Lietuvos kariuomenės pristatyta 2024 m. priešiškos informacijos analizės apžvalga atskleidžia, kad praėjusiais metais Rusijos ir Baltarusijos propagandos pagrindiniu taikiniu tapo Vakarų šalių parama Ukrainai. Taip pat stebėtas padidėjęs priešiškų valstybių dėmesys Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimui. Rusijos ir Baltarusijos atstovai ir propagandininkai aktyviai reagavo į Lietuvos gynybos politikos sprendimus, siekė juos sumenkinti ar vaizduoti kaip agresyvius Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu.

„Informacinis karas yra neatsiejama Rusijos karinio aktyvumo dalis, kariaujame jį kasdien ir artimiausiu metu pagrindo pokyčiams nematome. Rusijos propaganda ieško jautrių, visuomenę skaldančių klausimų ir manipuliuojant informacija šie jautrumai yra didinami. Siekiama skatinti nepasitikėjimą savo valstybe, institucijomis, vieni kitais, skleisti baimę ir abejones, poliarizuoti visuomenę. Šiems tikslams pasiekti Rusija Vakaruose naudoja visas įmanomas priemones, o kaip minima atviruose šaltiniuose, 2025 metais šiam tikslui planuojama skirti bent 1,5 mlrd. dolerių“, – sakė Strateginės komunikacijos departamento direktorius kmd. Giedrius Valintėlis.

Priešiškų šalių žiniasklaidoje neretai fiksuotos skirtingos, viena kitai prieštaraujančios žinutės apie Lietuvos gynybos politiką taip siekiant kelti sumaištį, klaidinti auditorijas. Gynybos temos aktualumą priešiškoje informacinėje erdvėje kariuomenės analitikai sieja su trečius metus besitęsiančiu plataus masto karu prieš Ukrainą. Informacinis spaudimas prieš Vakarų šalių teikiamą paramą dažniausiai buvo reaktyvus, t. y. Rusijos propagandos aktoriams reaguojant į Vakarų politinės ar karinės vadovybės pasisakymus ir sprendimus. Vienas iš Rusijos būdų siekiant paveikti tokius sprendimus jai palankia kryptimi – informacinėje erdvėje brėžti retorines „raudonąsias linijas“ ir grasinti, kad vienas ir kitas sprendimas gali iššaukti NATO ir Rusijos konfliktą, sukelti branduolinį karą ir pan. 

Šiuo metu plačiai aptariama tema dėl galimo Europos valstybių karių siuntimo į Ukrainą buvo aktuali visus praėjusius metus. Kremlius teigė, kad toks veiksmas prilygtų tiesioginiam NATO įsitraukimui į karą. „Panašią retoriką iš Rusijos pusės stebėjome Vakarų valstybėms svarstant, o vėliau ir priėmus kitus svarbius sprendimus dėl paramos Ukrainai. Kaip pavyzdį galime išskirti agresyvią Rusijos reakciją į diskusijas dėl F-16 naikintuvų perdavimo Ukrainai. Vis dėlto priėmus šį sprendimą, Rusijos informacinėje erdvėje pastebėtas atsitraukimas, teigiant, kad šis žingsnis nedarys realios įtakos karo eigai“, – teigė Lietuvos kariuomenės analitikė Ingrida Norkutė. 

Priešiškos informacijos spaudimas prieš Lietuvą taip pat buvo matomas kitomis temomis – užsienio politikos ir konstitucinių pagrindų. Praėjusiais metais išryškėjo Lietuvos-Baltarusijos santykių tema, Lietuva tendencingai pristatoma kaip agresyvi Baltarusijos kaimynė, platinamas naratyvas apie tariamai Lietuvoje rengiamus diversantus, kurių tikslas jėga pakeisti politinę valdžią Baltarusijoje. Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidoje atsispindėjo Lietuvoje vykę Seimo ir prezidento rinkimai. Šiame kontekste išskiriama priešiška žinutė esą rinkimai Lietuvoje neturi reikšmės, nes Lietuvoje giliai įsišaknijusi rusofobija.

Dauguma priešiškų valstybių skleidžiamos žinutės buvo atsikartojančios jau ne vienerius metus, tačiau užfiksuota ir naujų naratyvų: be jau minėtų žinučių apie paramą Ukrainai ir Lietuvos-Baltarusijos santykius, teigta, kad Lietuvos kariuomenės ir NATO pratybos yra puolamojo pobūdžio, Lietuva siekia surengti antrąjį „Maidaną“ Sakartvele, NATO šalys yra įsitraukusios į operaciją Kurske.