Lygiai prieš metus, vasario 9-ąją, 14.05 val., Lietuva, Latvija ir Estija sinchronizavo savo elektros sistemas su Vakarų Europa. Šis istorinis žingsnis nutraukė 65-ius metus trukusią priklausomybę nuo rytų elektros sistemos ir įtvirtino Baltijos regiono energetinę laisvę.
„Baltijos šalių ir Lenkijos sinchronizacijos projektas tapo pavyzdžiu, kaip glaudus regioninis bendradarbiavimas ir Europos Komisijos parama gali užtikrinti prieš kelis dešimtmečius priimtų strateginių energetikos sprendimų sėkmingą įgyvendinimą. Šiandien esame visaverčiai Europos elektros sistemos dalyviai, sprendimus dėl elektros sistemos valdymo priimame patys ir esame atsparūs bet kokiam išoriniam spaudimui. Kitas mūsų žingsnis – su Europos Sąjungos institucijų pagalba ir finansine parama intensyvinti kritinės energetikos infrastruktūros saugumą ir atsparumą mūsų regione“, – teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Po sėkmingos Baltijos valstybių sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklu, praėjusiais metais pradėtas platesnio masto projektų, skirtų užtikrinti energetinį saugumą nuo galimų kibernetinių ir fizinių grėsmių, įgyvendinimas. Šiemet Europos Komisija skyrė 113 mln. eurų finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) sinchronizacijos kritinės infrastruktūros atsparumo projektams, kuriuos įgyvendina Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorės.
Elektros sistemos sinchronizavimui su Europa Lietuvoje nutiesta šimtai kilometrų naujų elektros perdavimo linijų, modernizuotos pastotės, įrengti galingiausi Baltijos šalyse autotransformatoriai, prie perdavimo tinklo prijungti trys sinchroniniai kompensatoriai. Naujos elektros linijos ir įrenginiai užtikrina ne tik sklandų elektros energijos perdavimą, bet ir priartina Lietuvą prie tikslo 2028 m. visą šaliai reikalingą elektros energiją pasigaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Baltijos šalių sinchronizacija – tai beveik du dešimtmečius trukęs megaprojektas, kurį įgyvendino Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriai – „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“ bei Lenkijos perdavimo sistemos operatorė PSE. Per pasirengimo laikotarpį Lietuvoje įgyvendinta 20 sinchronizacijos projektų, o kartu su Latvija, Estija ir Lenkija – daugiau nei 40. Simboliška, kad jei visų šių projektų dokumentaciją sudėtume į vieną krūvą, jos aukštis siektų Lietuvos televizijos bokštą – virš 300 metrų.
2025 metais Lietuvoje buvo užbaigti įgyvendinti 9 likę sinchronizacijos projektai, todėl šiuo metu visi sinchronizacijos projektai jau yra įgyvendinti ir siekiama sklandaus papildomos elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ projekto įgyvendinimo. Ši jungtis dar labiau sustiprins Baltijos šalių elektros sistemų atsparumą ir kartu padidins atsinaujinančios energetikos integravimo galimybes.
„Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės dienai ir pirmosioms Lietuvos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais metinėms paminėti „EPSO-G“ kartu su Energetikos ministerija organizuoja pirmąjį Nacionalinį energetikos egzaminą. Kviečiame pasitikrinti savo energetikos žinias – egzaminas vyks keliuose sudėtingumo lygiuose, tad savo jėgas galės išbandyti tiek moksleiviai, tiek suaugusieji, o geriausiai pasirodžiusių dalyvių lauks prizai“, – sako energetikos ministras.
Šiandien, vasario 9 d., nuo 8 iki 20 valandos internetinėje platformoje energetikosegzaminas.lrt.lt galima registruotis ir spręsti Nacionalinio energetikos egzamino užduotis. Dalyviai varžosi trijose skirtingo žinių lygio kategorijose: „Ateities energetikų“, skirtoje vyresniųjų klasių moksleiviams nuo 16 iki 20 metų, plačiajai visuomenei skirtoje kategorijoje „Energetiškai raštingi“ ir „Energetikos profesionalų“ kategorijoje, kur savo žinias gali pasitikrinti energetikos sektoriaus darbuotojai bei energetikos ir inžinerijos krypčių studentai. Visą informaciją apie egzaminą galite rasti adresu: energetikosegzaminas.lrt.lt.
