Galima pasidžiaugti, jog dabartiniai žmonės ima vertinti tai, kad mūsų planeta bei aplinka ir gamta – vienas didžiausių turtų, ką tik turime. Nepaisant augančio atsigręžimo į natūralumą bei tvarumą, neišvengiame ir klaidų, kurios trukdo siekti tikslų bei maksimaliai pagerinti gyvenimo sąlygas bei sumažinti taršą. Efektyvus atliekų tvarkymas yra labai svarbi visa ko dalis. Būtent šioje vietoje žmonės pamiršta apie tokius dalykus, kaip atliekų aikštelės, rūšiavimo svarba bei atsakomybė už savo veiksmus. Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (RATC) nori visiems priminti, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų tam, kad atliekų tvarkymas taptų efektyvesnis, o pasaulis, kuriame gyvename – švaresnis.
1. Pamirštama apie atliekų kilmę
Viena iš didžiausių klaidų – apie atliekų tvarkymą galvojama tik post factum. Juk visa ko pradžia yra mūsų pačių vartojimas. Dėl to rekomenduojama pirmenybę teikti atliekų mažinimui jų susidarymo vietoje (angl. on the spot).
Juk kai kalba pasisuka apie tvarumą ir atliekas, dažnai girdime raginimus mažinti vartojimą.
Visai neseniai sudarytame pasauliniame atliekų indekse (The Global Waste Index) skelbiama, kad kiekvienas žmogus per dieną sugeneruoja apie 0,8 kg atliekų. Pasiturinčiose šalyse (prie jų priskiriama ir Lietuva) vienam gyventojui tenka daugiau nei dvigubai daugiau atliekų nei besivystančiose ar trečiojo pasaulio šalyse.
Sutelkdami dėmesį į tai, ką vartojame bei kiek vartojame, galime gerokai sumažinti susidarančių atliekų kiekį. Tai reiškia, kad turime būti pasiruošę pirkti mažiau, rinktis produktus su mažesne pakuote ir rinktis tvariau pagamintus tvariauproduktus.
Dėl to atliekų tvarkymo centrai efektyviau atliks savo darbą ir duos didesnę naudą visai žiedinei ekonomikai, kurioje gyvename.
2. Vengiama buitinių atliekų rūšiavimo
Neteisingas rūšiavimas yra dar viena dažna klaida, dėl kurios ne tik švaistomi ištekliai bei žaliavos, tačiau ir kenkiama visam perdirbimo procesui.
Pagal oficialią statistiką, pastaruoju metu, iš komunalinių atliekų, energijai gauti panaudojamasudeginama apie 35 %, o maždaug 40-45 % yra pedirbama. Įsivaizduokite, koks kiekis daiktų ir medžiagų, kuriuos išmetame, gali būti prikelti naujam gyvenimui arba tapti žaliava naujiems daiktams. Įdomu tai, kad perdirbamų atliekų kiekis ateityje turėtų tik augti.
Dėl gajaus stereotipo, kad net rūšiuotos atliekos keliauja į vieną krūvą, perdirbimo programų veiksmingumas mažėja, o dėl to, deja, auga žaliavų perdirbimo sąnaudos. Norint užtikrinti, kad pasaulis taptų žalesne ir geresne vieta mums visiems, svarbu, kad atliekų aikštelės ir tvarkymo centrai gautų išrūšiuotas atliekas.
3. Žaliosios atliekos nekompostuojamos
Daugelis žmonių nesupranta, kokį didelį potencialą turi jų nupjauta žolė, surinktos šakos, vaisių krituoliai ir kitos organinės kilmės, bioskaidžios, žaliosios atliekos.
Ne tik ES, bet ir štai, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis, maisto likučiai ir kiemo atliekos šiuo metu gali sudaryti daugiau kaip 30 % to, ką išmetame į šiukšliadėžes.
Kompostuojant šias medžiagas ne tik sumažėja į sąvartynus patenkančių atliekų kiekis, bet ir praturtinamas dirvožemis, tad poreikis naudoti chemines trąšas mažėja. Jeigu neturite galimybės ar noro kompostuoti, jūsų atliekas visada priims žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės.
4. Netinkamai atsikratoma pavojingomis atliekomis, kai tokių atliekų tvarkymas labai svarbus
Nors aukščiau išvardintos klaidos tikrai turi neigiamą poveikį aplinkai, šis punktas kelia didžiausią riziką. Netinkamas pavojingų atliekų, pavyzdžiui, baterijų, dažų ir elektroninių prietaisų, šalinimas yra nepateisinamas aplaidumas, už kurį galite sulaukti baudos.
Jeigu jomis atsikratoma netinkamai, pavojingos atliekos į aplinką gali paskleisti kenksmingas chemines medžiagas, užteršti dirvožemį ir vandenį. Kadangi yra specialios atliekų aikštelės, surenkančios pavojingas atliekas, aplaidus atsikratymas negali būti pateisinaimas.
Apie tai, kaip vyksta tokių atliekų tvarkymas ir kaip galite prisidėti, skaitykite Kauno RATC interneto svetainėje.
5. Neieškoma alternatyvų greitajai madai
Pasižiūrėkite į savo ar savo šeimos narių spintas. Beveik visi žmonės neišvengia apsilankymų didžiosiose, tinklinėse, greitos mados parduotuvėse. Statistika rodo, kad vadinamoji fast fashion labai prisideda prie perteklinio atliekų susidarymo pasauliniu mastu.
Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos (UNEP) duomenimis, mados pramonė generuoja 10 % viso pasaulio anglies dioksido emisijų. Na, o tekstilės pramonė išmeta daugiau anglies dioksido nei tarptautiniai skrydžiai ir jūrų laivyba kartu sudėjus. Pagrindinė šių pramonių varomoji jėga – greitosios mados parduotuvių klientaių.
Pasirinkdami kokybę, o ne kiekybę, pirkdami dėvėtus rūbus, atiduodami nebereikalingus drabužius perdirbimui ar juos dovanodami bei net parduodami, galime labai smarkiai prisidėti prie Žemės išteklių tausojimoto,ir to, kad atliekų aikštelės būtų mažiau apkrautos.turėtų mažiau darbo...