Yra žinoma, kad Jonavoje nuo karo pabėgę ukrainiečiai gyvena privačių žmonių ar darbdavių suteiktuose būstuose, ir jau dabar pasigirsta mūsų kraštiečių klausimų, ar valstybė kompensuos jiems išlaidas, kurias patyrė padėdami nuo karo bėgantiems asmenims.

„Šiuo metu vyksta akcijos dėl Ukrainos karo pabėgėlių apgyvendinimo. Galima suteikti savo būstą ir priglausti nuo karo bėgančius žmones. Klausimas - ar Jonavos miesto savivaldybė, ar valstybė skiria pinigines kompensacijas būstui (komunaliniams mokesčiams padengti??) Kadangi turime patalpas galima jas skirti ukrainiečiams, bet finansiškai negalime prisiimti papildomos naštos už šildymą, elektrą ir t.t.“, - rašoma portalui jonavoszinios.lt atsiųstame laiške.

Meras ragina gerai apgalvoti ir pasverti savo galimybes dėl paramos teikimo Ukrainos žmonėms.

„Mes šiek tiek girdime nerimo iš valstybės pusės, kuris atsirado dėl atskirų asmenų, gal būt ir geranoriškų, tačiau neapgalvotų veiksmų. Tų įvykių paveikti lietuviai aukoja, meldžiasi, nori padėti, jaučiasi neramiai ir nori kažko imtis. Kai kas sugalvoja parsivežti į Lietuvą ukrainiečius, kai kas galvoja juos apgyvendinti pas save, bet emocijos po kiek laiko nuslūgsta ir pradedami kelti klausimai – kiek laiko tai truks, ar kas apmokės, ar kompensuos patirtas išlaidas, mano netektis? Todėl raginu visus, kurie imasi iniciatyvos – gerai apgalvoti savo veiksmus. Jeigu nežinote, ar galėsite padėti ilgesnį laiką, kliaukitės valstybe, savivaldybėmis, kurios tikrai spręs šiuos uždavinius ir iššūkius“, - situaciją komentavo meras Mindaugas Sinkevičius.

Anot miesto vadovo, savivaldybės kol kas susitvarko su ukrainiečių srautais, kurių nemaža dalis lieka Lenkijoje, dalis jų juda į kitas šalis – Italiją, Vokietiją, dalis – į Skandinaviją. Lietuvai tenkanti karo pabėgėlių dalis – sąlyginai maža, sako M. Sinkevičius ir priduria, kad savivaldybės suteikia jiems ir apgyvendinimą, ir maitinimą bei kitas būtiniausias priemones ir socialinių paslaugų paketus. Visa tai kainuoja ir yra apmokama valstybės lėšomis.

„Žinoma, tie žmonės, kurie suteikia savo turimą būstą ukrainiečiams, patiria tam tikras išlaidas  – mokesčiai už elektrą, būsto šildymą, vandenį ir panašiai. Bet noriu paprašyti visų, kurie savanoriškai ryžosi padėti ukrainiečiams – jeigu tai yra savanorystė ir noras padėti, tai reiškia, kad tai yra Jūsų pačių aukojamas laikas, dėmesys ir pinigai, tai yra, kad pagalbos teikimas didžiąja dalimi tampa Jūsų atsakomybė. Abejoju, ar valstybė turės svertus tinkamai įvertinti kas užleido sodą, butą ar namą, kiek elektros išdegino ar kiek sunaudojo vandens. Negaliu atsakyti, ar apskritai bus nustatyta patirtų išlaidų kompensavimo tvarka.

Ukrainos karo pabėgėlių situacija, kurią šiuo metu išgyvename Europoje, gali kelti didelį nerimą. Nors Ukraina nėra Europos sąjungos narė, tačiau Europos komisija jau skyrė ir skirs finansinę paramą Ukrainos karo pabėgėlių prieglobsčiui, maitinimui, socialinėms garantijoms, medicinos paslaugoms.

Meras pabrėžia, kad karo pabėgėlių klausimas sprendžiamas instituciškai ir manoma, kad kol kas pavienių asmenų patirtų tam tikrų išlaidų valstybė nekompensuos.

       

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: