Susidūrę su biurokratizmu valstybiniame sektoriuje, žmonės vis rečiau taikstosi su netinkamu įstaigų pareigūnų veikimu, rodo Seimo kontrolierių metinės veiklos ataskaita.

2025 m. Seimo kontrolierės iš viso gavo 3 136 fizinių ir juridinių asmenų kreipimusis dėl biurokratizmo arba piktnaudžiavimo, iš jų – 1 706 skundai. Tai yra 500 kreipimųsi ir 300 skundų daugiau nei 2024-aisiais. Išnagrinėjusios skundus iš esmės arba tarpininkaudamos dėl nurodytos problemos sprendimo (724-iais atvejais), kontrolierės valstybės ir savivaldybių įstaigoms pateikė 2 055 rekomendacijas.

Kaip ir kasmet, didžiąją dalį skundų (27 proc.) pernai sudarė nuteistųjų skundai dėl higienos normų neatitinkančių gyvenimo sąlygų, teisės naudoti asmeninius daiktus ir maistą, ribotų galimybių palaikyti ryšį su artimaisiais ir kitų bausmės atlikimo vietose kylančių problemų. Dar ketvirtadalis skundų (25 proc.) buvo gauta dėl netinkamo asmenų skundų ir prašymų nagrinėjimo – valstybės ir savivaldybių įstaigų nepateikiamų arba per vėlai pateikiamų atsakymų, formalių, biurokratinių išaiškinimų cituojant teisės aktus, ar perteklinių reikalavimų kėlimo.

Ištyrusios skundus iš esmės, 65 proc. atvejų Seimo kontrolierės nustatė gero viešojo administravimo principo pažeidimus, 15 proc. atvejų atmetė nepagrįstus skundus, 20 proc. tyrimą nutraukė, dažniausiai institucijai tyrimo metu išsprendus iškeltą problemą arba ginčui persikėlus į teismus. Palyginimui, 2024 m. pagrįstais buvo pripažinti 55 proc. visų iš esmės išnagrinėtų skundų, o atmesti – 27 proc.

„Labiausiai norisi atkreipti dėmesį, kad pernai atmestų skundų dalis, palyginti su visais priimtais skundais, buvo rekordiškai maža. Tai rodo, kad žmonės vis geriau atpažįsta savo teisių pažeidimus ir į mus kreipiasi tikslingai, skundai vis dažniau būna pagrįsti. Augantis gyventojų aktyvumas yra itin svarbus tiek sprendžiant jiems kilusias problemas, tiek prevenciškai, siekiant paskatinti institucijas veikti su didesne atida žmonių klausimams“, – sako Seimo kontrolierė dr. E. Leonaitė.

Vieno asmens iškelta problema – pagalba bendruomenėms ir visuomenei

Įgyvendindamos Seimo kontrolierių rekomendacijas, įstaigos praėjusiais metais išsprendė daug individualių asmenų problemų, taip pat pavyko pasiekti ir didesnėms žmonių grupėms reikšmingų teigiamų rezultatų.

Žiniasklaidoje 2025 m. plačiausiai nuskambėjo E. Leonaitės tyrimas dėl galimybės atsisveikinti su mirštančiais artimaisiais. LRT Radijo laidoje žurnalistei pasidalijus neigiama patirtimi, kontrolierė savo iniciatyva pradėjo tyrimą siekdama įvertinti, kaip Lietuvoje reglamentuojama galimybė šeimos nariams atsisveikinti su ligoninėje mirštančiu artimuoju, nepriklausomai nuo pacientų lankymo laiko ir kitų aplinkybių. E. Leonaitė nustatė, kad stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos teisiškai nėra įpareigotos užtikrinti tokios galimybės, todėl rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai nedelsiant spręsti šią įstatyminę spragą. Ministerija įsipareigojo įgyvendinti kontrolierės rekomendacijas ir ligoninėms keliamų reikalavimų aprašą papildyti punktu, pagal kurį visos įstaigos savo vidiniuose dokumentuose turės aiškiai numatyti, kaip bus užtikrinama mirštančio asmens ir jo artimųjų teisė į privatų gyvenimą. 2025 m. pabaigoje iš 102 ligoninių 99 jau buvo patvirtinusios šį reikalavimą atliepiančią tvarką.

Kitu atveju pareiškėja kreipėsi į Seimo kontrolierę dr. Jolitą Miliuvienę, nes Pabradės slaugos namuose, kuriuose gyvena jos mama, lovadienio kaina buvo padidinta beveik dvigubai, tačiau Švenčionių rajono savivaldybė į moters prašymą pritaikyti lengvatas pažiūrėjo biurokratiškai. Kontrolierei pradėjus tyrimą, savivaldybė sumažino paros paslaugų kainą nuo 60 iki 40 Eur. Nors pareiškėja kreipėsi dėl jos atveju susiklosčiusių aplinkybių bendraujant su savivaldybe, pasiektas sprendimas palengvino ne tik jos, bet ir kitų slaugos namų pacientų artimiesiems tenkančią finansinę naštą.

„Po dar vieno tyrimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo rekomenduota tobulinti asmeninės pagalbos skyrimą reglamentuojančius teisės aktus. Ministerija nustatė, kad kurį laiką nesant galimybės skirti asmeninio asistento pagalbos, savivaldybė turi užtikrinti kitų paslaugų teikimą, o atnaujinant sutartį asmeninio asistento paslaugų apimtis gali būti mažinama tik dėl objektyvių priežasčių. Konkretaus asmens teisių pažeidimus lemiančios aplinkybės neretai apima platesnes grupes, todėl ir sprendimai padeda ne tik į mus besikreipusiam pareiškėjui. Žinoma, kartais nėra įmanoma atitaisyti asmeniui padarytos žalos, bet jo pateiktas skundas gali padėti užtikrinti, kad kitiems ateityje netektų susidurti su analogiškomis situacijomis“, – pabrėžia J. Miliuvienė.

Aktyviai skatinta pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms

2025-aisiais Seimo kontrolierės daug dėmesio skyrė žmogaus teisių ir laisvių sklaidai: tarptautinėms organizacijoms teikė informaciją apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, skatino nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų bendradarbiavimą, organizavo kitus renginius bei konferencijas, vedė mokymus globos įstaigų darbuotojams ir kalėjimų pareigūnams. Nuotolinėje konsultacijoje dėl žmogaus teisėmis grįstos asmenų priežiūros socialinės globos namuose dalyvavo daugiau nei 700 socialinės globos įstaigų darbuotojų iš visos Lietuvos.

Seimo kontrolierių įstaiga taip pat vykdo kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose. Vykdant šią funkciją, per metus buvo atlikti trys neplaniniai patikrinimai Lietuvos kalėjimuose, po vieną – Skemų socialinės globos namuose ir Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Po šių patikrinimų įstaigoms buvo pateiktos rekomendacijos dėl geresnio žmogaus teisių užtikrinimo, o jų įgyvendinimas stebimas nuolat. Kai kurie pokyčiai reikalauja didesnių finansinių ir laiko kaštų arba pokyčių nuostatų lygmenyje, tačiau visos tikrintos įstaigos dar 2025 m. įgyvendino arba iš dalies įgyvendino 80 proc. rekomendacijų.