Apie tai, kiek iš tikrųjų kainuoja ekologiškas autobusas, kodėl jaunimas renkasi maršrutą į Kauną, o ne automobilį – pokalbis su bendrovės „Jonavos autobusai“ direktoriumi Otaru Urbanu.
– Kokie „Jonavos autobusams“ buvo praėję metai?
– Nesakyčiau, kad labai išskirtiniai, bet tikrai ne tušti. Metai buvo pakankamai stabilūs, nors viskas vyko lėčiau, nei norėtųsi. Užbaigėme kelis svarbius projektus, kuriems reikėjo ir laiko, ir kantrybės.
Šalia autobusų stoties įrengėme dvi naujas elektromobilių ir elektrinių autobusų įkrovimo stoteles, skirtas tiek lengviesiems elektromobiliams, tiek įmonės elektriniams autobusams. Stotelės pritaikytos ir žmonėms su negalia. Viešos įkrovimo stotelės papildo esamą infrastruktūrą – UAB „Jonavos autobusai“ bazėje veikia dar penkios įkrovimo vietos.
Dar vienas iš darbų – naujos atsiskaitymo sistemos diegimas, tad jau nuo pernai keleiviai už bilietus autobusuose gali atsiskaityti ir bekontakčiu būdu.
– Kaip keleiviai priėmė naują atsiskaitymo tvarką?
– Gerai. Iš pradžių, aišku, buvo šiek tiek įpratimo laikotarpis, bet dabar matome labai aiškias tendencijas. Atsiskaitymai banko kortelėmis nuosekliai auga praktiškai kiekvieną mėnesį. Tas pats ir su mūsų programėle E-BUS – ja naudojasi vis daugiau žmonių.
Vien programėle šiuo metu naudojasi apie 150 žmonių per dieną, tai maždaug 10 procentų visų atsiskaitymų. Reikia turėti omenyje, kad pradžioje programėle naudodavosi vos kelios dešimtys žmonių, tad augimas – labai ryškus.
Jei pridėtume atsiskaitymus banko kortelėmis, bendrai bekontakčių atsiskaitymų dalis artėtų jau prie 20 procentų. Prie to dar prisideda bilietų pirkimas internetu ir kasose, tad matome, kad keleiviai vis aktyviau renkasi jiems patogiausius būdus.
– Kalbant apie transporto parką – kiek autobusų pavyko įsigyti?
– Iš viso įsigijome keturis elektrinius autobusus. Jie buvo nupirkti pernai, tačiau realiai bus pagaminti ir pristatyti šiais metais. Čia reikia suprasti vieną dalyką – autobusai negaminami „į sandėlį“. Įprastas gamybos ir pristatymo terminas yra apie 9–12 mėnesių. Be to, įsigijome ir du dyzelinius autobusus, kurie skirti daugiau užsakymams.
– Ar jau galite įvardyti, kiek pernai pervežėte keleivių?
– Tikslių skaičių dar neturime, bet preliminariai galime kalbėti apie maždaug 1,3 milijono keleivių per metus, skaičiuojant miestą ir priemiestį kartu.
– Ar jaučiate, kad viešasis transportas keičia savo auditoriją?
– Taip, tai labai jaučiasi. Anksčiau viešasis transportas labiau buvo siejamas su vyresniais žmonėmis, bet dabar situacija keičiasi – jaunimas vis drąsiau ir dažniau renkasi autobusą. Ypač važiuojant į Kauną.
Susisiekimas tikrai intensyvus, grafikai dažni, ir žmonės supranta patogumą: nereikia galvoti apie parkavimą, nereikia būti „pririštam“ prie automobilio. Drįsčiau sakyti, kad šiandien pagal viešojo transporto intensyvumą Kaunas ir Jonava yra vieni geriausiai sujungtų miestų Lietuvoje.
– Kodėl, jūsų manymu, viešąjį transportą vis dažniau renkasi jaunimas?
– Viena pagrindinių priežasčių – paprasti, labai žemiški dalykai: parkavimas ir patogi maršrutų logika. Kaune autobusų stotis yra labai geroje vietoje – šalia „Akropolio“, netoli Laisvės alėjos. Be to, nemaža dalis keleivių važiuoja iki Kalniečių – tai didelis mazgas, iš kurio galima pasiekti praktiškai bet kurią Kauno vietą.
Prie to prisideda ir kaina. Jaunimui iki 18 metų taikoma 80 procentų nuolaida, tai reiškia, kad kelionė iki Kauno autobusų stoties kainuoja apie 76 centus. Už maždaug eurą penkiasdešimt galima nuvažiuoti pirmyn ir atgal. Ekonomiškai naudinga. Be to, autobusuose yra „Wi-Fi“, ir, nors kartais atrodo, kad jis gal nėra būtinas, realybė rodo kitaip – keleiviai juo aktyviai naudojasi. Viename autobuse per mėnesį sunaudojama apie 80 gigabaitų duomenų. Tai tikrai nemažai.
Reikia suprasti, kad jei autobuse važiuoja apie 40 keleivių ir keli iš jų pusvalandį žiūri „YouTube“, duomenų srautas labai greitai „suvalgo“ gigabaitus. Tai rodo, kad žmonės nori būti prisijungę, kelionę išnaudoti savo laikui – pažiūrėti vaizdo įrašus, pasiklausyti muzikos ar padirbėti.
Beje, „Wi-Fi“ naudojamas ne tik autobusuose. Išmanioje stotelėje, kurią pernai miesto gimtadienio proga įrengėme prie bibliotekos, žmonės irgi naudojosi interneto ryšiu. Ypač jaunimas, kurie, kai geras oras, į šią stotelę ateidavo pasinaudoti internetu.
– Šiemet padidinote reisų skaičių į Kauną?
– Taip, šiek tiek didinome reisų skaičių darbo dienomis, bet didžiausi pokyčiai įvyko savaitgaliais – šeštadieniais ir sekmadieniais. Ir toliau stebime srautus. Sausis ir vasaris visada būna ramesni mėnesiai, todėl galutines išvadas darysime pavasarį. Jei matysime, kad augimas išlieka, turime rezervą ir galėsime pridėti daugiau reisų.
– Kokius pagrindinius darbus ir iššūkius matote šiais metais?
– Didžiausias dėmesys ir toliau bus skiriamas autobusų parko atnaujinimui. Šiemet pereiname į kitą etapą. Jei iki šiol daugiau koncentravomės į ekologišką transportą mieste ir priemiestyje, dabar ateina metas elektriniams autobusams, kurie važiuos į Kauną.
Tai bus visai kito tipo transportas – ne maži miesto autobusai, o didesni, tarpmiestinio tipo, su didesniu nuvažiuojamu atstumu, patogesne sėdynių konfigūracija, daugiau komforto. Visi jie bus žemagrindžiai, pritaikyti žmonėms su negalia.
Tai natūralus procesas, nes mūsų parkas sensta. Pirmieji nauji autobusai buvo nupirkti dar 2008 metais – jiems jau 17 metų. Todėl atsinaujinimas nėra pasirinkimas, o būtinybė.
– Kiek iš esmės tarnauja autobusas?
– Teoriškai autobusas gali tarnauti ir 20 metų, bet ekonomiškai tai dažniausiai nebeapsimoka. Viskas priklauso nuo gamintojo, modelio, bet kuo ilgiau transporto priemonė eksploatuojama, tuo labiau auga techninio aptarnavimo kaštai. Jie kyla praktiškai kasmet. Jeigu žiūrėtume tik ekonomiškai, optimalus laikotarpis autobusui yra maždaug 7–8 metai. Šiandieninių autobusų patvarumas nebėra toks, koks buvo prieš dvidešimt ar trisdešimt metų – technologijos sudėtingesnės, bet ir jautresnės.
– Ar šiemet keičiasi transporto lengvatų tvarka?
– Pagrindiniai pakeitimai jau įvyko pernai, nuo balandžio 1 dienos. Tuomet buvo reikšmingai išplėsta lengvatų bazė. Šiemet taip pat numatomi tam tikri pakeitimai, bet jie bus daugiau techninio pobūdžio. Jokių drastiškų pokyčių neplanuojama.
– Keleiviai jautriai reaguoja į kainų pokyčius. Ar sudėtinga paaiškinti, kodėl bilietai brangsta?
– Paaiškinimai piniginės neguodžia. Žmogus gal ir supranta priežastis, bet faktas lieka faktu – jis turi sumokėti daugiau, kad ir keliasdešimt centų. Šiuo atveju kainų pokyčius lėmė du pagrindiniai veiksniai.
Pirmas – pridėtinės vertės mokesčio pasikeitimai. Viešajam transportui PVM padidėjo apie 3 procentus. Antras – augantys veiklos kaštai: draudimai, CO₂ mokesčiai, degalų kainos. Nors teoriškai sakoma, kad kuras neturėtų brangti, praktiškai to išvengti neįmanoma, nes tai Europos Sąjungos lygmens sprendimai.
Tai yra išoriniai veiksniai – ne savivaldybės ar vežėjo noras, o valstybės ir ES mastu priimti sprendimai, kurie natūraliai kelia kainas.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad Jonavoje bilietų kainos dar nėra didelės. Jei lyginsime su didžiaisiais miestais – Vilniumi, Kaunu ar Klaipėda – kainų skirtumas nemažas. Kalbant apie Europą, reikalavimai Lietuvoje praktiškai tokie patys kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje, nors kainų lygis – visai kitas.
– Kalbant apie ekologinį transportą – jis gerokai brangesnis?
– Taip, ženkliai. Už keturių didelių elektrinių autobusų kainą mes galėtume nupirkti 8 ar net 9 analogiškus dyzelinius autobusus. Elektriniai autobusai, priklausomai nuo gamintojo, kainuoja 2–2,5 karto brangiau.
Dalis šių kaštų tenka savivaldybei, kuri dengia nuostolius, dalis – keleiviams. Kito kelio paprasčiausiai nėra, nes teisės aktai labai aiškūs. Pagal galiojančius Lietuvos įstatymus per trejus metus viešasis transportas turi tapti visiškai „žalias“.
Jeigu skaičiuotume realistiškai, mums reikėtų įsigyti bent dešimt elektrinių autobusų – tai būtų apie 5 milijonus eurų. Vienas toks autobusas kainuoja apie pusę milijono. Ir tai tik pirkimas – jį dar reikia eksploatuoti, prižiūrėti, išlaikyti. O kai miesto maršrutuose bilietas su 80 procentų nuolaida kainuoja 18 centų, nesunku paskaičiuoti, kiek keleivių reikia pervežti, kad toks autobusas atsipirktų.
– Kurie miesto maršrutai šiandien yra populiariausi?
– Iš miesto maršrutų populiariausias išlieka trečiasis, taip pat septintasis ir devintasis. Labai pasiteisino ir antrasis maršrutas, kuris buvo pratęstas iki Šveicarijos miestelio per Meškonis. Šis maršrutas pravažiuoja gydymo įstaigas, mokyklas, todėl ypač patogus mokslo metų metu. Jis tapo labai funkcionalus kasdieniam judėjimui mieste.
– O ką darote su maršrutais, kurie ekonomiškai neatsiperka?
– Viešasis transportas nėra tik ekonominis klausimas. Kiekvienos savivaldybės misija yra maksimaliai užtikrinti, kad gyventojai turėtų galimybę pasiekti miesto centrą, gydymo, švietimo ir kitas svarbias įstaigas.
Jonavoje susisiekimas su kaimiškomis vietovėmis yra užtikrintas gana gerai – maršrutai važiuoja kasdien, reguliariai. Neturime situacijų, kai autobusas važiuotų tik kartą ar du per savaitę. Pavyzdžiui, į Ruklą darbo dienomis vykstame net 16 kartų per dieną. Tokių pavyzdžių Lietuvoje, ypač priemiestiniuose maršrutuose, nėra daug.
,,Jonavos autobusai" inf.
Audriaus Reipos nuotr.
