Spalio 4 d. Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitetis ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisija bendrame posėdyje kartu su institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais svarstė klausimą dėl prevencinių programų įgyvendinimo ir finansavimo, vaikų psichikos sveikatos stiprinimo 2022–2023 mokslo metais.

Posėdyje dalyvavę Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai pristatė 2022–2023 mokslo metais įgyvendinamas ir ateityje numatomas įgyvendinti prevencines programas mokyklose ir psichikos sveikatos stiprinimo priemones.

Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime akcentuotas Psichikos sveikatos puoselėjimo tarybos vaidmuo: svarbu ne tik prevencinių programų atrankos kokybės kriterijai, bet ir prevencinių programų įgyvendinimo kokybės užtikrinimo kriterijai ir jų nustatymas. Šiam tikslui pasiekti vienas iš galimų sprendimų – išorės tiekėjų akreditavimas.

Posėdžio metu taip pat pristatytos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos. Jas sudaro asmeninių įgūdžių tobulinimo užsiėmimai psichologiniam atsparumui ugdyti, psichikos sveikatos raštingumo didinimo edukaciniai užsiėmimai, emocinės paramos teikimo užsiėmimai ir kiti psichologinę gerovę ir (ar) psichikos sveikatą stiprinantys praktiniai užsiėmimai. Šiuose užsiėmimuose 2020 m. dalyvavo 1 400 paauglių (11–17 m.), tai sudarė 10 proc. šių paslaugų gavėjų, o 2021 m. – 3 874 paauglių (25 proc. paslaugų gavėjų).

Įgyvendinant savižudybių prevencijos programas (safeTalk ir ASIST), Lietuvoje daugiau kaip 13 tūkst. sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų teikėjų, kitų asmenų buvo apmokyti atpažinti savižudybės grėsmę ir nukreipti pagalbos. 4,5 tūkst. asmenų apmokyti suteikti pirmąją emocinę pagalbą savižudybės grėsmės atveju.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai taip pat pristatė 2022–2030 m. Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos priemones – stiprinti gyventojų psichikos sveikatą ir plėtoti psichoaktyviųjų medžiagų kontrolę ir vartojimo prevenciją; gerinti kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose – ir jose numatytas veiklos kryptis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai pristatė ministerijos kompetenciją prevencijos srityje: patyčių ir kitų prevencijos programų mokyklose diegimo skatinimas; psichologinės pagalbos plėtra; mokytojų kvalifikacijos tobulinimas; metodinė pagalba, įrankiai mokykloms stebėti smurto ir patyčių mokykloje paplitimą; prevencija per ugdymo turinį; prevencijos viešinimo kampanijos; tėvų įtraukimas į patyčių ir smurto prevenciją mokyklose.

Akcentuota prevencinių programų pasiūlos plėtra (nuo 5 programų 2011 m. iki 21 programos 2017 m.). Pristatytos programos, prisidedančios prie psichikos sveikatos stiprinimo, smurto, patyčių mažinimo, pateikta prevencinių programų finansavimo dinamika 2015–2022 metais.

Siekiant kokybinio proveržio, numatoma keisti Švietimo įstatymą. Taip pat planuojama švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu nustatyti ilgalaikių prevencinių programų kokybės kriterijus ir vertinimo tvarką, ministerija ketina teikti metodines rekomendacijas dėl prevencinių programų įgyvendinimo mokyklose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų teigimu, peržiūrėti prevencinių programų reglamentavimą ir diegimą mokyklose skatino įvairios priežastys: · neaiškus naujų prevencinių programų patekimo į mokyklas mechanizmas; · nėra vertinamas mokyklose taikomų prevencinių programų efektyvumas; · nėra nustatyti prevencinių programų kokybės vertinimo kriterijai; · riboti ekspertiniai pajėgumai savivaldybėse; · atnaujintos ugdymo turinio programos orientuotos į universalių gebėjimų ugdymą, socialinių, emocinių kompetencijų stiprinimą.

Posėdžio metu ypatingas dėmesys atkreiptas į Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos įgyvendinimo planus ir finansavimo poreikį. Seimo pakomitečio ir komisijos nariai akcentavo, kad negalima fragmentuoti šios programos įgyvendinimo, numatant finansavimą tik tam tikrų klasių mokinių pamokoms po 1 pamoką per savaitę ar kas 2 savaites, o tik po 1–2 metų išplečiant ir į programos įgyvendinimą įtraukiant ir kitų klasių mokinius.

Pasak Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininko ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nario Lino Slušnio, „šiandien kuriama iliuzija, kad prevencinių programų veiksmingumą galima pasiekti su minimaliomis valstybės investicijomis. Deja, įvairių prevencinių programų efektyvumui mokyklose ypač svarbus nuoseklumas, kuris galimas tik užtikrinus stabilų finansavimą iš valstybės biudžeto“. „Patirtis rodo, kad prevencija be finansinio palaikymo lieka fragmentuota. Šio fragmentiškumo išdava galima laikyti didelį priklausomybių ir patyčių skaičių tarp Lietuvos mokinių, jų emocinio raštingumo stoką ir vis dar vyraujančią stigmą kreiptis pagalbos“, – teigė Seimo narys L. Slušnys.

Posėdyje dalyvavę institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pateikė pasiūlymus ir lūkesčius dėl prevencijos programų mokyklose kokybės didinimo, tvarumo ir nuoseklumo.

„Siekiant ne tik kiekybinių, bet ir kokybinių pokyčių, pagrindinis akcentas turi būti skiriamas didesniam prevencijos finansavimui. 2023 metų biudžete svarbu užtikrinti 7,2 mln. eurų finansavimą mokyklų prevencinėms programoms, o 2025 m. ši suma turėtų išaugti iki 40,8 mln. eurų. Jeigu sugebėsime laikytis šios tendencijos, tik tuomet galėsime laiduoti prevencijos mokyklose nuoseklumą, teikiamų paslaugų kokybiškumą ir keliamų lūkesčių įgyvendinamų prevencinių programų efektyvumui ir veiksmingumui pagrįstumą“, – apibendrino Seimo narys L. Slušnys.  

Seimo kanceliarijos inf.