Jonavos žinios https://www.jonavoszinios.lt/naujienos lt Tiltas per Nerį atvertas anksčiau, nei žadėta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tiltas-per-neri-atvertas-anksciau-nei-zadeta/

Vairuotojai gali atsipūsti – tiltas per Nerį atidarytas net pusvalandžiu anksčiau, nei buvo skelbiama.

Visą savaitę kankinęsi eismo spūstyse, dabar vairuotojai gali drąsiai kirsti Nerį tiltu, esančiu J.Ralio gatvėje.

Neretai atsitinka, kad rangovai atsilieka nuo darbų atlikimo grafiko, tačiau šiuo atveju – pažadas ištesėtas.

Rugpjūčio 2 d. įmonė „Jonavos vandenys“ informavo, kad rugpjūčio 19-23 d. bus vykdomi paviršinių nuotekų tinklo įrengimo darbai per Ralio g. Darbų metu bus uždarytas tiltas per Nerį iki 23 d. 18 val. Minėtos valandos laukti neprireikė – darbai užbaigti anksčiau.

Kaip minėjo Jonavos mieto seniūnas, perkasimai ties tiltu užlyginti laikina danga, iki kol bus suplanuotas asfaltavimas.

 

Tiltas per Nerį atvertas anksčiau, nei žadėta ]]>
Fri, 23 Aug 2019 14:59:48 +0000 tiltas-per-neri-atvertas-anksciau-nei-zadeta at https://www.jonavoszinios.lt
Sustabdytas valstybinio miško kirtimas Salupių kaime https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sustabdytas-valstybinio-misko-kirtimas-salupiu-kaime/

Rugpjūčio 22 dieną skelbėme (visą straipsnį rasite ČIA), kad Jonavos rajone esančio Salupių kaimo gyventojai sunerimo dėl nuo trečiadienio vakaro pradėto kirsti valstybinio miško ploto ir plečiamo Zatyšių karjero, nepaliekant net karjero apsauginės juostos. Anot gyventojų, leidimą kirsti mišką ir plėsti karjerą išdavė Jonavos rajono savivaldybė.

Tą dieną buvo iškviesta ne tik policija, bet ir žurnalistai - situacijos viešinimui, o Salupių k. gyventoja Jolanta Narauskienė išsiuntė mažiausiai penkis laiškus įvairioms institucijoms, kad sustabdytų bent miško kirtimą.

Šiandien, rugpjūčio 23 –iosios rytą, miško kirtimas – sustabdytas. Mus informavo, kad kirtimus sustabdė Valstybinių miškų urėdijos Dubravos padalinio (kuriai ir priklauso Jonavos rajonas) vadovybė. Teigiama, kad kirtimai sustabdyti siekiant atlikti papildomus tyrimus ir analizės bei atsižvelgus į gyventojos prašymą.

Peršasi išvada, kad gyventojų bėdos pradedamos spręsti tik joms iškilus į viešumą.  

 

Sustabdytas valstybinio miško kirtimas Salupių kaime ]]>
Fri, 23 Aug 2019 14:37:27 +0000 sustabdytas-valstybinio-misko-kirtimas-salupiu-kaime at https://www.jonavoszinios.lt
Kelyje A6 formuojasi spūstys - vairuokite atidžiai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kelyje-a6-formuojasi-spustys---vairuokite-atidziai/

Penktadienio rytą galima buvo pasidžiaugti, kad eismo įvykių „karštuosiuose“ Jonavos taškuose nebuvo, automobilių spūstys – nesiformavo, tačiau artėjant darbo pabaigai spūsčių išvengti, matomai, nepavyks.

Maždaug apie 15 val. socialiniame tinkle pranešta, kad įvykęs eismo įvykis už geležinkelio tilto privertė vairuotojus stovėti spūstyje nuo Šveicarijos seniūnijos link Jonavos.

Yra tikimybė, jog eismo kamščiai dar nesumažės iki tol, kol nebus atvertas pagrindinis miesto tiltas per Nerį. Būkite budrūs ir vairuokite atidžiai.

Gyventojai pasakoja, kad J.Ralio gatvėje, ties tiltu, vyksta intensyvūs darbai – skubama sutvarkyti kelią ir tiltą atverti iki žadėto termino, rugpjūčio 23 d. 18 val.

Facebook grupės "Kur mentai stovi" nuotraukų fotomontažas ir jonavoszinios.lt nuotraukos

Kelyje A6 formuojasi spūstys - vairuokite atidžiai Kelyje A6 formuojasi spūstys - vairuokite atidžiai Kelyje A6 formuojasi spūstys - vairuokite atidžiai Kelyje A6 formuojasi spūstys - vairuokite atidžiai ]]>
Fri, 23 Aug 2019 13:33:54 +0000 kelyje-a6-formuojasi-spustys---vairuokite-atidziai at https://www.jonavoszinios.lt
Nenumaldomai artėja nauji mokslo metai: ar visos mokyklos turės vadovus? https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nenumaldomai-arteja-nauji-mokslo-metai-ar-visos-mokyklos-tures-vadovus/

 

Birželį Jonavos rajono savivaldybė paskelbė konkursus Jonavos Panerio pradinės mokyklos, Jonavos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro bei Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos direktorių pareigoms eiti. Nauji mokslo metai – jau ant nosies, o žinių apie minėtų konkursų rezultatus – nė kvapo. Ar mokyklos darbą pradės be vadovų?

Kandidatų jau yra

Jonavos rajono savivaldybės Švietimo, mokslo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Kolesnikienė pasakoja, kad visų trijų konkursų pretendentų atranka dar net neprasidėjo – šiuo metu kandidatai dar turi teisę teikti dokumentus. Kaip rašoma savivaldybės interneto puslapyje paskelbtuose konkursuose, asmenys, norintys pretenduoti į Jonavos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktoriaus pareigas, konkursui būtinus dokumentus turi pateikti iki lapkričio 25-os dienos, pretenduojantys į Jonavos Panerio pradinės mokyklos vadovus bei norintys užimti J. Ralio gimnazijos vadovo kėdę – iki lapkričio 6-os dienos.

,,Kandidatų jau sulaukė visi konkursai, tačiau kol kas negaliu nieko atskleisti apie juos“, - tvirtino V. Kolesnikienė.

Be vadovų neliks

Akivaizdu, kad naujieji direktoriai savo darbus pradės tik vėlyvą rudenį ar žiemos pradžioje, tačiau ugdymo įstaigos iki tol be vadovų neliks. Tarybos sprendimu Jeronimo Ralio gimnazijai laikinai vadovaus Marijona Malakauskienė, Panerio Pradinei mokyklai – Dalia Gudonavičienė.

,,Abi pavaduotojos turi ilgametę darbo patirtį. Kalbant apie Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrą, kol kas čia niekas nesikeičia – jo vadovas Vytas Vaicekauskas toliau tęsia darbą“, - pasakojo V. Kolesnikienė.

Skelbti konkursą privalėjo

Verta prisiminti ir tai, kad tiek ilgus metus J. Ralio gimnazijai vadovavęs Arūnas Rimkus, tiek ilgametė Panerio pradinės mokyklos direktorė Ona Šukienė darbus paliko šalių sutarimu.

Tuo tarpu paskelbtas konkursas dėl Jonavos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktoriaus pareigų dar nereiškia, kad šios įstaigos vadovas tikrai pasikeis. V. Vaicekauskas jau anksčiau sakė, kad nenori trauktis iš 22 metus eitų pareigų – konkurso paskelbimas buvo privalomas dėl naujos tvarkos, nes dabar su ugdymo įstaigų direktoriais sudaromos  terminuotos penkerių metų darbo sutartys.

Kadangi kol kas niekas neatskleidžia, kiek pretendentų jau susiruošė susirungti dėl Jonavos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro vadovo posto, belieka spėlioti, ar yra norinčių pakeisti V. Vaicekauską.

Informaciją apie aptartus konkursus, dokumentus, kuriuos turi pateikti pretendentai rasite čiačia ir čia.

Nenumaldomai artėja nauji mokslo metai: ar visos mokyklos turės vadovus? ]]>
Fri, 23 Aug 2019 09:37:56 +0000 nenumaldomai-arteja-nauji-mokslo-metai-ar-visos-mokyklos-tures-vadovus at https://www.jonavoszinios.lt
Išbandymų savaitė – vairavimo kultūros stoka ar „kalčiausias“ tiltas? https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isbandymu-savaite---vairavimo-kulturos-stoka-ar-kalciausias-tiltas/

Šią savaitę, nuo rugpjūčio 19 dienos, kuomet po rytinio piko buvo uždarytas tiltas per Nerį, Jonavoje kilo tikras chaosas. Socialiniai tinklai mirgėjo įrašais ir nuotraukomis – vairuotojai dalinosi nemaloniais įspūdžiais, kiek laiko jie užstrigo spūstyje, kaip elgiasi kiti vairuotojai, kurie nepaiso KET ir lenkia per dešinę pusę, kerta ištisinę liniją, neatsižvelgia į kitus eismo dalyvius, vairuoja chuliganiškai.

Anot policijos pareigūnų, KET nesilaikymas net tik pažeidimas, bet gali įtakoti ir eismo įvykio atsiradimą bei spūsčių formavimąsi.

„Ši savaitė tikrai nerami. Norėčiau paminėti kelis akcentus. Pirmiausia – kantrybės vairuotojams. Jie turi suprasti, kad šie nepatogumai laikini ir kad viskas daroma dėl jų pačių gėrovės. Antra – pakliuvus į eismo spūstį reikia neprarasti koncentracijos, laikytis saugaus atstumo. Vien tik per neatidumą sukeliamas eismo įvykis, dėl kurio kenčia visi, mat formuojasi automobilių kamščiai, o į juos šią savaitę pakliuvo didžioji dauguma jonaviečių.

Lenkimas per dešinę ar ištisinės linijos kirtimas – net ne vairavimo kultūros klausimas. Tai KET pažeidimas. Tokie nusižengimai, kaip ir chuliganiškas vairavimas, gali įtakoti eismo įvykio atsiradimą bei spūsčių formavimąsi“,- šnekėjo Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus viršininkas Vytautas Trijonis.

O šią savaitę taip ir nutiko – antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį fiksuoti eismo įvykiai. Viliamasi, kad nerami savaitė baigsis su tilto atidarymu, kuris suplanuotas rugpjūčio 23 d. 18 val. Tik ar bus suspėta iki šios valandos? Lietaus nuotekų tinklų rekonstrukciją J.Ralio gatvėje atliekantys meistrai tikina, kad spės, bet pažiūrėjus, kokio masto darbai buvo atliekami šios dienos rytą – viltis blėsta.

 

 

Išbandymų savaitė  – vairavimo kultūros stoka ar „kalčiausias“ tiltas? Išbandymų savaitė  – vairavimo kultūros stoka ar „kalčiausias“ tiltas? Išbandymų savaitė  – vairavimo kultūros stoka ar „kalčiausias“ tiltas? Išbandymų savaitė  – vairavimo kultūros stoka ar „kalčiausias“ tiltas? Išbandymų savaitė  – vairavimo kultūros stoka ar „kalčiausias“ tiltas? Išbandymų savaitė  – vairavimo kultūros stoka ar „kalčiausias“ tiltas? Išbandymų savaitė  – vairavimo kultūros stoka ar „kalčiausias“ tiltas? Išbandymų savaitė  – vairavimo kultūros stoka ar „kalčiausias“ tiltas? Išbandymų savaitė  – vairavimo kultūros stoka ar „kalčiausias“ tiltas? Išbandymų savaitė  – vairavimo kultūros stoka ar „kalčiausias“ tiltas? ]]>
Fri, 23 Aug 2019 09:18:27 +0000 isbandymu-savaite---vairavimo-kulturos-stoka-ar-kalciausias-tiltas at https://www.jonavoszinios.lt
Baltijos kelio 30-mečio išvakarėse prisiminti jo iniciatoriai, tarp jų – jonavietis E.Gedvila https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/baltijos-kelio-30-mecio-isvakarese-prisiminti-jo-iniciatoriai-tarp-ju---jonavietis-egedvila/

Baltijos kelio 30-mečio išvakarėse ši istorinė data paminėta iškilmingoje ceremonijoje Vyriausybės rūmuose.

Renginyje dalyvavęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Baltijos kelio koordinatorius Arūnas Grumadas, kiti šios svarbios akcijos organizatoriai, užsienio šalių ambasadoriai, dvasininkai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai prisiminė šio istorinio įvykio iniciatorius.

Visi jonaviečių dalyvavimo Baltijos kelio akcijoje pasirengimo rūpesčiai gulė ant patyrusio Sąjūdžio masinių renginių organizatoriaus ir vieno iš pagrindinių jo veiklos strategų E. Gedvilo pečių

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Baltijos kelio prieš 30 metų pagrindinius organizatorius ir koordinatorius, tarp jų ir jonavietį Edmundą Gedvilą, pakvietė į Vyriausybės rūmų Didžiąją salę, kur buvo surengtas iškilmingas renginys, skirtas Baltijos kelio 30-mečiui paminėti. Minėjimo dalyviams įteikti Baltijos kelio 30-mečiui specialiai sukurti ženkliukai ir kiekvienam asmeniškai renginį Vyriausybėje menanti nuotrauka. Šiandien galima pacituoti "Taurostą": "Visi jonaviečių dalyvavimo Baltijos kelio akcijoje pasirengimo, dalyvavimo, autobusų gavimo, kryžiaus pastatymo, organizavimo ir koordinavimo rūpesčiai, kad viskas būtų sustyguota minučių tikslumu, gulė ant patyrusio Sąjūdžio masinių renginių organizatoriaus ir vieno iš pagrindinių jo veiklos strategų E. Gedvilo pečių".

Pasak premjero, prieš trisdešimt metų daugelis iš mūsų – mūsų tėvai ir seneliai, giminaičiai, draugai ir kaimynai – stovėjo kartu, ranka rankon, Baltijos kelyje drąsiai skelbdami pasauliui, kad esame tvirtai pasiryžę apginti prigimtinę teisę – gyventi laisviems ir nepriklausomiems savoje žemėje. Baltijos kelias nebuvo reklamos akcija ar viešųjų ryšių kampanija. Jis buvo nuoširdus ir tikras, o svarbiausia – pasaulyje neregėtas, tačiau labai vaizdingas ir įtikinamas – ir pasaulis tai pamatė.

Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis paragino nepražudyti to, kas padaryta.

Baltijos kelio koordinatorius Arūnas Grumadas pasidalijo atsiminimais apie to laikmečio dvasią ir žmonių jausmus, kaip gimė iniciatyva ir su kokiais sunkumais teko susidurti ją įgyvendinant. Tuomet buvo planuojama, kad gyvoji žmonių grandinė sujungs bent 300 tūkst. žmonių, tačiau de facto susirinko milijonas.

Minėjimo dalyviams buvo pristatyta Baltijos kelio 30-mečiui skirto filmo „Nepakartojamas Baltijos kelias“ premjera, šventinę nuotaiką kūrė A. Noviko grupė „Jazz Island“.

Baltijos kelias, įrašytas į UNESCO pasaulio atminties sąrašą, visuomet išliks mūsų atmintyje kaip unikalus šių laikų istorijos reiškinys, kuris parodė Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių pasiryžimą siekti nepriklausomybės ir atkreipė pasaulio dėmesį į šią taikią kovą už laisvę.

Rugpjūčio 23 d. Baltijos kelio 30-mečio minėjimo renginiai vyks visoje Lietuvoje, o finalinis koncertas  „Vienybės banga“ nuskambės 19 val. Vilniaus Katedros aikštėje. Būkime kartu, švęskime laisvę su „Vienybės banga“!

 

Parengta pagal Vyriausybės kanceliarijos ir Aldonos Skaisgirytės pranešimus

 

Baltijos kelio 30-mečio išvakarėse prisiminti jo iniciatoriai, tarp jų – jonavietis E.Gedvila Baltijos kelio 30-mečio išvakarėse prisiminti jo iniciatoriai, tarp jų – jonavietis E.Gedvila Baltijos kelio 30-mečio išvakarėse prisiminti jo iniciatoriai, tarp jų – jonavietis E.Gedvila ]]>
Fri, 23 Aug 2019 07:17:00 +0000 baltijos-kelio-30-mecio-isvakarese-prisiminti-jo-iniciatoriai-tarp-ju---jonavietis-egedvila at https://www.jonavoszinios.lt
„Regitra“: kokie „šarvai“ geriausiai apsaugo motociklininką kelyje? https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/regitra-kokie-sarvai-geriausiai-apsaugo-motociklininka-kelyje/

Jau rytoj didžiausio mototurizmo ralio Lietuvoje „Ryterna Modul Mototourism Rally“ metu „Regitra“ kartu su šimtais kitų motociklininkų leisis į kelionę per Lietuvą. Pagrindinė šio renginio misija – saugumas kelyje. Ir tai ne tik tinkamas greitis ar Kelių eismo taisyklių laikymasis. Ekspertai pabrėžia, kad motociklininkams, skirtingai nuo vairuojančių automobilius, būtina ir speciali apranga, kuri nelaimės atveju gali apsaugoti nuo rimtų sužalojimų. 

Ekspertai vertina, kad rizika keliuose motociklininkams yra didesnė nei kitiems vairuotojams. Ir ne dėl to, kad jie būtų neatsakingi ar nesilaikytų Kelių eismo taisyklių, bet dėl pačios transporto priemonės specifikos. 

„Automobilyje susidūrimo atveju mus saugo daug kas: oro pagalvės, saugos diržai, pagaliau transporto priemonės konstrukcija. Viso to nėra motocikluose. Susidūrimo metu vairuotojas tiesiog krenta ant asfalto ar žemės ir sugeria visą smūgį. Todėl ir pabrėžiama specialios aprangos būtinybė motociklininkams. Ji nelaimės atveju sužalojimų ar net žūties riziką gali gerokai sumažinti“, – sako „Regitros“ Kauno filialo egzaminuotojas ir aktyvus motociklininkas Aidas Urbonas. 

Kokia apranga laikoma tinkama? 

Pasak „Regitros“ specialisto, specialią motociklininko aprangą sudaro daugelis elementų. Neretai galvojama, kad užtenka vien šalmo, tačiau būtina apsaugoti ir kitas kūno vietas: alkūnes, kelius, pečius. Kitaip tariant, būtina dėvėti apsaugas ar aprangą, geriausiai atitinkančią konkrečias eismo sąlygas. 

„Nereikėtų pamiršti ir nuvertinti aprangos. Dažniausiai motociklininkai renkasi tamsias spalvas, tačiau pirmenybę reikėtų teikti ryškioms, nes tokiu būdu būsite labiau matomi kelyje. Apranga turėtų būti odinė, tekstilinė ar pagaminta iš kitos trinčiai atsparios medžiagos. Tas pats galioja ir pirštinėms, kurios apsaugo delnus bei krumplius, uždengia plaštakas. Deja, neretai kelyje tenka pastebėti, kad motociklininkai renkasi, pavyzdžiui, slidininko pirštines, kurių paskirtis yra visiškai kita“, – pasakoja A. Urbonas. 

Tam tikri reikalavimai keliami ir saugos šalmui – jis turi būti sertifikuotas, su integruota akių apsauga arba motociklininko akiniais bei tinkamo dydžio. Itin svarbu ir batai. 

„Motociklininko batai turi būti atsparūs trinčiai ir kietu padu. Geriausia, jei jie būtų su užtrauktuku, nes raišteliai gali atsirišti ir nuo vėjo apsivyti pakojį, pavarų ar stabdžių kojelę. Kokybiškų batų etiketėje būna pažymėta atitiktis standartui EN 13634. Todėl netaupykite, galvodami, kad sėdant ant motociklo užteks paprastų sportinių batelių ar riedutininkų kelių, pečių apsaugų. Tik specializuota apranga gali išgelbėti jūsų gyvybę“, – teigia egzaminuotojas. 

„Regitra“ primena, jog būsimiems motociklininkams į vairavimo egzaminus taip pat reikia atvykti su specializuota apranga. Daugiau informacijos apie tai bei naudingus „Regitros“ patarimus prieš egzaminus rasite čia .

Saugumas – pagrindinė motoralio misija 

Būtent saugumas akcentuojamas ir šį šeštadienį prasidėsiančiame mototurizmo ralyje „Ryterna Modul Mototourism Rally“. Daugiau nei pusė tūkstančio dalyvių keliaus per Lietuvą ir aplankys pažintines vietas. Šiame ralyje dalyvaus ir „Regitros“ komandos. Įmonė renginio dalyviams tam tikrų miestų egzaminų punktuose taip pat paruošė specialią užduotį – aštuoniukę. Šis manevras atliekamas ir egzamino metu. 

„Šis manevras patikrina nemažai būsimojo motociklininko įgūdžių. Pavyzdžiui, ar jis vairuojant sugeba žvalgytis, kaip valdo motociklą, ar teisingai įvažiuoja, išvažiuoja iš posūkio. Taip pat įvertinama vairuotojo sėdėsena, ar jis ne per daug įsitempęs ir t.t.“, – sako A. Urbonas. 

 

„Regitra“: kokie „šarvai“ geriausiai apsaugo motociklininką kelyje? ]]>
Fri, 23 Aug 2019 07:04:58 +0000 regitra-kokie-sarvai-geriausiai-apsaugo-motociklininka-kelyje at https://www.jonavoszinios.lt
Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/europos-diena-stalinizmo-ir-nacizmo-aukoms-atminti-ir-baltijos-kelio-diena/

Baltijos valstybes žmonių rankomis sujungęs, visas tris šalis į laisvę atvedęs Baltijos kelias šiemet mini 30-metį. Rugpjūčio 23-ioji –  Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena – kelia dvigubus jausmus. Pirmiausia – džiaugsmą, nes trys Baltijos sesės pajuto savo vienybės galią, rugpjūčio 23-ioji mums tapo dvasinio atbudimo diena. Ir skausmą, nes prisimename J. Ribentropo – V. Molotovo paktą, atėmusį Baltijos šalių nepriklausomybę, beteisiais paverstus milijonus žmonių. Ilgi priespaudos metai pareikalavo tūkstančių nužudytų, nukankintų, ištremtų piliečių aukų.

Kviečiame Jus dalyvauti Europos dienos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dienos renginiuose, visada būti ištikimais tiesos idealams, ginti šalies nepriklausomybę. Tegul ši diena bus šviesiausia ir prasmingiausia mūsų laisvės išraiška.                   

 

Jonavos rajono savivaldybės meras                                Administracijos direktorius

Mindaugas SINKEVIČIUS                                                Valdas MAJAUSKAS 

Nuotr. © A. Stanevičius

Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena ]]>
Fri, 23 Aug 2019 06:05:43 +0000 europos-diena-stalinizmo-ir-nacizmo-aukoms-atminti-ir-baltijos-kelio-diena at https://www.jonavoszinios.lt
Mokslo metų pradžios datą mokyklos renkasi pačios: kada ją minės Jonavos moksleiviai? https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokslo-metu-pradzios-data-siemet-mokyklos-renkasi-pacios-kada-ja-pamines-jonavos-moksleiviai/

Švietimo , mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokslo ir žinių dienai, Rugsėjo 1-osios šventei, sutapus su poilsio diena, ugdymo proceso pradžia mokyklos sprendimu gali būti nukeliama į artimiausią darbo dieną. Taigi, mokyklos šiemet galės pasirinkti, ar mokslo metų pradžios šventė vyks pirmadienį, rugsėjo 2 dieną, ar sekmadienį, rugsėjo 1 dieną. Kada į mokyklas sugrįš Jonavos mokiniai?

Kaip portalui jonavoszinios.lt pasakojo Jonavos rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Kolesnikienė, šiuo klausimu sutapo visų mūsų rajono mokyklų vadovų nuomonė.

,,Kaip žinia, mokyklos turi teisę pačios nuspręsti, kada minės mokslo ir žinių dieną. Visos mūsų rajone veikiančios mokyklos naujus mokslo metus nusprendė pradėti pirmadienį, rugsėjo 2-ąją. Jos pasirinko ir panašų šventės pradžios laiką – 9 - 10 valandą“, - pasakojo V. Kolesnikienė.

Pernai mokslo metų atidarymo šventė buvo nukelta į pirmadienį, tačiau mokyklos, suderinusios su savivaldybe ar kitais mokyklos savininkais, taip pat galėjo rinktis, kada rengti mokslo metų pradžios šventę. Kai kurios mokyklos, pvz., Druskininkų, Ukmergės miesto, Šiaulių rajono Voveriškių pagrindinė, buvo nusprendusios neperkelti mokslo metų pradžios, ir mokyklos bendruomenės į mokyklas rinkosi šeštadienį. Šiais metais mokslo metus sekmadienį pradėti planuoja, pvz., Visagino miesto mokyklos.

Ugdymo procesą pradėjus šeštadienį ar sekmadienį, mokytojams taikomas apmokėjimas kaip poilsio dieną. Darbo kodeksas nustato, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, darbuotojams mokama ne mažiau kaip dvigubai.

Šiemet į daugiau nei tūkstantį mokyklų susirinks apie 320 tūkst. mokinių, iš jų – apie 29 tūkst. pirmokų, 22 tūkst. – abiturientų.  

Portalo jonavoszinios.lt ir ŠMSM inf.

Archyvo nuotr.

 

Mokslo metų pradžios datą mokyklos renkasi pačios: kada ją minės Jonavos moksleiviai? ]]>
Fri, 23 Aug 2019 05:10:33 +0000 mokslo-metu-pradzios-data-siemet-mokyklos-renkasi-pacios-kada-ja-pamines-jonavos-moksleiviai at https://www.jonavoszinios.lt
Antra diena Pasaulio komandų diskgolfo čempionate Lietuvai nebuvo sėkminga https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/antra-diena-pasaulio-komandu-diskgolfo-cempionate-lietuvai-nebuvo-sekminga/

Ketvirtadienį tęsėsi Estijoje vykstantis Pasaulio Komandų Diskgolfo Čempionatas. Jame tarp 17 šalių rinktinių varžosi ir Lietuvos komanda, kuri po pirmos dienos grupių varžybų pateko tarp 12 pajėgiausių rinktinių.

Pirmąją dieną Lietuva sensacingai savo grupėje už nugaros paliko JAV komandą`, ir privertė ją tenkintis kova dėl 13 vietos. 12 stipriausių rinktinių kovas dėl medalių tęsė suskirstytos į keturias grupes po 3 komandas. Lietuva pateko į H grupę, kartu su savo pirmąjį pogrupį laimėjusia Austrijos komanda, ir labai pajėgia Vokietijos komanda, kuri pirmąją dieną nusileido tik čempionato favoritei Suomijai.

Rinktinių dvikovą sudaro keturi mačai – varžosi po du žaidėjus „vienas prieš vieną“, ir po dvi rinktinių poras. Nuo antros čempionato dienos mažas žaidžiamas pilname 18 krepšių formate (pirmą dieną vyko sutrumpinti 9 krepšių mačai). Kiekvienas krepšys žaidžiamas atskirai (vadinamas „match play“ formatas) – t.y. sužaidus vieną krepšį geriau laimimas taškas. Lygiųjų atveju niekas taško nelaimi.

Ketvirtadienio rytą Lietuviai stojo į kovą su Austrijos komanda.  Deja nepavyko laimėti nei vieno taško – visos dvikovos buvo pralaimėtos. Bendras rezultatas – 0:8.

Po pietų mūsiškiai stojo į kovą su Vokietijos komanda. Vėlgi varžovai buvo aiškūs favoritai. Daugiausia intrigos kėlė tai, kad pagal išankstinį varžybų reglamentą, vienoje iš porų dvikovų susitiko po du pajėgiausius rinkinių narius – pirmasis ir antrasis rinktinės „diskas“. Lietuviai G.Gricius ir L.Strelkauskas kovėsi prieš vokiečių D.Stampfer ir B.Heiss porą. Papildomos intrigos dvikovai suteikė tai, kad būtent šią kovą organizatoriai pasirinko tiesioginiai transliacijai! Daugumą krepšių poros žaidė lygiai, kol lietuviams pavyko pirmiems pelnyti tašką. Netrukus varžovai rezultatą išlygino, po to sugebėjo ir persverti. Mačui baigiantis vokiečiai pelnė trečią tašką, ir neleido Lietuvos komandos lyderiams pagalvoti apie pergalę. Kitos mūsiškių dvikovos taip pat baigėsi pralaimėjimais. Abu patirti pralaimėjimai lėmė iškritimą iš tolimesnės kovos dėl medalių. Dabar Lietuvos komandos laukia kova dėl 9-12 vietų. Penktadienį po pietų bus kovojama pusfinalyje, ir po to – finalas dėl 9 arba 11 vietos.

Austrija ir Vokietija šiandien baigs grupės varžybas tarpusavio dvikovoje, kur išsiaiškins kuri rinktinė užims pirmą vietą grupėje, ir lauks potencialiai silpnesnio varžovo ketvirtfinalyje.

Kitose grupėse taip pat buvo sužaista po du mačus, ir po vieną liko penktadienio rytui.

E grupėje Estija 8:0 sutriuškino D. Britaniją. Britai pralaimėjo ir lemtingą kovą Slovakams rezultatu 3:5, ir, kaip ir Lietuvos komanda, pasitraukė iš kovos dėl medalių. Slovakams pentadienio dvikovoje su šeimininke Estija reikėtų iškovoti net 6 taškus iš 8 galimų, kad užimti pirmą vietą. Tai mažai tikėtinas scenarijus.

F grupėje įvykiai klostėsi panašiai kaip ir Lietuvos fronte. Čekija ir Prancūzija vienodu rezultatu 8:0 sutriuškino Ispaniją, ir tarpusavyje išsiaiškins pirmos vietos likimą.

G grupė lieka vienintelė, kur teoriškai dar nėra aiškus grupės pralaimėtojas. Kanadiečiai 0:8 pralaimėję galingai Suomijos komandai sugebėjo atsitiesti dvikovoje su N. Zelandija – įveikė ją 6:2. Žinoma N. Zelandija turi tik teorines galimybes žaisdama prieš Suomiją iškovoti reikalingus 5 taškus. Taigi Kanada gali būti praktiškai įsitikinusi, kad antroji vieta ir kelialapis į ketvirtfinalį – jau jų kišenėje.

J grupėje silpniausios 5 komandos rato sistema kovoja dėl 13-17 vietų. Čia JAV 7:1 įveikė Rusiją, Latvija 8:0 sutriuškino Kroatiją, Australija-Rusija – 6:2, JAV-Kroatija – 6:2.

Lietuva savo varžovus tolimesnėje kovoje sužinos tik pasibaigus grupių varžyboms. Mūsiškių pusfinalio dėl 9-12 vietų pradžia – penktadienį 14 val.

Nuorodos:

https://wtdgc2019.com/ - oficialus Pasaulio Komandų Diskgolfo Čempionato‘2019 puslapis

Antra diena Pasaulio komandų diskgolfo čempionate Lietuvai nebuvo sėkminga ]]>
Fri, 23 Aug 2019 04:33:40 +0000 antra-diena-pasaulio-komandu-diskgolfo-cempionate-lietuvai-nebuvo-sekminga at https://www.jonavoszinios.lt
Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-justino-vareikio-progimnazijoje-nesibaiminama-ivairoves/

Jonavos Justino Vareikio progimnazija – viena iš tų mokyklų, kur gerai jaučiasi visi vaikai. Čia mokosi ne tik specialiųjų poreikių turintys mokiniai, bet ir į Lietuvą sugrįžusių emigrantų vaikai bei besiadaptuojantys užsieniečiai.

Mokinių daugėja 

Pasak mokyklos direktorės Olgos Mediekšės, mokinių progimnazijoje daugėja. „Prieš dešimtį metų joje mokėsi tik 501 vaikas. Dabar jų jau daugiau kaip 800. Visai greta mūsų – ir Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija. Atrodytų, keistas sprendimas – dvi mokyklos viena prie kitos… Manau, kad tokia ugdymo įstaigų konkurencija yra sveika, tėvai turi teisę rinktis, kurioje mokykloje mokysis jų vaikas“, – sako progimnazijos vadovė.

Pirmasis negalią turintis vaikas, Ervinas Dimša, į progimnazijos penktą klasę atėjo 2018-aisiais. 

Direktorė pasakoja, kad pirmasis negalią turintis vaikas, Ervinas Dimša, į progimnazijos penktą klasę atėjo 2018-aisiais. Sunkiai vaikštančio, po tragiškos avarijos vos išgyvenusio Ervino atėjimui pedagogų kolektyvas kruopščiai rengėsi. „Išsyk sukviečiau Vaiko gerovės komisiją. Sudarėme individualų planą, kaip teiksime pagalbą Ervinui. Apgalvojome visas smulkmenas. Mokykloje nėra lifto, nėra ir plačių laiptų, todėl buvo ir yra labai svarbu, kad vaikas mokykloje jaustųsi saugiai. Skyrėme jam mokytojo padėjėją. Pusantro etato pagal sudarytą slenkantį grafiką su juo dirba trys darbuotojos, visos turi pedagoginį išsilavinimą“, – dėsto O. Mediekšė. 

Pasak progimnazijos vadovės, mokykla nuolat palaiko ryšius su tėvais, informuoja juos apie sūnaus pasiektus rezultatus, numatomus renginius ar veiklas, aptaria mokinio galimybes jose dalyvauti. Ervino, kuris prieš tai lankė Jonavos pradinę mokyklą, šeima dabartine situacija labai patenkinta. „Ši mokykla nuo ankstesnės skiriasi it diena nuo nakties. Čia sūnus neišskiriamas iš kitų, pedagogų kolektyvas dirba labai nuoširdžiai, deda visas pastangas, kad Ervinui būtų gerai“, – sako berniuko tėtis Ignas Dimša. 

Pasak O. Mediekšės, pedagogai stengiasi, kad Ervinas nebūtų paliktas vienas, kad visada būtų kas juo pasirūpina. Taip pat daug dėmesio skiriama sunkiai vaikštančio mokinio savarankiškumui ugdyti. „Viską, ką gali, jis atlieka pats. Gera žiūrėti, kaip Ervinas tampa vis savarankiškesnis, jis jau vienas pereina iš vieno kabineto į kitą. Per pertraukas mielai bendrauja su draugais, kurie jį puikiai priima, o prireikus stengiasi padėti“, – kalba progimnazijos vadovė.

Direktorė sako, kad kiekviena klasė per mokslo metus išvyksta į dvi ar tris keliones. Ervinas visada važiuoja kartu su visais: „Ervinas pamato viską, ką ir kiti. Kur gali, paeina pats, kitur padeda draugai. Į kelionę visada pasiimame ir neįgaliojo vežimėlį, kad berniukui būtų lengviau. Pagalbą tiek Ervinui, tiek kitiems mokiniams teikiame realiai – ne plakatais. Suprantame: į mokyklą ateina gyvas žmogus, todėl ir pagalba jam turi būti tikra.“ 

O. Mediekšė pasidžiaugia, kad Justino Vareikio progimnazijos bendruomenė draugiška. Tiek pedagogai, tiek mokinių tėvai dalyvauja labdaros akcijose, koncertuose, prisideda prie paramos vaikams, kuriems reikalinga pagalba. „Džiaugiuosi, kad mūsų bendruomenė tokia vieninga. Ne vienai šeimai jau padėjome. Puiku, kad mūsų vaikų tėvai – dosnūs ir geranoriški“, – dėsto direktorė. 

Užsieniečių vaikai mokykloje pritampa 

Užsieniečių vaikų integracija J. Vareikio progimnazijoje prasidėjo dar anksčiau nei turinčiųjų negalią. Pirmieji pabėgėlių iš Sirijos vaikai čia atėjo 2014-ųjų vasario mėnesį. Mergaitė pradėjo lankyti 3 klasę, jos brolis – 8 klasę. „Turime sudarę metodiką užsieniečiams mokiniams lavinti, ugdyti. Patikrinome vaikų gebėjimus, iki mokslo metų pabaigos paskyrėme adaptacinį laikotarpį. Vaikai greitai pritapo, pasijuto savi. Nebuvo jokių patyčių ar atstūmimo reakcijų“, – dėsto direktorė. 

Pirmieji užsieniečių vaikų mokymosi metai buvo įdomūs ir progimnazijos pedagogams, ir vaikams

Aštuntokui buvo organizuotas integruotas dalykų mokymas lietuvių kalba, atsirado klasės draugų savanorių, kurie vertė lietuviškus tekstus į anglų kalbą. Pagalbą teikė ir socialinė pedagogė bei psichologė. Berniukas progimnazijoje sėkmingai baigė aštuonias klasės, vėliau mokėsi Jeronimo Ralio gimnazijoje.

Trečiokei mergaitei buvo sudarytas individualus planas, skirta papildoma pamoka iš mokinių poreikiams tenkinti skiriamų valandų. „Mergaitė klasėje mokėsi kartu su kitais vaikais, be to, dar lankė ir lietuvių kalbos konsultacijas, buvo labai aktyvi – tiek klasės gyvenime, tiek ir neformalioje veikloje. Sėkmingų rezultatų pasiekėme bendradarbiaudami su tėvais – jie nuolat domėjosi vaikų ugdymo rezultatais, buvo aktyvūs proceso dalyviai“, – pasakoja O. Mediekšė. 

Pasak direktorės, pirmieji užsieniečių vaikų mokymosi metai buvo įdomūs ir progimnazijos pedagogams, ir vaikams, kurie noriai padėjo naujiesiems klasės draugams integruotis. „Mokymo metodai atsirado stebint, kaip vaikai adaptuojasi mokykloje. Gaila, bet vėliau sirų šeima išvažiavo gyventi į Belgiją, atsisveikinimas buvo sunkus. Mergaitė liejo ašaras, ji jau buvo įpratusi gyventi Lietuvoje, susiradusi draugų, pramokusi kalbą“, – dėsto progimnazijos vadovė.

Šiuo metu mokykloje mokosi sirė mergaitė, kuri taip pat sėkmingai adaptuojasi. Klasės draugams nekliūva ir tai, kad ji nešioja hidžabą. Šios mergaitės šeima žada likti Lietuvoje, todėl šeima rūpinasi jos švietimu. Dar vienas siras berniukas, iki šiol lankęs priešmokyklinę grupę, nuo rugsėjo pirmosios pradės mokytis pirmoje J. Vareikio progimnazijos klasėje. 

Progimnazijoje mokosi ir du iš Ukrainos atvykę vaikai, kurių tėtis pateko į avariją ir buvo prikaustytas prie patalo. O. Mediekšė daug padėjo ne tik vaikams, bet ir šeimai, vasarai mokinių mamą mokykloje įdarbino budėtoja. Vienas iš brolių šiemet jau baigė keturias klases ir sėkmingai mokysis penktoje. Vaikas be jokio akcento kalba lietuviškai, noriai ir sėkmingai dalyvauja visuose mokyklos renginiuose.

„Parengti mokinius užsieniečių vaikų atėjimui nebuvo sudėtinga. Jie netgi džiaugiasi, kad kiti vaikai kažkuo išskirtiniai, jiems įdomi įvairovė. Mūsų progimnazija visiems atvira – ar tai būtų specialiųjų ugdymosi poreikių turintis vaikas, ar užsienietis, ar iš užsienio grįžtantis lietuvis“, – dėsto O. Mediekšė.

Pagalba – ir iš emigracijos grįžtančių lietuvių šeimoms 

Pasak direktorės, iš užsienio grįžtančių lietuvių vaikams pagalbos reikia ne mažiau nei užsieniečiams. Jie sunkiai kalba lietuviškai, o apie gramatikos išmanymą negali būti nė kalbos. Atvykstančio ketvirtoko žinios neretai prilygsta Lietuvoje besimokančio antroko žinioms. Pirmieji tokie vaikai į mokyklą atėjo 2017-aisiais, jų sparčiai daugėja.

Visas kylančias problemas progimnazijoje stengiamasi spręsti išsyk, nelaukiant, kol jos įsisenės

„Grįžtančių iš užsienio lietuvių vaikų sulaukiame kasmet, jiems skiriame papildomas lietuvių kalbos lavinimo pamokas. Džiaugiamės, kad mokykloje dirba puiki pedagogė, turinti ir lietuvių, ir anglų kalbos mokytojos diplomą. Ji pradėjo pas mus dirbti mokytojo padėjėja, dabar jos žinios mums – neįkainojamos. Visiems iš užsienio sugrįžusiems vaikams sudarytos sąlygos lankyti skirtingų dalykų grupines ar individualias konsultacijas“, – dėsto direktorė. 

Pasak jos, visas kylančias problemas progimnazijoje stengiamasi spręsti išsyk, nelaukiant, kol jos įsisenės. „Specialistų komanda renkasi kiekvieną pirmadienį dešimtą valandą ryto. Susidėliojame darbus, aptariame problemas. Su visais mokiniais dirbama nuosekliai, bendradarbiaujama su įvairiomis organizacijomis“, – sako O. Mediekšė.

Daugėja specialiųjų poreikių turinčių vaikų 

Direktorė sako, kad mokykloje daugėja ir specialiųjų poreikių bei elgesio problemų turinčių vaikų. Iš viso šiuo metu mokykloje sudaryti 39 pagalbos ypatingų poreikių turintiems vaikams individualūs planai. Kiekvieną ketvirtadienį vyksta „Socialinių įgūdžių ir teigiamo elgesio ugdymo“ užsiėmimai ypatingų poreikių mokiniams.

Nuo 2018-ųjų progimnazijoje suburta pagalbos mokiniams specialistų metodinė grupė, kuriai vadovauja mokyklos psichologė Inga Jurevičiūtė. Specialistės nuolat kelia kvalifikaciją seminaruose, praktinėse konferencijose, tariasi metodinėje grupėje, skleidžia patirtį rajone ir šalyje, dalijasi naujovėmis su kitais kolegomis. Direktorė džiaugiasi, kad pedagogų kolektyvas – ne tik jaunas, veržlus, bet ir siekiantis tobulėti. 

2019–2020 m. m. šešių pedagogų komanda dalyvaus išbandant Ugdymo plėtotės centro projekto „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ inovacijas. Mokykla kartu su dar trimis šalies švietimo įstaigomis laimėjo atranką iš 32 pateiktų paraiškų specialiojo ugdymo (vaikų, turinčių elgesio ir emocijų bei autizmo spektro sutrikimų) proceso inovacijai išbandyti.

Tiek Justino Vareikio progimnazijoje dirbantys pedagogai, tiek kitas personalas, tiek mokiniai dalyvauja OLWEUS patyčių prevencijos programoje.

Visi jaučiasi svarbūs ir reikalingi 

Direktorė pasidžiaugia, kad mokinių progimnazijoje daugėja. Nuo šių metų rugsėjo mokykloje jau bus septynios penktosios, penkios – pirmosios klasės, nors iki šiol daugiausia būdavo po dvi ar tris to paties amžiaus vaikų klases.

Veikla progimnazijoje – labai įvairi, mokiniai dalyvauja ir respublikiniuose reginiuose. Vienas iš jų – „Aš ir tu – tai mes“, skirtas tarptautinei neįgaliųjų dienai paminėti. Taip pat progimnazijoje vyko prevenciniai renginiai „Laimingų vaikų pieva“, „Savaitė be patyčių“, „Tolerancijos diena“. „Tolerancija pas mus nėra tuščias žodis. Vaikai žino, kas tai yra, į tolerancijos savaitės renginius socialinė pedagogė, psichologė, sveikatos priežiūros specialistė įtraukia visus. Patyčių prevencija, tolerancijos ugdymas mokykloje, kur mokosi skirtingi vaikai, labai svarbūs ir reikalingi“, – sako O. Mediekšė. 

Progimnazijoje rengiamos ir įvairios pilietinės akcijos, rugsėjo pradžioje budima prie mokyklos pėsčiųjų perėjų. Kasmet renkama „Metų klasė“, kuri laimi ekskursiją. Į ekskursijas vyksta ir puikiai besimokantys mokiniai, jiems organizuojami ir kiti renginiai.

Ugdomas ir mokinių pilietinis bei socialinis sąmoningumas. Praėjusiais mokslo metais vyko projektas „Adolfo Ramanausko-Vanago keliais“, „Pažink valstybę“, „Neužmirštuolė“, „Atmintis gyva kol liudija“, mokiniai dalyvavo miesto šventėse, eitynėse. Kalėdinėje akcijoje globos namų gyventojams „Skleiskime šilumą“ vaikai mokėsi pastebėti tuos, kuriems reikia dėmesio, gero žodžio.

„Svarbiausia mūsų bendruomenės užduotis – sukurti tokį mikroklimatą, kad gera būtų visiems, kad kiekvienas vaikas jaustųsi svarbus ir reikalingas. Ne mažiau reikšminga ir puoselėti savitą mokyklos kultūrą“, – pabrėžia direktorė.

svietimonaujienos.lt 

Tekstas ir nuotraukos - Linos Jakubauskienės


Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės  Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės  Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės  Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės  Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės  Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės  Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės  Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės  Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės  Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės  Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės  Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės  Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės  Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės  ]]>
Fri, 23 Aug 2019 04:18:28 +0000 jonavos-justino-vareikio-progimnazijoje-nesibaiminama-ivairoves at https://www.jonavoszinios.lt
Artimieji prašo pagalbos: dingo vyras https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artimieji-praso-pagalbos-dingo-vyras/

Artimieji prašo pagalbos: rugpjūčio 10 dieną dingo Nerijus Jaglinskas, gimęs 1976 metais.

Vyras dingimo dieną buvo apsirengęs džinsinius šortus, baltus, dryžuotus marškinius trumpomis rankovėmis. Ant dingusiojo rankos - didelė tatuiruotė. 

Mačiusių Nerijų Jaglinską artimieji prašo susisiekti tel. nr.: +370 601 82585

Artimieji prašo pagalbos: dingo vyras ]]>
Thu, 22 Aug 2019 16:46:44 +0000 artimieji-praso-pagalbos-dingo-vyras at https://www.jonavoszinios.lt
Salupių k. gyventojai: Vietoje valstybinio miško – privatus karjeras https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/salupiu-k-gyventojai-vietoje-valstybinio-misko---privatus-karjeras/

Jonavos rajone esančio Salupių kaimo gyventojai teigia, kad vietoje valstybinio miško – privatus karjeras. Dėl pradedamo kirsti miško ir plečiamo Zatyšių karjero, šiandien, rugpjūčio 22 d., net buvo kviečiama policija. Tik pareigūnams buvo parodytas leidimas kirsti mišką, tačiau gyventojai baiminasi, kad nei miško kirtimo, nei karjero plėtros, beveik tiesiai į jų kiemus, sustabdyti nepavyks.

Nepalikta karjero apsauginė juosta?

Jolanta Narauskienė, gyvenanti Salupių kaime pasakoja, kad nuo trečiadienio vakaro pradėtas kirsti valstybinio miško plotas, kuris yra išnuomotas įmonei „Kauno keliai“ (nepatvirtintais duomenimis – aut.past.), o šiandien, ketvirtadienį, keli metrai nuo Jolantos Narauskienės privačios valdos ploto tvoros atsirado ir „Stop“ juosta. Anot moters, visai šalia jos kiemo kertamas valstybinis miškas su tikslu plėsti Zatyšių karjerą, taip nepaliekant net karjero apsauginės juostos. 2013 metais leidimas karjero plėtrai nebuvo gautas, tačiau jau dabar - leidimas atsirado.

„Nuo vakar čia vyksta intensyvus miško kirtimas. Kaip mums paaiškino, gautas leidimas karjero plėtrai, nors anksčiau, kai buvo ruošiamasi kirsti mišką, mes rašėm raštus su paklausimais - kaip esame apsaugoti? Atsakymų negavom. Be to, kai buvo grąžinama nuosavybė mišku, šalia mūsų valdos esančio miško mums negražino paaiškindami, kad čia yra karjero apsauginė juosta ir miško plotą grąžino kitoje vietoje.

Šiandien nebeliko apsauginės karjero juostos, keli metrai nuo mūsų tvoros kertamas miškas, plečiamas karjeras ir mes esame neapsaugoti nuo karjero triukšmo bei kitos daromos žalos. Juk karjere siurbiamas žvyras iš beveik 20 metrų gylio, vadinasi visos vandens gyslos pažeidžiamos. Šią vasarą kaimynams teko mėnesį gyventi be vandens, nes šuliniai išseko. Koks šulinių likimas dėl vandens kokybės, kito užterštumo - irgi nežinia“, -  pasakojo Salupių k. gyventoja Jolanta Narauskienė.

Tik pareigūnams parodytas leidimas kirsti mišką

„Mes norėjom sužinoti bent ar yra leidimas kirsti medžius. Mūsų niekas neinformavo, kas ir kaip vyksta, todėl teko kviesti policiją. Tik tuomet leidimas parodytas pareigūnams, o jie mus informavo žodžiu, kad leidimas išduotas Jonavos rajono savivaldybės. Mes tiesiog palikti likimo valioje „kaimynais turėti“ didelį karjerą, nemenką triukšmą, žemės virpesius, nuo kurių beveik šimtmečio sodybos pamatai skilinėja. Naktimis dar blogiau – dirbama naktį, kai mažesni elektros tarifai“, - pasakoja J.Narauskienė.

Anot Salupių kaimo gyventojos Jolantos Narauskienės, šiandien ji išsiuntė mažiausiai penkis laiškus įvairioms institucijoms (Aplinkos apsaugos departamentui, Žmogaus teisių gynimo institucijai, rajono savivaldybei ir kt.), dėl situacijos išaiškinimo. Kol kas tik iš Aplinkos apsaugos gautas pranešimas, kad laiškas pasiekė adresatą. Dėl miško kirtimo sustabdymo J.Narauskienė vilties beveik neturi, nes valstybinė žemė, kurioje ir yra kertamas miškas bei plečiamas karjeras išnuomotas iki 2024 metų, o karjerą plėsti, anot moters, labai skubama.

J.Narauskienė svarsto – gal pasikeitė įstatymai, kurie panaikino karjerų apsaugines zonas ir „leidžia“ žvyro karjerus plėsti beveik gyventojų kiemuose.

Gali pakenkti net tik gyventojams, bet ir Neries upės baseinui 

Miškininkė, kraštovaizdžio architektūros specialistė Dovilė Lileikienė teigia, kad karjerų intensyvi plėtra vykdoma ir į gyvenamąsias zonas, ir į Neries upės slėnį, o nuolatinės vibracijos, neištirti gruntiniai vandenys ir dirvožemio sudėtis bei neatlikti kiti tyrimai, gali pakenkti net tik gyventojams, bet ir Neries upės baseinui.  

„Salupiuose yra sena problema. Šalia esantys karjerai ir jų plėtra į gyvenamas zonas, į Neries upės slėnį, neatlikti reikalingi tyrimai gali pakenkti ne tik gyventojams, bet ir pačiam Neries upės baseinui. Apie tokius darbus, kaip karjero plėtra, miško iškirtimas, Urėdijos specialistai turėtų informuoti žmones, derinti su bendruomene.

Prieš keletą metų buvo pasakyta, kad tai karjero apsauginė zona apželdinta mišku, o dabar – apsaugines juostas – naikinam? Tai kaip mes rūpinamės upės kraštovaizdžiu ir pačiais gyventojai bei jų gerove? Iš žmonių atimama nuosavybė – žmonės nebegalės statyti čia namų.

Karjero eksploatavimas visiškai pakeičia dirvožemio paviršių ir kraštovaizdį. Jo plėtrą, beveik į gyventojų kiemą, reikėtų vertinti ir pagal protingumo prezumpciją, nes karjero penki metrai nuo gyventojų tvoros neturėtų būti“ – teigė miškininkė, kraštovaizdžio architektūros specialistė Dovilė Lileikienė.

Sklypai Jonavos „grietinėlei“?

Mūsų duomenimis, kitoje karjero pusėje, į kurią jis NĖRA plečiamas, suformuoti nauji sklypai, kuriuose galimai kuriasi ar kursis Jonavos „grietinėlė“, todėl, pasak gyventojų, karjeras plečiamas link ne tokių svarbių žmonių valdų.

Kaip situacija klostysis toliau – laukite tęsinio.  

 

Salupių k. gyventojai: Vietoje valstybinio miško – privatus karjeras Salupių k. gyventojai: Vietoje valstybinio miško – privatus karjeras Salupių k. gyventojai: Vietoje valstybinio miško – privatus karjeras Salupių k. gyventojai: Vietoje valstybinio miško – privatus karjeras Salupių k. gyventojai: Vietoje valstybinio miško – privatus karjeras Salupių k. gyventojai: Vietoje valstybinio miško – privatus karjeras Salupių k. gyventojai: Vietoje valstybinio miško – privatus karjeras Salupių k. gyventojai: Vietoje valstybinio miško – privatus karjeras Salupių k. gyventojai: Vietoje valstybinio miško – privatus karjeras Salupių k. gyventojai: Vietoje valstybinio miško – privatus karjeras ]]>
Thu, 22 Aug 2019 16:17:53 +0000 salupiu-k-gyventojai-vietoje-valstybinio-misko---privatus-karjeras at https://www.jonavoszinios.lt
M.Sinkevičius finišavo „Iron Man“ varžybose: „Mačiau porą žmonių, kurie neteko sąmonės“ https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/msinkevicius-finisavo-iron-man-varzybose-maciau-pora-zmoniu-kurie-neteko-samones/

Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius ištesėjo sau duotą pažadą. Praėjusį savaitgalį Danijoje jis startavo ir įveikė vienas sunkiausių pasaulyje „Iron Man“ („Geležinis žmogus“) triatlono varžybas. Jonavietis finišą pasiekė mažiau nei po dvylikos valandų.

„Kopenhagoje startavau didžiausiame savo gyvenimo sporto iššūkyje: 3,8 km plaukimo, 180 km važiavimo dviračiu ir 42,195 km bėgimo. Distancija sėkmingai įveikta. Lengva nebuvo, bet buvo verta. Ačiū šeimos nariams už palaikymą, supratimą ir atkalbinėjimą! Dėkui bičiuliams sportininkams už patarimus ir pagalbą. Kartosim, o gal ieškosim kažko stipresnio“, – netrukus po varžybų socialiniame tinkle rašė M.Sinkevičius.

Finišą pasiekia ne visi

Kaip 15min GYVENIMUI pasakojo politikas, iš viso varžybose buvo registruota apie 3 200 sportininkų. Keli šimtai jų distancijos nebaigė.

„Kiek tiksliai nebaigė, nežinau. Bet taip būna kiekvienose varžybose, ir tai normalu.

Dalis jų distancijos nebaigė dėl techninių aplinkybių. Mačiau bent keletą žmonių kurie, pavyzdžiui, turėjo problemų su dviračiais. Važiuojant pasitaiko kad ir prakirsti ratą arba būna kitų problemų.

Mačiau porą žmonių, kurie neteko sąmonės. Galbūt jie nebuvo fiziškai pasiruošę, gal per daug gerai vertino savo galimybes, todėl prireikė medikų pagalbos. Dar kitiems buvo tiesiog per sunku, pernelyg skauda arba per mažai laiko“, – kalbėjo M.Sinkevičius.

Ilgiau, nei darbo diena

Jonavietis dviračiu važiavo apie 6 valandas, plaukė mažiau nei pusantros valandos, o maratoną nubėgo per keturias valandas.

„Varžybos pakankamai sudėtingos visų pirma dėl trijų sporto rungčių skirtingo pobūdžio: plaukimo, minimo ir bėgimo, taip pat dėl pačios trukmės. Mano atveju tai buvo 11 valandų ir 42 minutės sporto be poilsio, be pertraukų. 

Sudėtingas reikalas, o jei dar palygintume su įprasta aštuonių valandų darbo diena. Juk žmonės per darbo dieną pavargsta, o čia visą laiką sportuoji“, – sakė M.Sinkevičius.

Ruošėsi metus

Varžyboms Jonavos meras ruošėsi metus – nuo pernai metų rugpjūčio. Pasak M.Sinkevičiaus, jo pasiruošimas metodiškai nebuvo labai teisingas: „Buvo daug ir savamokslių elementų. Anksčiau esu dalyvavęs pusės „Iron Man“ rungtyje.

Tai buvo Austrijoje. Finišavau, gavau medalį, bet dėl vasaros metu kalnuose iškritusio sniego buvo atšaukta dviračių rungtis, tad vietoje trijų liko dvi. Tada pagalvojau, kad reikia nebekartoti pusės, o pasiruošti ir sustartuoti pilnose varžybose.“

Kalbėdamas apie „Geležinį žmogų“, M.Sinkevičius sako, kad tai buvo ir savo jėgų išbandymas, galimybių patikrinimas. Be to, nauji sportiniai iššūkiai jam apskritai patinka.

„Buvo laikas, kai aš norėjau įveikti maratoną – įveikiau. Tada atsirado noras ko nors daugiau. Man sportiniai iššūkiai – tarsi užkratas, tarsi vaikui saldainiai.

Gal kaip alpinistams, kurie, pasiekę vieną viršūnę, svajoja apie kitą, jau aukštesnę ir sudėtingesnę“, – kalbėjo M.Sinkevičius.

Politikas prisiminė ir populiarią patarlę, sakančią, jog per gyvenimą žmogui reikia pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti sūnų.

„O man norėjosi vieną iš šių dalykų pakeisti būtent sportinėmis varžybomis. Kai užaugs sūnus – turėsiu ką jam parodyti ir pasakyti, kad sugebėjau“, – šyptelėjo liepos pabaigoje su žmona Aiste pirmagimio sūnaus Jono susilaukęs politikas.

Prie fizinio skausmo įprantama

Pasak M.Sinkevičiaus, kiekvienam sportininkui, kuris imasi sudėtingų rungčių ar ilgų distancijų, vienu ar kitu momentu iškyla kausimai „ką aš čia veikiu“ ir „kodėl“.

„Ne išimtis ir aš, tam tikru laiku apima emocinė krizė. Man sunkiausia buvo bėgant trečiąjį ir ketvirtąjį maratono ratus. Maratonas ten buvo keturi ratai aplink Kopenhagos centrą.

Būtent tada pradėjau jausti fizinį skausmą. Tačiau ir vėl – tai, kad skauda, žino kiekvienas didesnį žygį įveikęs ar didesnį atstumą nubėgęs žmogus. Todėl šis skausmas nebegąsdina, nes žinai, kad jis tiesiog yra“, – kalbėjo M.Sinkevičius.

Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad bėgant kilo ir daugiau minčių. Sakykim, kad dabar yra atsakingas ne tik už save ir kas rūpintųsi šeima, jei kas nors nutiktų.

Artimieji bandė atkalbėti

„Iron Man“ varžybos buvo iššūkis ne tik pačiam M.Sinkevičiui, bet ir jo šeimai – žmonai, tėvams, sesei, o artimieji jį mėgino ir atkalbėti.

„Mama būtų turbūt man sumokėjusi, jei tik būčiau nedalyvavęs“, – sakė Jonavos meras.

Pagal taisykles, varžybų dalyviai su savimi negali turėti mobiliųjų telefonų, ausinukų, klausytis muzikos. Tačiau mobiliosios programėlės pagalba artimieji gali stebėti, kaip sekasi varžybų dalyviui, kurioje vietoje jis yra, matyti tarpinius rezultatus.

„Ir jie mato, kad tu judi, bėgi, plauki. Tačiau jei sustoji, jei tavo tempas sulėtėja, namiškiams kyla įvairių minčių. Pavyzdžiui, gal praradai sąmonę. Viena vertus, gerai, kai tokiu būdu varžybas galima stebėti, antra vertus, tai kelia ir papildomą įtampą“, – svarstė M.Sinkevičius. 

Jonavos mero teigimu, dalyvavimas tokiose varžybose reikalauja ne tik fizinio, tačiau ir psichologinio pasirengimo, sugebėjimo sunkiausiomis akimirkomis susitarti pačiam su savimi: „Tada, kai būna sunkiausia, tai tarsi tampa tavo proto ir tavo kūno kova: kuris kurį?“

 Jurgita Lieponė

 15min.lt.

M.Sinkevičius finišavo „Iron Man“ varžybose: „Mačiau porą žmonių, kurie neteko sąmonės“  M.Sinkevičius finišavo „Iron Man“ varžybose: „Mačiau porą žmonių, kurie neteko sąmonės“  ]]>
Thu, 22 Aug 2019 15:37:02 +0000 msinkevicius-finisavo-iron-man-varzybose-maciau-pora-zmoniu-kurie-neteko-samones at https://www.jonavoszinios.lt
V. Vaškevičius: ,,Dėkojame LKL už galimybę žengti istorinį žingsnį" https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/v-vaskevicius-dekojame-lkl-uz-galimybe-zengti-istorini-zingsni/

„Jonavos“ krepšinio klubas kito sezono Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezone dar nedebiutuos. Tokį sprendimą priėmė klubo valdyba, trečiadienį surengusį posėdį Jonavoje ir apsvarsčiusį trečiadienį gautą LKL pasiūlymą.

Kitame sezone „Jonavos“ ekipa ir toliau varžysis Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionate, o klubo prezidentas Vaidas Vaškevičius portalui „bcjonava.lt“ paaiškino tokio sprendimo priežastis.

„Esame labai dėkingi Lietuvos krepšinio lygai (LKL) už mums parodytą rimtą dėmesį ir suteiktą realią galimybę Jonavos miesto krepšiniui žengti istorinį žingsnį. Kaip bebūtų, pasitarę su miesto valdžios atstovais ir rėmėjais nusprendėme, jog turime atsisakyti dalyvavimo kito sezono LKL sezone. Mus spaudžiantis laikas prieš naująjį sezoną gali sutrukdyti suburti konkurencingą sudėtį kovoms LKL“, – teigė Vaškevičius.

Jau kelis dešimtmečius „Jonavos“ klubo vadovu dirbantis Vaškevičius tikino, jog ateityje klubas tikrai neatmeta galimybės žaisti LKL čempionate.

„Be jokios abejonės ateityje tikrai norime žengti šį žingsnį ir suteikti progą jonaviečiams mėgautis aukščiausio lygio krepšiniu Jonavoje. Turime puikią areną ir miestiečius, mylinčius krepšinį. Mes ir toliau nuosekliai sieksime savo tikslo ir bandysime netolimoje ateityje tapti LKL klubu, –  kalbėjo V. Vaškevičius.

„Jonavos“ klubas, kurį naujajame NKL sezone ir toliau treniruos Rimantas Grigas, netrukus pradės aktyvius sudėties komplektacijos darbus ir pasiruošimą 2019-20 m. sezonui.

Nuotr. viduryje - V. Vaškevičius.


JSK.lt

V. Vaškevičius: ,,Dėkojame LKL už galimybę žengti istorinį žingsnį ]]>
Thu, 22 Aug 2019 13:34:59 +0000 v-vaskevicius-dekojame-lkl-uz-galimybe-zengti-istorini-zingsni at https://www.jonavoszinios.lt
Dr. Rūta Mikučionienė: „Atėjo suvokimas, kad reikia tvarkytis – ir tai džiugina“ https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dr-ruta-mikucioniene-atejo-suvokimas-kad-reikia-tvarkytis---ir-tai-dziugina/

Šiandien, rugpjūčio 22 d., gyventojams, juos atstovaujančioms ir vienijančioms organizacijoms surengtas seminaras daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) tema. Buvo skelbta, kad seminare bus aptariama naujausia informacija daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) klausimais, susijusiais su  statybiniu-energetiniu, ekonominiu ir teisiniu požiūriu. Nemokamas renginys vyko Jonavos rajono savivaldybėje ir yra „keliaujantis“ po visus Lietuvos miestus.

Rūta Mikučionienė, Technologijos mokslų daktarė iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto pasakojo, kad tokius seminarus organizuoja BETA (Būsto energijos taupymo agentūra), o sukviesti specialistai seminarų metu visoje Lietuvoje atsako gyventojams į jiems rūpimus klausimus.

Pagaliau atėjo suvokimas, kad reikia tvarkytis – ir tai džiugina

„Mūsų tikslas – papasakoti žmonėms apie renovaciją, apie visus jos techninius, ekonominius ir finansinius aspektus. Džiaugiamės, kad į seminarą Jonavoje susirinko nemažas skaičius gyventojų.

Su šiuo projektu aplankom visą Lietuvą. Šią savaitę lankomės jau trečiame mieste. Nors renovacija jau nėra naujas dalykas, bet džiaugiamės, kad susidomėjimas daugiabučių renovacija – neslūgsta, teikiamų paraiškų skaičius vis auga. Pagaliau atėjo suvokimas, kad reikia tvarkytis – ir tai džiugina.

Smagu girdėti, kad kai pasakoji apie vėdinimo sistemas, žodis „rekuperacija“ daugeliui nėra naujas, tačiau vis tiek gyventojai dar nestokoja klausimų: kaip bus po renovacijos; ką keis; kas bus, jei kas suges ir pan. Bet šiandien dienai nebeliko itin didelių nuogąstavimų ar baimių dėl būstų atnaujinimo. Daugiau jaučiam optimistines nuotaikas iš gyventojų, atvykstančių į seminarus“,- pasakojo energetikė inžinierė dr. Rūta Mikučionienė.

Nemokamo seminaro metu mokymus vedė specialistai:

Edvinas Bindokas, ekonomistas, finansų ir ekonominių procesų valdymo vadovas, daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) ekspertas.

Rolandas Klimavičius, Būsto rūmų teisininkas, turintis didelę patirtį daugiabučių namų valdymo, teisinių ginčų sprendimo, teisės aktų rengimo ir atstovavimo teismuose srityse.

Algimantas Šiaučiūnas, inžinierius-praktikas, turintis daugiametę patirtį statybos procesų valdymo ir konsultavimo srityje,  techninės priežiūros vadovas daugiabučių namų modernizavime.

Dr. Rūta Mikučionienė: „Atėjo suvokimas, kad reikia tvarkytis – ir tai džiugina“ Dr. Rūta Mikučionienė: „Atėjo suvokimas, kad reikia tvarkytis – ir tai džiugina“ Dr. Rūta Mikučionienė: „Atėjo suvokimas, kad reikia tvarkytis – ir tai džiugina“ Dr. Rūta Mikučionienė: „Atėjo suvokimas, kad reikia tvarkytis – ir tai džiugina“ Dr. Rūta Mikučionienė: „Atėjo suvokimas, kad reikia tvarkytis – ir tai džiugina“ ]]>
Thu, 22 Aug 2019 12:46:17 +0000 dr-ruta-mikucioniene-atejo-suvokimas-kad-reikia-tvarkytis---ir-tai-dziugina at https://www.jonavoszinios.lt
Daugiau nei 120 NATO karių bėgs estafetiniame bėgime „Baltijos kelias“ https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/daugiau-nei-120-nato-kariu-begs-estafetiniame-begime-baltijos-kelias/

Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų  kovinės grupės kariai kartu su kitais bėgimo entuziastais dalyvaus ypatingame sportiniame renginyje. Penktadienį, rugpjūčio 23 d. Lietuvos bėgimo asociacija organizuoja 600 kilometrų bėgimą iš Vilniaus per Rygą į Taliną taip prisimenant prieš 30 metų vykusį  „Baltijos kelią“.  Šiame bėgime  dalyvaus  ir daugiau nei 70 NATO karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Norvegijos ir Čekijos Rukloje dislokuotos priešakinių pajėgų kovinės grupės.

Pasak NATO priešakinių pajėgų karių, prieš 30 metų trijų Baltijos valstybių žmonės protestavo prieš priespaudą ir susirinko išreikšti laisvės siekį. Šiandien šią sunkiai iškovotą laisvę gina suverenių Baltijos valstybių kariuomenės kartu su NATO sąjungininkais.  Kariams dalyvavimas estafetiniame bėgime „Baltijos kelias“ –  tai jų  misijos Baltijos šalyse įsipareigojimų išraiška.  Bėgdami kariai neš NATO vėliavą tuo išreikšdami solidarumą su Lietuva, Latvija ir Estija  bei NATO pasiryžimą ginti  Aljanso teritoriją.

„Baltijos kelias“  – tai  prieš 30 metų Lietuvą, Latviją ir Estiją sujungusi 2 milijonų žmonių grandinė, kuri tęsėsi 600 km. Šios taikios politinės demonstracijos tikslas buvo parodyti, kad Baltijos šalyse niekada neužgeso laisvės ir demokratijos siekiai.

Atgrasymo ir gynybos tikslais nuo 2017 m. pradžios Mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė šiandien yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį.  Dislokavęsi Lietuvoje NATO kovinės grupės kariai nuolat aktyviai treniruojasi, dalyvauja visose svarbiausiose Lietuvoje vykstančiose pratybose.  Jie taip pat užmezgė puikius ryšius net tik su Lietuvos kariais, bet ir su vietos bendruomenėmis, mokyklomis, savivaldybėmis. Tarptautinio vieneto kariai dalyvauja įvairiuose kultūriniuose ir socialiniuose projektuose, šalies istorinių ir valstybių švenčių minėjimo renginiuose.

Sprendimas dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalionus prieš Rytinių NATO sienų buvo priimtas 2016 m. liepą Varšuvoje NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.

Nuotraukoje: praėjusiais metais NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės kariai bėgo Vilniaus maratone.

KAM inf.

Daugiau nei 120 NATO karių bėgs estafetiniame bėgime „Baltijos kelias“ ]]>
Thu, 22 Aug 2019 12:26:44 +0000 daugiau-nei-120-nato-kariu-begs-estafetiniame-begime-baltijos-kelias at https://www.jonavoszinios.lt
Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas: kas keičiasi nuo rugsėjo 1 d.? https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/etatinis-mokytoju-darbo-apmokejimas-kas-keiciasi-nuo-rugsejo-1-d/

Nuo rugsėjo 1 d. visų bendrojo, profesinio, neformaliojo ugdymo mokytojų darbo krūvis ir užmokestis bus skaičiuojamas pagal patobulintą etatinio darbo užmokesčio modelį, papildomai mokytojų atlyginimams skiriama 14 mln. Eur keturiems šių metų mėnesiams, atitinkamai didesnės lėšos bus numatytos ir nuo 2020 m. sausio 1 d.

„Etatinis mokyklose pradėtas diegti praėjusiais mokslo metais. Reaguodami į mokytojų, švietimo profesinių sąjungų siūlymus pavasarį modelį patobulinome, kad jis būtų paprastesnis ir aiškesnis. Nuo balandžio dirba konsultantai praktikai, kurie pataria ir padeda mokykloms etatinio klausimais: rengiami seminarai, vyksta konsultacijos telefonu ir vietose. Esu dėkingas aktyviai į šį darbą įsijungiančioms švietimo profesinėms sąjungoms, kad jų žmonės talkina mokyklų administracijoms ir mokytojams įgyvendinant etatinį, taip pat mokyklų vadovams, savivaldybių padaliniams“, - sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Ministras pabrėžia, kad bus stebima, kaip veikia naujasis modelis. „Prireikus jį galėsime koreguoti atsižvelgdami į gautus racionalius pasiūlymus tiek iš mokyklų vadovų, tiek iš mokytojų, jų profsąjungų“, - sako ministras.

Etatinio darbo apmokėjimo esmė – atlyginimas skaičiuojamas nebe už kiekvieną pamoką, bet bendrai už visą darbo krūvį. Ministro įsakymais yra patvirtinta mokytojų darbo krūvio sandaros nustatymo tvarka, pareigybę sudarančios veiklos. Vadovaudamosi šiais įsakymais, mokyklos pasitvirtina konkrečias darbo apmokėjimo tvarkas, kurios turi būti derinamos su darbo taryba arba mokykloje veikiančia profesine sąjunga. Mokyklos vadovas nustato kiekvieno mokytojo darbo krūvį, veiklas, užmokestį. Mokytojo etatą sudaro 1512 val. per metus, mokytojo darbo laiko norma per savaitę - 36 val.

Svarbiausi etatinio patobulinimai nuo rugsėjo 1 d.:

  • Etatas susideda iš dviejų kategorijų darbo valandų: 1) pamokų ir pasiruošimo pamokoms, mokinių darbų vertinimo, vadovavimo klasei bei 2) veiklų mokyklų bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti. Anksčiau buvo nustatytos trys etatą sudarančios veiklų rūšys, tačiau mokyklų bendruomenės skundėsi, kad toks skaičiavimas yra keblus.
  • Pirmą kartą vadovavimo klasei valandos diferencijuojamos pagal klasių dydį. Ne mažiau kaip 152 metinės val. – jei klasėje mokosi iki 11 mokinių, ne mažiau kaip 180 val. – jei 12-20 mokinių, ir ne mažiau kaip 210 val., jei klasėje mokosi daugiau kaip 21 mokinys.
  • Pamokoms pasiruošti ir mokinių darbams vertinti skirtos valandos taip pat diferencijuojamos pagal mokomuosius dalykus ir klasės dydį – didesnė klasė, daugiau ir laiko pasirengimui, mokinių darbų taisymui. Tai leis teisingiau atlyginti iš darbų taisymą, nes skiriasi darbo krūvis priklausomai nuo klasės dydžio – ar ją sudaro 12 mokinių, ar 30. Apibrėžta, kad valandos pasiruošti pamokoms ir mokinių darbams vertinti sudaro 40-60 proc. nuo kontaktinių valandų.
  • Pirmą kartą aiškiai apibrėžti ir atskirais dokumentais įtvirtinti veiklų mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui sąrašai. Etate numatyta valandų veikloms mokyklos bendruomenei ir tobulėjimui minimali riba - 102 metinės valandos. Tai valandos darbui su tėvais (tėvų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas), valandos mokyklos veiklos planavimui ir tobulinimui (dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose), profesiniam tobulėjimui.
  • Papildomai numatytos ir galimos, bet mokytojui neprivalomoms veiklos, kurios galėtų sudaryti iki 400 metinių valandų ir galėtų būti įtrauktos į darbo krūvį: dalyvavimas darbo grupėse, mokyklos savivaldoje, metodinė veikla, mokyklos ugdymo programų rengimas, patirties sklaida (mentorystė, kolegų konsultavimas, atviros pamokos, kvalifikacijos tobulinimo programų, seminarų rengimas ir kt,), vertinimas ir ekspertavimas (egzaminų, mokytojų veiklos, ugdymo proceso, kt.), edukacinių veiklų organizavimas, profesinis tobulėjimas.
  • Pateiktos rekomendacijos dėl mokytojų, turinčių skirtingas kvalifikacines kategorijas, darbo laiko sandaros. Pavyzdžiui, pradedantiems mokytojams skirti pakankamai laiko profesiniam tobulėjimui ir būtinų mokytojo profesijos kompetencijų įtvirtinimui, o aukščiausią eksperto kategoriją turintiems mokytojams – laiko veikloms dalijantis sukaupta patirtimi.
  • Profesinių švietimo sąjungų siūlymu ir bendradarbiaujant su jomis, pirmą kartą parengtos mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatos. Jose apibrėžta, kad turi būti užtikrinti ne tik darbo laiko, bet ir poilsio laiko reikalavimai. Įtvirtinta nuotolinio darbo galimybė toms funkcijoms atlikti, kurios gali būti vykdomos kitoje vietoje negu mokykla.
  • Numatyta, kad bendrojo ugdymo pamokos sudarytų ne daugiau kaip 888 val. (60 proc.) iš 1512 etato valandų, tik pradedantiesiems – 756 val. (50 proc.). Mokytojo, dirbančio pagal pradinio ugdymo programą, pareigybė formuojama, kai jam per metus skiriama 700 ir daugiau kontaktinių valandų.

Aktuali informacija apie etatinį – teisės aktai, konsultantų kontaktai, konsultacinių seminarų grafikai, - skelbiama specialioje interneto svetainėje www.etatinis.lt. Taip pat veikia etatinio diskusijų grupė socialiniame tinkle Facebook, nemokama telefono linija 8 800 20018.

Etatinio tobulinimo darbo grupė, į kurią įėjo ir visų švietimo profesinių sąjungų, mokyklų vadovų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, dirbo nuo 2018 metų gruodžio iki 2019 m. kovo. Kovo 1 d. ministras patvirtino etatinio modelio pakeitimus.

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos

Komunikacijos skyrius

Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas: kas keičiasi nuo rugsėjo 1 d.? ]]>
Thu, 22 Aug 2019 11:02:55 +0000 etatinis-mokytoju-darbo-apmokejimas-kas-keiciasi-nuo-rugsejo-1-d at https://www.jonavoszinios.lt
SEB banko klientai pirmieji Lietuvoje gali tvarkyti savo sąskaitas per kito banko elektroninę bankininkystę https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seb-banko-klientai-pirmieji-lietuvoje-gali-tvarkyti-savo-saskaitas-per-kito-banko-elektronine-bankininkyste/

Nuo rugsėjo 14 d., įsigaliojus ES Mokėjimo paslaugų direktyvai, bankų klientai galės valdyti savo banko sąskaitas per licencijuotus finansinių paslaugų teikėjus, jei klientas duos sutikimą tai daryti. Tokią galimybę savo klientams šiandien pasiūlė SEB bankas – jo klientai pirmieji Lietuvoje jau gali tvarkyti savo sąskaitas, esančias SEB banke, per kito banko elektroninę bankininkystę.

Atvirosios bankininkystės platformą, vadinamąją smėliadėžę (angl. Sandbox), SEB bankas pirmasis Lietuvoje pristatė prieš dvejus metus, o nuo praėjusių metų rugpjūčio sudarė galimybę licencijuotoms trečiosioms šalims – bankams, fintech įmonėms, mokėjimo paslaugų tarpininkams – per vadinamąsias API sąsajas (angl. Application Programming Interface) testuoti kuriamas paslaugas SEB banko sistemose. Nauji kuriami sprendimai leis SEB banko klientams – gyventojams ir įmonėms – kitų finansinių paslaugų teikėjų interneto bankuose, mobiliosiose aplikacijose ir kituose kanaluose matyti savo sąskaitos SEB banke likutį ir išrašus, taip pat inicijuoti mokėjimo nurodymus iš jos.

„Mes tikime atvira konkurencija, kuri suteikia klientams teisę tvarkyti savo duomenis taip, kaip jiems atrodo reikalinga. Saugus klientų duomenų perdavimas tarp licencijuotų bankų ir fintech įmonių leidžia sukurti naujas finansines paslaugas, kurios praturtina finansų rinką ir yra naudingos mūsų klientams. Esame įsitikinę, kad atviroji bankininkystė pakeis finansų pasaulį, o SEB banko tikslas yra būti tarp pirmųjų, kurie atlieka šiuos pokyčius, ir įkvėpti kitas įmones plačiau panaudoti inovacijas savo versle. Mes skatiname ir kitus rinkos dalyvius siūlyti savo klientams tokią pačią laisvę tvarkyti jų duomenis“, – sako Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas.

Dabar atvėręs savo klientų duomenis licencijuotiems finansinių paslaugų teikėjams, SEB bankas kitų metų pirmą ketvirtį įdiegs Lietuvoje naują IT platformą, kuria valdoma dauguma banko teikiamų paslaugų ir verslo procesų, ir tuomet pasiūlys savo klientams SEB interneto banke matyti sąskaitas, esančias ir kituose bankuose, bei iš jų vykdyti lėšų pervedimus.

SEB inf. 

SEB banko klientai pirmieji Lietuvoje gali tvarkyti savo sąskaitas per kito banko elektroninę bankininkystę ]]>
Thu, 22 Aug 2019 09:33:59 +0000 seb-banko-klientai-pirmieji-lietuvoje-gali-tvarkyti-savo-saskaitas-per-kito-banko-elektronine-bankininkyste at https://www.jonavoszinios.lt
Butų pirkimas Jonavos mieste ir Ruklos mstl. https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/butu-pirkimas-jonavos-mieste-ir-ruklos-mstl/

Perkančioji organizacija: Jonavos rajono savivaldybės administracija, Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava, įstaigos kodas 188769070, tel. (8 349) 613 94, faks. (8 349) 500 12, el. p. administracija@jonava.lt  

Pirkimo būdas: skelbiamos derybos. 

Nekilnojamųjų daiktų paskirtis, pavadinimas ir pageidaujama nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta: Jonavos rajono savivaldybės administracija skelbia pirkimą, siekdama įsigyti vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus Jonavos mieste ir Ruklos mstl. Pirkimas skaidomas į dešimt atskirų pirkimo objekto dalių. Butai turi atitikti techninės specifikacijos reikalavimus, nurodytus pirkimo sąlygų 1-4 prieduose. Funkcijos (veikla), kurioms numatoma naudoti nekilnojamąjį daiktą – savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 p.). 

Pirkimo dokumentų gavimo sąlygos: pirkimo dokumentus, susijusius su pirkimu, galima gauti iki 2019 m. rugsėjo 20 d. 10.00 val., darbo dienomis ir darbo valandomis Jonavos rajono savivaldybės administracijoje 318 A ir 202 kab., Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava, pateikus prašymą. Pirkimo dokumentai, kandidatui paprašius, pateikiami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kandidato prašymo pateikti šiuos dokumentus gavimo dienos. Pirkimo dokumentai taip pat skelbiami Jonavos rajono savivaldybės administracijos tinklalapyje adresu http://www.jonava.lt/socialinio-busto-pletra .

Paraiškų dalyvauti derybose pateikimo vieta, terminas ir laikas: parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentai perkančiajai organizacijai turi būti pateikti iki 2019 m. rugsėjo 20 d. 10.00 val. Vokai iki nurodyto dokumentų pateikimo termino pabaigos pateikiami savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus darbuotojams, atsakingiems už dokumentų priėmimą, dokumentų priėmimo kabinetai – savivaldybės administracijos pastato pirmame aukšte, 124 kab., Žeimių g. 13, 55158 Jonavoje, tel. (8 349) 501 51. Vėliau pateiktos paraiškos nebus nagrinėjamos. Pasiūlymai turi būti teikiami tik užklijuotuose vokuose, ant kurių turi būti užrašytas kandidato vardas ir pavardė, telefono numeris, gyvenamosios vietos adresas, nuoroda „Butų pirkimas Jonavos mieste ir Ruklos mstl.“ ir „NEATPLĖŠTI IKI 2019-09-20 10 val. 00 min.“ 

Kalba (kalbos), kuria (kuriomis) turi būti parengti kandidatų dokumentai: paraiškos ir kiti kandidatų dokumentai turi būti pateikiami lietuvių kalba. 

Dokumentai, kuriuos kandidatai, dalyvaudami pirkime, turi pateikti:

1.    Užpildyta pasiūlymo dalyvauti derybose forma (pirkimo sąlygų 5 priedas);

2.    Siūlomo parduoti buto nuosavybę patvirtinantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ar jo kopija;

3.    Siūlomo parduoti buto savininkų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos;

4.    Siūlomo parduoti buto kadastro duomenų bylos kopija (jei kandidato siūlomas parduoti butas yra renovuotame name, tai buto kadastro duomenų byla turi būti atnaujinta);

5.    Siūlomo parduoti buto savininkus atstovaujančio ar įgalioto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija ir kiti atstovavimo teisėtumą patvirtinantys dokumentai, nurodyti pirkimo sąlygų IV dalyje, jei kandidatas nėra vienintelis siūlomo parduoti buto savininkas;

6.    bendraturčių sprendimas (sutikimas) parduoti butą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka;

7.    Siūlomo parduoti buto (pastato) energinio naudingumo sertifikato kopija;

8.    Dokumentai, kuriuose būtų nurodoma, ar siūlomas butas parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu (tais atvejais, kai kandidatas neparduoda butui priskirto žemės sklypo, privaloma nurodyti butui priskirto žemės sklypo naudojimosi sąlygas). 

Pirkimo sąlygos.

 

Butų pirkimas Jonavos mieste ir Ruklos mstl. ]]>
Thu, 22 Aug 2019 09:22:45 +0000 butu-pirkimas-jonavos-mieste-ir-ruklos-mstl at https://www.jonavoszinios.lt
Jonaviškė G. Počepavičiūtė pristato pirmąjį savo muzikinį kūrinį https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviske-g-pocepaviciute-pristato-pirmaji-savo-muzikini-kurini-623/

La Gerda – jonaviškės Gerdos Počepavičiūtės pseudonimas, kurį jau vakar buvo galima išgirsti ,,Power Hit Radio“ eteryje – klausytojams pristatytas pirmasis merginos kūrinys ,,One more thing“.

Apie meilę

,,Visada domėjausi elektronine muzika, bet niekada nedrįsau pati kurti, nes muzikos kūrimo programos man atrodė pernelyg sudėtingos. Nepaisant to, labai domėjausi kūryba ir pasiryžau paeksperimentuoti. Taip ir gimė mano pirmas kūrinys ,,One more thing“. Kaip ir daugelis dainų, taip ir maniškė yra apie meilę... Apie nelaimingą meilę, išsiskyrimą. Tai skausminga daina – muzika ir žodžiais apie skausmą, subyrėjusią meilę“, - portalui jonavoszinios.lt pasakojo G. Počepavičiūtė.

Neatsiejama gyvenimo dalis

Kaip muzika atsirado Gerdos gyvenime? Mergina sako, kad natos ir melodijos ją lydėjo dar nuo vaikystės.

,, Muzika mano gyvenime visada užėmė ypatingą vietą. Vaikystėje lankiau Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklą – grojau fleita ir pianinu. Kai baigiau Jonavos Senamiesčio gimnaziją, stojau į turizmo studijas, tačiau greitai supratau, kad jos – ne man. Dėl to viską mečiau ir įstojau į muzikos akademiją, muzikos pedagogikos specialybę. Taip ir nepabėgau nuo muzikos. Su ja pradedu ir baigiu savo dienas. Galiu drąsiai sakyti, kad muzika – neatsiejama mano gyvenimo dalis“, - kalbėjo mergina.

Atidarė įrašų kompaniją

Šiuo metu Gerda kartu su savo antra puse gyvena Norvegijoje, kur visai neseniai buvo įkurta ir poros garso įrašų kompaniją.

,,Muzikos kūryba yra ne tik mano, bet ir mano antros pusės hobis. Kai du žmonės turi tą patį pomėgį, kodėl nepavertus jo darbu? Taip ir gimė idėja įkurti savo garso įrašų kompaniją“, - pasakojo mergina.

Ieško savęs

Paklausta apie ateities planus, G. Počepavičiūtė akcentuoja kūrybines paieškas bei norą toliau eksperimentuoti.

,,Aš vis dar neradau savo stiliaus, modelio. Labai sunku atrasti save muzikoje. Geriausia daryti tai, ką jauti, o kaip išeina, taip išeina... Tikiuosi atrasti tikrąją save ir savo klausytoją. Planuoju toliau eksperimentuoti, mokytis ir atrasti save muzikoje. Ši daina buvo pirmas žingsnelis visos kūrybos link. Idėjų ir minčių yra daug, tereikia viską įgyvendinti. Tikėkimės, kad pavyks“, - kalbėjo mergina.

Jonaviškė G. Počepavičiūtė pristato pirmąjį savo muzikinį kūrinį ]]>
Thu, 22 Aug 2019 08:46:43 +0000 jonaviske-g-pocepaviciute-pristato-pirmaji-savo-muzikini-kurini-623 at https://www.jonavoszinios.lt
Aiškėja, kad ,,kartuvės“ nustato greičio viršijimo atvejus: ar KET nepaisantys vairuotojai gali būti ramūs? https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aiskeja-kad-kartuves-nustato-greicio-virsijimo-atvejus-ar-taisykliu-nepaisantys-vairuotojai-gali-buti-ramus/

Nuo 2017 m. kelyje Jonava – Kaunas įrengta daugiafunkcė automobilių kontrolės sistema (DPKS), vairuotojų vadinama ir ,,kartuvėmis“, ir ,,baisiaisiais vartais“, ne bandomuoju rėžimu pradėjo veikti šių metų pradžioje. Tuomet viešojoje erdvėje ne kartą akcentuota, kad DPKS atlieka daugybės pažeidimų kontrolę, tačiau nematuoja greičio. Vis tik dabar aiškėja, jog tai nėra visiška tiesa, o greičio ribojimų nepaisantys vairuotojai gali sulaukti ir nemalonios staigmenos.

Greičio matavimo neakcentavo

„Šiuo metu DPKS (daugiafunkė pažeidimų kontrolės sistema) atlieka gabaritų nustatymą, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo kontrolę, kelių naudotojo mokesčio bei leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais sunkiasvore ir / ar didžiagabarite transporto priemone kontrolę, o taip pat eismo stebėjimą: maršrutų statistinių duomenų, eismo intensyvumo statistinių duomenų rinkimą“, - šių metų pradžioje aiškino Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai, pridurdami, kad greičio matavimus atlieka kitos priemonės, pvz., greičio matuokliai.

Papildomo perspėjimo nebus

Ilgą laiką vairuotojai buvo įsitikinę, kad DPKS neturi nieko bendro su greičio matavimu, tačiau aiškėja, kad DPKS fiksuoja jo viršijimo atvejus. Ir nors greičio ribojimų nepaisantys asmenys iki šiol buvo įsitikinę, jog baudų dėl stipriau paspausto akseleratoriaus pedalo nesulauks, niekas negarantuoja, kad vieną dieną savo pašto dėžutėje jie neras pranešimo dėl skirtos baudos.

,,Jūsų minimas įrenginys (aut.past DPKS kelyje Jonava – Kaunas) be kitų duomenų nustato ir greičio viršijimo atvejus, bet tik statistikai ir sprendimų, susijusių su saugiu eismu, priėmimui. Atkreipiame dėmesį, kad yra visos prielaidos sistemos funkcionalumą praplėsti ir fiksuoti greičio pažeidimus. Įrengus automatinę greičio fiksavimo sistemą, vairuotojai atskirai nebus informuojami apie fiksuojamus greičius ir automatinį baudimą. Atkreipiame dėmesį, kad vairuotojai privalo laikytis KET“, - tokį atsakymą šią savaitę portalui jonavoszinios.lt pateikė LAKD Ryšių su žiniasklaida specialistas Evaldas Tamariūnas.

Verta akcentuoti ir tai, kad dabar prieš DPKS stovintis ženklas ,,Automatinė eismo kontrolė“ reiškia, kad kelio ruože įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Tad tai dar kartą patvirtina, jog jei DPKS funkcionalumas bus praplėstas, nėra jokio preteksto papildomų ženklų įrengimui.

Suskaičiuoja kiekvieną transporto priemonę

E. Tamariūnas primena, kad DPKS postuose yra įrengti eismo intensyvumo skaitikliai, kurie „suskaičiuoja“ kiekvieną transporto priemonę, nustato jos klasę, važiavimo greitį ir kryptį, atsilikimą nuo priešais važiuojančios t. p. ir kitus eismo intensyvumo parametrus.

,,Tokių eismo intensyvumo skaitiklių turime ~300 visoje Lietuvoje. Pilnai matuojame magistralinių ir svarbiausių krašto kelių eismo intensyvumą. Eismo intensyvumo duomenys yra naudojami skaičiuojant vidutinį metinį paros eismo intensyvumą (rasite čia), pagal kurį yra planuojama kelių tinklo plėtra, priimami modernizacijos poreikio sprendimai, parenkamos įrangos montavimo vietos. Atsižvelgdami į realaus laiko transporto priemonių intensyvumo duomenis informuojame (rasite čia) kelių naudotojus apie susidariusias eismo spūstis ir kitus eismo sutrikimus“, - pasakojo LAKD atstovas.

DPKS įrengtos A6, A5 ir A1 keliuose.

Aiškėja, kad ,,kartuvės“ nustato greičio viršijimo atvejus: ar KET nepaisantys vairuotojai gali būti ramūs? Aiškėja, kad ,,kartuvės“ nustato greičio viršijimo atvejus: ar KET nepaisantys vairuotojai gali būti ramūs? ]]>
Thu, 22 Aug 2019 07:44:50 +0000 aiskeja-kad-kartuves-nustato-greicio-virsijimo-atvejus-ar-taisykliu-nepaisantys-vairuotojai-gali-buti-ramus at https://www.jonavoszinios.lt
Globos namų pertvarkos ekspertė: vyksta vertybių pasitikrinimo metas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/globos-namu-pertvarkos-eksperte-vyksta-vertybiu-pasitikrinimo-metas/

Žiežmarių ir Biržų istorijos, kuomet bendruomenės nesutiko į savo kaimynystę priimti tėvų globos netekusių vaikų ir žmonių su proto ar psichikos negalia, retą paliko abejingą. Institucinės globos pertvarką ir jos procesus Kauno regiono pertvarkos procesų ekspertė Brigita Gaižauskienė vadina vertybių pasitikrinimu. Ar mums visiems prioritetinė vertybė yra žmogus, bendruomenėje esantis arba norintis būti joje, jo laisvė, orumas, savarankiškumas, laisvė pasirinkti, teisė dirbti. Pokalbis su ja – apie globos namų pertvarką ir situaciją Kauno regione.

Kėdainių, Jonavos, Prienų savivaldybės dalyvauja institucinės globos pertvarkos projekte ir kuria bendruomeninius vaikų globos namus bei džiaugiasi stebėdami vaikų teigiamus pokyčius.

- Vietoj vaikų namų – gyvenimas šeimoje arba jai artimoje aplinkoje, vietoj globos namų žmonėms su proto ir psichikos negalia – paslaugos bendruomenėje. Toks yra šalyje vykdomos institucinės globos pertvarkos siekis. Kaip šiame kelyje sekasi Kauno regionui?

- Kauno regioną matau kaip ambicingą, siekiantį pertvarką įgyvendinti tvariai ir profesionaliai.

Labai džiugina, kad čia aktyvus trečiasis sektorius, tai yra nevyriausybinės organizacijos. Jų norą dalyvauti pertvarkos procesuose, teikti bandomąsias paslaugas išskirčiau kaip Kauno regiono stiprybę. 

Regione persitvarko socialinės globos įstaigos, pavyzdžiui, dalis Vilijampolės socialinės globos namų gyventojų jau gyvena bendruomenėse, įkurti šeši grupinio gyvenimo namai. Strėvinikų socialinės globos namai, kaip žinome, rengiasi gyvenimui bendruomenėse.

Kauno savivaldybės vaikų globos namai jau persitvarkė ir vaikai antrus metus gyvena trylikoje butų, šeimai artimoje aplinkoje. Kėdainių, Jonavos, Prienų savivaldybės dalyvauja institucinės globos pertvarkos projekte ir kuria bendruomeninius vaikų globos namus bei džiaugiasi stebėdami vaikų teigiamus pokyčius.

Regione sėkmingai teikiamos bandomosios asmeninio asistento, laikino atokvėpio, palydimosios globos paslaugos. Liepą jau pradėta teikti ir įdarbinimo su pagalba bandomoji paslauga.

- Kokį vaidmenį šiuose pokyčiuose atlieka savivalda?

- Savivaldybių vaidmuo išlieka svarbus, nes savivaldybės prisideda prie pertvarkos procesų įgyvendinimo.

Artėjant pertvarkos antrajam etapui, aktualu, kad savivaldybės pasitelktų Bendruomenių bei Šeimų tarybas. Bendruomenėje teikiamų paslaugų infrastruktūros plėtra turėtų būti aptarta su visuomene ir jai žinoma.

Džiugina ir gerėjantis tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Dėl jo pradedami matyti atskirų įstaigų atstovų susitelkimo pagalbon ir komandinio darbo rezultatai.   

- Jūsų nuomone, ar bendruomenės, visuomenė pasiruošę priimti į savo tarpą žmones su proto ar psichikos negalia bei tėvų globos netekusius vaikus? Jei ne, ko trūksta?

- Iš pastarojo meto įvykių matyti, kad vienareikšmio atsakymo nėra. Sulaukta ir pasipriešinimo, ir didžiulio žmonių palaikymo.

Bendruomenėms, manyčiau, trūko gyvenimo kartu su tėvų globos netekusiais vaikais ar žmonėmis su proto ir (ar) psichikos negalia patirties. O ji ateina tik kai šie žmonės yra ir gyvena bendruomenėje. Geroji patirtis, naujas suvokimas susiformuos natūraliai, taip pat keisis ir vertybės. Tai rodo nemažai pavyzdžių Lietuvoje, kuomet iš pradžių, nežinant būta baimių, o atėjus patyrimui – jos išnyko.

Jei norime greitesnio, ryškesnio pokyčio, reikalingas švietimas. Visuomenės socialinio raštingumo ugdymą matyčiau kaip prioritetinę kryptį, nes institucinės globos pertvarka vyksta ne tik globos įstaigų gyventojų perkėlimu į bendruomenes. Atsiranda naujos paslaugos, kuriasi bendruomeniniai šeimų namai, pagalbos vaikui ir šeimoms centrai, turime atvejo vadybą, globos centrus, todėl aktualu, kad visuomenė žinotų apie pokyčius ir jų reikšmę.

- Kaip projekto metu gaunamos bendruomeninės paslaugos keičia žmonių gyvenimus?

- Žmonės, kurie naudojasi bandomosiomis bendruomeninėmis paslaugomis, patiria teigiamus gyvenimo pokyčius, yra jomis patenkinti. Pirmiausia, jaučia pasitikėjimu, pagarba, žmogišku ryšiu grindžiamą paslaugų teikimą.

Ne mažiau svarbu, kad įvyksta nors ir maži, bet pačiam žmogui labai ryškūs pokyčiai. Pavyzdžiui, jaunas žmogus, atsisakęs vartoti medikamentus, nesikėlė iš lovos, nesiprausė, buvo viskam abejingas, nebendravo su aplinkiniais. Pagalbą pradėjus teikti asmeniniam asistentui, kuris atsargiai, kantriai ir gerbdamas jauną žmogų atrado kontaktą, vyras pradėjo keltis iš lovos jau prieš asistento vizitą, praustis, rengtis, išeiti pasivaikščioti ar kalbėtis.

Kitas pavyzdys – neįgalų vaiką auginantys tėvai laikino atokvėpio paslaugos teikimo metu pirmą kartą gyvenime turėjo galimybę kartu, be vaiko, išvykti darbo ar šeimos reikalais, pailsėti.

Įvyksta ir labai reikšmingi pokyčiai. Štai neįgali mama, asmeniniam asistentui padedant, pradėjo lankyti savo neįgalų vaiką globos įstaigoje, mokytis bendrauti su vaiku, suprasti jo poreikius, bendradarbiauti su įstaigos darbuotojais.

Neįgalus sūnus, slaugantis savo mamą, su asmeninio asistento pagalba išmoko naudotis informacinėmis technologijomis, o tai leido jam savarankiškiau gyventi, t. y. registruotis vizitams įstaigose, rasti artimiausius maršrutus. Dėl paslaugas teikiančio asistento jaučiamos pagarbos ir palaikančio bendravimo jis sustiprėjo, pradėjo labiau pasitikėti savimi, ir, kaip pats pasakojo, išvengė mamos atidavimo į įstaigą.

Dar vienas pavyzdys – jauna neįgali mama, pati užaugusi socialinės rizikos šeimoje, gavusi asmeninio asistento pagalbą išvengė vaiko paėmimo iš šeimos.

Iš didelių globos namų į bendruomeninius vaikų globos namus persikėlusių vaikų gyvenimai taip pat keičiasi į gera. Jie geriau mokosi socialinių įgūdžių, būtinų ateičiai, kaimyniškumo, ugdomos jų vertybės. Svarbu nepamiršti, kad nors ir gyvena butuose ar namuose, vaikai yra prižiūrimi suaugusiųjų.

- Kaip Jūs pati apibūdintumėte institucinės globos pertvarkos svarbą? Kuo svarbus Jums šis darbas?

- Mes, gyvenantys ne institucijose arba neturintys patyrimo, negalime pilnai suvokti pokyčių, kurie vyksta su vaikais, neįgaliaisiais, jų šeimomis dėl institucinės globos pertvarkos, nes mums patiems tai kasdienybė. Sakome „einu namo, namuose ruošiu vakarienę, žiūrėsiu filmą su mama ir tėčiu ar vaikais, nuspręsiu, ką valgysiu rytoj ir vyksiu apsipirkti, eisiu į darbą“. Ar mums čia pokytis? Ne. Greičiau rutina. O kitiems žmonėms tai siekiamybė.

Pertvarka, kuri vyksta dabar, suteikia galimybes vaikams, netekusiems tėvų globos, neįgaliesiems, gyvenantiems institucijose, šeimoms, patiriančioms sunkumų ar atskirtį, patirti esminius jų gyvenimo pokyčius, o bendruomenėms ir visuomenei – kartų pokyčius.

Požiūrį, kad tai yra vertybiniai kartų pokyčiai, suformavo mano pačios vaikystės prisiminimai ir gyvenimo patyrimas. Nuo mažų dienų girdėjau močiutės pasakojimus, kad ji buvo, jos žodžiais tariant, „mamutės iš prieglaudos paimta“. Tai jai labai daug reiškė, ji buvo dėkinga už tai, kokia užaugo, ko ją išmokė. Tą patyrimą turėdama aš pati nesibaimindama galiu leisti vaiką į klasę, kurioje yra netekusių šeimos vaikų, o vaikai patyrimu būnant kartu gali atrasti vieni kitų stiprybes. 

Man svarbu, kad turiu galimybę dalyvauti vertybių kaitos arba vertybių atradimo iš naujo procesuose. Šis darbas brangus sutiktais žmonėmis, kurie išsako paprastą, nuoširdų norą – kad mes priimtume juos kaip tokius pačius žmones. Na o kad pokyčius mes visi galėtume įvardinti kaip geriausius, reikalingas bendruomenių žinojimas ir supratimas, atvirumas priimti ir kartu gyventi, profesionalus ir nuoširdus darbuotojų, specialistų, vadovų, skirtingų institucijų atstovų komandų darbas.



Viešinimo ir komunikacijos ekspertė Valda Dirginčienė
Projektas „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“

Globos namų pertvarkos ekspertė: vyksta vertybių pasitikrinimo metas ]]>
Thu, 22 Aug 2019 07:27:02 +0000 globos-namu-pertvarkos-eksperte-vyksta-vertybiu-pasitikrinimo-metas at https://www.jonavoszinios.lt
Kulvos seniūnijoje – išplėstinė seniūnaičių sueiga https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kulvos-seniunijoje---isplestine-seniunaiciu-sueiga/

Š. m. rugpjūčio 28 d. 16.00  val. Kulvos seniūnijos salėje vyks išplėstinė seniūnaičių sueiga.

Darbotvarkė:

  1. Dėl nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017-2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ 2019 metais pateiktų paraiškų vertinimo.
  2. Einamieji seniūnijos veiklos klausimai.

Kulvos seniūnijos inf.

Kulvos seniūnijoje –  išplėstinė seniūnaičių sueiga ]]>
Thu, 22 Aug 2019 07:09:04 +0000 kulvos-seniunijoje---isplestine-seniunaiciu-sueiga at https://www.jonavoszinios.lt
Išrinkti „Lietuvos Maximalistai“: tarp jų ir moksleivis iš Jonavos rajono https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isrinkti-lietuvos-maximalistai-tarp-ju-ir-moksleivis-is-jonavos-rajono/

Šalies mokyklose gausu būsimų mokslo, meno, sporto žvaigždžių, inovacijų kūrėjų ir visuomenės lyderių. Tai žinodamas lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ jau 17-tą kartą išrinko talentingiausius, sumaniausius ir gabiausius šalies jaunuolius. „Lietuvos Maximalistams“ prekybos tinklas visus ateinančius mokslo metus skirs stipendijas, kurių bendras fondas siekia 70 tūkst. eurų. Šiais metais „Lietuvos Maximalistais“ norėjo tapti daugiau nei 500 vaikų, o stipendijas laimėjo 96 iš jų.

„Lietuvos Maximalistu“ tapo ir moksleivis iš Jonavos rajono. Pažangumo stipendija atiteko Aleksandrui Zubkovui.

„Jau 17 kartą ieškojome vaikų, kurių talentams galime padėti skleistis. Kasmet jie stebina savo svajonėmis bei siekių platumu. „Lietuvos Maximalistai“ labai skirtingi, tačiau juos vienija žingeidumas, ryžtas ir atkaklumas. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie gabiausių moksleivių paskatinimo“, –  sako „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

Vykdant programą buvo renkami mokslo, muzikos, kūrybos ir meno, sporto, visuomeniškumo, ekologiškumo, inovacijų ir pažangumo sričių „Maximalistai“. Jiems visus ateinančius mokslo metus kiekvieną mėnesį bus skiriamos 150 arba 75 eurų stipendijos. Šie pinigai padės moksleiviams dalyvauti įvairiose mokslo olimpiadose, sporto varžybose, Lietuvoje ir užsienyje vykstančiuose seminaruose ir kituose renginiuose, lankyti būrelius ir įvairius užsiėmimus, įsigyti mokymosi priemonių.

Net 57 šalies moksleiviai ateinančius mokslo metus gaus pažangumo srities stipendijas, kuriomis įvertinti jų puikūs pasiekimai mokantis. Stipendijos padės tobulėti moksleiviams iš visos Lietuvos.

„Lietuvos Maximalistų“ komisija, kurioje dirbo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Antanas Mikalauskas, Lietuvos Kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis, VGTU strateginės partnerystės prodekanė ir MOSTA centro Politikos analitikė Milena Medineckienė, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus metodininkė Justina Aglinskaitė ir prekybos tinklo „Maxima“ atstovai, moksleivius vertino atsižvelgdama ne tik į jų pažymius ir konkursų bei olimpiadų įvertinimus, bet ir į vaikų motyvacinius laiškus.

Šių metų „Lietuvos Maximalistai“ – 17-oji nacionalinės moksleivių skatinimo programos karta. Per visus šiuos metus gabių ir talentingų vaikų pasiekimams skatinti „Maxima“  skyrė jau daugiau nei 370 tūkst. eurų. „Maximalistų“ alumnų rate tokie garsūs šalies talentai, kaip Martynas Levickis, Evelina Sašenko, Giedrius Titenis ir kiti.

,,Maxima" inf.

 

Išrinkti „Lietuvos Maximalistai“: tarp jų ir moksleivis iš Jonavos rajono ]]>
Thu, 22 Aug 2019 06:47:43 +0000 isrinkti-lietuvos-maximalistai-tarp-ju-ir-moksleivis-is-jonavos-rajono at https://www.jonavoszinios.lt