Europos aplinkos agentūra (EAA) paskelbė 2024 metų Europos Sąjungos šalių maudyklų vandens kokybės duomenis, pagal kuriuos 85 proc.  Europos maudyklų atitinka aukščiausius ES kokybės standartus, o 96 proc. visų oficialiai nustatytų ES maudyklų vandens kokybė atitiko minimalius kokybės standartus.

EEA pateikė 2024 metų vandens kokybės duomenis iš virš 22 000 maudyklų 27 Europos Sąjungos šalyse, taip pat – Albanijoje ir Šveicarijoje. Penkiose šalyse – Kipre, Bulgarijoje, Graikijoje, Austrijoje ir Kroatijoje – 95 % ar daugiau maudyklų vandens kokybė buvo puiki.

Lietuvos pozicijos palyginus su 2023 metais šiek tiek suprastėjo. 2023 metais puikios vandens kokybės maudyklų Lietuvoje buvo 89,3 proc. ir su tokiu rodikliu Lietuva pateko į dešimtuką lenkdama tokias valstybes kaip Ispanija, Suomija, Latvija, Švedija, Nyderlandai ir kitas.

2024 metų duomenimis puikios vandens kokybės maudyklų Lietuvoje buvo 86 proc. ir su tokiu rodikliu Lietuva užima 11 poziciją tarp visų 27 Europos Sąjungos valstybių bei Šveicarijos ir Albanijos.

Vandens telkinių ekologinė būklė nėra gera

Atkreiptinas dėmesys, kad šiame vertinime buvo įvardinta ne bendra paviršinio ir požeminio vandens telkinių ekologinė būklė, bet tarša, turinti poveikį žmogaus sveikatai ir galinti sukelti negalavimus ar ligas. Nors daugumos Europos šalių paplūdimių vandens būklė šiuo požiūriu yra puiki, akcentuota, kad bendra paviršinių ir požeminių vandenų tarša yra didelė, kuri gali padidėti ir dėl klimato kaitos, ir dėl žmonių veiklos.

Upių ekologinė būklė vertinama pagal fizikinius-cheminius (ištirpusį vandenyje deguonį, organines, azotines ir fosfatines medžiagas) ir biologinius (fitobentosą, zoobentosą, fitoplanktoną, ichtionfauną, vandens florą) rodiklius, specifinius teršalus ir pavojingas medžiagas. Ežerų ir tvenkinių ekologinė būklė vertinama pagal fizikinius-cheminius (organines, azotines, fosfatines medžiagas ir skaidrumą) ir biologinius (fitobentosą, zoobentosą, fitoplanktoną, žuvis ir vandens florą) rodiklius, specifinius teršalus ir pavojingas medžiagas.

2023 metų apibendrintoje Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaitoje skelbiama, kad Lietuvoje gerą būklę atitinka 35 % paviršinių vandens telkinių, o neatitinka – 65 %. Labiausiai vandens telkinių būklę neigiamai veikia pasklidoji tarša: į dirvožemį su gyvulių mėšlu ir dėl nesubalansuoto tręšimo su mineralinėmis trąšomis patenkančių junginių (azoto ir fosforo) išplovos, daugiausia susidarančios dėl žemės ūkio veiklos.

Padidėjusi azoto ir fosforo koncentracija yra pagrindinis veiksnys, skatinantis eutrofikaciją – spartų dumblių vystymąsi („vandens žydėjimą“), kuris sąlygoja vandens telkinių užžėlimą, uždumblėjimą, žuvų įvairovės mažėjimą ir žuvų kritimą. Pasklidoji tarša į vandens telkinius patenka ir iš namų ūkių, neprijungtų prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų. Iš šių šaltinių patenka ne tik azotinės ir fosfatinės medžiagos, bet ir organinės bei pavojingos medžiagos.

Vandens kokybei įtakos turi ir karštėjančios vasaros. Esant karštoms ir sausoms vasaroms  vandens kiekis upėse ir ežeruose mažėja ir  patekę į vandens telkinį  teršalai neatskiedžiami pakankamai. Dėl to vasaros metu taip pat didėja azoto ir fosforo koncentracija, kurios yra pagrindinis veiksnys, skatinantis eutrofikaciją. Tikėtina, kad šylant klimatui eutrofikacijos procesai spartės.

Reikšmingą neigiamą poveikį biologinei įvairovei daro upių vagų pakeitimų ir hidroelektrinių veikla, dėl kurios vyrauja skurdi ir menkavertė vandens pakrančių augmenija. Pavojingos medžiagos patenka su pramoninėmis, buitinėmis nuotekomis ir iš žemės ūkio veiklos.

Agentūros specialistai parengė du atskirus interaktyvius Lietuvos paviršinių vandenų kokybės žemėlapius: pirmajame skelbiami duomenys apie upių, antrajame – ežerų ir tvenkinių kokybę.

Susipažinti su upių vandens kokybės žemėlapiu galima ČIA.

Susipažinti su ežerų ir tvenkinių vandens kokybės žemėlapių galima ČIA.