Pavasariui įsibėgėjant ir dažniau laiką leidžiant gamtoje, sugrįžta ir didelė rizika dėl erkių. Apie jų keliamą pavojų įspėja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primindama, kad erkės gali būti sunkiai pagydomų ligų platintojos, nuo kurių reikia saugotis ne tik patiems, bet ir saugoti savo gyvūnus.

Peržiemojusios erkės tampa ypač aktyvios, jos tyko aukos žolėje, krūmuose, miško proskynose – dažnai ten, kur mėgstame pasivaikščioti su augintiniais ir ten, kur ganosi gyvuliai.

Didžiausias pavojus – ligos, kurias platina erkės

Erkės gali pernešti įvairias pavojingas ligas, tarp jų: erkinį encefalitą, Omsko hemoraginę karštligę, Laimo ligą (boreliozę), babeziozę, tuliaremiją, anaplazmozę, erlichiozę, riketsijozę, Q karštinę.

Europoje viena pavojingiausių erkių platinamų virusinių ligų – erkinis encefalitas, kurio atvejų daugėja. Manoma, kad tam įtakos turi ir klimato kaita. Lietuvoje plačiausiai paplitusi erkė Ixodes ricinus aptinkama visoje šalies teritorijoje.

Erkiniu encefalitu gali užsikrėsti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai – šunys, karvės, avys, ožkos, retais atvejais arkliai, vilkai, lapės taip pat gali sirgti ar būti užkrėstos erkiniu encefalitu.

Šunims erkinis encefalitas diagnozuojamas rečiau, o liga dažnai pasireiškia lengvesne forma arba be klinikinių požymių. Vis dėlto erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įkandus erkei, bet ir per maistą – vartojant užkrėtusios karvės ar ožkos pieną. Jei ožkai įkando infekuota erkė, virusas jos piene gali būti aptinkamas 3–7 dienas, o vėliau jo nebeaptinkama. Todėl specialistai rekomenduoja maistui naudoti tik termiškai apdorotą pieną: užvirinti (virusas žūsta per 2 minutes) arba pakaitinti iki 70 °C temperatūros bent 5 minutes.

Didžiausia rizika šunims – babeziozė

Šunims erkės ypač pavojingos dėl babeziozės. Šia liga mieste auginami šunys serga taip pat dažnai, kaip ir kaime. Įsisiurbus užkrėstai erkei, babeziozės sukėlėjai patenka į šuns kraują ir ardo raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus), todėl maždaug po savaitės jis tampa vangus, apatiškas, praranda apetitą, pradeda karščiuoti, pabąla gleivinė, gali vemti ar viduriuoti.

Didesnę riziką patiria jautresni jauni šunys ir nusilpusios imuninės sistemos gyvūnai. Ligos eiga dažnai priklauso nuo to, kaip greitai gyvūno šeimininkas reaguoja – laiku kreipiantis į veterinarijos gydytoją galima išvengti sunkių komplikacijų.

Šunys gali susirgti ir Laimo liga (borelioze), kuri pasireiškia sąnarių uždegimu, šlubavimu, padidėjusiais limfmazgiais, jautrumu prisilietimui. Svarbu žinoti, kad simptomai gali išryškėti ne iš karto – kartais tik po kelių mėnesių nuo erkės įsisiurbimo. Kitos dažnos ligos, kuriomis šunis užkrečia erkės – erlichiozė ir anaplazmozė. Šių ligų požymiai – karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas, kraujavimas iš akių, nosies, patinusios galūnės.

Pastebima, kad dažnėja atvejų, kai šunims vienu metu nustatomos kelios erkių platinamos ligos.

Katėms pavojus irgi išlieka

Katės taip pat gali užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, tačiau jų simptomai dažnai būna neryškūs. Dėl to itin svarbu atkreipti dėmesį net į menkiausius augintinio elgesio ar savijautos pokyčius.

Kaip padėti gyvūnams?

Efektyviausia apsauga – profilaktika. Augintinių apsaugai nuo erkių galima naudoti skirtingas priemones – nuo antiparazitinių antkaklių, užlašinamųjų tirpalų, purškalų iki specialių tablečių. Tačiau šios cheminės priemonės turi stiprų poveikį, todėl negalima vienu metu naudoti kelių, o tinkamiausią preparatą padės parinkti veterinarijos gydytojas ar veterinarijos vaistininkas.

Ūkinių gyvūnų apsaugai rekomenduojama naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelentų sudėties bei erkių jautrumo. Rekomenduojama neganyti gyvulių pamiškėse, aukštoje žolėje, brūzgynuose, miškuose bei drėgnose vietose, o ūkinių gyvūnų laikymo patalpose – reguliariai kovoti su graužikais.

Svarbiausia – budrumas

Praleidę laiką gamtoje visada rūpestingai apžiūrėkite augintinį ir patikrinkite dažniausias erkių įsisiurbimo vietas: aplink akių vokus, ausyse ir aplink jas, po antkakliu, aplink uodegą, tarp priekinių ir taip pat galinių kojų, tarp letenų pirštų. Įsisiurbusią erkę ištraukite staigiu judesiu, o įkandimo vietą dezinfekuokite. Nuolat stebėkite augintinių sveikatą. Pastebėję bet kokius įtartinus simptomus nedelsdami kreipkitės veterinarinės pagalbos. Atsargumas šiltuoju metų laiku yra būtinas ir gali padėti išvengti sunkesnių ligų ar komplikacijų.

VMVT inf.