Dirbtiniam intelektui (DI) vis labiau įsigalint mokyklose, iškyla poreikis nustatyti atsakingo naudojimo principus ir taisykles. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje dirbusi grupė parengė rekomendacijas „Mokykla dirbtinio intelekto (DI) amžiuje: atsakingo naudojimo principai ir gairės“. Gairės padės kiekvienai mokyklai pasirengti savo DI naudojimo taisykles, nors tai padaryti ir nėra privaloma. Mokykloms konsultacijas teiks Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras. Universitetų mokslininkai šiuo metu atlieka tyrimus ir taip pat rengia DI taikymo didaktiką bei metodus.
„Su dirbtinio intelekto priemonėmis susiduriame kone kasdien, neišvengiamai šios technologijos ateina ir į mokyklas. Švietimo bendruomenei būtina turėti aiškias kryptis, kaip šias technologijas integruoti į ugdymą, mokyklos administracinį darbą, kaip jas naudoti atsakingai, užtikrinti akademinį sąžiningumą. Dirbtinis intelektas – tai galimybė palengvinti rutininį darbą. Tačiau būtina nusistatyti ribas ir taisykles, kam ir kaip šias naująsias technologijas naudojame mokyklose“, – sako viceministras Jonas Petkevičius.
Leidžiamų mokykloje naudoti DI priemonių sąrašą tvirtins mokyklos vadovas
Kiekvienoje mokykloje siūloma susidaryti leidžiamų DI priemonių sąrašą, kuris turėtų būti tvirtinamas mokyklos vadovo įsakymu. Parengtose gairėse detaliai aprašoma, kaip žymėti DI priemonių sugeneruotą turinį, kaip sudaryti leidžiamų naudoti DI priemonių sąrašą, pateiktas ir tokio sąrašo pavyzdys. Draudžiama į sąrašą įtraukti DI priemonę, jeigu ji naudoja emocijų atpažinimą, biometrinį sekimą, socialinį reitingavimą ir pan., arba nėra nurodyta, kad priemonė atitinka duomenų apsaugos reikalavimus.
DI priemonių naudojimo rizikų vertinimo kriterijai parengti atsižvelgiant į DI aktą. Juos suformavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra.
Asmens duomenys ir kita nevieša informacija, pvz., mokinių pavardės, adresai, mokyklos pavadinimas, DI priemonėse nėra naudojami. Mokiniai ir mokytojai turi būti informuoti, kokia informacija galima dalintis, o kokia privalo likti privati.
Naudojimo kriterijus - pridėtinė vertė ugdymui
Gairėse pabrėžiama, kad DI naudojamas tik ten, kur jis suteikia aiškią pridėtinę vertę mokymui ar mokymuisi. DI taikymas turi paįvairinti mokymosi procesą – padėti personalizuoti užduotis, sumažinti rutiną, suteikti naujų kūrybos ar tyrinėjimo galimybių. Pvz., per geografijos pamoką mokiniai, pasitelkę DI, gali sukurti klimato kaitos scenarijus. Vėliau klasėje šie scenarijai aptariami. DI taip pat gali padėti atpažinti pasikartojančias klaidas, patikrinti gramatiką ar suformuluoti bendro pobūdžio komentarų juodraštį.
Siūloma nusistatyti, kad mokiniai DI gali naudoti tik su mokytojo leidimu, iš anksto sutarus, kokie įrankiai bus naudojami ir kaip bus atliekamas tokio darbo vertinimas. Pvz., mokiniai gali nuodyti, kad „Darbe ChatGPT padėjo surasti idėjų, bet analizę atlikau pats“. Taip pat mokiniai turi būti mokomi žymėti su DI priemone sugeneruotą turinį.
Pabrėžiama, kad sprendimus dėl DI visada priima mokytojas. Jis sprendžia, kur DI gali padėti, o kur vertingiau apsieiti be jo. Mokytojas išlieka ugdymo krypties formuotojas – jis nusprendžia, kada DI naudoti kaip pagalbinę priemonę, o kada svarbiau, kad mokiniai savarankiškai lavintų kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą mokytis.
Virtualus asistentas
Kuriant taisykles, galima pasitelkti ir virtualųjį asistentą, kurį yra išmokiusi asociacija „EdTech Lithuania“. Asistentas, skirtas mokyklų vadovams, padeda įvertinti DI priemonių tinkamumą, riziką ir saugumą. Tai labiau informacinė ir konsultacinė priemonė, todėl į jos rezultatus, kaip ir kitų DI priemonių, reikėtų žiūrėti kritiškai.
Mokyklai – daugiau pagalbos priemonių taikant DI
Mokytojams ir mokiniams kuriama ir daugiau įvairių pagalbos priemonių, taikant DI. Lietuvos mokslo taryba kartu su universitetais šiemet pradėjo įgyvendinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansuojamą projektą „Edukacinių tyrimų proveržis“. Šio projekto viena iš dalių skirta įvairioms DI priemonėms sukurti. Pvz., VDU atlieka tyrimą, ar DI pagerina mokymąsi, mokymą ir vertinimą. Tyrimu norima padėti mokykloms pagal aiškius kriterijus įsivertinti, ką turi mokėti mokytojas, kad DI taikytų prasmingai, o ne dėl mados. Universitetas sukurs mokytojų DI kompetencijų taksonomiją – pirmąjį tokį instrumentą Lietuvoje.
Klaipėdos universitetas atlieka tyrimą apie mokinių vertinimą naudojant DI. Trisdešimt šešiose mokyklose diegiama bandomoji platforma su integruotu DI, kuri padeda mokiniams geriau suprasti užduotis, primena, kur jie suklydo, pasiūlo, ką reikia tobulinti. Tokiu būdu mokytojas mato visą mokinio mokymosi kelią, ne tik galutinį rezultatą. Pasibaigus tyrimui bus parengtos 3 programos, pagal kurias mokytojai tobulins savo kompetencijas, taip pat bus sukurta interaktyvi mokymo priemonė. Kauno technologijos universitetas taip pat atlieka tyrimą, kaip DI gali stiprinti vyresnių klasių mokinių įtrauktį. Tyrimo rezultatas – sukurtas DI integruojantis įtraukaus ugdymo pokalbių robotas.
Mokykloms nupirktos licencijos su galimybe naudotis „Copilot Chat“ programa
Nacionalinė švietimo agentūra, pirkdama mokykloms programinės įrangos licencijas, standartinį licencijos paketą papildė dirbtinio intelekto programa. Mokiniams bus atnaujinta 330 tūkst. licencijų, papildytų galimybe naudotis „M365 Copilot Chat“ – dirbtinio intelekto – programa, o mokytojams – per 20 tūkst. licencijų. Dar arti 760 „Microsoft 365 Copilot sub add-ont“ licencijų su platesnėmis dirbtinio intelekto funkcijomis, tokiomis, kaip natūralios kalbos užklausos, duomenų analizė ir vizualizacija, integracija su „Microsoft Graph“ ir pan. – bus paskirstyta mokykloms. Visoms mokykloms organizuojami nuotoliniai mokymai, kuriuose bus pristatomos „Microsoft 365 Copilot Chat“ galimybės, kaip ši programa susijusi su kitomis „Microsoft” programomis, saugumo principai bei praktinis programos taikymas. Mokytojams ir mokykloms skirtoms licencijoms įsigyti skirta daugiau nei 1,7 mln. eurų. Mokiniams licencijos suteiktos nemokamai.
DI naudoja dauguma mokytojų
DI priemonės mokyklose nebėra naujiena. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo TALIS ataskaitoje 2024 m. paskelbta, kad DI naudojo 39 proc. Lietuvos mokytojų. Šis rodiklis buvo aukštesnis negu Estijos, Švedijos, Suomijos mokytojų ir lenkė EBPO vidurkį.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva šiemet gegužę atlikta bendrojo ugdymo mokyklų vadovų ir mokytojų apklausa apie DI (įrankių ir platformų) naudojimą atskleidė, kad DI darbui naudoja apie 68 proc. mokytojų. Dažniausiai šias priemones pasitelkia informacinių technologijų, ekonomikos ir gyvenimo įgūdžių mokytojai.
Populiariausia „ChatGPT“ – jį naudojo 95 proc. mokytojų. „Google Gemini“ naudojo 27 proc., „Microsoft Copilot“ 18 proc., „Duolingo“ 14 proc. ir „DeepL“ 12 proc.
Beveik 3 iš 4 mokytojų, taikančių DI savo darbe, naudoja jį pamokoms pasiruošti, ugdymo planams sudaryti ar kitiems dokumentams parengti. Daugiau nei pusė taikančių DI savo darbe mokytojų naudoja DI per pamokas. Beveik penktadalis mokytojų DI pasitelkia namų darbams, testams, kontroliniams ir kitiems mokinių darbams tikrinti.
Dažniausiai DI prieš pamoką naudojo 56–60 metų mokytojai (76 proc.), pamokos metu 46–50 m. (59 proc.), o po pamokų – vyresnių nei 65 metų (32 proc.).
Kas ketvirtas apklaustas vadovas pastebėjo savo mokyklos veiklos pokytį, pritaikius DI sprendimus. Dažniausiai pokytis buvo matomas ugdymo veikloje (88 proc. mokyklų), rečiau – darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo (45 proc.) ir mokyklos valdyme (36 proc.). Mokyklų vadovai akcentavo mažėjančias laiko sąnaudas (83 proc.), mažėjantį darbo krūvį mokyklos darbuotojams (58 proc.) ir didėjantį mokinių įsitraukimą (59 proc.).
Apie 4 proc. mokyklų jau turi pasirengusios DI naudojimo mokykloje tvarkas, o 65 proc. mato tokį poreikį ateityje.
Rekomendacijas rengė daugiau kaip dešimt organizacijų
Rekomendacijas „Mokykla dirbtinio intelekto (DI) amžiuje: atsakingo naudojimo principai ir gairės“ rengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Inovacijų agentūra, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos informatikos mokytojų asociacija, Lietuvos moksleivių sąjunga, KTU Dirbtinio intelekto kompetencijų centras, Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacija „Infobalt“, Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų taryba (LPAVT), asociacija „EdTech Lithuania“, asociacija „Vienaragiai LT“, Vilniaus miesto savivaldybė. Prie gairių rengimo svariai prisidėjo ir Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba.
„Mokykla dirbtinio intelekto (DI) amžiuje: atsakingo naudojimo principai ir gairės“
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.
