„Viena dažniausių klaidų – manyti, kad viskas, kas yra plastikinėje ar kartoninėje pakuotėje, keliauja tuo pačiu keliu. Iš tiesų rūšiuojame pakuotes, o ne jų turinį. Vaistai yra puikus to pavyzdys – jei dėžutę galima mesti į popieriaus pakuočių ir makulatūros konteinerį, tai pats vaistas turi būti perduodamas saugiam utilizavimui – jo negalima mesti į mišrias atliekas ar nuleisti į kanalizaciją“, – teigia gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Rekordai džiugina, tačiau kelia ir klausimų
VLK duomenimis, farmacinių atliekų kiekis Lietuvoje kasmet nuosekliai auga. Vien pernai į vaistines gyventojai grąžino beveik 12 tonų daugiau vaistų nei metais anksčiau ir beveik keturis kartus daugiau nei prieš devynerius metus.
„Dabar per kelis mėnesius surenkama tiek pat farmacinių atliekų, kiek anksčiau vaistinės surinkdavo per visus metus. Tai rodo, kad vaistų grąžinimas tapo įprasta praktika, tačiau kartu atskleidžia, jog vaistai vis dar įsigyjami ne iki galo apgalvotai. Jei vaistai būtų skiriami, įsigyjami ir vartojami racionaliau, didelė dalis šių atliekų tiesiog nesusidarytų“, – sako VLK Vaistų suvartojimo stebėsenos skyriaus laikinoji vedėja Lina Škiudaitė.
Pasak jos, mažinti farmacinių atliekų kiekį jau padeda galimybė receptinius vaistus įsigyti dalimis bei receptai su žyma „esant poreikiui“. Tai leidžia nepirkti didesnio kiekio vaistų, nei iš tiesų gali prireikti.
Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė pastebi, kad augantys skaičiai rodo ne tik didėjantį visuomenės sąmoningumą, bet ir kitas tendencijas. Pastaraisiais metais žmonės dažniau kaupia būtiniausių vaistų atsargas, todėl dalis jų taip ir lieka nepanaudoti, o į vaistines vis dažniau grįžta ir vaistai, likę nebaigus gydymo kurso ar savavališkai jį nutraukus.
„Didėjantis grąžinamų vaistų kiekis atspindi kelias svarbias tendencijas. Viena vertus, tai rodo augantį gyventojų sąmoningumą, kita vertus, matome, kad žmonės, pasikeitus geopolitinei situacijai, dažniau kaupia vaistų atsargas, o dalis grąžinamų preparatų signalizuoja ir apie nebaigtą ar savavališkai nutrauktą gydymą. Todėl svarbu ne tik atsakingai utilizuoti nebereikalingus vaistus, bet ir vartoti juos taip, kaip paskyrė gydytojas ar rekomendavo vaistininkas“, – sako K. Nemaniūtė-Gagė.
Ji prideda, kad vertinant augantį naikintinų vaistų kiekį, reikia nepamiršti ir to, kad vaistinėse prieš kelis metus beveik 400 tūkst. Vilniaus gyventojų neatlygintinai buvo išdalintos kalio jodido tabletės, kurios, galiojimo terminui pasibaigus, grįžo į vaistines utilizavimui.
„Šiuo metu kalio jodidas dalinamas dar platesniam gyventojų skaičiui, tikimės, kad jo panaudoti pagal paskirtį neprireiks ir jis vėl grįš į vaistines utilizavimui“, – teigia K. Nemaniūtė-Gagė.
Netinkamai tvarkomi vaistai kelia grėsmę aplinkai
Tvarumo ekspertė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė primena, kad vaistai yra viena tų atliekų, kurioms negalioja įprastos rūšiavimo taisyklės – jie priskiriami aplinkai pavojingoms atliekoms, todėl turi būti tvarkomi atskirai.
LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė pabrėžia, kad vienintelis tinkamas būdas atsikratyti nebereikalingų ar pasibaigusio galiojimo vaistų – grąžinti juos į artimiausią vaistinę. Čia jie saugiai surenkami ir perduodami utilizuoti pagal nustatytą tvarką.
„Nors gali atrodyti, kad viena išmesta tabletė ar sirupo likutis didelės žalos nepadarys, iš tiesų vaistų veikliosios medžiagos gali patekti į dirvožemį, gruntinius vandenis ar vandens telkinius. Be to, nuotekų valymo įrenginiai ne visada pajėgia jų visiškai pašalinti“, – sako ji.
Pasak pirmininkės, net ir labai mažos vaistinių medžiagų koncentracijos gali paveikti vandens ekosistemas – trikdyti žuvų ir kitų organizmų augimą, dauginimąsi bei elgseną. Ypač didelį susirūpinimą kelia netinkamai šalinami antibiotikai, nes jų patekimas į aplinką gali prisidėti prie antibiotikams atsparių bakterijų plitimo.
Kada vaistus reikėtų utilizuoti?
Daugelis mano, kad vaistus utilizuoti reikia tik pasibaigus jų galiojimo terminui, tačiau K. Nemaniūtė-Gagė primena, kad utilizuoti reikėtų ir tada, kai nebegalima užtikrinti jų saugumo ar tinkamo vartojimo.
„Į vaistinę reikėtų grąžinti ne tik pasibaigusio galiojimo ar po gydymo likusius vaistus, bet ir tuos, kurių nebegalima identifikuoti, pavyzdžiui, jei nėra pakuotės ar informacijos apie galiojimo laiką. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į preparatus, kurių tinkamumo laikas trumpesnis nei nurodytas ant pakuotės – tai ypač aktualu sirupams, akių ir nosies lašams, tepalams bei kai kuriems kitiems vaistams,“ – pažymi LVA pirmininkė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad utilizuoti reikėtų ir netinkamomis sąlygomis laikytus vaistus – pavyzdžiui, karštyje, drėgmėje ar kambario temperatūroje, jei jie turėjo būti laikomi šaldytuve. O jei vaistas dar galioja, tačiau nebežinote, kam jis skirtas ar kaip jį vartoti, patartina neskubėti jo išmesti – pirmiausia pasikonsultuoti su vaistininku.
Vaistai – tik viena atsakingo rūšiavimo grandis
„Gamtos ateitis“ tvarumo ekspertė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė sako, kad būtent vaistai puikiai parodo, kodėl vien rūšiuoti atliekas neužtenka – svarbu žinoti ir kaip jas tinkamai atskirti ir sutvarkyti. Pasak jos, nuo tokių kasdienių sprendimų prasideda atsakingas požiūris į aplinkosaugą.
„Dažnai atrodo, kad viena vaistų pakuotė ar kelios tabletės nieko nepakeis, tačiau aplinkosauga ir tvarumas prasideda būtent nuo tokių mažų sprendimų. Kiekvienas mūsų pasirinkimas turi reikšmę, ypač kai jį padaugini iš tūkstančių ar net milijonų žmonių“, – sako K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Anot ekspertės, vaistai yra tik viena iš atliekų rūšių, kuriai būtinas atsakingas tvarkymas. Ne mažiau svarbu tinkamai rūšiuoti ir baterijas, elektroniką, buitinę chemiją, lemputes bei kitas pavojingas atliekas, kurios netinkamai išmestos gali patekti į aplinką ir ją užteršti. Net ir patekusios į mišrias atliekas, neišrūšiuotos - jos kelia didelę grėsmę aplinkai.
„Jeigu išmoksime atsakingai tvarkyti tokias atliekas kaip vaistai, bus daug lengviau tą patį principą pritaikyti ir kitose srityse. Tvarumas nėra vienas didelis sprendimas – tai daugybė mažų įpročių, kurie ilgainiui tampa natūralia kasdienybės dalimi. Kuo daugiau žmonių juos formuos, tuo mažesnį kenksmingą poveikį darysime savo pačių aplinkai - vandeniui, kurį geriame, dirvožemiui, kuris mus maitina“, – pažymi K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Nebereikalingus ar pasibaigusio galiojimo receptinius ir nereceptinius vaistus galima atnešti į bet kurią Lietuvos vaistinę, tarp jų „Eurovaistinė“, „Gintarinė vaistinė“, „Camelia“ ir BENU vaistinę. Gyventojams paslauga yra nemokama, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad vaistinės priima tik vaistus – maisto papildai, kosmetikos priemonės, medicinos prietaisai ar kitos sveikatos prekės nėra utilizuojamos. Primename, kad reikia maksimaliai atskirti pakuotes, jas išrūšiuoti į komunalinių atliekų konteinerius.
