Per 2025-uosius pasiekti tiesioginių užsienio investicijų (TUI) rezultatai kartu uždarė ir „Investuok Lietuvoje“ strateginį laikotarpį. 2021–2025 m., „Investuok Lietuvoje" pritraukė 237 TUI projektus, kurie sukūrė 19,7 tūkst. darbo vietų, o bendra investicijų į ilgalaikį turtą suma pasiekė 1,1 mlrd. eurų.
Šie penkeri metai buvo kupini neeilinių turbulencijų: tęsėsi pandemija, jos sukelti tiekimo grandinių sutrikimai, Rusija pradėjo karą Ukrainoje, ėmė lėtėti didžiųjų Europos valstybių ekonomikos, įsibėgėjo darbo rinką reikšmingai keičiantis dirbtinis intelektas bei automatizacija. Visa tai stipriai transformavo ir TUI realybę – projektų skaičius mažėjo, bet augo jų vertė. Tai nulėmė vis intensyvesnę konkurenciją dėl projektų, ypač į kovą aktyviai įsitraukus tokioms sunkiasvorėms, kaip JAV, Prancūzija, Ispanija ar Lenkija.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako: „Veikiant neapibrėžtumo laikotarpiu, Lietuvos mažumas tampa reikšmingu privalumu – tai leidžia greitai susitarti dėl prioritetų ir pokyčių krypties. Būtent todėl pastaruosius metus Lietuvoje buvo nuosekliai stiprinama reguliacinė aplinka ir aiškiai apsibrėžtos sritys, kuriose siekiame ilgalaikės lyderystės.“
Jo teigimu, gynybos pramonė, gyvybės mokslai, biotechnologijos ir finansinės technologijos lieka šalies strateginis stuburas, o regionų įtraukimas – būtina sąlyga tvariam augimui.
„Naujuoju strateginiu laikotarpiu keliame dar aukštesnę kartelę: orientuojamės į didesnės apimties, aukštos pridėtinės vertės investicijas ir stipresnį vietos kapitalo įsitraukimą. Mūsų tikslas – kad Lietuva būtų šalis, kurioje tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos investuotojai mato ne trumpalaikę galimybę, o patikimą, ilgalaikį partnerį kuriant ekonomiškai atsparią valstybę“, – sako E. Grikšas.
2025 metų rezultatai: biotechnologijų proveržis, gynybos augimas, fintech branda ir darbo su Lietuvos investuotojais startas
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis per praėjusius metus patvirtintas 31 TUI projektas, sukursiantis 2 139 darbo vietas. Bendra 2025 m. pritrauktų investicijų į ilgalaikį turtą suma siekia 196 mln. Eurų. 2025-aisiais pradėjus darbus su stambiais Lietuvos investuotojais, per metus buvo konsultuota daugiau nei 60 lietuviško kapitalo įmonių, pasirašytos 3 naujos stambaus investicinio projekto sutartys, šie projektai sukurs 149 naujas darbo vietas, o investicijos į ilgalaikį turtą sieks 86 mln. eurų.
Apžvelgiant 2025 m. rezultatus, išryškėja keletas svarbiausių vardų. Gyvybės mokslų sektoriuje išsiskiria Nyderlandų koncerno „Royal Cosun“ alternatyvių baltymų gamykla Kauno LEZ. Tai vienas pirmųjų plyno lauko bioekonomikos TUI projektų šalyje, ne tik perkelsiantis technologijas iš laboratorijų į pramonę, bet ir suteiksiantis Lietuvai strateginę poziciją Europoje bei atversiantis kelią naujoms investicijoms bioekonomikos srityje.
Gamybos sektoriuje toliau stiprėjo gynybos investicijos. Pradėtos „Rheinmetall“ artilerijos šaudmenų gamyklos statybos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir „Rheinmetall“ pasirašė susitarimo memorandumą įsteigti šaudmenų gamybos kompetencijų centrą. Krašto apsaugos ministerija su „KNDS Deutschland“, „Rheinmetal Landsysteme“ ir valstybės valdomos energetikos grupės „EPSO-G“ atstovais pasirašė memorandumą dėl pagrindinių kovos tankų „Leopard 2 A8“ surinkimo bei priežiūros infrastruktūros kūrimo Lietuvoje.
2025 m. verslo paslaugų sektoriuje augo aukštos pridėtinės vertės veiklos: Danijos žaliųjų technologijų įmonė „Watts“ steigė programinės įrangos kompetencijų centrą, o Estijos „Nortal“ plėtė veiklą Vilniuje ir Kaune, telkdama inžinierių komandą dirbtinio intelekto ir gynybos sprendimams. Fintech sektoriuje matėsi spartėjanti įmonių plėtra inžinerijos ir atitikties srityse. MiCA licenciją gavo ir veiklą Lietuvoje pradėjo JAV fintech milžinė „Robinhood“, technologijų centrą išplėtė finansinių technologijų vienaragis „Tide“.
Stebima kylanti verslo ekosistemų branda
„Investicijų pritraukimas – ne sprintas, o maratonas, todėl jo rezultatus reikėtų vertinti platesniame kontekste. Per penkerius metus pasiekėme nemažai – nepaisant sudėtingo laikotarpio, į priekį žengė šalies ekonomikai svarbių ekosistemų plėtra“, – teigia TUI plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.
Žvelgiant iš strateginio laikotarpio perspektyvos, penkerių metų kontekste pastebimas projektų skaičiaus mažėjimas, bet jie tampa didesni. Didesnę vertę sukuria tiek augančios investicijos į ilgalaikį turtą (CAPEX), tiek aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamos darbo vietos, kurios užtikrina ir didesnę mokestinę grąžą valstybei.
Investicijų pritraukimas turi savo ritmą – atskirų metų rezultatai gali svyruoti, bet tikrąją kryptį parodo ilgesnio laikotarpio tendencijos. Vertinant strateginio laikotarpio rezultatus, svarbu žvelgti ne tik į projektų skaičius, bet ir į jų sukuriamą vertę, atnešamą pokytį.
„Lietuva nebėra žemų kaštų šalis ir gali konkuruoti ne kaina, o kokybe. Tai reiškia kitokius projektus: stambesnius, sudėtingesnius, ilgiau derinamus, bet jų grąža šaliai yra juntamai didesnė. Kinta ir darbo vietų pobūdis – automatizacija bei dirbtinio intelekto progresas mažina bendrą darbuotojų poreikį, bet auga aukštos kvalifikacijos specialistų paklausa. Būtent tokias darbo vietas kuria nauji investuotojai“, – teigia E. Čivilis.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad investiciniai projektai stiprina verslo paslaugų, gynybos, finansinių technologijų ir kitų sričių ekosistemas. Konkrečios ekosistemos branda tampa savaiminiu traukos veiksniu – kiekvienas naujas investuotojas didina sektoriaus patrauklumą kitiems.
Laukiantys iššūkiai ir reikalingi sprendimai
Vis dažniau kalbame apie didelius, strategiškai svarbius projektus, kuriems reikia ne tik reikšmingų investicinių pajėgumų, bet ir sudėtingų infrastruktūrinių sprendimų – pavyzdžiui, itin didelių elektros resursų ar specializuotos inžinerinės aplinkos. Tokių projektų pritraukimui būtinas greitas, koordinuotas ir sisteminis skirtingų sričių – ekonomikos, energetikos, susisiekimo ir kitų – institucijų bendradarbiavimas, taip pat stabili ir nuspėjama aplinka.
„Norint pritraukti tokio masto projektus, turime veikti išvien – reikalingas koordinuotas institucijų darbas, vieningi prioritetai, valstybės nuoseklumas ir ilgalaikės strateginės ambicijos. Investuotojams svarbu matyti, kad visa šalis dirba ta pačia kryptimi“, – sako „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Svarbūs ir reguliaciniai sprendimai – konkurencingesnė, prognozuojama aplinka ypač fintech, vaistų ir bioproduktų srityse. Viena potencialių Lietuvos nišų gali būti palankios terpės DI įmonėms, turinčioms prisitaikyti prie ES DI akto reguliavimo, sukūrimas.
Vis dėlto, pastaruoju laikotarpiu tarptautinėje žiniasklaidoje Lietuvos vardas dažnai linksniuojamas nestabilumo ir nenuspėjamumo kontekste, kalbant apie karą, geopolitines įtampas ir netradicines rizikas, tokias kaip kontrabandos balionų keliami iššūkiai. Todėl šiandien ypač svarbu valdyti ne tik pačias situacijas, tačiau ir šalies komunikaciją užsienyje, dėti išskirtines pastangas Lietuvos matomumo pasaulyje didinimui, akcentuojant šalies stiprybes ir konkurencinius pranašumus.
Su tais pačiais iššūkiais padės tvarkytis ir stambiems Lietuvos verslams
Su identiškais iššūkiais susiduria ne tik užsienio, bet ir Lietuvos investuotojai. „Investuok Lietuvoje“ pernai pradėjo naują veiklos etapą – įgijo mandatą konsultuoti ir stambius vietos investuotojus. Agentūra siekia panaudoti sukauptas žinias bei sukurtus procesus, kad lygiavertiškai būtų skatinamos ir vietinio kapitalo investicijos Lietuvoje.
Pasak E. Čivilio, tai svarbu, nes stiprus vietinis verslas leidžia Lietuvai išlikti ekonomiškai konkurencingai tarptautinėje arenoje: išsaugoti talentus, vystyti pažangias ekosistemas, eksportuoti inovacijas.
„Mūsų misija visada buvo kurti vertę Lietuvai. Tačiau šiandien tai jau ne tik apie investicijų pritraukimą – tai apie atsakomybę padėti augti ir čia gimusiems verslams ir idėjoms. Mes norime puoselėti tokią Lietuvos ekonomiką, kurioje užsienio ir vietos kapitalas susitinka ne konkurencijai, o bendram tikslui – kurti Lietuvos ekonominį atsparumą, kuris atlaikytų krizes ir kurtų ilgalaikę vertę“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
