Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad nors kas antras šalies gyventojas yra skiepijęsis gripo vakcina, visuomenėje vis dar netrūksta abejonių dėl skiepų naudos, reikalingumo ar saugumo. Ligonių kasos specialistai ragina gyventojus vadovautis patikima informacija ir primena, kad rizikos grupių žmonėms gripo vakcina yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Naujausia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad beveik pusė (46 proc.) respondentų bent kartą gyvenime yra skiepijęsi nuo gripo. Kasmet tai daro 15 proc. apklaustųjų, dar 31 proc. skiepijasi nereguliariai. 2 proc. apklaustųjų kol kas nėra skiepijęsi, bet svarsto tai padaryti ateityje, tačiau net 39 proc. niekada nesiskiepijo ir neplanuoja to daryti.

Paklausti apie nesiskiepijimo priežastis, pusė respondentų atsakė manantys, kad tai nėra būtina. Trečdalis prisipažino bijantys šalutinio poveikio, 26 proc. netiki vakcinos veiksmingumu, o beveik penktadaliui (19 proc.) kliūtimi tampa kaina. Nedidelė dalis (5 proc.)  apklaustųjų nurodė nežinantys, kur būtų galima pasiskiepyti, arba mano, kad vakciną gauti sudėtinga.

Apklausa taip pat atskleidė, kad daugiau nei pusė (52 proc.) žmonių žino apie galimybę tam tikroms gyventojų grupėms pasiskiepyti nemokamai. Trečdalis apie tai yra girdėję, bet nežino detalių, o 17 proc. apie tokią galimybę nežino visai.

Dažniausiai informacija apie skiepus gyventojus pasiekia per žiniasklaidą arba šeimos gydytojus ir kitus medikus. Nemaža dalis jos gauna iš šeimos narių, draugų ar socialinių tinklų, tačiau 12 proc. apklaustųjų pripažino, kad šia tema informacijos neturi arba ja nesidomi.

Į klausimą apie planus artėjančiam gripo sezonui 22 proc. respondentų atsakė, kad tikrai ketina pasiskiepyti, 40 proc. nurodė dar neapsisprendę, o net  38 proc. tvirtai atsakė neketinantys skiepytis.

VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė pabrėžia, kad skiepai išlieka svarbiausia apsauga nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų. „Lietuvoje net 97 proc. visų registruojamų susirgimų sudaro per orą plintančios infekcijos, iš kurių dažniausios – sezoninis gripas ir ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Skiepai padeda ne tik išvengti sunkių ligos formų, bet ir sumažina antibiotikų vartojimą, apsilankymų pas gydytojus bei prarastų darbo dienų skaičių. Todėl vakcinacija yra viena efektyviausių visuomenės sveikatos priemonių,“ – sako ji.

Skiepai nuo gripo ypač aktualūs rizikos grupėms. Nemokamai jie kasmet gali būti skiriami 2–7 metų vaikams, 65 metų ir vyresniems žmonėms, nėščiosioms, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams, sergantiesiems lėtinėmis ligomis bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kurie kasdien susiduria su didesne rizika užsikrėsti. Nuo šių metų liepos nemokamai nuo gripo vakcinuojami ir sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose.

VLK primena, kad dėl kompensuojamų skiepų gyventojai turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę.

Kas gali nemokamai pasiskiepyti nuo gripo VLK infografikas.png

VLK inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: