Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[E. Sabutis: „Lietuvos gaisrininkai laukia paramos ir konkrečių sprendimų, tačiau eilinį sykį sulauks tik savo veiklos analizės“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/e-sabutis-lietuvos-gaisrininkai-laukia-paramos-ir-konkreciu-sprendimu-taciau-eilini-syki-sulauks-tik-savo-veiklos-analizes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/e-sabutis-lietuvos-gaisrininkai-laukia-paramos-ir-konkreciu-sprendimu-taciau-eilini-syki-sulauks-tik-savo-veiklos-analizes Patikimai veikianti priešgaisrinė sauga yra vienas svarbiausių visuomenės saugumą lemiančių veiksnių, todėl labai svarbu, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos būtų aprūpintos tinkama gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika, įranga ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, o joje dirbantys pareigūnai džiaugtųsi motyvuojančiu ir oriu darbo užmokesčiu.

Tenka konstatuoti, kad nei ši, nei praėjusi valdžia deramo požiūrio į šią tarnybą nerodė ir nerodo.

Neseniai Valstybės kontrolė atlikto auditą. Juo buvo siekiama įvertinti, ar dabartinė dešiniųjų valdžia ir prieš tai buvusi „valstiečių-žaliųjų“ Vyriausybė tinkamai finansavo ir organizavo priešgaisrines pajėgas Lietuvoje. Ką parodė šis auditas?

Tenka konstatuoti, kad nei ši, nei praėjusi valdžia deramo požiūrio į šią tarnybą nerodė ir nerodo. Auditas atskleidė, kad priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi mažiau ugniagesių, nei yra būtina, ugniagesių aprūpinimas – tiek reikalinga technika, tiek būtiniausiomis asmens apsaugos priemonėmis – neatitinka minimalių reikalavimų, taip pat neužtikrinamas tinkamas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtis.

Kaip į Valstybės kontrolės auditą reaguoja vidaus reikalų ministrė? Tik priminsiu, kad būtent Agnės Bilotaitės vadovaujamai ministerijai yra pavesta formuoti valstybės politiką priešgaisrinės saugos srityje. A. Bilotaitė, matydama atlikto priešgaisrinių pajėgų audito analizę ir rekomendacijas, teigė, kad šiai sistemai reikalingi sisteminiai pokyčiai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovybei pavedė parengti pokyčių gaires, siekiant tobulinti departamento veiklą.

Vyriausybė vėl patvirtino, kad visos kylančios problemos bus „sprendžiamos“ atliekant studijas ir analizes.

Siekiant užtikrinti tinkamą nuolatinę priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtį, ministrė A. Bilotaitė, mano matymu, turėjo pradėti veikti nedelsiant, o ne permesti atsakomybę PAGD vadovybei, nurodant jai parengti dar vieną analitinį darbą. Pripažinsiu, kad toks vidaus reikalų ministrės žingsnis nenustebino, atvirkščiai – tik patvirtino tai, apie ką jau esu rašęs: šios Vyriausybės nariai nėra pasirengę pateikti aiškius žingsnius dėl sisteminių pokyčių, ne išimtis ir priešgaisrinė apsauga. Vyriausybė vėl patvirtino, kad visos kylančios problemos bus „sprendžiamos“ atliekant studijas ir analizes. Užtenka prisiminti, kad svarbiausiame šios valdžios dokumente – Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane – numatyta atlikti 159 analitinius darbus, kurių pagrindu kada nors bus teikiami konkretūs teisės aktai.

Stokojant idėjų, artimiausiu metu būtų naivu tikėtis stiprų svertų, leisiančių pagerinti priešgaisrinių pajėgų veiklą ir toje sistemoje tarnaujančių ugniagesių-gelbėtojų aprūpinimą, nors Valstybės kontrolės padarytas auditas atskleidė, kad  turi būti imtasi neatidėliotinų sprendimų, padėsiančių kuo greičiau ir ryžtingiau spręsti įsisenėjusias problemas priešgaisrinės saugos srityje.

Vidaus reikalų ministerija neturi ilgalaikės priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų aprūpinimo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika strategijos. Neišspręstas savivaldybių priešgaisrinių tarnybų aprūpinimo technika klausimas – neskiriama lėšų įsigyti technikos ir nenustatyta, kas ir iš kokių lėšų turi šias tarnybas aprūpinti. Automobilinėmis cisternomis tarnybas pagal galimybes aprūpina savivaldybės ir PAGD, kuris perduoda seną techniką. Audituojamu laikotarpiu perduotos automobilinės cisternos buvo vidutiniškai 30-ies metų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas trejus metus neatliko vertinimų, ar priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų aprūpinimas gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika atitiko nustatytus minimalius reikalavimus, todėl neturėjo patikimų duomenų, reikalingų technikos įsigijimams planuoti.

Priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms trūksta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos bei įrangos

Priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms trūksta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos bei įrangos: 38 proc. technikos trūksta valstybinėms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, 29 proc. – savivaldybių priešgaisrinėms pajėgoms, kad jų aprūpinimas atitiktų bent minimalius nustatytus reikalavimus. Absoliuti dauguma valstybinių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir ketvirtadalis savivaldybių priešgaisrinių pajėgų automobilinių cisternų turėjo ne visą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangą. Didelė dalis technikos sena – valstybinių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pusė technikos senesnė nei 15 metų, o savivaldybių – daugiau nei 20 metų.

Audito rezultatai atskleidė ir daugiau skaudulių. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi mažiau ugniagesių, nei yra būtina, VRM vykdoma politika negeba suformuoti reikiamus priešgaisrinių pajėgų žmogiškuosius išteklius – ugniagesių-gelbėtojų valstybėje trūksta.

Tik priminsiu, kad Lietuvoje priešgaisrinėse pajėgose dirba 5,5 tūkst. ugniagesių, kurių beveik pusė – savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai, kuriems pavesta atlikti tik pirminius gelbėjimo darbus. Dėl šios priežasties jiems nustatyti mažesni reikalavimai pasirengimui, sveikatai, aprūpinimui technika, apsaugos priemonėmis. Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad dalis šių ugniagesių faktiškai atlieka ne tik pirminius gelbėjimo darbus, o juos atlikti nėra tinkamai aprūpinti. Nedetalizavus, kas yra pirminiai gelbėjimo darbai, nėra aišku, kokios yra savivaldybių ugniagesių darbų apimtys, ir neužtikrinama, kad jie būtų tinkamai pasirengę pavestoms funkcijoms atlikti.

Analizuotais atvejais beveik pusėje komandų budinčiose pamainose buvo mažiau ugniagesių, nei nustatyta. Pusėje į gaisravietę pirmiausia atvykusių savivaldybių priešgaisrinių tarnybų buvo tik po vieną ugniagesį! Tokią padėtį nulėmė sisteminis visų vyriausybių nesugebėjimas skirti didesnį finansavimą ir bandymas šį klausimą ir atsakomybę permesti ant savivaldos „pečių“.

Ugniagesių-gelbėtojų maži atlyginimai yra plačiai aptarti viešojoje erdvėje

Tai, kad ugniagesiams jau seniai trūksta ne tik darbui būtiniausių priemonių, bet ir motyvuotų darbuotojų ir  geresnių atlyginimų – kalbama jau ne vienus metus, tačiau  šioje vietoje stebina Vidaus reikalų ministerijos pozicija. Ji nenumato ugniagesiams skirti daugiau lėšų ir skatina PAGD imtis tolimesnių reformų. Dėl aiškumo, reikia pabrėžti, kad ugniagesiams skirti asignavimai po truputėlį auga, tačiau tai yra tik maža dalis, ką reikėtų skirti priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Ugniagesių-gelbėtojų maži atlyginimai yra plačiai aptarti viešojoje erdvėje, todėl šiame straipsnyje jų nekartosiu.

Ministrei A. Bilotaitei ir visai Vyriausybei norisi palinkėti kuo greičiau įgyvendinti šio audito rekomendacijas ir nebekurti naujų, dažnu atveju, butaforinių analizių. Nė viena nauja analizė neatskleis nieko naujo: visos priešgaisrinės sistemos veiklos problemos žinomos seniai, todėl pakartotiniai tyrimai eilinį sykį tampa puikia priežastimi šio klausimo vilkinimui. VRM, kaip tiesiogiai atsakinga institucija, turi padėti suformuoti priešgaisrines pajėgas, kurios būtų tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus ir atlikti gelbėjimo darbus, būtų tinkamai valdoma gaisrų kilimo rizika, o pats ugniagesys galėtų ir turėtų jaustis ne „išmaldos prašančiu“, o savigarba jaučiančiu pareigūnu, tarnaujančiu Lietuvos valstybei ir joms žmonėms.

Pabaigai reikia pastebėti, kad dabartinė situacija dėl vakcinavimo nuo koronaviruso, švelniai tariant, taip pat glumina. Jau nebestebina Vyriausybės sprendimas – paskutine prioritetine grupe – yra  asmenys, vykdantys gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas ir kontaktuojantys su kitais asmenimis. Į šią kategoriją patenka ir ugniagesiai. Nusivylimo neslepianti priešgaisrinė gelbėjimo sistema tyliai kalba, kad Vyriausybė jau dabar turėtų galvoti, kaip reabilituotis prieš valdžios veiksmais nusivylusią bendruomenę.

 

Seimo narys Eugenijus Sabutis

E. Sabutis: „Lietuvos gaisrininkai laukia paramos ir konkrečių sprendimų, tačiau eilinį sykį sulauks tik savo veiklos analizės“

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Apr 2021 08:58:58 +0300
<![CDATA[Seimo narys Eugenijus Sabutis: „Savivaldybių vežėjai – pandemijos ir ministerijų įkaitai“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-narys-eugenijus-sabutis-savivaldybiu-vezejai-pandemijos-ir-ministeriju-ikaitai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-narys-eugenijus-sabutis-savivaldybiu-vezejai-pandemijos-ir-ministeriju-ikaitai Ministras Marius Skuodis žiniasklaidai yra pareiškęs, kad siekdamas užtikrinti patogų tarpmiestinį susisiekimą, ieškos sprendimų, kokią optimalią susisiekimo sistemą Lietuvoje norėtų matyti. Atrodytų, kad susisiekimo ministro noras tikrai geras, tačiau labai nesavalaikis. M. Skuodis deklaruoja, kad sieks sukurti optimalų susiekimo tinklą, bet tokio pobūdžio deklaracijos yra ne vietoj ir ne laiku. Lietuvai vis dar kovojant su COVID-19 pandemijos sukeltais ekonominiais padariniais, ministro norėtųsi paklausti, kada bus aiški žinia, kad Susisiekimo ministerija sieks padėti išlikti susiekimo tinkle dalyvaujančioms ir savivaldybėms priklausančioms keleivių pervežimo transporto įmonėms. Kol kas jokių ekonominės krizės padarinius sušvelninti galinčių priemonių šioms įmonėms nematome. Dar daugiau – neturėdamas nė vieno pagalbos priemonių punkto šiam transporto sektoriui išlikti, ministras M. Skuodis pareiškė, jog efektyvi susisiekimo sistema, suderinant autobusų ir traukinių maršrutus ir savivaldybių poreikius, yra vienas jo svarbiausių darbų. Bet apie kokius savivaldybių poreikius, ir tuo labiau, efektyvią susisiekimo sistemą galima kalbėti, jeigu savivaldybėms priklausantis keleivių pervežimo sektorius merdi ir galvoja tik apie išlikimą. Sutinku, kad kritikos strėlės neturėtų lėkti tik į susisiekimo ministerijos pusę. Papildomą atsakomybę turėtų prisiimti tiek Ekonomikos ir inovacijų, tiek Finansų ministerijos.

Praėjo daugiau nei vieneri metai nuo pandemijos ir karantino pradžios paskelbimo Lietuvoje. Daugeliui paslaugų sektorių buvo suduotas stiprus smūgis. Vienas iš tokių sektorių buvo ir keleivių pervežimas, kurio Vyriausybė savo sprendimais tiesiogiai neuždraudė, tačiau draudžiant ar ribojant kitas ūkines veiklas, šiam sektoriui buvo suduotas milžiniškas smūgis. Dėl įvestų ribojimų drastiškai krito keleivių srautai, nes tiek privataus sektoriaus, tiek valstybinių įstaigų darbas iš esmės persikėlė į nuotolį. Savaime suprantama, kad susidariusi situacija dėl įvesto karantino įtakojo vežėjų pajamų mažėjimą, o būtinosios sąnaudos (autobusų išperkamoji nuoma, jų draudimai, remonto) niekur nedingo.

Daugelis kitų sektorių atstovų pasakytų, kad pandemijos sukelti padariniai kirto visiems ir nėra reikalo šiai sričiai skųstis, nes, siekdama padėti nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, Vyriausybė sukūrė visą eilę paramos verslui priemonių pagalbos paketą. Bet ar tai tiesa? Plačiau įsigilinus į šias priemones, galima daryti išvadą, kad dažnu atveju šis priemonių paketas ne pagalbą teikia, o tik laikinai leidžia įmonei egzistuoti. Noriu priminti, jog būtent keleivių vežimo sritis yra ne tik viena labiausiai nukentėjusių nuo visuotinio karantino padarinių, bet ir labai svarbią socialinę funkciją atliekantis sektorius.

Šioje srityje dirba ir privačios, ir savivaldybės valdomos įmonės, dažniausiai turinčios vienodą teisinį statusą „uždaroji akcinė bendrovė“. Kitaip tariant, vienodi juridiniai vienetai tik skirtingi jų savininkai. Tačiau tuo lygybė ir panašumas baigiasi. Iš šio sąrašo reikėtų išskirti dideles įmones, kurių paramos priemonės skiriasi.

Smulkios ir vidutinės savivaldybių įmonės vėl atsidūrė „trečio brolio“ vaidmenyje, o tiksliau, jų išgyvenimo klausimai užkrauti ant akcininkų – savininkų pečių. Savivaldybių valdomos įmonės visiškai išbrauktos iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuriamo pagalbos priemonių paketo. Negana to, pagal Aušrinės Armonaitės vadovaujamos ministerijos absurdišką argumentaciją, savivalda taip pat negali pretenduoti į nuostolių kompensacijas, kurios susidarė padidėjus nuostoliams, aptarnaujant vietinio susiekimo maršrutus, nes taip mano Finansų ministerija. Jos nuomone, tai nėra tiesioginiai nuostoliai. Ši ministerija yra informavusi savivaldybes, kad keleivių vežėjų dėl keleivių srauto sumažėjimo negautos pajamos nebus kompensuojamos, nes jos nėra nei tiesioginiai nuostoliai, nei materialiniai ištekliai, todėl nėra teisinio pagrindo jų kompensuoti. Toks Finansų ministerijos požiūris galėtų būti laikomas pagrįstu ir racionaliu tik tokiu atveju, jeigu nebūtų nutylima apie vienodų sąlygų nebuvimą visoms bendrovėms, nesvarbu ar jos privačios, ar priklausančios savivaldybėms.

Tik priminsiu, kad privatūs vežėjai, dirbantys savivaldybėse ir teikiantys tokias pačias paslaugas, kaip ir savivaldybių įmonių vežėjai, gauna verslo įmonėms skirtą Invegos paramą. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuruojamos programos Invega veiklos tikslas – palankios aplinkos verslui kūrimas, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimas ir plėtra.

Kodėl pagal šią skatinimo priemonę yra proteguojamos vienos keleivių pervežimo bendrovės, tačiau kitos – užmirštamos?

Centrinė valdžia, kiekvienu jai palankiu momentu, iš savivaldos, o ypač iš savivaldybių valdomų įmonių, reikalauja sąžiningos konkurencijos ir vienodos politikos užtikrinimo. Tačiau, savo ruožtu, laikytis tokių pačių principų Vyriausybė nenori. Kodėl kyla didelis noras remti vienus, bet užmiršti kitus. Suprantu Laisvės partijos norą tarnauti privačiam verslui, kuriam savo simpatijų niekada neslėpė ši partija ir jos pirmininkė A. Armonaitė. Tačiau jos vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija neturėtų tapti siaurų partinių ar verslo grupių interesų įkaite. Šios ministerijos, kaip ir visos Vyriausybės, pareiga yra padėti ir užtikrinti konkurenciją bei lygias sąlygas kiekvienam vežėjui. Tampa labai įdomu, ką šiuo klausimu pasakys Konkurencijos tarnyba, į kurią dėl diskriminacinės politikos savivaldybių valdomų įmonių atžvilgiu, jau kreipėsi asocijuotos struktūros.

Šia tema galima būtų kalbėti dar ilgai, be perstojo teikiant pavyzdžius dėl Vyriausybės požiūrio į „didžiausią blogį“ – savivaldybių valdomas bendroves. Tačiau valdančiajai daugumai palinkėsiu niekada neužmiršti, kad savivaldybių įmonių tikslas yra nepertraukiamai teikti viešąsias paslaugas ir vykdyti veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Jos yra atsakingos už viešųjų paslaugų, tame tarpe keleivių vežimo, užtikrinimą ir teikimą gyventojams, būtent dėl šios priežasties privačioms vežėjų bendrovėms teikiamas pagalbos priemones reikėtų pritaikyti ir savivaldybėms priklausančioms viešojo transporto įmonėms.

Ir pabaigai labai konkretus pavyzdys iš Jonavos rajono savivaldybės. Kovo pabaigoje privatus vežėjas informavo Užusalių kaimo gyventojus, kad nutraukiamas maršrutas, kuriuo kaimo gyventojai buvo vežami į Kauną. Dėl aiškumo patikslinu, kad Užusaliai – kaimas Jonavos rajone, prie pat ribos su Kauno rajonu. Šio kaimo gyventojams Kaunas yra dvigubai arčiau negu Jonavos miestas. Nutraukto maršruto priežastys daugiau negu aiškios – karantinas, nėra pajamų, neapsimoka. Na, privatus vežėjas yra privatus vežėjas – suprantama, kad pajamos, generuojančios pelną, jam yra svarbiausias veiklos rodiklis. Tačiau gyventojų interesas išlieka – jie nori vykti į Kauną – į darbus, į gydymo įstaigas. Todėl Jonavos rajono savivaldybė kartu su savivaldybės įmone UAB „Jonavos autobusai“ įsijungė į šios problemos sprendimą. Ir savivaldybė, ir jos įmonė lygiai taip pat, kaip ir privatus vežėjas kenčia nuo pajamų netekimo. Tačiau čia yra savivaldybės įmonė, suprantanti ir atliepianti viešąjį gyventojų interesą. Šioje vietoje reikia savęs paklausti: o kas būtų, jeigu savivaldybė iš viso neturėtų tokios įmonės? Bijau prognozuoti, kiek Užusalių kaimo gyventojams tektų laukti maršruto atstatymo, jeigu Jonavos rajono savivaldybė neturėtų savo susisiekimo bendrovės, o administracijai tektų skelbti naują viešojo pirkimo konkursą maršruto aptarnavimui? Du, tris mėnesius, o gal ir pusę metų? Ką vietos politikai atsakytų kaimo gyventojams? Kad pakentėtų, kad pirkimo procedūros užtrunka? Apie tokius atvejus teko ir greičiausiai teks dar ne kartą išgirsti iš tų savivaldybių, kurių teritorijoje keleivių pervežimą „užtikrina“ privatūs vežėjai. Todėl siūlau ministerijoms nustoti kartoti užkeikimus apie konkurencijos užtikrinimą, laisvą rinką, o pamatyti, ką šių principų diegimas ir laikymasis dėl laikymosi lemia paprastiems rajonų gyventojams, nes gyventojams svarbu ne principai, o jiems reikalingų viešųjų paslaugų užtikrinimas.

 

Seimo narys Eugenijus Sabutis

Seimo narys Eugenijus Sabutis: „Savivaldybių vežėjai – pandemijos ir ministerijų įkaitai“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Apr 2021 09:59:50 +0300
<![CDATA[Seimo narys E. Sabutis: „Receptas Vyriausybei“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-narys-e-sabutis-receptas-vyriausybei https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-narys-e-sabutis-receptas-vyriausybei Artėdamas prie savo veiklos šimtadienio, ministrų kabinetas pristatė 126 puslapių apimties Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Keista, kad minėtas planas deramo dėmesio ir išsamesnio požiūrio tiek tarp politikų, ypač opozicijos atstovų, tiek ir iš ekspertų žiniasklaidoje nesulaukė. Girdėjome tik pavienius pamąstymus ar nuogąstavimus. Galbūt – ir greičiausiai – šio dokumento svarbą užgožė kiti klausimai, tarp kurių – kritika Vyriausybei ir valdančiajai daugumai dėl itin prastos ir niekaip negerėjančios komunikacijos aiškinant žmonėms vakcinavimo nuo COVID-19 svarbą, eigą ir naudą. Komunikacinės klaidos, neapibrėžtumas ir nuolatinė kova su Prezidentūra lėmė tai, kad Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano klausimas buvo nustumtas į šalį.

Mano įsitikinimu, šis planas yra svarbiausias dokumentas šioje Seimo kadencijoje, nes juo ateinančius ketverius metus privalės vadovautis premjerės Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas. Tik priminsiu, kad teisės aktai numato, jog Vyriausybė, Seimui pristačiusi savo programą, per tris mėnesius turi pateikti ir šios programos įgyvendinimo planą, veikimo pricipus ir teisėkūros iniciatyvas, kitaip tariant, pateikti tikslias nuostatas, kokiais veikimo principais Vyriausybė vadovausis ir brėš liniją, pagal kurią artimiausius metus gyvens tiek valstybė, tiek jos žmonės. 

Visų pirma, į ką labiausiai norėtųsi atkreipti dėmesį, kad įgyvendinimo plane trūksta konkrečių darbų ir kartu planuojama per daug naujų analizių. Šiame plane turėtų atsispindėti aiškūs įstatymų projektai ar Vyriausybės nutarimai, rodantys kryptis, kur Vyriausybė dės pagrindinius akcentus. Vietoje to, matome, kad dėl 159 nuostatų įgyvendinimo bus atliekamos studijos ir analitiniai darbai. Svarbiausias yra faktas, kad nemaža dalis plane sudėtų priemonių numatyta įgyvendinti tik 2024 metais – šios Vyriausybės kadencijai einant paskutinius savo mėnesius ar net kadencijai pasibaigus.

Natūraliai kyla klausimas: ar įgyvendinimo plane taip dažnai minimos „analizės“ neturėjo būti atliktos prieš paskelbiant priemonių planą? Juk šiandieninė Vyriausybė ir Seimo valdančioji dauguma aštuonerius metus buvo opozicijoje ir kritikavo kiekvieną tuo metu valdžioje esančių Vyriausybių daromus žingsnius. Mano manymu, aštuoneri metai turėjo būti skirti ir tam tikrai analizei ar konkretesnėms išvadoms daryti, kad laimėjus Seimo rinkimus ir sudarius Vyriausybę, būtų galima imtis nuoseklaus vadovavimo valstybei. O gal dešinieji nesitikėjo ar nebuvo pasiruošę perimti vairą į savo rankas?

Man, kaip vadovavusiam Jonavos rajono savivaldybei ir dabar esančiam Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, labiausiai domino Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyti punktai, susiję su savivaldos savarankiškumu ir jos stiprinimu. Ne kartą viešojoje erdvėje ir iš Seimo tribūnos girdėjome, kad premjerė I. Šimonytė akcentavo, kad, planuodama kadencijos darbus, Vyriausybė tarsis su socialiniais ir ekonominiais partneriais, visuomenės grupių atstovais, su jais bendradarbiaus dėl tinkamo sprendimų parengimo ir priėmimo. Tarp kurių yra ir savivaldai atstovaujanti Lietuvos savivaldybių asociacija. Turėjau vilties, kad Vyriausybė atsižvelgs į šios asociacijos aiškius pasiūlymus dėl didesnio savivaldybių savarankiškumo, o šių pasiūlymų Vyriausybei buvo pateikta ne viena dešimtis. Deja, bet tenka konstatuoti, kad dabartinės Vyriausybės žadėtoje regionų stiprinimo ir savivaldos savarankiškumo politikoje nieko apčiuopiamo nenumatyta. Svarbiausiame šios Vyriausybės dokumente – Programos nuostatų įgyvendinimo plane – nėra jokių įsipareigojimų dėl savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimo ir investicinio pajėgumo didinimo. Vietoj konkrečių punktų, matome tik idėjų stoką.

Pastarąjį sakinį galiu pagrįsti dviem kertiniais punktais. Pirmasis – pati Vyriausybė savo programos įgyvendinimo plane akcentuoja ne būtiniausius teisės aktų pakeitimus, galėjusius leisti savivaldai sustiprėti, o užsimena apie 1 – vieną! – analizę iš jau minėtų kitų 159, pagal kurią ieškos sprendimų dėl geresnio savivaldybių pajamų surinkimo, šaltinių įvairinimo, įskaitant galimybę savivaldybėms priskirti daugiau mokesčių. Trumpiau tariant – ieškos galimybių kiek įmanoma vėlesniam laikui atidėti sprendimus, kurių laukia regionai. Antrasis – Lietuvos savivaldybių asociacija šiai Vyriausybei, kai jos programa buvo patvirtinta, pateikė didelį dokumentą su išsamia analize, kur prie kiekvieno programos punkto buvo parašyti konkretūs darbai, ką ši Vyriausybė galėtų daryti, siekiant stiprinti decentralizaciją ir daugiau galimybių duoti savivaldai, tačiau šie pasiūlymai liko giliuose Vyriausybės „stalčiuose“.

Papildomai Vyriausybei noriu priminti, kad analizė jau yra padaryta ir naujos daryti nėra jokio reikalo. Dar praėjusiais metais buvo pristatyti pasiūlymai, parengti remiantis Lietuvos regionų esamos būklės ir savivaldybių savarankiškumo analizės, užsienio šalių gerosios patirties analizės, savivaldybių tyrimo ir viešosios konsultacijos rezultatais. Apie tai, kad savivaldybių veiklą apibrėžiančios taisyklės Lietuvoje yra vienos griežčiausių Europoje, nuolat pabrėžia ne tik Lietuvos savivaldybių asociacija, bet ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Atsižvelgiant į Vyriausybės parodytą požiūrį, vykdomosios valdžios pateiktų priemonių, susijusių su savivaldybių funkcijų pasiskirstymu, finansavimu ir įgyvendinimu ką tik prasidėjusioje Seimo pavasario sesijoje ar net vėliau būsiančioje rudens sesijoje, greičiausiai neišvysime. Vietoj to, Vyriausybė užsakinės mistines „analizes“.

Tiek Lietuvos savivaldybių asociacijos, tiek nepriklausomų ekspertų išvadose atsispindi pasiūlymai, kurie galėjo ir turėjo atsirasti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, o tuo pačiu ir Seimo politinėje darbotvarkėje. Šiame straipsnyje norėčiau palengvinti darbą valdančiajai daugumai ir pateiksiu receptą įsisenėjusiai ir vis stringančiai decentralizacijos reformai.

Šioje Seimo pavasario sesijoje bent pateikimo stadiją turėjo pasiekti mokestiniai teisėkūros pakeitimai, susiję su jau plačiai aptartu savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimu ir investicinio pajėgumo didinimu. Šie pakeitimai yra plačiai išdiskutuoti ir visos reikalingos analizės padarytos.

Pirmas žingsnis, kurį turėjo žengti Vyriausybė – pakeisti pelno mokesčio perskirstymo į biudžetą tvarką ir numatyti galimybę įmonės sumokėtą pelno mokesčio dalį įskaityti į tos savivaldybės biudžetą, kurioje veikia verslas. Dabartinė savivaldybių biudžetų nustatymo tvarka nemotyvuoja savivaldybių kurti naujas darbo vietas ar imtis investicijų pritraukimo. Norint pasiekti spartesnį regionų augimą, reikia padėti sustiprėti ekonominiams centrams Lietuvos rajonuose. Tam, kad savivaldybės augtų, būtina priimti Pelno mokesčio įstatymo pataisas. Siekdamos pritraukti verslą ir turėdamos aiškias finansines paskatas, savivaldybės turės didesnes galimybes kviesti naujas įmones, o tuo pačiu užtikrinti pelningas įsidarbinimo galimybes regionuose gyvenantiesiems ir dirbantiesiems. Vienos savivaldybės tvarkys infrastruktūrą, kitos – organizuos rinkos poreikius atitinkantį profesinį mokymą ir kitais būdais sieks gerinti investicinę aplinką – priklausomai nuo konkrečios savivaldybės poreikių.

Kitas labai svarbus ir nesudėtingas, bet savivaldai labai reikalingas teisės aktų pakeitimas būtų motorinių transporto priemonių registracijos mokestį įskaityti tiesiai į savivaldybių biudžetus. Jau atliktos analizės atskleidžia, kad šio mokesčio pajamų perdavimas savivaldybėms yra labai savalaikis ir dėl aplinkosauginių tikslų, nes savivaldybės būtų labiau įgalintos ir finansinėmis paskatomis motyvuotos kurti žaliąsias erdves, gerinti viešojo ir privataus transporto infrastruktūrą ir įgyvendinti kitas oro taršos mažinimo priemones. Nereikia pamirši, kad tai taip pat sukurtų vieną iš esminių savivaldybių savarankiškumą stiprinsiančių  priemonių – didinti savivaldybių investicinį pajėgumą, plečiant jų savarankiškųjų pajamų šaltinius. Dėl tikslumo ir aiškumo reikėtų pažymėti, kad du pastarieji pasiūlymai mano iniciatyva yra registruoti Seime ir bet kokiu atveju pasieks parlamento darbotvarkę.

Trečioji priemonė kartu su kompleksiniais pakeitimais turėjo pasirodyti iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Tai savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimai, kurie numatytų būtinybę artėti prie šimtaprocentinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) netekčių kompensavimo savivaldybių biudžetams. Šiuo metu galiojanti nustatymo metodika yra ydinga, nes savivaldybėms nepilnai kompensuojamos GPM netektys, susidarančios dėl centrinės valdžios sprendimų, mažinančių savivaldybių pajamas iš šio mokesčio. GPM yra pagrindinis savivaldybių savarankiškųjų pajamų šaltinis – pajamos iš šio mokesčio sudaro daugiau nei 80 proc. visų savivaldybių biudžetų pajamų. Praktiškai daugeliui savivaldybių yra vienintelis mokestis, kuris leidžia suformuoti biudžetą ir finansuoti įvairias išlaidas. Šio mokesčio pajamų neliečiamumas ir stabilumas yra kertinis, kalbant apie savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimą. Noriu priminti, kad iki 2018 m. netekimai savivaldai buvo kompensuojami 100 procentų.

Kalbėdami apie priemones, turėjusias atsidurti dar šioje sesijoje, turime nepamiršti galimybės steigti naują savivaldybių finansinio savarankiškumo instrumentą – Savivaldybių paskolų ir garantijų fondą. Savivaldybėms tai buvo vienas svarbiausių ir laukiamiausių sprendimų iš šios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, ir jis, deja, taip pat nerado vietos. Regionams itin svarbu buvo išgirsti, kad Vyriausybė rengiasi steigti savivaldybių savarankiškumą didinantį instrumentą – minėtą fondą. Šiam finansiniam mechanizmui formuoti galėtų būti naudojamos Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitos struktūrinių fondų lėšos. Šiam mechanizmui įgyvendinti bent jau dabar nebūtina steigti atskiros institucijos – tai gali būti atskiras instrumentas ar programa, kurios vykdymas būtų pavestas vienai iš panašią veiklą vykdančių institucijų.

Būtų galima minėti ir kitas reikalingas priemones, bet puikiai suprantu, kad visko per vienus metus įvykdyti neįmanoma. Tačiau imtis pirminių veiksmų tikrai buvo įmanoma. Deja, dar kartą tenka pripažinti, kad plane numatyta daug analitinio darbo, bet per mažai įsipareigojimų ir pažadų vykdymo. Dabartinės valdžios plačiai pristatinėtoje savivaldos stiprinimo politikoje, be analitinių veiksmų – nieko apčiuopiamo šioje srityje daugiau nenumatyta.

 

LR Seimo narys Eugenijus Sabutis 

 

Seimo narys E. Sabutis: „Receptas Vyriausybei“

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 18 Mar 2021 08:53:04 +0200
<![CDATA[Seimo narys Eugenijus Sabutis: „Valstybės vizija – pėsčiomis, elektromobiliu ir ekologišku autobusu per duobėtas gatves ir žvyrkelius?“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-narys-eugenijus-sabutis-valstybes-vizija---pesciomis-elektromobiliu-ir-ekologisku-autobusu-per-duobetas-gatves-ir-zvyrkelius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-narys-eugenijus-sabutis-valstybes-vizija---pesciomis-elektromobiliu-ir-ekologisku-autobusu-per-duobetas-gatves-ir-zvyrkelius Viešojoje erdvėje nuolat atsiranda pasvarstymų, nuomonių ir komentarų dėl lietuvių nenoro išsižadėti savo nuosavų transporto priemonių, nors jų sukeliama tarša neabejotinai kenkia žmonių sveikatai. Lietuvos gyventojai automobilių (ypač senų, taršių ir galingų) vis dar neatsisako, nors dėl jų miršta daugiausia žmonių tarp išsivysčiusių valstybių. Publikacijų ar komentarų autoriai nuolat ieško priežasčių ir išskiria problemas, tradiciškai paliesdami susisiekimo, viešojo transporto, miestų urbanizacijos ir su tuo susijusios visuomenės sveikatos problemos.

Šiomis temomis kalbama kelis pastaruosius dešimtmečius, tačiau esminio proveržio pasiekti valstybėje kol kas nepavyksta. Įvairios suinteresuotos grupės, politikai ir visuomenės atstovai daug diskutuoja, tačiau bendro sprendimo nerandama, nors, rodos, iškelti ambicingi tikslai ir jų siekiama. Savivaldybėse patvirtinti darnaus judumo planai, nuolat aptariama viešojo transporto pertvarka, susisiekimo sektoriaus tobulinimas, visuomenės sveikatos gerinimas. Valstybė, ypač miestai ir miesteliai, kiek jų finansiniai ištekliai leidžia, stengiasi nuolat plėsti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklus, didinti gyventojų suinteresuotumą naudotis viešuoju transportu, tam naudojant ne tik skatinimo sistemą, bet ir „pozityvios diskriminacijos“ priemones, kai, pavyzdžiui, nuolat didinamos automobilių parkavimo kainos didmiesčių centruose, taip siekiant išvengti jų sankaupų ir padidėjusios taršos bei skatinant naudotis visuomeniniu transportu, o surenkamas lėšas toliau naudojant alternatyvaus susisiekimo plėtojimui.

Žiniasklaidoje pasirodančiuose straipsniuose ir svarstymuose į šią problemą dažniausiai pažvelgiama tik keliais aspektais, kurie iki galo neaptariami, todėl norisi pateikti ir savo, buvusio vienos iš didesnių savivaldybių vadovo, poziciją. Ypač norisi, kad ši problema nebūtų matoma taip vienpusiškai, tarsi gyventojams trūksta tik sąmoningumo, kurį išugdžius keliais pamoralizavimais – problema bus išspręsta.

Nuosavas automobilis iki šiol ne vienam Lietuvos gyventojui vis dar išlieka ne tik susisiekimo priemone, bet ir prestižo bei statuso objektu. Didesnės galio variklis su „daug arklių“, visi varantys ratai, padidintas pravažumas – geresnio ir „aukštesnio“ statuso simbolis. Pripažinkime, kad tik retas susimąstome apie tokio automobilio išmetamus CO2 ir kietųjų dalelių kiekius. O dar papildomai reikia įvertinti, kad dažnas toks automobilis jau sulaukęs garbaus amžiaus, kurio techninei priežiūrai skiriamas tik minimalus dėmesys, kas lemia didesnes nei gamintojo deklaruojamas žalingų gamtai išmetamų medžiagų kiekius. Taip pat retas mažo miestelio gyventojas iš viso susimąsto apie šį klausimą, o didesnio ir galingesnio automobilio įsigijimą pagrindžia poreikiu važiuoti į „kaimą“, į „Palangą“, kur, jo manymu, mažas, nedidelio darbinio tūrio variklio automobilis yra prastas pasirinkimas, nežiūrint į tai, kad mažiau teršiama gamta ir galima sutaupyti išlaidas kurui. Galime kiek norime moralizuoti tokį asmens pasirinkimą, tačiau nuvykę į bet kurią vadinamąją „rajono“ savivaldybę susidursime su jos realybe – didžioji dalis valstybinės reikšmės kelių iki šiol yra žvyro pagrindo – ir pripažinkime – nedideliems automobiliams tiesiog nėra tinkami naudoti ne tik vasarą – ką jau kalbėti apie žiemos laikotarpį. Todėl truputį veidmainiška, sėdint dideliame mieste ir naudojantis jo asfaltuotų, patogių ir valomų gatvių privalumais, moralizuoti miestelių ir kaimų gyventojus, kad naudojasi senais, taršiais automobiliais arba nesinaudoja viešuoju transportu. Kol susisiekimas tarp miestelių, kaimų išliks tik žvyrkeliais – neverta laukti jokio proveržio. Ta pati problema susijusi ir su miestų plėtra. Po nepriklausomybės atgavimo, gerėjant žmonių ekonominei padėčiai, vis daugiau gyventojų persikėlė gyventi į naujai statomas gyvenvietes priemiesčiuose, sodų bendrijas, aplinkinius kaimus. Tačiau, kad ir kaip norėtumėm, investicijos į tokių rajonų infrastruktūrą nevyko ir nevyksta tokiu pat spartumu kaip gyventojų apsigyvenimo priemiesčiuose tempai. Savivaldybės turėjo ir tebeturi daugybę problemų gerindamos pačių savivaldybių miestų-centrų infrastruktūrą (daugelyje jų net miesto gatvės dar neasfaltuotos), todėl tokiems gyventojams nuosavas automobilis ar net keli yra ne prabanga ar kaprizas, o tiesiog kasdieninio gyvenimo būtinybė. Savivaldybių vadovai nuolat galvoja, kaip suderinti visų gyventojų interesus – ir šiuo atveju dažnai nusprendžiama tankiau gyvenamų rajonų naudai, nes ir juose esama (dažnu atveju paveldėta pasenusi ir prasta sovietinių laikų) infrastruktūra reikalauja milžiniškų investicijų. Dažnu atveju tankiau apgyvendintų ir naujai urbanizuojamų teritorijų gyventojai tampa dirbtinio supriešinimo ir politinių batalijų taikiniais, kai vietos politikai „medžiodami“ rinkėjų balsus nepagrįstai žada jiems užtikrinti lygiavertę miestui infrastruktūrą (vandens, nuotekų, šilumos tiekimą, asfaltuotus kelius, jų apšvietimą, pėsčiųjų takus), nors puikiai suvokia, kad tai taptų nepakeliama našta ir taip nedideliems savivaldybių biudžetams.

Kitas aspektas, į kurį dažniausiai žvelgiama gana vienpusiškai – tai kaštų ir naudos analizė. Dažnai tenka skaityti įvairius straipsnius, kuriuose ekonomistai, vyriausybės atstovai naudoja šį argumentą, ypač pabrėždami ir akcentuodami valstybės išlaidas. Tačiau kiekvienas žmogus savo šeimos ūkyje šią analizę taip pat daro kiekvieną dieną, kiekvienu savo gyvenimo momentu. Ir dažnam „nauda“ turėti nuosavą automobilį nusveria „kaštus“. Visi žinome, kad paskaičiavus nuosavo automobilio kainą, draudimo, kuro, remonto išlaidas – jis niekada neatsipirks ir neatneš kažkokios apčiuopiamos naudos – tačiau reali nauda yra patogumas ir nepriklausomumas. Mažoje savivaldybėje kol kas tiesiog yra patogiau naudotis ne viešuoju transportu, o nuosavu automobiliu. Šiuo atveju patogumo argumentas yra daug svaresnis už asmeninę ar visuomeninę naudą. Ypač kai viešojo transporto maršrutai yra reti, stotelės per daug nutolusios. Nereikia pamiršti, kad mažųjų savivaldybių gyventojų ekonominė padėtis iki šiol neprilygsta didmiesčių, todėl jų galimybės pirkti naujus, mažiau taršos skleidžiančius ar netgi elektra varomus automobilius „iš salono“ yra prastesnės ir jie renkasi įsigyti senus, taršius automobilius, nes jie tiesiog daug pigesni. Papildomai gyventojai vertina ir tą aplinkybę, kad mažuosiuose miestuose beveik nėra išplėtotos infrastruktūros krauti elektra varomų automobilių. Todėl tik telieka įsivaizduoti tokių žmonių mintis apie valstybę, kuri dar papildomai juos nubaudė transporto mokesčiu perkant naudotą taršų automobilį, nors iš esmės jie neturi kito pasirinkimo, nes elektra varomas automobilis jiems tiesiog yra neįperkamas. Taip pat tik galime įsivaizduoti, ką tokie žmonės jaučia žiūrėdami į kitus gyventojus, važiuojančius prabangiais elektromobiliais, už kuriuos jie ne tik kad nemoka įsigijimo mokesčio, bet dar ir gauna papildomą valstybės kompensaciją, t. y. turtingas žmogus ne tik moka pigiau, bet dar ir paremiamas visų mokesčių mokėtojų pinigais. Pavyzdžiui, pirkdamas naują „Tesla“ modelį, jo pirkėjas pretenduoja gauti 2 tūkst. eurų kompensaciją iš valstybės biudžeto.

Ta pati medalio pusė yra ir viešasis transportas – ypač mažųjų savivaldybių. Pagrindinis tokio transporto vartotojas – moksleiviai ir senjorai, t. y. asmenys, kuriems mokamos įvairios kompensacijos. Šiuo atveju savivalda turi ieškoti būdų, kaip užtikrinti kompensacijos padengimą, o ne galvoti apie mažiau taršių viešojo transporto susisiekimo priemonių įsigijimą. Kadangi nesame itin turtinga valstybė – iki šiol negalime nei centralizuotai, nei pačių savivaldybių pagalba užtikrinti naujausių ir nebūtinai netgi elektrinių transporto priemonių. Todėl tarp kaimų važinėja seni, taršūs autobusai, jų maršrutai yra nuolat optimizuojami, t. y. retinami, ir visa tai dėl noro sutaupyti savivaldybės biudžetą. Dešimtmečiais neasfaltuojami žvyrkeliai tarp kaimų ir miestelių taip pat neprisideda prie noro įsigyti prabangius elektrinius autobusus. Užtenka pagalvoti apie visuomenės reakciją, kuri matys duobėtais ir neasfaltuotais keliais riedančius elektrinius autobusus, kurie – o stebuklas – kels lygiai tokius pačius dulkių ir kietųjų dalelių debesis, kaip ir bet kuri kita transporto priemonė. Ir visuomenės verdiktas bus vienareikšmiškas – pradžioje reikia asfalto, o tik paskui prabangių autobusų.

Jau anksčiau minėjau, kad žiniasklaidoje pasirodančiuose straipsniuose labai tiksliai akcentuojama dažnos savivaldybės problema – viešojo transporto keleivis tai visų pirma yra pėstysis. Ir jeigu jis tam, kad nueitų iki stotelės, turės eiti per balas, sulūžusius šaligatvius arba dar dvi minutes laukti prie šviesoforo, kol jį aptaškys pravažiuojantys automobiliai, tai nesuteiks daug optimizmo galvoti apie mažesnę taršą ar CO2 išmetimą į aplinką ir toks asmuo galvos apie nuosavo automobilio įsigijimą, o pastarojo ekologiškumas tikrai nebus pagrindinis argumentas.

Visa tai puikiai supranta kiekvienos savivaldybės vadovas, todėl visada gana skaudu girdėti pastovią kritiką apie miestų „trinkelizaciją“, ją suprantant labai siaurai – tik kaip miestų aikščių rekonstrukcijas. Didžioji vadinamosios „trinkelizacijos“ investicijų dalis kaip tik yra investuojama į tai, kad miestuose pėstysis galėtų visų pirma visur patogiai, saugiai ir greitai patekti ten, kur jis ir planavo patekti – į darbą, į parduotuvę, į sveikatos centrą, ligoninę, mokyklą ar kultūros centrą, arba tiesiog išeitų pasivaikščioti. Kaip gerą pavyzdį galiu paminėti Jonavos miestą, kuriame jau beveik dešimt metų nuolat statomi nauji, plečiami esantys arba renovuojami egzistuojantys pėsčiųjų ir dviračių takai. Šiais metais bus atidarytas visiškai naujas pėsčiųjų tiltas, kuris ne tik apjungs du pagrindine gatve atskirtus rajonus, tačiau ir leis nekertant nė vienos gatvės saugiau pėsčiomis pereiti per visą miestą, tokiu būdu – dviračiu ar pėsčiomis nukeliauti apie keturis kilometrus. Tačiau tuo pat metu savivaldybė dideles lėšas kiekvienais metais investuoja į automobilių stovėjimo aikštelių didinimą prie daugiabučių namų, kurių Jonavoje – beveik 300. Tuo pat metu investuojama į miesto gatvių renovaciją, jų plėtrą. Atrodytų, kad šiuo atveju neinama „žaliojo kurso“ keliu, tačiau sparčiai judama siekiant kuo didesnio darniojo judumo.

Būnant Jonavos meru labai dažnai tekdavo diskutuoti apie darnųjį judumą. Ir dažniausiai tekdavo aiškinti rajono gyventojams, kaip mes iš tiesų suprantame tai. Mano manymu, paprasčiausias darniojo judumo paaiškinimas yra toks – mieste nė vienas, nė vieną judėjimo priemonę (pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku, automobiliu, autobusu) pasirinkęs judėjimo dalyvis neturi tapti labiau pranašesnis prieš kitą judėjimo dalyvį, t. y. kiekvienam turi būti maksimaliai patogu, tačiau ne tiek, kad tai diskriminuotų kitą judėjimo dalyvį, nes priešingu atveju pradės dominuoti patogiausią būdą turintys judėjimo dalyviai, o tai suteiktų jiems dirbtinį pranašumą. Taip, šiuo metu patogiausia yra judėti automobiliu. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia gerinti galimybių judėti patogiai ir kitaip. Drįsčiau teigti, kad aiškiausiai tai mato savivaldybių vadovai ir deda visas jiems įmanomas, nors ir labai finansiškai ribotas pastangas tai įgyvendinti. Pėsčiųjų ir dviračių takai – tai stipriai pavėluota kompensacija už prastą sovietmečio palikimą, kai dažnu atveju pėsčiųjų taku tebuvo ištryptos žolės plotas tarp daugiabučių kvartalų ar bet kaip sumesti nuo statybų atlikę betono blokai. Šią mintį savaip atkartoja ir naujasis aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Ir kai valstybė neinvestuoja į dviračių takus, pėsčiųjų susisiekimą, kokybiškus autobusus ir jų prieinamumą ir nutolusiems priemiesčiams, tai natūralu, kad automobilizmas tada suklesti.“ Šiuo atveju man labai svarbu, kad paminima valstybė, nes visi puikiai suprantame, jog mažosios savivaldybės yra mažos ne tik jose gyvenančių žmonių skaičiumi, bet ir savo biudžetų galimybėmis. Visi puikiai suprantame, kad šis klausimas neturi būti padalintas visoms 60 savivaldybių, o turi būti sprendžiamas kompleksiškai ir būtent su valstybės pagalba. Čia gerą, bet neišplėtotą mintį pateikia susisiekimo ministras Marius Skuodis: „Mes dabar kelią suvokiam – va, asfaltas nutiestas. Bet kas turi būti šalia to kelio? Ar turi būti dviračių takas? Kokio pločio turi būti kelias? Ką turim daryti su pėsčiųjų takais?“ Ne pirmus metus savivaldybių vadovai sako, kad nepakanka tik renovuoti valstybinės reikšmės kelių, kad vykdant jų rekonstrukciją būtina atsižvelgti ir į poreikį šalia jų įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, nes tik tokiu būdu galime papildomai užtikrinti darnų ir realų judumą tarp miestų ir priemiesčių, taip skatinant dažnu atveju atsisakyti automobilių bent jau daliai kelionių, o tai prisidėtų prie visuomenės sveikatos gerinimo bei taršos mažinimo. Tokiu būdu, kol valstybė vaizdžiai tariant neatsisės prie bendro stalo su savivaldos atstovais ir kartu nepradės spręsti šio klausimo kompleksiškai, tol matysime tik pavienes pastangas.

LR Seimo narys Eugenijus Sabutis

Asmeninio archyvo nuotrauka 

Seimo narys Eugenijus Sabutis: „Valstybės vizija – pėsčiomis, elektromobiliu ir ekologišku autobusu per duobėtas gatves ir žvyrkelius?“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 20 Jan 2021 12:02:44 +0200
<![CDATA[Eugenijus Sabutis. Savivaldybių savarankiškumo miražas naujojoje Vyriausybėje, arba kodėl nepalaikysiu jos programos ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eugenijus-sabutis-savivaldybiu-savarankiskumo-mirazas-naujojoje-vyriausybeje-arba-kodel-nepalaikysiu-jos-programos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eugenijus-sabutis-savivaldybiu-savarankiskumo-mirazas-naujojoje-vyriausybeje-arba-kodel-nepalaikysiu-jos-programos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje svarstėme vieną ir patį aktualiausią šiai dienai klausimą – būsimos aštuonioliktos Vyriausybės programą. 

Paskirtoji vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pristatė būtent šiam komitetui aktualią Vyriausybės programos dalį, susijusią su regionų plėtra, savivalda, viešuoju sektoriumi ir valstybės tarnyba. Būsimoji ministrė išskyrė šešias, jos manymu, svarbiausias šios srities veikimo kryptis: regionų valdymo struktūros stiprinimą, regionų specializaciją, motyvacinės sistemos savivaldoje įvedimą, verslo ir verslumo skatinimą regionuose per mokestinę sistemą, gyventojų mobilumo didinimą ir viešųjų paslaugų kokybės didinimą regionuose.

Komiteto nariai, tiek iš daugumos, tiek iš opozicijos, būsimai ministrei turėjo tikrai daug išsamių, visaapimančių, o kartais ir konkrečių klausimų, taip pat išsakė nemažai kritiškų pastabų šiai Vyriausybės programos daliai.

Nors turėjau daug klausimų, tačiau beveik visus juos prieš tai paklausė kolegos komiteto nariai, todėl savo galimybę paklausti išnaudojau klausimui apie vidaus sandorius. Nors šis klausimas daug kam gali pasirodyti siauras ir neaktualus, ir tuo pačiu mažai žinomas ar suprantamas, tačiau savivaldybėms ir jose gyvenantiems žmonėms jis yra itin svarbus jau daug metų.

Galima ilgai diskutuoti apie tai, ar savivalda proteguoja savo įmones, ar tokios įmonės riboja konkurenciją ir atima „duoną“ iš privačių įmonių, vykdančių analogišką veiklą, ar savivalda racionaliai, efektyviai ir skaidriai valdo savo įsteigtas įmones, tačiau aš šias diskusijas vis tiek suvesčiau į paprastą klausimą: kas atsitiktų su, tarkime, „Jonavos paslaugų“ bendrove ir joje dirbančiais Jonavos miesto ir rajono gyventojais, jeigu ji įstatymiškai būtų priversta dalyvauti konkurse dėl paslaugų teikimo ir tą konkursą pralaimėtų kitam verslo subjektui?

Jeigu toks pralaimėjimas lemtų, kad bendrovei tektų užsidaryti, jos darbuotojams (galbūt ne visiems, tačiau tikrai nemažai jų daliai) tektų papildyti ir taip gausias Jonavos miesto bedarbių gretas – tokiam sprendimui nepritarsiu. Šį miestą pateikiau, kaip iliustraciją, to, kas gali įvykti praktiškai visose savivaldybėse ir jų gyventojams – darbo ir pajamų netekimas, didesnės eilės prie socialinių išmokų skyrių ir t.t.

Gaila, bet A. Bilotaitė, atstovaudama naujosios Vyriausybės pozicijai, tiesiai neatsakė į, mano manymu, gana aiškų ir konkretų klausimą, t.y. jeigu Vyriausybė ir paskirtoji ministrė pirmininkė deklaruoja norą tartis, kalbėtis, derinti pozicijas – ypatingai su savivalda – ir ypatingai su savivalda tais klausimais, kurie savivaldą liečia tiesiogiai – ar šiuo atveju nebus vidaus sandorių uždraudimas „stumiamas buldozeriu“?

Puikiai suprantu jos argumentus apie galimą piktnaudžiavimą, apie racionalų lėšų valdymą, apie gero valdymo principus, galimas nepotizmo apraiškas, tačiau šiuos klausimus galima spręsti nebūtinai draudžiant vidaus sandorius, o kartu su savivalda ieškant alternatyvių ir abiem pusėms naudingų sprendimo būdų. Tam naujoji Vyriausybė tikrai turės laiko, manau, kad ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Lietuvos Savivaldybių asociacija taip pat reikšmingai prisidės, kad būtų rasti ne tokie drastiški sprendimo būdai.

Net neabejoju, kad Vyriausybės programa bus patvirtinta, tačiau mūsų komitetas, matydamas aiškias problemas, posėdyje programai nepritarė. Kituose komitetuose Vyriausybės programos pritarimas taip pat nepraėjo labai lengvai. Tai reiškia, kad šios kadencijos opozicija tikrai nesėdės ant „atsarginių suolelio“, o Vyriausybės programą laikys šalia, ir esant reikalui, primins ir ministrei pirmininkei, ir kitiems Vyriausybės nariams, ar jie vykdo savo įsipareigojimus.

Eugenijus Sabutis, Seimo LSDP frakcijos narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys

Asmeninio archyvo nuotr.

Portalo rubrikoje „Nuomonės“ publikuojami tekstai yra asmeninės autorių nuomonės, už kurias portalo jonavoszinios.lt redakcija neatsako

Eugenijus Sabutis. Savivaldybių savarankiškumo miražas naujojoje Vyriausybėje, arba kodėl nepalaikysiu jos programos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 10 Dec 2020 12:45:04 +0200
<![CDATA[Ž. Galimovas apie ženklus Žeimių-Kosmonautų g. sankryžoje: galimai neteisėti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/z-galimovas-apie-zenklus-zeimiu-kosmonautu-g-sankryzoje-galimai-neteiseti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/z-galimovas-apie-zenklus-zeimiu-kosmonautu-g-sankryzoje-galimai-neteiseti Ne paslaptis, jog nuo pat pirmos dienos, kai tik buvo nutarta įrengti ženklus, kurie nuo Kosmonautų gatvės ir arenos automobilių stovėjimo aikštelės leidžia Žeimių gatvėn sukti tik į dešinę, aš tokį Jonavos rajono savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos sprendimą kritikavau.

Kritikavau, nes šis ženklas nesprendžia realios avaringumo problemos, o dar greta to ir sukuria nepatogumus vairuotojams. Šiuo atveju - beprasmius nepatogumus. Beveik visos avarijos kilo iš Žeimių gatvės sukant į kairę, kai antroje juostoje priešais taip pat sukantis į kairę vairuotojas apriboja matomumą.

Kadangi sprendimas nelogiškas, kilo mintis parengti projektą kolegoms savivaldybės taryboje dėl saugaus eismo komisijos sprendimo atšaukimo. Manau, kad tai mano, kaip rajono gyventojų ir bendruomenės interesams atstovaujančio rinkto politiko pareiga.

Tiesa, nėra tekę girdėti apie tokį precedentą, kai taryba atšaukia komisijos sprendimą, todėl nusprendžiau pasikonsultuoti su Vyriausybės atstovu. Šios institucijos specialistai teigia tokią iniciatyvą vertinsiantys kritiškai ir galimai blokuotų priėmimo procedūrą.

Tačiau pokalbio metu net ir pati Vyriausybės atstovų įstaigos specialistė pabrėžė - savivaldybės tarybos nario pareiga atstovauti bendruomenės interesams. Bet kaip tai padaryti, kai aukščiausiam savivaldos valdymo organui - teisės aktų leidžiamajai institucijai - surakintos rankos ir veiksmų laisvė veikti? Pradėjau domėtis plačiau...

Ir tada radau netikėtų dalykų. Panašu, kad ženklas, nurodantis iš Kosmonautų gatvės ir arenos automobilių stovėjimo aikštelės į Žeimių gatvę sukti tik į dešinę, įrengtas neteisėtai.

VIRŠYTI ĮGALIOJIMAI

Saugaus eismo komisija apskritai neturi įgaliojimų priimti sprendimo dėl ženklų įrengimo. Tai yra įstatymu įtvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 punkto 3 dalis). Saugaus eismo komisija gali tik rekomenduoti administracijos direktoriui įsakymu priimti sprendimą dėl ženklų įrengimo, bet tokio administracijos vadovo įsakymo nėra.

Vadinasi, komisija, nurodydama miesto seniūnijai įrengti ženklą, viršijo savo įgaliojimus. Tokiais atvejais jau yra ir nemažai teismų praktikos, kai saugaus eismo komisijos sprendimas atšaukiamas ir įpareigojama nuimti ženklus (pavyzdžiui, byla el-2299-289/2019 ar A-504-146/2016).

NEBUVO KVORUMO

Saugaus eismo komisijos posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas, nebuvo kvorumo, t.y. nebuvo tiek narių, kad būtų galima apskritai priimti kad ir rekomendacinį sprendimą. Pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus saugaus eismo komisijos nuostatus, „Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių.“

Komisiją sudaro 12 narių, tad sprendimui priimti reikalingi 8 nariai. Posėdyje vis dėlto dalyvavo 8 asmenis, tačiau balsavo tik 7, bet balsavimo teisę apskritai turėjo vos 6, nes vietoje buvusio Jonavos miesto seniūno Povilo Beišio posėdyje dalyvavo Tautvydas Pabrinkis, o vietoje Vaido Zakarausko - Mantas Petrauskas. 2019 metų gegužės 17 dieną sudarytos komisijos sudėtyje įrašyti P. Beišys ir V. Zakarauskas administracijos direktoriaus įsakymu nebuvo pakeisti, tad nėra teisinio pagrindo T. Pabrinkiui ir M. Petrauskui būti komisijos nariais ir tuo labiau turėti balsavimo teisę.

Vadinasi, sprendimas buvo priimtas nesant reikalingo komisijos narių skaičiaus ir savaime jau yra negaliojantis.

NEAIŠKU, AR APSKRITAI SAUGAUS EISMO KOMISIJA SUDARYTA TEISĖTAI

Saugaus eismo komisija galimai buvo sudaryta nesilaikant teisės aktų: vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 43 punktu bei Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 5.5 papunkčiu, „Mero teikimu taryba savo sprendimu deleguoja tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas ir suteikia jiems įgaliojimus, tais atvejais, kai to reikalauja atitinkami teisės aktai“ (saugaus eismo komisija nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 punkto 2 dalyje).

Tiesa, nenoriu teigti, kad ši komisija iš tiesų 100 procentu buvo sudaryta neteisėtai, tačiau kiek aš suprantu šią pagal įstatymą parengtą tarybos veiklos reglamento formuluotę, kitaip nesigauna, o kad pernai, kadencijos pradžioje, savivaldybės taryboje būtume sprendę klausimą dėl kolegų tarybos narių delegavimo į administracijos direktoriaus įsakymu sudaromą saugaus eismo komisiją, tikrai nepamenu.

Su šiais pamąstymais šiandien raštu kreipsiuosi į savivaldybės administracijos direktorių Valdą Majauską. Mano siūlymas, pirmiausia, griežtai įvertinti, kodėl jam pavaldi saugaus eismo komisija viršija savo įgaliojimus ir kas dėl to kaltas.

Antra - kadangi iš neteisės negimsta teisė, būtų logiška, jeigu administracijos vadovas įpareigotų miesto seniūniją nuimti neteisėtai įrengtus kelio ženklus.

Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys Žilvinas Galimovas

Ž. Galimovas apie ženklus Žeimių-Kosmonautų g. sankryžoje: galimai neteisėti?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 24 Jul 2020 11:22:25 +0300
<![CDATA[A. Lobovas: „Farmacija gali švęsti pergalę“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/a-lobovas-farmacija-gali-svesti-pergale https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/a-lobovas-farmacija-gali-svesti-pergale „Tas korona virusas – tikra tragikomedija. Toks įspūdis, kad nebeliko mirčių nuo kitų ligų, visi dabar miršta tik nuo koronos. Tai tikras baimės įvarymas tautai ir atviras išsityčiojimas iš žmonių“, - pokalbį pradeda aktyvistas Andrius Lobovas, kuris ir vėl surengė vieno žmogaus akciją tapęs gyvu stendu ties žiedine sankryža Plento gatvėje.

Andrius Lobovas tikina, jog netiki skleidžiama informacija apie korona virusą. Anot jo, tai - dirbtinai sukelta panika žmonėms.

„Pasaulis ruošiamas masinei vakcinacijai. Ir visą tą cirką daro farmacija, naudodamasi žmonių bukumu ir neišmanymu. Dirbtinai sukeliamas chaosas, žmonės įbauginami, priverstinai izoliuojami, liepiama naudoti įvairias apsaugos priemones, o galiausiai – pasiūlys stebuklingą vakciną, legalų nuodą, tai yra - skiepą nuo korona viruso. Per visą savo gyvenimą nesu matęs tokio žmonijos naikinimo pasitelkiant skiepus. Ką gi, farmacija gali švęsti pergalę – klausinėjau žmonių – 7 iš 10 laukia skiepų nuo koronos.  Garantuoju, jog artimiausiu metu dalis visuomenės bus stipriai suluošinta. Visi, kurie laukia vakcinos nuo koronos ir ketina skiepytis, po kelių metų sirgs rimtomis ligomis“, - tiesiai rėžia A. Lobovas.

Pasak jonaviečio, jis 13 metų domisi skiepais, kurie jo sūnui turėjo neigiamų pasekmių. Lobovas ragina gyventojus nebūti naiviais ir bent paskaityti skiepų cheminę sudėtį.

„Aš 13 metų dirbu su skiepų žala ir farmacijos nusikalstama veikla. Skiepai mano sūnui pridarė žalos, tad stengiuosi ir kitiems atverti akis, kad vėliau nereiktų gailėtis. Juk skiepai, tai nuodas, parduodamas legaliai kaip alkoholis ar tabakas. Visos vakcinos sukurtos iš nuodų. Paskaitykit jų chemines sudėtis – išsigąsite, ko ten rasite, tačiau gaila, bet žmonės nesidomi. O aš žinau tiksliai – skiepai imunitetą susilpnina net 500 kartus ir tai moksliškai įrodyta. Būkit protingi ir nepasiduokite masinei isterijai tikėdami farmacijos melu apie skiepų naudą. Domėkitės, skaitykite pasaulio mokslininkų išvadas, ir patys įsitikinsite, kokią žalą organizmui daro vakcinos“, - pasakoja A.Lobovas.

A.Lobovas tikina, kad šiuo karantino laikotarpiu, jis nepasidavė masinei psichozei naudoti apsaugos priemones, tačiau ties žiedine sankryža jis pastebėtas dėvintis stilizuotą veido kaukę.  

„Tą kaukę pirkau prieš 7 metus ir dabar man ji puikiai pasitarnavo. Išpiešiau ją pats, pavaizdavau kaukolę – taip norėjau parodyti, kaip atrodo mirtis“, - šnekėjo Andrius.

 

 

 

A. Lobovas: „Farmacija gali švęsti pergalę“

A. Lobovas: „Farmacija gali švęsti pergalę“ A. Lobovas: „Farmacija gali švęsti pergalę“ ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Apr 2020 09:57:56 +0300
<![CDATA[I. Genytė-Pikčienė. Nacionaliniai kainų medžioklės ypatumai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-genyte-pikciene-nacionaliniai-kainu-medziokles-ypatumai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-genyte-pikciene-nacionaliniai-kainu-medziokles-ypatumai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresniosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės komentaras apie kainų reguliavimą. 

Koronaviruso pandemija kardinaliai pakeitė mūsų kasdienę elgseną, vartojimo įpročius bei pirkinių krepšelio turinį. Karantinas, saviizoliacija ir konkrečių veiklų draudimas išbraukė iš mūsų tradicinio išlaidų sąrašo bilietus teatrams, parodoms, koncertams ir kitiems kultūriniams renginiams, vakarienes restoranuose, kavą pamėgtoje kavinėje su draugais, vakarėlius miesto centre, ar treniruotes sporto klubuose.

Krizės metu labiausiai ramina ir širdį šildo grynieji sąskaitoje, o Lietuvoje, daugeliu atveju, ir stiklainyje ar kojinėje po pagalve.

Natūralu, kad tūnodami namuose, gerokai mažiau lėšų skiriame drabužiams, avalynei, galanterijos gaminiams. Besijungiantiems į virtualius susirinkimus svarbu tik užsimiršus neatsistoti neišjungus kameros, kad niekas treningo ar paauglystę menančių skylėtų džinsų nepamatytų. Be to, grėsmės sveikatai, tvyrantis neapibrėžtumas ir kylančios nedarbo rizikos verčia iš principo perrikiuoti prioritetus. Tenka atsisakyti daugelio ne pirmo būtinumo prekių, neribotam laikui nukelti suplanuotus stambesnius pirkinius, būsto remontą, pažangesnės buitinės technikos ir technologijų įsigijimą, ar net atšaukti vestuves bei krikštynas. Krizės metu labiausiai ramina ir širdį šildo grynieji sąskaitoje, o Lietuvoje, daugeliu atveju, ir stiklainyje ar kojinėje po pagalve.

Tokia gyventojų elgsena, be abejo, veikia vartotojų kainų tendencijas. Statistikos departamento duomenimis, kovo mėnesį metinė infliacija tesiekė 1,8 proc. ir buvo 1 proc. punktu kuklesnė nei šių metų vasarį. Stebint mėnesio kainų pokyčius, palyginti su vasario mėnesiu, vartotojų kainų indeksas susitraukė 0,1 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos kainų sumažėjimas.

Taigi, infliacija šiandien į vartotojų pinigines aršiai nesikėsina.

Taigi, infliacija šiandien į vartotojų pinigines aršiai nesikėsina. O ilgainiui, tęsiantis karantinui ir ekonominei izoliacijai, netruks įsivyrauti ir defliaciniai procesai, kuomet kainos ne kyla, bet priešingai – krenta. Tai lems tiek kritusi paklausa šalies viduje, tiek importuojamos kainų tendencijos. Pavyzdžiui, šiemet vartotojams gera žinia tapo dar prieš COVID-19 pandemijos proveržį Europoje sužlugęs OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacijos) naftos kartelio susitarimas. Rusijai atsisakius dar labiau karpyti pasiūlą, Saudo Arabija užtvindė rinką nafta. Dėl šios priežasties Brent rūšies naftos kaina per kelias dienas susitraukė nuo 61 dolerio už barelį iki kiek daugiau nei 20 dolerių. Taip Saudo Arabija apšildė naftos rinką ir globaliam paklausos šokui. Šalims įvedinėjant karantiną, stabdant pramonę ir izoliuojantis, paklausa naftai nyksta. Tad šiandien stebime perteklinę pasiūlą, nunykusią paklausą ir kol kas nerezultatyvius bandymus atkurti balansą. Naftos dedamoji per degalus transportui yra reikšminga daugelio prekių ir nemažos dalies paslaugų kainodaroje, tad šios globalios aplinkybės vartotojams yra palankios.

Sparčiai kilo tik tam tikrų nišinių prekių kainos. Pavyzdžiui, pagrindiniu aksesuaru tapusių medicininių kaukių, dezinfekcinio skysčio. Tai lemia paklausos šokas ir importo karantinu arba administraciniais barjerais suvaržyta pasiūla. Dėl to Lietuvoje stebima net juodosios šių prekių rinkos apraiškų. Tačiau dezinfekcinio skysčio pavyzdys, kuomet, panaikinus reguliacinius trikdžius, šis produktas operatyviai buvo pradėtas gaminti vietinėje rinkoje, yra puiki iliustracija, kaip greitai susitvarko rinkos mechanizmai tuos apribojimus atlaisvinus. Tokias laikinas deficito situacijas būtina spręsti šalinant administracines ir biurokratines kliūtis ir suteikiant leidimus gamintojams operatyviai užpildyti atsivėrusias nišas rinkoje.

Tokiomis lėtėjančios infliacijos aplinkybėmis ypač stebina Seime patvirtinta vartotojams būtiniausių prekių kainų reguliavimo iniciatyva.

Tokiomis lėtėjančios infliacijos aplinkybėmis ypač stebina Seime patvirtinta vartotojams būtiniausių prekių kainų reguliavimo iniciatyva. Seimas davė mandatą Vyriausybei, jei ji panorės, valstybės lygiu paskelbus ekstremalią situaciją reguliuoti kainas. Tam nepritarė nei Prezidentas (galutinis sprendimas dabar vėl jo rankose), nei Konkurencijos taryba. Bet Seimo nariams nė motais – artėja rinkimai ir juk negalima praleisti progos susirinkti populistinius „kovotojų su kainomis“ taškus. Vis tik puikiai daugelis iš mūsų pamename, kas nutinka, kai prekių, ar paslaugų kainas nustato ne rinka. Tuščios lentynos, siauras asortimentas ir į žodyną gali grįžti „deficitas“, „racionavimas“, o į žmonių nūdieną – eilės talonams gauti. 

 Kad kainos nekiltų, turi būti užtikrinta prekių pasiūla.

Kad kainos nekiltų, turi būti užtikrinta prekių pasiūla. Vis tik Lietuvoje kyla iniciatyvų laisvam prekių judėjimui statyti užtvankas. Visas „kovotojų su kylančiomis kainomis“ ryžtas išblėsta, kai reikia „ginti savus“. Dėl to pralaimi galutinis vartotojas: jam galimybių pasirinkti pigesnį produktą nebelieka. Pavyzdžiui, šiemet galėtume padėkoti žemės ūkio ministrui už brangesnes Velykas. Lietuvos paukščių augintojams pasiskundus dėl itin pigaus kiaušinių ir paukštienos importo iš Lenkijos bei Ukrainos, žemės ūkio ministras pareiškė, kad paukštininkystei iškilo neeilinė grėsmė, ir Veterinarijos kontrolė pažadėjo „žiūrėti į importuojamą produkciją kaip per padidinamąjį stiklą“ – gerokai sugriežtino šios rūšies importo patikras. Tokia valdžios institucijų elgsena nukelia į 2014 m. Rusijos-Ukrainos konfliktą, kuomet nuo geopolitinės įtampos laipsnio kone tiesiogiai priklausė lietuviško į Rusiją eksportuojamo sūrio kokybė. 

Kita intervencijų į rinką iniciatyva bręsta pieno sektoriuje. Praėjusią savaitę Lietuvos pieno gamintojai kreipėsi į valdžios institucijas, reikalaudami riboti žaliavinio pieno importą iš kitų Baltijos šalių bei pieno produkcijos – iš Lenkijos. Kitas jų reikalavimas – įšaldyti žaliavinio pieno supirkimo kainą kovo mėnesio lygyje. Tokios priemonės reiškia viena – žaliavos kiekio ir kokybės trūkumą, o trūkumas reiškia aukštesnes produkcijos kainas galutiniam vartotojui. Tad jau darosi net painu, kuris čia kainų karas svarbesnis.

Vis tik derėtų nepamiršti, kad geriausia kova su kainomis yra nesikišimas į veikiančios rinkos mechanizmus.

Kad nestrigtų tiekimo grandinės, nesusidarytų prekių trūkumas ir nekiltų kainos, Europos Komisija skatina šalis nares išlikti atviromis ir netrikdyti prekių judėjimo apytakos Europos Sąjungoje. Tą šiandien ES viduje išlaikyti itin svarbu, pakanka jau iššūkių dėl Kinijos ir kitų tiekėjų ekonominės izoliacijos.

Vis tik derėtų nepamiršti, kad geriausia kova su kainomis yra nesikišimas į veikiančios rinkos mechanizmus. Deja, šiuo metu matome, kad valdžios vyrai nori demonstruoti dosnumą ir vartotojams, bandydami užtikrinti žemas produktų kainas, ir vietiniams žemės ūkio žaliavų gamintojams – užšaldydami aukštesnes nei rinkos kainas, arba ribodami pigesnės žaliavos importą. Deja, ekonomikoje geras visiems nebūsi, ir kiekvienas įsikišimas į pridėtinės vertės grandinę gresia kiekio arba kainos praradimais vartotojams.

LLRI inf. ir nuotrauka 

 

I. Genytė-Pikčienė. Nacionaliniai kainų medžioklės ypatumai

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 09 Apr 2020 07:35:39 +0300
<![CDATA[Karo inžinierė šauktinė G. Telšinskaitė: „Daugeliui gal sunku suvokti, jog nebūtinai reikia karo, kad vykdytum priesaiką“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karo-inziniere-sauktine-g-telsinskaite-daugeliui-gal-sunku-suvokti-jog-nebutinai-reikia-karo-kad-vykdytum-priesaika https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karo-inziniere-sauktine-g-telsinskaite-daugeliui-gal-sunku-suvokti-jog-nebutinai-reikia-karo-kad-vykdytum-priesaika Jaunesnioji eilinė Greta Telšinskaitė – savo noru tarnybą pasirinkusi šauktinė, šiuo metu tarnaujanti Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalione. Dvidešimtmetė vilnietė savo skyriuje atlieka šaulės-gelbėtojos pareigas. Karė pasakoja apie emigraciją, sunkią pradžią Lietuvoje, darbą taksi, savanoriškai pasirinktą karo tarnybą ir apie karantino kariniame dalinyje iššūkius.

 

Nuo vaikystės, kaip ir dauguma vaikų, užaugusi norėjau būti kare, nes mane žavėjo uniforma ir garbė ją dėvėti. Didžiąją dalį savo gyvenimo praleidau Italijoje, kur jau pradinėse klasėse pradėjau domėtis sukarintomis mokyklomis, bet kadangi neturėjau Italijos pilietybės, teko šį norą atidėti į šalį. Būdama keturiolikos pradėjau savanoriauti Raudonajame Kryžiuje ir atradau save: su uniforma jaučiausi savimi, tai buvo apranga, kurios niekada nenorėdavau nusivilkti. Žinot, kaip antra oda. Po kelerių metų savanorystės per vienas pratybas iš arčiau susipažinau su karo Raudonuoju Kryžiumi, ir tai buvo kaip Kupidono strėlytė su užrašu „Greta, tai tavo“. Ir va, apleista svajonė vėl atgijo, bet, aišku, išliko ta pati problema − pilietybė. Ir ką tokiu atveju daryti? Na, variantai du. Ir aš pasirinkau sunkesnį − grįžti į Lietuvą. Jei tarnauti, tai savo valstybei.

 

Tad būdama septyniolikos grįžau į tėvynę. Su kalba prastai, draugų neturiu, troleibusu važiuoti nemoku, Vilniaus rajonų nepažįstu... Skamba baisiai? Taip ir buvo. Tačiau tėvai labai palaikė mane ir po truputį padėjo viską išsiaiškinti. Po kelių mėnesių tapau jaunąja šaule, vėliau – šaule. Ir jutau, kaip mano svajonė artėja link išsipildymo.

 

Sulaukus pilnametystės tapau kare savanore Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) ir 2018 m. sausio 17 d. prisiekiau tėvynei. Koks jausmas? Neapsakomas. KASP‘e įgijau daug karybos žinių, išklausiau daugybę kursų, sutikau naujų kolegų, draugų ir sukaupiau galybę visokių prisiminimų. O po poros metų užsimaniau keisti rutiną. Tiesiog aš toks žmogus − vienoje vietoje ilgai išbūti negaliu. Rinkausi, kur galėčiau vėl kovoti su savimi, mokytis perlipti per save. Ir koks geriausias variantas? Nuolatinė pradinė privalomoji karo tarnyba. Tarsi vakar pamenu savo pirmą tarnybos dieną Rukloje, kai supratau, jog alea iacta est, t. y. nuspręsta ir kelio atgal nėra. Vėl uniforma, vėl jaučiuosi savimi. Kaip prieš tris mėnesius, taip ir dabar, kiekvieną rytą rengiuosi ir galvoju: ech, svajone, niekada nesibaik! Nerealu, tiesa? Per 3 tarnybos mėnesius, nepaisant sunkumų, dar nei karto nesigailėjau, kad pasirinkau šitą kelią. Būti kare nėra lengva, reikia daug pastangų, bet tas jausmas, kurį jaučiu vilkėdama uniformą, atperka viską.

 

Prieš tarnybą beveik dvejus metus dirbau taksi vairuotoja naktimis. Todėl net negaliu nupasakoti, kaip buvo sunku pirmomis tarnybos dienomis keltis tada, kai dažniausiai eidavau miegoti, ir eiti miegoti, kai darbe man būdavo pats pikas! Bet prie visko priprantama. Nors... Kartais atrodo, kad prie komandos „Kuopa, kelk!“ nepriprasiu niekada. O žinote, kokie žodžiai man yra kaip muzika ausims? Kai stovi pavargęs rikiuotėje, ateina kuopos budėtojas ir ištaria „Kuopa, laisvas laikas“ − trys žodžiai, bet tiek laimės! Kiekvienas žmogus darbe, o karys tarnyboje turi mėgstamiausią ir nemėgstamiausią dienos dalį. Ne išimtis ir aš. Labai mėgstu, kai būna naujos temos, kai reikia konspektuoti, rašyti, mokytis, o po to viską atlikti praktiškai, pavyzdžiui, sprogdinimo darbai. O labiausiai nemėgstu, kaip jau supratote, tai – „Kuopa, kelk!

 

Turiu du geriausius draugus, kurie man daug metų yra kaip šeimos dalis. Kartu su jais ir tarnauju. Jie norėjo tarnauti ten, kur gali pasisemti daug žinių, būti kitokie nei pėstininkai ir išmokti sprogdinimo meno, o aš, aišku, negalėjau jų vienų palikti ten, kur sprogstamosios medžiagos... Taip atsidūriau Inžinerijos batalione ir visiškai to nesigailiu. Sąlygos čia labai geros, vadai su mielu noru dalinasi savo žiniomis, o mums įdomu, kai jie pasakoja savo asmeninius tarnybos patyrimus. Inžinerijos batalione yra viskas, ko reikia kariui, kad jis jaustųsi kaip namie per laisvą laiką, ir viskas, kad pasisemtų kuo daugiau žinių. Skųstis tikrai nėra ko, čia geriau nei gerai.

 

Aišku, gan keistoka, kai vienoje vietoje (turiu omenyje Mokomąjį pulką Rukloje) pripranti prie vadų, jų elgesio, prie savo būrio draugų, ir atsirandi kitame dalinyje. Vėl viskas iš naujo! Tačiau tai, manau, lavina bendravimo įgūdžius tarp karių. Su kai kuriais būrio kariais susipažinau tik atvykusi į Inžinerijos batalioną, o kai kurie buvo mano kolegos jau Rukloje, tad susigyventi nebuvo sunku. Gerai sutariam. Tikiu, kad dar truputį susidirbimo, nuoširdaus bendravimo, ir būsim kaip vienas kumštis. Jei nuoširdžiai − man patinka dabartinis mano skyrius, būrys, kuopa, ir juolab vadai: griežti, bet teisingi, vesdami paskaitas sugeba pašmaikštauti, todėl jos nėra monotoniškos ir liūdnos.

 

Pamenat, minėjau, jog pasirinkau NPPKT tarnybą, kad pakeisčiau savo rutiną ir išmokčiau perlipti per save? Trumpai papasakosiu įvykį, kai supratau, kad mano ribos platesnės nei galvojau.

 

Turėjo būti paprastas penktadienis, saulėta diena. Kuopos rengimo savaitiniame tvarkaraštyje po pietų − berečių įteikimas. Ir kažkas, ko niekas neminėjo – „Inžinieriaus takas“ – kliūčių ruožas, kuriame didžioji dalis dalyvių tikrai išmėgina savo galimybių ribas. Jame aš ir perlipau per save. Kai po daugybės kliūčių atrodė, kad jau tikrai nebegaliu, nieko nebenoriu ir palikit mane ramybėje, laukė dar viena, tikrai paskutinė kliūtis − gilus ir labai ilgas griovys su daug šalto vandens. Akimirką atrodė, kad tikrai ten nelįsiu, tačiau štai − aš jau šliaužiu jame ant pilvo, ant nugaros ir vėl ant pilvo... Nuoširdžiai − nekartočiau. Į tas tris minutes sutilpo tiek minučių, kiek niekada lig šiol gyvenime.

 

Kai išeini iš savo komforto zonos daugiau nei viena kartą, nori nenori pradedi keistis į gerąją arba blogąją pusę. Štai ir aš pradėjau keistis. Pradėjau tvardyti emocijas, išmokau dirbti su savimi, mažiau atsikalbinėti ir įsiklausyti, ką man sako kolegos, suvokiau, kad „ant karštųjų“ pasakyti žodžiai žeidžia daugiau nei vožtelėjimas per veidą. Mano pokyčius pastebėjo tiek šeima, tiek tarnybos draugai. Manau, jie didžiuojasi manimi.

 

O žinot, kad kartais atsitinka tai, ko visiškai nesitiki? Lyg baisioj pasakoj. Ir net tada, kai tokioje pasakoje gyveni, vis dar negali patikėti, kad tai vyksta su tavim. Atrodo, kad miegi – atsibusi, ir viskas vėl bus gerai. Bet atsibudęs suvoki, kad COVID-19 – jau nebe sapnas, o realybė, kad iš tikrųjų privalai saugoti save, kolegas, draugus ir artimuosius. Laisvu laiku išsitraukiu telefoną, įsijungiu televizorių, klausau žinių, skaitau portalus – visur vien apie virusą. Nenorėdama nieko apie tai girdėti įlendu į feisbuką, bet net ir ten pilna post‘ų apie karantiną, koronavirusą, o anksčiau būdavo vien gražios nuotraukos ir linksmi žmonių komentarai... Tačiau sakydama, kad prisiekdama Lietuvai išpildžiau savo svajonę – nemelavau. Tik daugeliui gal sunku suvokti, kad nebūtinai reikia karo, kad vykdytum priesaiką „ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę“. Tai žodžiai, kuriuos ištaria kiekvienas karys, ir aš jų nepamirštu. Ypač dabar, kai mūsų valstybė susiduria su problema, kokios iki šiol neturėjo – karantinu. Visi žinom, kas tai yra, nes dabar visi šioje pasakoje gyvenam. Sutinku, sunku. Tačiau turime būti vieningi. Mes, kariai, esam karantinuoti batalione, jo teritorijoje vaikštome su apsauginiais akiniais ir kaukėmis, savaitgaliais neturime galimybės sugrįžti namo... Aš ir visi mes be galo pasiilgome namų, šeimos, draugų. Bet nesiskundžiam ir liekam ten, kur šiuo metu turim būti, nes prisiekėme saugoti valstybę, o tai yra vienas iš būdų šiuo sunkiu laikotarpiu. Jei visi būsime vieningi ir stiprūs, tikiu, kad ši pasaka baigsis laimingai.

 

Savo pasakojimo pabaigoje labai norėčiau pamotyvuoti būsimus karius bei paskatinti paneles atlikti privalomąją karo tarnybą. Paklausite, kodėl? Nes sužinosit, kas esat iš tikrųjų, pažinsit tikrąjį savo „aš“, turėsit daug naujų patirčių, prisiminimų, žinių, sustiprėsite fiziškai ir psichologiškai. O jei gaila palikti dabartinį darbą, nes „geri pinigai“, tai noriu priminti, kad ne piniguose laimė. Kariuomenėje išmoksite vertinti tai, kas atrodo paprasta ir natūralu, o baigę tarnybą galėsit didžiuotis savimi, jog jūs tai padarėt, perlipot per save, ir galų gale nesigailėjot prakaito mokydamiesi brolių gyvybę saugot – toks ir Inžinerijos bataliono šūkis.

 

Parengta Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono

Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono nuotraukos

Karo inžinierė šauktinė G. Telšinskaitė: „Daugeliui gal sunku suvokti, jog nebūtinai reikia karo, kad vykdytum priesaiką“

Karo inžinierė šauktinė G. Telšinskaitė: „Daugeliui gal sunku suvokti, jog nebūtinai reikia karo, kad vykdytum priesaiką“ Karo inžinierė šauktinė G. Telšinskaitė: „Daugeliui gal sunku suvokti, jog nebūtinai reikia karo, kad vykdytum priesaiką“ Karo inžinierė šauktinė G. Telšinskaitė: „Daugeliui gal sunku suvokti, jog nebūtinai reikia karo, kad vykdytum priesaiką“ Karo inžinierė šauktinė G. Telšinskaitė: „Daugeliui gal sunku suvokti, jog nebūtinai reikia karo, kad vykdytum priesaiką“ ]]>
jonavoszinios.lt Sat, 04 Apr 2020 10:12:06 +0300
<![CDATA[Kraštiečio pasakojimas: Kaip nuo COVID -19 saugosi svetur]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/krastiecio-pasakojimas-kaip-nuo-covid--19-saugosi-svetur https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/krastiecio-pasakojimas-kaip-nuo-covid--19-saugosi-svetur Neatslūgstant įtampai dėl koronaviruso COVID – 19 bei besitęsiant karantinui, oficialios ir net melagingos informacijos srautai taipogi „atakuoja“ gyventojus.  Kiekvienas šalies pilietis dėl šios situacijos turi savo nuomonę, pastebėjimus ar įsitikinimus ir kiekvienas turi tokią teisę. O štai dar vieną istoriją, tikrą ar pagražintą – nežinia,  pasakoja portalo jonavoszinios.lt skaitytojas Juozas (vardas išgalvotas, tikrasis redakcijai žinomas). Dalinamės Juozo pasakojimu, kuris jį išgirdo iš mūsų kraštiečio.

„Mūsų kraštietis, koronaviruso akivaizdoje dirbantis tarptautinėje kompanijoje, pasidalino patirtimi, kaip pasiruošta stambioje pramonės įmonėje (įmonės pavadinimas neskelbiamas dėl konfidencialumo) ir kaip dirbama COVID – 19  karantino sąlygomis.

Pirmiausia su pasikeitusia tvarka buvo supažindinti visi gamyklos rangų vadovai, darbuotojai, aptarnaujantis personalas. Prie įvažiavimų į įmonės teritoriją pastatytos užkardos, uždrausta be atskiros patikros - t.y. įmonės gydytojo ir med. personalo, patekti į teritoriją. Kiekvienas įeinantis į gamyklos teritoriją aprūpinamas apsaugine kauke FFP3, kuri veiksminga 8 val.

Pasirūpinta apsaugos priemonėmis subrangovų darbuotojams -  jiems skirtos specialios patikros vietos, o zonos pažymimos tam tikra spalva, iš kurių jie negali pasitraukti viso darbo metu. Jų darbo pradžia prasideda vėliau, siekiant išvengti kontaktų su įmonės personalu. Maitinimas bei vanduo jiems patiekiamas atskirose palapinėse - įrengtose lauko kavinėse.

Gamyklos darbuotojai, dirbantys pamainose, taip pat suskirstyti pagal spalvas: raudonieji, mėlynieji, žalieji. Jų darbo drabužiai taip pat trijų minėtų spalvų. Tad kiekvienas cechas atskirtas nuo bendravimo ir susisiekimo su kitos spalvos kolegomis.

Darbuotojai persirengia jiems skirtose rūbinėse, kurios taip pat sužymėtos spalvomis bei atskirtos viena nuo kitos 2 m atstumu. Parengta tvarka - persirengti tik pagal spalvą įrengtose vietose. Tualetai taipogi išdėstyti atsižvelgiant į darbuotojų spalvų grupes. Įmonės personalo maitinimosi grafikas, vietos kavai ir vandeniui atsigerti - taip pat pagal spalvas. Tarp valgymų privalomos pertraukos dezinfekcijai. Kiekvienos pamainos darbo drabužiai skalbiami kasdien, nesant galimybėms - privalomi vienkartiniai, apsauginiai drabužiai.

Kiekvienas darbuotojas aprūpintas skaitmeniniu termometru, kuriuo jis gali naudotis šeimoje. Kiekvieną kartą prieš pamainą darbuotojas privalo pasimatuoti temperatūrą ir savo rodmenis nusiųsti įpareigotam šią patikrą atlikti asmeniui. Tik po to jis gali vykti į darbą.

Visi darbuotojai vežami atskiru transportu tiesiai iki darbo vietos. Transporto priemonės vairuotojas ant rankovės turi tam tikros spalvos juostą, kuri nurodo į kurią darbo zoną jis gali vykti. Norint atskirti visų darbo grupių spalvas, administracijai ir kitiems darbuotojams išduoti rankogaliai, rodantys spalvų grupes.

Kiekviena detalė bei smulkmena apsaugo mus nuo didesnės problemos kovojant su COVID - 19, todėl visi turime būti ypatingai disciplinuoti.

Kadangi mūsų rajone taip pat turime stambių bendrovių, kuriose dirba virš 1000 žmonių, todėl būtų įdomu žinoti - kokių apsaugos reikalavimų imtasi rajone. Tikriausiai ir rajono vadovai , ir miestelėnai turėtų žinoti apie tai, kokių priemonių imtasi mūsų bendrovėse, kad būtume saugūs visi ir išvengtume baisesnių pasekmių. Likime sveiki ir atsakingi už save ir šalia esantį“, - pasakojimu su jonavoszinios.lt dalinasi Juozas.

*** 

Tai subjektyvi skaitytojo nuomonė, kuria pasidalinome su skaitytojais! jonavoszinios.lt  nėra atsakinga už Juozo pasakojimą bei išsakytas mintis ar galimus informacijos netikslumus.

Pasidalinkite savo istorijomis ar nuomonėmis su kitais. Laukiame Jūsų laiškų el.paštu: jonavoszinios@gmail.com 

Taip pat savo nuomone galite pasidalinti ČIA.

Asociatyvi pixabay.com nuotrauka 

Kraštiečio pasakojimas:  Kaip nuo COVID -19 saugosi svetur

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Mar 2020 07:57:22 +0200
<![CDATA[Jonavoje dirbanti pardavėja: nustokit bambėt ir nepamirškit - mes irgi žmonės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-dirbanti-pardaveja-nustokit-bumbet-nes-pardavejos-irgi---zmones https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-dirbanti-pardaveja-nustokit-bumbet-nes-pardavejos-irgi---zmones Vakar paskelbus jonavietės kreipimąsi į gyventojus, kuriame žmonės paraginti nepirkti visko iš eilės ir palikti kitiems svarbių prekių, portalo jonavoszinios.lt redakciją pasiekė nusivylusios pardavėjos Rimos (vardas pakeistas skaitytojos prašymu, redakcijai žinomas) skambutis - ji tikino esanti įskaudinta pirkėjų reakcijų bei komentarų. Dalinamės Rimos pastebėjimais su skaitytojais nuomonių skiltyje.

,,Vakar paskelbėte jonavietės pastebėjimus apie besaikį pirkimą. Po įrašu ,,Facebook" pasirodė ne vienas komentaras, kuriame bumbama ant pardavėjų, o ypač tų, kurios dirba ,,Norfoje". Aš taip pat dirbu joje ir noriu kreiptis į tuos bumbeklius, kurie neigiamai atsiliepė apie pardavėjų darbą ir pamiršo, kad jos irgi žmonės.

Visų pirma, žmonės, ar jūs bent įsivaizduojate, koks krūvis dabar tenka pardavėjoms? Jūs patys ateinate su savo rūpesčiais, surauktais veidais, o norit, kad pardavėjos, dirbančios visą dieną su tūkstančiais žmonių, jums šypsotųsi.

Jūs net nesuprantate, kiek darbo mums dabar tenka! Nespėjame pildyt lentynų, o algų mums, ko gero, niekas nepadidins. 

Noriu atkreipti dėmesį, kad jei pamatote prekes parduotuvėse, sukrautas ant palečių, tikrai galite jas pasiimti patys. Niekas nesupyks ir netgi apsidžiaugs. 

Manau, kad karantino metu svarbu būti sąmoningais ir padėti vieni kitiems, o ne stumdytis, pykti. 

Būkime geranoriškesni!", - savo mintis išdėstė Rima.

jonavoszinios.lt už Rimos išsakytas mintis  neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pasidalinkite savo nuomone su kitais. Laukiame Jūsų laiškų el.paštu: jonavoszinios@gmail.com 

Taip pat savo nuomone galite pasidalinti ČIA.

Asociatyvi alfa.lt nuotr.

Jonavoje dirbanti pardavėja: nustokit bambėt ir nepamirškit - mes irgi žmonės

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 Mar 2020 11:09:34 +0200
<![CDATA[Skaitytoja: ,,Atsimerkim! Vieni ,,šluoja" iš parduotuvių viską, kiti lieka be nieko"]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skaitytoja-atsimerkim-vieni-sluoja-is-parduotuviu-viska-kiti-lieka-be-nieko https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skaitytoja-atsimerkim-vieni-sluoja-is-parduotuviu-viska-kiti-lieka-be-nieko Pastarųjų dienų aktualijos, neatsiejamos nuo koronaviruso parodė, kad pandemija dideliam kiekiui žmonių kelia baimę - dalis jų griežtai izoliavosi namuose ir neina į miesto gatves be reikalo, nemažai darbingo amžiaus gyventojų dirba tiesiai iš namų. Apie juntamą baimę primena ir vakarop ištuštėjantys parduotuvių prekystaliai. Būtent dėl pastarojo fakto į portalą jonavoszinios.lt ir kreipėsi skaitytoja Renata, raginanti gyventojus ,,atsimerkti" bei pagalvoti ne tik apie save. 

,,Norėčiau, kad išplatintumėt atvirą mano laišką, kurį nusprendžiau paviešinti po ilgų galvojimų. Koronavirusas baimę pasėjo ne tik Jonavoje ar Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Savaime suprantama, kad žmonės nenori sirgti, bet jų poelgiai priminė, kaip dažnai mes galvojame apie save ir kaip retai - apie kitą. Kalbu apie tuščias prekių lentynas.

Vakar apvažiavau visas Jonavoje veikiančias prekybos vietas, nes ieškojau dezinfekcinio skysčio. Laimei, radau tai, ko man reikėjo, bet... Paieškos nebuvo lengvos, o jų sunkumu skundėsi ir ne vienas kitas asmuo, kurį sutikau parduotuvėse.  Kol ieškojau šioms dienoms būtino dezinfekcinio skysčio mačiau, kad kiti savo prekių maišuose nešėsi ir ne po vieną jo butelį. Žmonės, ar jūs ruošiatės juo plauti grindis? 

Parduotuvėse nuolat trūksta ir tualetinio popieriaus, mėsos. Kai kažkas užsiperka šių prekių mėnesiams į priekį, kiti neturi jų namuose jau dabar.

Gal reikėtų pagalvoti ne tik apie save bei palikti itin svarbių prekių kitiems? Būkime supratingi šiuo sunkiu laikotarpiu ir apsidairykime aplink - esame ne tik mes.

Žinoma, prekybininkai dėl tokio perkamumo tik trina rankomis, bet jis dar kartą priminė liūdną faktą - esame vartotojiška visuomenė, bijanti šiek tiek pagyventi be tualetinio popieriaus", - savo apmaudą išliejo Renata.

Didieji prekybos tinklai praėjusį savaitgalį fiksavo ženkliai išaugusius ilgai negendančių maisto produktų pardavimus. Pardavimai išaugo net ir tokiose prekybos vietose kaip ,,Topo centras" - čia sekmadienį fiksuoti 50 proc. aktyvesni pardavimai fizinėse parduotuvėse.

Prekybininkai ragina žmones nepanikuoti ir žada, kad būtinų maisto prekių prekystaliai bus nuolat pildomi.

Asociatyvi archyvo nuotr.

Skaitytoja: ,,Atsimerkim! Vieni ,,šluoja" iš parduotuvių viską, kiti lieka be nieko"

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Mar 2020 10:30:38 +0200
<![CDATA[M. Norbutas. Koronavirusas ir klimato kaita: skaičiai parodo tikrąją padėtį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/m-norbutas-koronavirusas-ir-klimato-kaita-skaiciai-parodo-tikraja-padeti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/m-norbutas-koronavirusas-ir-klimato-kaita-skaiciai-parodo-tikraja-padeti Jau pradedame priprasti prie milžiniško naujienų srauto apie koronavirusą. Kasdien skelbiama, kiek žmonių gyvybių prarasta. Mirtingumo procentas išties nemažas, bet keista tai, kiek daug dėmesio sulaukia virusas ir kiek mažai kiti faktoriai, kurie nulemia šimtus tūkstančių žmonių mirčių kasmet.

Panašu, kad neretai daug lengviau kovoti su grėsmėmis, kurios atėjo ir, tikėtina, po kurio laiko pasitrauks, nei tos – kurių išvengti galima tik nuolatos, metai iš metų dirbant. Deja, nei oro taršos, nei klimato kaitos mažinimo priemonės nėra patrauklios, kadangi jos turi riboti mūsų nepamaldomą norą vis daugiau turėti – todėl ir kovos už kiekvieną gyvybę skelbti niekas neskuba.

Žudantis taršos poveikis

Europos Aplinkos agentūros skaičiavimais 2016 metais Europos Sąjungoje dėl oro taršos ankščiau laiko mirė apie 374 tūkstančiai žmonių, o skaičiuojant duomenis iš 41 Europos valstybės, skaičius ūgteli iki 412 tūkstančių mirusiųjų. Vien Lietuvoje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta apie 3000 mūsų šalies gyventojų. Įdomu, kiek Lietuvos piliečių yra susipažinę su šia statistika? Ar kasmet dėl to kyla panika?

Retas kuris užduoda klausimą – kiek gyvybių kasmet nusineša klimato kaita? Vis intensyvesnės karščio bangos, potvyniai, sunkiai suvaldomi miškų gaisrai – tai tik keli faktoriai kasmet pasiglemžiantys dešimtis ar net šimtus tūkstančių. Mokslininkų tyrimai rodo, kad klimato kaita kasmet pareikalauja apie 150 tūkstančių gyvybių. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad nuo 2030 metų klimato kaita dar papildomai turėtų pasiglemžti iki 250 tūkstančių gyvybių kasmet.

Skaičiuojama, kad vien dėl klimato kaitos poveikio kasmet papildomai įvairiomis ligomis suserga 5,5 milijonai žmonių. Harvardo universiteto studija atskleidė, kad dėl padidėjusių karščio bangų JAV miestuose mirčių kiekis padidėjo 5,74 procento. 2019 metais Prancūzijoje karščio bangos nusinešė beveik 1500 gyvybių. Tuo tarpu koronavirusų aukų skaičius visame pasaulyje artėja prie keturių tūkstančių.

Nepaisant grėsmingų skaičių – šalių reakcija į skirtingas grėsmes yra visiškai kitokia. Jei valstybės susitelktų kovoje su tarša ir klimato kaita bent tiek, kiek daro dabar koronaviruso grėsmės akivaizdoje – turėtume visiškai kitą situaciją pasauliniu mastu. Tačiau šiandien dešimt valstybių, įskaitant naftą išgaunančias Turkiją ar Iraną, nėra ratifikavusios Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, o nemaža dalis tai padariusių valstybių – dar mažai ką tenuveikė, kad emisijos mažėtų. Jau nekalbant apie 14 procentų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukuriančių Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimo trauktis iš susitarimo.

Šalutinis koronaviruso efektas

Stringanti gamyba Kinijoje lemia vis mažesnį iškastinių resursų naudojimą. Kai kurios Kinijos kompanijos pranešė nustosiančios vykdyti kai kurias dujų importo sutartis, mažiau deginama ir anglies. Ištuštėjusios gatvės Kinijoje jau turi teigiamų pasekmių taršos mažėjimui – pirmieji to ženklai matomi net iš kosmoso. Kinijos išmetamas anglies dioksido kiekis per pastarąsias tris savaites buvo maždaug 25 procentais mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tam nemažą įtaką turėjo ir prailgintos atostogos. Įvairių ekspertų analizė rodo, kad anglies dioksido kiekis ir toliau mažėja, ypač tuose regionuose, kur fiksuojami vis nauji koronaviruso atvejai.

Kiek tiksliai sumažės Kinijos daroma metinė tarša dar sunku pasakyti. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad net, jei Kinijos metiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai sumažėtų 1 %, tai atitiktų visos Prancūzijos metinius CO2 išmetimus. 

8 procentų žaliavinės naftos kainos kritimas – tai reakcija į sumažėjusią naftos produktų paklausą koronaviruso akivaizdoje. Toks ženklus kainos kritimas nefiksuotas nuo 2017 metų. OPEC vadovai bandė susitarti 1,5 milijonais barelių per dieną sumažinti naftos gamybą, bet nesėkmingai. Sumažėjusi naftos produktų paklausa rodo stojančią gamybą, tiesa, tai kartu ir ženklas, kad koronaviruso poveikis ekonomikai gali būti ženklus.

Šios tendencijos duoda peno pamąstymams, kokią kainą turėtume sumokėti, kad sumažintume mus lėtai, bet labai efektyviai žudančią oro taršą ir užtikrintumėme stabilų klimatą ateities kartoms. Klausimas, ar vis dar vertinsime gyvybes pinigais ir, ar mums užteks ryžto imtis pokyčių, kurie negali būti trumpalaikiai. Atsakymas veda prie būtinybės skubiai pereiti prie visiškai kitokio ekonomikos modelio ir iš tiesų imtis kovoti už žmonių gyvybes – ne tik virusų, bet ir klimato kaitos bei oro taršos akivaizdoje.

 

 

Buvęs aplinkos viceministras, aplinkosaugininkas Martynas Norbutas

 

M. Norbutas. Koronavirusas ir klimato kaita: skaičiai parodo tikrąją padėtį

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 09 Mar 2020 15:04:08 +0200
<![CDATA[G. Jasiulionis dėl parkavimosi leidimo: tai nėra privilegijos, tai – politiniai žaidimai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/g-jasiulionis-del-parkavimosi-leidimo-tai-nera-privilegijos-tai---politiniai-zaidimai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/g-jasiulionis-del-parkavimosi-leidimo-tai-nera-privilegijos-tai---politiniai-zaidimai Šiandien, vasario 25 –ąją publikavome straipsnį „SEK posėdyje: Tarybos nariui nesuteikta prašyta privilegija“. Straipsnyje minimas Tarybos narys Gintas Jasiulionis pateikia savo įžvalgas šia tema bei plačiau komentuoja situaciją, kodėl kreipėsi su prašymu išduoti leidimą parkuoti savo automobilį rezervuotose aikštelių vietose.

Pateikiame Tarybos nario, Kontrolės komiteto pirmininko poziciją:

Vykdant savo funkcijas, kaip Tarybos nariui, tenka dažnai pabuvoti valdiškose įstaigose, prie kurių yra ženklinimai „Rezervuota“.   Manau, kad vykdant ne asmenines, o Tarybos nario funkcijas, žymiai geriau, operatyviau ir naudingiau atvažiuoti ir, negaišinant nei savo, nei kitų laiko, pasistatyti automobilį po ženklu „Rezervuota“. Tokį leidimą turėjau, berods, gal dešimtį metų, kuomet buvau seniūnu ir tai nesudarė jokios problemos, kol netapau opozicijos tarybos nariu.  Gal ir nebūčiau kėlęs to klausimo, bet rudenį pastebėjau, kad Viešosios tvarkos skyrius tokius leidimus išdavė seniūnaičiams. Keistai atrodo, kad seniūnaitis gali turėti tokį leidimą, o Tarybos narys, kuris vykdo jam deleguotas funkcijas ir yra oficialus savivaldybės darbuotojas už kurį net Sodrai mokamos įmokos  – tokio leidimo negali turėti.

Mes visi piliečiai, galime kreiptis su prašymais, bet įdomiai nuskambėjo ir Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo sprendimas, kuris nuolat išduodavo tokius leidimus, perduoti šitą klausimą Saugaus eismo komisijai. Mes visi puikiai suprantam, kad čia buvo sužaista „politine korta“. Tai yra žaidimas – „Dvaro intrigos“.

Taip, opozicijos darbas yra kaip to sarginio šuns – stebėti valdančiuosius, kaip jie dirba. Tačiau Jūs matot, kad nelabai jiems patinka, kad juos stebi, prižiūri ir jie stengiasi įkasti, todėl tą ažiotažą į tai ir suvedu. Saugaus eismo komisijos pirmininkas Erlandas Andrejevas  gavęs iš Viešosios tvarkos skyriaus mano prašymą,  turėjo jo net nenagrinėti – tai nėra šitos komisijos kompetencija. Kadangi prašymas pateiktas tarybos opozicijos nario, turbūt Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas bijojo „gauti velnių“ nuo savo vadovybės ir klausimą „permetė“  komisijai, o komisijos pirmininkas labai mėgsta piarą ir yra labai piktas ant mūsų, nes opozicija pajudina tokius klausimus, kurių galbūt neturėtų liesti. Taip ir gaunasi.

Bet vis dėl to aš nesuprantu, kodėl tarybos narys neturėtų galimybės parkuotis po ženklu „Rezervuota“, o seniūnaitis – turi?

O Saugaus eismo komisijos pirmininkas turbūt pamiršo, kad išavė leidimus įrengti kelio ženklą, draudžiantį įvažiuoti      prie socialdemokratų partijos tarybos nario Nerijaus Šalūgos namo. Šioje vietoje vėl kyla klausimų – reiktų diskutuoti apie tai plačiau.

Aš manau, kad valdančiosios daugumos noras yra užčiaupti mane, kaip Kontrolės komiteto pirmininką - nelysti, nekontroliuoti, nesiknaisioti. Šiai dienai į visus užklausimus negaunam atsakymų – jau pusmetį, kaip kontrolės komiteto pirmininkas negaunu mero potvarkių, kurie susiję su tarybos narių komandiruotėmis. Tiesiog prisidengiama duomenų apsauga ir neduodami potvarkiai bei kiti dokumentai.

Aš įžvelgiu kaip trukdymą mano tarybos nario veiklai. Tik tiek.  

 

G. Jasiulionis dėl parkavimosi leidimo: tai nėra privilegijos, tai – politiniai žaidimai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 25 Feb 2020 17:40:50 +0200
<![CDATA[V. Kačiušio atsakymas į 2020-01-07 publikaciją ,,A. Šalaševičius: Jonavos ligoninėje susidorojimas, patyčios bei darbuotojų kiršinimas“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/v-kaciusio-atsakymas-i-2020-01-07-publikacija-a-salasevicius-jonavos-ligonineje-susidorojimas-patycios-bei-darbuotoju-kirsinimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/v-kaciusio-atsakymas-i-2020-01-07-publikacija-a-salasevicius-jonavos-ligonineje-susidorojimas-patycios-bei-darbuotoju-kirsinimas Nors ši publikaciją sulaukė apie 500 vertinimų ,,patinka“, atsiprašau jonaviečių, kad jiems teko skaityti apie mane ir Jonavos ligoninę tokį negatyvų tekstą.

Reaguojant į šią publikaciją, Jonavos ligoninėje 2020-01-10 buvo surengtas Gydymo tarybos, kurią sudaro visų skyrių vedėjai, posėdis.  Tarybos nariai anoniminiu būdu pareiškė nuomonę apie visus publikacijoje išsakytus A. Šalaševičiaus  teiginius.

Pateikiu apklausos rezultatus.

Iš 13 posėdyje dalyvavusių skyrių vedėjų 11 nepritarė A. Šalaševičiaus teiginiams, 2 pritarė iš dalies.

Į klausimą, ar planuoja toliau vykdyti turimas pareigas,  teigiamai atsakė 12 skyrių vedėjų, atsisakyti darbo Jonavos ligoninėje planuoja tik vienas skyriaus vedėjas. 

Šie rezultatai parodo, kad A. Šalaševičiaus teiginiai yra tik jo asmeninė nuomonė, kuri beveik  visiškai nesutampa su kitų kolegų vertinimu,  šie teiginiai prasilenkia su tiesa, taigi yra melagingi ir prilygsta šmeižtui.  

Mano žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerijos pasitikėjimo linija nesulaukė nei vieno pranešimo iš Jonavos ligoninės mediko, darbe patiriančio psichologinį smurtą, mobingą ar kitokio pobūdžio spaudimą. 

Jonavos ligoninėje yra sudaryta Darbo taryba, kuri pagal LR Darbo kodeksą turi teisę esant būtinybei aptarti svarbius darbuotojų ekonominius, socialinius ir darbo klausimus, teikti pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų. 2019 metais į Darbo tarybą nesikreipė nei vienas įstaigos darbuotojas.

Jonavos ligoninė stengiasi patenkinti  rajono gyventojų lūkesčius, o paskutiniais mėnesiais reikšmingai pagerėję jos veiklos rezultatai nekelia abejonių dėl įstaigos perspektyvos.

Laikinasis Jonavos ligoninės vadovas Vidas Kačiušis 

 

    

V. Kačiušio atsakymas į 2020-01-07 publikaciją ,,A. Šalaševičius: Jonavos ligoninėje susidorojimas, patyčios bei darbuotojų kiršinimas“

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 10 Jan 2020 14:25:01 +0200
<![CDATA[Liudas Mažylis. Kiek dar aplinkosaugos katastrofų sulauksime Lietuvoje?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/liudas-mazylis-kiek-dar-aplinkosaugos-katastrofu-sulauksime-lietuvoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/liudas-mazylis-kiek-dar-aplinkosaugos-katastrofu-sulauksime-lietuvoje Ką tik Europa – taigi ir Lietuva – pasitvirtino „Žaliąjį kursą“. Per pusmetį buvo parengta detali – o kai gerai įsiskaitai, tai pradeda atrodyti ir nuobodi – programa. Viskas labai teisingai suplanuota į gražią ateitį be jokios taršos.

O realybė? O toji Lietuvos aplinkosaugos – ypač vandens resursų tausojimo – realybė per tą patį pusmetį sparčiai ritasi link katastrofiškos. Galėję girtis kone beribiais švaraus vandens resursais, įgudome jį išmaniai teršti. Lyg būtų negana bendros klimato kaitos, kuri nusekino upes, pažemino gruntinio vandens lygį... Tai dar ir patys prisigyvenome iki dviejų rimtų katastrofų. Natūralu, jog klausiame savęs: kas toliau?

Galėję girtis kone beribiais švaraus vandens resursais, įgudome jį išmaniai teršti. 

„Žaliasis kursas“ bus bevertis be teisės aktų realaus, faktinio įgyvendinimo. Jokia Europa neatsiųs Lietuvon jokio specialaus aplinkos prievaizdo. Turi veikti valstybės institucijos. Ar jos veikia tinkamai? Ir Alytaus gaisro, ir „Grigeo“ išmatų tragedijos nuteikia graudžiai. „Privatūs asmenys“ apstūminėja vietos ir valstybės valdžią. O gal geranoriškai susitaria? Mielieji! Kai kitąkart manęs Europos Parlamente paklaus, ar Lietuvoje esama korupcijos – kaip man patarsite atsakyti? Ginti Lietuvą? Balinti? O kai kolega latvis paklaus, iš kur pietinis vėjelis atpūtė teršalus į jų pajūrio ruožą – man tylėti, neteršti Lietuvos vardo?!

Kai kitąkart manęs Europos Parlamente paklaus, ar Lietuvoje esama korupcijos – kaip man patarsite atsakyti?

Manau, turime susitelkti ir pareikalauti – pradžiai – bent jau minimumo. Tegu dabartinė Lietuvos valdžia pademonstruoja vandens telkinių stebėsenos rezultatus. Kokie konkrečiai parametrai tiriami. Ką, pavyzdžiui, rodo pastarieji ir ilgalaikiai, kelerių metų, monitoringo duomenys? Pradžiai – bent keliuose taškuose. Tarkim, Kuršių mariose ties Klaipėda, Nemune žemiau Alytaus, Neryje žemiau Jonavos, Girstupio upelyje ties Adomo Mickevičiaus slėniu Kaune, na, ir dar keliose vietose visuomenės siūlymu. Tada pasikvieskim europinius ekspertus ir išklausykime jų nuomonės. Patikėkit, pamatysim visko! Linksma tikrai nepasidarys! Tada grįžkim prie temos: kas pelnosi Lietuvoje žmonių, žuvų, vandens ekosistemų sąskaita? Ir pagaliau – ar Lietuvoje galioja Europos Sąjungos teisė?

Tegu dabartinė Lietuvos valdžia pademonstruoja vandens telkinių stebėsenos rezultatus.Tarkim, Kuršių mariose ties Klaipėda, Nemune žemiau Alytaus, Neryje žemiau Jonavos...

Manau, atėjo laikas prisiminti Sąjūdį ir jo didžiąsias aplinkosaugines akcijas, išjudinusias sovietinę pelkę, kol pagaliau tai atvedė iki visos sovietinės sistemos žlugimo. Nuo ko tai prasidėjo? Nuo visuomenės įsijungimo, nevyriausybininkų judėjimo. Tad gal – „pradėkim iš naujo, juk esam pasauly tik...“

Iš tiesų, pradėkim nuo paprastų dalykų, bet sistemingai. Lietuva ne tokia jau didelė. Piktybiškos vandenų taršos atvejus tikrai būsime pajėgūs suregistruoti be jokių didelių kaštų.

Ir Alytaus, ir „Grigeo“ atvejai – piktinantys, bet sprendžiami. Vaizdas kaip Holivudo filme: prokuratūra privalo griežtai slėpti savo planus – kad tik korumpuotieji „vietoje“ nesužinotų... Man dėl to graudoka, na, bet bent jau kažkoks rezultatas iš to yra. Nebiurokratiškai sureagavo ir mūsų eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, principingai pasielgė kai kurie prekybos tinklai...

Ir vis dėlto – kol aplinkosaugos reguliavimas neveiks valstybės politikos lygiu, kol verslo atstovai vengs atsakomybės, tol ir žmogaus kasdienių įpročių pokyčiai gamtos labui neturės tokios didelės ir pozityvios įtakos, kokią galėtų ir privalėtų turėti.

Europos parlamento nario Liudo Mažylio biuro inf.

Nuotraukoje - Europos Parlamento narys. Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komiteto (ENVI) pagrindinis narys L.Mažylis 

Liudas Mažylis. Kiek dar aplinkosaugos katastrofų sulauksime Lietuvoje?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 10 Jan 2020 09:23:30 +0200
<![CDATA[A. Šalaševičius: Jonavos ligoninėje - susidorojimas, patyčios bei darbuotojų kiršinimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/a-salasevicius-jonavos-ligonineje---nepotizmas-patycios-susidorojimas-bei-darbuotoju-kirsinimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/a-salasevicius-jonavos-ligonineje---nepotizmas-patycios-susidorojimas-bei-darbuotoju-kirsinimas Pirmąją naujų metų dieną gydytojas – akušeris Artūras Šalaševičius socialiniame tinkle "Facebook" pasveikino visus su naujais metais bei pranešė, kad nuo sausio 1 d. atsisako VŠĮ „Jonavos ligoninė“ akušerijos – ginekologijos skyriaus vedėjo pareigų. Kaip rašė A.Šalaševičius, pagrindinis jo motyvas trauktis iš ne vienerius metus užimamo posto – laikinojo ligoninės vadovo Vido Kačiušio „nepotizmas, patyčios, darbuotojų tarpusavio kiršinimas.“ Maža to, anot mediko, laikinasis vadovas pradėjo susidorojimą su tais, kurie „šnekėjo“. 

Ligoninėje patyčios ir susidorojimas?

„Ta istorija neprasidėjo prieš savaitę. Kaip žinote, ligoninė vadovo neturi nuo balandžio 1 dienos. Laikinai tas pareigas eina Vidas Kačiušis. Jo vadovavimo stilius, priimami sprendimai - veda ligoninę link suprastinimo, sumažinimo, paliekant tik slaugą ir terapiją“, - pasakojimą pradeda dabar jau buvęs VŠĮ „Jonavos ligoninė“ akušerijos – ginekologijos skyriaus vedėjas, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profsąjungos Jonavos skyriaus pirmininkas Artūras Šalaševičius.

Po kreipimosi į savivaldybę, apie situaciją ligoninėje buvo parodytas reportažas laidoje „Panorama“, o Kačiušis pradėjo susidorojimą su tais, kurie „šnekėjo“

Anot pašnekovo, nuo to laiko vyko daug įvairių veiksmų, o rezultatas toks, kad atėjus laikui didinti darbo užmokestį, rugsėjo mėnesį padidinus įkainį – apie algų kėlimą nebuvo nei žodžio, nors dirbantys specialistai pinigus buvo uždirbę. Tuo metu jungtinė profsąjungų atstovybė kreipėsi į laikiną vadovą V.Kačiušį, kuris tvirtino, kad algų nekels, nes steigėjas neleidžia. Tuomet kreiptasi į steigėją, Jonavos rajono savivaldybę, bet atsakymas nedžiugino – rekomenduota vėl kreiptis į V.Kačiušį.

„Po kreipimosi į savivaldybę, apie situaciją ligoninėje buvo parodytas reportažas laidoje „Panorama“, o Kačiušis pradėjo susidorojimą su tais, kurie „šnekėjo“. Pirmiausiai nuėmė priedą III terapinio skyriaus vedėjui, gydytojų sąjungos pirmininkui, nors tas priedas buvo jo sutartinis atlyginimas su kuriuo jis atėjo dirbti į Jonavos ligoninę. O man nuimtas priedas suradus priežastį, kad pilnu etatu grįžta dirbti gydytoja  N. Balasevičienė, nors mano priedas buvo už darbo intensyvumą ir tai niekaip nesusiję su profsąjungine ar kita veikla. 

O mano pasitraukimas Kačiušio buvo įvardintas kaip jo pergalė, kad dar vienas kovotojas krito. 

Kačiušis nuolat sako, kad jis laikosi savivaldybės nurodyto atlyginimo procento, kad turi jį išlaikyti, bet į visus raginimus, bandyti ieškoti galimybių gauti visą sutartinę sumą iš ligonių kasų, atsako, kad neturim pinigų samdyti naujų darbuotojų, nes neišsiimam tos sumos, bet kad ją išsiimti - reikia žmonių. Likę darbuotojai fiziškai daugiau nelabai ką gali padaryti.  Esant tokiai situacijai, būnant melagysčių ir patyčių sraute, bei nesant jokiai diskusijai -  aš nusprendžiau pasitraukti, nes daugiau nematau galimybės dirbti su tokiu vadovu. O mano pasitraukimas Kačiušio buvo įvardintas kaip jo pergalė, kad dar vienas kovotojas krito. Net nežinau, bet toks vadovas, kuris džiaugiasi, kad iš jo vadovaujamos įstaigos traukiasi žmonės, gal kitiems spręst, ar toks vadovas turėtų, ar galėtų būti“, - teigia A.Šalaševičius bei priduria, kad kaip gydytojas jis lieka dirbti skyriuje, tačiau jam –  nebevadovaus.

Rytiniai pasitarimai – V.Kačiušio šou?

Laikinasis vadovas nuolat stengiasi supriešinti darbuotojus – sako A.šalaševičius, dėl ko net teko kuriam laikui nebeorganizuoti rytinių pasitarimų, taip vadinamų  penkiaminučių.

Visi skyriai informuodavo apie savo situaciją, buvo pristatomi įstatymų pasikeitimai, tačiau toks bendras situacijos aptarimas buvo pavirtęs į visišką Kačiušio šou.

„Per penkiaminutes nuolat aiškindavo, kad vieni skyriai nuostolingi, kiti juos dengia, išlaiko. Tie išlaikytiniai, blogi,  o anie - gerieji. Beveik per kiekvieną penkiaminutę tai kartodavo. Kilus didžiuliam darbuotojų pasipriešinimui ir susipriešinimui, kuriam laikui rytinės penkiaminutės buvo visai atšauktos. Dabar jos vyksta pirmadieniniais ir penktadieniais, kai anksčiau pasitarimai vykdavo kiekvieną rytą. Visi skyriai informuodavo apie savo situaciją, buvo pristatomi įstatymų pasikeitimai, tačiau toks bendras situacijos aptarimas buvo pavirtęs į visišką Kačiušio šou. Net nelabai norisi prisimint“, - pasakoja gydytojas.

Anot pašnekovo, yra darbuotojų, kurie „neatlaikė“ tokios atmosferos Jonavos ligoninėje bei paliko savo užimamas pareigas.

Šviesios ateities nemato

Kaip žinia, mero potvarkiu sudaryta darbo grupė jau yra pateikusi ligoninės gelbėjimo planą stabilizuojant įstaigos finansinę situaciją. Taipogi paskelbtas konkursas Jonavos ligoninės direktoriaus pareigoms užimti. Tačiau A. Šalaševičius ligoninės šviesios ateities nemato.

O mažinant visas apimtis, liks tiks terapija - geriatrija ir slauga

„Situacija klostosi labai paprastai ir aiškiai – link prastinimo, link mažinimo. Mes dabar esame regioninė ligoninė, kuri teikia chirurgijos, traumatologijos, akušerijos – ginekologijos bei kitas paslaugas. Yra vaikų ligų skyrius. O mažinant visas apimtis, liks tiks terapija - geriatrija ir slauga“, - sako medikas bei priduria, kad jei yra toks sumažinimo planas, apie jį reiktų pranešti viešai ir aiškiai. Darbuotojai, žinodami realią situaciją, ieškotųsi naujo darbo, o nežinomybė - slegia.

„Visi procesai bus maksimaliai viešinami. Jų pakeisti aš negaliu, neturiu tokių svertų, bet viską viešinant, manau darbuotojams, kuriuos aš atstovauju,  bus lengviau ir visi žinos – kokie kieno tikslai“, - sako A.Šalaševičius.  

Akušerijos – ginekologijos skyrius be vadovo

„Kai gruodžio 31 d. parašiau atsistatydinimo raštą, manęs net nekvietė pokalbiui. Skambino kolegei, kuri trumpiausiai dirba, turi mažiausią patirtį ir mažiausiai atspari spaudimui, siūlė mano pareigas, bet ji susilaikė nuo tokio žingsnio, pasakydama, kad skyriuje vyksta normalus darbas, kolektyvas geras, visi mes tvarkingai dirbam. O po naujų metų atėjus kita kolegė irgi atsisakė Kačiušio naujametinės „dovanos“. Jos abi atsisakė užimti skyriaus vedėjo pareigas“, - nemalonius įvykius atsimena A.Šalaševičius.  

A.Šalaševičius direktoriaus posto nesiekė

Pretendentų į viešosios įstaigos Jonavos ligoninės direktoriaus pareigas dokumentai buvo priimami iki 2019 m. gruodžio 30 d. įskaitytinai. Nuo 1997 m. Jonavos ligoninėje dirbantis Artūras Šalaševičius šio posto nesiekė.

„Šį kartą neteikiau pareiškimo. Prieš tai jau du kartus teikiau savo kandidatūrą su savo numatoma programa, su savo vizija, kad matau daugiaprofilinę ligoninę su dienos chirurgijos padaliniu ir pan., tačiau netikau. Jei jau du kartus netikau, tai trečią kartą nebeteikiau“, - pasakoja medikas.

Dėl galimo mobingo įstaigoje ministerijai dar nepranešta

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar 2019 m. lapkričio mėnesį pakvietė medikus, darbe patiriančius psichologinį smurtą, mobingą ar kitokio pobūdžio spaudimą, to netoleruoti ir pranešti apie tokias situacijas nemokamu pasitikėjimo telefonu 8 800 66004, pasirinkus skaičių „3“. Nors Artūrą Šalaševičių ragino pasinaudoti proga ir pranešti apie situaciją Jonavoje, tačiau nuo šio sprendimo medikas kol kas susilaikė.

A. Šalaševičius: Jonavos ligoninėje -  susidorojimas, patyčios bei darbuotojų kiršinimas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 07 Jan 2020 14:01:53 +0200
<![CDATA[Tomas Šiaudvytis: Ar įtampa darbo rinkoje išblėso?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tomas-siaudvytis-ar-itampa-darbo-rinkoje-isbleso https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tomas-siaudvytis-ar-itampa-darbo-rinkoje-isbleso Šiais metais darbo rinkos raida pasuko šiek tiek kitu keliu nei įprastai. Nedarbo lygis truputį išaugo, o atlyginimai nors ir toliau kyla sparčiai (apie 8–9 %), tačiau nebe taip užtikrintai, kaip anksčiau. Ar tai reiškia, kad su darbuotojų trūkumu susijusi įtampa darbo rinkoje jau išblėso? Ką rodo darbo rinkos rodikliai?

Nedarbo lygis auga jau keletą ketvirčių iš eilės ir dabar sudaro 6,7 proc. Per metus jis padidėjo 0,5 proc. punkto. Šis padidėjimas nedidelis, tačiau jį laikyti nereikšmingu nederėtų. Duomenys rodo, kad nedarbas išaugo ne dėl to, kad į darbo rinką įsitraukė anksčiau joje nedalyvavę asmenys, pavyzdžiui, studentai, vaikus prižiūrėję asmenys. Padidėjimas daugiausia susijęs su didesniu gyventojų, kurie anksčiau dirbo, o dabar yra bedarbiai, skaičiumi.

Apie pusę 6,3 tūkst. bedarbių skaičiaus padidėjimo lėmė gyventojai, darbą palikę dėl asmeninių ar šeiminių priežasčių. Ši tendencija, matyt, iš dalies susijusi su pastaraisiais metais didintomis nedarbo ir kitomis išmokomis. Gali būti, kad dalis gyventojų dar prieš išmokų padidinimą buvo beveik apsisprendę nedirbti, tad net nedidelis išmokų padidėjimas galėjo paskatinti juos galutinai nuspręsti palikti darbą. Tokių gyventojų ėmė pastebimiau daugėti nuo 2017 m. pabaigos, panašiu metu buvo pakeltos ir nedarbo išmokos. Vis dėlto tiksliau įvertinti, kiek išmokų didinimas galėjo padidinti nedarbą, galėtų tik gana sudėtingas tyrimas. Be to, šiek tiek padidėjęs nedarbo lygis nebūtinai yra blogas reiškinys. Jei gyventojai ilgiau ieško darbo, nes nori, kad jis geriau atitiktų turimus įgūdžius, arba nori įgyti naujų įgūdžių, tai ekonomikos našumui gali turėti ir teigiamą poveikį.

Kita nedarbo lygio padidėjimo dalis lengviau paaiškinama bendromis ekonomikos tendencijomis. Gana svarbi priežastis buvo ir atleidimas iš darbo, kuris veikiausiai susijęs su įmonių truputį atsargiau vertinama ekonomine aplinka. Tokį vertinimą rodo įmonių, susiduriančių su nepakankamu klientų skaičiumi, dalis. Pokriziniu laikotarpiu ši dalis beveik visą laiką mažėjo, tačiau pastaruosius pusantrų metų ji nebemažėja. Panaši rodiklio raida buvo 2014–2015 m., Rusijos ekonominės krizės metu. Taigi, nors ryškiau ekonomikos padėtis ir neblogėja, tačiau tarptautinės prekybos karai, Brexitas ir euro zonos ekonomikos problemos įmonių nelieka nepastebėtos.

Jei įmonės mano, kad ateityje jų plėtra lėtės, jos veikiausiai nebus pasiryžusios bet kokia kaina samdyti naujų darbuotojų ar išlaikyti jau dirbančiuosius. Pavyzdžiui, potencialiam naujam darbuotojui paprašius mokėti didelį atlyginimą, darbdavys nebūtinai sutiks, galbūt palauks ir paieškos kito, kurio norai bus kuklesni. Tokias tendencijas rodo ir nustojusi didėti įmonių, kurių veiklą riboja darbuotojų trūkumas, dalis bei sulėtėjęs atlyginimų privačiajame sektoriuje augimas. Pastarasis 2018 m. padidėjo net 9,5, o šiais metais – tik 7,2 proc.

Vis dėlto minėtą atlyginimų augimo sulėtėjimą lėmė ne tik atsargesni lūkesčiai dėl ekonominės plėtros. Įtaką galėjo daryti ir pagerėjęs migracijos balansas, pavyzdžiui, Lietuvos piliečių grynoji emigracija šiais metais bus mažiausia nuo 2001 m. Migracijos pokyčiai veikiausiai padidino darbuotojų pasiūlą, o tai lėmė nebeaugusį darbuotojų trūkumą ir sulėtėjusį atlyginimų augimą.

Be to, minėtas sulėtėjimas yra susijęs ir su prieš dvejus metus nustatyta Sodros įmokų apatine riba. Jos įvedimas pastebimai paspartino darbo užmokesčio kilimą 2018 m., tačiau 2019 m. šis veiksnys įtakos augimui nedarė. Vadinasi, šiais metais atlyginimų privačiajame sektoriuje augimo sulėtėjimas iš dalies yra lauktas, techninės priežasties nulemtas įvykis. 

Taigi šiek tiek mažiau palankios darbo rinkos tendencijos nebūtinai reiškia, kad ekonomikos padėtis akivaizdžiai prastėja. Prie šių tendencijų prisidėjo ir migracijos pokyčiai, ekonominės politikos sprendimai bei techninės priežastys. Dalį šių veiksnių mes susikūrėme patys. 

Lietuvos banko inf. 

Nuotraukoje - Tomas Šiaudvytis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Tomas Šiaudvytis: Ar įtampa darbo rinkoje išblėso?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Dec 2019 11:16:25 +0200
<![CDATA[Gintas Jasiulionis: Visa tiesa apie Ruklos seniūno rinkimus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gintas-jasiulionis-visa-tiesa-apie-ruklos-seniuno-rinkimus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gintas-jasiulionis-visa-tiesa-apie-ruklos-seniuno-rinkimus Tarybos nario Ginto Jasiulionio atsakas į gruodžio 12 dieną publikuotą straipsnį "Ruklos seniūno rinkimai virto cirku".

Kaip supratau, nuo šiandien pusė Lietuvos sužinos, kad vyko Ruklos seniūno konkursas, kuris tiesiog „aptemdė“ protą Jonavos savivaldybės vadovams. Tačiau sužinos tik sąmoningai iškreiptą, tendencingą informaciją, bet aš jums pateiksiu kitą, nutylėtą šios situacijos pusę.

Kaip žinia, po savivaldybės tarybos rinkimų, man pasirinkus tarybos nario kelią, liko laisva Ruklos seniūnijos seniūno vieta. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, seniūno konkurso komisijoje turi dalyvauti ne mažiau kaip trys seniūnaičiai iš septynių komisijos narių. Savivaldybės administracijos vadovas laukė kol Rukloje bus išrinkti nauji seniūnaičiai. Kadangi Ruklos gyventojams buvo pasiųsta aiški žinutė, kad seniūnaičiai dalyvaus seniūno rinkimuose, seniūnaičių rinkimai Rukloje buvo itin aktyvūs, o tarpais net agresyvūs. Pati idėja, kad seniūno rinkimuose dalyvauja gyventojų atstovai yra teigiamas dalykas, kuris veda link demokratijos.

Išrinkus seniūnaičius, konkursas Ruklos seniūnijos seniūno pareigoms užimti buvo paskelbtas. Kaip to reikalauja įstatymas, seniūnaičių išplėstinė sueiga išrinko asmenis, kuriuos delegavo į šį konkursą. Netrukus po seniūno konkurso paskelbimo, Rukloje pasklido gandas, kad po konkurso, į Ruklos seniūno pareigas savivaldybės valdžia yra numačiusi skirti (antrame ture vieną iš dviejų, daugiausiai balų surinkusių kandidatų, renkasi administracijos direktorius) bendrapartietį, socialdemokratą Valerą Mikalauską, kuris tuo metu jau buvo laimėjęs Šilų seniūnijos seniūno konkursą. To savo aplinkoje neneigė ir pats V. Mikalauskas, kuris pateikė dokumentus ir į Ruklos seniūnijos seniūno konkursą. Konkurso dieną, į komisiją deleguoti seniūnaičiai prasitarė, kad jiems, kaip jie įtaria, pradėtas daryti „spaudimas“ iš savivaldybės valdžios. Uždrausta į konkursą vykti savarankiškai ir privalomai nurodyta vykti savivaldybės transportu, kartu su savivaldybės atstovu, Teisės skyriaus vedėju Justu Budriūnu. Taip pat, kai kurie komisijos nariai gavo personalinių skambučių iš administracijos vadovų, kurie teiravosi apie būsimą konkursą ir jame dalyvausiančią Ruklos seniūnijos vyr. specialistę. Konkursas įvyko. Kaip paaiškėjo iš karto po konkurso, tik vienas pretendentas, būtent Ruklos seniūnijoje jau 13-us metus dirbanti vyr. specialistė surinko reikiamą balų skaičių ir pateko į antrą turą, todėl konkursas laikomas neįvykusiu ir bus organizuojamas iš naujo. Labai keistai atrodo iš karto po konkurso savivaldybės atstovo J. Budriūno pareikšti priekaištai seniūnaičiams, kad jie „pridarė jam gėdos“. Galima suprasti, kad balsavo ne taip, kaip buvo susiplanavusi Jonavos savivaldybės valdžia. Pasak seniūnaičių, konkurso metu „išlindo“ ir tai, kad savivaldybės atstovas J. Budriūnas nuslėpė nuo seniūnaičių kandidatų į seniūnus sąrašą, kurį buvo gavęs iš ministerijos ir privalėjo supažindinti seniūnaičius. Komisijos pirmininkei jis teigė „pamiršęs“ pateikti sąrašą seniūnaičiams.

Čia ir prasidėjo socialdemokratų panikos priepuoliai, nes ilgiau tempti gumos nebegalėjo ir V. Mikalauską turėjo paskirti Šilų seniūnijos seniūnu. Tačiau tuo viskas nesibaigė, kaip matyti, valdžia nutarė parodyti jėgą ir praauklėti „ne taip balsavusius“ seniūnaičius. Administracijos direktorius kreipėsi į STT, nes įžvelgė, kad seniūnaičių veiksmai konkurso metu prasilenkė su įstatymu. Įdomiausia, kad tas pats direktorius, neteisėtai skirdamas į pareigas ir „kilnodamas“ iš vienų pareigų į kitas socialdemokratę Lolitą Nekrošienę, savo veiksmuose prasilenkimo su įstatymais neįžvelgia. Priešingai nei įžvelgė direktorius, STT nutraukė tyrimą, neradusi nusikaltimo sudėties.

Pastaruoju metu, iš socialdemokratų lyderių lūpų pasigirsta komentarai apie demokratiją Rukloje. Keistas tas savivaldybės vadovų demokratijos suvokimas, labai jau jis panašėja į rytų kaimynus. Gal dėl to taip padažnėjo išvykos į Kiniją? Net įdomu, kokios dar ten patirties pasisems jau gerą mėnesį besisvečiuodamas vicemeras Eugenijus Sabutis. Turbūt kiniškos demokratijos. O štai Ruklos demokratijos brandą atspindi ne per seniausiai įvykę seniūnaičių rinkimai, kur vienos seniūnaitijos seniūnaičio rinkimuose dalyvavo daugiau gyventojų nei visame Jonavos mieste.

Valdančiųjų Jonavos socialdemokratų lyderių demokratijos suvokimas greičiausiai apsiriboja fraze „kaip vadas pasakys“. O Rukloje seniūnaičiai, bendruomenės rinkti atstovai, laisvi apsispręsti ir pasirinkti, tačiau už jų pasirinkimą, šiandien jie yra persekiojami ir jiems bandoma grasinti. Pagal tokią socialdemokratų logiką, greitai bus persekiojami žmonės, „ne taip“ balsuojantys ir rinkimuose į seimą ar savivaldą. Maža to, kad seniūnaičius spaudžia valdžios institucijos, bet dar užsakomi ir straipsniai respublikinėje žiniasklaidoje. Man paskambinęs žurnalistas net neslėpė, kad jo nedomina kita, su šiuo konkursu susijusi informacija ir ypač ta, kuri liečia socialdemokratus, tačiau pats pasistengė savo straipsnyje kelis kartus pabrėžti mano politinę priklausomybę. Todėl man akivaizdu, kieno „ausys kyšo“ visoje šioje istorijoje.

Gerbiami politiniai oponentai, kokių dar institucijų ar tarnybų poveikio laukti man, ar rinkimuose „ne taip“ balsuojantiems seniūnaičiams? Nes sąžiningai ir dorai konkuruoti nemokate.

Tarybos narys Gintas Jasiulionis 

Gintas Jasiulionis: Visa tiesa apie Ruklos seniūno rinkimus

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 13 Dec 2019 09:26:23 +0200
<![CDATA[Edmundas Gedvila: Jonavos senosios kapinės – ar tinkama vieta pramogoms?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/edmundas-gedvila-jonavos-senosios-kapines---ar-tinkama-vieta-pramogoms https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/edmundas-gedvila-jonavos-senosios-kapines---ar-tinkama-vieta-pramogoms Daugeliui lietuvių kapai yra šventa vieta. Jie lankomi, prižiūrimi. Kartu giminės ir artimieji prisimena mirusįjį ir, žinoma, tik teigiamas jo savybes.

Žmonės taip pat elgėsi ir tarybiniais laikais. Bet valdžiažmogių dažnai buvo kita nuomonė. Jonavoje buvo nusiaubti, žole apžėlę žydų kapai. Miesto centre prie dabartinės Janinos Miščiukaitės meno mokyklos nuo XVIII a. veikusios Jonavos senosios kapinės buvo taip pat panaikintos, pritaikius tuo metu egzistavusį barbarišką požiūrį. Tik dalis tuomet dar gyvų esančiųjų perlaidojo savo artimuosius, likę kapai buvo sulyginti su žeme, kaip ir kapaviečių visi ženklai – paminklai, kryžiai, tvorelės – buvo suversti, ten pat užkasti ir sulyginti su žeme. Išskyrus nedrįso sunaikinti tik Homero vertėjo, prozininko, pirmojo Jonavos miesto tarybos pirmininko (1920 m.), daktaro Jeronimo Ralio kapavietės su paminklu, kuris stovi ir šiandien. Taip praeito šimtmečio septintajame dešimtmetyje vietoj kapinių atsirado Ramybės skveras.

1990-aisiais Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, aš, rajono Tarybos pirmininkas (dabar – mero pareigybė), kartu su rajono valdytoju (dabar – administracijos direktoriaus pareigybė) Vincentu Pranevičiumi nutarėme, kiek galima pagal to meto finansinius ir moralinius išteklius, sutvarkyti amžinojo poilsio vietas. Pasitelkę Kauno žydų bendruomenę, sutvarkėme žydų kapinaites, esančias Sodų gatvėje, ant kalvos. Buvo nupjauta iki juostos kerojusis žolė, iškirsti krūmynai bei visi kiti šabakštynai, išrinktos ir išvežtos šiukšlės, surinkti ir sustatyti dar išlikusieji antkapiai. Antkapių gabalai, tarp jų – ištraukti ir iš Vasario 16-osios gatvėje buvusio Jonavos kino teatro „Jaunystė“ laiptų (dabar – prekybos centras „Rimi“), buvo sudėlioti ant išbetonuotos aikštelės. Tokios žydų kapinaitės esti ir dabar. UAB „Jonavos paslaugos“ nušienauja žolę, surenka jau retai pasitaikančias šiukšles.

Buvo sutvarkyta ir Jonavos masinio žydų sušaudymo vieta Girelės miškelyje. Pastatytas paminklas. Aptverta simbolinė tvorelė. Apsilankius susidaro įspūdis, kad šiandien minėtą tragediją bylojančiai vietai trūksta pagarbos ir priežiūros.

Dėl Jonavos senųjų kapinių sutvarkymo buvo šiek tiek sunkiau. Jei tvarkant žydų kapinaites gana aktyviai talkino Kauno žydų bendruomenė, tuometinio Jonavos ligoninės gydytojo Motelio Krūmo tėvelis, tai surasti jonaviškį, gerai atsimenantį visą miesto centre esančių kapinių istoriją, buvo sudėtinga. Juolab, kad mudu su valdytoju buvome gimę ir augę ne Jonavoje, o Kaune. Be to, mūsų vadovavimo rajonui metu (1990-1995) savivaldybės biudžetas buvo tuščias, nes pramonė ir žemės ūkis Lietuvoje ne tik buvo draskomas ir naikinamas, bet kamuojamas ir ekonominės blokados.

Pavyko šiaip taip prikalbinti Vilniaus dailės instituto (dabar – Vilniaus dailės akademija) studentus, dar šiaip taip kvėpuojantis tuometis Rizgonių nerūdinių medžiagų kombinatas davė akmenis, ant kurių būsimieji menininkai iškalė čia paliktiems amžiams gulėti atminimo žodžius: „Atminčiai jonaviečių, kurių jau neprisimename“, „Čia ilsisi Jonavos stačiatikiai“ ir „Čia guli I Pasauliniame kare žuvusių vokiečių kareivių palaikai“. Taip buvusių Jonavos senųjų kapinių vietoje atsirado trys paminkliniai akmenys, skirti tiems, kurių amžinąja poilsio vieta ir šiandien yra ši buvusių kapinių žemelė.

Mes kartu su valdytoju ir kai kuriais pritariančiais deputatais (dabar – vadinamais tarybos nariais) svajojome, kad ši vieta bus gerbiama ir saugojama kaip ramybės ir pagarbos išbarstytiems po visą šią teritoriją jonaviškių protėvių kauleliams ir nežinia kur užkastiems antkapiniams paminklams atminimo ženklas. Planavome, kad čia bus vieta Jonavai nusipelniusių žmonių atminimui įamžinti (vėliau pastatėme paminklą kraštiečiui dramaturgui, poetui ir vertėjui Petrui Vaičiūnui), žmonėms pasėdėti ramioje medžių paunksmėje.

Deja, ar nesigilindami, ar būdami abejingi savo kraštui, į valdžią išsirinkote siautėjančius chunveibinus, pasisavinusius socialdemokratų vardą. Pastarieji tuoj griebėsi pjūklų ir kirvių. Mažai kas liko iš buvusių medžių. Bet ir to jiems negana – nutarė buvusias istorines Jonavos senąsias kapines paversti pramogų ir pasilinksminimo vieta. Įrengė vaikų žaidimo aikštelę, pompastiškai, kaip priimta pastaraisiais metais Jonavoje, ji buvo atidaryta su televizija, dar egzistuojančiais „popieriaus gadintojais“ ir pašūkavimais, kad, girdi, šie įrenginiai – dar ne pabaiga. Tėvas ir sūnus – Seimo narys Rimantas Sinkevičius ir Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius – bei jų bežodžiai liokajai nutarė, kad geriausia ant mirusiųjų kaulų šokti ir dainuoti.

Džiaugiuosi, kad atgaudami Nepriklausomybę, mes sutrukdėme ant Jonavos žydų kapų kalvos pastatyti apžvalgos bokštą.

Skaudu, kad žmoniškumo prasme mes nepažengėme nė žingsnio.

E. Gedvila

Edmundas Gedvila: Jonavos senosios kapinės – ar tinkama vieta pramogoms?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 06 Dec 2019 18:04:57 +0200
<![CDATA[Statutiniai pareigūnai apie biudžeto projektą: Vyriausybė mums parodė didelę špygą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/statutiniai-pareigunai-apie-biudzeto-projekta-vyriausybe-mums-parode-didele-spyga https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/statutiniai-pareigunai-apie-biudzeto-projekta-vyriausybe-mums-parode-didele-spyga Šiandien statutinius pareigūnus vienijančių profesinių sąjungų atstovai Seime rengia šių pareigūnų atstovų apskrito stalo diskusiją, kurioje didžiausias dėmesys bus skiriamas planuojamiems 2020 metų statutinių įstaigų biudžetams. Renginys organizuojamas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) ir Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) iniciatyva, o jame bus aptariamas nepakankami numatomi kitų metų Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, taip pat Aplinkos ministerijos pavaldume esančio Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros biudžetai. Į susitikimą pareigūnai pakvietė ir visų Seimo frakcijų lyderius. 

Pareigūnai užsimena, jog deryboms Seime nepavykus, kitą savaitę jie organizuos įspėjamąją protesto akciją.

NPPSS tarybos narys ir UGPS pirmininkas Saulius Džiautas teigia vis dar neprarandantis vilties, jog racionalūs pareigūnų argumentai ir skaičiavimais pagrįstas papildomo finansavimo poreikis Seime, skirtingai nei Vyriausybės rūmuose, bus išgirstas. 

Profesinės sąjungos vertinimu, būtina skirti ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui ir 16,3 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Dar 2,8 mln eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti. 

„Deja, tačiau Vyriausybėje šiemet girdimi tik tie, kurie streikuoja ar eina į gatves. Vyriausybė ir jos  klerkai racionalių argumentų, diskusijos, derybų kalboms šiemet yra visiškai akli ir kurti, nors pernai situacija buvo kardinaliai kitokia. Bandome pakeisti tai bent jau Seime, tačiau neatmetu galimybės, jog pareigūnai taip pat jungsis prie kitų įvairias aktyvaus protesto formas naudojančių interesų ir profesinių grupių. Mes jaučiamės politikų apgaudinėjami ir kvailinami. Įvairiuose dokumentuose, kuriuos patvirtino šis Seimas, yra įtvirtinti įsipareigojimai iki tam tikro dydžio žingsniais didinti pareigūnų darbo užmokesti ir 2020 m pabaigti „Programos 1000“ įgyvendinimą, finansuoti būtinų struktūrinių reformų įgyvendinimą. Bjauriausia tai, jog mūsų įstaigos, vienos daugiau, kitos mažiau, pačios iš vidinių resursų, kartais net eilinių pareigūnų sąskaita, pradėjo pokyčius, žengė drąsius pirmuosius žingsnius. Tačiau kai atėjo laikas prie reformų prisidėti valstybei, Vyriausybėje mums rodoma didelė špyga“, – sako S. Džiautas. 

Ugniagesių situacija – sunkiausia 

UGPS atstovai sako, kad ne taip seniai visos Lietuvos akylai stebėta kiaurais batais, suplyšusiomis pirštinėmis ir saugos priemonėmis nepakankamai aprūpintų ugniagesių kova su degančiomis Alytaus padangomis kuo puikiausiai iliustravo PAGD problemas. Visgi politikų, tuomet ugniagesius vadinusių didvyriais, dėmesys problemoms nuslūgo iš karto, kai tik buvo užgesinta paskutinė padanga.  

„Man akivaizdu, kad Alytaus situacija politikai išnaudojo ne kaip galimybę išspręsti mūsų problemas, o tiesiog kaip fonu pasidaryti asmenukę. Ugniagesiai, nepaisant milžiniško Lietuvos žmonių pasitikėjimo, yra bene skurdžiausia ir mažiausiai uždirbanti statutinių pareigūnų grupė. Jau matau, kad „Programos 1000“ įgyvendinimas šios Seimo kadencijos metu, o tai mums buvo ne kartą pažadėta, yra visiškas miražas. Matydamas kitų metų biudžeto projekto skaičius, skirtus ugniagesiams, jaučiu neapsakomą nusivylimą šia Vyriausybe, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijomis, Seimu“, – sako UGPS vadovaujantis Saulius Džiautas.  

Anot jo, PAGD kitų metų finansavimas turėtų būti didesnis bent 10 mln. eurų. 

Patikimesnė sienos apsauga – valstybės investicija 

Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Jevgenijus Amelinas stebisi, jog nors Valstybės sienos apsaugos tarnybos finansavimą reikėtų padidinti santykinai nedidele suma – maždaug 6 mln. eurų, tačiau politikai dėl jos nesileidžia į jokias kalbas.  

„Nemanau, kad valstybės mastu tai yra dideli pinigai. Kitos profesinės grupės kalba apie šimtus milijonų. Mūsų tarnybai šis 6 mln. eurų papildomas finansavimas leistų žengti rimtą žingsnį į priekį pareigūnų motyvavimo, darbo užmokesčio kėlimo srityse. Galiausiai mes žiūrime į tai, kaip į valstybės investiciją, kuri tikrai atsipirktų sumažėjus, pavyzdžiui, kontrabandos srautams ir šešėliui. Deja, tačiau mūsų Vyriausybės ir kai kuriems Seimo nariams tokie akivaizdūs dalykai yra, atrodo, per sudėtingi“, – sako J. Amelinas.  

Aplinkosaugininkai kaltina ministrą 

„Man atrodo, jog bailus ir atsakomybės vengiantis aplinkos ministras yra didžiausia mūsų sistemos ir bendruomenės problema. Ne tik kad nejaučiame ministerijos paramos kovoje dėl papildomo finansavimo, tačiau ne taip seniai ministro buvome apgauti pačiu primityviausiu būdu. Mums tiesiog buvo pasakyta, kad papildomos lėšos kitiems metams bus. Nors dabar biudžeto projekte jų nebėra“,  – sako Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDP) pirmininkas Eimantas Puodžiukas. 

LAASDPS Seime registravo siūlymą 2,8 mln. eurų didinti  aplinkos apsaugos sistemos finansavimą. Tačiau 2020 m. biudžeto projekte šių lėšų numatyta nėra. 

„Mūsų pareigūnai, turintys aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu per mėnesį uždirba kiek daugiau nei 550 eurų. Tai yra, maždaug 2,5 karto mažiau už vidutinį šalies atlyginimą. Tai nėra normalu“, – sako E. Puodžiukas.  

Į Seime vyksiantį susitikimą su pareigūnų profesinių sąjungų atstovais pažadėjo atvykti Liberalų Sąjūdžio frakcijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, frakcijos „Lietuvos gerovei“ vadovas Algirdas Butkevičius, Socialdemokratų darbo partijos frakcijos lyderis Rimantas Sinkevičius, LVŽS frakcijos pirmininkas Tomas Tomilinas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos vadovė Vanda Kravčionok, Socialdemokratų frakcijos vadovas Algirdas Sysas, Mišri Seimo narių grupės lyderis Andrius Mazuronis, konservatorių frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas, taip pat Vyriausybės patarėjai. 

Pareigūnai užsimena, jog deryboms Seime nepavykus, kitą savaitę jie organizuos įspėjamąją protesto akciją.

Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjungos inf. 

Statutiniai pareigūnai apie biudžeto projektą: Vyriausybė mums parodė didelę špygą

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 06 Dec 2019 10:30:23 +0200
<![CDATA[Seimo nario A. Strelčiūno pranešimas: „Daugiabučių namų bendrijų ateitis – būti ar nebūti savivaldai?“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-nario-a-strelciuno-pranesimas-daugiabuciu-namu-bendriju-ateitis---buti-ar-nebuti-savivaldai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-nario-a-strelciuno-pranesimas-daugiabuciu-namu-bendriju-ateitis---buti-ar-nebuti-savivaldai Aplinkos ministerijos parengtas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas, kuriuo siūloma pakeisti šiuo metu galiojantį Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, sukėlė daug diskusijų.

Šiuo įstatymo projektu norima apjungti kelis dabar galiojančius įstatymus, reglamentuojančius jungtinės veiklos sutarčių, bendrijų ir administratorių valdymo formas.

Tačiau ar nebus taip, kad keliamas tikslas taip ir liks nepasiektas, o šiuo metu esanti situacija dar labiau pabloginta.

Aiškinamajame šio projekto rašte nurodoma, kad sukuriant vieną įstatymą yra siekiama įtvirtinti tokį gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, kad savininkai įgyvendinti savo teises ir pareigas būtų skatinami tai daryti aktyviai, jiems veikiant patiems ar perduodant tvarkyti su bendrojo naudojimo objektais susijusius klausimus tiems asmenims, kurie galėtų tinkamiausiai atstovauti jų interesams. Tačiau ar nebus taip, kad keliamas tikslas taip ir liks nepasiektas, o šiuo metu esanti situacija dar labiau pabloginta. Sulaukiau daugybės bendrijos pirmininkų nuogąstavimų dėl šio įstatymo projekto, jie įsitikinę, kad naujasis įstatymas sunaikins egzistuojančias daugiabučių savininkų bendrijas ir tik paskatins gyventojus namo priežiūrai rinktis administratorius, o ne kurti naujas bendrijas.

Lietuvoje daugiabučių namų administravimas gana monopolizuotas, todėl turime skatinti bendrijų steigimąsi, taip apsaugant gyventojus nuo brangios namų priežiūros. Esama centralizuota daugiabučių namų administravimo struktūra, ypač didžiuosiuose Lietuvos miestuose, gyventojams neužtikrina tinkamos paslaugų kokybės. Užuot skatinusi savarankiškas daugiabučių valdymo formas, Aplinkos ministerija siūlo teisinio reguliarumo pakeitimus, keliančius grėsmę pačių bendrijų egzistavimui. 

Ar atsiras norinčiųjų eiti bendrijos pirmininkų pareigas? 

Įstatymo projekte numatyti pakeitimai kelia nerimą, ar atsiras žmonių, kurie norėtų dirbti bendrijų pirmininkais. Jau ir šiuo metu įsteigtoms daugiabučių bendrijoms dažnai yra nerandama pirmininkų, nes daugeliui jų ši veikla tik papildoma ir yra dirbama tik už simbolinį atlygį. Bendrijų pirmininkams kelia nerimą įstatymo projekte numatyta naujoji ataskaitų tvirtinimo tvarka. Įstatymo projekto 31 straipsnis numato, kad valdytojas ne vėliau kaip iki vasario 1 d. parengia ir savininkų susirinkimui pateikia tvirtinti metinę savo veiklos ataskaitą. Jeigu ataskaitai savininkų susirinkimas nepritaria dėl to, kad ji neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ataskaita turi būti patikslinta ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo savininkų sprendimo nepritarti ataskaitai priėmimo dienos pakartotinai teikiama savininkų susirinkimui tvirtinti. Tačiau jeigu savininkų susirinkimas nepritaria ataskaitai nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su ataskaitos tikslinimu pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, bendrijos pirmininkas netenka įgaliojimų po 30 dienų nuo tokio savininkų susirinkimo sprendimo dienos.

Ar sprendimų naštą palikus tik bendrijos pirmininkui būtų tinkamai sprendžiami iškilę klausimai ir atstovaujama visiems bendrijos nariams.

Įstatymo projekte taip pat siūloma naikinti bendrijos valdybą numatant, kad bendrijos organai yra tik bendrijos pirmininkas ir bendrijos narių susirinkimas. Projekto 12 straipsnyje numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas sprendžia esminius klausimus, tokius kaip bendrijos metinės administravimo sąmatos, metinio finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo ir kitus. Kadangi bendrijos narių susirinkimas spręstų svarbiausius klausimus, tad ir būtų šaukiamas tik keletą kartų per metus. O kiti svarbūs per metus atsiradę klausimai panaikinus bendrijos valdymą būtų sprendžiami bendrijos pirmininko. Kyla klausimas, ar sprendimų naštą palikus tik bendrijos pirmininkui būtų tinkamai sprendžiami iškilę klausimai ir atstovaujama visiems bendrijos nariams. Pasunkinus darbo sąlygas bendrijos pirmininkams galime taip ir nesulaukti norinčiųjų eiti šias pareigas. 

Didesnės valdymo sąnaudos 

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką bendrijos gali būti kuriamos bendrai keliems namams. Tuo metu naujajame įstatymo projekte numatyta, kad bendrijas bus galima steigti tik viename name. Toks sprendimas bendrijas padarytų gerokai nepatrauklesnes gyventojams, būtų ne tik pasunkintas jų valdymas, bet ir padidintos valdymo sąnaudos. Vien jau tai, kad reiktų samdyti bendrijos pirmininką, kiekvienam namui reikštų papildomų išlaidų atsiradimą. Akivaizdu, kad bendrijų kūrimo procesą padarius sudėtingesniu ir brangesniu, tai būtų didelis žingsnis atgal. Gyventojai norėdami išvengti sudėtingų procesų nebekurtų bendrijų ir vėl patektų į ne visada geriausiai jų interesams atstovaujančių administratorių rankas. 

Naujos tvarkos rezultatas – dar brangesni pirkimai? 

Įstatymo projekte taip pat siūloma keisti pirkimų tvarką, šį procesą padarant gerokai sudėtingesniu. Projekto 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valdytojas prekes, darbus ir paslaugas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais, jų valdymu, priežiūra, remontu ir atnaujinimu perka naudodamasis Viešosios įstaigos CPO LT administruojamomis elektroninėmis pirkimų sistemomis arba, gavęs savininkų leidimą, kitu būdu, išskyrus skubius ir nenumatytus atvejus.

Tokiu reglamentavimu siekiama užtikrinti skaidrumą pirkimuose, tačiau nors siektinas tikslas ir geras, bet kyla klausimas, ar tokia tvarka naudinga gyventojams. Visų pirma, pirkimų procesai galėtų labai užsitęsti dėl to, kad CPO LT sistemoje gali nebūti valdytojui reikalingų prekių ar paslaugų tiekėjų. Visų antra, reiktų prisiminti, kad nuo šių metų liepos 1 dienos visiems tiekėjams yra apmokestinamos CPO LT teikiamos paslaugos, todėl galutinė prekių ar paslaugų kaina gali būti didesnė negu su įmonėmis derantis savarankiškai. Jeigu įsigaliotų tokia pirkimų tvarka, akivaizdu, kad tiek visas procesas truktų gerokai ilgiau ir tuo pačiu padidėtų daugiabučių namų tvarkymo sąnaudos. 

Pamirštami gyventojų interesai balsuojant 

Ir šiame siūlomame naujajame įstatyme pamirštami vyresnio amžiaus ar turinčių sveikatos problemų gyventojų interesai. Šio įstatymo projekto 14 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad bendrijos narių sprendimai priimami susirinkime arba balsuojant elektroninėmis ryšio priemonėmis. Pirmiausia, kyla klausimas kuriais atvejais bus priimami sprendimai balsuojant elektroninėmis ryšio priemonėmis, o svarbiausia, kaip bus užtikrinamos galimybės visiems bendrijos nariams balsuoti šiomis priemonėmis. Natūralu, kad tik maža dalis vyresnio amžiaus gyventojų geba naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis ir gali sau leisti apmokėti interneto išlaidas. Tačiau ne tik vyresnio amžiaus gyventojai gali neturėti galimybės balsuoti, bet ir kiti bendrijos nariai, kurie neturi elektroninių ryšių priemonių. Todėl manau, kad tokia įstatymo  projekto norma kurta nepagalvojant apie tai, kad gali būti pažeisti daugelio bendrijos gyventojų interesai.

Ne tik vyresnio amžiaus gyventojai gali neturėti galimybės balsuoti, bet ir kiti bendrijos nariai, kurie neturi elektroninių ryšių priemonių. 

Taigi, prieš priimant skubotus įstatymus reiktų apsvarstyti, ar naujasis reguliavimas neatneš daugiau sumaišties nei naudos ir neapsunks daugiabučių namų valdymo. Bet kokiu atveju, įstatymo projektas turėtų būti derinamas ir diskutuojamas atsižvelgiant į bendrijos pirmininkų pastabas ir pasiūlymus. O svarbiausia reikia nepamiršti, kad  teisės aktai turėtų būti kuriami siekiant pagrindinio tikslo – gyventojų interesų gynimo užtikrinant gerą daugiabučių administravimo paslaugų kokybę. Todėl tikiuosi, kad Aplinkos ministerijos rengiamas įstatymo projektas neras pritarimo Seime.

 

LR Seimo narys Algis Strelčiūnas

Seimo nario A. Strelčiūno pranešimas: „Daugiabučių namų bendrijų ateitis – būti ar nebūti savivaldai?“

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 05 Dec 2019 09:42:01 +0200
<![CDATA[Ūkininkas G.Stašionis: po žemdirbių maršo kai kurie komentarai varo į neviltį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ukininkas-gstasionis-po-zemdirbiu-marso-kai-kurie-komentarai-varo-i-nevilti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ukininkas-gstasionis-po-zemdirbiu-marso-kai-kurie-komentarai-varo-i-nevilti Ūkininkas ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys Gintaras Stašionis šiandien paviešino savo nuomonę teigdamas, kad po lapkričio 26-ąją vykusios taikios ūkininkų akcijos, kai kurie vieši komentarai jį, kaip ūkininką, varo į neviltį.  

Supažindiname su išplatintu ūkininko G. Satšionio tekstu:

„Tikiuosi PASKAITYSITE. Nes po žemdirbių maršo kai kurie komentarai varo į neviltį.

Teikiu visų teismui palyginti įmonių ir ūkininkų (ar kitų fizinių asmenų) mokamus mokesčius.

Pirmiausia - terminai. Daugelis žino, kad įmonės (UAB, MB) uždirba pelną. Ūkininkų uždirbtas pelnas vadinamas apmokestinamosiomis pajamomis. Iš principo tai yra tas pat, nes tiek vienų, tiek kitų apmokestinama bazė mokesčių tikslu skaičiuojama vienodai, t.y. pajamos-sąnaudos. Todėl gal dėl paprastumo susitarkim, kad tai vadinsim paprasčiausiai pelnu. Pelnas UAB ir MB apmokestinamas pelno mokesčiu, ūkininkas moka GPM (gyventojų pajamų mokestį).

O dabar pasiimam įstatymus ir žiūrim - kas ir kiek mokesčių moka.

Kad būtų paprasčiau, imam situaciją kai MB ar UAB uždirba tiek pat pelno kiek ir ūkininkas. Pvz 25 000 eurų. Ir taip... 

- UAB arba MB sumoka 5 proc. pelno mokestį, t.y. 1250 €

- Ūkininkas, uždirbęs tuos pačius 25000 € pelno, moka 15 proc. GPM+12,52 proc. VSD+6,98 proc PSD. (viso 34,5 proc.). T.y. 8625 €

Beje, jei UAB ar MB daugiau nei 50 proc. pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos, jos taip pat, kaip ir ūkininkai, gauna tiek tiesiogines išmokas, tiek lengvatinį dyzeliną, bet moka irgi tik 5 proc. pelno mokestį (be jokių + sodra).

Duomenys vieši ir kas netingi, gali juos rasti“. 

Ūkininkas G.Stašionis: po žemdirbių maršo kai kurie komentarai varo į neviltį

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 28 Nov 2019 10:35:57 +0200
<![CDATA[Kas būtų, jei savo šeimos biudžetą planuotume taip, kaip Lietuva planuoja sveikatos biudžetą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kas-butu-jei-savo-seimos-biudzeta-planuotume-taip-kaip-lietuva-planuoja-sveikatos-biudzeta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kas-butu-jei-savo-seimos-biudzeta-planuotume-taip-kaip-lietuva-planuoja-sveikatos-biudzeta Kaip planuojate savo šeimos biudžetą? Jei jį planuotumėt taip, kaip planuojamas Lietuvos sveikatos biudžetas, tai prie praeitų metų išlaidų ilgus dešimtmečius „primetinėtumėt“ po keletą procentų ir tikėtumėtės, kad viskas bus gerai. 

Kai metų eigoje paaiškėtų, kad reikia tvarkyti namo stogą, vaikui reikalingi korepetitoriai, kainos auga, o dantų plombas – pats metas keisti, desperatiškai skėsčiotumėte rankomis ir karpytumėte išlaidas ten, kur tik įmanoma, kol galiausiai nuspręstumėt, kad pro stogą lašančio vandens garsas visai ramina, o tam, kad vaikas būtų laimingas – ne mokslai svarbiausia.  Arba nuspręstumėt, kad apsieisite ir be jokio gyvybės ar sveikatos draudimo.  

Toks biudžeto planavimas – trumpalaikis, be jokios ilgalaikės perspektyvos, be jokių gilesnių skaičiavimų apie Lietuvos pacientų sergamumą, ligotumą ir reikalingas investicijas.

Ironizuoju, bet situacija planuojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą – labai panaši. Už šio biudžeto planavimą Lietuvoje atsakinga Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), kuri, kaip rodo Valstybės kontrolės ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) auditų ir analizės išvados, biudžetą planuoja netvariai. Toks biudžeto planavimas – trumpalaikis, be jokios ilgalaikės perspektyvos, be jokių gilesnių skaičiavimų apie Lietuvos pacientų sergamumą, ligotumą ir reikalingas investicijas. Jau nekalbant apie ateities sveikatos tendencijas ir pacientų poreikius.

Norint efektyviai įgyvendinti valstybės tikslus,  biudžeto valdysena yra ypatingai svarbi. Bet ji apima ne tik tinkamą lėšų paskirstymą, bet ir protingą biudžeto sudarymą, kuris yra būtinas  siekiant suvaldyti neigiamas visuomenės sveikatos, ekonomines, ar neskaidraus finansų valdymo problemas.

Prastai planuojamas PSDF biudžetas atsilieka ne tik nuo kitų valstybės biudžetų, bet ir nuo savivaldybių

Lietuvoje yra siekiama įtvirtinti pažangią į veiklos rezultatus orientuoto biudžeto praktiką (angl. Performance based bugdet), t. y. dėmesį sutelkti į pamatuojamus siekius ir skirti tam reikiamus išteklius. Deja, sveikatos biudžeto architektams tai išlieka neįveikiama užduotis. 

Naujausios Valstybės kontrolės išvados rodo, kad PSDF biudžeto planavimo brandumo lygis, vertinant biudžeto valdysenos brandą, deja, yra mažiausias tiek lyginant su kitais valstybėje formuojamais biudžetais, tiek su atskiromis savivaldybėmis.  

Pavyzdžiui, biudžeto išlaidos vaistams, priešingai nei tą numato Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Vaistų politikos gairės, niekaip nekoreliuoja su rezerviniu vaistų sąrašu, t.y. jau iš esmės Sveikatos apsaugos ministerijos suplanuotomis išlaidomis vaistams, kurių inovatyvumą ir gydymo jais poreikį bei tikslingumą jau patvirtino kompetentingos valstybės institucijos, ir kurie tiesiog „laukia eilėje“, kada pradės būti kompensuoti. 

Tenka apgailestauti, kad išlaidos vaistams biudžete dabar planuojamos taip, tarsi kitais metais nebūtų nė vienos paraiškos kompensuoti naujo vaisto.

Šiuo metu rezerviniame vaistų sąraše esančių vaistų kompensavimui pirmiesiems metams lėšų poreikis yra beveik 36 milijonai eurų (tretiesiems kompensavimo metams – 55,5 milijonai eurų), tačiau ši suma niekur PSDF biudžete prie planuojamų išlaidų neatsispindi. Tai reiškia, kad šie vaistai ne tik nebus greitai pradėti kompensuoti Lietuvos pacientams, bet ir paneigiama pati rezervinio vaistų sąrašo esmė – naujausių ir efektyviausių vaistų racionaliam gydymui poreikio planavimas.

Tenka apgailestauti, kad išlaidos vaistams biudžete dabar planuojamos taip, tarsi kitais metais nebūtų nė vienos paraiškos kompensuoti naujo vaisto. Kyla klausimas – kam sukurtas visas vaistų kompensavimo aparatas – Vaistų kompensavimo komisija, ketinamas diegti sveikatos technologijų vertinimas vaistų srityje, jei planuojant PSDF biudžetą apie jų sprendimų teigiamus rezultatus negalvojama ir siunčiama aiški žinutė – „nėra ir nebus lėšų naujiems vaistams“? 

Tokią niūrią prognozę patvirtino ir visai neseniai pasirodžiusi EBPO ataskaita apie vaistų išlaidų valdymą ir planavimą EBPO priklausančiose bei ES šalyse („Pharmaceutical expenditure tracking, budgeting and forecasting in 23 OECD and EU countries”, OECD 2019) – Lietuvos biudžeto planavimo praktika (konkrečiai – vaistų srityje) atrodo, deja, labai primityviai. Planavimas tik pagal praėjusių metų turėtas išlaidas niekaip negalėtų būti kitaip ir pavadintas.  

Atsirasiančios biudžeto skylės bus lopomos krizei skirto rezervo lėšomis

Lietuva pagal sveikatai skiriamų pinigų kiekį sveikatos apsaugai ilgus metus tempiasi Europos Sąjungos uodegoje – ES šalys vidutiniškai skiria 8,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu Lietuva – 6,7 proc. Šis skaičius apima ir sveikatos paslaugų, vaistų ir medicinos priemonių pirkimą iš savo kišenės - Lietuvoje net apie 32 proc. sveikatos priežiūros išlaidų padengiama mokėjimais savo lėšomis, kai ES vidurkis – tik 15 proc. ES. Šį didelį rodiklį iš esmės lemia išlaidos vaistams, taigi, tikrasis lėšų kiekis, kurį valstybė skiria sveikatos apsaugai yra dar mažesnis.  Dėl to lėšų trūksta ir medikų darbuotojų atlyginimams, ką jau kalbėti apie inovatyvių ir sergančio žmogaus gyvenimo kokybę itin pagerinančių vaistų kompensavimą. 

Viešojoje erdvėje buvo džiaugtasi dėl didesnio PSDF biudžeto, kuris  kitais metais sudarys 2,3 milijardų eurų,  o tai – 11,7 proc. daugiau nei pernai.  Akivaizdu, kad jis paaugo tik dėl ekonomikos augimo, kadangi proporcine dalimi nuo BVP jis nepasikeitė. Nebuvo laikytasi  ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose Vaistų politikos gairėse numatyto pažado vaistams kompensuoti skirtą biudžetą didinti tiek pat, kiek didėja bendras PSDF biudžetas. Įdomus faktas – beveik 200 mln. iš šios sumos, kurios vadinamos 2020 m. išlaidos sveikatos apsaugai, bus atidėta į biudžeto rezervą ir nenumatomos planiškai panaudoti.

Kita vertus, net ir didesnis biudžetas neišspręs įvairių sveikatos sektorių krečiančių problemų, kol lėšos bus skirstomos ne tikslingai, o bene automatiniu būdu. 

Ilgalaikių ir giluminių finansinių perspektyvų šalininkai sausą, automatinį, trumpalaikės perspektyvos biudžeto planavimą vadina buhalterišku, bet vargu ar buhalteriai būtų patenkinti tokiu įvertinimu, nes jau šių metų biudžete vaistams skirtos lėšos yra viršytos. Dėl to nutarta prašyti leisti panaudoti PSDF biudžeto rezervo lėšas (šiuo metu sudarančias 286 milijonus, o 2020 metų pabaigoje sudarysiančias apie 600 milijonų eurų). Kai kurių politikų nuomone, to paties teks prašyti  ir medikų atlyginimams didinti, ir net su sveikata nesusijusioms išlaidoms padengti. 

Ką reiškia judinti PSDF biudžeto rezervo lėšas? Tai reiškia, kad neišdrįsus drąsiai ir realistiškai planuoti bei prašyti daugiau lėšų sveikatos biudžetui, metų eigoje atsiradusias skyles bus pradėta lopyti kritinėms, krizinėms situacijoms paliktu sveikatos rezervu. Kalbama, kad skyles lopys ne tik sveikatos reikmėms, bet ir kitoms sritims, kurios rezervo išvis nėra sukaupusios.  

Jei Lietuvos sveikatos biudžetas būtų planuojamas taip, kaip tai daro finansiškai raštingi žmonės

Idealiu atveju biudžeto planavimas turėtų būti gilus, daugiasluoksnis, įvertinantis poreikius ne tik ateinantiems metams, bet ir dar kitiems, dar penkiems ir dešimčiai metų į priekį, nusistatant aiškius PSDF biudžeto prioritetus. Prioritetai turi būti aiškūs, apčiuopiami, išgryninti konsultuojantis su įvairių sričių profesionalais. Prioritetai gali būti visokie - orientuoti į sveikatos sistemos darbuotojų išsaugojimą Lietuvoje, inovatyvaus gydymo pacientams didinimą ir panašiai. 

Nereiktų maišyti tokio ilgalaikio planavimo su sovietiniais penkmečio planais.  Progresyviausiose ir turtingiausiose valstybėse planuojant išlaidas vaistams dažnai taikomas „horizonto skenavimo“ (angl. Horizon scanning) metodas, leidžiantis įvertinti poreikius, galimybes ir biudžete numatyti skirtingus prioritetus, kurie išspręstų arba leistų išvengti ilgalaikių problemų. 

Finansiškai raštingi ir ambicingi žmogės planuodami savo kitų metų biudžetą aiškiai įvertina savo galimybes, poreikius ir norus.

Horizonto skenavimo metodas planuojant sveikatos biudžetus tarp EBPO narių taikomas Austrijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje. Jį taikyti ruošiamasi Prancūzijoje, Liuksemburge, Šveicarijoje, metodas iš dalies jau taikomas Italijoje, Maltoje. 

Finansiškai raštingi ir ambicingi žmogės planuodami savo kitų metų biudžetą aiškiai įvertina savo galimybes, poreikius ir norus. Jie atsižvelgia į praėjusių metų išlaidas, bet nesivadovauja jomis aklai: numato kitų metų pajamas, jų didinimo būdus bei nenumatytas ar iki šiol nepasitaikiusias išlaidas.  Šiek tiek atsideda taupymui ir juodai dienai. Pagalvoja ne tik apie vakar ir šiandien, bet ir apie rytojų ir dieną po to. Tai leidžia ramiai priimti bet kokius netikėtumus, o taip pat – tobulinti savo gyvenimą, aplinką ir buitį.

To paties norėtųsi palinkėti ir planuojantiems Lietuvos sveikatos biudžetą. 

 

Advokatė Rūta Pumputienė

Kas būtų, jei savo šeimos biudžetą planuotume taip, kaip Lietuva planuoja sveikatos biudžetą?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 22 Nov 2019 08:39:27 +0200
<![CDATA[Guoda Burokienė: „Tikslas – „skaidri“ valstybės tarnyba]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/guoda-burokiene-tikslas---skaidri-valstybes-tarnyba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/guoda-burokiene-tikslas---skaidri-valstybes-tarnyba „Valstybinėje tarnyboje dirba tik vagys“. Tokią ar panašią nuomonę girdime nuolat. Ką turėtume keisti ir ką dar reikėtų padaryti, kad visuomenės požiūris į valstybės tarnautojus pagaliau pasikeistų?

Nuo kitų metų sausio 1-osios įsigalios Seimo priimtas naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymo pataisos. Tikiuosi, kad naujoji deklaravimo koncepcija pakeis požiūrį į privačių interesų atskleidimą, formuos pasitikėjimo viešajame sektoriuje dirbančiais asmenimis kultūrą, didins skaidrumą. 

Tikiuosi, kad naujoji deklaravimo koncepcija pakeis požiūrį į privačių interesų atskleidimą

Deklaruoti reikės privačius interesus – tai deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumą asmenine turtine ar neturtine nauda, ar kitus panašaus pobūdžio interesus. Taigi viešajame sektoriuje dirbantis asmuo savo ar žinomus artimų asmenų interesus turės „perfiltruoti“ ir  palyginęs su savo tarnybinėmis funkcijomis įvertinti ar nėra galimo jų susikirtimo. Tokius galimus susikirtimus ir bus privalu deklaruoti. Čia svarbu paminėti, jog visos privačių interesų deklaracijos bus skelbiamos viešai. Taigi visuomenei bus prieinama informacija apie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius interesus. 

Deklaruoti padės kiekvienam priimtam į valstybinę tarnybą suformuota preliminari deklaracija, kurią sugeneruos naujame įstatyme numatytas Privačių interesų registras (PINREG). Planuojama, kad jis turės daugiau nei 19 sąsajų su kitais valstybės registrais bei informacinėmis sistemomis, todėl didelė dalis deklaruotinų duomenų bus automatiškai perkelti į preliminarią deklaraciją. Tokiu būdu visi deklaruojami duomenys bus vienoje vietoje. 

Numatyta dalis duomenų, kuriuos deklaruojantysis privalės atskleisti visais atvejais – jo paties, sutuoktinio (sugyventinio) darbovietės, juridiniai asmenys, kuriuose jis pats ar sutuoktinis (sugyventinis) turi kontrolinį paketą.

Užmiršusiam įsivertinti ir esant suinteresuotumui deklaruoti pasikeitusius interesus bus siunčiamas raginimas deklaruoti.

Užmiršusiam įsivertinti ir esant suinteresuotumui deklaruoti pasikeitusius interesus bus siunčiamas raginimas deklaruoti. Tyrimas VTEK bus pradedamas tik tada, kai deklaruojantysis per nustatytą terminą nedeklaruos privataus intereso ar kitų duomenų, pavyzdžiui, kad yra ministras ar pradėjo dirbti kitą darbą. Tačiau jei VTEK turės duomenų, kad asmuo nedeklaravo privačių interesų ir nedeklaravimo laikotarpiu galimai vykdė su savo privačiu interesu susijusias tarnybines pareigas, tyrimas dėl galimo interesų konflikto bus pradedamas nedelsiant, t. y. nesiunčiant raginimo. 

Į deklaruojančiųjų sąrašą papildomai įtraukiami viešųjų pirkimų iniciatoriai, t. y. asmenys, kurie įstaigose nurodo poreikį įsigyti prekes ar paslaugas viešojo pirkimo būdu arba parengia tokio pirkimo techninę specifikaciją. Išanalizavus korporatyvinių valdysenų pavyzdžius (ypač energetikos srityje) įtraukiami visų lygių valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų bendrovių antrinių  bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai bei aukštųjų mokyklų, kurių vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, kolegialių valdymo organų nariai. 

Svarstomas siūlymas ženkliai – nuo 300 iki 1600 eurų padidinti administracines baudas už šiurkščius viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus. 

Naujos redakcijos įstatyme deklaruojančiam asmeniui ar jo artimam asmeniui nustatytas draudimas imti dovanas ar paslaugas, jeigu jos susijusios su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis. Išimtys taikomos įstaigos reprezentacijai bei pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas gautoms dovanoms iki 150 eurų. 

Taip pat Seime svarstomas siūlymas ženkliai – nuo 300 iki 1600 eurų padidinti administracines baudas už šiurkščius viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus. 

Svarbu paminėti ir tai, kad pradės veikti Rizikų ir interesų konfliktų kontrolės informacinė sistema (RIKKIS), kurios  tikslas – sudaryti VTEK, deklaruojantiems asmenims bei jų vadovams galimybę įvertinti galimas interesų konfliktų rizikas ir padėti jas valdyti. Pavyzdžiui, riziką didintų artimų asmenų darbas toje pačioje institucijoje, didesnis deklaruojančiojo asmens papildomų darboviečių skaičius, jo dalyvavimas juridiniuose asmenyse ir pan. Deklaruojančio asmens vadovas, norėdamas gauti šiuos duomenis, turės raštu jų paprašyti iš VTEK. Taip įtvirtintas saugiklis, neleisiantis be reikalo smalsauti apie savo darbuotojus. 

Keliant klausimą ar Seimas nepaliko įstatyminių spragų, leisiančių piktnaudžiauti, norėčiau manyti, kad ne.

Visas įstatymas yra suprojektuotas į privačių interesų atskleidimą ir interesų konfliktų prevenciją. Natūralu, kad ir atsakomybė sugriežtinta tuo atveju, kai deklaruojantysis, veikdamas intereso konflikto situacijoje, patenkins savo ar artimo asmens suinteresuotumą. Įstatymo pažeidimas šiuo atveju bus laikomas šiurkščiu, kas reikš, kad toks asmuo trejus metus negalės būti priimamas į valstybinę tarnybą, skatinamas ar perkeliamas. Šiurkštus viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas pagal specialius įstatymus yra pagrindas ir atleisti iš pareigų, pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatyme toks pažeidimas laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. 

Keliant klausimą ar Seimas nepaliko įstatyminių spragų, leisiančių piktnaudžiauti, norėčiau manyti, kad ne. Naujojo įstatymo taikymo praktika parodys jo privalumus ir trūkumus. Reikėtų suprasti, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas – minkštoji skaidrumo užtikrinimo priemonė viešajame sektoriuje, tai nėra baudžiamasis įstatymas. Numačius deklaruojančiajam pareigą pačiam atlikti pirminį interesų įsivertinimą, pradedame formuoti pasitikėjimo viešajame sektoriuje dirbančiais asmenimis kultūrą. O tai turėtų pamažu pakeisti visuomenėje vyraujančią nuomonę, jog valstybinėje tarnyboje dirba tik vagys.

Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Guoda Burokienė

Guoda Burokienė: „Tikslas – „skaidri“ valstybės tarnyba

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 20 Nov 2019 16:00:49 +0200
<![CDATA[Vieša nuomonė: jonaviečiai mokyklose bandomą švediško stalo maitinimo modelį vertina nevienareikšmiai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/viesa-nuomone-jonavieciai-mokyklose-bandoma-svedisko-stalo-maitinimo-modeli-vertina-nevienareiksmiai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/viesa-nuomone-jonavieciai-mokyklose-bandoma-svedisko-stalo-maitinimo-modeli-vertina-nevienareiksmiai

Jau rašėme, kad planai maitinti Jonavos rajono moksleivius taikant švediško stalo modelį pamažu virsta kūnu - nuo rugsėjo 16 dienos keturių rajono mokyklų ugdytiniai gali pasirinkti, koks maistas atsidurs jų lėkštėse. Švediško stalo terminu apibūdinama tokia maitinimo organizavimo sistema, kurios tikslas – sudaryti sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius.

Senamiesčio ir J. Ralio gimnazijų moksleiviams buvo sudarytos sąlygos patiems įsidėti kiek ir kokių nori patiekalų, o R. Samulevičiaus progimnazijos priešmokyklinukai ir pirmokai, Kulvos A. Kulviečio pradinukai jau turėjo galimybę išbandyti dalinį švediško stalo modelį – rinktis daržoves, salotas, gėrimus. Karštus patiekalus jiems įdeda valgyklų personalas.

Rubrikoje ,,Vieša nuomonė“ klausėme jonaviečių, ką šie mano apie švediško stalo maitinimo modelį? Jų išsakytos mintys atskleidė, kad pastarasis vertinamas nevienareikšmiai.

Teigiamos nuomonės

,,Pilnai pasiteisino, mokausi vienoje iš gimnazijų, anksčiau valgykloje maisto nevalgydavau, tačiau šiemet pradėjau. Patogu pasiimti, matai visas opcijas“, - tikino viena skaitytoja.

,,Aš manau, kad yra puikus variantas vaikams, kai jie patys gali rinktis, ką nori valgyti“, - antrino jonavietė Jūratė.

,,Aš už švediško stalo modelį Jonavos Senamiesčio gimnazijoje“, - tikino Sonata.

Neigiamos nuomonės

Keletas jonaviečių, pasisakydami apie švediško stalo maitinimo modelį, neslėpė skepticizmo.

,,Mano dukroms toks maitinimas nepatiko – neskanu, o maisto porcija gaunasi brangi“, - teigė Loreta.

,, Mintis yra gal ir gera, tačiau reikia keisti asortimentą arba maisto gamintojus“, - rašė skaitytoja.

,,R. Samulevičiaus progimnazijoje pradinukai nesusigaudo kaip jiems tą maistą nusipirkti, o tie, kurie susigaudo kažkiek nespėja pavalgyti ir vėluoja į pamokas. J.Ralio gimnazijoje vaikai nesutinka mokėti už 200 g košės, jeigu jiems pasvėrė tik 136 g. Skundžiasi, kad ilgai užtrunka eilėje. Nei buvusio maitinimo metodo, nei dabar bandomo, tikslas nėra sveikai pamaitinti vaikus, nes orientuotas į pigiausią maitinimo kainą“, - teigė Jurgita.

,,Nesvarbus yra maitinimo modelis, svarbiausia - virėjo sąžinė ir talentas“, - rašė Onutė.

Dalis rubrikoje pasisakiusių asmenų atsakė konkrečiai, neišsiplėsdami. Jų atsakymai – nuo labai gerai iki labai blogai, pasiskirstė kone po lygiai.

Vieša nuomonė: jonaviečiai mokyklose bandomą švediško stalo maitinimo modelį vertina nevienareikšmiai

Vieša nuomonė: jonaviečiai mokyklose bandomą švediško stalo maitinimo modelį vertina nevienareikšmiai Vieša nuomonė: jonaviečiai mokyklose bandomą švediško stalo maitinimo modelį vertina nevienareikšmiai Vieša nuomonė: jonaviečiai mokyklose bandomą švediško stalo maitinimo modelį vertina nevienareikšmiai ]]>
jonavoszinios.lt Tue, 19 Nov 2019 11:50:07 +0200
<![CDATA[Atviras laiškas dėl patalpų Chemikų g. 136]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atviras-laiskas-del-patalpu-chemiku-g-136 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atviras-laiskas-del-patalpu-chemiku-g-136 Spalio pradžioje rašėme, kad vėl gvildenama mintis perkelti VŠĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro Rimkų filialą į kitas patalpas (plačiau skaitykite čia). Kadangi Jonavos rajono savivaldybės Kontrolės komitetas šią savaitę lankėsi Chemikų gatvės 136-ąjame pastate, čia pat įsikūrusių organizacijų atstovai sunerimo ir paprašė viešai išplatinti jų pasirašytą laišką. Skelbiame jį:

Gerbiami Kontrolės komiteto nariai, mes, žemiau pasirašę nevyriausybinių organizacijų atstovai, viešai kreipiamės į Jus, nes po Jūsų vizito (patalpų apžiūros), esame sunerimę dėl savo organizacijų ateities ir galimybės išsaugoti patalpas, kuriose vykdome savo veiklą, todėl prašome Jūsų viešai ir aiškiai mums atsakyti.

Šių metų spalio 29 d., antradienį, Kontrolės komiteto nariai lankėsi įstaigose, esančiose adresų Chemikų g. 136, Jonava.

Kaip mes supratome, Jūs domėjotės patalpomis, kuriose šiuo metu veikia nevyriausybinės organizacijos: Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija ,,Jonavos Viltis“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Jonavos rajono filialas, Jonavos kurčiųjų pirminė organizacija , Neįgaliųjų draugija, Jonavos Šv. apaštalo Jono parapijos koplyčia, Jaunimo organizacija ,,Apskritasis stalas“, Afganistano karo veteranų draugija. Taip pat biudžetinės įstaigos: Jonavos viešosios bibliotekos Rimkų filialas, Jonavos r. socialinių paslaugų centras, Visuomenės sveikatos biuras.

Norime Kontrolės komiteto paklausti, ar teisingai suprantame, kad kažkurias mūsų organizacijas ketinate iškeldinti iš užimamų patalpų dėl viešai žiniasklaidoje skelbto poreikio į patalpas Chemikų g. 136 perkelti VŠį Pirminės priežiūros centro Rimkų mikrorajono filialą? Jei taip, norėtumėm sužinoti į kokias patalpas ruošiatės perkelti mūsų organizacijas? Ar esate paskaičiavę, kiek kainuos toks įstaigų perkėlimas? Ar kitos patalpos atitinka mūsų veiklai keliamus reikalavimus?

Kadangi Jūsų apsilankymas mums buvo netikėtas, todėl esame susirūpinę dėl nežinomybės, kuri mus slegia ir neleidžia tinkamai planuoti tolimesnę organizacijų veiklą.

Manome, kad nėra tikslinga iškraustyti iš esamų patalpų jose seniai veikiančias organizacijas, nes šios patalpos iš savivaldybės lėšų specialiai joms buvo įrengtos ir pritaikytos. Tam tikrai organizacijų vykdomai veiklai būtent šiose patalpose yra suteiktos licencijos.

Pagarbiai, organizacijų atstovai:

Odeta Fedotovaitė (Aklųjų ir silpnaregių NVO)

Inga Nacevičiūtė (Kurčiųjų pirminė organizacija)

Kun. Giedrius Maskolaitis

Olga Traskauskienė (Bendrija ,,Jonavos Viltis)

Ingrida Kisielienė (Jonavos r. neįgaliųjų draugijos tarybos narė).

 

Atviras laiškas dėl patalpų Chemikų g. 136

Atviras laiškas dėl patalpų Chemikų g. 136 ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 31 Oct 2019 09:44:31 +0200
<![CDATA[,,Viešoje nuomonėje“ – kritikos strėlės savivaldai: jonaviečiai skiria 5,6 siekiantį balą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/viesoje-nuomoneje---kritikos-streles-savivaldai-jonavieciai-skiria-56-siekianti-pazymi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/viesoje-nuomoneje---kritikos-streles-savivaldai-jonavieciai-skiria-56-siekianti-pazymi Rubrika ,,Vieša nuomonė“ suteikia galimybę anonimiškai pasisakyti patiems jonaviečiams. Neseniai klausėme jų, ką šie mano apie vietos valdžią, kokį pažymį rašytų jai?

Apžvelgus visus gautus atsakymus, matyti, jog ,,Viešoje nuomonėje“ pasisakę jonaviečiai vietos savivaldą vertina ne itin palankiai – išvedus vidurkį, jai skiriamas pažymys dešimtbalėje sistemoje siekia vos 5,6.

Iškalbingi ir gyventojų pasisakymai:

,, Nieko gero. Mokyklos/Fabriko gatvėje, kur buvo stovėjęs baldų kombinatas, žadėta vaikų žaidimo aikštelė - jos nėra. Požeminiai konteineriai ir aplinka taip pat mūsų rajonėlyje nėra tvarkomi. Rašyta daug pareiškimų dėl Romų tautybės piliečių šunų, nes jie kanda ir puola - likome ignoruoti. Tvarkomos ir prižiūrimos tik pagrindinės gatvės, Fabriko, Mokyklos gatvės visada paliktos nuošalyje“, - rašė jonavietis.

,,Negaliu pasakyti nieko gero. Kur žadėtas tiltas nuo sporto arenos iki Kosmonautų gatvės?“, - klausė Vita.

,, Nėra ilgalaikės ir visuotinės miesto ir rajono strategijos. Įsisavinami pinigai pagal projektus, nežiūrint jų reikalingumo ar naudos žmonėms. Apleista kultūra, švietimas ir medicina. Išorė graži , bet vidus skurdokas. Trūksta pagarbos žmonėms, jų kitokiai nuomonei. Linkstama į diktatūrą“, - savo nuomonę išdėstė Kristina.

,,Rašyčiau tik penkis, kadangi Jūs uzurpavę valdžią, jūsų dauguma ir neįsiklausote į opozicijos pasiūlymus. Į savivaldybei priklausančių įmonių vadovus proteguojate LSDP narius ir draugus. Kada ligoninė turės savo vadovą? Konkursas jau seniai paskelbtas. Tikiuosi, kad vadovas nebus LSDP narys. Jūs nežiūrite žmogaus sugebėjimų dirbti“, - kritikos žodžių negailėjo Feliksu prisistatęs jonavietis.

,,Nieko naudingo jie nenuveikė“, - trumpai ir aiškiai rašė Audrius.

Teigiamą vertinimą savivaldai skyrė tik vienas jonavietis, prisistatęs Tomu.

,,Jonava gražėja, viskas yra gerai. Kaip ir tikėjausi, miestas eina į priekį. Džiaugiuosi gyvendamas čia. O jei viskas gerai, merui ir valdžiai reikia skirti 9-etą. Iki tobulumo visada yra kur tobulėti. Tiesa, dėl aplinkkelio reikia kažkaip spausti seimūnus, kad padėtų jonaviečiams, nes spūstys belekokios. O šiaip tikrai viskas gerai. Laisvalaikiu yra, ką veikti, kur nueiti. Gatvės dviračių keliai tvarkomi – viskas gerai“, - rašė Tomas.

Jei jūs nespėjote išsakyti savo nuomonės, kviečiame tai padaryti komentaruose.

Jonaviečių atsakymai ir naudota kalba – netaisyta. Visi ,,Viešoje nuomonėje" pasisakantys asmenys turi galimybę neatskleisti ne tik savo pavardės, bet ir vardo. Anonimiškumas - garantuotas.

,,Viešoje nuomonėje“ – kritikos strėlės savivaldai: jonaviečiai skiria 5,6 siekiantį balą

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 29 Oct 2019 11:12:42 +0200
<![CDATA[Gintas Jasiulionis: mere, atsikvošėkite!]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gintas-jasiulionis-mere-atsikvosekite https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gintas-jasiulionis-mere-atsikvosekite Mere, atsikvošėkite, nes gyventojų saugumas nėra politikavimo objektas. Įrengtos vaizdo stebėjimo kameros Ruklos miestelyje davė daug naudos gyventojų saugumui. Išaiškintas ne vienas nusikaltimas ir šį faktą gali patvirtinti Jonavos policijos komisariato pareigūnai. Vaizdo stebėjimo kameros Rukloje nenukrito iš dangaus ir neatsirado vienasmeniu Ruklos seniūno sprendimu, 2018 m. savivaldybės taryba pritarė ir skyrė lėšų vaizdo stebėjimo kamerų tinklo praplėtimui Ruklos miestelyje. Tačiau naujai įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos negalima eksploatuoti dėl vienintelės priežasties – Jonavos savivaldybės duomenų apsaugos pareigūnas nesugeba tinkamai įforminti įrengtos vaizdo duomenų apsaugos sistemos. Ir to nesugeba padaryti nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio.


Jūsų teiginys, kad įrengtas per didelis vaizdo stebėjimo kamerų kiekis gali pažeisti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) yra niekinis. Nei vienas teisės aktas nereglamentuoja kamerų skaičiaus į tam tikrą plotą. Vietoje to, kad atliktumėte darbą iki galo ir įteisintumėte vaizdo stebėjimo sistemą pagal visus reikalavimus, nenorėdami, ar negebėdami to daryti, dangstotės BDAR. Juo labiau, kai LR Vietos savivaldos įstatyme aiškiai įtvirtintas savivaldybės „dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones“, todėl savivaldybė turi tiesioginę kompetenciją viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo reikaluose. Ar tik ne remiantis ta nuostata ir buvo įkurtas Viešosios tvarkos skyrius savivaldybės administracijoje?


Kita vertus, vietoje postringavimo apie per didelį vaizdo kamerų kiekį Rukloje, kviečiu, mere, atvažiuoti į Ruklą ir pasivaikščioti vakarais, gal pamatęs kaip 2-3 valandą nakties vaikai ir paaugliai vis dar siaučia lauke niokodami tiek savivaldybės, tiek ir žmonių turtą, kaip vakarais žmonėms virš galvų „skraido“ plytos, ar kirviais kapojami pirmojo aukšto langai ir durys, pakeisite savo nuomonę apie saugumą Rukloje. Kodėl Jūs taip stipriai bandote paneigti gerus sprendimus ir darbus? Gal dėl to, kad jie atlikti ne Jūsų iniciatyva?


Kai Jūsų iniciatyva po konflikto su pabėgėliais buvo pakabintos kameros virš „Norfos“ parduotuvės ir prie Pabėgėlių priėmimo centro, kurių tikslas buvo neva saugoti pabėgėlius nuo rukliečių, naudos buvo - „apskritas nulis“. Va šitos kameros ir turėtų būti nukabintos, nes jos tegali stebėti tik „Geležinio vilko“ brigados teritoriją. O to daryti nederėtų. Bet apie gerbiamo mero prastus sprendimus, aišku nutylima.
Drįstu pastebėti, mere, kad savivaldybės tarybos ataskaitoje prieš rinkimus dėl šių kamerų pliusiuką bandėte užsidėti Jūs su tuometiniu meru ir visa taryba, tai buvo kaip ir gerai, o dabar jau ne? Apsispręskite.


Kas liečia Jūsų pasisakymą, kad savo telefono ekrane stebiu gyventojų langus, tai siūlyčiau mere, atsiprašyti, nes šis Jūsų pasisakymas tai tiesiog Jūsų bandymas mane apšmeižti. Ar turite tokius įrodymus? O tai, kad nuo balandžio mėnesio visas kameras valdo savivaldybės administracija, o ne seniūnija - faktas. Kas žino, kuris iš Jūsų ten stebi gyventojų langus? O lyginant mane su Šiaurės Korėjos lyderiu, labai patarčiau įdėmiai pasižiūrėti į savo atvaizdą veidrodyje. Nes tokio pobūdžio valdymas Jonavoje vyksta jau keletą metų. Gal padiskutuojam apie nepotizmą savivaldybėje? Kieno klasiokų įdarbintų savivaldoje daugiausiai? Kieno mamos ir krikšto mamos buvo įdarbintos? Kieno iniciatyva atsikratomi kitaip (nesocialdemokratiškai) mąstantys darbuotojai? Nekalbu jau apie konkursus, kur užimti pareigas gali tik „raudoną rožę segintis atlape“.


O dabar, grįžtant prie kamerų, Jūsų didelis noras atsikratyti vaizdo stebėjimo kameromis ir tą naštą permesti ant policijos pečių, tikrai nepagerins kriminogeninės situacijos savivaldybės teritorijoje. Siūlyčiau Jums, kaip merui, prisidėti prie šių problemų sprendimo plėtojant vaizdo stebėjimo sistemų diegimą ir organizuojant stebėjimo paslaugą. Taip prisidėtumėte prie viešosios tvarkos bei saugumo užtikrinimo savivaldybėje. Nors rinkiminiuose pažaduose skandavote „toliau plėsime miesto vaizdo stebėjimo kamerų tinklą“, tačiau realybėje matome priešingai – darote viską, kad išardyti net tai, kas sukurta.


Gėda už tokį merą, kuris puikiai žinodamas Rukloje esančią sunkią ir įtemptą situaciją, tam, kad tik sumenkintų mane, pasiryžęs aukoti gyventojų saugumą.
Atsakas į savivaldybės internetinėje svetainėje patalpintą straipsnį: RUKLOS SENIŪNO UŽMOJAI PRIBLOŠKĖ SAVIVALDYBĘ – PRAŠO POLICIJOS PAGALBOS.

Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys Gintas Jasiulionis

Gintas Jasiulionis: mere, atsikvošėkite!

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 25 Oct 2019 18:40:00 +0300
<![CDATA[Alkoholio reklamos rebusas: nedraudžiama, bet... negalima. Kodėl?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/alkoholio-reklamos-rebusas-nedraudziama-bet-negalima-kodel https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/alkoholio-reklamos-rebusas-nedraudziama-bet-negalima-kodel Nedraudžiama, bet…negalima – taip trumpai galėtų būti apibūdinta dviprasmiška situacija, šiuo metu susiklosčiusi tarp Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NAKD) ir nealkoholinius alkoholinių gėrimų atitikmenis gaminančių įmonių. Precedentas, kuomet buvo pareikalauta ne tik pašalinti nealkoholinės netrauktinės reklamą, bet ir nutraukti paties produkto gamybą, atskleidė įstatymo taikymo nuoseklumo trūkumą, visu aštrumu iškėlė sprendimo priėmėjo kompetencijos viršijimo klausimą ir pagrįstai leidžia klausti, kuo remiantis toks sprendimas apskritai buvo priimtas.

Žvelgiant iš vartotojo perspektyvos, regis, turime situaciją, kai gaminti ir reklamuoti nealkoholinį alų, vyną, šampaną ar kitą  gėrimą galima, o štai nealkoholinio stipresnio gėrimo atitikmens, pasirodo – ne. Ir šiuo atveju problema, pasirodo, visai ne laipsniai. Pagrindinis oficialių institucijų motyvas – pernelyg didelis taros panašumas į alkoholinį gaminio atitikmenį. Taigi, jei vartotojams gal ir viskas aišku, tai patiems gamintojams bei teisininkams kyla įvairių klausimų.

Teisinio nuoseklumo stoka

Pirmiausia į akis krenta akivaizdus teisės aktų taikymo nenuoseklumas iš NAKD pusės. Akivaizdžiausias pavyzdys – nealkoholinio alaus reklama, kuri de facto kontroliuojančiai institucijai nekliūna. Netrūksta ir vyno ar šampano reklamų. Jos įstatymo sergėtojams taip pat netrukdo. Tiesa, sakoma, kad klausimas dėl pakuočių panašumo ir čia jau buvo kilęs. Esą alaus gamintojai turėjo pakeisti produkto išvaizdą, kad šis aiškiai skirtųsi nuo alkoholinio gaminio.

Tačiau kiek žiūriu į tuos butelius visgi esminio skirtumo nematau. Butelis lygiai toks pat apvalus, primenantis alaus ar giros butelį. Jau nekalbant apie nealkoholinio šampano butelį, kuris pačia savo esme yra tam tikros formos, kuri vargu ar gali būti pakeista. Taip, ant gėrimo nurodyta, kad jis nealkoholinis. Ir tiek to skirtumo. 

Tad šioje vietoje, mėginant riboti nealkoholinės trauktinės reklamą nori nenori peršasi mintis apie dvigubus standartus. O, pripažinkime, iš teisę taikančių institucijų mes tikrai tikimės nuoseklumo – jei leidžiamas vienas atvejis, kodėl draudžiamas kitas?  NAKD turi priimti vienareikšmišką, pagrįstą, aiškų ir teisėtą sprendimą. O dabar viskas kur kas panašiau į pasiteisinimus. Ir taip, jei fiksuojama spraga, dviprasmybė – įstatymų leidėjams apie tai turi būti pranešama ir ieškoma išeičių, tačiau savavališkai priimti sprendimą, išeinantį už reglamentavimo rėmų, institucija neturi galios.

Maža to, šiuo atveju buvo priimtas sprendimas ne tik apriboti reklamą, bet ir pareikalauta sustabdyti produkto gamybą. Jei draudimas reklamuoti gali būti diskutuotinas, tai apribojimas gaminti – tikrai ne šio įstatymo kompetencija. Įsivaizduokite, Lietuvoje gaminamas legalus produktas, kurio reklama, pabrėžiu reklama, yra draudžiama įstatymu. Įmonė šiuo produktu planuoja prekiauti užsienio rinkose, pavyzdžiui Didžiosios Britanijos lietuviškų produktų parduotuvėse. Būtų tikrai įdomu sužinoti, kokiu pagrindu institucijos gali reikalauti tokio produkto gamybą nutraukti. 

Draudimai – tik įstatymu

Būtent todėl ir kyla minčių, kad šiuo konkrečiu atveju NAKD viršijo savo kompetencijas ir įstatymą pritaikė ypač plačia apimtimi. Dar daugiau, pagal teisės teoriją ir Konstitucinio teismo praktiką bet kokie draudimai, ribojimai ir panašūs suvaržymai galimi tik įstatymu. Šiuo atveju įstatyme nėra parašyta, kad alkoholinį gėrimą savo išvaizda primenantis produktas ar jo pakuotė, tara yra draudžiama. Taip, netrukus, nuo lapkričio 1 d. situacija keisis – alkoholio kontrolės įstatyme atsiranda draudimas, susietas su vaikišku šampanu. Taigi, bus draudžiama gaminti, parduoti ir reklamuoti produktus, kurie savo forma ar pakuote primena alkoholinius gėrimus.

Tačiau tam, kad toks sprendimas būtų priimtas, reikėjo įstatymų leidėjo sprendimo ir niekam nekilo klausimų, kad tokią įstatymo pataisą priimti galima tik Seime. Tačiau šiuo metu toks draudimas nėra įsigaliojęs, ir panašu, kad NAKD tiesiog užbėgo įvykiams už akių ir paskubėjo taikyti dar negaliojantį įstatymą.

Praktikoje aš turėjęs tokių atveju, kada tarnybos mėgina taikyti įstatymą anksčiau nei jis įsigalioja su tam tikru išskaičiavimu. Esą kol išsibylinės įstatymas jau bus įsigaliojęs ir teismas neturės nieko kito pasakyti, kaip tik tai, kad toks draudimas galioja ir nors jo nebuvo tuo metu, bet įstatymo leidėjas turėjo aiškią intenciją, todėl tai nekeičia esmės. Mano galva, tokie išvedžiojimai, prisidengiant visuomenės interesu, yra niekiniai. Juk įstatymų leidėjas ne veltui nustato atidedamąjį įsigaliojimo terminą. Šiuo atveju draudimas įsigalioja nuo lapkričio 1 d. tam, kad gamintojai ir prekybininkai turėtų laiko prisitaikyti ir pasirengti.

Noras išaiškinti, ar noras nubausti?

Dar viena problema, kurią atvėrė pastarasis NAKD išaiškinimas – tai ne kartą kilęs klausimas, ar valstybės institucijos tikrai nori realiai padėti verslui veikti nepažeidžiant įstatymų. O visgi dažniau yra nusiteikusios tik įstatymus taikyti maksimaliai plačia apimtimi ir susiklosčius situacijai vien bausti ir drausti.

Sunku atsakyti vienareikšmiškai, nes praktikos esama įvairios. Gerasis pavyzdys – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kuri ne kartą yra pademonstravusi, kad turi suformavusi įstatymo aiškinimo praktiką.  Prireikus, VMI visada paaiškina savo poziciją, kaip ji supranta vieną ar kitą normą ir ką reiktų daryti, kaip elgtis, norint įstatymo nepažeisti. NAKD atveju matome visai kitą principą, todėl erdvės dviprasmybėms ir toliau lieka pakankamai nemažai, o net ir po lapkričio 1 d. tikėtis, kad klausimų nekils – naivu.

Juk pakuotės, taros panašumo klausimas ir toliau neabejotinai kils visu aštrumu, taip, kaip anksčiau kildavo kur kas daugiau teisminių ginčų dėl panašaus produktų dizaino. Tačiau šioje srityje formuojasi nuosekli teismų praktika. Įsivyrauja nuostata, kad jeigu dizaino panašumą lemia gaminio funkcija ir gamintojas dėjo visas pastangas, kad tą panašumą panaikintų, tai nėra laikoma klaidinančiu faktoriumi. Kalbant apie gėrimų gamintojus analogija būtų tokia: jei aiškiai nurodyta, kad produktas nealkoholinis, nederėtų preziumuoti, kad visuomenė yra kvaila ir nesupras, jog čia ir yra nealkoholinis gaminys ir vis tiek manys, kad perka alkoholinį gėrimą. Juk šiuo atveju gamintojas aiškiai parašė: nealkoholinė netrauktinė. Stumdami ribą ad absurdum netruksime prieiti prie to, kad nebus galima gaminti ir reklamuoti dantų skalavimo skysčio, nes jo tara, sutikite, savo forma labai panaši į trauktinės butelį.

Tad šioje srityje dar laukia ilgas kelias, o tiesiausia išeitis – įstatyminiu lygiu nustatyti aiškūs papildomi kriterijai, kaip draudimas gali būti įgyvendinamas. Kol konkrečių išaiškinimų nėra, nuojauta kužda, kad turėsime tikrai daug painiavos. 

Pranešime – advokatų bendrijos „Magnusson ir partneriai“ vadovaujančio partnerio Mariaus Liatuko įžvalgos.

Archyvo nuotr.

Alkoholio reklamos rebusas: nedraudžiama, bet... negalima. Kodėl?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 22 Oct 2019 10:53:00 +0300
<![CDATA[Rimkų PSPC filialo pacientės atsakas vicemerui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rimku-pspc-filialo-pacientes-atsakas-vicemerui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rimku-pspc-filialo-pacientes-atsakas-vicemerui Šiandien gautas Rimkų PSPC filialo pacientės atsakas vicemerui Eugenijui Sabučiui į publikuotą straipsnį "Vėl gvildenamas Rimkų PSPC filialo perkėlimo klausimas"

...

Perskaičius vicemero E. Sabučio samprotavimus apie Rimkų  PSPC filialo perkėlimo galimybes, kilo daug klausimų. Teigiama, kad klausimas seniai žinomas, tai natūralu, kad norisi paklausti - tai kas tada buvo daroma, kad tas klausimas spręstųsi ??? Per minimą 17 metų laikotarpį, laisvų patalpų Rimkų mikrorajone tikrai buvo. Tai ir minimas buvęs darželis "Gandriukas" ir Darbo biržos pastatas. Įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos gal galėtų ir nebūtinai Rimkų mikrorajone būti. Gal joms galima rasti patalpas ir kitur, pvz., pačioje savivaldybėje?

Pasižiūrėjus po straipsniu įkeltas nuotraukas, sunku net patikėti, kad įrengti buvusioje boilerinėje PSPC būtų reikalingos milžiniškos investicijos. Išoriškai  boilerinė atrodo žymiai geriau nei dabartinės nuomojamos patalpos. Neįgaliesiems patekti į dabar esančias patalpas galimybių nėra ir panašu, kad tos problemos niekas spręsti ir neketina. O ar tai reiškia, kad problemos nėra? Prie boilerinės padaryti neįgaliesiems pakilimo takelį - tikrai ne tūkstančius kainuojanti problema.

Teigiama, kad mašinų stovėjimo aikštelės nėra. O ar matė vicemeras, kokioje aikštelėje dabar pacientai stato savo mašinas? Kokia "prabanga" alsuoja dabartinis Rimkų filialas, manau, visi prisirašiusieji žino. Gal net ir vicemeras seniai žino. Tad rasti pinigų minimaliam įrengimui, kad ir iš papildomai surenkamų biudžeto lėšų, esant norui, tikriausiai, galima.

Pabaigai norėtųsi paprašyti ir palinkėti, kad Jonavos valdžia visą dėmesį ne vien išoriniam grožiui skirtų, bet kartais ir elementariais būtiniausiais žmonių poreikiais pasirūpintų. Ir nereikėtų tada gerb. vicemerui pasakoti savo "fantazijų", kad seniai viską žino ir nieko padaryti negali. 

Pagarbiai,

Rimkų PSPC pacientė

Rimkų PSPC filialo pacientės atsakas vicemerui

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 11 Oct 2019 15:06:23 +0300
<![CDATA[A.Gaižutis: Biurokratai ir toliau „pjauna grybą“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/agaizutis-biurokratai-ir-toliau-pjauna-gryba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/agaizutis-biurokratai-ir-toliau-pjauna-gryba Šį kartą Aplinkos ministerija pasikėsino atimti privačių žmonių teisę į asmens saugumą ir privatumą, siūlydami panaikinti nuo 1999 metų galiojančią Laukinės augalijos įstatyme nuostatą, įpareigojančią privačiose valdose norinčius pasirinkti gamtos gėrybių prieš tai atsiklausti žemės, miško bei vandens telkinių savininkų,  valdytojų ir naudotojų. Dauguma padorių lankytojų ir dabar savavališkai nesiveržia į miško apsuptyje įsikūrusių sodybų teritorijas grybauti ar uogauti, nes augantis sąmoningumas bei galiojantis teisinis reguliavimas palaipsniui formuoja visuomenėje pagarbaus elgesio normas.

[LMSA komentaras: asociacijos poziciją Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai pateikėme praėjusią savaitę. Susipažinti su LR Vyriausybės kanclerio pavedimu reaguojant į asociacijos kreipimąsi ir pačiu LMSA raštu nr.55 galima čia…>>>]

Ir štai dabar Aplinkos ministerija nusprendė, kad reikia įplieksti pretekstą konfliktams iš naujo

Tačiau žmonių juk yra įvairių, su visokiais charakteriais bei visokiomis užmačiomis. Pasitaiko niekadėjų, kuriems specialiai į sutvarkytą privačią teritoriją sumestos šiukšlės, sulaužytas suolas ar po svetimais langais savininkui matant nurautas grybas suteikia nepaprasto malonumo. Švonderizmo virusas vis dar gajus, ypač tada, kai specialiai pakurstomas. Aišku, būna ir valdų šeimininkų, kurie palaimina netyčia užklydusį praeivį ne pačiais maloniausiais žodžiais. Bet tokių atvejų – mažėja.

Ir štai dabar Aplinkos ministerija nusprendė, kad reikia įplieksti pretekstą konfliktams iš naujo. Kodėl? Biurokratinės galvelės susisuko tiek, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kada priartėjama būtent 100 metrų atstumu iki sodybos, dar savininką ne visada surasti galima, tad geriau iš viso to atsisakyti pasiunčiant visuomenei žinią: „Eikite kur norite, darykite ką sumanę. Privataus asmens ir jo nuosavybės apsaugos teisės Lietuvos valstybei nėra svarbios.“

Šių eilučių autoriui teko antradienį sudalyvauti LR Vyriausybėje vykusiame tarpinstituciniame pasitarime, kuriame Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) vardu kreipėmės į Vyriausybę palikti esamą tvarką. Taipogi aiškumo dėlei pasiūlėme pasiremti kaimyninių šalių patirtimi ir įvesti patikslinimą dėl lankymosi teisės renkant gamtos gerybes privačiose teritorijose, kad sklypų savininkų ar naudotojų valia dėl lankymosi jų valdose įstatymų apibrėžtose ribose  būtų pateikiama gerai matomose vietose įrengtuose informaciniuose ženkluose.

Analogiškas teisinis reguliavimas yra, pavyzdžiui,  kaimyninėje Latvijoje, kur lankytis ir rinkti gėrybes privačiuose miškuose galima tuo atveju, jeigu miško savininkas nėra apribojęs pašaliečiams tokios teisės pastatydamas atitinkamuose plotuose perspėjančius informacinius ženklus. Tad, jei tokie ženklai nėra įrengti, patekimas yra laisvas  ir gamtos gėrybes lankytojai gali rinkti, o jei ženklai informuoja apie konkrečiai teritorijai nustatytą apribojimą, kaip numato įstatymas, jo irgi privalu laikytis.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis įsiklausė į pateiktus argumentus ir pavedė Aplinkos ministerijai per artimiausią savaitę suderinti rengiamus įstatymo pakeitimus su miškų ir žemės savininkais. Tuomet šis klausimas vėl grįš į Vyriausybės darbotvarkę.

dr. Algis Gaižutis
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų inf. 

A.Gaižutis: Biurokratai ir toliau „pjauna grybą“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 28 Aug 2019 09:33:24 +0300
<![CDATA[Padėka Jonavos Priėmimo ir skubios pagalbos skyriui. Gėda Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriui!]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/padeka-jonavos-priemimo-ir-skubios-pagalbos-skyriui-geda-kauno-kliniku-skubios-pagalbos-skyriui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/padeka-jonavos-priemimo-ir-skubios-pagalbos-skyriui-geda-kauno-kliniku-skubios-pagalbos-skyriui Aš ir mano mažoji dukrytė norime nuoširdžiai padėkoti Jonavos Priėmimo ir skubios pagalbos skyriui ir tarti „gėda“ Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriui.

Bet apie viską nuo pradžių.

Penktadienį, rugpjūčio 10 d., teko skubiai vykti į Jonavos Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, nes mano 3,5 metų dukrytę apkandžiojo šuo. Žaizdos buvo, mano akimis, kraupios – nelygiais, apkramtytais kraštais, pakankamai gilios, tad be medikų pagalbos vargu ar būtų pavykę padėti mažylei.  

Jonavoje dirbantis personalas žaibiškai suteikė visą reikiamą pagalbą, gal net pusvalandžio neprireikė ir keliomis siūlėmis susiūti, ir skobas ant įkandimo žaizdų sudėti, ir pleistriukus mažajai pacientei suklijuoti. Už tokią greitai ir profesionaliai suteiktą pagalbą tariu nuoširdų AČIŪ Jonavos medikams aš, sukandžiotos mergytės mama, ir mažoji pacientė.

Tačiau yra ir kita medalio pusė.

Jonavos medikams bebaigiant tvarstyti mano dukrytės žaizdas – aš nualpau. Tai buvo mano antras nualpimas su traukuliais per trumpą laiką. Ir šiuo atveju Jonavos medikų komanda staigiai sureagavo – mane atgaivino, pastatė lašelinę, atliko tyrimus, o kadangi reikėjo atlikti kompiuterinę tomografiją ir išsiaiškinti mano nualpimo ir traukulių priežastis, jonaviečiai iškvietė greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuris nuvežė mane į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių.

Kaune po kompiuterinės tomografijos buvau užmiršta kaip pacientė. Po trijų valandų laukimo rezidentės paklausiau, ar mane apžiūrės gydytojas. Ji tik nustebo, kad iki šiol nieko nebuvo ir po kelių minučių paaiškino "na žinot, pas mus taip būna, kad pamiršta apie pacientą, jai nesi raudonasis pacientas".  (Raudonasis pacientas - tai mirštantis asmuo.) Kaune Neurologo vizito taip ir nesulaukiau, o atsakymą gavau tik po 6 valandų laukimo.

Po tokios patirties Kaune, dar kartą dėkoju Jonavos Priėmimo ir skubios pagalbos skyriui, kurie savo darbą atliko nepriekaištingai.

Tatjana Fricler

Padėka Jonavos Priėmimo ir skubios pagalbos skyriui. Gėda Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriui!

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Aug 2019 17:18:24 +0300
<![CDATA[Didesni mokesčiai: turtingiems, dideliems... visiems!]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/didesni-mokesciai-turtingiems-dideliems-visiems https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/didesni-mokesciai-turtingiems-dideliems-visiems „Jokių naujų mokesčių Vyriausybė nesvarsto ir įvedinėti neplanuoja. Taškas.“ – prieš dvejus metus socialiniuose tinkluose žadėjo Premjeras. Premjeras tas pats, Vyriausybė – ta pati, tik pažadas, kaip paaiškėjo, buvo melagingas. Nuo kitų metų jau žadama įvesti naują automobilių mokestį ir plėsti nekilnojamojo turto mokėtojų sąrašą. 

Valdžia dangstosi tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, kurios siūlo didinti turto mokesčius. Gudriai nutylima, kad antra rekomendacijų dalis – mažinti darbo mokesčius. Pastarieji iš tiesų buvo šiek tiek sumažinti praėjusiais metais, bet dar nė nespėjus jiems dorai įsigalioti, jau sukama atgal. Ant Seimo stalo: dar labiau didinami progresiniai mokesčiai, siūlymas stabdyti neapmokestinamųjų pajamų didinimą, kuris aktualus uždirbantiems mažiausiai. Taigi, ką turėsime? Ir milžiniškus darbo mokesčius, ir naujus nekilnojamo turto ir automobilių mokesčius. 

Didindama mokesčius valdžia ciniškai žaidžia pavydo korta. Tas pats Premjeras žadėjo, kad nekilnojamojo turto mokestis bus taikomas tik turtuoliams, turintiems kelis namus. Tačiau dabar mokesčių kontūrams ryškėjant, panašu, kad nekilnojamojo turto mokesčius netrukus gali tekti mokėti beveik visiems,  automobilių mokestį – taip pat. 

Nė motais, kad tokie mokesčiai faktiškai ir dabar egzistuoja – pirkdami naują automobilį penktadalį jo kainos atiduodame biudžetui pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pavidalu, mokame registracijos mokesčius. Kaskart į baką pildami kurą turėtumėme prisiminti, kad jei benzinui išleidžiame 10 eurų, faktiškai jo įpilame tik už 5 eurus – likę 5 eurai – akcizai ir PVM. Kuo daugiau kuro pilame, tuo daugiau mokesčių mokame. Tad jau dabar vairuojantys greitkelių ir bekelių „monstrus“ moka daugiau mokesčių. Jei būtų įvestas automobilių mokestis, tai reikėtų mokėti ir už automobilį, stovintį garaže ir nė kiek neteršiantį aplinkos. Ar tai teisinga?

Jei nauju mokesčiu norima iš automobilio „išsodinti“ vairuojančiuosius senus automobilius – tai toks požiūris naivus. Automobilis dažnam lietuviui – pagrindinė susisiekimo priemonė. Tad mokesčius gaunantys mažas pajamas, tikėtina, mokės sukandę dantis, bet automobilio neatsisakys. Atvirkščiai, papildoma mokesčių našta tik nutolins gyventojus nuo galimybės įsigyti naujesnį, mažiau taršų automobilį. Valdžia, kuri deklaruoja rūpestį skurstančiais ir paramą šeimoms, siūlo neįperkantiems naujo automobilio „pramankštinti kojas“ keliaujant į darbą kelioliką kilometrų. Daugiavaikės šeimos, jau apsidžiaugusios šeimos kortelės nuolaidomis muziejams, turbūt nė neįtarė, kad po kelių dienų valdžia pasiūlys parduoti dyzelinį miniveną ir į muziejų visiems kulniuoti pėsčiomis.

Kalbant apie nekilnojamojo turto mokesčius, šie galėtų būti pavyzdys, kaip „svetimas skausmas“ dažnai virsta savu. „Prabangaus“ nekilnojamojo turto mokestis, kuriuo 2012 m. apmokestintas didesnės nei milijono litų vertės turtas, jau 2015 m. virto nebe tokio prabangaus nekilnojamojo turto mokesčiu. Konvertuojant litus į eurus šio mokesčio kartelė gudriai sumažinta iki 220 tūkst. eurų. Šalies ekonomikai augant, turto vertė kyla, vis plečiasi ir mokesčio mokėtojų ratas. Dabar, panašu, į šį ratą pateksime visi. Laikas parodys, ar automobilių mokestis iš žadamų 20 eurų nevirs 200, o iš mokesčio taršiems automobiliams – mokesčiu visoms mašinoms. 

Nauji mokesčiai – paprasčiausias pasipinigavimo šaltinis. Neplanuojama jų pajamų susieti nei su gyvenamosios aplinkos infrastruktūros gerinimu nei su taršos mažinimu. Jie pateks į bendrą biudžeto katilą, iš kurio bus dalinami pagal politinę valią. Dalis apsisukusi sugrįš mokesčių mokėtojams, kita dalis, deja, išbyrės pro valdiško neefektyvumo „rėtį“. 

Valdžia net neslepia, kad nauji mokesčiai būtini, nes trūksta pinigų prisiimtiems įsipareigojimams. Nuo kitų metų bus didinami atlyginimai Seimo nariams, teisėjams, valstybės tarnautojams. Norima dar labiau didinti „vaiko pinigus“ – kaip ir reikėjo tikėtis, ne kas kitas, o tie patys tėvai jiems finansuoti skirtas lėšas į biudžetą suneš naujų, didesnių mokesčių pavidalu.

Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.

Didesni mokesčiai: turtingiems, dideliems... visiems!

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 31 Jul 2019 12:02:24 +0300
<![CDATA[,,Achemos“ darbuotojai: vis dar bandoma viską ,,susitvarkyti“ tyliai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/achemos-darbuotojai-vis-dar-bandoma-viska-susitvarkyti-tyliai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/achemos-darbuotojai-vis-dar-bandoma-viska-susitvarkyti-tyliai Vakar, liepos 17-ąją, rašėme, kad AB ,,Achemoje“ buvo kilęs sujudimas – šaltinių teigimu, po avarijos karbamido ceche, buvo užterštas bendrovės vandentiekis (plačiau apie tai skaitykite čia). Bendrovė savo komentarą pateikė vėlyvą vakarą (jį rasite čia), tačiau portalas jonavoszinios.lt sulaukė ir pačių achemiečių skambučių – pastarieji išliejo apmaudą dėl bendrovės administracijos elgesio.

,,Darbuotojai patyrė nemažą stresą. Tačiau noriu akcentuoti ne patį įvykį, o administracijos požiūrį į savo darbuotojus. Ne visi jie buvo informuoti apie kilusius įtarimus, dalis jų naudojosi vandentiekiu ir tik paskui sužinojo, kad vanduo gali būti kenksmingas. Reikia įsivaizduoti, kaip tuomet jie turėjo jaustis. Noriu tikėti, kad bendrovė atsakingai įvertino visas rizikas ir darbuotojams nebuvo kilusi jokia grėsmė, bet kai administracija užsisklendžia ir atsiriboja nuo tų, kas atlieka tikrąjį darbą ,,Achemoje“, tylėti – nebegalima. Jei mūsų nieks negirdi, kai ,,šaukiame“ tiesiai į ausis, gal tada išgirs per žurnalistus?“, - retoriškai klausė bendrovės darbuotojas.

,,Vandenį mums parūpino cecho profsąjungos narys. Administracija nesiteikė detaliai paaiškinti, ko galime tikėtis, nors turi tam visas galimybes. Nesvarbu, ar vanduo buvo stipriai užterštas, bet jei tik kyla įtarimas, žmonės privalo būti informuoti. Kitaip viskas primena Černobilio scenarijaus detales – visi tyli tol, kol gali tylėti, nors reiktų užbėgti rimtiems įvykiams už akių. Noras visada viską ,,susitvarkyti“ tyliai – šokiruoja... Gal metas administracijai pamiršti laikus, kai darbuotojai dirbo kaip avelės, o ,,ponai“ buvo neliečiami ir žiūrėjo iš aukšto?“, - kolegą papildė kitas achemietis.

Abu vyrai pasakojo ,,Achemoje“ dirbantys ilgą laiką, tačiau žinodami, kad administracijai jų pasakojimai nepatiks, jie paprašė išlaikyti jų tapatybes paslaptyje.

,,Achemos“ darbuotojai: vis dar bandoma viską ,,susitvarkyti“ tyliai

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 18 Jul 2019 09:30:44 +0300
<![CDATA[Jonavietė: visas jaučiamas dėkingumas Jonavos ligoninės gydytojams ir personalui nesutelpa į paprastą AČIŪ!]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviete-visas-jauciamas-dekingumas-jonavos-ligonines-gydytojams-ir-personalui-nesutelpa-i-paprasta-aciu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviete-visas-jauciamas-dekingumas-jonavos-ligonines-gydytojams-ir-personalui-nesutelpa-i-paprasta-aciu Birželio 10 d. patyriau rimtą kojos traumą. AČIŪ greitosios pagalbos medikei, kuri buvo atidi ir rūpestinga. Greitosios pagalbos vairuotojas taip atsargiai važiavo per visus kalnelius, kad man kuo mažiau skaudėtų - AČIŪ!

Visas jaučiamas dėkingumas Jonavos ligoninės gydytojams ir personalui nesutelpa į paprastą AČIŪ!

AČIŪ skubios pagalbos skyriui, kur manimi taip pat labai dėmesingai rūpinosi. Šis skyrius dažniausiai sulaukia daug neigiamų atsiliepimų, tad aš labai džiaugiuosi, kad galiu iš širdies dėkoti kiekvienam  darbuotojui.

AČIŪ ortopedijos-traumatologijos skyriaus, operacinės ir reanimacijos darbuotojoms už rūpestį, priežiūrą, pagalbą, už atjautimą, žmogišką šilumą ir paguodą. Dėkoju gydytojams už profesionalią priežiūrą ir rūpestį, ypač gydytojui ortopedui- traumatologui A. Petrosian už profesionaliai atliktą operaciją ir gydytojui ortopedui - traumatologui E. Kubiliui už priežiūrą po operacijos.

Visas jaučiamas dėkingumas Jonavos ligoninės gydytojams ir personalui nesutelpa į paprastą AČIŪ!

 

 

Jonavietė Vaida Stundienė

Jonavietė: visas jaučiamas dėkingumas Jonavos ligoninės gydytojams ir personalui nesutelpa į paprastą AČIŪ!

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 17 Jun 2019 12:36:20 +0300
<![CDATA[LGBT eisenoje dalyvavęs jonavietis: ,,Meilė yra meilė, o mes – ne ligoniai“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lgbt-eisenoje-dalyvaves-jonavietis-meile-yra-meile-o-mes---ne-ligoniai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lgbt-eisenoje-dalyvaves-jonavietis-meile-yra-meile-o-mes---ne-ligoniai Į portalą jonavoszinios.lt šiandien kreipėsi jonavietis Laurynas (skaitytojo prašymu vardas pakeistas), kuris tikino negalėjęs nesureaguoti į prieš homoseksualus nukreiptas jonaviečių diskusijas – šeštadienį Vilniuje LGBT eisenoje dalyvavęs jaunuolis atkreipia dėmesį, kad pastarosiose buvo ne vienas bjaurus komentaras, kuris esą ne tik žeidžia seksualines mažumas, bet ir kursto neapykantą.

Įžeidžiantys komentarai

,,Aš esu Jonavoje gimęs ir užaugęs vaikinas, kuris jau ne vienerius metus bijo viešai pripažinti, kad yra homoseksualus. Kodėl? Todėl, kad apie mano orientaciją išgirdę žmonės negaili nei kreivų žvilgsnių, nei skambių žodelių.

Savaitgalį Vilniuje vyko ,,Baltic pride 2019“. Parade dalyvavau ir aš, ir keliolika kitų jonaviečių. Ką galiu pasakyti apie paradą? Ore tvyrojo laisvės, laimės ir džiaugsmo nuotaikos. Ir kai jau atrodė, kad lietuviai – tolerantiška tauta, prisijungęs į socialinį tinkla ,,Facebook“ atsimušiau į žiaurią tikrovę – ten ne vienas iš mano pažįstamų diskutavo apie LGBT ir tikino, jog homoseksualai – blogis, o paradai – iškrypėlių šou. Pasakoti apie tai, kokie komentarai buvo po ,,postu“, manau, net nereikia. Ar tai nėra žiauru?

Visi galime turėti savo nuomonę, bet, jonaviečiai, jūsų tarpe – ne vienas gėjus, ne viena lesbietė. Klystat, jei galvojate, kad tokių nepažįstate ir su jais nebendraujate. Bendraujate dar ir kaip. Jie dirba gydymo įstaigose, parduotuvėse, fabrikuose...  Nuo to nepabėgsit. Nesitikiu, kad visi pulsit suprasti, kodėl nusprendžiau paviešinti tai, kaip jaučiuosi, tačiau noriu pasakyti, kad meilė yra meilė ir visai nesvarbu, ar  tu myli tos paties lyties atstovą... LGBT- ne ligoniai. O už neapykantos kurstymą gali grėsti ir atsakomybė“, - savo nuomonę išdėstė jaunuolis.

Kas yra neapykantos kurstymas?

Policijos pareigūnai primena, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau žodžio laisvė neužtikrina teisės kurstyti neapykantą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnis nurodo, jog neapykantos kurstymas – siekis platinti, įsigyti, siųsti, gabenti ar laikyti dalykus, kuriais tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino. Už tai gali būti baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

 Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Į policiją nesikreips

Lietuvoje dėl neapykantos kurstymo prieš seksualines mažumas iki šiol jau buvo pradėtas ne vienas tyrimas, kurių įrodymais tapo komentarai socialiniuose tinkluose. Vis tik pats Laurynas tikina, kad neketina kreiptis į policiją.

,,Neturiu tikslo kažkam pakenkti. Noriu tik atkreipti žmonių dėmesį. Kodėl? Mažuose miesteliuose vis dar atrodo, kad homoseksualų nėra lygiai taip pat, kaip Sovietų sąjungoje nebuvo sekso", - teigė jaunuolis.

Asociatyvi pexels.com nuotr.

 

 

 

 

LGBT eisenoje dalyvavęs jonavietis: ,,Meilė yra meilė, o mes – ne ligoniai“

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 10 Jun 2019 16:17:46 +0300
<![CDATA[Jonavietė: „Žmonės, būkite supratingesni ir supraskite medikus - jiems tikrai rūpi mūsų sveikata“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviete-zmones-bukite-supratingesni-ir-supraskite-medikus---jiems-tikrai-rupi-musu-sveikata https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviete-zmones-bukite-supratingesni-ir-supraskite-medikus---jiems-tikrai-rupi-musu-sveikata Pastaruoju metu, vis daugėja straipsnių apie blogą Jonavos ligoninės darbą. Tad norėčiau pasidalinti savo patirtimi.

Šių metų gegužės 4 dieną, man nutiko nelaimė - eidama link savo automobilio užkliuvau ir pargriuvau, pasitempiau kojos raiščius, kadangi esu nėščia jau 8 mėnesį - išgąsčio buvo daug, nes krisdama susimušiau ir pilvą. Į pagalbą atskubėjo pro šalį einantis vyriškis, jis padėjo man atsistoti ir iškvietė greitąją pagalbą, labai ačiū jam už tai.

Man kilo toks klausimas - ar patys žmonės, visi mes, visada elgiamės kultūringai medikų atžvilgiu?

Greitoji pagalba atskubėjo labai greitai, suteikė pirmą pagalbą ir pristatė mane į Jonavos skubios pagalbos priėmimo skyrių. Ten medikai tikrai greitai apžiūrėjo mane, padarė visus reikiamus tyrimus - pirmiausiai pristatė mane  į akušerijos ir ginekologijos skyrių, kad apžiūrėtų vaikelį, padarius visus reikiamus tyrimus, vėl nuvežė į pirmos pagalbos skyrių, ten mano koją apžiūrėjo chirurgas, paskyrė gydymą ir vėl grąžino į akušerijos ir ginekologijos skyrių parai stebėti mano ir kūdikio būklę.

Labai noriu padėkoti Jonavos ligoninei už tokį rūpestį ir skubiai suteiktą pagalbą. Nors žmonių buvo tikrai daug, medikai visiems buvo malonūs - iš medikų pusės negirdėjau nei pakelto tono, nei arogancijos.

Tad paskaičius tiek negražių atsiliepimų apie Jonavos ligoninę, man kilo toks klausimas - ar patys žmonės, visi mes, visada elgiamės kultūringai medikų atžvilgiu?

Ne veltui yra posakis, kaip šauksi - taip atsilieps.

Tad, žmonės, būkite supratingesni ir supraskite medikus - jiems tikrai rūpi mūsų sveikata.

Su pagarba Agnė Drobina

Jonavietė: „Žmonės, būkite supratingesni ir supraskite medikus - jiems tikrai rūpi mūsų sveikata“

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 10 Jun 2019 09:07:46 +0300
<![CDATA[Jonavietės padėka Jonavos ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyriui ir gydytojui N. Šmitui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavietes-padeka-jonavos-ligonines-priemimo-skyriui-ir-gydytojui-n-smitui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavietes-padeka-jonavos-ligonines-priemimo-skyriui-ir-gydytojui-n-smitui Neretai tenka išgirsti, kokie blogi medikai dirba Jonavoje, ypač priėmimo skyriuje. Neseniai man pačiai teko apsilankyt jame. Buvau nusiteikus ilgam laukimui, atmestinei apžiūrai. Tuo kartu man labai pasisekė. Buvo viskas padaryta, kas reikalinga. Ir liga sustabdyta. Tikrai dėkinga. Tikrai ne kartą teko sutikti tokių medikų Lietuvoje, kokių sutikti daugiau nesinorėtų. Tad kiekvienas medikas, kuris dirba pagal Hipokrato priesaiką - vertas pagarbos ir padėkos.

Ne vieną kartą per du metus teko lankytis ir pas gydytoją N. Šmitą. Noriu pasidžiaugti, kad jis - visada malonus, bendraujantis ir ,,pašposijantis", bet svarbiausia, jog šis gydytojas sugebėjo ,,ištaisyti didžiulį broką", kai KMUK po sūnaus nosies operacijos išleido jį namo su beprasidedančiomis komplikacijomis. Kaune operavęs gydytojas neatliko savo darbo kaip priklauso. Istorija ilga ir visos jos nepasakosiu, bet buvau pasibaisėjusi KMUK gydymu... Tuomet teko gydytis Jonavoje. Ir ,vargais negalais, gydytojas Šmitas išgydė. Dabar su juo tenka susitikt jau dėl kitos problemos. Ir žinau, kad galiu drąsiai kreiptis, pasitikėt kaip profesionaliu savo srities specialistu. Visada ras laiko, išgirs, patars ir tuos popieriukus užpildys. Tad labai dėkoju jam ir linkiu kuo geriausios kloties. 

Tikiu,kad Jonavoje yra ir bus puikių medikų. Geri pavyzdžiai užkrečia. 

Jolanta Žemaitienė.

Jonavietės padėka Jonavos ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyriui ir gydytojui N. Šmitui

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 May 2019 08:47:27 +0300
<![CDATA[Vieno žmogaus akcija: „Būkite atidūs! Pervaža avarinės būklės!”]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vieno-zmogaus-akcija-bukite-atidus-pervaza-avarines-bukles https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vieno-zmogaus-akcija-bukite-atidus-pervaza-avarines-bukles Gegužės 20 dieną, užfiksuota vieno žmogaus akcija. Jos metu gerai žinomas ir jonaviečių prieštaringai vertinamas Andrius Lobovas ragino vairuotojus būti atidiems, nes Jonavos geležinkelio pervaža, esanti Darbininkų g. - yra avarinės būklės.

Akciją surengęs A. Lobovas  tikina, kad prieš kelerius metus šios pervažos remontas buvo atliktas atmestinai, kad iki šios dienos pervaža tapo „linksmaisiais kalneliais" ir ja niekas nesirūpina, kaip priklauso, o vairuotojai - tik gadina automobilius.

Prieš kelis metus čia remontavo, o ir atliekant remonto darbus buvo aišku, kad „pornografija“ gausis. Tada dar 2 milijonus litų investavo, o šiai dienai jau viskas išsidaužę.

„Čia jau ne atrakcija – čia jau yra karas. Nes iš tikrųjų – gyvenu valstybėje, kurią valdo totalios padugnės, pradedant nuo prezidentės, baigiant žemiausiais valdininkais. Tai kažkoks išsigimimas, per pirštus į viską žiūri“, - piktinasi Andrius Lobovas.

Anot Andriaus, šią pervažą per dieną jis kerta 10-15 kartų, tačiau jos itin prasta būklė – tikras automobilio laužymas.

„Prieš kelis metus čia remontavo, o ir atliekant remonto darbus buvo aišku, kad „pornografija“ gausis. Tada dar 2 milijonus litų investavo, o šiai dienai jau viskas išsidaužę. Žmonės vairuojantys žemesnius automobilius – negali pravažiuoti, bijo šiame trampline dugną nuplėšti. Šiandien mano automobilis atsidūrė servise – trūko stabilizatoriaus traukė. Čia važiavau ir pajaučiau, kaip kažkas trūko“, - rankose laikydamas plakatą pasakojo Andrius.

Plakato užrašas tiesmukas: „Būkite atidūs! Pervaža avarinės būklės!“. Paklaustas, kas nustatė, kad pervaža avarinės būklės – jis ar specialistai, Andrius tik nustemba.

„Kokie specialistai!? Sėdi jie nosį krapšto ir kavą geria. Juk jie pasakys, kad pervaža nuostabios būklės, o Lobovas tik vienas nieko nemato – visiems gerai, o jam vienam – blogai. Bet dėl pervažos ne aš vienas skundžiuosi. Juk Lietuvos geležinkeliai priklauso valstybei, dar nėra komercinė įstaiga, bet va, pažiūrėkit, kaip prižiūri savo turtą.

Jūs pasakykit man, kur kreiptis, kai visi vieni nuo kitų viską „stumdo“. Valdininkų sėdinčių kabinetuose tūkstančiai, kreipeisi į vieną, tave nusiųs pas antrą, trečią ir taip pasaka be galo. Biurokratinis, giminių, artimųjų ratas toks didelis, kad po mėnesio klaidžiojimų supranti, jog neverta nieko daryti, o vienintelis būdas – plakatas arba automato serijos“, - nuomonę dėstė A.Lobovas.  

Apie Andriaus Lobovo akciją informuota bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ bei tikėtasi sulaukti jų komentaro, ar pervaža bus tvarkoma, tačiau kol kas atsakymas - negautas.

 

Redakcija neatsako už Andriaus Lobovo išreikštas mintis. Tai yra subjektyvi respondento nuomonė.

Vieno žmogaus akcija: „Būkite atidūs! Pervaža avarinės būklės!”

Vieno žmogaus akcija: „Būkite atidūs! Pervaža avarinės būklės!” Vieno žmogaus akcija: „Būkite atidūs! Pervaža avarinės būklės!” ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 20 May 2019 19:19:21 +0300
<![CDATA[Ž. Galimovas: „Tikslas – užtikrinti tinkamą švietimo kokybę mūsų vaikams“ ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/z-galimovas-tikslas---uztikrinti-tinkama-svietimo-kokybe-musu-vaikams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/z-galimovas-tikslas---uztikrinti-tinkama-svietimo-kokybe-musu-vaikams

Šiandienos savivaldybės Tarybos posėdyje bus sprendžiamas Panoterių Petro Vaičiūno ir Upninkų pagrindinių mokyklų bei Barupės mokyklos-daugiafunkcio centro reorganizavimo klausimas. Būtent šis balsavimas dėl mūsų rajono ugdymo įstaigų optimizavimo liberalams yra svarbiausias iš visų, kuriuos popiet su kolegomis svarstysime. Visi kiti darbotvarkės klausimai – daugiau techniniai, nors taip pat svarbūs, tačiau Panoterių Petro Vaičiūno ir Upninkų pagrindinių mokyklų bei Barupės mokyklos-daugiafunkcio centro reorganizavimas sprendžia žmonių, t.y. mūsų vaikų, ateityje kursiančių Jonavą ir visą Lietuvą, likimus, tad yra labai reikšmingas ir atsakingas.

Tai suvokdami visą praeitą savaitę bendravome su įvairiomis suinteresuotomis pusėmis tiek gyvai, tiek telefonu, nes norėjome atrasti teisingus atsakymus į klausimą, kas prie ko turėtų būti prijungtas, nes tai yra ne mažiau svarbu nei pats reorganizavimo faktas, kuris, deja, neišvengiamas dėl dramatiškai mažėjančio mokinių skaičiaus ir iš to sekančio švietimo kokybės prastėjimo jungtinėse klasėse, be kurių reorganizuojamos mokyklos negalėtų vykdyti savo funkcijų. Ne paslaptis, kad pirminiame variante Barupės mokykla-daugiafunkcis centras turėjo būti prijungtas prie Kulvos A. Kulviečio pagrindinės mokyklos, o kitą mokyklų bloką – Bukonių, Panoterių ir Upninkų mokyklas – buvo siūloma jungti prie „Lietavos“ pagrindinės mokyklos, bet dar iki Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdžio pradžios buvo pateiktas patikslintas sprendimo projektas, kuriame Bukonių mokykla-daugiafunkcis centras nebefigūruoja kaip reorganizuojama įstaiga prijungimo būdu prie kitos, tad šio miestelio mokykla tikrai bus išsaugota ir tęs savo veiklą, kaip tai darė ligšiol. Bent jau šiam momentui Bukonių mokyklos vadovybė išsprendė jungtinių klasių, kurios mažina ugdymo kokybę, klausimą, tačiau raginčiau neužmigti ant laurų, nes situacija labai trapi.

Vis dėlto ties Bukonių mokykla klausimas neužsidarė. Ir net ne todėl, kad švietimo įstaigų reorganizavimui priešintųsi mokyklų vadovybės, tėvai ar miestelių bendruomenės – kaip tik dauguma suvokia esamą demografinę situaciją ir šio sprendimo būtinybę. Tačiau dėl išankstinės komunikacijos trūkumo išlindo keletas ylų iš maišo – per praėjusią savaitę iškilo ir daugiau alternatyvių variantų, kaip galėtų būti vykdomas minėtų ugdymo įstaigų reorganizavimas. Atsirado pasiūlymas Barupės mokyklą jungti prie Žeimių mokyklos-daugiafunkcio centro, o Panoterių mokyklą prie Bukonių mokyklos-daugiafunkcio centro – šie nauji pasiūlymai atgulė į alternatyvų sprendimo projektą, kuris būtų svarstomas nepritarus pirminiam variantui. Barupės mokyklos prijungimui prie Kulvos mokyklos aktyviai pasipriešino vietos bendruomenė, pateikė objektyvius argumentus ir įtikino, jog logine, technine ir racionalia prasme jų miestelio mokyklos jungti prie Kulvos A. Kulviečio pagrindinės mokyklos nebūtų tikslinga, ypač jog Barupė yra Žeimių seniūnijoje. Taip pat beveik visi pagrindinio ugdymo programoje besimokantys Barupės vaikai pavėžėjimo būdu jau ir šiandien vyksta mokytis į Žeimius. Atsižvelgiant į visus argumentus, suvokiame realią situaciją ir tokio Barupės žmonių pageidavimo logiškumą. Šiek tiek sudėtingesnis klausimas su Panoteriais, kurių žmonės pageidauja jų mokyklą jungti prie „Lietavos“ pagrindinės mokyklos, kaip tai buvo numatyta pirminiame variante, tačiau buvo paskleistas gandas, kad tėvai nesutiks savo vaikų atiduoti į „Lietavos“ mokyklą ir geriau veš juos patys į Siesikus ar Šėtą, sukeliant iliuziją, kad tada neteksime dar daugiau mokyklinio amžiaus vaikų, kurių kasmet Jonavoje sumažėja ne vienetais ir net ne dešimtimis. Tuomet gimė alternatyvus pasiūlymas Panoterių mokyklą jungti prie išsaugomos Bukonių mokyklos-daugiafunkcio centro, taip dar papildomai sustiprinus šią ugdymo įstaigą, kas ir man komiteto posėdžio metu atrodė ganėtinai racionalu ir teisinga, jei jau tokios nuotaikos vyrauja tarp panoteriškių. Vis dėlto situacija kiek kitokia nei išgirdome iš vienos suinteresuotos pusės. Susisiekius su skirtingų interesų grupių atstovais ir išklausius įvairių nuomonių, siekiant susidaryti bendrą paveikslą, jame visgi išryškėja elementarus Panoterių vaikų noras mokytis mieste. Kuo greičiau. Jeigu toks yra vaikų ir tėvų pageidavimas, turime atsižvelgti į realiai mūsų priimto sprendimo pasekmes pajausiančių žmonių racionalius norus, į kuriuos atsižvelgėme ir Barupės mokyklos klausimu, ypač jog technine prasme kliūčių tam nėra, o netgi pirminis sprendimo projektas numatė Panoterių mokyklos prijungimą prie „Lietavos“ pagrindinės mokyklos, kuri gali užtikrinti gerą švietimo kokybę, platų socialinių paslaugų spektrą ir sėkmingą adaptaciją panoteriškių ir upninkiškių vaikams. Pirmi du elementai – švietimo kokybė ir socialinių paslaugų spektras – yra pagrindžiami skaičiais ir faktais, o štai su trečiuoju – kiek sunkiau, nes šia tema galima manipuliuoti žmonių jausmais. Galima realiai išgirsti tam tikrų politikų gąsdinimą, jog kaimo vaikai negali mokytis mieste, nes jie nepritaps prie miestiečių, jiems bus sunku adaptuotis, nes mieste viskas kitaip. Tačiau aš apskritai nebūčiau linkęs skirstyti vaikų į „miestiečius“ ir „kaimiečius“, nes tai yra elementari diskriminacija. Iš savo patirties žinau, kad bendraklasio gyvenamoji vieta kaip kažkoks vertinimo kriterijus bendravimui pas mus neegzistuodavo. Tačiau net jei vis tiek norite skirstyti vaikus pagal jų gyvenamąją vietą, prie to paties tuomet noriu akcentuoti, jog „Lietavos“ mokykla ir šiuo metu vykdo mokinių pavėžėjimą iš kaimiškųjų vietovių, tad naujiems mokiniams iš Panoterių ar Upninkų nebus sudėtinga adaptuotis tokiame sociume, kuris jau ir dabar yra įvairialypis.

Šiandienos balsavimas laukia ganėtinai komplikuotas. Ir net ne todėl, kad bendruomenėse vyrauja įtampa ar kad atskiri politikai žais ir sau politinius dividendus krausis per jonaviečių jausmus, kalbant apie menamą kaimų žlugdymą, tačiau nutylėdami faktą, kad visa tai daroma dėl vaikų, kurie, nepaisant kažkieno siaurų interesų, nusipelno tinkamo išsilavinimo. Šiandienos balsavimas sudėtingas, nes nei vienas nežinome, kaip viskas iš tikrųjų bus po metų ar dvejų. O jei kas nors sako žinantis, tai meluoja. Tačiau sprendimą vis tiek reikia priimti ir tai darysime ne vadovaudamiesi jausmais, o šiai dienai ant stalo gulinčiais faktais ir vaikų viešuoju interesu. Dėl šios priežasties su kolega Kęstučiu Macioniu šįryt suskubome užregistruoti dar vieną alternatyvų – trečią – sprendimo projektą, kuris suderina iki šiol buvusius du sprendimų projektus bei numato išsaugoti ir Bukonių mokyklą-daugiafunkcį centrą, ir Barupės mokyklą prijungimo būdu reorganizuoti prie Žeimių mokyklos-daugiafunkcio centro, ir Panoterių mokyklą (kartu su Upninkų mokykla) prijungimo būdu reorganizuoti prie „Lietavos“ pagrindinės mokyklos. Noriu labai atsakingai pasakyti, jog tai yra sprendimo projektas, užtikrinantis švietimo kokybę reorganizuojamų ugdymo įstaigų mokiniams ir atitinkantis vietos bendruomenių, tėvų ir svarbiausia vaikų interesus. 

Baigdamas dar noriu priminti, kad Panoteriuose ir Upninkuose po reorganizacijos mokyklų langai nebus užkalti – čia veiks „Lietavos“ pagrindinės mokyklos padaliniai, kuriuose bus vykdomas pradinis ir ikimokyklinis ugdymas, o Barupėje – Žeimių mokyklos-daugiafunkcio centro padalinys, kuris vykdys ikimokyklinį ugdymą. Tuo pačiu norisi nuraminti ir pedagogus, kurie neteks darbo arba praras didelę dalį savo pajamų šaltinio: pasibaigus sprendimo dėl mokyklų reorganizavimo priėmimo procesui, inicijuosime mūsų rajono mokyklose trūkstamų specialistų sąrašą, kuris pedagogams galėtų padėti susirasti darbo vietą naujoje ugdymo įstaigoje. Pavyzdžiui, kiek man yra žinoma, „Lietavos“ pagrindinėje mokykloje trūksta informacinių technologijų mokytojo, o reorganizavus Panoterių mokyklą būtent informacines technologijas dėstantis mokytojas  praras dalį savo pamokų, todėl asmuo, valdydamas tokią informaciją, iškart galės kreiptis į „Lietavos“ mokyklą dėl įsidarbinimo šioje ugdymo įstaigoje. Tikiuosi, kad tai padės bent didžiajai daliai darbą prarasiančių mokytojų kuo greičiau susirasti naują mokyklą, kurioje galėtų tęsti savo profesinę veiklą ir ugdyti jaunąją kartą.

Liberalų sąjūdžio partijos vardu

Žilvinas Galimovas

Jonavos rajono savivaldybės Tarybos narys

Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Redakcija neatsako už šio teksto turinį. Tai yra subjektyvi autoriaus nuomonė.

Ž. Galimovas: „Tikslas – užtikrinti tinkamą švietimo kokybę mūsų vaikams“

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 30 Apr 2019 09:07:05 +0300
<![CDATA[Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis: „Atsakomybė ir solidarumas – 15 metų Aljanse“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/krasto-apsaugos-ministras-raimundas-karoblis-atsakomybe-ir-solidarumas---15-metu-aljanse https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/krasto-apsaugos-ministras-raimundas-karoblis-atsakomybe-ir-solidarumas---15-metu-aljanse Minint Lietuvos narystės NATO 15-ąsias metines krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio apžvalginis straipsnis „Atsakomybė ir solidarumas – 15 metų Aljanse“.

2004 m. kovo 29 d. Lietuva įsijungė į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, NATO, gretas. Narystės stipriausioje pasaulyje gynybinėje sąjungoje vertę sunku pamatuoti. Vis dar pasigirsta skeptiškų “o kas gi mus puls ?”, “o kam ta kariuomenė ?”. Tačiau tereikia pažvelgti į Gruzijos ir Ukrainos patirtas kančias ir netektis, kad galėtume dar kartą įvertinti, koks svarbus ir teisingas tuomet buvo mūsų valstybės pasirinkimas ir pasiekimas. 

Senų ir naujų grėsmių akivaizdoje Aljansas išlieka pamatiniu Lietuvos ir visos Europos saugumo garantu. 

Per 15 metų stipriai keitėsi saugumo aplinka, kartu su ja keitėsi ir Aljansas, o Lietuva įsitvirtino kaip visavertė ir patikima sąjungininkė.

Tačiau NATO nėra vien karinė organizacija. Tai bendrų vertybių vienijama Vakarų valstybių saugumo bendruomenė, nuo kurios Lietuva per prievartą buvo atribota daugiau nei pusę amžiaus. Tapimas NATO nare simbolizavo mūsų grįžimą į šį bendraminčių valstybių sambūrį ir visiems laikams užkirto kelią bet kokioms abejonėms dėl vakarietiškos mūsų užsienio ir saugumo politikos krypties. 

Per 15 metų stipriai keitėsi saugumo aplinka, kartu su ja keitėsi ir Aljansas, o Lietuva įsitvirtino kaip visavertė ir patikima sąjungininkė. Tačiau Aljanso „sėkmės receptas“ išlieka nepakitęs. Pamatiniai principai, ant kurių laikosi šiemet jau 70 metų švenčianti organizacija, yra užfiksuoti 1949 m. Šiaurės Atlanto sutartyje: atsakingas kiekvienos NATO narės rūpinimasis savo saugumu, įtvirtintas 3-iajame straipsnyje, ir sąjungininkių solidarumas, visiems geriausiai žinomas kaip 5-asis NATO sutarties straipsnis. 

Narystė Aljanse neįmanoma be jos narių atsakomybės už savo pačių saugumą. Šiaurės Atlanto sutartimi esame įsipareigoję nuosekliai didinti nacionalinius pajėgumus ginkluotam užpuolimui atremti. Sąjungininkės kartu stengiasi užkirsti kelią konfliktams ir išsaugoti taiką, o, tam nepavykus, yra įsipareigojusios vienos Aljanso narės užpuolimą laikyti jų visų užpuolimu. Tačiau jokie aljansai neapsaugos to, kuris savo saugumu nesirūpina pats. Reikia pripažinti, kad, tapus NATO nare, Lietuvai prireikė laiko, kol buvo atrastas balansas tarp pasitikėjimo kolektyvinės gynybos garantijomis ir savarankiškos gynybos gebėjimų stiprinimo. Džiaugiuosi, kad šiandien Lietuvoje vis geriau suprantama, kad NATO bus stipri tiek, kiek bus stipri kiekviena iš sąjungininkių. 

Mūsų visų bendros pastangos stiprinti krašto apsaugą duoda apčiuopiamų rezultatų. Reaguodama į neigiamas saugumo aplinkos tendencijas, Lietuva  sparčiai padidino finansavimą gynybai. 2018 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekė 2 proc. bendrojo vidaus produkto, o parlamentinės šalies politinės partijos įsipareigojo iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP. Šis pasiekimas yra Lietuvos ir jos narystės Aljanse brandos įrodymas, kadangi, suprasdami mums kylančias grėsmes, imamės iniciatyvos ir prisiimame atsakomybę už savo gynybą. 

Išaugęs finansavimas krašto apsaugai leido žengti svarbius ir didelius žingsnius stiprinant ir modernizuojant Lietuvos kariuomenę. Vos per keletą metų mūsų kariuomenė žymiai išaugo: įsteigta antroji Sausumos pajėgų brigada, daugiau nei 1,5 padidėjo profesinės karo tarnybos karių skaičius, kasmet į tarnybą pašaukiame beveik 4 tūkst. šauktinių. Esu nepaprastai dėkingas visiems kariams už jų nuoširdžią tarnybą Lietuvos labui. Ypatingai norėčiau padėkoti tiems kurie patys pareiškė norą tapti šauktiniu, tiems kurie aukoja savo savaitgalius tarnaudami Savanorių pajėgose, tiems kurie tapo kariuomenės rėmėjais įstodami į Šaulių sąjungą. Mūsų kasmet vis daugiau, mes kasmet tampame galingesni. 

Mūsų tikslas – šiuolaikiška, technologiškai pažangi kariuomenė. Modernizacijai ir karių aprūpinimui šiandien skiriame beveik 30 proc. gynybos biudžeto. Investicijų poreikiai susikaupė dideli, nes ilgą laiką, deja, buvome tarp mažiausiai savo gynybai lėšų skiriančių NATO šalių. Svarbiausiems kariniams pajėgumams atnaujinti mums dar reikės mažiausiai dešimtmečio, tačiau ryškią pažangą matysime kasmet. Šiuo metu įgyvendiname didžiausią nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kariuomenės projektą – pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimą, diegiame modernias artilerijos sistemas, plečiame oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos pajėgumus, atnaujiname kario ginkluotę ir įrangą. 

Visi šie pozityvus pokyčiai nebūtų įmanomi be visuomenės paramos. 

Tuo pat metu daug dėmesio skiriame karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams dislokuotiems Lietuvoje. Per artimiausius metus nauji kariniai miesteliai iškils Šiauliuose bei Vilniaus ir Šilalės rajonuose. Juose bus sukurtos visos karių tarnybai ir buičiai reikalingos sąlygos. Praktika rodo, kad karinių miestelių įkūrimas suteikia teigiamą ekonominį impulsą visam regiono vystymuisi. Be to, tuose regionuose gyvenantiems šaukiamojo amžiaus jaunuoliams atsiras galimybė atlikti tarnybą arčiau namų. 

Visi šie pozityvus pokyčiai nebūtų įmanomi be visuomenės paramos. Daug lengviau ir smagiau dirbti žinant, kad absoliuti dauguma šalies gyventojų pasitiki Lietuvos kariuomene, pritaria pastangoms stiprinti krašto apsaugą, o narystę NATO palaiko beveik 90 proc. Lietuvos žmonių. Esame kaip niekad vieningi šiais klausimais, ir esu tikras, kad ši vienybė mums ir toliau padės tinkamai rūpintis savo saugumu. 

Antroji pamatinė vertybė, kuriuo paremta NATO – besąlyginis solidarumas. Dvidešimt devyni sąjungininkai (o Šiaurės Makedonijai netrukus įstojus, mūsų bus trisdešimt) tvirtai laikosi muškietininkų principo „vienas už visus ir visi už vieną“. Šis visų įsipareigojimas teikti paramą kiekvienam net ir didžiausios karinės grėsmės akivaizdoje yra NATO stiprybės pagrindas. 

Rusijai įgyvendinant agresyvią revizionistinę užsienio politiką, NATO valstybių vadovai susitikę Velse (2014 m.), Varšuvoje (2016 m.) ir Briuselyje (2018 m.) priėmė sprendimus, kurie siunčia aiškų signalą – Aljansas pasiryžęs nuo pat pirmos dienos ginti visas savo nares.  

Mūsų NATO sąjungininkai, suprasdami, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra labiausiai pažeidžiamos agresyvios Rusijos politikos, čia dislokavo NATO priešakinių pajėgų batalionus, skirtus atgrasyti potencialius agresorius ir remti vietos pajėgas kilus konfliktui. Šiose priešakinėse pajėgose drauge tarnauja kariai iš beveik visų NATO šalių – nuo didžiausių, tokių kaip JAV ar Vokietija (pastaroji vadovauja NATO batalionui Lietuvoje), iki pačių mažiausių – Islandijos ir Juodkalnijos. Jie visi įsijungtų į pasipriešinimą karinei agresijai nuo pirmos konflikto dienos.  Toks NATO sprendimas geriau nei bet kokie pareiškimai atspindi solidarumą, kaip pamatinę Aljanso vertybę. 

Be NATO priešakinių pajėgų, Aljanso karinį matomumą Lietuvoje užtikrina rotacinės sąjungininkų pajėgos, NATO oro policijos misija ir tarptautinės pratybos – vien per praėjusius metus  įgyvendinant šias priemones Lietuvoje sulaukėme beveik 11 000 sąjungininkų karių. 

Pasikeitusi saugumo aplinka reikalauja vykdyti struktūrines reformas visame Aljanse. Tam, kad NATO būtų tinkamai pasirengusi visoms svarbiausioms užsienio grėsmėms, įskaitant didelio masto kolektyvinės gynybos operacijas, šiuo metu yra reformuojama NATO vadovavimo struktūra. Greitam atsakui ir pastiprinimui garantuoti vykdoma „NATO parengties iniciatyva“, kuria siekiama gebėti per 30 dienų panaudoti 30 pėstininkų batalionų, 30 kovinių laivų ir 30 oro pajėgų eskadrilių. Stiprėjant nekonvencinėms grėsmėms, Aljansas „ginkluojasi“ ir šioje srityje: praėjusiais metais įkurtas NATO kibernetinių operacijų centras ir telkiami operaciniai valstybių narių kibernetiniai pajėgumai, formuojamos kovos su hibridinėmis grėsmėmis komandos. Naują pagreitį įgauna strateginė NATO ir Europos Sąjungos partnerystė – ji itin svarbi kovoje su nekonvencinėmis grėsmėmis bei sprendžiant kompleksines problemas tokias kaip karinis mobilumas. 

Narystės NATO įsipareigojimai matuojami ne tik finansine išraiškia, bet ir dalyvavimu prisidedant prie bendrų Aljanso tikslų.

Dar 2014 m. sąjungininkės pripažino – absoliučios daugumos Aljanso narių gynybos išlaidos neadekvačios naujajai saugumo situacijai Europoje. Todėl sąjungininkės sutarė, kad turi būti skiriama mažiausiai 2 proc. nuo BVP gynybai tam, kad būtų palaipsniui atkurti esminiai kariniai pajėgumai, kuriuos Aljansas prarado po Šaltojo karo pabaigos. Jau šiandien dauguma NATO narių yra pasiekę šį finansavimo tikslą arba turi pasitvirtinę nacionalinius planus jį pasiekti iki 2024 m. Šiai dienai sąjungininkės Europoje ir Kanada gynybos išlaidas jau padidino 40 milijardų eurų lyginant su 2016 m., o per ateinančius keletą metų šis padidinimas išaugs iki 100 milijardų.  

Narystės NATO įsipareigojimai matuojami ne tik finansine išraiškia, bet ir dalyvavimu prisidedant prie bendrų Aljanso tikslų. Lietuva, dalyvaudama tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio ir tarptautinio saugumo plėtros ir rodo savo solidarumą su kitoms sąjungininkėmis. Vien per praėjusius metus mūsų šalies kariai dalyvavo dešimtyje tarptautinių operacijų Europoje, Afrikoje, Azijoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne. Lietuva remia NATO plėtros ir partnerysčių politiką, aktyviai palaiko pastangas stiprinti saugumą ir stabilumą Aljanso kaimynystėje, prisideda prie NATO karinių ir civilinių priemonių, skirtų krizėms valdyti už Aljanso ribų, plėtros. 

Kartu su Lietuva svarbią sukaktį šiemet švenčia ir visas Aljansas – balandžio 4 d. sueis septyniasdešimt metų nuo Vašingtono sutarties pasirašymo. Net ir garbaus amžiaus sulaukus, NATO misija išlieka aktuali ir nepakitus – užtikrinti savo narių saugumą ir būti tvirtu saitu tarp JAV ir demokratinės Europos. 

 Pasaulis keičiasi, o NATO – kartu su juo.

NATO jau ne kartą įrodė, kad moka prisitaikyti prie vykstančių pokyčių, kad geba išsaugoti savo vienybę, nepaisant piktavališkų pastangų ją ardyti, kad yra nepakeičiama organizacija, siekiant užtikrinti kolektyvinį saugumą Europoje ir garantuoti patikimą atgrasymą ir gynybą. 

Pasaulis keičiasi, o NATO – kartu su juo. Bet yra dalykų, kurie išlieka pastovūs – tai mūsų įsipareigojimai vieni kitiems, suteikiantys jėgų suderinti savo skirtybes ir kartu atremti bet kokį iššūkį. Besikeičiančiame pasaulyje vieninga ir apsisprendusi ginti savo vertybes NATO išliks saugumo ir stabilumo atrama ir ateities kartoms.

KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas

Nuotraukos aut. srž. sp. Ieva Budzeikaitė

 

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis: „Atsakomybė ir solidarumas – 15 metų Aljanse“

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis: „Atsakomybė ir solidarumas – 15 metų Aljanse“ ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 28 Mar 2019 10:00:39 +0200
<![CDATA[Jonavietis: Pagarba šeimos daktarei V. Cvetkovai, gėda Jonavos ligoninei!]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavietis-pagarba-seimos-daktarei-v-cvetkovai-geda-jonavos-ligoninei https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavietis-pagarba-seimos-daktarei-v-cvetkovai-geda-jonavos-ligoninei Jau daugelį metų viena populiariausių šeimos gydytojų – Valentina Cvetkova tikrai pateisina savo pacientų lūkesčius, ko negalėčiau pasakyti apie VŠĮ „Jonavos ligoninė“ personalą.

Jonavos PSPC Šeimos gydytoja V.Cvetkova apžiūrėjusi mano 86 metų mamą (kurią jau daug metų puikiai prižiūri) aptiko nemažai negalavimų – nusilpęs mamos organizmas „reikalavo“ medikų įsikišimo ir medikamentinio pastiprinimo. Žinoma, tokiuose metuose negalavimų daug, tačiau pastiprinti mamos sveikatą galima, todėl mes buvom iš poliklinikos (Jonavos PSPC – red. past.) nusiųsti antrinio lygio apžiūrai į Jonavos ligoninę ir jau buvom pasirengę, kad mamą kovo 21 dieną paguldys į ligoninės stacionarą, nes taip rekomendavo V.Cvetkova.

Jonavos ligoninės neurologas Raimundas Aleknavičius  vos penkias minutes praleidęs su vos ant kojų iš silpnumo pastovinčia paciente pareiškė, kad tokias ligas galima ir namuose gydyti bei išsiuntė namo. Paklausus, kodėl neatsižvelgiate į šeimos gydytojos išvadas ir rekomendacijas, neurologas pareiškė: „Jie savo rašo, o mes savo“.  Susidarė įspūdis, kad eikit ir mirkit namie.

Tą kovo 21 dieną praradom daug nervų – pats esu dirbantis, mama lieka viena namuose, galiu tik vakarais ją aplankyti. O kas būtų, jei mamos sveikata staigiai pablogėtų?  Niekaip nesuprantu, šeimos daktarė siunčia pacientę gultis į ligoninę, o ligoninei pacientų, pasirodo nereikia? Tai kokius mokesčius mes mokam – ar kartais ne Privalomojo sveikatos draudimo? Juk ir mokam tam , kad gautume medicinos paslaugas. Ar guldant artimą žmogų į ligoninę reikia tik pažinčių, pinigų ir draugų?  

Nesu nei turtingas, nei galingas, nei pažinčių turintis, bet šioje situacijoje pagelbėjo poliklinikos šeimos daktarė V.Cvetkova. Ji asmeniškai turėjo kreiptis į Jonavos ligoninės vadovybę, kad būtų atsižvelgta į jos rekomendacijas, į jos ilgametę praktiką ir žinias gydant mano mamą. Tik šios gydytojos dėka mano mamą kovo 22 – ąją „priėmė“ Jonavos ligoninė ir, tikiuosi, pastiprins sveikatą, o ne nugydys. Gėda Jonavos ligoninei!

Nuoširdus ačiū Jonavos PSPC šeimos daktarei Valentinai Cvetkovai už jos rūpestį.  

jonavoszinios.lt už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pasidalinkite savo patirtimi su kitais. Laukiame Jūsų laiškų el.paštu: jonavoszinios@gmail.com 

Taip pat savo nuomone galite pasidalinti ČIA

Jonavietis: Pagarba šeimos daktarei V. Cvetkovai, gėda Jonavos ligoninei!

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 22 Mar 2019 14:00:43 +0200
<![CDATA[Kodėl Ramybės skvere staigiai pradėta šalinti medžius?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kodel-ramybes-skvere-staigiai-pradeta-salinti-medzius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kodel-ramybes-skvere-staigiai-pradeta-salinti-medzius Kai tik žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie prasidėsiančius Ramybės parko rekonstrukcijos darbus, visuomenėje kilo didžiulis nepasitenkinimas dėl planuojamo sveikų, ilgaamžių medžių iškirtimo. Panašu, jog net ir patys valdininkai nebesusigaudo, kiek medžių planuojama iškirsti – pagal vieną projektą – 37, pagal Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje pateiktą informaciją – 119, neoficialiais duomenimis – viso labo 30.

Tačiau jau vakar prasidėjo medžių kirtimas Ramybės skvere, nors iš žiniasklaidoje bei oficialiame savivaldybės puslapyje pateiktos informacijos galima suprasti, jog medžių kirtimo darbai numatyti tik 2019 metais... Mano turimais duomenimis, šiai dienai yra nukirsta mažiausiai 15 tiek plonų, tiek storų sveikų medžių, o šįryt iš kitų socialiniame tinkle „Facebook“ esančių naudotojų įkeltų nuotraukų matyti, kiek dar gražių medžių yra pažymėti kirtimui.

Panašu, jog net ir patys valdininkai nebesusigaudo, kiek medžių planuojama iškirsti.

Rugsėjo 21 dieną pateikiau raštą ne tik Jonavos rajono savivaldybės merui, Želdinių ir želdynų apsaugos ir priežiūros komisijai bei Jonavoje išrinktam Seimo nariui, tačiau ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui bei ministerijai, kad būtų atsakyta į visuomenei aktualų klausimą – kodėl naikinami tokioje puikioje žaliuojančioje gamtos oazėje esantys medžiai. Joks naujų medelių sodinimas nepakeis to, kas dabar puošia kone vienintelį likusį žaliąjį parką Jonavos miesto širdyje. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika su aplinkosaugininkais pažadėjo apie susidariusią situaciją pasidomėti, iš kitų institucijų - atsakymų vis dar laukiama...

Jau dabar, nukirtus dalį medžių, mes jų nebesugrąžinsime, ką kalbėti apie šiandien ar rytoj planuojamus medžių kirtimus.

Jei medžių kirtimas buvo numatytas 2019 metais, tai yra iš tiesų skandalinga, nes, tokiu atveju, tik po mano kreipimosi ir viešai išreikštos neigiamos visuomenės reakcijos galimai buvo susizgribta kaip tik įmanoma greičiau naikinti kažkuo valdžiai užkliuvusius medžius. Kyla įtarimų, ar tik nebus taip, kad Jonavos rajono savivaldybės vadovai siekia kuo greičiau pašalinti medžius, dėl kurių nukirtimo yra kilęs visuomenės nepasitenkinimas – suprask - nėra medžių, nebus ir problemos... Jau dabar, nukirtus dalį medžių, mes jų nebesugrąžinsime, ką kalbėti apie šiandien ar rytoj planuojamus medžių kirtimus.

Rekonstrukcijos plano projekte teigiama, kad dalį medžių iškirsti reikia, nes jie trukdo naujai tiesiamiems takams, bet ar tikrai trinkelė svarbiau už brandų ir sveiką, skverą puošiantį medį?

Keli kiti kolegos iškėlė dar vieną aktualų klausimą: o koks tolimesnis nukirstų medžių likimas? Juk labai gražiai galima šiuos sveikus medžius nurašyti kaip šakas ar atliekas – suforminti taip, jog kas nors galėtų potencialias malkas išsivežti į privačias valdas.

Šį savaitgalį su šeima dalyvavome Nidos pusės maratono bėgimo šventėje: bėgimo trasa buvo įspūdingo kraštovaizdžio miško takeliais, kurie nėra tiesūs, o vingiuoja per medžius ir sukuria dar geresnę emociją. Rekonstrukcijos plano projekte teigiama, kad dalį medžių iškirsti reikia, nes jie trukdo naujai tiesiamiems takams, bet ar tikrai trinkelė svarbiau už brandų ir sveiką, skverą puošiantį medį? Net nekalbant apie tai, jog jau dabar su skersai/išilgai be reikalo planuojamais takais sugadintas jaukus ir žalias Ramybės skvero vaizdas.

Mokyklos seniūnaitijos seniūnaitis, visuomenininkas Žilvinas Galimovas 

Kodėl Ramybės skvere staigiai pradėta šalinti medžius?

Kodėl Ramybės skvere staigiai pradėta šalinti medžius? Kodėl Ramybės skvere staigiai pradėta šalinti medžius? Kodėl Ramybės skvere staigiai pradėta šalinti medžius? Kodėl Ramybės skvere staigiai pradėta šalinti medžius? Kodėl Ramybės skvere staigiai pradėta šalinti medžius? Kodėl Ramybės skvere staigiai pradėta šalinti medžius? Kodėl Ramybės skvere staigiai pradėta šalinti medžius? Kodėl Ramybės skvere staigiai pradėta šalinti medžius? Kodėl Ramybės skvere staigiai pradėta šalinti medžius? Kodėl Ramybės skvere staigiai pradėta šalinti medžius? Kodėl Ramybės skvere staigiai pradėta šalinti medžius? Kodėl Ramybės skvere staigiai pradėta šalinti medžius? ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 03 Oct 2018 08:37:54 +0300
<![CDATA[M. Vyšniauskaitė. Kodėl taip sunku tvarkytis su pinigais? Arba homo economicus vs. homo sapiens]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/m-vysniauskaite-kodel-taip-sunku-tvarkytis-su-pinigais-arba-homo-economicus-vs-homo-sapiens https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/m-vysniauskaite-kodel-taip-sunku-tvarkytis-su-pinigais-arba-homo-economicus-vs-homo-sapiens Pastaruoju metu internete sklandė toks linksmas klausimas: „Ko aš niekada nesuprasdavau?” Šalia jo buvo pateikti trys atsakymo variantai: a) matematikos, b) fizikos, c) kur dingsta mano pinigai. Atsakymas apie pinigus populiarumu gerokai lenkė kitus du variantus. Sakoma, kad kiekviename pokšte yra dalis tiesos. Kai iki atlyginimo likę dvi savaitės, o pinigai jau kažkur išgaravę – linksma tikrai nebūna.

Patarimų, ką daryti, kad pinigai taip greitai nedingtų – visi daugybę kartų girdėjome. Pavyzdžiui, kasdien nepirk kavos degalinėje – per penkis metus sutaupysi dviračiui. Pradėk taupyti pensijai nuo pat pirmojo atlyginimo. Įdarbink pinigus – investuok. Turėk kelis pajamų šaltinius ir planuok išlaidas. Kreditas nėra išeitis – taupyk. Turėk tiek santaupų, kad netekęs darbo galėtum iš jų lengvai išgyventi bent pusę metų.

Lyg ir žinome asmeninių finansų valdymo taisykles, tačiau kasdien jas laužome. Įvairūs tyrimai rodo, kad kas penktas lietuvis išvis netaupo. Du iš penkių – bent kartą metuose susiduria su situacija, kai pritrūksta pinigų kasdienėms išlaidoms. Investuoja tik vienas iš dešimties. Daugiau negu pusė lietuvių susidurtų su finansinėmis problemomis, jei netektų darbo. Net du iš trijų – neveda asmeninio biudžeto.

Ir tai nėra koks besivystančios šalies bruožas ar postsovietinis palikimas. Panašiai elgiasi ir turtingų šalių gyventojai. Trečdalis amerikiečių neturi santaupų, kas antras britas jaučiasi finansiškai pažeidžiamu. Beveik pusei australų didžiausias streso šaltinis – būtent pinigai.

Ar tai reiškia, kad asmeninių finansų valdymo taisyklės neveikia ir net neverta stengtis jų laikytis? Tikrai ne. Tai reiškia, kad mes nesame vien tik šaltu protu besivadovaujantis homo economicus (lot. ekonominis žmogus), kuriam šios taisyklės sukurtos, esame – homo sapiens (lot. mąstantis žmogus). Tai yra, esame žmonės, kurie klysta, pasiduoda emocijoms ir yra linkę gyventi šia diena.

Nuo ekonomikos nepabėgsi

Visgi, kad ir kokie žmogiški bebūtume, ignoruoti ekonomikos nepavyks. Pasirodo, kasdien kiekvienas žmogus padaro nuo 6 iki 10 finansinių pasirinkimų. Net ir vaikai galvoja išleisti ar sutaupyti kišenpinigius. Jei pridėtume ir ekonominius sprendimus, pasirinkimų būtų dar daugiau. Jūsų sprendimas skaityti ar neskaityti šį straipsnį – jau yra ekonomika. Sprendžiate, kaip panaudoti laiką, kuris yra ribotas.

Ekonominis mąstymas įsijungia visuomet, kai norime turėti daugiau, nei turime. Ir tai nebūtinai susiję su pinigais. Po darbo norisi suspėti ir žurnalą paskaityti, ir pasportuoti, ir prancūzų kalbos pasimokyti, ir naują suknelę nusipirkti. Akivaizdu, kad visko padaryti nepavyks ir teks rinktis.

Kiekvienas pasirinkimas turi alternatyvas ir pasekmes. Jei nuspręsite sportuoti, galbūt dar spėsite numesti kelis kilogramus iki vasaros atostogų, bet su prancūzais susikalbėti jau nepavyks. Todėl tenka pasverti, kas svarbiau – numesti kilogramai ar prancūzų kalbos žinios.

Išjungus ekonominį mąstymą – ekonomikos realybė veikti nenustoja. Net nieko neveikimas yra ekonominis sprendimas. Nieko neveikdamas ar negalvodamas, ką veikti – praleidi galimybes, kurias galėtum išnaudoti. Mums visiems tai dažnai nutinka.

Nuo homo economicus prie homo sapiens

Tradicinė ekonomika kalba apie homo economicus – racionalų, šaltai visus sprendimus pasveriantį, apskaičiuojantį, visą informaciją turintį ir maksimalios naudos siekiantį individą. Beveik kompiuterį. Tokiems ir sukurtos asmeninių finansų valdymo taisyklės. Nieko keisto, kad realiems žmonėms jų laikytis be galo sunku.

Iš tiesų, daugelį sprendimų priimame daug nemąstydami, automatizuodami kasdienius veiksmus. Juk kiekvieną rytą ilgai nesvarstome – naudotis liftu ar lipti laiptais, kokiu keliu važiuoti į darbą. Kasdien mums reikia daug kartų rinktis, todėl dėl laiko ir informacijos stokos, daugelį sprendimų atliekame iš inercijos ir neįvertinę pasekmių.

Net ir tiems, kurie turi aiškius tikslus ir žino būdus, kaip jų pasiekti, kartais pritrūksta savikontrolės ir jie elgiasi visiškai priešingai nei turėtų elgtis homo economicus. Dažnai dietos paįvairinamos pyragais, o rimtų knygų skaitymą pakeičia naršymas Feisbuke.

Net patiems racionaliausiems ne visada pavyksta vadovautis šalta logika. Ir jiems pasitaiko ilgai automobiliui taupytus pinigus išleisti svajonių atostogoms. O  profesionalūs investuotojai pasiduoda nepagrįstai baimei ir parduoda akcijas, vos šių kainai ėmus kristi.

Apie tai kalba nemažai šiuolaikinių ekonomistų, kurie ekonomiką sieja su psichologinėmis žmogaus savybėmis. Vienas jų – praėjusių metų ekonomikos Nobelio premijos laureatas – Richardas Thaleris. Būtent jis atskyrė homo economicus nuo homo sapiens. Sakoma, kad Nobelį jis gavo už tai, kad „į ekonomiką grąžino realų žmogų”. Žmogų su visomis jo silpnybėmis ir ydomis, tokį, koks jis ir yra.

Šis naujas požiūris labai daug ką paaiškina ne tik moksle, bet ir kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, kodėl netaupome senatvei, kodėl ateities gerovę aukojome vardan šiandienos malonumų, kodėl neatsisakome nepelningų investicijų ar pasiimame didesnį nei galėtume sau leisti būsto kreditą.

Kada pradėsi taupyti senatvei? Senatvėje!

Daugelis apie tai, kaip gyvens senatvėje, susimąsto tada, kai pensija jau ant nosies. Nors finansų ekspertai apie senatvę siūlo pradėti galvoti vos tik pradėjus gauti pajamas, ir  geriausia – dar dvidešimties. Bet paklauskime dvidešimtmečio, ar jis išvis kada nors planuoja pasenti? Atsakymą galime nuspėti.

Populiaru sakyti, kad senatvei taupysiu, kai daugiau uždirbsiu. Tačiau ką darome, kai daugiau uždirbame? Daugiau išleidžiame. Augant atlyginimui, auga ir norai. Gal kažkada dviratis atrodė kaip didžiausia svajonė, paskui norėjosi motociklo, o artėjant keturiasdešimtmečiui dažnas svajoja persėsti į sportinį automobilį.

Ar žinojote, kad Lietuvoje vidutinė senatvės pensija sudaro apie 35 proc. buvusio atlyginimo? Jei uždirbote 1000 eurų, pensijos gausite 350. Visuomenė sparčiai sensta, todėl greičiausiai jūsų pensija bus dar mažesnė. Bet, ar žinodami šį faktą, pradėsite rimčiau ruoštis senatvei?

Daugelis tai žinome. Kodėl tuomet ignoruojame ir į ateitį žvelgiame taip, tarsi jos nebūtų? Logikoje tai vadinama – mąstymo klaida, paremta naiviu tikėjimu (ang. wishful thinking). Nors kas antra santuoka baigiasi skyrybomis, nei viena prie altoriaus stovinti pora nemano, kad jiems taip nutiks. Norime laimingos santuokos ir turtingos senatvės, todėl darome prielaidą, kad taip būtinai ir nutiks. Nors šis noras gali išsipildyti tik jei mes patys imsimės veiksmų, kad to pasiektume. Ir santuokos, ir senatvės pensijos atvejais – misija įmanoma.

Du žmonių tipai: planuotojai ir darytojai

Finansų ekspertai sako, kad norint taupyti, reikėtų atsisakyti kasdienių, nebūtinų smulkmenų. Viena tokių galėtų būti – kavos gėrimas namie, o ne degalinėje. Puiku. Tokiu būdu galime sutaupyti du eurus per dieną. Dešimt eurų per penkias darbo dienas. Apie keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų per metus. Kelionei į Tailandą tektų taupyti mažiausiai tris metus. Žinoma, dar galima atsisakyti ir vakarienės mieste, pasibuvimų su draugais bare, nuosavo automobilio. Gal tuomet svajonių  atostogoms sutaupytume per metus. Tikrai yra tokių, kuriems tai pavyksta. Bet daugeliui žmonių toks savęs ribojimas – nepakeliama kančia.

Daugeliui kavos puodelis šį rytą atrodo žymiai vertingesnis nei atostogos žydram paplūdimy po trijų metų. Kodėl? Elgsenos ekonomikos tyrinėtojai sako, kad  ateities gerovę žmonės yra linkę paaukoti vardan šiandienos malonumų. Mums sunku atsisakyti įprastų kasdienių, lengvai gaunamų smulkmenų dėl miglotų ir tolimų ateities svajonių.

Tas pas R. Thaleris išskyrė du žmonių tipus – planuotojus ir darytojus. Planuotojams būdinga siekti ilgalaikių tikslų. Tai tie, kurie gali atsisakyti kavinių ir automobilio tam, kad per metus sutaupytų atostogoms. Darytojai – nori mėgautis čia ir dabar. Kaip manote, kokio tipo žmogus esate jūs? Greičiausiai turite ir planuotojo, ir darytojo savybių. Tiesa, planuoti daugeliui yra sunkiau.

Daugiau planuoti padeda išankstiniai įsipareigojimai, pavyzdžiui, susilažinate su draugu, kuris iš jūsų pirmasis nuvyks į Tailandą. Tai paaiškina, kodėl žmonės dalyvauja tokiose įsipareigojimo reikalaujančiose programose, kaip įvairūs dietų klubai, anoniminių alkoholikų susitikimai arba kodėl daugelis perka metinį sporto klubo abonementą.

Dar vienas patarimas – svajokite! Kažko atsisakyti neįmanoma jei neturi noro, kuris būtų toks didelis ir stiprus, kad visų mažų malonumų atsisakymas atrodytų kaip artėjimas prie tikslo, o ne savęs kankinimas. Pagalvokite, kur norite būti po penkerių ar dešimties metų. Didelė svajonė palengvins kasdienius sprendimus.

Kodėl neparduotumėt savo kačiuko už 1000 eurų?

Turiu du katinus. Abu juos parsinešiau namo nuo šiukšlių konteinerio. Ar parduočiau juos, jei kas nors pasiūlytų 1000 eurų? Tikrai ne. Nors realios ekonominės vertės jie tikriausiai net neturi, juk benamių kačių pasiūla gerokai viršija paklausą.

Šis pavyzdys stipriai ir tiksliai iliustruoja tai, kad dalykams suteikiame ne tik finansinę, o ir sentimentalią vertę.  Štai todėl vyresnio amžiaus žmonėms sunku atsisakyti didelio buto miesto centre, nors jo išlaikymas jiems kainuoja per brangiai ir apsunkina gyvenimą. Arba kodėl neatsisakome nuolat gendančio automobilio, nesėkmingų investicijų ar delsiame išmesti senas kalėdines atvirutes. Jaučiame emocinį prisirišimą, o ir turimai nuosavybei esame linkę suteikti didesnę vertę nei ji išties verta.

Tradicinė ekonomika, įvairios pinigų valdymo taisyklės, o ir mūsų pačių begaliniai norai spaudžia dalykus įkainoti, siekti maksimalios naudos. Tačiau tik mes patys sprendžiame, kur brėžti ribą. Nuolatinis ekonomizavimas gali tapti nepakeliama našta. Žmogiška yra visų dalykų neekonomizuoti, vertinti emocinę jų reikšmę. Nors ekonomiškai naudingiau yra dirbti viršvalandžius ir savaitgaliais, bet laikas su draugais ar šeima yra žymiai vertingesnis.

Nepaleiskite vairo iš rankų

Ir – pats svarbiausias dalykas. Pinigai gali padėti siekti tikslų, bet situaciją valdote jūs. Tai darote netobulai, nes nesate homo economicus, racionaliai mąstantys robotai.

Populiaru dalyti patarimus, kurti taisykles, kurių laikantis per mėnesį tampama milijonieriumi. Dažniausiai nieko naujo tos taisyklės nepasako, didžiąją dalį šių patarimų ir taip žinome. Kiekvieno užduotis – atsirinkti tai, kas tinka būtent jam. Tokiu atveju dėl pasekmių galėsime pykti tik ant savęs, o ne ant „kvailų” taisyklių.

Viskas yra mūsų rankose ir tik mes patys savo ydas galime paversti galimybėmis.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė

M. Vyšniauskaitė. Kodėl taip sunku tvarkytis su pinigais? Arba homo economicus vs. homo sapiens

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 14 Aug 2018 10:11:32 +0300
<![CDATA[100 ačiū moksleiviams, būsimos 200 Lietuvos kūrėjams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/100-aciu-moksleiviams-busimos-200-lietuvos-kurejams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/100-aciu-moksleiviams-busimos-200-lietuvos-kurejams Dėkoju smalsiems ir žingeidiems viso rajono, visų klasių moksleiviams, kurių skiriamas laikas mokslui atneša džiuginančius rezultatus jums ir jūsų tėvams, o to pasekoje – natūraliai besigaminantį dopaminą ir kylantį pasitikėjimą savimi. Dėkoju už užsispyrimą ir pastangas nugalėti kasdieninį tingumą, kuris ilgainiui tampa sunkiausiai atsikratomu įpročiu: neveikti nieko, nesidomėti niekuo, „neapsikrauti“. Net ir maži pasiekti rezultatai tiesiogiai įtakoja mūsų laimės pojūtį ir kelia motyvaciją dar didesniems tikslams.

Esu įsitikinusi, dėmesingumas edukacijai ir jos pasiekimams yra stipriausias, nors ir ilgai statomas, tautos bei valstybės pagrindas. Išsilavinusi ir smalsi žinioms visuomenė gali kurti, būti kritiška, o ne naivi, gebėti tolerantiškai priimti kitokį požiūrį ar žmogų, nepasimesti vienadienėse pagundose.

Pastebėti pasiekimus, jais pasidžiaugti – yra maža stotelė ir atpildo akimirka asmeninių rezultatų sūkuryje, įgalinanti suvokti jų prasmę. Pasiekimų vertę dažniausiai mes matome po gero gyvenimo ypo, todėl būtajai dienai gali rodytis, jog stengtis nėra dėl ko.  

Smalsumas ir žinios žmogų augina, o praktika – įprasmina. Todėl taip po penkmečio ar dešimtmečio dažniausiai išsiskleidžia asmenybė, nustebinanti ir artimuosius, ir aplinkinius. Užaugintas kritinis mąstymas leidžia matyti savo tikslų kelią. Darbiniai rezultatai tampa daugeliui pavyzdiniai, o kažkam iš šono pavydūs  „kodėl ne man taip?“ arba „jam tik nusišypsojo sėkmė“. Tačiau sėkmė, jeigu ji tokia ir yra, jaučia, kam šypsotis.

Paminėti, pastebėti, pagerbti ir mokėti kitu pasidžiaugti – mūsų bendrystės dalis. Tai vertindami Visuomenės pažangos institutas trejus metus iš eilės kartu su Jonavos liberalų bendruomenės pagalba, savo lėšomis kiek gebėjo rengė padėkos dienas. Per šiuos tris metus rankų buvo paspausta daugiau nei 1500 kartų Jonavos rajono pradinukams už jų pasiekimus ir jų tėveliams už ugdymą bei kantrybę. Trečiaisiais metais buvo pagerbti visi nacionalinių ar regioninių prizinių vietų laimėtojai užklasinėje veikloje ir jų tėveliai, treneriai.

Vertinant šią svarbą ir toliau tęsiant gražią pradėtą padėkų iniciatyvą, nuoširdžiai dėkoju Jonavos gyventojų atstovams ir merui Eugenijui Sabučiui rajono mastu skatinant ir toliau mūsų moksleivius likti pažangiais. Tai galėtų tapti mūsų visų ilgalaikis tęstinumas: šiandien padėkoti mūsų mokslo ir kitų sričių grynuoliams, kad po skirtingų metų tarpsnio jie noriai atsigręžtų į Jonavą ir Lietuvą. Tik tas, kuris auga gerbiamas, suprastas ir mylimas – subrendęs mokės atsidėkoti tuo pačiu: gerbti ir mylėti savo šeimą ir kraštą.

Reda Zakarauskaitė

Jonavos rajono Tarybos narė

100 ačiū moksleiviams, būsimos 200 Lietuvos kūrėjams

]]>
jonavoszinios.lt Sun, 15 Jul 2018 14:05:52 +0300
<![CDATA[Kaip nepasimauti ant „(ne) populiarių“ studijų kabliuko]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-nepasimauti-ant-ne-populiariu-studiju-kabliuko https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-nepasimauti-ant-ne-populiariu-studiju-kabliuko Šiemet vienas studentas, atsiimdamas diplomą, pašmaikštavo apie sėkmingą geografą, radusį darbą.... Kas šyptelėjo, kas vyptelėjo, daugelis nuleido akis. Aš supykau. Supykau ant savęs, nes mano pusmetis bandant paneigti klaidingus, jokio racionalaus pagrindo neturinčius stereotipus, nuėjo vėjais. Atrodo – jokio rezultato. Ir toliau kalbėdami apie perspektyvas, jaunuoliai pamiršta geografiją. Nors sutikus specialistus, kurie vos prieš pusmetį pabaigė šias bakalauro studijas, nė karto neteko išgirsti, kad jie neturėtų darbo arba, kad tas darbas būtų per mažai apmokamas.

Ir toliau kalbėdami apie perspektyvas, jaunuoliai pamiršta geografiją.

Apie studijų kokybės vertinimo kriterijus nekalbėsiu, nors tikiu, kad jau dabar pusę skaitytojų prunkščia sau į delną ir baksnoja į reitingus ar kokią nors, tiksliai nenurodant kelių šimtų metų senumo, statistiką. Kalbėdami apie studijas dažniausiai bandome pasverti perspektyvas. Kažkaip išmatuoti, apibrėžti ir įvardinti kas yra perspektyvi profesija šiandien? Kokia ji bus po penkių metų?

Jau sutariama, kad ateityje daugiausiai darbo turės tų specialybių atstovai, kurie šiuo metu dar niekur nėra ruošiami. Nors oficialiai tokios profesijos nėra, šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėjančiais urbanistais – miestų specialistais– tampama pabaigus architektūros, sociologijos, ekologijos, geografijos ir dar kitas studijas. Kiekvienas bazinis išsilavinimas teikia skirtingą požiūrį į miestą, jo sistemos vystymąsi, todėl patys įvairiausi specialistai turi ką pasiūlyti sprendžiant sudėtingas interesų derinimo problemas.

Šiandienos profesijų pavadinimai ir koncepcijos keičiasi ir tai vyks vis sparčiau. Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje atsirado daug naujų profesijų, pradedant grafinio dizaino, genetiškai modifikuotų augalų specialistais, virtualių valiutų analitikais ir brokeriais ar socialinių medijų profesionalais. Tačiau kai renkiesi studijas, tu ne visada renkiesi profesiją, dažniau – požiūrį į pasaulį, atspirties tašką, nuo kurio teks atsispirti konkurencinėje darbo rinkos kovoje.

Jau sutariama, kad ateityje daugiausiai darbo turės tų specialybių atstovai, kurie šiuo metu dar niekur nėra ruošiami.

Grįžkime prie geografijos. Erdvinis mąstymas, ryšių ir sąsajų nustatymas yra integruota daugelio gyvenimiškų situacijų ir sprendimų dalis. Stereotipai trukdo mums matyti srities ir savo pačių galimybes. Kažkokios nesuvokiamos jėgos dėka, mokiniai mano, kad mokykloje per dvi savaitines geografijos pamokas išmoko visko, ko galėjo. Ko neišmoko – įsisavins navigacijos, geografijos informacinių sistemų ir interneto pagalba. Deja, tokiems moksleiviams net į galvą nešauna mintis, kad miestai planuojami ne chaotiškai, valstybė valdoma ne vien politikų barniuose, o atsakingai analizuojant ir derinant skirtingų sričių interesus, o jų naudojamas navigacines sistemas turi, kuria mokykloje tas pačias geografijos pamokas lankiusių ir vėliau šiuos mokslus tęsusių specialistų.

Kol prieštaraujame sveikai nuovokai analizuoti studijų programas ar bent susipažinti su kompetencijomis, kurias padės įgyti pasirinktos studijos, pro akis praplaukia daug tuščių, jokiu turiniu mums neužpildytų, specialybių pavadinimų. Vos per šešis domėjimo geografija mėnesius pamačiau ir pati sau paneigiau visą tuziną stereotipų, pastebėjau geografų plačias galimybes, perspektyvas, supratau kuriuo keliu eina pasaulis. Demografija, klimato kaita, statybos, investicijos, aplinkosauga, miestų plėtra, kultūrinė tapatybė – visa tai raktiniai žodžiai į geografiją. Daugelis iš geografų džiaugiasi, kad jiems nėra didelės konkurencijos. Juk solidžius darbo užmokesčius gaunantys programuotojai profesionalais vadintis pradeda tik po dešimtmečio intensyvios kovos žemesnėse lygose.

Kol prieštaraujame sveikai nuovokai analizuoti studijų programas ar bent susipažinti su kompetencijomis, kurias padės įgyti pasirinktos studijos, pro akis praplaukia daug tuščių, jokiu turiniu mums neužpildytų, specialybių pavadinimų.

Inžinierių ar teisininkų yra tiek daug, kad konkursai į darbo vietas yra nemažesni nei į valstybės tarnybą. Pradedančiųjų dosniais darbo užmokesčiais apkrauti neskuba ir medikai. Rezidentų streikai jau tapo įprasta norma... Ir vis dėlto... moksleiviai ir toliau tikėdamiesi, kad jiems pavyks geriau nei kitiems, intensyviai varžosi konkursuose. Net jeigu matematika ir braižyba, biologija ar informacinės technologijos yra atmetamos kiekvienos kūno ląstelės. Jie padarys viską dėl perspektyvų, nors ir miglotų.

Gal man taip nebus? – klausia draugų ir pažįstamų ar bent jau tyliai apie tai pagalvoja moksleiviai. Jeigu nori pasiekti daugiau, duok sau laiko nuspręsti ar bent jau pasidomėti prieš užklijuodamas (ne) perspektyvumo etiketę.

 

Autorė Agniete Dambrauskaitė

Kaip nepasimauti ant „(ne) populiarių“ studijų kabliuko

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 04 Jul 2018 11:06:47 +0300
<![CDATA[Ž. Šilėnas. Valdžia jus apsaugos nuo pinigų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/z-silenas-valdzia-jus-apsaugos-nuo-pinigu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/z-silenas-valdzia-jus-apsaugos-nuo-pinigu Ši vasara prasidėjo su daugybe „geradėjiškų“ iniciatyvų. Politikai pasiryžę apsaugoti žmones nuo pinigų, nuo darbo, nuo automobilių, nuo sviesto ir dar nuo aibės kitų šio materialaus pasaulio elementų. Dalis sprendimų jau priimta, dėl kitų bus sprendžiama ateityje.

Apsauga nuo santaupų

Šiomis dienomis Seime sprendžiasi mokesčių klausimai. Vienas esminių – kas bus su pensijų sistema. Ir kol kas, atrodo, kad bus nelabai kas. Jei anksčiau galėjai dalį pinigų pervesti ne į „Sodrą”, o į pensijų fondą, tai dabar tokios galimybės nebeliks. Sumokėsite viską „Sodrai”, sveikatai ir mokesčiams (t.y. beveik pusę ) atlyginimo  ir jei liks – galėsite 4 proc. nuo atlyginimo pervesti į pensijų fondą. Trumpai tariant, valdžia jums leis su savo pinigais elgtis, kaip jūs norite. Koks kilniaširdiškumas! Aišku, ironizuoju. Dalį savo atlyginimo aš ir dabar galiu dėti į banką, investuoti ir t.t., ir tai nesivadina pensijų reforma.

Na gerai, uždirbate maždaug vidutinį 800 eurų atlyginimą, į pensijų kaupimo sąskaitą pasidedate po maždaug 4 proc., t.y. apie 30 eurų. Dar gaunate 2 proc. subsidiją iš valstybės – apie 16 eurų. Net jei pensijų fondas uždirba tik tiek, kad padengtų infliaciją, per 40 metų iš savo pinigų sukaupsite apie 22 000 eurų. Vis šis tas.

Jūs galvojate, kad savo sukauptus pinigus galėsite pasiimti? Valdžia mano kitaip. Jūs manote, kad jūsų sukaupti pinigai yra jūsų. Valdžia nesutinka su jūsų individualizmu. Valdžios akyse jūs esate tarsi menko proto padaras, kuris visą gyvenimą kauptus pinigus ištaškys tą pačią sekundę, kai atsiims.

Kalbu apie tai, kas techniniais terminais vadinama anuitetu. Politikai nori padaryti du dalykus. Pirma, įvesti privalomą anuitetą. Tai reiškia, kad jei sukaupėte pinigų ir išeinate į pensiją, savo santaupų negalėsite pasiimti. „Anuiteto privalomumas“ reiškia, kad savo sukauptus 22 000 eurų turėsite nunešti į kokį nors banką ar fondą, ten padėti, o bankas ar fondas jums kas mėnesį po kažkiek atseikės.

Antras dalykas, ką nori padaryti valdžia – liepti tuos pinigus nunešti… atgal į „Sodrą”. Kalbant techniniais terminais, valdžia nori padaryti, kad vienintelis anuiteto teikėjas būtų „Sodra”. Tai reiškia, kad savo sukauptus 22 000 jūs neštumėte ne į banką ar draudimo bendrovę, o į „Sodrą”. „Sodra” paimtų jūsų 22 000 ir kiekvieną mėnesį jums kažkiek atseikėtų.

Dabar yra žadama, kad jūsų 22 000 eurų būdami „Sodroje” nebus maišomi su kitais „Sodros” pinigais, kad net jei „Sodrai” pritrūks pinigų ateities pensininkams, jūsų 22 000 nebus liečiami, bus atskirame stalčiuje ir t.t. Žinant, kaip Lietuvos valdžia laikosi savo pažadų mokesčių mokėtojams arba būsimiems pensininkams, tikėti tokiais pažadais yra tolygu padiktuoti savo prisijungimo prie banko kodus telefonu. Po 20 – 30 metų niekas tų pažadų neatsimins.

Nereikia nė tų 20 – 30 metų. Juk dar 2003 m. valdžia žadėjo, kad ne į „Sodrą”, o į pensijų fondą galėsite pervesti 5,5 proc. Kur tie pažadai šiandien? Politikai tuos pažadus ne tik ignoruoja, bet atvirai niekina. Kaip tada tikėti, kad jūsų santaupos, prievarta padėtos į „Sodrą”, bus saugios?

Apsauga nuo pajamų

Kitas dalykas, jau beveik patvirtintas Seime, yra 27 proc. progresinio tarifo įvedimas pajamoms iš darbo santykių, viršijančioms „Sodros” lubas. Jei uždirbate maždaug 10 000 per mėnesį, tai pirmas euras virš 10 000 nebebus apmokestinamas „Sodros” tarifu (tačiau „Sodros” įmokos už pirmus 10 000 atlyginimo, t.y. apie 2000 eurų, mokėti reikės). Tačiau pirmas euras virš 10 000 bus apmokestinamas ne 20 proc., o 27 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Kitaip tariant, nuo pirmo euro virš 10 000 nebemokėsite „Sodros”, tačiau mokėsite aukštesnį GPM’ą.

Čia, aišku, reikėtų atsiminti, kad net ir kas mėnesį mokėdamas po porą tūkstančių „Sodros” įmokų, toks dirbantysis negali tikėtis adekvačiai didelės „Sodros” pensijos. Dabartinėje sistemoje uždirbantis 10 000 „Sodrai” sumoka apie 4000 per mėnesį, tačiau jo pensija bus tik 600 eurų per mėnesį. Tad „Sodros” lubos arba įmokų apribojimas yra būtinas vien tam, kad sistema taptų teisingesnė.

Suprantu, kad 10 000 yra kosminiai pinigai. Lietuvoje žmonių gaunančių tokius atlyginimus turbūt yra keli šimtai. Tam, kad „Sodros” lubos būtų teisingos, jas reikėtų leisti žemyn, bent iki kokių 1500 eurų per mėnesį. Nes „Sodra” yra nesąžininga ne tik tiems, kurie uždirba labai daug, bet ir tiems, kurie uždirba vidutiniškai. Čia yra Lietuvos mokesčių sistemos yda. Nepaisant virkavimų apie viduriniosios klasės nebuvimą, būtent šios klasės užuomazgos yra apmokestinamos lyg jų sąskaitose vartytųsi milijonai.

Dabar kartu su „Sodros” lubomis stumiamas progresinis 27 proc. tarifas yra tikrų tikriausias Trojos arklys. Keli šimtai žmonių džiaugiasi „Sodros” lubomis ir skaičiuoja, kad „Sodros” lubos minus progresiniai lygu pliusas. Bet kur garantija, kad kitais metais, ar kitą kadenciją Seimas nenuspręs panaikinti „Sodros” lubų, o progresinį tarifą palikti? Tą jau rodo pastarųjų savaičių balsavimai Seime, kur komitetas sugeba balsuoti už progresinį tarifą, bet ne už „Sodros” lubas. Jei kažkas galvoja kad „Sodros” lubų įvedimas mainais į progresinį GPM yra pergalė, bijau, kad čia yra Pyro pergalė.

Kur garantijos kad progresinis GPM tarifas nebus išplėstas į visas pajamas, arba visiems žmonėms, o ne tik tiems, kas gauna „Sodros” lubas? Kur garantija, kad progresinis tarifas nebus pakeltas iki, tarkime, 30 proc. (kaip buvo siūlyta)? Kur garantija, kad progresinis tarifas nebus pradėtas taikyti tiems, kas uždirba 2000 eurų? Tokių pasiūlymų irgi buvo ir bus.

Nereikia monopolizuoti anuiteto ir jį atiduoti „Sodrai”. „Sodros” lubų reikia jau seniai. Progresinių mokesčių įvedimas yra nereikalingas, logiškai nesusijęs su „Sodros” lubomis. Tai yra patys tikriausi spąstai patikliems. Nes geradėjai politikai nori jus apsaugoti nuo jūsų pinigų.

Nuotraukoje Ž. Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

www.llri.lt

Ž. Šilėnas. Valdžia jus apsaugos nuo pinigų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 28 Jun 2018 15:06:42 +0300
<![CDATA[Prieglauda užsidaro!!! Padėkite išgelbėti prieglaudos gyvūnus!]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prieglauda-uzsidaro-padekite-isgelbeti-prieglaudos-gyvunus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prieglauda-uzsidaro-padekite-isgelbeti-prieglaudos-gyvunus Su dideliu liūdesiu turime pranešti, kad nuo šiol mūsų Jonavoje nebebus. Jau ne vienerius metus gelbėjome Jonavos beglobius ir iš tiesų pasiekėme gerų rezultatų. Tačiau atėjo metas, kai turime užleisti vietą „kolegoms“ UAB „Nuaras“.

Pasak oficialios statistikos, vien Jonavos komunalinis ūkis 2015 m. iš 155 priimtų šunų numarino 152 (kačių statistiko neturime). Mums ėmus rūpintis Jonavos beglobiais, vien 2017 m. mes priėmėme 124 šunis, iš kurių numirė ar turėjome užmigdyti 7. Neatlygintinai savivaldybėje dirbome ne vienerius metus, o praeitais, 2017 metais laimėjome konkursą ir gavome finansavimą bei galėjome neatlygintinai naudotis prieglaudos patalpomis. Konkurso sąlygos numatė, kad priimsime 200 gyvūnų (tiek šunų, tiek kačių), tačiau priėmėme 302 (124 šunų ir 178 kačių). Nemažai gyvūnų atkeliavo iš rajono, kuriuos glaudėme neatlygintinai. Skirtas finansavimas metams buvo 9.600 Eur. Už tuos pinigus įdarbinome vieną darbuotoją (minimalus atlyginimas su mokesčiais metams kainuoja – 6.000 eur). Vietinėms veterinarijos gydykloms sumokėjome dar mažiausiai 10.000 eur. Iš Kauno prieglaudos bent 2-3 k. Per savaitę važiuodavo mūsų veterinarai skirti gydymo ir atlikti visų būtinųjų procedūrų. Visi gyvūnai buvo suženklinti mikroschemomis, paskiepyti ne tik vakcina nuo pasiutligės, bet ir kompleksine vakcina nuo užkrečiamų ligų, visi buvo kastruoti, visi sergantys – gydomi. Visas šias išlaidas dengėme iš žmonių mums suaukotų pinigų. Buvo brangu, bet tikrai verta! Maža to, Jonavos savivaldybė pinigų skyrė ir PSP (Pagauk-Sterilizuok-Paleisk, laukinių kačių sterilizacijos programa), kurią vykdė kolegos VšĮ „Miesto katė“. Tačiau nuo šiol viskas bus kitaip.

Konkursą laimėjus „Nuarui“, gyvūnai keliaus tiesiai į Kauną. Kaip manot, kiek savo pasimetusio gyvūno ieškančių gyventojų važiuos jo ieškoti į Kauną?


Šiuo metu Jonavos prieglaudoje glaudžiasi apie 70 beglobių – tiksliai nežinom, nes telefonas netyla ir dar ir šiandien priėmėme beglobių. Ir visus juos turime... Kažkur padėti. Linksmakalnyje vietos nebėra net tualete. Net ir svečių tualete... O 70 beglobių, sutikite, yra daug. Turbūt daugiau nei kitose didžiosiose Lietuvos prieglaudose. Norint juos priimti į Linksmakalnį, turime statytis. Ir statytis mikliai. O ne tik statyboms, bet ir pašarui pinigų nebeturime. Nebeturime visiškai. 2 proc. Parama įkris tik lapkritį. O aukoja žmonės šiuo metu labai mažai. O mums TIKRAI REIKIA PAGALBOS!

Vakar Jonavos savivaldybė pasirašė sutartį su UAB „Nuaras“. „Nuaras“ teikia laikinos globos, karantinavimo, eutanazijos ir gaišenų utilizavimo paslaugas daugelyje Lietuvos savivaldybių. Ir, kaip sako savivaldybės darbuotojai, atsiliepimai apie juos TIK PATYS GERIAUSI. Vyko konkursas ir jie tiesiog pasiūlė mažesnę kainą. Nes, deja, taip jau yra pas mus Lietuvoje – vienintelis kriterijus bet kokiai paslaugai, panašu, yra tik žemiausios kainos kriterijus. Net patalpų „Nuarui“ nereikia, vadinasi, visi pagauti ar atiduoti beglobiai keliaus tiesiai į Kauną. Tačiau ir mes patalpų nebegalėsime pasilikti – jos bus griaunamos. Vadinasi, mums Jonavoje tiesiog nebeliko vietos...

Taip deja atsitinka, kai mažiausia kaina yra svarbiausia. Ir patikėkit, mes pasiūlėm net mažesnę kainą, nei praeitais metais (tiesa, šiais metais buvo numatyta įtraukti ir Jonavos rajoną, tad ir gyvūnų skaičius konkurso sąlygose buvo numatytas dvigubai didesnis). Ar mums liūdna? Patikėkit, liūdna taip, kad net dantis gelia. Liūdna dėl savanorių komandos, kurie dažnai aukojo ne tik savo laisvalaikį, bet ir nakties miegą ir darbo laiką, liūdna dėl to, kad turėsime atsisveikinti su savo vienintele Jonavos darbuotoja. Bet užvis liūdniausia tai, kad tiek metų kovojus, kad tokie, kaip „Nuaras“ neturėtų darbo, panašu, kad jie vis dėlto darbo turės... Ir kad niekas Lietuvoje nesikeičia. Ir ne, kol kas ir apie PSP programą Jonavoje nieko negirdėti. Matyt bus patogiau laukines kates tiesiog išvežti. Kiek šansų įbaugintai nejaukiai katei karantinavimo tarnyboje? Panašiai tiek pat, kiek jums išlošti milijoną. Panašu, kad beglobiai gyvūnai vis dar yra tik šiukšlės, kuriomis atsikratyti reikia kuo tyliau išvežant ten, kur niekas neberas. Liūdna taip, kad norisi tiesiog išjungti telefoną ir šiek tiek pailsėti. Na, bent kokius pusę metų. Kol ūpas grįš vėl ką nors daryti.

Tačiau dabar ne apie tai. Konkursą laimėjus „Nuarui“, gyvūnai keliaus tiesiai į Kauną. Kaip manot, kiek savo pasimetusio gyvūno ieškančių gyventojų važiuos jo ieškoti į Kauną? O gal manot, kad „Nuaras“ jų nuotraukas talpins savo svetainėje? Laimėję konkursą Kaune jie PRIVALO skelbti nuotraukas, bet to nedaro. Ir niekas nieko. Tad kodėl turėtų tą daryti Jonavoje? Ir net jei gyvūnas bus ženklintas, kaip manot, kiek žmonių išgalės susimokėti „Nuarui“ išpirką už jų gyvūno pagavimą? Tik priminsim, kad net su „Penktos kojos“ mikroschema ženklintus gyvūnus, kurie pagauti Kaune, ir pabūna jų globoje vos kelias valandas, už gyvūnus, kurie jau yra ženklinti ir skiepyti, mes turime susimokėti. Ir tai niekuomet nebūna mažiau 50 Eur. Nes taip veikia UAB’ai - jie siekia pelno. O gyvūnai, pasirodo, irgi yra priemonė pelnui „daryti“.

Mes nebegalėsime išgelbėti Jovanos gyvūnų ateityje. Tačiau privalome išgelbėti tuos, kuriuos jau priėmėme. Padėkite mums tai padaryti!

Minimalioms statyboms mums reikia bent 15.000 Eur (šildomiems lauko pastatams). Taip pat 10.000 plaunamoms lauko aikštelėms. Jau nebekalbame apie tai, kad mūsų merginoms nuo TOKIŲ GYVNŪNŲ KIEKIŲ svyra rankos ir tikrai nebeįsivaizduojam, kaip reiks pasirūpinti dar tokiu kiekiu uodegų...

Gal gali pagloboti nors vieną šunį ar katę? Gal gali kaip nors kitaip padėti? Pasidalink šia žinia su savo draugais – galbūt jie galės pagelbėti nors vienam Jonavos varguoliui. Mums kaip niekada reikia jūsų pagalbos. Vieni tikrai nesugebėsim. Tik ne šį kartą.

Jonavos šunis paremti galite pervesdami pinigus į vieną iš sąskaitų:
LT10 7044 0600 0766 9611 SEB
LT49 7300 0101 0620 6608 Swedbank
Siųsdami SMS žinutes numeriu 1670 su tekstu "Padedu 5" (auka 5 eur), "Padedu 2" (auka 2 eur) arba "Padedu 1" (auka 1 eur)
Pervedant iš užsienio:
VšĮ „PENKTA KOJA“; S. Žukausko g. 33-64, Kaunas
LT497300010106206608 Swedbank;
Konstitucijos pr. 20A, 03502 Vilnius, SWIFT kodas HABALT22
Paaukoti galite ir naudojantis PayPal sistema. Instrukcijas kaip tą padaryti rasite paspaudę nuorodą http://www.penktakoja.lt/parama/pinigine-parama/

VŠĮ "Penkta koja"

Prieglauda užsidaro!!! Padėkite išgelbėti prieglaudos gyvūnus!

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 24 May 2018 13:19:25 +0300
<![CDATA[Litras degtinės ar kanapės suktinė ? (KANAPIŲ DIENOS PROGA 420)]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/litras-degtines-ar-kanapes-suktine-kanapiu-dienos-proga-420 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/litras-degtines-ar-kanapes-suktine-kanapiu-dienos-proga-420 Sveiki, aš esu advokatas. Susipažinęs su daugelių mokslinių straipsnių, priėjau prie išvados, kad rekreaciniais tikslais labiau norėčiau nei nenorėčiau pamėginti natūralių kanapių suktinę. Deja, artimiausiu metu Lietuvoje to negalėsiu padaryti ne vien dėl to, kad prisilaikau Baudžiamojo kodekso, bet taip pat bijau viešojo pseudo intelektualų nulinčiavimo. Bet apie viską nuo pradžių.

Mano labiausiai mėgstama savaitės diena yra būtent pirmadienis, nes tada paprasčiau yra susitvarkyti neišspręstus klausimus, gauti palankų atsakymą iš institucijų, ar palenkti derybas savo naudai, nes didelė tikimybė, kad valstybės tarnautojas, pardavėjas ar kitoks asmuo, bus dar neįėjęs į darbo ritmą po alkoholinio savaitgalio ir tiesiog norės greičiau Jumis atsikratyti lengvai įgyvendindamas Jūsų prašymus ar pageidavimus.

Teisinių paslaugų teikimo sutartį su gamybine bendrove, kuri patenka į Lietuvos didžiausiųjų 50 – uką, pasirašiau galimai tik dėl to, kad direktorius deramai įvertino, kad esu kompanijos žmogus, kadangi kilnodamas stikliuką po stikliuko nepalūžau iki paryčių.

Tiesiog stebina, kaip su žmogaus intelektualiniu vystymusi, su jo dvasinio gyvenimo refleksija toks niekaip nesusijęs reiškinys kaip alkoholis tampa žmogaus gyvenimo dalimi. Bet didelį apmaudą žadina ir tai, kad politikai vidutinybės iš viso nesuvokia alkoholio pramonės rinkodaros principų – tokios privataus kapitalo iniciatyvos kaip „Idėja Lietuvai“, „Laisvės piknikai“, „Kitokie pasikalbėjimai“, lėkšto turinio pokalbių laidos TV ekranuose, yra universaliausios priemonės visuomenės daugumą paversti tuščiagalviu vartotoju, o tuos, kurie įžvelgią sistemos esmę, nustumti į paribį.

Alkoholio pramonės užkulisiuose džiūgaujama, kol politikai rimtais veidais aiškina, kad būtina pažaboti stiprųjį alų ir jo pilstymą į litrines talpas. Sunku įsivaizduoti, kaip pas viduriniosios klasės vartotoją - inteligentą namie gali atsirasti 8 laipsnių alaus bambalis, kuris yra išimtinai visuomenės degeneratų ambrozija. Tuo tarpu visuomenės veikėjams visiškai neužkliūna, kad tokiai vartotojų grupei kaip jauniems studentams ar mamos yra prieinamas alkoholio surogatas kaip alaus gėrimas – tai tik 2 – 4 laipsnių alkoholio tūrio produktas su cukraus sirupu, apelsinų sulčių koncentratu ir kitomis kvapiosiomis medžiagomis. Nesunku empiriškai nustatyti, kokį produktą rinksis jaunas žmogus – kartųjį 8 laipsnių bambalį ar nekaltai atrodantį cukruotą alaus gėrimą spalvingai gražioje taroje.

Postmodernusis kapitalizmas gimdo sintetinę visuomenę, kuri yra laukiama prie kiekvieno prekystalio. Atrodytų, kad vaistinė yra vieta, kur gali nusipirkti vaistų, tačiau pasigilus į tai, kas guli ant lentynų, lengva įsitikinti, kad 80 proc. produkcijos sudaro įvairiausi maisto papildai. Dabar galima gauti ir česnako kapsules imuninei sistemai, ir mėlynių kapsules akių veiklai gerinti. Tokie maisto papildai kaip GinkoPrim, Gingium, Ginkobil yra skirti nervų sistemai ir atminčiai gerinti, tačiau šalia guli ginkmedžio natūraliosios žolelės, kurios yra minėtų papildomų produktų esminė veiklioji medžiaga, tačiau į ją niekas neatkreipia dėmesio, nors toji žolelė kainuoja pigiau nei tie patys sintetiniai papildai.

Suktukas ant piršto (neva nervams nuraminti) tapo tuo lakmuso popierėliu, kuris atskleidžia, kad ne poreikiai reikalauja naujų prekių, bet prekės gamina naujus poreikius, t.y. žmogui to suktuko nei reikėjo, nei jis apie jį galvojo, bet mąstyti atpratusį žmogų nesunku įtikinti, kad jo emocinę būklę nuramins būtent suktukas, o ne, pavyzdžiui, keli gilūs įkvėpimai ir iškvėpimai ar pora keletą pritupimų.

Ryškėja takoskyros kontūrai tarp sintetinės visuomenės, kuriai yra sudaroma iliuzija, kad jai yra garantuojama pasirinkimo laisvė, nes gali imti iš to, kas jai yra partizaniškai įkyriai siūloma, ir natūraliosios visuomenės, kuri geba dar pabusti iš letargo miego ir suvokti, kad egzistuoja alternatyvi realybė, toji pirmapradė, kuri vis labiau tampa mistifikuota, nes statistinis vartotojas toje natūralioje gamtoje jau nesugeba atskirti eglės nuo pušies, nesupranta, ką gali reikšti ir pranašauti žemai skraidančios kregždės, o prekybos centro mėsos skyriuje vargiai atskirtų kiaulieną nuo jautienos.

Tokiu būdu mes prieiname prie ne konformistinės asmenybės, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų studentas, sėkmingas verslininkas ar pensininkas, kuris savarankiškai ir tiesiogiai per gamtą semiasi pasaulio suvokimo ir dėl to jam nėra tabu vartoti ar tiesiog kalbėti apie cannabis sativa.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), kurios visada yra asocijuojamos su laisve ir demokratija, prezidentai Bill Clinton ir Barack Obama yra prisipažinę rūkę kanapes, bet iš karto abudu patikslino, kad jų netraukė į plaučius. Galiu lažintis iš bet ko, kad jie tikrai traukė kanapes į plaučius ir galbūt darė tai ne vieną kartą, tačiau kanapių antireklama yra taip persismelkusi į visuomenės pasąmonę, kad net JAV prezidentui yra paprasčiau neraudonuojant pasakoti apie oralinį seksą su savo sekretore prie ovalaus stalo nei užtikrintai pasakyti „taip, aš rūkiau kanapes ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl aš tapau net JAV prezidentu“.

Iš tiesų, tai yra didžiulė problema, kad politikai lengvai pasiduoda neišprususios visuomenės (kurios yra dauguma, o tai – potencialūs rinkėjai) spaudimui ir jai pataikauja, bet niekas nesusimąsto, kad toji visuomenės masė ne savarankiškai priešiškai yra nusistačiusi prieš kanapes ir jų vartojimą, bet toks nusistatymas visuomenei yra primestas kitų interesų grupių.

Susidaro įspūdis, kad mūsų nedidelėje valstybėje politikams yra lengviau tamsius prietarus iš vieno savo smegenų pusrutulio permesti į kitą pusrutulį nei pažiūrėti į poleminį klausimą visu savo protu. Jų užsispyrimas ir manymas, kad visus turi įkvėpti savo ribotu asmeninių pavyzdžiu, tikrai gali nuvaryti į neviltį kiekvieną, kuris geidžia turėti asmeninę pasaulėžiūrą ir ją pastoviai būti apčiuopusiam.

JAV prezidentas Jimmy Carter yra pasakęs, kad įstatymai, patraukiantys asmenį atsakomybėn už kanapių vartojimą, neturi jam daryti didesnės žalos nei pats kanapių rūkymas. Deja, mūsų valstybėje įstatymų leidėjas nuėjo pačiu paprasčiausiu keliu – asmuo, kuris turi kanapių be tikslo jas parduoti ir platinti, yra laikomas nusikaltėliu. Ir tokio teisinio samprotavimo priežastis yra paprasta – kiekvienas turėtų sutikti, kad nelegalus įvairių narkotinių medžiagų gabenimas (kontrabanda) ir platinimas juodojoje rinkoje daro žalos valstybei per nesurinktus mokesčius, tačiau valstybė nusprendė, kad kam jai save apsunkinti ilgais teismo procesais, įrodymų rinkimais ir aiškinimais, siekiant nustatyti, ar sulaikytas asmuo su kanapėmis jas laikė sau, ar siekė jas realizuoti, jeigu geriau patampyti žmogų po teismus dėl kanapių platinimo, o tai neįrodžius, bent jau nuteisti už asmeninį vartojimą, šiaip, profilaktiškai.

Tad būtent šioj vietoje turėtų vykti rimta diskusija, kad baudžiamieji įstatymai būtų nukreipti išimtinai prieš tuos, kurie kanapes nelegaliai gabena per valstybės sieną ar siekia jas realizuoti šešėlinėje rinkoje siekdamas tik pelno. Teisinga valstybė negali visus galimus atvejus suplakti į vieną baudžiamąjį straipsnį vien dėl to, kad ji nenori identifikuoti ir įtvirtinti įstatyme legalią sąvoką – kanapių vartotojas asmeniniams poreikiams.

Apmaudu, kad valstybė mano esanti teisi, teigdama, kad ji gali reikalauti iš asmens, kad jis būtų prisitaikėlis, toks pats kaip visi, ir jo prigimtinė laisvė būtų apribota rinktis tik iš to, ką valstybė leidžia.

Sintetinės visuomenės terminas nėra vien teorinis, bet tai yra mūsų realybė. Jums draudžiama rekreaciniais ar medicinos tikslais vartoti natūralų kanapės augalą, bet tuo pačiu Jums įkyriai peršama raminti save arba savo vaikus sintetiniais psichiką veikiančiais medikamentais. Pavyzdžiui, bestseleriu tapusioje dr. Dan Kindlon knygoje „Augant Kainui. Kaip apsaugoti berniukų jausmų pasaulį“, rašoma: „diagnozavus depresiją, daugelį berniukų pavyksta išgydyti <...>. Gerų rezultatų duoda ir gydymas vaistais, visų pirma, naujaisiais serotonerginiais vaistais Prozac <...>. Manau, kad ši frazė parašyta mokslininko yra labai iškalbi – mus verčia atitolti nuo tikrosios realybės, pasaulio objektyvaus pažinimo ir savo psichika susikurti dirbtinę realybę, kurią matytume kaip zombiai.

Dar vienas paradoksalus kazusas iškyla nagrinėjant Baudžiamojo kodekso 264 straipsnį, pagal kurį yra numatyta, kad tas, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Pagal tokią logiką, bet kurį viešųjų debatų dalyvį, įvairių mitingų organizatorių ar mokslininką, pasisakantį apie kanapių naudą konferencijose, galima būtų traukti baudžiamojon atsakomybėn kaip bandantį kitaip pripratinti vartoti kanapes.

Ir tikrai nenustebčiau, jeigu mūsų valstybėje kažkam atsibostų klausyti vis garsiau kalbančių žmonių – asmenybių apie kanapes, jų naudą arba paprasčiausią asmens teisę į natūralų augalą ir tokią ne pilkąją asmenybę patrauktų baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 264 straipsnį.

Regis, valdžiai klijuojama policinės valstybės etiketė turi rimtą pagrindą, kurį galima iliustruoti net praktiniu pavyzdžiu. Lietuvos Respublikoje ilgą laiką už ištisinės kelių juostos kirtimą vairuojant automobilį, buvo baudžiama paprasčiausia nedidele pinigine bauda, ir tuo metu kelių policijai tokie pažeidėjai ne per daugiausiai rūpėjo, nes pareigūnams įdomesni buvo greičio mėgėjai, tačiau kai 2017 m. buvo priimti įstatymų pakeitimai ir už ištisinės kelių juostos kirtimą atsirado ne tik piniginė bauda, bet ir vairuotojo teisių atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių, tai tokie pažeidėjai staiga tapo įdomesni už greičio mėgėjus, nes natūralu – kuo didesnė sankcija, tuo didesnį pasitenkinimą jaučia valstybės pareigūnas, tą nuostabų jausmą, kad gali kažkam apsunkinti gyvenimą.

Taip pat ir su kanapėmis – jeigu už kanapių vartojimą asmeninais tikslais bus nustatyta išimtinai administracinė atsakomybė, tai pareigūnams dings azartas gaudyti ir tiesiog išrašinėti jaunuoliams administracinio nusižengimo protokolus, o alkoholio vartotojai viešose vietose ar buitiniai girtuokliai, kurie kelia grėsmę visuomenei taptų pareigūnų prioritetu.

Kitas atvejis, jeigu aš kišenėse nešuosi kvaitulinį šalaviją arba ajavaska (natūralūs haliucinogeninį poveikį turintys augalai), tai mane atsitiktinai sustabdo policija, apieško, kišenėse randa kažkokias žoleles, bet ne kanapes ir paleidžia. Situacija yra paradoksaliai juokingai, bet žmogus gali gamtoje atrasti šimtus augalų, sukeliančių malonių pojūčių, bet su kuriais valstybės iki šiol nežino kaip elgtis ir reglamentuoti.

Iš tiesų apmaudu stebėti, kad yra dar tiek daug sričių, kur atskiros prietaringos valstybės trypčioja vietoje ir nedaro jokio proveržio. Tokiu būdu susidaro įspūdis, kad mūsų tolimieji protėviai turėjo žymiai didesnį ir tvirtesnį ryšį su gamta, pasauliu ir net kosmosu. Kai prieš 8 000 tūkstančių metų žmogus tapo sėsliu žemdirbiu, pradėjo auginti rugius ir gaminti alkoholį, kai apsibrėžė aplink save barjerus ir sienas, jis ir pats tapo ribotu.

Tačiau tarp mūsų dar yra tų nesuvaržytų klajoklių medžiotojų – uogų rinkėjų, kurie supranta, kad tai nėra tas pasaulis, nėra ta sistema, kurioje žmogus gali laimingai koegzistuoti.

Galbūt pernelyg pasipūtėliškai prabangaus viskio ar vyno mėgėjas galvoja, kad pirmykštis žmogus ugnį per titnagą atrado atsitiktinai, nes manau, kad yra kanapių mėgėjų, kurie gali iškelti ir tokią įdomią teoriją, kad pirmykštis žmogus taip gerai suvokė gamtinius procesus ir buvo susiliejęs su visata, kad ugnį galėjo įžiebti paprasčiausiu pirštų spragtelėjimu.

Advokatų kontora Round Markets Law Andrius Krištapavičius 

Tekstas neredaguotas. jonavoszinios.lt neatsako už skaitytojo išreikštą subjektyvią nuomonę

Litras degtinės ar kanapės suktinė ? (KANAPIŲ DIENOS PROGA 420)

Litras degtinės ar kanapės suktinė ? (KANAPIŲ DIENOS PROGA 420) ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 Apr 2018 17:37:22 +0300