Vyriausybės patvirtintoje Seimo rudens sesijos, kuri prasideda rytoj, rugsėjo 10 d., darbų programoje Aplinkos ministerija numato teikti 8 įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų pataisų projektus. Svarbiausi iš jų yra skirti ilgai lauktai vandentvarkos sektoriaus pertvarkai, korupcijos rizikai mažinti ir skaidrumui didinti statybos sektoriuje bei esminėms Nacionalinio miškų susitarimo nuostatoms įgyvendinti.

Pokyčiai, būtini statybos sektoriuje mažinti korupcijos pasireiškimo riziką, didinti skaidrumą, griežtinti atsakomybę, suteikti daugiau teisinio aiškumo numatyti Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo bei lydinčiųjų įstatymų pakeitimuose. Jie išplės konkurenciją rinkoje ir subalansuos su statybos užbaigimu susijusių procedūrų kainas. Tam siūloma praplėsti ratą galinčiųjų tvirtinti deklaracijas apie statybos užbaigimą ar pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Taip pat patikslinti ekspertizės rangovų pareigas ir teises, statinio ekspertizės vadovo bei statinio projekto ekspertizės vadovo nusišalinimo pagrindus, griežtinti jų atsakomybę. Siūloma apibrėžti pastatų rekonstravimo sąvokos taikymo sąlygas ir patikslinti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą apskaičiavimo formulę. Taip pat bus didinamos baudos už savavališkas statybas, priklausomai nuo statinio kategorijos. Be to, numatoma architektūros ekspertus įtraukti į statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesus, tikslinti architektūros kokybės kriterijus ir detalizuoti jų taikymo sąlygos.

VŠĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūrai“ numatoma suteikti įgaliojimus koordinuoti Lietuvos veiksmus,  įgyvendinant paramos nuo karo ir kitų nelaimių nukentėjusių valstybių atstatymo iniciatyvas, imtis lyderystės atstatant karo nuniokotą Ukrainos infrastruktūrą.  Agentūra įgyvendins statybos sektoriaus pažangos bei plėtros skatinimo politiką, efektyviau prižiūrės, ar statybos dalyviai, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Siekiant sumažinti ministerijos vykdomojo pobūdžio funkcijų ir susitelkti į kokybišką teisėkūrą, numatoma perduoti užsienio architektų kvalifikacijos pripažinimą atestuojančioms organizacijoms.

Miškų įstatymo pakeitimo projekte atsispindi Nacionalinio miškų susitarimo procese dalyvavusių interesų grupių susitarimai, taip pat jie padės spręsti iššūkius, su kuriais susiduria miškų ūkis, įgyvendinti besikeičiančius visuomenės poreikius. Bus siekiama subalansuoti visuomenei miško teikiamas ekologines, socialines ir ekonomines naudas. Planuojama sudaryti teisines prielaidas geresnei biologinės įvairovės apsaugai didelės gamtinės vertės miškuose, platesniam miškų naudojimui poilsiui ir kitoms bendruomenių reikmėms, tuo pačiu užtikrinant medienos tiekimą šalies poreikiams ir plėtojant nemedieninę ekonomiką. Numatoma tobulinti miškų ūkio ekonominį reguliavimą, leidimų kirsti mišką išdavimo ir miškotvarkos projektų rengimo esmines nuostatas.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatyti pokyčiai leis sukurti mechanizmą, skatinantį vandentvarkos įmones veikti efektyviai, kad viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos būtų kokybiškos ir visiems prieinamos. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančioms įmonėms siūloma  nustatyti naujus licencijuojamos veiklos kriterijus. Numatoma, jog licencijos galiojimas gali būti panaikintas, jei tinkamai neišvalomos nuotekos, jei vartotojams tiekiamas kokybės reikalavimų neatitinkantis geriamasis vanduo ir vandentvarkos įmonė per įstatyme nustatytą terminą nesuplanuoja reikiamų veiksmų ir investicijų. Numatoma sukurti garantinį paslaugų teikimo mechanizmą, kuris užtikrintų nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą gyventojams.

Efektyvesnes ir skaidresnes poveikio aplinkai vertinimo procedūras užtikrins Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimai. Siekiant mažinti administracinę naštą patikslinamos nuostatos, kada neprivalomos PAV ir atrankos procedūros, tikslinami veiklos rūšių pavadinimai. Įstatyme siūloma nustatyti aiškius draudimus planuojamos ūkinės veiklos skaidymui, kai tai daroma norint išvengti poveikio aplinkai vertinimo, atrankos procedūrų arba suminio poveikio vertinimo. Numatyta tiksliau apibrėžti poveikio aplinkai kompensacinius mechanizmus, patikslinti nuostatas, susijusias su tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo atlikimu ir jį supaprastinti. Įgyvendinant Orhuso konvenciją, siūlomais pakeitimais siekiama pagerinti visuomenės galimybes dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese.

Žaliojo kurso tikslų siekti padės Akcizų įstatymo pakeitimai ir papildymai, kuriais siūloma nuo 2023-2025 m. mažinti arba naikinti akcizų lengvatas iškastiniam kurui ir keisti akcizų skaičiavimo tvarką. Planuojama nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus, nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir nuosekliai juos didinti. Nuo 2025 m. į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus numatoma įtraukti CO2 dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, atsižvelgiant į kaloringumą. Toks sprendimas ilgainiui skatintų atsisakyti šių aplinkai žalingų kuro rūšių.

Siūlomi Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimai sudarys galimybę Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai ar ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovui nustatyti laikinąsias ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ar veiklos vykdymo sąlygas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos arba ekstremaliosios energetikos padėties metu. Numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą pagal laikinąsias ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ar veiklos vykdymo sąlygas, įpareigojamas taikyti visas įmanomas neigiamą poveikį aplinkai mažinančias priemones. Taip būtų užtikrintas efektyvus  valstybės lygio ekstremalios situacijos likvidavimas, jos padarinių šalinimas, esant valstybės lygio ekstremaliai energetikos padėčiai grėsmių gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai valdymas.

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą parengti Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) įstatymo ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai apibrėžia, kiek procentų mokesčių už aplinkos teršimą skiriama  specialiosioms programoms ir konkrečioms priemonėms. Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, negalės būti naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms finansuoti. AARP lėšas siūloma leisti naudoti oro ir vandens taršos mažinimo ir prevencijos investiciniams projektams.

Lydinčiajame Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme, atsižvelgus į teismų praktiką, siūloma mokesčio tarifo, taikomo už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, koeficientą sumažinti nuo 10 iki 2. Kartu nustatoma, kad deklaracijos yra teikiamos kartą per metus, taip sumažinant administracinę naštą verslui. Aplinkos apsaugos departamentui suteikus teisę atlikti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius patikrinimus bei rezultatų įforminimą bus sudarytos sąlygos greičiau ir efektyviau vykdyti kontrolę.

Seimui bus teikiami ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimai, kuriais planuojama detaliau reglamentuoti gamtinio karkaso sistemos formavimo principus, įteisinti jo apsaugos, tvarkymo metodus, stiprinti ekokompensacines funkcijas gamtinio karkaso teritorijose. Dalį nuostatų numatyta perkelti iš Saugomų teritorijų įstatymo ir įtvirtinti pagrindiniame aplinkosaugos srities įstatyme, kadangi gamtinis karkasas yra šalies kraštovaizdžio ekologinį stabilumą palaikanti sistema. Taip pat siūloma įstatymą papildyti žaliosios infrastruktūros sąvoka, nustatyti pagrindinius jos tikslus, kūrimo principus. 

Jį lydinčiu Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektu siekiama sudaryti sąlygas įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus,  supaprastinti  ir pagreitinti apsaugos sutarčių sudarymą su žemės savininkais ir valdytojais, numatyti laisvesnį kai kurių gamtinių teritorijų lankymą, nustatyti privačiomis saugojimo iniciatyvomis grįstas saugomas teritorijas. Kito lydinčiojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai apsaugos natūralias gamtines buveines, saugomas rūšis ir jų buveines, vandens telkinius, jų pakrantes nuo sunaikinimo vykdant ūkinę veiklą.  

Aplinkos ministerijos info.