Jei antibiotikų vartojimo tendencijos Lietuvoje nesikeis, net paprastos infekcijos gali tapti sunkiai įveikiamos. Tokį perspėjimą siunčia Vilniaus miesto klinikinė ligoninės (VMKL) medikai, pasak kurių, dėl neracionalaus antibiotikų vartojimo šalyje sparčiai daugėja bakterijų, atsparių įprastiems vaistams. Lietuva pagal atsparumo mastą netgi yra tarp lyderių Europoje. Gydymas dėl to tampa vis sudėtingesnis ir ilgesnis, pacientai izoliuojami vienvietėse palatose, personalas naudoja specialią apsaugos aprangą, o po išrašymo atliekama patalpų dezinfekcija. Siekiant suvaldyti augančią grėsmę gydymo įstaigos diegia pilotinius projektus. 

Atsparumas antibiotikams, dar vadinamas antimikrobiniu atsparumu, dažniausiai stiprėja, kai šie vaistai vartojami netinkamai. Tai gali nutikti tiek nepritaikius tinkamo gydymo plano, tiek neįsitikinus, ar antibiotikų apskritai reikia, o kartais – ir visai nesikonsultuojant su gydytoju. Tokiais atvejais antibiotikai ne tik nebepadeda, bet ir trikdo natūralią žmogaus mikroflorą, sudarydami palankias sąlygas atsparių mikroorganizmų plitimui ir įsitvirtinimui.

Reaguodama į šią grėsmę, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Higienos institutu nacionaliniu mastu inicijavo pilotinį projektą, skirtą sustiprinti antimikrobinio atsparumo valdymą Lietuvoje. Diegiant vieną iš šio pilotinio projekto dalių – antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo modelį stacionarinėse gydymo įstaigose, dalyvauja Vilniaus miesto klinikinė ligoninė. 

Kaip teigia VMKL direktorė dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė, aktyvus šalies gydymo įstaigų įsitraukimas yra būtinas, norint pasiekti realių pokyčių antimikrobinio atsparumo valdymo srityje, o toks projektas kritiškai svarbus siekiant užtikrinti, kad antibiotikai būtų skiriami pagrįstai ir atsakingai.

„Antimikrobinis atsparumas neatsirado per dieną, todėl ir sprendimai negali būti pavieniai. Jei nesiimsime veiksmų dabar, ateityje susidursime su situacija, kai net įprastos infekcijos taps sunkiai gydomos. Nacionalinis projektas leidžia peržiūrėti praktikas, identifikuoti rizikas ir užtikrinti, kad kiekvienas paskirtas vaistas būtų mediciniškai pagrįstas. Tai investicija į pacientų saugumą ir į ateitį, kurioje šie vaistai išliks veiksmingi“, – sako dr. A. Motiejūnienė Bilotienė. 

Tiksli diagnostika – svarbus pagrindas racionaliam antibiotikų vartojimui

VMKL Laboratorinės medicinos centro Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėja dr. Jolanta Miciulevičienė teigia, kad šiuo metu yra įgyvendintos kelios inovacijos, ženkliai pagerinusios infekcijų diagnostikos tikslumą.

VMKL pradėti taikyti molekuliniai kvėpavimo takų infekcijų tyrimai, kurie per itin trumpą laiką nustato, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija. Tai ypač svarbu šiandien, kai didelė dalis pacientų į ligoninę patenka dėl virusinių infekcijų, o antibiotikai jiems nebūtų veiksmingi. Taip pat įdiegtas dviejų antibiotikų – gentamicino ir vankomicino – koncentracijos monitoravimas pacientų kraujyje, leidžiantis gydytojams tiksliau koreguoti dozes ir sumažinti šalutinio poveikio riziką.

Pasak dr. J. Miciulevičienės, šie tyrimai aiškiai parodė, kaip dažnai pacientams nereikia antibiotikų – problemą tam tikrais atvejais sukelia ne bakterijos, o virusai. Greita ir tiksli diagnostika leidžia iš karto pasirinkti tinkamą gydymo taktiką ir išvengti perteklinio plataus spektro antibiotikų skyrimo, kuris lemia spartų atsparių bakterijų plitimą. Ji pabrėžia, kad tikslūs tyrimai yra tik viena platesnio pokyčių paketo dalis – kartu atliekami auditai, diegiamos intervencijos ir vykdomi medikų mokymai, siekiant gerinti racionalų antibiotikų skyrimą ir mažinti bakterijų mutacijų riziką.

„Mums per vieną dieną teko atlikti 21 kvėpavimo takų infekcijų tyrimą ir net 18 pacientų nustatėme virusą, todėl antibiotikai jiems buvo visiškai nereikalingi. Tokie rezultatai labai aiškiai parodo, kad diagnostika yra vienas svarbiausių įrankių mažinant antimikrobinį atsparumą. Tik žinodami tikslų sukėlėją galime parinkti teisingą gydymą ir išvengti nereikalingo antibiotikų vartojimo“, – teigia dr. J. Miciulevičienė.

Infekcijų kontrolė – būtina sąlyga valdant atsparumą

Atsparių bakterijų plitimas gydymo įstaigose daro didžiulį poveikį pacientams ir visai sveikatos sistemai. Kiekvienas tokios infekcijos atvejis reiškia sudėtingesnį gydymą, ilgesnę hospitalizaciją ir didesnę komplikacijų riziką. Tad infekcijų prevencija ligoninėse tampa vienu svarbiausių veiksnių siekiant suvaldyti antimikrobinį atsparumą.

VMKL vyriausiosios infekcijų kontrolės specialistės Kristinos Klimaikienės teigimu, infekcijų kontrolės specialistų vaidmuo šiame procese yra kur kas svarbesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jie kasdien vertina pacientų srautus ir diagnozes, nustato atsparių mikroorganizmų riziką ir nedelsiant taiko izoliavimo priemones, kad infekcijos neplistų į kitus skyrius.

„Jei ligoninėje laiku netaikomos tinkamos prevencinės priemonės, atsparūs mikroorganizmai gali labai greitai išplisti ir sukelti sunkiai gydomas infekcijas. Tad infekcijų kontrolės veiksmai – paciento izoliavimas, personalo mokymas ir aiškios procedūros – yra būtini kiekvieną dieną. Infekcijų kontrolė yra būtina norint sustabdyti atsparių bakterijų plitimą“, – sako K. Klimaikienė.

Pasak jos, infekcijų kontrolės sėkmę lemia nuolatiniai prevenciniai veiksmai: darbuotojų mokymai, aiškios procedūros ir griežtas asmens apsaugos priemonių laikymasis. 

Be kasdienių prevencinių veiksmų, infekcijų kontrolės specialistams tenka valdyti ir sudėtingus atsparių mikroorganizmų atvejus, kuriems reikia gerokai daugiau resursų. Pacientai izoliuojami vienvietėse palatose, personalas naudoja specialią apsaugančią aprangą, o po išrašymo atliekama patalpų dezinfekcija.

Specialistai vieningai sutaria: antimikrobinis atsparumas – tai ilgai brendusi, šiandien sparčiai auganti grėsmė, kurios nebegalima ignoruoti. Tik nuosekliai gerindami antibiotikų vartojimo praktiką, stiprindami diagnostiką ir infekcijų prevenciją, galime sustabdyti atsparių bakterijų plitimą. 

 VMKL inf.