Ministre, ar jau juntate tas kalėdines nuotaikas? Kokios jums šios žiemos šventės, kokios nuotaikos?
Iš tikrųjų, neturiu laiko pajusti kalėdinės nuotaikos. Vienintelis laikas, kuomet kažkiek pajutau, tai buvo šis savaitgalis, kai mažoji dukra pranešė, kad laikas papuošti eglutę. Tai važiavome pirkti eglutės ir puošim, nes dar nespėjome. O žiema, na, gali turbūt kelininkai pasidžiaugti, kad nėra sniego daug, nors žadėjo, kad bus. Tačiau lauke temperatūra nedžiugina.
Žiema jau spėjo parodyti savo kaprizus. Lankėtės bendrovėje „Kelių priežiūra“, kur tikrinote, ar kelininkai pasiruošę. Nors žiemos dar nedaug praėjo, bet pusė sandėlio druskos jau yra išbarstyta. Meteorologai sako, kad žiema laukia iš tikrųjų nuožmi ir snieginga. Kaip jūs galvojat, susitvarkysim?
Žiemos tiek buvo, kiek mes matėm ir pajautėm. Žiema mums yra sniegas, sniego nematome – vertiname, kad žiemos nebuvo. Iš tikrųjų kelininkai dirba 24/7 ir oro temperatūra, lietus – visa tai formuoja plikledį. Todėl yra barstoma ir dieną, ir naktį, dirbama prevenciškai, ką visą laiką pabrėžiame.
Šis darbas yra nematomas. Labiausiai matomas kelininkų darbas – kai jie nuvalo sniegą. Kai jie sniego nevalo, tas darbas tarsi nematomas, tarsi jie nedirba, nors iš tikrųjų skaičiai skaičiais. Patys vairuotojai turi įsivertinti ir pamatyti, ar kelias iš tikro slidus. Kiek aš važinėjau, kiek atsiliepimų girdžiu, tai keliai yra pabarstyti ir kiek įmanoma labiau užtikrinama, kad nebūtų plikledžio ar kitų aplinkybių, kurios lemtų avarijas.
Ministre, ar tiesa, kad kitais metais dar geriau rūpinsimės keliais Lietuvoje, ypač tada, kai bus žiema, nes teko nugirsti, kad turėsime daugiau automobilių?
„Kelių priežiūra“ investuoja į autoparko atnaujinimą – tiek automobilių skaičių didina, tiek atnaujina amžiumi ir technologiškai naujesnę įrangą. Kaip žinome, yra virš 21 tūkstančio kilometrų valstybinės reikšmės kelių, kuriuos reikia prižiūrėti. Kuo įranga yra naujesnė, technologiškai pažangesnė, tuo efektyviau galima užtikrinti kokybiškesnę jų priežiūrą. Tai reiškia – mažiau išbarstyti druskos ar panaudoti druskos tirpalo. Efektyvesnę kelių priežiūrą ir priežiūros kokybę pajaučia ir patys vairuotojai. Nuolatinė nenutrūkstama investicija yra ir į technologinį potencialą. Iš vienos pusės investuoti į technologijas ir atsinaujinimą kainuoja, iš kitos pusės – mes tuo pačiu taupome lėšas druskai, druskos tirpalui. Tačiau kas yra svarbiausia, tai ne piniguose esmė – svarbiausia yra žmonių sveikata ir gyvybės. Mes užtikriname, kad ne dėl kelių slidumo įvyktų autoavarijos, o čia ir yra esminis dalykas.
Bendrovės „Kelių priežiūra“ vadovas užsiminė, kad prižiūrėti kelius jiems padeda dirbtinis intelektas. Jūs, pradėjęs savo ministro darbą, pasakėte, kad vienas iš pagrindinių jūsų darbų bus būtent dirbtinio intelekto įrankių diegimas susisiekimo sektoriuje. Ką jūs turėjote omenyje?
Pirmieji žingsniai jau yra žengti, o pavasarį turėsime realesnį, apčiuopiamesnį rezultatą. Visose Susisiekimo ministerijos valdomose įmonėse yra peržiūrimi procesai, peržiūrima, kokias paslaugas teikia įmonės ir kaip dirbtinis intelektas galėtų būti pritaikomas. Siekiama, kad dirbtinio intelekto sprendiniai būtų pritaikomi tiek įmonės viduje, tiek paslaugų sektoriuje.
Dirbtinis intelektas skaičiuotų, vertintų eismo intensyvumą, oro uostuose, autobusų stotyse, kuomet yra daug keleivių, modeliuotų kaip paskirstyti srautus. Yra labai daug būdų ir galimybių, kur jį būtų galima pritaikyti. Įmonės dabar daro vertinimus, kur jos galėtų pritaikyti dirbtinį intelektą. Konsultuosimės su ekspertais, profesionalais ir kitų metų pavasarį turėsime pirminius rezultatus, kur galime pradėti diegimą, o pati vizija yra perspektyvoje. Tai yra ne vienerių metų darbas, tačiau siekiama visų įmonių veiklas sujungti į vieną dirbtinio intelekto modulį, kuris paspartintų jų įgyvendinimą, užtikrintų resursų taupymą ir kokybę pakeltų į kitą lygį.
O kas iš to kiekvienam Lietuvos gyventojui? Nes atrodo skamba labai gražiai dirbtinis intelektas, bet ką mes kiekvienas gausim iš to?
Pats paprasčiausias pavyzdys, tai keleivių srautų valdymas stotyse, oro uostuose. Jau dabar dirbtinis intelektas naudojamas kelių priežiūroje, jo pagalba modeliuojama, skaičiuojama, kur reikia berti druską, nuvalyti kelią, prevenciškai tai padaryti. Dėka to, vairuotojai pajaučia, kad kelias neslidus, neapledėjęs ir sniegas nuvalytas. Lygiai taip pat dirbtinis intelektas gali pasitarnauti modeliuojant maršrutus, peržiūrint traukinių, autobusų tvarkaraščius. Tai vėlgi yra nematomas darbas, kurio rezultatą, patogumą pajaučia vartotojas.
Praėjusią savaitę lankėtės Briuselyje, vyko Ministrų taryba, daug svarbių klausimų buvo nuspręsta, apie juos – kitą kartą. Norėtųsi apžvelgti šių dienų ir šių mėnesių aktualijas – grįžote lėktuvu kaip ir kiekvienas keleivis. Ar sklandžiai grįžote?
Pavyko sklandžiai grįžti, aš tikrai negalvojau, nemąsčiau, kad ar grįšiu, ar negrįšiu, kada grįšiu, ar sutrukdys balionai. Aš tiesiog vykau į oro uostą, skridau ir jau kaip bus – taip. Dabar tai yra kiekvieno mūsų iššūkis ir nauja realybė.
Pagrindinis mano darbas ir fokusas dėl meteorologinių balionų, naudojamų kontrabandai ir hibridinės atakos vykdymui prieš Lietuvą – saugumas. Tam, kad Vilniaus oro uostas iš tikrųjų būtų uždaromas, peržiūrėta aibė algoritmų, perdėliota aibė procesų, tačiau reikia suprasti vieną – yra dvi dedamosios. Viena – kol tie balionai atskris iki zonos, kuri yra pavojinga lėktuvams, besileidžiantiems ir kylantiems, tol teks riboti oro uosto veiklą. Antra dedamoji – peržiūrėjus ir toliau peržiūrint algoritmus, procedūras, kaip įmanoma labiau prisitaikyti prie šios realybės, kad oro uosto iš tikrųjų nereikėtų uždaryti ir tiek laiko neuždaryti.
Taip, matome, kad yra trumpiau uždaromas oro uostas, taip turėjome atitinkamą krizę prieš dvi savaites, kai buvo net vienuoliką valandų uždarytas oro uostas. Vertinome, kas galėtų būti kitaip, bet yra tam tikrų aplinkybių, kur tu ką bedarysi, vis tiek teks uždaryti. Jeigu pavojingoje zonoje virš oro uosto yra keliasdešimt balionų, tai mes patys suprantame, kad jokie procesai ir algoritmai nepadės.
Žiūrint nuosekliai, pirmos savaitės tikrai buvo krizinės, dabar ta situacija dėl oro uosto darbo yra ženkliai pagerėjusi. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad mes turime džiaugtis, nuleisti rankas ir toliau nieko nedaryti. Net ir 10 min. sutrikdytas ar atidėtas skrydis, jis sukelia nepatogumų keliautojui. Ko labiausiai nori kiekvienas atvykęs į oro uostą? Jis nori kuo greičiau patekti į lėktuvą ir išskristi į savo paskirties tašką. Ir tai, kad tenka laukti, nors ir 10 minučių, aš jau nekalbu apie kelias valandas, savaime suprantama, yra labai nesmagu, tai kelia erzelį, tai kelia pasipiktinimą ir, kad ir ką aš sakysiu, tai tikrai nenubrauks tų emocijų, kurias žmonės patiria.
Svarbiausia saugumas – mes tai galime daug kartų kartoti, mes tai ir kartosime, mes tai ir darome, mes tai ir užtikriname. Tačiau lygiai taip pat suprantame, ką jaučia žmonės. Dėl šios priežasties kiekvieną dieną, realiai 24/7, dirbama. Aš labai džiaugiuosi, jeigu yra savaitgalį bent viena diena, kai nepradeda plaukti telefonu žinios, kad jau pasirodė balionai ir gali tekti uždaryti oro uostą. Tai praktiškai – gyvenu balionų ritmu. Tas džiaugsmas, kai eidavai į parduotuvę ar miestą ir matydavai balionus, jis yra pranykęs. Balionas jau tampa kaip prakeiksmas man ir visam susisiekimo sektoriui. Aš labai viliuosi, kad artimiausiomis dienomis ir juolab šventiniu laikotarpiu pavyks išvengti šių nepatogumų ir galėsime džiaugtis balionais kaip šventės atributu, o ne balionais, kurie mums kelia prakeiksmą pagalvojus apie skrydį.
7 milijonai aptarnautų keleivių. Apie tokius rekordus kalba Lietuvos oro uostai. Ministre, kaip manote, ar įmanoma suderinti tokius dalykus – ir civilinės aviacijos saugą, ir Vilniaus oro uosto patrauklumą, ir investicijas? Ar nepakenks pastarųjų mėnesių įvykiai keleivių statistikai?
Tai yra sudėtingas darbas, sudėtinga ir kompleksinė situacija. Yra ir oro vežėjai, aviakompanijos, kurios skraidina, jų požiūris, ir keleiviai, kurie renkasi atvykti į Vilnių. Tuo pat metu yra ir sauga, ir oro uosto plėtra, ir valstybės prestižas. Šiai dienai visa tai suderinome, saugą užtikrinome ir su vežėjais palaikome nuolatinį kontaktą. Jie supranta situaciją ir toliau sėkmingai vykdo veiklą. Ieškomi įvairūs sprendimai, kaip palengvinti vežėjų dalią. Labai viliamės, kad ta situacija gerės ir oro uosto veiklos nebeteks stabdyti arba 10 minučių stabdyti, kas irgi, kaip sakiau anksčiau, taip pat skauda. Tačiau anksčiau ar vėliau pasibaigia viskas.
Iš šitos visos situacijos mes išeisim iš tikrųjų ženkliai sustiprėję, turėdami kitus algoritmus, turėdami kitą bendradarbiavimą tarp institucijų, suvokdami ir realiai patyrę, ką reiškia hibridinė ataka iš rytų. Tai nebėra vien tik mokslininkų, politologų, sociologų ir kitų ekspertų mintys ir straipsniai – tai yra realybė. Su ta realybe susiduria tiek gyventojai, tiek įstaigos, institucijos ir iš jos išmoksta pamokas. Ir tai skaudžios pamokos, bet iš jų išmokome, mes prisitaikėme, mes atitinkamai reaguojame ir taip sukuriame atsparumą.
Tas atsparumas ir yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas, supratimas, kad vieną dieną gali vėl nutikti panašios aplinkybės. Užtikrinome saugumą ir toliau jį užtikriname. Visa tai mato ir aviakompanijos, su jomis irgi yra kalbama, ir jos tą supranta, ir iš tikrųjų yra dėkingos. Nuoširdžiai viliamės, kad padarius paskutinius žingsnius oro uostas nebus uždaromas arba bus uždaromas labai trumpai. Mes galėsime iš šitos situacijos išeiti tik išmokę ir sustiprėję, nebe ant popieriaus sudėlioję algoritmus, o realiai gyvenime tai pajutę. Tai ir yra atsparumas. Atsparumas prieš hibridines grėsmes, atsparumas, jeigu būtų diena X. Tai realus gyvenimas, kuomet mes realiai pajautėme, ką tai reiškia, realiai išmokome iš tos situacijos išeiti, pritaikę visą savo infrastruktūrą ir bendradarbiavimą tarp institucijų. Tai ir Susisiekimo ministerija ir Krašto apsaugos ministerija, ir Vidaus reikalų ministerija, tai yra oro uostai, Oro navigacija, Karinės oro pajėgos, Viešojo saugumo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Visos šios institucijos ir jose dirbantys žmonės. Dabar yra atsiradęs kitas santykis, kitas supratimas, kita komunikacija, kitas požiūris į tas grėsmes ir kitas realybės suvokimas.
Ką galėtumėte palinkėti mus žiūrintiems, skaitantiems švenčių proga?
Saugių skrydžių.
