Sodo ir daržo darbai rudenį tokie pat intensyvūs, kaip ir pavasarį. Aplinkosaugininkai primena, kad susikaupusiomis biologiškai skaidžiomis atliekomis – žaliosiomis atliekomis – reikia tinkamai pasirūpinti. Šias atliekas galima kompostuoti arba išvežti į specialias surinkimo aikšteles. Nusprendus biologiškai skaidžias atliekas deginti, būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų.

Aplinkos apsaugos departamento specialistai parengė svarbiausią informaciją atmintinėje apie žaliųjų atliekų tvarkymą.

Kodėl verta rūšiuoti ir kompostuoti žaliąsias atliekas?

Žaliosios atliekos, pūdamos skleidžia nemalonius kvapus ir į atmosferą išskiria šiltnamio efektą sukeliančias metano dujas, kurios prisideda prie klimato kaitos. Be to, biologiškai skaidžios atliekos, patekusios į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, pradeda pūti ir gali užteršti perdirbimui tinkamas atliekas, sudaryti palankias sąlygas parazitų dauginimuisi. Šių problemų galima išvengti, jei atliekos tinkamai kompostuojamos.

Rūšiuoti atliekas yra ne tik atsakinga, bet ir naudinga. Esant mažesniam mišrių komunalinių atliekų kiekiui, mažėja atliekų tvarkymo kaštai, tad mažėja ir mokesčiai už jų tvarkymą.

Biologiškai skaidžios atliekos gali būti kompostuojamos ir virsti natūralia, vertinga trąša augalams.

Tinkamiausias būdas tvarkyti žaliąsias atliekas – jas kompostuoti

Aplinkosaugininkai rekomenduoja, kad geriausias būdas tvarkyti sode ar darže susidarančias atliekas – tai kompostavimas, išskyrus tuos atvejus, kai kompostavimas sąlygoja augalų kenkėjų plitimą.

Neturint galimybės kompostuoti atliekų, jas reikia vežti į specialiai žaliosioms atliekoms priduoti skirtas aikšteles, įrengtas kiekvienoje apskrityje. Aikštelių sąrašą ir tikslius adresus galite rasti Atliekų priėmimo vietų žemėlapyje arba Lietuvoje veikiančių žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių interaktyviame žemėlapyje.

Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamos tokios biologiškai skaidžios atliekos: krūmų ar kitų želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės ir kt.

Atliekos į aikšteles turi būti atvežamos be priemaišų ir kitų atliekų, pavyzdžiui, be plastiko ir plastiko pakuočių, popieriaus – laikraščių, žurnalų, gyvūninės kilmės atliekų (mėsos, žuvies, kaulų, riebalų, pieno produktų, gyvūnų išmatų), kitų mišrių atliekų, pavojingųjų atliekų (tepalų, užterštos pakuotės) ir kt.

Prieš vežant žaliąsias atliekas į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles reikėtų teirautis aikštelių operatorių nurodytais kontaktais apie priėmimo tvarką.

Kaip saugiai deginti biologiškai skaidžias atliekas?

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad žaliąsias atliekas leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti.

• Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių.
• Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.
• Žaliųjų atliekų deginimas turi būti nuolat stebimas. Baigus deginti, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos, Miškų priešgaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių.
• Vengiant smulkiosios faunos žūties, draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo. 
• Kai surinktų augalų ar jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m3 tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 val. telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo ir apsaugos tarnybos padaliniui ar atitinkamos Valstybinės miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).
• Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).
• Sumedėjusių augalų dalis (stiebus, šakas, šaknis ir kt.) ar gaminius, pagamintus iš šių dalių, nenaudojant aukščiau nurodytų cheminių medžiagų, lauko sąlygomis leidžiama sudeginti tik tada, kai nėra galimybių jas panaudoti ūkio reikmėms (šilumos energijai gauti kurą deginančiuose įrenginiuose, mulčio gamybai ir kt.) arba tai būtų nuostolinga.
• Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).

Atsakomybė  

Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.  

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.  

Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.  

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.  

Be to, vertinama aplinkai padaryta žala.  

Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti skubiosios pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o, jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, – ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį (girininkiją).  

Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą. 

Primename, kad pastebėjus aplinkosaugos pažeidimą reikia pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat svarbu nufotografuoti ar nufilmuoti pažeidimą, t. y. – pažeidėjus darančius pažeidimą, bei šią informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašą siųsti el. paštu info@aad.am.lt.  

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
 

AAD inf.