Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kasdien vykdydama gyvūnų gerovės priežiūrą visoje Lietuvoje, susiduria su situacijomis, kai net ir nustačius akivaizdžius gyvūnų gerovės pažeidimus galiojantys teisės aktai neleidžia taikyti pakankamai veiksmingų priemonių.
Siekdama spręsti praktikoje nuolat pasikartojančias problemas, VMVT Gyvūnų gerovės skyrius pateikė Aplinkos ministerijai pasiūlymus keisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Siūlomi pakeitimai orientuoti ne į didesnę kontrolę dėl pačios kontrolės, o į aiškesnį reglamentavimą, efektyvesnę gyvūnų apsaugą ir galimybes užkirsti kelią piktnaudžiavimui.
„Viešojoje erdvėje dažnai girdime klausimą, kodėl VMVT nesiima griežtesnių veiksmų. Tačiau mūsų galimybės tiesiogiai priklauso nuo galiojančio teisinio reguliavimo. Esame priežiūros institucija – įgyvendiname įstatymus, o ne juos kuriame. Todėl, matydami praktikoje kylančias problemas, pateikėme konkrečius pasiūlymus Aplinkos ministerijai, kurie, mūsų vertinimu, leistų gerokai efektyviau apsaugoti gyvūnus nuo nepriežiūros ir žiauraus elgesio“, – sako VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus atstovai.
Siūloma stiprinti atsakingą veisimą
Vienas svarbiausių siūlymų – nustatyti, kad gyvūnai būtų veisiami tik turint jų kilmę patvirtinančius dokumentus.
Pasak specialistų, toks reikalavimas padėtų mažinti neatsakingą ir nekontroliuojamą dauginimą, skatintų atsakingą veisimą, geresnę gyvūnų sveikatos kontrolę bei prisidėtų prie nelegalios prekybos mažinimo.
Taip pat siūloma tikslinti pačią gyvūnų augintinių veisėjo sąvoką. Šiuo metu įstatyme veisėjas apibrėžiamas pirmiausia kaip leidimą turintis asmuo, tačiau VMVT siūlo aiškiai įtvirtinti, kad veisėju laikomas asmuo, kuris gyvūnus veisia siekdamas išlaikyti konkrečios veislės savybes.
Ši kryptis atitinka ir Europos Sąjungos politiką. Europos Komisija, rengdama pirmąjį bendrą ES šunų ir kačių gerovės reglamentavimą, pabrėžia būtinybę didinti veisimo skaidrumą, užtikrinti gyvūnų atsekamumą ir mažinti nelegalią prekybą, kuri daro žalą tiek gyvūnų gerovei, tiek sąžiningiems veisėjams.
Aiškesnės ribos dėl žiauraus elgesio
VMVT siūlo tiksliau apibrėžti, kas laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais. Šiuo metu griežtesni gyvūnų laikymo reikalavimai taikomi veiklą vykdantiems subjektams, kuriuos prižiūri VMVT, tačiau fiziniai asmenys dažnai patenka į teisinę pilkąją zoną.
„Praktikoje susiduriame su situacijomis, kai akivaizdu, kad gyvūno laikymo sąlygos neatitinka gyvūnų gerovės principų, tačiau galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia taikyti griežtesnių priemonių. Veiklą vykdantiems asmenims, kurių veiklą prižiūri VMVT, taikomi aiškiai apibrėžti teisės aktų reikalavimai, todėl nustačius jų pažeidimus gali būti taikomos teisės aktuose numatytos poveikio priemones. Tuo tarpu fizinių asmenų atžvilgiu analogiški reikalavimai nėra taip aiškiai nustatyti, todėl net ir akivaizdžiai netinkamos gyvūno laikymo sąlygos ne visada sudaro pakankamą teisinį pagrindą taikyti tokias pačias poveikio priemones. VMVT nelaukdama pasikeitimų, bendradarbiaudama su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dr. L. Kriaučeliūno Smulkiųjų gyvūnų klinikos profesoriais parengė Žiauraus elgesio su gyvūnais vertinimo gaires. Jos padeda administracinius nusižengimus tiriantiems pareigūnams sudėtingose situacijose objektyviau įvertinti galimus pažeidimus, o visuomenei, geriau suprasti, kokie veiksmai, remiantis mokslo žiniomis, laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais“, – pažymi Gyvūnų gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Diana Suchocka.
Pavyzdžiui, komerciniams veisėjams nustatyti minimalūs plotai šunims ir katėms laikyti, numatyta pareiga užtikrinti šunų vedžiojimą, jeigu jie laikomi mažesnėse patalpose. Tuo tarpu analogiški reikalavimai privatiems gyvūnų laikytojams nėra aiškiai reglamentuoti.
Siūloma griežtinti draudimą laikyti gyvūnus
VMVT siūlo keisti ir draudimo laikyti gyvūnus taikymo tvarką. Siūloma, kad administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, kuriems pritaikomas draudimas laikyti gyvūnus, draudimas būtų taikomas ne konkrečiai rūšiai, o visai gyvūnų grupei – pavyzdžiui, naminiams augintiniams arba ūkiniams gyvūnams.
Taip pat siūloma užkirsti kelią draudimo apėjimui registruojant gyvūnus kitų šeimos narių vardu. Todėl siūloma numatyti, kad draudimas galiotų ir bendrą namų ūkį vedantiems šeimos nariams.
Dar vienas svarbus pakeitimas – siūloma, kad draudimui laikyti gyvūnus pakaktų nustatyto žiauraus elgesio fakto, nebesiejant jo vien su konfiskavimo procedūra. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmuo žiauriai elgiasi su jam nepriklausančiu gyvūnu, tačiau jo konfiskuoti teisiškai nėra galimybės.
Siūloma uždrausti nuolat laikyti šunis pririštus
Dar vienas siūlymas – drausti nuolat laikyti šunis pririštus. Tokia praktika vis dažniau vertinama kaip neatitinkanti šiuolaikinių gyvūnų gerovės standartų. Europos Parlamento priimtame reglamente dėl šunų ir kačių gerovės pabrėžiama, kad ilgalaikis pririšimas kelia reikšmingų gyvūnų gerovės problemų, riboja natūralų elgesį ir gali sukelti fizinius bei elgsenos sutrikimus.
Reikia aiškiai nustatyti, kiek laiko gyvūnas gali būti paliekamas vienas
VMVT taip pat siūlo įstatyme nustatyti maksimalų laiką, kiek gyvūnas gali būti paliekamas be žmogaus priežiūros.
Šiuo metu VMVT inspektoriai susiduria su atvejais, kai šunys vieni gyvena prie sodybų, o šeimininkai juos aplanko tik kas kelias dienas. Jeigu gyvūnui palikta vandens, maisto ir pastogė, dabartinis reguliavimas dažnai neleidžia konstatuoti pažeidimo, nors akivaizdu, kad socialiam gyvūnui tokios sąlygos neužtikrina visaverčio gyvenimo.
Siūloma peržiūrėti pavojingų ir kovinių šunų reguliavimą
VMVT taip pat siūlo peržiūrėti pavojingų ir kovinių šunų bei jų mišrūnų reglamentavimą – įvertinti, ar dabartinė sistema vis dar pagrįsta šiuolaikinėmis mokslo žiniomis ir praktiniais poreikiais.
Tikslas – daugiau aiškumo ir geresnė gyvūnų apsauga. VMVT pabrėžia, kad pateikti pasiūlymai parengti remiantis kasdienine inspektorių darbo praktika.
„Mūsų tikslas nėra nubausti kuo daugiau asmenų. Siekiame, kad įstatymas aiškiai apibrėžtų gyvūnų gerovės standartus, leistų vienodai vertinti pažeidimus ir suteiktų institucijoms realias galimybes apginti gyvūnus tais atvejais, kai šiandien teisinės priemonės yra nepakankamos. Kuo aiškesnis teisinis reguliavimas, tuo daugiau aiškumo turi ir gyvūnų laikytojai, ir pareigūnai, ir visuomenė“, – pabrėžia VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Kristina Ulienė.
VMVT inf.
