Neseniai Kauno krovinių posto „Centras“ automobilių stovėjimo aikštelėje pareigūnai nustebo išgirdę dviejų mažų kačiukų kniaukimą. Vienas jų buvo užlindęs už automobilio rato, tačiau pastebėtas paspruko ir dingo, o kitas – pasislėpęs po variklio dangčiu – atsargiai muitininkų ištrauktas – netikėtai tapo dienos herojumi. Mažylis rado šilumą pareigūnės Jolantos Bubulienės glėbyje, po kurios automobiliu ir slėpėsi. Visą dieną kartu leidę tarnybą, jie greitai tapo neišskiriamais draugais, o katinėlis sulaukė simbolinio vardo – Muitas. Šiandien jis jaukiai gyvena naujuose namuose ir džiugina savo globėją, pripildydamas namus meile ir švelnumu.

Dar viena ne mažiau ypatinga istorija – iš Lavoriškių kelio posto, kur 18 metų darbavosi „tarnybinė“ katė Aldona. Kadaise į šiukšlių dėžę išmestą mažylę surado posto darbuotojas, o priglausta pamestinuke pradėjo rūpintis visi pareigūnai. Katė greitai tapo tikra posto gyventoja ir net savotiška pareigūnė – rytais kolegoms atnešdavo „dovanų“, o eidama pro laukiančių automobilių eilę būtinai sulaukdavo dešrelės ar paglostymo. Senjorė Aldona uždarius kelio postą turėjo net savo kambarį, kur mėgavosi ramesne kasdienybe, o kiekviena pamaina ją lepino specialiu maistu ir skanėstais. Tiesa, pastaraisiais metais katė apako, apkurto ir prieš pora savaičių išėjo ir nebegrįžo.

Tačiau bene ypatingiausia – Muitinės mokymo centre gyvenančios kalytės Belos istorija. Šešerius metus skaičiuojanti Bela čia atsirado prasidėjus Rusijos-Ukrainos karui, kai Muitinės mokymo centre buvo priglausti nuo karo bėgę ukrainiečiai. Kartu su jais iš karo zonos atkeliavo ir ši mažutė. Ukrainietėms moterims išvykus į Norvegiją, Belos pervežimas pasirodė itin sudėtingas, todėl šunytė liko Lietuvoje. Ją priglaudė Muitinės mokymo centro darbuotoja Sandra Žičkuvienė, o pačiam centrui Bela tapo antraisiais namais.

Kiekvieną darbo dieną Bela drauge „eina į darbą“, kursantai ir darbuotojai ją vadina savo kolege, o šunytei net buvo pasiūta muitininkės uniforma. Draugiška, bendraujanti ir visų mylima Bela tapo neoficialia centro ambasadore, be kurios kasdienybės jau nebeįsivaizduoja nei kolegos, nei mokymų dalyviai.

Šios istorijos liudija, kad Lietuvos muitinė – tai ne tik pareigos ir atsakomybė, bet ir bendruomenė, kurioje gyvūnai randa šilumą, globą ir vietą šalia žmonių. Jie praturtina pareigūnų kasdienybę, stiprina bendrystę ir primena, kad rūpestis bei draugystė – tokie pat svarbūs kaip ir tarnyba.

LR muitinės inf.

„Žmonės juk ne paletės“

Remigijus – vienas iš tų jaunų žmonių, kurie neišvažiavo į Vilnių ar Kauną, o savo gyvenimą nutarė kurti čia, Jonavoje. „Jonava – puikus miestas jaunai šeimai. Visko pakanka: nėra kamščių, viskas šalia.“

Vairuotojo darbą jis pasirinko jau senokai. Kai sukako aštuoniolika, išsilaikė teises, o netrukus sėdo prie vilkiko vairo: „Pavažiavau ir supratau – moka pinigus už ačiū. Tu tik vairuoji, o vairuoti man malonumas.“

Į bendrovę „Jonavos autobusai“ R. Eitutis atėjo paskatintas čia dirbančio tėvo draugo. Sprendimą keisti darbą jonavietis priėmė ne iš karto. „Ilgokai svarsčiau. Baugino kitokia atsakomybė. Žmonės – keleiviai – juk ne paletės“, – juokėsi R. Eitutis.  

Kliūtis buvo ir tai, kad vyras neturėjo D kategorijos, kurios reikia vairuojant autobusą. Tačiau, sako jis, tokią galimybę suteikė bendrovė, ji finansavo ir D kategorijos mokymus.

„Tai sudėtingiau, nei gauti vilkikui vairuoti reikiamą B kategoriją, sudėtingesnė yra teorinė dalis. Daug klausimų apie žmones, apie bendravimą – ką gali vairuotojas, ko ne. Su vilkiku paprasčiau, ten daugiau techninių dalykų. Pamenu, buvo klausimas, ar vairuotojas gali kalbėtis su keleiviais. Maniau, kad taip, o pasirodo – ne, nes tai blaško dėmesį“, – pasakojo R. Eitutis.  

Pirmoji patirtis – elektrinis autobusas 

Gavęs D kategoriją dar maždaug savaitę R. Eitutis mokėsi šio darbo specifikos ir po miestą bei rajoną važinėjo kartu su kolega.  

Reikėjo išmokti maršrutus, stoteles ir suprasti, koks, vairuojant autobusą, svarbus grafikas: „Kadangi esu jonavietis, miestą žinojau, daugmaž ir kaimus, bet kolega vis tiek viską aprodė. Pradžioje nuolat stabdydavo: kur tu leki? Čia autobusas, nereikia skubėti. Sakoma, geriau minutę pavėluoti, nei atvažiuoti minutę per anksti.“

Pirmoji Remigijaus darbo diena buvo kupina įtampos. „Tikrai buvo neramu. Stebėjau grafiką kas minutę, kad tik viskas būtų gerai. Dirbti pradėjau su elektriniu autobusu, o tai irgi buvo naujiena. Vis klausinėjau kolegos: ar užteks elektros nuvažiuoti? Sako – užteks, nesijaudink“, – su šypsena prisimena R. Eitutis.  

Tačiau skirtumą tarp elektrinio ir dyzelinio autobuso vairuotojas netruko pajusti: su paprastu turi stebėti tepalų lygį, aušinimo skystį, kitus parametrus, o elektriniame dėl nieko nereikia sukti galvos. Pats vairavimas taip pat patogesnis, komfortiškesnis.

Kaunas, žmonės ir obuoliai

Iki šiol R. Eitutis keleivius veždavo po miestą ir rajoną, taip pat į Kėdainius, o dabar jo maršrutas dažniausiai veda į Kauną. Kaip sako pats, labiau patinka dirbti nuo ankstyvo ryto, o ne vakarais.  

„Tikrai geriau ketvirtą ryto atsikelti, penktą jau būti darbe, tačiau tada darbą baigi apie dieną, apie antrą valandą. Kita vertus, kalbant apie transportą, vakarais srautas mažesnis. Beje, pradėjęs važinėti į Kauną įvertinau, kad jonaviečių vairavimo kultūra yra geresnė nei kauniečių“, – kalbėjo R. Eitutis.  

Keleivių kasdienybė Remigijui – kaip atskiras pasaulis: „Visokių žmonių yra, visokių ir reikia. Bet apibendrinus mūsų rajone – geri, mandagūs keleiviai. Ypač vyresnio amžiaus moterys, kai paprašo išleisti ne stotelėje, o tada dėkoja ir vaišina obuoliais. Būna ir tokių, kurie nori papasakoti savo gyvenimo istorijas.“  

Vairuotojai džiaugiasi tuo, jog vis daugiau žmonių įsigyja bilietus internetu arba naudojasi programėle e-bus – taip vairuotojui sumažėja darbo krūvis. „Rugsėjo mėnesį, kai buvo minima diena be automobilio, keleivius vežėme nemokamai. Pasaka! Atidarai visas duris, keleiviai sulipa ir važiuoji. Kartais juokauju: kaip gerai vairuoti autobusą, juk krovinys pats pasikrauna“, – juokėsi R. Eitutis.

Ką viešasis transportas duoda miestui, o ką – vairuotojui?

„Keleiviams – pigiau, patogiau, tvariau. Autobusai šiuolaikiški, o tai svarbu ir keleiviams, ir vairuotojams. Žinoma, šis darbas atsakingas, juk veži žmones, atsakai už jų saugumą. Negali atsipalaiduoti – visą laiką turi būti susikaupęs.“

Jonavos autobusų inf.

Kaip neužversti planetos žaislais

Didelę augintinių sukuriamą atliekų dalį sudaro žaislai. Ataskaitoje „Pets vs Plastics“ (EarthDay, 2024) teigiama, kad JAV per metus į sąvartynus patenka apie 634 milijonus šunų žaislų – apytiksliai 40 500 tonų plastiko. Europos prekybininkų duomenys rodo, kad augintinių žaislų pardavimai metai iš metų auga ir žada kilti toliau.

Dresuotoja Grėtė Krutovienė sako matanti tame didelį vartotojiškumą. Du šunis ir katiną auginanti moteris savo keturkojams beveik niekada neperka žaislų.

„Visada galima panaudoti savo senus daiktus. Pavyzdžiui, sukarpyti seną pledą ir iš jo nupinti šuniui virvutes. Dabar populiarūs plastikiniai uostymo žaislai. Tokį žaislą galima pasigaminti ir patiems: paimti suvalgyto jogurto indelius, sumesti į kokią nors dėžę ir leisti šuniui joje paneršti. Puikus žaidimas, kuris nieko nekainuoja ir lavina šuns uostymo instinktus. Mūsų katinui geriausi žaislai yra smulkios šiukšlytės, popierėliai. Labai „ekonomiškas“ katinas. Jis mėgo draskyti mano šlepečių kailiuką. Kai šlepetės atitarnavo, kailiuką sukarpiau ir pagaminau žaislą ant siūlo. Internete taip pat yra daug idėjų, ką galima pagaminti patiems“, – pataria šunų dresuotoja.

Neturintiems laiko užsiimti žaisliukų gamyba, G. Krutovienė pataria rinktis ilgaamžiškus žaislus, pagamintus iš natūralių medžiagų: džiuto, medvilnės, kanapių pluošto. Rekomenduojama vengti pigių plastmasinių žaislų, kurie labai greit sulūžta ir tampa atliekomis. Verta atkreipti dėmesį ir į internetines platformas, kuriose žmonės dovanoja ar parduoda augintiniui nepatikusius, panaudotus daiktus.

„Atraskite, kas patinka būtent jūsų augintiniui. Ne milijonas naujų žaislų, o tai, kas įdomu jam. Galima kartu su šunimi ir į parduotuvę nueiti, leisti jam išsirinkti. Galima ir su maistu žaisti: pamėtyti, paslėpti kąsnelius. Jokio pėdsako gamtai ir šuo laimingas. Pilna žaislų gamtoje – paprasti pagaliukai, rudeniniai lapai“, – tvaresnius sprendimus vardina dresuotoja.

Tuo tarpu du šunis auginanti „Gamtos ateities“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė sako, kad jos augintiniai žaislus „sunaikina“ akimirksniu, tad tenka dar labiau pasukti galvą ir ieškoti alternatyvių priemonių.

„Net bandymai siūti ar taisyti dažnai nepadeda – šunys vis tiek greitai „suvartoja“. Alternatyva – ne pirkti vis naujus žaislus, o pasitelkti buityje randamus daiktus. Keleriopa nauda: laviname savo kūrybiškumą, sutaupome ir sumažiname atliekų kiekį. O ir šuniui turbūt smagiau graužti tarsi atsitiktinai nugvelbtą namų daiktą – seną kojinę ar kokį nereikalingą buteliuką“, – sako D. Ramanauskaitė.

Abi pašnekovės sutaria, tiek katinams, tiek šunims svarbiausia – ne žaislai, o šeimininko dėmesys. Svarbu, kad augintiniui užtektų žaidimų su šeimininku ir su juo leidžiamo laiko.

Aplinkai ir sveikatai draugiškesnė mityba

Aplinkos tausojimas dažnai naudingas ir augintinio sveikatai. Šunų dresuotoja sako paprastai augintinius šerianti natūralia mėsa, kurią perka dideliais kiekiais. Taip ir gyvūnams sveikiau, ir šiukšlių išmetama mažiau. Taip pat G. Krutovienė perka ir sausą pašarą, tačiau atsakingai renkasi pakuotes.

„Pirkime kuo didesnį maišą maisto. Taip sumažinsime mažų maisto pakuočių atliekų. Mūsų du šunys per šią vasarą suėdė maisto, kuris tilpo į du maišus po 12 kilogramų. Taigi per visą tą laiką išmetėme tik dvi maisto pakuotes. Kitas tvaresnis sprendimas – rinktis vietinių gamintojų maistą ir taip sumažinti transportavimo pėdsaką. Žinau, kad yra parduotuvių, kurios įpila sveriamo maisto į žmogaus atsineštą tarą. Tai labai draugiškas gamtai sprendimas ir jį reikėtų skatinti. Prekybininkai galėtų pasiūlyti pirkėjams nuolaidų, jei jie atsineša savo indelį“, – svarsto moteris.

Kitas gyvūnui ir aplinkai naudingas sprendimas – atsisakyti plastikinių šėrimo indelių ir gertuvių. Iš nerūdijančio plieno ir kitų gamtai draugiškesnių medžiagų pagaminti indai leidžia sumažinti plastiko taršą, o į gyvūno organizmą nepatenka mikroplastiko.

Šunų dresuotoja taip pat pataria esant galimybei rinktis gamtai draugiškas, natūralias augintinių higienos ir kailio priežiūros priemones. Vengti per dažno maudymo ir leisti šunims pasipliuškenti natūraliuose vandens telkiniuose. Ir, žinoma, vengti neprotingo, perteklinio vartojimo.

„Kalbant apie pirkimo filosofiją – geriau mažiau, bet kokybiškiau. Geriau vienas guolis, kuris tarnaus labai ilgai, o ne keli pigūs, kuriuos teks tuoj išmesti. Neseniai įsigijome labai kokybiškus guolius, kurie, galima sakyti, yra prabangos prekė. Jie mums tarnaus daug ilgiau, nei pledukai, kuriuos reikia labai dažnai plauti, jie apsivelia, susidėvi ir netrukus būna išmetami“, – sako G. Krutovienė.

Kaip rūšiuoti augintinio atliekas?

2022 metais Kinijos mokslininkai (Lei Ma ir kt.) paskaičiavo, kad pasaulyje per metus sunaudojama daugiau nei 415 mlrd. šunų ekskrementų maišelių. Tai prilygsta maždaug 0,76–1,23 mln. tonų plastiko atliekų. Ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje didžioji dalis šių maišelių kartu su mišriomis atliekomis yra sudeginami kogeneracinėse jėgainėse.

Kad žala gamtai būtų mažesnė, asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė D. Ramanauskaitė pataria rinktis kompostuojamus ar biologiškai suyrančius maišelius, nes jų gamybai naudojamos atsinaujinančios žaliavos. Be to, jie nesukelia ilgalaikės taršos aplinkoje, jei netyčia paliekami gamtoje.

„Iš paprasto plastiko pagaminti maišeliai, patekę į gamtą ar sąvartynuose gali išlikti šimtus metų, o kompostuojamam prireikia daugiausiai dvejų metų. Tačiau net ir suyrantis maišelis negali keliauti į kompostą ar žaliųjų atliekų konteinerį – jame esančios išmatos gali užteršti visą kompostavimo procesą. Tinkamiausia vieta tokiems maišeliams – mišrių atliekų konteineris arba šunų ekskrementams skirti specialūs konteineriai, kurių viešosiose erdvėse atsiranda vis daugiau. Svarbiausia – nepalikti maišelių ant žemės ar šalia šiukšliadėžių, kaip vis dar elgiasi kai kurie šeimininkai“, – sako D. Ramanauskaitė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad ne tik ekskrementai, bet ir seni gyvūnų žaislai, maisto pakuotės bei kiti augintinio daiktai turi savo vietą atliekų sistemoje. Teisingai rūšiuodami dar labiau sumažiname aplinkai daromą poveikį.

„Minkšti žaislai, guoliukai, kamuoliukai keliauja į mišrių atliekų konteinerį, nes jų perdirbti neįmanoma. Plastikinius žaislus taip pat reikia mesti į bendras atliekas, nes jų plastikas nėra perdirbamas. Švarios skardinės ar konservų dangteliai keliauja į metalui skirtą konteinerį. Sauso maisto popierinės ar plastikinės pakuotės – į plastiko ir popieriaus atliekas, priklausomai nuo sudėties. Nors pakuočių plauti nebūtina, jos turi būti tuščios, o jei įmanoma – bent išvalytos. Taip neužteršime viso konteinerio turinio“, – primena asociacijos „Gamtos ateitis“ atstovė.

 Asociacijos „Gamtos ateitis“ inf. 

Individualumas ir autentiškas dizainas

Tradiciniai auksiniai žiedai vis dar išlieka klasika, tačiau vis daugiau porų renkasi juos suasmeninti – graviravimais, netradicinėmis tekstūromis ar nestandartinėmis formomis. Ypač populiarūs tampa rankų darbo žiedai, kuriuos galima pritaikyti pagal poros istoriją ar vertybes. Klientai ieško ne tik gražaus papuošalo, bet ir simbolinės prasmės.

Geltonasis auksas vis dar karaliauja

Nors vestuvinių žiedų madoje vis daugiau dėmesio sulaukia ir tokios medžiagos kaip baltasis auksas ar titanas, geltonasis auksas išlieka vienu populiariausių pasirinkimų. Jo šilto atspalvio elegancija ir ilgaamžiškumas vilioja poras, ieškančias klasikinio ir tuo pačiu prabangaus varianto. Geltonas auksas puikiai dera su įvairiais odos tonais, lengvai derinamas su kitais papuošalais ir gali būti pritaikytas tiek tradiciniam, tiek moderniam dizainui. Be to, jis ypač vertinamas dėl simbolinės reikšmės – tai tarsi ryšys su senosiomis vestuvių tradicijomis.

Minimalizmas ir subtilumas

Jei anksčiau būdavo populiaru rinktis žiedus su dideliais deimantais ar ryškiais akcentais, šiandien vis daugiau porų renkasi minimalistinius, švarių linijų žiedus. Subtilus blizgesys, nedidelis brangakmenis ar švelni matinė apdaila – tai detalės, kurios šiuo metu laikomos stilingomis ir laikui nepavaldžiomis.

Ką renkasi šiuolaikinės poros?

Šiuolaikinės poros ieško žiedų, kurie ne tik gražiai atrodytų, bet ir atspindėtų jų asmenybes. Štai keletas tendencijų, kurios šiuo metu ypač populiarios:

• Tvarūs sprendimai – perdirbtas auksas ir kitos aplinkai draugiškos medžiagos.
• Rankų darbo žiedai – kiekvienas žiedas tampa unikaliu meno kūriniu.
• Derantys, bet ne identiški žiedai – poros renkasi skirtingus, tačiau stilistiškai susijusius variantus.
• Žiedai be akmenų – švari forma ir minimalistinis stilius tampa vis populiaresni.

Tvarumas – ne tik mada, bet ir vertybė

Augantis susidomėjimas tvarumu vestuvinių žiedų rinkoje atspindi platesnę visuomenės tendenciją – vartoti atsakingai. Vis daugiau prekės ženklų naudoja perdirbtą metalą ar siūlo atnaujinti paveldėtus šeimos žiedus. Tai sprendimai, kurie ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet ir suteikia žiedui papildomos prasmės.

Vestuviniai žiedai – tai daugiau nei tik papuošalai. Jie pasakoja poros istoriją, vertybes ir požiūrį į gyvenimą. Populiariausi šiandien yra tie, kurie ne tik stilingi, bet ir asmeniškai svarbūs.

Mauricijaus kraštovaizdis taip pat nepalieka abejingų: nuo sniego baltumo paplūdimių ir koralinių rifų iki žaliuojančių kalvų, cukranendrių laukų ir įspūdingų krioklių. Net ir prabėgus laikui, ši sala išlieka ryškiausiuose prisiminimuose kaip vieta, kurioje susipina egzotika, komfortas ir nuotykių dvasia.

Kodėl verta rinktis Mauricijų kaip kelionės kryptį?

Ši sala dažnai vadinama rojumi, ir ne be priežasties. Mauricijus traukia ne tik egzotiškais paplūdimiais. Vos per vieną kelionę galima patirti labai daug: nuo ramybės jūros pakrantėje iki aktyvių žygių gamtoje bei spalvingų festivalių. 

Be to, Mauricijus yra saugi ir draugiška kryptis poroms, šeimoms su vaikais ir pavieniams keliautojams, todėl pirmoji pažintis su sala tampa paprasta ir įsimintina. Jei jums svarbi atostogų kokybė, ši kryptis – itin patrauklus pasirinkimas.

Kad pirmoji pažintis su sala būtų išties ypatinga, dalinamės patarimais, kurie padės užtikrinti, kad kelionė į Mauricijų atskleistų pačias gražiausias savo spalvas ir ilgam išliktų atmintyje:

1. Pasiruoškite lėtam ritmui

Mauricijus – ne ta vieta, kur viskas sukasi greitai. Čia laikas teka lėčiau, o vietiniai gyventojai gyvena pagal savo ritmą. Nereikia stengtis pamatyti visko iš karto. Geriau rinkitės kelias patirtis, kurios tikrai įstrigs atmintyje: rytą su šviežių vaisių sultimis paplūdimyje, popietę tyrinėjant arbatų plantacijas ir vakarą klausantis muzikos. Toks lėtas atostogų tempas leis pasimėgauti, o ne tik pažymėti vietas kelionių sąraše.

2. Paplūdimiai – ne vienintelė vertybė

Daugelis renkasi poilsinę kelionę į Mauricijų dėl baltų paplūdimių, bet sala gali pasiūlyti kur kas daugiau. Vidinė dalis slepia krioklius, kalnus ir nuostabius nacionalinius parkus. Nepraleiskite progos pasivaikščioti po Juodosios upės tarpeklių nacionalinį parką – prieš jūsų akis atsivers beribė žalumos jūra, kurioje išgirsite paukščių giesmes, nepalyginamas su jokiais kitais garsais pasaulyje. 

O jei trokštate adrenalino – užkopkite į Lemorn Brabanto pusiasalyje esančią vaizdingą, net 556 m aukščio uolą, nuo kurios viršūnės atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai.

3. Skonių kelionė

Mauricijus – sala, kurioje susilieja indų, kinų, afrikietiškos ir prancūziškos virtuvės tradicijos. Neapsiribokite viešbučio restoranu – aplankykite vietinius turgelius ar mažas užeigas. Ten rasite aštrių daržovių troškinių, šviežios žuvies patiekalų, burnoje tirpstančių tešlos pyragėlių su įdarais, o desertams – gaivių tropinių vaisių. Juk geriausia kelionės dalis dažnai slypi paprastuose atradimuose, kurių iš anksto nesuplanuosi.

4. Kada keliauti?

Vienas iš dažniausių klausimų – kada geriausia vykti į Mauricijų. Kiekvienas sezonas turi savo žavesio. Nuo gegužės iki spalio čia vyrauja sausasis laikotarpis, puikiai tinkantis kelionėms ir aktyviems atradimams. Lapkritis–balandis – šiltesnis ir drėgnesnis, bet vis tiek puikus metas tiems, kurie nori grožėtis gamta ir mėgautis poilsiu paplūdimiuose.

5. Atostogų organizavimas

Kad kelionė būtų sklandi, verta iš anksto pasirūpinti logistika – nuo pervežimų oro uoste iki ekskursijų. Jei nemėgstate gaišti laiko detalėms, atostogų organizavimas su patikimu partneriu, pavyzdžiui, „Novaturas“, taps geriausiu sprendimu. Tuomet jums belieka tik pasinerti į patirtis: ryte nardyti su spalvingomis žuvimis, o vakare stebėti saulėlydį, dažantį dangų rožiniais atspalviais.

Papildomas patarimas: bendraukite su vietiniais!

Mauricijaus gyventojai garsėja savo svetingumu. Pasikalbėkite su taksi vairuotoju, paklauskite rekomendacijų iš vietinio pardavėjo ar pabandykite kelių kreolų kalbos žodžių. Tokios smulkmenos atveria duris į salos kasdienybę ir sukuria autentišką ryšį.

Pirmoji pažintinė ar poilsinė kelionė į Mauricijų daugeliui būna tarsi pažintis su draugu, kuris kiekvieną kartą gali nustebinti iš naujo. Svarbiausia – neskubėti, priimti salos ritmą ir leisti jai atskleisti save palaipsniui.

Kas yra „tennis“ apyrankė ir kodėl ji ypatinga?

Tennis apyrankė – tai elegantiškas papuošalas, sudarytas iš vienodo dydžio brangakmenių, sujungtų lanksčia aukso juosta. Iš pirmo žvilgsnio minimalistinė, tačiau iš arti – nepriekaištingo juvelyrinio kruopštumo reikalaujanti puošmena. Tradiciškai tennis apyrankės inkrustuojamos baltaisiais deimantais, tačiau šiuolaikinėje juvelyrikoje vis dažniau pasirenkami ir juodieji ar konjakiniai deimantai, spalvoti safyrai, smaragdai bei rubinai.

Savo pavadinimą ši apyrankė įgijo 1987 m., kai teniso čempionė Chris Evert pametė ją rungtynių metu – rungtynės buvo sustabdytos, kol sportininkei brangus papuošalas buvo rastas. Nuo tada ši forma įgavo naują reikšmę – stiprios, nepriklausomos moters stiliaus simbolį, derantį tiek sporto aikštelėje, tiek vakarėlyje.

5 priežastys, kodėl tai daugiau nei dovana

1. Estetinis universalumas. Dėl subtilios formos ir simetriškos struktūros tennis apyrankė dera prie bet kokios aprangos – nuo kasdienės iki vakarinės. Ji gali būti sluoksniuojama su laikrodžiu ar kitomis apyrankėmis, bet lygiai taip pat įspūdingai atrodo viena.
   
   
2. Simbolinė vertė. Brangakmenių seka – tarsi gyvenimo ar santykių istorija: akimirka po akimirkos, nuoseklumas, tęstinumas. Dovana, kuri kasdien primena apie ryšį, paremtą dėmesiu ir pagarba.
   
   
3. Emocinė sauga. Rinktis šią apyrankę kaip dovaną – saugu. Dėl minimalistinio dizaino ji patinka įvairaus amžiaus ir stiliaus asmenybėms.
   
   
4. Ilgaamžiškumas. Kokybiškai pagaminta tennis apyrankė – ne sezoninė puošmena, o ilgametė vertybė. Tinkamai prižiūrima, ji tampa ne tik brangiu aksesuaru, bet ir šeimos relikvija.
   
   
5. Dovana su charakteriu. Skirtingų brangakmenių pasirinkimas leidžia pritaikyti apyrankę pagal asmenybę – nuo klasikinio deimanto iki ugningo rubino ar paslaptingo mėlyno safyro.

Kaip išsirinkti tinkamą apyrankę?

Taurusis metalas.

• Geltonas auksas – šilta klasika, pabrėžia odos atspalvį.
• Baltas auksas – modernus, itin dera su skaidriais brangakmeniais.
• Rožinis auksas – subtilus, romantiškas tonas.
  
  

Brangakmeniai.

• Deimantai – maksimalus spindesys ir ilgaamžiškumas.
• Spalvoti brangakmeniai (safyrai, smaragdai, rubinai) – charakteriui ir individualumui pabrėžti.

Kokybės gairės: atkreipkite dėmesį į brangakmenių švarumą, spalvą, šlifavimą ir svorį.

Konstrukcija ir užsegimas.

Rinkitės lankstų segmentų sujungimą ir patikimą užsegimą – tai svarbu tiek estetikai, tiek saugumui.

Dydis.

Jei ši dovana yra staigmena – standartinis ilgis daugeliui moterų yra 16–18 cm, tačiau vertėtų pasitarti su juvelyrais dėl galimybės reguliuoti dydį.

Kada ši dovana ypač prasminga?

• Jubiliejams ir sukaktims, kai norisi pažymėti nueitą bendrą kelią.
• Asmeninėms pergalėms – studijų baigimui, naujam darbui, sėkmingam projektui.
• Dėkingumo išraiškai.

Maži patarimai priežiūrai

• Laikykite apyrankę atskirai nuo kitų papuošalų, patartina – originalioje dėžutėje.
• Kartas nuo karto apsilankykite pas juvelyrus profilaktinei patikrai – kad brangakmeniai tvirtai laikytųsi, o užsegimas išliktų saugus.

Kodėl verta rinktis meistrų kurtą juvelyriką?

Tennis apyrankė – tai techninės precizikos ir kūrybos sintezė. Todėl ją verta įsigyti ten, kur kiekvienas brangusis akmuo parenkamas atsakingai, o kiekviena detalė – išjausta. Profesionalūs juvelyrai ne tik padeda suderinti estetiką su praktiškumu, bet ir pritaiko apyrankę individualiai – tiek dydžio, tiek stilistikos prasme. Juvelyrikos meistrai „Factory by Ribas“ padės rasti sprendimą jūsų progai: apsilankykite salonuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje ir atraskite tobuliausią tennis apyrankę!

Rankinių tipai: kada ką rinktis?

Kiek rankinių verta turėti? Optimalus variantas – bent trejas: vieną kasdienai, vieną laisvalaikiui ir vieną ypatingoms progoms. Tokia kolekcija leidžia lengvai prisitaikyti prie skirtingų situacijų.

• Kasdienai ir darbui. Ieškant rankinės kasdienai, ypač svarbu įvertinti rankinės talpumą ir patogumą. Šiuo metu ypatingai vertinamos struktūruotos moteriškos rankinės, kuriose telpa tiek darbo dokumentai, tiek kompiuteris ar planšetė. Prigesintos, neutralios spalvos, pavyzdžiui, juoda, bordo, smėlinė ar pilka, padeda sukurti profesionalų įvaizdį.
• Laisvalaikiui ir pasimatymams. Neįpareigojančiam arba romantiškam vakarui mieste verta derinti eleganciją ir žaismingumą. Maži rankinukai moterims – puikus aprangos akcentas. Nešiojami ant peties arba per petį, jie atrodo stilingai, suteikia įvaizdžiui lengvumo, išlieka patogūs ir praktiški.
• Išskirtinėms progoms. Laukia vestuvės, prabangus gimtadienio vakarėlis ar kita ypatinga proga? Prie šventinio įvaizdžio dera elegantiškos delninės. Jos gali būti dekoruotos subtiliais metalo elementais, akmenukais ar kitais unikaliais akcentais.

Spalvų ir medžiagų tendencijos

Mėgstate neutralius tonus ar ryškesnius atspalvius? Šį sezoną galite atrodyti stilingai pasirinkę tiek vieną, tiek kitą variantą. Štai ką verta žinoti:

Neutralūs tonai – visada madingi. Juoda, smėlio, pilka ir balta visada išlieka saugus pasirinkimas. Tokios rankinės moterims dera su visomis spintos spalvomis ir tampa pagrindiniu aksesuaru, kurį galima derinti ištisus metus.

Ryškesnės spalvos – norinčioms išsiskirti. Jei norite savo rudens-žiemos stiliui suteikti daugiau spalvų, verta rinktis burgundišką raudonumą, sodriai žalią ar mėlyną atspalvius. Šios spalvos padeda kurti drąsesnį įvaizdį, bet kartu išlieka elegantiškos.

Medžiagų įvairovė. Nors klasikinės moteriškos odinės rankinės visada populiarios (tai –  investicija, kuri pasižymi ilgaamžiškumu), mados ekspertai siūlo atkreipti dėmesį ir į kitus audinius. Tarp jų – veliūras, dirbtinis kailis bei kiti veganiški audiniai. Tvarumo aspektas pastaraisiais metais tapo itin svarbus – moterys ieško ne tik gražių, bet ir atsakingai pagamintų aksesuarų.

Top-5 mados tendencijos rudens–žiemos sezonui

Šių metų rudens–žiemos sezonas žada daug įdomių akcentų.

1. Oversized rankinės. Didelės, talpios ir itin patogios – jos madingos jau ne vieną sezoną. Šio tipo moteriškos rankinės leidžia turėti viską po ranka, todėl jas ypač mėgsta aktyvų gyvenimo būdą gyvenančios moterys.
2. Delninės. Maži, elegantiški rankinukai idealiai dera tiek vakarėliams, tiek oficialioms progoms.
3. Struktūruotos formos ir geometrija. Nesuklysite rankinės dizainui pasirinkę aiškias linijas ir minimalizmą: atrodo solidžiai ir puikiai dera prie šiuolaikinio miesto įvaizdžio.
4. Retro ir vintage įkvėpimas. Pastaruoju metu grįžta 7-ojo ir 9-ojo dešimtmečio siluetai – nuo mini rankinukų iki klasikinio „doctor bag“ tipo. Jei norite rinktis iš itin plačios rankinių dydžių ir stilių pasiūlos, rekomenduojame pasidairyti „Soulz“ asortimente.
5. Gyvūnų rašto imitacija. Šį sezoną madingos rankinės su gyvatės odos bei krokodilo odos rašto imitacija. Jos tinka kasdieniam ir šventiniam įvaizdžiui, o tokią rankinę galite derinti prie modernaus ir klasikinio stiliaus.

Praktiniai patarimai rankinių ilgaamžiškumui

Kokybiška rankinė – tai investicija, kuria svarbu rūpintis.

Kaip prižiūrėti rankines? Odinius modelius reikėtų reguliariai valyti specialiomis priemonėmis ir saugoti nuo drėgmės. Tekstilines ar veliūro rankines verta laikyti specialiuose maišeliuose, kad nesusidarytų dulkių.

Investicija į klasikinį modelį ar mados eksperimentai? Geriausia derinti abu variantus. Viena kokybiška klasikinė rankinė (pvz., klasikinio stiliaus, odinė juodos spalvos) tarnaus daugelį metų, tačiau šalia jos verta turėti ir keletą madingų modelių, kurie atnaujins įvaizdį.

Kodėl judrumo atstatymas yra toks svarbus?

Po traumos natūraliai atsiranda judesių ribotumas – dėl skausmo, patinimo ar pažeistų raumenų žmogus vengia judėti. Tai gali lemti raumenų silpnėjimą ir net ilgalaikę negalią. Kineziterapijos tikslas – ne tik sumažinti skausmą, bet ir sugrąžinti funkcionalumą, kad žmogus galėtų saugiai atlikti kasdienes užduotis.

Kineziterapijos metodai po traumų

Atsigavimui naudojami individualiai pritaikyti pratimai, raumenų stiprinimo, tempimo bei pusiausvyros lavinimo programos. Specialistas stebi progresą ir koreguoja planą pagal paciento būklę. Tokia kryptinga priežiūra leidžia užtikrinti, kad judesiai bus grąžinami palaipsniui, be papildomų pažeidimų rizikos. Tiems, kurie ieško profesionalų pagalbos, gali būti aktuali kineziterapija Kaune​, kur siūlomos modernios reabilitacijos paslaugos.

Patarimai greitesniam atsigavimui

Kineziterapija efektyviausia tada, kai pacientas aktyviai įsitraukia į procesą. Svarbu laikytis specialisto rekomendacijų, pratimų nepertraukti vos pajutus pirmą pagerėjimą ir nepamiršti poilsio. Taip pat verta dėmesį skirti mitybai bei pakankamam skysčių kiekiui – tai pagreitina audinių atsistatymą.

Grįžti prie pilno judrumo po traumos gali atrodyti ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau kineziterapija suteikia tam tvirtą pagrindą. Galbūt verta pagalvoti, kad kiekvienas atkurtas judesys nėra tik fizinis pasiekimas – tai ir nauja pradžia, leidžianti įvertinti savo kūną bei judėjimo dovaną.

Kvėpavimo sistemos komplikacijos

Daugeliu tuberkuliozės atvejų pažeidžiami plaučiai, todėl dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra tiesiogiai susijusios su kvėpavimo sistema. Viena iš pavojingiausių – plaučių fibrozė, kai dėl ilgalaikio uždegimo plaučių audinys surandėja ir praranda elastingumą. Tai gali lemti lėtinį dusulį, nuolatinį kosulį bei sumažėjusį fizinį pajėgumą. Dar viena grėsminga komplikacija – bronchektazės, kuomet išsiplečia bronchai ir kaupiasi pūliai, didėja infekcijų rizika. Tuberkuliozė gali sukelti ir hemoptizę (kraujavimą iš kvėpavimo takų), o sunkiausiais atvejais – kvėpavimo nepakankamumą. Pajutus šiuos simptomus, būtina nedelsti – laiku suteikta infektologo konsultacija Kaune, Vilniuje ar kitame mieste gali išgelbėti nuo ilgalaikių padarinių ar net mirtinų komplikacijų.

Tuberkuliozės plitimas už plaučių ribų

Nors dažniausiai tuberkuliozė paveikia plaučius, bakterijos gali patekti ir į kitus organus – tai vadinama ekstrapulmonine tuberkulioze. Dažnos komplikacijos – tuberkuliozinis meningitas (galvos smegenų dangalų uždegimas), kaulų ir sąnarių tuberkuliozė, limfmazgių ar inkstų pažeidimai. Šios formos dažnai diagnozuojamos pavėluotai, nes simptomai gali būti neryškūs ir priminti kitas ligas: ilgalaikis karščiavimas, stiprus silpnumas, nepaaiškinamas svorio kritimas, skausmas konkrečioje kūno vietoje. Todėl ypač svarbu būti budriems, o pastebėjus nerimą keliančius simptomus – kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Gydymo komplikacijos ir vaistams atsparios tuberkuliozės pavojai

Šiuolaikinė tuberkuliozės terapija yra efektyvi, tačiau ją lydi ir iššūkiai – tai gydymo šalutinis poveikis ir vaistams atsparios tuberkuliozės formos. Ilgalaikis vaistų vartojimas gali sukelti kepenų, inkstų, virškinimo trakto pažeidimus, alergines reakcijas. Kai kuriais atvejais tuberkuliozės bakterijos tampa atsparios įprastiems vaistams – išsivysto vadinamoji daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė. Ši ligos forma reikalauja dar ilgesnio, sudėtingesnio gydymo ir nuolatinės gydytojų priežiūros, todėl savarankiškas gydymo nutraukimas ar taisyklių nesilaikymas gali turėti itin liūdnų pasekmių.

Tuberkuliozės komplikacijų rizika lieka aktuali kiekvienam, susidūrusiam su šia diagnoze ar artimojo liga. Atsakingas požiūris į savo sveikatą, laiku atliekami tyrimai ir sąžiningas gydymo laikymasis gali tapti ne tik geresnės savijautos, bet ir visos visuomenės saugumo pagrindu. Galbūt šiandien būtent jūsų sprendimas gali nulemti, ar tuberkuliozė liks praeities grėsme, ar ir toliau bus aktuali šiuolaikinės visuomenės problema.

Tai yra ne tik patogi priemonė pacientams, bet ir svarbus įrankis optimizuojant visos sveikatos sistemos darbą bei taupant laiką ne tik gyventojams, bet ir medikams.

„Besinaudojančiųjų skaičius kasmet auga, o iš naudotojų girdime daug teigiamų atsiliepimų. Ne veltui sakome, kad sveikata neturi laukti eilėje, nes sistemoje nėra jokių apribojimų – ja gali naudotis visi šalies pilietybę turintys Lietuvos gyventojai, taip pat ir pacientui atstovauti įgaliojimą turintys asmenys. Prisijungus visa svarbiausia informacija – kaip ant delno: galima registruotis vizitui pas gydytoją ar specialistą, atšaukti jį, jeigu planai pasikeičia, matyti suplanuotus ir įvykusius vizitus, peržiūrėti aktyvius, panaudotus ar pasibaigusius siuntimus, susipažinti ir, prireikus, atsisiųsti pažymas, matyti turimus ar jau panaudotus e. receptus, galima pasitikrinti, kuriam laikui užtenka išrašytų vaistų“, – pažymi sveikatos apsaugos viceministrė J. Čelutkienė.

Būtent todėl gyventojai, kurie dar neišbandė E.sveikatos sistemos, kviečiami nelaukti – ypač dabar, kai pradėta naudoti speciali mobilioji programėlė, kuri leidžia pasiekti aktualią sveikatos informaciją dar patogiau.

Plačiau apie E.sveikatos naudą, lūkesčius ir artimiausius atnaujinimus – interviu su SAM viceministre J. Čelutkiene.

- Gerb. viceministre, sakykite, kokios yra pagrindinės priežastys, jog gydymo įstaigose šiuo metu susidaro didelės eilės?

- Viena svarbiausių priežasčių – specialistų perėjimas dirbti iš viešojo sveikatos sektoriaus į privatų. Išėję į privatų sektorių, jie dažnai tik pakonsultuoja pacientus, bet neišsprendžia kiekvienos problemos išsamiai. Dėl to nemaža dalis pacientų vis tiek turi kreiptis į viešąsias gydymo įstaigas ir laukti eilėse. Be to, vizitai privačiose klinikose kainuoja, tad daug žmonių vis dar kur kas dažniau renkasi viešąjį sektorių. Kai gydytojų viešajame sektoriuje sumažėja, o pacientų skaičius išlieka panašus, gydymo įstaigos yra labai apkrautos.

- Ar eilės gydymo įstaigose būdingos tik didmiesčiams, ar taip pat ir mažesniems miestams?

- Dabartiniai duomenys rodo, kad ir mažesnėse savivaldybėse gyventojai per ilgai laukia vizito pas šeimos gydytojus – dažnai nepatenka per siektinas 7 dienas (čia mes kalbame apie situacijas, kai kreipiamasi ne dėl skubiosios (būtinosios) pagalbos). Kita vertus, dar reikia atkreipti dėmesį, kad regionuose paslaugų prieinamumas apskritai yra mažesnis nei didmiesčiuose – gydytojų ten yra gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.

- Papasakokite plačiau apie E.sveikatą. Kokią naudą gyventojai gauna – ką gali atlikti ir ką matyti sistemoje?

- Dalis pacientų dar nėra iki galo susipažinę su E.sveikatos galimybėmis. Tad visų pirma norėčiau akcentuoti, kad nuo šiol ši sistema pasiekiama ne tik per interneto naršykles portale esveikata.lt, bet ir per šių metų pradžioje pristatytą mobiliąją programėlę „esveikata“, kurią galima nemokamai parsisiųsti iš „Google Play“ ar „App Store“ parduotuvių. Joje visa informacija pasiekiama vos keliais mygtukų paspaudimais, tad pacientams gauti visą svarbiausią informaciją yra dar paprasčiau.

Na, o kalbant apie pačią E.sveikatą, tai jos funkcionalumai suteikia galimybę turėti visą informaciją apie savo sveikatą vienoje vietoje: registruotis vizitui pas šeimos gydytoją ar specialistą, atšaukti vizitą, jeigu planai pasikeičia, matyti suplanuotus ir įvykusius vizitus, peržiūrėti aktyvius, panaudotus ar pasibaigusius siuntimus, atsisiųsti pažymas, matyti aktyvius ar jau panaudotus e. receptus.

Visa svarbiausia informacija – kaip ant delno. Dėl to nebereikia skambinti į gydymo įstaigos registratūrą ir teirautis, kada galima registruotis ar iki kada galioja receptas.

- Kokio amžiaus gyventojams daugiausia pritaikyta sistema?

- E.sveikata neturi amžiaus ribų – ja gali naudotis visi šalies gyventojai. Sistema jau dabar sėkmingai naudojasi ir vyresnio, ir jaunesnio amžiaus žmonės. Visi jie giria funkcijas ir tai, kad paprasta ja naudotis.

- Ar E.sveikata gali naudotis pacientą atstovaujantys asmenys?

- Taip, įgaliojimą kitam asmeniui galima suteikti prisijungus prie savo paskyros, o jei pacientas neturi elektroninių identifikavimo priemonių, galima kreiptis į artimiausią VĮ Registrų centro padalinį ir ten pasirašyti  įgaliojimą. Remiantis juo, Registrų centras suteikia prisijungimą paciento įgaliotam atstovui.

- Kokių atnaujinimų E.sveikatoje suplanuota ateityje?

- Pastebime, kad žmonės kartais pasimeta su siuntimais – nežino, kur konkrečiai galės apsilankyti. Tad planuojame, kad ateityje sistemoje, gavus siuntimą, automatiškai atsirastų keleto įstaigų pasiūlymai su datomis ir laikais. Tai leis pacientui greičiau priimti sprendimą ir laiku gauti reikiamą konsultaciją.

Netrukus veiks funkcija, kai atsiradus laisvam vizito laikui, laukiančiam eilėje bus iškart pranešta. Be to, pacientai gaus priminimus prieš vizitą – su užklausa, ar jie tikrai atvyks. Tai bus naujas atgalinis ryšys, kurio iki šiol nebuvo.

Taip pat planuojame atskirti pacientų srautus pagal antrinį ir tretinį lygį. Šiuo metu visi pacientai laukia bendroje eilėje, tad net ir su paprastesnėmis problemomis jie patenka į tretinio, aukščiausio lygio universitetines ar respublikines ligonines. Atskyrus registracijas pagal gydymo įstaigų profilius, pacientai bus nukreipiami į tinkamiausią gydymo lygį ir, tikėtina, kad eilės sutrumpės.

Galiausiai, jau artimiausiu metu E.sveikatoje bus matomi ir laboratorinių tyrimų rezultatai.

Žinoma, idėjų turime ir daugiau, tačiau pokyčius diegiame palaipsniui, kad sistema veiktų patikimai ir sklandžiai.

- Ar patys šalies gyventojai, turėdami minčių, ko reikėtų E.sveikatai, gali siūlyti savo idėjas, patobulinimus?

- Taip, žinoma. Visi gyventojai kviečiami ir net raginami aktyviai teikti pasiūlymus keliais būdais. Pavyzdžiui, galima kreiptis į pagrindinį sistemos tvarkytoją – valstybės įmonę Registrų centras“ e.sveikata@registrucentras.lt arba į Sveikatos apsaugos ministeriją esveikata@sam.lt. Kiekviena nuomonė mums yra svarbi. Mes tikrai girdime ir į tai atsižvelgiame.

Tokią padėtį atskleidė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atlikta išsami apklausa, kuria siekta sužinoti, kaip mokiniai ir jų tėvai vertina būrelius – kiek jie prieinami, kaip organizuojami, kiek kainuoja ir su kokiais iššūkiais tenka susidurti.  

Internetu visoje Lietuvoje 2024 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 16 d. buvo surinktos 7277 vyresnių nei 14 metų mokinių ir 14 489 jų tėvų nuomonės. 

„Apklausos rezultatai parodė, kad neformaliojo vaikų švietimo, t. y. būrelių, pasiūla Lietuvoje tik iš dalies atitinka mokinių poreikius“, – sako LINEŠA neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas Raimantas Vaitkus.  

Būrelių trūksta net populiariausiose srityse 

Pasak R. Vaitkaus,  daugiau kaip trečdalis apklaustų mokinių (40 proc.) nelankė jokio būrelio.  

Iš jų 39 proc. bandė ieškoti, bet nerado tinkamo užsiėmimo po pamokų.  

Dažniausiai stokojama sporto (14 proc.), kitų (neklasifikuojamų) NVŠ krypčių (12 proc.), choreografijos ir šokio (8 proc.) bei teatro ir dramos (5 proc.) būrelių.  

R. Vaitkus pažymi, kad šios kryptys yra populiariausios ir jas įgyvendina didžioji dalis neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) teikėjų, tačiau vis tiek mokiniai neranda sau tinkamo. 

„Tai rodo, kad  siekiant atliepti mokinių poreikius, reikėtų plėtoti sporto ir meninės raiškos užsiėmimus, kartu siūlant daugiau nestandartinių užsiėmimų. Vis dėlto, pasak eksperto, dauguma nelankančiųjų – 61 proc. – net neieškojo neformaliojo švietimo veiklų, o tai leidžia manyti, kad būrelių nelankymą lemia ne tik pasiūlos stoka“, –kalba ekspertas.  

Pagrindinė kliūtis – per didelis mokymosi krūvis mokyklose  

„Pagrindinė priežastis, kodėl mokiniai nelanko būrelių, išlieka didelis mokymosi krūvis“, – konstatuoja R. Vaitkus.  

Net 48 proc. respondentų, kurie nelankė būrelių, nurodė, kad jiems reikia daugiau laiko mokslams, o 45 proc. – kad norėtų skirti daugiau laiko kitoms veikloms.    

Atviro tipo atsakymuose mokiniai dažnai minėjo: „esame apkrauti darbais ir namų darbais, todėl nebelieka laiko būreliams“, „po pamokų norisi tik pailsėti, o ne dalyvauti veiklose“.  

Pasak R. Vaitkaus, ši situacija nėra nauja – dar 2003 m. Vilniaus pedagoginio universiteto tyrimas „Popamokinės veiklos veiksmingumas“ parodė, kad būrelių lankymą labiausiai riboja tas pats veiksnys – akademinis krūvis.  

Ekspertas taip pat pažymi, jog apklausa rodo, kad ši tendencija ryškėja didėjant mokinių amžiui: kuo vyresni mokiniai, tuo dažniau jie nurodo, jog būtent dėl krūvio atsisako popamokinės veiklos.   

Tėvai kaip kliūtį mini logistiką  

„Jei norime, kad daugiau mokinių turėtų galimybę dalyvauti neformaliojo ugdymo veiklose, būtina ieškoti sprendimų dėl patogesnio užsiėmimų laiko, vietos bei pavėžėjimo“, – teigia R. Vaitkus. 

Tėvų atsakymai tai patvirtina. Net 43 proc. tėvų, kurių vaikai nelanko būrelių, nurodė, kad priežastis – galimybės savarankiškai nuvykti į būrelį ar grįžti namo nebuvimas, o 42 proc. pažymėjo, jog būrelio laikas buvo nesuderinamas su galimybe vaiką pavežti ar palydėti. 

Panašios tendencijos matyti ir tarp tėvų, kurių vaikai būrelius lanko: jų sprendimams didelę ar labai didelę įtaką darė saugi vieta vaikui palaukti iki ar po būrelio (74 proc.), suderintas būrelio laikas su galimybe vaiką pavežti ar palydėti (64 proc.) bei galimybė vaikui į būrelį nuvykti ar grįžti savarankiškai (63 proc.).  

Vaikų norai – svarbiau už kainą 

„Nors dažnai manoma, kad tėvų sprendimą dėl vaikų būrelių labiausiai lemia kaina, apklausa atskleidė priešingą vaizdą. Pasirodo, svarbiausias veiksnys yra pats vaikas – net 81 proc. tėvų nurodė, kad jų pasirinkimą daugiausia lėmė vaiko noras ir nuomonė apie būrelį. Dar trys iš keturių – 75 proc. – pabrėžė, jog būrelis turi suteikti progą siekti rezultatų ir tobulėti“, – vardija ekspertas.  

Finansai, priešingai nei galima tikėtis, pasirodė mažiau svarbūs – tik 39 proc. tėvų pripažino, kad nuolaidos ar nemokamos veiklos turėjo įtakos jų sprendimui.   

Vis dėlto apklausos skaičiai rodo aiškią ribą: dauguma šeimų (84 proc.) už vieno vaiko būrelį per mėnesį linkusios mokėti iki 50 eurų. O šimtą eurų ir daugiau mokėjo vos 3 proc. apklaustųjų.  

Tačiau ši suma tampa kur kas didesnė, kai šeimoje yra daugiau nei vienas vaikas – išlaidos šeimai padvigubėja.  

Kaip įtraukti į būrelius daugiau vaikų? 

„Siekiant, kad būrelius lankytų daugiau mokinių, būtina atsižvelgti į apklausų rezultatus: geriau derinti formalią ir neformalią veiklą, plėsti užsiėmimų įvairovę bei užtikrinti patogų ir saugų jų prieinamumą visiems vaikams“, – vardija R. Vaitkus.  

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad kol kas nepakankamai išnaudojamos bendrojo ugdymo mokyklų siūlomų būrelių galimybės – nors jie yra nemokami, patogiai pasiekiami ir privalomai organizuojami pačių mokyklų, juos lanko tik 44,92 proc. mokinių.  

„Kai kuriose mokyklose būrelių lankomumas tesiekia vos kelis procentus, todėl, analizuojant šios situacijos priežastis, akivaizdu, jog potencialo aprėpties augimui dar yra nemažai“, – sako LINEŠA atstovas.  

Mokiniai ir jų tėvų apklausa apie būrelius – dalis didesnės Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros rengiamos studijos apie neformaliojo švietimo situaciją Lietuvoje. 

Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):  

LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse, koordinuojanti STEAM IR Tvarios mokyklos projektą. 

XIX Vyriausybės kadencijos metu Lietuvos ekonomika susidūrė su globaliais iššūkiais – prekybos karais, geopolitinėmis įtampomis, energetikos išteklių diversifikacijos būtinybe. Tačiau šie sunkumai tapo paskata įgyvendinti reformas, kurios sustiprino šalies konkurencingumą ir atvėrė kelią naujam ekonomikos augimo etapui.

„Lietuva šiandien stovi kryžkelėje – esame sparčiai auganti valstybė, bet kartu aiškiai matome slenksčius, kuriuos turime peržengti, kad mūsų ekonomika nepradėtų stagnuoti. Šiuos sunkumus matau kaip misiją: suvienodinti galimybes visoje Lietuvoje, atverti kelią aukštos pridėtinės vertės ekonomikai, užtikrinti sąlygas inovacijoms ir gynybos pramonės plėtrai, kurti prognozuojamą ir stabilią aplinką investuotojams ir mūsų žmonėms“, – sako kadenciją baigiantis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Kadencijos pradžioje Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė planą START – Lietuvos ekonomikos transformacijos gaires. Jis apėmė penkias kryptis: suvienodintas sąlygas verslui, technologinę pažangą, administracinės ir biurokratinės naštos mažinimą, regionų plėtrą ir tvarią ekonomiką. Būtent pagal šias kryptis įgyvendinti darbai, kurie šiandien leidžia Lietuvai būti patrauklia investicijų kryptimi ir pasiruošusiai naujam ekonomikos šuoliui.

Suvienodintos sąlygos verslui

Vienas pagrindinių ministerijos uždavinių – padidinti Lietuvos patrauklumą investicijoms. Sukurtas ir Seimo priimtas specialus reguliavimas – investicijų greitkelis, leidžiantis biurokratines procedūras sutrumpinti net iki dešimties kartų – nuo investuotojo sprendimo iki statybų pradžios dabar galima pereiti daug greičiau. Tai jau tampa nauju Lietuvos konkurenciniu pranašumu tarptautinėje arenoje. Nustatytas tikslas iki 2030 m. pritraukti 10 mlrd. eurų naujų investicijų, sukurta viešai prieinama švieslentė, progresui stebėti.

Stiprinant verslo aplinką, pakeisti „Investuok Lietuvoje“ įstatai – dabar agentūra aptarnauja ne tik užsienio, bet ir stambius lietuviško kapitalo investuotojus. Įsteigtas smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmenas, kuris nagrinės įmonių skundus ir teiks pasiūlymus dėl reguliavimo tobulinimo.

Technologinė pažanga

Didžiausias žingsnis – projektas „LitAI“. Tai pirmasis Baltijos šalyse dirbtinio intelekto  kompetencijų ir technologijų centras, galintis tapti vienu iš keturių pažangių ES DI centrų. Projekto vertė – iki 130 mln. eurų. Šiuo metu laukiama EK sprendimo dėl finansavimo.
 
Kartu su Lenkija, Latvija ir Estija Lietuva pateikė Europos Komisijai siūlymą steigti 4 mlrd. eurų vertės DI „giga“ gamyklą, kuri kurtų generatyvinius modelius baltų ir lenkų kalboms.

Tuo pat metu pradėta gynybos inovacijų iniciatyva „Vytis“, kuriai numatytas 300 mln. eurų metinis finansavimas. Jau pasirašytas susitarimas dėl gynybos inovacijų centro steigimo, kurio investicijos sieks 20 mln. eurų. Taip bus sukurta infrastruktūra, reikalinga žemės, oro ir vandens dronų bandymams bei kitoms technologijoms. 

Administracinės ir biurokratinės naštos mažinimas

Per kadenciją peržiūrėti 7279 Vyriausybės nutarimai, iš jų 463 pripažinti netekusiais galios. Supaprastinti turizmo paslaugų duomenų reikalavimai, parengti viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kurie mažins biurokratinę naštą ir suteiks smulkiajam verslui daugiau galimybių dalyvauti konkursuose.

Ministerijoje įdiegtas projektinis valdymas – daugiau kaip 40 projektų vykdomi pagal aiškius terminus ir rodiklius, o jų pažanga viešai stebima per START platformą. Ministerijos darbuotojų atlyginimai per pirmąjį 2025 m. pusmetį augo vidutiniškai 10 proc., siekiant stiprinti kompetencijas ir motyvaciją.

Regionų plėtra

Pasirašytos 3 stambių investicijų sutartys. „Allive Europe“ Kauno rajone įgyvendina 21,6 mln. eurų projektą, kuris sukurs 34 darbo vietas, o biotechnologijų bendrovė „Pentasweet“ Vilniuje stato 44 mln. eurų vertės gamyklą, kurioje bus gaminamas naujos kartos cukraus pakaitalas – brazeinas. UAB „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvė Jonavos rajono savivaldybėje plėtos modernios kartono pakuočių gamyklos projektą. Įgyvendinant projektą, planuojama investuoti 20 mln. eurų.

Regionų infrastruktūrai skirta 61,78 mln. eurų – keliams, vedantiems į naujas darbo vietas, laisvųjų ekonominių zonų plėtrai ir pramonės parkams. Telšiuose pradėtas 40 ha pramonės parko projektas, planuojama pritraukti 56 mln. eurų privataus kapitalo ir sukurti bent 650 darbo vietų. Inicijuotas tokio pat parko steigimas Plungėje.  

Taip pat strategiškai suplanuotas trijų naujų laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) steigimas.

Seimas priėmė Turizmo įstatymo pataisas, kurios užkoduoja naują vystomą – konferencinio turizmo – kryptį.
 
Tvari ekonomika

Į tvarios pramonės plėtrą ir aplinkai draugiškų technologijų diegimą investuota rekordinė 129,75 mln. eurų suma. Skirtos lėšos 27 projektams, mažinantiems CO₂ emisijas, 20 įmonių gavo paramą aplinkai draugiškų technologijų vystymui, 42 mln. eurų nukreipta klimatui neutralios ekonomikos projektams.

Didžiausias pastarojo dešimtmečio susitarimas – daugiau kaip 1 mlrd. eurų vertės „ORLEN Lietuva“ modernizacijos projektas, kuris užtikrins energetinį saugumą, išlaikys per 1500 darbo vietų ir į valstybės biudžetą kasmet sugeneruos daugiau kaip 500 mln. eurų mokesčių.

„Per pastaruosius dešimtmečius Lietuva ne kartą įrodė, kad geba sunkumus paversti galimybėmis – nuo energetinės priklausomybės pereidama prie atsinaujinančios energijos, įveikusi finansų krizę ir tapdama fintech sektoriaus centru. Esu įsitikinęs, kad 19-osios Vyriausybės pasirinkta ekonomikos vystymo kryptis bus tęsiama, o Lietuvos ekonomika išliks atspari ir konkurencinga “, – teigia L. Savickas.

Su išsamia darbų ataskaita galite susipažinti čia.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

2025 m. ES vartotojų sąlygų suvestinės duomenys rodo, kad tik 23 proc. Lietuvos vartotojų rūpi poveikis aplinkai prieš priimant pirkimo sprendimą, kai ES vidurkis siekia 43 proc. Lietuvos vartotojai kaip pagrindines kliūtis rinktis tvarius produktus nurodo aukštą kainą, nežinojimą, ar prekės tikrai draugiškos aplinkai, nepasitikėjimą aplinkosauginiais teiginiais ir nusistovėjusius vartojimo įpročius. 

„Norime, kad vartotojai jaustųsi pasitikintys priimdami sprendimus. Prie to turi prisidėti verslas, skelbdamas teisingą ir pagrįstą informaciją apie parduodamas prekes ar paslaugas. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad vartotojų klaidinimo „žaliaisiais” teiginiais būtų kuo mažiau, o ir patys vartotojai galėtų atskirti klaidinimą. Rinka didelė, ji seniai peržengė valstybių sienų ribas. Užkirsti kelią visiems pažeidimams neįmanoma. Todėl būtina ugdyti vartotojų sąmoningumą ir gebėjimą kritiškai vertinti informaciją,” – sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė. 

Žaliasis smegenų plovimas – vis dar iššūkis 

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 60 proc. vartotojų svarbu, ar įmonė prisideda prie aplinką tausojančio vartojimo. Vis dėlto praktika liudija, kad verslas kartais linkęs piktnaudžiauti vartotojų pasitikėjimu, naudodamas vadinamąjį „žaliąjį smegenų plovimą“ – klaidinančius teiginius apie prekių ekologiškumą. Minėtos apklausos duomenys taip pat rodo, jog 58 proc. apklaustų vartotojų nepasitiki verslo subjektų skleidžiama informacija apie siūlomų prekių „ekologiškumą”. 

Dar 2020 m. atliktos „žaliųjų“ teiginių stebėsenos metu VVTAT patikrino beveik 100 teiginių 15 elektroninių parduotuvių tinklalapiuose ir nustatė, kad dalis jų nebuvo pagrįsti įrodymais. Įmonės kartais nenaudojo sertifikatų ar dokumentų, patvirtinančių deklaruojamą ekologiškumą. 

Vartotojai, prieš įsigydami prekę, turėtų įvertinti „žaliuosius“ teiginius, pasidomėti gamintoju, patikrinti sertifikatus ir nepasikliauti vien tik žalios spalvos etiketėmis. 

Naujas griežtesnis reguliavimas 

Europos Sąjungos lygmenyje vartojimo politikos ir aplinkosaugos sąsajai skiriamas didelis dėmesys. Visai neseniai daugiau konkretumo į nepagrįstų „žaliųjų” teiginių reguliavimą įvedė 2024 m. vasario 28 d. priimta Direktyva (ES) 2024/825. Ja siekiama geresnės apsaugos nuo nesąžiningos veiklos ir daugiau galimybių vartotojams dalyvauti žaliojoje pertvarkoje. Lietuvoje šie pakeitimai bus perkelti į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą ir Civilinį kodeksą. 

Tais pačiais metais priimta ir taip vadinama teisės į taisymą direktyva, kuria skatinamas sugedusių arba trūkumų turinčių prekių taisymas. Remiantis šiuo teisės aktu vartotojams bus lengviau siekti, kad prekė būtų taisoma, o ne pakeičiama. Taisymo paslaugos bus prieinamesnės, skaidresnės ir patrauklesnės. Direktyva sukuriamas priemonių ir paskatų rinkinys, kuriuo siekiama, kad taisymas vartotojams taptų patrauklesnis.  

Gal verta keisti įpročius? 

Teisės aktai gali keisti vartotojų elgseną, kaip pvz.: minėtoji ES teisės į taisymą direktyva. Tačiau vis dažniau kalbama apie susilaikymą nuo pirkimo, naudotų prekių įsigijimą ir populiarėjančias dalijimosi platformas.  

Antroje rudens pusėje internete vėl ryškiai spindės išpardavimų pasiūlymai. Nuolaidos gali suvilioti nusipirkti net ir tai, ko neplanavome ir net nereikia. Prasidėsianti kalėdinių pirkinių karštinė vilios dovanų pasiūlymais, kuriuos ne visada įvertinsime racionaliai.  

„Vartotojams norisi patarti, kad prieš pirkdami ne tik susipažintų su pateikta informacija, pasidomėtų apie pardavėją, bet ir pagalvotų, ar tikrai to pirkinio reikia. Mažiau pirkdami, daugiau dalindamiesi mes elgiamės tvariau, o ką jau kalbėti apie sutaupytus pinigus,” – teigia G. Aleksaitė. 

VMU prižiūri 177 sėklines plantacijas visoje Lietuvoje, kurios užima 891 ha plotą. Miško sėklinės bazės – atrinkti ir Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje patvirtinti objektai – miško medžių sėklinės plantacijos, sėkliniai medynai, genetiniai draustiniai, atrinkti medynai ir sėklų šaltiniai. Šie objektai atrenkami pagal jų selekcinę vertę, siekiant, kad iš jų surinktų sėklų būtų išauginami vertingi, pagal paveldimus produktyvumo, kokybės ir atsparumo ligoms požymius sodmenys, kuriais vėliau būtų atkuriami bei įveisiami miško želdiniai.  

Rudenį miškininkai renka lapuočių, o žiemą – spygliuočių medžių sėklas. Šiuo metu, trijuose sėklinės bazės objektuose, renkama mažalapės liepos sėklinė medžiaga. Antroje rugsėjo pusėje bus pradėta rinkti skroblo bei kai kurių kitų ornitochorinių medžių rūšių: paprastojo šermukšnio, paprastojo putino, vienapiestės gudobelės, miškinės obels bei kriaušės sėklinė žaliava. Spalį miškininkai rinks juodalksnio, paprastojo klevo sėklas.  

Miškininkai sėklas iš sėklinių bazių ne tik renka – tam, kad sėklų derlius džiugintų kokybe ir gausumu, kasmet atliekami priežiūros bei apsaugos darbai. Visai neseniai viešojoje erdvėje pasirodė informaciją apie būtent tokių objektų priežiūrą – vykdytus kirtimus ąžuolo sėkliniame medyne, kuri sukėlė nemenką sumaištį visuomenėje. Pravartu pabrėžti – šie objektai pagal mūsų šalyje galiojančius teisės aktus privalo būti naudojami ir tvarkomi pagal paskirtį – užtikrinti kokybišką sėklinę medžiagą ateities miškams. Laikantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų, sėklinės bazės objektuose vykdomi specialieji kirtimai, kurie yra būtini tam, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos tikslinėms medžių rūšims atželti, atnaujinti genetinius išteklius ir išlaikyti įvairaus amžiaus bei kokybės medynus. Kirtimų metų pašalinamos menkaverčių rūšių medžių grupės ir perbrendę medžiai, paliekant vertingiausius selekcinius medžius ir negyvos medienos biologinei įvairovei.

Sėkliniuose objektuose taip pat šienaujama, taikomos apsaugos priemonės: repelentų tepimas, tvorų tvėrimas, taikoms specialios priemonės nuo graužikų, vabzdžių, grybelinių ligų. Skatindami gausesnį derėjimą bei lengvesnį sėklinės žaliavos gavimą miškininkai sėkliniuose objektuose atlieka ir lajų formavimo darbus. Tokiu būdu medžiai gauna daugiau šviesos, kuri ir lemia gausesnį sėklų derlių. Taip pat sėkliniai objektai yra ir atsodinami – nauji medeliai sodinami vietoje žuvusių siekiant garantuoti kokybišką ir pastovų sėklų derlių.  Surinkta sėklinė žaliava iš sėklinių objektų keliauja į Dubravos medelyne veikiančią didžiausią ir analogų šalyje neturinčią aižyklą. Čia sėklos džiovinamos ir išvalomos. Dalis išvalytų sėklų yra perduodamos medelynams, kur jos iš karto sėjamos. Kita dalis sėklų  sandėliuojama sėklų saugykloje. Svarbu ir tai, kad kiekvienai sėklų siuntai Valstybinė miškų tarnyba (VMT) atlieka kokybės tyrimus. Tiriamas sėklų daigumas, dygimo energija, vertinamas jų švarumas, gyvybingumas, taip pat – ar sėklos nebuvo pažeistos kenkėjų bei ligų.  

VMU miškininkai šiemet surinko ir paruošė 7,62 kg paprastosios vinkšnos, 10 kg kalninės guobos, 565,5 kg karpotojo beržo sėklų. Miškininkų teigimu, šiemet džiugina guobos, vinkšnos, beržo, juodalksnio, pušies sėklų derlius, tačiau ne tokie derlingi metai buvo eglei bei ąžuolui. Jei miško medžiai nederėtų keletą metų, sėklų rezervas sandėlyje-šaldytuve leidžia užtikrinti, kad VMU medelynai galės kasmet išauginti reikiamą sodmenų kiekį valstybiniams ir privatiems miškams įveisti bei atkurti. Sėklų rezerve, priklausomai nuo medžių rūšies, sėklos saugomos nuo 2 iki 10 metų.  

Šiuo metu VMU turi dvi saugyklas – Dubravos medelyne ir Genų banką VMT. Nauja saugykla statoma ir Panevėžio medelyne. Iš viso sėklų saugyklose šiuo metu yra paruošta ir saugoma 79 kg paprastosios pušies, 4 159 kg paprastosios eglės, 20 kg kalninės pušies, 234 kg juodalksnio, 195 kg mažalapės liepos bei apie 397 kg kitų medžių rūšių sėklų. Panevėžio medelyne, specialiose sąlygose – aukštoje drėgmėje ir žemoje temperatūroje – saugoma ir 9 046 kg paprastojo ąžuolo gilių, surinktų po praėjusių metų gausaus derliaus. Po rudeninio derliaus surinkimo saugykloje laikomų sėklų atsargos pasipildys.  

Pravartu pabrėžti ir tai, kad dalis VMU paruoštų sėklų keliauja ir į didžiausią pasaulyje Svalbardo sėklų saugyklą Norvegijoje, kurioje saugomos įvairiausių augalų sėklos, surinktos iš viso pasaulio genų banko. Šių metų pradžioje VMT į šią saugyklą išsiuntė VMU surinktas karpotojo beržo ir paprastosios pušies sėklas, kurių genotipai bus saugomi ateities kartoms.   

Iš paruoštų sėklų VMU medelynai kasmet užaugina apie 50 mln. kokybiškų sodmenų, iš kurių apie 30 mln. panaudojama miškų urėdijos valdomiems miškams atkurti ir įveisti, o likusi dalis parduodama Lietuvos ar užsienio pirkėjams. 

Valstybinių miškų urėdijos inf. 

Gamtos prieglobstyje

Lietuvoje turime ypatingų vietų, kur gamta ir ramybė susipina į tobulą harmoniją. Viena tokių vietų, išsiskiriančių savo unikalumu ir gydančia galia, yra Nemuną juosianti oazė – Birštonas. Miestelis, nuo seno garsėjantis savo mineraliniais šaltiniais ir gydomuoju purvu, šiandien yra tapęs tikra sveikatingumo sostine, į kurią atvyksta žmonės iš visos Lietuvos ir užsienio.

Poilsis Birštone – tai daugiau nei tiesiog atokvėpis nuo miesto šurmulio. Tai galimybė pasinerti į gydančių mineralinių vandenų, švelnius pušynų kvapus ir ramų kurorto gyvenimo ritmą. Šis nedidelis, jaukus miestelis siūlo viską, ko reikia tikram atsipalaidavimui ir atsinaujinimui. Vos kelios dienos šiame ramiame kampelyte gali atstoti savaitę atostogų egzotiškame kurorte.

Apsuptas vaizdingų Nemuno kilpų, Birštonas apdovanoja lankytojus nuostabiomis panoramomis ir kvapą gniaužiančiais vaizdais. Pasivaikščiojimai pakrantės takais, dviračių maršrutai, ar tiesiog ramus sėdėjimas ant suoliuko stebint tekantį vandenį – visa tai sukuria nepakartojamą ramybės ir harmonijos jausmą.

Atsipalaiduoti ir atgauti jėgas

Visapusiškas poilsis apima ne tik fizinį, bet ir dvasinį atsinaujinimą. Profesionalios procedūros, nuo klasikinių masažų iki modernių spa terapijų, padeda išlaisvinti įtampą, sumažinti stresą ir sugrąžinti kūno lengvumą. Mineralinio vandens vonios, skirtingų temperatūrų baseinai, aromaterapija, įvairūs įvyniojimai – visa tai ne tik malonumas, bet ir reali nauda organizmui.

Įsivaizduokite: šilta mineralinio vandens vonia, tylūs gamtos garsai, profesionalių rankų prisilietimai ir absoliutus dėmesys tik jums. Tokios akimirkos – neįkainojama dovana sau, kuri ilgam išlieka atmintyje ir sustiprina imunitetą kasdienybės iššūkiams. Sveikatingumo procedūros, atliekamos patyrusių specialistų rankose, tampa ne tik kūno, bet ir minčių atgaiva.

Po intensyvios darbo savaitės, kai jaučiate, kad jėgos senka, o įkvėpimas blėsta, kartais užtenka tiesiog pakeisti aplinką. Išvykimas į ramų kurortą, toli nuo įprastų maršrutų ir kasdienių pareigų, tampa tarsi mažu stebuklingu ritualu, leidžiančiu vėl atrasti džiaugsmą paprastuose dalykuose.

Ištrūkti iš rutinos

Kartais pakanka vos kelių dienų, kad pažvelgtume į pasaulį kitomis akimis. Trumpas savaitgalio pabėgimas suteikia galimybę atsiplėšti nuo kasdienių rūpesčių ir atrasti naujų potyrių. Iš tiesų, psichologai patvirtina – reguliarūs poilsio pertraukimai, net ir trumpi, yra būtini psichinei sveikatai palaikyti.

Ramus pasivaikščiojimas pušyne, energijos suteikiančios vandens procedūros, gurmaniškas maistas su vietiniais produktais – visa tai kuria autentišką poilsio patirtį, kuri padeda iš naujo atrasti vidinę ramybę ir energiją. Birštono aplinka sukurta taip, kad kiekviena detalė prisidėtų prie jūsų poilsio kokybės – nuo paukščių čiulbesio ryte iki žvaigždėto dangaus nakties tyloje.

Kurorto atmosfera, persmelkta ramybės, skatina mus sulėtinti tempą ir atkreipti dėmesį į smulkmenas, kurių paprastai nepastebime: lietaus lašelius ant lapo, saulės spindulį, prasiskverbiantį pro medžių šakas, ar tiesiog kvėpavimo ritmą. Šis buvimas "čia ir dabar" yra vienas vertingiausių dalykų, kuriuos galime sau dovanoti šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje.

Investicija į save

Kokybiškas poilsis – tai investicija į savo sveikatą ir gerovę. Tyrimai rodo, kad reguliarūs atsipalaidavimo periodai mažina širdies ligų riziką, gerina miego kokybę, didina produktyvumą ir bendrai pagerina gyvenimo kokybę. Ilgalaikėje perspektyvoje šios "pertraukėlės" nuo kasdienybės gali tapti svarbiausiu jūsų sveikatos palaikymo elementu.

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad mūsų organizmas turi natūralų gebėjimą atsinaujinti, tačiau jam reikia tinkamų sąlygų. Stresas, užterštas miesto oras, nereguliarūs maitinimosi įpročiai ir nuolatinis skubėjimas trukdo šiems natūraliems procesams. Tačiau atvykus į ramią vietą, apsuptą gamtos, organizmas pradeda aktyvuoti savireguliacijos mechanizmus.

Todėl niekada neatidėliokite laiko sau. Kartais net trumpas pabėgimas į ramią oazę gali suteikti jėgų ir įkvėpimo mėnesiams į priekį. Tai nėra egoizmas – tai būtina sąlyga, kad galėtume tinkamai rūpintis kitais ir kokybiškai atlikti savo pareigas.

Metų laikas – nesvarbu

Birštonas žavi visais metų laikais. Pavasarį žaliuojantys parkai ir sodai, vasarą – vėsus upės glėbys, rudenį – auksiniai lapų takai, o žiemą – apsnigti pušynai ir jaukūs, šilti kambariai su vaizdu į žiemos pasaką. Kiekvienas sezonas turi savo unikalų žavesį ir siūlo skirtingus poilsio malonumus.

Pavasarį Birštonas pasitinka su atgimstančia gamta – pirmieji žiedai, grįžtančių paukščių čiulbesys ir vis šiltėjantys saulės spinduliai kuria ypatingą nuotaiką. Vasarą galite mėgautis vandens pramogomis, ilgais pasivaikščiojimais ar tiesiog gulėti ant žolės stebėdami plaukiančius debesis. Ruduo žavi spalvų gama ir ramybe, kai turistų srautai sumažėja. O žiema – tai ypatingas metas, kai mineralinio vandens vonios kontrastuoja su balto sniego peizažu už lango.

Individualus poilsio planas

Šiuolaikinėje sveikatingumo filosofijoje vis daugiau dėmesio skiriama individualizuotam požiūriui. Tai, kas tinka vienam, nebūtinai bus naudinga kitam. Todėl kokybiškos poilsio vietos siūlo galimybę susikurti asmeninį atsipalaidavimo planą, pritaikytą būtent jūsų poreikiams ir prioritetams.

Vieni ieško aktyvaus poilsio, kiti – visiškos ramybės. Vieniems svarbu prabangios procedūros, kitiems – natūralūs gamtos elementai. Įsiklausymas į save ir savo kūno poreikius yra pirmasis žingsnis tikro poilsio link. O Birštono kurortas, su savo įvairialype pasiūla, suteikia galimybę kiekvienam rasti tai, ko labiausiai reikia.

Poilsis kaip gyvenimo būdas

Atsitraukimas nuo kasdienybės, savęs lepinimas ir dėmesys savo kūnui bei sielai nėra prabanga – tai būtinybė šiuolaikiniam žmogui. Todėl nebelaukite "tinkamo momento" – sukurkite jį patys, dovanodami sau laiko atgaivai ir atsinaujinimui. Galbūt tai taps ne tik vienkartine išvyka, bet ir reguliaria praktika, padedančia išlaikyti vidinę pusiausvyrą nuolat besikeičiančiame pasaulyje.

Prisiminkime, kad kokybiškas poilsis – tai ne tinginystė, o sąmoninga investicija į savo fizinę ir emocinę gerovę. Ir kartais mažas žingsnis, pavyzdžiui, savaitgalis ramybės oazėje, gali tapti didžiuliu šuoliu gyvenimo kokybės link.

1. Apsipirkite visai savaitei

Viena efektyviausių taupymo būdų – planuoti pirkinius visai savaitei. Tokiu būdu į parduotuvę užsuksite rečiau, todėl sumažinsite spontaniškų pirkinių tikimybę. Be to, vienu kartu įsigysite visus būtinus produktus, o savaitės eigoje šaldytuvą tereikės papildyti šviežių vaisių, daržovių ar pieno atsargomis. Tai leidžia ne tik taupyti pinigus, bet ir efektyviau valdyti laiką.

2. Planuokite valgiaraštį

Valgiaraščio sudarymas padeda ne tik apsipirkti racionaliau, bet ir užtikrinti, kad kasdien valgysite įvairų bei subalansuotą maistą. Susirašę patiekalus visai savaitei, lengvai sudarysite pirkinių sąrašą. Tokiu būdu parduotuvėje pasirinksite tik tai, kas iš tiesų reikalinga, o tai reiškia mažiau išlaidų ir mažiau maisto švaistymo. Be to, aiškus planas padės atpažinti, kurios akcijos labiausiai priverčia jūsų meniu, todėl pavyks įsigyti dažniausiai perkamų produktų už mažesnę kainą. Dar vienas privalumas – nebereikės kiekvieną dieną svarstyti „o ką valgysime šiandien?“, nes atsakymas jau bus jūsų savaitės plane.

3. Peržiūrėkite turimas atsargas

Valgiaraščio planavimas prasideda nuo paprasto žingsnio – patikrinkite, ką jau turite namuose. Spintelėse dažnai slepiasi makaronai, kruopos ar konservai, o šaldiklyje – mėsa ar daržovės. Įtraukdami šiuos produktus į savaitės meniu, išvengsite bereikalingų pirkinių ir sunaudosite tai, ką turite. Toks įprotis leidžia sutaupyti ir lengviau pastebėti, kokių prekių išties trūksta. Tuo pačiu verta atkreipti dėmesį ir į buities prekes – pavyzdžiui, jei šią savaitę taikomos akcijos muilui ar indaplovės kapsulėms, galite pasipildyti jų atsargas iš anksto. Taip pasirūpinsite tiek maisto, tiek kasdien reikalingų produktų krepšeliu ir nepermokėsite.

4. Neikite į parduotuvę išalkę

Atrodo smulkmena, tačiau sotus žmogus priima racionalesnius sprendimus. Eidami į parduotuvę pavalgę, išvengsite pagundos į krepšelį įsidėti nereikalingų produktų, kurie dažnai taip ir lieka nesuvartoti.

5. Stebėkite ilgai galiojančių produktų akcijas

Ilgiau galiojančios prekės – puiki proga sutaupyti, ypač kai joms taikomos patrauklios akcijos. Tai gali būti kava, arbata, kruopos, konservai ar pusryčių dribsniai – produktai, kuriuos dažniausiai naudojate ir kurie nesuges per trumpą laiką. Įsigiję jų didesnį kiekį, pasirūpinsite atsargomis ateičiai ir sumažinsite išlaidas būsimam apsipirkimui. Vis dėlto, svarbu nepamiršti planavimo: jei žinote, kad tam tikro produkto vartojate retai, verčiau nepasiduokite nuolaidai. Taip užtikrinsite, kad pirkinių krepšelyje atsiras tik tai, ką tikrai sunaudosite, o taupymas bus išmintingas ir tvarus.

Atraskite idėjas, kurios padės sutaupyti ir gyventi sumaniau. Įkvėpimo rekomenduojame semtis „Iki“ „Maisto kultūra“ skiltyje – čia rasite originalių receptų, naudingų patarimų ir kasdienį apsipirkimą palengvinančių sprendimų.

Galėjo tik svajoti

Lietuvos asmenų su negalia draugijos prezidentas I.Mačiukas konstatuoja, kad Lietuvos okupacijos metais žmonių su negalia visuomeniniame gyvenime praktiškai nebuvo.

„Sovietmečiu jų nematėme nei gatvėse su vežimėliais, nei renginiuose, niekur. Jei koks šlubas žmogus praeidavo, ir viskas. Visi buvo užsidarę“, – konstatuoja I.Mačiukas.

Vežimėlis – ratai prie lentų

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos Vilniaus neįgaliųjų dienos centro atstovė Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė pasakoja, kad dabar prieinami prabangūs vežimėliai, pritaikyti automobiliai, o sovietmečiu žmonės prie lentos prisitvirtindavo ratelius ir ant tokių platformų važiuodavo. „Dar prieš septynerius metus teko pamatyti taip judantį žmogų, –prisimena ji. –Apie aštuoniasdešimtuosius metus jau buvo geriau, galima sakyti, šioks toks prakutimas. Tačiau kokiais šešiasdešimtaisiais... Tikrai ne kiekvienas gaudavo vežimėlį.“

„O ką darysi, jei gyveni troboj su aukštais slenksčiais, visokiais neprieinamumais? Dalis žmonių būdavo nešiojami, dalies gyvenimas slinko lovose, – apie niūrią to meto žmonių buitį pasakojo G.Žemaitaitytė-Buinevičė. –Vėliau po truputį padėtis pradėjo gerėti. Nors irgi visko trūko, prasidėjo sanatorinis bendravimas, žmonės ėmė keistis nuomonėmis, galbūt tada ir prasidėjo integracijos procesas. Vieni vykdavo į Latviją, pas mus priimdavo Likėnų sanatorija, tačiau daugiau jokių sanatorinių paslaugų, pritaikytų žmonėms su judėjimo negalia, nebuvo.“

Gūdūs 2000-ieji

Šakių rajono neįgaliųjų draugijos vadovas Saulius Rakauskas teigia, kad sovietmečio šleifas vilkosi dar ilgai. „Nesulyginami dalykai, kas yra dabar ir kas buvo prieš kokius dvidešimt metų. Nereikia prisiminti sovietmečio. Dar po 2000-ųjų, kai pats patyriau traumą, 2006-aisiais, kai pradėjau dirbti, buvo gūdūs laikai“, –tvirtina jis.

„Kaip žinoma, prie sovietų nei sekso, nei žmonių su negalia nebuvo. Jei išvažiuoji į miestą, tiesiog smigte įsminga į tave žvilgsniai. Aš pats dar tai spėjau patirti. Nors po sovietmečio buvo praėjęs daugiau nei dešimtmetis, Šakiuose kažin ar ne pirmas į gatvę su vežimėliu išvažiavau?..“ –svarsto S.Rakauskas.

„Net viešosios aplinkos pritaikymas dar buvo tabu tema. Niekas negalvojo apie kompensacinės technikos pritaikymą, važinėjom su švediškais vežimais dovanotais... Lietuvoje vienintelis „Puntukas“ vežimėlius gamino. Buvo pati pradžia ir jų trūko. Kas prieidavo, gaudavo, kas ne – tai ne, –prisimena S.Rakauskas. –Paskui jau kūrėsi paslaugų centrai, atsirado kompensacinės technikos centrai, buvo paprasčiau, deficitas sumažėjo. Nereikėdavo gulėti mėnesį ir laukti, kol gausi vežimėlį.“

Bendravo per sportą

S.Rakauskas pastebi, kad ankščiau žmones su negalia buvo kur kas sunkiau išvilioti į viešumą. „Gerą dešimtmetį buvo tokių, kurie net jūros nematė. Tai lėmė ir transporto trūkumas. Nebuvo nei psichologų, kurie padėtų po traumos pirmomis dienomis, kai labiausiai to reikia, visas palaikymas būdavo artimieji, jei jie nenusigręždavo“, –pasakojo S.Rakauskas. 

G.Žemaitaitytė-Buinevičė teigia, kad sovietmečiu žmones su negalia vienijo sportas. „Atsirado „Draugystės“ sporto klubas (tuo metu vadinosi „Respublikos invalidų sporto klubas „Draugystė“, įkurtas 1985 m. gruodžio 26 d. –aut.past.). Žmonės ėmė bendrauti per sportą, ši veikla buvo ne tiek suvaržyta. Juk nei į miesto, nei į kolūkio šventę tais laikais nenueisi. Tai jie suvažiuodavo vieni pas kitus, kluonuose nakvodavo... Nebuvo juk svečių namų žmonėms su vežimėliais. Kita vertus, džiugu, kad atsirado tokių, kurie buvo jauni, nenusivylę gyvenimu ir skatino asmenų su negalia judėjimą“, –kalbėjo G.Žemaitaitytė-Buinevičė.

„Buvo pradėtas platinti ir laikraštėlis „Draugo žodis“, kurį iš pat pradžių perrašinėdavo ranka. Kyla pasididžiavimo jausmas, kad tuo metu buvo žmonės, kurie turėjo tam laiko, užsidegimo, motyvacijos, tikėjimo. Sunku įsivaizduoti, kad dabar pakaktų kantrybės perrašyti laikraštį kokiu šimtu penkiasdešimt egzempliorių – akmens amžiaus titaniškas darbas, tačiau tokiais darbais jie tiesė kelius tam, ką turime šiandien“, –konstatavo G.Žemaitaitytė-Buinevičė.

Pasikeitė su nepriklausomybe

I.Mačiukas teigia, kad į žmones su negalia atkreiptas dėmesys tik prasidėjus nepriklausomybei. „Tada ši visuomenės grupė buvo pamatyta. Ir žiūrėkite, kiek daug visgi per tuos metus padaryta. Vien jau tai, kad imtas pritaikyti būstas. Visiems neužteko skiriamų lėšų, kiek buvo norinčių. Pamenu, Kaune eilė kasmet buvo per šimto žmonių, o pritaikydavo būstą apie trisdešimčiai. Dabar eilės stipriai sumažėjusios“, – konstatavo ilgus metus Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininku dirbęs pašnekovas.

„Neįgalieji iš būstų ėmė išeiti į gatvę, ko, sunku patikėti, anksčiau nebuvo. Atsirado priemonių, kurios leidžia patogiau savarankiškai susitvarkyti buitį. Anksčiau turėdavo išsidrožę iš medžio kokią lazdą, tai ir visa pagalba... Dabar visai kitos sąlygos. Pagausėjo įvairios įrangos. Tos pačios funkcinės lovos yra didžiulė paspirtis tiek ligoniams, tiek juos slaugantiems artimiesiems“, – kalbėjo I.Mačiukas.

Vieni buvo ypač atskirti

S.Rakauskas pastebi, kad sovietmečiu itin sunku buvo turintiems judėjimo negalią. „Žmonėms su regėjimo negalia sistema buvo pritaikyta labiau, jie turėjo kitokį statusą, buvo aklųjų kombinatai, o judančių vežimėliais, su autizmo spektro sutrikimais tiesiog „nebuvo“. Tik po to jau kūrėsi jų draugijos“, –pastebi S.Rakauskas.

Kodėl taip nutiko? „Galbūt įtakos turėjo tai, kad tie žmonės turėjo rankas, galėjo dirbti, nebuvo laikomi tokiais kliuviniais kaip nevaikštantieji“, –aiškino G.Žemaitaitytė-Buinevičė.

Gėda išeiti į gatvę

„Gėda, menkavertiškumo jausmas dėl savo būklės, baimė pasirodyti visuomenėje – tokie jausmai lydėjo žmones su negalia. Jokio užimtumo jiems nebuvo, – prisimena I.Mačiukas. – Jei esi neįgalus – viskas, apie darbą net negalvok, apie užimtumą net negalvok.“

„Ir ką kalbėti apie žmones su negalia, jei nesenu laiku dar stebindavo tamsios odos žmogus! Jei pasirodydavo kur Vilniuje, visi stebėdavosi – kas jis toks, iš kur, kodėl toks čia atsirado... O dabar nekreipiame dėmesio. Tas pats ir su negalia – šie žmonės aktyvūs, dalyvauja įvairiuose renginiuose, tapo lygiaverčiai visuomenės nariai. Šiuo atžvilgiu įvyko tikrai didelis pokytis ir dėl to tikrai be galo džiugu, nors darbų, kuriuos reikia nuveikti, dar liko tikrai labai daug“, – teigė I.Mačiukas.

Faktai

1970 m. pabaigoje įkuriamas pogrindinis neįgalių žmonių būrelis „Kibirkštis“. Iš pradžių pagrindinė jo veikla buvo likimo draugų susirašinėjimas. Netrukus būrelis pavadintas „Draugyste“. Ji vienijo 400–500 sunkią fizinę negalią turinčių narių.

1971 m. sausį išleistas pirmasis sąsiuvinio lapuose ranka prirašytas laikraštėlis „Gyvenimo frontas“, kuris netrukus pervadinamas į „Draugo žodį“. Pirmoji redaktorė – Elė Griciūtė.

Po metų Skuodo rajone, pas Diliautus, kurių šeimoje buvo keturi nevaikštantys broliai ir seserys, vyko pirmasis negalią turinčių žmonių susitikimas. Būrelio nariai susitikdavo keletą kartų per metus vis kitoje Lietuvos vietoje.

1979 m. įvyko pirmasis susitikimas „Įstros“ kolūkio kultūros namų salėje Pasvalio rajone, Talačkoniuose. Tradicija neįgaliesiems susiburti šiame kaime tęsiasi iki šiol.

1984 m. Talačkoniuose (Pasvalio r.) surengta sporto šventė, kurioje dalyvavo 34 aktyviausi neįgalieji iš įvairių respublikos miestų ir rajonų. Šventėje dalyvavo ir Latvijos invalidų sporto klubo „Optimist“ pirmininkas Janis Ilus, o keli negalią turintys sportininkai iš Lietuvos tais pačiais metais dalyvavo I Latvijos neįgaliųjų spartakiadoje. Tai buvo galimybė įteisinti neįgaliųjų judėjimą.

1988 m. rugsėjo 28 d. įkuriama Lietuvos invalidų draugija (dabar – Lietuvos neįgaliųjų draugija).

Lietuvos asmenų su negalia draugijos inf.

Ką siūlo atvira terasa?

Atvira terasa – tai lengvumo, vėsumos ir gamtos pojūtis. Ji idealiai tinka tiems, kurie mėgsta saulę, vėją, vakarienę po žvaigždėmis ir nori kuo mažiau barjerų tarp savęs ir gamtos.

Privalumai:

• žemesnė įrengimo kaina;
• maksimalus erdvės „kvėpavimas“;
• ideali vieta vasaros griliui, saulės vonioms ar vakariniam vėjeliui;
• laisvas dizainas – nuo medžio denio iki kaimiško pavėsio.

Trūkumai:

• ribotas naudojimas: nuo orų priklausoma erdvė (lietus, vėjas, šaltis ją „uždaro“).
• baldų ir tekstilės dėvėjimasis dėl saulės ir drėgmės.
• mažesnis privatumas, jei terasa matoma iš kaimynų kiemo.

„Atviros terasos sprendimą dažnai renkasi gamtos mylėtojai, kuriems svarbiausia – grynas oras. Tačiau dažnai po pirmo sezono žmonės supranta, kad terasa stovėjo... tuščia“, – sako architektė Jurgita Rudienė, kuri jau dešimtmetį projektuoja funkcionalias gyvenamąsias erdves.

UAB Kontesta projektas

Kuo žavi stiklinė terasa?

Stiklinė terasa – tai komforto ir estetikos derinys. Ji leidžia naudotis terasa ištisus metus, išlaikant ryšį su gamta, bet apsaugant nuo jos kaprizų.

Privalumai:

• naudojama 3–4 sezonus per metus;
• apsauga nuo lietaus, vėjo, žiedadulkių, vabzdžių;
• galima įsirengti žiemos sodą, valgymo zoną ar net mini-ofisą;
• baldai ir grindys ilgiau išlieka kaip nauji;
• su berėmiu stiklinimu išlaikomas vizualinis lengvumas.

Trūkumai:

• aukštesnė pradinė kaina;
• gali prireikti papildomo vėdinimo ar užuolaidų nuo saulės;
• ne visada leidžiama stiklinti be savivaldybės derinimo (ypač kotedžuose ar sodo bendrijose).

„Stiklinimas – tai sprendimas žmonėms, kurie nori gyventi lėčiau. Čia atsiranda galimybė skaityti per lietų, dirbti iš terasos net lapkričio mėnesį ar auginti prieskoninius augalus ištisus metus“, – teigia dizainerė Jurgita.

Kaip pasirinkti?

Jei esi gamtos žmogus, kuriam terasa – tik vasaros priedas, atvira terasa gali būti geriausias sprendimas. Bet jei nori naudotis ja bet kokiu oru – terasų stiklinimas tampa funkcionalia investicija.

Jei terasa yra šalia triukšmingos gatvės, stiklas taps ir garso izoliacija, ir privatumo siena. Jei terasa pietinėje pusėje – reikės galvoti apie saulės kontrolę. Šiaurinėje – apie šilumos kaupimą.

Atvira terasa pigesnė, bet reikalauja daugiau priežiūros. Stiklinė terasa brangesnė, bet suteikia daugiau vertės gyvenimo kokybei ir net nekilnojamojo turto vertei.

Ar tavo terasa tuščia nuo rugsėjo iki gegužės? Tuomet stiklinimas padės ją „atgaivinti“.

Pasirinkimas tarp laisvės ir galimybės naudoti

Tiek atvira, tiek stiklinė terasa turi savo žavesį. Atvira terasa traukia tuo nesuvaidintu santykiu su gamta – kai vėjas kedena užuolaidas, kai saulė glosto grindis, o iš terasos žingsniu pereini į sodą basomis kojomis. Tačiau tokios akimirkos dažnai priklauso nuo idealaus oro prognozės. Vos tik dangus apsiniaukia ar pučia stipresnis vėjas – terasa lieka tuščia, užmiršta iki kito šilto savaitgalio.

Ir tada iškyla klausimas: ar terasa, kurią įsirengėme su meile, tikrai tarnauja savo paskirčiai, jei realiai naudojame ją vos porą mėnesių per metus? Jei šeima į ją užeina tik tada, kai saulė ne per stipri, kai nėra uodų ir kai nepučia vėjas – galbūt metas pagalvoti apie kitą sprendimą?

Stiklinė terasa šiandien nebėra prabanga. Ji – gyvenimo būdo pasirinkimas. Tai būdas įtraukti terasą į kasdienę rutiną: rytinę kavą, darbą iš namų, vakarinį skaitymą ar pasisėdėjimą su vaikais net žiemą. Tai sprendimas tiems, kurie nori ne tik erdvės, bet ir galimybės būti joje bet kada, nežiūrint į prognozes.

Kodėl svarbu žinoti kainą iš anksto?

Kaminas – ne tik šildymo sistemos dalis, bet ir konstrukcija, kuri turi įtakos namo saugumui. Netinkamai parinktas ar sumontuotas kaminas gali sukelti rimtų problemų: prastą trauką, šilumos nuostolius ar net gaisro riziką, todėl klaidinga manyti, kad pigiausias variantas bus geriausias.

Suprasdami, kiek kainuoja pristatomas kaminas, galite geriau planuoti biudžetą, išvengti nenumatytų išlaidų ir užtikrinti, kad pasirinktas sprendimas tarnaus ilgus metus. Be to, tinkamai įvertinta kaina leidžia palyginti pasiūlymus iš kelių tiekėjų ir pasirinkti optimalų variantą.

Kas sudaro pristatomo kamino kainą?

Neretai žmonės mano, kad kaminas – tai tik viena metalinė vamzdžių sistema, tačiau galutinę kainą lemia daug daugiau detalių. Kiekvienas veiksnys svarbus, todėl prieš perkant verta gerai suprasti už ką mokama.

Ilgis ir diametras

Kiekvienas papildomas kaminui reikalingas metras kainuoja papildomai. Kuo aukštesnis kaminas, tuo daugiau vamzdžių segmentų, laikiklių ir kitų konstrukcijų reikia. Tai gali padidinti ne tik medžiagų, bet ir montavimo darbų kainą, nes ilgesnį kaminą sudėtingiau įrengti.

Diametras taip pat svarbus. Kuo didesnė anga dūmams, tuo storesnio metalo arba sudėtingesnės konstrukcijos prireikia, o tai reiškia aukštesnę kainą. Pavyzdžiui, 120 mm diametro vamzdis kainuos ženkliai mažiau nei 200 mm, o skirtumas gali siekti keliasdešimt eurų už vieną segmentą.

Medžiagos tipas

Nors rinkoje pasitaiko pigesnių sprendimų, populiariausias pasirinkimas yra nerūdijančio plieno pristatomi kaminai. Jie nebijo korozijos, ilgai tarnauja ir yra sertifikuoti naudoti įvairiems šildymo įrenginiams.

Svarbu atminti, kad yra skirtingos konstrukcijos: vienasieniai kaminai dažniausiai naudojami patalpose arba kaip įdėklai į seną mūrinį kaminą, o dvisieniai – montuojami lauke, ant pastato fasado. Dvisieniai variantai kainuoja brangiau, tačiau jie užtikrina geresnę šilumos izoliaciją ir ilgaamžiškumą.

Izoliacija

Izoliacija yra vienas svarbiausių kainos veiksnių. Dvisieniuose kaminuose tarp vidinės ir išorinės sienelės naudojama mineralinė vata arba kita termoizoliacinė medžiaga. Ji apsaugo kaminą nuo per didelio atvėsimo, sumažina kondensato susidarymą ir padeda palaikyti tinkamą trauką. Tokie kaminai tarnauja ilgiau ir yra saugesni, ypač jei montuojami lauke. Tiesa, izoliacija padidina gamybos sąnaudas, todėl tokie modeliai kainuoja 20–40 % brangiau nei vienasieniai.

Papildomi elementai

Kaminui reikalingi įvairūs priedai: alkūnės leidžia pakeisti kamino kryptį, trišakiai suteikia galimybę prijungti kelis šildymo įrenginius, lietaus kepurėlės saugo nuo kritulių, laikikliai užtikrina stabilumą, o sandarinimo detalės apsaugo nuo dūmų ir kondensato prasiskverbimo. Visi šie elementai paprastai parduodami atskirai ir gali sudaryti nemažą bendros kainos dalį. Pavyzdžiui, vien lietaus kepurėlė kainuoja apie 30–50 eurų, o komplektas laikiklių – dar keliasdešimt.

Montavimas

Galiausiai, labai svarbi yra montavimo kaina. Ji priklauso nuo daugybės aspektų: pastato aukščio, stogo dangos tipo, sienų konstrukcijos, kamino ilgio ir net darbo sudėtingumo. Paprastam vieno aukšto namui montavimas gali kainuoti tik kelias dešimtis eurų, tačiau sudėtingesniuose projektuose, kur reikia gręžti storas sienas, naudoti specialius laikiklius ar dirbti aukštyje, suma gali išaugti kelis kartus. Be to, profesionalai dažnai suteikia garantiją savo darbams, tad verta rinktis patikimus montuotojus, net jei jų kaina šiek tiek didesnė.

Kiek kainuoja pristatomas kaminas Lietuvoje?

Lietuvos rinkoje kainų diapazonas yra gana platus. Paprasčiausi pristatomi kaminai kainuoja nuo maždaug 70–100 eurų už vieną modulį. Visos sistemos kaina, priklausomai nuo aukščio ir komplektacijos, gali siekti kelis šimtus eurų.

• Vieno metro kaina. Vidutiniškai 100–300 eurų, priklausomai nuo diametro ir konstrukcijos tipo.
• Viso kamino komplektas. Standartinis 4 metrų ilgio dvisienis kaminas su montavimu gali kainuoti apie 500–700 eurų.
• Montavimo darbai. Paprastas sumontavimas gali kainuoti nuo 20 iki 50 eurų, tačiau sudėtingesni darbai, kurie reikalauja specialios technikos ar papildomų priedų, gali būti brangesni.

Svarbu nepamiršti, kad galutinė suma labai priklauso nuo konkrečių poreikių: ar kaminas bus montuojamas naujame name, ar jau stovinčiame pastate, ar reikės papildomų konstrukcijų bei izoliacijos.

Kaip formuojasi kaina?

Kaina visada susideda iš kelių sluoksnių.

1. Medžiagos. Nerūdijantis plienas yra brangesnis už paprastą metalą, tačiau jis ženkliai ilgaamžiškesnis.
2. Aukštis. Kiekvienas papildomas metras kainuoja papildomai, todėl reikia tiksliai žinoti, kokio aukščio kaminas reikalingas pagal katilą ar krosnį.
3. Izoliacija. Dvisieniai kaminai su termoizoliacija kainuoja brangiau, bet jie yra būtini, jei kaminas montuojamas lauke.
4. Darbo sąnaudos. Kuo daugiau reikės pjovimų, jungčių ar specialių konstrukcijų, tuo montavimo kaina bus aukštesnė.
5. Garantija ir sertifikatai. Sertifikuoti gaminiai paprastai kainuoja daugiau, bet užtikrina saugumą ir atitinka priešgaisrinius reikalavimus.

Taigi, klausimas, kiek kainuoja pristatomas kaminas, negali būti atsakytas viena suma. Tai investicija, kurios dydis priklauso nuo daugelio faktorių.

Patarimai renkantis pristatomą kaminą

Norint priimti teisingą sprendimą, verta laikytis kelių rekomendacijų.

• Palyginkite kelis pasiūlymus. Skirtingi gamintojai ir montuotojai gali siūlyti skirtingas kainas už tą patį sprendimą.
• Nepirkite vien pagal kainą. Pigiausias sprendimas gali būti trumpalaikis, todėl geriau rinktis vidutinės ar aukštesnės kokybės variantą.
• Įvertinkite eksploataciją. Dvisieniai kaminai su izoliacija ilgainiui sutaupo, nes geriau išlaiko šilumą ir mažina kondensato kiekį.
• Pasidomėkite garantija. Patikimi tiekėjai suteikia ilgametę garantiją, o tai rodo jų pasitikėjimą savo gaminiu.
• Planuokite biudžetą. Į bendrą sumą įtraukite ne tik gaminį, bet ir montavimą bei priedus.

Ką daryti toliau?

Jeigu šiuo metu galvojate apie šildymo sistemos atnaujinimą ar naujo namo statybas, verta iš anksto išsiaiškinti – kiek kainuoja pristatomas kaminas būtent jūsų atveju. Susisiekite su keliais tiekėjais, paprašykite individualaus pasiūlymo ir palyginkite ne tik kainą, bet ir siūlomas sąlygas, garantijas bei naudojamas medžiagas.

Pristatomas kaminas yra ne tik šildymo elementas, bet ir investicija į saugumą bei komfortą. Vidutinės kainos Lietuvoje svyruoja nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio eurų.

Nereiškia vienatvės

„Aseksualūs asmenys yra tie, kurių lytiškai netraukia nei vyrai, nei moterys. Aseksualumas yra spektras, dviejų vienodų žmonių tiesiog nėra – vieni jaučia romantinį potraukį, o kiti nejaučia nei romantinio, nei lytinio potraukių“, – pasakoja E.Kuktoraitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad vienas populiariausių mitų, su kuriais susiduria aseksualūs žmonės, yra įsitikinimas, jog jie tiesiog dar nesutiko „to teisingo“ žmogaus.

„Dažnai yra pastebimi klaidingi įsitikinimai, kad žmogus dar nesutiko tinkamo partnerio ir dėl to nejaučia lytinės traukos. Bet iš tiesų yra žmonių, kuriems lytinis potraukis nėra svarbi gyvenimo dalis, kad ir kaip tai būtų piešiama visuomenėje“, – aiškina LGBT teisių organizacijos komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė.

Kitas paplitęs stereotipas – kad aseksualūs žmonės pasmerkti vienatvei. „Jeigu žmogus turi poreikį kurti romantinius santykius ir porai toks susitarimas tinka, tuomet viskas turėtų klostytis be didelių problemų. Todėl tikrai nereikia galvoti, kad aseksualus žmogus turės visą gyvenimą praleisti vienas tarsi vienuolis, izoliuotas nuo bet kokių romantinių santykių“, – pabrėžia E.Kuktoraitė.

Orientacija – ne liga

Dalis visuomenės įsitikinę, kad aseksualumas kyla dėl traumos ar hormonų disbalanso. Tokie medicininiai ir psichologiniai mitai apie aseksualumą ypač žalingi, sako pašnekovė.

„Girdima, kad aseksualiam žmogui reikia pasitikrinti hormonų lygį organizme, tačiau tai nepakeis situacijos – aseksualus žmogus negali būti „pagydomas“,“ – teigia pašnekovė.

„Manau, kad traumos dažniausiai sukelia kitokio pobūdžio sutrikimus. Reikia prisiminti, kad aseksualumas nėra antiseksualumas – poreikis būti su kitu žmogumi kyla jau vaikystėje ar paauglystėje“, – pabrėžia E.Kuktoraitė.

Ji atkreipia dėmesį į svarbų skirtumą: jei žmogus dėl trauminės patirties prarado lytinį potraukį, po terapijos jis gali būti atgautas. Tačiau aseksualumas – ne liga ar sutrikimas, kurį reikia gydyti.

Paaugliai jaučia spaudimą

„Paauglystėje visiems LGBT bendruomenei priklausantiems žmonėms kyla daug klausimų ir jie pereina etapą, kai ieško atsakymų – kas aš esu, kas man patinka, kaip mane traukia ar netraukia žmonės. Jaunimas dažnai ieško informacijos internete, kuria pažintis ir save taip identifikuoja“, – pasakoja E.Kuktoraitė.

Anot pašnekovės, net ir atradus save, kelias nėra lengvas. Lietuvoje aseksualūs žmonės susiduria su spaudimu – tiek iš visuomenės, tiek iš artimųjų.

„Pirmiausia, Lietuvoje vis dar aktualus šeimos sukūrimo, giminės pratęsimo motyvas. Bet jeigu žmogus yra atsiskleidęs apie savo orientaciją, neigiamos reakcijos jis gali sulaukti ir iš esamų ar būsimų partnerių“, – teigia komunikacijos vadovė. Ji pabrėžia, kad dažnai keliamas lūkestis, jog aseksualus žmogus privalo išpildyti partnerio seksualinius poreikius.

Per mažai psichologų pagalbos

Vienišumas ir nesupratimas veda prie rimtų psichikos sveikatos problemų. „Jiems atsiranda didesnė tikimybė susirgti depresija ir kitomis psichikos ligomis, gali atsirasti noras vartoti svaiginančias medžiagas. Tai yra didelė problema, kurią LGBT bendruomenė išgyvena labiau nei likusi visuomenės dalis“, – perspėja E.Kuktoraitė.

Paradoksalu, bet kreipiantis pagalbos į psichologus, situacija gali dar labiau pablogėti.

„Manau, kad požiūrio į visą LGBT bendruomenę Lietuvoje tikrai nepakanka. Vis dar gauname užklausų su klausimais, kurie psichologai dirba su LGBT asmenimis. Tai rodo, kad bendruomenei dar nėra aišku, ar ji bus priimama tokia, kokia yra“, – apgailestauja specialistė.

Komunikacijos vadovė mano, kad psichologai turėtų viešai deklaruoti palaikymą LGBT bendruomenei, kad žmonės žinotų, pas ką kreiptis yra saugu.

Nematomi net bendruomenėje

„Kadangi Lietuvoje LGBT žmonės dar yra pakišami po „gėjų“ kategorija, visos kitos bendruomenės dar yra nematomos, – aseksualių asmenų padėtį apibūdina E.Kuktoraitė. – Jų problemos tikrai dažnai yra nuvertinamos arba praleidžiamos pro pirštus.“

Ji pastebi, kad nors specifinės statistikos apie aseksualius žmones Lietuvoje nėra, apklausos rodo – ypač tarp jaunimo yra nemažai žmonių, kurie save identifikuoja kaip aseksualius. Visgi jiems palaikymo trūksta net pačioje LGBT bendruomenėje. „Kalbant apie aseksualumą, tam tikri bendruomenės nariai ne visiškai įvertina šios mažesnės bendruomenės lygiavertiškumą“, – pripažįsta komunikacijos vadovė.

Stokojama politinės valios

„Vis dar yra jaučiamas laukinių devyniasdešimtųjų palikimas rodyti vaizdo įrašus iš Vakaruose vykstančių eitynių ir klaidinti visuomenę, kad Lietuvoje galima pamatyti taip besielgiančią LGBT bendruomenę“, – apie visuomenę klaidinančią propagandą kalba E.Kuktoraitė.

Jos teigimu, pokyčiams trūksta politinės valios sutvarkyti bent minimalius žmogaus teisių standartus. „Kai politinė valia atsiras ir bus priimti įstatymai, visuomenė labai greitai pamatys, kad niekas nesumažino daugumos turimų teisių ir progresyvumas pamažu didės“, – tikisi specialistė.

Tarp kitko

Pastaraisiais metais kalbama apie daug konkretesnius aseksualumo tipus, kurie skiriasi pagal lytinio potraukio dažnumą, stiprumą:

Demiseksualai pirmiausia turi pajusti su kitu žmogumi siejantį stiprų romantišką ar emocinį ryšį, tuomet pajaučia lytinį potraukį.

Fraseksualas – priešingybė demiseksualui. Iš pradžių žmogus jaučia seksualinį potraukį, bet tas troškimas išblėsta, kai atsiranda emocinis ryšys.

Pilkaseksualumas išryškėja tada, kai seksualinė orientacija yra kažkur tarp aseksualaus ir aloseksualaus (jaučiančio seksualinį potraukį). Toks žmogus kartais gali jausti lytinį potraukį, bet itin retai ir nestipriai.

Aceflux reiškia, kad žmogus turi keletą aseksualumo ir keletą seksualinio potraukio laikotarpių, kurie nuolatos apsikeičia vietomis.

Litoseksualas – tai žmogus, kuris gali jausti seksualinį potraukį kitiems, bet nenori ar nereikalauja, kad šis potraukis būtų atsakomas. Kai kurie jaučiasi nejaukiai, jei pastebi, kad kitas žmogus nori su jais turėti lytinių santykių.

 „Lietuvos sveikata“ inf.

Lietuvos muitinė nuolat pabrėžia didžiulį klastotų prekių plitimą ir jų keliamas grėsmes. Padirbtos prekės ne tik daro didžiulę ekonominę žalą valstybėms ir sąžiningam verslui, bet ir kelia tiesioginę grėsmę vartotojų saugumui bei sveikatai. Ši problema yra aktuali ištisus metus, o Lietuvos muitinė sulaiko šimtus tūkstančių padirbtų prekių vienetų, prisidėdama prie šios tarptautinės kovos. 

„Klastotė – tai ne tik neteisėtas prekės ženklas. Tai – nesaugios sudėtys, nepatikrinti mechanizmai, o kartais – net sveikatai pavojingos medžiagos. Nuo vaikų žaislų iki kosmetikos ar alkoholinių gėrimų – padirbtos prekės gali tiesiogiai pakenkti vartotojui“, – pabrėžia Lietuvos muitinės pareigūnai.  

Jie atkreipia dėmesį, kad dažniausiai muitinėje sulaikomos plataus vartojimo prekės – sportinė avalynė, drabužiai, kosmetikos gaminiai, žaislai. Buvo sulaikyta ir suklastotų saldainių, pažymėtų žinomais prekių ženklais ir animacinių filmų herojais, siekiant patraukti vaikų dėmesį, taip pat suklastotų alkoholinių gėrimų, neteisėtai pažymėtų saugoma geografine nuoroda „Cognac“. 

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) perspėja, kad suklastoti maisto produktai ir gėrimai kelia didelį susirūpinimą visuomenės sveikatai. Vynas ir spiritiniai gėrimai yra vieni labiausiai klastojamų produktų – dėl to ES kasmet prarandama 2,289 mlrd. eurų pajamų ir beveik 5,700 darbo vietų. Vien Lietuvoje šiame sektoriuje kasmet prarandama 18 mln. eurų pajamų. Klastojami produktai, tokie kaip sausainiai, makaronai, traškučiai, saldainiai, alyvuogių aliejus, vis dažniau patenka į vartotojų stalą. Naujausiose ataskaitose nurodoma, kad suklastotuose maisto produktuose rasta pavojingų medžiagų, tokių kaip metanolis, gyvsidabris, fipronilis, įvairūs insekticidai ir pesticidai. 

Lietuvos muitinė aktyviai kovoja su šiais pažeidimais. Įtarus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, prekės sulaikomos, o nustačius, kad jos suklastotos – sunaikinamos. Nusižengusiems asmenims gresia tiek administracinė (bauda nuo 300 iki 3000 eurų už neteisėtą prekių žymėjimą svetimu ženklu), tiek baudžiamoji atsakomybė. 

Vien per praėjusius metus atlikti 4 634 intelektinės nuosavybės teisių patikrinimai, nustatyti 337 pažeidimų atvejai ir sulaikyta 334 547 vienetai prekių. Palyginimui, 2023 m. buvo atlikta 5 617 patikrinimų, nustatyta 1 120 atvejų ir sulaikyta 339 153 vnt. prekių. 

Pasak muitinės specialistų, klastotės dažniausiai keliauja iš Azijos šalių, ypač – užsakomos internetu. Vartotojai neretai nė neįtaria, kad už patrauklią kainą perka ne originalią, o padirbtą prekę. 

Pagal Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos nuostatas, intelektinė nuosavybė apima teises, susijusias su literatūros, meno ir mokslo kūriniais, artistų vaidybine veikla, fonogramų įrašais, radijo ir televizijos laidomis, visų žmogaus veiklos sričių išradimais, moksliniais atradimais, pramoniniais pavyzdžiais (dizainu), prekių ir paslaugų ženklais, firmų vardais ir kitais komerciniais žymenimis, taip pat kitas panašaus pobūdžio teises.     

Tinkama intelektinės nuosavybės teisinė apsauga ir jos įgyvendinimas – būtina sąlyga intelektinės nuosavybės kūrybiniams procesams skatinti. 

Vienas iš svarbiausių Lietuvos muitinės tikslų kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais – atkreipti visuomenės dėmesį ir išaiškinti vartotojams bei verslo atstovams, kokią žalą tokie pažeidimai daro ne tik teisių savininkams, bet ir valstybės biudžetui, sąžiningam verslui bei vartotojui, kaip klastočių paklausa skatina jų gamybą ir pažymėti, jog iš neteisėtos produkcijos gaunamų pajamų remiamas organizuotas nusikalstamumas. 

Lietuvos muitinė, siekdama efektyvinti kovą su neteisėtos produkcijos gamintojais ir gabentojais, bendradarbiauja su ES šalių muitinių administracijomis, tarptautinėmis organizacijomis, Lietuvos teisėsaugos institucijomis ir intelektinės nuosavybės teisių savininkais bei jų atstovais. 

Įvežant prekes iš trečiųjų šalių muitinė, kilus įtarimui, gali jas sulaikyti, kol nustatoma, ar įtartinos prekės iš tikrųjų yra suklastotos, piratinės ar pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teisės.  

Kaip vartotojai gali apsisaugoti ir prisidėti prie kovos su klastotėmis? 

• Rinktis patikimus pardavėjus: pirkite iš oficialių mažmenininkų, platinimo tinklų ir patikimų internetinių parduotuvių. 

• Vengti įtartinai žemų kainų: per maža kaina dažnai yra pirmas įspėjamasis ženklas apie padirbtą prekę. 

• Patikrinti produkto ženklinimą ir kilmę: ieškokite sertifikavimo logotipų (pvz., SKVN, SGN ir GTG maisto produktams ir gėrimams), atidžiai patikrinkite pakuotę, rašybos klaidas ar apdailos trūkumus. 

• Pranešti apie įtartinas prekes ar siuntas: jei turite įtarimų, informuokite muitinę arba kitas teisėsaugos institucijas. 

Kovojant su klastotėmis, kiekvienas pasirinkimas yra svarbus. Lietuvos muitinė kviečia būti atsakingais vartotojais ir prisidėti prie saugios, skaidrios rinkos kūrimo.

Muitinės departamento inf. 

„Daug žmonių skaitmeninėje erdvėje susiduria su nauja apgaule – netikrais „Gmail“ balso pašto pranešimais. Vartotojai patenka į apgavikų pinkles, nes yra įpratę pasitikėti informacija iš gerai žinomų šaltinių ir ją perskaityti greitai. Tuo naudojasi sukčiai, bet jei būsite akyli, išvengsite daugumos apgavysčių“, – sako D. Povilaitis.  

Perspėjimą apie naują apgaulę pirmiausia paskelbė kenkėjiškos programinės įrangos tinklaraščio (angl. Malware Analysis Phishing, and Email Scams Cybersecurity Blog) autorius, kuris pats gavo tokį pranešimą. Tokį sukčių laišką galima atpažinti iš mygtuko „klausyti balso pašto pranešimo“ (angl. Listen to Voicemail).  

Paspaudus ant jo vartotojas yra nukreipiamas į netikrą „Gmail“ prisijungimo puslapį, kuris yra identiška oficialaus tinklapio kopija. Jei žmogus apsigauna ir patiki įtikinamai atrodančia apgaule, svetainė surenka slaptažodžius, dviejų žingsnių atpažinimo kodus ir atsakymus į saugumui užtikrinti skirtus klausimus. Pavogti duomenys iš karto patenka į sukčių serverius. 

Kodėl apgavikai taikosi į „Gmail“ vartotojus? 

„Gmail“ el. pašto apgavystės veikia per balso žinutėmis užmaskuotas kenkėjiškas nuorodas (angl. phishing). Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) ataskaitoje teigiama, kad pernai Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 2 tūkst. tokios apgaulės atvejų – šis skaičius išaugo daugiau nei pusantro karto per metus. Tai rodo ir žmonių akylumą, ir vis suktesnes sukčių apgaules.  

Vartotojai tampa vis budresni, tačiau tai tik skatina sukčius ieškoti labiau įtikinamų būdų – jie kopijuoja žinomas svetaines, o „Gmail“ naudotojai tampa vienu pagrindinių jų taikinių. Remiantis „About Chromebooks“ duomenimis, „Google“ naudoja beveik trečdalis (30 proc.) el. paštų vartotojų. Ši platforma kaupia daug asmeninės informacijos, tad yra tikra aukso kasykla apgavikams. 

„Lietuviai, kaip daugelis vartotojų, „Google Drive“ laiko kasdien reikalingus failus – darbo dokumentus, sąskaitas, paso kopijas ar pasirašytus dokumentus, tai patogu, bet turi kainą. Saugumas priklauso nuo jūsų pačių elgesio. Net stipriausia sistema neapsaugos, jei patys atiduosite prisijungimo duomenis ar neatpažinsime apgaulingų laiškų“, – pabrėžia kibernetinio saugumo vadovas. 

Geriausiai duomenis apsaugo šaltas protas 

Anot D. Povilaičio, sulaukus įtartino elektroninio laiško svarbu neatidaryti jokių nuorodų ir nevesti jokių duomenų. Pavyzdžiui, jei jau esate atsidarę „Gmail“ paskyrą, kitoje naršyklės kortelėje (angl. tab) prisijungimo puslapis neturėtų vėl prašyti slaptažodžio. Jei prašo – beveik garantuota, kad tai sukčių svetainė.  

„Atsidarę kiekvieną puslapį klauskite savęs: ar tai, ko prašo, yra logiška? Toks mąstymas gali apsaugoti jūsų duomenis, nes sukčiams yra lengva sukurti įtikinamą klastotę. Pavyzdžiui, prieš juodojo penktadienio išpardavimus atsiranda daugybė svetainių, imituojančių žinomus prekės ženklus – net su dirbtinio intelekto sugeneruotais „Amazon“ logotipais. Kiekvienam reikėtų įprasti tikrinti nuorodas, nes kibernetinis saugumas šiandien yra tokia pat būtina higiena, kaip ryte nusiplauti rankas“, – sako D. Povilaitis. 

Jeigu kilo įtarimas, kad paspaudėte kenkėjišką nuorodą, kibernetinio saugumo ekspertai pataria kuo greičiau pakeisti slaptažodžius pašte, naudoti dviejų faktorių autentifikaciją (2FA) ir patikrinti, kokie veiksmai paskyroje buvo atlikti per paskutines kelias dienas.  

Paskyros veiksmų istoriją galite patikrinti atsidarę „Gmail“, dešiniame viršutiniame kampe reikia pasirinkti „Google programėles“ (angl. Google Apps) ir paspausti „paskyrą“ (angl. Google Account). Toliau kairiajame stulpelyje pasirinkite „Duomenis ir privatumą“ (angl. Data and Privacy), kur „Istorijos nustatymų“ (angl. History settings) skiltyje rasite pasirinkimą „Mano veikla“ (angl. My Activity). 

Telia Lietuva pranešimas spaudai 

Kada tėvams verta sunerimti?

Vaikai ne visada moka ar geba išreikšti, kad kažkas su jų regėjimu ne taip. Jie gali pradėti trinti akis, laikyti ekraną neįprastai arti, dažnai mirksėti ar skųstis galvos skausmu, ypač po pamokų ar žaidimų prie kompiuterio. Kai kurie požymiai būna subtilūs – pavyzdžiui, sumažėjęs dėmesio išlaikymas, nenoras skaityti ar susikaupimo sunkumai. Tai gali būti pirmieji ženklai, kad akys pavargsta ir reikalauja pertraukų ar optinio koregavimo. Kuo anksčiau tokie požymiai atpažįstami, tuo didesnė tikimybė, kad regėjimo funkciją pavyks apsaugoti be didesnių intervencijų. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į bet kokį regėjimo pokytį, net jei vaikas tiesiog dažniau prisimerkia, žiūrėdamas į tolį.

Profilaktika ir tinkami įpročiai – sėkmingo vystymosi pagrindas

Norint apsaugoti vaikų akis nuo ilgalaikės žalos, svarbu ne tik riboti laiką prie ekranų, bet ir ugdyti sveikus regėjimo įpročius nuo pat mažens. Vienas iš pagrindinių žingsnių – reguliarūs pertraukimai, kurie leidžia akims pailsėti ir persifokusuoti į skirtingus atstumus. Taip pat būtina užtikrinti tinkamą apšvietimą, sėdėseną ir atstumą tarp akių bei ekrano. Svarbus vaidmuo tenka ir mitybai – vitaminai A, C, E bei omega-3 riebalų rūgštys stiprina akių audinius ir padeda išlaikyti jų funkcionalumą. Žaidimai lauke, kontaktas su natūralia šviesa ir fizinis aktyvumas taip pat prisideda prie sveikos akių raidos. Ugdant šiuos įpročius, galima reikšmingai sumažinti regėjimo apkrovą net ir neišvengiant skaitmeninio turinio.

Kuo gali padėti specialistai?

Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas oftalmologą yra viena iš svarbiausių investicijų į vaiko regėjimo sveikatą. Net jei vaikui nepasireiškia jokių akivaizdžių nusiskundimų, profesionalus akių patikrinimas padeda laiku nustatyti refrakcijos sutrikimus, žvairumą ar kitus vystymosi ypatumus, kurie gali turėti įtakos ne tik regėjimui, bet ir bendram mokymosi bei savijautos procesui. Vilniuje veikiantis Regos Centras, žinomas kaip viena moderniausių akių klinikų, teikia ne tik profesionalią diagnostiką, bet ir individualizuotas rekomendacijas vaikams, atsižvelgiant į jų amžių, poreikius ir kasdienės veiklos ypatumus. Tėvams tai – patikima vieta, kur galima rasti ne tik gydymą, bet ir ilgalaikį sprendimą visai šeimai, rūpinantis tuo, kas svarbiausia – vaiko regėjimo ateitimi.

Grupinio gyvenimo namai (GGN) Lietuvoje pradėti kurti prieš dešimtmetį kaip alternatyva didelėms globos institucijoms, tačiau dalyje miestelių ši iniciatyva buvo sutikta itin priešiškai. Žiniasklaidoje ypatingai daug dėmesio sulaukė Žiežmarių bendruomenės protestai, tačiau panašių reakcijų buvo ir kitose miesteliuose. Praėjus dešimtmečiui nuo šių namų tinklo kūrimo pradžios net ir priešiškiausiai šiuos pokyčius pasitikusiose bendruomenėse įtampų tarp GGN ir vietos gyventojų nebeliko.

Prieš įsikuriant GGN bendruomenėse (2014–2019 m.) viešojoje erdvėje dominavo trys pagrindinės baimės:

• kad kaimynystė taps nesaugi;
• kad gyvenimas šalia bus nemalonus ir atgrasus;
• kad kris nekilnojamojo turto vertė.

Tačiau tyrimo duomenys rodo priešingą situaciją:

• GGN gyventojai nepadarė jokių nusikaltimų bendruomenės atžvilgiu – policijos pareigūnai nelaiko šių namų rizikos židiniais;
• Nėra jokių nekilnojamojo turto kainų kritimo įrodymų, dalyje bendruomenių net kalbama apie viso kvartalo turto vertės augimą, kurį lėmė investicijos į aplink GGN esančią teritoriją;
• santykiai tarp gyventojų ir kaimynų yra geri – net 90 proc. bendruomenių nefiksavo jokių incidentų, o kilusios smulkios įtampos greitai išspręstos.

„Dabar tie priešininkai nuleistų akis iš gėdos. Nežinau, ar liko prieštaraujančiųjų. Esą priekabiauja prie vaikų, gąsdina. Bet niekas tai nepasitvirtino.“ – sako vieno iš miestelių, kuriame įsikūrę GGN, seniūnas. Panašias nuotaikas patvirtina ir kiti bendruomenių atstovai, teigdami, jog GGN gyventojai su darbuotojų pagalba sklandžiai įsiliejo į vietos gyvenimą, prisideda prie savanoriškų veiklų, aktyviai dalyvauja renginiuose.

„Tyrimas įrodė, kad baimės kilo iš nežinojimo ir stigmatizuojančių nuostatų, o reali patirtis paneigė išankstinius įsitikinimus. Tai leidžia viltis, jog su šiomis negaliomis susijusios stigmos silpnės. Visgi, siekiant iš esmės geresnės šių žmonių padėties, būtina plėtoti kokybiškas įtraukties iniciatyvas, kurios stiprintų jų savarankiškumą ir kurtų orias sąlygas dalyvauti bendruomenės gyvenime.”– teigia viena iš tyrimo autorių, Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadovė Simona Aginskaitė. 

Tyrimas atliktas remiantis 116 žiniasklaidos publikacijų turinio analize ir empiriniais duomenimis – buvo apklausti GGN atstovai, policijos pareigūnai bei seniūnai iš daugumos Lietuvos vietovių, kuriose veikia GGN.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 94 grupinio gyvenimo namai 37-iuose rajonuose, juose gyvena 831 žmogus su intelekto ar psichosocialine negalia.

Lietuvos negalios organizacijų forumas

Ne visos raukšlės yra vienodos – ir ne visos reaguoja į priežiūrą taip pat. Dermatologijoje išskiriami du pagrindiniai tipai: mimikos raukšlės ir statinės raukšlės. Pirmosios atsiranda dėl ilgalaikių, pasikartojančių veido raumenų susitraukimų – dažniausiai ant kaktos, aplink akis („žąsies kojelės“) ir lūpas. Tuo tarpu statinės raukšlės susidaro dėl progresuojančio kolageno, elastino ir hialurono rūgšties praradimo, kas lemia odos stangrumo ir tankio sumažėjimą.

Todėl veiksminga odos priežiūra turi būti tiksliai pritaikyta raukšlių tipui. Mimikos raukšlių priežiūrai verta įtraukti retinolį, švelnų veido masažą ir pratimus, gerinančius mikrocirkuliaciją. Statinėms raukšlėms itin svarbus intensyvus odos drėkinimas – ypač naudojant priemones, kuriose yra mažos molekulinės masės hialurono rūgšties, prasiskverbiančios į gilesnius odos sluoksnius ir skatinančios fibroblastus gaminti kolageną.

Nepriklausomai nuo raukšlių tipo, odos priežiūra turi būti sisteminga ir ilgalaikė. Net geriausias kremas nuo raukšlių nesuveiks per naktį – tačiau nuosekliai naudojant, jis gali realiai pagerinti odos išvaizdą ir sulėtinti senėjimo procesus.

Hialurono rūgšties paslaptys: kaip ir kodėl ji veikia?

Hialurono rūgštis jau daugelį metų laikoma viena veiksmingiausių medžiagų senstančios odos priežiūrai – ir ne be priežasties. Tai natūraliai organizme randamas polisacharidas, kurio pagrindinė funkcija – sulaikyti vandenį ir palaikyti tinkamą odos drėgmės lygį. Deja, su amžiumi hialurono rūgšties kiekis odoje žymiai sumažėja, dėl to mažėja odos stangrumas, atsiranda raukšlės ir prarandamas elastingumas.

Kosmetikoje dažniausiai naudojamos dvi šio ingrediento formos: didelės molekulinės masės hialurono rūgštis veikia paviršiuje – sukuria ant odos apsauginį sluoksnį, kuris efektyviai drėkina ir apsaugo nuo vandens praradimo. Tuo tarpu mažos molekulinės masės hialurono rūgštis gali prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius, kur skatina fibroblastus gaminti kolageną ir gerina odos išvaizdą iš vidaus.

5 žingsniai į jaunatviškesnę odą

Odos senėjimo procesas prasideda anksčiau, nei daugelis mano – jau po 25 metų organizmas palaipsniui praranda gebėjimą sintezuoti kolageną ir hialurono rūgštį. Po trisdešimties metų atsiranda pirmosios raukšlės, pigmentinės dėmės ir sumažėja odos stangrumas, o apie 45 metus oda jau laikoma subrendusia.

Optimali odos priežiūros rutina susideda iš penkių pagrindinių žingsnių:

1. Valymas – švelnūs prausikliai ar putos pašalina nešvarumus ir paruošia odą tolesniems priežiūros etapams.
2. Tonizavimas – atkuria tinkamą odos pH, didindamas serumų ir kremų veiksmingumą.
3. Serumas – koncentruotos formulės su hialurono rūgštimi, vitaminu C ar retinoliu giliai aprūpina odą aktyviosiomis medžiagomis, intensyviai ją drėkina ir lygina.
4. Paakių kremas – plona ir jautri šios srities oda reikalauja specialių priemonių, dažnai praturtintų peptidais, kurie stangrina odą ir mažina vadinamąsias „žąsies kojeles“.
5. Apsauga nuo saulės (SPF 30–50) – būtina kiekvienos rytinės rutinos dalis; saugo odą nuo UV spindulių, spartinančių senėjimo procesą.

Verta rinktis kompleksinio poveikio kremus ir serumus nuo raukšlių. Pavyzdžiui, Eucerin Hyaluron-Filler linija jungia mažos ir didelės molekulinės masės hialurono rūgštį, saponiną (pasižymintį antioksidaciniu poveikiu) ir enoksoloną, kuris lėtina hialurono rūgšties skilimą odoje. Dėl šios formulės Eucerin produktai veiksmingai drėkina odą, veikia raukšles ir gerina odos elastingumą, palaikydami jos natūralią regeneraciją.

Toks ritualas ir jo nuoseklus taikymas yra geriausia investicija į odos sveikatą ir jaunatvišką išvaizdą – šiandien, rytoj ir ateityje.

Kaip derinti retinolį ir hialurono rūgštį, kad išvengtumėte dirginimo?

Derinant retinolį ir hialurono rūgštį odos priežiūroje galima pasiekti puikių rezultatų, jei laikomasi kelių taisyklių. Retinolis skatina ląstelių atsinaujinimą ir mažina raukšles, tačiau jo intensyvus poveikis gali sukelti dirginimą, ypač jautriai odai. Todėl verta jį įtraukti palaipsniui – 1–2 kartus per savaitę – ir visada pirmiausia naudoti hialurono rūgštį. Didelės molekulinės masės hialurono rūgštis sukuria ant odos apsauginį barjerą ir iš karto drėkina, o mažos molekulinės masės prasiskverbia į gilesnius sluoksnius, malšindama galimus dirginimus.

Siekiant sustiprinti antioksidacinį poveikį ir pagerinti odos spalvą, verta ryte naudoti vitaminą C, o retinolį palikti vakaro rutinai. Toks savaitinis ritmas leidžia odai priprasti prie aktyviųjų medžiagų ir sumažina paraudimo riziką.

Odos tipui pritaikyta priežiūra

Veiksminga odos priežiūra turi atitikti odos tipą ir jos individualius poreikius. Sausa oda geriausiai reaguoja į sodrius kremus su keramidais ir aliejais, kurie atkuria lipidinį barjerą ir saugo nuo drėgmės praradimo. Mišriai odai verta naudoti lengvus gelius ar serumus T zonoje bei turtingesnes formules skruostų srityje. Riebiai odai reikalingi lengvi, be aliejų (oil-free) kremai su ingredientais, reguliuojančiais sebumo išsiskyrimą, tokiais kaip salicilo rūgštis ar niacinamidas.

Nepriklausomai nuo odos tipo, peptidais ir antioksidantais praturtintos formulės skatina kolageno gamybą ir išlygina odos atspalvį, o reguliarus SPF naudojimas apsaugo nuo pigmentinių dėmių bei spartesnio senėjimo, kurį sukelia UV spinduliuotė.

Gyvenimo būdas - veiksmingos odos priežiūros pagrindas

Net ir geriausias kremas nuo raukšlių ar pažangus serumas neduos maksimalaus efekto, jei nepaisysime kasdienių įpročių, turinčių įtakos odos senėjimo procesams. Ypač svarbi yra antioksidantais, tokiais kaip vitaminai C ir E, praturtinta mityba – jie neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo odos ląsteles nuo oksidacinio streso. Ne mažiau svarbus ir tinkamas organizmo drėkinimas bei bent 7–8 valandos miego, kurio metu vyksta intensyvi audinių regeneracija. Reguliari fizinė veikla gerina mikrocirkuliaciją ir aprūpina odą deguonimi, o tai teigiamai atsiliepia jos išvaizdai.

Nepakeičiamas kasdienės apsaugos elementas – SPF filtrai, saugantys nuo žalingos UV spinduliuotės, atsakingos už fotosenėjimą ir pigmentines dėmes. Vengiant rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo, dar labiau sustiprinami kasdienės priežiūros rezultatai, todėl gyvenimo būdas tampa svarbiausiu sąjungininku kovoje dėl jaunatviškos ir sveikos odos išvaizdos.

Skurdą patiriantys žmonės Lietuvoje neretai susiduria su neigiamu požiūriu, kuris užkerta kelią siekti darbo ar oraus gyvenimo. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) darbuotojai girdi situacijas, kai kandidatai į darbą nepriimami dėl to, kad gyvena laikinuosiuose namuose. Lygių galimybių kontrolierė teigia, kad tai gali būti laikoma diskriminacija dėl socialinės padėties.

– Kaip dabar atsimenu: man buvo penkiolika metų, eilinė diena ir aš tėvams sakau: „Noriu dainuoti, bet operą.“ Nesimokiau jos, bet iškeltas operinis balsas lyg ir būdavo (duše ar vonioje). Aš su muzika nuo septynerių metų: Jonavoje baigiau Janinos Miščiukaitės meno mokyklą, smuiko klasę. Gal aštuonerius metus griežiau smuiku. Ten buvo atvykęs Liudas Mikalauskas. Žiūrėjau atvipusiu žandikauliu – mano pats pirmasis sąlytis su opera paliko labai didelį įspūdį. Mokykloje mus veždavo į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, bet visą laiką žiūrėdavome baletus.

Dar bandžiau stoti į smuiką. Kai pradėjau ruoštis stojamiesiems, supratau, kad vis tik negaliu, ne mano. Ir labai primygtinai tėvams kartojau, kad reikia operos. Mano tėvai mane labai palaikė. Esu labai dėkinga, nes jie bene vieninteliai, kurie manimi patikėjo ir sukūrė visas aplinkybes, kurios mane čia atvedė. Baigiau Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, trejus metus mokiausi dainavimo, tada stojau į VDU Muzikos akademiją ir grįžau į Vilnių pabaigti magistro.

– Baigėte profesoriaus Vladimiro Prudnikovo klasę.

– Taip. Ir Kaune, ir Vilniuje.

Vladimiras Prudnikovas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

– Džiaugiatės profesijos pasirinkimu?

– Absoliučiai taip, esu labai laiminga. Būna, kiti sako: „Savo vaikų nelenksime į muzikos kelią.“ Aš absoliučiai kitaip galvoju. Taip, šis darbas turi sunkumų, bet, man atrodo, jeigu nori pasiekti kažkokių rezultatų, kiekviename darbe susidursi su sunkumais, stresu. Aš labai džiaugiuosi, kad man pavyko. Buvo visokiausių galvojimų, atkalbinėjimų, bet džiaugiuosi, kad pasiklioviau savo širdimi ir užtikrintai ėjau šiuo keliu.

– Operos scenoje esate penkerius metus. Ar jau buvo tokių nesėkmių, kurios priverstų susimąstyti?

– Neturėjau, tikiuosi tokių didelių nesėkmių ir nebus. Aš esu perfekcionistė. Jeigu kažką darau, turiu tobulai padaryti. Tas man labai dažnai kišdavo koją, nes tai – didelis stresas. Jei kažkokia natelė būdavo ne taip padainuojama, labai dėl to išgyvendavau. Pradžioje tėvai išklausydavo tuos mano stresus, po to atsirado mano vyras, kuris mane labai suprasdavo.

Kamilė Bonté | Asmeninio archyvo nuotr.

– Nes jis ir pats operos dainininkas.

– Taip. Bet kai gimė sūnus, gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis ir pasikeitė mano požiūris. Labai džiaugiuosi, nes supratau, kad gyvenimą turime tik vieną ir tame gyvenime nėra tik opera, tik ta viena nata. Truputėlį laisviau į tai žiūriu, man tapo daug lengviau tame būti. Kažkokių nesėkmių ar dugno nebuvo, bet buvo psichologinis sunkumas, kurį išgrynino mano sūnaus gimimas.

„Turandot“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Asociatyvi nuotr. | M. Aleksos nuotr.

– Ne opera yra didžiausia gyvenimo prasmė?

– Taip, dabar man svarbiausia, kad mano šeima sveika ir sūnus sveikas.

– Ar su vyru lankotės Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, ar nueinate pasižiūrėti spektaklių užsienyje?

– Taip. Anksčiau daugiau nueidavome, bet kai yra vaikas, tėvystės džiaugsme dar sąžinė neleidžia palikti vaiko su aukle ir eiti kažkur savo malonumui. Dabar einu paklausyti vyro arba vyras manęs. Kartu mes gal rečiau išeiname, bet atskirai – tikrai taip. Vis tik reikia domėtis, kas vyksta aplinkui, praplėsti savo pasaulėžiūrą.

– Koks vaidmuo jums buvo sudėtingiausias?

– Margarita iš „Fausto“. Aišku, tai pats pirmasis mano įšokimas į operos sceną, kainavęs daug streso. Vokaliai man buvo sunkiausia padaryti šitą vaidmenį ir režisūriniai sprendimai buvo tikrai sudėtingi.

„Faustas“. Asociatyvi nuotr. | D. Matvejev nuotr.

– Kiek operos solistas scenoje gali susitelkti į savo partiją, kai jam dar reikia išpildyti režisūrinius, scenografinius sprendimus, dėvėti nepatogius drabužius, žiūrėti į dirigentą, atliepti partnerį?

– Tai įmanoma, kai į tavo atmintį įdėta muzikinė dalis. Tik tada, kai jautiesi pasiruošęs, dainuoji gana laisvai, ateina laikas, kai tu gali personažą išpildyti vaidybiniu aspektu, pamatyti ir savo partnerį, ir dirigentą. Bet, pirmiausia, aišku, yra vokalinė pusė, visa muzikinė medžiaga, su kuria dirbi dieną naktį.

Odeta Vasiliauskaitė, LRT KLASIKOS laida „Pakeliui su klasika“, LRT.lt

Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.

Naujausios kartos šilumos siurbliai pasižymi ypač aukštu energijos efektyvumu ir gali užtikrinti karšto vandens ruošimą net iki +75°C, kas labai tinka net ir tiems, kurie šildosi tik radiatoriais. Taigi, šilumos siurbliai tampa itin efektyvūs ir populiarūs ne tik naujos, bet ir senesnės statybos namuose ar renovuotose patalpose.

Viskuo pasirūpina Ecoenergija.lt komanda

„Daugelis mūsų klientų sako, jog net nepagalvoję, kad šildytis gali būti taip paprasta, – teigia Ecoenergija.lt vadovė Živilė Lapkuvienė. – Jie džiaugiasi, kad vasarą nereikia rūpintis malkomis, valyti kaminų, o šildantis nėra pelenų, malkų ar briketų įkrovų, temperatūrų šuolių, vos keliais mygtukais galima įjungti ir išjungti šildymą ar reguliuoti norimą temperatūrą, nustatyti pastovią šilumą. Ypač džiaugiasi klientai įrangą įsigiję išsimokėtinai, nes moka nedideles įmokas, o naudojasi moderniu šildymu jau kelis sezonus“.

Anot jos, įmonė stengiasi, kad išmanus šildymas būtų prieinamas visiems, tad nuolat derina sąlygas su savo lizingo partneriais, kurie padeda įsigyti prekes geriausiomis išsimokėjimo sąlygomis. Naujas išsimokėjimo būdas leidžia 1000 eurų sumokėti dalimis per 10 mėnesių po 100 eurų be jokio pabrangimo. Klientui nereikia rūpintis, nes Ecoenergija.lt komanda padeda atlikti vertinimą ir lydi klientą viso proceso metu iki pat kompensacijos išmokos gavimo.

„Primename, kad paraiškas kompensacijai gauti gali teikti fiziniai asmenys, norintys keisti katilus, kurie naudoja malkas, granules, durpių ar pjuvenų briketus, gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį ar kitą taršų kurą, į šilumos siurblius oras–vanduo. Paramą šilumos siurbliams gali gauti nuosavybės teise valdantys gyvenamąjį namą, sodo namą ar gyvenamosios paskirties butą dviejų butų name. Naujas privalumas, kad nėra privaloma atsisakyti savo senojo katilo. Tokiu būdu galima turėti alternatyvų šildymą ir derinti su šildymu oras-vanduo“, – atkreipia dėmesį Ecoenergija.lt vadovė.

Kaip ir kodėl rinktis šilumos siurblius oras-vanduo?

Renkantis šilumos siurblį reikia atkreipti dėmesį į jo savybes, pvz., našumą vertinant tam tikrus rodiklius, kurie rodo, kiek šilumos perduoda įrenginys naudodamas tą patį elektros energijos kiekį.

Norint pasiekti maksimalų šilumos siurblio efektyvumą, svarbi pastato izoliacija –  gerai apšiltintas būstas padidins šildymo efektyvumą. Taip pat patartina naudoti išmaniąsias valdymo sistemas, kurios leis tiksliai

reguliuoti temperatūrą. Svarbus ir techninis aptarnavimas –  reikalinga periodiškai valyti filtrus ir tikrinti sistemą, geriausiai tai patikėti tik specialistams.

„Verta ir labai svarbu rinktis įmonę, kuri suteikia pilną paslaugų paketą: nuo konsultacijos iki šilumos siurblio montavimo ir dokumentų sutvarkymo bei garantinio ir pogarantinio aptarnavimo“, – priduria Ecoenergija.lt vadovė.“

Kur kreiptis?

„Ilgametė patirtis rodo, kad gyventojams kyla daug klausimų, susijusių su šilumos siurblių oras- vanduo įsigijimu ir paramos įsisavinimu.  Todėl norintiems laiku pasiruošti šildymo sezonui jau dabar kviečiame registruotis konsultacijai telefonu +370 670 26903 arba el. paštu info@ecoenergija.lt, kad gyvos konsultacijos metu individualiai galėtume suteikti patarimų pasirenkant šilumos siurblį ir padėtume susitvarkyti reikalingus dokumentus kompensacijai gauti“, – pataria „Ecoenergija.lt“ vadovė Živilė Lapkuvienė.

TIK ŠĮ MĖNESĮ – sutaupykite net 90 % šilumos siurblio kainos – registruokitės jau dabar!

Lengva vakarienė iš restoranų – sprendimas be streso

Kai gaminti nesinori, bet norisi šilto, gardaus patiekalo – verta pasidairyti, ką siūlo picerijos Jonavoje. Pica – tai vienas universaliausių pasirinkimų: soti, šviežia, dažnai turinti galimybę rinktis vegetarišką, su mėsa ar net jūros gėrybių variantą. Daug picerijų siūlo greitą pristatymą ar patogų atsiėmimą, tad skanus vakaras gali prasidėti be jokių pastangų.

Gaivūs užkandžiai, kuriems nereikia viryklės

Vasara – puikus metas eksperimentuoti su šaltais patiekalais. Vynuogės su sūriu, arbūzų ir fetos salotos, humusas su šviežiomis daržovėmis – tai ne tik skanu, bet ir maistinga. Tokie užkandžiai paruošiami greitai ir suteikia galimybę valgyti lengvai, bet visavertiškai.

Suplanuoti patiekalai – paprasta ir greita

Jei norisi visą savaitę negrįžti prie klausimo „ką valgyti?“, padeda paprasta taktika: pasiruošti keletą universalių ingredientų – keptos vištienos gabalėlių, bolivinės balandos ar keptų daržovių – kuriuos galima lengvai transformuoti į salotas, tortilijas.

Kai lauke +30, o šaldytuvas vilioja vėsa, virtuvės šiluma tikrai nėra patraukli. Tačiau valgyti skaniai be pastangų – įmanoma. Galbūt šis sezonas yra puiki proga ne tik pailsėti nuo puodų, bet ir atrasti naujus, paprastus maisto džiaugsmus.

KTU pranešimas spaudai

Žemės ūkis Lietuvoje

Lietuva išlieka viena agrariškiausių Europos šalių, kur žemės ūkis ne tik formuoja kaimo kraštovaizdį, bet ir realiai prisideda prie ekonomikos augimo. Natūralu, kad traktoriai čia itin paklausūs. 2023 m. žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė sudarė 3,5 % šalies BVP, o tai reikšminga dalis, turint omenyje spartų paslaugų sektoriaus augimą.

Šalyje veikia daugiau nei 120 tūkstančių ūkininkų ūkių, tačiau net 81 % jų – tai nedideli, iki 30 hektarų valdantys šeimos ūkiai. Būtent šie ūkiai yra tikroji žemės ūkio sistemos šerdis, kur sprendimai priimami greitai, technika dalijasi broliai, o dirva pažįstama iki smulkiausios akmens dulkės.

Pasiūla yra didelė

Įdomu tai, kad nors Lietuvoje registruota daugiau nei 150 tūkstančių traktorių, naujų įsigijimų skaičius pastaraisiais metais mažėja. Pagrindinė priežastis – augančios kainos. Vietoje galingų ir brangių modelių ūkininkai vis dažniau renkasi naudotus arba mažesnio galingumo, bet ekonomiškai efektyvius traktorius.

 Ši tendencija aiškiai rodo, kad rinkoje dominuoja mažieji ir vidutiniai ūkiai, kuriems svarbiau universalumas, paprastas aptarnavimas ir nedidelės eksploatavimo sąnaudos nei maksimalus našumas. Štai todėl būtent kompaktiškų traktorių klasė šiandien tampa svarbiausia. Tai ne prestižas, o realus, kasdienis „darbo arklys“.

Ką reiškia „galingas traktorius“?

Technikos gamintojai dažnai reklamuoja traktoriaus variklio galią, nurodydami arklio galias (AG), tačiau tai tėra tik vienas iš daugelio techninių parametrų. Realiame darbe kur kas svarbesnis yra traktoriaus svorio ir galios santykis – jis nulemia traukos efektyvumą ir darbo našumą. Ne mažiau svarbi ir pati traukos jėga arba sukimo momentas (torque), kuris dažnai lemia, kaip efektyviai traktorius gali judėti su apkrova ar dirbti sunkiomis sąlygomis.

Pavarų perdavimų sistema, ar tai būtų mechaninė, CVT ar powershift, taip pat daro didelę įtaką tiek degalų sąnaudoms, tiek patogumui. Kalbant apie kuro sąnaudas, ne mažiau svarbu žinoti ne teorinius skaičius, o realius rodiklius lauko sąlygomis. Ir galiausiai, nevalia pamiršti kabinos ergonomiko, nes  vairuotojo patogumas darbo metu tiesiogiai lemia produktyvumą, nuovargio lygį ir net saugumą.

Kaip sako specialistas Arūnas: „Du traktoriai su tomis pačiomis arklio galiomis dirbs labai skirtingai, jei vienas sveria dvi tonas daugiau arba turi kitokią transmisiją. Neretai silpnesnis traktorius efektyviau atlieka darbą vien dėl savo suderinamumo su padargais ir lauko sąlygomis“.

Kada mažesnė galia – privalumas?

Mažesnio galingumo traktoriai (nuo 40 iki 90 AG) yra idealūs šiose situacijose:

• Mažuose ūkiuose, kur dirbama ribotuose laukuose ar šiltnamiuose.
• Gyvulininkystės ūkiuose, kur traktorius daugiausia naudojamas fermose, pašarų maišymui, mėšlo tvarkymui.
• Transportavimui mažais atstumais.
• Miesto ar kraštovaizdžio priežiūros darbuose – savivaldybėms, aplinkotvarkai.
• Kai ieškoma mažesnių kuro sąnaudų ir eksploatacinių kaštų.

Pagal „Eurostat“ duomenis 2023 m. Europoje registruotų žemės ūkio traktorių galingumas vidutiniškai didėjo (tai rodo tendenciją link galingesnių mašinų), tuo tarpu Lietuvoje ūkininkai linkę rinktis kuklesnius, ekonomiškesnius modelius. Maždaug 60 traktorių registrų tenka 1 000 gyventojų, tuo tarpu ES vidurkis siekia apie 78 traktorius. Tai rodo, kad mūsų šalies ūkininkai dažniau renkasi mažesnės galios traktorius, tinkamus kasdieniams darbams.

Ar galingas traktorius visada apsimoka?

Ne. Galingesni traktoriai yra ne tik brangesni, bet ir kur kas brangiau išlaikomi. Pirmiausia – kuro sąnaudos. Pavyzdžiui, 150 arklio galių traktorius dirbdamas gali sunaudoti net iki 15–20 litrų per valandą, kai tuo tarpu 90 AG traktorius apsiriboja 6–9 litrais. Techninis aptarnavimas taip pat atsieina daugiau – didesni agregatai, sudėtingesni techniniai mazgai reiškia daugiau darbo ir brangesnes detales.

Be to, su galingesniu traktoriumi reikalingi ir didesni, brangesni padargai, o tai dar labiau didina bendrą eksploatacijos kainą. Net tokie elementai kaip draudimas, techninė priežiūra ar registracija išauga proporcingai traktoriaus galiai. 2023 m. „Agrokoncerno technikos“ duomenys rodo, kad mažesni nei 100 AG traktoriai sudarė beveik pusę visų naujų pirkimų Lietuvoje, o jų paklausa nuosekliai auga jau ketvirtus metus. Tai aiškiai rodo – ne visada daugiau reiškia geriau.

Ką renkasi šiuolaikinis ūkininkas?

Vis daugiau ūkininkų žiūri ne į traktoriaus „raumenis“, o į jo atsiperkamumą. Kaip rodo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos apklausa, net 72 % smulkiųjų ūkininkų teigia, kad pirmenybę teikia degalų sąnaudoms ir universalumui, o ne galiai.

Be to, populiarėja moduliniai sprendimai, kai prie mažesnio traktoriaus pritaikomi įvairūs padargai, taupant išlaidas ir užtikrinant didesnį sezonišką panaudojimą.

Specialistas Arūnas apibendrina: „Kartais geriau turėti du mažesnius traktorius skirtingoms funkcijoms nei vieną didelį – brangų, sunkų ir dažnai stovintį. Šiuolaikinis ūkininkas skaičiuoja, o ne demonstruoja“.

Mažesnis, bet išmanesnis

Šiuolaikiniai kompaktiški traktoriai jau turi tai, kas prieš 10 metų buvo tik didžiųjų modelių privalumas:

• GPS navigacija.
• Autonominis vairavimas.
• ISOBUS suderinamumas su padargais.
• Telemetrijos sistemos – degalų kontrolė, darbinio laiko sekimas.

Tai reiškia, kad net mažesnio galingumo traktorius gali būti itin pažangus ir taupus, ypač jei dirbama tiksliąja žemdirbyste.

Galingumas traktoriuje – ne visada laimėjimo formulė. Daug svarbiau, kaip tas traktorius atlieka konkrečius darbus, kiek kainuoja jo išlaikymas ir ar jis tinka ūkiui realiomis sąlygomis.

Kaip sako specialistas Arūnas: „Technika turi dirbti, o ne stovėti. Jei traktorius per didelis ir per galingas tavo laukams – tai ne investicija, o išlaidos“.

Lietuvoje, kur dominuoja smulkieji ir vidutiniai ūkiai, mažesni, universalesni traktoriai dažnai yra protingiausias pasirinkimas.

Kodėl verslai vis dar renkasi Excel’į?

Excel – patogus, visiems pažįstamas ir greitai pasiekiamas įrankis. Dėl to jis tapęs de facto standartu smulkiajam verslui, ypač kai reikia greitai suskaičiuoti sąnaudas, sukurti paprastą grafiką ar sekti atsargas. Visgi, bėda ta, kad Excel turi ir labai aiškias ribas.

Dažniausiai pasitaikančios problemos:

• Prarandami arba pasikartojantys duomenys.
• Viskas priklauso nuo vieno žmogaus. Jei jis išeina, sistema žlunga.
• Nėra integracijos su buhalterija, el. prekyba, sandėliu.
• Kiekvienas naujas procesas reikalauja dar vienos lentelės – o tai painioja.
• Labai ribotas komandinis darbas realiu laiku.

„Excel labai geras įrankis, kol darai vieną dalyką. Bet verslas – tai ne vienas veiksmas, o šimtai procesų. Čia ir prasideda problemos“, – aiškina Tomas.

Ką keičia verslo valdymo sistema?

Verslo valdymo sistema (VVS) – tai universali programinė įranga, kuri apjungia svarbiausias įmonės veiklos sritis į vieną bendrą platformą. Ji leidžia valdyti pardavimus, sąskaitas, sandėlio atsargas, klientų informaciją, personalo apskaitą, projektų eigą ir kitus procesus iš vienos vietos, realiuoju laiku. Toks centralizuotas sprendimas leidžia įmonei ne tik veikti efektyviau, bet ir greičiau reaguoti į pokyčius, išvengti pasikartojančių klaidų bei sumažinti rankinio darbo kiekį.

Pavyzdžiui, jei įmonė turi el. parduotuvę, VVS tampa nepakeičiamu pagalbininku kasdienėje veikloje.

• Klientų užsakymai automatiškai matomi sistemoje – jiems nebereikia būti perrašinėjami iš el. pašto ar interneto platformų, mažėja žmogiškų klaidų rizika.
• Sąskaitos išrašomos automatiškai – kai tik patvirtinamas užsakymas, sistema sugeneruoja visus reikiamus dokumentus be papildomų veiksmų.
• Atsargos sandėlyje atnaujinamos realiuoju laiku – kiekvienas pardavimas iškart sumažina likutį, o tai padeda išvengti nepatogumų dėl prekių, kurių jau nėra.
• Informacija perduodama buhalterijai – visi duomenys susiejami, tad buhalteris ar apskaitos sistema gauna viską, ko reikia be papildomo „duomenų rankiojimo“.

Kaip pažymi verslo skaitmenizavimo specialistas Tomas: „Vienintelis duomenų šaltinis ir automatinė integracija taupo dešimtis valandų per mėnesį. Ir dar daugiau – sumažina klaidų skaičių“. Tai reiškia, kad vietoje to, jog darbuotojai gaištų laiką pildydami lenteles, ieškodami informacijos ar tikrindami duomenų tikslumą, jie gali skirti dėmesį tam, kas kuria vertę – klientų aptarnavimui, pardavimų plėtrai, produkto tobulinimui.

Trumpai tariant, VVS ne tik supaprastina procesus, bet ir leidžia verslui augti tvariai – su mažiau chaoso, daugiau kontrolės ir aiškesne informacijos tėkme. Tai sprendimas, kuris tinka ne tik didelėms įmonėms, bet ir kiekvienam verslui, kuris nori dirbti ne daugiau, o protingiau.

Pasak specialisto, dauguma įmonių po VVS diegimo pirmiausia pajunta laiko valdymo pokyčius. „Klientai dažnai sako: aš nenoriu būti administratorius, aš noriu dirbti. VVS tai ir leidžia – dirbti, o ne administruoti“, – sako Tomas.

Ar kiekvienam verslui reikia VVS?

Specialistas teigia, kad verslo valdymo sistema (VVS) gali būti naudinga bet kokio dydžio verslui, tačiau svarbiausia pasirinkti tinkamą sistemą pagal įmonės veiklos lygį ir konkrečius poreikius. Nėra vienos „universalios“ sistemos, kuri vienodai tiktų tiek smulkiam verslui, tiek stambiausiai gamybos įmonei. Pritaikomumas ir galimybė eskaluoti funkcionalumą atsižvelgiant į augimo poreikius, o tai esminiai faktoriai, lemiančius, ar VVS taps vertingu įrankiu, ar brangia našta.

Kokie Jūsų poreikiai?

Pradedančiam verslui dažnai visiškai pakanka paprasto sprendimo, kuris leidžia išrašyti sąskaitas, matyti klientų duomenis ir fiksuoti pagrindinius užsakymus. Toks modulis kainuoja nedaug, lengvai įsisavinamas ir padeda įvesti pirmąją tvarką dar be didelių procesų.

Kai verslas pradeda augti – atsiranda daugiau klientų, užsakymų, darbuotojų, o kartu ir daugiau rizikos kažką pamiršti ar prarasti efektyvumą. Tada tampa būtina integracija su sandėliu, el. parduotuve, darbuotojų grafiku, kad visi veiksmai būtų susieti ir informacija sklandžiai tekėtų tarp skirtingų padalinių ar funkcijų.

O kai verslas pasiekia dar aukštesnį lygį – išauga poreikis matyti ne tik, kas vyksta, bet ir kodėl tai vyksta. Tuomet reikalingi gilesni analizės įrankiai, procesų automatizavimas, savikainos ir pelningumo skaičiavimas realiuoju laiku. Tik tokios funkcijos leidžia priimti duomenimis grįstus sprendimus ir valdyti verslą strategiškai.

Ko reikia Jūsų verslui?

VVS neturėtų būti vertinama kaip viena didelė sistema, kurią reikia „turėti iš karto“, o kaip įrankių rinkinys, kuris auga kartu su įmone. Pradedama nuo paprastų dalykų, o toliau – plečiama tiek, kiek reikia. Toks požiūris leidžia išvengti nereikalingų kaštų ir kartu sukuria pagrindą efektyviam, struktūruotam augimui.

„Net vienas žmogus, dirbantis individualia veikla, gali turėti VVS. Tai ne „didelių verslų žaislas“. Tai darbo įrankis, kuris duoda laisvę augti“, – sako Tomas.

Excel – geras pradžiai, bet verslo augimui reikia stipresnių sprendimų. Verslo valdymo sistema leidžia išvengti chaoso, taupyti laiką, išvengti klaidų ir žinoti realius skaičius. Kai sistema veikia – verslas auga. Kai viskas daroma rankomis – auga tik nuovargis. „Kiekviena nauja įmonė ateina su klausimu „ar man to reikia?“ Po pusmečio jie klausia – kodėl mes to nepadarėm anksčiau“, – šypsosi Tomas.

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos inf. 

Parengta pagal Auksės Kontrimienės straipsnį „Lietaus vaikai“ žurnale

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas patvirtino, kad šalia 15-mečio buvo rastas garinimo įrenginys. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį: didžiausia grėsmė dažnai slypi ne pačiuose įrenginiuose, o jų turinyje.  

„Elektroninė cigaretė pati savaime nėra pagrindinis blogis. Pavojingiausia – tai, kas pilama į jos vidų, ypač jei skystis perkamas nelegaliai ar maišomas pačių vaikų“, – sako Roberta Avramenko, SOS vaikų kaimai Lietuva Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos vadovė. 

Anot jos, paaugliai eksperimentuoja – tai natūrali jų raidos dalis. Tačiau būtent šis smalsumas, derinamas su lengva prieiga prie nežinomų cheminių medžiagų, gali baigtis tragiškai. 

„Jaunuoliai dažnai net nesupranta, ką garina. Jie nori stipresnio efekto, todėl maišo skysčius savarankiškai. Labiausiai neramina tai, kad tokių atvejų daugėja tarp labai jaunų – vos 12–14 metų vaikų“, – priduria R. Avramenko. 

Prevencija – ne moralizavimas, o pokalbis 

Specialistė pabrėžia, kad tėvai turi kuo anksčiau pradėti kalbėtis su vaikais apie žalingų medžiagų poveikį – nebaudžiant, o klausiant. Būtent nuo to prasideda prevencija. 

„Svarbiausia – ne moralizuoti, o domėtis: ką vaikas žino, ką girdėjo, ar yra bandęs. Jeigu tėvai reaguoja su pykčiu, jie išmoko vaiką meluoti ir slėptis. Reikia parodyti, kad vaikas gali saugiai kalbėti apie tai, ką išgyvena“, – tvirtina ji. 

Pasak jos, daugelis jaunuolių, atvykstančių į terapiją, jau yra bent kartą vartoję psichoaktyvių medžiagų. Elektroninės cigaretės – kone kiekvienas.  

„Jeigu kalbėti iš savo asmeninės patirties darbe, elektronines cigaretes, turbūt vartoja kas antras į terapiją atėjęs jaunuolis, o išbandęs yra kone kiekvienas. Jaunuoliai teigia, kad perka per internetines parduotuves, bet skysčius gali pirkti nelegaliai ar net gamintis patys. Čia ir atsiranda didžiausias pavojus – perkant iš neaiškių šaltinių. Pas mus jaunuoliai ateina su įvairiais iššūkiais – žalingas vartojimas vienas iš jų“, – teigė SOS vaikų kaimų (MDFT) programos vadovė. 

Pasak R. Avramenko, jaunimo priklausomybės dažniausiai kyla ne dėl pačių žalingų įpročių patrauklumo, bet dėl gilesnių priežasčių – noro pritapti, būti suaugusiais ar pabėgti nuo sudėtingos realybės. Darbo su priklausomais paaugliais praktikoje, specialistė teigia, pirmiausia siekianti užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį – pradėti nuo kalbų apie tai, kas jaunuoliui malonu, ir tik vėliau gilintis į priklausomybių problematiką. 

Didelį vaidmenį, anot jos, turi ir tėvų įsitraukimas. Avramenko atkreipia dėmesį, kad dalis tėvų, siekdami apsaugoti vaikus, pasirenka netinkamus būdus – pavyzdžiui, dovanoja elektronines cigaretes arba netgi rūko kartu su paaugliu. 

„Vartojimas yra pasekmė, o ne priežastis. Priežastys gali būti įvairios, nuo norėjimo tapti suaugusiu iki draugų spaudimo ar sunkaus gyvenimo. Pradžioje mes visada kuriame santykį, kalbame apie jaunuoliui malonius dalykus, o vėliau pradedame dirbti priklausomybėmis.  

Labai svarbu įtraukti tėvus ir suprasti jų požiūrį ir vertybes. Esu ne karta susidūrusi su tėvais, kurie nuperka dovanų elektroninę cigaretę, manydami, jog taip apsaugos vaiką nuo paprastų cigarečių rūkymo. Esu dirbusi su tėvais, kurie  ruko kartu su paaugliu. Tokių tėvų nereikia pulti ir moralizuoti, abu atvejai rodo rūpestį, tik pasirenkamos netinkamos priemonės“, – sako MDFT programos vadovė. 

Šiuo metu policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams. Tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų. 

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija

Kiek kainuoja kokybiškas vežimėlis šiemet?

2025 metais kainų rėžiai išliko labai platūs ir tai priklauso nuo vežimėlio paskirties, dydžio, komplektacijos bei gamintojo. Paprasčiausi modeliai, kurie yra skirti nedidelėms dirbtuvėms ar buičiai, kainuoja nuo 100–200 eurų. Tokie variantai dažniausiai turi kelis stalčius, silpnesnę konstrukciją ir netinka dideliam svoriui.

Vidutinės klasės įrankių vežimėliai su 5–7 stalčiais, ratukais su stabdžiais, metaliniu korpusu ir kartais jau sukomplektuoti su pagrindiniais įrankiais – kainuoja apie 400–800 eurų. Tai populiariausias pasirinkimas autoservisams ar profesionaliems meistrams.

Aukščiausios klasės įrankių vežimėliai, kurie yra pagaminti iš tvirto plieno, su papildomomis funkcijomis (pvz., stalčių užraktai, amortizuojantys bėgeliai, modulinių įrankių sistema) – gali kainuoti 1000–3000 eurų. Jie naudojami profesionaliose autosporto komandose, didelėse serviso bazėse arba ten, kur darbas vyksta intensyviai ir įrankiai „nuolat juda“.

Kodėl svarbu rinktis kokybę, o ne tik kainą?

Pirmiausia – dėl ilgaamžiškumo. Pigus plastikinis ar plonametalis vežimėlis gali deformuotis vos po kelių mėnesių naudojimo, ypač jei į jį dedami sunkūs raktai ar elektriniai įrankiai. Dažniausiai tokie modeliai neturi fiksuojamų stalčių, kurie užsidaro tvarkingai, todėl dirbtuvėje kyla netvarka, o stalčiai atsiveria net riedant.

Antra – mobilumas. Geri ratukai, stabdžių sistema ir ergonomiškos rankenos leidžia vežimėlį lengvai perstumti, svarbiausia, nepažeidžiant grindų ir neapkraunant nugaros. Kai vežimėlis naudojamas kiekvieną dieną – tokios smulkmenos tampa labai svarbios.

Trečia – saugumas. Aukštesnės klasės modeliai turi centrinius užraktus, kurie padeda užrakinti visus stalčius vienu judesiu. Tai ypač aktualu dirbant su brangiais įrankiais, kuriuos reikia apsaugoti nuo dingimo ar netyčinio sugadinimo.

Ir galiausiai – tvarka. Kokybiškai sukomplektuoti vežimėliai su aiškiai išdėstytais įrankių lizdais taupo laiką ir net mažina streso lygį darbe. Vienas žvilgsnis – ir viskas savo vietoje.

Ką pasirinkti 2025-aisiais?

Šiemet vis populiaresni tampa moduliai vežimėliai, tokie, kuriuos galima derinti su papildomais priedais, pritaikyti prie individualių poreikių. Gaminamos specialios įrankių formos pagal stalčiaus dydį, o kai kurios įmonės leidžia net užsisakyti individualų išdėstymą. Tai leidžia susikurti darbo sistemą, kuri tinka būtent konkrečiam meistrui ar komandai.

Vertinant kainą – geras vežimėlis dažnai kainuoja tiek pat, kiek pora kokybiškų elektrinių įrankių, tačiau jo naudą galima pajusti kiekvieną darbo dieną – nuo darbo pradžios iki pabaigos. Dėl to taupyti šioje vietoje neapsimoka.

Atminkite, kad įrankių vežimėlis – tai ne priedas, o investicija į darbo efektyvumą, tvarką ir saugumą. 2025 metais „geras sprendimas“ kainuoja nuo 400 eurų, tačiau tai suma, kuri atsiperka labai greitai. Tinkamai pasirinktas vežimėlis ne tik palengvina kasdienybę, bet ir leidžia dirbti greičiau, saugiau ir su mažiau streso. O tai – jau ne tik piniginė, bet ir žmogiška vertė.

Kaip veikia ši sąveika?

Įrengus saulės elektrinę ant namo stogo – dienos metu gaminama elektra gali būti naudojama ne tik šaldytuvui ar skalbimo mašinai, bet ir elektromobilio baterijai. Kai kuriuose išmaniuose sprendimuose, ypač naudojant hibridinius inverterius, galima netgi automatiškai nukreipti perteklinę saulės energiją tiesiai į automobilį, kai jis prijungtas prie stotelės. Tokiu atveju elektra net nebepatenka į tinklą – ji sunaudojama čia ir dabar. Tai vadinama maksimaliu savivartos padidinimu.

Jeigu jūsų automobilis dažniausiai stovi prie namų dieną, pavyzdžiui, dirbate nuotoliniu būdu – sistema atsiperka dar greičiau, nes krovimas vyksta tiesiogiai iš saulės. Tuo tarpu jei automobilis kraunamas vakare arba naktį – verta svarstyti saulės baterijos (kaupiklio) įrengimą. Tokiu atveju perteklinė energija, sukaupta dieną, gali būti perduodama elektromobiliui tada, kai labiausiai reikia.

O kaip dėl kainos?

Pačios elektromobilių krovimo stotelės šiandien kainuoja apie 700–1500 €. Priklausomai nuo galingumo, gamintojo ir funkcijų. Įrengimas – dar apie 300–600 €, jei yra paruošta infrastruktūra. Tai reiškia, kad bendra investicija dažniausiai siekia 1000–2000 €. Kai kurių gamintojų stotelės jau turi integruotą „solar charging“ funkciją, kuri padeda dinamiškai valdyti, kada ir kiek krauti pagal saulės elektrinės generaciją.

Pridėkime saulės elektrinės kainą, pavyzdžiui, 5–10 kW galingumo sistema atsieina apie 6000–9000 €, bet su APVA parama ši suma sumažėja net iki 30 %. Tad kartu su parama ir tikslingai pasirinkta sistema – elektromobilio krovimas namuose su savo elektra tampa ne tik logiškas, bet ir ekonomiškai pagrįstas pasirinkimas.

Ką rodo skaičiavimai?

Jeigu elektromobilio baterijos talpa – 60 kWh, o jūsų automobilis per savaitę nuvažiuoja apie 300 km, jums reikia apie 40 kWh energijos per 7 dienas. Jei saulės elektrinė kasdien pagamina apie 20–25 kWh – vidutinį vasaros mėnesį jūs teoriškai galite beveik visą elektromobilio energiją padengti savo elektrine. Net jei tik 50 % šios energijos bus tiesiogiai panaudota automobiliui, tai vis tiek leis per mėnesį sutaupyti 30–50 € kuro ar viešo krovimo išlaidų. Per metus – daugiau nei 500 €.

Be to, elektra iš tinklo brangsta, o akivaizdžiausias efektas matomas tada, kai sistema veikia kaip visuma – saulės elektrinė, baterija, krovimo stotelė ir išmanus valdymas. Tokiu būdu jūs ne tik taupote, bet ir išvengiate didžiųjų tinklo apkrovų, dirbate sinchroniškai su gamta ir įgyjate energetinį savarankiškumą.

Ar tai ateities standartas?

Vakarų Europoje jau dabar nauji gyvenamieji kvartalai statomi taip, kad kiekvienas namas turėtų saulės elektrinę ir elektromobilio krovimo stotelę. Tai nebe prabanga ar išskirtinumas – tai planavimo norma. Lietuvoje šios tendencijos taip pat stiprėja. Vis daugiau gyventojų, net jei šiuo metu dar neturi elektromobilio, montuoja stotelę jau dabar, kad ateityje nereikėtų permontuoti laidų ar keisti elektros skydelio.

Taigi, atsakymas paprastas. Jeigu svarstote saulės elektrinę ir turite ar planuojate elektromobilį – stotelės įrengimas yra vienas iš protingiausių sprendimų, kurį galima priimti. Net jei stotelė bus nenaudojama metus ar du – ji taps neatsiejama jūsų energijos ekosistemos dalimi, kai to labiausiai prireiks.

„Yra žmonių, siekiančių tobulėti, o yra tiesiog genijų, kuriems Dievo duota palikti žinią pasauliui. Jie nesiekia tobulėti, jie vykdo misiją klausydami savo vidinio balso“, – sako jau rytoj Palangoje prasidėsiančio XIII tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio direktorė, pianistė Aleksandra Žvirblytė, paklausta apie jos, kaip atlikėjos, santykį su Čiurlionio kūryba.

Antrąjį gyvavimo dešimtmetį skaičiuojantis, rytoj Mūzos Rubackytės koncertu „Nuo Baltijos iki Adrijos“ prasidedantis, festivalis nesiliauja džiuginti klausytojų profesionaliomis programomis. Per 13 Čiurlionį pagerbiančio festivalio metų jau pristatyta daugiau nei 150 įsimintinų projektų, kuriuose dalyvavo pasaulinio garso atlikėjai iš Lietuvos ir daugiau kaip 10 užsienio valstybių. Duodama interviu festivalio vadovė dalinasi planais apsilankyti programos „Čiurlioniui 150“ renginiuose, pasakoja apie jos vadovaujamo festivalio programą ir teigia, kad šiemet, švenčiant 150-ąjį Čiurlionio jubiliejų, susidomėjimas festivaliu – itin didelis.

2025-aisiais švenčiame 150-ąjį Čiurlionio jubiliejų – visa Lietuva ir pasaulis pilnas menininko kūrybos ir idėjų įkvėptų iniciatyvų. Gal šiais metais susidomėjimas Jūsų organizuojamu XIII Tarptautiniu M. K. Čiurlionio muzikos festivaliu didesnis? Kokie klausytojai dažniausiai lankosi festivalio koncertuose?

Taip, jaučiame tikrai didelį susidomėjimą šių metų festivaliu. Visuomet stengiamės pristatyti klausytojams įdomias ir kokybiškas programas, o šiemet, švenčiant M. K. Čiurlionio jubiliejų, programą sudarinėjome ypač atsakingai. Norėjome pritraukti kuo platesnę publiką, taigi pasiūlysime tikrai didelę programos įvairovę.

Čiurlionio kūrinius girdėsime absoliučiai visuose festivalio koncertuose, ir paletė bus pati įvairiausia: nuo originalių M. K. Čiurlionio kūrinių vakaro, kurį pristatys mūsų genijaus proanūkis Rokas Zubovas, iki aranžuočių bei improvizacijų Čiurlionio kūrinių motyvais.

Pati savo repertuare turite Čiurlionio kūrinių. Koks jausmas juos atliekant? Gal apibūdintumėte, kuo skiriasi (jei skirtumas yra) groti Čiurlionio ir kokio nors kito Lietuvos ar užsienio klasiko kūrybą?

Čiurlionio kūrinius groju nuo pat vaikystės, visuomet įtraukiu į savo koncertų programas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Groju ne tik originalius Čiurlionio kūrinius, bet ir improvizuojame drauge su Petru Vyšniausku mūsų projekte „Kosminis Čiurlionis“.

Manau, Čiurlionio muzikoje yra ypatingi kodai, kurie palieka daug erdvės atlikėjo fantazijai: kiekvieną kartą grodama Čiurlionį atrandu jame vis ką nors naujo. Jo muzika kaip reta puikiai pasiduoda transformacijai bei inspiruoja naujų idėjų, formų gimimą – jokio kito autoriaus temomis man nėra taip gera improvizuoti.

Čiurlionis paliko tiek nebaigtų muzikos kūrinių, ir piešė, ir rašė, ir domėjosi mokslu... Atrodo, daugelyje sričių paliko ryškų pėdsaką. Kaip tą pėdsaką vertinti? Juk paprastai išsklaidydamas savo pastangas į kelias sritis žmogus niekur negali pasiekti tobulybės. Ką manote apie Čiurlionio palikimą, kiek jame siekio būti geriausiu, tobulėti?

Yra žmonių, siekiančių tobulėti, o yra tiesiog genijų, kuriems Dievo duota palikti žinią pasauliui. Jie nesiekia tobulėti, jie vykdo misiją, klausydami savo vidinio balso. Kai kurie koncentruojasi tik į vieną sritį, kiti turi poreikį aprėpti platesnį lauką. Čiurlionis – kompozitorius, girdėjęs spalvomis ir tapęs garsais – tai unikalu ir nepakartojama!

Ką manote apie šių metų jubiliejinę programą „Čiurlioniui 150“? Ar jaučiate didesnę Čiurlioniui dedikuotų renginių gausą? Lankotės juose? Gal pasidalintumėte savo įspūdžiais ar rekomendacijomis, ką vertėtų išgirsti ar pamatyti iš Jūsų  jau lankytų renginių? O gal kur nors dar planuojate eiti?

Džiaugiuosi, kad Čiurlionis skamba itin plačiai, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, keliauja po miestus ir miestelius. Renginių tikrai daug, jie įdomūs ir kokybiški. Jei galėčiau, keliaučiau po Lietuvą ir klausyčiau Čiurlionio pačiose įvairiausiose erdvėse...

Nemažai tenka skambinti pačiai ir Lietuvoje, ir užsienyje: šiemet pristačiau Čiurlionio muziką Lenkijoje, Taivane. O kaip klausytoja esu nusimačiusi apsilankyti ciklo „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina Čiurlionį“ renginiuose – laukiu susitikimo su puikiais muzikais, be galo įdomu, kaip jie perskaitys Čiurlionį.

Kaip Čiurlionį priėmė Lenkijos ar tolimojo Taivano auditorijos? Galima numanyti, kad Lenkijoje Čiurlionis plačiau žinomas nei Taivane, tad įdomu, ar pastebėjote kokių nors skirtumų. 

Lenkijoje buvo koncertas LR Ambasadoje, ten visi susirinkusieji puikiai žinojo, kas yra Čiurlionis. O Taivane situacija buvo kitokia: tenykštei publikai Čiurlionis dar tebėra neatrasta žemė. Tiesa, ten vykęs koncertas nebuvo skirtas Čiurlioniui – aš tiesiog pridėjau jo kūrinius prie programos. Po koncerto sulaukiau nemažai kausimų apie Čiurlionį, norėčiau ateityje jiems Čiurlionio kūrybą pristatyti plačiau. 

Ką manote apie Čiurlionio kūrybos sklaidą užsienyje šiemet ir neproginiais metais? Ar ji pakankama?

Mūsų menininkų kūrybos sklaida užsienyje turėtų būti vienas prioritetų – per juos esame identifikuojami kaip tauta. Menininkai neretai vadinami kultūros Ambasadoriais, nešančiais pasauliui žinią apie Lietuvą. Manau, mūsų visų tikslas ir yra parodyti pasauliui, kad esame maža tauta, tačiau turinti stiprią ir turtingą dvasią. 

Grįžkime prie festivalio. Susidomėjusiems skaitytojams plačiau papasakokite apie šių metų festivalį, kokius renginius būtinai rekomenduotumėte aplankyti?

Čiurlionis skambės duetų, trio, kvarterų repertuare. Pastarieji bus net trys: styginių kvartetai „Mettis“, „Nota Bene“ (Ukraina) bei Baltijos gitarų kvartetas. Publika turės progos pasimėgauti ir dviem improvizuojančiais duetais – Liudo Mockūno ir Petro Geniušo bei Petro Vyšniausko ir mano muzikinėmis fantazijomis, inspiruotomis Čiurlionio kūrybos bei jo asmenybės.

Džiugu, kad ryškiausio mūsų menininko kūrinius atliks ir Ukrainos, Lenkijos, Estijos muzikai, o greta skambės ir kitų didžiųjų to laikmečio, Čiurlionio pirmtakų bei jo kūrybos inspiruotų kompozitorių kūriniai.

Didžiausias šių metų festivalio akcentas – Jono Jurkūno šokio operos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera, kuriai savo pajėgas suvienys legendinis saksofonininkas Petras Vyšniauskas, sopranas Gunta Gelgotė ir mecosopranas Nora Petročenko, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis, aš, Aleksandra Žvirblytė, taip pat – Lietuvos kamerinis orkestras, baleto artistai ir choreografas bei režisierius Martynas Rimeikis. Tai kūrinys, kuriame susilies muzika, inspiruota Čiurlionio paveikslų, šokis ir „Angelų takų“ komandos kurtos vizualizacijos.

2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Jubiliejinę metų programą „Čiurlioniui 150“ (šokio spektaklis „Jūra“ – šios programos dalis) kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti. Daugiau informacijos rasite svetainėje ciurlioniui150.lt.

Išvyka į gamta – daugiau nei piknikas

Vasarą išties dažnai išvykstame pasimėgauti grynu oru, gamtos teikiama ramybe. Tai tobula vieta ne tik bičiulių kompanijoms, bet ir poroms. Kai kuriems išvyka prie ežero, laikas miško stovyklavietėje ar kempinge gali pasirodyti gana banali idėja, tačiau viskas priklauso nuo jūsų fantazijos ir noro paįvairinti laiką drauge.

Pasiimkite stalo žaidimų, garso kolonėlę, jei liksite nakvoti nepamirškite ir planšetės ar kompiuterio vakaro filmui bei palapinės, kurioje tilps ne tik gardūs užkandžiai, miegmaišiai, bet ir šiek tiek artumo. Paprastai gamta veikia itin atpalaiduojančiai, tad tai gali būti puiki proga pokalbiams, dar geresniam vienas kito pažinimui, meilės žaidimams. Todėl planuodami tokią išvyką pasirūpinkite ir naujais žaisliukais jūsų intymiems nuotykiams. Puikus pasirinkimas skirtingiems poreikiams laukia www.fantazijos.lt.

Keturios namų sienos – ne visada nuobodu

Jei nenorite į gamtą ir mieliau renkatės likti namuose, laikas čia irgi gali būti nenuobodus, toli gražu. Štai kelios idėjos jaukiems ir romantiškiems vasaros vakarams:

• išbandykite drauge naują receptą;
• žaiskite stalo žaidimus balkone ir palydėkite saulę;
• pažiūrėkite savo vaikystės filmą;
• parašykite vienas kitam po meilės laišką;
• žaiskite kortelių žaidimus, skirtus poroms;
• pasidarykite kokteilių vakarą;
• suorganizuokite SPA namuose.

Neabejojame, kad šį sąrašą papildysite ir patys, atsižvelgdami į savo pomėgius.

Pajūris – romantika ir artumas

Pajūris visada turi kažką magiško, tiesa? Būnant čia apgaubia nenusakoma ramybė, noras prisiglausti prie brangaus žmogaus, drauge stebėti lūžtančias bangas ir palydėti saulę. Tad laikas pajūryje turėtų būti įtrauktas į jūsų poros vasaros planus.

O pajūris žada tiek daug smagių veiklų ir nepamirštamo laiko judviem!.. Ragaukite vaikystę primenančius ledus, leiskitės į žvejybą, važiuokite dviračiais, išbandykite vandens pramogas, palydėkite saulę, surenkite pikniką pajūryje.

Vasara – atostogų, gero laiko metas. Naujos patirtys, naujos vietos, vienas kitas intymus aksesuaras gali padėti susigrąžinti ar atrasti tai, kas pradingo rutinoje.

Smagios, atradimų ir intymumo kupinos vasaros!

Gyvenimo būdas

Įvertinkite, kaip mėgstate leisti laiką terasoje, nes baldai turi atitikti jūsų gyvenimo būdą ir laisvalaikio pomėgius. Pavyzdžiui, jei dievinate grilinimą, reikės didelio stalo, prie kurio tilps visa šeima. Jei mėgstate ramų laiką su knyga – susikurkite jaukumu alsuojantį kampelį. Mėgstate terasoje atsipalaiduoti? Rinkitės patogius baldus, ant kurių galėsite ir sėdėti, ir prigulti, patogiai ištiesti kojas.

Kiek ploto turite

Nepriklausomai nuo to, ar baldus renkate terasai, ar balkonui, svarbu tiksliai išmatuoti turimą plotą. Kiek paprasčiau tiems, kurie turi erdvias terasas – čia tilps ir poilsio zona, ir valgomojo stalas, užteks vietos ir gultui. Tačiau jei plotas ribotas, įvertinkite, kas jums svarbiausia, kiek asmenų paprastai ilsisi terasoje. Baldai turi tilpti palikdami pakankamai vietos patogiam judėjimui.

Iš ko pagaminti?

Nuo lauko baldų medžiagų priklauso ne tik jų išvaizda, bet ir priežiūros ypatumai, ilgaamžiškumas. Populiariausių medžiagų privalumai ir trūkumai:

• baldai iš sintetinio ratano – ilgaamžiai, lengvai prižiūrimi, atrodo estetiškai, atsparūs išorės poveikiui;
• plastikiniai baldai – žema kaina, lengva priežiūra, tačiau tokie baldai imlūs išorės poveikiui;
• mediniai lauko baldai – estetiški, labai tvirti, ilgaamžiai, tačiau reikalauja priežiūros ir apsaugos nuo lietaus, sniego, saulės;
• baldai iš aliuminio – lengvi, atsparūs išorės poveikiui, tačiau šalti, todėl reikia minkštųjų dalių.

Lengva priežiūra – daugiau laiko poilsiui

Prioritetą teikite tiems lauko baldams, kurie nereikalaus ypatingos priežiūros. Juk nenorite visą šiltąjį sezoną tarnauti baldams, nuolat juos valyti ir saugoti? Svarbiausia – kuo daugiau komforto ir malonaus laiko šioje poilsio zonoje. Daugiau dėmesio reikalaus mediniai baltai, o mažai priežiūros reikės aliumininiams, taip pat baldams iš sintetinio ratano. Jei lauko baldai turės minkštas dalis, įvertinkite, kad audinys būtų atsparus išorės poveikiui, lengvai valomas, nuimamas ir skalbiamas.

Estetikos ir praktiškumo dermė

Galite rasti labai gražius lauko baldus, tačiau jei jie bus nepatogūs ar neatitiks jūsų poreikių, ilgalaikėje perspektyvoje jais tikrai nesidžiaugsite. Todėl derinkite estetiką ir praktinius aspektus.

Mažai erdvei, pavyzdžiui, balkonui, rinkitės sulankstomus baldus – nenaudojami jie beveik neužims vietos, o prireikus išskleisite ir turėsite patogius krėslus, staliuką.

Papildomo jaukumo poilsio zonai gali suteikti supamasis krėslas, hamakas. Pastarieji papildys terasą romantika, jaukumu, suteiks žavesio. Jei norite spalvų, rinkitės klasikinių, visada madingų spalvų baldus, jų minkštąsias dalis (rudus, pilkus, kreminės, smėlio spalvos), o kaip kontrastą jiems naudokite ryškias pledus, pagalvėles, kilimėlius.

Svarbus ir bendras erdvės dizainas

Kad ir kokie balkone ar terasoje svarbūs yra lauko baldai, vis tik ne mažiau reikšmės reikėtų skirti ir bendram erdvės įvaizdžiui. Tad verta pasirūpinti mielais, stilingais aksesuarais, poilsio zonai suteikiančiais romantikos, elegancijos, bohemiškumo, estetikos. O aksesuarų pasirinkimas labai platus: kilimai, pledai, pagalvėlės, dirbtiniai ar gyvi augalai, žvakės, lemputės, tiulio užuolaidos, sėdmaišiai, stalo padėkliukai, sodo lempos, kėdžių pagalvėlės ir dar daug visko. Pasisemkite minčių ir išsirinkite kokybiškus aksesuarus savo terasai www.formadore.lt. Beje, terasa yra tobula erdvė įgyvendinti ir DIY projektus.

„Labai svarbu vairuojant, o ypač, kelyje pasitaikius netipinei situacijai, išlaikyti ramybę ir būti mandagiam, atlaidžiam. Visuomet galite padėkoti kitam vairuotojui ir nusišypsoti ar pakelti ranką, galime užleisti vietą besirikiuojančiam vairuotojui. Mandagus elgesys padeda išvengti pavojingų situacijų, o taip pat formuoja teigiamą kultūrą keliuose”, – teigia T. Damašauskas ir dalinasi 5 patarimais, kaip geranoriškumo dėka galima išvengti net ir konfliktinių situacijų.  

1. Laikykitės atstumo 

T. Damašauskas pabrėžia, kad, nepriklausomai nuo to ar esi prie vairo, dalyvauji eisme kaip dviratininkas ar pėsčiasis, taisyklė galioja ta pati – pagarba asmeninei erdvei. Juk tikrai nebus malonu, jei, pavyzdžiui, parduotuvės eilėje už nugaros stovintis pirkėjas lips ant kojos arba prisiartins per daug arti. Tai galioja ir eisme, tik čia  prisideda pats svarbiausias – saugumo – aspektas.  

Statant automobilį aikštelėje reikėtų laikytis atstumo – leisti žmonėms ramiai ir be streso atlikti pradėtą manevrą ir tik tada judėti. Važiuojant gatve patariama laikytis saugaus atstumo ne tik dėl to, kad spėtumėte sustabdyti automobilį, kai priekyje esanti transporto priemonė staigiai stabdo, bet ir tam, kad kitas vairuotojai nesijaustų įspraustas į kampą ir galėtų lengvai manevruoti.  

2. Saugumas – pirmiausia 

Pasitaiko tokių situacijų, kai net ir turint pirmumo teisę, kartais mandagiau ir saugiau praleisti kitą eismo dalyvį. Anot T. Damašausko, tai rodo vairuotojo brandą ir atsakomybę. Kelyje būna daug situacijų, kurios nėra aprašytos teoriškai, kur reikia priimti sprendimą, geriausią būtent tą akimirką. Pavyzdžiui, užleisti kitą vairuotoją, kuris jau pradėjo manevrą. Tokios situacijos dažnai pasitaiko miegamųjų miesto rajonų kiemuose, kai susikerta vienodos reikšmės keliai arba kai kelyje vyksta remontas.  

„Patyrę vairuotojai taip pat dažniau nei kiti judrioje gatvėje pristabdo ir leidžia iš šalutinės gatvės išvažiuoti kitiems eismo dalyviams, praleidžia autobusų, troleibusų vairuotojus. Jei visi eisme vadovautumėmės sąmoningumu ir mandagumu tikrai turėtume mažesnes spūstis ir mažiau incidentų“, – pabrėžia ekspertas.  

3. Užtrauktuko principas 

Atrodytų, visi vairuotojai žino, kad siaurėjant keliui iš dviejų eismo juostų į vieną, reikia vienas kitą įleisti vadovaujantis  vadinamu „užtrauktuko principu“ – po vieną automobilį iš kiekvienos juostos. Tokios situacijos susidaro miestuose piko metu arba net ir greitkelyje, vykstant kelio remonto darbams. Deja, vis dar pasitaiko arba nežinančių šio principo, arba labai skubančių ir nepaisančių šios taisyklės.  

„Kadangi kelyje „kamštis“, vis tiek niekur nenuskubėsite, tad visada geriau rinkitės mandagumą. Šitaip ir sau nesugadinsite nuotaikos, ir kitą vairuotoją gerbsite. Juk rami ir gera nuotaika prie vairo yra saugumo garantas“, – įsitikinęs „Regitros“ atstovas.  

4. Platesnė parkavimo vieta yra būtinybė, o ne privilegija  

„Labai gaila, bet vis dar reikia priminti vairuotojams, kad statydami automobilį neužimtų vietų, skirtų žmonėms su negalia ar šeimoms su mažais vaikais. Be to, atminkime, kad ne kiekviena negalia yra matoma. Reikėtų susilaikyti nuo vertinimo ir kritikos pamačius, kaip kažkas iš pirmo žvilgsnio užima neįgaliojo vietą be reikalo“, – teigia T. Damašauskas.  

Šios stovėjimo vietos specialiai padarytos platesnės ir arčiau objekto įėjimo, tam kad palengvintų tam tikrų žmonių logistiką. Papildoma erdvė reikalinga iš automobilio iškeliant vaikišką kėdutę ar neįgaliojo vežimėlį.  

5. Ugdykite kantrybę  

Pasak T. Damašausko, teisė vairuoti – dar ne viskas. Kelyje svarbi patirtis, o ji atsiranda bėgant laikui, daug kartų atliekant tam tikrus veiksmus. Štai, kad ir parkavimas. Gali atrodyti – paprasta, bet netinkamai pastatytas automobilis trukdys kitų transporto priemonių judėjimui, mažins matomumą ir net kels pavojų.  

„Manevruodami neskubėkite, įvertinkite ar tilpsite, ar jums pavyks lengvai išlipti iš automobilio, ar neužstatėte kito vairuotojo durelių bei pravažiavimo. Palikite tiek vietos, kad atstumas iki šone stovinčios transporto priemonės būtų 50 centimetrų, bet ne daugiau nei 1 metras“, – dalija patarimus T. Damašauskas.  

O svarbiausia – ekspertas pataria būti kantriems. Tyrimai rodo, jog žmonės, linkę į impulsyvumą ir nekantrumą, dažniau patenka į eismo įvykius. Kantrybė padeda išvengti nereikalingo streso, sumažina avarijų riziką ir kuria draugiškesnę eismo kultūrą. 

,,Regitra" 

Visų pirma, siūloma galimybė lėšas iš antrosios pakopos atsiimti be gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pritaikymo kelia klausimų dėl mokestinio teisingumo – kodėl iš valstybės subsidijuotų įmokų gauta investicinė grąža neturėtų būti apmokestinama, kai kiti piliečiai už savo investicijas GPM sumoka? Šio siūlymo įteisinimas įteisintų ir mokestinę nelygybę, iškraipytų mokesčių sistemą bei sukurtų pavojingą precedentą.  

Mūsų universiteto mokslininkai taip pat daro logišką prielaidą, kad dėl siūlomų pakeitimų iš pensijų kaupimo sistemos daugiausiai pasitrauks tie jos dalyviai, kurie gauna mažesnes nei vidutines pajamas. Paradoksalu, bet būtent šiai grupei dalyvavimas papildomo kaupimo sistemoje yra finansiškai naudingiausias, nes dėl valstybės subsidijų jie gauna daugiau nei sumoka patys.  

Ilgalaikės tokio gausaus pasitraukimo pasekmės būtų labai rimtos. Sumažėtų ne tik pačių pasitraukusiųjų būsimos pensijos (kai kuriais atvejais pensijos pakeitimo norma gali kristi net iki 15–20 proc.), bet ir didėtų grėsmė visos valstybinės socialinio draudimo sistemos tvarumui – ypač turint omenyje demografines tendencijas.  

Jau šiandien žinome, kad nuo 2032 m. pirmajai „Sodros“ pakopai reikės daugiau lėšų, nei bus surenkama įmokų. Jei dabartiniai siūlymai bus priimti, jų poveikis jau po nepilno dešimtmečio bus triuškinantis, nes virš 50 proc. pensijos sistemos dalyvių tikėsis palankesnės pakeitimo normos – bent jau siekiančios 58 proc. ES vidurkį – o „Sodra“ daugiausiai galės užtikrinti vos 30 proc. Norint bent jau palaikyti dabartinį lygmenį, teks stipriai didinti įmokas, mažinti pensijas arba imtis skolinimosi, o tai lems dar didesnę fiskalinę naštą ateities kartoms.  

Antroje pakopoje vietoje automatinio įtraukimo perėjus prie kvietimo modelio, ji iš esmės nebesiskirtų nuo trečiosios pakopos. Stebint ir analizuojant šiuo metu trečioje pakopoje dalyvaujančių gyventojų statistiką, skaičiai, švelniai tariant, nedžiugina. Išvada – kad turėdami pasirinkimo laisvę, gyventojai savarankiškai atsidėti lėšų pensijai neprisiverčia. O tai reiškia, kad patvirtinus dabartinius pakeitimus, socialiai pažeidžiamų gyventojų skaičius augtų – potencialiai nuo dabartinių 20-ies proc. iki 35-40 proc.  

Tokios tendencijos neigiamai veiktų ne tik pensininkų, bet ir visų dirbančiųjų nuotaikas, nes mokant vienus didesnių mokesčių visoje ES, šalies piliečiai tikisi būti socialiai saugūs – ypač vyresniame amžiuje.  

Nemažą žalą padarytų ir perėjimas prie kvietimo (angl. „opt-in“) modelio bei leidimas dalyviams bet kada pasitraukti iš antrosios pakopos, įskaitant galimybę atsiimti sukauptas lėšas ir visą investicinę grąžą. Tai reikštų, kad pensijų kaupimo sistema iš privalomo dalyvavimo modelio virstų visiškai savanorišku, panaikindama esminę šiuolaikinės pensijų sistemos prielaidą – automatizmą, paremtą elgsenos ekonomikos principais, padedančiais piliečiams priimti ilguoju laikotarpiu naudingus sprendimus.  

Istoriniai Estijos ar Čekijos pavyzdžiai rodo, kad įteisinus panašų pensijų sistemos „lankstumą“, šalyse didėjo trumpalaikis vartojimas, augo infliacija, mažėjo perkamoji galia bei didėjo socialinė atskirtis – ypač tarp žmonių, gaunančių mažesnes pajamas. Lietuvoje tai taip pat gilintų nelygybę ir blogintų pažeidžiamiausių gyventojų grupių padėtį. Dar labiau mažės pasitikėjimas pensijų sistema, kurį vėl atkurti užtruks dešimtmečius.  

Dabartiniai SADM siūlymai ne tik stipriai lenkia Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. išaiškinimą dėl galimybės nutraukti dalyvavimą antrojoje pensijų sistemos pakopoje, bet ir gerokai peržengia adekvataus proporcingumo ribas. Jei bus priimti, jie iš esmės pakeis pačią pensijų sistemos prigimtį, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti pakankamą finansinę apsaugą senatvėje. O tai jau kertasi su Konstitucijos 52 straipsnio dvasia ir konstituciniu socialinės darnos principu.  

Galiausiai, siūlomi pokyčiai neatitinka ir tarptautinių organizacijų bei ekspertų rekomendacijų. Papildomas kaupimas visoje Europoje yra stiprinamas, grindžiamas automatinio dalyvavimo principais ir orientuotas į ilgalaikį gyventojų finansinį saugumą. Lietuva tuo metu rizikuoja tapti ryškiu neigiamu pavyzdžiu, kaip destabilizuoti vieną svarbiausių socialinės apsaugos sistemų per trumpalaikius, neapskaičiuotus sprendimus.  

Todėl, vertinant tiek iš ekspertinės, tiek iš konstitucinės, tiek iš socialinės perspektyvos, dabartiniai siūlymai reformuoti pensijų kaupimo sistemą yra žalingi, neproporcingi ir keliantys pavojų tiek valstybės finansams, tiek kiekvieno gyventojo saugumui senatvėje. Deja, viešojoje erdvėje formuojama nuomonė dažnai paremta emocijomis, socialinių tinklų burbulais ir tikslingai nukreipta dezinformacija, o ne objektyvia analize ar patikimais tyrimais.  

Prof. dr. Audrius Kabašinskas, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius, KTU Taikomosios matematikos magistrantūros studijų programos vadovas bei Europos Industrines Matematikos Konsorciumo tarybos narys

Alisa su trimis vaikais, bėgdama nuo karo siaubų, į Priėmimo ir integracijos agentūrai priklausantį Ruklos priėmimo centrą, atvyko daugiau nei prieš metus laiko. Centro darbuotojai negaili liaupsių šiai moteriai. „Moteris labai atsakinga, organizuota, nelaukia kol kas nors ja pasirūpins. Vos atvykusi į Lietuvą, netrukus įsidarbino. Pradžioje už minimalų atlyginimą. Šiuo metu moteris dirba medienos produktų gamybos įmonėje tiek dieninėmis, tiek naktinėmis pamainomis“, – pasakojo Ruklos priėmimo centro socialinė darbuotoja Dalia Januškevičienė.

Darbas, mokslai ir integracija – žingsnis po žingsnio link naujos ateities

Nors pradžia buvo itin sudėtinga, šiandien Alisa neslepia džiaugsmo, jog pavyko rasti ne tik saugią užuovėją, tačiau ir susikurti stabilų gyvenimą: „Šiuo metu dirbu medienos produktų gamybos įmonėje, ruošiuosi vairavimo praktikos egzaminui, o vyresnės dukros sėkmingai mokosi“, – pasakojo Alisa.

Pašnekovė pasidžiaugė, jog Jonavos „Lietavos“ pagrindinėje mokykloje tiek mokytojai, tiek vaikai labai šiltai priėmė jos dukras. „Mokytojai, pasitelkę geriausias kompetencijas, pasirūpino sklandžiu įsiliejimu į švietimo sistemą. Taip pat, mergaitėms nebuvo sunku prisitaikyti ir rasti draugų. Sūnus šiuo metu lanko Ruklos vaikų lopšelį-darželį „Pušaitė“ į kurį eina labai noriai“, – įspūdžiais dalinosi mama.

Pasak Alisos, sunkiausiai buvo įveikti kalbos barjerą: „Kalbos barjerą įveikėme palaipsniui. Nors lietuvių kalba nelengva, šeima stengiasi mokytis. Net patys lietuviai sako, kad kalba sunki. Bet žingsnis po žingsnio ir viskas įmanoma“, – šypsosi moteris.

Kalbinama Alisa pasidžiaugė, kad dirba kartu su lietuviais. Pasak jos, taip yra lengviau išmokti lietuvių kalbos, nes dirbant pamainomis labai sudėtinga išklausyti lietuvių kursus internetu.

Rukla –  naujo gyvenimo pradžia

Pasak moters, atvykus į Lietuvą, šeimos finansinė ir emocinė padėtis buvo labai sudėtinga, tačiau čia sulaukė visapusės pagalbos. „Pirmiausiai mus pasitiko Raudonasis Kryžius, o Priėmimo ir integracijos agentūra suteikė visą reikiamą pagalbą. Organizacija pasirūpino apgyvendinimu, maistu, higiena, migracijos dokumentais ir kita būtina pagalba. Taip pat rūpestingai buvo pasitikta jaunesnioji sesuo su vaiku ir mano teta, kuri šiuo metu padeda prižiūrėti vaikus, kuomet dirbu naktinėje pamainoje”, – pasakojo Alisa, dėkodama Ruklos priėmimo centro darbuotojams, o ypač Daliai Januškevičienei, kuri pasak jos, rūpinosi tarsi būtume jos šeima.

„Moteris labai stengiasi sau ir savo vaikams sukurti geresnes gyvenimo sąlygas, dirba ir stengiasi tam, kad galėtų išsinuomoti būstą. Vaikais visada pasirūpina, aktyviai dalyvauja Centro veiklose ir ekskursijose”, – pasakojo Ruklos priėmimo centro socialinė darbuotoja Dalia Januškevičienė.

Lietuva – žinomas uostas nepažįstamoje audroje

Lietuva šeimai nebuvo svetima. Dar 2022 m. karo pradžioje Alisa su vaikais trumpam jau buvo atvykusi čia per Raudonojo Kryžiaus organizuotą programą. Tuomet juos itin šiltai priėmė Taujėnų miestelyje. „Vida Stackevičienė ir jos šeima mus priėmė kaip savus. Iki šiol artimai bendraujame“, – pasakojo moteris.

Vis dėlto dėl vyrui patyrus kontuziją nuo sprogimų fronte, šeima turėjo grįžti į Ukrainą. Tačiau pablogėjusi saugumo situacija privertė juos dar kartą palikti šalį – šįkart visam laikui.

„Nuolatos girdint šalia griaudinčius sprogimus supranti, kad turi imtis veiksmų. Labiausiai buvo baisu dėl vaikų saugumo“, – išgyventą košmarą prisiminė mama.

Padėka šaliai, kuri atvėrė duris

„Kuomet turi vaikų, labai sunku priimti radikalius pokyčius, tačiau Lietuva tapo mūsų viltimi ir saugia užuovėja. Nežinau, kaip yra kitose šalyse, bet Lietuvoje sutikau daug malonių žmonių, kurie neleido man pasiduoti. Čia mes vėl galime planuoti ateitį, čia mūsų vaikai vėl gali svajoti. Noriu išreikšti didžiulę padėką šiai mažai, bet didžiadvasiškai šaliai ir visiems jos žmonėms už paramą ir galimybę Lietuvoje nesijausti svetimiems. Ateityje planuojame likti nuolat gyventi Lietuvoje, nes jau esame pripratę čia gyventi ir nenorėtume iškeldinti vaikų“, – pasakojo moteris, dėkodama visiems, kurie padėjo sunkiausiomis akimirkomis. 

Nuo karo pradžios Lietuva priėmė daugiau nei 91 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, o šiuo metu šalis tebesirūpina daugiau nei 47 tūkst. ukrainiečių.

Šiuo metu Priėmimo ir integracijos agentūra yra apgyvendinusi apie 400 asmenų iš 26 šalių. Didžiausią dalį apgyvendintų asmenų sudaro pažeidžiamiausi karo pabėgėliai iš Ukrainos t.y., 254 laikinosios apsaugos gavėjai. Agentūra iš viso apgyvendino 545 karo pabėgėlius nuo karo pradžios Ukrainoje.

Priėmimo ir integracijos agentūra

„Nežinau, kokiu būdu valstybė saugo šeimą, motinystę ir vaikystę, jei lengva ranka dalina „pateisinimo lapelius“ alimentų skolininkams. Kol tėtis „atostogauja“, vaikui gali tekti apsieiti be bandelės. O juk vaiką reikia ne tik pamaitinti, bet ir aprengti, lavinti, gydyti, kai serga“, – sako ji.  

Daugiau nei 46 tūkst. alimentų išieškojimo procesų 

Šiuo metu Lietuvoje vykdoma per 46 tūkst. alimentų išieškojimo procesų, kurie pradėti dėl daugiau nei 35 tūkst. skolingų asmenų. Toks skaičius gyventojų nevykdo savo prievolės išlaikyti vaikus. Iš jų 67 skolininkas naudojasi ar jau pasinaudojo „skolų atostogomis“.  

„Vienam išlaikymo skolininkui vidutiniškai tenka beveik 7 skolų išieškojimo bylos. Tai reiškia, kad daugelis piktavališkai nemoka ne tik alimentų, bet ir administracinių baudų ar kitų skolų“, – akcentuoja S. Kastanauskienė.  

Antstolė pastebi, kad mamos pajamos išlaikymo mokėtojui išėjus „atostogauti“ nepadidėja. Tai reiškia, kad moteriai tampa dar sunkiau išlaikyti vaiką. Kai nepakanka lėšų, ji gali pati pradėti skolintis, nes neįmanoma susimokėti už komunalines paslaugas, vaiko ugdymą ar gydymą.  

„Negaunant viso ar dalies vaikui priteisto išlaikymo, išmokas pradeda skirti valstybė. Vadinasi, tėvų „gegučių“ paliktus vaikus iš dalies išlaikome mes visi, mokesčių mokėtojai. Sodros duomenimis, vaikų neišlaikantys tėvai valstybei yra įsiskolinę 180 mln. eurų“, – tvirtina S. Kastanauskienė.  

Oficialių pajamų – tik ketvirtadalis  

Dar viena problema – kad oficialios pajamos tampa kone išimtimi. Tik 24 proc. išlaikymo skolininkų dirba ir gauna oficialių pajamas. Daugiau nei pusė jų – net 55 proc. – negauna nei atlyginimo, nei bedarbio išmokos, nei pensijos, nei socialinių išmokų. Vis dėlto tai nereiškia, kad visi šie žmonės iš tiesų gyvena skurde.  

„Dalis skolininkų, žinoma, turi sunkumų. Tačiau kita dalis vengia mokėti skolas. Jie vairuoja automobilius, keliauja, turi nekilnojamojo turto. Net ir finansiškai pajėgūs asmenys gali išvengti prievolių, jeigu oficialiai niekur nedirba, tačiau faktiškai gauna pajamas grynaisiais arba į užsienio bankų sąskaitas, iš kurių išieškoti skolas labai sudėtinga“, – pastebi antstolė.   

Be to, pasitaiko atvejų, kai alimentų nemokėjimas tampa sąmoninga keršto priemone buvusiai partnerei – išlaikymas vertinamas ne kaip pareiga vaikui, o kaip būdas atkeršyti.  

„Daroma ne tik finansinė, bet ir emocinė skriauda. Mano praktikoje buvo atvejis, kai tėvas ilgai nemokėjo alimentų ir vaikas nuolat matė, kaip mamai sunku. Nuolatinis nepriteklius suformavo labai gilią nuoskaudą ir tas vaikas iki šiol nenori bendrauti su tėvu. Taigi, pasekmės gali būti skaudžios ir negrįžtamos, vaiko ir tėvo ryšys gali nutrūkti visam laikui“, – įsitikinusi antstolė.  

Motinų emocinė kaina – išsekimas ir bejėgiškumas  

Pasak organizacijos „Mama mums rūpi“ vadovės Astos Petraitienės, sprendimai, kuriais palengvinama skolų našta, visuomenei siunčia dviprasmę žinią. 

„Viena vertus, jie padeda turintiems įsipareigojimų. Tačiau kita vertus – stipriai silpnina paramos jausmą toms moterims, kurios kasdien realiai neša visą vaiko priežiūros ir išlaikymo naštą. Tokiais atvejais prioritetu tampa skolininko padėtis, o ne vaiko gerovė ar motinos situacija, kuri dažnai yra itin jautri ir pažeidžiama“, – teigia ji.  

Moteris, neseniai išgyvenusi nėštumą, gimdymą ir visą parą besirūpinanti kūdikiu, dažnai neturi nei fizinių, nei emocinių resursų grįžti į darbą ar užsitikrinti stabilių pajamų. Ji atsiduria beviltiškoje padėtyje – viena, be jokio buvusio partnerio indėlio, tiek finansinio, tiek emocinio. Vis dėlto dėl vaiko ji stengiasi iš paskutiniųjų, tačiau tai neretai vyksta pačios mamos sveikatos sąskaita – ignoruojant nuovargį, emocinį skausmą ir asmeninius poreikius.  

„Tokia nuolatinė įtampa, kai pagalbos nėra, veda į perdegimą, emocinį išsekimą, o kai kuriais atvejais – net į tragiškas pasekmes. Sprendimai, kurie dar labiau nutolina tėvą nuo atsakomybės, neišvengiamai silpnina motinų tikėjimą, kad valstybė ar sistema yra jų pusėje. Ir tai – labai pavojinga žinia visai visuomenei“, – pabrėžia A. Petraitienė.  

Tyrimai rodo, kad partnerio palaikymas ir įsitraukimas į vaiko auginimą yra vienas svarbiausių moters emocinės gerovės veiksnių. Kai pora išsiskiria, emocinis ir fizinis krūvis dažnai tenka vienai mamai. Sudėtingi, konfliktiški ar atšalę santykiai su buvusiu partneriu – vienas reikšmingų pogimdyminės depresijos rizikos veiksnių.  

Įstatymą siūloma keisti  

LAR požiūriu, racionalus ir sąžiningas problemos sprendimo kelias – įstatyme numatyti „skolų atostogų“ taikymo išimtis, tarp kurių turėtų patekti ir alimentų nemokėjimo atvejai.  

Tokios pat pozicijos laikosi ir Teisingumo ministerija, pripažindama, kad esamas teisinis reguliavimas, leidžiantis vienam iš tėvų nevykdyti savo konstitucinės pareigos išlaikyti vaikus, neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. Ministerijos parengtu ir šių metų balandį oficialiai įregistruotu Civilinio proceso kodekso 626 str. pakeitimo projektu siūloma, kad dirbti pradėję skolininkai, iš kurių yra išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat žalos, atsiradusios dėl maitintojo netekimo, atlyginimas, negalėtų pasinaudoti „skolų atostogų“ teise.   

„Skolų atostogos“ turėtų būti suteikiamos ne lygiavos principu, bet tik individualiai įvertinus kiekvieną konkrečią situaciją ir tik tada, kai būtinai reikia. Teisė vertinti reikšmingas aplinkybes pagal aiškiai apibrėžtas taisykles galėtų būti suteikiama antstoliui. Būtent antstolis yra arčiausiai skolininko, geriausiai žino jo finansinę padėtį ir taip pat gali palyginti, ar kreditoriaus finansinė padėtis nėra prastesnė už skolininko, kaip neretai būna“, – užbaigia S. Kastanauskienė. 

LAR inf. 

Pašaukimas nuo vaikystės 

„Visada žinojau, kad būsiu mokytoja. Mokiau lėles, draugus ir visus, kurie manęs klausė. Svajonė tapti istorijos mokytoja išsipildė, tačiau gyvenimas pasisuko dar ir taip, kad 2020 m. tapau Jeronimo Ralio gimnazijos vadove“, – pasakoja Z. Gudonavičienė. 

Vadovė teigia ilgą laiką turėjusi viziją, kokią mokyklą norėtų sukurti ir kokioje norėtų pati mokytis. 

„Tai mokykla, kurioje vyrauja geras mikroklimatas, mokiniai yra žingeidūs, mokytojai nori tobulėti, dalintis savo žiniomis bei patirtimi ir kur visi moka prisiimti atsakomybę. Džiaugiuosi, kad šia mano vizija patikėjo bendruomenė – mokiniai, tėvai ir mokytojai. Su tokia parama keliauti tikslo link nebuvo itin sudėtinga“, – pasakoja vadovė. 

Gimnazistus ugdyti padeda universitetai 

Vienas reikšmingiausių Z. Gudonavičienės pasiekimų – unikalios galimybės atsiskleisti talentams. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su didžiausiais Lietuvos universitetais, mokiniai gali nuo pirmos gimnazijos klasės gilintis į juos dominančias sritis. 

„Kartu su universitetais rengiame praktinius užsiėmimus, vykstame į universitetų laboratorijas, susipažįstame su dėstytojais. Tokiu būdu mokiniai gauna pirmąją pažintį su tuo, kas jų laukia baigus mokyklą“, – pasakoja vadovė. 

Inžinerijos paslaptis Jonavos Ralio gimnazijos mokiniams padeda atrasti „Vilnius Tech“, biomediciną – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, o fizinio aktyvumo ir sporto pasaulį – Lietuvos sporto universitetas. 

Padeda treniruoti verslo ir inžinerijos gyslelę 

Į verslumo ugdymą Jeronimo Ralio gimnazijoje įsitraukę net keturi Lietuvos universitetai ir VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“. Gimnazijoje pernai įkurta ir pirmoji Lietuvoje antreprenerystės klasė. Plačiau apie tai ČIA.

„Čia mokiniai mokosi realioje aplinkoje: planuoja biudžetus, dirba su mentoriais, diskutuoja apie sprendimų vertę, žengia nuo eskizo iki produkto. Ir svarbiausia – visa tai daro tikėdami tuo, ką kuria“, – pažymi Z. Gudonavičienė. 

Gimnazijoje esanti inžinerinė klasė – taip pat tapo gyva erdve, kur mokiniai eksperimentuoja, konstruoja, jungia žinias su kūrybiškumu. 

„Noriu padėti mokiniams – mokykloje ar už jos ribų – įsisavinti šių dienų aktualiausias technologijas, pavyzdžiui, dronų konstravimą ir valdymą ar plačiau panaudoti robotikos galimybes. Siekiu padėti atskleisti jiems savo talentus ir mene bei sporte. Visa tai ypač svarbu, norint, kad mūsų mokiniai būtų konkurencingi su didmiesčių moksleiviais“, – sako gimnazijos direktorė. 

Mokinių kūryba keičia gyvenimus 

Vadovės pastangos jau prisideda prie mokinių laimėjimų – jų darbai sulaukia pripažinimo už gimnazijos ribų bei padeda burti platesnę bendruomenę. 

„Turime aktyvią mokinių tarybą, kuri inicijuoja visame rajone žinomus projektus, kaip „Ralio naktis“ ir „Šlovės olimpas“. Taip pat net dvi mūsų mokinių inovacijos – programėlė, kuri leidžia palyginti prekių kainas, bei išmanioji neregio lazdelė „LukGo“ – sulaukė įvertinimo ir prizų įvairiuose konkursuose. Tai ne tik laimėjimas – tai žinutė, kad regioninė mokykla kuria sprendimus, kurie keičia gyvenimus“, – sako vadovė. 

Vadovė, kuri pati vis dar mokosi 

Pati Z. Gudonavičienė nuolat stengiasi tobulėti. Viena iš programų, kurioje ji dalyvauja, – Švietimo vadovų klubas, kurį subūrė ne pelno siekiančios organizacijos „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“. Jame 16 pažangių švietimo vadovų tarpusavyje dalijasi patirtimi ir turi galimybę gauti gerųjų vadybos praktikų žinių iš verslo, specialistų ar lektorių. 

„Šiuolaikiniam vadovui tai yra fantastiška pagalba. Kiekvienas susitikimas su klubu praturtina: verslo atstovų patirtys, personalo valdymo subtilybės, dirbtinis intelektas, rinkodara, asmeninio prekės ženklo svarba mokyklai, organizacijos kultūra ir komunikacija. Būtent to reikia kasdieniame mokyklos vadovo darbe. Grįžusi po klubo susitikimo visada dalinuosi patirtimi su savo bendruomene ir pritaikau išgirstas patirtis“, – sako Z. Gudonavičienė. 

Jei norite keisti pasaulį – pradėkite nuo švietimo 

Jei širdyje kirba mintis, kad norite keisti pasaulį – pradėkite nuo švietimo, pataria Z. Gudonavičienė. 

„Tai nebus lengvas kelias. Bus dienų, kai jausitės pavargę, nesuprasti ar abejojantys. Bet kai matysite, kaip auga žmogus, kaip dega akys, kaip įkvepia buvę mokiniai – suprasite, kad verta, – tikina vadovė. – Svarbiausia – būti savimi. Mokiniai labai greitai pajunta, ar žmogus tikras. Ir jiems reikia ne tobulų, o nuoširdžių, motyvuotų, tikinčių tuo, ką daro, suaugusiųjų. Jei jaučiate pašaukimą – nesustokite. Švietimui labai reikia tokių žmonių.“ 

Apie „Švietimas #1”

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.