„Vedžiojome šunį, buvo jau sutemę. Išgirdome kaukimą, bet iš pradžių abejojome, ar tai tikrai vilkai. Tačiau mūsų šuniukas ir kaimynų keturkojai buvo labai neramūs, ištisai lojo“, - pasakojo netoli trečiojo tvenkinio gyvenantys žmonės.

Netrukus abejonės išsisklaidė - aptikta sudraskyta stirna. Aplink ją - daugybė pėdsakų sniege. Gyventojų teigimu, vaizdas buvo šiurpus.

Jonaviečiai neslepia išgąsčio. Anot jų, vakariniai pasivaikščiojimai su augintiniais gali tapti pavojingi - nežinia, ar plėšrūnai nepriartės prie žmonių. „Netoliese - miškeliai. Vilkai plėšrūs gyvūnai, gali pulti ne tik augintinius, bet ir žmones“, – kalbėjo stirną radę gyventojai, perspėdami kitus vakarais būti budrius.

Ne pirmas vilkų išpuolis rajone

Primename, kad 2023 metais sausio mėnesio pabaigoje buvo fiksuotas skaudus atvejis Jonavos rajone – tarp Šveicarijos ir Meškonių kaimo vilkai sudraskė šunį - 5-erių metų, apie 30 kilogramų sveriantį šveicarų aviganį.

„Vakare pasivaikščiojom su šunimis, parėjom, nuėjom miegoti, o apie pirmą valandą nakties išgirdom lojimą. Išėjom į lauką, pradėjom šaukti augintinį - neatbėga, nors visada būdavo paklusnus. Pirmadienio rytą šuo taip ir neatsirado. Apie vidurdienį pamiškėje, maždaug už 200 metrų nuo namų, radome sudraskytą. Vaizdas buvo baisus – uodega sau, kojos sau, viduriai mėtėsi. Prie pat vartelių aptikome ir vilkų pėdsakus“, - tuomet pasakojo šuns netekusi moteris. Plačiau apie tai ČIA. 

2023 metais metais vilkų išpuoliai buvę ir kitose seniūnijose - gyventojai pasakojo apie papjautą šunį ir avis Ragožių kaime  , taip pat vilkai linkę išpuolius vykdyti Kulvos, Šilų, Upninkų seniūnijose.

Medžioklės limitai ir situacija rajone

Aplinkos ministerija 2025–2026 metų medžioklės sezonui yra nustačiusi 307 vilkų sumedžiojimo limitą.

Per šį sezoną registruojama, kad Jonavos rajone jau sumedžioti keturi vilkai: du – 2025 m. spalio 24 d. ir dar du – 2025 m. gruodžio 21 d.

Gyventojai raginami saugoti save ir savo augintinius, ypač tamsiuoju paros metu, vengti atokesnių vietų prie miškingų teritorijų, šunis vedžioti su pavadėliu, o pastebėjus plėšrūnų pėdsakus ar agresyvų elgesį - informuoti atsakingas institucijas.

Situaciją pakomentavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija Jonavos skyriaus valdybos pirmininkas Vytautas Kaminskas ČIA.

16:38 val. pranešta, kad A. Kulviečio gatvės namo laiptinėje jaučiamas degėsių, smalkių kvapas.

Atvykus ugniagesiams gelbėtojams paaiškėjo, kad degimo nebuvo, patalpos nebuvo uždūmintos, pavojaus nebuvo.

Laiptinėje aptiktas netikėtas radinys - stovėjo apsvilusi vaza su šiek tiek apdegusiomis šakomis. Užgesinta iki ugniagesių atvykimo.

Vazą ugniagesiai gelbėtojai išnešė į lauką. 

Parengta pagal pirminius įvykių suvestinės duomenis 

Nukentėjusioji perduota greitosios medicinos pagalbos medikams. Anot jų, moteris buvo sąmoninga.

Įvykio vietoje dirba specialiosios tarnybos. Dėl užimtos vienos eismo juostos šioje gatvės atkarpoje gali formuotis nedidelės eismo spūstys.

Gavę daugiau duomenų, informaciją papildysime. 

Atnaujinta 12:08 val.: 8.56 val. gautas pranešimas, kad Jonavoje, Vasario 16-osios g., nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje automobilis Opel, vairuojamas blaivaus vyro (gim. 1953 m.),  kliudė nepilnametę (gim. 2008 m.). . Ji pristatyta į gydymo įstaigą.

Į redakciją kreipėsi pasipiktinusi jonavietė, teigdama, kad tokios sąlygos vairuotojų neatleidžia nuo atsakomybės ir elementaraus dėmesingumo. Moteris pasakojo, jog miesto centre eidama gatve buvo nuo galvos iki kojų aptaškyta pralėkusio automobilio.

„Suprantu, kad po didelių šalčių ir sniego miestas šiandien tirpsta, gatvės plaukia, bet ar būtina lėkti akis išdegus ir nepastebėti nei didžiausios balos, nei praeivių?“ – retoriškai klausė ji. Pasak jonavietės, ir taip lietaus permerktiems pėstiesiems papildoma balos vandens „porcija“ nuotaikos tikrai nepataiso.

Moteris teigė automobilio valstybinių numerių nepastebėjusi – esą tai buvo tamsios spalvos transporto priemonė. Todėl ji kreipiasi ne į konkretų vairuotoją, o į visus sėdančius prie vairo: rinkitės saugų greitį, įvertinkite eismo sąlygas ir gerbkite šalia esančius.

Atšilimo dienomis, kai gatvės virsta vandens ruožais, pakanka akimirkos neatidumo, kad kažkieno kelionė baigtųsi nemaloniu incidentu. Lėtesnis greitis ir didesnis atidumas – paprasti, bet svarbūs sprendimai, padedantys išvengti bereikalingo pykčio ir sugadintos dienos.

„Būkit atsargūs su greituoju maistu Jonavoje (kebabinėmis) – ne tik apsinuodyti, bet ir bakterijų pasigausit! Baisu, kas darosi su kebabais, ne tik vaikai vemia, viduriuoja, bet ir suaugę. Nepirkit kebabų, jei norit sveiki būti, o ne prikaustyti prie tualeto ar ligoninės. Jau 20 žmonių sergam… ką jau sakyti apie vaikučius“, – rašė anoniminio įrašo autorius. (Pagrindinėje nuotraukoje -anonimo įrašas).

Įrašas greitai sulaukė gausybės komentarų. Kai kurie gyventojai teigė, kad po kebabų vartojimo pasijuto prastai – skundėsi vėmimu, viduriavimu, viena moteris komentaruose nurodė net atsidūrusi ligoninėje. Tuo tarpu kiti gyventojai tvirtino kebabus valgantys beveik kasdien ir jokių sveikatos problemų nejaučiantys.

Dalies komentatorių nuomone, anoniminis įrašas galėjo būti ir nesąžiningos konkurencinės kovos dalis – esą taip siekiama diskredituoti konkurentus, pasėjant nepagrįstą baimę. Juolab kad pačiame įraše nebuvo nurodyti nei konkrečių kebabinių pavadinimai, nei adresai – tam tikras vietas buvo galima numanyti tik iš komentaruose minimų detalių.

Įrašo autorius su redakcija susisiekti nepanoro – į kvietimą kreiptis į žiniasklaidą neatsiliepė.

Atsižvelgdama į viešojoje erdvėje kilusį rezonansą, redakcija kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Institucijai buvo perduotos socialiniuose tinkluose paskelbto įrašo ir komentarų ekrano nuotraukos, taip pat teirautasi, ar VMVT yra gavusi pranešimų apie galimus apsinuodijimus, ar bus imtasi patikrinimų ir ar apie jų rezultatus bus informuota visuomenė.

Vasario 6-ąją redakcija sulaukė VMVT atsakymo.

„VMVT vartotojų pranešimų dėl netinkamo maisto tvarkymo ar galimai susirgusių asmenų Jonavoje nėra gavusi. Papildomai VMVT kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą, kuris taip pat patvirtino, kad šiuo metu ligos atvejų, susijusių su socialiniuose tinkluose nurodytais maisto tvarkymo subjektais, nėra“, – rašoma VMVT atsakyme.

Tarnyba taip pat pabrėžė, kad patikrinimai vykdomi iš anksto apie juos neinformuojant:

„VMVT patikrinimai yra atliekami iš anksto neįspėjus, todėl viešas paskelbimas galėtų turėti įtakos patikrinimo objektyvumui. Dėkojame už supratingumą“, – nurodė VMVT.

Ar anoniminis perspėjimas buvo pagrįstas, ar tai – tik gandai socialiniuose tinkluose, kol kas lieka neaišku.

Š. m. sausio mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra Jonavoje siekė 9,5  ⁰C šalčio, kai 2025 metų gruodžio mėnesį buvo 1,9  ⁰C šilumos.

Š. m. sausio mėnesio sąskaitos apie 75 procentais didesnės palyginti su sąskaitomis už gruodį.

Sausio mėnesio vienos kilovatvalandės kaina gyventojams su 21 proc. PVM tarifu – 9,317 cento, kai pernai gruodį viena kilovatvalandė su 9 proc. PVM - kainavo 8,70 cento. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos kaina be PVM šių metų sausį buvo 7,70 cnt, o praeitų metų gruodį 7,98 cnt už kilovatvalandę. 

Vienas kubas karšto vandens šių metų sausį kainuoja – 8,45 euro, kai pernai gruodį kainavo – 7,76 euro.

Vidutinis mokėjimas už š. m. sausio mėnesio 1 m² ploto šildymą – 1,68 Eur, lyginant su pernai gruodžio mėnesiu, kai buvo 0,96 Eur.

Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose daugiabučiuose 50 kv. metrų ploto butų šildymui sausį vidutiniškai suvartota apie 770 kWh (15,4 kWh/m²) šilumos. Mokėjimai už šilumą čia mažiausi ir vidutiniškai sudaro apie 70 eurų.

Tipinio 50 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose už šių metų sausio mėnesio šildymą vidutiniškai išleis apie 120 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1300 kWh (26,0 kWh/m²) šilumos.

Dėl nepalankių klimato sąlygų, ypač didelis sąskaitų šuolis matomas nerenovuotuose daugiabučiuose.

Renovuoti pastatai ženkliai taupo energijos vartojimą, kokybiška šilumos izoliacija užtikrina nuolatinę ir komfortišką patalpų temperatūrą šalčiausiais žiemos mėnesiais.

Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizė Jonavos m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiama: https://www.jonavosst.lt/straipsniai/silumos-suvartojimo-analize

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ inf.

Užusalių seniūnijoje - liepsnas sustabdė pats gyventojas

Vasario 15 d. 13.12 val. gautas pranešimas apie gaisrą Užusalių seniūnijoje, Krėslynų kaime, Klevų gatvėje. Pranešta, kad dega namas.

Atvykus paaiškėjo, kad vieno aukšto mediniame name su mansarda (8x8 m, stogas dengtas skarda) svilo elektros laidai ir degė elektros lizdas. Iki ugniagesių atvykimo gyventojas liepsnas užgesino pats.

Gaisro metu apsvilo laidai, apdegė elektros lizdas. Namuose buvo įrengtas dūmų detektorius. Įvykis tiriamas.

Žeimių seniūnijoje - namas sudegė visiškai

Kita nelaimė fiksuota 17.18 val. Žeimių seniūnijoje, Naujasodžio kaime, Beržyno gatvėje. Ugniagesiams atvykus, vieno aukšto medinis gyvenamasis namas (12x8 m, stogas dengtas skarda) jau degė atvira liepsna.

Pastatas sudegė visiškai. Gaisro metu nukirpti elektros laidai. Vanduo gaisrui gesinti buvo vežiojamas net 17 kilometrų nuo gaisravietės.

Ugniagesiams pavyko išgelbėti už maždaug 10 metrų stovintį ūkinį pastatą. Name dūmų detektoriaus nebuvo. Įvykio aplinkybės tiriamos.

Šveicarijos seniūnijoje - liepsnos persimetė į dvi namo dalis

Trečiasis pranešimas gautas 20.52 val. Šveicarijos seniūnijoje, Šveicarijos kaime, Aleksandrynės gatvėje. Informuota, kad vieno aukšto medinis namas pilnas dūmų, gyventojai išeina į lauką, tačiau kas dega – nematyti.

Atvykus ugniagesiams, dalis namo degė atvira liepsna. Pastatas – dviejų dalių, vieno aukšto su mansarda, medinis, apmūrytas (12x10 m), stogas dengtas šiferiu.

Gaisro metu apdegė apie 6 kv. m ploto, išardyta 10 kv. m stogo konstrukcijų. Degusioje namo dalyje apdegė visas vidus, perdanga, sudegė namų apyvokos daiktai, patalpos sulietos vandeniu. Kito savininko namo dalyje apdegė 1 kv. m grindų, 4 kv. m sienų, patalpos aprūko.

Vanduo gesinimui buvo vežiojamas iš dirbtinio vandens telkinio, esančio už maždaug 1 kilometro. Įvykis tiriamas.

Per vieną dieną – trys gaisrai skirtingose rajono vietose. Vienur liepsnas pavyko suvaldyti laiku, kitur ugnis namus niokojo be gailesčio, palikdama tik sudegusias konstrukcijas ir pelenus. Visų įvykių priežastys dar aiškinamos.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

Praėjusią savaitę viena vairuotoja, ties išvažiavimu stabtelėjusi praleisti įvažiuojančio automobilio, pateko į spąstus - už jos nugaros nusileido kelio užtvaras. Dėl gryno ledo ir įkalnės automobilis nebegalėjo pajudėti nei pirmyn, nei atgal: važiuoti atbulomis trukdė užtvaras, o užkilti į kalniuką dėl slidžios dangos nebuvo jokių galimybių. Automobilio „išsiūbuoti“ taip pat nepavyko. Iš keblios situacijos vairuotoją išgelbėjo tik pro šalį ėję vyrai, padėję išstumti automobilį.

Panaši situacija, pasak vairuotojų, antradienį nutiko ir Žeimių gatvėje esančioje „Norfos“ aikštelėje. Dėl slidžios dangos automobilis, išvažiuodamas iš aikštelės, nekontroliuojamai iščiuožė į pagrindinę Lietavos gatvę, kur tuo metu vyko intensyvus eismas. Vairuotojų teigimu, tokios situacijos kelia realų pavojų ne tik prekybos centro lankytojams, bet ir kitiems eismo dalyviams.

„Ar nereikėtų prekybos tinklui labiau pasirūpinti savo aikštelių saugumu?“ - klausia vairuotojai.

Redakcija kreipėsi į „Norfos“ administraciją, prašydama paaiškinti, kas atsakingas už automobilių stovėjimo aikštelių priežiūrą žiemos metu, kaip dažnai Jonavoje jos valomos ir barstomos, ar prekybos tinklas žino apie fiksuojamas pavojingas situacijas Rimkų ir Žeimių gatvėse esančiose aikštelėse bei ar artimiausiu metu planuojama imtis papildomų saugumo priemonių.

Atsakyme nurodoma, kad „Norfos“ automobilių stovėjimo aikšteles Jonavoje prižiūri specializuota įmonė MB „Gamtukas“. Pasak „Norfos“ atstovo žiniasklaidai Dariaus Ryliškio, aikštelės reguliariai valomos, barstomos smėliu ir druska, o papildomą priežiūrą vykdo ir patys parduotuvių darbuotojai.

„Visgi žiema yra žiema - net ir nuolat tvarkant aikšteles, gali pasitaikyti slidžių vietų. Aikštelėse gausu automobilių, kurie važiuodami „nušluoja“ pabarstytas medžiagas. Bet kuriuo atveju, jūsų skaitytojų skundas perduotas parduotuvių direkcijai ir „Norfos“ administracijai“, - teigiama atsakyme.

D. Ryliškis taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis vairuotojų patys elgiasi neatsakingai - aikštelėse „driftina“ ir taip kelia pavojų bendram saugumui.

Trečiadienio rytą redakcija „gyvai“ apžiūrėjo Rimkuose esančią „Norfos“ aikštelę. Ties kelio užtvarais situacija jau buvo palankesnė - matėsi pabarstyto smėlio, sniego vėžės buvo mažesnės.

Pasak mero Mindaugo Sinkevičiaus, J. Sirvydžio jonaviečiams, kurie domisi savo krašto istorija ir žmonėmis, pristatyti nereikia – tai išskirtinė asmenybė, daug savo patirties, žinių ir širdies atidavusi Jonavai.

„Nors gyvenimas dovanojo galimybę aplankyti daugiau nei 100 pasaulio šalių, tikrieji namai jubiliatui visada buvo čia. Kaip sakė sukaktuvininko žmona, Jonava jam visada buvo ir yra viskas“, – sako meras.

J. Sirvydžiui meras linkėjo stiprybės ir sveikatos, o visiems jonaviečiams – įkvėpimo taip didžiuotis savo miestu, kaip iki šiol juo didžiuojasi Jonavos garbės pilietis.

Jonui Sirvydžiui Jonavos rajono garbės piliečio vardas suteiktas 2006 m. sausio 26 d. Jis ilgametis akcinės bendrovės „Achema“ generalinis direktorius, vienas iš įmonės kūrėjų, aktyviai dalyvavęs visuose svarbiausiuose jos plėtros etapuose. J. Sirvydis – aukštos kvalifikacijos inžinierius ir vadovas, visą savo profesinę veiklą susiejęs su šia įmone.

Be verslo veiklos, J. Sirvydis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, prisidėjo prie Kauno regiono ir visos Lietuvos pramonės bei prekybos plėtros. Jis ėjo ir eina atsakingas pareigas įvairiose verslo ir visuomeninėse organizacijose, yra prisidėjęs prie aplinkosauginių sprendimų diegimo pramonėje bei inovacijų skatinimo.

Vadovaujant J. Sirvydžiui, AB „Achema“ pelnė daugybę nacionalinių ir tarptautinių įvertinimų, tarp jų – integruotos taršos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominacijas, inovacijų apdovanojimus.

Didelę reikšmę Jonavos rajonui turėjo ir bendrovės filantropinė veikla: parama miesto šventėms, kultūros ir meno įstaigoms, sportui, švietimui, dviračių takų įrengimui, miesto simbolių kūrimui. Už šią veiklą J. Sirvydžiui 2005 m. taip pat įteiktas savivaldybės apdovanojimas „Krištolinė gulbė“.

Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu J. Sirvydžiui Garbės piliečio vardas suteiktas už išskirtinius nuopelnus Jonavos rajonui, miesto vardo garsinimą ir ilgalaikį indėlį į bendruomenės gerovę.

Vasario 9-ąją, 05:29 val. gautas pranešimas, kad Kulvos sen., Ručiūnų k., Kauno g. dega lengvasis automobilis. 

Atvykus ugniagesiams, lengvojo automobilio „Volvo XC 90“ variklio skyrius degė atvira liepsna (užsidegė nuo elektrinio šildytuvo, kuriuo šildė variklio skyrių). Užgesinta. Atjungtas akumuliatorius. 

Gaisro metu išdegė automobilio priekio degios detalės, termiškai paveiktas stiklas, išdegė variklio skyrius. Išgelbėtas gyvenamasis namas (12x8 m dydžio, mūrinis, 1 aukšto, su mansarda, stogas dengtas skarda), nuo gaisravietės esantis už 1 m. Skilo du namo stiklo paketai.  

Vasario 10-ąją 05:31 val., gautas pranešimas, kad Šveicarijos sen., Šveicarijos k., Pergalės g. dega namas, o viduje gali būti žmogus.  

Atvykus ugniagesiams, vieno aukšto medinis namas su palėpe degė atvira liepsna. Laimei, gyventoja iš namo buvo išėjusi.

Gaisro metu nudegė palėpės dalis, perdegė namo perdanga, aprūko ir buvo sulietas namo vidus. Dūmų detektorius namuose buvo. 

Parengta pagal pirminius įvykių suvestinės duomenis

Anot vicemero, tvenkinio ledo storis siekia apie 40 centimetrų, todėl nuspręsta paviršių pritaikyti čiuožinėjimui. Nuvalius sniegą, ant ledo bus pilamas vanduo, kuris, sušalęs, turėtų suformuoti lygesnį paviršių – šiuo metu jis nėra tinkamas čiuožti.

Kiek kartų teks pilti vandenį ir kada čiuožykla bus paruošta, kol kas neaišku. Skaičiuojama, kad gali prireikti kelių dienų, kol vanduo visiškai sustings ir ledas taps saugus bei lygus.

Vos paviešinus šią informaciją, įrašas sulaukė daugybės gyventojų reakcijų. Komentaruose jonaviečiai džiaugėsi iniciatyva: „Super idėja“, „Smagi pramoga“, „Gera mintis“. Taip pat pasigirsta siūlymų pagalvoti apie pačiūžų nuomą, mat, kaip rašo gyventojai, „ne kiekvienas jas turi ir ne visi puls pirkti“.

Panašu, kad Jonavoje atgimsta seniai primiršta žiemos pramoga – paskutinį kartą čiuožykla mieste veikė 2016 metais, kuomet kelių jonaviečių iniciatyva mieste atsidarė čiuožykla prie pagrindinio miesto stadiono, nuo Žeimių gatvės pusės (Plačiau apie tai ČIA). Kiek anksčiau jonaviečiai turėjo ir dirbtinio ledo čiuožyklą Ramybės skvere.

Kol kas jonaviečiams belieka sekti naujienas ir, panašu, pradėti ieškoti pačiūžų.

15:35 val. gautas pranešimas, kad pranešėjas negali patekti į senelio butą, durys užrakintos iš vidaus, telefonu negalima susisiekti.  

Ugniagesiai gelbėtojai atidarė duris ir įleido policijos pareigūnus ir medikus. Deja, viduje rastas žmogus be gyvybės ženklų. 

Parengta pagal pirminius įvykių suvestinės duomenis

Kvietimas daugiabučiams namams modernizuoti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinant ne mažiau kaip 40 proc. buvo paskelbtas 2024 m. lapkričio 11 d. ir pratęstas iki šių metų balandžio 1 d.

Jau yra gautos 430 paraiškos 133 mln. eurų sumai. Iš jų įvertinta 318 paraiškų, pasirašytos 296 valstybės paramos sutartys, likusios dar vertinamos. Sukurtų ir dar kuriamų investicijų planų skaičius siekia 1162.

APVA primena, kad valstybės parama nuo šiol apskaičiuojama pagal naują tvarką – taikant fiksuotą įkainį. Įteisinus naują finansavimo modelį renovacijos procesas bus gerokai spartesnis – atsisakyta dalies biurokratinių procedūrų, todėl sumažės dokumentacijos, bus paprasčiau administruoti projektus.

Valstybės parama skiriama projektui ar jo daliai parengti, projekto įgyvendinimui administruoti, statybos techninei priežiūrai ir energinį efektyvumą didinančioms priemonėms įgyvendinti. Parama apskaičiuojama ir teikiama pagal nustatytus fiksuotus atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratinio metro įkainius.

Paskolos lėšomis gali būti apmokamos ir kitos projekto išlaidos: namo atnaujinimo priemonės, gerinančios komfortą, namo estetiką, pridėtinės vertės mokestis. Šio kvietimo metu galima rinktis tradicinį renovacijos metodą arba inovatyvią, tvarią pastato atnaujinimo naudojant gamykloje pagamintus skydus technologiją.

Daugiabučių modernizavimo projektų administratoriai dalijasi, kad gyventojus labiausiai motyvuoja apsispręsti atnaujinti savo seniai statytą namą prasta jo konstrukcijų būklė, susidėvėję vamzdynai, inžinerinės sistemos, didelės išlaidos nuolatiniams smulkiems remontams, suvokimas, kad pastatas sensta ir atnaujinimas tampa neišvengiamas.

Teigiamai vertinama galimybė renovacijos metu sujungti rangos darbus ir vienu kartu padaryti viską, o ne mokėti atskirai už kiekvieną darbą. Žmonėms svarbu ir gyvenimo kokybės gerinimas: šiltesni butai, jaukesnė, estetiškesnė aplinka, nauji balkonai ir jų praplėtimas, didesni langai, atnaujinta kiemo infrastruktūra.

Dvejojančius priimti teigiamą sprendimą skatina ir tai, kad ši žiema yra neįprastai šalta, kuras brangsta, be to, buvo panaikintos PVM lengvatos šildymui. Prognozuojama, kad šildymo sąskaitos dėl šių priežasčių gali išaugti dvigubai ir dar daugiau, o tai ypač pajus gyvenantys senuose daugiabučiuose asmenys. 

Daugiau informacijos apie kvietimą galima rasti čia.

Aplinkos projektų valdymo agentūros inf.

Pagal Lietuvos teisės aktus nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR simbolių platinimas, naudojimas ar viešas demonstravimas yra draudžiamas. Tai apima ir ženklus ar simbolius, kurie gali būti naudojami totalitarinių režimų ideologijai, agresijai ar nusikaltimams žmoniškumui propaguoti.

Tokios prekės negali būti deklaruojamos ir įvežamos į Lietuvą.

Panašūs atvejai reti, tačiau jautrūs – ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai totalitarinių režimų simbolika neretai tampa provokacijų arba propagandos įrankiu.

Keleivei įvažiuoti į šalį neleista – ji su pinigų prikimštu lagaminu grąžinta atgal į Baltarusiją.

Lietuvos muitinė primena: totalitarinių režimų simboliai nėra neutralūs istoriniai atributai. Tai ženklai, siejami su represijomis, tremtimis ir karo nusikaltimais.

LR muitinės inf.

Atvykus ugniagesiams gelbėtojams paaiškėjo, kad įvykio vietoje ne gaisras, o žmogus degino laidus.  

Deginamus laidus užgesino pats gyventojais, o ugniagesiai gelbėtojai paaiškino, kad to daryti negalima.

Aplinkosauginiu požiūriu, deginti pavojingas medžiagas, šiuo atveju laidus, yra draudžiama. Už tai gali grėsti administracinė atsakomybė. 

Laidai deginami dažniausiai siekiant pašalinti jų izoliacinę medžiagą, o likęs metalas yra priduodamas į metalo supirktuvę.

Parengta pagal pirminius įvykių suvestinės duomenis 

Sprendimo projekte numatyta, kad asociacija būtų ne pelno siekianti, o jos tikslas - teikti aplinkosauginę ir socialinę naudą bei prisidėti prie energijos nepritekliaus mažinimo savivaldybės teritorijoje. Asociacijos įstatuose konkretinama, kaip šie tikslai būtų įgyvendinami praktiškai.

Numatyta, kad „Jonavos PEB“ investuotų į elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius - pavyzdžiui, saulės elektrines. Asociacijos nuosavybėje esančiuose įrenginiuose pagaminta elektros energija arba jų įrengtoji galia būtų paskirstoma ne tik asociacijos nariams, bet ir Savivaldybės nurodytiems gyventojams, turintiems teisę į socialinę pašalpą. Tokiu būdu būtų siekiama mažinti energijos nepriteklių ne per tiesiogines išmokas, o per energijos gamybos ir paskirstymo sprendimus.

Pagal įstatus, energetinį nepriteklių patiriantiems asmenims skirta elektrinių galia būtų priskiriama savivaldybei, kuri spręstų dėl jos paskirstymo. Konkrečias naudojimosi sąlygas - galios dydį, terminus, atsiskaitymo tvarką - tvirtintų visuotinis asociacijos narių susirinkimas.

Asociacijos steigėjais planuojama Jonavos rajono savivaldybė ir jos administracija, taip pat savivaldybės valdomos įmonės: „Jonavos šilumos tinklai“, „Jonavos vandenys“, „Jonavos paslaugos“ ir „Jonavos autobusai“. Asociacijos buveinė būtų registruota savivaldybės pastate Žeimių gatvėje.

Sprendimo projekte taip pat numatyta, kad asociacijos veiklos pradžiai reikės 40 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų. Šios lėšos būtų skirtos organizaciniams ir veiklos pradžios kaštams, o vėliau asociacija galėtų skolintis ar dalyvauti skatinamosiose finansinėse priemonėse, skirtose energetikos bendrijoms.

Jeigu taryba pritars, savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius būtų įgaliotas pasirašyti asociacijos steigimo dokumentus ir dalyvauti steigiamajame susirinkime. Nauja asociacija, gavusi piliečių energetinės bendrijos statusą, galėtų pradėti veiklą dar šiais metais.

Vasario 12-osios rytą, 8.24 val., gautas pranešimas apie avariją kelyje Kaunas–Jonava (A6), 22-ajame kilometre. Informuota, kad susidūrė trys automobiliai. Pirminiais duomenimis, žmonės per incidentą nenukentėjo, vairuotojai laukė policijos pareigūnų.

Ant važiuojamosios kelio dalies buvo išsilieję naftos produktų. Ugniagesiai atjungė automobilio „Subaru“ akumuliatorių, maždaug vieno kvadratinio metro plote surinko teršalus ir nušlavė kelio dangą.

Tą pačią dieną, 15.36 val., pranešta apie dar vieną incidentą Bukonių seniūnijoje, Vaivadiškių kaime. Nuo kelio buvo nuvažiavęs automobilis „Volkswagen Golf“. Prispaustų ar sužeistų žmonių nebuvo. Atjungtas transporto priemonės akumuliatorius, o kol evakuatorius vykdė automobilio ištraukimo darbus, kelias buvo laikinai užtvertas.

Dar po valandos, 16.40 val., pagalbos prireikė ir patiems pareigūnams. Bukonių seniūnijoje, Liepių kaime, užklimpo policijos ekipažo automobilis. Jis buksyravimo lynu buvo ištrauktas.

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

Pasak renginio organizatorių, šis renginys – tai ne tik koncertas. Tai kvietimas prisiminti, kad laisva Lietuva subrendo, o kartu subrendo ir atsakomybė ją saugoti. Organizatoriai Jonavoje akcentuoja, kad šiandien, kai grėsmės už šalies sienų stiprėja, o visuomenėje daugėja abejingumo ir susiskaldymo, būtent kultūra ir muzika tampa tuo, kas jungia bendruomenes ir įkvepia veikti.

Ant scenos – vietiniai ir kviestiniai atlikėjai

Jonavoje įvyksiantis vakaras sujungs skirtingas kartas – nuo moksleivių grupių iki patyrusių roko scenos vilkų.

Pasirodys įvairių kartų ir stilių atlikėjai: multižanrinė jaunimo grupė „Skudurai“ ir rock/metal skambesį kuriantys „Pseudo“ iš Jonavos, specialiai šiam vakarui atsikūrusi cover/rock grupė „Gravitacija“, taip pat gerai vietos publikai pažįstami rock ir hard rock atstovai „Titus“. 

Į svečius atvyks vilniečių hard rock ir power metal kolektyvas „Euften“ bei patyrę hard rock ir heavy metal scenos „vilkai“ „Ramybės skveras“ iš Kėdainių – kartu jie sukurs intensyvų, gyvos muzikos energijos kupiną vakarą.

Renginio vieta bus paskelbta artimiausiu metu.

Pilietiškumas per kultūrą

Viena iš organizatorių, „Kuriu miestą“ atstovė Jovita Rutkauskaitė pabrėžia, kad sprendimas prisijungti prie iniciatyvos buvo natūralus.

„Renginį organizuojame penkios jonavietės, subūrusios bendraminčius. Matome stiprėjančio pilietiškumo svarbą ir supratome, kad Jonavoje gali nelikti, kas imsis šios iniciatyvos. Sėdėti sudėjus rankas dabar – netinkamas laikas. Pastarieji metai parodė, kokia trapi yra laisvė ir demokratija. Kultūra ir muzika – puikus būdas kalbėti apie žodžio, vidinę laisvę, įtraukti jaunimą. O rokas visada gimsta iš pasipriešinimo abejingumui ir neteisybei,“ – komentuoja J. Rutkauskaitė.

Pasak organizatorių, programoje sąmoningai derinamos vietinės ir kviestinės grupės, ypatingą dėmesį skiriant Jonavos jaunimui – moksleivių kolektyvams ir atgimstančioms mokyklinėms grupėms. 

Rengininys nemokamas ir atviras visiems, daugiau informacijos apie jį organizatoriai kviečia skaityti Facebook puslapyje. 

Maratono iniciatorė – „Lietuvos kultūros asamblėja“. Jonavoje renginį organizuoja „VšĮ Kuriu miestą“, partneris – „Jonaviečiai padeda“, rėmėjas – „UAB Turime idėjų“. Techninį įgarsinimą užtikrins „Sandėlys“.

Pranešimas spaudai 

Renginio metu netrūko nei šokių, nei dainų. Prie laužų susibūrę Jonavos rajono ir kultūros centro kolektyvai linksmino susirinkusiuosius liaudiškomis melodijomis ir tradiciniais rateliais. Vienas laukiamiausių momentų – Lašininio ir Kanapinio dvikova. Po atkaklios kovos, padedant šventės dalyviams, pergalę šventė Kanapinis, taip paskelbdamas pavasario atėjimą ir žiemos pabaigą.

Šventės dalyviai galėjo pasivaišinti gardžiais blynais, kuriuos kepė Jonavos politechnikos mokyklos bendruomenė. Karšta arbata šildė nuo žvarbaus oro, o mugėje viliojo įvairios gėrybės.

Mažieji šventės svečiai aktyviai įsitraukė į žaidimus ir estafetes, o suaugusieji noriai dalyvavo bendrose pramogose. Kulminacija tapo Gavėno deginimas – žiemos išvarymo ritualas, palydėtas dainomis ir linksmais šūksniais: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“.

Užgavėnių šurmulynes vainikavo atlikėjo Vytauto Šiškausko koncertas, į šventės pabaigą subūręs dar gausesnę minią. Skambant populiarioms dainoms, Jonava dar kartą įrodė, kad puoselėja tradicijas ir moka smagiai bei bendruomeniškai švęsti.

Triukšmingai, spalvingai ir su gera nuotaika – taip Jonava išvarė žiemą iš kiemo ir pasitiko artėjantį pavasarį.

JKC inf.

Į redakciją jau kreipėsi jonavietė (plačiau apie tai ČIA), pasakojusi, kad tirpstančio sniego ir balų fone ją nuo galvos iki kojų aptaškė pralėkęs automobilis. Ar tai tiesiog pavasariškai šlapias miestas, ar mistinė datos įtaka - spręsti kiekvienam.

Bet juk žinome, kaip būna: vienai šiandien iš rankų išsprūsta kava, kita paskuba ir išsisuka koją, trečias neranda automobilio raktelių, nors „tikrai padėjo čia“. Smulkmenos, kurios tądien atrodo lyg pasaulio pabaiga, o vakare jau kelia šypseną.

Penktadienio, 13-osios, prietarai gyvi jau šimtmečius. Vieni vengia kelionių, kiti atidėlioja svarbius sprendimus, dar kiti juokauja, kad būtent ši diena - puiki proga pasitikrinti humoro jausmą.

Tad gal šiandien vietoje pykčio verta tiesiog gūžtelėti pečiais? Jei rytas prasidėjo ne taip, kaip planavote, gal tai bus tik gera istorija, kurią papasakosite savaitgalį prie kavos puodelio.

O mes kviečiame jonaviečius pasidalinti:

kas jus šiandien „aplankė“? Aptaškė bala? Pametėte kepurę? Supainiojote laiką?

Rašykite komentaruose ar žinutėse - pasijuokime kartu. Juk jei penktadienis, 13-oji ir atneša nesėkmių, tai bent jau tokių, apie kurias po to galima papasakoti su šypsena.

Vasario 5-ąją, apie 00.17 val., pranešta, kad Kulvos seniūnijoje, Batėgalos kaime, Kaukazo gatvėje, pirminiais duomenimis, dega ūkinis pastatas, šalia kurio buvo automobiliai.

Atvykus ugniagesiams gelbėtojams paaiškėjo, kad atvira liepsna degė du su ūkiniu pastatu sublokuoti garažai (apie 8 × 30 m dydžio, stogas dengtas skarda).

Gaisro metu visiškai sudegė dviejų automobilių – „Nissan Murano“ ir „Mercedes-Benz“ – degios detalės, garažuose buvę namų apyvokos daiktai.

Taip pat sudegė ant stogo įrengtų 10 saulės modulių, dar 6 moduliai buvo išgelbėti. Ugnis sunaikino keturias elektros energijos kaupimo baterijas, apie 0,5 tonos granulių bei apie 20 kubinių metrų putų polistirolo. Garažų vidus visiškai išdegė.

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

Kadangi prie įrašo nebuvo nurodyta kūrinio autorystė, žiniasklaida kreipėsi į progimnaziją, prašydama plačiau papasakoti apie iniciatyvos atsiradimą, kūrybinį procesą bei tai, kas prisidėjo prie dainos gimimo – tiek kuriant tekstą, muziką, tiek ją atliekant.

Į pateiktus klausimus atsakė progimnazijos direktorė Audronė Kuliešienė.

„Malonu, kad Šveicarijos progimnazija patraukė Jūsų dėmesį. Mielai atsakome į Jūsų pateiktus klausimus“, – rašė direktorė.

Pasak jos, kūrybinė idėja gimė ieškant išskirtinio būdo pristatyti mokyklą ir išnaudoti unikalius Jonavos rajono vietovardžius.

„Įsivaizduokite, kad Tokijuje arba Niujorke sustabdytume praeivį ir paklaustume: „Gerasis žmogau, kaip manote, per kiek laiko įmanoma iš Venecijos nukeliauti į Paryžių, po to į Londoną, o tada pasiekti Šveicariją?“ Mums turbūt atsakytų: „Na, reiktų turbūt mažiausiai 2–3 dienų...“ O mes su Jumis šypteltume: „Jeigu su dviračiu – pakaktų poros valandų. Atvažiuokite pas mus į Jonavos rajoną ir pamatysite.“

Vietiniai žmonės yra pripratę prie įdomių Jonavos rajono vietovardžių. Bet tokie vietovardžiai yra vieninteliai visos Lietuvos mastu. Tai yra dovana mums visiems, ir tą dovaną galima išnaudoti. Taip mes kalbėjomės su progimnazijos mokytojais. Gimė kūrybinė idėja“, – pasakojo A. Kuliešienė.

Anot direktorės, vėliau buvo susisiekta su Lietuvoje gerai žinomu prodiuseriu, kuris panoro likti neįvardytas.

„Mes susisiekėme su vienu Lietuvoje gerai žinomu žmogumi. Jis nenorėjo būti skelbiamas viešai, todėl pasakysiu tik tiek, kad tai prodiuseris. Jam patiko sumanymas ir pats pasisiūlė prisidėti prie kūrybos visuomeniniais pagrindais. Nemokamai. Jis sukūrė dainos tekstą ir ėmėsi kurti dainą“, – teigė direktorė.

Kuriant kūrinį pasitelktos ir šiuolaikinės technologijos.

„Progimnazija norėjo, kad būtų panaudotos naujos technologijos, nes ir moksleivius norim jomis sudominti. Juk jie mokysis to, ką naudos ateityje. Tad buvo panaudotos kelios nepigios dirbtinio intelekto programos. Apie „virtuvę“ pasakysiu tiek, kad buvo įrašytos kelios dešimtys dainos variantų. Dirbtiniam intelektui vis dar sudėtinga įgarsinti kai kuriuos lietuviškus žodžius... Bet rezultatas yra. Jis įdomus“, – atskleidė A. Kuliešienė.

Progimnazijos taip pat buvo paklausta, ar tokia kūrybinė komunikacijos forma buvo suplanuota kaip priemonė būsimų mokinių pritraukimui ir ar panašių iniciatyvų galima tikėtis ateityje.

„Taip. Tikslas – sudominti ir potencialius mūsų progimnazijos moksleivius, ir jų tėvus. Ar planuojama kas nors panašaus ateityje? Tegu lieka intriga. Stebėkite mus socialiniuose tinkluose ir pirmiausia feisbuke... Ir pasinaudodama galimybe, primenu dainos žodžius: „Jonavos rajono Šveicarijos progimnazija. Jau galite teikti prašymus“, – rašė direktorė

Moteris pasidalijo itin nemalonia patirtimi keliaujant į namus po darbo.

„Šiandien teko patirti nemalonią situaciją su Jonavos autobusais. Važinėju į Kauną, iš Kauno. Kaune dirbu. Po darbo važiavau namo su visiškai nešildomu autobusu. Norėjosi verkti, kai sušalau. Dar patekome į kamštį dėl stiprios avarijos. Nuo Spanėnų išlipau ir ėjau pėsčiomis iki „Maximos“. Tada šildžiausi parduotuvėje. Ar čia normalu, kada tokie šalčiai? Įdomu, ar tas autobusas važinėja visą dieną ir kiek yra sušalusių žmonių. Esu labai pikta ant autobusų parko“, – rašė moteris.

Į situaciją sureagavo bendrovė „Jonavos autobusai“. Įmonės teigimu, įvyko neplanuotas šildymo sistemos programinis gedimas, todėl autobusas nedelsiant buvo nukreiptas į remontą.

„Važiuojant į Kauną sugedo papildoma šildymo sistema, o grįžtant autobusas papuolė į spūstį – teko beveik valandą stovėti. Kai autobusas nevažiuoja, nėra užtikrinama pakankama aušinimo skysčio cirkuliacija. Iš karto autobusas buvo nukreiptas į remontą“, – teigiama įmonės atsakyme.

Pasak bendrovės, dėl didelių apkrovų šildymo sistemos šiuo metu dažnai neatlaiko, o specializuotuose servisuose trūksta vietų.

„Dėl per didelių apkrovų šildymo sistemos neatlaiko, net specializuotuose servisuose nėra vietų – vien šildymo sistemų gedimai. Kaip ir šiuo atveju, šis autobusas į reisą išvažiuos tik trečiadienį, nes susidariusios eilės. Akcentuojame, kad gedimai nėra mechaniniai, o programiniai – išmaniosios technologijos neatlaiko šalčio“, – nurodo „Jonavos autobusai“.

Įmonė atsiprašo keleivės ir visų, važiavusių šiuo maršrutu, bei apgailestauja dėl patirtų nepatogumų.

Internautų nuomonės išsiskyrė. Dalis komentatorių ramino situaciją, teigdami, kad tai – natūralus gamtos procesas. Anot jų, vilkai yra plėšrūnai, todėl medžioja, o stirnos – įprastas jų grobis. Kai kurie ironizavo, jog „vilkai juk ne eglišakius ėda“, ir ragino nekurstyti panikos.

Kiti diskusijos dalyviai kritikavo žmonių veiklą – masinį miškų kirtimą, urbanizaciją, medžioklę. Buvo pabrėžiama, kad mažėjant natūralioms buveinėms laukiniai gyvūnai traukia arčiau gyvenviečių, todėl tokie atvejai esą neturėtų stebinti. Taip pat priminta, kad vilkai laikomi miško „sanitarais“.

Vis dėlto nemaža dalis gyventojų suabejojo, ar stirną iš tiesų sudraskė vilkai. Komentaruose kartota versija, kad tai galėjo būti palaidų, neprižiūrimų šunų darbas. Kai kurie jonaviečiai teigė prie tvenkinių nuolat matantys be pavadžių lakstančius šunis ir ragino griežčiau kontroliuoti jų šeimininkus.

Atsirado ir susirūpinusiųjų saugumu - klausta, ar vilkų pasirodymas taip arti miesto nėra pavojingas ženklas. Tiesa, dalis komentatorių tokias baimes vadino perdėtomis.

Situaciją pakomentavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija Jonavos skyriaus valdybos pirmininkas Vytautas Kaminskas. Anot jo, kol kas vienareikšmiškai tvirtinti, kad tai vilkų išpuolis, pagrindo nėra, o galutines išvadas galėtų padėti pateikti specialistų vertinimai.

„Susipažinus su pateiktomis nuotraukomis ir pateiktais gyventojų pasakojimais, tikėtina, kad stirna buvo sudraskyta. Tačiau konkretizuoti, ar tai vilkų darbas, nesiryžtume, nes galima ir valkataujančių šunų versija. Apie šį faktą informavome mokslininkus, tiriančius vilkų elgseną. Šiaip kad vilkai taip arti priartėtų prie gyvenamųjų zonų, yra reti atvejai. Tačiau ir gyvūnų elgesys gali keistis, įtakotas urbanizacijos ir kitų procesų“, - teigė V. Kaminskas.

Vasario 8-ąją, apie 20.20 val., Žemaitės gatvėje, parduotuvės stovėjimo aikštelėje, vyras, gimęs 1987 metais, konfliktavo su aplinkiniais, apspardė automobilį „Mercedes-Benz“.    

Pasak ligoninės specialistų, hidroterapija ir vonia gimdykloje yra efektyvus natūralus būdas sumažinti skausmą, atsipalaiduoti ir palengvinti sąrėmius pirmojo gimdymo etapo metu. Šiltas vanduo veikia kaip natūralus nuskausminamasis, padedantis moteriai geriau toleruoti fizinį krūvį.

„Moterims šiandien ypač svarbus ne tik medicininis, bet ir emocinis saugumas bei komfortas, todėl pradedame naudoti hidroterapiją kaip dar vieną papildomą priemonę gimdymo metu.

Atlikti tyrimai rodo, kad šiltas vanduo atpalaiduoja įtemptus raumenis ir raiščius, todėl sąrėmiai tampa lengviau pakeliami. Vanduo, blankus apšvietimas ir privatumas sukuria saugią aplinką, kuri mažina stresą ir baimę“, - sako gimdymo skyriaus vedėja Indrė Grušaitė-Vanagienė.

Jos teigimu, gimdymo palatoje moterims taip pat pateikiama mokomoji vaizdo medžiaga, leidžiama atpalaiduojanti muzika.

Didelio dėmesio Jonavos ligoninėje sulaukia ir prieš kelerius metus pasiūlyta kita unikali paslauga – gimdymas spalvų terapijai pritaikytoje aplinkoje. Moterims suteikiama galimybė pasitikti kūdikį tarsi spalvotame sapne – jaukioje, įvairiomis spalvomis apšviestoje erdvėje.

2025 m. Jonavos ligoninėje gimė daugiau nei 400 kūdikių. Šie metai taip pat pasižymi naujagimių gausa – per pirmuosius du mėnesius pasaulį jau išvydo 54 mažyliai.

Ligoninės kolektyvas džiaugiasi, kad vis dažniau Jonavą gimdymui renkasi moterys ne tik iš Jonavos rajono, bet ir iš Kauno, Kėdainių, Ukmergės bei kitų miestų. Prie to prisideda ir Jonavos rajono savivaldybės skiriama vienkartinė išmoka gimus kūdikiui bei papildomos iniciatyvos jaunoms šeimoms.

Jonavos ligoninės inf.

A. Reipos nuotr.

Jonavos rajono savivaldybės taryba šiandien, vasario 12-ąją, patvirtino 2026 metų savivaldybės biudžetą, kuris siekia 127 milijonus eurų. Tai didžiausias biudžetas rajono istorijoje – jis yra 16 mln. eurų didesnis nei pernai. Augantis biudžetas leidžia užtikrinti tęstines investicijas ir pradėti naujus, gyventojams svarbius projektus tiek mieste, tiek kaimo seniūnijose.

Vienas didžiausių planuojamų tęstinių projektų – sporto maniežo statybos Jonavoje. Joms numatyta 4,5 mln. eurų. Taip pat 3,7 mln. eurų skiriama gatvių remontui mieste ir rajone, o 2,9 mln. eurų – dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimui bei atnaujinimui. Pastaruosius planuojama plėsti ir modernizuoti atsižvelgiant į šiandieninius gyventojų poreikius: dalies takų danga yra nusidėvėjusi, o kai kurie, išaugus dviratininkų ir pėsčiųjų srautams, tapo per siauri, todėl kelia ne tik nepatogumų, bet ir saugumo iššūkių.

2,2 mln. eurų skirta R. Samulevičiaus progimnazijos pastato modernizavimui, 461 tūkst. eurų – darželių grupių ir patalpų atnaujinimui. Koordinuotai pagalbai vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais numatyta 199 340 eurų.

Investicijos suplanuotos ir gyvenamosios aplinkos gerinimui: 400 tūkst. eurų daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų sutvarkymui Jonavos mieste, 100 tūkst. eurų – drenažo įrengimui gyvenvietėse. Kaimo seniūnijose laisvalaikio erdvių įrengimui numatyta 80 tūkst. eurų, apšvietimui – 66,5 tūkst. eurų, kaimo kultūros renginiams – 64 tūkst. eurų.

684 tūkst. eurų investicijos pasieks Jonavos kultūros centro Krašto muziejų – jame bus įrengta interaktyvi, moderni krašto istoriją pristatanti ekspozicija, pritaikyta įvairaus amžiaus lankytojams bei užsienio turistams.

300 tūkst. eurų skirta Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios vidaus patalpų remonto projekto įgyvendinimui, 129 tūkst. eurų – NVO ir kitų organizacijų projektams.

Svarbios investicijos suplanuotos ir sveikatos stiprinimo srityje – 383 700 eurų skiriama mobilaus mamografo įsigijimui, 200 tūkst. eurų – medicininei įrangai kataraktos operacijoms atlikti.

Gera žinia aktyvaus laisvalaikio mėgėjams – 350 tūkst. eurų skirta riedlenčių parko Joninių slėnyje įrengimui. Sporto rėmimui (premijoms, stipendijoms, mažųjų klubų finansavimui) numatyta 159 500 eurų.

Suplanuota atnaujinti ir automobilių aikštelę už Jonavos kultūros centro – tam skirti 536 tūkst. eurų. Dar 578 tūkst. eurų pagerins automobilių parkavimo galimybes šalia Joninių slėnio – čia bus įrengta nauja aikštelė.

Taip pat 100 tūkst. eurų numatyta krašto gynybos priemonėms, 18 150 eurų – šunų vedžiojimo aikštelės Kauno gatvėje atnaujinimui.

Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius pabrėžia, kad augantis biudžetas – stiprėjančio rajono rezultatas.

„2026 metų biudžetas – rekordinis. Jo augimas leidžia mums ne tik tęsti pradėtus darbus, bet ir imtis naujų iniciatyvų, kurios gerina žmonių kasdienybę.

Turime aiškią viziją ir tikslą – rūpintis Jonava kaip savo namais ir kurti tokį rajoną, kuriame būtų patogu gyventi, dirbti bei auginti vaikus. Dėl to nesiblaškome ir toliau investuojame į tai, kas svarbiausia – švietimą, sveikatą, saugumą, bendruomenes ir visiems mums reikalingą infrastruktūrą“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

Patvirtintas 2026 metų biudžetas orientuotas į tvarią rajono plėtrą, gyvenimo kokybės gerinimą ir svarbiausių viešųjų paslaugų stiprinimą.

Didžioji 2026 metų biudžeto dalis skiriama socialinei gerovei užtikrinti – švietimui, socialinėms paslaugoms, kultūrai, sportui ir sveikatai. Šioms sritims tenka apie 70 proc. viso savivaldybės biudžeto.

Kiekviena dvyliktokų klasė pasižymėjo savo unikaliu dažniu. IVa – tarsi puikiai suderinta radijo stotis: skirtingos asmenybės, skirtingi balsai, bet vienas stiprus signalas – bendrystė, pagarba ir augimas kartu. IVb pakvietė į specialią laidą „Mokytojų teismas“, kur trys bylos buvo nagrinėjamos su trupučiu tiesos, žiupsneliu ironijos ir gausia humoro doze. Mąslią, kviečiančią klausti ir ieškoti atsakymų, lėtą bangą pasirinko IVc klasė, transliuodama laidą „Kodėl?“

Netikėtas IVd abiturientų pasirodymas – buvo atvertas eteris laidai „Po metų dešimties“. Čia kalbėjo žmonės, kuriuos kadaise jungė viena klasė, tie patys suolai, kontroliniai ir skambutis iš pamokos. Dvyliktokų auklėtojai – Jolanta Matonienė, Virginija Pažėraitė, Neringa Kukarinienė ir Eugenijus Leonavičius – tapo tikrais radijo eterio profesionalais. Jie ne tik atliko muzikinį kūrinį savo auklėtiniams, bet ir drąsiai įsitraukė į laidą „Mąstyk“, sumaniai atsakinėjo į klausimus, o prireikus „pagalbos“ vaizdo skambučiu kreipėsi į DJ Jovani – Joną Nainį. Muzikos prodiuserio, radijo ir TV laidų vedėjo sveikinimas raliečiams tapo netikėta, bet labai šilta staigmena.

Eteryje netrūko ir nuoširdaus juoko – nuotaikingas abiturientų tėvelių pasirodymas subūrė mokytojus, mokinius ir tėvus į gyvą radijo žaidimą, kuriame reikėjo atsakyti į vedėjo klausimus. Tai buvo tikras bendruomenės dažnis, kuriame visi kalbėjo ta pačia – supratimo ir palaikymo – kalba. Originalumu ir šmaikštumu stebino mokytojai, pasirodę radijo „Mėlynojoje bangoje“. Jų improvizacijos, persmelktos humoro ir nuoširdžių linkėjimų, tapo dar vienu gražiu akordu šventiniame eteryje. „Vienuoliktokų pulsas“ užliejo salę jaunatviška energija – šokiais, melodijomis ir gyvu ritmu, primenančiu, kad radijas – tai judėjimas ir gyvybė.

Renginyje dalyvavę svečiai: Jonavos rajono švietimo skyriaus vedėja Violeta Kolesnikienė, Ralio alumnų klubo nariai Naglis Petkevičius, Renata Mikalauskienė, Julius Sabatauskas, įtekdami simbolines dovanas, priminė, kad „gyvenime bus ne kartą keičiami dažniai, tačiau svarbiausia neprarasti savo bangos ir neužtilti tada, kai norisi kalbėti”. Gimnazijos direktorė Zita Gudonavičienė, sveikindama 79-ąją abiturientų laidą, siuntė jautrią radijo žinutę, skirtą kiekvienam: ,,Linkiu, kad jūsų vidinė radijo stotis transliuotų pasitikėjimą savimi be reklamų ir be trikdžių. O mes – mokytojai – liekame jūsų foninė muzika, techninė komanda ir tas tylus balsas, kuris sako: susitvarkysi!”. 

Gražiausios šventės dainos, trankiausi šokiai, nuoširdūs palinkėjimai pasiliks atminty ilgam, nes šis renginys tapo ne tik švente, bet ir gyvu įrodymu, kad kiekvienas žmogus yra unikali stotis, o bendruomenė kartu gali sukurti stiprų, girdimą ir prasmingą eterį. „Ralio radijas 100.79 Hz” – tai Jeronimo Ralio gimnazijos dažnis, kuris lieka įrašytas į mokyklos istoriją.

J. Ralio gimnazijos inf.

Audriaus Reipos nuotr. 

Įspūdingai pasirodė Jonavos ,,Kumite" klubo sportininkas Dominykas Melničuk, kuris U18, sv. kat. -65 kg, laimėjo visas 4 kovas ir tapo Lietuvos jaunių čempionu.

Jonavietis, tapęs nugalėtoju, užsitikrino teisę atstovauti Lietuvai, Europos čempionate Gruzijoje. 

Jonavos ,,Kumite" inf.

Trumpai apibendrinant praėjusius metus: kokie pagrindiniai skaičiai?

2025 m. bendrovė dirbo stabiliai: šilumos poreikis šiek tiek mažėjo, tačiau kaina išliko beveik nepakitusi, o jos lygis buvo mažesnis nei bendras VERT skelbiamų kainų fonas, kas rodo gerą kaštų kontrolę, konkurencingumą ir efektyvų gamybos valdymą.

Pagaminta šilumos 2025 m. 119 749 MWh, t.y. 2,7% mažiau, nei 2024 m. (123 050 MWh). 

Parduotas šilumos kiekis 2025 m. 98 059 MWh, t.y. 1,3% mažiau, nei 2024 m. (99 308 MWh). 

Nors šilumos poreikis mažėja, bet kritimas nedidelis ir nuosaikus – būdingas šiltesniam sezonui ir pastatų energetinio efektyvumo didėjimui, o ne vartotojų praradimui ar sistemos problemoms.

Tai reiškia: geriau subalansuota gamyba su realiu poreikiu, mažesnis perteklinis gamybos režimas, efektyvesnis sistemos darbas.

Vidutinė metinė šilumos kaina 7,718 ct/kWh be PVM didesnė +1,2% nei 2024 m. (7,627 ct/kWh be PVM). Kaina iš esmės stabili, toks pokytis praktiškai atitinka infliacinį lygį — tai rodo gerą kaštų kontrolę, nepaisant kuro, darbo užmokesčio ir paslaugų brangimo. Bendrovės šilumos kaina ~10 % mažesnė nei bendras šalies mėnesinių kainų lygis. 2025 m. kainų vidurkis 8,60 ct/kWh be PVM (skaičiuotas kaip mėnesinių VERT skelbiamų kainų aritmetinis vidurkis). 

Įmonės šilumos kaina išlieka konkurencinga nacionaliniame kontekste. Ir toliau siekiama, kad šiluma būtų tiekiama už kuo mažesnę ekonomiškai pagrįstą kainą.

Kokios buvo didžiausios praėjusių metų investicijos, atlikti darbai?

Vienas reikšmingiausių darbų – mazuto ūkio demontavimas Klaipėdos gatvėje, centrinėje miesto dalyje esančioje katilinėje. Buvo demontuotos dvi mazuto talpos po tūkstantį tonų, išvalytos nuo likusio mazuto, taip pat pašalinta vadinamoji nulinė talpa – po žeme buvusi betoninė talpa, kurios tūris siekė apie 90 kubinių metrų.

Atliekant darbus šioje vietoje buvo aptikta daug užteršto grunto. Jis buvo priduotas į specialią aikštelę, skirtą chemiškai užterštam gruntui utilizuoti. Tai reiškia, kad dešimtmečiais – dar nuo tarybinių laikų – žemėje buvęs mazutas buvo visiškai pašalintas ir saugiai utilizuotas.

Tai labai svarbus darbas aplinkosaugos požiūriu. Tokie objektai ilgus metus lieka nematomi, bet kelia riziką gruntui, vandeniui ir miesto aplinkai ir jo gyventojams. Šiuo atveju padarytas realus, ilgalaikę vertę kuriantis darbas – tiek šiandienos gyventojams, tiek ateities kartoms.

Tokio paties tipo darbas laukia ir ateityje – mazuto ūkis Girelės katilinėje, kur taip pat yra dvi didelės talpų zonos. 

Kita reikšminga investicija – biokuro aikštelės įrengimas. Ši aikštelė leidžia sukaupti iki dvidešimties dienų reikalingas biokuro atsargas. Tai suteikia galimybę biokurą pirkti vasaros metu, kai jo kaina yra mažesnė. Tai tiesiogiai atsispindi ir galutinėje mažesnėje šilumos kainoje vartotojams.

Ši investicija pasiteisino – aikštelė jau atsipirko. Be to, žiemos metu ji didina sistemos patikimumą, nes leidžia turėti rezervą ir nepriklausyti nuo momentinių tiekimo svyravimų. Ateityje planuojama biokuro aikšteles plėsti, kad būtų galima sandėliuoti dar daugiau biokuro ir išlaikyti kuo mažesnę kainą vartotojams. Šios investicijos vertė – apie 160 tūkst. eurų.

Viena didesnių investicijų – Lietavos-Kosmonautų šilumos tiekimo magistralės paskutinės atkarpos atnaujinimas. Jonavoje turime tris pagrindines magistrales, ir ši atkarpa buvo viena iš paskutinių, dar reikalavusių keitimo. Darbų vertė siekė apie 200 tūkst. eurų, o po atnaujinimo šioje vietoje šilumos tiekimo saugumas užtikrinamas šimtu procentų – ženkliai sumažinta trūkimų ir avarijų rizika bei sumažėja šilumos tiekimo nuostoliai. Svarbu pabrėžti, kad šie darbai buvo atlikti įmonės lėšomis, be jokios fondų ar išorinės paramos.

Kaip užtikrinamas šilumos tiekimas ekstremalių situacijų metu?

Tai labai svarbi įmonės darbo kryptis, o kartu – ir atliktas reikšmingas darbas, elektros generatorių įrengimas Jonavos katilinėje, kas leidžia nepertraukiamai tiekti šilumą net ir nutrūkus elektros tiekimui. Įrengtas 110 kilovatų elektros galios generatorius, kurio kaina siekė apie 34 tūkst. eurų. Artėjančiam sezonui planuojama įsigyti generatorių ir Ukmergės gatvėje esančiai katilinei – ten numatytas dar galingesnis įrenginys, kuris sustiprins visos sistemos patikimumą. Toks elektros generatorius leis gaminti ir tiekti šilumą jonaviečiams „salos rėžimu“.

Ar prie centralizuoto šildymo pernai jungėsi nauji vartotojai?

Naujų vartotojų skaičius nėra didelis, nes didžioji miesto dalis jau yra prijungta prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Praėjusiais metais prie mūsų sistemos prisijungė trys nauji verslo objektai.

Išskirtinis atvejis – naujas gyvenamųjų namų kvartalas Kalnų gatvėje, kuriame yra aštuoniolika vartotojų. Tai naujai statomi būstai, ir šis projektas įdomus tuo, kad pradžioje nekilnojamojo turto vystytojai buvo suplanavę individualius šilumos siurblius. Vis dėlto, po išsamių diskusijų su mūsų specialistais sprendimas buvo pakeistas – pasirinkta centralizuota šildymo sistema ir prisijungimas prie miesto šilumos tinklų.

Tai svarbus akcentas. Kuo daugiau vartotojų jungiasi prie centralizuoto šilumos tiekimo, tuo mažesnė tampa pastovioji šilumos kainos dalis visiems miesto gyventojams. Kitaip tariant, platesnė sistema leidžia sąnaudas paskirstyti didesniam vartotojų skaičiui.

Kalnų gatvės projektas išsiskiria ir Lietuvos mastu – tai vienas didesnių kotedžų kvartalų prijungimų prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos mažoje savivaldybėje. Tokie atvejai nėra dažni, todėl į šį projektą dėmesį atkreipė ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.

Sprendimas nebuvo priimtas greitai – vyko nemažai pokalbių, skaičiavimų, aiškinimų, kol vystytojas patikėjo, kad centralizuotas šildymas gyventojams bus ne tik patogesnis, bet ir finansiškai naudingesnis. Skirtumai ypač išryškėja šaltomis žiemomis, kai centralizuota sistema išlieka stabilesnė kainų ir patikimumo požiūriu.

Praėję metai buvo įvardijami ir kaip skaitmenizavimo metai. Ką tai reiškia praktiškai?

Praėję metai iš tiesų buvo reikšmingi skaitmenizavimo prasme. Didelis dėmesys skirtas pastatuose šilumos ūkio valdymo sistemų modernizavimui – tai leidžia greičiau identifikuoti gedimus ar nekokybiškus parametrus šildymo ir karšto vandens sistemose. Šiuo metu visi mūsų įmonės prižiūrimi miesto pastatų šilumos punktai yra pilnai skaitmenizuoti – galime realiu laiku matyti, stebėti ir valdyti parametrus, greičiau priimti sprendimus ir užtikrinti sklandų sistemos darbą bei itin kokybišką pastatų šilumos ūkio priežiūrą.

Kokie pagrindiniai „Jonavos šilumos tinklų“ planai šiems metams?

Pagrindinis šių metų akcentas – nuoseklus iškastinio kuro keitimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Tai sprendimas, kuris turi kelis aiškius tikslus: mažinti šilumos kainą gyventojams, reikšmingai sumažinti CO₂ emisijas ir didinti visos sistemos tvarumą.

Rukloje jau veikia šilumos siurblys – jis sėkmingai atlaikė pirmąjį sezoną ir pasiteisino. Praėjusiais metais šiluma juo buvo gaminama vasaros laikotarpiu karšto vandens ruošimui. Šiemet planuojame dar vieną svarbų žingsnį – statyti biokuru kūrenamą katilinę, kartu vykdyti sistemos racionalizaciją ir prijungti šilumos siurblį, kuris galės efektyviai dirbti ir žiemos metu.

Bendra šių investicijų vertė siekia apie 1,6 mln. eurų. Projektas finansuojamas mišriu būdu – dalį lėšų sudaro parama, dalį – lengvatinė paskola per ILTE. Toks finansavimo modelis leidžia įgyvendinti didelės apimties projektus. 

Tarp didesnių artėjančių projektų – elektrostatinio filtro diegimas, naujos trasos Rukloje įrengimas, pagrindinio šilumos gamybos katilo rekonstrukcija bei kapitalinis remontas. Visi šie darbai nukreipti į didesnį efektyvumą, patikimumą ir ilgalaikį šilumos ūkio stabilumą.

Dar viena svarbi kryptis – karšto vandens apskaitos modernizavimas. Kas keisis gyventojams?

Nuo šių metų jonaviečiams bus pradėti diegti išmanūs karšto ir šalto vandens skaitikliai. Vadinasi, gyventojams nebereikės deklaruoti rodmenų, nes jie bus perduodami automatiškai. Tai didelis ir kompleksiškas diegimo projektas, kuris reikšmingai pagerins paslaugų patogumą, skaidrumą ir kokybę.

Kodėl išmanioji apskaita tokia svarbi?

Iki šiol viena didžiausių problemų buvo skaitiklių rodmenų deklaravimas – dalis gyventojų duomenų nepateikdavo laiku arba visai jų nedeklaruodavo. Dėl to atsirasdavo netikslumų, ginčų bei kitų nesusipratimų tarp gyventojų.

Įdiegus išmaniuosius skaitiklius ši problema iš esmės išnyks. Rodmenys bus perduodami automatiškai, be žmogaus įsikišimo, todėl sistema taps tikslesnė, efektyvesnė ir teisingesnė visiems.

Be to, išmaniosios apskaitos diegimas – tai ne tik technologinis atnaujinimas, bet ir ilgalaikė investicija į efektyvesnį išteklių valdymą, mažesnes veiklos sąnaudas bei patikimesnę savivaldybės komunalinių paslaugų sistemą.

Jonava taps vienu iš pirmųjų miestų Lietuvoje, kuris tokiu mastu pereina prie išmaniosios karšto ir šalto vandens apskaitos. Tai leidžia padaryti rinkoje atsiradę patikimi, sertifikuoti išmanieji skaitikliai ir galimybė pasirinkti optimalų techninį sprendimą.

Dar vienas matomas pokytis mieste – boilerinių ir šilumos punktų atnaujinimas. Vienas iš jų tapo gatvės meno kūriniu. Kaip gimė ši idėja?

Rimkų mikrorajone, Chemikų gatvėje 25A, senoji „boilerinė“ išties virto atvira meno erdve – ant jo sienų atsirado kraštiečio poeto Petro Vaičiūno portretas. Tai simboliška: poetas tarsi sugrįžo į miestą ne tradiciniu paminklu, o šiuolaikiniu gatvės menu. Šis kūrinys tapo viena iš dovanų Jonavai, minint 275-ąjį miesto gimtadienį.

Svarbu tai, kad šis projektas labai pasiteisino. Žmonės jį pastebi, prie jo fotografuojasi, sustoja, kalba. Matome, kaip techninis, anksčiau visiškai nepastebimas pastatas tampa traukos tašku ir keičia visos aplinkos nuotaiką.

Tai nėra vienkartinis sprendimas. Mūsų įmonei priklauso nemažai senų šilumos ūkio pastatų, kurie miestui estetinės vertės neprideda. Juos po truputį atnaujindami norime suteikti ir naują veidą – ne tik funkcionalų, bet ir prasmingą. Gatvės menas tam labai tinka.

Todėl galiu patvirtinti: ši iniciatyva bus tęsiama ir šiemet mieste atsiras naujų gatvės meno kūrinių. Tai mūsų indėlis į gražesnę, jaukesnę Jonavą – miestą, kuriame techninė infrastruktūra gali kalbėti kultūros ir istorijos balsais. 

„Tikrai turime gražų miestą, bet norisi turėti ir aplinką gražią bei švarią. Gal būtų galima parašyti straipsnį šunų augintojams. Dar sniegas nenutirpęs, o jau baisu, kas mieste darosi – baisu koją padėti. Visur, kur pasisuksi, šunų išmatos. Esu kelis žmones užfiksavusi, kurie tiesiog nueina nesusirinkę šunų išmatų“, – rašė jonavietė.

Primename, kad gyvūnų laikymo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse tvarkos taisyklėse nurodyta, jog gyvūnų laikytojai, gyvūnams išsituštinus ar kitaip priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, privalo nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Už ekskrementų nerinkimą numatyta administracinė atsakomybė ir piniginė bauda. Pasikartojus tokiam pažeidimui, piniginė bauda gali ženkliai padidėti ir siekti ne vieną šimtą eurų.

Gyventojai kviečiami sudrausminti, o gal net sugėdinti teršiančiuosius, o piktybiškai tai darančius galima tiesiog nufilmuoti ir pateikti informaciją institucijoms, tiriančioms tokius pažeidimus – savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui arba policijai.

Kaip registruota policijos įvykių suvestinėje, transporto priemonę vairavo 1997 metais gimęs vyras.

,,Išėjimo" taisyklė 

Jonavos baseinas tarybai teikia atnaujintą vienkartinių apsilankymų kainodarą, kurioje atsiranda naujas terminas – „išėjimas“.  (Pokyčiai lentelėse pažymėti geltonai).  

Lankytojai, norėsiantys apsilankyti tik plaukimo baseine, darbo dienomis (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio) ir išeiti iki 17 valandos, už valandą mokės 6,00 Eur, už 2 valandas – 7,00 Eur, o už 3 valandas – 9,00 Eur. 

Jei apsilankymas apims plaukimo baseiną ir SPA erdvę, darbo dienomis (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio) ir išeinant iki 17 valandos, valandos kaina bus 7,00 Eur, 2 valandų – 8,00 Eur, o 3 valandų – 10,00 Eur. 

Tiems, kurie baseine ar SPA erdvėje lankysis darbo dienomis (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio) ir išeis po 17 valandos, taip pat penktadieniais, savaitgaliais ir švenčių dienomis, taikomos kitos kainos: 

Plaukimo baseinas: 1 val. – 7,00 Eur; 2 val. – 10,00 Eur; 3 val. – 12,00 Eur.  

Plaukimo baseinas + SPA erdvė: 1 val. – 10,00 Eur; 2 val. – 15,00 Eur; 3 val. – 18,00 Eur. 

Narystės

Narystės kainoraštyje taip pat atsiranda terminas ,,išėjimas" iki ir po 17 valandos. 

Treniruotės 

Plaukimo treniruočių sąraše numatomi ir kainų, ir užsiėmimų pavadinimų pokyčiai. Iš sąrašo naikinamas nemokamas vaiką lydinčio asmens užsiėmimo metu baseine lankymasis. 

Kūdikių baseino paslaugos

Pokyčiai numatomi ir kūdikių baseino paslaugoms. Penkiais eurais didėja individuali kūdikio (2-12 mėn.) mankšta sausumoje, įtraukiamos naujos paslaugos: Individuali specialisto konsultacija ir Grupinė specialisto konsultacija. Grupiniai užsiėmimai vedami susirinkus ne mažiau kaip dviem klientams. 

Nuomos paslaugos

Įtraukiama reklaminio ploto nuoma: A3 formato reklaminis rėmelis persirengimo kabinoje arba tualete (1 mėn. 5 €) ir 10 s reklaminis vaizdo klipas plaukimo baseino LED ekrane (iki 1 min skirta reklamai ir iki 10 min skirta įstaigos turiniui). Ekrano matmenys 3500x2000 mm. Ekrano/reklamos rezoliucija 1920x880 px (1 mėn. 100 €).

Baseino nuomoje įvedamas terminas ,,išėjimas" iki ir po 17 valandos.

Kitos paslaugos ir įkainiai

Šioje kainoraščio dalyje - pokyčiai minimalūs, paliesiantys tik baseino darbuotojus. Iki šiol baseino darbuotojams buvo suteikiama 50 % nuolaida baseino paslaugoms, planuojama, jog patvirtinus naują kainoraštį, vienkartiniai apsilankymai darbuotojams bus nemokami.

Kitų paslaugų kainų neketinama keisti: 

Dieninė vaikų stovykla vaikui (6-14 metų) – 1 diena/40 Eur;
Už prarastą/negrąžintą lustinę apyrankę ar sugadintą elektroninę jos dalį 4-17 metų vaikams – 15 Eur;
Už prarastą/negrąžintą lustinę apyrankę ar sugadintą elektroninę jos dalį suaugusiems (18+) – 50 Eur;
Už negrąžintą/sugadintą išnuomotą rankšluostį – 20 Eur;
Viršijus apsilankymo trukmę – viršlaikis 10 ct/min;
Nuomojant visus plaukimo baseino takelius, plaukimo baseino vienkartiniams bilietams taikoma 50 % nuolaida;
plaukimo baseine vykstant varžyboms/renginiams, SPA erdvės vienkartiniams bilietams taikoma 10 % nuolaida;
Jonavos baseino direktorius savo įsakymu gali suteikti 50 % nuolaidą bilietams įstaigos organizuojamų įvairių akcijų/renginių metu. 

Gelbėjimo tarnybas pranešimas pasiekė 12:26 val. Atvykus ugniagesiams, iš lengvojo automobilio variklio skyriaus rūko dūmai.

Gaisro metu išdegė lengvojo automobilio „Opel Zafira“ (2002 m.) prietaisų skydelis ir lubos.

Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba įvykių suvestinėje rašo, kad automobilis liepsnojo dėl transporto priemonės elektros instaliacijos gedimo. 

Vasario 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 164,2 tūkst. nedirbančių gyventojų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Tai –  3,1 proc. daugiau nei prieš mėnesį, bet mažiau nei prieš metus (2,4 proc.).  

Nors darbo jėgos pasiūla per mėnesį padidėjo, tuo pačiu pusantro karto išaugusi darbo paklausa pasiekė 12,4 tūkst. – darbdaviai paskelbė 4,8 tūkst. daugiau laisvų darbo vietų. 

„Metų pradžioje stebime tradicinį rinkos atsigavimą – darbdaviai aktyviau formuoja ir pildo komandas, o darbo ieškantys žmonės drąsiau grįžta dirbti. Šį sausį darbo pasiūlymų skaičius išaugo 64 proc., pernai tuo pačiu metu didėjo 49 proc. Įsidarbinimai ūgtelėjo 25 proc. – panašiai buvo ir pernai (26 proc.)“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.  

Darbuotojų paieška suaktyvėjo beveik visose savivaldybėse ir visuose sektoriuose. Daugiausiai naujų kolegų ieškojo gamybos (2,8 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (2 tūkst.) bei transporto ir saugojimo (1,8 tūkst.) įmonės.  

Kartu su darbo paklausa augo ir personalo samda: sausį pradėjo dirbti ketvirtadaliu daugiau klientų (16,3 tūkst.). Daugiausiai – gamybos bei administracinės ir aptarnavimo veiklos (po 2,4 tūkst.) įmonėse. Į darbo rinką grįžtančių vyrų skaičius didėjo 31,4 proc., moterų – 19,7 proc.  

Kaip įprastai pirmąjį žiemos mėnesį, daugiau žmonių rinkosi veiklą pagal verslo liudijimus. Šią užimtumo formą pasirinko 8,9 tūkst. klientų – 46,2 proc. (2,8  tūkst.) daugiau nei gruodį. 

Mažiausias registruotas nedarbas šalyje išlieka Neringos (3,6 proc.) ir Birštono (6,1 proc.) savivaldybėse. Tuo tarpu didžiausias – Anykščių r. (12,6 proc.), Kalvarijos (12,4 proc.), Ignalinos r. (12,3 proc.) savivaldybėse. (Vasario 1-ai dienai registruotas nedarbas Jonavos r. savivaldybėje yra 10,9 proc. - red. past.). Registruoto nedarbo rodikliai didėjo net 56 iš 60 šalies savivaldybių, trijose mažėjo ir vienoje išliko nepakitęs. 

Vasario 1 d. šalyje dirbo 1,45 mln. žmonių – 0,28 proc. mažiau nei prieš mėnesį, bet panašiai kaip prieš metus. Darbuotojų labiausiai sumažėjo prekybos, statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, o augimas fiksuotas apdirbamosios gamybos bei administracinės ir aptarnavimo veiklos srityse. 

Šįryt policijos pareigūnai prie ugdymo įstaigų, darželių ir mokyklų tikrino, ar vaikai į ugdymo įstaigas vežami jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje kėdutėje. Nors daugelis kelionių iki ugdymo įstaigos trunka vos kelias minutes, pareigūnai akcentuoja, kad net ir trumpas važiavimas yra kelionė, kurioje turi galioti visos saugumo taisyklės. Pagal Kelių eismo taisykles, vaikai iki 135 cm ūgio privalo būti vežami specialiose vaikų sėdynėse ar kitose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose apsaugos sistemose, o vyresni vaikai turi būti tinkamai prisegti saugos diržais. Vien per šių metų pirmąsias savaites policijos pareigūnai nustatė 94 Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai vaikai buvo vežami ne specialiose kėdutėse arba neprisegti saugos diržais.

Šios akcijos metu pareigūnai konsultavo, dalijo informacines skrajutes bei simbolines dovanas – automobilio kvapukus su akcijos žinute „Meilė veža saugiai“, primenančia, kad didžiausia dovana vaikui yra saugi kelionė. „Mūsų tikslas – padėti šeimoms prisiminti, kad meilė vaikams kasdien pasireiškia rūpesčiu. Kartais užtenka vieno paprasto veiksmo – prisegti diržą ir pasirinkti tinkamą kėdutę“, – pabrėžia policijos pareigūnai, sakydami, kad atsakingas vaikų vežimas automobilyje – tai ne formalumas, o sprendimas, kuris kiekvieną dieną gali padėti apsaugoti pačius brangiausius. 

Meilė veža saugiai – visada.

Kauno AVPK inf.

Susirinkusiuosius sveikino ir apdovanojimus įteikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras G. Grybauskas, Jonavos r. savivaldybės meras M. Sinkevičius bei kiti Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovai. 

Renginio kviestine atlikėja tapo Paulina Paukštaitytė, kuri kartu su gyvo garso grupe pagyvino ir pradžiugino visus dalyvius ir šventės svečius. 

Vakaro metu iškilmingai atskleisti visi nominacijų nugalėtojai: 

Metų ateities nominacija įteikta FK „Jonava“ U-16 komandai. 

Metų vyrų komandos titulą iškovojo Jonavos „Vikingai“ , metų moterų komanda tapo Jonavos stalo teniso klubo moterų komanda. 

Metų treneriu – inovatoriumi išrinktas beisbolo treneris Vytautas Kirlys. 

Metų jaunuoju sportininku tapo Dominykas Melničuk (kiokušin karatė), metų jaunąja sportininke išrinkta Simona Jefimenkaitė (sportiniai šokiai). 

Metų sportininke vakaro metu paskelbta Miglė Nemanytė (grapling imtynės), metų sportininku – Michail Mitiulin (kiokušin karatė). 

Metų adrenalinu tapo Karolis Krukauskas (kalnų dviračių sportas). 

Metų žvaigždute paskelbtas Motiejus Špokas (šaškės), o metų geležine valia – Vytautas Kružikas (triatlonas). Metų sporto lydere pelnytai pripažinta Gabija Galvydytė (lengvoji atletika). 

Metų populiariausiu sportininku tiesioginio balsavimo metu buvo išrinkta Šarlin Šiškauskaitė (tinklinis). 

Vakaro šventės metu taip pat apdovanotos trys geriausios Jonavos raj. seniūnijos, kurios užėmė prizines vietas 2025 m. Jonavos rajono seniūnijų žaidynėse : 1 vieta -  Šveicarijos seniūnija, 2 vieta – Kulvos seniūnija, 3 vieta -Užusalių seniūnija. Tuo pačiu, buvo pagerbta ir Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių III vietos nugalėtoja rajonų tarpe – Jonavos rajono savivaldybė.  

Visą apdovanojimų šventę organizavo ir vykdė Jonavos sporto centras.

Jonavos sporto centro inf.  

Anot policijos departamento, ginklas paimtas policijos pareigūnų.

Aplinkybės tikslinamos.

Trūko realios kontrolės dėl ekologiškų produktų

Pagal sutartį tiekėjas turėjo užtikrinti, kad ne mažiau kaip 30 proc. naudojamų maisto produktų būtų ekologiški. Tačiau patikrinimo metu paaiškėjo, kad progimnazija neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių, jog ši sąlyga realiai vykdoma.

Mokykla Tarnybai pateikė ekologiškų produktų sertifikatus, išduotus UAB „Ekofrisa“, tačiau ši įmonė nebuvo nurodyta nei kaip subtiekėjas, nei kaip partneris, o jokių pirkimo dokumentų, sąskaitų ar sutarčių, įrodančių realų produktų tiekimą, nepateikta.

VPT pažymėjo, kad vien sertifikatų turėjimas savaime neįrodo, jog ekologiški produktai iš tiesų buvo naudojami maitinimo paslaugoms teikti. Tarnyba padarė išvadą, kad tiekėjas reikiamų duomenų neteikė, o progimnazija jų ir nereikalavo.

Maitinimo pirkimas – faktiškai be konkurencijos

Kitas esminis pažeidimas susijęs su pačiu pirkimo būdu. Nustatyta, kad dar iki viešojo pirkimo su UAB „Lanėja“ buvo sudaryta ilgalaikė valgyklos patalpų ir inventoriaus nuomos sutartis. Joje numatyta, kad tiekėjas investuoja į baldus ir savitarnos įrangą, reikalingą maitinimui.

Dėl šios sutarties faktiškai susiklostė situacija, kai maitinimo paslaugas galėjo teikti tik vienas tiekėjas, todėl konkurencija buvo dirbtinai apribota. Nors Savivaldybė motyvavo, kad dėl techninių priežasčių pirkimas vykdytas neskelbiamų derybų būdu, VPT konstatavo, kad šios „techninės priežastys“ atsirado pačios perkančiosios organizacijos sprendimais.

Tarnyba pabrėžė, jog mokyklos inventoriaus trūkumas nėra teisėtas pagrindas iš anksto susisaistyti su vienu tiekėju. Šią problemą buvo galima spręsti kitais būdais – pavyzdžiui, įsigyjant įrangą savivaldybės lėšomis ar pasitelkiant CPO LT katalogo sprendimus.

Pagrindiniai nustatyti pažeidimai

Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad:

- progimnazija nekontroliavo sutarties vykdymo ir neįsitikino, ar laikomasi ekologinių reikalavimų;

- buvo pažeistas skaidrumo principas ir racionalaus lėšų naudojimo tikslas;

- pirkimas buvo vykdomas iš anksto sudarius sąlygas laimėti konkrečiam tiekėjui;

- konkurencijos nebuvimas buvo dirbtinai sukurtas pačios perkančiosios organizacijos;

- neteisėtai pritaikytas neskelbiamų derybų pirkimo būdas.

Tarnybos rekomendacijos

Atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja:

- nutraukti maitinimo paslaugų sutartį;

- susipažinti su CPO LT parengtomis maitinimo paslaugų sutarčių vykdymo ir kontrolės rekomendacijomis;

- įvertinti ankstesnės Tarnybos tikrinimo ataskaitos rekomendacijas ir jas įgyvendinti;

- apie atliktus veiksmus per 5 darbo dienas raštu informuoti Tarnybą, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus.

Tarnyba taip pat pabrėžė, kad pradėjus naują pirkimą analogiškoms paslaugoms, privalu atsižvelgti į visus šioje išvadoje nustatytus pažeidimus, kad ateityje būtų užtikrintas skaidrus ir konkurencingas pirkimų procesas.

Susipažinti su vertinimo išvada galite VPT interneto svetainėje (išvados Nr. 43).

Parengta pagal VPT inf. 

Praėjusią savaitę Seime surengtoje diskusijoje „Gyvūnų gerovė ir apsauga Lietuvoje: spragos, iššūkiai bei galimi sprendimai“ Seimo nariai, gyvūnų augintinių globėjai ir institucijų atstovai diskutavo apie problemas, sukeliančias grėsmę gyvūnų augintinių gerovei, aptarė priemones dėl gyvūnų laikymo ir laikymo kontrolės gerinimo.

Šioje diskusijoje kalbėjusi Aplinkos ministerijos atstovė Aleksandra Voicechovska atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas įpareigoja gyvūnus laikyti taip, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Už šių reikalavimų nesilaikymą asmenys gali būti traukiami atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais.

„Pririštų šunų laikymas kelia didelį susirūpinimą tiek visuomenei, tiek institucijoms. Ilgą laiką pririštas gyvūnas negali laisvai judėti, elgtis natūraliai, patogiai atsigulti ar ilsėtis, todėl tokia praktika laikoma nesuderinama su gyvūnų gerovės principais. Nors šiuo metu įstatyme nėra aiškiai suformuluoto tiesioginio draudimo rišti šunis, Aplinkos ministerijoje yra rengiamas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame planuojama tikslinti ir stiprinti nuostatas, draudžiančias šunų rišimą”, – sakė Aplinkos ministerijos atstovė.

Konkretūs nuostatų pakeitimai bus formuojami teisėkūros proceso metu. Įstatymo projektas bus derinamas su visuomene, bus galima teikti pastabas bei pasiūlymus. Įstatymo projektą planuojama pateikti Seimui rudens sesijoje.

Aplinkos ministerija kartu su Informatikos ir ryšių departamentu bei Gyvūnų augintinių registro tvarkytojo specialistais siekia sukurti Gyvūnų augintinių registro sąveiką su Administracinių nusižengimų registru. Apdorojus duomenis Gyvūnų augintinių registre, bus sukurta perspėjimo žyma, jeigu asmuo negali būti gyvūnų augintinių laikytoju 2 ar 4 metus pagal įstatymą. Žymą registre matys veterinarijos gydytojai, ženklintojai ir bus užkardyta galimybė registruoti gyvūną augintinį asmeniui, negalinčiam būti gyvūno laikytoju. Informacija bus matoma ir kontroliuojančioms institucijoms. Žyma registre apims paženklintų ir užregistruotų gyvūnų augintinių laikytojus ir savininkus.

Siekiant geresnės gyvūnų augintinių apsaugos, būtina paženklinti ir užregistruoti visus pagal įstatymą privalomai ženklinamus ir registruojamus augintinius – kates, šunis ir šeškus. To dar nepadariusius raginame suskubti kreiptis į artimiausią veterinarijos gydytoją ar ženklintoją dėl katės, šuns ar šeško paženklinimo ir įregistravimo Gyvūnų augintinių registre. Perdavus ir įsigijus paženklintą ir registruotą augintinį svarbu registre pakeisti duomenis apie gyvūno laikytoją. Laikytojai ir savininkai gali padaryti tai patys, prisijungę prie registro per elektroninius valdžios vartus arba kreiptis dėl duomenų pakeitimo į veterinarijos gydytojus ar ženklintojus.

Seime įvykusios diskusijos nuoroda yra čia.

Ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Tyrimą kontroliavo ir koordinavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Slapta policijos operacija

2024 m. spalį po sėkmingai atliktos policijos operacijos Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai nustatė, kad Lietuvos mokslininkų įkurtoje aukštųjų technologijų laboratorijoje, panaudojant joje esamą įrangą, neteisėtai galėjo būti gaminama psichotropinė medžiaga – alprazolamas.

Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus iš neteisėtos apyvartos buvo išimta 4,707 kg grynojo kiekio – alprazolamo. Pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro disponuojamą informaciją ir vertinimą iš minėto grynosios medžiagos kiekio galima pagaminti daugiau kaip 4,7 mln. vienkartinių dozių.

Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad organizuotos grupės nariai planavo pagamintas psichotropines medžiagas realizuoti Airijos Respublikoje.

Tarp kaltinamųjų – biomedicinos mokslų daktaras

Tyrimo metu nustatyta, kad du iš kaltinamųjų asmenų dirbo Lietuvos bendrovėje, kurioje buvo įkurta aukštųjų technologijų laboratorija, o joje atliekami kamieninių ląstelių tyrimai, imunotechnologiniai autoimuninių procesų tyrimai, autovakcinų kūrimas, individualių priešvėžinių vakcinų bei naujų vėžio gydymo technologijų kūrimas.

Vienas iš kaltinamųjų yra biomedicinos mokslų daktaras A. D.

Atliekant kratą jo namuose rasta ir paimta psichotropinės medžiagos (metamfetamino) gamybos instrukcija, kurioje nuosekliai nurodyti reikiami reagentai, įranga, reakcijos atlikimo eiga, schema, naudotini įrenginiai, detaliai aprašytas visas gamybos būdas (sintezė). Darbo vietoje rastos ir paimtos medžiagos naudojamos amfetamino ir metamfetamino gamybai.

Taip pat, šių kaltinamųjų darbo vietoje, bendrovėje, kurioje buvo įkurta aukštųjų technologijų laboratorija, kratos metu paimtose talpose buvo rasta skirtingų psichotropinių medžiagų.

Trečiasis kaltinamasis dirbo didmeniniame optikos versle.

Baudžiamoji atsakomybė

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 str. 3 d. už neteisėtą labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio gaminimą, įgijimą, laikymą ir gabenimą numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. Pagal LR BK 262 str. už įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti gaminimą arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos technologijų ar instrukcijų rengimą numatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR Prokuratūros inf. 

Vasario 5 d. apie 14.39 val. ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Kryžiaukos kaime dega pirtis. Atvykus tarnyboms, medinis pastatas jau degė atvira liepsna.

Degusi pirtis – vieno aukšto su mansarda, maždaug 7×6 metrų dydžio, stogas dengtas skiedromis. Gaisro metu sudegė pirties stogas, buvo sulietos pirmo aukšto patalpos, išdegė apie du trečdaliai pirmojo aukšto ir 16 kvadratinių metrų perdangos.

Ugniagesiams pavyko apsaugoti šalia esančią priblokuotą medinę pavėsinę (5×5 m), kurios stogas dengtas skarda.

Įvykio aplinkybės tiriamos.

Parengta pagal pirminius įvykių suvestinės duomenis 

Hyundai vairavo moteris (gim. 1980 m.), VW vairavo vyras (gim. 1993 m.). 

Pirminiais duomenimis, į gydymo įstaigą pristatomų nėra.

Šiuo metu laikinai visiškai uždarytas eismas A6 kelyje.

Atnaujinta: 10.08 val. eismas atidarytas

Aplinkos apsaugos departamentas patvirtino 2026 m. planinių ūkio subjektų patikrinimų planą, kuris buvo sudarytas remiantis atliktu ūkio subjektų keliamos rizikos aplinkai vertinimu ir vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Didžioji dalis patikrinimų numatyta pagal aplinkai keliamos rizikos vertinimo rezultatus. Į planą įtraukti ir patikrinimai, kuriuos privaloma atlikti pagal galiojančius teisės aktus, bei patikrinimai, inicijuoti atsižvelgiant į kitų institucijų ir Aplinkos apsaugos departamento padalinių pateiktus siūlymus.

„Viena iš Aplinkos apsaugos departamento strateginių veiklos krypčių – oro, vandens ir žemės taršos mažinimas, gyvosios gamtos išsaugojimas. Rizikos vertinimu grįstų ūkio subjektų planinių patikrinimų vykdymas leidžia nuosekliai žengti užsibrėžto tikslo link. Šiais metais išsikėlėme užduotį, neatsiejamą nuo planinių patikrinimų – aktyviau teikti metodinę pagalbą prižiūrimiems ūkio subjektams, nes svarbu vienodai suprasti teisės aktų reikalavimus. Iš savo pusės siekiame, kad priežiūros procesas būtų skaidrus ir nuspėjamas, o ūkio subjektai veiktų proaktyviai, ypač tais atvejais, kai atsiradusi tarša gali būti suvaldyta ankstyvose stadijose“, – teigia laikinai Aplinkos apsaugos departamento direktorės pareigas einanti Eglė Paužuolienė. 

Aplinkos apsaugos departamentas, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 33 str. 6 d., likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, informuos ūkio subjektus apie numatomą atlikti planinį patikrinimą. Ūkio subjektams bus nurodomas atliekamo patikrinimo pagrindas, terminas, dalykas, pateikiamas preliminarus dokumentų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiam subjektui, sąrašas.  

Rengiant planinių patikrinimų planą, peržiūrėti visi Aplinkos apsaugos departamento kontroliuojami ūkio subjektai. 2026 m. plane numatyti patikrinimai apima įvairias aplinkos apsaugos sritis: taršos prevencija ir priežiūra, atliekų tvarkymas, laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje priežiūra, miškų apsauga ir kitos sritys pagal Aplinkos apsaugos departamento kompetencijas. 

Planiniai patikrinimai suskirstyti pagal veiklos pobūdį: 

• 1 588 objektai į planą įtraukti pagal aplinkai keliamos rizikos vertinimą. 
• 539 objektai bus tikrinami, kaip laikosi laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje tvarkos. 
• 251 objektai – pagal gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų kontrolės reikalavimus. 
• 97 objektai – miškų apsaugos kontrolės srityje. 
• 33 pavojingieji objektai – pagal pavojingųjų objektų planinių patikrinimų grafiką ir rizikos vertinimą. 
• 78 objektai bus tikrinami vykdant bendrus patikrinimus, bendradarbiaujant su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu. Didžioji dalis šių patikrinimų numatyti atliekų tvarkymo įmonėse ir tuose objektuose, kuriuose tam tikri incidentai galėtų padaryti didelę žalą aplinkai. 
• Aštuonios licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos – bus tikrinama, kaip jos vykdo Vyriausybės nustatytas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. 

Be to, atrinkti ir kiti objektai, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, atliktas analizes ir gautą informaciją iš kitų institucijų.  

Numatyta patikrinimų plano peržiūra ir atnaujinimas. Iš ūkio subjektų gavus ir įvertinus pateiktas ataskaitas už 2025 m., po pirmojo 2026 m. ketvirčio bus atliktas papildomas rizikos vertinimas. Atsižvelgiant į jo rezultatus, 2026 m. planinių patikrinimų planas bus patikslintas, papildytas.  

Jei kyla aplinkosaugos klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.  

Kai kur gali formuotis rūkas. Pietiniuose rajonuose prognozuojama lijundra ir plikledis.

Ketvirtadienio dieną krituliai išliks: numatomas sniegas, šlapdriba, o kai kur pietuose – ir lietus. Vietomis tvyros rūkas.

Rekomendacijos:

• Vairuokite atsargiai ir pasirinkite saugų greitį.

• Būkite atidūs eidami pėsčiomis.

• Pabarstykite prie namų esančius laiptus ir takus smėliu ar druska.

Pasidalinkite informacija su artimaisiais – saugokime vieni kitus.

Lijundra – kritulių rūšis ir viena iš apledėjimo formų, kai silpno lietaus, dulksnos arba rūko lašeliai, patekę ant įšalusio paviršiaus, staigiai virsta ledu. Lijundra, priklausomai nuo lašų dydžio, lietaus ar dulksnos intensyvumo bei trukmės, formuoja įvairios struktūros ledo sluoksnį ant pastatų paviršiaus, medžių šakų, laidų, automobilių, kelių ir šaligatvių.

Plikledis – tai ledo sluoksnis arba suledėjęs sniegas ant žemės paviršiaus. Jis susidaro sušalus vandens lašams po lietaus, dulksnos ar šlapdribos, taip pat kristalizuojantis rūko lašeliams, sušalus polaidžio vandeniui arba ore esant didelei drėgmei, kuri padengia horizontalius paviršius.

Siekiant mažinti šešėlinės ekonomikos mastą ir didinti finansinių operacijų skaidrumą, Seimo nariai Mindaugas Lingė, Ingrida Šimonytė ir Gintarė Skaistė registravo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimo projektą. Projektu siūloma ne tik sumažinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą, bet ir visiškai uždrausti grynųjų pinigų operacijas tarp juridinių asmenų bei užverti teisines spragas, leidžiančias skaidyti mokėjimus.

„Siūlomi pokyčiai apima ribos mažinimą nuo 5000 iki 3000 eurų, o kai sandorio suma viršija 3000 eurų, atsiskaitymas grynaisiais pinigais negalimas visai sandorio sumai (nebegalima mokėti dalies grynaisiais, o likusios dalies – pavedimu).Susiaurinamos atsiskaitymų, viršijančių 3000 eurų ribą išimtys, numatant, kad vienintele objektyvia priežastimi netaikyti ribojimo būtų laikoma, kai mokėtojas arba grynuosius pinigus priimantis asmuo neturi mokėjimo sąskaitos. Visi atsiskaitymai tarp juridinių asmenų grynaisiais išvis draudžiami“, – siūlymus vardijo vienas iš iniciatorių, Seimo narys M. Lingė.

Projekto rengėjai pabrėžia, kad Lietuvoje nuo 2019 m. reikšmingai sumažėjo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis – nuo 20,9 iki 13,2 proc., todėl būtina ir toliau siekti veiksmingų priemonių jam mažinti. Lietuvos banko duomenimis, PVM atotrūkis paprastai yra didesnis tose šalyse, kuriose mažiau atsiskaitoma elektroniniais pinigais ir kuriose vyrauja didesnis grynųjų pinigų naudojimas. Lietuva euro zonoje pirmauja pagal atsiskaitymus grynaisiais – net 59 proc. visų mokėjimų atliekama būtent šia forma.

„Grynųjų pinigų naudojimas turi tiesioginę įtaką šešėlinės ekonomikos augimui. Valstybės, aktyviai kovojančios su šešėline ekonomika, taiko gerokai griežtesnius atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje leistina riba siekia 1000 eurų, nors PVM atotrūkis šiose šalyse yra mažesnis nei Lietuvoje, o Belgijoje ir Portugalijoje taikoma 3000 eurų riba”,  – teigiama įstatymo projekte.

Griežtesnio reguliavimo poreikį patvirtina ir 2026 m. sausio 15 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) iniciatyva surengta tarpinstitucinė diskusija dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo. 

Projektu taip pat siūloma atsisakyti išimties, leidusios atsiskaityti grynaisiais viršijant ribą, motyvuojant tuo, kad mokėjimo vietoje nėra teikiamos mokėjimo paslaugos. Pasak iniciatorių, šiuolaikinės technologijos leidžia atlikti pavedimus išmaniaisiais įrenginiais beveik bet kurioje Lietuvos vietoje, todėl ši išimtis tapo nepagrįsta ir gali būti naudojama piktnaudžiavimui.

Vienintelė objektyvi priežastis viršyti grynųjų pinigų ribą išliks atvejai, kai mokantis arba mokėjimą priimantis fizinis asmuo neturi mokėjimo sąskaitos, kadangi fiziniai asmenys nėra teisiškai įpareigoti ją turėti.

Tikimasi, kad įstatymo pakeitimai padidins įmonių finansinę drausmę, apsunkins sukčiavimo schemas ir pagerins mokesčių surinkimą.

 lrs.lt inf. 

Jonavoje jau ketvirtą kartą įteikta „Nepriklausomybės stela“ – Jonavos rajono savivaldybės įsteigtas apdovanojimas už tautiškumo, pilietiškumo ir bendruomeniškumo puoselėjimą. Šis įvertinimas kasmet skiriamas asmenims, kurių veikla reikšmingai prisideda prie bendruomenės stiprinimo ir gyvos istorinės atminties išsaugojimo. Per kelerius metus apdovanojimas tapo prasminga Vasario 16-osios tradicijos dalimi ir simboline padėka tiems, kurie savo kasdieniais darbais kuria stiprią ir susitelkusią Jonavą.

Šiemet „Nepriklausomybės stela“ įteikta Veronikai Gabužienei – Jonavoje gimusiai ir užaugusiai partizanų ryšininkei. Kartu su tėvais ji buvo ištremta į Sibirą, o po 18 metų tremties, jau su ten gimusiais vaikais, sugrįžo į gimtąjį kraštą.

Sugrįžusi V. Gabužienė aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą, dalyvavo Sąjūdžio bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veikloje. Ji rinko tremtinių atsiminimus, domėjosi partizanų žuvimo vietomis, rūpinosi jų įamžinimu. Jos pastangomis Jonavos krašte išsaugotas pokario laisvės kovotojų atminimas, o sukaupta medžiaga apie rezistencinį judėjimą tapo reikšmingu indėliu rajono ir visos šalies istorinei atminčiai.

Laureatei įteikta Panerių gatvėje stovinčios akmeninės stelos mažoji kopija, kurią sukūrė skulptorius Gintaris Česiūnas.

Šventinę programą vainikavo JKC meno kolektyvų teatralizuotas koncertas „Laisvės puslapiai“. Muzika, žodis ir sceniniai vaizdai susiliejo į jautrų pasakojimą apie laisvės kainą, istorijos išbandymus ir pasididžiavimą savo valstybe. Renginys dar kartą priminė, kad Vasario 16-oji – tai ne tik istorinė data, bet ir gyvas bendruomenę vienijantis simbolis.