Įsibėgėjus kadencijai, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pristatė svarbiausius planuojamus darbus 2026 metais. Tarp jų – Nacionalinės divizijos vystymas, gynybos ir saugumo pramonės stiprinimas, pasirengimas Vokietijos brigados priėmimui, sąjungininkų buvimas Lietuvoje, visuotinės gynybos stiprinimas, krašto apsaugos skaitmenizavimas ir korupcijos prevencija.

„Geopolitinės grėsmės diktuoja ambicingą nacionalinio saugumo stiprinimo darbotvarkę“,–kalbėjo ministras R. Kaunas.

Divizijos vystymas

Stiprindama Lietuvos kariuomenės pajėgumus Krašto apsaugos ministerija ypatingą prioritetą skiria visapusiškam nacionalinės divizijos vystymui.

2026 metų gynybos biudžete net 2 mlrd. eurų numatyta ginkluotės ir karinės technikos įsigijimams. Istorinis Lietuvos kariuomenės modernizavimo finansavimas leis ankstinti suplanuotus įsigijimus, stiprinti oro erdvės gynybą, įgyvendinti kitus svarbius projektus.Perkami tankai „Leopard“, haubicos CAESAR, prieštankinės sistemos SPIKE ir JAVELIN bei šiemet Lietuvą pasieksianti pirmoji raketinės artilerijos sistema HIMARS reikšmingai didins kariuomenės kovinę galią.

Stiprinant oro erdvės apsaugą šiemet planuojama įsigyti ir mobilias trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas MSHORAD, bepiločius orlaivius ir kovos su priešiškais bepiločiais orlaiviais sistemas, artilerinius radarus. Taip pat planuojama, kad šiais metais į Lietuvą atkeliaus vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS baterija, dar du „Black Hawk“ sraigtasparniai bei pirmieji pasyvūs radarai „TwinWis“. Be to, pavasarį rengiamasi pristatyti pirmuosius trumpojo nuotolio radarus „Girrafe“. Šiemet į antidronines sistemas numatyta investuoti daugiau nei 200 mln. eurų.

Tinkamam kariuomenės pasirengimui užtikrinti vystoma karinė infrastruktūra. Dar šį pavasarį numatoma Seime priimti teisės aktus dėl naujo poligono įsteigimo Kapčiamiesčio kaimynystėje ir Tauragės poligono plėtros Jurbarko rajone. Taip pat planuojamas Kairių karinio miestelio Klaipėdos rajone infrastruktūros sukūrimo ir priežiūros paslaugų sutarties pasirašymas. Jo projektavimas ir statyba turėtų prasidėti 2027 m., o visa infrastruktūra bus sukurta iki 2030 m. Miestelyje įsikurs 1500 Lietuvos karių iš motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ bei privalomosios pradinės karo tarnybos.

Nuosekliai stiprinamas ir personalo komplektavimas. Siekiama tęsti teigiamas tendencijas ne tik pritraukiant naujus, bet ir išlaikant kariuomenėje tarnaujančius patyrusius karius. Tam bus nuosekliai gerinamos karių karjeros galimybės, finansinės paskatos ir socialinės garantijos.

Gynybos ir saugumo pramonės stiprinimas

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės stiprinimas yra būtinas siekiant užtikrinti didesnį technologinį savarankiškumą, inovacijų skatinimą ir investicijų pritraukimą. Inicijuojamais pokyčiais bus siekiama, kad Lietuva taptų patikimu gynybos pramonės centru, prisidedančiu ir prie visos Europos saugumo tiekimo grandinės. Daug dėmesio bus skirta biurokratijos ir administracinės naštos mažinimui.

Krašto apsaugos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei ILTE kuria 40 mln. eurų vertės rizikos kapitalo fondą MILINVEST-2, skirtą investuoti į inovatyvias gynybos ir saugumo sektoriaus įmones bei spartinti jų augimą. 2026 m. bus atrinkti fondo valdytojai ir pradėtas jo veikimas.

Toliau plėtojamas bendradarbiavimas su Ukrainos įmonėmis siekiant Lietuvoje lokalizuoti karo sąlygomis patikrintas technologijas. Šiais metais numatyta skirti 10 mln. eurų ilgojo nuotolio ar kitų tipų dronų gamybos finansavimui Ukrainos kariuomenei.

Europos Komisijos pagal SAFE programą patvirtinti 6,375 mlrd. eurų bus skirti daugiau nei 50 projektų vystymui: oro gynybai, antidroninėms priemonėms, amunicijai, kitiems kritiniams pajėgumams, reikalingiems nacionalinei divizijai, taip pat bendriems projektams su sąjungininkėmis ir paramai Ukrainai.

Baltijos gynybos linija

Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija tęsia bendradarbiavimą, stiprindamos rytinės sienos gynybą. ES ir regioniniu lygmeniu įgyvendinant Rytų sienos sargybos iniciatyvą skiriamas finansavimas kontrmobilumo, antidroninių ir kitų sienos apsaugos pajėgumų plėtrai.

Lietuvoje ruošiamasi sistemingam kliūčių išdėstymui trimis ešelonais stiprinant natūralias, inžinerines ir technines kliūtis bei integruojant jas į nacionalinius ir NATO gynybos planus. Iki 2030 m. planuojama plėsti inžinerinių parkų tinklą, parengti kelių ir tiltų blokavimo infrastruktūrą, atkurti pelkes, atstatyti melioracijos griovius, formuoti servitutus pasienio ruože ir kt.

Pasirengimas priimti Vokietijos brigadą ir sąjungininkų buvimas Lietuvoje 

Siekiant užtikrinti, kad Vokietijos brigada būtų priimta laiku, Lietuva intensyviai įgyvendina pasiruošimo darbus, vystydama didžiausią karinės infrastruktūros projektą nepriklausomos Lietuvos istorijoje. I-ąjį Rūdninkų karinio miestelio vystymo etapą tikimasi užbaigti jau šiemet. Sausio mėnesį buvo pasirašytos II-ojo etapo rangos darbų sutartys ir šiemet planuojama atlikti iki 50 proc. darbų. Per šiuos metus planuojama baigti prieštankinių ginklų ir daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklų kompleksų statybas, pradėti ir tankų šaudyklos statybos darbus.

Planuojama, kad iki metų pabaigos vokiečių karių skaičius Lietuvoje perkops 2 tūkst.

Taip pat bus dedamos pastangos siekiant išlaikyti JAV karių buvimą Lietuvoje ir jų aukštą kovinį parengtumą. Toliau bus gerinamos JAV karių gyvenimo, treniravimosi ir technikos bei amunicijos saugojimo Lietuvoje sąlygos.

Visuotinė gynyba

Stiprindama piliečių pasirengimą visuotinei gynybai, ministerija planuoja sukurti integralią pilietinio pasipriešinimo mokymų sistemą, kurioje tikimasi iki 2028 m. apmokyti 80 tūkst. žmonių. Taip pat numatoma plėtoti pilietiškumo erdvių tinklą savivaldybėse, kur vyktų pirmosios medicinos pagalbos, pilietinio pasipriešinimo ir dronų valdymo mokymai, būtų įrengiami tirai, lauko šaudyklos ir mokymų klasės.

Šiais metais bus plečiamas Lietuvos šaulių sąjungos rengiamas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas – į programą, kuri jau yra vykdoma 9 klasėje,  įsitrauks 7-8 kl. moksleiviai.

Kartu su LŠS įgyvendinamas E. gynybos projektas – piliečių ir institucijų bendradarbiavimo kanalas, kuriame mobilizacijos ir karo metu būtų keičiamasi svarbiausia informacija, o taikos metu – didinamas piliečių atsparumas. Projektą užbaigti tikimasi iki 2028 m. pabaigos.

Krašto apsaugos sistemoje – skaitmenizavimas ir korupcijos prevencija

Krašto apsaugos sistemoje prioritetas bus teikiamas skaitmenizacijai ir dirbtinio intelekto integracijai. 2026 m. planuojama patvirtinti Krašto apsaugos sistemos skaitmenizavimo viziją, o pažangių DI platformų diegimas sustiprins Krašto apsaugos sistemos duomenų analizės pajėgumus bei sprendimų priėmimo greitį. Krašto apsaugos sistemos atsparumui didinti už Lietuvos ribų bus kuriami diplomatinį imunitetą turintys duomenų centrai, užtikrinantys nepertraukiamą ryšių ir informacinių sistemų veikimą esant grėsmėms šalies viduje.

Siekiant atsakingai panaudoti gynybai skirtas lėšas bus stiprinama viešųjų pirkimų priežiūra ir atsparumas korupcijai. Nauja tarpinstitucinė darbo grupė vertins svarbiausių KAS pirkimų strategijas, bus stiprinamos specialistų kompetencijos, tobulinamas korupcijos rizikų valdymas ir teisinis reguliavimas. Atskiroms KAS institucijoms jau suteiktas centrinės perkančiosios organizacijos statusas, siekiant didesnio profesionalumo ir kontrolės.

KAM inf.