Ir dardantiems žvyrkeliais, ir plaukiantiems jachtomis – visiems reikia gerų kelių ir infrastruktūros. Kaip atliepti visų vairuojančių norus, kai žinai, kad kiekvieno žvyrkelio neišasfaltuosi, kiekvieno kilometro neišlyginsi? Tinklalaidėje ,,Važiuojam“ susisiekimoviceministrė  Dovilė Sujetaitė pripažįsta: iki idealių kelių Lietuvoje kol kas tolokai  – kelių tinklas per didelis, o resursai riboti. Tačiau, pasak jos, tikslas šiandien aiškus – tvarkyti intensyviausiai naudojamus kelius ir tuo pat metu mažinti žvyrkelių skaičių. Ji tikisi, kad ženkliai kelių būklę padės gerinti ir šiemet pradėjęs veikti Valstybinis kelių fondas.

Vairuojate pati?

Taip, daugiau nei penkiolikos metų patirtis vairavime.

Taigi, jūsų koks požiūris yra ir koks noras būtų kalbant apie kelius, kelių infrastruktūrą? Kelių fondas jau yra. Yra ir numatyta šiame biudžete nemažai lėšų keliams. Tik, ne ta suma, kuri planuota arba norėtųsi – ne milijardas.

Norėčiau pradėti nuo to, kad mes turim valstybėje tikrai labai didelę kelių infrastruktūrą. Valstybinės reikšmės kelių bendrą tinklą sudaro daugiau nei 21 tūkst. kilometrų. Taip pat turime 1,5 tūkst. tiltų, viadukų, daugiau nei 2 tūkst. dviračių takų. Tai tikrai labai didelis valstybės turtas, didelė infrastruktūra ir turim finansavimą tokį, kokį turim. Aš norėčiau akcentuoti,  kad nepaisant to, kad Kelių fonde yra 179  milijonai planuojami kitąmet, bendras finansavimas keliams yra 815 milijonų, ir jis yra didesnis negu suplanuota 2025 metais. Taip, girdime, kad tas lūkestis nėra iki galo atlieptas ir to finansavimo poreikio tikrai reikia didesnio. Mes ir dirbam tam, kad sukurti tą tvarų finansavimą.

Yra ir kuo pasidžiaugti – mes anksčiau neturėjom tokio fondo ir jis pradėjo veikti 2026 metais, net su 179 milijonais eurų. Taip, mūsų ambicija didesnė ir mes turėsim pasiūlymų, kaip tą fondą papildyti. Taip pat nepamirškime, kad nuo 2027 metų pradžios turi startuoti elektroninė kelių rinkliava, kuri tikrai ženkliai papildytų fondą apie 200 mln. eurų. Tai tikrai būtų ženklus pastūmėjimas gerinant kelių infrastruktūrą. Tai tikrai yra planų. Tame tarpe mes negalime apleisti ir savivaldybių kelių, nes irgi planuojame bendrą kelių finansavimą tiek valstybinės reikšmės keliams, tiek savivaldybių keliams. Savivaldybių keliai irgi taip pat yra svarbūs ir mes neturime pamiršti ir jų poreikių. Kitais metais mes irgi stengiamės išlaikyti bent tą finansavimo lygį, kad jis būtų  pakankamas. Tai 206 milijonai irgi yra tikrai nemaža suma, ką planuojama skirti  savivaldybių kelių vystymui, plėtrai, priežiūrai.

Bet ar viskas iš tikrųjų atsiremia į pinigus? Nes, kaip ir ministras Juras Taminskas sako: stiklinė pusiau tuščia, pusiau pilna. Mes taip galime žiūrėti į naująjį Kelių fondą. Ir dažnas Lietuvos regionų gyventojas, pasižiūrėjęs, iš tikrųjų pasakytų: „Duokite daugiau pinigų keliams ir jie bus geresni, jie bus tobuli“. Bet ar iš tikrųjų taip yra?

Iš tikrųjų, norint sutvarkyti infrastruktūrą, reikia lėšų, kad būtų galima tą padaryti. Problema – kelių būklė yra gana prasta. Tai tikrai kiekvienas galime matyti važiuodami keliais. Tikrai finansavimas turi augti ir mes judam link to 1 milijardo, o 815 milijardų jau yra arčiau to milijardo. Čia aš matyčiau ir tam tikrą pozityvą, bet suprantu ir gyventojų poreikius. Tačiau mes kiekvienos gatvės, kiekvieno kelio tikrai neišasfaltuosime, kiekvienos duobės nesutvarkysime. Šimto procentų idealios kelių būklės tikrai neturėsime, nes yra labai didelis kelių tinklas ir mes nebūsime ta unikali šalis, turinti idealius kelius. Be abejo, mes turime tikrai gerinti kelių būklę ir tai daryti tolygiai visoje šalyje. Toks yra tikslas ir tą mes darome tiek remontuojant magistralinius kelius, tiek krašto, tiek rajoninius, tiek savivaldai tvarkant kelius. Bandome atliepti tas skaudžiausias vietas, tvarkyti ten, kur tikrai yra didesnis intensyvumas, kur žmonės daugiau naudojasi keliais, kur jų būklė tikrai prasta. Reaguojame čia ir dabar. Tvarkom tą, ką reikia tvarkyti iš tų esamų finansų, kuriuos turime. Tuo pat metu mes turime ir žvyrkelius asfaltuoti.

Aš norėčiau, viceministre, Jūsų paklausti: jūs kurios idėjos arba minties šalininkė? Ar, kad didesnį dėmesį ir finansinį dėmesį reikėtų skirti žvyrkelių tvarkymui, ar vis dėl to sutelkti dėmesį į jau esamų kelių infrastruktūros remontus, tiesimus, plėtrą?

Šie du tikslai neturėtų vienas kitam prieštarauti ir mes tikrai žiūrime į kelių infrastruktūros plėtrą, tvarkymą kompleksiškai. Mes tikrai negalime pamiršti ir tų žmonių, kurie dešimtmečius gyvena miesteliuose ir turi per miestelio centrą žvyrkelį, laukia to gero kelio, nenori kvėpuoti dulkėmis ir toliau kenkti savo sveikatai. Mes tikrai turime kalbėti ir apie žvyrkelių asfaltavimą. Aš labai noriu pasidžiaugti, kad 2025 metais realiai prasidėjo valstybinės žvyrkelių asfaltavimo programos darbai. Iki šiol buvo programa, bet ji buvo be finansavimo. Kadangi buvo rastas 20 milijonų eurų finansavimas, šiemet taip pat bus tęsiama programa ir finansavimas suplanuotas. Ir tikrai kiekvienas žmogus jau 2026 metais savo savivaldybėje pajaus tos programos realius rezultatus. Mūsų tikslas – per artimiausius dvejus metus išasfaltuoti 160 kilometrų žvyrkelių pagal suplanuotą finansavimą. Galbūt jų bus ir daugiau, bet mes matome, kad su turimu finansavimu mes galime judėti ir greičiau, nes atpigo tam tikri darbai, kilometro kaina, ir tam tikros technologijos prisideda, kas paspartina visą procesą. Programos tikslas – kiekvienoje savivaldybėje bent po vieną žvyrkelį artimiausiais metais išasfaltuoti. Sudaryta prioritetinė eilė ir visi galės pamatyti realius darbus. Šiemet išasfaltuotų žvyrkelių bus apie 60 km.

Turime ir daugiau strateginių tikslų. Na štai, Kauną ir Varšuvą jau jungia moderni automagistralė „Via Baltica“. Apie ją pradėta kalbėti dar 2015 metais, t.y. prieš 10 metų. Dabar mes jau kalbame apie Kauną ir Rygą, kad sujungsime ne tik, dvi sostines – laikinąją mūsų sostinę Kauną su Varšuva, bet ir tą pačią laikinąją sostinę su broliukais latviais.

Taip, tai tikrai labai svarbu. Strateginis mūsų šalies kelių infrastruktūros projektas „Via Baltica". Labai smagu, kad mes jau esame pilnai sujungti su atkarpa Varšuva-Kaunas ir joje eismas pilnai paleistas. Tikrai tas Baltijos šalių junglumas su Vakarų Europa yra labai reikalingas ir jis įvyko. Turime ambiciją toliau tą projektą tęsti ir iki pat Rygos. 2030-ieji yra tie metai, kai labai tikiuosi, kad mes turėsime pilną „Via Balticos" trasą Ryga-Varšuva.

Ir čia žinia visiems tiems, kurie sako pas mus blogi keliai, o štai Lenkija kaip susitvarkė. Tai va, prašau, judam link Lenkijos ir pamatysim savo, savo lietuviškąją atkarpą, kuri turėtų tęstis iki Latvijos sienos.

Esu keliavęs su ministru į Lenkiją ir pats mačiau, kaip atrodo Lenkijos keliai. Automagistralės iš tikrųjų labai puikios, bet tie regioniniai keliai... Na, šiek tiek dar reikėtų ten pasistengti. Mes Lietuvoje, iš tiesų, aš manau, nemažai dedame pastangų, kad ir regionuose turėtume gerą situaciją. Pavyzdžiui, galime kalbėti turbūt apie Molėtai-Utena, irgi kelią, kur žmonės keliauja į savo sodybas, prie ežerų. Ten irgi turbūt turim gerų naujienų.

Taip, pagaliau tas vadinamasis kelias „betonkė“, kuris apipintas savo istorija ir kurio ilgai žmonės laukia, kol jau turės tą tikrai gerą kokybišką kelią. 2026 metais mes pilnai būsime pasirengę ir turėsime viso kelio ruožo finišą. Uždarysime šitą blogą istoriją ir turėsime tikrai gerą, kokybišką viso kelio atkarpą. Tai tikrai labai džiugus rezultatas ir ką reikėtų pažymėti – šis ruožas buvo ne vienos vyriausybės prioritetinių darbų sąraše. Džiugu, kad kitais metais jau galėsime turėti galutinį rezultatą.

Kalbant apie kelius, reikėtų pakalbėti ir apie saugų eismą. Turime „Vizija 0“ – vieni daugiau girdėjo, kiti galbūt mažiau, bet principas jos paprastas – kad nebebūtų žuvusių keliuose iki 2050 metų. Tų žuvusiųjų vis tiek yra, bet yra miestų, regionų, kurie tą įgyvendina. Ar jūs pati tikite „Vizija nulis"?

Be abejo, tikiu, ir manau, kad 2050-tieji yra labai toli. Aš tą viziją matyčiau dar anksčiau. Mes turėjom prieš porą savaičių ekspertinę ir kartu politinę diskusiją matydami tikrai pozityvių rezultatų – bendrai eismo saugos situacija Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus gerėja. Mes sumažinome beveik trečdaliu žuvusiųjų keliuose skaičių, kas yra pozityvu. Bet, kita vertus, jų dar yra. Kiekviena gyvybė yra labai svarbi ir mes, visos institucijos, turime dėti pastangas, nes čia ne vien susisiekimo ministerijos klausimas. Čia ir Policijos departamentas veikia, ir įvairios kitos tarnybos, kompleksinės priemonės ir visų institucijų pastangos tam gali padėti, siekiant bendro tikslo, kuriuo tikrai aš labai tikiu. Eismo saugumas tikrai yra vienas prioritetinių mano srities klausimų.

Ar nėra čia užburto rato? Norime, kad mažėtų žuvusiųjų, nelaimių skaičius keliuose, bet tuo pačiu norime, kad gerėtų keliai, ar ne? Gerėja keliai, gerėja automobiliai, didėja greitis ir vėl viskas sukasi tuo pačiu ratu. Kuo, atrodo, geresnės eismo sąlygos, tuo daugiau ir tų nelaimių.

Kelių būklės gerinimas tai yra vienas iš saugumo elementų. Mes turėdami kokybiškus, saugius kelius ir užtikriname eismo saugumą. Jeigu mes turėsime blogos būklės kelius, tai žinoma, kad pavojingos bus sąlygos važiuoti. Paminėjote greitį. Kiekvienas vairuotojas yra tikrai atsakingas pasirinkti tą saugų greitį ir tai neturėtų būti priešprieša tarp didelio greičio, kokybiškos infrastruktūros ir to, kad tai eismo įvykių skaičių galėtų padidinti. Priešingai, aš manau, kad tai kaip tik kelių infrastruktūros gerinimas padeda užtikrinti saugumą keliuose. O dėl pačio greičio, kiekvienas vairuotojas turi įsivertinti saugų greitį.

Lapkričio pabaigoje mes kaip tik turėjome ir apdovanojimus. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje įsteigėme „Vizija - nulis" apdovanojimą ir  įteikėme gražų tokį kelio ženklą Jonavos savivaldybei, nes ten pagal praėjusių metų statistiką turim nulį žuvusių keliuose. Tai reiškia, jau atitinka 2050 metų viziją ir dar Jonava sugebėjo daugiausia iš visų šalies savivaldybių sumažinti sužeistųjų skaičių. Tai einame turbūt gera linkme ir daugiau savivaldybių galbūt gali tapti pavyzdžiu?

Tikrai taip. Labai pozityvus rezultatas ne tik Jonavoje, bet 18-oje savivaldybių pastaraisiais metais nebuvo nei vieno žuvusio žmogaus. Tai tikrai, tas „Vizijos- nulis“ siekimas jau atrodo visai netoli. Tai žingsnis po žingsnio ir aš manau, kad tikrai mes pasieksime šį tikslą greičiau negu 2050 m. Pozityvų rezultatų mes jau turime čia ir dabar. Tai tikrai savivaldybių pastangos ir tai, ką jos daro savo kiekvienoje savivaldybėje, kokias kompleksines įgyvendina – matome, kad tai irgi duoda rezultatų. Tad, manau, jeigu tokį tempą palaikysime, „Viziją-nulis“ turėsime žymiai anksčiau negu 2050 m.

Pereikime prie kitos temos ir srities. Kada paskutinį kartą plaukėte laivu?

Senokai, prieš porą metų, žinokit, senokai.

Bet vis tiek prie jūros teks nuvažiuoti, ten apsilankyti. Einame prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto. Strateginė įmonė tolėliau nuo Vilniaus, bet taip pat yra Susisiekimo ministerijos srities ir šią sritį kuruojate Jūs. Taigi, kaip įsivaizduojat patį uostą, jo darbą, jo plėtrą?

Klaipėdos uostas be abejonės yra mūsų valstybės ekonomikos variklis. Jis generuoja daugiau nei 6 procentus bendrojo vidaus produkto. Tai tikrai mūsų strateginė įmonė, ne tik iš Susisiekimo ministerijos lauko, apskritai valstybėje svarbus valstybės turtas, kurį mes turime puoselėti, rūpintis ir vystyti. Tikrai yra labai daug ambicijų ir realių planų, ką su Klaipėdos uostu norime toliau daryti, pavyzdžiui, vystyti pietinę uosto dalį ir iki 2028 m. ją įveiklinti. Tai nauja 100 hektarų teritorija, naujos galimybės verslams, privatiems investuotojams, naujos darbo vietos. Turime pozityvių idėjų ir realių darbų, projektų. Šiam tikslui mes turime ir parengę net atskirą įstatymą, kuriam tikimės ir Seime palaikymo, pritarimo. Manau, kad plėtra tikrai prisidės prie dar didesnio uosto indėlio tiek į mūsų valstybės ekonomiką, tiek stiprinant uosto konkurencingumą, augimą. Ir, be abejo, uostas turi ir kitų puikių iniciatyvų, darbų, ką irgi norėčiau paminėti. Uosto plėtra prisidės ir prie karinio mobilumo vystymo, nes bus sudarytos galimybės atplaukti ir turėti pritaikytą infrastruktūrą kariniams laivams.

Vis dėlto yra dalis gyventojų, kurie išsako susirūpinimą, nerimą, kaip teks gyventi tarp besiplečiančio uosto. Jums teka susitikti su gyventojais, ar pavyko įtikinti juos arba sumažinti jų nerimą, dėl uosto plėtros?

Ministras Juras Taminskas ir visa komanda tikrai kalbasi su gyventojais. Aš pati irgi žinau įvairius klausimus ir poreikius, rūpesčius, kuriuos gyventojai išsako. Su Klaipėdos miesto savivaldybe, su visais partneriais kalbamės, nes tikrai suprantame ir gyventojus, kad ta plėtra ne visada visiems patinka. Ir bandome tikrai rasti ir kompensacines priemones gyventojams dėl pačio uosto indėlio į miesto gyventojų gerbūvį tiek tvarkant viešąsias erdves, tiek sukuriant tam tikras žaliąsias zonas, tiek diegiant įvairias apsaugos priemones nuo triukšmo, nuo oro taršos. Tikrai tas dialogas su gyventojais vyksta ir tikimės, kad pavyks rasti geriausią sprendimą. Tikrai suprantame, kad visi patenkinti nebus, bet turime žiūrėti iš valstybinės pusės, nes ta plėtra vis tiek sugrįžta ir mums patiems, per tam tikrą ekonominį augimą ir vietų sukūrimus. Darydami tam tikrus planus įsivertiname ir girdime gyventojus, tikrai bandome atliepti jų lūkesčius ir poreikius.

Nauda ir patiems klaipėdiečiams. Klaipėdos uostas bendradarbiauja su savivaldybe ir net geresni keliai Klaipėdoje turbūt yra dėl to, kad ten yra Klaipėdos uostas?

Taip, uostas kiekvienais metais skiria finansavimą kelių tvarkymui. Taip pat mes turime tokį lūkestį kaip ministerija, kad Klaipėdos uostas kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe pasirašytų bendradarbiavimo susitarimą, socialinę programą, kur gyventojai irgi matytų, kaip uostas prisideda prie tam tikrų priemonių įgyvendinimo gerinant socialinę infrastruktūrą mieste.

Pakalbėkime apie mažuosius uostus, uostelius. Kokia jų plėtra numatoma?

Tikrai girdime poreikį iš visuomenės. Kai atėjau į ministeriją, nebuvo jokios strategijos ar gairių šita tema. Mes dabar telkiame pajėgumus – kitaip sakant, kviečiame socialinius, ekonominius partnerius, savivaldybes, nes tai labai liečia ir savivaldybes, kurios turi planus vystyti tuos uostelius ir yra savo specialiuosiuose planuose numatę tam tikras teritorijas prie mūsų upių. Tai sutelkus tam tikras suinteresuotas puses yra tikslas kartu tame formate parengti strategines plėtros gaires mūsų mažųjų uostų vystymui Lietuvoje. Nors negaliu pasakyti, kada tiksliai, turime šią viziją, galvojame kur, kaip ir kada galėtų būti vykdoma tokia plėtra. Manau, kad iki kadencijos pabaigos turėsime rezultatą ir turėsime kuo pasidžiaugti.

Reikėtų pasižiūrėti į mažąjį uostą ne tik kaip ekonomikos, galbūt regionuose, tokią dedamąją, bet turbūt lygiai taip pat ir į pramoginį variantą. Nes jeigu aš gerai suprantu, uoste būtų galbūt galima ir įsteigti buriavimo mokyklą ir kitą mokyklą, ir tai gali tapti susisiekimo vieta. Ir užsieniečiams labai patrauklu.

Iš tikrųjų mes norime, kad atplauktų užsienio šalių piliečiai pas mus į šalį pasidairyti. Tai čia dar vienas iš Lietuvos vartų ir galimybių aplankyti mus ir pasidairyti.Plėtros galimybių yra daug ir ne tik ekonomine, bet ir rekreacine pramogine prasme pritraukiant ir kitų šalių laivelius. Tai tikrai matome tą poreikį ir kursime infrastruktūrą, kuri jį atlieptų.

Tinklalaidės įrašą rasite čia: