Valstybės kontrolė, vykdanti fiskalinės institucijos funkcijas (VK FI), atliko Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumo 2025–2050 m. vertinimą.
  
Ilguoju laikotarpiu vieni svarbiausių Lietuvos ekonomikos plėtrą ir valdžios sektoriaus finansų padėtį lemsiančių veiksnių yra susiję su demografija. Net jeigu grynoji migracija ilguoju laikotarpiu išliktų teigiama, vis dėlto, susidariusi gyventojų struktūra ir žemas gimstamumas lems tai, kad Lietuvos populiacija mažės ir 2050 m. gali siekti 2,6 mln. gyventojų. Šiuo laikotarpiu tęsis ir visuomenės senėjimas – 2025 m. vieną senyvo amžiaus asmenį išlaikys daugiau nei 3 darbingo amžiaus asmenys, o 2050 m. šis skaičius sumažės iki 2.
  
„Su visuomenės senėjimu susiję kaštai didins spaudimą augti valstybės skolai ir kels riziką šalies viešųjų finansų tvarumui. Jei 2025–2050 m. su visuomenės senėjimu susiję įsipareigojimai būtų dengiami tik skola, tai lemtų deficito augimą. Projektuojama, kad valdžios sektoriaus skola šiuo laikotarpiu didėtų nuo 42,9 iki beveik 80 proc. BVP, o 2043 m. būtų viršyta Mastrichto kriterijaus riba. Numatant didėjančią vidutinę palūkanų normą, augs skolos valdymo kaštai. Siekiant išlaikyti tvarius viešuosius finansus, būtina didinti valdžios sektoriaus pajamas, vykdyti struktūrines reformas, kurios skatintų investicijas, darbo našumą“, – pažymi Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų dalis BVP bėgant laikui augs ir kels iššūkių viešiesiems finansams. VK FI projektuoja, kad bendros su senėjimu susijusios išlaidos 2025 m. sudarys 18,4 proc. BVP, o 2050 m. išaugs iki 21,5 proc. BVP. Labiausiai išaugs išlaidos senatvės pensijoms, kurios šiuo laikotarpiu padidės 2,5 proc. p. BVP. Išaugs ir su sveikata susijusios išlaidos. Visuomenei senėjant mažės išlaidos švietimui, motinystės–tėvystės ir vaikams skirtos išmokos, tačiau tai neatsvers senatvės pensijų ir sveikatos išlaidų augimo įtakos valdžios sektoriaus finansams.
  
Jei laikantis nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių būtų siekiama riboti deficitą, ilguoju laikotarpiu skola, tikėtina, neaugtų. Tačiau, nedidinant valdžios sektoriaus pajamų, išaugs rizika, kad mažės teikiamų viešųjų paslaugų kiekis ar kokybė, prastės socialinis tvarumas.
  
VK FI atlikdama vertinimą laikėsi prielaidos, kad gynybos finansavimui iki 2050 m. kasmet bus skiriama ne mažiau nei 3 proc. BVP.  Jeigu išlaidos gynybai 2026–2030 m. didėtų 12 mlrd. Eur, t. y. kasmet būtų skirta iki 5–6 proc. BVP ir tam būtų naudojamas tik papildomas skolinimasis, 2030 m. valstybės skola galėtų siekti 60 proc. BVP.
  
Šių metų sausio mėn. buvo pristatyti siūlymai, kaip galima būtų tobulinti II pensijų kaupimo pakopą. VK FI nuomone, atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomus keitimus, tikėtina, kad ateityje šios pakopos įtaka pajamų pakeitimo normai sumažės. Dėl to visuomenės senėjimas dar labiau neigiamai veiks socialinio draudimo senatvės pensijų sistemą ir didins rizikas viešųjų finansų tvarumui ilguoju laikotarpiu.
  
Ilgojo laikotarpio projekcijos susiduria su ypač dideliu neapibrėžtumu. Rizikas fiskaliniam tvarumui gali kelti ne tik su visuomenės senėjimu susiję iššūkiai, bet ir klimato kaita, makroekonominiai šokai, įtempta geopolitinė situacija ir ryškėjanti pasaulio ekonominė fragmentacija. Kita vertus, spartesnė technologinė pažanga labiau skatintų produktyvumą ir ekonomikos augimą, nei projektuojama, o tai leistų švelninti skolos augimą. Be to, laikui bėgant politikos formuotojai, tikėtina, atsižvelgs į su demografiniais pokyčiais susijusias rizikas, todėl viešųjų finansų tendencijos gali būti kitokios.

*** 

• Projektuojama, kad net ilguoju laikotarpiu išliekant palankioms migracijos tendencijoms, Lietuvos gyventojų skaičius mažės, o visuomenės senėjimo keliami iššūkiai išliks.
• Su senėjimu susiję kaštai, tokie kaip išlaidos senatvės pensijoms ir sveikatos priežiūrai, didins spaudimą augti valdžios sektoriaus skolai ir kels riziką šalies viešųjų finansų tvarumui.
• Jei su senėjimu susijusius įsipareigojimus dengtume tik skola, projektuojama, kad 2050 m. ji išaugtų iki beveik 80 proc. BVP.
• Jei laikantis nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių nebūtų didinamos pajamos, mažėtų viešųjų paslaugų kiekis ir kokybė, prastėtų socialinis tvarumas.
• Siekiant finansuoti su visuomenės senėjimu susijusius įsipareigojimus, būtina vykdyti struktūrines reformas, kurios skatintų investicijas, darbo našumą ir švelnintų besikeičiančios demografijos poveikį.

Valdžios sektoriaus finansų tvarumo 2025–2050 m. vertinimas