Jonavos žinios https://www.jonavoszinios.lt/naujienos lt Ruklos miestelyje užkirstas kelias savižudybei https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruklos-miestelyje-uzkirstas-kelias-savizudybei/

Spalio 21-ąją gautas pranešimas, kad Ruklos miestelyje, Piliakalnio gatvėje reikalinga gelbėjimo tarnybų pagalba – moteris grasinasi iššokti iš balkono ketvirtajame aukšte.

Pranešimas apie ketinimą žudytis gautas apie 18 val. 06 min. Į įvykio vietą atvyko dvi ugniagesių gelbėtojų komandos su keltuvu, du policijos ekipažai bei medikų brigada. Laimei, nelaimės pavyko išvengti, moteris išgelbėta.

***

Savižudybės nėra savaime suprantamas ir kasdieninis įvykis. Savižudybės nėra tinkamas kokios nors problemos sprendimo būdas.

Specialistai visuomet pabrėžia, kad kiekvienas žmogus, svarstantis apie savižudybę, gali sulaukti tinkamos pagalbos. Svarbu, kad asmuo į pagalbos tarnybas kreiptųsi pats arba laiku sulauktų aplinkinių paramos.

Jonavos rajone psichologinė pagalba teikiama Jonavos psichikos sveikatos centre (Žeimių g. 19, 55134 Jonava tel. 8 349 69027) ir Jonavos rajono savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (Kalnų g. 70, 55148 Jonava  tel. 8 349 52866).

Žmonės taip pat gali kreiptis bendrais Lietuvoje veikiančiais pagalbos telefonais, tačiau čia pagalbą dažniausiai teikia savanoriai.

Psichologų teigimu, svarstančiam apie savižudybę žmogui kartais užtenka tik paprasto pokalbio, tačiau dėl savo emocinės būsenos, praėjus kritiniam laikui, jis turėtų kreiptis į specialistus.

Vilties linija, tel. 116 123 (visą parą), Jaunimo linija, tel. 8 800 28888 (visą parą), Vaikų linija, tel. 116 111 (kasdien 11:00–21:00 val.), Pagalbos moterims linija, tel. 8 800 66366 (visą parą), Krizių įveikimo centras, konsultacijos teikiamos per Skype ( www.krizesiveikimas.lt  ), pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra, tel. 8 640 51555 I–V 16.00–20.00 val.,  VI 12.00–16.00 val.).

Pagalbą, jei jos reikia ne skubios, galima gauti ir internetu vilties.linija@gmail.com , tačiau savanoriai į laiškus atsako per tris darbo dienas.

 

Ruklos miestelyje užkirstas kelias savižudybei Ruklos miestelyje užkirstas kelias savižudybei Ruklos miestelyje užkirstas kelias savižudybei Ruklos miestelyje užkirstas kelias savižudybei ]]>
Mon, 21 Oct 2019 15:42:00 +0000 ruklos-miestelyje-uzkirstas-kelias-savizudybei at https://www.jonavoszinios.lt
Kviečiame kurti eglutes Kalėdų miesteliui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kvieciame-kurti-eglutes-kaledu-miesteliui/

Šiemet Jonavoje, atnaujintame miesto parke (Ramybės skvere), bus kuriamas Kalėdinių eglučių miestelis, kurio pagrindiniais akcentais taps rajono įstaigose ir įmonėse sukurtos eglutės. Kiekviena rajono įstaiga kviečiama prisidėti kuriant ypatingą kalėdinę dvasią ir pagalvoti, kokią eglutę galėtų pasiūlyti Kalėdinių eglučių miesteliui.

Eglutės turi būti originaliai pagamintos ir puoštos panaudojus aplinką ir gamtos išteklius tausojančias medžiagas. Tai reiškia, kad eglutės jokiu būdu negali būti „gyvos": nukirstos miške ar pirktos parduotuvėje. Miestelyje neras vietos ir plastikinės, kitur anksčiau jau naudotos eglutės.

Siūlomas eglutės aukštis – nuo 2 iki 4 m., plotis iki 3 m. Eglučių pastatymo vietose bus įrengtas elektros tiekimas.

„Kalėdinių eglučių miestelio pagrindinė idėja – bendrai kūrybai ir kalėdinei bendrystei  suvienyti bendruomenes, švietimo, kultūros įstaigas, verslo įmones. Kviečiame miestelyje įkurdinti originalias, pačių pagamintas ir dar niekur nematytas Kalėdines eglutes", - kviečia rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

Prieš didžiąsias metų šventes bus paskelbti gražiausios eglutės konkurso nugalėtojai, kurie bus apdovanoti smagiais prizais. Konkurse bus vertinamos natūraliai, originaliai, puošmenomis iš ekologiškų ir kitų netikėtų medžiagų pagamintos ir puoštos eglutės.

Konkurso dalyvių registracija vyksta el. paštu povilas.beisys@jonava.lt

Jonavos rajono sav.inf.

Kviečiame kurti eglutes Kalėdų miesteliui ]]>
Mon, 21 Oct 2019 11:58:32 +0000 kvieciame-kurti-eglutes-kaledu-miesteliui at https://www.jonavoszinios.lt
Baltijos moterų tinklinio lygoje - drama Alytuje ir 34 G. Grudzinskaitės taškai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/baltijos-moteru-tinklinio-lygoje---drama-alytuje-ir-34-g-grudzinskaites-taskai/

Praėjęs savaitgalis nesėkmingai susiklostė Baltijos moterų tinklinio lygoje rungtyniaujančioms Lietuvos ekipoms. Po paskutinių rungtynių visos trys Lietuvos komandos atsidūrė turnyro lentelės dugne.

Vienintelį tašką savaitgalį iškovojo šiemet pirmą kartą Baltijos čempionėmis tapusios Alytaus „Prekybos-Paramos“ tinklininkės. Jos namuose po dramatiškos penkių setų kovos 2-3 (20:25, 25:20, 25:22, 14:25, 11:15) pralaimėjo Jelgavos „Jelgava-LLU“ (Latvija) ekipai.

Alytaus komandai 20 taškų pelnė Jekaterina Kovalskaja, 17 - Agnė Daunytė, 15 - Viktorija Jemeljančiuk.

Šeštadienį alytiškės taip pat namuose 1-3 (15:25, 18:25, 25:22, 20:25) nusileido Rygos RVS (Latvija) klubui.

Šiame susitikime išsiskyrė V. Jemeljančiuk (22 tšk.) bei J. Kovalskaja (11 tšk.).

Alytaus klubo treneris Kęstutis Pačėsas prisipažino, kad komanda dar nėra pilnai sukomplektuota ir jos perspektyvos priklausys nuo miesto valdžios.

„Kovojome, stengėmės su tuo, ką šiuo metu turime, bet šį savaitgalį nepavyko laimėti“, - teigė K. Pačėsas.

Dvi nesėkmes patyrė ir Kauno „Kauno-VDU“ klubas. Šeštadienį jis namuose 0-3 (21:25, 17:25, 24:26) nusileido Jelgavos „Jelgava-LLU“ (Latvija) komandai. Šeimininkėms 15 taškų pelnė Karyna Zablocka, 11 - Eglė Makauskaitė.

Sekmadienį kaunietės 1-3 (25:22, 10:25, 15:25, 18:25) neatsilaikė prieš Rygos RVS komandą. Šįkart rezultatyviausiai žaidė E. Makauskaitė (9 tšk.), Kristina Zablocka ir Kotryna Motiejūnaitė (po 8 tšk.).

„Manau, kad šį savaitgalį mums pritrūko sėkmės, daugiau noro ir pastangų. Latvių komandos tikrai stiprios, o mes leidome sau padaryti per daug klaidų. Tai skaudi pamoka, kuri paruoš mus ateities kovoms. Po šio savaitgalio laukia sunkus darbas treniruotėse, didesnis susikaupimas ir, tikėkimės, didesnis noras nugalėti“, - mintimis dalinosi K. Motiejūnaitė.

Jonaviškių neišgelbėjo net įspūdingas Gerdos Grudzinskaitės pasirodymas. 

Dar viena Lietuvos komanda - Jonavos „Aušrinė-KKSC“ - išvykoje 1:3 (25:18, 22:25, 23:25, 18:25) nusileido Daugpilio „miLATss“ (Latvija) klubui. Jonaviškių neišgelbėjo net įspūdingas Gerdos Grudzinskaitės pasirodymas. Ji atliko net 22 neatremiamus padavimus (ace) ir iš viso pelnė net 34 taškus.

Baltijos moterų tinklinio lygoje pirmauja Talino „TalTech-Tradehouse“ (Estija) ekipa (9 tšk.). „Kaunas-VDU“ (2 tšk.) užima aštuntąją poziciją, „Prekyba-Parama“ (2 tšk.) - devintąją, o „Aušrinė-KKSC“ (0 tšk.) - dešimtąją.

Prieš pat savaitgalį Jonavos ekipa šventė pergalę TOP SPORT Lietuvos moterų tinklinio čempionate, savo aikštėje 3-0 (25:16, 25:16, 25:18) įveikusios Gargždų sporto centro komandą. Rezultatyviausiai nugalėtojų gretose žaidė G. Grudzinskaiė (18 tšk.) ir Gabija Kasperavičiūtė (9 tšk.). Gargždų ekipoje 10 taškų surinko Augustė Petrauskaitė.

Sekmadienį gargždiškės namuose metė rimtą iššūkį Vilniaus universiteto (VU) merginoms ir nusileido joms tik 2-3 (25:17, 19:25, 15:25, 25:17, 7:15).

VU ekipoje 17 taškų pasižymėjo Ingrida Takinaitė, 15 - Jovita Bukantytė, 14 - Benita Umantaitė, 13 - Ainė Raupelytė. Gargždų klubui 15 taškų pelnė Agnė Tamošauskė, po 11 - A. Petrauskaitė bei Paulina Kazlauskaitė.

LTF inf. 

Mato Baranausko nuotraukos 

Baltijos moterų tinklinio lygoje - drama Alytuje ir 34 G. Grudzinskaitės taškai Baltijos moterų tinklinio lygoje - drama Alytuje ir 34 G. Grudzinskaitės taškai ]]>
Mon, 21 Oct 2019 11:26:00 +0000 baltijos-moteru-tinklinio-lygoje---drama-alytuje-ir-34-g-grudzinskaites-taskai at https://www.jonavoszinios.lt
Siūloma, kad pasiskiepyti būtų galima greičiau ir patogiau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siuloma-kad-pasiskiepyti-butu-galima-greiciau-ir-patogiau/

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama didinti skiepų prieinamumą, siūlo plėsti galinčių skiepyti specialistų sąrašą. Siūloma, kad gydymo įstaigose skiepyti galėtų slaugytojai ir akušeriai, o vaistinėse – išplėstinės praktikos vaistininkai.

Galimybė skiepyti slaugytojams ir akušeriams numatyta ministro įsakyme, kuris įsigaliotų nuo kitos savaitės. O galimybė skiepyti vaistinėse numatyta įstatyme, kuris teikiamas derinti visuomenei ir suinteresuotoms šalims. Jei vaistinės tam bus pasiruošusios, išplėstinės praktikos vaistininkai galėtų pradėti skiepyti 2020 m. spalį.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikisi, kad šios siūlomos naujovės padės sumažinti šeimos gydytojams tenkantį krūvį, o norintiems pasiskiepyti tai padaryti bus paprasčiau.

„Šiuo metu norintis pasiskiepyti žmogus, net ir būdamas sveikas, privalo laukti eilėje pas šeimos gydytoją. Tad, jei mūsų siūlymai įsigaliotų, pasiskiepyti būtų galima greičiau, kartais net neapsilankius gydymo įstaigoje, pavyzdžiui, vaistinėje. Tikimės, jog tokiu būdu skiepai taptų „patrauklesni“ ir eilių gydymo įstaigose besibaiminantiems piliečiams, o sveikatos priežiūros specialistams būtų tolygiau paskirstomas darbo krūvis“, – sako ministras A. Veryga.

Šios siūlomos naujovės padės sumažinti šeimos gydytojams tenkantį krūvį, o norintiems pasiskiepyti tai padaryti bus paprasčiau.

Ministro įsakymu numatoma, kad slaugytojai ir akušeriai galėtų patys įvertinti paciento sveikatos būklę, užpildydami specialius klausimynus, ir jei pacientai yra sveiki (tiek vaikai, tiek suaugusieji), atlikti skiepijimą visomis vakcinomis. Pavyzdžiui, jei vaikas yra sveikas, jie galėtų juos skiepyti ir vakcinomis, kurios numatytos pagal skiepų kalendorių. Tuo tarpu šeimos gydytojams liktų tie pacientai, kurie serga, t. y. patenka į rizikos grupę. Atkreipiame dėmesį, kad kaip ir iki šiol, taip ir toliau, skiepyti galės visų specialybių gydytojai pagal kompetenciją, o sprendimus galima skiepyti ar ne, priims ne tik šeimos gydytojas, bet ir slaugytojas bei akušeris.

Siekiant užtikrinti pacientų saugumą, slaugytojams ir akušeriams, kuriems siūloma leisti skirti skiepus, bus būtinas papildomas profesinės kvalifikacijos tobulinimas.

Šiuo metu praktika, kai slaugytojai ir akušeriai gali skirti skiepus ir skiepyti, galioja daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Norvegijoje, Olandijoje, net 10 metų – Estijoje. Taip pat ir JAV, Japonijoje, Pietų Korėjoje.

Be to, planuojama sudaryti galimybes žmonėms pasiskiepyti vaistinėse, įstatyme papildant sveikatos priežiūros specialistų sąrašą išplėstinės praktikos vaistininku. Tai naujovė, kurios iki šiol nebuvo. Jei tokie siūlymai įsigaliotų, šis specialistas, įvertinęs suaugusio žmogaus sveikatos būklę, galėtų skirti skiepus ir paskiepyti jį nuo gripo, tymų, ar erkinio encefalito.

Pažymėtina, kad teikti skiepijimo paslaugą visoms vaistinėms nebūtų privaloma. Pačios vaistinės apsispręstų, ar norėtų ir galėtų teikti šią paslaugą, nes esama tam tikrų sąlygų. Pirmiausia, vaistinių patalpos turėtų būti pritaikytos teikti kokybišką ir saugią paslaugą. Taip pat vaistininkai, nusprendę, kad nori skiepyti, turėtų išklausyti išplėstinės praktikos vaistininko mokymų programą bei gauti tai patvirtinantį dokumentą.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorės prof. dr. Nataljos Fatkulinos teigimu, išplėstinės praktikos vaistininkas ženkliai prisidėtų prie gyventojų sveikatos stiprinimo, siekiant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rodiklio – 75 proc. paskiepytos populiacijos.

„Šiandien net septyniose Europos šalyse – Airijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje – vaistininkai skiepija pacientus vaistinėse. Pavyzdžiui, Airijos vaistinėse paskiepytų žmonių skaičius nuo 2011-ųjų kasmet didėjo ir dabar sudaro beveik 15 proc. visų skiepytų nuo gripo atvejų. Be to, duomenys rodo, kad vaistinėse skiepyti asmenys buvo naujai įtraukti į skiepijimo programą, nes bendras nuo gripo paskiepytų asmenų skaičius išaugo. Reiškia, vaistininkai pasiekė tuos gyventojus, kurie iki tol nesiskiepijo“, – teigia prof. dr. N. Fatkulina.

 

SAM Spaudos tarnyba

 

Siūloma, kad pasiskiepyti būtų galima greičiau ir patogiau ]]>
Mon, 21 Oct 2019 11:19:30 +0000 siuloma-kad-pasiskiepyti-butu-galima-greiciau-ir-patogiau at https://www.jonavoszinios.lt
Jonaviečiai sunerimo: „Kodėl nėra informuojama apie oro užterštumą Jonavoje?“ https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavieciai-sunerimo-kodel-nera-informuojama-apie-oro-uzterstuma-jonavoje/

Netylant pranešimams dėl oro užterštumo Alytuje bei kaimyniniame mieste Kaune, socialiniuose tinkluose jonaviečiai sunerimo - „kodėl nėra informuojama apie oro užterštumą Jonavoje?“. Tačiau jonaviečiams panikuoti nevertėtų.

Šiandien, spalio 21 dieną, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas pranešė, kad Kaune viršijamos nustatytas kietųjų dalelių (KD10) normos. Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis labai aukštas.

Stebint situaciją kituose kaimyniniuose miestuose, padidėjęs oro užterštumas fiksuojamas ir Kėdainiuose. Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – vidutinis.

Ne itin švariu oru gali džiaugtis atokesni miestai: Vilnius, Panevėžys, Šiauliai.

Tuose miestuose, kur skelbiama apie padidėjusį oro užterštumą, specialistai rekomenduoja mažiau būti lauke, neatidarinėti orlaidžių, langų ir pan.

Jonaviečiai šiandien gali džiaugtis švariu oru, apribojimai, mažiau laiko praleisti lauke, neaktualūs. Spalio 21 – osios duomenimis, mieste oro kokybė gera, galite mėgautis švariu oru.

Oro taršą nuolat galite pasitikrinti ČIA

 

 

Jonaviečiai sunerimo: „Kodėl nėra informuojama apie oro užterštumą Jonavoje?“ ]]>
Mon, 21 Oct 2019 10:54:07 +0000 jonavieciai-sunerimo-kodel-nera-informuojama-apie-oro-uzterstuma-jonavoje at https://www.jonavoszinios.lt
Prasideda Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaitė https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasideda-europos-darbuotoju-saugos-ir-sveikatos-savaite/

Kasmet paskutinė spalio savaitė visoje Europoje skelbiama Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaite, kurios metu darbdaviai, įmonių vadovai, specialistai, profsąjungų nariai ir visi  darbuotojai kviečiami atkreipti dėmesį į darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją darbe bei prevencijos kultūrą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiais metais per Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaitę dėmesį skirs dviem aktualioms temoms: saugių darbo vietų dėl cheminių ir kitų pavojingų medžiagų užtikrinimui bei darbuotojų, pradėjusių dirbti naujoje darbo vietoje, saugai.

„Dėmesys nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių susirgimų mažinimui svarbus ne tik šią savaitę. Tai turi rūpėti kasdien. Kviečiu peržiūrėti, kaip darbo vietose vyksta rizikos vertinimas, pašalinant galimus pavojus, įsitikinti, jog darbuotojai nerizikuoja savo sveikata ir gyvybe, kad užtikrinamos orios darbo sąlygos. Ypač atsižvelgiant į pastarųjų dienų įvykius Alytuje“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Kalbant apie saugių darbo vietų užtikrinimą, dėmesys sutelktas į informuotumo apie riziką, kurią darbo vietoje sukelia pavojingos medžiagos, didinimą ir skatinimą diegti efektyvius jų valdymo principus. Cheminės ir kitos pavojingos medžiagos gali sukelti ir ūmių, ir ilgalaikių sveikatos problemų. Kasmet Europoje vėžys nustatomas maždaug 1,6 mln. žmonių, daugiau nei 120 tūkst. iš jų vėžys išsivysto dėl kancerogenų poveikio darbe – 80 tūkst. šių žmonių miršta. Todėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaitės šūkis – „Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui“.

Rytoj, spalio 22 d., Vilniuje VDI rengia konferenciją „Praktiniai  pavojingų medžiagų valdymo sprendimai“. Joje VDI specialistai, mokslininkai bei įmonių atstovai pasidalins gerąją praktika, kaip išvengti pavojingų medžiagų neigiamo poveikio dirbantiesiems. 

VDI pradeda informacinę kampaniją, skirtą darbuotojų, kurių stažas įmonėje iki 1 metų, atsakingiems ir saugiems veiksmams darbo vietoje propaguoti. 

Siekdama  atkreipti visuomenės dėmesį į kitą skaudžią darbuotojų saugos aktualiją Lietuvoje, VDI pradeda informacinę kampaniją, skirtą darbuotojų, kurių stažas įmonėje iki 1 metų, atsakingiems ir saugiems veiksmams darbo vietoje propaguoti. Dirbantieji  įmonėje pirmus metus sudaro 40 proc. sunkiai ir mirtinai darbe nukentėjusių darbuotojų. Iš jų pusė mirtinas traumas patyrė dirbdami pirmą mėnesį, o iš pastarųjų pusė žuvo pirmosiomis darbo įmonėje dienomis.

Pradedantys darbuotojai yra ypač pažeidžiami ir jiems iškyla didesnė rizika, nes jiems gali stigti patirties, psichinio ir psichologinio brandumo, įgūdžių ir mokymų. Tai nebūtinai vien jauni žmonės. Tai gali būti ir vyresni, jau turintys darbo stažą darbuotojai, pakeitę specialybę ar profesiją, ar pradėję dirbti naujoje darbo vietoje.

Nelaimingų atsitikimų darbe, kai nukentėjo naujai pradėję dirbti darbuotojai, priežasčių analizė atskleidžia, kad  daugiau nei kas ketvirto darbuotojo profesinis pasirengimas ir kvalifikacija neatitiko įvykio darbe metu atliekamo darbo.

Informacinės kampanijos tikslas – skatinti pradėjusius dirbti naujoje darbo vietoje rūpintis savo sauga darbe, žinoti apie galimus pavojus ir mokėti jų išvengti, o svarbiausia - nebijoti klausti, jei trūksta informacijos apie saugaus darbo principus.

Darbdaviai turi tinkamai rūpintis darbuotojų priežiūra ir kontrole, organizuoti mokymus, teikti būtiną informaciją apie galimus pavojus darbe, išsamias instrukcijas darbuotojams, kaip saugiai atlikti darbus, vertinti profesinę riziką, neleisti dirbti su netvarkingomis darbo priemonėmis.

Darbuotojai turi būti mokomi apie konkrečius, su darbu susijusius pavojus, bendrus pavojus darbo vietose, taip pat, ką jie turi daryti, kad apsisaugotų. Jie turi būti informuoti, kur kreiptis patarimo, kai mano, kad kažkas yra nesaugu, įvyksta nelaimingas atsitikimas ar reikalinga pirmoji pagalba.

VDI inf. 

pixabay.com nuotrauka 

Prasideda Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaitė ]]>
Mon, 21 Oct 2019 09:40:26 +0000 prasideda-europos-darbuotoju-saugos-ir-sveikatos-savaite at https://www.jonavoszinios.lt
Panerių gatvėje - pagalbos šauksmas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/paneriu-gatveje---pagalbos-sauksmas/

Šiandien, spalio 21-ąją, apie 11 val. gautas pranešimas, kad Panerių gatvės 31-ąjame name, užrakintame bute, pagalbos laukia blogai pasijutusi moteris.

Į įvykio vietą atskubėjo visos gelbėjimo tarnybos: policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai, medikai.

Nors ugniagesiai gelbėtojai rengėsi į butą patekti pro langą ar balkoną, pasinaudojant keltuvu, to padaryti neprireikė - duris atrakino surasti artimieji.

Moteris perduota medikams.

Panerių gatvėje - pagalbos šauksmas Panerių gatvėje - pagalbos šauksmas Panerių gatvėje - pagalbos šauksmas Panerių gatvėje - pagalbos šauksmas Panerių gatvėje - pagalbos šauksmas ]]>
Mon, 21 Oct 2019 09:38:35 +0000 paneriu-gatveje---pagalbos-sauksmas at https://www.jonavoszinios.lt
Šis savaitgalis buvo itin sėkmingas „Bonus“ klubo šokėjams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sis-savaitgalis-buvo-itin-sekmingas-bonus-klubo-sokejams/

Šis savaitgalis buvo itin sėkmingas „Bonus“ klubo šokėjams, kurie tapo nugalėtojais, prizininkais ir finalininkais Editos Daniūtės šokių studijos, pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) ir Lietuvos sportinių šokių federacijos (LSŠF) organizuojamose tarptautinėsė varžybose „Editos taurė 2019“. 

Šokėjai atkakliai kovojo ir užėmė: Vaikai E3 grupėje: Augustas Marocka ir Simona Jefimenkaitė pirmąją vietą, Gabrielius Mituzas ir Ema Kalpkaitė – antrąją vietą.

Solo E3 Simona Jefimenkaitė užėmė pirmąja vietą.

Vaikai E4 grupėje: Domantas Prūsaitis ir Viltė Naujokaitytė užėmė trečiąja vietą.

Jaunučiai I E4 Benas Kulieša ir Saulė Pupinytė iš 22 dalyvavusių porų užėmė trečiąją vietą.

Jauniai I E4 Justas Kondratavičius ir Miglė Mickaitė užėmė devintąją vietą.

Jauniai I E6 Aleksandras Malanov Austėja Liškauskaitė iš 22 dalyvavusių porų užėmė ketvirtąją vietą.

Dvi dienas trukusiose varžybose teisėjavo 15 užsienio teisėjų ir brigada iš Lietuvos, tame tarpe ir Jonavos klubo „Bonus“ treneris Sergejus Jefimenka.

Sveikiname šauniuosius šokėjus, dalyvavusius ir puikiai pasirodžiusius aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose.

Varžybose pasirodė ir daugiakartiniai pasaulio klasikinių šokių čempionai Edita ir Mirko Gozolli.

"Bonus" inf. ir nuotraukos 

Šis savaitgalis buvo itin sėkmingas „Bonus“ klubo šokėjams Šis savaitgalis buvo itin sėkmingas „Bonus“ klubo šokėjams Šis savaitgalis buvo itin sėkmingas „Bonus“ klubo šokėjams Šis savaitgalis buvo itin sėkmingas „Bonus“ klubo šokėjams Šis savaitgalis buvo itin sėkmingas „Bonus“ klubo šokėjams Šis savaitgalis buvo itin sėkmingas „Bonus“ klubo šokėjams Šis savaitgalis buvo itin sėkmingas „Bonus“ klubo šokėjams Šis savaitgalis buvo itin sėkmingas „Bonus“ klubo šokėjams Šis savaitgalis buvo itin sėkmingas „Bonus“ klubo šokėjams Šis savaitgalis buvo itin sėkmingas „Bonus“ klubo šokėjams Šis savaitgalis buvo itin sėkmingas „Bonus“ klubo šokėjams Šis savaitgalis buvo itin sėkmingas „Bonus“ klubo šokėjams Šis savaitgalis buvo itin sėkmingas „Bonus“ klubo šokėjams ]]>
Mon, 21 Oct 2019 07:03:53 +0000 sis-savaitgalis-buvo-itin-sekmingas-bonus-klubo-sokejams at https://www.jonavoszinios.lt
Jonavos pedagogės pateko į antrą etapą https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-pedagoges-pateko-i-antra-etapa/

Spalio 4 d. kvietėme palaikyti jonavietes „Švietimo vadovų apdovanojimai 2019“ balsavime. (Visą straipsnį rasite čia).

Balsavimas vyko iki 2019 m. spalio 20 d. (imtinai). Ir šiandien jau aiškėja, kokių rezultatų pasiekė tarp gausybės kandidatų nominuotos ir mūsų miesto pedagogės.

Nominantų sąraše buvo Lietavos mokyklos direktorė Ina Skurdelienė ir J.Vareikio progimnazijos direktorė Olga Mediekšė.

Jonaviečiai itin aktyviai palaikė savo krašto mokytojas.To įrodymas - surinkti balsai. 

Sveikiname mūsų krašto šviesuoles patekusias į antrąjį etapą. Olga Mediekšė surinko 1230 balsų. Ina Skurdelienė - 608 balsai.

Jonaviečiai itin aktyviai palaikė savo krašto mokytojas. To įrodymas - surinkti balsai. Kitų miestų pedagogai rinko nuo 19 iki 500 balsų ir daugiau. Balsų skaičiumi labai aktyviai Jonavą vijosi tik Raseinių gyventojai - už vieną iš savo miesto kandidatę atidavę 1172 balsus.  

Už nominatus vyko ne tik balsavimas internetu. Visus nominantus vertina ir komisija pagal kelis kriterijus: Asmeninis vadovo pavyzdys; sprendimai, kurie didina ugdymo kokybę; inovatyvumas ir nuoseklumas.

Pagal vertinimo kriterijus komisija išrinks nugalėtojus, kurie bus paskelbti Lietuvos švietimo vadovų forumo metu, 2019 spalio 30 d. Marijampolėje.

 

Jonavos pedagogės pateko į antrą etapą ]]>
Mon, 21 Oct 2019 06:41:49 +0000 jonavos-pedagoges-pateko-i-antra-etapa at https://www.jonavoszinios.lt
Rizikos grupės jau gali skiepytis gripo sezonui skirta vakcina, kompensuojama valstybės lėšomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rizikos-grupes-jau-gali-skiepytis-gripo-sezonui-skirta-vakcina-kompensuojama-valstybes-lesomis/

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento specialistai informuoja, kad į asmens sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ) jau pristatyta pirmoji valstybės lėšomis įsigyta keturvalentė sezoninio gripo vakcinos „VaxigripTetra“ dalis (50 tūkstančių). Šia vakcina bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys. Likusi gripo vakcinos dalis ASPĮ pasieks iki spalio mėnesio pabaigos.

Dėl skiepų nuo gripo kreiptis į savo šeimos gydytoją

Primename, kad jau nuo 2019 m. rugsėjo 30 d.  prasidėjo  2019–2020 m. gripo sezonas, todėl raginame visuomenę, o ypač rizikos grupes, pasiskiepyti.  Valstybinė ligonių kasa 2019–2020 m. gripo sezonui nupirko daugiau nei 144 tūkst. keturvalentės sezoninio gripo vakcinos dozių, t. y. beveik 13 tūkst. daugiau gripo vakcinos dozių nei pernai.

Kokia vakcina šiais metais bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys?

Šį sezoną vakcina buvo nupirkta vėliau nei įprasta, kadangi Pasaulio sveikatos organizacija užtruko nustatyti, koks gripo virusas cirkuliuoja ir kokie skiepai nuo jo tinkamiausi. 2019–2020 m. gripo sezonui rizikos grupių asmenims skiepyti valstybė, remdamasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, nupirko prancūzų gamintojo „Sanofi Pasteur“ keturvalentę vakciną „VaxigripTetra“, į kurios sudėtį įeina A gripo viruso H1N1 ir H3N2 padermės bei dvi B tipo gripo viruso padermės. Daugiau informacijos apie sezoninio gripo vakciną galima rasti interneto svetainėje adresu https://www.hpra.ie/docs/default-source/vaccine-pils/quadrivalent-influenza-vaccine-(split-virion-inactivated)-09-17.pdf?sfvrsn=6

Skiepijimo aprėptys išlieka nepakankamos

Per praėjusį gripo sezoną 3,37 proc. išaugo 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų skiepijimo aprėptys ir siekė 52,58 proc., deja, vis mažesnės aprėptys buvo fiksuojamos tarp sveikatos priežiūros specialistų (nuo visų paskiepytų rizikos grupių asmenų 2017–2018 m. sezonu pasiskiepijo 24,49 proc. sveikatos priežiūros specialistų, o 2018–2019 m. sezonu – 20,58 proc.). Nėščiųjų skiepijimo sezoninio gripo vakcina aprėptys vis dar išlieka mažiausios iš visų rizikos asmenų grupių ir apytiksliai siekia vos 1 proc.

Kada reikia skiepytis?

Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet, kadangi kiekvienais metais yra pagaminama nauja vakcina. Gripo virusai pasižymi gebėjimu greitai mutuoti, todėl gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, kad atitiktų tą sezoną cirkuliuojančius gripo virusus. Antikūnai, kovai su gripo virusu, žmogaus organizme susidaro maždaug per dvi savaites po vakcinacijos, todėl skiepytis ne vėlu net ir įsibėgėjus gripo sezonui. Pakankamas antikūnų kiekis organizme išlieka iki 6–12 mėn. po vakcinacijos. Svarbu paminėti, kad vakcina gaminama ne iš gyvų susilpnintų gripo virusų, o iš virusų fragmentų, kurie yra inaktyvuoti, todėl net ir nėščiosioms, siekiant išvengti galimų nėštumo komplikacijų, taip pat rekomenduojama bet kuriuo nėštumo laikotarpiu pasiskiepyti nuo gripo.

Rizikos asmenų grupės skiepijamos valstybės lėšomis

Primename, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja pasiskiepyti visiems, tačiau ypač svarbu, kad būtų paskiepyti rizikos grupėms priklausantys asmenys:

  • 65 m. ir vyresni asmenys;
  • asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis (širdies kraujagyslių, plaučių, metabolinėmis, inkstų ligomis, bronchine astma, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė);
  • asmenys, dirbantys sveikatos priežiūros įstaigose;
  • asmenys, gyvenantys socialinėse globos ir slaugos įstaigose
  • nėščiosios.

Asmenys, priklausantys rizikos grupėms, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti valstybės lėšomis nupirkta vakcina.

Kas yra gripas?

Gripas yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Lietuvoje sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens–žiemos sezonu.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Vilniaus mieste

2018 m. Vilniaus mieste sergamumas gripu siekė 113 atvejų 10 000 gyventojų, t. y. 2,3 karto daugiau nei 2017 m. (48,14 atvejai 10 000 gyv.). 2018–2019 m. gripo sezono metu didžiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Vilniaus mieste nustatytas 2019 m. 6-ają savaitę, tuo metu jis siekė net 181 atvejų 10 000 gyv. Praėjusio gripo sezono metu buvo užregistruotos 4 mirtys nuo gripo.

Kaip užsikrečiama gripu?

Žmonių imlumas gripui yra didelis. Šia infekcija galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val.

Gripui būdingi simptomai ir galimos komplikacijos

Gripui būdinga staigi pradžia ir aukšta temperatūra (didesnė nei 38 °C), taip pat, nors vienas vietinis simptomas – kosulys, gerklės skausmas, sloga bei nors vienas iš bendrųjų simptomų – šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas. Gripas pavojingas ir dėl sukeliamų sunkių komplikacijų, tokių kaip: plaučių uždegimas, akių uždegimas, sinusitas, miokarditas, encefalitas, meningitas ir kt.

Gripo plitimo keliai ir prevencija

Gripo virusas lengviausiai plinta mažose, prastai ventiliuojamose patalpose, dulkėmis užterštose patalpose, o žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, todėl gripo sezono metu taip pat rekomenduojama: dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis ir masinio žmonių susibūrimo vietų, kosint ir čiaudint prisidengti burną, stengtis neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ir burnos, gerai vėdinti patalpas, o susirgus nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių ir likti namuose.

Daugiau informacijos apie gripą ir kiekvieną savaitę atnaujinamus sergamumo gripu duomenis apskrityje rasite NVSC interneto svetainėje adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/gripas-1.  

NVSC inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Rizikos grupės jau gali skiepytis gripo sezonui skirta vakcina, kompensuojama valstybės lėšomis ]]>
Mon, 21 Oct 2019 06:23:52 +0000 rizikos-grupes-jau-gali-skiepytis-gripo-sezonui-skirta-vakcina-kompensuojama-valstybes-lesomis at https://www.jonavoszinios.lt
Gelbėjimo tarnybos skubėjo ant tilto per Nerį: gautas pranešimas apie ketinimą nusižudyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gelbejimo-tarnybos-skubejo-ant-tilto-per-neri-gautas-pranesimas-apie-nusizudyti-ketinanti-vyriski/

Spalio 21-ąją, apie O4.50 val. gelbėjimo tarnybos skubėjo ant tilto ties J. Ralio gatve - gautas pranešimas apie galimai nusižudyti ketinantį vyrą.

Pranešėjas informavo, kad  ant tilto sėdi apie 30 m. amžiaus vyras, kuris ruošiasi nušokti į vandenį - pastebėta, jog jo kojos jau kitoje turėklų pusėje.

Į įvykio vietą atvykus ugniagesiams gelbėtojams, ant tilto turėklo per Nėries upę sėdėjo vyras, jo kojos buvo kitoje pusėje, jis laikėsi tik už atramos.

Vyras paimtas už rankų ir nukeltas nuo tilto turėklo. Vėliau jis perduotas policijos pareigūnams.

Savižudybės nėra savaime suprantamas ir kasdieninis įvykis. Savižudybės nėra tinkamas kokios nors problemos sprendimo būdas.

Specialistai visuomet pabrėžia, kad kiekvienas žmogus, svarstantis apie savižudybę, gali sulaukti tinkamos pagalbos. Svarbu, kad asmuo į pagalbos tarnybas kreiptųsi pats arba laiku sulauktų aplinkinių paramos.

Jonavos rajone psichologinė pagalba teikiama Jonavos psichikos sveikatos centre (Žeimių g. 19, 55134 Jonava tel. 8 349 69027) ir Jonavos rajono savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (Kalnų g. 70, 55148 Jonava  tel. 8 349 52866).

Žmonės taip pat gali kreiptis bendrais Lietuvoje veikiančiais pagalbos telefonais, tačiau čia pagalbą dažniausiai teikia savanoriai.

Psichologų teigimu, svarstančiam apie savižudybę žmogui kartais užtenka tik paprasto pokalbio, tačiau dėl savo emocinės būsenos, praėjus kritiniam laikui, jis turėtų kreiptis į specialistus.  

Vilties linija, tel. 116 123 (visą parą), Jaunimo linija, tel. 8 800 28888 (visą parą), Vaikų linija, tel. 116 111 (kasdien 11:00–21:00 val.), Pagalbos moterims linija, tel. 8 800 66366 (visą parą), Krizių įveikimo centras, konsultacijos teikiamos per Skype ( www.krizesiveikimas.lt ), pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra, tel. 8 640 51555 I–V 16.00–20.00 val.,  VI 12.00–16.00 val.).

Pagalbą, jei jos reikia ne skubios, galima gauti ir internetu vilties.linija@gmail.com , tačiau savanoriai į laiškus atsako per tris darbo dienas.

"Vilties linijos" nuotr.

Informacija apie pranešimą parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inf.

 Gelbėjimo tarnybos skubėjo ant tilto per Nerį: gautas pranešimas apie ketinimą nusižudyti ]]>
Mon, 21 Oct 2019 06:08:23 +0000 gelbejimo-tarnybos-skubejo-ant-tilto-per-neri-gautas-pranesimas-apie-nusizudyti-ketinanti-vyriski at https://www.jonavoszinios.lt
Namų sezonas baigtas pralaimėjimu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/namu-sezonas-baigtas-pralaimejimu/

„Jonavos“ futbolininkams su savo sirgaliais atsisveikinti pergalingai nepavyko.

LFF I lygos 29 turo rungtynėse sekmadienį „Jonava“ namie 1:2 pripažino Vilniaus „Riterių“ dublerių komandos pranašumą.

„Jonavą“ įvarčiais baudė Mindaugas Grigaravičius ir Aleksandras Levšinas – futbolininkai, reguliariai atstovaujantys „Riterių“ komandai A lygoje. Abu jie šeštadienį nežaidė „Riterių“ mače su „Kauno Žalgiriu“, tad sekmadienį buvo deleguoti į Jonavą padėti dublerių komandai.

Nuo dvikovos pradžios vyravo apylygis žaidimas. Vis tik svečiai labai greitai išsiveržė į priekį. Jau 12 min. sulaukęs gero komandos draugo perdavimo, M. Grigaravičius pabėgo vienas prieš vartininką Andrių Skorupską ir šią mikrodvikovą laimėjo – 0:1.

Vėliau ne vieną pavojingą išpuolį surengė jonaviečiai, bet vis pritrūkdavo sėkmės realizuojant susikurtus šansus.

Antrame kėlinyje „Jonavos“ žaidybinis pranašumas dar labiau išryškėjo. Eisvino Utyros auklėtiniai tvirtai perėmė iniciatyvą ir spaudė varžovus.

Deja, kamuolys lyg užkeiktas „nėjo“ į varžovų vartus. Geras progas išlyginti rezultatą turėjo Kamranas Gulijevas ir Arnas Paškevičius – bet jos ir liko tik progomis.

O likus žaisti dešimt minučių, „Riteriai B“ padidino savo persvarą. 80 min. po standartinės situacijos pasižymėjo A. Levšinas (0:2).

„Jonava“ dar spėjo sušvelninti skirtumą – jau per teisėjo pridėtą laiką Džiugas Raudonius realizavo 11 m baudinį (1:2). Bet išplėšti bent taško paskutinėse namų rungtynėse nepavyko.

LFF I lygos sezoną „Jonavos“ komanda baigs kitą sekmadienį (spalio 27 d.) dvikova Kėdainiuose su „Nevėžio“ ekipa.

„Jonavos“ sudėtis: A. Skorupskas, M. Voronko (46 min. L. Jurevičius), Dž. Raudonius, A. Paškevičius, A. Paura (73 min. T. Aukštuolis), L. Pangonis, Š. Činikas, A. Rocys, G. Vasylius (73 min. L. Stonkus), K. Gulijevas, P. Osauskas.

Įspėti – M. Voronko (36), K. Gulijevas (68), L. Pangonis (80).

FK ,,Jonava" inf.

Namų sezonas baigtas pralaimėjimu ]]>
Mon, 21 Oct 2019 05:43:34 +0000 namu-sezonas-baigtas-pralaimejimu at https://www.jonavoszinios.lt
Susidūrė ,,Audi“ ir autobusas: vienas iš vairuotojų – neblaivus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/susidure-audi-ir-autobusas-vienas-is-vairuotoju---neblaivus/

Šiandien, spalio 20-ąją, Taurostos gatvėje apie 17.30 val. susidūrė ,,Audi“ ir autobusas.

Liudininkų teigimu, autobusas važiavo nuo Jonavos link AB ,,Achema“ pusės, ,,Audi“  suko į kelią, vedantį link Ruklos. Būtent darant posūkį, ,,Audi“ užkirto kelią autobusui.

Pirminiais duomenimis, ,,Audi“ automobilyje rastam vyrui alkotesteriu nustatytas 2,8 prom. girtumas. Nors abejonių, kad jis ir vairavo transporto priemonę – nėra, vyriškis neigia vairavęs.

Įdomu ir tai, kad tą pačią ,,Audi“ vienas iš jonaviečių vakare buvo pastebėjęs įtartinai vinguriuojančią keliu. ,,Audi“ nuotrauka buvo patalpinta vienoje iš ,,Facebook“ grupių su prierašu, raginančių susimąstyti vairuotoją apie jo vairavimo būdą.

Vis tik iš įvykio galima spręsti, kad toks sugėdinimo būdas neturėjo jokios naudos. Jei pastebėjote įtartinai judančią transporto priemonę, visada skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.

Susidūrė ,,Audi“ ir autobusas: vienas iš vairuotojų – neblaivus Susidūrė ,,Audi“ ir autobusas: vienas iš vairuotojų – neblaivus Susidūrė ,,Audi“ ir autobusas: vienas iš vairuotojų – neblaivus Susidūrė ,,Audi“ ir autobusas: vienas iš vairuotojų – neblaivus Susidūrė ,,Audi“ ir autobusas: vienas iš vairuotojų – neblaivus Susidūrė ,,Audi“ ir autobusas: vienas iš vairuotojų – neblaivus ]]>
Sun, 20 Oct 2019 15:50:37 +0000 susidure-audi-ir-autobusas-vienas-is-vairuotoju---neblaivus at https://www.jonavoszinios.lt
JAV mokslininkai – kai kurios elektroninės cigaretės nuodingos kaip per karą naudojamas cheminis ginklas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jav-mokslininkai---kai-kurios-elektronines-cigaretes-nuodingos-kaip-per-kara-naudojamas-cheminis-ginklas/

Remiantis pranešimais Britanijos žiniasklaidoje ir Australijos sveikatos departamento duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose susirgimų nuo elektroninių cigarečių vartojimo  atvejų  skaičius jau peržengė 1300, o mirčių skaičius padidėjo iki 26 atvejo.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis 80 proc. susirgimo atvejų yra tarp asmenų, jaunesnių negu 35 metai. Dauguma pacientų pranešė, kad anksčiau vartojo e-cigarečių gaminius, kurių sudėtyje yra THC (tetrahidrakanabidiolio). Kita dalis pacientų pranešė, kad vartojo el. cigaretes tiek su THC, tiek ir su nikotinu. Kai kurie pranešė, kad vartojo e-cigarečių gaminius, kuriuose yra tik nikotino, kiti pranešė apie kanabidiolio (CBD) naudojimą. Šis  protrūkis JAV skaičiuojamas nuo šių metų kovo mėnesio, mokslininkų manymu, didelė tikimybė, kad ankstesni susirgimo atvejai buvo neteisingai diagnozuoti.

Šį mėnesį „New England Journal of Medicine“ paskelbtame tyrime komanda, vadovaujama gydytojų iš JAV Mayo klinikos, ištyrė 17 žmonių plaučių audinių biopsijas, įtariamus su vadinamuoju „vaipingu“ ( elektroninių cigarečių vartojimu) susijusius sužalojimus. Visų 17 pacientų plaučiai buvo pažeisti cheminiais nudegimais, panašiais į tuos, kurie buvo pastebėti žmonių, paveiktų ipritu ( kitaip vadinamu - garstyčių dujomis) per antrąjį pasaulinį karą, plaučiuose.

Departamentas kartu su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareigūnais vykdo nuolatinius patikrinimus, kad panašūs produktai nepatektų į Lietuvos rinką. Kol kas Lietuvoje produktų, kurių sudėtyje yra draudžiamų medžiagų nerasta, bet Departamentas dar kartą nori paraginti verslo atstovus pasitikrinti, ar jų parduodami produktai atitinka jiems keliamus reikalavimus ir nėra įtraukti į Lietuvos rinkai draudžiamų pateikti el. cigarečių ir jų pildiklių sąrašą.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento inf.

JAV mokslininkai – kai kurios elektroninės cigaretės nuodingos kaip per karą naudojamas cheminis ginklas ]]>
Sun, 20 Oct 2019 08:30:03 +0000 jav-mokslininkai---kai-kurios-elektronines-cigaretes-nuodingos-kaip-per-kara-naudojamas-cheminis-ginklas at https://www.jonavoszinios.lt
„Aš mažasis kūrėjas“ https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/as-mazasis-kurejas/

Jau treti metai, mūsų darželis „Pakalnutė“, dalyvauja tarptautiniame projekte „Saulėto oranžinio traukinio kelionė“.

Dalyvaudami šiame projekte stengiamės suteikti vaikams kuo daugiau žinių kaip galima nuo mažos sėklytės iki brandaus augalo užauginti moliūgą, egzotinį augalą. Taip pat skatiname vaikus bendrauti, bendradarbiauti, dalintis geraja patirtimi. Vaikams buvo sudarytos sąlygos pamatyti, išgirsti, išgyventi sėklelės virsmą moliūgu, ar gležnu egzotiniu augalėliu. Pažindami augalų pasaulį, išgirdome sėkmės istorijų, matėme vaikų  pasididžiavimą kuriant naują gyvybę.

Spalio mėnesį organizavome gamtamokslinį oranžinį forumą „Aš gyvybės kūrėjas“. Šiame forume dalyvavo „Nykštukų“, „Peliukų“, „Drugelių“ grupės kartu su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojomis Rasa Ramančiuckiene, Žydrūne Kuzmickiene, Agne Narkauskiene. Vaikai dalinosi asmenine patirtimi, diskutavo, patarinėjo, svarstė  ko reikia, kad moliūgai augtų didesni, kaip jiems paruošti dirvą, kiek rūpesčio ir pastangų reikia auginti egzotinį augalą.

Forumą vedė priešmokyklinės grupės vaikai. Jie pristatė moliūgo augimo istoriją „Nuo sėklelės iki vaisiaus“. Mažesnieji forumo dalyviai ragavo, galėjo paliesti, pauostyti, pjaustyti moliūgą, susipažindami su jo sandara, spalva bei konsistencija. Taip pat priešmokyklinės „Drugelių“ grupės vaikai vaidino trumpas savos kūrybos istorijas: „Kaip Poniukas ir Zuikutis virė moliūgienę“, „Pavaišink draugą“, „Augo moliūgas didelis geltonas“.

Mažieji forumo dalyviai taikliai pastebėjo, jog moliūgo skiltelė panaši į šypseną. Tai renginį baigėme plačia oranžine šypsena.    

 

Jonavos vaikų lopšelio – darželio „Pakalnutė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Rasa Ramančiuckienė

„Aš mažasis kūrėjas“ „Aš mažasis kūrėjas“ „Aš mažasis kūrėjas“ „Aš mažasis kūrėjas“ ]]>
Sun, 20 Oct 2019 08:05:25 +0000 as-mazasis-kurejas at https://www.jonavoszinios.lt
Pastebėti ir spręsti vaikų patyčių situacijas padės „Vaikų linijos“ nemokami mokymai tėvams internetu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pastebeti-ir-spresti-vaiku-patyciu-situacijas-pades-vaiku-linijos-nemokami-mokymai-tevams-internetu/

Kas penktas tėvas nežino, kaip turėtų tinkamai reaguoti, jei jo vaikas susidurtų su patyčiomis. Tuo tarpu kas trečias tėvas prisipažįsta, kad jo vaikas yra patyręs patyčias mokykloje. „Vaikų linija“, skatindama tėvus pastebėti ir padėti savo vaikams spręsti patyčių situacijas, pristato nemokamus mokymus tėvams internetu, adaptuotus iš Švedijos patyčių prevencijos organizacijos „Friends“.  

Kaip rodo „Vaikų linijos“ užsakymu 2019 m. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, didžioji dauguma (88 proc.) suaugusiųjų vaikų patyčias mokykloje laiko aktualia problema. 36 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turinčių tėvų tvirtina kad jų vaikai yra patyrę patyčias, o 7 proc. apklausos dalyvių teigia nežinantys, ar jų vaikai turi tokių patirčių. Tuo tarpu tik 3 proc. tėvų prisipažįsta, kad jų vaikai yra patys tyčiojęsi iš kitų vaikų.

Kaip turėtų reaguoti, sužinoję, kad jų vaikas patiria patyčias ar pats tyčiojasi iš kitų, nežino 20 proc. apklaustų tėvų. Kas trečias tėvas teigia nesantis informuotas ir apie veiksmus, kurių turėtų imtis jų vaikų mokykla, įvykus patyčioms. Tuo tarpu mokyklų gebėjimas spręsti patyčių problemą jau ne pirmus metus tėvų vertinamas vidutiniškai (2019 m. – 5,9, 2018 m. – 5,9, 2017 m. – 6, 2016 m.  – 6,3 balo skalėje nuo 1 iki 10).

„Vaikams, susidūrus su patyčių patirtimis, yra būtinas jautrus, o tuo pačiu metu struktūruotas suaugusiųjų reagavimas, kuris apima ir vaikų išklausymą, ir veiksmų, užkertančių kelią tolesnėms patyčių situacijoms, inicijavimą. Už patyčių sustabdymą ir pagalbos vaikui organizavimą yra atsakingi suaugusieji – tėvai ir mokyklos darbuotojai, kurių glaudus tarpusavio bendradarbiavimas yra itin svarbus patyčių situacijose, – teigia „Vaikų linijos“ psichologė dr.Jurgita Smiltė Jasiulionė. – Todėl tėvams būtina domėtis ir suprasti, kaip jie galėtų reaguoti, išgirdę apie vaikų patyčių patirtis, kokia pagalba yra svarbiausia patiriantiems patyčias, jas inicijuojantiems ar stebintiems vaikams. O taip pat tėvai turi žinoti, kokia yra mokykloje priimta reagavimo į patyčias ir kitokį žeminantį elgesį tvarka. Visa ši informacija tikrai praverstų tėvams ramiau ir struktūruočiau reaguoti į vaikų patyčių patirtis.“

„Vaikų linija“, 16 metų vykdydama kampaniją BE PATYČIŲ ir įvairiomis veiklomis siekdama mažinti patyčių ir kitokio žeminančio elgesio paplitimą, dėl kurio kenčia didelė dalis vaikų, siūlo pagalbą Lietuvos tėvams – nemokamus mokymus internetu apie vaikų patyčias: https://mokymaitevams.bepatyciu.lt. Šiuose interaktyviuose mokymuose pristatomos dažniausiai pasitaikančios situacijos vaikų patyčių ir kitokio žeminančio elgesio atvejais. Tėvai kviečiami jas spręsti, pasirenkant galimus reagavimo būdus ir scenarijus, o virtuali konsultantė iš karto suteikia grįžtamąjį ryšį: padrąsina taip reaguoti ir toliau arba suteikia patarimų, kaip geriau galima pasielgti konkrečioje situacijoje.

„Vaikų linija“ mokymus tėvams internetu adaptavo, bendradarbiaudama su Švedijos patyčių prevencijos organizacija „Friends“ ir Vilniaus prekybos paramos fondu „Dabar“.

„Šiuos mokymus sukūrėme, reaguodami į tėvų, kurių vaikai patyrė patyčias, klausimus mums, kaip teisingai elgtis patyčių situacijose ir kaip palaikyti savo vaiką. Pristatę šiuos mokymus Švedijoje, iš tėvų sulaukėme teigiamų atsiliepimų, kad juose jie rado aiškių patarimų, kaip kalbėtis su vaikais, kaip bendradarbiauti su mokykla, kaip spręsti patyčių situacijas, vaiko interesus išlaikant dėmesio centre, – pasakoja „Friends“ tyrimų ir plėtros vadovas Magnus Loftsson. – Todėl mūsų „Friends“ komanda labai džiaugiasi, kad „Vaikų linija“ šią tėvams skirtą pagalbos priemonę adaptavo ir Lietuvoje. Tikimės, kad Lietuvos tėvams šie mokymai suteiks reikalingų žinių ir įgūdžių, sprendžiant vaikų patyčių situacijas.“

Spręsdami šiuos mokymus, tėvai gaus patarimų, kaip reaguoti į nerimą keliantį vaiko elgesį, kokių veiksmų imtis, įtariant ar sužinojus, kad vaikas patiria patyčias ar kitokį žeminantį elgesį. Analizuodami įvairias situacijas, tėvai ras būdų, kaip kalbėtis su vaiku apie panašias patyčių situacijas ir galės lavinti įgūdžius, kaip kreiptis pagalbos į mokyklos darbuotojus ir bendradarbiaujant su jais užtikrinti, kad vaikai mokykloje galėtų jaustis saugiai.

„Vaikų linija“ siūlo keletą patarimų į dažniausiai tėvams kylančius klausimus, susijusius su vaikų patiriamomis patyčiomis.

Kaip prakalbinti vaiką, jeigu įtariate patyčias? https://youtu.be/qtdj5qGiK1Y

Kaip reikėtų reaguoti, jeigu vaikas pasidalina savo patyčių patirtimi? https://youtu.be/GIOWsgDzxng

Kaip reikėtų bendradarbiauti su mokykla, jei mano vaikas patiria patyčias? https://youtu.be/N8xnY-xOm-Q

Kaip pasiruošti susitikimui su klasės auklėtoju dėl vaiko patiriamų patyčių? https://youtu.be/9aHQgTpdqQw

Daugiau atsakymų ir patarimų, kaip elgtis, kai vaikai susiduria su patyčiomis mokykloje – mokymuose tėvams internetu: https://mokymaitevams.bepatyciu.lt.

bepatyciu.lt inf.

Pastebėti ir spręsti vaikų patyčių situacijas padės „Vaikų linijos“ nemokami mokymai tėvams internetu ]]>
Sun, 20 Oct 2019 07:50:13 +0000 pastebeti-ir-spresti-vaiku-patyciu-situacijas-pades-vaiku-linijos-nemokami-mokymai-tevams-internetu at https://www.jonavoszinios.lt
Lengvinamos sąlygos norintiems užsiimti maisto gamyba namuose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lengvinamos-salygos-norintiems-uzsiimti-maisto-gamyba-namuose/

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patvirtino supaprastintus reikalavimus maisto tvarkymo subjektams, maistą gaminantiems mažais kiekiais gyvenamosios paskirties patalpose ir tiekiantiems jį tiesiogiai vartotojams. Šių metų gruodžio viduryje įsigaliosiantys naujieji reikalavimai sudarys palankesnes sąlygas smulkiajam verslui ir paskatins legaliai veiklą vykdyti tuos, kurie verčiasi maisto produktų namuose gaminimu nedideliais kiekiais.

Kaip parodė 2018 metų rudenį VMVT atlikta 1,3 tūkst. vartotojų apklausa, gyventojai palankiai vertina ir norėtų įsigyti rankų darbo namų gamybos maisto: tokią nuomonę išsakė apie 90 proc. apklaustųjų. Pastebėtas ir potencialių gamintojų susidomėjimas. „Vien per pastaruosius aštuonis mėnesius gavome apie 100 užklausų dėl galimybės užsiimti mažų kiekių maisto gamyba namų virtuvėse. Todėl neabejojame, kad su Europos Komisija suderinti supaprastinti reikalavimai padės lengviau įvertinti savo galimybes ir apsispręsti svarstantiems, ar imtis maisto tvarkymo namuose, o jei verslas bus sėkmingas ir klientų ratas plėsis – taps gera atspirtimi plėtoti šią veiklą įsigyjant profesionalią įrangą ar didesnes patalpas, tapti konkurencingais rinkoje. Kaimo vietovių gyventojai galės pasinaudoti ir Žemės ūkio ministerijos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ tokiai veiklai vystyti kaimiškosiose vietovėse“, – komentavo VMVT direktorius Darius Remeika.

VMVT vadovo teigimu, visi norintys gaminti maistą namuose ir tiekti jį tiesiogiai vartotojams jau dabar gali pradėti ruoštis šiai veiklai. Fiziniai asmenys galės pasirinkti, kokią produkciją namuose gaminti – kepinius ir kitus miltinius produktus ar ruošti valgius ir patiekalus. Tokiai smulkiajai gamybai namų sąlygomis bus taikomi produkcijos kiekio reikalavimai. Jei miltinės ir kreminės konditerijos gaminys, duonos ar pyrago kepinys svers daugiau kaip 250 g, jų per dieną namuose bus galima pagaminti ne daugiau kaip penkis (pavyzdžiui, kepti tortus, pyragus, šakočius ir pan.). Smulkiųjų duonos ar pyrago kepinių, miltinės ir kreminės konditerijos gaminių, kurių svoris bus ne didesnis kaip 250 g (pavyzdžiui, ragelių, bandelių, meduolių, keksų, keksiukų, spurgų, pyragaičių ir kt.), per dieną bus galima pagaminti ne daugiau kaip 100 vnt., o sveriamų smulkiųjų duonos ar pyrago gaminių – sausainių, džiūvėsių ar kūčiukų ir kt.  – ne daugiau kaip 7 kg.

Atitinkami kiekio reikalavimai numatyti ir namų salygomis vartotojams ruošiamiems patiekalams bei valgiams: patiekalų per dieną galima pagaminti iki 20 porcijų, pusgaminių – koldūnų, blynelių ir kt. – iki 10 kg, o nedidelių užkandžių, tokių kaip vieno kąsnio sumuštiniai, – ne daugiau kaip 100 vnt.

Apsisprendę imtis šios veiklos ir norintys gauti VMVT leidimą fiziniai asmenys turės pateikti nustatyta tvarka išduotą Asmens medicininę knygelę, kuria patvirtinamas leidimas dirbti su maistu, išklausyti privalomus higienos žinių kursus ir, žinoma, – pasiruošti patalpas, gamybinius paviršius bei įrangą maisto gaminimui. Atreipiame dėmesį, kad reikės laikytis ir tinkamos asmens higienos, žaliavų bei galutinių produktų sandėliavimo ir ženklinimo reikalavimų. Tokiam namų verslui skirtas maistas turės būti laikomas atskirai nuo asmeniniam vartojimui skirto maisto ir tokiomis sąlygomis, kuriomis būtų apsaugotas nuo mikrobinės ir fizinės taršos iki patiekimo galutiniam vartotojui. O siekiant užtikrinti namų sąlygomis gaminamo maisto saugą ir kokybę, gamintojai privalės sudaryti sąlygas VMVT inspektoriams atlikti maisto tvarkymo vietos patikrinimus.

Galimybė fiziniams asmenims tvarkyti maistą namų ūkio sąlygomis numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose. Vyriausybė dar praėjusių metų lapkritį priimdama nutarimą dėl statinių naudojimo ne pagal paskirtį daugeliui verslių gyventojų atvėrė galimybę savo namuose užsiimti maisto tvarkymo veikla.

VMVT inf.

Lengvinamos sąlygos norintiems užsiimti maisto gamyba namuose ]]>
Sun, 20 Oct 2019 07:43:42 +0000 lengvinamos-salygos-norintiems-uzsiimti-maisto-gamyba-namuose at https://www.jonavoszinios.lt
Tyrimas: 76 proc. šalies gyventojų drovisi prašyti pagalbos susidūrę su skaitmenine aplinka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tyrimas-76-proc-salies-gyventoju-drovisi-prasyti-pagalbos-susidure-su-skaitmenine-aplinka/

Vien jungtis prie interneto leidžiančių aktyvių SIM kortelių Lietuvoje daugiau nei pačių gyventojų. Nepaisant to, net 76 proc. šalies gyventojų vengia klausti bei prašyti pagalbos, jei susiduria su sunkumais naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis. Netikėta, bet nejaukiausiai tokiose situacijose jaučiasi būtent didmiesčių gyventojai, be to, gajus įprotis patarimo pirmiausiai ieškoti artimoje aplinkoje – tik 12 proc. visų respondentų kreipiasi į informacijos technologijų (IT) profesionalus. 

Tokius duomenis atskleidė rugsėjo mėnesį asociacijos „Langas į ateitį“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa apie gyventojų elgseną ir įpročius internete. 

Baimė klausti – skaitmeninės atskirties sąlyga 

Vieno iš projektą „Prisijungusi Lietuva” įgyvendinančių partnerių, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė aptardama tyrimo rezultatus teigė, kad tokie rezultatai nustebino. 

„Atliktas tyrimas atskleidžia ryškų kartų skirtumą. 56 proc. šalies gyventojų savo skaitmeninius įgūdžius vertina puikiai ar gerai. Dažniausiai tai didesnių miestų 18-35 m. amžiaus žmonės. Tuo tarpu vyresni žmonės naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis dažnai patiria stresą, o pagalbos ieškoti drovisi. Esu tikra, kad situacija gali keistis ir būtent todėl projektas „Prisijungusi Lietuva“  pradeda komunikacinę kampaniją „Man ne gėda klausti“, kuria skatinsime žmones drąsiau ieškoti pagalbos, klausti su skaitmeninėmis žiniomis  susijusių klausimų ir atrasti projekto metu vykstančius nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus visose šalies viešosiose bibliotekose“,  – pristatydama tyrimo rezultatus sakė asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė. 

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šiemet antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 2,94 mln. SIM kortelių, kuriomis teiktos interneto prieigos paslaugos (GPRS/EDGE, UMTS, UMTS HSDPA, LTE). Statistikos departamentas skaičiuoja, kad šiemet liepos 1 dieną šalyje gyveno 2,79 mln. nuolatinių gyventojų. 

„Be jokių abejonių, Lietuvoje turime tikrai labai gerą infrastruktūrą, viešojo interneto prieinamumas šalyje puikiai išplėtotas. Tai patvirtina ir Europos Komisijos Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas DESI, kuriame Lietuva užima 14 vietą iš 28 ES šalių. Tačiau tobulėti tikrai yra kur – 10 proc. šalies gyventojų pripažįsta nesinaudojantys skaitmeninėmis technologijomis, o iškilus klausimams apskritai tik 12 proc. kreipiasi į IT specialistus, kurie „sausu“ rezultatu pralaimi šeimos nariams. Pastarųjų pagalbos teiraujasi net 34 proc. respondentų, susidūrusių su klausimais naudojant išmaniuosius įrenginius“,  – problemos mastą apibendrino Informacinės visuomenės plėtros komiteto Vertinimo ir stebėsenos skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas. 

Pasak jo, visose šalies bibliotekose vykstantys nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai skirti ne vien skaitmeninei atskirčiai mažinti, bet ir burti aktyvią informacinėmis technologijomis besinaudojančių žmonių bendruomenę. 

Planuose – 100 tūkst. naujų vartotojų 

„Prisijungusios Lietuvos“ atstovų teigimu, situacija Lietuvoje artimiausiu metu turėtų keistis iš esmės – planuojama, kad per trejus metus bibliotekose skaitmeninio raštingumo žinias įgis ir tobulins 100 tūkst. žmonių. Mokymuose per septynis mėnesius jau apsilankė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių. Dažniausiai tai – vyresnio amžiaus moterys. 

„Mokymai vyksta visoje šalyje, tad matome, kad dažniau registruojasi mažesnių miestų, vyresnio amžiaus moterys. Tuo tarpu vyrai ir didžiųjų miestų atstovai į bibliotekas vis dar užsuka rečiau. Tačiau šią tendenciją patvirtina ir tyrimo duomenys – abiem šioms grupėms klausti ir prašyti pagalbos sunkiausia“,  – sako L. Križinauskienė. 

Pasak jos, nors mokymų geografija apima visą šalį – pagal besimokančius pirmauja Šiaulių miesto, Panevėžio miesto ir Kauno r. savivaldybės. 

RRT direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė teigė, jog ypač svarbu, kad internetu būtų naudojamasi saugiai ir atsakingai, o apie galimus pažeidimus, netinkamą turinį ar informaciją būtų pranešama atsakingoms institucijoms. 

„RRT yra įsteigusi karštąją liniją „Švarus internetas“, kurioje galima pranešti apie internete aptiktą neteisėtą, nepilnamečiams žalingą informaciją. 2018 m. gavome 3149 pranešimus apie internete aptiktą vaikų seksualinį išnaudojimą, skaitmenines patyčias, nesantaikos kurstymą, pornografinį ir kitą žalingą turinį. Todėl iniciatyva „Man ne gėda klausti“ skatiname ne tik klausti, bet ir išdrįsti pranešti apie neigiamą patirtį, su kuria susiduria dažnas interneto vartotojas“, ‒ kviečia I. Žilionienė. 

Priemonių bei informacijos, kaip atpažinti netinkamą turinį, saugiai ir atsakingai elgtis internete, specialistų teigimu, apstu. 

„Esame sukūrę interneto svetainę www.esaugumas.lt, kurioje rasite įvairių naudingų patarimų, pranešimų, mokomųjų vaizdo filmukų. Ši svetainė ‒ tarsi „pirmosios pagalbos” rinkinys tiems, kurie susiduria su neaiškiomis situacijomis internete ar tiesiog nori išmokti skaitmeninio saugumo pagrindų“,  ̶  sako I. Žilionienė. 

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko rugsėjo 19-28 d., joje dalyvavo 1012 18-75 metų gyventojų. Pateikiame dar keletą apklausos metu sužinotų įdomių faktų. 

  1. Net 8,5 proc. vadovų patvirtino, kad gėdijasi prašyti pagalbos su išmaniaisiais įrenginiais, programėlėmis ar internetu. Tai didžiausia dalis, palyginti su kitomis grupėmis.
  2.  Nesinaudojančių moderniosiomis technologijomis yra visur. Didmiesčiuose tokių žmonių yra 7 proc., mažesniuose miestuose – 9 proc., kaimuose – 12,5 proc.
  3. Ieškantys pagalbos vyrai labiausiai pasitiki savo jėgomis – 25 proc. atsakymų patys ieško internete. Taip elgiasi tik 14 proc. moterų.
  4. IT specialistais labiausiai pasitikima regionuose: 15 proc. mažesniuose miestuose ir 14 proc. kaimo  vietovėse. Didmiesčiuose jų patarimo prašo 8 proc. gyventojų.
  5. Kuo žemesnis išsilavinimas, tuo prastesni naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais įgūdžiai. Net 19 proc. vidurinės mokyklos nebaigusių gyventojų nesinaudoja išmaniaisiais įrenginiais.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt) 

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas

Tyrimas: 76 proc. šalies gyventojų drovisi prašyti pagalbos susidūrę su skaitmenine aplinka ]]>
Sun, 20 Oct 2019 07:40:23 +0000 tyrimas-76-proc-salies-gyventoju-drovisi-prasyti-pagalbos-susidure-su-skaitmenine-aplinka at https://www.jonavoszinios.lt
Ar jonaviečiai turi teisę žinoti, kiek ir kam išleidžia jų išrinkti politikai? https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-jonavieciai-turi-teise-zinoti-kiek-ir-kam-isleidzia-ju-isrinkti-politikai-327/

Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente numatytas su tarybos nario veikla susijusių išlaidų kompensavimas, kurio maksimali suma per mėnesį – 416, 25 eur. Šie pinigai gali būti panaudojami kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto remonto išlaidoms kompensuoti. Tarybos nariai turi atsiskaityti už pastarąsias – pateikti čekius. Jie taip pat gali jų atsisakyti. Tačiau informacija apie konkrečių Tarybos narių, viešų asmenų, išlaidas, panašu, slepiama dangstantis asmens duomenų apsauga. Ar jonaviečiai turi teisę žinoti, kiek ir kam išleidžia jų išrinkti politikai? Bet apie viską nuo pradžių...

Nuo birželio mėnesio

Kai dar vasaros pradžioje vienoje iš socialinio tinklo ,,Facebook“ grupių užvirė diskusija dėl Tarybos narių gaunamo atlyginimo, pasigirdo ir teiginiai, kad minėti politikai dirba visuomeniniais pagrindais, kitaip sakant, be atlygio.

Atlygis vis tik yra, tačiau jis tikrai nėra didelis - Jonavos r. savivaldybės pateiktais duomenimis, Tarybos narių atlyginimas neatskaičius mokesčių antrąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai siekė 44 eurus per mėnesį. Jis apskaičiuojamas pagal skelbiamą vidutinį mėnesio darbo užmokesčio dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką.

Tačiau be atlygio, Tarybos nariai gauna kompensacinę išmoką, skirtą su tarybos nario veikla susijusių išlaidų kompensavimui. Sumanius pasidomėti, ar visi Tarybos nariai išleidžia maksimalią išlaidų kompensavimo sumą, dar birželį Jonavos rajono savivaldybės administracijos finansų ir biudžeto skyriaus vedėjai Danutei Petronienei buvo nusiųsti klausimai, tarp kurių – ir klausimas apie tai, kuris tarybos narys deklaravo patyręs daugiausiai išlaidų, kuris - mažiausiai?

Negalėjo pateikti atsakymo

Tuomet į šį klausimą nebuvo atsakyta, nes, kaip informavo D. Petronienė, realią situaciją galima įvertinti tik ketvirčio pabaigoje.

Nustatyto dydžio išmokų limitas sumuojamas kiekvieną ketvirtį.

,,Ši išmoka kiekvieną mėnesį, iki 10 dienos, avansu pervedama visiems tarybos nariams į jų nurodytas banko sąskaitas. Nustatyto dydžio išmokų limitas sumuojamas kiekvieną ketvirtį. Per praėjusį ketvirtį nepanaudotos lėšos vėliau negali būti naudojamos. Išmokėta per praėjusį ketvirtį avanso suma, už kurią tarybos narys neatsiskaitė nustatyta tvarka, užskaitoma einamojo ketvirčio avansu. Kadangi, kaip ir minėta, lėšos pervedamos avansu, o pirmasis naujai išrinktos tarybos veiklos ketvirtis dar nepasibaigė, už jį nėra atsiskaityta. Įvertinti, kuris Tarybos narys išleido mažiausiai ar daugiausiai, dar  nepakanka duomenų“, - tada atsakė D. Petronienė.

Iš tuščio į kiaurą

Rugpjūtį, jau pasibaigus pirmajam ketvirčiui, portalas jonavoszinios.lt šį klausimą ir dar keletą kitų vėl persiuntė D. Petronienei, tačiau šįkart į juos atsakė (jei galima taip sakyti) naujasis Jonavos rajono savivaldybės darbuotojas – atsakymų į užklausas ir informavimo tarnautojas Evaldas Utyra.

,,Atlyginimo mokėjimą už darbo laiką, praleistą posėdžiuose ir su tarybos nario veikla susijusių išlaidų kompensavimą tarybos nariams, išskyrus merą ir jo pavaduotoją, numato Vietos savivaldos įstatymas.

Jonavos rajono tarybos narių atlyginimas neatskaičius mokesčių antrąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai siekė 44 eurus per mėnesį ir priklausė nuo to, kiek per mėnesį vyko posėdžių. Pvz. Birželio mėnesį, kai posėdžių buvo nedaug, tarybos nariams priskaičiuoti tokie darbo užmokesčiai: 7,65 eur, 11,48 eur arba 15,3 eur.

Svarbu pastebėti, kad savivaldybės tarybos, komitetų posėdžių metu tarybos narys yra atleidžiamas nuo tiesioginio savo darbo ar pareigų bet kurioje kitoje įstaigoje. Tai yra, jis nedirba savo darbovietėje, todėl įstatymas numato atlygį ir kompensacijas. Išlaidų kompensacijos dydis visiems tarybos nariams Jonavos rajono savivaldybėje nustatytas vienodas, jis yra 416,25 euro per mėnesį. Didžiausią šios kompensacijos dalį sudaro išlaidos kurui. Visas kompensuojamas išlaidas tarybos nariai privalo pagrįsti“, - rašė specialistas.

Pakartojom klausimus

Vis tik antrajame specialisto atsakyme naujos informacijos – ne ką daugiau.

Reaguojant į tai, kad informacija apie konkrečius Tarybos narius nebuvo pateikta, pakartotinai išsiuntėme patikslintus klausimus – ką gali žinoti, galbūt pirmieji buvo sunkiai suprantami?

Vis tik antrajame specialisto atsakyme naujos informacijos – ne ką daugiau.

Kadangi atsakymas – ilgas, pateikiame tik esmę atspindinčią atsakymo iškarpą. Visą jį patalpiname nuotraukų galerijoje. 

,, (...) Koks tarybos narys ir kiek tiksliai vieną ar kitą mėnesį gavo darbo užmokesčio, kas gavo mažiausiai, kas – daugiausiai, neatskleisime dėl galimo asmens duomenų apsaugos pažeidimo (...) “, - rašoma E. Utyros atsiųstame elektroniniame laiške.

Visuomenė turi teisę žinoti!!!

Tarybos nariai – vieši asmenys, toks atsakymas primena nevykusį pasiteisinimą arba dar blogiau - informacijos slėpimą, kam ir kiek sumokama mokesčių mokėtojų pinigų.

Tačiau neskubėjom patys daryti išvadų ir kreipėmės į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kad ši pakomentuotų susidariusią situaciją.

,,Vadovaujantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 4 straipsnio 1 punktu, kuriame įtvirtinta asmens duomenų sąvoka, asmens duomenimis iš esmės galima laikyti bet kurią su fiziniu asmeniu susijusią informaciją. Visgi Jūsų nurodytoje situacijoje svarbiausia yra tai, kad kalbame apie viešuosius asmenis, t. y. Tarybos narius, kurie kanceliarinėms išlaidoms naudoja viešuosius išteklius, t. y. mokesčių mokėtojų pinigus. Kaip žinia, viešieji asmenys nesinaudoja tokia pačia asmeninių neturtinių teisių (teisės į privataus gyvenimo apsaugą) gynyba, kaip privatūs asmenys. Didesnis visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys tokiems asmenims yra visiškai normalus ir pateisinamas dalykas, todėl, mūsų nuomone, dangstymas(is) asmens duomenų apsauga šiuo atveju yra visiškai netinkama praktika, nesiderinanti su demokratinės visuomenės interesu užtikrinti viešųjų išteklių panaudojimo skaidrumą. Apibendrinant, žurnalistai turi teisę gauti informaciją apie Tarybos narių kanceliarinių išlaidų panaudojimą, nes tai sąlygoja viešasis visuomenės interesas“, - tikino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė.

Stebisi tokiu sprendimu

Atsakymų į užklausas ir informavimo tarnautojo atsakymu stebisi ir valdančiajai daugumai priklausantis Tarybos narys Žilvinas Galimovas.

Seimo narių reprezentacinės išlaidos nacionalinėje žiniasklaidoje išnagrinėjamos po kaulelį ir visiems viskas prieinama - kodėl tuomet administracijos specialistas turėtų slapstyti informaciją apie Tarybos narius? 

,,Specialisto argumentacija dėl asmens duomenų apsaugos man yra labai keista, nes tai yra akivaizdus prisidengimas Europos Sąjungos direktyva, norint neatskleisti informacijos, kurios prašo žurnalistai. Juk mes esame politikai, vieši asmenys, apie kuriuos informacija negali būti slapstoma po stebuklingais "asmens duomenų apsaugos" burtažodžiais. Juk asmens duomenų apsauga viešiems asmenims, šiuo atveju - politikams, tarybos nariams negalioja. Manau, kad toks poelgis yra didžiulė klaida, todėl raginčiau administracijos vadovus šiam specialistui duoti nurodymą dėl prašomos informacijos pateikimo. Seimo narių reprezentacinės išlaidos nacionalinėje žiniasklaidoje išnagrinėjamos po kaulelį ir visiems viskas prieinama - kodėl tuomet administracijos specialistas turėtų slapstyti informaciją apie Tarybos narius? Aš nenorėčiau, kad taip būtų elgiamasi, nes tai diskredituoja visą politiką ir galimai sukuria įvairių neteisingų interpretacijų visuomenės tarpe, neva tarybos nariai kažką slepia“, - kalbėjo Ž. Galimovas.

Imsis iniciatyvos

Tarybos narys Atsakymų į užklausas ir informavimo tarnautojo veiksmuose įžvelgia baimę pateikti duomenis.

,,Aišku, aš nesuprantu, ko čia taip bijoma, bet jeigu taip baisu visuomenei pateikti skaičius apie savivaldybės biudžeto panaudojimą kanceliarinėms tarybos narių išlaidoms, tuomet gal geriau keiskime pačią mokestinę sistemą taip, jog nereikėtų kažkam kažko slapstyti. Nuo pat kadencijos pradžios savo galvoje suku mintį apie kitokią apmokėjimo sistemą: pavyzdžiui, iš dabartinio svyruojančio maždaug nuo 5 iki 30-40 eurų atlyginimo pereikime prie maždaug 200 eurų atlyginimo ir tuomet išvis panaikinkime kanceliarines išlaidas (kurios siekia 416,25 eur. - aut. past.). Šis pasiūlymas ir biudžeto lėšų leistų sutaupyti, ir už savo darbą gautume aiškų atlyginimą, kad Tarybos nariams nereikėtų žaisti su čekiukais. Tai padidintų skaidrumą ir aiškumą, viskas būtų paprasta ir be jokių papildomų privilegijų. Deja, pateikti šio pasiūlymo kol kas nesiryžau, nes kiek teko apie šią idėją neformaliai kalbėti su kolegomis, pamačiau, jog tam Taryboje neužtektų balsų, tad taip ir liko ši mintis sklandanti ore. Galbūt prieš 2020 metų biudžetą padiskutuosim“, - samprotavo Ž. Galimovas.

Žada patikrinti

Tuo tarpu opozicijai priklausantis Tarybos narys Gintas Jasiulionis svarsto, kad galbūt tikslūs duomenys išties nebuvo atskleisti dėl perdėtų baimių lydimos asmens duomenų apsaugos – sugriežtinus ją, daugeliui institucijų kyla nemažai dvejonių, kaip tinkamai tvarkyti minėtus duomenis.  

Nepaisant to, Tarybos narys žada inicijuoti patikrinimą, kurio metu bus išsiaiškinta, ar teisingai atsiskaitoma už kompensacines išlaidas.

Bus paprašyta įvertinti ir su tarybos narių veikla susijusių išlaidų kompensavimą. 

,,Tarybos nariai pagal įstatymą turi teisę į išlaidų kompensavimą – jie važiuoja pas žmones, domisi jų problemomis, padeda jas spręsti ir t.t. Taip sumažinama darbo savivaldybės administracijai, nes jai Tarybos narių išlaidos nebūtų kompensuojamos, jie, ko gero, atliktų mažiau darbų.

Kabant apie duomenų pateikimą žurnalistams, manau, kad į klausimus vertėjo atsakyti. Tačiau sugriežtinta asmens duomenų apsauga galbūt paskatino ir perdėtą duomenų slėpimą. Žinoma, negalima atmesti, kad taip elgiamasi dėl to, jog kažkuris Tarybos narys ar nariai ne visai teisingai atsiskaito už išlaidų kompensavimą. Galbūt kažkas tiesiog prisirenka čekių, kurių negalima adekvačiai pagrįsti...

Patikrinti, kaip Tarybos nariai leidžia aptartus pinigus gali savivaldybės kontrolierius. Kadangi esu Kontrolės komiteto narys, o šis komitetas netrukus sudarinės kitų metų savivaldybės kontrolieriaus veiklos planą, bus paprašyta įvertinti ir su tarybos narių veikla susijusių išlaidų kompensavimą. Tada galėsime daryti išvadas“,- tikino G. Jasiulionis.

 Kaip ant delno

Įdomu ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių išlaidos yra skelbiamos viešai (jas galite rasti čia). Belieka retoriškai klausti, ar sostinėje galioja kiti įstatymai? 

 

Ar jonaviečiai turi teisę žinoti, kiek ir kam išleidžia jų išrinkti politikai? Ar jonaviečiai turi teisę žinoti, kiek ir kam išleidžia jų išrinkti politikai? Ar jonaviečiai turi teisę žinoti, kiek ir kam išleidžia jų išrinkti politikai? Ar jonaviečiai turi teisę žinoti, kiek ir kam išleidžia jų išrinkti politikai? Ar jonaviečiai turi teisę žinoti, kiek ir kam išleidžia jų išrinkti politikai? ]]>
Fri, 18 Oct 2019 15:18:06 +0000 ar-jonavieciai-turi-teise-zinoti-kiek-ir-kam-isleidzia-ju-isrinkti-politikai-327 at https://www.jonavoszinios.lt
Jau visai netrukus - nepasiturintiems padėti kvies „Maisto banko“ akcija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jau-visai-netrukus---nepasiturintiems-padeti-kvies-maisto-banko-akcija/

Artėjant šaltajam metų laikotarpiui, šimtai socialinių organizacijų rengiasi pasirūpinti, kad skurdžiai gyvenančių žmonių stalas neliktų tuščias.

Spalio 25-26 dienomis labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ kviečia šalies gyventojus dalyvauti didžiausiame labdaros vajuje - „Maisto banko“ akcijoje, kuri Lietuvoje rengiama jau dvidešimt aštuntąjį kartą.

Nepasiturintiems nupirkti konservų, miltų, aliejaus, kruopų ar kitų ilgiau negendančių maisto produktų, sutikdami prekybos centrų pirkėjus, prašys tūkstančiai „Maisto banko“ akcijos  savanorių - visuomenininkų, moksleivių, socialiai atsakingo verslo savanorių.

Daugiausiai „Maisto banko“ akcijos metu aukojama makaronų, kruopų ir aliejaus. 

„Lietuvoje su skurdo rizika susiduria daugiau nei 22 proc. šalies gyventojų.  Už šio skaičiaus slepiasi patys silpniausi  - vaikai, senoliai, vienišos mamos, daugiavaikės šeimos, neįgalieji. Nors nepriteklius – sudėtinis reiškinys, tačiau tik patenkinęs savo fiziologinius poreikius, žmogus gali spręsti kitas jį ištikusias  bėdas. Todėl nuoširdžiai dėkoju kiekvienam ir kiekvienai prisidėsiantiems prie šios gerumo akcijos. Ypatingą ačiū skiriu miestų ir rajonų savivaldybėms, jau ne vienerius metus padedančioms koordinuoti akciją ir kviečiančioms žmones aukoti savo krašto skurstantiems“ – sako „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.

Šiemet pavasarį vykusioje „Maisto banko“ akcijoje geradariai paaukojo maisto produktų už daugiau nei 479 tūkst. eurų. Suaukoti maisto produktai 366 socialinių organizacijų dėka pernai pasiekė 61 tūkst. nepasiturinčių gyventojų stalą.

Daugiausiai „Maisto banko“ akcijos metu aukojama makaronų, kruopų ir aliejaus. Anot „Maisto banko“, nepasiturintieji labiausiai stokoja baltymais turtingo maisto, todėl šįkart dažniau bus prašoma aukoti mėsos, žuvies ar ankštinių konservų.

„Maisto banko“ akcija vyks daugelyje šalies maisto prekių parduotuvių – jų interaktyvus žemėlapis skelbiamas internete maistobankas.lt/akcija

Rudens „Maisto banko“ akcija startuos penktadienio, spalio 25 d., popietę 15 val. ir tęsis iki 21 val., o šeštadienį, spalio 26 d.,  vyks nuo 10 iki 20 val.

 

„Maisto banko” akcijos koordinatorius Tadas Beržonskas

Archyvo nuotrauka 

Jau visai netrukus - nepasiturintiems padėti kvies „Maisto banko“ akcija ]]>
Fri, 18 Oct 2019 15:08:44 +0000 jau-visai-netrukus---nepasiturintiems-padeti-kvies-maisto-banko-akcija at https://www.jonavoszinios.lt
Kelininkai pasiruošę žiemos sezonui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kelininkai-pasiruose-ziemos-sezonui/

AB „Kelių priežiūra“ pradeda žiemos sezoną – budėtojai nepertraukiamai stebi Lietuvos kelių dangos būklę, meteorologines prognozes ir yra pasirengę bet kurią akimirką siųsti kelių priežiūros techniką. Pasiruošimą žiemai įvertino ir susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, šiandien apsilankęs Kelių priežiūros valdymo centre (KPVC).

„Turime itin pažangų Kelių priežiūros valdymo centrą ir didelę komandą specialistų, pasirengusių skubiai reaguoti į orų ir eismo sąlygų permainas. Raginu atėjus šaltajam metų laikui „Kelių priežiūrą“ ir šalies savivaldybes atsakingai rūpintis, kad važiuoti būtų saugu“, – sako susisiekimo ministras J. Narkevičius.

Namų darbai – atlikti

„Žiemai keliams valyti parengta per 700 sunkiasvorių transporto priemonių, suformuotos žiemos tarnybos budėtojų, vairuotojų ir mechanizatorių komandos, sukalibruota kelio dangos slidumo matavimo įranga, optimizuoti maršrutai. Atnaujinamas technikos parkas“, – tvirtina AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Rolandas Rutėnas.

Šiuo metu 65 sandėliuose yra 37 tūkst. tonų druskos ir virš 24 tūkst. tonų smėlio ir druskos mišinio. Artimiausiu metu bus atgabenta dar virš 25 tūkst. tonų druskos. Druskos ir mišinio kiekis sandėliuose nuolat pildomas.

Dėmesys prevencijai

Trečią žiemos sezoną bendrovė daug dėmesio skiria prevenciniams barstymams aukščiausio priežiūros lygio keliuose. KPVC specialistai, budintys visą parą, naudojasi moderniomis technologijomis ir stebi artimiausių 16 valandų kelių prognozes.

Pažangiausia pasaulyje kelių priežiūros programinė įranga, sukurta Švedijos mokslininkų, apdoroja duomenis, gaunamus iš Kelių oro sąlygų informacinės sistemos (KOS) stotelių, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, geografinės informacinės sistemos (GIS) ir barstytuvų.

Šį žiemos sezoną į sistemą planuojama įtraukti ir automobilių srauto duomenis: ar suveikė stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), ar įjungti valytuvai, koks valytuvų intensyvumas, kokia oro temperatūra ir kt.

Keliai prižiūrimi pagal skirtingus lygius

Lietuvoje yra daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių. AB „Kelių priežiūra“ informuoja, kad atsižvelgiant į kelių svarbą žiemos priežiūros darbai skirstomi į tris lygius. Didžiausias dėmesys skiriamas magistraliniams keliams, kuriuose eismo intensyvumas didžiausias. 

Keliuose A5 ir A8 („Via Baltica“) bei A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) priežiūros darbai vykdomi visą parą.” Ir “Užtikrinus optimalias vairavimo sąlygas magistraliniuose keliuose, barstomi ir valomi krašto. Baigus darbus intensyviausiuose ruožuose priežiūra atliekama rajoninės reikšmės keliuose.

Iškilus bet kokiems su keliais susijusiais klausimais vairuotojai gali kreiptis į Eismo informacijos centrą telefonais: 1871, +370 615 49300, +370 5 2329677.

Kelių priežiūros lygius ir darbus, kokiu laiku vyksta kelio ruožuose, galima pasitikrinti internete http://kpl.keliuprieziura.lt.

Kelininkai pasiruošę žiemos sezonui ]]>
Fri, 18 Oct 2019 14:51:37 +0000 kelininkai-pasiruose-ziemos-sezonui at https://www.jonavoszinios.lt
Per keletą mėnesių vienas specialistas sugebėjo rasti 16 vaikus globoti pasiryžusių žmonių https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-keleta-menesiu-vienas-specialistas-sugebejo-rasti-16-vaikus-globoti-pasiryzusiu-zmoniu/

Kokios priemonės motyvuoja žengti itin atsakingą žingsnį – užauginti be tėvų globos likusį vaiką – įvaikinti, apsispręsti nuolatinei globai, pasirinkti svečiavimosi variantą? Iš lūpų į lūpas perduodama informacija ir gyvas pavyzdys yra geriausia reklama, sako ne viena pakalbinta globėjų šeima. O gyvenimo netikėtumai, kuriuos belieka tiesiog priimti, čia irgi ne paskutinėje vietoje. 

Globos namų kaimynystė įkvėpė keturias šeimas

Pieš metus Kulvoje, kaime, Jonavos rajone, atnaujinus ir pritaikius buvusio lopšelio darželio patalpas, įkurdinti bendruomeniniai globos namai. Tuomet juose apgyvendinti aštuoni paaugliai, stereotipiškai dalies bendruomenės iš karto priskirti rizikos grupei.

Grįžtamojo ryšio ilgai laukti nereikėjo, tais pačiais metais į globėjų mokymus užsirašė keturios šaunios Kulvos šeimos.

Pradžia nebuvo lengva. Bet per metus paaugliai įgijo pasitikėjimą, nemažą būrį draugų, o pati įstaiga kaimo žmonių dažniau imta vadinti tiesiog nameliais.

„Kai matome nemalonių pasipriešinimo tokiai kaimynystei atvejų, šiame kaime naujieji gyventojai pritapo gan greitai. Atvirumu grįsta laikysena, aktyvus įsiliejimas į kaimo gyvenimą, padėjo atsikratyti globos namų paaugliams klijuojamų etikečių,“ –  kalba Jonavos socialinių paslaugų centro darbuotoja ir Kulvos gyventoja Vestina Jakučiūnienė. 

Moteris džiaugiasi, kad besikeičiantis bendruomenės požiūris paskatino ir globai. Grįžtamojo ryšio ilgai laukti nereikėjo, tais pačiais metais į globėjų mokymus užsirašė keturios šaunios Kulvos šeimos. Dvi iš jų savo namų duris be tėvų globos likusiems vaikams jau atvėrė. Kitos tam dar rengiasi.

Bendruomeninių globos namų tikslas – auklėti globotinius taip, kad jie sėkmingai įsitvirtintų visuomenėje. Šiuo metu nameliuose gyvena šeši jaunuoliai. 

Atsitiktinai krikšto mama tapo mama

Įvairioms iniciatyvoms atviri Kauno rajono Pagynės vaikų globos namai (dabar Vaiko gerovės centras Gynia), palaikė aktyvios, krikščioniškas vertybes puoselėjančios lietuvių kalbos mokytojos Ritos Pauliukaitienės idėją dėl krikštynų.

Tuometė socialinė darbuotoja Regina Bašinskienė prisimena, jog Krikšto sakramentui ruošti dešimtis vyresnių, jau galinčių apsispręsti vaikų. O problema iškilo tik dėl krikšto tėvų –  jų trūko. Norėta paskatinti atsakingas, su vaikais ilgalaikį ryšį palaikyti ketinančias šeimas, tikėtasi ir artimo ryšio užsimezgant.

Būsimi krikšto tėvai su vaikais supažindinti per vieną popietę, kurio krikšto tėvu taps, lėmė tik atsitiktinumas. Dešimties metų senumo įvykius darbuotoja pamena labai aiškiai, sako, kad buvusi džiugi šventė. Ir tokia vienintelė.

Krikšto tėvai ilgą laiką palaikė ryšius su vaikais. Dabar visi jau pilnamečiai ir kaip toliau susiklostė bendravimas, ji nežinanti. Bet vieną tokiu būdu užsimezgusią draugystę ji stebi ir šiandien, su krikšto mama, komunikacijos specialiste, suveda darbas toje pačioje srityje.

Praėjus metams po krikštynų, moteris tapo nuolatine krikšto dukros globėja, o labai greitai krikšto mamos vardą vaiko lūpose pakeitė žodis mama. Šiomis dienomis abi šventė džiugią šventę – mergaitės 18-ąjį gimtadienį.   

Su mokytojų šeima užsimezgusios draugystė nenutrūko

Vieno vidurio Lietuvos miesto meras kartu su žmona ketvirti metai rūpinasi globos namuose gyvenančia mergaite. Juos suvedė pažintis mokykloje, kur abu sutuoktiniai mokytojavo.

Mergaitė augo ilgalaikių priklausomybių ir kitų sudėtingų problemų varginamoje šeimoje, teismui ribojus tėvystę, pirmos klasės moksleivė pateko į globos namus.

Pedagogų šeima pradėjo rūpintis buvusia mokinuke, užsimezgė šilta draugystė. Kone kiekvieną savaitgalį parsiveža mergaitę pasisvečiuoti, kartu įveikė ne vieną krizę. Paskutinis susitikimas su dabar vienuolikmete įvyko prieš mėnesį – galimybę bendrauti riboja pasikeitęs gyvenimo tempas, su pareigomis užgriuvusi atsakomybė ir krūvis.

Atvirauti apie šį santykį šeima atsisako kategoriškai, šią savo gyvenimo dalį laiko labai asmeniška ir jautria.  

Specialistės atkaklumą vainikavo dvi globėjų grupės 

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja, ilgametė vaiko gerovės srities darbuotoja Regina Klevinskienė įsitikinusi, kad geriausia globos reklama yra iš lūpų į lūpas perduodama informacija.

R.Klevinskienė dalijasi, kaip prieš porą metų per keletą mėnesių Raseiniuose į mokymus surinko dvi būsimų globėjų grupes. Visi mokymus baigė, gavo teigiamas išvadas, dalis į šią veiklą rimtai pasinėrė.

„Surizikavau ir vietos laikraštyje paskelbiau, kad kiekvieną antradienį nuo 17 iki 17. 30 val. savo darbo vietoje laukiu pokalbio visų, besidominčių vaiko globos idėja, norinčių gauti daugiau informacijos. Pirmą savaitę atėjo trys vietos žmonės. Tai suteikė vilčių. Bet antrą neatėjo nė vienas. Trečią vėl vienas ar du. Tada pradėjo daugėti smalsaujančių, gal pasklido plačiau informacija. Tokiu būdu per keletą mėnesių surinkau šešiolikos žmonių grupę“, –  pasiteisinusia motyvacijos forma džiaugiasi specialistė.

Viena grupė buvo paruošta pavasarį, kita rudeniop. Kadangi susirinko tiek daug žmonių, atestuoti specialistai iš Kauno atvažiuodavo mokymus vesti tiesiai į Raseinius. Tai išsilavinusios, vidutinio amžiaus šeimos: medicinos darbuotoja, pedagogų, ūkininkų šeimos, savo verslą turinti pora ir kt.

„Lankstinukai ir balionai gyvos emocijos nepakeis, –  tvirtina globos sritį kuruojanti specialistė. – Žmonės jautrūs, bet gal tiesiog nesusimąsto, kad štai galėtų pasidalyti savo gyvenimu su be tėvų globos likusiu vaiku. Ne kartą esu girdėjusi laimingus globėjus sakant: ir kaip aš anksčiau apie tai nepagalvojau“.

 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inf.

Archyvo nuotraukoje - šalia Kulvos bendruomeninių vaikų globos namų buvęs krūmokšnių šabakštynas paverstas dirbama žeme. Pastatytas ir šiltnamis ankstyvosioms daržovėms užsiauginti.

Per keletą mėnesių vienas specialistas sugebėjo rasti 16 vaikus globoti pasiryžusių žmonių ]]>
Fri, 18 Oct 2019 12:07:33 +0000 per-keleta-menesiu-vienas-specialistas-sugebejo-rasti-16-vaikus-globoti-pasiryzusiu-zmoniu at https://www.jonavoszinios.lt
Dėl baseino veiklos pradžios https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/del-baseino-veiklos-pradzios/

Pastaruoju metu sulaukiant vis daugiau jonaviečių klausimų apie baseino veiklos pradžią, norime informuoti, jog sporto centro baseinas, esantis adresu Vasario 16-osios g. 1A, bus atidarytas nuo lapkričio mėnesio. Tiksli baseino atidarymo data bus paskelbta spalio pabaigoje JKKSC internetiniame puslapyje www.jkksc.lt  ir naujienų portale „Jonavos žinios“. 

Tradiciškai gyventojai baseiną galės lankyti darbo dienomis vakarais ir šeštadienį. Pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą JKKSC suteikiamų paslaugų kainų sąrašą, vienkartinis baseino mokestis 1 valandai: suaugusiems – 3 eurai; vaikams, pensininkams ir neįgaliesiems – 2 eurai. Taip pat bus galima įsigyti ir mėnesinį abonementą, į kurį įeina 1 valandos apsilankymas 3 kartus per savaitę. Abonemento kaina: suaugusiems – 25 eurai; vaikams, pensininkams ir neįgaliems – 15 eurų.

 

JKKSC informacija

Dėl baseino veiklos pradžios ]]>
Fri, 18 Oct 2019 11:01:14 +0000 del-baseino-veiklos-pradzios at https://www.jonavoszinios.lt
Kelių direkcijos Eismo informacijos skyrius jau dirba žiemos režimu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keliu-direkcijos-eismo-informacijos-skyrius-jau-dirba-ziemos-rezimu/

Nepaisydamas momentinio atšilimo, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) Eismo informacijos skyrius (EIS) kaip ir kiekvienų metų spalio mėn. „įjungė“ žiemos režimą, t. y. kaip ir anksčiau EIS operatoriai dirbs ištisą parą, tačiau skirtingai nei vasarą daugiausia dėmesio skirs kelių būklės stebėsenai ir operatyviam vairuotojų informavimui apie pakitusias eismo sąlygas.

Pranešimai apie kelių būklę ir eismo sąlygas svetainėje eismoinfo.lt bus skelbiami mažiausiai du kartus per parą – 06.30 val. ir 16.30 val. Pirmasis skelbs apie esamas ir numatomas eismo sąlygas dieną, antrasis – apie esamas ir numatomas naktį. Keičiantis orams ir sudėtingėjant eismo sąlygoms pranešimai bus skelbiami svetainėje keturis kartus ir dažniau.

Pasak Kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktoriaus Aivaro Vilkelio, prašome vairuotojų prisiminti šaltojo metų laiko vairavimo subtilybes, iš anksto planuoti keliones aukštesnės kategorijos keliais, kurie dažniau valomi ir barstomi. Jeigu nėra galimybės išvengti žemesnės kategorijos kelių, prašome vairuotojų suplanuoti kelionę atsižvelgiant į EIS pranešimus apie orų sąlygas, dėl jų pakitusią eismo situaciją ir pasirinkti saugų greitį.

 

EIS primena, kad, temperatūrai nukritus žemiau nulio, svarbu atkreipti dėmesį į įspėjimus apie prognozuojamas eismo sąlygas, o išvykus į kelią, būtina patikrinti kelio dangos slidumą, pasirinkti saugų greitį ir vairuoti atidžiai.

Svetainėje eismoinfo.lt keliautojai automobiliais ras visą svarbiausią informaciją apie valstybinės reikšmės kelius, jų priežiūros žiemą tvarką, pranešimus apie eismo sąlygas ir apribojimus keliuose dėl darbų, taip pat informaciją iš kelių orų sąlygų stotelių, vaizdo kamerų, intensyvumo jutiklių ir kitų įrenginių, esančių šalia valstybinės reikšmės kelių. Papildomai informacija EIS pasiekia iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Lietuvos policijos, Bendrojo pagalbos centro. Tokią operatyvią informaciją EIS teikia vairuotojams jau nuo 2011 metų.

Kelių direkcija pažymi, kad apie situaciją valstybinės reikšmės keliuose visą parą gali pranešti visi eismo dalyviai telefonais: 1871, +370 615 49300, +370 5 2329677.

Gavę informaciją, EIS operatoriai nedelsdami ją perduoda valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčiai bendrovei.

LAKD inf.

 

Kelių direkcijos Eismo informacijos skyrius jau dirba žiemos režimu ]]>
Fri, 18 Oct 2019 10:35:51 +0000 keliu-direkcijos-eismo-informacijos-skyrius-jau-dirba-ziemos-rezimu at https://www.jonavoszinios.lt
Savivaldybė ragina atliekų tvarkytojus išsivežti naudotas padangas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savivaldybe-ragina-atlieku-tvarkytojus-issivezti-naudotas-padangas/

Jonavos rajono savivaldybė atkreipė aplinkosaugininkų ir atliekų tvarkytojų dėmesį į didelį kiekį naudotų padangų, sukauptų aikštelėje Darbininkų gatvėje.

VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) aikštelėje šiuo metu yra surinkta daug padangų, kurios sudėtos į krūvas prie tvoros. Savivaldybė ragina padangas išsivežti, nes jos gali kelti gaisro ir neigiamo poveikio aplinkai pavojų.

„Padangos jau dabar beveik virsta per tvorą, o lapkričio mėnesį jų dar padaugės, kai vairuotojai ims keisti vasarines į žiemines. Todėl KRATC prašome patikrinti, ar jų valdomose aikštelėse naudotos padangos neviršija didžiausio vienu metu leidžiamo laikyti padangų kiekio ir nesukelia sąlygų kilti gaisrui", - sako rajono meras M. Sinkevičius.

Rajono teritorijoje yra dvi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kurios priklauso KRATC. Šiose aikštelėse iš gyventojų priimamos atliekos rūšiuojamos ir perduodamos atliekų tvarkytojams.

Savivaldybė ragina atliekų tvarkytojus išsivežti naudotas padangas ]]>
Fri, 18 Oct 2019 08:50:52 +0000 savivaldybe-ragina-atlieku-tvarkytojus-issivezti-naudotas-padangas at https://www.jonavoszinios.lt