Kvietimus studijuoti ugdymo mokslus pirmojoje pakopoje gavo 1543 stojantieji – tai 10,2 proc. daugiau nei 2024 m., kuomet šis skaičius siekė 1400, rodo LAMA BPO duomenys. Į valstybės finansuojamas vietas pakviesti 757 (pernai – 740). 

Taip pat augo ir stojančiųjų į profesinės pedagogikos studijas, kurios yra skirtos asmenims, jau turintiems aukštąjį išsilavinimą. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto profesinės pedagoginės studijos šiemet sulaukė 318 pirmuoju numeriu stojusiųjų, o į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesines pedagogikos studijas pateiktos 329 paraiškos – 60 proc. daugiau nei pernai.  

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prognozuoja, kad iš viso šiemet ugdymo mokslus pasirinks daugiau kaip 2000 studentų. 

„Pernai metų duomenimis, Lietuvoje trūko 650 mokytojų. Tad augantis norinčiųjų tapti mokytojais skaičius bendrai žiūrint yra pozityvi tendencija. Be abejo, jeigu norime kokybiškiausio švietimo, svarbu pritraukti į šią specialybę ir pačius talentingiausius žmones“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Trūksta dalykininkų 

Nors sparčiai populiarėja norinčiųjų tapti specialiaisiais pedagogais ar pradinių klasių mokytojais, reikėtų, kad pasiskirstymas tarp ugdymo specialybių būtų įvairesnis, pabrėžia L. Masiliauskaitė. 

„Stojimo rezultatai rodo, kad vis dar išlieka sudėtinga pritraukti kai kurių dalykų, ypač gamtos ir tiksliųjų mokslų, dalykininkus. O šių dalykų gebėjimai, siekiant konkurencingos ekonomikos, šiais laikais yra itin būtini. Negana to, regionų mokyklų vadovai jau kalba, kad – priešingai nei didmiesčiuose – miesteliuose ir kaimuose mažamečių vaikų skaičius krenta, tad pradinių klasių mokytojų čia greitai reikės mažiau“, – pažymi L. Masiliauskaitė. 

Lankstesnės galimybės ir nauji modeliai 

Vienas iš galimų būdų spręsti šią problemą – pritraukti mokytojų iš darbo rinkos, suteikiant jiems galimybę dirbti ir ne pilnu etatu. 

„Gamtos ir tiksliųjų mokslų specialistai turi itin geras galimybes darbo rinkoje, tad natūralu, jog juos į mokyklas pritraukti sudėtingiau. Todėl svarbu sudaryti sąlygas jiems dalintis savo žiniomis su vaikais lanksčiu būdu“, – sako „Švietimas #1” vadovė. 

Kitas sprendimas – leisti pilotuoti švietimo sistemoje naujus, svetur jau pasiteisinusius modelius. 

„Pavyzdžiui, dauguma kitų šalių, įskaitant Latviją ir Estiją, turi pradinį ugdymą ne iki 4-tos klasės, o iki 6-tos. Tokiu atveju pradinių klasių mokytojas 5–6 klasėje palaipsniui palydi vaikus į dalykinę sistemą – jis būna ne tik klasės vadovu, bet ir dėsto kai kuriuos dalykus. Taip ir gerėja vaikų pasiekimai, ir mokytojų dalykininkų poreikis būna mažesnis“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Pirmieji metai – kritinis išbandymas 

Nors norinčiųjų išbandyti save mokytojo kelyje daugėja, susiduriama su dar viena problema. VDU tyrimas rodo, kad Lietuvoje pusė jaunųjų mokytojų per pirmuosius trejus darbo metus palieka profesiją. 

„Viena iš mūsų matomų šios problemos priežasčių yra prasta mokyklų vadyba. Mokyklų vadovais dažnai tampa buvę mokytojai, neturintys reikiamų vadybinių įgūdžių. O juk nuo vadybos priklauso darbuotojų motyvacija, kolektyvo atmosfera, darbo krūvio paskirstymas, galimybės tobulėti, dažnai ir – atlyginimo dydis. Turime pavienių šią problemą sprendžiančių iniciatyvų, tačiau reikėtų, kad mokyklų vadybos kokybė būtų keliama ir nacionaliniu mastu“, – teigia L. Masiliauskaitė. 

Be geriausių žmonių – nebus geriausio švietimo 

Pasak L. Masiliauskaitės, vien pritraukti studentus į pedagogikos studijas nepakanka – būtina užtikrinti, kad jie liktų mokyklose ilgam. 

„Be geriausių žmonių negalime kalbėti apie geriausią švietimą. Taip, stojančiųjų daugėja, bet mes dar toli nuo Suomijos, kur konkursas į mokytojo specialybę itin konkurencingas, o profesija visuomenėje – viena gerbiamiausių. Verta atkreipti dėmesį, kad net ir Suomija susiduria su kokybiškų mokytojų trūkumu. Tad jeigu mes norime turėti aukščiausio lygio švietimą, turime dar daugiau dėmesio skirti vadybai ir gerinti ne tik mokytojų darbo įvaizdį, bet ir sąlygas“, – pabrėžia ji. 

Apie „Švietimas #1” 

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.

„Švietimas #1” pranešimas spaudai