Strategiškai patogioje vietoje, J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusi daugiau nei 100 kv. m ploto studija siūlo trumpalaikę nuomą įvairioms progoms – nuo asmeninių švenčių iki verslo renginių ar kūrybinių veiklų. Čia gali vykti vestuvės, gimtadieniai, krikštynos, mergvakariai, bernvakariai, „Baby Shower“ šventės ar jaukūs draugų susitikimai. Erdvė taip pat puikiai tinka seminarams, mokymams, produktų pristatymams, parodoms bei komandos formavimo užsiėmimams.

Dėl estetiško interjero ir gausios natūralios šviesos studija jau spėjo pelnyti ir fotografų dėmesį – ji puikiai pritaikyta įvairioms fotosesijoms: nuo asmeninių ar vestuvinių iki teminių, pavyzdžiui, kalėdinių fotografavimų.

„Erdvė tavo šventei“ išsiskiria tuo, kad čia apgalvota kiekviena detalė, leidžianti klientams mėgautis švente be papildomų rūpesčių. Studijoje paruošti stalai ir kėdės, yra taurės, indai bei įrankiai. Jaukumo suteikia poilsio zona su minkštaisiais baldais, o patogumą – virtuvėlė su mini šaldytuvu, erdvi rūbinė bei atskiras, privatus tualetas su kriaukle. Šventinę nuotaiką padeda kurti muzikos kolonėlė bei disko kamuolys.

Didelis privalumas – galimybė vienoje vietoje gauti ne tik erdvę, bet ir profesionalų dekoravimą. Studijos įkūrėja, floristė-dekoratorė jonavietė Raminta Pauplė rūpinasi individualiais švenčių sprendimais: nuo gėlių kompozicijų ir stalo puošybos iki fotosienelių bei vientiso šventės įvaizdžio kūrimo. Tai leidžia klientams sutaupyti laiką ir išvengti papildomų paieškų.

Klientai vertina jos jaukumą, stilingumą ir lankstumą prisitaikant prie skirtingų poreikių. Kiekviena šventė čia gali būti sukurta individualiai – nuo minimalistinio susitikimo iki išskirtinės, puošnios šventės.

„Erdvė tavo šventei“ siekia, kad kiekvienas renginys Jonavoje būtų ne tik patogus organizuoti, bet ir paliktų šiltus, ilgai išliekančius prisiminimus – be būtinybės vykti į kitus miestus.

Šiuo metu 4420 kv. metrų ploto baseino pastatą planuojama išplėsti maždaug 1000 kv. metrų priestatu. Kaip ir pirminį projektą, plėtrą finansuos Jonavos rajono savivaldybė.

Baseinas įsikūręs greta centrinio stadiono ir Jonavos sporto arenos, o pro vitrininius langus atsiveria Joninių slėnio bei slidinėjimo centro panorama. Svarstoma, kad naujasis priestatas bus statomas šlaito pusėje, išnaudojant vietovės reljefą ir suteikiant lankytojams dar daugiau galimybių mėgautis aplinkos vaizdais.

Planuojama, kad priestate atsiras papildomos SPA erdvės ir vandens pramogos, tarp jų – čiuožyklos, vedančios į Joninių tvenkinį.

Šiuo metu lankytojams siūlomas baseinas su keturiais 25 metrų ilgio plaukimo takais, vaikų baseinu bei SPA zona su pramogų baseinu, sūkurinėmis voniomis ir keturiomis skirtingomis pirtimis.

Jei projektui nebus kliūčių, statybos galėtų prasidėti jau šį pavasarį.

Atnaujinta informacija ČIA.

Skelbiama, kad Jonavos autobusų parkas įsigijo tris troleibusus, kurių mieste iki šiol nebuvo. Nuo šiandien jie pradeda kursuoti miesto gatvėmis, o keleiviai jais galės naudotis nemokamai.

Naujieji troleibusai pritaikyti miesto poreikiams – kiekvienas jų gali talpinti iki 60 keleivių. Transporto priemonės yra žemagrindės, todėl patogios vyresnio amžiaus žmonėms, tėvams su vežimėliais bei judėjimo negalią turintiems gyventojams. Taip pat jose įrengtos modernios keleivių informavimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros bei energiją taupantys sprendimai.

Pasak savivaldybės atstovų, toks sprendimas pasirinktas siekiant ne tik sumažinti gyventojų išlaidas, bet ir paskatinti rinktis viešąjį transportą vietoje nuosavų automobilių. Tikimasi, kad nemokamos kelionės troleibusais padės mažinti eismo srautus bei oro taršą mieste.

Kol kas ši iniciatyva pristatoma kaip bandomasis projektas, tačiau jei sulauks teigiamo gyventojų įvertinimo, ateityje gali būti svarstoma plėsti troleibusų tinklą ir didinti jų skaičių.

Atnaujinta informacija ČIA.

Kol kas informacijos apie įvykio aplinkybes ar galimus nukentėjusiuosius nėra žinoma.

Dėl incidento formuojasi eismo trikdžiai – nelaimė įvyko ties tilto per Nerį prieigomis. Vairuotojai raginami būti atidūs ir, esant galimybei, rinktis alternatyvius maršrutus.

Gavus naujų duomenų, pranešimą atnaujinsime.

Atnaujinta 2026-04-01 09:42

,,Apie 8 val. 30 min. Jonavoje, Panerių-J. Ralio g., sankryžoje susidūrė automobiliai BMW ir “Citroen”. Žmonės nenukentėjo. Vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją", - patikslino Kauno AVPK.

Jonavos rajone, Bartonių kaime, buvo nušauta mano tėvų katė. Galbūt kitiems tai neskamba kaip žiauri istorija, tačiau prašau suprasti, jog tai buvo mano šeimos narys.

Pirmiausia, noriu Jus supažindinti su Mile. Maža katytė gyveno prieglaudoje – kūda, nusilpus ir atsiskyrus. Šalia jos buvo dar keletas brolių, sesių ir mama katė, tačiau ji vienintelė buvo viena kampe, lyg transe, išsigandus viso pasaulio. Prieglaudos darbuotoja pasakė, jog ji ilgai neišgyvens be žmogaus šilumos. Nedvejodami priėmėme sprendimą – Milė taps mūsų šeimos dalimi. Suteiksime jai visą šilumą, kurią turime. Tačiau, pasirodo, jog neužteko tik mūsų šilumos, ji neišgyveno net puse savo gyvenimo, nes buvo auka bendruomenės nario, besilinksminančio su oriniu šautuvu.

Bet Milės istorija – ne tik apie jos mirtį

Ji nuėjo labai sunkų kelią. Nuo pirmųjų dienų buvo silpnos sveikatos – dažnai sirgo, išgyveno itin sunkią ligą, kuri pažeidė plaučius. Jai teko gulėti gyvūnų ligoninėje, ištverti skausmingas procedūras. Tai liga, kurios išgyvenamumas katėms – vos keli procentai. Vėliau – dar viena nelaimė. Nutrūko kojos raištis. Buvo atlikta operacija, įstatytas dirbtinis raištis.

Milė neturėjo stipraus imuniteto, bet turėjo nepaprastai stiprų norą gyventi ir kovojo kiekviename etape.

Milė švelni, jautri katytė. Niekada nesidraskydavo, nėra sugadinusi nei vieno baldo. Mumis ji pasitikėjo, turėjo labai gilias akis ir mėgo žiūrėti tiesiai į sielą. Buvo žaisminga, geriausias žaislas – ilgi siūlai, buvo vikri. Tačiau, tuo pačiu, metu Milė buvo be galo baili, neprisileisdavo nepažįstamų žmonių, vengdavo bet kokio artumo. Tad Milę pašovęs monstras ją prisiviliojo maistu arba šovė kaip į taikinį iš toli. Milė kankinosi tris dienas, tačiau jai padėti nebepavyko.

Žinau, ką kiti gali pasakyti – „katė įlindo į mano teritoriją“. Bet tai netiesa. Milė nebuvo tokia. Ji bijojo žmonių. Jei ji kam nors būtų trukdžiusi, būtų užtekę ją tiesiog nuvyti – ji daugiau nebūtų grįžusi.

Dabar jos amžina vieta po trešnėmis, papuošta tulpėmis. Tai šeimos narys, kuriuo rūpinomės ir mylėjome. O dabar prisiminimui turim šaratinį šovinį, kurį ištraukė iš jos smulkaus kūnelio.

Tėvų kaimynystė nėra saugi. Kitas katinas jau nešioja savo kūne šovinį, tačiau ją ištraukti kainuotų katinėlio gyvybę. Tai ne pirmas ir ne antras atvejis. Tačiau bendruomenė tyli, nors irgi turi nukentėjusių pūkuotų šeimos narių. Jų paaiškinimas, jog nenori pyktis su kaimynais, tad renkasi mums pasakyti tiesą tyliai, kai niekas negirdi.

Nuo kada žmonės leidžia blogiui šakotis gilyn ir diktuoti bendruomenės normas? Kodėl jie aukščiau visko? Kodėl žmonės bijo kelių blogų žmonių? Taip, kelių, bendruomenėje nėra saugi ne dėl vieno gyvūnų kankintojo, bet kelių.

Tyla – taip pat kaltė

Prašau Jūsų pagalbos viešinti šią neteisybę. Prašau pagalbos sugėdinti blogus žmones. Prašau išgirsti mane. Galiu duoti interviu, galiu pirštu parodyti kas šaudo bendruomenėje į gyvūnus dėl pramogos. Aš jų nebijau, tačiau man reikia Jūsų pagalbos.

Šiandien tylim dėl gyvūno, rytoj tylėsim dėl žmogaus.

Galinčius suteikti reikšmingos informacijos apie šį asmenį, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK pareigūnus telefonu +370 700 60 600 arba el. paštu kaunovpk.bud@policija.lt.

Kauno AVPK inf.

Balandžio 2-osios rytą, apie 9 val. 18 min., gautas pranešimas iš Kosmonautų gatvės – bute esanti moteris negalėjo atidaryti durų, įtarta, kad jai sutriko sveikata. Atvykę ugniagesiai į vidų pateko per pirmo aukšto langą, pasinaudoję glaustinėmis kopėčiomis. Bute rasta ant grindų nukritusi, tačiau sąmoninga moteris. Į patalpas įleisti medikai ir policijos pareigūnai, o nukentėjusioji padėta nunešti į greitosios medicinos pagalbos automobilį.

Tą pačią dieną, apie 13 val., Klaipėdos gatvėje gautas pranešimas apie užsitrenkusias buto duris – viduje liko raktai. Vis dėlto paaiškėjo, kad situacija nėra skubi: atvykę giminaičiai duris galėjo atrakinti patys, todėl ugniagesių pagalbos neprireikė.

Dar po keliolikos minučių, apie 13 val. 22 min., ugniagesiai, grįždami iš pratybų „Achemoje“, kelyje Jonava–Kaunas (144 km) pastebėjo eismo įvykį. Prispaustų žmonių nebuvo, o automobilis „Toyota C-HR“ patrauktas nuo važiuojamosios kelio dalies, siekiant užtikrinti saugumą.

Vakare, apie 20 val. 2 min., Tvenkinio gatvėje reaguota į pranešimą apie jaunimo paliktą degantį laužą ir šiukšlinimą. Ugniagesiai rado be priežiūros rusenantį laužą ir jį užgesino dviem kibirais vandens.

Jau po vidurnakčio, balandžio 3-iąją, 00 val. 33 min., Kosmonautų gatvėje vėl skubėta tikrinti situacijos – suveikė priešgaisrinė signalizacija. Nors dūmų ar ugnies nepastebėta, gaisro požymių taip pat nenustatyta. Spėjama, kad signalizacija galėjo suveikti dėl gedimo.

Ugniagesiai primena gyventojams, kad net ir, atrodytų, smulkūs incidentai gali kelti pavojų, todėl svarbu elgtis atsakingai ir nedelsti kreiptis pagalbos kilus realiai grėsmei.

Manoma, kad būtent šią vienintelę metų dieną pavykę pokštai ar net nedideli melai gali atnešti sėkmę visiems ateinantiems metams. Redakcija tikisi, kad tokios tradicijos pasiteisins – per dieną skaitytojams buvo pateiktos trys melagingos naujienos.

Pirmasis pokštas – apie neva planuojamą Jonavos baseino plėtrą ČIA, kurioje esą atsirastų naujos erdvės ir pramogos. Antroji „žinia“ kvietė į nemokamas pažintines keliones po kaimynines šalis – Lenkiją, Latviją ir Estiją ČIA. Trečiasis pokštas skelbė apie tariamai Jonavoje atsirasiantį naują nemokamą viešąjį transportą - troleibusus ČIA.

Dalis skaitytojų pokštus atpažino iš karto – komentaruose netrūko juoko ir pastebėjimų, kad kai kurios iš šių idėjų būtų visai sveikintinos ir realybėje. Akylesni taip pat pastebėjo, kad kiekviename melagingame straipsnyje nuotraukų galerijoje buvo įkelta užuomina, jog tai – balandžio 1-osios pokštas.

Tiems, kurie šias žinias priėmė rimtai ir tikėjosi realių pokyčių mieste, redakcija atsiprašo už sukeltą nusivylimą. Vis dėlto, kaip sakoma, kiekviename mele slypi dalis tiesos. Galbūt ateityje Jonavoje iš tiesų atsiras ir naujos pramogos baseine, ir nemokamos ekskursijos, o gal net – ir naujos viešojo transporto galimybės.

Redakcija dėkoja skaitytojams, kurie šią dieną priėmė su šypsena ir juokėsi kartu.

Balandžio 5 d. apie 21.00 val. Jonavoje neblaivus (1,99 prom.) vyras (gim. 1982 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,14 prom.) moterį (gim. 1986 m.).

Balandžio 5 d. apie 15.30 val. Jonavos r., Gulbiniškių k., automobilį „Toyota“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1977 m.). Jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,33 prom.

Balandžio 7-ąją, apie 11 val., gautas pranešimas apie degantį mūrinį garažą su ūkiniu pastatu Geležinkelio gatvėje. Viduje buvo laikomos vištos, sukrautos malkos, įrengta pirtis. Iki ugniagesių atvykimo ugnį gesinti bandė pats gyventojas.

Gaisro metu apdegė maždaug 2 kv. m stogo dangos, taip pat sudegė dvi šalia stovėjusios plastikinės kompostinės. Nustatyta, kad gaisrą sukėlė savaiminis medžiagų užsidegimas.

Balandžio 8-osios rytą, apie 6 val. pranešta apie dar vieną gaisrą Bukonių seniūnijoje, Petrašiūnų kaime, Mačionių gatvėje. Skambinusieji informavo, kad dega ūkinis pastatas – matoma atvira liepsna, šaudo šiferis, dega stogas, o visai šalia yra gyvenamasis namas.

Atvykus ugniagesiams, dviejų aukštų ūkinis pastatas jau degė atvira liepsna. Iš jo buvo išneštas dujų balionas. Pastatas buvo apmūrytas, stogas dengtas skarda. Įvykio aplinkybės šiuo metu tiriamos.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis

Jonavos projektas yra hibridinis atsinaujinančios energetikos projektas, kurio planuojama galia – apie 470 MW. Projektą sudaro apie 140 MW sausumos vėjo elektrinių, 330 MWp saulės elektrinių ir 320 MWh energijos kaupimo pajėgumų. Statybas planuojama pradėti artimiausiu metu, o pilną komercinę veiklą – 2027 metais.

Projektas atspindi „European Energy“ integruotą vystymo modelį, pagal kurį projektai plėtojami nuo ankstyvos stadijos: leidimų gavimo ir projektavimo etapų iki statybai ir investicijoms parengtų didelės apimties projektų.

Jonavos hibridinis projektas plėtojamas atsižvelgiant į besikeičiančius rinkos poreikius. Vėjo, saulės ir energijos kaupimo derinys didina elektros tinklo stabilumą, leidžia efektyviau išnaudoti infrastruktūrą ir didina projekto patrauklumą ilgalaikiams investuotojams.

„Mums pavyko suvaldyti sudėtingą vystymo procesą ir įgyvendinti projektą, atitinkantį tarptautinių pirkėjų techninius, reguliacinius ir komercinius reikalavimus, – sako „European Energy“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Jens-Peter Zink. – Atsinaujinančios energetikos projektų plėtojimas iki etapo, kai pagrindinės rizikos yra suvaldytos, o vertė aiškiai apibrėžta, yra tai, ką „European Energy“ puikiai daro visose savo veiklos rinkose. Šis modelis leidžia mums sparčiai plėtoti atsinaujinančią energetiką ir reinvestuoti kapitalą į naujus projektus.“

Pasak Jens-Peter Zink, sudarytas sandoris parodo, kad „European Energy“ vysto projektus taip, jog jie būtų patrauklūs ilgalaikiams investuotojams. Pažengusi projekto stadija, skirtingų technologijų derinys ir aiškus statybų grafikas padidino projekto patrauklumą.

„European Energy“ viceprezidentas ir Baltijos regiono vadovas Tadeušas Konkovskis pabrėžia, kad pardavus projektą Jonavoje gautos pajamos atvers naujas galimybes investuoti į naujus atsinaujinančios energetikos projektus Lietuvoje. Tai leis „European Energy“ kompanijai dar padidinti savo indėlį į Lietuvos energetiką.

„European Energy“ toliau plėtoja vėjo, saulės ir hibridinių projektų portfelį, daugiausia dėmesio skirdama projektams, kurie išsiskiria techniniu patikimumu, plėtros galimybėmis ir yra parengti investiciniams sandoriams.

UAB „Kartu ratu“ planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) – auto – moto sporto, vairavimo mokymo ir laisvalaikio komplekso įrengimo informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo.

1. Informacijos paskelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje data: 2026-03-24.

2. PŪV organizatoriaus pavadinimas: UAB „Kartu ratu“.

3. PŪV, kuriai atliekama atranka dėl PAV, pavadinimas: Auto – moto sporto, vairavimo mokymo ir laisvalaikio komplekso įrengimas.

4. PŪV vieta: Rizgonių k., Upninkų sen., Jonavos r. sav.

5. Atrankos informacija paskelbta Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje

https://drive.google.com/drive/folders/1prKA4srsGfVu-mQmCBOA2dBUDITvzbw2 arba https://aaa.lrv.lt/ nuorodoje Veiklos sritys > Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) > 2026 metai > 3. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo informacija 2026 m. > Kauno apskritis (26).

6. Pasiūlymus dėl Atrankos informacijos ir (ar) PŪV PAV galima teikti Aplinkos apsaugos agentūrai (A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, el. p. aaa@gamta.lt, tel. +37068292653) per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo (terminas pradedamas skaičiuoti kitą darbo dieną po paskelbimo). Priimta atrankos išvada ir, kai taikoma, papildyta Atrankos informacija bus paskelbta Agentūros interneto svetainėje visuomenei susipažinti. Pasiūlymus teikusiems suinteresuotos visuomenės nariams bus pranešta raštu, kaip priimant atrankos išvadą įvertinti jų pasiūlymai (jeigu Atrankos informacija nepildyta, ji pakartotinai neskelbiama).

Primename, kad į redakciją kreipusis Jonavos rajono gyventoja pasakojo apie Bartonių kaime nušautą jos tėvų katę bei teigė, jog tai – ne pavienis atvejis. Anot skaitytojos, bendruomenėje apie tokius incidentus kalbama tyliai, tačiau viešai problemos keliamos retai dėl baimės konfliktuoti su kaimynais. Plačiau rašėme ČIA.

VMVT teigia suprantanti tokių situacijų jautrumą.

,,Suprantame, kad tokios situacijos kelia nerimą, ypač kai kalbama apie jau nukentėjusius gyvūnus.

VMVT, gavusi informaciją apie galimai žiaurų elgesį su gyvūnais, ją įvertina pagal savo kompetenciją ir, esant pagrindui, pradeda tyrimą ir bendradarbiauja su kitomis institucijomis.

Tais atvejais, kai yra įtarimų dėl galimos nusikalstamos veikos, pavyzdžiui Jūsų minimu atveju, kai galimai šaudomi gyvūnai, pirmiausia reikėtų kreiptis į policiją, kuri tiria tokius įvykius. Pranešant pareigūnams svarbu pateikti kuo daugiau turimos informacijos – tai padeda lengviau išsiaiškinti situaciją ir užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje.

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas, suluošinimas ar nužudymas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį. Už tokius veiksmus gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Todėl tokiais atvejais apie įtariamus nusikaltimus rekomenduotume nedelsiant informuoti policiją, nes šių veikų tyrimas priskirtas teisėsaugos institucijos kompetencijai, - rašoma VMVT atsakyme. 

Kaip praneša Kauno AVPK, kovo 30-ąją, apie 8 val. 30 min. remontuojamame kelio ruože sunkvežimis MAN, važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir mirtinai sužalojo 1953 metais gimusį vyrą.

1981 metais gimęs vairuotojas buvo blaivus.

Įvykus nelaimei, kurį laiką kelio atkarpa buvo uždaryta, vairuotojai buvo kreipiami vykti pro Kuigalių kaimą.

Policija aiškinasi įvykio aplinkybes pagal LR BK 281 str. 5 d. (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.).

Kaip įprasta, TIC organizuoja įvairias ekskursijas, pėsčiųjų bei dviračių žygius, o įgyvendinant projektus kartais siūlo aplankyti ir kitus Lietuvos miestus. Centro interneto svetainėje taip pat pateikiama aktuali informacija apie lankytinas vietas Jonavoje ir rajone, baltų paveldą, pramogas, kultūrinius renginius, apgyvendinimo bei maitinimo įstaigas.

Šįkart Jonavos TIC kviečia išplėsti akiratį dar labiau – gyventojams siūlomos nemokamos edukacinės ir pažintinės išvykos į Lenkiją, Latviją ir Estiją. Kelionių metu numatyta turininga programa, leidžianti susipažinti su šių šalių kultūra ir lankytinais objektais.

„Džiugu skelbti apie tokias ekskursijas. Rengiant finansavimo projektą svarstėme įvairias šalis, tačiau dėl regioninio panašumo pasirinkome artimesnes, kaimynines valstybes. Tikimės, kad ši iniciatyva sulauks susidomėjimo, o jei projektas pasiteisins, ateityje organizuosime ir tolimesnes ekskursijas“, – teigia Jonavos TIC atstovai.

Į ekskursijų paketą įtrauktas transportas, apgyvendinimas bei du maitinimai per dieną – pusryčiai ir vakarienė. Pietūs planuojami skirtingose lankomose vietose, priklausomai nuo maršruto.

Norintys dalyvauti kviečiami registruotis iš anksto, nurodant pasirinktą kelionės kryptį. Organizatoriai pažymi, kad vietų skaičius ribotas.

Atnaujinta informacija ČIA.

„Break“ taisyklė: kas slepiasi už šio termino?

Klasikinėje madoje kelnių ilgis vertinamas pagal vadinamąją „break“ taisyklę – tai, kaip audinys krenta ant batų. Vyriškos kelnės gali turėti skirtingo tipo „lūžį“, ir kiekvienas jų kuria skirtingą įvaizdį.

Pilnas „break“ reiškia, kad audinys stipriau remiasi į batą ir sudaro ryškesnę raukšlę. Tai laikoma tradiciškesniu, konservatyvesniu pasirinkimu. Pusinis „break“ yra subtilesnis – kelnės lengvai paliečia batą, tačiau nesusidaro ryškių raukšlių. Tai šiandien laikoma universaliausiu variantu.

Vis labiau populiarėja ir „no break“ stilius, kai kelnės vos siekia batą ir nesudaro jokio raukšlėjimosi. Tai modernus, švaresnis įvaizdis, tačiau reikalauja labai tiksliai parinkto ilgio.

Pilkos languotos kostiuminės kelnės

Per ilgos kelnės – dažniausia klaida Lietuvoje

Vienas dažniausių vaizdų – per ilgos vyriškos kelnės, kurios susiglamžo ties kulkšnimis. Tai ne tik atrodo neestetiškai, bet ir vizualiai trumpina kojas.

Net keli papildomi centimetrai gali visiškai pakeisti proporcijas. Per ilgos kelnės sukuria „susmukusio“ silueto įspūdį, net jei visa kita apranga yra tvarkinga. Ši klaida dažnai atsiranda dėl noro „turėti atsargą“, tačiau realybėje tai tik pablogina bendrą įvaizdį.

Per trumpos kelnės – kur baigiasi stilius ir prasideda klaida?

Kita kraštutinė situacija – per trumpos vyriškos kelnės. Nors trumpesnis ilgis gali atrodyti moderniai, svarbu nepersistengti.

Jei kelnės atidengia per daug kulkšnies arba atrodo tarsi „išaugotos“, bendras įvaizdis gali tapti neprofesionalus. Tai ypač svarbu formalesnėse situacijose, kur galioja etiketo taisyklės. Šiuolaikinėje madoje leidžiama šiek tiek trumpesnė kelnių linija, tačiau ji turi būti apgalvota ir derėti su visa apranga.

Skirtingos situacijos – skirtingas ilgis

Ne visos vyriškos kelnės turi būti vienodo ilgio. Etiketas aiškiai nurodo, kad pasirinkimas priklauso nuo situacijos.

Formaliame kontekste rekomenduojamas pusinis arba pilnas „break“, kuris atrodo tvarkingai ir klasikiškai. Kasdienėje aprangoje galima rinktis trumpesnį, modernesnį variantą. Būtent gebėjimas pritaikyti ilgį prie situacijos dažnai išskiria stilingą žmogų nuo tiesiog tvarkingai apsirengusio.

Batai – nematomas partneris, kuris lemia rezultatą

Kelnių ilgis niekada neegzistuoja atskirai. Vyriškos kelnės visada „dirba kartu“ su batais. Skirtingo tipo avalynė keičia tai, kaip kelnės krenta.

Pavyzdžiui, prie masyvesnių batų dažnai tinka šiek tiek ilgesnės kelnės, o prie minimalistinių – trumpesnės. Tai subtili, bet labai svarbi detalė. Net tas pats kelnių ilgis gali atrodyti visiškai skirtingai, priklausomai nuo batų formos ir aukščio.

Tobulas ilgis – ne atsitiktinumas, o sąmoningas pasirinkimas

Tinkamas kelnių ilgis nėra atsitiktinis. Tai sprendimas, kuris reikalauja dėmesio detalėms. Gerai parinktos vyriškos kelnės gali vizualiai pailginti kojas, suteikti daugiau struktūros ir sukurti tvarkingą siluetą. Kartais užtenka vos kelių centimetrų korekcijos, kad visas įvaizdis pradėtų veikti. Ir būtent tai yra stiliaus esmė – ne dideli pokyčiai, o tikslūs sprendimai.

Kai ilgis parinktas teisingai, kelnės tiesiog „sukrenta“ taip, kaip turi. Ir tada viskas atrodo natūraliai gerai.

Lietuvos pareigūnų dėka per keletą mėnesių iš neteisėtos apyvartos Lietuvoje buvo išimta daugiau nei 800 kg narkotinės medžiagos – kokaino. Dar 220 kg kokaino buvo rasti ir perimti viename iš Vokietijos jūrų uostų.

Šiuo metu ikiteisminiame tyrime, kuriam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroras, įtarimai dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos kontrabandos pareikšti 13-ai asmenų.

Tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad sulaikyti asmenys veikė tarptautinėje organizuotoje grupėje. Prisidengdami įsteigtų ar įsigytų įmonių veikla, įtariamieji iš Centrinės Amerikos valstybių į Lietuvą jūrų keliu gabeno įvairius krovinius – antrines metalo žaliavas, kondicionavimo įrangą ir kt., kuriuose slėpdavo kokaino kontrabandą.

Į Klaipėdos jūrų uostą atgabenti narkotikai buvo iškraunami ir sandėliuojami nuomojamose patalpose Kaune. Čia jie būdavo ruošiami antrinei kontrabandai į Vakarų Europos šalis.

2025 m. gruodžio 22 d. kruopščiai suplanuotos operacijos metu Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai sulaikė 7 įtariamuosius ir atliko 21 kratą. Dalis įtariamųjų buvo užklupti nusikaltimo vietoje – perkraunantys kokaino krovinį ir ruošiantys jį antrinei kontrabandai.

Tąkart iš neteisėtos apyvartos buvo išimta apie 260 kg kokaino, kuris buvo paslėptas 24 užbetonuotose cilindro formos metalinėse konstrukcijose. Šių konstrukcijų demontavimui prireikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų pagalbos.

Sulaikytų asmenų gyvenamosiose vietose ir transporto priemonėse buvo rasti mobilaus ryšio telefonai, kompiuteriai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, GPS ryšio ieškiklis bei kiti ikiteisminiam tyrimui svarbūs daiktai ir dokumentai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino prokuroro prašymus ir visiems įtariamiesiems skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Tęsiant ikiteisminį tyrimą ir bendradarbiavimą su Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnais 2026 m. sausio 6 d. Klaipėdos jūrų uoste buvo perimti dar apie 240 kg kokaino.

Šis kokaino krovinys taip pat buvo atgabentas jūriniu konteineriu su juodojo metalo laužu, paslėpus jį užvirintose metalinės konstrukcijos ertmėse, kurių buvo 21. Krovinio adresatu buvo nurodyta ta pati bendrovė, kurios vadovas buvo sulaikytas dar gruodį. Tyrimo metu nustatyta, kad kokainas galėjo būti pakrautas Kosta Rikos ir Panamos jūrų uostuose.

Analizuojant įvairius tyrimo duomenis buvo nustatytos įtariamųjų sąsajos su dar vienu, 2025 m. gruodžio pradžioje, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų Lietuvoje aptiktu kokaino kontrabandos kroviniu. Tuomet apie 330 kg kruopščiai paslėpto kokaino pareigūnai rado konteineryje su kondicionieriais.

Tyrimo metu taip pat buvo gauti duomenys apie tai, kad 2025 m. lapkričio mėn. 27 d. Bremerhaven (Vokietija) jūrų uoste Vokietijos teisėsaugos pareigūnai patikrino jūriniu konteineriu iš Pietų Amerikos į Lietuvos Respubliką gabentus elektros generatorius ir aptiko juose paslėptus 220 kg kokaino. Įtariama, kad šias narkotines medžiagas gabeno tie patys asmenys, kuriems pareikšti įtarimai Lietuvoje.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 4 d., 260 str. 3 d. ir 260¹ str. 6 d. Už tokių nusikalstamų veikų organizavimą ir vykdymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 18 metų. 

Atvykus ugniagesiams nustatyta, kad degė namo sienos apšiltinimo medžiaga. Gaisro metu išdegė apie 2 kvadratinius metrus apšiltinimo sluoksnio.

Pastatas – vieno aukšto, mūrinis, apie 50x25 metrų dydžio, su bitumine stogo danga.

Informacija parengta pagal pirminius įvykių suvestinės duomenis.

Ankstyvas pavasario augalas, kurio būklė – trapi

Meškinis česnakas – Lietuvoje natūraliai miškuose augantis česnakų genties atstovas. Jis dažniausiai aptinkamas derlinguose, ūksmėtuose lapuočių miškuose, šalia upelių ar šaltiniuotose pašlaitėse. Augalas puikiai prisitaikęs prie ankstyvo pavasario sąlygų – jo lapai prasikala dar prieš medžiams sulapuojant, o už kelių savaičių pasirodo ir balti žvaigždiški žiedai.

Vegetacija trunka neilgai – jau vasaros pradžioje augalas nunyksta, o žiemoti lieka tik svogūnėliai. Meškinis česnakas plinta daugiausia sėklomis, kurių dalį išplatina skruzdėlės, taip pat, nors ir lėčiau, dauginasi svogūnėliais, todėl jo atsikūrimas gamtoje yra lėtas ir jautrus trikdžiams.

Nors šis augalas jau nėra įtrauktas į saugomų rūšių sąrašą, jo būklė išlieka trapi – pagal naujausią vertinimą jis priskiriamas arti grėsmės esančioms rūšims. Tai reiškia, kad net ir nedidelis neatsakingo naudojimo padidėjimas gali turėti neigiamų pasekmių jo populiacijoms.

Kodėl svarbu rinkti atsakingai?

Masiškas meškinio česnako lapų rinkimas, ypač kartu su žiedynstiebiais, silpnina augalus. Jie nebesukaupia pakankamai maisto medžiagų kitų metų vegetacijai, todėl ilgainiui sąžalynai nyksta. Ypač pažeidžiamos yra mažos, pavienės augavietės.

Todėl gyventojai raginami rinkti tik nedidelį kiekį savo reikmėms, neskinti visų augalų vienoje vietoje, nepažeisti augalo svogūnėlių ir neišrauti augalų su šaknimis.

Primename, kad pagal Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles, meškinius česnakus draudžiama parduoti, jei jie surinkti iš natūralios aplinkos. Tai reiškia, kad šis augalas gali būti renkamas tik asmeniniam naudojimui, įvertinus galimą poveikį gamtai.

Saugokime ir kitus pavasario augalus

Ankstyvą pavasarį svarbu saugoti ne tik meškinį česnaką. Dalis augalų yra itin jautrūs ar saugomi, todėl jų rinkti ar naudoti negalima. Tarp jų visų rūšių pataisai, vėjalandės šilagėlės, pavasarinės raktažolės ir kt.

Ypač atkreiptinas dėmesys į pataisus – jie auga itin lėtai, todėl net ir vieno augalo sunaikinimas daro ilgalaikį poveikį jų populiacijoms.

Švęskime atsakingai

Velykos – atgimimo ir gyvybės šventė. Tad kviečiame ją pasitikti tausojant gamtą:

• rinkti augalus saikingai,
• nenaikinti augaviečių,
• rinktis alternatyvias, aplinkai nekenkiančias puošmenas.

Net ir nedideli atsakingi pasirinkimai padeda išsaugoti Lietuvos gamtos įvairovę ateities kartoms. 

Baudžiamosios bylos duomenimis, š. m. kovo 8 d. R. M., vairuodamas automobilį „Honda“, automobilių stovėjimo aikštelėje statydamas transporto priemonę, kliudė kitą automobilį. Apgadintos transporto priemonės savininko iškviesti policijos pareigūnai R. M. nustatė sunkų girtumo laipsnį – vyras į alkoholio matuoklį „pripūtė“ 3,33 promilės.

Nustatinėjant įvykio aplinkybes paaiškėjo, jog R. M. vengia atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Žinodamas, kad jam 2023 m. įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų baudžiamuoju įsakymu už vairavimą neblaiviam yra skirtas draudimas vairuoti transporto priemones penkeriems metams ir šis terminas dar nėra pasibaigęs, vėl vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio.

Šių metų balandžio 2 dieną Kauno apylinkės teismas R. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyręs subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudė vairuoti kelių transporto priemones 7 metus bei nusprendė valstybės naudai išieškoti konfiskuotino automobilio „Honda“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 tūkst. 613 eurų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė. Tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

Kauno apylinkės teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR prokuratūros inf.

Tai buvo atsakymas į GMPT vadovybės 2026 m. kovo 12 d. pradėtas konsultacijas dėl planuojamų GMPT organizacinės valdymo struktūros bei pareigybių sąrašo pakeitimų bei su tuo susijusio grupės darbuotojų atleidimo.

Darbdavio atstovai siūlė iš esmės pertvarkyti visą GMPT valdymo modelį, panaikinant teritorinius skyrius ir jų funkcijas perduodant filialams, įsteigti 5 filialus (įskaitant naują Kauno filialą), kurie veiktų savarankiškai, kiekvienam filialui skirti atskirą finansavimą pagal gyventojų skaičių, o GMPT Centrui palikti tik apie 1 % viso GMPT biudžeto (tik kontrolės ir metodinės funkcijos).

Planuojama ribojamos darbo užmokesčiui skiriamų lėšų sumos – filialuose nebus galima darbo užmokesčiui skirti daugiau kaip 85 procentus visų filialų metinių lėšų, o administruojančių ir bendrąsias funkcijas vykdančių darbuotojų išlaikymui
filialuose įtvirtinti maksimalią 7 procentų sumą nuo bendro filialo finansavimo.

Taip pat iš esmės siūloma mažinti administracijos darbuotojų skaičių (dalis atleidžiami, daliai siūlomos kitos pareigos), sumažinti ir suvienodinti pareigybes (nuo ~395 iki ~83–84) ir įsteigti naują kolegialų valdymo organą – direktorių tarybą, kuri turėtų reikšmingą įtaką sprendimams.

Profesinė sąjunga atsakė, kad struktūrinis pertvarkymas vykdomas netinkamai, nes trūksta informacijos ir dokumentų, konsultacijos vyksta formaliai, nesuteikiant realios galimybės derinti sprendimus, o sprendimai planuojami įgyvendinti skubotai (jau nuo balandžio 1 d.)

Be to, profesinei sąjungai buvo pateikti nepilni ir neaiškūs duomenys, todėl profesinė sąjunga prašo pateikti papildomą informaciją, o būtent:

1) Filialų finansavimo aprašo projektą;

2) Naujų filialų nuostatų projektus (jei tokius planuojama tvirtinti);

3) Visų kuriamų naujų padalinių nuostatų projektus;

4) Patikslintą informaciją apie naują pareigybių sąrašą bei naujų pareigybių aprašymų projektus;

5) GMPT ir atskirų filialų viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos projektus, pateikiant paaiškinimus kaip bus atliekami viešieji pirkimai, įvertinant tai, jog praktiškai visos tarnybos lėšos bus priskiriamos atskiriems filialams;

6) Kitų numatomų priimti įgyvendinant struktūros ir finansavimo pokyčius dokumentų projektus.

Profesinė sąjunga įspėjo, kad nepilnos ir neaiškios informacijos informavimo ir konsultavimo vykdymui pateikimas darbuotojų atstovams pažeidžia Darbo kodekso 206 straipsnyje įvirtintus reikalavimus ir procedūras.

Savo rašte profesinė sąjunga pažymi pagrindinius rizikos veiksnius, kurie gali atsirasti įvykdžius šią pertvarką. Tai yra skirtinga GMP paslaugų kokybė regionuose, nelygios darbuotojų darbo sąlygos ir atlyginimai, darbuotojų migracija tarp filialų, silpna centrinės GMPT kontrolė, Viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo rizikos, Galimi teisės aktų pažeidimai. 

Profesinė sąjunga atkreipė dėmesį, kad iki šiol Lietuvoje buvo siekiama vieningos GMP sistemos, vienodų paslaugų kokybės ir darbo sąlygų darbuotojams ir efektyvaus ir centralizuoto valdymo visoje šalyje, tačiau dabar siūlomi pokyčiai, profesinės sąjungos vertinimu, vykdomi priešinga kryptimi link decentralizacijos.

Profesinės sąjungos nuomone, GMPT teritorinių skyrių naikinimas (jų funkcijų perdavimas kitiems padaliniams) yra teisingas žingsnis. Tačiau filialų savarankiškumo stiprinimas bei fiksuoto filialų finansavimo įteisinimas, centrinei tarnybai paliekant tik 1 proc. visų GMPT lėšų, faktiškai reiškia esminį tarnybos decentralizavimą ir skirtingų sąlygų skirtingoms Lietuvos teritorijos dalims įteisinimą.

Tokie pokyčiai neabejotinai jau artimiausioje ateityje prives prie reikšmingesnių GMP paslaugų kokybės skirtumų įvairiose regionuose.

Natūralu, kad vieniems filialams gali sektis geriau, o kitiems prasčiau, tačiau įteisinus siūlomą struktūros ir finansavimo modelį, centrinė tarnyba neturės jokių svertų ir negalės įtakoti atsirandančių GMP paslaugų kokybės skirtumų įvairiose regionuose (faktiškai dėl pasiūlyto modelio ypatybių tokie skirtumai tik didės!).

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei GMP įstaigų reorganizacijos tikslus, sukuriant vieningą GMPT, būtina išsaugoti ir stiprinti centrinės GMPT funkcijas ir įgaliojimus, nepaliekant svarbiausių klausimų filialų atsakomybei.
Todėl Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ pareikalavo iš GMPT vadovybės pateikti visus teisės aktų ir sprendimų projektus, užtikrinti skaidrų ir pilnavertį konsultavimą, argumentuotai atsakyti į darbuotojų atstovų pastabas.

Taip ji kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą Vyriausybę, Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, Valstybinę darbo inspekciją, Viešųjų pirkimų tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) įvertinti pokyčių teisėtumą ir rizikas, užtikrinti, kad reforma atitiktų įstatymus ir Vyriausybės tikslus, išlaikyti vieningą ir kokybišką GMP sistemą Lietuvoje.
 
„Pritariame pareigybių optimizavimui, tačiau būtina išlaikyti stiprią centrinę GMPT kontrolę, vykdomi pokyčiai negali bloginti nei paslaugų kokybės, nei darbuotojų sąlygų, konsultavimas turi būti realus dialogas, o ne formalumas.

Mūsų tikslas – ne stabdyti pokyčius, o užtikrinti, kad jie būtų skaidrūs, pagrįsti ir naudingi tiek darbuotojams, tiek visiems Lietuvos gyventojams“, – pabrėžė Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė.

Visą raštą skaityti paspaudus nuorodą žemiau.

00.-Del-strukturos-Solidarumas-2026-03-30-1.4 (1)Parsisiųsti

 „Solidarumas“ inf. 

Didžiausia respondentų dalis – 25 proc. – nurodė svarstantys pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo. Dar 21 proc. teigė, kad pinigų išmokėjimo tvarka jiems yra paini ir kelia nepasitikėjimą. 17 proc. apklaustųjų svarsto likti sistemoje ir toliau kaupti, o 15 proc. tvirtino niekada nekaupę ir tuo besidžiaugiantys.

Tuo metu 8 proc. respondentų mano, kad „Sodros“ įmokų grąžinimas į sistemą yra tik būdas susigrąžinti pinigus į valstybės biudžetą, 6 proc. teigė turintys pakankamai informacijos sprendimui priimti. Po 4 proc. apklaustųjų mano, kad valstybės ir „Sodros“ įmokų grąžinimas yra naudingas gyventojui, taip pat tiek pat respondentų nurodė, kad išmokėjimo tvarka jiems yra aiški ir kelia pasitikėjimą. 2 proc. apklaustųjų neturi nuomonės, o variantas, kad trūksta informacijos sprendimui priimti, nesulaukė nė vieno balso.

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad gyventojams vis dar trūksta aiškumo ir pasitikėjimo sistema, o dalis jų rimtai svarsto galimybę atsisakyti kaupimo.

Primintina, kad gyventojai, nusprendę pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo, netrukus sulauks išmokų. Jų sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervedami į asmenines banko sąskaitas, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis sugrįš į „Sodrą“ ir bus paversta pensijų apskaitos vienetais, didinsiančiais būsimą senatvės pensiją.

Pensijų kaupimo bendrovės prašymus nutraukti kaupimą nagrinėja pagal ketvirčius. Sprendimai priimami pasibaigus ketvirčiui, o lėšos pervedamos per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų. Pavyzdžiui, jei prašymas pateiktas 2026 metų sausio 19 dieną, sprendimas bus priimtas po kovo 31-osios, o pinigai gyventoją pasieks iki balandžio 15 dienos.

Svarbu ir tai, kad pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos – pasitraukiantiems gyventojams jų sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus grąžinami be jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų. Valstybės ir „Sodros“ dalis bus įskaityta į būsimą pensiją.

„Žiedinės ekonomikos projektai pritraukia vis daugiau Lietuvos verslo investicijų ir skatina pažangių biotechnologijų plėtrą. Kaišiadoryse planuojamos investicijos leistų pritaikyti baltymų inžineriją kuriant aukštos pridėtinės vertės, eksportui skirtus ingredientus. Tokios investicijos ne tik stiprina inovacijų ekosistemą ir kuria darbo vietas regionuose, bet ir atspindi Lietuvos pramonės transformaciją į aukštųjų technologijų ir žiniomis grįstą ekonomiką“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Paukštienos perdirbimo metu susidarančios šalutinės žaliavos dažnai nėra panaudojamos efektyviai. Planuojama, kad naujojoje gamykloje paukštienos biomasė būtų perdirbama į aukštos pridėtinės vertės funkcinių baltymų produktus, skirtus pašarų, kosmetikos, biotechnologijų ir kitoms pramonės šakoms.

Tarp planuojamų gaminti produktų – itin mažos molekulinės masės peptidai, pasižymintys geru biologiniu prieinamumu ir aukštesne pridėtine verte, palyginti su tradiciniais pašariniais produktais. Šiam biotechnologiniam procesui planuojama pritaikyti inovatyvų uždaro ciklo valdymą, paremtą „Inline NIRS“ spektroskopija ir dirbtinio intelekto vaizdo analitika.

Be to, pagaminti aukštos vertės ingredientai galėtų pakeisti kitose pramonės šakose naudojamas pirmines baltymų žaliavas, kurių gamyba sukelia didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Apie 80 proc. produkcijos planuojama eksportuoti.

„Nuosekliai investuojame į gamybos modernizavimą ir inovatyvius perdirbimo sprendimus. Ši investicija yra svarbi mūsų ilgalaikės plėtros dalis – ji leistų dar efektyviau panaudoti paukštininkystės veikloje susidarančias žaliavas ir prisidėtų prie pažangesnių bei tvaresnių gamybos procesų vystymo Lietuvoje “, – teigia AB „Vilniaus paukštyno“ generalinis direktorius Saulius Petkevičius.

Patvirtinus projektą, naująją gamyklą AB „Vilniaus paukštynas“ ketina pradėti įgyvendinti dar šiemet, o užbaigti 2029 m. Įmonė planuoja sukurti 81 naujas darbo vietas gamybos, technologijų, kokybės užtikrinimo ir administravimo srityse.

„Lietuva turi stiprų maisto pramonės pagrindą ir ambicingų įmonių, siekiančių investuoti į pažangias technologijas. „Vilniaus paukštyno“ investicija yra puikus to pavyzdys – įmonė Kaišiadoryse kuria pirmąją tokio tipo perdirbimo liniją Europoje. Kiekvienas toks projektas stiprina šalies ekonomikos atsparumą“, – sako investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.

„Investuok Lietuvoje“ nuo 2025 m. konsultuoja Lietuvos verslus, siekiančius ar gavusius stambaus projekto statusą. Per šį laikotarpį agentūra konsultavo daugiau nei 80 lietuviško kapitalo įmonių. Į „Investuok Lietuvoje“ galima kreiptis konsultacijoms dėl stambaus projekto paraiškų teikimo, projekto įgyvendinimo bei siekiant pasinaudoti specialiosiomis investavimo ir verslo sąlygomis stambiems projektams.

Stambaus projekto statusą gali gauti apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo interneto serverių paslaugų projektai, kurių investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė ne mažesnė nei 20 mln. eurų (30 mln. eurų investuojant Vilniuje) ir kurie sukuria ne mažiau kaip 20 naujų darbo vietų. Tokiems projektams taikomas 0 proc. pelno mokestis iki 20 metų laikotarpiui, spartesnis teritorijų planavimas ir statybos leidimų išdavimas, supaprastintas migracijos procesas užsienio specialistams ir greitesnė infrastruktūros plėtra; taip pat priskiriamas „Investuok Lietuvoje“ koordinatorius, kuris užtikrina, kad projektas gautų visas numatytas specialias investavimo ir verslo sąlygas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inf. 

Policijos pareigūnai pabrėžia, kad didesnis kamerų tinklas ne tik padeda efektyviau reaguoti į pažeidimus, bet ir veikia kaip prevencinė priemonė. Tikimasi, kad aiškesni vaizdo duomenys palengvins kasdienį pareigūnų darbą ir leis greičiau spręsti įvairias situacijas.

Kaip sakė Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, tai – investicijos į gyventojų saugumą.

„Modernizuotas miesto stebėjimo kamerų tinklas suteikia daugiau galimybių užtikrinti tvarką mieste, o kartu – ir didesnį gyventojų saugumo jausmą. Tai svarbus žingsnis stiprinant nusižengimų prevenciją ir padedant policijos pareigūnams greičiau gauti jiems reikalingą informaciją“, – sakė M. Sinkevičius.

„Nuo balandžio 13 d. iki gegužės 11 d. šv. Mišios šeštadieniais 10 val., o sekmadieniais 10 ir 12 val. bus aukojamos Skarulių šv. Onos bažnyčioje“, – praneša Jonavos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios bendruomenė.

Darbo dienomis 9 ir 18 val., šeštadieniais 18 val., o sekmadieniais 8 val. šv. Mišios bus aukojamos Jonavos bažnyčios rūsyje.

Bažnyčios bendruomenė atsiprašo tikinčiųjų už laikinus nepatogumus.

Jonavos ligoninėje įdiegta moderni medicininio deguonies tiekimo sistema – viena svarbiausių ligoninės infrastruktūros dalių. Ji užtikrina nepertraukiamą deguonies tiekimą pacientams, kuriems reikalinga kvėpavimo pagalba.

Pasak ligoninės direktoriaus Gedimino Ramanausko, tokia sistema yra būtina gyvybinėms funkcijoms palaikyti, ypač intensyvios terapijos, chirurgijos ir vidaus ligų skyriuose.

„Nauja įranga gamina ir tiekia deguonį visiems chirurgijos ir terapijos skyriams – vienu metu galime deguonimi aprūpinti net 60 pacientų. Centralizuota sistema yra automatinė, ji veikia autonomiškai kiekviename ligoninės aukšte“, – sako G. Ramanauskas.

Sistemą sudaro ligoninės rūsyje įrengti deguonies šaltiniai (talpyklos ir generatoriai), skirstymo vamzdynai, slėgio reguliatoriai ir galutiniai išvadai palatose.

Medicininio deguonies poreikio svarba ypač išryškėjo COVID-19 pandemijos metu, kai ligoninėje buvo naudojami kilnojamieji deguonies aparatai. Naujoji sistema leidžia atsisakyti laikinų sprendimų ir užtikrina kur kas patikimesnį bei efektyvesnį deguonies tiekimą.

Įdiegta sistema atitinka naujausius terapiniams skyriams keliamus reikalavimus: ji veikia tyliai, yra patogesnė naudoti, o svarbiausia – užtikrina deguonies tiekimą kiekvienai vidaus ligų skyriaus lovai.

Pacientų patogumui Jonavos ligoninėje taip pat įrengtas dar vienas liftas. Jis pagerins susisiekimą tarp aukštų, palengvins pacientų ir personalo judėjimą bei bus ypač svarbus ekstremalių situacijų atvejais, užtikrinant greitesnę evakuaciją.

Kritinės infrastruktūros modernizavimas Jonavos ligoninėje vykdomas įgyvendinant sveikatos sistemos stiprinimo priemones. Projektas finansuojamas LR sveikatos apsaugos ministerijos skiriamomis lėšomis, taip pat prisideda Jonavos rajono savivaldybė, vykdydama viešuosius pirkimus, užtikrindama projekto koordinavimą ir priežiūrą.

Jonavos ligoninės inf.

Jonavoje – nė vieno gripo ar COVID atvejo

Nors praėjusią savaitę gripo, COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, tačiau didžioji dalis į ligonines patekusių asmenų išlieka rizikos grupių asmenys – vyresni nei 65 m. amžiaus. Mažiausias sergamumas registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. 

Kauno apskrityje sergamumas siekia 657.18 atv. 100 tūkst gyventojų. Jonavos rajono savivaldybėje sergamumas ženkliai sumažėjęs ir siekia 375.05 atv. 100 tūkst gyventojų: ŪVKTI iš viso sirgoa 156 jonaviečiai, nei gripo, nei Covid virusų nenustatyta.  

Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Komentaro dėl šios situacijos kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (Kauno AVPK), prašant įvertinti, ar viešai platinami sąrašai gali būti laikomi tiksliais, ar jie gali trikdyti pareigūnų veiklą, taip pat – kaip gyventojams reikėtų reaguoti į tokio pobūdžio turinį.

Kauno AVPK pateiktame komentare pabrėžiama, kad tokia informacija nėra vieša ir jos tikrumas nėra patvirtinamas.

„Policijos automobilių sąrašai nėra viešo pobūdžio informacija, todėl jų tikslumas nėra patvirtinamas. Nežymėtos transporto priemonės yra viena iš policijos veiklos priemonių, todėl duomenys apie jas nėra viešinami.

Gyventojams rekomenduojama kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose plintantį turinį, nesidalyti nepatikrinta informacija ir nesiremti ja priimant sprendimus",- rašoma policijos komentare.

Pareigūnai taip pat akcentuoja, kad nepatikrintos informacijos sklaida gali klaidinti visuomenę, todėl gyventojai raginami atsakingai vertinti socialiniuose tinkluose matomą turinį ir jo neplatinti.

Dar praėjusių metų rudenį dviejų rinktinės rungtynių metu buvo įvertinti šalies futbolui nusipelnę asmenys. Pirmiausia apdovanoti buvo tais metais jubiliejus minėję asmenys. Pirmojo laipsnio ordinu apdovanoti gan ryškūs futbolui nusipelnę žmonės Vytas Jančiauskas ir Kęstutis Latoža, antrojo laipsnio - Arminas Narbekovas ir Raimondas Vainoras, trečiojo laipsnio - Vitalis Levandrauskas ir Drąsuolė Bielevičiūtė.

Taip pat buvo apdovanoti ir Lietuvos masinio futbolo lyderiai, kurie daug dirba su masiniu futbolu ir skleidžia šio sporto idėjas mokyklose, darželiuose bei visur kitur.

Tuo tarpu žymūs ir prie futbolo dirbę asmenys apdovanoti ir šių metų Lietuvos bei Sakartvelo draugiškų rungtynių metu. LFF garbės ordinais įvertintas ir dar vienas būrelis futbolo entuziastų. Pirmojo laipsnio ordinais apdovanoti Saulius Stankūnas bei Eugenijus Riabovas, trečiojo – Tomas Ražanauskas, Jurijus Lukjančukas, Raimondas Bertašius, Zenonas Sabaliauskas, Antanas Andriuškevičius. 

Visgi, savo didžiąją gyvenimo dalį futbolui atidavė ir Jonavos krašto atstovas Algimantas Sakavičius. Lietuvos futbolo federacijoje toks žmogus pro akis nepraslydo. A.Sakavičius ne tik daug metų atidavė žaisdamas futbolą, atstovaudamas mūsų kraštą, bet šis jonavietis save realizavo dirbdamas sunkų teisėjo darbą įvairaus lygio varžybose. Aišku, metams bėgant A. Sakavičius tapo varžybų inspektoriumi, jau vertindamas kitų, jaunų teisėjų darbą. Būtent šis futbolui atsidavęs žmogus per rungtynes Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno stadione buvo apdovanotas 3 laipsnio ordinu, kurį įteikė pats LFF prezidentas Edgaras Stankevičius.

Teksto autorius Kęstutis Putelis

Aktyvūs mokymosi metodai – tai ugdymo būdai, skatinantys mokinius aktyviai dalyvauti pamokoje: diskutuoti, tyrinėti, spręsti problemas ir bendradarbiauti. Mokykloje plačiai taikomas darbas grupėse ir porose, projektinė veikla, diskusijos, minčių lietus, vaidmenų žaidimai bei patyriminis ugdymas. Pamokose mokiniai analizuoja realias situacijas, atlieka tiriamuosius darbus, ieško sprendimų praktinėms problemoms. Tokia veikla ne tik padeda geriau suprasti mokomąją medžiagą, bet ir ugdo kritinį mąstymą, kūrybiškumą, socialinius įgūdžius bei savarankiškumą.

Aktyvių metodų taikymas glaudžiai siejamas su universalaus dizaino mokymuisi principais. UDM grindžiamas nuostata, kad ugdymo turinys, metodai ir vertinimas turi būti iš anksto pritaikyti skirtingiems mokinių poreikiams. Tai reiškia, kad informacija pateikiama įvairiais būdais – vizualiai, žodžiu ir per praktinę veiklą, mokiniams suteikiama galimybė pasirinkti, kaip jie parodys savo žinias, o įsitraukimui užtikrinti taikomi skirtingi būdai. Toks lankstus požiūris ypač svarbus 1–8 klasėse, kur mokinių gebėjimai, patirtys ir mokymosi tempai labai skiriasi.

Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje taikant aktyvius mokymosi metodus ir UDM principus siekiama sukurti ugdymo procesą, kuriame kiekvienas mokinys gali patirti sėkmę. Skirtingų gebėjimų mokiniai gali dirbti savo tempu, pasirinkti tinkamiausius mokymosi būdus ir gauti reikiamą pagalbą. 

Siekiant įvertinti aktyvių mokymo metodų ir universalaus dizaino principų poveikį mokinių pasiekimams bei įsitraukimui, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ir mokykloje 2026 m. vasario – lapkričio mėnesiais vykdomas aktyvių mokymosi metodų ir UDM principų taikymo poveikio 5-8 klasių mokinių pasiekimams tyrimas. Šio tyrimo konsultantė yra Šiaulių akademijos docentė L.Tomėnienė, su kuria draugystė tęsiasi nuo TŪM (tūkstantmečio mokyklų programos) įgyvendinimo. Bendradarbiavimas su Šiaulių akademija leidžia užtikrinti tyrimo metodologinį pagrįstumą ir rezultatų patikimumą. Tyrime taikomi mišrūs metodai: analizuojami mokinių pasiekimų duomenys, vykdomos apklausos, atliekamas pamokų stebėjimas, vykdomos mokytojų refleksijos.

Gauti rezultatai padės identifikuoti efektyviausias ugdymo praktikas, įvertinti jų poveikį skirtingų gebėjimų mokiniams ir teikti pagrįstas rekomendacijas tolesniam ugdymo proceso tobulinimui. Be to, toks bendradarbiavimas stiprina mokyklos ir mokslo institucijos partnerystę, skatina duomenimis grįstą sprendimų priėmimą bei nuolatinį pedagogų profesinį augimą. Tai kuria modernią, atvirą ir kiekvienam mokiniui palankią mokyklą.

Džiaugiamės, kad aktyvių mokymosi metodų taikymas, jų poveikio tyrimas prisideda prie kokybiško ugdymo Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje, skatina mokinių įsitraukimą ir padeda siekti geresnių mokymosi rezultatų. Tokia ugdymo kryptis atitinka šiuolaikinės mokyklos tikslus ir ruošia mokinius sėkmingai ateičiai.

Direktorė Gražina Gečienė

„Migracijos politika šiandien turi būti ne tik lanksti ir paremta duomenimis, bet pirmiausia orientuota į Lietuvos nacionalinius interesus, visuomenės saugumą ir ilgalaikius valstybės poreikius. Atnaujintomis gairėmis siekiame aiškiai apibrėžti kryptis – mažinti emigracijos paskatas, skatinti grįžtamąją migraciją, užtikrinti darbo rinkos poreikius ir kartu stiprinti migracijos kontrolę bei užsieniečių integraciją“, – sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Iki šiol galiojusios Lietuvos migracijos politikos gairės paskutinį kartą buvo keistos prieš šešerius metus – 2020 m. vasario 26 d. Atnaujinus dokumentą, įvardyti pagrindiniai veiksniai, į kuriuos būtina atsižvelgti formuojant ir įgyvendinant migracijos politiką. Tarp jų – nepalankios demografinės prognozės, ekonomiškai aktyvių gyventojų mažėjimas, darbo rinkos poreikiai, valstybės saugumo interesai ir užsieniečių integracijos iššūkiai.

Naujose gairėse numatyta mažinti emigracijos paskatas ir skatinti grįžtamąją migraciją, sprendžiant gilumines emigracijos priežastis bei stiprinant ryšį su Lietuvos diaspora. Taip pat siekiama užtikrinti ekonomikos vystymąsi ir darbo rinkos poreikius atitinkančią darbo jėgos pritraukimo politiką, prioritetą teikiant Lietuvos piliečių grįžimui, lietuvių kilmės asmenų ir Europos Sąjungos piliečių atvykimui, aukštos kvalifikacijos užsienio specialistų pritraukimui bei užsienio studentų skatinimui pasilikti dirbti Lietuvoje.

Gairėse taip pat pabrėžiama, kad trūkstama darbo jėga turi būti pritraukiama iš saugių šalių, kurių piliečių atvykimas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar nelegalios migracijos grėsmės. Kartu numatoma stiprinti kovą su nelegaliu darbu ir migrantų išnaudojimu, nuolat vertinti valstybės saugumo, radikalizacijos ir kitas rizikas, o prireikus – griežtinti atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygas.

Svarbi gairių dalis skirta Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integracijai. Numatyta kurti efektyvesnį užsieniečių integracijos mechanizmą, stiprinti lietuvių kalbos mokymo ir sociokultūrinės integracijos sistemą, didinti darbdavių įsitraukimą į integracijos procesus.

Taip pat bus stiprinamos migracijos kontrolės priemonės, kurios leistų užkirsti kelią neteisėtai ir instrumentalizuotai migracijai, piktnaudžiavimui prieglobsčio procedūromis, kartu užtikrinant  valstybės saugumą, viešąją tvarką,  visuomenės sveikatą, ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų dėl migrantų apsaugos žmogaus teisių ir laisvių srityje įgyvendinimą. Be to, bus plėtojamas tarpinstitucinis migracijos politikos koordinavimo mechanizmas, informacinių sistemų sąveikumas ir elektroninės paslaugos.

Atskirai akcentuojama ir nuolatinė migracijos bei integracijos procesų stebėsena. Nuo 2026 m. liepos 1 d. stebėsenai reikalingi duomenys turės būti teikiami per Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą. Kasmet iki birželio 1 d. Vidaus reikalų ministerija Vyriausybės Migracijos komisijai teiks migracijos politikos įgyvendinimo ataskaitą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo ataskaitą, kuri pirmiausia bus svarstoma Komisijoje užsieniečių integracijai koordinuoti.

Atnaujintomis Lietuvos migracijos politikos gairėmis turės vadovautis ministerijos, kitos institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją priimdamos sprendimus, rengdamos teisės aktų projektus, svarstydamos pasiūlymus dėl Europos Sąjungos teisės aktų, rengdamos Lietuvos pozicijas ir atstovaudamos valstybės interesams nacionaliniuose bei tarptautiniuose formatuose.

Projektas atitinka Dvidešimtosios Vyriausybės programos migracijos politikos srities nuostatas. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane buvo numatyta atnaujinti Lietuvos migracijos politikos kryptis 2026 m. pirmąjį ketvirtį. Rengiant projektą taip pat atsižvelgta į 2025 m. „Kurk Lietuvai“ projekto metu parengtas rekomendacijas dėl užsieniečių integracijos sistemos tobulinimo.

Vidaus reikalų ministerijos parengta informacija.

Paskelbus nacionalinio aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ piešinių konkurso „Mažos rankytės rūšiuoja – gamta dėkoja” rezultatus, paaiškėjo, kad ADOMO PAULAUSKO piešinys užėmė II-ąją vietą, o MEIDOS VELYKYTĖS - V-ąją vietą (ugdytinius paruošė mokytojos Dijana Borisovienė, Milita Čelkonienė ir Vera Valentaitė). Konkurso tikslas – skatinti vaikus nuo mažens pažinti rūšiavimo svarbą ir ugdyti atsakomybę už savo aplinką. Piešiniai turėjo atspindėti elektronikos ir baterijų atliekų rūšiavimo temą.  

Respublikiniame ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų piešinių konkurse „Kai medžiai kvėpuoja – žemė gyva!“ I-ąją vietą laimėjo EVA VANSEVIČIŪTĖ, o III-ąją – SAULĖ JAKUITYTĖ (paruošė mokytoja Dijana Borisovienė). Konkursas skirtas Pasaulinei Žemės dienai paminėti. Konkurso tikslas – sudaryti vaikams sąlygas kūrybiniame darbe išreikšti savo nuostatas apie gyvosios gamtos svarbą žmogaus gerovei bei Žemės išsaugojimui.  

Lietuvos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinių klasių ugdytinių piešinių konkurse-parodoje „Gandrai, gandrai, ga, ga, ga“, GABRIELĖ DRULYTĖ laimėjo I-ąją vietą (paruošė mokytoja Milita Čelkonienė). Konkurso – parodos tikslas – skatinti vaikus kūrybiškai paminėti baltųjų gandrų sugrįžtuves.  

Didžiuojamės kiekvienu mažuoju kūrėju. Teauga mūsų jaunoji karta kūrybiška ir atsakinga.

Mokytoja ekspertė Dijana Borisovienė ir mokytoja metodininkė Milita Čelkonienė

„Didžioji dalis žmonių kasdien jaučia įvairias emocijas, nuotaikų svyravimus, tam tikras įtampas. Pavartojus alkoholio ar kitų, nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų smegenyse kyla įvairios cheminės reakcijos, paveikiama jų sritis, atsakinga už sprendimų priėmimą. Tuomet sutrinka sprendimų priėmimo kelias, atsiranda atsipalaidavimas ir terpė pasireikšti tam tikroms asmenybės dalims, kyla neapsvarstyti, impulsyvūs veiksmai: vieni žmonės tampa laisvesni kalbėti, gali pasakyt kažką gero ar blogo, ko blaivūs neišdrįstų pasakyti, kiti gali susikaupusį pyktį, emocijas išlieti ant kito žmogaus ar veiksmais tam tikroje situacijoje, treti sėda už vairo ir panašiai“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė Paulina Kiškytė.

Gali rodyti gilesnes problemas

Kaip žmogus elgsis išgėręs alkoholio, priklauso nuo kelių aspektų – esamos emocinės būsenos, asmenybės tipo bei dabartinių jo gyvenimo aplinkybių.

„Visi esame skirtingi, buvome suformuoti mus supančios aplinkos, artimų žmonių, todėl turime skirtingų asmenybės bruožų. Esamos gyvenimo aplinkybės taip pat skiriasi ir keičiasi. Visi šie komponentai ir lemia, kokia asmenybės pusė atsiskleis pavartojus alkoholio – vieną kartą tas pats žmogus gali tapti itin linksmas, vakarėlio siela, o kitą kartą į paviršių gali iškilti pyktis ar nepasitenkinimas. Taip pat alkoholio poveikis organizmui priklauso ir nuo to, ar žmogus pavalgęs, išsimiegojęs, nuo hormonų ciklų, tad tikrai ne visada reakcija bus vienoda“, – kalba P. Kiškytė.

Jos teigimu, praėjus alkoholio poveikiui vieniems žmonėms gali būti gėda dėl to, kaip jie elgėsi pavartoję, ko prikalbėjo, o kitiems tai būna nė motais, jie ir toliau elgiasi taip pat. Pastarasis elgesys gali rodyti gilesnę problemą – kad alkoholio vartojimas jau gali būti žalingo vartojimo stadijoje.

„Yra svarbu, ar po tokių atvejų žmogus supranta, kaip alkoholis jį veikia, ir ar geba padaryti išvadas. Pavyzdžiui, vartojimo eigoje pajautus apgirtimą ir pasikeitusią būseną daugiau nebegerti bei to sprendimo laikytis. Jei taip, tuomet vartojimas laikomas mažai rizikingu. Žalingu jis tampa, kai žmogus pradeda nebekontroliuoti alkoholio kiekio ir vartojimo dažnio, nors ir žino, kad tai gali lemti jo neprognozuojamą elgesį. Jei tai kartojasi, vertėtų pasikonsultuoti su specialistais, nes ilgainiui tai gali tapti priklausomybe nuo alkoholio“, – atkreipia dėmesį gydytoja psichiatrė.

Paprastai tokios situacijos, kai alkoholio pavartojęs žmogus ima elgtis neadekvačiai, nėra malonios jo artimiesiems, tačiau gydytoja psichiatrė primena svarbią taisyklę – su neblaiviu žmogumi nereikia nieko aiškintis. Pokalbiui reikėtų susėsti kitą ar net dar kitą dieną, kai žmogus blaivus ir nebelikę jokių abstinencijos reiškinių. Vertėtų aptarti, kokia buvo situacija, kaip ją matė artimieji ir pats žmogus, pasidalinti savo emocijomis, paklausti, kaip jis ar ji jautėsi.

„Tuo visas artimųjų vaidmuo ir baigiasi – pasakymu, kad jie bus šalia, jei prireiktų pagalbos, palaikymo, patarimo. Nes priimti sprendimą, kad problema galbūt išties yra ir reikia pagalbos, gali tik pats žmogus. Artimieji gali pasiūlyti nueiti pasikalbėti pas specialistą, išgirsti nuomonę, motyvuodami, kad pats žmogus nėra specialistas. Kartais būna, kad pats žmogus „užkimba“ už šio pasiūlymo, galvodamas, kad specialistas patvirtins, jog jokios problemos nėra, bet iš esmės patys viduje norėtų suprasti, ar viskas gerai, nes jų elgesys gali kelti nerimą jiems patiems“, – sako ji.

Derybos su savimi

Žalingo alkoholio vartojimo etape būna daug neigimo – žmogus pastebi ritualus ir tendencijas, bet sau neigia, kad tai yra problema. Atsiranda pasiteisinimai „sustosiu, kada norėsiu“, „niekas manęs nesupranta“, „čia tik šįkart taip nutiko“ ir panašūs.

„Vis dėlto žmogus nėra aklas, jis mato, kad atsirado dėsningumai, kad kyla sunkumų kontroliuoti alkoholio kiekį, vartojimo dažnį ir tai kelia įvairių gyvenimiškų problemų. Tuomet paprastai prasideda vidiniai pokalbiai su savimi, pavyzdžiui, pažadai nebegerti mėnesį ar kažkiek laiko. Kai tai nepavyksta ir nesiseka pačiam susitvarkyti, gali kilti noras ignoruoti realybę, bėgti nuo jos. Jeigu visi save „pagautų“ ir kreiptųsi pagalbos dar žalingo vartojimo etape, sergančiųjų priklausomybe nuo alkoholio skaičiai būtų žymiai mažesni“, – teigia pašnekovė.

Pacientams, kuriems nustatomas žalingas vartojimas, ar tiems žmonėms, kurie įtaria esantys tokiame etape, gydytoja psichiatrė siūlo atlikti eksperimentą – pusmetį bet koks alkoholio vartojimas turi būti tik socialus, pavyzdžiui, šventėje, ir galima išgerti tik po tam tikrą nedidelį kiekį. Jokiomis aplinkybėmis alkoholio nevartoti vienam, pavyzdžiui, grįžus namo po darbo, norint atsipalaiduoti.

„Reikia žymėti alkoholio vartojimo progas bei kiekius ir stebėti, ar pavyksta išlaikyti užsibrėžtą vartojimo modelį, sau nemeluojant. Beveik visi pacientai, kuriems uždaviau šiuos namų darbus, po pusmečio nebegrįžo. Turbūt todėl, kad jiems nepavyko ir buvo sunku tai pripažinti, nes pripažinimas, kad turi problemą ir reikia ją spręsti, yra sunkioji sveikimo nuo priklausomybės dalis“, – sako P. Kiškytė.

Ilgalaikio vartojimo žalą ištaisyti sudėtinga

Pasak gydytojos psichiatrės, galvoti, kad žalingas alkoholio vartojimas praeis savaime, nėra teisinga, nes dažniausiai būna atvirkščiai – žmogus suserga priklausomybe, kuri ilgainiui daro vis didesnę žalą ir neigiamą poveikį asmenybei.

Vienas ryškiausių bruožų – žmogus ima vis dažniau meluoti, išsisukinėti, ignoruoti realybę, visada randa pasiteisinimų, kodėl jis negali kreiptis pagalbos, kad kiti žmonės bei artimieji jo nesupranta, kaltina. Bendravime gali atsirasti vis daugiau neadekvatumo, grubumo, priekabiavimo, asocialaus elgesio ir panašiai.

P. Kiškytė sako, kad ilgainiui, žmogui nesikreipiant pagalbos bei tęsiantis gausiam alkoholio vartojimui, palaipsniui vyksta asmenybės degradacija. Žmogus izoliuojasi nuo sociumo, nebejaučia poreikio save realizuoti, dirbti, kurti santykių, užsiimti bet kokia veikla, o vartojimas tampa iš esmės vieninteliu poreikiu. Žmogui tampa nebesvarbu, kaip jis atrodo, kur gyvena, ką veikia, ir jis net nesuvokia, kad galima gyventi kitaip.

„Taip paprastai nutinka po daugiau nei 10-15 metų gausaus ir kone nuolatinio alkoholio vartojimo. Esu mačiusi pacientų, kurių vienintelis tikslas buvo vartoti, ir buvo akivaizdu, kad jokiais būdais nebepavyksta pasiekti žmogaus, to asmens, kuris dar norėtų sveikti ir kažką keisti gyvenime. Retais atvejais „prisibelsti“ padeda situacijos, kai žmonėms iškyla rimtų sveikatos problemų ar jie atsiduria mirties akivaizdoje. Tačiau tokia kaina per didelė, todėl mano patarimas būtų neignoruoti galimos problemos, neleisti jai įsisenėti ir nebijoti konsultuotis su specialistais“, – apibendrina gydytoja psichiatrė.

Respublikinio priklausomybės ligų centro inf. 

Metinę gyventojo šeimos turto deklaraciją už 2025 m. (forma FR0001 versija 01) Valstybinei mokesčių inspekcijai galima pateikti ir elektroniniu būdu, naudodamiesi elektroninio deklaravimo sistema (EDS).

Asmenys ir šeimos nepateikę metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos iki 2026 m. gegužės 1 d., iš Jonavos  rajono savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio  būsto nuomą, sąrašo bus išbraukiami, o Savivaldybės socialiniuose  būstuose gyvenančių ir savo prievoles pamiršusių asmenų atžvilgiu bus sprendžiamas klausimas dėl  nuomos sutarties  nutraukimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Jonavos rajono savivaldybės Turto ir aplinkos apsaugos skyrius

Vienas svarbiausių pakeitimų – būsto vertės ribos, iki kurios jaunos šeimos būtų atleidžiamos nuo notaro atlyginimo už hipotekos sandorio tvirtinimą, padidinimas nuo 87 tūkst. iki 120 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, jeigu jauna šeima pirktų pirmąjį būstą už 119 tūkst. eurų, jai būtų taikoma notaro atlyginimo lengvata už hipotekos sandorio patvirtinimą (dabar ji taikoma tik iki 87 tūkst. Eur). Tai reiškia, kad notarų atlyginimo lengvata būtų taikoma platesniam pirmąjį būstą įsigyjančių šeimų regionuose ratui.

Taip pat numatyta, kad tvirtinant hipotekos sutartį pagal refinansavimo sutartį, kai įkeičiamas šeimos turtas arba vienintelis asmens būstas, atleidimo nuo notaro atlyginimo dydis būtų didinamas nuo 30 iki 50 procentų, tačiau negalėtų būti mažesnis nei 54 eurai. Ši nuostata būtų taikoma kreditams, skirtiems asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms.

„Matome, kad šiuo metu viena iš priežasčių, kurią nurodo jauni žmonės, kodėl nesukuria šeimos – tai būsto prieinamumas. Tad mes ieškome sprendimų, kurie leistų kiek sumažinti tą naštą. Mažindami notarinius kaštus ir derindami finansines paskatas, siekiame, kad valstybės pagalba būtų ne tik deklaratyvi, bet ir praktiškai pasiekiama“, – sako teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

Teisingumo ministerija pabrėžia, kad šie pakeitimai taip pat prisidės prie nuoseklesnio teisinio reguliavimo. Šiuo metu Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme jau numatyta, kad valstybės parama taikoma būstams iki 120 tūkst. eurų vertės, tačiau notarų atlyginimo lengvata buvo siejama su žemesne – 87 tūkst. eurų – riba.

Suvienodinus šias vertes aiškiai apibrėžiamas tas pats pirmojo būsto vertės intervalas, kuriam taikomos ir finansinės paskatos, ir notarų atlyginimo lengvatos. Tai didina teisinio reguliavimo aiškumą, skaidrumą ir užtikrina, kad parama pasiektų daugiau jaunų šeimų, planuojančių kurtis tiek regionuose, tiek didesniuose miestuose.

Jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką (vaikus) auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų. 

Lengvatų pakeitimai įsigalios nuo 2026 m gegužės 1 d.

Teisingumo ministerijos  inf. 

Onkologinių ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programos Lietuvoje yra plačiai prieinamos, tačiau jomis aktyviai naudojasi tik dalis gyventojų. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad reguliariai savo sveikatą pagal prevencines programas tikrinasi 36 proc. šalies gyventojų, dar tiek pat tai daro tik retkarčiais, o 13 proc. – apie šią galimybę žino, bet ja nepasinaudoja.

Net 37 proc. respondentų, nedalyvaujančių prevencijos programose, nors apie jas žinančių, taip pat besitikrinančiųjų tik retkarčiais, teigia nematantys poreikio „ieškoti ligų“, jei jaučiasi gerai. Dar 31 proc. nurodo laiko stoką, 20 proc. – motyvacijos ar paskatinimo trūkumą. Be to, 16 proc. gyventojų vengia tikrintis, nes bijo sulaukti neigiamų patikros rezultatų.

„Vis dar gajus požiūris, kad tikrintis verta tik pajutus simptomus, yra klaidingas – ankstyvosiose ligos stadijose žmogus dažniausiai nejaučia jokių požymių. Todėl labai svarbu neatidėlioti ir pasinaudoti galimybe pasitikrinti net ir jaučiantis gerai. Reguliari patikra leidžia ne tik sumažinti sudėtingo gydymo riziką, jei jo prireiks, bet ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę. Prevencija prasideda nuo atsakingo sprendimo rūpintis savo sveikata šiandien“, – sako Jurgita Grigarienė, VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja.

Vis dėlto tyrimas atskleidžia aiškius veiksnius, galinčius paskatinti didesnį gyventojų įsitraukimą. Didžiausią įtaką daro šeimos gydytojo rekomendacija ar priminimas – tai nurodė 57 proc. apklaustųjų, nedalyvaujančių programose bei dalyvaujančių jose nereguliariai. Taip pat svarbus asmeninis kvietimas pasitikrinti (41 proc.), artimųjų paskatinimas (18 proc.). Reikšmingu motyvu tampa ir artimųjų patirtys – liga (12 proc.) ar netektis dėl ligos (10 proc.).

„Šis tyrimas patvirtina, kad kalbant apie prevenciją, svarbiausias žmogus šalia paciento yra šeimos gydytojas. Būtent jo rekomendacija ar paprastas priminimas dažniausiai tampa tuo postūmiu, kuris paskatina žmones pasirūpinti savo sveikata. Nors įtakos turi ir kitos priemonės, šeimos gydytojo žodis išlieka patikimiausias ir veiksmingiausias. Tai rodo, kad stiprus, pasitikėjimu grįstas ryšys tarp gydytojo ir paciento yra viena svarbiausių sąlygų, skatinančių laiku tikrintis sveikatą ir dalyvauti prevencinėse programose“, – sako J. Grigarienė.

Gyventojai taip pat įvardijo sąlygas, kurios padėtų jaustis ramiau, atliekant profilaktinius tyrimus. Beveik pusė respondentų (48 proc.) pabrėžė aiškaus ir paprasto tyrimų bei galimų rezultatų paaiškinimo svarbą. 45 proc. teigia, kad juos ramina žinojimas apie ankstyvos diagnostikos naudą – galimybę išvengti ligos arba ją lengviau gydyti. Svarbūs ir praktiniai aspektai: trumpas tyrimų rezultatų laukimo laikas (31 proc.) bei medicinos personalo, ypač šeimos gydytojo ar jo komandos, palaikymas ir nuraminimas (24 proc.).

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių įgyvendinimo išlaidas kompensuoja ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Pagal šias programas privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali nustatytu dažnumu nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, taip pat dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Norėdami pasitikrinti, gyventojai turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Kvietimo pasitikrinti žmonės gali sulaukti ir iš koordinacinio centro, kuris kviečia dalyvauti ligų prevencijos programose.

Daugiau apie visas fondo lėšomis finansuojamas prevencines programas bei dalyvavimą jose galima sužinoti ligonių kasos interneto svetainėje.

Visą VLK užsakymu atliktą tyrimą galima rasti čia.

VLK inf. 

Pratybų metu bus padidėjęs priešgaisrinių tarnybų, policijos ir kitų civilinės saugos pajėgų judėjimas Jonavos mieste ir AB „Achema“ prieigose. Taip pat pratybų metu bus vykdomas Perspėjimo sirenomis sistemos patikrinimas – kauks sirenos.  

Prašome gyventojų pasidalinti šia informacija su artimaisiais bei perspėti apie planuojamas pratybas, nuraminti, jog pavojaus nėra, vyksta pratybos. 

Tą pačią dieną, balandžio 2 d. (ketvirtadienį) nuo 11:52 val. Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema – visoje šalyje kauks sirenos.  

Patikrinimo metu sirenos kauks 3 minutes (nuo 11:52 iki 11:55 val.).  

Nustojus kaukti sirenoms, 11:55 val. per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei regionines ir vietines radijo stotis bus skelbiama informacija ir rekomendacijos.  

Taip pat gyventojams bus išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus. 

Prašome gyventojų pasidalinti šia informacija su artimaisiais bei perspėti apie planuojamą sirenų patikrinimą, nuraminti, jog pavojaus nėra. 

Kviečiame parsisiųsti mobiliąją programėlę LT72, kurioje rasite naudingą informaciją apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. 

Atnaujinimo data: 2026-03-31

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) informuoja, kad balandžio 2 d. (ketvirtadienį) Lietuvoje planuotas planinis gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas yra atšaukiamas. Sprendimas priimtas įvertinus tą pačią dieną vyksiančius valstybinius brandos egzaminus mokyklose ir siekiant užtikrinti sklandžią jų eigą. Apie naują gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimo datą visuomenė bus informuota artimiausiu metu. Plačiau apie tai ČIA. 

Kaip pranešė policija, liepos 29 d. apie 08 val. Lenkijos pilietis (gim. 1987 m.) pastebėjo, kad pavogtas jam priklausantis automobilis Honda Civic, 2009 m. laidos, kuris stovėjo Jonavos mieste, Panerių gatvėje.

Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pastaruoju metu tai – jau antrojo automobilio vagystė Panerių gatvėje. Liepos 17 dieną prie Panerių gatvėje pavogtas čia stovėjęs 2007 metų gamybos  „VW Touran“.

Balandžio mėnesio tikslinės prevencinės ir kontrolės priemonės:

● Balandžio 1–4 d. – važiavimo per sankryžas, geležinkelių pervažas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

● Balandžio 7–10 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

● Balandžio 13–19 d. – transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė. Balandžio 15 d., trečiadienį, – 24 valandų priemonė „Greičio maratonas“. Policijos pareigūnai naudos mobiliuosius rankinius ir (ar) automobiliuose įrengtus greičio matuoklius. Ši priemonė inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network). Be to, dėmesys bus skirtas ir vairuotojų elgesiui prieš pėsčiųjų perėjas, būtent, ar praleidžiami pėstieji perėjose.

● Balandžio 21–24 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, kontrolė.

● Balandžio 27–29 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Balandžio 6-ąją minėsime Saugaus eismo dieną Lietuvoje.

Policija primena:

– Nuo balandžio 10 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.

– Nuo balandžio (iki lapkričio) lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 120 km/val. Keliuose su asfalto ar betono danga (ne gyvenvietėse) – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose (ne gyvenvietėse) – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.

– Dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, mopedų, motociklų vairuotojai naudokite saugos šalmus, taip pat kitas kūno apsaugos priemones (akių, alkūnių, kelių).

– Elektrine mikrojudumo priemone (elektriniu paspirtuku, elektrine riedlente, elektriniu balansiniu vienračiu, riedžiu ir pan.), kurios naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, greitis – ne didesnis kaip 25 km/val., draudžiama vežti keleivius.

Lietuvos policijos inf. 

Geriau išpildys šiuolaikinius komunikacijos poreikius 

„Nuo pat starto Lietuvoje diegiame ir palaikome naujoves savo organizacijoje ir visoje Lietuvoje. Dalis pokyčių būna nematomi, pavyzdžiui, įvairūs skaitmeniniai sprendimai ir nuolatinis įvairių procesų tobulinimas. Tačiau šių metų naujovė – viena ryškiausių per mūsų istoriją, aiškiai matoma ir su nauja jėga perteikianti „Grąžinti verta“ idėją“, – apie vaizdinį USAD atsinaujinimą kalba Gintaras Varnas, ne pelno siekiančios įstaigos vadovas. 

Atnaujinti prekės ženklo vizualinį identitetą USAD patikėjo savo komunikacijos agentūrai „Fabula Rud Pedersen Lithuania“ komandai, su kuria yra įgyvendinusi nemažai sėkmingų kampanijų, įvertintų tarptautiniais apdovanojimais.  

„Dinamiška organizacijų ir prekės ženklų aplinka formuoja poreikį atliepti ilgalaikius pokyčius. Sekdami ir analizuodami tendencijas visada atrandame naujų komunikacijos nišų ir galimybių. Norime jas išnaudoti, vis įvairiau ir efektyviau perteikdami visuomenei žinutę „Grąžinti verta“ ir prisitaikyti prie formatų, kuriuos atveria šiuolaikinės technologijos“, – sako agentūros „Fabula“ meno vadovė Jolita Galamb.   

Ji įsitikinusi, kad per metus Lietuvoje grąžinamų 700 mln. pakuočių kiekis yra įspūdingas pasiekimas, kurį pasiekti padėjo kryptinga komunikacija ir gebėjimas sukurti dialogą su skirtingomis visuomenės grupėmis įvairiuose kanaluose.  

Gausėja ir atnaujintų taromatų 

USAD vadovas G. Varnas atkreipia dėmesį, kad visuomenė nuosekliai palaiko gėrimų pakuočių užstato sistemą ir aktyviai įsitraukia į organizacijos iniciatyvas. „Tai įkvepia mus tobulėti, investuoti į pažangą“, – pabrėžia G. Varnas ir atkreipia dėmesį, kad šalyje ir toliau sklandžiai vyksta dalies taromatų atnaujinimo projektas. Senesni įrenginiai keičiami į naujus, patogesnius ir greitesnius. Dėl to taromatus aptarnaujantiems parduotuvių darbuotojams palengvėja darbas, o tarą grąžinantys gyventojai trumpiau užtrunka ištuštindami krepšius su užstato pakuotėmis. 

Dažniausiai atsinaujinimą pastebi mažų ir vidutinių parduotuvių klientai. Tokiose parduotuvėse senesnio modelio UNO taromatus pakeičia modernūs H11 aparatai su didesniais liečiamais ekranais, greitesniu pakuočių priėmimu ir nuskaitymu, o jų talpa – net dviem trečdaliais didesnė nei UNO.  

Kiti taromatų tinkle montuojami T70 įrenginiai irgi užtikrina didesnį greitį, nes juose pakuotės juda 50 proc. greičiau, lyginant su pirmtaku – T63 aparatu.  

Ypač gerų atsiliepimų sulaukia naujieji galingiausi – R1 taromatai. Didžiausias jų privalumas yra pajėgumas priimti ir apdoroti iki 100 pakuočių (skardinių ir PET plastiko butelių) vienu metu. Šiais įrenginiais galės naudotis gyventojai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Alytuje. Naujausias tyrimas rodo, kad vienkartinių pakuočių užstato sistema naudojasi net 95 proc. Lietuvos gyventojų. Šiuo metu Lietuvoje veikia maždaug 1300 taromatų tinklas.  

Atnaujinti USAD ženklai atsiras tiek taromatuose, tiek kitose surinkimo vietose ir viešojoje erdvėje, primindami visuomenei apie paprastą, bet reikšmingą įprotį – užstato pakuočių grąžinimą. Anot G. Varno, šis gyventojų įprotis atskleidžia augantį visuomenės sąmoningumą ir norą prisidėti prie švaresnės gamtos bei paramą įvairiems projektams, kuriuos palaiko USAD. Vadovas tiki, kad naujas dizainas suteiks papildomą postūmį ir naujiems komunikacijos sprendimams, skirtiems išlaikyti visuomenės dėmesį ir užtikrinti, kad „Grąžinti verta“ žinia būtų matoma, suprantama ir aktuali.  

Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius“:  

Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. 

sveikinu visus su šv. Velykomis!

Nušviesti amžinojo gyvenimo pažado, kartu kasmet susimąstome apie atpirkimo ir prisikėlimo istorijos prasmę, protėvių tradicijų gelmes.

Pakylėkime savo sielas ir mūsų dvasinę laisvę, švęsdami pergalę prieš nuodėmę, įveikdami sunkumus ir išbandymus, saugodami valstybę, augindami atsparumą, stiprybę ir vienybę.

Skirkime visas jėgas tam, kad mūsų šeimos, mūsų vaikai, visos kartos Lietuvoje galėtų džiaugtis atgimimo stebuklu.

Tegu sunkiausių istorinių išbandymų metu mūsų mažieji mato dvasinės stiprybės pavyzdžius. Orius ir taurius siekius. Tegu jų vaikystė bręsta išmintingų sprendimų dvasioje.

Tegu teka gyvenimo upės ir tikėjimo džiaugsmas čiurlena virš visų sunkumų, tegu bunda sielos, stiprindamos mūsų visų tėvynę Lietuvą.

Gražaus atgimimo! Laimingų šv. Velykų!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Mokyklų karjeros specialistai ir kiti pedagogai yra kviečiami registruoti mokyklas ir kartu su savo mokyklų bendruomenėmis aktyviai dalyvauti iki birželio 1 d. besitęsiančioje iniciatyvoje.   

„Profesinis veiklinimas“ – taip sudėtingai iš pirmo žvilgsnio skamba terminas, kuris ir padeda vaikams save atrasti išbandant profesijas. Jo pagrindinis tikslas – padėti mokiniams pažinti įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes darbo aplinkoje, nes jie turi galimybę stebėti specialistų darbą, patys atlikti paprastas užduotis, apsilankyti įmonėse, įstaigose, kalbėtis su darbuotojais.  

„Tai nėra „ekskursija į darbovietę“, – pabrėžia Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Ugdymo karjerai skyriaus vadovės pavaduotoja ir nacionalinės profesinio veiklinimo iniciatyvos „Kryptis – profesijų pasaulis“ koordinatorė Indra Gasiancevienė. – Tai yra bandomasis žingsnis į realų profesinį pasaulį, nes jauni žmonės gali pamatyti, kaip iš tiesų atrodo darbo diena, užduoti klausimus, išbandyti, ar jiems patinka konkreti veikla, sužinoti, kokių įgūdžių reikia norint tapti tos srities specialistu“.  

Ką reiškia „šokti į tėvų klumpes“?   

Dažnai jaunimas Lietuvoje renkasi profesiją pagal stereotipus, mokamą atlygį ar tiesiog  draugų nuomonę. Bėda, jog šitaip renkantis yra nemenka rizika įgyti tokią specialybę, kuri vėliau nei tiks, nei patiks.  

„Profesinis veiklinimas padeda išvengti skaudaus nusivylimo ateityje, nes leidžia pamatyti, kas praktikoje slepiasi už vienos ar kitos profesijos“, – aiškina I. Gasiancevienė.  

Jau 12 metų LINEŠA kiekvieną pavasarį visas bendrojo ugdymo mokyklas pakviečia prisijungti prie iniciatyvos „Kryptis – profesijų pasaulis“ (iki 2024 m. imtinai – „Šok į tėvų klumpes“) veiklų.  

Ši iniciatyva suteikia galimybę 1–12 kl. mokiniams pažvelgti į darbo pasaulį per savo tėvų ir kitų artimųjų – senelių, dėdžių ir net kaimynų – profesinę patirtį, susipažįstant su jų profesijomis ir darbo vietomis.  

Ne vienerių metų įdirbis populiarinant inciatyvą „Kryptis – profesijų pasaulis“ davė gerų vaisių: su artimųjų profesijomis susipažįstančių mokinių skaičius kasmet didėja.  

Mokiniai aplankė tūkstančius darboviečių  

Į „Kryptis – profesijų pasaulis 2025“ iniciatyvą visoje Lietuvoje įsitraukė 2570 karjeros specialistų ir kitų pedagogų, 2974 tėvai, globėjai ar kiti artimieji, aplankytos 2767 darbovietės. Iniciatyvoje dalyvauti užsiregistravo 402 Lietuvos švietimo įstaigos iš 57 Lietuvos savivaldybių. Praėjusiais metais profesijas „pasimatavo“ 47 429 mūsų šalies moksleiviai.   

„Toks iniciatyvos populiarumas liudija, kad mums pavyko sukurti tiltą tarp mokinių, mokytojų, tėvų bendruomenės ir darbo pasaulio, kad kiekvienas mokinys galėtų atrasti savo pašaukimą ir drąsiai žengti į profesinį gyvenimą“, – kalba iniciatyvos koordinatorė I. Gasiancevienė.  

I. Gasiancevienė džiaugiasi ir itin aukštu dalies prie iniciatyvos prisijungusių savivaldybių aktyvumu. Ypač išsiskyrė Kalvarijos, Molėtų raj., Neringos, Švenčionių raj. savivaldybės, kuriose aktyvumas siekė 100 proc. –tai yra iniciatyvoje dalyvavo visos šių savivaldybių valstybinės bendrojo ugdymo mokyklos. 

Kokios profesijos populiariausios?  

Mokiniai iniciatyvos „Kryptis – profesijų pasaulis 2025“ dėka 2025 m. susipažino su 2411 profesijų. 

Populiariausios iš jų: 

1. Ugniagesys(-ė) gelbėtojas (-a) 
2. Policijos pareigūnas(-ė) 
3. Inžinierius(-ė) 
4. Ūkininkas(-ė) 
5. Socialinis darbuotojas(-a) 
6. Slaugytoja (-s) 
7. Pedagogas(-ė) ir muziejininkas (-ė) 
8. Kirpėja (-s)-stilistė (-as) ir Finansininkė (-as) 
9. Teisėja (-s) 
10. Bendrosios praktikos gydytoja (-s)  

Iniciatyvai „Kryptis – profesijų pasaulis 2025“ pasibaigus, dalyvavusios švietimo įstaigos pasidalijo įspūdžiais. Jų gerąsias patirtis rasite Mokinių ugdymo karjerai informacinėje sistemoje (MUKIS) – https://mukis.lt/kryptis-profesiju-pasaulis-2025-geroji-patirtis.  

Pasak I. Gasiancevienės, tos patirtys labai įkvepiančios ir prasmingos.  

Štai kuo pasidalino vienas mokinys, kuris, dalyvaudamas „Kryptis – profesijų pasaulis 2025“ pasimatavo mamos profesiją:  

„Vos tik įėjau į mamos darbo kabinetą, apsidžiaugiau, nes pamačiau, kad turėsiu kompiuterį, telefoną. Tikėjausi, kad galėsiu smagiai leisti laiką pramogaudamas internete. Tada mama pradėjo pasakoti, kiek straipsnių turi parašyti, kiek per dieną numatyta susitikimų su žurnalistais. Visą darbo dieną stebėdamas mamą ir atlikęs man pavestas užduotis supratau, jog iš pat pradžių viskas atrodo daug lengviau ir paprasčiau, kol nereikia daryti pačiam. Supratau, kad jei noriu turėti savo kabinetą su kompiuteriu, turėsiu įdėti nemažai pastangų, ir kodėl mama kartais grįžta iš darbo pavargusi, liūdna ar pikta, nes dienų darbe būna visokių. Dirbti nėra lengva net sėdint kabinete, tuo įsitikinau praleidęs dieną su mama darbe“.  

„Artimieji stiprina ryšį su vaiku, kuriam giminių palaikymas gali suteikti pasitikėjimo, taip reikalingo priimant svarbius sprendimus dėl ateities. Įmonėms ir organizacijoms atsiveria  bendradarbiavimo su švietimo įstaigomis, potencialaus darbdavio reprezentacijos galimybės, karjeros specialistams – galimybė tobulinti kompetencijas, vystyti tinklaveiką“, – vardija I. Gasiancevienė.   

Nacionalinę profesinio veiklinimo iniciatyvą „Kryptis – profesijų pasaulis“ organizuoja LINEŠA, palaiko Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugiau informacijos www.mukis.lt.    

Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):   

LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse.  

Nuo 2025 m. spalio parama jau pasinaudojo apie 2 tūkst. gyventojų – įrengta virš 8 MW saulės elektrinių galios ir 16 MWh elektros energijos kaupiklių talpos už beveik 10 mln. eurų. Šiai priemonei iš viso skirta 15 mln. eurų, iš kurių dar galima panaudoti 5 mln. eurų. Paramos priemonę administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra. 

„Prasidėjus saulėtam sezonui kviečiame gyventojus pasinaudoti galimybe ir tapti gaminančiais vartotojais. Saulės elektrinės kartu su kaupimo įrenginiais suteikia daugiau lankstumo kasdieniam vartojimui, ypač tais atvejais, kuomet susiduriama su tinklo apribojimais. Kartu tai žingsnis link didesnio energetinio stabilumo ir atsparumo kiekvienam namų ūkiui“, – sako energetikos viceministras Airidas Daukšas. 

Kvietimas yra atviras visiems gyventojams, tačiau jis labiausiai orientuotas į norinčius tapti gaminančiais vartotojais, tačiau susiduriančiais su ESO tinklo apribojimais. Finansavimas skiriamas įsirengiant ne mažesnę kaip 5 kW galios saulės elektrinę ir ne mažesnės kaip 10 kWh talpos elektros energijos kaupimo įrenginį, su ne didesne kaip 1 kW leistina generuoti į tinklą galia. Gyventojai gali savo lėšomis įsirengti ir didesnės galios ar talpos įrangą, tačiau dotacija bus mokama tik už nurodytą galią ir talpą. Atskirai tik saulės elektrinė arba tik elektros energijos kaupimo įrenginys nėra finansuojami. 

Parama skiriama gyventojams, jau įsigijusiems ir įsirengusiems saulės elektrinę su kaupimo įrenginiu nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Skiriamas paramos dydis priklauso nuo kaupimo įrenginio technologijos: įsirengus 5 kW saulės elektrinę su 10 kWh ličio geležies fosfato kaupimo įrenginiu skiriama 5 012 eurų, o pasirinkus ličio jonų technologiją – 4 572 eurai. 

Šio kvietimo unikalumas – 5 kW galios saulės elektrinių prijungimas vykdomas supaprastinta tvarka, pagal ESO viešai paskelbtas tipines elektrinės prijungimo sąlygas, taigi pareiškėjams prieš įsirengiant saulės elektrinę ir kaupiklį nereikia papildomai kreiptis į ESO dėl prijungimo sąlygų išdavimo.  

Paraiškos priimamos APVIS svetainėje iki 2026 m. birželio 30 d. arba kol baigsis kvietimui skirtų lėšų suma.   

Informacija apie paskelbtas ir planuojamas investicines paramos priemones skelbiama  čia.  

Energetikos ministerija 

Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodo, kad per daugiau nei dešimtmetį moterų kalėjimuose nebuvo užregistruota diskriminacijos ar smurto atvejų dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Institucija taip pat pabrėžia, kad LGBTI asmenys laikomi pažeidžiama grupe, jų saugumas vertinamas individualiai, o esant poreikiui taikomos papildomos apsaugos priemonės.

Tačiau teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų vertinimu, tokie duomenys kelia rimtų abejonių. „Tai visų pirma signalizuoja apie nepranešimo, informacijos stokos problemas, o ne apie saugią aplinką. Nulis atvejų per daugiau nei dešimtmetį statistiškai yra mažai tikėtinas rezultatas bet kurioje panašioje institucijoje“, – teigia Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL teisininkė Monika Antanaitytė.

„Nėra skundų“ – nėra problemos?

Seimo kontrolierė, įstaigos vadovė dr. Erika Leonaitė pripažįsta, kad skundų dėl biurokratizmo ar piktnaudžiavimo, susijusių su seksualine orientacija, gauna labai mažai, o dažniausiai jie yra teikiami vyrų. Tačiau, kontrolierės teigimu, tai anaiptol nereiškia, kad Lietuvos kalėjimuose nėra LBT moterų ar kad jos nesusiduria su problemomis.

„Praktika rodo, kad LBT moterys, ir LGBTQ+ asmenys apskritai, labai retai kreipiasi į policiją ar kitas institucijas dėl patiriamų žmogaus teisių pažeidimų. Taip yra todėl, kad netikima, jog kas nors pasikeis, trūksta pasitikėjimo institucijomis, kartais bijoma dar labiau pabloginti savo padėtį“, – pažymi E. Leonaitė.

Apie specifinių LBT moterų patiriamų iššūkių institucinį nematomumą antrina ir organizacijos „Stebėk teises“ atstovė Greta Kin. Ekspertė pabrėžia, kad apie smurtą apskritai retai pranešama, o LBT moterų atveju situacija dar sudėtingesnė.

„Nukentėję asmenys vis dar nėra linkę pranešti apie patirtą smurtą. Neseniai vykdėme projektą, kurio metu iš daugiau nei 100 respondenčių dauguma buvo patyrusios seksualinį priekabiavimą ar smurtą, tačiau niekur nesikreipė“, – sako ji.

„LBT moterims tenka susidurti ir su diskriminacija, dėl ko smurtas dažnai lieka „už uždarų durų“. Atitinkamai nukentėję asmenys nesulaukia jokios pagalbos bei apsaugos, o smurtaujantys asmenys – atsakomybės“, – priduria G. Kin.

Šią tendenciją patvirtina statistiniai duomenys: Lietuvoje apie 91 proc. diskriminacijos atvejų lieka nepranešta.

Duomenų trūkumas – sisteminė problema

Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė pabrėžia, kad Lietuvoje beveik nėra nei kokybinių, nei kiekybinių duomenų, leidžiančių įvertinti LBT moterų patiriamą institucinį smurtą.

„Duomenų trūkumas yra ir simptomas, ir priežastis: kadangi duomenų apie diskriminaciją LBT moterų atžvilgiu trūksta, problema tampa nematoma politinėje darbotvarkėje. Taigi atitinkamai neskiriama ir resursų šiuos duomenis rinkti“, – tikina M. Antanaitytė.

Ekspertė taip pat pabrėžia, kad nukentėjusiųjų nuo diskriminacijos ar smurto seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė dažnai apskritai nėra fiksuojamos, todėl tokių incidentų skaičius lieka neužfiksuotas.

Gyvenimas įkalinimo įstaigoje – papildoma rizika susidurti su diskriminacija

Kalbant apie laisvės atėmimo įstaigas, situaciją dar labiau komplikuoja specifinės kalinčiųjų apgyvendinimo sąlygos. „Laisvės atėmimo vietų aplinkoje pranešimas apie diskriminaciją gali turėti neigiamų pasekmių – auka bijo sulaukti „atpildo“ ar gauti „skundikės“ etiketę iš kitų kalinių ar net įstaigos personalo“, – aiškina M. Antanaitytė.

Pasak teisininkės, visiška priklausomybė nuo institucijos – dėl apgyvendinimo, saugumo užtikrinimo ir kasdienio aprūpinimo – dar labiau apsunkina pasiryžimą ginti savo teises. Net ir esant formaliems skundų mechanizmams, jų prieinamumas praktikoje yra ribotas.

Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodo, kad kalinamosios gali kreiptis į kalėjimo administraciją, teismą ar Seimo kontrolierių įstaigą, taip pat naudotis pasitikėjimo linija. Tačiau ekspertų vertinimu, vien formali galimybė kreiptis pagalbos negarantuoja realaus saugumo.

„Esami mechanizmai teoriškai yra prieinami visiems, tačiau praktinis jų efektyvumas LBT moterims yra labai ribotas dėl įkalinimo įstaigose esančių moterų izoliacijos, informuotumo trūkumo“, – pažymi LGL atstovė.

Institucinės nuostatos ir diskriminacija

Pasak G. Kin, problemos šaknys slypi platesniame kontekste. „Pagrindinė problema Lietuvoje vis dar išlieka LGBT+ asmenų stigmatizacija ir diskriminacija, dėl ko dažnai nepavyksta gauti tinkamų paslaugų ar kokybiškos pagalbos“, – teigia ji.

Dėl to net ir egzistuojančios smurto prevencijos priemonės ne visada veikia. „Akivaizdu, kad egzistuojantys mechanizmai nėra efektyvūs ir neatliepia visų asmenų poreikių“, – priduria pašnekovė.

Seimo kontrolierė taip pat pabrėžia, kad įstatyminis reguliavimas ir asmeninės pareigūnų nuostatos gali lemti diskriminacinę praktiką, o specifinių LBT moterų poreikių atliepimas vis dar dažnai yra išimtis, o ne standartas.

Ką reikėtų keisti?

Ekspertės sutaria, kad būtini sisteminiai pokyčiai. Jie apima tiek pareigūnų kompetencijų stiprinimą, tiek aiškesnių apsaugos mechanizmų kūrimą, tiek duomenų rinkimo gerinimą.

„Reikėtų didinti visuomenės pasitikėjimą institucijomis bei toliau kelti specialistų kompetenciją“, – sako G. Kin. Anot jos, svarbus ir ilgalaikis prevencinis darbas, įskaitant lytiškumo ugdymą bei švietimą apie santykius, išreikštą sutikimą ir žmonių įvairovę.

Tarp deklaracijų ir realybės

Šiuo metu Lietuvoje ryškus atotrūkis tarp deklaruojamos apsaugos nuo diskriminacijos laisvės atėmimo įstaigose ir realios situacijos. Oficialiai LBT moterys laikomos pažeidžiama grupe, tačiau jų patirtys dažnai lieka neišgirstos.

Kol diskriminacija nebus matoma – tol ji nebus ir sprendžiama. O tam būtinas ne tik sklandesnis statistikos rinkimas, bet ir didesnis pasitikėjimas sistema, kuri šiandien daugeliu atvejų neatliepia specifinių LBT moterų poreikių.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Matomos (-i) ir girdimos (-i): atsakas smurtui lyties pagrindu LBT moterų bei nebinarinės lytinės tapatybės asmenų atžvilgiu“.

Projektu siekiama prisidėti prie saugesnės ir įtraukesnės visuomenės kūrimo bei stiprinti pagalbos mechanizmus LBT moterims, patiriančioms smurtą dėl lyties.

,,Išėjimo" taisyklė 

Jonavos baseinas tarybai teikia atnaujintą vienkartinių apsilankymų kainodarą, kurioje atsiranda naujas terminas – „išėjimas“.  (Pokyčiai lentelėse pažymėti geltonai).  

Lankytojai, norėsiantys apsilankyti tik plaukimo baseine, darbo dienomis (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio) ir išeiti iki 17 valandos, už valandą mokės 6,00 Eur, už 2 valandas – 7,00 Eur, o už 3 valandas – 9,00 Eur. 

Jei apsilankymas apims plaukimo baseiną ir SPA erdvę, darbo dienomis (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio) ir išeinant iki 17 valandos, valandos kaina bus 7,00 Eur, 2 valandų – 8,00 Eur, o 3 valandų – 10,00 Eur. 

Tiems, kurie baseine ar SPA erdvėje lankysis darbo dienomis (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio) ir išeis po 17 valandos, taip pat penktadieniais, savaitgaliais ir švenčių dienomis, taikomos kitos kainos: 

Plaukimo baseinas: 1 val. – 7,00 Eur; 2 val. – 10,00 Eur; 3 val. – 12,00 Eur.  

Plaukimo baseinas + SPA erdvė: 1 val. – 10,00 Eur; 2 val. – 15,00 Eur; 3 val. – 18,00 Eur. 

Narystės

Narystės kainoraštyje taip pat atsiranda terminas ,,išėjimas" iki ir po 17 valandos. 

Treniruotės 

Plaukimo treniruočių sąraše numatomi ir kainų, ir užsiėmimų pavadinimų pokyčiai. Iš sąrašo naikinamas nemokamas vaiką lydinčio asmens užsiėmimo metu baseine lankymasis. 

Kūdikių baseino paslaugos

Pokyčiai numatomi ir kūdikių baseino paslaugoms. Penkiais eurais didėja individuali kūdikio (2-12 mėn.) mankšta sausumoje, įtraukiamos naujos paslaugos: Individuali specialisto konsultacija ir Grupinė specialisto konsultacija. Grupiniai užsiėmimai vedami susirinkus ne mažiau kaip dviem klientams. 

Nuomos paslaugos

Įtraukiama reklaminio ploto nuoma: A3 formato reklaminis rėmelis persirengimo kabinoje arba tualete (1 mėn. 5 €) ir 10 s reklaminis vaizdo klipas plaukimo baseino LED ekrane (iki 1 min skirta reklamai ir iki 10 min skirta įstaigos turiniui). Ekrano matmenys 3500x2000 mm. Ekrano/reklamos rezoliucija 1920x880 px (1 mėn. 100 €).

Baseino nuomoje įvedamas terminas ,,išėjimas" iki ir po 17 valandos.

Kitos paslaugos ir įkainiai

Šioje kainoraščio dalyje - pokyčiai minimalūs, paliesiantys tik baseino darbuotojus. Iki šiol baseino darbuotojams buvo suteikiama 50 % nuolaida baseino paslaugoms, planuojama, jog patvirtinus naują kainoraštį, vienkartiniai apsilankymai darbuotojams bus nemokami.

Kitų paslaugų kainų neketinama keisti: 

Dieninė vaikų stovykla vaikui (6-14 metų) – 1 diena/40 Eur;
Už prarastą/negrąžintą lustinę apyrankę ar sugadintą elektroninę jos dalį 4-17 metų vaikams – 15 Eur;
Už prarastą/negrąžintą lustinę apyrankę ar sugadintą elektroninę jos dalį suaugusiems (18+) – 50 Eur;
Už negrąžintą/sugadintą išnuomotą rankšluostį – 20 Eur;
Viršijus apsilankymo trukmę – viršlaikis 10 ct/min;
Nuomojant visus plaukimo baseino takelius, plaukimo baseino vienkartiniams bilietams taikoma 50 % nuolaida;
plaukimo baseine vykstant varžyboms/renginiams, SPA erdvės vienkartiniams bilietams taikoma 10 % nuolaida;
Jonavos baseino direktorius savo įsakymu gali suteikti 50 % nuolaidą bilietams įstaigos organizuojamų įvairių akcijų/renginių metu.