Lapkritis Jonavos kultūros centre – teatro mėnuo, nes prasideda DEK 2026 teatro festivalis.

Lapkričio 3 d. 18.00 Didžiosios salės scenoje

LAPKRIČIO 20 

Mono spektaklis/režisierė Loreta Vaskova 

Lars Norén pjesė „Lapkričio 20“ sukurta pagal tikrą 2006 m. lapkričio 20-osios įvykį, kai į mažo Vokietijos Emsdetteno miestelio mokyklą 18-metis atsinešė ginklų. Vaikinas neišsiskyrė iš bendros mokyklos aplinkos ir užaugo eilinėje šeimoje, todėl padarytas nusikaltimas sukrėtė daugelį žmonių ir visų žvilgsnis nukrypo į eilinę ramaus ir niekam nežinomo miestelio mokyklą. Scenos kūrinys narplioja, dėl kokių priežasčių žmonės peržengia įprastas visuomenės ribas. Spektaklis suteikia galimybę saugioje teatro aplinkoje tyrinėti smurto ir patyčių temas. Taip pat kelti klausimus ir svarstyti, kokią aplinką kuriame mokykloje ir kokius vaidmenis atliekame? Po spektaklio vyksta diskusija, kurią padėjo paruošti profesionali psichologė Ivona Suchodolska.
2023 m. XVIII tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Atspindys” aktorius Šarūnas Januškevičius įvertintas garbios komisijos grand prix apdovanojimu už Sebastiano vaidmenį.

Bilietą į monospektaklį Lars Norén „Lapkričio 20“ galima įsigyti naudojantis kultūros paso sistema.

Vaidina: ŠARŪNAS JANUŠKEVIČIUS

Trukmė 1 val. 15 min.

KAINA 12 Eur (moksleiviams, studentams, senjorams – 8 Eur). – 100 bilietų be vietų žymėjimo

Lapkričio 10 d. 18.00 Didžiosios salės scenoje

KODAS F32 (N-16)

Mono spektaklis/muzikinė odė/režisierė Andra Kavaliauskaitė

Po dvidešimties metų Ori, netikėtai tėčio telefone atradusi išlikusius jo dienoraščio garso įrašus bei jo kurtą elektroninę muziką, sugrįžta į autobusų stotelę, į kurią iki depresijos piko ją visada lydėdavo tėtis. Sugrįžta tam, kad su juo atvirai pasikalbėtų ir atsiprašytų, jog buvo per maža suprasti, kas vyksta šeimoje ir kad negalėjo būti šalia jo taip, kaip jam tuo metu reikėjo. Tylus atsiprašymas milimetras po milimetro atveria trapią išpažintį ir priesaiką:  „Tėti, prisiekiu, padarysiu visa, kad tavo muzika kalbėtų už mus abu“.

Muzikinio monospektaklio metu atsargiai atveriama itin jautri tema: kas vyksta namuose, kai juose gyvena depresija sergantis tėtis bei ką patiria visa jaučianti ir matanti dukra. Kas įvyksta tuomet, kai liga, regis, įsigeria ne tik į kūną, protą, bet ir namų sienas, į kuriuos grįžti vieną dieną niekas nebenori.

Pjesės autoriaus Pauliaus Ignatavičiaus teigimu: „Kodas F32“ gimė iš eksperimentavimo su savimi, ieškant išeities iš hamletiško melancholijos – depresijos“. 2023 m. Alytaus miesto teatro rengtame dramaturgų konkurse pjesė laimėjo pirmą vietą, ji buvo įtraukta į autoriaus meno doktorantūros projektą bei tapo inspiracija jo rašymui.

Galbūt pjesės herojui reikia tik kelių dalykų – emociškai atsitraukti nuo šio beatodairiško bėgimo ieškant teisingo išėjimo iš problemų labirinto ir pamėginti savo dėmesį sutelkti ne į save, o į kitą, esantį šalia. Ir tada gali pamatyti, kad meilė visada buvo arčiau nei tu tikėjaisi. Kad ji tiek kito akyse, tiek tavo viduje.

Dramaturgas: PAULIUS IGNATAVIČIUS
Režisierė ir aktorė: ANDRA KAVALIAUSKAITĖ
Kompozitorius: IVAN ZAVGORODNII
Fotografė: KAROLINA POVILANSKAITĖ – ZAPERACKIENĖ
Trukmė: 1 val. 30 min.

KAINA 12 Eur (moksleiviams, studentams, senjorams – 8 Eur). 100 bilietų be vietų žymėjimo

Lapkričio 17 d. 18.00 Didžioji salė

PASIRINKIMAS (N-14)

Judesio ir lėlių spektaklis/režisierė Gintarė Radvilavičiūtė

„Prisiminimai dažnai yra tik fragmentai, trumpos akimirkos ar prisilietimai, iš kurių ir susideda gyvenimo koliažas. <…> Atmintis – neliečiama žemė. Bet joje apstu vaiduoklių.“ (Edith Eger, „Pasirinkimas“)

Antrojo pasaulinio karo metais Edita Eger kartu su mama, tėvu, savo seserimi ir kitomis žydų šeimomis pateko į Aušvico koncentracijos stovyklą. Ji, baleto šokėja ir gimnastė, šoko mirties angelu vadinamam Josefui Mengelei. Tikėjimas, kad viskas, kas vyksta, yra laikina, kad netrukus ji išvys savo mylimąjį ir tėvus, padėjo Editai atrasti stiprybės ir ištverti ne tik nesuvokiamą siaubą, žiaurumą, pažeminimą, nužmoginimą, alinantį darbą, badą, ligas, Mirties kelią, bet ir gyvenimą po to: „Kai mus išvadavo, buvau tokia silpna, kad net negalėjau kalbėti, neįstengdama pajudėti, gulėjau lavonų krūvoje. Tapome laisvi, bet nežinojome, ką su savo laisve daryti.“ Abu Editos tėvai mirė dujų kameroje. Jos vaikinas buvo nužudytas likus dienai iki išvadavimo.

Reikėjo ne vienerių metų, kol Edita išmoko atleisti – ne tik kitiems, bet ir sau.   

Savo unikalia patirtimi ji kviečia visus kenčiančius stoti į akistatą su traumomis ir pasirinkti laisvę iš jų ištrūkti: „Jūs negalite pakeisti to, kas nutiko, negalite pakeisti to, ką padarėte ar kas buvo padaryta jums. Bet galite pasirinkti gyventi dabar.“
Editos Eger knygos „Pasirinkimas“ įkvėptame spektaklyje per judesį, šokį, prisiminimų nuotrupas, lėles siekiama papasakoti istoriją moters, savo akimis mačiusios nesuvokiamą žmonijos žiaurumą, ilgus metus slėpusios savyje prisiminimus ir ilgainiui supratusios, kad tikroji laisvė, tikrasis išsivadavimas iš kalėjimo įvyks tada, kai ji išdrįs sugrįžti ten, iš kur daugelis nebegrįžo...
Tai – mūsų visų istorija. Žmonių, patyrusių sunkių išgyvenimų, žmonių, negalinčių paleisti praeities vaiduoklių, žmonių, kenčiančių nuo savo pačių minčių kalėjimų, istorija.

„Ši medžiaga mane pasirinko... Kai perskaičiau „Pasirinkimą“, pagalvojau, kad tai tokia sukrečianti, įkvepianti, transformuojanti knyga... bet ar įmanoma ją perkelti į lėlių teatro sceną? Vis stūmiau nuo savęs, ieškojau kažko kito, tačiau ši knyga vis nepaleido... ir aš ją įsileidau.

Aš tęsiu savo dualumo kelionę. Ieškau gyvo ir negyvo transformacijos. Judesys, figūra ir žmogus... Scenoje skraido žmogaus atplaišos, kiautai, buvusio gyvenimo prisiminimai, kurie yra tik „fragmentai, trumpos akimirkos ar prisilietimai, iš kurių ir susideda gyvenimo koliažas“. Mes nuolat gyvename tarp jų. Jie apgaubia, trukdo, o kartais stumia pirmyn. Galvoju, kad svarbu susitikti su savo vaiduokliais, pasižiūrėti jiems į akis ir paleisti. Rinktis gyvenimą, šviesą“, – dalijasi spektaklio režisierė Gintarė Radvilavičiūtė. ė Radvilavičiūtė)  

Režisierė, lėlių dailininkė: GINTARĖ RADVILAVIČIŪTĖ
Režisierės asistentė: JUSTINA JUKONYTĖ
Dramaturgė: VIRGINIJA RIMKAITĖ
Scenografė, kostiumų dailininkė: JULIJA SKURATOVA
Choreografė: SIGITA MIKALAUSKAITĖ
Kompozitorė: RITA MAČILIŪNAITĖ
Šviesų dailininkas: VILIUS VILUTIS
Lėlių gamyba: Virginija Pajarskienė, Gintarė Vaivadaitė, Marius Vaitkus, Justinas Šukaitis

Vaidina:
SIGITA MIKALAUSKAITĖ
DEIVIS SARAPINAS
LIJANA MUŠTAŠVILI
INDRĖ VĖLYVYTĖ / ERIKA GAIDAUSKAITĖ
ELIZA BONDARENKO

Trukmė: 1 val.

KAINA 12 Eur (moksleiviams, studentams, senjorams – 8 Eur). Didžioji JKC salė su vietomis

Lapkričio 24 d. 18.00 Didžiosios salės scenoje

ŠAKNYS SUKA LIZDĄ

Performansas/aktorius ir režisierius Benas Šarka

Tai unikalus, metafizinis ir giliai ritualinis teatro šamano, aktoriaus bei režisieriaus Beno Šarkos performansas, kuriame susijungia pirmapradžiai gamtos elementai, kūno kalba ir vizualinė poezija. Šis daugiasluoksnis vyksmas naikina tradicinio teatro ribas ir kviečia žiūrovą tapti mistinio virsmo liudininku.

Benas Šarka – viena ryškiausių, mistiškiausių ir labiausiai bekompromisių Lietuvos alternatyvaus meno asmenybių, legendinio Klaipėdos „Gliukų teatro“ įkūrėjas. Jo kuriamas teatras neturi sienų, rėmų ar vadovėlinio taisyklingumo – pasirodymai dažnai persikelia į netradicines erdves, o žiūrovai įtraukiami į bendrą energinį lauką. Kiekvienas B. Šarkos „vaidenimasis“ (kaip savo pasirodymus vadina pats autorius) yra unikalus, stiprios energetikos aktas, provokuojantis apvalančiai dvasinei patirčiai.

Trukmė: ~60 min. (gyvas, nenuspėjamas procesas).

Kam skirta: Vertinantiems konceptualųjį meną, eksperimentinį teatrą, performansus ir ieškantiems gilių, nekomercinių kultūrinių patirčių.

KAINA 12 Eur (moksleiviams, studentams, senjorams – 8 Eur). 100 bilietų be vietų žymėjimo.