Neries upė, kaip valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias, buvo patvirtinta dar 1995 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1119. Nuo Vilniaus iki Kauno besidriekiančiu vandens keliu atveriamos didelės galimybės įvairiose srityse – transporto, ekologijos ir regioninio vystymo. Nors šiuo metu Neries upė yra eksploatuojama tik kai kuriose atkarpose (Vilniuje ir Kaune), jos plėtra ir modernizacija gali suteikti reikšmingą naudą tiek vietos bendruomenėms, tiek visai šaliai. Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) siekia sukurti nenutrūkstamą laivybos maršrutą nuo Vilniaus iki Kauno per Nerį, toliau jungiant jį su Nemunu. Laivybos infrastruktūros plėtra ne tik sujungtų sostinę su pajūriu, bet ir atvertų naujas galimybes regionų turizmui, skatintų naujų darbo vietų kūrimą, viešbučių, restoranų ir pramogų verslo augimą.

Neries vandens kelio pritaikymas – potencialas ir būtinybė

Norint užtikrinti Neries upės pritaikymą pilnavertei laivybai, būtina atlikti vagos valymo darbus ir pritaikyti ją tiek keleivinei, tiek krovininei laivybai, o kartu ir kariniam mobilumui. Atlikus šiuos darbus, atitinkamus projektinius matmenis būtų galima pasiekti visame 173,5 km ruože. Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės jau numatė plėtros projektus, įskaitant prieplaukų tinklo kūrimą, kurio tikslas – plėtoti keleivinę laivybą ir pramoginę turizmo infrastruktūrą. Vilniaus miesto savivaldybė planuoja įrengti naujas prieplaukas laivams. Planuojama, kad ateityje bus įrengtas ir žiemos uostas. Jonavos rajono savivaldybė taip pat numatė plėtrą, įskaitant krovininio uosto kūrimą ir vandens kelio sutvarkymą nuo Kauno iki Jonavos.

Karinis mobilumas ir strateginis pritaikymas

Neries vandens kelias taip pat turi svarbų strateginį potencialą, ypač karinio mobilumo srityje. Šis kelias užtikrina galimybę pervežti stambiagabaričius krovinius be svorio ribojimų ir be poreikio išmontuoti įrangą, kas ženkliai sumažina kaštus. Be to, jis sujungia Vilnių su Klaipėdos uostu, padedant užtikrinti greitą ir efektyvų tiek karinės, tiek civilinės logistikos pervežimą. Šios galimybės būtų dar sustiprintos įrengus laivų šliuzą per Kauno hidroelektrinės užtvanką, kuris atvertų papildomas logistikos galimybes ir užtikrintų sklandesnį transportą.

Ekologiniai ir infrastruktūros iššūkiai

Kadangi Neries upė priklauso Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“, būtina atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą, kuris užtikrins, kad šis projektas neprieštarautų gamtos išsaugojimo tikslams. Direkcija atliko batimetrinius matavimus ir nustatė, kad pirmame etape reikėtų pašalinti apie 0,9 mln. m³ grunto. Šios procedūros kaina gali siekti apie 20 mln. Eur, tačiau jos yra būtinos, kad būtų užtikrintas sklandus ir efektyvus laivybos kelio naudojimas. Siekiame visiško aiškumo ir pabrėžiame, kad VVKD nesiruošia ir negali vykdyti veiklų, kurios prieštarautų įstatymams ar kitaip pažeistų teisės aktus. VVKD laikosi visų teisės aktų ir užtikrins, jog visi darbai būtų atlikti tik gavus atitinkamas institucijų leidimus ir suderinimus.

Poreikis finansavimui ir valstybinė parama

Siekiant įgyvendinti šiuos ambicingus tikslus, būtinas aiškus valstybės institucijų sprendimas ir reikalingas finansavimas Neries upės pritaikymui laivybai. VVKD įsipareigoja laikytis teisės aktų ir siekti konstruktyvaus dialogo su aplinkosaugos atstovais ir visuomene, kad būtų suderinti tiek aplinkos apsaugos, tiek laivybos interesai.