Trečiadienį pasieniečiai užkirto kelią neteisėtai iš Baltarusijos įsibrauti 29 migrantams – tai didžiausias toks paros skaičius šiemet. 10 į Lietuvą bandžiusių patekti atėjūnų tai darė dar nematytu būdu. Panaudoję kartis iš lazdynų bei miegmaišius jie pasidarė priedangas, kuriose slėpdamiesi tipeno per Čepkelių rezervatą. Aleksandro Barausko užkardos pasieniečiai šį dešimtuką užfiksavo kameromis, sulaikė ir atlikę būtinas procedūras apgręžė atgal į Baltarusiją.

Trečiadienį keliose Pietų Lietuvos vietose VSAT pareigūnai apgręžė arba atgrasė nuo patekimo į ES 29 migrantus, kurie neteisėtai bandė prasmukti iš Baltarusijos. Tai didžiausias toks neįleistųjų skaičius šiemet. Iki šiol jis buvo 18 – tiek atėjūnų iš Baltarusijos neprasibrovė į Lietuvą kovo 20 d.

Vienas iš praėjusią parą fiksuotų atvejų buvo ypatingesnis. Trečiadienio naktį Aleksandro Barausko užkardos pasieniečiai užfiksavo iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai įžengusią migrantų grupę. Ši vieta yra Varėnos rajono Katros kaimo ribose, Čepkelių rezervato teritorijoje.

Filmuotą įvykio įrašą žiūrėkite čia.

Prie sienos su Baltarusija Lietuvos pusėje ginantis nuo migrantų antplūdžio buvo nutiesta koncertina ir įrengta apsauginė tvora. Čepkelių pelkėje dėl nestabilaus grunto ir gamtinių kliūčių tokios infrastruktūros įrengti nebuvo įmanoma, todėl sieną čia Aleksandro Barausko užkardos, kaip ir gretimos Kabelių, pasieniečiai saugo kitomis priemonėmis. Viena jų – sienos stebėjimo sistema. Ji Čepkeliuose veikia netoli nuo sienos linijos į Lietuvos gilumą, kur yra stabilaus grunto juosta. Į stebėjimo sistemos kamerų akiratį patenka bet kas, sugebėjęs raistu pasiekti šią vietą.

Aleksandro Barausko užkardos pareigūnų fiksuoti migrantai į Lietuvą prasprūsti sugalvojo dar nematytu būdu. Jie iš miegmaišių ir lazdyno karčių pasidarė uždangas. Tikėtina, kad prieš bandydami kirsti sieną iš Baltarusijos jie jau turėjo informacijos apie Lietuvos pasieniečių vaizdo sistemas, nepaliekančias galimybių likti nepastebėtiems.

Judėti tokiose konstrukcijose ir stengtis jas stabiliai išlaikyti migrantams buvo sudėtinga, jų žingsneliai buvo lėti. Kai tik ši grupė pateko į pasieniečių akiratį, į įvykio vietą išskubėjo arčiausiai buvę Aleksandro Barausko užkardos patruliai, paieškai pasitelkti kinologai su šunimis. Po kelių minučių uždangos nukrito – šie 10 atitipenusių migrantų buvo sulaikyti čia pat miške.

Akivaizdu, kad Čepkelių specifikos nežinantys užsieniečiai gerokai rizikavo – ten yra pavojingų vietų, todėl pasieniečiams nesyk yra tekę gelbėti pelkėje įstrigusius atėjūnus.

Po sulaikymo VSAT pareigūnai dar patikrino šią vietą ir jos prieigas. Tam buvo pasitelkti ne tik patruliai ir tarnybiniai keturkojai, bet vietovė išžvalgyta ir iš pasieniečių sraigtasparnio „Eurocopter“. Daugiau asmenų ar daiktų nebuvo aptikta.

Miegmaišiais dangstęsi migrantai prisistatė esantys Pakistano, Irano ir Afganistano piliečiai. Tik 4 iš jų turėjo pasus.

Po individualaus kiekvienam užsieniečiui atlikto vertinimo Aleksandro Barausko užkardos pasieniečiai nustatė, kad jiems nekyla jokių grėsmių. Įvertinus visas aplinkybes nuspręsta teisės aktų nustatyta tvarka šių migrantų neįleisti į Lietuvą ir grąžinti atgal į Baltarusiją.

Prieš tai VSAT pareigūnai atėjūnams įteikė humanitarinius paketus su maistu ir lauko sąlygomis laiką leisti skirtais daiktais.

Pastaruoju metu iš Baltarusijos bandantys prasmukti migrantai dažniausiai būna maždaug 20–40 metų vyrai, fiziškai tvirti, sveiki, neretai įžūlūs, besistengiantys išvengti kontakto su VSAT pareigūnais. Jiems nereikia pagalbos, Lietuva ar prieglobstis joje tokių užsieniečių dažniausiai nedomina. Jų tikslas yra vienas – nelegaliai nukakti toliau į Vakarų Europą, dažniausiai – į Vokietiją.

Pasitaikė ne vienas atvejis, kai tokie suįžūlėję migrantai, pasieniečių atgrasinti nuo nelegalaus patekimo į Lietuvą, svaidė į VSAT pareigūnus ir jų transportą akmenis, pagalius, taip pat juos keikė. Lenkijoje tokių išpuolių prieš jos pareigūnus fiksuota dar daug daugiau.

Baltarusijos režimas nuo 2021 m. vasaros pradėjo rengti neteisėtos migracijos atakas siekdamas destabilizuoti padėtį Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse. Reikšmingiausiu lūžiu suvaldyti tokį dirbtinai inspiruotą neteisėtos migracijos procesą tapo Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje įteisinta ir 2021 m. rugpjūtį pradėta taikyti apgręžimo politika. Iš viso šios trys šalys nuo to laiko į savo teritorijas iš Baltarusijos jau neleido įsibrauti 201 879 neteisėtiems migrantams.

Didžiausią spaudimą jau penktus metus patiria Lenkija – ji yra apsigynusi nuo 136 520 bandymų į šalį neleistinose vietose kirsti sieną iš Baltarusijos. Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., kuomet Lietuvos VSAT pareigūnams suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti atėjūnus, jų į šalį neprasibrovė 24 725. Taikant tokią politiką į Latviją neteisėtų migrantų nuo 2021 m. rugpjūčio nepateko 40 634.

Kai kurie užsieniečiai į šias tris šalis galėjo brautis ne po vieną kartą.

Neabejojama, kad jei šios valstybės nebūtų ryžtingai ėmusis savo sienų su Baltarusija stiprinimo priemonių bei apgręžimo politikos taikymo, į jas neteisėtai bandančių patekti atėjūnų skaičius būtų milijoninis.

Tiesa, šiemet migrantų srautas, lyginant su ankstesniais metais, kol kas yra mažesnis. Iš viso šiemet į Latviją bandė nesėkmingai brautis 141 migrantas, į Lenkiją – 128, į Lietuvą – 111.

Be apgręžimo politikos, suvaldyti situaciją Lietuvos pasieniečiams labai padėjo ir padeda prie sienos su Baltarusija įrengtas fizinis barjeras bei galimybės 100 proc. išorės ES sienos kontroliuoti čia įrengtomis stebėjimo sistemomis.

VSAT  inf.