Aplinkos ministerija atnaujino Lietuvoje veikiančių įmonių, kurioms 2021-2025 m. planuojama paskirstyti nemokamus apyvartinius taršos leidimus, sąrašą. Jis sudarytas įvertinus Europos Komisijos patikslintus taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis tikslus 2021-2030 m.

Atsižvelgus į juos, kai kurioms šalies įmonėms skiriama mažiau nemokamų taršos leidimų. Tai palies apie 89 šalies bendroves, tarp jų – „Achemą“, „Orlen Lietuvą“, „Akmenės cementą“, daugelį energijos gamintojų ir tiekėjų.

Taip siekiama skatinti ūkio subjektus investuoti į švaresnes technologijas. Bendras tokios politikos tikslas – iki 2030 metų, kai nemokami taršos leidimai Europos Sąjungoje išvis nebebus skiriami, pereiti prie visiškai švarios gamybos. Jau dabar įmonėms šios investicijos apsimoka, nes kuo labiau jų tarša mažėja, tuo daugiau šių leidimų jos gali parduoti kitoms bendrovėms ir taip investuotas lėšas susigrąžinti.

Leidimų kiekis kiekvienai įmonei skiriamas remiantis santykiniais taršos rodikliais, kurie nustatomi kiekvienam gaminamam produktui. Šie rodikliai atspindi 10 proc. efektyviausiai klimato kaitos švelninimo požiūriu veikiančių įmonių taršos lygį, kuris laikomas siektinu tikslu visiems kitiems konkrečios gamybos srities veiklos vykdytojams.

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra pagrindinė ES politikos priemonė, mažinanti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jo veikimas pagrįstas rinkos mechanizmu, kai už išmetamą ŠESD kiekį kasmet atsiskaitoma rinkoje įsigyjamais apyvartiniais taršos leidimais.

Pereinamuoju laikotarpiu veiklos vykdytojams skiriami nemokami taršos leidimai, tačiau jų dalis palaipsniui mažėja, nuo 100 proc. 2005 m., iki maždaug 30 proc. šiuo metu.

Pradėjusi veikti 2005 metais ir šiuo metu apimanti daugiau nei 11 tūkst. ŠESD išmetančių įrenginių, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra pirmoji ir vis dar didžiausia tokia sistema pasaulyje. Analogiškos sistemos dar veikia Šveicarijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje, Kazachstane, Kanados ir JAV regionuose.

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pagrindu buvo kuriama Anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo schema tarptautinei aviacijai (angl. CORSIA), kurioje šiuo metu ES bei kitos šalys dalyvauja savanoriškai.

Su įmonių sąrašu galite susipažinti čia

Taip pat skaitykite: