Seimas pradėjo svarstyti su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2025 m. gegužės 1 d. leisti gyventojams paprasčiau, greičiau ir be papildomų išlaidų rasti geriausią paskolos šaltinį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo posėdyje sakė, kad įstatymo projekto tikslas yra supaprastinti ir atpiginti su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų refinansavimo procesą kredito gavėjams, palengvinti vartotojų prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymą, tai yra sumažinti mokėtinas įmokas.

„Siūlomu teisiniu reguliavimu norime paskatinti konkurenciją tarp būsto paskolų teikėjų, todėl paskolos refinansavimo procesas turi tapti greitas, paprastas ir nemokamas“, – tvirtino finansų ministrė.

Šiuo metu kredito turėtojams refinansavimo procesas yra nepatrauklus ir nepatogus. „Jeigu mes mobilaus telefono operatorių galime pasikeisti pakankamai lengvai, tai su mūsų paskolų refinansavimu tokios situacijos neturėdavome. Procesas būdavo ilgas, sudėtingas ir ganėtinai brangus, reikdavo keletą kartų ateiti į banką, gauti įvairius įvertinimo dokumentus, pažymas apie paskolos likutį, o už naujos sutarties sudarymą paprastai reikdavo mokėti sutarties išankstinio grąžinimo mokestį, kuris galėdavo siekti netgi kelis procentus nuo grąžinamos sumos. Vien administraciniai su refinansavimu susiję mokesčiai šiuo metu gali siekti daugiau nei 1 tūkst. eurų refinansuojant 100 tūkst. eurų paskolą, todėl procesas būdavo tikrai nepatrauklus“, – sakė G. Skaistė.

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo projekte numatoma, kad gyventojams pakaktų kreiptis į naują kredito davėją, o šis atliktų didžiąją dalį refinansavimo procedūrų. Vartotojai nebepatirtų jokių su refinansavimu susijusių išlaidų, padidėtų konkurencija tarp bankų dėl esamų ir naujų kredito gavėjų.

Paskolą suteikęs bankas būtų įpareigotas nemokamai pateikti duomenis paskolą refinansuojančiam bankui ir gyventojams nebereikėtų rūpintis banko pažymomis. 

Vartotojai galėtų refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nepatirdami išankstinio paskolos grąžinimo pradiniam bankui išlaidų. Kredito gavėjas turėtų teisę refinansuoti kreditą ne dažniau kaip vieną kartą per 2 metus.

Vartotojams nebereikėtų paskolą refinansuojančiam bankui teikti naujo nekilnojamojo turto vertinimo – prireikus jį atliktų naujas bankas savo lėšomis, tačiau, jei bankas paprašytų pateikti šį vertinimą, tokiu atveju jis turėtų atlyginti vartotojui su tuo susijusius kaštus, jei vartotojas su juo sudaro kredito sutartį.

Vartotojui nereiktų mokėti notarui už nekilnojamojo turto hipotekos patvirtinimą ir duomenų viešajam registrui perdavimą bei viešojo registro tvarkytojui už nekilnojamojo turto hipotekos įregistravimą viešajame registre ir išregistravimą iš jo – visą tai sumokėtų naujas bankas.

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje 2024 m. balandžio mėn. 346 tūkst. Lietuvos gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą. 

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-4127) vieningai balsavo 89 Seimo nariai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti spalio 1 d.

Seimo Spaudos biuro inf.