Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad rekonstruojamos sankryžos trasa iš esmės sutampa su dabartinės sankryžos vieta. Darbų metu būtų atnaujinta važiuojamosios dalies asfaltbetonio dangos konstrukcija, įrengti šaligatviai, atnaujintos esamos autobusų sustojimo stotelės bei sutvarkytas paviršinių nuotekų surinkimas.

Numatoma 40 metrų išorinio skersmens žiedinė sankryža

Statinys Nr. 1 - valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva. Kelio unikalus numeris - 4400-2660-8815. Kelio kategorija - II, kelio juostos plotis - 22 metrai. Važiuojamosios dalies plotis svyruoja nuo 5,50 iki 4,00 metro, eismo juostų skaičius - 2, o eismo juostos plotis - nuo 5,00 iki 3,50 metro. Šiame kelio ruože numatyta žiedinė sankryža. Jos išorinio žiedo skersmuo - 40 metrų, žiedinės važiuojamosios dalies plotis - 5 metrai, žiedo plotis - 7,50 metro, o grįsto žiedo plotis - 2,50 metro. Įvažos į žiedą plotis - nuo 4,00 iki 5,00 metrų, įvažos posūkio spinduliai - 8,00, 12,00 ir 15,00 metrų. Išvažos iš žiedo plotis - nuo 4,50 iki 5,50 metro, išvažos posūkio spindulys - 18 metrų.

Statinys Nr. 2 - valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta. Kelio unikalus numeris - 4400-2964-3412. Kelio kategorija - III, kelio juostos plotis - 22 metrai. Važiuojamosios dalies plotis - nuo 5,00 iki 3,50 metro, eismo juostų skaičius - 2, o eismo juostos plotis - nuo 5,00 iki 3,00 metro.

Statinys Nr. 3 - taip pat valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta. Kelio unikalus numeris - 4400-2964-3396. Kelio kategorija - III, kelio juostos plotis - 22 metrai. Važiuojamosios dalies plotis - nuo 5,00 iki 3,50 metro, eismo juostų skaičius - 2, o eismo juostos plotis - nuo 5,00 iki 3,00 metro.

Projektą galės įvertinti visuomenė

Su projektiniais pasiūlymais visuomenė kviečiama susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus. Viešasis projektinių pasiūlymų svarstymas vyks spalio 20 d. 15 val. nuotoliniu būdu.

Tai reiškia, kad dar prieš pradedant konkrečius rekonstravimo darbus gyventojai turi galimybę susipažinti su numatomais sprendiniais ir pateikti savo pastabas bei pasiūlymus.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatomis, Jonavos rajono savivaldybės meras informuoja visuomenę apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus.

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos

Viešasis susirinkimas įvyks 2026-10-20 15:00 val.

Viešasis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą: https://tinyurl.com/5aucb2me

Spalio 1-ąją, 21 val. 16 min. Chemikų gatvėje, bute, rastas sužalotas neblaivus (2,25 prom.) vyras (gimęs 1994 metais), kuris, suteikus medicininę pagalbą, gydomas ambulatoriškai.

Įtariamoji neblaivi (2,13 prom.), gimusi 2006 metais,  uždaryta į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d. (Nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų).

STT nustatė, kad individualios pagalbos poreikio klausimyno pildymo rezultatai gali lemti, ar asmeniui apskritai bus nustatytas dalyvumo lygis ir kokio lygio procentais jis bus nustatytas. Nuo šio vertinimo praktiškai priklauso ir asmeniui nustatomas dalyvumo lygis bei su juo susijusios teisės.

Tačiau teisės aktuose nėra nustatyta pakankamai aiški klausimyno pildymo metodika: neapibrėžta, kokius konkrečius klausimus vertintojas turi užduoti, kokias aplinkybes patikrinti ir kokiais objektyviais duomenimis pagrįsti skiriamus balus.

Taip pat nenustatyti aiškūs kompetencijos reikalavimai darbuotojams, vertinantiems asmens savarankiškumą ir individualios pagalbos poreikį. Tam tikrais atvejais vertinimas gali būti atliekamas tik telefonu, nepasitelkiant kitų informacijos šaltinių. STT vertinimu, tokia tvarka ne visada sudaro pakankamas galimybes įvertinti realią žmogaus situaciją ir objektyviais duomenimis pagrįsti priimamą sprendimą.

Dalyvumo lygis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens organizmo funkcijų sutrikimus, aplinkos veiksnių įtaką jo savarankiškumui ir galimybes veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime. Jis išreiškiamas procentais. Nuo nustatyto dalyvumo lygio gali priklausyti asmens teisė į tam tikras socialines garantijas ir jų apimtis.

STT vertinimu, dalyvumo lygio nustatymo procesas turi būti aiškiai reglamentuotas, vienodai taikomas ir grindžiamas patikrinamais duomenimis, o vertinimą turi atlikti reikiamą kompetenciją turintys specialistai.

STT siūlo tobulinti teisinį reglamentavimą pagal antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas, siekiant, kad dalyvumo lygio nustatymo procesas būtų skaidresnis, objektyvesnis ir mažiau priklausomas nuo subjektyvaus vertintojo sprendimo.

Su antikorupcinio vertinimo išvada galite susipažinti čia.

„Skaitmeninės darbo platformos keičia darbo rinką, tačiau kartu su technologijų pažanga turi  būti užtikrinamos ir dirbančiųjų teisės. Dirbantis asmuo turi žinoti, kokios algoritminės stebėjimo sistemos taikomos jo darbe, kokius duomenis jos renka ir kuo besivadovaudamos priima sprendimus dirbančiojo atžvilgiu – todėl  privalo būti užtikrinamos sąžiningos darbo sąlygos, daugiau skaidrumo ir teisė darbuotojui ginčyti algoritmų sprendimus bei apsaugoti darbuotojo duomenys. Tikiu, kad ministerijos parengti siūlymai padės siekti šių užsibrėžtų tikslų. Kartu su technologine pažanga turime stiprinti ir darbuotojų teises“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Įstatymų pakeitimais siekiama sudaryti sąlygas teisingai nustatyti darbą platformoje atliekančių asmenų užimtumo statusą (ar tai būtų darbuotojai, ar dirbantieji savarankiškai), skatinti algoritminio valdymo skaidrumą, sąžiningumą, užtikrinti žmogaus  atliekamą algoritmų priežiūrą, didesnę saugą ir atskaitomybę atliekant darbą platformoje.

Esama situacija ir problemos

Kai kurie skaitmeninėse darbo platformose dirbantys žmonės susiduria su prastomis darbo sąlygomis ir nepakankama socialine apsauga. Daugeliu atvejų nukenčia fiktyviai savarankiškai dirbantys asmenys, t. y. tie, kurių užimtumo statusas neteisingai klasifikuojamas. Tokie dirbantieji neturi nei darbuotojams priklausančios nacionalinės ar ES darbo teisės apsaugos, nei savarankiškumo ar tvirtesnės padėties darbo rinkoje – t. y. to, kuo naudojasi daug savarankiškai dirbančių asmenų.

Apskaičiuota, kad ES skaitmeninėse platformose dirba apie 28 mln. žmonių. Manoma, kad 22,5 mln. šių asmenų yra teisingai klasifikuoti kaip darbuotojai arba savarankiškai dirbantys asmenys (didžioji dauguma priskiriami pastariesiems). Tačiau 5,5 mln. iš 28 mln. žmonių gali susidurti su neteisingu klasifikavimu. Dėl tokio neteisingo darbo skaitmeninėse platformose statuso klasifikavimo visoje ES priimta daugiau kaip 100 teismo sprendimų ir 15 administracinių sprendimų.

Kai kurie skaitmeninėse platformose dirbantys žmonės patiria tam tikrą kontrolę, nes užduočių paskirstymui, priežiūrai, vertinimui ir išvadų darymui platformos naudoja algoritmus, galinčius jiems daryti poveikį. Šis algoritminis valdymas gali neigiamai veikti kai kurias jų darbo sąlygas ir didinti neteisingo klasifikavimo riziką, nes sudėtingi skaitmeniniai sprendimai gali slėpti subordinaciją ir diskriminaciją.

Automatizuotos stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemos gali būti taikomos gamybos, logistikos, prekybos, transporto, finansų, klientų aptarnavimo ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, vertinant darbuotojų produktyvumą, fiksuojant jų veiksmus informacinėse sistemose, stebint darbo laiką, nustatant darbo užduočių paskirstymą, sudarant darbo grafikus, vertinant veiklos rezultatus ar priimant sprendimus dėl darbo sąlygų. Todėl analogiška rizika asmens duomenų apsaugai ir darbuotojų teisėms gali kilti tiek darbo platformoje, tiek tradiciniuose darbo santykiuose.

Siūlomos naujovės

Užimtumo statuso nustatymas. Nustatant, kaip turi būti sprendžiama, ar platformoje dirbantis asmuo turi būti laikomas darbuotoju, ar savarankiškai dirbančiu asmeniu, pirmiausia bus vertinamos faktinės aplinkybės, o ne tai, ką nurodė sutarties šalys sutartyje. Nustatant tinkamą užimtumo statusą, taikomi Darbo kodekso kriterijai ir papildomi  požymiai.

Darbo santykių požymiai nustatomi, kai yra pavaldumo požymiai ir kai platformoje dirbantis žmogus neturi bent vienos iš šių teisių: 1) pats laisvai pasirinkti, ar teikti šias paslaugas, kuriuo laiku jas teikti ar pasirinkti maksimalų tokių paslaugų (užduočių) kiekį; 2) savarankiškai teikti tretiesiems asmenims tokių pat ar panašių paslaugų; 3) susitarti dėl paslaugos kainos ar turėti galimybę ją priimti ir atmesti be neigiamų pasekmių, taip pat susipažinti su esminėmis paslaugos teikimo sąlygomis (įkainis, konkretus adresas, vieta, atstumas ir pan.) prieš paslaugos teikimą.

Teisė į duomenų apsaugą. Siekiant užtikrinti platformų dirbančiųjų teisę į duomenų apsaugą, siūloma drausti platformoms rinkti jautrius, privačius ar su darbu nesusijusius duomenis (pvz., emocinę būklę, pokalbius, duomenis ne darbo metu). Platformos, kurios dirbančių asmenų veiklą vertina ar sprendimus priima, naudodamos algoritmus, privalės atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą.

Teisė žinoti. Skaitmeninės darbo platformos privalės per jas dirbančius asmenis, jų atstovus ar Valstybinę darbo inspekciją (VDI) (jų prašymu) aiškiai informuoti apie bet kokių automatizuotų stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemų naudojimą, jų veikimą, kriterijus ir poveikį. Informacija turi apimti: kokie duomenys renkami, kokie sprendimai priimami, pagal kokius kriterijus ir kodėl, kam duomenys perduodami (įskaitant grupės įmones), kokiais pagrindais priimami sprendimai riboti paskyrą, nemokėti už darbą, keisti statusą ir pan.

Teisė gauti paaiškinimą. Per skaitmenines platformas dirbantys asmenys turės teisę dėl bet kurio automatinio sistemos sprendimo reikalauti paaiškinimo.

Teisė ginčyti sprendimus. Per skaitmeninę platformą dirbantys asmenys turės teisę prašyti platformos peržiūrėti automatiškai algoritminių valdymo sistemų priimtus sprendimus, o platforma privalės atsakyti per nustatytą laiką ir ištaisyti pažeidimus.

Žmogaus įsikišimo teisė. Galutiniai automatinių sistemų sprendimai, kurie turi įtakos darbuotojo teisėms, pvz., dėl platformos darbuotojo atleidimo ar jo  paskyros blokavimo, turės būti priimami žmogaus, ne automatizuotos sistemos.

Teisė į nediskriminavimą ir priežiūrą. Platformų automatizuotos sistemos, jų priimami sprendimai turės būti reguliariai tikrinami, kad nesukeltų diskriminacijos.

Teisė į duomenų perkeliamumą. Per skaitmeninę darbo platformą dirbantys asmenys turės teisę gauti ir perkelti savo darbo duomenis į kitą platformą (pvz., reitingus).

Teisė į informavimą ir konsultavimą. Prieš diegiant ar keičiant automatizuotas sprendimų priėmimo ar automatizuotas stebėjimo sistemas, apie tai skaitmeninė darbo platforma turės informuoti dirbantį asmenį tiesiogiai, jei jis neturi savo atstovų platformoje. Informacija turi būti pateikiama aiškiai, suprantamai ir lengvai prieinama forma, kad dirbantieji žinotų, kaip algoritmai gali paveikti jų darbą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Metų mokytojų premijos laureatais, komisijos sprendimu, šiemet tapo 8 Lietuvos pedagogai. Jų tarpe - viena Jonavos mokytoja ekspertė.

Inga Kuuzeorg-Petrikonienė, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos tikybos mokytoja ekspertė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, kuria ir taiko inovatyvius sprendimus, orientuotus į patirtinį ugdymą, pati rengia ugdymo programas ir metodinę medžiagą. Keletą metų rengia vasaros stovyklas būsimiems gimnazistams „Raliada“, respublikines konferencijas, kūrybines ir pilietines iniciatyvas, labdaros akcijas, koncertus, vadovauja jaunimo folkloro grupei „Dobilia“, organizuoja piligrimines-edukacines keliones. 2023 m. Jonavos rajone išrinkta Metų mokytoja, o 2026 m. suteiktas Metų jonavietės titulas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtos Metų mokytojo premijos tikslas – įvertinti mokytojų profesinės veiklos rezultatus ir skatinti juos kūrybinei iniciatyvai. Premija skiriama mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams už reikšmingiausius pastarųjų 5 metų nuopelnus profesinėje veikloje:  pilietiškumo, bendražmogiškų vertybių diegimą, inovatyvius metodinius darbus, aktyvią, kūrybišką veiklą mokyklos bendruomenėje, iniciatyvumą dalyvaujant pedagoginėje, visuomeninėje, kultūrinėje veikloje už mokyklos ribų. 

Nacionalinių mokytojų premijų įteikimo renginį pirmą kartą tiesiogiai transliuos LRT televizija. 

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ informuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, nuo 2026 m. spalio 1 d. skelbiama 2026/2027 m. šildymo sezono pradžia Jonavos daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose įrengti automatizuoti šilumos punktai - Jonavoje 100 procentu visuose daugiabučiuose įrengti automatizuoti šilumos punktai.  

Bendrovė yra pasirengusi tiekti šilumos energiją, tačiau faktiškai šildymas bus pradėtas, atsižvelgiant į faktines meteorologines sąlygas ir atvėsus orams.  

Automatizuoti šilumos punktai daugiabučiuose atšalus orams šilumos tiekimą įjungs automatiškai.  

Kitiems šilumos vartotojams šildymo sezono pradžia skelbiama Jonavos rajono savivaldybės sprendimais. 

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ inf. 

Tačiau ar populiarumas iš tiesų reiškia, kad šis automobilis vertas jūsų pinigų ir tiks bet kuriam vairuotojui? Prieš priimant sprendimą, verta atidžiau įvertinti kasdienius jo privalumus, trūkumus bei išsiaiškinti, kurį variantą rinktis  – naują ar naudotą.

Kodėl vairuotojai taip mėgsta šį modelį?

Didžiausias „Yaris“ privalumas – patikimumas. Šie automobiliai genda itin retai, o jų priežiūra nevargina piniginės. Dėl paprastos ir apgalvotos konstrukcijos servise dažniausiai užsuksite tik atlikti reguliarių aptarnavimų ar pasikeisti dylančių detalių, pavyzdžiui, stabdžių kaladėlių.

Kitas itin svarbus argumentas – vertės išlaikymas. Naudotų automobilių rinkoje „Yaris“ kaina krenta gerokai lėčiau nei daugelio jo konkurentų. Japoniška kokybė ir nepriekaištinga reputacija užtikrina, kad pirkėją šiam automobiliui lengvai rasite net ir praėjus keleriems metams.

Miesto eisme „Yaris“ išsiskiria ekonomiškumu, ypač hibridinėse versijose, kurios leidžia efektyviai valdyti degalų sąnaudas. Pasirinkę hibridinę versiją, pamiršite dažnus apsilankymus degalinėje – kasdienėse trumposiose kelionėse ši technologija atsiperka neįtikėtinai greitai.

Naujausi modeliai siūlo ir šiuolaikinį dinamiškumą. Atnaujintas „Yaris“ pasižymi iki 130 AG pasiekiančiomis hibridinėmis jėgainėmis, išmaniu bei sparta džiuginančiu ekranu ir pažangiomis saugumo sistemomis. Ergonomiškesnis salonas suteikia daugiau erdvės, todėl užtikrintai jausitės tiek manevruodami miesto gatvėse, tiek vairuodami užmiestyje.

Kada verta paieškoti kito varianto?

Nors „Yaris“ pasižymi puikiu manevringumu, tai pirmiausia – kompaktiškas miesto automobilis. Jei dažnai keliaujate su šeima arba prireikia vežti didesnį krovinį, bagažinės tūris ir vietos kiekis salone gali pasirodyti per mažas. Tokiais atvejais geriau rinktis erdvesnius modelius, tokius kaip „Yaris Cross“ ar „Corolla“.

Taip pat svarbu įvertinti savo važiavimo pobūdį. Dėl kompaktiško kėbulo tipo ilgesnėse kelionėse greitkeliu vairuotojai gali pastebėti daugiau kelio triukšmo ar mažesnį stabilumo pojūtį, lyginant su didesnės klasės automobiliais. Jei didžiąją laiko dalį praleidžiate užmiestyje, verta pasvarstyti apie aukštesnės klasės modelius, kurie užtikrina geresnę garso izoliaciją ir komfortą važiuojant dideliu greičiu.

Naujas ar naudotas?

Naujas automobilis garantuoja gamyklinę apsaugą, iš anksto nuspėjamas eksploatacijos išlaidas ir galimybę naudotis naujausiomis saugumo bei komforto technologijomis. Tuo tarpu naudota transporto priemonė leidžia pradinėse investicijose sutaupyti, tačiau reikalauja didesnio budrumo dėl galimų paslėptų defektų ar koreguotos ridos.

Saugus pasirinkimas tarp naujo ir naudoto automobilio – patikrintos naudotos transporto priemonės iš oficialių atstovų. Pavyzdžiui, „Tokvila“ salone galite palyginti naujus bei naudotus modelius su skaidria istorija bei „Toyota Approved“ garantija, užtikrinančia patikimą eksploataciją.

Tai ar verta investuoti?

Jei vertinate patikimumą, ekonomiškumą ir manevringumą mieste, „Yaris“ išlieka vienu geriausiu pasirinkimu. Visgi, jei dažniau vairuojate užmiestyje arba ieškote didesnės talpos, rekomenduojama įvertinti ir kitus „Toyota“ modelius.

Norint priimti geriausią sprendimą, rekomenduojame automobilį išbandyti patiems. „Tokvila“ atstovybėje galėsite susipažinti su skirtingomis komplektacijomis, pasivažinėti tiek nauju, tiek naudotu modeliu ir įvertinti, kuris variantas geriausiai atitinka jūsų poreikius bei biudžetą.

27 savivaldybės turi saugius pranešimų apie galimus lygių galimybių pažeidimus kanalus (2022 m. – 4). Daugiau nei trečdalis skelbia, kad 5 proc. jų darbuotojų - su negalia. Tai savivaldybėms ir kitoms įstaigoms įstatymu galiojanti prievolė. 

Kas padarė didžiausią šuolį? 

Šiemet pirmą kartą atsirado savivaldybė, surinkusi maksimalius 11 balų pagal tyrimo metodologiją. Tai – Kupiškio rajono savivaldybė.

„Lygių galimybių politikos pokyčius Kupiškio rajono savivaldybėje lėmė vadovų palaikymas, atsakingų darbuotojų kompetencija ir bendras požiūris, kad kurti darbuotojams palankią ir pagarbią darbo aplinką yra svarbu. Siekėme, kad lygios galimybės neliktų tik „popieriuje“, todėl numatytus tikslus ir priemones nuosekliai įgyvendinome kasdienėje veikloje“, teigia Kupiškio r. sav. administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Vareikė.

Didžiausią pažangą per penkis metus padarė Molėtų, Jonavos, Zarasų ir Klaipėdos rajonų, Elektrėnų ir Visagino savivaldybės.

Problemas pripažįstančių – mažuma 

20 savivaldybių skelbia, kad yra atlikusios lygių galimybių analizę (2022 m. – 5), tačiau savivaldybių, skelbiančių, su kokiomis konkrečiomis problemomis susiduria, skaičius beveik nepakito. 2022 m. tai darė 6 savivaldybės, 2026 m. – 7.

„Įvardyti konkrečias problemas yra pirmas žingsnis, kad lygių galimybių priemonės būtų kuriamos ne „dėl varnelės“, o formuojamos pagal tikrus organizacijos poreikius. Ryžtas viešai pripažinti, kas organizacijoje neveikia – sveikos organizacinės kultūros ženklas,“ sako Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos projektų koordinatorė, viena iš tyrėjų Agnė Pakšytė.

Šios 7 savivaldybės įvardija, kad darbuotojams neaišku, kaip nustatomi atlyginimai ir kas lemia paaukštinimą, sunku suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, stinga psichologinio saugumo ir pasitikėjimo `darbo vieta. Be to, tarp darbuotojų vyrauja lyčių stereotipai apie vaikų priežiūrą, pasitaiko seksualinio priekabiavimo atvejų, o kandidatams darbo pokalbių metu užduodami diskriminuojantys klausimai.

Įmonės: mažiau dokumentų, daugiau analizės 

Tarp 20 didžiausių Lietuvos įmonių lygioms galimybėms skirtą dokumentą viešai skelbia 15, saugų pranešimų kanalą – 12. Įmonės dažniau nei savivaldybės analizuoja lygių galimybių padėtį savo viduje: situacijos analizę skelbia 12 iš 20 įmonių ir 20 iš 60 savivaldybių.

Aukščiausiai įvertintos UAB Ignitis, AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) ir AB Telia Lietuva.

„Niekas neatsiranda savaime – lygių galimybių principų įgyvendinimui reikia idėjų, komandos įsitraukimo, sąmoningų sprendimų. Šiuos principus „Ignitis grupėje“ siekiame įgyvendinti sistemiškai – nuo atrankos ir atlygio iki profesinio augimo bei lyderystės. Na, o pažangą vertiname remdamiesi realiais duomenimis, pokyčio vertinimu“, sako „Ignitis grupės“ tvarumo vadovas Valentas Neviera.

Apie tyrimą 

Tyrimą atliko „Lietuvos įvairovės chartijos asociacija“, jo metu buvo vertinamos visos savivaldybės ir 20 didžiausių verslų. Didžiausios įmonės atrinktos pagal 2025 m. pajamas, viešinamas „Verslo žiniose“.

Tyrimo metu buvo analizuojami viešai skelbiami duomenys, pavyzdžiui, savivaldybių ir įmonių strategijos bei veiksmų planai. Analizės rezultatai buvo siunčiami visoms įmonėms ir savivaldybėms, joms sudaryta galimybė pradėti viešinti trūkstamą informaciją ir taip pakoreguoti savo įvertinimą. Šia galimybe pasinaudojo 4 įmonės ir 31 savivaldybės.

Viešai skelbiamų dokumentų turinys buvo vertinamas 2026 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais.

„Lietuvos įvairovės chartijos asociacija“ yra nevyriausybinė organizacija, vienijanti privataus, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijas, siekiančias kurti atvirą ir įtraukią darbo aplinką bei stiprinti savo socialinę atsakomybę.

Renginyje susitiko skirtingų kartų atstovai. Popietės programoje netrūko muzikinių, šokio ir kitų pasirodymų, o daug dėmesio skirta kartų ryšiui, tarpusavio supratimui ir patirtims, kurios perduodamos iš kartos į kartą.

Susitikime dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės mero patarėja Birutė Gailienė, LR Seimo nario Eugenijaus Sabučio padėjėja Audronė Bagdonavičienė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Ūselienė bei kiti svečiai.

„Svarbu prisiminti, kad ryšys tarp kartų nėra vienpusis. Jaunesni gali padėti vyresniems prisijaukinti naujausias technologijas, o vyresni gali išmokyti dalykų, kuriems jokios programėlės dar nesukurtos – kantrybės, atsakomybės, gebėjimo išlaukti ir suprasti, kas gyvenime iš tiesų svarbu“, – sakė mero patarėja Birutė Gailienė.

Vyresnio amžiaus žmonių savaitė Jonavoje vyks iki spalio 9 dienos. Jos metu miesto ir rajono senjorams organizuojami susitikimai, kultūrinės, kūrybinės ir fizinio aktyvumo veiklos įvairiose miesto ir rajono erdvėse.

Visi renginiai ČIA. 

Jonavos r. savivaldybės inf. 

Dėl to nuoširdžiai apgailestauju. 

Andrejus Lobovas

Ypatingu įvertinimu šiemet džiaugiasi Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Bitutė“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Diana Bazevičienė – net trys jos įgyvendinti tarptautiniai „eTwinning“ projektai pelnė Nacionalinius kokybės ženklelius. Tai nuoseklios mokytojos tarptautinės projektinės veiklos, inovatyvių ugdymo metodų taikymo ir aktyvaus bendradarbiavimo su užsienio partneriais įvertinimas.

Nacionaliniais kokybės ženkleliais įvertinti projektai „STEMINARIUM – A Living STEM Lab in Nature (Clean Horizons: Exploring Space Debris and Environmental Safety)“, „Less Waste a Cleaner World“ ir „MOTİF – Memories Of Tradition In Futuristic Designs“. Juose tarptautinis bendradarbiavimas natūraliai integruojamas į kasdienį priešmokyklinį ugdymą: vaikai tyrinėja gamtos ir kosmoso reiškinius, ieško aplinkosaugos bei tvarumo sprendimų, išbando STEAM veiklas, kodavimą ir skaitmenines technologijas, kūrybiškai pažįsta savo bei kitų šalių kultūrą.

Dianos Bazevičienės projektinėje veikloje svarbus ne tik galutinis rezultatas, bet ir pats vaiko mokymosi procesas – jo klausimai, idėjos, bandymai, atradimai ir galimybė veikti kartu su kitais. „eTwinning“ projektai tampa prasmingais ugdymosi kontekstais, kuriuose jungiamos skirtingos kompetencijos, o vaikų iniciatyvos gali peraugti į bendras tarptautines veiklas. Mokytoja sukaupta patirtimi dalijasi ir su kolegomis, pristatydama praktinius STEAM, skaitmeninio ugdymo, „Code Week“ bei tarptautinių projektų įgyvendinimo pavyzdžius.

Nacionaliniu įvertinimu džiaugiasi ir Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Dobilas“ bendruomenė. Vyresnioji mokytoja Vilija Gurejeva-Vėžienė pelnė du Nacionalinius kokybės ženklelius už tarptautinius projektus „Patterns of nature, colors of STEAM“ ir „Life skills“. Šiuose projektuose dėmesys skirtas vaikų kūrybiškumui, tyrinėjimui, STEAM pažinimui ir kasdieniam gyvenimui svarbių gebėjimų ugdymui. Mokytoja Daiva Tuskienė kartu su ugdytiniais sėkmingai įgyvendino tarptautinį projektą „Green Wave: Creating a Sustainable Future“, kuriame vaikai gilino ekologines žinias, ieškojo tvarių sprendimų, ugdė atsakomybę už aplinką ir dalijosi idėjomis su užsienio partneriais.

Jonavos pedagogių pasiekimai atskleidžia „eTwinning“ vertę šiuolaikiniame ugdyme – tarptautiniai projektai tampa gyvais ugdymosi kontekstais, kuriuose vaikų smalsumas ir idėjos virsta tyrinėjimu, kūryba, STEAM atradimais bei bendradarbiavimu, o mokytojams suteikia galimybę augti, dalytis patirtimi ir kurti atvirą Europai ugdymą.

Parengė priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Diana Bazevičienė

Byloje nustatyta, kad Andrius Stankevičius, budėdamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalione, savavališkai nuėmė plombą, atsarginiu raktu pateko į saugyklos patalpas ir pagrobė naktinio matymo prietaisą BPS-14, kurį vėliau pardavė per socialinį tinklą „Facebook“.

Taip pat A. Stankevičius, veikdamas per šifruotą programėlę „Telegram“, įgijo ir platino itin didelius kiekius kvaišalų.

Bylos duomenimis, 2025 m. sausio 27 d. ir vasario 7 d. jis atvyko į Uteną ir įvairiose viešose vietose – parkuose, miškeliuose, garažų masyvuose, daugiabučių kiemuose bei kitose viešose erdvėse išdėliojo dešimtis slėptuvių („dropų“) su narkotikais. Kvaišalų slėptuves nuteistasis fotografavo telefonu, o nuotraukas su tiksliomis GPS koordinatėmis siuntė užsakovams.

Sulaikymo metu pas A. Stankevičių, jo automobilyje, namuose bei Utenoje įrengtose slėptuvėse policijos pareigūnai aptiko daugiau kaip 5,1 g kokaino ir vadinamųjų „kristalų“ – 74,1 g 3-CMC ir 53,7 g mefedrono (4-MMC).

Vertindamas nusikaltimo pavojingumą, teismas pabrėžė, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ir iš savanaudiškų paskatų, o jo neteisėtai disponuotas (įgytas, gabentas, laikytas ir išplatintas) bendras narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis daugiau kaip penktadaliu viršijo baudžiamajame įstatyme nustatytą labai didelio kiekio ribą.

A. Stankevičius pripažino kvaišalus platinęs ir kituose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Palangoje.

Nors pagal Baudžiamąjį kodeksą už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimą numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų, teismas taikė švelnesnės bausmės skyrimo taisyklę. Atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis iškart po sulaikymo visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikaltimus, pateikė telefonų slaptažodžius bei atlygino padarytą žalą.

„Griežčiausios sankcijoje numatytos ribos taikymas šiuo konkrečiu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pernelyg griežta bausmė neatitiktų padarytų veikų pavojingumo ir kaltininko elgesio po nusikaltimo, tačiau taikomos teisinės priemonės negali būti ir formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip nebūtų pasiekti visi bausmės tikslai,“ – pažymėjo bylą išnagrinėjęs teisėjas Marius Jankauskas.

Subendrinęs bausmę už turto pagrobimą (9 mėnesių laisvės apribojimą) ir už narkotinių medžiagų platinimą (4 metų laisvės atėmimą), teismas galutine bausme paskyrė 4 metų laisvės atėmimą.

Teismo sprendimu nusikalstamai veikai vykdyti naudotas kaltinamojo telefonas „iPhone 12“ konfiskuotas ir perduotas policijai, o paimti narkotikai bus sunaikinti.

Nuosprendis neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Panevėžio apygardos teismo inf. 

Jonvabalių alėja įrengta šalia naujojo lajų tako. Dieną čia galima pasivaikščioti, pasėdėti hamakuose ar sūpynėse, pasimėgauti gamta, o sutemus erdvę visai kitaip atskleidžia medžiuose įrengtos smulkios lemputės, sukuriančios „jonvabalių“ efektą.

Vietoje apsilankiusi Jonavos rajono mero patarėja Birutė Gailienė pastebėjo, kad naująją vietą jau pamėgo ne tik gyventojai, bet ir pirmieji „jonvabaliai“ - taip juokaudama ji pavadino į alėją užklydusį vabzdį - Jonavos kultūros centro talismaną jonvabalį Liucijoną. 

„Jonvabalių alėja“ - gyventojų išrinkta idėja. Dalyvaujamojo biudžeto mažųjų projektų kategorijoje, kuriai skiriama iki 25 tūkst. eurų, būtent šis sumanymas šiemet sulaukė daugiausiai palaikymo.

Įgyvendinus projektą, šalia lajų tako sukurta jauki poilsio erdvė, skirta ramiai praleisti laiką, skaityti ar tiesiog pabūti gamtoje.

O tikrasis Jonvabalių alėjos efektas, panašu, atsiskleidžia būtent sutemus.

Renginio metu pedagogei buvo įteiktas nacionalinis „eTwinning“ kokybės ženklelis už įgyvendintą tarptautinį projektą „Speak-Up Sessions: Teens Across Borders“ („Diskusijų sesijos: paaugliai tarptautinėje erdvėje“). Šis įvertinimas – ne tik projekto idėjos ir įgyvendintų veiklų pripažinimas, bet ir mokytojos bei projekte dalyvavusių mokinių bendro darbo rezultatas.

Ypač džiugu, kad projektas „Speak-Up Sessions: Teens Across Borders“ buvo išrinktas metų projektu 11–15 metų amžiaus kategorijoje. Tai ypatingas įvertinimas, dar kartą parodantis tarptautinio bendradarbiavimo ir mokymosi drauge vertę.

Šis apdovanojimas primena, kad prasmingos projektinės veiklos neapsiriboja klasės sienomis. Jos suteikia mokiniams galimybę pažinti pasaulį, užmegzti naujas pažintis, drąsiau bendrauti, ugdyti pasitikėjimą savimi ir suprasti, kad jų balsas yra svarbus.

Džiaugiamės būdami „eTwinning“ bendruomenės dalimi ir tikime, kad šis įvertinimas taps dar vienu žingsniu į naujas tarptautinio bendradarbiavimo, kūrybiškumo ir įkvepiančių mokymosi patirčių istorijas.

Anglų kalbos mokytoja metodininkė Olga Kasikauskienė

Vaiko priežiūros: – spalio 15 d.

Nedarbo: spalio 20 d.

Vaiko išlaikymo: spalio 23 d.

Šalpos: per kredito įstaigas – spalio 12 d.; pristatymas į namus (Lietuvos paštas, „Bastaras“, „Rausida“) – spalio 10–26 d.; atsiėmimas Lietuvos pašte – spalio 10–26 d.

Pensijų anuitetų: spalio 26 d.

Išankstinės senatvės pensijos: spalio 20 d.

Ligos: per 17 d. d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Motinystės: per 17 d. d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Tėvystės: per 5 d. d. nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Ilgalaikio darbo: per 10 d. d. nuo sprendimo priėmimo dienos.

Pensijų mokėjimo kalendorius – SPALIS

Atkreipkite dėmesį:

• Jeigu pensija Jums paskirta iki 2012 m. vasario 29 d. – pensija mokama nuo 7 (septintos) iki 12 (dvyliktos) mėnesio dienos.
• Jeigu pensija Jums paskirta po 2012 m. kovo 1 d., arba 2011 m. kovo mėnesį arba 2012 m. rugsėjo mėnesį buvo mokama 27–28 dienomis, – pensija mokama nuo 13 (tryliktos) iki 21 (dvidešimt pirmos) mėnesio dienos;
• Jeigu pensija Jums paskirta po 2024 m. kovo 1 d. – pensija mokama nuo 7 (septintos) iki 12 (dvyliktos) mėnesio dienos.
• Jeigu socialinio draudimo pensija Jums mokama 7–12 mėnesio dienomis, rugsėjo mėnesį jos mokamos:

Swedbank:

• Akmenės r., Alytaus r., Anykščių r., Biržų r., Druskininkų, Ignalinos r., Jonavos r., Joniškio r., Jurbarko r., Marijampolės, Palangos m., Panevėžio r., Panevėžio m., Radviliškio r., Šalčininkų r., Širvintų r., Šiaulių r., Šiaulių m., Trakų r., Visagino, Vilniaus m., Vilniaus r. gyventojams – spalio 8 d.
• Kaišiadorių r., Kauno r., Kauno m., Klaipėdos r., Klaipėdos m., Kėdainių r., Lazdijų r., Prienų r., Šakių r., Varėnos r., Vilkaviškio r. gyventojams – spalio 9 d.
• Kelmės r., Kretingos r., Kupiškio r., Mažeikių r., Molėtų r., Pakruojo r., Pasvalio r., Plungės r., Raseinių r., Rokiškio r., Skuodo r., Šilutės r., Šilalės r., Švenčionių r., Tauragės r., Telšių r., Ukmergės r., Utenos r., Zarasų r. gyventojams – spalio 12 d.

Artea (Šiaulių bankas):

• Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų, Joniškio r., Kelmės r., Lazdijų r., Pakruojo r., Prienų r., Radviliškio r., Šalčininkų r., Šiaulių m., Šiaulių r., Širvintų r., Trakų r., Varėnos r., Vilniaus m., Vilniaus r. gyventojams – spalio 8 d.
• Klaipėdos apskr., Telšių apskr., Utenos apskr., Akmenės r., Jonavos r., Kaišiadorių r., Kauno m., Kauno r., Kėdainių r., Švenčionių r., Ukmergės r., Visagino gyventojams – spalio 9 d.
• Marijampolės apskr., Panevėžio apskr., Tauragės apskr., Raseinių gyventojams– spalio 12 d.

Luminor (buvęs DnB):

• Alytaus apskr., Marijampolės apskr., Jonavos r., Joniškio r., Kaišiadorių r., Kauno m., Kauno r., Kelmės r., Kėdainių r., Pakruojo r., Prienų r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Vilniaus m., Vilniaus r. gyventojams – spalio 8 d.
• Klaipėdos apskr., Tauragės apskr., Telšių apskr., Akmenės r., Raseinių r. gyventojams – spalio 9 d.
• Panevėžio apskr., Utenos apskr., Švenčionių r., Ukmergės r., Visagino gyventojams – spalio 12 d.

SEB:

• Klaipėdos apskr., Tauragės apskr., Telšių apskr., Akmenės r., Raseinių r., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Vilniaus m., Vilniaus r. gyventojams – spalio 8 d.
• Alytaus apskr., Marijampolės apskr., Panevėžio apskr., Utenos apskr., Jonavos r., Joniškio r., Kauno m., Kauno r., Kaišiadorių r., Kelmės r., Kėdainių r., Pakruojo r., Prienų r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r., Švenčionių r., Ukmergės r., Visagino gyventojams – spalio 9 d.

Urbo bankas (buvęs „Medicinos bankas“), Citadele, Luminor (buvęs Nordea) – visose apskrityse – spalio 9 d.

Kitos kredito, mokėjimo įstaigos – visose apskrityse – spalio 9 d.

Jeigu socialinio draudimo pensija Jums mokama po 13 mėnesio dienos, šį mėnesį jos mokamos:

• Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų, Vilniaus m., Vilniaus r. gyventojams – spalio 14 d.
• Alytaus apskr., Marijampolės apskr., Jonavos r., Kaišiadorių r., Kėdainių r., Kauno m., Kauno r., Prienų r. gyventojams – spalio 15 d.
• Klaipėdos apskr., Panevėžio apskr., Šiaulių apskr., Tauragės apskr., Telšių apskr., Utenos apskr., Raseinių r., Švenčionių r., Ukmergės r., Visagino gyventojams – spalio 16 d.

Pensijų pristatymas į namus (Lietuvos paštas, „Bastaras“, „Rausidas“) – spalio 10–26 d.

Pensijų atsiėmimas Lietuvos pašte – spalio 10–26 d.

,,Sodra" inf.

Į Jonavą susirinko net 129 dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų. Šeštadienį parke varžėsi mėgėjų divizionų žaidėjai, o sekmadienį į kovą stojo PRO divizionų atstovai ir jaunimas. Iš viso varžybose dalyviai rungėsi net 13 skirtingų divizionų.

Prognozės gąsdino, tačiau oras žaidėjų pasigailėjo

Prieš varžybas orų prognozės optimizmo nekėlė, tačiau savaitgalį Jonavoje gamta diskgolfo žaidėjams buvo netikėtai palanki. Šeštadienį varžybų metu pavyko išvengti tiek lietaus, tiek stipresnio vėjo, o sekmadienį žaidėjus pasitiko net ir saulė.

Vis dėlto lengva nebuvo. Visą savaitę iki varžybų lijęs lietus padarė savo – kai kuriose parko vietose molingas paviršius tapo tikru išbandymu. Kartais sudėtinga buvo ne tik tiksliai mesti diską, bet ir paprasčiausiai tvirtai išstovėti ant kojų.

Tačiau net ir tokios sąlygos nesutrukdė pasiekti įspūdingų rezultatų. Domas Šimkūnas oficialių varžybų metu pagerino Jonavos diskgolfo parko rekordą, trasą įveikęs rezultatu –11. Tai puikus rezultatas, dar kartą parodęs, kokio aukšto lygio žaidėjai susirinko į finalinį Taurės etapą.

Tarp geriausiųjų – ir Jonavos krašto žaidėjai

Jonava gali didžiuotis ne tik savo diskgolfo parku, bet ir žaidėjais. Jonavos miesto bei rajono atstovai visą sezoną keliavo po Lietuvos diskgolfo taurės etapus, rinko taškus ir kovojo dėl vietų galutinėje sezono įskaitoje.

Ypač išsiskyrė Linas Strelkauskas, kuris stipriausių žaidėjų divizione dar kartą apgynė praėjusiais metais iškovotą Lietuvos diskgolfo taurę ir antrus metus iš eilės tapo jos šeimininku.

Puikiais sezono rezultatais gali pasidžiaugti ir daugiau mūsų krašto žaidėjų. Ernesta Bieliauskienė FA4 divizione iškovojo 1-ąją vietą, Julius Mažeika MA4 divizione galutinėje Taurės įskaitoje užėmė 2-ąją vietą, o Elvira Strelkauskienė FP50 divizione sezoną baigė 2-oje vietoje.

Tai dar vienas įrodymas, kad Jonavoje diskgolfas ne tik žaidžiamas – čia auga stipri ir aktyvi šio sporto bendruomenė.

Pirmasis toks išbandymas „Double Bogey“ klubui

Lietuvos diskgolfo taurės etapą Jonavoje pirmą kartą organizavo Jonavos diskgolfo klubas „Double Bogey“. Klubo nariai neslepia – pirmą kartą organizuoti tokio masto varžybas buvo nemenkas iššūkis. Reikėjo paruošti trasą, sužymėti ribas, pasirūpinti žaidėjų saugumu, informacija, teisėjavimu ir daugybe kitų darbų, kurių varžybų dalyviai dažnai net nepastebi.

Tačiau būtent ruošiantis renginiui dar kartą pasimatė, kokią bendruomenę turi Jonava. Prie darbų prisidėjo daugybė žmonių, kurie negailėjo nei savo laiko, nei rankų.

Didelis AČIŪ tariamas Jonavos sporto centrui – už papildomus prizus, inventorių, motyvaciją ir pagalbą organizuojant renginį.

Atskira padėka – „Jonavos paslaugoms“, prižiūrinčioms parką ir niekada neatsisakančioms padėti, kai tos pagalbos prireikia.

Ir, žinoma, didžiausia padėka skiriama „Double Bogey“ klubo nariams ir savanoriams. Vieni statė kuoliukus ir tiesė virves, kiti žymėjo trasą, padėjo žaidėjams, užtikrino saugumą ar po varžybų viską nurinko. Be šių žmonių tokio renginio surengti tiesiog nebūtų įmanoma.

Diskgolfas – sportas, kurį gali išbandyti beveik kiekvienas

Nors Lietuvos diskgolfo taurės sezonas šiemet jau baigėsi, pats diskgolfas žiemos miego nemiega. Šio sporto senbuviai juokauja, kad diskgolfo sezonas trunka visus metus – tereikia tinkamos aprangos ir noro išeiti į lauką.

Ir turbūt tai yra viena gražiausių šio sporto savybių.

Norint pradėti nereikia brangios įrangos ar ypatingo fizinio pasirengimo. Užtenka vos kelių diskų, patogios avalynės ir noro pabandyti. O tada labai greitai paaiškėja, kad diskgolfas yra ne vien bandymas kuo mažiau metimų pataikyti diską į metalinį krepšį.

Tai pasivaikščiojimas gamtoje, azartas, varžymasis pirmiausia su pačiu savimi ir, svarbiausia, bendruomenė. Čia susitinka skirtingo amžiaus ir skirtingo pajėgumo žmonės, kartu treniruojasi, keliauja į varžybas, dalijasi patirtimi ir tiesiog gerai leidžia laiką.

Todėl norime pakviesti ir tuos Jonavičius, kurie parke galbūt jau ne kartą matė keistus metalinius krepšius, bet iki šiol taip ir neišdrįso paimti disko į rankas.

Ateikite ir pabandykite

Jonavoje jau turime puikų parką, stiprių žaidėjų ir augančią bendruomenę. Esame tikri, kad mieste yra dar daugybė būsimų diskgolfo žaidėjų – jie tiesiog dar nežino, kad šis sportas gali tapti jų nauju hobiu.

O gal po kelerių metų tarp Lietuvos diskgolfo taurės laimėtojų skaitysime būtent jūsų pavardę?

Jonavos diskgolfo klubas „Double Bogey“

Vokietija: kava, pyragas ir bendruomenė

Prieš leisdamiesi į tolimesnius kraštus, kelionę pradėsime nuo visai čia pat gyvuojančios Vokietijos kavos kultūros. Pasirodo, norint atrasti unikalių kavos gėrimo įpročių, toli keliauti nereikia.

Nors daugeliui turistų Vokietija pirmiausia asocijuojasi su alumi, vietiniai gyventojai kavos puodelį renkasi kur kas dažniau. Tai patvirtina ir statistika – kava čia lenkia ne tik alų, bet ir mineralinį vandenį. Tačiau, priešingai nei espresso mėgstantys italai, vokiečiai vertina lėtus, ramius kavos ritualus. Būtent tai paaiškina, kodėl šalyje tokia populiari filtrinė kava ir kodėl nuolat auga šviežiai skrudintų kavos pupelių vartojimas. Galiausiai, filtrinės kavos ruošimo būdas jau seniai neatsiejamas nuo aukščiausios kokybės rūšinės kavos.

Prieš tęsiant kelionę, verta užsukti į jaukią vietinę kavinę ir pasimėgauti Kaffee und Kuchen. Tai ne šiaip popietinis užkandis, o gilias šaknis turinti tradicija. Pakvieskite draugus, užsisakykite gabalėlį Apfelkuchen (tradicinio vokiško obuolių pyrago), o prie jo puodelį filtrinės kavos arba vietinės Milchkaffee, jei juoda kava jums ne prie širdies. Niekur skubėti nereikia – tiesiog atsipalaiduokite ir mėgaukitės gera kompanija bei puikia kava.

Nuotrauka: pexels.com

Suomija: kur kava – kiekvieno žmogaus teisė

Pasiruošę keliauti toliau? Kitas mūsų sustojimas – Suomija, garsėjanti kaip viena daugiausiai kavos suvartojančių šalių pasaulyje. Remiantis tyrimų duomenimis, vidutinis suomis per dieną išgeria apie 4,4 puodelio kavos. Palyginimui, vidutinis vokietis išgeria 3,5 puodelio, tad keliaudami toliau drąsiai galėsite pasimėgauti dar vienu ar dviem puodeliais. Norite dar vieno įdomaus fakto? Suomijoje kava yra daugiau nei gėrimas – tai teisė. Suomijos įstatymai numato, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į kavos pertraukėlę. Štai tokioje šalyje norėtume gyventi ir mes!

Užuot ėję į vietinę Suomijos kavinę, pakeiskime planus: griebkite kuprinę, aukitės žygio batus ir leiskimės į gamtą! Kai pasigrožėsite nuostabia Suomijos gamta, užkursime laužą ir pavaišinsime jus tradicine nokipannukahvit - kava, ruošiama kavinuke tiesiai virš atviros ugnies ir patiekiama specialiame mediniame puodelyje, vadinamame kuksa. Jei taip suomiai mėgaujasi kava, ar verta stebėtis, kad jiems jos niekada negana?

Nuotrauka: pexels.com

Kinija: nuo arbatos lapelių iki kavos pupelių

Trumpam palikime Europą ir keliaukime į Aziją. Tikslus kelionės tikslas – Kinija – gali nustebinti, nes kinai tradiciškai laikomi arbatos mėgėjais. Tačiau situacija keičiasi: kavos vartojimas Kinijoje nuolat auga, o per pastaruosius dešimt metų jis šoktelėjo net 150 %.

Vakarų kultūra neabejotinai prisidėjo prie to, kad Kinijoje arbatos lapelius vis dažniau keičia kavos pupelės. Keliaudami į užsienį vietiniai gyventojai susipažįsta su naujausiomis kavos tendencijomis, o jaunimas semiasi įkvėpimo iš socialinių tinklų, kur kavinės pristatomos kaip ideali vieta draugiškiems pokalbiams. Vis dėlto pastaruoju metu besiformuojanti Kinijos kavos kultūra pasuko savo keliu: užsienio tinklų, tokių kaip Starbucks, populiarumas mažėja, o vis daugiau žmonių renkasi vietines kavines.

Norėdami greitai pajusti, kuo gyvena šurmuliuojanti Kinijos kavos industrija, užsuksime į „Luckin Coffee“ – vieną populiariausių vietinių kavinių tinklų. Vietiniai dievina inovacijas, todėl užsakymą pateiksime išmaniąja programėle, o atsiimsime artimiausioje kavinėje. Galbūt norite išbandyti internete išpopuliarėjusią Little Butter Latte? Užsakymas paruoštas: imkite ir mėgaukitės kava kiniškai.

Etiopija: kavos gimtinė

Paskutinei kelionės stotelei paruošėme kai ką ypatingo: kraukitės lagaminus, vykstame į Etiopiją! Ši kavos gimtine vadinama šalis puoselėja seniausius kavos ruošimo ritualus pasaulyje. Paprastos kavos pupelės vietiniams reiškia kur kas daugiau nei tik gėrimą – tai visos Etiopijos kultūros pagrindas. Norėdami tuo įsitikinti, užsukime į vieną iš vietinių trobelių, kur netrukus prasidės jebena bunna kavos ceremonija. Tik apsišarvuokite kantrybe – čia užtruksime!

Prisėskite tiesiog čia, ant grindų, kurias šeimininkė pabarstė kvepiančiomis vietinėmis žolelėmis. Užuodžiate smilkalus? Vietiniai juos degina norėdami atbaidyti piktąsias dvasias. Dabar šeimininkės eilė: ji pripildo tradicinį molinį kavinuką (vadinamą jebena) vandens ir pastato jį ant karštų anglių. Kol vanduo kaista, ji paima saują žalių kavos pupelių, kruopščiai jas nuplauna, suberia į keptuvę ir nuolat maišydama skrudina virš silpnos ugnies, kol kavos pupelės tolygiai parunda. Tuomet seka malimas: šeimininkė sugrūda pupeles tradicine grūstuve. Subėrus jas į kavinuką, vandens ir rupiai maltų kavos pupelių mišinys užverdamas, tuomet nukeliamas nuo ugnies ir išpilstomas į mažus keraminius puodelius. Atsipalaiduokite, šnekučiuokitės su vietiniais, o prieš išeidami nepamirškite pagirti šeimininkės kavos ruošimo įgūdžių!

Etiopijos jebena bunna ceremonija toli gražu neprimena įprastos kavos pertraukėlės. Šis 2–3 valandas trunkantis procesas – tai ne tik vietinės kavos kultūros šventė, bet ir brangi proga pabūti kartu. Etiopai puikiai supranta tikrąją kavos prasmę: svarbiausia yra tai, su kuo ja daliniesi.

Nuotrauka: unsplash.com

Pabaigai

Nuo šimtmečius menančių tradicijų iki naujų modernių ritualų – nuostabu stebėti, kaip paprasta kavos pupelė nuolat prisitaiko prie skirtingų gyvenimo būdų ir tautinių identitetų. Tikimės, kad šioje trumpoje kelionėje aplink pasaulį pajutote kavos įvairiapusiškumą.

Automobilyje rasta galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Aplinkybės tikslinamos.

Rugsėjo 30-ąją apie 17 valandą gautas pranešimas, kad Jonavoje, Lietavos gatvėje, automobilyje užsitrenkė 10 mėnesių vaikas.

Atvykę į įvykio vietą, ugniagesiai išdaužė automobilio „Audi“ langą ir vaiką išlaisvino.

Savivaldybių ir mokyklų pageidavimu, 2019 m. egzaminų, vykstančių šeštadieniais, skaičius sumažintas nuo septynių iki dviejų, o likusių egzaminų datos integruotos į ugdymo procesą. 

„Pagrindiniai brandos egzaminų sistemos principai nesikeičia. Mokiniai gali rinktis laikyti ne daugiau kaip 7 egzaminus, iš kurių 2 – lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vienas dalyko brandos egzaminas arba brandos darbas – yra privalomi. Anksčiau, dar spalio pabaigoje, apsisprendus, kokius egzaminus planuojama laikyti, mokiniai turės daugiau laiko jiems ramiai ir nuosekliai ruoštis“, – sako NEC direktorė Saulė Vingelienė. 

Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintuose minimaliuose rodikliuose 2019 m. numatoma, jog stojantieji į universitetus ar kolegijas turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos brandos egzaminus. Išimtis – menų studijos, į jas stojantiems reikės dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.  

„Kadangi paankstintas egzaminų pasirinkimo terminas taikomas pirmą kartą, su Lietuvos moksleivių sąjungos atstovais apsvarstyta galimybė iki lapkričio 6 dienos, iki mokinių rudens atostogų pabaigos, atskirais atvejais kreiptis į mokyklos vadovą ir turimus pasirinkimus papildyti vienu ar kitu egzaminu. Tačiau norisi moksleivius paskatinti į pasirinkimą, kaip ir į pačius egzaminus žiūrėti rimtai ir nesant objektyvių priežasčių, sprendimo nekeisti“, – teigia S. Vingelienė. 

Savivaldybių ir mokyklų pageidavimu, 2019 m. egzaminų, vykstančių šeštadieniais, skaičius sumažintas nuo septynių iki dviejų, o likusių egzaminų datos integruotos į ugdymo procesą. 

„Šeštadieniais vykstantys egzaminai sudarydavo nemažai nepatogumų tiek abiturientams, tiek ir mokytojams, tad šiemet norime, kad procesas vyktų sklandžiau, jam būtų tinkamai pasiruošta. Todėl egzaminų tvarkaraštis patvirtintas dar rugpjūčio mėnesį, o mokyklos antrojo pusmečio ugdymo planą jau dabar gali pradėti dėlioti taip, kad vykstantys brandos egzaminai netrukdytų kitų klasių mokinių ugdymo“, – aiškina NEC vadovė. 

Lietuvoje 2018-2019 mokslo metais veikia 1115 bendrojo ugdymo mokyklos (2017 m. – 1125), dirba 33 tūkst. mokytojų (2017 m. – 33 658) ir mokosi 323,6 tūkst. mokinių. Abiturientų skaičius šalies mokyklose mažėja ir pagal iki šios dienos NEC pateiktus mokyklų duomenis šiemet siekia 28,3 tūkst. (2017 m. – 30 768). 

Daugiau informacijos apie egzaminus, jų programas galima rasti Nacionalinio egzaminų centro  interneto svetainėje www.nec.lt  bei Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje http://www.smm.lt/egzaminai/index.htm .

Baigiasi trečiasis metų ketvirtis, kai gyventojai gali pasitraukti iš pensijų kaupimo antroje pakopoje, jų sukauptas lėšas pensijų fondų valdytojai turės išmokėti iki spalio vidurio. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad šie pinigai yra įskaičiuojami į pajamas ir turimą turtą skiriant piniginę paramą. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu dėl to gali keistis paramos dydis, o atskirais atvejais žmogus gali jos laikinai netekti.

Taip yra todėl, kad, pasitraukus iš pensijų kaupimo ir atgavus sukauptas lėšas, nors ir laikinai, bet keičiasi žmogaus finansinė padėtis, į kurią ir atsižvelgiama tiek skiriant piniginę socialinę paramą, tiek vertinant finansines galimybes gauti socialines paslaugas.

Piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms skiriama vertinant gaunamas pajamas ir turimą turtą. Įprastai pajamos paramai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines trijų praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas.

Svarbu, kad tai galioja tiek vertinant galimybes gauti socialinę pašalpą, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, taip pat socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui nepasiturinčių šeimų vaikams ir kt.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei žmogus, atgavęs sukauptus pinigus spalį, dėl socialinės pašalpos ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos lapkritį, jo atsiimtos lėšos bus vertinamos kaip pajamos ir gali daryti įtaką paramos skyrimui ir (ar) jos dydžiui trumpuoju laikotarpiu – maksimaliai 3 mėnesiams.

Svarbu žinoti, kad išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas trimis atvejais: kai žmogus pasitraukė iš pensijų kaupimo, nes jam nustatytas 70 proc. ir didesnis dalyvumo lygis, jei paskirta paliatyvioji slauga, taip pat jei jam diagnozuota sunki liga, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sąraše.

SADM primena, kad socialinę pašalpą turi teisę gauti žmonės, kurių pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Šiemet tai  – 256,3 eurai.

Skiriant būsto šildymo išlaidų kompensacijąveikia universalus principas – nepriklausomai nuo šilumos kainų pokyčių, nepasiturinčių gyventojų išlaidos už būsto šildymą negali viršyti dešimtadalio jų pajamų.

Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui  (2026 m. – 466 eurai), o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai (2026 m. – 699 eurai).

Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc., o kompensaciją už karštą vandenį – kai išlaidos viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.

Su finansiniais sunkumais susiduriantys gyventojai dėl piniginės socialinės paramos turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

SADM primena, kad gyventojai, norėdami sužinoti, ar jiems priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, gali pasinaudoti www.spis.lt esančia skaičiuokle https://www.spis.lt/Skaiciuokles/BustoSildymoIslaiduKompensacijos.

Taip pat visą informaciją apie socialinę paramą, socialines paslaugas skirtingais gyvenimo atvejais žmonės gali rasti ministerijos internetinėje svetainėje – Socialinė parama: kas man priklauso?

Aktualią informaciją, susijusią su antrosios pensijų pakopos pokyčiais, piniginės socialinės paramos ir socialinių paslaugų galimybėmis, gavus antrosios pensijų kaupimo pakopos lėšas, taip pat galima rasti SADM interneto svetainės tituliniame lape – aktualijų juosta „Piniginės socialinės paramos ir socialinių paslaugų galimybės, gavus antrosios pensijų kaupimo pakopos lėšas: dažniausiai užduodami klausimai“, taip pat atnaujinta speciali dažniausiai užduodamų klausimų skiltis gyventojams SADM interneto svetainės polapyje – (II pensijų kaupimo pakopos pokyčiai - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija).

Savaitės programa prasidės spalio 1-ąją, minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, o renginiai ir užsiėmimai skirtingose Jonavos miesto bei rajono erdvėse tęsis iki spalio 9 dienos.

Spalio 1 d.

9.45–10.45 val. – mankšta vandenyje senjorams Jonavos baseine (Žeimių g. 17).

10 val. – ekskursija senjorams į Upninkus.

12 val. – tradicinė senjorų mugė „Gyvenimas kupinas polėkio“ Jonavos rajono savivaldybės Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje.

15 val. – Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai skirtas šventinis renginys, kurį organizuoja Jonavos rajono socialinių paslaugų centras, bendradarbiaudamas su Jonavos „Neries“ pagrindine mokykla.

17 val. – renginys „Žodžių dovanos brandžiam gyvenimui“ Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos Šveicarijos filiale.

Spalio 2 d.

8.45–9.45 val. ir 9.45–10.45 val. – mankštos vandenyje senjorams Jonavos baseine (Žeimių g. 17).

Spalio 5 d.

18 val. – stalo teniso varžybos, skirtos Vyresnio amžiaus žmonių savaitei paminėti (Kauno g. 59, Jonava).

Spalio 6 d.

8.45–9.45 val., 9.45–10.45 val. ir 10.45–11.45 val. – mankštos vandenyje senjorams Jonavos baseine (Žeimių g. 17).

13.30 val. – užsiėmimas „Fragmentų harmonija“ Jonavos miesto ir rajono senjorams Jonavos globos namuose.

Spalio 7 d.

10 val. – rytmetis-senjorų susitikimas „Paveldas telpantis stiklainyje: jūsų šeimos receptas“ Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos Užusalių filiale.

11 val. – popietė „Mūsų dienos kaip šventė!“ Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos Žeimių filiale.

12 val. – kūrybinės atvirukų gaminimo dirbtuvės Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos Informacijos ir mokymų erdvėje. Registracija info@jonbiblioteka.lt 

Spalio 8 d.

9.45–10.45 val. ir 10.45–11.45 val. – mankštos vandenyje senjorams Jonavos baseine (Žeimių g. 17).

Spalio 9 d.

8.45–9.45 val. ir 9.45–10.45 val. – mankštos vandenyje senjorams Jonavos baseine (Žeimių g. 17).

Vyresnio amžiaus žmonių savaitė – proga ne tik paminėti Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, bet ir atkreipti dėmesį į senjorų aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime, bendravimo, užimtumo ir prasmingų veiklų svarbą.

Kviečiame Jonavos rajono vyresnio amžiaus gyventojus dalyvauti renginiuose, susitikti, pabendrauti ir aktyviai praleisti laiką.

*Dėl išsamesnės informacijos apie konkrečius renginius ar užsiėmimus prašome kreiptis tiesiogiai į juos organizuojančias įstaigas.

Pasirinkti egzaminus abiturientai turėjo iki praėjusių metų lapkričio pabaigos, tačiau jie galėjo rinktis daugiau egzaminų nei laikys. Nuo šių metų abiturientai gali pasinaudoti galimybe atsisakyti vieno ar kelių pasirinktų brandos egzaminų. 

Kaip ir anksčiau, abiturientai negali keisti pasirinkto dalyko brandos egzamino ir jo tipo, bet iki kovo 15 d. gali iš pasirinktų brandos egzaminų vieno ar kelių egzaminų atsisakyti, prašymus dėl atsisakymo pateikdami raštu (elektroniniu būdu) mokyklos, kurioje rinkosi laikyti brandos egzaminus, vadovui. 

Mokinys gali į pasirinktą egzaminą ir tiesiog neatvykti, bet tokiu atveju jam brandos atestatas negali būti išduotas tol, kol nebus paskelbti egzamino, į kurį jis neatvyko, rezultatai. Tuo tarpu atsisakęs laikyti brandos egzaminą mokinys į brandos egzaminų vykdymo protokolus neįrašomas, o tai reiškia, kad esant poreikiui jis galės gauti brandos atestatą anksčiau, kai tik turės visų savo laikytų brandos egzaminų rezultatus ir bus pasibaigęs apeliacijų pateikimo terminas. 

Eksternai, nepasirinkę laikyti brandos egzaminų pagrindinėje sesijoje, gali juos rinktis bei teikti prašymus ne vėliau kaip likus 7 darbo dienoms iki pakartotinės sesijos pirmojo brandos egzamino datos Kauno Antano Smetonos gimnazijos – Kauno miesto bazinės mokyklos, vadovui ir laikyti pasirinktus brandos egzaminus pakartotinėje sesijoje. 

Brandos atestatui gauti mokinys turi išlaikyti 2 brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį ar mokyklinį) bei vieną pasirinkto dalyko egzaminą – arba atlikti brandos darbą. Iš viso abiturientai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus. 

Daugiau informacijos apie egzaminus galima rasti Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje.

Pasak moters, praėjusią naktį buvo smarkiai apgadintas automobilis „BMW F11“, stovėjęs Lietavos gatvės 47-ojo namo kieme.

„Praėjusią naktį buvo stipriai apgadintas mūsų automobilis. Jam buvo pradurtos visos keturios padangos, aštriu daiktu subraižytas kapotas, sparnai, durelės ir bagažinė, taip pat apgadintas galinis žibintas“, - redakcijai rašė jonavietė.

Ji taip pat teigia, kad ant automobilio durelių pastebėtas kraujo pėdsakas, todėl neatmetama galimybė, jog asmuo, niokojęs transporto priemonę, galėjo susižeisti.

Anot pranešėjos, tą pačią naktį tame pačiame kieme buvo apgadintas ir dar vienas automobilis - „Audi Q5“. Jam taip pat pradurtos visos keturios padangos, o ant kapoto išpjauta žvaigždės forma.

„Apie įvykį jau pranešta policijai. Automobiliai stovėjo netoli parduotuvės „Bikuva“, ant kurios yra vaizdo stebėjimo kamera, todėl tikimės, kad įvykis galėjo būti užfiksuotas“, - teigė moteris.

Gyventoja prašo atsiliepti žmones, kurie galėjo ką nors matyti. „Jeigu kas nors tą naktį matė įtartinus asmenis ar pastebėjo ką nors įtartino šiame kieme, labai prašome informuoti policiją“, - rašoma redakcijai atsiųstame pranešime.

Už tą pačią šilumą sąskaitos gali skirtis daugiau nei dvigubai

Skirtumas tarp energiškai efektyvių ir neefektyvių pastatų jau dabar matomas gyventojų sąskaitose. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, 2025–2026 m. šildymo sezoną senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose vidutinė šildymo kaina siekė apie 2,18 Eur/m², o energiškai efektyviuose pastatuose – vos 0,91 Eur/m².

Tai reiškia, kad praėjusį šildymo sezoną 60 kv. m buto gyventojas renovuotame name už šildymą per mėnesį vidutiniškai mokėjo apie 76 Eur mažiau nei gyvenantis nerenovuotame name.

Mažinti šį atotrūkį galima modernizuojant senus daugiabučius – vienas iš būdų tai padaryti yra skydinė renovacija, kai pastato fasadas atnaujinamas iš anksto gamykloje pagamintais skydais.

„Kuo brangesnė šiluma, tuo daugiau lėšų sutaupo modernizuotų daugiabučių namų gyventojai. Kokybiškai renovuotame daugiabutyje už šildymą mokama iki 2,5 karto mažiau, palyginti su senos statybos nerenovuotu daugiabučiu“, – sako LŠTA vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas.

Pasak jo, galutinį mokėjimą lemia ne vien šilumos kaina, bet ir per ataskaitinį mėnesį suvartotas šilumos kiekis.

„Jei šilumos kilovatvalandės kainos brangimą pagrinde lemia kuro išteklių brangimas ir iš kitų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina, tai šilumos poreikį šildymui lemia klimatas ir pastato energetinė būklė bei vidaus šildymo sistemų priežiūros kokybė“, – teigia M. Paulauskas.

LŠTA vertinimu, skirtumas gali būti dar didesnis, jei lyginami patys prasčiausi ir kokybiškai modernizuoti pastatai.

„Lyginant pačios prasčiausios kokybės daugiabutį ir kokybiškai modernizuotą ar naują daugiabutį, išlaidos šildymui gali skirtis ir daugiau kaip tris kartus“, – sako M. Paulauskas.

Šilumos kainos jau dabar gerokai didesnės nei prieš metus

Kad kainų spaudimas nėra tik būsimo sezono prognozė, rodo ir dabartiniai rinkos duomenys. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje siekia 8,07 ct/kWh be PVM – beveik 27,5 proc. daugiau nei prieš metus, kai ji siekė 6,33 ct/kWh. Tuo pat metu vien per rugpjūtį biokuro kaina padidėjo 5,4 proc.

LEA nurodo, kad biokuro kainų augimą lėmė ir praėjusios žiemos išaugęs jo suvartojimas bei sumažėjusios atsargos. Dėl to šilumos tiekėjai vasarą aktyviai pirko kurą naujam sezonui, o išaugusi paklausa papildomai kėlė kainas.

Prie šilumos kainų augimo prisideda ir tai, kad nuo šių metų pradžios centralizuotam šildymui nebetaikoma anksčiau galiojusi 9 proc. PVM lengvata – taikomas standartinis 21 proc. tarifas. LŠTA skaičiavimu, būtent PVM lengvatos panaikinimas 2025–2026 m. sezoną vidutinę galutinę šilumos kainą gyventojams padidino apie 12 proc.

67 proc. gyvenamųjų pastatų Lietuvoje – neefektyvūs

Problema aktuali didelei daliai Lietuvos būsto fondo. APVA duomenimis, 67 proc. visų šalies gyvenamųjų pastatų priklauso D arba žemesnei energinio naudingumo klasei, kurie ir generuoja didžiausias šildymo sąnaudas bei sąskaitas.

Tuo metu renovuotų daugiabučių rezultatai rodo, kad energijos poreikį galima reikšmingai sumažinti.

LEA komunikacijos vadovės Vidos Černiauskienės teigimu, energetiškai efektyvus pastatas negali apsaugoti nuo pačios šilumos kainos padidėjimo, tačiau dėl mažesnio šilumos suvartojimo poreikio kainos augimas gyventojo sąskaitą paveikia mažiau – mokama už mažesnį suvartotos energijos kiekį.

Iš 359 2025 m. renovuotų daugiabučių 220 pasiekė B, o trys – A energinio naudingumo klasę. APVA skelbia, kad šių namų gyventojai už šilumą vidutiniškai mokės apie du kartus mažiau nei senos statybos nemodernizuotų namų gyventojai.

Tačiau renovacijos rezultatą lemia ne vien fasado apšiltinimas. „VMG Lignum Systems“ vadovas Justinas Bortkevičius atkreipia dėmesį, kad energijos sutaupymą lemia visas sprendinių kompleksas – sienų šiluminės savybės, pastato sandarumas, langai, stogas, šildymo ir vėdinimo sistemos bei pastato eksploatacija.

„Skydinės renovacijos atveju siekiama ne tik apšiltinti sienas, bet ir sumažinti šilumos nuostolius bei užtikrinti konstrukcijų sandarumą. Tam svarbios ir tinkamai užsandarintos skydų jungtys, ir langai, ir kiti pastato elementai“, – teigia J. Bortkevičius.

Jo teigimu, svarbu vertinti visą pastatą, o ne vieną renovacijos sprendinį. Pavyzdžiui, renovuojant Tuskulėnų g. 6 esantį projektą, numatyta pakeisti 65 langus. Tai leis mažinti šilumos nuostolius ne tik per sienas, bet ir per langus.

„Energinė klasė yra svarbus pastato rodiklis, tačiau ji nėra konkrečios mėnesio sąskaitos pažadas. Du vienodos klasės butai gali turėti skirtingas sąskaitas dėl vietos pastate, temperatūros ir vartojimo režimo. Vis dėlto energiškai efektyvesniam pastatui palyginamomis sąlygomis neabejotinai reikia mažiau šilumos“, – teigia J. Bortkevičius.

Mažesnės sąskaitos – ne vienintelis renovacijos privalumas

Skydinės renovacijos sistemų kūrėjų teigimu, augančios sąskaitos neabejotinai sugrąžina renovaciją į gyventojų darbotvarkę. Visgi esminis klausimas yra ne tik tai, kiek kainuoja viena kilovatvalandė, bet ir kiek jų pastatui reikia.

„Energijos kainos svyruoja, o pastato energijos poreikį galima mažinti ilgalaikiais techniniais sprendiniais“, – teigia J. Bortkevičius.

Jo teigimu, gyventojams svarbu ne tik būsimos sąskaitos, bet ir tai, kaip renovacijos darbai paveiks jų kasdienybę – kiek laiko jie truks, kiek bus nepatogumų ir kaip bus organizuojami darbai.

„Pavyzdžiui, Tuskulėnų g. 6 fasado šiltinimo darbus planuojama atlikti per maždaug du mėnesius. Kadangi skydai iš anksto pagaminami gamykloje, statybvietėje lieka mažiau darbų, o tai reiškia trumpesnius nepatogumus gyventojams“, – sako J. Bortkevičius.

Prokuratūros pateiktais duomenimis, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas 1980 metais gimusiam Jonavos gyventojui skirti suėmimą trims mėnesiams. Suėmimo prašoma manant, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdyti procesui.

Vyrui pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą - dėl pasikėsinimo nužudyti asmenį dėl jo tarnybos ar profesijos vykdymo.

Už šią nusikalstamą veiką įstatymas numato itin griežtą baudžiamąją atsakomybę - laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Prokuratūros teigimu, šiuo metu atliekami būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami ir vertinami tyrimui reikšmingi duomenys, siekiant nustatyti visas incidento aplinkybes. Taip pat tikslinami duomenys apie įvykio metu panaudotą ginklą, į portalo užklausą atsakė LR prokuratūra.

,,Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad vyras tokiais savo veiksmais pasikėsino nužudyti valstybės tarnautoją – policijos pareigūną – dėl jo atliekamų tarnybos pareigų", - rašoma prokuratūros pranešime spaudai.

Dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo detalesnė informacija kol kas neteikiama.

Primename, kad incidentas Jonavoje įvyko birželio 13-osios vakarą. Policijos duomenimis, gavus pranešimą apie galimai neblaivų vyrą, besilaužiantį į giminaitės butą, į įvykio vietą atvykę Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai prie Chemikų gatvėje esančio namo pamatė ieškomą asmenį. Įtariama, kad vyras, rankoje laikydamas į revolverį panašų daiktą, pradėjo šaudyti pareigūnų pusėn.

Per incidentą žmonės nenukentėjo, tačiau, pirminiais duomenimis, buvo apgadintas tarnybinis automobilis „VW Transporter“. Įtariamasis po įvykio pasišalino, tačiau birželio 14-osios naktį buvo sulaikytas viename Chemikų gatvės bute. Sulaikymo metu jam nustatytas 1,31 promilės girtumas. Vyras uždarytas į areštinę. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Atnaujinta 17 val.: Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja prokuroro prašymą tenkino ir įtariamajam skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą – 3 mėnesių laikotarpiui.

„Skvero alėja“ – gyvenamųjų namų kvartalas įsikūręs pačiame Jonavos miesto centriniame parke, Kalnų gatvėje – tai viena žaliausių ir ramiausių miesto vietų. Šis projektas išsiskiria tuo, jog gyventojai gyvens atnaujinto Ramybės skvero teritorijoje – erdvėje, kuri buvo kruopščiai pertvarkyta siekiant sukurti harmoningą aplinką visiems gyvenantiems Jonavoje. Skvere įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, pusiau įgilintas amfiteatras, fontanas ir kitos erdvės miestiečiams.

Architektūra, atliepianti šiuolaikinius poreikius

„Skvero alėja“ projektas pasižymi ne tik modernia architektūra ir aukšta kokybe, bet ir unikalia vieta. Vienas iš šio projekto vystytojų O. Karalius teigia, jog pamatę šią lokaciją Jonavoje iš karto joje įžvelgė potencialą puikiam projektui: „Su partneriai gavę galimybę įsigyti šį sklypą nė minutės nesudvejojome – galimybė gyventi vidury parko miesto centre, Kaune tai prilygtų statyboms vidury ąžuolyno parko, mano nuomone ši lokacija yra vienareikšmiškai geriausia Jonavos mieste”. Projekto vystytojai įkvėpti Kauno miesto plėtros ir naujos architektūros nusprendė sukurti galimybę tokį kvartalą pasiūlyti ir Jonavos miesto gyventojams.

Vienintelis naujas projektas miesto centre

Kalbant apie projekto unikalumą būtina paminėti, jog tai vienintelis naujas gyvenamosios paskirties projektas Jonavos miesto centre. Nors Jonava plečiasi ir atsiranda vystytojų statančių naujas gyvenvietes - visos jos yra toliau nuo miesto centro arba Jonavos rajone, o būtent Skvero alėjos gyventojai gaus unikalią galimybę gyventi pačiame miesto centre gamtos apsuptyje! Gyventojai čia galės mėgautis ramybe, gamta ir tuo pačiu turėti visus miesto patogumus pasiekiamus ranka. Projekto vieta užtikrina patogų susisiekimą su miesto centru, švietimo įstaigomis, prekybos centrais. Įsikūrę čia vos išėję iš namų atsidursite puikiai išvystytame ir prižiūrimame parke, o rytais gerdami kavą terasoje galėsite matyti savo vaikus žaidžiančius parko aikštelėje!

Kokybė ir inovatyvūs sprendiniai

Skvero alėjos projektas pasižymi ne tik aukščiausia kokybe ir A++ standartu, klinkerio  fasadu, bet ir inovatyviais sprendimais. Didelės erdvės jausmą namuose sukurs 3-5 metrų lubos, o išmanios spynos su pirštų antspaudais bei durų akutės su vaizdu ir skambučio funkcija užtikrins, jog visuomet matytumėte kas vyksta už Jūsų namų durų. Generalinis projekto rangovas  „Genranga“ užtikrina darbų kokybę ir laiku atliktus darbus ,o kaip pats rangos darbus vykdančios įmonės direktorius N. Murauskas teigia “Esu įsitikinęs, kad žmonės, kurie gyvena tokiame mieste kaip Kaunas, atvykę apžiūrėti  šio projekto tikrai liks nustebę, kaip skiriasi vertė, apimanti lokaciją ir projekto sprendinius, kurią už tokią sumą gautų didmiestyje, lyginant su Skvero alėjos projektu.“

„Šiais pakeitimais siekiame užtikrinti, kad būtinosios atliekų tvarkymo sąnaudos būtų aiškiai ir pagrįstai įvertintos, o pastoviosios sąnaudos – tinkamai padengtos. Kartu supaprastiname įmonėms taikomus apskaitos reikalavimus ir diegiame rūšiavimą skatinančią atliekų tvarkymo kainodarą“, – sako VERT pirmininko pavaduotojas Matas Taparauskas.

Atnaujinta regioninės kainos pastoviosios ir kintamosios dedamųjų nustatymo tvarka. Pastovioji regioninės kainos dedamoji nebesiejama su atliekų kiekiu – pastoviosios regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) sąnaudos regiono savivaldybėms bus paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių. Kintamoji kainos dedamoji bus siejama su priimtų sutvarkyti atliekų kiekiu.

Pakeitimais numatyta galimybė diferencijuoti mišrių ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų tvarkymo kainas. Savivaldybės galės pasirinkti, ar taikyti bendrą VERT nustatytą kintamąją kainos dedamąją, ar atskiras dedamąsias rūšiuotoms ir mišrioms atliekoms. Taikant diferencijuotą kainodarą, kintamoji dedamoji rūšiuotoms atliekoms sudarytų 70 proc. bendros kintamosios dedamosios dydžio. Toks diferencijavimas skirtas sukurti ekonominę paskatą rūšiuoti atliekas ir skatinti savivaldybes plėtoti rūšiavimo infrastruktūrą.

VERT taip pat patikslino, kokios atliekų tvarkymo įmonių sąnaudos gali būti priskiriamos reguliuojamai veiklai ir įtraukiamos į regioninę kainą. Kartu supaprastinta atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių sąnaudų paskirstymo tvarka – atsisakoma verslo vienetų formavimo pagal atliekų rūšis ir išskiriami du reguliuojamos ir nereguliuojamos veiklos verslo vienetai.

Metodikoje taip pat numatyta lyginti faktiškai gautas pajamas su regioninėje kainoje įvertintomis sąnaudomis ir vertinti veiklos efektyvumą. Šis mechanizmas leis VERT įvertinti faktiškai gautų pajamų ir regioninėje kainoje įvertintų sąnaudų santykį bei veiklos efektyvumą. 

VERT inf.

Tokį pat prašymą Seimo narys Kęstutis Masiulis buvo pateikęs ir buvusiam ministrui Jaroslavui Narkevičiui prieš dvejus metus, tąkart ministras nebuvo apsisprendęs. Anot Seimo nario K. Masiulio, Lietuvos kelio ženklų dizainas per 30 laisvos Lietuvos metų mažai keitėsi ir yra beveik toks pat, kaip buvo naudojamas Sovietų Sąjungoje.

„Ministras Narkevičius žadėjo tartis su specialistais, diskutuoti, bet baigėsi jo kadencija ir sprendimai nebuvo priimti. Šiandien toks kelio ženklų dizainas vis dar yra naudojamas Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane ir kitur. Simboliškai vis dar esame buvusios SSRS įtakos zonoje. Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse kelio ženklinimo dizainas pastebimai skiriasi nuo lietuviško. Jeigu jau esame Vakarų pasaulio dalis, neturėtume išlaikyti ir simbolinių, vaizdinių sąsajų su SSRS“, – svarstė parlamentaras.

Seimo narys K. Masiulis teigia, jog tarptautinės sutartys numato, kad kelio ženklų reikšmė visame pasaulyje turi būti suprantama, bet dizainą pasirenka kiekviena šalis. Anot jo, naujo dizaino sukūrimas ir ženklų keitimas nebūtų brangus, kaip teigia kritikai.

„Ženklai galėtų būti keičiami tik tuomet, kai jie nusidėvi, kai ateina laikas juos atnaujinti, kai vykdoma kelio rekonstrukcija, keičiamas eismo organizavimas. Nebūtina tai daryti vienu ypu. Per dešimtmetį visas kelių simbolių vaizdas pasikeistų iš esmės. Esame laisvi spręsti dėl savo šalies reikalų, todėl esame laisvi apsispręsti ir dėl kelio ženklų. Ar liekame posovietinėje simbolių erdvėje, ar sukaupsime jėgų būti savarankiški?“ – teigė K. Masiulis.

Metalinis kelio ženklas tarnauja apie 10 metų, vėliau jį būtina keisti dėl nusidėvėjimo.

lrs.lt inf. 

Pasak jonavietės, iki šiol šiuos dokumentus buvo galima perduoti treneriui, o dabar tėvams reikia atsisiųsti programėlę, užregistruoti joje vaiką, suvesti prašomus duomenis ir įkelti sveikatos pažymėjimą. Moteris teigė, kad tokie papildomi veiksmai ne visiems tėvams yra patogūs, ypač tiems, kurie daugiausia naudojasi telefonu skambučiams ir žinutėms, o ne įvairioms elektroninėms sistemoms.

Jonavietei kilo ir kitas klausimas - ar toks reikalavimas kyla iš teisės aktų, ar tai yra paties Sporto centro pasirinkta tvarka. Mat Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo reglamentuojamas sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimas, „Stats4sport“ platformos nemini.

Redakcija kreipėsi į Jonavos sporto centrą, prašydama paaiškinti, kodėl pasikeitė dokumentų pateikimo tvarka, kiek šeimų ji paliečia ir ar naujoji sistema iš tiesų palengvina Sporto centro darbuotojų darbą.

Vienoje sistemoje - daugiau informacijos

Jonavos sporto centro direktorė Jūratė Stanislovaitienė teigia, kad nuo 2026-2027 mokslo metų pradėta naudoti „Stats4sport“ platforma pasirinkta siekiant skaitmenizuoti Sporto centro veiklos procesus ir su sportiniu ugdymu susijusią informaciją administruoti vienoje sistemoje.

„„Stats4sport“ nėra skirta vien sveikatos pažymoms pateikti. Sistemoje tėvai gali matyti savo vaiko treniruočių ir renginių kalendorių, lankomumą, patvirtinti dalyvavimą ar nedalyvavimą renginiuose, pasirašyti elektronines sutartis ir kitus dokumentus, pateikti sveikatos pažymas bei naudotis vidine komunikacijos funkcija“, - aiškino direktorė.

Pasak jos, pagrindinis pokytis yra ne darbuotojų funkcijų perdavimas tėvams, o perėjimas nuo dalies popierinių ir atskirai administruojamų procesų prie vieningos elektroninės sistemos.

„Tėvams kartu suteikiama galimybė tiesiogiai matyti ir valdyti su savo nepilnamečiu vaiku susijusią informaciją“, - teigė J. Stanislovaitienė.

Direktorė taip pat nurodė, kad 2026-2027 mokslo metais metinį „Stats4sport“ platformos mokestį už Sporto centro sportininkus apmoka pats Jonavos sporto centras.

Nauja tvarka paliečia daugiau kaip 500 vaikų

Šiuo metu Jonavos sporto centre sportuoja daugiau kaip 500 nepilnamečių.

Sporto centro teigimu, „Stats4sport“ naudojama visų Centro sportininkų administravimui, todėl visų nepilnamečių vaikų tėvai ar kiti teisėti atstovai turi pateikti galiojančias sveikatos pažymas per šią sistemą.

„Ši tvarka taikoma visiems nepilnamečiams sportininkams vienodai, nepriklausomai nuo jų lankomos sporto šakos“, - nurodė Sporto centro direktorė.

Ar administracinė našta perkelta tėvams?

Būtent tai buvo vienas pagrindinių, sportuojančio paauglio mamos klausimų. Tačiau Sporto centras teigia, kad naujoji tvarka darbuotojų administracinės naštos nesumažino.

„Darbuotojas administruoja „Stats4sport“ sistemą, registruoja gaunamus prašymus, prižiūri sportininkų duomenis, administruoja sutartis ir kitą su sportiniu ugdymu susijusią informaciją“, - teigė J. Stanislovaitienė.

Anot jos, anksčiau buvo teikiami popieriniai prašymai, rengiamos, spausdinamos ir pasirašomos popierinės sutartys, o dabar šie procesai vyksta elektroniniu būdu.

„Taip mažinamas spausdinamų dokumentų ir sunaudojamo popieriaus kiekis, tausojami ištekliai, o dokumentai bei su sportininku susijusi informacija administruojami vienoje sistemoje“, - aiškino direktorė.

Vis dėlto sveikatos pažymų atveju pasikeitimas tėvams yra gana konkretus. Anksčiau popierinę pažymą jie perduodavo treneriui, o dabar dokumentą turi pateikti elektroniniu būdu per „Stats4sport“.

Sporto centras pabrėžia, kad ir anksčiau už vaiko sveikatos patikrą bei galiojančios sveikatos pažymos pateikimą buvo atsakingi tėvai.

„Pasikeitė jos pateikimo būdas - vietoje popierinės pažymos perdavimo treneriui ji pateikiama elektroniniu būdu „Stats4sport“ sistemoje“, - sakė J. Stanislovaitienė.

Teisės aktas „Stats4sport“ nenurodo

Redakcija Sporto centro taip pat klausė, ar SAM 2026 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. V-635 numato tėvams pareigą sveikatos pažymą kelti būtent į „Stats4sport“.

Sporto centras patvirtino, kad toks reikalavimas pačiame įsakyme nenustatytas.

„SAM įsakymas Nr. V-635 nenustato pareigos naudotis konkrečia „Stats4sport“ platforma. Šiuo teisės aktu reglamentuojama sveikatos tikrinimo ir sveikatos pažymėjimo pateikimo tvarka, o „Stats4sport“ yra Jonavos sporto centro pasirinkta sportininkų administravimo priemonė“, - atsakė direktorė.

Pasak jos, sveikatos pažymos pateikimas per „Stats4sport“ yra Sporto centro pasirinktos vieningos administravimo sistemos funkcija.

„Taigi svarbu atskirti teisės aktuose nustatytus sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo reikalavimus ir Jonavos sporto centro pasirinktą techninį bei organizacinį būdą šiai informacijai administruoti“, - pabrėžė J. Stanislovaitienė.

Tėvams, kuriems kyla sunkumų, žadama pagalba

Sporto centras taip pat nurodo, kad supranta, jog daliai tėvų naudojimasis nauja sistema gali kelti techninių sunkumų.

„Pradėjus naudoti naują sistemą tėvams buvo pateikta informacija ir programėlės naudojimo instrukcija. Suprantame, kad pradėjus naudotis nauja elektronine sistema daliai žmonių gali kilti techninių klausimų ar sunkumų, todėl tokiais atvejais tėvai gali kreiptis į Jonavos sporto centrą ir jiems suteikiama reikalinga pagalba“, - teigė direktorė.

Jeigu dėl objektyvių techninių priežasčių tėvai negali savarankiškai pateikti sveikatos pažymos per „Stats4sport“, jų situacijos, pasak Sporto centro, sprendžiamos individualiai.

Sporto centras taip pat akcentuoja, kad sistemoje tėvai gauna priminimą apie artėjančią vaiko sveikatos pažymos galiojimo pabaigą, o galiojanti pažyma yra pasiekiama treneriui.

„Tai leidžia iš anksto pasirūpinti vaiko sveikatos patikra ir naujos pažymos pateikimu“, - sakė J. Stanislovaitienė.

Anot jos, naujos sistemos tikslas nėra apsunkinti tėvus papildomomis procedūromis.

„Siekiame skaitmenizuoti Sporto centro veiklą, mažinti popierinių dokumentų kiekį ir turėti vieną aiškią informacinę erdvę, kurioje būtų administruojama su sportininko ugdymu susijusi informacija bei vyktų komunikacija tarp Sporto centro, trenerių ir sportininkų tėvų“, - teigė Jonavos sporto centro direktorė.

Dalyvavimas tarptautiniuose  ,,eTwinning” projektuose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams suteikia galimybę mokytis per patirtį, bendradarbiauti, bendrauti ir pažinti kitų šalių kultūras bei tradicijas. Tokia veikla skatina mokinių socialinius ir komunikacinius gebėjimus, saviraišką, kūrybiškumą ir norą įsitraukti į bendrą veiklą. Tarptautinis bendradarbiavimas padeda mažinti socialinę atskirtį ir sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui būti aktyviu bendruomenės nariu, nepaisant jo gebėjimų ar individualių ugdymosi poreikių.  

Mokytojams dalyvavimas „eTwinning“ projektuose suteikia galimybę keistis gerąja pedagogine patirtimi su kolegomis iš kitų Europos šalių, susipažinti su naujais ugdymo metodais ir pritaikyti juos specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymui. Projektinė veikla skatina mokytojų profesinį tobulėjimą, kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir skaitmeninių kompetencijų stiprinimą. Ypač vertinga galimybė kartu ieškoti sprendimų, kaip ugdymą padaryti įtraukesnį, patrauklesnį ir prieinamesnį skirtingų gebėjimų mokiniams. 

,,eTwinning” projektai taip pat stiprina visos mokyklos bendruomenės tarptautiškumą, skatina atvirumą naujoms idėjoms ir kuria pozityvią, bendradarbiavimu bei pagarba grįstą ugdymo aplinką. Todėl dalyvavimas tarptautiniuose projektuose yra prasminga galimybė tiek mokiniams, tiek mokytojams augti, mokytis vieniems iš kitų ir kartu kurti įtraukesnę mokyklą. 

Rugsėjo 30 d. Kaune, Lietuvos krepšinio namuose, vykusioje nacionalinių eTwinning apdovanojimų šventėje dalyvavo mūsų įstaigos socialinių įgūdžių ugdymo klasės mokytoja Rūta Budrevičienė ir jai įteiktas Nacionalinis kokybės ženklelis. Džiaugiamės mokytojos darbo įvertinimu ir tikimės, kad tai bus paskata priimti naujus iššūkius ir dalyvauti kituose projektuose.  

Aldona Balutienė, 2019–2023 m. eidama Jonavos rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jos, kaip tarybos narės, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindama galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie kuro ir automobilio plovyklos išlaidas. Tokiu būdu A. Balutienė Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 4 342 eurų turtinę žalą. Jai pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Liudas Mediekša, 2019–2023 m. eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip tarybos nario, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu L. Mediekša Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 20 808 eurų turtinę žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Visą aktualiausią informaciją apie STT atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo rasite čia.

Bendras Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Prokuratūros pranešimas

Papildomą neapibrėžtumą įnešė D. Trumpo pareiškimas, kad jis svarsto uždaryti dyzelio eksportą iš JAV. Tikimybė, kad taip įvyks, pakankamai didelė, kadangi per JAV vidurio kadencijos rinkimų kampaniją aukštos degalų kainos tapo svarbiu politiniu klausimu. Frazė, kad rinkimuose „svarbiausia – ekonomika, kvaily“, JAV, ypač šios administracijos, yra gerai suprantama.

Tokiu atveju dyzelino kaina peršoktų 2,5 euro ribą. Ilgiau užsitęsęs šokas reikštų ne tik brangesnį kurą, bet ir didesnę infliaciją, brangesnius pinigus bei lėtesnį ekonomikos augimą. Visgi ką tai reiškia šeimų išlaidoms?

Kiek kuro kainų šuolis kainuoja šeimai?

Vidutinės namų ūkio disponuojamosios pajamos siekia maždaug 2 000 eurų per mėnesį. Iš jų transportui vidutiniškai skiriame apie 310 eurų, o konkrečiai kurui – maždaug 200 eurų.

Nuo metų pradžios vidutinė dyzelio kaina išaugo nuo 1,53 iki maždaug 2,25 euro, arba 47 proc. Jei šeima nekeičia savo kuro vartojimo įpročių – važiuoja tiek pat, greičio nemažina, nepersėda į viešąjį transportą, – jos kuro išlaidos jau dabar padidėjo papildomais 94 eurais per mėnesį. Pastaraisiais metais mėnesinės namų ūkių pajamos išaugo maždaug 140 eurų, todėl, vertinant vien kuro išlaidų augimą, vidutiniškai įperkamumas nesumažėjo.

Vidurkiai neparodo visos realybės

Bet vidurkiai dažnai maskuoja labai nevienodą situaciją. Realioje ekonomikoje pajamų augimas pasiskirsto netolygiai, t. y. vieniems atlyginimai kyla sparčiai, kitiems – ne. Todėl dalis visuomenės, ypač regionuose, pagrįstai jaučia prastėjančią situaciją.

Tačiau ekonomikoje visada yra ryšys tarp kainos ir vartojimo. Namų ūkiai gali rinktis alternatyvas ir mažinti vartojimą. Visgi tos alternatyvos yra prieinamesnės didmiesčiuose. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gyvena beveik 40 proc. visų Lietuvos gyventojų, jie, reaguodami į augančias degalų kainas, gali rinktis viešąjį transportą, ir tą jau matome bendroje degalų vartojimo statistikoje.

Brangstant kurui, keičiasi vartojimas

Gegužės mėnesį, per ankstesnį kainų piką, dyzelio suvartojimas buvo maždaug 10 proc. mažesnis nei prieš metus. Rugsėjo duomenų dar neturime, tačiau tikėtina, kad aukštesnės kainos vartojimą vėl mažins.

Kas gali paaiškinti bent dalį šio kritimo? Gyventojai skaičiuoja. Pamatę aukštas degalų kainas, renkasi mažiau važiuoti, dažniau naudotis viešuoju transportu, taupesnį automobilį ar elektromobilį. Aukštų naftos kainų kontekste elektromobilis nebėra pasirenkamas vien dėl „žalumo“. Namų ūkis, kuris prieš kainų šoką degalams išleisdavo apie 200 eurų per mėnesį, šiandien tam pačiam kiekiui išleidžia apie 294 eurus. Nuvažiuodamas analogišką atstumą elektromobiliu elektrai išleistų apie 90 eurų – tai būtų daugiau nei 200 eurų mažiau per mėnesį, o turint saulės elektrinę – dar mažiau.

Žinoma, tai nėra sprendimas visiems. Automobilio įsigijimas yra didelė investicija, regionuose vis dar trūksta įkrovimo infrastruktūros, svarbūs ir elektros tinklo pajėgumai. Tačiau pokytis jau vyksta. EV ir įkraunamų hibridų skaičius Lietuvos keliuose šiemet išaugo maždaug 15 tūkst., arba apie trečdalį, nors jie vis dar tesudaro apie 3,5 proc. aktyvaus automobilių parko.

Kadangi dyzelinui taikomas 21 proc. PVM tarifas, kylant kainai didėja ir valstybės PVM surinkimas. Dyzelinui pabrangus nuo 1,53 iki 2,25 euro, valstybei už kiekvieną litrą sumokame maždaug 12,5 ct daugiau PVM. Tuo tarpu akcizas priklauso nuo parduodamo degalų kiekio, o ne nuo jų kainos, todėl mažėjant vartojimui mažėja ir akcizo pajamos į biudžetą.

Mažinti mokesčius ar investuoti į atsparumą?

Politikams natūraliai kyla noras reaguoti į krizę, kurią dauguma asmeniškai jaučiame. Paprasčiausias sprendimas – kaip padarė latviai – sumažinti degalų mokesčius. Dalinė kompensacija mažinant akcizus galima ir svarstytina, tačiau tai siųstų signalą rinkai, kad „negalvokite apie vartojimo efektyvumą“. O apie jį galvoti verta.

Tikslingiausias šių papildomų PVM pajamų panaudojimas yra padaryti taip, kad kitas naftos kainų šokas Lietuvos gyventojams ir verslui būtų juntamas mažiau – paspartinti pramonės, transporto įmonių ir gyventojų elektrifikaciją.

Be to, tikslinga investuoti į projektus, kurie didina elektros pasiūlą ir tinklo pajėgumus Lietuvoje. Trumpuoju laikotarpiu šalia to galima naudoti ir tokias priemones, kaip Prezidento siūlomas elektros kainos kreditas energijai imlioms įmonėms – dalį elektros infrastruktūros kaštų sumokėti vėliau, kai energetinė situacija bus palankesnė. Tačiau ilgalaikis atsakymas turi būti didesnė elektrifikacija ir mažesnės elektros kainos.

Elektros kaina tampa konkurencingumo klausimu

Elektra Lietuvos įmonėms šiuo metu pigesnė už ES vidurkį, tačiau du kartus brangesnė nei Kinijoje ir beveik tris kartus – nei JAV. Tai kenkia mūsų konkurencingumui ir elektrifikacijai.

O būtent šiuo keliu, nepaisant įvairios retorikos, sparčiai juda didžiosios pasaulio ekonomikos, siekdamos mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Kinija jau yra gerokai labiau elektrifikuota nei Lietuva: elektra ten sudaro apie 28 proc. galutinio energijos suvartojimo, ES – 23,4 proc., JAV – 22 proc., o Lietuvoje – vos 16,5 proc.

Kitą naftos šoką turime pasitikti mažiau priklausomi

Jei norime konkurencingesnės pramonės ir mažesnių transporto išlaidų gyventojams, šią krizę turime išnaudoti tam, kad kitą kartą nuo pasaulinės naftos kainos priklausytume mažiau.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Norime pasidžiaugti, jog Jonavos kūno kultūros ir sporto centro auklėtinis Einoras Sinkevičius svorio kategorijoje iki 63,5 kg iškovojo sidabro medalį. Dėkojame Einorui Sinkevičiui bei jo treneriui Ramūnui Kulbiui už sėkmingą atstovavimą ir Jonavos miesto garsinimą. 

JKKSC informacija

Pavojus, tykantis ore

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai nurodo, kad tymai yra per orą plintanti užkrečiamoji liga, sukeliama virusų. Tiesa, ji gali plisti ir per kvėpavimo takų išskyromis užterštas rankas ar kitus aplinkoje esančius daiktus. Vaikų terapeutas Darius Varaškevičius įspėja, kad tai yra pati lakiausia virusinė liga, net keturis kartus lakesnė nei, pavyzdžiui, vėjaraupiai.

Didžiausi šaltiniai, kuriuose galima nesunkiai užsikrėsti šia klastinga liga, plyti uždaruose dideliuose žmonių kolektyvuose, tokiuose kaip mokyklos, darželiai. „Mūsų migracija didelė, keliaujame po skirtingus žemynus. Kartu keliauja ir ligos. Visi matėme, kas nutiko su COVID-19 infekcija. Juk viskas prasidėjo tolimojoje Kinijoje, o išplito pasaulyje. Praėjusiais metais pusė visų sirgusių tymais pacientų Europoje buvo Ukrainoje. Šioje šalyje šiuo metu yra didžiuliai tymų židiniai. Prasidėjus karo veiksmams, skiepijimo apimtys ten sumažėjo drastiškai, tačiau žmonės vis tiek keliauja. Kartu su jais keliauja ir ligos“, – pasakoja LSMU Kauno ligoninės Vaikų skubios pagalbos ir konsultacijų centro vadovas.

Nuo 2021 metų balandžio iki 2022-ųjų balandžio fiksuotas 21 didesnis tymų protrūkis, dauguma – Afrikoje ir Viduržemio jūros rytiniame regione. Neatmestina, kad tikrieji skaičiai yra daug didesni. Didžiausių protrūkių būta Somalyje, Jemene, Nigerijoje, Afganistane ir Etiopijoje.

NVSC dirbantys medicinos specialistai įvardija, kad tymai yra sezoniška infekcinė liga, dažniausiai pasireiškianti vėlyvojo rudens ir ankstyvojo pavasario sezonais. Tačiau vis dažniau pastebima išimčių, kada sergantys asmenys yra hospitalizuojami ir šiltuoju metų laiku. Didžiausia rizika susirgti yra visiškai neskiepytiems, skiepytiems tik viena vakcinos doze ir dar nesirgusiems asmenims: iki vienerių metų amžiaus vaikams, lėtinėmis, onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms.

Klaidinantys simptomai

Pavadinti šią ligą klastinga būtų teisinga. Kaip nurodo ilgus metus su vaikų infekcinėmis ligomis dirbantis terapeutas D.Varaškevičius, vidutinis tymų inkubacinis laikotarpis yra net 10 dienų, tačiau pirmieji simptomai gali atsirasti ir tik po 20-21 dienos nuo užsikrėtimo. Visu tuo laikotarpius žmogus, net ir nieko nejausdamas, jau platina ligą. Tymus jis gali platinti ir nuo simptomų išnykimo praėjus keturioms dienoms. Problema ir ta, kad tymai neturi jokio specifinio gydymo, tik simptominį.

„Specifinio gydymo, deja, nėra, todėl galimos ir pasitaiko rimtos, sudėtingos komplikacijos, tokios kaip plaučių uždegimas, encefalitas, vidurinės ausies uždegimas, dažnai itin sunkių formų. Neatsiejami nuo tymų yra akių pažeidimai, konjunktyvitas, kuris gali būti labai stiprus, gali sutrikti rega. Mirties atvejai taip pat yra galimi, jų pasitaiko“, – komentuoja LSMU Kauno ligoninės Vaikų skubios pagalbos ir konsultacijų centro vadovas. NVSC ekspertai papildo, kad tymai gali sukelti ir priešlaikinį gimdymą bei kitas komplikacijas nėščiosioms.

D.Varaškevičius taip pat pažymi, kad pajutus karščiavimo simptomus, skubėti tiesiu taikymu pas šeimos gydytoją ar į ligoninės priimamąjį nerekomenduojama. Priežastis paprasta: ten nėra izoliacinių palatų, todėl tymai būtų platinami ir kitiems. Todėl tokiu atveju pirmiausiai reikia su gydytoju bendrauti telefonu, klausytis jo nurodymų ir pagal šiuos imtis veiksmų.

Atpažinti tymus galima ir pagal atsirandančius bėrimus. Šie atrodo kaip mažos, susiliejančios rausvos dėmelės, nepasižyminčios niežėjimu. Jos pirmiausiai atsiranda veido srityje, už ausų, vėliau plinta visu kūnu žemyn. Toks bėrimas gali laikytis iki 7-8 dienų. Medikas pažymi, kad tokių bėrimų nereikia tepti jokiomis priemonėmis.

Apsauga – tik skiepai

Kalbinti specialistai vieningi – nesant specifinio gydymo, gresiant rimtoms komplikacijoms ir net mirčiai, vienintelė apsauga nuo tymų yra skiepai. Deja, tendencijos neraminančios: vis dažniau jauni, pirmagimių susilaukę tėvai abejoja vakcinų nauda, renkasi neskiepyti atžalų, taip keldami pavojų ne tik jiems bei sau, tačiau ir aplinkiniams.

„Lietuvoje ryškėja problema, kad skiepijimo nuo tymų apimtys, ypač po COVID-19 pasaulinės pandemijos sparčiai mažėja. Jau turime pakankamai nemenką visuomenės dalį, jauno amžiaus vaikus, kurie yra neskiepyti. Mokslininkų įrodyta, kad nekiltų protrūkiai, turi būti paskiepyta ne mažiau kaip 95 proc. populiacijos. Didelė bėda, kad kai kuriose mūsų šalies apskrityse skiepijimo apimtis turime mažesnes nei 90 proc. Jau esame turėję nemenką protrūkį Kaune prieš beveik aštuonerius metus. Tymais sirgo neskiepyti ir skiepyti tik viena vakcinos doze asmenys, kurių imunitetas buvo nusilpęs. Neramina tai, kad tendencijos pranašauja dar ne vieną tokį protrūkį“, – nuogąstavimais dalijasi D.Varaškevičius.

Specialistas prisipažįsta, kad dabar jau suaugusias savo atžalas skiepijo visomis privalomomis pagal skiepų kalendorių vakcinomis. Kad nepritrūktų aiškumo, jis konsultavosi su infektologais. Tokį pavyzdį nori pateikti ir skiepų nauda abejojantiems – pasikalbėti su gydytojais, kurie specializuojasi gydant infekcines ir virusines ligas bei užsiima jų prevencija. Patyrusių specialistų žinios ir patirtis leis ne tik geriau suprasti situaciją, bet ir priimti saugesnius sau, artimiesiems bei aplinkai sprendimus.

Verta žinoti:

Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu, vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės. Tai ryškus bėrimas raudonomis dėmelėmis, kurio neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3-4 ligos dieną, prasideda veido srityje, už ausų, vėliau jis „leidžiasi žemyn“ ir išlieka 4-7 dienas;

Užsikrėsti tymais galima per 15 min. ir daugiau, jeigu bendraujama artimai (veidas į veidą) arba būnama toje pačioje patalpoje. 

Lietuvoje vaikai nuo tymų pradėti skiepyti tik 1964 m. Tuo metu skiepijimas vyko tik viena vakcinos doze. Nuo 1988 m. pridėta antroji vakcinos dozė;

Šiuo metu pagal skiepų kalendorių vaikai yra skiepijami nuo tymų kombinuotomis tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcinomis.

Tai įdomu

Siekdama išsiaiškinti, kokios priežastys sulaiko dalį Lietuvos gyventojų nuo skiepijimo, Sveikatos apsaugos ministerija pernai inicijavo gyventojų apklausą.

Dauguma respondentų nurodė tokias priežastis, kodėl atsisako skiepyti savo vaikus:

dėl galimo šalutinio skiepų poveikio (56 proc.);

trūksta patikimos informacijos apie vakcinas (48 proc.);

netiki vakcinų veiksmingumu (39 proc.).

Pagrindiniai motyvai, galintys paskatinti gyventojus priimti sprendimą skiepyti savo vaikus:

šeimos gydytojo aktyvesnis paskatinimas (59 proc.);

moksliškai pagrįstos informacijos apie vakcinų saugumą ir veiksmingumą aktyvesnis platinimas internete (59 proc.).

Pagal tyrimo rezultatus, trys ketvirtadaliai (77 proc.) respondentų informaciją apie skiepus gauna iš sveikatos priežiūros specialistų, 27 proc. – iš interneto portalų, 23 proc. – iš draugų, šeimos.

Apie 8 proc. mažamečius vaikus (iki 7 metų amžiaus) auginančių tėvų savo vaikų neskiepijo ir neketina to daryti arba priėmė skirtingus sprendimus dėl skirtingų vaikų.

,,Lietuvos sveikata" inf. 

Kada bus įjungtas šildymas? 

Kada konkrečiai šildymas bus pradėtas, priklauso nuo daugiabučio šilumos punkto ir oro sąlygų. 

Jei jūsų daugiabutyje yra modernus ir automatizuotas šilumos punktas, šildymas gali įsijungti automatiškai, kai atvės orai. Tokiu atveju nereikia laukti atskiro savivaldybės sprendimo. Šiuo metu daugiau kaip 85 proc. Lietuvos šilumos punktų yra modernūs ir automatizuoti. 

Jei šilumos punktas nėra modernizuotas, dėl šildymo pradžios ir pabaigos toliau spręs savivaldybė. Savivaldybės taip pat spręs dėl šildymo pradžios ir pabaigos jų nustatytose įstaigose. 

Kodėl keičiasi tvarka? 

Nauja tvarka leidžia šilumą pradėti tiekti tada, kai jos iš tikrųjų reikia. Tai reiškia, kad gyventojams pastatuose su automatizuotais šilumos punktais nereikės laukti savivaldybės sprendimo, jei orai atvės ir atsiras poreikis šildyti. 

Šildymo sezono pradžios ir pabaigos savalaikiškumas yra viena dažniausiai gyventojų įvardijamų centralizuoto šilumos tiekimo problemų. Energetikos ministerijos atliktos gyventojų apklausos duomenimis, šią problemą kaip spręstiną nurodo beveik ketvirtadalis respondentų, o kai kuriose savivaldybėse – daugiau kaip 40 proc. respondentų. 

Energetikos ministerijos inf. 

„Slaugantieji negalią turintį artimą žmogų nėra palikti likimo valiai. Jeigu sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo priežiūra, galima prašyti pagalbos – periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, taip pat – laikino atokvėpio paslaugos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį

Slaugantys negalią turinčius asmenis, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat prižiūrintys negalią turinčius artimuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, yra draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.

Negalią turinčius artimuosius slaugantys ar prižiūrintys tėvai arba globėjai valstybės lėšomis yra draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu tik tuo atveju, jei jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų arba jų pajamos mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga, nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus ir negauna jiems patiems priklausančios socialinio draudimo pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už žmonių su negalia slaugą namuose.

Savarankiškai dirbančių asmenų, slaugančių negalią turintį asmenį, pensijų socialinis draudimas valstybės lėšomis vykdomas tik pasibaigus gautų pajamų deklaravimo terminui ir nustačius, kad šie asmenys neturėjo draudžiamųjų pajamų. Savarankiškai dirbančių asmenų ir asmenų, gaunančių pajamas iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, slaugančių negalią turintį asmenį, draudimas valstybės lėšomis nedarbo socialiniu draudimu vykdomas tik tuo atveju, jeigu šie asmenys nėra privalomai draudžiami nedarbo socialiniu draudimu kitu pagrindu.

Socialinės paslaugos asmenims, prižiūrintiems artimuosius namuose

Asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys ar slaugantys savo negalią turinčius ar senyvo amžiaus artimuosius gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (seniūniją) ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau.

Jiems gali būti suteiktos bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, kai reikia su negalią turinčiu asmeniu saugiau nuvykti į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas, organizuojamas transportas, asmenims, stokojantiems pajamų, gali būti teikiama pagalba maistu, drabužiais, kai reikia daugiau pagalbos  – specialiosios paslaugos, pavyzdžiui, laikinas atokvėpis.

Kai šeima patiria emocinius išgyvenimus, šeimos nariams gali būti pasiūlyta psichosocialinė ar krizių įveikimo pagalba, kurią kartu su socialiniais darbuotojais gali teikti ir psichologai, sielovados darbuotojai.

Kai sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo priežiūra, prižiūrintieji gali prašyti didesnės pagalbos – periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, taip pat laikino atokvėpio paslaugų, kurios teikiamos tam tikram laikui.

Pagalba į namus

Asmenims ar šeimoms, kurie nori ir gali patys namuose prižiūrėti savo negalią turinčius ar senyvo amžiaus artimuosius, gali būti teikiamos socialinės paslaugos į namus.

Pagalba į namus – tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje, apsirūpinti maistu ir kitomis priemonėmis, gaminti maistą, rūpintis asmens higiena ir priežiūra, sumokėti mokesčius, nuvykti į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas, spręsti įvairias problemas, rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, pagal poreikį organizuojamos ir kitos reikalingos paslaugos.

Gaunant tokią paslaugą, artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys šeimos nariai gali eiti į darbą, atlikti visuomeninius įsipareigojimus, turėti laisvo laiko sau ar laikiną atokvėpį.

Pagalba į namus teikiama iki 10 val. per savaitę.

Dienos socialinė globa ir integrali pagalba namuose

Kai asmeniui nepakanka pagalbos į namus, o jo poreikiams tenkinti reikia daugiau paslaugų, tačiau jis vis dar gali gyventi namuose, padedamas artimųjų, jam gali būti teikiama dienos socialinė globa arba integrali pagalba į namus.

Dienos socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu, apimanti informavimą ir konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, maitinimo, asmens higienos paslaugų organizavimą, pagalbą rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kitą reikalingą pagalbą, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų asmeniui reikalingų paslaugų organizavimą.

Integrali pagalba asmens namuose – tai slaugos ir socialinės globos paslaugos, teikiamos asmens namuose, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojant ir artimuosius prižiūrinčius šeimos narius. Integralią pagalbą namuose teikia socialinių paslaugų srities bei asmens sveikatos priežiūros specialistų komanda (socialinis darbuotojas ir jo padėjėjai, slaugytojas ir jo padėjėjai, reabilitacijos specialistas ir kiti specialistai).

Dienos socialinė globa ar integrali pagalba asmens namuose gali būti teikiama nuo 2 iki 10 val. per dieną iki 7 kartų per savaitę.

Dienos socialinė globa taip pat gali būti teikiama ir įstaigoje nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę, t. y. darbo dienomis asmenys vyksta (vežami) į dienos centrą, kuriame praleidžia laiką, ten yra ugdomi, palaikomi ar atkuriami jų socialiniai, kasdienio gyvenimo, darbiniai įgūdžiai, organizuojamas maitinimas, pagal poreikius sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, reikalingos atsižvelgiant į asmens savarankiškumo lygį. Dienos centre asmenys gali būti globojami ištisą parą iki 5 parų per savaitę, gaudami trumpalaikę globą.

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa – tai paslaugos, kuriomis teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba visiškai nesavarankiškam asmeniui.

Ji skiriama asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, visiškas nesavarankiškumas ir jiems būtina nuolatinė priežiūra ir net slauga, kad būtų visiškai užtikrinti asmens poreikiai, o šiems poreikiams patenkinti nepakanka teikiamų paslaugų į namus ar dienos socialinės globos.

Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa viena nuo kitos skiriasi teikimo trukme, periodiškumu ir teikimo vieta.

Trumpalaikė globa socialinės globos įstaigoje asmenims su negalia ar senyvo amžiaus asmenims įprastai teikiama ne mažiau kaip 12 val.  per parą iki 6 mėn. per metus stacionarioje globos įstaigoje arba iki 5 parų per savaitę dienos globos įstaigoje. Ilgalaikės socialinės globos teikimo trukmė – 24 val. per parą daugiau nei 6 mėn., neterminuotai.

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa apima bendrąsias socialines paslaugas, apgyvendinimą, maitinimą, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, atkūrimą (savitvarka, asmens higiena, sveikos gyvensenos įgūdžiai, pagalba tvarkantis su pinigais, įsigyjant prekes, atliekant buitinius darbus, bendraujant, savarankiškai tvarkant patalpas ir pan.), dienos užimtumą, ugdymą ar kitokio laisvalaikio organizavimą, pagalbą rengiantis, maitinantis, prausiantis, skalbiantis ir pan., sveikatos priežiūros paslaugų (slaugos) organizavimą ar teikimą, kitas paslaugas, reikalingas asmeniui pagal jo nesavarankiškumo lygį.

Laikino atokvėpio paslauga

Namuose slaugomų, nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia kartu gyvenantys artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų, pavyzdžiui, komandiruotės, šeimos ar darbo įsipareigojimų, ligos, atostogų, krizinės situacijos ir pan. tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam asmeniui arba jiems reikalingas poilsis, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas, kurios skirtos padėti šeimos nariams derinti asmeninį bei visuomeninį gyvenimą su artimojo slauga ir priežiūra.

Priklausomai nuo artimųjų atokvėpiui reikalingo termino, prižiūrimo asmens individualių poreikių, negalios, ir kitų aplinkybių, gali būti pasirenkamos kelių rūšių laikino atokvėpio paslaugos:

• Laikinas atokvėpis kai prižiūrimam asmeniui teikiamos pagalbos į namus paslaugos;
• Laikinas atokvėpis kai prižiūrimam asmeniui teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa jo namuose ar įstaigoje;

Bendra šių paslaugų trukmė per metus neturi viršyti 720 valandų. Išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai (skyrybos, darbo praradimas, artimojo netektis ir pan.), laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų. Prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamas ir sprendimas dėl jų skyrimo gali būti priimamas vieną kartą per 2 metus.

KAS GALI PRAŠYTI LAIKINO ATOKVĖPIO?

Vaikų su negalia iki 18 m. tėvai, globėjai, rūpintojai, jeigu:

• vaikui nustatytas neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Suaugusio asmens su negalia artimieji, kurie gyvena kartu ir jį prižiūri ar globoja, jeigu:

• darbingo amžiaus asmeniui nustatytas ne didesnis nei 55 proc. darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
• senyvo amžiaus asmeniui nustatytas specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Mokėjimas už socialines paslaugas

Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį – savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pavyzdžiui, į privačius globos namus, nepateikus prašymo savivaldybei, gali tekti mokėti visą paslaugos kainą.

Asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeiminės padėties.

Slaugos paslaugos

Slaugos paslaugas asmenys gali gauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir savo namuose. Visiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia sveiktos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Dėl šių paslaugų reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba asmenį gydančią įstaigą.

Daugiau informacijos: www.kasmanpriklauso.lt

Toks atsargumas geležinkelyje būtinas. Traukinys negali apvažiuoti netikėtai atsiradusios kliūties, o dėl didelės masės jo stabdymo kelias gali būti ilgas. Todėl saugus eismas priklauso ne tik nuo mašinisto reakcijos. Jį užtikrina visa tarpusavyje susijusi sistema – mašinistai, stočių budėtojai, traukinių koordinatoriai, Eismo valdymo centro darbuotojai ir automatinės saugos sistemos. 

Kaip ši sistema veikia, kas priima sprendimą stabdyti traukinį ir kas nutiktų sutrikus pagrindinėms eismo valdymo sistemoms, pasakoja „LTG Infra“ Veiklos koordinavimo ir ekstremalių situacijų vadovas Albertas Karauskas, geležinkelyje dirbantis beveik tris dešimtmečius. 

Profesinį kelią jis pradėjo Panerių stotyje ratstabdininku, vėliau dirbo įvairiose eismo valdymo grandyse. Per tą laiką iš esmės pasikeitė ir pats geležinkelis: kadaise eismo grafikus A. Karauskas braižė ranka popieriuje, šiandien didžioji dalis eismo valdoma skaitmeninėmis sistemomis iš Vilniuje veikiančio Eismo valdymo centro. 

Tačiau vienas dalykas nepasikeitė – technologijoms padedant priimti sprendimus, galutinė atsakomybė kritinėse situacijose vis dar tenka žmogui. 

Kas iš tikrųjų valdo traukinių eismą – žmogus ar sistema? 

Saugų eismą užtikrina žmonių, technologijų ir griežtų procedūrų visuma. Sistemos sukurtos taip, kad pirmiausia neleistų susidaryti pavojingai situacijai. 

Pavyzdžiui, jeigu kelyje jau yra traukinys arba maršrutas parengtas kitam sąstatui, sistema neleis darbuotojui įjungti leidžiamojo signalo. Saugos sistemos veikia ir mašinisto kabinoje – jeigu mašinistas tinkamai nereaguoja į signalą, gali būti automatiškai aktyvuotas avarinis stabdymas. 

Vis dėlto ne kiekvieną situaciją galima numatyti ar suvaldyti automatiškai. Sutrikus sistemoms, jas išjungus dėl planinių darbų ar kilus netikėtai grėsmei, daugiau atsakomybės tenka žmonėms. Tuomet ypač svarbios aiškios procedūros ir principas, kad kritinių sprendimų nekontroliuoja vienas žmogus. 

Kas nusprendžia, kad traukinį būtina stabdyti? 

Tai priklauso nuo situacijos. Mašinistas nurodymą gali gauti iš Eismo valdymo centro arba stoties budėtojo. Tačiau geležinkelyje galioja esminis principas – kilus pagrįstai abejonei dėl saugos, pirmiausia stabdomas eismas. 

Jeigu gauname informaciją apie įtartiną objektą šalia geležinkelio, nelaukiame, kol kas nors galutinai nustatys, ar jis iš tiesų pavojingas. Eismą sustabdome, o tada aiškinamės. 

Net jeigu vėliau paaiškėja, kad objektas buvo nepavojingas, toks sprendimas laikomas teisingu. Eismas atnaujinamas tik gavus patvirtinimą, kad tai daryti saugu. 

Panašiai elgiamasi ir pervažoje pastebėjus kliūtį. Apie pavojų nedelsiant informuojami tame ruože esantys traukinių mašinistai. Įvertinęs atstumą iki kliūties, greitį ir traukinio charakteristikas, mašinistas sprendžia, ar būtinas avarinis stabdymas. 

O kada traukinį sustabdo pati sistema? 

Mašinisto kabinoje veikiančios saugos sistemos stebi traukinio greitį ir reakciją į signalus. Jeigu artėjant prie draudžiamojo signalo mašinistas laiku nepradeda mažinti greičio, sistema gali įsikišti ir automatiškai stabdyti traukinį. 

Automatika kontroliuoja ir infrastruktūrą. Pavyzdžiui, jeigu geležinkelio iešmas nėra tinkamai nustatytas ir užrakintas, sistema neleis įjungti leidžiamojo signalo. 

Principas labai aiškus: jeigu sistema nėra tikra, kad veiksmas saugus, ji turi neleisti jo atlikti. 

Kas nutinka, jeigu eismo valdymo sistema neveikia? 

Traukiniai dėl to nebūtinai sustoja. Pasikeičia jų eismo organizavimo būdas. 

Sutrikus pagrindinėms sistemoms, gali būti pereinama prie telefono ryšiu grindžiamos tvarkos. Tokiu atveju improvizacijai vietos nėra: vartojamos tiksliai nustatytos frazės, o kiekvienas veiksmas patvirtinamas. 

Vienos stoties budėtojas derina traukinio išleidimą su gretimos stoties budėtoju. Traukiniui išvykus perduodamas jo numeris ir tikslus išvykimo laikas. Kol negaunamas patvirtinimas, kad sąstatas pasiekė kitą stotį, į tą patį tarpstotį kitas traukinys neišleidžiamas. 

Taip sukuriama kelių lygių kontrolė: sprendimas nepriklauso nuo vieno žmogaus, o kiekvieną svarbų veiksmą tikrina ir patvirtina kitas darbuotojas. 

Vadinasi, skaitmeniniame geležinkelyje vis dar reikia popieriaus ir pieštuko? 

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų – taip. 

Kai pats dirbau traukinių eismo tvarkdariu, grafikus braižydavome ranka. Keleivinius traukinius žymėdavome raudonai, krovininius – kitomis spalvomis. Dabar viską matome sistemose, bet popieriniai grafikai ir pieštukai niekur nedingo. 

Jie laikomi kaip viena iš atsarginių priemonių išskirtinėms situacijoms. Sutrikus pagrindinėms sistemoms, eismą galima organizuoti pasitelkiant stočių budėtojus, telefono ryšį ir popierinius grafikus. 

Tai nėra vien teorinis planas. Darbuotojai turi mokėti dirbti ir be įprastų skaitmeninių įrankių, nes technologijos gali sugesti, o sistemas kartais būtina išjungti dėl planinių darbų ar atnaujinimų. 

O jeigu dingtų net ryšys? 

Geležinkelio procedūros numato ir tokį scenarijų. 

Visiškai nutrūkus ryšiui tarp stočių, įsigalioja speciali eismo organizavimo tvarka. Mašinistui išduodamas leidimas, informuojantis, kad traukinys išleidžiamas neveikiant įprastoms ryšio priemonėms. Tokiu atveju jis privalo važiuoti ypač atsargiai. 

Per beveik tris dešimtmečius geležinkelyje A. Karauskui tokios procedūros realiai taikyti neteko. 

„Visiškai be ryšio nebuvome likę nė karto. Bet procedūra turi būti. Saugos sistema privalo būti pasirengusi ne tik tam, kas tikėtina, bet ir blogiausiam scenarijui“, – sako jis. 

Jei nebeveiktų centrinė sistema, ar sustotų visas Lietuvos geležinkelių eismas? 

Ne. Didelė dalis stočių iš Vilniaus valdoma per „Da Vinci“ sistemą, tačiau ji susieta su vietinėmis stočių valdymo sistemomis. 

Jeigu centrinė sistema sutriktų, vietinės sistemos galėtų veikti toliau. Į stotis būtų iškviesti budėtojai, kurie eismo valdymą perimtų vietoje. 

Kitaip tariant, geležinkelio sauga kuriama taip, kad vieno elemento gedimas nesustabdytų visos sistemos ir nepaliktų jos be alternatyvos. 

Kas tokiose situacijose sunkiausia žmogui? 

Sudėtingiausia tai, kad sprendimą kartais reikia priimti dar neturint visos informacijos. Todėl geležinkelyje vadovaujamasi konservatyviu saugos principu: jeigu kyla abejonių, geriau sustabdyti procesą, nei rizikuoti. 

Žmogus gali suklysti, todėl sistema kuriama taip, kad viena klaida netaptų nelaimės priežastimi. Tam pasitelkiama automatika, kelių darbuotojų kontrolė, standartizuota komunikacija ir griežtos procedūros. 

Daugelis šiandien savaime suprantamų geležinkelių saugos taisyklių atsirado įvertinus ankstesnes nelaimes ir jų priežastis.  

Todėl darbuotojai treniruojasi ir situacijoms, kurių realybėje gali niekada nepatirti. Eismo valdymo centre veikia „Da Vinci“ mokymų modulis, kuriame atkuriama realiai sistemai artima aplinka. Darbuotojai gali mokytis valdyti sudėtingas ir retas situacijas nerizikuodami realių traukinių ir keleivių saugumu. 

Saugos sistemos reikalauja didelių investicijų, tačiau jų kuriamą vertę ne visada paprasta parodyti įprastais veiklos rodikliais. Kitaip nei parduotą bilietą ar pervežtą krovinį, saugos rezultatą dažnai tenka matuoti tuo, kas neįvyko. 

Saugos sistemos tiesiogiai neuždirba. Tačiau jos padeda išvengti to, ko jokioje statistikoje nenorėtume matyti. 

Ir galbūt būtent tai tiksliausiai nusako saugos žmonių darbo prasmę: geriausias jų darbo rezultatas yra nelaimė, kuri neįvyko. 

LTG inf.

Kas yra KASKO draudimas?

Pirmiausia trumpai prisiminkime, kas yra KASKO draudimas. Kitaip nei privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, kuris kompensuoja žalą kitiems eismo dalyviams dėl Tavo kaltės, KASKO draudžia Tavo automobilį. KASKO padengia nuostolius, kilusius dėl avarijos (net jei kaltas buvai Tu), vagystės, gaisro, gamtos reiškinių (krušos, potvynio, žaibo), vandalizmo ar stiklo pažeidimo. Tai apsauga, skirta būtent Tavo transporto priemonei, o ne aplinkiniams.

Kiek kainuoja KASKO 2026 metais?

Kainos labai priklauso nuo kelių veiksnių: 

• automobilio markės ir modelio,
• jo vertės, 
• Tavo vairavimo stažo, 
• žalos istorijos, 
• gyvenamosios vietos
• kur automobilis paprastai stovi naktį (garaže ar gatvėje). 

Vidutiniškai naujam, brangesniam automobiliui KASKO gali kainuoti nuo 3 iki 8 proc. jo rinkos vertės per metus. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, už 30 000 eurų vertės automobilį gali tekti mokėti nuo 900 iki 2400 eurų per metus, priklausomai nuo pasirinktos draudimo bendrovės ir sąlygų.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į franšizę. Tai yra suma, kurią pats padengsi žalos atveju prieš padedant draudikui. Kuo didesnė franšizė, tuo mažesnė mėnesinė įmoka, tačiau nutikus nelaimei teks daugiau mokėti iš savo kišenės. Balcia draudikai rekomenduoja renkantis draudimą gerai apgalvoti, kokia franšizė Tau tikrai patogi finansiškai.

Ar verta rinktis KASKO naujam automobiliui?

Jei automobilis pirktas išsimokėtinai ar lizingu, dažniausiai KASKO draudimą reikalauja turėti pati finansavimo įstaiga. Tokiais atvejais tai ne pasirinkimas, o būtina sąlyga. Visgi, jei automobilį pirkai be lizingo, gali pats spręsti, ar Tau reikia KASKO.

Kada KASKO tikrai atsiperka:

• kai automobilis yra naujas ir brangus, todėl remonto ar keitimo kaina būtų didelis nuostolis Tavo biudžetui;
• dažnai vairuoji mieste, kur didesnė avarijų ar vagysčių tikimybė;
• neturi papildomų santaupų, kurios padengtų netikėtą, kelių tūkstančių eurų nuostolį.

Kita vertus, jei automobilis jau senas, jo rinkos vertė nedidelė, o metinė KASKO įmoka sudarytų reikšmingą automobilio vertės dalį, šis draudimas tampa neekonomiškas. Tada protingiau tuos pačius pinigus kaupti atskirai, netikėtiems atvejams.

Kaip sutaupyti perkant KASKO, bet ir nesumažinti apsaugos?

Norėdamas gauti geriausią kainos ir apsaugos santykį, palygink kelių draudikų pasiūlymus, tarp jų ir Balcia draudimo bendrovės. Kainos tarp bendrovių gali skirtis net per kelis šimtus eurų per metus. Taip pat atkreipk dėmesį į nuolaidas, nes kai kurios bendrovės siūlo mažesnę kainą už signalizaciją, saugojimą garaže, automobilio istoriją be žalų ar draudimo sutarčių sujungimą (pvz., KASKO kartu su būsto draudimu). Verta pasidomėti ir metine bei mėnesine mokėjimo galimybe. Kartais vienkartinis apmokėjimas suteikia papildomą nuolaidą.

KASKO draudimas naujam automobiliui 2026 metais nėra pigus malonumas, tačiau daugeliu atvejų jis yra pagrįsta investicija, ypač jei automobilis brangus, o Tu nenori rizikuoti dideliais išlaidų šuoliais. Prieš priimdamas galutinį sprendimą, apskaičiuok, kiek realiai kainuotų automobilio remontas ar keitimas be draudimo ir palygink šią sumą su metine įmoka.

Anksčiau dalis vairuotojų spūsčių ties Šveicarija bandydavo išvengti važiuodami vadinamuoju mažuoju Šveicarijos aplinkkeliu per Meškonių kaimą. Vis dėlto pastaruoju metu ir ši alternatyva ne visada padeda - vairuotojai praneša apie susidarančias eiles abiem kryptimis.

Antradienį žiniasklaidą pasiekė vairuotojos pranešimas, kad nuo Šveicarijos link Jonavos automobilių eilėje teko stovėti apie pusvalandį. Pasak jos, tuo metu nebuvo aišku, ar spūstį sukėlė eismo įvykis, ar kelio darbai, tačiau eismo reguliavimo ji nepastebėjo.

Tuo metu kiti vairuotojai dalijasi skirtinga patirtimi. Vieni teigia, kad tam tikromis valandomis kelias būna laisvesnis ir spūsčių beveik nėra, kiti tikina, kad eismas stringa tiek važiuojant iš Kauno į Jonavą, tiek priešinga kryptimi.

Vairuotojai taip pat atkreipia dėmesį, kad situaciją lemia ne vien intensyvus eismas, bet ir vykstantys kelio darbai. Oficialiajame Eismo informacijos portale nurodoma, kad A6 kelio ruože nuo 25,88 iki 27,25 kilometro Jonavos rajone vykdoma rekonstrukcija, susijusi su naujo „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo įrengimu.

Darbai šiame ruože numatyti nuo birželio 2 dienos iki gruodžio 1-osios. Eismas nukreiptas į dešinę kelio pusę, o abiem kryptimis taikomas 50 kilometrų per valandą greičio ribojimas.

Tad vairuotojams, kasdien važiuojantiems tarp Jonavos ir Kauno, artimiausiais mėnesiais, panašu, teks apsišarvuoti kantrybe ir kelionei skirti daugiau laiko.

Aktualią informaciją apie kelio darbus, eismo ribojimus ir situaciją keliuose vairuotojai gali pasitikrinti oficialiame Eismo informacijos portale ČIA.

Vykstant lašišų migracijai, šiuo metu galioja specialus žvejybos reguliavimas jų apsaugai svarbiuose upių ruožuose: nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. draudžiama žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose neturint žvejo mėgėjo kortelės lašišų žvejybai. Be to, draudžiama žvejoti praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos ar likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką).

Tarp šių upių patenka ir populiariausia tarp lašišų žvejų Neris, kurios didžiojoje dalyje nurodytu laikotarpiu taip pat leidžiama žvejoti tik turint žvejo mėgėjo kortelę. Siekiant apsaugoti Vilnios upe aukštyn migruojančias žuvis, Neryje šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki Žirmūnų tilto. Neries žemupyje, nuo jos žiočių iki Jonavos J. Ralio g. tilto leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą. Žvejo mėgėjo bilieto taip pat užtenka žvejojant Neryje nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto Vilniaus mieste, tačiau šiame ruože nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama naudoti dirbtinius masalus ar žuvelę.

Reikalavimas įsigyti žvejo mėgėjo kortelę netaikomas nemokamą žvejybos teisę turintiems asmenims – asmenims iki 18 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkams ir asmenims su negalia. Tačiau neįsigijus žvejo mėgėjo kortelės taikomas apribojimas – draudžiama žvejoti naudojant dirbtinius masalus arba žuvelę.

Šiuo metu aktyviai žvejojantiems upėse reikėtų nepamiršti draudimo žvejoti upių ruožuose ties intakais, šie ruožai išvardinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 5 priede.

Nemune limituota lašišų žvejyba neorganizuojama, žvejojant užtenka turėti žvejo mėgėjo bilietą, o sugavus lašišą arba šlakį – privaloma paleisti, kaip ir kitose upėse rudens sezono metu. Keturi nedideli Nemuno ruožai, kuriuose draudžiama žvejoti nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. nustatyti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede.

Primename, kad nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat draudžiama žvejoti sykus.

Į konkursinę programą „Atradimai“ galima teikti vaidybinius, animacinius, dokumentinius ir eksperimentinius filmus bei muzikinius klipus. Filmo trukmė – nuo 1 iki 20 minučių. Temos nėra ribojamos, todėl festivalis kviečia teikti skirtingų formų ir tematikos darbus.

Dalyvauti gali pavieniai kūrėjai arba kūrybinės komandos. Pagrindinė sąlyga – filmo režisierė/-ius, operatorė/-ius ir montažo režisierė/-ius turi būti 19 metų amžiaus ar jaunesni ir mokytis Lietuvos bendrojo ugdymo arba profesinėje mokykloje. Filmus teikti į konkursinę programą nemokama.

2027 m. balandžio 16–17 d. Vilniuje vyksiantis festivalis savo trečiąjį sezoną pasitiks šūkiu „Prabilti kinu“. Šis kvietimas atsispindi ir konkursinės programos idėjoje – jauni kūrėjai raginami pasitelkiant kino kalbą dalintis tuo, kas rūpi šiandien. Kiti metai taip pat žymi svarbią progą – sinchroninio garso kine šimtmetį, todėl festivalis kvies sutelkti dėmesį į garsą kaip į neatsiejamą kino raiškos priemonę.

„Trumpametražis kinas suteikia daug laisvės ieškoti savo kino kalbos – išbandyti skirtingas pasakojimo formas, eksperimentuoti su vaizdu ir garsu. Minėdami sinchroninio garso kine šimtmetį, šįkart ypatingą dėmesį skiriame garsui kaip savarankiškai kino raiškos priemonei ir kviečiame jaunuosius kūrėjus tyrinėti, ką naujo jų istorijai gali suteikti vaizdo ir garso sintezė. Tikime, kad tik turėdami saugią erdvę drąsiai kurti ir savo kūryba dalintis su kitais, kūrėjai atranda savąjį balsą, todėl labai laukiame jų filmų festivalyje „Aurora““, – sako festivalio kūrėjai.

Į konkursinę programą „Atradimai“ atrinkti filmai bus nominuoti trijose kategorijose: geriausio konkursinės programos filmo, geriausios/-io operatorės/-iaus darbo ir geriausios/-io montažo režisierės/-iaus darbo. Taip pat kitąmet atrinktų filmų kūrėjams atsivers galimybė savo darbus pristatyti tarptautinei auditorijai – filmai galės būti rodomi tarptautiniame jaunimo kino festivalių Youth Cinema Network tinkle, kurio nariu šiemet tapo festivalis „Aurora“.

Festivalio nuostatus ir filmo pateikimo formą rasite: ČIA.

Nacionalinis mokinių kino festivalis „Aurora“ yra didžiausias mokinių kino festivalis Lietuvoje, skirtas mokyklinio amžiaus kūrėjams, jungiantis švietimo, kultūros ir kino bendruomenes. Pagrindiniai festivalio renginiai vyks 2027 m. balandžio 16–17 d. įvairiose Vilniaus kultūros erdvėse. Festivalio laimėtojai bus paskelbti iškilmingos festivalio apdovanojimų ceremonijos metu 2027 m. balandžio 17 d.

Festivalį organizuoja Edukacinis medijų centras Lojoteka ir Vilniaus jėzuitų gimnazija.

Festivalio ,,Aurora" inf.

Rugsėjo 27 d.  UEFA Tautų lygos rungtynių pertraukos metu bei minint #UEFAGrassrootsWeek buvo apdovanoti Masinio futbolo lyderiai. Federacijos atstovai džiaugėsi, kad būtent šie žmonės rodo, kad futbolas gali vienyti, įtraukti ir suburti bendruomenes. Jų iniciatyvos, darbas ir entuziazmas kasdien suteikia vis daugiau galimybių mūsų šalies žmonėms būti aktyviems ir mėgautis futbolu. Tai žmonės, kurie futbolą kuria ne tik aikštėje – jie kuria galimybes futbolą atrasti visiems! Tai žmonės, kurie savo entuziazmu įkvepia aplinkinius pažinti ir mėgautis nuostabiausiu pasaulio žaidimu – futbolu. Jie nestokoja fantazijos, energijos ir idėjų, o jų dėka futbolas tampa prieinamas visiems – nesvarbu, ar esi vaikas, ar vyresnio amžiaus žmogus, nesvarbu, kokie tavo gebėjimai.

Šiais metais buvo pagerbti  pedagogai, treneriai ir kiti futbolo entuziastai, kurie aktyviai dalyvauja įvairiuose masinio futbolo projektuose ir savo veikla vienija bendruomenes. Didžiuojamės, kad buvo pagerbta ir  apdovanota Jonavos ,,Neries” pagrindinės mokyklos specialiojo skyriaus pedagogė Ema Marčinskienė! 

Apdovanojimus įteikė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius ir Lietuvos masinio futbolo asociacijos prezidentas Ignas Marcinkevičius.

  Sonata Paliukienė
,,Neries” pagrindinės mokyklos  direktorės pavaduotoja ugdymui

Apie 15.20 val. Jonavoje, Taikos gatvėje, asmens patikros metu pas du vyrus (gim. 1998 m. ir 2003 m.) rasta, įtariama, augalinės kilmės narkotinė ar psichotropinė medžiaga.

Tą pačią dieną, apie 22.42 val., Jonavoje, Sodų gatvėje, patikrinus vyrą (gim. 1997 m.), taip pat rasta, įtariama, augalinės kilmės narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Dar vienas incidentas užfiksuotas anksti ryte – apie 4.50 val. Jonavos rajone, Šveicarijos seniūnijoje, Londono kaime, kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Čia sustabdytas automobilis „Citroen Jumper“, kurį vairavo neblaivus vyras (gim. 1992 m.). Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,03 promilės.

Apie 12.40 val. Jonavos rajone, Kulvos seniūnijoje, moters (gim. 1945 m.) sodyboje rastas, įtariama, aparatas naminei degtinei gaminti, taip pat aptikti penki indai su skysčiu, turinčiu specifinį alkoholio kvapą.

Kaip registruoja Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įvykių suvestinėje, visais atvejais pradėti tyrimai, siekiant patikslinti aplinkybes.

Įgyvendinus gyventojų pasiūlytą ir palaikytą idėją, Stoškų kaime sutvarkyta bendruomenės laisvalaikiui skirta erdvė. Čia nutiesti takeliai, įrengti sporto ir žaidimų įrenginiai, sukurta vieta aktyviam poilsiui ir bendruomenės susibūrimams.

„Smagu matyti, kai pačių gyventojų pasiūlyta idėja tampa realia vieta, kuria gali naudotis visa bendruomenė. Toks ir yra dalyvaujamojo biudžeto tikslas – kad žmonės patys siūlytų, ko reikia jų aplinkai, ir prisidėtų prie jos pokyčių“, – sako laikinai mero pareigas einantis Valdas Majauskas. 

Stoškų bendruomenės parkas – dar vienas pavyzdys, kaip dalyvaujamasis biudžetas suteikia gyventojams galimybę patiems siūlyti idėjas savo gyvenamajai aplinkai ir, sulaukus bendruomenės palaikymo, jas įgyvendinti.

Dalyvaujamojo biudžeto programa Jonavos rajone skirta skatinti gyventojų iniciatyvas ir įtraukti bendruomenes į sprendimus, kaip gerinti bei kurti viešąsias erdves savo gyvenamojoje aplinkoje.

Jonavos r. savivaldybės inf. 

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius pabrėžia, kad spalio 1-oji pirmiausia reiškia, jog šilumos tiekėjai turi būti pasirengę pradėti šildymą.

„Tai nereiškia dar, kad bus šildoma. Šildymo sezonas nuo spalio 1 dienos reiškia, kad, kaip įstatyme ir parašyta, šilumos tiekėjai turi būti pasirengę šildymui, reiškia, visos sistemos turi būti įjungtos, bet šildymo režimą arba šildymą konkrečiame pastate reguliuoja jo šilumos punktas“, - LRT radijui sakė V. Lukoševičius.

Viskas priklausys nuo šilumos punkto

Modernizuoti ir automatizuoti šilumos punktai gali patys reguliuoti pastato šildymą pagal oro sąlygas. Tai reiškia, kad tokie pastatai gali būti pradėti šildyti nuo spalio 1-osios, tačiau šiluma bus tiekiama atsižvelgiant į faktinę lauko temperatūrą.

Tuo metu pastatuose, kuriuose šilumos punktai nėra modernizuoti, tvarka iš esmės nesikeičia - šildymo pradžią spręs savivaldybė.

„Tik modernizuoti šildymo punktai ir daugiabučiai, kurie turi tokius punktus, gali būti įjungti nuo spalio pirmos dienos. Tuo metu kiti pastatai, kurie neturi tokių šiuolaikinių sistemų, ir toliau bus įjungiami pagal savivaldybės institucijos potvarkį tuomet, kai trijų parų vidutinė temperatūra nukris žemiau 10 laipsnių šilumos“, - aiškino Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas.

Anot V. Lukoševičiaus, automatizuoti punktai šildymą reguliuoja pagal lauko temperatūrą.

„Didžioji dalis punktų būtent tokie ir yra, bet, deja, dar yra nemažai šilumos punktų nerenovuotų, kurie šitų galimybių neturi, todėl juos reguliuosime senoviškai“, - sakė Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas.

Taigi spalio 1-oji savaime nereiškia, kad visuose daugiabučiuose tądien bus šilta. Modernizuotuose pastatuose šildymas gali būti reguliuojamas automatiškai, o nemodernizuotų punktų atveju reikės savivaldybės sprendimo.

Kas pasikeitė nuo šių metų?

Iki šiol šildymo sezono pradžią įprastai skelbdavo savivaldybės. Seimas birželio pabaigoje priėmė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, kuriais nustatytas bendras šildymo sezono laikotarpis - nuo spalio 1-osios iki balandžio 30-osios.

Šiuo laikotarpiu šilumos tiekėjai privalo būti pasirengę tiekti šilumą ir užtikrinti higienos normas atitinkančią vidaus temperatūrą.

Savivaldybėms ir toliau paliekama teisė nustatyti šildymo sezono pradžią bei pabaigą savivaldybių įstaigoms ir tiems šilumos vartotojams, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti.

Energetikos ministerija anksčiau yra aiškinusi, kad nauja tvarka turėtų sudaryti sąlygas lanksčiau reaguoti į oro temperatūros pokyčius ir skatinti šilumos punktų modernizavimą.

Numatyti ir kiti pokyčiai

Įstatymo pakeitimais taip pat numatyta, kad šilumos tiekėjas, nustatęs šilumos punkto neatitikimų, informuos gyventojus ir pastato administratorių apie būtinybę atlikti remontą ar modernizavimą. Jeigu per 12 mėnesių reikalingi darbai nebus atlikti, tiekėjas galės organizuoti būtinus darbus.

Numatyti ir vartotojų apsaugos mechanizmai - išlaidos galėtų būti dengiamos kaupiamosiomis lėšomis, valstybės parama arba savininkų lėšomis, jas išdėstant iki 24 mėnesių laikotarpiui.

Taip pat šilumos tiekėjams sudaromos sąlygos gauti techninius duomenis apie šilumos punktų veikimą. Tai turėtų padėti greičiau nustatyti gedimus, efektyviau valdyti šilumos tinklą ir mažinti šilumos nuostolius.

Nuo 2027 m. gegužės 1 d. šilumos vartotojams sąskaitos už šilumą ir karštą vandenį bus teikiamos elektroniniu būdu. Tačiau gyventojai, pageidaujantys popierinių sąskaitų, jas ir toliau galės gauti nemokamai.

Primename, ką pakeitė Seimas

Birželį priimtais Šilumos ūkio įstatymo pakeitimais nustatyta, kad šildymo sezonas oficialiai trunka nuo spalio 1-osios iki balandžio 30-osios. Pakeitimų rengėjai teigė, kad aiškesnis ir lankstesnis reguliavimas leis operatyviau reaguoti į oro sąlygų pokyčius ir sudarys prielaidas spartesniam šilumos punktų modernizavimui.

Tuo pačiu svarbu tai, kad nauja sezono pradžios data nėra automatinis nurodymas visiems namams pradėti šildyti nuo spalio 1-osios - konkretaus pastato šildymo pradžią lemia jo šilumos punkto automatizavimas ir galiojanti tvarka.

Plačiau apie pokyčius ČIA.

Vienas iš ryškesnių pokyčių - Jonavos krepšinio klubo finansavimas. Biudžeto pakeitimo projekte numatyta grąžinti klubui 100 tūkst. eurų, kurie anksčiau buvo perkelti į sporto projektų ir programų finansavimo rezervą.

Pasak E. Levickaitės, krepšinio klubas pateikė prašymą šias lėšas grąžinti, nes jų prireiks iki metų pabaigos.

„Šito prašė krepšinio klubas, parašęs prašymą grąžinti šimtą tūkstančių, kuriuos buvom į rezervą įkėlę, tai dabar prašo perkelti, nes jiems reikia pinigų metų gale ir žaidėjams, ir pasikeitė vadovas“, - komitete sakė E. Levickaitė.

Taigi anksčiau į rezervą nukreipti 100 tūkst. eurų dabar siūlomi grąžinti krepšinio klubui.

„Aušrinė“ dalį lėšų grąžina

Kitas biudžeto pakeitimas susijęs su moterų tinkliniu. Projekte numatyta, kad 48 088 eurai iš nepanaudotų lėšų, anksčiau skirtų moterų tinklinio klubui „Aušrinė“, būtų nukreipti naujai Jonavos sporto centro moterų tinklinio komandai.

E. Levickaitė komiteto nariams paaiškino, kad „Aušrinė“ pateikė prašymą dėl dalies finansavimo, nes nebevykdys anksčiau planuotų varžybų.

„Taip pat gautas „Aušrinės“ prašymas, kad nebevykdys prioritetinės šakos varžybų, tai nepanaudotą finansavimą atiduos“, - sakė Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja.

Tokiu būdu dalis „Aušrinei“ anksčiau numatytų, tačiau nepanaudotų lėšų būtų perskirstyta kitai sporto veiklai.

Sporto centras formuoja naują moterų tinklinio komandą

Savivaldybės biudžeto pakeitimo projekte nurodoma, kad Jonavos sporto centras pateikė prašymą finansuoti naujai formuojamą moterų tinklinio komandą.

Numatoma, kad komanda būtų priskiriama prioritetinei sporto šakai ir dalyvautų Lietuvos moterų tinklinio čempionate.

Problema ta, kad metų pradžioje tokios komandos nebuvo planuota, todėl jai nebuvo numatytas atskiras finansavimas. Dėl to dabar siūloma panaudoti „Aušrinės“ nepanaudotas lėšas.

„Tuo pačiu Sporto centras pateikė prašymą, kad formuoja prioritetinę, naują moterų tinklinio komandą, kuri dalyvaus Lietuvos moterų tinklinio čempionate. Ir kadangi reikalingas finansavimas, nes metų pradžioje nauja komanda nebuvo suplanuota, tai visam pasiruošimui siūloma perkelti „Aušrinės“ nepanaudotas lėšas“, - komitete aiškino E. Levickaitė.

Pagal parengtą biudžeto pakeitimo projektą Sporto centras buvo nurodęs 70 tūkst. eurų finansavimo poreikį, tačiau šiuo etapu siūloma skirti 48 088 eurus - tiek, kiek liko nepanaudota iš „Aušrinei“ skirtų lėšų.

Sporto centras didina pajamų planą

Biudžeto pakeitime numatytas ir Jonavos sporto centro pajamų plano didinimas.

Pristatydama pakeitimus E. Levickaitė nurodė, kad apskritai savivaldybės biudžetinės įstaigos šiemet planuoja gauti daugiau pajamų už teikiamas paslaugas. Bendras tokių pajamų planas siūlomas didinti daugiau kaip 553 tūkst. eurų.

Tarp įstaigų, kurios didina savo pajamų planą, yra ir Sporto centras.

Sutaupytas lėšas siūlo panaudoti apšvietimui

Dar vienas su Sporto centru susijęs pakeitimas - sutaupytų lėšų panaudojimas.

E. Levickaitė paaiškino, kad Sporto centras, sutaupęs lėšų, numatytų dirbtinės dangos keitimui, siūlo jas panaudoti kitoms reikmėms - apšvietimui įrengti.

Galutinį sprendimą dėl šių biudžeto pakeitimų turės priimti Jonavos rajono savivaldybės taryba. Artimiausias tarybos posėdis numatytas spalio 7 dieną.