Vilkų klausimas, nors gali pasirodyti mažai aktualus miesto gyventojams, tapo itin svarbus ūkininkams ir kaimo bendruomenėms, auginančioms avis, ožkas, danielius, elnius ar kitus naminius gyvulius. Pastaraisiais metais vilkai, kaip plėšrūnai, sukėlė reikšmingų nuostolių, verčiančių Jonavos rajono ūkininkus pergalvoti savo gyvulių laikymo praktiką. 

Kiek vilkų šiuo metu gyvena Jonavos rajone? Kokia žala patirta? Kokios vilkų žiaurumo taktikos ir medžiojimo sezoniškumas?  

Atsakymus į šiuos klausimus pateikia Jonavos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Marčiukaitis, kuris, remiantis surinktais duomenimis iš rajono ūkininkų, teigia, kad pernai rajone buvo užregistruoti 26 vilkų išpuoliai, per kuriuos sudraskyti 46 gyvūnai. Aplinkos ministerija už šiuos nuostolius išmokėjo beveik 13 tūkstančių eurų kompensacijų gyvulių laikytojams. Tačiau žala, kurią patiria ūkininkai, yra ne tik materialinė: daugeliu atvejų ji apima ir psichologines traumas, priverčiančias kai kuriuos ūkininkus atsisakyti avių ar kitų gyvūnų auginimo. O statistika rodo, kad vilkų skaičius auga ir jų medžiojimo taktika tampa vis efektyvesnė. 

„Per praėjusius metus Jonavos rajone buvo užregistruoti 26 vilkų išpuoliai, per kuriuos sudraskyti 46 gyvūnai“, – sako Jonavos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Marčiukaitis. Aplinkos ministerija už šiuos nuostolius išmokėjo daugiau nei 12 tūkstančių eurų kompensacijų. Tačiau žala, kurią patiria ūkininkai, yra ne tik materialinė, ji taip pat apima psichologines traumas, priverčiančias kai kuriuos ūkininkus atsisakyti avių ar kitų gyvulių auginimo. 

„Daugelis ūkininkų, laikantys avis aptvaruose, patiria didelius nuostolius ir netgi atsisako šių gyvūnų laikymo“, – teigia J. Marčiukaitis. „Ypač daug tokių atvejų pastebima Kulvos seniūnijoje, kur vilkai siaučia jau keletą metų iš eilės.“ 

Kalbant apie problemines vietas, J. Marčiukaitis pabrėžia, kad „vilkai, kurie metai iš metų specializuojasi užpuldami naminius gyvulius, dažnai siaučia ir Upninkų, Šilų, Užusalių seniūnijose. Tai sukuria nuolatinį nerimą gyventojams, ypač tiems, kurie gyvena atokiau ir augina mažus vaikus“.  

Pasak ekspertų, vilkų užpuolimai dažniausiai būna itin brutalūs. Vilkai, puldami gyvūnus iš karto jų nenužudo ir dažnai sukelia be galo skausmingas kančias. Šie plėšrūnai dažnai veikia grupėmis, kur vienas vilkas laiko gyvūną, o kiti jį sudrasko dar esant gyvam: praplėšiama pilvo ertmė, iškritę vidaus organai trukdo gyvūnui pabėgti, jis kliūna už savo žarnų, o vilkai toliau tęsia kruviną puotą. Negana to, vilkai, turintys žudiko instinktą, yra  besočiai. Net ir suėdę vieną ar du gyvūnus, pjauna ir drasko kitus, aptvare esančius gyvūnus, jeigu vilkų gaujos niekas nepabaido.  

„Vilkų užpuolimai ūkiuose – itin žiaurūs. Matėme iš video medžiagos, vilkai aukų nesudrasko iš karto. Jie ilgai grumiasi su gyvūnu, kol galiausiai jį sudrasko gyvą. Dažniausiai vilkai veikia grupėmis: vienas vilkas laiko auką, o kiti drasko pilvo ertmę, kol iškrenta vidaus organai ir tai apriboja aukos judėjimą. Net ir pasisotinę, vilkai dažnai pjauna ir drasko kitus aptvare esančius gyvūnus. Kartais vilkai sudrasko gyvūną, bet jo net nesuėda. Tokie siautėjimai aptvaruose kelia siaubą ūkininkams“, - pasakoja J. Marčiukaitis. 

Tai sukelia ne tik fizinį skausmą gyvūnams, bet ir didelį psichologinį šoką jų savininkams. 

„Žala, kurią sukelia vilkai, neapsiriboja tik gyvūnų praradimu, bet ir sukelia didelį psichologinį stresą ūkininkams“, – pažymi J. Marčiukaitis. 

Aptvarų saugumas tampa ypač svarbus, ir ūkininkams tenka investuoti į geresnes apsaugos priemones. Tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, tai yra didelės finansinės investicijos, reikalaujančios nuolatinės priežiūros. Nors vilkai yra natūralūs gamtos dalyviai, jų populiacija neretai sukelia rimtų problemų žemės ūkiui ir netgi gali kelti pavojų žmonėms. 

Kalbant apie vilkų skaičių, Žemės ūkio skyriaus vedėjas primena, kad „paskutiniu metu infekcinės ligos, kurios anksčiau mažindavo vilkų populiaciją, buvo efektyviai likviduotos“. Tai reiškia, kad vilkų skaičius auga, o jų grėsmė ūkininkams didėja.  

„Medžiotojams yra ribojami medžioklės skaičiai, o ir sumedžioti vilką yra ganėtinai sunku. Nors šiam medžioklės sezonui, kuris tęsiasi iki kovo 31 dienos, nustatyta 341 vilko sumedžiojimo kvota, aš skaičiuoju, kad bus sumedžiota apie 150 – 200 vilkų visoje Lietuvoje. Tai nėra didelis skaičius, atsižvelgiant į tai, kad, preliminariais duomenimis, vien Jonavos rajone gyvena apie 50 vilkų. Tokie sumedžiojimo skaičiai neturi lemiamos įtakos vilkų populiacijai. Efektyvus populiacijos reguliavimas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei vilkai būtų medžiojami ištisus metus“, – sako pašnekovas.  

Dėl šios situacijos, J. Marčiukaitis siūlo, kad „valstybė turėtų pergalvoti savo požiūrį į vilkus, kaip į gyvūnus, kurie daro rimtą žalą žemės ūkiui“. Jis taip pat pabrėžia, kad ūkininkams reikalinga efektyvesnė parama, pavyzdžiui, didesnės kompensacijos už aptvarų įrengimą. 

„Aptvarai turi būti ne tik aukšti, bet ir įkasti į žemę, kad vilkai negalėtų po jais pasirausti. Investicijos į tinkamus aptvarus yra būtinos, tačiau tai gali būti sunkiai pasiekiama mažiems ūkininkams“, – teigia J. Marčiukaitis.  

Net ir šiais metais, per du mėnesius, vilkai jau spėjo užpulti elnius laikomus aptvaruose Batėgalos kaime. 

„Šiemet, nors ir žiema, vilkai sugebėjo porą kartų užpulti gyvūnus, laikomus aptvaruose. Nors žemės ūkio gyvuliai jau uždaryti tvartuose, elniai, danieliai, kuriuos žmonės laiko aptvaruose, nėra apsaugoti nuo vilkų atakų. Šiais metais turėjome tokių atvejų. 

Būtent Batėgalos kaime ūkininką, laikantį elnius aptvaruose, šiemet du kartus užpuolė vilkai. Mes fiksavome tą atvejį, buvo sudarytos komisijos, važiavome, tiriame. Pirmą kartą jis neteko dviejų elnių, antrą kartą – vieno elnio. Nors ten yra apsauga, ir sirenos, patrankos, aptvaras neblogai įrengtas ir stebimas vaizdo kameromis, bet vis tiek tų priemonių nepakanka, kad apsaugotų nuo vilkų. Žmogus, auginantis tuos gyvūnus, yra neviltyje, daug daro, stengiasi apsaugoti laikomus elnius, o išmokos jo nepaguos”, - pasakoja Žemės ūkio skyriaus vedėjas.  

Situacija dar labiau komplikuojasi, kuomet pastebėta, kad nebeliko vilkų medžioklės sezoniškumo. 

„Anksčiau buvo manoma, kad vilkai aršiausi būna rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kai seni vilkai moko jauniklius medžioti. Tačiau dabar vilkai puola visais metų laikais. Jie drasko naminius gyvūnus, laikomus aptvaruose, nes tai jiems lengviausiai pasiekiamas grobis. Todėl sezoniškumo nebeliko”, - reziumuoja Jonas Marčiukaitis.