Nuvykę į įvykio vietą, pareigūnai rado vilkiką saugiai pastatytą kelkraštyje, netrukdantį eismui. Tačiau to pasakyti negalima apie jo priekabą – ji buvo virtusi ant šono ir gerokai apgadinta. Vilkiko vairuotojas, gimęs 1960 m., buvo blaivus, o dėl pagalbos jau susitarta.

Vairuotojas patikino pareigūnus, kad sulūžusią priekabą planuojama patraukti šiandien, rugpjūčio 12 d.

Vykdant transporto priemonės patraukimo darbus, bus uždaromas eismas (maždaug nuo 10 val.), eismas nukreipiamas per Šveicarijos kaimą. 

Nugriautas bokštas buvo ne tik orientyras, simbolizuojantis įmonės teritoriją, bet ir ilgametė kraštovaizdžio dalis. Prieš pradedant darbus, Jonavos savivaldybė buvo informuota apie planus, o įmonė iš anksto perspėjo gyventojus.

„AB „Achema“ planuoja vykdyti senų ir veikloje nenaudojamų aukštuminių statinių (kaminas) griovimo darbus“, – buvo rašoma anksčiau. Darbai suplanuoti nuo rugpjūčio 4 iki 15 dienos.

Anot bendrovės, darbų metu buvo numatytas didesnis nei įprasta triukšmo lygis ir dulkėtumas, tačiau „Achema“ patikino, kad šios problemos bus kontroliuojamos naudojant specialias vandens patrankas.

Siekiant užtikrinti saugumą, griovimo metu teritorija buvo aptverta, o vidiniai keliai uždaryti numatytose vietose. Bendrovės teigimu, saugumą operacijos metu prižiūrėjo rangovo paskirti stebėtojai ir įmonės gaisrinės postas.

Šiandien sėkmingai įvykdyta operacija žymi naują etapą įmonės istorijoje, atsisveikinant su ilgai gyvavusiu pramoniniu simboliu.

Diskusijos užvirė po klausimu: „Kaip ten link Kauno? Ar geriau juda viskas?“ Atsakymai ilgai netruko. Dauguma gyventojų piktinosi lėta situacijos sparta, vadindami ją „kažkokiu cirku“. Buvo iškelta mintis, kad „būtų protingi, tai problema būtų išspręsta naktį, kai visiškai nėra eismo. O dabar...“

Kitiems kilo klausimas, kodėl priekaba vis dar stovi kelyje, nors vilkikas nuvažiavo. „Priekabos negali patraukti šitiek laiko wow“, – stebėjosi anoniminis komentatorius.

Nors vienas internautas teiravosi, ar eismas juda Šveicarijos link, jam buvo atsakyta, kad „link jos viskas ok, o iš ten siaubas - kamštis“. Kiti patvirtino, kad „juda vėžlio greičiu“ ir toks vaizdas buvo matomas „nuo pat ryto“.

Komentatoriai ironiškai pastebėjo, kad „čia Lietuva“ ir spėliojo, jog „dar iki vakaro kažin ar patrauks tą fūrą iš ten“. Buvo ir tokių, kurie paprastai apibūdino situaciją: „Ne dideli, o baisūs [kamščiai]“. Diskusijos atspindėjo bendrą vairuotojų nuotaiką – nusivylimą dėl prastai organizuojamų darbų ir didelių nepatogumų kelyje.

Panašu, kad vilkiko priekabos ištraukimas ,,strigo". Vietoje dirbantys specialistai sako, jog priekabos ištraukimas truks ilgai ir kelias bus užkimštas.

Projektas ir vieta

Planuojama nugriauti dalį esamo sandėliavimo pastato ir jo vietoje pastatyti modernų gamybos, pramonės bei sandėliavimo paskirties pastatą su administracinėmis patalpomis.

Vieta: Vytauto g. 6, Jonava.

Statinio kategorija: neįpatingasis.

Statybos rūšis: nauja statyba ir griovimas.

Planuojama veikla

Naujajame komplekse bus vykdoma farmacinių produktų pakavimo veikla:

tablečių, minkštų ir kietų kapsulių pakavimas į buteliukus,

kapsulių ir tablečių blisteriavimas, blisterių pakavimas į išorinę pakuotę,

informacinių lapelių įdėjimas ir ženklinimas,

skystųjų ir kitų farmacinių formų pakavimas į antrinę pakuotę,

etikečių ir lipdukų klijavimas,

produktų perpakavimas, netinkamų pakavimo medžiagų naikinimas.

Gamintojai užtikrina, kad gamybos procesas bus draugiškas aplinkai – nebus nei vandens, nei oro taršos, visos naudojamos medžiagos ir įranga turės ES sertifikatus.

Darbuotojai

Komplekse planuojama įdarbinti 27 žmones:

gamyboje – 18 darbuotojų (6 vyrai, 12 moterų), administracijoje – 9 darbuotojus.

Darbas vyks viena pamaina, nuo 8.00 iki 17.00 val., penkias dienas per savaitę.

Žaliavos ir saugumas

Pagrindinė žaliava – popierius. Pavojingos cheminės medžiagos bus laikomos specialiose talpose uždaroje patalpoje, originaliose gamintojo pakuotėse.

Gyventojai, norintys dalyvauti svarstyme, kviečiami jungtis nuotoliniu būdu nustatytu laiku ir išsakyti savo pastabas bei pasiūlymus:

Rugpjūčio 11-ąją, 14 val. 12 min. J. Basanavičiaus g., miškelyje, rastas mirusio nenustatytos tapatybės apie 60-65 metų amžiaus vyro kūnas irimo stadijoje.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Šį kartą savaitės lakstūnas užfiksuotas rugpjūčio 6 d. apie 13.45 val. Automobilis BMW, vairuojamas moters (gim. 1993 m.), Jonavos r., kelyje Jonava-Meškoniai, kur maksimalus greitis siekia 50 km/val., skriejo 103 km/val. greičiu. Vairuotojai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Rugpjūčio 9 d. apie 16.40 val. Kaune, Panerių g., policinės priemonės vykdymo metu sustabdytas automobilis BMW, kurį vairavo neblaivus vyras (gim. 1984 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,54 prom.

Praėjusią savaitę Kelių policijos pareigūnai ir toliau vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu policijos pareigūnai Kaune, Kauno ir Jonavos rajonuose patikrino daugiau nei 3,7 tūkst. transporto priemonių. Išaiškinta 13 neblaivių vairuotojų (girtumo laipsnis svyravo nuo 0,45 iki 1,54 prom.).

Neblaivūs vairuotojai rinkosi ir kitas transporto priemones, rugpjūčio 10 d. apie 14.00 val. Kaune, Dubravų-Vyšnialaukio g., dviratį vairavo neblaivus vyras (gim. 1991 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,66 prom.

Iš viso praėjusią savaitę Kauno apskrityje policijos pareigūnai nustatė ir 20 vairuotojų, kurie transporto priemones vairavo neturėdami tam teisės.

Pareigūnai ragina visus eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių, būti drausmingiems bei linki saugaus kelio! Tik kartu rūpindamiesi savo ir kitų saugumu laimingai pasieksime kiekvienos kelionės tikslą.

Kauno AVPK inf.

Sporto ir aktyvaus laisvalaikio miestu tituluojama Jonava 275-erių metų sukakties minėjimą pradėjo dar kovo mėnesį, tuomet, kai iki šventinių metų pabaigos buvo likę 275-erios dienos.

Nuo tada mieste suorganizuota daugybė renginių ir iniciatyvų, kurias vienijo bendras šūkis – „Jonava – gyvybės pilna“ bei šios šventės akcentas, simbolizuojantis miesto polėkį ir energiją – spalvingas paukštelis.

Didžiausias renginys, skirtas šiam minėjimui, į Jonavą kvies rugsėjo 6 dieną. Jo organizatoriai – Jonavos rajono savivaldybė ir Jonavos kultūros centras – atskleidė renginio programą.

Nuo pramogų vaikams iki įspūdingo koncerto

14:00 valandą šalia Jonavos baseino įsikurs šeimų linksmybių pievelė. Čia vyks  koncertai, cirko artistų, žirgo, kinologų pasirodymai bei įstaigų prisistatymai. Mažųjų šventės dalyvių lauks batutai, animatoriai, triušių paroda ir kitos pramogos.  

Tuo pat metu startuos ir prekybininkų mugė, gausi amatininkų dirbiniais, skaniu maistu, saldėsiais bei kitais gaminiais.

16:00 valandą Joninių slėnyje prasidės Respublikinis linijinių šokių festivalis – „Aksominis ruduo“. Jame žiūrovų žvilgsnius vilios darniai šokančių šokėjų gausa.

17:30 valandą prasidės Jonavos įmonių ir organizacijų eitynės, kasmet sulaukiančios vis daugiau dalyvių. Skaičiuojama, kad pernai eisenoje žygiavo per 3500 žmonių.  

Eisenai pasiekus Joninių slėnį, apie 18:00 valandą prasidės oficialus šventės atidarymas, vyks eisenos dalyvių pristatymas.

19:00 –  šventinio koncerto pradžia. Jį atidarys atlikėja Elvija Zvicevičiūtė, vėliau išgirsime violančelininkų grupę „Voiceless“. Po jų koncertinę erdvę užpildys scenos karalienės Džordanos Butkutės pasirodymas. Galiausiai  pasirodys retas miesto švenčių svečias – Marijonas Mikutavičius.

Renginį vainikuos fejerverkai, o visą programą lydės renginio vedėjas Rolandas Mackevičius.

Sieks rekordo

Bene didžiausias, tradicinis Jonavos miesto šventės akcentas – įstaigų ir įmonių eisena – šiais metais sieks išskirtinio rekordo.

„Kasmet džiaugdamiesi didėjančiu eisenos dalyvių skaičiumi ir jų išmone bei noru puoštis išskirtiniais atributais, atspindinčiais jų įstaigas, šįkart nutarėme pakviesti visus bendrystei ir pabandyti kartu pasiekti didžiausio paukštelio instaliacijos rekordo.

Jis bus sudarytas iš pačių jonaviečių rankomis pagamintų paukštelių, kuriuos jie nešis eisenoje. Eisenos dalyviams atėjus iki Joninių slėnio, paukšteliai bus sudėti į visų mūsų kūrinį.

Tačiau tikslas, paskatinęs imtis rekordo siekimo – ne tik pats rekordas: smagu matyti, kad Jonava dar vasaros pradžioje pavirto į rankdarbių miestą, kuriame noriai prisidedama prie švenčių puošybos gaminant 275-osios sukakties simbolius – paukštelius“, – sako Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė.

Pagalvota ir apie svečius

Pastaraisiais metais šventės šiame mieste sulaukia ypatingai didelio žiūrovų skaičiaus. Kaip pasakoja Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, pastebėjus, kad miesto renginius noriai renkasi ir sostinės gyventojai, nuspręsta  į Vilnių paleisti specialų traukinio reisą.

„Birželį Joninių koncertą stebėjo tiek žmonių, kiek mes dar nesam matę. Skaičiuojame, kad apie 30 000. Nemaža dalis svečių atvyksta ne tik iš aplinkinių miestų, bet ir iš sostinės.

Matant tokias tendencijas su Lietuvos geležinkeliais sutarėme dėl specialaus traukinio reiso iš Jonavos į Vilnių. Jis nuo mūsų miesto pajudės pasibaigus šventei.

Kad kelionė būtų dar patogesnė, šio maršruto keliautojus iki Jonavos geležinkelio stoties veš Jonavos autobusai.

Tad labai kviečiame atvykti, pasimėgauti smagia švente ir pasinaudoti specialaus maršruto galimybe“, – kalbėjo Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

Daugiau informacijos apie specialų reisą ir tikslų jo laiką, bus paskelbta netrukus Jonavos rajono savivaldybės „Facebook“ paskyroje bei Lietuvos geležinkelių komunikacijos kanaluose.

Dirba didelė komanda

Anot Jonavos kultūros centro laikinosios direktorės Jurgitos Serapinės, didelių švenčių organizavimas Jonavoje – ne naujiena, o sukaupta patirtis ir gera, savo miestą mylinti komanda, padeda suorganizuoti tokius renginius, kurie kasmet kilsteli kokybės kartelę.

„Kai kalbame apie švenčių organizavimą, visad labai tinkama sparnuota frazė –„Karalius mirė, tegyvuoja karalius“, mat pasibaigus  vienam renginiui, jau pradedama planuoti sekančių metų šventė. 

Kiekvienas pasiruošimas vyksta keliais etapais:  metų pabaigoje jau aptariama naujos šventės idėja, galimi atlikėjai bei aptarnaujanti techninė komanda.

Artėjant šventei suplanuojamas viešinimas, puošyba, erdvių išdėstymas,  reikalinga atributika, vėliau  prasideda kūrybiniai ir organizaciniai darbai, kuriuose svarbi kiekviena detalė, o svarbiausia –  kūrybinė ir ūkinė komanda, kuri turi dirbti kaip gerai suderintas instrumentas. Tai – svarbiausia“, –  kalbėjo J. Serapinė.

Daugybė dovanų ir loterija

275-ias dienas švenčianti Jonava apdovanota ir ne viena gimtadienine dovana: mieste įrengta išmani, vėsinimo programą ir kitus patogumus turinti autobusu stotelė, Chemikų gatvėje pastatą papuošė išskirtinis, kraštiečio poeto Petro Vaičiūno kūrinys, Joninių slėnyje ir Ramybės skvere įrengti vėsinantys, vandenį purškiantys „vartai“.

Šalia to,  netrukus panoraminėje miesto vietoje atsiras išskirtinės, pailsėti ir pasigrožėti miestu kviečiančios supynės.

Dovanų lietus jonaviečius pasieks ir pačią rugsėjo 6-ąją. Programėlėje „JONAVA“ vyks loterija, kurioje bus galima laimėti net 1000 prizų.

Tarp praeities ir dabarties

Prieš kiek daugiau nei mėnesį miestą papuošė ir išskirtinė, praeitį su dabartimi susiejusi foto paroda – miesto autobusų stotelėse pakabintos senus laikus įamžinusios nuotraukos. Joms parinktos ne atsitikinės vietos – daugumoje nuotraukų pavaizduotos būtent tos gatvės, kuriose jos ir pakabintos. 

Nuotraukų archyvą surinkti padėjo patys jonaviečiai: Jonavos krašto muziejaus ir iniciatyvinės grupės  „Jonava fotografijose“ bendruomenės.

Ambasadoriai ir istorinės asmenybės

Jonava 275-ųjų metų proga sulauks išskirtinių sveikinimų. Pasinaudojus šiuolaikinėmis technologijomis bei dirbtiniu intelektu, prakalbs Jonavai svarbios istorinės asmenybės – Marija Zabielaitė - Kosakovskienė, Jeronimas Ralys, Abraomas Kulvietis ir kt.

Specialius sveikinimus jonaviečiams yra paruošę ir garsūs kraštiečiai. Juos bus galima pamatyti Jonavos rajono savivaldybės ir Jonavos kultūros centro „Facebook“ paskyrose.

Norintys pirmieji sužinoti apie Jonavos šventes ir renginius, kviečiami parsisiųsti programėlę JONAVA. Nors didžioji dalis joje siūlomų paslaugų – skirtos ir prieinamos jonaviečiams, renginių kalendoriumi naudotis gali ir kitų rajonų gyventojai.

1750 m. rugpjūčio 8 d. įkurta Jonava, kaip privatus didikų Kosakovskių miestas, kuris šiemet mini 275 metų jubiliejų. Šia nuostabia proga sveikinimo žodžiu tarė ir į koncertą susirinkusius pasveikino Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. Jo kalbos metu buvo atidengtas miesto įkūrėjos Marijonos Zabielaitės paveikslas, kurį nutapė menininkas Leonidas Alekseiko.

Po iškilmingo pristatymo, kūrinys bus saugomas Jonavos krašto muziejuje kaip simbolinis kultūrinis palikimas miestui, kuriuo galės pasigrožėti kiekvienas jonavietis ar miesto svečias. 

Jonavos Joninių slėnyje nuskambėjo įspūdingas Pažaislio muzikos festivalio koncertas „Viva la Diva!“, tapęs ypatinga dovana miestiečiams Jonavos miesto gimtadienio proga.

Šis koncertas – sukvietė šimtus klausytojų, norinčių pasimėgauti aukščiausio lygio muzikiniu reginiu.

Scenoje pasirodė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas maestro Gintaro Rinkevičiaus, o solistės – Ona Kolobovaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas) ir Evelina Sašenko (vokalas) – žiūrovus džiugino pasauliniais hitais. Skambėjo Tinos Turner, Whitney Houston, Celine Dion, Madonnos, Adele, Lady Gagos, Amy Winehouse ir kitų muzikos ikonų dainos. Dirigavo Julius Geniušas. Joninių slėnis pulsavo galingos ir nuostabaus grožio muzikos garsų sūkuryje. 

Renginys ne tik praturtino miesto šventę, bet ir dar kartą įrodė – Jonava - gyvybės pilna!

Jonavos kultūros centro inf.

Daugiau nuotraukų ČIA 

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas pranešė apie rastą sprogmenį.

Į įvykio vietą atvykę išminuotojai sprogmenį įsidėjo į išminuotojų automobilį.

Kartu su policija ugniagesiai palydėjo išminuotojus iki Gaižiūnų poligono sprogmens sunaikinimui.

Sprogmens tipas neužfiksuotas.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenis 

Įvykio vietoje nustatyta, kad neblaivus 29-erių metų vyras, kuriam nustatytas sunkus girtumas – 3,46 promilės, smurtavo prieš 40-metę moterį. Auka taip pat buvo neblaivi, jai nustatytas beveik identiškas girtumo laipsnis – 3,47 promilės.

Parengta pagal Kauno AVPK pirminius įvykių suvestinės duomenis

Nuo rugpjūčio 5 d. įsigaliojo draudimas rūkyti daugiabučio namo Lietavos g. 11 ir Kauno g. 5 balkonuose.

Nuo rugpjūčio 11 d. įsigaliojo draudimas rūkyti daugiabučio namo Chemikų g. 66 balkonuose.

O nuo rugpjūčio 20 d. rūkyti balkonuose bus draudžiama Chemikų g. 23-aje name. 

„Nerūkymo zonos“ daugiabučiais paskelbti:

Birutės g. 6; 
Chemikų g. 4; 13; 19; 27; 30; 39; 45; 53; 60; 66; 80; 100.
A. Kulviečio g. 2; 4; 5; 6; 15; 23.
Kauno g. 5; 6; 68; 93.
Klaipėdos g. 3.
Kosmonautų g. 6; 11; 18; 44.
Kęstučio g. 16A. 
Lietavos g. 1; 11; 17; 31; 37; 45; 51.
P. Vaičiūno g. 2B; 24.
Panerių g. 19; 21.
Parko g. 1; 7. 
Sodų g. 31; 37A; 40; 43; 65; 91. 
Vasario 16-osios g. 13.
Vilniaus g. 31.
Vytauto g. 4. 
Vilties g. 26; 28.
Žeimių takas 1; 3; 4A; 6; 9. 
Žemaitės g. 8; 11; 12; 20.
Rukla, Rupeikio g. 1; 3.
Rukla, Ruklio g. 2; 4; 5; 7.
Šviesos g. 2, Šveicarija.
Nuo 2025 m. balandžio 10 d. atšauktas draudimas rūkyti balkonuose Prezidento g. 19A ir Žaliosios g. 10. Pats pirmasis draudimą atšaukęs daugiabutis buvo Kosmonautų gatvės 48 namas, kuris 2021 metų gruodį pasitraukė iš ,,Nerūkymo zonos" daugiabučių.
 

Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.)

„Jonava, būkime istorijos dalimi! Su Jonavos miesto 275-osios sukakties simboliu – gyvybės paukščiu – kviečiame Jus, Jūsų įstaigas ir organizacijas registruotis ir drauge siekti didžiausios paukščio figūros rekordo“, – rašė vicemerė.

B. Gailienė ragina visus dalyvius į eiseną atsinešti paukščio simbolį, kuris taps neatsiejama rekordo dalimi: „Atsineškite į eiseną paukščio simbolį – tai bus mūsų rekordo sparnai!“

Registracija į iškilmingą eiseną jau prasidėjo ČIA. 

Šventinė eisena vyks rugsėjo 6 d., kviesdama visus jonaviečius susiburti ir kartu paminėti miesto gimtadienį.

„Matome, kaip dėl klimato kaitos orai tampa vis sunkiau prognozuojami – būna ir vėsių vasarų, kaip ši, tačiau vis dažniau pasitaiko laikotarpių, kai temperatūra pakyla virš 30 laipsnių. Tuomet žmonės, laukdami autobuso, tiesiogine prasme kaista.

Norėjome sukurti vietą, kur keleivis galėtų jaustis patogiai, atsigaivinti, pasikrauti įrenginį. Vis daugiau žmonių naudojasi viešuoju transportu, tad patogūs ir komfortiški turi būti ne tik autobusai, tačiau ir stotelės“, – sako UAB „Jonavos autobusai“ direktorius Otaras Urbanas.

Naujoji stotelė apjungia išmanias technologijas ir modernų dizainą. Joje veikia skaitmeninis ekranas, kuris, naudodamasis meteorologinės stotelės duomenimis, realiu laiku rodo oro temperatūrą, debesuotumą ir artimiausias prognozes.

Prie keleivių komforto prisideda ventiliacijos sistema, kuri automatiškai įsijungia, kai oro temperatūra pakyla virš 24 laipsnių šilumos – tai leidžia žmonėms laukti autobuso vėsesnėje aplinkoje. Taip pat stotelėje įrengtos USB jungtys įrenginių įkrovimui bei veikia nemokamas Wi-Fi internetas.

„Mes vis labiau pereiname prie šiuolaikinių technologijų – jos tampa prieinamos, paprastos įgyvendinti, o žmonėms naudingos ir įdomios. Pavyzdžiui, jau turime tilto apšvietimą, kurį jonaviečiai gali valdyti per mobiliąją programėlę. Dabar – išmanioji stotelė“, – sako projektą įgyvendinusios įmonės „Ginetas“ direktorius Gytis Sabaliauskas.

Anot jo, tokie taškai mieste reiškia daugiau nei tik funkciją – jie kuria modernumo, gyvybės ir išskirtinumo įspūdį. Tai – dar vienas žingsnis, kuriuo Jonava tvirtina savo, kaip šiuolaikiško ir žmogui draugiško miesto, vardą.

UAB „Jonavos autobusai“ inf.

Audriaus Reipos nuotr.

Rugpjūčio 13 d. apie 19.25 val. Jonavos r., Šveicarijos k., automobilį „Ford“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1975 m.). Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,63 prom.

Rugpjūčio 13 d. apie 20.00 val. Jonavoje, Panerių g., automobilį „Opel“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1977 m.). Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,63 prom.

Šiuo metu dviratis saugomas Jonavos policijos komisariate, adresu Klaipėdos g. 4, Jonava.

Jei atpažinote savo transporto priemonę ar turite informacijos apie savininką, prašome kreiptis į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK telefonu +37065219952 arba bendruoju pagalbos numeriu 112, rašyti el.paštu:  severa.gaizauskiene@policija.lt

Dėmesio: atvykę atsiimti dviračio, turėsite pateikti nuosavybės įrodymus. Tai gali būti dviračio pavadinimas, modelis, serijos numeris ar bet kokia kita specifinė detalė, kuri patvirtintų, kad dviratis priklauso būtent jums.

Šio projekto tikslas – Jonavos transformatorinės pastotės (TP) nauja statyba. Kaip rašoma projekto dokumentuose, 330 kV skirstykloje LN-317 narvelyje bus sumontuota viena atrama su aukšto dažnio įranga. Nors projektas vykdomas vidutiniškai apgyvendintoje teritorijoje, visuomenės informavimas ir įtraukimas yra numatytas kaip privalomas etapas.

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Viešasis susirinkimas įvyks 2025-08-28 16:10 val.

Viešasis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_Yzg3YTkzYjktNzJmNy00MjIwLThhNWQtNWIwNmU5M2YwNDk2%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%22de0dc698-47f5-47d1-9099-011e6ad15c07%22%2c%22Oid%22%3a%22b2587fbb-3698-4ef0-a1a5-87494d3a3d4a%22%7d

Incidentas, įvykęs Lietavos gatvėje, išsiskyrė ne tik smurto faktu, bet ir įtariamųjų girtumu.

Rugpjūčio 12-ąją, apie 12.30 val., neblaivus 43-ejų metų vyras smurtavo prieš 52-ejų metų moterį. Abu asmenys buvo itin neblaivūs: vyrui nustatytas sunkus 3,52 promilės girtumas, moteriai – 2,68 promilės. 

Atlikus kratas, buvo paimtas didelis auginamų kanapių kiekis.

Ukmergiškiai pareigūnai nustatė dvi kanapių auginimo vietas – šie augalai buvo auginami atokiose miško vietovėse. Iš viso pareigūnai paėmė 432 kanapių augalus.

Kratų metu pareigūnai taip pat rado ir paėmė džiovintus kanapių produktus, trąšas, miligramines svarstykles, šovinius bei nešaunamąjį ginklą.

Įtariamieji ypatingai laikėsi atsargumo priemonių: daugiabučio namo rūsyje jie įrengė kanapių daiginimo laboratoriją, o vėliau daigus perkeldavo į atokią, žmonių nelankomą vietą. Anot pareigūnų, asmenys turėjo specifinių žinių, reikalingų kanapėms auginti.

Įtariamieji yra Ukmergės miesto gyventojai – du vyrai ir moteris, kurių amžius – 32-33 metai. Vienam iš jų Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai skyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. Šis vyras policijai buvo žinomas bei praeityje jau teistas už analogišką nusikalstamą veiką.

Įtariamiesiems pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. (neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimas, turint tikslą jas platinti) ir 265 str. 1 d. (neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas).

Taip pat primename, kad apie žinomus narkotikų platinimo atvejus galima pranešti Lietuvos policijos pasitikėjimo telefono linijos „Narkotikams - NE“ telefono numeriu +370 700 60777. Telefono linija veikia darbo dienomis nuo 7 val. iki 20 val. Gavus tokią informaciją, ji patenka į specializuotą kriminalinės policijos padalinį, kur yra paskirti konkretūs pareigūnai. Jie per vieną darbo dieną atlieka pirminį informacijos patikslinimą, patikrina, ar policija nevykdo tyrimo dėl tokio asmens ar fakto ir perduoda ją atitinkamam policijos komisariatui pagal teritoriją.

Zarasų miesto šventė – festivalis „Zarasai 2025“ – tai mūsų kultūros įvairovės, tradicijų ir bendrystės šventė, kur muzika, šokiai ir kūrybiškumas susitinka Sėlių aikštėje.

Atvyk ir pasinerk į tautodailės ir pramogų mugę bei amatus, mėgaukis folkloro ansamblių pasirodymais, atrask Mažąją knygų mugę, edukacijas vaikams ir suaugusiems, pažink interaktyvias erdves, o svarbiausia – patirk tikrą vasaros šurmulį su gyva muzika, šokiais ir gera nuotaika!

Lankytojai galės pasinerti į sutartinių ir folkloro pasaulį, klausytis svečių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos koncertų, aplankyti muges, edukacinius užsiėmimus, meno parodas ir kino retrospektyvas. Šventės akcentais taps floristinė ekspozicija „Žiedų pakrantė“, šventinė Žolinės eisena, įvairių žanrų koncertai – nuo folkroko grupės „Dzels Vilki“ ir išskirtinio PUSHAZ albumo pristatymo iki energingų „Antikvarinių Kašpirovskio dantų“, „Grupės 2“ bei legendinio Kastyčio Kerbedžio pasirodymų. Finalą vainikuos įspūdingas fejerverkas virš ežero.

Zarasai 2025 – čia susitinka tradicija ir šiuolaikiškumas.

Iki susitikimo Zarasuose, rugpjūčio 14–16 dienomis!

Zarasų miesto šventės – festivalio „Zarasai 2025“ programa

Rugpjūčio 14 d., ketvirtadienį 

Prekybos ir paslaugų pasažo kiemelyje, D. Bukonto g. 1 – 10–20 val. Lauko galerija „Ežerų miesto istorijos“.

Stelmužėje, Zarasų r. – 16:30 val. Sutartinių šventė „Pa Sanuoju Ųžalu“, apeigos ir ąžuolo pagerbimas

18:00 val. grupės iš Estijos „Laudaukse Kääksutajad“ koncertas „Songs of Women“

Sėlių aikštėje – 19:00 val. Kauno valstybinio lėlių teatro edukacija „Lėlė, kuri didžiuojasi, kad turi raidę „Ė“

21:00 val. Aistės Smilgevičiūtės ir Enriko Slavinskio akustinis koncertas

Kupolėje – 17:00 ir 19:00 val. Justino Lingio kino filmų retrospektyva

Bibliotekoje – 21:00 val. „Nakties skaitymai“ su Aidu Giniočiu ir Vainiumi Baku

Rugpjūčio 15 d., penktadienį 

Fausto Latėno meno mokykloje – 10–20 val. Čiurlionio menų mokyklos mokinių dailės paroda

Kraštiečių muziejuje – 15:00 val. nemokama ekskursija su gidu

Prekybos pasažo kiemelyje – 10–20 val. Lauko galerija „Ežerų miesto istorijos“

15:00 val. susitikimas su skulptoriumi Mykolu Sauka

16:00 val. Tomo Lagunavičiaus paroda

Kupolėje – 13:00, 15:00, 17:00 val. Justino Lingio kino filmų retrospektyva

Zaraso ežero pakrantėje – floristinių darbų „Žiedų pakrantė“ paroda

Kultūros centro kiemelyje – 10:00 val. vainikų pynimo edukacija

Sėlių aikštėje – mugė, knygų mugė, 12:00 val. Šv. Mišios

14:00 val. festivalio „Žolynai“ atidarymas, merės sveikinimas, premijų teikimas

18:00 val. grupės „Madara“ koncertas

19:00 val. grupės „Vilki“ koncertas

20:00 val. „Dzelzs vilks“ koncertas

21:30 val. PUSHAZ vinilo pristatymas

22:00 val. PUSHAZ albumo „3LOGIJA“ pristatymas

23–24 val. Diskoteka

Rugpjūčio 16 d., šeštadienį 

Kupolėje – 8:00 val. Didysis Zarasų žygis (10, 15, 25, 35 km)

Kupolėje – 15:00, 17:00 val. Justino Lingio kino filmų retrospektyva

Zaraso ežero pakrantėje – „Žiedų pakrantė“ paroda

Kraštiečių muziejuje – 11:00 val. nemokama ekskursija

Bibliotekoje – 10–17 val. paroda „Nusivežk mane į Zarasus“, 16:00 val. fleitos koncertas

Fausto Latėno meno mokykloje – 10–20 val. Čiurlionio menų mokyklos mokinių dailės paroda

Prekybos pasažo kiemelyje – 10–20 val. Lauko galerija „Ežerų miesto istorijos“

Sėlių aikštėje – mugė, edukacijos, vaikų pramogos, kraujo centras, priešgaisrinės tarnybos pristatymas

12:00 val. šventės atidarymas, merės sveikinimas, garbės piliečio vardo įteikimas, „Electric Ladies“ pasirodymas

12–24 val. Šokančių fontanų pasirodymas

13:00 val. Linijinių šokių festivalis „Ežerų banga“

15:00 val. Motociklų kolona

19:00 val. Dovi Mi koncertas

20:00 val. „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ koncertas

21:00 val. Grupės 2 pasirodymas

22:00 val. Kastytis Kerbedis koncertas

23:00 val. Fejerverkas

23–01 val. Diskoteka

Rugpjūčio 17 d., sekmadienį 

„Ąžuolo“ gimnazijos stadione – 10:00 val. Zarasų rajono teniso dvejetų pirmenybės

Fausto Latėno meno mokykloje – 10–16 val. Čiurlionio menų mokyklos mokinių dailės paroda. 

We love Lithuania inf. 

„SVARBU – SUKČIAI NAUDOJASI MANO ASMENYBE“, – rašoma jo oficialioje paskyroje. „Gaunu žinutes, kad „Facebook“ sukurta netikra paskyra, naudojanti mano nuotrauką, vardą ir pavardę. Tai – ne aš!“

Vicemeras ragina jonaviečius būti budrius ir neatrašinėti į gautus pranešimus iš šios netikros paskyros bei jokiu būdu nespausti jokių įtartinų nuorodų.

„Dėkoju visiems, kurie pranešė apie netikrą paskyrą. Apie šį incidentą informuosiu policijos pareigūnus“, – teigia politikas.

Vyras liepos 21 d. išėjo iš globos namų, esančių Jonavoje, Girelės g., ir iki šiol negrįžo.

Senjoro požymiai: vidutinio kūno sudėjimo, ūgis apie 170 cm, trumpų žilų plaukų. Vilkėjo tamsiai mėlyną striukę, mėlynos spalvos džinsines kelnes, avėjo sportinius batelius, vaikšto su lazdele.

Asmenis, mačiusius ar žinančius Kęstučio Gulbino buvimo vietą bei galinčius suteikti kitos vertingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK telefonu +370 652 41541 arba 112, rašyti el. paštu: loreta.marcinkeviciene@policija.lt

Kauno apskr. VPK informacija

„Via Lietuva“ informuoja, kad modernizuojant vieną svarbiausių šalies kelių – „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos – jau atlikta daugiau nei 80 proc. suplanuotų darbų. Visi kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai paskutiniojo 12 km ruožo (nuo 85 iki 97,06 km) darbai turėtų būti baigti iki šių metų pabaigos, tačiau eismo dalyviai dalimi naujos automagistralės galės naudotis jau šią savaitę.

„Šis kelias – tai mūsų vartai į Europą, arterija, gyvybiškai svarbi tiek ekonomikai, tiek šalies saugumui. Dabar jis tampa modernesnis ir, svarbiausia, saugesnis. Kiekvienas naujas kilometro ženklas čia reiškia ne tik patogesnę kelionę vairuotojams, bet ir stipresnį mūsų ryšį su kaimynais bei žemynine Europa“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Nuo trečiadienio, rugpjūčio 13 d., eismas 12,4 km ilgio atkarpoje bus nukreiptas naujai nutiesta magistrale. Nuo 85 iki 91 km transporto priemonės važiuos kairiąja kelio puse, o nuo 91 iki 97,4 km – dešiniąja. Taigi visas kelio ruožas nuo Marijampolės iki valstybės sienos su Lenkija taps visiškai pravažiuojamas nauja trasa.

„Džiaugiamės galėdami pranešti, kad jau šią savaitę vairuotojai galės išbandyti naująjį „Via Baltica“ ruožą. Ši keturių eismo juostų automagistralė užtikrins ne tik patogesnį ir greitesnį, bet ir žymiai saugesnį susisiekimą tiek mūsų šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Tai vienas moderniausių ir svarbiausių kelių infrastruktūros projektų Lietuvoje bei ilgalaikė investicija į darnią ir saugią transporto sistemą“, – akcentuoja „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Nuo 2024 m. pradžios jau nutiesta apie 90 proc. pagrindinio keturių eismo juostų kelio, įrengta 70 proc. jungiamųjų kelių ir tiek pat žiedinių sankryžų. Taip pat atlikta daugiau nei du trečdaliai kitų infrastruktūros sprendinių – nuo lietaus nuotekų tinklų iki techninių inžinerinių sistemų.

Gerokai pasistūmėjo ir inžinerinių statinių – viadukų bei gyvūnų praėjimų – statybos darbai. Šių objektų įgyvendinimas pasiekė apie 85 proc.

Šiuo metu vyksta aktyvūs asfalto dangos klojimo darbai, montuojami apsauginiai atitvarai, statomos triukšmo užtvaros, atliekamas kelio dangos ženklinimas ir statomi kelio ženklai. Apjungiamuosiuose keliuose ir žiedinėse sankryžose dengiami šlaitai, sėjama žolė, klojamos trinkelės, montuojami kelio bortai.

Netoli Lenkijos sienos intensyviai įrengiamos naujos sustojimo ir poilsio aikštelės su visa reikalinga infrastruktūra: montuojami sanitariniai mazgai, dušai, tualetai, stoginės vairuotojų poilsiui ir elektromobilių įkrovimo stotelės.

Įgyvendinus projektą, šiame ruože bus pastatyti 2 viadukai, 3 tuneliniai praėjimai gyvūnams, 10 žiedinių sankryžų, 3 tuneliniai pravažiavimai, 1 stovėjimo ir poilsio aikštelė (viena moderniausių Lietuvoje) bei 1 žaliasis tiltas gyvūnų migracijai.

Be logistikos sektoriaus, „Via Baltica“ plėtra itin svarbi ir kariniam mobilumui. Baigus rekonstrukciją, bus sudarytos geresnės sąlygos karinių padalinių judėjimui per Lietuvą, užtikrinant savalaikį kariuomenės dislokavimą ir paramą jau dislokuotiems vienetams Baltijos šalyse. Projektas įgyvendinamas pagal „dvejopo naudojimo“ principą ir atitinka CEF reglamentus (2021/1153 ir 2021/1328).

Ši „Via Baltica“ dalis yra strategiškai svarbi visam Baltijos regionui – tai reikšminga Šiaurės ir Pietų Europos jungtis, kuri pagerins susisiekimą, sumažins kelionių trukmę ir padidins eismo saugumą. Bendra modernizavimo nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos vertė siekia beveik 543 mln. eurų su PVM.

Projekto įgyvendinimui skirta daugiau nei 134 mln. eurų finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Darbai vykdomi keturiais etapais (I, II, III ir IV ruožai).

Primename, kad „Via Baltica“ – transeuropinio tinklo kelias, jungiantis Varšuvą ir Taliną. Jo bendras ilgis – 970 km, iš jų 269 km driekiasi per Lietuvą. Visa Lietuvos teritorijoje esanti kelio dalis turėtų būti modernizuota iki 2030 m. Artimiausiu metu planuojama pradėti specialiojo plano rengimą ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras likusiai „Via Baltica“ atkarpai nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos.

AB Via Lietuva inf.

Statybos tikslas – įkurti pramonės ir sandėliavimo paskirties objektą. Gamyba vyks uždarose patalpose, kur metalas bus apdorojamas modernia įranga. Žaliavos ir produkcija bus sandėliuojamos trumpam – iki dviejų savaičių. Atliekos bus rūšiuojamos ir išvežamos perdirbimui arba utilizavimui. Gamyboje vanduo nebus naudojamas, tik buitinėms reikmėms. Tarša – minimali, numatyta lietaus nuotekų valymo sistema, naftos separatorius, metalo dulkių sulaikymas.

Viešas projektinių pasiūlymų pristatymas vyks 2025 m. rugpjūčio 13 d., 15:00 val. nuotoliniu būdu: 

https://teams.live.com/meet/9313531069032?p=3yqfHigbDG7m8BEWzu

Gyventojai kviečiami teikti pastabas ir pasiūlymus. Daugiau informacijos teikia projekto vadovas el. paštu: stanislovas@archko.lt arba tel. +370 686 06110.

Daugiau informacijos: 

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos

„Atsižvelgiant į didelį gyventojų aktyvumą ir itin spartų paraiškų teikimo tempą, papildomas finansavimas reikalingas siekiant, kad kuo daugiau gyventojų galėtų pasinaudoti parama investicijoms į kaupimo sprendimus. Didindami finansavimą energijos kaupimo įrenginiams, sudarome galimybes daugiau žmonių efektyviai kaupti savo pagamintą elektros energiją. Tai – dar vienas žingsnis link stipresnės ir atsparesnės šalies energetinės sistemos“, – sako laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas. 

APVA paskelbus naują kvietimą elektros energijos kaupimo įrenginių finansavimui, kviečiame gyventojus, įsirengusius energijos kaupimo įrenginius ne anksčiau kaip nuo š. m. sausio 7 d., nedelsti ir iš karto pateikti savo mokėjimo prašymus. Atkreipiame dėmesį, kad, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, po paskutinio skelbto kvietimo, pasibaigusio balandžio mėnesio pabaigoje, gyventojai jau yra įsirengę naujų elektros energijos kaupimo įrenginių visai naujame kvietime numatytai sumai. Todėl tuos gyventojus, kurie dar neįsirengė, tačiau planuoja įsirengti elektros energijos kaupimo įrenginius, kviečiame atsargiai vertinti galimybes gauti finansavimą, nes jo gali nepakakti.  

Energetikos ministerija nuosekliai remia gyventojų investicijas į energijos kaupimo sistemas: šių metų sausį paskelbtas 3 mln. eurų, balandį – 15 mln. eurų, o dabar – dar beveik 6 mln. eurų kvietimas įsirengti elektros energijos kaupimo įrenginius. Šiemet iš viso tam skirta 23,7 mln. eurų. 

Gyventojams planuojama nauja priemonė – įsirengti saulės elektrines kartu su kaupimo įrenginiais 

Energetikos ministerija š. m. rudenį planuoja atskirą virš 5 mln. eurų kvietimą gyventojams, norintiems įsirengti ne mažesnę nei 5 kW galios saulės elektrinę ir ne mažesnį nei 10 kWh talpos elektros energijos kaupimo įrenginį su ne didesne kaip 1 kW leistinąja generuoti galia į ESO tinklą. Atkreipiamas dėmesys, kad ši nauja priemonė subalansuota visiems, tačiau labiausiai tinkanti tiems gyventojams, kurie siekiantys įsirengti saulės elektrinę, kreipėsi į ESO ir gavo technines sąlygas su tinklų rekonstrukcija.  

Parama gyventojams bus proporcingai išlaikyta, kaip ir ankstesnių kvietimų saulės elektrinėms ar energijos kaupimo įrenginiams atveju. Šiuo metu rengiamos kvietimo sąlygos, tačiau preliminariai planuojama, kad į paramą galėtų pretenduoti projektai, kurie būtų įgyvendinti po rugsėjo 1 d. Papildoma informacija apie šią naują paramos priemonę bus paskelbta netrukus. 

Energetikos ministerija per pastaruosius metus skyrė reikšmingą 543 mln. eurų paramą investicijoms į saulės elektrines ir energijos kaupimo sistemas, suteikiant galimybę gyventojams ir verslui siekti energetinio savarankiškumo. 

Informacija apie paskelbtas ir planuojamos investicines paramos priemones skelbiama čia. 

Priėmus šį sprendimą, atsiveria platesnės galimybės labiau konsoliduotai, valstybės mastu teikti paramą nuo stichinio reiškinio nukentėjusiems žemdirbiams. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, nukentėjusiems kreipiantis dėl žalos atlyginimo reikia pateikti prašymą tos savivaldybės merui, kurios teritorijoje patirta žala. Teikiant prašymą būtina pridėti nuosavybę bei žalos dydį įrodančius dokumentus, nurodyti su ekstremaliąja situacija susijusias aplinkybes. Patvirtinus žalos faktą ir dydį, kompensacija gali būti skiriama iš valstybės ir savivaldybės lėšų.

Savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas dėl minėto stichinio metereologinio reiškinio iki Vyriausybės sprendimo priėmimo buvo paskelbusios 14 savivaldybių. Jose dėl didelio vandens kiekio dalis žemės ūkio augalų derliaus jau yra žuvusi, o likusios dalies kokybė prastėja. Ilgas lietingas laikotarpis pažeidė ar sunaikino nuo 50 iki 70 proc. derliaus. Daugelyje vietovių dėl užlietų laukų ūkininkai neturi galimybės nuimti derliaus, nes negali įvažiuoti į laukus. Ūkininkai negalės įgyvendinti ir sutartinio įsipareigojimo iki rugpjūčio 15 d. pasėti pasėlį.

2025 m. gegužės mėnesio pabaigoje prasidėjęs ilgas lietingas laikotarpis, pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos automatinių meteorologijos stočių (AMS) ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybos automatinių meteorologijos stočių (LŽŪKT) duomenis šiuo metu vis dar yra fiksuojamas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų rajonų savivaldybėse. Šis reiškinys 2025 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais taip pat buvo fiksuotas ir kitose Lietuvos teritorijose: Pakruojo r. sav., Rokiškio r. sav., Joniškio r. sav., Biržų r. sav., Ignalinos r. sav., Pasvalio r. sav., Kelmės r. sav., Radviliškio r. sav., Molėtų r. sav., Vilniaus r sav. ir Trakų r. sav. Meteorologinė situacija Stichinis reiškinys fiksuojamas kuomet per matavimo laikotarpį, t.y. nuo gegužės 1 iki spalio 31 d., 60 d. intervale bendra kritulių suma 2,8 karto didesnė arba lygi šio laikotarpio kritulių sumos daugiamečiam vidurkiui. Antai liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 141,4 mm (168 % standartinės klimato normos), o kai kuriose vietovėse – net 2–3 kartus daugiau nei įprasta. Intensyvios liūtys lėmė, kad dirvožemis daugelyje rajonų visiškai įmirkęs, todėl net trumpalaikiai lietūs gali sukelti paviršinių vandens srautų kaupimąsi ir naujus užliejimus.

Vidutiniškai Lietuvoje tai buvo trečia drėgniausia liepa per visą šalies stebėjimų istoriją. Drėgniau nei šiemet buvo tik 1977 (144,9 mm) ir 2007 m. (171,4 mm) liepomis.

Per 2025 m. birželio–liepos mėnesius šalyje vidutiniškai iškrito 222,6 mm. Toks kritulių kiekis irgi yra vienas didžiausių per visą stebėjimų istoriją. Drėgniau yra buvę tik 2007 m. birželį–liepą (250,6 mm).

Stebėjimų duomenys iš Lietuvos ir viso pasaulio rodo, jog dėl šiltėjančios atmosferos daugėja labai smarkaus lietaus atvejų, kuomet per trumpą laikotarpį iškrenta labai didelis kritulių kiekis.

Patarimai gyventojams ir ūkininkams, kaip sumažinti žalą liūčių metu

· Stebėkite prognozes ir įspėjimus – nuolat tikrinkite informaciją meteo.lt ir per kitas patikimas informavimo priemones.

· Prižiūrėkite lietaus nuotekų sistemas – išvalykite latakus, lietvamzdžius, šulinius, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti. Net jei latakai tušti, juos gali greitai užkimšti aplinkoje susikaupusios šiukšlės, nupjauta žolė, lapai ar kitos nuopjovos, todėl svarbu pasirūpinti ir švaria aplinka aplink nuotekų surinkimo vietas.

· Apsaugokite turtą – vertingus daiktus, techniką ir atsargas laikykite aukštesnėse vietose, apsaugokite nuo tiesioginio kontakto su vandeniu.

· Ūkininkams – galimybių ribose nukreipkite vandens perteklių į griovius ar vandens surinkimo talpas, stebėkite laukų būklę, dokumentuokite (nuotraukos, matavimai) padarytą žalą draudimo ar kompensacijų procesams.

· Gyvulių sauga – jei kyla rizika, kad ganyklos ar tvartai bus užtvindyti, laiku perkelkite gyvulius į aukščiau esančias saugesnes vietas.

· Kelionės ir eismas – venkite važiuoti per apsemtas vietoves, nes tai gali būti pavojinga tiek transporto priemonei, tiek keleiviams.

Dėl žalos atlyginimo – kreipkitės į savo draudimo bendrovę ar savivaldybę.

Jei prireiktų pažymos apie meteorologines sąlygas, ją galima gauti pateikus prašymą el. paštu lhmt@meteo.lt. Gavus prašymą, jis yra užregistruojamas, o oficialus atsakymas pateikiamas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.

LRV inf. 

Rugpjūčio 13-ąją, 10 val. 44 min., Jonavos ugniagesiai gavo pranešimą iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Šveicarijos seniūnijoje, Gulbiniškių kaime, ant kelio nuvirtęs medis kėlė pavojų eismui. Atvykę į vietą, gelbėtojai, panaudodami grandininį pjūklą, greitai pašalino kliūtį ir atlaisvino kelią transportui.

Tą pačią dieną, 14 val. 02 min., gelbėtojai skubėjo į Jonavos rajoną, Upėtakių akligatvį, kur gaisras pasiglemžė apleistą medinį sandėliuką. Nors iš pradžių pranešta, kad dega žolė, atvykus paaiškėjo, kad liepsnos jau apėmusios pastatą. Gaisras buvo gesinamas dviem „B“ švirkštais, tačiau sandėliukas sudegė visiškai. Manoma, kad gaisras kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio.

15 val. 12 min. ugniagesiai vėl gavo iškvietimą į Šilų seniūniją, Panoterių miestelį, Noteros gatvę. Ten degė žolė ir šiukšlės. Gaisras buvo greitai užgesintas vienu „B“ švirkštu. Gelbėtojai budėjo įvykio vietoje, kol atvyko ESO atstovai.

Parengta pagal pirminius įvykių suvestinės duomenis

Prieš kiekvieną įrengtą ir eksploatuojamą greičio matuoklį – tiek momentinį, tiek vidutinio greičio – įrengiami kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę, bei ženklai, nurodantys leistiną greitį. Iš viso bus pastatyta daugiau kaip 150 kelio ženklų su nurodytu leistinu greičiu prie momentinių greičio matuoklių ir daugiau kaip 250 – prie vidutinio greičio matuoklių.

„Yra toks posakis: „bausti negalima pasigailėti“. Kur jame dedame kablelį? Mano, kaip ministro, noras – apsaugoti eismo dalyvius. Papildomi ženklai prie greičio matuoklių neleis „pinigautis“ iš vairuotojų, nes dar kartą primins, koks greitis leistinas konkrečiuose keliuose“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.  

Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei vidutinio greičio matavimo ruože bus įrengtas papildomas kelio ženklas, pavyzdžiui, miesteliuose, apsisukimų vietose ar kitur, nurodantis kitokį leistiną greitį, vairuotojai privalės vadovautis juo. Tai reiškia, kad greičio apribojimas vidutinio greičio matavimo atkarpoje gali keistis – tokiu atveju leistinas greitis skaičiuojamas pagal ženklą nuo jo pastatymo vietos.

„Įgyvendindami naująją tvarką, įrengiame papildomus kelio ženklus, kurie nurodo leistiną greitį būtent toje vietoje, kur jie yra įrengti. Tokia tvarka vairuotojams leis aiškiau suprasti, koks leistinas greitis galioja ties greičio matavimo įrenginiais. Tuo siekiame, kad vairuotojams kelionės keltų kuo mažiau streso“, – akcentuoja „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.

Išankstinio informavimo nurodant leistiną greitį prieš matuoklius principas jau taikomas ir Latvijoje bei Estijoje. Tai atitinka gerąją Europos praktiką – daugelyje ES šalių greičio kontrolės priemonės ne slepiamos, o aiškiai žymimos, nes pagrindinis tikslas yra ne bausti, o užkirsti kelią pažeidimams ir skatinti saugų elgesį eisme.

Latvijoje vairuotojai iš anksto informuojami apie momentinio ir vidutinio greičio matuoklius kartu  nurodant ten leistiną greitį jau nuo 2019-ųjų. Įdiegus minėtus kelio ženklų derinius, fiksuotas greičio viršijimo ir eismo įvykių skaičiaus sumažėjimas. Tuo metu Estijoje šie kelio ženklai įrengiami prie momentinio greičio matuoklių.

Nauja tvarka – mažiau neaiškumų, daugiau saugumo

Primename, kad susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pasirašė Stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir eksploatavimo keliuose tvarką. Ji numato, kad momentinio ir vidutinio greičio matavimo sistemos veiks nustatytose juodosiose dėmėse ir avaringuose ruožuose, vietose, kur eismo įvykiai kartojasi.

Sudarant prioritetinį sąrašą vietų, kuriose bus įrengiamos greičio kontrolės priemonės, bus taikomi objektyvūs ir aiškiai apibrėžti kriterijai – eismo įvykių tankis, skaičius, jų pasekmės, eismo intensyvumas, greičio apribojimai. Tai leis užtikrinti, kad greičio matuokliai būtų įrengiami ten, kur jų poveikis eismo saugumui būtų didžiausias. Šis metodas padės nukreipti kontrolės priemones į vietas, kur greičio viršijimas kelia didžiausią grėsmę eismo dalyviams.

Kelių ruožuose per gyvenvietes momentinių greičio matuoklių įrengimo vieta bus nustatoma individuliai, atsižvelgiant į eismo saugumo sričiai svarbius objektus – šalia švietimo įstaigų, prekybos centrų, maldos namų, žaidimų aikštelių ir pan. Prioritetas skiriamas į pirmumo sąrašą įtrauktoms kelių vietoms, susijusioms su nustatyto greičio viršijimu ir (arba) saugaus greičio nepasirinkimu. 

Taip pat jei juodosiose dėmėse arba avaringose vietose, kuriose per vienerių metų laikotarpį buvo įgyvendintos nesudėtingos eismo saugumo priemonės, tačiau po jų įrengimo eismo įvykiai toliau vyksta, esant poreikiui momentiniai greičio matuokliai galės būti įrengiami kaip laikina priemonė – iki tol, kol bus įgyvendintos ilgalaikės, sudėtingos eismo saugumo priemonės.

Vidutinio greičio matuokliai bus diegiami kelių ruožuose, kuriuose per pastaruosius ketverius metus fiksuoti bent keturi įskaitiniai eismo įvykiai, iš jų mažiausiai du – dėl greičio viršijimo ar nepasirinkto saugaus greičio. Jeigu nustatoma, kad eismo įvykiai koncentruojasi tik vienoje kelio ruožo dalyje, o likusioje jų nefiksuota, ruožas gali būti trumpinamas – pradžia ar pabaiga nustatoma ties artimiausia sankryža.

Naujoji greičio matavimo tvarka nėra skirta vien pažeidimams fiksuoti – jos tikslas yra realiai gerinti eismo saugumą. „Via Lietuva“ atliks detalią duomenų analizę ir jau kitais metais pateiks konkrečius pasiūlymus dėl pokyčių greičio kontrolės sistemų išdėstyme.

Įvertinus eismo įvykių statistiką, „Via Lietuva“ organizuos pirkimus ruožų pertvarkymo darbams, o šie bus vykdomi 2026 metais. Informacija apie kelių ruožus, kuriuose veikia greičio matuokliai, bus skelbiama viešai.

Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos.

Siekdamas, kad ūkio subjektai atsakingai vertintų savo pareigą laikytis įstatymų, Departamentas informuoja visuomenę apie šių metų liepos mėnesį skirtas ekonomines sankcijas bei taikytas kitas poveikio priemones.

Primename, kad Departamentui yra suteikti įgaliojimai, nustačius Alkoholio kontrolės, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės bei Pluoštinių kanapių įstatymų pažeidimus, juridiniams asmenims taikyti ekonomines sankcijas.

2025 m. liepos mėn. Departamente buvo išnagrinėta 15 bylų dėl galimų įstatymų pažeidimų, 15 ūkio subjektams buvo skirtos ekonominės sankcijos.

Skirtos ekonominės sankcijos

UAB "Rimi Lietuva", V.GRIGALAUKSIENĖS individualiai įmonei, UAB ,,Balsina“, UAB ,,Eltoma“, V. Butkevičiaus įmonei, D. Rimdeikienės prekybos įmonei, UAB ,,MARSILA“,  UAB S. JURKUS IR PARTNERIAI, UAB ,,AUSTOLINA“ buvo skirta 289 eurų baudą už alkoholinių gėrimų pardavimą asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.

UAB "GABERA" jai priklausančioje parduotuvėje pardavė alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Individualizuojant baudą, Departamentas atsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad įmonė per dvejus metus antrą kartą padarė tą patį pažeidimą (tačiau skirtingose įmonei priklausančiose parduotuvėse), bei jau buvo bausta už analogiško pažeidimo padarymą ir 2021 metais, todėl įmonei už pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, skirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis, t. y. 1158  eurai.

UAB ,,Dormas“ pardavė alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Individualizuojant baudą, Departamentas atsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad įmonė per dvejus metus 2 kartą padarė tą patį pažeidimą (tose pačiose įmonei priklausančiose parduotuvėse), bei jau buvo bausta už analogiško pažeidimo padarymą ir 2021 metais ( taipogi toje pačioje įmonei priklausančioje parduotuvėje),  todėl įmonei už pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo skirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis, t. y. 1158  eurai.

KAIŠIADORIŲ VARTOTOJŲ KOOPERATYVASpardavė alkoholinį alų, kuriam buvo pritaikyta 40 proc. nuolaidą ir tai (nuolaidos pritaikymo faktas) buvo nurodyta pirkimo čekyje, t. y. įmonė pardavimo kvite skelbė apie alkoholinių gėrimų kainos sumažinimą. Už tai įmonei buvo skirta 289 Eurų bauda.

“KLAVIDA”,UAB jai priklausančioje viešojo maitinimo vietoje, draudžiamu laiku prekiavo alkoholiniais gėrimais išsinešti, t. y. pažeidė Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimus. Departamento duomenimis įmonė anksčiau buvo bausta už analogišką pažeidimą  2025 m. gegužės mėn. Individualizuojant baudą, Departamentas atsižvelgė į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertino pažeidimo pobūdį, mastą, veikos pakartotinumą, todėl įmonei skirta 579 Eur bauda.

MAXIMA LT, UAB jai priklausančioje parduotuvėje, pardavė alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Nustatyta, kad įmonė 2025 m. jau buvo bausta už analogišką pažeidimą. Tokiu būdu įmonei identifikuotinas pažeidimo pakartotinumo faktas. Individualizuojant baudą, Departamentas atsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad įmonė už analogišką pažeidimą buvo bausta šiemet, tačiau kitoje įmonei priklausančioje parduotuvėje, todėl Įmonei skirtina minimali už pakartotinį pažeidimą  sankcijoje numatyta bauda - 868 eurai.

UAB „INSTITUTE OF NATURAL MEDICINE“ įmonės patalpose laikė 500 vienetų vienkartinių elektroninių cigarečių be skysčio, neturėdama licencijos verstis su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba. Už tokį pažeidimą įmonei buvo skirta 2896 Eurų bauda.

Departamento priimti nutarimai dėl ekonominių sankcijų taikymo per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo ūkio subjektui dienos gali būti apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Be to, panaikintas leidimo galiojimas UAB „Institute of natural medicine“.

Įspėta 14 ūkio subjektų dėl galimų Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų:

                           6 – dėl nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojusio draudimo tiekti Lietuvos rinkai elektronines cigaretes ar jų pildykles su skysčiu, jeigu juose yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ar skonį.

                           7 – dėl elektroninių cigarečių skysčio talpų, viršijančių teisės aktuose nustatytas ribas.

                           1 – dėl draudimo Lietuvos Respublikoje parduoti oraliniam vartojimui skirtą tabaką, kaip numatyta Tabako kontrolės įstatymo 13 straipsnyje.

Taip pat liepos mėnesį buvo išsiųsti 2 nurodymai: dėl galimos alkoholio reklamos „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose bei dėl galimai eksponuojamų reklaminių elementų, susijusių su elektroninėmis cigaretėmis bei prekių asortimento; bei 4 raginimai dėl su tabako gaminiais susijusių gaminių reklamos bei nuotolinės prekybos pašalinimo.

NTAKD inf.

Rugpjūčio 8-osios pavakarę Užusaliuose skambėjo džiaugsmo ir sportinio azarto nuotaikos – iškilmingai atidaryta nauja paplūdimio tinklinio aikštelė. Simbolinę raudoną juostą kartu perkirpo Užusalių seniūnas Rolandas Skuja, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narė Renata Mikalauskienė, Jonavos sporto centro sporto organizatorius Edgaras Ziutelis bei Užusalių seniūnaitis Vadimas Ribakovas.

Naujoji aikštelė – Užusalių seniūnijos iniciatyva ir seniūno Rolando Skujos bei seniūnijos darbuotojų darbo rezultatas. Tai dar vienas pavyzdys, kaip vietos bendruomenės ir partnerių bendradarbiavimas gali sukurti prasmingas erdves aktyviam laisvalaikiui. Šilų seniūnas Valeras Mikalauskas bendruomenei padovanojo tribūną, kuriai trūko tik nedidelio kosmetinio pataisymo. 

Atidarymo proga vyko draugiškas mėgėjų lygos paplūdimio tinklinio turnyras, kurį suorganizavo Užusalių seniūnaitis Vadimas Ribakovas ir Užusalių kultūros centras, kartu su Užusalių bendruomene. Į aikštelę išbėgo net šešios komandos, o norinčių žaisti buvo ir daugiau – deja, dėl laiko stokos visų priimti šį kartą nepavyko. 

Taurėmis ir medaliais turnyro nugalėtojams pasirūpino Jonavos sporto centras, teisėjavo Jonavos sporto centro sporto organizatorius Edgaras Ziutelis. 

Viso renginio metu sportininkus ir žiūrovus gaiviais saldžiais kokteiliais vaišino Užusalių bendruomenė, taip sukurdama šventišką ir jaukią atmosferą.

„Tikimės, kad ši aikštelė taps ne tik sporto, bet ir bendruomenės susitikimų vieta. Lauksime visų kituose renginiuose ir turnyruose“, – sakė seniūnas Rolandas Skuja.

Dėkojame visiems prisidėjusiems prie šio projekto ir kviečiame užsukti į Užusalius išbandyti naująją paplūdimio tinklinio aikštelę!

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), siekdama užtikrinti racionalų valstybinės žemės naudojimą ir kuo geriau atliepti ūkininkų poreikį, primena apie galimybę pateikti prašymus gauti sutikimą iki 2027 m. laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. 

Prašymai gauti sutikimą laikinai naudotis laisva valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti gali būti teikiami dėl savivaldybių ir NŽT valdomų žemės plotų, kurie laikinai naudotis buvo suteikti iki 2024 metų ir kuriuose nesuformuoti žemės sklypai.  

Prašymus dėl valstybinės žemės plotų suteikimo naudotis laikinai, galima pateikti atvykus į NŽT padalinį, taip pat prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt), elektroniniu paštu nzt@nzt.lt ir pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu (.adoc, .pdf formatu) arba pateikus pasirašyto prašymo skaitmeninę kopiją .pdf formatu. Prie teikiamo prašymo reikia pridėti ją sudariusio asmens pasirašytą pageidaujamo naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės ploto su posūkio taškų koordinatėmis schemą.

Mokestis už laikinąjį žemės naudojimąsi bus tokio pačio dydžio, kaip ir už valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu.

Kada gali nutrūkti sutikimas?

Sutikimas naudotis laisva valstybine žeme gali nutrūkti atsiradus Žemės įstatyme numatytoms aplinkybėms. Pavyzdžiui, tokia žeme nebebus galima naudotis, jeigu bus priimtas sprendimas dėl žemės sklypų suformavimo ir asmenims perleidimo nuosavybėn, išnuomavimo.

NŽT pagal iš anksto sudarytą darbų grafiką nuolat inicijuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą, siekdama suformuoti žemės sklypus ir sudaryti sąlygas asmenims žemės sklypais naudotis nuomos, o ne laikinojo naudojimo pagrindais. Informacija apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus viešai skelbiama NŽT interneto svetainėje.

Suformuotus žemės sklypus galima išsinuomoti iki 25 metų su galimybe pratęsti nuomos terminą. Todėl žmonės, pageidaujantys naudoti valstybinę žemę kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės ūkio veiklai, kviečiami teikti prašymus NŽT dėl šios žemės nuomos ir aktyviai dalyvauti žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo procesuose.

Pirminiais Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, į nelaimės vietą atvyko ugniagesiai gelbėtojai.

Laimei, žmonių prispausta nebuvo, tačiau pareigūnams teko atlikti techninius darbus – atjungti abiejų transporto priemonių akumuliatorius ir pašalinti avarijos padarinius nuo kelio dangos. Tam panaudotas rankinis inventorius.

Atvykę pareigūnai teritoriją aptvėrė „Stop“ juosta, o kol laukta išminuotojų, budėta vietoje siekiant užtikrinti gyventojų saugumą.

Galiausiai išminuotojai atvyko ir sprogmenį saugiai išgabeno.

Parengta pagal pirminius įvykių suvestinės duomenis 

Pratybų metu bus naudojamos ratinės karinės transporto priemonės, kariai pratybose dalyvaus su ginklais. Pirotechnika ir imitacinės priemonės nebus naudojamos.

Pratybos įtakos civiliams neturės.

Gatvės menas pasakoja istoriją

Gatvės meno kūrinys spalviškai įkomponuotas prie aplinkos – greta esančių renovuotų daugiabučių. Iš vienos pastato pusės – P. Vaičiūno portretas, iš kitos – stilizuotas laikrodis ir poeto eilėraščio fragmentas.

„Ar girdi, ką mums laikrodis eidamas sako? Kad ne jis už gyvenimo mirksnį atsako“, – šios P. Vaičiūno eilutės pasirinktos neatsitiktinai. Jos primena, kad laikas nėra mūsų šeimininkas, o tik fonas tam, ką renkamės veikti, kurti, mylėti. Poeto žodžiai akimirkai sustabdo: kad primintų – patys atsakome už tai, kaip gyvensime.

Darbo autorius, tapytojas Arminas Raugevičius sako, kad gatvės menas yra daugiau nei tik puošmena – tai istorijų pasakojimas, miesto ir žmonių santykio kūrimas: „Gatvės menas – tarsi galerija, perkeliama žmonėms po langais. Jis kalba apie tai, kas mums svarbu – kultūrą, atmintį, tapatybę. Menas padeda prisiminti.

Kai kūrinys pasiekia visus, net tuos, kurie niekada neužsuktų į paveikslų galeriją, su juo atsiranda kitoks santykis. Atsiranda ir naujas diskursas – žmonės pradeda kalbėti, diskutuoti. Galiausiai vieta, kurioje yra toks kūrinys, tampa ir traukos centru, žmonės po truputį įsimyli erdvę. Gatvės menas transformuoja aplinką.“

Tai ne pirmas A. Raugevičiaus gatvės meno projektas Jonavoje – anksčiau jis su kolega Karoliu Grubiu ant Jonavos ligoninės gimdymo skyriaus sienos perkėlė dailininko Remigijaus Januškevičiaus paveikslą „Gyvybės sala“.

Kūrinys – ne vienkartinis eksperimentas

Pasak UAB „Jonavos šilumos tinklai“ direktoriaus Jono Kaminsko, šis kūrinys – ne vienkartinis eksperimentas, bet kryptinga iniciatyva.

„Šie senieji pastatai nuo seno priklauso mūsų įmonei. Dalis jų miestui grožio tikrai neprideda, bet mes juos po truputį atnaujiname. Ir tuo pačiu – suteikiame naują veidą. Gatvės menas leidžia šiai erdvei atgimti. Tai – mūsų indėlis ne tik į Jonavos jubiliejų, bet ir į gražesnio, jaukesnio miesto ateitį“, – teigia J. Kaminskas.

Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius akcentuoja, kad tokios iniciatyvos turi išliekamąją vertę.

„Švęsdami Jonavos 275-ąjį gimtadienį ypač džiaugiamės tuo, kad miesto įmonės įsitraukia ir prisideda prie šventės – dovanodamos miestui tai, kas turi prasmę ir išliekamąją vertę. Vienas tokių pavyzdžių – piešinys, kuriame įamžintas mūsų kraštietis, kūrėjas P. Vaičiūnas.

Tokios iniciatyvos ne tik puošia miestą, bet ir primena jo istoriją. Ir tai – tik viena iš daugelio dovanų, kurias jonaviečiai dar išvys iki miesto gimtadienio“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Vienas iškiliausių lietuvių literatūros veikėjų

Šiemet minimos 135-osios P. Vaičiūno gimimo metinės. P. Vaičiūnas – poetas, dramaturgas, vertėjas, gimęs 1890 m. liepos 11 d. Piliakalniuose, Jonavos rajone. Jis buvo vienas iškiliausių XX a. pradžios lietuvių literatūros veikėjų, priklausęs tai pačiai kartai kaip Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis-Putinas, Kazys Binkis.

P. Vaičiūnas buvo ir vienas besiformuojančio profesionalaus lietuvių teatro organizatorių bei vadovų, vėliau pirmasis jo dramaturgas. Menininko kūrybinėje biografijoje – daugiau kaip 20 pjesių, virš 20 dramų, išleistos poezijos knygos ir dešimtys į lietuvių kalbą išverstų kūrinių teatrui, tarp kurių – Knuto Hamsuno, Frydricho Šilerio, Henriko Ibseno, Gergarto Hauptmano, Oskaro Vaildo ir kitų.

P. Vaičiūno balsas girdėjosi ne tik scenoje, bet ir spaudoje, viešajame gyvenime. Menininko eilėraštis „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ anuomet tapo kone tautiniu manifestu – kūriniu, kuris daugeliui prilygo antrajam Lietuvos himnui.

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ inf.

Audriaus Reipos nuotr.

„Visuomet ieškome išskirtinių komunikacijos sprendimų, kurie primintų apie tuščių gėrimo butelių ir skardinių grąžinimo svarbą ir kartu parodytų, kad puoselėti aplinkai draugišką požiūrį yra gera bei smagu. Todėl šios kampanijos ašis yra linksma grupės „Bavarija“ narių atliekama daina, kurioje skamba vos vienas žodis. Taip norime parodyti, kad judėti tolyn galima nesukant galvos – tiesiog daryti tai, ką esame įpratę daryti – grąžinti užstato pakuotes. Be to, grąžinti verta net ir neprikaupus pilnos automobilio bagažinės ar tararolerio kėbulo“, – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.  

USAD duomenimis, per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje grąžinta per 335 mln. užstato pakuočių. G. Varnas mano, jog per antrą 2025 metų pusmetį taros grąžinimo rezultatai galėtų būti dar geresni.   

Kad gyventojai aktyviau palaikytų užstato sistemą, USAD pasitelkė kūrybinę komandą ir pakvietė Deivydą Zvonkų, Juozą Liesį bei Vilių Tarasovą įgyvendinti smagią iniciatyvą – nusifilmuoti reklaminiame klipe ir išbandyti elektrinį tararolerį – prizą, kurio Lietuvoje dar nėra buvę. „„Tarara” senai mūsų dainai įkvėpė naują dvasią ir misiją. Niekada nebuvome pagalvoję, kad draugystė, kūryba ir muzika mums pasiūlys šį smagų nuotykį ir galimybę prisidėti prie švaresnės aplinkos. Turėjome galimybę pasivažinėti tararoleriu ir buvo išties nuostabu. Tikiu, kad daina ir klipas pakels žmonėms nuotaiką, ko visada siekiame savo kūryba“, – teigia D. Zvonkus. Naujas tararoleris atiteks vienam iš gyventojų, kuris grąžinęs gėrimų pakuotes užsiregistruos dalyvauti žaidime. Laimėtojas bus atrinktas loterijos būdu.   

Iš viso žaidimas vyks daugiau negu du mėnesius, o galimybę laimėti sukurs taros grąžinimo įrodymo nuotrauka, įkelta į žaidimo svetainę tarara.lt. Svarbu, kad nuotraukoje būtų gerai matomas taros grąžinimo čekis ar kitas grąžinimo įrodymas. Tas pats taros grąžinimo įrodymas gali būti registruojamas tik vieną kartą. Registracijos dalyvauti žaidime baigsis spalio 15 dieną, o spalio 17 dieną burtų keliu bus išrinktas vienas laimingasis ar laimingoji – naujasis tararolerio savininkas. Su laimėjusiu asmeniu organizatoriai susisieks asmeniškai.  

USAD duomenimis, ankstesnių vasaros kampanijų patirtis rodo, jog Lietuvos gyventojai aktyviai įsitraukia į iniciatyvas ir dalijasi žiniomis apie aplinkosaugą, tvarumą, gamtą. Tvarumo entuziastai iki šiol atsimena USAD organizuotas smagias interaktyvias „EKO lenktynes“ – projektą, kuris dalyvius skatino labiau domėtis ekologijos temomis arba atidžiau rūšiuoti. Žmonėms ne mažiau įsiminė ir USAD žaismingi pasakojimai apie „Nenykstančias rūšis“ ir iniciatyva „Keisk tarą į šlamančius“, padėjusi išpirkti ir apsaugoti senųjų miškų plotus.  

„Tarara“ kampanijos reklaminį muzikinį klipą galima pamatyti „YouTube” platformoje: https://www.youtube.com/watch?v=0mMo9mgE2lc.  

 Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius“:   

Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. Iš viso per 2024 metus surinkta ir perdirbti perduota 708,58 mln. vienkartinių pakuočių. 

Šiandien patikslinta, jog blaivaus 71-erių vyro vairuojamas automobilis „Toyota Rav4” partrenkė ją, pirminiais duomenimis, kai moteris ėjo per pėsčiųjų perėją. Vairuotojas tikino, kad jis moters nepastebėjo apakintas saulės.

Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų buvo pristatyta į gydymo įstaigą, tačiau neišgyveno.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu „Spinter“ atlikta apklausa rodo, kad 60 proc. lietuvių žino apie Lietuvoje įgyvendinamas paramos programas Ukrainos veteranams, tačiau didžioji dauguma pagalbą supranta siaurai – 67 proc. respondentų reabilitaciją sieja tik su fiziniu gydymu, 54 proc. lietuvių mano, kad sužeistiesiems per karą svarbiausia suteikti būtinąją medicininę pagalbą ir tik 38 proc. – kad reikalinga ilgalaikė psichologinė parama.   

„Yra tokia tendencija, kad reabilitacija dažniausiai įsivaizduojama kaip sugrįžimas iš ligoninės. Bet daug rečiau pagalvojama apie kitus svarbius dėmenis – sugrįžimą į visuomenę, į darbus, į šeimą, į save“, – komentuoja Artūras Žarnovskis, CPVA programos „Co-Create Future of Ukraine“ vadovas. 

Pasak jo, svarbu kalbėti apie visą reabilitacijos grandinę – nuo pirmosios pagalbos iki integracijos į visuomenę, nes tik taip galima išties sugrįžti į gyvenimą. 

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius, kuris su kolegomis dar 2015 m. pradėjo dirbti su Ukrainos karo veteranų psichosocialine reabilitacija, prisimena pirmąsias misijas. 

„Kai nuvažiavome maždaug pusmečiui po 2014 m. karo pradžios, į mus žiūrėjo kreivai – kokia psichologinė pagalba, kokia čia socialinė reabilitacija? Jauni vyrai, didvyriai. O po pusmečio matome – grįžta ne tie patys žmonės. Fiziškai gal ir sveiki, bet jų akys jau kitokios. Po to – kultūrinis šokas, nes visuomenė, viena vertus, žiūri kaip į didvyrius, bet kartu ir nesupranta, ką su tuo daryti“, – pasakoja psichiatras. 

Pirmoji grįžusiųjų banga patyrė tai, ką vėliau psichikos sveikatos specialistai įvardijo kaip „neregimas žaizdas“: depresiją, alkoholizmą, smurtą šeimoje. Sugrįžusieji iš fronto užsidaro, nustoja kalbėti su artimaisiais, praranda darbą ar net norą gyventi. 

„Mūsų darbas – ne tik gydyti, bet ir mokyti visuomenę priimti sugrįžtančius. Pavyzdžiui, kai kuriuose miestuose yra reabilitacijos centrai, kuriuose žmonės mokosi vėl gyventi: kaip iš naujo naudotis virtuve, vonios kambariu, kaip išeiti į gatvę, kai sėdi vežimėlyje. Deja, mačiau ir tokių atvejų, kai bendruomenė stengėsi paslėpti neįgalumą – „užtraukite užuolaidas, kad vaikams nebūtų traumuojantis vaizdas“. Tokia realybė“, – sako M. Marcinkevičius. 

Anot jo, ukrainiečių tyrimai jau prieš plataus masto karą rodė: tik 10 proc. karių gali grįžti į normalų gyvenimą be papildomos pagalbos, 30 proc. jų reikia pereinamojo laikotarpio, o likusiems – ilgalaikės pagalbos. CPVA vykdoma reabilitacijos programa siekia padėti užtikrinti visapusišką reabilitaciją tiek fizine, tiek psichologine, tiek socialine prasme. 

Ne tik mokome, bet ir mokomės 

Pasak A. Žarnovskio, daugelis sutiktų, kad karo Ukrainoje pradžioje sekėme visas naujienas, intensyviai aukojome, tačiau dabar žinias pradėjome dozuoti. 

„Natūralu, kad visuomenės motyvacija šiek tiek prislopo. Pirmas etapas buvo šokas, visuotinis mobilizavimasis, daugybė asmeninių iniciatyvų. Dabar pagalba perėjo į institucinį, nuoseklų lygmenį. Tačiau empatija ir parama neturi būti vien emocijos reikalas – reikia žinojimo ir sąmoningo pasirinkimo“, – sako A. Žarnovskis. 

Lietuva pasirinko ilgalaikę paramos Ukrainai strategiją: remiamos ne tik trumpalaikės akcijos, bet ir kuriamas pamatas tvariai sistemai. 

„Matome savo indėlį kaip ilgalaikę investiciją. Šiuo metu dirbame su trimis reabilitacijos centrais Lvive, Dniepre ir Žytomyre – padedame atstatyti infrastruktūrą, rengiame mokymus specialistams, dalinamės procesų valdymo ir matavimo įrankiais. Mūsų tikslas – kad Ukrainos specialistai taptų savarankiški, o gerosios praktikos būtų plėtojamos ir pasibaigus projektui“, – teigia A. Žarnovskis. 

Pasak jo, svarbus ne tik pastatų atnaujinimas, bet ir „minkštoji“ pagalba – žmogiškųjų išteklių stiprinimas, vadybos standartai, tarptautinės praktikos diegimas. 

„Turime suprasti, kad vien geri pastatai nepadės, jei nebus kam dirbti ir niekas nežinos, kaip dirbti. Pavyzdžiui, daugiadalykės komandos, kai su vienu žmogumi dirba keletas specialistų. Tai – nauja praktika daugelyje Ukrainos regionų. Mūsų pačių specialistai važiuoja ne tik mokyti, bet ir mokytis, nes išgyventi tokio masto krizę gali išmokyti tik praktika“, – dalijasi A. Žarnovskis. 

Kaip išlaikyti empatiją, kai emocijos blėsta? 

Šiandien vis rečiau pasitaiko spontaniškų akcijų ar viešai aptariamos konkrečios žmonių istorijos. Tačiau, kaip pabrėžia pašnekovai, tikras rūpestis neturi priklausyti nuo emocijų bangavimo – empatija turi tapti sąmoningu, kasdieniu pasirinkimu. 

„Motyvacija dažnai lieka stipri, net jei fiziškai ar emociškai kartais pavargstame. Didesnė grėsmė – perdegimas, kai norisi viską padaryti greitai, atiduoti visą save, bet svarbiausia – išlaikyti pusiausvyrą, kad galėtum padėti ilgai ir tvariai“, – dalijasi A. Žarnovskis. 

Jo teigimu, Lietuvos nacionalinis interesas šiandien – stipri ir laiminti Ukraina. Net jei emocinis resursas išsenka, lieka racionalus argumentas: saugi Ukraina yra mūsų pačių saugumo garantas. 

„Karas nesibaigs staiga, kaip ir nesibaigs reabilitacijos poreikis. Kiekviena diena – tai naujas iššūkis, bet ir nauja galimybė padėti, būti šalia, parodyti, kad nesame abejingi. Tikras rūpestis – tai ne tik pagalbos kiekis, bet ir gebėjimas matyti žmogų visumoje“, – teigia A. Žarnovskis. 

„Herojai yra ne tik tie, kurie kovoja fronte, bet ir tie, kurie kasdien padeda, kalba, rūpinasi. Kiekvienas gestas, kiekviena istorija svarbi“, – papildo M. Marcinkevičius. 

CPVA programos „Sužeistų ir nuo karo nukentėjusių asmenų reabilitacija ir reintegracija“ trukmė – 36 mėnesiai. Programa, kurios biudžetas – 15 mln. Eur, finansuojama iš Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo. Tikslinį įnašą – 5 mln. Eur – skyrė Krašto apsaugos ministerija. Programa įgyvendinama kartu su Lietuvos, užsienio ir Ukrainos reabilitacijos specialistais. Siekiama praktiškai išbandyti ir tobulinti inovatyvų reabilitacijos modelį Dniepro, Lvivo ir Žytomyro centruose, kad pagalba apimtų visą žmogaus kelią į gyvenimą po traumos. 

Reprezentatyvi apklausa atlikta šių metų vasaros pradžioje, apklausta 1 012 Lietuvos gyventojų internetu (CAWI metodas).  

Olimpinėje distancijoje geriausią rezultatą užfiksavo Mantas Jablonskis („TRItonas“). Jis 1,5 km nuplaukė, 40 km numynė dviračiu ir 10 km nubėgo per solidų laiką – beveik tilpęs į 2 val. (2:00.19). Tai – antroji jo pergalė šiame LTT sezone. 

„Pergales lemia treniruotės ir atsidavimas šiam sportui. Įdėjau daug darbo, o sezonui ruošiausi nuo pat metų pradžios. Nors pasiruošimas vyko kitam startui, pats procesas yra išsidėstęs visiems metams, - kalbėjo M. Jablonskis. – Jonavoje startavau trečią sykį. Pirmi du kartai man buvo nesėkmingi, o šįkart nuo pat pradžių gerai pavyko suplaukti, važiuojant dviračiu atitrūkau nuo varžovų, o bėgdamas jau išlaikiau persvarą. Jonavoje trasa yra gana patogi, tik bėgant yra kalniukas, bet man tai tik į naudą.“ 

M. Jablonskis planuoja sudalyvauti ir likusiuose dviejuose LTT etapuose, o lapkritį jo lauks svarbiausias startas – pasaulio pusės „IronMan“ pasaulio čempionatas.

Antras finišavo Tadas Lukauskis („Faster“; 2:01.57), trečias – LTT taurę ginantis Marijus Butrimavičius (Trakų triatlono būrelis; 2:02.20). Neblogą rezultatą užfiksavo ir ketvirtas likęs Tomas Burbulis (Trakų triatlono būrelis; 2.03.25). 

Tarp moterų triumfavo Viktorija Kalvelytė (Kauno triatlono klubas; 2:32.20). 

Antrąją vietą užėmė viešnia iš Švedijos Wilma Manberger („Race & Shine”; 2:39.40), trečiąją – Neringa Makarskienė (Klaipėdos triatlono klubas; 2:40.05). 

Perpus trumpesnės sprinto distancijos nugalėtojais tapo Radoslavas Lajevskis (1:03.57) ir Unė Narkūnaitė (1:11.10), antrąsias vietas užėmė Arūnas Krikštaponis (1:08.16) bei Žydrė Alaunytė-Ambrozė (1:18.52), trečiąsias – Raimondas Gincas (1:08.33) ir Ugnė Dvilevičiūtė (1:22.30). 

„Tri-Fun“ rungtyje triumfavo Kristupas Tamutis (31.20) ir Vilgustė Gustaitytė (34.40), o Vaikų distancijos nugalėtojais tapo Adas Dobilas ir Fausta Griciūtė. 

Iš viso Jonavoje varžėsi beveik 250 triatlono entuziastų. 

Bendroje LTT įskaitoje tarp vyrų pirmauja Marijus Butrimavičius (2957 tšk.), lenkiantis Tomą Burbulį (2925 tšk.) ir Džiugą Zarauską (2774 tšk.). 

Tarp moterų lyderių trejetą sudaro Wilma Manberger (2739 tšk.), Domira Sabaliauskienė (2576 tšk.) ir Viktorija Kalvelytė (1848 tšk.). 

Sprinto distancijos lyderiais yra Radoslavas Lajevskis ir Žydrė Alaunytė-Ambrozė. 

Klubų įskaitoje pirmauja „TRItonas“, antrąją vietą užima „HighPeaks Lietuva“, trečiąją – Kauno triatlono klubas. 

Ketvirtas ir priešpaskutinis LTT etapas vyks jau ateinantį savaitgalį – rugpjūčio 16 dieną Veisiejuose. 

LTT inf. 

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai nuvyko į įvykio vietą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, jei esate lauke ir matote tamsius dūmus, užuodžiate specifinį kvapą, pasitraukite, kad vėjas neneštų dūmų į jus.  Arčiau gaisro gyvenantiems gyventojams patariama neiti į lauką, likus namuose – neatidarinėti orlaidžių, langų ir durų. Jei namuose yra mechaninės vėdinimo sistemos, rekuperacija ar kondicionierius, rekomenduojame sistemas išjungti. Jei turite šulinius, juos uždenkite ir nenaudokite jų vandens maistui. Nepalikite lauke gyvūnų. Pasijutus prastai, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus. 

Važiuojant pro gaisro vietą, rekomenduojama sandariai uždaryti automobilių langus. 

Primename – teršalų ūmaus poveikio simptomai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.

AAD inf.  

Palyginus tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 39,24 euro, „Norfa“ – 41,09 euro, „Rimi“ – 41,79 euro, „Maxima“ – 41,97 euro, o „Iki“ – 43,34 euro. 

Rugpjūčio 5 d. atlikto tyrimo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX”, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 24 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai. 

Produktai pagal maisto grupes: kur geriausi pasiūlymai?  

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Rimi“ prekybos tinkle – 7,76 euro, o brangiausiai „Iki“ prekybos tinkle – 8,89 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 1,13 euro.  

Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 10,63 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Maxima“ prekybos tinkle, kur jis siekė 12,57 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 1,94 euro.   

Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 3,04 euro, o brangiausiai – „Rimi“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 3,36 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos – 0,32 euro. 

Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 1,98 euro, o didžiausia – „Rimi“ prekybos tinkle – 2,54 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo 0,56 euro.  

Mažiausia gėrimų kaina pastebėta „Lidl“ prekybos tinkle – 9,94 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Iki“ prekybos tinkle – 10,54 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 0,60 euro.  

Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Rimi” prekybos tinkle – 5,67 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 6,06 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,39 euro.  

Apie tyrimą  

Šio tyrimo metu 24 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį sudarė: bananai (1 kg), bulvės (1 kg), batonas (300 g), makaronai spagečiai (400 g), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), vištų kiaušiniai (M dydžio, 10 vnt.), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), juodasis šokoladas (40 % kakavos, 100 g), virta vištienos dešra (1 kg), vištos krūtinėlės filė (1 kg), šviežias viščiukas broileris (1 kg), graikiškas jogurtas (10 % riebumo, 400 g), kefyras maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), grietinė indelyje (30 % riebumo, 400 g), šviežias pienas maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), varškė (9 % rieb., 180 g), sviestas (82 % riebumo, 180 g), fasuotas fermentinis sūris (45 % riebumo, 250 g), apelsinų sultys (100 %, 1 l), mineralinis negazuotas vanduo (1,5 l), šviesus alus be užstato (~5 %, 1 l), degtinė be užst. (38-40 %, 0,5 l).   

Kaip skelbia tyrimą atlikusi slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“, prieš apsipirkimą prekės nufotografuojamos lentynoje, taip pat užfiksuojamas pirkimo kvitas – pagal tai analizuojamos ir lyginamos produktų kainos. Be prekės nuotraukos ir įrašo pirkimo kvite apsipirkimas nėra įskaitomas analizėje. Jei prekybos vietoje nepavyksta rasti nurodytos prekės, jos ieškoma kitoje tokio paties tipo parduotuvėje. Nepavykus rasti ir kitoje parduotuvėje, perkama alternatyvi prekė iš atitinkamos prekių grupės. 

Prekių krepšelis sudarytas taip, kad jame esančius produktus galima būtų objektyviai palyginti – prekės yra tokių pačių charakteristikų, maksimaliai panašaus išfasavimo, tokio paties pakuotės tipo. Tai leidžia tyrime lyginti nurodytas charakteristikas turinčius pigiausius produktus, kuriuos galima rasti visuose prekybos tinkluose. Pabrėžiama, kad atskiruose prekybos centruose yra tikimybė rasti pigesnių tos pačios kategorijos (bet skirtingų charakteristikų) produktų.    

Anot „SeeNext“, tyrimo metu nebuvo naudojamos lojalumo ar nuolaidų kortelės, taip pat neįskaičiuojamas depozito mokestis. Produktų kainos nurodytos be nuolaidų ir apskaičiuotos pagal kainas, nurodytas pirkimo kvite. Prekių, kurioms buvo taikytos nuolaidos, kainos perskaičiuotos pagal pirmines produktų kainas įrašytas pirkimo kvite. Atvejais, kai kaina iki nuolaidos nenurodoma pirkimo kvite, bet matoma kainolapyje, skaičiavimuose naudojama kainolapio, o ne pirkimo kvito kaina. Jei kaina iki nuolaidos nėra nurodyta nei pirkimo kvite, nei kainolapyje ir jos neįmanoma nustatyti, skaičiavimuose panaudojama pirkimo kvite atspausdinta ir už produktą sumokėta kaina. Jei įprasto (be akcijos) kainolapio kaina skiriasi nuo kainos, nurodytos pirkimo kvite, fiksuojamas kainos neatitikimas tarp kainolapio ir pirkimo kvito.    

Taip pat augo ir stojančiųjų į profesinės pedagogikos studijas, kurios yra skirtos asmenims, jau turintiems aukštąjį išsilavinimą. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto profesinės pedagoginės studijos šiemet sulaukė 318 pirmuoju numeriu stojusiųjų, o į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesines pedagogikos studijas pateiktos 329 paraiškos – 60 proc. daugiau nei pernai.  

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prognozuoja, kad iš viso šiemet ugdymo mokslus pasirinks daugiau kaip 2000 studentų. 

„Pernai metų duomenimis, Lietuvoje trūko 650 mokytojų. Tad augantis norinčiųjų tapti mokytojais skaičius bendrai žiūrint yra pozityvi tendencija. Be abejo, jeigu norime kokybiškiausio švietimo, svarbu pritraukti į šią specialybę ir pačius talentingiausius žmones“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Trūksta dalykininkų 

Nors sparčiai populiarėja norinčiųjų tapti specialiaisiais pedagogais ar pradinių klasių mokytojais, reikėtų, kad pasiskirstymas tarp ugdymo specialybių būtų įvairesnis, pabrėžia L. Masiliauskaitė. 

„Stojimo rezultatai rodo, kad vis dar išlieka sudėtinga pritraukti kai kurių dalykų, ypač gamtos ir tiksliųjų mokslų, dalykininkus. O šių dalykų gebėjimai, siekiant konkurencingos ekonomikos, šiais laikais yra itin būtini. Negana to, regionų mokyklų vadovai jau kalba, kad – priešingai nei didmiesčiuose – miesteliuose ir kaimuose mažamečių vaikų skaičius krenta, tad pradinių klasių mokytojų čia greitai reikės mažiau“, – pažymi L. Masiliauskaitė. 

Lankstesnės galimybės ir nauji modeliai 

Vienas iš galimų būdų spręsti šią problemą – pritraukti mokytojų iš darbo rinkos, suteikiant jiems galimybę dirbti ir ne pilnu etatu. 

„Gamtos ir tiksliųjų mokslų specialistai turi itin geras galimybes darbo rinkoje, tad natūralu, jog juos į mokyklas pritraukti sudėtingiau. Todėl svarbu sudaryti sąlygas jiems dalintis savo žiniomis su vaikais lanksčiu būdu“, – sako „Švietimas #1” vadovė. 

Kitas sprendimas – leisti pilotuoti švietimo sistemoje naujus, svetur jau pasiteisinusius modelius. 

„Pavyzdžiui, dauguma kitų šalių, įskaitant Latviją ir Estiją, turi pradinį ugdymą ne iki 4-tos klasės, o iki 6-tos. Tokiu atveju pradinių klasių mokytojas 5–6 klasėje palaipsniui palydi vaikus į dalykinę sistemą – jis būna ne tik klasės vadovu, bet ir dėsto kai kuriuos dalykus. Taip ir gerėja vaikų pasiekimai, ir mokytojų dalykininkų poreikis būna mažesnis“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Pirmieji metai – kritinis išbandymas 

Nors norinčiųjų išbandyti save mokytojo kelyje daugėja, susiduriama su dar viena problema. VDU tyrimas rodo, kad Lietuvoje pusė jaunųjų mokytojų per pirmuosius trejus darbo metus palieka profesiją. 

„Viena iš mūsų matomų šios problemos priežasčių yra prasta mokyklų vadyba. Mokyklų vadovais dažnai tampa buvę mokytojai, neturintys reikiamų vadybinių įgūdžių. O juk nuo vadybos priklauso darbuotojų motyvacija, kolektyvo atmosfera, darbo krūvio paskirstymas, galimybės tobulėti, dažnai ir – atlyginimo dydis. Turime pavienių šią problemą sprendžiančių iniciatyvų, tačiau reikėtų, kad mokyklų vadybos kokybė būtų keliama ir nacionaliniu mastu“, – teigia L. Masiliauskaitė. 

Be geriausių žmonių – nebus geriausio švietimo 

Pasak L. Masiliauskaitės, vien pritraukti studentus į pedagogikos studijas nepakanka – būtina užtikrinti, kad jie liktų mokyklose ilgam. 

„Be geriausių žmonių negalime kalbėti apie geriausią švietimą. Taip, stojančiųjų daugėja, bet mes dar toli nuo Suomijos, kur konkursas į mokytojo specialybę itin konkurencingas, o profesija visuomenėje – viena gerbiamiausių. Verta atkreipti dėmesį, kad net ir Suomija susiduria su kokybiškų mokytojų trūkumu. Tad jeigu mes norime turėti aukščiausio lygio švietimą, turime dar daugiau dėmesio skirti vadybai ir gerinti ne tik mokytojų darbo įvaizdį, bet ir sąlygas“, – pabrėžia ji. 

Apie „Švietimas #1” 

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.

„Švietimas #1” pranešimas spaudai 

Taurostos gatvėje, už „Žibalo“ degalinės, įrengtose naminių gyvūnėlių kapinėse – ne vienas žemės kauburėlis bei keli paminklai. Pastarieji primena, kad įrengtos kapinaitės jonaviečiams buvo tikrai reikalingos. Kapinėmis džiaugiasi ir jonavietė Jolita, kuri atvykusi aplankyti savo augintinio kapo pasigenda tik vieno – šiukšlių konteinerio.

,,Labai džiaugiuosi, kad turime legalias gyvūnų kapinaites. Kadangi man teko atsisveikinti su savo mylimu augintiniu ir palikti jį ten amžinam miegeliui, dabar dažnai lankausi kapinėse. Man iškilo vienas tikrai svarbus klausimas – kodėl prie kapinių nepastatomas bent vienas didelis konteineris, į kurį žmonės galėtų mesti sudegusias žvakutes, aptvarkyto kapelio šiukšles“, - teiravosi skaitytoja.

Miesto seniūno Povilo Beišio teigimu, pasiūlymas dėl konteinerio įrengimo bus apsvarstytas. Vis tik šios idėjos įgyvendinimą stabdo ne kokia patirtis su konteineriais, pastatytais atokiose vietose.

,,Dėl konteinerio įrengimo turime pasitarti su ,,Jonavos paslaugomis“. Tokią galimybę apsvarstysime, tačiau kol kas negaliu pasakyti, ar ji bus įgyvendinta. Kodėl? Turime ne kokią patirtį su konteineriais atokiose vietose. Žmonės prie jų tempia savo šaldytuvus, nereikalingus daiktus iš sandėlių ir pan. Kyla klausimas, ar prie gyvūnų kapinių įrengtas konteineris bei erdvė aplink jį netaptų neatsakingų žmonių atliekų atsikratymo vieta“, - kalbėjo seniūnas.

Šalia to, primename, kad vieta augintinio kapavietei yra nemokama, tačiau gyventojai privalo laikytis tam tikrų taisyklių: kapas turi būti ne didesnis negu 1,5 kv. m (1,5 x 1,0 m); atstumas tarp kapaviečių  – ne didesnis negu 0,5 m.; laidojimo vietos sužymėtos ir sunumeruotos; laidoti reikia eilės tvarka; užkasus augintinį, turi būti pastatytas kapo vietą žymintis ženklas (paminklas) – ne aukštesnis negu 0,6 m nuo žemės paviršiaus; taip pat gali būti įrengtas antkapis ir kapavietės tvorelė.

Konkurse dalyvauja ir Jonava, pristatydama projektus net penkiose skirtingose nominacijose.

Gyventojų balsavimas vyksta tik vienoje – „Darnios aplinkos kūrimo“ – kategorijoje. Joje Jonava pristato projektą „Darnaus judumo priemonių diegimas Jonavos mieste“, kuriuo siekiama tvaresnio, patogesnio ir aplinkai draugiškesnio susisiekimo mieste.

Balsuoti galite iki rugpjūčio 10 d. imtinai.
Norėdami palaikyti Jonavą, spauskite – BALSAVIMAS. 

Balsuoti leidžiama vieną kartą per parą, naudojant unikalų IP adreso, įrenginio bei naršyklės derinį.

Kviečiame palaikyti Jonavą!

Jonavos rajono savivaldybė

27 metų 191 cm ūgio gynėjas 2024/2025 sezone Super krepšinio lygoje (SLB) atstovaudamas Mančesterio ekipą per 30 minučių įmesdavo po 14,4 taško, atlikdavo po 6 rezultatyvius perdavimus, atkovodavo 4,4 kamuolio ir rinkdavo 16,8 naudingumo balo. Atkrintamosiose kovose amerikiečio statistika buvo išaugusi iki 17 taškų, 8,5 rezultatyvaus perdavimo bei 20,5 naudingumo balo.

Gynėjui Didžiojoje Britanijoje buvo pirmasis sezonas Europoje. Su komandos naujoku pasirašyta vienų metų sutartis.

Skaitydami ją net suabejojame... Ar tai tikrai rašoma apie Jonavą? Tikrai taip, neabejokite! Perskaitykime žinutę mūsų dienų kalba: Jonava (Kauno pavietas). Dailininkas ponas Šlapelis, iš Kauno gražiai atnaujino Švenčiausios Panelės paveikslą, jonaviečiai dėkingi dailininkui. Žinutės autorius primena skaitytojams, kad reikia remti lietuvį dailininką, suteikiant galimybę darbuotis bažnyčioje.

Net ir perskaičius šiuolaikine lietuvių kalba žinutę, Jums liko vis dar daug mįslių? Pabandykime jas įminti kartu.

Pirmoji – „Janavas“. Senuose žemėlapiuose Jonava buvo įvardijama, kaip Janów (rus. Янoвъ, lenk. Janów), ne tik vokiškajame 1912-1914 m. kariniame žemėlapyje, bet ir 1942 m. ortofografijoje. Kitas vartotas Jonavos pavadinimas - Janovo (rus. Янoвo).

Antroji „artistas tepliorius p. Šlapelis iš Kauno“. Kas jis ? Kodėl būtent jis dirbo Jonavos bažnyčioje? Ignas Šlapelis - tapytojas, dailėtyrininkas, meno istorikas, gimęs 1881 m. vasario 12 d. Bugailiškiuose, Kupiškio rajone. Mokėsi Liepojos gimnazijoje, 1899–1904 m. Kauno kunigų seminarijoje. Supratęs neturįs pašaukimo būti kunigu, išvyko į Krokuvą, kur Dailės akademijoje studijavo tapybą ir meno istoriją, o Jogailos universitete – filosofiją. 1905–1909 m. dailės, meno istorijos ir filosofijos žinias gilino Dailės mokykloje ir Sorbonoje, Paryžiuje, Florencijos ir Romos universitetuose. 1910 m. grįžo į Lietuvą, bet greitai buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Dalyvavo pirmajame pasauliniame kare, iki 1921 gyveno Rusijoje. 1921 -1922 m. mokytojavo Saulės mokytojų seminarijoje ir dėstė Aukštuosiuose piešimo kursuose Kaune, nuo 1922 m. dėstė Kauno meno mokykloje, o nuo 1929 m. iki 1940 m. ėjo direktoriaus pareigas. Ignas Šlapelis buvo pirmasis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijos direktorius (1922–1924 m.), tyrinėjo ir propagavo įžymiojo dailininko kūrybą. Jis dalyvavo daugelyje dailės parodų. Sukūrė virš 200 tapybos paveikslų, daugiausia peizažų. 1930 m parašė „Meno istorijos metmenys” bei 1935 m. „Rymo katalikų bažnyčios meno istorija”, „Apie Lietuvos meną“, sudarė albumą „Kazio Šimonio kūryba“ (1938). dailėtyros straipsnių Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudoje, itin daug apie M. K. Čiurlionį. 1940–1944 m. darbavosi Kauno taikomosios dailės institute ir iki 1941 Kauno taikomosios dailės mokykla). 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1948 m gyveno Čikagoje ir tęsė kultūrinę ir kūrybinę veiklą. Mirė 1955 m. birželio 3 d. Čikagoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Trečioji „Švenč. Panelės paveikslas“. Kur jis šiandien Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčioje? Švenč. Panelės paveikslas – Švenčiausios Mergelės Marijos paveikslas. Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčioje yra net dvi Švč. Mergelės Marijos skulptūros. Vienas jų Švč. Mergelės Marijos altoriuje, o kita ? Pakelkite aukštyn akis. Virš sakyklos, kita, senoji, suglaudusi rankas. O kur Švč. Mergelės paveikslas ? Gal antepedijaus „Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai“ paveikslas? O gal altorėlio ?

Pabandėme įminti mįsles. Dvi iš jų įminėme, o trečioji, verta nuoseklesnių, tolimesnių tyrimų ir konsultacijų su dailės istorikais. Susipažinome su Jonavos vardo vartosena, susipažinome su Jonavos bažnyčioje dirbusiu dailininku, pirmuoju Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijos direktoriumi Ignu Šlapeliu.

Dr. Judita Puišo 

Kauno technologijos universitetas 

Nuotraukos: Švč. Mergelės Marijos altorėlis (nuotrauka iš krv.kpd.lt); Antepedijus (nuotrauka iš krv.kpd.lt); Dailininkas Ignas Šlapelis tapo savo studijoje Kaune. Su knyga rankose stovi jo žmona Laura Karužaitė Šlapelienė. 1924 m ( nuotrauka iš https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/260542)