Saulės elektrinių įrengimo kaina Lietuvoje per beveik dvejus metus – nuo 2024 m. pirmojo ketvirčio iki 2025 m. ketvirtojo ketvirčio – sumažėjo 18 procentų. Šį pokytį daugiausia lėmė saulės modulių kainų mažėjimas, taip pat mažėjo ir likusi elektrinės kainos dalis. Saulės energetikos rinkai pereinant nuo mažesnės galios  prie vidutinės ir didesnės galios elektrinių, didėjo aukšto efektyvumo modulių paklausa, o tai lėmė didesnę vidutinę saulės modulių kainą rinkoje šių metų ketvirtojo ketvirčio pradžioje.

Vidutinė saulės modulių kaina Lietuvoje šių metų spalio-lapkričio mėnesiais siekė 204 eurus už 1 kW. Ji padidėjo 4,9 proc., palyginti su ankstesniu metų ketvirčiu, kai populiariausių saulės modulių kainų vidurkis buvo 194 eurai, ir yra 2,8 proc. didesnė nei pernai paskutinį metų ketvirtį, kai siekė 198 eurus už 1 kW.

Lietuvoje populiariausių saulės modulių vidutinė 1 kW kaina per pastaruosius beveik dvejus metus nukrito apie ketvirtadalį – 25,2 proc., palyginti su 2024 m. pirmuoju ketvirčiu, kai vidutinė kaina buvo 273 eurai už 1 kW. Lietuvoje populiariausi – pigiausi, mažesnio efektyvumo, Azijoje pagaminti saulės moduliai.

Vidutinė 10 kW saulės elektrinės įrengimo kaina, vertinant saulės modulių, montavimo konstrukcijų, inverterių, valdymo įrangos, projektavimo ir kitų paslaugų bendrą kainą, 2025 m. spalio-lapkričio mėnesiais sumažėjo 2,6 proc. – nuo maždaug 5710 eurų iki 5560 eurų, palyginti su ankstesniu metų ketvirčiu.

Nuo 2024 m. pirmojo ketvirčio iki 2025 m. ketvirtojo ketvirčio saulės elektrinių įrengimo kaina sumažėjo 18 proc., mažėjant saulės modulių kainoms. Likusi elektrinės kainos dalis (konstrukcijos, inverteriai, valdymo įranga, projektavimas ir kitos paslaugos) per tą patį laikotarpį sumažėjo 12,5 proc. – atpigo nuo 4050 eurų iki 3544 eurų.

Vis dažniau pasirenkama įrengti saulės elektrinę su hibridine sistema – tai saulės modulių ir energijos kaupiklių sistema, kuri yra brangesnė už įprastą elektrinę be galimybės prijungti kaupimo įrenginius.

Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys, gauti apklausus daugiau nei 60 saulės moduliais mūsų šalyje prekiaujančių ir saulės elektrines įrengiančių įmonių.

Šiuo metu saulės moduliai sudaro kiek daugiau nei trečdalį 10 kW galios saulės elektrinės įrengimo kainos: spalio–lapkričio mėnesiais modulių dalis vidutiniškai siekė apie 37,3 proc. visos saulės elektrinės kainos – tai 3,3 proc. daugiau, palyginti su šių metų trečiuoju ketvirčiu, kai moduliai sudarė apie 34 proc. saulės elektrinės įrengimo galutinės kainos. Dėl augančios brangesnių didelio efektyvumo modulių paklausos, jų dalis galutinėje saulės elektrinės kainos struktūroje buvo didesnė nei pastaruosius metus.

Analizuojant įvairių regionų saulės modulių pardavėjų viešai skelbiamas analogiškų, t. y. tokio paties tipo ir galios diapazono, saulės modulių kainas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje, nustatyta, kad 2025 m. lapkritį, lyginant su spaliu, Azijos gamintojų saulės modulių vidutinės kainos Latvijoje nesikeitė, Lenkijoje, Vokietijoje ir Estijoje nežymiai sumažėjo (nuo 1 iki 1,2 proc.), o Lietuvoje reikšmingai nukrito (4 proc.).

Europos gamintojų saulės modulių vidutinė kaina tuo pačiu metu sumažėjo Lenkijoje (1,7 proc.), Lietuvoje (0,3 proc.), Estijoje (1,2 proc.), o Latvijoje ir Vokietijoje išliko nepakitusios.

Šiaurės Amerikoje pagamintų saulės modulių kaina 2025 m. lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo Lenkijoje (0,4 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu šių modulių kainos Latvijoje išliko stabilios ir pakilo Lietuvoje (0,2 proc.), Vokietijoje (4,8 proc.) ir Estijoje (0,9 proc.).

Analizė parodė, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Vokietijos kainų tendencijos atitinka pasaulinius pokyčius: 2025 m. ketvirtojo ketvirčio pradžioje modulių kainos stabilizavosi. Šiemet antrąjį pusmetį stebimas kainų supanašėjimas Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos bei Vokietijos ir Estijos rinkose. Vokietijoje modulių vidutinės kainos yra mažesnės dėl didesnės rinkos tiekėjų gaunamų mažesnių gamintojų kainų, perkant didelius modulių kiekius, dėl stipresnės konkurencijos, taip pat dėl 19 proc. PVM, taikomo tik įmonėms ir netaikomo gaminantiems vartotojams. Estijoje modulių kainų pokyčiai išlieka nežymūs dėl mažos paklausos. Palyginimui, 2025 m. ketvirtojo ketvirčio pradžioje skirstomajame tinkle Estijoje buvo apie 24 000 gaminančių vartotojų, kai Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu buvo apie 165 000 gaminančių vartotojų.

Saulės elektrinių pagamintos elektros dalis nuo bendro elektros suvartojimo Lietuvoje per 3 metus išaugo beveik 6 kartus. Palyginimui, 2023 m. Lietuvoje saulės elektrinių elektros gamybos dalis buvo mažesnė nei Lenkijoje, Estijoje ir Vokietijoje. Pagal 2025 m. lapkričio duomenis, Lietuva jau lenkia Latviją, Lenkiją ir Estiją, o nuo Vokietijos atsiliekama nežymiai.

Nuosekli valstybės parama spartina plėtrą. Įmonės, ūkininkai ir energetinės bendrijos šiemet aktyviai teikė paraiškas Lietuvos energetikos agentūrai saulės elektrinių iki 500 kW įrengimui finansuoti. Įgyvendinus visus patvirtintus projektus, šalyje bus sukurta iki 196,2 MW papildomos saulės elektrinių įrengtosios galios. Šiai plėtrai skirtas finansavimas siekia 74,4 mln. eurų. Gruodžio 1 d. duomenimis, įgyvendinant LEA administruojamas finansavimo priemones, jau įrengta 70,3 MW saulės elektrinių pajėgumų, o jiems įrengti išmokėta 27,4 mln. eurų. 

Prognozuojama, kad 2025 m. naujų saulės elektrinių galių prijungimas prie tinklo Europoje pirmą kartą per dešimtmetį sulėtės arba liks labai artimas 2024 m. augimo tempui. Pagrindinės lėtėjimo priežastys – mažėjančios subsidijos gaminančių vartotojų elektrinėms ir didesnis politinis neapibrėžtumas. Ši tendencija atspindi kintančius politinius prioritetus Europoje: dalis šalių narių dėl biudžetų spaudimo, kurį didina augančios gynybos ir vietinės pramonės išlaidos, mažina „žaliąsias“ priemones bei atsinaujinančios energetikos skatinimą. 2026 m. ir artimiausius ateinančius metus tikimasi didesnio saulės elektrinių galių prieaugio.

Saulės modulių kainų svyravimai 2026 m. toliau labiausiai priklausys nuo Kinijos, kuriai priklauso per 80 proc. pasaulinių gamybos pajėgumų — jos politinių sprendimų saulės modulių gamyboje ir taikomų eksporto tarifų.

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra