Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 2024 metų balandžio–birželio mėnesių elektros sistemos rodiklius. Antrąjį šių metų ketvirtį elektros energijos Lietuvoje pagaminta 52 proc. daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Beveik tris ketvirtadalius vietos generacijos sudarė atsinaujinančių išteklių energija.

Antrąjį 2024 metų ketvirtį Lietuvoje pagaminta 1,826 TWh elektros energijos, 52 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai gamyba siekė 1,200 TWh.

„Elektros gamyba Lietuvoje toliau auga didėjant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams. 2023 metų antrojo ketvirčio pabaigoje vėjo ir saulės elektrinių instaliuota galia šalyje siekė 1948 MW, per metus ji išaugo 45 proc. ir pasiekė 2885 MW. Ypač išsiskiria saulės energijos proveržis – antrąjį šių metų ketvirtį, padidėjus instaliuotai elektrinių galiai ir esant palankioms oro sąlygoms, saulės elektrinės pagamino beveik du kartus daugiau nei pernai tuo pat metu“, – sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.

Balandžio–birželio mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 0,671 TWh elektros energijos, 70 proc. daugiau nei prieš metus, kai jų gamyba siekė 0,395 TWh. Saulės elektrinių generacija išaugo 95 proc. nuo 0,268 TWh iki 0,524 TWh. Hidroelektrinių gamyba sumažėjo 1,5 proc. nuo 0,113 TWh iki 0,111 TWh.
Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per ketvirtį pagamino 1,353 TWh elektros energijos, 64 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jų gamyba siekė 0,824 TWh. 

Iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudarė 74 proc. visos Lietuvoje antrąjį ketvirtį pagamintos elektros energijos. Palyginti, pernai antrąjį ketvirtį ši dalis buvo 69 procentai.

Šiluminių elektrinių gamyba per metus išaugo 24 proc., nuo 0,272 iki 0,337 TWh. Hidroakumuliacinių elektrinių gamyba didėjo 27 proc. nuo 0,105 TWh iki 0,134 TWh.

Elektros suvartota 2 proc. daugiau
Antrąjį ketvirtį galutinis elektros suvartojimas Lietuvoje siekė 2,609 TWh, 2 proc. daugiau nei pernai, kai šis skaičius siekė 2,550 TWh.
„Didžiausią elektros vartojimo didėjimą absoliučiais skaičiais fiksavome paslaugų ir pramonės sektoriuose, tai galima sieti su ekonomikos augimu“, – sako D. Matelionis.
Palyginti su 2023 metų antruoju ketvirčiu, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas padidėjo 2 proc. – nuo 0,998 TWh iki 1,017 TWh. Paslaugų sektoriuje vartojimas augo 4 proc. – nuo 0,777 TWh iki 0,811 TWh. Gyventojai sunaudojo 1 proc. daugiau elektros energijos, jų vartojimas augo nuo 0,705 TWh iki 0,711.
Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje, į kurį įskaičiuojamas hidroakumuliacinių elektrinių ir kaupimo įrenginių užkrovimas bei technologinės sąnaudos, augo 3,2 proc. nuo 2,703 TWh pernai iki 2,781 TWh šiemet antrąjį ketvirtį.

Importo, eksporto pokyčiai
Per 2024 metų antrąjį ketvirtį į Lietuvą importuota 1,310 TWh elektros energijos, 46 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas siekė 2,404 TWh, eksportuota – 0,555 TWh arba 26 proc. mažiau nei pernai, kai eksportas siekė 0,747 TWh.
Importas iš Švedijos mažėjo 37 proc., nuo 1,196 iki 0,755 TWh, o importas iš Latvijos sumažėjo 81 proc. nuo 0,939 TWh iki 0,181 TWh.

Didžiausią elektros eksporto dalį tiek pernai, tiek šiemet antrąjį ketvirtį sudarė eksportas į Lenkiją, per metus jis sumažėjo 54 proc. nuo 0,493 iki 0,228 TWh.
Įgyvendinus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, tiesioginių komercinių sandorių su Baltarusija nei šiemet, nei pernai Lietuva nevykdė. Po to, kai Rusija 2022 m. vasarį atnaujino agresiją prieš Ukrainą, elektros prekyba tarp Baltijos šalių ir Rusijos taip pat nutraukta.

lrv.lt / „Litgrid“ informacija