Prekyba kalėdinėms dekoracijomis prasideda dar rudens viduryje. Pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, ši tendencija nestebina, mat kuo ilgiau lentynose matomos kalėdinės prekės, tuo daugiau jų parduodama. Taigi, į prekių krepšelius jau nuo lapkričio pradžios keliauja girliandos, LED lemputės, smulki elektronika: mobilieji telefonai, ausinės, plaukų džiovintuvai, elektroniniai žaislai ir panašūs daiktai, kurie vėliau tampa dovanomis. Nenuostabu, jog, prasidėjus šventiniam maratonui, nereikalingi daiktai, elektronikos prietaisai patenka į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekami šalia jų.
Dovana – nebūtinai brangi
S. Vizgaudienės žodžiais, šventiniu laikotarpiu žmonės dažniau perka daiktus, kurių jiems nereikia. Kodėl? „Matydami jaukias reklamas, įspūdingus papuošimus, primenančius vaikystę, daiktus perkame vedami emocijos. Rudenį, kuomet trūksta šviesos, norisi dažniau save ir kitus apdovanoti, impulsyviai pasiduodame emocijai pirkti. Svarbu ne tai, kiek anksti prekybininkai pradeda siūlyti kalėdines prekes ir dovanas, bet mūsų sąmoningumas. Yra žmonių, kurie kalėdines dovanas perka visus metus: aiškiai suplanavę, ko kuriam žmogui reikia, ir kad ta dovana tikrai pradžiugins, o biudžetas netaps galvos skausmu. Tai – sąmoningas pirkimas, kurio mums dažnai trūksta, ypač šventiniu laikotarpiu“, – komentavo psichologė.
Dovanos, nuperkamos čia ir dabar, greitai – tos, kurios vėliau perdovanojamos, grąžinamos arba tiesiog išmetamos.
„Neapgalvoti sprendimai, visų pirma, reiškia netikslingai išleistus pinigus. Nusipirktus daiktus, kurie teršia mūsų aplinką. Neretai būna taip, kad dėl impulsyvių pirkinių pradedame apgailestauti, galbūt, net išėję iš parduotuvės – taip nereikalingi daiktai atsiduria konteineriuose arba giliai stalčiuose bei sandėliukuose. Dovanoti nėra blogai, ypač artimiems žmonėms. Visgi, kad galėtum pradžiuginti kitą, nebūtina pirkti daug ir brangių daiktų. Nepamirškime dažniau dovanoti patirčių, dėmesio ir laiko kartu – tokios dovanos vis labiau vertinamos“, – kalbėjo pašnekovė.
Psichologė pritaria, jog dovanų pirkimas kai kuriems – statuso ženklas, nors iš tiesų dovanomis nesigiriama ir nesimatuojama, o iš tikrųjų džiaugiamasi. Kartais dovanomis išperkama kaltė – taip kompensuojamas blogas elgesys ar dėmesio stygius.
„Jeigu mes vienas su kitu stengiamės sutarti, kuo daugiau laiko leisti kartu, nebus svarbu, ką padovanoti. Mes tiesiog įsiklausysime, išgirsime ir visai kitaip dovanosime – daug nuoširdžiau“, – kalbėjo psichologė.
Kodėl būtina atsakingai rūšiuoti
Ausinės, telefonai, žaidimų kompiuteriai, kolonėlės, elektriniai dantų šepetėliai ir kitokie elektronikos prietaisai bei šokantys, grojantys ar judantys žaislai kasmet atsiduria populiariausių kalėdinių dovanų sąraše.
Prieš žiemos šventes ir po jų pirkėjai viliojami didelėmis nuolaidomis, tad dažnas būtent tuo metu nusprendžia įsigyti ir naują televizorių, skalbimo mašiną, šaldytuvą ar kitą didesnį buitinį prietaisą.
Elektronikos atliekos toliau išlieka labiausiai augančiu atliekų šaltiniu visame pasaulyje. Vien Lietuvoje per dieną susidaro apie 110 tūkst. vienetų smulkios nebereikalingos elektronikos – ausinių, lygintuvų, spausdintuvų ir pan.
„Dažnai žmonės, dovanų gavę naujas ausines ar telefoną, senuosius padeda kur nors į stalčių vildamiesi, kad kada nors jų dar prireiks. Dažniausiai sena elektronika taip ir lieka nepanaudota arba nukeliauja į atliekų konteinerį. Nebereikalingos elektronikos vieta – tikrai ne ten, ji turi būti rūšiuojama ir patekti pas teisėtai bei tvariai veikiančius atliekų tvarkytojus, kurie ją gali prikelti naujam gyvenimui arba perdirbti ir atgauti vertingų medžiagų: aukso, sidabro, paladžio ir kitų metalų“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė.
Pasak pašnekovės, elektronikos atliekose, įskaitant ir senesnės gamybos kalėdines girliandas, galima aptikti sunkiųjų metalų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, tokių kaip švinas, gyvsidabris ar kadmis. Patekusios į aplinką, šios medžiagos užteršia dirvožemį, vandenį ir maisto grandinę, kelia pavojų ekosistemoms, gali sukelti žmonėms kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimus, todėl svarbu jas rūšiuoti ir perduoti licencijuotiems atliekų tvarkytojams.
Niekam nebereikalingas elektrines dekoracijas ir kitus smulkius elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, plaukų džiovintuvus, ausines, telefonus ir pan. galima atnešti į kone visuose didesniuose prekybos centruose esančias talpas, skirtas specialiai smulkiai elektronikai. Į jas taip pat galima dėti prietaisus, kuriuose yra integruotos baterijos.
Atskiras baterijas reikia atnešti į prekybos centruose, parduotuvėse, biuruose, įvairiose įstaigose esančias dėžutes, skirtas specialiai baterijų atliekoms.
Prie didžiųjų prekybos centrų bei miestelių centruose įrengti specialūs elektronikos atliekoms rinkti skirti „Man rūpi rytojus“ nameliai – čia galima palikti didesnius elektroninius prietaisus. Stambi buitinė technika ir elektronika taip pat gali būti nemokamai išvežta tiesiai iš namų.
Aplinkos apsaugos instituto inf.
