaujinimu“, –  kalbėjo politikė, čia pat įvardydama ne vieną akivaizdų pokytį. 

,,Neseniai Anesteziologijos - reanimacijos skyriuje įdiegtos  2 naujos  hemodializės lovos, skirtos kritinių pacientų gydymui.  Iki šiol juos, nesant reikiamoms technologijoms VšĮ Jonavos ligoninėje, tekdavo transportuoti į kitas įstaigas, kurios turėdavo galimybę atlikti hemodializės procedūras. 

Nėščiąsias, atvykusias į Akušerijos-ginekologijos skyrių, pasitinka sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė, atnaujintos Akušerijos skyriaus palatos, nauja gimdyklų įranga. Atsižvelgiant į gimdyvių poreikį, naujagimių gydytojams suformuotas pastovus budėjimas – jie pasiekiami visą parą. 

Mūsų savivaldybės tarybos sprendimu, Jonavos ligoninėje gimusiems vaikučiams, nepriklausomai nuo to, kur yra deklaruota jų tėvelių gyvenamoji vieta, skiriama vienkartinė 147eurų (nuo 2023 m. sausio – 157 eurų) išmoka.

 

Dar vienas  reikšmingas ir didelis ligoninės  įvertinimas yra tai, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pasirinko ją savo Akušerijos ir ginekologijos rezidentūros baze – čia bus ruošiami kvalifikuoti gydytojai specialistai. 

Panašu, kad visos įvardytos pastangos neliko nepastebėtos – 2022-aisiais mūsų ligoninėje jau gimė per 400 kūdikių ne tik iš mūsų rajono, bet ir visos Lietuvos“, – kalbėjo B. Platkauskienė. 

Prieš pat Kalėdas Jonavos ligoninėje pradėjo veikti modernus kompiuterizuotas robotas, interneto ryšiu sujungtas su Telemedicinos centru Kauno klinikose.  Pažangių medicinos technologijų dėka Telemedicinos centro gydytojai konsultuoja  Jonavos skubios pagalbos pacientus, įvertina jų sveikatos būklę,  atlieka tyrimus. 

,,Tai  svarbus žingsnis gerinant  sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę rajone. Nors pasaulyje telemedicina nėra naujiena, Lietuvoje ji – naujovė“, –  kalbėjo Tarybos narė. 

Žaliosios energetikos link 

Gavusi rajono savivaldybės pasiūlymą, įstaiga nusprendė įgyvendinti projektą, padėsiantį sutaupyti – „VšĮ  Jonavos ligoninės  saulės modulių parkas“. 

,,Ant dviejų ligoninės  pastatų planuojama įrengti  320 kW saulės modulių elektros gamybos parką. Jis padės ligoninei pasigaminti 50 procentų suvartojamos energijos, reikalingos gydant pacientus“, – teigė Tarybos narė. 

Atnaujinta įranga ir patalpos 

B. Platkauskienė džiaugiasi ir tuo, kad per ketverių metų kadenciją, padedant Jonavos rajono savivaldybei, pabaigtas įrengti Vaikų ligų skyrius, baigiamas įrengti Dienos chirurgijos centras su atskira operacine, atnaujinta rentgeno bei reabilitacijos skyrių įranga. 

,,Taip pat buvo įsigyti ultragarso, lazerio įrenginiai, narkozės aparatas. Pastarojo dėka endoskopijų paslaugos gali būti atliekamos taikant narkozinį miegą, o mūsų ligoninėje teikiamomis mamografo paslaugomis noriai naudojasi ir aplinkinių rajonų gyventojai“, –  pasakojo  politikė, čia pat pridurdama, kad ligoninės galimybių plėtra nesitraukia iš prioritetinių klausimų sąrašo. 

,,Norint toliau judėti į priekį, būtinos investicijos tiek į įrangos atnaujinimą, tiek į infrastruktūros pagerinimą. Neabejojame, kad to tikisi bei laukia rajono žmonės“, – akcentavo B. Platkauskienė. 

Dėmesys PSPC paslaugoms 

Šiai Tarybos kadencijai į akistatą teko stoti su Covid-19 ligos sukeltais iššūkiais. 

,,Dėl viruso daug papildomo darbo teko Pirminės sveikatos priežiūros centrui (PSPC). Todėl buvo atidarytas mobilus testavimo punktas, organizuotos mobilios komandos, teikusios paslaugas namuose nuo koronaviruso besigydantiems asmenims.  

Nepaisant papildomo krūvio, PSPC įdiegtos naujovės: prieš porą metų jame baigtas įgyvendinti projektas, kurio dėka suremontuotas pirmasis pastato aukštas, atnaujinta šeimos gydytojų kabinetų įranga. Įstaigai nupirkti keturi automobiliai, kurie skirti teikti paslaugas gyventojams visame rajone. 

Šalia to, Jonavos PSPC, Žeimių ir Ruklos ambulatorijos įrangą praturtino odontologinės kėdės bei kitokia medicinos įranga. Siekiama, kad kaimiškų vietovių gyventojai galėtų džiaugtis lengvai prieinamomis medicininėmis paslaugomis“, – teigė B. Platkauskienė. 

Puikios sąlygos sveikatinimuisi 

Pasakodama apie rajono gyventojų sveikatos stiprinimą, Tarybos narė akcentuoja prevencijos svarbą.

 

,,Ties tuo pluša Visuomenės sveikatos biuras. Šios įstaigos akiratyje – visi gyventojai: nuo jaunimo iki senjorų bei neįgaliųjų. Jonaviečiai turi puikias sąlygas rūpintis savimi, savo sveikata. 

Ne paslaptis, kad Jonava dažnai įvardijama kaip sportiškas miestas. Tą pasiekėme tik kryptingu darbu: įrengti lauko treniruokliai, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, veikia  Sporto arena, miesto stadionas, naujas ir patrauklus baseinas.

 

Kitaip tariant, visa tai padeda žmogui rūpintis jo paties gyvenimo kokybe. Tačiau čia būtinas ir kiekvieno gyventojo asmenis prisidėjimas,  atsisakant  žalingų įpročių, daugiau judant, būnant veikliam“, –  kalbėjo Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė. 

Dėmesys socialinei pagalbai 

Kas nuveikta socialinių reikalų plotmėje?

,,Galime didžiuotis puikiai išvystytu socialinių paslaugų tinklu, kuriame dirba kompetentingi specialistai bei gerbiami vadovai. Šiais metais rajoną pasiekė gera naujiena, kad Socialinių paslaugų centro (SPC) direktorė dr. Valentina Demidenko  įtraukta   į Socialinio darbo tarybą prie  SADM. Minėta taryba formuoja ir įgyvendina socialinio darbo politiką šalyje. 

Kalbant apie kaimiškas seniūnijas,  SPC padaliniai įkurti Šveicarijoje, Rukloje. Čia rūpinamasi senyvo amžiaus žmonėmis bei tais, kurie turi sveikatos ar kitokių problemų. Sunkios negalios ir nuolatinės priežiūros poreikių turintiems gyventojams teikiamos paslaugos į namus, kitiems siūloma dienos globa: jie gauna kineziterapeuto, psichologo, socialinio darbuotojo pagalbą. 

Upninkų, Žeimių, Šilų padaliniuose, be aptartų paslaugų, žmonės gali nemokamai išsiskalbti drabužius, esant poreikiui, būti išmaudyti. Juk kaimuose anaiptol ne kiekvienas gyventojas turi visus patogumus ir karštą vandenį“, – teigė B. Platkauskienė. 

Dėmesys neįgaliesiems 

Pernai Neįgaliųjų veiklos centrui suteikta asmeninės pagalbos teikėjo funkcija. 

,,Jos tikslas – atsižvelgiant į individualius neįgaliojo asmens poreikius, suteikti jam pagalbą namuose ir viešojoje aplinkoje: palydint bei komunikuojant.  Tokia paslauga turėtų padėti savarankiškai gyventi bei veikti skirtingose  gyvenimo srityse. 

Teisę gauti asmeninę pagalbą turi asmenys, kurių veikla dėl negalios yra visiškai arba iš dalies apribota“, kalbėjo B. Platkauskienė. 

Jonavos rajono savivaldybė neįgaliųjų veiklos centrui (NVC) skyrė naują, visą neįgaliesiems reikalingą bei pritaikytą automatinę įrangą turintį, mikroautobusą „Ford Transit“. 

,,Juo lankytojai vežami į NVC ir parvežami iš jo, transportuojami į gydymo įstaigas, vyksta atlikti vertinimus dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi, keliauja į neįgaliems asmenims suorganizuotas išvykas“,   pasakojo politikė. 

Prisidedant Jonavos r. savivaldybei, 2019-ųjų rugsėjį savo veiklą pradėjo sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos ,,Jonavos viltis“ struktūrinis padalinys – „Dienos socialinės globos centras“. 

,,Šiuo metu jį lanko 15 jaunuolių. Centro lankytojai gauna ne tik maitinimo bei transportavimo paslaugas, bet ir įvairų užimtumą –  lavinamas jų kūrybiškumas, fizinis aktyvumas, finansų tvarkymo bei savitvarkos įgūdžiai, suteikiama IT pagalba ir t.t.

 

Jaunuolių tėveliai gali dirbti žinodami, kad jų vaikai sėkmingai socializuojasi. Rajone tokių paslaugų laukiančių asmenų yra kur kas daugiau, tačiau šiuo metu, deja, nėra galimybių priimti juos visus, tad tai lieka mūsų visų siekiamybe ateičiai“, –  teigė B. Platkauskienė. 

Globos namuose – tik keli vaikai 

Anot Tarybos narės, šią kadenciją gerų rezultatų pasiekta institucinės vaiko globos pertvarkos srityje. 

,,Socialinių paslaugų centras, vykdydamas Globos centro veiklą, siekia parengti kuo daugiau vaikų globėjų – veda mokymus, teikia palaikomąją ir krizių intervencijos pagalbą globėjų šeimoms, siekia suburti stiprią laikinų bei nuolatinių globėjų komandą. 

Intensyvaus darbo dėka bendruomeniniuose vaikų globos namuose liko tik  keli vaikai. 130 iš jų auga 86 globėjų šeimose, 12 apsigyveno šeimynose, o aštuoni vaikai buvo įvaikinti. 

Bendradarbiaujant su Jonavos rajono socialinių paslaugų centru ir laikinais globėjais, įkurta nauja ,,Bitučių šeimyna“, pasakojo Birutė Platkauskienė. 

Be dėmesio neliko ir Jonavos globos namai – čia užbaigta pirmojo korpuso renovacija. 

,,Pakeisti vandentiekio – kanalizacijos vamzdynai, elektros instaliacijos, suremontuota 17

gyvenamųjų kambarių, įsigytos 49 modernios funkcinės lovos. Laiptinėse įrengti nauji ranktūriai, atnaujinti koridoriai, maisto gaminimo patalpa ir joje esanti įranga, o įvažiavimas į įstaigą pritaikytas neįgaliesiems. 

Įrengta ir moderni pagalbos iškvietimo sistema: gyventojas bet kuriuo metu gali išsikviesti pagalbą, nes darbuotojai pranešimus gauna į mobilias apyrankes“, – kalbėjo politikė. 

Pirmieji Lietuvoje 

Papildomas krūvis socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms kilo dėl migrantų krizės. 

,,Jeigu 2021-aisiais Rukloje buvo 120 pabėgėlių, tai prasidėjus migrantų, atkeliavusių per Baltarusiją, krizei,  jų skaičius perkopė 800. Teko įrengti mobilių namelių miestelį.

 Šioje stovykloje darbavosi mobilios medikų brigados: teikė šeimos gydytojo, odontologo, psichiatro, nėščiųjų priežiūros paslaugas. 

Mero Mindaugo Sinkevičiaus iniciatyva SPC buvo skirti du etatai, būtent, darbui su migrantais. Greitai buvo sukurta pagalbos imigrantams teikimo sistema, kurios tuo metu dar neturėjo nė vienas rajonas Lietuvoje“, – akcentavo B. Platkauskienė.

 

Vieno langelio principu 

Sukaupta darbo su migrantais patirtis leido lengviau įveikti Ukrainos karo pabėgėlių krizę. 

,,Socialinių paslaugų sistema nacionaliniu lygmeniu nebuvo paruošta paslaugų teikimo organizavimui asmenims, neturintiems leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Nežinomųjų buvo daug ir juos teko spręsti „čia ir dabar“. 

Skubiai ieškojome būdų, kaip padėti į bėdą patekusiems ukrainiečiams. Socialinių paslaugų centre, savivaldybės lygmenyje, sukurta „vieno langelio“ pagalbos Ukrainos karo pabėgėliams sistema, įkurtas Imigrantų informacijos centras. Dėl to žmonėms, atvykusiems į svetimą šalį nereikėjo blaškytis po atskiras instancijas – jie vienoje įstaigoje gavo visą būtiną informaciją. 

Pagalbos poreikis į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams niekur nedingo – šiuo metu centras teikia paslaugas 692 Ukrainos karo pabėgėliams ir 38 Sirijos pabėgėliams“, – teigė politikė.  

Žodžio žmogus 

Kalbantis su B. Platkauskiene greitai galima pajusti, kad ji politikoje – ne naujokė. Apie tai byloja ir jos biografijos įrašai: moteris Jonavos rajono savivaldybės taryboje darbuojasi nuo 2011-ųjų metų. Pasiteiravus, ar sukauptos žinios padeda priimti sprendimus svarstant atsakingus klausimus, ji patirtį sulygina su praktika. 

,,Manau, kad patyrimas leidžia giliau suvokti klausimo ar problemos esmę, ją išanalizuoti, numatyti ėjimus, lengviau priimti sprendimus. Čia jau nėra jokios filosofijos ar teorinių išvedžiojimų. Esu žodžio žmogus, jaučiu pareigą,  todėl į kiekvieną analizuojamą klausimą kruopščiai įsigilinu, stengiuosi, kad priimtas  sprendimas būtų naudingas žmonėms“, – atviravo moteris. 

Tarp augančių menininkų 

Aktyvi politikė  dirba Jonavos  Janinos Miščiukaitės meno mokykloje, kur eina direktoriaus pavaduotojos pareigas.  

,,Meno mokykla yra pagrindinė mano darbovietė, kurioje praleidžiu didžiąją dalį savo gyvenimo. Myliu vaikus, džiaugiuosi kiekvienu, siekiančiu įgyti žinių vienoje ar kitoje meno srityje. Juk menas suteikia gyvenimui spalvų, skatina dvasinį tobulėjimą, žmogų daro geresniu ir turtingesniu. 

Džiaugiuosi ugdytinių pasiekimais tiek respublikiniuose, tiek tarptautiniuose konkursuose. Malonu, kad mūsų auklėtiniai pasirenka nelengvą menininko kelią, o tuomet tampa šalies ar net užsienio garsenybėmis. 

Galiu pasakyti, kad nuoširdžiai myliu savo darbą, myliu vaikus, stengiuosi kiekvieną padrąsinti ir apkabinti“, –  šypsodamasi kalbėjo jonavietė. 

Atsikvepia operoje ir namuose 

Paklausta apie mėgstamiausius laisvalaikio praleidimo būdus, B. Platkauskienė mini ir meną, ir darbus sode, ir keliones. 

,,Labai mėgstu operinę, klasikinę muziką. Todėl neretai apsilankau Operos ir baleto teatre, filharmonijoje, jei tik yra galimybė,  nepraleidžiu kultūrinių renginių rajono seniūnijose, dvasiškai „pasikraunu“ kultūrinių bei teminių švenčių metu.

 

Man patinka skaityti knygas, ypač psichologines ar stiprinančias dvasinę pasaulėžiūrą, bet šį malonumą neretai tenka atidėti dėl laiko stokos. 

Nepaprastai mėgstu keliauti Lietuvoje bei už jos ribų. Žmogus bent trumpam turi atitolti nuo kasdienybės, pakeliauti, nes tai padeda atpalaiduoti mintis ir išsivaduoti nuo rutinos. Nemažai laiko praleidžiu sode, nes žemė – tai jėga, traukianti ir stiprinanti žmogų. 

Pomėgių turiu nemažai, tačiau, deja, jiems ne visada užtenka laiko. Esu dėkinga savo vyrui Arvydui, suprantančiam mano užimtumą ir padedančiam atgauti per dieną prarastas jėgas. Mūsų namai – mano ramybės oazė“, –  pokalbio pabaigoje sakė B. Platkauskienė. 

Birutė Platkauskienė

Jonavos raj.  savivaldybės tarybos narė, Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

g. m. 1958-08-12

Numeris sąraše – 7

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

 

Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos

Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos Rimti iššūkiai – nuo ligoninės išsaugojimo iki socialinių klausimų gausos ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 09 Jan 2023 10:34:29 +0200
<![CDATA[Atožvilgsniai. Eitvydė Pranevičienė: kai proza yra savimi]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atozvilgsniai-eitvyde-praneviciene-kai-proza-yra-savimi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atozvilgsniai-eitvyde-praneviciene-kai-proza-yra-savimi Į rankas paėmus Lietuvos žemėlapį ir į bet kurią jo vietą bedus pirštu, paaiškėtų, kad tame mieste ar miestelyje, kaip ir daugelyje kitų šalies vietovių, gyvena ne vienas, o neretai net daugiau, nei dešimt gyvų ir tebekuriančių poetų. Jei tuose miestuose reikėtų ieškoti prozininkų, derėtų pasitelkti žiburį – vos vienas kitas ne didžiuosiuose miestuose gyvenantis literatas ryžtasi epiniam pasakojimui. Eiliuoti ir strofomis dėstyti mintis gali arba mano, kad gali, daugelis, o prozai reikia kai ko daugiau, nei įkvėpimo ir laisvos valios išsilieti eilėraščiais. Novelė, apsakymas ar romanas reikalauja iš autoriaus sukurti ištisą pasaulį, kuris veikia pagal rašytojo sukurtas taisykles ir yra visavertis.

Trečioji jonavietės prozininkės Eitvydės Pranevičienės novelių knyga „Tango tyloje“ – būtent prozininkės kūrybinės drąsos liudijimas. Jame randama tai, kas antikinio mąstytojo Aristotelio veikaluose buvo vadinama estetine mimeze: rašytojas kuria tokį pasakojimą, kurio įvykių iš tikrųjų, kasdienėje mūsų realybėje, nebuvo, tačiau paliekama galimybė, kad siužeto įvykiai iš esmės yra įmanomi šiame pasaulyje. Taigi „Tango tyloje“ patvirtina, kad mūsų civilizacijos, kultūros ir literatūros šaknys per ilgiau, nei du tūkstantmečius niekur nedingo ir iki šiol daro įtaką šiuolaikinei lietuvių literatūrai.

E. Pranevičienė savo naujausioje knygoje fiksuoja labai įdomų reiškinį, kuris verčia klausti: kaip gyvenimas ir fikcija, fantazija sąveikauja ir tampa vientisu meniniu tekstu? Atskiro veikalo reikalautų atsakymas į šį klausimą, tačiau šiuokart aišku, kad „Tango tyloje“ autorė suvaldo savo vaizduotę, kuri kristalizuoja įdomias gyvenimo ir literatūros atitiktis, priešpriešas bei sampynas. Tokią knygą sukurti geba žmogus, kuriam neužtenka buitinės realybės ir net tikrovės psichologizavimo.

Viena vertus, rašytoja E. Pranevičienė yra realistinio stiliaus tradicija lietuvių literatūroje besiremianti autorė. Kita vertus, „Tango tyloje“ būdinga tai, kad siužetas nuveda skaitytoją ten, kur mums įprasta tikrovė baigiasi ir veriasi gyvenimo ir mirties paslaptingumas, literatūriniame kūrinyje inicijuojantis autorės ir aliuzijų į maginį realizmą akistatą. Viena svarbiausių E. Pranevičienės knygos gijų yra bandymas įspėti gyvenimo paslaptingumo mįslę: ne suprasti ir paaiškinti, bet tik užsiminti apie tai, ko žmogiškoji būtybė atskleisti yra nepajėgi, – mūsų visų buvimo šioje Žemėje priežasties, tikslo ir prasmės. Iš šio slėpinio kyla labai stipri knygos „Tango tyloje“ stilistinė ypatybė – ankstesnėse autorės knygose mažiau ryškintas subtilumas, nutylėjimas, fabulos pauzė ir personažų charakterių niuansai.

Aptariama knyga tikrai nėra avangardinė ar šokiruojanti – tokio pobūdžio kūrinių lietuvių literatūroje pakanka ir be „Tango tyloje“. E. Pranevičienė savo novelėse vysto tam tikrą pasakojimo jaukumą, kuris sietinas su ne šaukiančia ar hipertrofuota, bet su estetinio skonio negadinančia sentimentalia pasakojimo intonacija. Mūsų literatūros klasikoje, skirtingai nei XVIII amžiaus pabaigos prancūzų, vokiečių, britų rašytinėje kūrinijoje, beveik nėra tokių prozos tekstų, kuriuose sentimentas praeičiai, žmogui, jausmui būtų įteisintas kaip nedarantis gėdos pasakotojui ir rašytojui. E. Pranevičienė imasi sunkaus vaidmens – kalbėti jausmingai, bet ne perspaustai. „Tango tyloje“ smalsus skaitytojas galėtų gretinti su Lawrence'o Sterno romanu „Sentimentali kelionė“.

Ir pagaliau, tai, kas labiausiai skiria prozos tekstą nuo eseistikos ar poezijos – pasakojimo intriga, kurią „Tango tyloje“ autorė pateikia ne agresyviai, ne brukdama skaitytojui akstiną kuo greičiau versti knygos puslapius, norint sužinoti, kuo visa tai baigsis. E. Pranevičienės knygos intriga skleidžiasi lėčiau, bet kartu ir dinamiškai. Regis, autorė puikiai supranta, kad skaityti knygą yra malonumas. 

Aptariamas novelių rinkinys primena ne vien pastarųjų kelerių metų, bet ir turbūt visą žmonijos egzistavimą veikiančią tiesą: kiek mažai ir taip pat kiek daug nuo kiekvieno mūsų priklauso kiti žmonės ir pasaulis. „Tango tyloje“ – tai „žadintuvas“, grąžinantis skaitytojus prie jautrumo kitam asmeniui, prie tikėjimo stiprumu, orumu ir trapumo suvokimo. Perskaityti E. Pranevičienės naujausią knygą – tai tapti labiau žmogumi. Prozinis pasakojimas sukuriamas iš sąlygiškumo, fantazavimo poreikio, skaitytojus vienijančių pastangų suprasti save ir kitus, gebėjimo ne tik racionaliai mąstyti, bet ir jausti, ir nūdien socialinių tinklų iš mūsų kasdien atimamų tikrovės naujumo patirčių.

Atožvilgsniai – kritinis požiūris į Jonavoje vykstančius kultūrinius renginius. Rubrikos sumanytojas – rašytojas, publicistas, literatūros kritikas Ramūnas Čičelis.

Atožvilgsniai. Eitvydė Pranevičienė: kai proza yra savimi

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 09 Jan 2023 09:56:58 +0200
<![CDATA[Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-liberalai-pristato-savo-komanda-i-rajono-savivaldybes-taryba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-liberalai-pristato-savo-komanda-i-rajono-savivaldybes-taryba Šioje komandoje - vietos politikai, seniūnaičiai, bendruomenių lyderiai, visuomeninių organizacijų atstovai, iniciatyvūs jonaviečiai, kurie jau ir dabar yra daug nuveikę dėl mūsų krašto.

Nors šią kadenciją savivaldybės taryboje buvo tik du Jonavos liberalų atstovai, įrodėme, kad esame aktyvūs ir atsakingi politikai. Esame nusiteikę imtis ryžtingų sprendimų bei siekti pokyčių ir, žinoma, galėtume daug daugiau nuveikti, jeigu sulauktume platesnio žmonių palaikymo ir rajono taryboje turėtume daugiau liberalių žmonių. Svarbu į Jonavą sugrąžinti išvykusius bei gyvenimui mūsų rajone pritraukti žmones iš kitų rajonų, tačiau tam reikia, kad Jonavos rajonas taptų patrauklesne vieta dirbti, kurti bei užsiimti verslu“, - sako kandidatas į merus Žilvinas Galimovas.

Jam antrina Jonavos liberalų pirmininkas ir sąrašo vedlys Kęstutis Macionis.

Jonavos rajono infrastruktūra - aukščiausio lygio ir mes labai džiaugiamės prisidėję prie jos kūrimo, tačiau dabar reikia pradėti galvoti apie kokybiškesnį gyvenimą, orientuojantis į visuomenės jautriausias grupes: neįgaliuosius, senjorus, švietimo ar sveikatos apsaugą, o pagrindinės investicijos turi būti skirtos verslo pritraukimui į mūsų rajoną bei gerai apmokamų darbo vietų kūrimui. Tik tada mūsų rajono žmonės galės su džiaugsmu naudotis per pastaruosius metus sukurta infrastruktūra. Kaip Jonavos liberalų pirmininkas, džiaugiuosi, jog pavyko surinkti taip pat mąstančią, turinčią idėjų ir energijos bei savo rajoną mylinčią komandą“, - sako sąrašo vedlys Kęstutis Macionis.

Kandidatų sąrašas:

  1. Kęstutis Macionis - Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, Ekonomikos, finansų ir verslo plėtros komiteto pirmininkas, įmonių grupės ,,7 dienos“ vadovas, bendruomenės „Juodmeniečiai LT‘‘ pirmininkas. Išsilavinimas - KTU vadybos ir verslo administravimo magistras.
  2. Žilvinas Galimovas - Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Kauno sporto mokyklos "Gaja" direktorius, sporto renginių organizatorius. Išsilavinimas - VU Politikos mokslų bakalauras.
  3. Lina Astrauskė - MB "Ileka" vadovė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos filialo tarybos narė, Jonavos rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo komisijos narė, "Versli Lietuva" mentorė Spiečiuose. Išsilavinimas - KTU Tarptautinio verslo magistras.
  4. Alina Batulevičienė - Socialinės, jaunimo, ekonominės politikos atstovė. Jonavos rajono savivaldybės jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos iniciatorė ir įgyvendintoja. Verslo tarybos instituto Jonavoje rajono savivaldybėje iniciatorė ir įgyvendintoja. “INVL Asset Management” finansų patarėja. Išsilavinimas VDU ekonomikos ir finansų bakalauras.
  5. Justas Budriūnas - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas. Išsilavinimas - VDU viešojo administravimo bakalauras, teisės mokslų bakalauras ir teisės mokslų magistras. Gyvenimo moto ir kredo: jei ne Žmona, būčiau šeimos galva.
  6. Marina Zolotova - Grožio salono vadovė, Lietavos seniūnaitijos seniūnaitė. Išsilavinimas - KTU marketingo vadybos ir verslo administravimo bakalauras.
  7. Sigitas Ciukša - Energetikas, Lietuvos šaulių sąjungos savanoris, klubo "Maratonas" narys. Išsilavinimas - LŽUA energetikos magistras.
  8. Eglė Vizbaraitė - Vadybininkė. Išsilavinimas - VDU verslo administravimo bakalauras.
  9. Edgaras Gerasimovas - Saugos valdymo sistemų specialistas, bendruomenės „Juodmeniečiai LT‘‘ narys. Išsilavinimas - KTU viešojo administravimo magistras.
  10. Kazimieras Diržius - UAB "Laima ir Kazys" vadovas, Baldininkų seniūnaitijos seniūnaitis.
  11. Andrius Terebeiza - UAB "Ekopraktika" vadovas, taip pat operacijų vadovas automobilių švaros įmonėje. Išsilavinimas – aukštesnysis, automechanika.
  12. Skaistė Žuvelienė - Lopšelio- darželio direktoriaus pavaduotoja ūkiui. Išsilavinimas – KK Želdinių ir jų dizaino bakalauras.
  13. Tomas Noreika - UAB "TN Baltic" vadovas, VšĮ "Yzy" klubo vadovas. Išsilavinimas - KTU vadybos ir verslo administravimo bakalauras.
  14. Vydas Verbilis - Mokytojas, Asociacijos "Vedlys" vadovas. Lietuvos šaulių sąjungos TŠ būrio vadas. Išsilavinimas - KTK, statybos inžinierius.
  15. Danguolė Petravičienė - Sporto klubo "REDGYM" vadovė ir trenerė. Išsilavinimas - LSU bakalauras, trenerė.
  16. Virgilijus Kaminskas - Sandėlininkas, dažytojas-dekoratorius, Kultūros centro folkloro kolektyvo "Laduta" narys, liaudiškų šokių kolektyvo "Varūna" narys. Išsilavinimas – aukštesnysis,  stalius, dailidė.
  17. Sigita Radzišauskienė - Prekybos centro vedėja. Išsilavinimas – aukštesnysis, viešbučių ir turizmo vadyba.
  18. Gabija Narbutienė - Skaitmeninio marketingo specialistė. Išsilavinimas - VU vadybos ir verslo administravimo bakalauras.
  19. Žymantas Rimkus - Pardavimų plėtros vadybininkas. Išsilavinimas - VDU vadybos ir verslo administravimo bakalauras.
  20. Tautvaldas Stanikūnas - T. Stanikūno įmonės vadovas. Išsilavinimas - LŽUA inžinierius mechanikas.
  21. Veronika Diržiūtė - Vadybininkė. Išsilavinimas - VDU finansų bakalauras.
  22. Andrius Ulrikas - MB "0101. lt" vadovas, Lietuvos Šaulių sąjungos savanoris. Išsilavinimas - aukštesnysis, kompiuterių ir organizacinės technikos operatorius.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Liberalų sąjūdžio partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą

Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą Jonavos liberalai pristato savo komandą į rajono savivaldybės tarybą ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 05 Jan 2023 11:22:48 +0200
<![CDATA[Rimantas Sinkevičius: Jonavos uždavinys – pritraukti investuotojų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rimantas-sinkevicius-jonavos-uzdavinys-pritraukti-investuotoju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rimantas-sinkevicius-jonavos-uzdavinys-pritraukti-investuotoju Pristatinėti Rimantą Sinkevičių jonaviečiams vargiai reikia – daugybę metų dalyvavęs aktyvioje politinėje veikloje jis gerai žinomas ne tik Jonavos rajono gyventojams, bet ir visai Lietuvai. Po kone 30 trukusios politinės karjeros R.Sinkevičius pastaruosius du metus skyrė šeimai ir laisvalaikiui. „Aš nemoku būti nuošaly, - sako jis, – taip, pailsėjau, paskutiniai metai politikoje, o būtent – einat ministro pareigas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje - nebuvo paprasti. Dviejų metų pertrauka man, aktyviam žmogui, daugiau nei pakankama. Turiu sočiai energijos, o svarbiausia – patirties ir žinių, kurios, manau, savivaldoje tikrai nepamaišytų“.

Kandidatuos savivaldos rinkimuose

R.Sinkevičius neslepia, kad, nors ir gimęs bei augęs yra ne Jonavoje, šis kraštas jam – brangus. „Čia visi gražiausi jaunystės metai prabėgo, be to, tiek profesinė, tiek politinė karjera pasiekta būtent čia, - sako Rimantas. – Pradėjau eilinio meistro pareigose, o ilgainiui tapau direktoriumi. Eilę metų buvau renkamas savivaldybės tarybos nariu. Kodėl? Turbūt dėl to, kad žmonės pasitikėjo. O kodėl pasitikėjo, klausti reiktų jų, bet man ir pačiam ramu, kad, jei tiek metų rinko, vadinasi, nenuvyliau“.

R.Sinkevičius apie profesinę karjerą tuometėje „Azoto“ gamykloje (dabar – AB „Achema“) ir lygiagrečiai vykusį darbą rajono taryboje kalba su nostalgija. „Varžėmės su Kėdainiais. Jie irgi turi chemijos pramonės gamyklą. Norėjosi, kad Jonava išsiskirtų, kad žmonės norėtų kurtis būtent čia, sukome galvą, kaip tai padaryti, ką naujo, patrauklaus rajono gyventojams suteikti“, - sako jis. Noras gerinti gyvenimo kokybę nedingęs ir dabar: „aš toks žmogus tiesiog, negaliu stovėti šone ar plaukti pasroviui. Visad sau sakau: kas, jei ne aš?“

Keliai ir susisiekimas – sena ir skaudi tema

R.Sinkevičius ėjo susisiekimo ministro pareigas 2012-2016 metų Seimo kadencijoje, todėl šiandien savivaldos, ypatingai šalies merų linksniuojamą kelių priežiūros ir infrastruktūros gerinimo klausimą vertina kaip itin opų. „Čia yra didžiąja dalimi Vyriausybės požiūrio klausimas. Ir daugelis Vyriausybių liko jam abejingos. Nėra užsibrėžto strateginio tikslo gerinti kelių būklę. Reikia suprasti, kad pinigų biudžete yra tiek, kiek yra, jie nepasidaugina geometrinės progresijos principu, vadinasi, dėliojiesi prioritetus, kaip ir kur juos išleisi. Deja, keliai nėra prioritetas, nes rinkėjai kur kas palankiau reaguoja į padidintas išmokas, o ne į infrastruktūros kūrimo ar gerinimo investicijas. Keliai nepiketuoja, o žmonės gali ir streikuoti, ir valdžią keikti... Taip, visuomet reikia atliepti žmonių lūkesčius, bet aš nesu tikras, ar kas mėnesį 5-10 Eur dėl Vyriausybės nutarimų padidėjusios asmens pajamos padarys jį laimingu, kai tuo tarpu toji suma galėtų būti paskirta būtent susisiekimui gerinti, nes turbūt nereikia aiškinti, kad nuo to priklauso daugybė dalykų, tokių kaip mūsų galimybės saugiai bei laiku pasiekti darbą, mokymo įstaigą, o neretai ir namus“, - sako R.Sinkevičius.

„Mūsų kelių būklė kasmet tikrai prastėja, ir šiandien jau nebegalime lygintis su savo artimiausias kaimynais, pvz., Lenkija senokai mus pralenkė. Savo laiku Vyriausybei siūliau skolintis, mat buvo tokių laikotarpių, kai paskolą galėjai gauti kone už ačiū – su minimaliomis

palūkanomis ar net be jų, bet sprendimai laiku nebuvo priimti. Nors matematika čia yra paprasta: 1 Eur, investuotas į kelius, atsiperka per 2,5 metų, o kur eismas intensyvus – ir per metus“.

Savivaldybės pasmerktos kapstytis pačios

R.Sinkevičiaus nuomone, ateityje savivalda turės kur kas didesnę savo biudžeto dalį skirti keliams, nei skiria šiandien: „tiesiog nebus kitos išeities, nes kitaip gyvenimas, ypatingai užmiestyje, taps nepakeliamas nei gyventojams, nei verslui. Aš manau, kad turi būti priimti sprendimai valstybės lygmeniu, bet jau dėl mano anksčiau išvardintų priežasčių Vyriausybės nesiima lyderystės šiuo klausimu“.

Kelių priežiūros problema ypatingai išryškėja žiemos metu, kai kelius padengia sniegas, ledas, o jie rajono ribose dažnai lieka nevalyti. „Keliai suskirstyti pagal eismo intensyvumą, ir labai dažnai mūsų rajono keliai patenka būtent į tą kategoriją, kuri, esant dideliam snygiui ar pan. nepalankioms sąlygoms nepuolami valyti, nėra prioritetiniai. Ir dažniausiai šių ruožų priežiūra priklauso būtent valstybei, o ne savivaldybei ar seniūnijai. Žmonės pyksta ant seniūnų, o tiesa ta, kad pykt reikia visai ne ant jų – jų rankos surištos, ir lįsti ne į savo teritoriją teisiškai jie negali. Čia tikrai didelė bėda“. R.Sinkevičiaus nuomone, tam yra sprendimų – pvz., stambesni ūkininkai turi technikos ir priemonių valyti kelius, bet valstybė nėra išsprendusi ar sukūrusi mechanizmo, kaip pasinaudoto tokia išorės pagalba. Kodėl iki šiol tas nebuvo padaryta? „Paprasta- ne Vyriausybės prioritetas ir tiek. Žiema ateina, praeina, žmonės papyksta, ačiū Dieve, didesnių nelaimių neįvyksta, ir pavasarį, žiūrėk, jau visi pamiršę bėdą... Taip viskas ir tęsiasi metai iš metų...“, - neslepia nusivylimo R.Sinkevičius.

Jonavos uždavinys – pritraukti investuotojų

Paklaustas, ko šiandien trūksta Jonavai, R.Sinkevičius išlieka konkretus: „reikia investuotojų, verslo kūrimosi“. Pasak jo, būtina formuoti sklypus su pritaikyta infrastruktūra, jog verslui būtų patrauklu investuoti būtent Jonavoje: „socialdemokratai rinkimų programoje šiam tikslui pasiekti skiria nemažai dėmesio – manau, nuosekliai dirbant, lūkesčiai bus pateisinti“.

Dar viena sritis, kur reikia sprendimų – automobilių stovėjimo vietos daugiabučių kiemuose: „Jonava labai kompaktiškas miestas, tankiausiai apgyvendintas rajonas Lietuvoje, todėl nenuostabu, jog mažame plote gyvena daug žmonių, kurių didžioji dalis turi automobilius. Garažai jau išėjo iš mados – žmogus nori laikyti automobilį tiesiai po langu, kad iškart galėtų juo naudotis. Reikia suprasti, kad visų žalių plotų juk neišnaikinsi aikštelių naudai, nes reikia ir parkų, ir vaikų žaidimų aikštelių, ir želdynų. Čia reikia ieškoti sprendimų, inovatyvių, netikėtų“.

R.Sinkevičiaus nuomone, turime puikiai išvystytą laisvalaikio infrastruktūrą mieste, bet dar trūksta šiokių tokių „razinkų“. Pvz., viešųjų, patogių tualetų – užsienyje apstu teigiamų pavyzdžių. Taip pat, R.Sinkevičiaus nuomone, vis dar nepakankamai išnaudota Neries krantinė. „Socialdemokratai ketina čia įrengti baidarių prieplauką su pritaikyta infrastruktūra ir poilsiui, - sako R.Sinkevičius. – Manau, šis sprendimas labai reikalingas, ir jis taptų naudingas tiek laisvalaikio turizmo plėtotojams, tiek patiems jonaviečiams, neabejingiems aktyviam laisvalaikiui“.

Tėvo ir sūnaus nuomonės dažniausiai sutampa

Paklaustas apie savo ir sūnaus diskusijas politinėmis temomis, R.Sinkevičius nesutrinka: „mes dažniausiai sutariame, nuomonės sutampa“. Paskutinį kartą buvo kalbėta apie Palangos baseino ir konkurencijos tarybos įsikišimą (konkurencijos taryba mano, kad už savivaldybės pinigus pastatytą baseiną reikia perduoti valdyti privačiam verslui). Po teisybei, čia sena tema. Buvo laikai, kai ir mūsų rajono šilumos ūkį buvo siekiama atiduot verslui. Meras „atlaikė“, buvo užsispyręs, ir šiandien mes galim būti ramūs dėl to, kad gauname viešąsias paslaugas, tokias, kaip šildymas, vandens tiekimas ar komunaliniai patarnavimai už gyventojams mažiausią įmanomą kainą nesiekiant pagrindinio verslo tikslo – pelno. Ne visos savivaldybės buvo tokios užsispyrusios. Ir šiandien jaučia pasekmes, kurios turi dvi dedamąsias dalis: aukštą kainą ir neretai prastą paslaugos kokybę“.

Pats R.Sinkevičius vertinti sūnaus, mero Mindaugo Sinkevičiaus darbo, nesiima: „aišku, kad tikrai didžiuojuosi, bet vertina tegul žmonės. Aš nebūsiu iki galo objektyvus. Nesu iš tų žmonių, kurie linkę girti, aš šioje vietoje santūrus. Antra vertus, juk patys darbai už save kalba. Paskutinis pasiekimas- baseinas – tikrai be galo reikšmingas, be baseino, manau, jonaviečiai ir patys mato tai, kas dar padaryta“.

Kasdienybę užpildo laikas su šeima

Šiandien R.Sinkevičius džiaugiasi gausia šeima ir galimybe kartu leisti laiką. „Kai susirenka dukters Rūtos ir sūnaus Mindaugo šeimos su anūkėliais, mūsų jau būna devyni – visa kompanija. Mes daug laiko praleidžiame kartu, man tai patinka, džiaugiuosi, kad turim galimybę būti vieni su kitais. Su žmona prižiūrime ir nedidelį ūkelį – 8 arus. Aš juokiuosi, kad net šiltnamį turime“. Vis dėlto vien tik atsiduoti šeimai ir hobiams Rimantas nelinkęs; „aš periodiškai susitinku su savo buvusiais kolegomis iš ministerijų, o ir dabar esantys valdžioje politikai nesidrovi klausti vieno ar kito patarimo. Nuomone mielai pasidalinu“.

Ar linkėtų politinės karjeros savo anūkams? „Ne, tikrai ne. Šioje srityje neišvengiama įtampa, ir įtampa milžiniška, ypač, jei eini rimtesnes pareigas. Atsakomybės nepamatuotai daug lyginant su tuo, ką uždirbi. Iš politikos į pensiją mažai kas išeina, nes rinkėjui tiesiog atsibosta tie patys veidai, tad pozicija labai nestabili. Po politiko veiklos mažai kam būsi reikalingas darbo rinkoje.

Taip, aš jau praėjau ilgą politiko kelią, čia galiu būti naudingas, bet tiesa tokia, kad tokie atvejai – vienas iš kelių dešimčių. Todėl jei gali nebūti politikoje, geriau ir nebūk“.

Rimantas Sinkevičius

g. 1952 04 03

Numeris sąraše – 5

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

Rimantas Sinkevičius: Jonavos uždavinys – pritraukti investuotojų

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 04 Jan 2023 10:01:01 +0200
<![CDATA[L. Mediekša: esu nepataisomas optimistas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/l-medieksa-esu-nepataisomas-optimistas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/l-medieksa-esu-nepataisomas-optimistas „Gerai“, „Puikiai“ – jei reikėtų suskaičiuoti, kiek kartų šie žodžiai buvo paminėti kalbantis su Liudu Mediekša, tam tikrai neužtektų nei rankų, nei kojų pirštų. Vyras ir pats pripažįsta, kad yra nepataisomas optimistas – jo žodžiais tariant, kiekvienai problemai galima rasti savą išeitį, o gyvenimą susiejus su malonia veikla, vietos niūrioms mintims tiesiog nebelieka.

Darbą vadina hobiu

,,Dirbu su biokuru. 2011-aisiais įsteigiau jo gamybos įmonę. Nuo tada gražiname ir švariname apaugusius bei apleistus laukus, gaminame žaliavą, skiedras, kurias vežame į Jonavos, Kaišiadorių, Kauno katilines.

Galiu pasakyti, kad šiame verslo kelyje buvo visko, bet sunkūs laikai praėjo ir dabar jau džiaugiamės savo darbo rezultatais. Labai džiaugiuosi ir savo komanda – darbščiais vyrais, su kuriais paprasta ir gera dirbti.

Tiesą sakant, net negaliu vadinti to darbu – jis man tiek malonus, kiek kiekvienam žmogui yra malonus jo hobis“, – paklaustas apie tai, ką šiuo metu veikia savo gyvenime, pasakojo Liudas Mediekša.

Arčiau gamtos

Pašnekovo verslas neatsiejamas nuo jo laisvalaikio pomėgių.

,,Man visada patiko būti gamtoje. Su žmona Olga dažnai važiuojame grybauti, mėgstame eiti pasivaikščioti. Užsiimant biokuro gamyba, tu nuolat būni pievose, miškuose. Kaip sakoma, esi arčiau gamtos. Man tai teikia didelį pasitenkinimą“, – kalbėjo L. Mediekša.

Noras būti arčiau gamtos paskatino ir gyvenamosios vietos keitimą: Jonavą iškeitė į kaimą.

,,Negaliu vadinti savęs tikru jonaviečiu, bet gyvenau šiame mieste ne vieną dešimtmetį. Atvykau čia 1978 metais – baigęs mokslus ir įgijęs inžinieriaus – mechaniko specialybę, buvau paskirtas dirbti į tuometinį ,,Azotą“ (dabar – AB ,,Achema“). Daug metų ėjau vadovaujančias pareigas, reikalavusias skirti joms visą savo dėmesį. Tuomet nuolat jaučiau norą gyventi kaime, bet per darbus vis atidėdavau šią mintį – nebuvo laiko, kurį galėčiau skirti sau, savo norams.

Tik pradėjus nuosavą verslą nusprendžiau, kad dabar - jau metas. Su žmona įsigijome sodybą Jonavos rajone, netoli Kurmagalos kaimo.

Labai džiaugiuosi šiuo mūsų sprendimu. Kaip sakome, mūsų sodyba – mūsų rojaus kampelis. Jei tik neturiu darbinių reikalų, darbuojuosi aplink namus. Tie, kas gyvena nuosavame name, puikiai žino, kad visada yra ką sutvarkyti, ką pagražinti... Visgi, man tai labai patinka“, – teigė L. Mediekša.

Augo vienkiemyje

Iš kur ta meilė gamtai?

,,Aš esu kilęs iš Kėdainių rajono. Augau kaime, mažame vienkiemyje, kurio aplinka buvo labai graži: pievos, laukai, miškai...

Šalia tekėjo Nevėžis. Pamenu, kad mėgdavau žvejoti, maudytis upėje. Tai, matyt, ir lėmė neišsikvepiantį norą turėti ryšį su ja“, – svarstė kraštietis.

Visad mėgo aktyvų laisvalaikį

Dar viena, ilgus gyvenimo metus lydėjusi ir tebelydinti vyro aistra, atsispindinti atletiškame jo sudėjime – L. Mediekša yra išbandęs ne vieną sporto šaką.

,,Anksčiau buvau labai aktyvus sportininkas – dalyvavau daugiakovės varžybose, bėgau maratonus. Iš viso esu įveikęs 13 maratonų, tačiau po menisko operacijos prie bėgimo nebegrįžau, atitolau nuo jo.

Žaidžiau ir krepšinį. Buvau veteranų komandos nariu, bet nusprendžiau užleisti vietą jaunesniems bei greitesniems: man jau 68-eri, kitiems žaidėjams – apie 40 metų. Nebelengva suspėti paskui juos“, – šypsodamasis sakė L. Mediekša.

Dabar vyras aktyviai žaidžia lauko tenisą.

,,Nuo seno vis pagalvodavau, kad noriu žaisti būtent šį žaidimą. Kai atsirado daugiau laiko, nebeliko priežasties, kodėl neturėčiau to daryti.

Turiu bendraminčių, kuriuos vienija šis žaidimas. Per savaitę susirenkame 3 ar 4 kartus, treniruojamės, vėliau dalyvaujame varžybose, turnyruose. Tenisas man tikrai labai patinka“, – kalbėjo L. Mediekša.

Ir patogu, ir gražu

Kaip aktyvaus laisvalaikio mėgėjas pašnekovas džiaugiasi, kad Jonava – išvystyta sporto infrastruktūra išsiskiriantis miestas.

,,Man smagu matyti, kad Jonava juda labai gera linkme. Tą matau ne tik aš, tą girdžiu ir iš žmonių, gyvenančių kituose miestuose.

Turime labai daug puikių sporto bazių: sporto centras, arena, takeliai... Anksčiau pats bėgiodavau Jonavoje. Tikrai džiaugdavausi, kad turime tokius takelius aplink Varnutės tvenkinius: kalneliai, nuokalnės, o kur dar puikus vaizdas“, – sakė vyras,

pridurdamas, kad jo akis džiugina ir žiemomis šalia Jonavos slidinėjimo centro matomi lankytojų būriai.

,,Žmonėms tai patinka. Slidinėja ne tik suaugę, bet ir vaikai. Manau, kad mūsų trasos puikiai tinka norintiems mokytis slidžių valdymo subtilybių“, – teigė L. Mediekša.

Apkerėtas kalnų

Pats pašnekovas yra išbandęs kur kas rimtesnius kalnus.

,,Su draugais vykdavome slidinėti į Prancūziją, Italiją, Slovakiją. Kaip taisyklė, ieškodavome naujų kalnų, tik retais atvejais grįždavome prie jau išbandytų.

Laikinai šį pomėgį, deja, apleidau, bet turiu mintį vėl sugrįžti prie jo. Man kalnai – svajonių svajonė. Jų didybė, grožis užburia, o pats nusileidimas, galimybė kontroliuoti situaciją ir pro ausis švilpiantis vėjas – sunkiai apsakomas malonumas“, – teigė vyras.

Dėkingas sportui

Jis neabejoja, kad aktyvus laisvalaikis – raktas į gerą savijautą.

,,Tiesą sakant, man niekas neduoda tiek metų, kiek man yra. Už tai galiu būti dėkingas ne kam kitam, o sportui. Jis stiprina kūną.

Sportuojantys ugdo ir savo valią – jei nori kažko pasiekti, turi būti užsispyręs, iniciatyvus. Tokios savybės naudingos gyvenime, o tinkamai išvystyta miesto infrastruktūra, tik skatina žmones pamilti sportą. Žinoma, norintys sportuoti, tai padarys net neturint jos, bet patogios sąlygos gali padidinti visuomenės įsitraukimą į aktyvų laisvalaikį. Matant, kaip takeliais bėgioja ar vaikšto žmonės, kokias sėkmingas komandas turime, galima ir pačiam netyčia ,,užsikrėsti“ noru pabandyti.

Šalia to, sportas prisideda prie geros nuotaikos. Sportuojantis žmogus neretai būna tarp kitų žmonių, ypatingai tada, kai įsitraukiama į komandinį sportą. Kontaktas žmogui – naudingas psichologiškai“, – pasakojo kraštietis.

Svarbu būti komandoje

Būtent vidinis noras būti komandos dalimi, anot L. Mediekšos, galėjo paskatinti ir jo įsitraukimą į politiką – vyras yra ilgametis Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys.

,,Man visada patiko ieškoti bendrų sprendimo būdų, būti komandoje. Džiaugiuosi, kad esu toje komandoje, kurioje ir esu. Kartu svarstome apie galimus pokyčius, o gauti gyventojų klausimai bei pastabos padeda formuoti naujus tikslus, prisidėti prie miesto bei rajono tobulinimo.

Sau esu pasakęs, kad politikoje būsiu tol, kol jausiuosi reikalingas“, – teigė L. Mediekša.

Pozityvus mąstymas

Bendraujant su L. Mediekša nesunku pastebėti, kad šis žmogus nėra linkęs kuo nors skųstis ar kažką kritikuoti.

,,Aš – beviltiškas optimistas. Gal todėl mano žmona sako, kad esu netipiškas lietuvis. Visada remiuosi tuo, kad praktiškai bet kurioje situacijoje tu gali ieškoti išeities ir tu ją rasi.

Jei kažkas nesiseka, ieškai ne ten ir ieškok toliau. Žinoma, kai gyvenime pasuki tuo keliu, kuriame ir norėjai būti, viskas dar paprasčiau“, – pokalbio pabaigoje sakė vyras.

Liudas Mediekša, Jonavos raj. savivaldybės tarybos narys, Kaimo reikalų komiteto narys

Liudas Mediekša, g. 1954-12-10

Numeris sąraše – 12

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

L. Mediekša: esu nepataisomas optimistas

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 02 Jan 2023 11:05:42 +0200
<![CDATA[Šventinio stalo pažiba – višta: patarimai, kaip ją marinuoti ir iškepti, kad būtų tobula]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sventinio-stalo-paziba-vista-patarimai-kaip-ja-marinuoti-ir-iskepti-kad-butu-tobula https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sventinio-stalo-paziba-vista-patarimai-kaip-ja-marinuoti-ir-iskepti-kad-butu-tobula Jeigu silkė yra Kūčių stalo žvaigždė, tai viena mėgstamiausių Naujametinio stalo pažibų – kepta paukštiena, pavyzdžiui, višta. Tai, kad šventiniu laikotarpiu ši mėsa yra itin populiari, patvirtina ir Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Anot jos, likus vos kelioms dienoms iki švenčių – vištiena pirkėjų krepšeliuose pastebima dažniau. Tiesa, daugeliui jų prireikia patarimų, kaip tinkamai ją paruošti.

„Jeigu kiauliena dažniausiai patenka į kasdienius pirkėjų krepšelius, tai šventinių pirkėjų krepšelių žvaigžde dažnai tampa įvairiausios rūšies paukštiena, dažniausiai – višta. Iki Naujųjų metų likus vos kelioms dienoms, susidomėjimas tiek įvairiausios rūšies žuvimi, jūros gėrybėmis, tiek višta – išauga. Todėl pirkėjams šviežios vištos dabar siūlome už patrauklią kainą, o mūsų technologai jiems dalija patarimus apie marinavimą, kepimą ir patiekimą“, – sako V. Budrienė.

Skirtingi marinavimo būdai

Gintaras Bačkovas, prekybos tinklo „Iki“ mėsos technologas, sako, kad nuostabaus skonio vištieną paruošti nėra itin sudėtinga – svarbiausia nepersistengti marinuojant ir, žinoma, atidžiai stebėti kepant.

„Vienas populiariausių vištos marinatų yra gaminamas iš smulkinto česnako, mėgstamų žolelių, sviesto, druskos, pipirų mišinio. Šia mase višta dažniausiai ištrinama iš vakaro ir per naktį paliekama marinuotis vėsioje vietoje. Tam, kad višta būtų kuo ryškesnio skonio – reikėtų įpjauti jos odelę ir šiek tiek marinato mišinio pakišti po ja“, – teigia „Iki“ atstovas. 

Pasak jo, norintys kiek įmantresnio skonio – gali išmėginti kitą marinavimo būdą. Pavyzdžiui, džiovintas kalendras, cinamoną, cukrų, druską bei pipirus sumaišykite dubenėlyje. Vištą nuplaukite, nusausinkite, gerai įtrinkite prieskoniais. Ją vėsioje vietoje palikite marinuotis bent kelias valandas, o geriausia – per naktį.

Maisto technologas taip pat pataria neišpilti riebalų, išsiskiriančių vištai kepant orkaitėje. Jais paukštį karts nuo karto apipilkite – tokiu būdu mėsa neišsausės.

Kaip pagaminti kvapnią vištą?

Jeigu vis dar svarstote, ką pasigaminti Naujųjų metų vakarui – G. Bačkovas siūlo du skirtingus, tačiau vienas kitam skoniu nenusileidžiančius vištos paruošimo būdus. 

Obuoliais ir kriaušėmis įdaryta višta su keptomis daržovėmis. Vištą iš vakaro įtrinkite pipirais ir druska. Prieš pat kepimą prieskonius nuvalykite popieriniu rankšluosčiu ir įpjaukite odelę. Kubeliais supjaustykite kriaušes ir obuolius, susmulkinkite svogūnus ir jais įdarykite vištą.

Paruoštą paukštį pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 160 laipsnių ir kepkite maždaug 1,5 valandos. Likus dvidešimčiai minučių iki kepimo pabaigos, padidinkite temperatūrą iki 200 laipsnių ir į nuvarvėjusius riebalus sudėkite bulves, morkas, svogūnus, moliūgus, pastarnokus ar kitas mėgstamas daržoves. Pabarstykite prieskoniais ir leiskite kepti, kol daržovės suminkštės, o višta lengvai apskrus. 

Višta su cinamonu ir slyvų įdaru. Džiovintas kalendras, cinamoną, cukrų, druską bei pipirus sumaišykite dubenėlyje. Vištą nuplaukite, nusausinkite, gerai įtrinkite prieskoniais ir palikite marinuotis bent kelias valandas, o geriausia – per naktį. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Puode užvirkite vandenį, įdėkite sultinio kubelį ir virkite, kol jis ištirps. Sultinį sumaišykite su balzaminiu actu ir supilkite į gilų kepimo indą. Į skystį sudėkite nuplautas džiovintas slyvas, paguldykite vištą, indą uždenkite dangčiu ar folija ir pašaukite į įkaitusią orkaitę. Kepkite apie 1,5 valandos. Kartkartėmis vis apšlakstykite vištą sultiniu. Kai višta iškeps, nukelkite dangtį ar foliją, padažą nupilkite ir perkoškite, o vištą kepkite dar 10 minučių, kad apskrustų odelė. Patiekite vištą su slyvomis bei padažu. Garnyrui puikiai tiks keptos bulvės ar šviežių daržovių salotos.

Šventinio stalo pažiba – višta: patarimai, kaip ją marinuoti ir iškepti, kad būtų tobula

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Dec 2022 09:38:33 +0200
<![CDATA[Nespėjote atlikti gero darbo prieš šventes? Prireiks taros ir poros mygtukų paspaudimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nespejote-atlikti-gero-darbo-pries-sventes-prireiks-taros-ir-poros-mygtuku-paspaudimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nespejote-atlikti-gero-darbo-pries-sventes-prireiks-taros-ir-poros-mygtuku-paspaudimo Šių metų gruodį sukako penkeri metai „Lidl Lietuva“ projektui „Už saugią aplinką mūsų vaikams“, kurio metu pirkėjai gali grąžindami tarą skirti pinigus už depozitą vaikų dienos centrams visoje šalyje, o prekybos tinklas šią paramą padvigubina. Centrus valdančios organizacijos džiaugiasi, kad per šventes Lietuvos gyventojai tampa dar dosnesni, o „Lidl“ ragina nepraleisti progos atiduodant per žiemos šventes susikaupusią tarą atlikti gerą darbą paaukojant lėšų vaikams.

Taromatais besinaudojantys prekybos tinklo lankytojai gali už depozitą gautą sumą paaukoti vaikų dienos centrams, ją prekybos tinklas padvigubina ir išdalija vaikų dienos centrus prižiūrinčioms organizacijoms – „Gelbėkit vaikus“, „Caritas“ bei Maltos ordino pagalbos tarnybai.

„Per penkerius projekto gyvavimo metus vaikų dienos centrus pasiekė jau daugiau nei 382 tūkst. eurų siekianti „Lidl“ prekybos tinklo ir pirkėjų parama. Šios lėšos padeda užtikrinti vaikams saugesnę vaikystę, o kalėdiniu laikotarpiu – pajusti šventinę nuotaiką. Esame dėkingi pirkėjams už jų dosnumą ir skatiname išnaudoti galimybę – juk per šventes dažniausiai mūsų namuose susikaupia nemažai taros, o gal dar ir yra, kas nespėjo prieš Kalėdas pasidalinti geru darbu, tad dabar puikus metas susikaupusios taros depozitą paaukoti ir paversti jį dar viena dovana tiems, kurios jiems labiausiai reikia“, – sako „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta.

Per šventes – didesnis gyventojų dosnumas

Aukoti ir dalintis tuo, kuo turi, su tais, kuriems to trūksta – tai gili krikščioniška tradicija, todėl kalėdiniu laikotarpiu žmonės yra linkę plačiau atverti savo širdis stokojantiems, sako „Caritas“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė. Ji pažymi, kad per šventes padaugėja žmonių, norinčių dalintis savo laiku, žiniomis ir finansiniais ištekliais, tačiau parama reikalinga nuolat.

 

„Dėl to esame dėkingi už „Lidl“ projekto nuolatinę paramą mūsų globojamiems vaikų dienos centrams ir už supratimą, kad nė vienas vaikas pats nesirenka sudėtingų gyvenimo sąlygų. Taromatuose surinktos paramos dėka vien šiais metais galėjome atnaujinti trijų vaikų dienos centrų patalpas, padėti įveikti išaugusias šildymo kainas, kelti vaikų dienos centruose dirbančių specialistų kvalifikaciją ir užtikrinti kitus poreikius“,  sako D. Bukeikaitė.

 

Investicija į vaikų ateitį

 

„Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė teigia, kad „Lidl“ pirkėjų ir prekybos tinklo dėka jau penkerius metus organizacija jaučiasi ramiau, kad galės užtikrinti „Gelbėkite vaikus“ dienos centrų šešiuose Lietuvos miestuose nenutrūkstamą veiklą ir turės lėšų jų išlaikymui. O per šventes suaktyvėjęs gyventojų dosnumas leidžia daugiau investuoti į vaikų ugdymą ir kokybišką laisvalaikį bei padeda pasirūpinti prie dienos centrų prisijungusiais ukrainiečių vaikais.

Šventiniu laikotarpiu daugelis nevyriausybinių organizacijų, tarp jų ir „Gelbėkit vaikus“, sulaukia daugiau dėmesio ir paramos. Esame labai už ją dėkingi. Piniginė parama šiuo laikotarpiu virsta, tiesiogine šio žodžio prasme, investicija į vaikų ateitį – ją paskirstome ir visus kitus metus naudojame ten ir tada, kai labiausiai reikia. Sulaukę daugiau paramos per šventes, kitais metais galime ją skirti vaikų edukacijai, laisvalaikiui, išvykoms – tam, ko vaikams iš su sunkumais susiduriančių Lietuvos šeimų trūksta labiausiai ir kas juos labiausiai džiugina“, – sako R. Dičpetrienė.

 

Pasikeitė vaikų kasdienybė

Maltos ordino pagalbos tarnybos organizacinės plėtros ir programų vaikams ir jaunimui vadovas Gražvydas Pavalkis pasakoja, kad per penkerius metus vykstančią programą vaikų dienos centrų kasdienybė pasikeitė labai stipriai.

„Lidl“ pirkėjų ir prekybos centro dėka galėjome gerinti paslaugų kokybę, pasiūlyti vaikams daugiau veiklų, skirti lėšų jų edukacijai, ekskursijoms, stovykloms, kelionėms prie jūros. Be to, galėjome stiprinti darbuotojų psichologines kompetencijas, kurios yra labai svarbios, nes vaikų dienos centruose yra susiduriama su itin sudėtingais atvejais ir vaikais iš įvairių aplinkų. Taip pat galėjome pradėti vystyti naujas paslaugas, atnaujinti mūsų turimas patalpas. Vien iš gaunamų valstybinių lėšų tikrai negalėtume turėti gražių ir jaukių vaikų dienos centrų“,  pasakoja G. Pavalkis.

Prisidėti prie pagalbą vaikams teikiančių organizacijų gali kiekvienas prekybos tinklo „Lidl“ taromatais besinaudojantis žmogus, paspaudęs mygtuką „Aukoti“. Surinktą sumą „Lidl Lietuva“ padvigubina ir perveda vaikų dienos centrus koordinuojančioms organizacijoms Maltos ordino pagalbos tarnybai, „Gelbėkit vaikus“ ir Lietuvos „Caritui“.

 

Paaukoti vaikų dienos centrams galima visose 65-iose „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvėse Lietuvoje, kurios veikia 26-uose šalies miestuose  Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse ir Nemenčinėje.

,,Lidl Lietuva" info.

 

Nespėjote atlikti gero darbo prieš šventes? Prireiks taros ir poros mygtukų paspaudimo

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Dec 2022 09:33:42 +0200
<![CDATA[Midijos – ne tik restorane: garsus šefas atskleidė, kaip išsirinkti ir namuose pagaminti klasikinį moliuskų patiekalą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/midijos-ne-tik-restorane-garsus-sefas-atskleide-kaip-issirinkti-ir-namuose-pagaminti-klasikini-moliusku-patiekala https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/midijos-ne-tik-restorane-garsus-sefas-atskleide-kaip-issirinkti-ir-namuose-pagaminti-klasikini-moliusku-patiekala Jūros gėrybių asortimentu norisi mėgautis ne tik per atostogas šiltuose kraštuose ar viešint ištaiginguose restoranuose, bet ir namuose. Pasak garsaus šefo Egidijaus Lapinsko, būtent midijos yra ta moliuskų rūšis, kurią nesunkiai galima perkelti į namų virtuvę ir per gana trumpą gaminimo laiką paruošti aukštos klasės patiekalą. Restoranus valdantis ir puikiai marinistinę virtuvę išmanantis E. Lapinskas dalijasi patarimais, kaip išsirinkti kokybiškas midijas, bei receptu, pagal kurį gardų patiekalą pagamins kiekvienas, turintis vos kelis papildomus ingredientus.

 

E. Lapinskas, Vilniuje valdantis restoranus „Somm“ ir „Dine“, yra išbandęs daugybę midijų ruošimo variacijų. Jis pasakoja, kad šias jūros gėrybes, dažnai su šypsena vadinamas varguolių austrėmis, galima virti, troškinti, kepti ar net marinuoti. Kiekvienas maisto gamybos entuziastas atranda ne tik priimtiniausią paruošimo būdą, bet ir skaniausią pagardą.

 

„Pats receptas ir papildomi ingredientai tėra skonio reikalas, tačiau svarbiausia midijų ruošimo taisyklė – jų nepervirti. Troškinant su daržovėmis midijų geldelės atsiveria maždaug per 3-5 minutes. Tuomet pakanka dar kelias minutes leisti joms pavirti – ir viskas. Taip gaminant šios jūrų gėrybės atskleis tikrą savo skonį, bus neištižusios, tvirtos, skleis puikų aromatą“, – teigia E. Lapinskas.

 

Pasak jo, nepervirti midijų reiktų dar ir dėl to, kad šios išlaikytų savo maistinę vertę. Pasirodo, šie delikatesiniai moliuskai pasižymi visa palete naudingųjų medžiagų: midijose gausu baltymų, geležies, jodo, mineralų, taip pat vitaminų A, B, C ir D.

 

Tiek išskirtinis midijų skonis, tiek jose slypinti vitaminų gausa žmones vilioja šias jūros gėrybes vis dažniau įtraukti į savo mitybos racioną. Tai pastebi ir prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas, analizuodamas pirkėjų įpročius.

 

„Šviežių midijų paklausa kasmet auga. Jų asortimente turime visus metus. Tačiau būna periodų, kai gauname gausesnį kiekį šviežių, itin kokybiškų midijų ir pirkėjai iškart į tai sureaguoja iš mūsų parduotuvių išsinešdami tonas šių paprastai paruošiamų moliuskų – pavyzdžiui, šiemet spalį nupirkta beveik 10 tonų midijų. Šaldytų produktų asortimente pirkėjai gali rinktis tiek virtas, tiek termiškai neapdorotas midijas. Beje, susidomėjimas pastarosiomis šiemet reikšmingai ūgtelėjo – matyt, žmonės jau drąsiau ryžtasi patys išmėginti midijų gaminimo procesą“, –  pasakoja M. Tilmantas.

 

Netinkamas naudojimui midijas išduoda vienas pagrindinis bruožas

 

Ne vieną tūkstantį kilogramų midijų įvairiais būdais per savo kulinarinę karjerą pagaminęs E. Lapinskas pasakoja, jog renkantis šiuos moliuskus prekybos vietoje būtina atkreipti dėmesį į keletą esminių momentų:

 

„Jei ketinate įsigyti vakuumuotas midijas, pakuotė jokiu būdu neturėtų būti išsipūtusi. Taip pat atidžiai patikrinkite galiojimą datą. Kuo ji arčiau pabaigos, tuo didesnė tikimybė, kad dalis midijų bus jau sugedusios. Toliau, tiek vakuumuotoms, tiek šviežioms midijoms galioja ta pati taisyklė – geldelės turi būti užsivėrusios“, – primena šefas.

 

Garsus virtuvės profesionalas taip pat pabrėžia, kad šias jūros gėrybes prieš gaminant reikia bent trumpam pamerkti į vandenį. Praėjus maždaug 10 min., net ir praviros geldelės turi užsiverti. Jei taip nenutinka, nedvejodami meskite tokias midijas lauk, mat midijos prasiverti turi tik po terminio apdorojimo.

 

Vieniems midijos neįsivaizduojamos be bulvyčių, kitiems – be duonos ar batono

 

Tai, su kuo ir kaip bus patiekiamos midijos, pasak kulinaro, dažnai priklauso ir nuo regiono. Pavyzdžiui, italai šiuos moliuskus dažnai maišo su kitomis jūros gėrybėmis, patiekia su šviežiomis žolelėmis ir citrinos sultimis. Belgai midijų neįsivaizduoja be grietinėlės ar sūrio padažo, taip pat skrudintų bulvyčių, o prancūzai, nors ir atiduos pagarbą klasikiniam jūriniam receptui, visuomet šalia pasiūlys česnakinės duonos.

 

„Šiais laikais restoranų meniu galima sutikti itin plačią midijų įvairovę: nuo sotesnių, ruošiamų su mėsos, dešros pagardais, iki egzotiškesnių, virtų kario ar kokosų padažuose. Vis tik, pradedantiems pažintį su midijomis arba norintiems iš tiesų pasimėgauti kokybišku jūros gėrybių patiekalu, aš rekomenduoju neužgožti midijų papildomais skoniais. Pasirinktos daržovės ir prieskoniai turi būti naudojami kukliai, neužmirštant, kad jūrinį skonį tikrai gardžioms midijoms padės atskleisti ir taurė į puodą šliūkštelėto baltojo vyno“, – rekomenduoja E. Lapinskas ir dalijasi labiausiai savo pamėgtu, klasikiniu midijų receptu.

 

Reikės: 1 kg midijų, 2 vnt. šalotinių svogūnų, 100 g saliero kotų, 50 g saliero šaknies, 3 skiltelių česnako, 3 šaukštų alyvuogių aliejaus, 30-50 g sviesto, 150 ml. baltojo (sauso) vyno, druskos, pipirų pagal skonį, saujos kapotų petražolių.

 

Gaminame: Pirmiausiai, supilkite midijas į puodą su vėsiu vandeniu, palikite keletui minučių ir išrinkite tas, kurios prasivėrusios. Visas daržoves susmulkinkite. Į puodą storesniu dugnu pilkite alyvuogių aliejų, dalį sviesto ir suberkite daržoves. Leiskite joms pasitroškinti, tačiau neperkepkite – pakanka 5-7 min. Tuomet pilkite vyną, viską gerai pamaišykite, leiskite vynui šiek tiek nugaruoti. Dabar į puodą dėkite midijas, gardinkite druska, pipirais, sudėkite likusį sviestą, petražoles ir viską gerai išmaišykite. Geldelėms prasivėrus, pakanka pavirti dar 1-3 min. Taip ruoštas midijas patiekti galima su česnakine prancūziška bagete arba su keptomis bulvytėmis. Skanaus!

 ,,Maxima" info.

Midijos – ne tik restorane: garsus šefas atskleidė, kaip išsirinkti ir namuose pagaminti klasikinį moliuskų patiekalą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 28 Dec 2022 10:43:51 +0200
<![CDATA[Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mindaugas-sinkevicius-pristato-visa-kandidatu-i-jonavos-rajono-taryba-sarasa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mindaugas-sinkevicius-pristato-visa-kandidatu-i-jonavos-rajono-taryba-sarasa Kovo 5-ąją dieną vyks tiesioginiai mero ir savivaldybių tarybų rinkimai. Juose Jonavos socialdemokratai yra iškėlę miestui ir dabar vadovaujančio Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūrą.

Tiesioginiuose mero rinkimuose kovo 5-ąją dalyvausiantis Mindaugas Sinkevičius į kovą dėl tarybos narių mandatų veda net 50-ies kandidatų sąrašą: „50 yra maksimalus galimas kandidatų skaičius sąraše, kiek žinau, jokia kita partija ar politinis komitetas mūsų rajone tokio gausaus sąrašo nėra surinkus, - sako M.Sinkevičius. – Antra vertus, nėra ko stebėtis – mūsų, socialdemokratų, partija rajone yra gausiausia ir vienija kone 300 narių“.

Pirmajame kandidatų dešimtuke – jonaviečiams gerai žinomi veidai, dalyvaujantys politikoje ne pirmus metus. Pirmuoju numeriu sąraše – Mindaugas Sinkevičius: „antroji – mano pavaduotoja Birutė Gailienė, trečiasis – saugaus eismo komisijos pirmininkas Erlandas Andrejevas, ketvirtoji – ne vienus metus ekonomikos komitete dirbanti Marijona Širvelienė, o penktasis – buvęs Seimo narys Rimantas Sinkevičius“.

Šeštuoju numeriu įrašyta Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Vijolė Šadauskienė, septintoji –Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės Birutės Platkauskienės pavardė, aštuntasis - Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Artūras Neimontas, devintasis – tarybos narys Nerijus Šalūga, o dešimtuką pabaigia Povilas Garbauskas, taip pat rajono tarybos narys.

Tarp 50-ies kandidatų – ir nepartiniai veidai. „Kartu su mumis rinkimuose dalyvaus ir savo srities profesionalai, kompetentingi, veiklūs žmonės, kurių žinios ir patirtis pasitarnautų tarybos veikloje. Vienas tokių – dabartinis administracijos direktorius Valdas Majauskas, jis sąraše 11-as, - sako M.Sinkevičius. – Naujasis VšĮ „Jonavos futbolas“ vadovas Eisvinas Utyra taip pat jungiasi prie mūsų komandos – jis sąraše 21-as. Mūsų 50-uką užbaigia Povilas Beišys, buvęs Jonavos seniūnijos seniūnas, o dabar – UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas komunaliniam ūkiui“.

M.Sinkevičius sako, kad kandidatų sąraše jonaviečiai ras ir daugiau žinomų pavardžių: „31-asis kandidatas – UAB „Jonavos paslaugos“ vadovas Edmundas Mulokas, o 41-oji – PSPC vadovė, šeimos gydytoja Asta Sivolovienė. Mūsų gretose – ir  AB „Achema“ darbuotojų profesinės sąjungos bei Jonavos profesinių sąjungų susivienijimo vadovė Birutė Daškevičienė. Jaunimui gerai pažįstama ir Karolina Petrenčiuk – Naujokienė, ji sąraše 14-ta, ir atstovauja ne tik jaunimo, bet ir kaimo bendruomenių sferai“.

„Sąrašo žmonės yra iš labai įvairių sričių – švietimo, sporto, ekonomikos, verslo, viešojo ūkio, darbuotojų teisių gynimo, aplinkosaugos, viešojo transporto sistemos, medicinos, kultūros, socialinių paslaugų ir t.t. – tai leidžia užtikrintai sakyti, kad į rinkimus einame su žmonėmis, kurie kiekvienas atskirai turi savo žinių ir patirties bagažą, ypatingai reikalingą priimant visam rajonui naudingus sprendimus, - sako M.Sinkevičius. – Mūsų rinkimų šūkis – „Kuriame ateitį šiandien“ – tiesiogiai siejasi su sąrašo kandidatais, nes tai žmonės, kurie ateina į politiką ne šiaip sau, ne dėl įdomumo, ne dėl noro kažko išmokti, o ateina su konkrečiu tikslu – dirbti Jonavai. Nuo pat pirmos dienos“.

Įdomūs sąrašo faktai: tarp kandidatų – 3 Birutės, 2 Mindaugai, 2 Povilai, 2 Sandros, 2 Artūrai, 2 Vitalijos. Pavardžių „aritmetikoje“ – 2 Sinkevičiai ir 2 Meškauskai. Jauniausiam sąrašo kandidatui – 26-oje pozicijoje esančiam Nagliui Petkevičiui – 27 -eri, vyriausiam – sąraše 40-uoju numeriu įrašytam Viktorui Labutinui – 72 -eji. Sąraše – 29 vyrai ir 21 moteris.

Visas kandidatų sąrašas:

     1.MINDAUGAS SINKEVIČIUS

  1. BIRUTĖ GAILIENĖ
  2. ERLANDAS ANDREJEVAS
  3. MARIJONA ŠIRVELIENĖ
  4. RIMANTAS SINKEVIČIUS
  5. VIJOLĖ ŠADAUSKIENĖ
  6. BIRUTĖ PLATKAUSKIENĖ
  7. ARTŪRAS NEIMONTAS
  8. NERIJUS ŠALŪGA
  9. POVILAS GARBAUSKAS
  10. VALDAS MAJAUSKAS
  11. LIUDAS MEDIEKŠA
  12. ELEGIJUS LAIMIKIS
  13. KAROLINA PETRENČIUK-NAUJOKIENĖ
  14. RENATA MIKALAUSKIENĖ
  15. EGIDIJUS MAŽŪNAITIS
  16. ALFONSAS MEŠKAUSKAS
  17. ARTŪRAS ŠALAŠEVIČIUS
  18. BIRUTĖ DAŠKEVIČIENĖ
  19. KRISTINA VAŠKEVIČENĖ
  20. EISIVINAS UTYRA
  21. DAINIUS ŠLEPETIS
  22. ŽILVINAS MAŽUOLIS
  23. AUDRONĖ BAGDONAVIČIENĖ
  24. SVETLANA PATAPAVIČIENĖ
  25. NAGLIS PETKEVIČIUS
  26. RIČARDAS LABOGA
  27. MARIJUS VOZNIAKAS
  28. NIJOLĖ MEŠKAUSKIENĖ
  29. GIEDRUTĖ JOGMINIENĖ
  30. EDMUNDAS MULOKAS
  31. HAROLDAS PUGAČIOVAS
  32. VIDMANTAS ŠIDLAUSKAS
  33. VITALIJA BIELSKIENĖ
  34. SANDRA DARČANOVA
  35. VITALIJA KRAUČELIENĖ
  36. GEDIMINAS RIMOLAITIS
  37. GINTARĖ PAULAUSKIENĖ
  38. SANDRA MATULEVIČIENĖ
  39. VIKTORAS LABUTINAS
  40. ASTA SIVOLOVIENĖ
  41. VIKTORIJA URBONAVIČIENĖ
  42. ARVYDAS BALČIŪNAS
  43. MINDAUGAS VAINIUS
  44. LAURITA PUŠKOVA
  45. LINAS SVIRPLYS
  46. JONAS KURLAVIČIUS
  47. GRAŽINA JANUŠAUSKIENĖ
  48. RAIMUNDAS SIMONAVIČIUS
  49. POVILAS BEIŠYS

 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą

Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą Mindaugas Sinkevičius pristato visą kandidatų į Jonavos rajono tarybą sąrašą ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 28 Dec 2022 10:24:59 +0200
<![CDATA[Ar gerai pažįstate savo endokrininę sistemą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-gerai-pazistate-savo-endokrinine-sistema https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-gerai-pazistate-savo-endokrinine-sistema Koks yra endokrininės sistemos vaidmuo ir kaip ji veikia?

Endokrininės sistemos liaukos išskiria hormonus, kurie veikia organizmo procesus, įskaitant medžiagų apykaitą, augimą ir vystymąsi, emocijas, nuotaiką, vaisingumą ir lytinę funkciją, miegą, kraujospūdį. Pačių endokrininių liaukų veiklą kontroliuoja nervų sistema ir kraujyje esantys cheminiai receptoriai.

Skirtingų endokrininės sistemos dalių veikla ir reguliacija yra susijusi tarpusavyje. Todėl sutrikus funkcijai kurioje nors dalyje, gali būti paveikiamos ir kitos endokrininės sistemos dalys. Be to, yra tikimybė, kad išsiskirs per daug arba per mažai hormonų. Esant tokiam disbalansui, gali kilti sveikatos problemų, pavyzdžiui, padidėti svoris, pakilti kraujospūdis, pakisti miegas, nuotaika ir elgesys. Atsiradus hormonų pusiausvyros sutrikimui, reikėtų kreiptis į specialistus. Patyrę endokrinologai Kaune ir Vilniuje gali suteikti profesionalią pagalbą, esant įvairioms endokrininės sistemos problemoms.

Kokios liaukos sudaro endokrininę sistemą?

Endokrininės liaukos skiriasi savo dydžiu, forma ir vieta organizme. Kai kurios iš jų mažytės, vos žirnio dydžio, o didžiausia endokrininė liauka yra kasa, kurios ilgis siekia apie 16–22 cm. Smegenyse yra trys endokrininės liaukos: hipofizė (posmegeninė liauka), hipotolamas (pagumburio liauka) ir epifizė (kankorėžinė liauka). Kaklo srityje – skydliaukė ir prieskydinė liauka. Kitos svarbios endokrininės liaukos – antinksčiai, užkrūčio ir lytinės liaukos.

Kokius hormonus gamina endokrininės sistemos liaukos?

Hormonai yra cheminės medžiagos, kurias endokrininė sistema naudoja tam, kad siųstų pranešimus organams ir audiniams. Patekę į kraujotaką, jie keliauja į tikslinį organą ar audinį, kuris turi receptorius, atpažįstančius ir reaguojančius į hormoną. Keletas endokrininės sistemos gaminamų hormonų pavyzdžių yra: adrenalinas, kortizolis, estrogenas, testosteronas, insulinas, melatoninas, progesteronas, oksitocinas.

Kaip palaikyti sveiką endokrininę sistemą?

Sveikas gyvenimo būdas yra sveiko kūno, taip pat ir endokrininės sistemos, pagrindas. Siekiant palaikyti hormonų balansą, svarbu tinkamai maitintis, būti fiziškai aktyviems, atsisakyti žalingų įpročių, taip pat reguliariai lankytis pas sveikatos priežiūros specialistus. Galvojant apie sveikos endokrininės sistemos palaikymą, reikėtų atsižvelgti ir į šeimoje esančius cukrinio diabeto, skydliaukės sutrikimų ar policistinių kiaušidžių sindromo (PKS) atvejus. Labai svarbus tokių sutrikimų išsiaiškinimas ir savalaikis gydymas.

Kuo geriau pažinsime savo organizmą, tuo geriau galėsime juo pasirūpinti. O tai itin svarbu, norint būti sveikiems. Taigi, linkime, kad rūpinimasis savimi taptų įpročiu, leidžiančiu džiaugtis geresne savijauta ir dar labiau mėgautis gyvenimu.

Ar gerai pažįstate savo endokrininę sistemą?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 27 Dec 2022 12:50:27 +0200
<![CDATA[Planuose – interneto svetainė? 3 mitai, trukdantys verslui augti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/planuose-interneto-svetaine-3-mitai-trukdantys-verslui-augti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/planuose-interneto-svetaine-3-mitai-trukdantys-verslui-augti Svarbiausia – patrauklus, originalus dizainas

Vos sugalvoja pradėti savo internetinį verslą, kūrėjai ima planuoti savo svajonių interneto svetainę. Tiksliau, galvoti apie šios dizainą – atspindintį šiuolaikišką požiūrį, prekių ženklo vertybes, vizualinį identitetą. Išties, patrauklus ir originalus dizainas yra kertinis momentas, tačiau tai tikrai ne vienintelis svarbiausias dalykas. Dar kol projektas kuriamas, iš karto pagalvokite, kaip užtikrinsite lankytojams ne tik malonią vizualinę, bet ir sklandaus naršymo patirtį. Čia svarbu:

  • greitis (idealu, jei puslapis įkeliamas per kelias sekundes);
  • saugi virtuali aplinka (profesionali programinė ir fizinė įranga, atitiktis BDAR ir pan.);
  • galingumas (be trikdžių apdorojamas didelis duomenų srautas).

Greitis, saugumas ir galingumas priklauso nuo jūsų pasirinkto serverio. Šiandien yra ne vienas patrauklus variantas, pavyzdžiui, galingi debesijos ar maksimaliai konfigūruojami dedikuoti serveriai. Jeigu tai bent jau vidutinio dydžio projektas, generuosiantis didesnius srautus, geriau nesirinkti serverių variantų, kai tenka dalintis ne tik fizine įranga, bet ir resursais.

Tiesa, jei norite maksimaliai kokybiškos serverių nuomos paslaugos, verta pradėti nuo duomenų centro paieškos. Sertifikuotas, aukščiausius kokybės standartus atitinkantis duomenų centras yra maksimaliai apsaugotas tiek fiziškai – nuo vagių, nenumatytų gamtos stichijų, ryšio ar elektros tiekimo trikdžių – ir, žinoma, virtualiai – nuo kenksmingų DDoS atakų. Profesionali programinė bei fizinė įranga ir tinkamo privačių išteklių kiekio pasirinkimas užtikrins, kad duomenų kelionė, nepriklausomai nuo lankytojų srauto, bus sklandi, greita ir saugi.

Paieškos sistemos rezultatų TOP pozicijose atsirandama savaime

Kai kurie, vos padarę interneto svetainę prieinama interneto naršytojams, ima laukti – kada gi ji atsidurs pirmosiose paieškos sistemos pozicijose. O kaip kitaip, juk dizainas gražus, sukurta daug informatyvių ir aktualių įrašų, prekių ir paslaugų aprašymai – profesionalūs? Deja, to pakaks tik tokiu atveju, jei jūsų prekė ar paslauga neturi konkurencijos. Priešingu atveju, teks įdėti kur kas daugiau pastangų. Čia jau kalbame apie SEO – svetainės optimizavimą paieškos sistemai, arba organišką, tikslingą potencialių pirkėjų srautą. Taigi, teks atlikti išsamią konkurentų analizę, padirbėti ties vidinių ir išorinių nuorodų tinklu, tekstus papildyti aktualiais raktažodžiais. Daugiau informacijos apie tai galima rasti internete arba kreiptis į specifinės rinkodaros srities specialistus.

Kuo daugiau funkcijų – tuo geriau

Šiandien naujausi dizaino ir programavimo įrankiai leidžia pasiekti stebinančių rezultatų – kurti įvairiausias interneto svetaines, su begale funkcijų ir meno kūrinius primenančių grafinių elementų. Tačiau į vartotoją orientuoto dizaino (angl. k. žinomas trumpinys UX) specialistai vis primena – viskas slypi paprastume. Todėl nesistenkite integruoti visų dizaino inovacijų ir naujausių funkcijų. Kurdami vizualinį paveikslą, likite nuoseklūs, atsižvelkite į prekių ženklo spalvas, šriftą, linijas, naudojamus grafinius elementus ir pan. Jeigu pritaikysite maksimalų kiekį skirtingų funkcijų, nuo to skaitmeninis projektas funkcionalesnis netaps. Jis toks bus tada, kai tikslingai atsirinksite tik tai, kas aktualu ir kas padeda vartotojui paprasčiau naršyti, o jums – gauti norimą konversiją.

Klaidinga manyti, kad gražus viršelis ilgam sužavės vartotoją, kuris, beje, šiandien itin reiklus ir neretai nusimanantis apie tai, kas yra kokybiška interneto svetainė. O ji – greita, saugi, neužstringanti įpusėjus pirkimo procesui, paprasta, aktuali, informatyvi ir, žinoma, originali, atspindinti prekių ženklo vertybes. Net ir geriausia reklama negarantuos pardavimų, jei užsukusieji čia pasiges kertinių dedamųjų. Taigi, pradėkite nuo profesionalaus duomenų centro paieškos, tuomet – pasirūpinkite į patogią vartotojo kelionę orientuotu dizainu. Dar būtinai skirkite laiko komunikacijos strategijos ir plano kūrimui bei ilgalaikius rezultatus atnešančioms skaitmeninės rinkodaros priemonėms.

Planuose – interneto svetainė? 3 mitai, trukdantys verslui augti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 26 Dec 2022 21:21:51 +0200
<![CDATA[3 kriterijai, leidžiantys įsigyti tinkamiausią valymo įrenginį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/3-kriterijai-leidziantys-isigyti-tinkamiausia-valymo-irengini https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/3-kriterijai-leidziantys-isigyti-tinkamiausia-valymo-irengini Vartotojų atsiliepimai ir patirtys

Prieš kreipdamiesi į specialistus, įvertinkite, kokie yra patikimi valymo įrenginiai, atsiliepimai apie juos ir įmonę, teikiančią projektavimo bei montavimo paslaugas. Vartotojų atsiliepimai internete ir rekomendacijos leis susidaryti nuomonę apie gaminių kokybę ir kitus asmeniškai svarbius aspektus. Skirkite pakankamai laiko paieškoms ir, suradę patikimą įmonę, kreipkitės dėl konsultacijos. Konsultacijos metu galėsite įvertinti darbuotojų profesionalumą.

Išvalytų nuotekų išleidimo galimybės

Norint įsigyti tinkamiausią nuotekų įrenginį, reikia įvertinti ir išvalyto vandens išleidimo galimybes. Nuo to priklausys, ar valymo įrenginys, ar talpykla bus tinkamesnis pasirinkimas. Pasidomėkite, ar šalia gyvenamojo sklypo yra:

  • drenažas;
  • griovys;
  • pratekantis telkinys.

Jeigu yra vienas iš aukščiau minėtų elementų, tikėtina, bus galima montuoti valymo įrenginį ir išvalytas nuotekas išleisti į aplinką. Žinoma, jeigu tokių sąlygų nėra, tuomet turi būti įrengiamas infiltracijos šulinys arba speciali talpykla vandeniui, kurį galima panaudoti daržo, sodo ar vejos laistymui.

Sklypo plotas ir grunto tipas

Ne ką mažiau svarbu įvertinti sklypo plotą, grunto tipą ir gyvenančių žmonių skaičių. Tai nulems valymo įrenginio dydį, vamzdžių ilgį. Pagal reglamentus, atstumas tarp nuotekų valymo įrenginio ir šulinio turi būti ne mažesnis nei 15 metrų. Be to, ieškant įrenginio vietos, reikia įvertinti atstumą iki sklypo ribos pabaigos. Šis atstumas turėtų būti ne mažesnis nei 3 metrai. Kitu atveju privaloma gauti besiribojančios teritorijos savininko ar valdytojo raštišką sutikimą.

Taigi, įvertinę aukščiau aptartus kriterijus, įsigysite tinkamiausią nuotekų valymo įrenginį. Žinoma, rekomenduojama kreiptis į savo srities specialistus, kurie padės įvertinti visus kriterijus ir atsakys į visus rūpimus klausimus. Kokybiškai atlikti projektavimo ir montavimo darbai leis išvengti nemalonumų ateityje ir ilgalaikėje perspektyvoje sutaupyti laiko ir išlaidų.

3 kriterijai, leidžiantys įsigyti tinkamiausią valymo įrenginį

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 26 Dec 2022 21:16:59 +0200
<![CDATA[Sausėjanti rankų oda žiemą: kaip jai padėti ?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausejanti-ranku-oda-ziema-kaip-jai-padeti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausejanti-ranku-oda-ziema-kaip-jai-padeti Drėkinkite ir maitinkite rankų odą

Vienas pagrindinių žingsnių, siekiant padėti sausėjančiai rankų odai, yra jos drėkinimas. Tai reikėtų daryti tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Įsitikinkite, kad geriate pakankamai vandens. Pasistenkite praturtinti savo mitybą odai vertingais maisto produktais, kuriuose gausu vitaminų D, A ir C, niacino (vitamino B3), cinko, geležies, taip pat omega-3 riebalų rūgščių.

Siekdami palaikyti išorinį odos drėkinimą, naudokite drėkinamuosius ir maitinamuosius kremus. Rankas kremu patariama tepti iš karto po kiekvieno plovimo arba dezinfekavimo, prieš tai jas nusausinus. Tokiu būdu bus sumažinamas vandens netekimas iš paviršinių odos sluoksnių.

Tinkamai plaukite rankas

Kalbant apie sausų rankų priežiūrą žiemos metu, svarbu atkreipti dėmesį ir į tinkamą jų plovimą. Plaunant rankas, reikėtų naudoti švelnų muilą, šiltą, o ne karštą vandenį. Klaidingai manoma, kad pastarasis geriau sunaikina virusus ar bakterijas. Šią funkciją atlieka muilas. Karštas vanduo tik dar labiau sausina ir dirgina odą. Po plovimo rankas reikėtų nusausinti ir iš karto patepti kremu.

Mūvėkite pirštines

Norint apsaugoti ir taip jautrią, lengvai pažeidžiamą rankų odą, būnant lauke žiemą būtina dėvėti pirštines. Tai padeda išvengti ne tik rankų išsausėjimo, bet ir nušalimo. Esant žemai oro temperatūrai, užtenka vos kelių minučių, kad oda būtų rimtai pažeista. Šiltų pirštinių mūvėjimas yra viena iš prevencinių priemonių, galinčių padėti apsaugoti rankas nuo žiemos pavojų. Tam, kad apsaugotumėte rankų odą nuo cheminių medžiagų poveikio, atlikdami buities darbus, taip pat nepamirškite dėvėti pirštinių.

Masažuokite rankas

Dar vienas būdas, kaip galite padėti savo rankoms žiemos metu, tai jas masažuoti. Tokiu būdu gerinama ne tik kraujo cirkuliacija, bet ir odos priežiūros produktų, pavyzdžiui, drėkinamojo kremo, pasisavinimas. Geriausia tai, kad pasimasažuoti rankas galite bet kada, kai jos yra laisvos, pavyzdžiui, gulėdami lovoje prieš miegą arba atsibudę. Norintiems pasimėgauti profesionalia procedūra, rekomenduojama apsilankyti SPA. Puiki proga apdovanoti save rankų masažu gali būti ir manikiūras Vilniuje.

Pasinaudokite šiais patarimais ir suteikite savo sausėjančiai rankų odai tinkamą pagalbą. Žvarbus ir sausas oras gali neigiamai paveikti jos būklę. Todėl kruopšti rankų priežiūra žiemos metu ypač svarbi – pasirūpinkite, kad jos būtų sveikos ir gražios.

Sausėjanti rankų oda žiemą: kaip jai padėti ?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Dec 2022 11:16:57 +0200
<![CDATA[3 dažniausios personalo valdymo klaidos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/3-dazniausios-personalo-valdymo-klaidos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/3-dazniausios-personalo-valdymo-klaidos Netinkamas požiūris į darbuotojus

Šiuolaikinėje visuomenėje darbas dažnai tampa prioritetu. Tačiau svarbu suvokti, kad kiekvienas darbuotojas visų pirma yra žmogus, kurio gyvenimas neapsiriboja vien darbu. O gyvenimas už darbo ribų kartais turi įtakos užduočių atlikimui darbe. Tai suprasti verslui gali būti ypač naudinga: noras ir pastangos pažinti savo darbuotojus padeda sukurti lojalių ir patenkintų darbuotojų ratą. Žinodami, kas vyksta jų darbuotojų gyvenime, darbdaviai gali numatyti tam tikras situacijas, o prireikus imtis atitinkamų priemonių, kad darbuotojai galėtų toliau sėkmingai dirbti.

Mikrovaldyba

Nei vienam patyrusiam darbuotojui nepatinka būti nuolat stebimam ir jausti, kad nepasitikima jo elgesiu ar priimamais sprendimais. Todėl mikrovaldyba (angl. micromanaging) daugeliu atvejų nėra geras sprendimas. Darbuotojams suteikiant pakankamai savarankiškumo atliekant paskirtas užduotis, jie jausis labiau vertinami ir bus produktyvesni. Vienas iš būdų, padedančių tai įgyvendinti, gali būti personalo valdymo programos naudojimas. Tokia programa suteikia didesnę darbuotojų savikontrolę, o vadovai savo laiką gali skirti kitoms svarbioms užduotims.

Grįžtamojo ryšio trūkumas

Grįžtamasis ryšys yra labai svarbus norint tobulėti. Deja, tačiau ne visi darbdaviai jį suteikia savo darbuotojams. Kodėl tai daryti verta? Atsakymas: grįžtamojo ryšio teikimas gali padėti darbuotojams efektyviau spręsti iškilusias problemas, tinkamai elgtis ir sparčiai tobulėti. Tokiu būdu gali būti gerinamas ne tik jų produktyvumas, bet ir veiklos rezultatai.

Siekiant išvengti personalo valdymo klaidų, reikia įdėti pastangų. Tačiau jos tikrai atsiperka. Tikimės, kad šis straipsnis jus paskatins pažvelgti į personalo valdymą kiek kitomis akimis, o priimti tinkami sprendimai padės pagerinti savo įmonės veiklą ir reputaciją.

3 dažniausios personalo valdymo klaidos

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Dec 2022 00:21:16 +0200
<![CDATA[Populiariausi pristatymo būdai – kurį geriausia pasirinkti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/populiariausi-pristatymo-budai-kuri-geriausia-pasirinkti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/populiariausi-pristatymo-budai-kuri-geriausia-pasirinkti Pristatymas kurjeriu į namus ar darbovietę

Užsisakant prekes internetu, galima pasirinkti pristatymą kurjeriu. Tai itin patogus pasirinkimas, kai dirbama iš namų, nes kurjeris dažniausiai siuntas pristato darbo valandomis. Žinoma, dirbantys biure, taip pat gali pasirinkti šį pristatymo būdą, nes pristatymo adresas pasirenkamas pagal poreikį.

Be to, tai itin patogus pasirinkimas, kai norima nustebinti artimąjį malonia staigmena ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje užsienio šalyje. Svarbiausia – nurodyti tikslų gavėjo adresą ir telefono numerį, kuriuo kurjeris galės susisiekti. Be to, svarbu pasirinkti tinkamą pakuotę. Ši turi atitikti siunčiamo daikto dydį. Šiandien populiariausios pakuotės:

  • dėžės;
  • specializuoti maišai;
  • paminkštinti vokai.

Jeigu siunčiamas didesnis daiktas, specialistai pataria rinktis dėžę. Dėžė yra tvirčiausia, todėl tinkamai supakavus siuntą, ši saugiai ir laiku pasieks gavėją. Jeigu norite nustebinti artimąjį ir domina patogus siuntų pristatymas į Švediją, Airiją, Vokietiją ar kitas šalis, paspauskite ant nurodytos nuorodos. Su profesionalių ir greitų kurjerių pagalba maloniai nudžiuginsite artimąjį gyvenantį svetur.

Siuntimas paštomatu

Šiandien galima pasirinkti ir siuntimą paštomatais, kurie įprastai pastatyti ten, kur lankosi daugiau žmonių. Šį būdą patogiausia rinktis tiems, kurie gyvena netoli prekybos centrų ar juose dažnai lankosi. Kaip ir siunčiant kurjeriu, taip ir paštomatu, siuntinį reikia tinkamai supakuoti, kad pakuotė išliktų patvari viso transportavimo metu. Pavyzdžiui, jeigu siunčiate dovaną dėžėje, laisvą tūrį užpildykite:

  • oro pagalvėmis;
  • burbuline plėvele;
  • tvirtu popieriumi ar kartonu;
  • putplasčio plokštėmis.

Atminkite, kad siuntos tranzito metu yra kilnojamos, kraunamos viena ant kitos, todėl svarbu, kad pakuotė būtų kokybiška ir atlaikytų kitų siuntų svorį. Siunčiant siuntą paštomatu, reikia savarankiškai pasirinkti siuntos dydį, užpildyti reikalingus gavėjo duomenis. Atspausdintą siuntos lipduką būtina užklijuoti lengvai matomoje vietoje, kad kurjeris galėtų patogiai nuskenuoti kodą.

Atsiėmimas vietoje

Dažnai internetinės parduotuvės siūlo galimybę užsakymą atsiimti vietoje. Jeigu nėra nustatytos minimalios užsakymo sumos, šis būdas įprastai yra nemokamas. Tai gana patogu tiems, kurie gyvena ar dirba šalia parduotuvės, iš kurios norima įsigyti prekę. Patogiai atlikus užsakymą internetu, gaunamas laiškas ar žinutė, kuri informuoja apie užsakymo paruošimą.

Deja, vienintelis atsiėmimo minusas – darbo laikas. Nemaža dalis parduotuvių dirba įprastomis valandomis. Tad prieš pasirinkdami atsiėmimą vietoje, įvertinkite galimybes, ar nurodytomis valandomis galėsite atsiimti užsakymą. Žinoma, užsakymą atsiimti gali ir kitas šeimos narys, tačiau kai kurios įstaigos atsiėmimo metu reikalauja asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

Taigi, pagal asmeninius poreikius, kiekvienas gali rinktis bet kurį siuntinio pristatymo būdą. Pasirinkimą dažniausiai lemia vietovė, kurioje gyvenama, ir siuntos dydis. Norint maloniai nustebinti artimąjį, rekomenduojama rinktis pristatymą kurjeriu, kuris siuntą pristatys tiesiai į gavėjo namus ar darbovietę. Tai vienas iš populiariausių pristatymo būdų, ypač šventiniu laikotarpiu.

Populiariausi pristatymo būdai – kurį geriausia pasirinkti?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Dec 2022 19:00:14 +0200
<![CDATA[Patarimai ruošiant šventines vaišes: kaip išsirinkti ir nusipirkti saugią žuvį?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patarimai-ruosiant-sventines-vaises-kaip-issirinkti-ir-nusipirkti-saugia-zuvi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patarimai-ruosiant-sventines-vaises-kaip-issirinkti-ir-nusipirkti-saugia-zuvi Artėjančių švenčių vaišių stalas dažnai neįsivaizduojamas be žuvies, silkės patiekalų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pataria į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint įsigyti kokybiškos ir saugios žuvies bei žuvies gaminių.  

Gyvos žuvies pardavimas draudžiamas! Veterinarijos reikalavimai draudžia parduoti gyvą, nepaskerstą žuvį. Tačiau prekybos vietose vartotojai gali įsigyti neišdarinėtos ir jau išskrostos, supjaustytos griežinėliais ar iš įvairių rūšių žuvies paruoštos filė, kuri yra niekaip neapdorota, tik atšaldyta.

Žuvis turi būti tinkamai šaldoma. Sugautos žuvys turi būti kuo skubiau atšaldomos ir laikomos tirpstančio ledo temperatūroje – maždaug 0 ºC. Todėl perkant šviežią (atšaldytą) nesupakuotą žuvį iš ledo vitrinos, visada svarbu atkreipti dėmesį, kad mažiausiai pusė žuvies paviršiaus būtų padengta ledu. Tinkamą temperatūrą ir žuvies kokybę užtikrina tik pakankamas ledo kiekis ant žuvies paviršiaus, taip pat ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ledas aplink žuvį būtų švarus. 

Žuvies šviežumą galima nesunkiai įvertinti.  Nepjaustytos žuvies šviežumą patikrinti lengviausia apžiūrint akis, žvynus, pelekus ir žiaunas. Šviežia žuvis neturi pašalinio kvapo, jis yra specifinis ir būdingas tam tikroms žuvų rūšims, jeigu, pavyzdžiui, jaučiamas stiprus amoniako kvapas – tokia žuvis nešviežia, pradedanti gesti. Šviežių žuvų oda yra blizganti ir stangri, gleivės skaidrios, žvynai turi tvirtai laikytis ir blizgėti, pelekai ir uodega neapdžiūvę ir nesusiklijavę.

Patarimai kaip atskirti šviežią silkę. Renkantis silkes, reikėtų atkreipti dėmesį į jų spalvą – kad jos būtų nepageltusios, nepatamsėjusios, taip pat patikrinti, ar kietos. Pradedančių gesti silkių paviršius būna pasidengęs pilkomis ar gelsvomis apnašomis, oda lengvai plyšta, neskrostų silkių dažnai būna suplyšę pilvai. Dūmo skonio sūdytos silkės nuo tradicinių skiriasi tuo, kad jų gamybai naudojamos kvapiosios medžiagos, suteikiančios produktui dūmų aromatą.

Atšildžius žuvį suvartokite nedelsiant. Žuvys yra greitai gendantis maisto produktas, todėl nusipirkus šviežią ar atšildytą žuvį reikėtų jos nelaikyti be papildomo apdorojimo ir iškart gaminti, jokiu būdu neužšaldyti antrą kartą jau atšildytos žuvies. Laikant šaldytuve aukštesnėje nei nulinėje temperatūroje, žuvis greitai ims gesti ir nebus tinkama vartoti.

VMVT info.

Patarimai ruošiant šventines vaišes: kaip išsirinkti ir nusipirkti saugią žuvį?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Dec 2022 12:27:55 +0200
<![CDATA[Erlandas Andrejevas: estetiška – patogu - saugu – funkcionalu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/erlandas-andrejevas-estetiska-patogu-saugu-funkcionalu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/erlandas-andrejevas-estetiska-patogu-saugu-funkcionalu Jonava per pastaruosius metus keitėsi – nors miestas savo gyvavimo metų skaitiklyje kaupė vis daugiau skaičių, tačiau pats jo veidas ėjo ne senyn, o priešingai – tik gražyn. Prie to prisidėjo ir nuolatinis aplinkos puoselėjimas, ir apskritai miesto infrastruktūros gerinimas. 

Savo rinkėjams jau prieš ketverius metus pažadėjome – gražindami aplinką, sieksime, kad būtų jauku ir malonu ne tik gyventojo akiai, bet kad jam kartu būtų sukuriamas maksimalus įmanomas patogumas, reikalingas kasdienėje rutinoje.  O patogumas mums yra neatsiejamas ir nuo žodžio saugumas. Estetiška – patogu – saugu - funkcionalu: būtent taip galima būtų apibūdinti mūsų projektuojamos veiklos algoritmą. Ir tai nėra tik tušti žodžiai. Prisiminkime, kas atlikta per pastaruosius ketverius metus. 

Įsipareigojome pastatyti pėsčiųjų tiltą per Žeimių gatvę. Patys gyventojai išrinko, koks tiltas turėtų būti, ir šiandien jis jau „įsikūręs“ pažadėtoje vietoje. Pėsčiųjų tiltas ne tik tapo vienu iš mūsų miesto simbolių, tačiau užtikrina ir darnų judumą, ir pėsčiųjų saugumą. Džiaugiuosi, kad jonaviečiai padovanojo ir galimybė apšviesti tiltą norima spalva – tai puikus bendruomeniškumo pavyzdys.  Dabar net nebeprisimename, kaip gatvė atrodė be tilto. Be to, nutiesėme pėsčiųjų ir dviračių taką nuo Žeimių iki Lietavos gatvės. 

Pažadėjome apšviesti pėsčiųjų ir dviračių takus mieste – šiandien apšviesti visi pagrindiniai pėsčiųjų ir dviračių takai mieste. Na, o kad judėti būtų dar patogiau, kapitaliai sutvarkėme dviračių-pėsčiųjų takų atkarpas tarp Chemikų ir P. Vaičiūno gatvių bei tarp Žeimių tako ir Kosmonautų gatvės. Beje, pastarojoje dar įrengtas ir pėsčiųjų takas, vedantis pro vaikų žaidimų aikštelę link prekybos centro IKI. 

Užtikrindami Chemikų mikrorajono gyventojų saugumą ir gerindami jų aplinką, įrengėme naują kelio atkarpą, vedančią link Užimtumo tarnybos, su pėsčiųjų bei dviračių taku, o svarbiausia – naujomis automobilių stovėjimo vietomis. Tai – dar ne viskas. Šalia Užimtumo tarnybos įrengėme dvi papildomas automobilių stovėjimo aikšteles (50 naujų parkavimo vietų). Maža to, čia įrengta ir apžvalgos aikštelė priešais miesto panoramą su vaizdingu reljefu. Na, o Jonavos socialdemokratai šioje vietoje padovanojo miestui ir sūpynes, kad mėgautis mylimos Jonavos vaizdais būtų galima dar turiningiau. 

Negaliu nepaminėti ir naujų laiptų, kurie jungia Joninių slėnį su Užimtumo tarnybos pastatu toje pačioje Chemikų gatvėje. Bene 220 m ilgio apšviestas laiptų takas neabejotinai palengvino pėsčiųjų galimybes patogiai patekti iš vienos miesto dalies į kitą. 

Toje pačioje Chemikų gatvėje atnaujintas pėsčiųjų takas, vedantis link P. Vaičiūno gatvės. Dabar šią vietą galima laikyti jaukia alėja, mat ji džiugina gyventojus ir išvaizdžia augmenija. Na, o kalbant apie P. Vaičiūno gatvę – čia įrengta pirmoji Lietuvoje žiedinė sankryža su integruotu dviračių taku. 

Atlikome ir kapitalinį Varnutės gatvės remontą. Ne tik įrengėme papildomų vietų automobiliams – čia atsirado ir gatvės apšvietimas. 

Sutvarkyta ir P. Vaičiūno gatvė. Taip, lūkesčiai pilna apimtimi gal ir nepasiteisino, tačiau aš asmeniškai džiaugiuosi, kad gyventojai aktyviai įsitraukė ir pareiškė savo nuomonę dėl gatvės, o Saugaus eismo komisija patikrino gyventojų nuogąstavimus ir situaciją pataisė, inicijuodama korekcijas. Taip pat džiaugiuosi ir dėl gyventojų įsitraukimo sprendžiant, kuria kryptimi turėtų būti organizuojamas eismas A. Kulviečio gatvėje. Juk atliekami darbai pirmiausiai turi atliepti gyventojų lūkesčius, todėl jų nuomonė čia – pirmame plane. 

Netrukus pradėsime naudotis atnaujinta Lietavos gatve. Skubu nuraminti – ji nebus susiaurinta, bet plotas bus išnaudotas kur kas funkcionaliau, nei iki šiol. Na, pavyzdžiui, čia bus automobilių stovėjimo juostos abejose gatvės pusėse. Tai labai aktualu gyventojams, nes rasti vietą automobiliui šiame kvartale nėra ypatingai paprasta. 

Tema apie parkavimo vietas verta atskiro dėmesio, ir jo tikrai buvo skirta. Kaip jau paminėjau anksčiau, mes, socialdemokratai, miesto plėtros architektūroje laikomės principo „estetiška – patogu - funkcionalu – saugu“. Remiantis tuo, išsikėlėme ambiciją šalia kiekvieno renovuojamo daugiabučio atnaujinti ir (jei tik yra galimybė) praplėsti automobilių parkavimo vietas. Atnaujintas daugiabutis ir suvargusi aikštelė – tikrai ne mūsų siekiamybė. Iš viso per šią kadenciją atnaujinome 52 aikšteles prie daugiabučių namų ne tik pakeičiant asfalto dangą, bet ir padidinant parkavimo vietų skaičių. 

Noriu pabrėžti, kad daugiabučių kiemų tvarkymo darbai atlikti ne tik mieste, bet ir rajone – Ruklos miestelyje. 

Malonu pasidžiaugti atliktais darbais ir ištesėtais pažadais, bet dar svarbiau nusibrėžti kryptis ateičiai. Mūsų strateginis požiūris dėl renovuojamų daugiabučių aplinkos tvarkymo nekis – ir toliau čia atnaujinsime tiek automobilių stovėjimo aikšteles, tiek pėsčiųjų takų dangas.   

Gerindami susisiekimą mieste, įrengsime žiedinę sankryžą, jungiančią Žeimių, Vasario 16-osios ir J. Ralio gatves. 

Toliau vykdysime dviračių ir pėsčiųjų takų plėtrą – ir ne tik rajono centre, bet ir kaimo seniūnijose. 

Be to, reikšmingai atnaujinsime miesto autobusų parką – čia rasis vis daugiau elektrobusų, neteršiančių mūsų rajono oro. 

Jei turite ir daugiau minčių, kaip galėtume dar plačiau pritaikyti principą „Estetiška – patogu– saugu - funkcionalu“ rajono darnaus judumo kontekste, pasidalinkite idėjomis parašydami man skyrius@lsdpjonava.lt Jonava – bendras mūsų visų rūpestis. Kurkime jos ateitį šiandien.

 

Erlandas Andrejevas,

Jonavos raj.  savivaldybės tarybos narys, Miesto reikalų komiteto pirm. pavaduotojas, Saugaus eismo komisijos pirmininkas

 

Nuotraukoje - Erlandas Andrejevas

g. m. 1985-06-20

Numeris sąraše – 3

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

 

 

 

 

Erlandas Andrejevas: estetiška – patogu - saugu – funkcionalu

Erlandas Andrejevas: estetiška – patogu - saugu – funkcionalu Erlandas Andrejevas: estetiška – patogu - saugu – funkcionalu Erlandas Andrejevas: estetiška – patogu - saugu – funkcionalu Erlandas Andrejevas: estetiška – patogu - saugu – funkcionalu Erlandas Andrejevas: estetiška – patogu - saugu – funkcionalu Erlandas Andrejevas: estetiška – patogu - saugu – funkcionalu Erlandas Andrejevas: estetiška – patogu - saugu – funkcionalu ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Dec 2022 10:52:21 +0200
<![CDATA[Negalią turintys žmonės darbo rinkoje: ką svarbu žinoti norinčiam dirbti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/negalia-turintys-zmones-darbo-rinkoje-ka-svarbu-zinoti-norinciam-dirbti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/negalia-turintys-zmones-darbo-rinkoje-ka-svarbu-zinoti-norinciam-dirbti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, mūsų šalyje gyvena apie 150 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia. Dalis jų dirba, o kiti norėtų dirbti, bet galbūt nežino, nuo ko pradėti. 

„Šią vasarą priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai atneš ne tik postūmį pokyčiams, bet ir reikiamą pagalbą bei paslaugas negalią turintiems gyventojams bei darbdaviams, norintiems įdarbinti žmones su negalia. Tikiu, kad savo kolektyvuose jau esate pastebėję, kad negalią turintys darbuotojai, jūsų kolegos, yra konkurencingi darbuotojai, galintys dirbti įvairius darbus, užimti įvairias pareigas ir prisidėti savo patirtimi, žiniomis ir įgūdžiais prie įmonės kuriamos vertės ir augimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Jei turite negalią ir norite susirasti darbą, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Yra kelios galimybės: apsilankykite klientų aptarnavimo skyriuje, registruokitės Užimtumo tarnybos el. paslaugomis arba susisiekite su Užimtumo tarnybos specialistais bendruoju konsultacijų numeriu 1883. 
 
Užimtumo tarnybos specialistai padės susitikti su potencialiais darbdaviais, kurie įdarbindami jus galės pasinaudoti subsidija darbo užmokesčiui, darbo asistento užmokesčiui arba darbo vietos pritaikymui. O jūs, jei bus toks poreikis, turėsite galimybę gauti profesinės reabilitacijos paslaugą, papildomą atvejo vadybininko pagalbą įsidarbinant ar jau įsidarbinus, paramą steigiant darbo vietą sau, paramą mokymuisi, kelionės išlaidoms. 

Užimtumo tarnyboje darbingo amžiaus žmonėms su negalia, turintiems vidutines ar ribotas įsidarbinimo galimybes, gali būti teikiama įdarbinimo su pagalba paslauga. Pavyzdžiui, žmogui su negalia padedama susitvarkyti įsidarbinimui reikalingus dokumentus, suprasti darbo sutarties sąlygas, darbdavio vidaus tvarkos taisykles ir darbo vietoje atliekamas darbo funkcijas. Paskirtas atvejo vadybininkas taip pat konsultuoja darbdavį, kaip naujajam darbuotojui turėtų būti pritaikyta darbo vieta.

Žmogui su negalia gali būti teikiama ir lydimoji pagalba įsidarbinus. Šiuo atveju padedama išspręsti naujoje darbovietėje kylančias problemas, dėl kurių žmogus su negalia gali netekti darbo. Atvejo vadybininkas taip pat konsultuoja, kaip užtikrinti asmens su negalia teises ir išvengti diskriminacijos, tarpininkauja, jei kyla nesutarimų dėl darbo sąlygų.

Žmonės su negalia taip pat turi galimybę dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje siekiant atkurti ar padidinti savo darbingumą, profesinę kompetenciją bei pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje. Dėl dalyvavimo profesinėje reabilitacijoje žmogui su negalia reikėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuri išduos siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Čia bus nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis. 

Pagalba darbo vietą susikuriant sau

Jei vis svarstote pradėti savo verslą, turite galimybę pasinaudoti Užimtumo tarnybos teikiama parama. 
Parama verslui kurti teikiama asmenims, kurie nori susikurti darbo vietą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams), jeigu darbo vietos steigiamos labai mažose įmonėse.  
Finansuojami tie darbo vietos steigimo projektai, kurie padės įgyvendinti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslus, skatinti žiedinę ekonomiką ar mažinti COVID-19 ligos poveikį.

Nuo kitų metų, t. y. 2023 m. pradžios, galės būti kompensuojama iki 26 tūkst. Eur darbo vietos steigimo išlaidų. Valstybės paramos lėšos gali būti skiriamos darbo priemonėms įsigyti ir turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėn. nuo numatomos darbo vietos įsteigimo dienos valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti (iki 50 proc. subsidijos sumos).

Kas naujo nuo 2023 m. sausio 1 d. dirbantiems atviroje darbo rinkoje

Įdarbinimas subsidijuojant. Subsidija darbo užmokesčiui skiriama siekiant padėti asmenims įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų. Asmenims, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama neterminuotai, asmenims, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis ar vidutinis neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama iki 36 mėnesių, asmenims, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis – iki 6 mėnesių.

Darbo vietų pritaikymas. Ši priemonė taikoma bedarbių įdarbinimui ar dirbančių darbo vietos išlaikymui, subsidijuoti darbo priemonių, darbuotojo aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymą.

Subsidijos darbo asistento išlaidoms. Darbo asistentas žmogui su negalia, jei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba yra nustačiusi darbo asistento pagalbos poreikį, padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas. Darbdaviui skiriama subsidija darbo asistento išlaidoms.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas. Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, parama judumui, įdarbinimas subsidijuojant, subsidija darbo asistento išlaidoms, darbo vietų pritaikymo subsidijavimas, parama verslui kurti.

Negalią turintys žmonės darbo rinkoje: ką svarbu žinoti norinčiam dirbti?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Dec 2022 10:08:42 +0200
<![CDATA[„Rail Baltica“ geležinkelis atkarpoje Kaunas-Vilnius: vietos bendruomenės aktyviai domisi būsima trasa ir kompensacijomis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rail-baltica-gelezinkelis-atkarpoje-kaunas-vilnius-vietos-bendruomenes-aktyviai-domisi-busima-trasa-ir-kompensacijomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rail-baltica-gelezinkelis-atkarpoje-kaunas-vilnius-vietos-bendruomenes-aktyviai-domisi-busima-trasa-ir-kompensacijomis Gyventojai aktyvūs

Susisiekimo ministerija, už „Rail Baltica“ projekto vykdymą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ bei specialiojo plano rengėjai jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“  lapkričio ir gruodžio mėnesiais, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, organizavo susitikimus kiekvienoje savivaldybėje, kurios teritorijoje bus tiesiamas europinės vėžės geležinkelis.

„Vykstant konkretizuotų sprendinių viešinimo procedūroms papildomai organizavome susitikimų ciklą su savivaldos ir vietos bendruomenių atstovais. Susitikimuose išsamiai buvo pristatomi konkretizuoti sprendiniai kiekvienoje savivaldybėje bei atsakoma į gyventojams kylančius klausimus, paaiškinama, kaip gali būti teikiami argumentuoti pasiūlymai dėl konkretizuotų sprendinių tobulinimo“, – kalba Susisiekimo ministerijos Infrastruktūros plėtros grupės vadovas Vytautas Palevičius.

Anot „LTG Infra“ „Rail Baltica“ projektų įgyvendinimo vadovo Manto Kaušylo, susitikimuose suinteresuotosios šalys dalyvavo itin aktyviai: „Didžioji dalis susitikimų vyko vakarais tam, kad juose galėtų dalyvauti kuo daugiau gyventojų. Vertiname tai, kad jie ateidavo jau pasiruošę ir užduodavo labai konkrečius klausimus. Tad susitikimai buvo produktyvūs ir naudingi visoms pusėms – gyventojai galėjo individualiai pasikonsultuoti, tuo tarpu mūsų komanda gavo papildomų įžvalgų dėl parengtų konkretizuotų sprendinių“, – teigia M. Kaušylas.

Domisi geležinkelio trasa ir galimomis jos korekcijomis

Daliai susirinkusiųjų vis dar kilo klausimas, kaip ir kodėl buvo pasirinkta būtent tokia Kaunas-Vilnius geležinkelio trasa. „Šis klausimas yra visiškai suprantamas ir pagrįstas, nes kai kuriuos gyventojus naujojo geležinkelio statyba palies tiesiogiai – siekiant įgyvendinti Lietuvai ir visam Baltijos regionui šį itin svarbų projektą bus išperkamas kai kurių žmonių turtas,  – sako Susisiekimo ministerijos atstovas Vytautas Palevičius. – Kaunas-Vilnius atkarpa yra labai urbanizuota, tad buvo tiesiog neįmanoma suplanuoti geležinkelio taip, kad jis nepaliestų dalies gyventojų turto.“

Analizuotos ir vertintos buvo 4-rios trasos alternatyvos. Atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, kaštų ir naudos bei daugiakriterę analizes pagal daugelį kriterijų buvo pasirinkta ta trasos alternatyva, kuri sukels mažiausias pasekmes socialinei, gamtinei bei ekonominei aplinkai.  

Sulaukta ir klausimų, ar planuojamos geležinkelių vėžės vieta dar gali keistis.  Pasak „LTG Infra“ atstovo M. Kaušylo, ruože Kaunas-Vilnius geležinkelio vėžės vieta jau nesikeis, tačiau galimi šalia geležinkelio numatytos infrastruktūros pakeitimai – pavyzdžiui, gali kisti automobilių kelio vieta, nepažeidžiant viešinimo procedūrų.

Vienas aktualiausių – kompensacijų klausimas

Daug klausimų sulaukta dėl žemės ir nekilnojamojo turto išpirkimo ir kompensacijų už paimtą turtą. Anot „Rail Baltica“ projektų įgyvendinimo vadovo, žemė visuomenės poreikiams išperkama tuomet, kai tam tikra teritorija yra reikalinga įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, kurie turės reikšmingos naudos visuomenei.

„Paimant privačią žemę ir nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams, turto savininkui teisingai atlyginama už žemę ir statinius pinigais pagal rinkos vertę. Tačiau paimant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma bus apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą dviem turto vertinimo metodais – atkuriamąja bei rinkos verte.  Savininkui bus atlyginama ta verte, kuri yra didesnė“, – kalba V. Palevičius.

Beje, apskaičiuojant kompensacijas gali būti atlyginama ne tik už paimtą turtą, bet ir patirtus nuostolius, pavyzdžiui, negautą derlių ar įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti. Taip pat bus kompensuojamos patirtos išlaidos namo statybai, jei statant namą sužinota, kad namas bus išpirktas visuomenės poreikiams. Tik svarbu, kad turto savininkas turėtų išlaidas pagrindžiančią dokumentaciją.

 „Rail Baltica“ geležinkelio trasa ruože Kaunas-Vilnius

Dvikelio greitojo geležinkelio planuojama trasa eis nuo Vilniaus per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio, šiauriau Kaišiadorių ir pasieks Kauną. Planuojama pagal galimybes jį tiesti greta esamo 1520 mm vėžės geležinkelio. Rengiant specialųjį planą numatytos regioninės jungtys su Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių regioninėmis stotimis, Vilniaus intermodaliniu terminalu, Vilniaus ir Kauno oro uostais. Pagrindinės linijos ilgis sieks 95 km, o bendras ilgis su papildomomis jungtimis – 156 km. Kelionė traukiniu nuo Vilniaus iki Kauno be sustojimų regioninėse stotyse truks iki 40 minučių.

Aktualios nuorodos ir informacija visuomenei

Susipažinti su parengtu specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektu nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. sausio 4 d. imtinai galima:

  • Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-kaunas-vilnius-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas ;
  • Teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos interneto svetainėje www.tpdris.lt , TPD Nr. S-NC-00-19-10;
  • „Web GIS“ internetinėje erdvėje https://tiny.cc/rbaltica .

Vieša specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ekspozicija nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. sausio 4 d. vyks Elektrėnų, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto ir Kauno rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių administracijų patalpose.

Viešas svarstymas, kurio metu bus viešai supažindinta su specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, 2023 m. sausio 4 d. 17 val. vyks viešbučio „Panorama“ konferencijų salėje „Humanitas“, adresu Sodų g. 14, Vilnius. Viešas svarstymas taip pat bus tiesiogiai transliuojamas internetu per „MS Teams“ platformą. Vaizdo transliavimo nuoroda: https://bit.ly/3E5yz2k.

Dažniausiai užduodamus klausimus apie teritorijų planavimo ir žemės išpirkimo etapus galima rasti čia

„Rail Baltica“ geležinkelis atkarpoje Kaunas-Vilnius: vietos bendruomenės aktyviai domisi būsima trasa ir kompensacijomis

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 16 Dec 2022 12:36:29 +0200
<![CDATA[R. Mikalauskienė: bendruomeninė veikla – ir malonumas, ir galimybė mokytis iš kitų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/r-mikalauskiene-bendruomenine-veikla-ir-malonumas-ir-galimybe-mokytis-is-kitu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/r-mikalauskiene-bendruomenine-veikla-ir-malonumas-ir-galimybe-mokytis-is-kitu Iš miesto – į kaimą

,,Visada buvau ,,asfalto“ vaikas, kuriam kaimas atrodė svetimas. Jei iki 40-ies man kas būtų pasakęs, kad gyvensiu kaime, tikrai būčiau garsiai nusijuokusi ir gal net pyktelėjusi. Tik peržengus ketvirtą dešimtį įvyko kažkoks lūžis: pradėjau galvoti apie nuosavą namą, savą daržiuką.

Taip susiklostė, kad Žemutinėje Batėgaloje esančioje sodyboje, kurioje dabar gyvename, apsistoti nusprendėme dėl vyro mamos sveikatos būklės. Jai pablogėjus, kalbėjomės su gydytoju, ką galime padaryti, kad anyta jaustųsi kuo geriau. Greitai supratome, jog mūsų bute ji patiria stresą, nes jis jai svetimas. Dėl to nutarėme kraustytis į kaimą.

Tuomet čia stovėjo tik senučiukas dviejų galų namas. Jame nebuvo šilto vandens, kitų patogumų. Kiekvieną rytą prieš važiuodama į tuometinį darbą Jonavoje, užsukdavau į butą persirengti, nusiprausti. Taip nuo 2013-ųjų iki 2016-ųjų gyvenome tarp miesto ir kaimo, kol pasistatėme sau naują namuką“, – paklausta, kas paskatino jos šeimą įsikurti užmiestyje, pasakojo R. Mikalauskienė.

Moteris atvira – gyvenimą kaime reikėjo prisijaukinti.

,,Jūs įsivaizduokite, kad aš nieko nemokėjau. Reikia pasišildyti, užkurti pečių, o aš nežinau kaip. Vyras paskambina, sako, jog pasidaryčiau prakurų, bet nemokėjau ir to. Ne kartą teko pirštus ,,apsikapoti“.

Dabar visa tai prisimenu su šypsena, nes su laiku išmokau gyvenimo kaime subtilybių. Galiu pasakyti, kad šiuo metu nebeįsivaizduoju, kas galėtų paskatinti mano norą grįžti gyventi į miestą. Viskas apsivertė aukštyn kojomis“, – šypsodamasi kalbėjo pašnekovė.

Jautru iki šiol

Pamažu šimtametė sodyba tapo ne tik mylimais namais, bet ir vieta, suburianti kilniems tikslams: čia suorganizuota ne viena neįgaliųjų stovykla, socialiai remtiniems asmenims skirti susitikimai.

,,Tiesą sakant, tam pradžią suteikė mano anyta. Iki savo ligos ji dirbo mokytoja ir turėjo užklasinį užsiėmimą, susijusį su turizmu. Tuomet aš dar negyvenau čia, bet pamenu, kad jos mokiniai pėsčiomis ateidavo iki sodybos, susistatydavo palapines ir smagiai sau leisdavo laiką.

Jau kur kas vėliau, po kelių metų, viena pažįstama užklausė manęs, ar nenorėčiau į sodybą pasikviesti sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos ,,Viltis“ vaikučių. Žinoma, sutikau.

Padarėme vienos dienos stovyklą, kurią prisimenu iki šiol. Buvo pavasaris, šilta. Aš suplanavau keletą užsiėmimų, bet kai jie atvažiavo ir visi išlipo iš autobuso, pirmas vaizdas mane sukaustė. Dalis vaikučių buvo su aiškiai matomomis fizinėmis negaliomis, cerebriniu paralyžiumi. Neatlaikiau... Turėjau bent trumpam dingti: nuėjau į namą, išsiverkiau. Tas vaizdas mane labai stipriai palietė, bet nurijusi gerklę gniaužiančius jausmus – grįžau. Taip aš perlipau tą pirmą savo barjerą ir vėliau bendrauti su neįgaliukais buvo lengviau.

Kartas nuo karto sulaukdavome ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų, asociacijų prašymų priimti su veiklomis, skirtomis nepasiturintiems žmonėms. Niekada daug apie tai negalvodavome ir priimdavome“, – pasakojo pašnekovė.

Pagrindinis dėmesys – vaikams

R. Mikalauskienės vadovaujama asociacija ,,Jonavietė“ taip pat rūpinasi silpnesniais.

,,Tai yra labdaringa organizacija, į kurią susirenka aktyvios moterys, turinčios vieną tikslą – daryti gerus darbus. Mes siekiame padėti nepasiturinčių šeimų vaikams, prisidedame prie Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos mokinių pasiekimų gerinimo: kartais norint sudalyvauti konkurse reikia pinigų, o nepasiturinčioms šeimoms tai gali būti per didelė našta.

Dėmesio skiriame ir be tėvų augančių vaikų, kuriuos globoja Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centras, motyvacijos mokytis skatinimui: įsteigėme stipendiją geriausius rezultatus demonstruojantiems mokiniams, kuri būna pervedama tiesiai į jų sąskaitą. Šalia to, vaikai būna iškilmingai apdovanoti mūsų renginyje ,,Vilties sparnai“.

Stengiamės prisidėti ir prie Jonavoje apsistojusių ukrainiečių vaikų džiaugsmo – ,,Jonavietės“ dėka jiems buvo suteikta galimybė vykti į ekskursiją kartu su kitais socialiai remtinais vaikais.

Kaip galime, taip padedame“, – sakė R. Mikalauskienė.

Matė pavyzdį

Be visuomeninės veiklos, R. Mikalauskienė darbuojasi Kulvos Abraomo Kulviečio mokyklos Batėgalos skyriuje, kur eina darželio auklėtojos pareigas. Anksčiau jai teko dirbti socialinės rūpybos specialiste. Pasiteiravus, kas lėmė jos pasirinkimą sieti savo gyvenimą su pagalba kitiems, moteris prisimena vaikystę.

,,Išgirdus šį klausimą man ir pačiai pasidarė įdomu, kodėl taip yra? Galbūt prisidėjo mano tėvų pavyzdys? Mes nebuvome pasiturinti šeima, bet jei kas paprašydavo pagalbos, visada padėdavome.

Todėl vienu metu mažame dviejų kambarių butuke gyvenau aš, mano brolis, tėvai ir iš kitų miestų atvykę pusbrolis bei pusseserė – laikinai priglaudėme juos, kol mokėsi, nes važinėti į mokslus iš savo namų jiems buvo per toli. Kiek pamenu, jei kas užsukdavo į svečius, stalas visada būdavo nukrautas vaišėmis.

Tokioje šeimoje aš užaugau ir tai, matyt, formavo mano charakterį“, – kalbėjo R. Mikalauskienė, čia pat pridurdama, kad svetingumas nesvetimas ir jos sutuoktiniui Valerui.

Vartai – visada atviri

,,Mano vyro močiutė sakydavo, kad sodybos vartai turi būti atviri. Tą patį kartoja ir mano vyras. Būna, kad jis man iš niekur nieko praneša, jog atvažiuos koks pažįstamas. Aš tada bumbu, kad reikia pasiruošti, neturiu jokių vaišių, nemandagu žmones priimti tuščiomis. Ką Valeras į tai? Tik atšauna: ,,Pasiruošus tu ar ne, sodybos vartai turi būti atviri“.

Ir mūsų pažįstami jau pripratę, kad pas mus gali užsukti bet kada. Per vieną vyro gimtadienį nusprendėme ,,pabėgti“ į Lenkiją pabūti dviese. Praleidome ten savaitgalį. Pirmadienį po darbų sulaukėme skambučių, kad vieni atvažiuoja, kiti atvažiuoja... Nei nespėjau mirktelėti, kai mūsų kieme buvo 21 žmogus. Va tau ir nedaryk gimtadienio! 

Dažnai girdime, kad mūsų sodybos aura gera. Gal ji visus traukia pas mus“, – šypsodamasi svarstė moteris.

Įdomus sutapimas

Šalia geros auros, Mikalauskų sodyboje neretai galima pajusti ir šviežios naminės duonos kvapą.

,,Visada mėgau suktis virtuvėje, bet pradėjusi organizuoti stovyklas supratau, jog norėčiau turėti autentišką, prie sodybos tinkantį gaminį. Sugalvojau pabandyti iškepti duonos. Na ir man nesisekė: tai neiškyla, tai sukrenta. Paukščiukai buvo sotūs...

Išmokau tik po daugybės nesėkmingų bandymų. Dabar man tai – juokų darbas, tačiau įdomiausia tai, kad jau pradėjau gauti duonos užsakymų, iš pažįstamų sužinojau, kad ją kepė ir mano močiutė. Žmonės pasakoja, kad ji Jonavoje buvo žinoma kaip duonos kepėja. Aš pati to net neįtariau“, – kalbėjo kraštietė.

Kaimynas kaimynui – ne priešas

Kai kalbama apie gyvenimą užmiestyje, kartais galima išgirsti, kad kaimuose trūksta įdomios veiklos. Paklausta apie tai, R. Mikalauskienė neabejoja, kad viskas – pačių gyventojų rankose.

,,Žinote, kai mes atsikraustėme čia, aplinkui buvo gal dvi trobos, kuriose žmonės gyveno nuolat. Dabar vis atsikrausto naujų gyventojų – statomi nauji arba renovuojami senesni, senelių palikti namai. 

Apsidairę matome, kad mūsų kaimynystėje, žemutinėje Batėgaloje – ne vienas giminaitis. Juokaujame, kad esame giminių kraštas. Puikiai vieni kitus pažįstame, draugiškai elgiamės tarpusavyje, dalinamės tuo, ką turime: nuo traktorių iki kitų žemei apdirbti reikalingų įrankių.

Aukštutinėje Batėgaloje taip pat kuriasi naujos šeimos: yra atsikrausčiusių iš Kauno, viena šeima net iš Šiaulių. Neseniai suorganizavome susipažinimo vakarą. Užsakytoje kavinėje susirinko apie 70 žmonių. Visi kartu šokome, žaidėme žaidimus: ne tai, kad jaunimas – sau, vyresni – sau, bet visi kartu. Smagiai praleidome laiką, o buvo kalbų, kad gal niekas neateis.  Jei sakysime, kad kaime nėra ką veikti, patys nieko nedarysime, tikrai niekas neatvažiuos pralinksminti mūsų. Jei bendruomenėje dar ir yra aktyvistų, veiklos tikrai atsiras“, – kalbėjo R. Mikalauskienė.

Abipusiai mainai

Kuo bendruomeniškumas svarbus pačiai pašnekovei?

,,Mes jau gimstame priklausydami bendruomenei – šeimai. Vėliau, eidami į mokyklą, priklausome mokyklos bendruomenei. Bendruomenė visada supa žmogų. Esame individualūs bei skirtingi, bet visiems daugiau ar mažiau reikia bendravimo su kitais. Man jis – labai svarbus. Aš nemėgstu būti viena net namuose.

Ryšiai su kitais žmonėmis įtraukia į naujas veiklas, iš vieno kažką gauni, kitam – duodi. Tai – pačios vertingiausios pamokos“, – teigė R. Mikalauskienė.

Turi planą

Moteris pripažįsta dažnai sulaukianti klausimo, kaip viską suspėja?

,,Atsakau su humoru: ,,Tam yra naktis, išnaudokime naktį“. Aš esu iš tų žmonių,  kuriems reikia ne daug miego. Visgi, labiausiai man padeda aiškaus plano turėjimas. Susirašau darbus į kalendorių. Dalis jų būna ne tokie skubūs, bet žūtbūt turiu atlikti visus, kad niekas nenusikeltų.

Būna, kad kartais vyras paburba, jog aš jau susiraukusi, nes nepavyko visko atlikti pagal surašytą sąrašą. Jam tai neatrodo taip svarbu, bet šiaip mes vienodi – abu turime daug darbų, nenustygstame vienoje vietoje.

Matyt, tikrai atitiko kirvis kotą (aut. past. šypsosi). Kartu net studijavome socialinio darbo specialybę, nors jau buvome virš 40-ies metų. Vyrui reikėjo pabaigti mokslus dėl darbo, o aš pagalvojau, kad irgi noriu.

Būna, kad bėgame, bėgame, net nėra kada pasikalbėti. Dėl to, kai dar gyvenome sename name, įvedžiau vieną taisyklę. Valeras iki šiol prisimena pirmąjį bandymą tai padaryti. Sukinėjomės vienas vienam gale, kitas – kitame, o aš staiga sakau: „Sėsk prie stalo, padarysiu kavos, pakalbėsime“. Vyras pasakojo, kad jam į galvą iškart šovė klausimas, ką jis padarė. Susėdome, sakau: ,,Kalbame“. Jis man: ,,Apie ką?“. Sakau, kad apie bet ką, padedame telefonus ir kalbamės.

Tokį ritualą turime iki šiol. Ir sūnui ,,duodu velnių“, kai nepaskambina. Kad ir kiek turėtume veiklų, būtina atrasti kokybiško laiko šeimai“, –  teigė R. Mikalauskienė.

 

Renata Mikalauskienė

g. m. 1971-01-06

Nr. sąraše – 15

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

 

 

 

 

 

 

 

R. Mikalauskienė: bendruomeninė veikla – ir malonumas, ir galimybė mokytis iš kitų

R. Mikalauskienė: bendruomeninė veikla – ir malonumas, ir galimybė mokytis iš kitų R. Mikalauskienė: bendruomeninė veikla – ir malonumas, ir galimybė mokytis iš kitų R. Mikalauskienė: bendruomeninė veikla – ir malonumas, ir galimybė mokytis iš kitų R. Mikalauskienė: bendruomeninė veikla – ir malonumas, ir galimybė mokytis iš kitų R. Mikalauskienė: bendruomeninė veikla – ir malonumas, ir galimybė mokytis iš kitų R. Mikalauskienė: bendruomeninė veikla – ir malonumas, ir galimybė mokytis iš kitų R. Mikalauskienė: bendruomeninė veikla – ir malonumas, ir galimybė mokytis iš kitų R. Mikalauskienė: bendruomeninė veikla – ir malonumas, ir galimybė mokytis iš kitų R. Mikalauskienė: bendruomeninė veikla – ir malonumas, ir galimybė mokytis iš kitų R. Mikalauskienė: bendruomeninė veikla – ir malonumas, ir galimybė mokytis iš kitų R. Mikalauskienė: bendruomeninė veikla – ir malonumas, ir galimybė mokytis iš kitų R. Mikalauskienė: bendruomeninė veikla – ir malonumas, ir galimybė mokytis iš kitų ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 14 Dec 2022 13:37:42 +0200
<![CDATA[Žvilgsnis į praeitį: kaip keitėsi Jonavos Kalėdų eglės puošyba?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zvilgsnis-i-praeiti-kaip-keitesi-jonavos-kaledu-egles-puosyba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zvilgsnis-i-praeiti-kaip-keitesi-jonavos-kaledu-egles-puosyba Jonavos Sąjūdžio aikštėje gruodžio 3-ąją įžiebta pagrindinė miesto Kalėdų eglė, o Ramybės skvere nušvito pasakiškas Kalėdinių eglučių miestelis.

Jonavos Kalėdų eglė šiemet šventes pasitinka ne vieniša – ją supa dar keturios mažesnės eglutės. Visą kalėdinį ansamblį apjungia LED lempučių skraistė ir blyksinčios girliandos. Kalėdų eglės dekoruotos auksiniais blizgiais ir matiniais žaisliukais, aukso spalvos rombais.

Socialiniuose tinkluose šių metų eglė jau spėjo susilaukti dėmesio: fotografijai neabejingi miestiečiai nuolat dalinasi jos nuotraukomis skirtingose ,,Facebook" grupėse. Čia pat galima rasti ir ne vieną komplimentą, skirtą žaliaskarei. ,,Jonavos nuotaka", ,,Gražiausia iš gražiausių", ,,Gražesnė ir už sostinės" - taip miesto puošmeną apibūdina internautai.

Nors skirtinguose medijų kanaluose jau pasirodė ir raginimai balsuoti, kurio miesto eglutė gražiausia, portalas jonavoszinios.lt kviečia nerungtyniauti, o prisiminti, kaip keitėsi pagrindinis Jonavos miesto puošybos elementas per pastaruosius penkerius metus.

Pernai, 2021-aisiais, eglė įžiebta Santarvės aikštėje. Aukso spalva žėrėjusi žaliaskarė skleidė ne tik šviesą ir šventinę dvasią – priėjus arčiau, ji kvepėjo vanile ir mandarinais. Pati eglė priminė gyvą medį, o jos kamieną supo mediniai kalėdiniai nameliai.

2020-aisiais pagrindinė miesto eglė stovėjo Sąjūdžio aikštėje. Ji buvo padabinta auksinėmis ir sidabrinėmis girliandomis, raudonomis dekoracijomis. 

2019 metais įžiebus miesto eglę Jonavoje pirmą kartą nušvito  įspūdingas Kalėdinių eglučių miestelis, kuriam eglutes ruošė rajono įmonės ir įstaigos. 

2018 - aisiais eglė puošta foninėmis lemputėmis, šiltai baltos ir šaltai baltos spalvos profesionaliomis LED girliandomis. Taip pat ji buvo dekoruota plastikiniais žaisliukais: sidabrinės, auksinės bei raudonos spalvos, formuojant juostą aplink eglutę. Eglės pagyvinimui panaudota blyksinčių LED lempučių juosta. Jos viršūnėje įkomponuota šviečianti žvaigždė.

Na o 2017-aisiais Kalėdų eglė papuošta tautiniais elementais - pagrindiniu akcentu tapo Lietuvos trispalvė.

Kartu su pagrindine miesto egle pernai, 2021-aisiais, pirmą kartą įžiebtas ir šventiškai papuoštas pėsčiųjų tiltas per Žeimių gatvę. Tąkart Jonavos tiltas pasidabino spindinčiais sietynais, kurie naująjį miesto simbolį pavertė magišku taku. 
Archyvo ir Jonavos r. savivaldybės nuotr.

Žvilgsnis į praeitį: kaip keitėsi Jonavos Kalėdų eglės puošyba?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Dec 2022 09:00:44 +0200
<![CDATA[Kas yra plazmoliftingas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kas-yra-plazmoliftingas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kas-yra-plazmoliftingas Kaip veikia ir vyksta PRP - plazmoliftingas?

Ši technika išpopuliarėjo ne taip ir seniai. Dabar galima išskirti tris, didžiausias panaudojimo sritis – odos atjauninimo ir stangrinimo procedūros, acne ir po acne gydymui bei kitų odos problemų gydymui, o taip pat ir plaukų persodinime.

Procesas vyksta taip. Dėl procedūros konsultuojamasi su dermatologais ar atitinkamais medicinos specialistais – sudaromas procedūrų planas. Iš pradžių paimamas kliento kraujas, iš jo išgryninama kraujo plazma (dėl to ir vadinama – plazmoliftingas). Gryninimas atliekamas centrifugoje.

Ši plazma sušvirkščiama į pasirinktą vietą, kur atstato odos elastingumą ir kolageno lygius. Kadangi kraujo plazma skatina medžiagų apykaitą, odos ląstelės atsikuria ne tik išorėje, bet ir giliai viduje. Plazmos terapijos ir plazmos injekcijos dabar laikomos vienu natūraliausių ir efektyviausių būdų jauninti odą, kadangi naudojami to paties kūno ištekliai, labiausiai tinkantys būtent mums.

Rezultatas ima jaustis ir matytis ganėtinai greitai, o reabilitacijos laikas po procedūros yra 2-3 paros.

Svarbiausia informacija apie procedūrą

Atliekant plazmoliftingo procedūras, naudojama vietinė nejautra, todėl injekcijos ir dūriai būna beveik neskausmingi. Priklausomai nuo paciento skausmo vertinimo, dešimtbalėje skalėje pacientai skausmą, PRP procedūros metu vertina 3-5 balais.

Ypač šią procedūrą rekomenduojama atlikti prieš plaukų persodinimą, kadangi taip sustiprinamas naujų plaukų priaugimas.

Labai svarbu, kad plazmoliftingo proceso metu naudojama jūsų kraujo plazma būtų kuo kokybiškesnė. Tai reiškia, kad organizmas turėtų būti kuo švaresnis. Likus savaitei (arba bent 3 dienoms) iki procedūros, skaičiuokite išgeriamą vandenį ir per parą jo išgerkite bent 2 litrus. Taip pat nevalgykite aštraus, riebaus, sūraus maisto. Taip pat stipriai rekomenduojama nevartoti alkoholio, nerūkyti ir atsisakyti bet kokių kitų svaigalų.

 

Kas yra plazmoliftingas?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Dec 2022 19:50:22 +0200
<![CDATA[V. Šadauskienė: didžiausias Jonavos turtas – atviri, draugiški ir darbštūs žmonės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/v-sadauskiene-didziausias-jonavos-turtas-atviri-draugiski-ir-darbstus-zmones https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/v-sadauskiene-didziausias-jonavos-turtas-atviri-draugiski-ir-darbstus-zmones

Didžiausias dėmesys švietimui

Minėtam komitetui V. Šadauskienė vadovauja jau ketvirti metai.

,,Šio komiteto veikla aprėpia labai plačią ir svarbią sritį. Mūsų rajone didelis dėmesys skiriamas sportui, sveikai gyvensenai, sporto infrastruktūros plėtrai, kultūrai, jaunimui. Ypač svarbus švietimas, kuris visuomet buvo ir bus viena prioritetinių sričių, kuriai būtinas nuolatinis dėmesys.

Jonavos r. savivaldybės biudžete tam skiriama didžiausia „pyrago“ dalis, o visai Švietimo, kultūros ir sporto programai beveik pusė viso biudžeto.  Stengiamės tokią tendenciją ir išlaikyti, lėšas paskirstyti racionaliai, kad pinigai atvertų kuo daugiau galimybių visiems švietimo sistemos dalyviams: tiek pedagogams, tiek moksleiviams, tiek įstaigų bendruomenėms“, – pasakoja V. Šadauskienė.

Geresnių rezultatų link

Rajone nuolat gerinama švietimo įstaigų infrastruktūra, investuojama į teikiamų paslaugų kokybę.

,,Tačiau pastaruoju metu neramina mokinių skaičiaus mažėjimas mokyklose, tam tikrų specialistų trūkumas.

Savivaldybė kartu su administracija, mokyklų vadovais ieško būdų ir priemonių visa tai pagerinti.  Ir galiu pasidžiaugti, kad jau judame pirmyn“, – teigė V. Šadauskienė.

V. Šadauskienė džiaugiasi ir tuo, kad rajono savivaldybės taryba jau keletą metų skiria po 100 tūkst. eurų ugdymo įstaigų IT atnaujinimui: 2021-aisiais mokytojams buvo nupirkti nešiojami kompiuteriai, per šiuos metus kiekvieną ugdymo įstaigą pasieks po vieną interaktyvų ekraną su programine įranga.

Specialistams patrauklus rajonas

Pagalvota ir apie mokytojų patrauklumo programą.

,,Jos tikslas – pritraukti jaunus, perspektyvius, trūkstamų specialybių pedagogus, suteikiant jiems galimybę įsikurti, apmokant dalį persikraustymo ar buto įsigijimo išlaidų, apmokant perkvalifikavimo išlaidas. 2022 m. pirmą kartą, pagal nustatytus kriterijus buvo renkamas „metų mokytojas“.

Jau keletas metų, kaip finansuojamos trijų pedagogų Švietimo lyderystės magistrantūros studijos ISM universitete. Šia priemone siekiama  parengti švietimo lyderių rezervą Jonavoje, įvertinant įstaigų vadovų nenumaldomą kaitą.

Didelis dėmesys, o kartu ir įsipareigojimas, skiriamas švietimo pagalbai. Džiugu, kad Jonavos rajonas gali didžiuotis, kad švietimo pagalbos kasmet sulaukia vis daugiau mokinių, kuriems ji yra būtina“, – kalbėjo V. Šadauskienė, pridurdama, kad numatytus ar jau įgyvendintus pokyčius būtų galima vardyti ir vardyti, bet tam, ko gero, neužtektų keliolikos puslapių.

Dėmesys poilsiui

,,Nepaisant visų rimtų užduočių, svarbu nepamiršti ir to, kad norint gerai mokytis bei dirbti, būtina gerai pailsėti“, – šypsodamasi sakė V. Šadauskienė.

Anot jos, tam puikiai pasitarnaus naujasis Jonavos baseinas.

,,Tai vienas iš mūsų koalicijos pažadų jonaviečiams, kurį išpildėme tik sėkmingo bei darnaus tarybos ir savivaldybės administracijos darbo dėka.

Ši nauja poilsio oazė, kartu su visa mieste jau esančia sporto ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra, neabejotinai daro Jonavą tik dar gražesne, patrauklesne, patogesne ne tik vietos gyventojams, bet ir svečiams iš kitų miestų ar šalių“, – kalbėjo moteris.

Komplimentai Joninių slėniui

Kaip TIC vadovė, pašnekovė nuolat girdi mūsų miestui skirtas pagyras.

,,Pastebime, kad svečiams, atvykusiems pasižvalgyti po Jonavą, didelį įspūdį palieka originalus, apšvietimo spalvas keičiantis pėsčiųjų tiltas bei išpuoselėtas Joninių slėnis: be statomo baseino, čia yra kalnų dviračių nusileidimo trasa, žiemą veikia Slidinėjimo centras, už kelių šimtų metrų – Jonavos sporto arena, stadionas, kurio mums gali pavydėti ir daugybė kur kas didesnių miestų. Planuojama, kad netrukus čia atsiras riedlenčių parkas...

Žmonės nustemba, kiek veiklų galima vykdyti vienoje vietoje. Ne veltui Jonava jau ne vienerius metus pozicionuojama kaip aktyvaus laisvalaikio, sporto miestas“, – įspūdžiais dalinosi V. Šadauskienė.

Atsigręžta į vietinį turizmą

Džiaugiamasi ir daugiau nei 25 kilometrais dviračių bei pėsčiųjų takų. TIC vadovė neabejoja, kad jie prisideda prie aktyvaus laisvalaikio leidimo populiarinimo.

,,Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje šeimininkavusi covid pandemija gerokai pakoregavo mėgstančių keliauti įpročius. Suaktyvėjo vietinis turizmas, gyventojai ėmė keliauti savame krašte, populiarūs tapo pėsčiųjų žygiai. Šios tendencijos neaplenkė ir Jonavos.

Profesionalai sako, kad geriausia žygius pradėti nuo savo krašto. Jonava tam – labai tinkamas miestas, nes čia puikiai išvystytas pėsčiųjų – dviračių takų tinklas, kuris kasmet vis ilgėja. Smagu juo pasivaikščioti, grožėtis gamta, šalia esančiais architektūriniais paminklais.

Pėsčiųjų - dviračių taku jau galima pasiekti net Ruklos miestelį. Tokios pramogos nereikalauja jokių didelių investicijų, o norint lengvai bei patogiai  pasivaikščioti, jonaviečiams pakanka tik išeiti iš savo namų“, – kalbėjo V. Šadauskienė.

Apie lankytinas vietas

Paklausta, ką kaip TIC vadovė ji dažniausiai rekomenduoja pamatyti miesto svečiams, V. Šadauskienė pamini ne vieną lankytiną objektą.

,,Turizmo informacijos centras, įsikūręs Jonavos Krašto muziejuje –  buvusioje senojoje arklių pašto stotyje, neretai sulaukia lankytojų iš kitų miestų. Čia ir prasideda mūsų pasakojimas tiek apie patį muziejų, tiek apie Jonavą ir jos rajoną.

Visų pirma, stengiamės keisti dar pasitaikančias nuostatas, kad Jonava nelabai įdomus kraštas, ilgai negalvojus siejamas su chemijos pramone. Taip, mes esame chemijos pramonės miestas, bet labai įdomus ir gražus!

Jonavą pristatome būtent kaip unikalią istoriją turintį, Kosakovskių įkurtą privatų miestelį, pavadintą Jono Kosakovskio garbei. Miestą, kuris gali pasigirti beveik tris šimtus metų siekiančia istorija, žymiomis asmenybėmis, lankytinų vietų bei architektūros paminklų gausa. Tokį miestą, kuriame jonaviečiams gera gyventi, dirbti, leisti laisvalaikį, auginti vaikus.

Tarp daugiausiai susidomėjimo sulaukiančių objektų – 400 metų skaičiuojanti Skarulių Šv. Onos bažnyčia, geriausiai išlikusi ir apie senąją Jonavą primenanti Kauno gatvė, Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia bei jos kriptoje saugomi Jonavos įkūrėjų didikų Kosakovskių giminės palaikai. Lankytojus itin domina ir jau mano minėtas Joninių slėnis su visa šalia jo esančia išvystyta sporto bei aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra “, – kalbėjo V. Šadauskienė.

Už Jonavos miesto ribų, rajone, lankytinų vietų taip pat netrūksta: daug dėmesio sulaukia Žeimių miestelis ir jame esantis Žeimių dvaras, gyvenvietės su Europos šalių ir miestų pavadinimais – Šveicarija, Paryžius, Londonas, Venecija. Lankomi piliakalniai, ypač populiarus – Mažųjų Žinėnų piliakalnis, unikali savo lankytinų vietų gausa Upninkų seniūnija ir kt.

Didžiausias turtas – žmonės

Visgi, kaip didžiausią krašto turtą moteris nė nemirktelėjus įvardija ne ką kitą, o pačius gyventojus.

,,Čia gyvena atviri, draugiški, žingeidūs, darbštūs žmonės, labai mylintys savo kraštą ir besididžiuojantys juo. Tai patvirtina ir gausus mūsų organizuojamose ekskursijoje bei žygiuose dalyvaujančių žmonių skaičius, ir aktyvi rajone esančių bendruomenių veikla. Šiais metais maloniai nustebino gana aktyvus jų ir pavienių asmenų įsitraukimas į Dalyvaujamojo biudžeto programą, kuri sudarė galimybę kiekvienam Jonavos rajono gyventojui ar bendruomenei realizuoti savo sumanymus bei pagražinti rajono viešąsias erdves.

Priminsiu, kad 2022-ieji – pirmieji metai, kai dalyvaujamojo biudžeto programos įgyvendinimui Jonavos rajono savivaldybės biudžete buvo suplanuota 50 tūkst. eurų.  Sveikinu ir džiaugiuosi kartu su Užusalių bei Šilų seniūnijų bendruomenėmis, laimėjusiomis finansavimą savo pateiktiems projektams: Užusalių Vyturių gatvės poilsio ir laisvalaikio erdvės sutvarkymui, kuris dar vasarą įgyvendintas Užusalių tvenkinio pakrantėje bei Markutiškių parko sutvarkymui, jau spėjusiam pradžiuginti ne tik mūsų rajono gyventojus“, – teigė V. Šadauskienė.

Veiklos papildo viena kitą

Kalbėdama apie savo darbą TIC bei Jonavos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitete pašnekovė tarp pastarųjų įžvelgia darną.

,,Gimtojo krašto kultūros paveldo pažinimas – vienas svarbiausių veiksnių, ugdančių žmogų, jo savimonę, padedančių suvokti savo kultūrinį, etninį ir pilietinį tapatumą. Krašto pažinimas formuoja vertybines nuostatas.

Sakoma, kad tik pažindami savo kraštą, jo paveldą, kultūrą, galime geriau pažinti ir suprasti pačius save, aiškiau deklaruojame savo tapatybę“, kalbėjo V. Šadauskienė.

Jos žodžiais tariant, ne veltui tautiškumas, patriotiškumas, pilietiškumas nedalomai siejamas su savo krašto pažinimu.

,,Kad galėtume didžiuotis dalykais, kurie yra aplink mus, juos pirmiausia reikia atrasti, pamatyti, išgirsti, pajausti...

To visiems ir linkiu“, pokalbio pabaigoje sakė V. Šadauskienė.

 

Vijolė Šadauskienė, Jonavos raj. savivaldybės tarybos narė, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė

g. m. 1968-02-16

Numeris sąraše – 6 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

 

 

 

 

 

 

V. Šadauskienė: didžiausias Jonavos turtas – atviri, draugiški ir darbštūs žmonės

V. Šadauskienė: didžiausias Jonavos turtas – atviri, draugiški ir darbštūs žmonės V. Šadauskienė: didžiausias Jonavos turtas – atviri, draugiški ir darbštūs žmonės V. Šadauskienė: didžiausias Jonavos turtas – atviri, draugiški ir darbštūs žmonės V. Šadauskienė: didžiausias Jonavos turtas – atviri, draugiški ir darbštūs žmonės V. Šadauskienė: didžiausias Jonavos turtas – atviri, draugiški ir darbštūs žmonės V. Šadauskienė: didžiausias Jonavos turtas – atviri, draugiški ir darbštūs žmonės V. Šadauskienė: didžiausias Jonavos turtas – atviri, draugiški ir darbštūs žmonės V. Šadauskienė: didžiausias Jonavos turtas – atviri, draugiški ir darbštūs žmonės V. Šadauskienė: didžiausias Jonavos turtas – atviri, draugiški ir darbštūs žmonės ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Dec 2022 10:56:23 +0200
<![CDATA[Nuo skarlatinos skiepų nėra: išvengti ligos padeda higiena]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-skarlatinos-skiepu-nera-isvengti-ligos-padeda-higiena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-skarlatinos-skiepu-nera-isvengti-ligos-padeda-higiena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad šiemet užregistruota kur kas daugiau skarlatinos atvejų nei pernai. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad priešpandeminiu laikotarpiu – 2019 m. – susirgimų skarlatina buvo užfiksuota nepalyginamai daugiau.

„Daugiametė sergamumo skarlatina analizė rodo, kad sergančiųjų išauga šaltuoju metų laikotarpiu. Šiemet (iki gruodžio 5 d.) Lietuvoje buvo užregistruoti 325 skarlatinos atvejai, iš jų 99,1 proc. (322 atvejai) sudarė vaikai iki 17 metų amžiaus. Pernai užregistruoti tik 74 atvejai, tačiau prieš pandemiją – žymiau daugiau – 2 736 atvejai (2019 m.)“, – analizuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Kaip užsikrečiama?

Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Ji perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su ligoniu arba užkrato nešiotoju: įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia užsikrėtęs asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu. Užsikrėsti galima nuo kalbančio, čiaudinčio ar kosinčio asmens, kuris serga  angina, ar sveiko bakterijų nešiotojo. Užsikrėsti taip pat galima geriant ar valgant iš tų pačių indų, liečiant streptokoko pažeistas odos vietas.          

Karščiavimas, angina ir bėrimai – pagrindiniai simptomai

Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1–7 dienas, dažniausiai 2–3 dienas, kartais gali būti ilgesnis. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu (iki 39–40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai. Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Bėrimas atsiranda staiga ir plinta nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas. Delnai, padai ir plotas apie burną (veido trikampis) lieka nepažeisti. Išberia didelius odos plotus (nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes), ypač stipriai galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6–9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti (iki keleto savaičių), ypač stipriai šerpetoja delnai ir padai.

Galimos komplikacijos

Pasak NVSC specialistų, nors skarlatinos eiga rečiau pasireiškia komplikacijomis, apie skarlatinos keliamą pavojų, ypač vaikams, nereikėtų pamiršti.

„Skarlatina dažniausiai nėra sunki liga, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos: limfadenitas (limfmazgių uždegimas), ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, meningitas, o negydant ar nesėkmingai gydant – sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą. Todėl atsiradus net ir lengviems ligos simptomams, reikia nedelsti kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris diagnozuos ligą ir skirs reikiamą gydymą“, – akcentuoja NVSC specialistė.

Kaip apsisaugoti?

Skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl pagrindinės priemonės, padedančios apsaugoti save ir aplinkinius nuo šios infekcijos, kuria susirgti galima ir pakartotinai, yra tinkama rankų higiena bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis.

„Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankytis ugdymo įstaigoje. Pradėjus gydymą antibiotikais vaikai jau po 24–48 val. tampa nepavojingi aplinkiniams, tačiau, kada jie galės grįžti į kolektyvą, patars šeimos gydytojas. Rekomenduojama nesinaudoti tais pačiais indais, kuriuos naudoja sergantysis, dažnai vėdinti patalpas, vengti nebūtinų artimų kontaktų su namuose esančiu sergančiuoju“, – primena NVSC atstovė.

 

Nuo skarlatinos skiepų nėra: išvengti ligos padeda higiena

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Dec 2022 09:28:22 +0200
<![CDATA[Birutė Gailienė: išsiskiriame dėmesiu religinėms bendruomenėms ir bažnyčioms]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/birute-gailiene-issiskiriame-demesiu-religinems-bendruomenems-ir-baznycioms https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/birute-gailiene-issiskiriame-demesiu-religinems-bendruomenems-ir-baznycioms Jau seniai sau esame atsakę į klausimą, koks miestas esame ir kokiu siekiame būti. Mūsų vizija – darnus sumanios pramonės, logistikos, inovacijų ir krašto apsaugos centras, puoselėjantis daugiakultūres tradicijas, išsiskiriantis išplėtota, palankia šeimai ir draugiška aplinkai infrastruktūra, kraštas, kuriame patogu gyventi, dirbti, leisti laisvalaikį ir auginti vaikus. Neretai mėgstam pabrėžti, kad Jonava – ir sporto miestas. O tai aiškiai atsispindi ir naujai kuriamoje infrastruktūroje, ir nacionaliniu lygmeniu matomoje sportinėje veikloje.

Vis dėlto grįžkime prie kultūrinių tradicijų, o kartu ir sakralios vertės išsaugojimo bei puoselėjimo siekiamybės. Reikia pasakyti, kad pastarieji keleri metai mūsų rajone išsiskyrė dėmėsiu religinėms bendruomenėms, kultūros paveldui priskirtiniems maldoms namams ir  juose jonaviečius bei miesto svečius telkiančioms kultūrinėms priemonėms. Tas dėmesys nėra atsitiktinis -  visuomet laikėmės nuostatos, kad bendruomenių (nepriklausomai nuo to, ar jos religinės, ar kaimo, ar sporto, kultūros ir kt.) rėmimas yra neatsiejama politinės darbotvarkės dalis. Buvome nuoseklūs ir savo ankstesnėje rinkiminėje programoje aiškiai užsibrėžėme tokius uždavinius, kaip Šv. apašt. Jokūbo fasado atnaujinimas bei nuolatinė parama religinių bendruomenių veiklai. Per pastaruosius 4-erius metus tam skirta kone 500 tūkst. eurų.

Dar kadencijos pradžioj savo rinkėjams pažadėjome – investuodami į kultūros paveldo išsaugojimą, vertingųjų pastato savybių išsaugojimą bei atskleidimą prisidėsime prie Šv. apašt. Jokūbo bažnyčios fasado atnaujinimo. Drauge su parapija pavyko atkurti, pasak istorikų, pradinę bažnyčios spalvą. Šiandien galime džiaugtis sutvarkyta pastato išore, jos prieigomis ir vis didesniu turistų srautu, besidominčiu paveldo perlais mūsų rajone. Ko gero, jau net nepamename, kad prieš fasado renovaciją ji buvo balta. Dabar bažnyčia ne tik džiugina tikinčiuosius, bet ir turistus, čia nuolat vyksta ir religinės bei kultūros šventės, renginiai įvairių amžiaus grupių lankytojams.

Iš viso šiam projektui buvo skirta daugiau kaip 200 tūkst. Eur biudžeto lėšų. 2023 metais minėsime Šv. apašt. Jokūbo, pagrindinės miesto bažnyčios 230 metų jubiliejų, tad turėsime dar vieną progą, atkreipsiančią visos bendruomenės dėmesį į sakralių objektų svarbą. Neabejotinai prisidėsime prie šios progos paminėjimo ir finansiškai.

Kur kas skaitlingesnę sukaktį – net 400 – šiemet minėjo išskirtinė Skarulių Šv. Onos bažnyčia. Joje jau eilę metų vyksta tradicija tapęs, atlikėjo Liudo Mikalausko iniciatyva rengiamas ir savivaldybės nuolat remiamas Tarptautinis Skarulių muzikos festivalis. 400 -  mečio proga rajono savivaldybės ne tik prisidėjo prie festivalio organizavimo ir įgyvendinimo reikšminga suma, bet ir sudarė metinę išskirtinės progos minėjimo programą, todėl įvairūs renginiai ir priemonės šiai sukakčiai paminėt Jonavoje vyko visus metus. Festivalis niekur nedings ir vėliau - remsime ir toliau šio ne tik jonaviečių, bet ir svečių iš visos Lietuvos pamėgto, mylimo muzikos bei maldos bendrystės renginio organizavimą.

Pačios Skarulių bažnyčios maketas netrukus taps mūsų kaimyniniame rajone kuriamo Lietuvos parko dalimi – čia įsikurs šio unikalaus objekto sumažinta versija. Pamatyti ją jonaviečiai galės pirmiausiai patys savo mieste – maketas trumpam įsikurs Krašto muziejuje.

Kalbant apie Skarulių bažnyčią, būtina paminėti ir veiklią jos bendruomenę, kuri savo unikalumu išties stebina – Skarulių kaime gyventojai iškeldinti prieš kelis dešimtmečius, statant cheminių trąšų gamyklą, tačiau bendruomenei tai netapo kliūtimi susitelkti, rūpintis bažnyčia ir iki šių dienų siekti, kad ši vieta būtų jaukia ramybės oaze ir jiems patiems, ir pro šalį užsukantiems.

Skarulių bažnyčios prieigose įsikūrusios ir kapinės, kuriose amžinojo poilsio atgulusių kapų priežiūrai palengvinti savivaldybė šiemet įrengė vandentiekio sistemą. Eilę metų laistymas išties buvo opi problema, tad dabar nebereikės nerimauti, jog gali pritrūkti vandens, kuris iki tol buvo atvežamas ir užpildomas vandens cisternoje. Beje, lapkritį čia savivaldybės ir Jonavos viešosios bibliotekos rūpesčiu atidengtas ir pašventintas naujas antkapio paminklas žymiam knygnešiui Justinui Vareikiui.

Negalima nepaminėti ir šiemet 500 metų jubiliejų švenčiančios Žeimių Švč. Mergelės Marijos parapijos – jubiliejaus proga dovanoti 10 tūkstančių eurų jau panaudoti parapijos reikmėms, o dar anksčiau savivaldybė skyrė lėšų bažnyčios gerbūvio tvarkymui, nepamiršdama ir Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios.

Nuolat palaikoma ir parapijų Carito bei vaikų dienos centrų, veikiančių parapijose ar kitų religinių bendruomenių pagrindu veikla. Tai labai svarbus momentas ir aiški išraiška parapijų bei savivaldybės bendradarbiavimo kontekste.

Šiemet atliktu visuomenės pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis Jonavos rajone tyrimu (atliko nepriklausomi tyrėjai prof. Habil. Dr. G.Merkys ir dr. Daiva Bubelienė) nustatyta, kad gyventojai palankiai vertina dabartinę istorijos ir architektūros paminklų, istorinės atminties vietų būklę bei priežiūrą. Tokia gyventojų nuomonė indikuoja, kad einame teisingu keliu. Šios kelio krypties pamesti neketiname – būsimos kadencijos metu planuojame atnaujinti ir Šv. apašt. Jokūbo – pagrindinės miesto bažnyčios – vidų, kuris neremontuotas jau ne vieną dešimtmetį. Be abejo, tęsime ir ankstesnius įsipareigojimus nuolat palaikyti religinių bendruomenių veiklą prisidedant finansine parama.

Tiek sakralūs pastatai, tiek ir juose veikiančios bendruomenės – svarbi mūsų miesto identiteto dalis, kurioje telpa ir Jonavos istorija, miesto kūrimosi šaknys, ir kiti svarbūs praeities akcentai, kurie mums, esantiems dabarty, primena, kas esame. Tai – vizualūs mūsų, jonaviečių, tapatybės ženklai, kurie šiandien miestiečius telkia bei vienija. Džiaugiuosi, kad mes taip pat prie to prisidedam. 

Birutė GAILIENĖ

g. m. 1985-02-10

Numeris sąraše – 2

LSDP Jonavos rajono skyriaus parengtas interviu 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

Birutė Gailienė: išsiskiriame dėmesiu religinėms bendruomenėms ir bažnyčioms

Birutė Gailienė: išsiskiriame dėmesiu religinėms bendruomenėms ir bažnyčioms Birutė Gailienė: išsiskiriame dėmesiu religinėms bendruomenėms ir bažnyčioms Birutė Gailienė: išsiskiriame dėmesiu religinėms bendruomenėms ir bažnyčioms Birutė Gailienė: išsiskiriame dėmesiu religinėms bendruomenėms ir bažnyčioms Birutė Gailienė: išsiskiriame dėmesiu religinėms bendruomenėms ir bažnyčioms Birutė Gailienė: išsiskiriame dėmesiu religinėms bendruomenėms ir bažnyčioms Birutė Gailienė: išsiskiriame dėmesiu religinėms bendruomenėms ir bažnyčioms Birutė Gailienė: išsiskiriame dėmesiu religinėms bendruomenėms ir bažnyčioms Birutė Gailienė: išsiskiriame dėmesiu religinėms bendruomenėms ir bažnyčioms ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Dec 2022 09:23:34 +0200
<![CDATA[SADM: Negalią turinčių žmonių gyvenimo pokyčius lems jų poreikiai, o ne diagnozė]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sadm-negalia-turinciu-zmoniu-gyvenimo-pokycius-lems-ju-poreikiai-o-ne-diagnoze https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sadm-negalia-turinciu-zmoniu-gyvenimo-pokycius-lems-ju-poreikiai-o-ne-diagnoze Žmogaus su negalia gyvenimo kokybė labai priklauso ne tik nuo įrašo medicinos dokumentuose, kuris apibūdina jo sveikatą, bet ir nuo žmogui suteikiamos pagalbos.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siekia sukurti tokią sistemą, kad kiekvienas žmogus su negalia sulauktų kokybiškam gyvenimui reikalingos visapusiškos pagalbos pagal individualius poreikius. Inicijuojami pokyčiai turės įtakos daugiau kaip 220 tūkst. Lietuvos žmonių su negalia, palies jų kasdienį ir visuomeninį gyvenimą. 

Kitoks negalios vertinimas ir paslaugos, „keliaujančios“ paskui žmogų  

„Viena svarbiausių naujovių – kitoks negalios vertinimas. Daugybę metų veikė negalios vertinimo modelis, kai apie 90 proc. vertinimo sudarė medicininiai kriterijai, o asmens individualiems poreikiams buvo skiriama mažai dėmesio. Būtent neatliepti individualūs poreikiai – pagalba ir paslaugos, aplinkos veiksniai – paprastai ir tampa didžiausia kliūtimi žmogui su negalia aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.  

Ministerija siūlo naujame negalios vertinimo modelyje daugiau dėmesio skirti individualiems žmogaus poreikiams ir, atsižvelgiant į tai, operatyviau ir taikliau teikti individualizuotas paslaugas ir pagalbą.  

 „Labai svarbu į vertinimą įtraukti patį žmogų su negalia: bus siekiama sužinoti, ar jam reikalingos techninės pagalbos priemonės, darbo ir asmeninis asistentas, socialinės, mobilumo paslaugos, ar jam reikia pritaikyti būstą“, – sako ministrė M. Navickienė.  

Žmogui su negalia padės atvejo vadybininkas (pagalbos koordinatorius) – jei žmogus sutinka, koordinatorius sudarys jam reikalingos pagalbos ir paslaugų planą bei stebės šio plano įgyvendinimą.  

Būsimų pokyčių esmė – atsižvelgti į kiekvieno žmogaus su negalia individualią situaciją ir į jo asmeninius poreikius, sukurti tokias galimybes bei suteikti tokias paslaugas ir pagalbą, kad negalia nebūtų kliūtis aktyviai dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse – švietime, darbo rinkoje, kultūriniame gyvenime, politinėje veikloje ir kt.   

Iki šiol vartotą „darbingumo lygio“ sąvoką pakeis „dalyvumo lygis“. Dar vienas svarbus šios reformos aspektas – „vieno langelio“ principas. 

Norint supaprastinti pagalbos teikimą, numatoma reorganizuoti dvi institucijas – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) ir Neįgaliųjų reikalų departamentą (NRD) bei pavaldžias įstaigas – ir įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Ši agentūra formuos ir įgyvendins žmonių su negalia socialinės įtraukties politiką, o visa pagalba žmogui bus teikiama „vieno langelio“ principu. 

Taip pat ketinama sukurti vieningą skundų nagrinėjimo sistemą – šią funkciją iš Ginčų komisijos perimtų Lietuvos administracinių ginčų komisija (LAGK). 

Pagalvota ir apie žmones, kuriems jau anksčiau neterminuotai nustatyta negalia – „pervertinti“ negalios jiems nereikės. Anksčiau šiems žmonėms nustatytas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Naujasis negalios vertinimo modelis galios žmonėms, kurie dėl negalios vertinimo kreipsis pirmą kartą arba jiems negalia buvo nustatyta terminuotam laikotarpiui.  

Pokyčiai – ilgai laukti 

Įvairių Lietuvoje veikiančių žmonių su negalia organizacijų atstovai sako, kad šių pokyčių negalią turintys žmonės ir jų artimieji laukė jau seniai.  

„Daug metų veikusi sistema buvo kritikuojama, nes dominuojantys medicininiai kriterijai neatliepė skirtingą negalią turinčių žmonių poreikių, todėl labai pozityviai nuteikia tai, kad, vertinat žmogaus  poreikius, nedominuos tik medicininės išvados.  Bus vertinamas ir žmogaus individualių pagalbos poreikių mastas, jo gebėjimai gyventi teikiant jam minimalią ar didesnę pagalbą“, – sako Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova.  

Pasak jos, negalią turintiems žmonėms ir jų artimiesiems ypač reikšmingos paslaugos, kurias teiktų savivaldybės. 

„Labai svarbios gyvenimo kokybę gerinančios paslaugos yra palydėjimas, dienos globa, asmeninio asistento pagalba ir kitos. Problemos būtų sprendžiamos ypač efektyviai, jei savivaldybės būtų įpareigotos siūlyti žmonėms su negalia ir jų artimiesiems tokias paslaugas. Jei savivaldybės bus atsakingos už minimalaus paslaugų paketo teikimą, realių pokyčių ilgai laukti nereikės“, – sako D. Migaliova.  

Ji tikisi, kad daugės individualizuotų paslaugų, kurias šiuo metu gauna vos 21 proc. negalią turinčių šalies gyventojų.  

Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė palankiai vertina ir tai, kad visos paslaugos negalią turinčiam žmogui bus teikiamos „vieno langelio“ principu.  

„Palaikome iniciatyvą sukurti centralizuotą žmogaus su negalia individualių poreikių įvertinimo ir pagalbos bei paramos, didinančios jo dalyvumą socialiniame gyvenime, sistemą. Labai gerai, kad pačios įstaigos ir paslaugų organizatoriai, naudodamiesi vieninga keitimosi informacija sistema, gaus reikiamą informaciją ir turės inicijuoti, organizuoti pagalbą“, – sako D. Juodkaitė.  

Pasak jos, paskyrus žmogaus su negalia dalyvumą skatinančias arba palaikančias paslaugas, itin svarbu, kad būtų laikomasi sudaryto individualaus pagalbos plano, o centralizuota pagalbos teikimo sistema leis stebėti, kaip jis įgyvendinamas. Tai bus garantas, kad asmeniui būtų užtikrinta reikiama pagalba ir jos tęstinumas jo gyvenamojoje vietoje.  

Žmones, kurie nuogąstauja, jog dėl naujų paslaugų gali sumažėti negalią turinčių asmenų gaunamos išmokos, skuba nuraminti D. Migaliova: „Žinau, kad buvo net svarstančių tokių paslaugų atsisakyti. Bet išmokos dėl to tikrai nesumažės ir tokių žmonių finansinė padėtis nepablogės“.  

Bendrijos „Viltis“ vadovė įsitikinusi, kad galimybė dalyvauti įvairesnėse veiklose ir asistento pagalba leis žmonėms su negalia būti aktyvesniais visuomenėje. Anot jos, ateityje pokyčiai turėtų paliesti ir profesinio rengimo sistemą. Nuo ateinančių metų, kai paslaugas žmonėms su negalia teiks darbo asistentai, daugiau negalią turinčių žmonių galės dirbti.  

Tikisi, kad informacija bus pateikiama patogiau  

Kalbinti pašnekovai atkreipė dėmesį į būtinybę žmogui, turinčiam negalią, aktualią informaciją gauti ir lengvai suprantamai, ir patogiai. Anot Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotojo Vilmanto Balčikonio, daugiau pastangų, kad informacija viešojoje erdvėje taptų labiau prieinama, imta skirti, kai įsigaliojo Europos Sąjungos viešojo sektoriaus interneto prieinamumo direktyvos reikalavimai.  

„Šie reikalavimai taikomi valstybės ir savivaldybių įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programėlėms. Tačiau iki šiol nebuvo aptartas informacijos prieinamumas kitose srityse – tai ir spausdinti dokumentai, pvz., prašymai, sutikimai, informaciniai lapeliai, skelbimai, užrašai ant kabinetų ir t. t. Informacijos prieinamumą didintų net paprasti dalykai: tekstui parinktas tinkamas šriftas, dydis, teksto lygiavimo, kontrasto, padedančio greitai suvokti kontekstą, principų laikymasis“, – sako V. Balčikonis. 

Pasak jo, didelis žingsnis į priekį gerinant informacijos prieinamumą regos ir kitokias negalias turintiems žmonėms – SADM inicijuojami Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pokyčiai, kurie suteiks teisę žmonėms su negalia gauti informaciją pasirinktais ir jiems prieinamais bendravimo būdais. 

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turės pripažinti žmogaus su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir teikti jam viešąją informaciją nemokamai bent vienu pasirinktu prieinamu bendravimo būdu lygiai su kitais asmenimis.  

Įtvirtinus šią teisę, bus sudaromos galimybės žmogui kreiptis dėl tekstinės, garsinės, vaizdinės informacijos, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius, ir informaciją gauti jam prieinamu būdu (pvz., lietuvių gestų (skirta kurtiesiems bei neprigirdintiems), lengvai suprantama (skirta žmonėms su psichosocialine arba intelekto negalia) kalbomis, Brailio raštu, kitomis alternatyviomis formomis). 

Sudėtingi dalykai – lengvai suprantama kalba 

Žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia įtrauktimi besirūpinančio VšĮ „Informacijos kaupimo ir sklaidos centro“ direktorė Ramunė Lebedytė Undzėnienė pabrėžia, kad informacija apie paslaugas, įsidarbinimo galimybes, dalyvumo pagal poreikius užtikrinimą turi būti prieinama visiems asmenims su intelekto bei kitomis negaliomis.  

„Tai ypač aktualu dabar, kai informacijos sklaida internete yra būtinybė daugelyje visuomenės ir valstybės veikimo sričių. Tačiau kol kas Lietuvoje labai trūksta informacijos apie valstybės institucijų teikiamas paslaugas, galimybes savarankiškai bei oriai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą“, – apgailestauja ji.  

Anot R. Lebedytės Undzėnienės, valstybės institucijų teikiama informacija, bendravimas lengvai suprantama ir kiekvieno poreikius atitinkančia kalba bei rašytinės informacijos pateikimas lengvai suprantama forma užtikrintų asmenų su intelekto negalia dalyvumą bei savarankiškumą.  

„Lengvai suprantama kalba reikalinga ne tik sutrikusio intelekto žmonėms, bet ir kitataučiams, mažai raštingiems ir migrantams pradiniame adaptacijos etape. Su tokiais žmonėmis dirbantys specialistai turės išmokti viską paaiškinti ne teisine, dokumentuose vartojama kalba, bet paprastai – aiškiai ir kasdieniškai“, – sako D. Migaliova, pridurdama, kad ateityje į lengvai suprantamą kalbą turėtų būti verčiamos rinkimų programos, teisės aktai, kiti svarbūs dokumentai. 

Galimybė dirbti – tai būdas keisti gyvenimą 

Ministerijos siūlomą negalios nustatymo reformą teigiamai vertina ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, dr. Bernadeta Goštautaitė. 

„Didelę naudą kuria visos priemonės, kurios skatina žmones su įvairiais gebėjimais kuo aktyviau įsitraukti į darbo rinką. Tai naudinga ne tik įvairioms organizacijoms ir verslui, kuriam trūksta darbuotojų. Patys žmonės taip pat pajus teigiamus pokyčius. Ką iš tiesų reiškia žmogui su negalia dalyvauti darbo rinkoje? Tai reiškia savarankiškumą, finansinę nepriklausomybę, o svarbiausia – augantį pasitikėjimą savo jėgomis, kuris ypač svarbus žmonėms, ilgą laiką diskriminuotiems visuomenėje“, – sako dr. B. Goštautaitė.   

Ji mano, kad dėl ministerijos siūlomų naujovių sumažės barjerai, kurie trukdo žmonėms su negalia įgyti specialybę, gauti darbą, kartu mažės ir sąlygos atsirasti diskriminacijos dėl negalios atvejams, nes žmonės su negalia galės lengviau rinktis darbo vietą, o juos įdarbinančios įmonės sulauks daugiau paramos. 

„Kuo dažniau visuomenė matys, kad žmogus su negalia gali sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje, tuo palankiau bus žiūrima į tokius darbuotojus. Pavyzdžiui, prieš 10–15 metų daugeliui buvo sunku įsivaizduoti, kad negalią turintis žmogus dirba prekybos centro kasoje, o šiandien tai jau nieko nestebina. Tyrimai rodo dar vieną įdomią tendenciją: klientai, kuriuos puikiai aptarnavo negalią turintis kasininkas ar kasininkė, ėmė palankiau žiūrėti į visus žmones su negalia“, – sako dr. B. Goštautaitė. 

Pasak mokslininkės, visuomenė turi mokytis į žmogų su negalia pažvelgti kitaip, būtina išryškinti tokio darbuotojo stipriąsias puses, kurioms netrukdo silpnosios pusės.  

Anot dr. B. Goštautaitės, Lietuvos visuomenėje jau bręsta suvokimas, kad žmogaus su negalia įdarbinimas yra ne pagalba jam, o jo teisės būti priimtam, turėti darbą ir kurti tokį gyvenimą, kokio jam norisi, įgyvendinimas.   

Keisis ginčus nagrinėjanti institucija 

Ministerijos iniciatyvą, kad iki šiol prie SADM veikusios Ginčų komisijos funkcijos turėtų būti perduotos Lietuvos administracinių ginčų komisijai (LAGK), jos pirmininko pavaduotoja Eglė Bilevičiūtė vadina logišku ir laiku žengtu žingsniu optimizuojant ir modernizuojant visą Lietuvos ikiteisminių administracinių ginčų nagrinėjimo sistemą. Anot jos, toks pokytis padės pasiekti, kad asmenų su negalia konsultavimas bei ginčų sprendimas bus prieinamas ne tik Vilniuje ar nuotoliu, bet ir teritoriniuose LAGK padaliniuose, o ginčo šalys galės pasinaudoti neteisminės mediacijos galimybėmis –10 LAGK narių yra administracinių ginčų mediatoriai.   

„Net ir didžiausi skeptikai gali įvardyti tik vieną trūkumą – visi LAGK nariai yra teisininkai, nėra medikų, tačiau esant poreikiui nagrinėjant bylas numatoma galimybė skirti ekspertizes“, – sako E. Bilevičiūtė ir priduria, kad LAGK yra pasirengusi užtikrinti greitą, operatyvų, skaidrų bei visapusišką negalią turinčių žmonių ginčų išnagrinėjimą. 

SADM info.

SADM: Negalią turinčių žmonių gyvenimo pokyčius lems jų poreikiai, o ne diagnozė

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 06 Dec 2022 10:31:50 +0200
<![CDATA[N. Šalūga – apie Jonavos augimą: ,,Savomis akimis mačiau kaip pelenė virto princese“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/n-saluga-apie-jonavos-augima-savomis-akimis-maciau-kaip-pelene-virto-princese https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/n-saluga-apie-jonavos-augima-savomis-akimis-maciau-kaip-pelene-virto-princese Miestas, patrauklus šeimoms – taip šiandien Jonavą mato keturių vaikų tėvas, verslininkas, Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komitete dirbantis tarybos narys Nerijus Šalūga. Tačiau tikru jonaviečiu save vadinantis vyras puikiai pamena ir laikus, kai jo kraštas atrodė gerokai kitaip: N. Šalūgos žodžiais tariant, ,,princesei teko pabuvoti ir pelene“.

Savo krašto palikti nenorėjo

,,Nuo vaikystės gyvenu Jonavoje. Tik studijų laikais trumpam teko palikti šį miestą ir apsigyventi sostinėje. Niekada negalvojau, kad galėčiau kurti savo gyvenimą kur nors kitur, o ne čia. Vadovaujuosi posakiu, jog visur gerai, bet savame krašte – geriausia.

Visgi, Jonava ne visada atrodė taip, kaip atrodo dabar. Kai prisimenu ją vaikystėje, o vėliau ir paauglystėje, kokią ją mačiau grįžęs iš Vilniaus po mokslų – visus šiuos laikotarpius galėčiau apibendrinti kaip ,,pelenės virsmą princese“. Mane, kaip savo miestą mylintį žmogų, tai nuoširdžiai džiugina“, – teigia N. Šalūga.

Dideli pokyčiai

Anot jo, pilkas chemijos pramonės miestas išaugo į kraštą, viliojantį gyventojus iš kitų miestų.

,,Senoji Jonava turėjo skurdžią infrastruktūrą, gyventojų veidai buvo liūdni. Jauno žmogaus akimis mūsų miestas atstojo tarpinę stotelę, siekiant po studijų likti Kaune ar sostinėje.

Paradoksalu tai, kad dabar kauniečiai atvykę į Jonavą stebisi, kaip puikiai mes čia gyvename ir kokias puikias sąlygas turime: dviračių takai, renovuoti daugiabučiai, nuolat tvarkomi jų kiemai, sporto arena, futbolo stadionas toks, kokiu net pats Vilnius negali pasigirti, galima vardinti ir vardinti... Pats turiu draugų iš Kauno, kurie į Jonavą atvyksta laisvalaikiu. Iš jų girdžių tik gražius žodžius apie mūsų miestą.

Ką jau kalbėti apie eilių nebuvimą darželiuose ar kitose mokymosi įstaigose, precizišką miesto švarą. Kas gali paprieštarauti, kad Jonava yra puikus miestas šeimoms, kai kiti miesteliai gali tik pasvajoti apie daugelį mano paminėtų dalykų. Ko gero, ne šiaip sau savaitgaliais išėjus pasivaikščioti šalia tvenkinių ar Neries, galima pamatyti daugybę tėvų su vežimėliais. Panašu, kad investicijos į geresnes žmonių gyvenimo sąlygas neliko nepastebėtos“, – kalbėjo N. Šalūga.

Ir pasportuoti, ir pasikultūrinti

Nors Jonava neretai įvardijama kaip sporto miestas, tarybos narys neabejoja, kad veiklos jame gali rasti ne tik aktyvaus laisvalaikio būdo mėgėjams.

,,Man patinka pabėgioti, užsukti į sporto klubą. Akivaizdu, kad norint pasportuoti, Jonavoje tokios vietos ilgai ieškoti nereikia. Visgi, čia tikrai galima atrasti ir ramesnės veiklos. Pastaruosius keletą metų itin aktyviai dirba Jonavos turizmo informacijos centras, Jonavos kultūros centro krašto muziejus: organizuojamos edukacijos, žygiai.

Dar vakar vakare atsidariau naująją ,,Jonaviečio programėlę“. Pats nustebau, kad jos kalendoriuje kiekvieną dieną yra renginių, koncertų. Ir ne po vieną, o po kelis. Smagu, kad galima rinktis iš kelių variantų. Tikrai nesame vien tik sporto miestas“, – savo nuomonę išsakė N. Šalūga.

Pastangos dėl ligoninės

Pats būdamas tėvu bei Sveikatos, ekologijos bei socialinių reikalų komiteto nariu, N. Šalūga ypatingai džiaugiasi visomis pastangomis išsaugoti nepakitusią Jonavos ligoninės veiklą.

,,Jonaviečiai jau žino, kad Sveikatos ministerijos stumiamų reformų dėka, buvo keliamas VšĮ ,,Jonavos ligoninės“ išlikimo klausimas – vadovaujantis neaiškiais kriterijais, siekta neva tai ,,optimizuoti“ šią įstaigą, o tiksliau, panaikinti didžiąją dalį teikiamų paslaugų. Žadėta jonaviečiams suteikti ,,žalius koridorius“ kitų miestų gydymo įstaigose bei skirti Europos Sąjungos paramos lėšas įvairioms investicijoms.

Šis klausimas daugybę kartų nagrinėtas ir Sveikatos, ekologijos bei socialinių reikalų komitete, kuriame darbuojuosi ir aš. Galiu pasakyti, kad jei ne didžiulės Jonavos valdžios,  ypatingai – mero, medikų, įstaigos vadovų ir pačių gyventojų pastangos, ligoninė jau veiktų kitokia apimtimi. Panašu, kad jau neturėtume Akušerijos – ginekologijos skyriaus, o dabar štai sulaukiame gimdyvių ir iš kitų miestų: Ukmergės, Kėdainių, Kaišiadorių ar kitų rajonų.

Verta paminėti, kad pasikeitęs įstaigos vadovas įnešė naujų vėjų: pradedamos teikti naujos paslaugos, atsinaujina personalas, sugrįžta specialistai. Įstaiga kartu su savivaldybės pagalba planuoja įsigyti kompiuterinį tomografą. Kiek teko bendrauti su vadovu komiteto posėdžiuose, jam nuoširdžiai rūpi ligoninės likimas“, – kalbėjo N. Šalūga, pridurdamas, kad gauti paslaugas kitose gydymo įstaigose būtų pernelyg sudėtinga.

Patyrė savu kailiu

,,Su žmona Lina auginame dvi dukrytes –  Eliją ir Vakarę bei du ,,brolius šaunuolius” – Herkų ir Džiugą (aut. past. šypsosi). Turintys vaikų tikrai žino, kad jiems susirgus, norisi sulaukti pagalbos kuo greičiau.

Mums yra tekę vykti į Kauno priėmimo skyrių. Sėdėjome ir laukėme tarp didelės masės žmonių kelias valandas, nes medikai nespėja suteikti pagalbos visiems.

Tai tik sustiprino mano tikėjimą, kad Jonava turi turėti savo ligoninę, dirbančią pilna apimtimi.  Atvykus į tą patį priėmimo skyrių mūsų mieste, medikai prieis tikrai greičiau, sklandžiau nusiųs pas reikiamą specialistą, nes nėra tokio didelio pacientų konvejerio. Taip pat mūsų šeimai ne kartą teko įsitikinti, kad Jonavoje dirba kompetentingi ir rūpestingi medikai, kuriais galima pasitikėti. Kalbu tiek apie vaikų, tiek apie kitus skyrius.

Belieka tikėtis, kad ministerija nesugalvos kokių naujų uždavinių mums tam, jog dalis ligoninės paslaugų vėl pakibtų ant plauko. Tai būtų didelis smūgis visiems jonaviečiams“, –  sakė tarybos narys. 

Savi privalumai ir savo trūkumai

Kai kalbama apie Jonavos miesto augimą, galima išgirsti dvejonių dėl jo ir kitų mažesnių miestų patrauklumo verslo kūrimui. Ką apie tai mano N. Šalūga?

"Pats turiu verslą. Kalbant apie verslo sėkmę, manau, kad daug kas priklauso nuo verslo modelio ir nuo žmonių mąstymo. Sunku atrasti vieną tiesą. Juk negalime sulyginti mažesniame miestelyje įsikūrusios statybų paslaugų įmonės, kuri paslaugas gali teikti visoje Lietuvoje ir restorano ar kavinės, veiklas vykdančių konkrečioje teritorijoje. Pastarosios yra aiškiai priklausomos nuo vartotojų paklausos tame mieste. Jonava nėra didelė. Tie patys klientai renkasi tarp kelių kavinių esančių mieste. Tikėtina, kad didmiestyje klientų ratas jau būtų visai kitoks. Tuo tarpu statybos paslaugų įmonė dirba ne taip lokaliai, o vykdant darbus mažesniame miestelyje, tikėtina, pavyks surasti už mažesnį atlygį dirbančių darbuotojų. Taip ji tampa labiau konkurencinga.

Tai man leidžia teigti, kad verslo sėkmė aiškiai siejasi su verslo rūšimi, verslininkų lankstumu ir išmone. Norint pradėti veiklą mažame mieste, vertėtų pagalvoti apie mažiau nuo vietinės rinkos priklausomas paslaugas: IT, baldų gamybą...

Juk mažesniame mieste yra ir privalumų: infrastruktūra mažiau apkrauta, patogesnis susisiekimas, mažesnė patalpų kaina.

Žinoma, siekiamybė yra Laisvos ekonominės zonos (LEZ) įrengimas. Tai nėra pamirštas reikalas.  Vykstant į Vilnių per Ruklą, pravažiavus geležinkelio viaduką, po kaire jau galima pamatyti išmiškintą ir nusausintą 42 hektarų plotą. Šis sklypas visai netrukus taps mūsų rajono pramonės bei verslo traukos zona. Taigi, Su laiku ir mes turėsime savo LEZ, kuris privilios daugiau stambaus ekonominio kapitalo įmonių. Juk Jonava – pačiame Lietuvos centre, kas verslui lemtų mažesnes transportavimo išlaidas. Be to, šiais metais Jonavoje atidaryta nauja Skandinavijos kapitalo grupės „Aluflam Extrusion“ aliuminio profilių gamykla. Matyt, investuotojai atrado mūsų miesto privalumus“, – pasakojo N. Šalūga.

Dėkingas tėvams

Paklaustas apie nuosavo verslo plėtrą, jonavietis pripažįsta, kad sunkumų neišvengė ir jis.

,,Vieni verslai buvo ir yra sėkmingesni, kiti – nelabai, bet tai vertinu kaip pamokas, kurias reikia išmokti. Kita vertus, džiaugiuosi, kad esu vienas iš tų laimingųjų, kurie nuo pat paauglystės žinojo, kuo užsiims savo  gyvenime. Man nereikėjo ilgai blaškytis bandant atrasti save vienoje ar kitoje srityje, liko tik susikoncentruoti ir siekti tikslo.

Žinoma, ,,verslo” gyslelė atsirado ne šiaip sau. Nuo pat vaikystės buvau auklėjamas taip, kad jei kažko nori gyvenime, turi siekti pats, nes niekas nieko gyvenime ant ,,auksinio padėkliuko” neatneš, o jei tik galės, tai dar ir pabandys atimti.

Tėvų dėka žinau, kad tik ,,juodu darbu” ir dedant milžiniškas pastangas pildosi tikslai bei svajonės. Ačiū jiems už tai“, – kalbėjo N. Šalūga.

Pagalba kitiems

Savo sėkme vyras nevengia dalintis ir su kitais – jis jau ne vienus metus prisideda prie labdaros ir paramos fondo ,,Gerumo sparnai“ veiklos: padeda tiek finansiškai, tiek savomis rankomis, kai reikia atlikti su paramos gabenimu, surinkimu ar kitais praktiškais klausimais susijusius darbus. Visgi, paklaustas apie tai, kas skatina jį imtis kilnių iniciatyvų, vyras nelinkęs daugžodžiauti.

,,Atvirai jums pasakysiu, kad nemėgstu apie tai kalbėti. Kam reikia, tas žino, ką aš darau. Negalėčiau vadinti savęs nei labai aktyviu, nei neaktyviu labdaringų veiklų dalyviu. Esu tikras, kad yra aktyvesnių, didesnius žygdarbius atliekančių žmonių.

 Kiekvieno mūsų pareiga turėtų būti padėti ir stengtis prisidėti prie gerų darbų, ne tik imtis ar tikėtis, kad gausi pats, bet ir duoti, įdėti savo indėlį. Kai kas nors prašo prisidėti - jei matau turintis tam galimybę, prisidedu.  Viskas paprasta – jei galiu, padėsiu ir jokių ,,laurų“ man už tai nereikia. Tai irgi atėjo iš šeimos auklėjimo, to mokau ir savo atžalas.

Pagalba kitiems man yra svarbi todėl, nes darydamas gerą darbą aš jaučiuosi gerai, rodau pavyzdį savo atžaloms, galų gale esu naudingas visuomenei, kuri mane supa“, – pokalbio pabaigoje sakė N. Šalūga. 

Nerijus Šalūga

Numeris sąraše – 9

g. m. 1984-11-03

LSDP Jonavos rajono skyriaus parengtas interviu 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

N. Šalūga – apie Jonavos augimą: ,,Savomis akimis mačiau kaip pelenė virto princese“

N. Šalūga – apie Jonavos augimą: ,,Savomis akimis mačiau kaip pelenė virto princese“ N. Šalūga – apie Jonavos augimą: ,,Savomis akimis mačiau kaip pelenė virto princese“ N. Šalūga – apie Jonavos augimą: ,,Savomis akimis mačiau kaip pelenė virto princese“ N. Šalūga – apie Jonavos augimą: ,,Savomis akimis mačiau kaip pelenė virto princese“ ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 05 Dec 2022 10:09:18 +0200
<![CDATA[Veiklų sūkuryje: laiko randa ir atsakingoms pareigoms, ir maloniam laiko praleidimui su šeima]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/veiklu-sukuryje-laiko-randa-ir-atsakingoms-pareigoms-ir-maloniam-laiko-praleidimui-su-seima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/veiklu-sukuryje-laiko-randa-ir-atsakingoms-pareigoms-ir-maloniam-laiko-praleidimui-su-seima Vadina savo kūdikiu

„Apie ramų laikotarpį net nėra kada galvoti. Turiu labai daug įvairios veiklos. Jei atvirai, aš net nespėju... Visada trūksta laiko ir nežinau, kaip jį prailginti.

Na, ko gero, būdo, kaip tai padaryti, dar niekas neišrado, o gaila...“, – paklausta apie savo kasdienybę pasakojo M. Širvelienė.

Kaip vieną svarbiausių savo veiklų, jonavietė pamini vadovavimą socialdemokračių moterų klubui. Čia organizuojami skirtingi užsiėmimai: nuo konferencijų, kuriose kartu su savo srities specialistais ar politiniais veikėjais analizuojami visuomenei svarbūs klausimai, iki jaukių edukacijų bei žygių. Taip pat imamasi kilnių iniciatyvų: prieš didžiąsias metų šventes – Šv. Kalėdas ar Šv. Velykas, klubo narės lanko vienišus žmones, Visų Šventųjų dienos išvakarėse uždega žvakutes ant kapų, kurių niekas nelanko.  

„Artėja 8 metai, kai aš esu klubo veikloje. Įkūrėme jį 2015-ųjų metų kovo 23-ąją. Čia yra mano kūdikis, man labai brangus kūdikis. Dėl to puikiai pamenu įkūrimo datą.

Man teko dalyvauti jo būrime, steigime ir puoselėjime. Taip mes išaugome nuo 16 iki 60 narių.

Tiesa, nors vadinamės moterų klubu, pas mus laukiami ir vyrukai. Turime keletą tokių, kurie aktyviai įsitraukia į veiklas, o prireikus, suteikia pagalbą atliekant tam tikrus darbus.

Kai skelbiame apie kažkokią priemonę, niekada nerašome, kad laukiamos tik moterys. Laukiami visi bičiuliai“, – teigė pašnekovė.

Siekė išlaikyti bendrystę

Paklausta, kas paskatino tokio klubo įkūrimą, M. Širvelienė juokauja, kad ,,pagyvenęs jaunimas“ – taip ji vadina ilgamečius bendrapartiečius.

„2015-aisiais mūsų partijos skyrių intensyviai pildė jauni žmonės. Tada skyriui pradėjo vadovauti Mindaugas Sinkevičius.

Netrukus pamačiau vyresnės kartos nusivylimą: prasidėjo svarstymai, kad jie taps nereikalingi. Sakiau, kad tai – nesąmonė. Juk jie – partijos pagrindas, turintis turtingą patirtį.  Kilo mintis įkurti organizaciją, kuri paskatintų veikti kartu, padėtų išmokti ko nors naujo, tobulėti.

Taip ir padarėme“, – kalbėjo M. Širvelienė.

Neskuba išsiskirstyti

Klubas džiaugiasi iki šiol sulaukiantis naujų veidų.

„Neseniai organizavome pamokėlę, kaip gaminti vieno kąsnio sumuštinukus. Į ją atvyko dar naujų bičiulių, kas nuoširdžiai džiugina.

Nesvarbu koks susitikimas suorganizuotas, visada stengiamės, kad žmonės po jo išsineštų pridėtinę vertę. Jei pakviečiame kokį žinomą žmogų ar specialistą, norisi, jog jį pamatytų bei išgirstų kuo daugiau jonaviečių.

Kartais nutinka taip, kad planuojame valandos susitikimą, bet jis užsitęsia iki trijų valandų. Šilti pokalbiai prie arbatos puodelio atpalaiduoja žmones.  Dalis klubo narių galbūt gyvena po vieną ir net neturi su kuo išsikalbėti. Mes pabendraujame, o svarbiausia – visada išklausome žmogų.

Todėl manau, kad iš mūsų veiklos galima pasiimti visokių naudų“, – pasakojo M. Širvelienė.

Atsakingas darbas

Nemažai dėmesio nuolat reikalauja ir darbas Taryboje.

„Vadovauju rimtai komisijai – Mokesčių lengvatų svarstymo komisijai. Taip pat dirbu Ekonomikos komitete.

Žinote, to mūsų darbo niekas nemato... Jis yra individualus. Visiems svarstomiems klausimams reikia pasiruošti.

Tarybos posėdžiai – visos mūsų veiklos kulminacija, kai jau priimame sprendimą, bet iki jų vyksta įnirtingas darbas komitete, koalicijoje. Juk turime prieiti kažkokio vieningumo, o svarstomus klausimus – išmanyti: renki informaciją, skaitai, analizuoji, kas vyko anksčiau, kas vyksta dabar ir kokios perspektyvos laukia.

Kalbant apie Ekonomikos komitetą, jame svarstoma daug klausimų, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas biudžetui – jo perskirstymas vyksta vos ne kas antrą mėnesį: kažkas pasikeičia, gauname dotacijas, atsiranda nenumatytų išlaidų. Nei meras, nei administracijos direktorius vieni sprendimų dėl biudžeto negali priimti, nes tai yra Tarybos kompetencija“, – teigė M. Širvelienė.

Sunkūs sprendimai

Kalbėdama apie darbą komisijoje bei komitete, jonavietė pripažįsta, kad šie metai atnešė papildomų iššūkių.

„Kai svarstome mokesčių lengvatų, biudžeto klausimus, turime žiūrėti ne tik kas vyksta su mumis kiekvienu asmeniškai, bet ir kokia padėtis visuomenėje, rajone.

Iš pradžių visus sukrėtė koronaviruso krizė, vėliau iškart prasidėjo karas Ukrainoje. Ko gero, nėra žmogaus, kurio tai nepalietė.

Prieš priimant kokį nors sprendimą prisimeni, kad žmonės jau susidūrė su paslaugų, prekių, energetikos išteklių kainų augimu.

Atėjus momentui, kai dėl išaugusių kainų būtina kelti įkainį, apima jaudulys, nes tu žinai, kad žmonėms ir taip nėra lengva“, – kalbėjo Tarybos narė.

Konfliktų užkardytoja

Tie, kas yra matę bent kelis Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdžius, galėjo pastebėti, kad M. Širvelienė pasižymi kaip žmogus, nugesinantis konfliktus – iš jos lūpų yra nuskambėjęs ne vienas raginimas atsiriboti nuo aršių ir nepamatuotų komentarų, ieškoti kompromisų.

„Visą gyvenimą turiu nuostatą, kad konfliktai neišsprendžia nieko. Kalbant apie Tarybą, pas mus jie turi išskirtinumą.

Žinote, būna žmogus nori identifikuoti save kaip geriau žinantį, esantį aukščiau už kitus, bet nepagalvoja, kad visiškai neatskleidžia diskusijos ar savo žodžių esmės, norimo rezultato, tiesiog siekia sukelti intrigą.

Matau ir tai, kas labai mane skaudina – norą įžeisti. Itin dažnai nepamatuotos kritikos strėlės iš opozicijos lekia į mero pusę, nors jis tikrai deda didžiules pastangas dėl savo rajono. Tuo tarpu pats meras demonstruoja kantrybę, neparodo grubumo, stengiasi išlikti ramus.

Kartais su bičiuliais stebimės, iš kur tiek kantrybės“, – kalbėjo M. Širvelienė, pridurdama, kad dauguma tarybos posėdžiuose girdimų aštrių diskusijų galėtų būti išsprendžiamos kur kas paprasčiau.

„Labai gaila, kad yra tarybos narių, kurie nepabando išsiaiškinti jiems rūpimų klausimų iki Tarybos. Mes turime galimybę kreiptis į merą, mero pavaduotoją, administraciją, konkrečius klausimus ruošiančius ir pristatančius specialistus, įstaigų vadovus ir viską detaliai išsiaiškinti. Deja, kartais viskas laikoma iki posėdžio su ta mintim: „Va dabar tai jau aš parodysiu“.

Pamatuota kritika, kurios nelydi įžeidimai – normalus dalykas, bet reikėtų į esamą padėtį žiūrėti konstruktyviai ir galvoti apie darbo esmę“, –  pastebi M. Širvelienė.

Džiaugsmas ir pasididžiavimas

Klausantis moters pasakojimo akivaizdu, kad darbų jai nestinga. Kaip sako pati M. Širvelienė, išėjusi į pensiją ji niekada nesijautė neturinti darbo. Visgi, tarp atsakingų veiklų būtina atrasti laiko poilsiui.

„Man itin malonus laikas su šeima. Šeima – didžiausia vertybė. Turime vieną dukrą, kuri gyvena Vilniuje. Ji mums padovanojo tris nuostabius anūkus. Per visą tą lėkimą kartais nepavyksta pasimatyti taip dažnai, kaip norime, bet labai vieni kitų pasiilgstame, šiltai bendraujame, susiskambiname.

Su vyru pasidžiaugiame, kad galime didžiuotis anūkais. Visi jie – sportininkai, o vyriausias studijuoja teisę, tarnauja Generolo Jono Žemaičio akademijoje, kaip ir aš, domisi istorija. Pamenu, kai mokėsi gimnazijoje ir susirgo istorijos mokytoja, jis buvo paprašytas pravesti pamoką aštuntokams.

Tačiau kone labiausiai mus su seneliu džiugina ir stebina tai, kad mums bekalbant su jais telefonu, pokalbio pabaigoje išgirstame ne tik atsisveikinimą, bet ir žodi ,,Myliu““, – džiaugėsi moteris.

Nekeistų į sostinę

Dėl dukros šeimos moteris kartas nuo karto lankosi sostinėje. Jos žodžiais tariant, Vilnius – gražus miestas, tačiau Jonavos į jį niekada nekeistų.

„Visada norisi kuo greičiau grįžti namo. Leisiu sau pasakyti, kad man Jonava – daug mielesnė ir turi daug privalumų. Juk ten Vilniuje niekur nenukeliausi be automobilio. Matau, kaip dukros šeima vargsta, kol suvežioja vaikus į mokyklas, būrelius. Gerai, kad turi tokią galimybę...

Pas mus Jonavoje – viskas pasiekiama pėsčiomis, o jei tingi eiti, gali važiuoti dviračiu, paspirtuku. Turime tokius išpuoselėtus takus, kuriais, man atrodo, grožisi jau ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Mačiau, kad ,,Youtube“ kanale yra ne vienas filmukas, pristatantis juos“, – kalbėjo M. Širvelienė.

Grožisi aplinka

Kitas Jonavos miesto privalumas, kurį įvardija pašnekovė – akį traukianti ir širdį džiuginanti aplinka.

„Aš esu žmogus be galo mylintis gėles. Su vyru turime sodybą Jonavos rajone. Ten auginu mėgstamiausias gėles - jurginus. Jonavoje gėlių žydėjimas matomas nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Kiekvienas kampelis išpuoselėtas, išmylėtas.

Smagu, kad didėja žmonių kultūra: jie nerauna gėlių, nešiukšlina. Turime fantastišką sporto areną, stadioną, naują baseiną, pritaikytą kūdikiams, suaugusiems, visiems, o kur dar ,,Jonaviečio programėlė“... Taip pat parengtos dešimtys projektų, skirtų infrastruktūros gerinimui bei grožiui. Tik imk ir naudokis viskuo, būk aktyvus.

Tiesą sakant, man Jonavoje taip gera, malonu, kad neturiu žodžių tam nusakyti“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, savo miesto išskirtinumą ji pastebi ir lankydamasi kituose miestuose.

„Leisiu sau pasakyti, kad pas mus kur kas gražiau. Tą pastebi ir mano dukra. Kadangi ji dirba advokate ir važinėja po visą Lietuvą, ji savo gimtinę – Jonavą, gali palyginti su daugybe miestų. Ką iš jos girdėjau? Kad Jonava – saldainių saldainis“, – teigė M. Širvelienė.

Dukros pėdomis

Būtent dukros paraginta, ji ėmėsi ir dar vieno savo hobio – vokiečių kalbos pamokų.

„Kiekvienais metais dukra vis kažkur išsiveža mane pakeliauti, tad užsienio kalbos mokėjimas – privalumas. Ji yra baigusi studijas Vokietijoje, puikiai kalba vokiškai. Aš nenorėjau stipriai atsilikti nuo jos“, – juokauja M. Širvelienė.

Turėdama vokiečių kalbos pradmenis, jonavietė nusprendė toliau gilinti žinias Trečiojo amžiaus universitete.

„Pradėjau dar prieš koronaviruso pandemiją, bet ji „mane išmušė iš vėžių“ – mokymus kuriam laikui teko atidėti. Dabar vėl mokausi. Vyras juokauja, kad mane palieka ir palieka antriems metams“, – šypteli moteris.

Pasirinkimo įvairovė

Iš jos lūpų galima išgirsti ir ne vieną gražų žodį, skirtą visai Trečiojo amžiaus universiteto bendruomenei.

„Nuostabūs dėstytojai, o koks dalykų pasirinkimas... Susirenka šaunūs žmonės, įdomu su jais ne tik kartu mokytis, bet ir pabendrauti.

Dėl to kviečiu prisijungti visus tuos, kurie nori išmokti kažką naujo, nori tobulėti, o ne sėdėti vietoje. Jei tik leidžia sveikata ir visos kitos galimybės, Trečiojo amžiaus universitetas – puikus pasirinkimas“, - kalbėjo M. Širvelienė.

Kartais jai tenka atstovauti ir lektorės rolę – kadangi moteris didelę savo gyvenimo dalį skyrė darbui Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, todėl sukauptomis žiniomis ji pasidalina su kitais studentais.

Neįsivaizduoja savęs be darbo

Bendraujant su M. Širvelienė nesunku pastebėti, kad ji – pozityvi asmenybė. Iš kur moteris semiasi motyvacijos ir jėgų?

„Sunku pasakyti... Matyt, kad mano prigimtis mylėti darbą. Užaugau didelėje šeimoje, nebuvau išlepinta. Nuo mažų dienų žinojau, kad tik darbu gali kažką pasiekti.

Dabar nieko neveikimas man prilygtų visiškai katastrofai“, – pokalbį užbaigė M. Širvelienė.

 

Nuotraukos -  Marija Širvelienė 

Numeris sąraše - 4

g. m. 1950-07-10 

LSDP Jonavos rajono skyriaus parengtas interviu 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

 

Veiklų sūkuryje: laiko randa ir atsakingoms pareigoms, ir maloniam laiko praleidimui su šeima

Veiklų sūkuryje: laiko randa ir atsakingoms pareigoms, ir maloniam laiko praleidimui su šeima Veiklų sūkuryje: laiko randa ir atsakingoms pareigoms, ir maloniam laiko praleidimui su šeima Veiklų sūkuryje: laiko randa ir atsakingoms pareigoms, ir maloniam laiko praleidimui su šeima ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 02 Dec 2022 10:05:20 +0200
<![CDATA[Lygių galimybių kontrolierė primena: sniego nevalymas gali pažeisti lygias galimybes]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lygiu-galimybiu-kontroliere-primena-sniego-nevalymas-gali-pazeisti-lygias-galimybes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lygiu-galimybiu-kontroliere-primena-sniego-nevalymas-gali-pazeisti-lygias-galimybes Lietuvoje jau daugiau nei savaitę grožimės krintančiu sniegu, tačiau tinkamai nevalomas jis gali virsti nemenku iššūkiu žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus asmenims ir auginantiems mažus vaikus. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė primena, kad šaligatvių, pandusų nevalymas, automobilių stovėjimo vietų žmonėms su negalia ir pėsčiųjų perėjų užvertimas pusnimis yra lygių galimybių pažeidimai.

„Turbūt daugeliui iš mūsų yra tekę bristi per gilų sniegą norint pereiti gatvę, ar matyti po gatvės valymo sniegu užkastus automobilius. Žinoma, tokios situacijos yra nepatogios ir kelia nepasitenkinimą, bet kai kuriems žmonėms jos reiškia ir visišką savarankiško gyvenimo apribojimą. Suprantama, kad didelio snygio metu gali būti nespėjama visų pėsčiųjų zonų nuvalyti vienodai, tačiau valant svarbu, kad valant nebūtų sudaromos dar sudėtingesnės sąlygos“, – sako B. Sabatauskaitė.

Paslaugų ir viešųjų erdvių neprieinamumo problema šaltuoju sezonu nėra tik numanoma. Štai dar pavasarį kontrolierė gavo skundą dėl netinkamos daugiabučių namų kiemų priežiūros Vilniaus Pilaitės mikrorajone. Pareiškėjas rašė, kad pėsčiųjų takus valantis traktorius sniegą nustumia link gatvės ir užblokuoja priėjimą prie žmonėms su negalia skirtų automobilių stovėjimo vietų. Kadangi pats juda vežimėlio pagalba, prie namų bei kitose miesto vietose suformuotos pusnys jam buvo neįveikiamos ir dėl to jis negalėjo ne tik nuvykti į darbą, bet ir patenkinti savo socialinių poreikių, naudotis gyvo dalyvavimo reikalaujančiomis paslaugomis. Vilniaus miesto savivaldybė ir kelius Pilaitėje prižiūrinti įmonė atsakingai sureagavo į pareiškėjo bei Tarnybos kreipimusis – kliūtys buvo panaikintos, o įmonės darbuotojai įpareigoti kaskart po snygio patikrinti automobilių stovėjimo vietų žmonėms su negalia prieinamumą. Siekdama užtikrinti, kad ateityje sniegą valančios įmonės tokių klaidų nebedarytų, savivaldybė taip pat ėmėsi papildomų veiksmų ir į naujas sutartis įtraukė reikalavimą neužversti sniegu pėsčiųjų perėjų, siaurų šaligatvių, įėjimų į įstaigas bei žmonėms su negalia skirtų privažiavimų.

Neatsakingo sniego valymo būta ir Kaune. 2021 m. pavasarį kontrolierė ištyrė gautą skundą ir nustatė, kad Kauno miesto savivaldybė, nepasirūpinusi sniego nuvalymu nuo Taikos pr. šaligatvių, neužtikrino vienodų sąlygų visiems gyventojams naudotis viešosiomis erdvėmis. Pareiškėjos, turinčios sunkią judėjimo negalią, teigimu, ties nurodyta pėsčiųjų perėja „stūksojo sušalusio sniego gūbriai, o stotelės prieigose – kalnai sušalusio sniego ir gilios pėdos.“ Skunde pažymėta, kad tokios sąlygos kelia pavojų pareiškėjos sveikatai ir užkerta galimybę keliauti be lydinčio asmens pagalbos. „Jaučiau didžiulę nuoskaudą, beviltiškumą“, – rašė pareiškėja.

Kontrolierė įsitikinusi, kad atsakingas sniego valymas turėtų būti standartas ne dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo grėsmės, bet siekiant sudaryti sąlygas, kuriomis žmonės galėtų gyventi oriai, atsižvelgiant į turimą negalią, fizinį pajėgumą ar šeiminę padėtį: „Kliūtis sukuria ne turima negalia, o nepritaikyta aplinka. Aplinką mes galime keisti. Taip pat svarbu nepamiršti, kad nenuvalyti keliai gali būti pavojingi ar sukelti neproporcingų iššūkių ir vyresnio amžiaus asmenims, kurių mobilumas yra pasikeitęs, bei tėvams su mažais vaikais. Puikiai žinome, kad pasivaikščioti mieste ar viešuoju transportu nuvykti į polikliniką stumiant kūdikio vežimėlį jau ir šiltuoju metų laiku nėra lengva, tad aukštos pusnys žiemą tikrai nepadeda.“

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ragina kelių ir šaligatvių valymo paslaugas teikiančias įmones pasiruošti žiemos sezonui informuojant savo darbuotojus apie būtinybę užtikrinti, kad nuvalomas sniegas nebūtų nustumiamas į praėjimui būtinas vietas: pėsčiųjų perėjas, įėjimus į pastatus, žmonėms su negalia skirtas automobilių stovėjimo vietas, siaurus šaligatvius.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos info.

Lygių galimybių kontrolierė primena: sniego nevalymas gali pažeisti lygias galimybes

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 29 Nov 2022 15:33:40 +0200
<![CDATA[Visos dovanos po vienu stogu – „Didžiojoje Kalėdinėje Jonavos mugėje“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/visos-dovanos-po-vienu-stogu-didziojoje-kaledineje-jonavos-mugeje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/visos-dovanos-po-vienu-stogu-didziojoje-kaledineje-jonavos-mugeje Gruodžio 3 dieną, nuo 10 iki 16 val. „Jonavos sporto arena“ taps kalėdinių miesteliu po vienu stogu. Arenoje susiburs kone 100 skirtingų kalėdinių dovanų, aprangos ir aksesuarų kūrėjų bei maisto gamintojų.

Pasak organizatorių, mugės metu Jonavos miesto gyventojai bei miesto svečiai, užsukę į „Jonavos sporto areną“, turės išskirtinę progą atrasti džiuginantį kalėdinių prekių asortimentą: dovanų idėjas, puošmenas namams, rankų darbo papuošalus ir aksesuarus, naujausias aprangos kolekcijas šventėms bei prekes vaikams.

„Šventinę atmosferą kurs kone 100 skirtingų maisto, mados ir grožio prekių ženklų atstovų, susibursiančių po vienu stogu,“ – teigia Andrius Kazlauskas, renginį organizuojančios bedrovės direktorius.

Anot jo, didžioji dalis kalėdinės mugės Jonavoje dalyvių – lietuvių kūrėjai ir autoriai, ypatingą dėmesį skiriantys aukštai prekių kokybei užtikrinti. Tad mugės lankytojai turės progą mėgautis ne tik itin gausiu prekių asortimentu, bet ir išskirtine jo kokybe.

Lankytojus pasitiks ir gausus tiek tradicinių, tiek gurmaniškų maisto produktų asortimentas. Jame: natūralūs aliejai, prieskoniai ir pagardai, naminė duona, pyragai, sūriai, rūkyti bei vytinti mėsos gaminiai, medaus bei šaltalankių produktai. Taip pat rūšinė kava, arbata bei skanėstai vaikams.

Tuo tarpu kalėdinės mugės lankytojai, išsiilgę šilumos ir jaukumo namuose, galės atrasti ir namams skirtą asortimentą – tuo rūpinasi rankų darbo pledus ir aksesuarus iš vilnos kuriantys, rankų darbo žvakes bei natūralius namų kvapus gaminantys prekių ženklai.

 

„Didžioji Kalėdinė Jonavos mugė“ vyks gruodžio 3 d., nuo 10 iki 16 val., „Jonavos sporto arenoje“.

 

Įėjimas į mugę – nemokamas!

 

Sekite naujienas Facebook

Visos dovanos po vienu stogu – „Didžiojoje Kalėdinėje Jonavos mugėje“

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 24 Nov 2022 15:54:44 +0200
<![CDATA[Arboristas atsakė, ar galima genėti medžius žiemą ir kodėl su spygliuočiais reikia elgtis atidžiau]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/arboristas-atsake-ar-galima-geneti-medzius-ziema-ir-kodel-su-spygliuociais-reikia-elgtis-atidziau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/arboristas-atsake-ar-galima-geneti-medzius-ziema-ir-kodel-su-spygliuociais-reikia-elgtis-atidziau Beprasidedant kalendorinei žiemai susizgribote, kad nespėjote sode atlikti genėjimo darbų, tad nusprendėte juos atidėti iki pavasario? Arboristas Renaldas Žilinskas sako, kad būtinybės atidėlioti nėra – jei leidžia oro sąlygos, medžius genėti galima ir žiemą. Be to, juos atsakingai genint šiuo metu, galima pasirūpinti ir šventiniais papuošimais, ir padėti medžiui.

„Dažnai klaidingai manoma, kad medžius galima genėti tik anksti pavasarį ir vėlai rudenį. Šie stereotipai atėjo iš senesnių laikų, kai vasarą pagrindiniai buvo ūkio darbai ir tvarkyti medžius nelikdavo laiko. Genėti medžius galima visus metus – ir vasarą, išskyrus vaismedžius, ir žiemą, tik pastaruoju atveju reikia atsižvelgti į oro sąlygas“, – sako sodo technikos gamintojos „Husqvarna“ ambasadorius R. Žilinskas.

Kad genėjimas nevirstų žalojimu

Pašnekovo teigimu, geriausia medžius genėti vegetacijos metu, kai jie gyvybingiausi ir lengviausiai apsigydo žaizdas. Tiesa, vaismedžiams vegetacija sutampa su žydėjimu, vaisių mezgimu, tad jų tuo metu intensyviai genėti nepatartina, geriausia šį darbą palikti rudeniui ar pavasariui.

„Reikia turėti galvoje, kad rudenį genint galima nupjauti didesnį kiekį šakų, iki 20 proc. medžio lajos, tuo tarpu pavasarį genėti patariama kur kas mažiau – vieną kitą šaką, nes medis yra pabudęs ir į genėjimą reaguoja leisdamas naujas atžalas. Norint turėti gražius medžius, reikia neapleisti sodo ir per vasarą – jei pradeda kaltis ūgliai, juos reikia nedelsiant pašalinti, nelaukti, kol sumedės ir reikės pjaustyti pjūkleliais“, – pataria R. Žilinskas.

Kalbėdamas apie medžių genėjimą žiemą, jis tikina, kad kai oro temperatūra yra iki -5 laipsnių, galima genėti nebijant pakenkti medžiams, o kai šaltis didesnis, geriau genėti tik sausas, negyvas šakas, nes nupjovus gyvą šaką pjūvio vietoje esantys syvai sušals ir sukels sutrūkinėjimus, trukdančius gyti žaizdai.

R. Žilinskas primena, kad kurį laiką genėti kai kurių medžių pavasarį ir vasarą neleido ir teisės aktai – genėti ir kirsti saugotinus medžius buvo draudžiama nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., intensyviausiu paukščių perėjimo metu. Šiuo metu draudimo genėti nurodytu laikotarpiu nebėra, suderintas turi būti tik kirtimas ir intensyvus genėjimas, kai pašalinama daugiau kaip 30 proc. medžio lajos.

„Dažniausiai vienu kartu norima nugenėti iki 20 proc. bendro medžio lajos tūrio, atskirais atvejais – iki 30 proc., kai yra šakų, kurios gali išdaužti langus, trukdo eismui. Nesant aiškaus poreikio genėti daugiau nei 30 proc. lajos yra pavojinga medžio gyvybingumui, tad joks save gerbiantis arboristas to nedarys. Jei visgi žmonės susiduria su tokiu poreikiu, būtų geriau, kad ne patys bet kaip genėtų, o kreiptųsi į profesionalus, nes tai bus saugiau ir medžiui, ir jo šeimininkui“, – akcentuoja pašnekovas.

Arboristas sako, kad didelė klaida yra genėti medžius su tam nepritaikytais įrankiais. Profesionalai medžius geni naudodami rankinius pjūklelius ir tam skirtus grandininius akumuliatorinius pjūklus, tad tokius įrankius turėtų naudoti ir savo medžius ar vaismedžius genintys gyventojai. Jei genėjimui naudojami medžių vertimui skirti benzininiai grandininiai pjūklai, tai medžiai ne genimi, o žalojami.

Jam antrina ir Simas Bairašauskas, bendrovės „Husqvarna“ ekspertas – darbas su nepritaikytais įrankiais ir žaloja medį, ir kelia grėsmę techniką naudojančiojo saugumui.

„Medžių šakų genėjimui skirti įrankiai yra lengvesni, mažesni ir manevringesni. Tokių akumuliatorinių grandininių pjūklų rankenos yra viršuje, tad juos patogu paimti ir genėjimo metu pakreipti reikiamu kampu. Jų pjovimo juostos yra trumpos, tad lengva manevruoti tarp šakų, o grandinė yra smulki, kad pjūvis būtų labai siauras, lygus ir medis lengviau užsigydytų žaizdas. Genint su medžių vertimui skirtomis grandinėmis mediena išdraskoma, pjūvis gyja lėčiau ir ne taip tolygiai“, – komentuoja S. Bairašauskas.

Eglės viršūnė – netinkama kalėdinė puošmena

Kai kurie gyventojai artėjant Kalėdoms medžių genėjimo būtinybę bando suderinti su nauda – nugeni nereikalingas spygliuočių šakas, kurias vėliau naudoja šventiniams papuošimams. Pasak R. Žilinsko, tą daryti tikrai galima, tik svarbu žinoti kelias taisykles. Pirmoji – šakas reikia pjauti nuo apačios, o ne iš lajos vidurio.

„Medis laikomas stabiliu, kai jo laja sudaro du trečdalius medžio aukščio. Tarkime, eglė ar pušis išaugs iki 15 metrų aukščio, tai jos laja turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 metrų. Turint tai omenyje šakas nuo apačios galima drąsiai nupjauti, nes jos vis tiek laikui bėgant nudžius. Taip dar ir padėsime spygliuočiui, nes jam nereikės pačiam jų džiovinti. Svarbu nepjauti šakų iš lajos vidurio, nepriklausomai nuo to, kad ten jos mums gražesnės nei apatinės. Spygliuotis nėra lapuotis – jei šaka nulūžo ar buvo nupjauta, toje vietoje naujos jis nebeišaugins, liks „iškąsta“ laja“, – perspėja „Husqvarna“ ambasadorius.

Taip pat svarbus ir šakos pjovimo vietos atstumas nuo kamieno. Pats medis parodo, kurioje vietoje reikia pjauti šaką – tai vadinamas šakos kaklelis, kur pasibaigia nuo kamieno einantis šakos sustorėjimas. Prie pat kamieno šakos pjauti negalima.

Jei su šakomis, pasak arboristo, paprastai problemų nekyla, tai kur kas sudėtingesnė situacija, kai sugalvojama kaip kalėdinę puošmeną nusipjauti sklype augančios didelės eglės viršūnę, tuo pačiu ir pažeminti medį.

R. Žilinskas perspėja geriau to nedaryti, nes taip eglė yra suniokojama ir pasmerkiama ilgai kovai už būvį. Eglės viršūnę galima pjauti vos jai pasiekus norimą nuolatinį aukštį, o tada kasmet tame aukštyje karpyti naujas šakeles ir neleisti joms tįsti aukštyn. Bet negalima pjauti sumedėjusios suaugusio spygliuočio viršūnės.

„Eglės ir pušys, priešingai nei daugelis kitų medžių, neatsiaugina viršūnių iš naujų atžalų. Jų šakos iš menturio, esančio arčiausiai pjūvio, tiesiog pradeda kilti aukštyn. Gali kilti viena šaka, dvi, trys – kaip medžiui šaus į galvą. Pjūvio vietoje mediena nebebus sveika, įsimes puvinys, kuris „snaus“, laukdamas tinkamos progos, kai pablogės medžio gyvavimo sąlygos, medis nusilps – tada puvinys pradės plisti. Tad norint nupjauti viršūnę, geriau pjauti visą medį, bet nežaisti su jo sveikata. Medis yra gyvas sutvėrimas ir turime su juo elgtis atsakingai, o ne kaip mums tuo metu norisi“, – aiškina arboristas.

Arboristas atsakė, ar galima genėti medžius žiemą ir kodėl su spygliuočiais reikia elgtis atidžiau

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 24 Nov 2022 08:40:00 +0200
<![CDATA[7 DUK apie krūtų didinimą implantais: atsako chirurgas dr. Ernest Zacharevskij]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/7-duk-apie-krutu-didinima-implantais-atsako-chirurgas-dr-ernest-zacharevskij https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/7-duk-apie-krutu-didinima-implantais-atsako-chirurgas-dr-ernest-zacharevskij 1. Krūtų implantų įvairovė šiandien gana didelė. Kuo jie iš esmės skiriasi?

 „Pagrindinis skirtumas – implanto forma. Galimi apvalūs arba anatominiai, lašo formos implantai. Statistiškai, vis daugiau moterų renkasi natūralesnę krūtinę“, – sako gyd. dr. Ernest Zacharevskij. Tačiau pacientams akivaizdūs implanto vertinimo kriterijai – pavyzdžiui, dydis ar forma – nėra vieninteliai. Plastinės chirurgijos specialistas sako, kad į konsultaciją visai nereikia ir net neverta atvykti jau apsisprendus, kokių tiksliai implantų norima – įvertinę realią situaciją ir aptarę lūkesčius bei galimybes, tai padarysite kartu su gydytoju.

 „Jūsų plastikos chirurgas parinks jums tinkamą implanto dydį ir formą, implanto projekciją, taip pat implanto paviršiaus tipą, – vardina specialistas ir priduria, kad yra ne tik įprastas, bet ir hibridinis krūtų augmentacijos būdas. – Gali būti, kad konsultacijos metu gydytojas rekomenduos specifinius, lengvesnius implantus arba hibridinį augmentacijos metodą, kai naudojami ir implantai, ir savi riebalai.“ Pasirinkto plastinės chirurgijos specialisto patirtis ir žinios čia yra itin svarbūs, mat tik profesionaliai atliktas krūtų didinimas implantais – ne tik akiai malonus vaizdas, bet ir komfortas gyvenant įprastą kasdienį gyvenimą.

 2. Ar tiesa, kad implantai kūne juda ir gali suktis? Kokiais atvejais tai įvyksta ir kaip to išvengti?

Neretai pacientės baiminasi implantų pasislinkimo ar net apsivertimo. Įspūdį paliekantį patirties bagažą sukaupęs gydytojas dr. Ernest Zacharevskij sako, kad čia itin daug priklauso nuo specialisto žinių bei individualios kiekvieno organizmo reakcijos: „Ir chirurgas, ir pacientas norėtų, kad krūtų forma po augmentacijos implantais išliktų kuo ilgiau. Bet tai priklauso nuo implanto ir organizmo reakcijos į implantą. Pavyzdžiui, jeigu susiformavo silpna kapsulė, implantas gali pasislinkti ir apsisukti. Tiesa, labai kieta kapsulė taip pat nepalanki – kapsulinė kontraktūra dažnai ženkliai deformuoja krūtinę.“ Rizikas žinoti svarbu, vis dėlto, pasirinkus srities ekspertus, prieš kiekvieną operaciją atliekami nuodugnūs tyrimai, įvertinamos kūno proporcijos, atsakingai pasveriamos rizikos, galimybės.

3. Ar yra atvejų, kai krūtų implantai nėra rekomenduojami?

Plastinės chirurgijos specialistas patvirtina – atvejų, kai krūtų augmentacija implantais nerekomenduojama, išties yra ne vienas. Rečiau tai susiję su pacientės anatomija, dažniau – su tam tikromis ligomis. „Krūtų implantai nerekomenduojami sergant autoimuninėmis ligomis, esant lėtinei infekcijai, beje, nebūtinai krūtinėje, taip pat – sergant kai kuriomis onkologinėmis ligomis“, – vardina chirurgas.

4. Apvalūs, aukšto profilio ar anatominiai, lašo formos krūtų implantai – kuo jie skiriasi ir kokius pasirinkti?

Krūtų augmentacijos implantais srityje pripažintas profesionalas primena – tinkamiausias implantas bus tas, kurį rekomenduos chirurgas po konsultacijos, kūno proporcijų (pacientės ūgio, svorio, krūtinės apimties ir natūralios krūties bazės) vertinimo. Žvelgdamas iš pacienčių lūkesčių perspektyvos, specialistas sutinka, kad aukšto profilio, apvalius implantus renkasi moterys, norinčios „matomos“ krūtinės, o tos, kurios pirmenybę teikia natūralioms linijoms, renkasi anatominius, lašo formos gaminius.

Tiesa, kalbėdamas apie dydį, gydytojas dr. Ernest Zacharevskij sako, kad nereikėtų persistengti. Visų pirma, tai neproporcingai didelė krūtinė jau seniai nebėra grožio tendencijų sąraše, o taip pat – sulig didesniu implanto tūriu, didėja ir komplikacijų tikimybė. „Tarp plastikos chirurgų yra toks posakis – kuo didesni implantai, tuo daugiau komplikacijų. Manau, svarbiausia parinkti optimalų implantą“, – siūlo specialistas ir priduria, kad neretai per dideli implantai gali būti priežastis, kodėl čiuopiamas jų kraštas.

5. Kada rekomenduojami implantai šiukščiu paviršiumi?

Šiandien novatoriškos technologijos leidžia rinktis skirtingus implantus, tiek pagal paviršių (pavyzdžiui, silikoninis arba poliuretaninis), tiek pagal užpildus (pavyzdžiui, silikonas arba borosilikato mikrosfera). Vis dėlto, daugiau klausimų pacientėms kelia būtent šiurkštus paviršius – kokiais atvejais geriau rinktis grubesnę tekstūrą? Plastinės chirurgijos specialistas sako, kad tam tikrose situacijose grubesnis paviršius paprasčiausiai lemia geresnį implanto įsitvirtinimą.

„Jeigu krūtinės audiniai labai ploni, papildomai atliekamas krūtų pakėlimas arba antrinė operacija, kurios metu šalinama kapsulė, geriau naudoti grubesnio paviršiaus implantą, – dėsto chirurgas. Jis užsimena, kad pasirinkimui įtakos turi ir implanto forma. – Ypač, jei parenkama anatominė forma, grubesnis paviršius reikalingas tam, kad susiformuotų tvirtesnė kapsulė ir implantas ilgai liktų fiksuotas savo vietoje.“

6. Implantų plyšimai – kodėl jie įvyksta ir kaip dažnai?

Plyšimai gali įvykti dėl tam tikrų išorinių veiksnių, traumų. Tačiau gydytojas dr. Ernest Zacharevskij primena: „Krūtų implantus ir krūtinės būklę reikia tikrintis kasmet, nuo trečių metų po implantacijos. Neretai po 10–15 metų, greičiausiai, pasikeitus ir pačiai krūtinės formai, reikia atlikti naują operaciją. Implantas – tai gaminys, kurio kokybė nėra amžina. Naujausias automobilis šiandien po dešimties metų jau bus automobilis su dešimties metų stažu. Neskamba optimistiškai.“ Net ir kokybiškiausių implantų kokybė sulig metais prastėja.

„Implantas yra gyvo organizmo viduje, tad jis nuolat veikiamas įvairiausių jėgų. Aišku, šių gaminių kokybė nuolat gerėja, bet pasitaiko implantų plyšimų net be išorinių fizinių veiksnių“, – dėsto chirurgas. Beje, jeigu prieš dešimtmetį įdėtus implantus delsiama keisti naujais, komplikacijų tikimybė procentais padidėja nuo 2 iki 8–10. Tai gali būti tiek surandėjimas, tiek plyšimai.

7. Ar implantams teikiama gamintojo garantija, jei taip – kur dėl jos kreiptis?

„Visiems implantams su CE ženklu teikiama gamintojo garantija, – sako chirurgas ir primena, kad yra niuansų, kuriuos svarbu žinoti tam, kad pacientės šios teisės neprarastų. – Klinikoje visada informuojame pacientes dėl krūtinės implanto garantijos sąlygų.“ Kur reikėtų kreiptis, jeigu implantas pažeidžiamas? Moderniame SV Plastic chirurgijos centre krūtų didinimo operacijas atliekantis chirurgas dr. Ernest Zacharevskij rekomenduoja visų pirma kreiptis būtent į kliniką, kurioje ir buvo atlikta krūtų augmentacija.

Sėkmingos, srities profesionalų atliktos krūtų augmentacijos rezultatas – dailios linijos, simetrija, itin natūrali arba proporcingai išraiškinga krūtinė. Maždaug po kelių mėnesių įsitempę krūties audiniai ir raumenys prisitaiko ir naujoji krūtinė įgauną natūralią formą, dydį. Norite sužinoti daugiau apie operacijos eigą, pooperacinį laikotarpį bei implantų pasirinkimus? Svarbią informaciją rasite SV Plastic interneto svetainėje, čia taip pat galėsite užduoti klausimus didelį žinių bei patirties bagažą sukaupusiam srities ekspertui.

7 DUK apie krūtų didinimą implantais: atsako chirurgas dr. Ernest Zacharevskij

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 21 Nov 2022 11:30:10 +0200
<![CDATA[Lygių galimybių ekspertė: mokyklų pareiga yra užtikrinti translyčiams vaikams saugią aplinką]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lygiu-galimybiu-eksperte-mokyklu-pareiga-yra-uztikrinti-translyciams-vaikams-saugia-aplinka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lygiu-galimybiu-eksperte-mokyklu-pareiga-yra-uztikrinti-translyciams-vaikams-saugia-aplinka Kasmet lapkričio 20 d. yra minimos dvi dienos – Translyčių asmenų atminimo diena ir Pasaulinė vaikų diena. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Ieva Laugalytė sako, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gauti mokyklų kreipimaisi akivaizdžiai rodo, jog apie šių dviejų temų sąveiką viešojoje ir akademinėje erdvėje kalbama per mažai. I. Laugalytės nuomone, užtikrinti translyčiams vaikams saugią mokymosi aplinką yra mokyklų pareiga. Tai padaryti galima tik keičiant nusistovėjusias praktikas.

Po konsultacijų su mokyklomis buvo parengta atmintinė „Įtrauki mokykla: kaip kurti saugią aplinką translyčiams (-ėms) mokiniams (-ėms)“. Ką reiškia pavadinime pavartotas translytiškumo terminas?

Norint suprasti, kas yra translytiškumas, pirmiausia reikėtų apibrėžti, kas yra lytinė tapatybė. Trumpai tariant, lytinė tapatybė apibūdina tai, kaip kiekvienas žmogus jaučia ir supranta savo lytį. Lytinę tapatybę turi visi žmonės, bet ne visi apie tai susimąsto, nes daugelio lytinė tapatybė sutampa su ta lytimi, kuri buvo priskirta jiems ar joms gimus. Tokie žmonės yra vadinami cislyčiais žmonėmis. Tačiau yra nemažai asmenų, kurių lytinė tapatybė nesutampa su kūdikystėje priskirta lytimi – šie asmenys vadinami translyčiais žmonėmis. Svarbu paminėti, kad kalbėdami apie translyčius žmones galvoje turime ne tik translyčius vyrus ar translytes moteris, bet ir nebinarinių tapatybių žmones, t. y. žmones, kurių lytinė tapatybė neatitinka griežtai apibrėžtų moters ar vyro kategorijų.

Kaip ir kodėl lytinės tapatybės klausimas yra aktualus mokykloms?

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) duomenys rodo, kad Lietuvoje absoliuti dauguma translyčių žmonių, net 83 proc., dar iki pilnametystės suprato, jog yra translyčiai. Taip pat 61 proc. žmonių prieš sulaukdami 18 m. pirmą kartą kažkam pasakė, kad jų lytinė tapatybė neatitinka lyties, kuri buvo priskirta gimus. Taigi, mokyklinio amžiaus vaikams bei paaugliams lytinės tapatybės klausimai jau tikrai yra aktualūs.

Kiekvieno žmogaus savęs pažinimo kelias, tuo tarpu ir savo lytinės tapatybės suvokimas, gali būti labai įvairus – vieniems tai užtrunka trumpiau, kitiems galbūt iškyla nemažai klausimų. Vieniems atsiskleisti aplinkai yra paprasčiau, kiti translyčiai žmonės negali to padaryti didžiąją savo gyvenimo dalį, o kai kurie – niekada. Atsiskleidimą lemia įvairūs faktoriai: transfobiškos nuostatos ir lyčių stereotipai, kurie mūsų visuomenėje vis dar gajūs, baimė būti atstumtiems, nesuprastoms, artimųjų palaikymas arba jo nebuvimas. Visgi tyrimai patvirtina, kad artimoje aplinkoje esančių žmonių elgesys, kuris patvirtina vaiko tapatybę, pavyzdžiui, tikro vardo ir įvardžių vartojimas, turi teigiamos įtakos psichikos sveikatai ir gerokai mažina jaunuolių depresijos, nerimo sutrikimų, savižudybės rizikas. Būtent dėl to supratimas ir palaikymas mokykloje yra itin svarbus.

Minėjote tikrą vardą ir įvardžius. Kas tai yra?

Kai aš sakau „tikrą vardą“, kalbu apie vardą, kuriuo save vadina translytis žmogus. Dažnai translyčiai žmonės turi vardus, su kuriais tapatinasi ir kurie atitinka jų lytinę tapatybę, bet neatsispindi teisiniuose dokumentuose. Tai ypač aktualu dirbantiems su translyčiais vaikais, paaugliais ir paauglėmis, nes galimybė pasikeisti dokumentus Lietuvoje yra ribota, o nepilnamečiams tai padaryti – dar sunkiau.

Kokių iššūkių dėl vaiko pasirinkto vardo kyla mokyklose? Kaip siūlote juos spręsti?

Iš tiesų vardo ir įvardžių klausimas būna vienas iš pirmųjų mokyklos klausimų sąraše. Labai džiugu matyti, kad Tarnybos konsultuojamos mokyklos supranta tikro vardo reikšmę, bet vis dar susiduriama su tokiomis situacijomis, kai mokytojai vadina vaiką senu vardu arba naudoja netinkamus įvardžius, tada vaikas neatsiliepia arba aštriai reaguoja, supyksta. Dažnai siūlau pasimatuoti susidariusią situaciją – įsivaizduokite, jog kolegos ir kolegės darbe į jus nuolat kreipiasi kitos lyties vardu, kitos lyties įvardžiais. Jūs esate mokytojas ir sakote, kad jūsų vardas Martynas, bet jūsų niekas nesiklauso ir toliau vadina Kristina. Pastačius save į tokią padėtį, pasidaro lengviau suprasti, kodėl senu vardu ar įvardžiais vadinamas vaikas gali reaguoti priešiškai.

Normalu, kad kartais žmogų pavadiname ne tuo vardu ar įvardžiais. Svarbiausia tokiose situacijose reaguoti ramiai, atsiprašyti, pasitaisyti ir tęsti pokalbį prieš visą klasę neakcentuojant padarytos klaidos. Vis dėlto mokytoja ar mokytojas rodo pagarbą ir pavyzdį kitiems mokiniams kiekvieną kartą, kai į vaiką kreipiasi teisingai. Kartais translyčių vaikų tėvai net nusprendžia keisti mokyklą, kad vaikas galėtų jaustis saugiai. Kai nauja mokykla yra pasirengusi bendradarbiauti, vaikas gali iškart prisistatyti tikruoju vardu ir nereikia visiems pasakoti apie savo lytinę tapatybę.

Norisi pabrėžti, kad tikro vardo ir įvardžių vartojimas yra pamatinės pagarbos žmogui klausimas. Reikėtų prisiminti tą daryti ne tik kreipiantis į vaiką, bet ir kalbantis apie jį ar ją su kitais asmenimis. Įsiminus mokinio įvardžius ir matant jį tokios lyties, kokios jis jaučiasi, naujo vardo bei įvardžių vartojimas pasidaro žymiai paprastesnis.

Su kokiais kitais sunkumais mokyklose translyčiai jaunuoliai susiduria dėl savo lytinės tapatybės?

Mokyklose vis dar nemažai su lytimi glaudžiai susietų praktikų. Pavyzdžiui, lytiškumo ugdymo užsiėmimai, kuriuose mergaitės ir berniukai yra išskiriami į atskiras grupes ir mokomi skirtingos informacijos, susijusios su lytiškumu, seksualine ir reprodukcine sveikata. Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad visi vaikai turi teisę gauti mokslu grįstą ir amžiui pritaikytą lytiškumo ugdymą, neskirstant vaikų pagal lytis.

Kūno kultūros užsiėmimų organizavimas taip pat nėra itin lankstus. Veiklos vis dar dažnai skirstomos pagal lytis, pavyzdžiui, berniukai žaidžia krepšinį, o mergaitės užsiima aerobika ir panašiai. Tokios situacijos translyčius ir nebinarinių tapatybių vaikus pastato į nepatogią situaciją, kurioje jos ir jie privalo pasirinkti, kuriai grupei priklauso.

Tačiau labai norisi pabrėžti, kad sportinių užsiėmimų skirstymas pagal lytis apriboja ne tik translyčių, bet ir visų kitų mokinių galimybę rinktis veiklas pagal pomėgius, o ne lytį.

Viešojoje erdvėje neretai diskutuojama apie translyčių asmenų naudojimąsi tam tikrai lyčiai skirtais tualetais ir persirengimo kambariais. Kaip šiais klausimais turėtų elgtis mokyklos?

Translyčiams mokiniams galimybė privačiai persirengti ir pasinaudoti tualetu gali būti svarbi, bet tokia galimybė lygiai taip pat gali būti svarbi ir cislyčiams vaikams. Paauglystėje pradedame daugiau dėmesio skirti savo kūnui, dažnai jame jaučiamės ne itin patogiai, todėl mokyklos turėtų pagalvoti, kaip, esant poreikiui, užtikrinti vaikų privatumą.

Labai svarbu su vaiku palaikyti ryšį, bendrauti, klausti, kas jam ar jai būtų geriausia skirtingose situacijose, suteikti progą išsakyti savo poreikius ir baimes arba kaip tik leisti patvirtinti, kad problemų nekyla. Individuali prieiga ir pasitikėjimu grįstas ryšys yra esminiai saugios mokyklos elementai.

Nuo ko galėtų pradėti mokyklos, kad išvengtų mūsų aptartų iššūkių ar bent juos palengvintų?

Visgi pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria mokyklos, yra nežinojimas, iš kurio kartais kyla baimė ir priešiškumas. Mokytojams ir mokytojoms dažnai trūksta žinių apie lytinę tapatybę, translyčius žmones, draugiškos mokyklos aplinkos kūrimą. Atsižvelgdami į šių žinių trūkumą nusprendėme parengti atmintinę.

Labai daug galima padaryti daug anksčiau nei sužinoma, kad mokykloje yra translyčių vaikų. Niekada nekalbame apie kažkokį vieną mokinį ar mokinę – akcentuojame iš esmės saugią ir pagarbią mokyklos aplinką, o mokykla, kuri bus saugi visiems vaikams, bus saugi ir translyčiams vaikams.

Svarbiausia, kad mokyklos kreipiasi ir ieško žinių, pagalbos. Kartais užtenka vieno suprantančio žmogaus, kuris galėtų mokykloje rodyti pavyzdį ir padėti translyčiams mokiniams jaustis saugiems.

Aušrinė Smilgytė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Lygių galimybių ekspertė: mokyklų pareiga yra užtikrinti translyčiams vaikams saugią aplinką

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 21 Nov 2022 09:45:59 +0200
<![CDATA[Lankydamiesi pelkėse, paieškokite dirvinio purvuolio]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lankydamiesi-pelkese-paieskokite-dirvinio-purvuolio https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lankydamiesi-pelkese-paieskokite-dirvinio-purvuolio Siekiant išsaugoti ir padidinti dvilapio purvuolio populiaciją, Aukštadvario regioniniame parke buvo sutvarkyta 14 ha pelkių buveinių. Darbai buvo atliekami „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbiose Solio ežero ir jo apyežerių bei Verknės vidurupio teritorijose. 

Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii)-gegužraibinių (orchidėjinių) šeimos Lietuvoje ir Europos Bendrijoje saugoma, pažeidžiama rūšis. Augalai sunkiai pastebimi,  8-20 cm aukščio, daugiamečiai. Žiedai smulkūs, žalsvai gelsvi, žydi vasaros pradžioje. Auga žemapelkėse, atvirose, augalijos neužgožtose vietose. Įdomu, kad lengviau pastebėti jau nužydėjusias šviesias išsipūtusias sėklų dėžutes nei pačius smulkučius žiedelius. Dauginasi sėklomis, vienoje sėklų dėžutėje gali būti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių sėklų! 

Nukritusi sėkla neturi ramybės periodo ir sudygsta jau antraisiais metais, o daigas paviršiuje pasirodo ketvirtaisiais metais. Daugumai kitų mūsų krašto orchidėjų sudygti reikia gerokai daugiau laiko. Tačiau pats dvilapis purvuolis trumpaamžis – gyvuoja tik keletą metų ir nunyksta, matyt todėl taip skuba palikti kuo daugiau palikuonių. 

Šie reti žemaūgiai augalai gali augti tik atvirose, gerai apšviestose pelkių buveinėse-šarmingose žemapelkėse, tarpinio tipo ir šaltiniuotų pelkių buveinėse. Deja, pelkių buveinėse vyksta sukcesija, plinta krūmai ir medžiai, nendrynai, mažėja atvirų pelkių plotų, prastėja buveinių būklė. Todėl kyla grėsmė dvilapio purvuolio ir kitų atvirose pelkėse augančių augalų ir gyvenančių gyvūnų išlikimui. 

Aukštadvario regioninio parko specialistai rūpinasi, kad periodiškai būti atliekami pelkių buveinių tvarkymo ir priežiūros darbai: pašalinami plintantys menkaverčiai medžiai ir krūmai, šienaujamos nendrės, bei išvežama  nereikalinga biomasė. Taip tikimės išsaugoti šiam savitam ir nykstančiam augalui palankias sąlygas, užtikrinti populiacijos gyvybingumą. 

Lankydamiesi pelkėse pažvelkite atidžiau, gal ir jums pavyks pastebėti dvilapį purvuolį, o apie radinį praneškite parkų specialistams, nes tokie duomenys labai vertingi.

Aplinkos ministerijos info.

Lankydamiesi pelkėse, paieškokite dirvinio purvuolio

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 21 Nov 2022 09:22:30 +0200
<![CDATA[Galimybei apšviesti tiltą skirtingomis spalvomis – metai: sulaukė ir didelio susidomėjimo, ir pakenkti bandančių kenkėjų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/galimybei-apsviesti-tilta-skirtingomis-spalvomis-metai-sulauke-ir-didelio-susidomejimo-ir-pakenkti-bandanciu-kenkeju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/galimybei-apsviesti-tilta-skirtingomis-spalvomis-metai-sulauke-ir-didelio-susidomejimo-ir-pakenkti-bandanciu-kenkeju Šiandien, lapkričio 18-ąją, lygiai metai, kai jonaviečiai ir miesto svečiai patys gali keisti Jonavos pėsčiųjų tilto per Žeimių gatvę apšvietimą. Duomenys rodo, jog jos iš viso buvo pakeistos 52 175 kartus. Visgi, neišvengta ir kenkėjiškos veiklos: atsirado asmenų, norėjusių sugadinti šią gražią iniciatyvą.

Pasinaudojant specialia nuoroda (https://tiltas.jnv.lt/ ),per metus raudoną spalvą pasirinko 13 631 asmenys, violetinę 10 345, geltoną 9 817, mėlyną 9 715, žalią 8 667 vartotojai.

Jonavos tilto apšvietimas tapo ir dar viena galimybe atkreipti  dėmesį į svarbias datas: minint Pasaulinę psichinės sveikatos dieną, jis nušvito simboline, specialiai šios datos minėjimui pasirinkta žalia spalva, minint Pasaulinę neišnešiotukų dieną – purpurine. 

Aktyvumas džiugina

Kaip sako tilto apšvietimo skirtingomis spalvomis idėją įgyvendinusios ir miestui padovanojusios IT įmonės UAB „Ginetas“  vadovas Gytis Sabaliauskas, gyventojų aktyvumas nustebino ir jį patį.

Tikrai nesitikėjau tokio susidomėjimo, bet džiugu, kad jonaviečiai naudojasi mūsų dovana.

Džiugu ir tai, kad dabar klausantis radijo automobilyje tenka išgirsti, kad Jonavos pėsčiųjų tiltas lankomas objektas, kurio apšvietimo spalvų keitimą kviečiami išbandyti miesto svečiai, teigė G. Sabaliauskas.

Bandė nulaužti“ 

UAB Ginetas“  iki šiol rūpinasi, kad jų projektas išvengtų nesklandumų.

Pravažiuodamas pro tiltą pats išbandau, ar viskas taip veikia, kaip turėtų, ar niekas nesugedo.

Vieną kartą turėjome gedimą, reikėjo jį sutvarkyti. Padarėme tai, tačiau kartais atsiranda kenkėjų, kurie bando neigiamai paveikti galimybę keisti spalvas ir bando ją nulaužti“ 

Mums su kolegomis teko gerokai pagalvoti, kaip apsaugoti šį projektą, pasakojo G. Sabaliauskas.

Miesto simbolis

Anot Jonavos turizmo informacijos centro (TIC) vadovės Vijolės Šadauskienės, naujasis tiltas jau yra tapęs vienu iš Jonavos miesto simbolių –  modernaus, dinamiško, judančio bei sportuojančio miesto simboliu.

„Šis originalus ir akį traukiantis statinys atidarytas 2021 m. rugpjūčio mėnesį labai pagerino susisiekimą bei sujungė skirtingose kelio pusėse esančius pėsčiųjų – dviračių takus, kurių Jonavos mieste net 25 kilometrai.

Tuo pačiu jis tapo tikra miesto puošmena! Niūriais rudens ar žiemos vakarais jis –  spalvota pramoga, suteikusia gyventojams galimybę patiems pakeisti apšvietimo spalvą“, –  kalbėjo V. Šadauskienė.

Anot jos, TIC nuolat tą akcentuoja ir pasakoja visiems turistams, atvykusiems į Jonavą.

„Ne veltui nacionalinė Lietuvos turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ įtraukė Jonavos pėsčiųjų – dviračių tiltą į rekomenduojamų įdomių naktinių patirčių sąrašą Lietuvoje“, –  džiaugėsi pašnekovė.

Ambicingi sprendimai

Nauju Jonavos miesto simboliu tapusį pėsčiųjų tiltą dar pernai pastebėjo ir lankomiausias architektūros tinklaraštis pasaulyje ArchDaily.com.

Susipažinę su pateiktomis architektūrinėmis versijomis, užsakovai pasirinko patį ambicingiausią sprendimą. Išraiškinga, įsimintinų formų tilto konstrukcija iš dalies atspindi sporto arenos charakterį. Tokiu būdu du objektai, stilistiškai papildantys vienas kitą, sudaro modernų, labai savitą ir vieningą architektūrinį ansamblį“, - rašoma tinklaraštyje.

Jonavos tiltą per Žeimių gatvę projektavo architektai Arūnas Lapinskas ir konstruktorius Jevgenijus Gintovas, tilto koncepcijos autorius – profesorius Gintaras Čaikauskas ir bendrovė „Architektūros linija“.

Tilto konstrukcijos pagamintos bendrovės „Steel Bridges“ gamykloje Kretingoje. Iš ten tiltas specialiais automobiliais atgabentas supjaustytas į mažesnes dalis. Tiltą Jonavoje šią vasarą surinko ir pastatė AB „Kauno tiltai“.

V. Peškaičio nuotraukos.

Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė

Galimybei apšviesti tiltą skirtingomis spalvomis – metai: sulaukė ir didelio susidomėjimo, ir pakenkti bandančių kenkėjų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 18 Nov 2022 10:07:26 +0200
<![CDATA[Šalta, bet norite sportuoti lauke? Sužinokite, kaip teisingai rengtis ir kas padeda išvengti peršalimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/salta-bet-norite-sportuoti-lauke-suzinokite-kaip-teisingai-rengtis-ir-kas-padeda-isvengti-persalimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/salta-bet-norite-sportuoti-lauke-suzinokite-kaip-teisingai-rengtis-ir-kas-padeda-isvengti-persalimo Atšalus orams sportas lauke gali tapti peršalimo ligų priežastimi, tačiau tam labai lengva užkirsti kelią laikantis pagrindinių taisyklingo sporto šaltuoju sezonu taisyklių. Profesionalus bėgikas ir treneris Egidijus Adomkaitis bei „Eurovaistinės“ farmacininkas Mindaugas Rutalė įvardija dažniausias šaltuoju sezonu padaromas sportuojančių žmonių klaidas ir dalijasi naudingais patarimais, kaip užkirsti kelią peršalimo ligoms.

Klaida nr. 1 – kvėpavimas per burną

Nesvarbu, koks metų laikas būtų, naujokai bėgikai pamiršta kvėpuoti per nosį, pastebi „Eurovaistinės“ farmacininkas Mindaugas Rutalė. Jis priduria, kad dėl šalto oro žiemą tai daryti gali būti dar sudėtingiau.

„Kvėpavimas per nosį – tai taisyklingo bėgimo pagrindas, kurio svarbu nepamiršti. Tačiau jeigu nesame įpratę bėgioti, galimai pajutę nuovargį pradėsime kvėpuoti per burną. Taip mes įtraukiame daug šalto, nešvaraus aplinkos oro, kuris mums tikrai nėra naudingas. O jeigu dar žmogus turi silpnesnę imuninę sistemą, kvėpuojant per burną bėgimo metu jo organizmas dar greičiau atšąla, o patogeninės bakterijos iš aplinkos greičiau neigiamai paveikia mūsų organizmą“, – pasakoja M. Rutalė.

Klaida nr. 2 – neteisinga apranga

Viena dažniausių klaidų bėgiojant žiemą – per šilta apranga. Profesionalus bėgikas ir treneris Egidijus Adomkaitis pataria nesirengti rūbais, pagamintais iš tokių medžiagų, kurios sugeria prakaitą, bet jo negarina – pavyzdžiui, medvilniniais drabužiais.

„Bėgiojant visada geriau yra apsirengti mažiau, todėl neprisirenkite per daug. Išėjus į lauką, neturėtumėte jaustis šiltai – turi būti vėsoka. Jeigu lauke jums šilta, galimai pradėjus bėgti pasidarys per karšta. Patarčiau sluoksniuoti rūbus, atsižvelgiant į temperatūrą lauke: užsidėti tampres, termo marškinėlius ilgomis rankovės, o jeigu yra vėsiau – papildomai vilkėti marškinėlius trumpomis rankovėmis, džemperį ar striukę. Sukaitus galėsite nusivilkti viršutinį rūbą. Tokiu būdu palaikysite optimalią kūno temperatūrą. Be to, galite dėvėti pirštines, kaklaskarę ir kepurę, tik svarbu, kad visų rūbų medžiaga būtų lengva“, – pataria E. Adomkaitis.

Bėgikas priduria, kad norint išvengti paslydimo, reiktų avėti specialią avalynę – batus, kurių padas turi didesnį sukibimą su kelio danga. 

Klaida nr. 3 – renkamės neteisingas oro sąlygas

Neseniai pradėjusiems bėgioti žmonėms vaistininkas pataria atsižvelgti į orus. Kartais vos pradėjus sportuoti, geriau pradžioje rinktis ramesnius orus ir privengti intensyvaus snigimo, lietaus ar šlapdribos. Jam antrina ir bėgikas:

„Viskas priklauso nuo žmogaus užsigrūdinimo ir pasiryžimo lygio. Iki 12–15 laipsnių šalčio dar galima drąsiai bėgti, vėliau rizika susirgti didėja. Spaudžiant šaltukui, reikia atsakingai pasirinkti aprangą ir įsivertinti savo fizinę ištvermę. Jeigu šaltis yra didesnis, bėgimo trukmę galima mažinti. Kuo oras šaltesnis, tuo daugiau energijos žmogui reikia sunaudoti tam, kad palaikytų normalią kūno temperatūrą – dėl to greičiau pavargstama. Jeigu bėgdami šaltu oru jaučiatės gerai, trukmės galima nemažinti“, – priduria bėgikas.

Klaida nr. 4 – lauke atliekami tempimo pratimai

Vaistininkas ir bėgikas drauge sutaria: pagrindinė taisyklė, norint išvengti peršalimo – po bėgimo kuo greičiau grįžti į šiltą patalpą. Jie pasakoja, kad dažniausiai susergama ne bėgimo metu, o būtent po jo, kai sušilęs ir suprakaitavęs žmogus ilgiau lieka šaltame ore. Todėl šaltuoju sezonu po bėgimo tempimo pratimus rekomenduojama atlikti vidaus patalpoje.

Klaida nr. 5 – numojame ranka į vitaminus

Išvengti peršalimo ligų bėgiojant žiemą yra daug lengviau tiems, kurie vasarą sąžiningai atliko namų darbus – vartojo vitaminą C ir D, pasakoja vaistininkas. Visgi vaistininkas įvardija, kas dar svarbu bėgiojant žiemą:

„Vasarą vitaminus vartojusių žmonių imunitetas atėjus šaltajam periodui jau „užsidėjo boksininko pirštines“, kurios apsaugos nuo peršalimo ligų. Tačiau šiuo sezonu visiems bėgikams rekomenduojama nepamiršti elektrolitų tirpalų, magnio ir kalio. Vasarą mums jų reikia dėl to, kad prakaituojame daugiau dėl karščio lauke, o žiemą – jis svarbus dėl to, kad daugiau išprakaituojame dėl šiltesnės aprangos“, – pasakoja M. Rutalė.

Šalta, bet norite sportuoti lauke? Sužinokite, kaip teisingai rengtis ir kas padeda išvengti peršalimo

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 17 Nov 2022 09:01:01 +0200
<![CDATA[Soliariumą rinkitės atsakingai – pasikonsultuokite su gydytoju]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/soliariuma-rinkites-atsakingai-pasikonsultuokite-su-gydytoju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/soliariuma-rinkites-atsakingai-pasikonsultuokite-su-gydytoju Šaltuoju metų laiku, trūkstant natūralių saulės spindulių, soliariumai tampa vis populiaresni tarp įdegį mėgstančių žmonių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad prieš lepinantis dirbtiniais saulės spinduliais, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju dėl odos tipo, vartojamų vaistų, galimos organizmo reakcijos į ultravioletinę spinduliuotę, ir pataria, į ką būtina atkreipti dėmesį, renkantis soliariumą.

Soliariumai rekomenduojami ne visiems

Apsilankius soliariume pirmiausia Jums turi būti suteikta informacija apie saugų naudojimąsi juo – gerai matomoje vietoje turi būti pateikta įrangos naudojimo instrukcija lietuvių kalba, deginimosi soliariume taisyklės, informacija apie  rekomenduojamą deginimosi trukmę, nesaikingo deginimosi pasekmes bei apie tai, kada reikėtų atsisakyti naudotis soliariumu.

NVSC specialistai primena, kad soliariumu neturėtų naudotis I ir II odos tipo savininkai, daug apgamų, strazdanų turintys asmenys, taip pat tie, kurie praeityje buvo stipriai nudegę saulėje. Soliariumo paslaugos nerekomenduojamos ir besilaukiančioms moterims, piktybinių odos pakitimų turintiems, taip pat odos vėžiu sirgusiems asmenims. Visas sąrašas būklių, kada reikėtų atsisakyti soliariumo, Jums turėtų būti pateiktas apsilankius soliariume. 

Ypatingą dėmesį norėtume atkreipti į nesaikingo deginimosi soliariume pasekmes, tarp kurių paminėtini ne tik odos nudegimai, priešlaikinis odos senėjimas, bet ir akių pažeidimai, imuninės sistemos susilpnėjimas, piktybiniai odos pakitimai, odos vėžys. Todėl raginame atsakingai laikytis deginimosi soliariume taisyklių: pirmą kartą degintis ne ilgiau kaip 10 min., naudotis soliariumu ne daugiau kaip du kartus per savaitę, ne daugiau kaip 30 kartų per metus, tarp seansų daryti ne trumpesnę kaip 48 val. pertrauką ir kitų.

Svarbu nepamiršti, kad soliariumų paslaugomis galima naudotis tik sulaukus 18 metų. Jei paslaugos teikėjui kyla abejonių dėl amžiaus, jis turi teisę paprašyti pateikti amžių liudijantį dokumentą.

Paslaugos turi būti saugios

Soliariumų paslaugos Lietuvoje gali būti teikiamos tik turint šiai veiklai leidimą-higienos pasą, kuris liudija, kad paslaugos atitinka nustatytus sveikatos saugos reikalavimus. NVSC specialistai ragina pasitikrinti, ar Jūsų lankomas soliariumas turi leidimą-higienos pasą, tai galima padaryti apsilankius NVSC interneto svetainėje adresu: https://nvsc.lrv.lt/lt/isduoti-leidimai-higienos-pasai.

Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad saugu naudotis tik tokiu soliariumu, kurio įranga techniškai tvarkinga, naudojama pagal gamintojų rekomendacijas ir prižiūrima pagal nustatytus reikalavimus. Be to, paslaugos teikėjas turi kruopščiai rūpintis švara, kad nekiltų užkrečiamųjų ligų grėsmė – soliariumų gultai ir apsauginiai akiniai turi būti valomi dezinfekcinėmis priemonėmis po kiekvieno paslaugos vartotojo.  

Reikalavimus soliariumams nustato Lietuvos higienos norma „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“, su kuria galima susipažinti paspaudus šią nuorodą.

Jeigu pastebite, kad soliariumo įranga netvarkinga, nesilaikoma higienos reikalavimų  ar pastebite kitų pažeidimų, nedelsdami informuokite apie tai paslaugos teikėją ir reikalaukite saugios paslaugos. Nesulaukus tinkamos reakcijos, apie galimai nesaugią paslaugą galima pranešti NVSC, kuris įvertins paslaugos teikimo sąlygas ir nustatęs pažeidimų įpareigos paslaugos teikėją juos pašalinti.  

 NVSC info.

Soliariumą rinkitės atsakingai – pasikonsultuokite su gydytoju

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 17 Nov 2022 08:06:43 +0200
<![CDATA[Juokai gali pasibaigti policijos komisariate: už viešosios tvarkos pažeidimus oro uostuose ar orlaivyje vėliau gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/juokai-gali-pasibaigti-policijos-komisariate-uz-viesosios-tvarkos-pazeidimus-oro-uostuose-ar-orlaivyje-veliau-gali-gresti-net-baudziamoji-atsakomybe https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/juokai-gali-pasibaigti-policijos-komisariate-uz-viesosios-tvarkos-pazeidimus-oro-uostuose-ar-orlaivyje-veliau-gali-gresti-net-baudziamoji-atsakomybe Neatsakingas ir viešą tvarką pažeidžiantis elgesys oro uostuose ar lėktuve gali baigtis policijos komisariate. Lietuvos oro uostų ir Policijos departamento atstovai keliaujantiems lėktuvais primena – oro uostai ir orlaiviai yra vietos, kuriose galioja ir ypatingai griežtai vertinamos viešosios tvarkos taisyklės bei kitos galimos grėsmės aviacijos procesų saugumui. Jų nesilaikymas vėliau teismo sprendimu gali užtraukti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę - net laisvės atėmimą iki dviejų metų.

Policijos departamento atstovų teigimu, nuo šių metų pradžios iki lapkričio dėl viešosios tvarkos pažeidimų vien į Vilniaus oro uostą pareigūnams teko vykti daugiau nei 50 kartų, o iškvietimų dėl smulkių nusižengimų buvo dar daugiau. Atitinkamai Kauno oro uoste fiksuoti daugiau nei dešimt tokių policijos pareigūnų kvietimų, Palangos oro uoste – keturi.

„Oro uostuose saugumo klausimai vertinami jiems skiriant ypatingą dėmesį. Tai yra mūsų veiklos prioritetas – užtikrinti, kad visi procesai oro uoste ir pati kelionė orlaiviu būtų saugi. Tenka apgailestauti, kad viešosios tvarkos pažeidimų skaičius oro uostuose vis dar yra nemažas. Kai kurie keleiviai pamiršta, kad oro uostai ir orlaivių įgulos itin atsakingai vertina bet kokią galimą grėsmę saugumui, todėl nedelsdami reaguoja ir praneša pareigūnams“, – pasakojo Lietuvos oro uostų saugos ir saugumo departamento direktorius Vidas Kšanas.

Su policijos pareigūnais dėl galimų viešos tvarkos ar kitokio tipo pažeidimų tiesiogiai bendrauja ir oro uostuose veikiantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai, taip pat aktyviai į procesus įsitraukia ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

V.Kšano teigimu, dažniausia viešosios tvarkos pažeidimų priežastis – per didelis alkoholio kiekis. Jis priminė, kad keleiviams reikėtų atsakingai įvertinti vartojamą alkoholio kiekį, kontroliuoti savo elgesį.

Pasak V. Kšano, atsakingas elgesys oro uosto teritorijoje ar orlaivyje padės išvengti baudos, o gal net vėlesnio laisvės apribojimo.

„Atrodytų, tai gali būti tik nekaltas juokavimas apie turimą sprogmenį, tačiau tai gali reikšti jūsų kelionės pabaigą ir gautą baudą. Ne tik atsidursite policijos komisariate, bet ir galite sulaukti administracinės atsakomybės – baudos nuo 30 eur iki 140 eur arba net kai kuriais itin išimtiniais atvejais baudžiamosios atsakomybės - pavyzdžiui, viešųjų darbų ar net laisvės atėmimo iki dvejų metų“, – sakė oro uostų saugos ir saugumo departamento direktorius.

Nusižengimai orlaiviuose ir ant žemės

Pasak V. Kšano, dažniausiai pasitaikantys viešosios tvarkos pažeidimai oro uostuose – kai alkoholio padauginę keleiviai nesilaiko nustatytų tvarkų, nevykdo teisėtų antžeminio aptarnavimo bendrovių arba oro uostų aviacijos saugumo specialistų reikalavimų: pavyzdžiui, keikiasi, nepateikia reikiamų dokumentų, kelia fizinį pavojų aplink esantiems keleiviams. Tokiu atveju laipinimą vykdantys specialistai informuoja oro uostų aviacijos saugumo vadovus apie galimą pažeidimą, o šie kviečia ir į įvykio vietą palydi policijos pareigūnus.

Kita dalis pažeidimų – viešosios tvarkos pažeidimai orlaiviuose. Tokiu atveju, orlaivio įgula informuoja, kad atvykstančiame lėktuve yra keleivis, kuris kelia grėsmę kitiems keleiviams ir viešajai tvarkai bei, galimai, skrydžio saugumui. Tada informacija perduodama oro erdvę prižiūrintiems specialistams, tada oro uosto aviacijos saugumo darbuotojams, kurie informuoja ir iki reikiamos orlaivio sustojimo vietos palydi policijos pareigūnus. Keleivį pareigūnai pasitinka ir priima sprendimą dėl atsakomybės atsižvelgdami į sukeltą grėsmę, tačiau dažniausiai tokiais atvejais kelionė tokiems keleiviams baigiasi komisariate. Kai kurios oro bendrovės už rimtus saugumo pažeidimus keleivius įtraukia į „juodus sąrašus” ir ateityje gali atsisakyti juos skraidinti.

Ragina atsižvelgti į perspėjimus

V. Kšanas taip pat priminė, kad policijos pareigūnai kviečiami tokiais atvejais, kai galimas pažeidėjas, davus jam įspėjimus apie laukiančias pasekmes neatsižvelgia į tai, elgiasi piktybiškai ir kelia grėsmę.

„Vis dėlto turime nemažai ir tokių atvejų, kai nepaklusnūs keleiviai terminaluose kelia grėsmę kitiems arba galimai pažeidžia viešą tvarką, tačiau į tai pirmiausia sureaguoja mūsų aviacijos saugumo specialistai. Jiems pavyksta rasti sprendimą be policijos pareigūnų įsikišimo. Vis dėlto norime aiškiai pasakyti, kad nederamai elgiantis oro uoste – kyla labai nemaža rizika, jog bus pritaikyta tam tikro pobūdžio atsakomybė“, – pasakojo V. Kšanas.

Policijos departamento ir Lietuvos oro uostų atstovai primena laikytis viešosios tvarkos, nejuokauti apie sprogmenis esančius oro uosto teritorijoje ar orlaivyje, atsakingai vertinti vartojamo alkoholio kiekį. Laikydamiesi taisyklių užtikrinsite saugią bei sklandžią kelionę sau ir kitiems keleiviams.

Juokai gali pasibaigti policijos komisariate: už viešosios tvarkos pažeidimus oro uostuose ar orlaivyje vėliau gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 08 Nov 2022 10:02:31 +0200