Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato inf.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, liepos 20 d. apie 16.20 val. Jonavos rajone, Albertavos kaime, automobilis „Volvo“, vairuojamas vyro (gim. 1968 m.), nuvažiavo nuo kelio. Policija nurodo, kad vairuotojas buvo galimai neblaivus, tačiau blaivumą tikrintis atsisakė.

Įvykio aplinkybės yra tiriamos. Daugiau informacijos apie galimus sužeidimus ar padarytą žalą pirminėje suvestinėje nepateikiama.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato inf.

Atvykus gaisrininkams, garaže, metalinėje spintoje (1,5x 1,7 m) degė propano, deguonies ir acetileno balionai. Mūriniame garaže, kuriame sujungti  šeši garažai į vieną, viduje buvo trys automobiliai.  

Apdegė propano, deguonies ir acetileno balionai. Aprūko 15 m² garažo sienų.

Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nuotraukos 

Šiemet aštuoni Jonavos rajono abiturientai pelnė devynis šimtukus. Trys aukščiausi įvertinimai gauti iš lietuvių kalbos ir literatūros, trys – iš geografijos, po vieną – iš anglų kalbos, matematikos ir informatikos valstybinių brandos egzaminų. Viena abiturientė pelnė du šimtukus.

Aštuoni šimtukai – Jonavos Senamiesčio gimnazijos abiturientų pasiekimas, vienas šimtukas surinktas Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijoje.

Aukščiausius įvertinimus pelnė:

Ugnė Grizickaitė, Jonavos Senamiesčio gimnazija – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas;
Melita Tauginaitė, Jonavos Senamiesčio gimnazija – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas;
Liepa Telišauskaitė, Jonavos Senamiesčio gimnazija – lietuvių kalbos ir literatūros bei geografijos egzaminai;
Ula Bazevičiūtė, Jonavos Senamiesčio gimnazija – geografijos egzaminas;
Simonas Civilka, Jonavos Senamiesčio gimnazija – geografijos egzaminas;
Ugnė Damulytė, Jonavos Senamiesčio gimnazija – anglų kalbos egzaminas;
Norbertas Jasinevičius, Jonavos Senamiesčio gimnazija – matematikos egzaminas;
Jonas Plukas, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija – informatikos egzaminas.
 
Kiekvienam šimtuką pelniusiam abiturientui ir jį egzaminui rengusiam mokytojui įteikta Jonavos rajono savivaldybės mero padėka ir čekis.

„Didžiuojamės Jonavos abiturientų šimtukais, gautais išlaikius valstybinius brandos egzaminus. Linkiu, kad 100 balų taptų ne riba, o atspirties tašku naujiems tikslams. Linkiu išsaugoti smalsumą – jis gyvenime nuveda toliau nei bet kuris pažymys. Tegul drąsos būna tiek pat, kiek žinių: drąsos rinktis savo kelią, klysti, bandyti ir kurti. Ačiū mokytojams. Jūs auginate ne tik puikius egzaminų rezultatus, bet ir stiprias asmenybes. Tėvams linkiu didžiuotis ne tik vaikų pažymiais, bet ir žmonėmis, kuriais jie tampa“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės mero patarėja Birutė Gailienė.

Jonavos rajono abiturientai pagal daugelio valstybinių brandos egzaminų išlaikymo rodiklius pranoko šalies rezultatus.

Matematikos A lygio egzaminą išlaikė 93,7 proc. Jonavos rajono moksleivių, šalyje – 85,1 proc., matematikos B lygio – atitinkamai 93,3 ir 77,1 proc.

Lietuvių kalbos ir literatūros A lygio egzaminą išlaikė 98,6 proc. jonaviečių, šalyje – 97,5 proc., biologijos – 89 proc., šalyje – 85,4 proc., geografijos – 99 proc., šalyje – 97,6 proc., fizikos – 94,1 proc., šalyje – 88,6 proc.

Istorijos egzaminą išlaikė 100 proc. Jonavos rajono moksleivių, šalyje – 96,8 proc., chemijos – atitinkamai 100 ir 96,4 proc., vokiečių kalbos – 100 ir 94,1 proc. Informatikos egzaminą išlaikė 98,2 proc. gimnazistų, šalyje – 97 proc.

Jonavos abiturientai šalies rodiklius pranoko ir pagal geografijos bei lietuvių kalbos ir literatūros A lygio egzaminuose gautų šimtukų dalį. Geografijos egzamine šimtukus pelnė 2,86 proc. Jonavos abiturientų, šalyje – apie 1,05 proc., o lietuvių kalbos ir literatūros A lygio egzamine – atitinkamai 1,36 ir apie 0,95 proc.

Jonavos rajono savivaldybė dar kartą sveikina abiturientus, jų mokytojus ir šeimas bei linki jaunuoliams sėkmės renkantis tolesnį studijų ir profesinį kelią.

Jonavos rajono savivaldybės inf.

L. Jakimavičienė profesinę patirtį sukaupė ekonomikos, viešojo administravimo ir strateginio planavimo srityse. Didžiąją profesinės karjeros dalį ji dirbo Jonavos rajono savivaldybėje, kur buvo atsakinga už savivaldybės strateginį veiklos planavimą, biudžeto sudarymą ir vykdymą, investicijų pritraukimą bei įvairių sričių finansavimą ir administravimą.

Ji taip pat dirbo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje – ėjo vyriausiosios patarėjos ir ministro patarėjos pareigas, rūpinosi Europos Sąjungos investicijų verslui planavimu ir stebėsena, laisvųjų ekonominių zonų bei pramonės parkų vystymo politika.

L. Jakimavičienė yra įgijusi ekonomikos bakalauro ir magistro laipsnius Vytauto Didžiojo universitete.

Finansų ministerijos inf.

Finansavimas skirtas Kėdainių, Klaipėdos, Kauno, Plungės, Trakų ir Panevėžio rajonų savivaldybių projektams. Iš viso jiems numatyta daugiau kaip 1,08 mln. eurų valstybės finansavimo, o bendra projektų vertė kartu su savivaldybių prisidėjimu siekia apie 1,21 mln. eurų. Savivaldybėms jau išmokėta 651,7 tūkst. eurų avansų.

Įgyvendinus projektus planuojama sutvarkyti arba rekonstruoti 15,787 km drenažo linijų, 11,822 km griovių, 16 pralaidų, 76 vandens nuleistuvus, 141 žiotį ir vieną šulinį.

„Svarbiausia, kad projektai jau pereina nuo dokumentų prie praktinio pasirengimo darbams. Savivaldybės pradeda projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūras, o ŽŪDC prižiūri, kad būtų laikomasi sutartų terminų, finansavimo sąlygų ir atsiskaitymo tvarkos. Tai padeda užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį, o suplanuoti darbai judėtų link realaus melioracijos infrastruktūros atnaujinimo“, – sako Žemės ūkio duomenų centro Melioracijos skyriaus vadovė Reda Bankauskaitė.

Projektai turi būti įgyvendinti ne ilgiau kaip per 18 mėnesių nuo sutarčių pasirašymo, o už jų įgyvendinimą savivaldybės turės atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2027 m. lapkričio 30 d.

Pradedamas projektavimo ir pirkimų etapas

Žemės ūkio duomenų centras su finansavimą gavusiomis savivaldybėmis jau pasirašė dalinio finansavimo sutartis. Pagal jas savivaldybės įsipareigojo projektus įgyvendinti pagal suderintus grafikus ir per mėnesį nuo sutarčių pasirašymo pradėti viešųjų pirkimų procedūras melioracijos statinių projektavimo paslaugoms įsigyti.

Šis etapas pradėtas visose šešiose savivaldybėse. Vienur projektavimo paslaugos jau įsigytos, kitur inicijuoti tyrinėjimų, techninio darbų projektų rengimo ar ekspertizės paslaugų pirkimai.

Kai kuriuose projektuose procesas pažengęs toliau – jau parengti projektiniai sprendiniai, atlikta ekspertizė, rengiamasi rangos darbų pirkimams.

Pasirengimo etapas būtinas tam, kad vėliau galėtų prasidėti realūs rekonstrukcijos darbai – nuo drenažo linijų ir griovių sutvarkymo iki pralaidų, vandens nuleistuvų bei kitų melioracijos statinių atnaujinimo.

ŽŪDC prižiūri eigą ir lėšų panaudojimą

Žemės ūkio duomenų centras šioje priemonėje ne tik administruoja finansavimą, bet ir koordinuoja projektų įgyvendinimo eigą.

ŽŪDC vertino savivaldybių paraiškas, rengė finansavimo sutarčių dokumentus, derino projektų įgyvendinimo grafikus, išmokėjo avansus ir renka savivaldybių ataskaitas apie panaudotas lėšas, atliktus darbus bei viešųjų pirkimų eigą.

Savivaldybės priemonės vykdymo laikotarpiu turi teikti ŽŪDC mėnesines ataskaitas apie finansavimo lėšų panaudojimą ir atliktus darbus. Jos taip pat turi pateikti informaciją apie pradėtas viešųjų pirkimų procedūras ir tai pagrindžiančius dokumentus.

Tokia priežiūra stiprina projektų atskaitomybę ir padeda užtikrinti, kad finansavimo lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį – tik tiems darbams ir paslaugoms, kurie tiesiogiai susiję su valstybei priklausančių melioracijos statinių ir sistemų atkūrimu.

Bendra valstybės ir savivaldybių investicija

Pagal priemonės sąlygas valstybės finansavimas gali sudaryti iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o savivaldybės turi prisidėti ne mažiau kaip 10 proc. Vieno projekto vertė kartu su savivaldybės dalimi negali viršyti 300 tūkst. eurų.

Didžiausias finansavimas skirtas Kauno ir Panevėžio rajonų projektams – po 270 tūkst. eurų. Trakų rajonui numatyta 269,1 tūkst. eurų, Plungės rajonui – 169,045 tūkst. eurų, Kėdainių ir Klaipėdos rajonams – po 54 tūkst. eurų.

Mažiau užmirkusių plotų, daugiau galimybių ūkininkauti

Melioracijos infrastruktūra dažnai lieka nematoma, tačiau jos būklė tiesiogiai lemia, ar žemės ūkio paskirties žemė gali būti naudojama efektyviai. Netinkamai veikiant drenažo sistemoms, laukuose kaupiasi perteklinė drėgmė, dalis plotų tampa sunkiau įdirbami, mažėja jų ūkinė vertė, o ilgainiui tokios teritorijos gali būti apleidžiamos.

Todėl šių projektų esmė – ne tik atnaujinti atskirus griovius, pralaidas ar drenažo linijas. Tai investicija į žemės ūkio naudmenų atkūrimą, geresnes ūkininkavimo sąlygas ir racionalesnį savivaldybių teritorijose esančios žemės naudojimą.

 Apie priemonę

Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų bei apleistų žemės plotų mažinimo priemonė įgyvendinama pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patvirtintą 2025–2027 metų programą.

Žemės ūkio duomenų centras, vykdydamas jam pavestas funkcijas, organizuoja ir koordinuoja šios priemonės įgyvendinimą: vertina paraiškas, rengia finansavimo dokumentus, išmoka lėšas, renka savivaldybių ataskaitas ir prižiūri, kaip laikomasi finansavimo sąlygų.

ŽŪDC informacija

Primename, kad bendrais žemės naudojimo valstybinės priežiūros klausimais reikia kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI). Dėl apleistų žemės sklypų priežiūros – į savivaldybę. Savivaldybės taip pat kontroliuoja valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose nuomos sutarčių vykdymą, tai yra vertina, ar nuomininkai laikosi sudarytų nuomos sutarčių sąlygų. Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinės žemės sklypų faktinių duomenų patikrinimus, kai sprendžiama dėl jų pardavimo ar nuomos, taip pat prižiūri, kaip vykdomos valstybinės žemės nuomos sutartys kaimiškosiose vietovėse.

Nuo 2024 m. žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkcija priskirta VTPSI. Ši funkcija  apima žemės savininkų ir naudotojų veiklos kontrolę, kurios tikslas yra užtikrinti, kad žemė būtų naudojama laikantis teisės aktų reikalavimų, būtų saugomi teisėti žemės savininkų ir naudotojų interesai, o nustačius pažeidimus būtų imamasi įstatymuose numatytų priemonių.

Būtent VTPSI organizuoja ir vykdo planinius bei neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, nagrinėja gyventojų prašymus ir skundus, teikia privalomuosius nurodymus pašalinti nustatytus pažeidimus, konsultuoja gyventojus žemės naudojimo valstybinės priežiūros klausimais, vykdo prevencinę veiklą bei atlieka kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, susijusius su žemės naudojimo valstybine priežiūra.

Inspekcija tikrina, ar žemės sklypai naudojami pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, ar vykdant veiklą nėra pažeidžiamos žemės sklypų ribos, savavališkai užimama ar naudojama valstybinė žemė arba vandens telkiniai, ar nėra sunaikinti ar sugadinti geodeziniai punktai. Neplaniniai patikrinimai atliekami gavus gyventojų ar institucijų skundus, pačiai Inspekcijai nustačius galimus pažeidimus arba vykdant teisėsaugos ir kitų institucijų pavedimus.

Todėl gyventojams, pastebėjusiems galimus žemės naudojimo pažeidimus, pavyzdžiui, netinkamą žemės naudojimą, galimai savavališkai užimtą žemę ar pan., reikėtų kreiptis būtent į VTPSI.

Svarbu žinoti, kad apleistų žemės sklypų priežiūra ir invazinių augalų, pavyzdžiui, Sosnovskio barščių naikinimo klausimai, nėra priskirti VTPSI. Dėl apleistų sklypų ar invazinių augalų gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybę. Savivaldybės kontroliuoja, kaip laikomasi teritorijų tvarkymo, švaros ir želdynų priežiūros taisyklių, ir turi imtis priemonių tvarkai atkurti.

Kai klausimas susijęs su išnuomotų valstybinės žemės sklypų naudojimu ir nuomos sutarties sąlygų laikymusi, pagal kompetenciją veiksmus atlieka NŽT arba savivaldybė. Kreipiantis į kompetentingą instituciją situacija gali būti išnagrinėta greičiau, operatyviau atliekami reikalingi patikrinimai ir efektyviau nagrinėjami galimi pažeidimai.

Taip pat dalijamės VTPSI parengta informacija „Dėl invazinių Sosnovskio barščių ir apleistų sklypų tvarkymo: ką svarbu žinoti?“.

NŽT inf.

Šventės dalyvius pasveikino Jonavos rajono savivaldybės mero patarėja Birutė Gailienė ir LR Seimo narys Eugenijus Sabutis.

Sveikinimai ir padėkos žodžiai buvo skirti asociacijos pirmininkui Vytautui Bareikai už ilgametį indėlį telkiant senjorų bendruomenę, skatinant aktyvų jų gyvenimą ir puoselėjant Jonavos krašto kultūrą.

„Žaviuosi, kad savo veikla Jonavos Bočiai, vedini vadovo Vytauto Bareikos, telkia senjorus meninei saviraiškai bei kuria pagarba vyresniajai kartai grįstą visuomenę. Gyvuokit ilgai ir smagiai! – dalyvius sveikino B. Gailienė

Šventę papuošė meno kolektyvų iš Utenos, Ukmergės, Elektrėnų, Kėdainių, Pasvalio, Raseinių ir Birštono pasirodymai. 

Per du dešimtmečius asociacija tapo svarbia Jonavos bendruomenės dalimi – aktyviai buria senjorus, puoselėja dainavimo tradicijas ir skatina meninę saviraišką.

Jonavos rajono savivaldybės inf.

Kaip pranešė Lietuvos policijos departamentas, liepos 28 d. apie 20 val. 30 min. Akmenės rajone Purvių kaime sustabdytas automobilis „Nissan Terrano“.

Jį vairavo neblaivus (2,52 prom.) Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis S. T. (g. 1980 m.). Jis uždarytas į areštinę.

Pasak departamento pranešimo, pareigūnas sulaikytas ne tarnybos metu. 

„Dabartinis kuro kainų šuolis neabejotinai paskatins vairuotojus pasvarstyti apie persėdimą prie elektromobilio vairo. Papildomu paskatinimu taptų ir infrastruktūros patogumas – šiuo metu vis dar daug paprasčiau užsukti į degalinę, negu rasti kur pasikrauti elektromobilį“, – sako pataisų iniciatorius.

Tomo Tomilino teigimu, pasaulyje gaminant vis daugiau elektromobilių, jų kaina tampa panaši į kuru varomų transporto priemonių, tačiau dažnam vairuotojui vis dar atrodo sudėtinga turėti vien elektra varomą automobilį dėl mažesnių atstumų, kuriuos jis gali įveikti tarp krovimų.

„Abejonės, ar vairuoti elektra varomą automobilį taip pat patogu, kaip kuru varomą, atrodo pagrįstos. Europos Komisijos pateikiami duomenys rodo, kad galimybė elektromobiliu patogiai keliauti tarp šalių vis dar yra sudėtinga dėl infrastruktūros trūkumo. Tad šis įstatymas spręstų ne tik vidaus, bet prisidėtų ir prie išorės kelionių patogumo problemos mažinimo“, – teigia parlamentaras. 

Pasak Seimo nario, visų Europos Sąjungos šalių interesas yra mažinti iškastinio kuro naudojimą ir nuosekliai pereiti prie atsinaujinančios energijos. „Didžiąją dalį naftos produktų Europos šalys importuoja, o šiais, labai neramiais laikais, tai gali bet kada išauginti kuro kainas ir ženkliai įtakoti žmonių gyvenimą bei šalių ekonomiką. Tai dar viena priežastis, kodėl būtina skatinti atsinaujinančios energijos vartojimą – tai didina mūsų energetinę nepriklausomybę ir saugumą“, –  akcentuoja T. Tomilinas.

Seimo nario teigimu, panašus reglamentavimas taikomas daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių. Parengtose įstatymo pataisose siūloma, kad nuo 2028 metų sausio 1 dienos būtų įrengta bent viena viešai prieinama didelės galios įkrovimo prieiga, kurios atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 50 kW visose degalinėse, turinčiose bent tris degalų kolonėles ir esančiose šalia valstybinės reikšmės kelių.

lrs.lt inf. 

Šiemet Jonavai patikėta ypatinga atsakomybė – mieste vyks ne tik zoninės varžybos, bet ir Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalas. Stipriausios šalies seniūnijų komandos į Jonavą sugrįš rugsėjo 12 dieną, kur paaiškės 2026 metų žaidynių nugalėtojai.

Zoninėse varžybose sportininkai varžysis net aštuoniose sporto šakose:

Lauko futbolas 6×6;
Stalo tenisas;
Paplūdimio tinklinis 3×3 (vyrai ir moterys);
Krepšinis 3×3 (18–39 m. ir 40+ m., vyrai ir moterys);
Šachmatai;
Šaškės;
Smiginis;
Virvės traukimas.

Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės – viena didžiausių mėgėjų sporto švenčių Lietuvoje, suburianti aktyviausias šalies bendruomenes. Tai ne tik galimybė varžytis ir siekti pergalių, bet ir puiki proga stiprinti bendruomeniškumą, skatinti fizinį aktyvumą bei mėgautis sporto švente.

Kviečiame rugpjūčio 8 dieną atvykti į Jonavą ir stebėti Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių zonines varžybas bei palaikyti stipriausias Kauno regiono seniūnijų komandas. Varžybos vyks Jonavos sporto arenoje, Jonavos miesto centriniame stadione ir Jonavos sporto centre, kur visą dieną netrūks azartiškų kovų, sportinių emocijų ir bendruomeniškos atmosferos.

Žemėlapis parengtas remiantis „Litgrid“ ir „Amber Grid“ dešimties metų tinklų plėtros planais. Jame pateikiama informacija apie planuojamus elektros perdavimo linijų, transformatorių pastočių, dujų perdavimo infrastruktūros, vandenilio tinklo bei kitus strateginius energetikos projektus.

Žemėlapis skirtas visuomenei, savivaldybėms, verslui ir kitoms suinteresuotoms šalims, siekiant aiškiai ir patogiai pristatyti numatomus energetikos infrastruktūros pokyčius bei jų geografiją.

„Lietuvos energetikos sistema išgyvena sparčią transformaciją, todėl skaidrus ir aiškus planų pristatymas tampa ne mažiau svarbus nei pati infrastruktūros plėtra. Žemėlapis leidžia kiekvienam gyventojui, savivaldybei ar investuotojui pamatyti, kokie energetikos projektai planuojami jų regione, kaip stiprinsime elektros tinklą bei kokį pagrindą kuriame šalies energetikos ateičiai. Tikime, kad toks informacijos pateikimo būdas padės geriau suprasti vykstančius pokyčius ir jų naudą Lietuvai“, – sako „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.

„Mums svarbu, kad informacija apie strateginius infrastruktūros projektus būtų ne tik prieinama, bet ir aiški bei lengvai suprantama. Ankstyvas informacijos viešinimas didina proceso atvirumą, sudaro galimybes konstruktyviam dialogui su suinteresuotomis šalimis ir padeda iš anksto identifikuoti galimus iššūkius bei efektyviau ieškoti sprendimų. Kuo daugiau aiškumo planavimo etape, tuo mažiau neapibrėžtumo vėlesniuose projekto įgyvendinimo etapuose.

Toks žemėlapis taip pat prisidės prie efektyvesnio investicijų planavimo nacionaliniu mastu – leis geriau derinti skirtingų institucijų ir infrastruktūros valdytojų planus, išnaudoti galimas sinergijas ir mažinti darbų dubliavimą. Ilgainiui tai reiškia racionalesnį investicijų panaudojimą, sklandesnį projektų įgyvendinimą ir didesnę vertę tiek energetikos sektoriui, tiek visai visuomenei“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius

2026–2035 m. tinklų plėtros planai parengti remiantis pirmą kartą Lietuvoje sudarytu jungtiniu elektros, dujų ir vandenilio tinklų plėtros scenarijumi. Planuose numatytos investicijos į elektros, dujų ir vandenilio perdavimo tinklus, reikalingos augančiai atsinaujinančios energetikos integracijai, energetiniam saugumui, sistemos patikimumui bei ilgalaikiams Lietuvos dekarbonizacijos tikslams pasiekti. Bendruose „EPSO-G“ grupės infrastruktūros planuose numatoma apie 4,1 mlrd. eurų investicijų.

2026–2035 m. elektros, dujų ir vandenilio perdavimo tinklų plėtros žemėlapį galima pažiūrėti paspaudus šią nuorodą.

Žemėlapį planuojama atnaujinti kartą per metus arba parengus naują reguliariai atnaujinamą elektros, dujų ir vandenilio perdavimo tinklų plėtros planą. 

„Litgrid“ 2026–2035 elektros perdavimo tinklų plėtros planas. 

„Amber Grid“ 2026–2035 dujų perdavimo tinklo plėtros planas.

Eenergetikos ministerijos inf.

Maudytis nerekomenduojama iki pakartotinių vandens tyrimų rezultatų, apie kuriuos bus informuota visuomenė.

Primename, kad maudantis mikroorganizmais užterštame vandenyje galima susirgti odos, akių, ausų, viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Nurijus tokio vandens, gresia virškinamojo trakto infekcinės ligos.

Jonavos rajono savivaldybės inf.

28-erių atletiškas puolėjas praėjusį sezoną rungtyniavo Čekijoje, kur atstovavo „BK Opava“ ekipai. Čekijos čempionate Brownas vidutiniškai pelnė po 12,1 taško, atkovojo po 7,5 kamuolio, blokavo po 1,6 varžovų metimo ir rinko po 17,2 naudingumo balo.

Profesionalo karjerą amerikietis pradėjo Europoje ir per ją sukaupė patirties Ispanijos, Kosovo, Italijos, Suomijos bei Čekijos čempionatuose. Prieš persikeldamas į Europą Brownas rungtyniavo NCAA pirmenybėse, kur vilkėjo „Vanderbilt Commodores“ ir Floridos tarptautinio universiteto komandų marškinėlius.

Puolėjas išsiskiria atletiškumu, energija, kova dėl atšokusių kamuolių ir gebėjimu saugoti baudos aikštelę. Praėjusį sezoną Brownas buvo vienas ryškiausių „BK Opava“ priekinės linijos žaidėjų.

Su Clevonu Brownu pasirašyta vienų metų sutartis.

„Jonava Hipocredit“  inf.

Savaitės lakstūnas užfiksuotas liepos 16 d. apie 11.45 val. Kėdainių r., kelyje Jonava – Kėdainiai – Šeduva, kuomet automobilis „Citroen“, vairuojamas vyro (gim. 1999 m.), ten, kur maksimalus greitis siekia 50 km/val., skriejo 123 km/val. greičiu. Vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Praėjusią savaitę Kelių policijos pareigūnai ir toliau vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu policijos pareigūnai patikrino virš 4,9 tūkst. transporto priemonių. Iš viso praėjusią savaitę Kauno apskrityje policijos pareigūnai nustatė 23 neblaivius vairuotojus, 20 vairuotojų, kurie transporto priemones vairavo neturėdami tam teisės, dar net 281 vairuotoją, kurie vairuodami naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis.

Pareigūnai ragina visus eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių, būti drausmingiems  bei linki saugaus kelio! Tik kartu rūpindamiesi savo ir kitų saugumu laimingai pasieksime kiekvienos kelionės tikslą.

Kauno apskr. VPK informacija

„Visuomenės pasitikėjimas rodo, kad žmonės mato realius pokyčius. Oro uostų plėtra šiandien reiškia ne tik naujus infrastruktūros objektus – ji lemia geresnį Lietuvos pasiekiamumą, daugiau galimybių keliauti ir palankias sąlygas šalies ekonomikai augti. Tokį rezultatą kuria nuoseklus darbas – partnerystės su oro bendrovėmis, investicijos į infrastruktūrą ir tvaraus verslo modelio vystymas“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė.

Gyventojai palaiko tolesnę oro uostų plėtrą

Rekordinis 7,16 mln. keleivių skaičius per metus liudija oro transporto svarbą Lietuvai. Šį augimą seka ir visuomenės nuomonė: tyrimai rodo ryškų gyventojų pritarimą infrastruktūros investicijoms Vilniaus bei Kauno oro uostuose.

Vertindami teiginį, kad būtina plėsti ir modernizuoti Vilniaus oro uosto infrastruktūrą, 52 proc. respondentų skyrė aukščiausius – 8–10 balų – įvertinimus, o beveik du trečdaliai (64 proc.) skyrė 7 ir daugiau balų. Kauno oro uosto plėtrai visuomenės palaikymas dar didesnis – 57 proc. apklaustųjų skyrė 8–10 balų, o 68 proc. – 7 ir daugiau balų. Be to, net 31 proc. respondentų Kauno oro uosto modernizavimą įvertino aukščiausiu – 10 balų – įvertinimu.

„Šie rezultatai rodo, kad visuomenė oro uostų plėtrą vertina kaip ilgalaikę investiciją į Lietuvos ateitį. Išplėsti oro uostų terminalai leidžia didinti pajėgumus ir taip plėsti tiesioginių skrydžių tinklą, gerinti keleivių patirtį bei efektyviai didinti neaviacines pajamas. Tai svarbu ne tik keliautojams – išvystytas susisiekimo oru tinklas didina šalies patrauklumą investicijoms, verslui ir turizmui“, – teigia G. Norvilaitė-Tautevičė.

Apie tyrimą

Gyventojų apklausą 2026 metų birželį atliko bendrovė „Norstat LT". Iš viso apklausta 1 tūkst. Lietuvos gyventojų (18–64 m. interneto vartotojų), atrinktų taip, kad atspindėtų visos šalies gyventojų pasiskirstymą.

Lietuvos oro uostų inf.

Ankstyvą trečiadienio rytą, gavę išankstinės VSAT kriminalinės žvalgybos informacijos, kad iš Kaliningrado srities vykstančio krovininio traukinio bus išmestas kontrabandinių cigarečių krovinys, kuris vėliau bus pakrautas į automobilius, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai kartu su kolegomis iš Specialiosios paskirties valdybos „Kovas“ Vakarų skyriaus, bendradarbiaudami su Lietuvos geležinkelių Kompetencijų centru, surengė tikslinę sulaikymo operaciją. Pasieniečiai sulaikė didelį kontrabandinių cigarečių krovinį, kurio bendra vertė, įskaičiavus visus Lietuvoje privalomus sumokėti mokesčius, – per 282 tūkst. eurų.

Įvykio vaizdo įrašą žiūrėkite čia.Įvykio vaizdo įrašą žiūrėkite čia.

Per operaciją automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda buvo sustabdytas patikrinti Lietuvoje registruotas automobilis „Mercedes-Benz Vito“, kurį vairavo 38-erių vilnietis. Kroviniame mikroautobuse pasieniečiai aptiko 45 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su baltarusiškomis banderolėmis.

Tęsdami operaciją, VSAT pareigūnai toje pačioje automagistralėje sustabdė automobilį „Peugeot 807“ su lietuviškais valstybinio numerio ženklais. Jį vairavo 40-ies Vilniaus gyventojas, kartu vyko kitas vilnietis, 43-ejų. Šiame automobilyje aptikta dar 11 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su baltarusiškomis banderolėmis.

Abiejuose automobiliuose iš viso rasta 1 130 standartinių dėžių, 56 500 pakelių, kontrabandinių cigarečių.

Tęsdami kriminalinės žvalgybos veiksmus, VSAT pareigūnai sulaikė dar du vilniečius, 60-ies ir 46-erių. Po apklausos

vyresniam vyrui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jaunesniam – suėmimas 10 parų.

Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Trims vilniečiams, važiavusiems automobiliais „Mercedes-Benz Vito“ ir „Peugeot 807“, teismas paskyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą nuo vieno iki dviejų mėnesių.

Parengė VSAT Pagėgių pasienio rinktinės specialistė Irina Zagorskienė, tel. 0 707 45016

Valstybės sienos apsaugos tarnybos inf.

Jonavos rajono savivaldybės inf.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 15.20 val. Jonavoje, Birutės gatvėje, pas 1993 metais gimusį vyrą buvo rastos galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Dėl įvykio atliekamas tyrimas, kurio metu bus nustatyta rastų medžiagų sudėtis ir aplinkybės.

Policija primena, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę.

Kauno apskrities vyriausiasiojo policijos komisariato inf.

„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad perėjimas prie švaresnio transporto šalyje vyktų kuo sklandžiau. Analizuodami praėjusio kvietimo rezultatus pastebėjome, kad dalis elektromobilius įsigijusių gyventojų nespėjo pasinaudoti vasaros pradžioje pasibaigusia parama. Reaguodami į šiuos lūkesčius ir bendradarbiaudami su Susisiekimo ministerija, ieškojome sprendimų, kad finansavimo sąlygos būtų kuo patrauklesnės ir teisingesnės. Tad kompensacijas galės gauti gyventojai, kurie elektromobilius įsigijo ir įregistravo nuo šių metų gegužės 1 d.“ – sako APVA Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė. 

Atnaujintos sąlygos gyventojams 

Gyventojų transporto parko atnaujinimui numatyta didžiausia finansavimo dalis – 12 mln. eurų. Fiziniai asmenys, nusprendę persėsti prie elektromobilio vairo, kaip ir ankstesnio kvietimo metu galės pretenduoti į šias vienkartines kompensacijas: įsigijus naują elektromobilį bus skiriama 5 tūkst. eurų išmoka, o už naudotą (ne senesnį kaip 4 metų) elektromobilį – 2,5 tūkst. eurų. 

Kompensaciją gyventojai galės gauti už transporto priemones, kurios pareiškėjo vardu įregistruotos ne anksčiau kaip 2026 m. gegužės 1 d. Data pakoreguota, atsižvelgiant į gyventojų, neseniai įsigijusių elektromobilius, bet nespėjusių pasinaudoti parama ankstesnio kvietimo metu, prašymus. Su reikalavimais galima susipažinti atnaujintame finansavimo sąlygų apraše. 

Finansavimas skiriamas tik gryniesiems, M1 klasės elektromobiliams. Įkraunamiems hibridiniams bei hibridiniams automobiliams kompensacija neskiriama. 

Ilgai laukta naujovė įmonėms  

Privatiems juridiniams asmenims skirtame kvietime pristatoma itin aktuali naujovė – pirmą kartą parama bus teikiama ne tik naujų, bet ir naudotų elektromobilių įsigijimui. Įmonės už naujo elektromobilio įsigijimą, kaip ir anksčiau, galės gauti 4 tūkst. eurų, o už naudotą, iki ketverių metų senumo transporto priemonę – 2 tūkst. eurų kompensaciją.  

Privatiems juridiniams asmenims parama bus teikiama, jei elektromobilis įmonės vardu registruotas arba jos valdymas perimtas ne anksčiau kaip 2025 m. gruodžio 1 dieną. Data nustatyta užtikrinant tęstinumą nuo ankstesnio kvietimo pabaigos. 

Keičiasi finansavimas viešojo sektoriaus įstaigoms  

Tam tikrų pokyčių sulauks ir viešieji juridiniai asmenys – valstybės bei savivaldybių įstaigos ir kitos ne pelno siekiančios organizacijos. Pasibaigus ankstesniam šios priemonės finansavimo šaltiniui, siekiant užtikrinti paramos tęstinumą, lėšos nukreiptos iš kito šaltinio. Dėl to kinta ir teikiamo finansavimo sąlygos – šiame kvietimų etape finansavimas viešajam sektoriui mažėja. 

Už naujo elektromobilio įsigijimą institucijos galės gauti 5 tūkst. eurų kompensaciją, o už naudotą (ne senesnį kaip 4 metų) elektromobilį – 2,5 tūkst. eurų. Kompensacija skiriama tuo atveju, jei elektromobilis įstaigos vardu buvo įregistruotas arba ji tapo transporto priemonės valdytoja ne anksčiau kaip 2026 m. gegužės 1 d. Finansavimas viešosioms įstaigoms bus skiriamas iš bendro juridiniam sektoriui numatyto 8 mln. eurų krepšelio. 

Kvietimas juridiniams asmenims – liepos 30 d. 8 val. Kvietimas fiziniams asmenims bus skelbiamas viena diena vėliau – liepos 31 d. 8 val.   

Gauti finansavimą, kaip ir ankstesnių kvietimų metu, bus itin paprasta ir patogu. APVIS svetainėje pareiškėjui pakaks nurodyti savo duomenis ir įsigyto elektromobilio identifikavimo (VIN) numerį – visa kita informacija bus automatiškai gaunama iš AB „Regitra“ registrų. Tokia integracija leidžia sistemoje operatyviai įvertinti transporto priemonės atitiktį finansavimo kriterijams ir sutrumpina procesą iki kelių minučių. 

Elektromobilių naudojimą skatinančios priemonės gyventojams Lietuvoje finansuojamos iš ES Modernizavimo fondo lėšų. 

APVA inf.

Vakare Kulvos seniūnijos Čičinų kaime buvo gautas pranešimas apie rastą sprogmenį. Į įvykio vietą atvykus ugniagesiams buvo įvestas planas „Skydas“, o teritorijoje budėta iki atvykstant Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojams.

Specialistai nustatė, kad rastas sprogmuo yra Pirmojo pasaulinio karo laikų minosvaidžio mina. Nuspręsta pavojingą radinį išgabenti į Gaižiūnų poligoną, kur jis buvo sunaikintas. Ugniagesiai lydėjo išminuotojus ir budėjo iki operacijos pabaigos. 

Tą pačią dieną ugniagesiai taip pat vyko šalinti ant kelių nuvirtusių medžių Guldynų ir Krėslynų kaimuose, kur kliūtys buvo operatyviai pašalintos nuo važiuojamosios dalies.

PAGD prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inf.

Intensyviausias karinės technikos judėjimas numatomas liepos 26 d. nuo 22.00 val. iki liepos 27 d. 2.30 val. Kalvarijos–Kazlų Rūdos kryptimi.

Siekiant užtikrinti eismo saugumą, karinės technikos kolonas lydės Lietuvos kariuomenės Karo policijos ekipažai. Dėl karinės technikos judėjimo kai kuriose kelio atkarpose galimi laikini eismo sulėtėjimai, todėl vairuotojams rekomenduojama iš anksto įvertinti kelionės laiką.

Gyventojų prašoma būti atidiems, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir vykdyti Karo policijos pareigūnų nurodymus.

Sąjungininkų pajėgų perdislokavimai yra įprasta NATO veiklos dalis, prisidedanti prie Lietuvos ir viso Aljanso gynybinio pasirengimo stiprinimo.

Lietuvos kariuomenė dėkoja gyventojams už supratingumą.

Acoc. LK inf.

Per kelerius metus festivalis tapo gražia vasaros vakaro tradicija, kurios kasmet laukia ne tik Užusalių gyventojai, bet ir svečiai iš aplinkinių vietovių. Užusalių lauko estrada virto jaukia koncerto erdve po atviru dangumi, kur gamtos ramybė susiliejo su įvairiausių muzikos stilių skambesiu.

Festivalį atidarė savamokslis muzikantas Kęstutis Butnoris iš Akmenės rajono. Nuoširdus atlikimas ir meilė muzikai tapo šilta vakaro pradžia, pakvietusia žiūrovus atsipalaiduoti ir mėgautis vasaros vakaru.

Vėliau scenoje pasirodė jaunieji atlikėjai iš Klaipėdos – Živilė Uzdraitė ir Alex Deimon. Jų programa klausytojus nukėlė į šiuolaikinės muzikos pasaulį – skambėjo jautrūs džiazo ir pop muzikos motyvai, alternatyvios muzikos skambesys bei autorinė kūryba. Publika šiltai sutiko jaunus kūrėjus, drąsiai ieškančius savo muzikinio kelio.

Kitokią nuotaiką festivaliui suteikė Modestas Žukas, kuriantis sceniniu vardu Talking Light. Akustiškai atliktos autorinės dainos iš būsimo albumo sukūrė ypatingą atmosferą ir leido klausytojams trumpam sustoti, įsiklausyti bei pasimėgauti prasmingais tekstais.

Ypatingu jautrumu išsiskyrė ir atlikėjos Mikelle pasirodymas. Dainuojamosios poezijos kūrėja savo muzika kvietė ne tik klausytis, bet ir pajusti žodžių prasmę. Tyli, subtili ir nuoširdi kūryba tapo viena jaukiausių vakaro akimirkų.

Šiuolaikišką skambesį į festivalį atnešė sparčiai populiarėjanti atlikėja BRILU, pristačiusi autorinį kūrinį bei klausytojams gerai pažįstamas dainas. Jos energija ir nuoširdus bendravimas su publika dar kartą įrodė, kad jaunoji Lietuvos muzikos karta drąsiai žengia į sceną.

Vakaro energijos pripildė svečiai iš Telšių – Eglės ir Gintaro duetas. Gerai pažįstamos melodijos, šiltas bendravimas su publika ir nuoširdi atmosfera nepaliko abejingų – ne vienas žiūrovas dainavo kartu, o koncertą lydėjo gausūs aplodismentai.

Pasibaigus festivalio koncertinei programai visiems atlikėjams buvo įteiktos atminimo dovanos – rankų darbo puodeliai, bendruomenės rankomis gaminta mėtų arbata bei didžiulį padėka už jų talentą, skirtą laiką ir muziką, praturtinusią šventę.

Muzikos festivalis „Dainos prie Šešuvos“ dar kartą patvirtino, kad didžiausią vertę kuria ne didelės scenos ar ryškios šviesos, ne fejerverkai, o žmonės, jų bendrystė ir noras puoselėti kultūrą savo krašte. Gyva muzika, nuostabus vasaros vakaras, gamtos apsuptis ir nuoširdūs susitikimai sukūrė ypatingą atmosferą, kuri dar ilgai išliks dalyvių prisiminimuose.

Organizatoriai džiaugiasi, kad ši graži tradicija kasmet auga, pritraukia vis daugiau lankytojų ir tampa svarbia Užusalių kultūrinio gyvenimo dalimi. Tad atsisveikindami jie tarė ne „sudie“, o „iki pasimatymo kitais metais prie Šešuvos“, kur ir vėl skambės dainos, vienijančios žmones.

„STOP kelių gadinimui“ iniciatyvos veiksmų plane numatyta stiprinti kontrolę, plėsti svėrimo infrastruktūrą, peržiūrėti teisinį reguliavimą ir aiškiau paskirstyti atsakomybę visoje vežimo grandinėje – nuo vairuotojo iki krovinio siuntėjo, užsakovo ar gavėjo. Veiksmų planas parengtas po kovo mėnesį pasirašyto memorandumo, prie kurio prisijungė daugiau kaip 20 valstybės institucijų, savivaldos ir verslo organizacijų.  

„Šis planas – didelio ir intensyvaus bendro darbo rezultatas. Dabar pereiname nuo susitarimų prie realių darbų Lietuvos keliuose: įrengsime 18 automatinių svarstyklių, papildomai priimsime 20 kontrolierių, stiprinsime kontrolę ir sieksime, kad geros būklės valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga dalis didėtų iki 61 proc. Svarbiausia – sprendžiame ne pasekmes, o priežastis. Tik taip galime užtikrinti, kad Lietuvos keliai būtų geresnės kokybės, saugesni ir naudojami atsakingai“, – teigia susisiekimo ministras J. Taminskas. 

Kontrolės šiandien nepakanka 

Lietuvoje yra daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Vien magistralėmis A1, A2 ir A5 per parą pravažiuoja apie 18 tūkst.  vilkikų, o 2024 m. duomenimis, apie ketvirtadalis jų viršijo leistiną svorį – kai kurie net dvigubai. 
Veiksmų plane numatyta, kad per artimiausius trejus metus pagrindiniuose šalies keliuose planuojama įrengti 18 automatinių svarstyklių. Taip pat numatoma papildomai priimti 20 LTSA pareigūnų, atnaujinti mobilią kontrolės techniką, įsigyti nešiojamųjų svarstyklių, modernizuoti tachografų tikrinimo įrangą ir automatizuoti duomenų perdavimą bei baudų skyrimą. 

Atsakomybė – ne tik vairuotojui 

Viena svarbiausių veiksmų plano krypčių – teisinio reguliavimo peržiūra. Šiuo metu atsakomybė dažniausiai tenka vairuotojui, nors sprendimai dėl krovinio svorio ir maršruto neretai priimami platesnėje vežimo grandinėje – dalyvaujant siuntėjams, užsakovams ar krovinio gavėjams. 
Plane numatyta peržiūrėti Kelių transporto kodeksą ir Administracinių nusižengimų kodeksą, įvertinti baudų už viršsvorį dydžius ir ieškoti sprendimų, kad atsakomybė būtų aiškiau paskirstyta visiems vežimo grandinės dalyviams. Taip pat bus stiprinamas užsienio vežėjų atsakomybės mechanizmas ir kontrolė kertant valstybės sieną, numatoma suteikti daugiau įgaliojimų kontrolę vykdančioms institucijoms. Tarp svarstomų pokyčių – savivaldybių pareigūnų galimybė stabdyti krovininį transportą, šiuos sprendimus derinant su savivaldybėmis. 

Ne tik baudos, bet ir prevencija 

Veiksmų plane numatyta identifikuoti labiausiai sunkiasvorio transporto apkrautus valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ruožus, juos nuolat stebėti ir saugoti. Taip pat bus renkama ir analizuojama informacija apie kelių pažeidimus, kad kontrolė būtų nukreipiama ten, kur rizika didžiausia. 
Susisiekimo ministerija akcentuoja ir komunikacijos kampanijos „STOP kelių gadinimui“ svarbą, reguliarius susitikimus su vežėjais, statybų, medienos ir žemės ūkio sektoriais, didesnį dėmesį atsakingam kelių naudojimui. 
Ilgalaikėje perspektyvoje bus analizuojamos galimybės skatinti intermodalinius vežimus geležinkeliais ir vidaus vandenų transportu, taip pat vertinama kitų šalių geroji praktika. 

Iki 2028 m. – mažiau sunkių pažeidimų ir geresnė kelių būklė 

„STOP kelių gadinimui“ iniciatyvos veiksmų plane keliami konkretūs tikslai: iki 2028 m. ne mažiau kaip 30 proc. sumažinti sunkiausių viršsvorio pažeidimų – kai daugiau kaip 8 t viršijama bendroji masė arba daugiau kaip 4 t ašies apkrova – skaičių, palyginti su 2025 m. Taip pat siekiama padidinti geros būklės valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga dalį iki 61 proc. ir sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, sukuriant sklandų keitimosi informacija mechanizmą tarp kontrolę vykdančių institucijų. 

Lietuvos transporto saugos administracijos inf.

„141 naujas autobusas pakeis senas ir taršias viešojo transporto priemones Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje ir Tauragės, Jonavos, Mažeikių bei Kėdainių rajonų savivaldybėse. Tačiau tai dar ne pabaiga – šiuo metu vertinamos ir kitose savivaldybėse paslaugas teikiančių vežėjų paraiškos, tad nauji, aplinkai draugiškesni autobusai jau greitai kursuos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose“, – sako susisiekimo ministras J. Taminskas.

Finansavimas skiriamas iš Darnaus judumo fondo (DJF) lėšų. DJF tarybai pritarus, šalies viešojo transporto parkui atnaujinti planuojama panaudoti į fondą pervestas 2021–2027 metų Europos Sąjungos investicijų programos Sanglaudos ir Europos regioninės plėtros fondų investicijas.

Kaip skelbta anksčiau, viešojo transporto parkui atnaujinti Susisiekimo ministerija iš viso yra numačiusi skirti 60 mln. eurų. Iš jų 50 mln. eurų numatyta skirti vežėjams, sudariusiems keleivių vežimo sutartis su 18 savivaldybių, parengusių ir įgyvendinusių darnaus judumo miestuose planus, o dar 10 mln. eurų – mažesnių ir šių planų dar neįgyvendinusių 42 savivaldybių vežėjams.

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) šių metų pradžioje paskelbė tris kvietimus vežėjams teikti paraiškas dėl elektra arba vandeniliu varomų autobusų įsigijimo finansavimo. Pagal du kvietimus DJF finansavimas jau skirtas. Trečiojo kvietimo metu pateiktų paraiškų vertinimo rezultatus ir siūlymus dėl finansavimo CPVA Susisiekimo ministerijai planuoja pateikti iki rugpjūčio 21 d. Nepanaudotoms šių kvietimų lėšoms paskirstyti planuojama skelbti papildomą kvietimą.

Susisiekimo ministerijos inf.

Taip yra todėl, kad vaiko išlaikymo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį. Liepą mokamos išmokos už birželį, todėl didžiausia galima suma dar sieks 133,20 euro. Padidintos išmokos gavėjus pasieks rugpjūtį – tuomet už liepą bus mokama iki 185 eurų vienam vaikui.

Vaiko išlaikymo išmoką kas mėnesį vidutiniškai gauna apie 17 tūkstančių žmonių.

Valstybės pagalba, kai vaikas negauna priteisto išlaikymo

Vaiko išlaikymo išmoka – tai valstybės pagalba vaikui, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo sprendimo ir ilgiau nei mėnesį nemoka priteisto išlaikymo.

Pirmiausia dėl skolos išieškojimo reikia kreiptis į antstolį. Kai antstolis pradeda vykdymo bylą arba atsisako ją pradėti, nes išlaikymą turintis mokėti asmuo gyvena užsienyje, praėjus mėnesiui galima kreiptis į „Sodrą“ dėl vaiko išlaikymo išmokos.

Prašymą galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://www.gyventojai.sodra.lt, bet kuriame klientų aptarnavimo skyriuje arba paštu. Dėl kiekvieno vaiko teikiamas atskiras prašymas.

Kas gali gauti išmoką?

Dėl vaiko išlaikymo išmokos gali kreiptis:

vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas pagal teismo sprendimą arba tėvų susitarimą;
vaiko globėjas ar rūpintojas;
pilnametis vaikas, kuriam nustatytas 0–25 proc. dalyvumo lygis, jei negalia buvo nustatyta iki pilnametystės.

Teisę į išmoką turi vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jeigu jo deklaruota gyvenamoji vieta yra užsienyje. Jeigu dėl išmokos kreipiasi užsienietis arba asmuo be pilietybės, pareiškėjas arba vaikas turi nuolat gyventi ir būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje. Išmoka gali būti pervedama į pareiškėjo arba vaiko banko sąskaitą Lietuvoje ar užsienyje.

Nuo liepos padidėjo maksimalus išmokos dydis

Iki šių metų birželio pabaigos didžiausia galima vaiko išlaikymo išmoka siekė 133,20 euro per mėnesį vienam vaikui – tai sudarė 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI). Tokio dydžio išmokos už praėjusį mėnesį bus išmokėtos liepą.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja tvarka – maksimali išmoka padidinta iki 2,5 BSI. Todėl už liepą didžiausia galima suma sieks 185 eurus vienam vaikui. Ji bus išmokėta rugpjūtį.

Per mėnesį šioms išmokoms skiriama apie 2 mln. eurų. 2025 metais išmokėta daugiau kaip 23,4 mln. eurų, o per pirmąjį šių metų pusmetį – apie 12 mln. eurų.

Išmokėtas lėšas „Sodra“ išieško iš skolininkų

Valstybės išmokėtos vaiko išlaikymo išmokos nėra dovana skolininkams. „Sodra“ jas išieško iš tėvų, nevykdančių teismo sprendimų dėl vaiko išlaikymo.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 30,7 tūkstančio asmenų, turinčių skolų dėl vaiko išlaikymo išmokų. Bendra jų įsiskolinimo suma siekia 188 mln. eurų. Tarp skolininkų yra ir asmuo, kuris nevykdo pareigos išlaikyti aštuonių savo vaikų.

Apie skirtą ir išmokėtą išmoką „Sodra“ informuoja ir išmokos gavėją, ir asmenį, kuris nemoka alimentų. Skolininkams pirmiausia siunčiami raginimai geranoriškai padengti skolą. Taip pat galima sudaryti susitarimą ir skolą grąžinti dalimis. Jei į raginimus nereaguojama, „Sodra“ taiko priverstinio išieškojimo priemones – teikia mokėjimo nurodymus bankams, išieškojimą nukreipia į darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ar kitas pajamas, o prireikus perduoda skolą išieškoti antstoliams.

Svarbu pranešti, jei alimentai vėl mokami

Kol mokama vaiko išlaikymo išmoka, vienas iš tėvų ar globėjas privalo informuoti „Sodrą“, jei gauna vaiko išlaikymui skirtų lėšų iš skolininko, jo darbdavio, antstolio ar kitų asmenų. Apie tai reikia pranešti per 3 darbo dienas nuo pinigų gavimo, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Jeigu skolininkas pradeda reguliariai mokėti visą teismo nustatytą išlaikymą, vaiko išlaikymo išmokos mokėjimas iš valstybės biudžeto nutraukiamas.

Jei išmokos gavėjas nepraneš apie gaunamas lėšas arba praneš per vėlai, gali paaiškėti, kad jis gavo per didelę išmoką. Tokiu atveju išmokos permoką reikės grąžinti „Sodrai“.

„Sodra“ inf.

Penktadienio vakarą, liepos 18-ąją, Ruklos miestelyje, Laumės gatvėje, buvo rastas karo laikų sprogmuo. Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai budėjo, kol atvyko J. Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai. Vėliau sprogmuo palydėtas į Gaižiūnų poligoną, kur buvo numatyta jį sunaikinti.

Šeštadienio rytą ugniagesiai skubėjo į Panerių gatvę Jonavoje. Buvo pranešta, kad bute veikia dūmų detektorius ir jaučiamas degėsių kvapas, tačiau durų niekas neatidaro. Patekę į vidų gelbėtojai nustatė, kad ant viryklės buvo paliktas ir pridegė maistas. Puodas buvo nukeltas nuo viryklės ir užlietas vandeniu. Buto šeimininko tuo metu namuose nebuvo, jis grįžo jau ugniagesiams baigiant darbus.

Tą patį vakarą Žeimių seniūnijos Mimalių kaime gyventojai pranešė apie už kaimo matomus juodus dūmus. Atvykus paaiškėjo, kad jokio gaisro nėra – žmonės kūreno šašlykinę, o visi saugūs atstumai buvo išlaikyti. Pavojus nekilo.

Pagal PAGD prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suvestinę, rimtesnių gaisrų ar nukentėjusių žmonių Jonavos rajone savaitgalį neužfiksuota.

Dar daugiau – vieno svarbiausių chemijos išradimų nebuvimas reikštų, kad šiandien Žemėje negyventų beveik pusė žmonijos.

Mokslas, apipintas mitais

Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto docentas A. Jaskūnas įsitikinęs – chemija kaip mokslas yra labiausiai apipintas mitais.

„Tai žodis, kuris daugeliui iškart asocijuojasi su blogais dalykais. Jei maistą, kokį nors skystį ar daiktą pavadina „chemija“ – žmonėms kyla neigiamos asociacijos. O jei pasakai chemijos inžinerija – tai žmonės galvoja apie tą patį neigiamą dalyką, tik padidintą 1000 kartų“, – pastebi jis.

Todėl KTU docentas bando paaiškinti paprastą tiesą: tai, kad chemijos inžinieriai rūpinasi saugiu, žaliu, žmonėms reikalingų medžiagų kūrimu ir gamyba, ir tai tampa ne tik ekonomikos varikliu, bet ir dažnai tausoja bei apsaugo aplinką nepastebimais būdais.

„Pavyzdžiui, jei nebūtų gaminamas sintetinis amoniakas, negyventų pusė žmonijos populiacijos. Dėl naftos perdirbimo procesų žmonės nustojo medžioti banginius dėl kuro. O silikatinių medžiagų naudojimas statybinėms konstrukcijoms reiškia, kad miškingumas Europoje didėja. Paskutiniu metu atsinaujinantys energijos šaltiniai yra karšta tema, nes reikia rasti sprendimus, kaip kaupti pagamintą elektros energiją. Vienas geriausių būdų – žalias vandenilis, žalias amoniakas arba žalias metanolis“, – tikina A. Jaskūnas.

Tvaresnės pramonės sprendimų ieško laboratorijoje

Už bendrų kalbų apie tvaresnę pramonę slypi konkretūs moksliniai sprendimai – medžiagos ir technologijos, kurios gali padėti efektyviau vykdyti pramoninius procesus bei mažinti jų poveikį aplinkai. Būtent su tokiais klausimais savo tyrimuose dirba KTU docentas A. Jaskūnas.

Mokslininkas priklauso mokslo grupei „Daugiakomponentės heterogeninės sistemos ir jų taikymo technologijos“, kurioje kuriami katalizatoriai, adsorbentai ir skystieji chemosorbentai. Šios medžiagos naudojamos siekiant padidinti įvairių technologijų efektyvumą bei mažinti jų neigiamą poveikį aplinkai.

„Chemijos inžinerijoje šiandien daug dėmesio skiriama žiedinės ekonomikos principams, CO₂ emisijų ir anglies pėdsako mažinimui“, – sako pašnekovas.

Pasak jo, tai ypatingai svarbu chemijos inžinerijos srityje, nes čia procesai vykdomi didesniais mastais ir yra labiau imlūs energijai. „Stengiamės mažinti energijos suvartojimą, gamyboje bandome pritaikyti aplinkai draugiškesnes ir lengviau prieinamas žaliavas“, – pažymi A. Jaskūnas.

Profesijos pasirinkimas nebuvo lengvas

Šiandien pašnekovo darbinė veikla susijusi su Kaunu ir KTU, tačiau jo kelio pradžia prasidėjo Jonavoje, kur gyvena iki šiol. Gimtasis kraštas vyrui nėra tik vieta, kurioje jis užaugo – tai poilsio erdvė, į kurią jis grįžta kiekvieną dieną.

„Iki šiol šis miestas man, kaip ir mano vaikams, yra namai. Sakyčiau, yra smagu palikti darbą viename mieste, o ilsėtis važiuoti į kitą. Nors atstumas nėra didelis, tačiau psichologiškai darbo problemos ir stresas pasilieka Kaune“, – sako Andrius.

Jonava jo istorijoje svarbi ir dėl kitos priežasties – tai vienas Lietuvos miestų, kurio raida glaudžiai susijusi su chemijos pramone. Vis dėlto pasirinkimas pasukti chemijos inžinerijos keliu nebuvo iš anksto suplanuotas – dar mokykloje A. Jaskūną domino ne viena sritis.

„Niekada neturėjau nemėgstamos pamokos – visos savotiškai traukė, – prisimena jis. – Norėdamas įstoti visur laikiau lietuvių kalbos, matematikos, fizikos, chemijos ir anglų kalbos egzaminus“.

Andrius, kaip jis pat sako, perėjo įvairių profesijų fazes – taikomosios matematikos, architektūros, fizikos ir net informacinių technologijų.

„Ir dabar studijų mugėse sutinku moksleivių, kurie susiduria su tokia pat problema – nežinojimu, ką pasirinkti studijuoti, kaip viskas sekasi. Todėl jiems sakau, kad visada geriau turėti daugiau pasirinkimų nei mažiau“, – pasakoja A. Jaskūnas.

Kelią akademijoje atrado palaipsniui

Iš minėtų egzaminų Andrius blogiausiai išlaikė lietuvių kalbos ir chemijos egzaminus. Tačiau tai jam nesutrukdė stoti į KTU Cheminės technologijos ir inžinerijos bakalauro studijų programą.

„Pradėjau nuo chemijos inžinerijos krypties bakalauro studijų ir iki dabar nepalikau fakulteto, kur esu Chemijos inžinerijos krypties studijų programų vadovas“, – sako jis.

Vyras pripažįsta, kad apie karjerą akademiniame pasaulyje negalvojo  – viskas įvyko palaipsniui ir savaime.

„Kadangi studijos sekėsi – gaudavau ir chemijos pramonės vardinę stipendiją. Tarytum atrodė logiška stoti į magistrantūrą. Magistrantūros vadovas pakvietė stoti į doktorantūrą – man tai buvo iššūkis, norėjosi pabandyti. Doktorantūroje pradėjau dirbti su studentais, jiems vesti paskaitas – pasirodo gaunasi ir patinku studentams. Taip ir likau universitete“, – prisimena A. Jaskūnas.

Jo teigimu, didžiausių pastangų, ryžto ir atkaklumo pareikalavo ne pirmieji karjeros žingsniai, o dabartinis karjeros etapas, kuris Andriui – sunkiausias.

„Visąlaik tikiuosi, kad bus lengviau, bet nė velnio – visada būna tik sunkiau. Bet tai yra gerai – jei sunku ir skauda, vadinasi eini tinkamu keliu“, – sako pašnekovas.

Chemijos inžinerijos ateitis – pažangesnė pramonė

Vis dėlto, pasak A. Jaskūno, didžiausi iššūkiai kartu reiškia ir didžiausias galimybes. Šiandien chemijos inžinerija keičiasi kartu su visu pasauliu – pramonė turi ne tik gaminti efektyviau, bet ir ieškoti būdų, kaip mažinti poveikį aplinkai, taupyti išteklius bei prisitaikyti prie naujų technologijų.

„Chemijos inžinerijos vaidmuo tampa vis svarbesnis. Dėl Europos vykdomo žaliojo kurso žmonėms atrodo, kad chemijos pramonės turėtų sumažėti arba iš vis nelikti. Bet aš tikinu priešingai – chemijos pramonės tik daugės, ji turės būti pažangesnė“, – pastebi KTU docentas.

Anot, jo, niekas visuomenėje nenorės vartoti mažiau, todėl chemijos pramonės produktų poreikis nemažės. Būtent todėl nemažės ir chemijos inžinerijos specialistų poreikis, todėl pašnekovas jaunuoliams pataria: jei nors truputėlį įdomu ką daro chemikai, labai verta stoti į technologinius arba inžinerinius mokslus.

„Universitetas nesuteikia profesijos – jis suteikia kompetencijų susirasti savo trokštamą karjeros kelią, kuris niekada (ir tai yra puiku) nebus įrašytas į diplomą. Neįmanoma apsimesti, kad supranti ir moki chemijos vingrybes technologijose – tam reikia daug praktikos, kurią gali suteikti tik KTU. Galų gale, KTU chemijos inžinerijos studijos yra lyderiaujančios studijos savo kryptyje Lietuvoje, tad tai sprendimą turėtų tik palengvinti“, – teigia KTU CTF docentas A. Jaskūnas.

KTU inf.

Šventės programoje vietos bendruomenės narių ir svečių laukė įvairios veiklos – veikė prekybinė mugė, vaikų pramogų erdvė, o vakare vyko koncertai.

Šventės dalyvius sveikino Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys, mero patarėja Birutė Gailienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis ir kitų seniūnijų atstovai.

„Smagu matyti, kad Jonavos rajono seniūnijų šventės tampa traukos vieta ne tik vietos bendruomenėms, bet ir svečiams iš kitų seniūnijų bei aplinkinių rajonų“, – sakė mero patarėja Birutė Gailienė.

Koncertinėje programoje pasirodė Bukonių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Žadupė“, Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos Žeimių skyriaus moterų ansamblis „Žavesys“, Lietuvos estrados atlikėjas Simonas Donskovas ir grupė „Hiperband“. Šventinį vakarą vainikavo fejerverkai.

Jonavos rajono savivaldybės inf.

Vienas svarbiausių pakeitimų susijęs su stichinių nelaimių pažeistų miškų atkūrimu. Parama teikiama tik už tuos plotus, kuriuose miško pažeidimas užregistruotas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki paramos paraiškos pateikimo. Pažeidimo data nustatoma pagal numatomų iškirsti plynaisiais sanitariniais miško kirtimais medynų įvertinimo pažymą ar aktą. Jeigu leidimas kirsti mišką plynaisiais sanitariniais miško kirtimais buvo išduotas iki 2024 m. gegužės 1 d., vertinama pažeidimo užregistravimo Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos žurnale data.

Patikslinti pareiškėjų ir paramos gavėjų įsipareigojimai

Projekto įgyvendinimo ir įsipareigojimų laikotarpiu draudžiama dirbtinai kurti sąlygas gauti paramą. Juridiniai asmenys su NMA turi iš anksto suderinti juridinio asmens dalyvių, pavyzdžiui, akcininkų, dalininkų ar narių, sąrašo ir jų turimų akcijų ar kitų kapitalo dalių pakeitimus. Tai reikalinga siekiant įvertinti, ar tokie pasikeitimai neturės įtakos projekto atitikčiai paramos skyrimo sąlygoms ir prisiimtiems įsipareigojimams.

Patvirtinta paraiškos forma

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kartu su taisyklių pakeitimais patvirtinta ir paramos paraiškos forma. Ji pateikiama taisyklių priede, todėl pareiškėjai paraiškas turės rengti pagal naujai patvirtintą formą.

Patikslintos paramos susigrąžinimo sąlygos

Pakeitimais taip pat patikslintos paramos susigrąžinimo sąlygos. Jeigu penktaisiais–šeštaisiais želdinių ir žėlinių apskaitos metais nustatoma, kad jų tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų, arba septintaisiais metais projektuotų medžių tankis įvertinamas nepatenkinamai, parama nutraukiama ir susigrąžinama visa pagal projektą išmokėta paramos suma. Jeigu želdiniai ar žėliniai žuvo tik dalyje ploto, susigrąžinama tam plotui ar jo daliai išmokėta parama.

Jeigu želdinių ir žėlinių kokybės vertinimo metais medžių vidutinis aukštis arba nepageidaujamų medžių ir krūmų rūšių vidutinis aukštis įvertinamas nepatenkinamai, paramos gavėjas turės grąžinti 30 proc. jam išmokėtos miško įveisimo ir (arba) atkūrimo projekto išmokos.

Pareiškėjams rekomenduojama prieš teikiant paramos paraišką susipažinti su atnaujintomis taisyklėmis, įvertinti pakeistus reikalavimus ir naudoti patvirtintą paramos paraiškos formą.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inf.

„Matome realią riziką – jei priedangose nebus vietos augintiniams, žmonės pavojaus metu gali delsti evakuotis arba išvis nuspręsti likti nesaugioje vietoje. Daugeliui gyventojų gyvūnai yra pilnaverčiai šeimos nariai, todėl palikti juos likimo valiai krizės akimirką yra emociškai labai sunku. Tokiose situacijose sprendimai priimami per kelias sekundes, todėl privalome sudaryti sąlygas žmonėms saugoti save neverčiant jų palikti savo augintinius. Pateikėme konkrečius siūlymus, kaip suderinti visuomenės saugumą ir užtikrinti, kad priedangose atsirastų vietos ir keturkojams“, – sako VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Diana Suchocka.

Dabartinis reglamentavimas verčia rinktis tarp saugumo ir augintinio gyvybės

Šiuo metu galiojančiame Statybos techniniame reglamente (STR) nėra numatytos galimybės atsivesti augintinius į priedangas. Nors anksčiau buvo rekomenduojama į priedangas vykti su augintiniais, tačiau aiškaus teisinio reglamentavimo nėra. Todėl pavojaus atveju patekimas į saugią vietą priklauso tik nuo konkrečios priedangos valdytojo sprendimo.

Tuo metu sveikatos specialistai nuogąstauja, kad nekontroliuojamas gyvūnų patekimas į uždaras, prastai vėdinamas ir perpildytas patalpas didina alergijų (pavyzdžiui, astmos priepuolių) ar neprognozuojamos gyvūnų elgsenos riziką streso sąlygomis. Užsienio šalių, pavyzdžiui, Suomijos, praktika rodo, kad ten augintinius įleisti į bendras kolektyvines priedangas draudžiama (išskyrus šunis pagalbininkus), o gyvūnų apsauga lieka paties šeimininko atsakomybe.

VMVT pabrėžia, kad griežtas draudimo modelis nepadeda spręsti realių saugumo iššūkių. Siekiant išvengti kraštutinumų ir užtikrinti maksimalų gyventojų saugumą, Tarnyba siūlo ieškoti visapusiškai saugių alternatyvų ir priedangas lanksčiai pritaikyti.

„Turime suderinti du svarbius dalykus – nesukelti streso visuomenei, tačiau ir  užtikrinti, kad šeimininkai turėtų kur pasislėpti kartu su augintiniais. Siūlome priedangose įrengti specialiai pritaikytas atskiras erdves gyventojams su gyvūnais. Tai leistų išvengti tiesioginio kontakto su kitais žmonėmis, užtikrintų higieną ir sumažintų bendrą įtampą“, – Diana Suchocka.

Būtinas aiškus priedangų ženklinimas

Kitas susijęs svarbus VMVT pasiūlymas – numatyti aiškų priedangų klasifikavimą ir ženklinimą. Gyventojai turi iš anksto žinoti, į kurias priedangas pavojaus atveju jie gali atvykti su gyvūnais, o kurios tam nėra tinkamos. Aiški informacija padėtų išvengti kritinių situacijų oro pavojaus metu – su gyvūnais atvykę žmonės nesugaištų brangaus laiko prie bendros priedangos durų.

Kartu VMVT akcentuoja, kad šunims pagalbininkams (vedliams), kurie padeda judėti žmonėms su negalia, visais atvejais išlieka besąlygiška teisė patekti į bet kurias priedangas.

Šie VMVT pasiūlymai parengti atsižvelgiant į realius žmonių poreikius ir krizinių situacijų valdymo praktiką. Tikimasi, kad bendri institucijų sprendimai leis užtikrinti, kad pavojaus atveju nė vienam šalies gyventojui nereikėtų rinktis tarp savo ir augintinio saugumo.

VMVT inf.

Paplitę visoje Lietuvoje  

Ispaninis arionas yra stambus 7–15 cm ilgio šliužas, dažniausiai rudos ar gelsvos spalvos. Suaugusių individų kūno viršutinė pusė būna vienspalvė, o jauniklių kūno šonuose gali būti tamsios juostos. Lengviausia juos atpažinti pagal akių čiuopiklius, kurie tiek pas jauniklius, tiek pas suaugėlius išlieka juodos spalvos. 

Jie paplitę visoje Lietuvos teritorijoje, dažnai aptinkami didžiuosiuose miestų parkuose, želdynuose, taip pat soduose, daržuose, mat pradiniai jų plitimo židiniai neretai yra susiję su sodininkyste. Iš šių vietų vėliau ispaniniai arionai išplito į gamtines buveines, kur dabar kelia grėsmę vietinėms rūšims.  

Kadangi šie šliužai yra hermafroditai, daugintis gali kiekvienas individas, jie yra labai vislūs – vienas šliužas gali per metus padėti iki 500 kiaušinėlių iki 5 mm skersmens.  

Naikinti privaloma, bet nepaprasta  

Išprašyti iš sodų, daržų ir želdynų šiuos šliužus nėra lengva. Ispaniniai arionai turi natūralių priešų – tai paukščiai, ežiai, juos mielai lesa antys bėgikės, jaunus sulesa ir vištos. Vis dėlto naikinti šliužus rekomenduojama taikant kompleksines priemones: rinkti, naudoti moliuskicidus, šienauti žolę, tvarkyti jų veisimosi ir slėpimosi vietas, įrengti gaudykles, atsakingai utilizuoti žaliąsias atliekas ir prižiūrėti kompostavimo vietą, jei tokią turite.  

Surinktus šliužus būtina neutralizuoti, jų jokiais būdais negalima paleisti į aplinką. Neutralizavimui tinka druska arba galima juos tiesiog palikti sandariai uždarytus talpoje ant atviros saulės, jie savaime žus. 

Rinkti šliužus geriausia anksti ryte ar vėlai vakare, taip pat apniukusią dieną ir po lietaus, dieną, ypač jei yra sausa, juos pamatyti sudėtinga, nes jie slepiasi. 

Kiaušinėlius šliužai taip pat deda drėgnose vietose – žaliosiose atliekose, kompostinėse, po mulčiu, grumstais ar plytelėmis, todėl, norint jų atsikratyti, būtina savo teritorijoje tokias vietas sutvarkyti. 

Šiuos šliužus galima gaudyti ir specialiomis gaudyklėmis naudojant jauką. Pavyzdžiui, pastatyti pridengtus plastikinius indus (paliekant 1–2 cm plyšį prie žemės paviršiaus, kad šliužai galėtų įšliaužti) su rūgstančiu kompotu, kuriame šliužai paskęs. Kitas būdas – naudoti medžio plokštę arba drėgną medžiagos atraižą ir po ja padėti masalą (pvz., moliūgo ar kito sugedusio maisto). Svarbu stebėti, kad gaudyklės nepersipildytų. Jas būtina tikrinti kasdien ir rastus šliužus sunaikinti. 

Jei teritorijoje yra invazinių šliužų, reikia  atkreipti dėmesį į komposto ir organinių atliekų krūvas, jei jos laikomos atviros – tai yra vieta, kur šliužai galėtų sėkmingai slėptis, maitintis, veistis ir žiemoti. 

Siekiant stabdyti ispaninių arionų plitimą, labai svarbu kontroliuoti pervežamus gyvus augalus, gruntą. Įsigytų naujų vazoninių augalų nereikėtų iš karto sodinti šalia kitų augalų. Pirmiausia juos rekomenduojama kurį laiką laikyti atskirai ir kruopščiai apžiūrėti, ypač vazono apačią, drenažo angas, vazono kraštus ir substratą. Šiose vietose gali slėptis šliužai, jų jaunikliai ar kiaušinių dėtys. Augalus naudinga apžiūrėti pakartotinai vakare arba po palaistymo, kai šliužai tampa aktyvesni. 

Šliužų naikinimui skiriamas finansavimas 

Aplinkos ministerija iniciavo Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“, kurį administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.  

Jungtinio projekto metu bus naikinamos šešios invazinės rūšys, taip pat ir ispaninis arionas. Jungtinio projekto vykdytojams skirta apie 440 tūkst. eurų šiai rūšiai naikinti.  

Gyventojai pastebėtus ispaninius arionus gali registruoti Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA. 

LR Aplinkos ministerijos inf.

Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sąlygos

Nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis su prašymu į Tarnybą dėl padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimo, jeigu yra visos šios sąlygos:

nusikaltimas yra įtrauktas į Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą;
smurtinis nusikaltimas įvykdytas Lietuvos Respublikos teritorijoje;
nuosprendis, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, yra įsiteisėjęs;
teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta (žalos savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo ar antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą);
prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Siekiant, kad nukentėjusiajam būtų kompensuota teismo priteista turtinė žala, nukentėjęs asmuo turi pateikti šiuos dokumentus:

nustatytos formos pasirašytą prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą;
asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, kopiją;
dokumentą (-us) (informaciją), patvirtinantį (-ius) (patvirtinančią) prašyme nurodytos asmeninės sąskaitos finansų ir (ar) kredito įstaigoje turėjimą;
antstolio surašytą aktą ar kitą dokumentą, kad žala neišieškota arba antstolio pažymą apie žalos išieškojimo vykdymo eigą dėl skolininko, kuri būtų surašyta ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki prašymo Tarnyboje gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs;
vykdymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti, kurios vykdomosios bylos vykdymo išlaidos buvo apmokėtos.
jeigu prašymą pateikia nukentėjusio asmens atstovas, kartu turi būti pridedamas atstovo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas;
prireikus kitus dokumentus, patvirtinančius šiame prašyme nurodytas aplinkybes (pavyzdžiui, civilinio ieškinio kopiją).

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad kreipiantis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, asmuo privalo pateikti antstolio pažymą, kurioje nurodoma, kad žala iš skolininko negali būti išieškota dėl objektyvių priežasčių. Jeigu skolininkas yra ne vienas – antstolio pažymos turi būti pateikiamos už kiekvieną skolininką atskirai. Pažymoje turi būti aiškiai nurodyta, kokia suma iš skolininko jau yra išieškota ir kokia likusi neišieškotos skolos dalis.

Kokia žala gali būti kompensuojama?

Po įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gali būti kompensuojama smurtiniu nusikaltimu padaryta teismo nustatyto dydžio turtinė ir (ar) neturtinė žala, neviršijanti Kompensavimo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyje (X-296 Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas), nustatytų kompensacijos dydžių. Nukentėjusiems asmenims atlyginamos ir teismo priteistos bylinėjimosi (proceso) išlaidos ir patirtos vykdymo išlaidos.

Kompensacijos išmoka yra mažinama už žalą atsakingo asmens atlyginta, iš už žalą atsakingo asmens išieškota, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotos žalos suma. Jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė ir teismas priteisė šiuo nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, ir bendra žalos suma viršija nustatytus maksimalias turtinės ir neturtinės žalios dydžius, kiekvienam nukentėjusiajam asmeniui išmokama kompensacijos dalis, proporcinga jam priteistai žalos sumai.

Ar man gali būti paskirtas advokatas dėl vykdomojo dokumento pateikimo?

Tarnyba informuoja, kad asmenims nėra skiriamas advokatas dėl vykdomojo rašto pateikimo. Nukentėję asmenys teismo išduotą vykdomąjį raštą turi pateikti savarankiškai į Antstolių informacinę sistemą(informacija pateikiama internetinėje svetainėje https://www.antstoliurumai.lt/lt/Kaip_pasteikti_vykdom/j/_dokument). Vykdomąjį raštą asmuo gali pateikti savarankiškai (informacija rasite šioje nuorodoje https://www.antstoliai.lt/vbp/static/document/EVBP_vartotojo_instrukcija.pdf?8). Pareiškėjui neturint galimybių savarankiškai įkelti į Antstolių informacinę sistemą elektroninio vykdomojo dokumento, išieškotojo prašymu dokumentą įkelia Lietuvos antstolių rūmų darbuotojai (šiuo metu už šią paslaugą imamas 10 Eur mokestis).

Atkreipiame dėmesį, kad asmenys gali kreiptis į Tarnybą su prašymu dėl vykdomosios bylos administravimo išlaidų apmokėjimo.

Ar man gali būti paskirtas advokatas baudžiamajame procese?

Primename, kad nuo smurtinių nusikaltimų nukentėję asmenys gali kreiptis į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant baudžiamąją bylą. Nukentėję asmenys gali gauti antrinę teisinę pagalbą visoje baudžiamosios bylos apimtyje, jeigu jų deklaruotos pajamos už paskutinius 12 mėnesių ir turimas turtas neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto pajamų ir turto lygio, asmeniui nustatytas dalyvumo lygis nuo 0 iki 25 procentų ir pan. Kiti nukentėję asmenys gali gauti antrinę teisinę pagalbą kartu su prašymu pateikę nutarimo juos pripažinti nukentėjusiuoju – tokiu atveju teisinė pagalba suteikiama žalos atlyginimo klausimu (parengiant civilinį ieškinį).

Maloniai kviečiame aktyviai naudotis valstybės teikiamomis paslaugomis ir dėl teisinių konsultacijų ar prašymų užpildymo kreiptis į pirminę teisinę pagalbą teikiančius specialistus pagal savo gyvenamąją vietą. 

Informacija parengta vadovaujantis 2026-07-24 galiojančiais teisės aktais.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba inf.

Fizinių asmenų teisė Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigyti žemę nuosavybėn yra siejama su šių asmenų pilietybe arba su suteikta teise nuolatos gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas numato, kad įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Nurodytus kriterijus atitinka piliečiai arba nuolatiniai gyventojai valstybių, kurios yra Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės. Taip pat nurodytus kriterijus atitinka Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės.

Pasitaiko atvejų, kai nuolatinio gyventojo statusą turintis asmuo kartu yra ir pilietis kitos valstybės (pavyzdžiui, Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos), kuri įeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas, arba valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė. Taigi kyla klausimas, ar tokie asmenys turi teisę įsigyti žemės, vandens telkinių ar miškų Lietuvoje.

Kompleksiškai įvertinus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatas, padaryta išvada, kad europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių piliečiai, taip pat ir valstybių, kurios įeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas, piliečiai gali Lietuvoje įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus nuosavybės teise, jeigu jie turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimą nuolat gyventi kitoje europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančioje valstybėje.

NŽT inf. 

Nauji įpareigojimai numato, kad nuo 2026 metų lapkričio 1 d. visi  ryšio paslaugų teikėjai (mobiliojo ir fiksuotojo ryšio, interneto ir duomenų perdavimo) turės nedelsdami sutartyse nustatytu būdu informuoti vartotojus apie tokių paslaugų teikimo nutraukimą, taip pat laiku informuoti RRT apie jų paslaugų teikimo didelio masto sutrikimus, tarptautinių duomenų perdavimo jungčių pažeidimus bei jų pašalinimą. 

„Nepertraukiamas ryšys yra būtinas kasdieniniams visuomenės poreikius bei gyvybiškai svarbių paslaugų teikimui. Nauji reikalavimai padės didinti  ryšio tinklų atsparumą ir užtikrinti paslaugų tęstinumą bei stabilesnę jų kokybę. Siekiame, kad sutrikimų būtų mažiau, o jiems įvykus ryšys gyventojams ir įmonėms būtų atkurtas kuo greičiau“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Jau nuo 2028 metų rugpjūčio 1-osios ryšio paslaugų teikėjai privalės turėti rizikos valdymo ir gedimų šalinimo planus, kurie padėtų išvengti paslaugų nutrūkimo arba kuo greičiau jas atkurti. Taip pat ryšio tiekėjai privalės reguliariai rengti ryšio paslaugų sutrikimo simuliacijas bei pratybas, kurių metu galėtų įsitikinti, ar parengti veiksmų planai veikia ir ar sutrikimai būtų tinkamai suvaldyti.

Technines priemones, užtikrinančias nepertraukiamą paslaugų teikimą, turės įdiegti mobiliojo ryšio operatoriai, didmeniniai duomenų perdavimo teikėjai ir radijo bei televizijos transliacijų paslaugas teikiančios įmonės.

Kai dėl tinklo gedimų atsiradę paslaugų teikimo sutrikimai paveiks daugiau kaip 25 000 gavėjų, gedimas turės būti pašalintas per 24 valandas.

Mobiliojo ryšio operatoriai elektros energijos tiekimo sutrikimo ar nutraukimo atveju privalės užtikrinti ryšio paslaugų teikimą bent 2 valandoms.

Taip pat nustatytas įpareigojimas teikėjams bent vieną kartą per trejus metus vykdyti turimo ryšio tinklo atsarginių maitinimo šaltinių bandymus.

Daugiau techninio pasirengimo reikalaujantys įpareigojimai dėl nepertraukiamo ryšio paslaugų teikimo įsigalios 2028 m. rugpjūčio 1 d. RRT vertinimu, šiems reikalavimams įgyvendinti reikės apie 43 mln. eurų.

Nauji reikalavimai ryšio paslaugų teikėjams numatyti RRT Tarybos patvirtintose Informacijos apie viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nutraukimą teikimo taisyklėse ir Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamo teikimo užtikrinimo taisyklėse.  

RRT inf.

Kasos kvitas, sąskaita faktūra ar kitas pirkimą patvirtinantis dokumentas – tai ne tik apskaitos formalumas. Tai yra įrodymas, kad prekė ar paslauga buvo įsigyta. Tuo pačiu tai yra pagrindas vartotojui pasinaudoti įstatymų suteikiamomis teisėmis, jei paaiškėja, kad prekė nekokybiška, paslauga suteikta netinkamai ar kyla ginčas su pardavėju.

Praktika rodo, kad vartotojai ne visada išsaugo pirkimo dokumentus arba atsisako jų manydami, kad jų neprireiks. Tačiau būtent pirkimo įrodymas dažnai tampa svarbiausiu dokumentu, padedančiu greičiau ir paprasčiau išspręsti kilusį ginčą.

„Pirkimą įrodantis dokumentas – tai ne tik kvitas. Tai vartotojo teisinių garantijų pagrindas. Turėdamas pirkimo įrodymą vartotojas gali lengviau pasinaudoti savo teisėmis – reikalauti pašalinti prekės trūkumus, ją pakeisti, susigrąžinti sumokėtus pinigus ar apginti savo interesus nagrinėjant ginčą. Todėl vartotojams primename visuomet paprašyti pirkimo dokumento ir jį išsaugoti garantinį laikotarpį“, – sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

Valstybinė mokesčių inspekcija atkreipia dėmesį, kad pirkimo dokumento paėmimas svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir prisideda prie skaidrios verslo aplinkos kūrimo.

„Pirkimą patvirtinančio dokumento išdavimas nėra verslininko pasirinkimo klausimas – tai teisės aktuose nustatyta pareiga. Šis dokumentas svarbus ne tik siekiant apginti vartotojo teises, bet ir patvirtina, kad sandoris buvo atliktas skaidriai. Jei kvitas nebuvo išduotas nei popieriniu, nei elektroniniu būdu, gyventojas turėtų jo paprašyti. Toks įprotis padeda ne tik apsaugoti savo, kaip vartotojo, interesus, bet ir gali prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo bei sąžiningesnės verslo aplinkos kūrimo“ – sako VMI Operatyvios kontrolės departamento direktorius Rolandas Puncevičius.

Tris dienas truksiančios informacinės kampanijos metu VVTAT dalinsis praktiniais patarimais, paaiškins, kokie dokumentai laikomi pirkimo įrodymu, kiek laiko juos verta saugoti, kokiais atvejais jie ypač svarbūs ir ką daryti, jei pardavėjas jų neišduoda.

VVTAT inf.

Norėdamas išvengti nemalonių staigmenų patikrinimo metu kiekvienas maisto tvarkymo veiklą vykdantis ūkio subjektas – nuo naujoko iki ilgamečio rinkos dalyvio – turi užtikrinti tinkamą pasirengimą: nuolat taikyti efektyvią savikontrolės sistemą, kuri padėtų valdyti rizikas, ir užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Kiekvienas maisto tvarkymo subjektas, siekdamas užtikrinti maisto saugą, kokybę ir atitiktį teisės aktų reikalavimams, turi laikytis šių pagrindinių veiklos reikalavimų:

Darbuotojų sveikata ir kompetencija. Visi su maistu dirbantys darbuotojai privalo turėti galiojančius sveikatos patikrinimo bei privalomųjų higienos įgūdžių mokymų pažymėjimus. Svarbu užtikrinti, kad darbuotojai ne tik turėtų reikiamus dokumentus, bet ir praktiškai taikytų higienos žinias kasdieninėje veikloje.
Produktų atsekamumas. Įmonėje turi būti tvarkingai saugomi visi maisto produktų, žaliavų ir kitų su veikla susijusių prekių įsigijimo dokumentai. Tai  leidžia bet kuriuo metu nustatyti produkto kilmę, judėjimo grandinę ir esant poreikiui operatyviai reaguoti į galimus maisto saugos incidentus.
Higienos užtikrinimas. Maisto tvarkymo patalpos, įranga, ir inventorius turi būti švarūs ir tinkamai prižiūrimi. Būtina reguliariai vykdyti valymo ir dezinfekcijos darbus bei užtikrinti tinkamas darbuotojų asmens higienos sąlygas.
Maisto sauga ir laikymo sąlygos. Maistas turi būti apsaugotas nuo bet kokios biologinės, cheminės ar fizinės taršos. Taip pat būtina laikytis nustatytų temperatūros rėžimų, tinkamų laikymo sąlygų ir užtikrinti, kad visi produktai būtų tvarkomi taip, kad nekeltų rizikos vartotojų sveikatai.

Laikytis šių reikalavimų – tai reiškia būti atsakingu verslo atstovu, užsitikrinti vartotojų pasitikėjimą, maisto saugą ir kas ypač svarbu – sklandžią įmonės veiklą.

Kaip pasirinkti ir taikyti savikontrolės sistemą?

Siekdami užtikrinti, kad vartotojus pasiektų tik saugus ir kokybiškas maistas, maisto tvarkymo subjektai privalo taikyti jų vykdomą veiklą atitinkančią savikontrolės sistemą. Tinkamai įgyvendinama savikontrolė padeda laiku nustatyti galimas rizikas, užkirsti kelią nesaugiam maistui patekti į rinką ir užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Maisto tvarkymo subjektai gali pasirinkti vieną iš šių savikontrolės sistemos pasirengimo būdų:

Taikyti Geros higienos praktikos (GHP) taisykles. GHP taisykles rengia, atnaujina ir platina maisto verslo sektorių atstovai, o jų atitiktį teisės aktų reikalavimams vertina VMVT. Oficialų Lietuvoje parengtų GHP taisyklių sąrašą galite rasti VMVT interneto svetainėje.
Savikontrolės sistemą parengti savarankiškai. Maisto gamintojai ar tiekėjai gali patys parengti Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemą, pritaikytą konkrečios įmonės veiklai, procesams ir nustatytoms rizikoms. (Metodinė informacija ir gairės pateikiamos interneto puslapyje).

Svarbiausi veiksmingos savikontrolės principai

Nepriklausomai nuo pasirinkto būdo, efektyvi savikontrolė grindžiama šiais esminiais principais:

galimų rizikos veiksnių identifikavimu ir analize;
svarbių valdymo taškų (SVT) nustatymu;
kritinių ribų nustatymu ir nuolatine jų stebėsena;
korekcinių veiksmų taikymu nustačius neatitiktis;
procedūrų priežiūra ir nuolatiniu sistemos tobulinimu.

Svarbu suprasti, kad savikontrolė nėra vien dokumentų rinkinys, laikomas lentynoje ar kompiuterio aplanke. Ji turi atspindėti realiai vykdomą veiklą ir būti kasdien taikoma praktikoje. Keičiantis procesams, produktų asortimentui ar veiklos apimtims, savikontrolės sistema turi būti peržiūrima ir atnaujinama, kad išliktų veiksminga ir atitiktų faktinę situaciją.

Veiksminga savikontrolė naudinga ne tik verslui, bet ir vartotojams. Ji padeda užtikrinti didesnį skaidrumą, stiprina pasitikėjimą maisto tvarkymo subjektais ir mažina maisto saugos incidentų riziką. VMVT, vykdydama maisto tvarkymo subjektų priežiūrą ir teikdama metodinę pagalbą, siekia, kad vartotojai visada galėtų priimti pagrįstus sprendimus, o verslas būtų skatinamas nuolat palaikyti aukščiausius maisto saugos ir kokybės standartus.

VMVT inf.

Nacionalinis transplantacijos biuras reiškia tylią ir nuoširdžią užuojautą Donoro artimiesiems ir sako ačiū už ištartą TAIP organų donorystei ir viliasi, kad suteiktas šansas gyventi ir pasveikti kitiems, sumažins artimųjų skausmą dėl beprasmės mirties.

Išskirtinis ačiū visiems, dalyvaujantiems organų donorystės ir transplantacijos procese – nacionaliniams ir regionų koordinatoriams, donorinių ligoninių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių bei transplantacijos centrų komandoms, policijos pareigūnams, ligoninių greitosios medicinos pagalbos automobilių vairuotojams, laboratorijų specialistams. Tik visų profesionalumo, susitelkimo, bendradarbiavimo, priimtų nestandartinių sprendimų dėka donorystės ir transplantacijos procesas per šias dvi savaites tapo išskirtinis – net 21 recipientui suteiktas antras gyvenimas.

Ačiū, nes organų donorystės ir transplantacijos procesas neturi nei atostogų, nei savaitgalių: per dvi liepos savaites užregistruota 19 potencialių donorų, iš kurių 6 tapo efektyviais. Atlikta 17 transplantacijų Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje. 11 širdies, kepenų ir inkstų transplantacijų Lietuvos dviejuose transplantacijos centruose – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (VUL SK) 3 širdys, 1 kepenys, 3 inkstai ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK) 2 kepenys, 2 inkstai. Taip pat 6 kepenų ir inkstų transplantacijos kaimynių – Latvijos ir Lenkijos transplantacijos centruose. Šis savaitgalis dovanos gyvenimą dar 4 sunkiems ligoniams.

Donorystės ir transplantacijos procese kiekviena minutė labai svarbi – donoriniai organai turi labai ribotą laiką, per kurį turi būti persodinti jų laukiantiems recipientams. Tad būtina aplenkti laiką – skubiai ir saugiai  įveikti atstumą iš donorinės ligoninės į transplantacijos centrą.  Tai padeda padaryti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai, pakeldami sraigtasparnius organų donorystės procesui.

Šiandien viltingo kvietimo į transplantacijos centrą operacijai atlikti laukia 309 sunkūs ligoniai: 118inkstų, 73 – širdies, 3 – plaučių, 3 – širdies-plaučių komplekso, 6 – kasos-inksto komplekso, 106 – kepenų. Audinių ir ląstelių transplantacijų laukia 480 pacientų: 201 ragenų  ir 279 kamieninių kraujodaros ląstelių. Tarp jų – 39 vaikai.

Pritarimas organų donorystei nieko nekainuoja, tačiau gali padovanoti antrą gyvenimą 7-iems transplantacijos laukiantiems žmonėms. Sutikimą galima užpildyti internetu ntb.lt, Nacionaliniame transplantacijos biure, per renginius, kuriuose dalyvauja Biuro darbuotojai, taip pat – vaistinėse, pas šeimos gydytojus ar kraujo centre.

Tieskime tiltus gyvenimui kartu. NTB.LT

Trumpas produkto aprašymas:

Kosmetikos gaminys – tiekiamas į rinką 25 ml talpos skaidraus stiklo buteliuke su kamšteliu ir dozatoriumi bei apsauginiu plastikiniu dangteliu, gamyklinėje kartono pakuotėje su lizdiniu rėmeliu dvylikai gaminio vienetų ir „displėjumi“, kuriame pateikiama informacija apie gaminį.

Vandeniui atsparus makiažo pagrindas „Skinn Foundation Oil-Control Liquid Waterproof“, pažymėtas prekės ženklu „lucky model“, 25 ml, Item No. MF1008, brūkšninis kodas 6937118814837, partija 202406-14, pagaminimo ir galiojimo datos: PROD. DATE: 2024.07, EXP. DATE: 2028.07, yra pavojingas, t. y. gaminio ingredientų sąraše nurodyta draudžiama medžiaga Cyclotetrasiloxane(D4, CAS Nr. 556-67-2), kuri įrašyta Reglamento (EB) Nr. 1223/2009  II priedo Kosmetikos gaminiuose draudžiamų medžiagų sąraše, įrašas Nr. 1388, todėl gaminys neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 14 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų.

Įvertinus riziką, nustatyta rimta rizika – kyla cheminis pavojus. Makiažo pagrindas dėl sudėtyje esančios cheminės medžiagos Cyclotetrasiloxane gali turėti poveikį reprodukcinei sistemai (pakenkti vaisingumui ir negimusiam vaikui), ilgalaikis naudojimas gali veikti endokrininę sistemą bei sukelti žalingą poveikį vandens gyvūnijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 12, 15 ir 16 straipsniais, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vakarų Lietuvos regiono skyrius 2026-07-20 sprendimu Nr. 1KL-761 uždraudė UAB „Statlaiva“, tiekti į rinką šį pavojingą gaminį, įpareigojo pašalinti jį iš rinkos, susigrąžinti iš vartotojų, sunaikinti pavojingą gaminį, laikantis atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, įspėti vartotojus apie riziką susijusią su pavojingu gaminiu bei teikti informaciją Tarnybai dėl tolimesnių veiksmų eigos.

VVTAT inf.

Sustiprinta bulvių prekybos kontrolė 

Visi Augalininkystės tarnybos regioniniai skyriai 2026 m. balandžio–birželio mėnesiais vykdė planinius ir neplaninius patikrinimus turgavietėse, didmeninės prekybos bazėse bei kitose bulvių prekybos vietose. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje patikrinta daugiau kaip 160 bulvių prekyba užsiimančių ūkio subjektų. 

Patikrinimų metu buvo tikrinama, ar bulvės tinkamai paženklintos, ar pateikti jų kilmę patvirtinantys dokumentai ir ar užtikrintas produkcijos atsekamumas. Kontrolės tikslas – užkirsti kelią atvejams, kai į prekybą patenka tinkamai nepaženklintos ar kilmės dokumentais nepagrįstos bulvės, įskaitant iš Lenkijos ar Rumunijos įvežtą produkciją, kuri neatitinka fitosanitarinių reikalavimų. 

Neplaniniai patikrinimai Kaune ir Vilniuje 

Vienas svarbiausių vykdomų neplaninių patikrinimų atliktas Kauno vaisių ir daržovių didmeninės prekybos vietose, kurios dėl didelių prekybos apimčių ir intensyvaus produkcijos judėjimo laikomos viena rizikingiausių bulvių prekybos vietų Lietuvoje. Naktinio patikrinimo metu Kauno „Urmo“ bazėse nustatyti trys tinkamai nepaženklintų bulvių atvejai – įtarta, kad produkcija galėjo būti atvežta iš Lenkijos. Apie nustatytus pažeidimus informuoti prekybos vietos administracijos atstovai, iš įtartinų siuntų paimti mėginiai laboratoriniams tyrimams. Patikrinimo metu prekybininkai pasišalino iš prekybos vietų, palikdami didelius kiekius bulvių, kurių savininkų nustatyti nepavyko. Dėl nustatytų aplinkybių Augalininkystės tarnyba tęsia kontrolės veiksmus ir vertina galimus teisės aktų pažeidimus. 

Neplaninis patikrinimas taip pat atliktas Vilniaus vaisių ir daržovių didmeninės prekybos vietose, gavus informaciją apie galimai iš Lenkijos atvežtą bulvių krovinį. Patikrinimo metu buvo patikrinti šeši bulvių prekyba užsiimantys ūkio subjektai. Dviejose prekybos vietose nustatyti pažeidimai – vienu atveju nebuvo pateiktos bulvių ženklinimo etiketės ir produkcijos įsigijimo dokumentai, kitu atveju bulvės buvo supakuotos pakuotėse su Lenkijos simbolika, todėl kilo įtarimų dėl produkcijos kilmės. Abiem atvejais paimti mėginiai laboratoriniams tyrimams ir taikyta administracinė atsakomybė. 

Patikrinimų rezultatai 

Patikrinimų rezultatai parodė, kad didžioji dalis prekybininkų prekiavo Lietuvoje užaugintomis bulvėmis – savo ūkiuose išauginta produkcija arba bulvėmis, įsigytomis iš kitų Lietuvos augintojų. 

Nustatyta 13 ūkio subjektų, prekiavusių iš kitų Europos Sąjungos valstybių įvežtomis bulvėmis. Prekyboje buvo tiekiamos bulvės, kilusios iš Ispanijos, Kipro ir Graikijos, o jų ženklinimas bei kilmės dokumentai atitiko teisės aktų reikalavimus. 

Iš viso patikrinimų metu nustatyti 8 rizikingi atvejai, kai dėl ženklinimo trūkumų, nepateiktų įsigijimo dokumentų ar pakuočių kilo pagrįstų įtarimų dėl produkcijos kilmės. Visais šiais atvejais buvo paimti bulvių mėginiai laboratoriniams tyrimams, o už nustatytus pažeidimus surašyti 8 administracinių nusižengimų protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 337 straipsnį. Laboratorinių tyrimų rezultatai parodė, kad nei viename iš paimtų tyrimams  mėginių karantininių kenkėjų nerasta. 

Patikrinimų metu taip pat nustatyta atvejų, kai bulvės buvo įsigytos iš Lenkijoje registruotų tiekėjų, tačiau pagal pateiktus dokumentus jų kilmės šalis buvo kita – produkcija buvo užauginta Egipte, Kipre ar kitose Europos Sąjungos valstybėse. Augalininkystės tarnyba atkreipia dėmesį, kad vien tiekėjo registracijos šalis nenulemia produkcijos kilmės – bulvių kilmė nustatoma pagal oficialius dokumentus ir ženklinimo informaciją. 

is dėlto nustatyti ženklinimo ir atsekamumo pažeidimai rodo, kad kontrolė išlieka būtina, todėl Augalininkystės tarnyba ir toliau vykdys rizika pagrįstus patikrinimus bei operatyviai reaguos į gaunamą informaciją apie galimus pažeidimus. 

Ką svarbu žinoti prekiautojams ir pirkėjams? 

Augalininkystės tarnyba primena prekiautojams, kad bulvės privalo būti tinkamai paženklintos, jų atsekamumas turi būti užtikrintas, saugomi produkcijos įsigijimo dokumentai, o iš Lenkijos ir Rumunijos įvežamos maistinės bulvės turi būti paženklintos augalo pasais.  

Pirkėjai raginami atkreipti dėmesį į bulvių ženklinimą, o kilus abejonių dėl produkcijos kilmės ar pastebėjus galimus pažeidimus – informuoti Augalininkystės tarnybą pasitikėjimo telefonu (+370 5) 170 80 80. 

Valstybinės augalininkystės tarnybos inf.

Kas pasikeitė?

Ūkininkų socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo principas iš esmės nesikeitė – kaip ir iki šiol, įmokų baze laikoma 90 proc. individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų).

Tačiau tais atvejais, kai ūkininko apmokestinamosios pajamos nesiekia 12 MMA arba jų visai nėra, bet jis gauna tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų, numatytų Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų baze gali būti laikoma 90 proc. apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų sumos, bet ne daugiau kaip 12 MMA.

Kodėl atsirado pakeitimai?

Iki šiol daliai ūkininkų susidarydavo situacija, kai „Sodrai“ pateiktuose SAV pranešimuose nurodytos draudžiamosios pajamos nesutapdavo su VMI deklaruotomis pajamomis.

Pavyzdžiui, 2024 metų duomenimis, tokių neatitikimų nustatyta apie 4 proc. individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų – 764 iš 17 696.

Norint įgyti vienų metų socialinio draudimo stažą, per kalendorinius metus turi būti sumokėtos socialinio draudimo įmokos ne mažiau kaip nuo 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų. Kai įmokos buvo sumokėtos nuo mažesnės sumos, žmogaus sukauptas socialinio draudimo stažas buvo proporcingai mažesnis. Tai galėjo turėti įtakos teisei į socialinio draudimo išmokas ar pensiją.

Kas gali tikslinti duomenis?

Įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms, nuo 2026 m. liepos 1 d. iki 2027 m. liepos 1 d. ūkininkai gali patikslinti 2023, 2024 ir 2025 metų draudžiamąsias pajamas.

Tam reikia:

pateikti „Sodrai“ patikslintą SAV pranešimą;
sumokėti trūkstamas socialinio draudimo įmokas.
Svarbu, kad SAV pranešime nurodyta pajamų suma sutaptų su VMI deklaruota individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) ir neapmokestinamųjų pajamų suma, tačiau neviršytų 12 MMA.

„Sodra“ inf.

Pajūrio miškai: nuo Nemirsetos iki Zuikynės

Lankantis Lietuvos pajūryje verta skirti laiko ne tik poilsiui prie jūros, bet ir netoliese esantiems gamtos objektams. Vos keli kilometrai į šiaurę nuo Palangos įsikūręs Nemirsetos pažintinis kompleksas – viena tų vietų, kur galima atrasti išskirtinį Mažosios Lietuvos pajūrio kraštovaizdį. Miško takai čia veda link Baltijos jūros, o pakeliui atsiveria pušynai, kopos ir vaizdinga pakrantė, kviečianti sustoti ir pasimėgauti gamta.

Komplekse įrengti mediniai takai, laiptai ir apžvalgos vietos su suoliukais, iš kurių galima pasigrožėti kopomis ir jūra. Šalia driekiasi ir Pajūrio regioninio parko įrengtas botaninis pažintinis takas, supažindinantis su šio unikalaus pajūrio augalija.

Netoli Nemirsetos verta užsukti ir į Kukuliškius, kur gamtos grožį papildo turtinga pajūrio istorija. Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinyje įrengtas takų tinklas veda per brandų pajūrio mišką, šaltiniuotas griovas ir upokšnius, o mediniai laiptai leidžia patogiai nusileisti link Baltijos jūros. Pakeliui galima išvysti retų skroblų ir bukų alėjas bei pasigrožėti pajūrio kraštovaizdžiu.

Archeologiniai tyrimai atskleidė, kad būtent šioje vietovėje prieš tūkstančius metų kūrėsi vienos pirmųjų įtvirtintų gyvenviečių ant kalvų – piliakalniai. Todėl apsilankymas Kukuliškių piliakalnio apylinkėse leidžia ne tik pasimėgauti gamta, bet ir susipažinti su viena seniausių Lietuvos pajūrio istorijos liudytojų.

Tęsiant kelionę Lietuvos pajūriu, lankantis Kuršių nerijoje, verta stabtelėti ir Zuikynėje. Pajūrio pušyno apsuptyje įrengta atokvėpio vieta – puiki stotelė keliaujantiems pėsčiomis ar dviračiais. Čia, šalia dviračių ir pėsčiųjų takų sankryžos bei laiptų į paplūdimį, įrengta pavėsinė, lauko baldai ir laužavietė, todėl galima patogiai atsikvėpti prieš tęsiant kelionę. Jei Zuikynėje miško gaisrams pavojingu laikotarpiu (vasaros metu) planuojate naudotis laužaviete, kviečiame iš anksto susisiekti su budinčiu miškininku telefonu +370 614 53606.

Kelionė po Pamarį: nuo Tyrų pelkės iki Kintų

Nuo Baltijos pakrantės verta pasukti ir į kitą Vakarų Lietuvos gamtos pusę – pamarį. Čia kraštovaizdis keičiasi: vietoje kopų ir jūros bangų atsiveria pelkės, užliejamos pievos, miškai ir Kuršių marių pakrantės, kuriose gausu paukščių bei išskirtinių gamtos buveinių.

Viena geriausių vietų atrasti šį unikalų kraštą – Tyrų pelkės takas. Maždaug 3 kilometrų ilgio maršrutas driekiasi per seną Tyrų mišką, aukštapelkę ir užmirkusias pamario pievas, leisdamas iš arti susipažinti net su trimis skirtingomis ekosistemomis. Kelionės pabaigoje lankytojų laukia apžvalgos bokštelis, nuo kurio atsiveria Kuršių marių pakrantė ir paukščių migracijos keliai.

Norint dar intensyviau patirti Pamario pelkių pasaulį, verta užsukti ir į Kliošių kraštovaizdžio draustinį. Pažintinis takas kviečia pažinti šio krašto gamtą. Pakeliui įrengti informaciniai stendai pasakoja, kodėl pelkėje pušys užauga žemesnės, kuo ypatingi čia augantys augalai ir gyvenantys gyvūnai, taip pat atskleidžia kitus įdomius Pamario gamtos faktus. Tai puiki vieta ramiam pasivaikščiojimui, paukščių stebėjimui ir pažinčiai su viena vertingiausių Lietuvos pelkių ekosistemų.

Toliau keliaujant Pamario kraštu verta stabtelėti Mikytų poilsiavietėje, kurią rasite trumpam poilsiui važiuojant keliu Klaipėda–Šilutė. Čia įrengta erdvi pavėsinė ir poilsio zona, o vos už 400 metrų stūkso Būbliškės piliakalnis – archeologinis paminklas, menantis žmonių gyvenvietę nuo I tūkstantmečio iki XIII amžiaus.

Toliau maršrutas veda į Kintus, kur Kuršių marių pakrantėje įrengtas 2,3 kilometro ilgio pažintinės rekreacijos takas. Jis driekiasi palei nendrėmis apaugusią pakrantę, o atsiveriančiose properšose galima grožėtis plačiomis Kuršių marių vandens platybėmis ir kitapus esančia Kuršių nerija. Takas puikiai tinka ieškantiems ramaus poilsio gamtoje, norintiems stebėti paukščius ar tiesiog neskubant pasivaikščioti marių pakrante. Kintų apylinkės garsėja išskirtine gamta ir paukščių migracijos keliais, todėl šis maršrutas lankytojus vilioja visais metų laikais.

Apsilankius Kintuose verta užsukti ir į atrasti taką „Prie tujos“. Vos 600 metrų ilgio maršrutas veda prie išskirtinio gamtos paminklo – Didžiosios Kintų tujos, didžiausios Lietuvoje ir, kaip manoma, antros pagal dydį Europoje. Įspūdingas medis siekia beveik 20 m aukštį, o jo amžius, manoma, siekia daugiau nei šimtą metų – spėjama, kad tuja buvo pasodinta XX a. pr., pastačius Kintų girininkijos pastatą. Pakeliui įrengti keturi pažintiniai stendai supažindina su Kintų mišku, raudonuoju ąžuolu, Didžiąja tuja ir Kintų girininkijos istorija, todėl net trumpas pasivaikščiojimas tampa įdomia pažintimi su Pamario gamta ir miškininkystės paveldu.

VMU inf.

Užsisakyti per mėnesį

Po vestuvių šventės žmonės skuba pasikeisti pasą ar asmens tapatybės kortelę, tačiau pakeisti vairuotojo pažymėjimą vis dar neretai pamirštama. Svarbu paminėti, kad pasikeitus pavardei vairuotojo pažymėjimą, kaip ir kitus svarbius asmens dokumentus, pasikeisti reikėtų per mėnesį.

„Regitros“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis pasidalijo, kad vien per 2025 metus užsakyta daugiau nei 240 tūkst. vairuotojo pažymėjimų, o  93 tūkst. iš jų užsakyti „Regitros“ savitarnoje. Tai rodo, kad šie žmonės viską susitvarkė internetu ir nereikėjo vykti į „Regitros“ padalinį.

Vairuotojo pažymėjimą internetu užsako vienodai tiek vyrai, tiek ir moterys. Tačiau nors užsakančiųjų šį asmens dokumentą internetu amžius ir pasiskirstymas tarp lyčių yra gana panašus, moterys savitarnos portalu dažniau naudojasi dėl pasikeitusių asmens duomenų, pavyzdžiui, po santuokos pasikeitus pavardei. Dėl šios priežasties internetu praėjusiais metais pažymėjimus užsisakė 28 tūkst. moterų, kai tuo tarpu padaliniuose apsilankė tik apie 11 tūkst. vairuotojų.

„Kalbant apie paslaugas klientams, sezoniškumas tikrai yra pastebimas. Šiuo metu išaugę vairuotojų pažymėjimų užsakymai keičiantis asmens duomenims, todėl rūpinamės, kad žmonės nepamirštų atsinaujinti svarbaus dokumento. Džiaugiamės, kad galime pasiūlyti vairuotojo pažymėjimo pristatymą tiesiai į namus ar pasirinktą paštomatą greitai ir patogiai. Tai vertina ir klientai“, – sakė T. Paliulis.

Taip pat svarbu paminėti, kad nuo 2025 m. „Regitra“ bendradarbiauja su Migracijos departamentu, kuris siunčia priminimus gyventojams apie tai, kad pasikeitusi pavardei reikia pasikeisti ir vairuotojo pažymėjimą.

Kaip užsisakyti vairuotojo pažymėjimą internetu? 

Norint savitarnos svetainėje užsisakyti vairuotojo pažymėjimą, reikalinga galiojanti vairuotojo sveikatos medicininė pažyma. Jos neturint, pakaks nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą ir pasitikrinti sveikatą. Gauta pažyma automatiškai elektroniniu būdu pasieks „Regitrą“. 

Svarbu pažymėti, jog pasitikrinti, ar anksčiau išduota medicininė pažyma galioja, galite Vairuotojų portale. Beje, šiame portale galite užsisakyti ir priminimo paslaugą apie vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigą. 

Kadangi elektroniniu būdu užsakant vairuotojo pažymėjimą reikalinga nuotrauka, svarbu, kad bent vienas iš asmens dokumentų, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimas, tapatybės kortelė arba pasas būtų išduotas ne seniau kaip prieš penkerius metus, nes tuomet nuotrauka ir parašas yra gaunami automatiškai iš Gyventojų registro.  Tačiau po vestuvių vairuotojai jau būna atsinaujinę asmens dokumentus, tad pažymėjimą atsinaujinti yra itin paprasta.

Norint gauti naują vairuotojo pažymėjimą suteikiama galimybė pasirinkti patogiausią gamybos laiką. Per 15 darbo dienų pagamintas vairuotojo pažymėjimas kainuos 17,15 Eur, per 5 darbo dienas – 34,30 Eur, o per 1 darbo dieną – 51.45 Eur.  

Internetu užsakytas dokumentas gali būti pristatytas per kurjerį arba į siuntų savitarnos terminalus. Pažymėjimo pristatymo per kurjerį į jūsų namus paslaugos kaina 6,99 Eur, o pristatant į siuntų savitarnos terminalą – 4,90 Eur.  

Vairuotojo pažymėjimą patogiai internetu galite užsisakyti tiesiog  čia.  

„Regitros“ inf.

Pasak įvykio liudytojų, po smūgio berniukas liko gulėti nejudėdamas, o vairuotojas pats suskubo kviesti pagalbos tarnybos.

Į įvykio vietą atsiųstos policijos ir medikų pajėgos. Pirminiais duomenis, avarija įvyko po to, kai berniukas, žaidęs su draugais prie Kosmonautų g. 42 –o namo, staigiai išbėgo į važiuojamąją dalį ir „Honda“ vairuotojas jo nepastebėjęs nespėjo sustabdyti automobilio. Vairuotojas įvykio metu buvo blaivus.

Šiuo metu berniukas atgavęs sąmonę ir su tėvais pristatytas į Kauno gydymo įstaigą. 

Praėjusį sezoną Valantinas atstovavo Kėdainių „Nevėžio–Paskolų klubo“ ekipai. Lietuvos krepšinio lygoje puolėjas sužaidė 27 rungtynes ir per vidutiniškai 11 minučių pelnydavo po 4,3 taško, atkovodavo po 1,7 kamuolio bei rinkdavo po 3,7 naudingumo balo.

2024–2025 metų sezone Valantinas su Telšių „Telšiais“ tapo NKL čempionu ir buvo pripažintas finalo serijos MVP. Lemiamoje sezono serijoje puolėjas vidutiniškai pelnydavo po 19,3 taško, atkovodavo po 4,7 kamuolio ir rinkdavo po 24,3 naudingumo balo. Anksčiau aukščiausioje šalies lygoje jis taip pat yra vilkėjęs Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ marškinėlius.

„Jonava Hipocredit“ inf.

Įgyvendinant pokyčius, programa bus integruota į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (E. sveikatą). Tai sudarys galimybes automatizuotai atrinkti gyventojus, kuriems yra skirta prevencijos programa, siųsti jiems kvietimus,  specialistams pildyti struktūrizuotos širdies ir kraujagyslių ligų klinikinės klausimynų formas  ir realiuoju laiku stebėti gyventojų dalyvavimą programoje.

„Skaitmeniniai sprendimai leis ne tik sumažinti administracinę naštą gydymo įstaigoms, bet ir užtikrins tikslesnius duomenis, efektyvesnę prevencinių programų stebėseną bei geresnį jų prieinamumą gyventojams. Tai dar vienas žingsnis kuriant modernesnę, efektyvesnę ir pacientui patogesnę sveikatos sistemą“, – sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

Iki šiol programos duomenys buvo tvarkomi rankiniu būdu, o tai didino žmogiškųjų klaidų riziką, apsunkino duomenų analizę ir stebėseną. Įdiegus naujus funkcionalumus, bus užtikrintas automatizuotas duomenų surinkimas ir apdorojimas, o sprendimų priėmimui reikalingi rodikliai bus prieinami operatyviau.

Programos integravimas į E. sveikatą yra dalis projekto, kuriuo modernizuojama nacionalinė E. sveikatos sistema ir kuriami nauji prevencinių programų koordinavimo bei stebėsenos sprendimai. Šie pokyčiai padės didinti prevencinių programų efektyvumą, gerinti gyventojų dalyvavimą jose ir užtikrinti kokybiškesnį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimą.

Atnaujintame programos apraše taip pat stiprinama ankstyvoji inkstų ligų diagnostika – išplečiama albuminurijos (albumino ir kreatinino santykio) tyrimo taikymo tikslinė populiacija. Tai leis anksčiau nustatyti inkstų funkcijos sutrikimus, kurie yra glaudžiai susiję su širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Be to, aiškiau apibrėžiamas bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojų vaidmuo. Pagal savo kompetenciją jie galės atlikti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimą bei pildyti tam skirtus elektroninius medicinos dokumentus.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Jos kasmet nulemia daugiau nei pusę visų mirčių, todėl ankstyvas rizikos veiksnių nustatymas ir savalaikė prevencija yra viena svarbiausių sveikatos sistemos užduočių. Kuo anksčiau nustatoma padidėjusi rizika ir pradedamos taikyti prevencinės priemonės, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių komplikacijų – miokardo infarkto, insulto ar kitų gyvybei pavojingų būklių.

SAM inf.

Nuo 2024 m. miestuose ir miesteliuose esančią valstybinę žemę bei valstybinius vandens telkinius patikėjimo teise valdo savivaldybės. Vis dėlto, NŽT sulaukia nemažai prašymų dėl šių teritorijų. Tokiais atvejais Tarnyba prašymus persiunčia nagrinėti atitinkamai savivaldybei, todėl jų nagrinėjimas užtrunka ilgiau.

Dažniausiai tokios klaidos pasitaiko teikiant popierinius prašymus. Tuo tarpu prašymus teikiant elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), tokių nesklandumų nebūna, nes sistema automatiškai parenka teisingą valstybinės žemės patikėtinį, kuriam turi būti adresuotas prašymas. Be to, dalis reikalingų duomenų užpildoma automatiškai, todėl sumažėja ir kitų prašymo pildymo klaidų tikimybė

Siekdama, kad prašymai būtų pateikiami greičiau ir be klaidų, NŽT ragina naudotis ŽIS. Kad naudotis sistema būtų paprasčiau, parengtos išsamios atmintinės ir instrukcijos, kurias galima rasti čia.

Kai prašymą nusprendžiama teikti popieriniu būdu, pirmiausia rekomenduojama pasitikrinti, kas patikėjimo teise valdo dominantį valstybinės žemės sklypą ar valstybinės nesuformuotos žemės plotą arba valstybinį vandens telkinį.

Patogiausia tai padaryti ŽIS žemėlapyje. Teritorijų planavimo ir statybos vartų interneto svetainėje pasirinkite skiltį „Bendrasis žemėlapis“ ir įjunkite sluoksnį „Valstybinė žemė“.

Tuomet viršutinėje žemėlapio juostoje pasirinkite identifikavimo įrankį, pažymėtą raide „i“, ir spustelėkite dominantį žemės sklypą / valstybinę nesuformuotą žemę arba vandens telkinį.

Tuo atveju jei pasirinksite valstybinės žemės sklypą, matysite šio žemės sklypo patikėtinį, unikalų numerį, kadastro vietovės pavadinimą, savivaldybės pavadinimą, adresą, naudojimo būdą, plotą, vidutinę rinkos vertę, vidutinės rinkos vertės nustatymo datą ir kitą aktualią  informaciją.

Žemės sklypo paiešką taip pat galima atlikti kairėje pusėje pasirinkus skiltį „Vietovės paieška“ pagal adresą, žemės sklypo unikalų numerį, koordinates.

Pasirinkę valstybinės nesuformuotos žemės plotą, papildomai atsidariusiame lange, matysite informaciją apie valstybinės nesuformuotos žemės patikėtinį, savivaldybę, gyvenvietę, duomenų pakeitimo datą.

Vaizdo instrukciją, kaip naudotis šia funkcija, rasite čia.

Jeigu matysite, kad valstybinės žemės sklypo ar valstybinės nesuformuotos žemės ploto arba vandens telkinio patikėtinis yra savivaldybė, prašymą reikėtų teikti tai savivaldybei. Jei nurodyta, kad patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, prašymas teikiamas NŽT.

NŽT inf.

Skaitytojų atsiųstoje nuotraukoje matyti ant stogo gulintis tamsios spalvos automobilis, šalia sustoję kiti eismo dalyviai ir būrys žmonių.

Liudininko teigimu, avarijoje galėjo dalyvauti „Mercedes“ markės automobilis su vadinamuoju „klevo lapu“. Pasak jo, transporto priemonė važiavo maždaug 40–50 km/val. greičiu ir prieš susidūrimą nestabdė.

„Negreit važiavo, bet nė nestabdė“, – teigė įvykį matęs asmuo.

Socialiniuose tinkluose pasirodė ir spėlionių, esą nuotrauka gali būti sukurta dirbtinio intelekto, tačiau tokių teiginių pagrįstumas nepatvirtintas.

Dėl įvykio aplinkybių kreiptasi į policiją. Gavus oficialią informaciją, ji bus papildyta.

Video iš įvykio vietos ČIA.

Papildomai informuojame, kad Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva sukurta ir visuomenei pristatyta nauja mobili programėlė LT72 technologiškai nėra susijusi su minėta interneto svetaine. Ši aplikacija veikia autonomiškai ir be trikdžių, jai taikomi aukščiausi kibernetinio saugumo standartai.

Kai turėsime daugiau duomenų, informaciją papildysime.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.

Atsižvelgiant į tai Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su susijusiomis institucijomis įvertinti situaciją ir jau artimiausiu metu pateikti konkrečius pasiūlymus dėl būtinų sprendimų.

„Rezonansiniai nepilnamečių smurto atvejai neturi tapti pagrindu nepagrįstiems apibendrinimams ir jaunų žmonių demonizavimui, tačiau akivaizdu, kad turime problemą, kurią būtina spręsti. Institucijoms svarbu išsigryninti, kokios pagalbos šiandien labiausiai trūksta tėvams, mokykloms ir su vaikais bei paaugliais dirbantiems specialistams, kaip pastebėti ankstyvąsias problemas jaunuolių elgesyje ir aplinkoje, prieš joms tampant visuomenėje aptarinėjamais smurto protrūkiais, sutarti, kaip efektyviau bendradarbiauti tarpusavyje gali pačios institucijos. Atskiru iššūkiu yra tapusi nepilnamečių smurto vaizdų sklaida internete, dėl kurios nukentėję vaikai gali patirti pakartotinę žalą. Reikalinga sisteminė peržiūra, kuri ir bus atlikta“, – sako Vyriausybės vadovas M. Sinkevičius.

Premjero pavedimu, tarpžinybinį pasitarimą organizuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pateiksianti išvadas dėl esamos situacijos ir būtinų sprendimų Vyriausybės kanceliarijai.

Nepilnamečių smurtinis elgesys ir jo prevencija, kylančių elgesio problemų priežastys ir galimi sprendimai apima vaiko ir šeimos gerovės, švietimo, sveikatos, teisėsaugos, savivaldos bei kitas sritis, todėl siekiama įsivertinti visos sistemos veikimą plačiame institucijų ir tarnybų rate.

LRV inf.