Krašto apsaugos ministerija XX Vyriausybėje įgyvendino svarbius Lietuvos kariuomenės modernizacijos, karinės infrastruktūros plėtros, gynybos pramonės stiprinimo ir sąjungininkų priėmimo darbus. Priimami sprendimai stiprina Lietuvos atgrasymą, greitina nacionalinės divizijos vystymą, didina oro gynybos ir kovos su dronais pajėgumus, o kartu kuria tvirtesnę gynybos pramonės ekosistemą Lietuvoje. Tai – ilgalaikiai gynybos stiprinimo darbai, kuriems didelis dėmesys bus skiriamas ir toliau siekiant nuosekliai didinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir sąveiką su sąjungininkais.
„Užsibrėžtos krypties laikysimės ir toliau. Investicijos į oro gynybą, šalies gynybos pramonę ar Vokietijos brigados priėmimą turi vieną tikslą – atgrasyti priešą ir sustiprinti mūsų saugumą. Lietuva tarptautinėje erdvėje yra vertinama kaip pavyzdinė sąjungininkė ne tik todėl, kad skiriame didžiausią BVP dalį gynybai visame NATO aljanse. Priimami sprendimai, treniruočių sąlygos kariams ir nuoseklumas užtikrina Lietuvos kariuomenės pasirengimą veikti kartu su sąjungininkais, o tai yra geriausia investicija į žmonių saugumą“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Oro gynybai – dvigubai didesnės investicijos
Viena svarbiausių KAM krypčių šioje Vyriausybėje – oro gynybos stiprinimas. Investicijos į šią sritį lyginant su praėjusiais metais išaugo dvigubai, o per pastaruosius šešerius metus – 20 kartų. Tai leidžia realiai spartinti daugiasluoksnės oro gynybos vystymą – nuo taikinių aptikimo ir perspėjimo iki jų neutralizavimo.
Stiprinami tiek trumpojo nuotolio, tiek vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumai: Lietuva perka jau trečiąją mobilią trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą MSHORAD, kurios sudėtyje – „Giraffe 1X“ radarai, RBS70 NG raketsvaidžiai bei ugnies valdymo ir kontrolės sistema. Taip pat stiprinamas RBS-70 sistemų aprūpinimas „Bolide“ raketomis, o papildomai siekiama įsigyti „AIM-9X Block II Sidewinder“ raketų, suderinamų su NASAMS oro gynybos sistema.
Kartu sistemiškai stiprinama kova su į šalies teritoriją įskrendančiais dronais. 2025–2028 m. bendram Lietuvos kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų poreikiui papildomoms kovos su dronais priemonėms numatoma apie 500 mln. eurų iš KAM asignavimų.
Lietuviški dronai ir gynybos pramonės stiprinimas
KAM investuoja apie 3 mln. eurų, siekiant Lietuvoje sukurti ir gaminti ekonomišką bei efektyvų dronų-perėmėjų sprendimą, skirtą priešiškiems oro taikiniams aptikti, perimti ir neutralizuoti. Ateityje šis dronas-perėmėjas turėtų tapti integralia Lietuvos oro gynybos sistemos dalimi.
Ši iniciatyva papildys jau suplanuotus kovos su dronais sistemų įsigijimus rinkoje ir sudarys sąlygas Lietuvos technologijų kūrėjams tiesiogiai prisidėti prie šalies oro gynybos pajėgumų stiprinimo. Valstybės užsakymais siekiama, kad Lietuvoje būtų kuriamos, išlaikomos ir plečiamos nacionaliniam saugumui svarbios kompetencijos bei technologiniai pajėgumai.
Gynybos ir saugumo pramonei taip pat atveriama 40 mln. eurų vertės rizikos kapitalo priemonė „MILInvest-2“. Ją sudaro 30 mln. eurų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir 10 mln. eurų Krašto apsaugos ministerijos lėšų. Ši priemonė leis investuoti į perspektyvias gynybos ir saugumo sektoriaus įmones, naujų technologinių idėjų plėtrą, pažangių produktų vystymą, eksperimentinę plėtrą ir inovacijų kūrėjų komandas.
Siekiant greičiau koordinuoti bendradarbiavimą su verslu, krašto apsaugos sistemoje gynybos pramonei skirta „vieno langelio“ principu veikianti platforma pramone@kam.lt.
Lietuvos sprendimuose – pamokos iš Ukrainos
Rusijos karas prieš Ukrainą rodo, kad moderniame mūšio lauke lemiamą reikšmę įgyja greitis, technologijos, bepiločiai orlaiviai, oro gynyba ir gebėjimas operatyviai pritaikyti naujus sprendimus. Todėl Lietuva stiprina praktinį bendradarbiavimą su Ukraina, perima jos patirtį ir įtraukia ją į nacionalinių pajėgumų vystymą.
Ministro kvietimu, Ukrainos oro gynybos ekspertai lankėsi Lietuvoje, pristatydami, kokios Ukrainos išmoktos pamokos būtų naudingiausiai pritaikomos Lietuvos kariuomenei.
Ukrainos patirties integravimas į Lietuvos kariuomenės rengimą, įsigijimus ir technologinius sprendimus išliks svarbia kryptimi stiprinant pasirengimą šiuolaikinėms grėsmėms.
Vilniuje taip pat surengtas NATO ir Ukrainos gynybos inovatorių forumas, kuriame daugiausia dėmesio skirta inovacijoms, paramai Ukrainai, bepiločių sistemų ir oro gynybos sprendimams, dirbtinio intelekto taikymui, investicijoms ir bendros gamybos galimybėms.
Sparčiai vystomas Rūdninkų karinis miestelis
Toliau įgyvendinamas Rūdninkų karinio miestelio projektas – didžiausias karinės infrastruktūros projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Visa apimti įsigaliojo II etapo infrastruktūros plėtros projekto sutartys. Statomas karinis miestelis užims apie 190 hektarų Rūdninkų karinio poligono teritorijos. Visa infrastruktūra nuosavybės teise priklausys Lietuvos valstybei ir bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms.
Rūdninkų miestelis yra kertinė Lietuvos įsipareigojimo priimti Vokietijos brigadą dalis. Šis projektas reikšmingai sustiprins Lietuvos nacionalinį saugumą. Tai ilgalaikis sąjungininkų buvimo Lietuvoje įtvirtinimas ir vienas svarbiausių NATO atgrasymo rytiniame flange elementų.
Sąjungininkams Lietuvoje – priimančiosios šalies parama
JAV karių buvimas Lietuvoje išlieka ilgalaikis mūsų šalies prioritetas ir vienas svarbiausių atgrasymo veiksnių regione. Siekdama sudaryti geriausias įmanomas sąlygas strateginių sąjungininkų buvimui Lietuvoje, KAM išplėtė priimančiosios šalies paramos paketą JAV pajėgoms. Numatyta padengti su JAV karių buvimu Lietuvoje susijusias išlaidas, įskaitant infrastruktūros išlaikymą, komunalines paslaugas, maitinimą, skalbimą, transportavimą Lietuvoje, kurą ir kitas sutartas paslaugas bei prekes.
Šis sprendimas patvirtina, kad Lietuva nuosekliai įgyvendina įsipareigojimus NATO kolektyvinei gynybai ir atgrasymui stiprinti.
Plečiama kariniams mokymams skirta infrastruktūra
Seimas pritarė Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos steigimui Lazdijų rajone. Tai strategiškai svarbus karinio rengimo infrastruktūros projektas, būtinas Lietuvos kariuomenės parengčiai, sąveikai su sąjungininkais ir nacionalinės divizijos vystymui iki 2030 metų.
Kartu priimti sprendimai dėl Tauragės poligono plėtros Jurbarko rajone. Poligonų plėtra derinama su papildomomis priemonėmis: savivaldybėms su poligonais kasmet numatoma skirti tiesioginę dalį gynybos biudžeto, proporcingą karinių teritorijų dydžiui, lėšas skiriant socialinei, inžinerinei ir civilinės saugos infrastruktūrai stiprinti.
Daugiau artilerijos sistemų, naujų ginklų ir pramoninio bendradarbiavimo
Lietuva iš JAV perka antrąją didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS bateriją. Lietuvos kariuomenei perkami papildomi paleidimo įrenginiai, kovinė ir mokomoji amunicija, valdymo ir ryšių įranga, logistinės priežiūros bei mokymo paketas. HIMARS pajėgumas didins Lietuvos kariuomenės gebėjimą veikti dideliu nuotoliu, stiprins NATO rytinio flango atgrasymą ir gynybą.
Lietuva taip pat pasirašė sutartį su Švedijos gamintoja „Saab Dynamics AB“ dėl 84 mm granatsvaidžių „Carl-Gustaf M4“, jų komplektuojančių dalių ir mokymo įrangos įsigijimo.
Kartu su šiuo įsigijimu sutarta dėl apie 17 mln. eurų vertės pramoninio bendradarbiavimo, kuris prisidės prie nacionalinių kompetencijų stiprinimo šaudmenų saugojimo, logistikos, inžinerinių sprendimų ir saugos technologijų srityse.
Lietuvos kariuomenei skirtos ginkluotės atnaujinimas ir pramoninio bendradarbiavimo vystymas ir toliau išliks prioritetu, siekiant užtikrinti aukštą kariuomenės pasirengimo bei aprūpinimo lygį ir stiprinti šalies gynybos pramonę.
Lietuvos sprendimai tarptautiniam saugumui
KAM sprendimai apima ne tik nacionalinių pajėgumų stiprinimą, bet ir aktyvų tarptautinį bendradarbiavimą. Seimas pritarė siūlymui sudaryti sąlygas Lietuvai prisijungti prie sąjungininkų koordinuojamų tarptautinių operacijų Hormuzo sąsiauryje, taip prisidedant prie jūrinio saugumo, strateginių tiekimo grandinių ir bendradarbiavimo su JAV bei kitais partneriais stiprinimo.
Kartu Lietuva tvirtai vykdo savo įsipareigojimą skirti 0,25 proc. nuo BVP Ukrainos gynybos ir saugumo paramai. Parama skiriama kritiniams Ukrainos poreikiams, tokiems kaip oro gynyba, toliašaudė amunicija ir dronai. Lietuva kartu su Islandija toliau vadovauja Ukrainos Išminavimo koalicijai. Per 2024–2026 m. Koalicijos fondas sukaupė apie 150 mln. eurų, o Ukrainai perduota arba neatlygintinai padovanota įrangos už 608 mln. eurų. Tai yra konkreti Lietuvos lyderystė telkiant sąjungininkų paramą Ukrainai.
Saugesnis ir geriau stebimas dangus
Lietuva prisideda prie NATO stebėjimo ir ankstyvojo perspėjimo pajėgumų atnaujinimo – kartu su 10 sąjungininkių jungiasi prie bendro naujos kartos „Saab GlobalEye“ orlaivių įsigijimo. Šie orlaiviai papildys ir ilgainiui pakeis iki šiol NATO naudotus ir dešimtmečius „akimis danguje“ vadintus E-3A orlaivius su AWACS ankstyvojo perspėjimo ir valdymo sistema.
Šis projektas stiprins Aljanso žvalgybos, stebėjimo ir valdymo pajėgumus, o kartu tiesiogiai didins Baltijos regiono ir rytinės NATO sienos stebėjimą.
Efektyvesnis atsakas į oro grėsmes
Priimti ir teisiniai sprendimai, skirti greitesniam reagavimui į oro grėsmes. Seimas pritarė KAM siūlymui įtvirtinti, kad būtų atlyginama žala, padaryta dėl teisėtų karinės jėgos veiksmų neutralizuojant oro grėsmes. Pakeitimai taip pat išplečia galimybes panaudoti karinę jėgą ne tik prieš bepiločius orlaivius, bet ir prieš kitus autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomus ore judančius objektus.
Šie pakeitimai padės užtikrinti visuomenės interesų apsaugą, visavertį NATO sąjungininkų veikimą Lietuvoje ir sudarys platesnes sąlygas kariuomenės reakcijai į šiuolaikines oro grėsmes.
KAM inf.
