„Laisvėje nutrijos veisiasi šalia negilių nesraunių vandens telkinių – tarp kranto augalų įsirengia laikinus lizdus arba krantuose rausiasi urvelius, pažeisdamos upių krantus, pylimus. Minta jos vandens ar priekrantės augalais, taip pat medžių, krūmų lapais ir žievėmis.

Kadangi nutrijos per dieną suėda ketvirtadalį kūno masės sudarančio maisto, jų buveinių aplinkoje sunaikinami dideli augalų plotai. Intensyvi nutrijų veikla lemia buveinių nykimą, destabilizuoja augalų, vabzdžių, paukščių ir žuvų rūšis“, – sako Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėja (l. e. p.)  Jolita Matulevičienė.

Jos teigimu, tai ir yra pagrindinės priežastys, dėl kurių nutrijos buvo paskelbtos invazine rūšimi: „Taip misdamos ir rausdamos urvus jos sukelia erozijas ir natūralius vandens telkinius, ypač pelkes, paverčia atviromis vandens buveinėmis. Nutrijos, konkuruodamos su mitybos sistemoje dalyvaujančiais augalėdžiais, iš natūralių buveinių išstumia vietines laukinių gyvūnų rūšis.“

Europos Sąjungoje invazine gyvūnų rūšimi nutrijos paskelbtos 2016 m., tad reikia žinoti, kad invazinių rūšių gyvūnus laikyti leidžiama tik moksliniams tyrimams, medicinos tikslais. Leidimus invazinių rūšių naudojimui išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.

„Vis dėlto dar pasitaiko atvejų, kai nutrijos laikomos be leidimų, todėl mes ir norime priminti, kad šie gyvūnai paskelbti invaziniais ne šiaip sau“, – sako J. Matulevičienė.

Nutrijos yra itin vislios – per metus jos gali atsivesti dvi vadas jauniklių (po 5–8). Jaunikliai subręsta po 5 mėnesių ir jau patys gali vesti jauniklius.

Nors gamtinės Lietuvos sąlygos šiems gyvūnams gyventi ir veistis laisvėje nėra itin palankios, vis dėlto tokių atvejų pasitaiko. Taigi, žinant, kokios vislios yra nutrijos, jas paleisti į gamtą, laikyti, veisti, parduoti ir vežti be leidimo draudžiama.

Asmenims, laikantiems nutrijas be leidimo, gresia bauda nuo 200 iki 400 eurų, ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų, su galimu šių gyvūnų konfiskavimu.