Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) posėdžio metu domėjosi Ukrainos piliečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, situacija Lietuvoje. 

Lietuvos Raudonasis Kryžius informavo komitetą, kad pastaruoju metu vis daugiau laikinosios apsaugos gavėjų (asmenų iš Ukrainos) kreipiasi į Lietuvos Raudonąjį Kryžių teisinės konsultacijos ir pagalbos, nurodydami, kad iš jų nepriimami prašymai išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos pagrindu, motyvuojant galiojančio Ukrainos piliečio biometrinio paso neturėjimu. 

Besikreipiantys asmenys teigė, kad dėl galiojančio biometrinio paso neturėjimo Migracijos departamentas (MD) atsisakydavo priimti prašymus dėl leidimų laikinai gyventi arba tokio prašymo nagrinėjimas buvo sustabdomas „iki trūkstamų dokumentų pateikimo“. Tarp asmenų, susidūrusių su problema gaunant leidimą gyventi laikinosios apsaugos pagrindu, yra vyrų ir moterų, senyvo amžiaus asmenų ir vaikų, vienišų asmenų ir nepilnamečius vaikus auginančių tėvų.

Laikinosios apsaugos suteikimą reglamentuoja Tarybos 2001 m. liepos 20 d. direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl užsieniečių teisinės padėties”. 

2022 m. kovo 4 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/382, kuriuo pagal direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatytas perkeltųjų asmenų iš Ukrainos masinis srautas ir pradėta taikyti laikinoji apsauga. Įgyvendinama Tarybos sprendimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. kovo 16 d. priėmė nutarimą Nr. 224 kuriame atkartojo Tarybos sprendime nustatytus laikinosios apsaugos suteikimo iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos pasitraukusiems asmenims kriterijus. 

Pažymėtina, kad visiems Tarybos sprendime ir Vyriausybės nutarime nustatytus kriterijus atitinkantiems asmenims jau yra suteikta laikinoji apsauga bei atitinkamos teisės, įskaitant teisę gauti leidimą gyventi. Savo ruožtu, Lietuvos Respublika bei jos institucijos yra įpareigotos išduoti laikinosios apsaugos gavėjams leidimus gyventi šalyje, galiojančius visą apsaugos laiką. Šiuo metu laikinosios apsaugos taikymas yra pratęstas iki 2026 m. kovo 4 d. 

Vis dėlto, kaip rodo praktika, tam tikrais atvejais, motyvuojant galiojančio kelionės dokumento neturėjimu, Migracijos departamentas atsisako priimti iš laikinosios apsaugos gavėjų prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (keitimo) laikinosios apsaugos pagrindu arba sustabdo tokių prašymų nagrinėjimą. Taip potencialiai sukuriama situacija, kai daugybė laikinosios apsaugos gavėjų, besinaudojančių laikinąja apsauga, liktų be galiojančių leidimų gyventi ir susidurtų su kliūtimis įgyvendinant jų turimas teises  – t. y. formaliai jų buvimas Lietuvoje taptų neteisėtas, šiems asmenims grėstų leidimų dirbti praradimas,socialinės paramos ir paslaugų netekimas, o galiausiai grėstų ir sulaikymas dėl neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje.

Seimo ŽTK primininkas Laurynas Šedvydis posėdyje kėlė šį klausimą – ,,Ar Migracijos departamentas savavališkai nustato papildomus reikalavimus, kurių nenumato teisės aktai?“

Pabrėžtina tai, kad 2025 m. sausio 30 d. Regionų administracinis teismas (RAT) priėmė sprendimą, kuriame  aiškiai konstatavo, kad „Migracijos departamento sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą, yra neteisėtas ir nepagrįstas“, o priimti prašymą buvo atsisakyta, nes „nebuvo pateiktas galiojantis kelionės dokumentas.“

,,JT Pabėgėlių agentūros apklausos duomenimis, Lietuvoje yra apie 9 proc. žmonių, kurių šeimoje bent vienas asmuo neturi galiojančio kelionės dokumento. Lietuvoje yra apie 48 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių. Duomenys gali būti  nevisiškai tikslūs, nes žmonės nuolat atvyksta ir išvyksta, bet kuriuo atveju kalbame apie kelis tūkstančius žmonių“ – teigė JT pabėgėlių agentūros biuro atstovas Lietuvoje Vladimiras Siniovas. 

Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Lucija Voišnis informavo, kad nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko apie 95 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Šiuo metu Ukrainos karo pabėgėliams išduoti skaitmeniniai leidimai laikinai gyventi Lietuvoje galioja iki 2025 m. kovo 4 d.

Europos Sąjungai nusprendus pratęsti laikinąją apsaugą Ukrainos karo pabėgėliams, Migracijos departamentas (MD) nuo 2024 m. lapkričio mėnesio  pradėjo tokių asmenų turimų skaitmeninių leidimų laikinai gyventi Lietuvoje keitimą. Departamentas skelbė, kad šis procesas vyks lygiai taip pat, kaip ir pernai – neįvedama jokių pokyčių ar papildomų reikalavimų prašymų teikimui. Tačiau, kaip stebima praktikoje, keisdamas leidimus laikinai gyventi, MD reikalauja galiojančio kelionės dokumento. 

MD atstovė informavo, kad Lietuvoje yra 48,5 tūkst. asmenų, kurie turi galiojančius leidimus laikinai gyventi, o keičiant leidimus kiekvienas atvejis, kai asmuo neturi kelionės dokumento, yra vertinamas individualiai. Pažeidžiamų asmenų atveju, jeigu jie gali įrodyti, kad jie yra priskirtini pažeidžiamų asmenų kategorijai, kelionės dokumento nereikalaujama. 

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė atkreipė dėmesį, kad klausimas keliamas išimtinai tik dėl tų asmenų, kurie turi teisę į laikiną apsaugą ir jiems nėra išduodamas leidimas laikinai gyventi, motyvuojant tuo, kad jie neturi galiojančio kelionės dokumento.

 ,,Didžiulį susirūpinimą kelia taikoma praktika, kai yra interpretuojami tarptautiniai teisės aktai ir vis dar daug vietos paliekama savavališkiems sprendimams. Kaip buvo minėta, yra taikomas individualus vertinimas, o kur yra tokio vertinimo konkretūs kriterijai?“ – teiravosi E. Leonaitė. 

Komitetas, išklausęs suinteresuotas institucijas, nusprendė siūlyti Vidaus reikalų ministerijai įvertinti poreikį patikslinti Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašą, kad jis atitiktų laikinosios apsaugos suteikimą reglamentuojančių ES teisės aktus ir kad visiems Ukrainos piliečiams, kuriems yra suteikta laikinoji apsauga, būtų išduodami leidimai gyventi visą apsaugos laiką, netaikant reikalavimo pateikti galiojantį kelionės dokumentą – t. y. biometrinį pasą.

Žmogaus teisių komiteto inf.