Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Prie Ramybės skvero ieškoma naujo prekybininko: paskelbtas konkursas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prie-ramybes-skvero-ieskoma-naujo-prekybininko-paskelbtas-konkursas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prie-ramybes-skvero-ieskoma-naujo-prekybininko-paskelbtas-konkursas Jonavos rajono savivaldybė paskelbė konkursą, kuriuo siekiama atrinkti verslo subjektą, galėsiantį teikti prekybos ir viešojo maitinimo paslaugas J. Basanavičiaus gatvėje 9, automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje. Ši vieta yra prie Ramybės skvero. Vieta žemėlapyje  https://www.maps.lt/short/a9ac39a6

Savivaldybė numato galimybę čia prekiauti fasuotais maisto produktais ir teikti viešojo maitinimo paslaugas. Tam būtų galima naudoti laikinuosius prekybos įrenginius, prekybai pritaikytą automobilį arba priekabą.

Atrinktam konkurso dalyviui nustatyta tvarka galėtų būti išduodamas kasmetinis leidimas vykdyti veiklą šioje vietoje.

Paraiškos priimamos nuo 2026 m. lapkričio 16 d. iki 2026 m. lapkričio 25 d. 17 val.

Konkurso dalyviai, susipažinę su Konkurso nuostatais, skelbime ir šiuose nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais pateikia reikalingus dokumentus užklijuotame voke ant kurio užrašomas tik konkurso pavadinimas, nurodytas skelbime. Vokas, ant kurio bus nurodytas konkurso dalyvio pavadinimas, prekės ženklas ar kitas žymėjimas (ženklas), leidžiantis identifikuoti ar numanyti konkurso dalyvį, neatplėšiamas ir grąžinamas voką atsiimti atvykusiam konkurso dalyviui arba jam atvykus dalyvauti komisijos posėdyje, kuriame plėšiami vokai.

Vokai teikiami  į Savivaldybės „Vieną langelį“, 124 kab., Žeimių g. 13, Jonava.

Konkurso tikslas – skaidriu ir nediskriminuojančiu būdu atrinkti ūkio subjektą, kuriam nustatyta tvarka gali būti išduodamas leidimas prekiauti (fasuotais maisto produktais, teikti viešo maitinimo paslaugas) J. Basanavičiaus g. 9 (automobilių stovėjimo aikštelė), Jonavoje iš laikinųjų prekybos įrenginių ar prekybai pritaikyto automobilio, ar priekabos pagal Savivaldybės administracijos išduotą kasmetinį leidimą.

Darbuotojas, atsakingas už konkursą ir informacijos teikimą – Jonavos seniūnijos seniūnė Eglė Pinkevičienė, tel.: (+370 349) 20703, el.p.: egle.pinkeviciene@jonava.lt

Konkurso organizavimo nuostatai. 

Jonavos rajono savivaldybės prekybos viešosiose vietose ir rinkliavų nustatymo nuostatai.

Leidimo prekiauti ar teikti paslaugas (išskyrus paslaugų teikimą pramoginiais įrenginiais) Jonavos rajono savivaldybės viešose vietose išdavimo tvarkos aprašas.

 

Prie Ramybės skvero ieškoma naujo prekybininko: paskelbtas konkursas

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 12:15:36 +0200
<![CDATA[Jonavos politikams pareikšti nauji įtarimai tyrimuose dėl galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-politikams-pareiksti-nauji-itarimai-tyrimuose-del-galimai-netinkamo-savivaldos-lesu-panaudojimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-politikams-pareiksti-nauji-itarimai-tyrimuose-del-galimai-netinkamo-savivaldos-lesu-panaudojimo Prokuratūrai vadovaujant, o Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant ikiteisminius tyrimus dėl įtariamo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių veiklos, išlaidoms apmokėti, pareikšti įtarimai buvusiems ir esamiems Jonavos rajono savivaldybių tarybų nariams.

Birutė Platkauskienė, 2019–2023 m. eidama Jonavos rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jos, kaip tarybos narės, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindama galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu B. Platkauskienė Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 11 309 eurų turtinę žalą. Jai pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Alfonsas Meškauskas, 2019–2023 m. eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip tarybos nario, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu A. Meškauskas Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 15 483 eurų turtinę žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Buvusi Jonavos rajono savivaldybės tarybos narė Rita Latviūnienė, 2019–2023 m. eidama šias pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jos, kaip tarybos narės, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindama galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu R. Latviūnienė Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 3 185 eurų turtinę žalą. Jai pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. 

Bendras Prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimas

Jonavos politikams pareikšti nauji įtarimai tyrimuose dėl galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2026 12:06:45 +0200
<![CDATA[Jonavoje dingo katė - už jos suradimą žadama 1000 eurų premija (augintinis surastas)]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-dingo-kate-uz-jos-suradima-zadama-1000-euru-premija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-dingo-kate-uz-jos-suradima-zadama-1000-euru-premija Su portalo redakcija susisiekęs asmuo pranešė apie dingusią katę ir kreipiasi į jonaviečius, prašydamas padėti ją surasti. Už atsiradusią augintinę žadama net 1000 eurų premija.

Pasak Donato, katė dingo prie Lietavos g. 1 namo. Ji naminė, todėl lauke gali būti pasimetusi ir nesiorientuoti aplinkoje. Neatmetama, kad išsigandusi galėjo pasislėpti kur nors netoliese ar įlįsti į kokią nors slėptuvę.

Už pagalbą surandant augintinę žadama 1000 eurų premija. Katė vardu Honda. 

Atnaujinta: šeimininkai praneša, kad augintinis surastas. Savininkas savo katę surado pats. Dėkojama visiems, kas stengėsi padėti ir neliko abejingi. 

Jonavoje dingo katė - už jos suradimą žadama 1000 eurų premija (augintinis surastas)

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 13:43:04 +0200
<![CDATA[Tūkstančiai valstybei skolingų pavežėjų ir gausybė per reidus nustatytų pažeidimų – sektoriaus laukia griežtesnė kontrolė]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tukstanciai-valstybei-skolingu-pavezeju-ir-gausybe-per-reidus-nustatytu-pazeidimu-sektoriaus-laukia-grieztesne-kontrole https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tukstanciai-valstybei-skolingu-pavezeju-ir-gausybe-per-reidus-nustatytu-pazeidimu-sektoriaus-laukia-grieztesne-kontrole Susisiekimo ministras Juras Taminskas imasi iniciatyvos griežtinti pavežėjimo sektoriaus kontrolę ir spręsti įsisenėjusias problemas. Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA), policijos, Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pirmą kartą Vilniuje ir Kaune vykdyti patikrinimai atskleidė nerimą keliančią situaciją: iš 73 patikrintų pavežėjų ir taksi automobilių net 49 nustatyta galimų pažeidimų Ministro iniciatyva numatoma dar intensyviau vykdyti reidus, stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi duomenimis bei rengti teisės aktų pakeitimus, kad keleivių vežimo paslaugas galėtų teikti tik visus reikalavimus atitinkantys vežėjai. 

„Pavežėjimo sektoriuje pagaliau turi būti tvarka. Negalime toleruoti situacijos, kai keleivius vežantys automobiliai neatitinka privalomų techninės apžiūros reikalavimų, o vairuotojai negali pateikti būtinų dokumentų. Reidų rezultatai verčia rimtai klausti, ar tai pavieniai pažeidimai, ar jau įsigalėjusi praktika nepaisyti taisyklių. Vien išduoti leidimus ir tikėtis, kad visi jų laikysis, nepakanka. Todėl kartu su policija ir LTSA imamės griežtesnės kontrolės, telkiame ir kitas atsakingas institucijas bei rengiame konkrečius pakeitimus. Mano pozicija aiški: arba laikaisi visų reikalavimų, arba keleivių vežti negali“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. 

Patikrinimai Vilniuje ir Kaune atskleidė rimtų pažeidimų 

Lapkričio 6–7 d. naktį LTSA ir policijos pareigūnai Vilniuje patikrino 22 pavežėjų ir taksi automobilius. Galimų pažeidimų nustatyta 16-oje, arba daugiau kaip 70 proc., patikrintų transporto priemonių. 

Lapkričio 12 d. Kaune, kur prie LTSA ir policijos prisijungė Migracijos departamento specialistai, patikrinti 42 automobiliai. Iš 40 pavežėjų automobilių 23 nustatyta galimų pažeidimų, taip pat jų nustatyta viename iš dviejų patikrintų taksi automobilių. 

Lapkričio 16 d. Vilniuje surengtas dar vienas bendras LTSA ir policijos reidas, prie kurio prisijungė ir VSAT pareigūnai. Patikrinti 9 automobiliai – galimų pažeidimų nustatyta visuose. Taigi per abu patikrinimus Vilniuje iš 31 patikrintos transporto priemonės galimų pažeidimų nustatyta net 25, arba daugiau kaip 80 proc. 

Per naujausią reidą VSAT pareigūnai nustatė vieną užsienietį, kurio teisėto buvimo Lietuvoje terminas buvo pasibaigęs. Asmuo pristatytas į Pabradės Užsieniečių registracijos centrą. Policijos pareigūnai taip pat nustatė Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tarp jų – vairavimą neprisisegus saugos diržo ir neturint teisės vairuoti. Iš viso surašyta 13 administracinių nusižengimų protokolų. 

Patikrinimų metu dažniausiai fiksuoti netinkamo automobilių ženklinimo ir privalomosios techninės apžiūros periodiškumo reikalavimų pažeidimai. Taip pat nustatyta su draudimu susijusių neatitikimų, pasitaikė ir atvejų, kai vairuotojai negalėjo pateikti privalomų dokumentų. 

„Patikrinimų rezultatai kelia susirūpinimą – galimų pažeidimų nustatyta beveik 70 proc. patikrintų transporto priemonių. Ypač kelia nerimą atvejai, kai keleiviams vežti naudojami automobiliai neatitinka privalomosios techninės apžiūros periodiškumo reikalavimų. Keleiviai turi būti tikri, kad naudojasi saugiomis ir teisėtai teikiamomis paslaugomis. Todėl kartu su kitomis institucijomis ir toliau aktyviai vykdysime kontrolę, siekdami, kad visi rinkos dalyviai laikytųsi jiems keliamų reikalavimų“, – sako LTSA direktorius Remigijus Lipkevičius. 

Dėl nustatytų galimų pažeidimų surinkta medžiaga administracinių nusižengimų tyrimams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, gali būti taikomos ir kitos teisės aktuose numatytos priemonės, įskaitant leidimų galiojimo sustabdymą, panaikinimą ar transporto priemonės išbraukimą iš leidimo. 

„Tikime, kad šie reidai ateityje duos teigiamus rezultatus. Iš esmės pasikeis pavežėjų teikiamų paslaugų kokybė. Kas mums, policijai, taip pat labai svarbu – vairavimo kultūra, nes gauname nemažai nusiskundimų dėl pavežėjų vairavimo pažeidimų. Bus tikrinama ir pavežėjų, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, teisinė padėtis, ar jie Lietuvoje gyvena ir veiklą vykdo teisėtai“, – sako Lietuvos policijos generalinis komisaras  Arūnas Paulauskas.  

Tūkstančiai pavežėjų turi skolų valstybei 

Papildomi duomenys atskleidžia ir kitą pavežėjimo sektoriaus problemą – mokestinių prievolių nevykdymą. LTSA pateiktais duomenimis, iš 12 630 pavežėjimo veiklai išduotų leidimų turėtojų apie 5 tūkst. turi skolų valstybei, iš jų apie 900 – užsieniečiai. 

Yra fiksuojamas ne vienas atvejis, kai pavežėjo veiklą vykdantis asmuo yra valstybei skolingas šimtus tūkstančių eurų. Be kita ko, įtariama atvejų, kai pavežėjai neteisėtai perima kitų pavežėjų mokestines prievoles ir jų nevykdo. Išskirtinis atvejis – pavežėjo leidimą turinčio asmens skola valstybei siekia 1,5 mln. eurų.  

Daugiau reidų, griežtesnė kontrolė ir institucijų bendradarbiavimas 

Susisiekimo ministras J. Taminskas su Lietuvos policijos generaliniu komisaru Arūnu Paulausku ir LTSA direktoriumi Remigijumi Lipkevičiumi aptarė veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti griežtesnę pavežėjimo sektoriaus priežiūrą. 

Bendri LTSA ir policijos patikrinimai bus tęsiami ir intensyviau vykdomi ne tik Vilniuje bei Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Prie naujausio reido Vilniuje jau prisijungė VSAT pareigūnai. Toliau numatoma stiprinti bendradarbiavimą su VSAT, Migracijos departamentu ir kitomis atsakingomis institucijomis. 

Siekiama, kad kontrolė apimtų ne tik automobilių techninę būklę, bet ir vairuotojų tapatybės, dokumentų galiojimo, teisės teikti keleivių vežimo paslaugas bei kitų privalomų reikalavimų patikrinimą. 

Rengiami pokyčiai – nuo dokumentų tikrinimo iki platformų atsakomybės 

Vienas pagrindinių ministro inicijuojamų pokyčių – užtikrinti, kad pavežėjų atitiktis reikalavimams būtų tikrinama ne tik išduodant leidimą ar sustabdžius automobilį kelyje, bet ir visą veiklos laikotarpį. 

Svarstoma sudaryti LTSA galimybes operatyviai gauti ir tikrinti duomenis apie automobilių techninę apžiūrą bei draudimą. Tam siekiama stiprinti institucijų keitimąsi informacija ir plačiau naudoti informacines sistemas. 

Taip pat vertinama, kaip veiksmingiau kontroliuoti vairuotojų tapatybę ir leidimų galiojimą bei spręsti pernelyg ilgo pavežėjų vairavimo ir nepakankamo poilsio problemą. Tarp aptariamų priemonių – aiškesnis pavežėjų automobilių žymėjimas ir galimi papildomi vairuotojų kvalifikacijos reikalavimai. Atskirai svarstoma, kokią didesnę atsakomybę už vairuotojų atitikties reikalavimams tikrinimą turėtų prisiimti pačios pavežėjimo platformos.  

Atsižvelgiant į nustatytas mokestinių prievolių vykdymo problemas, taip pat vertinama, kaip užtikrinti veiksmingesnę pavežėjų mokestinę kontrolę visą veiklos laikotarpį, stiprinti atsakingų institucijų keitimąsi duomenimis ir užkirsti kelią neteisėtam keleivių vežimui. 

Dalis priemonių galėtų būti įgyvendinama stiprinant jau vykdomą kontrolę ir institucijų bendradarbiavimą, kitoms prireiktų teisės aktų pakeitimų. Konkretūs sprendimai bus toliau derinami su atsakingomis institucijomis. Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad griežtesne kontrole siekiama užtikrinti keleivių saugumą, sąžiningą konkurenciją ir vienodų taisyklių laikymąsi visame pavežėjimo sektoriuje. 

Susisiekimo ministerija 

Tūkstančiai valstybei skolingų pavežėjų ir gausybė per reidus nustatytų pažeidimų – sektoriaus laukia griežtesnė kontrolė

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2026 10:55:47 +0200
<![CDATA[Antrasis knygos gyvenimas: biblioteka neatlygintinai atiduoda nurašytas knygas skaitytojams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/antrasis-knygos-gyvenimas-biblioteka-neatlygintinai-atiduoda-nurasytas-knygas-skaitytojams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/antrasis-knygos-gyvenimas-biblioteka-neatlygintinai-atiduoda-nurasytas-knygas-skaitytojams Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešoji biblioteka lapkričio 17–30 dienomis organizuos nurašytų knygų atidavimo akciją skaitytojams „Prikelkime bibliotekos knygą antram gyvenimui“. Šį kartą lankytojų pasirinkimui – net 300 leidinių apie meną, kultūrą ir laisvalaikį.

Nurašytas knygas gyventojai galės pasiimti nuo lapkričio 17 d. 9 val. Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje, Žeimių g. 9, Jonava. Atrinktos knygos bus atiduodamos pirmajame aukšte (fojė esančiose lentynose). Siekiant užtikrinti visiems vienodas sąlygas, knygos nebus iš anksto rezervuojamos.

Bibliotekos knygas gyventojams gali atiduoti tik įvykdžiusios visas teisės aktų nustatytas su nurašymu susijusias procedūras. Su Bibliotekų fondo apsaugos nuostatais, kuriuose įtvirtinta tvarka, kaip nurašytoms knygoms galės būti suteikiamas „antras gyvenimas“, galite susipažinti čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e4fa5f302d7211efbdaea558de59136c

Nurašytos ir toliau naudoti tinkamos spausdintos knygos gali būti neatlygintinai perduodamos fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytais principais ir Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklėmis. Beje, perduodamose nurašytose spausdintose knygose esantys bibliotekos nuosavybės ženklai nenaikinami ir visos fiziniams ar juridiniams asmenims perduoti atrinktos spausdintos knygos yra ženklinamos spaudais „Nurašyta“ ir „Atiduota asmenims“.

Atkreipiame dėmesį, kad Biblioteka neatsako už fizinių ir juridinių asmenų veiksmus, atliktus naudojantis jų nuosavybėn perduotomis bibliotekos nurašytomis knygomis.

Kilus klausimams prašome kreiptis į Metodikos ir informacinių išteklių skyriaus vadovę Astą Ribačiauskienę el. paštu: Asta.Ribaciauskiene@jonbiblioteka.lt 

Antrasis knygos gyvenimas: biblioteka neatlygintinai atiduoda nurašytas knygas skaitytojams

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 12 Nov 2026 16:21:53 +0200
<![CDATA[Numatoma tikslinti sodo sklypų ir bendrojo naudojimo žemės sklypų nuosavybės teisių perleidimo tvarką]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/numatoma-tikslinti-sodo-sklypu-ir-bendrojo-naudojimo-zemes-sklypu-nuosavybes-teisiu-perleidimo-tvarka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/numatoma-tikslinti-sodo-sklypu-ir-bendrojo-naudojimo-zemes-sklypu-nuosavybes-teisiu-perleidimo-tvarka Seimas po svarstymo pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama siūloma tiksliau reglamentuoti sodo sklypų ir sodininkų bendrijų teritorijose esančios valstybinės žemės pardavimą bei perleidimą.

Pagal siūlomą tvarką, prieš perleidžiant sodo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, apie tai reikėtų pranešti sodininkų bendrijai ir gauti bendrijos pirmininko išduodamą pažymą. Joje būtų patvirtinta, kad sklypo savininkas yra atsiskaitęs už savo prievoles bendrijai, o tais atvejais, kai perleidžiamas valstybinės žemės sodo sklypas ar jo dalis, apie būsimą perleidimą būtų informuoti su juo besiribojančių sklypų savininkai, jeigu jie yra bendrijos nariai. Tokią pažymą reikėtų pateikti notarui sudarant sklypo pardavimo, dovanojimo ar kitą nuosavybės perleidimo sutartį. Bendrijos pirmininkas pažymą turėtų išduoti per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo.

Naujasis sodo sklypo savininkas apie sklypo ar jo dalies įsigijimą bendrijai turėtų pranešti per tris mėnesius nuo nuosavybės teisės įgijimo.

Pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos valstybės vardu įgyti neužstatyti sodo sklypai būtų parduodami aukcionuose. Tam tikra valstybinė žemė ir toliau galėtų būti parduodama be aukciono. Sodininkų bendrijos galėtų įsigyti jų teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo objektams ar rekreacijai, o bendrijų nariai ir kiti asmenys – jų naudojamus valstybinės žemės sodo sklypus.

Numatoma reglamentuoti ir atvejus, kai sodininkų bendrijai nebereikia iš valstybės be aukciono įsigyto neužstatyto bendrojo naudojimo žemės sklypo. Sprendimą jį parduoti turėtų priimti bendrijos narių susirinkimas daugiau kaip dviejų trečdalių visų bendrijos narių balsų dauguma. Pirmenybės teisę įsigyti tokį sklypą turėtų valstybė. Apie planuojamą pardavimą ir pardavimo kainą bendrija turėtų informuoti Nacionalinę žemės tarnybą, kuri per 30 dienų turėtų apsispręsti, ar sklypą pirkti. Valstybei jo atsisakius arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, sklypą būtų galima perleisti kitam asmeniui.

Taip pat būtų išspręstos anksčiau pradėtų, bet neužbaigtų valstybinės žemės sodo sklypų įsigijimo procedūrų problemos. Jei asmeniui buvo leista sklypą pirkti ir už jį jau sumokėta, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, anksčiau sumokėta suma būtų įskaitoma, o dėl išaugusios sklypo vertės atsiradusio kainos skirtumo papildomai mokėti nereikėtų. Jei atlikus kadastrinius matavimus paaiškėtų, kad sklypas yra didesnis ir už papildomą jo dalį nebuvo sumokėta, už šią dalį reikėtų atsiskaityti.

Po svarstymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1611(2) balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 20 parlamentarų. Galutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo numatytas gruodžio 3 d.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Numatoma tikslinti sodo sklypų ir bendrojo naudojimo žemės sklypų nuosavybės teisių perleidimo tvarką

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2026 11:58:34 +0200
<![CDATA[Nauja profesija – ilgalaikės darbo galimybės: trys iš keturių persikvalifikavusių dirba ir po dvejų metų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nauja-profesija-ilgalaikes-darbo-galimybes-trys-is-keturiu-persikvalifikavusiu-dirba-ir-po-dveju-metu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nauja-profesija-ilgalaikes-darbo-galimybes-trys-is-keturiu-persikvalifikavusiu-dirba-ir-po-dveju-metu
Profesiją keisti galima bet kuriame amžiuje, o įgyta nauja kvalifikacija dažnai tampa tvirtu pagrindu ilgalaikiam užimtumui. Net 76 proc. persikvalifikavusiųjų dirba ir praėjus dvejiems metams po mokymų. Vis daugiau šalies gyventojų renkasi ne tik profesinį mokymąsi, bet ir karjeros konsultacijas arba galimybę išbandyti pasirinktą profesiją realioje darbo vietoje, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.

„Karjero“ centrų kolegos profesinio pasirinkimo klausimais šiais metais individualiai konsultavo daugiau nei 28,2 tūkst. įvairaus amžiaus žmonių, iš jų – 3,2 tūkst. į konsultacijas kreipėsi savarankiškai, nebūdami registruoti Užimtumo tarnyboje.

Kreipiasi ir vyresni nei 50 metų klientai, o Užimtumo tarnyba padeda jiems skirtinguose karjeros etapuose: pasirenkant profesiją ar ją keičiant. Šiai auditorijai suteikta 8,1 tūkst. individualių konsultacijų. Dažniausiai jie domisi gyvenimo aprašymo rengimu, „LinkedIn“ profilio kūrimu, karjeros planavimu ir darbo paieškos galimybėmis. Profesinio veiklinimo renginiuose dalyvavo daugiau kaip 3,3 tūkst. klientų, iš jų – 883 buvo vyresni nei 50 metų.

„Profesijos keitimas jau nebeturi amžiaus ribų. Matome, kad vis daugiau žmonių ir vyresnių nei 50 metų, ryžtasi persikvalifikuoti, nori išbandyti save kitose srityse. Šis sprendimas dažnai tampa ilgalaikio užimtumo pagrindu. Svarbu tai, kad žmonės renkasi ne tik mokymus, bet ir profesines konsultacijas, o galimybė realioje darbo vietoje susipažinti su profesija padeda priimti labiau apgalvotus karjeros pasirinkimus ir drąsiau žengti pokyčių keliu“, – sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Kas penktas klientas mokosi pagal konkrečius darbdavio poreikius

Statistinio profesinio mokymo dalyvio profilis trejus metus iš esmės nesikeičia, tik šiemet tipinė dalyvė metais vyresnė – apie 41 metų amžiaus moteris, jau turinti vidurinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija. Ji dažniausiai renkasi individualios priežiūros darbuotojo arba slaugytojo padėjėjo programą.

Moterys išlieka aktyviausia grupė tarp profesinį mokymą pasirinkusių klientų – sudaro 64 proc. visų besimokančiųjų. Vyresni nei 50 metų žmonės – beveik ketvirtadalį (25 proc.) .

Kas penktas profesinio mokymo dalyvis šiemet įgijo kvalifikaciją pagal konkrečius darbdavio poreikius. Duomenys rodo, kad iki 21 proc. išaugo besimokančių klientų skaičius pagal trišales sutartis, kai 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu jų dalis sudarė 13 proc.

Siekiant parengti konkrečioms darbo vietoms reikalingus specialistus pagal darbdavių poreikius Užimtumo tarnyba padeda parengti  didesnį skaičių klientų, kurie bus įdarbinti įmonėse. Pavyzdžiui, slaugytojo padėjėjo mokymo programoje pagal trišales sutartis mokėsi 15 būsimų UAB „Paupio namai“ ir 14 būsimų VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos darbuotojų.

Šiemet parama mokymuisi pasinaudojo beveik 2,2 tūkst. asmenų. Dauguma – apie 1,5 tūkst. dalyvavo profesinio mokymo priemonėje (70 proc.). Miestų gyventojai sudaro du trečdalius profesinio mokymo dalyvių ir trečdalį – kaimo vietovių.

Pasak I.Balnanosienės, žmonės renkasi praktiškas, greitai darbo rinkoje pritaikomas profesines kvalifikacijas socialinės priežiūros, slaugos, transporto srityse: „Šių sektorių programų populiarumas rodo ne tik šiuo metu didžiausią darbuotojų poreikį, bet ir atspindi pačių žmonių asmeninius pasirinkimus.“

Dauguma profesinio mokymo dalyvių įgijo individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, elektriko, pedagogo padėjėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, taip pat apskaitininko, motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojo, santechniko, sandėlio operatoriaus, suvirintojo ir kt. kvalifikacijas ar kompetencijas.

Persikvalifikavę žmonės dirba ir po dvejų metų

Persikvalifikavimo naudą labiausiai rodo įdarbinimo efektyvumo rodiklis – įgiję paklausias profesijas, po pusmečio dirba 91 proc. asmenų, po metų – 83 proc., po dvejų – 76 proc.

I. Balnanosienės teigimu, naujų įgūdžių įgijimas suteikia ne tik galimybę greičiau įsidarbinti, bet ir kurti tvaresnę profesinę ateitį: „Tai investicija, kuri duoda ilgalaikę grąžą, nes dauguma persikvalifikavusiųjų sėkmingai dirba ir po dvejų metų.“

Artimiausiu metu persikvalifikuoti planuoja dar apie 2 tūkstančiai Užimtumo tarnybos klientų. Vėlgi dominuoja moterys (61 proc.), o pagal amžių daugiau nei pusė ketinančių mokytis yra 30-49 metų asmenys (52 proc.), jaunimas iki 29 metų sudaro 28 proc., o 50+– penktadalį. Įgyti naujų įgūdžių daugiausia norinčių yra Vilniuje (30 proc.), Kaune (10 proc.) ir Klaipėdoje (8 proc.), mažiausiai – Neringoje ir Alytuje (po 1).

UŽT inf.

Nauja profesija – ilgalaikės darbo galimybės: trys iš keturių persikvalifikavusių dirba ir po dvejų metų

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 09:33:30 +0200
<![CDATA[Tą pačią eglutę gali tekti puošti, kol užaugs vaikai: mokslininkas paaiškino, kodėl]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ta-pacia-eglute-gali-tekti-puosti-kol-uzaugs-vaikai-mokslininkas-paaiskino-kodel https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ta-pacia-eglute-gali-tekti-puosti-kol-uzaugs-vaikai-mokslininkas-paaiskino-kodel Artėjant Kalėdoms vėl kyla klausimas – kokią eglutę rinktis: gyvą ar dirbtinę? Nors dirbtinė eglutė dažnai laikoma tvaresniu pasirinkimu, mokslininkų vertinimai gali nustebinti.

„Kad dirbtinės eglutės poveikis klimatui būtų mažesnis nei kasmet perkamos gyvos eglutės, ją gali tekti naudoti net 10–20 metų“, – teigia chemikas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Ričardas Makuška.

Tačiau aplinkotvarkos paslaugų įmonės „Ecoservice“ aplinkos priežiūros verslo direktorius Rokas Romanovas pastebi, kad tarp išmetamų dirbtinių eglučių pasitaiko ir tokių, kurios atrodo dar visai naujos.

„Dirbtinės eglutės nėra perdirbamos. Tad prieš perkant verta pagalvoti, ar po kelerių metų ta pati eglutė neatsibos ir ar vis dar norėsis ją puošti, kai plastikas pradės blukti“, – sako R. Romanovas.

Kada užtenka 10 metų?

Pasak VU profesoriaus, dirbtinės eglutės poveikis aplinkai priklauso nuo jos dydžio, svorio ir gamybai naudojamų medžiagų. Kuo eglutė didesnė ir tankesnė, tuo daugiau plastiko ir metalo reikia jai pagaminti.

„Dauguma dirbtinių eglučių gaminamos Kinijoje, todėl iki mūsų namų keliauja tūkstančius kilometrų. Ilgas transportavimo kelias didina jų poveikį aplinkai. Tačiau didžiausia tarša susidaro dar gamykloje – du trečdaliai visų per dirbtinės eglutės gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų būna fabrike“, – aiškina VU Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkas prof. R. Makuška.

Profesoriaus vertinimu, lengvą vidutinio dydžio dirbtinę eglutę reikėtų naudoti bent 10–12 metų, kad jos poveikis klimatui būtų mažesnis nei kasmet perkamos gyvos eglutės.

Tačiau jei eglutė didelė, sunki ir tanki, ją gali tekti naudoti net 15–20 metų.

„Svarbu ir tai, su kokia gyva eglute lyginame. Jei ji užauginta Lietuvoje, netoli pardavimo vietos, o po švenčių panaudojama biokurui, dirbtinę eglutę gali tekti naudoti ilgiau, kad jos poveikis klimatui būtų mažesnis nei natūralios“, – pabrėžia R. Makuška.

Ar eglutė išliks graži du dešimtmečius?

Ilgai naudoti eglutę lengviau, jei ji išsaugo savo išvaizdą. Tačiau, pasak R. Makuškos, plastikas sensta: ilgainiui šakelės gali išblukti, tapti trapesnės, o spygliai – pradėti byrėti.

Dirbtinėms eglutėms dažniausiai naudojamas polivinilchloridas (PVC) arba polietilenas (PE). Iš PVC gaminami ploni spygliai, iš polietileno – tikroviškesnės, trimatės šakelės.

„Greičiau sensta PVC plastikas. Ilgainiui jis kietėja, tampa trapesnis, gali pagelsti ar patamsėti. Polietilenas taip pat sensta, tačiau jo pokyčiai įprastai būna mažiau pastebimi“, – aiškina profesorius.

Daug lemia ir laikymo sąlygos. Saulės šviesa ir šiluma spartina plastiko senėjimą, o stipriai suspaustos šakos gali deformuotis ir nebeatgauti pradinės formos. Todėl R. Makuška pataria dirbtinę eglutę laikyti vėsioje, tamsioje vietoje, jos nesuspausti.

Renkantis naują plastikinę eglutę derėtų įvertinti ne tik jos išvaizdą parduotuvėje, bet ir tai, kiek vietos reikės jai laikyti iki kitų Kalėdų.

Į plastiko pakuočių konteinerį netinka

Kai dirbtinė eglutė sulūžta ar tampa nebetinkama puošti, svarbu pasirinkti tinkamą būdą ją sutvarkyti. „Ecoservice“ atstovas R. Romanovas primena, kad net ir daug plastiko turinčios eglutės negalima mesti į plastiko pakuočių konteinerį.

„Dirbtinės eglutės gaminamos iš skirtingų medžiagų – plastiko, metalo ir kitų detalių. Jas atskirti labai sudėtinga, todėl tokios eglutės nėra perdirbamos“, – aiškina aplinkos priežiūros verslo direktorius.

Pasak jo, nebetinkamą naudoti dirbtinę eglutę reikia pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Palikti jos šalia buitinių atliekų ar rūšiavimo konteinerių negalima.

Gyvą eglutę svarbu tinkamai nupuošti

Pasirinkus gyvą eglutę, jos poveikis aplinkai taip pat priklauso nuo to, kaip ji sutvarkoma po švenčių. Atskirai surinkti medeliai gali būti naudojami biokurui, kompostui ar mulčiui gaminti.

„Nupuoštas gyvas eglutes reikėtų pristatyti į specialias surinkimo vietas, kurias kasmet numato savivaldybės“, – primena R. Romanovas.

Prieš atiduodant eglutę būtina nuimti visus žaisliukus, girliandas ir kitas dekoracijas. Kur ir kada bus surenkami medeliai, reikėtų pasitikrinti savo savivaldybės ar atliekų tvarkytojo skelbiamą informaciją. 

Tą pačią eglutę gali tekti puošti, kol užaugs vaikai: mokslininkas paaiškino, kodėl

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2026 10:07:00 +0200
<![CDATA[Kaip organizuojamas ugdymo procesas vykstant mokytojų streikui?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-organizuojamas-ugdymo-procesas-vykstant-mokytoju-streikui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-organizuojamas-ugdymo-procesas-vykstant-mokytoju-streikui Lapkričio 16 dieną Lietuvos švietimo darbuotojų sąjungai pradėjus streiką, švietimo bendruomenei kyla klausimų dėl ugdymo proceso organizavimo mokyklose. Primename pagrindinius atsakymus į dažniausiai iškylančius klausimus: kas atsako už ugdymo organizavimą mokyklose, kokie sprendimai galimi, jeigu streikuoja dauguma mokytojų, kas atsako už mokinių užimtumą ir saugumą. Informacija mokykloms taip pat išsiųsta raštu.

  • Streikui mokykloje vadovauja streiko komitetas. Jis nurodo, kaip privalo elgtis streike dalyvaujantys darbuotojai, nustatyti streikuojančiųjų pareigą būti darbo vietoje ar darbovietės teritorijoje, dalyvauti pikete ar panašiai. Streiko komitetas kartu su mokyklos vadovu užtikrina turto ir žmonių apsaugą.
  • Sprendimus dėl ugdymo proceso kiekvienoje mokykloje priima mokyklos vadovas.
  • Jei mokykloje streikuoja tiek darbuotojų, kad nebegalima vesti pamokų ir užtikrinti mokinių saugumo, mokyklos vadovas gali nuspręsti koreguoti ugdymo procesą: pertvarkyti tvarkaraštį, intensyvinti pamokas, perkelti mokinių atostogas ar laikinai sustabdyti ugdymo procesą.   
  • Apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ar trumpalaikio stabdymo, jei dauguma mokytojų streikuoja ir nėra galimybės užtikrinti mokinių saugumo mokykloje, mokyklos vadovas turi informuoti mokyklos bendruomenę. Jeigu vaikai nelankys mokyklos, tėvams teks pasirūpinti jų priežiūra.
  • Jei mokykloje stabdomas ugdymo procesas, o tėvai dėl darbo pobūdžio negali pasirūpinti vaikais, prašome mokyklose organizuoti budinčias grupes.
  • Jei mokykloje ugdymo procesas ar kitos mokyklos organizuotos veiklos vyksta, tačiau mokinio nėra mokykloje ir jis nedalyvauja ugdymo procese, už jo saugumą atsako tėvai.

Streikas turi būti baigiamas tuo lygiu, kuriuo ir pradėtas. Šiuo atveju streikas skelbiamas šakos lygmeniu, todėl tik Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o ne mokyklos vadovas gali tartis dėl streiko nutraukimo.

Su streiką paskelbusia švietimo profesine sąjunga dialogo nenutraukiame ir streiko metu, tikimės greitų ir konstruktyvių sprendimų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf. 

Kaip organizuojamas ugdymo procesas vykstant mokytojų streikui?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 12:44:50 +0200
<![CDATA[Po pertraukos afrikinio kiaulių maro protrūkis kaimyniniame rajone –  stambiame kiaulių komplekse laikoma apie 26 tūkst. kiaulių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-pertraukos-afrikinio-kiauliu-maro-protrukis-kaimyniniame-rajone-stambiame-kiauliu-komplekse-laikoma-apie-26-tukst-kiauliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-pertraukos-afrikinio-kiauliu-maro-protrukis-kaimyniniame-rajone-stambiame-kiauliu-komplekse-laikoma-apie-26-tukst-kiauliu Lapkričio 16 d. UAB „Bekonas LT“ kiaulių ūkyje (Kėdainių raj., Josvainių seniūnijoje, Čiukiškių k.) patvirtintas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis. Ūkyje laikoma apie 26 000 kiaulių.   

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informaciją apie padidėjusį kiaulių gaištamumą gavo sekmadienį, lapkričio 15 d. VMVT Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyriaus specialistai nedelsdami apribojo ūkio veiklą ir nuvykę į vietą paėmė mėginius ir pristatė ištyrimui į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą Vilniuje. Laboratoriniais tyrimais patvirtintas AKM virusas.  

Tai pirmas šiais metais nustatytas AKM protrūkis kiaulių ūkyje Lietuvoje. 

Šiuo metu VMVT imasi visų būtinų priemonių AKM židiniui likviduoti ir užkirsti kelią tolesniam viruso plitimui. Aplink užkrėstą ūkį nustatytos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos (patenka vienas nedidelis kiaulių ūkis), kuriose taikomi ligos kontrolės ir gyvūnų judėjimo ribojimai. 

AKM virusas šioje teritorijoje jau buvo fiksuotas, spalio 2 d. jis patvirtintas rastai šerno gaišenai. Šis faktas patvirtina tai, kad virusas cirkuliuoja laukinėje gamtoje, todėl griežtas biosaugos reikalavimų laikymasis kiaulių ūkiuose yra itin svarbus. 

VMVT ragina kiaulių laikytojus sustiprinti biosaugą ir primena, kad visi kiaulių laikytojai, nepriklausomai nuo ūkio dydžio, privalo:   

  • griežtai laikytis biosaugos reikalavimų, kad patiems neįnešti AKM viruso bei užtikrinti, kad į kiaulių laikymo vietas nepatektų pašaliniai asmenys ar transporto priemonės, 
  • nuolat stebėti laikomų kiaulių sveikatos būklę. 

AKM žmonėms nepavojingas, tačiau kiaulių ūkiams šis virusas kelia didelę grėsmę. AKM serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės.  

VMVT primena: pastebėjus AKM požymius – karščiavimą, vangumą, apetito sutrikimus ar staigius gaišimus – būtina nedelsiant kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją arba informuoti VMVT – užpildžius pranešimų anketą arba paskambinus šiais telefonais: 1879 arba +370 5 242 0108.       

Lietuvos centre (1).png

 VMVT inf. 

Po pertraukos afrikinio kiaulių maro protrūkis kaimyniniame rajone –  stambiame kiaulių komplekse laikoma apie 26 tūkst. kiaulių

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2026 07:50:00 +0200
<![CDATA[Lietuvos keliai vis dar kelia pyktį: gyventojai įvardijo didžiausią problemą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-keliai-vis-dar-kelia-pykti-gyventojai-ivardijo-didziausia-problema https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-keliai-vis-dar-kelia-pykti-gyventojai-ivardijo-didziausia-problema Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad kelių būklei gerinti būtina didinti finansavimą, rodo naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa. Aštuoni iš dešimties apklaustųjų taip pat pasisako už tai, kad kelių infrastruktūrai būtų skiriama bent pusė iš degalų akcizo surenkamų pajamų. Kaip teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko, tokia gyventojų pozicija ypač svarbi šiandien, kai degalų akcizo pajamos auga, tačiau kelių finansavimą norima mažinti.

„Pirmiausia turėtume kalbėti ne apie naujus mokesčius, o apie tai, kaip panaudojame jau surenkamus pinigus. Vairuotojai moka degalų akcizą kiekvieną kartą pildamiesi degalus, todėl pagrįstai tikisi, kad šios lėšos bus panaudotos ir keliams, kuriais jie kasdien važiuoja. Tik taip galėsime planuoti darbus ilgesniam laikotarpiui, o ne kasmet spręsti, kuriuos remontus vėl teks atidėti“, – sako Š. Frolenko.

Beveik kas trečias keliams skirtų visą akcizą

2026 m. spalį atliktos apklausos duomenimis, beveik kas trečias Lietuvos gyventojas (29 proc.) mano, kad kelių infrastruktūrai turėtų būti skiriamos visos degalų akcizo pajamos. Dar 54 proc. pasisako už tai, kad keliams tektų bent pusė ar daugiau šių lėšų. Mažesnę nei pusės akcizo dalį keliams skirtų 17 proc. apklaustųjų.

Pasak Š. Frolenko, gyventojų lūkesčiai gerokai skiriasi nuo to, kaip pastaraisiais metais keitėsi kelių finansavimas. 

„Per ketverius metus degalų akcizo pajamos išaugo maždaug ketvirtadaliu ir 2025 metais viršijo 1,15 mlrd. eurų. Šiais metais prognozuojama surinkti apie 1,2 mlrd. eurų. Tai rodo, kad pajamų šaltinis yra, tačiau turime apsispręsti, kokią jo dalį skiriame infrastruktūrai, kurios būklė tiesiogiai priklauso nuo nuolatinių investicijų“, – teigia asociacijos vadovas.

Nors laiku nesutvarkyti keliai išlieka didžiausia gyventojų įvardijama problema, bendras jų kokybės vertinimas per dvejus metus šiek tiek pagerėjo. Šiemet 35 proc. apklaustųjų Lietuvos kelius įvertino gerai, palyginti su 30 proc. 2024 metais. Dar 42 proc. jų būklę vertina patenkinamai, o 23 proc. – blogai.

Pasak tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ sociologo Igno Zoko, vertinant šiuos rezultatus svarbu atskirti bendrą gyventojų pasitenkinimą kelių kokybe nuo konkrečių problemų, su kuriomis jie susiduria.

„Žmonės kelių būklę vertina pagal savo kasdienę patirtį. Jei įprastame maršrute sutvarkomas kelias, bendras įspūdis gali pagerėti, nors kitose vietose problemos išlieka. Be to, vertindami situaciją gyventojai dažnai lygina ją ne su tuo, kokia ji turėtų būti, o su tuo, kokia buvo anksčiau. Todėl gerėjantis bendras vertinimas nebūtinai reiškia, kad mažėja poreikis investuoti į kelių infrastruktūrą“, – sako I. Zokas.

Papildomus mokesčius vertina nevienareikšmiškai

Apklausa taip pat parodė, kad naujam visuotiniam automobilių mokesčiui gyventojai nėra linkę pritarti. Kas mėnesį mokamam 2–3 eurų mokesčiui pritartų vos 27 proc. apklaustųjų, o 54 proc. tam nepritaria. 

Kitoks požiūris į tokio pat dydžio infrastruktūros mokestį elektromobiliams – jį palaikytų 63 proc. apklaustųjų. Š. Frolenko teigimu, tai rodo, kad gyventojams svarbu ne vien tai, kiek lėšų surenkama keliams, bet ir kaip paskirstoma jų išlaikymo našta.

„Apklausos rezultatų nereikėtų suprasti kaip raginimo skubiai įvesti vieną ar kitą mokestį. Tačiau jie parodo, kad žmonėms rūpi, kas ir kaip prisideda prie infrastruktūros išlaikymo. Kelių tinklu naudojasi skirtingos transporto priemonės, o jo priežiūros išlaidos niekur nedingsta. Todėl finansavimo sistema turi būti aiški, suprantama ir užtikrinti pakankamas lėšas ilgalaikiams darbams“, – sako Š. Frolenko.

Sociologas I. Zokas taip pat atkreipia dėmesį, kad visuomenės palaikymas papildomiems mokesčiams priklauso ir nuo to, kaip pagrindžiama jų būtinybė.

„Vien to, kad problema visuomenei svarbi, nepakanka, jog žmonės pritartų bet kokiam jos sprendimo būdui. Kiekvienas papildomas mokestis turi turėti aiškią paskirtį ir pagrindimą – gyventojams svarbu suprasti ne tik už ką jie mokėtų, bet ir ką toks sprendimas iš esmės pakeistų“, – sako I. Zokas.

Didžiausia problema – laiku nesutvarkyti keliai

Net 71 proc. apklaustųjų viena pagrindinių valstybinės reikšmės kelių problemų laiko nusidėvėjusius, laiku neremontuotus ir neatnaujintus kelius. Kelių priežiūrą žiemą įvardijo 43 proc., o nepakankamą pralaidumą – 37 proc.

Pasak asociacijos vadovo, šie rezultatai nestebina – Lietuvoje kelių atnaujinimo tempas jau ne vienus metus gerokai atsilieka nuo realaus poreikio.

„Lietuvoje turime daugiau kaip 21 tūkstantį kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Per pastaruosius penkerius metus kasmet vidutiniškai atnaujindavome apie 300 kilometrų – tai vos pusantro procento viso tinklo. Prie prastos kelių būklės žmonės jau priprato, tačiau tai neturėtų tapti norma. Vienas sutvarkytas ruožas gali pagerinti bendrą įspūdį, bet nekeičia fakto, kad didžioji dalis tinklo ir toliau dėvisi. Mūsų vertinimu, kasmet reikėtų artėti prie tūkstančio kilometrų atnaujinimo“, – aiškina Š. Frolenko.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Spinter tyrimai“ atliko 2026 m. spalio 23–30 dienomis. Apklausti 1005 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Lietuvos keliai vis dar kelia pyktį: gyventojai įvardijo didžiausią problemą

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2026 09:10:00 +0200
<![CDATA[Atšvaitų diena Lietuvoje: priminimas taisyklingai naudoti atšvaitus ir nepalikti jų stalčiuose]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsvaitu-diena-lietuvoje-priminimas-taisyklingai-naudoti-atsvaitus-ir-nepalikti-ju-stalciuose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsvaitu-diena-lietuvoje-priminimas-taisyklingai-naudoti-atsvaitus-ir-nepalikti-ju-stalciuose Įpusėjus rudeniui, vėlai švintant ir anksčiau temstant, intensyviausias eismo laikas vis dažniau vyksta tamsoje – rytais ir vakarais, todėl atšvaitas pėstiesiems tampa dar labiau reikalingas ir būtinas. Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija), siekdama priminti apie atšvaitų ir kitų saugaus eismo priemonių naudojimą, tradiciškai trečią spalio ketvirtadienį, šiais metais tai bus spalio 21 d.,  organizuoja Atšvaitų dieną. 

Šios dienos tikslas – priminti pėstiesiems, kad einant tamsoje ar esant blogam matomumui būtina su savimi turėti taisyklingai pritvirtintus atšvaitus, neštis šviečiantį žibintą ar vilkėti liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis, paraginti naudoti atšvaitus. 

Ruošiantis Atšvaitų dienai, Kelių direkcijos saugaus eismo specialistai susitiko su savivaldybių atstovais ir perdavė jiems įvairių rūšių atšvaitų, skirtų seniūnijų gyventojams, kurie dar neįsigijo ar  neturėjo galimybės įsigyti saugaus eismo priemonių. Susitikimų ir saugaus eismo priemonių nuvežimo į savivaldybes ir seniūnijas tikslas – sudaryti galimybes žmonėms, kurie rūpinasi savo saugumu ir kuriems reikia atšvaito, įsigyti jį – bet kuriuo metu užsukę į seniūniją galės gauti atšvaitą ar kitą saugaus eismo priemonę. 

„Net ir apniukusią dieną pastebėti pilkai apsirengusį pėsčiąjį yra sunku, todėl kai kurių pėsčiųjų teiginiai, kad jiems atšvaitas nereikalingas, nes jie tamsoje nevaikšto, nėra teisingi. Atšvaitas ar kita saugaus eismo priemonė yra reikalinga ir apniukusį vidurdienį, ir ankstų rytą ar vėlesnį vakarą. Ateina toks laikas, kai ir iš namų į darbus ar mokyklas išeisime, ir į juos sugrįšime su tamsa. Būtent dėl šios priežasties kiekvienas eismo dalyvis iš anksto turėtų pasirūpinti atšvaitais bei prireikus keliauti pėsčiomis, tinkamai juos dėvėtų“ – sako Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius. 

Atšvaitai yra svarbūs dalyvaujant eisme, nes taisyklingai prisitvirtinę atšvaitus pėstieji ne tik tampa matomi – galimybė juos pastebėti padidėja kelis kartus: jei automobilis važiuoja įjungtomis trumposiomis šviesomis, vairuotojas su atšvaitu esantį pėsčiąjį pastebi iki jo likus 150 metrų, jei pėsčiasis atšvaito nedėvi, automobilio vairuotojas jį pastebi tik likus 30-50 metrų iki jo, tačiau toks atstumas yra per mažas, kad vairuotojui automobilį pavyktų sustabdyti laiku ir išvengti susidūrimo su pėsčiuoju. 

Labai svarbu taisyklingai pritvirtintas atšvaitas, kadangi jis pats nešviečia, o tik atspindi šviesą. Atšvaitą prie drabužių reikėtų pritvirtinti taip, kad jis būtų gerai matomas iš visų pusių bei jo neuždengtų kiti daiktai.  Užmiestyje pėstieji privalo eiti prieš automobilių judėjimo kryptį (t. y. kaire kelio puse), todėl eidami užmiestyje pėstieji  turi užsidėti juostinį atšvaitą ant dešinės rankos kiek aukščiau rankos riešo, ant kojos blauzdos srityje ar  prisisegti pakabinamą atšvaitą prie palto ar striukės kišenės taip, kad jis būtų suaugusio žmogaus kelių aukštyje – taip pakabintą atšvaitą lengvai apšvies automobilio žibintai. Mieste pėstieji atšvaitus turėtų užsisegti ar užsidėti taip, kad jie būtų matomi, kad automobilių žibintai atšvaitus galėtų apšviesti. Daugiau apie taisyklingą atšvaitų naudojimą rasite Kelių direkcijos tinklapyje.

Pirmą kartą Atšvaitų diena buvo organizuota 2014 m. lapkričio 6 d., o nuo  2019 m. Atšvaitų diena organizuojama kasmet trečią spalio ketvirtadienį. 

LAKD inf.

Atšvaitų diena Lietuvoje: priminimas taisyklingai naudoti atšvaitus ir nepalikti jų stalčiuose

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 20 Oct 2021 15:42:03 +0300
<![CDATA[Atšvaitų dieną priminė apie saugumą kelyje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsvaitu-diena-primine-apie-sauguma-kelyje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsvaitu-diena-primine-apie-sauguma-kelyje Jonavos rajono savivaldybės atstovai ketvirtadienį, Atšvaitų dieną, Jonavos gyventojams išdalijo per tūkstantį atšvaitų, pasakojo apie jų svarbą.

Akcijoje dalyvavo Jonavos rajono vicemerai Birutė Gailienė ir Povilas Beišys, administracijos direktorius Valdas Majauskas, Saugaus eismo komisijos pirmininkas Erlandas Andrejevas, įmonės „Jonavos autobusai“ direktorius Otaras Urbanas.

Atšvaitų diena Lietuvoje tradiciškai minima trečią spalio ketvirtadienį. Jos tikslas dar ir dar kartą atkreipti pėsčiųjų dėmesį į būtinybę būti matomam kelyje tamsiuoju paros metu.

Atšvaitas ar šviesą atspindinti liemenė leidžia vairuotojui pastebėti pėsčiąjį saugiu atstumu ir, esant reikalui, sustabdyti automobilį.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai atkreipia dėmesį į tinkamą atšvaito nešiojimą: atšvaitas turi būti gerai matomas iš visų pusių, jo neturėtų užstoti rankinės ar kiti daiktai.

Einant užmiestyje prieš automobilių judėjimo kryptį, atšvaitas turi būti dedamas ar kabinamas dešinėje pusėje, maždaug suaugusio pėsčiojo kelių aukštyje, kad būtų gerai apšviečiamas automobilio žibintų.

Jonavos r.savovaldybės info.

A.Reipos nuotr.

Atšvaitų dieną priminė apie saugumą kelyje

Atšvaitų dieną priminė apie saugumą kelyje Atšvaitų dieną priminė apie saugumą kelyje Atšvaitų dieną priminė apie saugumą kelyje Atšvaitų dieną priminė apie saugumą kelyje Atšvaitų dieną priminė apie saugumą kelyje ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Oct 2023 15:27:55 +0300
<![CDATA[Atsisiųskite mobilią programėlę „SAUgoma ir TAU“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsisiuskite-mobilia-programele-sa-ugoma-ir-tau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsisiuskite-mobilia-programele-sa-ugoma-ir-tau Patogiau ir tvariau keliauti po saugomas teritorijas padės ką tik sukurta naujoji aplikacija „SAUgoma ir TAU“. Nuo šiol mobiliame telefone bus ne tik patogu daugiau sužinoti apie nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių ir rezervatų vertybes, bet ir tiksliau nukeliauti prie pageidaujamo lankomo objekto.

Jums tereikia virtualiose parduotuvėse Google Play, AppStore susivesti raktinius žodžius – SAUgoma ir TAU ir nemokamai atsisiųsti šią mobilią programėlę į savo telefonus. 

Naujoji mobili aplikacija yra susieta su interneto svetainės www.saugoma.lt duomenų baze. Minėtas tinklalapis skirtas interaktyviai, dinamiškai ir patraukliai pristatyti Lietuvos saugomas teritorijas, galimybes lankytis jose. Mobili programėlė taip pat suteikia galimybę saugomų teritorijų lankytojams, keliaujant gamtoje, paprasčiau surasti lankytinus objektus.

Aplikacija skirta mobiliesiems įrenginiams su Android (4.4 versija ir naujesnėmis) ir iOS (9.0 versija ir naujesnėmis) operacinėmis sistemomis. Naršyti galima ir naudojant planšetinį kompiuterį.

Naujos programėlės piktograma - Lietuvos žemėlapis. Ją atsidarius pasitinka simpatiškas saugomų teritorijų simbolis – lūšiukas, o vėliau rodomas mūsų šalies žemėlapis, kuriame galima pasirinkti sluoksnius… Tarkim, su nacionaliniais parkais, su regioniniais parkais, su gamtos paveldo objektais ir t.t.

Keliautojas, iš anksto peržiūrinėdamas tam tikras lankytinas vietas, gali pažymėti objektus ar teritorijas, kurios bus jam įdomios kelionėje. Taip pat pageidaujamas vietas galima rasti pagal paieškos frazes.

Mobilioje aplikacijoje yra navigacijos galimybė. Keliautojui pasirinkus norimą objektą, rodomas optimaliausias maršrutas – kaip nuvykti.

Naujoje mobilioje programėlėje pristatomos saugomos teritorijos, pateikiama aktuali informacija apie nacionalinius ir regioninius parkus, gamtos paveldo objektus. Čia galima rasti glaustą informaciją apie saugomų teritorijų lankytojų centrus, gamtos mokyklas, pažintinius ir mokomuosius takus, apžvalgos bokštus, kitus objektus lankytojams.

Mobiliosios aplikacijos vartotojas turi galimybę interaktyvių nuorodų pagalba pasiekti svarbią informaciją apie lankytojo bilietą, apie saugomų teritorijų produkto ženklo turėtojus, taip pat susipažinti su saugomose teritorijose vyktančių renginių kalendoriumi. 
Programėlėje sudaryta galimybė pasirinkti kalbą – lietuvių arba anglų. Programėlė pritaikyta ir neįgaliems.

Kadangi mobilioji aplikacija neseniai paleista, gali pasirodyti tam tikrų klaidų. Vartotojus prašome būti atlaidiems ir pastebėjus klaidas, siųsti pastabas el. paštu admin@vstt.lt 

Mobili aplikacija „SAUgoma ir TAU“ buvo sukurta ES projekto „Saugomų vertybių pažinimas ir informacijos sklaida“ lėšomis. 

Atsisiųskite mobilią programėlę „SAUgoma ir TAU“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 12 Jul 2023 12:40:03 +0300
<![CDATA[Ketina įpareigoti degalines nedelsiant informuoti apie keičiamas degalų kainas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ketina-ipareigoti-degalines-nedelsiant-informuoti-apie-keiciamas-degalu-kainas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ketina-ipareigoti-degalines-nedelsiant-informuoti-apie-keiciamas-degalu-kainas Seimas po svarstymo pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis planuojama įpareigoti degalų ir suskystintų naftos dujų (SND) pardavėjus operatyviai teikti informaciją apie pasikeitusias kainas.

Pagal svarstomas įstatymo pataisas, pakeitus degalų kainą prekybos vietoje, atnaujintą informaciją reikėtų nedelsiant pateikti Lietuvos energetikos agentūrai per jos naudojamą elektroninį įrankį. Labai mažos įmonės informaciją turėtų pateikti per 10 minučių nuo kainos pakeitimo.

Už šio reikalavimo pažeidimą grėstų iki 5 tūkst. eurų bauda. „Svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintomis sankcijų skyrimo taisyklėmis, sankcijos skyrimas yra grindžiamas proporcingumo principu ir kaltės buvimu. Techninės klaidos ar objektyvių aplinkybių atvejis, kai kainų pakeitimas nebuvo sąmoningas, nesudarytų pagrindo sankcijai skirti. Baudos dydis iki 5 tūkst. eurų reikštų, kad VERT kiekvieną galimą energetikos reguliuojamos veiklos pažeidimo atvejį privalo vertinti individualiai, įvertinant aplinkybių visumą, o tai reiškia, kad ne kiekvienu atveju už įstatymo pažeidimą būtų skiriama maksimali numatoma bauda“, – pažymima Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto išvadoje.

Lietuvoje yra 80 įmonių ir beveik 800 degalinių, kurios pardavinėja kurą vartotojams.

Po svarstymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1450(2) balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 19, susilaikė 25 parlamentarai. Galutinai dėl naujų nuostatų Seimas planuoja apsispręsti gruodžio 3 d.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Ketina įpareigoti degalines nedelsiant informuoti apie keičiamas degalų kainas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2026 13:53:48 +0200
<![CDATA[Jonavos policijai vadovauja naujas viršininkas Evaldas Lašinskas - patirtis skaičiuoja dešimtmečius]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-policijai-vadovauja-naujas-virsininkas-evaldas-lasinskas-patirtis-skaiciuoja-desimtmecius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-policijai-vadovauja-naujas-virsininkas-evaldas-lasinskas-patirtis-skaiciuoja-desimtmecius Nuo 2026 metų sausio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui vadovauja naujas viršininkas – Evaldas Lašinskas. Jis rotacijos būdu pakeitė iki šiol pareigas ėjusį Šarūną Martinkėną.

Naujasis vadovas policijoje tarnauja beveik tris dešimtmečius, o vadovaujamo darbo patirtis artėja prie dvidešimties metų.

„Mano darbo policijoje patirtis - apie 30 metų. Vadovaujančiose pareigose esu nuo 2006-ųjų, taigi jau 19 metų, netrukus, birželio mėnesį, bus ir 20“, - sako E. Lašinskas.

Iki atvykimo į Jonavą pastaruosius šešerius metus jis dirbo Kaune, Žaliakalnyje. Per karjerą jam teko vadovauti ir dirbti Utenoje, Vilniuje, Kaune ir dabar - Jonavoje, todėl, pasak paties pareigūno, tai leidžia platesniu žvilgsniu vertinti skirtingų miestų situaciją.

Nusikalstamumas - stabilus, bet neramina sukčiavimai

Prieš pradėdamas darbą naujame komisariate, E. Lašinskas sako detaliai susipažinęs su Jonavos rajono kriminogenine situacija.

„Situacija yra gera. Statistiškai pasižiūrėjus, 2025 metais nusikalstamų veikų registruota net šiek tiek mažiau nei 2024-aisiais. Ištyrimo rodikliai - beveik 70 procentų, tai yra aukštas skaičius“, - teigia E. Lašinskas.

Pasak viršininko, vagysčių skaičius išlieka stabilus, be ryškių šuolių ar kritimų. Tačiau yra sritys, kurios kelia didžiausią nerimą.

„Kaip ir visoje Lietuvoje, labai neramina sukčiavimai - tiek telefoniniai, tiek elektroniniai. Deja, Jonavos gyventojai vis dar pasigauna ant sukčių jauko“, - sako E. Lašinskas.

Tarp aktualių problemų jis įvardija ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimą.

„Tai latentiniai nusikaltimai - jeigu nebūtų paklausos, nebūtų ir pasiūlos. Šioje srityje dirbame proaktyviai ir šią kryptį šiemet tęsime intensyviai“, - pabrėžia pareigūnas.  

Iššūkiai - neatsiejama darbo dalis

Paklaustas, ar tokie iššūkiai kelia daugiau įtampos ar motyvacijos, naujasis komisariato vadovas atsako atvirai:

„Tai neišvengiamybė. Nusikalstamumas buvo, yra ir bus. Iššūkis yra sulaikyti, išaiškinti, surinkti įrodymus ir perduoti bylą teismui. O malonumas - kai matai rezultatą.“

Anot jo, policijos darbas nesibaigia sulaikymu - pareigūnai seka ir teismo sprendimus, vertina, kaip jų surinkti įrodymai atlaiko teisminį procesą.

Prioritetai: viešoji tvarka, saugumas ir prevencija

Kalbėdamas apie artimiausius darbus, E. Lašinskas pabrėžia, kad komisariato veiklos kryptys iš esmės nesikeis.

„Prioritetus koreguoja ir Policijos departamentas, tačiau didelių pokyčių neprognozuoju. Tai tie patys pagrindiniai policijos uždaviniai - viešosios tvarkos, eismo saugumo užtikrinimas, kova su nusikalstamumu“, - sako naujasis viršininkas.  

Paklaustas apie posakį „nauja šluota - naujai šluoja“, viršininkas šypteli - esminių permainų nebus, tačiau naujas požiūris visada atneša naudos.

„Ženkliai kažkas nesikeis, bet ateina ,,kitos akys”, kitas matymas, ir tą patirtį bandai pritaikyti naujoje vietoje“, - teigia E. Lašinskas.  

Bendradarbiavimas su savivalda - itin svarbus

Naujasis vadovas jau susitiko ir su Jonavos rajono savivaldybės meru. Anot jo, glaudus bendradarbiavimas su vietos valdžia ir bendruomene yra vienas svarbiausių saugumo veiksnių.

„Jonavos savivaldybės požiūris į saugumą mane džiugina. Yra prevencinės programos, parama naujiems pareigūnams, stipendijos, siekiant pritraukti jaunus darbuotojus“, - vardija E. Lašinskas.

Jis taip pat išskiria ir savivaldybės sprendimus organizuojant bealkoholines miesto šventes, akcentuojant gyventojų sveikatą ir saugumą. Be abejo, naujasis viršininkas itin vertina ir saugios kaimynystės bendruomenes, jaunųjų policijos rėmėjų aktyvią veiklą, o su seniūnijų seniūnais susitikimas dar tik planuojamas, tad įsiliejimo procesas į Jonavos rajono gyvenimą dar vyksta.  

,,Dar laukia komisariato kolektyvo artimesnis pažinimas, susitikimas su bendruomenėmis, socialiniais partneriais, tiek pačio Jonavos miesto, rajono, jo specifinių ir strateginių objektų pažinimas - tokie darbai man prasidėjo ir aktyviai vyksta”, - apie pirmuosius darbus pasakoja E. Lašinskas.  

Tarnyba - kaip motyvacija

Paklaustas, kas po tiek metų tarnybos vis dar motyvuoja, E. Lašinskas sako, kad atsakymas paprastas:

„Tarnystė valstybei ir žmonėms. Patinka užsidėti uniformą, daryti savo darbą ir matyti rezultatą - kai padedi, kai išaiškini nusikaltimą. Tai ir yra pagrindinis variklis.“

Aktyvus laisvalaikis - ir Jonavoje

Laisvalaikiu naujasis Jonavos policijos vadovas renkasi aktyvų gyvenimo būdą.

„Mėgstu sportuoti - krepšinį, futbolą, stalo tenisą. Taip pat slidinėjimą, dviračius. Slides turiu, jau atsivežiau ir išbandžiau slidinėjimo trasą, kur tikrai sugrįšiu. Girdėjau, yra labai puikus baseinas, tad ruošiuosi pabuvoti“, - šypsosi Evaldas Lašinskas bei priduria, kad kai tik nutirps sniegas, išbandys ir Joninių slėnio dviračių trasą.  

Nuo šių metų pradžios, atsižvelgiant į Policijos departamento rotacijos komisijos sprendimą, Šarūnas Martinkėnas perkeltas dirbti į Kėdainių rajono policijos komisariatą, o Evaldas Lašinskas, iki tol vadovavęs Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui, paskirtas Jonavos rajono policijos komisariato viršininku. Vadovai paskirti 5 metų kadencijai.  

Jonavos policijai vadovauja naujas viršininkas Evaldas Lašinskas - patirtis skaičiuoja dešimtmečius

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Jan 2026 07:48:00 +0200
<![CDATA[Atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsiskaitant-grynaisiais-bus-apvalinamos-bendros-moketinos-sumos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsiskaitant-grynaisiais-bus-apvalinamos-bendros-moketinos-sumos Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.

Apvalinama bus į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 ct. Jei bendra mokėtina suma baigsis 1 arba 2 euro centais, bus apvalinama į mažesnę pusę iki 0, jei baigsis 3, 4, 6 arba 7 euro centais – iki 5, o jei 8 arba 9 euro centais – iki 10. Tokiu būdu daugeliu atvejų nebebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 ct monetomis, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą. Tačiau, pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės, 1 ir 2 ct išliks kaip atsiskaitymo priemonė ir jais bus galima atsiskaityti visose prekybos vietose.

M. Lingė pažymi, kad apvalinimo nauda yra abipusė, viskas priklauso nuo galutinės krepšelio kainos. Pasak jo, šį būdą įdiegtose šalyse yra ištirta, kad apvalinimas yra neutralus.Šį metodą taiko tokios euro zonos šalys kaip Airija, Belgija, Suomija, Italija, Nyderlandai ir Slovakija.

Pagal priimtą įstatymą, apvalinimas nebus taikomas: atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis sumoms; darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms; keičiamos valiutos sumoms; mokesčiams ir kt.

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę 2,4 mln. Eur vertės 1 ir 2 ct monetų. Lietuvos banko grynųjų pinigų statistika rodo, kad tik apie trečdalis 1 ir 2 ct monetų į apyvartą išleidžiamos pakartotinai ir aktyviai cirkuliuoja ekonomikoje. Kadangi šių monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių ir leisti į apyvartą.

Iniciatyvos rengėjai aiškina, kad 1 ir 2 ct monetoms kaldinti, transportuoti ir tvarkyti naudojami ištekliai, išskiriama tarša, taip pat didėja CO2, plastiko, į kurį pakuojamos monetos, kiekis. Nuo euro įvedimo Lietuvos bankas išleido 4,8 mln. Eur šių monetų kaldinimui ar įsigijimui iš kitų valstybių (kasmet daugiau kaip po 0,5 mln. Eur).

Verslas taip pat patiria šių monetų administravimo sąnaudas (monetų inkasavimo išlaidos, laikas, skirtas atsiskaitymui monetomis, jų skaičiavimui dienos pabaigoje) – ekspertiniu vertinimu, 2,9 mln. Eur kasmet.

Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą (projektas Nr. XIVP-3275(3) balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 20, susilaikė 31 parlamentaras.

Seimo Spaudos biuro inf.

Atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 28 Mar 2024 12:11:06 +0200
<![CDATA[Atskleidė paslaptį: kaip užsienyje dirbę lietuviai atgauna įspūdingas sumas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atskleide-paslapti-kaip-uzsienyje-dirbe-lietuviai-atgauna-ispudingas-sumas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atskleide-paslapti-kaip-uzsienyje-dirbe-lietuviai-atgauna-ispudingas-sumas Į permokas pretenduoja daugelis

Mokestinių permokų susigrąžinimas aktualus dviem dirbančiųjų grupėms: tiek sugrįžusiems į Lietuvą, tiek užsienyje tebedirbantiems asmenims. Svarbiausios sąlygos – būtina dirbti legaliai ir mokėti pajamų mokesčius. Tokiu atveju piniginė gali pasipildyti išties nemažomis sumomis: nors vidutiniškai pavyksta atgauti daugiau nei 800 eurų, oficialūs duomenys rodo, kad dalis lietuvių susigrąžina sumas, kuriuos gali siekti iki dešimties ir keliolikos tūkstančių eurų.

Anot mokesčių susigrąžinimo įmonės „RT Tax“ direktoriaus Žydrūno Janušausko, į mokestinių permokų atgavimą pretenduoti gali kone kiekvienas užsienyje dirbęs lietuvis. „Per paskutinius 5-erius metus užsienyje dirbę ar iki šiol dirbantys lietuviai pretenduoja į galimybę susigrąžinti permokėtų pajamų mokesčius. Reikia užpildyti mokesčių deklaraciją, suvesti visas savo uždirbtas pajamas, sumokėtus mokesčius. Atlikus mokesčių deklaravimo procesą, sužinosite, ar jums priklauso kokia nors pajamų mokesčio dalis. Jeigu reikia pagalbos pildant dokumentus ir mokesčių deklaraciją galima kreiptis į konsultacinę įmonę. Tokiu atveju tereikia užpildyti kontaktinę informaciją apie save: kurioje šalyje, įmonėje ir kiek laiko dirbote bei pateikti tam tikrus reikalingus dokumentus“, – aiškina specialistas.

Vadovaujasi neteisinga informacija

Deja, dalis žmonių iki šiol vadovaujasi klaidinga informacija ir mokesčių susigrąžinimą interpretuoja savaip. „Vienas populiariausių mitų, kad susigrąžinęs mokesčius iš kurios nors valstybės, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos, žmogus nebegalės legaliai dirbti šioje šalyje. Taip pat dalis klaidingai supranta patį permokų atgavimo procesą: mano, kad nebegalės pretenduoti į socialines garantijas. Tai irgi netiesa, mat socialinės garantijos ir mokestinės permokos yra visiškai nesusiję dalykai. Dėl šių mitų beveik kas antras užsienyje dirbantis lietuvis praleidžia galimybę susigrąžinti pinigus“, – apgailestauja Ž.Janušauskas.

Pašnekovas teigia, jog mokesčius galima susigrąžinti už praėjusius 4–5 metus, bet priklauso nuo konkrečios šalies. Jo teigimu, daugiausia tautiečių nesusigrąžintų mokesčių lieka populiariausiose tarp emigrantų šalyse: Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Nyderlanduose.

Mokesčių atgavimas – svarbiausi žingsniai

Norint pretenduoti į išmokas, mokesčių grąžinimo specialistas rekomenduoja išsaugoti gautus algalapius, kuriuos išduoda darbdaviai. „Tai dokumentas, kuriame atsispindi visa informacija – kiek žmogus uždirbo, kiek sumokėjo mokesčių. Tai yra labai svarbi informacija“, – komentuoja Ž. Janušauskas. Jis taip pat pažymi, kad pasibaigus mokestiniams metams, iš darbdavio (kai kuriose šalyse tiesiai iš mokesčių inspekcijos) darbuotojas turi gauti suvestinę. Šiame dokumente yra nurodyta, kiek laiko žmogus dirbo, jo uždirbtos pajamos ir sumokėti mokesčiai.

Turint minėtus dokumentus, pradedamas itin svarbus žingsnis – mokesčių deklaracijos pildymas. Šiuo atveju yra du keliai:  arba kreiptis į konsultacinę įmonę arba žmogus deklaraciją pildyti gali pats. Tokiu atveju būtina gerai mokėti šalies, kurioje dirbo, kalbą, mat visi dokumentai pildomi šia kalba. „Patirtis rodo, kad dėl biurokratinių niuansų, nepatyrimo ir kalbinių sunkumų, žmonės praleidžia svarbias detales, informaciją pateikia neteisingai ir panašiai. Dėl šios priežasties, mokesčių susigrąžinimas nepavyksta arba gerokai užtrunka“, – komentuoja mokesčių ekspertas.

Galimybė atgauti ir vaiko pinigus

Kalbintas specialistas atkreipia dėmesį, kad vaikus auginantys ir užsienyje dirbantys lietuviai pretenduoja į vaiko pinigus. Tiesa, sumos skirtingos. Štai populiarioje tarp emigrantų Vokietijoje, vaiko pinigai siekia apie 200 eurų per mėnesį nuo kiekvieno vaiko. Kitoje šalyje, Norvegijoje, išmoka gaunama iki kol vaikui sukanka 18 metų, tačiau jos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus. Pavyzdžiui, iki tol, kol vaikui sukanka dveji, išmoka gali siekti net iki 600 eurų.

„Išties nemažos sumos susidaro pasinaudojus galimybe vaiko pinigus susigrąžinti atbuline data. Sakykime, žmogus dirbo Norvegijoje. Grįžęs į Lietuvą jis gali pildyti paraišką vaiko pinigų už 6 mėnesius atgal ir dar daugiau“, – tikina pašnekovas. Jo teigimu, Norvegijoje dėl vaiko pinigų galioja net 3 metų senaties terminas.

Ž. Janušauskas kviečia pasinaudoti šia galimybe ir atkreipia dėmesį, jog vaiko išmokos priklauso net tokiu atveju, kai užsienyje dirbo tik vienas iš tėvų ir vaikas gyveno Lietuvoje, kartu su čia pasilikusiu tėvu arba motina.

Į užsienio institucijas dėl mokesčių susigrąžinimo ar vaiko pinigų galite kreiptis savarankiškai arba su konsultantų pagalba.  Daugybė mokestines permokas susigrąžinančių žmonių – puikus įrodymas, kad ryžtis šiam procesui tikrai verta.

 „RT Tax“ inf. 

Atskleidė paslaptį: kaip užsienyje dirbę lietuviai atgauna įspūdingas sumas?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 29 Jun 2021 09:26:44 +0300
<![CDATA[Neblaivus vyras smurtavo prieš neblaivią sugyventinę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neblaivus-vyras-smurtavo-pries-neblaivia-sugyventine https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neblaivus-vyras-smurtavo-pries-neblaivia-sugyventine Kaip praneša Kauno apskr. vyriausiasis policijos komisariatas, vakar, vasario 2-ąją, apie 23 val. gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje.

Pirminiais duomenimis, Jonavoje, Sodų g., neblaivus vyras (gim. 1968 m., nustatytas 2,29 prom. girtumas) smurtavo prieš neblaivią sugyventinę (gim. 1980 m., nustatytas 1,77 prom. girtumas).

Vyras sulaikytas.

Neblaivus vyras smurtavo prieš neblaivią sugyventinę

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Feb 2020 11:09:57 +0200
<![CDATA[Įgyvendinus projektą „Saugi bendrystė“, atskleista Šveicarijos kaimo bendruomenės idilė ir unikalumas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atskleista-sveicarijos-kaimo-bendruomenes-idile-ir-unikalumas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atskleista-sveicarijos-kaimo-bendruomenes-idile-ir-unikalumas Kuomet Jonavos rajono savivaldybės vietos veiklos grupė (VVG) pakvietė teikti kaimo vietovių vietos projektus, į kvietimą atsiliepė Jonavos r. Šveicarijos kaimo bendruomenė. Dalyvaudama Jonavos VVG skelbtame konkurse dėl Vietos plėtros strategijos priemonės „Bendradarbiavimo tinklų ir savanoriškos veiklos organizavimas“ įgyvendinimo, Šveicarijos kaimo bendruomenė ne tik jį laimėjo, bet ir glaudžiai bendradarbiaujant su Šveicarijos seniūnija puikiai įgyvendino projektines veiklas bei pasiekė užsibrėžtus tikslus. 

Projektas „Saugi bendrystė“

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos, gavusi Šveicarijos kaimo bendruomenės pateiktą projektą „Saugi bendrystė“, jį patvirtino bei suteikė finansavimą.

Įgyvendinant projektą, buvo iškelti pagrindiniai tikslai ir uždaviniai - skatinti bendruomenes vykdyti bendras veiklas saugios kaimynystės idėjos skleidime ir šeimų socialinių bei meninių įgūdžių puoselėjime bei organizuoti saugios kaimynystės ir socialinių įgūdžių tobulinimo renginių ciklą.

Įgyvendinant tikslus, pasiektas puikus rezultatas - projekto metu vyko 5 renginiai. 2020 metais liepos mėnesį vaikams surengta 5 dienų meninio ugdymo stovykla, kurioje vaikai dainavo, šoko, kūrė lėlių teatrą, o vėliau organizavo savo darbų parodą.

2020 metais, renginių „Saugi kaimynystė“ metu, surengta kaimynų diena bei atšvaitų klijavimo akcija. Kaimynų dienai pasirinktas liepos mėnuo, kuomet šalia gyvenantys šveicariškiai galėjo artimiau susipažinti su savo kaimynais po vasarišku dangumi. Beje, verta paminėti, kad ruošiant Kaimynų dienos renginį itin aktyviai prie organizavimo prisidėjo Barborlaukio seniūnaitijos seniūnaitis Valdas Zinys.

Atšvaitų klijavimo akcija, kuri itin svarbi apsaugoti pėsčiuosius tamsiu paros metu, vykdyta spalio mėnesį.  Jos metu visiems norintiems buvo užklijuoti šviesą atspindintys lipdukai ant jų viršutinių drabužių.

Karantinui griežtėjant, dar keli renginiai buvo vykdomi nuotoliniu būdu, tačiau tai nė kiek nesumažino jų aktualumo.

2021 m. vasario mėnesį vyko nuotoliniai „Tėvų socialinių bei specialistų įgūdžių mokymai“. Nuotolinių susitikimų metu nagrinėtos karantino laikotarpiui aktualios temos - „Emocijų išveikimas”, „Ugdytojo ir ugdytinio santykis“, „Mamos/tėčio, kaip asmenybės, vertės analizė: tik užtikrintas savimi žmogus palaiko vaiko vertę“.

Nuotoliniu būdu surengta ir Šeimų dienos stovykla, kuri vykdyta paskutinį vasario šeštadienį. Stovykla paskirstyta etapais - rytinė stovyklos dalis buvo skirta sportiniams užsiėmimams bei diskusijoms apie sveiką gyvenimo būdą, popietinė stovyklos dalis buvo skirta meniniams muzikiniams užsiėmimams.

Baigiant įgyvendinti projektą nuotoliniu būdu suorganizuota konferencija „Rudens Mozaika 2020“, kurios metu Šveicarijos kaimo bendruomenės pirmininkas Juozas Jokimas aptarė projekto veiklas.

Šveicarijos seniūnijos vyriausioji specialistė Gintarė Vaiciekavičiūtė ir visuomenei naudingos veiklos organizatorė Eglė Lisovskė paruošė video pristatymą apie Šveicarijos seniūniją. 

Konferencijos metu sveikinimo žodį tarė Jonavos r. savivaldybės administracijos Šveicarijos seniūnijos seniūnas Algirdas Paplonskis, kuris taip pat pristatė seniūnijoje veikiančią saugios kaimynystės programą.

Susirinkusiuosius taip pat sveikino Jonavos r. savivaldybės administracijos mero pavaduotoja Birutė Gailienė, kuri teigė, kad Šveicarijos kaimo bendruomenė turi savo viziją, kaip sukurti stiprią bendruomenę.

„Jei kalbėti apie Šveicarijos bendruomenę apskritai, tai, manau, iš kitų ji išsiskiria savo įvairiapusiškumu, gebėjimu įtraukti visų amžiaus grupių gyventojus, pasiūlyti veiklų visiems. Nuoseklumas, pastovumas ir bendrystės su kitomis bendruomenėmis siekis taip pat yra išskirtinumas. Vystydama tokias sistemas kai „Saugi kaimynystė“, bendruomenė kuria pasitikėjimo ir psichologinio komforto aplinką visiems jos nariams. Tai labai svarbu šiuolaikinėje globalioje visuomenėje, kur itin skatinamas „aš“ vaidmuo, susitelkimas tik į savo poreikius, dažnai siūlant ignoruoti šalia esančius ir telktis ties tuo, kas svarbu tik tau vienam asmeniškai. Šveicarijos bendruomenė neina tuo „aš, aš ir tik aš“ keliu, gal todėl ji ir yra tokia stipri, nes geba sukurti tvirtas tarpusavio bendrystės grandis“, - kalbėjo vicemerė.

Gerąja patirtimi pasidalino projekto partneriai, Šveicarijos kaimo bendruomenės Jonavos r. Kulvos kaimo bendruomenės pirmininkė Karolina Petrenčiuk-Naujokienė bei kaimynai, Išorų kaimo bendruomenės pirmininkas Juozas Klimkevičius.

„Kulvos bendruomenė džiaugiasi galėdama būti projekto partnere ir dalyvauti projekto veiklose. Šis projektas atneša ne tik Šveicarijos bendruomenės gyventojams, bet ir Kulvos gyventojams pridėtinę vertę. Išgirsta daug gerųjų pavyzdžių apie saugią kaimynystę, galėjome pasidalinti ir savąją patirtimi, ko pasekoje, manau, dalyvavę žmonės galėjo pasisemti idėjų ir minčių, kaip kurti dar saugesnę aplinką, vietovėje, kurioje gyvena. Tokio pobūdžio projektų turėtų rajone vykti dar daugiau, kad būtų galima žmones šviesti ir skleisti gerąsias patirtis apie saugumą, saugią kaimynystę, saugią aplinką, nes tik mes patys galime visi kartu bendromis jėgomis kurti geresnį rytojų. Dėkojame, kad galėjome dalyvauti šiame projekte“, - pasakojo K. Petrenčiuk-Naujokienė. 

Konferencijos „Rudens mozaika 2020“ metu pristatyti pranešimai nepaliko abejingų

VšĮ Social smart ir asociacijos "Tikri kaimynai" atstovė Justina Alsytė-Gogelienė kalbėjo tema „Bendradarbiavimo svarba kaimynystei stiprinti: savanoriškų veiklų pavyzdžiai Covid-19 pandemijos kontekste“. 

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė Lauryna Kriščiūnė pristatė pranešimą tema “Būk budrus miške“.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja Jurgita Arbočienė supažindino dalyvius tema "COVID- 19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemiologinės situacijos valdymo aktualijos".

Bendruomenės pareigūnė Larisa Paklina kalbėjo tema „Saugios kaimynystės indėlis saugios aplinkos kūrimui Jonavos rajone“. Šveicarijos progimnazijos pavaduotoja ugdymui Vaineta Tomaš ir socialinė pedagogė Aušra Navikaitė pristatė pranešimą "Saugi bendruomenė, saugus mokinys".

Konferencijoje dalyvavo aktyvūs Šveicarijos seniūnijos seniūnaičiai – Barborlaukio seniūnaitijos seniūnaitis Valdas Zinys, Šveicarijos seniūnaitijos seniūnaitė Rūta Ambrazaitienė, Gulbiniškių seniūnaitijos seniūnaitė Agnė Krajašienė.

Konferenciją užbaigė Agnės Doveikaitės ir Justino Stanislovaičio dueto akustinis „online“ koncertas.

Konferencija atskleidė Šveicarijos kaimo bendruomenės idilę ir unikalumą

Socialinės partnerystės centro nuomone, Šveicarijos kaimo bendruomenės organizuota konferencija, subūrė itin platų spektrą ilgamečių ir naujų partnerių iš Kauno, Anykščių, Vilniaus ir kt. bendruomenių. Konferencija atskleidė Šveicarijos kaimo bendruomenės idilę ir unikalumą, gebėjimą bendrauti, bendradarbiauti ir už pačios bendruomenės ribų, suburti ir sutelkti bendruomenę "plačiąja prasme". Tai, anot Socialinės partnerystės centro, globalėjančiame pasaulyje yra itin svarbu.

Šveicarijos bendruomenės narė, aktyvi kraštietė, projektų veiklų organizatorė Joana Gudžiūnienė teigė, surengti nuotolinę konferencija buvo nemenkas iššūkis.

„Džiaugiuosi, jog bendruomenė, kurioje gyvenu yra ne tik aktyvi, draugiška bei išties saugi vieta gyventi, taip pat nebijanti naujovių ir žengianti pirmyn prisitaikant prie esamos situacijos. Organizuoti konferenciją Zoom platformoje buvo nemažas iššūkis, tačiau bendradarbiaujant, dalinantis darbais ir atsakomybe - viskas įmanoma“, - džiaugėsi J. Gudžiūnienė. 

 

Įgyvendinus projektą „Saugi bendrystė“, atskleista Šveicarijos kaimo bendruomenės idilė ir unikalumas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 15 Apr 2021 12:38:19 +0300
<![CDATA[Atskleista daugiau detalių apie Jonavoje subadytą vyrą: recidyvistais pripažinti žudikai ruošėsi paslėpti kūną]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atskleista-daugiau-detaliu-apie-jonavoje-subadyta-vyra-recidyvistais-pripazinti-zudikai-ruosesi-paslepti-kuna https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atskleista-daugiau-detaliu-apie-jonavoje-subadyta-vyra-recidyvistais-pripazinti-zudikai-ruosesi-paslepti-kuna Praėjusią žiemą, gruodžio 27-ąją, jau rašėme, kad Jonavoje, Draugystės soduose, Kaimynų gatvėje, rastas vyro kūnas. Tuomet policijos pareigūnai nedaugžodžiavo, tačiau šią savaitę teismui perdavus bylą, aiškėja, kad iš emigracijos sugrįžęs 44-erių metų vyras buvo spardytas, daužytas kumščiais ir subadytas peiliu. Skaičiuojama, kad jam teko apie 40 smūgių, į skirtingas kūno vietas. Įtariamieji - du vyrai.

Nusikaltimas įvykdytas sodo namelyje vykusių išgertuvių metu. Sprendžiant iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, jose dalyvavo ir moteris, į kurios pusę nužudytasis esą pasakė įžeidžius žodžius, kas lėmė konfliktą. Jo metu nužudytasis buvo taip talžomas, jog mirė vietoje, o įtariamieji netrukus puolė galvoti, kur paslėpti kūną.

Nutarta paprašyti pažįstamo pagalbos - paskolinti automobilį, kuriuo kūnas turėjo būti nuvežtas į nuošalią vietą. Tačiau iš Jonavos atvykęs asmuo nesutiko būti bendru ir apie nužudymą pranešė policijos pareigūnams. Jie sulaikė įtariamuosius.

Abu įtariamieji pripažinti recidyvistais, jie teisti buvo ir anksčiau. Vienas už sveikatos sutrikdymą ir plėšimą, kitas už grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė avariją, viešosios tvarkos pažeidimą bei už kelis sveikatos sutrikdymus. 

Už Jonavoje įvykdytą žmogžudystę jiems gresia laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Atskleista daugiau detalių apie Jonavoje subadytą vyrą: recidyvistais pripažinti žudikai ruošėsi paslėpti kūną

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 10 Sep 2021 11:10:31 +0300
<![CDATA[Atšvaitų patikrinimo akcija – dažnas pirmokas jų neturi]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsvaitu-patikrinimo-akcija-daznas-pirmokas-ju-neturi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsvaitu-patikrinimo-akcija-daznas-pirmokas-ju-neturi Lietuvos automobilių kelių direkcija lapkričio 6 dieną  paskelbė Atšvaitų diena. Šią dieną visuomenė raginama atkreipti dėmesį į padažnėjusius eismo įvykius tamsiuoju paros metu ir nepamiršti dėvėti atšvaitų. Jonavos policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Larisa Paklina kartu su kolegomis tą dieną, šalia Jonavos ugdymo įstaigų, organizavo atšvaitų dalinimo akciją moksleiviams. Buvo išdalinta 1000 atšvaitų.

Dėvėti atšvaitus raginama ir lapkričio 7 dieną. Jonavos pradinės mokyklos moksleivius dar prieš pamokas pasitiko policijos rėmėjas šuo Amsius bei tikrino, ar visi vaikai turi ir nešioja šviesą atspindinčius elementus.

„Šiandiena, kaip ir kas met, vykdėme atšvaitų patikrinimo akciją. Labai džiaugiamės, kad pas mus apsilankė policijos remėjas Amsius, o už suorganizuotą apsilankymą dėkojame bendruomenės pareigūnei Larisai Paklinai“, - sako Jonavos pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja Jolita Skeirienė.

Smagus atšvaitų patikrinimas atskleidė, kad vyresni mokiniai turi ir nešioja juos, tačiau dažnas pirmokėlis – atšvaitų neturėjo.

„Dauguma pirmokų atšvaitų neturėjo. Jei kuprinės turi šviesą atspindinčius elementus, tai pagirtina, tačiau vaikai lanko būrelius, kitus užsiėmimus, ten eina be kuprinės ir be atšvaito, tuomet tai jau yra pavojinga. Pirmokus lydintys tėvai ir seneliai taip pat neturi atšvaitų. Mes tikimės, kad toks atšvaitų patikrinimas mokyklose atkreips tėvų dėmesį ir vaikai bus saugesni tamsiu paros metu“, - sako J.Skeirienė

Kelininkai rekomenduoja atkreipti dėmesį į atšvaitų kokybę. Atšvaitas turi būti pagamintas iš tinkamo šviesą atspindinčio audinio bei būti atsparus besikeičiančioms oro sąlygoms. Svarbiausia ieškoti ant etiketės nurodyto specialus kodo EN13356, reiškiančio Europos Sąjungos standartą. Taip pat reikėtų žinoti, jog atšvaitas turi būti ne mažesnis negu 15 cm², o reklaminiai užrašai gali užimti tik 20 proc. viso ploto.

Atšvaitą, pervertą virvele ar segtuku reikia prisegti prie drabužių (pvz. kišenės), kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje. Atšvaitas juostelė yra nešiojamas ant drabužių rankovės (truputį aukščiau rankos riešo) ar kojos blauzdos srityje.

Kauno AVPK Jonavos r. PK duomenimis, vien tik per šiuos metus Jonavos rajone žuvo 5 eismo dalyviai, 2 iš jų  – pėstieji, neturėję atšvaitų.

Policija atkreipia dėmesį, jog Jonavos rajone išaugo padarytų pažeidimų skaičius dėl viršijamo greičio bei vairavimo apsvaigus nuo alkoholio.

Per 2017 metus Jonavos rajone nubausti 34 vairuotojai pagal Administracinio nusižengimo kodeksą (ANK) dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio (iki 1,5 prom.)

63 asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kurių girtumas buvo 1,5 ir daugiau promilių.

Per šiuo metus užfiksuoti 1834 greičio viršijimo atvejai, kai pernai tuo pačiu metu – 1433 atvejai. 

Policija ragina vairuotojus laikytis Kelių eismo taisyklių, būti drausmingiems kelyje bei linki saugaus kelio! Tik kartu rūpindamiesi savo ir kitų saugumu laimingai pasieksime kiekvienos kelionės tikslą.

Atšvaitų patikrinimo akcija – dažnas pirmokas jų neturi

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 07 Nov 2017 12:11:10 +0200
<![CDATA[Automobiliui nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į kelio ženklą - sužeistas 73 metų vairuotojas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/automobiliui-nuvaziavus-nuo-kelio-ir-atsitrenkus-i-kelio-zenkla-suzeistas-73-metu-vairuotojas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/automobiliui-nuvaziavus-nuo-kelio-ir-atsitrenkus-i-kelio-zenkla-suzeistas-73-metu-vairuotojas Spalio 17-ąją, antradienį, pirminiais duomenimis, užregistruota 11 įskaitinių eismo įvykių. Sužeista 13 žmonių, iš jų 5 nepilnamečiai (2 keleiviai ir 2 dviračių vairuotojai, pėsčiasis). 2-uose įvykiuose (Panevėžyje ir Klaipėdos rajone) nukentėjo po 2 asmenis, praneša Lietuvos kelių policijos tarnyba.

Transporto priemonių susidūrimų – 7 atvejai, transporto priemonių užvažiavimų ant pėsčiųjų – 2, transporto priemonių nuvažiavimų nuo kelio – 2 atvejai. Tamsiuoju paros metu įvyko 6 eismo įvykiai, esant šlapiai kelio dangai – 2.

Miestuose – 5 eismo įvykiai (Alytuje, Kaune, Naujojoje Akmenėje, Panevėžyje, Plungėje). Kiti įvykiai – Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Molėtų, Širvintų, Vilkaviškio rajonuose.

11 val. Jonavos rajone, magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, nuo kelio tiesiame ruože nuvažiavo, atsitrenkė į kelio ženklą automobilis „VW Tiguan“. Sužeistas 73 metų vairuotojas.

Informacija parengta pagal pirminius duomenis, įvestus į Eismo įvykių informacinę sistemą.

Automobiliui nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į kelio ženklą - sužeistas 73 metų vairuotojas

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 Oct 2023 13:39:47 +0300
<![CDATA[Baigėsi 2023 m. Lietuvos senjorų (60+) mažojo futbolo pirmenybės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/baigesi-2023-m-lietuvos-senjoru-60-mazojo-futbolo-pirmenybes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/baigesi-2023-m-lietuvos-senjoru-60-mazojo-futbolo-pirmenybes Baigėsi 2023 m. Lietuvos senjorų (60+) mažojo futbolo pirmenybės. Priešpaskutiniame ture Jonavos senjorų klubo ,,Klevas” futbolininkai pralošė pirmenybių lyderiui Utenos ,,Utenio senjorai” komandai 1-3, bet laimėjo prieš antrą vietą užimančią Kauno ,,Kaunas” komandą 3-2.

Paskutinis turas vyko Vilniuje LFF stadione. Pirmose varžybose Jonavos klubas laimėjo prieš Žagarės komandą 5-0 ir paskutinėse rungtynėse sulošė lygiomis 3-3 su Šiaulių VFK komanda.

Galutinė turnyro lentelė:

Vieta Klubas Rungtynės Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Įmušti įvarčiai Praleisti įvarčiai Įvarčių skirtumas Taškai

1, Utenos ,,Utenio senjorai” 10 5 4 1 13 3 +10 19

2. Kauno ,,Kaunas” 10 5 3 2 11 6 +5 18

3. Šiaulių VFK 10 4 5 1 13 5 +8 17

4. Vilniaus senjorai 10 3 4 3 12 6 +6 13

5. Jonavos FVK ,,Klevas” 10 4 1 5 17 18 -1 13

6. FK ,,Skaistgirys-Žvelgaitis” Žagarė 10 0 1 9 2 30 -28 1

Rezultatyviausiu turnyro žaidėju tapo jonavietis Evgenijus Medvedevas įmušęs 11-a įvarčių.

Rugsėjo 30 d. (šeštadienį) nuo 12 val. ,,Neries krantinės” stadione (Taurastos” g. 14) prasidės senjorų (60+) paskutinis šių metų turnyras, skirtas Lietuvos įstojimo į FIFa 100-metį. Dalyvauja Jonavos, Klaipėdos, Alytaus ir Kaišiadorių komandos.

Kviečiame apsilankyti!

Įėjimas nemokamas.

Aleksandras Janovskis

Senjorų (60+) klubo ,,Klevas” komandos vadovas

Baigėsi 2023 m. Lietuvos senjorų (60+) mažojo futbolo pirmenybės

Baigėsi 2023 m. Lietuvos senjorų (60+) mažojo futbolo pirmenybės Baigėsi 2023 m. Lietuvos senjorų (60+) mažojo futbolo pirmenybės Baigėsi 2023 m. Lietuvos senjorų (60+) mažojo futbolo pirmenybės Baigėsi 2023 m. Lietuvos senjorų (60+) mažojo futbolo pirmenybės Baigėsi 2023 m. Lietuvos senjorų (60+) mažojo futbolo pirmenybės Baigėsi 2023 m. Lietuvos senjorų (60+) mažojo futbolo pirmenybės Baigėsi 2023 m. Lietuvos senjorų (60+) mažojo futbolo pirmenybės ]]>
jonavoszinios.lt Tue, 26 Sep 2023 08:04:42 +0300
<![CDATA[Audrius Kabašinskas. Pensijų sistemos reforma – trumpalaikė laimė, ilgametės problemos ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/audrius-kabasinskas-pensiju-sistemos-reforma-trumpalaike-laime-ilgametes-problemos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/audrius-kabasinskas-pensiju-sistemos-reforma-trumpalaike-laime-ilgametes-problemos Naujausi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymai keisti pensijų kaupimo sistemą kelia nerimą tiek dėl pačios sistemos tvarumo, tiek dėl jos dalyvių ateities. Mano nuomone, jie ne tik prieštarauja tarptautiniams, laiko patikrintiems gerosios praktikos standartams, bet ir potencialiai pažeidžia šalies konstitucinius principus.  

Visų pirma, siūloma galimybė lėšas iš antrosios pakopos atsiimti be gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pritaikymo kelia klausimų dėl mokestinio teisingumo – kodėl iš valstybės subsidijuotų įmokų gauta investicinė grąža neturėtų būti apmokestinama, kai kiti piliečiai už savo investicijas GPM sumoka? Šio siūlymo įteisinimas įteisintų ir mokestinę nelygybę, iškraipytų mokesčių sistemą bei sukurtų pavojingą precedentą.  

Mūsų universiteto mokslininkai taip pat daro logišką prielaidą, kad dėl siūlomų pakeitimų iš pensijų kaupimo sistemos daugiausiai pasitrauks tie jos dalyviai, kurie gauna mažesnes nei vidutines pajamas. Paradoksalu, bet būtent šiai grupei dalyvavimas papildomo kaupimo sistemoje yra finansiškai naudingiausias, nes dėl valstybės subsidijų jie gauna daugiau nei sumoka patys.  

Ilgalaikės tokio gausaus pasitraukimo pasekmės būtų labai rimtos. Sumažėtų ne tik pačių pasitraukusiųjų būsimos pensijos (kai kuriais atvejais pensijos pakeitimo norma gali kristi net iki 15–20 proc.), bet ir didėtų grėsmė visos valstybinės socialinio draudimo sistemos tvarumui – ypač turint omenyje demografines tendencijas.  

Jau šiandien žinome, kad nuo 2032 m. pirmajai „Sodros“ pakopai reikės daugiau lėšų, nei bus surenkama įmokų. Jei dabartiniai siūlymai bus priimti, jų poveikis jau po nepilno dešimtmečio bus triuškinantis, nes virš 50 proc. pensijos sistemos dalyvių tikėsis palankesnės pakeitimo normos – bent jau siekiančios 58 proc. ES vidurkį – o „Sodra“ daugiausiai galės užtikrinti vos 30 proc. Norint bent jau palaikyti dabartinį lygmenį, teks stipriai didinti įmokas, mažinti pensijas arba imtis skolinimosi, o tai lems dar didesnę fiskalinę naštą ateities kartoms.  

Antroje pakopoje vietoje automatinio įtraukimo perėjus prie kvietimo modelio, ji iš esmės nebesiskirtų nuo trečiosios pakopos. Stebint ir analizuojant šiuo metu trečioje pakopoje dalyvaujančių gyventojų statistiką, skaičiai, švelniai tariant, nedžiugina. Išvada – kad turėdami pasirinkimo laisvę, gyventojai savarankiškai atsidėti lėšų pensijai neprisiverčia. O tai reiškia, kad patvirtinus dabartinius pakeitimus, socialiai pažeidžiamų gyventojų skaičius augtų – potencialiai nuo dabartinių 20-ies proc. iki 35-40 proc.  

Tokios tendencijos neigiamai veiktų ne tik pensininkų, bet ir visų dirbančiųjų nuotaikas, nes mokant vienus didesnių mokesčių visoje ES, šalies piliečiai tikisi būti socialiai saugūs – ypač vyresniame amžiuje.  

Nemažą žalą padarytų ir perėjimas prie kvietimo (angl. „opt-in“) modelio bei leidimas dalyviams bet kada pasitraukti iš antrosios pakopos, įskaitant galimybę atsiimti sukauptas lėšas ir visą investicinę grąžą. Tai reikštų, kad pensijų kaupimo sistema iš privalomo dalyvavimo modelio virstų visiškai savanorišku, panaikindama esminę šiuolaikinės pensijų sistemos prielaidą – automatizmą, paremtą elgsenos ekonomikos principais, padedančiais piliečiams priimti ilguoju laikotarpiu naudingus sprendimus.  

Istoriniai Estijos ar Čekijos pavyzdžiai rodo, kad įteisinus panašų pensijų sistemos „lankstumą“, šalyse didėjo trumpalaikis vartojimas, augo infliacija, mažėjo perkamoji galia bei didėjo socialinė atskirtis – ypač tarp žmonių, gaunančių mažesnes pajamas. Lietuvoje tai taip pat gilintų nelygybę ir blogintų pažeidžiamiausių gyventojų grupių padėtį. Dar labiau mažės pasitikėjimas pensijų sistema, kurį vėl atkurti užtruks dešimtmečius.  

Dabartiniai SADM siūlymai ne tik stipriai lenkia Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. išaiškinimą dėl galimybės nutraukti dalyvavimą antrojoje pensijų sistemos pakopoje, bet ir gerokai peržengia adekvataus proporcingumo ribas. Jei bus priimti, jie iš esmės pakeis pačią pensijų sistemos prigimtį, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti pakankamą finansinę apsaugą senatvėje. O tai jau kertasi su Konstitucijos 52 straipsnio dvasia ir konstituciniu socialinės darnos principu.  

Galiausiai, siūlomi pokyčiai neatitinka ir tarptautinių organizacijų bei ekspertų rekomendacijų. Papildomas kaupimas visoje Europoje yra stiprinamas, grindžiamas automatinio dalyvavimo principais ir orientuotas į ilgalaikį gyventojų finansinį saugumą. Lietuva tuo metu rizikuoja tapti ryškiu neigiamu pavyzdžiu, kaip destabilizuoti vieną svarbiausių socialinės apsaugos sistemų per trumpalaikius, neapskaičiuotus sprendimus.  

Todėl, vertinant tiek iš ekspertinės, tiek iš konstitucinės, tiek iš socialinės perspektyvos, dabartiniai siūlymai reformuoti pensijų kaupimo sistemą yra žalingi, neproporcingi ir keliantys pavojų tiek valstybės finansams, tiek kiekvieno gyventojo saugumui senatvėje. Deja, viešojoje erdvėje formuojama nuomonė dažnai paremta emocijomis, socialinių tinklų burbulais ir tikslingai nukreipta dezinformacija, o ne objektyvia analize ar patikimais tyrimais.  

Prof. dr. Audrius Kabašinskas, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius, KTU Taikomosios matematikos magistrantūros studijų programos vadovas bei Europos Industrines Matematikos Konsorciumo tarybos narys

Audrius Kabašinskas. Pensijų sistemos reforma – trumpalaikė laimė, ilgametės problemos 

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 21 Jun 2025 11:00:00 +0300
<![CDATA[„Tave nušausiu, visus papjausiu, o namus padegsiu“: kas sieja Panoterius, Ruklą ir deportaciją iš Vokietijos?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kas sieja Panoterius Rukla ir deportacija is Vokietijos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kas sieja Panoterius Rukla ir deportacija is Vokietijos Po masinių muštynių Rukloje miestelio gyventojų nerimas neslūgsta. Susikūrė nepriklausoma iniciatyva „Šaligatvio patrulis“, vienijanti žmones, kuriems rūpi viešoji tvarka ir saugumas. Tačiau aiškinantis, kaip susiklostė dabartinė situacija, tenka grįžti į Panoterius. Čia dalis Ukrainos romų šeimų buvo apgyvendintos dar anksčiau, o vietos gyventojai pasakoja apie kilusius konfliktus, grasinimus ir kitus incidentus.

Panoteriuose - protestai dėl apgyvendinimo

2025 metų pavasarį Jonavos rajono savivaldybė paskelbė apie planus buvusios Panoterių Petro Vaičiūno mokyklos pastate įrengti 70 apgyvendinimo vietų prieglobsčio prašytojams (rašėme ČIA). Ši žinia sukėlė vietos bendruomenės nepasitenkinimą. Gyventojai piktinosi informacijos trūkumu, neįtraukimu į sprendimų priėmimą ir kreipėsi atviru laišku į rajono vadovus bei savivaldybės tarybą (sklebta ČIA).

Bendruomenė priminė, kad mokyklos patalpose jau buvo apgyvendinti nuo karo Ukrainoje pasitraukę žmonės. Pasak panoteriškių, tuomet miestelyje kilo įvairių nepatogumų. Gyventojai reikalavo sustabdyti naują projektą, kol nebus surengtos viešos konsultacijos.

Nepaisant bendruomenės prieštaravimų, Panoteriuose buvo apgyvendinta ir Ukrainos romų šeimų. Būtent su jų gyvenimu miestelyje dalis kalbintų gyventojų sieja vėliau kilusias problemas.

Grasinimai kieme: „Nušausiu tave, visus papjausiu“

Viena Panoterių gyventoja prisimena 2025 metų vasaros vakarą, kai miestelyje kilo konfliktas tarp vietos jaunuolių ir Ukrainos romų. 

Moteris pasakoja tuo metu ramiai leidusi laiką savo kieme, tačiau išgirdo triukšmą, barnius ir keiksmus. Pasižiūrėjusi, kas vyksta, pamatė besibūriuojantį jaunimą. Netrukus į jos kiemą įbėgo trys vietiniai jaunuoliai - vienas jų kruvinu veidu, o iš paskos juos vijosi romų grupė.

Gyventoja suskubo uždaryti vartus. Į kiemą atbėgę jaunuoliai reikalavo padėti susidoroti su tuo, kuris esą sumušė jų tėvą. Moteris atsakė, kad ir jos artimajam kažkas buvo padaręs skriaudą.

Pasak jos, tuomet vienas jaunuolis nukreipė į ją ginklą ir pagrasino.

„Tada jaunuolis išsitraukė ginklą, atstatė į mane ir sako: ,,Nušausiu tave, visus kitus papjausiu, o namą sudeginsiu". O aš stovėjau kaip įbesta, nei krust, bet jaunimui neleidau išeiti į kiemą ir jie patys išsikvietė policiją“, - pasakojo panoteriškė. 

Į įvykį buvo iškviesta policija. Atvykę pareigūnai moteriai rodė galimus konflikto dalyvius, tačiau atpažinti juos buvo sunku. Vieną asmenį ji nurodė kaip panašų pagal aprangą, tačiau negalėjo tvirtai pasakyti, ar jis tikrai dalyvavo incidente.

Vėliau moteris buvo kelis kartus kviesta į policijos komisariatą duoti parodymų. Kaip baigėsi tyrimas ir ar kas nors buvo nuteistas, ji nežino.

Naktiniai triukšmai ir sugadinti interneto kabeliai

Kitas Panoterių gyventojas pasakoja apie naktimis po miestelį vaikštinėjančius ir triukšmaujančius jaunuolius. Jo teigimu, jie rinkdavosi krūmuose, rūkydavo, šūkčiodavo, užgauliodavo praeivius ir kviesdavo konfliktuoti.

Dar viena istorija susijusi su nuolat dingusiu interneto ryšiu. Pasak gyventojo, kurį laiką buvo pastebima, kad kabeliai vis nukerpami. Interneto meistrams atvykus taisyti gedimų, paaiškėdavo, jog laidai vėl pažeisti.

Įtarimų kilo, kai kaimynai pradėjo stebėti, kas vyksta prie patalpų, kuriose buvo interneto įranga. Vieną kartą pastebėta, kad į vidų užėjo grupė jaunuolių - Ukrainos romų. Apie tai pranešta policijai. Gyventojo pasakojimu, vėliau paaiškėjo, kad patalpose buvusių jaunuolių kuprinėse buvo laidų. Vienas jų, mėgindamas pasišalinti, susižeidė koją.

Po šio incidento kabelių karpymas, pasak pašnekovo, sumažėjo. Jis šį elgesį vertina kaip tyčinį turto gadinimą, dėl kurio gyventojai kurį laiką kentė interneto ryšio sutrikimus.

Bendruomenės pirmininkė: problemų buvo ir prie vaikų dienos centro

Panoterių bendruomenės pirmininkė, taip pat vadovaujanti vaikų dienos centrui, pasakoja, kad anksčiau problemų kildavo ir prie parapijos teritorijoje esančių patalpų. Jos teigimu, žmonės rinkdavosi prie pavėsinės, palikdavo butelius, vartodavo alkoholį, o gyventojai siųsdavo nuotraukas, fiksuojančias tokius apsilankymus.

Moteris sako pati užrakindavusi vartus ir mėginusi apsaugoti teritoriją, kurioje vyksta vaikų dienos centro veikla. Dėl saugumo buvo nuspręsta įrengti judėjimo kamerą, tačiau, pasak jos, iš valdžios institucijų asmeniškai didesnės pagalbos nesulaukė.

Bendruomenės pirmininkė prisimena ir atvejus, kai moterims buvo grasinama ginklais, o interneto kabeliai karpomi. Vis dėlto ji pabrėžia, kad pastaruoju metu Panoteriuose situacija aprimo. Jos teigimu, anksčiau kilę konfliktai pamažu išsisprendė, o dalis šeimų iš miestelio išsikėlė.

Iš Panoterių - į Ruklą?

Pokalbyje bendruomenės pirmininkė pasakoja, kad Panoteriuose buvo apgyvendinta ne viena Ukrainos romų šeima. Kai kurios šeimos, anot jos, vėliau išvyko, kitos persikėlė į kitus miestus ar vietoves. Ji taip pat teigia žinanti apie šeimas, kurios iš Panoterių išsikėlė į Ruklą.

Pašnekovė prisimena bendravusi su vienu jaunu romų tautybės asmeniu, kuris jai pasakojo apie gyvenimą Vokietijoje. Pasak bendruomenės pirmininkės, iš jo pasakojimo ji suprato, kad dalis žmonių iš Vokietijos buvo deportuoti, nes nenorėjo mokytis kalbos ir dirbti. Tačiau tai - pašnekovės perteikta jai papasakota informacija, o ne oficialiai patvirtintos aplinkybės.

Moteris pasakoja, kad Panoteriuose gyvenę žmonės ieškojo darbo, tačiau ne visiems pavyko įsitvirtinti. Kai kurie, jos teigimu, buvo kviečiami dirbti ūkiuose ar statybose, bet darbo atsisakydavo. Ji taip pat mini problemas, susijusias su vaikų mokymusi ir priėmimu į ugdymo įstaigas.

Bendruomenės pirmininkė atkreipia dėmesį, kad konfliktų patirtis Panoteriuose nebuvo vienoda. Ji teigia bendravusi ir su kitais ukrainiečiais, kurie nenorėjo turėti nieko bendro su romų šeimomis. Pasak jos, dalis vietos romų taip pat nepritarė atvykusių Ukrainos romų elgesiui.

Ar Panoterių istorija kartojasi Rukloje?

Dabar dalis šių žmonių gyvena Rukloje, kur po lapkričio 6-osios masinių muštynių pradėta nagrinėti sunkaus sveikatos sutrikdymo byla. Prokuratūros duomenimis, dviem asmenims įteikti pranešimai apie įtarimą, vienam jų skirtas vieno mėnesio suėmimas.

Ruklos gyventojai taip pat yra rinkę parašus ir kreipęsi į institucijas dėl, jų teigimu, pasikartojančių problemų. Po pastarųjų įvykių pranešta, kad Rukloje budės policijos patrulių ekipažas, o gyventojų raštas pasiekė savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, policijos komisariatą, Vaiko teisių tarnybą, Valstybinę mokesčių inspekciją ir Migracijos tarnybą.

Panoterių liudininkų pasakojimai leidžia suprasti, kad dalis dabartinių Ruklos gyventojų nerimo priežasčių atsirado ne vakar. Tačiau kiekvienas incidentas turi būti vertinamas atskirai, o atsakomybė už konkrečius veiksmus tenka juos atlikusiems asmenims, ne visai tautinei ar bendruomeninei grupei.

„Tave nušausiu, visus papjausiu, o namus padegsiu“: kas sieja Panoterius, Ruklą ir deportaciją iš Vokietijos?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 12 Nov 2026 13:37:46 +0200
<![CDATA[Atsistatydina ūkio ministras M.Sinkevičius]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsistatydina-ukio-ministras-m-sinkevicius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsistatydina-ukio-ministras-m-sinkevicius Socialdemokratams nusprendus trauktis iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“ premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį susitiko su šios partijos deleguotais ministras aptarti jų ateities ministrų kabinete.

Iš Vyriausybės nusprendė pasitraukti ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Jis premjerui įteikė atsistatydinimo raštą. Dar kartą savo sprendimą pasitraukti iš socialdemokratų partijos ir likti ministrų kabinete patvirtino ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Partijai nepriklausanti, socialdemokratų deleguota teisingumo ministrė Milda Vainiutė taip pat išreiškė sprendimą likti Vyriausybėje. 

Pernai žiemą pasirašę koalicijos sutartį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga socialdemokratai gavo trijų ministrų portfelius: teisingumo ministre tapo nepartinė M.Vainiutė, užsienio reikalų – partijai priklausęs L.Linkevičius, ūkio – socialdemokratas M.Sinkevičius.

Kaip „Jonavos žinioms“ yra sakęs M.Sinkevičius, nepavykus išlaikyti koalicijos jis grįš į Jonavą, tačiau savo ateities planų dar nežino.

Ūkio ministru M.Sinkevičius buvo nuo pernai metų gruodžio 13-osios. 

lrytas.lt nuotr., lrytas.lt ir jonavoszinios.lt inf. 

Atsistatydina ūkio ministras M.Sinkevičius

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 25 Sep 2017 10:09:29 +0300
<![CDATA[Atsistatydina XX-oji Vyriausybė]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsistatydina-xx-oji-vyriausybe https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsistatydina-xx-oji-vyriausybe XX-oji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi LR Vyriausybės įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgdama į Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės siūlymą, antradienio posėdyje priėmė nutarimą dėl atsistatydinimo.

Priėmus nutarimą, tą pačią dieną jis įteikiamas Respublikos Prezidentui, kartu siūlant pavesti Vyriausybei toliau eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.

Vyriausybė laikoma atsistatydinusia nuo Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos.

lrv.lt inf. 

Atsistatydina XX-oji Vyriausybė

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 23 Jun 2026 10:49:47 +0300
<![CDATA[Domantas Tracevičius. Ar valstybė apgins gaminančių vartotojų interesus?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/domantas-tracevicius-ar-valstybe-apgins-gaminanciu-vartotoju-interesus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/domantas-tracevicius-ar-valstybe-apgins-gaminanciu-vartotoju-interesus Gaminantys vartotojai Lietuvoje pagamina didžiausią dalį saulės energijos, taip prisidėdami prie kovos su klimato kaita ir šalies apsirūpinimo žaliąja elektros energija. Deja, pasitaiko atvejų, kai nepriklausomų elektros energijos tiekėjai juos diskriminuoja.

Lietuvoje jau yra apie 100 000 gaminančių vartotojų. Kartu jie valdo didesnės nei 1 GW galios saulės elektrines. Palyginimui, jų turimų elektrinių galia sudaro apie 80 procentų visų saulės elektrinių galios Lietuvoje. Gaminantys vartotojai ne tik pasigamina sau žaliosios elektros energijos, kuri leidžia jiems reikšmingai sutaupyti ir nukreipti vartojimo išlaidas į kitas sritis, bet ir prisideda prie gerokai mažesnės kainos visiems kitiems vartotojams – saulei šviečiant gaminantys vartotojai ne tik neima iš tinklo elektros energijos, bet dalis ją sugeneravę dar ir perduoda į tinklą. Tai reiškia, kad elektros energijos kaina tampa mažesnė visiems vartotojams.

Prieš kelerius metus Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacija atliko reprezentatyvią gaminančių vartotojų apklausą. Gautais duomenimis, net 53 % gaminančių vartotojų, gyvenančių individualiuose namuose, kartu įsirengia ir šilumos siurblį, o 25 % įsigyja ir elektromobilį arba įkraunamą hibridinį automobilį. Tai reiškia, kad gaminantys vartotojai ne tik prisideda prie švarios elektros energijos gamybos, bet ir prie šildymo sistemų bei transporto priemonių dekarbonizacijos. Transporto sektoriuje tai itin aktualu, nes pastaruosius 20 metų reikšmingai didėjo asmeninių automobilių, turinčių vidaus degimo variklį, skaičius, o kartu ir išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Verta nepamiršti, kad gaminantys vartotojai, kaip sako pavadinimas, taip pat yra ir vartotojai. Lietuvos Konstitucijoje labai aiškiai nurodoma, kad valstybė gina vartotojo interesus. Taip pat remiantis ES direktyva dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, Lietuva privalo užtikrinti, kad iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos energijos vartotojai neturėtų susidurti su diskriminacine arba neproporcinga našta.

Pastaruoju metu pasirodė pranešimų, kad dalis nepriklausomų tiekėjų, nors tai ir draudžia Elektros energetikos įstatymas, pradėjo diskriminuoti gaminančius vartotojus, t. y. nepratęsia su jais sutarčių. Pirminiais duomenimis, tą vykdo vienas iš užsienio kapitalo nepriklausomų tiekėjų. Kol kas iš pagrindinių šalies energetikos institucijų sulaukta tik jų pozicijos, kad nepriklausomi tiekėjai negali diskriminuoti gaminančių vartotojų. O tai nėra itin stiprus signalas apie investicijas į saulės elektrines svarstantiems vartotojams, kad jų teisės bus apgintos.

Dalis nepriklausomų elektros energijos tiekėjų teigia neva gaminantys vartotojai yra nuostolingi. Ar tikrai? Gaminantys vartotojai gamina tuomet, kai būna didelė elektros energijos paklausa, o dažnai ir kaina pati didžiausia, t. y. dienos metu. Praėję metai parodė, kad plečiantis saulei ir vėjo energetikai keletą kartų vidurdienį elektros energijos kaina rinkoje pasiekė nulines ar net neigiamas vertes. Tačiau absoliuti dauguma elektros energijos vartotojų neturi valandinių planų, susietų su birža, ir net rinkoje elektros kainai esant neigiamai už ją sumoka.

Kitas dažnai nepriklausomų elektros energijos tiekėjų naudojamas argumentas susijęs su tuo, kad itin didelę kaštų dalį sudaro gaminančių vartotojų pagamintos elektros energijos balansavimas. Bet iš esmės tai yra viena iš sudedamųjų jų veiklos dalių ir būtina sąlyga norint dalyvauti Lietuvos rinkoje. Sprendžiant iš dalies nepriklausomų tiekėjų generuojamų šimtamilijoninių pelnų, tai tikrai yra puikiai suvaldoma. O jeigu pagal kai kurių iš jų siūlymus, visiems gaminantiems vartotojams būtų pradėtas taikyti grynasis atsiskaitymas, tuomet gaminantys vartotojai nepriklausomų elektros tiekėjų būtų apmokestinti du kartus – perkant elektrą ir tiekiant ją į tinklą. Oligopolinėje Lietuvos elektros energijos tiekimo buitiniams vartotojams rinkoje tai gali virsti į neproporcingą apmokestinimą.

Nevyriausybinės aplinkosauginės ir vartotojų teisių gynimo organizacijos tikisi, kad valstybinės institucijos imsis ryžtingesnių veiksmų siekiant apsaugoti gaminančių vartotojų interesus. Priešingu atveju gali kilti reali grėsmė Lietuvos energetiniam nepriklausomumui ir energetikos sektoriaus dekarbonizacijai. 

Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas ir Vartotojų aljanso tarybos narys

Nuo 2016 m. veikianti aplinkosauginė nevyriausybinė organizacija „Žiedinė ekonomika“ siekia Lietuvos ekonomikos transformacijos į žiedinę ir klimatui neutralią.

Domantas Tracevičius. Ar valstybė apgins gaminančių vartotojų interesus?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 28 Mar 2024 09:59:14 +0200
<![CDATA[Tyrimuose dėl galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo Jonavos politikui pareikšti įtarimai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tyrimuose-del-galimai-netinkamo-savivaldos-lesu-panaudojimo-jonavos-politikui-pareiksti-itarimai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tyrimuose-del-galimai-netinkamo-savivaldos-lesu-panaudojimo-jonavos-politikui-pareiksti-itarimai Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant, o prokuratūrai vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl įtariamo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių veiklos, išlaidoms apmokėti, pareikšti įtarimai buvusiems ir esamiems Kalvarijos, Jonavos, Kaišiadorių, Alytaus ir Akmenės rajonų savivaldybių tarybų nariams. 

Anot STT pranešimo spaudai, Egidijus Mažūnaitis, 2019–2023 m. eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip tarybos nario, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas transporto išlaidas. Tokiu būdu E. Mažūnaitis Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 11 494 eurų turtinę žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Visą aktualiausią informaciją apie STT atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo rasite čia.

Tyrimuose dėl galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo Jonavos politikui pareikšti įtarimai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 10 Nov 2026 10:48:24 +0200
<![CDATA[KT tirs Seimo sprendimo dėl Jehovos liudytojų nepripažinimo konstitucingumą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kt-tirs-seimo-sprendimo-del-jehovos-liudytoju-nepripazinimo-konstitucinguma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kt-tirs-seimo-sprendimo-del-jehovos-liudytoju-nepripazinimo-konstitucinguma Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė imtis nagrinėti klausimą – ar Seimo nutarimas atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Skundą Konstituciniam Teismui pateikė pati religinė bendrija, kurios prašyme teigiama, jog 2024 m. birželio 6 d. Seimo priimtas nutarimas (Nr. XIV-2696) pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 26 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį.

„Šis Seimo sprendimas buvo grindžiamas ne objektyvia teisine ar medicinine analize, o politiniais motyvais“, – teigiama pareiškėjos pateiktame skunde. Pasak Jehovos liudytojų bendrijos, parlamento nutarimas ignoruoja tiek tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus, tiek artėjančius teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2026 m. įteisins alternatyviąją karo tarnybą dėl religinių įsitikinimų atsisakantiems karo prievolės.

Religinė bendrija pabrėžia, kad Seimo vertinimai apie neva amoralius jų mokymus, ypač dėl kraujo perpylimo atsisakymo, turėjo būti paremti medicininiais duomenimis, o ne subjektyviomis socialinių mokslų interpretacijomis. „Seimas neturi teisės selektyviai aiškinti mūsų tikėjimo doktrinų pagal savo asmeninius įsitikinimus“, – rašoma skunde.

Jehovos liudytojai taip pat atkreipia dėmesį, kad Seimo nutarimas esą prieštarauja ir pačio įstatymų leidėjo priimtam įstatymui – naujajai Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcijai, įsigaliosiančiai nuo 2026 m. pradžios. Joje numatyta galimybė dėl religinių įsitikinimų atlikti alternatyviąją, civilinio pobūdžio tarnybą, o ne privalomąją karo tarnybą.

Pasak pareiškėjos, toks Seimo sprendimas riboja bendrijos narių saviraiškos bei religijos laisvę. „Šiuo nutarimu mums paneigiama teisė į valstybės pripažinimą ir pažeidžiama mūsų bendruomenės narių teisė į tikėjimą, sąžinę bei saviraišką“, – tvirtina religinė bendrija.

Konstitucinis Teismas artimiausiu metu nagrinės, ar šis Seimo nutarimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms žmogaus teisėms ir laisvėms. Tai pirmasis kartas, kai Jehovos liudytojų bendruomenės atvejis dėl valstybės pripažinimo atsiduria aukščiausioje šalies teisinėje institucijoje.

Plačiau apie KT sprendimą skaitykite ČIA.

KT tirs Seimo sprendimo dėl Jehovos liudytojų nepripažinimo konstitucingumą

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jun 2025 09:00:00 +0300
<![CDATA[„Skolų atostogų“ galimybe jau pasinaudojo 636 skolininkai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skolu-atostogu-galimybe-jau-pasinaudojo-636-skolininkai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skolu-atostogu-galimybe-jau-pasinaudojo-636-skolininkai Praėjus beveik porai metų nuo „skolų atostogų“ įsigaliojimo, statistika rodo augantį į darbo rinką grįžtančių skolininkų skaičių bei jų skolų išieškotas sumas. „Skolų atostogų“ galimybe jau pasinaudojo 636 skolininkai.

„Skolų atostogos“ rodo, kad suteikus žmogui galimybę grįžti į darbo rinką, laimi visi. Žmogus gali pradėti dirbti, gauti stabilias pajamas ir palaipsniui spręsti savo skolų problemas, o valstybė gauna daugiau mokestinių pajamų ir patiria mažiau socialinių išlaidų. Skaičiuojama, kad 636 asmenims įsidarbinus ir dirbant už minimaliąją mėnesinę algą, bendra metinė fiskalinė nauda valstybei galėtų siekti nuo 4,91 iki 7,05 mln. eurų. Svarbu ir tai, kad pusei asmenų, kuriems jau baigėsi „skolų atostogų“ laikotarpis, pavyko išlikti darbo rinkoje. Tai rodo, kad ši priemonė ne tik padeda sugrįžti į darbą, bet ir sudaro sąlygas žmonėms ilgiau jame išsilaikyti bei grąžinti turimas skolas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.

„Skolų atostogų“ programa prasidėjo 2024 m. gruodžio 1 d. Ja gali pasinaudoti šešis mėnesius ir ilgiau nedirbę ir Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys, turintys antstolių išieškomų skolų. Įsidarbinus, šių asmenų skolos pusę metų nėra išieškomos iš darbo užmokesčio. Taip skolininkai skatinami grįžti į darbo rinką, joje įsitvirtinti ir ieškoti pagalbos. „Skolų atostogomis“ iš viso galima pasinaudoti ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus, nepriklausomai nuo skolos tipo.

Šių metų spalio 1 d. duomenimis, „skolų atostogų“ galimybe jau pasinaudojo 636 skolininkai. Didžiausias susidomėjimas šia programa – tarp jaunesnių skolininkų. Trečdalis (32 proc.) šia priemone pasinaudojusių asmenų yra 18–34 m. amžiaus. Ši amžiaus grupė sudaro 19 proc. visų skolininkų.

Sąlyginai rečiau „skolų atostogomis“ naudojasi 55-64 m. asmenys, jie sudaro 9,7 proc. pasinaudojusiųjų šia priemone. Ši amžiaus grupė sudaro 17,9 proc. visų skolininkų.

Pozityvus poveikis valstybės biudžetui

Darant prielaidą, kad 636 asmenys, pasinaudoję „skolų atostogomis“, liks darbo rinkoje ir 2026 m. dirbs už vieną Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, į biudžetą papildomai būtų gauta 2 491 466 eurų per metus. Tai yra apytikslė gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo mokesčio suma, patenkanti į viešuosius fondus.

Be to, ilgalaikiams bedarbiams įsidarbinus, mažėja valstybės socialinės išlaidos. Darant prielaidą, kad visi 636 asmenys iki tol gavo minimalią bedarbio išmoką (268 eurus per mėnesį), jiems mokėti reikėtų 2 045 376 eurus per metus. Jei jie gautų vidutinę išmoką (500 eurų per mėnesį), ši suma išaugtų iki 3 816 000 eurų per metus. Be to, 22 565 skolininkai gauna įvairias valstybės išmokas ir (ar) pensijas (socialinė pašalpa, įvairios kompensacijos ir pan.). 636 nedirbančių asmenų socialinės išlaidos šioms išmokoms mokėti gali svyruoti nuo 375 600 iki 751 200 eurų per metus. Tai reiškia, kad grynoji fiskalinė 636 į darbo rinką grįžusių ilgalaikių bedarbių skolininkų nauda - nuo 4,91 mln. iki 7,05 mln. eurų per metus. Tačiau svarbu pabrėžti, jog ne visiems programos dalyviams pavyksta iš pirmo karto įsitvirtinti darbo rinkoje.

Auga ir skolų išieškojimas

„Skolų atostogos“ baigėsi (t. y. praėjo 6 mėnesiai nuo „skolų atostogų“ priemonės taikymo pradžios) 162 asmenims, iš jų 81 asmuo šiuo metu dar yra darbo rinkoje. Jiems iškeltos 378 bylos, kuriose, pasibaigus „skolų atostogoms“, išieškota tarp 13 800 ir 89 971 eurų. Išieškotos sumos ribos rodomos dėl archyvo duomenų trūkumo. Kadangi programa gali pasinaudoti tik iki tol bent 6 mėn. nedirbę asmenys, kiekvienas sėkmingai darbo rinkoje įsitvirtinęs skolininkas atneša reikšmingą naudą kreditoriams dėl naujai išieškomų skolų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenų analitikai yra parengę skolų duomenų švieslentę, kurios pagalba galima stebėti situaciją. Su duomenimis galima susipažinti čia: Skolų statistika - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Daugiau informacijos apie „skolų atostogas“ galima rasti čia: SkolaNeNuosprendis.lt - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

SADM inf.

 

„Skolų atostogų“ galimybe jau pasinaudojo 636 skolininkai

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 13:37:28 +0200
<![CDATA[Ruklos konfliktas persikėlė į socialinius tinklus: skelbiami vaizdo įrašai ir skrieja kaltinimai lietuviams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruklos-konfliktas-persikele-i-socialinius-tinklus-skelbiami-vaizdo-irasai-ir-skrieja-kaltinimai-lietuviams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruklos-konfliktas-persikele-i-socialinius-tinklus-skelbiami-vaizdo-irasai-ir-skrieja-kaltinimai-lietuviams Rukloje kilęs konfliktas nesibaigia vien policijos tyrimu ir gyventojų diskusijomis. Socialiniame tinkle (ČIA) paskelbti keli vaizdo įrašai, kurių autorius kaltina lietuvius narkotikų vartojimu, provokacijomis ir priekabiavimu prie ukrainiečių bei jų vaikų. Po publikacija kilo aštri diskusija, kurioje netrūksta įžeidimų, abipusių kaltinimų ir grasinamo pobūdžio pasisakymų.

Įrašus paskelbęs asmuo prie jų rusų kalba parašė: „Štai kuo užsiima jūsų žmonės - vartoja narkotikus, o paskui išeina ir kabinėjasi prie ukrainiečių, lenda prie vaikų! Keikiasi, provokuoja! Turime dar daug tokių vaizdo įrašų ir juos skelbsime, kad visi žmonės tai matytų.“

Autorius teigia turintis ir daugiau panašios medžiagos. Paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti naktį daugiabučio kieme šūkaujantis ir neįprastai besielgiantis asmuo, kitame - balkone nufilmuotas vyras, kažko ieškantis maišelyje. Trečiajame įraše telefonu nufilmuotas kitas vaizdo įrašas, kuriame moteris kažką įtraukia per nosį. Vien iš šių vaizdų negalima patvirtinti, ką asmenys daro ar kokias medžiagas vartoja.

Komentaruose - kaltinimai ir įžeidimai

Po įrašais užvirė ginčas. Vieni komentatoriai kaltina lietuvius provokacijomis ir teigia, kad peilius naudoja ne tik viena konflikto pusė.

Viename komentare rusų kalba rašoma: „Tai jūsų lietuviai, matote, provokacijas daro.“ Į tai kitas komentatorius atsako, kad lietuviai esą į muštynes nesineša peilių, o ginčai dažnai baigiasi sulaužytais baldais.

Kitas rusų kalba parašytas komentaras teigia, kad ukrainiečiai Rukloje gyvena nuo pirmųjų karo dienų ir niekur nebuvo pabėgę. Atsakydama į kritiką komentatorius kaltina lietuvius, kad šie patys vartoja narkotikus ir alkoholį, tarpusavyje smurtauja, o dabar kaltina kitus. Jis taip pat rašo, kad lietuviai esą sužalojo ukrainietį vaiką.

Dar viename komentare teigiama, kad lietuviai palieka savo vaikus, vartoja alkoholį, o įrašo autorius tikina turintis vaizdo įrašų, kuriuos ketina parodyti žurnalistams.

Ypač rimtas kaltinimas pateikiamas kitame komentare: jo autorė teigia turinti vaizdo įrašą, kuriame esą matyti, kaip lietuvių vyrai, vaikams einant į darželį, rodo savo lytinius organus. 

Diskusijoje pasitaiko ir itin įžeidžių pasisakymų. Viename rusų kalba parašytame komentare lietuviai vadinami padugnėmis, o pabaigoje išsakomas palinkėjimas, kad Lietuvą užkluptų toks karas, per kurį visi būtų išžudyti. Kiti komentatoriai atsako įžeidinėjimais, ragina išvykti iš Lietuvos ar grįžti ginti savo šalies.

Rusų kalbos komentarų vertimas - su galima paklaida

Dalis įrašų autoriaus ir diskusijos dalyvių komentarų parašyti rusų kalba. Vienas iš komentuojančių asmenų, kurį vietos gyventojai įvardija kaip romų tautybės, taip pat rašė rusiškai. Pateikiant šių komentarų vertimą į lietuvių kalbą galimi netikslumai, nes tekstuose gausu rašybos klaidų, šnekamosios kalbos ir įžeidžiančių posakių.

Kol Rukloje tęsiamas lapkričio 6-osios muštynių tyrimas (plačiau rašėme ČIA), konfliktas persikelia ir į virtualią erdvę. Čia abi pusės skelbia savo įvykių versijas, kaltina viena kitą ir dalijasi vaizdo medžiaga, kurios turinį bei aplinkybes reikėtų vertinti atskirai.

Ruklos konfliktas persikėlė į socialinius tinklus: skelbiami vaizdo įrašai ir skrieja kaltinimai lietuviams

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 11 Nov 2026 10:20:16 +0200
<![CDATA[Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artejancios-angelu-sargu-dienos-proga-pagerbti-rajono-pareigunai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artejancios-angelu-sargu-dienos-proga-pagerbti-rajono-pareigunai Spalio 2-ąją minima Angelų sargų, policijos diena. Šios šventės išvakarėse, spalio 1-ąją, Kauno AVPK, Jonavos r. policijos komisariate pagerbti rajono pareigūnai bei komisariate dirbantys specialistai. Jiems įteiktos padėkos, pasižymėjimo ženklai, vardinės dovanos.

„Vykdom garbingą misiją, kuri yra sunki, ypatingai paskutiniuoju periodu. Ar dabar yra sukniausia? Nemanau. Žinau, kad buvo sunkiau. Kas dirba 20 ir daugiau metų – pritars. Ar jau tikrai dabar yra blogiausias momentas? Vargu, bet turbūt dar gali būt sunkiau. Bet kol esame kartu, kol vieningi, manau, galim daug kalnų nuversti.

Angelai sargai, nebijokit išskleisti tuos sparnus - tiek pakilti, tiek apglėbti artimuosius ir tuos, kurie stokoja“, - kalbėjo Jonavos r. policijos komisariato viršininkas Šarūnas Martinkėnas.

Policijos pareigūnus sveikino LR Seimo nario padėjėja Audronė Bagdonavičienė ir rajono savivaldybės atstovai – administracijos direktorius Valdas Majauskas bei mero pavaduotoja Birutė Gailienė. Pastarieji įteikė rajono pareigūnams mero Mindaugo Sinkevičiaus padėkas bei dovanas.

Policijos dienos proga už nepriekaištingą tarnybą, gerus darbo rezultatus, bei indėlį kuriant saugią aplinką Jonavoje,  Jonavos mero atminimo dovanomis ir padėkos raštais apdovanoti Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK pareigūnai: reagavimo skyriaus viršininkas Raimondas Zinkevičius; reagavimo skyriaus tyrėja Simona Šniukštaitė; veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Gražvilė Augaitė; veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Vaida Aliošienė; veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Laimis Baltrimavičius.

Už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą bei Angelų Sargų (policijos) dienos proga, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Mindaugo Barščio įsakymu, antrojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“ apdovanoti: Jonavos r. PK Veiklos skyriaus Ruklos grupės vyresnioji tyrėja, komisarė inspektorė Rasa Vaškevičiūtė ir Jonavos r. PK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja komisarė Dalia Makarevičė.

Padėkos įteiktos: Jonavos r. PK Veiklos skyriaus tyrėjai vyresniajai inspektorei Giedrei Čenkei, Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus specialistei Astai Šarkauskienei, Jonavos rajono policijos komisariato administratorei Sandrai Rimkevičienei.

Vardinėmis dovanomis apdovanoti: Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas komisaras inspektorius Justinas Sabatauskas ir Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja komisarė inspektorė Indrė Gudauskaitė.

Su Angelų sargų, policijos diena!

 

 

Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai

Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai Artėjančios Angelų sargų dienos proga, pagerbti rajono pareigūnai ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 01 Oct 2021 14:55:47 +0300
<![CDATA[Jonavoje planuojama atnaujinti ir įrengti daugiau kaip 3,6 km pėsčiųjų ir dviračių takų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-planuojama-atnaujinti-ir-irengti-daugiau-kaip-3-6-km-pesciuju-ir-dviraciu-taku https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-planuojama-atnaujinti-ir-irengti-daugiau-kaip-3-6-km-pesciuju-ir-dviraciu-taku Projektas „Darnaus judumo priemonių diegimas Jonavos mieste (III etapas)“ 

Nors Jonava jau dabar gali pasigirti daugiau nei 25 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takų tinklu, apjuosiančiu visą miestą, dalis šios infrastruktūros jau nebeatitinka šiuolaikinių gyventojų poreikių. Siauros atkarpos, trūkstamos jungtys, prasta dangos būklė ar nenuleisti bortai ties įvažiavimais apsunkina kasdienį judėjimą dviratininkams, paspirtukininkams, tėvams su vaikiškais vežimėliais bei žmonėms su negalia.

Sprendžiant šias problemas, Jonavoje pradedamas įgyvendinti naujas projektas – „Darnaus judumo priemonių diegimas Jonavos mieste (III etapas)“. Jo tikslas – tvaraus bevariklio judumo Jonavos mieste skatinimas, prisidedant prie ŠESD bei neigiamo transporto poveikio aplinkai Jonavos mieste mažinimo. Iki 2029 metų vasaros pabaigos Jonavoje bus rekonstruota ir naujai nutiesta apie 3,62 km modernių pėsčiųjų ir dviračių takų. Darbai apims penkias svarbias miesto atkarpas:

  • Žemaitės gatvėje bus rekonstruota pati gatvė, lietaus nuotekų tinklai, o kairėje pusėje įrengtas naujas pėsčiųjų-dviračių takas.
  • Nuo Topolių g. iki Darbininkų g. bus nutiestas visiškai naujas dviračių takas.
  • J. Basanavičiaus gatvėje (kairėje pusėje, atkarpoje nuo Lietavos g. iki Fabriko g.) atsiras naujas pėsčiųjų-dviračių takas ir bus įrengti lietaus nuotekų tinklai.
  • Šviesos takas bus atnaujintas atkarpoje nuo Vasario 16-osios g. iki pat Joninių slėnio.
  • Ramybės takas bus rekonstruotas nuo Žemaitės g. iki 4-ojo tvenkinio.

Atnaujinus takus, sujungus trūkstamas takų grandis ir pritaikius infrastruktūrą visiems eismo dalyviams, jonaviečiams ir miesto svečiams bus kur kas saugiau ir patogiau pasiekti darbo vietas, parduotuves, gydymo įstaigas ar laisvalaikio zonas pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku.

Projekto trukmė: 2026 m. lapkritis – 2029 m. rugpjūtis.

  • Bendra projekto vertė - 4 130 697,61 Eur, iš kurių 2 650 835,67 Eur skirta iš Europos Sąjungos fondų, o 1 479 861,94 Eur – iš Jonavos rajono savivaldybės biudžeto.
  • Vykdytojai: projektą įgyvendina Jonavos rajono savivaldybės administracija kartu su partneriu UAB „Jonavos vandenys“.

Investicijų ir inovacijų skyriaus inf.

Jonavoje planuojama atnaujinti ir įrengti daugiau kaip 3,6 km pėsčiųjų ir dviračių takų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 13 Nov 2026 11:55:23 +0200
<![CDATA[Ruklos kareivinių pirkime - rimtas teismo verdiktas: už suklastotą garantiją skirta beveik 0,5 mln. eurų bauda]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruklos-kareiviniu-pirkime-rimtas-teismo-verdiktas-uz-suklastota-garantija-skirta-beveik-0-5-mln-euru-bauda https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruklos-kareiviniu-pirkime-rimtas-teismo-verdiktas-uz-suklastota-garantija-skirta-beveik-0-5-mln-euru-bauda Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo sprendimą byloje dėl viešojo pirkimo, skirto Vokietijos kariams Ruklos poligone skirtų kareivinių atnaujinimui. Teismas konstatavo, kad pirkimą organizavusi Krašto apsaugos ministerijai pavaldi Infrastruktūros valdymo agentūra procedūras vykdė netinkamai.

Ginčas kilo dėl konkurso laimėtoja pripažintos UAB „Consolius LT“. Bendrovė konkurso metu pateikė informaciją apie banko suteiktą garantiją, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ši garantija buvo suklastota.

Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija nebuvo pakankamai apdairi. Dar daugiau - gavusi banko patvirtinimą, kad garantija suklastota, Infrastruktūros valdymo agentūra vis tiek pasirašė viešojo pirkimo sutartį su UAB „Consolius LT“.

Galiojanti banko garantija buvo pateikta tik jau pasirašius sutartį - tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas Kauno apygardos teismo sprendimas.

Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už netinkamai vykdytas pirkimo procedūras Infrastruktūros valdymo agentūrai pagrįstai skirta beveik 0,5 mln. eurų bauda. Ji sudaro 2,5 proc. pirkimo sutarties vertės.

Vis dėlto pats sandoris nebuvo panaikintas. Apeliacinis teismas įvertino tai, kad pirkimas susijęs ne tik su infrastruktūros atnaujinimu, bet ir su krašto apsauga, nacionaliniu saugumu bei Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais NATO ir Vokietijai.

„Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia, atsižvelgiant į pirkimo tikslą ir objektą, taip pat į sudėtingą Lietuvos geopolitinę padėtį, blogėjančią saugumo situaciją regione, iš esmės gali sukelti neigiamus padarinius“, - rugpjūčio 27-ąją nurodė teisėjų kolegija.

Teismo vertinimu, sutarties panaikinimas galėtų sukelti realią grėsmę laiku neužtikrinti tinkamų sąlygų Lietuvoje dislokuojamiems sąjungininkams priimti ir jų veiklai. Tai, anot teismo, galėtų pažeisti tarptautinius įsipareigojimus, nacionalinio saugumo interesus ir lemti neproporcingus neigiamus padarinius valstybės gynybai.

Todėl, nors pirkimo procedūrose nustatyta reikšmingų pažeidimų, sutartį nuspręsta palikti galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje įsiteisėjo jos priėmimo dieną. Vis dėlto per vieną mėnesį nuo nutarties priėmimo ji gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ruklos kareivinių pirkime - rimtas teismo verdiktas: už suklastotą garantiją skirta beveik 0,5 mln. eurų bauda

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 28 Aug 2026 09:15:00 +0300
<![CDATA[Jonaviečiai į valstybės biudžetą sumokės beveik 3 milijonus eurų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavieciai-i-valstybes-biudzeta-sumokes-beveik-3-milijonus-euru https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavieciai-i-valstybes-biudzeta-sumokes-beveik-3-milijonus-euru Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) praneša, kad pajamų mokesčio deklaracijas už 2024 metus jau pateikė daugiau nei 314 tūkst. Kauno apskrities gyventojų. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas susigrąžins 173 tūkst. gyventojų, permokų bendra suma siekia beveik 82 mln. Eur. Tuo tarpu 103 tūkst. gyventojų į valstybės biudžetą turės sumokėti 90,6 mln. Eur.  

Deklaracijas Jonavoje pateikė 21,8 tūkst. gyventojų. Iš jų 6,6 tūkst. į valstybės biudžetą sumokės 2,9 mln. Eur. Tuo tarpu beveik 12,5 tūkst. gyventojų susigrąžins 5,4 mln. permokų.  Tuo pačiu primenama, kad deklaracijas vis dar turi pateikti apie 16 proc. Jonavos rajono gyventojų, t. y. maždaug 1,9 tūkst. gyventojų, kuriems tai yra privaloma. 4,5 tūkst. jonaviečių taip pat skyrė dalį savo GPM paramai.

Primenama, kad tiems gyventojams, kurie deklaracijas pateikė tiksliai ir laiku, permokos bus grąžintos iki šių metų liepos 31 dienos. 

Kauno AVMI dėkoja visiems gyventojams, kurie pajamas už 2024 metus deklaravo laiku – iki gegužės 2 dienos. Tuo pačiu primename, kad deklaracijas Kauno apskrityje vis dar turi pateikti apie 16,2 proc. apskrities gyventojų, t. y. maždaug 32 tūkst. gyventojų, kuriems tai yra privaloma – daugiausia tai individualią veiklą vykdę žmonės. 

„Deklaracijas dar galite pateikti prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS). Net ir tais atvejais, kai per metus negautos jokios pajamos, deklaracija vis tiek privaloma – tokiu atveju pajamų eilutėje nurodomas nulis“, – teigia Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė. 

Nespėjus laiku pateikti pajamų deklaracijos ir sumokėti GPM 

Jei gyventojas turi pareigą deklaruoti pajamas, tačiau to nepadaro laiku – VMI visada pirmiausia išsiunčia priminimus. Gyventojui, susidūrusiam su finansiniais sunkumais ir neturinčiam galimybės sumokėti visą  nepriemokos sumą, galima kreiptis į VMI ir išdėstyti mokėtiną sumą dalimis, sudarant mokestinės paskolos sutartį (MPS). Nesudarius MPS ir toliau nedeklaravus pajamų bei nesumokėjus GPM, teisės aktų nustatyta tvarka mokėtina suma gali būti nuskaičiuota nuo banko sąskaitos. 

Už deklaracijų ar kitų dokumentų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, pagal teisės aktų nuostatas, gali būti pritaikyta ir administracinė atsakomybė. 

Daugiau informacijos apie pajamų deklaravimą ir GPM paramą rasite www.vmi.lt > Domiuosi pajamų ir turto deklaravimu. Konsultacijas teikiame telefonu 8 5 2171 777. Naujausia informacija taip pat skelbiama VMI Facebook ir Linkedin paskyrose. 

Jonaviečiai į valstybės biudžetą sumokės beveik 3 milijonus eurų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 May 2025 13:15:00 +0300
<![CDATA[Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms: tyli grėsmė mūsų sveikatai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsparumas-antimikrobinems-medziagoms-tyli-gresme-musu-sveikatai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsparumas-antimikrobinems-medziagoms-tyli-gresme-musu-sveikatai

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AMR) yra viena didžiausių pasaulio sveikatos problemų, kelianti pavojų ne tik žmonių, bet ir gyvūnų sveikatai. Žmonių ir gyvūnų sveikata yra glaudžiai susijusi, nes daugelis bakterijų, atsparių antibiotikams, plinta tarp žmonių, gyvūnų ir aplinkos. Pavyzdžiui, netinkamai naudojami antibiotikai gyvulininkystėje gali paskatinti atsparių bakterijų vystymąsi, kurios vėliau gali per maistą, vandenį ar tiesioginį kontaktą paveikti ir žmones. Jei ši grėsmė nebus suvaldyta, iki 2050 metų bakterijos galėtų nusinešti net 10 milijonų gyvybių kasmet. Šios grėsmės ignoravimas gali kainuoti daugybę gyvybių ir milijardus sveikatos priežiūros išlaidų. 

Jau 2019 metais bakterijų atsparumas vaistams buvo susijęs su maždaug 4,95 milijono mirčių, iš kurių apie 1,27 milijono buvo tiesiogiai sukeltos antibiotikams atsparių bakterijų. Šie skaičiai leidžia AMR priskirti prie didžiausių pasaulio sveikatos krizių, prilygstančių tokioms ligoms kaip ŽIV ar maliarija. 

Šiuo metu didžiausią AMR naštą patiria Vakarų Subsacharos Afrika, kur mirtingumo rodiklis siekia 27,3 mirčių 100 000 gyventojų. Mažiausią naštą patiria Australija, kur šis rodiklis yra 6,5 mirčių 100 000 gyventojų. Didžiausią grėsmę kelia apatinių kvėpavimo takų infekcijos, kurios vien 2019 metais buvo susijusios su daugiau nei 1,5 milijono mirčių. 

Naujas tyrimas atskleidžia, kad bakterinis atsparumas neapsiriboja tam tikrais regionais ar bakterijomis. Pirmą kartą buvo išsamiai išanalizuotos 23 bakterijų rūšys ir 88 jų atsparumo vaistams kombinacijos visame pasaulyje. Tai leidžia geriau suprasti, kur problemos mastas yra didžiausias ir kokie sprendimai yra būtini. 

„Pavyzdžiui, vienas pavojingiausių derinių – meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA) – 2019 metais nusinešė daugiau nei 100 000 gyvybių. Šiuo metu jau žinoma, kad šeši bakterijų tipai sudaro daugiau nei 70 % visų mirčių dėl atsparumo trečiosios kartos cefalosporinams ar karbapenemams ir prisidėjo prie dar 50 000–100 000 mirčių. Šios bakterijos ne tik kelia didelį pavojų sveikatai, bet ir yra atsparios pagrindiniams antibiotikams. Dėl savo atsparumo jos tampa sudėtingos gydyti, o tai žymiai padidina sveikatos priežiūros išlaidas ir mirtingumą. Todėl ypač svarbu ne tik stiprinti prevencijos priemones, bet ir aktyviai kurti bei diegti naujus gydymo metodus, siekiant užtikrinti veiksmingą kovą su šiomis bakterijomis“,- pabrėžė Centralizuoto leidimų išdavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jovita Einorytė.   

Ką galime padaryti? 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir mokslininkai sutaria, kad AMR yra problemą galima suvaldyti, jei veiksime greitai ir koordinuotai. Esminiai veiksmai apima: 

  • Infekcijų prevenciją ir kontrolę: geresnė higiena, vakcinacija ir infekcijų kontrolės priemonės gali padėti sumažinti atsparumo plitimą. 

  • Tikslingą antibiotikų naudojimą: atsakingas antibiotikų skyrimas ir vartojimas yra esminis žingsnis mažinant atsparumo riziką. 

  • Tyrimų ir laboratorijų plėtrą: daugelyje mažų pajamų šalių trūksta duomenų apie infekcijas ir atsparumą. Tai apsunkina problemos stebėjimą ir sprendimą. 

  • Naujų vaistų kūrimą: reikia investuoti į antibiotikų ir vakcinų kūrimą, kad būtų galima kovoti su atspariomis bakterijomis. 

Kviečiame veikti dabar. Antibiotikams atsparios bakterijos nėra tik mokslininkų ar gydytojų problema – tai visų mūsų atsakomybė. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti atsakingai vartodami antibiotinius vaistus bei laikydamiesi gerųjų higienos praktikų.  

VMVT inf.

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms: tyli grėsmė mūsų sveikatai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 06 Dec 2024 16:30:00 +0200
<![CDATA[Seime pateiktas 2027-2029 m. valstybės biudžeto projektas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seime-pateiktas-2027-2029-m-valstybes-biudzeto-projektas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seime-pateiktas-2027-2029-m-valstybes-biudzeto-projektas Šiandien Seime pateiktas 2027-2029 m. valstybės biudžeto projektas, kuris atspindi esminius XXI Vyriausybės įsipareigojimus – visapusiškai saugaus žmogaus ir saugios valstybės tikslą.

Kitų metų biudžeto projektas parengtas derinant ministerijų siūlymus ir įvertinus ekspertų pastabas.

„Rengdami biudžeto projektą turėjome atsakyti į tris pagrindinius klausimus – kaip per trumpą laiką sustiprinti Lietuvos gynybą, kaip užtikrinti, kad žmonių pajamos augtų sparčiau nei kainos bei kaip finansuoti šiuos poreikius išlaikant tvarius valstybės finansus. Gynybai numatome 5 proc. BVP – nacionalinės   divizijos sukūrimas, ginkluotės įsigijimas, infrastruktūra reikalauja didelių sumų jau dabar, šių darbų negalime išdėlioti keliems dešimtmečiams į priekį. Tačiau kartu turime pasirūpinti savo žmonėmis, todėl biudžete numatytos priemonės didina gyventojų pajamas“, – teigia finansų ministras Taurimas Valys.

55601384125_c82a8598f5_o.jpg

Šalies gynyba ir saugumas

2027 m. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas kartu su Gynybos fondu sudarys 4,8 mlrd. eurų arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šios sumos 896,4 mln. eurų sudarys Valstybės gynybos fondo (VGF) lėšos. Kartu su 2026 m. likučiu – 60 mln. eurų – VGF lėšos kitąmet sudarys viso 956,4 mln. eurų.

Palyginti su šiais metais, KAM lėšos didės 34,8 mln. eurų, tačiau dėl augančios ekonomikos gynybos finansavimas pagal BVP dalį sumažės nuo 5,38 proc. šiemet iki 5 proc. kitąmet. Tai leis Lietuvai išlikti viena gynybos finansavimo lyderių NATO aljanse – tarp šalių, skiriančių krašto apsaugai ne mažiau 5 proc. BVP.

Dirbančiųjų atlyginimų didinimas

Greta valstybės saugumo, ypatingas dėmesys toliau bus skiriamas socialiniam žmonių saugumui, tam iš viso kitąmet papildomai numatant beveik 1,8 mlrd. eurų. Iš šios sumos 450,2 mln. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui.

245,1 mln. eurų bus skiriama mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių atlyginimams kelti, 45,3 mln. eurų – statutinių (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento) ir aplinkos apsaugos pareigūnų, 21,8 mln. eurų – kultūros įstaigų ir meno darbuotojų, 3,2 mln. eurų – teisėjų padėjėjams ir sekretoriams, 71,1 mln. eurų – kitų viešojo sektoriaus darbuotojų (2,5 proc. dėl bazinio dydžio didinimo).

Skaičiuojama, kad, lyginant su 2026 m., kitąmet vidutiniškai „į rankas“ mokytojų atlyginimai augs 92-130 eurų (7,56 proc.), mokslo darbuotojų – 132-152 eurais (7,56 proc.), trenerių – 125 eurais (7,56 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 96 eurais (7,5 proc.), statutinių ir aplinkos apsaugos pareigūnų – 128 eurais (7,5 proc.), teisėjų padėjėjų ir sekretorių – 48 eurais (5,7 proc.).

Ateinančių metų biudžete siūloma didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 8 proc. nuo 1153 eurų iki 1245 eurų. Šis pakeitimas reikš papildomą 55,66 euro pajamų augimą „į rankas“ asmenims, uždirbantiems MMA.

Senatvės pensijos

Biudžeto projekte senatvės pensijų didinimui papildomai numatyta 715,5 mln. eurų (įvertinus papildomos pensijos dalies didinimą iš SODRA). Vidutinė senatvės pensija kitąmet padidės 10,4 proc. arba 78 eurais (nuo 747 iki 825 eurų), turintiems būtinąjį stažą – 10,9 proc. arba 88 eurais (nuo 807 eurų iki 895 eurų). Šis sprendimas palies 659 tūkst. žmonių. 

Socialinėms išmokoms indeksuoti kitąmet papildomai bus skirta 142 mln. eurų, o papildomai pervedamai įmokai sveikatos draudimui – 304 mln. eurų, iš kurių 172,8 mln. eurų yra pagal 2027 m. naujai įsigaliosiantį reglamentavimą (2026 m. įmoka už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį yra 780,69 euro, tačiau pagal naujai įsigaliosiantį reglamentavimą 2027 m. ši įmoka bus 1009,9 euro. Įmokos didėjimas 2027 m. papildomai pareikalavo iš biudžeto minėtų 172,8 mln. eurų).

Šeimos paketas

Kartu su biudžeto projektu teikiamas ir šeimos paketas – skirtingos priemonės šeimų gerovei ir demografijai skatinti. 61,35 mln. eurų numatyti vaiko priežiūros ir užimtumo garantijoms – krepšelį būtų galima naudoti auklės paslaugoms, pailgintos dienos grupėms, stovykloms; 40 mln. eurų – paramai būstui įsigyti, skiriant papildomą finansavimą esamai paramai ir papildomoms paskatoms regionuose; 25 mln. eurų – didesnėms pensijų garantijoms auginantiems vaikus, 23,65 mln. eurų – pradinuko krepšelį – vienkartinei paramai mokyklinėms reikmėms įsigyti.

Keliai

2027 m. šalies keliams viso bus skiriama 749,3 mln. eurų. Iš šios sumos Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) numatyta 436,0 mln. eurų, Valstybiniam kelių fondui – 240,7 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos – 72,6 mln. eurų. 

Nacionalinis kelių finansavimas kitąmet viso didinamas 47,1 mln. eurų (7,6 proc.) iki 667,1 mln. eurų, tuo tarpu ES lėšos mažėja dėl besibaigiančios perspektyvos (2026 m. keliams buvo skirta 200 mln. eurų ES lėšų).

Sutaupymai ir papildomos pajamos

Visoms ministerijoms ir jų valdymo srityje esančioms įstaigoms buvo suformuluota užduotis susimažinti turimus asignavimus 0,5 proc., kas leis sutaupyti valstybės biudžete apie 90 mln. eurų. 

Taip pat numatomos papildomos pajamos iš administravimo gerinimo – 197 mln. eurų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos priemonių, kuriomis siūloma griežtinti atsakomybę ir pasekmes mokesčių mokėtojams, neatitinkantiems minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, įskaitant galimybę laikinai apriboti mokesčių mokėtojų veiklą.

Pajamos ir išlaidos  – auga 

2027 m. valstybės biudžeto projekte numatyta 22,2 mlrd. eurų pajamų. Lyginant su 2026 m. pajamos auga 5,2 proc. arba 1 mlrd. eurų. Išlaidų valstybės biudžete numatyta 27,9 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 1,3 proc. lyginant su 2026 m., arba 363 mln. eurų). 

Taip pat reikšmingai auga ir savivaldybių pajamos – jos viršys 8,1 mlrd. eurų (lyginant su 2026 m. auga 660,8 mln. eurų arba 8,8 proc.). Savivaldybių savarankiškos pajamos kitąmet auga 489 mln. eurų arba 10,6 proc., valstybės biudžeto dotacijos – 171,8 mln. eurų arba 6 proc.

Finansų ministerijos parengtame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys -3,8 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 48,2 proc. BVP.

Finansų ministerijos inf. 

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ūla Liškevičiūtė)

Seime pateiktas 2027-2029 m. valstybės biudžeto projektas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Oct 2026 14:14:55 +0300
<![CDATA[Mokiniai jai linki kokybiško miego, o ji jiems laiko ranką, kai sunku]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokiniai-jai-linki-kokybisko-miego-o-ji-jiems-laiko-ranka-kai-sunku https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokiniai-jai-linki-kokybisko-miego-o-ji-jiems-laiko-ranka-kai-sunku Vaikystėje ji siūdavo lėlėms kuprines, gamindavo miniatiūrinius sąsiuvinius ir raudonu rašikliu taisydavo pačios sugalvotus diktantus. Šiandien Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos pradinių klasių mokytoja Žydrūnė Tuomienė su pradinukais dirba jau 32-uosius metus. Ji įsitikinusi, kad mokytojo darbas nesibaigia paskutiniu skambučiu, o apie pinigus, darbą ir pasirinkimus su vaikais verta kalbėtis nuo pirmos klasės.

Mokytoja joje gyveno nuo vaikystės

„Labiausiai mėgau žaisti mokyklą. Kartais būdavau mokinė, kartais - mokytoja. Vaikystėje visa tai atrodė tiesiog smagus žaidimas, o šiandien, prisiminusi tas akimirkas, nusišypsau, matyt, mokytoja manyje gyveno jau tada“, – pasakoja Ž. Tuomienė.

Ji studijavo Klaipėdos universitete, vėliau Vilniuje, o baigusi studijas grįžo į mokyklą, kurioje mokėsi pati. Ten, sako mokytoja, ji patyrė tai, ką šiandien vadiname šiuolaikišku ugdymu:

„Mokytojai mums tapo autoritetais, jie mumis pasitikėjo, o mes jautėmės ne tik mokiniais, bet ir savo mokyklos šeimininkais. Dabar suprantu, kad tuomet jau mokiausi partnerystės, atsakomybės ir pasitikėjimo.“ Iki šiol ji palaiko ryšius tiek su buvusiais klasės, tiek su studijų draugais.

Jos kelyje buvo ir kitokių patirčių. Vasaromis ji dirbo auklėtoja darželiuose, išbandė prekybos sritį, trumpai dirbo buhalterinį darbą. Mama buvo prekybininkė, todėl prekybos pasaulis jai nebuvo svetimas. Pati Žydrūnė prisimena: „Esu net limonadą pardavinėjusi prie parduotuvių.“ Šiandien ji į šias patirtis žvelgia kaip į galimybę pažinti skirtingas veiklas, žmonių santykį su darbu, pinigais ir atsakomybe. 

Pradinukus ji pasirinko dėl jų pasaulio. „Mažieji ateina į mokyklą kupini smalsumo, klausimų, svajonių ir tokio gražaus tikėjimo, kad gali daug ką išmokti. Man svarbu būti šalia, kai jie po truputį įveikia sunkumus, išdrįsta pabandyti dar kartą ir patys nustemba, kiek jau gali.“ O šiame darbe ją iki šiol laiko tas pats vaikas, kuris kadaise žaidė mokyklą: „Kiekviena klasė - vis kita mano gyvenimo istorijos dalis, kaskart nauja pradžia.“

Duona, kurios reikėjo palaukti

Svarbiausias vaikystės pamokas mokytoja parsivežė iš kaimo, kur vasaras kartu su broliu leisdavo pas senelius. Jų diena prasidėdavo anksti ryte ir baigdavosi vėlai vakare, tačiau laiko likdavo ir pomėgiams: močiutė siuvinėjo ir megė, o senelis gamino įvairius ūkio įrankius. Mažoji Žydrūnė skaitydavo močiutei knygas, kol ši dirbo, ir eidavo šalia senelio, kai šis pjaudavo žolę. Iš jos pindavo vainikus.

„Seneliai mokė, kad už darbą galima užsidirbti: uogų pririnkimas - viena moneta, išravėtas daržo plotelis kita. Tačiau ne mažiau svarbu buvo dalytis. Iki šiol prisimenu ką tik iškeptą ruginę duoną, kurią reikėdavo palikti atvėsti ir tik tada pjaustyti. Laukdavome… Duonos būdavo visiems, kiekvienam po riekę.“

Mama ją mokė vertinti tai, ką turi, ir didžiuotis tuo, ką padarai pati. „Tos pamokos buvo ne vien apie darbą ar pinigus. Tai buvo pamokos apie žmogų, kaip gyventi, vertinti savo pastangas, džiaugtis tuo, ką sukuri, ir nepamiršti šalia esančio“, – sako ji. Tą patį šiandien stengiasi perduoti savo mokiniams.

Keksiukai, kurie išmokė skirti pajamas nuo uždarbio

Kad apie pinigus verta kalbėtis jau pradinėse klasėse, mokytojai rodo kasdienybė. Pirmokai į mokyklą atsineša saują monetų ir žaisdami parduotuvę mokosi skaičiuoti bei rinktis. Kai kuriems tikra mįslė yra valgyklos atsiskaitymo kortelė: vaikai žino, kad ja galima atsiskaityti, bet ne visada supranta, iš kur joje atsiranda pinigų. Kartais vaikas padovanoja draugui monetą, tarsi norėdamas sutvirtinti draugystę.

Ypač įsiminė Kaziuko mugė prieš trejus metus. Vienas mokinys sėkmingai pardavė su mama iškeptus keksiukus ir labai džiaugėsi gautais pinigais. „Tik vėliau, kai pradėjome aiškintis, kokios buvo išlaidos ir kokios pajamos, jis suprato, kiek iš tiesų uždirbo. Gauta pinigų suma ir uždarbis nėra tas pats.“

Būtent todėl jos klasėje finansinis raštingumas ir verslumas tampa atskira, reguliaria pamoka. Tai „Lietuvos Junior Achievement” (LJA) ir „Devbridge Foundation“ projekto dalis. Projekto tikslas, kad kiekvienas pradinukas Lietuvoje būtų finansiškai raštingas.

„Finansinis raštingumas nėra vienkartinė tema. Tai įgūdžiai, kuriuos reikia nuolat taikyti ir aptarti“, – reguliarumo svarbą paaiškina Ž. Tuomienė. Pasak jos, nuoseklios pamokos leidžia vaikams praktiškai mokytis planuoti, tartis, priimti sprendimus, bendradarbiauti ir mokytis iš klaidų. Pirmokai pradeda nuo sau artimų situacijų, vėliau nagrinėja bendruomenės ekonominį gyvenimą, profesijas ir mokesčius, o ketvirtoje klasėje gilinasi į asmeninių finansų valdymą ir verslumą.

„Šiandien, kai atsiskaitoma kortele ar telefonu, pinigai gali atrodyti nematomi, todėl vaikams svarbu suprasti, kad pirkiniai turi kainą, o pasirinkimai ribas“, – sako mokytoja. Ilgainiui ji norėtų matyti, kad mokiniai prieš pirkdami susimąsto, geba taupyti tikslui, supranta darbo vertę ir nebijo klysti. „Programa nepakeičia įpročių per vieną dieną, bet padeda jiems augti.“

„Širdelė“ mamai ir auksinis medaus lašas

Kaip tai atrodo klasėje? Prieš Motinos dieną vaikai svarstė, kaip nustebinti mamas. Idėjų buvo įvairių, nuo rankų darbo dovanos iki SPA apsilankymo. Galiausiai nusprendė patys dekoruoti medines papuošalų dėžutes. Tada kilo klausimas, iš kur gauti pinigų edukacijai ir medžiagoms.

„Linksmiausias pasiūlymas buvo: „Paprašysiu mamos.“ Vis dėlto nutarėme pinigų užsidirbti patys“, – šypsosi mokytoja. Tėčiai sugalvojo vaikams darbų, kurie nebuvo kasdieniai namų ruošos įpareigojimai, ir už juos sumokėjo. Viskas liko paslaptis mamoms. Už uždirbtus pinigus vaikai galėjo dalyvauti edukacijoje ir įsigijo medžiagų pirmajam papuošalui „Širdelei“.

Aptariant patirtį, nuomonės išsiskyrė. Daugumai atrodė, kad dėl mamos verta padirbėti. Vienas vaikas skundėsi, kad teko atlikti tėčio darbus, kitam labiausiai patiko dirbti kartu su tėčiu, o dar vienas svarstė, kad paprasčiau būtų buvę pasiimti pinigų iš taupyklės. „Šie skirtingi atsakymai man ir yra vertingiausi. Vaikai suprato, kad pinigų galima užsidirbti savo darbu, kad uždarbis reikalauja laiko ir pastangų, o pinigai įgyja kitokią prasmę, kai žinai, kiek dėl jų padarei.“

Panaši mintis slypi ir skaitymo iniciatyvoje „Perskaitau knygelę - atskrenda bitelė“. Už kiekvieną perskaitytą knygą mokinys gauna bitelę į skaitymo taupyklę, o už dvidešimt knygų auksinį medaus lašą. Sukaupti lašeliai galiausiai iškeičiami į pieno kokteilį, kuriuo visi mėgaujasi kartu. „Norimą rezultatą galima pasiekti savo pastangomis, nuosekliai kaupiant ir apgalvojant savo pasirinkimus“, – apibendrina mokytoja.

Finansinio raštingumo temos jos klasėje neužsidaro vienoje pamokoje. Per matematiką vaikai lygina kainas, per lietuvių kalbą skaito tekstus apie darbą ir svajones, per visuomeninį ugdymą kalbasi apie profesijas. Mokytoja norėtų, kad šie pokalbiai persikeltų ir į namus: kartu suplanuoti nedidelį pirkinį sąrašą, palyginti kelias prekes, pasikalbėti apie taupymą konkrečiam tikslui. „Svarbu ne pinigų kiekis, apie kurį kalbama, o galimybė vaikui klausti, suprasti ir mokytis.“

„Mokytoja, aš negaliu taupyti“

Vaikų šeimų patirtys skiriasi: vieni įpratę norimą daiktą gauti čia ir dabar, kiti jau supranta, kad ne viską gali sau leisti. Mokytojai įstrigo vienos mokinės prisipažinimas: „Mokytoja, aš negaliu taupyti. Kai tik atsiranda taupyklėje keli eurai, tuoj atsiranda ir noras kažką įsigyti.“

„Tai buvo labai nuoširdus pastebėjimas. Būtent čia prasideda svarbus mokymosi etapas. Ne barti save už norą kažką nusipirkti, o mokytis sustoti, pagalvoti ir apsispręsti: ar noriu išleisti pinigus dabar, ar mano noras gali palaukti, nes turiu kitą tikslą?“ Finansinis raštingumas, pasak jos, nėra vien žinojimas, kaip reikėtų elgtis. Tai ir gebėjimas pažinti savo įpročius.

Kalbėdama apie pinigus mokytoja ypač saugo, kad pokalbis nevirstų šeimų lyginimu. Kartą mokslo metų pabaigoje tvarkant rūbinę vienas berniukas norėjo išmesti suplyšusius firminius sportbačius, o kitas paprašė juos atiduoti jam, nes jo senelis moka pataisyti. Iš to gimė pokalbis apie daiktų taisymą, dalijimąsi ir atsakingą vartojimą. „Noriu, kad vaikai mokytųsi matyti ne tai, ką žmogus turi, o patį žmogų. Juk žmogaus vertė nepriklauso nuo drabužių, batų ar jų ženklo. O dosnumas nebūtinai reiškia ką nors nupirkti.“

Ranka, kurią reikia palaikyti

Per daugiau nei tris dešimtmečius mokytojos požiūris į gerą pamoką pasikeitė. „Karjeros pradžioje galbūt labiau norėjosi, kad pamoka vyktų pagal planą. Dabar suprantu, kad vertingiausias būna netikėtas vaiko klausimas, kitokia idėja, klaida ar drąsa pabandyti. Išmokau palaukti ir ne iš karto pateikti atsakymą.“

Ji stengiasi leisti vaikams patiems apsispręsti, net jei pasekmės ne visada malonios. Tačiau prisimena ir akimirką, kai vienas mokinys labai bijojo deklamuoti eiliuotą pasaką. Paklaustas, ar išmoko, jis tylėjo. Paklaustas, ar pabandys, vėl tylėjo. „Tuomet paklausiau: „O jeigu padėsiu, ar pabandysi?“ Vaikas linktelėjo. Jis išdrįso atsistoti prieš klasę, o aš laikiau jo ranką.“

„Nenorėjau nuspręsti už vaiką, kad jis privalo deklamuoti, bet nenorėjau ir iš karto atleisti jo nuo iššūkio. Kartais vaikui reikia ne atsakymo, ne patarimo ir net ne padrąsinimo žodžiais. Kartais jam tiesiog reikia žinoti, kad šalia yra žmogus, kuriuo gali pasitikėti.“

Kai klasės durys užsiveria

Mokytojos diena prasideda penktą ryto: trumpa mankšta, pusryčiai ir kavos puodelis padeda dieną pradėti ramiai, neskubant. Grįžusi po darbo ji stengiasi bent pusvalandį nusnūsti, nes tai jai „mažas jėgų papildymas“. Ji mėgsta ir aktyvų laisvalaikį: pasivaikščiojimus, šokius.

Savaitgaliais džiaugiasi trumpomis išvykomis su šeima, o kartą per metus su dukra išsiruošia į tolimesnę kelionę. Mėgsta vyro gaminamus gardžius patiekalus. Neslepia, kad saldumynams ne visada pavyksta atsispirti.  ,,O kartais man labiausiai reikia tiesiog tylos.“

Mokiniai jau žino, kaip svarbus jai miegas. Tai net tapo klasės tradicija: išlydėdami mokytoją savaitgaliui, vaikai linki jai kokybiško miego. „Maža, bet labai miela detalė. Ji parodo, kad vaikai klausosi ir įsimena, kas man svarbu.“

Labiausiai juos stebina, kad mokytoja irgi kadaise buvo vaikas. Berniukai nustemba sužinoję, kad ji gerai žaidė kvadratą ir lankė tinklinio treniruotes, o mergaitėms įdomios istorijos apie dainavimą „Dainų dainelėje“ ir vaikystės pomėgius. Drabužius pirmiausia ji piešdavo lėlėms, vėliau ir sau, o jos sumanymus įgyvendindavo močiutė. Jos vaikystės savaitgaliai prasidėdavo nuo knygos, nuo naujos istorijos. Todėl šiandien ji ypač džiaugiasi galėdama padėti vaikams atrasti skaitymo malonumą.

Žmogus, pas kurį galima sugrįžti

Į klausimą, kas jai suteikia daugiausia džiaugsmo mokytojos darbe, Ž. Tuomienė atsako paprastai: ryšys su mokiniais. Kai kuriose šeimose ji tapo kelių kartų mokytoja: mokė tėvus, vėliau ir jų vaikus. „Mokiniai ateina ne parodyti pažymių. Jie ateina pasikalbėti. Noriu, kad jie žinotų: mano ausys pasiruošusios juos išklausyti. Šiandien, rytoj ir tada, kai jie jau seniai nebesėdės mano klasėje.“

Užaugę mokiniai, jos manymu, turėtų išsaugoti tikėjimą savimi, drąsą klausti, gebėjimą išklausyti kitą ir supratimą, kad nebūtina visko mokėti iš karto. „Galbūt tai ir yra viena gražiausių šio darbo prasmių - žinoti, kad esi žmogus, pas kurį galima sugrįžti.“

Viešoji įstaiga „Lietuvos Junior Achievement"

Mokiniai jai linki kokybiško miego, o ji jiems laiko ranką, kai sunku

Mokiniai jai linki kokybiško miego, o ji jiems laiko ranką, kai sunku Mokiniai jai linki kokybiško miego, o ji jiems laiko ranką, kai sunku Mokiniai jai linki kokybiško miego, o ji jiems laiko ranką, kai sunku ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 11 Nov 2026 17:00:00 +0200
<![CDATA[Mokytojų trūksta ne tik Lietuvoje: ką daro kitos šalys?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokytojai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokytojai Lietuvoje gresiant beveik 6000 mokytojų trūkumui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pirmadienį pristatė naują pedagogų pritraukimo ir išlaikymo planą. Vis dėlto mokytojų stygius šiandien yra ne vien Lietuvos problema – dėl pedagogų konkuruoja daugelis išsivysčiusių valstybių. Kai kurios jų jau atrado netikėtų būdų, kaip mokytojo profesiją paversti patrauklesne. Ko iš jų verta pasimokyti Lietuvai? 

Nors stojančiųjų į mokytojo profesiją daugėja, ŠMSM teigia, kad iki 2031 m. gali pritrūkti 6000 mokytojų. Be to, beveik pusė jaunesnių nei 30 metų Lietuvos mokytojų svarsto galimybę palikti profesiją per artimiausius penkerius metus, rodo EBPO TALIS 2024 m. tyrimo duomenys. Tai – vienas prasčiausių rodiklių tarp tyrime dalyvavusių šalių.

„Iš šių skaičių matome, kad mokytojų trūkumo problema nesibaigia jų pritraukimu. Į mokyklas gali ateiti daugiau žmonių, tačiau jei dalis jaunų mokytojų greitai pradeda galvoti apie pasitraukimą, turime klausti, kokią darbo aplinką jie randa mokykloje: ar turi mentorių, ar gauna grįžtamąjį ryšį, ar jų krūvis planuojamas realistiškai, ar sudėtingose situacijose jie nelieka vieni. Būtent todėl vis daugiau šalių mokytojų trūkumą sprendžia plačiau – ne tik kviesdamos naujus žmones į profesiją, bet ir stiprindamos pagalbą tiems, kurie jau dirba“, – sako organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.

Australija: mažina krūvį mokytojams

Viena iš šalių, sistemingai sprendžiančių mokytojų trūkumo problemą, yra Australija. Jos nacionaliniame mokytojų darbo jėgos plane viena pagrindinių krypčių yra jau esamų mokytojų išlaikymas. Užuot vien ieškojusi, kaip pritraukti daugiau naujų mokytojų, šalis siekia išlaikyti jau dirbančius: mažina perteklinį krūvį, palieka daugiau laiko pagrindiniam mokytojo darbui, stiprina pagalbą bei plečia potencialius karjeros kelius.

Itin svarbi Australijos plano dalis – mokytojo darbo laiko tausojimas. Planuojami Australijos švietimo sistemos pokyčiai nuo šiol yra vertinami pagal poveikį mokytojų darbo krūviui. Kitaip tariant, prieš įvedant naują priemonę, svarstoma ne tik tai, kokio rezultato ji siekia, bet ir kiek papildomo darbo ji sukuria mokytojui. 

Australija taip pat išbando įvairius administracinio krūvio mažinimo sprendimus ir tam investavo 30 mln. Australijos dolerių. Pavyzdžiui, Kvynslando mokyklos vykdo pilotinį projektą, kurio metu dalis administracinių užduočių perduodama specialiai tam skirtiems darbuotojams, kad mokytojai ir vadovai galėtų daugiau laiko skirti tiesioginiam darbui su mokiniais.

Austrija: karjerą keičiantys žmonės kaip mokytojų rezervas

Kitas kelias – mokytojų ieškoti ne tik tarp būsimų pedagogikos studentų. Austrijos „Klasse Job“ strategija orientuota į tris grupes: žmones, norinčius keisti karjerą, 17–18 metų moksleivius, svarstančius pedagogikos studijas, ir specialistus, kurie galėtų mokyti konkretų dalyką kaip papildomą darbą. Kitaip tariant, mokytoju siūloma tapti ne tik tiems, kurie šią profesiją renkasi nuo pradžių, bet ir žmonėms, jau turintiems kitos srities patirties ar reikalingų dalykinių žinių. Austrijos švietimo ministerijos duomenimis, įgyvendinus šią strategiją, pedagogikos studentų skaičius Austrijoje padidėjo 17 proc.

„Austrijos sprendimas stiprus tuo, kad mokytojų paieška nukreipiama ne į abstrakčią visuomenę, o į aiškiai apibrėžtas grupes. Karjerą keičiantis žmogus dažnai jau turi dalykinių žinių, profesinės patirties ir brandos, tačiau jam reikia suprantamo kelio į mokyklą. Kai toks kelias aiškiai suformuluojamas, mokytojo profesija tampa realesniu pasirinkimu ne tik abiturientams“, – sako L. Masiliauskaitė. 

JAV: mokytojai dirba 3–5 asmenų grupėse

Dalis šalių ieško sprendimų ne tik per pritraukimą, bet ir per kitokį mokytojo darbo organizavimą. „Next Education Workforce“ modeliu, taikomu Mesa mieste Arizonoje, siekiama keisti įprastą mokymo būdą, kai vienas mokytojas atsako už vieną klasę. Čia 3–5 pedagogų komanda dirba su 60–90 mokinių grupe. Tokiose komandose gali dirbti skirtingos patirties ir specializacijų žmonės, o atsakomybės paskirstomos plačiau.

Kitas JAV taikomas modelis – „Opportunity Culture“. Jame stiprūs mokytojai tampa komandų lyderiais: jie toliau moko vaikus, bet kartu ir konsultuoja kolegas, padeda planuoti pamokas, teikia grįžtamąjį ryšį. Mokyklos perorganizuoja tvarkaraščius taip, kad atsirastų daugiau laiko bendram planavimui, mokytojų konsultavimui ir bendradarbiavimui darbo dienos metu.

„JAV pavyzdžiai rodo, kad mokytojo darbas gali būti komandinis. Naujam mokytojui tai padeda lengviau įeiti į profesiją – jis turi su kuo pasitarti dėl pamokų, mokinių elgesio, pažangos ar sudėtingų situacijų klasėje. Kitose srityse toks darbas komandoje yra įprastas – naujas darbuotojas retai paliekamas vienas su visais sprendimais. Mokykloje tai ypač svarbu, nes nuo pirmųjų metų patirties labai priklauso, ar žmogus profesijoje jausis saugiai ir matys joje ateitį“, – pasakoja L. Masiliauskaitė.

Singapūras: mokytojo karjeros valdymas

Dar vieną svarbią kryptį rodo Singapūras. Šalyje taikoma TEACH sistema apima profesines mokymosi ir dalykines bendruomenes, profesinio tobulėjimo paramą, nubrėžtus kelis mokytojo karjeros kelius, papildomus vaidmenis mokyklose, krūvio valdymo gaires, dalinio darbo ir laikino pasitraukimo galimybes. Be to, mokyklų vadovams padeda žmogiškųjų išteklių specialistai.

Taip pat Singapūre maždaug kas dvi savaites mokiniai vieną dieną mokosi savarankiškai iš namų. Pirmiausia tai skirta mokinių savarankiško mokymosi įgūdžiams stiprinti, tačiau kartu mokykloms tai suteikia daugiau galimybių planuoti mokytojų laiką profesiniam tobulėjimui, pasirengimui ar kitiems darbams.

Singapūro sprendimo stiprybė – mokytojo karjera valdoma kaip ilgas profesinis kelias. Mokytojui sudaromos galimybės augti skirtingomis kryptimis, derinti krūvį, imtis papildomų vaidmenų, grįžti po laikino pasitraukimo. O tokie sprendimai kaip reguliarios savarankiško mokymosi dienos rodo, kad sistemoje ieškoma būdų ne tik ugdyti mokinių savarankiškumą, bet ir protingiau planuoti mokytojų laiką. Tai Singapūrui padeda išlaikyti žmones skirtingais jų karjeros etapais, nes profesija netampa vienu nekintančiu modeliu visam gyvenimui.

Alternatyvūs keliai turi vesti į konkrečias trūkstamas sritis

Tarptautiniai pavyzdžiai rodo, kad mokytojų trūkumo neįmanoma spręsti vien kvietimu ateiti į profesiją – reikia daugiau galvoti ir apie tai, kas vyksta mokyklos viduje. 

„Džiugu, kad naujame ŠMSM plane yra atliepiami abu šie aspektai. Numatyta daugiau priemonių tiek pritraukimui, tiek lankstesnei mokytojų karjerai, emocinės aplinkos gerinimui. Sykiu, užsienio pavyzdžiai rodo, kad galima šią problemą spręsti dar giliau”, – pažymi L. Masiliauskaitė. 

Viena iš krypčių, ties kuriomis dirba kitos šalys ir Lietuva, yra tikslinis alternatyvių kelių į mokytojo profesiją kūrimas. Lietuvoje alternatyvių kelių į mokytojo profesiją jau yra. Veikia profesinės pedagogikos studijos, „Renkuosi mokyti!“ programa, pedagoginių studijų finansavimas, įvairios kvalifikacijos įgijimo galimybės. Tačiau, nepaisant šių priemonių, Nacionalinės švietimo agentūros prognozės rodo, kad vis tiek Lietuvoje numatomas didelis mokytojų trūkumas ypač anglų kalbos, matematikos ir lietuvių kalbos specialistų.

„Naujame ministerijos plane numatyta dar daugiau lankstumo, pavyzdžiui, platesnės galimybės tapti užsienio kalbos mokytoju, geresnės galimybės grįžti į mokytojo profesiją po ilgesnės pertraukos, lengvesnės kvalifikacijos įgijimo galimybės. Tačiau yra ir daugiau neišnaudotų būdų. Pavyzdžiui, galėtų būti galima įgyti kvalifikaciją dėstyti dalyką tik 5–8 klasėms arba mokytis vienu metu dėstyti kelis dalykus. Kitaip tariant, praverstų dar daugiau alternatyvių kelių į tų dalykų mokytojus, kurių labiausiai reikia“, – pažymi L. Masiliauskaitė.

Darbas komandose turi tapti įprasta praktika

Kita kryptis – bendradarbiavimą paversti įprasta darbo kultūros dalimi. TALIS 2024 duomenys rodo, kad Lietuvoje yra prielaidos stipresniam bendradarbiavimui: 84 proc. mokytojų sutinka, kad savo mokykloje gali pasikliauti kolegomis. Tačiau nuo 2018 iki 2024 m. dalis mokytojų, taikančių mokymą komandoje, padidėjo tik 1 procentiniu punktu, grįžtamojo ryšio po pamokų stebėjimo paplitimas nepakito, o profesinis mokymasis bendradarbiaujant taip pat nepadidėjo. Tik 37 proc. Lietuvos mokytojų bent kartą per mėnesį tariasi su kolegomis dėl konkrečių mokinių pažangos – Estijoje tokių mokytojų yra 66 proc., Suomijoje – 79 proc.

Naujame ŠMSM plane yra numatytos priemonės mokytojų mentorystei, pavyzdžiui studento-stažuotojo specialybė. Taip pat emociniam saugumui – papildomi mokymai, speciali psichologinės ir teisinės pagalbos linija mokytojams. Tačiau trūksta daugiau priemonių bendrai mokyklų darbo kultūrai stiprinti, pažymi L. Masiliauskaitė. 

„Jei mokytojų tvarkaraščiuose nėra laiko bendram planavimui, jei pamokų stebėjimas ir grįžtamasis ryšys nėra įprasta praktika, jei pradedantysis mokytojas neturi realios komandos aplink save, jis vis tiek iš esmės dirba vienas. Už palaikančios kultūros kūrimą turi būti atsakingas ir mokyklos vadovas: suplanuoti laiką, sudaryti komandas, skatinti kolegų tarimąsi dėl mokinių pažangos ir užtikrinti, kad sudėtingos ugdymo, elgesio, įtraukties ar bendravimo su tėvais situacijos neliktų vieno žmogaus atsakomybe“, – sako L. Masiliauskaitė.

Stipriems mokytojams reikia vaidmenų mokyklos viduje

Dar viena svarbi kryptis – aiškesni stiprių mokytojų vaidmenys mokyklos viduje. L. Masiliauskaitės teigimu, Lietuvoje per daug profesinio augimo vis dar siejama su formaliomis kvalifikacinėmis kategorijomis, nors mokyklai yra ne mažiau svarbu, ar stiprus mokytojas gali padėti augti kitiems. Mentoriaus, dalyko komandos vadovo, pradedančiųjų mokytojų konsultanto ar ugdymo praktikos eksperto vaidmenys galėtų būti vienas iš būdų išlaikyti stiprius pedagogus mokykloje.

„Stiprus mokytojas neturėtų rinktis tik tarp dviejų kelių – likti klasėje be aiškesnių augimo krypčių arba pereiti dirbti į administraciją. Mokyklose reikia daugiau profesinių vaidmenų, kurie leistų patyrusiems mokytojams augti ir kartu stiprinti kitus. Tačiau tokie vaidmenys negali būti atliekami tik iš entuziazmo po darbo. Jei tai svarbu mokyklai, tam turi būti numatytas laikas, atsakomybė ir atlygis“, – teigia L. Masiliauskaitė.

Mokyklų vadyba – mokytojų išlaikymo sąlyga

Galiausiai, pasak L. Masiliauskaitės, visiems mokytojų išlaikymo mokyklose pokyčiams būtina geresnė mokyklų vadyba. Mokyklos vadovas šiandien turi ne tik administruoti procesus, bet ir valdyti komandą, įvesti naujus darbuotojus, spręsti konfliktus, planuoti krūvius, kurti profesinio augimo galimybes, rūpintis emocine aplinka ir sprendimus priimti remiantis duomenimis. Todėl mokytojų išlaikymo tema neišvengiamai yra ir mokyklų vadovų rengimo bei pagalbos jiems klausimas.

„Jei norime stiprinti mokytojo profesiją, privalome stiprinti ir mokyklų vadovų parengimą. Būtent vadovai mokykloje turėtų kurti sąlygas, kuriose mokytojui keliami aiškūs lūkesčiai, jis gauna grįžtamąjį ryšį, pagalbą sudėtingose situacijose bei profesinio augimo galimybes, o jo krūvis yra realistiškai planuojamas. Tam reikia ne tik gero administravimo, bet ir šiuolaikinių vadybos, žmonių motyvavimo bei išlaikymo principų taikymo“, – reziumuoja L. Masiliauskaitė.

Apie „Švietimas #1”

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą. 

Mokytojų trūksta ne tik Lietuvoje: ką daro kitos šalys?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 30 Jun 2026 10:30:00 +0300
<![CDATA[Mokytojų algos Lietuvoje ir svetur: ar jų dydis vis dar pagrindinė problema?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokytoju-algos-lietuvoje-ir-svetur-ar-ju-dydis-vis-dar-pagrindine-problema https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokytoju-algos-lietuvoje-ir-svetur-ar-ju-dydis-vis-dar-pagrindine-problema Nors mokytojų atlyginimai pastaraisiais metais sparčiai augo, Lietuvos mokykloms vis dar sudėtinga pritraukti talentingiausius jaunus specialistus. Be to, pusė jaunų pedagogų svarsto palikti profesiją vos po kelerių darbo metų. Kodėl taip yra? Ar problema vis dar yra per maži atlyginimai, ar šiandien svarbesni kiti mokytojo profesijos aspektai?

Daugelį metų viešojoje erdvėje mokytojų atlyginimai buvo laikomi kone pagrindiniu atsakymu į didžiąją dalį švietimo problemų. Ir tam buvo priežasčių – Lietuvos pedagogų atlygis ilgą laiką atsiliko nuo kitų aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų pajamų, profesija prarado patrauklumą, o naujų žmonių pritraukti tapo sudėtinga. Tačiau šiandien situacija atrodo kitaip.

Vidutinė mokytojo alga vien 2022–2025 m. paaugo beveik 50 proc. Šiais mokslo metais, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, mokytojai vidutiniškai uždirba apie 1878 eurus „į rankas“. Tai yra apie 25 proc. daugiau už vidutinį atlyginimą šalyje, tačiau Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad pedagogų vidutinis atlygis būtų 30 proc. didesnis už šalies vidutinį darbo užmokestį.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat palygino, kiek mokytojai skirtingose šalyse uždirba palyginti ne su bendru šalies vidurkiu, bet tik su tais gyventojais, kurie turi aukštąjį išsilavinimą. Pagal šį palyginimą Lietuvos rodikliai buvo vieni geriausių tarp tirtų šalių.

Naujausiais EBPO duomenimis, Lietuvos mokytojų atlyginimai 2022 m. sudarė apie 89 proc. kitų aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų pajamų. Tai yra tiek pat, kiek, pavyzdžiui, Suomijoje ir Lenkijoje, tačiau daugiau nei Nyderlanduose (apie 85 proc.), Prancūzijoje (82 proc.), Austrijoje (82 proc.)

Šio rodiklio EBPO šalių vidurkis yra taip pat mažesnis už Lietuvos ir siekia 86 proc. Mažesnį sąlyginį atlygį gauna ir mūsų kaimynių pedagogai. Estijoje vidutiniškai mokytojai uždirba 87 proc. vidutinio aukštąjį išsilavinimą turinčio darbuotojo dydžio algą, o Latvijoje – 77 proc.

Mokytojų trūkumo problema nemažėja

Nors mokytojų atlyginimai pastaraisiais metais augo sparčiai ir netgi pagal santykinį dydį lenkia daugelį šalių, mokykloms vis dar sudėtinga pritraukti naujų specialistų, ypač matematikos, fizikos, chemijos, informatikos ir kitų tiksliųjų mokslų mokytojų. Be to, reikšminga dalis jaunų pedagogų profesiją palieka vos po kelerių darbo metų.

EBPO TALIS 2024 m. tyrimo duomenimis, beveik pusė jaunesnių nei 30 metų Lietuvos mokytojų svarsto galimybę palikti profesiją per artimiausius penkerius metus. Tai vienas prasčiausių rodiklių tarp tyrime dalyvavusių šalių.

„Nenuostabu, kad nepavykstant pritraukti ir išlaikyti į sektorių naujų talentingų mokytojų, sudėtinga pasiekti proveržį ir vaikų gebėjimuose. PISA tyrimai rodo, kad nuo 2006 iki 2022 metų Lietuvos penkiolikmečių matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų rezultatai reikšmingai negerėjo. Tuo metu kitos šalys – nepaisant panašaus ar net mažesnio algų dydžio – demonstruoja žymiai geresnius rezultatus. Estija tapo stipriausia Europos švietimo sistema, Suomija išliko tarp lyderių, o Lenkija ir Latvija taip pat lenkia Lietuvą pagal mokinių gebėjimus“, – atkreipia dėmesį Laura Masiliauskaitė, organizacijos „Švietimas #1“ vadovė.

Kylant karjeros laiptais atlyginimas auga nuosaikiai

Statistika rodo, kad vien bazinio atlyginimo didinimas savaime nesukuria stipresnės švietimo sistemos, į kurią norėtų ateiti nauji specialistai. Itin svarbu ir mokytojų karjeros modelis.

Remiantis EBPO duomenimis, Lietuvoje mokytojų atlyginimo augimas kylant karjeros laiptais yra santykinai mažas. 2022 m. duomenimis, mokytojo atlyginimas nuo karjeros pradžios iki aukščiausios pakopos Lietuvoje padidėja maždaug 31 proc. Tuo metu EBPO šalyse šis augimas vidutiniškai siekia apie 67–68 proc., o kai kuriose Europos Sąjungos šalyse viršija 70 proc.

„Viena vertus, geras startinis atlyginimas yra svarbu. Kita vertus, dėl tokios sistemos naujas mokytojas šiandien dažnai nemato aiškios perspektyvos, kad jo profesinis augimas, priešingai nei daugelyje kitų sektorių, vėliau reikšmingai keistų jo atlyginimą“, – sako L. Masiliauskaitė.

Be to, šiuo metu atlyginimo augimas daugiausia priklauso nuo stažo, darbo krūvio ir kvalifikacinių kategorijų, o ne nuo individualios iniciatyvos ar pasiektų rezultatų.

„Tai prieštarauja kitose srityse vyraujančiai logikai, kai atlyginama ne tik už atidirbtus metus, bet ir už pasiektus rezultatus ar parodytą iniciatyvumą“, – pastebi L. Masiliauskaitė.

Atlygio sistema nepakankamai reaguoja į mokytojų trūkumą

Įdomu tai, kad atlygio sistema Lietuvoje per menkai atspindi skirtingus mokytojų darbo profilius, specializacijas ir darbo rinkos poreikius. Lietuvoje mokytojo bazinis atlygis iš esmės mažai priklauso nuo to, kokioje ugdymo pakopoje jis dirba, kokios specializacijos reikalauja jo dalykas ar kiek sudėtinga pritraukti konkrečios srities mokytojų. Todėl situacijose, kai tam tikrų dalykų mokytojų itin trūksta, atlygio sistema ne visada tampa veiksmingu įrankiu juos pritraukti ir išlaikyti.

EBPO duomenimis, daugelyje šalių mokytojų atlyginimai dažnai didėja kylant ugdymo pakopai, nes keliami aukštesni mokytojų išsilavinimo reikalavimai, o kai kurių dalykų mokytojai – IT specialistai, fizikai, chemikai – turi daug alternatyvų dirbti privačiame sektoriuje.

„Be abejo, kiekviena ugdymo pakopa reikalauja specifinių žinių, įgūdžių ir atsakomybės. Tačiau kai tam tikrų specializacijų mokytojų itin trūksta, mokyklų vadovai galėtų turėti daugiau laisvės nustatyti atlyginimą priklausomai nuo specialistų trūkumo ar darbuotojo kompetencijų“, – sako L. Masiliauskaitė.

Šių metų vasarį Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu paskelbta analizė rodo, kad per penkerius metus Lietuvai gali trūkti daugiau nei 4000 dalyko mokytojų, tuo metu priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų bus parengta daugiau nei reikia.

Reikia daugiau personalo valdymo

Svarbų vaidmenį pritraukiant mokytojus atlieka ir darbo sąlygos mokyklose. Tyrimai rodo, kad jaunų mokytojų sprendimą likti profesijoje lemia ne vien atlyginimas, bet ir tai, kokioje aplinkoje jie pradeda dirbti – ar gauna mentorių, ar turi pakankamai laiko pasiruošti pamokoms, ar mokykloje pakanka švietimo pagalbos specialistų, ar vadovai geba spręsti konfliktus ir kurti stabilią darbo aplinką.

„Lietuvoje, mūsų žiniomis, yra vienetai mokyklų, kurios turi žmones, atsakingus už personalo valdymą, motyvaciją ir emocinę aplinką. Tik pastaruoju metu garsiau kalbama, ar naujas mokytojas gauna mentorių, ar turi laiko pasiruošti pamokoms, kaip jis jaučiasi mokykloje, ar užtikrinama tinkama vidinė komunikacija ir t. t.“, – atkreipia dėmesį L. Masiliauskaitė.

Įtakos turi prasta reputacija

Neigiamos įtakos mokytojų pritraukimui ir išlaikymui mokyklose turi ir visuomenės nuostatos apie švietimo sektorių. Lietuvos reputacijos indeksas rodo, kad vos 10 proc. visuomenės mano, kad Lietuvos švietimo reputacija yra gera. Rekomenduojančių savo artimiesiems dirbti švietimo sektoriuje yra 29 proc.

„Taip yra todėl, kad žiniasklaidoje apie švietimą labai dažnai kalbama tik politinių įvykių kontekste. Per mažai matome mokytojus kaip savo srities ekspertus, girdime ir daug mitų apie mokytojo profesiją. Dažnai kalbama apie senstančią mokytojų bendruomenę, tačiau per mažai – apie jaunus mokytojus, mokyklas, kuriose gera dirbti, ir mokytojus, kurie turi galimybių inovuoti, keliauti, tobulėti savo srityje bei būti gerbiamais profesionalais“, – sako L. Masiliauskaitė.

Ką Lietuva galėtų daryti kitaip?

Siekiant, kad augantys atlyginimai padėtų pritraukti naujų specialistų, svarbu daugiau dėmesio skirti ir mokyklų vadybai, mokytojų profesinei pagalbai, lankstesnei pedagogų karjeros sistemai.

„Visų pirma, reikėtų daug atidžiau rinkti ir analizuoti duomenis, kad matytume, kurios mokyklos geriau geba išlaikyti gerą mokytojų emocinę būklę, motyvaciją ir jaunus mokytojus. Tokias praktikas reikėtų identifikuoti ir plėsti“, – siūlo L. Masiliauskaitė.

Tarptautinė praktika rodo, kad stipriausios švietimo sistemos išsiskiria ne tik finansavimu, bet ir gebėjimu kurti stiprią profesinę aplinką mokytojams. Estijoje mokyklų vadovai gali lanksčiau priimti sprendimus dėl papildomų atsakomybių ir atlygio, Suomijoje didelis dėmesys skiriamas mokytojų atrankai ir pasirengimui profesijai, o Airijoje – jaunų pedagogų įvedimui į darbą ir pagalbai pirmaisiais darbo metais.

„Daugeliui šių dalykų įgyvendinti nėra būtini nacionaliniai sprendimai. Iniciatyvos gali imtis pačios mokyklos, savivaldybės ir jų merai. Pastarieji skirsto švietimo biudžetą, skiria mokyklų vadovus ir kelia jiems tikslus. Merai taip pat gali nustatyti papildomas paskatas mokytojams bei rinkti duomenis apie emocinę atmosferą mokyklose“, – vardija L. Masiliauskaitė.

Galiausiai, teigia ji, būtina nuosekliai stiprinti ir bendrojo ugdymo sektoriaus bei mokytojo profesijos reputaciją.

„Svarbu viešai rodyti ne tik sistemos problemas, bet ir tai, kas joje veikia: stiprius mokytojus, sėkmingas mokyklas, jaunų pedagogų karjeros istorijas. Kitaip tariant, švietimo sektoriui reikia ne reklaminės kampanijos, o nuoseklaus, faktais ir realiais pavyzdžiais grįsto kalbėjimo apie mokytoją kaip aukštos kompetencijos profesionalą, o mokyklą – kaip modernią ir ambicingą darbo vietą“, – sako „Švietimas #1“ vadovė.

Apie „Švietimas #1“

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.

Mokytojų algos Lietuvoje ir svetur: ar jų dydis vis dar pagrindinė problema?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 22 May 2026 12:00:00 +0300
<![CDATA[Ikiteisminiuose tyrimuose dėl tarybų narių veiksmų pareikšti įtarimai ir priimti kiti sprendimai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/864323 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/864323 Prokuratūrai vadovaujant Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamiems ikiteisminiams tyrimams dėl įtariamo savivaldybių tarybų narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybų narių, veiklos išlaidoms apmokėti, pareikšti įtarimai Jonavos rajono savivaldybės tarybos narei Vijolei Šadauskienei, buvusiam šios savivaldybės tarybos nariui Remigijui Osauskui, Marijampolės savivaldybės tarybos nariams Jonui Grabauskui ir Dariui Kemeraičiui bei buvusiam Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos nariui Daliui Matkevičiui. Taip pat priimti sprendimai dėl Tauragės ir Skuodo rajonų savivaldybių tarybų narių veiksmų.

Vijolė Šadauskienė, 2019–2023 m. eidama Jonavos rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jos, kaip tarybos narės, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindama galimai tikrovės neatitikančius duomenis apie patirtas transporto išlaidas. Tokiu būdu V. Šadauskienė Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 11 010 eurų turtinę žalą. Jai pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Remigijus Osauskas, 2019–2023 m. eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip tarybos nario, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas transporto išlaidas. Tokiu būdu R. Osauskas Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 3 070 eurų turtinę žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Jonas Grabauskas, 2019–2021 m. eidamas Marijampolės savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip tarybos nario, išlaidų suvestines, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu J. Grabauskas Marijampolės savivaldybės administracijai galimai padarė 1 621 eurų turtinę žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Darius Kemeraitis, 2019–2021 m. eidamas Marijampolės savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip tarybos nario, išlaidų suvestines, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu D. Kemeraitis Marijampolės savivaldybės administracijai galimai padarė 2297 eurų turtinę žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Dalius Matkevičius, 2019–2020 m. eidamas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip tarybos nario, veiklos išlaidų ataskaitas, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas transporto išlaidas. Tokiu būdu D. Matkevičius Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 972 eurų turtinę žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Klaipėdos apylinkės teismas nutartimis patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro sprendimus atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Tauragės rajono savivaldybės tarybos narius Raimondą Matemaitį ir Liną Janušonį dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais bei buvusį Skuodo rajono savivaldybės tarybos narį Rimantą Urniežį dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais.

Prokuroras ir teismas įvertino, kad politikai visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir atlygino padarytą žalą. Jiems nustatytas vienerių metų laidavimo terminas bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nuo 600 iki 1 250 eurų.

Ikiteisminiams tyrimams vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, o tyrimus atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.

Bylos duomenimis, R. Matemaitis, 2021–2022 m. eidamas Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo 10 su tarybos nario veikla susijusių išlaidų ataskaitų, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie tarybos nario veiklai skirtų lėšų panaudojimą kurui. Nustatyta, kad tokiu būdu, pasinaudodamas savo įgaliojimais, jis neteisėtai pasisavino 843 eurus Tauragės rajono savivaldybės administracijai priklausančių lėšų.

L. Janušonis, 2019–2022 m. eidamas Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo 37 su tarybos nario veikla susijusių išlaidų ataskaitas, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie patirtas kuro išlaidas. Pasinaudodamas savo įgaliojimais, jis neteisėtai pasisavino 15 778 eurus Tauragės rajono savivaldybės administracijai priklausančių lėšų.

R. Urniežis, 2019–2023 m. eidamas Skuodo rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo 15 tarybos nario išmokų ataskaitų, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu R. Urniežis apgaule įgijo Skuodo rajono savivaldybės administracijai priklausančius 1 176 eurus.

Visą aktualiausią informaciją apie STT atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo rasite čia.

Bendras Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Prokuratūros pranešimas

Ikiteisminiuose tyrimuose dėl tarybų narių veiksmų pareikšti įtarimai ir priimti kiti sprendimai

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 21 Sep 2026 13:38:23 +0300
<![CDATA[Parkavimo vietų prie daugiabučio vis trūksta? Gyventojai gali patys nuspręsti, kaip bus naudojamas kiemas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/parkavimo-vietu-prie-daugiabucio-vis-truksta-gyventojai-gali-patys-nuspresti-kaip-bus-naudojamas-kiemas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/parkavimo-vietu-prie-daugiabucio-vis-truksta-gyventojai-gali-patys-nuspresti-kaip-bus-naudojamas-kiemas Daugelis daugiabučių gyventojų yra savo butų savininkai, tačiau ne visi žino, kad tam tikrais atvejais jie gali tapti ir valstybinės žemės po savo namu bendraturčiais. Įsigijus tokią žemę, gyventojai tampa ne tik pastato, bet ir žemės savininkais. Tuomet sprendimai dėl jos naudojimo priklauso žemės sklypo bendraturčiams, o ne valstybei ar savivaldybei.

„Tapę žemės po daugiabučiu bendraturčiais, gyventojai gali patys Civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarti, kaip naudoti ir tvarkyti savo daugiabučio sklypą. Tačiau svarbu suprasti, kad nusipirkus žemę niekas negauna konkrečios vietos automobiliui statyti ar išskirtinės teisės į kurią nors kiemo dalį. Tokius klausimus bendraturčiai sprendžia susitarę tarpusavyje“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė.

Įsigijus valstybinės žemės sklypą, jis nebepriklauso valstybei. Bendraturčiais tampa daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai. Gyventojai gali bendru sutarimu spręsti dėl kiemo tvarkymo, želdinių, vaikų žaidimų aikštelių, dviračių stovų, automobilių statymo ar kitų bendro naudojimo erdvių. Žemės sklypas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl svarbiausi sprendimai dėl jo naudojimo priimami bendraturčių susitarimu arba teisės aktų nustatyta tvarka.

Vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų, kad įsigijus valstybinės žemės sklypo dalį kartu įgyjama teisė į konkrečią vietą automobiliui statyti ar kitą pasirinktą kiemo dalį. Tačiau taip nėra.

Valstybinė žemė po daugiabučiais parduodama bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai reiškia, kad kiekvienas savininkas įgyja ne konkrečią kiemo dalį, o dalį viso žemės sklypo, proporcingą jam nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų plotui. Todėl vien tik įsigijus žemę neatsiranda išimtinė teisė naudotis konkrečia vieta statyti automobilį. Jei bendraturčiai susitaria, kaip bus naudojama automobilių aikštelė ar kitos kiemo erdvės, tokia tvarka galioja visiems. Ji nustatoma ne automatiškai įsigijus žemę, o bendraturčiams susitarus tarpusavyje.

Pirmasis žingsnis svarstant apie valstybinės žemės įsigijimą yra išsiaiškinti, ar po daugiabučiu jau yra suformuotas valstybinės žemės sklypas. Patogiausia tai padaryti Žemės informacinės sistemos (ŽIS) žemėlapyje. Teritorijų planavimo ir statybos vartų interneto svetainėje pasirinkite skiltį „Bendrasis žemėlapis“ ir įjunkite sluoksnį „Valstybinė žemė“.

Tuomet viršutinėje žemėlapio juostoje pasirinkite identifikavimo įrankį, pažymėtą raide „i“, ir spustelėkite dominantį žemės sklypą / valstybinę nesuformuotą žemę.

Žemės sklypo paiešką taip pat galima atlikti kairėje pusėje pasirinkus skiltį „Vietovės paieška“ pagal adresą, žemės sklypo unikalų numerį, koordinates.

Vaizdo instrukciją, kaip naudotis šia funkcija, rasite čia.

Jeigu sklypas suformuotas

Jeigu valstybinės žemės sklypas jau suformuotas, butų ir kitų patalpų savininkai arba jų įgaliotas atstovas gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl jo įsigijimo. Prašymas teikiamas elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), pasirenkant paslaugą „Žemės pardavimas“.

Prašymą pirkti gali pateikti ir vienas buto ar kitos patalpos savininkas. Tačiau tai nereiškia, kad jis galės įsigyti konkrečią pasirinktą sklypo vietą. Jam bus nustatyta tik bendrosios dalinės nuosavybės dalis, apskaičiuota pagal jam priklausančių patalpų plotą, tačiau konkreti vieta sklype nebus priskirta.

Nors prašymą gali pateikti ir vienas buto savininkas, praktiškiausia, kai valstybinės žemės sklypą įsigyja visi daugiabučio gyventojai arba jų įgaliota bendrija. Tuomet bendraturčiai gali bendru sutarimu nusistatyti sklypo naudojimo tvarką, pavyzdžiui, susitarti dėl parkavimo vietų, bendrų poilsio erdvių ar kitų kiemo dalių naudojimo.

Gavusi prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba nustato kiekvienam savininkui tenkančią žemės sklypo dalį. Priėmus sprendimą dėl pardavimo, sudaroma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, o nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.

Jeigu sklypas nesuformuotas

Ne po visais daugiabučiais yra suformuoti valstybinės žemės sklypai. Tokiais atvejais jų įsigyti iš karto negalima.

Pirmiausia butų ir kitų patalpų savininkai arba jų atstovas turi kreiptis į savivaldybės administraciją dėl daugiabučiui eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo suformavimo. Sklypas formuojamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tik jį suformavus galima kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės įsigijimo.

Daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti reikalingų valstybinės žemės sklypų, parduodamų be aukciono, vertė nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Pagal šią tvarką apskaičiuota kaina paprastai yra mažesnė nei ta, kuri būtų nustatyta atlikus individualų turto vertinimą.

Parkavimo vietų prie daugiabučio vis trūksta? Gyventojai gali patys nuspręsti, kaip bus naudojamas kiemas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 30 Jul 2026 09:00:00 +0300
<![CDATA[Atrodo nekaltas grožio ritualas, tačiau pasekmės gali būti skaudžios: ką slepia soliariumai?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atrodo-nekaltas-grozio-ritualas-taciau-pasekmes-gali-buti-skaudzios-ka-slepia-soliariumai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atrodo-nekaltas-grozio-ritualas-taciau-pasekmes-gali-buti-skaudzios-ka-slepia-soliariumai Atvėsus orams ir vis rečiau pasirodant saulei, kai kurie žmonės ieško būdų išsaugoti vasarišką įdegį ir renkasi apsilankymus soliariumuose. Vis dėlto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad dirbtinis įdegis nėra toks nekaltas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Soliariumų skleidžiama ultravioletinė (UV) spinduliuotė gali pažeisti odą ir akis, paspartinti odos senėjimą bei padidinti odos vėžio riziką.

UV spinduliai: kodėl svarbu žinoti jų poveikį?

Saulės šviesa žmogaus organizmui svarbi dėl daugybės priežasčių, viena jų – vitamino D gamyba, kurią skatina UVB spinduliai. Tačiau soliariumų lempų skleidžiamą spinduliuotę daugiausia sudaro UVA spinduliai. Jie prasiskverbia giliau į odą, skatina jos senėjimą, o tiek UVA, tiek UVB spinduliuotė gali pažeisti ląstelių DNR.

Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra ultravioletinę spinduliuotę ir ją skleidžiančius soliariumus dar 2009 m. pripažino neabejotinais vėžio sukėlėjais ir priskyrė aukščiausios kategorijos vėžio rizikos veiksniams – I grupės kancerogenams, kurių ryšys su piktybiniais navikais yra patikimai įrodytas. Nors įdegusi oda dažnai siejama su patrauklia išvaizda, pats įdegis yra apsauginė odos reakcija į UV spinduliuotės sukeltą pažeidimą.

Kam soliariumų reikėtų vengti?

Soliariumas ypač nerekomenduojamas šviesią odą turintiems žmonėms, kurie lengvai nudega saulėje, taip pat asmenims, turintiems daug apgamų, strazdanų ar įtartinų odos darinių. Jo reikėtų vengti ir tiems, kurie anksčiau sirgo odos vėžiu arba kurių artimi šeimos nariai šia liga sirgo. Nėščiosioms ir žmonėms, turintiems širdies stimuliatorius, prieš svarstant apie soliariumą būtina pasitarti su gydytoju. Ypač atsargūs turėtų būti jauni žmonės. Tyrimai rodo, kad ankstyvas ir dažnas soliariumų naudojimas didina melanomos – vienos pavojingiausių odos vėžio formų – riziką. UV spinduliuotė taip pat gali paskatinti kitų odos vėžio formų, įskaitant bazalinių ir plokščialąstelinių ląstelių karcinomas, vystymąsi.

Jeigu pastebite naują ar besikeičiantį apgamą, pakitusį jo dydį, spalvą ar formą, kraujavimą arba negyjančią odos žaizdelę, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą. Ankstyvas odos pakitimų įvertinimas gali būti labai svarbus.

Soliariumų paslaugos Lietuvoje draudžiamos jaunesniems nei 18 metų asmenims. Jei paslaugų teikėjui kyla abejonių dėl kliento amžiaus, jis gali paprašyti amžių patvirtinančio dokumento.

Ką būtina žinoti prieš apsilankymą?

Prieš naudojantis soliariumu rekomenduojama pasitarti su dermatologu arba šeimos gydytoju, ypač jei vartojate vaistus, kurie gali padidinti odos jautrumą UV spinduliams, turite odos ligų ar pastebėjote įtartinų odos pakitimų.

Soliariumų paslaugų teikėjai turi pateikti klientui soliariumo paslaugų teikimo kortelę, kurioje registruojami apsilankymai ir stebimas jų dažnis. Pagal Lietuvos higienos normoje HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytus reikalavimus, degintis nerekomenduojama dažniau kaip du kartus per savaitę, o bendras seansų skaičius neturėtų viršyti 30 kartų per kalendorinius metus. Tarp seansų turi būti daroma bent 48 valandų pertrauka. Vis dėlto šie skaičiai nėra saugaus UV poveikio garantija – sveikatos požiūriu saugiausia soliariumo vengti.

Jeigu žmogus vis tiek nusprendžia naudotis soliariumu, svarbu laikytis visų saugos reikalavimų:

  • prieš seansą nuvalyti odą ir pašalinti kosmetikos priemonių likučius;
  • visada naudoti specialius apsauginius akinius;
  • nesirinkti įdegį skatinančių kosmetikos priemonių, kurios gali paskatinti ilgiau būti veikiamiems UV spinduliuotės;
  • pridengti tatuiruotes, randus ir plaukus, o moterims rekomenduojama pridengti ir krūtis;
  • nedelsiant nutraukti seansą, jei atsiranda skausmas, stiprus karščio pojūtis ar kiti neįprasti simptomai.

Kokios galimos pasekmės?

Soliariumų skleidžiama ultravioletinė spinduliuotė gali turėti tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasekmių sveikatai. Tarp dažniausiai minimų pavojų yra:

  • Odos nudegimai ir reakcijos – gali pasireikšti paraudimas, jautrumas ar fotoalerginės reakcijos.
  • Priešlaikinis odos senėjimas – gali atsirasti pigmentinių dėmių, gilių raukšlių ir sumažėti odos elastingumas.
  • Ikivėžiniai ir vėžiniai odos pakitimai – didėja tam tikrų odos vėžio formų išsivystymo rizika.
  • Melanoma – UV spinduliuotė didina šios agresyvios odos vėžio formos riziką.
  • Akių pažeidimai – galimi ragenos ir junginės uždegimai, taip pat didesnė kataraktos rizika.

Svarbu suprasti, kad nėra visiškai saugaus soliariumo įdegio. Net jei oda po seanso neparausta, tai nereiškia, kad UV spinduliuotė jai nepakenkė.

Soliariumų veikla prižiūrima

Lietuvoje soliariumų veiklą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-517 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinimo“, nustatanti įrangos, patalpų priežiūros ir paslaugų teikimo reikalavimus. Soliariumo paslaugos turi būti teikiamos turint galiojantį leidimą-higienos pasą. Informaciją apie išduotus leidimus galima rasti Licencijų informacinėje sistemoje https://www.licencijavimas.lt/lis-epp-app/public/licenceSearch (jungiantis per asmeninę interneto banko paskyrą).

Prieš renkantis soliariumų paslaugų teikėją, verta atkreipti dėmesį į patalpų švarą, įrangos techninę būklę ir apsauginių priemonių kokybę. Jei soliariumo gultas įskilęs ar pažeistas, nėra UV filtrų, neveikia laikmatis arba apsauginiai akiniai subraižyti, įskilę ar neturi CE ženklo, tokia įranga naudotis nereikėtų. Taip pat svarbu, kad įranga ir paviršiai būtų tinkamai valomi bei dezinfekuojami.

NVSC inf. 

Atrodo nekaltas grožio ritualas, tačiau pasekmės gali būti skaudžios: ką slepia soliariumai?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 11 Nov 2026 16:30:00 +0200
<![CDATA[Atsiskaitant už komunalines paslaugas - papildomos galimybės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsiskaitant-uz-komunalines-paslaugas-papildomos-galimybes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atsiskaitant-uz-komunalines-paslaugas-papildomos-galimybes Jonaviečiai, kurie taupo savo laiką, už „Jonavos paslaugų“ teikiamas komunalines paslaugas gali atsiskaityti naudodamiesi elektronine bankininkyste pagrindiniuose Jonavoje esančiuose DNB, SEB ir SWED bankuose.

Iki šiol tokia galimybė buvo tik DNB banko klientams. Pasak bendrovės “Jonavos paslaugos” vadovo Edmundo Muloko, bendrovė jau pasirašė sutartis ir su kitais dviem bankais.

“Žmonės taupo savo laiką, daugelis naudojasi internetine bankininkyste, todėl gyventojų patogumui mes ir sudarėme tokias galimybes.  

Nuo spalio 5 d., atsiskaitant už rugsėjo mėnesį suteiktas komunalines paslaugas, bus galima atsiskaityti ne tik bendrovės kasose, bet ir trijų pagrindinių bankų interneto linija, užpildant joje esantį UAB „Jonavos paslaugos“ mokėjimo dokumentą, taip pat per elektroninę atsiskaitymų sistemą „Viena sąskaita“, - sakė E.Mulokas.

Kaip ir iki šiol, norintieji už paslaugas gali susimokėti bendrovės kasose, esančiose Klaipėdos, Chemikų ir Kosmonautų gatvėse.

“Bankai už mokėjimo pavedimą ima mokestį, tačiau bendrovės “Jonavos paslaugos” kasose situacija nesikeičia – atsiskaitant už komunalines paslaugas, jokių papildomų mokesčių neskaičiuojame.

Be to, jau kitais metais tariamės su bankais dėl galimybės “Jonavos paslaugų” kasose atsiskaityti ir mokėjimo kortelėmis”, - sakė E.Mulokas.

Atsiskaitant už komunalines paslaugas - papildomos galimybės

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Oct 2015 10:10:51 +0300
<![CDATA[Draugystės soduose - policijos pareigūnų sujudimas: rastas vyro kūnas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/draugystes-soduose---policijos-pareigunu-sujudimas-rastas-vyro-kunas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/draugystes-soduose---policijos-pareigunu-sujudimas-rastas-vyro-kunas Šiandien, gruodžio 27-ąją, Draugystės sodų gyventojai pastebėjo, kad į Kaimynų gatvę lėkė ne vienas policijos pareigūnų ekipažas.

Kaip išsiaiškino portalas jonavoszinios.lt, apie 18. 40 val. bendruoju pagalbos tarnybų numeriu pranešta, jog minėtoje gatvėje rastas vyro kūnas. 

Kol kas daugiau informacijos neatskleidžiama - įvykio vietoje dar dirba policijos pareigūnai.

Pradėtas tyrimas.

Draugystės soduose - policijos pareigūnų sujudimas: rastas vyro kūnas

]]>
jonavoszinios.lt Sun, 27 Dec 2020 22:40:05 +0200
<![CDATA[Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-pamineta-verslo-diena-pagerbti-krasto-verslininkai-ir-konkurso-sukurta-jonavoje-nugaletojai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-pamineta-verslo-diena-pagerbti-krasto-verslininkai-ir-konkurso-sukurta-jonavoje-nugaletojai

Lapkričio 12 d. Jonavoje surengta Verslo dienos šventė, subūrusi rajono verslo bendruomenę, savivaldybės atstovus ir socialinius partnerius. Renginio metu apdovanoti konkurso „Sukurta Jonavoje 2026“ nugalėtojai, pagerbti savo veikla išsiskiriantys verslininkai, padėkota prie savivaldybės iniciatyvų prisidedantiems verslo atstovams.

Tradicinį renginį organizavo Jonavos rajono savivaldybė kartu su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos filialu.

Susirinkusius verslo bendruomenės narius sveikino Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos filialo pirmininkas Alfonsas Meškauskas.

Sveikindamas verslininkus P. Beišys kalbėjo apie Jonavos patrauklumą verslui, naujas investicijas ir savivaldybės bei verslo bendruomenės bendradarbiavimo svarbą.

„Džiaugiuosi, kad Jonavoje kuriasi nauji verslai, o jau veikiantys auga ir prisitaiko prie įvairių iššūkių. Manau, kad vienas svarbiausių mūsų miesto privalumų – geras savivaldybės ir verslo bendruomenės santykis. Žiūrime vieni į kitus ne kaip į atskiras puses, o kaip į partnerius, kurie kartu gali kurti daugiau“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys.

Direktorius taip pat atkreipė dėmesį į Jonavos strateginę geografinę padėtį, plėtojamą infrastruktūrą ir naujų darbo vietų kūrimą. Pasak jo, augant verslui svarbu užtikrinti ne tik tinkamas sąlygas investicijoms, bet ir kokybiškas viešąsias paslaugas, patrauklią gyvenamąją aplinką bei galimybes gyventojams įsikurti Jonavoje.

Paskelbti konkurso „Sukurta Jonavoje 2026“ nugalėtojai

Vienu svarbiausių renginio akcentų tapo jau vienuoliktą kartą organizuojamo konkurso „Sukurta Jonavoje“ apdovanojimai. Šia iniciatyva siekiama pristatyti Jonavos krašte kuriamus produktus, paslaugas, originalias verslo idėjas ir paskatinti vietos verslininkus garsinti savo kraštą.

Konkursą pristačiusi Jonavos rajono savivaldybės mero patarėja, konkurso komisijos pirmininkė Birutė Gailienė pasidžiaugė, kad per dešimt ankstesnių konkurso metų jame dalyvavo 107 dalyviai, iš kurių 33 tapo nominacijų nugalėtojais. Šiemet konkursui pateiktos devynios paraiškos.

„Kiekviena paraiška – tai savita istorija, idėja, įdėtas darbas ir tikėjimas tuo, kas kuriama čia, Jonavoje. Džiaugiamės kiekvienu dalyviu, nes šis konkursas suteikia galimybę ne tik būti pastebėtam, bet ir parodyti, kiek daug įdomių, kokybiškų ir išskirtinių dalykų gimsta mūsų krašte“, – sakė B. Gailienė.

Šių metų konkurso nugalėtojais tapo:

Smulkaus jauno verslo kategorijoje – MB „Puota Ratuota“, autentiška neapolietiška pica.

Brandaus verslo kategorijoje – UAB „Gelmeda“, individualiai projektuojami ir gaminami
pastatų skydų komplektai.

„Jonaviečių mylimiausio produkto“ kategorijoje – MB „Puota Ratuota“, autentiška neapolietiška pica.

Išskirtiniu apdovanojimu ir Jonavos rajono savivaldybės mero padėka įvertinta VšĮ Jonavos politechnikos mokykla, vadovaujama direktorės Virginijos Milinavičienės, įtraukiojo profesinio mokymo plėtrą, sudarant galimybes specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams įgyti profesinių kompetencijų ir ugdyti
savarankiško gyvenimo įgūdžius.

Padėkos taip pat įteiktos kitiems konkurso dalyviams, pristačiusiems savo produktus bei paslaugas.

Įvertinti verslo bendruomenės atstovai

Renginio metu Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos filialas įteikė tradicinius apdovanojimus verslo atstovams.

„Metų bitės“ nominacija skirta UAB „Jonavos hidrotechnika“, vadovaujamai Andriaus Dūdos.

„Metų inovacijų šauklio“ apdovanojimas įteiktas UAB „Agroconsult LT“, kurios direktorius – Erikas Butnoris.

Šiais apdovanojimais įvertintos Jonavos verslo bendruomenės įmonės, išsiskiriančios savo veikla, iniciatyvumu ir indėliu į krašto verslo aplinką.

Padėkota prie programėlės „Jonava“ iniciatyvų prisidedantiems verslams

Verslo dienos renginyje dėmesys skirtas ir įmonėms bei verslininkams, prisidedantiems prie Jonavos rajono savivaldybės iniciatyvų.

Mero patarėja Birutė Gailienė įteikė padėkas verslo atstovams, 2026 metais skyrusiems prizų mobiliosios programėlės „Jonava“ loterijoms. Verslo dovanojami prizai suteikia galimybę pradžiuginti programėlės naudotojus ir kartu pristatyti vietos verslo siūlomas prekes bei paslaugas.

„Džiaugiamės, kad Jonavos verslo bendruomenė aktyviai prisideda prie savivaldybės iniciatyvų. Programėlės „Jonava“ loterijoms įsteigti prizai ne tik džiugina gyventojus, bet ir suteikia galimybę geriau pažinti vietos verslus. Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie prisideda prie šios iniciatyvos ir savo geranoriškumu stiprina mūsų bendruomenę“, – sakė mero patarėja B. Gailienė.

Šventinę programą papildė muzikiniai Gabrielės Meleškaitės ir Giedriaus Leškevičiaus pasirodymai.

Jonavos r. savivaldybės inf.

Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai

Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai Jonavoje paminėta Verslo diena: pagerbti krašto verslininkai ir konkurso „Sukurta Jonavoje“ nugalėtojai ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 13 Nov 2026 19:01:00 +0200
<![CDATA[Liepių kaime sustabdytas vairuotojas atsisakė tikrintis blaivumą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/liepiu-kaime-sustabdytas-vairuotojas-atsisake-tikrintis-blaivuma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/liepiu-kaime-sustabdytas-vairuotojas-atsisake-tikrintis-blaivuma Liepos 7-ąją, apie 17.15 val. Jonavos rajone, Liepių kaime, automobilį „Volkswagen“ vairavo galimai neblaivus vyras, gimęs 1984 metais, kuris atsisakė tikrintis blaivumą, registruoja Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įvykių suvestinėje.

Pagal galiojančią tvarką vairuotojo atsisakymas atlikti blaivumo patikrinimą yra teisiškai vertinamas taip pat griežtai kaip ir tam tikras neblaivumo nustatymas. Lietuvos kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotojus vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, įskaitant reikalavimą pasitikrinti blaivumą.

Vis dėlto vairuotojas turi teisę atsisakyti tikrinimo alkotesteriu. Tokiu atveju blaivumas gali būti nustatomas gydymo įstaigoje atliekant medicininį patikrinimą.

Liepių kaime sustabdytas vairuotojas atsisakė tikrintis blaivumą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 08 Jul 2026 12:27:27 +0300
<![CDATA[Jonavos rajone pleškėjo namas ir automobilis ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-pleskejo-namas-ir-automobilis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-pleskejo-namas-ir-automobilis Kaip įvykių suvestinėje registruoja Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, per pastarąją parą  Jonavos rajone buvo kilę du nemenki gaisrai – Kulvos ir Šveicarijos seniūnijose.  

Vasario 9-ąją, 05:29 val. gautas pranešimas, kad Kulvos sen., Ručiūnų k., Kauno g. dega lengvasis automobilis. 

Atvykus ugniagesiams, lengvojo automobilio „Volvo XC 90“ variklio skyrius degė atvira liepsna (užsidegė nuo elektrinio šildytuvo, kuriuo šildė variklio skyrių). Užgesinta. Atjungtas akumuliatorius. 

Gaisro metu išdegė automobilio priekio degios detalės, termiškai paveiktas stiklas, išdegė variklio skyrius. Išgelbėtas gyvenamasis namas (12x8 m dydžio, mūrinis, 1 aukšto, su mansarda, stogas dengtas skarda), nuo gaisravietės esantis už 1 m. Skilo du namo stiklo paketai.  

Vasario 10-ąją 05:31 val., gautas pranešimas, kad Šveicarijos sen., Šveicarijos k., Pergalės g. dega namas, o viduje gali būti žmogus.  

Atvykus ugniagesiams, vieno aukšto medinis namas su palėpe degė atvira liepsna. Laimei, gyventoja iš namo buvo išėjusi.

Gaisro metu nudegė palėpės dalis, perdegė namo perdanga, aprūko ir buvo sulietas namo vidus. Dūmų detektorius namuose buvo. 

Parengta pagal pirminius įvykių suvestinės duomenis

Jonavos rajone pleškėjo namas ir automobilis 

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 10 Feb 2026 09:43:58 +0200