Ekranai tampa neatsiejama vaikų kasdienybės dalimi – tačiau ar tai nauda, ar žala? Į šį klausimą bandėme atsakyti pasitelkę specialistus. Į susitikimą atvyko Kauno lopšelio-darželio „Vyturėlis“ visuomenės sveikatos specialistė Ingrida Sragauskienė, mokytoja metodininkė Vaida Beinoravičienė ir Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Lakštingalėlė“ psichologė Milda Leleivienė.

Ekranai neretai pasitelkiami, kaip priemonė užimti, nuraminti ar sudominti vaiką. Tačiau dirbdami su mažaisiais ir kasdien stebėdami jų elgesį, emocijas bei kūrybiškumą, pedagogai vis dažniau kelia klausimą – ar ekranų mūsų gyvenime nėra per daug?

Paskaitos metu akcentuota, kad ekranai patys savaime nėra blogis. Svarbiausia – saikas, aiškios ribos ir suaugusiųjų sąmoningumas. Tėvai buvo kviečiami paleisti kaltės jausmą ir ieškoti sprendimų, tinkamiausių jų šeimai. Daug dėmesio skirta vaiko emocinei savijautai, gyvam bendravimui, žaidimui bei kūrybai. 

Ypač džiugino aktyvus tėvų įsitraukimas – po paskaitos netrūko klausimų, diskusijų ir atvirų pasidalijimų. Tai parodė, kad tema aktuali daugeliui, o atviras pokalbis padeda jaustis drąsiau.

Tokie susitikimai dar kartą primena: svarbu ne tik tai, ką vaikai žiūri ar kiek laiko praleidžia prie ekranų, bet ar šalia yra suaugęs, kuris domisi, kalbasi ir padeda suprasti matomą turinį. Sąmoningai stebėdami turinį, nustatydami ribas ir skirdami laiko gyvam bendravimui, žaidimui bei kūrybai, galime padėti vaikams augti saugioje, subalansuotoje ir laimingoje vaikystėje.

Straipsnį paruošė Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Lakštingalėlė“ vyresnioji mokytoja Edita Jankauskienė