Vartant senuosius laikraščius, o šiandien skaitant juos ePaveldas svetainėje, atrandame įdomybių ir apie Jonavą. Viena jų, paskelbta apie dailininko Igno Šlapelio viešnagę Jonavoje ir jo darbus 1910 m. gegužės 4 d. „Vienybės“ Nr. 18 skyrelyje „Žinios iš Lietuvos“.

Skaitydami ją net suabejojame... Ar tai tikrai rašoma apie Jonavą? Tikrai taip, neabejokite! Perskaitykime žinutę mūsų dienų kalba: Jonava (Kauno pavietas). Dailininkas ponas Šlapelis, iš Kauno gražiai atnaujino Švenčiausios Panelės paveikslą, jonaviečiai dėkingi dailininkui. Žinutės autorius primena skaitytojams, kad reikia remti lietuvį dailininką, suteikiant galimybę darbuotis bažnyčioje.

Net ir perskaičius šiuolaikine lietuvių kalba žinutę, Jums liko vis dar daug mįslių? Pabandykime jas įminti kartu.

Pirmoji – „Janavas“. Senuose žemėlapiuose Jonava buvo įvardijama, kaip Janów (rus. Янoвъ, lenk. Janów), ne tik vokiškajame 1912-1914 m. kariniame žemėlapyje, bet ir 1942 m. ortofografijoje. Kitas vartotas Jonavos pavadinimas - Janovo (rus. Янoвo).

Antroji „artistas tepliorius p. Šlapelis iš Kauno“. Kas jis ? Kodėl būtent jis dirbo Jonavos bažnyčioje? Ignas Šlapelis - tapytojas, dailėtyrininkas, meno istorikas, gimęs 1881 m. vasario 12 d. Bugailiškiuose, Kupiškio rajone. Mokėsi Liepojos gimnazijoje, 1899–1904 m. Kauno kunigų seminarijoje. Supratęs neturįs pašaukimo būti kunigu, išvyko į Krokuvą, kur Dailės akademijoje studijavo tapybą ir meno istoriją, o Jogailos universitete – filosofiją. 1905–1909 m. dailės, meno istorijos ir filosofijos žinias gilino Dailės mokykloje ir Sorbonoje, Paryžiuje, Florencijos ir Romos universitetuose. 1910 m. grįžo į Lietuvą, bet greitai buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Dalyvavo pirmajame pasauliniame kare, iki 1921 gyveno Rusijoje. 1921 -1922 m. mokytojavo Saulės mokytojų seminarijoje ir dėstė Aukštuosiuose piešimo kursuose Kaune, nuo 1922 m. dėstė Kauno meno mokykloje, o nuo 1929 m. iki 1940 m. ėjo direktoriaus pareigas. Ignas Šlapelis buvo pirmasis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijos direktorius (1922–1924 m.), tyrinėjo ir propagavo įžymiojo dailininko kūrybą. Jis dalyvavo daugelyje dailės parodų. Sukūrė virš 200 tapybos paveikslų, daugiausia peizažų. 1930 m parašė „Meno istorijos metmenys” bei 1935 m. „Rymo katalikų bažnyčios meno istorija”, „Apie Lietuvos meną“, sudarė albumą „Kazio Šimonio kūryba“ (1938). dailėtyros straipsnių Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudoje, itin daug apie M. K. Čiurlionį. 1940–1944 m. darbavosi Kauno taikomosios dailės institute ir iki 1941 Kauno taikomosios dailės mokykla). 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1948 m gyveno Čikagoje ir tęsė kultūrinę ir kūrybinę veiklą. Mirė 1955 m. birželio 3 d. Čikagoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Trečioji „Švenč. Panelės paveikslas“. Kur jis šiandien Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčioje? Švenč. Panelės paveikslas – Švenčiausios Mergelės Marijos paveikslas. Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčioje yra net dvi Švč. Mergelės Marijos skulptūros. Vienas jų Švč. Mergelės Marijos altoriuje, o kita ? Pakelkite aukštyn akis. Virš sakyklos, kita, senoji, suglaudusi rankas. O kur Švč. Mergelės paveikslas ? Gal antepedijaus „Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai“ paveikslas? O gal altorėlio ?

Pabandėme įminti mįsles. Dvi iš jų įminėme, o trečioji, verta nuoseklesnių, tolimesnių tyrimų ir konsultacijų su dailės istorikais. Susipažinome su Jonavos vardo vartosena, susipažinome su Jonavos bažnyčioje dirbusiu dailininku, pirmuoju Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijos direktoriumi Ignu Šlapeliu.

Dr. Judita Puišo 

Kauno technologijos universitetas 

Nuotraukos: Švč. Mergelės Marijos altorėlis (nuotrauka iš krv.kpd.lt); Antepedijus (nuotrauka iš krv.kpd.lt); Dailininkas Ignas Šlapelis tapo savo studijoje Kaune. Su knyga rankose stovi jo žmona Laura Karužaitė Šlapelienė. 1924 m ( nuotrauka iš https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/260542)