Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą pripažinti Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių kaltu dėl piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Konstatuota, jog tuo pačiu pakirstas ir pasitikėjimas mero institucija bei sumenkintas tos institucijos autoritetas. Jam paskirta 12 500 eurų bauda ir uždrausta 3 m. būti išrinktam ar paskirtam į savivaldybės ar valstybės institucijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Piktnaudžiavimas, turto iššvaistymas ir dokumentų klastojimas - tai standartinės Baudžiamojo Kodekso (BK) straipsnių normos, kurios eiliniam skaitytojui skamba labai grėsmingai. Netgi gali susidaryti įspūdis, kad Mindaugas Sinkevičius tik tuo ir užsiiminėjo: piktnaudžiavo visus 2019 - 2023 metus mero padėtimi, švaistė savivaldybės turtą ir dar klastojo dokumentus. Tiesa, veikė, pasirodo, ne vienas, bet įtraukė ir žmoną į tą veiklą.

Mat tarnyboje naudojosi ne tik savo, bet ir jos telefono numeriu, skambindavo iš jo net ir darbo reikalais. Ir … du kartus apmokėjo jos telefono skambučių sąskaitą iš darbui su rinkėjais skirtų savivaldybės lėšų.

Teismas pripažino, kad ne vieną kartą, bet būtent du kartus apmokėta už žmonos telefoną, kas atskleidžia sisteminį piktnaudžiavimo faktą. Nesinori minėti ir televizoriaus “Samsung” nuomos apmokėjimo epizodo ar kitų jau aprašytų sprendimo pagrindimo argumentų.

Konstatuota, kad per tuos ketverius metus savivaldybei padaryta žala net…už 1400 eurų!

Teismo sprendimas priimtas, niekas negalėjo teismui daryti įtakos. Tikiu, kad ir nedarė. Dabar Mindaugas Sinkevičius turi teisę paduoti apeliacinį skundą aukštesnei instancijai. Ir tai jis žada padaryti, nes nesijaučia sąmoningai užsiiminėjęs tuo, kuo jis teismo nutartyje kaltinamas.

Teismo nutartis yra, palikime ją jau tolesniam teisminio ginčo nagrinėjimui apeliacine tvarka. Tik Mindaugui Sinkevičiui teismo sprendimas dar neįsigaliojo. Taigi, jis šiuo metu eina Jonavos mero pareigas, jo civilinės ir politinės teisės šiuo metu nėra suvaržytos.

Kaip žinia, taip vadinama “čekiukų istorija” apėmė visas Lietuvos savivaldybes. Toji atsiskaitymo už deputatinei veiklai skirtas lėšas tvarka galiojo daug metų, tad ir ankstesnių savivaldos deputatų atsiskaitymams ji buvo taikoma.

Tad tikėtina, kad jau ir anksčiau galėjo būti daug panašių lėšų panaudojimo ir atsiskaitymo už jas problemų.

Pasaulyje galioja kelios išlaidų deputatinei veiklai praktikos: praktikos, kurios reikalauja pagrįsti išlaidas apskaitos dokumentais, praktikos, kai nereikalaujama už išlaidas atsiskaityti ir praktikos, kai reikalaujama už vienas išlaidas atsiskaityti, už kitas - ne. Bet visais atvejais yra nustatytos arba aiškios sumos toms išlaidoms, arba aiškios atsiskaitymo tvarkos. Tiesa, yra ir tokia buhalterinė sąvoka - neapskaitomos lėšos, už kurias nereikia atsiskaityti, nes jų apskaitos kontrolė reikalauja tam dar daugiau lėšų, nei jų tais atvejais skiriama.

Deja, Lietuvos savivaldoje galiojo bloga praktika, sukūrusi atsiskaitymų apimties neaiškumą. Žodžiu, konstitucinis teisinio aiškumo principas šiuo atveju buvo pažeistas. Ir tokia praktika neabejotinai sukėlė ir sukelia sunkumų ginti viešąjį interesą.

Vadinasi, tiek savivaldos kontroliuojančioms institucijoms, tiek ir teisėsaugos institucijoms (prokuratūrai, STT, FNTT, audito institucijoms) tokia išaiškėjusi ir visoms savivaldybėms būdinga atsiskaitymų apimties neaiškumo situacija turėjo kelti rimtą klausimą, kaip, kokiu keliu reikėjo eiti - ar civilinių ieškinių formavimo praktikos, ar baudžiamojo persekiojimo keliu, o gal ir abiem, bet apie tai aiškiai ir nedviprasmiškai informuojant visuomenę.

Juk visuomenei buvo ir yra svarbu, kodėl pasirenkamas vienoks ar kitoks kelias, kaip ir kodėl nustatomas vienoks ar kitoks tyrimų eiliškumas.

Civilinių ieškinių kėlimo kelias leistų taikyti žemesnį įrodinėjimo standartą ir tuo pačiu daug greičiau išieškoti panaudotas ne pagal paskirtį lėšas į savivaldybių biudžetus. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje privaloma pasiekti tokį bylos išnagrinėjimo laipsnį, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl to, jog lėšos panaudotos būtent asmeniniams tikslams ir tai neabejotinai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

Taigi, civiliniame ieškinyje pakanka pasiekti kiek didesnį nei 50% įsitikinimo laipsnį, baudžiamojoje byloje dėl visų faktų reikia įsitikinti vos ne 100%. O tai reikalauja ir daug laiko, ir daug lėšų.

Tad ginant viešąjį interesą tikslu kuo greičiau grąžinti lėšas į biudžetus, civilinių ieškinių kelias būtų daug efektyvesnis, reikalautų ir mažiau sąnaudų. Juk būtent galiojusi neaiški atsiskaitymų už deputatui skirtas lėšas reglamentavimo teisinė bazė per eilę metų sudarė sąlygas neskaidriai tas lėšas pagrįsti.

Negi visos savivaldybės pačios veikė kaip organizuotos nusikalstamos grupuotės, tik ir galvodamos, kaip tas lėšas pasisavinti. To tai tikrai nebuvo.

Ir tai, mano giliu įsitikinimu, turėjo paskatinti tas teisėsaugos institucijas pirmiausia bendrai aptarti vieningos viešojo intereso praktikos taikymo šioje situacijoje principus. Generalinė prokuratūra turėjo inicijuoti tokį pasitarimą ir paskelbti tokios vieningos prokuratūros veiksmų praktikos taikymo principus.

Deja, tai nebuvo padaryta. Tad, tiek STT, tiek ir prokurorams pradėjus tyrimus, ėmė ryškėti skirtingi sprendimai, leidžiantys galvoti ir apie selektyvią teisėsaugos veiksmų taikymo logiką.
Vieni tyrimai, nors ieškinių sumos buvo didelės, o ir įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo faktų nebuvo išsklaidyti ( Kretingos atveju ), buvo užbaigti civiline taikos sutartimi. Kitais atvejais per gana trumpą laiką buvo pasirinktas baudžiamasis persekiojimas ir gana greitai byla pasiekė teismą ir buvo priimta vienokia ar kitokia teismo nutartis. Dar kitais atvejais procesas vis tęsiasi, vis dar kažko lūkuriuojama.

Tai visuomenei pagrįstai kelia įtarimus dėl nevienodų standartų taikymo ir ar net politinio procesų šališkumo.

Vienas iš tokių - greitai užbaigtas Jonavos rajono mero bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo procesas. Gal dėl to, kad jis buvo aiškesnis ir paprastesnis. Juo labiau, kad M. Sinkevičiaus atveju žalos dydis tesiekia apie 1400 eurų! Ir pats Jonavos meras prisipažino padaręs lėšų apskaitos klaidų, savo noru grąžino dalį lėšų į savivaldybės biudžetą, pateikė atsakymus apie tai, kaip ir ką apmokėjo, kodėl padarė klaidas toje apskaitoje, sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis.

Keista, kad šiuo atveju priimant nutartį, netgi nebuvo atkreiptas dėmesys į BK 37 straipsnį, kalbantį apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Ar tikrai 1500 eurų siekiantis nuostolių savivaldybei dydis yra realiai pavojinga ir tyčia padaryta žala? Juk kitos sumos kitose bylose kur kas didesnės.

Taip, lieka atsakyti į klausimą dėl neturtinės žalos ir pakirsto pasitikėjimo Jonavos savivaldos institucija. Bet į tai galima atsakyti ne teoriniais samprotavimais, bet įvertinant kaip, kokiu laipsniu sumenko Jonavos savivaldybės gyventojų pasitikėjimas meru ir šia institucija. Tai galima patikrinti reprezentatyvios gyventojų apklausos būdu, ne vien tik vienų ar kitų žurnalistų ar politologų atliekamais vertinimais.

Ir negi M. Sinkevičiaus veiksmai sumenkino net visos Lietuvos savivaldos institucijų autoritetą. Negalėčiau tuo patikėti, nes kitose savivaldybėse atsiskleidė kur kas didesnės šių lėšų panaudojimo apskaitos problemos. O ir ieškinių jau yra virš 30, o gal ir daugiau.
Nebent M. Sinkevičiui reikia taikyti specialiai didesnę bausmę už tai, kad jis ėjo Lietuvos savivaldybių asociacijas prezidento pareigas. Bet juk tai ne šalies Prezidento ar premjero postas. Štai net nuteistos partijos pirmininkė gali būti Seimo pirmininke! Ir nieko. Tad jei ir už eitas pareigas M. Sinkevičius papildomai baudžiamas, tuomet iškiltų ir proporcingumo bei teisinio protingumo kriterijų pažeidimo problemos.

Noriu atkreipti dėmesį ir į galiojančią Konstitucinio teismo (KT) doktriną. 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d., savo nutarimuose KT yra paskelbęs: “siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis)”.

Tad argi nebuvo galima Generalinei prokuratūrai, apsisprendus šiuo atveju ginti viešąjį interesą, išnagrinėti šią KT doktriną, taip pat įvertinti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri irgi pasisako už panašių priemonių taikymo galimybę.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad prokurorų atestacijose klausimų, susijusių su viešojo intereso gynimu beveik nėra. Vadinasi, ir konstitucinės doktrinos nagrinėjimas ginant viešąjį interesą nėra gal privalomas.

Tad nieko stebėtino, kad yra atvejų, kai prokuratūra negali nustatyti viešojo intereso pažeidimų Vilniaus nacionalinio stadiono statybose. Štai viešai nuplaukę 40 milijonų eurų už aistrą lošti - vėl nieko! O koks čia yra viešasis interesas, kai visuomenė permoka 160 ar dar daugiau milijonų eurų už elektros suvartojimą skirstomiesiems tinklams - ir irgi nieko!
Argi tai ne akivaizdus aplaidumas, kai Lietuvos Bankas, FNTT, STT leidžiasi apgaunami 40 praloštų milijonų eurų - ir jokios čia reputacinės žalos valstybei ar pasitikėjimo valdžia praradimo. Jokios Generalinės prokuratūros reakcijos šiais atvejais nebuvo.

Nekalbu jau apie tai, kad ne tik savivaldybių deputatai, bet štai trys panašioje situacijoje buvę, bet ministrais tapę asmenys - jiems nieko, o kitus savivaldybių narius net žurnalistai gali gąsdinti, kad tuoj tuoj ir jiems ateis eilė. Čia gal irgi teisinėje valstybėje būdinga tokia viešosios nuomonės formavimo praktika.

O gal vis tik verta, laikantis konstitucinių principų, galvoti apie vieningą prokuratūros praktiką ginant viešąjį interesą, apie vieningą teismų praktiką sprendžiant sudėtingas viešojo intereso gynimo bylas ir apie vieningą laisvos spaudos praktiką ginant viešuosius interesus ir … išvengti tos blogos nuojautos, kad selektyvios interesų gynimo ir dvigubų standartų taikymo praktikos vis dar gyvos.

Vytenis Andriukaitis