Vienas svarbiausių ilgalaikių socialinio draudimo sistemos iššūkių – neišvengiamas visuomenės senėjimas. Tai ne ciklinis svyravimas, o struktūrinis lūžis. Nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI) projektuoja[1], kad net ir išliekant teigiamai grynajai migracijai (kai daugiau gyventojų atvyksta, nei išvyksta) Lietuvos populiacija mažės ir 2050 m. gali siekti 2,6 mln. gyventojų. Tai lems jau dabar susidariusi nepalanki gyventojų struktūra ir žemas gimstamumas. Pažvelgus į gyventojų struktūrą galima įsitikinti, kad jau per artimiausius kelerius metus socialinio draudimo sistemą pradės stipriai veikti augantis pensininkų skaičius. Šiuo metu viena didžiausių Lietuvos gyventojų kohortų yra 60–64 m. amžiaus. 2025 m. vieną senyvo amžiaus asmenį išlaikė daugiau nei 3 darbingo amžiaus asmenys, o 2050 m. numatoma, kad šis skaičius sumažės iki 2.

Ilguoju laikotarpiu senstant visuomenei, augs pensijų išlaidos ir pradės formuotis VSDF nuolatinis (struktūrinis) deficitas. Skaičiavimuose[2] laikoma, kad VSDF pajamos projektuojamu laikotarpiu kils darbo užmokesčio fondo augimo tempu, todėl pajamų ir BVP santykis ilgainiui išliks santykinai stabilus (1 pav.). VSDF išlaidų ir BVP santykis didės labiausiai dėl augsiančio senatvės pensijos gavėjų skaičiaus. Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų (kai 2026–2028 m. pajamų ir išlaidų prognozė grindžiama 2026 m. VSDF biudžeto projektu), VSDF pajamos viršys išlaidas iki 2034 metų. Vėliau pradės formuotis deficitas, kuris augs didėjant senatvės pensijų išlaidoms. Atitinkamai susidaręs deficitas būtų finansuojamas ciklinio rezervo sąskaita. Fiskalinė drausmė yra prioritetas, tačiau svarbu neignoruoti ir kitų socialinių aspektų. Skaičiavimuose laikoma, kad pensijų pakeitimo norma sieks apie 47–50 proc. Tai reiškia, kad beveik neliktų erdvės pensinio amžiaus žmonių skurdo rizikai mažinti.

Papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas keleriais metais paankstintų VSDF deficito susidarymą. Analizuojant VSDF išlaidas ilguoju laikotarpiu, buvo vertinami dar du scenarijai. Abiem atvejais numatytas individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies papildomas indeksavimas nuo 2027 metų, tam skiriant atitinkamai 10 ir 20 proc. planuojamo VSDF biudžeto perviršio. Remiantis atliktais skaičiavimais, papildomas indeksavimas lemtų anksčiau susidarantį VSDF biudžeto deficitą nei pagal nesikeičiančios politikos scenarijų (1 pav.). Papildomas individualiosios dalies indeksavimas, skiriant 10 proc. VSDF perviršio, būtų galimas iki 2032 metų, nes vėliau pradėtų formuotis VSDF biudžeto deficitas. Atitinkamai spartesnis indeksavimas (skiriant 20 proc. perviršio) galėtų būti vykdomas dar trumpesniu laikotarpiu. 

Ilgalaikėje perspektyvoje VSDF biudžeto deficitas lems nuoseklų rezervo mažėjimą, kurį dar labiau paspartintų papildomas pensijų indeksavimas. Numatoma, kad 2026–2028 m. rezervo dydį reikšmingai papildys iš II pakopos pensijų fondų grįžusios „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokos (2 pav.). Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, iki 2031 m. rezervo dydis toliau augs, o tai lems VSDF biudžeto perviršis. Tačiau vėliau, stiprėjant demografiniam spaudimui, rezervo dydis nuosekliai mažės ir 2047 metais jo nebeliks. Tai reikštų, kad per kiek daugiau nei dešimtmetį būtų visiškai išnaudota priemonė, kuri yra gyvybiškai būtina amortizuojant netikėtus ekonominius šokus (krizes). Jei nebūtų priimti politikos sprendimai, siekiant toliau vykdyti prisiimtus VSDF įsipareigojimus, tektų didinti valstybės skolą. Tokia situacija būtų nepalanki dėl kelių aspektų. Pirma, rezervo išnaudojimas demografijos nulemtam struktūriniam deficitui dengti mažintų galimybes ateityje užtikrinti VSDF biudžeto stabilumą ekonominių šokų metu. Antra, išaugęs skolinimasis neigiamai veiktų šalies viešųjų finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu. 

Numatant individualiosios pensijos dalies papildomą indeksavimą, rezervas mažėtų sparčiau. Skiriant 10 proc. VSDF biudžeto perviršio, rezervas būtų išnaudotas iki 2044 metų, o skiriant 20 proc. – jau iki 2042 metų. Tai lemtų du veiksniai. Pirma, artimiausiais metais VSDF rezervas būtų kaupiamas lėčiau, nes dalis VSDF perviršio būtų skirta papildomam pensijų indeksavimui. Antra, papildomas indeksavimas didintų pensijų pakeitimo normą, t. y. ilgalaikius VSDF įsipareigojimus, kuriuos reikėtų finansuoti ateityje.

Sukauptų rezervų nepakaks demografijos pokyčiams atlaikyti, todėl būtina ieškoti ilgalaikių VSDF finansavimo sprendimų. Atlikti skaičiavimai rodo, kad dėl demografinio spaudimo rezervinis fondas būtų visiškai išnaudotas anksčiau nei 2050 metais, nepaisant to, ar būtų priimtas sprendimas taikyti papildomą pensijų indeksavimą. Tačiau demografiniai pokyčiai nebūtinai reiškia nuosprendį socialinio draudimo sistemai: jei įvyktų darbo našumo ir BVP augimo esminis lūžis, ilgainiui tai galėtų sušvelninti visuomenės senėjimo pasekmes. Norint vykdyti esamus įsipareigojimus ir neapleisti kitų socialinių tikslų, tokių kaip pensinio amžiaus žmonių skurdo mažinimas, būtina derinti įvairias priemones. Nepriklausoma fiskalinė institucija pažymi, kad reikalingos ne tik pajamų priemonės, bet ir struktūrinės reformos, ypač skatinančios darbo našumo ir tvarų ekonomikos augimą. Norint vykdyti esamus įsipareigojimus, preliminariu vertinimu, 2027 m. rezervo dydis turėtų siekti žymiai daugiau nei 100 proc. praėjusių metų išlaidų (2025 m. siekė beveik 64 proc.), kad būtų atlaikytas demografijos spaudimas nagrinėjamu laikotarpiu. Pažymėtina, kad į šio vertinimo prielaidas nebuvo įtraukti makroekonominiai šokai, kurie ilguoju laikotarpiu yra tikėtini vykstant ūkio raidos ciklams. Jau dabar priimant sprendimus būtina neignoruoti neišvengiamų demografijos tendencijų ir užtikrinti ciklinį stabilumą ir ilgalaikį sistemos tvarumą. Bet koks delsimas tik dar labiau apribos valstybės pasirinkimo laisvę tarp mokesčių didinimo ir kitų socialinių tikslų.

[1] Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/24297/valdzios-sektoriaus-finansu-tvarumo-20252050-m-vertinimas.

[2] Rengiant šio vertinimo ilgojo laikotarpio VSDF pajamų ir išlaidų projekcijas, remtasi NFI valdžios sektoriaus finansų tvarumo 2025–2050 m. vertinimo makroekonominėmis ir demografinėmis prielaidomis.

Autorius: Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski