TTF prekybos taške Nyderlanduose gamtinių dujų kainų vidurkis pakilo nuo 38,3 Eur/MWh iki 38,4 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, kainos ateinančius metus gali svyruoti 40–42 Eur/MWh ribose.
Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 92,4 proc., kai praėjusią savaitę buvo užpildytos 91,2 proc., o prieš metus saugyklų užpildymas siekė beveik 93 procentus.
Inčukalnio dujų saugykla dabar užpildyta apie 71 proc., prieš savaitę buvo apie 69,7 proc., o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu – 82,6 procento.
Nagrinėjamu laikotarpiu rugpjūčio 26–30 d. gamtinių dujų importo srautai per Klaipėdos SGD terminalą padidėjo 127 proc., palyginti su ankstesne savaite, importas iš Lenkijos išaugo 28,3 procento. Rinkai per SGD terminalą patiekta 350,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 154,2 GWh). Iš Lenkijos praėjusią savaitę gauta 20,3 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 15,8 GWh). Į Latviją išsiųsta 177,8 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę dujų nebuvo eksportuojama). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 1,84 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 1,90 GWh). Biodujų gamyba sumažėjo 3,2 procento.
Lietuvoje per savaitę suvartota 189,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 173,4 GWh).
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 79,6 USD/bbl ir tai 2,7 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 77,4 USD/bbl. Tačiau stebint naujausius Brent naftos ateities sandorius, numatomos artimiausių metų kainos yra 1–2 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma ir prieš savaitę.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos beveik visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimyninėse valstybėse sumažėjo 0,8–1,7 procento, išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina nepakito.
Dyzelino vidutinės kainos taip pat beveik visose lyginamose valstybėse sumažėjo 0,6–1,5 procento, išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina nepakito.
Tarp Baltijos šalių degalai išlieka pigiausi Lietuvoje. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų Lietuvoje sudaro 0,053 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 14,3 proc., o dyzelino – 10,8 proc. mažesnė.
Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje buvo 1,17 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 18,97 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,31 Eur/MWh. Nagrinėjamu laikotarpiu biokuras Lietuvoje išliko pigesnis nei Latvijoje, kur jis kainavo 19,3 Eur/MWh.
Rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 1 d. didmeninės elektros kainų vidurkis Lietuvoje padidėjo 12 proc. – nuo 103,3 Eur/MWh iki 115,7 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje elektra taip pat pabrango 12 proc. – iki 115,7 Eur/MWh. Suomijoje didmeninės elektros kainos padidėjo 13,7 proc.– nuo 5,8 Eur/MWh iki 6,6 Eur/MWh., Vokietijoje elektra pabrango 51,5 proc., nuo 61,0 Eur/MWh iki 92,4 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kaina padidėjo 167,5 proc. – nuo 11,9 Eur/MWh iki 31,8 Eur/MWh. Lenkijoje elektra pabrango 12 proc. – nuo 100,5 Eur/MWh iki 112,5 Eur/MWh
Nagrinėjamą savaitę Lietuvoje pagamintas 61 proc. visos suvartotos elektros energijos, likęs reikalingas energijos kiekis importuotas iš Švedijos ir Lenkijos.
Lietuvoje elektros energijos vartojimas, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 1,4 proc. – iki 218,9 GWh. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 8,3 proc. ir siekė 133,2 GWh.
Daugiausiai elektros energijos per savaitę pagamino saulės elektrinės – 46,1 GWh. Tai 16,4 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai pagaminta 39,6 GWh, bei 191,8 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 15,8 GWh.
Vėjo elektrinių gamyba nagrinėjamą savaitę siekė 26,0 GWh – 51 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminti 53 GWh, bei 36 proc. mažiau nei lygiai prieš metus (40,6 GWh).
Hidroelektrinės praėjusią savaitę pagamino 20,2 GWh elektros energijos – 17,7 proc. daugiau nei prieš savaitę, o šiluminės elektrinės generavo 27,6 GWh elektros energijos – 26,9 proc. daugiau nei prieš savaitę.