Yra įstatymas apibrėžiantis tradicines religines bendruomenes, todėl visos kitos religijos vadinamos naujaisiais religiniais judėjimais arba sektomis.
„Valstybė pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų“, - skelbia Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis „Tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės ir bendrijos“.
Kas kuo tiki ir ką garbina
Tradicinių religinių bendruomenių pasirinkimas Lietuvoje yra pakankamai gausus, jog kartais galima ir susipainioti, kas kuo tiki ir ką garbina.
„Mano kaimynė lanko ir kviečia mane į „Jonavos krikščionių bažnyčią". Renkasi jie tai Klaipėdos, tai S. Ilgūno g. Sako, kad ten net amerikonai atvažiuoja ir labai juos apdovanoja. Jie labai turtingi. Ant kryžiaus ten tupi paukštis. Kunigas buvo - moteris, o dabar - lyg ir vyras. Mūsų kunigai baigia seminarijas, o kas jie tokie? Ar tai tradicinė religinė bendruomenė?“, - rašo jonavietė Zita.
Jonavos krikščionių bažnyčia – valstybės pripažinta
Teisingumo ministerija aiškina, kad bet kokia Lietuvoje susibūrusi asmenų, išpažįstančių tam tikrą religiją, grupė gali rinktis ir išpažinti savo tikėjimą. Bet jei nori veikti kaip juridinis asmuo - turi parengti dokumentus registruotis, surengti susirinkimą, surašyti jo protokolą, parengti įstatus, tada kreiptis į Teisingumo ministeriją ir užpildyti reikiamus dokumentus. Tačiau įregistruota bendruomenė netampa iš karto valstybės pripažinta. Valstybės pripažinimas – visai kita procedūra. Jonavos krikščionių bažnyčios atstovai teigia, kad jiems suteiktas valstybės netradicinės bažnyčios statusas.
„Mūsų bendruomenė priklauso Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo (sekmininkų) bažnyčių sąjungai, kuriai yra suteiktas valstybės netradicinės bažnyčios statusas. Tai - protestantiškos pakraipos evangelinė bažnyčia, kuriai vadovauja pastoriai. Mes tikime, kad bažnyčia - tai paprasti žmonės, gyvai tikintys Jėzumi Kristumi, kuris ir šiandien per savo Žodį kalba kiekvienam asmeniškai ir padeda gyvenimo kelionėje. Katalikų bendruomenė remiasi Šv. Raštu ir per istoriją susikurtomis tradicijomis. Evangelinių bažnyčių mokymas remiasi tik Šv. Raštu, kaip vieninteliu ir neklystančiu Dievo žodžiu. Šiuo metu mūsų susirinkimai vyksta S.G. Ilgūno g. 16, Jonava, kiekvieną sekmadienį 16 val.“, - sako „Jonavos krikščionių bažnyčios" atstovai Arvydas ir Reda Šlepikai.
Papildydama atsakymą, Reda Šlepikienė teigia, kad Jonavos krikščionių bažnyčios pastorius religinių mokslų nebaigęs, tačiau Bažnyčios vyresnysis, Arvydas Šlepikas, baigęs mokymus Vilniuje, Teologijos koledže, Krivulės g. 12A.
Pasirinkimo laisvė įteisinta
Lietuvos valstybės požiūris į tikėjimo laisvę, tikėjimo išpažinimą, praktikavimą įtvirtintas Konstitucijoje: „ (...) kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą.(...)“
Konstitucijos 43 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, jog "bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas’’. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas suteikia teisę žmogui išpažinti kokią jis nori religija, su sąlyga, kad ji nebus destruktyvi, neribos kitų asmenų pagrindinių teisių ir laisvių.
Remiantis įstatymais ir Konstitucija - kiekvienas žmogus turi laisvę ir teisę rinktis sau tinkamą tikėjimą ir niekas negali jo priversti rinktis vieną, ar kitą religiją. Jei pasirinkote sau tinkamą – sveikintina. Tačiau jei vis dar ieškote, rinkitės atsakingai, aplankykite kuo įvairesnius susibūrimus, pasitarkite su artimais ar draugais, tačiau kokį tikėjimą ar religiją pasirinkti, ar nesirinkti nieko - atsakyti į šiuos klausimus galite tik pats.
