Tu likai
Amžinai
Ten, anapus,
Kur nusinešė
Saulę miškai...

P. Širvys

Taip liepos 29-ąją anapus iškeliavo šauniausia mūsų vyresniosios kartos žemyniečių dainos draugė - Genutė Stankevičienė.
Moteris iš didžiosios raidės. Gyvenimą mylėjusi, mokėjusi džiaugtis šeima, vaikais ir anūkais. Gyvenimo negandos jos nepalaužė - savo vargus ir rūpesčius ji mokėjo išgyventi, o prireikus visada rasdavo laiko ir jėgų padėti kitam.

Genutė buvo kupina energijos, judri, linksma, nestokojanti humoro. Savo gera nuotaika ir nuoširdumu ji džiugino visus, esančius šalia. O savo nuomonę mokėjo išsakyti drąsiai ir tiesiai, tačiau niekada nesistengė įžeisti.

Ji mėgo keliauti. O jeigu pati kur nors išvykti negalėdavo, draugams į kelionę įdėdavo paruoštą suvenyrą - mažą dalelę savo širdies ir linkėjimą geros kelionės.

Šių metų balandį Genutė atšventė savo 91-ąjį gimtadienį. Šiandien belieka suvokti, kaip greitai prabėga laikas... Tačiau žmogus gyvas tol, kol gyvi prisiminimai apie jį.

O prisiminimų apie Genutę liko labai daug - šiltų, gražių ir nepamirštamų. Liko dainos ir bendros kelionės, pokalbiai, juokas, jos energija ir tas ypatingas gebėjimas džiaugtis gyvenimu.

Liko ir daina, užrašyta jai:

,,Kodėl, motule, plaukai pražilo?
Ar tai nuo laimės? Tu galvą purtai.
Maža trobelė prie žalio šilo -
Tai tavo laimė, tai tavo turtai".

Ilsėkis ramybėje, miela Genute.

,,Žemynos" draugai