Po žiemos pagrindinėje Lietuvos automagistralėje atsivėrusios didžiulės duobės nemažai daliai vairuotojų šiemet sugadino ne tik kelionių planus, bet ir automobilius. Nors dėl to įprasta kaltinti šaltą žiemą, duobės atsiranda laiku nesutvarkytuose ruožuose, kurių kasmet, mažėjant finansavimui valstybinės reikšmės keliams, gali tik daugėti, perspėja sektoriaus atstovai.
„Kokybiškai įrengto kelio viršutinis asfalto sluoksnis įprastai tarnauja apie 15 metų, o palankiomis sąlygomis gali išsilaikyti 20 metų. Norint išlaikyti stabilią kelių būklę, kasmet reikėtų atnaujinti maždaug 7 proc. viso kelių tinklo, tačiau pastaraisiais metais atnaujinama tik apie 1,5–2 proc., dėl to bendra kelių būklė nuolat blogėja. Jei danga būtų atnaujinama laiku, ji išliktų atspari tiek oro, tiek intensyvaus eismo poveikiui“, – sako kelių tiesimo bendrovių asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Lietuvoje yra apie 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, iš kurių 2024 m. duomenimis, buvo suremontuota arba rekonstruota vos 321 km. Pasak Š. Frolenko, tokiais tempais visi esami valstybiniai keliai būtų atnaujinti tik per kelis dešimtmečius, nors tiek neatlaikytų net visiškai naujai ištiestų kelių danga.
„Viešai teigiama, kad duobės keliuose atsiveria dėl temperatūrų svyravimų ir drėgmės, tačiau reikia pabrėžti, kad jos dėl gamtos veiksnių atsiranda ten, kur dangos remontas buvo atidėtas arba išvis neįvyko dėl finansavimo stokos. Kelių ruožuose, kurie per pastarąjį dešimtmetį buvo rekonstruoti ar bent atnaujinti, tokios problemos kyla labai retai“, – teigia jis.
Kaip rodo duomenys, šalyje prastos būklės yra net 41 proc. kelių, o nuo 2023 m. blogų kelių dalis išaugo 4 proc. punktais. Prie to prisideda ir kryptingai mažėjantis valstybinės reikšmės kelių finansavimas – finansavimas skirtas ne atskiriems strateginiams projektams („Via Baltica“, kelias Vilnius-Utena), o visam valstybinės reikšmės kelių tinklui mažėja jau ilgą laiką.
„Šiemet tikslinis finansavimas valstybiniams keliams sieks tik apie 128 mln. eur, mažiausiai nuo 2021 m. Deja, bet tai reiškia, kad skirsime dar mažiau dėmesio darbams, užtikrinantiems, jog keliai, tiltai ir viadukai būtų tinkamai prižiūrimi ir remontuojami“, – pažymi „Lietuvos keliai“ vadovas.
Pagal Lietuvos valstybinės reikšmės kelių valdytojos „Via Lietuva“ skaičiavimus, už 1 mln. Eur galima suremontuoti apie 2,78 km rajoninių kelių, 1,69 km krašto kelių arba 1,15 km magistralinių kelių.
Š. Frolenko teigimu, kai kurios savivaldybės jau įrodė, kad nuosekliai investuojant į kelių dangos atnaujinimą galima sėkmingai užkirsti kelią po žiemos atsiveriančioms problemoms.
„Puikus pavyzdys – Vilniaus miesto savivaldybė, nuo 2023 m. atnaujinusi beveik 300 km gatvių. Labai prastos būklės gatvių mieste beveik nebeliko, o duobių šiemet, net ir po itin šaltos žiemos, fiksuojama 10 kartų mažiau nei įprastai. Tai patvirtina, kad nuosekliai ir laiku atnaujinant kelių dangą galima išvengti didesnių pažeidimų net ir po itin nepalankaus šaltojo sezono“, – priduria jis.















