Lietuvos muitinė bene pirmoji Europoje mėgina pritaikyti dirbtinį intelektą (DI) transporto ir krovinių patikrai geležinkelyje. Muitinės kriminalinėje tarnyboje (MKT) dar 2023 m. pabaigoje buvo pradėtas unikalus projektas – sukurti DI, gebantį analizuoti rentgeno vaizdus ir padėti pareigūnams aptikti kontrabandą geležinkelio transporte.

MKT pareigūnai jį pavadino DIRVA (Dirbtinis Intelektas Rentgeno Vaizdų Analizei). Šiandien muitinės DI algoritmai jau veikia testinėje aplinkoje, analizuodami dviejų skirtingų tipų traukinių vagonų vaizdus. O pati DIRVA tobulinama toliau – kad gebėtų vertinti ir kitų tipų vagonų rentgeno vaizdus.

Ir nors teliko daugiau nei pusmetis iki projekto pabaigos, muitininkai planuoja šį DI gerinti ir naudoti dar ilgai, o perspektyvoje – pritaikyti ir automobilių patikrai. 

„Kiekvienas traukinio sąstatas turi apie 80 vagonų, jo rentgeno vaizdų peržiūrai mes teturime pusvalandį.“ – pasakoja MKT Rizikos valdymo skyriaus viršininkė Ilona Rožėnienė. – „Per parą šitaip tenka peržvelgti iki 300 vagonų. Muitinė rengiasi įsigyti naujas rentgeno kontrolės sistemas, tad analitinio darbo apimtys tik didės.“

Tad Lietuvos muitinės DI 2023 m. ir pradėtas kurti pirmiausia geležinkelio rentgeno vaizdų analizei, kad padėtų atrinkti įprastus krovinius nuo rizikingų.

Pirmasis, vienas svarbiausių ir atsakingiausių DIRVA darbų – aiškiai identifikuoti vagono numerį – kad būtų žinoma, kurį būtent vagoną, kilus įtarimui, atkabinti patikrinimui. Antram etape nustatomas vagono tipas, kad sistema tinkamai parinktų jo patikros algoritmą. O trečiojo etapo metu įvertinama rentgeno nuotraukos kokybė ir tikimybė, jog šiame konkrečiame vagone gali būti kas nors paslėpta. 

Lietuvos muitinėje kuriamas DI yra unikalus ir labai specializuotas, tai nėra tik paprasčiausias vaizdo atpažinimo ir įvertinimo įrankis. Kol kas DIRVA–ai dar trūksta patirties, o ši įgyjama tik išanalizavus milijonus įprastų atvaizdų (ir šimtus tūkstančių „sėkmės istorijų“). Tad Lietuvos muitinė, kurdama DI, bendradarbiauja ir su kitų valstybių kolegomis (tačiau atvaizdų vis vien trūksta).

Projekto darbų metu paaiškėjo, kad kiekvienam traukinio vagono tipui teks sukurti po atskirą algoritmą, nes kitaip DI skirtumus tarp vagonų traktuoja kaip rizikos faktorių, įtartinus nukrypimus nuo normos. Tad teko kiekvienam vagonų tipui (o jų yra penki) kurti po atskirą algoritmą. 

Beje, Lietuvos muitinės pareigūnai projekto metu DI nesyk ir „egzaminavo“: kai DIRVA įvertinimui, tarp daugelio kitų vaizdų, būdavo įterpiamos nuotraukos su žinomos kontrabandos atvejais – ir visus šiuos testus programa įveikė sėkmingai.

Bet didžiausia DIRVA nauda – žmonių išvadavimas iš rutininio, monotoniško darbo. „Vien tai, kad iš viso sąstato, DI mums sugebės atrinkti kokius 5 įtartinus vagonus – jau labai padės pareigūnams“ – sako MKT Rizikos valdymo skyriaus viršininkė.

Svarbu ir tai, kad DI ateityje gebės kaupti ir analizuoti ne tik patį vaizdą, bet ir visos patikrinimo procedūros eigą – žmonių veiksmų, jų sekos, trukmės informaciją. Tai irgi turės didžiulę įtaką patikros tobulinimui.

Kol kas DIRVA tebėra vystymosi stadijoje, bet didesnė apmokymų dalis (iš 8 paketų penki įgyvendinti) jau baigta. Tikimasi, kad Lietuvos muitinėje šis DI bus aktyviai naudojamas dar apie 12 metų.

Žinoma, augant apdorojamų duomenų kiekiui, sukaupus solidesnį rentgeno vaizdų archyvą, dabar naudojami algoritmai bus nepaliaujamai tobulinami ir apmokomi iš naujo.

Ateities perspektyvoje – ir DI panaudojimas tikrinant sausumos (kelių) transportą: krovinines ir lengvąsias mašinas. Kas yra daug sudėtingesnis iššūkis tiek dėl pačių automobilių, tiek dėl prekių ir jų slėpimo būdų įvairovės. 

Beje, žmonių darbo vietose, bent Lietuvos muitinėje, DI niekada visiškai nepakeis – nes galutinį sprendimą, kurios transporto priemonės turi būti patikrintos visada priimti teks žmogui, DIRVA čia tegali būti patarėju. Tad didžiausia praktinė šio DI nauda – atsijoti nereikalingą, perteklinę informaciją nuo reikšmingos, šitaip taupant muitinės pareigūnų darbo laiką ir leidžiant koncentruoti jėgas.

Anot I. Rožėnienės – „DIRVA sukasi greitai ir mūsų testai rodo, kad jo reakcijos greitis ir tikslumas vis didėja. Be to, žmogus gali būti pavargęs, neišsimiegojęs, o DI šie veiksniai neįtakoja.“ 

DIRVA kūrimas vyksta kaip projekto „Muitinės rizikos valdymo modernizavimas“, kurį įgyvendina IT paslaugų įmonių grupė „Novian System“.

DIRVA kūrimo darbai vyks iki šių metų pabaigos, jie finansuojami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF – anglų k.) ir Lietuvos biudžeto lėšomis, o iš viso kainuos 2,231 mln. eurų (su PVM).

LR Muitinės inf.