Nėra sutapimas, kad būtent šiandien, vaikų gynimo dieną, prie visų Lietuvos savivaldybių sukviesti tėvai su vaikais į akciją „Noriu į mokyklą!“. Kaip skelbė organizatoriai, akcija skirta priminti valdžiai, kad turime vaikų, kurie yra paprasčiausiai diskriminuojami ir vien dėl politinių sprendimų neleidžiami į mokyklas, o vietoje to verčiami visas dienas praleisti prie kompiuterio, prarasdami ir neįgydami socializacijos, kontaktų mezgimo ir bendravimo įgūdžių.

Į organizatorių kvietimą atsiliepė ir jonaviečiai, kurie 14 val. prie Jonavos rajono savivaldybės rinkosi su savo atžalomis, nešini plakatais, lietuviška atributika, spalvotomis kreidelėmis.

„Kaip žinia, šiandien Vaikų gynimo diena, todėl aktyvūs tėveliai, visuomenė nusprendė padaryti akciją, kad apgintų vaikų teises, nes apie tai visi kalba, tačiau niekas nieko nedaro. Šiandien susirinkom parodyti, kad vaikai nori eiti į mokyklą, kad nuo rugsėjo pirmosios nori visi grįžti į klases, o ne būti uždaryti namuose, sėdėti prie kompiuterio. Akciją organizuoja „Lietuvos Šeimų Sąjūdis“, kuris jau gegužės 15 dieną subūrė didelę dalį žmonių į Šeimos gynimo maršą ir parodė savo tvirtybę, savo atsidavimą šaliai“, - akcijos Jonavoje metu kalbėjo jos dalyvis Valentinas Varnas   bei priminė, kad praėjusį mėnesį Šeimų gynimo marše aktyviai dalyvavo ir mūsų kraštiečiai – į maršą vyko virš 60 automobilių, dalyvavo virš 200 jonaviečių.   

Neilgai trukus prie savivaldybės esanti Santarvės aikštė nusidažė vaikų piešiniais, kuriuose aiškiai išreikštas noras nuo rugsėjo 1-osios grįžti į mokyklas be testavimo, be skiepų. Vaikai piešiniuose vaizdavo klasės draugus, mokytojus, mokyklą, vyresni piešinius puošė užrašais, išreiškiančiais ilgesį mokyklos suolui, gyvoms pamokoms, bendravimui. 

Akcija „Noriu į mokyklą“ neapsiribojo tik vaikų piešiniais ir susibūrimu prie savivaldos pastato. Miestų merams, savivaldybių administracijų bei veikiančių švietimo įstaigų vadovams įteiktas teisinis reikalavimas nedelsiant nutraukti, anot akcijos rengėjų antikonstitucinių sprendimų vykdymą. Reikalavimais siekiama vaikus sugrąžinti į mokyklas jiems įprastomis ugdymo ir bendravimo sąlygomis.

„Įteiksime reikalavimą, kad jie baigtų mokinių testavimą, rūšiavimą, kad visiems be išimčių leistų grįžti į mokyklą, kaip tai padarė Šiaulių meras. Teisininkų paruoštame dokumente išdėstytas šis reikalavimas, kurį pasirašė daug tėvų ir žiūrėsim, kaip jie reaguos – ar priims mūsų konstitucines teises, ar atmestinai į tai žiūrės. Nors ir žadėjo mūsų akcijoje pasirodyti administracijos vadovas, bet kaip matome – jo nėra, tad dokumentą įteiksime vieno langelio principu“, - kalbėjo Valentinas Varnas.

„Lietuvos Šeimų Sąjūdis“ reikalauja savivaldybių vadovus nutraukti šią beprasmę vaikų diskriminaciją pagal testuotas-netestuotas faktą.  Testavimas kaip ir skiepijimasis turi būti laisvo pasirinkimo faktas, o ne paslėpta prievarta ir pretekstas silpniausių mūsų visuomenės narių diskriminacijai.

Aukščiausia šalies valdžia – vyriausybė, tik rekomenduoja visuotinį testavimą ir skiepus, tačiau žemesnės grandys – savivaldybės – jau daro juos privalomus ir neleidžia netestuotų ar neskiepytų vaikų į kontaktines pamokas.

Reikėtų priminti, kad visur kitur, į bet kokius kitus renginius – koncertus, susibūrimus, – vaikai iki 16 metų amžiaus turi teisę dalyvauti, esą, kaip turėdami (Ne)Galimybių pasą. Ten pas juos nereikalaujama nei skiepijimo ir testavimo fakto, kas aiškiai liudija, jog privalomo testavimo reikalavimas iš tėvų (valdžia neigia jo privalomumą) – yra grynai politinis sprendimas, niekaip nesusijęs su epidemiologine būtinybe“, - skelbia „Lietuvos Šeimų Sąjūdis“.

Tuo tarpu šiandien, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo susitikime dėl vaikų teisių apsaugos ir lygaus starto galimybių. Susitikime aptarta, kaip užtikrinti vaikų gerovę koronaviruso pandemijos akivaizdoje, kaip spręsti iššūkius vaikų švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse bei kaip tinkamai pasirengti grįžti į visuotinį kontaktinį ugdymą.

„Jau antrus metus gyvename neįprastomis COVID-19 pandemijos sąlygomis ir vaikų gerovei yra iškilę daug ir rimtų rizikų. Jau dabar stebimos neigiamos pasekmės mokymosi pasiekimams, socialiniam gyvenimui, vaikų fizinei, emocinei ir psichinei sveikatai. Mes turime užtikrinti, kad moksleivių ugdymo spragos būtų kompensuotos, o sumažėjęs dalyvavimas neformaliajame ugdyme – efektyviai išnaudotas vasaros mėnesiais. Šią Rugsėjo 1-ąją visi vaikai, be jokių išimčių, turi grįžti į mokyklas“, – susitikime pabrėžė Prezidentas.

Dėl karantino sąlygų per dvejus mokslo metus Lietuvoje vaikai daugiau kaip 8 mėnesius (tai yra beveik vienerius mokslo metus) mokėsi nuotoliniu būdu. Šis laikotarpis yra vienas ilgiausių Europoje.

Pasak Prezidento, per pandemiją nukentėjo vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, elgesio ir emocijų sutrikimų bei augantys socialinės rizikos veiksnius patiriančiose šeimose. Todėl pažeidžiamiausiems vaikams Prezidentas siūlo taikyti vadinamąjį žaliųjų koridorių principą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Valstybės vadovas paragino kuo greičiau imtis veiksmų sprendžiant ankstyvos diagnostikos ir raidos reabilitacijos trūkumo problemą, užtikrinant realią pagalbą šeimoms, ypač gyvenančioms šalies regionuose. Būtina sumažinti ilgas eiles paslaugų laukiantiems vaikams ir bent iš dalies finansuoti terapines paslaugas. 

Šalies vadovas pažymėjo, kad nuo rugsėjo 1 d. taip pat turi būti užtikrintos lygiavertės ankstyvojo ugdymo sąlygos ir privalomas ikimokyklinis ugdymas socialinę riziką patiriantiems vaikams. Šios permainos leis kasmet į ankstyvąjį ugdymą papildomai įtraukti iki tūkstančio vaikų ir reikšmingai sumažinti jų gebėjimų ir pasirengimo pradiniam ugdymui skirtumus tarp to paties amžiaus vaikų.