Konstitucinis Teismas vasario 15 d., ketvirtadienį, 10 val. rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti bylą pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar:
– Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam proporcingumo principui neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalis tiek, kiek joje kaip vienas iš pensijų kaupimo pabaigos būdų nenumatytas pensijų kaupimo nutraukimas, ir 5 straipsnis tiek, kiek jame nenustatyta pensijų fondo dalyvio teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime;
– Konstitucijos 23, 29 straipsniams neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnis (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) tiek, kiek jame nustatyta, kad pensijų fondo dalyviams gali būti mokamos skirtingų rūšių pensijų išmokos.
Pareiškėja savo abejones dėl Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio, kuriuose, pasak pareiškėjos, nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose, konstitucingumo grindžia Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarime suformuluotomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad nors pensijų fonduose kaupiamos senatvės pensijoms skirtos lėšos negali būti tapatinamos su pačia kaupiamąja pensija (mokėtinomis išmokomis), kurios dydis priklauso ir nuo pensijų fondus administruojančių ūkio subjektų ūkinės veiklos (be kita ko, investavimo) rezultatų, asmens teisė į šiuose fonduose jau sukauptas lėšas yra sietina su jo nuosavybės teisių apsauga, šios teisės turtiniai aspektai ginami pagal Konstitucijos 23 straipsnį.
Pareiškėja, be kita ko, teigia, kad asmens teisė disponuoti nuosavybe ginčijamu teisiniu reguliavimu yra apribojama tiek, kad asmuo negali priimti jokių savarankiškų sprendimų. Pasak pareiškėjos, tai, kad pensijų fondo dalyvis gali pasinaudoti teise iki 12 mėnesių sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, teise pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar tikslinės grupės pensijų kaupimo fondą, negali būti vertinama kaip asmens teisės laisvai disponuoti savo nuosavybe užtikrinimas.
Grįsdama savo abejones dėl ginčijamo Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio tiek, kiek jame, pasak pareiškėjos, nustatyta, kad pensijų fondo dalyviams, atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, gali būti mokamos skirtingų rūšių pensijų išmokos, atitikties Konstitucijos 23, 29 straipsniams, pareiškėja teigia, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes tarp šių asmenų nėra tokio pobūdžio skirtumų, kurie objektyviai pateisintų tokį diferencijuotą teisinį reguliavimą. Remdamasi oficialiąja konstitucine doktrina, pagal kurią asmeniui paskirta pensijos išmoka yra ginama ir pagal Konstitucijos 23 straipsnį, pareiškėja teigia, kad dėl teisinio neapibrėžtumo ir galimybės gauti mažėjančią pensijos išmoką ginčijamas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnį.
Visą sprendimo dėl prašymo priėmimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2836/content.
