Byloje nustatyta, kad ieškovė (Užimtumo tarnyba) su atsakovu, kuris tuo metu buvo bedarbis, sudarė dvišalę profesinio mokymo organizavimo paslaugų sutartį. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo mokytis pagal PHP programuotojo modulinę profesinio mokymo programą, o Užimtumo tarnyba – padengti užimtumo dalyvio mokymo išlaidas. Pagal sutarties 2.3.1 punktą, bedarbis turi atlyginti Užimtumo tarnybai visas patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu jis nevykdė sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Atsakovas neįgijo jaunesniojo programuotojo kvalifikacijos, nes neišlaikė teorinio kompetencijų vertinimo egzaminų, todėl ieškovė nutraukė sutartį ir pareikalavo atlyginti jos išlaidas – 2282,81 Eur už mokymo paslaugas bei 1834,90 Eur dydžio atsakovui išmokėtą stipendiją.

Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kilo klausimas, ar šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis ir atitinkamai ar šiai sutarčiai taikoma nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų kontrolė.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ESTT 2025 m. kovo 20 d. sprendime byloje C‑365/23 išaiškino, jog asmuo, kuris, sudarydamas sutartį dėl sportininko ugdymo ir paramos paslaugų, jam siekiant karjeros, teikimo, nevykdė tam tikros sporto veiklos profesionaliai, nepraranda vartotojo statuso dėl to, kad vykdant sutartį tapo profesionaliu sportininku. Atsižvelgiant į minėtame sprendime pateiktus išaiškinimus, buvo iškeltas klausimas, ar šis išaiškinimas turėtų būti taikomas ir bedarbiui asmeniui, kuris, jei sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta, būtų įgijęs atitinkamą profesinę kvalifikaciją, leidžiančią jam užsiimti profesine veikla.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, remiantis ESTT praktika, Direktyvos 93/13 2 straipsnio c punkte apibrėžta pardavėjo ar tiekėjo sąvoka turi būti aiškinama plačiai. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo yra pardavėjas ar tiekėjas, kai sutartis susijusi su jų profesine veikla, nesvarbu, ar tokia veikla siekiama privataus ar viešojo intereso užduočių, ar jos subjektams suteikiamas viešosios teisės statusas. Be to, kadangi visuomeninio pobūdžio ir bendrojo intereso užduotys neretai vykdomos nesiekiant pelno, tai, ar subjektas siekia pelno, apibrėžiant sąvoką „pardavėjas ar tiekėjas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, nėra svarbu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Užimtumo tarnyba vykdė valstybės pavestą bendrojo intereso užduotį didinti bedarbių asmenų užimtumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pacituotą ESTT praktiką, Užimtumo tarnyba galėtų būti kvalifikuojama kaip verslininkė vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolės tikslais, kadangi ji sudarė sutartį, kuri yra susijusi su jos vykdoma veikla, o teisinės reikšmės neturi tokie aspektai kaip pelno siekimas, viešosios įstaigos statusas ar ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju buvo įgyvendinama valstybės socialinės apsaugos politika. Kadangi ESTT jurisprudencijoje nebuvo vertintas identiškas nagrinėjamam atvejis, kilo poreikis išaiškinti Direktyvos 93/13 2 straipsnio c punkte įtvirtintą pardavėjo ir tiekėjo sąvoką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pateikdamas ESTT klausimus, siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 93/13 2 straipsnio b punktas turi būti aiškinamas taip, kad fizinis asmuo, kuris sudaro sutartį su Užimtumo tarnyba dėl profesinio mokymo organizavimo paslaugų teikimo (ir finansavimo), yra laikomas vartotoju taip, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/13 2 straipsnio b punktą, ar Direktyvos 93/13 2 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad Užimtumo tarnyba, sudaranti sutartį su bedarbiu asmeniu dėl jo profesinio mokymo organizavimo, įskaitant ir šio mokymo finansavimą, laikoma pardavėja ar tiekėja taip, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/13 2 straipsnio c punktą.

ESTT pateikus išaiškinimą, bus galima tinkamai kvalifikuoti šalių sudarytą sutartį ir nuspręsti, ar byloje šalių sudarytos sutarties sąlygas teismas privalo pagal pareigas (ex officio) įvertinti sąžiningumo aspektu.

2025 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2025 (aktyvi nuoroda).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

LAT inf.

Baudžiamosios bylos duomenimis, Jonavos rajone veiklą vykdžiusi įmonė, per savo atstovą, kuris buvo atsakingas už viso naftos produktų terminalo veiklą, pažeidė aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Byloje nustatyta, kad iš naftos produktų terminalo į valstybinį Karmėlavos mišką ir į šalia esantį melioracijos griovį įmonės vadybininkas, siekdamas mažinti įmonės išlaidas pavojingų atliekų tvarkymui, išpylė ne per vieną kartą, panaudojant giluminį siurblį ir guminę žarną, rezervuaruose susikaupusias virš 200 kubinių metrų pavojingų aplinkai naftos produktų atliekų.

Tyrimo duomenis, buvo užteršta 0,43 hektaro žemės ploto – valstybinio miško ir melioracijos griovio, miško paklotės, apie 1300 kubinių metrų gruntinio vandens, grunto, dėl ko padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams, kuri pagal Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos taikomą žalos apskaičiavimo metodiką siekė 2 380 672 eurų.

Kaltinamieji, iš dalies pripažindami savo kaltę, sutikę dėl faktinių aplinkybių, tačiau vertindami, kad tokie veiksmai užtraukia tik administracinę atsakomybę, nes savo veiksmais didelės žalos aplinkai nepadarė, atliko žalos aplinkai šalinimo veiksmus, suderintus su Aplinkos apsaugos departamentu (AAD). Šie darbai įmonei kainavo beveik 180 tūkst. eurų. Labiausiai pažeistas gruntas buvo išvežtas, o mažiau užterštas gruntas paimtas ir apdorotas bakterijomis, skaidančiomis naftos produktus. Kaltinamieji didžiąją dalį žalos, atkuriant pažeistą naftos produktais plotą, dar ikiteisminio tyrimo metu pašalino.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, juridinį asmenį ir jos darbuotoją pripažino kaltais dėl jiems inkriminuotų aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų. Įmonei skirta 10 tūkst. eurų bauda, o K. P. skirta 5 tūkst. eurų bauda.

Teismas taip pat Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) iš nuteistųjų priteisė 10 tūkst. 237 eurų sumą aplinkai padarytai žalai atlyginti, kadangi kaltinamieji pašalino didžiąją dalį padarytos žalos, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) reikštą civilinį ieškinį sumažino nuo 2 380 672 eurų iki 15 tūkst. 355 eurų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, o ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.

Kurį laiką katino judėjimas buvo stebimas programėlėje, tačiau apie 10 val. 22 min. signalas sustojo. Po kurio laiko sistema atnaujino vietą ir parodė, kad katinas atsidūrė Meškonių miškelio pusėje.

„Nuėjusi ieškoti radau tik sekiklį – jis buvo išmestas nuo šlaito, be pažeidimų, jau atskirtas nuo antkaklio. Iš trajektorijos duomenų matyti, kad jis buvo pervežtas transporto priemone ir numestas“, – teigia katino šeimininkė.

Katinas dingo Jonavos mieste, prie „Maximos“, esančios už Plento g.

Už gyvūno suradimą ar informacijos suteikimą šeimininkė siūlo 2000 eurų premiją.

Jei ką nors žinote apie katino dingimą ar pastebėjote augintinį, prašoma nedelsiant skambinti tel. +370 665 54379.

„Labai prašome pagalbos. Kiekviena žinia mums yra labai svarbi“, – kreipiasi šeimininkai.

Atnaujinta 2025-08-18: deja, bet katinėlio jau nebėra. Pakliuvo į kaimynų šuns nasrus. 

Nugriautas bokštas buvo ne tik orientyras, simbolizuojantis įmonės teritoriją, bet ir ilgametė kraštovaizdžio dalis. Prieš pradedant darbus, Jonavos savivaldybė buvo informuota apie planus, o įmonė iš anksto perspėjo gyventojus.

„AB „Achema“ planuoja vykdyti senų ir veikloje nenaudojamų aukštuminių statinių (kaminas) griovimo darbus“, – buvo rašoma anksčiau. Darbai suplanuoti nuo rugpjūčio 4 iki 15 dienos.

Anot bendrovės, darbų metu buvo numatytas didesnis nei įprasta triukšmo lygis ir dulkėtumas, tačiau „Achema“ patikino, kad šios problemos bus kontroliuojamos naudojant specialias vandens patrankas.

Siekiant užtikrinti saugumą, griovimo metu teritorija buvo aptverta, o vidiniai keliai uždaryti numatytose vietose. Bendrovės teigimu, saugumą operacijos metu prižiūrėjo rangovo paskirti stebėtojai ir įmonės gaisrinės postas.

Šiandien sėkmingai įvykdyta operacija žymi naują etapą įmonės istorijoje, atsisveikinant su ilgai gyvavusiu pramoniniu simboliu.

Apie incidento mastą byloja tai, kad į įvykio vietą atskubėjo net keturi policijos ekipažai, o situacijai suvaldyti prireikė ir specialiųjų operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnų.

Įtampa tarp migrantų ir vietinių gyventojų, atrodo, jau buvo pasiekusi kritinį tašką, o kulminacija tapo naktį prasidėjęs konfliktas. Liudininkės teigimu, vakarojant privataus namo kieme pasigirdo pagalbos šauksmas iš gatvės. 

„Su draugais pakilome ir pradėjome eiti link gatvės. Dar einant kiemu, iš tamsos iššokęs žmogus pripurškė man į akis dujų. Apgraibomis surinkau policijos telefoną“, – pasakoja Panoterių gyventoja. -,,Į lauką išbėgo draugo mama, namų šeimininkė. Jai užvėrus kiemo vartus, priešais veidą pradėjo grasinti šautuvu, netoliese buvusiam vyrui pripurškė dujų, atbėgusiam padėti draugui naujieji vietos gyventojai peiliu sužalojo ranką.“

Pasak merginos, į incidento vietą atskubėjo daugiau panoteriečių, o atvykėliai supratę, kad netrukus atvyks policijos pareigūnai, pabėgo. 

„Kiek žinom naktį buvo suimti keturi smurtautojai, tačiau šįryt jie jau vėl vaikštinėjo miestelyje. Mes nebegalime jaustis saugiai savo miestelyje”, - pasakoja įvykio liudininkė bei priduria, kad tą naktį girdėjosi ir paleistų šūvių garsai.

Kol kas oficialių policijos komentarų apie šį įvykį nėra. Lieka neaišku, kas išprovokavo konfliktą ir ar bus pradėtas tyrimas. Tačiau, vietinių gyventojų pasakojimas aiškiai rodo, kad įvykiai Panoteriuose gali būti kur kas rimtesni, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio.

Apie tai, kas iš tiesų įvyko šią naktį ir kokios bus šio incidento pasekmės, greičiausiai sužinosime artimiausiu metu.

Atnaujinta 2025-08-25: Pareigūnai atskleidžia daugiau detalių apie incidentą Panoteriuose

Šv. Mišios bus aukojamos rugsėjo 7 dieną, 10:00 valandą, Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje.

13:30 valandą - išlydėjimas iš salės. 

Kęstutis bus laidojamas Garliavos miesto (Jonučių) kapinėse.

Norinčius pagerbti velionio atminimą prašome atsinešti vieną baltą rožės žiedą.

Kaip sakė Imanuelis Kantas: „Kas yra gyvas savo mylimųjų atminty, tas nemirė – jis tik toli...“

Nuvykę į įvykio vietą, pareigūnai rado vilkiką saugiai pastatytą kelkraštyje, netrukdantį eismui. Tačiau to pasakyti negalima apie jo priekabą – ji buvo virtusi ant šono ir gerokai apgadinta. Vilkiko vairuotojas, gimęs 1960 m., buvo blaivus, o dėl pagalbos jau susitarta.

Vairuotojas patikino pareigūnus, kad sulūžusią priekabą planuojama patraukti šiandien, rugpjūčio 12 d.

Vykdant transporto priemonės patraukimo darbus, bus uždaromas eismas (maždaug nuo 10 val.), eismas nukreipiamas per Šveicarijos kaimą. 

Policijos pareigūnai patikslino aplinkybes: 11.39 val. gautas pranešimas, kad Jonavoje, J. Basanavičiaus g., automobilis BMW kliudė vyrą. 

Nukentėjusysis, gimęs 2003 m., buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Jo būklė kol kas nėra žinoma. Automobilio vairuotojas, gimęs 1974 m., buvo blaivus.

Šiuo metu policijos pareigūnai aiškinasi visas eismo įvykio aplinkybes. 

Šiandien Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos skyrius pateikia daugiau detalių apie incidentą Panoteriuose. 

,,Rugpjūčio 24 d. 00.30 val. gautas pranešimas, kad Jonavos r., Panoterių mstl., į kiemą atėjo neblaivūs asmenys, užsipuolė nepilnamečius.

Nuvykus pareigūnams paaiškėjo, kad viešoje vietoje tarp blaivių 4 užsienio piliečių (gim. 2007 m., gim. 2011 m., gim. 2001 m. ir gim. 2002 m.) bei 4 neblaivių Lietuvos piliečių (vyrų gim. 1997 m. (0,74 prom.), gim. 1994 m. (2,64 prom.), gim. 2001 m. (2,44 prom.) ir moters gim. 2003 m. (1,66 prom.) kilo konfliktas. 5 asmenys buvo pristatyti į gydymo įstaigą apžiūrai.

Kadangi liudininkė teigė, kad galimai matė ginklą, buvo apžiūrėtos užsieniečių gyvenamosios patalpos. Ginklų rasta nebuvo.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. (dėl Viešosios tvarkos trikdymo).,"- rašoma Kauno AVPK atsakyme. 

,,Rugsėjo 1-oji – ypatinga šventė ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Tai diena, kai norisi kartu pasidžiaugti nauja pradžia, išgyventi bendrumo jausmą, palydėti vaiką į naujus mokslo metus su šypsena, džiaugsmo ašara ir šiluma. Kiekvienas rugsėjis vis kitoks, kiekviena rugsėjo pirmoji – nepakartojama.

Ši šventė daugeliui suaugusiųjų kelia ir gražius prisiminimus: nostalgiją iš vaikystės, kai patys ėjome tuo pačiu keliu į mokyklą. Vesti savo vaiką į rugsėjo 1-ąją yra tarsi dar kartą išgyventi savo paties mokyklos pradžios džiaugsmą. Šventė mokyklos kieme – tai tradicija, kuri sujungia kartas ir kuria bendruomeniškumą.

Deja, J. Vareikio progimnazijoje ši tradicija nutrūko. Bendros šventės kieme nebėra, o tėvai į mokyklą įleidžiami tik tuo atveju, jei jų vaikas pradeda mokslus pirmoje ar penktoje klasėje – ir tik vienas šeimos narys. Visi kiti tėvai rugsėjo 1-ąją lieka lauke, už mokyklos durų.

Anksčiau priežastimi buvo remonto darbai kieme. Šiandien kiemas sutvarkytas ir atrodo išties gražiai – jame net buvo filmuojamas mero Mindaugo Sinkevičiaus sveikinimas naujų mokslo metų proga. Tačiau pati šventės tradicija taip ir negrįžo.

Tėvams skaudu, kad šventė, kuri turėtų vienyti bendruomenę, atimama. Rugsėjo 1-oji tampa eiliniu rytmečiu, kai dalis tėvų tik lieka lūkuriuoti už mokyklos durų...", - rašo moteris.

Justino Vareikio progimnazijos direktorės Olgos Mediekšės komentaras: 

Džiaugiamės, kad Rugsėjo 1-oji mūsų bendruomenėje kasmet sulaukia ypatingo dėmesio ir emocijų. Tai diena, kuri svarbi ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams, mokytojams, visai mokyklos bendruomenei. Suprantame, kad daugelis tėvų šią dieną sieja su asmeninėmis tradicijomis, prisiminimais bei lūkesčiais.

Progimnazijoje jau keletą metų Rugsėjo 1-osios šventė organizuojama ne visai bendruomenei vienoje vietoje, o atskiromis dalimis – aktų salėje bei klasėse. Tokį sprendimą priėmėme atsižvelgdami į mokyklos dydį: turime virš 800 mokinių, todėl visos bendruomenės telkimas kieme sukeltų tiek saugumo, tiek patogumo iššūkių. Kiemas fiziškai negali sutalpinti tokio skaičiaus mokiniais kartu su jų tėvais, seneliais. Be to, šventę organizuodami patalpose, galime išvengti iššūkių ir staigaus scenarijaus keitimo dėl pasikeitusių oro sąlygų. Pasirinktas šventės formatas leidžia oriai ir jaukiai pradėti naujus mokslo metus.  

Laikai keičiasi, keičiasi ir mokinių poreikiai – šventė tampa prasmingesnė, kai ji labiau pritaikyta pagal amžiaus grupes. Mažiausieji ir penktokai su tėveliais dalyvauja iškilmingoje programoje aktų salėje, kiti mokiniai – šventinėse klasės valandėlėse su auklėtojais. Tokiu būdu kiekvienam vaikui skiriame daugiau individualaus dėmesio ir artumo.

Ši tradicija pasiteisino – ji leidžia kiekvienam vaikui jaustis svarbiam, suteikia galimybę artimiau pabendrauti su mokytojais, o tėveliams – ramiai palydėti savo atžalas. Šventės scenarijai ruošiami iš anksto, įtraukiant mokinius, numatant muzikinius ir meninius pasirodymus. Taip Rugsėjo 1-oji tampa ne tik formali pradžia, bet ir įsimintinu išgyvenimu kiekvienai klasei.

Suprantame ir tėvų lūkesčius būti kartu, tačiau tikime, kad bendrystę galima kurti įvairiomis formomis. Šeimoms linkime puoselėti savo tradicijas – po šventės kartu pabūti, pasidžiaugti nauja pradžia, pasidalinti įspūdžiais.

Noriu pažymėti, kad be Rugsėjo 1-osios, mokykla turi ir daugiau švenčių bei tradicinių renginių, kuriose tėvai yra labai laukiami. Tai – iniciatyva „Bendrystė šildo širdis ir puošia erdves“, šeimų sveikatingumo renginys „Aš ir mano šeima“, tėvų aktyvo organizuojamas kalėdinis renginys ir kiti.  

Esame įsitikinę, kad toks šventės modelis labiausiai atitinka mūsų progimnazijos bendruomenės poreikius, todėl ir ateityje jo laikysimės. Mūsų tikslas – ne atsisakyti bendruomeniškumo, bet kaip tik suteikti vaikams ir tėvams daugiau orumo, jaukumo ir prasmingo dėmesio šios ypatingos dienos metu.

***

Kitos mamos nuomonė apie Rugsėjo 1-osios šventę J. Vareikio progimnazijoje ČIA.

Vos pradėjus veikti naujai eismo schemai ties J. Ralio ir J. Basanavičiaus gatvių žiedu, vairuotojai užvertė redakciją klausimais ir skundais. Gyventojai neslepia – vietoje patogesnio judėjimo, vairuotojai atsidūrė painioje ir net pavojingoje situacijoje.

„Labas vakaras, gal galėtų policijos pareigūnai pakomentuoti, kaip atvažiavus nuo tilto J. Ralio gatvėje iš Kauno pusės, per vadinamąjį ,,bokšto" žiedą patekti į Klaipėdos gatvę? Naujas kelio žymėjimas su ištisine linija visiškai glumina“, – laiške redakcijai rašė vienas skaitytojas.

Kita vairuotoja įsitikinusi – eismo organizavimas čia ne tik nesaugus, bet ir absurdiškas.

„Gerbiami atsakingi asmenys, neseniai įrengtame žiede vairuotojai jau dabar susiduria su absurdiškais ir pavojingais sprendimais. Piko metu, kai transporto srautai didžiausi, žiede atsiranda dar ir mašina su darbuotoju, kuris laisto medžius! Problema ta, kad ten pažymėta ištisinė linija – lenkti negalima, persirikiuoti neįmanoma. Rezultatas? Visi vairuotojai priversti stovėti eilėje ir laukti. Klausimas paprastas – ar mes privalome kirsti ištisinę liniją rizikuodami gauti baudą?“ – piktinosi moteris.

Pasak jos, dar didesnis galvosūkis – pats eismo pakeitimas.

„Važiuojant nuo tilto, tarkime, iki parduotuvės, norint pasukti į Klaipėdos gatvę, dabar reikia daryti milžinišką lankstą – apsisukti prie kito žiedo ir tik tada grįžti į reikiamą juostą. Kas sugalvojo tokią tvarką? Ar buvo pagalvota apie vairuotojų patogumą, degalų sąnaudas, taršą ir laiką?“ – klausimų pažėrė moteris.

Ji kreipiasi į atsakingas institucijas reikalaudama atsakymų:

„Kodėl tokie darbai vykdomi piko metu, o ne naktį? Kodėl paprasčiausias posūkis tampa kelione per kitą žiedą? Kas prisiims atsakomybę, jeigu dėl tokios tvarkos kils avarinės situacijos? Atrodo, kad vietoje realaus problemų sprendimo, vairuotojams kuriamos naujos kliūtys. Miesto vairuotojai nėra bandomieji triušiai – eismas turi būti organizuojamas logiškai, saugiai ir patogiai!“

„Ar čia žymėjimo klaida?“

Į redakciją kreipėsi ir kita vairuotoja, Kristina, prašiusi pavardės neskelbti.

„Laba diena, gal galite išsiaiškinti ir paaiškinti, kaip yra su išvažiavimu iš žiedo link Klaipėdos gatvės? Ten pažymėta ištisinė linija, kurios anksčiau nebuvo. Ar tai – žymėjimo klaida? Jei viskas teisinga, kamščiai ir avarijos garantuotos. Gal galite padėti išsiaiškinti?“ – teiravosi moteris.

Redakcija: atsakymų mažiau nei klausimų

Redakcija:

Kelio žymėjimas dar nėra iki galo užbaigtas. Mus patikino, kad už pėsčiųjų perėjos, sukant į Klaipėdos gatvę, bus įrengta punktyrinė linija – tai leis atlikti manevrą. Tačiau aiškumo dėl dabartinės situacijos mažai.

Policija sako, kad pirmoje juostoje už perėjos reikia praleisti besirikiuojančius iš antros juostos, nes stovi ženklas Duoti kelią. Bet vairavimo instruktorius aiškina priešingai – kad antroje juostoje esantys automobiliai, sukantys į Klaipėdos gatvę, privalo praleisti važiuojančius pirma juosta. Tai kuris teisus?

Kol kas oficialios institucijos žada komentuoti tik tuomet, kai bus užbaigtas galutinis ženklinimas. Vairuotojams belieka kantrybė ir atsargumas.

„Tokio dvoko dar nebuvo – Rimkų mikrorajone vos įmanoma praeiti, kvapas nusidriekė iki Lietavos gatvės, o vėliau pasiekė ir Ruklos miestelį. Tai ne paprastas laukų tręšimo kvapas, čia jau lyg kažkas būtų nutikę nuotekų sistemose“, – teigė jonaviečiai.

Gyventojai spėja, kad smarvės šaltinis gali būti ne ūkininkų veikla, o techninis gedimas. „Kvapas pernelyg aitrus, pernelyg intensyvus. Atrodo, kad tai ne laukai, o kažkokia avarija“, – pasakojo vietiniai.

„Esame gavę tik vieną pranešimą apie smarvę, bet neturime konkrečios informacijos, iš kur ji sklinda. Jei būtų žinoma vieta, galėtume siųsti pareigūnus“, – sakė aplinkosaugininkai.

Problema, anot specialistų, ta, kad gyventojai dažniausiai piktinasi tarpusavyje, tačiau į institucijas nesikreipia, todėl trūksta konkrečių duomenų. Situaciją apsunkina ir tai, kad kvapas sklinda vakarais, kai dauguma tarnybų jau nebedirba.

Kol kas lieka neaišku, ar Jonavoje užfiksuotas fekalijų dvokas yra įprasto tręšimo pasekmė, ar signalas apie rimtesnę avariją nuotekų tinkluose. Gyventojai tikisi, kad atsakingos institucijos kuo greičiau nustatys šaltinį ir imsis priemonių.

„Turime liūdną žinią – naujai įrengta supynė buvo apgadinta vandalų. Apmaudu, nes tokias erdves kuriame visiems – vaikams, šeimoms, bendruomenei. Kviečiame visus būti budriems – pastebėję netinkamą elgesį nedelsdami praneškite policijai ar mūsų įmonei. Kiekvieno iš mūsų dėmesys ir atsakomybė padeda išsaugoti miesto turtą bei užtikrinti, kad galėtume juo džiaugtis ilgiau,“ – rašoma bendrovės pranešime.

Įmonės atstovai ragina gyventojus rūpintis viešosiomis erdvėmis ir nežiūrėti abejingai.

„Rūpinkimės savo miestu kartu – juk tik taip galime turėti jaukias, saugias ir gražias erdves visiems!“ – priduria „Jonavos paslaugos“.

Moderni dovana bendruomenei

Priminsime, kad šios išskirtinės sūpynės įrengtos Joninių slėnio viršuje – tai buvo simbolinė miesto gimtadienio dovana bendruomenei.

„Tai vieta, kurioje galima atsipalaiduoti, pasimėgauti akimirka ir pajusti lengvumo jausmą, tarsi skristum kartu su mūsų gimtadienio simboliu – paukščiu,“ – apie sūpynių sumanymą pasakojo įmonės atstovai pristatymo metu.

Sūpynės išsiskiria modernumu ir patogumais. Jos turi integruotas saulės baterijas, kurios vakare apšviečia erdvę jaukia šviesa. Čia įrengtos USB ir Type-C jungtys, belaidė telefono įkrovimo sistema bei „Bluetooth“ kolonėlė mėgstamai muzikai.

„Tai – mūsų originali idėja, kad supimasis būtų ne tik smagus, bet ir patogus, pritaikytas šiuolaikiškam žmogui,“ – akcentavo „Jonavos paslaugos“.

Vandalams baigėsi ,,katino dienos": išmaniąsias sūpynes Jonavoje saugos vaizdo kamera

Diskusijos užvirė po klausimu: „Kaip ten link Kauno? Ar geriau juda viskas?“ Atsakymai ilgai netruko. Dauguma gyventojų piktinosi lėta situacijos sparta, vadindami ją „kažkokiu cirku“. Buvo iškelta mintis, kad „būtų protingi, tai problema būtų išspręsta naktį, kai visiškai nėra eismo. O dabar...“

Kitiems kilo klausimas, kodėl priekaba vis dar stovi kelyje, nors vilkikas nuvažiavo. „Priekabos negali patraukti šitiek laiko wow“, – stebėjosi anoniminis komentatorius.

Nors vienas internautas teiravosi, ar eismas juda Šveicarijos link, jam buvo atsakyta, kad „link jos viskas ok, o iš ten siaubas - kamštis“. Kiti patvirtino, kad „juda vėžlio greičiu“ ir toks vaizdas buvo matomas „nuo pat ryto“.

Komentatoriai ironiškai pastebėjo, kad „čia Lietuva“ ir spėliojo, jog „dar iki vakaro kažin ar patrauks tą fūrą iš ten“. Buvo ir tokių, kurie paprastai apibūdino situaciją: „Ne dideli, o baisūs [kamščiai]“. Diskusijos atspindėjo bendrą vairuotojų nuotaiką – nusivylimą dėl prastai organizuojamų darbų ir didelių nepatogumų kelyje.

Panašu, kad vilkiko priekabos ištraukimas ,,strigo". Vietoje dirbantys specialistai sako, jog priekabos ištraukimas truks ilgai ir kelias bus užkimštas.

Projektas ir vieta

Planuojama nugriauti dalį esamo sandėliavimo pastato ir jo vietoje pastatyti modernų gamybos, pramonės bei sandėliavimo paskirties pastatą su administracinėmis patalpomis.

Vieta: Vytauto g. 6, Jonava.

Statinio kategorija: neįpatingasis.

Statybos rūšis: nauja statyba ir griovimas.

Planuojama veikla

Naujajame komplekse bus vykdoma farmacinių produktų pakavimo veikla:

tablečių, minkštų ir kietų kapsulių pakavimas į buteliukus,

kapsulių ir tablečių blisteriavimas, blisterių pakavimas į išorinę pakuotę,

informacinių lapelių įdėjimas ir ženklinimas,

skystųjų ir kitų farmacinių formų pakavimas į antrinę pakuotę,

etikečių ir lipdukų klijavimas,

produktų perpakavimas, netinkamų pakavimo medžiagų naikinimas.

Gamintojai užtikrina, kad gamybos procesas bus draugiškas aplinkai – nebus nei vandens, nei oro taršos, visos naudojamos medžiagos ir įranga turės ES sertifikatus.

Darbuotojai

Komplekse planuojama įdarbinti 27 žmones:

gamyboje – 18 darbuotojų (6 vyrai, 12 moterų), administracijoje – 9 darbuotojus.

Darbas vyks viena pamaina, nuo 8.00 iki 17.00 val., penkias dienas per savaitę.

Žaliavos ir saugumas

Pagrindinė žaliava – popierius. Pavojingos cheminės medžiagos bus laikomos specialiose talpose uždaroje patalpoje, originaliose gamintojo pakuotėse.

Gyventojai, norintys dalyvauti svarstyme, kviečiami jungtis nuotoliniu būdu nustatytu laiku ir išsakyti savo pastabas bei pasiūlymus:

Ši nauja 2,6 ha poilsio erdvė, įsikūrusi tarp Chemikų, P. Vaičiūno ir A. Kulviečio gatvių, tapo vienu didžiausių miesto viešųjų projektų, kurio idėja gimė dar 2019 metais, „Išmaniojo miesto“ konkurso metu. Rimkų parko koncepcija buvo pristatyta kaip atsakymas į tankiausiai apgyvendinto Jonavos mikrorajono poreikius. Teritorija, esanti šalia dviejų progimnazijų, vaikų darželio ir gyvenamųjų namų, buvo numatyta paversti patrauklia erdve ramiam laisvalaikiui.  2021 m. lapkritį parko teritorijoje pasodinti pirmieji medžiai, o vėliau prasidėjo ir kiti darbai: įrengti pėsčiųjų takai, suformuotos funkcinės zonos aktyviam ir ramiam poilsiui, sumontuotos vaikų žaidimų aikštelės. 

,,Džiaugiamės galėdami atidaryti ilgai lauktą Rimkų parką. Nors nesuspėjome to padaryti iki Jonavos gimtadienio, dar tikiu, kad oras tinkamas oficialiam atidarymui. Šis parkas pavadintas pačių gyventojų pasirinkimu, nes po įvairių pasiūlymų būtent šis pavadinimas, susijęs su gyvenviete, įgavo didžiausią palaikymą.

Įrengti šią erdvę nebuvo lengva. Nors esame įpratę matyti asfalto ir trinkelių takus, čia siekėme daugiau natūralumo, būdingo parkams, su natūraliu reljefu ir įvairia augmenija. Žinoma, rimtas parkas turi turėti rimtus medžius, bet pasodinome jaunus, juos prižiūrėsime, laistysime, įrengėme laistymo sistemą.

Šis parkas apgalvotas iki smulkmenų. Čia ras vietos ir vaikai, ir senjorai, ir šeimininkai su šunimis. Yra galimybių sportuoti ir tiesiog atsipalaiduoti. Anksčiau Rimkuose dominavo namas prie namo, buvo per mažai žaliųjų erdvių, o šis parkas – puiki išeitis. Dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie projekto įgyvendinimo", - kalbėjo meras Mindaugas Sinkevičius.

2025 m. gegužę, Jonavos gyventojai balsuodami rinko parkui pavadinimą. Balsavimas vyko mobiliojoje programėlėje „JONAVA“. Balsavime, kuriame dalyvavo 1373 gyventojai, nugalėjo pavadinimas „Rimkų parkas“, surinkęs 771 balsą. Šis pasirinkimas atspindėjo bendruomenės norą, kad parkas būtų siejamas su jo įrengimo vieta. 

Oficialiai atidarytas parkas jau laukia visų Jonavos gyventojų, kviesdamas juos mėgautis kokybiškai sutvarkyta aplinka, praleisti laisvalaikį ir kurti naujas bendruomenės tradicijas. 

Pirmasis žingsnis – lentelės ant apleistų kapų

„Tų neprižiūrimų kapaviečių mes turime labai nemažai“, – sako G. Stalioraitienė. Bendru sprendimu su seniūnija buvo nutarta įkalti specialias lenteles ant neprižiūrimų kapaviečių. Šios lentelės, įkaltos dar pavasarį, bus paliktos metams. Jei per šį laikotarpį neatsiras artimųjų, pasiruošusių prižiūrėti kapavietę, bus imamasi tolesnių veiksmų.

„Jeigu jis nesusitvarkys per metus, tada visos šios vietos, jos yra suregistruotos, kurios neprižiūrimos, jos bus paskelbtos internete ir vėl metus laiko lauksime, galbūt vėl atsilieps kažkas. Jeigu dar ir per tą laiką neatsilieps, tai tada po truputį, kadangi čia visos lentelės įkaltos, kur praėjo 25 metai ir jau galima laidoti kitą žmogų, jos bus atiduodamos kažkam, kas norės senuose kapinėse pasilaidoti“, – aiškina vadybininkė.

Pavasarį įkalta net 170 tokių lentelių, o G. Stalioraitienė teigia, kad apleistų kapaviečių, vertų tokios pat žymos, yra dar apie šimtas. Didžiausias dėmesys skiriamas toms kapavietėms, kurios neturi paminklų, yra visiškai apžėlusios ir nebeturi jokių žymių, leidžiančių nustatyti, kas jose palaidotas.

Problemų kelia ir seni, ir nauji kapai

Nors naujosiose kapinėse tvarka griežtesnė (kapavietės registruojamos kompiuteriu, joms priskiriami kvartalai), senosiose Šmatų kapinėse vis dar pasitaiko problemų.

„Anksčiau turbūt registravo, kas netingėjo, į tą knygą. Nes ten taip surašyta, kad negalėtum atgaminti net pavardės“, – pasakoja G. Stalioraitienė.

Ji prisimena atvejį, kai atėjo moteris, ieškanti giminės kapo.

„Šeši kapai apleisti ir buvo viena moters kapavietė, ji kreipėsi, kad ten jos vienas kapas. Bet nežinia, kuris. Mes net nežinom, nes anksčiau nebuvo kvartalų, nebuvo nieko. Ir senose knygose parašyta: „sena kapavietė prie medžių“. O medžiai visi po kažkiek tai metų buvo iškirsti“, – sako G. Stalioraitienė. Tokiais atvejais padeda tik turimos nuotraukos.

Nepaklusnūs lankytojai – šiukšlės ir pavogtas inventorius

Be apleistų kapaviečių problemos, kapinių vadybininkė susiduria ir su kitais iššūkiais. Vienas didžiausių – šiukšlinimas. Žmonės į kapines atveža ne tik buitines, bet ir statybines atliekas iš namų, o kartais ir ardomų automobilių dalis. Nors kapinėse yra šiukšlių konteineriai, dažnai pilami atliekos ir į miškelius, ir į tam neskirtas vietas.

Problema lieka ir kapinėse esantis viešas inventorius: laistytuvai, kastuvėliai, grėbliukai. „Laistytuvų tai ne... bet kastuvėliai po vasaros, sakykime, kad nelieka nei vieno“, – atvirauja G. Stalioraitienė. Nors ant įrankių yra užrašas „Kapinės“, tai neatgraso kai kurių lankytojų juos pasisavinti.

Ar vagystės – mitas?

Nors gyventojai kartais skundžiasi, kad nuo kapų dingsta žvakės ar gėlės, vadybininkė į tai žiūri skeptiškai.

„Aš manau, kad nelabai. Todėl, kad, pavyzdžiui, tikrai šiais metais buvo labai dideli vėjai. Ir jie, kai padeda puokštę negyvų gėlių, nepritvirtina jos, tai tos puokštės laksto po visas kapines“, – sako ji.

Anot G. Stalioraitienės, kartais varnos sugeba išnešioti smulkius daiktus ar žvakutes. Tačiau didesnių vagysčių ar kapų apgadinimų per aštuonerius darbo metus buvo vos keli atvejai, ir tie greičiausiai dėl netyčinio užvažiavimo.

Apibendrinant, kapinių priežiūros vadybininkė ragina gyventojus būti atsakingesniais, prižiūrėti savo artimųjų kapus, laikytis švaros ir tvarkos. Jonavos kapinės, palyginti su kitomis, yra tvarkingos, tačiau dar yra daug vietos tobulėjimui.

Geležinkelininkų dienos proga LTG grupė kasmet atveria įprastai visuomenei nepasiekiamus geležinkelių infrastruktūros objektus, šiemet tarp jų – būsimo ilgiausio „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį statybų aikštelė, kurią praėjusį savaitgalį aplankė 3 ekskursijų grupės.

Tai – pirmasis renginys, kurio metu visuomenei iš arti pristatyti sudėtingi inžineriniai sprendiniai, naujausios statybų technologijos ir tai, kaip progresuoja vienas svarbiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje.

„Paprastai statybų aikštelės būna uždaros ar netgi saugomos. Esame dėkingi rangovui „Rizzani de Eccher“, atvėrusiam duris ir sudariusiam sąlygas plačiajai visuomenei saugiai aplankyti vieną įdomiausių „Rail Baltica“ statinių. Norime, kad statybos būtų matomos ne tik nuotraukose ar įrašuose, bet kad Jonavos ir visos Lietuvos gyventojai galėtų iš arti susipažinti su projektu, jo progresu ir mastu. Iš lankytojų susidomėjimo ir aktyvumo sprendžiame, kad ir jiems šis projektas yra svarbus“, – sako LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

40 metrų aukštyje virš Neries upės ir jos slėnio iškilsiančio tilto ilgis sieks 1,51 km, o plotis – 14 m. Tiltas bus remiamas net 376 po žeme išgręžtų betoninių polių. Jo statybai planuojama sunaudoti beveik 67 tūkst. m³ betono ir per 11 tūkst. tonų armatūros.

Ekskursijų lankytojai taip pat sužinojo apie pernai atliktus didžiausius infrastruktūros bandymus – rekordinį polių testavimą, perdangos statybų technologijas, rekonstruotą „Litgrid“ liniją, naujausių aplinkosauginių tyrimų rezultatus ir vandens keliamus iššūkius statytojams. Taip pat – „Rail Baltica“ projekto eigą Lietuvoje, kur jau statoma 77 km ruožų sankasos su inžineriniais statiniais.

Iki rugsėjo 15 d. visuomenė kviečiama apsilankyti kituose paprastai uždaruose objektuose – Kauno ir Vilniaus intermodaliniuose terminaluose, Radviliškio geležinkelio mazge, elektrinių traukinių depe Naujojoje Vilnioje. Taip pat siūlomos išskirtinės kelionės specialiais traukinių maršrutais bei įvairios veiklos Geležinkelių muziejuje.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.

Panašu, kad dabartinė situacija mena galimų nelaimių laukimą. Šiame intensyviai transporto priemonių ir pėsčiųjų, dviratininkų naudojamame kelyje net sunku prasilenkti. Įgyvendinant darbus neįrengtas tinkamas, tamsiuoju paros metu šviečiantis ženklinimas, informuojantis apie kelio remontą ir eismo organizavimą, gyvenvietėje neužtikrintos efektyvios greičio ribojimo priemonės. Šiomis gatvėmis dažnai važiuoja sunkiasvorė technika, prasidėjus rugsėjui į mokyklas tiesiog važiuojamąja dalimi ilgą atstumą eina vaikai, o gyvenvietę pamėgę poilsiautojai neretai viršija ir leistiną greitį. Prasidėjus šiems kelio darbams net neįrengta šalikelė, kurioje šiuo metu jau atsirado daugybė pavojingų duobių. Gyventojai, bandantys prasilenkti su automobiliais, priversti staiga pasukti į nesaugią šalikelę ar važiuojant per pievą laužyti automobilius. Gaila, kad darbus „įgyvendinantis“ Rangovas nereaguoja į susidariusią situaciją ir net nesutvarko atsiradusių duobių. Dėl vykdomų darbų išjungus gatvės apšvietimą vairuotojams prastas matomumas ne tik ir tamsiuoju paros metu – pakeles gausiai apaugę medžiai ir krūmai, trukdantys saugų eismą. 

Kalendorinis ruduo jau prasidėjo, tad kyla klausimas, kiek dar lauksime nelaimės? Šiuo metu esant vasariškiems orams darbai buvo sustoję – kada sulauksime Rangovo atliktų darbų ir „laimės“ keliauti saugiai pagrindinėmis ir vienintelėmis susisiekimą užtikrinančiomis Šveicarijos gyvenvietės gatvėmis? 

Šveicarijos gyvenvietėje ir jos apylinkėse nuolatinių gyventojų skaičius sparčiai auga, keliu kasdien keliaujama į mokyklas ir darbus tamsiuoju paros metu. Ar nevertėtų pagalvoti, o ypač susidarius tokiai situacijai, apie susisiekimo galimybę viešuoju transportu ne tik iki Šveicarijos gyvenvietės centro, bet ir šiek tiek tolimesnių seniūnijos vietovių?   

Šveicarijos seniūnijos gyventojai 

Nuo rugsėjo 22 d. bus priimamos paraiškos Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektams. Ši paramos priemonė yra skirta užimtumui didinti Lietuvos teritorijose, kuriose registruotas nedarbas yra didesnis nei šalies vidurkis.

Šiandien virš sūpynių įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuriai energiją tieks saulės baterija. Kamera nukreipta tiesiai į sūpynes, todėl paslėpti savo veidus ar slėptis už pastatų nebebus įmanoma. Tikimasi, kad šis sprendimas ne tik padės saugoti miesto turtą, bet ir atgrasys nuo niokojimo bet kokius chuliganus.

Miestiečių pasipiktinimas ir raginimai imtis veiksmų

Po to, kai įmonė „Jonavos paslaugos“ paskelbė liūdną žinią apie sugadintas sūpynes, socialiniuose tinkluose pasipylė pasipiktinusių jonaviečių komentarai. Vartotojai apgailestavo dėl vandalų elgesio ir ragino imtis griežtesnių priemonių.

„Nesuvokiu, kodėl kai kurie žmonės elgiasi taip neatsakingai… Labai gaila, nes tokios vietos kuriamos tam, kad visi turėtume daugiau gražių erdvių mieste“, – rašė vienas komentatorius.

Kiti tiesiai siūlė sprendimą: „Gerai būtų, kad prisipažintų, manau, paprasčiausiai, be kameros, čia nieko neišspręsit toje vietoje“. Vartotojai negailėjo aštrių žodžių, o viena moteris teigė, kad panašus vandalizmas vyksta ir Kulviečio parke.

Dovana Jonavai – su moderniais privalumais

Primename, kad išskirtinės išmaniosios sūpynės, įrengtos Joninių slėnio viršuje, buvo dovana Jonavai 275-ojo gimtadienio proga. Jos išsiskiria ne tik moderniu dizainu, bet ir integruotais patogumais: saulės baterijomis, vakare apšviečiančiomis erdvę, USB bei Type-C jungtimis, belaidžiu telefono įkrovimu ir „Bluetooth“ kolonėle muzikai.

„Jonavos paslaugos“ atstovai kviečia gyventojus būti budriais ir pastebėjus netinkamą elgesį nedelsiant pranešti policijai ar įmonei, taip padedant išsaugoti miesto turtą.

Žinoma, po vandalizmo akto, apie kurį plačiau rašėme ČIA, išmaniosios sūpynės bus remontuojamos. 

Pirmadienio vakarą, rugpjūčio 18 d., apie 19 val. 23 min., Jonavos mieste, Žemaitės gatvėje esančioje „Lidl“ parduotuvėje, prireikė specialiųjų tarnybų pagalbos.

Į pagalbą buvo kviesti ugniagesiai gelbėtojai – gautas pranešimas, kad prekybos centro tualete užstrigo spyna, o viduje esantys žmonės negali išeiti.

Atvykus gelbėtojams, durys buvo atidarytos, o įstrigę asmenys sėkmingai išleisti į lauką.

Incidento metu niekas nenukentėjo.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

Rugpjūčio 24 d., apie 15 valandą, Išorų kaime, pareigūnų dėmesį patraukė automobilis „Volkswagen Touran“, kurį vairavo moteris, gimusi 1966 metais.

Patikrinus vairuotojos blaivumą, prietaisas parodė šokiruojantį rezultatą – 2,97 promilės. Tai priskiriama sunkiam girtumo laipsniui.

Primename, kad vairuotojas, kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kas mokė praktinio vairavimo, būdamas neblaivus ir kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kuris vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyta neblaivumo požymių arba vartojo alkoholio po eismo įvykio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų, taip pat gali būti konfiskuotas automobilis ir atimama teisė vairuoti iki 5 metų.

Buvo gautas vyriškio pranešimas, kad jam kilo suicidinių minčių.

Nurodyta, kad vyras yra prie upės, todėl buvo surengta paieška. Laimei, pranešėjas buvo rastas, o aplinkybių išsiaiškinimas perduotas policijos pareigūnams.

***

Savižudybės nėra savaime suprantamas ir kasdieninis įvykis. Savižudybės nėra tinkamas kokios nors problemos sprendimo būdas.

Specialistai visuomet pabrėžia, kad kiekvienas žmogus, svarstantis apie savižudybę, gali sulaukti tinkamos pagalbos. Svarbu, kad asmuo į pagalbos tarnybas kreiptųsi pats arba laiku sulauktų aplinkinių paramos.

Nors į įvykio vietą buvo iškviesti ugniagesiai gelbėtojai, atidaryti buto durų neprireikė – grįžęs nuomininkas jas atrakino.

Tačiau pareigūnų dėmesio sulaukė ne tik skambinusioji, bet ir įvykio metu atvykęs vyras.

Kaip rašoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakyme, „nuvykus rasta neblaivi (3,71 prom.) moteris (gim. 1997 m.), taip pat atvyko ir vyras (gim. 1987 m.). Bute buvo rasta galimai narkotinių - psichotropinių medžiagų. Abu asmenys buvo pristatyti į gydymo įstaigą tyrimui dėl galimo narkotinių - psichotropinių medžiagų vartojimo”.

Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnį. (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti).

Anot Jonavos ligoninės, dvi mūsų ligoninės komandos dalyvavo Karo medicinos tarnybos pratybose, kuriose mokosi suteikti pagalbą kariams mūšio lauke. Pratybos vyksta ypatingoje aplinkoje – požemiuose įrengtose operacinėse.  Ligoninės medikai pasiruošę greitai reaguoti, dirbti komandoje ir užtikrinti, kad pagalba pasiektų pacientą bet kokiomis aplinkybėmis. Nuolatinis bendradarbiavimas su Lietuvos kariuomene stiprina mūsų pasirengimą ir užtikrina, kad žinios bei praktika būtų pritaikomos tiek kasdienėje ligoninės veikloje, tiek ir ypatingų situacijų metu.

„Kas antrus metus organizuojamos tarptautinės chirurginės pratybos ne tik pakelia mūsų karių profesionalumą, bet ir užtikrina, kad esame pasirengę teikti paramą tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu lygmeniu“, – sakė Karo medicinos tarnybos vadas plk. ltn. Valdas Meškauskas.

Karo medicinos tarnybos Medicininės paramos vienetų grupė pratybose rengė ir koordinavo pavaldžių vienetų darbą: Rolė 1 medicininės paramos vienetų (valdymo, gydymo, paieškos ir evakuacijos grandžių) bei Rolė 2 vienetų (medicininio rūšiavimo, priėmimo, chirurgijos ir intensyvios terapijos grandžių). Užduotys apėmė sužeistųjų paiešką, evakuaciją, pirminę pagalbą, gyvybinių funkcijų stabilizavimą, chirurginę pagalbą bei pasirengimą tolesnei evakuacijai.

„Tokios pratybos leido užtikrinti mūsų medikų pasirengimą realioms užduotims bei sustiprino bendradarbiavimą su NATO sąjungininkais. Kiekvieną kartą įtraukiame naujus elementus, vertindami vykstančių konfliktų patirtį“, – kalbėjo Medicininės paramos vienetų grupės vadas
plk. ltn. Joris Brian Ragaišis.

Pratybų tikslas – stiprinti karo medikų pasirengimą teikti medicininę paramą, vadovaujantis valstybės ginkluotosios gynybos ir taikos meto užduočių planais.

Pratybų metu buvo rengiami tiek profesinės tarnybos, tiek savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos  karo medikai. Dalyviai tobulino individualius ir kolektyvinius įgūdžius, vykdė bendras užduotis su Lietuvos kariuomenės medicininės paramos vienetais, civiliais medikais bei tarptautiniais partneriais.

LK ir Jonavos ligoninės inf. 

Įvykio vietoje šiuo metu užtverta viena J. Basanavičiaus gatvės pusė, todėl eismas vyksta ribotai. Pasak pareigūnų, eismo apribojimai gali trukti dar apie dvi valandas.

Nukentėjusiojo būklė kol kas nėra žinoma. Pirminiais liudininkų pasakojimais, vyresnio amžiaus žmogus ėjo per perėją, kai staiga pasirodęs automobilis jį kliudė. Tikslesnės aplinkybės paaiškės policijai baigus tyrimą.

„Visą parą buvau Jonavoj, bet tokio dvoko, koks vakare buvo Rimkuose ir prie ligoninės, gyvenime nejaučiau. Atrodė, kad esi viduryje šūdų bačkos. Važiavau pro Naujasodį, mačiau, kaip keli traktoriai ant laukų purškė srutas – kvapas toks, kad galvojau dezodorantą tiesiai į šnerves purkšiu,“ – pasakojo vienas komentatorius.

Jam antrino ir kiti miestiečiai:

„Smarvė LABAI didelė, neįmanoma net langų prasiverti, o apie išėjimą į lauką nė kalbos.“

„Aš net šuniuką pradėjau įtarinėt, ar ne kažkur rimtai išsivoliojo, kad taip namai smirda.“

„Smirda ir Jadvigavoj, ir ką. Rytoj dar daugiau smirdės, nes bus dar karščiau.“

Kai kurie gyventojai ragino nepanikuoti ir priminė, jog dvokas – ne naujiena. „Čia ne fekalijų, o srutų kvapas. Kas augino gyvulius, tą kvapelį gerai pažįsta. Natūralios organinės trąšos. Be šūdo nebus grūdo – pakentėt reikia truputuką,“ – komentavo vienas iš jonaviečių.

Tačiau dalis žmonių negailėjo kritikos ir institucijoms: „Aplinkosaugininkai geruliai – sėdi pilvus užsiauginę. Kol tikslaus adreso nenurodysi, iš kabineto nekrustelės. Matyt, neblogai euriukų gauna, kad nieko nežinotų.“

Institucijos: pažeidimų nenustatyta

Penktadienio rytą į gyventojų pranešimus sureagavo ir į redakcijos paklausimą atsakė Aplinkos apsaugos departamentas. Tarnyba informavo, kad rugpjūčio 28-osios vakarą buvo gauti keli skundai dėl kvapų. Ryte inspektoriai apvažiavo nurodytas vietas – J. Basanavičiaus, Žeimių, Žemaitės gatves Jonavoje bei aplinkinius kaimus (Čičinai, Kulva, Čiūdai, Ragožiai).

„Specifiniai kvapai nebuvo juntami, ūkininkų laukai ir kitos teritorijos atrodo įprastai, aplinkosaugos pažeidimų nenustatyta,“ – teigiama AAD atsakyme.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat pranešė, kad skundų dėl Jonavoje ir apylinkėse pasklidusio intensyvaus fekalijų kvapo negavo.

Kasmetinis reiškinys

Ekspertų teigimu, dvokas dažniausiai kyla, kai laukai tręšiami gyvulinės kilmės srutomis. Tai įprasta žemės ūkio praktika, tačiau karštomis vasaros dienomis kvapas tampa ypač intensyvus ir sunkiai pakeliamas gyventojams.

Vis dėlto žmonių reakcijos rodo, kad ši problema kasmet sulaukia vis didesnio pasipiktinimo. Jonaviečiai tikisi, kad institucijos ras būdų suderinti ūkininkų poreikius ir gyventojų gyvenimo kokybę.

Ne paslaptis, jog Kelių eismo taisyklės tokio parkavimo nedraudžia – „Šeimos vieta“ nėra reglamentuota įstatymu. Tačiau ar tikrai tarybos nariui dera vadovautis principu „jeigu leidžiama – galima viskas“? Ar tokios smulkmenos neatskleidžia didesnio paveikslo – pagarba ar nepagarba aplinkiniams, jų patogumui, pagaliau – elementariai kultūrai? Politikams taikomi aukštesni kultūros ir etikos standartai ar netaikomi?

Žmonės pagrįstai klausia: jei jau išrinkti politikai, kurie turėtų rodyti pavyzdį bendruomenei, patys parkuojasi šeimų su vaikais skirtose vietose, tai kokių standartų galima tikėtis iš eilinių vairuotojų? Ar čia vėl galioja sena taisyklė – „vieniems galima daugiau“?

Jonaviškiai tikisi, kad politikai supras – kultūra ir pagarba nėra vien tik žodžiai rinkimų programose. Jie matuojami kasdieniais darbais, net ir tokiais paprastais, kaip pasirinkta parkavimo vieta prie parduotuvės.

Nuotraukos autoriaus žinutė D. Survilaitei:

„Mes suprantame, kad už šeimos vietų užėmimą policija baudos nerašys. Tačiau jūs – tarybos narė. Iš jūsų tikimės daugiau. Ar tikrai buvo per sunku palikti automobilį eilinėje vietoje ir parodyti pagarbą tiems, kuriems tokia erdvė skirta?“

Gyventojo klausimas perduotas politikei, tačiau komentaras kol kas nėra gautas. 

„Pastebėjome, kad praėjusį savaitgalį atsirado 8 tonų svorį ribojantys ženklai, kurie apriboja patekimą sunkiasvorės technikos į Panoterių kaimą Jonavos rajone. Kelio atkarpa – nuo sankryžos 55.127175, 24.402546 iki Bukonių. Gal galite pasakyti, ar žemės ūkio tikslais važiuojanti technika gali važiuoti šiais ženklais pažymėtuose kelio ruožuose?“ – į žiniasklaidą kreipėsi vienas rajono gyventojas.

Jis pridūrė, kad šiuo metu ūkininkai patiria didelių nepatogumų: „Norime kuo greičiau gauti informaciją, nes šiuo metu vykdomi žemės ūkio darbai negali būti tęsiami dėl šių ženklų išstatymo.“

Pasak ūkininko, vienintelis aplinkkelis – žvyrkelis nuo Panoterių link Piliakalnių kaimo ir tik tuomet į asfaltuotą kelią Ukmergė–Kėdainiai.

Situacija ypač apsunkino darbų eigą, mat kelias Markutiškiai–Bukonys taip pat apribotas iki 8 tonų.

„Via Lietuva“: ribojimai laikini

Susisiekus su valstybine kelių infrastruktūrą prižiūrinčia įmone „Via Lietuva“, paaiškėjo, kad ribojimai buvo įvesti tik laikinai.

„Jūsų minimame kelyje Bukonys–Upninkai–Keižonys (numeris 1502) buvo įvesti laikini sunkiasvorio eismo ribojimai, siekiant įvertinti kelio būklę ir nustatyti, ar ji gali tinkamai atlaikyti dėl „Rail Baltica“ statybų išaugusį eismo srautą. Suprantame, kad šis kelias yra itin svarbus vietos bendruomenei – tiek verslui, tiek ūkininkams, ypač dabar, kai vyksta intensyvūs žemės ūkio darbai,“ – teigiama bendrovės atsakyme.

Gera žinia ūkininkams – po patikros nuspręsta ribojimus panaikinti.

„Įvertinus esamą situaciją ir kelio dangos būklę, nuspręsta leidimą sunkiajam transportui atnaujinti. Siekiame, kad sprendimai dėl laikinų ribojimų būtų proporcingi ir kuo mažiau apsunkintų kasdienę veiklą regione. Jūsų minimoje kelio Bukonys–Upninkai–Keižonys atkarpoje sunkiasvorio eismo ribojimą nurodantys ženklai bus panaikinti artimiausiomis dienomis.“

„Via Lietuva“ informavo, kad kelio priežiūrą jų pavedimu užtikrina įmonė „Kelių priežiūra“. Ji įsipareigojo šią atkarpą tikrinti dažniau nei įprastai.

„Jau esami ar naujai atsiradę defektai bus operatyviai šalinami. Tokiu būdu siekiame užtikrinti, kad kelias išliktų saugus ir tinkamas intensyviam naudojimui net ir padidėjus transporto srautams,“ – rašoma atsakyme.

Rugpjūčio 11-ąją, 14 val. 12 min. J. Basanavičiaus g., miškelyje, rastas mirusio nenustatytos tapatybės apie 60-65 metų amžiaus vyro kūnas irimo stadijoje.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Šis atnaujinimas yra dalis dviejų didelės apimties projektų, kurių tikslas – modernizuoti sveikatos priežiūros paslaugas ir gerinti Jonavos gyventojų sveikatą.

Kaip iškilmingo atidarymo metu kalbėjo Jonavos PSPC direktorė Asta Sivolovienė, ši diena ypatinga netik įstaigai, bet ir daugumai gyventojų. 

,,Šiandien pristatome naujas patalpas ir infrastruktūrą. Tai yra naujas žingsnis į kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą. Įgyvendinto projekto rezultatas paženklintas svarbiu tarpinstituciniu bendradarbiavimu. Nuoširdžiai dėkoju merui, savivaldybei, visiems partneriams už palaikymą, paramą, už strateginį požiūrį bei už mūsų iniciatyvų plėtojimą. Tikiu, kad atnaujintos patalpos įneš indelį į Jonavos bendruomenės sveikatą, o taip pat pagerins darbo sąlygas mūsų specialistams", - kalbėjo A. Sivolovienė. 

,,Šiuolaikinė visuomenė patiria įvairių iššūkių, ir todėl jai reikia pagalbos ir paramos. Atnaujindami patalpas mes žinome, kad žmogų gydo ne tik nauja infrastruktūra, bet ir čia dirbantys žmonės, kuriems kuriama tinkama darbo aplinka", - sveikindamas su projekto įgyvendinimu kalbėjo rajono meras Mindaugas Sinkevičius. 

Su projekto įgyvendinimu Jonavos PSPC kolektyvą sveikino Jonavos savivaldybės administracijos, Jonavos ligoninės, Jonavos visuomenės sveikatos biuro, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro atstovai bei kiti.  

Investicijos į infrastruktūrą ir naujas paslaugas

Atnaujinimas buvo įgyvendintas vykdant projektą „Jonavos sveikatos centro sudėtyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimas“. Šio projekto vertė siekia daugiau nei 1,6 mln. eurų, iš kurių didžiąją dalį sudaro ES fondų lėšos. Pagrindinis tikslas – sumažinti išvengiamo mirtingumo lygį rajone, kuris 2022 m. siekė 73,5 proc. Projekto metu buvo atnaujinta Jonavos PSPC ir Jonavos ligoninės infrastruktūra bei įsigyta nauja įranga, reikalinga kokybiškoms paslaugoms teikti.

Antrasis, 101 tūkst. eurų vertės projektas „Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų prieinamumo gerinimas Jonavos rajone“, skirtas spręsti didėjantį psichikos sveikatos paslaugų poreikį. Atnaujintose patalpose, esančiose Žeimių g. 19,  įsteigtos 4 papildomos psichiatrijos dienos stacionaro vietos. Šiuo metu esamos 8 vietos jau nebepatenkina paklausos, o patalpų trūkumas ribojo galimybę teikti platesnį paslaugų spektrą.

Platesnis paslaugų spektras ir geresnė kokybė

Atnaujintame pastate bus teikiamos naujos, itin svarbios paslaugos: psichiatrijos dienos stacionaro, kineziterapijos, šeimos konsultavimo, grupinės meno terapijos ir kt. paslaugos. Patalpos pritaikytos taip, kad būtų užtikrintas pacientų privatumas, o jauki aplinka su natūralia šviesa ir relaksaciniais garsais padėtų pacientams jaustis saugiai.

Naujosios paslaugos skirtos asmenims, jaučiantiems nerimą, nuotaikos svyravimus, patiriantiems krizes ar išgyvenantiems netektis. Specialisto konsultacijos ir įvairios terapinės reabilitacijos padės pacientams stiprinti savo gebėjimus ir gerinti gyvenimo kokybę.

Jei esate lauke ir matote dūmus, užuodžiate specifinį kvapą, pasitraukite, kad vėjas neneštų dūmų į Jus;

Arčiau gaisro gyvenantiems gyventojams patariama neiti į lauką, likus namuose – neatidarinėti orlaidžių, langų ir durų.

Jei namuose yra mechaninės vėdinimo sistemos, rekuperacija ar kondicionierius, rekomenduojame sistemas išjungti.

Pasijutus prastai, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus.

Važiuojant pro gaisro vietą, rekomenduojama sandariai uždaryti automobilių langus.

Primename – teršalų ūmaus poveikio simptomai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos. 

6 val. 19 min. pranešta, kad gaisras lokalizuotas.

NVSC inf.

Šį kartą savaitės lakstūnas užfiksuotas rugpjūčio 6 d. apie 13.45 val. Automobilis BMW, vairuojamas moters (gim. 1993 m.), Jonavos r., kelyje Jonava-Meškoniai, kur maksimalus greitis siekia 50 km/val., skriejo 103 km/val. greičiu. Vairuotojai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Rugpjūčio 9 d. apie 16.40 val. Kaune, Panerių g., policinės priemonės vykdymo metu sustabdytas automobilis BMW, kurį vairavo neblaivus vyras (gim. 1984 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,54 prom.

Praėjusią savaitę Kelių policijos pareigūnai ir toliau vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu policijos pareigūnai Kaune, Kauno ir Jonavos rajonuose patikrino daugiau nei 3,7 tūkst. transporto priemonių. Išaiškinta 13 neblaivių vairuotojų (girtumo laipsnis svyravo nuo 0,45 iki 1,54 prom.).

Neblaivūs vairuotojai rinkosi ir kitas transporto priemones, rugpjūčio 10 d. apie 14.00 val. Kaune, Dubravų-Vyšnialaukio g., dviratį vairavo neblaivus vyras (gim. 1991 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,66 prom.

Iš viso praėjusią savaitę Kauno apskrityje policijos pareigūnai nustatė ir 20 vairuotojų, kurie transporto priemones vairavo neturėdami tam teisės.

Pareigūnai ragina visus eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių, būti drausmingiems bei linki saugaus kelio! Tik kartu rūpindamiesi savo ir kitų saugumu laimingai pasieksime kiekvienos kelionės tikslą.

Kauno AVPK inf.

Sporto ir aktyvaus laisvalaikio miestu tituluojama Jonava 275-erių metų sukakties minėjimą pradėjo dar kovo mėnesį, tuomet, kai iki šventinių metų pabaigos buvo likę 275-erios dienos.

Nuo tada mieste suorganizuota daugybė renginių ir iniciatyvų, kurias vienijo bendras šūkis – „Jonava – gyvybės pilna“ bei šios šventės akcentas, simbolizuojantis miesto polėkį ir energiją – spalvingas paukštelis.

Didžiausias renginys, skirtas šiam minėjimui, į Jonavą kvies rugsėjo 6 dieną. Jo organizatoriai – Jonavos rajono savivaldybė ir Jonavos kultūros centras – atskleidė renginio programą.

Nuo pramogų vaikams iki įspūdingo koncerto

14:00 valandą šalia Jonavos baseino įsikurs šeimų linksmybių pievelė. Čia vyks  koncertai, cirko artistų, žirgo, kinologų pasirodymai bei įstaigų prisistatymai. Mažųjų šventės dalyvių lauks batutai, animatoriai, triušių paroda ir kitos pramogos.  

Tuo pat metu startuos ir prekybininkų mugė, gausi amatininkų dirbiniais, skaniu maistu, saldėsiais bei kitais gaminiais.

16:00 valandą Joninių slėnyje prasidės Respublikinis linijinių šokių festivalis – „Aksominis ruduo“. Jame žiūrovų žvilgsnius vilios darniai šokančių šokėjų gausa.

17:30 valandą prasidės Jonavos įmonių ir organizacijų eitynės, kasmet sulaukiančios vis daugiau dalyvių. Skaičiuojama, kad pernai eisenoje žygiavo per 3500 žmonių.  

Eisenai pasiekus Joninių slėnį, apie 18:00 valandą prasidės oficialus šventės atidarymas, vyks eisenos dalyvių pristatymas.

19:00 –  šventinio koncerto pradžia. Jį atidarys atlikėja Elvija Zvicevičiūtė, vėliau išgirsime violančelininkų grupę „Voiceless“. Po jų koncertinę erdvę užpildys scenos karalienės Džordanos Butkutės pasirodymas. Galiausiai  pasirodys retas miesto švenčių svečias – Marijonas Mikutavičius.

Renginį vainikuos fejerverkai, o visą programą lydės renginio vedėjas Rolandas Mackevičius.

Sieks rekordo

Bene didžiausias, tradicinis Jonavos miesto šventės akcentas – įstaigų ir įmonių eisena – šiais metais sieks išskirtinio rekordo.

„Kasmet džiaugdamiesi didėjančiu eisenos dalyvių skaičiumi ir jų išmone bei noru puoštis išskirtiniais atributais, atspindinčiais jų įstaigas, šįkart nutarėme pakviesti visus bendrystei ir pabandyti kartu pasiekti didžiausio paukštelio instaliacijos rekordo.

Jis bus sudarytas iš pačių jonaviečių rankomis pagamintų paukštelių, kuriuos jie nešis eisenoje. Eisenos dalyviams atėjus iki Joninių slėnio, paukšteliai bus sudėti į visų mūsų kūrinį.

Tačiau tikslas, paskatinęs imtis rekordo siekimo – ne tik pats rekordas: smagu matyti, kad Jonava dar vasaros pradžioje pavirto į rankdarbių miestą, kuriame noriai prisidedama prie švenčių puošybos gaminant 275-osios sukakties simbolius – paukštelius“, – sako Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė.

Pagalvota ir apie svečius

Pastaraisiais metais šventės šiame mieste sulaukia ypatingai didelio žiūrovų skaičiaus. Kaip pasakoja Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, pastebėjus, kad miesto renginius noriai renkasi ir sostinės gyventojai, nuspręsta  į Vilnių paleisti specialų traukinio reisą.

„Birželį Joninių koncertą stebėjo tiek žmonių, kiek mes dar nesam matę. Skaičiuojame, kad apie 30 000. Nemaža dalis svečių atvyksta ne tik iš aplinkinių miestų, bet ir iš sostinės.

Matant tokias tendencijas su Lietuvos geležinkeliais sutarėme dėl specialaus traukinio reiso iš Jonavos į Vilnių. Jis nuo mūsų miesto pajudės pasibaigus šventei.

Kad kelionė būtų dar patogesnė, šio maršruto keliautojus iki Jonavos geležinkelio stoties veš Jonavos autobusai.

Tad labai kviečiame atvykti, pasimėgauti smagia švente ir pasinaudoti specialaus maršruto galimybe“, – kalbėjo Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

Daugiau informacijos apie specialų reisą ir tikslų jo laiką, bus paskelbta netrukus Jonavos rajono savivaldybės „Facebook“ paskyroje bei Lietuvos geležinkelių komunikacijos kanaluose.

Dirba didelė komanda

Anot Jonavos kultūros centro laikinosios direktorės Jurgitos Serapinės, didelių švenčių organizavimas Jonavoje – ne naujiena, o sukaupta patirtis ir gera, savo miestą mylinti komanda, padeda suorganizuoti tokius renginius, kurie kasmet kilsteli kokybės kartelę.

„Kai kalbame apie švenčių organizavimą, visad labai tinkama sparnuota frazė –„Karalius mirė, tegyvuoja karalius“, mat pasibaigus  vienam renginiui, jau pradedama planuoti sekančių metų šventė. 

Kiekvienas pasiruošimas vyksta keliais etapais:  metų pabaigoje jau aptariama naujos šventės idėja, galimi atlikėjai bei aptarnaujanti techninė komanda.

Artėjant šventei suplanuojamas viešinimas, puošyba, erdvių išdėstymas,  reikalinga atributika, vėliau  prasideda kūrybiniai ir organizaciniai darbai, kuriuose svarbi kiekviena detalė, o svarbiausia –  kūrybinė ir ūkinė komanda, kuri turi dirbti kaip gerai suderintas instrumentas. Tai – svarbiausia“, –  kalbėjo J. Serapinė.

Daugybė dovanų ir loterija

275-ias dienas švenčianti Jonava apdovanota ir ne viena gimtadienine dovana: mieste įrengta išmani, vėsinimo programą ir kitus patogumus turinti autobusu stotelė, Chemikų gatvėje pastatą papuošė išskirtinis, kraštiečio poeto Petro Vaičiūno kūrinys, Joninių slėnyje ir Ramybės skvere įrengti vėsinantys, vandenį purškiantys „vartai“.

Šalia to,  netrukus panoraminėje miesto vietoje atsiras išskirtinės, pailsėti ir pasigrožėti miestu kviečiančios supynės.

Dovanų lietus jonaviečius pasieks ir pačią rugsėjo 6-ąją. Programėlėje „JONAVA“ vyks loterija, kurioje bus galima laimėti net 1000 prizų.

Tarp praeities ir dabarties

Prieš kiek daugiau nei mėnesį miestą papuošė ir išskirtinė, praeitį su dabartimi susiejusi foto paroda – miesto autobusų stotelėse pakabintos senus laikus įamžinusios nuotraukos. Joms parinktos ne atsitikinės vietos – daugumoje nuotraukų pavaizduotos būtent tos gatvės, kuriose jos ir pakabintos. 

Nuotraukų archyvą surinkti padėjo patys jonaviečiai: Jonavos krašto muziejaus ir iniciatyvinės grupės  „Jonava fotografijose“ bendruomenės.

Ambasadoriai ir istorinės asmenybės

Jonava 275-ųjų metų proga sulauks išskirtinių sveikinimų. Pasinaudojus šiuolaikinėmis technologijomis bei dirbtiniu intelektu, prakalbs Jonavai svarbios istorinės asmenybės – Marija Zabielaitė - Kosakovskienė, Jeronimas Ralys, Abraomas Kulvietis ir kt.

Specialius sveikinimus jonaviečiams yra paruošę ir garsūs kraštiečiai. Juos bus galima pamatyti Jonavos rajono savivaldybės ir Jonavos kultūros centro „Facebook“ paskyrose.

Norintys pirmieji sužinoti apie Jonavos šventes ir renginius, kviečiami parsisiųsti programėlę JONAVA. Nors didžioji dalis joje siūlomų paslaugų – skirtos ir prieinamos jonaviečiams, renginių kalendoriumi naudotis gali ir kitų rajonų gyventojai.

Apie 23 val. iš namų Jonavoje, Vilniaus gatvėje į ligoninę Kaune buvo pristatyta ir paguldyta 1977 m. gimusi moteris.

Įtariama, kad ji susižalojo pati – moteriai nustatyti susižalojimai peiliu.

Policijos departamento duomenimis, šiuo metu aiškinamos visos įvykio aplinkybės.

Surinkta medžiaga pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Parengta pagal pirminius įvykių suvestinės duomenis 

Tačiau šiandien ryte Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai patikslino įvykio aplinkybes, nuramindami visuomenę. Anot jų, avarija nebuvo itin rimta. 

,,Apie 16.30 val. Jonavoje, Žeimių ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje, susidūrė automobiliai Škoda, kurį vairavo moteris, gimusi 1994 metais, ir Toyota, kurį vairavo vyras, gimęs 1980 metais. Abiejų automobilių vairuotojai blaivūs, dėl kaltės sutarė. Asmenys susipildė eismo įvykio deklaraciją", - teigiama policijos pranešime. 

Per 2024–2025 m. šildymo sezoną kompensacijas už šildymą gavo 6 993 asmenys. O 2023 – 2024 metų sezonu kompensacijas gavo 10 408 asmenys. Lyginant šiuos du sezonus, gavėjų skaičius sumažėjo 1 906 asmenimis (28,45 %), o išlaidos – 920 741 Eur (46,28 %). 

Sumažėjimo priežastys: 

Aukštesnė nei įprastai oro temperatūra → mažesnis šilumos suvartojimas 

Energetinių išteklių kainų stabilizacija → mažesnė kompensacijos suma 

Nauja tvarka – vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas 

Šiemet per rugsėjo mėnesį jau kreipėsi 365 gyventojai.   

Teisę į kompensacijas turi 

Kompensacijos skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Įstatymas). 

Gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 

1. Turto vertė

Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto Įstatyme, vertė neviršija turto vertės normatyvo. 

Jei turto vertė viršija normatyvą, nustatant teisę į kompensacijas pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį kompensacijos buvo paskirtos, šis reikalavimas 3 mėnesius netaikomas. 

2. Sąlygų atitikimas

Kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš Įstatyme nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. 

3. Skolos už būsto šildymą ir (ar) vandenį

Įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro ar vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, grąžinant ne daugiau kaip 20 % bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį; arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. 

Svarbu: kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo – tiek centralizuotas šildymas, tiek kitos kuro rūšys (malkos, dujos, elektra ir pan.).   

Reikalingi dokumentai kreipiantis dėl kompensacijos 

Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas–paraiška teikiama elektroniniu būdu). 

Prašymas–paraiška piniginei socialinei paramai gauti. 

Pažyma apie 3 praėjusių mėnesių pajamas iki mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos (atskirais atvejais – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ar valstybės informacinių sistemų. 

Priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami kiti dokumentai (pažymos), reikalingi kompensacijai skirti. 

Papildomi dokumentai pagal šildymo būdą 

Jei būstas šildomas elektra ar kitomis energijos rūšimis – reikia pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (katilo tipas, modelis, naudingumo koeficientas) ir duomenis apie suvartotą energiją (kiekis, tarifai) 

Gyventojai, kurie kreipiasi dėl kompensacijos už įsigytą kietąjį kurą (pvz., malkas), neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų). Atskirais atvejais savivaldybė gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, kad įsitikintų, jog kuras buvo nupirktas ir gyventojas patyrė išlaidas.   

Kur kreiptis dėl kompensacijų 

Gyventojai gali kreiptis: 

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. 

Seniūnijose dirbančius Socialinės paramos skyriaus specialistus. 

Elektroniniu būdu per SPIS sistemą.  

Kaip apskaičiuojama kompensacija 

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 % skirtumo tarp pajamų ir VRP dydžių: 

Vienam gyvenančiam asmeniui: iš gaunamų pajamų per mėnesį atimami 3 VRP dydžiai (3 × 221 Eur = 663 Eur) 

Šeimai: iš gaunamų pajamų per mėnesį atimami 2 VRP dydžiai kiekvienam šeimos nariui (nuo 2025-01-01 1 VRP = 221 Eur → 2 VRP = 442 Eur). 

Pavyzdys: 

Vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį – 800 Eur (pensija) 

Atimama 3 VRP = 663 Eur 

Skirtumas: 800 – 663 = 137 Eur 

10 % šio skirtumo: 13,70 Eur 

Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m²) gali mokėti ne daugiau kaip 13,70 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos. 

Vandens išlaidų kompensacijos 

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojamos geriamojo ir karšto vandens išlaidos, viršijančios nustatytą procentinę dalį pajamų: 

Geriamasis vanduo: viršijanti 2 % šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų (pajamų suma neatskaičius VRP). 

Karštas vanduo: viršijanti 5 % šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų (pajamų suma neatskaičius VRP). 

Pavyzdys: 

• 3 asmenų šeimos pajamos per mėnesį – 1 500 Eur
• Geriamasis vanduo: 2 % pajamų = 30 Eur → išlaidos virš 30 Eur kompensuojamos
• Karštas vanduo: 5 % pajamų = 75 Eur → išlaidos virš 75 Eur kompensuojamos.  

Tai reiškia,  

kad asmuo už geriamą vandenį pagal savo pajamas už normatyvinį vandens kiekį (4,5 m3) gali mokėti ne daugiau kaip 30 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos;

kad asmuo už karštą vandenį pagal savo pajamas už normatyvinį vandens kiekį (3m3) gali mokėti ne daugiau kaip 75 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos. 

Normatyvai kompensacijoms 

Būsto šildymo ploto normatyvai: 

Vienam gyvenančiam asmeniui – 50 m². 

Šeimai: pirmam nariui – 38 m², antram – 12 m², trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m². 

Karšto vandens normatyvai: 

1,5 m³ pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį. 

1 m³ antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį. 

0,5 m³ trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Geriamojo vandens normatyvai: 

Jei karštam vandeniui naudojama centralizuotai tiekiama šiluma:  

2 m³ pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui. 

1,5 m³ antram, 1 m³ trečiam ir kiekvienam paskesniam. 

Jei karštam vandeniui naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys: 

3,5 m³ pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui. 

2,5 m³ antram, 1,5 m³ trečiam ir kiekvienam paskesniam. 

Pajamų vertinimas 

Į pajamų skaičiavimą įskaitomos pajamos iš nuosavybės, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (žemė, būstas, automobiliai) – nuoma ar pardavimai. 

Neįskaitomos: 

Išmokos vaikui. 

Dalies darbo užmokesčio pajamų, individualios veiklos pajamų (20–40 %, priklausomai nuo šeimos sudėties). 

Dalies nedarbo socialinio draudimo išmokos (20–40 %, priklausomai nuo šeimos sudėties). 

Svarbu žinoti 

Kompensacija skiriama visam šildymo sezonui, nepriklausomai nuo kreipimosi momento. 

Vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Jonavos r. savivaldybės socialinės paramos skyriaus inf. 

Po kelių metų laukimo ši vizija ima virsti realybe. 2024-ųjų gruodį savivaldybė paskelbė, kad projektas startuoja – Joninių tvenkinio pakrantėje jau tiesiamas naujas pėsčiųjų takas. Pasak projektuotojų, tai nebus įprasta, tiesi trasa. Vietomis takas pakeltas ant polių, kad galėtų vingiuoti tarp medžių šakų ir leisti lankytojams mėgautis natūraliu kraštovaizdžiu, o ne jį pažeisti. Tokiu sprendimu užtikrinama ir sauga, ir gamtos apsauga.

Visiems pritaikyta erdvė

Projektuotojai akcentuoja, kad naujasis takas bus prieinamas įvairioms lankytojų grupėms: nuo pėsčiųjų ir dviratininkų iki šeimų su vežimėliais bei žmonių su negalia. Reljefo skirtumai, kurie iš pirmo žvilgsnio galėjo tapti kliūtimi, čia išnaudojami kūrybiškai – takas vingiuoja tarp šlaito, pakeltas ten, kur gruntas per status, o danga parinkta taip, kad atlaikytų tiek laiką, tiek intensyvų naudojimą.

Naujasis takas sujungs rytinėje tvenkinio pusėje esančius pėsčiųjų takus su Joninių slėniu – vieta, kurioje kasmet vyksta įvairūs renginiai, šventės ir koncertai. Taigi, infrastruktūra ne tik palengvins susisiekimą, bet ir atvers daugiau galimybių vietos bendruomenei bei svečiams.

Papildomos erdvės poilsiui ir pramogoms

Planuojama, kad vakariniame šlaite atsiras ne tik takas, bet ir nedidelis paplūdimys su pontoniniu liepteliu. Poilsio salelės taps patraukliomis erdvėmis šeimoms ar pavieniams lankytojams, norintiems pasislėpti nuo miesto šurmulio.

„Įdomiausia tako dalis bus ta, kur šlaitas itin status. Čia trasa įrengta ant polių, kad žmonės galėtų saugiai judėti ir grožėtis tvenkinio panorama. Tikimės, kad ši vieta taps nauju traukos centru – ne tik jonaviečiams, bet ir miesto svečiams“, – teigia vicemeras Povilas Beišys.

Investicija į turizmą ir bendruomenę

Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų – programos „Gamtos ir kultūros objektų pritaikymas lankymui Jonavos rajono savivaldybėje“. Jo bendra vertė viršija 900 tūkst. eurų, iš kurių apie 80 proc. sudaro ES parama.

Tuo pačiu projektu finansuojama ir Neries pakrantėje statoma prieplauka, o tai, pasak vicemero, leidžia kalbėti apie nuoseklų ir strategiškai suplanuotą Jonavos kaip patrauklaus turizmo bei laisvalaikio miesto įvaizdžio stiprinimą.

„Iš pradžių nesitikėjome, kad šis takas sulauks tokio dėmesio. Dabar matome, kad jis tapo vienu laukiamiausių objektų tiek miestiečiams, tiek mums patiems. Smagu, kad pavyko pasinaudoti turizmo priemonės lėšomis, nes tai reiškia, kad objektas bus lankomas plačiau – ir svečių iš kitų miestų“, – sako vicemeras Povilas Beišys.

Techniniai iššūkiai ir rangovų patirtis

Didžiausias iššūkis buvo vietovės reljefas. Tačiau rangovai – jau turintys patirties kalnuotose vietose, įskaitant Kauno Dainų slėnio įrengimą – užduotį priėmė ryžtingai.

„Bijojome, kad rangovas gali pasitraukti, išsigandęs sudėtingos vietovės, tačiau darbai vyksta sklandžiai ir kokybiškai. Matome, kad projektas bus įgyvendintas laiku“, – tikina Beišys.

Šiuo metu dar vyksta apželdinimo darbai. Pasodinti augalai pamažu prigyja, tačiau kol kas teritorija vis dar laikoma statybviete. Savivaldybė ragina gyventojus lankytis atsargiai – kai kur dar nėra įrengtų turėklų, todėl saugumas išlieka rangovo atsakomybė.

Ateities perspektyvos

Nors pirmame etape įrengiami tik takai, poilsio suoliukai ir mažasis paplūdimys, planuose – ir daugiau. Savivaldybė neatmeta galimybės ateityje papildyti teritoriją vaikų žaidimų aikštelėmis, treniruokliais bei kitomis aktyvaus laisvalaikio erdvėmis.

Tuo tarpu jonaviečiai, nepaisydami statybų, jau atrado naująjį taką – žmonės vaikšto, fotografuoja, dalijasi vaizdais socialiniuose tinkluose. Pasak vicemero, objektas jau dabar neoficialiai vadinamas „lajų taku“ arba „pažintiniu taku“.

Atidarymas planuojamas šių metų spalio pabaigoje. 

„Ši vieta bus ne tik graži, bet ir saugi. Mediena, metalas, trinkelės – visa tai pasirinkta taip, kad takas būtų patvarus. Ant pakeltų medinių atkarpų įrengsime turėklus, kad žmonės jaustųsi drąsiai. Tikime, jog Joninių tvenkinio vakarinio šlaito projektas taps viena mėgstamiausių jonaviečių laisvalaikio vietų“, – pabrėžia Beišys.

Apie 11 val. gautas pranešimas, kad skambinusiojo brolis neatidaro durų, neatsiliepia telefonu. Pranešėjas baiminasi, kad broliui galimai sutriko sveikata.

Ugniagesiai gelbėtojai ištraukiamosiomis kopėčiomis užlipus ir patekus į butą trečiame aukšte, viduje, deja, rastas miręs buto savininkas.

Įleisti medikai ir policijos pareigūnai.

1750 m. rugpjūčio 8 d. įkurta Jonava, kaip privatus didikų Kosakovskių miestas, kuris šiemet mini 275 metų jubiliejų. Šia nuostabia proga sveikinimo žodžiu tarė ir į koncertą susirinkusius pasveikino Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. Jo kalbos metu buvo atidengtas miesto įkūrėjos Marijonos Zabielaitės paveikslas, kurį nutapė menininkas Leonidas Alekseiko.

Po iškilmingo pristatymo, kūrinys bus saugomas Jonavos krašto muziejuje kaip simbolinis kultūrinis palikimas miestui, kuriuo galės pasigrožėti kiekvienas jonavietis ar miesto svečias. 

Jonavos Joninių slėnyje nuskambėjo įspūdingas Pažaislio muzikos festivalio koncertas „Viva la Diva!“, tapęs ypatinga dovana miestiečiams Jonavos miesto gimtadienio proga.

Šis koncertas – sukvietė šimtus klausytojų, norinčių pasimėgauti aukščiausio lygio muzikiniu reginiu.

Scenoje pasirodė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas maestro Gintaro Rinkevičiaus, o solistės – Ona Kolobovaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas) ir Evelina Sašenko (vokalas) – žiūrovus džiugino pasauliniais hitais. Skambėjo Tinos Turner, Whitney Houston, Celine Dion, Madonnos, Adele, Lady Gagos, Amy Winehouse ir kitų muzikos ikonų dainos. Dirigavo Julius Geniušas. Joninių slėnis pulsavo galingos ir nuostabaus grožio muzikos garsų sūkuryje. 

Renginys ne tik praturtino miesto šventę, bet ir dar kartą įrodė – Jonava - gyvybės pilna!

Jonavos kultūros centro inf.

Daugiau nuotraukų ČIA 

Rugsėjo 13-osios naktį, apie 00.15 val., Jonavoje, Taurastos gatvėje, policijos pareigūnai patikrino 2005 metais gimusį vyrą. Pas jį rasta, kaip įtariama, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Tą pačią dieną, apie 23.20 val., panašus atvejis užfiksuotas Jonavos rajone, Ruklos miestelyje. Pareigūnai tikrino 1990 metais gimusį vyrą, pas kurį taip pat aptikta galimai draudžiamų medžiagų.

Parengta pagal pirminius įvykių suvestinės duomenis 

Paaiškėjo, kad transporto priemonę vairavo 38-erių metų moteris, kuriai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,12 promilės. 

Už šį pažeidimą moteriai gresia rimti nemalonumai.

Primename, kad vairuotojas, kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kas mokė praktinio vairavimo, būdamas neblaivus ir kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kuris vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyta neblaivumo požymių arba vartojo alkoholio po eismo įvykio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų, taip pat gali būti konfiskuotas automobilis ir atimama teisė vairuoti iki 5 metų. 

– Kaip dabar atsimenu: man buvo penkiolika metų, eilinė diena ir aš tėvams sakau: „Noriu dainuoti, bet operą.“ Nesimokiau jos, bet iškeltas operinis balsas lyg ir būdavo (duše ar vonioje). Aš su muzika nuo septynerių metų: Jonavoje baigiau Janinos Miščiukaitės meno mokyklą, smuiko klasę. Gal aštuonerius metus griežiau smuiku. Ten buvo atvykęs Liudas Mikalauskas. Žiūrėjau atvipusiu žandikauliu – mano pats pirmasis sąlytis su opera paliko labai didelį įspūdį. Mokykloje mus veždavo į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, bet visą laiką žiūrėdavome baletus.

Dar bandžiau stoti į smuiką. Kai pradėjau ruoštis stojamiesiems, supratau, kad vis tik negaliu, ne mano. Ir labai primygtinai tėvams kartojau, kad reikia operos. Mano tėvai mane labai palaikė. Esu labai dėkinga, nes jie bene vieninteliai, kurie manimi patikėjo ir sukūrė visas aplinkybes, kurios mane čia atvedė. Baigiau Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, trejus metus mokiausi dainavimo, tada stojau į VDU Muzikos akademiją ir grįžau į Vilnių pabaigti magistro.

– Baigėte profesoriaus Vladimiro Prudnikovo klasę.

– Taip. Ir Kaune, ir Vilniuje.

Vladimiras Prudnikovas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

– Džiaugiatės profesijos pasirinkimu?

– Absoliučiai taip, esu labai laiminga. Būna, kiti sako: „Savo vaikų nelenksime į muzikos kelią.“ Aš absoliučiai kitaip galvoju. Taip, šis darbas turi sunkumų, bet, man atrodo, jeigu nori pasiekti kažkokių rezultatų, kiekviename darbe susidursi su sunkumais, stresu. Aš labai džiaugiuosi, kad man pavyko. Buvo visokiausių galvojimų, atkalbinėjimų, bet džiaugiuosi, kad pasiklioviau savo širdimi ir užtikrintai ėjau šiuo keliu.

– Operos scenoje esate penkerius metus. Ar jau buvo tokių nesėkmių, kurios priverstų susimąstyti?

– Neturėjau, tikiuosi tokių didelių nesėkmių ir nebus. Aš esu perfekcionistė. Jeigu kažką darau, turiu tobulai padaryti. Tas man labai dažnai kišdavo koją, nes tai – didelis stresas. Jei kažkokia natelė būdavo ne taip padainuojama, labai dėl to išgyvendavau. Pradžioje tėvai išklausydavo tuos mano stresus, po to atsirado mano vyras, kuris mane labai suprasdavo.

Kamilė Bonté | Asmeninio archyvo nuotr.

– Nes jis ir pats operos dainininkas.

– Taip. Bet kai gimė sūnus, gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis ir pasikeitė mano požiūris. Labai džiaugiuosi, nes supratau, kad gyvenimą turime tik vieną ir tame gyvenime nėra tik opera, tik ta viena nata. Truputėlį laisviau į tai žiūriu, man tapo daug lengviau tame būti. Kažkokių nesėkmių ar dugno nebuvo, bet buvo psichologinis sunkumas, kurį išgrynino mano sūnaus gimimas.

„Turandot“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Asociatyvi nuotr. | M. Aleksos nuotr.

– Ne opera yra didžiausia gyvenimo prasmė?

– Taip, dabar man svarbiausia, kad mano šeima sveika ir sūnus sveikas.

– Ar su vyru lankotės Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, ar nueinate pasižiūrėti spektaklių užsienyje?

– Taip. Anksčiau daugiau nueidavome, bet kai yra vaikas, tėvystės džiaugsme dar sąžinė neleidžia palikti vaiko su aukle ir eiti kažkur savo malonumui. Dabar einu paklausyti vyro arba vyras manęs. Kartu mes gal rečiau išeiname, bet atskirai – tikrai taip. Vis tik reikia domėtis, kas vyksta aplinkui, praplėsti savo pasaulėžiūrą.

– Koks vaidmuo jums buvo sudėtingiausias?

– Margarita iš „Fausto“. Aišku, tai pats pirmasis mano įšokimas į operos sceną, kainavęs daug streso. Vokaliai man buvo sunkiausia padaryti šitą vaidmenį ir režisūriniai sprendimai buvo tikrai sudėtingi.

„Faustas“. Asociatyvi nuotr. | D. Matvejev nuotr.

– Kiek operos solistas scenoje gali susitelkti į savo partiją, kai jam dar reikia išpildyti režisūrinius, scenografinius sprendimus, dėvėti nepatogius drabužius, žiūrėti į dirigentą, atliepti partnerį?

– Tai įmanoma, kai į tavo atmintį įdėta muzikinė dalis. Tik tada, kai jautiesi pasiruošęs, dainuoji gana laisvai, ateina laikas, kai tu gali personažą išpildyti vaidybiniu aspektu, pamatyti ir savo partnerį, ir dirigentą. Bet, pirmiausia, aišku, yra vokalinė pusė, visa muzikinė medžiaga, su kuria dirbi dieną naktį.

Odeta Vasiliauskaitė, LRT KLASIKOS laida „Pakeliui su klasika“, LRT.lt

Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.

Laužtuvu patekta per duris į vidų, įleisti medikai ir policijos pareigūnai.

Vis dėlto paaiškėjo, kad butas tuščias – jo savininkas tuo metu jau buvo gydymo įstaigoje.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

Rugpjūčio 30-ąją, penkios minutės po vidurnakčio, Jonavoje, Panerių gatvėje, automobilį „Peugeot“ vairavo neblaivus vyras.

1991 metais gimusiam vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,62 prom.

Į įvykio vietą atvykę pareigūnai patikrino vairuotojos blaivumą.

Jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,45 promilės.

Parengta pagal Kauno AVPK pirminius įvykių suvestinės duomenis 

Leis priartinti knygas prie gyventojų

Naujasis Bibliobusas savo kelionę pradeda nuo rugsėjo 15-osios, šis naujas projektas leis priartinti knygas prie gyventojų, ypač atokiau nuo miesto centro gyvenantiems.

Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė teigė, kad Bibliobuso kelionės grafikas jau paskelbtas bibliotekos svetainėje. Numatyti 25 sustojimai, kurie buvo kruopščiai planuojami kartu su seniūnais ir bibliotekos komanda. 

,,Šiuo metu jie gali keistis, aišku, kadangi tai yra pradžia ir maršrutus analizavome su savo komanda, su seniūnais, tai tikiuosi, kad jie bus tikslingi," – pasakojo S. Gajauskaitė.

Tarp Bibliobuso maršruto stotelių – Šilai, Liepiai, Čičinai, Ragožiai, Markutiškiai, Paupio globos namai, Naujasodis ir daugelis kitų. Kiekvienoje stotelėje Bibliobusas stovės nuo pusės valandos iki valandos, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus ir jų poreikių. 2025 m. rugsėjo mėn. Mobiliosios bibliotekos preliminarus maršrutų grafikas ČIA.

Daugiau nei tik knygų išdavimas

Mobilioji biblioteka – tai ne tik knygų transportavimo priemonė. G. Kanovičiaus bibliotekos direktorė patikslino, kad Bibliobuse bus talpinama virš 400 knygų, tačiau gyventojai galės užsisakyti leidinius ne tik iš Bibliobuso asortimento, bet ir iš viso bibliotekos elektroninio katalogo.

,,Teiksime paslaugas, tokias kaip skenavimas, kopijavimas, veiks Wi-Fi ryšys, ir dar daug kitų paslaugų," – teigė S. Gajauskaitė pridurdama, kad ateityje bus organizuojami ir kultūriniai, informaciniai bei edukaciniai užsiėmimai.

Bibliobusas yra pritaikytas ir žmonėms su negalia – jame įrengta speciali rampa. Be to, vasaros sezonui numatyta speciali markizė, kuri leis lauke išdavinėti knygas ir sukurti erdvę patogiam gyventojų bendravimui. Bibliobusas taps nauju kultūros židiniu Jonavos rajone, o bibliotekos talismanas - Bildukas padės pritraukti dėmesį ir sukurti šventinę atmosferą.

Puikia dovana miesto gimtadienio proga

Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius pasveikino bibliotekos bendruomenę su įsigytu Bibliobusu, pavadinęs jį puikia dovana artėjančio 275-ojo miesto gimtadienio proga. Meras pabrėžė, kad mobilios paslaugos priartinimas prie žmonių yra svarbus žingsnis, leidžiantis užtikrinti patogumą kiekvienam rajono gyventojui.

„Anksčiau, kad gauti paslaugas, reikėdavo vežti sergantį vaiką kažkur toli. O dabar procesas vyksta priešingai – ir sveikatos paslaugos, ir biblioteka atvažiuoja pas žmones“, – sakė meras bei pabrėžė, kad tai yra puiki proga gyventojams šviestis, skaityti ir naudotis teikiamomis paslaugomis.

Meras taip pat išreiškė viltį, kad Bibliobusas nebus tik stovintis tuščias autobusas, o taps gyvybės kupinu kultūros židiniu.

„Tikiuosi, kad tos gyvybės netrūks šitame autobusiuke, netrūks žmonių, norinčių skaityti“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Siekdama dar labiau patobulinti Bibliobuso funkcionalumą, Jonavos savivaldybės administracija įteikė 200 eurų čekį. Meras, šmaikštaudamas, pasiūlė panaudoti čekį Bibliobuso „turbinimui“ - maloniais kvapučiais, malonia muzika ir pan. 

Po oficialaus sveikinimo, simboliškai perkirpus juostelę, susirinkusieji pakviesti užeiti į vidų.

Jonaviečiai, kurie šiandien nespės apžiūrėti naujovės, turės galimybę pamatyti ir aplankyti Bibliobusą jau rytoj, miesto šventės metu, o vėliau, kaip sakė bibliotekos direktorė, jis reguliariai lankysis seniūnijose ir kitose įstaigose.

Naujasis Bibliobusas – tikslinė investicija 

Savivaldybės viešasis pirkimas, kuriam vadovavo speciali komisija, buvo sėkmingai užbaigtas. Bibliobuso įsigijimui skirta 79 tūkst. eurų su PVM. Automobilis – lengvasis krovininis, N1 kategorijos, – pritaikytas ne tik knygoms transportuoti, bet ir patogiam neįgaliųjų aptarnavimui. Transporto priemonė išsiskiria specialiu bibliotekos simbolika apipavidalintu dizainu, o jos viduje įrengta modulinė sistema leis saugiai laikyti ir gabenti knygas bei žurnalus. 

Jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,93 prom.

Primename, kad vairuotojas, kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kas mokė praktinio vairavimo, būdamas neblaivus ir kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kuris vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyta neblaivumo požymių arba vartojo alkoholio po eismo įvykio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų, taip pat gali būti konfiskuotas automobilis ir atimama teisė vairuoti iki 5 metų.