Senjorė laiške teigia, kad vaizdas ją ne tik nustebino, bet ir nuliūdino.

„Esu senjorė jonavietė, kuri džiaugiasi, kad gyvena Jonavoje ir labai didžiuojasi šiuo miestu... Kiekvieną dieną einame pasivaikščioti pėsčiųjų takais aplink Jonavos tvenkinius. Ypač malonu eiti naujuoju mediniu pėsčiųjų taku palei Joninių tvenkinį. Širdis džiaugiasi matant tokią nuostabią, gražią gamtą. Bet tai, ką vakar (birželio 10 d.) pamatėme, pakirto kojas“, - rašo Vanda.

Pasak jos, prie tako augančių medžių kamienai buvo akivaizdžiai pažeisti.

„Sustojome ir žiūrėjome į šiuos šalia medinio tako pažeistus medžius. Liūdna, skaudu, pikta. Širdis verkia. Manau, kažkas turėtų pamokyti vyrus, kaip reikia pjauti žolę prieš jiems į rankas įduodant žoliapjoves ar trimerius. Taip negalima, tai nepateisinama“, - piktinosi gyventoja.

Ji taip pat klausė, kas atsakingas už tokius pažeidimus ir ar tai galėjo nutikti atliekant miesto priežiūros darbus.

Komentaro portalas paprašė bendrovės „Jonavos paslaugos“.

Įmonės atstovas teigė, kad apie tinkamą darbų atlikimą su darbuotojais kalbama nuolat, tačiau pripažino, jog matomi pažeidimai atrodo nemaloniai.

„Su šienautojais kalbamės nuolat. Sunku pasakyti, kaip tiksliai taip galėjo nutikti. Tačiau šiems seniems medžiams tokie pažeidimai didelės žalos nepadarys“,- sakė bendrovės atstovas.

Pasak įmonės atstovo, artimiausiomis dienomis pažeistos vietos bus apdorotos specialiomis priemonėmis.

„Pirmadienį arba antradienį žaizdas apdorosime specialiu tepalu, skirtu tokiems pažeidimams gydyti. Taip pat dar kartą aptarsime situaciją su darbuotojais, parodysime nuotraukas ir pakartosime instruktažą, kad medžiai nebūtų žalojami“, - teigė pašnekovas.

„Jonavos paslaugų“ atstovas atsiprašė gyventojų dėl situacijos ir tikino, kad medžių apsauga įmonei yra svarbi.

„Labai atsiprašome ir apgailestaujame. Medžius saugome, mylime ir pasirūpinsime jų gydymu. Tai pavienis atvejis, tokių situacijų paprastai nepasitaiko“, - sakė specialistas.

Anot įmonės, gyventojos užfiksuoti pažeidimai seniesiems medžiams neturėtų turėti reikšmingų ilgalaikių pasekmių, tačiau bendrovė imsis papildomų prevencinių priemonių.

„Dėkojame gyventojai už pastabumą ir reakciją. Tokia informacija padeda greičiau pastebėti problemas ir jas spręsti“, - pridūrė įmonės atstovas.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Į gyventojos išsakytas pastabas redakcijos prašymu atsakė „Ermitažo“ Komunikacijos skyriaus vadovė Kristina Petrulevičė.

Skundžiasi dėl sunkvežimių ir vairuotojų elgesio

Gyventoja teigia, kad į parduotuvę atvykstantys krovininiai automobiliai iškrovimo metu apsunkina Kunigiškų gatvės gyventojų judėjimą.

„Norėčiau sužinoti, ar atvykstantys į Plento g. 3, Jonavoje, esančią „Ermitažo“ parduotuvę krovininiai automobiliai turi teisę blokuoti gyventojams kelią ir patekimą į namus, tol, kol išsikraus? Kalba eina apie Kunigiškų gatvę. Šioje gatvėje gyvenantiems žmonėms sunku automobiliais patekti į namus, kol vyksta iškrovimo darbai „Ermitažo“ iškrovimo punkte“, - laiške redakcijai rašo moteris.

Ji taip pat piktinasi kai kurių vairuotojų bendravimu su vietos gyventojais.

„Atvežę prekes vairuotojai šaukia, rėkia ant gyventojų, kad negali nuosavų automobilių statyti prie savo tvoros, vartų, kad privaloma patraukti juos, nes jiems sunku parkuotis. Ar taip normalu? Kiek dar reikės taikstytis?“ - klausia gyventoja.

Į šiuos priekaištus sureagavusi „Ermitažo“ atstovė teigė, kad bendrovė stengiasi reguliuoti krovininio transporto srautus ir išvengti tokių situacijų.

„Pirmiausia, apgailestaujame dėl susiklosčiusios nemalonios gyventojos patirties. Įprastai mes visada ribojame krovininių automobilių srautus. Atvykstantiems vilkikams yra nustatytas tam tikras laikas pakrauti ar iškrauti prekes paskirtose rampose“, - teigė K. Petrulevičė.

Anot jos, kartais dėl nenumatytų aplinkybių gali susidaryti laikini transporto srautų sutrikimai.

„Kaip ir visur gali nutikti nenumatytų situacijų, kai vilkikai atvyksta vėliau arba anksčiau paskirto laiko ir taip gali susidaryti „spūstis“, kurios gali turėti įtakos sunkesniam pravažiuojamumui, tačiau krovininiai automobiliai neužkerta kelio sklandžiam gyventojų judėjimui į savo namus“, - nurodė bendrovės atstovė.

Jos teigimu, konkrečiu gyventojos minimu atveju galėjo būti ir vairuotojo klaida.

„Gyventojos minimoje situacijoje buvo galima įžvelgti ir vairuotojo kaltę, kuris netinkamai pastatė automobilį, tačiau „Ermitažas“ tiesiogiai ne visada gali kontroliuoti tiekėjų krovinių bei vairuotojų judėjimą. Ateityje stengsimės tokių situacijų išvengti, esame suinteresuoti, kad gyventojai sklandžiai patektų tiek į savo namus, tiek į prekybos centrą“, - komentavo K. Petrulevičė.

Kliūva ir aptverta teritorija

Kitą gyventojos nepasitenkinimą sukėlė prie prekybos centro aptverta teritorijos dalis.

„Ar „Ermitažas“ teisėtai yra užsitvėręs aikštelę? Anksčiau lauko aikštelė buvo parduotuvės priekyje, vėliau prasiplėtė šone, kur užtvėrė kelią gyventojams patekimą į parduotuvę. Kol šone aikštelės nebuvo, krovininiai automobiliai be jokių problemų galėdavo išsikrauti bei niekam netrukdydavo“, - teigia moteris.

Pasak jos, dėl pasikeitusios situacijos nepatogumų patiria ir dalis vietos gyventojų.

„Gatvėje yra gyventojų, kurie juda tik vaikštynės pagalba ir priversti eiti ratą, kad galėtų apsipirkti“, - laiške pažymėjo jonavietė. 

Į šį klausimą „Ermitažas“ atsakė trumpai.

„Kalbant apie aptvertą teritoriją, šią teritorijos dalį „Ermitažas“ nuomoja iš pastato valdytojo pagal visus teisinius reikalavimus“, - nurodė K. Petrulevičė.

Nepasitenkinimas dėl šiukšlių

Gyventoja taip pat atkreipė dėmesį į, jos nuomone, netvarkingą aplinką prie prekybos centro.

„Kada „Ermitažas“ susitvarkys aplinką? Šiukšlių kalnai visur: putplasčio atraižos gatvėje, nuplėštos kainos, nuorūkos, visokie popierėliai… Ar čia tapo normalu ir galima elgtis kaip norima?“ - teiravosi moteris.

Bendrovės atstovė tikina, kad teritorija tvarkoma nuolat, tačiau pripažįsta, jog dėl oro sąlygų ne visada pavyksta išvengti pavienių šiukšlių.

„„Ermitažas“ yra atsakingas už pakuočių ir kitų atliekų tvarkymo darbus, tad aplinkos tvarka reguliariai rūpinamasi kasdien, tačiau dėl vėjo ar kitų nepalankių oro sąlygų gali pasitaikyti nesurinktų pakuočių“, - teigė K. Petrulevičė.

Pasak jos, į gyventojos išsakytas pastabas bus atsižvelgta.

„Atkreipsime į tai dėmesį ir reguliarius tvarkymo darbus atliksime dažniau“, - pridūrė „Ermitažo“ Komunikacijos skyriaus vadovė.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Kaip jau skelbė portalas (ČIA),  jonavietė viešai pasidalijo istorija apie tai, kad jos vaiką, einantį namo, užpuolė ir į nugarą įkando palaidas šuo. Šis įrašas sukėlė didelę diskusiją apie augintinių vedžiojimą be pavadžių, šeimininkų atsakomybę ir gyventojų saugumą viešose erdvėse.

Tačiau panašu, kad problema nėra pavienė.

Pirmadienį socialiniame tinkle jonavietis paskelbė dar vieną perspėjimą gyventojams.

„Birželio 8 d., pirmadienį, Panerių gatvėje vėl šito veikėjo stafas užpuolė šunį ir stipriai sužalojo. Šeštadienį buvo užpultas dar vienas šuo ir sužalotas. Saugokite save ir savo augintinius“, - rašė internautas.

Prie įrašo buvo pridėta ir nuotrauka, kurioje matomas šuo bei jo vedžiotojas.

Tai ne pirmas kartas, kai jonaviečiai socialiniuose tinkluose perspėja vieni kitus apie be pavadžių lakstančius keturkojus. Anksčiau gyventojai dalijosi istorijomis apie agresyviai besielgiančius šunis, kurie sukramtė vaikų žaidimų aikštelėse naudojamus kamuolius, vijosi praeivius, bandė pulti kitus gyvūnus ar kėlė baimę mažamečius vaikus vedžiojantiems tėvams.

Dalis gyventojų pabrėžia, kad problema ypač opi tankiai apgyvendintuose miesto rajonuose, prie daugiabučių, žaidimų aikštelių ir pėsčiųjų takų, kur vienoje erdvėje susitinka vaikai, senjorai, dviratininkai bei augintinių šeimininkai.

Nors nemaža dalis šunų šeimininkų savo augintinius prižiūri atsakingai, specialistai primena, kad net ir draugiškas gyvūnas gali netikėtai sureaguoti į kitą šunį, garsesnį triukšmą ar staigius žmogaus judesius.

Svarbu žinoti, kad už šunų vedžiojimą nesilaikant nustatytų reikalavimų gali grėsti ne tik administracinė, bet ir civilinė ar net baudžiamoji atsakomybė.

Jeigu šuo vedžiojamas be pavadžio ir dėl to kyla grėsmė aplinkiniams, šeimininkui gali būti skirta bauda. Jei gyvūnas sužaloja žmogų ar kitą gyvūną, atsiranda pareiga atlyginti visą padarytą žalą - gydymo išlaidas, veterinarines išlaidas, neturtinę žalą ar kitus nuostolius.

Dar rimtesnės pasekmės gresia tais atvejais, kai dėl neatsakingo elgesio žmogus patiria sveikatos sutrikdymą. Tokiose situacijose gali būti vertinama ir baudžiamoji atsakomybė.

Teisininkai ne kartą yra pabrėžę, kad argumentai „mano šuo niekada nekanda“, „jis labai draugiškas“ ar „tiesiog išsprūdo iš rankų“ nuo atsakomybės neatleidžia. Gyvūno savininkas privalo užtikrinti, kad jo augintinis nekeltų pavojaus aplinkiniams.

Gyventojai, susidūrę su agresyviai besielgiančiais ar palaidais šunimis, raginami fiksuoti tokius atvejus, rinkti informaciją apie gyvūno savininką ir apie incidentus pranešti atsakingoms institucijoms. Jei šuo užpuola žmogų ar kitą gyvūną, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į policiją bei medikus ar veterinarijos gydytojus.

Socialiniuose tinkluose netylant pranešimams apie panašius incidentus, dalis jonaviečių tikisi, kad viešumas paskatins neatsakingus augintinių savininkus laikytis taisyklių, kol nelaimė netapo dar skaudesnė.

Priminsime, kad anksčiau į redakciją kreipęsis gyventojas skundėsi automobilių eismu naujosiose Šmatų kapinėse. Pasak jo, vairuotojai neretai nepaiso draudžiamųjų ženklų, važinėja arti kapaviečių, kelia dulkes, o kai kuriais atvejais esą buvo apgadintos ir pačios kapavietės. Gyventojas siūlė svarstyti griežtesnes priemones - įrengti užtvarus ar net aptverti teritoriją.

Tuo metu Jonavos miesto seniūnija nurodė, kad naujojoje kapinių dalyje jau įrengti ženklai „Automobilių eismas draudžiamas“, o ilgalaikis problemos sprendimas galėtų būti teritorijos aptvėrimas. Tam ateityje planuojama ieškoti finansavimo. Šią publikaciją rasite ČIA. 

Po šios publikacijos redakciją pasiekė jonavietės laiškas, kuriame į problemą pažvelgta iš kitos pusės.

„Dėl įvažiavimo į kapinių teritoriją. Sveiki. Esu pensininkė. Draudimas privažiuoti prie lankomo kapo turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Atvažiavau tvarkyti tėvų kapo. Du maišeliai su gėlėmis, žemės, laistytuvas, tvarkymo priemonės. Kaip viską nusigabenti??? Kapas tolokai už įvažiuoti draudžiančio ženklo“, - rašo moteris.

Pasak jos, su panašiais sunkumais susiduria ir garbaus amžiaus žmonės, kuriems ilgesnis atstumas iki kapavietės tampa rimtu iššūkiu.

„Atvažiavo teta 87 metų aplankyti vyro kapo. Taksi atsisakė vežti už ženklo. Kaip jai nueiti?“ - klausia jonavietė.

Moteris siūlo ieškoti kompromisinio sprendimo, kuris leistų išlaikyti tvarką kapinėse, tačiau kartu būtų patogesnis vyresnio amžiaus lankytojams.

„Siūlau savaitę iki Motinos dienos ir savaitę po Tėvo dienos uždengti ženklus. Tą patį padaryti savaitę prieš ir po Vėlinių. Kitu laiku kaip nors dasigausime. Galvokime ir apie kitus. Per tą laiką tikrai nieko nenutiks“, - savo nuomonę išdėstė skaitytoja.

Jos teigimu, didžiųjų kapų lankymo švenčių laikotarpiu laikinas eismo ribojimų sušvelninimas padėtų vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie į kapines vyksta tvarkyti kapaviečių bei vežasi daugiau reikalingų priemonių.

Skaitytojos išsakyta pozicija leidžia manyti, kad diskusijoje dėl automobilių eismo Šmatų kapinėse susiduria skirtingi interesai - vieni gyventojai siekia griežtesnių ribojimų dėl saugumo ir pagarbos kapinių aplinkai, kiti ragina nepamiršti senjorų ir riboto judumo žmonių poreikių. Ar būtų galima rasti sprendimą, tenkinantį abi puses, kol kas lieka atviras klausimas.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

„Noriu nuoširdžiai padėkoti Jums ir Užusalių seniūnijai už greitą reakciją į gyventojų išsakytą problemą. Labai malonu matyti, kad į gyventojų pastabas buvo atsižvelgta ir keliai buvo sutvarkyti per tokį trumpą laiką. Ačiū už operatyvumą, dėmesį ir atliktus darbus. Smagu žinoti, kad gyventojų balsas yra išgirstamas“, - laiške rašo gyventoja.

Primename, kad maždaug prieš savaitę redakcija sulaukė tos pačios vietovės gyventojos kreipimosi dėl prastos kelių būklės link Šafarkos ir aplinkinių kaimų. Laiške buvo teigiama, kad žvyrkeliai yra sunkiai pravažiuojami, juose susidarę didelės duobės, o sudėtingos sąlygos kelia rūpesčių tiek dėl kasdienio susisiekimo, tiek dėl saugumo.

Gyventoja tuomet atkreipė dėmesį, kad šiais keliais naudojasi ne tik vietos gyventojai, bet ir važinėja mokyklinis autobusas, todėl buvo prašoma pasidomėti, ar artimiausiu metu numatyti greideriavimo ar remonto darbai.

Redakcija gyventojos laišką perdavė Jonavos rajono savivaldybei ir Užusalių seniūnijai. Seniūnija tuomet informavo, kad kelių priežiūra vykdoma nuolat, o artimiausiu metu planuojamas papildomas kelių būklės vertinimas ir, esant poreikiui, profiliavimo darbai. Apie tai rašėme ČIA. 

Praėjus maždaug savaitei po publikacijos, gyventoja pranešė, kad situacija pasikeitė - keliai buvo sutvarkyti, o į išsakytas pastabas atsižvelgta operatyviai.

Anot jos, toks atsakingų institucijų dėmesys gyventojų problemoms rodo, kad bendruomenės balsas yra girdimas, o iškelti klausimai nelieka be atsako.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Rašykite el. p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

„Labai įdomu, nes jau antri metai su savivaldybe kovojame dėl Šmatų kapinių problemų. Klausimai buvo užduoti, tačiau niekas nevyksta. Įdomu, ar dėl Šmatų kapinių apskritai kažkas daroma?“ - kalbėjo į redakciją paskambinęs vyras.

Pasak jo, didžiausia problema naujojoje kapinių dalyje - dulkėti keliai ir nevaržomas automobilių judėjimas.

„Labai didelė problema yra keliai naujose Šmatų kapinėse. Tai labai aktualu, nes pilna dulkių, visi važinėja lyg autostrada. Didžiausias kuriozas buvo tada, kai viešosios tvarkos viršininkas atvažiavo aplankyti tėvų kapų, o kiti žmonės automobilį pasistatė tiesiog prie jo kapo. Čia jau visiškas absurdas“, - pasakojo gyventojas.

Anot jo, ypač sudėtinga situacija susidaro prieš didžiąsias lankymo dienas.

„Vasarą, ypač prieš Motinos dieną, nuvažiavus į kapines nuo kapų tenka žvyrą kastuvėliu nukasinėti, nes viskas paskęsta dulkėse. Daugiausia kalbama apie kelią naujose kapinėse, arčiau miškelio. Senose kapinėse tokių problemų nėra, o naujose žmonės privažiuoja beveik prie pat kapaviečių - ištisos automobilių kolonos“, - teigė vyras.

Gyventojas sakė, kad dėl situacijos buvo kreiptasi tiek į savivaldybę, tiek į rajono merą, tačiau realių sprendimų, jo vertinimu, kol kas nėra.

„Ukmergės rajone prie kapinių bent jau per šventes keliai barstomi druska, kad nekiltų dulkės. O naujose Šmatų kapinėse - kone autostrada. Ten aplink šimtus kapų galima privažiuoti automobiliu. Ženklai sustatyti, tačiau daugeliui į juos nusispjauti“, - kalbėjo vyras.

Jo teigimu, problema kyla ne tik dėl dulkių ar triukšmo - pasitaiko ir apgadintų kapaviečių.

„Mano kapavietė yra prie pat kelių sankryžos - tarp keturių kelių. Ten jau galima šviesoforą statyti. Mums asmeniškai ant kapų buvo užvažiuota, sulaužyti borteliai. Atsivežėme akmenį, o po trijų dienų atvykęs radau jį pastumtą pusantro metro į šoną. Vadinasi, kažkas į jį atsitrenkė ir nusibraukė automobilio dugną ar slenksčius“, - pasakojo gyventojas.

Jis įsitikinęs, kad dabartinių priemonių nepakanka, todėl siūlo imtis griežtesnių sprendimų.

„Todėl siūlymas paprastas - statyti kelio užtvarus (šlagbaumus). Jei jau kažkas sugalvojo kapinėse pridaryti tiek kelių, tada reikėtų įrengti užtvarus ir raktus perduoti laidojimo įmonėms bei kapinių prižiūrėtojui“, - sakė vyras.

Pasak jo, laidotuvių metu užtvarai galėtų būti atidaromi, o vėliau vėl uždaromi. Raktus turėtų ir aptarnaujantis personalas - šiukšlių išvežėjai, paminklų tvarkytojai bei kiti darbuotojai.

Vis dėlto gyventojas pripažino, kad vien užtvarų gali nepakakti, nes kapinių teritorija nėra aptverta.

„Jei kapines administruoja „Jonavos paslaugos“, galima ir griovį iškasti - užtektų traktoriaus bei poros metrų griovio, ir niekas nebevažiuotų“, - svarstė jis.

Vyrą labiausiai piktina, kad kai kurie vairuotojai važinėja beveik tarp pačių kapaviečių.

„Labiausiai skaudu, kai automobiliai važiuoja vos ne per patį paminklą ir per gėlynus. Tu tvarkai kapavietę, o šalia pralekia automobilis su jaunimu. Pasako jiems patraukti mašiną, o jie atsako: „Ko čia aiškini? Čia kelias.“ Štai kas labiausiai ir piktina“, - teigė pašnekovas.

Anot jo, vėliau iš seniūnijos jam buvo paaiškinta, kad naujojoje kapinių dalyje įrengti ne keliai, o 4 metrų pločio pėsčiųjų takai, kuriais žmonės tiesiog pradėjo važinėti automobiliais.

Situaciją portalui komentavo ir Jonavos miesto seniūnija. Seniūnijos teigimu, Šmatų kapinėse automobilių eismas yra ribojamas vadovaujantis įrengtais kelio ženklais, taip pat papildomai įrengti užtvarai, skirti sumažinti transporto priemonių judėjimą kapinių teritorijoje.

Atsakydama į klausimą, ar planuojamos papildomos priemonės būtent naujojoje Šmatų kapinių dalyje, seniūnija nurodė, kad šiuo metu jau yra pastatyti ženklai „Automobilių eismas draudžiamas“, o šalia įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė.

„Techninės sąlygos palikti transporto priemones už kapinių teritorijos ribų yra visiškai užtikrintos“, - teigiama atsakyme.

Vis dėlto seniūnija pripažįsta, kad efektyviausias problemos sprendimas būtų visiškas teritorijos aptvėrimas.

„Efektyviausias fizinis šios problemos sprendimo būdas - visiškas šios kapinių dalies teritorijos aptvėrimas, numatant techninius vartus tik specialiajam transportui. Šie darbai buvo įtraukti į seniūnijos planus, bet šių metų biudžete finansavimas šiems darbams nebuvo gautas, tačiau klausimas išlieka, lėšų bus ieškoma rengiant ateinančių laikotarpių biudžeto projektus“, - informavo seniūnija.

Seniūnijos vertinimu, dabartinių teisinių ir informacinių priemonių pakanka, tačiau problema esą slypi vairuotojų elgesyje.

„Seniūnijos vertinimu, teisinių ir informacinių eismo ribojimo priemonių (kelio ženklų) šiuo metu pakanka, tačiau pagrindinė problema išlieka kai kurių vairuotojų sąmoningumo ir kultūros stoka. Kelių eismo taisyklių paisymas ir pagarba amžinojo poilsio vietai turėtų būti savaime suprantamas dalykas“, - teigiama komentare.

Taip pat seniūnija nurodo bendradarbiaujanti su policija ir ragina gyventojus pačius fiksuoti pažeidimus.

„Kadangi kelio ženklų reikalavimų nepaisymas yra administracinis nusižengimas, seniūnija glaudžiai bendradarbiauja su policijos pareigūnais. Taip pat raginame ir pačius gyventojus fiksuoti KET pažeidėjus bei informaciją - nuotraukas su automobilių valstybiniais numeriais - tiesiogiai perduoti per portalą epolicija.lt“, - nurodė seniūnija.

Anot jos, dėl automobilių eismo kapinių teritorijoje periodiškai sulaukiama ir daugiau gyventojų nusiskundimų.

„Visi šie signalai patvirtina, kad problema yra aktuali, o pėstieji lankytojai jaučiasi nesaugiai, kai automobiliai važinėja arti kapaviečių. Seniūnija į šiuos skundus reaguoja informuodama policiją dėl dažnesnių reidų bei tikrindama kelio ženklų matomumą“, - teigiama atsakyme.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Rašykite el. p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

„Norėčiau paprašyti pasidomėti situacija dėl kelio būklės link Šafarkos kaimo bei aplinkinių kaimų. Šiuo metu žvyrkeliai yra labai prastos būklės - keliai atrodo visiškai nesugreideriuoti, susidariusios didelės duobės, vietomis važiuoti tampa labai sudėtinga.

Šiais keliais kasdien naudojasi ne tik vietiniai gyventojai, bet ir važinėja mokyklinis autobusas, todėl kyla klausimų dėl saugumo ir normalaus susisiekimo galimybių.

Gyventojams norėtųsi sužinoti, ar yra numatyti greideriavimo ar remonto darbai artimiausiu metu, nes šiuo metu pasiekti šias vietoves tampa vis sunkiau.

Būtų labai įdomu, jei galėtumėte pasidomėti atsakingų institucijų planais dėl šios situacijos sprendimo“, - rašo gyventoja.

Gyventojos laiškas buvo perduotas Jonavos rajono savivaldybei bei Užusalių seniūnijai, kurios teritorijoje yra minimi keliai. Seniūnija pateikė atsakymą, kuriame teigiama, kad kelių priežiūra vykdoma nuolat, o esama būklė šiuo metu vertinama kaip tinkama eismui.

„Kelių priežiūra vykdoma nuolat - pagal poreikį keliai profiliuojami (greideriuojami) ir papildomi žvyru. Šiuo metu keliai yra patenkinamos būklės ir saugūs eismui. Išsamesnį atsakymą galėtume pateikti tuo atveju, jei gyventoja tiksliau nurodytų konkretų kelią ar kelio atkarpą.

Bendros patrulinės žvyrkelių apžiūros vykdomos ne rečiau kaip kas 21 dieną.

Žvyro dangos profiliuojamos (greideriuojamos), kai, matuojant 3 metrų liniuote skersine ir išilgine kryptimis, nustatomi pasikartojantys iškilimai ar įdubos (bangos), kurių aukštis ar gylis viršija 4 cm.

Artimiausiu metu bus atliktas papildomas kelių būklės vertinimas, o esant poreikiui - vykdomi profiliavimo darbai arba profiliavimas papildant žvyru“, - rašoma seniūnijos paaiškinime.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Rašykite el. p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

„Matau daug savivaldybėje vykstančių pokyčių, investavimo į naujus dviračių bei pėsčiųjų takus, tačiau kyla klausimas ar Darbininkų g. einanti nuo Lietavos mokyklos link elevatoriaus nepriklauso gal Jonavai? Nes nei čia kelias remontuojamas, vienos duobės, ypatingai ties geležinkeliu, nei dviračių ar pėsčiųjų takas yra. Vasara elevatoriuje dirba daugiau jaunimo, važinėja su paspirtukais, dviračiais, net neturi kaip normaliai ir saugiai važiuoti, turi važiuoti ant kelio dangos.

Gal laikas atsižvelgti ir į šią Jonavos pusę, atsižvelgti, kad ir čia važinėja žmonės, važinėja dviračiais, paspirtukais į darbus, o kartais ir pėstute vaikšto. Norisi sužinoti, ką apie tai mano savivaldybė. Ačiū“, - redakcijai rašė Augustinas.

Redakcijos žiniomis, parengtame dviračių takų plėtros specialiajame plane yra numatyta dviračių tako trasa nuo Topolių gatvės iki Darbininkų ir Fabriko gatvių. Pagal šį planą šiuo metu projektuojamas bendras pėsčiųjų ir dviračių takas, kuris prasidės Topolių gatvėje ir tęsis iki Fabriko bei Darbininkų gatvių. Plačiau rašėme ČIA.

Redakcija persiuntė Augustino užklausą Jonavos rajono savivaldybei ir papildomai pasiteiravo, ar planuojami nauji takai apims ir teritoriją, apie kurią kalba gyventojas.

Savivaldybė pateiktame komentare nurodo, kad šiuo metu planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką nuo Topolių gatvės iki Darbininkų ir Fabriko gatvių sankirtos.

„Kaip ir pastebėjo užklausos autorius, minėta gatvė nepriklauso Jonavos rajono savivaldybės administracijai - už jos remontą ir priežiūrą atsakinga AB „Via Lietuva“. Problema savivaldybei yra žinoma: pėsčiųjų ir dviračių takų poreikis šioje teritorijoje numatytas planavimo dokumentuose bei Darnaus judumo plane.

Vis dėlto projekto įgyvendinimas šiuo metu yra sudėtingas dėl reikalingų inžinerinių sprendinių - būtina spręsti AB „Via Lietuva“ valdomų kelių bei geležinkelio pervažos kirtimo klausimus. Dėl šių priežasčių projekto įgyvendinimo kaštai yra dideli, todėl šiame etape jis nebus vykdomas“, - teigiama savivaldybės atsakyme.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Rašykite el. p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Į portalo redakciją ketvirtadienio vakarą kreipusis moteris neslėpė pasipiktinimo dėl, jos teigimu, nuolat pasitaikančių neatsakingų gyvūnų augintojų veiksmų.

„Sveiki, noriu kreiptis viešai jau į šunų augintojus, kurie aplaidžiai šunis vedžioja be pavadėlių - nuo mažiausio iki didžiausio, kad turėtų atsakomybę. Vaiką, einantį namo, pasivijo palaidas šuo be pavadėlio, užšoko ant nugaros ir įkando. Man vaikščiojant taip pat šuo įkando. Nebežinau - negalima saugiai vaikščioti dėl šunų, kurių šeimininkai vedžioja neatsakingai“, - rašė jonavietė.

Kur kas emocingesnį įrašą moteris paskelbė ir socialiniame tinkle. Nors dalis internautų kritikavo aštrų toną, moteris akcentavo, kad tokia reakcija kilo iš baimės ir pykčio dėl vaiko saugumo.

„Klausykit jūs, šunų augintojai, kurie šunų neprižiūri - kada jūs tuos savo šunis susirinksit ir vedžiosite su pavadėliais? Kiek gali kandžioti žmones? Vaikas eidamas namo - didelis šuo be pavadėlio pribėgo ir įkando į nugarą. Rimtai, kiek galima taip aplaidžiai savo gyvūnus vedžioti? Jeigu jums jie geri, nereiškia, kad ir kitiems bus geri“, - rašė moteris.

Ji taip pat pabrėžė, kad problema dažnai nuvertinama tol, kol su ja nesusiduriama asmeniškai.

„Kol pats nesusiduri, gal juokinga ar nesvarbu. Man svarbu, nes nutinka ir baisesnių situacijų. Ir ne šunys kalti, nors jie kanda, bet šeimininkų aplaidumas ir nepagalvojimas apie kitus. Kažkam po to įvaromos ir baimės šunims“, - teigė jonavietė.

Po įrašu netrūko ir kritikos, ir patarimų. Vieni ragino kuo skubiau fiksuoti incidentą oficialiai.

„Kvieti policiją ir fiksuoji įvykį, o ne internete pykstiesi. Tiek visokių neadekvačių be šunų, tiek ir su šunimis“, - komentavo vienas internautas.

Į tai moteris atsakė, kad pati įvykio nematė.

„Būčiau buvusi šalia, tai ir kviesčiau policiją, bet vaikas parėjo namo ir pasakė. Tai kam tą policiją kviesti, jeigu net nežinau kam?“ - atsakė ji.

Kiti komentatoriai atkreipė dėmesį ir į sveikatos pavojus.

„Kaip tai nežinot kam? Dėl to, kad įkando. Be to, būtina pasiskiepyti nuo stabligės, jei tikrai įkando. O viešas dergimasis problemos neišspręs“, - rašė internautas.

Tačiau jonavietė laikėsi savo pozicijos ir teigė, kad viešumas taip pat svarbus.

„Viešas kalbėjimas bent priverčia susimąstyti, kad savo augintinius reikia vedžioti taip, kaip priklauso, nes tai miestas, kur vaikšto žmonės“, - pabrėžė jonavietė.

Pasak moters, problema Jonavoje nėra pavienė.

„Tokiems šeimininkams pasakyk, kad šunį vestų su pavadėliu, tai akis iškabins“, - pridūrė nukentėjusio vaiko mama..

Net ir sulaukusi kaltinimų esą nemėgsta šunų, moteris savo nuomonės nepakeitė.

„Prie ko čia šunų nemylėtojai? Tai reiškia, šunys gali pulti žmones ir čia viskas gerai? Visi mandrūs, kol patys nesusiduria ir nepamato, kaip „faina“, kai šuo įkanda. Jeigu jūsų vaiką užpultų rimčiau, pažiūrėčiau, ką tada kalbėtumėt. Šunų šeimininkams reikia pagalvoti ir apie kitus, ne tik apie save“, - rašė moteris.

Diskusijoje netrūko ir kitų gyventojų pasidalijimų apie neatsakingą elgesį su augintiniais viešose vietose.

„Taip, bet daugiausia maži šunys kabinėjasi į kulnus. Šeimininkai kažkur toli atsilikę ir dar apsimeta, kad nemato nei lojimo, nei savo augintinių paliekamų ekskrementų“, - piktinosi viena komentatorė.

Kiti abejojo pačia istorija.

„Kažkas ne visai čia taip… Kad pribėgtų šuo ir kąstų į nugarą, skamba neįtikėtinai. Iš niekur nieko šunys taip nesielgia“, - svarstė internautas.

Tačiau dalis gyventojų atkreipė dėmesį, kad panašių situacijų Jonavoje pasitaiko ir daugiau.

„Rimkų naujoje žaidimų aikštelėje ateina treniruoti didelį šunį - be antsnukio ir paleistą lakstyti laisvai. Tuo metu vaikų pilna aikštelė“, - komentavo kita jonavietė.

Specialistai primena, kad įkandus šuniui svarbiausia nedelsti. Žaizdą būtina kruopščiai plauti vandeniu su muilu, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą, ypač jei šuo buvo nepažįstamas. Medikai perspėja, kad šunų seilėse gausu bakterijų, todėl net ir nedidelis įkandimas gali sukelti rimtų infekcijų.

Taip pat rekomenduojama užfiksuoti kuo daugiau informacijos apie šunį ir jo šeimininką, o jei gyvūnas buvo palaidas - apie incidentą pranešti policijai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Pagal galiojančius teisės aktus, jei palaidas šuo užpuola žmogų, jo šeimininkui gali grėsti administracinė, civilinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Sankcijos priklauso nuo sužalojimų sunkumo ir kitų aplinkybių. Įstatymai numato, kad gyvūno savininkas privalo užtikrinti aplinkinių saugumą, todėl argumentai, jog šuo „niekada nekanda“ ar „tiesiog pabėgo“, nuo atsakomybės neatleidžia.

Papildomų problemų kyla tais atvejais, kai įkandusio šuns šeimininko nustatyti nepavyksta. Tokiose situacijose medikai ypatingą dėmesį skiria galimai pasiutligės rizikai, todėl nukentėjusiajam gali būti reikalingi papildomi tyrimai ar skiepai. Be to, nesuradus šeimininko tampa itin sudėtinga išsireikalauti žalos atlyginimą už gydymą, patirtą išgąstį ar kitas pasekmes.

Specialistai tokiais atvejais ragina, jei tik įmanoma ir tai saugu, nufotografuoti šunį, įsiminti vietą bei laiką ir nedelsiant apie incidentą pranešti policijai ar Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Pasak specialistų, kuo greičiau užfiksuojamas įvykis, tuo didesnė tikimybė nustatyti gyvūno šeimininką ir užkirsti kelią galimiems kitiems išpuoliams.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Rašykite el. p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Pasak gyventojo, kontrastas tarp Jonavos rajono savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaitoje pateikiamų miesto vaizdų ir realios kai kurių vietų būklės - didelis.

„Pakliuvo į rankas Jonavos rajono savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaita, kurioje ypač krenta į akis foto, kur užfiksuota Jonavos miesto aplinka, kuri atrodo nuostabiai...

Pakilus laiptais nuo savivaldybės pusės į Kosmonautų g. rajoną, ne viskas taip puiku. Eilė metų vis tvarkoma aplinka, takai lieka pamiršta atkarpa nuo Kosmonautų g. 14 namo link laiptų. Apšvietimas tragiškas, stulpai dar sovietinių laikų, kai kurie nulaužti, kiti atviri. Pridedu foto“, - redakcijai rašė jonavietis.

Gyventojas taip pat pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti susidėvėję apšvietimo stulpai bei prasta infrastruktūros būklė.

Dėl situacijos portalas kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybę. Ši nurodė, kad apšvietimo atnaujinimo darbai minėtoje vietoje jau yra numatyti.

„Informuojame, kad laiptų apšvietimo atnaujinimo darbai minėtoje teritorijoje jau yra suplanuoti“, - teigiama rajono savivaldybės atsakyme.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Rašykite el. p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Į portalą kreipėsi jonavietė Agnė, kuri ministerijai išsiuntė oficialų skundą dėl, jos vertinimu, galimai neskaidraus paramos administravimo proceso. Moteris teigia, kad prie sistemos buvo prisijungusi nuo pat pirmųjų minučių, tačiau paraiškos pateikti taip ir nepavyko.

„2026-05-19 nuo 09:00 val. prasidėjus paraiškų teikimui sistema praktiškai neveikė – strigo, mėtė klaidas, dingo paraiškų formos. Daug žmonių negalėjo pateikti prašymų“, - rašo Agnė.

Pasak jos, atvykus į savivaldybę apie 9 val. 8 min., jau buvo pranešta, kad finansavimo lėšų nebeliko.

„Socialiniuose tinkluose šimtai žmonių dalijasi analogiška patirtimi – sistema neveikė jau 09:01, žmonės negalėjo pateikti prašymų, o finansavimas „dingo“ per kelias minutes“, - teigiama laiške redakcijai.

Skunde - klausimai dėl skaidrumo ir lygiateisiškumo

Savo oficialiame kreipimesi į SADM Agnė nurodo mananti, kad galėjo būti pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo, gero viešojo administravimo bei teisėtų lūkesčių principai.

„Dėl techninių sutrikimų objektyviai neturėjau galimybės pateikti prašymo, nors prie sistemos buvau prisijungusi nuo pirmųjų minučių“, - teigia pareiškėja.

Skunde detaliai aprašoma, kad sistema:

neveikė nuo pirmųjų minučių;
nuolat persikraudavo;
rodė technines klaidas;
vėliau apskritai dingo prašymo forma.

Moteris ministerijos prašo pateikti informaciją apie jos prisijungimo laiką, sistemos logus, techninius sutrikimus, serverių apkrovas bei paaiškinti, kaip buvo užtikrintas paraiškų eiliškumo skaidrumas.

Taip pat prašoma atsakyti, ar prieš paleidžiant sistemą buvo atliktas apkrovos testavimas, ar buvo fiksuoti serverių perkrovimai bei kokių veiksmų ketinama imtis gyventojų, kurie dėl sistemos sutrikimų neteko galimybės pateikti prašymus, atžvilgiu.

„Susidaro pagrįstas įspūdis, kad reali galimybė gauti valstybės paramą priklausė ne nuo asmens teisės ar tinkamo veikimo, bet nuo techninių aplinkybių - sistemos stabilumo, serverių apkrovos ar net atsitiktinio funkcionalumo konkrečiu momentu“, - skunde rašo Agnė.

Dalijasi ekrano nuotraukomis

Prie skundo pridėtos ir ekrano nuotraukos, kuriose matoma „502 Bad Gateway“ klaida jau 9 val. 1 min. Taip pat - daugybė gyventojų komentarų apie neveikiančią sistemą.

„Komentarų turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad problema buvo ne pavienė ar individuali, bet sisteminė ir masinė“, - teigiama skunde.

Anot pareiškėjos, visuomenėje kilo rimtas nepasitikėjimas proceso skaidrumu, todėl būtinas nepriklausomas techninis ir administracinis vertinimas.

Parama išdalyta per 10 minučių

Primename, kad paramos būstui paraiškų teikimas buvo aktyviai reklamuojamas beveik dvi savaites, tačiau realiai baigėsi vos prasidėjęs.

Kaip anksčiau skelbė SADM, šiemet subsidijoms būsto kredito daliai apmokėti buvo skirta 5,6 mln. eurų. Ministerijos duomenimis, preliminariai planuojama patenkinti daugiau kaip 300 iš beveik 1000 pateiktų prašymų.

Ministerija informavo, kad 9 val. 10 min. sustabdžius kvietimą, SPIS sistemoje prašymo forma tapo neaktyvi, o nauji prašymai nebebuvo registruojami.

„Prašymai pateikti po 9 val. 10 min. SPIS neregistruojami, pareiškėjams nurodant jų nenagrinėjimo priežastis“, - skelbia ministerija.

Taip pat pažymima, kad vien tinkamas prašymo pateikimas dar negarantuoja pažymos išdavimo. Laukiančiųjų eilės nesudaromos, todėl gyventojai, kuriems finansavimo neužteks, ateityje turės iš naujo dalyvauti naujame kvietime.

Tuo metu gyventojai bei kai kurie politikai kelia klausimą - ar valstybė užtikrino realią galimybę visiems vienodomis sąlygomis pretenduoti į paramą, jei sistema, anot daugelio pareiškėjų, neveikė nuo pat pirmųjų minučių.

Po slapyvardžiu pasislėpusi internautė pasakojo apie incidentą Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos stadione. Pasak jos, grupė paauglių su paspirtukais ne tik lindo prie paliktų asmeninių daiktų, bet ir juos ištepliojo žemėmis.

„Vaikai yra vaikai, bet nuėjus į stadioną daiktų ramiai palikti negalima. Prie svetimų daiktų lenda, apdergė žeme, paprašius nelysti - iš pykčio lindo toliau“, - rašė moteris.

Ji teigė, kad tarp paliktų daiktų buvo telefonai, piniginės, dokumentai bei raktai, todėl toks elgesys esą kelia ne tik nepatogumų, bet ir realią riziką. Pasak įrašo autorės, situacija pavojinga tapo ir automobilių stovėjimo aikštelėje - išvažiuojant vaikai esą važiavo itin arti automobilio ratų.

Prie įrašo buvo pridėta paauglių su paspirtukais nuotrauka.

Diskusija socialiniame tinkle greitai išsiplėtė. Vieni komentatoriai kritikavo paauglių elgesį bei tėvų dėmesio stoką, kiti tikino, kad problema pernelyg sureikšminama.

„Problema yra ne drabužių spalva, o tai, kad vaikai lenda prie svetimų daiktų ir kelia riziką“, - patikslino įrašo autorė.

Kiti gyventojai dalijosi panašiomis patirtimis ne tik stadione, bet ir kitose jaunimo susibūrimo vietose. Minėta ir vaikų aikštelė „Raketa“, kur, anot komentatorių, taip pat pasitaiko svetimų daiktų niokojimo ar agresyvaus elgesio atvejų.

Dalis žmonių atkreipė dėmesį ir į pavojingą paspirtukais važinėjančių paauglių elgesį gatvėse bei pėsčiųjų perėjose.

„Kai lekia per perėjas, atrodo, kad specialiai bando kuo arčiau automobilio pralėkti“, - komentavo vienas gyventojas.

Vis dėlto diskusijoje netrūko ir emocingų pasisakymų bei tarpusavio įžeidinėjimų. Kai kurie komentatoriai ragino konfliktus spręsti ne socialiniuose tinkluose, o tiesiogiai su vaikų tėvais.

Tema sulaukė nemenko gyventojų dėmesio ir dar kartą iškėlė klausimus apie vaikų užimtumą, elgesio kultūrą viešose vietose bei tėvų atsakomybę.

***

Ar esate susidūrę su panašiomis situacijomis? Ką patartumėte kitiems, kaip spręsti tokius konfliktus? Pasidalinkite patirtimi.

Rašykite el. p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Norėčiau atkreipti dėmesį į problemą, kuri, mano manymu, Jonavoje vis dar nėra pakankamai suprantama tarp vairuotojų - dviračių važiavimo per pervažas taisykles ir dviratininkų saugumą.

Daugelis vairuotojų vis dar mano, kad dviratininkai per visas pėsčiųjų perėjas privalo nulipti nuo dviračio. Tačiau pagal KET, vietose, kur dviračių pervaža pažymėta specialiu ženklinimu (kvadratėliais), dviratininkas gali važiuoti nenulipęs nuo dviračio. Tokiose vietose vairuotojai privalo būti atidūs ir praleisti tiek dviratininkus, tiek pėsčiuosius.

Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas ar dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje dalyje (KET 3 pr. I d. 1.14. p.). Tokioje vietoje galite dviračiu kirsti važiuojamąją dalį nenulipdami nuo jo.

Šią problemą neseniai teko patirti ir man. Kadangi vairuotojas dar ėmė priekaištauti, o veidas matytas, nusprendžiau parašyti Jums. Vairuotojas, žinomas jonavietis, kurį už KET pažeidimą svarstau perduoti ePolicijai, vairuodamas BMW elektromobilį (valstybiniai numeriai žinomi), vos manęs nenutrenkė dviračių pervažoje, centre, priešais biblioteką apie 12:15. Per tokias vietas jau esu pratusi važiuoti - prilėtinu, apsidairau ir ramiai pravažiuoju. O šiandien trys mašinos praleido, o BMW vairuotojams KET negalioja. Tokios situacijos kelia realų pavojų žmonių saugumui ir rodo, kad daliai vairuotojų vis dar trūksta žinių arba pagarbos kitiems eismo dalyviams.

Žemėlapyje sužymėjau vietas, kur, mano žiniomis, yra dviračių pervažos.

Būtų labai naudinga, jei „Jonavos žinios“ primintų skaitytojams apie dviračių pervažų taisykles, vairuotojų pareigas ir abipusės pagarbos svarbą keliuose. Artėjant šiltajam sezonui gatvėse daugėja dviratininkų, todėl ši tema tampa ypač aktuali.

Ačiū už dėmesį ir tikiuosi, kad ši tema prisidės prie saugesnio eismo Jonavoje.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Rašykite el. p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Komentarai po vaizdo įrašu labai įvairūs - vieni giria vyrą už tai, kad neleido dviratininkui gadinti laiptų ir kelti pavojaus pėstiesiems, kiti komentatoriai nesutinka ir užtaria dviratininką - esą leistis dviračiu pačiais laiptais yra visiškai priimtina ir jokio pavojaus ar nuostolių nesukelia.

Manau, šis vaizdo įrašas atkreipia dėmesį į vieną iš kertinių priežasčių, dėl ko kenčia laiptų danga tokiose miesto vietose kaip šie laiptai. Jei atkreiptume dėmesį ypač į senuosius laiptus į Rimkų mikrorajoną, pamatytume, kad labiausiai dūlančios šio tako vietos yra būtent laiptų kampai. Įvertinus dviračio bei dviratininko svorį, išvystomą inerciją besileidžiant laiptais dviračiu, taip pat dviračio rato ir laiptelio sąlyčio vietą, tai visiškai nestebina.

Tad kyla retorinis klausimas: ar priimtina su dviračiais važinėti laiptais, kurie pritaikyti išskirtinai pėstiesiems, užuot naudojantis jau šalia įrengta dviračių infrastruktūra? Kadangi matyti, jog ši problema yra gana paplitusi ir jau davė savotiškų rezultatų, galbūt vertėtų apsvarstyti prevencinių priemonių įrengimą mieste, pavyzdžiui, stulpelius laiptų viršuje?

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Rašykite el. p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Šįkart į redakciją kreipėsi moteris, atsiuntusi nuotraukas iš Kosmonautų gatvės, ties 30-uoju namu. Skaitytoja teigia, kad vairuotojai čia nuolat ignoruoja kelio ženklus, o problemų esą kyla net atliekų surinkimo transportui.

„Vakar kilo diskusija dėl kelio ženklų nesilaikymo Jonavoje. Turiu kelias nuotraukas iš Kosmonautų g. šalia 30 namo. Mašinos paliekamos net ir po kelias dienas, o šiukšliavežė važiuoja šaligatviais, nors ženklas rodo, kad nuo 7–16 val., darbo dienomis, stovėti draudžiama“, - rašoma laiške.

Gyventojos teigimu, draudžiamoje vietoje palikti automobiliai ne tik apsunkina eismą, bet ir sudaro nepatogumų specialiajam transportui. Dėl to, anot jos, kai kuriais atvejais transporto priemonės priverstos važiuoti šaligatviais.

Primename, kad po ankstesnių publikacijų jonaviečiai aktyviai diskutavo apie netvarkingą parkavimą, geltonų linijų nepaisymą, automobilių statymą prie sankryžų, autobusų stotelių bei mokyklų.

Akivaizdu, kad transporto ir parkavimo problemos Jonavoje šiomis dienomis viena dažniausiai gyventojų aptariamų temų.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Moteris teigia, kad naujoji tvarka sukėlė nerimą dirbančioms šeimoms.

„Sena tvarka būdavo, kad lankyti darželį iki mokyklos galėdavo iki rugpjūčio 31 d., dabar - iki birželio 30 d. Tai vaikas 6–7 metų prieš mokyklą, būsimas pirmokas, turi likti vienas namuose du mėnesius. Arba tėvai ima atostogas dviem mėnesiams vasaros laikotarpiu“, - redakcijai rašė moteris.

Ji taip pat kėlė klausimą, ką tokiu atveju turėtų daryti dirbančios šeimos, ypač kai ilgesnių atostogų darbdaviai suteikti negali.

Savivaldybė: liepos–rugpjūčio mėnesiais dauguma darželių priešmokyklinukų nepriims

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos poskyris paaiškino, kad priešmokyklinio ugdymo grupių veikla vykdoma iki gegužės 31 dienos.

„Birželio mėnesį vaikams sudaroma galimybė lankyti įstaigą pagal poreikį. Liepos–rugpjūčio mėnesiais, atsižvelgiant į įstaigose vykdomus remonto darbus ir pedagogų kasmetines atostogas, lankyti darželį nėra galimybės“, - nurodoma savivaldybės atsakyme.

Kaip alternatyva įvardijamas Jonavos r. Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro skyrius „Pušaitė“.

Savivaldybė taip pat pažymi, kad dirbančių tėvų vaikams birželį bus sudarytos sąlygos lankyti tą darželį, kuriame jie ugdomi dabar, o liepos–rugpjūčio mėnesiais pageidaujantys galės būti priimami į Ruklos „Pušaitę“.

Ar tvarka pasikeitė?

Savivaldybė tvirtina, kad priešmokyklinio ugdymo programa tiek anksčiau, tiek dabar baigiama gegužės 31 dieną, kaip numato teisės aktai.

„Vasaros laikotarpiu teikiamos paslaugos jau nėra privalomas ugdymas, todėl jų apimtis gali būti nustatoma pagal turimus finansinius resursus, žmogiškuosius išteklius bei poreikį“, - teigia savivaldybė.

Vis dėlto būtent čia tėvai įžvelgia pokytį - nors formaliai ugdymo pabaigos data nesikeičia, anksčiau, anot gyventojų, būsimi pirmokai darželius galėdavo lankyti praktiškai visą vasarą, o dabar tokia galimybė tampa ribota.

Auklės kompensacija - ne priešmokyklinukams

Redakcija kreipėsi ir į Jonavos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių, klausdama, ar tokiu atveju šeimos galėtų pretenduoti į valstybės mokamą vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, skirtą auklei.

Tačiau čia priešmokyklinukų tėvų laukia dar viena kliūtis.

„Įstatymas netaikomas vaikams, kurie ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą“, - nurodė Socialinės paramos skyrius.

Tai reiškia, kad būsimi pirmokai, net ir faktiškai nelankantys darželio vasarą, į šią kompensaciją pretenduoti negali.

Išmoka gali būti mokama ir už trumpą laikotarpį, bet tėvai ir vaikai turi atitikti įstatymo reikalavimus. Dėl išmokos galima kreiptis per SPIS sistemą, arba pagal gyvenamąją vietą atvykus į socialinės paramos skyrių (Žeimių g. 13,  119, 120, 121, 122 kabinetus pagal asmens pavardės raidę, arba į seniūnijose dirbančius specialistus).

Šiuo metu Jonavos rajone tokią išmoką gauna 10 šeimų, kurių vaikai nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMAS (toliau – Įstatymas) 

1994 m. lapkričio 3 d. Nr. I-621 (galiojanti redakcija)  

Šio Įstatymo nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, kurie atitinka Įstatymo 1 str. 2 dalies reikalavimus ( yra LR piliečiai ...)  

91 straipsnis. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka 

1. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka – 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį – skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, už kiekvieną vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, ir pagal vaiko priežiūros sutartį su vaiko tėvu (įtėviu) ar globėju (toliau – vaiko priežiūros sutartis) už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens, vykdančio vaikų dienos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį, (toliau – vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo), jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas ir su juo bendrai gyvenantis asmuo, kurie augina ir (ar) globoja vaiką, atitinka bent vieną iš šių reikalavimų: 

1) bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas ir su juo bendrai gyvenantis asmuo, kurie augina ir (ar) globoja vaiką, dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba yra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis;  

2) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų (ar turimas vienintelis iš vaiko tėvų (įtėvių) arba globėjas ar su juo bendrai gyvenantis asmuo, kurie augina ir (ar) globoja vaiką, dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba yra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis, o kitas (ar turimas vienintelis iš vaiko tėvų (įtėvių), globėjas) mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą kartu su bendrojo ugdymo programa ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, doktorantūroje ar rezidentūroje (įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, jeigu dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo kreipiamasi už kitą vaiką, negu suteiktos akademinės atostogos vaikui prižiūrėti, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu). 

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Akivaizdu - problemų, kurios erzina jonaviečius, netrūksta. O šiandien redakciją pasiekė dar vienas emocingas gyventojo laiškas. Šįkart - apie vaikų išlaipinimą prie mokyklų Chemikų gatvėje ir, anot skaitytojo, nepatogias bei nesaugias sąlygas tėvams.

„Kaip saugiai išleisti vaikus prie mokyklų Chemikų gatvėje, jeigu vaikas automobilyje sėdi kairėje pusėje? Prie R. Samulevičiaus mokyklos aikštelė užkrauta statybinėmis medžiagomis, o Jonavos J. Vareikio progimnazijos aikštelė rezervuota nuo 7.00 iki 15.00 val.

Įvažiuojant į J. Vareikio mokyklos aikštelę nuo Chemikų g., mokyklos darbuotojai atbėga, fotografuoja automobilius ir siunčia informaciją Viešosios tvarkos skyriui, fiksuodami pažeidimus. Nors pastatytą ženklą galima suprasti kaip rezervuotą vietą nuo 7.00 iki 15.00 val. mokyklos bendruomenės poreikiams - saugiai atvežti ir pasiimti vaikus iš mokyklos.

Pabendravus su Viešosios tvarkos skyriumi paaiškėjo, kad J. Vareikio mokykla pateikė prašymą Saugaus eismo komisijai dėl aikštelės pritaikymo mokytojų automobiliams statyti, ir komisija tokiam sprendimui pritarė.

Kyla klausimas - kaip saugiai išleisti vaikus prie mokyklų, nepažeidžiant KET taisyklių? Dauguma tėvų vaikus išleidžia sustoję prie perėjų ir dar palaukia, kol jų atžalos pereina per perėją prieš automobilį. Dėl to susidaro spūstys.

Koks turi būti mokyklos vadovų cinizmas, kad stovėjimo aikštelė būtų rezervuota mokytojams iš priekinės mokyklos pusės, o ne iš galinės (iš Užimtumo tarnybos pusės), ir dar taip griežtai saugoma?

Antras klausimas - kaip komisija pritaria tokiems sprendimams?

Apie kokį saugumą keliuose ir gimstamumo skatinimą mes galime diskutuoti, jeigu net sąlygos nesudarytos atvežti ir saugiai išleisti vaiką prie mokyklos?“, - emocijas liejo jonavietis.

Redakcija klausia skaitytojų - ar ir jūs susiduriate su panašiomis problemomis prie miesto mokyklų? Ar jaučiatės nesaugiai rytais ir po pamokų, kai prie ugdymo įstaigų susidaro automobilių spūstys?

Primename, kad po ankstesnio straipsnio jonaviečiai taip pat aktyviai komentavo transporto ir parkavimo problemas mieste. Gyventojai kėlė klausimus dėl geltonų linijų, automobilių statymo, matomumo sankryžose bei taršos.

Štai keli komentarai iš socialinių tinklų:

„Pripaišėt geltonų juostų po visą miestą, ant kurių pristato daug automobilių, tai kam jas paišėt, jei niekam jos negalioja.. Tai arba nutrinkit jas, kad turėtume kur tuos automobilius statyti, nes su parkingu problemos, na arba tada bauskit kurie ant jų statosi, rinkit pinigus iš baudų, gal surinksit dalį ant naujų parkingo vietų..“

„Ne tik geltonų juostų pripaišė, bet ir blynų prikepė nesąmoningų važiuojant nuo Lidlo link Rimkų.“

„Man nervas ima, kai išsukinėji iš miegamo rajono gatvės ir per tuos automobilius, kurie stovi ant geltonos, nieko nematai.“

Kiti gyventojai atkreipė dėmesį ir į transporto priemonių taršą:

„Būtų puiku, jei visuomenė reaguotų į iš duslintuvų sklindantį „dujų“ kvapą ir „spalvas“, pranešdami ten, kur priklauso.“

Tačiau atsirado ir ginančių vairuotojus bei primenančių kasdienes problemas:

„Galbūt žmonės iš paskutinių lėšų perka automobilį, kad į darbą galėtų nuvykti.“

„Vien Vaičiūno g. kiemuose tvarkomos trys aikštelės. Iš naktinės pamainos grįžus neradau kur auto pasistatyti.“

Akivaizdu, kad Jonavoje diskusijos apie eismo kultūrą, parkavimo vietų trūkumą bei saugumą keliuose tik įsibėgėja.

O kokia jūsų nuomonė?
Ar mieste pakanka tvarkos?
Kuriose vietose problemos didžiausios?
Ir ar dažniau renkatės pranešti apie pažeidimus, ar tiesiog numojate ranka?

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Redakciją pasiekė skaitytojų nuotraukos ir pastebėjimai apie vairuotojų elgesį mieste.

Vienas skaitytojas, atsiųsdamas automobilio nuotrauką, rašė: „Kai kam KET negalioja arba taisykles senai skaitė.“

Kitas skaitytojas piktinosi situacija Basanavičiaus gatvėje: „Sveiki, klausimas iškilo Basanavičiaus gatvėje prie „Swedbank“ autobusų stotelės sustojimo - ar galima mašinas statyti skersai ir išilgai, kaip kas nori, išlindus į kelio pravažiavimo dalį? Kiek atsimenu, autobusų stotelėje stovėti draudžiama, o čia kiekvieną dieną stovi piko metu ir kažkaip niekas jų nebaudžia. Keista. Ar jie kuo skiriasi nuo kitų eismo dalyvių? Ačiū už supratingumą.“

Tačiau neretai kyla klausimas - ar taisyklės iš tiesų pažeidžiamos, ar tiesiog prie tokių vaizdų priprasta ir nebekreipiama dėmesio?

O kaip elgiatės jūs? Ar dažnai pastebite galimus KET pažeidimus? Ar apie juos pranešate policijai? O gal dažniausiai numojate ranka, jei tai tiesiogiai netrukdo jums?

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

„Sveiki, rašau, jei įdomu ar aktualu – gal iš to primenantį straipsnį apie atliekų tvarkymą parašysit“, – laišką pradeda jonavietis.

Pasak Arno, incidentas užfiksuotas sekmadienį apie 11 valandą, prie konteinerių, esančių priešais Chemikų gatvėje įsikūrusią parduotuvę „Norfa“.

„Šiandien apie 11:00 val. pastebėjau, jog priešais Chemikų g. „Norfos“ esančius konteinerius visą rytą periodiškai nešamos vidutinio gabarito dydžio atliekos ir naglai paliekamos prie konteinerio, prie stendo su užrašu „Šiukšles prie konteinerių dėti draudžiama“, – rašo Arnas.

Anot laiško autoriaus, šiukšles nešė keli vyrai, kurie, jo teigimu, galėjo būti neblaivūs.

„Tai atliko vyrai, akivaizdžiai neblaivūs, vis kas 15–30 minučių nešdami atliekas iš Chemikų g. 27 namo 4 laiptinės“, – teigia Arnas.

Situaciją jis nusprendė ne tik stebėti, bet ir fiksuoti bei informuoti atsakingas institucijas.

„Nusprendžiau, jog verta nufilmuoti, nufotografuoti bei informuoti Jonavos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių ir UAB „Jonavos paslaugos“, – laiške nurodo gyventojas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl stipraus vėjo atliekos pasklido po aplinką.

„Verta pabrėžti – tos atliekos ne tik buvo sumestos kur draudžiama, bet ir per šiandienos stiprų vėją tiesiog buvo pūstomos per visą gatvę“, – rašo Arnas.

Vis dėlto, labiausiai jį nustebino atsakingų tarnybų reakcijos greitis.

„Nustebau greitu operatyvumu (nedarbo diena – sekmadienis!), po 2 valandų su manimi susisiekė pats „Jonavos paslaugų“ miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Rimvydas Aulaševičius bei padėkojo už informavimą“, – teigia jis.

Pasak gyventojo, buvo imtasi ir konkrečių veiksmų.

„Paminėjo, jog atsakingi darbuotojai jau nuvyko po informavimo aiškintis situaciją pas buto savininkus, iš kurio buvo nešamos atliekos. Istorija paprasta, bet džiugina, jog greitai sureagavo“, – laišką užbaigia jonavietis.

Jonaviečio užfiksuotos nuotraukos kalba pačios už save - toks šiukšlių kiekis tikrai stebina.

Primename, kad Jonavos rajone veikia dvi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės – Jonalaukio kaime ir Darbininkų g. 19, Jonavoje. Jose gyventojai gali nemokamai pristatyti buityje susidarančias specifines bei stambiagabarites atliekas.

Mieste griežtai draudžiama palikti atliekas šalia konteinerių – už tokius pažeidimus gresia administracinė atsakomybė ir piniginės baudos.

Būtent todėl noriu papasakoti apie Jonavos policijos pareigūnus – žmones, kurie dirba iš širdies, tiki tuo, ką daro, ir savo elgesiu dar kartą privertė pajusti didžiulę pagarbą jų profesijai.

Viskas įvyko 2026-04-10 vėlų vakarą, apie 22.00 val. Vežiau savo mamą namo. Tik įvažiavus į daugiabučio kiemą, visiškoje tamsoje iš už stovinčių automobilių priešais mūsų mašiną staiga iššoko maždaug 35–40 metų vyras. Jis viduryje važiuojamosios kelio dalies įvairiais gestais pradėjo mus stabdyti. Neadekvačiai atrodantis nepažįstamasis kėlė didžiulį nerimą, o rizikuoti savo ir mamos saugumu negalėjau. Šiek tiek pristabdžiau automobilį, kad jis pamanytų, jog sustosiu – taip vyras pasitraukė į šoną, tikėdamasis prieiti prie durelių, o aš gavau progą saugiai išvažiuoti iš kiemo.

Tačiau situacija tapo dar grėsmingesnė, kai pamačiau, jog šis asmuo pradėjo mus sekti. Važiavau toliau, kol galiausiai jo nebemačiau, ir nedelsdama surinkau pagalbos numerį 112.

Prisipažinsiu, tuo metu jaučiau didžiulį stresą, tačiau Jonavos policijos reakcija buvo žaibiška – pareigūnai prisistatė vos per 5–7 minutes. Nors asmens tą akimirką surasti nepavyko, mane sujaudino pareigūnų požiūris į mus ir į pačią situaciją. Jie ne tik apžiūrėjo apylinkes, bet ir patys pasisiūlė palydėti mus iki mamos namų. Pareigūnai kantriai laukė apačioje kartu su manimi, kol mama saugiai užėjo į vidų, nuolat teiravosi, kaip jaučiamės ir ar nereikia papildomos pagalbos. Tas jausmas, kai, žiūrint žmogui į akis, matai, jog jam iš tikrųjų rūpi, ir tas suteiktas saugumo jausmas leido mums nusiraminti po patirto išgąsčio.

Ši patirtis man buvo svarbi pamoka – jei naktį kelyje jaučiate bent menkiausią grėsmę, niekada nestokite ir nesiaiškinkite situacijos patys. Tiesiog važiuokite tolyn ir pasitikėkite policijos pareigūnais. Noriu dar kartą viešai padėkoti Jonavos policijos komisariato pareigūnams. „Ginti. Saugoti. Padėti.“ nėra tik tušti žodžiai ar gražiai skambantis šūkis – tai realus saugumo užtikrinimas ir žmogiškas ryšys, kurio mums šiandien taip trūksta.

Toma Zolotova-Krasauskė

„Kada kas nors sureaguos į šią vietą Chemikų gatvėje? Po kiemų renovacijos iškilo problema su automobilių parkavimu sankryžoje ties RMK kavine. Žmonės piktavališkai stato automobilius ant kelio, blokuodami eismą. Motyvuoja tuo, kad nėra kur palikti automobilio. Pats gyvenu netoliese ir matau esminę problemą – vienas žingsnis iki autoįvykio. Ar kas nors žada imtis veiksmų ir pastatys kelio ženklus, draudžiančius stovėjimą šioje zonoje?“ – dar anksčiau portalui rašė gyventojas.

Balandį vykusio posėdžio metu SEK pirmininkas Erlandas Andrejevas supažindino komisijos narius su gautu prašymu.

Komisijos narys Andrius Venckus pasiūlė sprendimą – probleminę sankryžos atkarpą pažymėti geltona linija. „Siūloma įvertinus situaciją vietoje pažymėti apie 10–12 metrų ilgio atkarpą“, – teigė jis.

Šiam siūlymui pritarė tiek komisijos pirmininkas, tiek kiti nariai. Nutarta, kad jei po pakeitimų situacija nesikeis, klausimas bus svarstomas iš naujo.

SEK sprendimu, sankryžoje ties RMK kavine kelkraštis bus pažymėtas geltona linija, preliminariai 10–12 metrų atkarpoje, įvertinus situaciją vietoje. Jei problemos išliks, komisija prie šio klausimo planuoja sugrįžti.

„Norėčiau pasidalinti informacija, į kurią niekas praktiškai nekreipia dėmesio dėl daugiabučio Upninkų k. Darbininkų g. 5 namo, trečios laiptinės situacija“, - rašo gyventoja.

Anot jos, dalis daugiabučio šiuo metu yra visiškai apleista.

„Joje niekas negyvena, langai ir durys yra užkalti, siekiant bent minimaliai apriboti pašalinių asmenų patekimą. Tačiau tokios priemonės problemos neišsprendžia - jos tik maskuoja daug gilesnę ir pavojingesnę situaciją“, - teigiama laiške.

Didžiausią susirūpinimą, pasak gyventojos, kelia apleistos pastato dalies stogas. „Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad šios apleistos pastato dalies stogas yra nedengtas. Dėl to krituliai laisvai patenka į konstrukcijas, o drėgmė nekontroliuojamai plinta į gyvenamąsias pastato dalis.

Problemos jau juntamos ir gyvenamose laiptinėse. „Jau dabar vidurinėje laiptinėje, esančioje šalia apleistosios dalies, akivaizdžiai matomas sienų šlapimas, drėgmės pažeidimai, atsirandantis pelėsis. Tai nėra tik estetinis trūkumas – tai tiesioginė grėsmė pastato konstrukcijų tvirtumui bei gyventojų sveikatai“, – situaciją apibūdina gyventoja.

Pasak jos, būklė nuolat blogėja.

„Situacija kasdien blogėja. Drėgmė ardo sienas, silpnina konstrukcijas, o laikui bėgant gali sukelti negrįžtamus pažeidimus ar net avarinę būklę. Tokia pastato dalis tampa potencialiai pavojinga - tiek dėl galimų konstrukcinių deformacijų, tiek dėl higienos ir sveikatos rizikų. Ypač neramina tai, kad, nepaisant akivaizdžios problemos masto, iki šiol nebuvo imtasi jokių realių ir efektyvių veiksmų“, - teigiama laiške.

Gyventoja taip pat nurodo, kad dėl situacijos buvo kreiptasi ir į savivaldybę: ,,Ką sugebėjo padaryti, tai tik Jonavos paslaugos užkalė viską, jog niekas neįeitų". 

„Dėkojame, jei paskleisite žinią. Nes jau tikrai nebežinome, kur daugiau kreiptis. Gal viešumas padės išspręsti šią situaciją, nes tai tęsiasi ne vieneri metai ar keli“, – viliasi savo vardo viešinti nenorėjusi gyventoja.

Tokios istorijos rodo, kad kartais paprastas gyventojų kreipimasis viešai gali paskatinti atsakingas institucijas imtis veiksmų. Vis dėlto neatmetama, kad už pastato būklę gali būti atsakingi ir patys daugiabučio gyventojai - pagal galiojančią tvarką bendrojo naudojimo objektų priežiūra priklauso visiems butų savininkams.

Kol kas tai - tik prielaida, todėl redakcija artimiausiu metu sieks gauti atsakingų institucijų komentarus.

„Kodėl Bukonyse nebedega vakarais šviesos? Čia kas – taupymas? Seniūno neturėjimas? Juk pristatė taupančių lempų ir nuo laiko persukimo pyst – ir nėra šviesu visai. Iš vis nebedega, nebejungia, net vakarais“, - piktinosi gyventojos.

Pasak jų, situacija ne tik negerėja, bet ir prastėja. Jei anksčiau bent dalis apšvietimo veikdavo iki vėlumos, dabar – tamsa kone visą vakarą.

„Pernai iki 23 val. degė šviesos, po to išjungė, dabar net iki 23 val. nedega. Šviečia tik prie „Aibės“ parduotuvės perėjos. Nei darbų nesimato, nei skelbimo yra, nei šviesos nėra – Bukonys skendi tamsumoj. Kodėl?“ - klausė gyventojos.

Bukoniškės nevengia ir aštresnių vertinimų: „Galvoja, kaimiečiai eina 20 val. miegot, nieko nepastebės, kad miestelis tamsoje, ir kam ta elektra kaimiečiams?! Vakare norisi išminti su dviračiais, aplėkti kaimą, bet neįmanoma – juk tamsu.“

Tuo metu Bukonių seniūnijos komunalinio ūkio vadovas tikina, kad situacija laikina – vyksta remonto darbai.

„Dabar vyksta remontas, profilaktiškai tikrinam, taisom, atsinaujinam šviestuvus“, – aiškino vadovas. 

Pasak specialisto, darbai vyksta dalimis ir priklauso nuo techninių galimybių, taupomų lėšų bei oro sąlygų. Jis pripažįsta, kad dėl to apšvietimas šiuo metu yra visiškai išjungtas.

„Po truputį, po truputį dirbam. Kai oras leidžia – dirbam, kai lietus – nedirbam. Kai gaunam bokštelius, vėl dirbam - tiesiog remontuojam. Neturim tiek žmonių, kad kasdien galėtume visur dirbti. Paprastai – atjungta visiškai dėl remontų.“, – teigė komunalinio ūkio vadovas.

Gyventojos piktinasi ne tik tamsa, bet ir informacijos stoka – esą apie darbus - remontus ar gedimus - niekas nepranešė.

„Nei skelbimo, nei paaiškinimo, nei kokių darbų miestelyje nesimato. Bet jei tiek laiko nėra apšvietimo, negali būti toks rimtas gedimas“, – konstatuoja moterys.

Seniūnijos atstovas į tai reaguoja gana lakoniškai: „Žmonės nori, kad būtų ištisai šviečiama, bet kai remontuojam, taip būna ir miestuose - viskas atjungta.“

Be to, paaiškėjo, kad net ir pasibaigus remontams pokyčių gali būti daugiau, nei tikisi gyventojai. Apšvietimo laikas jau sutrumpintas.

„Šiais metais padarėm, kad iki 22 val. šviestų, artėjant vasarai. Nebešvies iki 23 val. Realiai tik valandą sumažinom“, – sakė komunalinio ūkio vadovas.

Jo teigimu, naktimis apšvietimas visada būdavo išjungiamas, o sistema reguliuojama automatiškai pagal saulės šviesą.

„Kai baigsis remontai, nuo 22 val. šviesos bus išjungtos. Viskas reguliuojasi automatiškai pagal saulę“, – pridūrė vadovas.

Vis dėlto gyventojams tokie paaiškinimai – menka paguoda. Ypač tiems, kurie dirba pamainomis ar į darbus vyksta anksti ryte ar grįžta vėlai vakare.

Kol seniūnija kalba apie „profilaktiką“ ir „automatinius reguliavimus“, Bukonių žmonės realybę apibūdina paprastai: ,,tamsu kaip šiknoj".

Pasak skaitytojos, jai yra 65 metai, ji turi galiojantį pensininko pažymėjimą, tačiau autobuso vairuotojas atsisakė taikyti 50 proc. nuolaidą bilietui.

„Atrodo, kad Jonava yra ne Lietuvoje, jei nesilaiko įstatymų, ir pensininkai su Jonavos autobusais važiuodami tarp miestų turi mokėti visą kainą už važiavimą, o ne 50 proc. mažiau. Būtų įdomu paskaityti apie tai ir sužinoti, kas čia per stebuklai tokie, kad nėra nuolaidos išėjus į pensiją“, - pasakojo moteris.

Ji taip pat nurodė, kad po kelionės susisiekusi su bendrovės dispečerine gavo patvirtinimą, jog tokio amžiaus keleiviams nuolaida šiame maršrute netaikoma, o lengvata esą pradedama taikyti tik nuo 80 metų.

UAB „Jonavos autobusai“ interneto svetainėje, remiantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu ČIA, nurodoma, kad teisę įsigyti važiavimo bilietą su 50 proc. nuolaida turi asmenys, sukakę socialinio draudimo senatvės pensijos amžių, iki jiems sukaks 80 metų. „Sodros“ duomenimis, 2026 metais šis amžius Lietuvoje siekia 65 metus tiek vyrams, tiek moterims.

Atsižvelgdama į situaciją, redakcija kreipėsi į UAB „Jonavos autobusai“, prašydama paaiškinti, kodėl konkrečiu atveju keleivei nuolaida nebuvo pritaikyta, ar bendrovė taiko kitokią lengvatų tvarką bei kokiomis sąlygomis lengvatos iš tiesų galioja maršrutu Jonava–Kaunas.

Bendrovės direktorius Otaras Urbanas pateiktame atsakyme nurodė, kad nuolaida šiuo atveju nepritaikyta teisėtai, nes maršrutas Jonava–Kaunas laikomas priemiestiniu.

„Nuolaida nepritaikyta teisėtai. Maršrutas Jonava–Kaunas yra priemiestinis ir senjorams 50 proc. nuolaida yra taikoma nuo 70 metų“, - teigė O. Urbanas.

Anot jo, pagal Transporto lengvatų įstatymo nuostatas, vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutuose 50 proc. nuolaida taikoma asmenims nuo 70 iki 80 metų, o platesnės lengvatos, susijusios su pensiniu amžiumi, galioja tik tolimojo susisiekimo maršrutuose.

„7 straipsnio 3 dalyje numatytos nuolaidos taikomos tik tolimojo susisiekimo maršrutuose“, - pažymėjo bendrovės vadovas.

Taigi, nors pensinio amžiaus sulaukę asmenys Lietuvoje turi teisę į 50 proc. nuolaidą tolimojo susisiekimo transporte, vietiniuose ir priemiestiniuose maršrutuose taikoma kitokia tvarka, dėl kurios praktikoje gali kilti neaiškumų keleiviams.

Jonavos rajone, Bartonių kaime, buvo nušauta mano tėvų katė. Galbūt kitiems tai neskamba kaip žiauri istorija, tačiau prašau suprasti, jog tai buvo mano šeimos narys.

Pirmiausia, noriu Jus supažindinti su Mile. Maža katytė gyveno prieglaudoje – kūda, nusilpus ir atsiskyrus. Šalia jos buvo dar keletas brolių, sesių ir mama katė, tačiau ji vienintelė buvo viena kampe, lyg transe, išsigandus viso pasaulio. Prieglaudos darbuotoja pasakė, jog ji ilgai neišgyvens be žmogaus šilumos. Nedvejodami priėmėme sprendimą – Milė taps mūsų šeimos dalimi. Suteiksime jai visą šilumą, kurią turime. Tačiau, pasirodo, jog neužteko tik mūsų šilumos, ji neišgyveno net puse savo gyvenimo, nes buvo auka bendruomenės nario, besilinksminančio su oriniu šautuvu.

Bet Milės istorija – ne tik apie jos mirtį

Ji nuėjo labai sunkų kelią. Nuo pirmųjų dienų buvo silpnos sveikatos – dažnai sirgo, išgyveno itin sunkią ligą, kuri pažeidė plaučius. Jai teko gulėti gyvūnų ligoninėje, ištverti skausmingas procedūras. Tai liga, kurios išgyvenamumas katėms – vos keli procentai. Vėliau – dar viena nelaimė. Nutrūko kojos raištis. Buvo atlikta operacija, įstatytas dirbtinis raištis.

Milė neturėjo stipraus imuniteto, bet turėjo nepaprastai stiprų norą gyventi ir kovojo kiekviename etape.

Milė švelni, jautri katytė. Niekada nesidraskydavo, nėra sugadinusi nei vieno baldo. Mumis ji pasitikėjo, turėjo labai gilias akis ir mėgo žiūrėti tiesiai į sielą. Buvo žaisminga, geriausias žaislas – ilgi siūlai, buvo vikri. Tačiau, tuo pačiu, metu Milė buvo be galo baili, neprisileisdavo nepažįstamų žmonių, vengdavo bet kokio artumo. Tad Milę pašovęs monstras ją prisiviliojo maistu arba šovė kaip į taikinį iš toli. Milė kankinosi tris dienas, tačiau jai padėti nebepavyko.

Žinau, ką kiti gali pasakyti – „katė įlindo į mano teritoriją“. Bet tai netiesa. Milė nebuvo tokia. Ji bijojo žmonių. Jei ji kam nors būtų trukdžiusi, būtų užtekę ją tiesiog nuvyti – ji daugiau nebūtų grįžusi.

Dabar jos amžina vieta po trešnėmis, papuošta tulpėmis. Tai šeimos narys, kuriuo rūpinomės ir mylėjome. O dabar prisiminimui turim šaratinį šovinį, kurį ištraukė iš jos smulkaus kūnelio.

Tėvų kaimynystė nėra saugi. Kitas katinas jau nešioja savo kūne šovinį, tačiau ją ištraukti kainuotų katinėlio gyvybę. Tai ne pirmas ir ne antras atvejis. Tačiau bendruomenė tyli, nors irgi turi nukentėjusių pūkuotų šeimos narių. Jų paaiškinimas, jog nenori pyktis su kaimynais, tad renkasi mums pasakyti tiesą tyliai, kai niekas negirdi.

Nuo kada žmonės leidžia blogiui šakotis gilyn ir diktuoti bendruomenės normas? Kodėl jie aukščiau visko? Kodėl žmonės bijo kelių blogų žmonių? Taip, kelių, bendruomenėje nėra saugi ne dėl vieno gyvūnų kankintojo, bet kelių.

Tyla – taip pat kaltė

Prašau Jūsų pagalbos viešinti šią neteisybę. Prašau pagalbos sugėdinti blogus žmones. Prašau išgirsti mane. Galiu duoti interviu, galiu pirštu parodyti kas šaudo bendruomenėje į gyvūnus dėl pramogos. Aš jų nebijau, tačiau man reikia Jūsų pagalbos.

Šiandien tylim dėl gyvūno, rytoj tylėsim dėl žmogaus.

Komentaro dėl šios situacijos kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (Kauno AVPK), prašant įvertinti, ar viešai platinami sąrašai gali būti laikomi tiksliais, ar jie gali trikdyti pareigūnų veiklą, taip pat – kaip gyventojams reikėtų reaguoti į tokio pobūdžio turinį.

Kauno AVPK pateiktame komentare pabrėžiama, kad tokia informacija nėra vieša ir jos tikrumas nėra patvirtinamas.

„Policijos automobilių sąrašai nėra viešo pobūdžio informacija, todėl jų tikslumas nėra patvirtinamas. Nežymėtos transporto priemonės yra viena iš policijos veiklos priemonių, todėl duomenys apie jas nėra viešinami.

Gyventojams rekomenduojama kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose plintantį turinį, nesidalyti nepatikrinta informacija ir nesiremti ja priimant sprendimus",- rašoma policijos komentare.

Pareigūnai taip pat akcentuoja, kad nepatikrintos informacijos sklaida gali klaidinti visuomenę, todėl gyventojai raginami atsakingai vertinti socialiniuose tinkluose matomą turinį ir jo neplatinti.

„Anksčiau laiptų viduryje buvo du suoliukai. Vienas pernai supuvo – jį nupjovė, žadėjo pakeisti, bet taip ir nepakeitė. Dabar neseniai supuvo ir antrasis – liko visai be suoliukų“, – pasakojo senjorė. 

Gyventoja pabrėžia, kad laiptai yra statūs, todėl vyresniems žmonėms ar nešantiems pirkinius tampa sudėtinga įveikti visą atstumą be poilsio. 

„Einame su nešuliais ir neturime kur prisėsti. Anksčiau bent trumpam atsisėsdavome, pailsėdavome ir lipdavome toliau. Dabar tenka sustoti stovint“, – sakė moteris ir  atkreipė dėmesį, kad laiptų aikštelėse yra vietos suoliukams, tačiau jie iki šiol neatstatyti. 

Dėl gyventojos paklausimo kreipėmės į Jonavos rajono savivaldybę, kuri teigia, jog suoliukai buvo nesaugūs, tačiau netrukus ketinama įrengti naujus. 

,,Anksčiau šioje vietoje buvę suoliukai buvo pašalinti dėl prastos jų būklės. Suoliukai buvo stipriai susidėvėję todėl jų naudojimas tapo nesaugus gyventojams, dėl to priimtas sprendimas juos demontuoti. Nauji suoliukai jau yra užsakyti ir bus pastatyti", - rašoma savivaldybės atsakyme.

Anot savivaldybės, kilus daugiau klausimų, gyventojai gali kreiptis į seniūniją.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Vis dėlto prekybos centro atstovai teigia, kad problemų dėl ženklinimo nemato.

„Dėl aikštelės ženklinimo nesame gavę nė vieno skundo. Taip pat nesulaukėme jokių priekaištų ir iš policijos pusės. Horizontalusis ženklinimas nėra išblukęs – su juo viskas tvarkoje.

Didesnė problema – vairuotojų atsakomybės trūkumas. Deja, parduotuvės aikštelėje ne tik nesilaikoma Kelių eismo taisyklių, bet ir dažnai pasitaiko chuliganiško vairavimo atvejų, greičio viršijimo ar netolerancijos pėstiesiems, einantiems jiems skirtu taku.

Kartais net stebimės, kaip dar pavyko išvengti pėsčiųjų sužalojimų. Saugaus greičio nepaisymas yra kasdienė problema, kurią pastebime po keliolika kartų per dieną. Būtų puiku, jei čia dažniau patruliuotų nežymėtas policijos automobilis – galbūt tai padėtų sudrausminti vairuotojus“, – komentare teigia „Norfos“ atstovas žiniasklaidai Darius Ryliškis.

Primename, kad redakcija jau rašė apie pirmadienio vakarą šioje aikštelėje įvykusią neeilinę avariją, sukėlusią didelį atgarsį viešojoje erdvėje.

Nors dalis gyventojų svarsto, ar nereikėtų atnaujinti ženklinimo, prekybos centro atstovai akcentuoja, kad pagrindinė problema – ne infrastruktūra, o vairuotojų elgesys.

Redakcija neturi duomenų teigti, kad infrastruktūra šioje vietoje nėra prižiūrima, tačiau apie panašias situacijas buvo skelbta ir anksčiau. Vasario mėnesį (ČIA) informavome apie apledėjusias „Norfos“ aikšteles Žeimių ir Chemikų gatvėse – tuomet po kreipimosi dėl valymo situacija pagerėjo: buvo matomas pabarstytas smėlis, sumažėjusios sniego vėžės.

Prekybos tinklo Norfa aikštelių ženklinimo būklė taip pat ne kartą buvo aptarta viešojoje erdvėje. Kaip anksčiau skelbta, dėl nusidėvėjusio žymėjimo gali kilti neaiškumų tarp vairuotojų. Šis klausimas yra patekęs ir į Jonavos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos darbotvarkę.

Kelių ženklinimo darbai įprastai pradedami pavasarį, esant tinkamoms oro sąlygoms, todėl tikimasi, kad nusidėvėję ženklai artimiausiu metu bus atnaujinti.

Į redakciją besikreipiantys jonaviečiai pasakoja, kad ypač sudėtinga situacija juntama vakarais ir ankstyvais rytais – tuo metu, anot jų, mieste tvyro neaiškios kilmės smogas, o kvapas kai kuriems sukelia net fizinį diskomfortą.

„Antradienio paryčiais atsiveriau langą ir po kelių minučių net galva susisuko iki pykinimo. Kas per smarvė ar smogas koks ore. Ir taip jau trečią dieną“, – pasakojo senjorė Bronė. Pasak jos, naktimis nepavykus užmigti ji įprastai pravėdina patalpas, tačiau šįkart lauke tvyrojęs kvapas buvo sunkiai pakeliamas.

Antradienio vakarą redakcija sulaukė ir daugiau panašių pranešimų. „Gal galima būtų sužinoti, kodėl miestas vakarais būna paskendęs dūmuose? Nei langų atverti neįmanoma, nei į lauką išeiti. Šiuo metu Kosmonautų gatvė – kaip rūkykla, Žemaitės gatvėje dūmų kvapas net dusina. Aplink nesimato rūkstančių kaminų, o tai kartojasi nuolat“, – teigė skaitytoja Rasa.

Kiti gyventojai taip pat patvirtina juntantys nemalonų kvapą įvairiose miesto vietose. „Tiesa, kad smirda. Ir kodėl vakarais vėl dujomis prieš „Achemą“ smirda?“ – svarstė kita skaitytoja.

Dėl neaiškios kilmės kvapų redakcija kovo 17-osios vakarą pranešė aplinkos apsaugos budintiems pareigūnams. Kaip informuota, pranešimas užregistruotas, o specialistai aiškinsis galimą taršos šaltinį.

Primintina, kad kvapų kontrolė Lietuvoje patikėta Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC). Ši institucija atkreipia dėmesį, jog nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalyje sugriežtinti kvapo koncentracijos reikalavimai gyvenamojoje aplinkoje – leistina riba sumažinta nuo 8 iki 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m³). Tokiu sprendimu siekiama geriau apsaugoti gyventojus nuo ūkinės veiklos sukeliamų kvapų.

Gyventojams primenama, kad pajutus stiprų, nemalonų kvapą apie tai galima pranešti atsakingoms institucijoms. Skubiais atvejais, kai juntami aitrūs chemikalai ar kiti pavojingi kvapai, rekomenduojama skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Dėl galimos aplinkos taršos – pavyzdžiui, srutų ar pramonės skleidžiamų kvapų – reikėtų kreiptis į NVSC arba Aplinkos apsaugos departamentą.

NVSC informaciją apie kreipimosi būdus rasite čia.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD):

El. paštas: info@aad.am.lt.

Telefonas konsultacijoms/ne skubiems pranešimams: 8 (5) 273 2995.

Interaktyvus žemėlapis „Tvarkau Lietuvą“: Skirtas pranešti apie atliekas gamtoje ar kitus pažeidimus.

„Jonavos miesto centro autobusų sustojime 2026-03-12 užfiksuota štai tokia įdomi informacija. Tai, ko gero, Jonavos kultūros centrui priklausanti info. Šiaip jau pavasaris ir Šv. Velykos čia pat“, – rašė vyras, atsiuntęs ir nuotrauką.

Joje – gruodžio mėnesio renginių programa Jonavos Kalėdinių eglučių miestelyje.

Belieka tik šmaikščiai svarstyti: gal tai graži nostalgija praėjusioms Kalėdoms ir jaukiems žiemos vakarams, o gal tiesiog kažkas šią afišą… labai, labai pamiršo pakeisti.

Dėkojame skaitytojui už informaciją, o jei ir jūs turite įdomių pastebėjimų, komentarų, klausimų - susisiekite su mumis. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Pasak moters, praėjusią naktį buvo smarkiai apgadintas automobilis „BMW F11“, stovėjęs Lietavos gatvės 47-ojo namo kieme.

„Praėjusią naktį buvo stipriai apgadintas mūsų automobilis. Jam buvo pradurtos visos keturios padangos, aštriu daiktu subraižytas kapotas, sparnai, durelės ir bagažinė, taip pat apgadintas galinis žibintas“, - redakcijai rašė jonavietė.

Ji taip pat teigia, kad ant automobilio durelių pastebėtas kraujo pėdsakas, todėl neatmetama galimybė, jog asmuo, niokojęs transporto priemonę, galėjo susižeisti.

Anot pranešėjos, tą pačią naktį tame pačiame kieme buvo apgadintas ir dar vienas automobilis - „Audi Q5“. Jam taip pat pradurtos visos keturios padangos, o ant kapoto išpjauta žvaigždės forma.

„Apie įvykį jau pranešta policijai. Automobiliai stovėjo netoli parduotuvės „Bikuva“, ant kurios yra vaizdo stebėjimo kamera, todėl tikimės, kad įvykis galėjo būti užfiksuotas“, - teigė moteris.

Gyventoja prašo atsiliepti žmones, kurie galėjo ką nors matyti. „Jeigu kas nors tą naktį matė įtartinus asmenis ar pastebėjo ką nors įtartino šiame kieme, labai prašome informuoti policiją“, - rašoma redakcijai atsiųstame pranešime.

Apie 7 valandą ryto automobilis antrąja eismo juosta pralėkė pro degantį raudoną šviesoforo signalą. Tuo metu per pėsčiųjų perėją ką tik buvo praėjęs žmogus. Laimei, nelaimės pavyko išvengti, tačiau situacija, anot įrašą atsiuntusio vairuotojo, kelia rimtą susirūpinimą.

Jis ragina pėsčiuosius išlikti budrius ir primena, kad net ir degantis žalias signalas negarantuoja visiško saugumo.

„Pėstieji piktinasi, kad Jonavoje vairuotojai, važiuodami per balas, juos aptaško. Tačiau stebint šią situaciją panašu, kad pėstiesiems ir perėjose reikia itin saugotis – ypač užsimiegojusių, anksti ryte dėmesio stokojančių vairuotojų, nepaisančių raudono šviesoforo signalo. Saugokime vieni kitus“, – sako vairuotojas.

Primename, kad Kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotojus sustoti prieš raudoną šviesoforo signalą, o pėsčiuosius – prieš žengiant į važiuojamąją dalį įsitikinti, jog tai daryti saugu.

Registratoriaus vaizdo įrašas ČIA 

„Vedžiojome šunį, buvo jau sutemę. Išgirdome kaukimą, bet iš pradžių abejojome, ar tai tikrai vilkai. Tačiau mūsų šuniukas ir kaimynų keturkojai buvo labai neramūs, ištisai lojo“, - pasakojo netoli trečiojo tvenkinio gyvenantys žmonės.

Netrukus abejonės išsisklaidė - aptikta sudraskyta stirna. Aplink ją - daugybė pėdsakų sniege. Gyventojų teigimu, vaizdas buvo šiurpus.

Jonaviečiai neslepia išgąsčio. Anot jų, vakariniai pasivaikščiojimai su augintiniais gali tapti pavojingi - nežinia, ar plėšrūnai nepriartės prie žmonių. „Netoliese - miškeliai. Vilkai plėšrūs gyvūnai, gali pulti ne tik augintinius, bet ir žmones“, – kalbėjo stirną radę gyventojai, perspėdami kitus vakarais būti budrius.

Ne pirmas vilkų išpuolis rajone

Primename, kad 2023 metais sausio mėnesio pabaigoje buvo fiksuotas skaudus atvejis Jonavos rajone – tarp Šveicarijos ir Meškonių kaimo vilkai sudraskė šunį - 5-erių metų, apie 30 kilogramų sveriantį šveicarų aviganį.

„Vakare pasivaikščiojom su šunimis, parėjom, nuėjom miegoti, o apie pirmą valandą nakties išgirdom lojimą. Išėjom į lauką, pradėjom šaukti augintinį - neatbėga, nors visada būdavo paklusnus. Pirmadienio rytą šuo taip ir neatsirado. Apie vidurdienį pamiškėje, maždaug už 200 metrų nuo namų, radome sudraskytą. Vaizdas buvo baisus – uodega sau, kojos sau, viduriai mėtėsi. Prie pat vartelių aptikome ir vilkų pėdsakus“, - tuomet pasakojo šuns netekusi moteris. Plačiau apie tai ČIA. 

2023 metais metais vilkų išpuoliai buvę ir kitose seniūnijose - gyventojai pasakojo apie papjautą šunį ir avis Ragožių kaime  , taip pat vilkai linkę išpuolius vykdyti Kulvos, Šilų, Upninkų seniūnijose.

Medžioklės limitai ir situacija rajone

Aplinkos ministerija 2025–2026 metų medžioklės sezonui yra nustačiusi 307 vilkų sumedžiojimo limitą.

Per šį sezoną registruojama, kad Jonavos rajone jau sumedžioti keturi vilkai: du – 2025 m. spalio 24 d. ir dar du – 2025 m. gruodžio 21 d.

Gyventojai raginami saugoti save ir savo augintinius, ypač tamsiuoju paros metu, vengti atokesnių vietų prie miškingų teritorijų, šunis vedžioti su pavadėliu, o pastebėjus plėšrūnų pėdsakus ar agresyvų elgesį - informuoti atsakingas institucijas.

Situaciją pakomentavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija Jonavos skyriaus valdybos pirmininkas Vytautas Kaminskas ČIA.

Į redakciją kreipėsi pasipiktinusi jonavietė, teigdama, kad tokios sąlygos vairuotojų neatleidžia nuo atsakomybės ir elementaraus dėmesingumo. Moteris pasakojo, jog miesto centre eidama gatve buvo nuo galvos iki kojų aptaškyta pralėkusio automobilio.

„Suprantu, kad po didelių šalčių ir sniego miestas šiandien tirpsta, gatvės plaukia, bet ar būtina lėkti akis išdegus ir nepastebėti nei didžiausios balos, nei praeivių?“ – retoriškai klausė ji. Pasak jonavietės, ir taip lietaus permerktiems pėstiesiems papildoma balos vandens „porcija“ nuotaikos tikrai nepataiso.

Moteris teigė automobilio valstybinių numerių nepastebėjusi – esą tai buvo tamsios spalvos transporto priemonė. Todėl ji kreipiasi ne į konkretų vairuotoją, o į visus sėdančius prie vairo: rinkitės saugų greitį, įvertinkite eismo sąlygas ir gerbkite šalia esančius.

Atšilimo dienomis, kai gatvės virsta vandens ruožais, pakanka akimirkos neatidumo, kad kažkieno kelionė baigtųsi nemaloniu incidentu. Lėtesnis greitis ir didesnis atidumas – paprasti, bet svarbūs sprendimai, padedantys išvengti bereikalingo pykčio ir sugadintos dienos.

Praėjusią savaitę viena vairuotoja, ties išvažiavimu stabtelėjusi praleisti įvažiuojančio automobilio, pateko į spąstus - už jos nugaros nusileido kelio užtvaras. Dėl gryno ledo ir įkalnės automobilis nebegalėjo pajudėti nei pirmyn, nei atgal: važiuoti atbulomis trukdė užtvaras, o užkilti į kalniuką dėl slidžios dangos nebuvo jokių galimybių. Automobilio „išsiūbuoti“ taip pat nepavyko. Iš keblios situacijos vairuotoją išgelbėjo tik pro šalį ėję vyrai, padėję išstumti automobilį.

Panaši situacija, pasak vairuotojų, antradienį nutiko ir Žeimių gatvėje esančioje „Norfos“ aikštelėje. Dėl slidžios dangos automobilis, išvažiuodamas iš aikštelės, nekontroliuojamai iščiuožė į pagrindinę Lietavos gatvę, kur tuo metu vyko intensyvus eismas. Vairuotojų teigimu, tokios situacijos kelia realų pavojų ne tik prekybos centro lankytojams, bet ir kitiems eismo dalyviams.

„Ar nereikėtų prekybos tinklui labiau pasirūpinti savo aikštelių saugumu?“ - klausia vairuotojai.

Redakcija kreipėsi į „Norfos“ administraciją, prašydama paaiškinti, kas atsakingas už automobilių stovėjimo aikštelių priežiūrą žiemos metu, kaip dažnai Jonavoje jos valomos ir barstomos, ar prekybos tinklas žino apie fiksuojamas pavojingas situacijas Rimkų ir Žeimių gatvėse esančiose aikštelėse bei ar artimiausiu metu planuojama imtis papildomų saugumo priemonių.

Atsakyme nurodoma, kad „Norfos“ automobilių stovėjimo aikšteles Jonavoje prižiūri specializuota įmonė MB „Gamtukas“. Pasak „Norfos“ atstovo žiniasklaidai Dariaus Ryliškio, aikštelės reguliariai valomos, barstomos smėliu ir druska, o papildomą priežiūrą vykdo ir patys parduotuvių darbuotojai.

„Visgi žiema yra žiema - net ir nuolat tvarkant aikšteles, gali pasitaikyti slidžių vietų. Aikštelėse gausu automobilių, kurie važiuodami „nušluoja“ pabarstytas medžiagas. Bet kuriuo atveju, jūsų skaitytojų skundas perduotas parduotuvių direkcijai ir „Norfos“ administracijai“, - teigiama atsakyme.

D. Ryliškis taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis vairuotojų patys elgiasi neatsakingai - aikštelėse „driftina“ ir taip kelia pavojų bendram saugumui.

Trečiadienio rytą redakcija „gyvai“ apžiūrėjo Rimkuose esančią „Norfos“ aikštelę. Ties kelio užtvarais situacija jau buvo palankesnė - matėsi pabarstyto smėlio, sniego vėžės buvo mažesnės.

Redakcija vairuotojų klausimus buvo pateikusi bendrovei „Kelių priežiūra“, kuri teikia paaiškinimą, kaip prižiūrimas kelias Jonava - Rukla žiemos metu: 

,,Dėkojame gyventojams ir vairuotojams už pilietiškumą ir pasidalintą informaciją. Informuojame, kad valstybinės reikšmės kelio Nr. 143 Jonava–Rukla priežiūros darbai sausio 28-osios rytą buvo atliekami nustatyta tvarka. Tarp 7.30 ir 8.30 val. šiame ruože dirbo kelių priežiūros technika – sniego peilis buvo nuleistas, o barstymo įranga įjungta. Kelias tuo metu buvo valomas ir barstomas pagal galiojančius kelių priežiūros normatyvus. 

Gyventojų pastebėjimai dėl technikos, galimai judėjusios su pakeltu peiliu, gali būti paaiškinti techninėmis ir darbo organizavimo aplinkybėmis. Mechanizmai trumpais atstumais gali važiuoti pakeltu peiliu, kai vykstama į konkrečią prižiūrimo ruožo atkarpą, grįžtama papildyti slidumą mažinančių medžiagų ar vykdomi tam tikri įrangos nustatymai. Be to, vairuotojai ir gyventojai gali išvysti techniką, kuri tuo metu pervežama į kitą padalinį – tai buvo daroma ir minėtu laikotarpiu. 

Kelias Jonava–Rukla priskirtas III priežiūros lygiui, pagal kurį nustatyti žiemos priežiūros reikalavimai. Remiantis šiais normatyvais, žiemos darbai vykdomi nuo 4.00 iki 19.00 val. Nustojus snigti ar pustyti, sniego valymas turi būti baigtas, o susidarius plikledžiui pavojingos vietos pabarstytos ne vėliau kaip per 4 darbo valandas. Nežiūrint į nustatytus reikalavimus, darbai kai kur buvo organizuojami ilgesnėmis valandomis, siekiant užtikrinti eismo saugumą. Daugiau informacijos apie kelių priežiūros lygius ir jiems nustatytus normatyvus galite rasti čia: https://keliuprieziura.lt/data/public/uploads/2025/11/kp_ziemos-atmintine-2025-2026.pdf

Primenama, kad apie pavojingas pažaidas, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą", - rašoma AB „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyriaus atsakyme.

„Tikrai turime gražų miestą, bet norisi turėti ir aplinką gražią bei švarią. Gal būtų galima parašyti straipsnį šunų augintojams. Dar sniegas nenutirpęs, o jau baisu, kas mieste darosi – baisu koją padėti. Visur, kur pasisuksi, šunų išmatos. Esu kelis žmones užfiksavusi, kurie tiesiog nueina nesusirinkę šunų išmatų“, – rašė jonavietė.

Primename, kad gyvūnų laikymo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse tvarkos taisyklėse nurodyta, jog gyvūnų laikytojai, gyvūnams išsituštinus ar kitaip priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, privalo nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Už ekskrementų nerinkimą numatyta administracinė atsakomybė ir piniginė bauda. Pasikartojus tokiam pažeidimui, piniginė bauda gali ženkliai padidėti ir siekti ne vieną šimtą eurų.

Gyventojai kviečiami sudrausminti, o gal net sugėdinti teršiančiuosius, o piktybiškai tai darančius galima tiesiog nufilmuoti ir pateikti informaciją institucijoms, tiriančioms tokius pažeidimus – savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui arba policijai.

Moteris pasidalijo itin nemalonia patirtimi keliaujant į namus po darbo.

„Šiandien teko patirti nemalonią situaciją su Jonavos autobusais. Važinėju į Kauną, iš Kauno. Kaune dirbu. Po darbo važiavau namo su visiškai nešildomu autobusu. Norėjosi verkti, kai sušalau. Dar patekome į kamštį dėl stiprios avarijos. Nuo Spanėnų išlipau ir ėjau pėsčiomis iki „Maximos“. Tada šildžiausi parduotuvėje. Ar čia normalu, kada tokie šalčiai? Įdomu, ar tas autobusas važinėja visą dieną ir kiek yra sušalusių žmonių. Esu labai pikta ant autobusų parko“, – rašė moteris.

Į situaciją sureagavo bendrovė „Jonavos autobusai“. Įmonės teigimu, įvyko neplanuotas šildymo sistemos programinis gedimas, todėl autobusas nedelsiant buvo nukreiptas į remontą.

„Važiuojant į Kauną sugedo papildoma šildymo sistema, o grįžtant autobusas papuolė į spūstį – teko beveik valandą stovėti. Kai autobusas nevažiuoja, nėra užtikrinama pakankama aušinimo skysčio cirkuliacija. Iš karto autobusas buvo nukreiptas į remontą“, – teigiama įmonės atsakyme.

Pasak bendrovės, dėl didelių apkrovų šildymo sistemos šiuo metu dažnai neatlaiko, o specializuotuose servisuose trūksta vietų.

„Dėl per didelių apkrovų šildymo sistemos neatlaiko, net specializuotuose servisuose nėra vietų – vien šildymo sistemų gedimai. Kaip ir šiuo atveju, šis autobusas į reisą išvažiuos tik trečiadienį, nes susidariusios eilės. Akcentuojame, kad gedimai nėra mechaniniai, o programiniai – išmaniosios technologijos neatlaiko šalčio“, – nurodo „Jonavos autobusai“.

Įmonė atsiprašo keleivės ir visų, važiavusių šiuo maršrutu, bei apgailestauja dėl patirtų nepatogumų.

„Kartais tenka eiti šalia „Bikuvos“ parduotuvės ir matau, kaip „populiarėja“ parkavimo vieta prie laiptukų, einant nuo „Bikuvos“ link „Norfos“. Ypač tai pastebima, kai prisninga - prie laiptukų visada būna nuvalytas praėjimas žmonėms“,- pasakoja jonavietė.

Pasak moters, atsiranda vairuotojų, kuriems nuo sniego nuvalyta vieta prie laiptukų tampa patraukliausia parkavimo vieta visoje aikštelėje, nors tą vakarą ji nebuvo perpildyta ir buvo matyti laisvų stovėjimo vietų.

„Jei būtų paliktas bent metras iki laiptukų, kad būtų galima praeiti… Bet ne - jūs, žmonės, kaip nors per pusnis perlipsit“, - ironizuoja moteris ir redakcijai atsiunčia tai patvirtinančią nuotrauką.

Belieka tik apeliuoti į vairuotojų sąmoningumą ir priminti, kad kelių eismo taisyklės bei elementari pagarba pėstiesiems galioja ir žiemos metu.

Pasak į redakciją besikreipusios vairuotojos, sausio 28-osios rytą, apie 7.30 val., intensyvaus eismo kelyje Jonava–Rukla eismo sąlygos buvo itin sudėtingos. Moteris teigia, kad kelio danga vietomis buvo padengta sniego sankaupomis, automobilį tampė, o važiavimas kėlė realų nesaugumo jausmą. Jai susidarė įspūdis, kad kelias praktiškai nebuvo valytas, nors transporto srautai šioje atkarpoje – dideli.

Kitas vairuotojas atkreipė dėmesį į kelininkų technikos darbą (arba jo nebuvimą) kiek vėliau tą pačią dieną. Apie 9 valandą ryto jis pastebėjo iš Jonavos į Ruklą važiuojantį nedidelį traktorių ir sunkiasvorę kelininkų transporto priemonę, tačiau, anot jo, sniego peiliai buvo pakelti, o kelias nebuvo nei valomas, nei barstomas. Vairuotojui kilo klausimas, kodėl, jo manymu, nebuvo pasinaudota galimybe tuo pačiu maršrutu atlikti ir kelio priežiūros darbus, taip taupant laiką ir gerinant eismo saugumą.

Vairuotojai taip pat klausia, koks priežiūros lygis yra nustatytas keliui Jonava–Rukla ir ką jis konkrečiai reiškia žiemos laikotarpiu. Jų teigimu, sausio 28-osios rytą kelio būklė neatitiko lūkesčių – važiuojamoji dalis buvo padengta sniego sankaupomis, o eismo sąlygos tapo sudėtingos ir, jų vertinimu, nesaugios.

Redakcija šiuos klausimus yra pateikusi bendrovei „Kelių priežiūra“ ir, gavusi atsakymus, juos paskelbs artimiausiu metu.

,,Kelių priežiūros" atsakymą rasite ČIA. 

Pasak jos, laikraštyje ji rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad dovanojamas naujas klausos aparatas. Skelbime nebuvo nurodytas miestas - pateiktas tik telefono numeris.

„Paskambinau. Paklausiau, iš kur jie - ar iš Vilniaus, ar iš Kauno. Man atsakė, kad iš Jonavos“, - pasakojo moteris. Konkreti gatvė, kurią nurodė atsiliepęs asmuo, žiniasklaidoje neskelbiama, nes šiuo metu nėra pakankamai įrodymų apie galimą sukčiavimą.

Moteris teigė susidomėjusi pasiūlymu, nes šiuo metu dar neturi teisės į kompensuojamą klausos aparatą. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau klausimų jai kilo.

„Pradėjau galvoti - gal tie aparatai vogti, gal neveikiantys, gal be garantijos. Pradėjau klausinėti, kas gamintojas, ar yra garantija, iš kur jie gaunami. Tada ir supratau, kad čia kažkas nešvaraus“, - sakė jonavietė.

Anot jos, iš pradžių buvo tvirtinama, kad klausos aparatas dovanojamas, tačiau vėliau pašnekovas pareiškė, jog dovanos jau nebėra, bet aparatą galima įsigyti. Kaina, pasak moters, buvo įvardijama skirtinga - nuo 80 - 100 eurų iki gerokai didesnių sumų.

„Kai pradėjau domėtis konkrečiau - kokia garantija, kokia firma - tonas pasikeitė.  O kai aš pasakiau, kad ačiū, man nebereikia, nevažiuokit, aš atsisakau, - pradėjo rėkti - tai tu ir mokėk po 2000 eurų tada, ko čia skambinėji ir pokalbis baigėsi“, - pasakojo moteris. Vėliau ji teigė sulaukusi ir trumposios SMS žinutės, kurioje buvo vartojami necenzūriniai ir ją žeminantys žodžiai.

Į policiją moteris nesikreipė, tačiau sako sąmoningai nusprendusi apie šį atvejį pranešti viešai.

„Mano tikslas - kad niekas nenukentėtų taip, kaip aš vos nenukentėjau. Iš pradžių siūlė atvežti aparatus prie mano namų, apžiūrėti juos automobilyje, vėliau - gal net įsileisti į namus. O kas žino, kuo tai galėjo baigtis - gal žvalgyba, gal apgavystė, gal apiplėšimas“, - svarstė jonavietė.

Moteris teigė, kad, pajutusi galimą grėsmę, užblokavo nurodytą telefono numerį ir daugiau nebekontaktavo. Vis dėlto ji pripažino baiminusis galimo keršto.

Žiniasklaidai susisiekti su moters nurodytu telefono numeriu pavyko, tačiau pokalbis buvo trumpas ir grubus. Atsiliepęs vyras teigė, kad dovanojamo klausos aparato jau nebeturi. Pasiteiravus, koks tai buvo aparatas, vyras pakeltu tonu pareiškė: „Nebeturim“, ir nutraukė pokalbį. 

Šiuo metu nėra patvirtinta, ar minėtas atvejis susijęs su sukčiavimu, tačiau gyventojai raginami būti budrūs, kritiškai vertinti panašius pasiūlymus ir neįsileisti nepažįstamų asmenų į namus.

***

Net jei šiuo konkrečiu atveju su moterimi bendravo ne sukčiai, specialistai atkreipia dėmesį, kad tokia praktika gali rodyti ir galimai nesąžiningą verslo modelį. Apskaitos ir mokesčių srities specialistai ne kartą yra pabrėžę, jog Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) stebi viešąją erdvę - ne tik skelbimų portalus, bet ir socialinius tinklus, įvairias reklamos formas bei neformalius pasiūlymus gyventojams.

Pasak jų, skelbimas apie „dovanojamą“ prekę gali ir nepritraukti mokesčių administratoriaus dėmesio, tačiau gali tapti efektyviu masalu potencialiems pirkėjams. Asmeniui paskambinus ir paaiškėjus, kad dovanos nebėra, pokalbio metu gali būti pasiūlyta analogiška prekė už tam tikrą kainą. Tokiu būdu pirkimas įvyksta ne per oficialius prekybos kanalus, o sandoris gali likti neapskaitytas.

Specialistų teigimu, tokiais atvejais kyla rizika, kad valstybės institucijoms nėra deklaruojamos pajamos, nesumokami mokesčiai, o pats pirkėjas lieka be jokių garantijų, pirkimo dokumentų ar galimybės apginti savo teises.

Gyventojams primenama, kad bet kokie pasiūlymai, kuriuose dovanos pažadas vėliau virsta mokamu sandoriu, turėtų būti vertinami itin kritiškai. Kilus įtarimams dėl galimai nesąžiningos veiklos, rekomenduojama ne tik nutraukti kontaktą, bet ir apie tokius atvejus informuoti atsakingas institucijas.

Viena moteris teiravosi, kodėl miesto centre šaligatviai padengti ledu ir nevalomi, kitas vyras piktinosi, kad sniegas nešalinamas prie Panerio pradinės mokyklos.

Savo pastebėjimais su redakcija pasidalijo ir jonavietis, ketvirtadienį pasivaikščiojęs po miestą.

„Teko ketvirtadienį pasivaikščioti po Jonavą. Keletas pastebėjimų. Snygis buvo prieš gerą savaitę, bet pažiūrėjus į perėjas - visai nepanašu. Vaizdai nekokie Lietavos gatvėje ties „Bikuva“, Žeimių gatvėje ties ligonine (reguliuojama šviesoforo perėja), Žeimių tako gatvėje. Visai kitoks vaizdas J. Basanavičiaus gatvėje, ties savivaldybe. Kodėl toks skirtumas?“, - klausė gyventojas, atsiuntęs ir situaciją iliustruojančią nuotrauką.

Situaciją komentuoja UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas komunaliniam ūkiui Ričardas Laboga. Pasak jo, įmonė deda visas pastangas, kad pėsčiųjų takai ir šaligatviai būtų nuvalyti kuo greičiau, tačiau ne visada pavyksta tai padaryti operatyviai.

„Labai apgailestaujame, tačiau kartais tiesiog nepakanka pajėgumų. Turima technika - mažieji „Bobcat“ - sunkiai įveikia suplūktą sniegą siauruose takeliuose. Didžioji sniego valymo technika ne visur gali įvažiuoti, o esant dideliems šalčiams druska praranda savo efektyvumą“, - aiškino R. Laboga.

Gyventojų prašoma kantrybės ir supratingumo - pasak įmonės atstovo, bus pasiekti ir sunkiau prieinami, šiuo metu dar neišvalyti pėsčiųjų takai.

Pasak šio daugiabučio gyventojų atstovės, šiuo klausimu ji savivaldybėje domėjosi dar prieš kelerius metus, tačiau tuomet aiškaus atsakymo negavo. Moteris mano, kad per tą laiką galėjo atsirasti naujų reikalavimų ar tvarkų, todėl kreipėsi į redakciją, prašydama išsiaiškinti, nuo ko iš tiesų reikia pradėti, norint teisėtai įsirengti užkardą daugiabučio kieme.

Ne bendrija svarbiausia, o žemė

Pirmasis ir esminis klausimas – ar gyventojai, net ir neturėdami įsteigtos bendrijos, apskritai gali įsirengti kelio užtvarą?

Jonavos rajono savivaldybė pabrėžia, kad lemiamas veiksnys – ne bendrijos buvimas, o žemės sklypo statusas.

„Svarbiausia yra ne tai, ar daugiabučio gyventojai turi įsteigtą bendriją, o tai, ar automobilių stovėjimo aikštelė yra jau suformuotame žemės sklype. Tad kol daugiabutis gyvenamas namas neturi suformuoto sklypo – negalima įsirengti ir kelio užtvaro. Sprendimas dėl žemės sklypo formavimo priimamas gyventojų balsų dauguma, ir jis yra privalomas visiems daugiabučio gyventojams – net ir tiems, kurie balsavo prieš ar nedalyvavo balsavime.

Tai reiškia, kad net jei dalis gyventojų nepritaria sklypo formavimui ir vėliau jo  pirkimui/nuomai, jie vis tiek turės sumokėti savo dalį pagal nustatytą proporciją. Ši pareiga kyla iš bendrosios nuosavybės principų: gyvenant daugiabutyje, visi gyventojai privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų įsigijimo, išlaikymo ir priežiūros", - rašoma savivaldybės atsakyme.

Vien protokolo - per maža

Dar vienas dažnas gyventojų klausimas - ar pakanka daugiabučio gyventojų susirinkimo sprendimo?

„Gyventojų sprendimas (susirinkimo protokolas) nesuteikia teisės įrengti kelio užtvaros, gyventojai turi būti žemės sklypo (teritorijos) savininkai ar nuomininkai.“

Taigi, be teisinio pagrindo – suformuoto ir įregistruoto sklypo – net ir vieningas gyventojų sprendimas negalioja.

Riboti patekimą galima tik savo teritorijoje

Atsakydama į klausimą, ar registruotas žemės sklypas yra būtina sąlyga riboti patekimą į kiemą ar aikštelę, savivaldybė aiški:

„Taip, pagrindinė sąlyga – būti žemės sklypo savininkais ar nuomininkais. Tačiau ši sąlyga priklauso nuo konkretaus daugiabučio kiemo pobūdžio: jis yra pravažiuojamas ar ne, taip pat visada turi būti užtikrinamas patekimas ir spec. tarnyboms."

Ilgas kelias 

Savivaldybė pataria, kad pirmasis žingsnis - inicijuoti žemės sklypo formavimą (plačiau ČIA), o tai gali daryti pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas, gavęs raštišką gyventojų pavedimą arba protokolinį sprendimą, priimtą Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Be to, pasirašius valstybinės žemės nuomos sutartį, atsiranda ir nuolatinės pareigos. 

„Inicijuoti žemės sklypo suformavimą (kai jis nesuformuotas) turi teisę - pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, kai jiems inicijuoti Projekto rengimą raštu pavedė pastatų (jų dalių) savininkai bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis) ar butų ir kitų patalpų savininkai protokoliniu sprendimu, priimtu 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Projekto rengimas ir žemės sklypo įregistravimas finansuojamas iniciatorių lėšomis.

Valstybinės žemės sklypo, reikalingo daugiabučiams gyvenamiesiems namams ar kitos paskirties pastatams eksploatuoti, nuomos sutartį gali sudaryti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 8 dalyje nurodytas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, jeigu butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų savininkai priima sprendimą pavesti bendrojo naudojimo objektų valdytojui sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų vardu. Jeigu toks sprendimas su prašymu išnuomoti žemės sklypą nepateikiamas, valstybinės žemės sklypas išnuomojamas butų ir (ar) kitų patalpų savininkams.

Žinotina, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Įrengiant kelio užtvarą/šlagbaumą reikia gauti valstybinės žemės patikėtinio (mieste ir miesteliuose – savivaldybės) sutikimą bei įsivertinti ir tai https://vtpsi.lrv.lt/lt/konsultacijos/klausimai-ir-atsakymai/archyvas-viesintos-konsultacijos-iki-2023-06-30/nuo-2018-metu/ii-statybos-valstybine-prieziura-reglamentuojanciu-ir-su-jais-susijusiu-teises-aktu-nuostatu-taikymas-1/4-statiniu-klasifikavimas/inspekcijos-isaiskinimai-59/kelio-uztvaras-2022-03-14/  pagal Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad pasirašius nuomos sutartį atsiranda valstybinės žemės naudotojų/nuomininkų (t.y. būtų savininkų) pareigos, tokios kaip –  žemės mokestis, žemės sklypo tvarkymas, t.y. sniego valymas, žolės pjovimas, lapų grėbimas arba, pagal poreikį, atitinkamų paslaugų pirkimas", - detalizuoja savivaldybė. 

Ar jonaviečiai ryšis?

Gyventojai pastebi, kad kaimyniniuose miestuose, ypač Kaune, užkardos daugiabučių kiemuose dygsta masiškai ir tai, atrodo, kaip paprastas sprendimas kovojant su svetimais automobiliais, tačiau realybėje tai - ilgas, teisiškai sudėtingas ir finansiškai įpareigojantis procesas. Žemės sklypo formavimas, gyventojų balsavimas, dokumentų rengimas, nuomos sutartys, mokesčiai ir nuolatinė priežiūra – visa tai krenta ant pačių gyventojų pečių.

Todėl kyla natūralus klausimas: ar daugiabučių gyventojai Jonavoje ryšis imtis veiksmų, žinodami, kad net vieningas sprendimas gali tapti prievole visiems, o užtvara - ne tik patogumas, bet ir ilgalaikė atsakomybė?

Pirmadienio vakarą redakcija sulaukė ne vieno gyventojų skambučio ir žinučių su prašymais pasidomėti susidariusia situacija. Žmonės teigė stokojantys informacijos apie vandens tiekimo nutraukimo trukmę ir galimas pasekmes.

„Gal galit pasidomėti apie šį įvykį. Nes informacija niekur neskelbiama. Vandens nėra ir neaišku dabar kiek jo nebus“, – rašė vienas skaitytojas.

Kiti gyventojai pasakojo apie užlietą ir ledu padengtą kiemų infrastruktūrą: „Šulinių dangčiai pakilo į viršų, ir tiesiog viską sėmė. Kiemo keliai vandeniu užsipylė, ledu pasidengė. Chemikų 92C irgi subėgo net ant takelių – ledas, turėtų barstyt, tirpdinti. Nes mašinų aikštelėse viskas lede.“

Gyventojams kilo ir buitiniai klausimai: „Kiek apsirūpinti vandens ir ko tikėtis. Nes gyvenimas tai juda – WC reikalai, maistas, higiena ir pan.“

Situacijos komentaro redakcija kreipėsi į UAB „Jonavos vandenys“. Išsamiai į susidariusią padėtį sureagavo įmonės direktorė Jolita Gumaniukienė:

,,Taip, tokios avarijos kaip vakar neprisimena net labai senai dirbantys darbuotojai. Vandens trasa trūko prie pat šulinio kameros, giliai po asfalto danga ir visai greta dujų ir ryšių infrastruktūros.

Esant giliam įšalui, vanduo į paviršių neprasimuša, kaupiasi šulinių kamerose ir vėliau išsiveržia pakeldamas ir numesdamas šulinio dangčius. Avarijos – mūsų kasdienybė. Vandentiekio infrastruktūra po žeme tiesta seniai ir ne visur kokybiškai, todėl natūralu, kad vamzdynai sensta, lūžta, atsiranda nesandarumų. Ypač padaugėja avarijų tokių kaip dabar šalčių metu ir per atlydžius. Akivaizdu, kad aplinkos temperatūra ir ypač jos pokyčiai vamzdynų fizinei būklei turi nemažą įtaką. Įprastai nustatę avarijos vietą, vamzdyną atkasame, pakeičiame sulūžusias atkarpas ir vėl užkasame bei sutvarkome teritoriją, tačiau šiuo metu žemė taip įšalusi, kad vakar mūsų turima technika nesugebėjo įveikti įšalo ir atkasti avarijos vietos, Atitinkamai vakar avarijos pasekmių likviduoti negalėjome, o šiandien nuo ryto išsinuomoję specialią techniką prasimušėm iki avarijos vietos ir ją likvidavom. Šiuo metu vandens tiekimas visiškai atstatytas, tiesa kurį laiką po vandens sustabdymo ir paleidimo būna prastesnė vandens kokybė, nes naujai paleisto vandens srovė atplėšia nuo vamzdynų sienelių geležies (rūdžių) sankaupas ir jas nusineša kartu su vandeniu. Vėliau kokybė susitvarko ir stabilizuojasi. Asfaltą atstatyti galėsime tik pavasarį.

Netiesa, kad nėra informacijos apie avarijas. Mūsų naudojamos vartotojų informavimo sistemos užtikrina individualias žinutes kiekvienam vartotojui pranešant apie tik jį liečiančius numatomus vandentvarkos planinius darbus ir įvykusias avarijas. Vadovaujamės asmens duomenų apsaugos reglamentu, todėl žinutes gauna tie, kurie išreiškia pageidavimą būti informuotais SMS žinutėmis. Tai galima padaryti MOKI JONAVA savitarnoje pažymėjus varnelę vartotojo paskyros skiltyje arba atvykus į bet kurį MOKI JONAVA klientų aptarnavimo padalinį.

Taigi, žinutės yra tikslinės ir jos pasiekia tik tuos, kurie yra susiję su konkrečiu įvykiu. Tie, kas žinučių negauna, turėtų pasitikrinti ar jie yra išreiškę tokį pageidavimą. Taip pat galima stebėti mūsų Facebook profilį, kuriame talpinami visi pranešimai apie planinius remontus ir avarijas. Pranešimai taip pat talpinami mūsų tinklalapyje, skiltyje SVARBI INFORMACIJA, tačiau suprantame, kad įmonių tinklapiai tikrai nėra nuolatinio stebėjimo objektai, todėl rekomenduojame naudotis individualių žinučių galimybe arba tapti mūsų draugais Facebook‘e" - rašė direktorė Jolita Gumaniukienė. 

,,Buvome atvykę su svečiais iš kitų miestų – tai liko pakraupę"

,,Tema – Jonavos baseinas. Turim nuostabią erdvę, kuo puikiausią zoną. Bet kodėl baseine leidžiama gerti alkoholį? Nešasi į džiakuzi ir panašiai. Mamos ir tėčiai su vaikais, o rankose - didžiausi bokalai", - pasakojimą pradeda moteris.

Anot jonavietės, savaitgalio vaizdas baseine ją privertė raudonuoti iš gėdos prieš savo svečius iš kito miesto. 

,,Buvome šiandien baseine – buvo taip šlykštu žiūrėti: mama džiakuzi ryja gal kokias 6 stiklines sidro, vaikas šalia. Juk yra atskira kavinės zona – kodėl negeriama ten, toje zonoje? Ar bent jau tada po 17 valandos tuose džiakuziuose. Buvome atvykę su svečiais iš kitų miestų – tai liko pakraupę. Labai baisus dalykas - 13 valandą dienos ateiti su vaikais ir žiūrėti, kaip tetos ir dėdės geria. Mano vaikas lanko baseino treniruotes Jonavos baseine, sako: „Aš niekada nemačiau, kad taip kas darytų.“ Šiai dienai likome pakraupę. Ir taip, kiek žinome, yra visada. Ir kiti žmonės sako: gėrė, gėrė vyrai džiakuzi, apvirto sidras į džiakuzi, tie atsistojo ir nuėjo į kitą erdvę.

Aš suprantu – ten chlorkės, viskas valosi, na bet turi būti kažkokios ribos. Daug esam buvę baseinuose: Kauno „Girstutis“, Druskininkų, Palangos „Eglė“ sanatorija – na niekur taip nematėm, kaip savo mieste. Viskas būtų gerai, bet čia juk vaikai eina kartu", - teigia skaitytoja. 

Redakcija kreipėsi į Jonavos baseino administraciją, prašydama atsakyti į gyventojams kylančius klausimus.

Sulauktas išsamus Jonavos baseino administracijos paaiškinimas ir pozicija: 

Jonavos baseinas yra viešoji, įvairioms lankytojų grupėms skirta laisvalaikio bei sveikatingumo erdvė. Administracija supranta visuomenės jautrumą alkoholio vartojimo klausimui ir nuolat vertina galiojančią tvarką, siekdama suderinti skirtingų lankytojų poreikius. 

Dėl alkoholio vartojimo taisyklių 

Alkoholiniai gėrimai Jonavos baseino SPA erdvėje parduodami tik turint galiojančią licenciją ir laikantis visų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų prekybos, vartojimo, amžiaus kontrolės ir atsakingo alkoholio vartojimo reikalavimų. SPA kavinės darbo laikas:

– ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 17.00 iki 21.00 val.,

– šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12.00 iki 21.00 val. 

Gėrimai patiekiami vienodose daugkartinėse stiklinėse, kurios skirtos tiek alkoholiniams, tiek nealkoholiniams gėrimams. Vartojimas leidžiamas SPA erdvėje, įskaitant sūkurines vonias, laikantis vidaus tvarkos taisyklių. Draudžiama gėrimus įsinešti/vartoti pirtyse ir saunose. Maisto ir gėrimų įsinešimas/vartojimas draudžiamas plaukimo baseino ir kūdikių baseino erdvėse. 

Dėl alkoholio vartojimo ribojimo tik kavinės erdvėje 

SPA erdvė Jonavos baseine yra traktuojama kaip poilsio ir sveikatingumo erdvė su integruotomis paslaugomis, kuriose numatyta galimybė įsigyti gėrimų. SPA erdvė atskirta nuo plaukimo baseino erdvės, todėl joje leidžiamos tam tikros paslaugos, kurios kituose baseinuose gali būti organizuojamos kitaip. Vis dėlto administracija atsižvelgia į visuomenės praktiką kituose Lietuvos baseinuose ir vertina galimus sprendimus. 

Dėl galimų laiko ribojimų šeimoms palankiu metu 

Administracija svarsto galimybę peržiūrėti alkoholio vartojimo laiką ir sąlygas SPA erdvėje, ypač savaitgaliais iki 17.00 val., kai baseine lankosi daugiausia šeimų su vaikais. Šiuo metu renkama informacija ir analizuojama kitų baseinų patirtis, siekiant rasti subalansuotą sprendimą, užtikrinantį komfortą visiems lankytojams. 

Dėl higienos ir saugumo užtikrinimo 

Jonavos baseine taikomi griežti higienos ir saugos reikalavimai. Vandens kokybė nuolat stebima, atliekami reguliarūs vandens tyrimai, o personalas operatyviai reaguoja į bet kokius tvarkos pažeidimus. Baseine įdiegta moderni vandens filtravimo ir dezinfekavimo sistema veikia nenutrūkstamai, o vandens kokybė yra nuolat stebima. Dėl šios priežasties atsitiktiniai gėrimų išsiliejimai neturi neigiamos įtakos vandens kokybei. 

Jonavos baseino administracija vertina išsakytas pastabas kaip svarbų grįžtamąjį ryšį ir pabrėžia, kad pagrindinis tikslas – saugi, higieniška ir pagarbi aplinka visiems lankytojams.

,,Jonaviečiai džiaugiasi dar vienu puikiu objektu, meras kviečia visus pasigrožėti naujai įrengtu taku vakariniame Joninių tvenkinio šlaite. Žada įrengti naujas vaikams žaisti erdves, bet ar atitinka saugumo reikalavimus turėklai? Vietomis takas pakyla gan aukštai, o turėklai turi tik vieną horizontalų skersinį, kuris yra gan aukštai nuo tako. 3 metų vaikučiai gan vikrūs, greiti ir smalsūs. Aš manau, kad į tai neatsižvelgta. Tad ir į taką tada kvieskime su prierašu ,,tik ne mažiesiems”.  Manau, kad tai nesaugu. Ar įrengiant turėklus nepažeisti (nežinau, kokie yra) saugumo reikalavimai? O jei ir nepažeisti, tai juk ir logiškai įvertinus - nesaugu, vaikas gali ir pralysti ir paslysti, o takas eina gan aukštai vietomis”, - rašė Dalia.  

Moters pastebėjimai perduoti rajono savivaldybei bei tuo pačiu teiravomės, ar naujo objekto įrengimo darbai jau galutinai baigti? Gal dar bus diegiamos saugumo priemonės?

,,Naujasis takas įrengtas laikantis galiojančių saugumo reikalavimų. Pažymime, kad analogiški turėklai naudojami ir ne viename kitame panašaus tipo take Lietuvoje. Nepaisant to, siekiant užtikrinti maksimalų mažylių saugumą, primigtinai rekomenduojame nepalikti jų be priežiūros, o trimečius ir panašaus amžiaus vaikus vesti laikant už rankos ir nuolat būnant šalia", - rašoma savivaldybės atsakyme. 

„Rašau norėdama atkreipti dėmesį į rimtą ir jau ne pirmą žiemą pasikartojančią problemą – Šveicarijos aplinkkelio kelio būklę“, – laiške redakcijai rašo Šveicarijos gyventoja.

Pasak jos, šią žiemą kelias praktiškai nebuvo valomas. Gyventojos teigimu, kiek jai žinoma, aplinkkelis galėjo būti apvalytas vos vieną kartą, nors juo kasdien naudojasi nemažai vairuotojų, ypač po darbo valandų.

„Esant sniegui ar plikledžiui, situacija tampa ypač pavojinga – kelias slidus, sunkiai pravažiuojamas, kyla reali grėsmė eismo saugumui“, – rašoma laiške.

Gyventoja pabrėžia, kad Šveicarijos aplinkkelis nėra mažai naudojamas ar nereikšmingas kelias – juo aktyviai važinėja vietos gyventojai, todėl, pasak jos, kyla natūralus klausimas, kas atsakingas už šio kelio priežiūrą ir kodėl jis nėra tinkamai valomas bei prižiūrimas.

„Norėtųsi, kad seniūnija ar kitos atsakingos institucijos imtųsi veiksmų ir pasirūpintų, jog Šveicarijos aplinkkelio kelias būtų prižiūrimas taip, kaip priklauso – laiku valomas, barstomas ir saugus važiuoti“, – teigia Šveicarijos gyventoja.

Gyventojos klausimas buvo perduotas AB „Kelių priežiūrai“ ir Šveicarijos seniūnijai, kadangi, kaip paaiškėjo, nėra iki galo aišku, kam priklauso aptariamas kelias. Pagal „Kelių priežiūros“ žemėlapį (ČIA) matyti, kad pusė Šveicarijos aplinkkelio – Gaižiūnų gatvė – priklauso AB „Kelių priežiūrai“, o kita aplinkkelio dalis, einanti per Meškonių kaimą – Pramonės gatvė – yra Šveicarijos seniūnijos žinioje.

Sausio 14-ąją redakcija sulaukė AB „Kelių priežiūros“ atsakymo, kuriame nurodoma, kad į pateiktus klausimus bus atsakyta vėliau.

„Dėkojame už pateiktus klausimus. Informuojame, kad šiuo metu sulaukiame itin daug žiniasklaidos užklausų, tačiau pasistengsime kuo greičiau atsakyti. Dėkojame už supratingumą“, – buvo rašoma bendrovės atsakyme, bet patikslinimas ar detalus paaiškinimas kol kas nesulauktas. 

Šiandien, sausio 16-ąją, redakcija gavo Šveicarijos seniūnijos paaiškinimą dėl aplinkkelio priežiūros. Kaip teigia Šveicarijos seniūnijos seniūnas Raimundas Ūselis, seniūnijai priklausančios kelio atkarpos yra prižiūrimos pagal nustatytus normatyvus.

„Kaip ir visi Jonavos rajono seniūnijų keliai, taip ir Šveicarijos seniūnijos kelių atkarpos DUG-079 ir DUG-079/1, jungiančios Šveicarijos ir Bajoriškių kaimus, yra prižiūrimos vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nustatytais automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyvais KPV PN 22, taikant V kelio priežiūros lygį“, – nurodo R. Ūselis.

Pasak seniūno, minėtasis priežiūros lygis užtikrina minimalią eismo kokybę ir kelio tinkamumą naudoti, tačiau leidžia ir tam tikrus eismo ribojimus.

„Galimas ne ilgesnis kaip iki 24 val. eismo nutrūkimas esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms žiemą. Be kita ko, 5-asis kelio priežiūros lygis reiškia mažesnį dėmesį estetikai, ilgesnius terminus, leidžiamą didesnį sniego sluoksnį ar ilgesnį valymo laiką. Svarbiausia – užtikrinti bendrą pravažumą, bet sąlygos gali būti sudėtingesnės“, – teigiama atsakyme.

Taip pat pabrėžiama, kad esant itin sunkioms oro sąlygoms, tokios kaip intensyvi lijundra ar ilgai trunkantis snygis, kokybės reikalavimai gali būti taikomi laisviau.

„Svarbu ir tai, kad esant ypatingai sunkioms sąlygoms ir nurodytoms oro temperatūroms, nustatyti kokybės reikalavimai gali būti taikomi laisviau, nes priemonės (pvz. druska) tampa neefektyvios“, – aiškina Šveicarijos seniūnijos seniūnas.

Papildytas tekstas AB „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyriaus atsakymu:

Dėkojame gyventojams už pilietiškumą ir teikiamą informaciją apie eismo sąlygas. Informuojame, kad AB „Kelių priežiūra“ vykdo tik minėto valstybinės reikšmės kelio atkarpos priežiūrą nuo žiedinės sankryžos prie prekybos centro „Maxima“ iki sankryžos link Šveicarijos (Pramonės g.), 0–1,232 km ruože. Ši atkarpa prižiūrima pagal nustatytą IV-ą kelių priežiūros lygį.

Daugiau apie kelių priežiūros lygius ir jiems nustatytus reikalavimus gali rasti čia: https://keliuprieziura.lt/data/public/uploads/2025/11/kp_ziemos-atmintine-2025-2026.pdf

Sausio 12 d. minėtame ruože buvo atlikti žiemos kelių priežiūros darbai – dangos valymas ir barstymas. Darbai yra nuolat tęsiami, o šiuo metu duomenų, kad prižiūrima atkarpa neatitiktų taikomo priežiūros lygio reikalavimų, nėra. Papildomai pridedame ir vakar patrulio užfiksuotas kelio nuotraukas.

„Kelių priežiūra“ nenutraukiamai tęsia žiemos darbus. Didelis dėmesys skiriamas plikledžio ir užšalimo prevencijai. Visoje šalyje bendrovė padidino tirpdančiųjų medžiagų bėrimo normas iki maksimalių ribų, kur reikia – naudojami mišiniai su frikcinėmis medžiagomis.

AB „Kelių priežiūra“ yra sukūrusi interaktyvų kelių priežiūros žemėlapį, kuris viešai kiekvienam pasiekiamas darbai.keliuprieziura.lt. Žemėlapyje pateikiama informacija apie planuojamus ir atliktus valstybinės reikšmės kelių sniego ir ledo valymo bei ledą tirpdančių medžiagų barstymo darbus. Vairuotojai ir kiti eismo dalyviai kviečiami stebėti ne tik pastarųjų ir būsimų 8 valandų „Kelių priežiūros“ darbus, bet ir kiek iš viso per sezoną yra panaudota slidumą mažinančių medžiagų, kiek kilometrų atlikdami darbus nuvažiavo mechanizmai ir kiek realiu laiku mechanizmų dirba keliuose.

Primenama, kad apie pavojingas pažaidas, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

Reaguodama į gyventojos paklausimą, redakcija kreipėsi į atsakingas institucijas – Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA), Aplinkos apsaugos departamentą (AAD), Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) bei Jonavos rajono savivaldybę. Jau anksčiau publikavome AAA ir savivaldybės atsakymus, o šiandien viešiname AAD ir NVSC pateiktą informaciją.

NVSC: pranešimų apie kvapus negauta

Atsakydamas į klausimą, ar antradienio vakarą Jonavoje buvo fiksuoti padidėję oro taršos rodikliai arba gauti gyventojų pranešimai apie nemalonius kvapus, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodė, kad 2026 metais tokių pranešimų negavo.

„NVSC 2026 m. pranešimų apie nemalonius kvapus (dujų) negauta“, – rašoma institucijos atsakyme.

AAD:  pranešimų dėl kvapų taip pat nebuvo

Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad sausio 13 dieną pranešimų apie nemalonius kvapus Jonavoje taip pat nebuvo gauta.

„2026 m. sausio 13 d. Aplinkos apsaugos departamente nebuvo gauta duomenų apie nemalonius kvapus Jonavos mieste“, – nurodo AAD.

Departamentas pažymi, kad pranešimai apie juntamus nemalonius kvapus pagal kompetenciją yra persiunčiami Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.

Nepalankios oro sąlygos – teršalai kaupėsi prie žemės

AAD savo atsakymuose pateikė ir platesnį kontekstą. Pasak departamento, pastarosiomis dienomis Lietuvoje laikėsi šalti ir ramūs orai su silpnu vėju, kurie nėra palankūs teršalams išsisklaidyti.

„Dėl susidariusių meteorologinių sąlygų kietosios oro dalelės ir kiti teršalai gali kauptis arčiau žemės paviršiaus, todėl padidėjęs oro užterštumas gali būti juntamas miestuose, nors įmonių išmetami teršalų kiekiai nepadidėję ir neviršija leidžiamų ribinių verčių“, – teigia AAD.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, sausio 12–15 dienomis kietųjų dalelių KD10 paros ribinė vertė buvo viršyta Kaune, Kėdainiuose, Jonavoje ir Šiauliuose.

Be meteorologinių sąlygų, oro taršai įtakos turi ir vietiniai šaltiniai – šiluminės energijos gamyba, individualus namų šildymas bei transportas. Pažymima, kad sausio mėnesį trumpalaikių taršos epizodų rizika Lietuvos miestuose yra didesnė.

„Sausio 15 dieną visoje šalyje aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis gali būti padidėjęs – išlieka KD2,5 ir KD10 paros ribinės vertės viršijimo tikimybė“, – informuoja AAD.

Iš kur kvapai? Ar tikrintos įmonės?

Kadangi panašūs skundai dėl dujų dvoko Jonavoje fiksuojami ne pirmą kartą, gyventojai ir redakcija svarstė, jog nemalonus kvapas galimai gali būti susijęs ne tik su AB „Achema“, bet ir su netoli jos veikiančia naftos perdirbo įmone.

Atsakydamas į klausimą dėl galimų taršos šaltinių, Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad: „Buvusioje UAB „JUMPS“ veiklavietėje, adresu Ruklos g. 16A, Jonavoje, veiklą vykdo UAB „NAPC“. Pagal turimus duomenis, išmetamų teršalų normatyvai, nurodyti TIPK leidimo specialiojoje dalyje „Tarša į aplinkos orą“, 2025 metais nebuvo viršyti“, – teigiama atsakyme.

AB „Achema“, pasak AAD, tikrinama kasmet pagal planą, o esant veiklos sutrikimams – ir neplanine tvarka.

NVSC papildė, kad 2025 metais šios įmonės nebuvo tikrintos, tačiau gyventojai, įtariantys, jog kvapas sklinda iš netoliese esančios įmonės, raginami kreiptis į NVSC.

Kvapai gali turėti poveikį sveikatai

NVSC taip pat pateikė informaciją apie galimą kvapų poveikį sveikatai.

„Ilgalaikis kvapų poveikis gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų tiek emocinio pobūdžio (stresas, nerimas, depresija), tiek fizinio pobūdžio (akių dirginimas, galvos skausmas, kvėpavimo takų pakenkimas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas)“, – nurodo centras.

Kodėl visuomenė neinformuojama operatyviai?

Atsakydamas į klausimą, kodėl, gyventojų teigimu, apie galimus incidentus ar kvapų šaltinius visuomenė nėra operatyviai informuojama, AAD paaiškino, kad kvapų kontrolė pradedama gavus skundą.

„Įvykus incidentui, informuojamas ir Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pradeda tyrimą. Gyventojai, pastebėję galimą taršą, raginami skambinti telefonu 112“, – teigiama atsakyme.

NVSC savo ruožtu pažymėjo, kad dėl informavimo apie veiklos metu galimus kvapus turėtų atsakyti patys ūkio subjektai.

Ką daryti gyventojams?

NVSC primena, kad būtent ši institucija nagrinėja skundus dėl ūkinės veiklos metu sklindančių kvapų gyvenamojoje aplinkoje. Gyventojų kreipimuose būtina nurodyti kuo tikslesnę informaciją: kvapo pobūdį, laiką, intensyvumą, galimą taršos šaltinį.

Prašymus galima pateikti el. paštu info@nvsc.lt, atvykus į NVSC Kauno departamentą, paštu ar per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo informacinę sistemą. Informaciją apie kreipimosi būdus rasite https://nvsc.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/asmenu-aptarnavimas/ 

„Gyventojams rekomenduojame stebėti savo sveikatos būklę, pasijutus blogai – kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – pabrėžia NVSC.

Atmintiną Laisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją, Normainių-II km. apylinkės klebonas kunigas Robertas Skrinskas Jonavos rajono savivaldybės merui Mindaugui Sinkevičiui ir Tarybos nariams persiuntė, jo teigimu, „gausybės žmonių prašymą“ - atstatyti Šv. Jono skulptūrėlę Normainių paminkle, skirtame žuvusiems kovotojams už laisvę ir Tėvynę.

„Paminklas paskutinį kartą buvo tvarkomas prieš maždaug 50 metų. Šiuo metu jis apleistas, pajuodęs ir netvarkomas“, - rašoma klebono laiške, kuris sausio 14 dieną buvo gautas ir užregistruotas Jonavos rajono savivaldybės administracijoje (reg. Nr. 7B-71).

Paminklas registruotas Kultūros vertybių registre (kodas 26179), tačiau, pasak vietos bendruomenės, iki šiol nėra įtrauktas į savivaldybės prioritetinių tvarkytinų objektų sąrašą.

Kryžius - laikinas, sprendimai - ne

2024 metų birželio 28 dieną Normainiuose buvo pašventintas kryžius, kuris šiuo metu tik laikinai pritvirtintas prie paminklo šoninės sienos. Lėšas kryžiui skyrė projektą laimėjęs Petras Vyšniauskas.

Pasak kun. R. Skrinsko, kryžiaus vieta numatyta paminklo centre, tačiau Kultūros paveldo departamentas neleido jo įrengti nuolat, kol nebus atlikti paminklo tvarkybos darbai.

„Žmonės šį paminklą laiko svarbia atminties vieta. Per pastaruosius dešimt metų bendruomenė jau trečią kartą pasirašė prašymus jį sutvarkyti“, - teigia klebonas.

Savivaldybė: pirmiausia – tyrimai už 100 tūkst. eurų

Jonavos rajono savivaldybė, atsakydama į žiniasklaidos klausimus, nurodo, kad Normainių paminklo tvarkybos darbai ir Šv. Jono skulptūrėlės atkūrimas galimi tik po tyrimų ir projektavimo darbų.

„Projektavimo darbai ir tyrimai preliminariai kainuotų apie 100 tūkst. eurų“, - teigiama savivaldybės atsakyme.

Šiuo metu savivaldybė prioritetą skiria Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios vidaus patalpų remontui. Taip pat pažymima, kad savivaldybei priklauso net 265 kultūros paveldo objektai, kuriems kasmet skiriamos biudžeto lėšos.

Pasak savivaldybės, Normainių koplytėlės priežiūros ir remonto darbai, kuriuos buvo galima atlikti be projektavimo, jau įgyvendinti 2024 metais. 

Savivaldybė taip pat informuoja, kad kreipėsi į Kultūros ministeriją: ,,Savivaldybė kreipėsi į Kultūros ministeriją, buvo prašoma lėšų tyrimų ir projektavimo darbams. Kultūros ministerijos prioritetiniame finansuojamų objektų sąraše, laiške minimas kultūros paveldo objektas, liko prieš paskutinėje vietoje."

„Jei bijoma - atlikite tyrimą“

Klebonas neslepia nusivylimo argumentais, jog Šv. Jono skulptūrėlės atkūrimas galėtų kelti grėsmę paminklo stabilumui.

„Jei kyla baimė, kad uždėjus Šv. Jono statulėlę gali sugriūti visas paminklas, atlikite svorio išlaikymo tyrimą“, - savo laiške savivaldybei rašė kun. R. Skrinskas.

Klausimas lieka atviras, ar Normainių paminklo tvarkyba bus įtraukta į 2026–2027 metų strateginius veiklos planus. 

„Nežinau, kur pranešti, ar tiesiog paklausti dėl besitęsiančio ir besikartojančio dujų kvapo. Kodėl jokios informacijos apie tai niekada nėra iš „Achemos“ pusės – rekomendacijų ar bent kažkokio paaiškinimo? Tiesiog uždusti galima, vaikams pasidarė negera, pradėjo kosėti ir pykinti. Kada „Achema“ pagaliau baigs nuodyti Jonavą? Absurdas kažkoks“, – rašė moteris.

Paprašyta patikslinti, kurioje miesto vietoje kvapas buvo jaučiamas, jonavietė nurodė, kad smarvė tvyrojo centrinėje miesto dalyje.

„Centre pradžioje pajutau automobilyje, po to vedžiau vaiką į treniruotę į Jonavos Neries mokyklą – kvapas buvo be proto intensyvus. Keista, kad, pavyzdžiui, viršuje prie „Norfos“ Žemių gatvėje kvapo nėra – matyt, jis juda tam tikra kryptimi. Bet centre tuo momentu pasidarė net bloga“, – pasakojo gyventoja.

Kadangi panašūs skundai Jonavoje fiksuojami ne pirmą kartą, gyventojai ir redakcija svarsto, jog nemalonus kvapas galimai gali būti susijęs ne tik su AB „Achema“, bet ir su netoli jos veikiančia UAB „Jumps“. Ši įmonė anksčiau jau buvo bausta už šiurkščius aplinkosaugos pažeidimus.

Primename, kad 2025 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos prokuratūra paskelbė apie Kauno apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo su naftos produktais susijusią veiklą vykdžiusi įmonė, dalį veiklos vykdžiusi Jonavos rajone, buvo pripažinta kalta dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų. Byloje nustatyta, kad į aplinką buvo išpilta daugiau nei 200 kubinių metrų pavojingų naftos produktų atliekų, o žala aplinkai įvertinta daugiau nei 2,3 mln. eurų. Nors didžioji žalos dalis vėliau buvo pašalinta, įmonei skirta 10 tūkst. eurų bauda.

Reaguodama į gyventojos paklausimą, redakcija pateikė klausimus Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA), Aplinkos apsaugos departamentui (AAD), Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) ir Jonavos rajono savivaldybei. AAD ir NVSC pažadėjo atsakymus pateikti kaip įmanoma greičiau, o AAA ir savivaldybė jau pateikė paaiškinimus.

Kaip informavo Aplinkos apsaugos agentūra, antradienį, sausio 13 d., Jonavoje veikiančioje oro kokybės tyrimų stotyje Panerių gatvėje buvo fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10 ir KD2,5. Vidutinė paros KD10 koncentracija siekė 58,07 µg/m³, kai leidžiama norma yra 50 µg/m³.

„Šis oro taršos padidėjimas gali būti siejamas su dėl šaltų orų suintensyvėjusiu kuro deginimu šildant patalpas. Šilumos energija pastarosiomis dienomis intensyviai gaminama tiek energetikos įmonėse, tiek ir individualiuose namuose. Kad kuro deginimas yra pagrindinė padidėjusio oro užterštumo kietosiomis dalelėmis priežastis, parodo ir tai, kad labai išaugo smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) koncentracija aplinkos ore, o šis teršalas išmetamas būtent kuro deginimo metu. Atkreipiame dėmesį, kad kietosios dalelės neturi specifinio kvapo. Kitų teršalų koncentracijų normos šioje tyrimų vietoje Jonavoje nebuvo viršytos“, – teigė AAA atstovas ryšiams su visuomene Vaidotas Norkus.

Jonavos rajono savivaldybė nurodė, kad savivaldybėje gyventojų skundų ar pranešimų dėl nemalonių kvapų nebuvo gauta.

Atsakydama į klausimą, ar buvo tikrinta arba planuojama tikrinti AB „Achema“, UAB „Jumps“ ar kitas netoliese veikiančias įmones dėl galimos oro taršos ar kvapų, savivaldybė informavo, kad duomenų apie planuojamus ar vykdomus patikrinimus neturi. Pažymima, jog kvapų kontrolė gyvenamosios aplinkos ore yra priskirta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai.

Registrų centro duomenimis, UAB „Jumps“ šiuo metu yra likviduojama dėl bankroto.

Atsakydama į klausimą, kodėl, gyventojų teigimu, visuomenė ne visada operatyviai informuojama apie galimus incidentus ar kvapų šaltinius, savivaldybė nurodė, jog gavusi informaciją iš atsakingų institucijų visada informuoja visuomenę apie incidentus ar kompetentingų institucijų nustatytus kvapų šaltinius, galinčius kelti pavojų gyventojų sveikatai.

Taip pat pateiktos rekomendacijos gyventojams, ką daryti pajutus nemalonų ar neįprastą kvapą.

„Visais atvejais, pajutus nemalonų, neįprastą kvapą aplinkos ore, reikia kaip įmanoma skubiau skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112“, – nurodo Jonavos rajono savivaldybė.

Redakcija taip pat laukia kitų institucijų atsakymų į pateiktus papildomus klausimus. Juos gavus, informacija bus papildyta.

AAD ir NVSC pateikta informacija ČIA.