„Sulaukėme tiekėjo „Liūtukas ir Ko“, UAB pranešimo, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jautienos žaliavoje, iš kurios buvo pagamintas šis šaldytas produktas, nustatė biologinės kilmės taršą. Tiekėjo teigimu, žaliavoje buvo galimai aptiktas galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE), dar kitaip vadinamos kempinlige arba galvijų pasiutlige, atvejis. Užterštas šio produkto partijas, vadovaudamiesi VMVT nurodymais, nedelsiant pašalinome iš prekybos, parduotuvėse iškabinome informacinius plakatus ir iki gegužės 31 dienos vykdome susigrąžinimą iš vartotojų. Pirkėjų, įsigijusių žemiau lentelėje pateiktos partijos produktą, prašome jo nevartoti ar nešerti gyvūnų. Nors rizika užsikrėsti yra maža, tačiau net ir termiškai apdorojus, produktas lieka rizikingas sveikatai“, – informuoja „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius. 

Pirkėjams bus grąžinami pinigai 

Prekybos tinklas „Maxima“ atsakingai ir rimtai žiūri į maisto kokybės ir saugos kontrolę, investuoja į papildomus periodinius produktų savikontrolės tyrimus nepriklausomose laboratorijose, periodiškai vykdo tiekėjų vizitus ir nedaro jokių išlygų maisto saugai. Ne išimtis ir šis atvejis – laikinai stabdoma prekyba šia preke. 

„Pirkėjų prašome įsigytą nurodyto galiojimo termino, nesaugią vartoti prekę grąžinti į bet kurią mūsų tinklo parduotuvę, kur atvykus su pirkimo kasos kvitu arba kitu prekės pirkimą–pardavimą patvirtinančiu dokumentu, pavyzdžiui, mokėjimo kortelės ar „Ačiū“ lojalumo kortelės sąskaitos išrašu arba PVM sąskaita faktūra, bus grąžinti pinigai. Pinigus grąžinsime net ir tuo atveju, jei įsigytos partijos prekei neturite jos įsigijimą patvirtinančio dokumento“, – sako T. Atraškevičius. 

Grąžinti prekę ir atgauti pinigus taip pat galima kreipiantis į klientų aptarnavimo skyrių nemokamu telefonu +370 800 200 50, interneto svetainėje www.maxima.lt/pagalba arba el. paštu klientai@maxima.lt.  

Iki gegužės 31 dienos vykdomas šių nesaugių produktų atšaukimas iš rinkos ir susigrąžinimas iš pirkėjų: 

Maxima inf. 

Iš viso planuojama patikrinti 90 ežerų ir tvenkinių, daugiausia dėmesio skiriant didesnės rizikos teritorijoms. Reidai vykdomi antrąjį metų ketvirtį ir bus tęsiami spalio–lapkričio mėnesiais.

Reiduose aplinkosaugininkai tikrina nuotekų išleistuvus, vertina, ar į aplinką nėra leidžiamos nevalytos ar netinkamai tvarkomos nuotekos. Taip pat vertinama, kaip šalia vandens telkinių gyvenantys gyventojai ir ūkio subjektai tvarko nuotekas.

Aplinkosaugininkams nustačius galimus nuotekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus, susijusius su infrastruktūra ar jos eksploatavimu, informacija perduodama savivaldybėms ar kitoms atsakingoms institucijoms pagal kompetenciją. Tais atvejais, kai nustatoma aplinkos tarša ar padaryta žala aplinkai, tyrimą atlieka Aplinkos apsaugos departamentas – taikoma administracinė atsakomybė, skiriamos sankcijos, įpareigojama pašalinti pažeidimus bei apskaičiuojama aplinkai padaryta žala.

Pirmųjų patikrinimų metu prie Juodžio ežero Panevėžio rajone neteisėtų nuotekų išleistuvų nenustatyta. Vis dėlto, patikrinus aštuonias sodybas paaiškėjo, kad dalis individualių nuotekų sistemų gali būti eksploatuojamos netinkamai – nuotekų valymo įrenginiams nėra atlikti privalomieji laboratoriniai tyrimai, o kaupimo rezervuarus naudojantys gyventojai nepateikė nuotekų išvežimą patvirtinančių dokumentų. Kadangi taršos atvejų nenustatyta, informacija perduota savivaldybei tolimesniems veiksmams.

Alytaus rajone, Pivašiūnų ežero apylinkėse, patikrinta 18 gyventojų – pažeidimų nenustatyta.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad tinkamas nuotekų tvarkymas yra būtinas siekiant apsaugoti vandens telkinius nuo taršos ir išsaugoti gerą jų ekologinę būklę. Reidai ir toliau bus vykdomi didžiausios rizikos teritorijose. Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę „Nuotekos“, kurioje pateikiama reikiama informacija apie tinkamą nuotekų valymą.

Primename, kad pastebėjus aplinkosaugos pažeidimą reikia pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat svarbu nufotografuoti ar nufilmuoti pažeidimą, t. y. – pažeidėjus darančius pažeidimą, bei šią informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašą siųsti el. paštu info@aad.am.lt.   

Aplinkos apsaugos departamento inf. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informuoja, kad po dviejų savaičių, gegužės 19-ąją, gyventojai galės teikti prašymus suteikti paramą būstui įsigyti (gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją). Prašymus bus galima teikti ribotą laiką: gegužės 19 d. nuo 9.00 val. iki 16.00 val. arba kol pasibaigs kvietimui skirtų lėšų suma.

Šio kvietimo metu paramai įsigyti būstą numatoma skirti apie 5,6 mln. eurų. Šiais metais bus galimybė prašymus teikti ir per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė kviečia gyventojus, atitinkančius reikalavimus, pasinaudoti šia parama ir primena, kad šiemet sukurta galimybė teikti prašymus per SPIS padaro šią procedūrą paprastesnę.

„Tikiu, kad valstybės parama pirmajam būstui įsigyti – svarbi priemonė, stiprinanti šeimų ir asmenų finansinį saugumą bei sudaranti palankesnes sąlygas auginti vaikus. Siekiame, kad kuo daugiau gyventojų galėtų drąsiau žengti pirmą žingsnį, įgyvendindami svajonę turėti savus namus, ir kurtų savo gyvenimą čia, Lietuvoje“, – sako J. Zailskienė.

Prašymų teikimo metu paaiškėjus, kad skirtų valstybės biudžeto lėšų pažymoms formuoti gali nepakakti, ministerija savo interneto svetainėje paskelbs kvietimo teikti prašymus pabaigą. Prašymai, pateikti ne kvietimo laikotarpiu, SPIS neregistruojami ir nenagrinėjami.

Kas gali gauti paramą?

Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys (šeimos), kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nurodytų dydžių. Būstas gali būti įsigyjamas bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

Asmenys (šeimos), pretenduojantys į paramą būstui įsigyti, negali turėti ar per pastaruosius 5 metus būti turėję gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc. 

Negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra toks asmuo, gali turėti būstą, nepritaikytą jų poreikiams. Tokiu atveju parama teikiama tik turimam būstui rekonstruoti, pritaikant jį pagal negalios pobūdį.

Išsamią informaciją apie tai, kas gali pretenduoti į paramą būstui įsigyti, ir paramos teikimo sąlygas galima rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainės skiltyje Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti.

Apie galimą vagystę pranešta vėlyvą vakarą, kai kultūros centro darbuotoja sulaukė signalizacijos pranešimo. Atvykusi prie pastato ji pastebėjo išlaužtas duris ir netrukus suprato, kad dingo Jonvabalio kostiumas.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pradėjo aplinkybių aiškinimąsi. Pirminiais duomenimis, vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo du tamsiais drabužiais vilkėjusius asmenis, kurie galėjo būti susiję su dingimu. Įrašai perduoti tyrimui.

Pareigūnai taip pat apžiūrėjo teritoriją aplink kultūros centrą. Nors iš pradžių atrodė, kad pėdsakų gali ir nebūti, netrukus rastas keistas radinys - dėžėje aptiktas, kaip įtariama, Jonvabalio kostiumo batas.

Ar tai atsitiktinumas, ar svarbi užuomina, galinti padėti surasti dingusį talismaną, kol kas neaišku. Tačiau kultūros centro atstovai neslepia susirūpinimo - be Jonvabalio sunku įsivaizduoti tradicinę Jonavos Joninių šventę.

Kol vyksta paieškos, gyventojai raginami išlikti budrūs. Pastebėjus asmenis, galinčius turėti Jonvabalio kostiumą, arba netikėtose vietose pasirodžius patį Jonvabalį, informacija gali būti svarbi tyrimui.

Ar pagrindinis Joninių simbolis bus surastas iki birželio 23-osios, kol kas lieka paslaptis. Tačiau viena aišku - šis neįprastas dingimas jau spėjo tapti viena labiausiai aptarinėjamų artėjančios šventės istorijų Jonavoje.

***

Svarbu: ši istorija yra specialiai sukurta ir surežisuota pramoginė situacija. Vaizdo siužetas nufilmuotas humoristine „Farų“ laidos stilistika, siekiant originaliai pristatyti artėjančias Jonines Jonavoje. 

Smūgio metu apgadinta transporto priemonė ir dalis mūrinės sienos – išgriuvo plytos, matomi konstrukcijos pažeidimai.

Į įvykio vietą atvyko ir šiuo metu dirba pagalbos tarnybos. 

Anot policijos budinčio, automobilis į sieną rėžėsi sutrikus vairuotojo sveikatai. Kiti asmenys nenukentėjo. Vairuotojas pristatytas į gydymo įstaigą apžiūrai.

Po incidento muziejuje skaičiuojami kultūros paveldo pastatui padaryti nuostoliai. 

Parduodamas 30,23 kv. m ploto butas su 8,45 kv. m rūsiu yra Jaunystės gatvėje, ketvirtame daugiabučio aukšte. Skelbiama, kad daugiabutis pastatytas 1978 metais.

Turto banko pateiktame aprašyme nurodoma, kad aplinkoje vyrauja daugiabučiai ir individualūs gyvenamieji namai, šalia yra „Aibės“ parduotuvė, netoliese veikia mokykla ir vaikų darželis. Viešojo transporto stotelė nuo namo nutolusi apie 100 metrų, o iki Jonavos miesto centro – maždaug 21 kilometras.

Bute įvestas komunalinis vandentiekis ir nuotekos, yra elektra. Nurodoma, kad būste buvo krosninis šildymas, tačiau krosnelė šiuo metu demontuota. Vidaus apdailoje – tapetuotos ir dažytos sienos, linoleumo bei plytelių grindys.

Turto bankas pažymi, kad nekilnojamasis turtas parduodamas esamos būklės, o įmonė neįsipareigoja iškraustyti bute esančių daiktų.

Aukcionas prasidės birželio 30 dieną, 9 valandą. Dalyvių registracija vyks nuo birželio 22 iki 25 dienos. Registracijos mokestis – 10 eurų, garantinis įnašas – 127 eurai. Kainos didinimo intervalas sieks 50 eurų.

Plačiau apie aukciono sąlygas ČIA.

Priminsime, kad anksčiau į redakciją kreipęsis gyventojas skundėsi automobilių eismu naujosiose Šmatų kapinėse. Pasak jo, vairuotojai neretai nepaiso draudžiamųjų ženklų, važinėja arti kapaviečių, kelia dulkes, o kai kuriais atvejais esą buvo apgadintos ir pačios kapavietės. Gyventojas siūlė svarstyti griežtesnes priemones - įrengti užtvarus ar net aptverti teritoriją.

Tuo metu Jonavos miesto seniūnija nurodė, kad naujojoje kapinių dalyje jau įrengti ženklai „Automobilių eismas draudžiamas“, o ilgalaikis problemos sprendimas galėtų būti teritorijos aptvėrimas. Tam ateityje planuojama ieškoti finansavimo. Šią publikaciją rasite ČIA. 

Po šios publikacijos redakciją pasiekė jonavietės laiškas, kuriame į problemą pažvelgta iš kitos pusės.

„Dėl įvažiavimo į kapinių teritoriją. Sveiki. Esu pensininkė. Draudimas privažiuoti prie lankomo kapo turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Atvažiavau tvarkyti tėvų kapo. Du maišeliai su gėlėmis, žemės, laistytuvas, tvarkymo priemonės. Kaip viską nusigabenti??? Kapas tolokai už įvažiuoti draudžiančio ženklo“, - rašo moteris.

Pasak jos, su panašiais sunkumais susiduria ir garbaus amžiaus žmonės, kuriems ilgesnis atstumas iki kapavietės tampa rimtu iššūkiu.

„Atvažiavo teta 87 metų aplankyti vyro kapo. Taksi atsisakė vežti už ženklo. Kaip jai nueiti?“ - klausia jonavietė.

Moteris siūlo ieškoti kompromisinio sprendimo, kuris leistų išlaikyti tvarką kapinėse, tačiau kartu būtų patogesnis vyresnio amžiaus lankytojams.

„Siūlau savaitę iki Motinos dienos ir savaitę po Tėvo dienos uždengti ženklus. Tą patį padaryti savaitę prieš ir po Vėlinių. Kitu laiku kaip nors dasigausime. Galvokime ir apie kitus. Per tą laiką tikrai nieko nenutiks“, - savo nuomonę išdėstė skaitytoja.

Jos teigimu, didžiųjų kapų lankymo švenčių laikotarpiu laikinas eismo ribojimų sušvelninimas padėtų vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie į kapines vyksta tvarkyti kapaviečių bei vežasi daugiau reikalingų priemonių.

Skaitytojos išsakyta pozicija leidžia manyti, kad diskusijoje dėl automobilių eismo Šmatų kapinėse susiduria skirtingi interesai - vieni gyventojai siekia griežtesnių ribojimų dėl saugumo ir pagarbos kapinių aplinkai, kiti ragina nepamiršti senjorų ir riboto judumo žmonių poreikių. Ar būtų galima rasti sprendimą, tenkinantį abi puses, kol kas lieka atviras klausimas.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Vli Timber - viena sparčiausiai augančių medienos pramonės įmonių šalyje, veikianti Anykščių r., o dabar žengianti į Jonavos regioną su visiškai nauju gamybos kompleksu. Gamykla Venecijoje bus įrengta pagal aukščiausius šiuolaikinės pramonės standartus: automatizuoti procesai, ergonomiška ir saugi darbo aplinka, tvarumas kiekviename žingsnyje - tai leis Vli Timber tapti moderniausia medienos perdirbimo įmone pasaulyje. 

“Šis projektas mums svarbus ne tik dėl gamybos plėtros. Kuriame gamyklą, kurioje modernūs technologiniai sprendimai derės su saugia, ergonomiška ir žmogui pritaikyta darbo aplinka”,- akcentavo Darius Lackus.

Projektą įgyvendins viena didžiausių Lietuvoje generalinės rangos įmonių „Conres“. Jos vadovas Ernestas Šeženis pažymi, kad ilgametė patirtis statybų sektoriuje leidžia tiksliai atliepti užsakovo poreikius ir operatyviai valdyti projekto įgyvendinimo procesą.

„Vertiname Vli Timber pasitikėjimą ir galimybę būti šio projekto partneriais. Tokios investicijos stiprina medienos pramonės konkurencingumą ir kuria ekonominę vertę regionams. Per savo veiklos metus esame įgyvendinę ne vieną gamyklų, logistikos ir kitų pramonės objektų projektą, todėl puikiai suprantame atsakomybę, kuri tenka valdant tokio pobūdžio objektus - nuo sklandaus darbų planavimo iki kokybės užtikrinimo ir efektyvios visų projekto dalyvių koordinacijos“, - sako E. Šeženis.

Prasidėjus gamyklos statyboms bei artėjant gamyklos startui, pradedamas ir komandos formavimas. 2027 metų vasarą Vli Timber planuoja priimti į darbą iki 150 specialistų - nuo gamybos operatorių iki inžinierių ir vadovų. Tačiau geriausius darbuotojus randame tada, kai neskubame ir kai galime pažinti žmones iš anksto.

Visus, besidominčius darbo galimybėmis modernioje medienos perdirbimo gamykloje, Vli Timber kviečia kandidatuoti jau dabar - dar prieš prasidedant aktyviam atrankų etapui. Kandidatams tereikia įmonės interneto svetainėje užpildyti trumpą formą pasirinktai pozicijai. Su jais susisieks atsakingi komandos nariai, pristatys įmonę, būsimas darbo vietas ir atsakys į klausimus.

Naujiems komandos nariams bus siūloma:

- Modernios, ergonomiškos darbo vietos naujoje gamykloje;

- Aiški ir skaidri atlygio sistema;

- Galimybė augti kartu su įmone nuo pat pirmų dienų;

- Stabilus, ilgalaikis darbas Jonavos regione;

- Draugiška ir į žmones orientuota organizacinė kultūra.

Kandidatuok jau dabar - būk pirmas!

Anksčiausiai kandidatavę gaus darbo pasiūlymus pirmieji. Palikite savo kontaktus arba peržiūrėkite laisvas pozicijas Vli Timber karjeros puslapyje ir prisijunkite prie komandos, kuri kuria rytojaus pramonę Jonavoje.

Kandidatuoti: https://www.vlitimber.eu/careers/

„Sveiki, rašau, jei įdomu ar aktualu – gal iš to primenantį straipsnį apie atliekų tvarkymą parašysit“, – laišką pradeda jonavietis.

Pasak Arno, incidentas užfiksuotas sekmadienį apie 11 valandą, prie konteinerių, esančių priešais Chemikų gatvėje įsikūrusią parduotuvę „Norfa“.

„Šiandien apie 11:00 val. pastebėjau, jog priešais Chemikų g. „Norfos“ esančius konteinerius visą rytą periodiškai nešamos vidutinio gabarito dydžio atliekos ir naglai paliekamos prie konteinerio, prie stendo su užrašu „Šiukšles prie konteinerių dėti draudžiama“, – rašo Arnas.

Anot laiško autoriaus, šiukšles nešė keli vyrai, kurie, jo teigimu, galėjo būti neblaivūs.

„Tai atliko vyrai, akivaizdžiai neblaivūs, vis kas 15–30 minučių nešdami atliekas iš Chemikų g. 27 namo 4 laiptinės“, – teigia Arnas.

Situaciją jis nusprendė ne tik stebėti, bet ir fiksuoti bei informuoti atsakingas institucijas.

„Nusprendžiau, jog verta nufilmuoti, nufotografuoti bei informuoti Jonavos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių ir UAB „Jonavos paslaugos“, – laiške nurodo gyventojas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl stipraus vėjo atliekos pasklido po aplinką.

„Verta pabrėžti – tos atliekos ne tik buvo sumestos kur draudžiama, bet ir per šiandienos stiprų vėją tiesiog buvo pūstomos per visą gatvę“, – rašo Arnas.

Vis dėlto, labiausiai jį nustebino atsakingų tarnybų reakcijos greitis.

„Nustebau greitu operatyvumu (nedarbo diena – sekmadienis!), po 2 valandų su manimi susisiekė pats „Jonavos paslaugų“ miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Rimvydas Aulaševičius bei padėkojo už informavimą“, – teigia jis.

Pasak gyventojo, buvo imtasi ir konkrečių veiksmų.

„Paminėjo, jog atsakingi darbuotojai jau nuvyko po informavimo aiškintis situaciją pas buto savininkus, iš kurio buvo nešamos atliekos. Istorija paprasta, bet džiugina, jog greitai sureagavo“, – laišką užbaigia jonavietis.

Jonaviečio užfiksuotos nuotraukos kalba pačios už save - toks šiukšlių kiekis tikrai stebina.

Primename, kad Jonavos rajone veikia dvi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės – Jonalaukio kaime ir Darbininkų g. 19, Jonavoje. Jose gyventojai gali nemokamai pristatyti buityje susidarančias specifines bei stambiagabarites atliekas.

Mieste griežtai draudžiama palikti atliekas šalia konteinerių – už tokius pažeidimus gresia administracinė atsakomybė ir piniginės baudos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės teigimu, sprendimu išplėsti finansinę paramą siekiama užtikrinti lygias socialines garantijas visiems vaikus auginantiems žmonėms.

„Mūsų tikslas – plėsti socialinę paramą taip, kad ji pasiektų visus – nepriklausomai nuo jų socialinio draudimo stažo ar gyvenimo situacijos. Nuo šiandien 444 eurų mėnesinė išmoka bus skiriama visiems vaikus iki dvejų metų auginantiems ir „Sodros“ išmokos negaunantiems žmonėms. Tikiu, kad šis sprendimas sustiprins socialinį teisingumą ir užtikrins lygias galimybes kiekvienai šeimai“,  – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Kaip buvo iki birželio 1 dienos?

Siekiant užtikrinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms ir sudaryti galimybes derinti šeimos kūrimą su išsilavinimo ar profesijos įgijimu, Lietuvoje iki šiol buvo mokama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.

Išmoka buvo skiriama tais atvejais, kai vaiką augina besimokantis ar studijuojantis vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris nėra sukaupęs reikiamo socialinio draudimo stažo gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. 2026 metais ši išmoka siekia 444 eurus per mėnesį ir mokama, kol vaikui sueina dveji metai.

Kaip bus nuo birželio mėnesio?

Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globėjui, kuris nėra sukaupęs socialinio draudimo stažo ir neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“, bus skiriama išmoka vaiko priežiūrai. Kasmėnesinė išmoka bus mokama, kol vaikui sueina dveji metai, ir šiemet sieks 444 eurų per mėnesį.

Ši išmoka neskiriama arba jos mokėjimas gali būti nutraukiamas, jeigu vaiko tėvas, įtėvis ar globėjas, kuriam paskirta išmoka vaiko priežiūrai, įgyja teisę į vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“ arba jam už tą patį vaiką ir laikotarpį paskirta ir (ar) buvo išmokėta motinystės ar tėvystės išmoka iš „Sodros“. Taip pat netenkama išmokos tuo atveju, jeigu už tą patį vaiką ir laikotarpį yra paskirta ir (ar) ar už visą priklausiusį laikotarpį buvo išmokėta vaiko priežiūros išmoka iš „Sodros“ kitam iš vaiko tėvų, įtėvių, globėjui ar vienam iš vaiko senelių, arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų), o įvaikinimo atveju – jeigu vienam iš įtėvių mokama išmoka įvaikinus vaiką.

Turint dvynukus, trynukus ar daugiau vaikų išmokos dydis nėra didinamas.

Jeigu išmoka vaiko priežiūrai paskirta už vieną šeimos vaiką, išmoka už vėliau gimusį, įvaikintą ar globojamą vaiką skiriama, pasibaigus paskirtos išmokos mokėjimo laikotarpiui, ir mokama, kol šiam vaikui sukaks 2 metai.

Įvaikinus ar nustačius globą dviem ar daugiau skirtingo amžiaus vaikų, už kurių priežiūrą asmuo turi teisę gauti išmoką vaiko priežiūrai, išmoka skiriama jauniausio pagal amžių vaiko priežiūrai ir mokama, kol jam sukaks 2 metai. 

„Stambaus investicinio projekto sutartis – tai valstybės ir verslo partnerystė, kurianti realią naudą regionams. „Vli Timber“ investicija parodo, kad pasitelkiant inovacijas ir automatizaciją galima kurti aukštą pridėtinę vertę tradicinėse pramonės šakose. Ypač svarbu, kad projektas grindžiamas principu nekurti papildomų atliekų (angl. „Zero Waste“), o mediena, kuri šiandien eksportuojama kaip žaliava, bus perdirbama Lietuvoje ir virs kokybiškais produktais“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. 

Gamykloje bus perdirbama menkavertė, statyboms netinkama mediena – žemiausios klasės žaliavą perdirbti leis „Vli Timber“ sukurta visiškai automatizuota skaldymo linija. Pagrindinis gamyklos produktas bus vos 15 proc. drėgnumo pramoniniu būdu džiovintos malkos, išskiriančios iki 20 proc. daugiau šiluminės energijos nei džiovintos natūraliai.

„Stambaus investicinio projekto sutarties pasirašymas patvirtina mūsų strategijos kryptį ir valstybės pasitikėjimą šia investicija. Statome pirmąją pasaulyje tokio masto pilnai automatizuotą malkų gamyklą, kurioje diegiame pažangias technologijas. Jos ne tik žymiai padidins gamybos efektyvumą, bet ir leis mums tapti viena moderniausių malkų gamintojų pasaulyje“, – teigia „Vli Timber“ vadovas Darius Lackus. 

Gamyklą statyti Jonavos rajono Venecijos kaime nuspręsta dėl strategiškai palankios vietos – Jonavos miestas geografiškai patogus tiek atsivežti žaliavą iš visos Lietuvos miškų, tiek transportuoti produkciją keliais per uostus, o ateityje – ir geležinkeliu. Projekto valdytojas – nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Kenova“. Visiškai automatizuotai gamyklai taip pat bus reikalingi kvalifikuoti specialistai, tad netoliese esantis Kaunas, tikimasi, užtikrins automatizuotų linijų operatorių ir technikų pasiūlą.

„Stiprus vietinis verslas yra vienas svarbiausių šalies ekonominio augimo variklių. „Vli Timber“ gamykla – puikus pavyzdys, kaip lietuviško kapitalo įmonė, pasitelkusi inovacijas ir automatizaciją, tradicinėje pramonės šakoje kuria pasaulinio lygio sprendimus“, – sako investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.

„Investuok Lietuvoje“ nuo 2025 m. konsultuoja Lietuvos verslus, siekiančius ar gavusius stambaus projekto statusą. Per šį laikotarpį agentūra konsultavo daugiau nei 80 lietuviško kapitalo įmonių. Į „Investuok Lietuvoje“ galima kreiptis konsultacijoms dėl stambaus projekto paraiškų teikimo, projekto įgyvendinimo bei siekiant pasinaudoti specialiosiomis investavimo ir verslo sąlygomis stambiems projektams.

Stambaus projekto statusą gali gauti apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo interneto serverių paslaugų projektai, kurių investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė ne mažesnė nei 20 mln. eurų (30 mln. eurų investuojant Vilniuje) ir kurie sukuria ne mažiau kaip 20 naujų darbo vietų. Tokiems projektams taikomas 0 proc. pelno mokestis iki 20 metų laikotarpiui, spartesnis teritorijų planavimas ir statybos leidimų išdavimas, supaprastintas migracijos procesas užsienio specialistams ir greitesnė infrastruktūros plėtra; taip pat priskiriamas „Investuok Lietuvoje“ koordinatorius, kuris užtikrina, kad projektas gautų visas numatytas specialias investavimo ir verslo sąlygas. 

Tą pačią dieną išvažiavęs į miestą jis netrukus pajuto skirtumą. Prie sankryžos jaunas vairuotojas, pastebėjęs lipduką, kantriai palaukė, nors galėjo skubėti. Kitame posūkyje autobuso vairuotojas net pamojo – tarsi tyliai parodydamas supratingumą. Anksčiau Antaną lydėjęs nerimas dėl signalų ir skubančių automobilių sumažėjo – lipdukas veikė lyg nematomas skydas, keičiantis kitų elgesį.

Tokie pavyzdžiai atskleidžia naujos iniciatyvos esmę. Lietuvoje „Senjoro“ ar santūriai vairuojančio eismo dalyvio lipdukas – tai savanoriškas socialinis signalas, kuriuo siekiama skatinti kantrybę ir pagarbą kelyje. Vis dėlto jo veiksmingumas kol kas tiesiogiai priklauso nuo žinomumo. Daugelis vairuotojų dar nežino, ką šis ženklas reiškia, todėl svarbus aktyvus viešinimas – per socialines kampanijas, bendruomenes ir žiniasklaidą.

Kitose šalyse tokia praktika turi ir teisinį pagrindą. Pavyzdžiui, Japonijoje naudojamas „Kōreisha“ ženklas yra oficialiai reglamentuotas, o kiti eismo dalyviai privalo į jį atsižvelgti. Tuo metu Lietuvoje tokio reguliavimo nenumatyta – Susisiekimo ministerija teigia, kad papildomas žymėjimas galėtų tapti administracine našta ir nebūtinai prisidėtų prie eismo saugumo.

Nepaisant to, iniciatyvos šalininkai įsitikinę: pokytis prasideda ne nuo taisyklių, o nuo žmonių elgesio. Antano istorija – paprastas priminimas, kad kartais pakanka mažo ženklo, jog kelyje atsirastų daugiau kantrybės. Galbūt tuomet sulėtėtų ne tik pavieniai automobiliai, bet ir bendras mūsų skubėjimas.

Parengta pagal VšĮ „Olderis" inf.

Savivaldybė socialiniame tinkle paskelbė, kad naujausiais duomenimis oro atakos pavojus Vilniaus apskrityje jau yra atšauktas. Gyventojai paraginti išlikti ramūs bei sekti oficialią informaciją svetainėje LT72 ir nacionalinio transliuotojo kanalais.

Jonavos rajono savivaldybės civilinės saugos specialistas Vytautas Kaminskas aiškino, kad kai kurie Jonavos rajono gyventojai perspėjimus galėjo gauti dėl mobiliojo ryšio operatorių bokštų aprėpties.

„Pavojus buvo paskelbtas Vilniaus apskričiai - kaimyniniams rajonams, tokiems kaip Širvintos ar Ukmergė. Jonavos rajone oro pavojus paskelbtas nebuvo“, - komentavo specialistas.

Anot jo, panašių pranešimų sulaukė ir kitų rajonų gyventojai, nors jų teritorijose perspėjimas nebuvo paskelbtas.

Tuo metu komentaruose gyventojai dalijosi skirtinga patirtimi. Vieni teigė gavę po kelis perspėjimo pranešimus į skirtingus telefonus, kiti - kad pranešimų negavo nė vienas šeimos narys.

„Gavome žinutes nedelsiant keliauti į priedangą“, - rašė viena komentatorė.

Kiti gyventojai stebėjosi nevienodu perspėjimų veikimu. „Vieniems pranešimai atėjo, kiti negavo nieko“,- komentavo rajono gyventojai.

Dalis žmonių atkreipė dėmesį ir į informacijos atnaujinimą oficialioje svetainėje. Pasak komentatorių, net ir gavus perspėjimą, tuo metu svetainėje dar buvo rodoma sena informacija.

Tarp komentarų pasirodė ir žinučių apie sustiprintas saugumo priemones gydymo įstaigose. Vienas gyventojas teigė, kad Santaros klinikose per garsiakalbius pacientai buvo paraginti pasitraukti nuo langų ir likti koridoriuose.

***

Apie 9 valandą ryto Lietuvos kariuomenė pranešė, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojaus įspėjimas „Geltona“. Nurodyta, jog Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos buvo stebima radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Taip pat informuota, kad iš Lietuvos pusės aktyvuoti NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.

Kaip aiškinta, statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka yra tikėtina, tačiau dar nevyksta. Gyventojams rekomenduota nusimatyti priedangas ir sekti oficialią informaciją.

Kiek vėliau oro atakos perspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams, o situacijai paaštrėjus paskelbtas signalas „Raudona“. Tai reiškia, kad gyventojai turėtų eiti į priedangas ir laukti tolimesnių nurodymų bei signalo atšaukimo.

Apie 11.40 valandą oro atakos įspėjimas visoje Lietuvos teritorijoje buvo atšauktas.

„Akvaeros“ bendruomenę pasiekusioje žinutėje klubo vadovė informavo, kad po 22-ejų metų veiklos Kosmonautų gatvėje teks ieškoti naujos vietos treniruotėms.

„Dauguma turbūt jau girdėjote, kad patalpas, kuriose klubas „Akvaera“ gyvavo jau 22 metus, savininkai perleidžia naujiems nuomininkams, visas pastatas bus kapitališkai remontuojamas, todėl turime skubiai išsikraustyti. Tad nuo birželio 1 dienos lauksiu Jūsų naujose patalpose, sporto klube „Sporto legionas“, adresu Dariaus ir Girėno 1B“, - savo sporto bendruomenei rašė K. Bapkauskienė.

Pasak jos, nors daliai lankytojų naujoji vieta bus patogesnė, o kitiems - mažiau patogi, šiuo metu svarbiausia užtikrinti nenutrūkstamą treniruočių procesą.

„Manau, kad kažkam bus patogesnė lokacija, kažkam mažiau patogi, bet šiai dienai, kad treniruotės būtų tęsiamos, didelio pasirinkimo neturime. Sporto salė bus mažesnė, bet šviesesnė, estetiškesnė ir jaukesnė. Kadangi vasarą žmonių srautas apmažėja, puikiai tilpsime ir ten“, - teigė „Akvaeros“ vadovė.

Ji taip pat informavo, kad klientams įprasta abonementų ir registracijos tvarka nesikeis.

„Visa tvarka su abonementų įsigijimais nesikeičia, registracija taip pat vyks įprastai per sistemą, pokytis tik tas, kad atvykusios į sporto klubą turėsite pirmame aukšte pasiimti apyrankę. (...) Sporto salė yra trečiame aukšte, rūbinės ir dušai - rūsyje. Sporto klube yra treniruoklių salė, bet ja naudotis negalime - tam yra atskiri „Sporto legiono“ abonementai“, - rašoma pranešime.

Anot K. Bapkauskienės, su ilgamečiais patalpų savininkais išsiskiriama draugiškai.

„Su senosiomis patalpomis ir jų šeimininkais skiriamės draugiškai, be pretenzijų vieni kitiems, taip, kaip numatė sutarties sąlygos ir kiti susitarimai“, - pažymėjo „Akvaeros“ vadovė.

Tuo metu portalo redakcijos žiniomis, į Jonavą ateina Lietuvoje gerai žinomas sporto klubų tinklas Gym+, kuris galėtų įsikurti Kosmonautų g. 1 pastate.

Į portalo klausimus apie planus Jonavoje atsakęs „Gym+“ atstovas Dominykas Valaitis patvirtino, kad tinklas ruošiasi plėtrai mieste, tačiau daugiau detalių kol kas neatskleidžia.

„Dėkojame už susidomėjimą. Šiuo metu galime patvirtinti, kad ketiname atsidaryti sporto klubą Jūsų mieste, tačiau kol kas projektas dar yra planavimo etape ir dalis svarbių detalių šiuo metu nėra galutinai suderintos. Dėl šios priežasties laikinai nenorėtume viešai komunikuoti apie planuojamą klubą, jo atidarymo datą ar tikslią vietą“, - gegužės 25-ąją portalui teigė D. Valaitis.

Pasak jo, daugiau informacijos tikimasi pateikti vasaros pabaigoje.

„Tikimės, kad rugpjūčio mėnesį jau galėsime pasidalinti konkretesne ir oficialiai patvirtinta informacija. Tuomet būtinai sugrįšime su atnaujinimu bei, esant poreikiui, mielai atsakysime į Jūsų klausimus. Ačiū už supratingumą“, - sakė „Gym+“ atstovas.

Kaip skelbiama Gym+ interneto svetainėje, visi tinklo sporto klubai Lietuvoje dirba visą parą, septynias dienas per savaitę. Šiuo metu įvairiuose šalies miestuose veikia 39 „Gym+“ sporto klubai.

Pasak įvykį stebėjusių gyventojų, pareigūnai atliko automobilio apžiūrą ir paieškos veiksmus. Kai kurie namo gyventojai pasakojo girdėję, kad policija galėjo sekti vagystės pėdsakais ir galimai aptiko pavogtus kompiuterius. Tačiau oficialaus šios informacijos patvirtinimo kol kas nėra.

Susisiekus su Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato budėtoju, buvo nurodyta, kad iškvietimas į šią vietą nebuvo registruotas, o informacija apie įvykį tuo metu dar nebuvo įtraukta į įvykių suvestinę. Galimai pareigūnai atlieka operatyvinius veiksmus arba vykdo patruliavimą, sakė budėtojas.

Kol kas oficialios informacijos apie vykdytų veiksmų pobūdį ar jų rezultatus nėra. Gavus daugiau duomenų, informaciją papildysime. 

Sulaikyti įtariamieji. Plačiau skaitykite ČIA.

Kaip praneša policija, BMW vairavo 1990 metais gimęs vyras. Jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 2,01 promilės.

Po eismo įvykio iš automobilio pradėjo rūkti dūmai, todėl į įvykio vietą buvo iškviesti ugniagesiai gelbėtojai. Atvykę tarnybų darbuotojai nustatė, kad automobilis „BMW 530“ buvo atsitrenkęs, tačiau gaisro požymių neaptikta. Paaiškėjo, kad ant įkaitusio variklio buvo išsiliejęs aušinimo skystis.

Ugniagesiai atjungė automobilio akumuliatorių, taip pat nuplovė ir nušlavė važiuojamąją kelio dangą.

Pasirašyti sutartį siekiama iki šių metų trečiojo ketvirčio pabaigos. Numatoma, kad svarstyklės turi būti įrengtos per metus, taigi keliuose jos turėtų pradėti veikti iki kitų metų trečiojo ketvirčio pabaigos. Per ateinančius trejus metus ketinama iš viso įsigyti 18 svarstyklių.

„Stipriname sunkiasvorio transporto kontrolę iš esmės – netrukus paleisime dešimtmetį neveikusias svarstykles, o dabar diegsime modernias dinamines svarstykles pagrindiniuose keliuose. Jos veiks panašiai kaip greičio matuokliai – automatiškai fiksuos pažeidimus ir leis nedelsiant taikyti atsakomybę. Tad siunčiame aiškią žinią – piktnaudžiavimui keliuose vietos nebėra, o už pažeidimus teks atsakyti iškart“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Dinaminių svarstyklių įrengimas keliuose leis realiuoju laiku identifikuoti perkrautas transporto priemones, mažinti kelių dangos nusidėvėjimą ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp vežėjų. Tokiu būdu bus efektyviai saugomi Lietuvos keliai, o tai yra ilgalaikė investicija į saugesnę ir ekonomiškai tvaresnę transporto infrastruktūrą“,  – pabrėžia „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

„Via Lietuva“ siekia įsigyti aukščiausios tikslumo klasės svėrimo sistemas, kurios būtų tinkamos naudoti automatinei viršsvorio kontrolei ir galimų pažeidimų fiksavimui. Norint pasiekti šiuo tikslus, „Via Lietuva“ reikalauja, kad siūlomos sistemos pagal COST 323 rekomendacijas atitiktu aukščiausią A(5) tikslumo klasę. Šios svarstyklės bus diegiamos kelio dangoje ir svers pravažiuojančias transporto priemones joms nesustojant ir neišsukant iš kelio.

Šešias naujas svarstykles numatoma įrengti magistraliniuose keliuose A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (111,34 km ir 225,67 km), A2 Vilnius–Panevėžys (38,25 km), A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (52,94 km), A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (26,4 km) ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga (45,42 km).

Šiuo metu tokio pobūdžio svarstyklės Lietuvoje jau įrengtos 2 vietose: A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (80,81 km) ir A6 Kaunas–Jonava (26,43 km) keliuose.

A6 Kaunas–Jonava ruože šiuo metu postas perstatomas ir atnaujinamas „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo apimtyje.

Pasaulinėje praktikoje transporto priemonių perkrovoms nustatyti naudojama statinė, judančių arba mišri transporto svėrimo technologijos. Lietuvoje iki šiol pažeidėjų kontrolei ir baudimui buvo naudojama tik statinė transporto priemonių svėrimo technologija.

Lietuvoje keliais gali važiuoti standartinės krovininės transporto priemonės, kurių svoris su kroviniu yra iki 40 tonų, o jų varančiosios ašies apkrova negali viršyti 11,5 tonos, kitų ašių – ne daugiau kaip 10 tonų. Transporto priemonės, viršijančios leistiną svorį arba turinčios netolygiai paskirstytą apkrovą, daro didelę žalą šalies keliams.

Nors teisės aktai aiškiai nustato, kokio svorio krovininiai automobiliai gali važiuoti Lietuvos keliais, šių reikalavimų ne visada laikomasi. Nustatyta, kad 2024 metais apie 25 proc. krovininių transporto priemonių pažeidžia leistinas bendrosios masės ar ašių apkrovas. Tam tikrais atvejais maksimalus leistinas svoris būna viršijamas net du kartus.

Auganti kelių priežiūros ir remonto kaina galiausiai paliečia visus – tiek valstybę, tiek verslą, tiek gyventojus. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie leistų ne tik taisyti pasekmes, bet ir užkirsti kelią žalai atsirasti.

Šių metų pradžioje susisiekimo ministras Juras Taminskas paskelbė akciją „STOP kelių gadinimui“, kuria siekiama sumažinti perkrauto sunkiasvorio transporto daromą žalą šalies keliams.  Kovo mėnesį valstybinės institucijos, savivaldybės bei verslas susibūrė bendram tikslui apsaugoti kelius nuo perkrauto transporto ir skatinti sąmoningą jų naudojimą ir dėl to pasirašė memorandumą „STOP kelių gadinimui“, kuris numato koordinuotas pastangas stiprinant sunkiasvorių transporto priemonių kontrolę ir plėtojant būtinus kontrolės pajėgumus. Prie memorandumo šiuo metu yra prisijungę daugiau kaip 20 institucijų.

Apie 13 val. J. Basanavičiaus ir J. Ralio gatvių žiedinėje sankryžoje, pirminiais duomenimis, automobilis kliudė per pėsčiųjų perėją elektriniu paspirtuku judėjusią merginą. Kol kas nėra aišku, ar ji paspirtuku važiavo, ar jį vedėsi.

Į įvykio vietą atskubėjo greitosios medicinos pagalbos medikai. Nukentėjusiajai uždėtas kaklo įtvaras.

Automobilio vairuotoja įvykio vietoje bendravo su policijos pareigūnais, kurie aiškinasi nelaimės aplinkybes.

Dėl avarijos sutriko eismas miesto centre – už žiedinės sankryžos, ties posūkiu į Klaipėdos gatvę, formuojasi transporto spūstys. Vietoje dirba pareigūnai.

Gavus daugiau duomenų informaciją papildysime.

Atnaujinta 2026-05-11 14:45  

,,Gegužės 11 d. apie 13.10 val. Jonavoje, J. Ralio g., automobilis „Toyota“, vairuojamas moters (gim. 1961 m.), kliudė elektrinį paspirtuką, vairuojamą nepilnamečio (gim. 2015 m.). Elektrinio paspirtuko vairuotojas dėl patirtų sužalojimų pristatytas į gydymo įstaigą", - patikslino Kauno AVPK.

Šiuo metu projektas yra aktyvioje stadijoje: derinamos vizualizacijos, o gyventojai jau gali pastebėti Fabriko gatvės pokyčius, pradedant neseniai paviešintu dviračių takų projektu. Apie tai, kaip sekasi planavimo darbai ir ko tikėtis miestiečiams, detaliai papasakojo Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. 

Projektavimo darbai artėja prie finišo 

Pasak mero, procesas juda pagal numatytą grafiką, nors fizinių statybų šiemet tikėtis dar nereikėtų. Šiuo metu visas dėmesys sutelktas į popierinį, bet esminį etapą. 

„Taip, iš tikrųjų tai bus kompleksinis statinys, ir šiuo metu esame projektavimo stadijoje. Projektas dar nėra užbaigtas, bet tikimės, kad jis bus baigtas vasarą. Norisi tikėti, kad rudenį jau turėsime statybos leidimą – dokumentą, leidžiantį pradėti statybas. Mažai tikėtina, kad statybos prasidės dar šiais metais – greičiausiai jos startuos kitais metais“, – prognozavo M. Sinkevičius. 

Po žeme – saugumo garantas, viršuje – moderni tarnyba 

Viena įdomiausių būsimo pastato dalių – rūsys, kuris bus pritaikytas ekstremalioms situacijoms. Tai bus savotiškas miesto „smegenų centras“, galintis veikti visiškos izoliacijos sąlygomis. 

„Numatyta, kad pastate bus rūsys, kuriame veiks operacijų centras. Tai bus apsaugotos, specializuotos patalpos su įvairiomis darbo ir sandėliavimo erdvėmis. Esant poreikiui, ten net bus galima pernakvoti. Rūsys bus pritaikytas nepertraukiamam darbui: užtikrintas elektros tiekimas, ryšys, visos būtinos higienos sąlygos. Kitaip tariant, tai bus vieta, kurioje galima nuolat valdyti kritines situacijas – ar tai būtų karinio pobūdžio grėsmės, ar įvairios avarijos, ar kiti ekstremalūs įvykiai“, – aiškino meras. 

Virš žemės iškils šiuolaikiška priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kurioje bus sudarytos visos sąlygos budintiems pareigūnams. 

Partnerystė, o ne prašymas 

Jonavos savivaldybė šiuo projektu siekia parodyti naują požiūrį į bendradarbiavimą su valstybės institucijomis. Miestas ne tik laukia investicijų iš sostinės, bet ir pats tiesia finansinę ranką. 

„Savivaldybė yra pasirengusi finansuoti savo dalį – būtent rūsio įrengimą, kuris atitiktų mūsų poreikius. Dėl antžeminės dalies – tai jau labiau valstybės atsakomybė. Čia sprendimai priklauso nuo Vidaus reikalų ministerijos ir finansavimo galimybių. Mes nesame prašytojai – esame partneriai. Svarbu, kad valstybė taip pat prisidėtų ir finansuotų antžeminę dalį. Priešingu atveju, kaip juokaujame, turėsime tik bunkerį be pastato virš jo“, – akcentavo M. Sinkevičius. 

Anot vadovo, projektas jau aptartas su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovybe, su kuria Jonava palaiko glaudžius ryšius per bendras pratybas, įskaitant ir incidentų imitacijas AB „Achema“. 

Naujos darbo vietos ir senojo pastato likimas 

Be padidinto saugumo, Jonavai šis projektas atneš ir ekonominės naudos. Planuojama, kad įgyvendinus sumanymą, mieste bus sukurta iki 15 naujų darbo vietų. Tai bus specializuotos pareigybės, kurios sustiprins gelbėtojų gretas. 

Daugeliui kyla klausimas, kas nutiks su dabartiniu gaisrinės pastatu Kauno gatvėje, kuris jau tapęs neatsiejama miesto dalimi. M. Sinkevičius neslepia – pastatas autentiškas, bet savo laiką atgyvenęs. 

„Dabartinė gaisrinė yra valstybės turtas. Tikėtina, kad išsikėlus į naują pastatą, šis objektas bus perduotas Turto bankui, kuris spręs jo tolimesnį likimą: parduoti, nuomoti ar perduoti savivaldybei. Senasis pastatas turi savotiško autentiškumo, tačiau jau nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų“, – teigė meras. 

Ambicingas planas Fabriko gatvėje turėtų startuoti kitų metų pavasarį. Jonavos vadovas tikisi, kad valstybė įvertins savivaldybės indėlį ir kartu užbaigs projektą, kuris taps pavyzdžiu visai Lietuvai. 

Kaip registruojama Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinėje, gegužės 7-ąją, apie 12.30 val., gautas pranešimas, kad Kulvos seniūnijoje, Ručiūnų kaime, Klevų gatvėje svyla laidai ir rūksta dūmai.

Atvykus paaiškėjo, kad gaisro požymių nebuvo, tačiau buvo nudegę oro linijos laidai prie pastato. Ugniagesiai budėjo įvykio vietoje, kol atvyko ESO darbuotojai.

Tą pačią dieną, 14.29 val., iš tos pačios vietos gautas dar vienas pranešimas. Informuota, kad matomi nutrūkę atviri laidai, keliantys pavojų žmonių gyvybei.

Siekiant apsaugoti gyventojus, teritorija aptverta STOP juosta, kad žmonės nevaikščiotų pavojingoje vietoje, kol laidai bus sutvarkyti.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis

Liudininkų teigimu, BMW vairavusi moteris vyko į politechnikos mokyklą laikyti egzamino. Pasak jų, vairuotoja suko į mokymo įstaigos teritoriją, kai į jos automobilį atsitrenkė „Audi“.

Pirminėmis žiniomis, įvykio aplinkybės tikslinamos. Daugiau informacijos apie avariją ir galimus nukentėjusiuosius kol kas nepateikiama.

Atnaujinta 14.27 val.:  

,,Birželio 1 d. apie 8.45 val. Jonavoje, Kauno g., moteris (gim. 2007 m.) vairuodama BMW markės automobilį, važiuodama pagrindiniu kelius ir sukdama į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu, tiesiai, važiuojančio automobilio “Audi”, kurį vairavo vyras (gim. 2007 m.) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo BMW vairuotoja, kuri buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Vairuotojai blaivūs. Pradėta administracinė teisena pagal LR ANK 417 str. 7 d.", - patikslino Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. 

(Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) 417 str. 7 d. - kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų). 

Motociklą vairavo 1989 metais gimęs vyras. Po susidūrimo jis patyrė sužalojimų ir buvo išvežtas į Kauno klinikas.

Pirminiais duomenimis, abu vairuotojai buvo blaivūs.

Dėl įvykio pradėta administracinė teisena pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą ar turto sugadinimą. Už tai taikoma 150–300 eurų bauda ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 2 metų.

Dėl patirtų sužalojimų nepilnametis pristatytas į Kauno klinikas.

Automobilio vairuotojas blaivus.

Anot Kauno AVPK, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d. (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas.  Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.)

Vis dėlto beveik 19,4 mln. eurų vertės sutartis nenutraukiama. Teismas pabrėžė, kad dėl geopolitinės situacijos ir įsipareigojimų sąjungininkams Rukloje vykdomas projektas yra strategiškai svarbus, todėl jo stabdymas sukeltų daugiau žalos nei naudos. Dėl pažeidimų agentūrai skirta 2,5 proc. sutarties vertės bauda – apie 484 tūkst. eurų.

Ginčas kilo po to, kai antrą vietą konkurse užėmusi „Versina“ suabejojo pateikta 340 tūkst. eurų banko garantija ir, kreipusis į banką, gavo atsakymą, kad dokumentai – suklastoti. Teismas nustatė, kad „Consolius LT“ nebuvo sudariusi sutarties su banku, nevertintas jos kreditingumas, o pati bendrovė nepakankamai domėjosi garantijos sąlygomis.

Teismas pripažino, kad tiek įmonė, tiek perkančioji organizacija veikė neteisėtai – agentūra turėjo patikrinti pateiktą informaciją. Vis dėlto KAM teigė, kad konkurso metu dokumentai atrodė tvarkingi, o įtarimai dėl galimo klastojimo paaiškėjo tik jau vykstant teisminiam ginčui.

Projektas Rukloje laikomas itin svarbiu – čia planuojama apgyvendinti dalį Vokietijos brigados karių. Kareivinių atnaujinimą numatyta užbaigti iki 2028 metų, siekiant užtikrinti sąjungininkų pajėgų dislokavimą Lietuvoje.

Parduodamo garažo plotas siekia 128,71 kv. m. Pastatas - vieno aukšto, mūrinis, statytas 1992 metais. Jame yra dvi patalpos, įvesta elektra.

Kartu parduodamos 664/2741 dalys 0,0664 ha žemės sklypo Vasario 16-osios gatvėje. Sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Teritorijos naudojimo būdai numato visuomeninės paskirties, komercinės paskirties bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas.

Pradinė garažo pardavimo kaina siekia 27,2 tūkst. eurų, žemės sklypo dalies - 5,4 tūkst. eurų. Bendra pradinė aukciono kaina sudaro 32,6 tūkst. eurų.

Aukcionas prasidės birželio 22 dieną, 9 valandą. Dalyvių registracija vyks nuo birželio 15 iki 17 dienos. Registracijos mokestis - 40 eurų, garantinis įnašas - 3260 eurų. Kainos didinimo intervalas nustatytas 200 eurų.

Turto bankas nurodo, kad nekilnojamasis turtas parduodamas esamos fizinės ir funkcinės būklės. Taip pat pažymima, jog įstaiga neįsipareigoja iškraustyti garaže esančių daiktų. Dėl bendros dalinės nuosavybės turto naudojimo tvarkos 2016 metais buvo sudarytas bendraturčių susitarimas.

Daugiau informacijos apie objektą ČIA.

Tvarkingos bendro naudojimo erdvės, neužkrauti praėjimai, mažiau degių ar nereikalingų daiktų gali būti svarbūs ne tik kasdieniam komfortui, bet ir gyventojų saugumui. Vis dėlto tvarkydamiesi gyventojai neretai daro klaidų - iš rūsių išnešti seni baldai, buitinė technika ar kiti stambūs daiktai dažnai atsiduria bendrose erdvėse arba prie atliekų konteinerių.

Rūsių praėjimai turi būti laisvi

UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas komunaliniam ūkiui Ričardas Laboga pabrėžia, kad rūsiuose užgriozdinti praėjimai kelia rimtų problemų.

„Faktas, kad visi praėjimai turi būti laisvi. Pirmiausia dėl priešgaisrinių reikalavimų, kad žmonės galėtų saugiai pasišalinti nelaimės atveju. Antra, šiandien, žinant situaciją Lietuvoje, kiekvieno daugiabučio rūsys gali būti naudojamas kaip priedanga ar slėptuvė, todėl praėjimai turi būti laisvi, neužstatyti jokiais daiktais“, - sakė R. Laboga.

Pasak jo, gyventojai dažnai į bendro naudojimo patalpas nuneša nebereikalingus daiktus tikėdamiesi, kad jie galbūt dar pravers ateityje.

„Žmonės labai abejingai žiūri į šitą problemą. Nereikalingą skalbimo mašiną, sofą, lovą ar kitą daiktą tiesiog padeda praėjime. Jei laikytų savo sandėliuke, mes pretenzijų neturėtume. Tačiau kai daiktai paliekami bendrose erdvėse, jie trukdo visiems gyventojams“, - kalbėjo pašnekovas.

Kaimynų konfliktai dėl netvarkos - dažnas reiškinys

Anot R. Labogos, rūsių tvarkymas neretai tampa ir kaimynų nesutarimų priežastimi.

„Vieni gyventojai nori susitvarkyti, kiti vengia tai daryti. Geriausia, kai kaimynai kontroliuoja vieni kitus. Jeigu mato, kad kažkas bendroje erdvėje paliko daiktų, turėtų pareikalauti juos išnešti. Jeigu žmogus nereaguoja, galima kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių ir apie pažeidimą pranešti“, - teigė pavaduotojas. 

Įspėjimų nebeliks - daiktus išveš be perspėjimo

R. Laboga perspėja, kad bendrovė keičia praktiką ir nuo šiol gyventojų apie planuojamą bendrų erdvių valymą gali nebeįspėti iš anksto.

„Anksčiau gyventojams pranešdavome ir duodavome apie dešimt dienų susitvarkyti. Dabar jau pradėsime vežti be perspėjimo. Viskas, kas bus palikta bendro naudojimo erdvėse, bus išvežama į atliekų aikšteles. Žinoma, tai bus daroma namo gyventojų lėšomis, nes juk tuos daiktus atnešė ne kas kitas, o patys gyventojai“, - sakė R. Laboga. 

Tuo pačiu gyventojams primenama, kad stambiagabaričių atliekų išvežimą galima užsisakyti individualiai.

„Žmogus gali paskambinti į Atliekų tvarkymo skyrių, užsiregistruoti, suderinti laiką, mes atvykstame, paimame atliekas ir problema išspręsta“, - paaiškino R. Laboga.

Didžiausia klaida - seni baldai prie konteinerių

Tvarkydami rūsius ir sandėliukus gyventojai dažnai daro dar vieną klaidą - senus baldus, čiužinius, lentynas, lovas, kilimus ar buitinę techniką palieka prie konteinerių.

Tačiau specialistai primena, kad stambiagabarites atliekas prie konteinerių palikti draudžiama. Tokios atliekos ne tik darko aplinką, bet ir sukelia papildomų išlaidų jų tvarkymui.

Nemokamai galima atiduoti iki 300 kilogramų atliekų

UAB „Jonavos paslaugos“ Atliekų tvarkymo sistemos organizavimo skyriaus vedėja Rasa Raicevičienė primena, kad gyventojams sudarytos galimybės stambias atliekas perduoti teisėtai.

„Šiuo metu keturis kartus per metus vyksta nemokamas didelių gabaritų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu. Gyventojai turi iš anksto registruotis ir nurodyti, kokias atliekas planuoja išnešti. Tai būtina tam, kad galėtume suplanuoti maršrutus ir techniką“, - pasakojo specialistė.

Pasak jos, vienam namų ūkiui per metus nemokamai gali būti surinkta iki 300 kilogramų stambiagabaričių atliekų.

„Kartais žmonės registruoja sofą, lovą ir duris, o atvykus randame kone pilną sunkvežimį atliekų. Todėl ir prašome tiksliai nurodyti, kas bus išnešta“, - sakė R. Raicevičienė.

Ji primena, kad gyventojai taip pat bet kada gali patys pristatyti atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Daugiabučių gyventojams - papildoma atsakomybė

Pasak specialistės, daugiabučių gyventojai turi žinoti vieną svarbią taisyklę - už išneštų atliekų krūvą iki jos surinkimo atsako pats gyventojas.

„Atliekos turi būti išnešamos ne anksčiau kaip 24 valandos iki grafike numatytos surinkimo datos. Daugiabučių gyventojams svarbu suprasti, kad jie atsako už savo išneštas atliekas. Jeigu prie jų sukrautos krūvos kažkas papildomai primes kitų daiktų, tai jau tampa jų atsakomybės klausimu“, - aiškino pašnekovė.

Prie konteinerių daugėja paliekamų atliekų

Nors apie taisykles kalbama ne pirmus metus, prie konteinerių paliekamų stambiagabaričių atliekų kiekiai nemažėja.

„Būna net taip, kad pastatomas informacinis stendas su užrašu, jog atliekų čia palikti negalima, o žmonės jas sudeda tiesiai šalia to stendo. Kovoti su tuo labai sunku. Kol žmonės nepradės vieni kitų drausminti, situacija nesikeis“, - teigė R. Raicevičienė.

Grįžta vaizdo kameros ir žalos išieškojimas

Dėl augančios problemos bendrovė nusprendė grįžti prie griežtesnių kontrolės priemonių.

„Vėl grąžiname vaizdo kamerų stebėjimą. Analizuosime įrašus, ieškosime pažeidėjų. Kadangi turime važiuoti surinkti ne vietoje ir ne laiku paliktas atliekas, patiriame papildomų sąnaudų. Todėl grįžtame prie praktikos, kuri buvo taikoma prieš ketverius - penkerius metus - skaičiuosime žalą ir reikalausime ją atlyginti“, - sakė specialistė.

Pasak jos, papildomų išlaidų suma gali būti gerokai didesnė nei gyventojai tikisi.

„Tai tikrai nebus 6 ar 18 eurų. Galbūt tada žmonės pradės rimčiau žiūrėti į savo pareigas, nes panašu, kad į piniginius dalykus reaguojama labiausiai“, - kalbėjo vedėja.

Už netvarką sumoka visi gyventojai

R. Raicevičienė pabrėžia, kad kiekviena prie konteinerių palikta sofa ar spinta galiausiai kainuoja visiems atliekų mokėtojams.

„Žmonės kartais galvoja, kad viskas normalu - padėjo prie konteinerio, o paslaugų teikėjas vis tiek surinks. Tačiau mes tai darome ne todėl, kad privalome. Surenkame tam, kad miestas būtų švarus ir tvarkingas. Iš esmės atliekame darbą, kurį turėjo padaryti pats gyventojas“, - sakė R. Raicevičienė.

Anot specialistės, augant tokių atliekų kiekiams didėja ir bendros atliekų tvarkymo sąnaudos.

„Gaunasi taip, kad žmonės, kurie atliekas tvarko atsakingai, galų gale sumoka ir už tuos, kurie galvoja: numesiu, o kažkas kitas sutvarkys. Tokį požiūrį galiausiai apmoka visi gyventojai“, - teigė specialistė.

Ar padėtų didesnės baudos?

R. Raicevičienė neslepia mananti, kad šiandien vien informavimo priemonių nebepakanka.

„Manau, kad piniginis klausimas yra esminis momentas. Matome pavyzdžių užsienyje, kur žmonės rūšiuoja ir laikosi taisyklių. Tačiau atvykę į Lietuvą tie patys žmonės kartais elgiasi visai kitaip. Todėl kyla klausimas, ar ne baudos ten lemia tvarką“, - svarstė pašnekovė.

Pasak specialistės, ilgainiui situaciją turėtų keisti gyventojų sąmoningumas, tačiau kol kas didžiausią poveikį dažniausiai daro finansinė atsakomybė.

„Kažkada galbūt užteks vien sąmoningumo, tačiau šiandien atrodo, kad piniginė atsakomybė vis dar yra veiksmingiausia priemonė“, - sakė R. Raicevičienė.

Rūsių tvarkymas po oro pavojaus signalų daugeliui tapo būtinybe, tačiau specialistai primena - išnešti senus daiktus iš rūsio dar nereiškia tinkamai jais atsikratyti. Baldai, čiužiniai ar buitinė technika neturėtų atsidurti prie konteinerių. Priešingu atveju gyventojų gali laukti ne tik kaimynų priekaištai, bet ir vaizdo kamerų užfiksuoti pažeidimai bei papildomos sąskaitos.

Kaip jau skelbė portalas (ČIA),  jonavietė viešai pasidalijo istorija apie tai, kad jos vaiką, einantį namo, užpuolė ir į nugarą įkando palaidas šuo. Šis įrašas sukėlė didelę diskusiją apie augintinių vedžiojimą be pavadžių, šeimininkų atsakomybę ir gyventojų saugumą viešose erdvėse.

Tačiau panašu, kad problema nėra pavienė.

Pirmadienį socialiniame tinkle jonavietis paskelbė dar vieną perspėjimą gyventojams.

„Birželio 8 d., pirmadienį, Panerių gatvėje vėl šito veikėjo stafas užpuolė šunį ir stipriai sužalojo. Šeštadienį buvo užpultas dar vienas šuo ir sužalotas. Saugokite save ir savo augintinius“, - rašė internautas.

Prie įrašo buvo pridėta ir nuotrauka, kurioje matomas šuo bei jo vedžiotojas.

Tai ne pirmas kartas, kai jonaviečiai socialiniuose tinkluose perspėja vieni kitus apie be pavadžių lakstančius keturkojus. Anksčiau gyventojai dalijosi istorijomis apie agresyviai besielgiančius šunis, kurie sukramtė vaikų žaidimų aikštelėse naudojamus kamuolius, vijosi praeivius, bandė pulti kitus gyvūnus ar kėlė baimę mažamečius vaikus vedžiojantiems tėvams.

Dalis gyventojų pabrėžia, kad problema ypač opi tankiai apgyvendintuose miesto rajonuose, prie daugiabučių, žaidimų aikštelių ir pėsčiųjų takų, kur vienoje erdvėje susitinka vaikai, senjorai, dviratininkai bei augintinių šeimininkai.

Nors nemaža dalis šunų šeimininkų savo augintinius prižiūri atsakingai, specialistai primena, kad net ir draugiškas gyvūnas gali netikėtai sureaguoti į kitą šunį, garsesnį triukšmą ar staigius žmogaus judesius.

Svarbu žinoti, kad už šunų vedžiojimą nesilaikant nustatytų reikalavimų gali grėsti ne tik administracinė, bet ir civilinė ar net baudžiamoji atsakomybė.

Jeigu šuo vedžiojamas be pavadžio ir dėl to kyla grėsmė aplinkiniams, šeimininkui gali būti skirta bauda. Jei gyvūnas sužaloja žmogų ar kitą gyvūną, atsiranda pareiga atlyginti visą padarytą žalą - gydymo išlaidas, veterinarines išlaidas, neturtinę žalą ar kitus nuostolius.

Dar rimtesnės pasekmės gresia tais atvejais, kai dėl neatsakingo elgesio žmogus patiria sveikatos sutrikdymą. Tokiose situacijose gali būti vertinama ir baudžiamoji atsakomybė.

Teisininkai ne kartą yra pabrėžę, kad argumentai „mano šuo niekada nekanda“, „jis labai draugiškas“ ar „tiesiog išsprūdo iš rankų“ nuo atsakomybės neatleidžia. Gyvūno savininkas privalo užtikrinti, kad jo augintinis nekeltų pavojaus aplinkiniams.

Gyventojai, susidūrę su agresyviai besielgiančiais ar palaidais šunimis, raginami fiksuoti tokius atvejus, rinkti informaciją apie gyvūno savininką ir apie incidentus pranešti atsakingoms institucijoms. Jei šuo užpuola žmogų ar kitą gyvūną, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į policiją bei medikus ar veterinarijos gydytojus.

Socialiniuose tinkluose netylant pranešimams apie panašius incidentus, dalis jonaviečių tikisi, kad viešumas paskatins neatsakingus augintinių savininkus laikytis taisyklių, kol nelaimė netapo dar skaudesnė.

Norėčiau atkreipti dėmesį į problemą, kuri, mano manymu, Jonavoje vis dar nėra pakankamai suprantama tarp vairuotojų - dviračių važiavimo per pervažas taisykles ir dviratininkų saugumą.

Daugelis vairuotojų vis dar mano, kad dviratininkai per visas pėsčiųjų perėjas privalo nulipti nuo dviračio. Tačiau pagal KET, vietose, kur dviračių pervaža pažymėta specialiu ženklinimu (kvadratėliais), dviratininkas gali važiuoti nenulipęs nuo dviračio. Tokiose vietose vairuotojai privalo būti atidūs ir praleisti tiek dviratininkus, tiek pėsčiuosius.

Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas ar dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje dalyje (KET 3 pr. I d. 1.14. p.). Tokioje vietoje galite dviračiu kirsti važiuojamąją dalį nenulipdami nuo jo.

Šią problemą neseniai teko patirti ir man. Kadangi vairuotojas dar ėmė priekaištauti, o veidas matytas, nusprendžiau parašyti Jums. Vairuotojas, žinomas jonavietis, kurį už KET pažeidimą svarstau perduoti ePolicijai, vairuodamas BMW elektromobilį (valstybiniai numeriai žinomi), vos manęs nenutrenkė dviračių pervažoje, centre, priešais biblioteką apie 12:15. Per tokias vietas jau esu pratusi važiuoti - prilėtinu, apsidairau ir ramiai pravažiuoju. O šiandien trys mašinos praleido, o BMW vairuotojams KET negalioja. Tokios situacijos kelia realų pavojų žmonių saugumui ir rodo, kad daliai vairuotojų vis dar trūksta žinių arba pagarbos kitiems eismo dalyviams.

Žemėlapyje sužymėjau vietas, kur, mano žiniomis, yra dviračių pervažos.

Būtų labai naudinga, jei „Jonavos žinios“ primintų skaitytojams apie dviračių pervažų taisykles, vairuotojų pareigas ir abipusės pagarbos svarbą keliuose. Artėjant šiltajam sezonui gatvėse daugėja dviratininkų, todėl ši tema tampa ypač aktuali.

Ačiū už dėmesį ir tikiuosi, kad ši tema prisidės prie saugesnio eismo Jonavoje.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Rašykite el. p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Savo „Facebook“ paskyroje tarnyba kvietė žmones anonimiškai pasidalinti patirtimis, susijusiomis su seksualiniu priekabiavimu darbo aplinkoje. Kaip pasakoja LGKT atstovė Mintautė Jurkutė, istorijų sulaukta labai greitai ir daug.

„Mes labai aiškiai pasakėme, kad tai anonimiška, kad mums nereikia jokių asmens duomenų ir kad tai nėra oficialūs pranešimai apie pažeidimus. Tiesiog kvietėme pasidalinti patirtimis, kad geriau suprastume kontekstą“, – pasakoja ji.

Anot jos, daugelis istorijų atkeliavo vos per pirmąsias dvi dienas.

„Tai buvo labai spontaniška reakcija – žmonės pamatė kvietimą ir parašė“, – sako M. Jurkutė.

Visas istorijas vienija tie patys elementai

Pasak specialistės, skirtingose istorijose aiškiai kartojasi tie patys modeliai.

„Dažniausiai priekabiauja galią turintis vyras. Taip pat labai ryškus slaptumo komponentas – kai viskas vyksta taip, kad nematytų kiti. Ir labai panašios emocijos: pasišlykštėjimas, gėda, nesaugumas“, – teigia ji.

Istorijose minimi nepageidaujami prisilietimai, seksualiniai komentarai, įkyrus spoksojimas, klausimai apie privatų gyvenimą, fizinis artumas ar seksualinio pobūdžio pasiūlymai.

Viena moteris pasakojo, kad kolega ne kartą netikėtai pradėdavo masažuoti jos pečius.

„Tai sukėlė nesaugumo jausmą, nenorą eiti į darbą. Galiausiai nusprendžiau išeiti iš darbovietės“, – rašė ji.

Kita moteris dalijosi, kad vadovas kitų kolegų akivaizdoje klausinėdavo apie jos lytinį gyvenimą, komentuodavo kūną, siūlydavo pasibučiuoti ir neva netyčia bandydavo paliesti intymias vietas.

„Būdama jauna ir labai kukli, nedrįsdavau atsikirsti“, – prisiminė ji.

„Direktorius grįžęs po atostogų liepdavo administratorei parašyti laišką, kad visos kolektyvo moterys ateitų su suknelėmis“, – rašė viena respondentė.

Kita moteris pasakojo, kad vadovas sakydavo: „Kaip aš tave dulkinčiau“, liepdavo lipti laiptais pirmai, o pats eidavo iš paskos ir žiūrėdavo po sijonu.

„Kartais sunku patikėti, kad čia šiandienos istorijos. Atrodo, lyg tai būtų mūsų mamų ar močiučių laikų pasakojimai. Bet panašu, kad tai vis dar vyksta“, – sako M. Jurkutė.

Ne tik fizinis kontaktas

Dalis moterų pabrėžė, kad labiausiai jas paveikė ne fizinis kontaktas, o nuolatinė įtampa, seksualizuojantys komentarai ar įkyrus elgesys. Viena respondentė pasakojo apie kolegą, kuris iš už nugaros pernelyg arti pašnibždėjo jai į ausį, nors jie neturėjo jokio artimesnio ryšio.

„Galbūt tai skamba kaip niekis, bet man buvo šokas. Negalėjau suprasti, kas vyksta. Pradėjau bijoti darboviečių, vyrų, vengti kultūros vietų“, – rašė ji.

Anot M. Jurkutės, visuomenėje vis dar trūksta supratimo, kad seksualinis priekabiavimas nebūtinai atrodo kaip atvira agresija.

„Mes dar neturime pilno susitarimo, kad net ir mažas komentaras ar žvilgsnis gali būti labai žeidžiantis ir ilgam palikti žaizdą. Nebūtina, kad įvyktų fizinis smurtas, kad žmogus būtų traumuotas“, – sako ji.

Daugelis nepraneša

Didelė dalis moterų nurodė, kad oficialiai apie patirtą seksualinį priekabiavimą niekam nepranešė. Dažniausiai jos pasipasakodavo draugėms, kolegėms ar partneriams, tačiau nesikreipdavo į vadovybę ar institucijas.

„Nepranešiau, nes neturėjau įrodymų“, – rašė viena administratore dirbusi moteris.

„Mačiau, kad beprasmiška“, – teigė kita.

Kai kurios respondentės pasakojo, kad net ir prakalbus apie situaciją nesulaukė palaikymo. Gydytoja dirbusi moteris rašė, kad administracija „užsimerkia ir užglaisto“, nors kolegės taip pat buvo kreipusios pagalbos.

Kita nukentėjusioji pasakojo, kad net terapeutai nuvertino jos patirtį.

„Girdėjau komentarus iš serijos „tu jam patikai“. Mano realybe netikėjo“, – teigė ji.

„Labai lengva sakyti: pas mus tai nevyksta“

Pasak M. Jurkutės, seksualinis priekabiavimas yra viena latentiškiausių diskriminacijos darbe formų.

„Apie atlyginimų skirtumus kalbėti lengviau. Tuo metu seksualinis priekabiavimas paliečia gėdos, kaltės, baimės jausmus“, – sako ji.

Anot jos, organizacijos dažnai klaidingai mano, kad jei nėra oficialių skundų, problema neegzistuoja.

„Labai lengva pasakyti: „Pas mus tai nevyksta.“ Bet jeigu niekada net nepaklausei darbuotojų, ar tai vyksta, negali tvirtinti, kad problemos nėra“, – teigia specialistė.

Ji pabrėžia, kad prevencija prasideda ne nuo formalių dokumentų, o nuo organizacijos kultūros.

„Jeigu apie seksualinį priekabiavimą niekada nekalbama, darbuotojai dažniausiai netiki, kad bus apsaugoti“, – sako M. Jurkutė.

Ne pavienės istorijos

Nors tarp atsakymų buvo ir tokių, kur seksualinio pobūdžio komentarai buvo priimti kaip flirtas ar komplimentai, dauguma istorijų kalbėjo apie pažeminimą, nesaugumą ir baimę. Ir nors seksualinis priekabiavimas darbe dažnai įsivaizduojamas kaip pavieniai, kraštutiniai atvejai, dešimtys moterų istorijų parodė, jog tai plačiai paplitęs reiškinys, pasireiškiantis labai skirtingose profesijose ir darbo aplinkose – nuo žiniasklaidos, kultūros lauko ir teisės iki gamybos, medicinos ar aptarnavimo sektoriaus.

„Vis tiek labai aiškiai matosi pasikartojantis modelis. Tai nėra vienetiniai atvejai ar nesusipratimai. Tai sistema, kurią mes kaip visuomenė dar per dažnai normalizuojame“, – sako M. Jurkutė.

Anot jos, vieši liudijimai svarbūs todėl, kad leidžia žmonėms atpažinti savo patirtis.

„Kai žmogus pamato, kad tai ne jam vienam nutiko, atsiranda daugiau aiškumo. Supratimas, kad problema yra reali“, – teigia ji.

Daugiau informacijos: https://lygybe.lt/seksualinispriekabiavimas/

Po slapyvardžiu pasislėpusi internautė pasakojo apie incidentą Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos stadione. Pasak jos, grupė paauglių su paspirtukais ne tik lindo prie paliktų asmeninių daiktų, bet ir juos ištepliojo žemėmis.

„Vaikai yra vaikai, bet nuėjus į stadioną daiktų ramiai palikti negalima. Prie svetimų daiktų lenda, apdergė žeme, paprašius nelysti - iš pykčio lindo toliau“, - rašė moteris.

Ji teigė, kad tarp paliktų daiktų buvo telefonai, piniginės, dokumentai bei raktai, todėl toks elgesys esą kelia ne tik nepatogumų, bet ir realią riziką. Pasak įrašo autorės, situacija pavojinga tapo ir automobilių stovėjimo aikštelėje - išvažiuojant vaikai esą važiavo itin arti automobilio ratų.

Prie įrašo buvo pridėta paauglių su paspirtukais nuotrauka.

Diskusija socialiniame tinkle greitai išsiplėtė. Vieni komentatoriai kritikavo paauglių elgesį bei tėvų dėmesio stoką, kiti tikino, kad problema pernelyg sureikšminama.

„Problema yra ne drabužių spalva, o tai, kad vaikai lenda prie svetimų daiktų ir kelia riziką“, - patikslino įrašo autorė.

Kiti gyventojai dalijosi panašiomis patirtimis ne tik stadione, bet ir kitose jaunimo susibūrimo vietose. Minėta ir vaikų aikštelė „Raketa“, kur, anot komentatorių, taip pat pasitaiko svetimų daiktų niokojimo ar agresyvaus elgesio atvejų.

Dalis žmonių atkreipė dėmesį ir į pavojingą paspirtukais važinėjančių paauglių elgesį gatvėse bei pėsčiųjų perėjose.

„Kai lekia per perėjas, atrodo, kad specialiai bando kuo arčiau automobilio pralėkti“, - komentavo vienas gyventojas.

Vis dėlto diskusijoje netrūko ir emocingų pasisakymų bei tarpusavio įžeidinėjimų. Kai kurie komentatoriai ragino konfliktus spręsti ne socialiniuose tinkluose, o tiesiogiai su vaikų tėvais.

Tema sulaukė nemenko gyventojų dėmesio ir dar kartą iškėlė klausimus apie vaikų užimtumą, elgesio kultūrą viešose vietose bei tėvų atsakomybę.

***

Ar esate susidūrę su panašiomis situacijomis? Ką patartumėte kitiems, kaip spręsti tokius konfliktus? Pasidalinkite patirtimi.

Rašykite el. p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Jonavos policijos duomenimis, automobilio Chemikų gatvėje nesuvaldė vienas jonavietis – nuslydęs nuo kelio automobilis trenkėsi į nedidelį stulpą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas tik automobilis „VW Pasaat“. Avarija įvyko apie pirmą valandą nakties.

„Daugiau jokių pranešimų apie eismo įvykius nebuvo“, - sakė Jonavos policijos pareigūnai.

Šią naktį bendrovės „Jonavos paslaugos“ darbininkai į gatves išvažiavo ketvirtą valandą ryto. Viso dirbo aštuoni traktoriai ir vienas valymo-barstymo automobilis.

„Trys traktoriai valė kelius, o penki – šaligatvius ir dviračių takus“, - „Jonavos žinioms“ sakė bendrovės „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas Ričardas Laboga.

Vakarais keliai valomi ir barstomi iki 21 val., o esant ypatingai prastoms oro sąlygoms – ir ilgiau.

Kaip „Jonavos žinioms“ sakė Kauno reginio kelių Jonavos kelių tarnybos viršininkas Valerijus Krugliakovas, sningant ir esant prastoms vairavimo sąlygoms kelininkai darbus taip pat pradeda apie 4 val. ryto.

Kauno regiono kelių Jonavos tarnyba valo tik magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Tarnybos žinioje -  Žeimių, J.Basanavičiaus, J.Ralio, Plento gatves bei Jonavos rajono keliai. Viso Jonavos KT eksploatuoja 321,43 km kelių.

Seniūnijos savo žinioje esančiais keliais rūpinasi pačios. 

Luko Kulakausko nuotr./avarija Chemikų gatvėje

Atvykus į vietą paaiškėjo, kad į kelio atitvarus atsitrenkė „VW Passat“. Nors situacija atrodė grėsmingai, gaisro požymių nenustatyta – ant įkaitusio variklio buvo išsiliejęs aušinimo skystis. Ugniagesiai atjungė automobilio akumuliatorių ir nuvalė kelio dangą.

Tačiau tuo viskas nesibaigė. Sutvarkius avarijos padarinius, policijos pareigūnų prašymu ugniagesiai vyko į vairuotojo namus Albertavos kaime. Buvo gauta informacija, kad vyras galimai namuose išpylė benzino ir grasino padegti. Atvykus paaiškėjo, kad namai jau išvalyti ir išvėdinti. Kaip vėliau nurodė policijos pareigūnai, Taurostos g., automobilis „Volkswagen”, vairuojamas neblaivaus vyro, gimusio 1989 metais, kliudė automobilį „Volkswagen“ ir kelio ženklus. Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,63 prom.

Tą pačią dieną, 13.55 val., dar vienas pranešimas gautas iš Užusalių seniūnijos Kalnėnų kaimo – gyventojas pastebėjo juodus dūmus ir įtarė, kad prie pastato dega technika.

Ugniagesiams atvykus, paaiškėjo, kad degė autokrautuvas ir šalia buvusios šiukšlės maždaug 3 kv. metrų plote. Gaisro metu apdegė dalis autokrautuvo sėdynės – ugnis persimetė nuo laužo. Laimei, pavyko apsaugoti netoliese buvusius pastatus: vienas jų stovėjo vos už 3 metrų, kitas sandėlis – už maždaug 100 metrų.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis

Į portalo redakciją ketvirtadienio vakarą kreipusis moteris neslėpė pasipiktinimo dėl, jos teigimu, nuolat pasitaikančių neatsakingų gyvūnų augintojų veiksmų.

„Sveiki, noriu kreiptis viešai jau į šunų augintojus, kurie aplaidžiai šunis vedžioja be pavadėlių - nuo mažiausio iki didžiausio, kad turėtų atsakomybę. Vaiką, einantį namo, pasivijo palaidas šuo be pavadėlio, užšoko ant nugaros ir įkando. Man vaikščiojant taip pat šuo įkando. Nebežinau - negalima saugiai vaikščioti dėl šunų, kurių šeimininkai vedžioja neatsakingai“, - rašė jonavietė.

Kur kas emocingesnį įrašą moteris paskelbė ir socialiniame tinkle. Nors dalis internautų kritikavo aštrų toną, moteris akcentavo, kad tokia reakcija kilo iš baimės ir pykčio dėl vaiko saugumo.

„Klausykit jūs, šunų augintojai, kurie šunų neprižiūri - kada jūs tuos savo šunis susirinksit ir vedžiosite su pavadėliais? Kiek gali kandžioti žmones? Vaikas eidamas namo - didelis šuo be pavadėlio pribėgo ir įkando į nugarą. Rimtai, kiek galima taip aplaidžiai savo gyvūnus vedžioti? Jeigu jums jie geri, nereiškia, kad ir kitiems bus geri“, - rašė moteris.

Ji taip pat pabrėžė, kad problema dažnai nuvertinama tol, kol su ja nesusiduriama asmeniškai.

„Kol pats nesusiduri, gal juokinga ar nesvarbu. Man svarbu, nes nutinka ir baisesnių situacijų. Ir ne šunys kalti, nors jie kanda, bet šeimininkų aplaidumas ir nepagalvojimas apie kitus. Kažkam po to įvaromos ir baimės šunims“, - teigė jonavietė.

Po įrašu netrūko ir kritikos, ir patarimų. Vieni ragino kuo skubiau fiksuoti incidentą oficialiai.

„Kvieti policiją ir fiksuoji įvykį, o ne internete pykstiesi. Tiek visokių neadekvačių be šunų, tiek ir su šunimis“, - komentavo vienas internautas.

Į tai moteris atsakė, kad pati įvykio nematė.

„Būčiau buvusi šalia, tai ir kviesčiau policiją, bet vaikas parėjo namo ir pasakė. Tai kam tą policiją kviesti, jeigu net nežinau kam?“ - atsakė ji.

Kiti komentatoriai atkreipė dėmesį ir į sveikatos pavojus.

„Kaip tai nežinot kam? Dėl to, kad įkando. Be to, būtina pasiskiepyti nuo stabligės, jei tikrai įkando. O viešas dergimasis problemos neišspręs“, - rašė internautas.

Tačiau jonavietė laikėsi savo pozicijos ir teigė, kad viešumas taip pat svarbus.

„Viešas kalbėjimas bent priverčia susimąstyti, kad savo augintinius reikia vedžioti taip, kaip priklauso, nes tai miestas, kur vaikšto žmonės“, - pabrėžė jonavietė.

Pasak moters, problema Jonavoje nėra pavienė.

„Tokiems šeimininkams pasakyk, kad šunį vestų su pavadėliu, tai akis iškabins“, - pridūrė nukentėjusio vaiko mama..

Net ir sulaukusi kaltinimų esą nemėgsta šunų, moteris savo nuomonės nepakeitė.

„Prie ko čia šunų nemylėtojai? Tai reiškia, šunys gali pulti žmones ir čia viskas gerai? Visi mandrūs, kol patys nesusiduria ir nepamato, kaip „faina“, kai šuo įkanda. Jeigu jūsų vaiką užpultų rimčiau, pažiūrėčiau, ką tada kalbėtumėt. Šunų šeimininkams reikia pagalvoti ir apie kitus, ne tik apie save“, - rašė moteris.

Diskusijoje netrūko ir kitų gyventojų pasidalijimų apie neatsakingą elgesį su augintiniais viešose vietose.

„Taip, bet daugiausia maži šunys kabinėjasi į kulnus. Šeimininkai kažkur toli atsilikę ir dar apsimeta, kad nemato nei lojimo, nei savo augintinių paliekamų ekskrementų“, - piktinosi viena komentatorė.

Kiti abejojo pačia istorija.

„Kažkas ne visai čia taip… Kad pribėgtų šuo ir kąstų į nugarą, skamba neįtikėtinai. Iš niekur nieko šunys taip nesielgia“, - svarstė internautas.

Tačiau dalis gyventojų atkreipė dėmesį, kad panašių situacijų Jonavoje pasitaiko ir daugiau.

„Rimkų naujoje žaidimų aikštelėje ateina treniruoti didelį šunį - be antsnukio ir paleistą lakstyti laisvai. Tuo metu vaikų pilna aikštelė“, - komentavo kita jonavietė.

Specialistai primena, kad įkandus šuniui svarbiausia nedelsti. Žaizdą būtina kruopščiai plauti vandeniu su muilu, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą, ypač jei šuo buvo nepažįstamas. Medikai perspėja, kad šunų seilėse gausu bakterijų, todėl net ir nedidelis įkandimas gali sukelti rimtų infekcijų.

Taip pat rekomenduojama užfiksuoti kuo daugiau informacijos apie šunį ir jo šeimininką, o jei gyvūnas buvo palaidas - apie incidentą pranešti policijai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Pagal galiojančius teisės aktus, jei palaidas šuo užpuola žmogų, jo šeimininkui gali grėsti administracinė, civilinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Sankcijos priklauso nuo sužalojimų sunkumo ir kitų aplinkybių. Įstatymai numato, kad gyvūno savininkas privalo užtikrinti aplinkinių saugumą, todėl argumentai, jog šuo „niekada nekanda“ ar „tiesiog pabėgo“, nuo atsakomybės neatleidžia.

Papildomų problemų kyla tais atvejais, kai įkandusio šuns šeimininko nustatyti nepavyksta. Tokiose situacijose medikai ypatingą dėmesį skiria galimai pasiutligės rizikai, todėl nukentėjusiajam gali būti reikalingi papildomi tyrimai ar skiepai. Be to, nesuradus šeimininko tampa itin sudėtinga išsireikalauti žalos atlyginimą už gydymą, patirtą išgąstį ar kitas pasekmes.

Specialistai tokiais atvejais ragina, jei tik įmanoma ir tai saugu, nufotografuoti šunį, įsiminti vietą bei laiką ir nedelsiant apie incidentą pranešti policijai ar Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Pasak specialistų, kuo greičiau užfiksuojamas įvykis, tuo didesnė tikimybė nustatyti gyvūno šeimininką ir užkirsti kelią galimiems kitiems išpuoliams.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Rašykite el. p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Daugelį metų viešojoje erdvėje mokytojų atlyginimai buvo laikomi kone pagrindiniu atsakymu į didžiąją dalį švietimo problemų. Ir tam buvo priežasčių – Lietuvos pedagogų atlygis ilgą laiką atsiliko nuo kitų aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų pajamų, profesija prarado patrauklumą, o naujų žmonių pritraukti tapo sudėtinga. Tačiau šiandien situacija atrodo kitaip.

Vidutinė mokytojo alga vien 2022–2025 m. paaugo beveik 50 proc. Šiais mokslo metais, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, mokytojai vidutiniškai uždirba apie 1878 eurus „į rankas“. Tai yra apie 25 proc. daugiau už vidutinį atlyginimą šalyje, tačiau Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad pedagogų vidutinis atlygis būtų 30 proc. didesnis už šalies vidutinį darbo užmokestį.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat palygino, kiek mokytojai skirtingose šalyse uždirba palyginti ne su bendru šalies vidurkiu, bet tik su tais gyventojais, kurie turi aukštąjį išsilavinimą. Pagal šį palyginimą Lietuvos rodikliai buvo vieni geriausių tarp tirtų šalių.

Naujausiais EBPO duomenimis, Lietuvos mokytojų atlyginimai 2022 m. sudarė apie 89 proc. kitų aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų pajamų. Tai yra tiek pat, kiek, pavyzdžiui, Suomijoje ir Lenkijoje, tačiau daugiau nei Nyderlanduose (apie 85 proc.), Prancūzijoje (82 proc.), Austrijoje (82 proc.)

Šio rodiklio EBPO šalių vidurkis yra taip pat mažesnis už Lietuvos ir siekia 86 proc. Mažesnį sąlyginį atlygį gauna ir mūsų kaimynių pedagogai. Estijoje vidutiniškai mokytojai uždirba 87 proc. vidutinio aukštąjį išsilavinimą turinčio darbuotojo dydžio algą, o Latvijoje – 77 proc.

Mokytojų trūkumo problema nemažėja

Nors mokytojų atlyginimai pastaraisiais metais augo sparčiai ir netgi pagal santykinį dydį lenkia daugelį šalių, mokykloms vis dar sudėtinga pritraukti naujų specialistų, ypač matematikos, fizikos, chemijos, informatikos ir kitų tiksliųjų mokslų mokytojų. Be to, reikšminga dalis jaunų pedagogų profesiją palieka vos po kelerių darbo metų.

EBPO TALIS 2024 m. tyrimo duomenimis, beveik pusė jaunesnių nei 30 metų Lietuvos mokytojų svarsto galimybę palikti profesiją per artimiausius penkerius metus. Tai vienas prasčiausių rodiklių tarp tyrime dalyvavusių šalių.

„Nenuostabu, kad nepavykstant pritraukti ir išlaikyti į sektorių naujų talentingų mokytojų, sudėtinga pasiekti proveržį ir vaikų gebėjimuose. PISA tyrimai rodo, kad nuo 2006 iki 2022 metų Lietuvos penkiolikmečių matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų rezultatai reikšmingai negerėjo. Tuo metu kitos šalys – nepaisant panašaus ar net mažesnio algų dydžio – demonstruoja žymiai geresnius rezultatus. Estija tapo stipriausia Europos švietimo sistema, Suomija išliko tarp lyderių, o Lenkija ir Latvija taip pat lenkia Lietuvą pagal mokinių gebėjimus“, – atkreipia dėmesį Laura Masiliauskaitė, organizacijos „Švietimas #1“ vadovė.

Kylant karjeros laiptais atlyginimas auga nuosaikiai

Statistika rodo, kad vien bazinio atlyginimo didinimas savaime nesukuria stipresnės švietimo sistemos, į kurią norėtų ateiti nauji specialistai. Itin svarbu ir mokytojų karjeros modelis.

Remiantis EBPO duomenimis, Lietuvoje mokytojų atlyginimo augimas kylant karjeros laiptais yra santykinai mažas. 2022 m. duomenimis, mokytojo atlyginimas nuo karjeros pradžios iki aukščiausios pakopos Lietuvoje padidėja maždaug 31 proc. Tuo metu EBPO šalyse šis augimas vidutiniškai siekia apie 67–68 proc., o kai kuriose Europos Sąjungos šalyse viršija 70 proc.

„Viena vertus, geras startinis atlyginimas yra svarbu. Kita vertus, dėl tokios sistemos naujas mokytojas šiandien dažnai nemato aiškios perspektyvos, kad jo profesinis augimas, priešingai nei daugelyje kitų sektorių, vėliau reikšmingai keistų jo atlyginimą“, – sako L. Masiliauskaitė.

Be to, šiuo metu atlyginimo augimas daugiausia priklauso nuo stažo, darbo krūvio ir kvalifikacinių kategorijų, o ne nuo individualios iniciatyvos ar pasiektų rezultatų.

„Tai prieštarauja kitose srityse vyraujančiai logikai, kai atlyginama ne tik už atidirbtus metus, bet ir už pasiektus rezultatus ar parodytą iniciatyvumą“, – pastebi L. Masiliauskaitė.

Atlygio sistema nepakankamai reaguoja į mokytojų trūkumą

Įdomu tai, kad atlygio sistema Lietuvoje per menkai atspindi skirtingus mokytojų darbo profilius, specializacijas ir darbo rinkos poreikius. Lietuvoje mokytojo bazinis atlygis iš esmės mažai priklauso nuo to, kokioje ugdymo pakopoje jis dirba, kokios specializacijos reikalauja jo dalykas ar kiek sudėtinga pritraukti konkrečios srities mokytojų. Todėl situacijose, kai tam tikrų dalykų mokytojų itin trūksta, atlygio sistema ne visada tampa veiksmingu įrankiu juos pritraukti ir išlaikyti.

EBPO duomenimis, daugelyje šalių mokytojų atlyginimai dažnai didėja kylant ugdymo pakopai, nes keliami aukštesni mokytojų išsilavinimo reikalavimai, o kai kurių dalykų mokytojai – IT specialistai, fizikai, chemikai – turi daug alternatyvų dirbti privačiame sektoriuje.

„Be abejo, kiekviena ugdymo pakopa reikalauja specifinių žinių, įgūdžių ir atsakomybės. Tačiau kai tam tikrų specializacijų mokytojų itin trūksta, mokyklų vadovai galėtų turėti daugiau laisvės nustatyti atlyginimą priklausomai nuo specialistų trūkumo ar darbuotojo kompetencijų“, – sako L. Masiliauskaitė.

Šių metų vasarį Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu paskelbta analizė rodo, kad per penkerius metus Lietuvai gali trūkti daugiau nei 4000 dalyko mokytojų, tuo metu priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų bus parengta daugiau nei reikia.

Reikia daugiau personalo valdymo

Svarbų vaidmenį pritraukiant mokytojus atlieka ir darbo sąlygos mokyklose. Tyrimai rodo, kad jaunų mokytojų sprendimą likti profesijoje lemia ne vien atlyginimas, bet ir tai, kokioje aplinkoje jie pradeda dirbti – ar gauna mentorių, ar turi pakankamai laiko pasiruošti pamokoms, ar mokykloje pakanka švietimo pagalbos specialistų, ar vadovai geba spręsti konfliktus ir kurti stabilią darbo aplinką.

„Lietuvoje, mūsų žiniomis, yra vienetai mokyklų, kurios turi žmones, atsakingus už personalo valdymą, motyvaciją ir emocinę aplinką. Tik pastaruoju metu garsiau kalbama, ar naujas mokytojas gauna mentorių, ar turi laiko pasiruošti pamokoms, kaip jis jaučiasi mokykloje, ar užtikrinama tinkama vidinė komunikacija ir t. t.“, – atkreipia dėmesį L. Masiliauskaitė.

Įtakos turi prasta reputacija

Neigiamos įtakos mokytojų pritraukimui ir išlaikymui mokyklose turi ir visuomenės nuostatos apie švietimo sektorių. Lietuvos reputacijos indeksas rodo, kad vos 10 proc. visuomenės mano, kad Lietuvos švietimo reputacija yra gera. Rekomenduojančių savo artimiesiems dirbti švietimo sektoriuje yra 29 proc.

„Taip yra todėl, kad žiniasklaidoje apie švietimą labai dažnai kalbama tik politinių įvykių kontekste. Per mažai matome mokytojus kaip savo srities ekspertus, girdime ir daug mitų apie mokytojo profesiją. Dažnai kalbama apie senstančią mokytojų bendruomenę, tačiau per mažai – apie jaunus mokytojus, mokyklas, kuriose gera dirbti, ir mokytojus, kurie turi galimybių inovuoti, keliauti, tobulėti savo srityje bei būti gerbiamais profesionalais“, – sako L. Masiliauskaitė.

Ką Lietuva galėtų daryti kitaip?

Siekiant, kad augantys atlyginimai padėtų pritraukti naujų specialistų, svarbu daugiau dėmesio skirti ir mokyklų vadybai, mokytojų profesinei pagalbai, lankstesnei pedagogų karjeros sistemai.

„Visų pirma, reikėtų daug atidžiau rinkti ir analizuoti duomenis, kad matytume, kurios mokyklos geriau geba išlaikyti gerą mokytojų emocinę būklę, motyvaciją ir jaunus mokytojus. Tokias praktikas reikėtų identifikuoti ir plėsti“, – siūlo L. Masiliauskaitė.

Tarptautinė praktika rodo, kad stipriausios švietimo sistemos išsiskiria ne tik finansavimu, bet ir gebėjimu kurti stiprią profesinę aplinką mokytojams. Estijoje mokyklų vadovai gali lanksčiau priimti sprendimus dėl papildomų atsakomybių ir atlygio, Suomijoje didelis dėmesys skiriamas mokytojų atrankai ir pasirengimui profesijai, o Airijoje – jaunų pedagogų įvedimui į darbą ir pagalbai pirmaisiais darbo metais.

„Daugeliui šių dalykų įgyvendinti nėra būtini nacionaliniai sprendimai. Iniciatyvos gali imtis pačios mokyklos, savivaldybės ir jų merai. Pastarieji skirsto švietimo biudžetą, skiria mokyklų vadovus ir kelia jiems tikslus. Merai taip pat gali nustatyti papildomas paskatas mokytojams bei rinkti duomenis apie emocinę atmosferą mokyklose“, – vardija L. Masiliauskaitė.

Galiausiai, teigia ji, būtina nuosekliai stiprinti ir bendrojo ugdymo sektoriaus bei mokytojo profesijos reputaciją.

„Svarbu viešai rodyti ne tik sistemos problemas, bet ir tai, kas joje veikia: stiprius mokytojus, sėkmingas mokyklas, jaunų pedagogų karjeros istorijas. Kitaip tariant, švietimo sektoriui reikia ne reklaminės kampanijos, o nuoseklaus, faktais ir realiais pavyzdžiais grįsto kalbėjimo apie mokytoją kaip aukštos kompetencijos profesionalą, o mokyklą – kaip modernią ir ambicingą darbo vietą“, – sako „Švietimas #1“ vadovė.

Apie „Švietimas #1“

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.

Vienas iš svarstomų klausimų – tarybos 2025 metų birželio 11 dienos sprendimo Nr. 1TS-100 „Dėl biudžetinės įstaigos Jonavos baseino mokamų paslaugų kainų patvirtinimo“ papildymas.

Kaip nurodoma sprendimo projekto aiškinamajame rašte, siūloma išplėsti patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą ir įtraukti naują įkainį. VI dalyje „Kitos paslaugos ir įkainiai“ būtų numatyta vaikų mokymo plaukti pamoka: grupėms iki 15 vaikų – viena akademinė valanda kainuotų 25 eurus.

Sprendimo projekto rengėjai pažymi, kad šio pakeitimo tikslas – oficialiai nustatyti vaikų plaukimo pamokų kainą ir užtikrinti skaidrų atsiskaitymą už teikiamas paslaugas.

Gegužės 2-ąją,  apie 20.45 val. Jonavoje, Gaižiūnų g., motociklą „Suzuki“ vairavo neblaivus vyras, gimęs 1988 metais.

Jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,98 prom.

„Matome aiškų progresą – vyksta paskutiniai patikrinimai ir bandymai, tad artėjame prie momento, kai šalies geležinkeliai pasikeis iš esmės. Kelionės pagrindiniu maršrutu iš sostinės į pajūrį taps ne tik „žalesnės“ ir patogesnės,  bet svarbiausia – greitesnės. Bandymai jau dabar patvirtina, kad elektriniai keleiviniai traukiniai  galės skrieti 160 km/h greičiu“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Dvigubos traukos bandymai yra itin reikšmingas projekto etapas, patvirtinantis, kad naujai įrengtas kontaktinis tinklas atitinka aukščiausius techninius reikalavimus. Tai dar vienas žingsnis link modernesnės, tvaresnės ir greitesnės geležinkelių infrastruktūros Lietuvoje. Dėkoju komandai, kuri nuosekliai ir profesionaliai įgyvendina šį sudėtingą projektą“, – sako LTG grupės Strategijos ir verslo vystymo direktorius Vytautas Radzevičius. 

Bandymu metu taip pat buvo patikrinta kontaktinio tinklo geometrija bei išmatuota kontaktinio tinklo įtaka pantografo vibracijai. Atlikti bandymai patvirtino, kad naujasis kontaktinis tinklas nuo Vilniaus iki Klaipėdos gali būti naudojamas iki 160 km/h greičiu, o jo techninės savybės atitinka Tarptautinės techninės sąveikos specifikacijos (TSS) reikalavimus.  

Baigus visus numatytus bandymus tai bus patvirtinta atitinkamu sertifikatu. Šiuo metu „LTG Infra“ komanda yra įvykdžiusi apie pusę visų privalomų kontaktinio tinklo bandymų, todėl projektas sparčiai artėja prie vieno svarbiausių etapų – visos sistemos sertifikavimo ir parengimo eksploatacijai. 

Elektrifikavimo projektas – vienas didžiausių geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektų šalies istorijoje. Juo elektrifikuojamas 363 km ilgio Vilnius–Klaipėda ruožas, statomos traukos pastotės, įrengiami autotransformatoriai ir diegiami sprendimai, užtikrinantys stabilų elektros tiekimą. 

Baigus elektrifikaciją, vienu populiariausių maršrutų Lietuvoje pradės kursuoti naujieji elektriniai keleiviniai traukiniai „Stadler“. Jie bus šimtu procentų pritaikyti žmonėms su specialiaisiais poreikiais, todėl kelionės taps dar patogesnės, saugesnės ir jaukesnės visiems keleiviams. 

Elektrifikuotu ruožu važiuojantys keleiviniai ir krovininiai traukiniai leis sumažinti oro taršą apie 150 tūkst. tonų per metus, o bendra socialinė ir ekonominė nauda viršys 700 mln. eurų. Užbaigus projektą, elektrifikuotų geležinkelio kelių dalis Lietuvoje išaugs nuo 8 iki 28 procentų. 

Susisiekimo ministerijos inf. 

Kaip nurodoma projektiniuose pasiūlymuose, J. Basanavičiaus gatvės atkarpoje nuo Lietavos iki Fabriko gatvės planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką, atitinkantį E kategorijos reikalavimus. Dviračių eismui bus skirta 2,5 metro pločio raudonos spalvos asfalto danga, o pėstiesiems - 1,5 metro pločio pilkų betoninių trinkelių takas. Tarp šių judėjimo zonų numatyta 0,5 metro pločio apsauginė juosta.

Po geležinkelio viaduku ties 95+185 km taku bus galima naudotis bendroje 3 metrų pločio pėsčiųjų ir dviračių eismo erdvėje, kuri bus dengta pilkos spalvos asfaltu. Naujasis takas nuo važiuojamosios gatvės dalies bus atskirtas 3 metrų pločio apželdinta juosta, kurioje planuojama įrengti apšvietimą.

Projekto pradžioje takas bus sujungtas su esama pėsčiųjų perėja Lietavos gatvėje, o pabaigoje - su kitu šiuo metu rengiamu projektu, numatančiu pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimą Fabriko gatvėje. Sprendiniai taip pat derinami su planuojamu geležinkelio viaduko remonto projektu.

Ten, kur tako įrengimui trukdo esami šlaitai, numatoma juos dalinai nukasti ir įrengti gabionines atramines sieneles. Tarp jų bus įrengti lauko akmenų latakai paviršiniam vandeniui surinkti.

Projektuotojai numato įrengti naują lietaus nuotekų surinkimo infrastruktūrą, o eismo organizavimą reguliuoti kelio ženklais ir ženklinimu. Gatvės, perėjos ir tako apšvietimui bus naudojamos modernios metalinės cinkuotos atramos su LED šviestuvais.

Projektas pritaikytas žmonių su negalia poreikiams. Takų plotis atitiks statinių prieinamumo reikalavimus, jų skersinis nuolydis neviršys 2 proc., o ties nuovažomis ir perėjomis danga bus nuleidžiama iki važiuojamosios dalies lygio.

Įgyvendinant projektą planuojama pašalinti vieną penkiakamienį medį, trukdantį statybos darbams. Kiti saugotini želdiniai nebus šalinami. Po statybų teritoriją numatoma sutvarkyti ir apželdinti veja.

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos 1

Vizualizacijos 2

Viešasis projektinių pasiūlymų svarstymas vyks 2026 m. birželio 22 d. 16 val. nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą: https://forms.office.com/e/RmqdUDiKQk

Balandžio 24-ąją gautas pranešimas, kad Šveicarijos seniūnijoje, Gaižiūnų kaime, Vingio gatvėje dega pieva. Ugniagesiams atvykus, buvo užgesinta maždaug 30 arų plote degusi žolė. Įvykio aplinkybės tiriamos.

Tą pačią dieną 14.10 val. pranešta apie Bajoriškių kaime ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtusį medį. Jis operatyviai patrauktas, eismas atnaujintas. Šis įvykis priskiriamas gamtiniams pavojams.

Dar vienas pranešimas gautas iš Jonavos miesto – Tvenkinio gatvėje, prie tvenkinio, buvo kūrenamas laužas. Atvykus tarnyboms paaiškėjo, kad pilietis ugnį jau buvo užgesinęs pats.

Vėlų vakarą, 23.14 val., pranešta apie galimą miško gaisrą Kulvos seniūnijoje, Paupės kaimo apylinkėse. Atvykus ugniagesiams, žmonės gaisrą jau buvo lokalizavę – degė miško paklotė nedideliame, apie 3x3 metrų plote.

Tuo metu balandžio 25-osios rytą, 4.48 val., gautas pranešimas apie eismo įvykį kelyje A6 Kaunas–Utena, 25-ajame kilometre. Automobilis „Audi A7“ nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į mikroautobusą „Citroen Jumper“. Prispaustų žmonių nebuvo, vairuotojus apžiūrėjo medikai. Ugniagesiai atjungė „Audi“ akumuliatorių.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis.

Jonavos r. sav. turto deklaracijas pateikė 905 gyventojai, tai padaryti dar turi 178. Jonavos r. sav. prašymus skirti dalį GPM paramai pateikė beveik 6 tūkst. 

Jonavos r. sav. iš viso pateikta 25 tūkst. GPM deklaracijų. 12 tūkst. Jonavos r. sav. gyventojų deklaravo 5,6 mln. eurų GPM permoką, o dar 6,5 tūkst. nurodė mokėtiną 3 mln. eurų sumą. 

84 proc. Jonavos r. sav. gyventojų, pernai vykdžiusių savarankišką veiklą (pagal individualios veiklos pažymą ar su verslo liudijimu), deklaracijas jau pateikė laiku. Vis dėlto dar apie 680 gyventojų turėtų nedelsti ir pateikti pajamų deklaracijas.

Jei gyventojas turi pareigą deklaruoti pajamas, tačiau to nepadaro laiku, jis pirmiausia sulauks VMI siunčiamo priminimo. Gyventojas, susidūręs su finansiniais sunkumais ir neturintis galimybės sumokėti visą nepriemokos sumą, gali kreiptis į VMI ir išdėstyti mokėtiną sumą dalimis, sudarant mokestinės paskolos sutartį (MPS). Ir toliau nedeklaravus pajamų, nesumokėjus GPM bei nesudarius MPS, teisės aktų nustatyta tvarka mokėtina suma gali būti nuskaičiuota nuo banko sąskaitos. 

Kauno AVMI inf. 

Kaip šiandien patikslina Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, ,,Volvo” vairuotojas, gimęs 1973 metais, eismo įvykio metu buvo blaivus. Dėl įvykio pradėta administracinė teisena pagal LR BK 417 str. 7 d. (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas). 

Apie įvykį tą patį vakarą sužinojo ir Jonavos kultūros centro (JKC) muziejaus atstovai. Krašto muziejaus skyriaus vadovė Daiva Petrikėnienė pasakojo, kad žinia iš pradžių pasirodė sunkiai įtikėtina.

„Apie šį įvykį sužinojau vakar vakare – apie septintą valandą man paskambino Jonavos kultūros centro ūkio dalies pavaduotoja ir informavo, kas nutiko. Iš pradžių net nepatikėjau, pagalvojau, kad tai kažkoks pavėluotas Balandžio pirmosios pokštas“, – prisiminė ji.

Anot pašnekovės, situacija galėjo baigtis kur kas skaudžiau, jei incidentas būtų įvykęs kiek anksčiau.

„Laimei, tuo metu teritorijoje jau nieko nebuvo. Buvome baigę darbus ir išsiskirstę. Dieną čia vyko renginys, buvo susirinkę nemažai žmonių, todėl galima sakyti, kad viskas susiklostė laimingai – darbuotojų ir lankytojų tuo metu jau nebuvo“, – sakė D. Petrikėnienė.

Vis dėlto emocijų išvengti nepavyko – muziejaus vadovė neslėpė apmaudo dėl apgadinto kultūros paveldo objekto.

„Žinoma, vėliau apėmė didelis apmaudas. Tai yra paveldo saugomas objektas, statytas XIX amžiaus pradžioje, per šimtmečius išlikęs autentiškas ir nepažeistas. 2023 metais buvo atliktas kapitalinis remontas, labai džiaugėmės, kad pastatas miesto centre pagaliau sutvarkytas. Tačiau, įvertinus visą situaciją, svarbiausia, kad žmonės nenukentėjo. Pastatas yra pastatas, o svarbiausia – žmonių sveikata. Tikiuosi, kad ir vairuotojui viskas bus gerai“, – kalbėjo ji.

Pirminiais duomenimis, pats muziejaus pastatas rimčiau nenukentėjo, tačiau apgadinta komplekso dalis vis tiek patenka į saugomos teritorijos ribas.

„Nuostoliai dar skaičiuojami, jų įvardyti kol kas negalime. Kiek esu informuota, pats pastatas nepažeistas – nukentėjo tvoros dalis. Tačiau visas kompleksas yra kultūros paveldo objektas, todėl bet kokie pažeidimai reikalauja ypatingo vertinimo“, – pažymėjo muziejaus skyriaus vadovė.

Jonavos senosios arklių pašto stoties statinių kompleksas, kuriame veikia krašto muziejus ir turizmo informacijos centras, yra viena svarbiausių miesto istorinių vietų. Kompleksą sudaro trys pastatai – buvusios arklidės, pašto pastatas ir ratinė.

Centriniame pastate šiandien veikia muziejaus dailės skyrius ir turizmo informacijos centras, o buvusioje ratinėje įrengtas etnografijos skyrius, kuriame vyksta edukacijos, pristatomi tradiciniai amatai, kalendorinių švenčių papročiai. Ekspozicijose pristatomas Jonavos krašto kulinarinis paveldas, tekstilė, medžio drožyba, eksponuojami buities rakandai bei įspūdinga šiaudinių sodų kolekcija.

Visas kompleksas yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl rekonstrukcija, baigta 2023 metais, vyko griežtai laikantis su Kultūros paveldo departamentu suderinto projekto.

Istoriškai ši vieta siekia 1833–1835 metus, kai čia veikė arklių pašto stotis – svarbi Sankt Peterburgo–Varšuvos trakto infrastruktūros dalis. Stotyje buvo aptarnaujami keleiviai, pašto siuntos ir kroviniai, laikomi arkliai, veikė poilsio patalpos keliautojams ir net caro šeimos nariams.

Per savo istoriją kompleksas ne kartą nukentėjo nuo gaisrų – ypač per 1905 metų miesto gaisrą ir Antrojo pasaulinio karo metu. Vėliau pastatai buvo pritaikyti įvairioms reikmėms – čia veikė paštas, ryšių mazgas, biblioteka, o nuo 1992 metų įsikūrė krašto muziejus.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atkreipia dėmesį, kad metalo atliekų tvarkytojams draudžiama priimti elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekas kaip metalo atliekas. EEĮ atliekas gali priimti tik tie atliekų tvarkytojai, kurie yra registruoti Atliekų tvarkytojų valstybės registre ir turi leidimus tokioms atliekoms priimti.

Jei priimant metalo laužą nustatoma, kad jame yra EEĮ atliekų, šios atliekos turi būti surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitomis atliekomis. Jos turi būti registruojamos priėmimo dokumentuose nurodant EEĮ atliekų kiekį ir atliekų kodą. EEĮ atliekos, įskaitant buitinę techniką, elektronikos prietaisus, informacinių technologijų įrangą ir kitas panašias atliekas, turi būti tvarkomos atskirai, laikantis joms taikomų specialių surinkimo, apdorojimo ir apskaitos reikalavimų. Šios atliekos negali būti maišomos su metalo laužu ar apskaitomos kaip metalo atliekos.

Metalo atliekų tvarkytojai privalo užtikrinti, kad:

• atliekos priėmimo metu būtų tinkamai identifikuojamos;
• EEĮ atliekos nebūtų priimamos kaip metalo laužas;
•  atliekų turėtojams būtų suteikiama informacija apie tinkamus EEĮ atliekų perdavimo būdus;
• supirkimo vietoje būtų pateiktas draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašas;
• netauriųjų metalų laužas ir atliekos būtų saugomi, o jų apskaita tvarkoma vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis taisyklėmis;
• supirktas netauriųjų metalų laužas ir atliekos būtų saugomi tik supirkimo vietose;
• netauriųjų metalų laužas ir atliekos iš fizinių asmenų būtų superkami tik supirkimo vietose;
• būtų laikomasi visų teisės aktuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų.

Už nustatytų reikalavimų pažeidimus teisės aktų nustatyta tvarka gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Aplinkos apsaugos departamento svetainėje galima rasti atmintines gyventojams apie atliekų rūšiavimą.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Avarijos vietos nuotrauka greitai išplito socialiniuose tinkluose ir sukėlė nemenką reakciją.

Gyventojai neslėpė pasipiktinimo vairuotojo elgesiu: „Vėl arkliai pasibaidė“, „Kol girti važinės - tol tokios avarijos ir bus“, „Nemanau, kad čia buvo girti. Pagal tai, ką mačiau, tai vienas iššoko lenkti. Va ir pasitikėjimo pasekmės...“.

Birželio 4-ąją, apie 22.25 val. Lietavos gatvėje, automobilį „Volkswagen“ vairavo neblaivi moteris, gimusi 1961 metais.

Jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,46 prom.

Pagal Kauno AVPK suvestinės duomenis 

Tokie pakeitimai įtvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtuose Šalpos pensijų įstatymo pakeitimuose, kuriems trečiadienį pritarė Vyriausybė. Projektui dar turės pritarti Seimas.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, pakoregavus įstatymą, pensijų sistema taps paprastesne ir teisingesne.

„Siekiame užtikrinti sklandesnį išmokų mokėjimą ir išvengti situacijų, kai žmonės, laukdami sprendimų dėl pensijų, lieka be pajamų. Tai svarbus žingsnis stiprinant socialinį saugumą ir pasitikėjimą sistema“, – sako J. Zailskienė.

Gyventojus painiojo galiojanti tvarka

Siekiant paremti pačias mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunančius žmones, jiems skiriamos  socialinio draudimo senatvės, negalios arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijos priemokos.

Kiekvienų metų vasario mėnesį pensijos priemokų gavėjai susiduria su situacija, kai jų gaunama bendra išmokų ir pensijos priemokų suma vasarį, lyginant su sausio mėnesiu, sumažėja. Tai susiję su jų išmokėjimo terminais: socialinio draudimo pensijos yra mokamos už einamąjį mėnesį, o pensijos priemokos – už praėjusį.

Taigi, lig šiol sausio mėnesį mažų pensijų gavėjams išmokama indeksuota socialinio draudimo pensija už einamąjį mėnesį ir pensijos priemoka, apskaičiuota vertinant gruodžio mėnesio pensijos dydį, o apskaičiuojant vasario mėnesį išmokėtiną pensijos priemokos sumą vertinamas jau indeksuotos ir sausio mėnesį išmokėtos socialinio draudimo pensijos dydis, dėl to pensijos priemoka sumažėja.

Kas konkrečiai keistųsi priemokų gavėjams?

Pensijos priemoka būtų mokama už einamą mėnesį, atsižvelgiant į už tą patį mėnesį (jeigu pensija mokama už einamą mėnesį) arba už praėjusį mėnesį (jeigu pensija mokama už praėjusį mėnesį) priskaičiuotų pensijų sumą ir einamąjį mėnesį galiojantį minimalių vartojimo poreikių dydį.

Pavyzdžiui, pensijos priemoka už vasario mėnesį bus mokama, atsižvelgiant į už vasario mėnesį priskaičiuotą socialinio draudimo senatvės pensijos (kuri mokama už einamąjį mėnesį) dydį ir už sausio mėnesį priskaičiuotą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją (nes ši pensija mokama už praėjusį mėnesį) bei vasario mėnesį galiojantį MVPD.

Šalpos pensijos – kol laukiama informacijos iš užsienio

Vienas iš socialinės apsaugos sistemų ES šalyse koordinavimo principų – socialinio draudimo laikotarpių skirtingose valstybėse narėse sumavimas. Tai reiškia, kad nustatant asmens teisę į pensiją, atsižvelgiama ir į kitoje valstybėje narėje įgytą stažą.

Todėl kai asmuo, dirbęs skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kreipiasi į „Sodrą“ dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, būtina surinkti informaciją apie šio asmens socialinio draudimo laikotarpius visose valstybėse narėse, kuriose jis yra dirbęs.

Jeigu asmuo neturi minimaliojo pensijų socialinio draudimo stažo Lietuvoje, socialinio draudimo pensija jam neskiriama, kol nepatvirtinamas kitose valstybėse įgytas stažas. Dėl skirtingų administracinių procedūrų vykdymo terminų, šios informacijos patvirtinimas kartais užtrunka iki pusės metų ir ilgiau, o tuo metu pensija asmeniui negali būti paskirta.

Siekiant išspręsti šią problemą, siūloma nustatyti galimybę asmenims tuo laikotarpiu, kol „Sodra“ laukia jų stažų patvirtinimo iš užsienio valstybės socialinio draudimo pensijai skirti bei informacijos apie šių asmenų teisę gauti užsienio valstybės pensiją, gauti šalpos senatvės, šalpos negalios arba šalpos našlaičių pensiją.

Neskirs šalpos pensijos, jei asmuo turi teisę į didesnę pensiją iš Europos Sąjungos institucijos

Pastaruoju metu atsiranda asmenų, dirbusių ES institucijose ir gaunančių pensijas iš ES institucijų pensijų sistemos, tačiau nepersikėlusių savo pensinių teisių pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tokie asmenys įgyja teisę gauti šalpos pensiją arba pensijos priemoką Lietuvoje. Toks teisinis reguliavimas neatitinka nei šalpos išmokų, nei pensijos priemokų paskirties – užtikrinti minimalias pensines pajamas ir valstybės biudžeto lėšomis remti mažiausių pensijų gavėjus.

Siūloma neskirti šalpos pensijų ir pensijų priemokų, jeigu asmuo turi teisę gauti tokio paties arba didesnio dydžio Europos Sąjungos institucijos mokamą pensiją.

Pensijų priemokos gyventojams bus mokamos už einamąjį mėnesį, ne praėjusį. O žmonės, kol „Sodra“ laukia jų stažų patvirtinimo iš užsienio pensijai skirti, galės gauti šalpos senatvės, šalpos negalios arba šalpos našlaičių pensiją.

Tokie pakeitimai įtvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtuose Šalpos pensijų įstatymo pakeitimuose, kuriems trečiadienį pritarė Vyriausybė. Projektui dar turės pritarti Seimas.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, pakoregavus įstatymą, pensijų sistema taps paprastesne ir teisingesne.

„Siekiame užtikrinti sklandesnį išmokų mokėjimą ir išvengti situacijų, kai žmonės, laukdami sprendimų dėl pensijų, lieka be pajamų. Tai svarbus žingsnis stiprinant socialinį saugumą ir pasitikėjimą sistema“, – sako J. Zailskienė.

Gyventojus painiojo galiojanti tvarka

Siekiant paremti pačias mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunančius žmones, jiems skiriamos  socialinio draudimo senatvės, negalios arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijos priemokos.

Kiekvienų metų vasario mėnesį pensijos priemokų gavėjai susiduria su situacija, kai jų gaunama bendra išmokų ir pensijos priemokų suma vasarį, lyginant su sausio mėnesiu, sumažėja. Tai susiję su jų išmokėjimo terminais: socialinio draudimo pensijos yra mokamos už einamąjį mėnesį, o pensijos priemokos – už praėjusį.

Taigi, lig šiol sausio mėnesį mažų pensijų gavėjams išmokama indeksuota socialinio draudimo pensija už einamąjį mėnesį ir pensijos priemoka, apskaičiuota vertinant gruodžio mėnesio pensijos dydį, o apskaičiuojant vasario mėnesį išmokėtiną pensijos priemokos sumą vertinamas jau indeksuotos ir sausio mėnesį išmokėtos socialinio draudimo pensijos dydis, dėl to pensijos priemoka sumažėja.

Kas konkrečiai keistųsi priemokų gavėjams?

Pensijos priemoka būtų mokama už einamą mėnesį, atsižvelgiant į už tą patį mėnesį (jeigu pensija mokama už einamą mėnesį) arba už praėjusį mėnesį (jeigu pensija mokama už praėjusį mėnesį) priskaičiuotų pensijų sumą ir einamąjį mėnesį galiojantį minimalių vartojimo poreikių dydį.

Pavyzdžiui, pensijos priemoka už vasario mėnesį bus mokama, atsižvelgiant į už vasario mėnesį priskaičiuotą socialinio draudimo senatvės pensijos (kuri mokama už einamąjį mėnesį) dydį ir už sausio mėnesį priskaičiuotą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją (nes ši pensija mokama už praėjusį mėnesį) bei vasario mėnesį galiojantį MVPD.

Šalpos pensijos – kol laukiama informacijos iš užsienio

Vienas iš socialinės apsaugos sistemų ES šalyse koordinavimo principų – socialinio draudimo laikotarpių skirtingose valstybėse narėse sumavimas. Tai reiškia, kad nustatant asmens teisę į pensiją, atsižvelgiama ir į kitoje valstybėje narėje įgytą stažą.

Todėl kai asmuo, dirbęs skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kreipiasi į „Sodrą“ dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, būtina surinkti informaciją apie šio asmens socialinio draudimo laikotarpius visose valstybėse narėse, kuriose jis yra dirbęs.

Jeigu asmuo neturi minimaliojo pensijų socialinio draudimo stažo Lietuvoje, socialinio draudimo pensija jam neskiriama, kol nepatvirtinamas kitose valstybėse įgytas stažas. Dėl skirtingų administracinių procedūrų vykdymo terminų, šios informacijos patvirtinimas kartais užtrunka iki pusės metų ir ilgiau, o tuo metu pensija asmeniui negali būti paskirta.

Siekiant išspręsti šią problemą, siūloma nustatyti galimybę asmenims tuo laikotarpiu, kol „Sodra“ laukia jų stažų patvirtinimo iš užsienio valstybės socialinio draudimo pensijai skirti bei informacijos apie šių asmenų teisę gauti užsienio valstybės pensiją, gauti šalpos senatvės, šalpos negalios arba šalpos našlaičių pensiją.

Neskirs šalpos pensijos, jei asmuo turi teisę į didesnę pensiją iš Europos Sąjungos institucijos

Pastaruoju metu atsiranda asmenų, dirbusių ES institucijose ir gaunančių pensijas iš ES institucijų pensijų sistemos, tačiau nepersikėlusių savo pensinių teisių pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tokie asmenys įgyja teisę gauti šalpos pensiją arba pensijos priemoką Lietuvoje. Toks teisinis reguliavimas neatitinka nei šalpos išmokų, nei pensijos priemokų paskirties – užtikrinti minimalias pensines pajamas ir valstybės biudžeto lėšomis remti mažiausių pensijų gavėjus.

Siūloma neskirti šalpos pensijų ir pensijų priemokų, jeigu asmuo turi teisę gauti tokio paties arba didesnio dydžio Europos Sąjungos institucijos mokamą pensiją.

Kas keičiasi?  

Iki šiol, kai žmogus deklaruodavo išvykimą iš Lietuvos į Europos valstybę, arba buvo gaunama informacija, kad žmogus faktiškai gyvena užsienyje, pensijos mokėjimas būdavo stabdomas nuo kito mėnesio po išvykimo. Kad mokėjimas būtų tęsiamas, reikėdavo papildomai pateikti prašymą dėl socialinio draudimo pensijos mokėjimo atnaujinimo gyvenantiems užsienyje. Dabar to nebereikia – pensijos toliau bus mokamos.  

Svarbu: kaip ir anksčiau, kartą per metus reikės pateikti gyvybės sertifikatą, tai yra dokumentą, patvirtinantį, kad žmogus yra gyvas ir gyvena užsienyje.  

Kam aktualus šis pokytis?  

Naujovė aktuali tik socialinio draudimo pensijų gavėjams, pavyzdžiui, senatvės pensijos, negalios pensijos, našlių ir našlaičių pensijos gavėjams. Pakeitimai taikomi tik žmonėms, kurie išvyksta gyventi į Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybes, Šveicariją arba Jungtinę Karalystę.  

Kada reikės pateikti gyvybės sertifikatą?  

„Sodra“, pervesdama pensiją užsienyje gyvenančiam žmogui, turi įsitikinti, kad žmogus yra gyvas, o taip pat žinoti tikslią jo buvimo vietą. Todėl kiekvienas pensininkas, kuris Lietuvoje paskirtą pensiją nori gauti užsienyje, turi kasmet patvirtinti, kad yra gyvas.  

Jei žmogus išvyksta gyventi į užsienį nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d., reikės pateikti gyvybės sertifikatą iki tų pačių metų gruodžio 31 d. Tai padarius, pensija bus mokama toliau be jokių pertraukų nuo kitų metų sausio 1 d. 

Jei pensininkas išvyks nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., šiemet dar nieko pateikti nereikės. Svarbu gyvybės sertifikatą pateikti iki kitų metų gruodžio 31 d., kad pensijos mokėjimas būtų tęsiamas nuo dar kitų metų sausio 1 d.  

Svarbu prisiminti, kad metų pabaigoje pateiktas gyvybės sertifikatas užtikrina pensijos mokėjimą iki kitų metų pabaigos. Kitais metais vėl reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad žmogus yra gyvas ir tam tikroje vietoje.  

Jei sertifikatas bus pateiktas vėliau, tai yra po sausio 1 d., pensijos mokėjimas bus atnaujintas ir pensija išmokėta už visą laiką nuo jos sustabdymo.  

Kaip pateikti gyvybės sertifikatą?  

Tapatybės patvirtinimo procedūra gyvenantiems užsienyje yra paprasta. Reikiamus dokumentus galima pateikti vaizdo pokalbio internetu metu, o tapatybės patvirtinimui  naudojamos elektroninės priemonės.  

Norint patvirtinti savo tapatybę ir gyvenamąją vietą vaizdo pokalbio metu su „Sodra“, reikia iš anksto registruotis telefonu +370 5 250 0883, pasirinkus temą „Pensijos ir šalpos išmokos“. 

Registracijos metu reikia patvirtinti savo tapatybę. Taip pat reikalingas galiojantis el. pašto adresas – į jį bus siunčiama visa svarbi informacija apie pokalbį.  

Pokalbio metu žmogus prisijungia per atsiųstą nuorodą ir „Sodros“ specialistui parodo reikiamus dokumentus – jų tikslus sąrašas pateikiamas iš anksto. Jei visi dokumentai tinkami, „Sodros“ darbuotojas užregistruoja pažymą, ir pensijos mokėjimas pratęsiamas iki kitų metų pabaigos.  

Apie tapatybės patvirtinimo procedūrą žingsnis po žingsnio skaitykite čia:  

https://www.sodra.lt/lt/naujienos/sodros-naujove-pensiju-reikalus-uzsienyje-jau-galima-tvarkyti-vaizdo-skambucio-metu 

Pažymą, įrodančią, kad žmogus gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, galima atsiųsti „Sodrai“ ir paštu. Dokumentas turi būti patvirtintas notaro, Lietuvos konsulinės atstovybės pareigūno arba tos šalies kompetentingos įstaigos („Sodros“ atitikmens) darbuotojo.   

Žmogus taip pat gali nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. apsilankyti „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir raštu patvirtinti savo gyvenamąją vietą užsienio valstybėje bei pateikti toje užsienio valstybėje išduotą dokumentą, kuriuo remiantis galima nustatyti, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje. 

Išvykę į užsienį, galite netekti kai kurių „Sodros“ pensijų ar išmokų 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios pensijos, kompensacijos ir išmokos, tokios kaip šalpos pensija ir kitos, yra skiriamos ir mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems ir deklaravusiems gyvenamąją vietą asmenims. 

Pensijos ir išmokos, kurios skiriamos ir mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims: 

• šalpos senatvės pensija; 

• šalpos negalios pensija; 

• šalpos našlaičių pensija; 

• šalpos kompensacija motinoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė 5 ir daugiau vaikų; 

• šalpos kompensacija tėvams (įtėviams), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. slaugė namuose vaikus invalidus; 

• vienišo asmens išmoka; 

• valstybinė mokslininkų pensija; 

• kompensacija už ypatingas darbo sąlygas; 

• transporto išlaidų kompensacija.  

Sugrįžus į Lietuvą ir vėl deklaravus savo gyvenamąją vietą čia, nutrauktų pensijų, išmokų ar kompensacijų mokėjimas bus atnaujintas, jei teisė į šias išmokas bus išlikusi.  

,,Sodra" inf. 

Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas informuoja, kad gegužės 29 d. laikotarpiu nuo 10 iki 16 val. Kaune, Trakų gatvėje, įsibrovus į butą buvo pagrobti du nešiojamieji kompiuteriai „MacBook“ ir planšetinis kompiuteris „iPad Air“. Padaryta turtinė žala siekia apie 3 550 eurų.

Policijos duomenimis, pareigūnai dirbo „karštais pėdsakais“, o pavogti daiktai buvo surasti Jonavoje. Sulaikyti trys vyrai, gimę 2001 ir 2004 metais. Jie uždaryti į areštinę.

Tuo metu Kauno apskrities VPK registruoja ir dar vieną vagystės atvejį Jonavos rajone. Gegužės 29 d. apie 15.30 val. gautas 1960 metais gimusio vyro pranešimas, kad Upninkų seniūnijoje, įsibrovus į jo sodybą, iš pastatų vidaus pavogtas dviratis, irklentė, televizorius, žoliapjovė, elektriniai įrankiai, benzininis pjūklas bei drabužiai.

Pirminiais duomenimis, šiuo atveju padaryta 1 750 eurų turtinė žala.

Abiejų įvykių aplinkybes aiškinasi policija. Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių.

Galutiniame balsavime dalyvavo 13 medicinos darbuotojų. Savo balsus atidavė 499 jonaviečiai.

Už akušerę V. Kriūnienę balsavo 106 jonaviečiai, o šeimos gydytoja D. A. Jelisejevienė surinko 92 balsus. Dėl nedidelio balsų skirtumo nuspręsta apdovanoti abi medikes.

„Labai vertiname mūsų rajono medicinos darbuotojų atsidavimą, profesionalumą ir kasdienį rūpestį pacientais. Šie rinkimai – tai galimybė bendruomenei padėkoti medikams už jų svarbų darbą“, – sako Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė.

Apdovanojimai bus įteikti Lietuvos medicinos darbuotojų dienos minėjimo metu balandžio 27 dieną.

„Jonavos metų medicinos darbuotojo“ rinkimai šiemet organizuojami jau ketvirtą kartą. Ankstesniais metais apdovanojimai įteikti Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojai Valentinai Cvetkovai, Jonavos ligoninėje dirbančioms K. Baltramonaitienei ir I. Grušaitei-Vanagienei, šeimos klinikos „Vita Simplex“ šeimos gydytojai A. Balužienei bei Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojams Sauliui Stačkui ir Gerdai Reginai Užkurnienei.

Šįkart į redakciją kreipėsi moteris, atsiuntusi nuotraukas iš Kosmonautų gatvės, ties 30-uoju namu. Skaitytoja teigia, kad vairuotojai čia nuolat ignoruoja kelio ženklus, o problemų esą kyla net atliekų surinkimo transportui.

„Vakar kilo diskusija dėl kelio ženklų nesilaikymo Jonavoje. Turiu kelias nuotraukas iš Kosmonautų g. šalia 30 namo. Mašinos paliekamos net ir po kelias dienas, o šiukšliavežė važiuoja šaligatviais, nors ženklas rodo, kad nuo 7–16 val., darbo dienomis, stovėti draudžiama“, - rašoma laiške.

Gyventojos teigimu, draudžiamoje vietoje palikti automobiliai ne tik apsunkina eismą, bet ir sudaro nepatogumų specialiajam transportui. Dėl to, anot jos, kai kuriais atvejais transporto priemonės priverstos važiuoti šaligatviais.

Primename, kad po ankstesnių publikacijų jonaviečiai aktyviai diskutavo apie netvarkingą parkavimą, geltonų linijų nepaisymą, automobilių statymą prie sankryžų, autobusų stotelių bei mokyklų.

Akivaizdu, kad transporto ir parkavimo problemos Jonavoje šiomis dienomis viena dažniausiai gyventojų aptariamų temų.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.